2012-07-07 Vilniaus diena

TODĖL, KAD ESU VILNIETIS

Tikros sostinės naujienos

Šeštadienis, liepos 7 d., 2012 m. Nr. 157 (1356)

diena.lt TAi­KiK­ly­Je

2,50 Lt NEt 38 PROGRA

Olim­pinė­ug lie­Tu­vių­šir­ ­nis­ dy­se

2012 m. liepo s7

d.

MOs

+ SavaitėS­ horoskop as ir­KryŽiaŽ odiS

KULinARiJA vo­ve­rai­ čių­der­lius

TV HEROJU S

bibLioTeKA tikė­ji­mas­ir

Gyvenimo va­rik­lis­– ­meilė Su gimtadieniu, Lietuva! 4p.

Mu­zikų na­muo­se gar­so izo­lia­ci­jos ne­bu­vo Čia vy­ko trankūs va­karė­liai ir kultū­ ros eli­to su­si­ti­ki­mai, da­bar apie tai liudi­ ja tik me­mo­ria­linė­ mis len­to­mis nu­ ka­binė­tas fa­sa­das.

Mu­zikų na­mais va­ din­tas A.Goš­tau­to gatvės 2-asis dau­ gia­bu­tis ne­be­tu­ri bu­vu­sios au­ros, bet yra žmo­nių, ku­rie ją puikiai mena.

Kino Fo Že­mynų­a TeLiS t­si­ra­di­m

Šiandien priedas kal­ti­nin­k as

o­

PORTRETAS

Tiražas 35 510

Lie­tu­vai ne­būti­na į ką nors ly­giuo­tis. Ji ga­li pa­ti su­si­kur­ti eu­ro­ pie­tišką ge­rovės mo­delį.

Is­to­ri­kas ir po­li­to­lo­gas dr. An­ta­nas Ku­la­kaus­kas

8p.

Mies­tas

Į Vil­nių at­ginė meilė ir dar­bas Italų kilmės Mau­ro Bat­tel­li­ni vai­ kystė pra­bėgo Ar­gen­ti­no­je. Vė­ liau jis gy­ve­no daug kur, o pa­starą­sias pen­kias sa­vai­tes pra­lei­ do Vil­niaus sa­vi­val­dybė­je. 2p.

Mies­tas

Nu­žudę draugą at­si­dūrė už grotų Teis­mas trims mėne­siams lei­do suim­ti žiauriu 15-me­čio Vėliu­ čio­nių vaikų so­cia­li­za­ci­jos cen­ tro auklė­ti­nio nu­žu­dy­mu įta­ria­ mus jo bend­raam­žius.

3p.

And­re­jus Žu­kovs­kis a.zukovski@diena.lt

Mies­tas

Išt­raukė vers­li­nin­kams iš rankų

Vie­nas šio dau­gia­bu­čio is­to­ri­jos sau­go­tojų – mu­zi­kas, žur­na­lis­tas, ra­šy­to­jas ir S.Vai­niū­no namų di­rek­ to­rius Vac­lo­vas Juod­pu­sis. Pap­ra­šy­ tas pri­si­min­ti praeitį vy­ riš­kis sun­kiai at­si­du­so.

6

Vie­ni skund­žia­si, ki­ti džiau­gia­si Praei­tis: Mu­zikų na­mai – tik taip vil­nie­čiai so­viet­me­čiu va­di­no šį A.Goš­tau­to gatvės dau­gia­butį, o pro jo lan­

gus sklin­dan­tys re­pe­ti­cijų gar­sai pri­lyg­da­vo ge­riau­siems kon­cer­tams.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vaitės nuo­tr.

Lie­tu­va: „vio­le­ti­nių“ judė­jimą jau skal­do vi­dinės rie­te­nos.

šiandien Pasaulis

­aist­ra

Prie ES vai­ro – bank­ru­tuo­jan­tis Kip­ras su ko­mu­nis­tu De­met­riu Chris­to­fiu prie­ša­ky­je.

12p.

Šeš­ta­die­nis Nuos­ta­bios Ne­mu­no pa­ krantės, Die­vo už­mirš­tas upės vin­gio ruo­ žas, ke­pi­nan­ti va­sa­ros saulė, aud­ra, žai­bai, ka­te­rio link le­ kian­čios med­žių ša­kos, ne­ sklan­du­mai su pa­sie­nie­čiais.

Vi­sa tai – vie­ no­je ke­lionė­je.

23p.

9p.

Sportas

„Žal­gi­rio“ krep­ši­nin­kai naują Eu­ro­ ly­gos se­zoną pra­dės vie­no­je grupė­ je su šie­met pa­va­sarį šį eli­tinį tur­ nyrą laimė­ju­sia Pirė­jo „Olym­pia­ kos“ ekipa, o „Lie­tu­vos ry­to“ lau­kia „Bar­ce­lo­nos“ ir CSKA iššū­kiai. 16p.

TV diena

Spal­vin­gas, eksp­re­sy­vus, spin­din­tis aist­ra gy­ven­ti – toks „TV die­nos“ pri­sta­to­mas hu­mo­ris­to V.Co­lo­lo, ku­ris va­di­na­mas grai­kiš­kiau­siu Lie­ tu­vos dzūku ir ži­no­miau­siu Drus­ ki­ninkų pi­lie­čiu po M.K.Čiur­lio­nio, ki­niš­kas po­rtre­tas.

Moks­lei­vių dainų šventė kai ku­ riems da­ly­viams kol kas su­teikė ne tik ma­lo­nių įspūdžių. Ta­čiau dau­ge­lis pri­pažįs­ta, kad or­ga­ni­ za­to­riai pa­to­bulė­jo.

5p.

Ekonomika

Kas­ti kūdras – ne di­le­tantų rei­ka­las Buvęs moks­li­nin­kas, o da­bar vers­li­nin­kas Auš­rys Ba­le­vi­čius su van­de­niu glaud­žiai su­sietą verslą va­di­na gy­ve­ni­mo būdu, o sa­ve – van­dens gyvū­nu.

10p.

2

ŠeštADIENIS, liepos 7, 2012

miestas

Pa­si­sem­ti dar­bo pa­tir­ties – į Vil­nių Italų krau­jo tu­rin­čio Mau­ro Bat­tel­li­ni vai­kystė pra­bėgo Ar­gen­ti­no­je. Vėliau jis gy­ve­no Vo­kie­ti­jo­je, Did­žio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je. O štai pa­starą­sias pen­kias sa­vai­tes pra­lei­do Vil­niu­je. Ne šiaip sau ato­sto­ ga­vo, bet at­li­ko pra­ktiką sa­vi­val­dybės Viešųjų ry­šių sky­riu­je.

Indrė Pep­ce­vi­čiūtė i.pepceviciute@diena.lt

Lie­tuvą ir dar­bo pra­ktiką mūsų ša­ ly­je M.Bat­tel­li­ni pa­si­rin­ko neat­si­ tik­ti­nai. Čia gy­ve­na jo mer­gi­na, be to, kaip teigė pa­ts pa­šne­ko­vas, šį­ kart pra­kti­kai ieš­ko­jo ko nors ne­ įpras­ta. Sa­vi­val­dybė jam pa­si­rodė tin­ka­ma vie­ta.

Pa­tikė­tas dar­bas Viešųjų ry­šių sky­riu­je taip pa­ti­ko, kad ke­tu­rios sa­vaitės vir­to pen­kio­mis. Ne ma­ žiau jauną vyrą su­žavė­jo ir pa­ts Vil­nius. Apie vi­sa tai, li­kus ke­le­ tui dienų iki vi­zi­to mūsų sos­tinė­je pa­bai­gos, M.Bat­tel­li­ni pa­pa­sa­ko­jo „Vil­niaus die­nai“.

– Mau­ro, kai pa­si­tei­ra­vau, kur jūsų na­mai, sakė­te, kad sun­ku at­sa­ky­ti į šį klau­simą. Kodėl?

– Tik­rai taip. Gi­miau Mar del Pla­ to­je, Ar­gen­ti­no­je. Kai bu­vau dvy­li­ kos, per­si­kraus­čiau į Leip­cigą, Vo­ kie­tiją. Po trum­po lai­ko vėl grįžau į Ar­gen­tiną, tik šįkart į Bue­nos Ai­ res. 2009-ai­siais nu­ta­riau grįž­ ti į Eu­ropą ir ap­si­sto­jau Ang­li­jo­je.

Kol ten gy­ve­nau, ma­no tėvai per­ si­kraustė į Bue­nos Ai­res. Tad ma­ nau, jog ma­no na­mai yra Bue­nos Airės. Esu Ar­gen­ti­nos italų imig­ rantų pa­li­kuo­nis, tad aš – eu­ro­ pie­tis. Vi­si ma­no šei­mos na­riai tu­ ri ita­liš­kus pa­sus.

– Ko­kie gy­ve­ni­mo vin­giai...

Kodėl grįžęs į Eu­ropą pa­si­rin­ ko­te Did­žiąją Bri­ta­niją?

– Bris­to­ly­je stu­di­ja­vau ir bai­giau tarp­tau­ti­nių ry­šių ba­ka­lau­ro stu­ di­jas.

ry­šių sky­riaus va­dovė Ir­ma Juškė­ naitė. Bend­ra­vo­me elekt­ro­ni­niu pa­štu, vėliau ir per „Sky­pe“.

– Ko­kie vėjai at­gynė jus į Vil­ niaus sa­vi­val­dybę?

– Tarp stu­dijų man reikė­jo įgy­ ti dar­b o pa­t ir­t ies. Turė­jau ke­ letą pra­ktikų ir anks­čiau, bet šį­ kart ieš­ko­jau ko nors įdo­mes­nio.

Iš­siun­čiau elekt­ro­ni­nius laiš­kus ke­le­tui ins­ti­tu­cijų. Ge­riau pa­si­ domė­j us Vil­n iaus sa­v i­val­dybės va­rian­tas pa­si­rodė ypač pa­trauk­ lus. Ne­galė­jau at­si­sa­ky­ti to­kios ga­li­mybės.

– Ką galė­tumė­te pa­sa­ky­ti apie žmo­nes, su ku­riais te­ko dirb­ti?

– Jau­n a mo­t y­v uo­t a ko­m an­d a.

Apie sa­vo va­d ovę galė­č iau pa­ sa­ky­ti, kad ji tu­ri ta­lentą pa­ma­ ty­ti kiek­vie­no žmo­gaus stip­rią­ sias sa­vy­bes. Jos skir­tos už­duo­tys man ti­ko ir ma­ne ska­ti­no. Vi­si bu­ vo drau­giš­ki, nors bu­vo kultū­ri­ nių ir kal­bi­nių skir­tumų, pui­kiai bend­ra­vo­me.

– Ką tas pen­kias sa­vai­tes darė­ te? Koks bu­vo jūsų dar­bas?

– La­bai įvai­rus. Dau­giau­sia bu­vau at­sa­kin­gas už tarp­tau­tinę reikšmę tu­rin­čių straips­nių ver­timą ir teks­ tų kūrimą. Taip pat laiškų ra­šymą, kon­fe­ren­cijų ir ren­gi­nių ap­ra­šymą anglų, is­panų, prancūzų ir vo­kie­čių kal­bo­mis. Man pri­klausė ir so­cia­ linės ži­niask­lai­dos val­dy­mas, t. y. sa­vi­val­dybės pus­la­pio feis­bu­ke prie­žiū­ra. Ta­čiau įdo­miau­sia bu­ vo už­duo­tis, su­si­ju­si su ma­no spe­ ci­fi­ka (po­li­ti­ka). Į tai įėjo ir mies­to va­do­vams ang­liš­kai ra­šo­mos trum­ pos kal­bos.

– Ar tas dar­bas pa­ti­ko? La­bai sun­ku bu­vo čia pa­tek­ti?

– My­liu sa­vo darbą. Norė­da­mas jį gau­ti, su pra­šy­mu ir gy­ve­ni­mo ap­ ra­šy­mu krei­piau­si tie­siai į merą.

Pas­kui su ma­ni­mi su­si­siekė Viešųjų

Šil­to­mis nak­ti­mis sma­gu laiką leis­ti Vo­kie­čių gatvė­je, Ro­tušės aikštė­je.

– Ka­dan­gi tu­ri­te čia draugę, Vil­niu­je lan­kotės ne­be pirmą kartą, tie­sa?

– Jau tre­čią. Esu čia buvęs ru­denį ir žiemą. At­ro­do, sten­giuo­si ap­si­lan­ ky­ti vi­sais metų lai­kais.

– Kas jums čia pa­tin­ka?

– Man pa­tin­ka, kad Vil­nius yra įvai­ria­pu­sis mies­tas, ga­lin­tis vis­ko pa­si­ūly­ti. Bu­vau su­žavė­tas mies­to ar­chi­tektū­ros ir is­to­ri­jos. Ge­di­mi­ no pro­spek­tas ir Pi­lies gatvė – la­bai vaiz­din­gi, pa­tin­ka, kad yra daug ža­lu­mos ap­link. Užu­pis – toks bo­

he­miš­kas. Be to, vil­nie­čiai man bu­ vo la­bai ma­lonūs.

– Ar galė­tumė­te pa­ly­gin­ti mies­ tus, ku­riuo­se gy­ve­no­te, su Vil­ niu­mi? Kuo jie pa­našūs ir kuo ski­ria­si?

– Did­ž iąją sa­vo gy­ve­n i­m o dalį gy­ve­nau dvie­juo­se, dyd­žiu pa­na­ šiuo­se į Vil­nių, mies­tuo­se – Mar del Pla­t o­j e ir Leip­c i­ge. Leip­c i­ go ir Vil­niaus ar­chi­tektū­ra pa­na­ ši, jis taip pat de­šimt­me­čius bu­vo ko­mu­nistų prie­spau­do­je. Įdo­mu tai, kad Leip­ci­gas taip pat bu­vo Eu­ro­pos ga­lingųjų kryž­kelė­je, bu­ vo ži­no­mas kaip pre­ky­bos ir pa­ rodų mies­tas. Šiuos mies­tus sie­ ja dau­gybė kitų bruožų. Vo­kie­ti­jos mies­tas su­vai­di­no svarbų vaid­ menį žlun­gant Vo­kie­ti­jos De­mok­ ra­ti­nei Res­pub­li­kai.

Per jį taip pat žy­gia­vo Na­po­ leo­nas. Vil­nius man pri­me­na Ry­ tų Leip­cigą. Pag­rin­di­nis skir­tu­ mas – kai 1990 m. dvi Vo­kie­ti­jos su­si­vie­ni­jo, Vo­kie­ti­jos vy­riau­sybė pra­dėjo pum­puo­ti mi­li­jar­dus Vo­ kie­ti­jos mar­kių, o vėliau ir eurų į Leip­cigą. Kad ir kaip būtų, ma­nau, Vil­nius nuo Lie­tu­vos ne­prik­lau­ so­mybės at­ga­vi­mo spar­čiai mo­ dernė­ja.

– Ko­kias vie­tas te­ko ap­lan­ky­ti vie­šint Lie­tu­vo­je?

– Esu buvęs dau­ge­ly­je vietų, prie to pri­si­dėjo ir ma­no dar­bas sa­vi­ val­dybė­je. Vil­niu­je ap­lan­kiau Ge­ no­ci­do aukų mu­ziejų, Na­cio­na­linę dailės ga­le­riją, Vil­niaus uni­ver­si­ tetą, bu­vau Vin­gio ir Ver­kių par­ kuo­se, prie Ge­di­mi­no pi­lies. Taip pat Tra­k uo­se ir Pa­l an­go­j e. Net turė­jau ga­li­mybę paiš­ky­lau­ti prie ke­lių ežerų ir upių. Atei­ty­je norė­ čiau ap­lan­ky­ti ir ki­tus mies­tus, ypač Nidą. Girdė­jau, kad ten la­ bai gra­žu.

– Ku­ri vie­ta Vil­niu­je pa­ti­ko la­ biau­siai?

– Ma­nau, Vil­niu­je yra daug skir­ tingų vietų įvai­rioms pro­goms. Šil­ to­mis nak­ti­mis sma­gu laiką leis­ti Vo­kie­čių gatvė­je, Ro­tušės aikštė­je.

Nuos­ta­bus mies­to vaiz­das at­si­ve­ ria nuo Ge­di­mi­no pi­lies kal­no. Yra daug vie­te­lių, bet jų visų dar neat­ ra­dau.

Trau­ka: iš Ar­gen­ti­nos italų šei­mos

– Dir­bo­te su lie­tu­viais, su­si­ ra­do­te čia draugų. Ką ma­no­te apie mūsų tau­tie­čius?

– Ma­nau, lie­tu­viai yra la­bai tie­siai kal­ban­tys, bet drau­giš­ki ir sve­tin­ gi žmonės. Lie­tu­viai bu­vo ne­įti­ki­ mai ma­lonūs ir manęs klausė, ko­ kia veik­la už­sii­mu. Vil­niu­je ne kartą bu­vau kvie­čia­mas va­ka­rienės, va­ žiuo­ti į pa­jūrį ir pan. Ke­letą kartų bėgio­jau par­ke ir bu­vau pa­kvies­tas pri­si­jung­ti žais­ti fut­bo­lo.

Veikla: mūsų sos­tinė­je Mau­ro lai­ko vel­tui ne­lei­do – čia jis ra­do darbo mies­to sa­vi­val­dybė­je.

– Ar pa­ti­ko lie­tu­viš­kas mais­ tas? Kas la­biau­siai?

– Ra­ga­vau daug lie­tu­viškų pa­ tie­kalų, ir tu­riu pa­sa­ky­ti, kad vi­si man pa­ti­ko. Ma­no mėgsta­miau­sias – ce­pe­li­nai su tra­di­ci­niu pa­da­žu.

Pa­ti­ko ir juo­da kep­ta duo­na su sū­ riu – tai pui­kus už­kan­dis prie alaus

ste­bint fut­bo­lo rung­ty­nes vie­na­me iš lau­ko barų Ro­tušės aikštė­je.

– Ką ma­no­te apie lie­tu­višką alų?

– Gėriau „Švy­tu­rio“ alaus. Ma­ nau, jis ati­tin­ka kitų did­žiau­sių alaus bend­ro­vių Eu­ro­po­je, to­kių kaip „Becks“, „Hei­ne­ken“ ir „Stel­ la Ar­tois“, stan­dar­tus. Ra­ga­vau ir na­mi­nio alaus – kiek­vie­nas tu­ri jam būdingą skonį.

– Už­si­minėte apie fut­bolą. Esa­ te aist­rin­gas gerbė­jas? O kaip krep­ši­nis?

– Vai­kystė­je bu­vau fut­bo­lo ko­man­ dos na­rys. Esu iš Ar­gen­ti­nos, todėl fut­bo­las yra mūsų krau­jy­je. Bet taip pat se­ku Ar­gen­ti­nos krep­ši­nio ko­

3

ŠeštADIENIS, liepos 7, 2012

miestas diena.lt/naujienos/miestas

Kas tei­sus, spręs pro­ku­ro­rai Vil­niaus sa­vi­val­dybės opo­zi­ci­ jo­j e dir­b an­t ys kon­s er­v a­t o­r iai kreipė­s i į Ge­n e­r a­l inę pro­k u­ ratūrą dėl ga­l i­m o Prancū­z i­j os kon­c er­n o „Dal­k ia“ val­d o­m os bend­r ovės „Vil­n iaus ener­g i­j a“ pro­te­ga­vi­mo.

Kaip BNS ket­vir­ta­dienį sakė sa­vi­ val­dybės ta­ry­bos Tėvynės sąjun­ gos-Lie­tu­vos krikš­čio­nių de­mok­ ratų (TS-LKD) se­niū­nas Vi­das Ur­bo­na­vi­čius, kon­ser­va­to­riams užk­liu­vo spren­di­mas 2-ojo­je Vil­ niaus ter­mo­fi­ka­cinė­je elekt­rinė­ je sta­ty­ti bio­ku­ro ka­tilą. Mies­to ta­ry­ba dėl ka­ti­lo sta­ty­bos ap­si­ sprendė tre­čia­dienį. „Ta­ry­ba pri­ėmė spren­dimą dėl bio­ku­ro ka­ti­lo sta­ty­bos, kaip tai bu­vo pa­va­din­ta. O iš tikrųjų lei­ di­mas bu­vo už 91 mln. litų tie­siog seną ka­tilą re­konst­ruo­ti „Vil­niaus ener­gi­jai“ ir „Ru­bi­con“ (da­bar tai kon­cer­nas „Icor“ – BNS pa­st.).

Se­no­jo ka­ti­lo, to­kio pat, re­konst­ ruk­ci­ja 2006 m. kai­na­vo 43 mln. litų ir kar­tu bu­vo įreng­tas bio­ku­ ro ūkis. Taip pat sa­vi­val­dybė įsi­ pa­rei­go­jo iš­pirk­ti tą nau­jai re­ konst­ruotą ka­tilą, ir kal­ba­ma apie maž­daug 70 mln. litų“, – BNS sa­ kė V.Ur­bo­na­vi­čius. „2015 m. „Vil­niaus ener­gi­ja“ bus su­kau­pu­si 109 mln. litų per­ viršį. Tai lais­vos lėšos, ku­rias jie galėtų pa­nau­do­ti šio ka­ti­lo sta­ ty­bai. Išei­na taip, kad sa­vi­val­dybė ir 109 mln. litų ne­ten­ka, ir dar 70 mln. litų turės su­mokė­ti kon­cer­ nui „Ru­bi­con“, – teigė jis.

Pa­sak V.Ur­bo­na­vi­čiaus, į pro­ku­ ro­rus dėl vie­šo­jo in­te­re­so gy­ni­mo ir ga­li­mos ža­los kreip­ta­si ant­ra­ dienį. Kon­ser­va­to­riai pra­šo pra­ dėti iki­teis­minį ty­rimą ir nu­sta­ty­ ti, ar ta­ry­bos na­riai ne­pro­te­guo­ja bend­rovės „Vil­niaus ener­gi­ja“.

Ge­ne­ra­linės pro­ku­ratū­ros at­ stovė Jur­gi­ta Ka­žu­kaus­kaitė-Sar­ nic­kienė BNS pa­tvir­ti­no, kad kon­ ser­va­to­rių krei­pi­ma­sis gau­tas. „Vil­niaus sa­vi­val­dybės kon­ser­ va­to­rių frak­ci­jos krei­pi­ma­sis yra gau­tas ir šiuo me­tu sprend­žia­ma dėl iki­teis­mi­nio ty­ri­mo pra­dėji­ mo“, – sakė ji.

J.Ka­ž u­kaus­kaitė-Sar­n ic­k ienė BNS taip pat pa­tvir­ti­no, kad pro­ ku­ro­rai kreipė­si į Viešųjų pir­kimų

tar­nybą dėl ga­li­mo Viešųjų pir­ kimų įsta­ty­mo pa­žei­di­mo.

Vil­niaus mies­to ta­ry­ba tre­ čia­dienį pri­tarė su­si­ta­ri­mui dėl 91 mln. litų vertės 48 me­ga­vatų (MW) ga­lios bio­ku­ro ka­ti­lo sta­ ty­bos. Pa­gal su­si­ta­rimą „Vil­niaus ener­gi­ja“ re­konst­ruos 2-ojo­je Vil­ niaus ter­mo­fi­ka­cinė­je elekt­rinė­je šiuo me­tu ne­nau­do­jamą ga­ro ka­ tilą. Vėliau sa­vi­val­dybės val­do­ma įmonė Vil­niaus ši­lu­mos tink­lai jį turės iš­pirk­ti.

Su­si­ta­rimą dar turės pa­si­ra­šy­ ti Vil­niaus ši­lu­mos tinklų, mies­to sa­vi­val­dybės, „Vil­niaus ener­gi­jos“ ir „Dal­kios“ at­sto­vai.

Tai būtų ant­ra­sis bio­ku­ro ka­ti­ las „Vil­niaus ener­gi­jos“ val­do­mo­ je elekt­rinė­je – 2006 m. ji įrengė vieną 60 MW ga­lios bio­ku­ro ka­ tilą, į kurį in­ves­ta­vo 40 mln. litų. „Vil­niaus ener­gi­ja“ val­do tris ter­mo­fi­ka­ci­nes elekt­ri­nes – Vil­ niaus 2-ąją, 3-iąją ir Sa­li­ninkų.

VD, BNS inf.

Nuo­monė: opo­zi­ci­jos po­li­ti­kai ti­ki­na, kad „Vil­niaus ener­gi­ja“ bio­ku­ro

ka­tilą turėtų sta­ty­ti už sa­vo pi­ni­gus.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Teis­mas paaug­lių ne­pa­gailė­jo to­kio oro esu pri­pratęs. Jis man ne­ tu­ri di­delės įta­kos. Ži­nau, ką reiš­ kia pra­leis­ti va­sarą Bue­nos Airė­se, kai pa­vėsy­je – 40 laips­nių.

Vil­niaus mies­to 2-asis apy­linkės teis­ mas ket­vir­ta­dienį pa­ten­ki­no pro­ ku­ratū­ros pra­šymą ir trims mėne­ siams lei­do suim­ti 15-me­čio Vėliu­ čio­nių vaikų so­cia­li­za­ci­jos auklė­ ti­nio nu­žu­dy­mu įta­ria­mus 16-metį ir 17-metį. Dar vie­nas ne­pil­na-­ me­tis suim­tas dviem mėne­siams.

– Vil­nių jau pa­lie­ka­te. Ką veik­ si­te da­bar? Kur ke­liau­si­te?

– Kraus­tau­si į Ams­ter­damą, kad galė­čiau pa­baig­ti Eu­ro­pos stu­dijų ma­gistrą. Ti­kiuo­si, jog po metų, kai jį ap­si­gin­siu, galė­siu per­si­kel­ ti į Briu­selį ir da­ly­vau­ti ES bei jos ins­ti­tu­cijų veik­lo­je. Lie­tu­vo­je įgy­ ta pa­tir­tis atei­ty­je man nea­be­jo­ ti­nai pra­vers. Eu­ro­po­je te­ko daug kur ap­s i­l an­k y­t i, su­p ra­t au, kad yra kur kas dau­giau da­lykų, ku­ rie eu­ro­pie­čius vie­ni­ja nei ski­ria, ne­pai­sant da­bar­ti­nių eko­no­mi­nių pro­blemų.

By­lo­je yra ir ket­vir­tas įta­ria­ma­sis, ta­čiau jo pa­trauk­ti at­sa­ko­mybėn už nu­žu­dymą ne­ga­li­ma, nes jam nėra 14 metų. Pa­gal Lie­tu­vos įsta­ ty­mus už nu­žu­dymą as­me­nys at­ sa­ko nuo 14 metų.

Pir­ma­dienį Vėliu­čio­nių kai­me, Liepų alė­jo­je esan­čia­me kar­je­re, ras­tas paaug­lio kūnas. Da­lis kūno bu­vo už­kas­ta. Įta­ria­ma, kad į auką bu­vo mėto­mi ak­me­nys. Kūną ap­ ti­ko kar­je­re žaid­žian­tys vai­kai.

Po­li­ci­ja ėmė aiš­kin­tis įvy­kio ap­ lin­ky­bes. Tik ta­da pa­reigū­nai su­ ži­no­jo, kad sa­vait­galį iš Vėliu­čio­

kilęs M.Bat­te­lli­ni sa­ko ra­siąs dau­gybę prie­žas­čių su­grįžti į Vil­nių.

Asmeninio archyvo nuotr.

mandą, ji ga­na ge­ra. Ti­kiuo­si, pa­ ma­ty­si­me Lie­tuvą žaid­žian­čią su Ar­gen­ti­na olim­pi­nių žai­dy­nių fi­ na­le, todėl lin­kiu Lie­tu­vai sėkmės Ve­ne­sue­lo­je.

– Ke­ti­na­te čia grįžti? O gal pen­ kių sa­vai­čių už­te­ko iki so­ties?

– Ne, tik­rai ne­pa­ka­ko. Sa­vi­val­dybė­ je turė­jau dirb­ti mėnesį, ta­čiau man pa­ti­ko dar­bas ir šis mies­tas. Tad pa­ vy­ko pa­si­lik­ti sa­vai­te il­giau. Pra­ leidęs pen­kias sa­vai­tes da­bar tu­riu dar dau­giau prie­žas­čių čia su­grįžti.

– Kaip jums mūsų lie­tu­viš­ka va­sa­ra? Be­veik pa­na­ši į ru­denį.

Bet gal jums pa­tin­ka lie­tus?

– Pas­ta­ruo­sius tre­jus me­tus gy­ ve­nau Jung­tinė­je Ka­ra­lystė­je, prie

nių vaikų so­cia­li­za­ci­jos cent­ro pa­bėgo ke­tu­ri auklė­ti­niai.

Au­ka ir jo nu­žu­dy­mu įta­ria­mi jau­nuo­liai gy­ve­no ta­me pa­čia­me so­cia­li­za­ci­jos cent­re.

Vil­niaus ra­jo­no po­li­ci­jos ko­mi­ sa­ria­to vir­ši­nin­kas Jo­si­fas Kuz­ mic­kis BNS yra sakęs, kad tik pir­ma­dienį, paaiškė­jus, jog ras­ tas jau­nuo­lio kūnas, cent­ro at­sto­ vai pri­pa­ži­no, kad pa­bėgo ke­tu­ri auklė­ti­niai. Iki tol apie pa­bėgimą po­li­ci­ja in­for­muo­ta ne­bu­vo.

Pa­sak J.Kuz­mic­kio, pa­bėgi­mai iš šio cent­ro – daž­nas at­ve­jis. Po­li­ ci­ja ir pro­ku­ratū­ra ra­šo raš­tus, kad cent­re būtų su­griež­tin­ta tvar­ka ar būtų im­ta­si kitų prie­mo­nių, ku­ rios draus­mintų paaug­lius. Pa­sak J.Kuz­mic­kio, šio cent­ro auklė­ti­ niams yra iš­kel­ta bylų ir dėl va­gys­ čių, ir dėl cent­ro tur­to su­ga­di­ni­mo.

Vil­niaus ap­skri­ties vy­riau­sia­sis po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­tas dėl paaug­

lio nu­žu­dy­mo at­lie­ka iki­teis­minį ty­rimą.

Vėliu­čio­nių vaikų so­cia­li­za­ci­ jos cent­ras yra vie­nas iš še­šių vai­ kų so­cia­li­za­ci­jos centrų Lie­tu­vo­ je. Cent­ras yra bend­ro­jo la­vi­ni­mo mo­kyk­la, vyk­dan­ti vai­ko vi­du­tinę prie­žiūrą, pa­grin­di­nio, vi­du­ri­nio ug­dy­mo, ne­for­ma­lio­jo švie­ti­mo pro­gra­mas, su­da­ranti ga­li­mybę mo­ky­tis pa­gal pir­mi­nio pro­fe­si­ nio mo­ky­mo pro­gra­mas.

Cent­ro veik­los tiks­las – vyk­ dy­ti vai­ko vi­du­tinės prie­žiū­ros prie­mo­nių įgy­ven­di­nimą, su­da­ ry­ti sąly­gas ko­ky­biš­kam mo­ki­nių, ku­rie tu­ri el­ge­sio su­tri­kimų, ug­ dy­mui ir so­cia­li­za­ci­jai, su­tei­kiant ga­li­my­bes mo­ky­tis pa­gal gebė­ji­ mus, plėto­ti dva­si­nes, in­te­lek­ti­ nes ir fi­zi­nes as­mens ga­lias, būti­ nas sėkmin­gai vai­ko in­teg­ra­ci­jai į vi­suo­menę.

VD, BNS inf.

4

ŠeštADIENIS, liepos 7, 2012

miestas Pre­zi­dentė iš­si­šokėlį su­tvarkė pa­ti Per iš­kil­mingą Lie­tu­vos vėliavų pa­kėli­ mo ce­re­mo­niją neiš­veng­ta ne­di­du­ko in­ ci­den­to. S.Dau­kan­to aikštė­je vyks­tant Vals­tybės die­nos ir Moks­lei­vių dainų šventės ati­da­ry­mo ce­re­mo­ni­jai prie Pre­ zi­dentės, svei­ki­nan­čios aukš­tus ša­lies pa­reigū­nus, pri­puolė tau­ti­niu kos­tiu­mu ap­si­rengęs vai­ki­nas. Sce­na, pri­me­nan­ti ne­vy­kusį kvie­timą pa­šok­ti, grei­tai bu­vo nu­trauk­ta: pa­ti Pre­zi­dentė pa­čiu­po jau­ nuolį, o ap­sau­gos dar­buo­to­jai jį grei­tai nu­si­vedė į pre­zi­dentūrą.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vaitės nuo­tr.

Miestą pri­ slėgu­si tvan­ ku­ma va­kar ne­sut­rukdė Vals­tybės die­ nos minė­ji­mo ren­gi­nių. Jie šie­met su­ta­ po ir su Moks­ lei­vių dainų šventės pra­ džia.

Už­duo­tis: „Tai die­na, ku­ri įpras­mi­na ap­si­spren­dimą kur­ti sa­vo ke­lią: lais­vos, pri­pa­žin­tos ir ger­bia­mos ša­lies ke­lią“, – kalbė­jo D.Gry­baus­kaitė.

Vals­tybės šventę pa­puošė jau­ni­mo Rūta Gri­go­lytė

r.grigolyte@diena.lt

Va­kar Vil­niu­je iš­kil­min­gai ati­da­ry­ta Moks­lei­vių dainų šventė. Gro­jant Ky­bartų vaikų or­kest­rui, vėlia­vo­ mis ne­ši­ni šventė­je da­ly­vau­jan­čių sa­vi­val­dy­bių at­sto­vai pa­traukė nuo Vin­co Ku­dir­kos iki Si­mo­no Dau­ kan­to aikštės.

Karš­ty­je su tau­ti­niais kos­tiu­mais žy­giuo­da­mi šventės da­ly­viai kant­ riai šyp­so­jo­si, nors pa­stangų tam pri­reikė ne­ma­žai: sos­tinė­je bu­vo 27 laips­niai ši­lu­mos.

S.Dau­kan­to aikštė­je su­si­rin­ku­ siuo­sius vals­tybės die­nos pro­ga svei­ki­no ir šventę pra­dėtą pa­skelbė Pre­zi­dentė Da­lia Gry­baus­kaitė.

Prie pre­zi­dentū­ros vy­ko iš­kil­ min­ga vėliavų pa­kėli­mo ce­re­mo­ ni­ja, su­gie­do­tas Lie­tu­vos him­nas. „Šian­dieną – ypa­tin­ga die­na.

Tai ne tik Vals­tybės šventė, tai ir mūsų tau­tos bei jau­ni­mo dai­ nos šventė. Todėl vi­sus šios die­ nos da­ly­vius svei­ki­nu pir­miau­sia su Vals­tybės die­na. Tai die­na, ku­ ri įpras­mi­na ap­si­spren­dimą kur­ti sa­vo ke­lią: lais­vos, pri­pa­žin­tos, ir ger­bia­mos ša­lies ke­lią. Anuo­met rin­ko­si Min­dau­gas, su­jungęs že­ mes ir žmo­nes bei pra­dėjęs kur­ti vals­tybę. Ži­no­da­mas, kad karū­na – ne duo­tybė, o drąsa, darbš­

tu­m as ir at­s i­d a­v i­m as, taip su­ teikęs viltį šimt­me­čiams į prie­kį, kad lie­tu­viai ga­li, mo­ka ir pri­va­lo turė­ti sa­vo vals­tybę“, – sa­ky­da­ ma svei­ki­ni­mo kalbą teigė D.Gry­ baus­kaitė.

Da­lia Gry­baus­kaitė:

Ti­kiu, kad šian­dien prie mūsų pri­si­jungs ir sve­tur gy­ve­nan­tys lie­tu­viai, kad kar­tu va­ka­re su­gie­do­tu­me Lie­tu­vos himną.

Nuo 19 val. Moks­lei­vių dainų šventė vy­ko Vin­gio par­ke, o 21 val. kar­tu su vi­sais pa­sau­lio lie­tu­viais bu­vo gie­da­ma „Tau­tiš­ka giesmė“.

Pre­zi­dentė va­kar tautą svei­ki­no ir Vals­tybės die­nos pro­ga. Tar­da­ma svei­ki­ni­mo žodį ša­lies va­dovė tei­ gė, kad ka­ra­liaus Min­dau­go pra­ dėta vie­ny­ti Lie­tu­vos vals­tybė – tai karū­na, ku­rią pel­ny­ti rei­kia pa­ tiems kas­dienė­mis pa­stan­go­mis. „To­kios die­nos, kaip ši, mums pri­me­na, kad vals­tybė – tai karū­ na, ku­rią pel­ny­ti rei­kia pa­tiems

kas­die­ninė­mis pa­stan­go­mis“, – per vals­tybės vėliavų pa­kėli­mo ce­ re­mo­niją Vil­niu­je kalbė­jo vals­tybės va­dovė. „Vieną­kart su­telk­ta tau­ta nuo­ lat tęsė žygį už iš­li­kimą ir atei­ tį. Kartų kar­tos vie­nybės ve­da­ mos to­liau kūrė vals­tybę ir mūsų ta­pa­tybę, au­ko­da­mos tam viską.

Tam, kad mes galė­tu­me gy­ven­ ti lais­vi ir orūs lais­vo­je vals­tybė­ je. Šian­dien tra­di­ci­jas, is­to­riją ir ateitį ku­ria­me mes pa­tys“, – pa­ brėžė Pre­zi­dentė.

Ji pri­minė, kad šie­met lie­pos 6-oji mi­ni­ma ne tik kaip Lie­tu­ vos vals­tybės (ka­ra­liaus Min­dau­ go karū­na­vi­mo) die­na, bet tai ir „mūsų tau­tos jau­ni­mo ir dai­nos šventė“. „Ir nors neaiš­ki Min­dau­go karū­ na­vi­mo vie­ta, ne­sun­ku įsi­vaiz­duo­ti, kad šią ce­re­mo­niją anuo­met galė­jo lydė­ti dai­nos. Jos skambė­jo įvai­ riais mūsų žmo­nių ir ša­lies gy­ve­ni­ mo eta­pais, jos ly­di mus ir šian­dien, ypač dėl to, kad po Vil­nių tris die­ nas aidės Lie­tu­vos moks­lei­vių dainų šventė“, – sakė D.Gry­baus­kaitė. „Ti­kiu, kad šian­dien prie mūsų min­ti­mis pri­si­jungs ir sve­tur gy­ve­ nan­tys vi­si lie­tu­viai, kad vi­si kar­tu va­ka­re su­gie­do­tu­me Lie­tu­vos him­ ną iš­vien su­jung­da­mi sa­vo bal­sus ir šir­dis“, – pri­dūrė Pre­zi­dentė.

Tau­ta: mar­gas­pal­vis būrys Vil­nių užt­vindė jau­nys­te ir pa­trio­tiz­mu.

5

ŠeštADIENIS, liepos 7, 2012

miestas diena.lt/naujienos/miestas

Prog­re­sas: dau­ge­lis šventės da­ly­vių ti­ki­no, kad šių­me­tis ren­gi­nys kur kas sėkmin­ges­nis nei vykęs prie­š ket­ve­rius me­tus.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vaitės nuo­tr.

Pa­žan­ga ma­ty­ti, bet yra ir trūkumų And­re­jus Žu­kovs­kis a.zukovski@diena.lt

Sos­tinė­je pra­si­dėju­si Moks­lei­vių dainų šventė kai ku­riems da­ly­ viams kol kas su­teikė ne itin ma­lo­ nių įspūdžių. Ta­čiau dau­ge­lis vis dėlto pri­pažįs­ta, kad per pa­sta­ruo­ sius ket­ve­rius me­tus or­ga­ni­za­to­ riai pa­darė ne­įti­kimą šuolį. Įsikūrė prie Sei­mo

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vaitės nuo­tr.

dai­nos

Šven­tinį sa­vait­galį Vil­niaus gatvės, o ypač Vin­gio par­kas, mirgė­ jo nuo gel­to­nos spal­vos marš­ kinė­liais pa­si­puo­šu­sių Moks­lei­vių dainų šventės da­ly­vių gau­sos. Per 800 me­no ko­lek­tyvų, ku­riuo­se – per 20 tūkst. moks­lei­vių, su­gužė­ jo į sos­tinę. Šįkart da­ly­viams Vil­nius pa­si­rodė kur kas sve­tin­ges­nis nei prie­š ket­ ve­rius me­tus. Ir tėvai, ir mo­ky­to­jai gyrė su­teik­tas gy­ve­ni­mo sąly­gas bei or­ga­ni­za­to­rių pa­si­ren­gimą priim­ ti tokį gausų da­ly­vių būrį. Sa­vo at­ ža­las į šventę at­lydė­ju­si šiau­lietė Kris­ti­na dien­raš­čio žur­na­lis­tams teigė esan­ti vi­siš­kai pa­ten­kin­ta su­ teik­to­mis gy­ve­ni­mo sąly­go­mis.

Ne­to­li Sei­mo rūmų S.Dau­kan­to mo­kyk­lo­je su vai­kais ap­gy­ven­din­ ta mo­te­ris džiaugė­si or­ga­ni­za­to­rių pa­slau­gu­mu. „Ir ki­ti da­ly­viai mums sa­ko, kad čia la­bai ge­ros sąly­gos, ir mes pa­ tys tuo nea­be­jo­ja­me. Štai mes dvi ma­mytės ir 9 mer­gaitės ga­vo­me di­delį ka­bi­netą, kur vie­tos tik­rai ne­trūksta“, – dėstė šiau­lietė.

čiau ma­nau, kad sąly­gos šiuo me­tu kur kas ge­resnės nei anuo­met“, – svarstė mo­te­ris.

Ren­g i­n io or­g a­n i­z a­t o­r iais džiaugė­si ir Šiau­lių 1-osios mu­zi­ kos mo­kyk­los pirmų–trečių kla­sių jau­nu­čių cho­ro va­dovė Gin­ta Pa­ lu­jans­kienė. Dien­raš­čio žur­na­listų pa­klaus­ta apie gy­ve­ni­mo sąly­gas mo­te­ris ti­ki­no, kad prie­kaištų ne­ tu­ri nei ji, nei 40 su ja at­vy­ku­sių moks­lei­vių. „Tik­rai ge­ros sąly­gos – ir ap­ lin­ka, ir mo­kyk­la la­bai tvar­kin­ ga. Tik­rai vis­kas pa­da­ry­ta taip, kad pa­mirš­tu­me apie buitį ir su­ si­kon­cent­ruo­tu­me į tai, ko čia at­ vy­ko­me, – re­pe­ti­ci­jas ir pa­si­ro­ dy­mą. Neį­si­vaiz­duo­ju, kaip viską su­spėtu­me, jei­gu dar reikėtų su­kti galvą dėl du­šo ar mais­to“, – pa­ brėžė G.Pa­lu­jans­kienė.

ap­žiūrė­ti ir miestą, ta­čiau tam esą lai­ko vi­sai nėra. „Nugrū­do į kaž­kokį už­kampį, mo­kyk­la taip to­li, kad rei­kia į mies­to cent­rą au­to­bu­su ir dar tro­ lei­bu­su va­žiuo­ti. Koks ten ra­jo­ nas? Ai, ne­ži­nom, to­li ir vis­kas“, – juokė­si mer­gi­nos.

Ne kartą su cho­ru į už­sienį va­ žia­vu­si Mar­ga­ri­ta pa­sa­ko­jo, kad Vo­kie­ti­jo­je net ir ma­žesnėms šventėms būna pa­si­ren­gia­ma kur kas ge­riau.

Nugrū­do į kaž­kokį už­kampį, mo­kyk­la taip to­li, kad rei­kia į mies­to cent­rą au­to­ bu­su ir dar tro­lei­bu­ su va­žiuo­ti.

Vai­kai pa­stebė­jo minusų

To­liau nuo mies­to cent­ro ap­gy­ ven­din­ti da­ly­viai ne­bu­vo to­kie pa­ten­kin­ti kaip jų ko­le­gos. Ir nors tėvai bei me­no ko­lek­tyvų va­do­vai at­vi­rai pre­ten­zijų reikš­ti ne­su­ti­ ko, tarp moks­lei­vių bu­vo girdė­ti kri­ti­kos. Mar­ga­ri­ta ir Gi­ta­na pri­ si­sta­čiu­sios sep­tin­tokės teigė at­ vy­ku­sios iš Ra­sei­nių, tad, be da­ ly­va­vi­mo šventė­je, norė­ju­sios

„Bent jau ten ap­gy­ven­di­na tik­ rai ge­riau. Dau­gu­ma da­ly­vių pa­ ten­ka į vieš­bu­tu­kus, o mo­kyk­lo­se ap­gy­ven­di­na­mi pa­tys pa­sku­ti­nie­ji, ku­riems jau vietų nie­kur ki­tur ne­ bėra. Man ir­gi kartą te­ko taip gy­ ven­ti. Tuo­met mums mo­kyk­lo­ je bu­vo skir­ta spor­to salė, ir vi­si jo­je įsi­taisė su sa­vo mieg­mai­šiais.

Galė­jo pa­si­ruoš­ti kon­kur­sui

Pa­sak Kris­ti­nos, Moks­lei­vių dainų šventės rengė­jai ne tik vis­kuo pa­ si­rūpi­no, bet ir įspėjo, ką tu­ri pa­ da­ry­ti da­ly­viai. Vi­siems at­vyks­ tan­tiems bu­vo pra­neš­ta, ką rei­kia turė­ti su sa­vi­mi, o kas bus su­teik­ ta vie­to­je. „At­si­vežė­me mieg­mai­šius, čiu­ ži­nius, o vis­kuo ki­tu esa­me ap­ rūpin­ti. Čia mums pa­žadė­tas mai­ ti­ni­mas, esa­me nu­ve­ža­mi į ren­ginį, į re­pe­ti­ci­jas. Sun­ku man pa­ly­gin­ ti su tuo, kas bu­vo prie­š ket­ve­rius me­tus, nes tuo­met bu­vo­me at­vykę tik vie­nai die­nai, be nak­vynės. Ta­

Būstinė: ne­ma­žai šventės da­ly­vių įsikūrė S.Dau­kan­to mo­kyk­lo­je.

Daug žmo­nių ten bu­vo, bet čia – dar dau­giau. Da­bar ap­gy­ven­di­ no mus klasė­je, kur apie 20 mūsų yra“, – pa­brėžė pa­šne­kovė.

Pa­sirū­pi­no du­šais ir mais­tu

Pa­vardės pra­šiu­si ne­minė­ti vie­na šventės or­ga­ni­za­to­rių iš Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­jos pri­pa­ži­no, kad or­ga­ni­zuo­jant to­kio mas­to ren­ginį pa­si­tai­ko ir trūkumų. „Vi­siems ge­ras ne­būsi. Kai toks di­de­lis ren­gi­nys, vi­suo­met taip bus, kad vie­ni bus la­biau pa­ten­ kin­ti, ki­ti ma­žiau, o tre­ti iš­vis pik­ tin­sis“, – teigė pa­šne­kovė.

Pa­sak mi­nis­te­ri­jos at­stovės, da­ ly­viai bu­vo ap­gy­ven­din­ti 70-yje mo­kyklų. Į kai ku­rias, ypač se­nes­ nes, mo­kyk­las bu­vo at­ga­ben­ta pa­ pil­do­ma įran­ga, pa­sta­ty­ti du­šai. „Vil­niu­je šiuo me­tu re­no­vuo­ja­ ma la­bai daug mo­kyklų, tad jo­se ne­galė­jo­me ap­gy­ven­din­ti žmo­ nių. Iš vi­so galė­jo­me pa­si­ūly­ti tik 70 mo­ky­mo įstaigų. Da­lis jų iš tiesų la­bai ge­ros, pa­vyzd­žiui, S.Dau­kan­to, Ga­bi­jos, Ab­rao­mo Kul­vie­čio mo­kyk­los, o da­lis, ži­ no­ma, se­nesnės. Tad ir sąly­gos jo­se pra­stesnės. Ta­čiau stengėmės vi­siems už­tik­rin­ti bent mi­ ni­malų kom­fortą“, – pa­brėžė pa­ šne­kovė.

6

ŠeštADIENIS, liepos 7, 2012

tema

Mu­zikų na­muo­se gar­so Vers­las ir pi­ni­gai jau se­ 1 niai būtų išvė­dinę bet ko­ kį pri­si­mi­nimą apie šio­se pa­tal­po­se

Patriarchas: S.Vainiūno namų lankytojus nuo sienos stebi įdėmus bu-

vusio šios vietos šeimininko žvilgsnis.

gy­ve­nu­sius kom­po­zi­to­rius, di­ri­ gen­tus, ba­let­meis­te­rius, jei ne čia įkur­ti S.Vai­niū­no na­mai. „Iš čia sklin­da S.Vai­niū­no dva­ sia. Ir jei ne ji, ne­ži­nia, kas čia bū­ tų. Kai mirė S.Vai­niū­no žmo­na, jo duk­ra Bi­rutė Vai­niū­naitė ne­be­galė­ jo iš­lai­ky­ti bu­to, at­si­ra­do vers­li­nin­ kai, ku­rie su­ti­ko jį nu­pirk­ti, o ša­lia jai nu­pir­ko ma­žesnį bu­tuką. Ir kai mu­zikų bend­ruo­menė su­ži­no­jo, kad tas bu­tas par­duo­tas vers­li­nin­ kams iš pa­ša­lies, iš­kart ėmėsi žy­gių butą per­pirk­ti. Ga­liau­siai pri­si­sko­li­ nus pi­nigų tai pa­vy­ko įgy­ven­din­ti, ir štai – da­bar čia ta vie­ta, ku­ri pri­me­ na gar­sią šio na­mo praeitį“, – sa­vo pa­sa­ko­jimą pra­dėjo V.Juod­pu­sis.

Sta­sys Vai­niū­nas – gar­sus kom­ po­zi­to­rius, pia­nis­tas, pro­fe­so­rius.

Ta­čiau jis ne vie­nin­te­lis gar­sus šio na­mo gy­ven­to­jas – to­kių kaip jis A.Goš­tau­to gatvės 2-aja­me na­me so­viet­me­čiu bu­vo ap­gy­ven­din­ta de­ šim­tys. Vi­sas Lie­tu­vos mu­zi­kos eli­ tas. Ne­ma­ži pa­gal tų laikų su­pra­timą bu­tai bu­vo da­li­ja­mi mu­zi­kos sri­ty­je nu­si­pel­niu­siems veikė­jams. „To­kie jau lai­kai bu­vo, kad kaip vald­žia už­si­ma­ny­da­vo, taip ir būda­vo. Šis na­mas bu­vo pa­sta­ty­tas daug­maž 1955–1956 m. Ir tuo­met to­kia jau tvar­ka bu­vo, kad vald­žios pa­lie­pi­mu čia ap­gy­ven­din­ta daug garsių mu­zikų: ope­ros dai­ni­ninkų, kom­po­zi­to­rių, di­ri­gentų. Pa­si­taikė ir vie­nas ki­tas gar­sus ki­tos sri­ties spe­cia­lis­tas. Čia įsikūrė ir gar­sus tei­si­nin­kas, tuo me­tu ėjęs pro­ku­ ro­ro pa­rei­gas Ka­zi­mie­ras Mo­tie­ ka“, – var­di­jo V.Juod­pu­sis.

Pa­ži­no­jo as­me­niš­kai

Lai­kas: jau be­maž de­šimt­metį V.Juod­pu­sis dar­buo­ja­si S.Vai­niū­no na­

muo­se ir su širdgė­la pri­si­me­na praeitį.

Pa­sa­ko­da­mas apie mu­zikų na­mus V.Juod­pu­sis ga­li kalbė­ti va­landų va­lan­das ir ne­sus­to­da­mas var­dy­ti čia gy­ve­nu­sius mu­zi­kus: Vy­tau­tas Gri­vic­kas, Juo­zas Ru­dzins­kas, Ele­na Čiu­da­ko­va, Ben­ja­mi­nas Gor­buls­kis, An­ta­nas Ra­čiū­nas, Ste­po­nas Juk­na, Va­len­ti­nas Adam­ke­vi­čius, An­ta­nas Ka­ro­sas-Ka­ro­se­vi­čius. „O tre­čia­me aukš­te gy­ve­no Kons­ tan­ti­nas Gal­kaus­kas, Mi­ka­lo­jaus Kons­tan­ti­no Čiur­lio­nio am­ži­nin­kas.

Kor­ne­li­ja Ka­li­naus­kaitė ir jos vy­ras Jur­gis Fled­žins­kas taip pat iš čia.

Jie gro­jo Lie­tu­vos kvar­te­te. Atei­da­ vo čia žmo­nių ir iš gre­timų namų, pa­vyzd­žiui, ope­ros so­lis­tas Va­len­ti­

nas Adam­ke­vi­čius su žmo­na. Dau­ gelį čia gy­ve­nu­sių as­me­niš­kai pa­ži­ no­jau“, – dėstė V.Juod­pu­sis.

Aud­rin­gi va­karė­liai

Ne­to­li A.Goš­tau­to gatvės 2-ojo na­mo iki šiol gy­ve­nan­tis V.Juod­ pu­sis sa­vo jau­nystę pri­si­me­na su leng­va nos­tal­gi­ja. Vie­na­me na­me ap­gy­ven­din­ti mu­zi­kai ne tik ne­ kon­ku­ruo­da­vo tar­pu­sa­vy­je, bet prie­šin­gai – kar­tu švęsda­vo gim­ ta­die­nius, da­ly­da­vo­si sa­vo pa­sie­ ki­mais, džiaugs­mais. O ir du­rys būda­vo ne­ra­ki­na­mos – sve­čiai čia būda­vo lau­kia­mi vi­suo­met. „Atei­da­vo­me ko­kia nors pro­ga pa­svei­kin­ti – gim­ta­die­nio pro­ga, pa­vyzd­žiui. Atei­ti galė­da­vo kiek­ vie­nas, kas tik norė­da­vo. Ir būti­nai kiek­vie­nas su sa­vo mu­zi­kos inst­ru­ men­tu ran­ko­se. Kas su smui­ke­liu, kas su lumz­de­liu, o kas ir su gi­ta­ra.

Tik­rai bu­vo links­ma“, – pri­si­minė V.Juod­pu­sis.

Atei­ti galė­da­vo kiek­vie­nas, kas tik norė­da­vo. Ir būti­ nai kiek­vie­nas su sa­vo mu­zi­kos inst­ ru­men­tu ran­ko­se.

Ne­til­da­vo mu­zi­ka ir pa­ties S.Vai­ niū­no bu­te. Dien­raš­čio pa­šne­ko­vas pri­si­minė, kad pa­ts bu­to sa­vi­nin­kas sa­vo gausų mo­ki­nių būrį va­din­da­ vo vai­kais, o mo­ki­nių mo­ki­nius – anū­kais. „Tik įsi­vaiz­duo­ki­te, kiek jo vaikų ir anūkų po visą Lie­tuvą...

Jau 30 metų, kaip ne­bėra S.Vai­niū­ no, o jo mo­ki­niai čia vis dar at­va­ žiuo­ja, ren­gia kon­cer­tus jo gar­ bei. Nuo­lat čia atei­na pro­fe­so­rius mu­zi­kas Kęstu­tis Gry­baus­kas“, – džiaugė­si pa­šne­ko­vas.

Pri­minė įprastą dau­gia­butį

Be šven­čių, A.Goš­tau­to gatvės 2-aja­me na­me ne­trūk­da­vo ir kas­ dienės bui­ties. Ta­rybų Sąjun­gos ly­ de­rio Ni­ki­tos Chruš­čio­vo val­dy­mo lai­kais sta­ty­tas dau­gia­bu­tis bu­vo su vi­sais to me­to pa­sta­tams būdin­gais trūku­mais, ypač pra­stos būta gar­so izo­lia­ci­jos. „Vi­si truk­dy­da­vo vie­ni ki­tiems. Ži­no­ma, steng­da­vo­si žmo­ nės, bet juk ži­no­te, ko­kios čia sie­

Prieg­lobs­tis: S.Vai­niū­no bu­te sau­go

nos, pra­leid­žia gar­sus. Ir šian­dien, nors čia tik vie­nas ki­tas mu­zi­kas da­bar gy­ve­na, vis vie­na, jei kas gro­ ja vie­na­me bu­te, ga­li iš­girs­ti ir ki­ta­ me“, – pa­brėžė V.Juod­pu­sis.

Ta­čiau re­pe­ta­vi­mas, anot V.Juod­ pu­sio, yra kur kas svar­biau už mė­ gėjų mu­zi­ka­vimą. Sup­ras­da­mi, koks at­sa­kin­gas tai pro­ce­sas, mu­ zi­kai steng­da­vo­si de­rin­ti re­pe­ti­cijų laiką, ne­truk­dy­ti vie­nas ki­tam. „S.Vai­niū­no bu­tas iš pir­mo žvilgs­nio at­ro­do di­de­lis, ta­čiau iš tiesų to­kiai mu­zi­ka­liai šei­mai toks bu­tas – vi­sai ne­di­de­lis. Gro­ja duk­ ra ir tu­ri gro­ti taip, kad ne­truk­dytų tėvui. Taip jau būda­vo, reikė­da­vo de­rin­ti, bet ir sa­vi­to gro­žio bu­vo“, – at­si­du­so pa­šne­ko­vas.

Sau­go ver­tin­gus inst­ru­men­tus

Gar­sus austrų kom­po­zi­to­rius Jo­ sep­has Hayd­nas sa­vo laiš­kuo­se ki­tai XVIII a. mu­zi­kos žvaigž­dei

Pai­nia­va: vie­niems A.Goš­tau­to gatvės 2-ojo na­mo gy­ven­to­jams me­mo­ria­linės len­tos ka­bo, ki­tiems – ne, o tre­tiems ar­timųjų pa­gei­da­vi­mu jos bu­vo ka­bi­na­mos ant gre­ti­mo Vie­nuo­lio

7

ŠeštADIENIS, liepos 7, 2012

tema

izo­lia­ci­jos ne­bu­vo

V.Juod­pu­sio dosjė

Ste­bi­na pa­si­rin­ki­mo būdas

o­mas ne tik šei­mi­nin­ko at­mi­ni­mas, bet ir kitų mu­zi­kantų su­kaup­tas tur­tas.

Wolf­gan­gui Ama­deus Mo­zar­tui sa­vo žmoną va­di­no „be­sti­ja“, nes pa­sta­ro­ji vi­siš­kai ne­gerb­da­ma jo dar­bo į natų pri­ra­šy­tas par­titū­ras su­vy­nio­da­vo silkę.

Kaip į ne­būtį nu­ke­lia­vo kai ku­rios J.Hayd­no par­titū­ros, taip is­to­ri­ ja galė­jo ne­tek­ti ir ne­ma­žo A.Goš­ tau­to gatvės 2-ojo na­mo gy­ven­tojų pa­li­ki­mo, jei ne S.Vai­niū­no na­mai ir ne V.Juod­pu­sis. Šiuo me­tu S.Vai­niū­no bu­te prie­ globstį ra­do ir kitų me­ni­ninkų pa­ li­ki­mas. Ne tik tų, ku­rie gy­ve­no čia, bet ir tų, ku­rie gy­ve­no, kai šio na­ mo dar net ne­bu­vo. „Štai for­te­pi­jo­nas, ku­riuo skam­ bin­da­vo B.Vai­niū­naitė, o štai čia pa­ties Vin­co My­ko­lai­čio-Pu­ti­ no pia­ni­nas. Jį rei­kia šiek tiek pa­ tvar­ky­ti, bet šiaip jis ge­ras ir vei­ kia“, – ran­ka į bend­rovės „Au­gust Fors­ter“ pa­ga­mintą mu­zi­kos inst­ ru­mentą pa­rodė V.Juod­pu­sis.

Bu­te su­kaup­ta ir di­delė įvai­ rių me­ni­ninkų pa­veikslų ko­lek­ci­ ja. „Ren­gia­me jų pa­ro­das ir daž­ nai kiek­vie­nas vis pa­do­va­no­ja pa­veikslą. Taip ko­lek­ci­ja au­ga, o S.Vai­niū­no bu­to dva­sia per­si­duo­ da vi­sam na­mui“, – šyp­so­jo­si pa­ šne­ko­vas.

Lentų ka­bi­ni­mo pa­ra­dok­sai

Gar­sių mu­zikų gy­ve­ni­mus ti­rian­ tis V.Juod­pu­sis krei­pia dėmesį ir į at­mi­ni­mo lentų Vil­niu­je ka­bi­ni­mo ypa­tu­mus. Ste­bi­na vis­kas: len­tos ka­bi­ni­mo vie­ta, lai­kas, gerb­ti­nos as­me­nybės pa­si­rin­ki­mas.

Jei­gu Lie­tu­vos vald­žia nu­spręstų pa­gerb­ti vi­sus A.Goš­tau­to gatvės 2-aja­me na­me gy­ve­nu­sius gar­sius mu­zi­kos veikė­jus, len­to­mis, ko ge­ ro, tektų nu­sags­ty­ti visą namą, nuo vir­šaus iki apa­čios. Ta­čiau taip ne­ nu­ti­ko. Prin­ci­pai, ku­riais re­mian­ tis vieną as­me­nybę nu­spręsta pa­

gatvės 12-ojo na­mo fa­sa­do, kad ge­riau ma­tytų praei­viai.

gerb­ti, o ki­tos ne, V.Juod­pu­siui iki šiol neaiškūs. „Jau 22 me­tai nuo pat ne­prik­ lau­so­mybės pra­džios leid­žiu Mu­ zi­kos ka­len­do­rių. Kiek­vieną dieną kruopš­čiai per­žvel­giu, su­ra­šau ne­ pel­ny­tai už­mirš­tas as­me­ny­bes. Ne­ ma­žai čia ir tų, ku­rie gy­ve­no, kūrė šiuo­se na­muo­se, ta­čiau vėliau iš­ sik­raustė. Neaiš­kus prin­ci­pas, ko­ dėl vie­nus žmo­nes me­mo­ria­linė­mis len­toms pa­ger­bia, o kitų – ne“, – skėstelė­jo ran­ko­mis V.Juod­pu­sis.

Daž­nai nu­tin­ka, kad pa­ger­bia­mas būna tik vie­nas iš su­tuok­ti­nių, nors abu jie bu­vo nu­si­pelnę mu­zi­kos pa­ sau­lio veikė­jai. „Štai ant Vie­nuo­ lio gatvės 14-ojo na­mo ka­bo len­telė ope­ros ba­let­mes­te­riui ir ba­le­to so­ lis­tui Bro­niui Kel­baus­kui, ta­čiau jo žmo­na me­ni­ninkė Ma­rytė Juo­za­ pai­tytė-Kel­baus­kienė to­kios len­tos kaž­kodėl ne­nu­si­pelnė“, – stebė­jo­si V.Juod­pu­sis.

Ne­re­tai ar­ti­mie­ji, gavę pa­si­ūlymą pa­si­rink­ti, kur tu­ri būti ka­bi­na­ ma jų gar­saus gi­mi­nai­čio at­mi­ni­ mo len­ta, nu­sprend­žia ap­gau­ti is­ to­rinę tiesą. Mi­rus ba­let­meis­te­riui ir re­ži­sie­riui V.Gri­vic­kui, ne­pai­sant to, kad šis gy­ve­no A.Goš­tau­to ga­ tvės 2-aja­me na­me, jo žmo­na pa­ prašė, kad me­mo­ria­linė len­ta bū­ tų pa­ka­bin­ta ant Vie­nuo­lio gatvės 12-ojo na­mo. „Taip, jos nuo­mo­ne, len­ta ge­ riau ma­to­ma, dau­giau žmo­nių ga­ li pri­si­min­ti Vy­tautą, nors tie­sai šiek tiek ir nu­si­ženg­ta“, – svarstė V.Juod­pu­sis.

Ope­ros so­lis­tas V. Adam­ke­vi­čius taip pat gy­ve­no mu­zikų na­me, ta­ čiau vėliau jo šei­ma iši­ro ir ope­ros so­lis­tas iš­vy­ko gy­ven­ti ki­tur. Na­me li­ko jo žmo­na. „Ir me­mo­ria­linė len­ta, – juokė­si V.Juod­pu­sis. – Štai to­kie pa­ra­dok­ sai. Žmo­gus iš­va­žia­vo, o žmo­na ir len­ta li­ko. Pa­na­šiai ir su B.Gor­ buls­kiu. Vie­nu me­tu jis gy­ve­no šia­ me na­me, vėliau iš­sikėlė į Žvėry­ ną, ta­čiau jam mi­rus len­ta at­si­ra­do būtent A.Goš­tau­to gatvė­je. Bu­vo ir to­kių, ku­rie gy­ve­no čia, bet at­mi­ ni­mo len­tos ka­bo, pa­vyzd­žiui, Py­ li­mo gatvė­je. Žod­žiu, pa­vaikš­čio­kit po Vil­nių, ir jei ra­si­te me­no, mu­ zi­kos žmogų – ne­svar­bu, kur pa­ ka­bin­ta me­mo­ria­linė len­ta, grei­ čiau­siai tas žmo­gus bus su­si­jęs su A.Goš­tau­to gat­ve“, – pa­ti­ki­no V.Juod­pu­sis.

Pa­lie­ka ne­ma­žai klaidų

Netrūks­ta len­to­se ir is­to­ri­nių klai­ dų. Pa­vyzd­žiui, Beat­ričės Grin­ce­ vi­čiūtės me­mo­ria­linė len­ta – su klai­do­mis. Jo­je ne­tei­sin­gai nu­ro­ dy­ta me­ni­ninkės mir­ties da­ta. „Ji mirė 1988 m., o pa­ra­šy­ta 1989 m., ir nie­kas ši­tos ne­tei­sybės ne­tai­so, nie­kam tai ne­kliū­va“, – pa­sa­ko­jo V.Juod­pu­sis.

Nek­liū­va at­mi­ni­mo len­to­mis be­si­rūpi­nan­tiems ir tai, kad dau­ ge­lis jų dar me­na so­viet­metį, yra pa­puoš­tos TSRS ar LTSR trum­pi­ niais. Taip pat šių lentų būklė ne­ re­tai yra ap­gailė­ti­na. „Aiš­ku, len­telės su so­vie­ti­nių ge­ne­rolų ir ka­riš­kių pa­vardė­mis nuim­tos, ta­čiau tie žmonės, ku­rie li­ko, yra nu­si­pelnę Ta­rybų Sąjun­ gai ar Ta­rybų Lie­tu­vai, bet ne Lie­ tu­vai. O kai ku­rios len­tos dar ir pra­stos būklės. Štai mūsų li­te­

Vac­lo­vas Juod­pu­sis gimė 1938-

ai­siais. Lie­tu­vos mu­zi­ko­lo­gas, ra­di­ jo, te­le­vi­zi­jos ir spau­dos dar­buo­to­ jas, buvęs Kultū­ros mi­nis­te­ri­jos vy­ riau­sia­sis mu­zi­kos spe­cia­lis­tas.

1959–1960 m. Lie­tu­vos ra­di­jo mu­

zi­kos re­dak­to­rius.

1961–1967 m. Lie­tu­vių kal­bos ir li­

te­ratū­ros ins­ti­tu­to Fo­nog­ramų ka­ bi­ne­to vedė­jas.

1967–1968 m. sa­vait­raš­čio „Kal­ba Vil­nius“ mu­zi­kos re­dak­to­rius.

1968–1986 m. Lie­tu­vos te­le­vi­zi­jos Mu­zi­kos re­dak­ci­jos re­dak­to­rius.

1986–1991 m. Kultū­ros mi­nis­te­ri­

jos Re­per­tua­ro re­dak­cinės ko­le­gi­ jos na­rys.

1989–1996 m. laik­raš­čio „Mu­zi­kos

ba­rai“ vyr. re­dak­to­rius.

1992–2001 m. Kultū­ros mi­nis­te­ri­

jos vyr. mu­zi­kos spe­cia­lis­tas.

Nuo 2003 m. S.Vai­niū­no namų

di­rek­to­rius.

ratū­ros kla­si­kas An­ta­nas Žu­kaus­ kas-Vie­nuo­lis „pa­ka­bin­tas“ ant gre­ti­mo na­mo A.Jakš­to gatvė­je.

Ilgą laiką ta len­ta bu­vo to­kia bai­ si, surū­di­ju­si. Ir kiek reikė­jo pa­ stangų, kad ši len­ta būtų pa­keis­ ta“, – dėstė pa­šne­ko­vas.

At­mi­nimą pri­va­lo pel­ny­ti

Nors V.Juod­pu­sis ir pa­ts jau ne­be­ jau­nas, kalbė­da­mas apie žmo­nių at­mi­nimą jis su gai­les­čiu pra­bi­ lo apie tuos, ku­rie baigę pro­fe­sinę veiklą nu­grimz­ta ne­ži­nion. „Žmo­gus tu­ri judė­ti, bend­rau­ti, ro­dy­tis vie­šu­mo­je. Ki­taip jis – ei­ li­nis pen­si­nin­kas, ku­rio dar­bas su šu­ne­liu par­ke pa­si­vaikš­čio­ti. Ir gai­ la, kad daug žmo­nių nu­grimz­ta už­ mirš­tin. At­ro­do, bu­vo gar­sus žmo­ gus, vi­si apie jį kalbė­jo, o štai vieną dieną ėmė ir din­go. Ir pri­si­mins jį tik tuo­met, kai jis mirs. Ta­da gal ir me­mo­ria­linė len­ta at­si­ras“, – api­ bend­ri­no po­kalbį V.Juod­pu­sis.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vaitės nuo­tr.

8

šeštadienis, liepos 7, 2012

savaitės inteviu

Lie­tu­va ta­da ir da­bar: pa­na­šu­mai ir skir­tu­mai Šie me­tai – ypa­tin­gi: ne­tru­kus išauš ta die­na, kai da­bar­ti­nė Lie­ tu­va nuo ne­prik­lau­so­my­bės at­kū­ri­mo nu­gy­ve­no ly­giai tiek pat, kiek ir 1918–1940 m. vals­ty­bė. Apie tai, ar iš­mo­ko­me is­to­ri­jos pa­mo­kas, ko­kius pa­grin­dus pa­si­klo­jo­me atei­čiai – in­ter­viu su is­ to­ri­ku ir po­li­to­lo­gu dr. An­ta­nu Ku­la­kaus­ku.

Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

– 1918–1940 m. Lie­tu­va sėk­ min­gai įgy­ven­di­no tris re­for­ mas: eko­no­mi­nę, kul­tū­ri­nę ir su­lie­tu­vi­ni­mo. Vien ko ver­ ta že­mės re­for­ma. O ko­kio­mis 1990–2012 m. at­lik­to­mis re­for­ mo­mis ga­lė­tu­me di­džiuo­tis?

– Tar­pu­ka­rio Lie­tu­va vi­sų pir­ma bu­vo ag­ra­ri­nis kraš­tas, tik so­viet­ me­čiu ta­po in­dust­ri­nė-ag­ra­ri­nė.

O tar­pu­ka­rio Lie­tu­vo­je be­veik 80 pro­c. gy­ven­to­jų bu­vo kai­mie­čiai.

Taip, 1922 m. že­mės re­for­ma pa­ klo­jo so­cia­li­nį pa­ma­tą ne­prik­lau­so­ mai Lie­tu­vos vals­ty­bei, tiks­liau, iš lie­tu­vių vals­tie­čių ki­lu­siai vals­ty­bei.

Kal­bant apie 1990–2012 m., bend­riau­siu stra­te­gi­niu požiūriu ne­ga­li­me sa­ky­ti, kad nė vie­na re­for­ ma ne­pa­si­se­kė. Ta­čiau ar bu­vo pa­ si­rink­tas op­ti­ma­lus jų įgy­ven­di­ni­mo bū­das – tai jau ki­tas klau­si­mas.

Bet ar ga­li­ma sklan­džiai pe­rei­ ti į rin­kos eko­no­mi­ką, in­teg­ruo­tis į Va­ka­rus nu­trū­kus vi­siems ry­šiams su So­vie­tų Są­jun­ga? Geo­po­li­tiš­kai pa­si­rin­ko­me ki­tą kryp­tį, ku­ri su­kė­ lė ir konf­ron­ta­ci­ją, tad be nuo­sto­lių išei­ti bu­vo neį­ma­no­ma.

Struk­tū­ri­nės re­for­mos, nu­lė­mu­ sios pe­rė­ji­mą iš pla­ni­nės į rin­kos eko­no­mi­ką, įvy­ko. Ta­čiau man la­ biau­siai gai­la, kad taip ir ne­su­kū­ rė­me nor­ma­lios vie­tos sa­vi­val­dos.

Ir to mū­sų eli­tas lig šiol ne­su­vo­kia.

Taip, kar­tais pa­šne­ka, ta­čiau to­liau kal­bų nie­kur ne­pa­ju­da­ma. Už­tek­tų pa­va­ži­nė­ti po Es­ti­jos pro­vin­ci­jas ir pa­ma­ty­tu­me, koks skir­tu­mas. Sa­vi­ val­dos mies­te­lis – su 700 gy­ven­to­jų.

Skir­tu­mai ma­to­mi pli­ka aki­mi.

– Tai, ma­tyt, liu­di­ja Lie­tu­vos po­li­ti­nio eli­to pro­vin­cia­lu­ mą, to­kį sa­vo­tiš­ką vals­tie­tiš­ką men­ta­li­te­tą?

– Ne tik po­li­ti­kų, o abie­jų pu­sių: ir da­lies po­li­ti­kų, ir vi­suo­me­nės. Nors tas vals­tie­tiš­ku­mas, kal­bant apie po­li­ti­nį eli­tą, pa­si­reiš­kia tech­nok­ ra­tiš­ku­mu. Įsi­vaiz­da­vi­mu, kad vis­ką ga­li­ma pa­da­ry­ti so­cia­li­niais-in­ži­ne­ ri­niais da­ly­kais: „Mes su­gal­vo­jo­me, mes ir pa­da­ry­si­me.“ De­mok­ra­ti­jo­je taip ne­vyks­ta. Pa­sa­ky­čiau taip: žai­ džiant fut­bo­lą ne­ga­li­ma va­do­vau­tis krep­ši­nio tai­syk­lė­mis. Ir de­mok­ra­ti­ ją rei­kia iš­mok­ti „įže­min­ti“.

Ki­ta ver­tus, apa­čios – vi­suo­me­ nė – vis ne­su­lau­kia, kad pa­vyks iš­ rink­ti ge­rą val­džią, ku­ri jais pa­si­ rū­pins. Lau­kia, bet ne­ku­ria rim­tų pi­lie­ti­nės vi­suo­me­nės struk­tū­ rų. Ne tų, ku­rios nuo­lat šne­ka apie pa­trio­tiz­mą, o tik­rų. Tų, ku­rios vei­ kia kaip in­te­re­sų gru­pės sa­vo sri­ty­ se ieš­ko­da­mos bend­rų da­ly­kų. Kal­ ba­ma apie pi­lie­ti­nę vi­suo­me­nę, jai priešinama pa­trio­ti­nė – čia mai­šo­ ma daug da­ly­kų. Jei mū­sų vi­suo­me­

nė in­te­re­sus reikš­tų la­biau struk­tū­ ri­zuo­tai, bū­tų ge­riau. Štai vers­las la­biau struk­tū­ri­za­ vę­sis ir la­biau gi­na sa­vo in­te­re­sus.

Bet pa­si­tai­ko ir pa­ra­dok­sų: vers­las su­si­ta­ria su pro­fsą­jun­go­mis, o Vy­ riau­sy­bė ne­pri­ta­ria.

Jei ly­gin­tu­me tar­pu­ka­rio ir da­ bar­ti­nę Lie­tu­vą, abi – eli­to ini­ci­ juo­tas pro­jek­tas, su­lau­kęs ma­si­nės pa­ra­mos. Bent jau sa­vo gy­va­vi­mo pra­džio­je. To­kios ma­žos vals­ty­bės, ne­tu­rin­čios pa­ra­mos iš apa­čios, su­si­kur­ti ne­ga­li. Apa­čios ga­li bū­ti ne­pa­ten­kin­tos, bet jei nė­ra kaip tų in­te­re­sų iš­reikš­ti, ar­ba bur­ba­ma ir gy­ve­na­ma, ar­ba emig­ruo­ja­ma.

Pa­si­girs­ta svars­ty­mų, kad pre­zi­ den­tą Lie­tu­vo­je tu­ri rink­ti Sei­mas, rei­kia dve­jų rū­mų par­la­men­to. Ga­ liu pa­ti­kin­ti: nie­kas nuo to ne­pa­si­ keis­tų: iš es­mės ne­bū­tų nei ge­riau, nei blo­giau. De­mok­ra­ti­ją rei­kia to­ bu­lin­ti iš apa­čios.

Lie­tu­va ne­tu­rė­tų jo­ kių bė­dų, jei sa­vi­mi pa­si­ti­kė­tu­me.

Gal pro­ble­ma tai, kad Lie­tu­ va 1990 m., at­kur­da­ma ne­prik­ lau­so­my­bę, grę­žė­si į tar­pu­ka­rį ir ne­kri­tiš­kai pe­rė­mė tau­ti­nin­kiš­ką tra­di­ci­ją: at­kur­tos prieš­ka­rio or­ ga­ni­za­ci­jos, at­ri­bu­tai, pri­sta­ty­ta pa­mink­lų, gar­bin­ti ku­ni­gaikš­čiai.

Nors vi­sa tai tar­pu­ka­riu bu­vo skir­ ta tau­tai mo­bi­li­zuo­ti. O so­viet­me­tis – lyg jau nesa­vas.

– Vi­siš­kai grįž­ti į 1939 m. tik­ rai nei­šė­jo, rea­ly­bė bu­vo pa­ si­kei­tu­si. O 50 me­tų so­vie­ti­ nės oku­pa­ci­jos ga­li­ma va­din­ti ne­tei­sė­ta, bet tai yra rea­ly­bė.

Kaip pa­t riar­c ha­l i­n ė­je kul­t ū­ ro­je pa­vai­ni­kis yra ne­tei­sė­tas, bet šiais lai­kais nie­kas taip ne­ be­sa­ko, vis dėl­to tai yra vai­kas ir jį rei­kia au­gin­ti. Šiuo at­žvil­ giu oku­pa­ci­jos lai­ko­tar­pio ne­ su­vo­ki­mas, tam tik­ras jo ideo­ lo­gi­za­vi­mas tu­rė­jo reikš­mės ir vy­k u­s iems konf­l ik­tams, ku­ rių, bent teo­riš­kai, ga­lė­jo ne­ bū­ti?

– Štai Es­ti­ja lai­ko­ma vie­nin­te­le iš Bal­ti­jos ša­lių, ku­riai sėk­min­gai, per ga­na trum­pą lai­ką, pa­vy­ko iš Ry­tų ci­vi­li­za­ci­jos per­sio­rien­tuo­ti į Va­ka­ rų. O Lie­tu­va, re­gis, dar neišsp­ren­ dė fun­da­men­ta­lių pro­ble­mų pe­rei­ da­ma iš Ry­tų į Va­ka­rus.

Es­tai vi­sa­da ži­no­jo, kur ei­na. „Va­ ka­rų“ są­vo­ką taip pat ga­li­me šif­ruo­ ti skir­tin­gai. Ta­čiau čia mes kal­ba­me apie kul­tū­ri­nius ry­šius: su kuo in­ teg­ruo­tis, kuo sek­ti. Es­tams Suo­mi­ jos bu­vi­mas pa­šo­nė­je ir Skan­di­na­ vi­jos kul­tū­ri­nis mo­de­lis vi­sa­da bu­vo

pa­vyz­dys. Su Skan­di­na­vi­ja jie iden­ ti­fi­kuo­ja­si ir jiems ne­rei­kia to įro­di­ nė­ti. Jie tuo įti­ki­no ir sa­ve, ir ki­tus.

O kai tuo ti­ki, ati­tin­ka­mai ir el­gie­si, to­kie ir dar­bo re­zul­ta­tai.

O į ką orien­tuo­ja­si Lie­tu­va? Su Len­ki­ja ban­dė­me reng­ti bend­rus de­ mok­ra­ti­jos pro­jek­tus Ry­tuo­se. Pa­ čiai Len­ki­jai at­ro­do, kad ji kur kas va­ka­rie­tiš­kes­nė ne­gu mes, ta­čiau ji nė­ra ki­tos ly­gos žai­dė­ja. Tik tiek, kad ga­lin­ges­nė ir stip­res­nė.

Lie­tu­va ne­tu­rė­tų jo­kių bė­dų, jei sa­vi­mi pa­si­ti­kė­tu­me. Es­ti­ja taip pat bu­vo pa­te­ku­si į pa­na­šią pa­dė­tį, ta­ čiau pas juos de­mok­ra­ti­jos mo­de­lis vei­kė sklan­džiau.

Di­de­lė pro­ble­ma Lie­tu­vo­je – par­ ti­jos, ku­rios vei­kia kaip eli­to gru­ pės su gru­pe tar­nų. Nors vi­sų ša­ lių orien­ta­ci­ja – de­mok­ra­ti­ja, ji pas mus be pa­ma­tų. Tu­ri­me ker­ti­nius ak­me­nis, bet dar pro vi­sas de­mok­ ra­ti­jos na­mo sky­les vė­jai pu­čia. Pas mus dar nė­ra pa­kan­ka­mai su­vo­ki­ mo, kad į Eu­ro­pą tu­ri in­teg­ruo­tis vi­sa Lie­tu­va, o ne at­ski­ri lie­tu­viai.

– Ar bend­ra­dar­bia­vi­mas su Bal­ti­jos ša­li­mis ir Skan­di­na­vi­ ja is­to­ri­niu po­žiū­riu per­spek­ ty­vus?

– Dis­ku­si­jos, ku­rią kryp­tį Lie­tu­vai rink­tis, – ne­nau­jos. Apie tai bu­vo kal­ba­ma ir 1993–1994 m.

Man nie­ka­da neat­ro­dė, kad rei­kia rink­tis ar­ba vie­na, ar­ba ki­ta. Vei­ ki­mas ga­li bū­ti dau­giak­ryp­tis. Bet štai mū­sų kul­tū­ri­nis iden­ti­te­tas yra ki­toks nei Šiau­rės ša­lių, tad mums sun­kiau. Jei no­ri­me pa­siek­ti bend­ ra­dar­bia­vi­mo ly­gį, rei­kia ak­ty­vios vals­ty­bės kul­tū­ri­nės po­li­ti­kos.

Ta­čiau Lie­tu­vai ne­bū­ti­na į ką nors ly­giuo­tis. Ji ga­li pa­ti su­si­kur­ti eu­ro­pie­tiš­ką ge­ro­vės mo­de­lį. Ta­čiau Lie­tu­vo­je ar­ba per ma­žas kul­tū­ri­nės po­li­ti­kos svo­ris, ar­ba ne­su­vo­kia­ma, kur yra geost­ra­te­gi­niai, geoe­ko­no­ mi­niai da­ly­kai.

– Bet ir vis mi­ni­ma tri­jų Bal­ti­ jos ša­lių „vie­ny­bė“ tė­ra sa­vo­ tiš­kas mi­tas. Lie­tu­viai be­veik nie­ko ne­ži­no nei apie lat­vių, nei apie es­tų is­to­ri­ją. Kul­tū­riš­ kai vis tiek ar­ti­mes­nė Len­ki­ja.

Al­ter­na­ty­va: is­to­ri­kas A.Ku­la­kaus­kas ka­te­go­riš­kai ne­su­tin­ka su tei­

gian­čiais, kad lie­tu­viš­ku­mą esą ga­li­ma iš­gel­bė­ti pa­li­kus Va­ka­rų or­ga­ ni­za­ci­jas.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

– Be­veik taip. O kad apie kai­my­nes Lat­vi­ją ir Es­ti­ją nie­ko ne­ži­no­me, blo­gai. Tai liu­di­ja ak­ty­vios vals­ty­ bės kul­tū­ri­nės po­li­ti­kos ne­bu­vi­mą.

Len­kai pa­tys no­rė­jo į ak­ty­vią sa­vo ry­tų kai­my­nys­tės po­li­ti­ką įtrauk­ ti lat­vius ir es­tus, bet šie žiū­ri į ki­ tą pu­sę, o lat­viai ap­skri­tai pa­te­kę į di­džiu­lę ru­sų ka­pi­ta­lo įta­ką, tad jų si­tua­ci­ja sun­ki. O mū­sų in­te­re­sas – dau­giau dė­me­sio kreip­ti į Lat­vi­ ją. Juk jei ji „iš­kris­tų“, bent teo­riš­ kai, vi­siems ap­link bū­tų ne­ge­rai.

– Kaip ga­lė­tu­me api­bend­rin­ ti pa­sta­ruo­sius 22 me­tus? Kas svar­biau­sia nu­veik­ta?

– Pats svar­biau­sias da­ly­kas, ži­no­ ma, yra Lie­tu­va kaip vals­ty­bė; Lie­ tu­va kaip su­si­for­ma­vu­sios nau­jos lie­tu­vių tau­tos vals­ty­bė su vi­sais sa­vo ša­lies pi­lie­čiais ir do­mi­nuo­ jan­čia lie­tu­vių kal­ba, pa­sie­ku­si aukš­to­sios kul­tū­ros lyg­me­nį.

Mi­nė­čiau ir tai, kad bent tam kar­tui iš­spren­dė­me stra­te­gi­nio sau­gu­mo klau­si­mus – tai Lie­tu­vos pri­klau­so­my­bė Va­ka­rų or­ga­ni­za­ci­ joms, vi­sų pir­ma, NA­TO. Vi­siš­kai ne­tei­sūs tie, ku­rie kal­ba, kad lie­tu­viš­ku­mą ga­li­ma iš­gel­bė­ti tik išė­jus iš Va­ka­rų or­ga­ni­za­ci­jų – ES ir NA­TO. Ne­sa­me neut­ra­li Švei­ ca­ri­ja ir ne­ga­li­me ja bū­ti. Jei no­ri­ me, ga­li­me grįž­ti ne­bent į Ry­tus. Bet to tur­būt ne­no­ri­me.

Tai, kad mū­sų va­ka­rie­tiš­kas lie­ tu­viš­ku­mas tu­ri ry­tie­tiš­kų bruo­žų, yra tik pliu­sas Va­ka­ruo­se. Tai rei­ kia iš­nau­do­ti, o ne ban­dy­ti to at­si­ sa­ky­ti. Vis­kas atei­ty­je ga­li keis­tis pri­klau­so­mai nuo pa­sau­lio įvy­kių.

Ir jo­kių ga­ran­ti­jų, kad po pen­ke­rių me­tų ne­bus po­ky­čių.

Juk neat­mes­ti­na ir tai, kad ES su­ by­rės ir grį­ši­me į pa­vie­nių vals­ty­bių erą. Gy­ve­na­me vis ri­zi­kin­ges­nia­me pa­sau­ly­je.

karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt

VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386 VYRIAUSIASIojo REDAKTORIaUS pavaduotojai Stasys Gudavičius – 219 1371 Ignas Jačauskas – 219 1372

MIESTAS: Rūta Grigolytė – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391 LIETUVA: Justinas Argustas – 219 1381 EKONOMIKA: Jolita Mažeikienė (redaktorė) – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387

SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Mantas Stankevičius – 219 1383 ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Margarita Vorobjovaitė – 219 1384

Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami.

Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 4000.

767

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS:

261 3655, 261 3659,

261 3654, 261 3000,

261 9655, 279 1370

faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS:

261 3653

PRENUMERATOS SKYRIUS:

261 1688

PLATINIMO TARNYBA:

261 1688

9

šeštadienis, liepos 7, 2012

lietuva diena.lt/naujienos/lietuva

Ne­pa­si­da­li­ja pa­va­di­ni­mo „Lie­tu­vos są­ra­šo“ idė­ją iš­kė­lė vi­suo­me­ni­nis ju­dė­ji­mas „Už tei­ sin­gu­mą“, ta­čiau ją pe­rė­mė „Drą­sos ke­lio“ par­ti­ja, kaip tvir­ti­na Nep­rik­lau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­ras, ju­dė­ji­mo „Už tei­sin­gu­mą“ na­rys Ro­mual­das Ozo­las. „Vi­suo­me­ni­nis ju­dė­ji­mas „Už tei­ sin­gu­mą“ iš­kė­lė na­cio­na­li­nio są­ ra­šo idė­ją. Ji bu­vo rea­li­zuo­ta „Lie­ tu­vos są­ra­šo“ pa­va­di­ni­mu. Jo­kių spren­di­mų ini­cia­ty­vi­nė­je gru­pė­je šiuo klau­si­mu dėl idė­jos per­da­vi­ mo „Drą­sos ke­lio“ par­ti­jai ne­bu­ vo“, – sa­kė R.Ozo­las.

Pak­laus­tas, ar „Drą­sos ke­lias“ pa­si­sa­vi­no „Lie­tu­vos są­ra­šo“ pa­ va­di­ni­mą, sig­na­ta­ras tvir­ti­no, kad ne­bū­tų lin­kęs sa­ky­ti, jog są­ra­šo idė­ja bu­vo pa­si­sa­vin­ta, – ji tie­siog paim­ta. „Mes pri­pa­ži­no­me „Drą­ sos ke­lio“ par­ti­jos ap­si­spren­di­mą ei­ti į rin­ki­mus sa­va­ran­kiš­kai, nors su tam tik­ru ap­gai­les­ta­vi­mu, kad skai­do­mas bend­ras fron­tas. Ta­čiau jų tei­sė yra spręs­ti. „Lie­tu­vos są­ra­ šo“ žmo­nes į „Drą­sos ke­lią“ nu­ve­ dė Val­das Va­si­liaus­kas“, – paaiš­ki­ no R.Ozo­las. Žur­na­lis­tas V.Va­si­liaus­kas tei­gė, kad konf­lik­to dėl „Lie­tu­vos są­ra­ šo“ pa­va­di­ni­mo nė­ra, nes jį Da­riaus Kuo­lio pra­šy­mu yra už­pa­ten­ta­vęs Sei­mo na­rys kon­ser­va­to­rius Nag­lis Pu­tei­kis. „Ne­ži­nau, kas iš tie­sų iš­kė­ lė „Lie­tu­vos są­ra­šo“ idė­ją, ją „Drą­ sos ke­lio“ par­ti­jai pri­sta­tė D.Kuo­lys, kaip vie­nas iš ju­dė­ji­mo „Už tei­sin­

gu­mą“ na­rių. Mes ne­ga­li­me sa­vin­tis pa­va­di­ni­mo, ne­tu­ri­me jo­kių pre­ten­ zi­jų, to­dėl mū­sų są­ra­šas, ku­rio dau­ gu­mą su­da­rys ne­par­ti­niai, vi­suo­ me­ni­nin­kai, va­din­sis „Drą­sos ke­lio“ par­ti­jos kan­di­da­tų są­ra­šas“, – paaiš­ ki­no V.Va­si­liaus­kas.

Val­das Va­si­liaus­kas:

Ne­ži­nau, kas iš tie­sų iš­kė­lė „Lie­tu­vos są­ra­ šo“ idė­ją, ją „Drą­sos ke­lio“ par­ti­jai pri­sta­tė D.Kuo­lys.

Anot R.Ozo­lo, kai „Drą­sos ke­ lio“ par­ti­ja pe­rė­mė „Lie­tu­vos są­ ra­šo“ for­ma­vi­mo ir ve­di­mo į Sei­mo rin­ki­mus tei­sę, su­ma­žė­jo vie­nin­go na­cio­na­li­nio fron­to for­ma­vi­mo ga­ li­my­bė“. „Ta­čiau ap­skri­tai pa­reiš­ki­mas, kad „Drą­sos ke­lias“ į rin­ki­mus ei­na vie­nas, įne­šė aiš­ku­mo į ne­si­ste­mi­ nių par­ti­jų gre­tas. Nuo šiol fron­te bus du po­li­ti­niai da­ri­niai – „Drą­sos

ke­lias“ ir na­cio­na­li­nis su­si­vie­ni­ji­ mas „Už Lie­tu­vą Lie­tu­vo­je“, ku­ rį su­da­ro trys par­ti­jos, ve­dan­čios de­ry­bas dar dėl dvie­jų par­ti­jų pri­ si­jun­gi­mo“, – dės­tė sig­na­ta­ras.

Jis bai­mi­na­si, kad an­ti­ko­rup­ci­ nes jė­gas vie­ni­jan­tis fron­tas bus dar la­biau su­skai­dy­tas, nes D.Kuo­ lys ren­ka pa­ra­šus, kad bū­tų įkur­ta „Lie­tu­vos są­ra­šo“ par­ti­ja. „Jei­gu tik­rai ren­gia­ma­si kur­ti par­ti­ją tuo pa­grin­du, tai dar kar­tą tek­tų ap­gai­ les­tau­ti, jog vie­nin­gas fron­tas bū­tų su­skai­dy­tas jau į tris da­lis“, – tvir­ ti­no R.Ozo­las.

Jis pa­brė­žė, kad šian­dien neaiš­ ku, kam pri­klau­so „Lie­tu­vos są­ra­ šas“.

Pir­ma­die­nį „Drą­sos ke­lio“ par­ ti­jos at­sto­vai ir vi­suo­me­ni­nin­kai pa­skel­bė for­muo­jan­tys „Lie­tu­vos są­ra­šą“. Jį į Sei­mo rin­ki­mus ke­ti­ na ves­ti šią sa­vai­tę iš Kau­no apy­ gar­dos teis­mo tei­sė­jų pa­si­trau­ku­ si Ne­rin­ga Venc­kie­nė.

Ket­vir­ta­die­nį prie pre­zi­den­tū­ ros su­reng­tas dar vie­no „Lie­tu­vos są­ra­šo“ stei­gia­ma­sis su­va­žia­vi­ mas. Par­ti­ją to­kiu pa­va­di­ni­mu bu­ ria D.Kuo­lys.

VD, BNS inf.

Po­ky­čiai: lig šiol D.Gry­baus­kai­tei bu­vo mo­ka­ma kom­pen­sa­ci­ja iš

EK, to­dėl Pre­zi­den­tė im­da­vo tik pu­sę jai pri­klau­san­čios al­gos. Ta­ čiau ne­tru­kus ji gaus vi­są. „Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Pre­zi­den­tės pi­ni­gi­nė su­plo­nės Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

Pre­zi­den­tė biu­dže­tui ne­tru­kus kai­nuos dau­giau. Mat tre­jus me­ tus spe­cia­lias iš­mo­kas iš Eu­ro­ pos Ko­mi­si­jos (EK) ėmu­si Da­lia Gry­baus­kai­tė jų jau ne­be­gaus, tad ims vi­są jai pri­klau­san­tį at­ly­ gi­ni­mą.

Da­lies al­gos at­si­sa­kė

Kiek dau­giau nei 1 mln. li­tų per tre­jus me­tus D.Gry­baus­kai­tei iš­ mo­kė­jo EK. Bir­že­lis bu­vo pa­ sku­ti­nis mė­nuo, kai iš EK ša­lies va­do­vei per­ves­ta 28 tūkst. li­tų iš­mo­ka. D.Gry­baus­kai­tei, kaip ir ki­tiems bu­vu­siems eu­ro­ko­mi­sa­ rams, kiek­vie­ną mė­ne­sį bu­vo mo­ ka­ma va­di­na­mo­ji spe­cia­li iš­mo­ka.

Jų pa­skir­tis, anot EK, „pa­dė­ti bu­ vu­siems ko­mi­sa­rams įsi­lie­ti į dar­ bo rin­ką“.

Jau rugpjūtį D.Grybauskaitė gaus visą preziden­ to algą.

Pre­ten­zi­ja: Nep­rik­lau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­ras R.Ozo­las skun­džia­si, kad „Drą­sos ke­lio“ par­ti­ja pe­rė­mė „Lie­

tu­vos są­ra­šo“ pa­va­di­ni­mą.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Len­ki­jos va­do­vas Lie­tu­vo­je lan­kė­si neo­fi­cia­liai Len­ki­jos pre­zi­den­tas Bro­nis­ła­was Ko­mo­rows­kis už­va­kar Lie­tu­vo­je da­ly­va­vo sa­vo te­tos Ste­fa­ni­jos Ma­ ri­jos Ro­mer lai­do­tu­vė­se.

„Pa­mal­dos bu­vo lai­ko­mos Vai­do­ tuo­se, Šv. Apaš­ta­lo Pau­liaus At­ si­ver­ti­mo baž­ny­čio­je. Po to vy­ko lai­do­tu­vės. Len­ki­jos pre­zi­den­tas da­ly­va­vo mi­šio­se ir lai­do­tu­vė­se.

Tai yra neo­fi­cia­lus vi­zi­tas“, – sa­kė Len­ki­jos am­ba­sa­dos Vil­niu­je at­sto­ vė Mal­gor­za­ta Mo­zy­ro-Ga­lan .

Pa­sak jos, B.Ko­mo­rows­kio dar­ bot­var­kė­je Lie­tu­vo­je dau­giau nie­ ko ne­bu­vo nu­ma­ty­ta. 86 me­ tų S.M.Ro­mer bu­vo Len­ki­jos

pre­zi­den­to se­ne­lės duk­ra. Kaip ra­ šo Len­ki­jos dien­raš­tis „Rzecz­pos­ po­li­ta“, Len­ki­jos pre­zi­den­to te­ta mi­rė pir­ma­die­nį.

Vil­niaus kraš­te mo­ky­to­ja dir­bu­ si S.M.Ro­mer, anot dien­raš­čio, lai­ ky­ta be­ne pa­sku­ti­ne iš se­nų­jų Lie­ tu­vos di­di­kų gi­mi­nių pa­li­kuo­nių.

Tuo me­tu, kai Lie­tu­va pri­klau­sė So­vie­tų Są­jun­gai, ji dės­tė Že­mės ūkio tech­ni­ku­me, ku­rio pa­grin­du yra su­si­kū­ru­si da­bar­ti­nė Vil­niaus tech­no­lo­gi­jų, vers­lo ir že­mės ūkio mo­kyk­la.

B.Ko­mo­rows­kis sa­vo te­tą, gy­ve­ nu­sią kuk­lia­me dvie­jų kam­ba­rių bu­ te Bal­to­jo­je Vo­kė­je, pa­sku­ti­nį kar­tą

ap­lan­kė šių me­tų va­sa­rio 16 d., kai bu­vo at­vy­kęs į Lie­tu­vos ne­prik­lau­ so­my­bės me­ti­nių iš­kil­mes.

S.M.Ro­mer se­ne­lė Ma­ria Lud­wi­ ka bu­vo da­bar­ti­nio Len­ki­jos va­do­ vo pro­se­ne­lės Eli­zos Ire­nos Ro­mer se­suo. Kaip ra­šo „Rzecz­pos­po­li­ta“, Lie­tu­vo­je ge­riau­siai ži­no­mas Ro­ me­rių at­sto­vas – ve­lio­nės S.M.Ro­ mer se­ne­lės bro­lis My­ko­las Ro­me­ ris, bu­vęs Len­ki­jos mar­ša­lo Józe­fo Pił­suds­kio ad­ju­tan­tas, vė­liau ta­ pęs Lie­tu­vos kons­ti­tu­ci­nės tei­sės moks­lo kū­rė­ju ir Kau­ne įsi­kū­ru­sio Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­to rek­ to­riu­mi.

VD, BNS inf.

„Tre­jus me­tus, kol bu­vo mo­ka­ ma eu­ro­ko­mi­sa­ro kom­pen­sa­ci­ja, D.Gry­baus­kai­tė pu­sė pre­zi­den­to al­gos grą­žin­da­vo į vals­ty­bės biu­ dže­tą. Per šį lai­ko­tar­pį į vals­ty­ bės biu­dže­tą grą­žin­ta 338 400 li­ tų. Pa­si­bai­gus EK kom­pen­sa­ci­jos mo­kė­ji­mo lai­kui Pre­zi­den­tei bus mo­ka­mas vi­sas at­ly­gi­ni­mas“, – in­for­ma­vo pre­zi­den­tū­ros spau­ dos tar­ny­ba.

Pu­sė al­gos su­da­rė be­veik 10 tūkst. li­tų. Su kom­pen­sa­ci­ja iš EK Pre­zi­den­tė kas mė­ne­sį gau­ da­vo po 38 tūkst. li­tų.

Ta­čiau jau rugp­jū­tį D.Gry­baus­ kai­tė gaus vi­są pre­zi­den­to al­ gą, ku­ri sie­kia apie 19 tūkst. li­tų į ran­kas.

In­ves­tuo­ja į ob­li­ga­ci­jas

Ta­čiau D.Gry­baus­kai­tei pi­ni­gų ir tur­to ne­trūks­ta. 2011 m. pa­teik­ tos tur­to dek­la­ra­ci­jos duo­me­ni­

mis, ji tu­ri 1,179 mln. li­tų ver­tės pri­va­lo­mo re­gist­ruo­ti tur­to, ver­ ty­bi­nių po­pie­rių, me­no kū­ri­nių.

Dar 822 tūkst. D.Gry­baus­kai­tė yra su­si­tau­piu­si – tiek per­nai ji tu­rė­jo pi­ni­gi­nių lė­šų.

Iš Vy­riau­sia­jai tar­ny­bi­nės eti­kos ko­mi­si­jai (VTEK) pa­teik­tos dek­la­ ra­ci­jos ma­ty­ti, kad D.Gry­baus­kai­ tė kiek­vie­nais me­tais in­ves­tuo­ja į Vy­riau­sy­bės ob­li­ga­ci­jas.

Vien šie­met per fi­nan­si­nį tar­ pi­nin­ką ji iš Lie­tu­vos Vy­riau­sy­ bės nu­si­pir­ko ver­ty­bi­nių po­pie­ rių už dau­giau nei pu­sę mi­li­jo­no li­tų. Sau­sio pa­bai­go­je – už 515 tūkst. li­tų ir va­sa­rį – už 150–200 tūkst. li­tų.

Vy­riau­sy­bės ver­ty­bi­niai po­pie­ riai – pa­grin­di­nė vals­ty­bės sko­ li­ni­mo­si prie­mo­nė. Ver­ty­bi­nių po­pie­rių D.Gry­baus­kai­tė yra įsi­ gi­ju­si ir per­nai bei už­per­nai.

Mo­ka­ma pre­zi­den­to ren­ta

Ka­den­ci­ją bai­gęs pre­zi­den­tas Val­ das Adam­kus gau­na pre­zi­den­to vals­ty­bi­nę ren­tą. Įs­ta­ty­me nu­ma­ty­ta, kad šios ren­tos dy­dis yra pu­sė pri­skai­čiuo­ to vals­ty­bės va­do­vo at­ly­gi­ni­mo.

To­dėl šiuo me­tu V.Adam­kui iš­mo­ka­ma apie 12,5 tūkst. li­tų.

Ren­tos pri­ly­gi­na­mos pen­si­joms ir ki­to­kioms so­cia­li­nėms iš­mo­ koms, to­dėl nuo jų jo­kie mo­kes­ čiai ne­nus­kai­čiuo­ja­mi – kiek pri­ skai­čiuo­ta, tiek ir iš­mo­ka­ma.

Vals­ty­bės va­do­vams ren­ta už praė­ju­sį mė­ne­sį mo­ka­ma iki ei­ na­mo­jo mė­ne­sio 25 die­nos.

Kons­ti­tu­ci­ją pa­žei­du­siam ir dėl to per ap­kal­tą iš pre­zi­den­to pos­to 2004 m. pa­ša­lin­tam Ro­ lan­dui Pak­sui vals­ty­bi­nė ren­ta ne­mo­ka­ma.

338,4

tūkst. litų

į valstybės biudžetą grąžino D.Grybauskaitė.

10

ŠeštADIENIS, liepos 7, 2012

ekonomika

€

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,2776 DB sva­ras ster­lingų 1 4,2981 JAV do­le­ris 1 2,7417 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,7060 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9575 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,2238 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,5925 Ru­si­jos rub­lis 100 8,5161 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8747

pokytis

+0,0519 % –0,0999 % +0,0511 % +0,2965 % –0,0121 % +0,2096 % –0,0196 % +0,9890 % +0,0313 %

Pa­daugė­jo vers­li­ninkų

„Lie­tu­vos du­jos“ sko­lin­sis

Lie­tu­vo­je pirmą šių metų pus­metį, pa­ly­gin­ti su tuo pa­čiu lai­ko­tar­piu per­nai, ūkio su­bjektų pa­daugė­jo 18,6 pro­c. Sausio–birželio mėne­siais ša­ ly­je re­gist­ruo­ta 5,26 tūkst. naujų įmo­nių ar įstaigų, kaip pra­nešė Sta­ tis­ti­kos de­par­ta­men­tas. Per šį lai­ ko­tarpį Lie­tu­vo­je bu­vo iš­re­gist­ruo­ ta 5,1 pro­c. ma­žiau ūkio su­bjektų nei per­nai.

Bend­rovė „Lie­tu­vos du­jos“ ke­ ti­na im­ti iki 72 mln. eurų (248,6 mln. litų) il­ga­laikę pa­skolą. Ji bus nau­do­ja­ma per­da­vi­mo veik­lai, ku­ri bus at­skir­ta nuo „Lie­tu­vos dujų“ ku­riant nau­ją per­da­vi­mo veik­los val­dy­to­ją, fi­nan­suo­ti. Du­ jų per­da­vi­mo veik­la tu­ri būti at­ skir­ta ne vėliau kaip iki 2013 m. lie­pos 31 d.

Kas­ti kūdras – ne tik vers­las, bet ir moks­las Moks­li­nin­ko ti­tu­lui iš­mai­ny­ti į vers­li­nin­ ko kėdę dr. Auš­riui Ba­le­vi­čiui pri­reikė ne vienų metų. Įtrau­kian­čiam moks­li­nio dar­bo sta­bi­lu­mui at­si­spi­ria tik ne­dau­ge­lis jaunų žmo­nių.

Li­na Mra­zaus­kaitė

l.mrazauskaite@diena.lt

Sugrįž­ti prie min­čių apie vers­lo kūrimą dr. A.Ba­le­vi­čių ke­lis kar­tus pa­ska­ti­no be­ne at­si­tik­ti­nai su­tik­ti žmonės. Šian­dien jis ne­kal­ba apie did­žiu­lius pi­ni­gus, be­si­su­kan­čius jo ap­lin­ko­sau­gos bei ap­lin­kot­var­ kos kon­sul­ta­cijų bend­rovė­je. Ta­ čiau jis su van­de­niu glaud­žiai su­ sietą verslą va­di­na gy­ve­ni­mo būdu, o sa­ve – van­dens gyvū­nu.

– Ilgą laiką dir­bo­te moks­linį darbą. Ka­da pa­ju­to­te, kad tu­ri­ te vers­li­nin­ko gys­lelę?

– Idė­ja apie verslą už­si­mezgė dar tais lai­kais, kai Vil­niaus uni­ver­si­ te­to Bo­ta­ni­kos ins­ti­tu­te mo­kiau­si dok­to­rantū­ro­je, prie­š 15 metų. Tuo me­tu bu­vau už­du­sin­tas di­ser­ta­ci­ jos ra­šy­mo darbų, taip pat at­lik­da­ vau ti­ria­muo­sius dar­bus. Tad dar­ bas bu­vo teo­ri­nis.

Ne­tikė­tai pa­si­maišė ne­di­de­lis už­sa­ky­mas: į ins­ti­tutą pa­skam­bi­ no mo­te­ris ir pa­prašė pa­ta­rimų dėl kūdros va­ly­mo. La­bo­ra­to­ri­jos va­do­ vo tai vi­siš­kai ne­su­do­mi­no, ta­čiau po penk­to įky­raus jos skam­bu­čio jis nu­siuntė ma­ne pa­kon­sul­tuo­ti.

Da­viau ke­letą pa­ta­rimų, kaip su­ si­tvar­ky­ti kūdros kran­tus, kaip ją ap­žel­din­ti, ir ga­vau pirmą už­darbį už kon­sul­ta­ci­jas – 50 litų.

– Ar tuo­met jau bu­vo aiš­ku, kad no­ri­te už­siim­ti kon­sul­ta­ ci­ne veik­la?

– Stu­di­juo­jant dok­to­rantū­ro­je gal­ vo­je dar ūžė vėjai, o ki­šenė­se švil­ pė skersvė­jai. Apie vers­lo kūrimą ne­bu­vo nė šne­kos. Apsk­ri­tai bū­ čiau šį įvykį pa­miršęs, jei ne nuo­ la­ti­nis pi­nigų sty­gius. Be to, aiš­kus ir re­zul­ta­ty­vus teo­ri­jos pri­tai­ky­mas pra­kti­ko­je ma­ne vi­suo­met traukė.

– Tad verslą moks­lo me­tais pa­ mir­šo­te?

– Reikė­jo pa­baig­ti moks­lus ir įgy­ti ma­gišką dak­ta­ro laipsnį – tai ir pa­ da­riau. Tuo­met už ne­pa­garbą va­ do­vo au­to­ri­te­tui bu­vau išt­renk­tas iš la­bo­ra­to­ri­jos ir ins­ti­tu­to, pra­dėjau dirb­ti ki­ta­me – Vil­niaus uni­ver­si­te­ to Eko­lo­gi­jos – ins­ti­tu­te, Paukš­čių eko­lo­gi­jos la­bo­ra­to­ri­jo­je. Bet pa­ts juk bu­vau van­dens gyvū­nas – dirb­ ti sau­su­mo­je man ne taip pa­ti­ko.

Ten ir pra­dėjo bręsti idė­ja kur nors

judė­ti. Ta­čiau bu­vo bai­so­ka: moks­ li­nin­kas yra teo­re­ti­kas, tad pra­kti­ nių ži­nių, ko­mu­ni­ka­ci­jos įgūdžių ar ga­liau­siai pi­nigų įmo­nei įsteig­ti ne­bu­vo.

– Ar tai reiš­kia, kad kur­ti vers­ lą pir­miau­sia stabdė neuž­tik­ rin­tu­mas?

– Tiesą sa­kant, iki šiol moks­li­nin­kai mąsto taip: rei­kia dirb­ti sa­vo darbą ir kaip nors su­ktis. Dar­bas ins­ti­tu­ te jau­nam žmo­gui ne pa­ti ge­riau­sia vie­ta. Ta­čiau jis įsiur­bia ir su­tei­kia sta­bi­lu­mo jausmą. Todėl tik vie­ne­ tai jaunų žmo­nių iš­šo­ka iš ins­ti­tu­ to gy­ve­ni­mo ir pra­de­da kur­ti sa­vo verslą.

Ta­čiau li­ki­mas taip su­si­klostė, kad pa­si­kon­sul­tuo­ti su ma­ni­mi dėl ma­gist­ro dar­bo at­ėjo vie­na stu­dentė.

Ją, be­je, pas ma­ne at­siuntė da­bar­ti­ nis vers­lo par­tne­ris. Tad mums įsiš­ nekė­jus pa­klau­siau, ką ji pla­nuo­ ja veik­ti po ma­gist­rantū­ros stu­dijų.

Su­ži­nojęs, kad stu­dentė kryps­ta moks­li­nio dar­bo link, nu­sprend­žiau pa­pa­sa­ko­ti, kad čia nėra vis­kas taip saulė­ta. Ji manęs pa­klausė, ką aš tuo­met čia vei­kiu. Sup­ra­tau, kad ir pa­ts to ge­rai ne­ži­nau, – bu­vau pri­ ėjęs liep­to galą ir neiš­ven­gia­mai reikė­jo ką nors keis­ti.

– Ar pa­keitė­te?

– Po sa­vaitės stu­dentė man at­ siuntė ang­lišką skel­bimą: nau­jai ku­ria­ma suo­mių ap­lin­kos ap­sau­ gos kon­sul­ta­cijų bend­rovė ieš­ko žmo­gaus. Taip nu­ti­ko, kad nu­ėjau į at­ranką ir ga­vau darbą.

Kaip minė­jau, dirb­da­mas Eko­ lo­gi­jos ins­ti­tu­te bu­vau „iš­mes­tas iš van­dens“, o čia įsi­dar­bin­da­mas tikė­jau­si į tą van­denį su­grįžti. Ta­ čiau paaiškė­jo, kad taip nuo van­ dens nu­to­lau dar la­biau: tai bu­vo bu­vo suo­mių ir švedų su­kur­tas klas­ te­ris, sie­kiant įsib­rau­ti į Lie­tu­vos ant­ri­nių ža­liavų sek­to­rių. Tad ma­ no dar­bas bu­vo va­žinė­ti pas klien­ tus – at­li­kau pu­siau va­dy­bi­nin­ko, pu­siau eks­per­to pa­rei­gas. Dar­bas, kaip ir bu­vo nu­ma­ty­ta, tru­ko apie pu­santrų metų, o dėl ša­ly­je vy­ra­ vu­sių ne­sąži­ningų vers­lo tai­syk­lių nie­ko taip ir ne­par­davė­me. Pro­jek­ tas baigė­si, suo­miai grįžo na­mo.

– At­ro­do, kad sa­vo vers­lo link judė­jo­te ga­na lėtai. Ka­da bu­vo le­mia­mas lūžis?

Kryp­tis: kur­da­mas verslą dr. A.Ba­le­vi­čius nė nea­be­jo­jo, kad bend­rovė­je pri­tai­kys sa­vo moks­linės kryp­ties –­

eko­lo­gi­jos ir ap­lin­ko­sau­gos – pa­tirtį.

– Pa­si­bai­gus pro­jek­tui jau bu­vau su­brendęs lik­ti vers­le, be to, net ne­ ki­lo min­čių pa­spau­dus uo­degą grįž­ ti į ins­ti­tutą. Ta­da dvie­se įsteigė­me bend­rovę „Se­na­sis ežerė­lis“ – tie­ siog su­kūrėme sau dar­bo vietą. Ši bend­rovė man nėra vers­las – tai yra gy­ve­ni­mo būdas. Nekū­riau įmonės ne­ži­no­da­mas, ką jo­je veik­siu, ne­bu­ vo ir jo­kio veik­los lūžio, nes vi­suo­ met dir­bau šio­je sri­ty­je.

Į ins­ti­tutą pa­skam­ bi­no mo­te­ris ir pa­ prašė pa­ta­rimų dėl kūdros va­ly­mo.

– Kurį laiką jus bu­vo ga­li­ma rasti in­ter­ne­to fo­ru­muo­se, kur kon­sul­tuo­da­vo­te žmo­nes sa­vo veik­los sri­ty­je. Gal galė­tumė­te pa­pa­sa­ko­ti pla­čiau, ar tai bu­vo tiks­lin­gas me­to­das vie­šin­ti sa­ vo vardą?

– Dar dirb­da­mas suo­mių įmonė­ je at­sar­giai už­me­čiau tink­lus fo­ ru­muo­se – pra­dėjau kon­sul­tuo­ti žmo­nes ir taip ta­pau ne­mo­ka­mu in­ ter­ne­ti­niu pa­tarė­ju. Fo­ru­muo­se ra­ šau iki šiol – tai ta­po vi­sai ne­blo­ ga ne­mo­ka­ma rek­la­mos priemone.

Aiš­ku, no­rint taip rek­la­muo­tis, rei­ kia būti la­bai ge­ru sa­vo sri­ties pro­ fe­sio­na­lu, taip pat turė­ti gerų ko­ mu­ni­ka­vi­mo įgūdžių.

– Pa­pa­sa­ko­ki­te apie did­žiau­ sius už­sa­ky­mus.

– No­rint, kad įmonė skland­žiai funk­cio­nuotų, rei­kia rink­tis di­de­ lius vals­ty­bi­nius už­sa­ky­mus. Todėl sie­kia­me, kad jie su­da­rytų did­žiąją dalį visų mūsų už­sa­kymų. Nes pri­ va­tus klien­tas pa­rei­ka­lau­ja daug dar­bo, ta­čiau mo­ka ga­na ma­žai.

Vie­n as did­ž iau­s ių už­sa­k ymų bu­vo Ap­lin­kos ap­sau­gos agentū­ ros ty­ri­mas 2008 m. Mes iš­tyrė­me vi­sus di­des­nius nei 50 ha eže­rus Lie­tu­vo­je. Įver­ti­no­me jų tvar­ky­mo po­reikį, pa­teikė­me visų pro­ble­mi­

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

nių ežerų tvar­ky­mo sche­mas: kur rei­kia va­ly­ti van­denį, kur šie­nau­ ti au­ga­lus, kur žu­vin­gumą keis­ ti ir pan.

– Galbūt su­laukę vals­ty­bi­nių ins­ti­tu­cijų pa­si­tikė­ji­mo jau pa­ si­žval­go­te ir į už­sienį?

– Ma­nau, kad kon­sul­ta­cijų vers­las ga­li būti ten, kur gy­ve­na­me. To­ dėl į už­sienį plėstis ne­pla­nuo­ja­me.

Apsk­ri­tai pa­stebė­jau, kad gy­ve­ni­me viską rei­kia da­ry­ti pa­čiam. Dėl to ir va­di­nu sa­ve ne vers­li­nin­ku, o eks­ per­tu, tyrė­ju, gal net ata­skaitų ra­ šy­to­ju. Tai būtų vers­las, jei įmonė­je dirbtų 20 žmo­nių ir aš at­ėjęs pa­ tapš­no­ti jiems per petį ir klaus­da­ mas, kaip se­ka­si, gal­vo­čiau: „Tai kiek tu man už­dirb­si šią sa­vaitę?“ Šiuo at­ve­ju mes su­kūrėme sau dar­ bo vietą, su­būrėme ne­di­delį ko­lek­ tyvą, ku­ria­me vie­nas kitą su­pran­ ta­me iš pusės žod­žio. Turbūt dėl to, kad prie darbų pri­si­lie­čia ne­ daug rankų, mums pa­vyks­ta iš­lai­ ky­ti pro­jektų ko­kybę.

11

šeštadienis, liepos 7, 2012

situacija Jei nak­tį ar sa­vait­ga­ lį pa­ry­čiais iš mie­gų pa­ža­di­no trum­po­ji ži­nu­tė, ne­many­ki­ te, kad jus pri­si­mi­ nė slap­tas ger­bė­ jas. Grei­čiau­siai ją at­siun­tė pi­giau po­ mi­do­rus par­duo­ dan­tis pre­ky­bos cent­ras ar su­liek­nė­ ti siū­lan­tis spor­to klu­bas.

In­for­ma­ci­ja: te­le­rin­ko­da­ros ar par­da­vi­mo te­le­fo­nu pa­slau­gas siū­lan­čios įmo­nės nau­do­ja pa­slau­gų už­sa­ko­vų pa­teik­tus duo­me­nis.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Pre­ky­bi­nin­kai te­ro­ri­zuo­ja ži­nu­tė­mis Sand­ra Lu­ko­šiū­tė s.lukosiute@diena.lt

Vis siū­lo pa­si­keis­ti te­pa­lus

Be­veik ket­ve­rius me­tus klai­pė­die­ tį trum­po­sio­mis ži­nu­tė­mis ata­ka­vo au­to­ser­vi­sas, ku­ria­me jis ap­si­lan­kė vos vie­ną kar­tą.

Kai grįž­tant iš po­lik­li­ni­kos ne­ ti­kė­tai su­ge­do au­to­mo­bi­lis, vy­ ras už­su­ko į ar­ti­miau­sią au­to­mo­ bi­lių re­mon­to įmo­nę ir jai paliko sutvarkyti transporto priemonę.

Tuo­met jis ne­si­ti­kė­jo, kad šis at­si­ tik­ti­nis ap­si­lan­ky­mas ge­ro­kai ap­ kar­tins gy­ve­ni­mą.

Atvykusį atsiimti au­to­mo­bi­lio vy­rą nu­ste­bi­no ga­na di­de­lės pa­ slau­gų kai­nos. Tad jis iš­kart įspė­ jo, kad šio au­to­ser­vi­so pa­slau­go­mis dau­giau ne­si­nau­dos.

Ne­pai­sant įspė­ji­mo, klai­pė­die­ tis nuo­lat su­lauk­da­vo rek­la­mi­nių ži­nu­čių į mo­bi­lų­jį te­le­fo­ną. Vy­rui jos taip nu­si­bo­do, kad neiš­ken­tęs ke­lis kar­tus jis krei­pė­si į au­to­ser­ vi­so ad­mi­nist­ra­ci­ją bei va­do­vus ir prašė liau­tis siųs­ti jam ži­nu­tes, taip pat iš vi­so iš­brauk­ti iš sa­vo duo­me­ nų ba­zės. Šiems pa­ža­dė­jus, kad ži­nu­čių siun­ti­mas bus nu­trauk­tas, ki­tą­dien jis vėl su­lauk­da­vo ži­nu­tės su nau­ ju pa­siū­ly­mu, pa­vyz­džiui, pa­keis­ti au­to­mo­bi­liui te­pa­lus.

Su­ti­ki­mo ne­tu­ri

„Au­to­ser­vi­so nuo­lai­dų kor­te­lės ne­tu­riu. Gal ant pil­do­mo spe­cia­ laus au­to­ser­vi­so blan­ko ir da­viau su­ti­ki­mą dėl rek­la­mos“, – svars­tė pa­šne­ko­vas, ta­čiau vė­liau įmo­nės va­do­vas pa­ti­ki­no to­kio su­ti­ki­mo ne­tu­rįs. O te­le­fo­nas ir to­liau pyp­ sė­da­vo nuo rek­la­mi­nių ži­nu­čių.

Vy­ras ban­dė kreip­tis į var­to­to­jų tei­ses gi­nan­čią tar­ny­bą, ta­čiau ne­ sėk­min­gai. Vai­ruo­to­jas sa­kė jau ne­ beį­si­vaiz­duo­jąs, kaip ga­lė­tų ap­si­gin­ti

nuo įky­rių pa­slau­gos siū­ly­to­jų. Ta­ čiau jis nė­ra vie­nin­te­lis, at­si­dū­ręs pa­na­šio­je si­tua­ci­jo­je. Daž­nas gy­ ventojas pri­pa­žįs­ta, kad rek­la­ma ar pa­slau­gų siū­ly­mas te­le­fo­nu kar­tais pri­lygs­ta vos ne šan­ta­žui.

Vi­lio­ja so­li­džiais pri­zais

Jei pe­rė­jęs di­džiu­liu pre­ky­bos cent­ ru su­si­gun­dy­tum už­pil­dy­ti vi­sas siū­lo­mas an­ke­tas, bū­tų ga­li­ma tu­ rė­ti ma­žiau­siai tris au­to­mo­bi­lius ir iš­ti­sus me­tus ato­sto­gau­ti skir­tin­ guo­se šil­tų­jų kraš­tų ku­ror­tuo­se.

Kai ku­rie per die­ną su­lau­kia iki de­šim­ ties pa­čių įvai­riau­ sių pa­siū­ly­mų.

Bū­tent to­kio­mis do­va­no­mis pir­ kė­jai daž­nai vi­lio­ja­mi mai­nais už jų pri­va­čius duo­me­nis. O kur dar gau­sy­bė nuo­lai­dų kor­te­lių, ku­rias žmo­nės par­duo­tu­vė­se gau­na mai­ nais už sa­vo as­mens duo­me­nis.

Ta­čiau gyventojai pa­ste­bi, kad vie­toj lo­te­ri­jos or­ga­ni­za­to­rių skam­ bu­čių apie lai­mė­tą so­li­dų pri­zą bū­ na už­ver­čia­mi rek­la­mi­nė­mis ži­nu­ tė­mis.

Kai ku­rie per die­ną su­lau­kia iki de­šim­ties pa­čių įvai­riau­sių pa­siū­ ly­mų. Pas­te­bi­ma, kad rek­la­mi­nių ži­nu­čių srau­tas suak­ty­vė­ja po al­gų ir ar­tė­jant sa­vait­ga­liui.

Nors di­džiau­sias trum­pų­jų ži­ nu­čių ant­plū­dis bū­na die­ną, ta­ čiau pa­siū­ly­mo pi­giau ap­si­pirk­ti pre­ky­bos cent­re ar įsi­gy­ti abo­ne­ men­tą spor­to klu­be ga­li­te su­lauk­ ti ir nak­ti­mis.

Vals­ty­bi­nės duo­me­nų ap­sau­gos ins­pek­ci­jos at­sto­vė Au­re­li­ja Gri­ki­ nai­tė pa­tvir­ti­no, kad ši ins­ti­tu­ci­ja vis daž­niau su­lau­kia su­ne­ri­mu­sių

žmo­nių skam­bu­čių ir elekt­ro­ni­ nių laiš­kų dėl gau­na­mų laiš­kų su ra­gi­ni­mais da­ly­vau­ti žai­di­muo­ se, ak­ci­jo­se ir lai­mė­ti pi­ni­gi­nius pri­zus. Žmo­nės tei­rau­ja­si, ko­kiu bū­du skam­bi­nan­čios bend­ro­vės gau­na jų duo­me­nis ir ar tai tei­sė­ta. Jie taip pat skun­džia­si dėl gal­būt ne­tei­sė­tai tvar­ko­mų jų as­mens duo­me­nų.

Duo­me­nis pa­tei­kia už­sa­ko­vai

Bend­ro­vės TEO Ko­mu­ni­ka­ci­jos va­do­vas An­ta­nas Bub­ne­lis pa­ti­ki­ no, kad, teik­da­ma te­le­rin­ko­da­ros ar par­da­vi­mo te­le­fo­nu pa­slau­gas, „Lin­tel“ nau­do­ja tik to­kių pa­slau­ gų už­sa­ko­vų pa­teik­tas duo­me­nų ba­zes.

Už šių duo­me­nų ba­zių su­da­ry­mą ir val­dy­mą at­sa­ko už­sa­ko­vai. „Įp­ras­tai mū­sų klien­tams pri­ va­tūs as­me­nys pa­tei­kia sa­vo kon­ tak­ti­nius duo­me­nis ir išanks­ti­nius su­ti­ki­mus tie­sio­gi­nei rin­ko­da­rai, pirk­da­mi pre­kes ir pa­slau­gas, da­ ly­vau­da­mi lo­ja­lu­mo ak­ci­jo­se ir ki­ tais tei­sė­tais bū­dais. Žmo­nės, pa­ gei­dau­jan­tys at­si­sa­ky­ti tie­sio­gi­nės rin­ko­da­ros skam­bu­čių, bet ka­ da tu­ri tei­sę kreip­tis į už­sa­ko­vus ir pa­reikš­ti sa­vo ne­su­ti­ki­mą, į ku­ rį pri­va­lo­ma su­rea­guo­ti. Su­lau­kę to­kių pra­šy­mų, juos bū­ti­nai per­ duo­da­me sa­vo klien­tams“, – sa­kė A.Bub­ne­lis.

Ta­čiau jis ma­no, kad nuo­to­li­nis pa­slau­gų ir pre­kių pir­ki­mas – te­ le­fo­nu ar in­ter­ne­tu – taps vis po­ pu­lia­res­nis ir svar­bes­nis. „Aki­vaiz­du, jog klien­tai ver­ti­na ga­li­my­bę grei­tai ir pa­to­giai įsi­gy­ti pa­slau­gas ir pre­kes, gau­ti nau­jau­ sią in­for­ma­ci­ją, ge­riau­sius pa­siū­ly­ mus. Vis dėl­to, su­si­dū­rę su klien­tų ne­no­ru tęs­ti po­kal­bį, kon­sul­tan­tai ne­dels­da­mi at­si­pra­šo už su­truk­ dy­mą ir po­kal­bis bū­na nu­trau­kia­ mas“, – ­ti­ki­no pa­šne­ko­vas.

Komentarai Mil­da Dei­man­tė

Vals­ty­bi­nės var­to­to­jų tei­sių ap­sau­gos tar­ny­bos Ne­są­ži­nin­gos ko­mer­ci­nės veik­los ir rek­la­mos sky­riaus ve­dė­ja

R

ek­la­mos įsta­ty­mo 13 straips­ ny­je nu­ro­dy­ta, kad rek­la­ma te­le­fo­nu, te­le­fak­su, te­lek­su, elekt­ro­ni­niu pa­štu ga­li bū­ti tei­kia­ma tik rek­la­mos var­to­to­jo su­ti­ki­ mu ar jo pra­šy­mu. Drau­džia­ma tie­sio­ giai teik­ti rek­la­mą konk­re­čiam as­me­ niui, jei­g u yra aiš­k iai iš­reikš­tas šio as­mens ne­su­ti­ki­mas.

Už šia­me straips­ny­je nu­sta­t y­t ų rek­ la­mos nau­do­ji­mo rei­ka­la­v i­mų ne­si­ lai­k y­mą rek­la­m i­nės veik­los su­bjek­ tams ga­l i bū­t i ski­r ia­ma bau­da nuo 1 tūkst. iki 30 tūkst. li­t ų. Tais at­ve­jais, kai pa­žei­di­mas yra ma­ža­reikš­mis, pa­ žei­d i­mu ne­pa­da­ro­ma es­m i­nės ža­los šio įsta­ty­mo sau­go­miems as­me­nų in­ te­re­sams, už šių rek­la­mos nau­do­ji­mo rei­ka­la­v i­mų ne­si­lai­k y­mą ga­l i­ma tai­ ky­t i ad­mi­n ist­ra­ci­nę nuo­bau­dą – įspė­ ji­mą.

Jei­g u, esant iš­reikš­tam ne­su­t i­k i­mui gau­ti bend­ro­vės pra­ne­ši­mus, žmo­gus vis tiek gau­na ne­pa­gei­dau­ja­mą rek­la­ mą, to­kiu at­ve­ju rei­kė­tų kreip­tis į Vals­ ty­bi­nę ne mais­to pro­duk­tų ins­pek­ci­ ją ar­ba Mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bą dėl Rek­la­mos įsta­ty­mo pa­žei­di­mo nu­ sta­ty­mo bei pa­žei­di­mo pro­to­ko­lo su­ ra­šy­mo. Vals­t y­bi­nė var­to­to­jų tei­sių ap­sau­gos tar­ny­ba, ga­vu­si mi­nė­tų ins­ ti­t u­ci­jų su­ra­šy­t us pa­žei­d i­mo pro­to­ ko­lus, prii­ma nu­ta­ri­mus ir ski­ria eko­ no­mi­nes san­kci­jas ne­pa­gei­dau­ja­mos rek­la­mos sklei­dė­jui.

Ak­c i­jų ir lo­ja­lu­mo kor­te­l ių sis­te­ma nė­ra reg­la­men­t uo­ta tei­sės ak­tais. Ta­ čiau in­for­ma­ci­ja apie jas, kor­te­lės iš­ da­v i­mo tai­syk­lės tu­r i bū­t i aiš­k ios ir ne­k lai­d i­nan­čios.

Var­to­to­jas su lo­ja­lu­mo pro­gra­mos tai­ syk­lė­mis pri­va­lo bū­ti su­pa­žin­di­na­mas iš anks­to, prieš už­pil­dy­da­mas an­ke­tą.

Vers­lo su­bjek­tui nė­ra už­d raus­ta nu­ ma­t y­t i są­ly­gos, jog var­to­to­jas, no­rė­ da­mas nau­do­t is bend­ro­vės ak­ci­jo­ mis ir nuo­lai­dų sis­te­ma, tu­ri nu­ro­dy­ti tam tik­rus kon­tak­tinius duomenis, ku­ riais ga­li bū­ti siun­čia­mi pra­ne­ši­mai, ta­ čiau tam rei­ka­lin­gas kor­te­lės tu­rė­to­jo su­ti­ki­mas.

Auš­ra Gu­čie­nė

Vals­ty­bi­nės duo­me­nų ap­sau­gos ins­pek­ci­jos In­for­ma­ci­jos ir tech­no­lo­gi­jų sky­riaus ve­dė­ja

Ž

mo­nės vi­suo­met tu­rė­t ų bū­t i bud­r ūs ir bea­to­dai­r iš­kai ne­ teik­t i sa­vo as­mens duo­me­ nų įvai­r ių ak­c i­j ų, žai­d i­mų, lo­te­r i­jų or­ga­n i­z a­to­r iams. Ap­s isp­ren­ dus da­ly­vau­t i, rei­kė­t ų la­b ai ati­d žiai skai­t y­t i ak­ci­jų tai­syk­les, pa­siū­ly­mus, o pil­dant siū­lo­mas an­ke­tas, at­k reip­t i dė­me­s į į jo­se pa­tei­k ia­mą ar pa­na­š iai for­mu­luo­j a­m ą klau­s i­m ą: „Ar su­t in­ ka­te nu­ro­dy­t ais kon­t ak­t i­n iais duo­ me­n i­m is gau­t i rek­la­m i­n ius pra­ne­š i­ mus, iš­skir­t i­n ius pa­s iū­ly­mus ir ki­t ą in­for­ma­ci­ją?“ Lie­tu­vos Res­pub­li­kos as­mens duo­me­ nų tei­si­nės ap­sau­gos įsta­ty­me nu­sta­ ty­ta, kad as­mens duo­me­nys ga­li bū­ti tvar­ko­mi tie­sio­gi­nės rin­ko­da­ros tiks­ lais tik po to, kai duo­me­nų su­bjek­tas duo­da su­ti­ki­mą, t. y. tik tu­rė­da­mi as­ mens su­t i­k i­mą įvai­r ių ak­ci­jų ir žai­ di­mų or­ga­n i­za­to­r iai tu­r i tei­sę siųs­t i pa­siū­ly­mus, kvie­t i­mus da­ly­vau­t i ak­ ci­jo­se, žai­di­muo­se ar lo­te­ri­jo­se.

Kar­tais žmo­nės pa­tei­kia sa­vo as­mens duo­me­n is ir są­mo­n in­gai ar per neap­ dai­r u­mą duo­da su­t i­k i­mą gau­t i laiš­ kus ir pa­s iū­ly­mus nu­ro­dy­t ais kon­ tak­tais, o vė­l iau apie duo­tą su­t i­k i­mą pa­m irš­ta.

Net ir tu­rė­da­mi jū­sų su­ti­ki­mą duo­me­ nų val­dy­to­jai (žai­di­mų ir lo­te­ri­jų or­ga­ ni­za­to­riai) pri­va­lo nu­sta­ty­ti konk­re­tų as­mens duo­me­nų, tvar­ko­mų tie­sio­gi­ nės rin­ko­da­ros tiks­lu, sau­go­ji­mo ter­ mi­ną. Žmo­g us tu­r i tei­sę ži­no­t i, bū­t i in­for­muo­tas apie sa­vo as­mens duo­ me­nų tvar­k y­mą. Kiek­v ie­nas as­muo tu­ri tei­sę ne­su­tik­ti, kad bū­tų tvar­ko­mi jo as­mens duo­me­nys tie­sio­gi­nės rin­ ko­da­ros tiks­lais, ne­nu­ro­dy­da­mas ne­ su­t i­k i­mo mo­ty­v ų. Duo­me­nų su­bjek­ tams bū­ti­na ži­no­ti, jog, net ir da­vę sa­vo su­ti­ki­mą gau­ti in­for­ma­ci­ją rin­ko­da­ros tiks­lais, jie ga­li bet ka­da pa­keis­ti sa­vo nuo­mo­nę ir tu­ri tei­sę bet ku­riuo me­ tu šį su­ti­ki­mą nu­trauk­ti. Tuo­met duo­ me­nų val­dy­to­jas pri­va­lo ne­dels­da­ mas ir ne­mo­ka­mai nu­trauk­ti as­mens duo­me­nų tvar­ky­mo veiks­mus ir in­for­ muo­ti duo­me­nų ga­vė­jus.

12

ŠeštADIENIS, liepos 7, 2012

14p.

Po žeme vyksta tamsiosios materijos paieškos.

pasaulis

pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis

Li­ki­mo iro­ni­ ja – bank­ru­ tuo­jan­tis ES pre­zi­den­tas Kip­ras. Ma­ža Vi­dur­že­mio jūro­je esan­ ti ša­lis turės ne tik spręs­ ti Bend­ri­jos klau­si­mus, bet ir rūpin­tis sa­vo kai­liu.

Rea­lybė: Kip­ro va­do­vams teks ne tik va­do­vau­ti sunk­metį iš­gy­ve­nan­čiai ES, bet ir rūpin­tis sa­vo fi­nan­si­niais rei­ka­lais.

Kip­ro pir­mi­nin­ka­vi­mo ES pra­d Rim­tos pro­ble­mos

Prob­le­ma dėl va­di­na­mo­jo Šiaurės Kip­ro šiuo me­tu ma­žiau­siai rūpi ša­lies va­do­vams. Kip­ro po­li­tikų pe­ čius už­gulė fi­nan­sinės pro­ble­mos.

Sos­tinės Ni­ko­si­jos cent­re stūkso ban­ko „Lai­ki Bank“ pa­sta­tas. Fu­tu­ ris­tinės ar­chi­tektū­ros sta­ti­nys me­ na ge­rus lai­kus, kai Kip­ras ne­stovė­ jo ties fi­nan­si­nio kra­cho slenks­čiu. „Lai­ki Bank“, ge­riau ži­no­mas kaip „Cyp­rus Po­pu­lar Bank“, po krizės at­si­dūrė ties bank­ro­to ri­ba.

Kip­ro ban­kai in­ves­ta­vo di­de­les lėšas į Grai­kiją, ta­čiau ši ša­lis at­si­ dūrė duo­bj­ e ir ban­kams te­ko pa­tir­ ti mil­ži­niškų nuo­sto­lių.

Vals­tybės pa­ra­mos ban­kui pri­ reikė po to, kai jis, pa­tyręs nuo­sto­ lių dėl in­ves­ti­cijų į Grai­ki­jos vals­ tybės ob­li­ga­ci­jas, turė­jo nu­ra­šy­ti apie 2 mlrd. eurų. Kip­ro ban­kui tai bu­vo ne­pa­ke­lia­ma naš­ta.

Tai­gi, „Lai­ki Bank“ pri­trūko apie 1,8 mlrd. eurų, kad iš­liktų gy­vy­bin­ gas. Ka­dan­gi „Lai­ki Bank“ – ant­ ras pa­gal dydį Kip­ro ban­kas, Kip­ ro vy­riau­sy­bei te­ko įsi­gy­ti jo ak­cijų už 1,79 mlrd. eurų, kad pa­dėtų sun­ kumų sle­gia­mam ban­kui ati­tik­ti ka­ pi­ta­lo pa­kan­ka­mu­mo rei­ka­la­vi­mus.

Su­ma, skir­ta ban­kui, vir­ši­jo Kip­ ro ga­li­my­bes, todėl vy­riau­sy­bei te­ ko kreip­tis į tarp­tau­ti­nius kre­di­

to­rius – ES, Tarp­tau­tinį va­liu­tos fondą (TVF) ir Eu­ro­pos cent­rinį banką (ECB) dėl pa­sko­los. Lyg to būtų ma­ža, „Lai­ki Bank“ – ne vie­ nin­te­lis, ku­ris su­si­dūrė su rim­to­ mis pro­ble­mo­mis.

Dar 500 mln. eurų pa­ra­mos pa­ prašė ki­tas Kip­ro ban­kas „Bank of Cyp­rus“.

Skai­čiuo­ja­ma, kad Kip­ro ban­kai ga­li būti pa­sko­linę grai­kams apie 25 mlrd. eurų. Ar pi­ni­gai bus grąžin­ti – sun­ku tikė­tis. Bent jau tuo me­tu, kai Atė­nai ka­pa­no­ja­si iš gi­lios krizės.

Bankų sis­te­ma – vie­nas klau­si­mas, ku­riam spręsti, pa­sak Kip­ro pa­ reigūnų, turėtų pa­kak­ti 10 mlrd. eurų.

Ta­čiau pa­gal­bos, re­gis, rei­kia ir vals­ty­bei. Kip­ras, ku­ria­me yra 804 tūkst. gy­ven­tojų, jau ku­ris lai­kas sken­di re­ce­si­jo­je.

Tie­sa, Kip­ro eko­no­mi­kos apim­tis ne­di­delė. Ša­lies bend­ra­sis vi­daus pro­duk­tas (BVP) – 17,3–18 mlrd. eurų. Tai­gi, kre­di­to­riams ne­bus di­ delė bėda ša­liai su­teik­ti pa­galbą.

Ta­čiau klau­si­mas – ką kre­di­to­riai norės gau­ti mai­nais?

Iš rinkų Kip­ras jau ne­ga­li sko­lin­ tis, nes jos ša­lies kre­di­to rei­tingą su­men­ki­no iki va­di­na­mo­jo šlamš­to sta­tu­so. Tai reiš­kia, kad Kip­ras rin­ ko­se sko­lin­tis ga­li tik įsi­pa­rei­go­da­ mas mokė­ti di­de­les palū­ka­nas.

Nors iki krizės Grai­ki­jo­je Kip­ras ne­turė­jo pro­blemų su ne­dar­bu ir eko­no­mi­kos au­gi­mu, da­bar ša­lies eko­no­mi­ka sto­vi vie­to­je, o ne­dar­ bas sie­kia 10 pro­c. Tarp jaunų žmo­ nių ne­dar­bo ly­gis – net 30 pro­c.

Kip­ro pro­ble­mos dau­giau­sia su­si­ju­sios su ša­lies ban­ko sek­ to­riu­mi. Ma­nau, tam kre­di­to­riai turės skir­ ti sa­vo dėmesį.

Tin­ka­mai at­liks sa­vo pa­reigą

Vis­gi Kip­ro at­sto­vai ra­mi­no, kad, nors ša­lis turi fi­nan­si­nių pro­blemų, jie jau pa­si­ruošę pir­mi­nin­kau­ti ES. Šiam tiks­lui vald­žia skyrė 61 mln. eurų. Tai – di­delė su­ma to­kiai ša­ liai kaip Kip­ras. „Svar­biau­sia, kad Kip­ras pa­ro­ dytų, jog su­ge­ba or­ga­ni­zuo­ti to­ kius ren­gi­nius ir kad Kip­ras ga­ li pir­mi­nin­kau­ti ES ne blo­giau nei ki­tos Bend­ri­jos ša­lys“, – sakė Cos­ tas Yen­na­ris, Kip­ro pir­mi­nin­ka­vi­ mo ES or­ga­ni­za­ci­nio ko­mi­te­to at­ sto­vas.

Kaip svar­biau­sią pir­mi­nin­ka­vi­ mo tikslą Kip­ras iškėlė ES biud­že­to klau­simą. Ta­čiau nie­kas nea­be­jo­ja, kad vie­nas svar­biau­sių klau­simų bus ir fi­nan­si­nis sta­bi­lu­mas Bend­ ri­jo­je. Pa­gal­bos pra­šy­mas su­ga­di­no Kip­ro įvaizdį, ir pa­gal­ba iš ES ga­li būti pa­sku­ti­nis šiau­das. Vis­gi Kip­ ro va­do­vai ne­sle­pia, kad dai­ro­si pa­ skolų tiek į Ru­siją, tiek į Ki­niją.

Pas­kolų ieš­ko vi­sur

Kip­ro prezidentas De­met­ris Chris­ to­fias – vie­nin­te­lis ša­lies va­do­vas ko­mu­nis­tas vi­so­je ES. Jo va­do­vau­ja­ ma Kip­ro pro­gre­sy­vio­ji dar­bi­ninkų par­ti­ja (AKEL) tra­di­ciš­kai gau­ na apie treč­dalį Kip­ro gy­ven­tojų balsų per par­la­men­to rin­ki­mus.

Nors ofi­cia­liai par­ti­ja lai­ko­si so­ cia­liz­mo dokt­ri­nos, pa­sak eks­ pertų, iš tiesų ji pa­na­ši į dau­gelį Eu­ro­pos so­cial­de­mok­ratų par­tijų.

Svar­biau­si par­ti­jos dek­la­ruo­ja­mi tiks­lai – pa­ge­rin­ti dar­bi­ninkų kla­ sės pa­dėtį, taip pat išspręs­ti turkų ir graikų kip­rie­čių konf­liktą. De­ja, par­ti­jai iki šiol ne­pa­si­sekė pa­siek­ti svar­biau­sių tikslų.

Ru­si­jo­je Kip­ro va­do­vas D.Chris­ to­fias tu­ri ne­ma­žai pa­žįstamų, Kip­ re gy­ve­na be­veik 400 tūkst. rusų.

Uos­ta­mies­ty­je Li­ma­so­le leid­žia­mas laik­raš­tis rusų kal­ba, vei­kia ke­li ru­

sų res­to­ra­nai ir mo­kyk­la. Ma­ža to, Kip­ras po­pu­lia­rus tarp Ru­si­jos ir Uk­rai­nos mi­li­jo­nie­rių. Mask­va 2011 m. jau at­seikė­jo sa­lai 2,5 mlrd. eurų. Ta­čiau kal­bas apie ant­rąją pa­skolą Mask­va neigė.

Ru­si­jos fi­nansų mi­nist­ras An­to­ nas Si­lua­no­vas šią sa­vaitę pa­brėžė, kad iš Ni­ko­si­jos pra­šy­mo ne­ga­vo. „Nau­jos pa­sko­los su­tei­ki­mo ga­ li­mybės būtų svars­to­mos, ta­čiau aš kol kas ne­ma­čiau ati­tin­ka­mo ofi­ cia­laus pra­šy­mo“, – sakė Ru­si­jos fi­nansų mi­nist­ras. Šio mėne­sio vi­du­ry­je Kip­ro spau­ da skelbė, ne­va Ni­ko­si­ja Mask­vos pa­prašė 5 mlrd. eurų pa­sko­los.

Bi­jo Grai­ki­jos li­ki­mo?

Kol kas Kip­ro va­do­vas ne­bėga išskės­to­mis ran­ko­mis pas va­di­ namąją troiką – ES, TVF ir ECB. Kip­ro va­do­vas kartą kre­di­to­rius pa­va­di­no ko­lo­ni­za­to­riais. Tie­sa, šią sa­vaitę Kip­ro va­do­vai pa­keitė plokš­telę ir pa­žadė­jo, kad de­ry­bas su troi­ka baigs per tris sa­vai­tes.

Kip­ras kreipė­si į eu­ro zo­nos par­ tne­rius dėl fi­nan­sinės pa­ra­mos ir taip ta­po penktą­ja iš sep­ty­nio­li­kos eu­ro zo­nos na­rių, pa­pra­šiu­sia pa­gal­ bos, pra­ėju­sio mėne­sio pa­bai­go­je.

Nors Kip­ro sko­los, ku­rios sie­kia 72 pro­c. BVP, nėra di­delės, pa­ly­

13

ŠeštADIENIS, liepos 7, 2012

pasaulis De­zer­ty­ra­vo ka­ri­nin­kas

Dik­ta­to­rius – ­ į kalė­jimą

Klai­dos ir ­ ap­lai­du­mas

Si­ri­jos ge­ne­ro­las Ma­na­fas Tlas­sas (de­šinė­je), ku­ris pa­ laikė glaud­žius ry­šius su pre­ zi­den­tu Bas­ha­ru al As­sa­du bei jo šei­ma, de­zer­ty­ra­vo ir taip ša­lies ly­de­riui su­davė dar vie­ ną skaudų smūgį. Penktą de­ šimtį metų ei­nan­tis ka­ri­nin­kas vyks­ta į Pa­ry­žių, kur gy­ve­na jo tėvas, žmo­na ir se­suo.

Dviem bu­vu­siems Ar­gen­ti­ nos dik­ta­to­riams Jor­ge Vi­de­ lai (nuo­tr.) ir Rey­nal­do Big­no­ne va­di­na­mo­jo­je pa­vogtų kūdi­kių by­lo­je ket­vir­ta­dienį bu­vo skir­ tos griež­tos kalė­ji­mo bausmės – už tai, kad jiems pri­žiū­rint sis­ te­min­gai bu­vo gro­bia­mi kai­riųjų ak­ty­vistų, nu­žu­dytų per 1976– 1983 m. dik­tatūrą, kūdi­kiai.

Ava­ri­ja Ja­po­ni­jos Fu­ku­ši­mos ato­minė­je elekt­rinė­je per­nai kovą įvy­ko dėl žmo­nių kaltės, dėl jų dau­gybės klaidų ir ap­lai­ du­mo, o ne dėl žemės drebė­ ji­mo ir cu­na­mio. To­kią iš­vadą ket­vir­ta­dienį pa­skelbė par­la­ men­to ko­mi­si­jos, su­da­ry­tos ava­ri­jos prie­žas­tims iš­tir­ti, at­ sto­vai.

Ar Kip­ras ka­da nors bus vie­nin­gas?

Kip­ras – vie­ta, ku­rio­je gimė graikų meilės deivė Af­ro­ditė. De­ja, ši sa­la iki šiol nėra vie­nin­ga.

„Scan­pix“ nuo­tr.

a­džia – su kartė­liu gin­ti su kitų ES sko­li­nin­kių, ša­lies biud­že­to de­fi­ci­tas 2011 m. vir­ši­jo 6,3 pro­c. BVP, tai­gi, nea­ti­tin­ka ES nu­sta­tytų stan­dartų. „Kip­ro pro­ble­mos dau­giau­sia su­ si­ju­sios su ša­lies bankų sek­to­riu­mi.

Ma­nau, tam kre­di­to­riai turės skir­ ti sa­vo dėmesį“, – tvir­ti­no Kip­ro fi­ nansų mi­nist­ras Vas­sas Shiar­ly. Jis pri­dūrė: „Mes žiū­ri­me op­ti­mis­tiš­ kai. Ma­no­me, kad gau­si­me pa­ramą, ku­rią pa­si­telkę re­ka­pi­ta­li­zuo­si­me ban­kus. Džiau­giamės ir si­tua­ci­ ja Grai­ki­jo­je, ma­no­me, kad nau­jo­ ji ša­lies vy­riau­sybė ne­leis Grai­ki­jai pa­lik­ti eu­ro zo­nos.“ Vis­gi Kip­ro va­do­vai bi­jo, kad troi­ ka nea­be­jo­ti­nai spaus Kiprą ma­žin­ ti iš­lai­das, o tai reiš­kia, kad mažės iš­lai­dos tra­di­ci­niams D.Chris­to­fio rėmėjams – vie­šo­jo sek­to­riaus dar­ buo­to­jams. Tie­sa, ša­lies va­do­vas jau yra pa­reiškęs, kad pa­liks po­stą. Jis į pre­zi­den­tus bu­vo iš­rink­tas 2008 m., tai­gi, ki­tais me­tais baig­sis D.Chris­ to­fio pen­ke­rių metų ka­den­ci­ja.

Būti­nas nuo­sek­lus pla­nas

Eko­no­mis­tas Ste­lias Pla­tis tvir­ ti­no ne­sąs tik­ras, kad Kip­ro ly­de­ riams pa­vyks įveik­ti krizę.

Pa­sak jo, pro­blemų Kip­re ap­stu ne tik bankų sis­te­mo­je, todėl po­li­ ti­kai turėtų pa­ruoš­ti aiš­kią de­rybų

stra­te­giją, ant­raip Kip­rui Eu­ro­pos par­tne­riai pri­mes to­kias pat tau­ py­mo prie­mo­nes, kaip ki­toms eu­ ro zo­nos ša­lims. „Fak­tiš­kai, jei de­ry­bos su troi­ka vyktų rea­lis­ti­niais pa­grin­dais, mes galė­tu­me su­kur­ti pa­grindą mo­der­ nes­nei ir kon­ku­ren­cin­ges­nei eko­ no­mi­kai, ku­ri, užuot smukd­žiu­si šalį, galėtų pa­dėti pa­ge­rin­ti žmo­nių gy­ve­nimą“, – sakė eko­no­mis­tas.

Ta­čiau jis pri­dūrė, kad pa­sta­rie­ji Kip­ro po­li­tikų veiks­mai, kai jie ne­ su­gebė­jo įti­kin­ti rinkų, jog pa­dėtis fi­nansų sek­to­riu­je kont­ro­liuo­ja­ma, nu­tei­kia ne­la­bai vil­tin­gai. „Tie pa­ reiš­ki­mai, ku­riuos pa­darė fi­nansų mi­nist­ras V.Shiar­ly ir Cent­ri­nio

ban­ko va­do­vas Pa­ni­cas De­met­ria­ das, nie­ko ne­nu­ra­mi­no. Prie­šin­gai, jie pa­rodė, kad ša­lies po­li­ti­kai ne­ži­ no, kaip su­si­tvar­ky­ti su pro­ble­mo­ mis“, – tvir­ti­no eks­per­tas.

At­ha­na­sias Orp­ha­ni­das, buvęs įta­kin­gas ECB pa­reigū­nas ir buvęs Kip­ro cent­ri­nio ban­ko va­do­vas, sa­ kė, kad Kip­ro vald­žia ne­turė­jo pir­ miau­sia nu­ra­šy­ti Grai­ki­jos sko­los ša­lies ban­kams. „Jei ne­būtų buvęs priim­tas toks spren­di­mas, jei būtu­ me bandę ap­sau­go­ti Kip­ro ban­kus, ne­turė­tu­me pro­blemų su „Po­pu­ lar“ ban­ku, ku­rių tu­ri­me šian­dien“, – sakė eko­no­mis­tas. Sa­vo min­tis jis išdėstė laiš­ke ša­lies va­do­vui.

Kip­ras pa­da­ly­tas 1974 m. Šiau­ rinę sa­los dalį, va­di­namąjį turkų Kiprą, užėmė turkų ka­riuo­menė.

Iki šiol šiau­rinė­je sa­los da­ly­je dis­ lo­kuo­ta nuo 30 iki 40 tūkst. tur­ kų ka­rių. Tie­sa, šiau­rinį Kiprą pri­pažįs­ta tik Tur­ki­ja. Kar­tu tur­ kai ne­pri­pažįs­ta pie­ti­nio, va­di­na­ mo­jo graikų Kip­ro.

De­mar­ka­cijos li­ni­ja drie­kia­si iš sa­los rytų į va­ka­rus. Ji da­li­ja ir ša­lies sos­tinę Ni­ko­siją. Li­ni­ja va­ di­na­ma ža­lią­ja. Sie­nos per­ėji­mo punktų ties ja ne­daug. Pa­sie­ny­ je ne­ra­mumų pa­si­tai­ko la­bai re­ tai, ta­čiau sieną iki šiol pri­žiū­ri Jung­ti­nių Tautų (JT) pa­jėgos.

Nors dėl šiau­ri­nio Kip­ro sta­tu­so bu­vo or­ga­ni­zuo­tos ne vie­nos de­ ry­bos, šiuo me­tu bet ko­kios kal­ bos įšal­dy­tos. Vil­čių su­si­tar­ti, re­ gis, ma­žai. Kip­rui beld­žian­tis į ES du­ris Bend­ri­ja pa­si­ūlė at­nau­jin­ti 2003 m. JT pa­rengtą sa­los su­vie­ ni­ji­mo planą.

Nors Kip­ro tur­kai su­ti­ko dėl pla­no, jį re­fe­ren­du­me at­metė pie­ ti­nio Kip­ro gy­ven­to­jai. Tai­gi, į ES įsto­jo tik pie­tinė Kip­ro da­lis.

Vil­tys su­si­vie­ny­ti at­gi­jo 2008 m., kai graikų Kip­ro va­do­vu bu­ vo iš­rink­tas De­met­ris Chris­top­ has. Jis ne­dels­da­mas ki­bo derė­tis su turkų Kip­ro ly­de­riu Meh­me­tu Ali Ta­la­tu, kad vals­tybė taptų fe­ de­ra­cinė. Ta­čiau šiau­ri­nis Kip­ras

2009 m. į vald­žią iš­si­rin­ko na­cio­ na­lis­ti­nes jėgas, ku­rios skep­tiš­kai žvelgė į de­ry­bas. Tais pat me­tais de­ry­bos nu­trūko.

Dip­lo­ma­ti­niai Kip­ro ir Tur­ki­ jos san­ty­kiai iki šiol įtemp­ti. Prieš pat Kip­rui pe­ri­mant ES štur­valą An­ka­ra pa­reiškė, kad ne­ke­ti­na da­ly­vau­ti nė vie­na­me su­si­ti­ki­me, kur teks sėsti prie bend­ro sta­lo su graikų Kip­ro at­sto­vais.

Ta­čiau pie­ti­nio Kip­ro at­sto­vai turkų veiks­mais pik­ti­no­si. „Jie net ne­kal­ba su mu­mis“, – sakė Kip­ro už­sie­nio rei­kalų mi­nistrė Era­to Ko­za­kou-Mar­coul­lis.

Vis­gi Kip­ro at­sto­vai žadė­jo, kad pa­da­li­ji­mo klau­si­mo jie ne­ke­ti­na kel­ti pir­mi­nin­kau­da­mi ES. Tie­sa, pro­blemų Kip­rui su tur­ kais ky­la ne tik dėl sa­los su­vie­ni­ ji­mo. Tur­kai ėmė ieš­ko­ti dujų ne­ to­li Kip­ro te­ri­to­ri­nių van­denų, o tai pa­pik­ti­no Kip­ro Res­pub­liką.

Ce­re­mo­ni­jo­je, po ku­rios bu­vo pra­dėti dujų paieš­kos dar­bai, da­ ly­va­vo Tur­ki­jos ener­ge­ti­kos mi­ nist­ras Ta­ne­ras Yil­di­zas.

An­ka­ra tvir­ti­na, kad kol sa­la nėra su­vie­ny­ta, jo­kia vy­riau­sybė ne­ga­li nu­ro­dinė­ti dėl Kip­ro te­ri­ to­ri­nių van­denų.

Ta­čiau Kip­ras at­rėžė, kad Tur­ki­ ja ir turkų Kip­ro va­do­vai „pa­žeid­žia tarp­tau­tinę teisę“. Kip­rui pri­tarė ir Grai­ki­jos vy­riau­sybės at­sto­vai. Atė­ nai pa­brėžė, kad tur­kai tu­ri gerb­ ti Kip­ro su­ve­re­ni­tetą, ne­prik­lau­ so­mybę ir te­ri­to­rinį in­teg­ra­lumą.

BBC inf.

BBC, „Cyp­rus Mail“, „Der Spie­gel“, BNS inf.

Svar­biau­si skai­čiai Kip­ro bankų pa­sko­los Grai­ki­jai sie­

Kip­ro eko­no­mi­kos apim­tis – vie­na

kia nuo 25 iki 29 mlrd. eurų, ar­ba 160 pro­c. ša­lies BVP.

ma­žiau­sių eu­ro zo­no­je. Ša­lies bankų sekt­ o­rius nu­kentė­jo nuo krizės Grai­ki­jo­je.

Prog­no­zuo­ja­ma, kad šiais me­tais

Skai­čiuo­ja­ma, kad Kip­rui iš kre­di­

Kip­ro eko­no­mi­ka smuks 1,2 pro­c.

to­rių reikėtų apie 10 mlrd. eurų. Šios su­mos reikėtų ša­lies bankų sis­te­mai kė 6,3 pro­c. BVP – vie­nas did­žiau­sių sta­bi­li­zuo­ti.

Vy­riau­sybė jau na­cio­na­li­za­vo ban­ vi­so­je eu­ro zo­no­je.

Kip­ro vie­šo­jo sek­to­riaus dar­buo­ ką „Lai­ki Bank“, ku­riam bu­vo su­teik­tas to­jai, ku­rių yra apie 70 tūkst., gau­na be­veik 1,8 mlrd. eurų pa­gal­bos pa­ke­ did­žiau­sias al­gas eu­ro zo­no­je pa­gal tas. Da­bar 500 mln. eurų pa­ra­mos pa­ prašė ki­tas ban­kas – „Bank of Cyp­rus“.

BVP. 2011 m. Kip­ro biud­že­to de­fi­ci­tas sie­

Li­ni­ja: Kiprą jau be­veik ke­tu­ris de­šimt­me­čius da­li­ja va­di­na­mo­ji ža­

lio­ji li­ni­ja, ku­rią sau­go JT pa­jėgos.

„Scan­pix“ nuo­tr.

14

ŠeštADIENIS, liepos 7, 2012

pasaulis Jung­ti­nių Vals­tijų gim­ta­die­nis Gran­dio­zi­niais fe­jer­ver­kais ir links­mybė­mis Jung­tinės Vals­ti­ jos pa­minė­jo lie­pos 4-ąją – Ne­ p­rik­lau­so­mybės dieną. Bal­tuo­ siuo­se rūmuo­se su­reng­ta kas­ metė iš­ky­la ka­ri­nin­kams, o Niu­ jor­ke – tra­di­cinės deš­rai­nių kim­ ši­mo var­žy­bos. Jo­se jau šeštą ­ kartą iš eilės trium­fa­vo ne­nu­ga-­ li­ma­sis Joey Chest­nu­tas pra­var­ de Nas­rai (nuo­tr. kairė­je), ku­ris ­ per 10 mi­nu­čių su­šlamštė 68 deš­rai­nius.

Kal­ta tech­ni­ka ir įgu­la Oro bend­rovės „Air Fran­ce“ lėktu­ vo ka­tast­ro­fa prie Bra­zi­li­jos kran­ tų 2009 m. įvy­ko dėl tech­ni­nių ge­ dimų, dėl ku­rių blo­gai pa­si­ruo­šu­si įgu­la ne­su­valdė lėktu­vo, todėl jis įkri­to į At­lan­to van­de­nyną ir žu­vo vi­si 228 juo skridę žmonės.

Su­ge­do grei­čio da­vik­liai

To­kią iš­vadą ket­vir­ta­dienį pa­teikė ne­laimės prie­žas­tis iš­tyrę Prancū­ zi­jos pa­reigū­nai.

Prancū­zi­jos ci­vi­linės avia­ci­jos tar­ny­bos Ty­rimų ir ana­lizės biu­ro (BEA) ga­lu­tinė ata­skai­ta pa­skelb­ ta po be­veik dve­jus me­tus tru­ku­ sios lėktu­vo juodųjų dėžių paieš­ kos van­de­ny­no dug­ne, „Air­bus“ ir „Air Fran­ce“ ne­su­ta­riant, ku­ri iš jų tu­ri pri­siim­ti pa­grin­dinę at­ sa­ko­mybę už šią ka­tast­rofą. BEA pa­teikė dar 25 nau­jas sau­gu­mo re­ ko­men­da­ci­jas. Jos pa­pildė 16 re­ ko­men­da­cijų 2011 m. lie­pos at­ skai­to­je, ku­rio­je dėl ka­tast­ro­fos kal­ti­na­ma lėktu­vo „Air­bus A330“ er­go­no­mi­ka ir ne­tin­ka­mi lėktu­vo pi­lotų veiks­mai.

Anot BEA, pi­lo­tai 2009 m. bir­ že­lio 1-osios naktį ne­su­gebė­jo pa­ stebė­ti, kad lai­ne­ris skren­da per že­mai, su­ge­dus grei­čio da­vik­liams, va­di­na­miems Pi­tot vamz­de­liais.

Po šios ka­tast­ro­fos „Air Fran­ ce“ vi­sus Prancū­zi­jos bend­rovės „Tha­les“ pa­ga­min­tus lai­ne­rių „Air­bus“ Pi­tot vamz­de­lius pa­keitė nau­jes­nio mo­de­lio grei­čio da­vik­ liais. „Įgu­la bu­vo be­veik vi­siš­kai pra­ra­du­si pa­dėties kont­rolę“, – žur­na­lis­tams sakė ty­ri­mui va­do­ vavęs Alai­nas Bouil­lard’as.

Skir­tin­gi ver­ti­ni­mai

BEA ata­skai­to­je pa­brėžia­ma būti­ nybė iš­mo­ky­ti pi­lo­tus taip, kad ne­ pap­ras­to­sios pa­dėties at­ve­ju jie ge­riau pa­žintų lėktu­vo sis­te­mas. „Pi­lo­tai ap­si­ri­bo­ja tuo, ką da­ro pa­

pras­tai... Ne­galė­da­mi su­vok­ti pa­ dėties jie to­liau kar­to­ja tai, ką yra pra­tę da­ry­ti“, – sakė A.Bouillard’as. „Įspūdis toks, kad jie vis kal­ba apie žmo­gaus klaidą, nors tuo aš vi­sai ne­ti­kiu“, – sakė se­serį pra­ra­du­si Kei­ko Ma­rin­ho, va­do­vau­jan­ti aukų ar­timųjų Bra­zi­li­jo­je aso­cia­ci­jai.

O Joh­nas Cle­men­sas, ne­tekęs bro­lio per šio lėktu­vo ka­tast­rofą, sakė esąs pa­ten­kin­tas iš­va­do­mis. „Yra ge­ro­kai dau­giau in­for­ma­ci­jos ne­gu anks­čiau, – sakė jis. – Pa­ reigū­nai dir­bo ge­rai, pa­teikė dau­ gybę sau­gu­mo re­ko­men­da­cijų.“ Ne­rea­ga­vo į sig­na­lus

Lėktu­vas „Air­bus A330“ din­go nak­ tį per audrą 2009-ųjų bir­že­lio 1 d.

Praė­jo daug dienų, kol ato­kia­me At­ lan­to van­de­ny­no pu­siau­jo re­gio­ne bu­vo pa­stebė­tos plūdu­riuo­jan­čios lėktu­vo nuo­lau­žos. Dar dau­giau lai­ ko pri­reikė, kol jos bu­vo iš­kel­tos.

Lėktu­vo juodą­sias dėžes pa­vy­ko iš­kel­ti pa­si­tel­kus po­van­de­ni­nius ro­bo­tus. Dar­bai tru­ko 23 mėne­sius ir kai­na­vo apie 32 mln. eurų.

BEA ata­skai­to­je nu­ro­do­ma, kad pi­lo­tai ne­su­gebė­jo tin­ka­mai rea­ guo­ti, kai lėktu­vas „Air­bus“ ne­te­ko aukš­čio kontrolės, už­ša­lus grei­čio da­vik­liams. Kai du pi­lo­tai stengė­ si įver­tin­ti si­tua­ciją, su­grįžo ka­ pi­to­nas, ku­ris prie­š tai bu­vo pa­si­ traukęs iš ka­bi­nos pailsė­ti, ta­čiau jis ne­perėmė lėktu­vo val­dy­mo.

Tyrė­jai sun­kiai galė­jo paaiš­kin­ ti, kodėl įgu­la ne­rea­ga­vo į pa­vo­jaus sig­nalą. Ga­li būti, kad jie ne­su­vokė sig­na­lo ar­ba jis bu­vo vi­siš­kai ne­ įky­rus. „Pi­lo­tai for­ma­liai ne­sup­ ra­to, kad pra­ra­do aukš­čio kont­ rolę, nors ka­bi­no­je be­veik mi­nutę skambė­jo pa­vo­jaus sig­na­las“, – teigiama BEA ata­skai­to­je. „Jei­gu BEA būtų manęs, kad dėl šios ne­laimės kal­ta tik įgu­la, mes ne­būtu­me teikę re­ko­men­da­cijų,

kaip to­bu­lin­ti sis­te­mas, ge­rin­ti la­ kūnų pa­ren­gimą ir t. t. Tai reikštų, kad to­kia ne­laimė galė­jo at­si­tik­ti ir ki­toms įgu­loms“, – sakė BEA va­ do­vas Jea­nas Pau­las Troa­de­cas.

Tei­si­na sa­vo lakū­nus

Ta­čiau „Air Fran­ce“ iš­kart ėmėsi tei­sin­ti sa­vo lakū­nus ar­gu­men­tuo­ da­ma, kad per­spėji­mo apie aukš­čio pra­ra­dimą sis­te­ma veikė ne­tin­ka­ mai. Sa­vo pra­ne­ši­me fir­ma tvir­ti­ no, jog įgu­la iki pa­sku­tinės mi­nutės stengė­si su­val­dy­ti lai­nerį. „BEA ata­skai­ta ro­do, kad įgu­la veikė pa­gal in­for­ma­ciją, ku­rią teikė prie­tai­sai ir lėktu­vo sis­te­mos, bei lėktu­vo funk­cio­na­vimą, ste­bimą iš ka­bi­nos“, – pa­brėžė „Air Fran­ce“.

Pa­sak jos, prie­taisų rod­me­nys, pa­ vo­jaus sig­na­lai, ae­ro­di­na­mi­niai gar­ sai ir lėktu­vo vib­ra­ci­ja ne­lei­do jiems tai­ky­ti tin­kamų veiksmų.

Ty­rinė­to­jai, po­ že­minė­se la­bo­ ra­to­ri­jo­se de­ šimt­me­čius ieš­kan­tys tam­ sio­sios ma­te­ ri­jos, skel­bia int­ri­guo­jan­ čius re­zul­ta­ tus. Bet abe­ jo­nių, ar ši pa­ slap­tin­ga me­ džia­ga ap­skri­ tai eg­zis­tuo­ja, ne­mažė­ja.

Įta­ria ne­ty­činį nu­žu­dymą

Prancūzų ma­gist­ra­tai ti­ria abiejų bend­ro­vių „Air Fran­ce“ ir „Air­ bus“ veiklą dėl įta­ria­mo ne­ty­či­nio nu­žu­dy­mo per šią ka­tast­rofą.

Pas­kel­bus BEA ata­skaitą, bend­ rovė „Air­bus“ pa­reiškė, kad im­sis visų sau­gu­mui už­tik­rin­ti rei­ka­lingų prie­mo­nių ir taip pri­si­dės prie ko­ lek­ty­vi­nių pa­stangų oro trans­por­ to sau­gu­mui op­ti­mi­zuo­ti.

Ats­ki­ra­me tei­si­nia­me do­ku­men­ te, ku­ris bus pa­teik­tas aukų ar­ ti­mie­siems atei­nantį ant­ra­dienį, sa­ko­ma, kad at­sa­ko­mybė ten­ka ir kly­du­siems pi­lo­tams, ir ne­vei­kian­ tiems grei­čio da­vik­liams, kaip sakė vie­nas šal­ti­nis agentū­rai AFP. Pa­sak jo, 356 pus­la­piuo­se išdės­ ty­ta­me pra­ne­ši­me sa­ko­ma, kad, Pi­ tot vamz­de­liams už­ša­lus ir su­tri­kus grei­čio da­vik­liams, „ka­pi­to­nas ne­ tin­ka­mai ėjo sa­vo pa­rei­gas“ ir „su­ trukdė ki­tam pi­lo­tui rea­guo­ti“.

BNS inf.

Triū­sas: Gran Sa­so na­cio­na­linė­je la­bo­ra­to­ri­jo

Tam­sio­sios m Ti­ki­si pro­ver­žio

Vi­sa­ta tu­ri pa­slap­tin­gos ga­lios, ku­ ri jun­gia ga­lak­ti­kas. Ši jėga stip­ resnė už de­šim­čių tūkstan­čių Sau­ lių gra­vi­ta­ciją. Vie­nin­telė pro­ble­ma ta, kad tie­sio­gi­nių jos eg­zis­ta­vi­mo įro­dymų nėra. Šią ne­ma­tomą med­žiagą fi­zi­kai va­di­na tam­sią­ja ma­te­ri­ja. Ma­no­ ma, kad ji su­da­ro dau­giau nei 80 pro­c. vi­sos ma­te­ri­jos. Ji pa­lie­ka tik pėdsa­kus ir užuo­mi­nas apie sa­vo eg­zis­ta­vimą. Bet moks­li­nin­kai ti­ki­ si, kad jau ne­tru­kus vis­kas pa­si­keis. „2012-ie­ji ga­li tap­ti tam­sio­sios ma­ te­ri­jos me­tais, – sakė Ra­fae­lis Lan­ gas, vai­ruo­da­mas iš­si­nuo­motą au­ to­mo­bilį Ita­li­jos Ab­rucų re­gio­no ke­liais. – Net­ru­kus mes bent jau ži­ no­si­me, ar ei­na­me tei­sin­gu ke­liu, ar tu­ri­me ieš­ko­ti kur nors ki­tur.“ Jung­ti­nių Vals­tijų Pur­due uni­ ver­si­te­to fi­zi­kas at­vy­ko į Ita­liją ieš­ ko­ti at­sa­kymų.

sau­gos dar­buo­to­jai pa­tik­ri­no jo ta­ pa­tybę. „Čia jau­tie­si lyg fil­me apie Džeimsą Bondą“, – juo­ka­vo R.Lan­ gas, už­sidė­da­mas šalmą.

Fi­zi­ko žings­niai aidė­jo, kai jis žings­nia­vo tu­ne­liu pro be­galę eks­ pe­ri­men­tinės įran­gos. Gran Sa­so na­cio­na­linė­je la­bo­ra­to­ri­jo­je eks­ pe­ri­men­tus at­lie­ka be­veik 1 tūkst. moks­li­ninkų iš 32 ša­lių. Tech­ni­kai mėly­no­mis uni­for­mo­mis pra­si­ lenk­da­mi vie­nas su ki­tu zu­ja pla­ čiais ko­ri­do­riais, vež­da­mi va­gonė­ lius ir krau­tu­vus.

2012-ie­ji ga­li tap­ti tam­sio­sios ma­te­ri­ jos me­tais. Net­ru­kus mes bent jau ži­no­si­me, ar ei­na­me tei­sin­gu ke­liu.

Eks­pe­ri­men­tai tu­ne­ly­je

Klai­da: pa­sak tyrėjų, pi­lo­tai ne­su­gebė­jo pa­stebė­ti, kad lai­ne­ris skren­da per že­mai, su­ge­dus grei­čio da­

vik­liams.

„Scan­pix“ nuo­tr.

Prieš 30 metų 2900 m aukš­čio Gran Sa­so kalnų ma­sy­ve bu­vo išgręž­ tas 10 km il­gio tu­ne­lis. Čia moks­ li­nin­kai ban­do išaiš­kin­ti tam­sio­sios ma­te­ri­jos pa­slap­tis.

Tu­ne­lio vi­du­ry­je švie­čia išė­ji­mo ženk­las. R.Lan­gui iš­li­pus iš au­to­ mo­bi­lio, su­veikė si­re­na, bet vy­riš­ kis ži­no­jo slap­ta­žodį. „Aš esu da­le­lių fi­zi­kas“, – tarė jis ita­liš­kai, ir var­tai at­si­darė. Ap­

Da­lelės vai­duok­liai

Šį mėnesį Stok­hol­me maž­daug tūkstan­tis moks­li­ninkų da­ly­vaus Mar­ce­lio Gross­man­no su­si­ti­ki­me, kur vie­na pa­grin­di­nių temų bus tam­ sio­ji ma­te­ri­ja. Ant kor­tos pa­sta­ty­ta daug: pres­ti­žas, ty­rimų fi­nan­sa­vi­mas ir iš da­lies ne­tgi vi­sos da­le­lių fi­zi­kos kaip moks­lo ša­kos re­pu­ta­ci­ja.

Iš tiesų moks­li­nin­kai ne­tu­ri bend­ros nuo­monės, kas yra tam­

15

ŠeštADIENIS, liepos 7, 2012

pasaulis Jung­ti­nių Vals­tijų gim­ta­die­nis

Se­nu­kai žu­di­kai Pa­vy­das, pyk­čio prie­puo­liai, muštynės… Ita­li­jo­je pa­gausė­jo at­ vejų, kai se­ny­vo am­žiaus žmonės žu­do sa­vo žmo­nas ir mei­lu­žes.

Nudūrė bu­vu­sią draugę

Bet ko­kio am­žiaus grupė­je būna vyrų, ku­rie apim­ti nea­py­kan­tos ga­li nu­žu­dy­ti mo­terį. To­kių yra ir tarp se­ny­vo am­žiaus žmo­nių, ir jų, kaip įsi­ti­ki­no ita­lai, ga­na daug.

Ne­se­niai Pa­ler­me 69 metų pen­ si­nin­kas Ema­nue­le Gua­re­si ban­ dė nu­žu­dy­ti žmoną plak­tu­ku, bet ne­sėkmin­gai. Tą pa­čią dieną 66 metų mo­te­riš­kei iš Me­ra­no pa­si­ sekė ma­žiau. Jos buvęs vai­ki­nas, 32 metų tu­ni­sie­tis Aoui­chaoui Bou­ba­ke­ras, nu­dūrė ją pei­liu.

Pas­ta­rai­siais mėne­siais pa­na­šių is­to­rijų, ku­rio­se figū­ruo­ja sep­ tintą, aš­tuntą ir net de­vintą de­ šimtį ei­nan­tys žmonės, Ita­li­jo­je pa­ste­bi­mai pa­daugė­jo.

o­je ty­ri­mus at­lie­ka be­veik 1 tūkst. moks­li­ninkų iš 32 ša­lių.

ma­te­ri­jos paieš­kos sio­ji ma­te­ri­ja. Dau­ge­lis ją api­ brėžia kaip ne­ži­nomą ma­sy­viųjų da­le­lių rūšį. Vie­nin­te­lis dau­giau ar ma­žiau aiš­kus da­ly­kas yra tai, kad be ga­lak­ti­kos tam­sio­ji ma­te­ri­ja ne­ galėtų eg­zis­tuo­ti.

Gau­sybės žvaigžd­žių ir jų pla­ netų gra­vi­ta­ci­nių jėgų ne­pa­kaktų kar­tu be­si­su­kan­čių žvaigžd­žių gru­ pėms iš­lai­ky­ti. Tik tam­sio­ji me­ džia­ga ne­leid­žia, sa­ky­ki­me, Paukš­ čių Ta­ko žvaigždėms iš­si­bars­ty­ti tar­si ne­pri­si­se­gu­siems pa­šėlu­sios ka­ru­selės ke­lei­viams.

Moks­li­nin­kai įta­ria, kad at­sa­ ky­mas ga­li slypė­ti va­di­na­mo­sio­ se silp­nai sąvei­kau­jan­čio­se ma­sy­ vio­sio­se da­lelė­se (WIMP). Jos ga­li būti sun­kesnės už stam­biau­sius ži­no­mus ato­mus, bet tar­pu­sa­vy­je be­veik ne­sąvei­kau­ja. Šių da­le­lių ne­ma­to ka­me­ros ir de­tek­to­riai, bet jų turėtų būti vi­sur ap­link mus. Mi­li­jar­dai to­kių da­le­ lių kiek­vieną se­kundę pra­le­kia per žmo­nes, pa­sta­tus ir pla­ne­tas tar­si vai­duok­liai.

Prieš­ta­rin­gi re­zul­ta­tai

WIMP ta­po karštų ginčų ob­jek­tu, Stok­hol­mo su­si­ti­ki­me dėl to ir­gi turėtų būti daug dis­ku­sijų. Ren­gi­ ny­je turėtų da­ly­vau­ti Ro­mos uni­ ver­si­te­to pro­fe­sorė Ri­ta Ber­na­bei, ku­ri Gran Sa­so tu­ne­ly­je at­lie­ka eks­pe­ri­mentą, va­di­namą DA­MA. Jau ke­letą metų moks­li­ninkė tvir­

ti­na, kad jai pir­mai pa­vy­ko pa­gau­ ti ir iš­ma­tuo­ti tam­sio­sios ma­te­ri­jos da­le­les, bet ko­le­gos moks­li­nin­kai smar­kiai tuo abe­jo­ja.

R.Bar­na­bei aiš­ki­na, kad Žemė, su­kda­ma­si ap­link Saulę, kurį laiką ju­da ta pa­čia kryp­ti­mi kaip ir ma­ sy­vios ne­ma­to­mos da­lelės, o ku­ rį laiką – prie­š jų srautą. Moks­li­ ninkės skai­čia­vi­mais, did­žiau­sias Žemės grei­tis šio srau­to at­žvil­giu būna maž­daug bir­že­lio 2 d.

Jau ne pir­mus me­tus nuo anks­ ty­vo bir­že­lio pro­fe­sorės de­tek­to­riai fik­suo­ja dau­giau da­le­lių su­si­dūrimų.

DA­MA eks­pe­ri­men­to moks­li­nin­ kai tam tik­ru tiks­lu­mu ap­skai­čia­ vo WIMP svorį – jis maž­daug toks pat kaip he­lio ato­mų. Bet fak­tas, kad svo­ris yra ge­ro­kai ma­žes­nis, nei ma­no dau­ge­lis teo­re­tikų, ga­li reikš­ ti vie­na iš dviejų: skai­čia­vi­mo klaidą ar­ba No­be­lio pre­miją.

Pro­fe­sorės R.Bar­na­bei ko­le­goms įta­rimų ke­lia ir tai, kad DA­MA de­ tek­to­riai fik­suo­ja ge­ro­kai dau­ giau tam­sio­sios ma­te­ri­jos da­le­lių, nei pro­gno­za­vo teo­re­ti­kai. Kri­ti­kai tei­gia, kad DA­MA moks­li­nin­kai iš da­le­lių jūros trau­kia daug pa­ša­linės in­for­ma­ci­jos ir kad de­tek­to­riai tie­ siog fik­suo­ja va­sarą kai­ti­nan­čios saulės po­veikį.

Pėdsakų ne­ra­do

Ieš­ko­da­mi tam­sio­sios ma­te­ri­jos moks­li­nin­kai at­lie­ka dar de­šim­

AFP nuo­tr.

tis eks­pe­ri­mentų vi­sa­me pa­sau­ly­ je. Su Gran Sa­so la­bo­ra­to­ri­ja kon­ ku­ruo­ja se­no­je ge­le­žies ka­syk­lo­je JAV Mi­ne­so­tos vals­ti­jo­je dir­ban­tys moks­li­nin­kai. Jie ma­tuo­ja pus­lai­di­ nin­kio kris­talų de­for­ma­ciją, ku­rią su­ke­lia WIMP. Vie­nas de­tek­to­rius esą jau už­fik­sa­vo tam­sio­sios ma­te­ ri­jos da­le­lių.

Iš urvų iš­lindę moks­li­nin­kai Stok­hol­me pri­sta­tys sa­vo eks­pe­ri­ mentų re­zul­ta­tus, bet var­gu ar jie su­gebės įti­kin­ti moks­linę bend­ruo­ menę.

La Sil­los ob­ser­va­to­ri­ja šie­met ba­landį pra­nešė nu­vi­lian­čią ži­nią: iš­tyrę 400 žvaigžd­žių judė­jimą moks­li­nin­kai ne­ra­do jo­kių tam­sio­ sios ma­te­ri­jos po­žy­mių. Dur­ha­mo uni­ver­si­te­to pro­fe­so­rius Car­lo­sas Fren­kas Stok­hol­me taip pat ne­nu­ d­žiu­gins. Jo kom­piu­te­ri­nio mo­de­ lia­vi­mo re­zul­ta­tai ro­do, kad tam­ sio­ji ma­te­ri­ja yra ge­ro­kai šil­tesnė ir tu­ri dau­giau ener­gi­jos – jei­gu ji iš vi­so eg­zis­tuo­ja. „Dėl šio at­ra­d i­m o paau­ko­ jau daug mie­go“, – pri­si­pa­ži­no C.Fren­kas. Da­bar jis abe­jo­ja, ar tam­siąją ma­te­riją ka­da nors pa­ vyks ras­ti. Moks­li­nin­kas ma­no, kad ga­lak­tikų gy­va­vimą ga­liau­siai bus ga­li­ma paaiš­kin­ti pa­ko­re­ga­ vus gra­vi­ta­ci­jos dėsnius, kaip siū­ lo va­di­na­mo­ji mo­di­fi­kuo­ta Niu­to­ no di­na­mi­ka. „Der Spie­gel“ inf.

„Viag­ros“ iš­po­pu­ liarė­ji­mas pri­si­dėjo prie to, kad vy­res­ni vy­rai pa­si­ju­to stip­ res­ni ir ga­lin­ges­ni.

Da­bar jie mer­gi­na mo­te­ris, tin­kan­čias jiems į duk­ras. Žmog­žu­dystės iš aist­ros

Ma­ža­me Kam­ped­žinės mies­te­ly­ je 71 metų Sand­ro Riz­zi nu­šovė 42 metų uk­rai­nietę slau­gy­toją, ku­ri ne­si­lei­do mer­gi­na­ma, ir pri­sta­ ty­mo tar­ny­bos dar­buo­toją, ku­ris su­ko apie ją sparną.

Ku­neo mies­te 76 metų Vit­to­rio Ni­not­to už­du­si­no še­še­riais me­ tais vy­resnę žmoną, ku­ri kal­ti­no jį dėl ro­ma­no su kam­ba­rių tvar­ky­ to­ja. Vy­rui įgri­so nuo­la­ti­niai prie­ kaiš­tai ir jis mo­terį nu­žudė. Či­vi­tak­va­no­je 82 metų Fir­mi­ nio Di Sa­no griebė šau­tuvą ir šo­ vė į 69 metų vy­riškį, ku­ris daž­nai plepė­da­vo su jo žmo­na. Laimė, šis li­ko gy­vas.

Am­žius – ne­bes­var­bus

„Mo­ty­vai, to­kie kaip pa­vy­das ir do­mi­na­vi­mas, su am­žiu­mi ne­ si­kei­čia, – blogė­jan­čią sta­tis­tiką ko­men­ta­vo Ro­mos kri­mi­na­listė psi­cho­logė Marg­he­ri­ta Car­li­ni.

– Nuo­monė, kad vy­res­ni žmo­ nės iš­min­tin­ges­ni ir ne­pa­si­duo­da aist­roms, yra tie­siog ro­man­tinė idė­ja. Be to, mes iš­gy­ve­na­me stai­ gias kultū­ri­nes per­mai­nas, ku­rios iš pa­matų kei­čia po­rų san­ty­kius.

Am­žius tam­pa ne­bes­var­bus.“ Mo­te­rys da­bar ge­riau ži­no sa­vo tei­ses ir ga­li pa­sa­ky­ti „ne“. „Ne­se­niai te­ko su­si­dur­ti su by­ la, ku­rio­je 82 metų mo­te­ris pa­ var­go nuo vy­ro smur­ta­vi­mo ir pa­si­prašė į prie­glaudą, skirtą mo­ te­rims, pa­ty­ru­sioms smurtą. Jos vai­kai ne­norė­jo rink­tis, mo­ti­na ar tėvas, bet ji pa­si­rin­ki­mo ne­turė­ jo“, – pa­sa­ko­jo M.Car­li­ni.

Psi­cho­logė turi far­ma­ko­lo­ginį vyrų smur­ti­nio el­ge­sio paaiš­ki­ nimą: „Viag­ros“ iš­po­pu­liarė­ji­ mas pri­si­dėjo prie to, kad vy­res­ni vy­rai pa­si­ju­to stip­res­ni ir ga­lin­ ges­ni. Da­bar jie mer­gi­na mo­te­ris, tin­kan­čias jiems į duk­ras. Kar­tais dėl meilės, kar­tais tam, kad pa­ si­justų jau­nes­ni ir pa­ro­dytų sau bei ki­tiems, kad ga­li kon­ku­ruo­ti su jau­nais vy­rais.“ Daugė­ja sky­rybų

To­kios is­to­ri­jos kar­tais bai­gia­ si tra­ge­di­jo­mis. Si­rakū­zuo­se 36 metų vy­riš­kis kast­ra­vo 80-me­ tį pen­si­ninką, ku­ris bandė nu­vi­ lio­ti jo mer­giną. Se­nu­kas mir­ti­nai nu­krau­ja­vo.

Bet daž­niau se­ny­vo am­žiaus po­rų gin­čai bai­gia­si sky­ry­bo­mis, ku­rių pa­sta­ruo­ju me­tu taip pat daugė­ja. „San­ty­kiai kei­čia­si, ir ne­tgi su­bren­du­sios po­ros no­ri pa­ si­mėgau­ti vien­gun­giš­ku gy­ve­ni­ mu, – sakė šei­mos ad­vo­katė Fran­ ces­ca Za­na­si. – Kai vy­ras pa­sie­kia pen­sinį am­žių, jis ga­li pa­keis­ti pu­ siaus­vyrą ir su­žlug­dy­ti san­ty­kius, ku­rie iki šiol at­rodė sta­bilūs. Pa­na­ šiai nu­tin­ka tuo gy­ve­ni­mo lai­ko­ tar­piu, kai vai­kai pa­lie­ka na­mus.“ „La Stam­pos“ inf.

Ste­reo­ti­pas: įsi­ti­ki­ni­mas, kad vy­res­ni žmonės iš­min­tin­ges­ni ir ne­

pa­si­duo­da aist­roms, jau ne­beak­tua­lus.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

16

šeštadienis, liepos 7, 2012

18p.

Lengvaatlečiams – paskutinė galimybė prasibrauti į olimpines žaidynes.

sportas@diena.lt Redaktorius Romas Poderys

???? ?? ???? ??

???? ??

???? ??

???? ??

???? ??

sportas

Var­žo­vų gre­to­se – čem­pio­nai Daug­kar­ti­niai Lie­ tu­vos čem­pio­nai Kau­no „Žal­gi­rio“ krep­ši­nin­kai nau­ ją Eu­ro­ly­gos se­zo­ ną pra­dės vie­no­je gru­pė­je su šie­met pa­va­sa­rį šį eli­ti­nį tur­ny­rą lai­mė­ju­sia Pi­rė­jo „Olym­pia­kos“ ko­man­da.

Konkurentai: ištraukus burtus prie Eurolygos taurės susitiko C grupės klubų vadovai; dešinėje – „Žalgirio“ klubo savininkas V.Romanovas.

Ro­mas Po­de­rys, Al­vy­das Sta­niu­lis Lė­mė R.Kur­ti­nai­čio ran­ka

Tai paaiš­kė­jo va­kar, Bar­se­lo­no­ je (Is­pa­ni­ja) iš­trau­kus Eu­ro­ly­gos 2012–2013 m. se­zo­no bur­tus.

Su „Žal­gi­riu“ ir „Olym­pia­kos“ klu­bais C gru­pė­je var­žy­sis Vi­to­ri­jos „Ca­ja La­bo­ral“, Stam­bu­lo „Ada­no­lu Efes“, Mi­la­no „EA7 Em­po­rio Ar­ma­ ni“ ir Zag­re­bo „Ce­de­vi­ta“ eki­pos.

Kau­no ko­man­dą į C gru­pę nu­ krei­pė bu­vu­sio il­ga­me­čio žal­gi­ rie­čio, šiuo me­tu Mask­vos sri­ties „Chim­ki“ krep­ši­nin­kų vy­riau­sio­jo tre­ne­rio Ri­mo Kur­ti­nai­čio ran­ka.

Le­gen­di­nis „Žal­gi­rio“ snai­pe­ris ki­ tai mū­sų ša­lies ko­man­dai – Vil­niaus „Lie­tu­vos ry­tui“ – iš­trau­kė D gru­pę su grės­min­go­mis „Re­gal Bar­ce­lo­nos“ ir Mask­vos CSKA eki­po­mis. Žalgiriečiai pirmąjį mačą žais spa­ lio 11 arba 12 d. savo arenoje su „Ce­ devita“, o vilniečiai Maskvoje – su CSKA. Sir­ga­liai – iš­ti­ki­miau­si

„Žal­gi­rio“ var­das Bar­se­lo­no­je bu­vo mi­ni­mas ne vien per bur­tų trau­ki­ mo ce­re­mo­ni­ją.

Ge­ne­ra­li­nės asamb­lė­jos ak­ci­nin­ kų su­si­rin­ki­me Kau­no „Žal­gi­rio“ are­na bu­vo pri­pa­žin­ta lan­ko­miau­ sia var­žy­bų vie­ta vi­so­je Eu­ro­ly­go­ je – per praė­ju­sį se­zo­ną jo­je rung­ ty­nes ste­bė­jo vi­du­ti­niš­kai dau­giau nei po 12 tūkst. žiū­ro­vų.

„Svei­ki­nu vi­sus mū­sų klu­bo ger­ bė­jus šios ge­ros ži­nios pro­ga ir no­ riu jums pa­dė­ko­ti, kad iš­ti­ki­mai my­li­te ko­man­dą“, – tei­gė asamb­lė­ jo­je da­ly­va­vęs „Žal­gi­rio“ klu­bo sa­ vi­nin­kas Vla­di­mi­ras Ro­ma­no­vas.

Be to, praė­ju­sio se­zo­no Eu­ro­ly­ gos gra­žiau­sių epi­zo­dų rin­ki­muo­se trium­fa­vo žal­gi­rie­čiai: Me­tų fo­tog­ ra­fij­ os kon­kur­se su 83,5 pro­c. bal­ sų ly­gių neat­si­ra­do Ro­ber­to Jav­to­ko dė­ji­mui į „Re­gal Bar­ce­lo­nos“ krep­ šį, o efek­tin­giau­siu Me­tų vaiz­do įra­šu (74,5 pro­c. bal­sų) pri­pa­žin­ tas Dai­niaus Ša­len­gos tri­taš­kis per ma­čą su Kan­tu „Ben­net“.

Lau­kia dau­giau ma­čų

Tarp 24 Eu­ro­ly­gos klu­bų kol kas yra vie­nas ne­ži­no­ma­sis – jis po at­ran­ kos var­žy­bų pa­pil­dys A gru­pę.

Dėl ke­lia­la­pio į pres­ti­ži­nį tur­ny­ rą ko­vos Ka­za­nės „Uniks“ (Ru­si­ja), Ul­mo „Ra­tiop­harm“ (Vo­kie­ti­ja), Le Ma­no „Sart­he Bas­ket“ (Pran­cū­zi­ ja), Do­nec­ko „Do­neck“ (Uk­rai­na), Nim­bur­ko ČEZ (Če­ki­ja), Os­ten­dės „Te­le­net“ (Bel­gi­ja), Kan­tu „Pal­la­ ca­nest­ro“ (Ita­li­ja) ir So­fi­jos „Lu­koil Aca­de­mic“ (Bul­ga­ri­ja) ko­man­dos. Į ki­tą eta­pą – „Top-16“ – iš gru­ pių pa­teks po ke­tu­rias eki­pas. Bū­ si­mo­jo se­zo­no nau­jo­vės: rung­ty­nės vyks ket­vir­ta­die­niais ir penk­ta­ die­niais, be to, bus su­žais­ta dau­ giau ma­čų, nes aš­tun­tfi­na­ly­je ko­ man­dos su­da­rys ne ke­tu­rias, bet dvi gru­pes.

A gru­pė Atė­nų „Pa­nat­hi­nai­kos“ Mad­ri­do „Real“ Mask­vos sri­ties „Chim­ki“ Stam­bu­lo „Fe­ner­bah­çe ül­ker“ Liub­lia­nos „Union Olim­pi­ja“ At­ran­kos tur­ny­ro nu­ga­lė­to­jas

B gru­pė Tel Avi­vo „Mac­ca­bi“ Sie­nos „Mon­te­pas­chi“ Ber­ly­no „Al­ba“ Ma­la­gos „Uni­ca­ja“ Gdy­nės „As­se­co Pro­kom“ Ša­lo­no „Elan“

C gru­pė Pi­rė­jo „Olym­pia­kos“ Vi­to­ri­jos „Ca­ja La­bo­ral“ Stam­bu­lo „Ana­do­lu Efes“ Kau­no „Žal­gi­ris“ Mi­la­no „EA7 Em­po­rio Ar­ma­ni“ Zag­re­bo „Ce­de­vi­ta“

D gru­pė „Re­gal Bar­ce­lo­na“ Mask­vos CSKA Belg­ra­do „Par­ti­zan mt:s“ Vil­niaus „Lie­tu­vos ry­tas“ Bam­ber­go „Bro­se Bas­kets“ Stam­bu­lo „Be­sik­tas“

Pri­pa­ži­ni­mas: R.Jav­to­ko dė­ji­mas į „Re­gal Bar­ce­lo­nos“ krep­šį – vie­

nas gra­žiau­sių Eu­ro­ly­gos praė­ju­sio se­zo­no epi­zo­dų.

get­tyi­ma­ges.com nuo­tr.

17

šeštadienis, liepos 7, 2012

sportas Ko­vos dėl 9-osios vie­tos

Vil­nie­tės žais ­ H gru­pė­je

Ne­sėk­min­ga pra­džia

Lie­tu­vos jau­nių vai­ki­nų (iki 17 me­tų) krep­ši­nio rink­ti­ nė Kau­ne vyks­tan­čia­me pa­ sau­lio čem­pio­na­te 73:72 (14:18, 19:19, 22:13, 18:22) įvei­ kė Egip­to ko­man­dą ir ma­če dėl 9-osios vie­tos su­si­tiks su Pran­cū­zi­jos eki­pa, ku­ri 110:50 su­triuš­ki­no Pie­tų Ko­rė­jos at­ sto­vus.

Išt­rau­kus Eu­ro­pos mo­te­rų krep­ši­nio tau­rės tur­ny­ro bur­ tus paaiš­kė­jo, kad Lie­tu­vos vi­ ce­čem­pio­nė Vil­niaus „Ki­birkš­ tis-Ti­chė-IKI“ žais H gru­pė­je su Ru­žom­be­ro­ko MBK (Slo­va­ ki­ja), Ram­los „Elit­zur“ (Iz­rae­ lis) ir „Ho­mend An­ta­ky“ (Tur­ ki­ja) ko­man­do­mis. Var­žy­bos pra­si­dės spa­lio 25 d.

Eu­ro­pos fut­bo­lo ly­gos pir­mo­jo kva­li­fi­ka­ci­nio eta­po var­žy­bo­se Ma­ri­jam­po­lės „Sū­du­va“ sa­vo aikš­tė­je 0:1 nu­si­lei­do Daug­pi­ lio „Dau­ga­vai“. Po šios nesėk­ mės iš „Sūduvos“ vyriausiojo trenerio pareigų atleistas Vir­ ginijus Liubšys (nuotr.), „Šiau­ liai“ sve­čiuo­se 0:1 pra­lai­mė­jo Ta­li­no „Le­va­dios“ ekipai.

Komentarai Vla­di­mi­ras Ro­ma­no­vas „Žal­g i­r io“ klu­bo sa­v i­n in­kas

V

ar­žo­v ų ne­pa­si­r ink­si – ko­ kie yra, su tais ir ko­vo­si­me.

Ma­lo­nu, kad mū­sų gru­pė­je žais Eu­ro­ly­gos čem­pio­nas – Pi­rė­jo „Olym­pia­kos“ klu­bas. Dvi­ko­va su juo „Žal­gi­riui“ bus sa­vo­tiš­kas tes­tas – pa­ma­ty­si­me, koks yra mū­sų ko­man­ dos pa­jė­gu­mas ir ga­li­my­bės.

Ki­t ų mū­s ų gru­p ės ko­m an­d ų var­d ai ir­g i ge­r ai ži­n o­m i, bet kaip jos žais atei­n an­t į se­z o­n ą, dar anks­t i spręs­t i.

Vi­s i komp­l ek­t uo­j a su­d ė­t is, ieš­k o ge­ rų žai­d ė­j ų, nors kai ku­r ios Eu­r o­p os vals­t y­b ės jau­č ia fi­n an­s ų kri­z ę.

Jei­gu mums pa­vyks su­bur­ti pa­jė­gią ko­man­dą, var­žo­vai bus ne­bai­sūs. Lau­ kia­me įdo­maus nau­jo­jo Eu­ro­ly­gos se­ zo­no.

Š.Ja­si­ke­vi­čius: „La­bai sun­kiai mums se­ka­si“

Ni­ge­ri­ja: D.Oba­so­ha­nas 20, Al F.Ami­ nu 16 (9 at­ko­vo­ti ka­muo­liai), A.O.Skin­ nas 15, I.Dio­gu 11 (8 at­ko­vo­ti ka­muo­liai), E.Ibek­we ir E.Ug­boa­ja po 7, Ch.Ogu­chis ir A.Da­gun­du­ro po 6, O.Oye­de­ji 3.

Ko­man­dų ro­dik­liai: dvi­taš­kiai – 20/33 (60 pro­c.) ir 18/42 (42 pro­c.), tri­taš­ kiai: 7/20 (35) ir 11/24 (45), bau­dų me­ ti­mai – 19/26 (73) ir 17/26 (65), at­ko­vo­ ta ka­muo­lių – 28 ir 31, pe­rim­ta – 4 ir 7, re­zul­ta­ty­vūs per­da­vi­mai – 20 ir 13, klai­ dos – 10 ir 6.

V

B gru­pė Komanda

Nusivylimas: Š.Jasikevičiaus vedamai Lietuvos rinktinei teko pripažinti Nigerijos komandos pranašumą.

Ne­pai­sant pra­lai­mė­ji­mo Ni­ge­ri­jos rink­ti­nei, Lie­tu­vos krep­ši­nin­kai pa­te­ko į Ve­ne­sue­lo­je vyks­tan­čio olim­pi­nių žai­dy­nių at­ran­kos tur­ ny­ro ket­virt­fi­na­lį ir šian­dien pa­ry­ čiais ko­vė­si su Puer­to Ri­ko eki­pa.

Mū­siš­kiai nu­si­lei­do af­ri­kie­čiams 80:86, ta­čiau ga­lu­ti­nė ri­kiuo­tė B gru­pė­je su­si­klos­tė to­kia, kad už bor­to li­ko tur­ny­ro šei­mi­nin­kai ve­ ne­sue­lie­čiai.

Kol kas mes taip at­ ro­do­me: gim­do­me taš­kus, gy­ny­bo­je ly­ giai taip pat ko­vo­ja­ me dėl ka­muo­lio.

„Olym­pia­kos“ ge­ne­ra­l i­n is di­rek­to­r ius

M

ū­sų gru­pė – la­bai stip­ri, teks iš pe­ties pa­si­steng­ ti ko­vo­jant dėl ke­lia­la­pio į ki­tą tur­ny­ro eta­pą. Tai, kad mes – Eu­ro­ly­gos čem­pio­nai, var­žo­ vams su­teiks pa­pil­do­mos mo­ty­va­ci­jos.

Ok­tay’us Mah­mu­tis

„Ana­do­lu Efes“ vy­r iau­sia­sis tre­ne­r is

I

š tie­sų C gru­p ė – ypač pa­jė­g i: „Olym­pia­kos“ gins čem­pio­no ti­ tu­lą, o „Žal­g i­r is“ ir „Ca­ja La­bo­ral“ – pa­ty­rę Eu­ro­ly­gos sen­bu­viai. Ne ma­žiau am­bi­ci­jų tu­rės ir di­de­les in­ves­ ti­ci­jas krep­ši­niui ski­rian­tys Mi­la­no bei Zag­re­bo klu­bai.

80:86

Lie­tu­va: L.Klei­za 22 taš­kai (4 at­ko­vo­ ti ka­muo­liai, 3/5 dvi­taš­kių, 3/6 tri­taš­ kių, 7/7 bau­dų), Š.Ja­si­ke­vi­čius 14, M.Po­ cius 13 (4 at­ko­vo­ti ka­muo­liai, 4/4 dvi­ taš­kių), J.Va­lan­čiū­nas 10 (5 at­ko­vo­ti ka­ muo­liai), J.Ma­čiu­lis 6 (5 at­ko­vo­ti ka­muo­ liai), R.Kau­kė­nas, P.Jan­kū­nas ir R.Jav­to­ kas po 4, M.Kal­nie­tis 3 (8 re­zul­ta­ty­vūs per­da­vi­mai).

„Žal­g i­r io“ spor­to di­rek­to­r ius

Chris­tas Stav­ro­pou­las

Lie­tu­va–­Ni­ge­ri­ja 2012 07 04, Ka­ra­ka­sas.

(20:20, 18:21, 19:26, 23:19)

Vi­tol­das Ma­sals­kis

i­du­ry­je va­sa­ros bur­tus ver­ tin­ti anks­to­ka, nes kol kas kei­č ia­s i ko­man­dų su­dė­ tys, tre­ne­riai. Vi­sa­pu­siš­kai įver­t in­t i ko­man­dų pa­jė­g u­mą bus ga­ li­ma pa­si­bai­g us eki­pų komp­lek­ta­v i­ mui. „Žal­gi­rio“ su­dė­tis taip pat bus pil­ doma, ta­čiau bet ko­kiu at­ve­ju pa­tek­ti į „Top 16“ eta­pą yra mi­ni­ma­lus tiks­las, ku­rį pri­va­lo­me pa­siek­ti.

Mū­sų gru­pė­je yra Eu­ro­ly­gos čem­pio­ nų klu­bas, ku­riam bus ma­lo­nu mes­ ti iš­šū­kį. Tur­kų ir ita­lų ko­man­dos tu­ri itin di­de­lius biu­dže­tus, to­dėl ke­ti­na su­ rink­ti pa­jė­gias su­dė­tis. Vi­to­ri­jos „Ca­ja La­bo­ral“ yra Eu­ro­ly­gos sen­bu­vė, siek­ sian­ti at­si­grieb­ti už ne­sėk­min­gą praė­ ju­sį se­zo­ną. Nea­be­jo­ju, kad am­bi­ci­jų ne­trūks ir de­biu­tan­tams iš Zag­re­bo.

Ly­gi­nant gru­pes, silp­niau at­ro­do B gru­ pė, o vi­sos ki­tos – apy­ly­gės.

Džiau­gia­mės, kad per Eu­ro­ly­gos ge­ ne­ra­li­nę asamb­lė­ją Eu­ro­ly­gos va­do­ vas Jor­di Ber­to­meu pa­svei­ki­no „Žal­ gi­rį“, praė­ju­sį se­zo­ną pa­sie­ku­sį lan­ko­ mu­mo re­kor­dus. „Žal­gi­rio“ are­na bu­ vo įvar­dy­ta kaip pa­vyz­dys vi­siems ki­tiems klu­bams. Ti­ki­mės, kad ir nau­ ją se­zo­ną mū­sų ger­bė­jai ak­ty­viai lan­ ky­sis rung­ty­nė­se ir pa­dės ko­man­dai siek­ti aukš­čiau­sių tiks­lų.

Sta­tis­ti­ka

Ne­sėk­mės prie­žas­tis taik­liau­ siai įvar­di­jo Ša­rū­nas Ja­si­ke­vi­čius, po ma­čo su Ni­ge­ri­ja pa­reiš­kęs, kad mū­sų ša­lies ko­man­da ne­su­si­kau­ pė šiam ma­čui. „Ne­bu­vo nei kon­ cent­ra­ci­jos, nei nu­si­tei­ki­mo. La­ bai gai­la, kad taip išė­jo, bet gru­pė­je mes – pir­mi. Mū­sų žai­di­mas kaž­ kiek ge­rė­ja, bet dvi­ko­va su Ni­ge­ri­ ja – ma­žas žings­niu­kas at­gal. Var­ žo­vai bu­vo ener­gin­ges­ni. Ne­ko­kia sa­vi­jau­ta dėl to, kad kol kas mes taip at­ro­do­me: gim­do­me taš­kus, gy­ny­bo­je ly­giai taip pat ko­vo­ja­me dėl ka­muo­lio. La­bai sun­kiai mums vis­kas se­ka­si. Esa­me nor­ma­liai pa­ si­ren­gę. Nė­ra įspū­din­gos spor­ti­nės

Tomo Tumalovičiaus (krepsiniosirdis.lt) nuotr.

1. Lie­tu­va 2. Ni­ge­ri­ja 3. Ve­ne­sue­la

Perg.

Pral.

Taškų sant.

1 1 1

1 1 1

180:168 155:151 153:169

for­mos, bet dau­ge­lis ko­man­dų – ir­gi to­kios pat“, – kal­bė­jo Ša­ras.

Puer­to Ri­ko rink­ti­nė A gru­pė­ je 93:52 su­triuš­ki­no Jor­da­ni­ją ir 84:98 pra­lai­mė­jo Grai­ki­jai.

Lie­tu­vos var­žo­vų ko­zi­riai – NBA rung­ty­niau­jan­tys Jo­sé Jua­nas Ba­rea (ūgis 181 cm, Mi­ne­so­tos „Tim­ber­ wol­ves“), Re­nal­do Balk­ma­nas (203 cm, Niu­jor­ko „Knicks“), Eu­ro­po­je ge­rai pa­žįs­ta­mi Car­lo­sas Ar­royo (188 cm, „Be­sik­tas“, Tur­ki­ja) ir Nat­ha­nas Pea­vey’s (203 cm, „Art­land Dra­ gons“, Vo­kie­ti­ja), taip pat stip­riau­ siems sa­vo ša­lies klu­bams „Pi­ra­tas de Queb­ra­dil­las“, „In­dios de Maya­ guez“ ir „Ca­pi­ta­nes de Are­ci­bo“ at­ sto­vau­jan­tys žai­dė­jai, tarp jų – Pe­te­ris Ra­mo­sas (222 cm), Da­vi­das Huer­tas (195 cm), Da­nie­lis San­tia­go (216 cm). Įvei­kę puer­to­ri­kie­čių bar­je­rą, Lie­tu­vos krep­ši­nin­kai pus­fi­na­ly­ je su­si­tik­tų su Ma­ke­do­ni­jos ar­ba Do­mi­ni­kos Res­pub­li­kos ko­man­ ­ a­ly­je ga­ran­tuo­ da. Per­ga­lė pus­fin tų olim­pi­nį ke­lia­la­pį, o pa­ty­rus ne­sėk­mę rei­kė­tų lai­mė­ti dvi­ko­vą dėl 3-io­sios vie­tos.

VD inf.

Ket­virt­fi­na­lis Lietuva–Puerto Ri­kas Nigerija–Graikija Rusija–Angola Makedonija–Dominikos Res­

pub­li­ka.

Jėga: nors Linas Kleiza antrose rungtynėse iš eilės demonstravo ly­

derio savybes, jo pastangų antrai pergalei pasiekti nepakako.

18

šeštadienis, liepos 7, 2012

sportas

Paskutinė proga prasibrauti į Londoną Šian­dien ir ry­toj Kau­ne vyk­sian­tis 89-asis Lie­tu­vos leng­vo­sios at­le­ti­kos čem­pio­ na­tas – pa­sku­ti­nis šan­sas šios spor­to ša­ kos at­sto­vams iš­ko­vo­ti ke­lia­la­pius į Lon­ do­no olim­pi­nes žai­dy­nes.

Man­tas Stan­ke­vi­čius m.stankevicius@diena.lt

At­ran­kos pa­baig­tu­vės

Leng­vaat­le­čių re­zul­ta­tai, pa­siek­ti po lie­pos 8 d., jau ne­bus įskai­to­mi olim­pi­nei at­ran­kai.

Mū­sų ša­lies olim­pi­nės rink­ti­nės gre­tas sieks pa­pil­dy­ti dis­ko me­ti­ kas And­rius Gu­džius, 800 m bė­gi­ kės Na­ta­li­ja Pi­liu­ši­na ir Eg­lė Bal­ čiū­nai­tė. Is­to­ri­ją ban­dys pa­kar­to­ti bė­gi­kas Vi­ta­li­jus Koz­lo­vas, prieš ket­ve­rius me­tus ke­lia­la­pį į Pe­ki­no žai­dy­nes iš­ko­vo­jęs bū­tent Kau­ne vy­ku­sia­me Lie­tu­vos čem­pio­na­te. „Nerimo ne­jau­čia­me. Juk vis­kas yra Aukš­čiau­sio­jo pla­nuo­se ir mū­ sų ran­ko­se. And­riaus ga­bu­mai ir ga­li­my­bės lei­džia nu­mes­ti dis­ką 65 m – toks yra olim­pi­nis A ly­gio nor­ ma­ty­vas. Ži­no­ma, re­zul­ta­tą var­žy­ bo­se nu­le­mia emo­ci­niai da­ly­kai ir oro są­ly­gos. Ma­nau, kad vis­kas bus ge­rai. Ke­lia­la­pį jau ga­lė­jo­me tu­rė­ ti, bet dėl tam tik­rų ne­sup­ran­ta­mų mū­sų fe­de­ra­ci­jos vi­daus tai­syk­lių jo ne­tu­ri­me“, – sa­kė A.Gu­džiaus tre­ne­ris Vac­lo­vas Ki­dy­kas.

Re­ve­ran­sas es­tui

„Dis­kui mes­ti la­bai svar­bus de­ši­ ni­nis vė­jas. Ro­mas Ubar­tas įran­ kį nu­mes­da­vo 59 ar 60 m, bet pu­ čiant pa­lan­kiam vė­jui švys­te­lė­jo 65 m. Ar­ba olim­pi­nis pri­zi­nin­kas

es­tas Alek­sand­ras Tam­mer­tas: jis šiais me­tais tarp­tau­ti­nė­se var­žy­ bo­se mė­tė dis­ką ne to­liau nei 61 m, bet su­ge­bė­jo įvyk­dy­ti olim­pi­nį nor­ma­ty­vą“, – kal­bė­jo V.Ki­dy­kas.

A.Tam­mer­tui pa­si­se­kė bir­že­lio 23-ią­ją Klai­pė­do­je, kur jis nu­svie­ dė dis­ką 66,58 m. V.Ki­dy­ko tei­ gi­mu, nor­ma­ty­vas ne­ga­lė­jo bū­ti įskai­ty­tas.

Vac­lo­vas Ki­dy­kas:

Nerimo ne­jau­čia­me.

Juk vis­kas yra Aukš­ čiau­sio­jo pla­nuo­se ir mū­sų ran­ko­se. „Ži­no­jau, kad Klai­pė­do­je bus pa­ lan­kus vė­jas, ta­čiau A.Gu­džių iš­ siun­čiau į Suo­mi­ją. Ko­dėl? Lie­tu­ vos leng­vo­sios at­le­ti­kos fe­de­ra­ci­ja tai­ko sun­kiai su­vo­kia­mą sis­te­mą.

Klai­pė­do­je bu­vo ga­li­ma įskai­ty­ti re­zul­ta­tą, ne­vir­ši­ju­sį 56 m, – aiš­ ki­no V.Ki­dy­kas. – To­kiu at­ve­ju bū­ tų są­ži­nin­ga kreip­tis į Tarp­tau­ti­nę leng­vo­sios at­le­ti­kos fe­de­ra­ci­ją, kad A.Tam­mer­to olim­pi­nis nor­ma­ty­ vas ne­bū­tų įskai­ty­tas. Kai fe­de­ra­ ci­jos va­do­vų pa­klau­siau, ko­dėl es­ tams tai­ko­mos vie­no­kios tai­syk­lės, o mums – ki­to­kios, man at­sa­kė: „Juk tai – A.Tam­mer­tas.“

Ga­li­my­bė: A.Gu­džius ku­pi­nas ryž­to ir jė­gų tap­ti olim­pie­čiu.

Ne­pa­si­ti­ki sa­viš­kiais?

„Jei­gu mums taip pat bū­tų tai­ko­ mos išim­tys, A.Gu­džius jau bū­tų įvyk­dęs olim­pi­nį A ly­gio nor­ma­ty­ vą ir ra­miai lauk­tų ke­lio­nės į Lon­ do­ną, – tei­gė tre­ne­ris. – Pa­si­ro­do, Lie­tu­vo­je vyks­ta tik dve­jos var­ žy­bos, ku­rio­se fik­suo­ja­mi olim­pi­ niai nor­ma­ty­vai. Tai – ša­lies tau­rės var­žy­bos ir na­cio­na­li­nis čem­pio­ na­tas. Taip fe­de­ra­ci­ja tik že­mi­na

vi­sų ki­tų var­žy­bų ran­gą. Tai rei­ kia kuo sku­biau keis­ti. Ma­nau, kad ki­tais me­tais fe­de­ra­ci­ja su­si­pro­tės, nes da­bar mū­sų spor­ti­nin­kai ver­ čia­mi ke­liau­ti į už­sie­nį.“ V.Ki­dy­kas tei­gė klau­sęs fe­de­ra­ ci­jos va­do­vų, ko­dėl olim­pi­nio nor­ ma­ty­vo ne­ga­li­ma siek­ti, tar­ki­me, Kau­no mies­to tau­rės var­žy­bo­se. „Man at­sa­kė, kad ne­pa­si­ti­ki­ma tre­ne­riais, ku­rie tei­sė­jau­ja to­kio ly­ gio var­žy­bo­se. Bi­jo­ma, kad jie ga­ li bū­ti neob­jek­ty­vūs – esą pa­ge­rins re­zul­ta­tus, – kal­bė­jo V.Ki­dy­kas. – To­kio da­ly­ko ne­tu­ri bū­ti. Jei­gu var­ žy­bos nu­ma­ty­tos ofi­cia­lia­me ka­ len­do­riu­je, va­di­na­si, jos tu­ri kaž­ką nu­lem­ti.“ Ke­lia­la­pio ne­si­ti­ki

Bė­gi­kės E.Bal­čiū­nai­tės tre­ne­ris Alek­sand­ras Ki­ta­no­vas sa­kė, kad

Man­to Stan­ke­vi­čiaus nuo­tr.

olim­pi­nio ke­lia­la­pio jau ne­be­si­ti­ki. „Tik­riau­siai pra­lei­si­me šią olim­ pia­dą. Ne­pa­si­se­kė. Spor­ti­nin­kas ne­ga­li nuo­lat ge­rin­ti sa­vo re­zul­ta­ tų. Šį se­zo­ną Eg­lė stab­te­lė­jo. Spor­ te toks eta­pas – ne staig­me­na“, – svars­tė tre­ne­ris.

Ko­vin­giau nu­si­tei­kęs 800 m bė­ gi­kas V.Koz­lo­vas. „Teks kar­to­ti is­ to­ri­ją, – šyp­so­jo­si at­le­tas. – Esu pa­si­ruo­šęs ir fi­ziš­kai, ir mo­ra­liš­kai.

Da­bar lie­ka ti­kė­tis, kad bus ge­ras oras. Pla­na­vau nor­ma­ty­vą įvyk­dy­ti prieš ke­lias sa­vai­tes Mask­vo­je, ta­ čiau to pa­da­ry­ti ne­pa­vy­ko, nes bė­ gi­mas, ku­ria­me da­ly­va­vau, bu­vo lė­to­kas, be ryš­kaus ly­de­rio. Pa­na­ šiai – ir Eu­ro­pos čem­pio­na­te. Tie­ siog ne­bu­vo kaip sa­vęs rea­li­zuo­ti, o jau­čiuo­si esąs kur kas ge­res­nės spor­ti­nės for­mos nei per Pe­ki­no olim­pi­nes žai­dy­nes.“

Is­to­ri­ja: prieš ket­ve­rius me­tus Kau­ne V.Koz­lo­vas įšo­ko į olim­pi­nį trau­

ki­nį, bet ar pa­vyks tai pa­kar­to­ti šie­met?

Tomo Raginos nuotr.

19

ŠeštADIENIS, liepos 7, 2012

Ilgus metus nugyvenęs aktorius V.Paukštė suprato, kad žmogaus esmė nesikeičia.

22p.

Ne­ju­dan­čios kūrėjos fan­ta­zijų pa­sau­lis

My­li: ne­pa­gy­do­ma li­ga ser­gan­ti E.Bau­žaitė džiau­gia­si kiek­vie­na gy­ve­ni­mo aki­mir­ka ir ra­gi­na ki­tus ma­žiau liūdė­ti.

Elvinai – 21-i. Ji niekada nevaikščiojo. Kadaise buvusios sveikos rankos dabar taip pat nebejuda. Tačiau ši jauna mergina gali būti išskirtinis pavyzdys meilę gyvenimui praradusiems žmonėms. Ji studijuoja universitete, rašo knygas ir džiaugiasi gyvenimu.

Dia­na Kra­pa­vic­kaitė d.krapavickaite@diena.lt

Ne­jud­ri kūrėja

„Jei tu­ri regė­jimą, ma­no­ma, kad esi įpa­rei­go­tas visą laiką skai­ty­ti, pa­ vyzd­žiui, ke­lionė­je, trau­ki­ny. Ka­ dai­se aš ir­gi taip da­riau, bet da­bar sva­jo­ju.“ Ši Jor­ge’s Lui­so Bor­ge­so ci­ta­ta ly­di El­vi­nos Bau­žaitės laiš­

kus elekt­ro­ni­niu pa­štu. „Tai ma­no sie­kia­mybė“, – pri­dūrė mer­gi­na.

E.Bau­žaitę drąsiai ga­li­me va­ din­ti poe­te, pro­zi­nin­ke. Ji iš­lei­ du­si tris poe­zi­jos kny­ge­les ir vie­ ną eseis­t i­n io po­b ūdžio knygą.

Ji dviejų „Poe­zi­jos pa­va­sarė­lių“ lau­reatė. Da­bar mer­gi­nos gal­vo­je dėlio­ja­si min­tys apie būsimą ro­ maną. Ta­čiau apie ką bus nau­ja­sis

kūri­nys, El­vi­na juo­kė­si ir ka­te­go­ riš­kai at­si­sa­kė at­skleis­ti. „Aš ir tu – tas pa­ts žmo­gus“, – taip va­di­na­ si dar vi­sai ne­se­niai die­nos švie­ są iš­vy­du­si El­vi­nos kny­ga. Jau­nos ra­šy­to­jos mo­ky­to­ja Al­mantė Šim­ ku­vienė sa­kė, kad skai­ty­da­mas šią kny­gelę tar­si iš­vyks­ti į ke­lionę po El­vi­nos ste­buk­lingų min­čių, iš­gy­ ve­nimų ir fan­ta­zijų pa­saulį. Pa­

saulį mer­gi­nos, ku­ri dėl li­gos vi­ siš­kai ne­ju­da.

Būties tra­pu­mas

Na­mai, ku­riuo­se gy­ve­na El­vi­na, dvel­kia ra­my­be ir tra­pu­mu. Du­ris atei­nan­tiems ati­da­ro auklė Ele­na.

Akys užk­liū­va už dau­gybės gul­bių skulptūrė­lių. Šio gra­žaus ir di­din­go paukš­čio at­vaizdus El­vi­na pra­dėjo ko­lek­cio­nuo­ti būda­ma sep­ty­ne­rių.

Da­bar na­muo­se gul­bių yra apie 1,5 tūkst. Įvai­raus dyd­žio, spalvų, pa­ da­rytų iš skir­tingų med­žiagų.

Artė­jant prie El­vi­nos kam­ba­rio jun­ta­mas tra­pu­mas pa­sie­kia kul­ mi­na­ciją. Lo­vo­je, po, ro­dos, traš­ kan­čia nuo bal­tu­mo ant­klo­de gu­li mer­gaitė dai­liai su­šu­kuo­to­mis ru­ dų plaukų ka­selė­mis. El­vi­na ser­ ga rau­menų at­ro­fi­ja. Iki tam tik­ro

Artū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

am­žiaus ji dar galė­jo sėdėti. Ir da­ bar kar­tais ga­li, ta­čiau jos glež­nam kūne­liui, sve­rian­čiam vos 20 kg, ge­riau gulė­ti.

Kvėpuo­ti El­vi­nai pa­de­da spe­ cia­lus apa­ra­tas. Fi­zi­nis šios tra­ pios mer­gaitės gy­ve­ni­mas vi­siš­kai ki­toks, ta­čiau jos di­delės mėly­ nos iš­raiš­kin­gos akys vos pa­žvel­ gus leid­žia su­pras­ti ją esant rimtą pa­šne­kovę. „Skaus­mai manęs ne­ kan­ki­na – tai vie­nas pui­kiau­sių da­ lykų, leid­žian­čių man būti lai­min­ gu žmo­gu­mi. Ver­kiu ga­na re­tai, bet, kaip ir vi­siems, vis­ko pa­si­tai­ ko“, – emo­ciją El­vi­nos bal­se truk­ do pa­jus­ti į kaklą įves­tas spe­cia­lus vamz­de­lis, nes mer­gi­nai rei­ka­lin­ga il­ga­laikė dirb­tinė plau­čių ven­ti­lia­ ci­ja, ta­čiau jos akys at­vi­ros ir ty­ros.

20

20

ŠeštADIENIS, liepos 7, 2012

Ne­ju­dan­čios kūrėjos fan­ta­zijų pa­sau­lis 19 El­vi­na mėgi­no pri­si­ min­ti, kiek kartų per­nai bu­vo lau­ Toks kūnas sau­go

ke. Gal de­šimt? Tiks­liai ir pa­ti ne­ pa­me­na, ta­čiau tai re­ta pra­mo­ga.

Ne­gai­les­tin­ga li­gos diag­nozė, pa­ krei­pu­si El­vi­nos gy­ve­ni­mo ke­lią vi­sai ki­ta link­me, ne­suž­lugdė mer­ gi­nos. Jos ar­ti­mie­ji, mo­ky­to­ja pa­ brėžia, kad El­vi­na la­bai stip­ri ir ne­ pap­ras­tai už­sis­py­ru­si. „Did­žiuo­juo­si tuo, kad esu už­ sis­py­ru­si. Mėgstu stip­rius žmo­ nes, ku­rie ži­no, ko no­ri, ką da­ro, ne­dve­jo­ja, ne­pyks­ta, ne­bam­ba ant vi­so pa­sau­lio. Ei­na, da­ro, ku­ria, ke­ liau­ja“, – čia pat at­min­ty­je iš­kilęs 21 metų El­vi­nos kūry­bos ba­ga­žas ne­leid­žia abe­jo­ti jos žod­žiais. „Ma­no svei­ka­ta nėra svar­biau­sias ak­cen­tas ma­no gy­ve­ni­me – tie­siog aš to­kia esu. Jei­gu būčiau bu­vu­si svei­ka, galbūt būčiau nu­ėju­si blo­ gais ke­liais. Aš ne­ži­nau. Toks kūnas ap­sau­go ma­ne nuo blogų da­lykų“, – El­vi­na išdėstė sa­vo fi­lo­so­finį po­ žiūrį į jai li­ki­mo lemtą gy­ve­ni­mo ke­lionę vie­no­je vie­to­je. Ji ra­mi, nes jos ar­ti­mie­ji su­pran­ta, kad tra­pus ir ne­jud­rus mer­gi­nos kūnas ne­truk­do jai nor­ma­liai gy­ven­ti.

Nie­ko ne­įma­no­ma nėra

Nor­m a­l aus gy­ve­n i­m o ko­k ybę pa­tvir­ti­na pui­kiais įver­ti­ni­mais baig­ta vi­du­rinė mo­kyk­la. „Jos už­ sis­py­ri­mas ir yra va­rik­lis. Ji kar­ tais iš­si­ke­lia to­kius tiks­lus, ku­rie at­ro­do ne­pas­ver­ti. Ta­čiau pa­ma­ žu pa­ma­tai, kad nie­ko nėra ne­ įma­n o­m a. El­v i­n a taip užk­re­č ia tuo sa­vo tikė­ji­mu, kad ir pa­ts imi tikė­ti, jog vis­kas įma­no­ma. Rei­ kia la­bai norė­ti ir tikė­ti tuo, ką da­rai“, – mo­k inės už­s is­py­r imą pa­brėžė A.Šim­ku­vienė.

Vals­ty­bi­nių eg­za­minų El­vi­na ne­laikė. Tuo me­tu tai bu­vo pre­ ce­den­to ne­tu­rin­tis at­ve­jis, kad

to­kios būklės žmo­gus būtų sie­ kęs lai­ky­ti eg­za­miną, nes ke­ti­na sto­ti į aukštąją mo­kyklą. Vals­ty­ bi­niams eg­za­mi­nams ne­pri­tarė ir me­di­kai – ne kiek­vie­nas žmo­gus ga­li at­lai­ky­ti did­žiulę psi­cho­lo­ginę ir emo­cinę įtampą. Žmo­gui, ku­rio kūnas toks tra­pus, tai galė­jo būti per sun­ku.

El­vi­na la­bai ge­rais pa­žy­miais baigė mo­kyklą ir to pa­ka­ko, kad ją priimtų į Vy­tau­to Did­žio­jo uni­ver­ si­tetą. Stu­di­jas uni­ver­si­te­te mer­gi­ na tęsia nuo­to­li­niu būdu. Be pa­grin­di­nių lie­tu­vių kal­bos stu­dijų, El­ vi­na dar pa­si­rin­ko stu­di­juo­ti me­ no­tyrą. Taip pat mo­ko­si anglų, prancūzų kalbų.

Vi­si ban­do bend­rau­ ti taip, tar­si ji to­kia pat kaip jie. Bet juk taip nėra. „Mes jau jos ne­la­bai pa­laikė­me, kai ji pri­ėmė tuos spren­di­mus, bet ką da­ry­si. Te­ko nu­si­leis­ti ir žiū­ri­ me, kad ji su­si­do­ro­ja. Pa­lai­ko­me tokį jos pa­si­rin­kimą. Ji nuo­lat įro­ dinė­ja, kad nie­ko nėra ne­įma­no­ ma“, – šyp­telė­jo A.Šim­ku­vienė. Įtemp­ta die­not­varkė

El­vi­na išk­lo­jo sa­vo die­not­varkę: „Ke­liuo­si dar­bo die­no­mis anks­ ti – 6 val. Ne todėl, kad reikėtų, o tie­siog gai­la lai­ko, juk ga­li­ma daug įdo­miau jį pra­leis­ti. Ry­tinės pro­ cedū­ros užt­run­ka apie pus­va­landį.

Maž­daug nuo de­vy­nių už­sii­mu moks­lo rei­ka­lais, o per ato­sto­gas ra­šau laiš­kus, skai­tau. Tai trun­ ka visą dieną. Pie­tau­da­ma taip pat skai­tau įvai­rius kultū­ros straips­ nius. Pa­va­ka­re mėgau­juo­si ka­va su pie­nu. Mie­go­ti ei­nu apie 23 val.

Tie­sa, sa­vait­ga­liais pa­pras­tai ke­ liuo­si apie 9–10 val.“ „Ke­liuo­si“, – iš El­vi­nos lūpų skam­ba pa­ra­dok­sa­liai. Jos „ke­lia­si“ – tai at­mer­kia akis. Tar­si užbėg­ da­ma į prie­kį būsi­mam klau­si­mui El­vi­na pa­sa­ko­jo, kad pirmą kar­ tą ją pa­matę dau­gu­ma žmo­nių su­ trin­ka, iš­sigąs­ta, nes ne­ži­no, kaip bend­rau­ti. Svars­to, apie ką kalbė­ ti, ar ji svei­ko pro­to. Išei­nant nuo­ monė daž­niau­siai jau pa­si­kei­čia. „Kai atei­na ant­rą ar tre­čią kartą, ne­be­ky­la klau­simų, apie ką kalbė­ ti ir ar aš svei­ko pro­to“, – mėly­no­ mis sa­vo aki­mis El­vi­na tar­si pa­dėjo tašką. „Daug kas at­ėjęs bend­rau­ti mėgi­ na su El­vi­na kalbė­ti taip, tar­si jai nie­ko ne­būtų. Apie viską – tik ne apie jos li­gas. Vi­si ban­do bend­rau­ ti taip, tar­si ji to­kia pat kaip jie. Bet juk taip nėra. Juk ir val­go, ir mie­ga ji vi­sai ki­taip“, – įsi­terpė mo­ky­to­ ja A.Šim­ku­vienė. Tie­sa, ji pa­ti pri­ si­pa­ži­no, kad apie skausmą El­vi­nos pa­klausė to­li gra­žu ne iš kar­to. „Bend­rau­ti rei­kia natū­ra­liai ir per daug ne­gal­vo­ti, ko rei­kia klaus­ti ir ko ne­rei­kia. Kai imi apie tai gal­vo­ ti, ta­da at­si­ran­da dirb­ti­nu­mas“, – po­kalbį tęsė El­vi­na.

Suartė­ji­mo ženk­las?

Praė­ju­si va­sa­ra dar la­biau suar­ti­no mo­kinę ir mo­ky­toją. Mo­ky­to­ja su­ si­laužė stu­burą. Il­gai gulė­jo li­go­ ninė­je, pa­skui vy­ko rea­bi­li­ta­ci­ja. „Toks keis­tas su­ta­pi­mas – su­pra­ tau, ką reiš­kia tik gulė­ti ir žiūrė­ti į vieną tašką“, – at­vi­ra­vo A.Šim­ku­ vienė.

Taip gu­lint reikė­jo ir val­gy­ti, ir nu­si­praus­ti, ir pa­bend­rau­ti, kai atei­da­vo žmonės jos ap­lan­ky­ti.

A.Šim­ku­vienė pa­ti stebė­jo­si tik ta­ da su­vo­ku­si, kad to lai­ko die­no­je ne tiek ir daug. Įvy­ko ir dar vie­nas, ko ge­ro, svar­biau­sias da­ly­kas. „Man da­bar, tai pa­ty­rus, gal ir leng­viau su­pras­ti El­viną“, – jau ne mo­kinės ir mo­ky­to­jos, o drau­gių žvilgs­niai kar­tais su­si­tik­da­vo.

Gal tai ženk­las? El­vi­nos kam­ba­ rys, rodės, su­drebė­jo nuo mo­terų juo­ko. „Ži­no­ma, ženk­las“, – abi už­sik­va­to­jo dar links­miau. „La­ biau­siai jai ke­liau­ti per šį gy­ve­nimą pa­de­da ge­ras hu­mo­ro jaus­mas“, – nu­ra­mi­no mo­ky­to­ja.

Vaiz­duotės ga­lia

Stiprybė: gyvenime Elvinai niekuomet nepritrūksta humoro jausmo.

Ki­tas da­ly­kas, pa­de­dan­tis El­vi­nai gy­ven­ti, – kny­gos. Ji skai­to nuo­ lat. Pers­kai­tytų knygų skai­čiu­ mi ji galėtų kon­ku­ruo­ti su ge­ro­kai vy­res­niais ir mėgstan­čiais skai­ty­ ti žmonė­mis. Pa­ti El­vi­na teigė, kad skai­ty­mas ją nu­ke­lia į fan­ta­zijų pa­ saulį, kny­gos pa­de­da išvysti tai, ko ne­ma­to ar ne­ga­li pa­ma­ty­ti. „Iš­mo­kau džiaug­tis gy­ve­ni­mu, tuo, ką tu­riu, nes ir man pa­čiai gy­ ven­ti tuo­met da­ro­si leng­viau“, – ne­slėpė El­vi­na. „Ma­ne su­pa my­ lin­tys žmonės – tėvai, mo­ky­to­jai, gy­dy­to­jai. Tai yra drau­gai iš did­žio­sios raidės, ku­rie leid­žia man gy­ ven­ti. Aš esu la­bai už­sis­py­ru­si, ta­ čiau nie­ko ne­laimė­čiau, jei­gu ma­ nęs nie­kas ne­pa­lai­kytų“, – ra­miai dėstė El­vi­na.

Spal­vos: ne tik E.Bau­žaitės fan­ta­zijų pa­saulį, bet ir buitį su­pa daug ryš­kių,

Išt­rau­ka iš kny­gos „Aš ir tu – tas pa­ts žmo­gus“ Leng­v u žings­n iu, ne pa­s ku­b o­m is, ei­n a­m e bal­t u, snie­g u ap­k lo­t u ša­ li­g at­v iu, den­g iant su­te­m ai. „Duok ranką“, – ne­d rįsti, nes šla­p ias del­ nas. Aš pai­mu ta­v us pirš­t us į sa­vo saują, to­k ią pat drėgną ir šaltą. Ty­ la. Ne­j au­k i ty­l a. Imu kalbė­t i. Sa­k au bet ką, kad tik nu­t rauk­č iau tylą, pa­ drąsin­č iau ta­ve ir at­ver­č iau sa­ve.

Ne­t ikė­t ai leng­v ai už­s i­m ez­g a po­ kal­b is. Tin­k a­me vie­n as ki­t am. Ri­ ša­s i ne­m a­to­m i siū­l ai – jausmų vir­ velės. Švel­n iai snin­gant ei­na jau ne­ be du žmonės – aš ir tu; da­b ar ei­n a­ me mes – vie­n as. Taip kas­k art su­s i­

Pers­kai­tytų knygų, pa­ma­tytų laidų, ar­timųjų pa­pa­sa­kotų įspū­ džių iš­jaus­tus grūdus El­vi­na ir sė­ ja sa­vo kūri­niuo­se. „Ži­no­ki­te, vi­sai ne­sun­ku įsi­vaiz­duo­ti. Aš tu­riu gerą at­mintį, ne­blogą vaiz­duotę. Tu­rint daug lai­ko ga­li­ma viską įsi­vaiz­duo­ ti. Da­bar yra daug tech­no­lo­gijų ir jas pa­si­tel­kus, taip pat vaiz­duotės ga­lią ga­li­ma at­si­dur­ti ten, kur tik no­ri, ir taip, kaip no­ri“, – kūry­bos šal­tinį at­skleidė ra­šy­to­ja.

Klau­si­mai iš­si­lie­ja

Ver­čian­ti virpė­ti meilė, daik­tai, ku­riuos ga­li­ma su­šil­dy­ti ir ku­riems įpūsti ener­gi­jos, pa­si­vaikš­čio­ji­mai se­na­mies­čiu ir grei­tai le­kian­tis au­ to­mo­bi­lis at­vi­ru sto­gu – vi­sa tai tar­si su rea­lia pa­tir­ti­mi kūri­niuo­se iš­lie­ti El­vi­nos iš­gy­ve­ni­mai.

tik­d a­m i pra­de­d a­me ręsti, kur­t i ki­ tą pa­s aulį.

Kai pa­sau­l is man iš­nyks, tavęs ne­ be­ra­siu. Ta­da dėl meilės aš gy­ven­ siu. Nors tavęs ne­bus, at­si­kel­siu vil­ da­ma­si, kad būda­mas ten, kaž­k ur to­li, ma­ne my­li. Kas yra meilė? Neat­ sa­ky­siu. Tik ži­nau, kad mes vie­nas ki­ tam nu­ma­ty­ti. Ar sun­ku mylė­ti? Ne, tai lyg kvėpuo­t i. Vieną­kart taip, lyg į ugnį, kitą­kart – į šaltą dvelksmą, o kar­tais, it po gai­v ios nak­t ies nu­l i­jus vėsiam lie­t ui, al­suot sals­va le­l i­jos aro­ma­to jūra.

„Iš vi­daus ky­lan­tys klau­si­mai iš­si­lie­ja kūry­bo­je. Ki­taip, ko ge­ro, kiltų dep­re­si­ja. Ge­rai, kad iš­si­lie­ ja“, – šyp­telė­jo El­vi­na, ta­čiau per­ ne­lyg neuž­truko ieš­ko­da­ma at­sa­ ky­mo, kas jai yra kūry­ba.

El­vi­na pri­si­pa­ži­no, kad pir­mo­ ji jos kny­ga yra liūd­na ir pik­ta. Jai te­bu­vo 15 metų. Ta­da pa­si­keitė jos gy­ve­ni­mas. Pab­logė­jo svei­ka­ta. „Ta­čiau po to aš iš­mo­kau gy­ven­ti ir da­bar man ge­ra“, – tar­si pa­ti sa­ ve kri­ti­ka­vo jau­na ra­šy­to­ja. „Juo­da spin­din­ti rožė“, „Bal­ta skais­ti ro­ žė“, „Rau­do­na my­lin­ti rožė“ – El­ vi­nos vi­dinė būse­na keitė­si kaip poe­zi­jos knygų pa­va­di­ni­mai.

Ne­leid­žia ko­re­guo­ti

„Ma­n o kūri­n ius už­ra­š o sek­re­ torė-re­fe­rentė“, – paaiš­ki­no El­vi­

21

ŠeštADIENIS, liepos 7, 2012

A.Bau­ža: „Ji ma­no šir­dis.

Ma­no did­žio­ji meilė“ Dia­na Kra­pa­vic­kaitė Su El­vi­nos tėčiu ži­no­mu ad­vo­ka­ tu Artū­ru Bau­ža su­si­ti­ko­me pir­ mą jo dar­bo dieną po ato­stogų.

Jis džiaugė­si duk­rai par­vežęs ke­lis tūkstan­čius nuo­traukų, ku­ rias jie drau­ge va­ka­rais žiūrės ir kalbė­sis.

Ei­na­me į prie­kį

„Bu­vau Ba­lio sa­lo­je. Ten vieną ry­ tą at­si­kėlęs pro langą pa­ma­čiau laivą ir ėmiau įsi­vaiz­duo­ti, kad ma­no El­vi­na at­plau­kia. Ten tin­ ka­mi ta­ke­liai va­žinė­ti ve­žimė­liu, kad bent ke­lias va­lan­das ji galėtų pa­būti ir pa­ma­ty­ti, kaip yra ki­to­ je žemės da­ly­je. Jai tai būtų at­gai­ va“, – sva­jo­jo A.Bau­ža.

Ne­pa­gy­do­ma li­ga ser­gan­čios jau­nos ra­šy­to­jos tėtis ne­slėpė, kad gy­ve­ni­me te­ko pa­kil­ti ne iš vie­nos duobės. Rau­menų at­ro­fi­ja El­vi­nai bu­vo diag­no­zuo­ta, kai jai te­bu­vo še­ši mėne­siai. „Mes gy­ve­ na­me. Mūsų fi­lo­so­fi­ja yra pa­pras­ ta – gy­ven­ti ir ei­ti į prie­kį. Pri­si­ tai­ky­ti prie ap­lin­ky­bių, stebė­ti nau­jo­ves ir gy­ven­ti ge­rai“, – tvir­ tai dėstė vy­ras. „Duobė bu­vo ne vie­na. Duo­ bių bu­vo daug. Ir kiek­vie­na duo­ bė grūdi­no. Ir grūdi­no nuo mažų dienų. Te­ko pri­pras­ti ir tai­ky­ tis su tam tik­ro­mis per­galė­mis.

Ypač skaudė­jo dėl jos, kad ji ne­ ga­li pa­si­nau­do­ti gy­ve­ni­mo gė­ riu. Mums te­ko pri­si­tai­ky­ti prie gy­ve­ni­mo taip, kad ji galėtų pa­ siim­ti viską, kas jai duo­ta“, – iš­ mok­tas gy­ve­ni­mo pa­mo­kas var­ di­jo A.Bau­ža.

, spal­vingų smulk­menų.

Artū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

Iš poe­zi­jos kny­gos „Rau­do­na my­lin­ti rožė“ Vi­si tu­rim an­ge­lus sa­vo,

Leng­vu­mas, skaid­ru­mas ne­že­miš­kas.

O galbūt aš esu ta­vo.

Gy­vas oro kūnas toks ma­giš­kas.

Pa­si­ro­dy­siu ne­tikė­tai,

Snie­guo­lių se­su­čių – mi­li­jo­nai.

Ap­gau­bus nak­čiai žvaigždė­tai...

Šo­ka iš­ti­si pa­vil­jo­nai.

----- ----- -----

Jei no­ri, kad snie­guolė gy­ventų,

Med­vil­ne išk­lo­tu,

Ne­pa­milk, nes meilėj ji su­degtų.

Smil­ka­lu kve­pian­čiu

----- ----- -----

Žie­dais iš­puoš­tu

No­riu meilės rau­do­nos,

Aš ei­nu ta­ku.

Iki skaus­mo ge­lian­čios,

Jis ve­da tik­tai pas ta­ve.

Karš­tos taip karš­tos,

Ti­kiu, jog ten ra­siu meilę,

Tie­siog žu­dan­čios,

Ku­ri gard­žiai kvepės ci­na­mo­nu

Ku­ri smelktų kaip špa­ga,

Ir ap­klos minkš­tu med­vilnės ap­klo­tu.

Per­vertų širdį maną.

na. „Kas? Ele­na? – su­glu­mo mo­ ky­to­ja. – Jus pa­kėlė į aukš­tes­nes pa­rei­gas. Bu­vo­te tik sek­re­torė.“ Ta­da jau juokė­si vi­sos trys mo­te­ rys. El­vi­na pa­sa­ko­jo, kad pir­miau­ sia eilė­raš­čius pa­ra­šy­da­vo min­ty­ se. Pri­si­min­da­vo jų maž­daug 30.

Vi­sus juos vie­nu at­si­kvėpi­mu ir pa­dik­tuo­da­vo sa­vo bu­vu­siai pra­ di­n ių kla­s ių mo­k y­to­jai Ni­jo­l ei Bart­kai­tie­nei.

Ta­čiau ra­šant pro­zą taip ne­beišė­ jo. Todėl El­vi­na ap­gal­vo­da­vo, ta­ čiau kur­da­vo iš kar­to ir dik­tuo­da­vo eksp­rom­tu, kai mo­ky­to­ja atei­da­vo pas ją ir galė­da­vo už­ra­šy­ti. „Aš ne­leid­žiu ko­re­guo­ti. Kai pra­ de­di tai­sy­ti ir ko­re­guo­ti tai, ką jau esi pa­rašęs, išei­na nau­jas kūri­nys.

Ma­no mo­ky­to­ja Al­mantė pa­re­da­ guo­ja, bet ko­re­guo­ja la­bai ne­daug.

Pers­kai­to, mes pa­si­ta­ria­me ir lie­ka tai, kas tu­ri būti“, – El­vi­na sten­ gia­si lik­ti prie pir­minės sa­vo kūri­ nio idė­jos.

Li­ko neat­sa­ky­tas

Nau­jau­sio­je El­vi­nos kny­go­je „Aš ir tu – tas pa­ts žmo­gus“ daug meilės, gam­tos pa­ju­ti­mo ap­ra­šymų, iliu­ zijų, sva­jo­nių. El­vi­na sva­jo­ja apie ke­lionę il­gam ir to­li. Gal lai­vu po Vi­dur­že­mio jūrą? „Ma­nau, kad kiek­vie­nas žmo­gus, ku­ris tu­ri di­delę rimtą pro­blemą, po tam tik­ro lai­ko ima ma­ty­ti švie­siai, jis ima mylė­ti gy­ve­nimą. Būda­ma to­kio­je si­tua­ci­jo­je, ko­kio­je aš esu, no­riu gy­ven­ti kiek įma­no­ma ge­riau ir iš­nau­do­ti kiek­vieną ga­li­mybę. O kas pa­si­keistų, jei­gu im­čiau de­juo­ ti, ai­ma­nuo­ti? Be to, ma­ne su­pa la­

bai ge­ri žmonės. Jie man su­tei­kia tai, kas yra ge­riau­sia, ir aš tuo nau­ do­juo­si. Man nėra dėl ko liūdė­ti ir pik­tin­tis“, – apie šviesą sa­vo vi­du­ je at­vi­ra­vo El­vi­na.

Mer­gi­na pa­sa­ko­jo, kad kai bu­vo ma­ža, jai ne­bu­vo ka­da gal­vo­ti apie tai, kodėl ji ki­to­kia. Daug piešė, skaitė, dai­na­vo, lipdė – tie­siog ne­ bu­vo lai­ko. „Aš turė­jau gra­žią vai­ kystę. Vi­so­se nuo­trau­ko­se šyp­sau­ si“, – ir da­bar šyp­telė­jo mer­gi­na. Į kai ku­riuos klau­si­mus El­vi­ na at­sa­ky­da­vo tar­si užbėgdama už akių: „Jūs no­ri­te pa­klaus­ti apie ma­no svei­katą? La­bai sun­ku kalbė­ ti su tėvais ma­no svei­ka­tos te­mo­ mis. Man ne­ma­lo­nu žiūrė­ti į ne­ svei­kus žmo­nes, nes aš ta­da ly­gi­nu sa­ve su jais. Kėliau klau­simą – ko­ dėl, bet at­sa­ky­mo nėra.“

Čia ir da­bar

Šei­ma su­si­tvarkė buitį taip, kad El­vi­na būda­ma na­muo­se kiek įma­no­ma la­biau galėtų pa­jus­ ti gy­ve­nimą. Ne­se­niai vals­tybė skyrė pi­nigų ir jai bu­vo nu­pirk­tas te­le­vi­zo­rius, ku­ria­me di­delė­mis raidė­mis ma­ty­ti kom­piu­te­ry­je ra­

šo­mas teks­tas. Taip El­vi­nai leng­ viau skai­ty­ti, mo­ky­tis ir dirb­ti.

Pa­sak A.Bau­žos, da­bar jau yra nau­jos kar­tos te­le­vi­zo­riai, val­ do­mi bal­su ar­ba ran­kos ju­de­siu.

Rankų El­vi­na ne­ju­di­na. Toks te­ le­vi­zo­rius jai su­teiktų dau­giau sa­ va­ran­kiš­ku­mo, ta­čiau kol kas Lie­ tu­vo­je to­kių nėra. „O kas ga­li įvyk­ti? – fi­lo­so­fiš­ kai klausė A.Bau­ža. – Išs­ky­rus pa­baigą, nie­ko ki­to ne­ga­li įvyk­ ti. Mes ne­gal­vo­ja­me apie tai, kas ga­li įvyk­ti. Mes tai ži­no­me ir apie tai esa­me pa­si­šnekėję su El­vi­na.“ Ne­leng­va lem­tis iš­mokė šeimą džiaug­tis tuo, ką tu­ri čia ir da­bar.

Ta­čiau lem­tis yra lem­tis ir tu čia nie­ ko ne­ga­li pa­keis­ti.

Lem­ties neiš­veng­si

„O kodėl tai turė­jo būti ki­tam žmo­gui, o ne mums? Die­vas tai davė mums. Aiš­ku, la­bai skau­du, kad tai davė jai. Bet ki­tiems yra dar blo­giau. El­vi­na pro­tin­ga, smal­ si, mes ei­na­me į prie­kį. O kiek yra vai­ku­čių, su ku­riais tėvai ne­ga­ li pa­si­šnekė­ti? Kiek yra ser­gan­čių on­ko­lo­ginė­mis li­go­mis? Kiek stai­ ga žūstan­čių? Išė­jo vai­kas į gatvę ir ne­grįžo. Tai yra bai­su. O mes kiek­ vieną dieną gy­ve­na­me. Mes da­ bar jau taip gy­ve­na­me, kad vis­kas mūsų yra su­dėsty­ta“, – jaus­min­ gai kalbė­jo A.Bau­ža.

Jis ne­slėpė – būna to­kių aki­ mirkų, apie ku­rias net ne­ga­ li kalbė­ti: „Ta­da sa­kau, kad pa­ si­šne­ku su Die­vu apie gy­ve­ni­mo ne­tei­sybę. Ta­čiau lem­tis yra lem­ tis ir tu čia nie­ko ne­ga­li pa­keis­ ti. Ne­ži­nau, ar ji sakė apie sa­vo sva­jonę – plauk­ti krui­zi­niu lai­ vu bent ke­le­rius me­tus. Ji sva­jo­ja nu­va­žiuo­ti į Klaipėdą ir išp­lauk­ti ap­link pa­saulį. To­kia did­žiulė yra jos sva­jonė.“

Pir­myn: A.Bau­žos fi­lo­so­fi­ja pa­pras­ta – gy­ven­ti ir ei­ti pir­myn.

To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

22

ŠeštADIENIS, liepos 7, 2012

„Neturiu priežasties dejuoti“ Aš­tuo­nias­de­šimt­ metį šven­čian­ čiai Lie­tu­vos ki­no ir teat­ro le­gen­dai klaipė­die­čiui Vy­tau­ tui Paukš­tei te­ko ne vie­no gar­saus ša­ lies val­do­vo vaid­ muo. Ak­to­riaus įsi­ti­ ki­ni­mu, per am­žius žmo­gaus esmė ne­ pa­si­keitė.

Dosjė Gimė 1932 m. lie­pos 2 d. Kau­ne.

1953 m. baigė Vil­niaus A.Vie­nuo­

lio vi­du­rinę mo­kyklą.

1953–1957 m. stu­di­ja­vo Lie­tu­vos

vals­ty­binė­je kon­ser­va­to­ri­jo­je.

1957–1962 m. – Ma­ri­jam­polės (tuo­

me­čio Kap­su­ko) dra­mos teat­ro ak­ to­rius.

Nuo 1963 m. – Klaipė­dos dra­mos

teat­ro ak­to­rius.

1971–1986 m. – Lie­tu­vos kon­ser­va­to­

ri­jos Klaipė­dos fa­kul­teto dėsty­to­jas.

1976 m. – LTSR nu­si­pelnęs ar­tis­tas.

1982 m. – LTSR liau­dies ar­tis­tas.

2002 m. ap­do­va­no­tas LR Vy­riau­

sybės me­no pre­mi­ja.

2007 m. – Na­cio­na­linės kultū­ros

ir me­no pre­mi­jos lau­rea­tas.

2008 m. pelnė Auk­si­nio sce­nos

As­ta Dy­ko­vienė

kry­žiaus ap­do­va­no­jimą.

a.dykoviene@diena.lt

2008 m. su­teik­tas Klaipė­dos

mies­to garbės pi­lie­čio var­das.

– Teat­re jums te­ko Min­dau­go vaid­muo. Tai XIII a. žmo­gus.

Ar šiuo­lai­ki­niams žmonėms įma­no­ma su­vok­ti, at­kur­ti ir pa­ro­dy­ti, kas ta­da iš tiesų bu­vo svar­bu ir kaip prie­š dau­giau nei 800 metų mąstė žmonės?

– Man at­ro­do, kad žmo­gus ir da­ bar, ir prie­š ke­lis šim­tus metų bu­vo toks pat. Jį kan­ki­no tos pa­čios aist­ ros. Meilė, nea­py­kan­ta, džiaugs­ mas, aša­ros – vis­kas bu­vo tas pats. Ir Min­dau­go is­to­ri­ja ta pa­ti. Štai Min­dau­gas vertė tekė­ti dukrą už kaž­ko­kio ne­my­li­mo vy­ro, ir da­ bar taip pa­si­tai­ko. Gal tik vals­tybės rei­ka­lai kiek ki­to­kie.

– Iš žmo­giškų aistrų bjau­riau­ sia iki šių laikų iš­li­ko nea­py­ kan­ta. Kaip ma­no­te, kodėl ji to­ kia ga­ji?

– Nea­py­kan­ta taip pat am­ži­nas da­ ly­kas. Juk nie­kas ne­si­kei­čia. Štai ir mūsų lai­kais – ap­link int­ri­gos, pa­ vy­das, kar­je­ros sie­kis bet ko­kia kai­ na. Juk dar ne­la­bai se­nais lai­kais, po­ka­riu, dėl di­des­nio bu­to kai­my­ nas galė­jo iš­duo­ti kai­myną, kad pri­ griebtų sve­timą gerą, ki­tas dėl pa­ reigų ne­si­bodė­jo įskųsti ne­kaltą žmogų. Tai ne­si­kei­čian­tys da­ly­kai.

Tik rei­kia tam tikrų ap­lin­ky­bių, ir at­ si­ve­ria aistrų ka­ti­las. Tuo­met žmo­ gus pa­siel­gia niek­šin­gai, nors iki tol, at­ro­do, bu­vo pa­do­rus ir gar­bin­gas.

– Jums te­ko vai­din­ti gar­sia­ja­me fil­me „Her­kus Man­tas“. Kaip jums at­ro­do, ar jis bu­vo pa­do­ rus žmo­gus? Ar tai tik mūsų lai­kus pa­sie­ku­si dar vie­na he­ ro­jinė le­gen­da?

– Sprend­žiant iš to, kad jis norė­jo iš­gelbė­ti prūsus, at­ro­do, bu­vo kil­nus žmo­gus. Bet jo tiks­las vis dėlto bu­vo ka­ra­liau­ti, val­dy­ti sa­vo tautą. Pa­ti in­ten­ci­ja la­bai gra­ži – gelbė­ti prū­ sus, bet vald­žios jis taip pat troš­ko. Ži­no­ma, vis­kas api­pin­ta le­gen­do­ mis, mes net su­vok­ti ne­pajėgūs, kas bu­vo to­kie Montė ar Min­dau­gas. Bet vis­kas, ką jie darė, bu­vo ab­so­liu­čiai žmo­giš­ka ir su­pran­ta­ma.

– Kaip ak­to­riui iš­veng­ti pa­vo­ jaus ir ne­su­si­ta­pa­tin­ti su sa­vo he­ro­ju­mi? Juk būna mo­mentų, kai ta ri­ba tarp vai­dy­bos ir rea­ lybės be­veik iš­nyks­ta?

2012 m. Pre­zi­dentė Da­lia Gry­

baus­kaitė jam įteikė or­di­no „Už nuo­pel­nus Lie­tu­vai“ Ko­man­do­ro didįjį kry­žių.

Atliko dau­giau nei 90 vaid­menų

teat­re, per 50 – ki­ne.

Vai­di­no fil­muo­se „Jaus­mai“, „Her­

kus Man­tas“, „Sep­ty­nio­li­ka pa­va­sa­ rio aki­mirkų“, „Sek­lio Ka­lio nuo­ty­ kiai“, „Nebū­siu gangs­te­ris, bran­gio­ ji“, „Mo­te­ris ir ke­tu­ri jos vy­rai“, „Ma­ no ma­žytė žmo­na“, „Čia mūsų na­ mai“ ir kt. Še­šių Lie­tu­vos teatrų fes­ti­va­lių

lau­rea­tas. Žmo­na – ak­torė Ju­li­ja Sa­ka­laitė.

Le­gen­da: ju­bi­liejų šven­čian­tis ar­tis­tas V.Paukštė tei­gia sa­vo li­ki­mu skųstis ne­ga­lin­tis.

– Kai žmo­gus per­žen­gia šią ribą – tai psi­chi­kos su­tri­ki­mas. Mums dar stu­ dijų lai­kais pa­teikė tokį pa­vyzdį, kai vie­nas juo­dao­dis ak­to­rius, vai­dinęs Otelą, ku­riam pa­gal sce­na­rijų reikė­ jo pa­smaug­ti Dez­de­moną, sce­no­je iš tikrųjų ėmė du­sin­ti par­tnerę. Ji spru­ ko į gri­mo kam­barį, už­si­ra­ki­no, Ote­ las, įsi­jautęs į vaid­menį, ėmė lauž­ti du­ris. Tik ki­ti ak­to­riai šiaip ne taip jį nu­ra­mi­no. Ne­ma­nau, kad tai svei­ kas įsi­jau­ti­mas į vaid­menį. Ri­ba tarp teat­ro ir rea­lybės tu­ri būti. Įsi­jaus­ ti vai­di­nant rei­kia, bet be tran­so ar is­te­ri­jos. Juk ne­ga­li vi­siš­kai pra­ras­ti sąmonės. Nes­vei­ka, kai per spek­taklį ky­la no­ras ką nors pri­baig­ti.

Tik­rai ne­galė­čiau skųstis gy­ve­ni­mu.

At­ro­do, nie­ko dau­ giau ir ne­rei­kia, bet juk žmo­gui nie­kuo­ met ne­ga­na.

– Kaip mums, jūsų nuo­mo­ne, per vi­sus tuos is­to­ri­nius ka­tak­ liz­mus pa­vy­ko iš­sau­go­ti lie­tu­ vių kalbą?

– Tu­ri­me dėko­ti kai­mui. Ir ne­ga­li­ me sa­ky­ti, kad tik kai­mie­tiš­kas už­ sis­py­ri­mas, ne­su­gebė­ji­mas mo­ky­tis kalbų pa­dėjo iš­sau­go­ti lie­tu­vybę.

Pa­me­nu si­tua­ciją, kai pas mus į „Her­kaus Man­to“ fil­ma­vimą at­vy­ ko vie­nas estų ak­to­rius ir at­si­vežė

rusų kal­bos vertėją. Sun­ku pa­tikė­ ti, kad tiek metų gy­ven­da­mas oku­ pa­ci­jo­je jis ne­sup­ra­to ru­siš­kai. Nors es­tai – už­da­ra tau­ta. Taip ir su lie­ tu­viš­ku kai­mu. Jis bu­vo izo­liuo­tas.

Ten ir iš­li­ko mūsų kal­ba. Vi­si mū­ sų po­nai kalbė­jo len­kiš­kai. Tad lie­ tu­vių kalbą iš­gelbė­jo pra­sčio­kai, tie, ku­rie bu­vo už­kam­py­je, to­li nuo vi­ sų int­rigų, tie, ku­rie bu­vo už­siėmę tik sa­vo kiau­le, kar­ve, ark­liu. Jei į kai­mus būtų gau­siau at­ėję po­nai su sa­vo kultū­ra, lie­tu­viai būtų la­biau nu­tautę. Bol­še­vi­kai taip pat la­bai norė­jo mus nu­tau­tin­ti. Bet jau bu­ vo per vėlu. Kai tek­da­vo fil­muo­tis ki­no stu­di­jo­se „Mos­fil­mo“ ar „Len­ fil­mo“, ne­re­tai manęs pa­klaus­da­vo, ar pas mus uni­ver­si­te­te, mo­kyk­lo­ se dėsto lie­tu­viš­kai. Net ne­sup­ras­ da­vau klau­si­mo, o kaip galėtų būti ki­taip? Nors ki­to­se res­pub­li­ko­se jau do­mi­na­vo rusų kal­ba. Bu­vo per vė­ lu mus nu­tau­tin­ti, mūsų mu­ži­kas – stip­res­nis. Juk po ka­ro ta­me pa­čia­me Vil­niu­je bu­vo girdė­ti tik rusų kal­ba.

O tuo me­tu, ma­ty­da­mi, kaip sun­ku iš­gy­ven­ti kai­me, kai už dar­ba­dienį mokė­da­vo vos po 50 ka­peikų, tėvai varė sa­vo vai­kus į miestą. Taip kai­ mo žmonės, kal­ban­tys lie­tu­viš­kai, at­skiedė at­vykė­lius Vil­niu­je, taip su­lie­tuvė­jo ir ki­ti mies­tai.

– Kaip jūs pa­ts įsi­vaiz­duo­ja­te Lie­tu­vos ateitį, ko­kia ji turėtų būti?

– O kad kas galėtų ži­no­ti, koks tu­ ri būti tas idea­lus vals­tybės ke­lias.

Kaip čia Jus­ti­no Mar­cin­ke­vi­čiaus

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Min­dau­gas sakė: „Kad aš to­liau žiū­riu ir ne­ma­tau, kok­sai li­ki­mas atei­ty Jos lau­kia. Nie­ko ne­ma­tau, ak­la tam­sa. Galbūt te­nai ne­liks nei men­ko ženk­lo iš to, ką aš per didį vargą kūriau.“ Kai pa­si­žiū­ri da­ bar, tik­rai – ak­la tam­sa. Kas bus ry­toj? Kas vėl ateis į vald­žią? La­ bai pro­tingų žmo­nių ši­tai vals­ty­bei turbūt ne­rei­kia, nes jie nu­stum­ti į šalį. Atei­na šutvė.

– Jums te­ko ne­ma­žai vai­din­ti su ta­ry­bi­nio ki­no žvaigždė­mis.

Kas pa­li­ko did­žiau­sią įspūdį?

– Daug dir­bau su A.Kai­da­novs­kiu, gar­saus re­ži­sie­riaus A.Tar­kovs­ kio mo­ki­niu, su O.Ba­si­laš­vi­liu, su M.Ni­jo­lo­va, su S.Jurs­kiu. Puikūs ar­tis­tai. Puikūs žmonės ir ne­pap­ ras­tai ta­len­tin­gi. Ru­si­ja tu­ri dau­ gybę pui­kių ar­tistų, jų natū­ra ar­tis­ tiš­ka. Gražūs at­si­mi­ni­mai, bet tai vis­kas – bu­vo.

– Ar yra tekę bend­rau­ti su Vla­ di­mi­ru Vy­soc­kiu?

– Tik vieną kartą. Rusų ar­tis­tas B.Chmel­nic­kis ma­ne pro tar­ny­binį įėjimą įsi­vedė į Ta­gan­kos teatrą. O ten pa­tek­ti būda­vo ne­įma­no­ma. Ir V.Vy­soc­kis ta­da at­ėjo, ma­žu­liu­kas žmo­ge­lis di­de­le gal­va. Nar­sus ar­ tis­tas. Jo dainų iki šiol nie­kas taip ir ne­su­gebė­jo per­dai­nuo­ti. Jis bu­ vo jau nuo­ga sie­la, gy­vas krau­jas, jo­kios išorės ne­be­li­ko. Vla­di­mi­ras bu­vo pui­kus poe­tas, il­gai ne­sup­ ras­tas ir draus­tas. Jis stip­riai ger­ da­vo. Na ir kas, kad ger­da­vo. Jau

Vai­kai – Ra­sa, Ada, Min­dau­gas.

ge­riau te­gul ge­ria, bet ką nors pa­ da­ro, nei blai­vi­nin­kas ir tuš­čia vie­ ta. Nuo jo turbūt ir pra­si­dėjo ak­to­ riaus amp­lua su­svy­ra­vi­mas. Juk iki tol vi­si ar­tis­tai turė­jo būti gra­žuo­ liai – kas galė­jo įsi­vaiz­duo­ti, kad V.Vy­soc­kis ga­li vai­din­ti Ham­letą. O paaiškė­jo, kad svar­biau tai, ką tu vi­du­je tu­ri, ką ga­li iš­sa­ky­ti, išrėk­ ti. Tas lūžis nuo Ta­gan­kos teat­ro ir pra­si­dėjo. Ten pa­žiūrė­ta į žmo­gaus sielą, nors ar­tis­tui, ži­no­ma, svar­ bu ir išo­ri­niai duo­me­nys. Ru­si­jo­je man te­ko ne­ma­žai lai­ko pra­leis­ti.

Vie­nas žur­na­lis­tas ru­sas man dar 1980 m. pir­ma­sis išaiš­ki­no apie Molotovo–Ribbentropo pa­ktą. Ru­ sai la­bai narsūs, ne kartą fil­ma­vi­ mo aikš­telė­je te­ko ma­ty­ti, kaip jie drąsiai ir net įžūliai išrėk­da­vo an­ ti­bol­še­vi­ki­nes min­tis, nors vi­si pui­ kiai ži­no­jo, kad filmų di­rek­to­riai – KGB skir­ti žmonės.

– Kaip jūs ver­ti­na­te mo­dernųjį teatrą?

– Nedrįs­čiau jo ver­tin­ti. Nes tai – ne ma­no kar­tos teat­ras. Mūsų teat­ ras – psi­cho­lo­gi­nis, rea­lis­ti­nis. Da­ bar­ti­nis teat­ras tru­putį ki­toks.

– Ar jau­čiatės lai­min­gas, kad dir­bo­te tokį darbą?

– Ne­galė­čiau skųstis. Pro­fe­sinė­ je sri­ty­je pa­sie­kiau ne­ma­žai, tu­riu šeimą, tu­riu vai­kus, vi­si iš­si­moks­ linę, vi­si tu­ri sa­vo dar­bus. Tik­rai ne­galė­čiau skųstis gy­ve­ni­mu, at­ ro­do, nie­ko dau­giau ir ne­rei­kia, bet juk žmo­gui nie­kuo­met ne­ga­na.

23

ŠeštADIENIS, liepos 7, 2012

Ke­lionė van­dens ke­liu Nuos­ta­bios Ne­mu­no pa­krantės, Die­vo už­ mirš­tas upės vin­gio ruo­žas, ke­pi­nan­ti va­ sa­ros saulė, aud­ra, žai­bai, ka­te­rio link le­ kian­čios med­žių ša­kos, ne­sklan­du­mai su pa­sie­nie­čiais. Tiek vis­ko per trijų dienų ke­lionę Ni­dos link pa­tyrė vil­nie­tis vai­ra­ vi­mo inst­ruk­to­rius Juo­zas Šukš­ta.

Indrė Pep­ce­vi­čiūtė i.pepceviciute@diena.lt

Naktį draud­žia­ma plauk­ti

Prieš sa­vaitę J.Šukš­ta su drau­gais lei­do­si į dar per­nai su­pla­nuotą trumpą poil­sinę ke­lionę – nuo­sa­ vu ka­te­riu iš Kau­no į Nidą. Trum­ pai ją api­būdinęs pa­šne­ko­vas sakė, kad ke­lionė­je už­te­ko vis­ko: ir gra­ žių vaizdų, gerų emo­cijų, ir ne­ma­ lo­numų. Pir­mie­ji, J.Šukš­tos tei­ gi­mu, pra­si­dėjo pa­sie­kus Kauną.

Va­di­na­ma­sis sli­pas, kur nu­leid­žia­ mi lai­vai, pa­sak vy­ro, tin­ka­mai ne­ sut­var­ky­tas. Apa­čio­je pri­žėlę žo­lių, todėl jiems te­ko ne­ma­žai pa­varg­ti, kol išp­laukė.

Ta­čiau lei­du­sis į ke­lionę Ne­mu­ no apy­lin­kių gro­žis at­per­ka vi­ sus ne­pa­to­gu­mus. Pirmą dieną jie nu­plaukė apie 40 km. Nak­čiai iš­ si­lai­pi­no kran­te. „Pa­matė­me gra­ žią vietą ir su­sto­jo­me. Pa­sis­tatė­ me pa­la­pi­nes. Sto­ti nak­vo­ti būti­na, nes naktį plauk­ti ne­leid­žia­ma“, – kalbė­jo pa­šne­ko­vas.

Vi­jo­si pa­sie­nie­čiai

Ant­ro­ji die­na ke­liau­to­jams pa­teikė staig­menų. Plau­kiant Ne­mu­nu pa­ sie­kia­mas Lie­tu­vos ir Ru­si­jos pa­ sie­nis, čia rei­ka­lin­gi lei­di­mai. Ka­ te­rio ke­lei­viai juos turė­jo. Ir net bu­vo pa­skam­binę duo­tu te­le­fo­no nu­me­riu bei įspėję pa­sie­nie­čius, kad pra­de­da sa­vo ke­lionę. „Vis­kas bu­vo pa­tvir­tin­ta, pa­linkė­jo mums ge­ro ke­lio, at­si­svei­ki­no­me. Ir ką sau ma­no­te, įplau­kus į pa­sie­nio zo­ ną pa­si­gir­do keis­tas gar­sas, pri­me­ nan­tis an­čių kvyksė­jimą. Drau­gas sa­ko: žiūrėk, ar tik ne pa­sie­nie­čiai

mus ve­ja­si kran­te? Aš jam sa­kau: sto­jam, kol ne­vėlu“, – pa­sa­ko­jo J.Šukš­ta.

Jie su­sto­jo. Kran­te su­laukė pa­ reiš­ki­mo, kad esą plau­kia nie­kam apie tai ne­pra­nešę. Nors ir aiš­ki­ no­si, kad viską įvykdė, bu­vo iš­lai­ pin­ti į krantą. „Atėmė visų mūsų do­ku­men­tus ir be­veik va­landą laukė­me, kol jie viską iš­siaiš­ki­no, pa­tik­ri­no. Klau­ sinė­jo įvai­riau­sių smulk­menų: ko­ kiu nu­me­riu skam­bi­no­me pa­sie­ nie­čiams, ka­da skam­bi­no­me. Ge­rai, kad te­le­fo­ne bu­vo likę vi­si rink­ti nu­me­riai“, – fak­tu, ku­ris grei­čiau pa­dėjo išspręs­ti šį ne­su­sip­ra­timą, džiaugė­si pa­šne­ko­vas. Jo tei­gi­mu, vei­kiau­siai žmo­gus, su ku­riuo bu­ vo kalbė­ta te­le­fo­nu, ne­per­davė šios in­for­ma­ci­jos ki­tiems. O tų, ku­riems ne­va taip pat turė­jo pa­skam­bin­ti, jie net ne­turė­jo nu­me­rių.

Ta­čiau vis­kas ge­rai, kas ge­rai bai­ gia­si. Įspėti apie dar du lau­kian­čius pa­sie­nio po­stus ir tai, kad jiems tu­ ri pa­skam­bin­ti ir pra­neš­ti apie sa­ vo ke­lionę, lie­tu­viai bu­vo pa­leis­ti.

Jiems bu­vo leis­ta nak­vo­ti pa­sie­nio ruo­že. Tai­gi, ant­rą dieną nu­plaukę apie 80 km, jie vėl įsikūrė pa­la­ pinė­se. Kad ne­kiltų dau­giau ne­ma­ lo­numų, li­ku­siems dviem po­stams iš anks­to pra­nešė, jog lei­do­si į ke­ lionę.

Užk­lu­po aud­ra

Kalbė­da­mas apie ke­lionę J.Šukš­ ta pa­sa­ko­jo, kad plau­kiant Lie­tu­ vos upių tėvu vaiz­das iki Jur­bar­ko ir nuo jo la­bai ski­ria­si. „Nuo Kau­ no iki Jur­bar­ko – nuo­sta­bios vie­ tos: Pi­liuo­na, Rau­donės pi­lis. Tik­

Pa­vel­das: Rau­donės pi­lis – tik vie­nas iš dau­ge­lio is­to­ri­nių sta­ti­nių Ne­mu­no pa­krantė­se.

rai ver­ta ke­liau­ti Ne­mu­nu, pa­ma­ty­ti mūsų gam­tos grožį iš ki­tos pusės. O štai pra­plau­kus pa­sienį, už Jur­bar­ko at­si­vėrę vaiz­dai pri­minė Die­vo už­ mirštą kam­pelį: nė vie­no lai­ve­lio, nė vie­no žve­jo, vi­siš­ka ra­mu­ma. Vie­noj pusėj – mūsų sie­na, ki­toj – rusų, ir nuo­lat esi ste­bi­mas ant stulpų įtai­ sytų ka­merų. Jaus­mas ne itin ma­lo­ nus“, – teigė pa­šne­ko­vas.

Juo­zas Šukš­ta:

Už Jur­bar­ko at­si­vėrę vaiz­dai pri­minė Die­ vo už­mirštą kam­pelį: nė vie­no lai­ve­lio, nė vie­no žve­jo, vi­siš­ka ra­mu­ma.

Vie­ta, ku­rią ke­liau­to­jai įvar­di­ jo kaip Die­vo pa­mirštą, tęsia­si be­ veik iki Ka­ra­lienės Lui­zos til­to. Nuo ten iki pat Rusnės trijų draugų akis vėl džiu­gi­no gra­žios vie­tos. „Ne­ mu­nas link Rusnės pla­tus ir sek­ lus. Bet ka­te­rio stum­ti ne­te­ko“, – pa­juo­ka­vo vy­ras. Ta­čiau te­ko ner­ti po juo ir mėgin­ti su­tvar­ky­ti bėdą – kai­to va­rik­lis.

Lyg dar būtų buvę ne­ga­na, bir­ že­lio 30-ąją ne­to­li Rusnės juos pa­si­ti­ko škva­las. „Per šią trumpą

Kraš­to­vaiz­dis: Lie­tu­vos upių tėvas Ne­mu­nas vi­lio­ja vaiz­din­go­mis apy­linkė­mis ir nuo­ty­kiais.

Kęstu­čio Va­na­go (BFL) nuo­tr.

ke­lionę pa­ra­ga­vo­me vis­ko: ir ge­ ro karš­to oro, ir kru­šos. Ir med­žiai nuo vėjo lūžo, link mūsų kri­to ša­ kos. Drau­gui siū­liau su­kti į kran­ tą, sto­ti, ta­čiau jis tos min­ties ne­ pa­laikė. O per škvalą griaus­ti­nis su žai­bais pra­slin­ko vi­siš­kai pro ša­ lį“, – pa­tir­tus nuo­ty­kius pri­si­minė J.Šukš­ta.

Iš­gy­venę audrą, likę svei­ki ir gy­ vi, sa­vo ke­lionę jie baigė Ši­lutės uos­te. Iki Ni­dos, nors bu­vo likę vi­ sai ne­daug, nu­tarė ne­bep­lauk­ti.

Gra­žiai su­tvar­ky­ta­me Ši­lutės uos­ te juos pa­si­ti­ko drau­gai ir au­to­mo­ bi­liu par­vežė na­mo.

Ke­lionė ka­te­riu – jau tre­čia

Iš vi­so ka­te­riu tri­julė nu­plaukė 206 km. Vien plau­ki­mo išė­jo 22 va­lan­ dos. J.Šukš­tos drau­go ka­te­ris ne­di­ de­lis, jo grei­tis ke­lionė­je siekė apie 8 km per valandą. Ka­dan­gi jam ne­ rei­kia daug de­galų, ke­lionė at­si­ėjo ga­na pi­giai. Viską įskai­čia­vus – ir ke­lio­nes ma­ši­na iki Kau­no, iš Ši­ lutės į Vil­nių, ir maistą, trims žmo­ nėms ji kai­na­vo apie 700–800 li­ tų. Ka­terį vai­ra­vo pa­si­keis­da­mi su drau­gu, nes abu tu­ri lai­va­ved­žio pa­žymė­ji­mus. „Tik­rai ge­ras poil­sis, ne­pai­sant visų ne­su­sip­ra­timų pa­sie­ny­je, oro sąlygų. La­bai ma­lo­nu, kad su­sta­ty­ti van­dens na­vi­ga­ci­niai ženk­lai, ma­ tai, kur tau rei­kia plauk­ti“, – sakė

vy­ras. Ke­lionė jiems taip pa­ti­ko, kad pa­čią pirmą dieną vi­si nu­tarė plauk­ti ir kitą­met, tik jau il­ges­niam lai­kui – sa­vai­tei. „Kad galė­tu­me dau­giau lai­ko ne­ skubė­da­mi pra­leis­ti sau­su­mo­je: ir ant Ram­by­no kal­no už­si­ropš­ti, ir pi­lis ap­lan­ky­ti. Prieš Rau­donės pilį pra­plauk­da­mi matė­me gra­žią poil­ sia­vietę. Tie­sa, ne­ži­no­me, ar ji nė­ ra pri­va­ti. Ne­sus­to­jo­me jo­je dėl lai­ ko sto­kos. Bi­jo­jo­me, kad užt­rukę ke­lionė­je ga­li­me ne­spėti pir­ma­dienį grįžti į darbą“, – juokė­si pa­šne­ko­vas.

Ke­lionė ka­te­riu upe J.Šukš­tai bu­ vo ne pir­ma. Prieš 15 metų vy­ras yra plaukęs iš Drus­ki­ninkų iki Kau­no, o prie­š 25 me­tus – iš Vil­niaus į Bal­ ta­ru­siją ir at­gal. Tai­gi did­žio­sio­mis Lie­tu­vos upė­mis, kaip teigė vai­ra­ vi­mo inst­ruk­to­rius, jau plau­kio­ta, tai­gi, turįs ką pri­si­min­ti.

Mie­liau poilsį gam­to­je, plauk­ti bai­darė­mis, nei gulė­ti pa­jūry­je be­ si­ren­kan­tis vy­ras vi­siems pa­tarė pa­ke­liau­ti Ne­mu­no vin­giais. „Plauk­ti upe, aiš­ku, yra kur kas di­desnė at­rak­ci­ja. Nebū­ti­nas ka­ te­ris, ga­li­ma tai da­ry­ti bai­darė­ mis. Iki Ni­dos ne­nup­lauk­si­te, bet iki Jur­bar­ko – tik­rai taip. Ži­no­ ma, ga­li­ma pa­lei Ne­muną ke­liau­ ti ir au­to­mo­bi­liu, ir ne­tu­rin­tiems ki­to­kių ga­li­my­bių, la­bai pa­tar­čiau į to­kią ke­lionę iš­si­ruoš­ti“, – siūlė J.Šukš­ta.

„Shutterstock“ nuotr.

24

ŠeštADIENIS, liepos 7, 2012

Iz­rae­ly­je šal­ti­barš­čiai ne pra­stes­ni nei Lie­tu­vo­je Kiek­vie­nas sa­ve ger­bian­tis ke­lei­vis, vie­šė­da­mas sve­čio­je ša­ly­je, neap­len­kia bent vie­ no ki­to ži­no­mes­nio tu­ris­ti­nio ob­jek­to. Pir­mą­kart į Iz­rae­lį vy­kęs ren­gi­nių or­ga­ni­za­to­ rius Gied­rius Gus­tas pri­si­pa­ži­no taip pat ati­da­vęs šią duok­lę. Juk bū­ti Pa­ža­dė­to­jo­je že­mė­je ir neiš­vys­ti kad ir gar­sio­sios Rau­dų sie­nos bū­tų ne­su­sip­ra­ti­mas.

Li­na Bie­liaus­kai­tė

l.bieliauskaite@diena.lt

At­ra­do pa­trauk­lią ni­šą

„Bet ko­kiu at­ve­ju tai svar­bi mū­sų is­to­ri­jos da­lis, tam tik­ru po­žiū­riu pa­sau­lio ste­buk­lai, kaž­kas mis­tiš­ ka. Ga­li­ma sa­ky­ti, kad nu­my­niau vi­sus Kris­taus ke­lius“, – juo­ka­vo pa­šne­ko­vas.

Kaip pri­si­pa­ži­no lie­tu­vis, į Šven­ tą­ją že­mę vi­lio­jo ne tik tu­ris­ti­nis, bet ir pro­fe­si­nis smal­su­mas.

Ren­gi­nių or­ga­ni­za­to­rius, ve­dė­jas ir pro­diu­se­ris sve­čio­je ša­ly­je sie­kė už­megz­ti nau­din­gų ry­šių. To­dėl ti­kė­ti­na, kad jau rug­sė­jo pra­džio­ je čia su­rengs vie­ną ar du ru­sų at­ li­kė­jo, ku­rio pro­diu­se­ris yra, kon­ cer­tus. „Nu­si­ve­žiau pa­klau­sy­ti dai­ nų įra­šų, žmo­nės bu­vo ma­lo­niai nu­ste­bę. Su­si­da­rė įspū­dis, kad iš Ru­si­jos į Iz­rae­lį ve­ža vi­są šlamš­ tą. Kon­cer­tų – be­ga­lė, o sa­lės lūž­ ta. Ži­no­ma, at­va­žiuo­ja ir ryš­kiau­ sios Ru­si­jos žvaigž­dės, to­kios kaip Mak­si­mas Gal­ki­nas, Je­fi­mas Šif­ri­ nas ar Bo­ri­sas Moi­se­je­vas“, – var­ di­jo pa­šne­ko­vas.

Užk­liu­vo juo­di aki­niai

Lie­tu­vis pa­si­džiau­gė, kad net ir per ga­na trum­pą lai­ką sve­čio­je ša­ ly­je su­ge­bė­jo ne­ma­žai pa­ke­liau­ti ir daug ką pa­ma­ty­ti „iš vi­daus“. „Tu­rė­jau, kas ma­ne pa­si­ti­ko oro uos­te, še­fa­vo, ne­rei­kė­jo rū­pin­tis, kur gy­ven­ti, kaip ir kur nu­va­žiuo­ ti. Dėl to tik­rai pa­si­se­kė. Taip pat man bu­vo smul­kiai pa­pa­sa­ko­ta, ku­rio­mis kal­bo­mis kal­bė­ti oro uos­ te, kaip elg­tis at­skri­dus ir prieš iš­ skren­dant“, – pa­sa­ko­jo Gied­rius.

Ta­čiau net ir pui­kiai „pa­si­kaus­ tęs“ vy­ras nuo­ty­kių neiš­ven­gė. „Tik at­skri­dau, ir iš vi­sos di­džiu­ lės mi­nios, gal ko­kių 300 žmo­nių, ma­ne vie­nin­te­lį pa­si­kvie­tė į ša­

Stotelė: Giedrius kartu su kitais ekskursijos bendražygiais Palestino-

je neatsispyrė pagundai įsigyti šviežių vaisių.

lį. Tie­siog pa­mir­šau nu­siim­ti aki­ nius nuo sau­lės. Ka­dan­gi bi­čiu­liai iš anks­to bu­vo įspė­ję ver­čiau ne­ kal­bė­ti ang­liš­kai ar­ba ru­siš­kai, iš­ kart pa­sa­kiau, kad ga­liu bend­rau­ti tik lie­tu­viš­kai ir vo­kiš­kai. Tai­gi pa­ rei­gū­nai oro uos­te su­pra­to, kad jo­ kio dia­lo­go ne­bus. Ant­raip bū­tų te­ kę il­gai pa­sa­ko­ti, kas, kaip ir kur“, – juo­kė­si pa­šne­ko­vas.

Išk­ra­to kiek­vie­ną daik­tą

Anot Gied­riaus, iš­vyks­tan­čių iš ša­ lies lau­kia dar griež­tes­nė kont­ro­lė.

Ka­dan­gi ske­nuo­ja­mas kiek­vie­nas ke­lei­vių ba­ga­žo daik­tas, į oro uos­ tą re­ko­men­duo­ja­ma at­vyk­ti prieš skry­dį li­kus ma­žiau­siai trims va­ lan­doms.

Te­ko pa­tir­ti, kad pa­na­šios griež­ tos tvar­kos lai­ko­ma­si dau­ge­ly­je vie­šų­jų vie­tų.

Istorija: naktinio klubo Tel Avive griuvėsiai – tarsi paminklas per spro-

gimą čia žuvusiems lankytojams.

„Ma­no ma­ny­mu, tai vie­na sau­ giau­sių, jei ne sau­giau­sia, vals­ty­ bė pa­sau­ly­je. Ap­sau­ga čia – ge­le­ ži­nė, esi ske­nuo­ja­mas net pre­ky­bos cent­re. Ta­čiau tai ne­var­gi­na. Pir­mas die­nas at­ro­dy­da­vo keis­to­kai, kai au­to­bu­se pa­ma­ty­da­vai au­to­ma­tus „ap­si­žio­ju­sias“ mer­gi­nas, tur­būt tie­siog grįž­tan­čias iš ko­kio bu­dė­ji­ mo. Bet pa­skui ne­bek­rei­pi dė­me­sio, su­pran­ti, kad vi­sa tai dėl te­ro­riz­mo grės­mės“, – aiš­ki­no Gied­rius.

Tel Avi­ve jam sa­vo aki­mis te­ ko iš­vys­ti, kas li­ko iš pra­ban­gaus nak­ti­nio klu­bo. Prieš ke­le­rius me­ tus su­sprog­din­tas sta­ti­nys – tar­si ko­kia re­lik­vi­ja, žu­vu­sie­siems skir­ tas pa­mink­las.

Pra­ban­giau nei ro­jaus so­dai

Vieš­na­gės me­tu ke­liau­to­jas bu­ vo ap­si­sto­jęs Vi­dur­že­mio jū­ros

pa­kran­tė­je stūk­san­čio­je Hai­fo­je. „Tur­būt šis mies­tas ir pa­li­ko di­ džiau­sią įspū­dį. Ypač čia įreng­ti Ba­ha­jų so­dai. Šios re­li­gi­nės bend­ ruo­me­nės at­sto­vai yra iš­si­pir­kę di­ džiu­lę te­ri­to­ri­ją nuo­kal­nė­je ir iš­ puo­se­lė­ję ją iki pa­sa­kiš­ko gro­žio.

Tai pra­ban­giau nei ro­jaus so­dai.

Tie­sa, tu­ris­tai įlei­džia­mi tik į vie­ną aikš­te­lę, vi­sa ki­ta už­da­ra. Bet ka­ dan­gi sto­vi aukš­tai, vi­są gro­žį ma­ tai kaip ant del­no. Ho­ri­zon­te ply­ti mies­tas ir Vi­dur­že­mio jū­ra. Vaiz­ das – ne­pa­kar­to­ja­mas“, – įspū­ džiais da­li­jo­si pa­šne­ko­vas.

Pa­sak Gied­riaus, nors au­to­bu­sai ser­pan­ti­nais le­kia 60–80 km/val. grei­čiu, o vai­ruo­to­jai vie­na ran­ka dar ir mai­go ka­sos apa­ra­tą, eis­mo įvy­kiai čia – re­te­ny­bė. „Per 10 die­nų te­ko ma­ty­ti tik vie­ną ava­ri­ją – ab­so­liu­čiai kvai­lą su­si­dū­ri­mą san­kry­žo­je“, – pri­si­ mi­nė lie­tu­vis.

Lai­do­tu­vės – už mi­li­jo­nus

Gied­rius pri­si­pa­ži­no, kad į Je­ru­za­lę vei­kiau­siai ant­rą­kart ne­va­žiuo­tų.

Su­si­da­rė įspū­dis, kad iš Ru­si­jos į Iz­rae­ lį ve­ža vi­są šlamš­tą. „Mies­tas iš­si­dės­tęs ant 20 kal­ vų, čia la­bai ma­žai ža­lu­mos. Je­ru­ za­lė man pri­mi­nė ka­pi­nes. Žmo­nės čia lai­do­ja­si už bai­sius pi­ni­gus, kiek te­ko gir­dė­ti, nuo 1 mln. do­le­rių.

Esą ti­ki­ma, kad po pa­sau­lio griū­ ties Me­si­jas nu­žengs bū­tent į šias vie­tas ir čia pa­lai­do­tie­ji iš mi­ru­sių­ jų pri­si­kels pir­miau­sia“, – pa­sa­ko­ jo Gied­rius.

Ka­dan­gi prie Rau­dų sie­nos jis lan­kė­si per ša­bą, bu­vo už­draus­ta ją įam­žin­ti iš ar­ti.

Įžymi: Raudų sieną keliautojui pavyko įamžinti tik iš tolo.

Peizažas: išpuoselėti Bahajų sodai u

„Ne­va­žiuo­ja nei trau­ki­niai, nei au­to­bu­sai, ne­dir­ba žy­dų par­duo­tu­ vės. Ir fo­tog­ra­fuo­ti tą die­ną ne­lei­ do, nes fo­tog­ra­fa­vi­mas – dar­bas“, – šyp­so­jo­si pa­šne­ko­vas.

Ko ge­ro, vi­si, bu­vę Iz­rae­ly­je, Gied­riui pri­tar­tų, jog Tel Avi­vas – vi­siš­ka Je­ru­za­lės prie­šin­gy­bė. „Tai mies­tas, ku­ris, kaip sa­ko­ ma, pa­bun­da va­ka­re. Gau­sy­bė ba­ rų, klu­bų, res­to­ra­nų, vieš­bu­čių – nak­ti­nis gy­ve­ni­mas čia ver­da“, – pa­sa­ko­jo lie­tu­vis.

Gied­rių nu­ste­bi­no ne­to­li jū­ros kran­to stūk­san­tis pa­sta­tas, ku­rio pir­muo­se aukš­tuo­se įkur­ti ope­ros na­mai, o ki­tuo­se įreng­ti pra­ban­gūs apar­ta­men­tai.

25

ŠeštADIENIS, liepos 7, 2012

Re­li­gi­nės bend­ruo­ me­nės at­ sto­vai yra iš­si­pir­kę di­džiu­lę te­ri­to­ri­ją ir iš­puo­ se­lė­ję ją iki pa­sa­ kiš­ko gro­ žio. Tai pra­ban­ giau nei ro­jaus so­dai.

užburia nežemišku grožiu.

Jo­kios lie­pia­mo­sios nuo­sa­kos

„Nors Iz­rae­lis yra ne­di­de­lė vals­ ty­bė, tai la­bai skir­tin­ga ša­lis – Je­ ru­za­lė vie­no­kia, Hai­fa ki­to­kia, o Tel Avi­vas toks pa­sau­l ie­t iš­kas, kad dar ir kai ku­riems Eu­ro­pos mies­tams iki jo to­li“, – įti­ki­nęs lie­tu­vis.

Ke­liau­nin­ką su­ža­vė­jo ša­ly­je pui­ kiai or­ga­ni­zuo­tas su­si­sie­ki­mas, ne­prie­kaiš­tin­gi ke­liai, iš­puo­se­lė­ti pa­plū­di­miai, ku­riuo­se net ga­li­ma nau­do­tis be­lai­džiu in­ter­ne­tu, taip pat šva­ra ir tvar­ka. „Pa­vyz­džiui, į pa­plū­di­mius ne­ ga­li­ma įsi­neš­ti stik­lo ta­ros. Tuoj pat pri­si­sta­to ap­sau­ga ir ma­lo­niai pa­pra­šo iš­ger­ti bei iš­mes­ti bu­te­lį.

Asmeninio archyvo nuotr.

Ir jo­kios lie­pia­mo­sios nuo­sa­kos, vis­kas pa­sa­ko­ma man­da­giai, su šyp­se­na“, – pa­brė­žė Gied­rius.

Vie­nin­te­lis da­ly­kas, ku­ris jį var­ gi­no, – per­ne­lyg įky­rus pa­slau­gu­ mas ir dė­me­sys par­duo­tu­vė­se. „Bet vėl­gi gel­bė­da­vo lie­tu­vių kal­ ba – ma­ne be­mat pa­lik­da­vo ra­my­ bė­je“, – šyp­so­jo­si pa­šne­ko­vas.

Ma­ri­nuo­ti bu­ro­kė­liai – nau­jo­vė

Nors, Gied­r iaus ži­n io­m is, Tel Avi­ve gy­ve­na ne to­kia jau ma­ža lie­t u­v ių bend­r uo­m e­n ė, lie­t u­v ių kal­bos vie­šu­mo­je jam iš­girs­ti ne­ te­ko. Jo tei­gi­mu, dau­ge­liu at­ve­ jų Iz­rae­ly­je įma­no­ma su­si­šne­kė­ti ru­siš­kai.

„Te­ko bend­rau­ti su išei­viais iš Ru­si­jos, jie la­bai pa­ten­kin­ti, vals­ ty­bė juos pa­lai­ko, mo­ka už kal­bos kur­sus, tam tik­rą lai­ką kom­pen­ suo­ja ir būs­to iš­lai­das. O mais­tas kai­nuo­ja tiek, kiek Lie­tu­vo­je, tad kai­nos šiuo po­žiū­riu nie­kuo ne­ nus­te­bi­no“, – ti­ki­no pa­šne­ko­vas.

Gied­riaus tei­gi­mu, Iz­rae­lis yra vals­ty­bė, ku­ri neim­por­tuo­ja mais­ to pro­duk­tų – vis­ką už­siau­gi­na ir pa­si­ga­mi­na pa­ti. „Tur­gu­je ga­li ra­gau­ti ska­niau­sių aly­vuo­gių, sa­lo­tų, kra­pai – kve­ pian­tys. Kar­tą ga­mi­nau šal­ti­barš­ čius – no­rė­jau pa­žiū­rė­ti, kas išeis.

Ir bu­vo ska­nu. Grie­ti­nė pa­na­ši, ke­fy­ras – pa­na­šus, ne­tgi ap­ti­kau

ma­ri­nuo­tų bu­ro­kė­lių. Tie­sa, bu­vo pa­ra­šy­ta, kad tai nau­jo­vė“, – šyp­ te­lė­jo pa­šne­ko­vas.

Pri­ver­tė įsi­my­lė­ti

Bū­da­mas Pa­les­ti­no­je, Gied­rius pir­ mą kar­tą pa­ra­ga­vo be­sėk­lių ar­bū­ zų. „La­bai ge­ras da­ly­kas – ne­rei­ kia spjau­dy­ti sėk­lų“, – pa­to­gu­mą įver­ti­no jis.

Paš­ne­ko­vas šyp­so­jo­si pri­si­mi­ nęs, kad vie­nos par­duo­tu­vės sa­vi­ nin­ką te­ko pa­kon­sul­tuo­ti dėl lie­tu­ viš­kų al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų. „Kai jis vie­ną mū­sų gė­ri­mą pri­ sta­t ė kaip li­ke­r į, te­ko paaiš­k in­ ti, kad tai yra trauk­ti­nė. Žmo­gus la­bai su­si­do­mė­jęs pa­klau­sė, kas

Įspūdis: Jeruzalė klaipėdiečiui priminė dideles kapines.

dar jo par­duo­tu­vė­je yra iš lie­tu­ viš­kų gė­ri­mų. O kai pa­pa­sa­ko­jau, ką su kuo re­ko­men­duo­ja­ma už­si­ ger­ti, jis la­bai ap­si­džiau­gė ir pa­ dė­ko­jo – esą tu­rės ką pa­pa­sa­ko­ ti klien­tams“, – juo­kė­si Gied­rius ir pa­ti­ki­no, kad lie­tu­viš­ki gė­ri­mai tarp vie­tos pir­kė­jų – ga­na po­pu­ lia­rūs.

Nors dau­ge­lis pa­sa­ky­tų, jog de­ šim­ties die­nų po­ty­riai sve­čia­ me kraš­te per­ne­lyg pa­vir­šu­ti­niš­ ki, kad ga­lė­tum pa­sa­ky­ti, jog no­ri čia gy­ven­ti, Gied­riui tai yra ša­lis, ku­ri pri­ver­tė įsi­my­lė­ti ją „iš pir­mo žvilgs­nio“. „Ne­ga­liu su­lauk­ti, ka­da ten vėl su­grį­šiu“, – at­vi­ra­vo lie­tu­vis.

26

ŠeštADIENIS, liepos 7, 2012

30p.

Nepelnytai pamiršta Mindaugo bendražygė karalienė Morta.

Kinijos parke – lietuvi

Pa­ta­ri­mas: rin­ki­tės šil­tus že­mės at­spal­vius. Šie­met ma­din­ga švy­tin­

ti oda, ryš­kios akys, il­gos ir sto­ros blaks­tie­nos, bliz­gios lū­pos.

„Shutterstock“ nuotr.

Lietuvis Pet­ras Gre­ ce­vi­čius pa­kliu­vo tarp dvi­de­šim­ties lai­min­gų­jų kraš­ to­vaiz­džio eks­per­ tų, ku­riems su­teik­ ta tei­sė su­kur­ti par­ ką Ki­ni­jo­je. Jis bus baig­tas ki­tais me­tais prieš ati­da­rant pa­ sau­li­nę pa­ro­dą „Ex­po 2013“.

Va­sa­ra – ge­riau­sias me­tas spin­du­liuo­ti Karolina Marcinkevičiūtė k.marcinkeviciute@diena.lt

Karš­tą va­sa­ros die­ną mo­te­rys tu­ ri at­ro­dy­ti ne tik gra­žiai, ta­čiau ir gai­viai, leng­vai. Kad oda iš­lik­tų svei­ka ir neiš­sau­sė­tų, ma­kia­žo prie­mo­nes pa­ta­ria­ma rink­tis ap­ gal­vo­tai.

Drau­gių pa­ta­ri­mai klai­di­na

„Daž­nai ei­da­ma gat­ve pa­ste­ biu ma­kia­žo klai­dų – ne­tin­ka­ mai pa­si­rink­tą ma­kia­žo pa­grin­do at­spal­vį, kon­sis­ten­ci­ją, kie­kį“, – po­kal­bį pra­dė­jo kos­me­to­lo­gė Li­ li­ja Balt­ra­mie­jū­nai­tė. Mo­te­rų ma­ kia­žą ji ana­li­zuo­ja ne tik dirb­da­ma gro­žio kli­ni­ko­je.

Pa­sak spe­cia­lis­tės, da­ran­tis ma­kia­žą bū­ti­na at­si­žvelg­ti į sa­vo odos ti­pą, plau­kų spal­vą, įvaiz­dį, sti­lių ir, be abe­jo, me­tų lai­ką.

Mer­gi­nos, ne­si­sten­ gian­čios kas­met at­ ro­dy­ti kaip ką tik grį­žu­sios iš šil­tų­jų kraš­tų, il­giau ga­lės džiaug­tis jau­nai at­ ro­dan­čia oda. „Nau­do­da­mos pud­rą mo­te­rys daž­nai vei­dą tam­si­na ir švie­si­na ten, kur to da­ry­ti tik­rai ne­de­rė­tų“, – at­krei­pė dė­me­sį kos­me­to­lo­gė.

Rink­tis kos­me­ti­kos prie­mo­nes, ku­rias re­ko­men­duo­ja drau­gės, – ne išei­tis. „Jei tin­ka drau­gėms, dar ne­reiš­kia, kad tiks ir jums“, – pri­dū­rė pa­šne­ko­vė.

Va­sa­rą, pa­sak L.Balt­ra­mie­jū­ nai­tės, ma­kia­žo pa­grin­das tu­ ri bū­ti leng­vas, ge­riau­sia – van­ dens pa­grin­du.

Stip­rus įde­gis sen­di­na

„Va­sa­rą rin­ki­tės šil­tus že­mės at­ spal­vius. Šie­met ma­din­ga švy­tin­ ti oda, ryš­kios akys, il­gos ir sto­ros blaks­tie­nos, bliz­gios lū­pos. Taip pat rau­do­nais lū­pų da­žais ga­li­ te iš­ryš­kin­ti lū­pas, nau­do­ti ma­ ti­nę pud­rą ir blaks­tie­nų tu­šą. Tik prieš ma­kia­žą bū­ti­nai šva­riai nu­

va­ly­ki­te vei­dą“, – per­spė­jo ma­ kia­žo spe­cia­lis­tė.

Daž­niau­siai pa­si­tai­kan­tis odos ti­pas – miš­ri oda: sau­si skruos­tai, o no­sies ir kak­tos sri­ty­je – rie­bi oda.

Dėl to mo­te­rys, ku­rių oda miš­ri, tu­rė­tų rink­tis ma­kia­žo prie­mo­nes, re­gu­liuo­jan­čias rie­ba­lų iš­si­skirs­ty­ mą ir in­ten­sy­viai drė­ki­nan­čias.

Ne ma­žiau nei pa­ryš­kin­ti vei­do bruo­žus yra svar­bu tin­ka­mai ap­ sau­go­ti odą nuo sau­lės, ku­ri sen­ di­na odą. „Mer­gi­nos, ne­si­sten­gian­čios kas­met at­ro­dy­ti kaip ką tik grį­žu­ sios iš šil­tų­jų kraš­tų, il­giau ga­lės džiaug­tis jau­nai at­ro­dan­čia oda“, – pro­gno­za­vo gy­dy­to­ja der­ma­to­ ve­ne­ro­lo­gė Ais­tė Be­liaus­kie­nė.

Ji pa­ta­ria va­sa­rą nau­do­ti ma­ žiau rie­ba­lų tu­rin­čias kos­me­ti­ kos prie­mo­nes. Karš­tą die­ną oda gau­siai pra­kai­tuo­ja, to­dėl sun­kus ma­kia­žas neat­ro­dys gra­žiai ir bus ne­prak­tiš­kas.

Pro­jek­tas: tai – pir­mi­nė Bal­tų kul­tū­ros par­ko idė­jos vi­zua­li­za­ci­ja, ku­rią pa

As­ta Dy­ko­vie­nė

a.dykoviene@diena.lt

Par­kų tra­di­ci­jų pra­di­nin­kai

Ruoš­da­mie­si pa­sau­li­nei pa­ro­dai „Ex­po 2013“, ki­nai su­gal­vo­jo šiau­ ri­nė­je ša­lies da­ly­je prie Gel­to­no­sios jū­ros Dzindžou mies­te su­kur­ti uni­ ka­lų so­dų-par­kų komp­lek­są. Šie­met Ko­rė­jo­je vyks­tan­ti „Ex­ po“ pa­ro­da skir­ta van­de­ny­nams, o ki­tais me­tais vyk­sian­ti Ki­ni­jo­je – par­kams.

Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to pro­fe­so­ riui P.Gre­ce­vi­čiui te­ko uni­ka­li ga­li­ my­bė pa­lik­ti sa­vo pėd­sa­ką Ki­ni­jo­ je. Kraš­to­vaiz­džio eks­per­to dar­bas – Bal­tų par­kas – bus pa­sau­li­nės pa­ro­dos „Ex­po 2013“ eks­po­zi­ci­ jos da­lis.

Nau­ja­sis Pa­sau­lio par­kų komp­ lek­sas apims 400 ha sau­su­mos,

taip pat van­dens plo­tus, gy­ve­na­ muo­sius kvar­ta­lus, skir­tus 1 mln. žmo­nių gy­ven­ti.

me eta­pe at­rink­ti 43 pro­jek­tai, po to at­ran­ka vy­ko jau pa­tei­kus par­ko kon­cep­ci­ją. Taip li­ko 20 dar­bų. „Pa­si­rin­kau is­to­ri­nę te­mą. Pa­ At­kurs žy­miau­sius par­kus vy­ko lai­mė­ti. Bal­tų kul­tū­ros par­kas Tas par­kas ir bus pa­grin­di­nis ob­ bus vie­nin­te­lis iš Ry­tų Eu­ro­pos re­ jek­tas ki­tais me­tais vyk­sian­čio­je gio­nų, nors bu­vo pa­teik­ti 7 pro­jek­ „Ex­po“ pa­ro­do­je, ku­rios de­vi­zas – tai“, – sa­kė P.Gre­ce­vi­čius. „Pa­sau­lis yra so­das“.

Par­ko idė­ja – kuo ge­riau pri­sta­ „Jie su­gal­vo­jo pa­de­monst­ruo­ ty­ti pa­sau­liui bal­tų kul­tū­ros pa­li­ ti sep­ty­nis ki­nų par­kų is­to­ri­jos pe­ ki­mą, iš­nau­do­ti pui­kią ga­li­my­bę rio­dus. Ža­da­ma at­kur­ti pa­čių žy­ pri­sta­ty­ti Lie­tu­vos kraš­to­vaiz­džio miau­sių pa­sau­lio par­kų, to­kių kaip ver­ty­bes.

Ver­sa­lis ir ki­tų, su­ma­žin­tas ko­pi­jas Tai bus Lie­tu­vos pa­jū­rio, šiek tiek su pa­vil­jo­nais, tven­ki­niais“, – pa­ Lat­vi­jos, kur­šių ir že­mai­čių gy­ve­ sa­ko­jo P.Gre­ce­vi­čius. na­mo­sios erd­vės at­spin­dys.

Pa­sau­lio kraš­to­vaiz­džio ar­chi­ „Jie kaž­ko­dėl pa­va­di­no ši­tą par­ tek­tų or­ga­ni­za­ci­ja (IF­LA) rengė ką Bal­ti­jos jū­ri­nių kul­tū­rų par­ku. kon­kur­są, per jį at­rink­ti 20 pro­ Rei­kės ko­re­guo­ti pa­va­di­ni­mą, nes jek­tų, ku­rie Dzindžou ir bus rea­ tai svar­bu. Juk ten vi­kin­gų kul­tū­ li­zuo­ti. Kiek­vie­nam jų įgy­ven­di­nti­ ros ne­bus“, – tei­gė P.Gre­ce­vi­ skir­ta po pu­sę hek­ta­ro. Pra­di­nia­ čius.

Ven­ki­te rie­ba­lų

Ki­ta pro­ble­ma – dir­gi­nan­čios ar­ ba aler­gi­zuo­jan­čios kos­me­ti­kos prie­mo­nė­se esan­čios me­džia­gos, ku­rios ga­li su­kel­ti kon­tak­ti­nį der­ ma­ti­tą. „Nė­ra vi­siš­kai sau­gių kos­me­ti­ kos prie­mo­nių. Apie 8 pro­c. mo­ te­rų bent kar­tą gy­ve­ni­me pa­ti­ria ne­pa­gei­dau­ja­mą de­ko­ra­ty­vi­nės kos­me­ti­kos ar odos prie­žiū­ros prie­mo­nių su­kel­tą po­vei­kį“, – dės­tė gy­dy­to­ja.

Kon­tak­ti­niam der­ma­ti­tui bū­ din­gas odos nie­žė­ji­mas, pa­rau­di­ mas, pleis­ka­no­ji­mas. Daž­niau­si aler­ge­nai kos­me­ti­kos prie­mo­nė­se – kon­ser­van­tai, kva­pio­sios me­ džia­gos ar­ba spal­vo­ti pig­men­tai.

Tad sau­giau rink­tis to­kias prie­ mo­nes, ku­rios tu­ri ma­žiau dirb­ti­ nių kon­ser­van­tų, ma­žiau kva­pų. „Kar­tais che­mi­nės me­džia­gos su­ke­lia der­ma­ti­tą tik kar­tu vei­ kiant ult­ra­vio­le­ti­niams spin­du­ liams – to­kių at­ve­jų va­sa­rą pa­dau­ gė­ja. De­ko­ra­ty­vi­nės kos­me­ti­kos ne­ga­li­ma nau­do­ti ant ne­svei­kos odos“, – per­spė­jo me­di­kė.

Rie­būs kre­mai ir ma­kia­žo pa­ grin­das už­kem­ša odos po­ras, – tai su­da­ro są­ly­gas spuo­gams at­ si­ras­ti.

Suak­me­nė­jo: ki­nai puo­se­lė­ja senovinį par­ką, ku­rio me­džiai jau se­niai

vir­to ak­me­ni­mis.

Tra­di­ci­jos: P.Gre­ce­vi­čius pri­me­na,

me­tų.

27

ŠeštADIENIS, liepos 7, 2012

iški akcentai vyks­ta la­bai in­ten­sy­vūs dar­bai, jie dir­ba ko­ne tri­mis pa­mai­no­mis.

Kai bu­vau pastarąjį kar­tą, prieš tai bu­vu­sia­me pli­ka­me ak­me­nų lau­ ke ma­čiau su­for­muo­tas kal­ve­les, pa­so­din­tus me­džius“, – tvir­ti­no pro­fe­so­rius.

Aukš­ta dar­bo kul­tū­ra

a­ren­gė ki­nų di­zai­ne­riai.

Sve­tim­ša­lių neį­si­lei­džia

Pa­sak pa­šne­ko­vo, vie­nas par­ko kū­ri­mo eta­pas jau baig­tas. Da­ bar P.Gre­ce­v i­č ius lau­k ia nau­ jo ­kvie­ti­mo. „Kas nu­veik­ta? Bu­vo kon­sul­ta­ci­jų su Pe­ki­no krašto­ vaizdžio ins­ti­tu­to dar­buo­to­jais.

Nes ki­nai į dar­bi­nį pro­ce­są nie­ko neį­si­lei­džia, iki tam tik­ro mo­men­ to vis­ką da­ro jų fir­mos. Ta­čiau su pro­jek­tų au­to­riais kon­sul­tuo­ja­ si dėl idė­jų, dėl konst­ruk­ci­jų, dėl me­džių“, – tvir­ti­no P.Gre­ce­vi­ čius.

Pro­jek­tų au­to­riai de­ri­na spal­ vas, for­mas, de­ta­les, bet vi­sa ki­ ta ki­nai da­ro pa­tys. Pu­sės hek­ta­ ro Bal­tų par­ko są­ma­ta – be­veik 5 mln. li­tų. Vis­ką fi­nan­suo­ja ki­nų in­ves­tuo­to­jai. „Da­bar lau­kiu, kada ­iškvie­s į au­to­ri­nę prie­žiū­rą. Šiuo me­tu ten

P.Gre­ce­vi­čius, as­me­niš­kai su­si­dū­ ręs su ki­nų dar­bo kul­tū­ra, ją ver­ti­ na la­bai ge­rai. Ir pa­nei­gia mi­tą, kad ki­nai ga­mi­na šlamš­tą. „Lie­tu­vo­je ma­to­me ne pa­čius ge­riau­sius ki­nų ga­min­tus pro­ duk­tus. Mus pa­sie­kia tik tai, ko pa­tys pri­si­pra­šo­me. Ki­nai už­sa­ ky­mą įvyk­do už to­kią kai­ną, ko­ kią esa­me pa­si­ruo­šę su­mo­kė­ti.

Ka­dan­gi no­ri­me pi­giai, tai to­ kias pre­kes ir tu­ri­me“, – kal­bė­jo P.Gre­ce­vi­čius.

Pro­fe­so­rius tei­gia sa­vo aki­mis ma­tęs vi­siš­kai ki­to­kias ki­niš­kas pre­kes, ne­gu tas, ku­rios par­duo­da­ mos mū­sų pre­ky­bos cent­ruo­se. Ten to­kio šlamš­to esą ma­žai, nors nu­si­ pirk­ti, ži­no­ma, ga­li­ma vis­ko. „Ma­čiau prie olim­pi­nio mies­ te­lio sta­dio­no įreng­tą par­ką, ma­čiau jų res­tau­ra­vi­mo, ki­tus ap­lin­kos tvar­ky­mo dar­bus. Gy­ ve­na­mų­jų ra­jo­nų ap­lin­ką. Kul­ tū­ra iš tik­ro la­bai aukš­ta. Cent­ ri­nė­se mies­tų gat­vė­se nė šiukš­lės ne­ra­si. Ki­nai la­bai darbš­tūs žmo­ nės“, – tvir­ti­no Bal­tų par­ką Ki­ni­ jo­je su­pro­jek­ta­vęs kraš­to­vaiz­džio eks­per­tas.

Pet­ras Gre­ce­vi­čius:

Šiuo me­tu ten vyks­ ta la­bai in­ten­sy­vūs dar­bai, žmo­nės dir­ ba ko­ne tri­mis pa­ mai­no­mis.

Idea­li gam­tos mi­nia­tiū­ra

Ki­niš­kas so­das ar­ba par­kas yra sta­ to­mas, o ne so­di­na­mas, pa­žo­džiui iš­ver­tus fra­zę „kur­ti so­dą“ iš ki­ nų kal­bos reiš­kia „kas­ti tven­ki­nį, pil­ti kal­vą“. Bū­tent šis dar­bas yra pir­mas ir svar­biau­sias pra­de­dant kur­ti ki­niš­ką so­dą. Dar­bų pra­džia – dirb­ti­nių kal­vų, tven­ki­nių ir upe­lių for­ma­vi­mas. Kiek­vie­nas jų tu­ri gi­ lią sim­bo­li­nę pra­smę.

Kla­si­ki­nia­me so­de tven­ki­nys vi­ sa­da – cent­re. Jis erd­vės pa­grin­das, dan­gaus ir ap­lin­kui esan­čių so­do ele­men­tų veid­ro­dis. Ki­tas svar­bus ele­men­tas – kal­va ar kal­vos. Taip pa­ma­žu at­si­ran­da dirb­ti­nai su­for­ muo­tas kal­vų ir tven­ki­nių kraš­to­ vaiz­dis.

Kal­va, tven­ki­nys ir pa­vil­jo­nas su­ku­ria pir­mi­nę so­do for­mą, ku­ ri to­liau plė­to­ja­ma so­di­nant au­ga­ lus. Di­de­lių se­nų me­džių trū­ku­mas kom­p en­s uo­ja­m as mi­n ia­t iū­ro­ mis – ki­niš­kai va­di­na­mo­mis „pen džing“, ja­po­niš­kai – „bon­za“.

Kla­si­ki­nia­me so­de ga­li­ma iš­vys­ti tik­rų šio so­di­nin­kys­tės me­no še­ dev­rų. Kla­si­ki­nis ki­niš­kas so­das ap­juos­tas tvo­ra.

Par­kų kū­ri­mo me­no pra­kti­ka Ki­ ni­jo­je sie­kia 5 tūkst. me­tų. Jų kū­ry­ ba jiems įau­gu­si į krau­ją. Ki­nai tu­ , kad ki­nai par­kus ku­ria jau 5 tūkst. ri apie 30 is­to­ri­nių par­kų, ku­rie yra As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr. įtrauk­ti į UNES­CO są­ra­šą.

Pra­džia: nau­ja­sis Pa­sau­lio par­kų komp­lek­sas, atspindintis įvairių pasaulio šalių kultūras, apims 400 ha sau­

su­mos, taip pat van­dens plo­tus, gy­ve­na­muo­sius kvar­ta­lus, skir­tus 1 mln. žmo­nių gy­ven­ti.

28

ŠeštADIENIS, liepos 7, 2012

Ko­kios au­to­mo­bi­ lių spal­vos ma­din­ gos? Ma­dos gur­ ma­nams pa­ta­ria­ ma rink­tis bal­tą ir ryš­kias, žais­min­ gas spal­vas – neap­ si­gau­si­te! Ne­pa­mirš­ ki­te, kad iš pa­si­rink­ tos spal­vos ga­li­ma spręs­ti ir apie jū­sų cha­rak­te­rį.

Re­ne­san­sas: Lie­tu­vo­je bal­tos spal­vos au­to­mo­bi­liai ta­po ma­din­gi pa­ly­gin­ti ne­se­niai, o už­sie­ny­je jie pri­pa­žin­ti jau ke­le­ri me­tai.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Au­to­mo­bi­lių spal­vos: ma­da ir cha­rak­te­ris Da­rius Sė­le­nis

d.selenis@diena.lt

„Lie­tu­vo­je ir už­sie­ny­je te­bė­ra la­bai ma­din­ga bal­ta spal­va, po­pu­lia­ri jau ke­le­rius me­tus. Ji, anks­čiau buvusi nu­ra­šy­ta, da­bar tin­ka įvai­raus ti­po

au­to­mo­bi­liams“, – pa­klaus­tas apie ma­din­gas au­to­mo­bi­lių spal­vas sa­kė bendrovės „Inch­ca­pe Mo­tors“ at­ sto­vy­bės va­do­vas Da­rius Ar­mo­nas.

Ypač ma­din­gi žmo­nės tu­rė­tų rink­tis itin ryš­kių – ru­dos, tam­ siai mė­ly­nos, vio­le­ti­nės, žals­vos,

sa­lo­ti­nės – spal­vų au­to­mo­bi­lius. „Šias spal­vas ren­ka­si no­rin­tys iš­ si­skir­ti, sti­lin­gi, daž­niau­siai jau­ ni žmo­nės, – tei­gė D.Ar­mo­nas.

– Jos ypač tiks mo­te­rims, vai­ruo­ jan­čioms ne­di­de­lius, ma­ža­lit­ra­ži­us automobilius, ir vy­rams, ku­rie ren­

ka­si spor­ti­nio ti­po au­to­mo­bi­lius.“ O kla­si­ki­nė juo­da spal­va? Pa­sak D.Ar­mo­no, ši spal­va ma­din­ga vi­sa­ da. Tai – kaip juo­das ar tam­siai mė­ ly­nas kos­tiu­mas. Ji ypač tin­ka di­de­ liems au­to­mo­bi­liams. Tie­sa, ši su pra­ban­ga aso­cia­ci­jų ke­lian­ti spal­va

itin rei­ka­lau­ja prie­žiū­ros, kar­tais – ne­t as­me­ni­nio vai­ruo­to­jo.

Ro­ži­nė su­ku­ria sau­gu­mo ir at­ si­pa­lai­da­vi­mo jaus­mą. Tai – gy­ ve­ni­mu be­si­džiau­gian­čių žmo­nių spal­va, ku­rią daž­nai ren­ka­si pa­tik­ lūs ir sen­ti­men­ta­lūs vai­ruo­to­jai.

Juoda, auksinė, balta, raudona, rožinė, pilka, mėlyna, žalia, oranžinė Juo­da: ele­gan­ci­ja ir ga­lia

Juo­da au­to­mo­bi­l io spal­va sim­bo­l i­ zuo­ja pra­ban­gą ir po­l in­k į į kla­si­ką. Šią spal­vą taip pat ren­ka­si gar­bėt­roš­ kos, no­r in­t ys pa­da­r y­t i įspū­d į žmo­ nės. Jie ne­bi­jo ri­zi­kuo­ti nei ke­ly­je, nei gy­ve­ni­me. „Juo­dų au­to­mo­bi­l ių sa­v i­n in­kai ne­ pa­s i­duo­d a ma­n i­pu­l ia­c i­joms, – tei­ gia spal­v ų kon­sul­tan­tė ir ten­den­ci­ jų pro­gno­zuo­to­ja Leat­ri­ce Ei­se­man. – Jie ver­ti­na kla­si­ką ir ele­gan­ci­ją ne tik rink­da­mie­si au­to­mo­bi­l į, bet ir ki­to­se sri­t y­se. Šią spal­vą ver­t i­nan­t ys žmo­ nės ne tik vai­ruo­ja juo­dus au­to­mo­bi­ lius, bet ir mėgs­ta vil­kė­ti juo­dus dra­ bu­ž ius.“ Be­je, eks­per­tai tei­g ia, kad vien­g un­ giai daž­niau nei vi­du­ti­niš­kai ren­ka­si juo­dus au­to­mo­bi­l ius. Šią spal­vą, ku­ ri sim­bo­l i­zuo­ja ga­lią, taip pat daž­nai ren­ka­si ban­k i­n in­kai, tur­t in­g ų įmo­ nių va­do­vai.

Auk­si­nė: su­ma­nu­mas, šil­tu­mas

„Auk­si­nė spal­va dvel­k ia ši­lu­ma, bet jai pri­ski­r ia­mas ir pro­t in­g u­mo, su­ ma­nu­mo at­spal­v is, – pa­brė­ž ia L.Ei­ se­man. – Žmo­nės, ku­r iems pa­t in­ka auk­si­nė spal­va, mėgs­ta kom­for­tą ir yra pa­si­ry­žę už jį su­mo­kė­ti. Jie ži­no, kaip pa­t rauk­t i ap­l in­k i­n ių dė­me­sį ir pa­verg­ti jų šir­dis.“ Bal­ta: gry­na, šva­ru, konk­re­tu

Ma­din­gos bal­tos spal­vos au­to­mo­bi­lių sa­vi­nin­kams įtik­ti sun­ku. „Jie – skru­pu­l in­g i ir pe­dan­tiš­k i, – tvir­ ti­na L.Ei­se­man. – Šie žmo­nės no­r i, kad vis­kas bū­tų gry­na ir šva­ru, aiš­ku ir konk­re­tu. Po bal­ta spal­va nie­ko ne­

pas­lėp­si. Mo­te­ris, ku­ri pa­si­rin­ko bal­ tą au­to­mo­bi­l į, skru­pu­l in­gai rū­pin­sis jo šva­ra. Ji bus to­kia pat pe­dan­tiš­ka ir ki­to­se gy­ve­ni­mo sri­ty­se.“ Be­je, ma­no­ma, kad bal­tos spal­vos au­ to­mo­bi­l ius daž­n ai vai­r uo­ja ne­r yž­ tin­g i, ta­č iau no­r in­t ys iš­si­skir­t i ar to­ kiu iš­raiš­kos bū­du at­s i­k ra­t y­t i ne­v i­ sa­ver­t iš­k u­mo komp­lek­s o žmo­nės.

Kar­t ais jie bū­n a ro­m an­t i­k ai ir sva­ jok­l iai.

Rau­do­na: di­na­miš­ku­mas ir jaus­

mai Rau­do­nas au­to­mo­bi­lis ga­li bū­ti ir rau­ do­no­jo vy­no spal­vos, ir skais­čiai rau­ do­nas. Skais­čiai rau­do­nų au­to­mo­bi­ lių sa­vi­nin­kai yra drą­ses­ni.

Rau­do­nos spal­vos au­to­mo­bi­lius ren­ ka­si pa­si­ti­k in­tys sa­vi­mi, vie­tą vi­suo­ me­nė­je iš­si­ko­vo­ję as­me­nys. Jie ne­bi­ jo ro­dy­ti sa­vęs, tu­ri ly­de­rio sa­vy­bių. „Rau­do­na spal­va, be jo­k ių abe­jo­n ių, yra aist­ros spal­va, – sa­ko L.Ei­se­man.

– Ji spin­du­liuo­ja stip­rią ener­g i­ją. Rau­ do­nų au­to­mo­bi­lių sa­vi­nin­kai mėgs­ta dė­me­sį, jie ak­ty­v ūs, bend­rau­jan­tys.“ Rau­do­no­jo vy­no spal­vos au­to­mo­bi­ lių vai­r uo­to­jams bū­d in­gos pa­na­šios sa­vy­bės, bet jie yra šiek tiek su­bti­les­ ni. „Jei no­ri­te su­pras­ti šiuos žmo­nes, tu­r i­te žvelg­t i gi­l iau“, – aiš­k i­na L.Ei­se­ man.

Eks­per­tai tei­gia, kad ne­te­kė­ju­sios mo­ te­rys mėgs­ta ryš­kius rau­do­nus au­to­ mo­bi­lius, o iš­te­kė­ju­sios mie­liau va­ži­ nė­ja ža­l ios spal­vos trans­por­to prie­ mo­nė­m is. Psi­cho­lo­gai aiš­k i­na, kad vien­gun­giai ir vien­gun­gės ryš­kes­nių spal­v ų au­to­mo­bi­l ius ren­ka­si gal­būt

no­rė­da­mi at­k reip­t i dė­me­sį. Su­si­tuo­ ku­siems to ne­be­rei­kia.

Ro­ži­nė: sau­gu­mas, at­si­pa­lai­da­vi­

mas Šios spal­vos au­to­mo­bi­lio nie­ka­da ne­ pa­si­rinks nei rim­tas ban­ki­nin­kas, nei nuo­bo­dus bu­hal­te­r is, tik eks­cent­r iš­ kas lais­vas me­n i­n in­kas ar­ba ne­nus­ pė­ja­ma mo­te­ris.

Ma­no­ma, kad ro­ž i­nė ta­po po­pu­l ia­ ri su­k ū­r us lė­lę Bar­bę, ta­čiau moks­ li­n in­kai nu­sta­tė, kad ši spal­va už­ko­ duo­ta mo­te­r ų sme­ge­ny­se. Tai – ur­vi­ nių žmo­nių pa­li­k i­mas.

Se­nais lai­kais žmo­nės iš­g y­ven­da­vo iš me­d žiok­lės ir gam­tos gė­ry­bių, tad ro­ž i­nė ir rau­do­na spal­vos aso­ci­juo­ja­ si su uo­go­mis ir vai­siais, ku­riuos rink­ da­vo mo­te­rys. Šios spalvos panašius jausmus sukelia iki šiol.

Pil­ka: neut­ra­lu­mas ir sai­kas

„Tai, ką ma­to­te, ati­t in­ka tai, ką gau­ si­te“, – bū­tent taip ga­l i­ma api­bū­d in­ ti ties­mu­kus pil­k ų au­to­mo­bi­l ių sa­vi­ nin­kus. Ši spal­va yra aki­vaiz­džiai neut­ra­li, va­ di­na­si, iš­duo­da sai­k in­gu­mą, pra­ktiš­ ku­mą. Žmo­g us, ku­r is ren­ka­s i šios spal­vos au­to­mo­bi­l į, yra pra­g ma­t iš­ kas, mėgs­ta ap­svars­ty­ti ir pla­nuo­ti.

aukš­to in­te­lek­to, ne­ma­žai gy­ve­n i­me pa­s ie­kę, bet di­de­l io ap­l in­k i­n ių su­s i­ do­mė­ji­mo ne­s ie­k ian­t ys as­me­nys. „Ši spal­va dvel­k ia šal­t u­mu, fu­t u­r iz­ mu, pra­ban­ga ir ko­k y­be, – sa­ko L.Ei­ se­man. – Juk vis­kas, kas tu­ri me­ta­li­n į at­spal­v į, pa­vyz­d žiui, si­dab­ras ar auk­ sas – lai­ko­ma bran­giais, ver­tin­gais da­ ly­kais.“ Si­dab­ro bliz­ge­sį pa­si­r in­kęs žmo­g us ne­pa­si­ten­k ins pil­ka spal­va. „Jis no­r i si­dab­r i­n io at­spal­v io, nes jis at­ro­do pres­ti­ž iš­k iau. Šis žmo­gus ver­ ti­na pra­ban­g ią ele­gan­c i­ją“, – tei­g ia eks­per­tė.

Tam­siai mė­ly­na – pa­si­ti­kė­ji­mas

Nes­var­bu, au­to­mo­bi­lis žyd­ras ar tam­ siai mė­ly­nas, jo sa­vi­nin­ku tik­rai ga­li­ te pa­si­t i­kė­t i. Ki­tos sa­v y­bės šiek tiek ski­ria­si.

Be­je, mė­ly­na spal­va ug­do pro­t i­n ius ­ge­bė­ji­mus ir ra­m i­na. Mė­ly­nus au­to­ mo­bi­lius daž­niau­siai ren­ka­si sa­vi­mi ne­pa­si­ti­kin­tys ir vi­sur slap­tą po­teks­tę įžvel­g ian­tys as­me­nys. Mer­g i­nos mė­ ly­nas ma­ši­nas vai­ruo­ja re­tai. Šią spal­ vą drą­siai ga­li­ma va­din­ti vy­riš­ka.

Spal­v ų eks­per­tai iš­ty­rė, kad san­tuo­ kos ry­šiais su­sais­ty­ti as­me­nys pir­me­ ny­bę tei­k ia si­dab­r i­nei spal­vai, o vai­ kus au­gi­nan­čios šei­mos mėgs­ta ža­lią ir ru­dą au­to­mo­bi­lio spal­vas.

„La­bai švie­saus ir vi­du­t i­n iš­kai švie­ saus au­to­mo­bi­l io vai­r uo­to­jas nie­ka­ da ne­pra­ran­da kant­r y­bės, – tvir­t i­na L.Ei­se­man. – Tiems, ku­rie vai­ruo­ja šio at­spal­vio trans­por­to prie­mo­nę, pa­tin­ ka me­ta­lo šal­tu­mas. Tai žmo­nės, ku­ rie at­ro­do la­bai tvir­ti, juos iš tie­sų sun­ ku iš­ves­ti iš pu­siaus­vy­ros. Jei šis žmo­ gus – jū­sų drau­gas, jis bus jū­sų drau­ gas iki gy­ve­ni­mo pa­bai­gos.“

Pil­k a ir si­dab­r i­nė – neut­ra­l iau­s ios ir pra­k tiš­k iau­s ios spal­vos. Jas ren­k a­s i

Švie­siai mė­ly­na spal­va – tai ir ra­my­ bė, ir iš­ti­ki­my­bė, ir tei­sin­gu­mas. Tam­

Si­dab­ro: fu­tu­riz­mas, pres­ti­žas

siai mė­ly­nus au­to­mo­bi­lius vai­ruo­jan­ tys žmo­nės la­biau pa­si­ti­k i sa­vi­mi.

Tam­siai ža­lia: tai – har­mo­ni­ja

„Ža­l ia yra la­biau­s iai su­b a­l an­s uo­t a gam­tos spal­va, – aiš­k i­na L.Ei­se­man.

– Kuo ji sod­res­nė, tuo pa­t i­k i­mes­nė ir tra­d i­ciš­kes­nė. Aš tu­r iu ome­ny­je ne tam tik­rais pe­r io­dais ma­d in­gą mels­ vai žals­vą at­spal­v į, bet „Ja­g ua­ro“ ža­ lu­mą. Šio kla­si­ki­nio au­to­mo­bi­lio spal­ va iki šiol sie­ja­ma su tra­d i­ciš­k u­mu.“ O ką ga­li­ma pa­sa­ky­ti apie švie­siai ža­ lio au­to­mo­bi­lio sa­vi­nin­ką? Tai – or­ga­ niš­ku­mas, pa­pras­tu­mas, kuk­lu­mas. „Tai – gam­tos žmo­gus. Jis no­ri, kad ap­ lin­k i­n iai jį lai­k y­t ų pa­pras­t u, ne­kap­ ri­z in­g u, kuk­l iu, – sa­ko L.Ei­se­man. – Toks žmo­gus yra la­bai na­tū­ra­lus.“ Ža­l ią spal­vą ren­ka­si ir sve­t i­mos įta­ kos ven­g ian­t ys bei nau­jo­vė­m is be­ si­do­min­tys žmo­nės, ku­rie vi­sa­da ge­ rai ap­gal­vo­ja vi­sus „už“ ir „prieš“. Ža­ lios spal­vos au­to­mo­bi­l ių vai­r uo­to­jai yra pa­ti­k i­mi ir są­ž i­nin­g i.

Oran­ži­nė: kū­ry­biš­ku­mas, in­di­vi­

dua­lu­mas Apel­si­ni­nės spal­vos au­to­mo­bi­lis yra uni­ka­lus. Tai – ak­t y­v u­mo, op­t i­m iz­ mo ir grei­čio spal­va, su­ku­rian­t i sėk­ mės po­jū­tį. Oran­ž i­nius au­to­mo­bi­lius daž­niau­siai vai­ruo­ja ener­gin­gi, kū­ry­ bi­nio po­ten­cia­lo tu­rin­tys žmo­nės. „Tai vie­nas iš įdo­miau­sių pa­si­rin­ki­mų, nes žmo­nės, ku­riems pa­tin­ka oran­ž i­ niai au­to­mo­bi­liai, pa­pras­tai yra la­bai ar­t is­t iš­k i, kū­ry­biš­k i, ori­g i­na­lūs, – aiš­ ki­na L.Ei­se­man. – Tai – įdo­mios, cha­ riz­ma­tiš­kos as­me­ny­bės.“

29

šeštadienis, liepos 7, 2012

menas ir pramogos

Padėka už nuopelnus

Už nuo­pel­nus Lie­tu­vos kul­tū­rai Ka­ra­liaus Min­dau­go ka­rū­na­vi­ mo die­nos pro­ga Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė va­kar or­di­nais ap­do­va­no­jo nu­si­pel­niu­sius Lie­tu­vai žmo­nes, tarp jų – jau mi­ ru­sius re­zis­ten­ci­jos da­ly­vius, taip pat gar­sius me­ni­nin­kus ir tra­ di­ci­jų puo­se­lė­to­jus.

Dė­me­sys par­ti­za­nams

Ap­do­va­no­ji­mų ce­re­mo­ni­jo­je iš vi­ so pa­gerb­ti 34 Lie­tu­vos ir už­sie­ nio pi­lie­čiai. Vy­čio Kry­žiaus or­di­ no Ka­ri­nin­ko kry­žiu­mi po mir­ties įver­tin­ti lais­vės ko­vo­to­jas Vy­tau­tas Bag­do­na­vi­čius, žu­vęs 1945 m., 1941 m. bir­že­lio su­ki­li­mo ren­gė­jas Jo­nas Jab­lons­kis, su­šau­dy­tas 1941 m. Bal­ ta­ru­si­jo­je, 1941 m. bir­že­lio su­ki­li­mo da­ly­vis Bro­nius Ja­ku­bo­nis-Stik­las, žu­vęs 1949 m., 1941 m. bir­že­lio su­ki­li­mo ren­gė­jas Jo­nas Ša­raus­kas, su­šau­dy­tas 1941 m. Bal­ta­ru­si­jo­je.

Ne­pa­mirš­tos ir dai­nos

Or­di­no „Už nuo­pel­nus Lie­tu­ vai“ Ka­ri­nin­ko kry­žius su­teik­tas la­kū­nui, ak­ro­ba­ti­nio skrai­dy­mo meist­rui Jur­giui Kai­riui, dip­lo­ma­ tui Ze­no­nui Ku­me­tai­čiui, ak­ty­viai pa­si­prie­ši­ni­mo so­vie­tų oku­pa­ci­jai da­ly­vei Da­liai Ta­rai­lie­nei.

Taip pat tarp ap­do­va­no­tų­jų – kom­po­zi­to­rius Ju­li­jus And­re­je­vas,

mu­zi­ko­lo­gas Jo­nas Vy­tau­tas Bru­ ve­ris, žur­na­lis­tas Ma­rius Jan­čius, tau­to­dai­li­nin­kas Alf­re­das Al­gir­das Jo­nu­šas, Vil­niaus teat­ro „Lė­lė“ va­ do­vas Juo­zas Mar­cin­ke­vi­čius, žur­ na­lo „Me­tai“ vy­riau­sia­sis re­dak­to­ rius Da­nie­lius Mu­šins­kas ir ki­ti.

Už lie­tu­vių tau­tos par­ti­za­ni­nio pa­si­prie­ši­ni­mo so­vie­tų oku­pa­ci­ jai is­to­ri­jos įam­ži­ni­mo puo­se­lė­ji­ mą medaliai prisegti gru­pės „Sky­ lė“ so­lis­tei Ais­tei Smil­ge­vi­čiū­tei ir gru­pės va­do­vui Ro­kui Ra­dze­vi­čiui.

D.Gry­baus­kai­tė or­di­nais ap­do­va­ no­jo ir ke­tu­ris le­gen­di­nius ak­to­ rius – Re­gi­man­tą Ado­mai­tį, Juo­zą Bud­rai­tį, Vai­vą Mai­ne­ly­tę ir Vy­tau­ tą Paukš­tę. Jiems skir­ti or­di­no „Už nuo­pel­nus Lie­tu­vai“ Ko­man­do­ro di­die­ji kry­žiai.

Paskata nesustoti

V.Mai­ne­ly­tė, dė­ko­da­ma už to­kią pa­gar­bą, sa­kė no­rin­ti dar atei­ty­je tu­rė­ti dar­bų, ver­tų vals­ty­bės or­di­

no. „Tai la­bai di­de­lis įver­ti­ni­mas, ir aš ži­nau, kad jis ne tik man pri­klau­ so – ir ma­no par­tne­riams, ir re­ži­ sie­riams, ir žiū­ro­vams. Taip no­rė­ čiau atei­ty­je dar tu­rė­ti to­kių dar­bų, kad pa­tei­sin­čiau šį ap­do­va­no­ji­mą“, – po pre­zi­den­tū­ro­je vy­ku­sios vals­ ty­bės ap­do­va­no­ji­mų įtei­ki­mo ce­re­ mo­ni­jos žur­na­lis­tams sa­kė ak­to­rė.

Ji džiau­gė­si, kad to­kius pa­čius or­di­nus ga­vo ir drau­ge su ja jos pir­ ma­ja­me fil­me „Vy­rų va­sa­ra“ 1971 m. fil­ma­vę­si par­tne­riai R.Ado­mai­ tis bei J.Bud­rai­tis. Ak­to­rė pri­pa­ži­ no: to­kį vals­ty­bės dė­me­sį pa­ti­ria pir­mą­kart. Pa­sak jos, ak­to­riams, ypač į pen­si­ją išė­ju­siems ir kar­je­rą tik pra­de­dan­tiems, no­rė­tų­si nuo­la­ ti­nio dė­me­sio, nes tai yra „ta gru­ pė, ku­ri taip pat la­bai vargs­ta“.

Vals­ty­bės ap­do­va­no­ji­mai pa­p­ ras­tai tei­kia­mi lie­pos 6-ąją ir va­ sa­rio 16-ąją, kai mi­ni­mos vals­ty­ bės įkū­ri­mo ir at­kū­ri­mo die­nos.

VD, BNS inf.

Įvertino: Pre­zi­den­tė D.Gry­baus­kai­tė už re­zis­ten­ci­nio pa­si­prie­ši­ni­mo

įam­ži­ni­mą kū­ry­bo­je ap­do­va­no­jo su­tuok­ti­nius A.Smil­ge­vi­čiū­tę ir R.Ra­ dze­vi­čių.

Tomo Urbelionio (BFL) nuotr.

30

šeštadienis, liepos 7, 2012

menas ir pramogos

Ka­ra­lie­nės Mor­tos ma­gi­ja Minint Mindaugo karūnavimo dieną, nepelnytai pamirštama jo bendražygė, pir­ moji Lietuvos karalienė Morta: ji pa­si­žy­mė­ jo ir kaip šau­ni pi­lių šei­mi­nin­kė, ir kaip po­ li­ti­nių įvy­kių da­ly­vė, vy­ro pa­ta­rė­ja, my­lin­ti žmo­na ir mo­ti­na.

Vir­gi­ni­ja Sku­čai­tė v.skucaite@diena.lt

jo Lie­tu­vos kai­my­nų val­do­vai, ki­ti di­di­kai.

Port­re­tų iš­ta­kos

Vei­dai – vaiz­duo­tės vai­sius

Apie pir­mą­ją Lie­tu­vos ka­ra­lie­ nę is­to­ri­kai tu­ri ne­daug duo­me­nų (pa­grin­di­nis šal­ti­nis – ei­liuo­to­ ji Li­vo­ni­jos kro­ni­ka), to­dėl Mor­ tos po­rtre­tą pa­ban­dė­me su­dė­lio­ ti iš­klau­sę ke­lis šiai iš­ki­liai fi­gū­rai nea­be­jin­gus as­me­nis – me­ni­nin­ kus ir is­to­ri­kus.

Gar­si sce­nog­ra­fė ir dai­li­nin­ kė kau­nie­tė Ja­ni­na Ma­li­naus­kai­ tė Lie­tu­vos val­do­vų po­rtre­tus pra­ dė­jo slap­ta ta­py­ti so­viet­me­čiu.

1972-ai­siais spek­tak­lį „Bar­bo­ra Rad­vi­lai­tė“ pa­sta­tęs Kau­no dra­ mos teat­ro ko­lek­ty­vas pa­ty­rė di­de­ lį sau­gu­mie­čių ir par­ti­nės val­džios spau­di­mą, nes vei­ka­lo pa­bai­go­ je į sce­ną iš vir­šaus bu­vo nu­leis­tas Auš­ros var­tų Ma­ri­jos pa­veiks­las. „Aš, to spek­tak­lio sce­nog­ra­fė, vė­ liau iš­gy­ve­nu­si dar ne vie­ną konf­ lik­tą su so­vie­ti­ne val­džia ir sau­gu­ mie­čiais, pa­si­nė­riau į ki­tą kū­ry­bos sri­tį – slap­ta pra­dė­jau ta­py­ti Lie­ tu­vos val­do­vų po­rtre­tus“, – slap­ to po­mė­gio prie­žas­tis pri­si­mi­nė J.Ma­li­naus­kai­tė.

Prieš ta­py­da­ma ji per­skaitė daug li­te­ra­tū­ros apie Min­dau­go epo­ chą, ana­li­za­vo ar­cheo­lo­gi­nių ty­ri­ mų me­džia­gą, do­mė­josi, kuo vil­kė­

XIII a. dau­gu­ma me­džia­gų į Lie­tu­ vą at­ke­liau­da­vo iš dabartinių Olan­ di­jos, Vo­kie­ti­jos, Če­ki­jos teritorijų, o iš Ry­tų ša­lių – ma­žai. Iš Va­ka­rų ša­lių Lie­tu­vą daž­niau­siai pa­siek­ da­vo juo­dos, pil­kos ir rau­do­nos spal­vų me­džia­gos, iš ku­rių dra­bu­ žiai bu­vo siu­va­mi lie­tu­vių meistrų.

J.Ma­li­naus­kai­tė ap­ren­gė Min­dau­gą ir Mor­tą – pir­mą Lie­tu­vos vals­ty­ bės ka­ra­liš­ką­ją po­rą – šil­tos rau­do­ nos spal­vos man­ti­jo­mis, kas bu­vo įpras­ta, anot dai­li­nin­kės, Va­ka­rų ša­lių val­do­vams.

Mor­tos gal­vą pa­puo­šė ne tik ka­ rū­na – val­do­vės ženk­lu, bet ir bal­ tiš­ku anuo­met vy­res­nių mo­te­rų dė­vė­tu gal­vos ap­dan­ga­lu, o kai­rės ran­kos pirš­tus – di­di­kių mū­vė­tais žie­dais. „Ta­py­da­ma daž­nai sa­vęs klaus­ da­vau, ar ga­lė­jo mū­sų pir­mo­ji ka­ ra­liš­ko­ji po­ra at­ro­dy­ti taip. Jei kil­ da­vo abe­jo­nių, vėl pra­dė­da­vau skai­ty­ti spe­cia­lią li­te­ra­tū­rą, kad pa­si­tiks­lin­čiau vie­ną ar ki­tą ap­ran­ gos de­ta­lę, ka­rū­nos for­mą, žie­dus, dra­bu­žių są­sa­gas, pa­puo­ša­lus“, – kal­bė­jo J.Ma­li­naus­kai­tė, su­kū­ru­ si įspū­din­gą 20 Lie­tu­vos val­do­vų po­rtre­tų ga­le­ri­ją.

Valdovai: J.Ma­li­naus­kai­tės su­kur­ti Lie­tu­vos pir­mo­sios ka­ra­liš­ko­sios po­ros po­rtre­tai da­bar lai­ki­nai sau­go­mi Lie

Bend­ra šei­mos kū­ry­ba

Klai­pė­dos dra­mos teat­ro ak­to­rė Re­gi­na Ar­ba­čiaus­kai­tė prie Mor­ tos is­to­ri­jos pri­si­lie­tė reng­da­ma pro­gra­mą „Iš­ki­lios Lie­tu­vos mo­ te­rys“. Vie­na iš jos da­lių va­di­na­si „Ka­ra­lie­nė Mor­ta“ – šios mo­nod­ra­mos prem­je­ra įvy­ko 2010 m.

Kel­mė­je, prie se­no dva­ro ąžuo­lo. „Is­to­ri­jo­je ne­daug iš­li­ko ži­nių apie Lie­tu­vos di­džia­vy­rių mo­te­ ris, nors daž­nai jos bū­da­vo mo­ ra­li­nis ir dva­si­nis tų vy­rų rams­tis.

Na­mie dis­ku­tuo­jant su sa­vo vy­ru ar­cheo­lo­gu, eko­no­mis­tu ir ra­šy­ to­ju Ro­ku Flic­ku apie įžy­mių Lie­ tu­vos vy­rų mo­te­ris, jų vaid­me­nį vals­ty­bės gy­ve­ni­me, gi­mė mi­nė­ tos pro­gra­mos apie to­kias mo­te­ris idė­ja. Ir Ro­kas pa­ra­šė vie­no veiks­ mo tri­jų pa­veiks­lų is­to­ri­nę dra­mą, ku­rios vie­na da­lis skir­ta ka­ra­lie­ nei Mor­tai“, – pri­simi­nė R.Ar­ba­ čiaus­kai­tė.

Anot ak­to­rės, Mor­ta – tra­giš­ka ir kar­tu stip­ri as­me­ny­bė. Jos tra­giz­ mas sly­pi be­ga­li­nė­je mei­lė­je sa­vo tau­tai, jos vy­ro, ka­ra­liaus Min­dau­ go, ku­ria­mai vals­ty­bei ir nu­si­vy­li­ me dėl pra­žū­tin­gos ša­liai sa­vų­ jų ne­san­tai­kos, bai­mė­je dėl vai­kų atei­ties.

Pra­žū­tin­gas pla­nas

Vaid­muo: R.Ar­ba­čiaus­kai­tės ka­ra­lie­nė Mor­ta – tra­giš­ka ir kar­tu tvir­to

cha­rak­te­rio as­me­ny­bė.

Ro­ko Flic­ko nuo­tr.

Ak­to­rės per­teik­ta Mor­ta – mo­te­ ris, gy­ve­nu­si sun­kiu vals­ty­bės kū­ ri­mo­si lai­ko­tar­piu, kai vy­ko tar­ pu­sa­vio ko­vos ir te­ko ka­riau­ti su išo­rės prie­šais. Min­dau­gas, priė­ męs krikš­tą ir ka­rū­ną, il­gai­niui at­ vi­rai sto­jo į ko­vą su or­di­nu. Mor­ta lai­kė­si nuo­sai­kes­nės po­zi­ci­jos ir ne kar­tą ją pa­reiš­kė vy­rui. „Su­sir­gu­si ka­ra­lie­nė, no­rė­da­ ma, kad, jai mi­rus, jos vai­kai bū­tų sau­gūs ir iš­lik­tų ka­ra­liš­ko­ji di­nas­ ti­ja, sie­kė iš­gau­ti pa­ža­dą iš sa­ vo jau­nes­nės se­sers, iš­te­kė­ju­sios už ku­ni­gaikš­čio Dau­man­to, kad ši tap­tų Min­dau­go žmo­na“, – sam­ pro­ta­vo ak­to­rė.

„Ka­ra­liš­ko­ji po­ra sten­gė­si per jų bend­rą ka­ra­lia­vi­mo de­šimt­me­tį pa­si­nau­do­ti eu­ro­pi­nės ci­vi­li­za­ci­jos vai­siais: raš­tu, moks­lo pa­sie­ki­mais, me­nais, kul­tū­ra“, – dės­tė R.Ar­ba­ čiaus­kai­tė.

Ka­ra­liš­ko­ji po­ra sten­ gė­si per jų bend­rą ka­ ra­lia­vi­mo de­šimt­ me­tį pa­si­nau­do­ti eu­ro­pi­nės ci­vi­li­za­ ci­jos vai­siais: raš­tu, moks­lo pa­sie­ki­mais, me­nais, kul­tū­ra.

Trys sū­nūs?

Nė­ra ži­no­ma nei tiks­li Mor­tos gi­ mi­mo da­ta ir vie­ta, nei ve­dy­bų su Min­dau­gu lai­kas. Tei­gia­ma, kad jie tu­rė­jo tris sū­nus – jau­nė­lius Ruk­ lį ir Ru­pei­kį, o vy­riau­sia­sis Vai­šel­ ga (ma­no­ma, iš pir­mos san­tuo­kos) bu­vo pa­si­rin­kęs vie­nuo­lio ke­lią (jis įkū­rė pir­mą krikš­čio­niš­ką vie­nuo­ ly­ną Lie­tu­vos te­ri­to­ri­jo­je).

Be­je, Vai­šel­ga neiš­ven­gė tė­vo ir dvie­jų bro­liu­kų, ku­riuos 1263 m. nu­žu­dė su­si­mo­kę ku­ni­gaikš­čiai Tre­nio­ta ir Dau­man­tas, li­ki­mo: jį po pen­ke­rių me­tų nu­žu­dė Ha­li­čo ku­ni­gaikš­tis Lvo­vas.

Mei­lė gi­mė Vis­man­tuo­se

Nors nė­ra tiks­liai ži­no­ma, iš kur ki­lu­si Mor­ta, kaip ji su­si­pa­ži­no su Min­dau­gu, vie­na iš ver­si­jų by­lo­ ja, kad ji bu­vo Šiau­lių ku­ni­gaikš­ čio Vis­man­to duk­ra. Tai lyg ir pa­ tvir­ti­na vie­to­var­džiai (Vis­man­tų gy­ven­vie­tė, o ša­lia jos – ka­ra­lai­ čio Ruk­lio var­du pa­va­din­tas Ruk­ lau­kis).

Min­dau­go ve­dy­bos su Vis­man­ tai­te ga­lė­jo įvyk­ti po per­ga­lės prie Sau­lės (1236 m.). Bū­tent tuo me­ tu, lie­tu­viams šven­čiant Vis­man­tų

pi­ly­je per­ga­lę, ga­lė­jo būti at­vers­tas pir­mas Mor­tos ir Min­dau­go mei­lės istorijos pus­la­pis.

Mor­tą ir Min­dau­gą, su­vo­ku­sius Lie­tu­vos priė­mi­mo į Eu­ro­pos vals­ ty­bių šei­mą reikš­mę, krikš­tui ruo­ šė vie­nuo­lis Kris­ti­jo­nas, abu juos kar­tu su sū­nu­mis ir dau­gy­be ka­rių 1251 m. pa­krikš­ti­jo And­rius Štir­ lan­die­tis, o anuo­me­ti­s po­pie­žius Ino­cen­tas IV įpa­rei­go­jo Kul­mo vys­ku­pą vai­ni­kuo­ti Min­dau­gą su Mor­ta ka­ra­liais.

Tai ga­lė­jo įvyk­ti 1253 m. lie­pos 6-ąją (pa­gal pro­f. Ed­var­dą Gu­da­ vi­čių) ar­ba bir­že­lio 29-ąją (pa­gal is­to­ri­ką To­mą Ba­ra­naus­ką). Da­lies lie­tu­vių ar­cheo­lo­gų ir ar­chi­tek­ tū­ros is­to­ri­kų ma­ny­mu, iš­kil­mės ga­lė­jo vyk­ti spe­cia­liai vai­ni­ka­vi­ mo ceremonijai su­mū­ry­to­je pir­ mo­jo­je Vil­niaus ka­ted­ro­je ar­ba ant da­bar­ti­nio Pa­la­ta­vio pi­lia­ kal­nio sto­vė­ju­sio­je La­ta­vos pi­ly­ je (pa­sak T.Ba­ra­naus­ko).

Da­ly­va­vo vals­ty­bės gyvenime

Min­dau­gas ir Mor­ta bu­vo vai­ni­ kuo­ti Ry­gos meist­rų nu­kal­din­to­ mis ka­rū­no­mis, jiems įteik­tos ten pat su­kur­tos ka­ra­liš­ko­sios in­sig­ ni­jos. Abu juos po de­šim­ties ka­ra­ lia­vi­mo me­tų mir­tis už­klu­po be­ veik tais pa­čiais me­tais.

Anot istorikės Danutės Gruz­ die­nės, sve­tim­ša­liai met­raš­ti­nin­ kai apibūdino Mortą kaip jautrią motiną ir kaip visateisę valstybi­ nių reikalų dalyvę.

Aki­vaiz­du ir tai, kad ka­ra­lie­ nė Mor­ta bu­vo įta­kin­ga ka­ra­liaus pa­ta­rė­ja, bet kar­tu ir reik­li spren­ džiant es­mi­nius vals­ty­bės rei­ka­lus.

Pa­sak D.Gruz­die­nės, ka­ra­lie­nė at­ kak­liai prie­kaiš­ta­vo Min­dau­gui dėl jo bend­ra­dar­bia­vi­mo su pa­go­ny­bės ša­li­nin­ku bei ka­ra­liaus prie­ši­nin­ku Tre­nio­ta ir pra­šė pa­keis­ti nuo­mo­ nę apie šį ku­ni­gaikš­tį. Įvy­kiai pa­ ro­dys, kad ji bu­vo tei­si ir įžval­gi ne tik šio­je si­tua­ci­jo­je.

8A[ :><?8CB4@8[ 8@ B4;4D8G>@8[ B08AF<0A 8; =8C94 M0;68@8> 6 B4; " EEE ?2 74;? ;B

ĹĄeĹĄtadienis, liepos 7, 2012

KelioniĹł N X >=3>=Y A0C6808 6@48B08 D4O0<4 A8C=

Tel. 261 3653, 261 3655 B8=8CA 84BCD>94 ?@8AB0B><4 8:8 3C@[ 4; =5>@<028 skelbimai@vilniausdiena.lt 90 I EEE ;84BCD0;>=3>=0A 2><

4O0<4 :4;48D8CA X >:84B89Y 0=89Y ;0=38 9Y 4; 4 ?0NB0A ?4@D4G8<08 8=5>$6<08; 2><

SIĹŞLO DARBÄ&#x201E;

Kitos 4AB0=30@B8=8[ 10;3[ 60<F10 C:NB0 :>:F 1\ I O4<0 :08=0 EEE 6C>1>A10;308 ;B 4;

PARDUODA NekilnojamÄ&#x2026;jÄŻ turtÄ&#x2026; ,0@3C>30<0A 3D849[ :0<10@8[ 1CB0A ,0;0= 6>A 24=B@4 CO 10O=FZ8>A \@84A 6 4;

Konditerijos ÄŻmonÄ&#x2014; priims ÄŻ darbÄ&#x2026; Vilniaus regione vairuotojÄ&#x2026;-ekspeditoriĹł, vadybininkÄ&#x2026;-ekspeditoriĹł ir prekybos agentÄ&#x2026;. Tel. 8 %@0=6808 ?4@:0<4 <8N:Y AC O4<4 0@10 8NA8 611 45 000.

PERKA

<> ACB0@B8A @ ,;0=0D8<> B8:A;0A I :9/4>0<45:= O8:9S ;<448= O /,<-N *4794,?= ?0:48AB8 O4<\A B8:A;8=W ?0A:8@BX ?060; 14=3@>9> <024:90 @,4<?:>:5N 06=;0/4>:<4Q @,/B-4949 ?;0=> A?@4=38=8CA ?030;FB8 A:;F?Y =CAB0BFB8 6N 06=;0/4>:<4Q 4< ;<06B-:= ,209>N (07 B4@8B>@89>A =0C3>98<> 8@ BD0@:F<> @4O8<Y 4

B0;8>9> ?;0=> >@60=8G0B>@8CA I % J -40;H

(>NB0CB> 6 8;=8CA B4; ,@>94:B> @4=6\90A I % J- 0@278B4:B[ ABC 3890H ,0<\=:0;=8> 6 8;=8CA ,0@4=6

PASLAUGOS

KelioniĹł

KARĹ Ä&#x152;IAUSI KELIONIŲ PASIĹŞLYMAI

J O !:9/:9N =,?24,4 2<04>,4 @0K,80 =4?9 >494?= !40>?@:50 ;<4=>,>:80 464 /?<Q (07

PASLAUGOS

e­tu­vos na­cio­na­li­nia­me mu­zie­ju­je.

Iť Lie­tu­vos na­cio­na­li­nio mu­zie­jaus fon­dų

PERKA

985889 B4@8B>@89[ ?;0=0D8<> >@60=8G0B> Brangiai perkame miĹĄkÄ&#x2026; su Ĺžeme arba iĹĄsi- 34B0;8>9> PRANEĹ IMAS. Nac. ĹžemÄ&#x2014;s tarnybos Vilniaus kirsti. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iĹĄ kar- @80CA B48A8[ 8@ ?0@486[ ?4@30D8<> ACB0@B8A @ r. ĹžemÄ&#x2014;tvarkos skyriaus 2012 06 29 ÄŻsakymu to. Tel. 8 676 41 155.

Nr. 48VÄŽ-(14.48.2.)-2861 patvirtintas ĹžemÄ&#x2014;s 929903 sklypo Nr. 4130/0100:0036, esanÄ?io DĹŤkĹĄtĹł sen., PadvariĹł k., Vilniaus r., formavimo ir pertvarkymo projektas, pagal kurÄŻ sklypas dalijamas ÄŻ keturis sklypus. SklypĹł pagrinKita dinÄ&#x2014; tikslinÄ&#x2014; ĹžemÄ&#x2014;s naudojimo paskirtis â&#x20AC;&#x201C; Parduodamas BUAB â&#x20AC;&#x17E;Coolspeedâ&#x20AC;&#x153; priklau- ĹžemÄ&#x2014;s ĹŤkio paskirties ĹžemÄ&#x2014;. Planavimo orsantis automobilis LEXUS RX 300, 2002 m., ganizatoriai â&#x20AC;&#x201C; J.TubienÄ&#x2014;, V.Tubis, P.Pileckij, uĹž didĹžiausiÄ&#x2026; pasiĹŤlytÄ&#x2026;, bet ne maĹžesnÄ&#x2122; nei G.Pileckis. RengÄ&#x2014;jas â&#x20AC;&#x201C; UAB â&#x20AC;&#x17E;Avaldaâ&#x20AC;&#x153;.

985891 25 000 Lt kainÄ&#x2026;. ParaiĹĄkos renkamos 14 die-

ÄŽVAIRĹŞS

Â&#x201E;Â&#x201E;PasiruoĹĄimas: 2007 m. ka­

ra­liť­kÄ&#x2026;­jÄ&#x2026; po­rÄ&#x2026; iĹĄ bron­zos Sta­ nis­lo­vas Kuz­ma nuliejo kon­ sul­tuo­da­ma­sis su pro­f. Alf­re­ du Bumb­laus­ku ir me­ni­nin­ku Pet­ru Rep­ťiu.

Iliust­ra­ci­ja iĹĄ al­bu­mo â&#x20AC;&#x17E;Sta­nis­lo­vas Kuz­maâ&#x20AC;&#x153;

Ka­pa­vie­tÄ&#x2014;s ne­Şi­no­mos Ka­r a­l ie­n Ä&#x2014; Mor­t a gi­mÄ&#x2014; apie 1210 m., mi­rÄ&#x2014; 1262 m. Yra le­gen­ da, kad Mor­ta pa­lai­do­ta ne­to­l i vie­tos, kur, anot is­to­r i­ko T.Ba­ra­ naus­ko, bu­vo ka­r ō­nuo­ta, â&#x20AC;&#x201C; La­ta­ vos kai­me­ly­je. Ä&#x152;ia, ne­to­l i Ĺ ven­ to­sios upÄ&#x2014;s, yra kal­va, o ant jos â&#x20AC;&#x201C; ma­Şes­nÄ&#x2014; kal­ve­lÄ&#x2014;, ku­r iÄ&#x2026; se­nes­ ni Ĺžmo­nÄ&#x2014;s va­d i­na Ka­ra­l ie­nÄ&#x2014;s ka­pu. Sa­ko­ma, kad bō­tent jis ta­ po ka­ra­l ie­nÄ&#x2014;s Mor­tos am­Ş i­no­jo poil­sio vie­ta.

Min­d au­g as bu­vo nu­Ş u­dy­t as 1263 m. su dviem sō­nu­mis â&#x20AC;&#x201C; Ruk­ liu ir Ru­pei­kiu. Met­rať­Ä?iai ne­nu­ ro­do nu­Ş u­dy­mo vie­tos, ta­Ä?iau esa­ma le­gen­dos, kad tai ÄŻvy­ko Ag­luo­no­je, Lat­ga­lo­je, uĹž 53 km ÄŻ ĹĄiau­rÄ&#x2014;s ry­tus nuo Daug­pi­lio.

NEMOKAMI SKELBIMAI

KASSI,

SA I KN

T A S R

AN DA !

%

KARĹ Ä&#x152;IAUSIKELIONIŲ KELIONIŲ PASIĹŞLYMAI (3/8>9639 1 &D

(3683>< KARĹ Ä&#x152;IAUSI PASIĹŞLYMAI &/6

+5<

KELIONIŲ ORGANIZATORIUS

?3683>< ?3683>< 5;+8=+< 6= @@@ 5;+8=+< 6= %/,4:52/5 . #

%/24/:8 A.Vienuolio g. 6, LT-01104 Vilnius #,2

(18

; <?+494+=/ +:6+85A=3 !3>49;5Q 0A 460A0A =C> B Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 ;/24/:8 ;/24/:8 17(49(8 29 <<< 17(49(8 29

60;1]B *CA D8A030 O0D\9> 0A 460A0A I vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt

>@>=B0A =C> B ND84A[ :0G8=> ?0A8@>3F<[ 8@ D84N1CZ8[ @>9CA# +>=@40;8A =C> B ,0<0BF:8B4 =C>AB018Y9Y L80C@\A <4@8:Y CO )8CAB>=0A =C> 9E05 2(/1(8 # ! " PARKINGÄ&#x201E; VILNIAUS B ORO UOSTE! *,=,<:= 6<?4C,= &B2,E'>:63:78,=E&B2, Ĺ˝emiausios Ĺžiemos " # sezono "# kelioniĹł kainos F?0B8=6Y :08=Y 0;60@8A =C> B 9?: !> OA8A0:F:8B4 A:@F3X 8:8 646CO\A 384=>A 8@ :9494Q 6<?4C,= &B2,E'>:63:78,=E&B2, 9?: Egiptas nuo 1295 Lt ÄŠ 9kç¼kĂ&#x2013;Ă&#x152;ÂĽÂťĂ&#x152; ÂŽk¼œĂ&#x152; ÂĄkĂ&#x2C6;kÂśĂ&#x201C;¼­kÄ&#x17D; %,84<J64>0 6,=/409494?= <R;0=P4?= 4< ,>=4;, ;48A:8B\A X =4?0<8@NB0<Y :4;8>=W 08=0 ?0B48:B0 X 018 ?CA4A AC >@> C>AB[ <>

!> Austrija nuo 1305 Lt ÄŠ :Â&#x160;¾ŽkÂľkĂ&#x152; ÂŽÂ&#x160;°¼œÂ&#x2018;Ă&#x152; ÂŽÂ&#x160;ÂĽĂ&#x201C;ÂĽÂľkĂ&#x152;Ä&#x17D; 7,4/?:64>0 7,4@0 ,7>45:= 5R<:50 I :4AZ808A TenerifÄ&#x2014;s nuo 1645 Lt @40P4,80 ?= O ><?8;4,?=4:= 9,6>40= @, ÄŠ L¼œŽĂ&#x152;ÂĽĂ&#x201C;Â&#x2018;Ă&#x152; ÂĽĂ&#x17D; Ă&#x2026;°kÂ&#x192;ÂĽkĂ&#x2013;Ă&#x152;ÂĽÂťĂ&#x152; Ă&#x2026;kĂ&#x152;ÂĽĂ&#x203A;°Ă&#x152;Ä&#x17D; "S2,?64>S= =,?70 @S5? 4< 20<, 9?:>,46, 8C9>@:0A =C> B -4G4@D0289>A <>:4AB8A 8:8 B <>:0<0A ?0 Tailandas nuo 3995 Lt 6,<S7O 0N8=6B>=0A =C> B ?8;3><08 DOVANA: UĹ˝SISAKANT Ĺ˝IEMOS KELIONÄ&#x2DC;, ,7>45:= 5R<:50 -?= 4< /4=6: 4< 7496=8B-S= 464 <?4C: 6,49, ;,>046>, 4J 4J;7,?648: ?:=>: %>AB>=0A =C> B 84B[ A:08Z8CA @81>B0A www.krantas.lt Daugiau kelioniĹł pasiĹŤlymĹł DOVANOSIME 7 DIENŲ AUTOMOBILIO <B>: ,?24,? 491:<8,.45:= AAA 6<,9>,= 7>

%

:8@AB8 8A>94 84BCD>94 BA8A:08B><4 8N :0@B> nĹł nuo paskelbimo UAB â&#x20AC;&#x17E;Adminasâ&#x20AC;&#x153;, VytauUAB â&#x20AC;&#x17E;IRDAIVAâ&#x20AC;? dirbti Vilniuje reikalingi: 4; to g. 33, Vilnius. Informacija tel. 8 619 39

ÄŽVAIRĹŞS

31

skelbimai

983975

betonuotojai, mĹŤrininkai, pagalbiniai dar698. bininkai. Kontakt. tel. 8 659 38 437, 8 659 % 985747 J% & +, .H 0@\=>A @ ?4@:0!

38 414.

PRANEĹ IMAS. Nac. ĹžemÄ&#x2014;s tarnybos Vilniaus 979398 D4@N4;8CA 60;D89CA 0D8A C<>:0<4 8N :0@B> r. ĹžemÄ&#x2014;tvarkos skyriaus 2012 04 30 ÄŻsakyUAB â&#x20AC;&#x17E;IRDAIVAâ&#x20AC;? dirbti Vilniuje reikalingi: +>:0<4 , + 4; mu Nr. 48VÄŽ-(14.48.2.)-1995 patvirtintas Ĺžeelektrikai, vÄ&#x2014;dinimo ir kondicionavimo sis-

temĹł montuotojai. Kontakt. tel. 8 659 38 mÄ&#x2014;s sklypo Nr. 4110/0500:0378, esanÄ?io SmigliĹł k., ZujĹŤnĹł sen., Vilniaus r., forma437, 8 659 38 414. vimo ir pertvarkymo projektas, pagal kurÄŻ 979417 sklypas dalijamas ÄŻ du sklypus. SklypĹł paUAB â&#x20AC;&#x17E;VIADUKASâ&#x20AC;&#x153; siĹŤlo darbÄ&#x2026; elektrikuigrindinÄ&#x2014; tikslinÄ&#x2014; ĹžemÄ&#x2014;s naudojimo paskirKita remontininkui, kuris mokÄ&#x2014;tĹł remontuotis â&#x20AC;&#x201C; ĹžemÄ&#x2014;s ĹŤkio paskirties ĹžemÄ&#x2014;. Planaviti kÄ&#x2014;limo mechanizmus. Reikalavimai: 8;=80CA 0?F60@3>A B48A<> =CB0@ mo organizatoriai â&#x20AC;&#x201C; R.NarkĹŤn, N.Ä&#x152;ukinienÄ&#x2014;, darbo patirtis ir atitinkami kvaliďŹ kaci- B8<8 % J*>0=>A 0D80;8=89>AH 8N:4;B0 10=:@>B> M.UĹžkuraitis, A.UĹžkuraitienÄ&#x2014;. RengÄ&#x2014;jas â&#x20AC;&#x201C; jos paĹžymÄ&#x2014;jimai. Darbo uĹžmokestis pa- 1F;0 2 1 @ % %0=:@CBC> UAB â&#x20AC;&#x17E;Baltijos matavimĹł organizacijaâ&#x20AC;&#x153;.

985894 gal susitarimÄ&#x2026;. Esant reikalui darbuoto90=Z8>A % J*>0=>A 0D80;8=89>AH 03<8=8AB@0B> jas gali bĹŤti apgyvendinamas. Tel. 8 615 PRANEĹ IMAS. Nac. ĹžemÄ&#x2014;s tarnybos Vilniaus @8C<8 ?0A:8@B0 % - .+ - - 29 327. r. ĹžemÄ&#x2014;tvarkos skyriaus 2012 06 20 ÄŻsakymu 985878

- R- / & *

& - patvirtintas U60;8>B0A 0A<C> Nr. 48VÄŽ-(14.48.2.)-2783 ĹžemÄ&#x2014;s I V4A>=8A B4; ,@0N>< 8:8 sklypo Nr. 4110/0500:0377, esanÄ?io Smi< 18@O4;8> 3 8<B8=08 ?0B48:B8 A0D> :@438B> gliĹł k., ZujĹŤnĹł sen., Vilniaus r., formavimo ir pertvarkymo projektas, pagal kurÄŻ sklypas @8=8CA @48:0;0D8<CA < 646CO\A 384=08 Technikos remonto dalijamas ÄŻ duXA8B48A\98<> sklypus. SklypĹł 10=:@>B> 1F;>A 384=08 pagrindinÄ&#x2014; :0@BC ?@8 tikslinÄ&#x2014; ĹžemÄ&#x2014;s naudojimo paskirtis â&#x20AC;&#x201C; ĹžemÄ&#x2014;s 3430=B :@438B>@8=8CA @48:0;0D8<CA ?0BD8@B8=0= SKUBIAI IR NEMOKAMAI IĹ VEĹ˝A nenauĹŤkio paskirties ĹžemÄ&#x2014;. Planavimo organizadojamÄ&#x2026; buitinÄ&#x2122; technikÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x201C; ĹĄaldytuvus, Z8[ 3>:C<4=B[ B8=:0<08 X5>@<8=BCA =C>@0NCA toriai â&#x20AC;&#x201C; R.NarkĹŤn, N.Ä&#x152;ukinienÄ&#x2014;, P.Ä&#x152;ukinas,

08? ?0B ?@0N>< =C@>3FB8 0@ N8[ @48:0;0D8<[ skalbykles, virykles, kompiuterinÄ&#x2122; techL.DanauskienÄ&#x2014;, R.Danauskas.

RengÄ&#x2014;jas â&#x20AC;&#x201C; nikÄ&#x2026; ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. XDF:3F<0A F@0 COB8:@8=B0A =C@>3FB8 :>:8C 1]3C UAB â&#x20AC;&#x17E;Baltijos matavimĹł organizacijaâ&#x20AC;&#x153;.

985893 8 641 99 000, www.kaunakiemis.lt.

B08 F@0 ?030@FB0 @438B>@8=X @48:0;0D8<Y ?0B48: 981994 B8 0D0=>@8[ ?@ 0C=0A = PRANEĹ IMAS. Nac. ĹžemÄ&#x2014;s tarnybos Vilniaus 5>@<02890 B4; 50:A

r. ĹžemÄ&#x2014;tvarkos skyriaus 2012 06 20 ÄŻsakymu

Kitos Nr. 48VÄŽ-(14.48.2.)-2784 patvirtintas ĹžemÄ&#x2014;s sklypo Nr. 4174/0200:8222, esanÄ?io LindiniĹĄ ' -+ & * , -

- *T , KvieÄ?iame ĹĄeimas ir vaikus, jaunimÄ&#x2026; ir kiĹł,0@4=6B0A k., AviĹžieniĹł sen.,A:;F?> Vilniaus4A0=Z8> r., formavimo O4<\A D>D> suaugusiuosius ÄŻ KouÄ?ingo ir lyderystÄ&#x2014;s +S ir pertvarkymo projektas, pagal kurÄŻ sklypas 6 L=8?8N:8[ A4=8]=89>94 8;=8C94 A:;F vasaros stovyklas nuo liepos 9 dienos. dalijamas ÄŻ penkis sklypus. SklypĹł pagrindinÄ&#x2014; 14=3@0A ?;>B0A Daugiau informacijos www.tla.lt, tel. 8 ?> :03 @ ! tikslinÄ&#x2014; ĹžemÄ&#x2014;s naudojimo paskirtis â&#x20AC;&#x201C; ĹžemÄ&#x2014;s

70 34B0;CA8A ,;0=0D8<> ?0 656 23 723, e. paĹĄtas info@tla.lt. ĹŤkio paskirties ĹžemÄ&#x2014;.?;0=0A Planavimo organizato977333 6@8=30A! 8;=80CA <84AB> A0D8D0;3F1\A 03<8 riai â&#x20AC;&#x201C; P.Taranikov, A.VaiÄ?iulienÄ&#x2014;, A.VaiÄ?iulis, =8AB@0289>A 38@4:B>@80CA ?0D03C>B>9> M.VaiÄ?iulis, N.VaiÄ?iulis. RengÄ&#x2014;jas â&#x20AC;&#x201C; UAB â&#x20AC;&#x17E;BalmatavimĹł @ organizacijaâ&#x20AC;&#x153;. tijos XA0:F<0A

24,? 491:<8,.45:= >07

?> @ A0D8=8=:Y < 18@O4;8> 3

D0; 0BDF:B8 ?@84 9C<A ?@8:;0CA0=Z8> A:;F?> 8@

30;FD0CB8 O4=:;8=0=B @81>O4=:;808A %>6CA;0 *7,/4=7,@:= ',78,9:@4P >?<>: ;,@07/S>: D> >D8=A:8> A:;F?Y @ 0@10 ?@0N>< AC 5Q /S80=4?4 H 8 -4<K074: *0@>A;0DC /

@,7 A8A84:B8 AC 30@1[ DF:3FB>9C %0G4 ,/<0=? *4794,?= < %,24<4Q =09 "46,J4R D8Z M0;68@8> 6 I 8;=8CA B4; 9Q 6 ' F 6=;<0=,=G @B6= =67B;: 6,/ #< 4 ?0NB0A B>?><0B8:$6<08; 2><

6,/,=><494,4 8,>,@48,4 @40P4,80 /,7B@,?>4 ",>,@48?= ,>7406, ) F ,7>45:= ",>,@48Q $<2,94C,.45,G !49 6809Q 2 *4794?= (07

"!P% '&" '%' KELIONÄ&#x2013;S AUTOBUSU

F" $# $"$ ;FD[ OF3\98<> ND4=B\ C>14;\94 0BD89>94 Ä&#x152;ekijos pilysâ&#x20AC;&#x201C;Ä&#x152;ekijos rojusâ&#x20AC;&#x201C;Praha â&#x20AC;&#x201C; 577 Lt T0645:= ;47B=ET0645:= <:5?=E%<,3, E !> I Bir Kaprio sala â&#x20AC;&#x201C; 1747 Lt Didingoji Italija 4/492:54 >,745, 4< ,;<4: =,7, E !> +CG849[ =0:B8A 0@NCD>94 Rygaâ&#x20AC;&#x201C;Saremos salaâ&#x20AC;&#x201C;Talinas â&#x20AC;&#x201C; 377 I B Lt &B2,E',<08:= =,7,E(,749,= E !> V4:89>A ?8;FAIV4:89>A @>9CAI,@070 I B Ĺ iaurÄ&#x2014;s Italija su poilsiu prie Adrijos jĹŤros H4,?<S= >,745, =? ;:47=4? ;<40 /<45:= 5R<:= LD4820@89>A 60<B>A AB41C:;08 I B nuo 1197 Lt 9?:

!> -F60I 0@4<>A A0;0I 0;8=0A I B Kroatija nuo 990 Lt <:,>45, 9?: !> L80C@\A B0;890 ?>8;A8=\ ?0O8=B8=\ =C> B Praha-Viena-BudapeĹĄtas nuo 627 Lt %<,3, *409, ?/,;0J>,= 9?: !> @>0B890 =C> B LÄ&#x2013;KTUVU IĹ VILNIAUS: F #$%$ @ % $" ,@070I 84=0I%C30?4NB0A =C> Ispanija, Kosta Brava nuo 822 Lt B =;,945, :=>, <,@, 9?: !> Malta â&#x20AC;&#x201C; 904 Lt ",7>, E !> Graikija, ChalkidikÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x201C; 979 Lt G ( $G'("% ?>8;A8=\A <,4645, 2,764/46S E !> Ispanija, Kosta Dorada â&#x20AC;&#x201C; B 999 Lt 68?B0A )C@6030 =C> =;,945, :=>, :<,/, E !> Ispanija, AlikantÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x201C; 1108 %C;60@890 =C> B =;,945, 746,9>S E

Graikija, Kos sala â&#x20AC;&#x201C; 1128 Lt L@8 0=:0 =C> B <,4645, := =,7, E

!> Turkija, Antalija â&#x20AC;&#x201C; 1185 Lt @4B0 =C> B Bulgarija, Burgas â&#x20AC;&#x201C; 1199 Lt (?<645, 9>,745, E

!>

C=8A0A =C> B Kroatija, Rijeka â&#x20AC;&#x201C; 1279 Lt ?72,<45, ?<2,= E

!> Turkija, Marmaris 1289 Lt <:,>45, &4506, E !> G ( $G'("% ?0O8=B8=\A ?>8;A8=\A Bulgarija, Burgas â&#x20AC;&#x201C; 1199 Lt (?<645, ",<8,<4= !> @C8G0A 8;C =C> B Portugalija, AlgarvÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x201C; 1899 Lt ?72,<45, ?<2,= E

!> G@04;8AI*>@30=890I 68?B0A =C> B LÄ&#x2013;KTUVU IĹ VARĹ UVOS (poilsinÄ&#x2014;s) %:<>?2,745, 72,<@S E !> +0@>:0A =C> B Egiptas, Hurgada nuo 995 Lt; Bulgarija â&#x20AC;&#x201C; C10 =C> B F #$%$ @ % !@$% " ;:47=49S= 995 Lt; Turkija â&#x20AC;&#x201C; 1078 Lt; Ĺ ri 24;>,= ?<2,/, 9?: !>Lanka â&#x20AC;&#x201C; 3500 Lt; Kreta â&#x20AC;&#x201C; 1170 Lt; Tunisas â&#x20AC;&#x201C; 770 Lt G $) "% ?72,<45, E !> LÄ&#x2013;KTUVU IĹ VARĹ UVOS (paĹžintinÄ&#x2014;s â&#x20AC;&#x201C; po 08;0=30A ?0O8=B8=\ ?>8;A8=\ I =C> B (?<645, E !> ilsinÄ&#x2014;s): Kruizas Nilu nuo 1440 Lt; Izraelis H<4 !,96, E !> â&#x20AC;&#x201C; Egiptas nuo 1678 Lt; Marokas â&#x20AC;&#x201C; 2634 Lt; G ( ! '% <0>, E

!> Kuba â&#x20AC;&#x201C; 5853 Lt 68?B0A )C@6030 =C> B (?94=,= E !> STOVYKLOS LIETUVOJE A?0=890 +0;9>@:0 I B F #$%$ @ % !@$% " ;,K49>49S= E ;:47 Pasaka nuo 550 Lt; Top Fun 540 Lt;

C@:890 =B0;890 I B =49S= RaganÄ&#x2014; 550 Lt; Energetikas 600 Lt; <?4C,= #47? 9?: !> Laimingas Ĺžmogus â&#x20AC;&#x201C; tai aĹĄ! 600 Lt; C<,074= E 24;>,= 9?: !> Trimitas 520 Lt ",<:6,= E !> ?-, E !> "# %& " #$% %,=,6, 9?: !> (:; ?9 !> &,2,9S !> 90<20>46,= !> !,48492,= K8:2?= E >,4 ,J !> (<484>,= !>

#+7N85+6839 1 ;383+>< 1 (3683>< &/6 79,

3809 <?3=/ 6= @@@ <?3=/ 6= @@@ 6/5 6=

(@08:890 @4B0 I B 370 Lt MaĹžieji Laukystos piratai ",K4054 !,?6B=>:= ;4<,>,4 !> %C;60@890 0@=0 I Holivudo akademija 599 Lt B :74@?/: ,6,/0845, !> ,>@BC60;890 ;60@D\ I B Mes jÄ&#x2014;ga 450 Lt "0= 5S2, !> Ĺ˝aidimĹł galaktika 450 Lt I,4/48Q 2,7,6>46, !> %&"() "% &'(" ApaÄ?i indÄ&#x2014;nai atkeliauja ÄŻ LietuvÄ&#x2026; 450 Lt ;,P4 49/S9,4 ,>6074,?5, O !40>?@N !> ,0A0:0 =C> B Avataro nuotykiai kartu 450 Lt @,>,<: 9?:>B64,4 6,<>? !> -060=\ I B Mes ĹĄampinjonai 450 Lt "0= J,8;495:9,4 !> 08<8=60A O<>6CA I B08 0N B Aplink pasaulÄŻ per 7 dienas 499 Lt ;7496 ;,=,?7O ;0< /409,= !>

>? 'C= B Mano pasaulis 595 Lt ",9: ;,=,?74= !> Kitas variantas 359 Lt 4>,= @,<4,9>,= !> %&"() "% 'H% !)

Dodi 550 Lt :/4 !> =6;[ :0;1>A AB>DF:;0 AB89>94 B STOVYKLOS UĹ˝SIENYJE "# %& " $A" & %C;60@89>94 Bâ&#x20AC;&#x17E;PribreĹžnyjâ&#x20AC;&#x153; 60 Lt dienai Stovykla Ukrainoje '>:@B67, )6<,49:50 F%<4-<0K9B5D @>0B89>94 B Lt Kryme â&#x20AC;&#x17E;Saliutâ&#x20AC;&#x153; 1699 !> /409,4 Bulgarijoje 1699 Lt <B80 F',74?>D !> ( & Kroatijoje 2149 Lt Juodkalnijoje 1899 Lt %0:C =C> B" +0;9>@:0 =C> B ?72,<45:50 !> AnglĹł kalbos stovykla Estijoje 1790 Lt :08=>A X 018 ?CA4A <:,>45:50 !> AVIABILIETAI* ?:/6,7945:50 !> Delis nuo 1870 Lt; Tokijas â&#x20AC;&#x201C; 2229 Lt; Seulas &O & 927Q 6,7-:= =>:@B67, =>45:50 !> â&#x20AC;&#x201C;-F60I B>:7>;<0A 2308 Lt; SingapĹŤras â&#x20AC;&#x201C; 2310 Lt; Bankokas % # â&#x20AC;&#x201C; 0;8=0AI)4;A8=:8A 2409 Lt; Puketas â&#x20AC;&#x201C; 2610 Lt 074= 9?: !> *kainos ÄŻ abi puses

0;8=0AI B>:7>;<0A (:645,= E !> KELTAI 4=BA?8;8AI F=4A70<=0A '0?7,= E !> JoninÄ&#x2014;s Baltijos jĹŤroje (Tallink 3 d. kruizas) ;08?\30I 0@;A70<=0A A?42 ?0A8];F<0A '492,;R<,= E !> nuo 105 Lt; Rygaâ&#x20AC;&#x201C;Stokholmas; Talinasâ&#x20AC;&#x201C;Hel ;08?\30I F;8A A?42 ?0A8];F<0A ,96:6,= E !> sinkis; Talinasâ&#x20AC;&#x201C;Stokholmas ;08?\30I/0A=820A A?42 ?0A8];F<0A %?60>,= E !> Ventspilisâ&#x20AC;&#x201C;Nyneshamnas

C@:CI ;0=3> A0;>AI B>:7>;<0A 6,49:= O ,-4 ;?=0= KlaipÄ&#x2014;daâ&#x20AC;&#x201C;Karlshamnas (spec. pasiĹŤlymas) # KlaipÄ&#x2014;daâ&#x20AC;&#x201C;Kylis (spec. pasiĹŤlymas) ( *"% :949S= ,7>45:= 5R<:50 (,77496 / 6<?4C,= KlaipÄ&#x2014;daâ&#x20AC;&#x201C;Zasnicas (spec. pasiĹŤlymas) U -CA89Y =C> B" %0;B0@CA89Y =C> B 9?: !> salosâ&#x20AC;&#x201C;Stokholmas Turkuâ&#x20AC;&#x201C;Alando &B2,E'>:63:78,= VIZOS (,749,=E 07=4964= ÄŽ RusijÄ&#x2026; nuo 260 Lt; BaltarusijÄ&#x2026; nuo 85 Lt (,749,=E'>:63:78,= *09>=;474=E#B90=3,89,= 7,4;S/,E ,<7=3,89,= =;0. ;,=4R7B8,= 7,4;S/,E B74= =;0. ;,=4R7B8,= 7,4;S/,E+,=94.,= =;0. ;,=4R7B8,= (?<6?E 7,9/: =,7:=E'>:63:78,= % ' " M &?=45N 9?: !> ,7>,<?=45N 9?: !>

Orai

Savaitgalis Lietuvoje bus karštas, žaibuos, trankysis perkūnija. Šiandien dieną oras įkais iki 30 laipsnių. Daug kur trumpai palis, griaudės perkūnija. Sekmadienį atvės. Naktį oro temperatūra sieks 17–20 laipsnių šilumos, dieną – 24–27 laipsnius.

Šiandien, liepos 7 d.

+29

+30

Telšiai

+29

Šiauliai

Klaipėda

+29

Panevėžys

+28

Utena

+29

Tauragė

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis) teka Mėnulis leidžiasi

4.52 21.54 17.02 23.08 9.46

189-oji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 177 dienos.

Saulė Vėžio ženkle.

+30

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +33 Berlynas +24 Brazilija +24 Briuselis +20 Dublinas +16 Kairas +37 Keiptaunas +14 Kopenhaga +20

Londonas +18 Madridas +32 Maskva +27 Minskas +30 Niujorkas +37 Oslas +16 Paryžius +20 Pekinas +30

orai vilniuje Šiandien

Praha +25 Ryga +27 Roma +29 Sidnėjus +15 Talinas +24 Tel Avivas +32 Tokijas +27 Varšuva +31

Vėjas

2–5 m/s

DATOS (liepos 7 D.)

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+24

+30

+26

+20

3

+20

+29

+21

+17

4

+23

+27

+20

+16

3

+19

+26

+20

+14

6

sekmadienį

pirmadienį

antradienį

+30

+29

1572 m. mirė Lietuvos ir Lenkijos valdovas Žygimantas Augustas.

1860 m. gimė austrų kompozitorius ir dirigentas Gustavas Mahleris.

1887 m. gimė rusų tapytojas, grafikas ir dizaineris Marcas Chagallas.

1904 m. gimė poetas Jonas Aistis.

1922 m. gimė prancūzų mados dizaineris Pierre’as Cardinas.

1930 m. mirė škotų rašytojas seras Arthuras Conanas Doyle’is.

1940 m. gimė britų grupės „The Beatles“ būgnininkas Ringo Starras.

1943 m. gimė italų dainininkas Toto Cotugno.

1945 m. mirė poetė Salomėja Nėris.

1954 m. JAV mirė rašytojas Vincas Krėvė-Mickevičius.

1961 m. gimė religijotyrininkas, eseistas Gintaras Beresnevičius.

2006 m. mirė vienas iš roko grupės „Pink Floyd“ įkūrėjų, dainų autorius ir gitaristas Sydas Barrettas.

Marijampolė

Vilnius

+29

Alytus

DATOS (liepos 8 D.) Tarptautinė alergijos diena 1497 m. portugalas Vasco da Gama išplaukė ieškoti jūros kelio į Indiją.

1838 m. gimė vokiečių generolas grafas Ferdinandas von Zeppelinas.

1839 m. gimė JAV pramonininkas ir filantropas Johnas Rockefelleris.

1926 m. gimė literatūros tyrinėtoja Janina Žėkaitė.

1933 m. gimė aktorius Rimgaudas Antanas Karvelis.

1951 m. gimė amerikiečių aktorė Anjelica Huston.

1958 m. gimė aktorius Kevinas Baconas.

1961 m. gimė grupės „Depeche Mode“ muzikantas Andy Fletcher.

1966 m. gimė dainininkė, TV žvaigždė, Seimo narė Inga Valinskienė.

1970 m. gimė amerikiečių dainininkas Beck.

1999 m. mirė krepšininkas, olimpinis ir Europos čempionas Pranas Lubinas.

Vy­nas ir alus lie­ja­si upė­mis Jie su­plū­do į cent­ri­nę aikš­tę, kur de­vy­nias die­nas vyks links­my­bės – lie­sis al­ko­ho­lis ir bus bė­ga­ma ve­ jan­tis ga­lin­giems bu­liams. Šven­tė pra­si­dė­jo vi­dur­die­nį tra­ di­ci­niu šū­kiu „Vi­va San Fer­min!“, skel­bia­mu iš ro­tu­šės bal­ko­no. Net­ ru­kus po to pra­dė­tos sprog­din­ti pe­ tar­dos, va­di­na­mos ču­pi­na­sais.

Po šių fe­jer­ver­kų šven­tės da­ly­ viai, ku­rių dau­ge­lis vil­kė­jo bal­tus dra­bu­žius ir ant kak­lų ry­šė­jo rau­ do­nas ska­re­les, aikš­tė­je lais­tė vie­ nas ki­tą pi­giu vy­nu, nuo ku­rio bal­ ti dra­bu­žiai įga­vo ro­ži­nę spal­vą. Šven­tė, ku­rią iš­gar­si­no 1926 m. iš­leis­tas Er­nes­to He­ming­way ro­ ma­nas „Fies­ta“, neap­siei­na be šo­ kių ir dai­nų.

Per vi­du­ram­žius sie­kian­tį San Fer­mi­no fes­ti­va­lį vyks­ta bu­lių bė­ gi­mas mies­te­lio gat­vė­mis, o vė­liau ren­gia­mi pa­ra­dai su di­džiu­lė­mis lė­lė­mis, kal­vių prie­ka­lus kil­no­jan­ čių stip­ruo­lių var­žy­bos, šo­ka­mas tau­ti­nis šo­kis jo­ta, vyks­ta tra­di­ ci­nės mu­zi­kos kon­cer­tai ir fe­jer­ ver­kai. Ba­rams lei­džia­ma dirb­ti iki šeš­tos ry­to.

Vis dėl­to dau­giau­sia dė­me­sio su­ lau­kia drą­sos iš­ban­dy­mai bė­gant prieš pu­sę to­nos sve­rian­čius ko­vi­ nius bu­lius.

Kas­dien 8 val. šim­tai drą­suo­lių iš­drįs­ta bėg­ti prieš še­šis di­džiu­

lius bu­lius 850 m vin­giuo­ta tra­sa nuo gy­vu­lių ap­tva­ro iki Pamp­lo­ nos ko­ri­dos are­nos.

Pir­ma­sis šių­me­tis bė­gi­mas, ku­ris pa­pras­tai su­lau­kia dau­giau­sia da­ ly­vių, įvyks šian­dien.

Kiek­vie­nas bu­lių bė­gi­mas vi­du­ ti­niš­kai trun­ka ma­žiau nei ke­tu­rias mi­nu­tes, ta­čiau tuo me­tu su­žei­ džia­ma 200–300 da­ly­vių. Dau­gu­ ma su­si­ža­lo­ja par­griu­vę, ta­čiau kai ku­riuos su­try­pia ar­ba su­ba­do bu­ liai, nors sau­gu­mo prie­mo­nės nuo­ lat stip­ri­na­mos.

Praė­j u­s į kar­t ą žmo­g us žu­vo prieš tre­jus me­tus – nuo gru­pės

at­si­sky­ręs įnir­šęs gal­vi­jas mir­ti­nai su­ba­dė 27 me­tų is­pa­ną: jam bu­vo per­dur­tas kak­las, šir­dis ir plau­ tis. Tai bu­vo pir­mo­ji bė­gi­ko žū­ tis per San Fer­mi­no fes­ti­va­lį nuo 1995 m.

200 tūkst. gy­ven­to­jų tu­rin­tis mies­te­lis ti­ki­si per šių me­tų šven­ tę su­lauk­ti pu­sės mi­li­jo­no sve­čių ir iš tu­riz­mo už­dirb­ti dau­giau kaip 70 mln. eu­rų.

Per­nai per aš­tuo­nis bu­lių bė­ gi­mus da­ly­va­vo 20,5 tūkst. žmo­ nių, dau­giau­sia – vy­rai nuo 18 iki 35 me­tų.

Iš kur ki­lo bu­lių bė­gi­mo tra­di­ci­

ja, tiks­liai ne­ži­no­ma, ta­čiau ji sie­ kia ke­lis šimt­me­čius. Nuo 1911 m., kai bu­vo pra­dė­tos ofi­cia­liai re­gist­ ruo­ti šio ren­gi­nio au­kos, per bu­lių bė­gi­mus iš vi­so žu­vo 15 žmo­nių.

Ry­ti­nia­me bė­gi­me da­ly­va­vę bu­ liai tos pa­čios die­nos va­ka­rą nu­ kau­na­mi ko­ri­dos are­no­je, o iš jų mė­sos ga­mi­na­mi pa­tie­ka­lai Pamp­ lo­nos res­to­ra­nuo­se.

Ofi­cia­lus fes­ti­va­lio ati­da­ry­mas ir ry­ti­niai bu­lių bė­gi­mai tie­sio­giai trans­liuo­ja­mi per Is­pa­ni­jos vi­suo­ me­ni­nę te­le­vi­zi­ją, šios trans­lia­ci­ jos pri­trau­kia mi­li­jo­nus žiū­ro­vų.

BNS inf.

Pra­mo­ga: šven­tės da­ly­viai, ku­rių dau­ge­lis vil­kė­jo bal­tus dra­bu­žius ir ant kak­lų ry­šė­jo rau­do­nas ska­re­les,

aikš­tė­je lais­tė vie­nas ki­tą pi­giu vy­nu.

Šiandien: Amandas, Astijus, Estera, Sangailas, Vilgailė, Vilibaldas Rytoj: Arnoldas, Elžbieta, Elzė, Kilijonas, Vaitautas, Valmantė, Virginija

įvairenybės Į Is­pa­ni­jos šiau­rė­je esan­čią Pamp­ lo­ną pra­dė­ti gar­sio­jo San Fer­mi­no bu­lių bė­gi­mo fes­ti­va­lio va­kar su­ plū­do tūks­tan­čiai žmo­nių, ku­rių dau­ge­lis jau mal­ši­na troš­ku­lį san­ gri­ja ir alu­mi.

Vardai

AFP nuo­tr.

horoskopai Avinas (03 21–04 20). Aplinkiniai gali nepritarti jūsų svajonėms. Tikėtinas konfliktas su vyresniu žmogumi dėl garbės ir padorumo. Nepersistenkite atviraudamas, mintis išsakykite santūriai, mąstykite pozityviai.

Jautis (04 21–05 20). Lengvas ir ramus laikas, viskas vyksta sklandžiai. Tinkamai organizuotas darbas neturėtų kelti rūpesčių. Pats laikas pagalvoti apie savęs tobulinimo ar karjeros galimybes.

Dvyniai (05 21–06 21). Bendraujant su vyresniais arba įtakingais žmonėmis, gali išsirutulioti naujų idėjų. Pasinerkite į ramybę, neleiskite neigiamoms mintims jūsų valdyti. Viskas yra taip, kaip turi būti.

Vėžys (06 22–07 22). Niekuo neišsiskirianti diena. Trūks vaizduotės. Net knyga ar filmas nepadės atitolti nuo realybės. Jausitės atitrūkęs nuo aplinkinių ir vienišas. Gelbės darbas, geras fizinis krūvis, pasivaikščiojimas.

Liūtas (07 23–08 23). Labai sėkminga diena. Galite pamilti vyresnį už save žmogų. Tik nepasiduokite euforijai ir nežadėkite daugiau, negu galite įvykdyti.

Mergelė (08 24–09 23). Nesugebėsite tinkamai įvertinti kai kurių žmonių poelgių. Kaip elgtis šioje situacijoje, jums pakuždės intuicija. Nepasitenkinimo nemalšinkite alkoholiu.

Svarstyklės (09 24–10 23).

Tinkamas laikas imtis iniciatyvos. Jausitės sveikas ir laisvas, jus palaikys aplinkiniai. Būsite pajėgus tapti lokomotyvu, tempiančiu į priekį bet kokį naują užmojį.

Skorpionas (10 24–11 22). Neskubėkite, jeigu šiandien jums kas nors trukdo. Patirsite sunkumų bendraudamas arba liksite nesuprastas. Galite susikivirčyti su vyresniu arba autoritetingu žmogumi. Šaulys (11 23–12 21). Teigiamai vertinate savo vaizduotę, domitės šiuolaikinėmis ir futuristinėmis idėjomis. Patirsite malonumą skaitydamas knygą ar žiūrėdamas filmą.

Ožiaragis (12 22–01 20). Atsiras galimybė atskleisti savo geriausias savybes, ypač socialinėje srityje.

Kils abstrakčių idėjų, kuriomis galėsite pasidalyti su aplinkiniais. Kai kas gali jūsų nesuprasti.

Vandenis (01 21–02 19). Viskas erzins ir pykdys. Galite nesulaikyti savo emocijų, nekontroliuoti elgesio. Bus nelengva išlikti ramiam, atsipalaiduoti ir pamiršti problemas. Antra dienos pusė palankesnė Žuvys (02 20–03 20). Būsite neigiamai nusiteikęs savo paties atžvilgiu, o neteisingai suprasta kitų žmonių nuomonė suklaidins jus, todėl šiandien geriausia tiesiog patylėti ir imtis tiesioginių pareigų.