2012-07-09 Klaipeda

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

=6?:. 162;6@ 962=< @ &

pirmADIENIS, liepos 9, 2012

www.kl.lt

158 (19 459) RUBR

JĹŞRA

c ZNabaV` ?RQNXa\_ -XY Ya CVQZN[aNVb` aRY % #%# ` :NabaV` ddd Wb_N " ! Ya

Lietuv

io akis tatos s u pi

Naktinis triukĹĄmas klaipÄ—dieÄ?ius varo iĹĄ proto.

Miestas 3p.

Nuo potvynio nukentÄ—jÄ™ Krasnodaro srities gyventojai skundÄ—si laiku nesulaukÄ™ pagalbos.

Kapitonas su piratais susidĹŤrÄ— dukart.

ď Ž Apsa

ratais

uga: TV[XY

b\aN \YN[Q

Per pira C\` @UV[R• tų Xb_V` Obc dietis jō vandenis \ `]RPVNYVN pla rų kapi V ]N_b \ aN` WRV a du kar tonas ukdamas kla RXaú `b`VQ Ro tus ne b_aV `b ]V_N tonas įvairi tiesiogia manas La ipėvande aNV` os amun nų plė i susidō sauskas gerai ginkluoti. icijos. ťikais. Jie buvo įvairaus Turėjo rė su ťiai autom kalib atinių Plaukiant ro ginklų. s ú ]NYfQN Y

NVcR Â

kasdien ĹĄĹŤviai. ?\ZN[ Nuol \ 9N`Nb `X\ N_P kiekvienĹł at vyko laive tratÄ—jo Ufc\ [b moky Tuom Matutis \a_ tis@k l.lt kama apie pratybĹł bĹŤda mai. Po nis laivaset nedidelis hidro NepaisantkibirÄ… gilziĹł vo surenniotos iĹĄ Oma be jokios palyd techni. Ant tiltel trys eilÄ—s no ÄŻ Ango to, riĹĄkiai, io – snaip ÄŽrengti la buvo spygliuoto piratai kad laivÄ… lydÄ—jo lÄ…. IĹĄ os plaukÄ— Paskutinys speci eriĹł taĹĄka tÄ—ti. Jau band s vielo kakad saugo alĹŤs plien priartÄ—tųįspÄ—ta, kad iki anksto ÄŻguis reisa ÄŻplaukus Ä— prie jo priar kelias i iniai skyda s. buvo s ÄŻvyko Somalio tĹł nuo maĹžiau savaites. ÄŻ myliĹł. nenei per jÄ… buvo i, nis pastebÄ—tas RaudonÄ…jÄ… jĹŤrÄ…,IĹĄ Kinij vos prieĹĄ apĹĄaudytĹł laivÄ… kulkĹł, jei 650 jĹŤros plukdomas os ÄŻ Olan laivas“. piratĹł smÄ—liu, pirat . SudÄ— Laivas tytas oland „mot Nuo dikad ti maiĹĄ ai greita nauja so apie plaukÄ— laiky Offshore“ Ĺł kompanijo i pasta- apsaugai susiĹĄbĹŤtĹł priedanga ai su valan eigiai katerjo atsiĹĄvartav inidamasis 700 jĹŤros o iai. du auda lio dÄŻ laiva s laivo Ant Jie krantĹł. myliĹł nuo kur„Vroon lydÄ—jo skirtas s „Vos navigacini nt su pirat plaukdami laivÄ… „VosgerÄ… pus- Roma narĹł Somaais. NaktÄŻ o tiltel botĹł darba ir autom Shine“. Jis laivo vietose nas La Shine“, jĹŤrmylÄ—s maĹždaug io plaukÄ— laivas ties SeiĹĄe sauskas: uĹž pusa kabelius ms, tiesiantatizuotĹł ro- riĹł taĹĄkai, buvo iĹĄdÄ—styti ir kitose nuo jo be MĹŤ liĹł buvo ntros jokiĹł „MĹŤ ĹĄonĹł salomis ciniĹł Ĺženk sĹł laive naudojam snaipesĹł . ĹžibintĹł kuriais bei apĹžiĹŤrint jĹŤros dugnu kalibro snaip pavojaus laive buvo pump buvo patuojamasi lĹł. Tamsoje ir navigaskelb Per pirat eriĹł ĹĄautu i didelio gybei kitok uojama vamzdynus, tas buvo vai. kÄ— ÄŻ speci signalas. ÄŽgulapaskelbtas tik pagal iĹł darbĹł nafta, ir dau- kÄ— su oland Ĺł vandenis „Per radar aliÄ… signalas. pavojaus radarÄ…. orienKlaip Ä—diet pasit . Ä… pama Jis buvo Ĺł karo jĹŤrin laivas plau- je yra ÄŻreng citadelÄ—s patal rausĹł link is jĹŤrĹł R.Lasausk tÄ—me, tos iĹĄ inkĹł artÄ—ja viena pÄ…. ranÄ?i traukÄ— ÄŽgula pasikad mĹŤsprukome laivas. samdytas as specialiai kapitonas ÄŻprasta. PradĹž s, ne karav palyda. ÄŽreng os sunkios vidaus uĹžsidJoÄŻ spe Mes nuo , o jis metalinÄ—s a- tade NorÄ—jo ta atski parplukdy buvo pa- nuota priim ioje ÄŻ laivÄ… ane, kaip mus PrieĹĄ tai jo lÄ—s pa cialiÄ… cidury ti 20 Ĺžmon buvo pla- ja. Yra ryĹĄys ra patalpos stojÄ™s uĹžkirsti mum persekiojo. talpÄ…. se komp jis dirbo hidro ti ĹĄÄŻ laivÄ…. sisprÄ™sta, kad ventiliaci-s. uĹž su iĹĄore anijĹł „Van techn metu ÄŻgula jĹŤrmyliĹł mĹŤsĹł maĹžds keliÄ…. SuuĹžteks iĹł. Bet ap- ta pasislÄ—pti . Nul“ laivu ir 14-o laivo ÄŻgulaPatalpa skiraug dviej Oord“, iniuo- ta ĹĄvitino atstumu, s, tuo ir laukti, kol iki mini taip pat buvo „Jan de i nuo pirat Plaukti ose. proĹžektori Ĺł ÄŻ jĹŤrÄ… ĹžmoniĹł. malaus skaiÄ? sumaĹžin- atvyks pagal maĹždaug po piratĹł plaukiame Ĺł kad ir ieĹĄko ais „Vos Shine vandenim valan ba, prieĹĄ jame yra gnalÄ… iaus – didĹžiausio . Padidinomjo, kur mes tai davu dos rinin 10 no , kad puola kruopĹĄÄ?ia “ buvo paruo is laivas ginkluota kĹł e s sileisti greit R.Lasauska piratai“, apsauga. jÄ™ tams i. Aplin kariniĹł ĹĄtas ypaÄ? NedrÄŻso a, pabÄ— no ir, pasin ÄŻ iki – aiĹĄki- ankstinÄ—s jĹŤk bortu Pirat s. SukÄ—lÄ™ R.Las pulti audos apvy kur koks informaci ai turi ir iĹĄ- R.Lasauskas. gome“, – prisim so pulti pavojĹł pirat - kiai auskas prisim jos apie laivas ÄŽgula laivo „Vos inÄ— ÄŻ laivÄ… sauga ai juos iĹĄgÄ…s prisikrovÄ—inÄ—, kad kariĹĄ jis apsir iĹĄplaukÄ—, kokiatai, iĹĄ band nematÄ—, bet Shine“. nedrÄŻĹŤpinÄ™s. Ä— perse ÄŻtarÄ—, kad apie penk - ta apsau dino mato apGalbĹŤt kioti tapimas ma ias vo ga. Nakt ar ne, betpiratĹł laivas juos informaciAnt laivo taipginkluo- Pirm inÄ— pried Ä?iĹł . Sutoje pat anga po pat nis plaka asis vietoje dviejĹł savai vo ir buvo tas apie bu- ratĹł vandR.Lasausko piratams tai, jinge kompanijo pagrobtas enis buvo reisas per ÄŻkliukitas pana pisnis. gerokai JÄŻ pavyk s laivas. ĹĄus pavoilgĹł deryb o iĹĄlaisvinti saugi kÄ—jus nemeĹł ir, suprantam ai tik po nkÄ… iĹĄpirk a, sumo Ä…. Vidm

antas v.matu

Ĺ iandien priedas

Pasaulis 7p.

9

IKA

Pa­Şa­dai liko neiĹĄtesÄ—ti

Kaina 1,30 Lt

„Tu­ris­tai iť­lei­dĹžia tiek pi­ni­gĹł, kiek mes su­ge­ba­me iĹĄ jĹł paim­ti.“ Klai­pÄ—­dos tu­riz­mo ir kul­tō­ros in­for­ma­ci­jos cent­ro di­rek­to­rÄ— Ro­me­na Sa­vic­kie­nÄ— apie vers­li­nin­kĹł ap­suk­ru­mÄ….

6p.

Pa­jō­ry­je – sa­vait­ga­lio re­kor­dai As­ta Dy­ko­vie­nÄ— Mil­da Ski­riu­tÄ— Il­gÄ…­jÄŻ sa­vait­ga­lÄŻ vi­si ke­liai ve­dÄ— ÄŻ pa­ jō­rÄŻ. Dar­bo ne­trō­ko nei kel­ti­nin­ kams, nei gel­bÄ—­to­jams. Kel­tai ÄŻ Kur­ ĹĄiĹł ne­ri­jÄ… per­kÄ—­lÄ— dau­giau Ĺžmo­niĹł nei per ku­rÄŻ nors pa­va­sa­rio mÄ—­ne­sÄŻ.

„„Žo­dĹžiai: klai­pÄ—­die­Ä?iai Sei­mo na­rio man­da­tus pa­ti­kÄ—­jo sep­ty­niems po­li­ti­kams: E.Jur­ke­vi­Ä?iui, A.Burbai, A.Bilotaitei, E.Ma­siu­liui, N.Pu­tei­kiui,

I.Šiaulienei ir P.Žei­miui. Šios kadencijos jiems nepakako visiems savo paŞadams iťpildyti.

Mi­ni­ma­lus at­ly­gi­ni­mas bus ne ma­Şes­nis nei 1,4 tĹŤkst. li­tĹł, vi­du­ti­ nÄ— pen­si­ja sieks 1,5 tĹŤkst. li­tĹł, ge­ra­da­riai vers­li­nin­kai ne­mo­ka­mai re­no­vuos se­nus dau­gia­bu­Ä?ius na­mus – tai ir dar dau­giau prieĹĄ ket­ve­rius me­tus rin­kÄ—­jams Ĺža­dÄ—­jo po­li­ti­kai, ku­riuos klai­pÄ—­die­ Ä?iai iť­rin­ko ÄŻ Sei­mÄ…. Bai­gian­tis ka­den­ci­jai dau­ge­lis sei­mō­nĹł pri­ pa­Şi­no, kad ÄŻvyk­dy­ti ÄŻsi­pa­rei­go­ji­mĹł ne­su­ge­bÄ—­jo, bet sa­vÄ™s dÄ—l to ne­kal­ti­no.

PIRK DIENRAĹ TÄŽ IR ZOOLOGIJOS PARKE „MINI ZOO“ PIRMADIENIAIS LANKYKIS NEMOKAMAI! KiekvienÄ… pirmadienÄŻ dienraĹĄtÄŻ „KlaipÄ—da“ iĹĄkeisti ÄŻ bilietÄ… vienam asmeniui galite zoologijos parko kasoje. PasiĹŤlymas galioja liepos 9 – rugpjĹŤÄ?io 6 dienomis pateikus tos dienos dienraĹĄtÄŻ. Zoologijos parko „Mini zoo“ darbo laikas: 10.00–20.00 val.

Vytauto Liaudanskio fotomontaĹžas

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tÄ— v.spuryte@kl.lt

Sei­me – 7 klai­pÄ—­die­Ä?iai

Ĺ io­je Sei­mo ka­den­ci­jo­je ÄŻsta­ty­ mus lei­dĹžia sep­ty­ni sei­mō­nai, iť­ rink­ti Klai­pÄ—­do­je. ÄŽ Sei­mÄ… pa­te­ko Ma­riĹł vien­man­da­tÄ—­je apy­gar­do­je rin­ki­mus lai­mÄ—­jÄ™s Eli­gi­jus Ma­siu­ lis, Bal­ti­jos – Eval­das Jur­ke­vi­Ä?ius, Pa­jō­rio – Pra­nas Ĺ˝ei­mys, Da­nÄ—s – Nag­lis Pu­tei­kis.

4

Vien tik penk­ta­die­nÄŻ ir ĹĄeť­ta­die­nÄŻ Smil­ty­nÄ—s per­kÄ—­los kel­tai per­kÄ—­lÄ— dau­giau nei 8 tĹŤkst. au­to­mo­bi­liĹł ir be­veik 56 tĹŤkst. ke­lei­viĹł. Se­no­jo­je Smil­ty­nÄ—s per­kÄ—­lo­je penk­ta­die­nÄŻ ir ĹĄeť­ta­die­nÄŻ pri­rei­kÄ— 19 pa­pil­do­mĹł rei­sĹł, o Nau­jo­jo­je – kel­tai ĹĄio­mis die­no­mis pa­pil­do­mai plau­kÄ— net 98 kar­tus. IĹĄ vi­so Nau­ jo­jo­je per­kÄ—­lo­je ĹĄven­ti­nÄŻ sa­vait­ga­lÄŻ pri­rei­kÄ— dau­giau nei 200 kel­tĹł rei­ sĹł. Da­lis ke­lei­viĹł trau­kÄ— ÄŻ Ne­rin­gÄ…, ki­ti – ÄŻ Smil­ty­nÄ—s pa­plō­di­mius. Pa­Ä?iÄ… karť­Ä?iau­siÄ… il­go­jo sa­vait­ga­lio die­nÄ… – lie­pos 6-Ä…jÄ… – Klai­pÄ—­dos pa­jō­rio gel­bÄ—­to­jĹł pa­gal­bos pri­rei­ kÄ— sau­lÄ—s smō­gio iť­tik­ tiems poil­siau­to­jams.

2

2

pirmadienis, liepos 9, 2012

miestas

pristato

Metų jūrininko rinkimus Ketvirtą kartą bus tituluotas Metų jūrininkas! Mielieji, kviečiame siūlyti savo darbais, projektais, žygiais žmonėms, miestui ir jūrai labiausiai nusipelniusių 2011-aisiais jūrininkų kandidatūras. Titulo laimėtojas bus paskelbtas Kruizinių laivų terminale rugpjūčio 3-iąją. Iki liepos 10 d. siūlykite jūrininko titulo vertus pretendentus. Liepos 12 d. dienraštyje „Klaipėda“ bus paskelbtas galutinis pretendentų sąrašas.

SIŪLYKITE SAVO JŪRININKĄ! Kandidatus galite siūlyti: „Klaipėdos“ redakcijoje, Naujojo Sodo g. 1A, „K centras”; „Klaipėdos“ skyriuje, PC „Akropolis“, Taikos pr. 61·; el. paštu jurininkas@kl.lt; portale www.KL.lt. Projekto rėmėjas:

Mies­to ro­tu­šei – kos­me­ti­nis re­mon­tas Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Prie mies­to ro­tu­šės vėl plu­ša dar­bi­ nin­kai, nors rep­re­zen­ta­ci­nio mies­ to pa­sta­to fa­sa­das prieš ke­le­rius me­tus bu­vo res­tau­ruo­tas.

Vals­ty­bės tur­to fon­do, ku­ris val­ do Da­nės g. 17 esan­tį pa­sta­tą, Tur­to val­dy­mo sky­riaus vir­ši­nin­kė Ju­lan­ta Poš­ku­tė tei­gė, jog ro­tu­šę re­mon­tuo­ja bend­ro­vės „Pa­ma­rio res­tau­ra­to­rius“ dar­bi­nin­kai – jie vyk­do ga­ran­ti­nius įsi­pa­rei­go­ji­mus pa­gal 2007 m. su­da­ ry­tą fa­sa­do su­tvar­ky­mo su­tar­tį. Ka­dan­gi re­mon­tas ga­ran­ti­nis, re­ mon­tuo­ja­mos tik pa­žeis­tos fa­sa­do vie­tos, o už at­lik­tus dar­bus pa­pil­ do­mai mo­kė­ti ne­nu­ma­to­ma. „Re­mon­to dar­bai at­lie­ka­mi ne mies­to sa­vi­val­dy­bės va­do­vų pra­ šy­mu, taip pat nė­ra su­si­ję su uos­ ta­mies­čio šven­tė­mis ir ren­gi­niais“, – tei­gė J.Poš­ku­tė.

Bend­ro­vės „Pa­ma­rio res­tau­ra­ to­rius“ di­rek­to­rius Al­das Kliu­kas tvir­ti­no, jog fa­sa­das ke­lio­se vie­to­se bu­vo pa­žeis­tas, nes prieš ku­rį lai­ ką trū­ko liet­vamz­dis, van­duo te­kė­ jo sie­no­mis, to­dėl ir at­si­lu­po da­žai. „Ke­lios die­nos ir vis­ką su­tvar­ky­si­ me, tai tik­rai ne­di­de­lis re­mon­tas“, – tei­gė A.Kliu­kas. „Pa­ma­rio res­tau­ra­to­riaus“ dar­ bi­nin­kai mies­to ro­tu­šės, ku­rio­je tuo me­tu dar vei­kė Klai­pė­dos ap­ skri­ties vir­ši­nin­ko ad­mi­nist­ra­ci­ ja, fa­sa­dą res­tau­ra­vo prieš pen­ke­ rius me­tus. Jį tvar­ky­ti nu­spręs­ta pa­si­tin­kant reikš­min­gą da­tą – 2007-ai­siais su­ka­ko 200 me­tų, kai šia­me na­me ap­si­gy­ve­no ka­ra­liš­ko­ ji Prū­si­jos šei­ma. Res­tau­ra­to­riai per­da­žė pa­sta­ to fa­sa­dą, at­kū­rė au­ten­tiš­kas de­ ta­les. Rep­re­zen­ta­ci­nio pa­sta­to fa­sa­ do res­tau­ra­ci­ja kai­na­vo apie 200 tūkst. li­tų.

„Ma­kia­žas“: dar­bi­nin­kai ke­lio­se vie­to­se, kur bu­vo at­si­lu­pi­nė­ję da­žai,

per­da­žė mies­to ro­tu­šės fa­sa­dą.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Grūs­tys: per­kė­los dar­buo­to­jams te­ko pa­plu­šė­ti, kol vi­sus no­rin­čiuo­sius per­kė­lė į kitą krantą ir atgal. Se­no­

jo­je Smil­ty­nės per­kė­lo­je penk­ta­die­nį ir šeš­ta­die­nį pri­rei­kė 19 pa­pil­do­mų rei­sų.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Pa­jū­ry­je – sa­vait­ga­lio re­kor­dai Pa­sak Klai­pė­dos skęs­ 1 tan­čių­jų gel­bė­ji­mo tar­ ny­b os vy­r iau­s io­jo spe­c ia­l is­to

Alek­sand­ro Siak­ki, te­ko gel­bė­ti ir jū­ro­je. „20 me­tų vai­ki­nu­ką, ser­gan­ tį ast­ma, be­si­mau­dant iš­ti­ko prie­ puo­lis. Gel­bė­to­jai pa­dė­jo iš­neš­ti jį į kran­tą“, – pa­sa­ko­jo A.Siak­ki. Pa­jū­ry­je sken­do 50 me­tų mo­te­ris, ku­rią po­van­de­ni­nės sro­vės iš­ver­tė iš ko­jų. Poil­siau­to­ja, pa­kliu­vu­si į duo­bę, ėmė skęs­ti. Gel­bė­to­jams iš jū­ros te­ko trauk­ti ir pra­mo­gau­to­ jus, ku­rie at­si­dū­rė van­de­ny­je ap­ vir­tus ka­ta­ma­ra­nui.

Gel­bė­to­jų dar­bą sa­vait­ga­lį ap­ sun­ki­no jū­ros pa­kran­tę ap­ni­kęs dumb­las. „Sa­vait­ga­lį Smil­ty­nė­je pa­si­ro­ dė dumb­las, o Meln­ra­gės ir Gi­ru­lių pa­plū­di­miuo­se jū­ros van­duo nuo tų pa­čių dumb­lių bu­vo ža­lias. Penk­ta­ die­nį ry­tą, kol vė­jas pū­tė nuo kran­ to į jū­rą, van­duo bu­vo šva­rus, o sek­ma­die­nį jau vi­sa pa­kran­tė pa­ ža­lia­vo“, – sa­kė A.Siak­ki. Pa­lan­gos pa­plū­di­my­je sau­gu­mą už­tik­ri­nan­tys gel­bė­to­jai sa­vait­ga­ lį pa­ty­rė itin ne­ma­lo­nių ne­blai­vių poil­siau­to­jų iš­puo­lių. Vie­nas pa­ ne­vė­žie­tis Pa­lan­gos gel­bė­to­jų va­

do­vui Jo­nui Pi­rož­ni­kui įkan­do į ko­ ją. In­ci­den­tas įvy­ko sau­sa­kim­ša­me ku­ror­to pa­plū­di­my­je. J.Pi­rož­ni­kas pa­sa­ko­jo, kad trys pa­ne­vė­žie­čiai ka­bi­nė­jo­si prie poil­siau­to­jų. „Tuo me­tu ban­džiau nu­ra­min­ti ne­blai­vų vai­ki­ną ir lai­kiau jam ran­kas. Nie­ ko ne­ga­lė­da­mas pa­da­ry­ti, jis man įkan­do į ko­ją“, – pa­sa­ko­jo J.Pi­rož­ ni­kas. Į pa­plū­di­mį gel­bė­to­jai iš­kvie­ tė po­li­ci­jos pa­rei­gū­nus. Šie iš­si­ve­ žė pa­ne­vė­žie­čius į areš­ti­nę. Pa­sak Pa­lan­gos gel­bė­to­jų, šven­ti­nį sa­ vait­ga­lį jū­ro­je dar­bo bu­vo ma­žiau nei kran­te.

3

pirmadienis, liepos 9, 2012

miestas Po­sė­džia­vo Pa­lan­go­je

„Lie­tu­va“ star­ta­vo

pareigūnams Siū­lė ky­šį

Lie­p os 5–6 d. Pa­l an­go­j e po­ sė­d žia­vo ES re­g io­n ų ko­m i­te­ to Švie­t i­m o, jau­n i­m o, kul­t ū­ ros ir moks­l i­n ių ty­r i­m ų ko­ mi­s i­j a, ku­r ią su­d a­ro apie 100 re­g io­n ų ir vie­tos val­d žios at­ sto­v ų iš vi­sos ES. Dis­k u­t uo­ ta spor­to po­l i­t i­kos te­m a. Toks po­s ė­d is Lie­t u­vo­j e vy­ko pir­ mą kar­t ą.

Šeš­ta­die­nį jach­ta „Lie­tu­va“ at­ plau­kė į Sant Ma­lo uos­tą Pran­ cū­zi­jo­je. Iki šio uos­to jach­ta plau­kė 13 pa­rų. Iš Sant Ma­lo di­ die­ji bur­lai­viai star­tuo­ja re­ga­to­ je „The Tall Ships Ra­ces“. Sek­ ma­die­nį 55 lai­vai bu­rių pa­ra­du at­si­svei­ki­no su Pran­cū­zi­ja ir iš­ plau­kė star­to vie­tos link. Fi­ni­ šas – Li­sa­bo­no­je.

Šven­ti­nį sa­vait­ga­lį Mo­kyk­los g. klai­pė­die­tis, siek­da­mas iš­ veng­ti ad­mi­nist­ra­ci­nės at­sa­ko­ my­bės už ženk­lo „STOP“ ne­ pai­sy­mą, po­li­ci­jos pa­rei­gū­nui siū­lė 250 li­tų. Dar vie­nas vai­ ruo­to­jas ban­dė iš­si­pirk­ti 100 eu­rų ir 200 li­tų ky­šiu. Abu jie ap­klaus­ti. Pra­dė­ti iki­teis­mi­niai ty­ri­mai.

Dienos telegrafas Pei­liai. Min­dau­go ka­r ū­na­vi­mo die­na 30-me­čiam klai­pė­die­čiui bai­gė­si li­go­ ni­nė­je – J.Ja­no­nio gat­vė­je ne­nus­ta­ty­ tas jau­nuo­l is jam pei­l iu dū­rė į kak­lą. Šeš­ta­die­n į pa­ry­čiui Da­nės kran­ti­nė­je du jau­nuo­liai, gra­sin­da­mi pei­liu, iš 60 me­tų žve­jo pa­g ro­bė žve­jy­bos įran­gą. Nuos­to­lis – 1 400 li­tų. Rink­lia­va. Nuo šių me­tų rugp­jū­čio 1 d. Klai­pė­dos ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės te­ri­to­ ri­jo­je įve­da­ma Vie­ti­nė rink­lia­va už ko­ mu­na­li­nių at­lie­k ų tvar­ky­mą. At­lie­k ų rink­lia­vą ad­mi­nist­ruos Klai­pė­dos ra­ jo­no sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos įsteig­ta ne­ sie­k ian­t i pel­no įstai­ga „Gargž­dų šva­ ra“. Ap­mo­kes­t in­ta bus at­si­ž vel­g iant į ne­k il­no­ja­mo­jo tur­to rū­šį. Ge­ne­ro­las. Tre­čia­die­nį 9.30–10.30 val. Klai­pė­dos uos­te lan­ky­sis Ki­ni­jos ge­ne­ ro­lo Xu Cai­hou va­do­vau­ja­ma de­le­ga­ci­ja. Šiai de­le­ga­ci­jai, ku­rią ly­dės LR kraš­to ap­ sau­gos mi­nis­te­ri­jos at­sto­vai, bus su­reng­ ta uos­to ap­žval­ga lai­vu.

Triukš­mas: se­na­mies­čio gy­ven­to­jams ap­kar­to ir dieną, ir nak­tį iš ba­rų ir ka­vi­nių sklin­dan­ti mu­zi­ka, to­dėl mies­to ta­ry­bos bus pra­šo­ma ri­bo­ti šių

įstai­gų dar­bo lai­ką.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Nak­ti­niai klu­bai varo iš namų

Klai­pė­dos mies­to bend­ruo­me­nės svei­ka­tos ta­ry­ba, iš­klau­siu­si se­na­mies­čio gy­ven­to­jų skun­dų, siū­lys mies­to ta­ry­bai už­da­ry­ ti nak­ti­mis vei­kian­čius klu­bus ir ka­vi­nes se­na­mies­ty­je. As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Mie­go­ti – į rū­sį

Gy­ven­to­jų tei­gi­mu, se­na­mies­ty­je šią va­sa­rą du­ris at­vė­rė net pen­kios nak­ti­mis dir­ban­čios pa­si­links­mi­ ni­mo įstai­gos. „Mū­sų gy­ve­ni­mas vir­to pra­ga­ ru. Kai­my­nas iš Žve­jų gat­vės nak­ čiai ei­na mie­go­ti į rū­sį, kad ga­lė­tų bent šiek tiek pail­sė­ti. Kas to ne­pa­ ty­rė, ne­sup­ras, kaip nuo­lat neiš­si­ mie­gan­tis žmo­gus tu­ri kel­tis ir ei­ti į dar­bą“, – pik­ti­no­si Žve­jų gat­vės 10-ojo na­mo gy­ven­to­ja Al­do­na. Mo­te­ris ti­ki­no, kad dar ko­vo vi­du­ ry­je raš­tu krei­pė­si į sa­vi­val­dy­bę dėl ka­vi­nių ir ba­rų ke­lia­mo triukš­mo. „At­sa­ky­mą aš ga­vau tik da­bar. Ar tai nor­ma­lu? Ko­ne ke­tu­ris mė­ ne­sius ma­no pra­šy­mas dū­lė­jo val­ di­nin­kų stal­čiuo­se“, – ti­ki­no gy­ ven­to­ja. Triukš­mo ly­gis vir­šy­tas 12 de­ci­be­lų

Į su­si­ti­ki­mą su Klai­pė­dos mies­ to bend­ruo­me­nės svei­ka­tos ta­ry­ ba atė­ję Žve­jų gat­vės gy­ven­to­jai nir­šo dėl mies­to val­džios ne­veik­ lu­mo.

„Kai triukš­mas bu­vo ma­tuo­ja­ mas ne­da­ly­vau­jant gy­ven­to­jams, jis vir­šy­da­vo leis­ti­ną nor­mą vos 1-2 de­ci­be­lais. Ta­čiau bir­že­lį iš­ ma­ta­vus triukš­mo ly­gį kar­tu su čia gy­ve­nan­čiais žmo­nė­mis, ri­ba bu­vo vir­šy­ta 12 de­ci­be­lų“, – ti­ki­ no mo­te­ris. Po to­k ių ty­r i­m ų gy­ven­to­jai nu­stė­ro iš­gir­dę, kaip sa­vi­val­dy­ bės val­di­nin­kai dėl šios pro­ble­ mos lie­pė kreip­tis į po­li­ci­jos pa­ rei­gū­nus. Klai­pė­dos po­li­ci­jos Vie­šo­sios tvar­kos biu­ro pre­ven­ci­jos sky­riaus vir­ši­nin­kas Ka­zi­mie­ras Sin­ke­vi­čius aiš­ki­no, kad sa­vi­val­dy­bė pa­ti tu­ri vi­sas ga­lias šiai pro­ble­mai spręs­ti. „Te­gul su­trum­pi­na įstai­gos dar­ bo lai­ką, ar­ba vi­sai už­da­ro. Tai ne po­li­ci­jos rei­ka­las“, – sa­kė K.Sin­ ke­vi­čius. Ba­rų ne­kont­ro­liuo­ja

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Svei­ka­ tos ap­sau­gos sky­riaus vy­riau­sio­ji spe­cia­lis­tė Ni­na Gend­vi­lie­nė aiš­ ki­no, kad iš­ma­ta­vus triukš­mo ly­gį se­na­mies­ty­je, bu­vo mė­gin­ta kvies­ tis po­li­ci­jos pa­rei­gū­nus ir svars­ty­ti kaip iš­spręs­ti pro­ble­mą, ta­čiau va­

sa­rai įpu­sė­jus, mies­to val­džia nie­ko dau­giau ir ne­nu­vei­kė. Mies­to ta­ry­bos na­rė Li­li­ja Pet­rai­ tie­nė Svei­ka­tos ap­sau­gos sky­riaus dar­buo­to­jos N.Gend­vi­lie­nės tei­ra­ vo­si ar Klai­pė­dos mies­te lai­ko­ma­si triukš­mo pre­ven­ci­jos tai­syk­lių, ku­ rias pa­ti mies­to ta­ry­ba yra pa­tvir­ti­ nu­si dar prieš du me­tus. „Ten kal­ba­ma tik apie gat­vių ir bui­ti­nį triukš­mą. Lais­va­lai­kio triukš­mas šio­se tai­syk­lė­se ne­mi­ ni­mas. Mums nė­ra pa­ves­ta ba­rų kont­ro­lė“, – ti­ki­no N.Gend­vi­lie­nė. Kreip­sis į teis­mą

„Kaip ga­lė­jo bū­ti priim­tos to­kios tai­syk­lės, gal jas rei­kė­tų per­žiū­ rė­ti? Triukš­mo val­dy­mo įsta­ty­me pa­sa­ky­ta, kad sa­vi­val­dy­bės pri­ žiū­ri, kaip pa­val­džios ins­ti­tu­ci­ jos įgy­ven­di­na funk­ci­jas triukš­mo val­dy­mo sri­ty­je ir pri­va­lo rei­ka­lau­ ti at­sa­ko­my­bės iš triukš­mo šal­ti­nių val­dy­to­jų“, – aiš­ki­no ta­ry­bos na­rė L.Pet­raus­kie­nė. Ji ste­bė­jo­si, kad per dve­jus me­ tus triukš­mo pro­ble­ma mies­te nė­ra pa­ju­dė­ju­si iš mir­ties taš­ko. „Aš ne­ma­nau, kad gy­ven­to­ jai no­ri ba­rus nu­va­ry­ti mie­go­ti su

Fes­ti­va­lis. Lie­pos 12–15 d. Klai­pė­do­je šur­mu­liuos tarp­tau­ti­nis folk­lo­ro fes­ti­ va­lis „Par­bėg lai­ve­lis“. Mies­to 760 m. ju­bi­ lie­jui skir­tas ren­gi­nys su­burs šim­tus tra­ di­ci­nės kul­tū­ros puo­se­lė­to­jų iš Veng­ri­ jos, Suo­mi­jos, JAV, Len­ki­jos, Ru­si­jos, Lat­ vi­jos bei Lie­tu­vos et­nog­ra­fi­nių re­gio­nų. Ke­tu­rias fes­ti­va­lio die­nas se­na­mies­ty­je skam­bės folk­lo­ro kon­cer­tai, vyks kū­ry­ bi­nės dirb­tu­vės, tra­di­ci­nių šo­kių va­ka­ rai, klai­pė­die­tiš­ka mu­gė. Mir­tys. Šeš­ta­die­nį Klai­pė­dos m. Ci­vi­li­ nės met­ri­ka­ci­jos sky­riu­je už­re­gist­ruo­ tos 6 klai­pė­die­čių mir­tys. Mi­rė Sta­sys Jo­ man­tas (g.1923 m.), Sta­nis­la­va Ged­vi­lie­ nė (g. 1925 m.), Ele­na Bliz­ni­kie­nė (g. 1935 m.), Tat­ja­na Bu­čie­nė (g. 1935 m.), Na­diež­ da Kva­ra­cie­jie­nė (g. 1949 m.), Vla­di­mi­ras Go­ri­no­vas (g. 1953 m.).

Li­li­ja Pet­rai­tie­nė:

Aš ne­ma­nau, kad gy­ven­to­jai no­ri ba­ rus nu­va­ryti mie­go­ti su viš­to­mis. Ta­čiau kaip jiems gy­ven­ti, jei iki de­vy­nių ry­to dunk­si mu­zi­ka.

Nau­ja­gi­miai. Šeš­ta­die­nį pa­gim­dė 14 mo­te­rų, gi­mė 6 mer­gai­tės ir 8 ber­niu­kai. Sek­ma­die­nį iki 13 val. pa­gim­dė 6 mo­te­ rys, gi­mė 2 mer­gai­tės ir 4 ber­niu­kai. Grei­to­ji. Sek­ma­die­nį iki 13 val. grei­to­ sios pa­gal­bos me­di­kai su­lau­kė 30 iš­ kvie­ti­mų.

AB „Klaipėdos energija“ informuoja AB „Klaipėdos energija“ ieško Dėl šilumos tinklų rekonstrukcijos dar=2?@<;.9< C.1F/6;6;8<

bų nuo liepos 10 dienos 0.30 val. iki ?268.9.C6:.6' ■ aukštasis universitetinis išsilavinimas (personalo vadyba, liepos 11 dienos 22 val. bus nutraukviš­to­mis. Ta­čiau kaip jiems gy­ven­ administravimas); darbo teisės geras darbo kodekso nuostatų tasžinios, šilumos tiekimas karštožinojimas, vandens ti, jei iki de­vy­nių ry­to dunk­si mu­z■i­ metodinių nurodymų personalo klausimais žinojimas; darbo personalo valdymo srityje patirtis; ka“, – ste­bė­jo­si L.Pet­raus­kie­nė.■ 3–5 metairuošimui: ■ užsienio kalbų žinios (anglų, rusų); „Jei nė­ra kur kreip­tis, teks kreip­ ■ personalo mokymo ir kvalifikacijos kėlimo žinios; ■ puikūs darbo kompiuteriu įgūdžiai; Bangų g. 4, 6, 6A, 9, 10, 12, 11, 13, tis į Eu­ro­pos žmo­gaus tei­sių teis­ ■ patirtis energetikos sektoriuje (privalumas). 14, 15, 17, 17A, 19, 19a, 19B, 20, 20A, mą dėl ne­žmo­niš­kų gy­ve­ni­mo są­ 1.?/< =</Ï16@' ■ darbuotojų paieška 21, 23.ir atrankos kontrolė; ly­gų. Gal ta­da val­džia su­krus?“ ■ įvairių ataskaitų ruošimas; ■ personaloBaltikalnio mokymo ir kvalifikacijos kėlimo programos g. 9, 10, 10A, 11. – kal­bė­jo vie­na iš Žve­jų gat­vės gy­ įgyvendinimas; ven­to­jų. ■ bendrovės organizacinės struktūros ir pareigybių pokyčių organizavimas; informacijos teiraukitės Šį ant­ra­die­nį įvai­rūs sa­vi­val­dy­ ■ su darbo Išsamesnės funkcijomis susijusių procedūrų rengimas; personalotel. vertinimo sistemos sukūrimas (8 46) 410 869. ir metinių vertinimo bės sky­riai rink­sis į su­si­ti­ki­mą ■su pokalbių organizavimas; ■ mikroklimato tyrimai ir priemonių jam gerinti nustatymas bei Atsiprašome dėl galimų nepatogumų. gy­ven­to­jais ir vers­li­nin­kais dėl se­ inicijavimas. na­mies­ty­je ke­lia­mo triukš­mo. Á:<;¼ @6Ï9<' ■ atsakingą ir įdomų darbą energetinėje įmonėje; ■ profesinio tobulėjimo ir karjeros galimybes; ■ visas socialines garantijas. Gyvenimo aprašymą siųsti e. paštu klenergija@klenergija.lt iki balandžio 15 d. Tel. pasiteirauti (8-46) 392 653.

4

pirmadienis, liepos 9, 2012

miestas

Pa­ža­dai liko neištesėti 1

Pas­ta­ra­sis Sei­me yra tik nuo praė­ju­sių me­tų rug­ sė­jo, kai lai­mė­jo Da­nės vien­man­da­ tė­je apy­gar­do­je su­reng­tus pa­kar­to­ ti­nius rin­ki­mus, ku­rių rei­kė­jo, nes iš par­la­men­to į Klai­pė­dos me­ro po­ stą pa­si­trau­kė Vy­tau­tas Grub­liaus­ kas. Sei­me taip pat dir­ba pa­gal są­ ra­šą iš­rink­ti Ire­na Šiau­lie­nė, Ag­nė Bi­lo­tai­tė bei And­rius Bur­ba, ku­ris į par­la­men­tą pa­te­ko jau įpu­sė­jus ka­ den­ci­jai, nes po ap­kal­tos sei­mū­no man­da­to ne­te­ko jo par­ti­jos ko­le­ga Li­nas Ka­ra­lius. Ar šie sep­ty­ni Sei­mo na­riai, ku­ riuos į par­la­men­tą de­le­ga­vo klai­pė­ die­čiai, per ket­ve­rius me­tus pa­tei­ si­no jų lū­kes­čius ir įvyk­dė duo­tus pa­ža­dus? „Klai­pė­da“ ver­ti­no tik tuos par­ la­men­ta­rų įsi­pa­rei­go­ji­mus, ku­rie bu­vo iš­dės­ty­ti Vy­riau­sio­sios rin­ ki­mų ko­mi­si­jos leis­tuo­se laik­raš­ čiuo­se, skir­tuo­se pri­sta­ty­ti kan­di­ da­tus vien­man­da­tė­se apy­gar­do­se. Siek­da­mi rin­kė­jų bal­sų, kan­di­ da­tai prieš 2008 m. rin­ki­mus į Sei­ mą nė­rė­si iš kai­lio ir žars­tė kuo pa­trauk­les­nius ir ori­gi­na­les­nius pa­ ža­dus. Ta­čiau da­bar sei­mū­nai pa­tys pri­pa­ži­no, kad kai ku­riais at­ve­jais el­gė­si neat­sa­kin­gai, dau­ge­lio pa­ ža­dų neį­gy­ven­di­no, bet ne dėl sa­vo kal­tės, o dėl su­si­klos­čiu­sios po­li­ti­ nės ir eko­no­mi­nės si­tua­ci­jos. Sut­ruk­dė mi­nist­ro po­stas

Ma­rių vien­man­da­tė­je rin­ki­mų apy­gar­do­je kan­di­da­ta­vęs ir per­ ga­lę šven­tęs E.Ma­siu­lis rin­kė­jams ža­dė­jo, kad jis Sei­me stab­dys są­ skai­tų už šil­dy­mą ir elekt­rą di­dė­ji­ mą im­da­ma­sis gy­ven­to­jams reikš­ min­gų prie­mo­nių. Jis tvir­ti­no, kad su­da­rys pui­kias są­ly­gas re­no­vuo­ti se­nus būs­tus. Dau­gia­bu­čių na­mų re­no­va­ci­ją esą ap­mo­kės pri­va­tūs in­ves­tuo­to­jai, ku­riems lė­šos bus grą­ži­na­mos iš gy­ven­to­jų su­tau­ py­tos ener­gi­jos. E.Ma­siu­lis ti­ki­no, kad žmo­nės tik­rai pa­jus skir­tu­mą, nes pa­ge­rės jų gy­ve­ni­mo są­ly­gos, su­ma­žės būs­tų iš­lai­ky­mo iš­lai­dos, o bu­tų kai­na pa­kils iki 30 pro­c. „Ši­to man pa­siek­ti ne­pa­vy­ko, – pri­pa­ži­no E.Ma­siu­lis. – Tie­siog ei­ da­mas į rin­ki­mus ne­ži­no­jau, jog si­ tua­ci­ja su­si­klos­tys taip, kad tap­siu su­si­sie­ki­mo mi­nist­ru. Re­no­va­ci­jos klau­si­mus ku­ruo­ja Ap­lin­kos mi­nis­ te­ri­ja, ku­riai va­do­vau­ja ki­ta par­ti­ja. Mes tei­kė­me siū­ly­mus, ta­čiau į juos at­si­žvelg­ta ne­bu­vo.“ Jis taip pat pa­brė­žė, kad jo par­ ti­jos frak­ci­ja Sei­me tu­ri 11 na­rių, o tiek yra per ma­žai, kad bū­tų ga­li­ ma priim­ti vi­sus no­ri­mus spren­di­ mus. „Ta­čiau mū­sų įsi­pa­rei­go­ji­mai yra ne­nut­rūks­ta­mas pro­ce­sas, tad ir ki­tą ka­den­ci­ją, jei pa­si­seks rin­ ki­muo­se, steng­si­mės juos įgy­ven­ din­ti“, – tei­gė E.Ma­siu­lis. Kal­tino valdančiuosius

Itin pa­trauk­liai skam­bė­jo taip pat Ma­rių apy­gar­do­je kan­di­da­ta­vu­sios I.Šiau­lie­nės pa­ža­dai rin­kė­jams. „Aš ne­vi­lio­siu jū­sų ne­pag­rįs­tais pa­ža­dais ir šyp­se­no­mis iš pla­ka­ tų. Ža­du ir to­liau at­sa­kin­gai dirb­ti, kar­tu su sa­vo ko­man­da siek­ti sta­ bi­lios, il­ga­lai­kės, už­tik­rin­tos plėt­ ros“, – rin­ki­mų kam­pa­ni­jos me­tu tvir­ti­no I.Šiau­lie­nė ir pa­žė­rė įspū­ din­gų skai­čių. Jai tuo­met vi­sai rea­lu at­ro­dė, jog per ket­ve­rius me­tus ga­li­ma pa­siek­

Per 2008–2012 m. ka­den­ci­ją pa­teik­ti tei­sės ak­tų pro­jek­tai Ag­nė Bi­lo­tai­tė – 38 And­rius Bur­ba – 21 Eval­das Jur­ke­vi­čius – 78 Eli­gi­jus Ma­siu­lis – 12 Nag­lis Pu­tei­kis – 10 Ire­na Šiau­lie­nė – 26 Pra­nas Žei­mys – 39

po­li­jų dik­ta­to“, – N.Pu­tei­kis to­kiu to­nu įti­ki­nė­jo rin­kė­jus už jį bal­suo­ ti. „Pa­sie­kiau, jog lais­vo­sio­se eko­ no­mi­nė­se zo­no­se bū­tų drau­džia­ma de­gin­ti plas­ti­ką, o tai reiš­kia, kad prie Klai­pė­dos sta­to­mo­je at­lie­ kų de­gi­ni­mo jė­gai­nė­je ne­bus ga­li­ ma de­gin­ti ne­rū­šiuo­tų at­lie­kų, tad klai­pė­die­čiams ne­rei­kės kvė­puo­ti nuo­dais“, – tei­gė N.Pu­tei­kis. Vi­lio­jo tik biog­ra­fi­ja

Atei­tis: po spa­lio 14-ąją vyk­sian­čių rin­ki­mų į Sei­mą par­la­men­te ga­li at­si­ras­ti nau­jų vei­dų.

ti, kad vi­du­ti­nis at­ly­gi­ni­mas bū­tų di­des­nis nei 3,5 tūkst. li­tų, mi­ni­ ma­li mė­ne­si­nė al­ga – ne ma­žes­nė nei 1,4 tūkst. li­tų, o vi­du­ti­nė pen­ si­ja siek­tų 1,5 tūkst. li­tų. „Šią ka­den­ci­ją mes esa­me opo­ zi­ci­jo­je, o ne val­džio­je, to­dėl ir ne­ ga­lė­jo­me įvyk­dy­ti rin­kė­jams duo­tų įsi­pa­rei­go­ji­mų. Skai­čiai apie at­ly­ gi­ni­mų ir pen­si­jų di­dė­ji­mą, ką ža­ dė­jau prieš 2008 m. rin­ki­mus, ne­

bu­vo lauž­ti iš pirš­to, nes prieš tai bu­vu­sio­je ka­den­ci­jo­je mums pa­vy­ ko įvyk­dy­ti vi­sus duo­tus įsi­pa­rei­ go­ji­mus, to­dėl ki­lo ir dar­bo už­mo­ kes­tis, ir mi­ni­ma­lus at­ly­gi­ni­mas, ir pen­si­jos“, – tvir­ti­no I.Šiau­lie­nė. Ji tei­gė tik­rai ne­si­jau­čian­ti ap­ ga­vu­si rin­kė­jus, nes pa­ža­dai bu­vo pa­ma­tuo­ti, o ne po­pu­lis­ti­niai. „Ir juos bu­vo ga­li­ma įgy­ven­din­ti, nes 2008 m. kri­ze dar ne­kve­pė­jo. Ją Lie­tu­vo­je iš­šau­kė prem­je­ras And­ rius Ku­bi­lius, per anks­ti pa­skel­bęs, kad pra­si­dė­jo sunk­me­tis, to­dėl su­ ma­žė­jo var­to­ji­mas, smu­ko eko­no­ mi­ka. Ir, aiš­ku, ne­pa­dė­jo nak­ti­nė mo­kes­čių re­for­ma“, – sa­vo nuo­ mo­nę išsakė I.Šiau­lie­nė.

kai pi­la de­ga­lus į au­to­mo­bi­lį, per­ ka mais­tą, mo­ka pa­lū­ka­nas ban­ kui. „Pir­miau­sia rei­kia pa­sa­ky­ti, kad atė­ju­si į Sei­mą bu­vau de­le­guo­ ta į ki­tas sri­tis – Au­di­to ko­mi­te­tą ir An­ti­ko­rup­ci­jos ko­mi­si­ją. Ant­ra – nu­sta­ty­ti, kaip skai­čiuo­ja­mi ko­mu­ na­li­niai mo­kes­čiai, yra la­biau vie­ tos val­džios, o ne Sei­mo klau­si­mas, ta­čiau Klai­pė­dos ra­jo­ne pa­vy­ko pa­ siek­ti, kad mo­kes­tis už šiukš­les bū­ tų skai­čiuo­ja­mas ne pa­gal bu­to plo­ tą“, – tvir­ti­no A.Bi­lo­tai­tė. Pak­laus­ta, ar per ket­ve­rius me­ tus jai pa­vy­ko su­stab­dy­ti kai­nų au­gi­mą, kaip ža­dė­jo, par­la­men­ta­ rė ėmė kal­bė­ti, kad pa­te­ko į keb­lią si­tua­ci­ją. „Kai pa­te­ko­me į Sei­mą, su­si­dū­rė­me su ne­leng­va si­tua­ci­ja – pra­si­dė­jo eko­no­mi­nė kri­zė, o vals­ ty­bė bu­vo pa­lik­ta be jo­kių re­zer­vų. Kai punk­tą apie kai­nų au­gi­mo su­ stab­dy­mą ra­šiau į sa­vo pro­gra­mą, jau ži­no­jau, kad ar­ti­na­si eko­no­mi­ nė kri­zė, bet ne­ži­no­jau, ko­kia rea­ li si­tua­ci­ja, kad išei­nan­tie­ji iš val­ džios nie­ko ne­pa­li­ko, vis­ką iš­šla­vė iki pa­sku­ti­nio cen­to, to­dėl ir te­ ko prii­mi­nė­ti su­dė­tin­gus spren­di­ mus“, – aiš­ki­no A.Bi­lo­tai­tė. Sa­vo rin­ki­mų pro­gra­mo­je ji daug dė­me­sio sky­rė ko­vai su ko­rup­ci­ja, ža­dė­jo, kad už to­kius nu­si­kal­ti­mus di­dės bau­dos, iš vals­ty­bės tar­nau­ to­jų bus rei­ka­lau­ja­ma ir mo­ra­li­nės at­sa­ko­my­bės. „Šio­je sri­ty­je pa­vy­ko ne­ma­žai nu­veik­ti. Priim­tos Bau­ džia­mo­jo ko­dek­so pa­tai­sos, ku­rios nu­ma­to griež­tes­nes baus­mes už ko­rup­ci­nius nu­si­kal­ti­mus. Bu­vau dar­bo gru­pės, ku­ri pa­ren­gė Vals­ ty­bės tar­nau­to­jų el­ge­sio ko­dek­so pro­jek­tą, va­do­vė ir ti­kiuo­si, kad dar šio­je ka­den­ci­jo­je ko­dek­sas bus pa­ tvir­tin­tas“, – tei­gė par­la­men­ta­rė.

Biu­dže­te ne­ra­do pi­ni­gų

Prog­ra­mą ra­šys at­sar­giau

Siek­da­mi rin­kė­jų bal­sų, kan­di­da­tai prieš 2008 m. rin­ ki­mus į Sei­mą nė­rė­ si iš kai­lio ir žars­tė kuo pa­trauk­les­nius ir ori­gi­na­les­nius pa­ža­dus.

A.Bi­lo­tai­tė, taip pat lai­mę ban­džiu­ si Ma­rių apy­gar­do­je, ta­čiau į Sei­mą pa­te­ku­si per par­ti­jos są­ra­šą, rin­kė­ jams ža­dė­jo rū­pin­tis, kad ko­mu­na­ li­niai mo­kes­čiai bū­tų skai­čiuo­ja­mi pa­gal bu­to gy­ven­to­jų skai­čių, o ne kvad­ra­ti­nius met­rus, kad bū­tų su­ stab­dy­tas kai­nų au­gi­mas, ku­rį jau­ čia kiek­vie­nas Lie­tu­vos gy­ven­to­jas,

Ga­na po­pu­lis­ti­nių pa­ža­dų apie smar­kiai di­dė­sian­čias pen­si­jas, vai­ko ato­sto­gų prail­gi­ni­mą iki 3 me­tų, mo­ky­to­jų, so­cia­li­nių ir ki­tų biu­dže­ti­nių įstai­gų dar­buo­to­jų at­ ly­gi­ni­mų kė­li­mą sa­vo pro­gra­mo­ je pri­ra­šė ir Pa­jū­rio vien­man­da­tė­je apy­gar­do­je rin­ki­mus į Sei­mą lai­ mė­jęs Pra­nas Žei­mys.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

„Gal dėl to, kad rin­ki­mų į Sei­mą pro­gra­mą ra­šiau pir­mą kar­tą, neį­ ver­ti­nau, jog pa­sau­lį už­grius eko­ no­mi­nė kri­zė, pa­ža­dai taip ir li­ ko pa­ža­dais?“ – P.Žei­mys svars­tė, ko­dėl ne­pa­vy­ko įgy­ven­din­ti rin­kė­ jams duo­tų įsi­pa­rei­go­ji­mų. Jis tvir­ti­no, kad šį­kart pro­gra­ mą ra­šys daug at­sar­giau – jo­je tik­ rai ne­be­bus punk­to apie di­dė­sian­ čias pen­si­jas. „Kai Sei­me ma­tai rea­lų vaiz­dą ir pa­čiam at­ro­do la­bai ne­jau­kiai, ką pri­ra­šai prieš rin­ki­mus. Ži­nau tik vie­na, kad tas, kas pa­bu­vo Sei­mo na­riu, nie­ka­da ne­be­sa­kys, jog kaž­ ko­kius mo­kes­čius rei­kia ma­žin­ti“, – tie­są rė­žė P.Žei­mys. Ta­čiau nė me­tų par­la­men­te ne­ dir­ban­tis N.Pu­tei­kis įsi­ti­ki­nęs, kad ga­li­ma įvyk­dy­ti rin­kė­jams duo­tus pa­ža­dus. Jis, kan­di­da­tuo­da­mas į Sei­mą, bu­vo ga­na abst­rak­tus. „Sei­ mo na­rio man­da­tas pa­dės man efek­ty­viau ko­vo­ti su ko­rum­puo­ tais val­di­nin­kais, gin­ti klai­pė­die­ čių tei­sę gy­ven­ti eko­lo­giš­kai šva­ ria­me mies­te, sau­go­ti mies­tie­čius nuo ko­mu­na­li­nių pa­slau­gų mo­no­

Nors tu­rė­jo ga­li­my­bę rin­kė­jams ne­mo­ka­mai da­ly­ti pa­ža­dus, Bal­ ti­jos apy­gar­do­je kan­di­da­ta­vęs ir lai­mė­jęs E.Jur­ke­vi­čius Vy­riau­sio­ sios rin­ki­mų ko­mi­si­jos lei­džia­ma­ me laik­raš­ty­je tik iš­spaus­di­no sa­ vo biog­ra­fij­ ą. „Ne­su pa­ža­du­kas, to­dėl nie­ko ir ne­ža­dė­jau. Dar­bas man pa­tin­ka, jį my­liu, kan­di­da­tuo­siu ant­rai ka­ den­ci­jai ir bū­siu iš­rink­tas“, – už­ tik­rin­tas bu­vo E.Jur­ke­vi­čius. Pak­laus­tas, ko­kį reikš­min­giau­sią sa­vo dar­bą Sei­me iš­skir­tų, jis tei­gė, jog yra Vie­tos sa­vi­val­dos įsta­ty­mo pa­tai­sų, pa­gal ku­rias vi­sų sa­vi­val­ dy­bės ta­ry­bų na­riai tu­ri at­si­skai­ ty­ti, kur iš­lei­džia gau­na­mas kan­ ce­lia­ri­nes iš­mo­kas, au­to­rius. „Sa­vęs ne­no­riu nei ver­tin­ti, nei ža­dė­ti. Ir prieš šiuos Sei­mo rin­ ki­mus ne­da­ly­siu jo­kių pa­ža­dų“, – tei­gė E.Jur­ke­vi­čius. Pa­ža­dais prieš ket­ve­rius me­tus ne­si­svai­dė ir A.Bur­ba, ku­ris kan­di­ da­ta­vo Ma­rių vien­man­da­tė­je apy­ gar­do­je. Išs­paus­di­nęs sa­vo biog­ra­ fi­ją, jis tik pri­dė­jo, kad pa­si­sa­ko už in­ves­ti­ci­jas į jau­ni­mą, orią ir ma­te­ ria­liai ap­rū­pin­tą se­nat­vę, pa­lan­kių są­ly­gų vers­lui su­da­ry­mą, iš­si­la­vi­ nu­sią ir mo­der­nią Lie­tu­vą.

5

pirmADIENIS, liepos 9, 2012

lietuva

„Be­duinų“ – kaip nie­kad daug

Jo­kiai Sei­mo frak­ci­jai ne­prik­lau­san­čių par­la­men­tarų skai­ čius pa­siekė re­kor­di­nes aukš­tu­mas. To­kių – net 18. Nuo po­li­ti­nių par­tijų pa­norę at­si­ri­bo­ti po­li­ti­kai, ma­tyt, taip plau­na­si su­tep­tus mun­du­rus ir ra­miai lau­kia rin­kimų. Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

Nusk­riaus­ti ir pa­že­min­ti

„Ku­rio­je tu šian­dien frak­ci­jo­je?“ – tokį klau­simą kai ku­rie par­la­men­ta­ rai ne kartą yra vie­nas ki­tam už­davę Sei­mo ko­ri­do­riuo­se. Iš vi­sur bėgan­ čių ir per­bėgan­čių sto­te­le yra ta­pu­si Miš­ri Sei­mo na­rių grupė. O „be­dui­ nais“ pra­mintų Miš­rios Sei­mo na­rių grupės na­rių – vis dau­giau. To­kios gau­sios šios grupės dar ne­bu­vo nė vie­na­me Sei­me. Pap­ras­ tai prie­globstį šio­je frak­ci­jo­je ran­ dan­tys po­li­ti­kai il­gai čia neuž­sibū­ na. Trenkę vie­nos frak­ci­jos du­ris jie ne­tru­kus ran­da ki­tus po­li­ti­nius par­tne­rius. Vis dėlto po­li­tiš­kai vie­nišų par­ la­men­tarų – ne­ma­žai. Miš­rio­je Sei­mo na­rių grupė­je glaud­žia­si ir nu­skriaus­tie­ji, ir bėgliai, ir jo­kiai par­ti­jai ne­tin­kan­čios as­me­nybės. Ne taip se­niai Eli­gi­jaus Ma­siu­lio li­be­ra­lus ap­leidęs Ge­di­mi­nas Na­vai­ tis – jau 18-as šios frak­ci­jos na­rys. Čia pat prie­globstį ra­do ir Tau­tos pri­si­kėli­mo par­ti­jos frak­ciją ap­lei­ du­si bu­vu­si iš­ti­ki­ma Arū­no Va­lins­ ko bend­ra­žygė As­ta Bau­kutė. Tarp Sei­mo „be­duinų“ – ir so­ cial­de­mok­ratų par­ti­jos du­ris tren­ kęs Jo­nas Jag­mi­nas. Dar anks­čiau jis užt­renkė Dar­bo par­ti­jos du­ris. Kailį kei­čia daž­nai

Dau­giau­sia čia – Sei­mo kon­ser­ va­to­rius ap­lei­du­sių po­li­tikų. Šio­je grupė­je vietą su­da­ro il­gai ir nuo­ sek­liai bet ko­kia pro­ga sa­viš­kius kri­ti­kuo­davę Gin­ta­ras Son­gai­la ir Ka­zi­mie­ras Uo­ka. Ne per se­niau­ siai prie Miš­rios Sei­mo na­rių gru­

pės pri­si­dėjo ir dar vie­na bu­vu­ si kon­ser­va­to­rių veikė­ja Au­re­li­ja Stanc­kienė. Ke­tu­rias frak­ci­jas šią Sei­mo ka­ den­ciją pa­keitęs su A.Va­lins­ku iš­ rink­tas Man­tas Va­raš­ka prie­š ku­ rį laiką taip pat ta­po Miš­rios Sei­mo na­rių grupės at­sto­vu. Pas­tarąją sto­ telę – kon­ser­va­to­rių frak­ciją – ap­ leidęs, jo pa­ties žod­žiais, „kai­ry­sis na­cio­na­lis­tas“ aiš­ki­no taip pa­sielgęs dėl kaž­ko­kių po­li­ti­nių ne­su­ta­rimų Kazlų Rūdos sa­vi­val­dybė­je.

Lau­ras Bie­li­nis:

Prik­lau­sy­ti šiai frak­ ci­jai sa­vo­tiš­kai pa­to­gu. Ga­li elg­tis ga­na lais­ vai – nėra par­tinės dis­cip­li­nos. Nuo pat Sei­mo ka­den­ci­jos pra­džios Miš­riai Sei­mo na­rių gru­pei pri­klau­ so tik Ri­ma Baš­kienė, Kons­tan­tas Ra­me­lis ir An­ta­nas Bau­ra – Ramū­no Kar­baus­kio vals­tie­čiams liau­di­nin­ kams pri­klau­san­tys po­li­ti­kai. Šios frak­ci­jos „žvaigž­de“, ma­ tyt, derėtų lai­ky­ti laks­ty­mo po Sei­

mo frak­ci­jas re­kor­di­ninką Val­de­marą Val­kiūną. Per ket­ve­rius me­tus po­li­ tinį kailį jis keitė net aš­tuo­nis kar­tus. Miš­riai Sei­mo na­rių gru­pei jau kurį laiką sėkmin­gai va­do­vau­ja Agnė Zuo­kienė. Į Seimą ji pa­te­ko, kai par­ la­mentą ap­lei­do jos vy­ras Artū­ras Zuo­kas. Ta­čiau A.Zuo­kienė su jo­kia po­li­tinė jėga kol kas ne­si­sais­to. Žmonės be prin­cipų

Kuo bu­vi­mas Miš­rio­je Sei­mo na­ rių grupė­je ypa­tin­gas? Čia – ir vie­ ta su­tep­tam mun­du­rui išp­lau­ti, ir lais­vai reikš­tis. Ta­čiau daž­niau­siai tai būna prie­globs­tis „iš rei­ka­lo“. Po­li­to­lo­gas Lau­ras Bie­li­nis sa­ko, kad to­kia di­de­le Miš­rios Sei­mo na­ rių grupės gau­sa ka­den­ci­jos pa­bai­ go­je per­ne­lyg stebė­tis ne­reikėtų – jo­je at­si­dūrė tie, ku­rie muistė­si prie­š par­ti­jas, o aiš­kių prin­cipų ne­turė­jo. „Šio Sei­mo frak­ci­jo­se bu­vo la­ bai daug žmo­nių, ku­rie iš tikrųjų neats­to­va­vo nei konk­re­čioms po­ li­tinėms ver­tybėms, nei aiš­kioms par­ti­jos pro­gra­mo­se su­ra­šy­toms nuo­sta­toms. O artė­jant rin­ki­mams kai ku­rio­se frak­ci­jo­se ima­ma griež­ čiau žvelg­ti į sa­vo na­rių veiklą ir tuo re­mian­tis jie įtrau­kia­mi į būsi­ mus kan­di­datų sąra­šus ar­ba ne. Tie, ku­rie ne­turė­jo nei prin­cipų, nei su­vo­ki­mo, tam­pa ne­rei­ka­lin­ gi“, – svars­to L.Bie­li­nis. Ki­ta ver­tus, pa­sak moks­li­nin­ ko, ne­no­ras su­si­sais­ty­ti su po­li­ ti­ne par­ti­ja aiš­kin­ti­nas sie­kiu taip pa­ro­dy­ti sa­vo kaip po­li­ti­ko išs­kir­ ti­numą. „Prik­lau­sy­ti šiai frak­ci­jai sa­vo­tiš­kai pa­to­gu. Ga­li elg­tis ga­na lais­vai – nėra par­tinės dis­cip­li­nos. Ki­ta ver­tus, no­rint pa­ro­dy­ti sa­vo ki­to­niš­kumą, būti pa­trauk­liam,

Re­kor­di­nin­kas: V.Val­kiū­nas po­li­tinį kailį per Sei­mo ka­den­ciją su­gebė­

jo pa­keis­ti net 8 kar­tus.

And­riaus Ufar­to (BFL) nuo­tr.

rei­kia turė­ti aiš­kus ver­ty­bi­nius, prin­ci­pi­nius ak­cen­tus, o dau­ge­lis figūrų, pri­klau­san­čių Miš­riai gru­

pei, nie­ka­da to, ką va­di­na­me po­ li­ti­niais prin­ci­pais, ne­de­monst­ra­ vo“, – re­ziu­ma­vo po­li­to­lo­gas.

To­lesnės dis­ku­si­jos būtų tuš­čios šne­kos Tei­sin­gu­mo mi­nist­ras Re­mi­gi­jus Ši­ma­šius tei­gia, kad, Eu­ro­pos Par­ la­men­tui (EP) šią sa­vaitę at­me­tus Tarp­tau­tinį pre­ky­bos su­si­ta­rimą dėl ko­vos su klas­to­ji­mu (AC­TA), Lie­tu­vo­je nėra pra­smės to­liau apie jį dis­ku­tuo­ti, ta­čiau jis pa­brėžia, kad iš esmės būti­na per­žiūrė­ti in­ te­lek­tinės nuo­sa­vybės po­li­tiką.

Ar­gu­men­tai: AC­TA prie­ši­nin­kai tei­gia, kad ši su­tar­tis ri­botų laisvę in­

ter­ne­te.

Si­mo­no Švit­ros nuo­tr.

„Iš tikrųjų ša­lys ga­li ra­ti­fi­kuo­ ti šį do­ku­mentą, ta­čiau iš prin­ ci­po ne­ma­tau, kaip AC­TA galėtų veik­ti ES, jei­gu jo nėra ra­ti­fi­ka­vu­ si ES. Net sa­ky­čiau, kad Lie­tu­vo­ je ra­ti­fi­ka­vi­mo klau­si­mas iš esmės yra be­pras­mis, nes EP tą klau­simą jau išsp­rendė. Ta­čiau, norė­da­mas iš esmės galbūt ir pa­svei­kin­ti šį spren­dimą, tu­riu pa­sa­ky­ti, kad tai ne­reiš­kia, jog vi­sos dis­ku­si­jos šio­je vie­to­je ap­skri­tai bai­gia­si“, – BNS sakė mi­nist­ras. Pa­sak R.Ši­ma­šiaus, ir Eu­ro­pos Ko­mi­si­jai (EK), ir ES ša­lims na­ rėms la­bai rim­tai reikėtų svars­ ty­ti, kaip per­tvar­ky­ti in­te­lek­tinės nuo­sa­vybės gy­ni­mo sis­temą, nes da­bar­tinės to­kios nuo­sa­vybės gy­

ni­m o prie­m onės ne­b ea­t i­t in­ka šian­die­nos rea­lijų.

Re­mi­gi­jus Ši­ma­šius:

Lie­tu­vo­je ra­ti­fik ­ a­vi­ mo klau­si­mas iš es­ mės yra be­pras­mis, nes EP tą klau­simą jau išsp­rendė. „Tech­no­lo­gi­nis pro­gre­sas, kūry­ ba, pro­duktų dau­gi­ni­mas, tam tik­ras to­bu­li­ni­mas vyks­ta to­kiu tem­pu, kad, man at­ro­do, tam­pa ganė­ti­nai aki­vaiz­du, jog in­te­lek­ tinės nuo­sa­vybės ap­sau­ga pro­gresą ir kūry­biš­kumą ne tiek ska­ti­na, kiek stab­do. Tai ga­li­me pa­ma­ty­ti vien ap­žvelgę tei­si­nius gin­čus dėl in­te­lek­tinės nuo­sa­vybės – kiek tai yra su­stabdę įvai­rių ino­va­cijų die­ gimą vi­suo­menė­je, jų pa­te­kimą į žmo­nių na­mus“, – aiš­ki­no tei­sin­ gu­mo mi­nist­ras.

Jis pa­brėžė, kad EP spren­dimą galė­jo lem­ti ir pa­vir­šu­ti­niš­kas po­ žiū­ris į pro­blemą. „Ma­no pa­grin­ di­nis klau­si­mas yra toks, ar AC­TA ne­bu­vo ra­ti­fik ­ uo­tas tik todėl, kad galbūt ne­būti­nai vi­si eu­ro­par­la­men­ ta­rai, su­pras­da­mi, apie ką čia iš tikrųjų kal­ba­ma, ar­ba be­si­va­do­vau­ da­mi ant­raš­čių šūkiais, pa­ten­ki­no į gat­ves išė­ju­sio dau­giau­sia jau­ni­ mo sie­kius, ar vis dėlto tai iš tikrųjų reiš­kia rimtą sig­nalą, – ir aš to la­bai norė­čiau tikė­tis, – kad in­te­lek­tinės nuo­sa­vybės gy­ni­mo po­li­ti­ka bus rim­tai per­žiūrė­ta“, – svarstė jis. EP šią sa­vaitę at­metė prie­šta­ rin­gai ver­ti­namą do­ku­mentą. Eu­ ro­par­la­men­ta­rai ig­no­ra­vo EK pa­ reiš­ki­mus, kad šios su­tar­ties rei­kia bend­ro­vių, ku­rioms ken­kia pla­gi­ ja­vi­mas ir pi­ra­ta­vi­mas, eko­no­mi­ niams in­te­re­sams ap­gin­ti. Dėl su­tar­ties, ku­ria sie­kia­ma nu­ sta­ty­ti tarp­tau­ti­nius in­te­lek­tinės nuo­sa­vybės ap­sau­gos stan­dar­tus, ki­lo pro­tes­tai. Jų da­ly­viai tei­gia, kad to­kia su­tar­ti­mi būtų su­var­žy­ta in­ter­ne­to laisvė. BNS inf.

6

pirmadienis, liepos 9, 2012

nuomonės

Krui­zi­niai tu­ris­tai nau­din­gi?

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

P

Lie­tu­vos įvy­kis, var­du V.Paukš­tė Saulius Pocius

K

ai į spek­tak­l ius žmo­ nės dar ei­da­vo ne­pa­ si­p uo­š ę išei­g i­n iais „šlio­pan­sais“, o nau­ja­ gi­m iams tė­vai mie­l iau su­teik­da­ vo Min­dau­go ir Maž­vy­do var­dus, teat­ras dau­ge­l iui bu­vo ta iš­skir­ti­ nė vie­ta, ku­r io­je, lyg baž­ny­čio­je, ten­ka kal­bė­ti ty­l iai. Iš­t ies li­tur­g i­nė dra­ma – be­ne rea­ liau­s ia teat­ro pa­ra­le­lė – tau­t ie­ čiams nuo se­no skie­pi­jo tą elg­se­ nos for­mą, ku­r i de­ra dva­si­nių iš­ gy­ve­ni­mų šven­tyk­lo­je.

Kas bū­tų bu­vęs V.Paukš­tė, jei bū­tų gi­męs ne Kau­ne, o Ame­ri­ko­je, į ku­rią da­ bar ne­no­ri net trum­ pam nu­vyk­ti? Ne išim­tis anuo­met bu­vo ir se­na­ sis dar ma­ž a­sis Klai­p ė­dos dra­ mos teat­ras, į ku­r io spek­tak­l ius ne­ga­lė­jai gau­t i bi­l ie­t ų. Tos ei­lės prie ka­sų, lyg sa­vo­t iš­ka so­v ie­t i­ nio ge­no­ci­do gy­va­tė, ir da­bar dar te­be­sid­rie­kia kai ku­rių įky­riau­sių ano me­to žiū­ro­v ų at­min­ty­je. Šiuo po­ž iū­r iu uos­ta­mies­čio teat­ ras, Po­vi­lo Gai­džio iš­mo­nės dė­ka ne kar­tą krikš­ty­tas lie­tu­viš­kuo­ju „Comé­d ie-Fran­çai­se“, la­biau pri­ mi­nė Ta­gan­ką, kur bi­lie­tus ga­lė­ jai ar­ba per­pirk­ti kri­mi­na­li­ne kai­ na, ar­ba, at­si­pra­šant, atim­ti. Ko­kia jė­ga tem­pė už abie­jų skver­ nų į ši­tą pa­sta­tą, ku­rio var­du va­di­ na­ma vi­sa ša­lia jo esan­ti aikš­tė? Tik ne so­vie­t i­nė pil­k y­bė, lė­mu­si dar ir šian­dien gir­di­mą ža­lio­sios jau­nuo­m e­n ės krenkš­te­l ė­j i­m ą „Nė­ra kas veik­ti“. Ir ne vien sie­k is pa­si­pui­k uo­t i prieš laip­t i­nės kai­ my­nus „O aš ten bu­vau!“ Vi­si ži­no­jo, kad „ten“ ras ple­ja­ dą tik­r ų, kaip da­bar sa­k y­t u­me, žvaigž­d žių. Tik ta­da juos va­d i­ no­me as­me­ny­bė­mis. Ne as­me­ni­ mis. Nes as­me­ny­bės nuo as­me­nų ski­ria­si taip, kaip ski­ria­si jaus­mai

nuo jau­se­nų. Kaip „pieš­t i“ ir „pai­ šy­ti“. Kaip „skam­be­sys“ ir „triukš­ mas“. Vi­sai kas ki­ta. Ta­me skam­be­sy­je jau ta­da ryš­ kiau­s ias bu­vo Vy­tau­tas Paukš­ tė. Ir ne tik to­dėl, kad daug kas jo ne­b eįs­teng­da­vo at­skir­t i nuo Min­dau­go ar Maž­v y­do. Ša­l ia šių dvie­jų ko­lo­sų bu­vo ir ki­t ų kva­ pą gniau­ž ian­čių da­ly­k ų. Pa­v yz­ džiui, kad ir „Sep­t y­n io­l i­ka pa­va­ sa­rio aki­mir­k ų“. Šian­d ien apie dai­l ią su­kak­t į žo­ džius vis kar­to­jan­t ys žmo­nės daž­n iau­s iai lin­kę var­dy­t i: liau­ dies ar­t is­tas, Ge­d i­m i­no or­d i­nas, Na­c io­n a­l i­nė kul­t ū­ros ir me­no pre­mi­ja, Auk­si­nis sce­nos kry­žius, Klai­pė­dos gar­bės pi­lie­tis... Tai iš­ ties įver­t i­n i­mą reiš­k ian­tys ženk­ lai. Bet jie tik re­zul­ta­tas. Kas iš tie­sų yra V.Paukš­tė ir ko­ dėl jis vi­so to ver­tas? Čia es­mi­nis klau­si­mas. Gal­būt at­sa­ky­mas į jį – pa­ti šio žmo­gaus es­mė. Jo į išo­rę be­si­ver­ž ian­čios ki­to­k ios nei vi­sų dva­sios ir kū­no ener­gi­jos der­mės, ku­rian­čios iš­skir­ti­n į ir at­min­ty­je įsi­ke­ro­jan­t į įspū­d į. Ir ta der­mė reiš­k ia­si ne­bū­t i­nai Just.Mar­c in­ke­v i­č iaus dra­mo­s e ar M.Fer­maud ko­me­di­jo­je „Du­rys pyš­ka“, ku­r io­je vie­n in­te­l is mos­ tas ro­do­muo­ju pirš­tu sprog­da­vo to­k iu de­mo­ra­l i­z uo­jan­čiu juo­k u, kad pub­l i­ka nuo jo ne­be­ga­lė­da­ vo iš­si­va­dė­ti vi­są li­ku­sį spek­tak­ lio lai­ką. Vi­sa tai reiš­k ia­si ir kas­d ie­ny­bė­ je. Kad ir prie pat Pi­lies til­to esan­ čia­me res­to­ra­ne su jau­na pa­da­vė­ ja šne­kant apie deg­ti­nės reikš­mę žmo­gaus gy­ve­ni­me ir apie į Klai­ pė­dą pa­stra­pa­lio­ti at­vy­ku­sį Bo­rią Moi­se­je­vą. Tai­g i tas as­me­ny­bės brai­žas ryš­ kus vi­so­mis ap­lin­ky­bė­mis: ir, kaip teat­ra­lai sa­ko, duo­to­mis, ir ne­duo­ to­mis. Ši­tos be­si­ver­ž ian­čios dva­ sios sa­vas­t ies erd­vės yra tai, kas nie­kaip ne­lei­džia ta­pa­tin­ti „skam­ be­sio“ ir „triukš­mo“. Kai pa­gal­vo­ji, gai­la, kad mū­s ų ša­l is to­k ia ma­ž a. Kas bū­t ų bu­ vęs V.Paukš­tė, jei bū­t ų gi­męs ne Kau­ne, o Ame­r i­ko­je, į ku­r ią da­ bar ne­no­r i net trum­pam nu­v yk­ ti? Gal tai bū­tų at­sklei­du­si no­mi­ na­ci­ja šlo­vės alė­jo­je ša­lia Alo Pa­ ci­no? O gal ša­lia J.Ni­chol­so­no ar­ ba A.Hop­k in­so? To da­bar jau nie­kas ne­su­ž i­nos. Aiš­ku tik vie­na: as­me­ny­bė ja lie­ ka vi­so­mis ap­lin­ky­bė­mis.

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

750

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

397 750

lin­ki­niuo­se ku­ror­tuo­se. Ta­čiau ne vi­si su­tin­ka, kad krui­ zi­nių lai­vų ke­lei­viai tei­kia di­de­lę nau­dą mies­tui. Pik­ti­na­ ma­si, kad tu­ris­tai čia pa­lie­ka ma­žai pi­ni­gų. Ar krui­zi­nių lai­vų ke­lei­viai at­ne­ša nau­dos mies­tui?

Už

Prieš

Klai­pė­dos tu­riz­mo ir kul­tū­ros in­for­ma­ci­jos cent­ro di­ rek­to­rė Ro­me­na Sa­vic­kie­nė:

Se­na­mies­čio vers­li­nin­kė Zi­ta Lu­ko­še­vi­čie­nė:

– Be jo­kios abe­jo­nės, taip. Kaip ir kiek­vie­nas tu­ris­tas, krui­zi­nių lai­vų tu­ris­tai duo­da nau­dos mies­tui. Ta­čiau ši yra sun­kiai pa­ma­tuo­ja­ma. Prieš ke­le­rius me­tus at­lik­to ty­ ri­mo me­tu bu­vo nu­sta­ty­ta, kad kiek­vie­nas krui­zi­nis tu­ ris­tas Klai­pė­do­je iš­lei­džia nuo 50 iki 75 eu­rų. Tai di­de­lė su­ma, at­si­žvel­giant į tai, kad jie čia pra­lei­džia 6–8 va­lan­ das. Tu­ris­tai iš­lei­džia tiek pi­ni­gų, kiek mes su­ge­ba­me iš jų paim­ti. Rei­kia tam su­da­ry­ti ga­li­my­bes – ati­da­ry­ti ka­vi­nes, par­da­vi­nė­ti su­ve­ny­rus, teik­ti įvai­rias pa­slau­gas. Praė­ju­ sią sa­vai­tę Klai­pė­dą ap­lan­kė apie 2 500 krui­zi­nių lai­vų ke­ lei­vių. Jei mes pa­da­rė­me vis­ką, kaip pri­klau­so, jie tu­rė­jo pa­lik­ti per 100 tūkst. eu­rų. Jei ne­pa­da­rė­me, tuo­met lie­ka ma­žes­nė nau­da. Į šią su­mą įtrau­kia­mas eks­kur­si­jų, su­ve­ ny­rų pir­ki­mas, val­gy­mas, alaus pa­ra­ga­vi­mas. Nau­da yra ir iš to, kad at­plau­kian­tys lai­vai dar su­mo­ka mo­kes­čius uos­ tui, už kran­ti­nę. Su­si­da­ro dar di­des­nė su­ma.

karštas telefonas

397 728

– Kai ry­tą va­žiuo­ju į dar­bą ir se­na­mies­ty­je pa­ma­tau di­de­ lę gru­pę žmo­nių, ap­si­džiau­giu. Sma­gu, kad se­na­mies­tis ne tuš­čias, o ja­me yra dva­sia. Nuš­vin­ta akys, kad jis neat­ro­do mirš­tan­tis, nors toks yra. Nau­dos tu­ris­tai at­ne­ša la­bai ma­ žai, bet mes jos jau ne­žiū­ri­me. Ne­tie­sa, kad vie­nas krui­zi­ nių lai­vų tu­ris­tas Klai­pė­do­je pa­lie­ka nuo 50 iki 75 eu­rų. Jie čia il­gai neuž­si­lai­ko, nes se­na­mies­tis, kad ir kaip bū­tų gai­ la, yra skur­dus. Tu­ris­tai pe­rei­na, yra su­so­di­na­mi į au­to­bu­są ir iš­ve­ža­mi į Ni­dą, Pla­te­lius, kai­mo tu­riz­mo so­dy­bas. Dar at­si­girs­ta, kad tie, ku­rie pa­si­li­ko Klai­pė­do­je, yra ne­pa­ten­ kin­ti. My­liu sa­vo mies­tą, bet ga­liu pa­sa­ky­ti, kad jo se­na­ mies­tis nė­ra gra­žus. Trūks­ta ja­me tvar­kos: su­lū­žę suo­liu­ kai, ap­leis­tos nie­kam ne­prik­lau­san­čios tvo­ros. Tuo la­biau tu­rė­tų rū­pin­tis mies­to sa­vi­val­dy­bė. Trūks­ta ir tua­le­tų, o esan­tys yra už­ra­kin­ti. Tai mies­to gė­da. Tu­ris­tams trūks­ta ir in­for­ma­ci­jos apie lan­ky­ti­nus ob­jek­tus, kul­tū­ri­nių ren­gi­nių. Rei­kė­tų vi­siems su­si­telk­ti ir gra­žin­ti se­na­mies­tį.

gė­ry­bė­mis, tu­rė­tų at­si­žvelg­ti į si­tua­ci­ jos niuan­sus ir sta­lus sta­ty­ti taip, kad ne­truk­dy­tų va­žiuo­jan­tie­siems. Al­bi­nas

telefonas@kl.lt

Kur iš­si­kraus­tė bat­siu­vys?

Prieš pra­si­de­dant bu­vu­sio „Vik­to­ ri­jos“ vieš­bu­čio re­konst­ruk­ci­jai čia pa­tal­pas nuo­mo­jo­si vie­nas bat­siu­vys. Kart­kar­tė­mis jam nu­neš­da­vau pa­tai­ sy­ti ba­tus. Ge­ras meist­ras ir ne bran­ gi­nin­kas. Gal kas ga­lė­tų pa­suf­le­ruo­ti, kur da­bar dir­ba šis bat­siu­vys. In­ga

Pre­ky­bi­nin­kai už­tve­ria ta­ką

Apie var­gus dvi­ra­ti­nin­kų, ku­rie no­ri nu­va­žiuo­ti iš vie­nos mies­to pu­sės į ki­ tą, ra­šy­ta ir per­ra­šy­ta. Vie­nur „už­va­ žia­vi­mai“ ne­nu­ties­ti, ki­tur ta­kas tra­ giš­kos būk­lės, dar ki­tur dvi­ra­ti­nin­kams va­žiuo­ti ne­lei­džia prie spau­dos kios­kų sto­vin­tys žmo­nės. Ne­se­niai pa­ste­bė­jau, kad at­si­ra­do dar vie­na sa­vo­tiš­ka kliū­ tis – ties ta­ku vai­sius ir dar­žo­ves siū­ lan­čios pre­ky­bi­nin­kės. Jos sa­vo gė­ry­bes iš­dės­to ša­lia ta­ko, ta­čiau po­mi­do­rų ar agur­kų no­rin­tys nu­si­pirk­ti mies­tie­čiai tam­pa pa­vo­jin­ga kliū­ti­mi dvi­ra­ti­nin­ kams. Ne­su prieš to­kią pre­ky­bą, ta­čiau mo­te­rys, pre­kiau­jan­čios so­dų ir dar­žų

Ka­na­lo dvo­kas rie­čia no­sį

Tu­ri­me so­dą Di­tu­vo­je, kur va­sa­rą pra­ lei­džia­me ne­ma­žai lai­ko. Ta­čiau bū­ti čia jau ne­beį­ma­no­ma. Įta­ria­me, kad kai­my­nys­tė­je nuo­la­tos gy­ve­nan­tys žmo­nės iš­pi­la sa­vo fe­ka­li­jas į ne­to­lie­se esan­tį ka­na­lą. Dvo­kas neį­ma­no­mas! Bu­vo­me iš­si­kvie­tę epi­de­mio­lo­gus, net ža­liuo­sius, ne­va ėmė kaž­ko­kius mė­gi­ nius, bet nie­ko ne­ra­do. Ne­ti­kiu, kad ten vis­kas ge­rai. Ky­la vi­so­kių ne­ge­rų min­čių apie tuos ty­ri­mus. Alek­sand­ras

Se­ka kiek­vie­ną įė­ju­sį­jį

Ma­ne ste­bi­na ūki­nių pre­kių par­duo­tu­ vė­lė Su­lu­pės gat­vė­je. Jo­je pre­kių ma­žai, kai­nos – aukš­tes­nės nei ki­to­se par­duo­ tu­vė­se. Ne­nuos­ta­bu, kad čia dir­ban­čios dvi par­da­vė­jos nuo­bo­džiau­ja. Pa­na­šus vaiz­de­lis, kaip so­viet­me­čiu. Jei pre­kių pa­siū­la bū­tų di­des­nė, o kai­nos – žmo­ niš­kes­nės, tai ir par­da­vė­jos tu­rė­tų ką veik­ti, ir ne­rei­kė­tų joms lyg pro lu­pą kiek­vie­ną užė­ju­sį­jį ap­žiū­ri­nė­ti.

Ne­pa­gar­ba įskau­di­no

Tu­riu re­gos ne­ga­lią. Ne­se­niai bu­ vau pa­kvies­ta da­ly­vau­ti Pa­gy­ve­nu­ sių žmo­nių aso­cia­ci­jos su­reng­ta­me kon­cer­te, kur at­li­kau so­lo par­ti­ją. Po ren­gi­nio or­ga­ni­za­to­riai įtei­kė pa­dė­ ką. Ta­čiau kai man per­skai­tė, kas jo­ je pa­ra­šy­ta, bu­vau šo­ki­ruo­ta. Pa­si­ ro­dė, jog ji ne var­di­nė, o skir­ta PŽA ak­lų­jų cent­ro est­ra­di­nės mu­zi­kos an­samb­liui. Tai yra ko­lek­ty­vi­nis pa­ dė­kos raš­tas. O kur as­me­ni­nė pa­dė­ka man? Jau­čiuo­si la­bai įskau­din­ta. Zo­fi­ja

Te­gu su­ma­ži­na ape­ti­tą

No­riu pri­tar­ti skai­ty­to­jos nuo­mo­nei „Karš­ta­me te­le­fo­ne“, kad dau­ge­ly­je uos­ta­mies­čio ka­vi­nių stul­bi­na aukš­ tos kai­nos. Ma­ne ir­gi ste­bi­na, kad pa­ pras­čiau­sio­je ka­vi­nė­je, ne ko­kia­me nors aukš­to ly­gio res­to­ra­ne, už lėkš­ tę šal­ti­barš­čių pra­šo­ma 6 li­tų. Vi­si ži­no­me, ko­kios yra šio pa­tie­ka­lo ga­ my­bos są­nau­dos. Ir tik ne­rei­kia spe­ ku­liuo­ti mo­kes­čiais, at­ly­gi­ni­mais ir pa­na­šiai. Su­ma­žin­ki­te sa­vo ape­ti­tą, vers­li­nin­kai, ir ne­rei­kės de­juo­ti, kad jū­sų ka­vi­nės tuš­čios. Ra­mū­nas Pa­ren­gė Li­na Bie­liaus­kai­tė

Mar­ty­na

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

reklamos skyrius: 397 Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

raė­ju­sią sa­vai­tę Klai­pė­do­je vie­nu me­tu švar­ta­vo­ si net trys krui­zi­niai lai­vai „Eu­ro­pa“, „Prin­cess Daph­ne“ ir „Bal­mo­ral“. Jais iš vi­so at­plau­kė apie 2500 tu­ris­tų, ku­rie pa­bi­ro po mies­tą, lan­kė­si ap­

397 772 397 727 397 706 397 725

397 770

711, 397 715

Platinimo tarnyba:

Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 719

„Namai“: Lina Bieliauskaitė –

397 730

„Sveikata“: Sandra Lukošiūtė –

397 713 397 705

Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 „TV diena“: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 000. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide

R

Prenumeratos skyrius: 397 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Krasauskienė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

714

Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

pirmADIENIS, liepos 9, 2012

pasaulis Suo­mių ­ per­spėji­mas

Gaus ­ mi­li­jar­dus

Nu­ša­li­no ­ pre­zi­dentą

Suo­mi­ja ne­ke­ti­na pa­deng­ti ki­ tų eu­ro zo­nos vals­ty­bių skolų. Taip in­ter­viu pa­reiškė suo­mių fi­nansų mi­nistrė Jut­ta Ur­pi­lai­ nen. Ži­niask­lai­da ko­men­ta­rus su­pra­to kaip ženklą, kad Hel­ sin­kis ga­li svars­ty­ti ga­li­mybę pa­si­trauk­ti iš eu­ro zo­nos, nors mi­nistrės at­stovė spau­dai to­ kias in­terp­re­ta­ci­jas pa­neigė.

Ša­lys do­norės To­ki­ju­je pa­ žadė­jo 16 mlrd. do­le­rių pa­ galbą Af­ga­nis­ta­nui, kad ša­lis vėl ne­nu­si­ristų į sui­rutę, kai iš jos bus iš­ves­tos už­sie­nio ka­ rinės pa­jėgos. Tie­sa, pa­ža­das skir­ti mi­li­jar­di­nes lėšas bu­vo su­sie­tas su ke­lio­mis išanks­ tinė­mis sąly­go­mis. Svar­biau­ sia jų – ko­va su ko­rup­ci­ja.

Ru­mu­ni­jos par­la­men­tas nuo pa­reigų nu­ša­li­no pre­zi­dentą Traianą Băses­cu ar­gu­men­tuo­ da­mas, kad jis per­žengė sa­vo įga­lio­ji­mus dėl įta­kos vy­riau­ sy­bei ir teis­mams. Šis spren­ di­mas at­ve­ria ke­lią re­fe­ren­du­ mui dėl ap­kal­tos, kurį ati­džiai stebės ES, ra­gi­nan­ti lai­ky­tis įsta­tymų vir­še­nybės.

Pie­tinę Ru­siją siaubė po­tvy­nis Iki pusės ap­sem­ti na­mai, iš­var­ty­ti med­žiai, nu­plau­ti au­to­mo­bi­liai. Pie­tinė­je Ru­si­jos Kras­no­da­ro sri­ty­je sti­chi­ja pa­si­glemžė ma­žiau­siai 150 žmo­nių gy­vybę. Pa­ly­gi­no su cu­na­miu

Sa­vait­galį re­gioną gre­ta Azo­vo ir Juo­do­sios jūrų nu­siaubęs po­tvy­nis – vie­nas did­žiau­sių Ru­si­jo­je per pa­sta­ruo­sius me­tus. Pa­sak Ru­si­jos pa­reigūnų, aukų skai­čius didės. Va­kar jis pa­siekė be­veik 150. Dvy­li­ka žmo­nių žu­vo No­vo­ro­sijs­ko uos­ta­mies­ty­je, o po­ pu­lia­ria­me Juo­do­sios jūros ku­ror­ te Ge­lend­ži­ke pen­kis žmo­nes nu­ trenkė elekt­ra. La­biau­siai nu­kentė­jo Kryms­ko ra­jo­nas, kur gelbė­to­jai su­ra­do 134 žu­vu­sius žmo­nes, tarp jų – vienų metų kūdikį ir 10 metų vaiką. „Dau­gu­ma jų bu­vo pen­si­nin­kai“, – sakė re­gio­no tyrėjų at­sto­vas Iva­ nas Sen­ge­ro­vas ir pri­dūrė, kad žu­ vu­siųjų skai­čius dar tik­riau­siai di­ dės, nes gelbė­to­jai tęsia darbą. 57 tūkst. gy­ven­tojų tu­rin­tis Kryms­ kas yra už maž­daug 200 km į šiau­ rės va­ka­rus nuo Juo­do­sios jūros ku­ ror­to So­čio, kur Ru­si­ja rengs 2014 m. va­sa­ros olim­pi­nes žai­dy­nes. 29 tūkst. gy­ven­tojų per šią did­ žiau­sią visų laikų gam­tinę ka­tast­ rofą re­gio­ne li­ko be elekt­ros, bu­vo už­lie­ta daug ge­le­žin­ke­lio li­nijų. Kai ku­riuo­se mies­tuo­se did­žiulės upės tekė­jo tie­siog miestų gatvė­

mis – už­lie­jo au­to­mo­bi­lius ir trik­ dė eismą. Van­duo nu­plėšė ša­li­gat­ vius ir vartė švie­so­fo­rus. Ru­si­jos pre­zi­den­tas Vla­di­mi­ras Pu­ti­nas dar šeš­ta­die­nio va­karą as­ me­niš­kai iš sraig­tas­par­nio ap­žiūrė­ jo la­biau­siai nu­kentė­ju­sius ra­jo­nus. Ru­si­jos va­do­vas van­dens jėgą pa­ ly­gi­no su cu­na­miu. V.Pu­ti­nas sa­ kė, kad nu­kentė­ju­sie­ji gaus nau­jus na­mus, o žu­vu­siųjų šei­mos – po 2 mln. rub­lių (apie 170 tūkst. litų). Kras­no­da­ro sri­ties ad­mi­nist­ra­ ci­ja pa­skelbė, kad šian­dien re­gio­ ne – ge­du­lo die­na. „Kras­no­da­ro re­gio­nas iš­gy­ve­na vieną sun­kiau­ sių ir la­biau­siai kraštą nu­nio­ko­ju­ sių po­tvy­nių“, – pa­skelbė ad­mi­ nist­ra­ci­ja. Ne­su­laukė pa­gal­bos

Nors į re­gioną at­vy­ko pa­ts ša­ lies va­do­vas, Kryms­ko gy­ven­to­jai skundė­si, kad tu­ri ma­ny­tis pa­tys ir kad vald­žia nie­kuo ne­pa­de­da. „Tai – ka­tast­ro­fa, – sakė Vik­ to­ras Vo­lo­ši­nas, at­vykęs į Kryms­ ką pa­dėti gi­mi­nai­čiams, ku­rių na­ mas bu­vo ap­ga­din­tas. – Žmonėms rei­kia ge­ria­mo­jo van­dens, bet joks ge­ria­ma­sis van­duo ne­da­li­ja­ mas.“ Jis taip pat teigė, kad žmo­

nės dėl plėši­ka­vi­mo pa­vo­jaus bi­jo pa­lik­ti na­mus, net jei­gu jie ir bu­ vo su­griau­ti. „Da­bar pas mus – 30 laips­nių, pra­si­dės li­gos“, – pri­dūrė V.Vo­lo­ši­nas. Pen­si­ninkė Li­di­ja Po­ li­ni­na pa­sa­ko­jo, kad mirė jos pa­ gy­ve­nu­si kai­mynė, ku­rią įka­li­no po­tvy­nio van­de­nys. „Ji bu­vo pa­ra­ ly­žiuo­ta. Ji ne­galė­jo ištrūk­ti iš na­ mų, – sakė mo­te­ris. – Vis­kas su­ nai­kin­ta. Mums rei­kia pa­gal­bos pum­puo­jant van­denį iš na­mo, ne­ tu­ri­me ge­ria­mo­jo van­dens.“ Ana Ko­va­levs­ka­ja, ku­rios gi­minės gy­ve­na Kryms­ke, pa­sa­ko­jo, kad naktį kilęs po­tvy­nis su­kėlė tikrą chaosą. „Van­duo ėmė tekė­ti apie ant­rą nak­ties. Žmonės ėmė bėgti į gat­ves kar­tu su vai­kais. Dau­ge­lis su­gebė­jo pa­siim­ti tik pa­sus. Din­go elekt­ra, bu­vo už­da­ry­tos vi­sos par­ duo­tuvės. Dau­ge­lis žmo­nių pra­ra­ do viską“, – sakė mo­te­ris.

Kras­no­da­ro re­gio­ nas iš­gy­ve­na vieną sun­kiau­sių ir la­biau­ siai kraštą nu­nio­ko­ ju­sių po­tvy­nių.

Pot­vynį su­kėlė žmo­gus?

Pa­sak pa­reigūnų, to­kio po­tvy­ nio re­gio­ne dar ne­bu­vo, nors stai­ gūs po­tvy­niai per Kau­ka­zo kalnų lie­taus se­zoną daž­nai užk­lum­pa mies­tus pa­lei vaiz­dingą Juo­do­sios jūros pa­krantę.

Ne­pa­me­na: vie­tos gy­ven­to­jai pa­sa­ko­jo, kad to­kio po­tvy­nio re­gio­ne ne­matė jau dau­giau nei 70 metų.

Van­dens srau­tas bu­vo toks ga­ lin­gas, kad dau­ge­lis gy­ven­tojų įta­ ria vie­tos van­dens re­zer­vua­ro var­ tus bu­vus ati­da­ry­tus. „Iš kur tas van­duo?“ – klausė V.Pu­ti­nas pa­ reigūnų per su­si­ti­kimą, kurį trans­ lia­vo te­le­vi­zi­ja. Kras­no­da­ro gu­ber­na­to­rius Alek­ sand­ras Tka­čio­vas iš­kart at­sakė: „Li­jo.“ Taip pat pri­dūrė: „Tik­rai sun­ku at­si­min­ti to­kio dyd­žio po­ tvynį. To­kio sti­chi­jos šėlsmo ne­ matė­me be­veik 70 metų.“ Gu­ber­na­to­rius anks­čiau ra­gi­no žmo­nes liau­tis sklei­dus „kvai­ lus gan­dus“ ir so­cia­li­nia­me tink­ le „Twit­ter“ pa­rašė, kad re­gio­ ne išk­ri­to pen­kių mėne­sių lie­taus nor­ma. Jam pri­tarė ir V.Pu­ti­nas. Pas­ta­ra­ sis pa­tvir­ti­no, kad spėlionės dėl re­ zer­vua­ro vartų – ne­pagrįs­tos. Ru­si­ jos va­do­vas pa­brėžė, kad jam bu­vo pa­ti­kin­ta, jog van­dens iš­leis­ti iš pa­ tvenk­tos Ne­berd­ža­jaus upės re­zer­ vua­ro tech­niš­kai ne­įma­no­ma. Vis dėlto V.Pu­ti­nas pa­reiškė, kad pa­reigū­nai turės iš­tir­ti, kodėl po­ tvy­nis nu­si­nešė tiek daug aukų. „Ty­rimų ko­mi­te­tas turės įver­tin­ti vi­sus veiks­mus, ku­riuos at­li­ko pa­ reigū­nai. Ar bu­vo per­spėji­mas, kaip jis bu­vo per­duo­tas, kas jį turė­jo per­ duo­ti ir kaip tar­ny­bos rea­ga­vo į si­ tua­ciją“, – sakė V.Pu­ti­nas. Iš vi­so Kras­no­da­ro kraš­te nuo po­ tvy­nio nu­kentė­jo 13 tūkst. žmo­nių. Bu­vo eva­kuo­tos vi­sos vaikų va­sa­ros sto­vyk­los. Gelbė­ji­mo ope­ra­ci­jo­je da­ly­va­vo apie tūkstantį gelbė­tojų.

Is­to­ri­niai rin­ki­mai Ke­tu­ris de­šimt­me­čius Li­biją vald­žiu­sio Muam­ma­ro al Gad­ da­fi re­ži­mas nu­vers­tas, todėl ša­lies gy­ven­to­jams te­ko trauk­ ti prie bal­sadė­žių.

Va­kar Li­bi­jos gy­ven­to­jai rin­ko Ge­ne­ra­linį na­cio­na­linį kong­ resą, ku­ris val­dys šalį pe­rei­na­ muo­ju lai­ko­tar­piu. Vėliau 200 na­rių Kong­re­sas iš­rinks prem­jerą ir mi­nistrų ka­ bi­netą, o atei­nan­čiais me­tais ša­ly­je ke­ti­na­ma su­reng­ti par­ la­men­to rin­ki­mus pa­gal naują kons­ti­tu­ciją. Li­bi­jos gy­ven­to­jai, nors kai ku­riuo­se re­gio­nuo­se vy­ko pro­ tes­to ak­ci­jos, džiaugė­si ga­lin­tys iš­reikš­ti sa­vo va­lią. „Žod­žiais ne­ga­liu iš­reikš­ti sa­ vo džiaugs­mo šią is­to­rinę die­ ną“, – sakė 40-metė Faw­ziya Om­ran, vie­na pirmųjų mo­terų eilė­je prie Ali Ab­dul­lah Wa­rith mo­kyk­los sos­tinės cent­re. Kai ku­rie žmonės at­ėjo bal­ suo­ti pa­si­da­binę Li­bi­jos vėlia­vos spal­vo­mis. Rinkėjų ak­ty­vu­mas, kaip skelb­ta, siekė apie 60 pro­c.

Did­žiau­sią grėsmę ke­lia Ben­ga­zio mies­tas – va­di­na­ ma­sis re­vo­liu­ci­jos lop­šys.

BBC, AFP, BNS inf.

Dau­ge­lis kan­di­datų tvir­ti­no pa­lai­kan­tys is­la­miškąją plat­ formą. Būtent is­la­mis­tinės jė­ gos po rin­kimų gre­ti­muo­se Tu­ ni­se ir Egip­te už­si­tik­ri­no gausų rinkėjų pa­lai­kymą. Tie­sa, bai­mi­na­ma­si, kad rin­ ki­mai ne­pe­raugtų į įnir­tin­gas po­li­ti­nių var­žovų ko­vas, jei su­ kilė­liai ne­sudės ginklų ir ne­pak­ lus vy­riau­sy­bei. Did­žiau­sią grėsmę ke­lia Ben­ ga­zio mies­tas – va­di­na­ma­sis re­vo­liu­ci­jos lop­šys. Šio re­gio­ no su­kilė­liai daug pri­si­dėjo, kad būtų nu­vers­tas re­ži­mas, ta­čiau da­bar jie skund­žia­si, jog bu­vo ne­pel­ny­tai ap­leis­ti lai­ki­no­sios vy­riau­sybės Tri­po­ly­je. „Nėra abe­jo­nių, kad ga­li kil­ti pi­lie­ti­nis ka­ras tarp rytų ir va­ karų“, – įspėjo buvęs su­kilė­lis Ha­me­das al Has­si, da­bar va­do­ vau­jan­tis ry­ti­nio Ki­re­nai­kos re­ gio­no Aukš­ta­jai ka­ri­nei ta­ry­bai. H.al Has­si ins­ti­tu­ci­jai yra pa­ tikė­ta už­tik­rin­ti sau­gumą ša­lies ry­tuo­se, ta­čiau ji ne­su­ta­ria su vy­riau­sy­be dėl at­sto­va­vi­mo ša­ lies vald­žio­je. „Scan­pix“ nuo­tr.

BNS, AFP inf.

8

pirmadienis, liepos 9, 2012

sportas

Krepšininkai – vėl olimpiadoje Kelialapį į olimpines žaidynes ypač subtilioje aplinkoje vaikęsi Lietuvos krepšininkai sučiupo laimės paukštę už uodegos. Mūsų rinktinė šeštą kartą iš eilės dalyvaus olimpinių žaidynių krepšinio turnyre.

Marius Bagdonas m.bagdonas@diena.lt

Lengviau atsikvėpė

Kęstučio Kemzūros auklėtinių iš vėžių neišmušė nei gendantys autobusai, nei sirgalių kurtinantis švilpimas skambant Lietuvos himnui, nei treniruotes nutraukę vietos karininkai, nei dar aibė atrankos turnyrą rengusių venesueliečių akibrokštų. Gavę stiprų antausį antrose grupės rungtynėse su Nigerija, toliau lietuviai žygiavo nesustabdomai. Ketvirtfinalyje po atkaklios kovos buvo palaužta Puerto Riko komanda, o pusfinalyje duota pamoka dar vienai Karibų baseino atstovei – Dominikos Respublikai. Šių pergalių užteko, kad į atrankos varžybų finalą patekę lietuviai užsitikrintų vietą Londono olimpinėse žaidynėse. Dvi stipriausios atrankos turnyro ekipos Lietuva ir Rusija aikštėje taip ir nesusidūrė, kadangi simbolinės rungtynės dėl pirmos vietos nebuvo žaidžiamos, o vietoj jų pusfinaliuose laimėjusios rinktinės užsidirbo poilsio dieną. Dėl paskutinio trečiojo kelialapio praėjusią naktį kovojo pusfinaliuose pralaimėjusios, tačiau šiame turnyre sensacijų nepagailėjusios Nigerijos ir Dominikos Respublikos ekipos. Afrikos atstovai netikėtai ketvirtfinalyje 80:79 iš kovos eliminavo graikus, o Dominikos atstovai 86:76 nepaliko vilčių Makedonijai. „Esu tikrai laimingas – pagaliau važiuojame į Londoną, – po paskutinės pergalės lengviau atsiduso Lietuvos rinktinės treneris K.Kemzūra. – Įtampa nuslūgo. Labai didžiuojuosi vyrais, kad susikaupė ir nekreipė dėmesio į visus pašalinius dalykus. Visa tai pamiršime – tai tik smulkmenos. Geriausia, ką prisiminsime, kaip mes žaidėme, kaip kovojome.“ Treneris neslėpė, kad per laisvą paskutinę dieną Karakase leis savo žaidėjams atsipūsti baseine. Su kontrastų kupina Venesuela mūsų šalies delegacija atsisveikins šiandien. Pigūs venesuelietiški triukai

Netikėtai grupės varžybas Nigerijos rinktinei pralaimėję ir iš tolesnės kovos Venesuelą eliminavę lietuviai užsitraukė šeimininkų nemalonę. Karakase mūsiškiai iš turnyro organizatorių sulaukė ne vienos staigmenos. Mūsų delegacijai kilo problemų gaunant vaizdo įrašų peržiūrų kambarį, be jokios priežasties buvo atleisti lietuviams talkinę du vietos savanoriai, o vykstant į ketvirtfinalio rungtynes su Puerto Riku netikėtai (ar suplanuotai?) sugedo Lietuvos krepšininkus gabenęs

autobusas. Maža to, ketvirtfinalio mače daugiatūkstantinė minia akivaizdžiai palaikė puertorikiečius, o Lietuvos himnas „Poliedro“ arenoje pasitiktas kurtinamu švilpimu. „Ką padarysi, – po pergalės tuomet atsiduso pergalingo metimo autorius Š.Jasikevičius. – Nepaisant visų nesklandumų, mes įrodėme, kad olimpiada skirta mums, o ne Venesuelos pokštininkams.“ „Lemiamą turnyro stadiją sužaidėme tikrai gerai ir energingai. Bus įdomu prisiminti šį turnyrą, šią šalį. Karakase buvo nemažai nesusipratimų, tačiau svarbiausia, kad savo tikslą pasiekėme. Dar turime pagerinti nemažai dalykų, tačiau tikiu, jog judame tinkama linkme. Olimpiadoje bus tikrai nelengva – bus daug stiprių komandų, tačiau žadame kovoti kiekviename mače“, – kalbėjo rinktinės lyderis Linas Kleiza. „Jėgų dar tikrai turime. Dabar turėsime keletą laisvų savaičių – pailsėsime ir kibsime į darbą naujomis jėgomis. Prie komandos prisidės dar pora žmonių, galbūt ir jie mums kiek padės“, – vylėsi aukštaūgis Robertas Javtokas. K.Kemzūra neslėpė, kad yra patenkintas visais 12 atrankos turnyre žaidusių krepšininkų, tačiau kai

Londonas: antrą sportinę jaunystę išgyvenantis Š.Jasikevičius (viduryje) greičiausiai perrašys šalies krepši-

nio istoriją – taps pirmuoju žaidėju, kuris dalyvavo keturiose olimpiadose.

kuriems iš jų rungtynės su Dominikos Respublika gali būti paskutinės šią vasarą. Strategas jau anksčiau yra užsiminęs, kad komandą dar gali sustiprinti dėl traumų Karakase negalėję padėti Renaldas Seibutis ir Simas Jasaitis. Šaras taps rekordininku

„Mums tai didžiulis pasiekimas. Kai pradėjau žaisti rinktinėje, patekti į olimpines žaidynes nebūdavo taip sunku – iš Europos vykdavo 6–7 komandos. Dabar mūsų žemynui duoda dvi vietas ir rei-

kia važiuoti į kitą pasaulio kraštą. Tokios komandos kaip Serbija, Turkija, Vokietija su savo viltimis atsisveikino jau pernai. Lietuvai kelialapis į Londoną yra puikus pasiekimas, nors mūsų tautiečiams tai sunku įrodyti“, – mintimis dalijosi Š.Jasikevičius. Lietuvos rinktinės įžaidėjui tai bus jau ketvirtosios olimpinės žaidynės. 36-erių krepšininkas žaidė 2000-ųjų Sidnėjaus, 2004-ųjų – Atėnų ir 2008-ųjų Pekino olimpinėse žaidynėse. Jeigu neįvyks nieko netikėto, gynėjas perrašys Lietu-

Tomo Tumalovičiaus (krepsiniosirdis.lt) nuotr.

vos krepšinio istoriją. Pagal šį rodiklį Šaras aplenks visas Lietuvos krepšinio legendas. Iki šiol po tris kartus olimpinėse žaidynėse dalyvavo Arvydas Sabonis, Šarūnas Marčiulionis, Rimas Kurtinaitis, Valdemaras Chomičius, Ramūnas Šiškauskas, Saulius Štombergas ir Gintaras Einikis. „Iki Londono dar visko gali nutikti. Kaip bus, pamatysime. Svarbiausia, kad pirmąjį žingsnį žengėme“, – savo pasiekimo ir pėdsako šalies krepšinio metraštyje nebuvo linkęs sureikšminti Š.Jasikevičius.

Rungtynių statistika Lietuva– Dominikos Respublika 2012 07 07, Karakaso „Poliedro“ arena

109:83 (21:16, 31:20, 23:25, 34:22) Lietuva: J.Mačiulis 19 taškų, J.Valančiūnas 17, L.Kleiza 13, M.Pocius 12, T.Delininkaitis 11, M.Kalnietis 9 (9 rezultatyvūs perdavimai), R.Kaukėnas 9, Š.Jasikevičius 7, P.Jankūnas 5, D.Dulkys 3, D.Songaila 2, R.Javtokas 2.

Dominikos Respublika: J.Martinezas 13, A.Horfordas 12, F.Garcia 11, J.C.Gilas 10, G.Suero ir R.Ramonas po 9, J.Asselinas 8, E.Baezas 6, E.Fortuna 3, E.Guzmanas 2.

Lietuva– Puerto Rikas 2012 07 06, Karakaso „Poliedro“ arena

76:72 (16:22, 24:16, 17:17, 19:17) Lietuva: M.Kalnietis 14 (2/2 tritaškių), L.Kleiza 14, Š.Jasikevičius 11, J.Mačiulis 10, M.Pocius 9, R.Kaukėnas 8, P.Jankūnas 7, D.Songaila 3.

Puerto Rikas: A.Galindo 17 (4/6 tritaškių), J.J.Barea 13 ir C.Arroyo 13, P.Ramosas 9, N.Peavy 8, D.Santiago 5, E.Sachezas Rosa 4, D.Huertas 3.

9

pirmADIENIS, liepos 9, 2012

rubrika

JŪRA

v.matutis@kl.lt Redaktorius Vidmantas Matutis tel. 8 686 02050 www.jura24.lt

Lie­tu­vio akis­ta­tos su pi­ra­tais

Apsauga: ginkluota olandų palyda laive „Vos Shine“, kuris buvo specialiai paruoštas, jei tektų susidurti su piratais.

Per pi­ra­tų van­de­nis plauk­da­mas klai­pė­ die­tis jū­rų ka­pi­to­nas Ro­ma­nas La­saus­kas du kar­tus ne­tie­sio­giai su­si­dū­rė su šiais van­de­nų plė­ši­kais. Vidmantas Matutis v.matutis@kl.lt

Ant tiltelio – snaiperių taškai

Paskutinysis reisas įvyko vos prieš kelias savaites. Iš Kinijos į Olandiją buvo plukdomas naujai pastatytas olandų kompanijos „Vroon Offshore“ laivas „Vos Shine“. Jis skirtas narų ir automatizuotų robotų darbams, tiesiant jūros dugnu kabelius bei apžiūrint vamzdynus, kuriais pumpuojama nafta, ir daugybei kitokių darbų. Klaipėdietis jūrų kapitonas R.Lasauskas specialiai buvo pasamdytas parplukdyti šį laivą. Prieš tai jis dirbo hidrotechniniuose kompanijų „Van Oord“, „Jan de Nul“ laivuose. Plaukti piratų vandenimis laivas „Vos Shine“ buvo paruoštas ypač kruopščiai. Aplink bortus apvy-

niotos trys eilės spygliuotos vielos. Įrengti specialūs plieniniai skydai, kad saugotų nuo kulkų, jei piratai apšaudytų laivą. Sudėti maišai su smėliu, kad būtų priedanga laivo apsaugai susišaudant su piratais. Ant navigacinio tiltelio ir kitose laivo vietose buvo išdėstyti snaiperių taškai, buvo naudojami didelio kalibro snaiperių šautuvai. Per piratų vandenis laivas plaukė su olandų karo jūrininkų palyda. Jis buvo vienas, ne karavane, kaip įprasta. Pradžioje į laivą buvo planuota priimti 20 žmonių. Bet apsispręsta, kad užteks ir 14-os, tuo metu įgula taip pat buvo sumažinta iki minimalaus skaičiaus – 10 žmonių. Nedrįso pulti

R.Lasauskas prisiminė, kad kariškiai į laivą prisikrovė apie penkias

tonas įvairios amunicijos. Jie buvo gerai ginkluoti. Turėjo automatinių įvairaus kalibro ginklų. Plaukiant kasdien laive tratėjo šūviai. Nuolat vyko mokymai. Po kiekvienų pratybų būdavo surenkama apie kibirą gilzių. Nepaisant to, kad laivą lydėjo kariškiai, piratai bandė prie jo priartėti. Jau įplaukus į Raudonąją jūrą, buvo pastebėtas piratų „motininis laivas“. Nuo jo atsišvartavo du greitaeigiai kateriai. Jie gerą pusvalandį lydėjo laivą „Vos Shine“, plaukdami maždaug už pusantros jūrmylės nuo jo šonų. „Mūsų laive buvo paskelbtas pavojaus signalas. Įgula pasitraukė į specialią citadelės patalpą. Joje yra įrengtos iš vidaus užsidarančios sunkios metalinės durys. Įrengta atskira patalpos ventiliacija. Yra ryšys su išore. Patalpa skirta pasislėpti laivo įgulai nuo piratų ir laukti, kol maždaug po valandos atvyks pagalba, prieš tai davus signalą, kad puola piratai“, – aiškino R.Lasauskas. Sukėlę pavojų piratai nedrįso pulti laivo „Vos Shine“. Galbūt juos išgąsdino matoma ginkluota apsauga. Ant laivo taip pat buvo informacinis plakatas apie tai,

Ro­ma­nas La­saus­kas:

Mū­sų lai­ve bu­vo pa­ skelb­tas pa­vo­jaus sig­na­las. Įgu­la pa­si­ trau­kė į spe­cia­lią ci­ ta­de­lės pa­tal­pą.

kad jame yra ginkluota karinių jūrininkų apsauga. Piratai turi ir išankstinės informacijos apie tai, iš kur koks laivas išplaukė, kokia apsauga jis apsirūpinęs. Naktinė priedanga

Pirmasis R.Lasausko reisas per piratų vandenis buvo gerokai pavojingesnis.

Romano Lasausko archyvo nuotr.

Tuomet nedidelis hidrotechninis laivas be jokios palydos plaukė iš Omano į Angolą. Iš anksto įgula buvo įspėta, kad iki Somalio nepriartėtų mažiau nei per 650 jūros mylių. Laivas plaukė laikydamasis kurso apie 700 jūros mylių nuo Somalio krantų. Naktį laivas ties Seišelių salomis plaukė be jokių žibintų ir navigacinių ženklų. Tamsoje buvo orientuojamasi tik pagal radarą. „Per radarą pamatėme, kad mūsų link artėja laivas. Mes nuo jo sprukome, o jis mus persekiojo. Norėjo užkirsti mums kelią. Sustojęs už mūsų maždaug dviejų jūrmylių atstumu, prožektoriais švitino į jūrą ir ieškojo, kur mes plaukiame. Padidinome greitį iki didžiausio leistino ir, pasinaudoję tamsa, pabėgome“, – prisiminė R.Lasauskas. Įgula nematė, bet įtarė, kad juos bandė persekioti piratų laivas. Sutapimas ar ne, bet po dviejų savaičių toje pat vietoje piratams įkliuvo ir buvo pagrobtas kitas panašus kompanijos laivas. Jį pavyko išlaisvinti saugiai tik po ilgų derybų ir, suprantama, sumokėjus nemenką išpirką.

10

pirmADIENIS, liepos 9, 2012

rubrika JŪRA Ne­ri­mas dėl atei­ties

Jū­ri­nin­kai Nor­ve­gi­jo­je

Švy­tu­rių die­na

Da­ni­jos kom­pa­ni­jos „DFDS Sea­ ways“ at­sto­vai įspė­jo Eu­ro­pos Ko­mi­si­ją, kad nuo 2015 me­tų iš Bal­ti­jos ir Šiau­rės jū­rų ga­li bū­ ti iš­gui­ti ke­lei­vi­niai ir kro­vi­ni­niai kel­tai. Dėl nau­jų rei­ka­la­vi­mų dvi­ gu­bai pa­di­dės lai­vų de­ga­lų kai­ nos ir kel­tai ne­pa­jėgs kon­ku­ruo­ ti su sau­su­mos trans­por­tu, ku­ ris ir taip pi­ges­nis.

Ry­tų Eu­ro­pos jū­ri­nin­kus nor­ve­ gų lai­vuo­se gi­na spe­cia­lus ko­mi­ te­tas SCO­CEEN. Jame yra Lie­ tu­vos, Lat­vi­jos, Es­ti­jos, Nor­ve­gi­ jos, Ru­si­jos, Uk­rai­nos, Len­ki­jos at­sto­vai. Nor­ve­gų lai­vuo­se dir­ ba ke­li tūks­tan­čiai jū­ri­nin­kų iš šių ša­lių. Ko­mi­te­tas ana­li­za­vo jū­ ri­nin­kų at­ly­gi­ni­mus, dar­bo są­ly­ gas, ku­rios yra skir­tin­gos.

Jū­ri­nės kul­tū­ros koor­di­na­ci­nės ta­ry­bos na­riai krei­pė­si į Klai­pė­ dos mies­to jū­ri­nę bend­ruo­me­ nę, kad pri­si­dė­tų prie pa­sau­li­ nės Švy­tu­rių die­nos mi­nė­ji­mo. Ji šven­čia­ma kas­met rugp­jū­čio tre­ čią­jį sa­vait­ga­lį. Tą die­ną vi­sa­me pa­sau­ly­je gy­ven­to­jams lais­vam lan­ky­mui ati­da­ro­mi se­nie­ji švy­tu­ riai, ren­gia­mi jų pri­sta­ty­mai.

Klai­pė­dos ir Su Tech­no­lo­gi­jos: Klai­pė­dos uos­te at­si­ras­tų pa­na­ši į šią kro­vi­ni­nio lai­vo už­pil­dy­mo du­jo­mis spe­cia­liu du­jo­ve­

žiu sche­ma.

Du­jų ter­mi­na­las su­kurs nau­ją vers­lą Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Prie Kiau­lės Nu­ga­ros pla­nuo­ja­mas sta­ty­ti su­skys­tin­tų­jų gam­ti­nių du­ jų ter­mi­na­las Klai­pė­dos uos­te su­ kur­tų ir nau­ją vers­lą, pa­kel­da­mas jį į aukš­tes­nį lai­vy­bos ly­gį. Klau­si­mas taps ak­tua­lus

Reng­da­ma su­skys­tin­tų­jų gam­ti­nių du­jų ter­mi­na­lo sta­ty­bos do­ku­men­ tus „Klai­pė­dos naf­ta“ pa­ra­le­liai ana­li­zuo­ja ir tai, kaip uos­te veiks lai­vų už­pil­dy­mo ar­ba va­di­na­mo­jo bun­ke­ra­vi­mo du­jo­mis sis­te­ma. Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to Lai­vy­ bos ka­ted­ros va­do­vas pro­fe­so­rius Vy­tau­tas Pau­laus­kas pa­ste­bė­jo, kad lai­vų „bun­ke­ra­vi­mo“ du­jo­mis klau­si­mas ypač ašt­rus taps po 2015 me­tų. Griež­tės rei­ka­la­vi­mai lai­ vų ku­ro sie­rin­gu­mo iš­me­ti­mams, to­dėl Bal­ti­jos jū­ro­je plau­kios dau­ giau du­jo­mis va­ro­mų lai­vų. Jau ku­ rį lai­ką Va­ka­rų lai­vų ga­myk­la sta­to du­jo­mis va­ro­mus kel­tus. Ti­kė­ti­ na, kad pir­miau­sia du­jas kaip lai­vų ku­rą pra­dės nau­do­ti Bal­ti­jos jū­ro­ je plau­kio­jan­tys li­ni­ji­niai ke­lei­vių ir kro­vi­nių ga­be­ni­mo lai­vai. Lie­tu­vos lai­vų sa­vi­nin­kų aso­cia­ci­jos di­rek­ to­rius Gin­tau­tas Kut­ka mi­nė­jo, kad jie bu­vo tei­kę siū­ly­mus Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­jai ieš­ko­ti ga­li­my­bių Klai­ pė­dos uos­te kur­ti lai­vų „bun­ke­ra­ vi­mo“ du­jo­mis sis­te­mą. Pra­džio­ je to­kių lai­vų ne­bus daug, nes ku­rį lai­ką lai­vy­bos kom­pa­ni­jos dar ieš­ kos pi­ges­nių va­rian­tų nei du­jos. „Nau­ji lai­vai, ypač jei jiems sta­ ty­ti bus ski­ria­mos su­bsi­di­jos, kaip yra Nor­ve­gi­jo­je, vis daž­niau kaip eko­lo­giš­kai šva­rų ku­rą nau­dos du­ jas“, – įsi­ti­ki­nęs G.Kut­ka. Įgy­tų pra­na­šu­mą

„Klai­pė­dos naf­tos“ ge­ne­ra­li­nis di­ rek­to­rius Ro­kas Ma­siu­lis tei­gė, kad bend­ro­vė in­ten­sy­viai ana­li­zuo­ja ir, kar­tu su su­skys­tin­tų­jų gam­ti­ nių du­jų ter­mi­na­lo veik­la, Klai­pė­ dos uos­te pla­nuo­ja vyk­dy­ti ir lai­vų „bun­ke­ra­vi­mą“ du­jo­mis.

„Sug­riež­tin­ti rei­ka­la­vi­mai lai­ vų iš­me­ti­mams Bal­ti­jos ir Šiau­rės jū­ro­se įve­da­mi Eu­ro­pos Są­jun­gos ins­ti­tu­ci­jų ini­cia­ty­va. Lai­vų ap­rū­ pi­ni­mo du­jo­mis tink­lui kur­ti bus nu­ma­ty­ta ES pa­ra­ma. Mes ti­ki­mės gau­ti ES pa­ra­mą tai su­skys­tin­tų­jų gam­ti­nių du­jų ter­mi­na­lo įren­gi­mo da­liai, ku­ri su­sie­ta su lai­vų bun­ke­ ra­vi­mu“, – ti­ki­no R.Ma­siu­lis. Su­kur­ta ga­li­my­bė lai­vus už­pil­dy­ti du­jo­mis Klai­pė­dos uos­te pri­trauk­ tų dau­giau lai­vų, su­da­ry­tų są­ly­gas

Ro­kas Ma­siu­lis:

Mes ti­ki­mės gau­ ti ES pa­ra­mą tai su­ skys­tin­tų­jų gam­ti­ nių du­jų ter­mi­na­lo įren­gi­mo da­liai, ku­ ri su­sie­ta su lai­vų „bun­ke­ra­vi­mu“.

nau­joms li­ni­joms, ir lai­vai, va­ro­mi du­jo­mis, už­suk­tų į Klai­pė­dą. Ka­dan­gi Lie­tu­va jau 2014 me­tais pla­nuo­ja įsi­reng­ti su­skys­tin­tų­jų gam­ti­nių du­jų ter­mi­na­lą, ji bū­tų vie­na pir­mų­jų Bal­ti­jos jū­ros re­gio­ ne, kur ga­li­ma bū­tų teik­ti ir lai­vų „bun­ke­ra­vi­mo“ du­jo­mis pa­slau­gą. „Tas, kas pir­ma­sis Bal­ti­jos jū­ros re­gio­ne pra­dės teik­ti lai­vų „bun­ke­ ra­vi­mo“ du­jo­mis pa­slau­gą, tu­rės pra­na­šu­mą, nes jo nau­dai su­si­dė­ lios rin­ka“, – svars­tė G.Kut­ka. Apie lai­vų „bun­ke­ra­vi­mo“ vers­ lo kū­ri­mą Bal­ti­jos jū­ros re­gio­ne yra pa­skel­bę ir Da­ni­jos Ko­pen­ha­gos,

Tam, kad su­pras­tum, jog Klai­pė­da nė­ ra pra­stas uos­tas, rei­kia ap­si­lan­ky­ti Suo­ mi­jos uos­tuo­se. Pa­sik­lau­sę apie Klai­pė­dą, ne­tgi Suo­mi­jos uos­ti­nin­kai pri­pa­žįs­ta, kad Lie­tu­vo­je – ge­riau.

„Mo­tors­chip.com“ nuo­tr.

Achu­so, Šve­di­jos Ge­te­bor­go, Mal­ mės, Suo­mi­jos Hel­sin­kio, Tur­ku, Len­ki­jos Svi­noust­jės ir Lat­vi­jos Ry­ gos uos­tai. Jie su­si­bū­rė į gru­pę ir su­ kū­rė pro­jek­tą „Bal­tic Ports LNG“. Lai­vus už­pil­dy­tų du­jo­ve­žis

Bend­ro­vė „Klai­pė­dos naf­ta“ jau yra pa­ren­gu­si ne tik lai­vų, bet ir įvai­ rių ki­to­kių ma­žų tal­pyk­lų už­pil­dy­ mo du­jo­mis sche­mas. Lai­vus du­jo­mis ga­lė­tų už­pil­dy­ti spe­cia­lus nuo 7 tūkst. iki 20 tūkst. ku­bi­nių met­rų tal­pos du­jo­ve­žis. Šis lai­vas du­jas „pa­siim­tų“ iš su­skys­ tin­tų­jų gam­ti­nių du­jų ter­mi­na­lo priė­mi­mo lai­vo. Klai­pė­dos uos­tui skir­to du­jų priė­mi­mo lai­vo (FSRU) sta­ty­ba Pie­tų Ko­rė­jo­je ofi­cia­liai pra­si­dės rug­sė­jo 17 die­ną, kai jam pra­dės pjaus­ty­ti me­ta­lą. „Bun­ke­ra­vi­mo“ du­jo­mis lai­ve­lis ga­lė­tų ap­tar­nau­ti ne tik Klai­pė­dos, bet ir ap­lin­ki­nius uos­tus. Lie­tu­vos lai­vų sa­vi­nin­kų aso­cia­ ci­jos di­rek­to­rius G.Kut­ka tei­gia­ mai ver­ti­no du­jo­mis va­ro­mų di­ de­lių lai­vų ap­tar­na­vi­mo spe­cia­liu lai­ve­liu sche­mą. Tai jau yra įpras­ta sche­ma, nes ir da­bar „bun­ke­ra­vi­ mo“ lai­vai pri­plau­kia prie di­džių­jų lai­vų ir už­pil­do juos jū­ri­niu ku­ru. Bu­vo ir to­kių svars­ty­mų, kad Klai­ pė­dos uos­te ga­lė­tų bū­ti įreng­ta spe­ cia­li kran­ti­nė, prie ku­rios pri­plauk­ tų du­jų no­rin­tys prisi­pil­dy­ti lai­vai. Sta­cio­na­ri sche­ma at­ro­do ma­žiau pa­trauk­li nei mo­bi­li (spe­cia­lus lai­ vas). Pa­sau­ly­je yra ir to­kių lai­vų pri­pil­dy­mo sche­mų, kai du­jos į lai­ vą pi­la­mos nuo kran­ti­nės iš spe­cia­ laus sunk­ve­ži­mio du­jo­ve­žio. Bend­ro­vės „Klai­pė­dos naf­ta“ su­ skys­tin­tų­jų gam­ti­nių du­jų ter­mi­ na­lo va­do­vas Ro­lan­das Zu­kas pa­ ste­bė­jo, kad yra su­kur­ta ir ma­žų tal­pyk­lų už­pil­dy­mo sche­ma. Du­ jos iš Klai­pė­dos į ki­tus uos­tus bar­ žo­mis ga­lė­tų bū­ti ga­be­na­mos spe­ cia­liai krio­ge­ni­niais 40–50 ku­bi­nių met­rų tal­pos kon­tei­ne­riais. Du­jo­ mis iš to­kio kon­tei­ne­rio maž­daug 10 tūkst. gy­ven­to­jų tu­rin­tis mies­ tas ga­lė­tų šil­dy­tis apie sa­vai­tę.

Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

„Pas jus vis­kas ge­riau“

Di­džiau­sias Suo­mi­jos uos­tas yra Ha­mi­na­-Kot­ka. Jis per­nai kro­vė 16 mln. to­nų. Tai dvi­gu­bai ma­žiau nei Klai­pė­do­je. „Pas mus vis­kas ge­riau nei Vua­ sa­rė­je. Mes dau­giau­sia – 650 tūkst. TEU per me­tus – Suo­mi­jo­je krau­na­me kon­tei­ne­rių, tu­ri­me di­ džiau­sią uos­to plo­tą, esa­me Suo­ mi­jos eks­por­to ir tran­zi­to uos­tas „nu­me­ris vie­nas“. Vua­sa­rė mus len­kia tik pa­gal im­por­tą, nes ji ar­ čiau­siai Hel­sin­kio“, – ne­si­kuk­li­ no pa­si­gir­ti Ha­mi­na-­Kot­ka uos­to rin­ko­da­ros va­dy­bi­nin­kė Na­na Si­ ro­la My­li­la. Per­n ai Ha­m i­n a­-Kot­ka uos­ tas kro­vė 220 tūkst. to­nų Ru­si­jos „Ural­ka­lij“ trą­šų. Iš­gir­du­si, kad Klai­pė­dos uos­tas per mė­ne­sį krau­

na 800 tūkst. to­nų trą­šų, N.S.My­ li­la pri­pa­ži­no, kad Lie­tu­vos uos­tas ge­res­nis ir pa­reiš­kė no­rą at­vyk­ti pa­si­žiū­rė­ti. Pa­ly­gin­ti su Klai­pė­da Ha­mi­na­ Kot­ka uos­tas tu­ri svar­bų pra­na­šu­ mą. Pas mus di­džiau­sias gy­lis yra 15 met­rų. Ha­mi­na-­Kot­kos uos­ te di­džiau­sia leis­ti­na gramz­da – 15 met­rų. Tą pra­na­šu­mą, ku­ris yra dėl Suo­ mi­jos pa­kran­tė­se fik­suo­ja­mo di­ des­nio na­tū­ra­laus gy­lio, Ha­mi­na­ Kot­ka neiš­nau­do­ja. Čia plau­kia tie pa­tys li­ni­ji­niai Bal­ti­jos jū­ros lai­vai, kaip ir į Klai­pė­dos uos­tą. Pag­rin­ di­nės li­ni­jos į Ha­mi­na-­Kot­ką ve­da iš Ro­ter­da­mo, Ham­bur­go, Brė­mer­ ha­ve­no, Ant­ver­pe­no, Zeb­riu­gės. Pa­na­šu­mų uos­tai tu­ri ir pa­gal kro­vos kom­pa­ni­jas. Pas mus yra 13 kro­vos kom­pa­ni­jų. Iš jų vie­na – Klai­pė­dos jū­rų kro­vi­nių kom­pa­ni­ja – di­des­nė. Ha­mi­na-­Kot­kos uos­te yra

Pirmasis pusmetis Vidmantas Matutis v.matutis@kl.lt

Šie metai Klaipėdos uoste yra tarsi lūžio metai. Po itin sėkmingų praė­ jusių metų manoma, kad ir šie me­ tai nebus blogesni. Taip pat šiemet turi būti atsakyta į esminius klau­ simus, kaip toliau vystysis Klaipė­ dos uostas. Uoste – teigiamos tendencijos

Nuo šių metų pradžios bene svar­ biausias klausimas buvo, kodėl praėjusių metų rytinės Baltijos ly­ derio Klaipėdos uosto krova smun­ ka, o Latvijos uostų – kyla. Priežasčių buvo bent kelios. Me­ tų pradžioje Klaipėdos uoste sunkiai įsisiūbavo trąšų krova, nes Baltaru­ sijos įmonės nebuvo pasirašiusios sutarčių su trąšų pirkėjais. Vėliau Klaipėdos uoste sumenko naftos produktų krova, nes dėl remonto kurį laiką nedirbo ir produktų ne­ eksportavo „Orlen Lietuva“ naftos produktų gamykla Mažeikiuose. Bendram šių metų krovos fonui įtakos turėjo ir pernai sėkmingi ba­ landžio, gegužės ir birželio mėne­ siai. Pernai I pusmetį konteine­ rizuotų krovinių augimo tempus

ypač veikė išaugęs lengvųjų auto­ mobilių, gabenamų konteineriais, importas iš JAV dėl naudotų auto­ mobilių importo mokesčio į Bal­ tarusiją, Rusiją ir Kazachiją, kuris įsigaliojo 2011 m. liepos 1 d. „Birželį jau pajutome teigiamas krovos tendencijas. Jei ne naftos produktai, kurių bendras smuki­ mas dėl „Orlen Lietuva“ gamy­ klos remonto buvo 36 procentai, bendra krova jau būtų sugrąžinta į pernykštį lygį“, – svarstė Klaipė­ dos valstybinio jūrų uosto direk­ cijos rinkodaros ir administracijos direktorius Artūras Drungilas. Per pusmetį bendras Klaipėdos uosto krovos kritimas, palyginti su rekordiniais 2011 metais, sudarė 8,5 procento. Šių metų krovos re­ zultatas eina pagal kreivę tarp ge­ rų 2010 metų ir rekordinių 2011ųjų metų. Vartojimas auga

2012-ieji metai dar tik įpusėjo, to­ dėl kalbėti, kad jie bus blogesni nei 2011-ieji – neverta. „Yra visos prielaidos, kad 2012 metais pasivytų, o gal net ir ap­ lenktų rekordinius 2011-uosius. Nuo jų atsiliekame apie 1,5 mln. to­

11

pirmADIENIS, liepos 9, 2012

JŪRA Kon­ku­ruo­ja tar­pu­sa­vy­je

Tra­di­ci­jos Len­ki­jo­je

Tu­riz­mas Ark­ti­ko­je

Šie­met Lat­vi­jos uos­tai Ry­ga ir Vents­pi­lis kon­ku­ruo­ja tik tar­pu­ sa­vy­je. Jų kro­vos tem­po neiš­ lai­ko Ta­li­no ir Klai­pė­dos uos­tai. Ry­ga pa­si­skel­bė, kad šie­met pa­ sieks 40 mln. to­nų kro­vą. Iki šiol nė vie­nas Bal­ti­jos uos­tas to ne­ pa­da­rė. Vents­pi­lio uos­tas dar ti­ ki­si ap­lenk­ti Ry­gą. Jis at­si­lie­ka mi­li­jo­nu to­nų.

Len­ki­jo­je šie­met vyks daug jū­ri­ nių ren­gi­nių – re­ga­tos Gdans­ke ir Svi­noust­jė­je. Vla­dis­la­vo­ve ati­ da­ry­tas jū­rų par­kas, o Nie­chor­ ze vie­to­vė­je – nau­jas mi­nia­tiū­ ri­nių švy­tu­rių par­kas. Ir Gdans­ kas ga­li pa­si­gir­ti jū­ri­ne trau­ka. Čia iš­ki­lo par­kas „Fak­to­ria“, pa­ sa­ko­jan­tis apie Bal­ti­jos se­no­vę, Gdans­ką.

Vis po­pu­lia­res­ni tam­pa krui­zai į Ru­si­jos na­cio­na­li­nį par­ką „Russ­ ka­ja Ark­ti­ka“. Tai 1,5 mln. hek­ ta­rų Ru­si­jos te­ri­to­ri­ja, kur 80 pro­c. jos nuo­lat už­šą­la. Nors iš­ vy­ka į tas te­ri­to­ri­jas tu­ris­tui kai­ nuo­ja nuo 10 iki 20 tūkst. JAV do­le­rių, per­nai led­lau­žiais su­ reng­ta 11 krui­zų, lan­kė­si 865 tu­ ris­tai. Atp­lau­kė ir trys jach­tos.

uo­mi­jos uos­tų pa­na­šu­mai ir skir­tu­mai Iš­gir­du­si pa­sa­ko­ji­mą apie Klai­pė­ dos uos­tą, tu­rė­jau pri­ pa­žin­ti, kad jis ge­res­nis nei Suo­mi­ jos uos­tai.

Ly­de­ris: Ha­mi­na-­Kot­kos uos­to Mu­sa­la da­lis yra di­džiau­sias kro­vos komp­lek­sas Suo­mi­jo­je.

10 kro­vos kom­pa­ni­jų. Iš jų iš­si­ski­ria „Ste­ve­co“, ku­ri yra di­džiau­sia. Vua­sa­rės kon­ku­ren­ci­ja

Ha­mi­na­-Kot­ka šie­met žen­gia su pa­na­šiu kaip ir Klai­pė­dos uos­tas „mi­nu­su“. Jos kro­va ma­žes­nė 7,9 pro­c. nei per­nai, Klai­pė­dos – 8,5 pro­c. Ha­mi­na-­Kot­kos uos­to kri­ti­mą lė­mė ta pa­ti Vua­sa­rė. Ji nu­trau­kė im­por­to srau­tus, ku­rie su­ma­žė­ jo net 19 pro­c. Vua­sa­rė yra nau­jai su­kur­tas uos­tas gra­žio­je vie­to­je už 15–20 ki­lo­met­rų nuo Hel­sin­kio. Jis

Vidmanto Matučio nuotr.

iš­va­da­vo Hel­sin­kio cent­rą nuo kro­ vos, lei­do ten vie­to­je uos­to sta­ty­ti pra­ban­gius gy­ve­na­muo­sius na­mus. Nuos­ta­bą ke­lia, kad bran­gi bu­vu­sio uos­to te­ri­to­ri­ja ski­ria­ma ne­tgi vai­ kų žai­di­mų aikš­te­lėms. Šiuo po­žiū­riu Suo­mi­jos uos­tai nuo Klai­pė­dos ski­ria­si kaip die­na nuo nak­ties. Bū­tų ne­gir­dė­tas įžū­ lu­mas, jei kas nors pa­siū­ly­tų Klai­ pė­do­je vie­to­je uos­to steig­ti vai­kų žai­di­mo aikš­te­les. Jau vien tai, kad uos­te bu­vo pa­siū­ly­ta sta­ty­ti mu­zi­ ki­nį teat­rą, Klai­pė­do­je su­lau­kė itin ne­ga­ty­vios reak­ci­jos.

Mai­ti­na Ru­si­ja

1100 hek­ta­rų Ha­mi­na-­Kot­kos uos­ tą su­da­ro ke­lios da­lys – Ha­mi­na su naf­tos ter­mi­na­lu ir įvai­riais kro­vi­ niais, Mu­sa­la su naf­tos, ro ro, trą­ šų ir ki­tais ter­mi­na­lais, lo­gis­ti­kos san­dė­liais, Kan­ta­sa­ma­ta ir Hie­ta­ ne­na. Pag­rin­di­nė uos­to da­lis yra Mu­ sa­la. Ji uži­ma 500 hek­ta­rų plo­tą,o pa­grin­di­nis kon­ku­ren­tas Vua­sa­rė tu­ri tik 200 hek­ta­rų plo­tą. Ha­mi­na­-Kot­kos uos­tas yra apie 35 ki­lo­met­rus nuo Ru­si­jos sie­nos. Ne­nuos­ta­bu, kad per šį Suo­mi­jos

uos­tą ke­liau­ja di­de­lė da­lis Ru­si­jos kro­vi­nių. Pliu­sas ir tai, kad Suo­mi­ jo­je, kaip ir Lie­tu­vo­je, yra ta pa­ti ru­ siš­ka 1520 mm ge­le­žin­ke­lio vė­žė. Per Ha­mi­na­-Kot­kos uos­tą Ru­si­ ja eks­por­tuo­ja naf­tos pro­duk­tus ir trą­šas, o im­por­tuo­ja pla­taus var­to­ ji­mo pre­kes kon­tei­ne­riuo­se, au­to­ mo­bi­lius ir jų de­ta­les. Ru­si­jos kro­ vi­nių da­lis Ha­mi­na-­Kot­kos uos­te sie­kia apie 30 pro­c. Di­džiau­sia da­lis kro­vi­nių Suo­ mi­jos uos­tuo­se yra me­die­na ir jos ga­mi­niai. Šie kro­vi­niai yra pa­čios Suo­mi­jos pro­duk­tas. Gam­to­sau­gos ini­cia­ty­vos

Suo­miai, kaip ir vi­si skan­di­na­vai, yra „pa­mi­šę“ dėl gam­to­sau­gi­nių rei­ka­la­vi­mų uos­tuo­se. Ha­mi­na­ Kot­kos uos­tas pa­skelb­tas ap­lin­ko­ sau­gos ini­cia­ty­vas vyk­dan­čiu ža­ liuo­ju uos­tu. Šio uos­to ad­mi­nist­ra­ci­jos ir ko­ mer­ci­jos di­rek­to­rius Kios­ti Ma­ ni­ne­nas paaiš­ki­no, kad ža­lią­sias ini­cia­ty­vas pir­miau­sia pa­skel­ bė Ha­mi­nos ir Kot­kos mies­tų ad­ mi­nist­ra­ci­jos. Jos ir yra Ha­mi­na­ Kot­kos uos­to val­dy­to­jos. Kot­kos mies­tui pri­klau­so 60 pro­c., Ha­ mi­nos ad­mi­nist­ra­ci­jai – 40 pro­c. prieš ke­le­rius me­tus su­jung­to uos­ to bend­ro­vės ak­ci­jų.

Jung­ti­nis uos­tas Kot­kai, kur gy­ ve­na 55 tūkst. žmo­nių, ir Ha­mi­nai su 25 tūkst. gy­ven­to­jų, yra gana svar­bus. Ha­mi­na­-Kot­kos uos­te dir­ ba apie sep­ty­nis tūks­tan­čius žmo­ nių. Suo­mi­jos uos­ti­nin­kai Eu­ro­po­je gar­sė­ja kaip di­džiau­si strei­kuo­to­jai, iš­si­rei­ka­la­vę be­ne di­džiau­sius Eu­ ro­po­je do­ki­nin­kų at­ly­gi­ni­mus. Vyk­dy­d a­m as ap­l in­ko­sau­g i­n ę pro­gra­mą Ha­mi­na­-Kot­kos uos­ tas iš­si­ski­ria griež­tes­niu te­ri­to­ri­jų pla­na­vi­mu, at­si­žvel­giant į ap­lin­ ko­sau­gi­nius rei­ka­la­vi­mus. Mu­sa­los da­ly­je yra įreng­tas pa­ly­gin­ti nau­jas naf­tos ter­mi­na­las. Jis prieš ke­le­rius me­tus iš­kel­tas iš Kot­kos. „1990 me­tais sta­ty­tas ter­mi­na­ las ša­lia Kot­kos bu­vo nu­griau­tas. Jo kai­my­nys­te bu­vo ne­pa­ten­kin­ ti gy­ven­to­jai. Ter­mi­na­lo li­ku­ti­nė ver­tė bu­vo apie 20 mln. eu­rų. Da­ bar bu­vu­sio ter­mi­na­lo vie­to­je yra poil­sio par­kas“, – aiš­ki­no K.Ma­ ni­ne­nas. Dau­ge­ly­je vie­tų Suo­mi­jos uos­tai įreng­ti gra­žios gam­tos ap­sup­ty­je, už­pi­lant sa­lų da­lis. Suo­mi­ja tu­ri tūks­tan­čius ki­lo­met­rų pa­kran­čių, to­dėl ga­li sau leis­ti sta­ty­ti uos­tus to­liau nuo mies­tų. Lie­tu­va, tu­rin­ti 100 ki­lo­met­rų pa­jū­rio, sau to­kios pra­ban­gos ne­ ga­li leis­ti.

s uoste paliko optimizmo nų. Palyginti su beveik 17 mln tonų pusmečio krovos apyvarta, tas atsilikimas nėra didelis. Galime spėti, kad II pusmetį krova tik didės“, – tikino A.Drungilas. Šis birželis buvo rezultatyvesnis birių trąšų ir jūros keltais gabenamų krovinių (ro ro) apyvartoje. Jūrų keltų kroviniai yra tas lakmuso popierėlis, kuris rodo vartojimo augimo tendencijas. Kai šių krovinių daugėja, anot A.Drungilo, nėra jokių prielaidų kalbėti apie kokią nors naują krizės bangą. Pernai liepą ir vėlesniais mėnesiais nebebuvo konteinerių krovos bumo dėl automobilių importo. Todėl šiemet antrąjį pusmetį konteinerių krova, tikėtina, bus didesnė. Jau birželį po remonto pradėjo veikti ir „Orlen Lietuva“ gamykla. Todėl tikėtina, kad ir naftos produktų krova išsilygins. Šiemet Klaipėdos uoste išskirtinai gera yra geležies, plieno gaminių ir metalo konstrukcijų, rūdų, iškasenų ir statybinių medžiagų, žemės ūkio produktų krova. Daugiau jūrų keltais plukdyta ir keleivių. Tikimasi taip pat neblogų kruizinės laivybos rodiklių.

Tai, kad Latvijos uostų krova šiemet yra gerokai didesnė nei pernai ir tiek Ryga, tiek Ventspilis pirmauja tarp rytinės Baltijos uostų, anot A.Drungilo, nėra koks nors stebuklas. Rygos uosto rezultatus pakėlė rusiškos anglys. Ventspilio uostas gerokai daugiau krovė rusiškų naftos produktų, kurie persikelia iš Talino uosto. Vyksta krovinių pasidalijimas. Klaipėdos uosto jis kol kas nepalietė. Piniginė šiek tiek plonesnė

Logiška, kad dėl mažesnės krovos šiemet ir Klaipėdos uosto piniginė yra šiek tiek plonesnė. Per II šių metų ketvirtį iš rinkliavų gauta 35 mln. 200 tūkst. litų. Pernai ši suma per atitinkamą laikotarpį buvo 37 mln. 250 tūkst. litų. Šiais metais per pusmetį rinkliavų iš viso surinkta 68 mln. litų. „Beveik visi kroviniai išlaikė panašias kaip pernai rinkliavų pajamas. Jas gerokai sumažino tik naftos produktų krova“, – aiškino Uosto direkcijos ekonomikos ir finansų direktorius – vyriausiasis finansininkas Martynas Armonaitis.

Pagrindines pajamas duoda rinkliavos iš laivų. Šiemet per pusmetį uoste lankėsi 3370 laivų. Tai tik 7 laivais mažiau nei pernai. Tačiau pernai buvo daugiau didesnių laivų iš kurių rinkliavos solidesnės. Tikimasi, kad antrąjį metų pusmetį atsigaunant krovai rinkliavos susilygins, o gal net ir viršys atsilikimą, kuris nėra didelis. Iki šiol Uosto direkcija buvo įpratusi pinigų srautus planuoti nuosekliai. Ji susirinkdavo uosto kompanijų paraiškas dėl infrastruktūros vystymo, suskaičiuodavo ,kiek kainuos, išanalizuodavo jas pagal kriterijus – atsipirks ar neatsipirks, sudėliodavo prioritetus, ribines sumas ir priimdavo sprendimus, kada vykdyti. Šiek tiek neramumų įnešė suskystintųjų gamtinių dujų terminalo statybos uoste finansavimo klausimai. Taip pat, pasak M. Armonaičio, Danijoje pateikti siūlymai, kad dėl dujovežio papildomai teks gilinti išorės laivybos kanalą. Vėl neaišku, kokių pinigų sumų reikės. Planuojama, jog per artimiausius trejus metus bus investuota 514 mln. litų. Dar keliasdešimt projektų, kurių vertė per 400 mln. litų, laukia eilės.

Perspektyvos: uosto gilinimas teikia vilčių, kad Klaipėdoje artimiau­

siais metais bus dar didesni krovos šuoliai.

Sėkmingai vykdo investicijas

Nors ir su tam tikrais pertrūkiais, šiemet uoste palyginti sėkmingai statomi įvairūs objektai. Iki liepos vidurio turėtų būti baigtas statyti „Begos“ pirsas. Uosto direkcijos Infrastruktūros departamento vadovas Vidmantas Paukštė akcentavo, jog labai svarbu, kad rangovai sėkmingai išnaudotų dabar esantį palankų vasaros laiką objektų statyboms. Sėkmingos veiklos pavyzdys uoste yra olandų kompanija „Van Oord“. Pradėjusi uosto gilinimo

Vidmanto Matučio nuotr.

darbus balandžio antroje pusėje, ji per du su puse mėnesio iškasė ir į jūros sąvartyną išplukdė daugiau kaip 1,3 mln. kubinių metrų grunto. „Kompanija „Van Oord“ jau pradėjo aktavimo darbus. Šį mėnesį jau pateiktas pirmasis aktas už pirmąjį barą, kur iškasta ir išgabenta 290 tūkst. kubinių metrų grunto. Sumokėsime daugiau kaip 20 mln. litų. Bet iškasta yra už kur kas didesnes sumas, tik neaktuota, nes neatiduoti barai“, – aiškino V.Paukštė.

12

pirmADIENIS, liepos 9, 2012

JŪRA

In­ka­ras – jū­rei­vys­tės ir vil­ties sim­bo­lis In­ka­ras tūks­ tan­čius me­tų yra neats­ki­ ria­mas kiek­ vie­no lai­vo, iš­sky­rus No­ jaus ar­ką ir le­ gen­di­nį Skra­ jo­jan­tį Olan­ dą, at­ri­bu­tas.

Is­to­ri­ja: Ro­mos im­pe­ra­to­riaus Ti­to lai­kų mo­ne­ta.

In­ka­ras – vie­nas svar­biau­sių lai­vo įren­ gi­nių, o jo at­vaiz­das sim­bo­li­zuo­ja jū­rei­ vys­tę, iš­tver­mę, iš­si­gel­bė­ji­mą ir vil­tį. Ve­nan­tas But­kus

Už­pa­ten­tuo­ta apie 5 tūkst. įvai­ riau­sių konst­ruk­ci­jų lai­vo in­ka­rų. Ta­čiau neį­ma­no­ma su­skai­čiuo­ti, kur ir kiek iš­pla­tin­ta jo at­vaiz­dų. Se­niau­sią in­ka­ro pie­ši­nį ar­cheo­lo­ gai ap­ti­ko Egip­to fa­rao­no Sa­hu­ros šven­tyk­lo­je. Ji sta­ty­ta be­veik prieš 5 tūkst. me­tų. Jau ta­da jū­ri­nin­kai sa­vo lai­vo li­ki­mą, jei jam grės­da­vo žū­tis ant pa­kran­tės uo­lų, pa­ti­kė­da­ vo in­ka­rui. Il­gai­niui jis ta­po jū­rei­ vys­tės, to­li­mų ke­lio­nių ir pre­ky­bos sim­bo­liu. An­ti­kos lai­kais grai­kai ir ro­mė­ nai in­ka­rą lai­kė šven­tu įran­kiu ir jū­ros die­vų sim­bo­liu. Krikš­čio­ny­ bės už­gi­mi­mo lai­kais lai­vo in­ka­ras su što­ku (sker­si­nis vir­bas vir­šu­ti­ nė­je in­ka­ro da­ly­je) nau­jo­jo ti­kė­ji­ mo ­se­kė­jams pri­mi­nė krikš­čio­niš­ką kry­žių. Per­se­kio­ja­miems krikš­čio­ nims, kaip ir jū­rei­viams, jis ta­po iš­tver­mės, vil­ties ir iš­si­gel­bė­ji­mo sim­bo­liu. Šv. Mi­ka­lo­jaus, gy­ve­ nu­sio III m.e. am­žiu­je, vie­nas per­ so­ni­fi­kuo­tų at­ri­bu­tų taip pat bu­vo in­ka­ras. Ma­tyt, to­dėl šv.Mi­ka­lo­jus ka­ta­li­kų ir sta­čia­ti­kių lai­ko­mas jū­ rei­vių ir pirk­lių glo­bė­ju. Vi­dur­že­mio jū­ros pa­kran­tė­se se­no­vė­je gy­ve­nę ro­mė­nai, grai­kai, fi­ni­kie­čiai, si­rai la­bai daž­nai sa­vo mo­ne­tas puoš­da­vo in­ka­ro emb­ le­ma. Ro­mos im­pe­ra­to­riaus Ti­ to (39–81) val­dy­mo lai­kais pa­pli­ to mo­ne­tos, ku­rių vie­no­je pu­sė­je

pa­vaiz­duo­tas in­ka­ras su del­fi­nu. Ši emb­le­ma, nau­do­ta kal­di­nant Ro­mos mo­ne­tas, vė­liau ta­po vi­ du­ram­žių Ita­li­jos kny­gų lei­dė­jų pre­kės ženk­lu. Al­das Ma­nu­ci­jus (1449–1515) aiš­ki­no, kad jo kny­gų vir­še­liuo­se įspaus­tas in­ka­ras sim­ bo­li­zuo­ja pa­ti­ki­mu­mą, o del­fi­nas – grei­tį ir ati­tin­ka jo šei­mos de­vi­zą „Pa­ti­ki­mu­mas ir grei­tis“. Dar iki krikš­čio­ny­bės lai­kų in­ ka­ras ant­ka­py­je žy­mė­jo am­ži­ny­ bėn iš­ke­lia­vu­sio žmo­gaus pro­fe­si­ją. Tas pa­pro­tys iš­si­lai­kė iki šių lai­kų dau­ge­ly­je ša­lių, tarp jų ir Lie­tu­vo­ je. In­ka­ras ir bur­lai­vis iš­gra­vi­ruo­ ti ir jū­rų ka­pi­to­no Gus­ta­vo Erik­so­ no ant­ka­py­je Ma­rien­ham­no mies­to ka­pi­nė­se. Jo bur­lai­viais tar­pu­ka­riu plau­kio­jo bū­si­mie­ji Lie­tu­vos lai­vy­ no na­vi­ga­to­riai. Jū­ri­nių ke­lio­nių me­tu lan­ky­da­ ma­sis Skan­di­na­vi­jos ša­lių pa­jū­rio mies­te­lių ka­pi­nė­se at­krei­piau dė­ me­sį, kad vi­sų be išim­ties ka­pi­to­nų ant­ka­pius žy­mi pra­smin­gas ženk­ las: sti­li­zuo­tas in­ka­ras per­lauž­tu ko­tu. Vir­šu­ti­nė da­lis su što­ku pri­ me­na kry­žių – ti­kė­ji­mo sim­bo­lį, o pa­kry­pu­si apa­ti­nė da­lis su dvi­ ra­giu in­ka­ru – sim­bo­li­zuo­ja vil­tį, ku­ri krikš­čio­nims reiš­kė ir „nau­ ją pra­džią“. In­ka­ras daž­nai nau­do­ja­mas ir he­ral­di­ko­je. Jis puo­šė ir Kris­tu­po Ko­lum­bo gi­mi­nės her­bą. Dau­ge­ lio pa­jū­rio mies­tų her­buo­se do­mi­ nuo­ja in­ka­ro at­vaiz­das. Kaip vil­ties

Prie­mo­nė: in­ka­ras – mėgs­ta­mas įvai­rių ta­tui­ruočių sim­bo­lis.

He­ral­di­ka: Vo­kie­ti­jos Šlė­zvi­ Ka­ry­ba: Ru­si­jos ka­ri­nio jū­rų lai­vy­no emb­le­ma.

„Rich­royal­ty.de­vian­tart.com“, „Ask.com“, „Theits­ty­les.com“ nuo­tr.

ir tai­kos sim­bo­lį in­ka­rą ženk­luo­se nau­do­jo ma­so­nai. Sti­li­zuo­tas ad­mi­ra­li­te­to in­ka­ ro at­vaiz­das – neats­ki­ria­ma da­lis tų emb­le­mų, ženk­lų ir ant­spau­dų, ku­riuos nau­do­ja vi­sų vals­ty­bių, tu­ rin­čių lai­vy­nus, jū­ri­nės or­ga­ni­za­ci­ jos. Jis puo­šia ir ci­vi­lių bei ka­ri­nių jū­ri­nin­kų uni­for­mos da­lis: ke­pu­ res, ant­pe­čius, ženk­lus ant ran­ ko­vių. Čia daž­niau­siai vaiz­duo­ja­ mas in­ka­ras, ap­link ku­rio što­ką ir ra­gus ap­si­raiz­gęs ly­nas ar­ba me­ta­ li­nė gran­di­nė. Ta pro­ga ang­lų jū­ri­ nin­kai juo­kau­ja, kad tik ne­mok­šos ad­mi­ra­li­te­to lor­dai ga­lė­jo su­gal­vo­ti

go-Holš­tei­no že­mių Briuns­ bu­tel ir mies­to her­be pa­vaiz­ duo­tas in­ka­ras ir kas­tu­vas.

to­kią emb­le­mą, nes tai prieš­ta­rau­ja svei­kai lo­gi­kai ir ge­rai jū­ri­nei pra­ kti­kai. Jei ke­liant in­ka­rą pa­si­girs­ ta ko­man­da „An­chor is not clean“ („In­ka­ras nė­ra šva­rus“), va­di­na­si, jis už­si­ka­bi­no už in­ka­ro gran­di­nės, ap­si­vy­nio­jo nu­sken­du­siais ly­nais, o tai reiš­kia, kad jū­ri­nin­kai ne­be­tu­ri vil­ties juo pa­si­nau­do­ti. Lie­tu­vos jū­ri­nin­kų ke­pu­rių ko­kar­ do­se vaiz­duo­ja­mi bū­tent to­kie in­ka­ rai. Be­rods, tik Pran­cū­zi­jos jū­ri­nin­ kų uni­for­mos kai ku­rios de­ta­lės tu­ri „šva­raus“ in­ka­ro emb­le­mą. Dar vie­na sri­tis, kur pla­čiai pa­ pli­tęs in­ka­ro at­vaiz­das – ta­tui­ruo­

Re­li­gi­ja: dažnas

Ma­ri­ner Cross – Jū­rei­vių kry­žius.

tės. Per pa­sta­ruo­sius du šimt­me­čius tai bu­vo vie­nas po­pu­lia­riau­sių pie­ ši­nių, puo­šu­sių dau­gy­bės vy­rų ran­ kas, krū­ti­nes ir ki­tas kū­no da­lis. Tai daž­niau­siai su­si­ję su ka­ri­ne tar­ny­ba lai­vy­ne ir jū­rų pės­ti­nin­kų da­li­niuo­ se. Ka­riams in­ka­ras ant ran­kos bu­ vo pie­šia­mas kaip ap­sau­ga, tei­kian­ti vil­tį gy­vam su­grįž­ti na­mo. Nie­kas ne­ži­no, ka­da ir kur bu­ vo iš­ras­tas pir­ma­sis lai­vo in­ka­ras, bet jis jau dau­ge­lį tūks­tan­čių me­tų yra neats­ki­ria­mas kiek­vie­no lai­vo, iš­sky­rus No­jaus ar­ką ir le­gen­di­nį Skra­jo­jan­tį Olan­dą, at­ri­bu­tas. To­ dėl ir jo at­vaiz­das toks po­pu­lia­rus.

Rus­nės de­fi­ci­tas – žu­vys ir žve­jai Ka­zys Gai­ga­las

Gam­tos moks­lų dak­ta­ras

Žu­vi­mis gar­sė­ju­si ir kve­pė­ju­si Rus­ nės sa­la tam­pa tar­si ne­gy­va – jo­je ne­be­li­ko žve­jų.

Dau­ge­lį me­tų gy­ve­nu Rus­nės sa­lo­ je ir jos ne­beat­pa­žįs­tu. Tiks­liau – man ne­be­sup­ran­ta­ma yra tai, kaip šio­je sa­lo­je šiurkš­čiai ig­no­ruo­ja­mi žu­vi­nin­kys­tės in­te­re­sai. Ma­no nuo­mo­ne, po­lde­rių sis­ te­mas Rus­nės sa­lo­je eksp­loa­tuo­ jan­ti bend­ro­vė „Ši­lu­tės po­lde­riai“ da­ro, ką no­ri ir kaip no­ri. Ne­ži­nia ko­kiais mo­ty­vais ir di­rek­ty­vo­mis re­mian­tis, Rus­nės sa­lo­je pa­va­sa­rį van­duo ka­na­luo­se bu­vo „iš­sunk­ tas“ iki dug­no. Ka­na­lai ta­po tar­si juo­do­mis ply­ nė­mis. Grau­du bu­vo žiū­rė­ti į ka­ na­lus, kur du­so per­žie­mo­ju­sios žu­vys. Jie ne­pa­si­pil­dė ir nau­jo­mis per po­tvy­nius at­plau­kian­čio­mis žu­vi­mis, nes po­tvy­nis šie­met sa­

lo­je bu­vo itin ma­žas. Gal­būt ma­ žas po­tvy­nis ir lė­mė, kad sto­ko­ da­mos van­dens siurb­li­nės vis tiek jį pum­pa­vo iki dug­no. Gal­būt po­ tvy­nio van­dens ša­li­ni­mas iš po­ lde­rių siurb­li­nių yra ta­pęs vie­nin­ te­liu įmo­nės iš­gy­ve­ni­mo šal­ti­niu? Kai trū­ko van­dens, „sten­gė­si“, kad tik ga­lė­tų kaip nors paim­ti pi­ni­gų už pum­pa­vi­mą. Iki šiol ne­sus­kai­čiuo­ta, ko­kių nuo­sto­lių dėl to­kio „uo­lu­mo“ pa­ ty­rė žu­vi­nin­kys­tė Rus­nės sa­lo­je. Gam­to­sau­gos ins­ti­tu­ci­jos tai ne­tgi ban­dė nu­ty­lė­ti. Aš iš­kė­liau pro­ble­ mą spe­cia­li­zuo­tuo­se žu­vi­nin­kys­tės lei­di­niuo­se. Rus­nės sa­lo­je per žu­vų nerš­tą ka­na­luo­se nie­ka­da ne­trū­ko žu­vų. Nie­ka­da ne­bu­vo ir to, kad ka­na­lų kran­tus ir dug­ną deng­tų pa­ru­da­vu­ si van­dens au­ga­li­ja, iš­vai­kiu­si ne­tgi paukš­čius. Ma­no nuo­mo­ne, ga­li­ ma teig­ti, kad dėl po­lde­rių eksp­ loa­tuo­to­jų „uo­lu­mo“ Rus­nės sa­la pa­ty­rė eko­lo­gi­nę ka­tast­ro­fą. Pa­

na­šus ir grau­dus vaiz­de­lis bu­vo ne ko­kia­me nors vie­na­me ka­na­le, bet vi­suo­se Rus­nės sa­los po­lde­riuo­se – Vo­rus­nės, Nai­ku­pės, Rus­nės ir Uos­tad­va­rio. Nie­ka­da ne­ti­kė­jau, kad Rus­nės sa­los po­lde­riuo­se ka­da nors pa­ si­ge­siu žve­jų mė­gė­jų, ku­rių šiaip jau vi­sa­da bū­da­vo. Rus­nės sa­lo­je – ty­la, nes po­lde­rių dumb­le ir žo­lė­se ne­bu­vo ko gau­dy­ti. Vi­si žve­jai plū­ do į Skir­vy­tės, At­ma­tos upių pa­ kran­tes, ap­tū­pė upių kran­tus pa­ čia­me Rus­nės mies­te­ly­je. Įver­ti­nęs tai, ką ma­čiau šį pa­va­sa­rį, pa­da­riau ke­le­tą iš­va­dų. Sku­biai bū­ ti­na or­ga­ni­zuo­ti Rus­nės sa­los ka­na­lų ir žio­gių va­ly­mą, at­kur­ti svar­bes­nes žu­vų nerš­ta­vie­tes. Iš­kas­tą dumb­lą – au­ga­li­nį sap­ro­pe­lį su dur­pių mi­ ši­niu pa­nau­do­ti ku­ro bri­ke­tams ga­ min­ti, kaip tai da­rė Ma­žo­sios Lie­ tu­vos gy­ven­to­jai. Ir no­rė­tų­si, kad tų dar­bų im­tų­si pro­fe­sio­na­lai, ku­rie ži­ no, kaip elg­tis su ka­na­lais bei juo­se esan­čia aug­ali­ja ir gy­vū­ni­ja.

Grau­du: taip šių me­tų pa­va­sa­rį at­ro­dė Vo­rus­nės po­lde­rio ka­na­las.

K.Gai­ga­lo ar­chy­vo nuo­tr.

19

pirmadienis, liepos 9, 2012

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė ir „Jotema“ leidykla –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Noros Roberts knygą „Ilgai ir laimingai“.

Nora Roberts. „Ilgai ir laimingai“. Tai ketvirtoji serijos „Nuotakų kvartetas“ knyga. Keturios geriausios draugės jaučiasi laimingos, kad savo klientams prašmatniame Braunų dvare gali surengti nepakartojamą vestuvių šventę: Emalaina iš gėlių sukurs nuostabią pasakų šalį, Lorelė nudžiugins nepaprasto grožio ir skonio desertais, Makenzė įamžins kiekvieną laimingą sutuoktuvių akimirką, o Parker pasirūpins visomis šventės detalėmis. Gydydamasi ankstyvos tėvų netekties skaudulį Parker Braun sumano verslą, daugeliui žmonių teikiantį džiaugsmą ir užimantį visą jos pačios laiką. Parker talentingai vadovauja „Įžadų“ vestuvių bendrovei ir asmeniškai prižiūri kiekvieną šventę. Besisukdamas neatidėliotinų reikalų rate ji netikėtai pajunta, kad vis dažniau dėmesio centre atsiduria ne tik laimingos išpuoselėtos nuotakos, bet ir ji pati. Parker Braun ateina metas matuotis vestuvinę suknelę...

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima

pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., DIENA KL KLAIPĖDA (žinutės kaina – 1 Lt).

2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, liepos 17 d.

Avinas (03 21–04 20). Stenkitės vengti konfliktų. Jūsų nuomonė nesutaps su aplinkinių, galbūt sulauksite pasipriešinimo jūsų idėjoms, dėl to patirsite nuoskaudą. Atminkite, kad emocijos dažnai blogas patarėjas. Jautis (04 21–05 20). Gali kilti gerų idėjų. Puikus laikas imtis protinės veiklos ir priimti sprendimus. Tik nebūkite paviršutiniškas ir pernelyg pasitikintis savimi. Dvyniai (05 21–06 21). Būsite puikios nuotaikos, mėgausitės gyvenimu. Noriai padėsite draugui ar mylimam žmogui. Geras laikas pirkti drabužius, apsilankyti grožio salone – liksite patenkintas pokyčiais. Vėžys (06 22–07 22). Puikiai seksis suprasti aplinkinius, mylimą žmogų. Neieškokite juodos katės tamsiame kambaryje – diena tikrai puiki, mėgaukitės kiekviena jos minute. Liūtas (07 23–08 23). Būsite nusiteikęs svajingai, norėsite atitrūkti nuo savo pareigų. Bet svajodamas nepamirškite realių įsipareigojimų. Naudinga pabendrauti su vyresniais, labiau patyrusiais žmonėmis. Mergelė (08 24–09 23). Žmonės supras jūsų problemas ir palaikys jus. Bet ir jūs nepamirškite padėti kitiems, juk esate apdovanotas ypatingomis galiomis bei protu ir galite tapti lyderiu. Svarstyklės (09 24–10 23). Susidursite su žmogumi, kurio norai ir tikslai skirsis nuo jūsų. Dabartinė jūsų padėtis arba supantys žmonės gali pasirodyti esą ne tokie, kokių reikia. Galbūt teks įveikti tam tikrus išbandymus. Vakaras palankus kūrybai. Skorpionas (10 24–11 22). Jūsų interesai prieštarauja jūsų pačių vertybėms. Neigiamai vertinsite tradicijas, nesutiksite su vyresniais arba autoritetingais žmonėmis. Pasistenkite dėl savo abejonių nesusikivirčyti su aplinkiniais. Šaulys (11 23–12 21). Būkite atsargus siekdamas svajonės, nes galite nukrypti nuo teisingo kelio. Bet pafantazuoti galima, svarbiausia nesusipainioti, kur svajonės, o kur realybė. Ožiaragis (12 22–01 20). Jūs labai energingas ir aktyvus, jaučiate nepaprastą jėgų ir motyvacijos antplūdį. Tačiau laikykitės numatyto plano, kad nepristigtumėte jėgų. Vandenis (01 21–02 19). Jūsų gyvenime neliko vietos užsiėmimams, kuriuos mėgstate, bet atidžiau pažvelgęs į susidariusią padėtį suprasite, kad tai laikini sunkumai. Žuvys (02 20–03 20). Malonūs jausmai, geri santykiai su kitais ir artimųjų parama padarys jus laimingą. Negadinkite sau nuotaikos liūdnomis mintimis apie rytojų, juk mums nelemta nuspėti, kaip susiklostys aplinkybės ateityje, tiesiog džiaukitės šia diena.

Orai

Šiandien kaitra truputį atlėgs, daug kur numatomas lietus, vietomis ga­ lima perkūnija. Temperatūra 23–27 laipsniai šilumos. Antradienį vyraus vasariškai šilti, vietomis su trumpais lietumis orai. Temperatūra naktį bus 13–17, dieną 19–25 laipsniai šilumos.

Šiandien, liepos 9 d.

+24

+25

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis)

+26

Šiauliai

Klaipėda

+26

Panevėžys

+26

Utena

+25

5.05 22.16 17.11

191-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 175 dienos. Saulė Vėžio ženkle.

Tauragė

+25

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +31 Berlynas +24 Brazilija +25 Briuselis +20 Dublinas +17 Kairas +35 Keiptaunas +17 Kopenhaga +20

kokteilis Is­pa­ni­jo­je – va­sa­ros iš­par­da­vi­mai „Kok­tei­lio“ skai­ty­to­jai va­sa­rą, ir ne tik va­sa­rą, tran­ko­si po vi­są pa­sau­l į. Šiuo me­t u Is­pa­n i­jo­je nuo lie­t u­v iš­k ų karš­ čių be­si­gelbs­t in­t i An­d že­la pra­ne­š ė, jog šio­je ša­ly­je pra­si­dė­jo va­sa­ros pre­ kių iš­par­da­vi­mai. „Ofi­cia­l i da­ta – nuo lie­pos 2 d., bet kai ku­r ie pre­k y­bos cent­rai lai­ką tru­pu­t į paanks­ti­no“, – pa­ra­šė klai­pė­die­tė. Anot jos, is­pa­nams šio­m is die­no­m is su­si­su­ka „ma­kau­lės“. „Kai pra­si­de­da iš­par­da­v i­mai, tai pir­ mo­m is die­no­m is į par­duo­tu­v ių aikš­ te­les neį­va­ž iuo­si, ne­bent prieš at­si­da­ rant krau­tu­vėms, – šai­pė­si An­d že­la. – Mat pra­si­dė­jus iš­par­da­v i­mams žmo­ nės ga­l i nu­s i­pirk­t i ga­na ko­k y­biš­k ų dra­bu­ž ių už pro­t in­gą kai­ną. Yra pre­ kių su pa­na­šiais pre­k ių ženk­lais kaip ir Lie­tu­vo­je, ta­čiau yra ir ne­ma­ty­tų.“ Pa­sak tu­r is­tės, ava­ly­nė par­duo­t u­vė­ se to­k ia pat. „Ypa­t in­ges­nės nei pas mus ne­ma­čiau, – pa­ste­bė­jo skai­ty­to­ja. – Už­tat ga­l i­ma vai­kams nu­pirk­ti na­tū­ra­lios odos ava­ ly­nės už per­pus ma­žes­nę kai­ną nei Lie­tu­vo­je.“ An­d že­la vis dar ste­bi­si is­pa­nais. Šei­ mos su vai­kais po dar­bo ar pi­ko me­tu di­de­l io pre­k y­bos cent­ro pa­g rin­d i­n io įė­ji­mo tarp­du­ry­je pliur­pia, net ne­tu­rė­ da­mi min­ties pa­si­trauk­ti į šo­ną. „Nie­kas ne­pyks­ta ar kaž­kaip ki­taip ne­ rea­guo­ja. Ra­miai apei­na ir tiek. Iš pra­ džių ma­ne to­k ie ir pa­na­šūs da­ly­kai er­z i­no, o da­bar ima juo­kas. Net pa­gal­ vo­ju, kaip rea­g uo­t ų lie­t u­v iai į to­k ias kliū­t is“, – tuo sa­vo įspū­d žius pa­sa­ko­ti „Kok­tei­liui“ bai­gė tu­r is­tė.

Londonas +20 Madridas +33 Maskva +29 Minskas +27 Niujorkas +28 Oslas +21 Paryžius +22 Pekinas +30

Praha +24 Ryga +25 Roma +31 Sidnėjus +17 Talinas +23 Tel Avivas +32 Tokijas +28 Varšuva +28

Vėjas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

21

25

20

19

3

20

21

20

18

5

rytoj

trečiadienį

22

Vilnius

+25

Alytus

21

19

4

1519 m. is­pa­nas Her­na­ nas Cor­te­s as pra­dė­j o Mek­si­kos už­ka­ria­vi­mą. 1816 m. Ar­gen­ti­na ta­po ne­prik­lau­so­ma vals­t y­ be – at­si­sky­rė nuo Is­pa­ ni­jos. 1922 m. John­ny Weiss­ mul­le­r is ta­po pir­muo­ ju plau­k i­k u pa­s au­ly­je, ku­r iam 100 m pa­v y­ko įveik­t i grei­čiau nei per mi­nu­tę. 1932 m. mi­rė skus­tu­vo iš­r a­d ė­j as ame­r i­k ie­t is Kin­gas Cam­pas Gil­let­te.

Po mu­zie­jų – vir­tua­li ke­lio­nė

Papildomi prizai: „VW Jetta“ (TV) – Edvardas Norutis „Renault Thalia“ (TV) – Dovilė Marcinkevičienė „VW Jetta“ – 0021384 „VW Jetta“ – 0528050 1000 Lt – 0081128 Kelialapis į Maljorką – 0498480 Kelialapis į Graikiją – 0372702 Kelialapis į Turkiją – 0132679 Poriniai kelialapiai į Palangą – 0422995, 0259753, 0500631, 0407269, 0351880 Motoroleriai „Mosca Fava“ – 0137671, 0178056, 0137962 Pa­jė­gos: Jū­rų mu­zie­ju­je au­dio­gi­dą tes­ta­vo pro­jek­to ko­le­gos iš Štral­

zun­do tai­ko­mų­jų moks­lų uni­ver­si­te­to.

Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Čes­ka (397 719; ne­ti­kiu, kad ki­nų hie­rog­li­fas, reiš­kian­tis „ne­ma­lo­nu­mai“, vaiz­duo­ja dvi mo­ te­ris po vie­nu sto­gu)

Nr. 848

§§ §§ 21 27 39 09 37 26 52 71 45 30 31 17 01 59 56 66 06 35 32 16 63 73 41 44 03 70 54 28 38 19 49 65 07 22 68 §§§ 33 29 58 42 08 §§ §§§ 53 60 74 12 47 §§§ §§§ §§§ 40 50 46 34 11

Pir­mą kar­tą brūkš­ni­nio ko­do sis­te­ma bu­vo pri­tai­ky­ta 1974 m. Mar­šo pre­ky­ bos cent­re Tro­jos mies­te (Oha­jo vals­ ti­ja, JAV).

– Pa­da­vė­jau, kas čia po ma­no sa­lo­tas ro­pi­nė­ja? – Vi­ta­mi­nai...

teleloto §§§ §§§ §§§ Visa lentelė – 63 348 (1 x 63 348) Lt §§ §§§ Įstrižainės – 14 Lt §§§ Eilutė – 3 Lt §§ §§ Keturi kampai – 3 Lt

Iš pa­ti­ki­mų šal­ti­nių

Links­mie­ji tirš­čiai

1993 m. at­l i­kę DNR ty­ ri­mą bri­t ų moks­l i­n in­ kai iden­t i­f i­ka­vo Ru­si­ jos ca­ro Ni­ko­la­jaus II bei jo šei­mos na­rių pa­ lai­kus. 2008 m. ei­da­mas 95uo­sius me­tus Var­šu­vo­je mi­rė gra­fas Alf­re­das Tiš­ ke­v i­čius. A.Tiš­ke­v i­čius bu­vo pa­sku­ti­ny­sis, 10-a­ sis Pa­lan­gos gra­fų An­ta­ ni­nos ir Fe­lik­so Tiš­ke­vi­ čių vai­kas. Iš vi­so jie tu­ rė­jo pen­k ias duk­te­ris ir pen­kis sū­nus.

2012 07 08

Ap­si­lan­ky­ti vie­nin­ te­lia­me mū­sų ša­ly­ je Jū­rų mu­zie­ju­je nuo šiol bus įma­no­ ma ir neiš­kė­lus ko­jos iš na­mų. Į vie­ną la­biau­siai lan­ ko­mų Lie­tu­vos ob­ jek­tų nu­kels vir­tua­ lus tu­ras.

Vi­sur ge­rai, kur mū­sų nė­ra.

nės grie­bia pre­kes lyg iš­pro­tė­ję.

Algirdas, Ermina, Emerilda, Leonardas, Marcelina, Rytė, Veronika, Vera

1956 m. gi­mė Ho­l i­vu­ do ak­to­r ius, ke­l ių „Os­ ka­rų“ lau­rea­tas To­mas Hank­sas.

„Kok­tei­lio“ po­zi­ci­ja

Klien­tai: per iš­par­da­vi­mus žmo­

Vardai

liepos 9-ąją

Rytas

20

Marijampolė

0–5 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

+24

+26

Su­rin­kus nuo­ro­dą bal­tic­mu­seums. net/panorama/intro/lt/index. html ir pa­si­rin­kus Lie­tu­vos jū­rų mu­zie­jaus „iko­ną“, ga­li­ma ap­žiū­ rė­ti ne tik mu­zie­jaus priei­gas, bet ir pa­si­žval­gy­ti po ak­va­riu­mą bei et­ nog­ra­fin ­ es so­dy­bas. Ne­se­niai star­ta­vęs vir­tua­lus tu­ ras – tarp­tau­ti­nio pro­jek­to „Bal­tic­ Mu­seums 2.0 plus“, ku­ris su­vie­ni­jo ke­tu­ris prie Bal­ti­jos jū­ros esan­čius okea­nog­ra­fij­ os mu­zie­jus ir du uni­ ver­si­te­tus, da­lis. Kaip pa­sa­ko­jo Lie­tu­vos jū­rų mu­ zie­jaus Ry­šių su vi­suo­me­ne sky­ riaus ve­dė­ja Ni­ka Pu­tei­kie­nė, su mū­siš­kiais spe­cia­lis­tais dar­buo­ja­si ko­le­gos iš Vo­kie­ti­jos okea­nog­ra­fi­jos

mu­zie­jaus, Gdans­ko ak­va­riu­mo, Pa­sau­li­nio van­de­ny­no mu­zie­jaus (Ka­li­ning­ra­das, Ru­si­ja) bei Štral­ zun­do tai­ko­mų­jų moks­lų ir Šte­ti­ no uni­ver­si­te­tų. Pag­rin­di­nis šio pro­jek­to tiks­las – pa­reng­ti ir Pie­tų Bal­ti­jos okea­nog­ ra­fi­jos mu­zie­juo­se įdieg­ti dau­gia­ kal­bį elekt­ro­ni­nį gi­dą. Toks elekt­ro­ni­nis gi­das su­teiks ga­li­my­bę pa­siū­ly­ti lan­ky­to­jams eks­kur­si­jas net še­šio­mis kal­bo­mis bei pa­dės jiems leng­viau orien­tuo­ tis mu­zie­juo­se. N.Pu­tei­kie­nės tei­gi­mu, Lie­tu­ vos jū­rų mu­zie­ju­je elekt­ro­ni­nis au­dio­gi­das tu­rė­tų star­tuo­ti jau šį ru­de­nį. Da­bar vyks­tan­tis „Bal­tic­Mu­ seums 2.0 plus“ – pro­jek­to „Bal­ tic­Mu­seums 2.0“ tę­si­nys. Pas­

Al­fon­so Ma­žū­no nuo­tr.

ta­ro­jo pro­jek­to me­tu su­kur­tas dau­gia­kal­bio elekt­ro­ni­nio gi­do pro­to­ti­pas, ku­ris da­bar to­bu­li­na­ mas ir die­gia­mas vi­suo­se pro­jek­ te bend­ra­dar­biau­jan­čiuo­se mu­ zie­juo­se. Pa­sak N.Pu­tei­kie­nės, šis bend­ ras Bal­ti­jos ša­lių pro­jek­tas su­ teiks ga­li­my­bę su lan­ky­to­jais ko­ mu­ni­kuo­ti mo­der­niai. Spe­cia­liai su­kur­tas tink­la­la­pis bal­tic­mu­ seums.net leis su­si­pa­žin­ti su vi­ sais čia pri­sta­to­mais mu­zie­jais, su­si­ras­ti in­for­ma­ci­ją apie ren­gi­ nius, nau­jo­ves, iš anks­to įsi­gy­ ti bi­lie­tus bend­ro­je pir­ki­mo sis­ te­mo­je. „Bal­tic­Mu­seums 2.0 plus“ pro­ jek­to ver­tė – per 1,1 mln. eu­rų. Jis da­li­nai fi­nan­suo­ja­mas ES fon­dų lė­šo­mis.

Dviračiai „Panther“ – 049*300 LED televizoriai „Orion“ – 047*504 Muzikos centrai su DVD „Sony“ – 024*384 Fotokameros „Kodak“ – 037*889 Cikloninės krosnelės „LR“ – 031*446 Kavos aparatai „Electrolux“ – 000*166 TV priedėliai „TV STAR T1010“ – 018*077 GPS navigatoriai „Manta“ – 018*583 Planšetiniai kompiuteriai „Easypad“ – 017*672 10 000 Lt (tel. 1634, liepos 2 d.) – Aurelija Judienė iš Mažeikių 10 000 Lt (tel. 1634, liepos 2 d.) – Vilma Kiseliauskaitė iš Alytaus 10 000 Lt (tel. 1634, liepos 2 d.) – Regina Kasperūnienė iš Kelmės 10 000 Lt (tel. 1634, liepos 2 d.) – Artūras Šerpytis iš Šiaulių Kvietimai į TV: 028*995, 044*438, 027*538. Prognozė: Aukso puode bus – 1 000 000 Lt

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.