TODĖL, KAD naujienos ESU VILNIETIS Tikros sostinės
ketvirtadienis, liepos 12 d., 2012 m. Nr. 161 (1360)
Prieš trejus metus įvyko Prezidentės D.Grybauskaitės inauguracija. Lietuva 5p.
Lietuvoje vestuvių verslas laikosi iš emigrantų, grįžtančių tuoktis į gimtinę. Tema 8p.
diena.lt
Didžiosios Britanijos turtuolės E.Kemeny-Rausing mirtį gaubia narkotikų kvapas. Pasaulis 12p.
Pinigų surinkimo planas
1,30 Lt
Reikia būti realistais. Matyti dar, kad viešųjų finansų situacija įtempta. Seimo Tėvynės sąjungos-Lietu vos krikščionių demokratų frak cijos seniūnas Jurgis Razma
7p.
Miestas
3p.
A.Zuoko skolos negąsdina
menas Deficitas: įvedusi naują šiukšlių surinkimo tvarką Vilniaus rajono savivaldybė apdėjo mokesčiais visus gyventojus, tačiau žmonės nesulaukia nei
konteinerių, nei pačių šiukšliavežių.
Vilniaus rajonas šiukšlių reforma šiurpina gyventojus: atliekų surinkimas apmokestintas, tačiau kai kurie gyventojai tikina jau tris mėnesius nesulaukiantys šiukšlių konteinerių.
Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
Andrejus Žukovskis a.zukovski@diena.lt
Nesulaukė nemokamo konteinerio
Naujoji tvarka Vilniaus rajone įsi galiojo nuo gegužės 1 d. Visi iki šiol sutarčių su šiukšlių vežėjais neturėję gyventojai buvo įparei goti sudaryti jas su Vilniaus ra jone veikiančiomis komunalinių atliekų įmonėmis. Norėta kaip ge
riau, tačiau įvyko priešingai. Vil niaus rajono Sadūniškių kaime gyvenanti Janina nežino, ką turė tų veikti su namie nuo šiol besi kaupiančiomis šiukšlėms. Iki šiol daugelį metų moteris jas kraudavo į specialią už namo iškastą duo bę, dalį atliekų kišdavo į šiukšlių maišus ir nešdavo padėti prie au tobusų stotelėse įreng tų šiukšliadėžių.
2
13p.
Nupūs dulkes nuo klasikos Vakar nuo Lietuvos nacionalinio dramos teatro stogo atsiveriančią se namiesčio panoramą stebėjo gausi minia. Būtent čia pristatytas 73-iasis teatro sezonas. O per jį žadama at gaivinti tiek lietuvių, tiek užsienio klas ikinius kūrinius. Vienas rim čiausių iššūkių – maištingojo Oskaro Koršunovo spektaklis pagal Justino Marcinkevičiaus pjesę „Katedra“.
2
KetvirtADIENIS, liepos 12, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
Kancleriui R.Remeikai – sąskaita už trinkeles Sveikatos apsaugos ministerijos kancleris Rimantas Remeika, pa reiškęs, kad mielai sumokėtų už turguje įsigytas senąsias Gedimi no prospekto trinkeles, jau turės tokią galimybę: Vilniaus savival dybės atstovai paskelbė, kad pa galiau priims kanclerio auką.
Į senojo Gedimino prospekto grindinio trinkelių skandalą įpai niotas R.Remeika jau anksčiau tvirtino jas įsigijęs šalia Utenos turgaus vos už 300 litų ir vėliau išklojęs šeimos sodyboje. Tiesa, jokio teisėtą įsigijimą įrodančio dokumento ministerijos kanc leris, savaime suprantama, ne turėjo. Vis dėlto jis kiek anksčiau žiniasklaidai tvirtino norintis geranoriškai susimokėti, tačiau Vilniaus savivaldybė esą neran da būdų, kaip įteisinti tokį val dininko atsiskaitymą. R.Remei ka tvirtino negavęs informacijos, kaip galėtų susimokėti. Vilniaus savivaldybės atstovai vakar patikino, kad jokio Sveika tos apsaugos ministerijos kancle rio skambučio jie nebuvo sulaukę. Tačiau vakar Miesto ūkio ir trans porto departamento specialistai patys paskambino R.Remeikai. Nuspręsta, kad sąskaita už Gedi mino prospekto grindinio trinke les bus išrašyta ketvirtadienį, kai
kanclerio sodyboje apsilankys tyrimą dėl trinkelių atliekantys policijos pareigūnai. Jie turi pa tvirtinti, ar R.Remeikos sodybo je tikrai išklotos senojo Gedimino prospekto grindinio trinkelės, ir išmatuoti, kiek kvadratinių me trų jų panaudota. Nustatyta suma už vieną kvad ratinį metrą trinkelių– 130 litų (be PVM). Vilniaus miesto savi valdybė vertina R.Remeikos pi lietiškumą ir kanclerio pavyzdžiu ragina pasekti kitus gyventojus. Savivaldybė taip pat primena, kad visiems, kurie galbūt Gedi mino prospekto trinkeles įsigijo neteisėtai ir neturi dokumentų, įrodančių įsigijimo teisėtumą, siūloma atsiskaityti su miestu. Jiems, atvykus į savivaldybę, bus išrašyta sąskaita faktūra pagal tu rimą trinkelių faktinį kiekį. VD inf.
Ieško galų
Pagalba: su šiukšlėmis nesusitvarkantys Vilniaus rajono savivaldybės atstovai sukūrė tikrą rojų benamiams.
Šiuo metu tiriami bent keturi gal būt neteisėti Gedimino prospek to trinkelių panaudojimo atvejai. Atsiskaičius už trinkeles, mies tas žada nesikreipti į teisėsaugos institucijas, o pradėti tyrimai bū tų nutraukti.
Pinigų surinkimo planas „Visi taip darydavo. Už 1 šiukšlių išvežimą mokė ti nereikėjo, tiesa, jų niekas ir ne
veždavo. Kai ką į duobę sudėda vome, kai ką sudegindavome, o dalį nešdavome į stotelę, ten keli ninkai surinkdavo. Dabar situacija lygiai tokia pati, išskyrus tai, kad gavome sąskaitas už šiukšlių išve žimą. Bet juk šiukšlių niekas kaip nevežė, taip ir neveža“, – piktino si moteris. Sutartį dėl šiukšlių išvežimo Ja nina pasirašė dar balandžio pabai goje ir jau gavo beveik 114 litų sąs kaitą už pusmetį. Tačiau taip ir nesulaukė nei žadėto nemokamo konteinerio, nei šiukšliavežio. „Jeigu taip bus ir toliau, nešiu šiukšles ir bersiu jiems pakelėj. Tegul patys susirenka. Ir nesiruo šiu mokėti nė cento iki to laiko, kol man atveš konteinerį. Kas per ne sąmonė, sąskaitas žino kur siųsti, o iš kur pasiimti šiukšles – ne“, – kalbėjo moteris. Skaičiuoja pagal būsto plotą
Dilema: R.Remeikos klausimas, kaip susimokėti už jau kartą pirk
tas, spėjama, Gedimino prospekto trinkeles, turėtų būti išspręstas šiandien. Redo Vilimo (BFL) nuotr.
Vilniaus oro uostą bandys jungti su miestu Siekdama Vilniuje pagerinti susi siekimą tarp miesto ir oro uosto, miesto savivaldybė trečiadienį paskelbė Vilniaus pietinio ap linkkelio tęsinio – Žirnių gatvės ir Vilniaus oro uosto jungties – sta tybos rangovo konkursą.
Preliminarios 46 mln. litų vertės konkurso laimėtojas iki 2013 m. spalio turės nutiesti jungtį nuo Žirnių gatvės iki Vilniaus oro uosto, įrengti viadukus ir nutiesti gatves, – jungtis yra svarbi tarp tautinio IXB transporto korido riaus dalis. Įgyvendinant projektą, Žirnių gatvėje bus pastatyta dviejų lygių
sankryža su jungiamaisiais keliais, gatvė tarp viaduko ir Tyzenhauzų gatvės, taip pat rekonstruotos A.Gustaičio ir Tyzenhauzų gat vių dalys. Bendras tiltų ir gatvių ilgis – apie 3,4 kilometro. Pasak Vilniaus savivaldybės, šiuo metu oro uostą su miestu jungia tik S.Dariaus ir S.Girėno bei F.Vaitkaus gatvės, kur didelis transporto srautas ir dėl remonto dažnai ribojamas eismas trukdo saugiai ir greitai susisiekti. Paraiškų konkursui laukiama iki rugsėjo 4 d. Projektą numa toma finansuoti ES ir valstybės biudžeto lėšomis. VD inf.
Gedimino Savickio (BFL) nuotr.
Dar viena moterį papiktinusi nau jovė – šiukšlių vežimo mokesčio apskaičiavimas pagal būsto plotą. Bemaž 90 kvadratinių metrų name gyvenančiai moteriai toks mokes čio skaičiavimo būdas atrodo ne teisingas. „Tai kas šiukšlina: namas ar aš? – retoriškai klausė ji. – Ar aš kalta, kad tėvas kažkada tokį namą pastatė? Atrodo, kad būtų teisingiau, jei skai čiuotų nuo žmogaus arba bent jau sumažintų tą mokestį. Dabar išeina 17 litų per mėnesį. Manau, sąžinin ga kaina būtų kokie 7 litai, na, dau giausia – 10, bet tik ne 17, o dar kai atsiunčia už visą pusmetį ir dar su mokėti reikia į priekį!“ Nesuteikia galimybės rūšiuoti
Į redakciją kreipusis kitos Vilniaus rajono gyvenvietės – Nemėžio – gyventoja, prisistačiusi Marija, taip pat išsakė pasipiktinimą nau ja šiukšlių vežimo tvarka. „Iki šiol aš turėjau pasirašiusi sutartį su įmone, rūšiavau šiukšles. Pas mus stovėjo spalvoti konteine
riai. Dabar, pasirodo, viso to ne bereikia. Nei rūšiavimo, nei nieko. Viską galima mesti į bendrą krūvą, o išvežimo mokestis užaugo. Skai čiuojama jau nebe nuo šiukšlių kie kio ar nuo žmogaus, bet nuo namo kvadratūros“, – teigė ji. Moteris taip pat įžvelgė savival dybės norą proteguoti savas įmo nes. Iki naujos tvarkos, anot pa šnekovės, sutartis buvo galima pasirašyti su įvairiomis įmonėmis, registruotomis ne tik Vilniaus ra jone, bet ir pačiame mieste. „Dabar sutartys sudaromos tik su dviem savivaldybės įmonė mis – „Nemėžio komunalininku“ ir „Nemenčinės komunalininku“. Nėra konkurencijos ir kainos au tomatiškai šoktelėjo“, – piktino si moteris.
Vladislavas Kondratovičius:
Suprantame gyventojų pasipiktinimą, ir kol jie negavo kontei nerių, esame pasiryžę padaryti 50 proc. nuolaidą paslaugai.
Už aplaidumą – 50 proc. nuolaida
Dienraščio kalbintas Vilniaus ra jono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Vladis lavas Kondratovičius dėl gyven tojų priekaištų sutiko tik iš dalies. Jis patikino, kad artimiausiu metu situacija normalizuosis. Valdinin kas pripažino, jog iki šiol daliai gy ventojų nėra pateikti konteineriai, taip pat trūksta šiukšliavežių. „Du mėnesiai, ir nesklandumai bus išspręsti. Grafikai jau sudary ti, perkama trūkstama technika, įsigyjami nauji konteineriai. Jau šį mėnesį į kelius išriedės ir nauji au tomobiliai. Jau dabar turime gerų rezultatų. Palyginti šių metų ge gužę su praėjusių metų, šiukšlių surinkimas išaugo nuo 2 iki 3 tūkst.
tonų. Be to, smarkiai sumažėjo au tobusų stotelėse paliekamų šiukšlių kiekis“, – teigė V.Kondratovičius. Anot pašnekovo, iki naujos tvarkos įsigaliojimo dienos apie du trečdaliai gyventojų jau turė jo konteinerius ir buvo pasirašę sutartis dėl šiukšlių vežimo. Šiuo metu problemų dar yra daugmaž su dešimtadaliu Vilniaus rajono gyventojų. V.Kondratovičius teigė, kad pa slaugos neteikimas neatleidžia gy ventojų nuo prievolės už šią pa slaugą susimokėti. Anot valdininko, paslaugą sudaro ne tik šiukšlių iš vežimas, bet ir sąvartynų tvarky mas, rekultivavimas, jų priežiūra. „Suprantame gyventojų pasi piktinimą, ir kol jie negavo kon teinerių, esame pasiryžę padaryti 50 proc. nuolaidą paslaugai. Be to, jei nėra konteinerio, žmonės galėtų krauti šiukšles į maišus ir dėti ten, kur pravažiuoja šiukšliavežis. Vis kas bus surinkta“, – pabrėžė admi nistracijos direktorius. Rūšiavimo tvarkos nepakeis
Nors dabar rūšiuojama tik apie 10 proc. visų rajone surenkamų at liekų, V.Kondratovičius žada, kad artimiausiu metu situacija pasikeis iš esmės. „Jau metų pabaigoje tu rime planų pradėti rūšiuoti apie 40 proc. atliekų. O po dvejų metų pla nuojame didžiąją dalį atliekų ga benti į rūšiavimo gamyklą“, – atei ties planais dalijosi Vilniaus rajono savivaldybės atstovas. Taip pat, anot pašnekovo, jau nuo liepos pabaigos privačių namų gyventojai bus skatinami į bend rus konteinerius nemesti tokių at liekų kaip žolė, daržovės, kitų au galų likučiai. „Šiems dalykams numatome iš dalyti kompostavimo dėžes. Iš to bus dviguba nauda. Žmogus tu rės puikią trąšą, o šiukšlių kiekis bus mažesnis. Taip pat ateityje yra planų diferencijuoti šiukšlių kai ną. Sudarysime galimybę rūšiuo ti, ir nuo to, kiek aktyviai žmogus rūšiuoja, priklausys ir rinkliavos dydis“, – teigė pašnekovas.
3
ketvirtadienis, liepos 12, 2012
miestas
A.Zuokas realybę retušavo skaičiais Slegiančią realybę gali pagražinti skai čiai. O dėl to gali ma ir pasidžiaugti, ir padūsauti. Vakar Vilniaus meras Ar tūras Zuokas pasi džiaugė, kad įplau kos į sostinės iždą stabilios. Tačiau nu tylėjo, jog skolos irgi nesikeičia.
Skundai nepadės Nep ais yd am as Viln iaus mer o pas ip ikt in im o dėl esą per ma žos gyventoj ų paj amų mokesč io dal ies Viln iui, Vyr iaus yb ės va dov as A.Kub il ius vak ar pareiš kė, jog daug iau šio mokesč io ski riant Viln iui nukentėt ų kit i mies tai. „Jeig u būt ų skir iam a daug iau pin ig ų Viln iuj e, kit ur turėt ų bū ti skir iam a maž iau. Nieko nemo kam a nėra“, – treč iad ien į Vyr iau syb ėj e žurn al ist ams sakė A.Ku bil ius. „Nor iu dar kart ą pas ak yt i, kad Vyr iaus yb ė jok ių savo pin i gų net ur i. Yra vieš ieji pin ig ai, ku rie skir iam i vieš os ioms pas lau goms“, – sakė premj eras.
Svajonė: Finansų departamento direktorius Vygintas Jakas (kairėje) ir Vilniaus meras A.Zuokas nurodė, kad
dėl beveik milijardo litų Vilniaus skolos kalta Vyriausybė.
Justinas Argustas j.argustas@diena.lt
Pajamos plaukia
Situacija – sudėtinga, tačiau dėl to kalta Vyriausybė ir ankstesnės valdžios. Nepaisant visko, skaičiai įkvepia. Daugmaž tokia nata va kar prabilo miesto meras A.Zuo kas. Sukvietęs žurnalistus jis pa skelbė, kad per pastaruosius pusę metų pajamos į biudžetą plaukia stabiliai. A.Zuokas pranešė, kad per pir mus šešis šių metų mėnesius į Vil
niaus miesto savivaldybės biudže tą surinkta 13,86 mln. litų daugiau, nei buvo planuota, didžiąją da lį antplaninių pajamų – 9,82 mln. litų – sudaro gyventojų pajamų mokestis. Kalta Vyriausybė
„Sprendžiame savo problemas ir grąžiname paveldėtas skolas, pa vyzdžiui, šiemet privalome grą žinti 2010 m. parduotas skolas. Vyriausybė savo sprendimais iki šiol tik blogino miesto finansinę situaciją“, – A.Zuokas, kaip įpras
Artūras Zuokas:
Vyriausybė savo sprendimais iki šiol tik blogino miesto fi nansinę situaciją. ta, nepraleido progos įgelti prem jerui Andriui Kubiliui. Meras taip pat pranešė, kad gy ventojų pajamų mokestis suren kamas geriau, be to, iš viso mies
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
to biudžetas šiandien turi 2,2 proc. didesnes pajamas, nei planuota. „Dabar daug geriau surenka me nuo mūsų tiesioginio darbo priklausančias pajamas – pavyz džiui, baudų surinkta 4,1 kartus daugiau, nei buvo planuota. Taip pat 4,4 kartus daugiau uždirbama dividendų“, – specialiai sureng toje spaudos konferencijoje kalbė jo A.Zuokas. Skolų kupra augo
Biudžeto vykdymas – įkvepian tis, tačiau to negalima pasaky
ti apie miesto skolas. Jos tik au go. Vilniaus miesto savivaldybės skola jau artėja prie milijardo li tų – ji šiuo metu siekia 969 mln. A.Zuokas, kaip įprasta, nuro dė, jog miestas daro viską, kad iš skolų išbristų, o dėl tokios padė ties kalti kiti. Maža to, savivaldybė jau pu sę metų ieško, kas jai galėtų pa skolinti apie 130 mln. litų, tačiau lig šiol nepasiskolino, konkursas tebevyksta, o kreditoriai skolo se skendinčiai savivaldybei pini gų duoti nenori. Tačiau A.Zuokas tikino, kad jokių problemų skoli nantis nėra. Meras taip pat aiškino, kad sko linimosi limitų savivaldybė viršyti neplanuoja. Tiesa, tai yra visiškai realu, nes Vyriausybė, priimdama 2012-ųjų biudžetą, skolinimosi li mitą Vilniui padidino nuo buvu sių 85 iki 120 proc. metinio biu džeto. „Mes su pagrindinėmis proble momis esame apsitvarkę ir papil domo kreditavimo neplanuojame, taigi skola neturėtų augti“, – rami no A.Zuokas.
Žalieji gynė Karoliniškių draustinį Andrejus Žukovskis a.zukovski@diena.lt
Karoliniškių mikrorajono gyven tojai drauge su Lietuvos žaliųjų sąjūdžiu prie sostinės savivaldy bės protestavo prieš neaiškaus statinio konstravimą Karoliniškių kraštovaizdžio draustinyje.
Būdas: žalieji, siekdami išgelbėti kraštovaizdžio draustinį, pasitelkė
pantomimą.
Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
Į vakar vidurdienį vykusią akci ją susirinko apie 20 žmonių. Dau giausia Lietuvos žaliųjų sąjūdžio ir I.Šimulionio g. 5 gyventojai. Susi rinkusieji reiškė pasipiktinimą, kad neteikiama informacija apie jų pa šonėje kylantį namą. Be to, prasi dėjus statyboms aktyviai naiki namas kraštovaizdžio draustinyje esantis šlaitas. Protestuotojai surengė panto mimos akciją, kurios tikslas buvo paraginti valdininkus būti atvires nius ir su gyventojais dalytis sa vo planais. Viena aktyvių protes to akcijos dalyvių Lietuvos žaliųjų sąjungos narė Sigutė Dautartai
tė pasakojo, kad susirinkti žmones paskatino valdininkų nesugebėji mas tvarkytis.
Sigutė Dautartaitė:
Jeigu tarp valdinin kų tvyro toks chao sas, vieni juokai tuo pasinaudoti ir staty ti ką tik nori. Vis vien niekas nenubaus. „Šią akciją inspiravo I.Šimulio nio g. 5 gyventojai. Prieš metus jie kreipėsi į mus pagalbos dėl įtarti nų statybų, o prieš savaitę jie sa vo prašymą vėl pakartojo. Tuomet užvakar surinkome įvairių atsa kingų valstybės institucijų žmo nes, kad šie pasiaiškintų, kas čia vis dėlto statoma“, – pasakojo S.Dautartaitė.
Tačiau, anot pašnekovės, nė vienas iš atvykusių nesugebė jo pasakyti, kokio pobūdžio sta tinys iškils draustinyje. „Jie ne žinojo nei kas čia, nei kiek aukštų bus, nei kokio aukščio pamatai daromi. Nieko negalėjo pasakyti nei gamtosaugininkai, nei archi tektai. Tad nusprendėme sureng ti protesto akciją prieš tokį biu rokratų neveiksnumą. Juk jeigu tarp valdininkų tvyro toks chao sas, vieni juokai tuo pasinaudoti ir statyti ką tik nori. Vis vien niekas nenubaus“, – pasakojo Žaliųjų są jūdžio atstovė. Per akciją praeiviams buvo siū loma atsigerti skaidraus vandens ir šitaip palaikyti skaidrius sprendi mus. „Norime, kad atsirastų ma da palaikyti dialogą su bendruo mene. Šiandien siūlėme skaidraus vandens, tačiau artimiausiu me tu imsimės aktyvesnių veiksmų ir kreipsimės į prokuratūrą su prašy mu ginti viešąjį interesą“, – kalbė jo S.Dautartaitė.
4
ketvirtadienis, liepos 12, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
Liepta sustabdyti milijoninį konkursą
Karštomis vasaros dienomis Vilniuje smarkiai padaugėjo perkaitimo ir nude gimo saulėje atvejų. Specialistai skambi na pavojaus varpais – daugybė vilnie čių nesisaugo kait rių saulės spindulių, todėl rizikuoja pa skatinti odos vėžio išsivystymą.
Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinika turės nu traukti daugiau nei 20 mln. litų vertės terapijos korpuso rekonst rukcijos rangovo konkursą.
Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) pranešė, kad įpareigojo nutraukti šios rekonstrukcijos konkursą.
Mindaugas Brakauskas:
Klinika sakė, kad kažkada pirko pa našias paslaugas už 9 mln. litų.
Pavojus: Visuomenės sveikatos centras priminė, kad prie vandens
saulės spinduliuotė stipresnė.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Specialistai įspėja: derėtų vengti saulės Svarbiausia – saikas
Susirūpinęs tokiu žmonių abejin gumu, Vilniaus visuomenės svei katos centras išplatino informacinį pranešimą, kuriame dar kartą pri mena, kad būtina saugotis saulės. Ir ne tik poilsiaujant, bet ir darbo dienos metu, ypač jeigu tenka ne mažai laiko praleisti gryname ore. „Verta nepamiršti, kad dėl dažno buvimo saulėje oda praranda elas tingumą, per anksti pasensta, pra deda raukšlėtis. Ilgalaikis saulės ult ravioletinių (UV) spindulių poveikis gali sukelti odos pažeidimų, ligų, taip pat paskatinti odos vėžio išsi vystymą“, – pabrėžia specialistai. Sveikatos centras priminė, kad geriausia apsauga nuo saulės spin dulių – „stengtis nebūti saulėje ar ba būti saikingai, dėvint visą kūną dengiančius drabužius, kepurę“. Galima nudegti ir debesuotą dieną
Svarbu suplanuoti buvimo saulė je laiką. „Į lauką reikėtų eiti anksti ryte (iki 11 val.) arba po pietų (nuo 15 val.), vengiant vidurdienio, kai yra UV spinduliuotės pikas. <...>
Stengtis būti pavėsyje. Užsidėti akinius nuo saulės. Jie saugo akis nuo UV spindulių, kurie gali turėti įtakos kataraktai išsivystyti“, – ra šoma Sveikatos centro įspėjime. Pasak specialistų, pernelyg dide lis nudegimas – pavojingas: „Pa raudusi, jautri, skausminga, pūslė ta ar besilupanti oda – tai ženklas, kad persikaitinote saulėje. UVB spektro saulės spinduliai sukelia nudegimą, o UVA spektro spindu liai siejami su ankstyvu odos se nėjimu, taip pat silpnina žmogaus imuninę sistemą.“ Įspėjama, kad smėlis bei vanduo atspindi ir sustiprina saulės spindu lių poveikį. „Vasarą galima nudegti ir debesuotą dieną, būnant vande nyje“, – pabrėžiama pranešime. Vyrai nemėgsta teptis
„Daugiau gerti vandens. Vengti al koholinių gėrimų“, – įspėja Svei katos centras. „Tinkamai pasirinkti kosmeti nes apsaugos nuo saulės priemo nes ir teisingai jas naudoti“, – pri duria specialistai.
Pasak tarnybos, darbų ver tė buvo per didelė, kad būtų gali ma skelbti supaprastintą konkursą apklausos būdu – klinikos plana vo, jog rekonstrukcija kainuos apie 9 mln. litų, tačiau techniniuose
projektuose apskaičiuota objekto vertė yra 26,573 mln. litų. „Klinika sakė, kad kažkada pirko panašias paslaugas už 9 mln. litų, tačiau neaišku, nei prieš kiek laiko, nei iš ko pirkta, todėl reikia vado vautis techninio projekto verte“, – sakė VPT Kontrolės skyriaus vedėjo pavaduotojas Mindau gas Brakauskas. Supaprastintame rangovo konkurse dalyvavo ketu rios įmonės: „Skirnuva“ (pasiū lymo kaina – 21 mln. litų), „Vėt rūna“ (26,4 mln. litų), „Avona“ (24,56 mln. litų) ir „YIT Kausta“ (24,1 mln. litų). Tačiau visi pasiū lymai buvo atmesti dėl per dide lės kainos. „Po to klinika nuspren dė daryti supaprastintą konkursą apklausos būdu ir kreiptis į daly vavusias įmones dėl naujo pasiū lymo“, – tvirtino M.Brakauskas. Santariškių klinikos kol kas ne pateikė komentarų dėl VPT įpa reigojimo nutraukti rekonstruk cijos konkursą. VD, BNS inf.
Visuomenės sveikatos centras apgailestauja, kad tik labai nedaug vyrų naudoja apsauginius kre mus. „Mokslinių tyrimų duome nimis, apsaugos nuo saulės prie mones naudoja 78 proc. moterų ir tik 34 proc. vyrų“, – rašo specia listai. Jų teigimu, vyrai turėtų ne pamiršti pasitepti kremais, apsau gančiais nuo saulės.
Ribos: nustatyta, kad Santariškių klinika neturėjo teisės skelbti su
Repelentus būtina naudoti atskirai
Mindaugo Ažušilio nuotr.
Spec ial istai patar ia nes ir ink ti apsaugos nuo saulės kremų, ku rie kartu veikia kaip apsauga nuo vabzdžių. Jeigu būtina, tokias ap saugos priemones (repelentus) rei kėtų naudoti atskirai. „Siekiant, kad apsaugos lygis ne sumažėtų, išsimaudžius, nusišluos čius rankšluosčiu, išprakaitavus, pra leidus saulėje maždaug 1,5 valandos, reikia pakartotinai užsitepti tokį pat kiekį priemonės. Būtina žinoti, kad apsaugos nuo saulės priemones rei kėtų naudoti 20–30 minučių prieš deginantis“, – pranešia Vilniaus vi suomenės sveikatos centras. VD inf.
paprastintą konkursą, nes rekonstrukcijos vertė per didelė.
Sprogo sena vokiška bomba Prokurorai nustatė, kad Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo batalione Vilniuje šiemet balandžio viduryje sprogusi se na vokiška bomba galėjo būti įsi gyta neteisėtai.
Incidento, per kurį žuvo vienas karys, o kitas buvo sužeistas, ty rimą atlieka Vilniaus apygardos prokuratūra. „Per ikiteisminį tyrimą nu statyta, koks sprogmuo sprogo Lietuvos kariuomenės bataliono sprogmenų neutralizavimo sky riaus naudojamose tarnybinėse patalpose. Tai pramoninės vokiš kos gamybos Antrojo pasaulinio karo laikotarpio „SD-1“ mar kės aviacinė skeveldrinė bom ba, sukomplektuota su jai skirtu „AZ73“ tipo sprogdikliu“, – pra nešė Generalinė prokuratūra. Pasak prokurorų, bomba svėrė apie 1 kg, o sprogstamosios me džiagos – trotilo – kiekis suda rė maždaug dešimtadalį bombos svorio. „Lietuvos policijos krimina listinių tyrimų centro išvado se nurodyta, kad sprogimas grei čiausiai įvyko dėl nenustatyto veiksmo metu mechaniškai pa
veikto ar pažeisto sprogdiklio, kuris buvo be saugiklio mecha nizmo“, – teigė prokuratūra. Pasak Vilniaus apygardos pro kuratūros prokuroro Šarūno Ast rausko, „tiriama preliminari versi ja, jog žuvęs karys neteisėtai įsigijo ir į tarnybines patalpas atgabeno sprogmenį, šiam sprogus patyrė sužalojimų ir nuo jų mirė“. Žuvusio kario kraujyje alkoho lio nerasta. Per sprogimą tarnybinėse pa talpose Lietuvos didžiojo kuni gaikščio Gedimino štabo batalio ne Vilniuje balandžio 18 d. žuvo 36 metų karys Laimonas Blėdis. Dar vienas karys buvo sužeistas. VD, BNS inf.
1 kg
svėrė bomba „SD-1“, pavasarį susprogusi kariuomenės batalione Vilniuje.
5
ketvirtadienis, liepos 12, 2012
lietuva
Treji visuomenės pasitikėjimo metai Šiandien sukan ka lygiai treji metai, kai Prezidentė Dalia Grybauskaitė pra dėjo savo kaden ciją. „Prisiekiu bū ti ištikima Lietuvos Respublikai“, – 2009 m. liepos 12-osios vi dudienį ištarė Prezi dentė padėjusi ran ką ant Konstitucijos.
Parama: Prezidentė rėmė Andriaus Kubiliaus
vadovaujamą Vyriausybę, nors ir nevengė at kreipti dėmesio į lėtai judančias reformas.
Valstybės vadove D.Grybauskaitė buvo išrinkta 2009 m. gegužės 17 d., jau pirmajame prezidento rin kimų ture surinkusi daugiau kaip milijoną Lietuvos rinkėjų balsų. Visus trejus metus aktyviai tiek vidaus, tiek užsienio politikoje dalyvavusi D.Grybauskaitė išlieka neabejotina visuomenės apklausų lyderė. Šiuo metu ja pasitiki dau giau kaip du trečdaliai Lietuvos gy ventojų. Politologai pastebi, kad per liku sius dvejus kadencijos metus var gu ar atsiras politinis konkurentas dabartinei Prezidentei, galintis jai mesti rimtą iššūkį 2014 m. Lietu vos vadovo rinkimuose.
Inauguracija: tarnauti tautai ir valstybei Prezidentė D.Grybauskaitė prisiekė 2009 m. liepos
VD inf.
Gedimino Bartuškos, BFL, prezidentūros nuotr.
Tikėjimas: susitikusi su Baltarusijos prezidentu
Aliaksandru Lukašenka Lietuvos vadovė bergž džiai vylėsi jį pasukti demokratijos keliu.
12 d.
Susitikimas: Lietuvos Prezidentė buvo pirmo
ji užsienio lyderė, kuriai leista aplankyti įkalintą Ukrainos ekspremjerę Juliją Tymošenko.
Atsisveikinimas: D.Grybauskaitė 2010-ųjų vasarą į pasku Karyba: Prezidentė nevengia išvykti į karines pratybas, ap Misija: D.Grybauskaitė yra aplankiusi Lietuvos karius, tar
tinę kelionę palydėjo prezidentą Algirdą Brazauską.
žiūrėti ir netgi išbandyti ginkluotę.
naujančius Afganistane.
Atsipalaidavimas: šventėje „Grok, Akcentas: trispalvę plytelę į Laisvės kelio paminklą Sirgalė: Prezidentė niekada nepamiršta pasveikin Daro: D.Grybauskaitė kasmet akty
Jurgeli!“ Prezidentę įsuko šokio sū kurys.
sostinėje įmūrijo laisvės ir demokratijos puoselėji mo svarbą pabrėžianti D.Grybauskaitė.
ti aukštas vietas tarptautinėse varžybose užėmu sių Lietuvos sportininkų.
viai dalyvauja švarinimosi akcijoje „Darom“.
6
ketvirtadienis, liepos 12, 2012
nuomonės
Bando rasti tūkstančius dingusių vaikų
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
R Mokėti lietuviškai – ne „krūta“? Violeta Juodelienė
E
lektron in ėj e erdvėj e šmėžtel ėj o rekl am a: popul iar us telev iz ijos, rad ijo laidų ir reng in ių vedėjas gundė prisišliet i prie li teratūros klasik ų draug ijos. Skel biama žinia – ypač banali, net ro dėsi, kad jos kūrėjai tikrąją min tį paslėpė kur nors 25-ajame kad re. Tačiau ta didžioji paslaptis pa sirodo esant i išt ies pernelyg ne tikėta, kad ja patikėtum vos išg ir dęs. Savo biografijos faktą garse nybė atskleidė agituodamas sek ti jo pėdom is ir tapt i lit uan ist u. Reklama rėkte rėkė: studijuok li tuanistiką, ir būsi „krūtas“!
Gimnazistai dabar skaito ne knygas, bet draugų pranešimus feisbuke. Šios reklamos užsakovė – viena aukštoji mokykla, tačiau ji atspin di visoje šalyje aktualią situaciją. Iš tiesų vis maž iau nor inčių stu dijuoti lietuvių kalbą, norinčių su ja sieti savo profesinę ateit į, skir ti gyvenimą jau esantiems ir bū sim iems mūs ų literat ūros klo dams nagrinėti, profesionaliai re cenzuoti, mokyti vaikus suprasti Mairon į ar A.A.Jonyną. Ką tuomet studijuoja jaunieji poe tai, apsakymų rašytojai, nepatekę į visada mad ingos žurnal ist ikos srautą, ar tiesiog stropūs „ketver tuk ininkai“, dar nesuvokę, ką no rėtų veikti gyvenime, bet per pra stai mokantys tiksl iuosius moks lus, – žmonės, dar prieš porą de šimtmečių sudarę nemažą dalį li tuanistikos studentų? Ats ak ym ą pat eik ia bendr o jo priėm imo diagramos, darb o paieškos skelbimai: potencialūs jonynai, pupk iai ir šiaip filolog i jos juod ad arbiai renk as i vady bą, teis ę, ekonom ik ą – stud ijas, kur ios teor išk ai suteik ia dau giau gal imybių vėl iau tikėt is so taus gyven imo. Tą pat į byloja ir respubl ik in iai jaunųjų literat ų konk ursai: kas met retesnės dalyv ių gretos. Jo
se pasitaiko vis stipresn ių auto rių, bet tik imybė jų pavardes vė liau rasti literatūros erdvėse – to lyg iai mažėjant i. Jie kažk ur išsi sklaido ir tampa eiles rašančiais reklamos kūrėjais, diplomatais, savoms knygoms užs id irb an čiais verslininkais. Eiliuojančių jaunuolių pasirink i mas proz iškas: ger iau pilnos ki šenės šlamančiųjų nei ant kak lo šlamantis „Poezijos pavasario“ vainikas. Panašia linkme mąsto ir eilių ne rašantys abiturientai. Apie jų pragmatizmo laipsn į byloja kad ir šių met ų valstybin ių brandos egza minų rez ultatai. Abit ur ient ų lie tuv ių kalbos žin ių lyg is – įspū dingas, tiksl iau, įspūd ingai že mas. Antai net taut iškojo ir pa triotiškojo Kauno abiturentai pa sirodė anglų kalbą ger iau išma nantys nei gimtąją lietuvių. Kad ir ką kalbėtų mistiškai blogai egzam inuose pasirod žiusių abi tur ient ų tėvai, net jei pav ien iais atvejais egzaminai iš tikr ųjų tėra loterija, faktas lieka faktu: gimna zistai dabar skaito ne knygas, bet draug ų pranešimus feisbuke, sa vo mint is dėsto ne log iškais, bet trumpųjų žinučių stil ium i para šytais sak iniais. Gyvename angl iškai kalbančia me pasaulyje, o Lietuvoje nefor mal ios darb o rinkos tais yklės byloja, kad bent teor iškai mokė ti anglų kalbą – pranašumas dar binantis net pas vietin į bizniuką sukant į versl in inką. Tik ar gal i šios aplinkybės kaip nors nulem ti gimtosios kalbos mokėjimą, at leist i mus nuo prig imt inės lietu vio pareigos palaik yt i savo kal bos gyvast į? Juk tai mes atsak ing i už jos išl i kimą, o ne ispanai, amer ik iečiai ar japonai, kur iems lietuv ių kal ba kažkodėl pasirodo tok ia „krū ta“, kad dėl jos Liet uvoje leid žia savo vasaras ar net kelerius stu dijų metus. Kita vertus, ne pirmas kartas, kai lietuvių kalba buvo podukros vie toj. Antai net garbusis Kristijonas Donelaitis pašiepė lietuvninkus, kurie, užuot kalbėję gimtąja lietu vių, liež uv į laužo šlebez uodam i vok iškai ar prancūziškai. Tiems, kas sugebėjo baigt i mo kyklą nesusipažinę su K.Donelai čiu, matyt, dera priminti: tai toks poetas. Ne, angliškai nek ūrė – tik lietuviškai ir vokiškai. Bet paskai tyti verta bent dabar, savo malo numui, ne dėl paž ymio. Jo legen diniai „Metai“ – visai „krūtas“ kūri nys. Pagavus hegzametro ritmą, gal net tiktų repui.
asti nežinia kur esančius per pustrečio tūkstančio vai kų galėtų padėti pristabdy tas pašalpų mokėjimas jų tėvams. Taip mano Seimo Narkoma nijos ir alkoholizmo prevencijos ko misijos pirmininkė Vincė Vaidevutė Margevičienė. „Įsivaizduoju, dalį iš tų tūkstan čių vaikų rastume iškart, jeigu pri stabdytume pašalpų mokėjimą. Pa tys ateitų ir pasirūpintų, kad vaikas rugsėjo 1-ąją būtų mokykloje“, – per komisijos posėdį sakė V.V.Margevi čienė. Naujausiais duomenimis, šiuo me tu Lietuvoje nerandama 2667 vaikų iki 16 metų. Jie registruoti kaip gimę Lietuvoje, bet niekada nelankė mo kyklos mūsų šalyje. Švietimo ir mokslo ministerijos Neformalaus ugdymo ir švietimo pa galbos skyriaus vedėjo Rolando Zuo zos tvirtinimu, rudenį ir kitų metų pradžioje dingusių vaikų skaičių bus galima patikslinti, nes bus patobu lintos informacinės duomenų bazės. Iki šiol duomenų bazės nebuvo su
1
tūkst. dingusių vaikų kasmet ieško Lietuvos policija.
Pasiūlymas: V.V.Margevičienė ma
no, kad reikėtų pristabdyti pašalpų mokėjimą, tuomet atsirastų bent dalis dingusių vaikų.
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
sijusios, nesutampa ten pateikiami duomenys. Policijos departamento atstovė Kristina Smirnova teigė, kad poli cija kasmet pagal savo kompetenciją ieško apie 1 tūkst. dingusių vaikų ir daugumą jų randa. Tačiau kol tėvai ar globėjai nesikreipia dėl dingusio vai ko, policija jokio tyrimo pradėti ne gali. Kiti komisijos posėdyje daly vavę pareigūnai svarstė, kad vaikai,
kurių šiuo metu ieškoma, gali būti gimę užsienyje, tačiau užregistruo ti kaip gimę Lietuvoje. Komisijos narys Algirdas Sysas siūlė keisti įstatymus, kad policija galėtų pradėti ieškoti vaikų ir netu rėdama tėvų ar globėjų kreipimosi: „Jeigu metus ar pusmetį neranda me vaiko, kuris nelanko mokyklos, gal tai būtų akstinas pradėti norma lią paiešką.“ Narkom an ij os ir alkoh ol izm o prevencijos komisija nutarė kreip tis į Vyriausybę dėl vaikų paieškos. Taip pat jos prašoma peržiūrėti tei sės aktus ir jų pakeitimus Seimui pateikti jau rudens sesijos pradžio je rugsėjį. Pernai Vyriausybėje buvo sudary ta darbo grupė dėl mokyklų nelan kančių ir nežinia kur esančių vaikų paieškos. Darbo grupės ataskaitoje teigiama, kad 2011–2012 mokslo metais buvo 13 462 nesimokantys vaikai nuo 7 iki 16 metų. Tai tokie moksleiviai, apie kuriuos duomenys yra Gyventojų registre, bet jie nefig ūruoja Mokinių registre. Šis skaičius sumažėjo savivaldy bėms, kitoms valstybės institucijoms patikslinus turimus duomenis. Savivaldybėms patikrinus duo menis apie daugumą nesimokančių vaikų nustatyta, kad, pavyzdžiui, 64 proc. vaikų išvykę į užsienį ir nedek laruotas jų gyvenamosios vietos pa keitimas. VD, BNS inf.
Ukrainoje pasikartos „baltarusiškas scenarijus“?
L
ietuva baiminasi, kad, Vaka rams prarandant kantrybę dėl Kijevo elgesio, Ukrainoje ga li pasikartoti „baltarusiškas scenarijus“, kuris pasireiškė sustip rėjusia Rusijos įtaka, kaip sako Prezi dentės Dalios Grybauskaitės patarė jas Darius Semaška. „Deja, įvykiai Ukrainoje klostosi ne taip, kaip norėjome“, – sakė D.Se maška į Lietuvą pakviestiems Briu selio žurnalistams. „Vakaruose vis mažiau kantrybės. Ir mes tikrai galime sulaukti Bal tarusijos scenarijaus. Neturėjome kantrybės su Baltarusija, neturėjo me kantrybės su prezidentu Aliak sandru Lukašenka, užtrenkėme du ris dialogui“, – sakė Prezidentės patarėjas. Kalbėdamas apie D.Gry
bauskaitės vizitą į Minską 2010 m., D.Semaška teigė, kad A.Lukašenkai buvo perduota žinia laikytis Euro pos standartų ir surengti tinkamus rinkimus – tuomet savo žingsnius žengs ir ES. „Deja, tai nesuveikė. Galbūt mes buvome pernelyg nekantrūs. Dirbda mi su opozicija galbūt per daug su telkėme vilčių į juos. Dabar lengviau kalbėti iš laiko perspektyvos, bet gal būt kita taktika būtų labiau pasitei sinusi. Jeigu būtų buvę mažiau am bicijų, ką galima pasiekti su režimu ten, galbūt būtume galėję sutarti dėl dialogo su A.Lukašenka“, – svarstė D.Semaška. „Judame link to paties scenarijaus su Ukraina“, – pridūrė jis.
Darius Semaška:
Deja, įvykiai Ukrai noje klostosi ne taip, kaip norėjome.
VD, BNS inf.
Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone. karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386 VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJAI Stasys Gudavičius – 219 1371 Ignas Jačauskas – 219 1372
MIESTAS: Rūta Grigolytė – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391 LIETUVA: Justinas Argustas – 219 1381 EKONOMIKA: Jolita Mažeikienė (redaktorė) – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387
SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Mantas Stankevičius – 219 1383 ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Margarita Vorobjovaitė – 219 1384
Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 5500.
767
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3655, 261 3659, 261 3654, 261 3000, 261 9655, 279 1370 faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS:
261 3653
PRENUMERATOS SKYRIUS:
261 1688
PLATINIMO TARNYBA:
261 1688
7
ketvirtadienis, liepos 12, 2012
lietuva diena.lt/naujienos/lietuva
Valdantieji žada didinti algas Valdančioji koalicija sutinka ki tąmet šiek tiek kilstelėti politi kų, teisėjų ir valstybės tarnauto jų algas.
Įtarimai: žmogaus teisių aktyvistai spėja, kad šiame Saugumo departamentui priklausančiame name An
taviliuose galėjo veikti slaptas amerikiečių kalėjimas.
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
Neketina atnaujinti tyrimo Prokurorai ir valdantieji politikai atmeta Europos Parlamen to (EP) raginimą atnaujinti tyrimą dėl Lietuvoje galbūt veikusių amerikiečių slaptų kalėjimų. Premjeras nemato prasmės
Premjeras Andrius Kubilius pareiš kė abejojąs, ar yra pagrindas at naujinti tyrimą dėl spėjamų Cent rinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjimų, negavus papildomos in formacijos. „Nesu informuotas, kad yra ko kios nors papildomos medžiagos, dėl kurios reikėtų atnaujinti tyri mą. Nesant papildomos informa cijos, kyla natūralus klausimas, ko kia nauda būtų atnaujinti tyrimą“, – sakė A.Kubilius. EP komitetas antradienį para gino Lietuvą atnaujinti tyrimą dėl galbūt joje egzistavusių CŽV kalė jimų, atsižvelgiant į naujai paaiš kėjusius faktus. Tokią ataskaitą patvirtino Piliečių laisvių, teisin gumo ir vidaus reikalų komitetas, kurio nariai balandį viešėjo Lie tuvoje. Parlamentinį tyrimą dėl galbūt Lietuvoje veikusio CŽV kalėjimo 2009 m. atlikusio Seimo Naciona linio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Arvydas Anu šauskas teigė, jog EP komiteto išva doje kaip nauji duomenys nurodomi CŽV lėktuvų skrydžiai jau buvo ti riami ir Seimo komiteto. Juos turė jo ir Generalinė prokuratūra. „Vadinamieji nauji duomenys jau yra mūsų tyrime, mes atlikda mi tyrimą juos sužinojome iš Lie tuvos civilinės skrydžių administ racijos. EP komitetas tai pateikia kaip nauja. O tai nenauja. Tie nau ji duomenys yra dvejų metų senu mo ir prokuratūra juos jau turėjo“, – sakė A.Anušauskas. Atsakė į EP klausimus
Generalinė prokuratūra pareiškė, kad tyrimas dėl galbūt veikusių CŽV kalėjimų Lietuvoje gali bū
ti atnaujintas tik paaiškėjus nau joms esminėms aplinkybėms. Bet tokių šiuo metu neturima. Lietuvos teisėsauga taip pat pra nešė atsakiusi į klausimus, kuriuos pateikė tyrimą atnaujinti raginan tys europarlamentarai, tačiau susi rašinėjimo turinio neatskleidžia.
kuriuo prašoma suteikti informa ciją ir pateikti dokumentų kopijas. 2012 m. birželio 26 d. jiems išsiųs tas atsakymas“, – informavo pro kuratūra. Generalinė prokuratūra atsisakė detalizuoti, kas buvo at sakyta europarlamentarams, mo tyvuodama tuo, kad pagal įstaty mus nutraukto ikiteisminio tyrimo duomenys neskelbtini.
Pasak valdančiosios Tėvynės są jungos-Lietuvos krikščionių de mokratų frakcijos seniūno Jurgio Razmos, sutariama, kad bus gali ma padidinti bazinę algą, kuri le mia šių valdininkų kategorijų at lyginimus. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra parengusi projek tą, kuriuo 2013 m. šis dydis liktų toks pat – 450 litų. „Bet valdančiojoje koalicijoje kalbėjome, kad reikia ieškoti gali mybių sutaupyti kitur, bet 10–20 litų padidinti pareiginės algos ba zinį dydį“, – sakė J.Razma. Anot jo, tam pritaria ir liberal centristai, ir Liberalų sąjūdžio at stovai. Konservatorių seniūnas teigė, kad tikslių skaičiavimų, kiek rei kėtų papildomų lėšų, minėtą dy dį keliant 10 arba 20 litų, nėra, tačiau, anot jo, kalbama apie ke lis šimtus milijonų. „Tokiu atve ju reikėtų ieškoti, iš kur papildo mai generuoti tokią sumą pajamų arba kur ją sutaupyti“, – aiškino J.Razma. Jo teigimu, kalbėti apie viso dy džio atkūrimą iki 490 litų – ne realu. 490 litų bazinė alga galiojo iki 2009-ųjų, kai dėl užgriuvusios finansų krizės valstybė buvo pri
versta taupyti ir spausti biudže to išlaidas. „Reikia būti realistais. Maty ti dar, kad viešųjų finansų situa cija įtempta. Kita vertus, koks nors dėmesys, padidinimas vals tybės tarnautojams, ketverius metus kantriai kentėjusiems be rimtesnių protestų, reikalingas“, – svarstė konservatorius. Jis atkreipė dėmesį, kad jau neį vykdytas reikalavimas pareiginės algos bazinį dydį kitiems metams patvirtinti per Seimo pavasario sesiją. J.Razmos teigimu, grei čiausiai ši įstatymo pataisa par lamentą pasieks jau su kitų metų biudžeto projektu. Vyriausybė birželio pabaigoje svarstė Sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos parengtą projektą, pa gal kurį pareiginės algos bazinis dy dis 2013-aisiais liktų 450 litų. Ta čiau sprendimas liko nepriimtas. Premjeras Andrius Kubilius teigė, kad jis dar derinamas, bet prisipa žino nematąs kito būdo taupyti. Didinti bazinį dydį 10–20 litų reikalavo vidaus reikalų minist ras Artūras Melianas. Jo teigimu, tai papildomai kainuotų apie 100 mln. litų. Pagal bazinį algos dydį atlygi nimai skaičiuojami politikams, bendrosios kompetencijos ir spe cializuotų teismų teisėjams, vals tybės pareigūnams, valstybės tar nautojams, Konstitucinio Teismo teisėjams, kariams. VD, BNS inf.
Identifikuoti du objektai
Arvydas Anušauskas:
Vadinamieji nauji duomenys jau yra mū sų tyrime, mes atlik dami tyrimą juos su žinojome iš Lietuvos civilinės skrydžių ad ministracijos. „Nutrauktas ikiteisminis tyrimas gali būti atnaujintas, paaiškėjus es minėms aplinkybėms, turinčioms reikšmės bylą išspręsti teisingai“, – nurodė Generalinė prokuratūra, atsakydama į klausimą, kaip ver tina europarlamentarų išdėstytus argumentus dėl tyrimo atnaujini mo ir ar mato pagrindą dabar at naujinti ikiteisminį tyrimą. „Generalinė prokuratūra 2012 m. birželio 6 d. gavo EP narių raštą,
2009 m. pabaigoje per parlamenti nį tyrimą identifikuoti du objektai Vilniuje ir šalia sostinės, kur galėjo būti įrengtos patalpos sulaikytie siems laikyti, taip pat nustatyti keli su CŽV siejami skrydžiai į Vilnių ir į Palangą, vykę 2003–2006 m. Seimo patvirtintose išvadose skelbta, kad komitetui liudiję as menys neigė prielaidas ir galimy bes, jog Antaviliuose esančiame komplekse, kur dabar yra Valsty bės saugumo departamento (VSD) mokymo centras, buvo laikomi ar tardomi asmenys. Tačiau parlamentarai nurodė, kad „pastato patalpų išdėstymas, uždarumas ir perimetro apsau ga, VSD darbuotojų fragmentiš kas buvimas patalpose leido atlikti VSD nekontroliuojamus partnerių pareigūnų veiksmus ir naudoti inf rastruktūrą savo nuožiūra“. Generalinio prokuroro pavaduo tojas Darius Raulušaitis tuomet sa kė, kad pernai per ikiteisminį tyri mą, kuris vėliau nutrauktas, „buvo nustatyta, kad nė vieno tokio as mens kalinamo nebuvo“. Lietuvos vadovai sako, kad, JAV atsisakant pateikti bet kokią infor maciją, tirdama įtarimus dėl slaptų CŽV kalėjimų Lietuva padarė vis ką, ką galėjo. VD, BNS inf.
Protestai: ugniagesiai ir policininkai per pastaruosius kelerius me
tus surengė ne vieną akciją, reikalaudami pakelti atlyginimus.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Keičia reikalavimus Vyriausybė pritarė dėl pasiūly mo, kad vaiko teisių apsaugos kontrolieriumi galėtų būti ski riamas ne tik teisininkas.
Tai parlamentas svarsto Seimo nario Sauliaus Stomos siūlymu. Pataisomis numatoma įtvirtin ti, kad šias pareigas galėtų ei ti ir sociologijos ar psichologijos magistro laipsnį arba atitinkamą vienpakopį universitetinį išsilavi nimą turintis asmuo. Dabar galiojantį reikalavimą, kad vaiko teisių kontrolieriumi skiriamas asmuo privalo turėti ne mažesnį kaip dešimties metų teisinio arba teisinio bei pedago ginio darbo stažą, S.Stoma siūlo keisti nuostatą, kad asmuo turi
turėti ne mažesnį kaip dešimties metų teisės, psichologijos ar so ciologijos arba atitinkamo peda goginio darbo stažą. Vyriausybės išvadoje pasta rąjį reikalavimą siūloma kore guoti numatant, kad vaiko teisių apsaugos kontrolieriumi galėtų tapti asmuo, turintis ne mažesnį kaip dešimties metų darbo stažą vaiko teisių apsaugos srityje arba pagal atitinkamą išsilavinimą ne mažesnį kaip dešimties metų pe dagoginio ar socialinio darbo su vaikais stažą. Šiuo metu vaiko teisių apsau gos kontrolieriaus pareigas ei nanti Edita Žiobienė yra profe sionali teisininkė. VD, BNS inf.
8
KetvirtADIENIS, liepos 12, 2012
tema
Vestuvių verslas amžinas, bet sunkiai Vestuvės – ne tik būsimų sutuoktinių džiaugsmas, bet ir rūpesčiai, už kuriuos reikia mokėti tam tikrą kainą. Vestuvių rinka Lietuvoje nedidelė, tačiau koky biškų paslaugų joje reikia paieškoti.
Jolita Mažeikienė j.mazeikiene@diena.lt
Kūrė šventę visiems
Vilniečiai Jureliai, kurie gegužės pabaigoje atšoko vestuves, jau su žadėtuvių dieną apsisprendė, kad vestuvių organizavimą atiduos į profesionalų rankas ir samdys ves tuvių planuotoją.
Diana Sugintienė:
kai nuotraukose savęs ir nerandi, nes visuomet lieki už kadro su kaž kokiais reikalais. Per savo vestuves norėjome sukurti šventę visiems“, – pasakojo Andrius. Pasak jo, pirmas susitikimas su vestuvių planuotoja buvo lemia mas galutinai apsispręsti, ar tikrai jos reikia. „Iki susitikimo su vestu vių planuotoja blaškėmės, skaitėme įvairius vestuvių žurnalus, ieškojo me informacijos internete ir bandė me susidėlioti, kaip atrodys mū sų vestuvės. Kai kuriais klausimais net susiginčydavome ir planavimą numesdavome kitai savaitei. Tačiau viskas pasikeitė po pirmos konsul tacijos – planuotojai užteko suži noti, ko mes nenorime ir kiek šven tei galime skirti pinigų“, – pasakojo pašnekovas. Po to, anot Andriaus, vestuvių data nenumaldomai artė jo be jokių rūpesčių. Rinkosi iš geriausių
Visi besituokiantys turi įsidėmėti, kad vestuvių paslaugų kaina neatspindi kokybės.
„Patys ne kartą buvome dalyvavę draugų vestuvėse, draugiškai pasiūlydavome savo pagalbą. Man yra tekę vežti ir būsimą draugo žmoną į grožio saloną, ir gėles atvežti, ir tortą pristatyti, ir jaunųjų automo bilį vairuoti, ir laikrodininku pa būti, kad niekas niekur nevėluotų. O kai tokios vestuvės baigiasi, ieš
„Kaskart gaud avom e kel is pas iūlymus, iš kurių turėjome išsi rinkti vieną. Nebuvo sunku, nes iš pas iū lytų vis uom et būdavo vienas, kuris mums labiausiai ti ko. Maloniausia, bet ir sunkiau sia buvo rinktis tai, kas valgoma. Rinkdamiesi vyną ėjome į vyno degustaciją, renkantis tortą te ko suvalgyti per dešimt skirtingų skonių torto gabalėlių, net išraga vome visus restorano karštuosius patiekalus. Kai kam nors papasa kojame, visi klausia, kiek mums tai kainavo – ogi nieko papildo mai. Tai vestuvių planuotojos pri dėtinė vertė, jos įdirbis“, – pa brėžė pašnekovas.
Biudž et as: Lietuvoje gyvenančios poros vestuvėms vidutiniškai skiria 15–50 tūkst. litų, į Lietuvą tuoktis
Pasak Andriaus, jo žmona net bandė skaičiuoti, kiek vestuvės būtų atsiėjusios, jeigu pora nebūtų samdžiusi vestuvių planuotojos. „Skaičiuojant vien pinigine išraiš
Mažas biudžetas – įmanoma misija* Grožio paslaugos apie 300 litų Vestuvių kvietimai apie 240 litų Floristas apie 300 litų
1,5 1,5 1,5
Padėkos dovanėlės apie 160 litų
Fotografas apie 2,2 tūkst. litų
Programa apie 800 litų
Sutuoktuvių žiedai apie 2 tūkst. litų
14
1
Svečių maitinimas apie 4 tūkst. litų
25
proc. 5 22 12,5 16
ka vestuvių planuotojos paslaugos mums visiškai atsipirko, nes turė dama savo ryšių ji galėjo pasiūly ti ir geresnes kainas. Be jos galbūt būtume sumokėję kur kas dau giau, nes iki tokių gerų pasiūlymų net nebūtume spėję prisikasti“, – įsitikinęs vyras. Andriaus pastebėjimu, vestuvių planuotoja sugebėjo vestuves pa kelti kartele aukščiau už tuos pa čius pinigus, kiek jų išleidžiama organizuojant patiems. „Pada riau išvadą, kad vestuvių rinkoje paslaugos kokybės aukštesnė kai na nenulemia, reikia labai atidžiai rinktis“, – pabrėžė pašnekovas. Emigrantai negaili pinigų
Transportas 0 proc.
Medaus mėnuo apie 3,5 tūkst. litų
Apranga apie 2,5 tūkst. litų * 2011 m. organizuotoje apk lausoje dalyvavo vėliausiai prieš penkerius metus susituokusios, taip pat artimiausiu metu ketinančios tuoktis poros. Vestuvių šventėje dalyvavo vidutiniškai 40 svečių. Vidutinis vestuvių biudže Šaltinis: vestuves.lt tas siekė 16 tūkst. litų.
Vestuvių planavimo paslaugos Lietuvoje ne itin populiarios. Pa sak vestuvių planuotojos Dianos Sugintienės, pagrindiniai klien tai – emigrantai, kurie sugrįžta į gimtinę susituokti. „Poros, gyve nančios Lietuvoje, vestuvėms ski ria vidutiniškai 15–50 tūkst. litų, o emigrantai – nuo 25 tūkst. ir šiems jos gali kainuoti net 200 tūkst. litų. Pigiausiai atšokti vestuves kaina vo krizės metais, bet tuo metu bu vo ir mažiau norinčių tuoktis. Šiuo metu vestuvių paslaugų kainos jau sugrįžusios į 2006–2007 m. lygį“, – sakė ji. Vestuvių planuotojos pa stebėjimu, šiuo metu vestuves fi
nansuoja dažniausiai patys jauna vedžiai. Vestuvių dekoratorės, bend rovės „Dekoro projektai“ vadovės Žydrės Lataitienės pastebėjimu, emigrantų vestuvės visuomet bū na puošnesnės, nes netaupoma gė lėms, kaip tai dažniausiai daro Lie tuvoje gyvenančios poros. „Norint gražiai papuošti vestuves reikia 2–4 tūkst. litų. Daugiausia dėme sio reiktų skirti pokylio vietai pa puošti. Tikrai neverta puošti baž nyčios, kuri savaime yra graži, taip pat krauti gyvų gėlių ant automo bilių, nes karštą vasaros dieną gro žis greitai virsta stagarais“, – pa tarė dekoratorė. Vestuvių fotografo Sergejaus Mulino pastebėjimu, šiemet di delių vestuvių, į kurias būtų kvie čiami profesionalūs fotografai, nė ra daugiau nei ankstesniais metais. „Galbūt yra daugiau mažų vestu vių, kuriose fotografuoja mėgėjai. Rinkoje fotografavimo paslaugų kainų pasirinkimas yra labai dide lis – gali būti nuo 300 litų ir siekti 5 tūkst. litų“, – sakė jis. Nėra taip paprasta
Planuotojos D.Sugintienės pa stebėjimu, imtis vestuvių vers lo daug ką sugundo neva lengvai ateinantys pinigai. „Mano many mu, pabuvę svečiais gražiose ves
9
KetvirtADIENIS, liepos 12, 2012
tema
prognozuojamas
Medų kopinėja netaupydami Jolita Mažeikienė Povestuvines keliones būsimi jaunavedžiai pradeda planuoti bene anksčiau nei pačią šventę. Pastebima, kad poros po vestu vių vis dažniau leidžiasi medaus kopinėti į šiltus kraštus.
sugrįžtančių emigrantų vestuvių biudžetas prasideda nuo 25 tūkst. litų.
tuvėse žmonės pagalvoja, kad tokį malonų darbą ir jie galėtų dirb ti. Todėl rinkoje kasmet atsiran da vis naujų vestuvių planuotojų, kurie padirba vienus dvejus me tus ir išnyksta. Pasitraukia todėl, kad pirmiausia pradeda dirbti la bai mažais įkainiais, o vėliau su pranta, kad vestuvių planavimas yra labai atsakingas darbas, dirbti pigiai neapsimoka. Atlygis už ves tuvių planavimą negali būti ma žesnis nei 10 proc. visos vestuvių sąmatos“, – dėstė D.Sugintienė. Pasak jos, verta samdyti vestuvių planuotoją tuomet, kai vestuvių sąmata siekia apie 16 tūkst. litų. O planuojantiems kuklesnes ves tuves gali užtekti tik vestuvių pla nuotojos konsultacijos. Dvylikos metų vestuvių pla navimo patirtį turinti D.Sugin tienė sakė, kad tik dabar pastebi turinti įdirbį ir planuoti vestuves jai jau nėra taip sunku kaip anks čiau. „Įdirbis duoda ryšių, atsiran da daugiau su vestuvėmis susijusių asmenų ir įmonių, kuriais pasitikiu aš ir kuriuos galiu drąsiai rekomen duoti jauniesiems“, – teigė ji. Kalbėdama apie kitas vestuvėms teikiamas paslaugas, pvz., fotogra favimą ar filmavimą, D.Sugintienė pabrėžė, kad visi jaunavedžiai tu ri įsidėmėti, jog vestuvių paslaugų kaina neatspindi kokybės.
Sergejaus Mulino nuotr.
Komentaras
Odeta Blož ienė
„Swedbank“ Asmen in ių finansų inst ituto vadovė
V
est uv ių biudž et as – tai pirm as būsim os šeim os biudž et as ir savot išk as būsim os šeim os pin igų plan av im o egz am in as. Vest uvės, kaip ir kiekv ien as pirk inys, tur i bū ti lab ai gerai pas vert as ir atit ikt i fi nans ines gal imyb es. Aps isprendus tuokt is pirm iausia siūlau pradėti gal
Sunku planuoti darbus
Nors vestuvių profesionalams su planuoti vestuves, jas vesti, pa puošti ir fotografuoti yra vieni juokai, vis dėlto šiame versle sun kiausia planuoti patį verslą. „Ren ginių organizavimo specifika tokia, kad negali pasirašyti verslo planų, nes niekada negali žinoti, ar pa vyks įgyvendinti užsibrėžtus tiks lus. Vieną sezoną gali sektis, kitą – viskas kristi žemyn“, – pasa kojo bendrovės „Ventukų pramo
vot i ne apie išk ilmes, o apie tai, kiek tam gal ima skirt i pin igų. Trad ic išk ai reiktų pasikalbėt i su tėvais ir suž ino ti, ar jie ket in a bei gal i pris idėti. Ne rekomenduoju vest uvėms skol int is pin igų nei iš banko, nei iš ko nors ki to. Šventė praeina labai greitai, o sko lą gal i tekt i grąžint i ir keler ius met us. Tik lab ai aišk iai žinant sumą gal ima pradėti planuot i tol iau. Taip pat būti na pas il ikt i bent 10 proc . lėšų nenu mat ytoms išl aidoms. Po truputį planuot i vest uves reik tų pradėti jau kone nuo sužadėtuvių dienos. Laikas yra labai geras pagal bininkas, nes per ilgesnį laiką galima susitaupyt i daug iau pin igų nor imai šventei surengti, daug ką užsakius iš anksčiau galima gauti pigiau nei sezo no metu ir pan.
gos“ direktorius Juozas Butnorius. Jam pritarė ir kiti kalbinti vestuvių paslaugų atstovai. Pasak Ž.Latai tienės, šiuo metu jau priimami ves tuvių dekoravimo užsakymai kitai vasarai, tačiau dėl kainos dar nesi derama, nes neaišku, kiek kainuos pačios gėlės. Vestuvių fotografo S.Mulino pastebėjimu, nors ves tuvės yra amžinas verslas, niekada negali žinoti, kada į rinką siūlyda mi mažesnes kainas įžengs prade dantys fotografai.
Povestuvinė kelionė jau seniai ta po neatsiejama lietuviškų vestu vių dalimi. „Didesnių svyravimų nėra, net per sunkmetį jaunavedžiai keliaudavo, dažnu atveju net pataupydavo vestuvėms, ta čiau kelionę išsirinkdavo tokią, kokios abu geidžia“, – sakė Linas Aldonis, bendrovės „Novaturas“ generalinis direktorius. Kelionių bendrovės „Tez Tour“ Rinkodaros ir viešųjų ryšių sky riaus vadovės Ingos Aukštuolytės nuomone, povestuvinės kelionės Lietuvoje jau tapo savotiška tradi cija, be kurios vestuvių planavimas dažniausiai nebeįsivaizduojamas. Kelionių organizatorių pastebė jimu, povestuvinėms kelionėms lietuviai netaupo. „Už medaus mėnesį dažnai mokama pusant ro karto ar net dvigubai daugiau, nei būtų mokama už analogiškos trukmės atostogas“, – sakė L.Al donis. Teigiama, kad jaunaved žiai dažniausiai jau būna numatę tam tikrą sumą pinigų, kurią gali skirti savo povestuvinei kelionei. „Povestuvinės kelionės įprastai perkamos iš anksto, nelaukiant paskutinės minutės pasiūlymų – natūralu, jog jaunieji nori būti kruopščiai suplanavę savo šventę, kad nereiktų nusivilti dėl mažes nio viešbučių pasirinkimo ar ne likusių laisvų vietų lėktuve. Pirk dami iš anksto jaunavedžiai turi galimybę ne tik pasirinkti labiau siai viliojančius pasiūlymus, bet ir sutaupyti“, – pabrėžė bendrovės „Tez Tour“ atstovė. Pasak kelionių organizatorių, poros medaus mėnesį dažniau siai leidžia Turkijoje, Kretos sa loje, Maljorkoje, Rodo ir Tenerifės salose, Barselonoje. Iš tolimesnių kraštų populiaru medų kopinė ti Tailande. „Vis labiau jauna vedžius domina Tailandas – šioje šalyje daugelis viešbučių už pa
pildomą mokestį siūlo įsigyti net ir vestuvių ceremonijos apeigas. Tai būna graži šventė paplūdimy je arba atogrąžų sode. Santuoka oficialiai neįteisinama, tai labiau pramoga, ritualas. Grįžę į lietuvą jaunavedžiai santuoką turi įre gistruoti metrikacijos skyriuje“, – sakė I.Aukštuolytė. Kelionių organizatoriaus „West Express“ produktų specialistės Simonos Žališkevičiūtės teigimu, pastaruoju metu juntamas vestu vinių kelionių suaktyvėjimas, kai pati vestuvių ceremonija derina ma su kelione, t. y. būsimi jauna vedžiai trokšta susituokti užsie nyje ir iškart pasinerti į medaus mėnesio malonumus.
Linas Aldonis:
Už medaus mėnesį dažnai mokama pusantro karto ar net dvigubai dau giau, nei būtų moka ma už analogiškos trukmės atostogas. „Manome, jog ši mada yra ne tik kad atėjusi iš užsienio, bet ir iš finansinių sumetimų: vestu vių ceremonija egzotiškoje šaly je kartu su poilsiu prie jūros kai nuoja nepalyginamai pigiau nei trijų dienų tradicinės lietuviš kos vestuvės su maistu ir gėri mais nukrautais stalais“, – sakė ji. Pasak S.Žališkevičiūtės, sa vaitės trukmės poilsis keturių žvaigždučių viešbutyje kartu su vestuvėmis kurioje nors Karibų saloje ir su tarptautiniais skryd žiais kainuoja apie 8 tūkst. litų asmeniui. O, pavyzdžiui, Čekijo je užtektų ir pusės tokios sumos. Populiariausia šalis, kur kartu vykstama tuoktis ir kopinėti me daus, yra Jamaika, kitos labai po puliarios – Mauricijus, Maldyvai, Šri Lanka, Dominikos Respubli ka, Tailandas, Indonezija, Kipras ir Graikijos salos. Lietuviai medų šiltuose kraštuose paprastai ko pinėja 7–14 dienų.
Pasirinkimas: vis daugiau lietuvių porų nusprendžia žiedus sumai
nyti šiltuose kraštuose.
„Shutterstock“ nuotr.
10
KetvirtADIENIS, liepos 12, 2012
ekonomika
Klaidų etiketėse bus daugiau Vyriausybė tęsia verslo priežiūros institu cijų pertvarką, kurios pagrindinis tikslas – tapti verslo konsultantėmis, o ne baudė jomis. Nuo šiol verslininkai nebus baudžiami už mažareikšmiais pripažintus ženklinimo pažeidimus. Jolita Mažeikienė j.mazeikiene@diena.lt
Sutarė nebausti
Pagal Ūkio bei Teisingumo mi nisterijų inicijuotą ir vakar pasi rašytą memorandumą už maža reikšmį ženklinimo reikalavimų nesilaikymą verslo priežiūros ins titucijos verslininkams nebeskirs baudų ir nebereikalaus iš preky bos išimti prekes bei jas iš naujo paženklinti perklijuojant etiketes, nes neretai verslui tai yra didesnė našta nei baudos. Sutarta, kad nebus baudžiama už etiketėse esančius vertimo iš už sienio kalbos netikslumus, už ma žesnes, nei reikalaujama, bet įskai tomas raides, už netikslius gaminių
R
pavadinimus ar naudojamas pava dinimų santrumpas ir kt. Verslininkų bus prašoma maža reikšmius ženklinimo neatitikimus ištaisyti ženklinant naujas prekes, o netaisyklingai paženklintas bus leidžiama realizuoti per tam tikrą laikotarpį. Tokį memorandumą pasirašė trys priežiūros instituci jos: Valstybinė ne maisto produktų inspekcija, Valstybinė maisto ir ve terinarijos tarnyba bei Valstybinė augalininkystės tarnyba. Nori padėti, o ne trukdyti
„Tai dar vienas ryžtingas žings nis skatinant verslą prižiūrinčias institucijas kiek galima daugiau dėmesio skirti tam, kad verslui būtų lengviau dirbti ir verslinin
Tikslumas: nuo šiol prekių etiketėse bus galima netiksliai nurodyti gaminio pavadinimą, aprašymą spaus
dinti mažesnėmis, nei reikalaujama, raidėmis ir palikti gramatinių klaidų.
kai nebūtų baudžiami už įvairius mažareikšmius pažeidimus. Mū sų tikslas – kad valstybės institu cijų priežiūra būtų padedanti, o ne trukdanti verslui“, – sakė premje ras Andrius Kubilius. Skaičiuojama, kad iki šiol ženk linimo pažeidimai sudarė apie 30 proc. teisės aktų reikalavimų pa žeidimų, nustatytų per maisto ir ne maisto prekių patikrinimus, dalis jų – mažareikšmiai. „Siekia me suformuoti praktiką, kad vers lo priežiūros institucijos, atlikda
mos patikrinimus, vertintų riziką ir išskirtų prioritetinius darbus, su sikoncentruotų į verslo konsulta vimą ir veiksmingą apsaugą nuo realių grėsmių, kurios gali sukelti pavojų žmogaus sveikatai“, – sakė ūkio ministras Rimantas Žylius. Galėjo atleisti ir anksčiau
Iki šiol pasitaikydavo atvejų, kad verslą prižiūrinčios institucijos visa jėga ir nuobaudomis versli ninkus užgriūva už gana nereikš mingas smulkmenas, tokias kaip
Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
etiketėje supainiotos raidės ir pan. „Ir iki dabar buvo galima koncent ruotis tik į svarbius pažeidimus ir smulkmeniškai nesikabinėti prie realios žalos nedarančių maža reikšmių pažeidimų. Pamačius to kius pažeidimus už juos buvo ga lima nebausti ir netaikyti kitų priemonių, jei jos neatneša realios naudos“, – sakė teisingumo mi nistras Remigijus Šimašius. Jo tei gimu, tikimasi, kad pavyks verslo priežiūroje įtvirtinti sveiko proto standartą.
UAB „VAATC“
Daugės stambiųjų atliekų surinkimo aikštelių Šiuo metu Vilniaus gyventojų stambiosios buitinės atliekos, tokios kaip seni baldai, buitinė technika, akumuliatoriai, priimamos tik dviejose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse Gariūnų g. 71 Vilniuje ir Lentvaryje, tačiau, plečiantis miestui ir augant gyventojų skaičiui, jų pajėgumo nebepakanka. Pasinaudojus ES skirtu finansavimu mieste bus įrengtos 5, o Vilniaus regione dar 12 tokių aikštelių. Specialios aikštelės
Didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės (DGASA) skirtos gyven tojų (fizinių asmenų) komunali nėms atliekoms, kurios negali būti pilamos į gatvėse statomus kon teinerius, surinkti. Tokioms atlie koms priskiriamos: • stambiosios atliekos (nebetinka mi baldai, buitiniai prietaisai, te levizoriai, lengvųjų automobilių padangos ir pan.), • perdirbti į antrines žaliavas tin kamos atliekos (stiklas, plasti kas, metalai, makulatūra), • statybinės ir griovimo atliekos (butų remonto ir sodybų tvar kymo atliekos), • buityje susidarančios pavojingos atliekos (netinkami naudoti bui tinės chemijos gaminiai, dažų, lakų ir apdailos medžiagų atlie kos, lengvųjų automobilių aku muliatoriai, elektroninė techni ka ir pan.). „Svarbu paminėti, kad aikšte lėse bus priimamos tik gyventojų lengvuoju transportu pristatomos gamybos atliekos. Sunkvežimiais pristatomos namų statybos ir grio
vimo atliekos, buityje susidaran čios pavojingos atliekos didesnėje negu 10 l talpos taroje į aikštelę ne bus priimamos. Tokios atliekos turi būti pristatomos tiesiai į šių atlie kų tvarkymo vietas“, – aiškino Ra sa Pajarskienė, UAB „VAATC“ pro jekto vadovė. Vilniuje naujos aikštelės bus įrengtos: Pramonės g. 209S, Liep kalnio g. 113B, Graičiūno g. 36C, Pumpėnų g. 10 ir Pilaitės pr. 50. Planuojama, kad per metus kiek vienoje aikštelėje bus surenkama apie 250 t atliekų. „Planuojame, kad visos 17 DGASA bus pastatytos iki šių me tų pabaigos, o vilniečiai naujomis aikštelėmis galės naudotis jau ru dens pradžioje. Taip pat atkrei piame dėmesį, kad už atliekų pri ėmimą DGASA iš gyventojų nebus renkamas joks mokestis“, – sakė R.Pajarskienė.
valymo įrenginiai ir nuotekų fil travimo gamtinėmis sąlygomis įrenginiai. Atkreiptinas dėmesys, kad bui tyje susidarančios pavojingos atlie kos (liuminescencinės lempos, pa naudoti tepalai, dažų skiedikliai, akumuliatoriai ir pan.) bus kau piamos ir laikinai saugomos kon teinerinio tipo pastate, atskirose sandariose talpyklose. Aikštelė se nebus tvarkomos ar pertvarko mos pavojingos atliekos, todėl šios aikštelės nekels jokio pavojaus ap linkiniams gyventojams. DGASA surinktos atliekos bus periodiškai išvežamos į galutines šių atliekų sutvarkymo vietas. Pasak R.Pajarskienės, nebus pa mirštas ir estetinis aikštelių vaiz das – jos bus aptvertos tvora, su formuoti privažiavimo keliai, laisva teritorija apsėta žole. Aikštelių statybai – ES parama
Modernizuojama sistema
DGASA – svarbi visos atliekų tvar kymo sistemos dalis. Tam, kad ši sistema tinkamai funkcionuotų ir atitiktų šiuolaikinius reikalavimus, naujos aikštelės statomos laikan tis griežtų aplinkosaugos reikala vimų. Naujai pastatytose DGASA atlie kos bus rūšiuojamos ir saugomos specialiuose konteineriuose kon teinerių aikštelėje. Tam, kad pa vojingos medžiagos nepakliūtų į aplinką, konteinerių aikštelės bus išklotos dvisluoksne asfaltbetonio danga. Visose aikštelėse bus pastaty tas buitinių nuotekų surinkimo rezervuaras, paviršinių nuotekų
DGASA statyba – projekto „Vil niaus apskrities senų sąvartynų uždarymas, kompostavimo aikš telių įrengimas, didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių įren gimas“ dalis. Projekte numatytų septyniolika tokių aikštelių įrengti kainuoja apie 17 mln. litų. Didžio ji lėšų dalis (85 proc.) finansuoja ma iš ES fondų. Kaip pabrėžė R.Pajarskienė, ES parama ypač reikalinga, nes pagal ES direktyvas 50 tūkst. gyventojų turi būti įrengta 1 DGASA. Jei nebū tų buvusi skirta ši parama, aikšte lių įrengimo išlaidas būtų turėjusios padengti savivaldybės, t. y. ši finan sinė našta būtų kritusi ant mokes čių mokėtojų pečių.
Paremta: aikštelės Pilaitėje statyba.
Projektu „Vilniaus apskrities senų sąvartynų uždarymas, kom postavimo aikštelių įrengimas, didelių gabaritų atliekų surinki mo aikštelių įrengimas“ siekiama sukurti ir plėsti šiuolaikišką ES aplinkosaugos reikalavimus ati tinkančią atliekų tvarkymo siste mą Vilniaus regione. Be minėtų DGASA, bus įreng tos 6 žaliųjų atliekų komposta vimo aikštelės ir uždaryta 13 se nų, aplinkosaugos ir visuomenės
UAB „VAATC“ nuotr.
saugos reikalavimų neatitinkan čių, sąvartynų. Projektas iš dalies finansuojamas ES struktūrinių fondų lėšomis pa gal sanglaudos skatinimo veiks mų programos 3 prioriteto „Aplin ka ir darnus vystymasis“ priemonę VP33.2AM01V „Atliekų tvar kymo sistemos sukūrimas“, kita dalis – Lietuvos Respublikos vals tybės biudžeto, savivaldybių ir UAB „VAATC“ lėšos. UAB „VAATC“ inf.
11
Ketvirtadienis, liepos 12, 2012
Sportas
Jėgas kaupia ir lietuvių varžovai Kol Lietuvos krepšininkai priima sveikini mus ir džiaugiasi trumpu atokvėpiu po varginamų olimpinės atrankos kovų Ve nesueloje, būsimieji varžovai Londono žaidynėse jau bando jėgas. Marius Bagdonas m.bagdonas@diena.lt
Čempionai įsižaidė
Madride, stebint net 14-kai tūks tančių žiūrovų, sužaistos drau giškos rungtynės, kuriose susitiko dvi 2011-aisiais Lietuvoje vykusio Europos čempionato finalininkės. Žemyno čempionė Ispanijos rink tinė įveikė Prancūzijos krepšinin kus 81:65. Su prancūzais mūsų rinktinė Londone žais vienoje grupėje. Sergio Scariolo auklėtinių pra našumas nekėlė jokių abejonių – paskutiniame ketvirtyje ispanai pirmavo 25 taškų persvara. Nuga lėtojams nereikėjo sukti galvos dėl Prancūzijos rinktinės lyderio Tony Parkerio. Su apsauginiais akiniais žaidusi San Antonijaus „Spurs“ žvaigždė aikštėje praleido vos 6 minutes, pelnė 2 taškus ir atliko 2 rezultatyvius perdavimus.
Ispanų lyderis Juanas Carlosas Navarro buvo registruotas rungty nėms, tačiau aikštėje nepasirodė. Diena anksčiau Europos čempio nai Valjadolide 78:74 nugalėjo Di džiosios Britanijos krepšininkus, o iki olimpiados sužais dar šešerias rungtynes: su Afrikos čempionu Tunisu, dar kartą – su prancūzais, du kartus – su Australija, po sykį – su Argentina ir JAV. Treniruojasi be lyderio
Kita lietuvių varžovė A grupės var žybose Argentina pasirengimą kol kas tęsia Pietų Amerikoje. Argenti niečiai šiuo metu stovyklauja Bra zilijoje. Pekino olimpiados prizininkus treniruojantis Julio Lamas nenu džiugo, kai burtai lėmė, jog B gru pėje žais ir Lietuvos rinktinė, tačiau teigė, kad tai – ne pats blogiausias variantas. „Lietuva bus labai rimta konkurentė, tačiau galėjo būti dar
Atsargus: po akies traumos atsigaunantis prancūzų ekipos lyderis T.Parkeris (su kamuoliu) kol kas žaidžia
nedaug.
prasčiau, jei į mūsų grupę būtų pa tekę ir rusai“, – kalbėjo strategas. Šiuo metu nesitreniruoja kirkš nies traumą besigydantis vienas iš Argentinos ekipos lyderių Car losas Delfin o, tačiau J.Lamas už tikrino, kad snaiperis olimpiadoje žais. „Turime dar nemažai laiko iš taisyti klaidas, išspręsti problemas ir žinau, kad Carlosas bus pasiren gęs“, – tikino treneris. Kitą savaitę argentiniečiai keliaus į Ispaniją. Liepos 20-ąją A Korun joje sužais draugišką mačą su ispa nais, o 22-ąją Barselonoje – su JAV „Svajonių komanda“. Afrikiečiai rengiasi Azijoje
Ažiotažas: K.Duranto (balti marškinėliai) ir kitų JAV rinktinės žaidėjų
atviras treniruotes stebi daugybė žiūrovų.
„Reuters“ nuotr.
Pirmą kartą olimpinėse žaidynė se dalyvausianti Tuniso rinktinė Londono startams ruošiasi Kini joje. Stipriausia Afrikos komanda dalyvavo tradiciniame Borislavo Stankovičiaus taurės turnyre. Iš pradžių Adelo Tlatli auk lėtiniai 54:85 nusileido Kinijai, 53:63 – Rusijos universitetų rink tinei ir 62:60 netikėtai palaužė Australiją. Mače dėl bronzos af rikiečiai atsirevanšavo rusams – 80:51. Turnyrą laimėjo Kinijos
Klubo prezidentas apkaltino savus Po didelį nepasitenkinimo erze lį Rusijoje sukėlusio nacionalinės futbolo rinktinės pasirodymo Eu ropos čempionate įsiplieskė nau jas skandalas – Maskvos „Torpe do“ klubo prezidentas apkaltino kelis savo žaidėjus sutartų rung tynių organizavimu.
Aleksandras Tukmanovas, „Torpe do“ klubo vadovas, kreipėsi į Rusi jos futbolo sąjungą (RFS), kad būtų ištirtas torpediečių ekipos futboli ninkų Igorio Černyšovo, Aleksand ro Malygino, Artiomo Samsonovo ir Vladimiro Bondarenkos veiks mai per šalies čempionato rung tynes su Vladikaukazo „Alanijos“, Jaroslavlio „Šiniko“, „Nižnij Nov gorodo“ ir kitomis komandomis. A.Tukmanovas įtaria, kad šie žaidėjai galėjo dalyvauti suokalby je dėl iš anksto sutartų rezultatų.
Speciali RFS komisija pirmiau sia išnagrinėjo vaizdo įrašus su I.Černyšovo žaidimo epizodais ir nusprendė, kad futbolininko klai dos, turėjusios įtakos „Torpedo“ vienuolikės nesėkmėms, galėjo būti tyčinės.
Mėginome proble mas išspręsti be viešo baltinių skal bimo. Kalbėjomės su žaidėjais, tačiau niekas nepasikeitė. Po šio atsakymo „Torpedo“ ko manda suskilo į dvi stovyklas, o A.Tukm an ovas pateko ir savo klubo sirgalių, ir kolegų nema lonėn.
„Mes kreips im ės į teism ą. A.Tukmanovo kaltinimai, neva „Alanijos“ komanda dalyvavo su tartose rungtynėse, yra nesąmonė. Tokiu būdu „Torpedo“ prezidentas stengiasi nukreipti dėmesį nuo sa vo klubo finansinių problemų“, – pareiškė Vladikaukazo klubas. „Mėginome problemas išspręs ti be viešo baltinių skalbimo. Kal bėjomės su žaidėjais, tačiau niekas nepasikeitė – keisti jų veiksmai lė mė netikėtus įvarčius į „Torpedo“ vartus. Manau, kad tas ketvertukas elgėsi sąmoningai, nors kol kas ne žinau, kokios buvo jų žaidimo klai dų priežastys – pinigai ar kažkas kita, bet tikrai ne meistriškumo stoka“, – svarstė A.Tukmanovas. Specialioji RFS komisija pla nuoja šiandien paskelbti tyrimo išvadas. VD inf.
AFP nuotr.
krepšininkai, finale 70:51 įveikę australus. JAV rinktinė kol kas dar stovyklauja Las Vegase. Ramiai ir pasitikėdami savo jėgomis olim piadai besiruošiantys amerikiečiai supranta, kad yra žaidynių favori tai ir apie tai patys kalba be užuo lankų. „Privalome laimėti ir jokių kitų klausimų negali būti“, – pa reiškė JAV rinktinės lyderis LeB ronas Jamesas.
Christianas Laettneris:
Tai buvo turbūt vi sų laikų stipriausia pasaulio krepšinio komanda. Jei amer ik ieč iams pav yk tų triumfuoti Londone, Majamio „Heat“ žvaigždė pakartotų prieš dvidešimtmetį – 1992-aisiais – legendinio Michaelo Jordano pa siektą unikalų rekordą: per vienus metus būtų išrinktas naudingiau siuoju NBA reguliariojo sezono ir finalo serijos krepšininku, iškovo
tų NBA čempiono žiedą bei olim pinį auksą. Šiomis dienomis dešiniojo nykš čio traumą patyrė Chrisas Paulas, tačiau ir pats Los Andželo „Clip pers“ lyderis, ir JAV rinktinės stra tegas Mike’as Krzyzewskis tikisi, kad žaidėjui pavyks atsigauti. Legenda – tebegyva
Šiemet sukaks 20 metų, kai olim pinėse žaidynėse leista dalyvauti profesionalams ir pasaulis išvydo JAV „Svajonių komandą“. Vienintelis ne NBA klubui atsto vavęs garsiosios 1992-ųjų „Svajo nių komandos“ narys Christianas Laettneris šiomis dienomis prisi minė Barselonos žaidynes. „Tai buvo turbūt visų laikų stip riausia pasaulio krepšinio koman da su M.Jordanu, Scottie Pippenu, Larry Birdu ir Magicu Johnso nu. Gerbdamas mūsų dabartinę rinktinę, manau, kad tas laikas ir ta ekipa – neprilygstami ir nepa kartojami dalykai. Noriu palinkė ti, kad mūsų krepšininkai trium fuotų Londone ir pratęstų šalies krepšinio tradicijas“, – kalbėjo Ch.Laettneris.
12
ketvirtadienis, liepos 12, 2012
pasaulis
22
žmonės
žuvo Jemene mirtininkui susisprogdi nus prie įėjimo į policijos akademiją.
Sulaužė pažadą
Stiprina draugystę
Ispanijos premjeras Mariano Rajoy, anks čiau tautiečiams žadėjęs, kad naujų kar pymų nebus, vakar paskelbė naujas tau pymo priemones. Pridėtinės vertės mo kestis pakils nuo 18 iki 21 proc., o savival dybių biudžetai sumažės 3,5 mlrd. eurų. Taip pat mažės kai kurios socialinės išmo kos, tarp jų ir bedarbio pašalpa. Šią savai tę Madridą drebina masiniai protestai ir susirėmimai su policija.
Kubos lyderis Raúlis Castro (nuotr.), ku ris siekia naujos senų sąjungininkų pagal bos sankcijas kenčiančiai savo komunisti nei valstybei, po vizitų Kinijoje ir Vietname vakar atvyko į Maskvą susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Verslo dien raštis „Kommersant“ rašė, kad Kuba ypač domisi kariniais susitarimais, kurie padėtų R.Castro modernizuoti savo pajėgas, gink luotas atgyvenusia sovietine technika.
Nauja uždanga? Rusijos parlamentas vakar priė mė naują interneto tinklalapių blokavimo tvarką, kurią interne to vartotojai ir teisių gynėjai va dina cenzūros tinkle įrankiu.
Kremliaus kontroliuojama Vals tybės Dūma per pastaruosius svarstymus pritarė vaikų ap saugos nuo žalingos informaci jos pataisoms. Jose pateikiami keturi domenų vardų ir IP ad resų sąrašai, taip pat numatoma blokuoti visą tinklalapį, pavyz džiui, facebook.com arba twit ter.com, dėl keliančio grėsmę vaikų sveikatai pranešimo vie name iš milijardų jo puslapių. Protestuodama prieš tai viena didžiausių interneto bendrijų ru sų kalba antradienį parai blokavo prieigą prie 3 mln. puslapių tu rinčios populiarios interneto en ciklopedijos „Wikipedia“. „Pataisos gali tapti pagrin du realiai cenzūrai interneto tinkle – leis sudaryti uždraus tų tinklalapių ir IP adresų sąrašą ir juos filtruoti... Įgyvendinant pateiktas svarstyti nuostatas ir formuluotes gali būti sukurtas „didžiosios Kinijos užkardos“ analogas“, – teigiama pusla pyje, kurį antradienį „Wikipe dia“ rusų kalba rodė, atsakyda ma į visus 1,3 mln. paklausimų per valandą. Įstatymui prieštarauja ir Žmo gaus teisių tarybos prie prezi dento Vladimiro Putino nariai. „Manome, kad itin svarbu su stabdyti cenzūros įvedimą inter neto dalyje rusų kalba ir konk rečiai – Rusijos teritorijoje. Taip atsirastų nauja „elektroninė už danga“, o tai pražūtingai atsi lieptų Rusijos piliečių teisėms ir galimybėms, visuomenės plėto tei ir visai ekonomikai“, – pa reiškė Michailo Fedotovo vado vaujamos tarybos nariai. Antradienio vakarą Dūma nu sprendė įstatymo projekte pa likti valstybės teisę ikiteismine tvarka uždaryti bet kurį tinkla lapį tik dėl trijų priežasčių: jeigu jame yra su pedofilija, narkoma nija ar savižudybėmis susijusios informacijos. Internetu Rusijoje kasdien naudojasi mažiau nei trečdalis gyventojų. Bet internetas ir so cialiniai tinklai parodė savo mo bilizacinę ir informacinę jėgą, kai buvo paskelbta, kad V.Pu tinas sugrįžta į Kremlių trečiai kadencijai: per tinklus buvo su rengtos didžiausios per 13 V.Pu tino valdymo metų protesto ak cijos Maskvoje, o tarp lyderių buvo žinomų tinklaraštininkų. BNS inf.
Versija: E.Kemeny-Rausing ir H.K.Rausingas buvo priklausomi nuo narkotikų, kurie, anot britų žiniasklaidos, ir galėjo tapti moters mirties prie
žastimi.
„Scanpix“ nuotr.
Turtuolės mirtį gaubia paslaptis Viena turtingiausių moterų Didžiojoje Bri tanijoje Eva Kemeny-Rausing rasta ne gyva savo namuose Londone. Įtarimų še šėlis krito ant jos vyro – jį sulaikė policija.
Versija – narkotikai
E.Kemeny-Rausing ir jos sutuok tinis Švedijos milijardieriaus sū nus Hansas Kristianas Rausin gas priklauso skandalingai šeimai, kuri susikrovė milžiniškus turtus iš plačiai žinomų pakuočių „Tet ra Pak“. Moters kūną policija rado pir madienį Rausingų šeimos praban giuose namuose Londono centre. Bet pareigūnai įtaria, kad kūnas galėjo čia išgulėti visą savaitę. Po licija apklausia tarnus ir tikrina 70 mln. svarų sterlingų vertės namo vaizdo kamerų įrašus bandydama išsiaiškinti, kada E.Kemeny-Rau sing paskutinį kartą matyta gyva. Policija kol kas nenustatė mirties priežasčių, bet Didžiosios Britani jos žiniasklaida iškėlė versiją, kad 48 metų moteris perdozavo nar kotikų. Metais vyresnis jos sutuoktinis, „Tetra Pak“ imperijos paveldėtojas, pirmadienį buvo sulaikytas polici jos, nes įtartinai vairavo. Praneša ma, kad policija automobilyje ra
do narkotikų. Po šiurpaus radinio Rausingų namuose jis buvo užda rytas į areštinę, o vėliau nuvežtas į ligoninę, nes vyrui prireikė medi kų pagalbos. H.K.Rausingas įtaria mas ne tik dėl žmonos mirties, bet ir dėl kvaišalų laikymo.
Pareigūnai įtaria, kad kūnas namuose galėjo išgulėti visą savaitę.
Neįveikė priklausomybės
Poros silpnybė narkotikams nė ra jokia naujiena. Juodu susipaži no maždaug prieš 20 metų vienoje narkomanų reabilitacijos klinikoje Jungtinėse Valstijose. Sutuoktiniai paaukojo šimtus tūkstančių svarų sterlingų labdaros fondams, kurie teikia pagalbą narkomanams, bet patys nesugebėjo įveikti priklau somybės.
2008 m. Rausingai atsidūrė pir muose laikraščių puslapiuose, kilo net diplomatinis skandalas. E.Ke meny-Rausing buvo areštuota prie JAV ambasados Londone už tai, kad bandė savo rankinėje į pastatą įsi nešti kreko ir heroino. Vėliau policija per kratą poros 5 mln. svarų sterlingų vertės name Londone rado kokaino, kreko ir he roino. Pora buvo apkaltinta narko tikų laikymu, bet vėliau prokurorai sutiko panaikinti kaltinimus mai nais į oficialius policijos perspėji mus. Tai reiškia, kad jie pripažino laikę narkotikų. Artimieji sukrėsti
E.Kemeny-Rausing šeima antra dienį paskelbė, kad labai liūdi dėl savo mylimos dukters mirties. „Eva 20 metų buvo atsidavusi žmona ir keturių labai mylėtų bei nuostabių vaikų motina, – teigia ma šeimos pareiškime. – Per savo trumpą gyvenimą ji padarė didžiu lį filantropinį poveikį, parėmė daug labdaringų tikslų, ne tik finansiš kai, bet ir panaudodama savo as meninę patirtį.“ Rausingų šeima taip pat paskel bė pareiškimą, kuriame tvirtina, kad buvo labai sukrėsta ir nuliūdo išgirdusi apie tragišką savo mar čios mirtį. H.K.Rausingo pusseserė Kirsten sakė, kad šios naujienos yra „la bai, labai tragiškos“. „Narkotikai yra blogis, – sakė ji laikraščiui „The
Daily Telegraph“. – Jie Hansui ir jo žmonai problema buvo daug me tų, bet esu įsitikinusi, kad Hansas Kristianas neturi nieko bendra su jos mirtimi.“ Labdaros fondas „Action on Ad diction“, kurį H.K.Rausingas ir jo žmona rėmė, paskelbė, kad jo dar buotojus sukrėtė moters mirtis. „Netrokšdama jokio viešo pri pažinimo Eva savo nuostabiai dos niu rėmimu šiam ir kitiems labda ros fondams per daugiau kaip 20 metų padėjo tokiai daugybei žmo nių. Reiškiame savo nuoširdžiausią užuojautą Evos šeimai dėl šios di delės netekties“, – sakė fondo at stovas. Vaikai liko be motinos
H.K.Rausingas ir jo žmona daug laiko praleisdavo Barbadose, kur jiems priklausė 11 miegamųjų na mas. Sutuoktiniai susilaukė ketu rių vaikų, jauniausiam dabar yra 11, o vyriausiam – 17 metų. Šeim os, kur iai vad ovauja H.K.Rausingo tėvas Hansas, turtas vertinamas 4,3 mlrd. svarų ster lingų, kaip nurodoma šiųmečia me laikraščio „The Sunday Times“ turtuolių sąraše. Bendrovės 86 metų savinin kas Hansas į Angliją atsikraustė 1980-aisiais, norėdamas išvengti di delių mokesčių Švedijoje, ir su žmo na Marit gyvena didžiulėse valdose Rytų Sasekse, Anglijos pietuose. BNS, BBC, CNN inf.
13
ketvirtadienis, liepos 12, 2012
menas ir pramogos diena.lt/naujienos/laisvalaikis
I.Veisaitei – Goethe’s apdovanojimas 2012 m. rugpjūčio 28 d. Veima re vyksiančioje 58-ojoje Johanno Wolfgango Goethe’s apdovanoji mų ceremonijoje bus pagerbta ir lietuvių literatūrologė bei teatro logė Irena Veisaitė (nuotr.). Jai me dalis bus įteiktas už vokiečių kal bos populiarinimą.
Staigmena: per naująjį LNDT sezoną vadinamoji keturiasdešimtmečių režisierių karta žada atgaivinti lie
tuvių ir pasaulinę klasiką.
Kęstučio Vanago (BFL.) nuotr.
Naujajame LNDT sezone – moderni klasika
Vakar nuo Lietuvos nacionalinio dramos teatro (LNDT) stogo atsiveriančią Vilniaus senamiesčio panoramą stebėjo neįp rastai gausi minia. Būtent šioje netradicinėje erdvėje pristaty tas 73-iasis teatro sezonas. Teatras atgimsta
Iki Naujųjų metų LNDT planuo ja parodyti daugiau negu 100 re pertuarinių spektaklių. Tarp jų – ir didelio teatralų bei žiūrovų dėmesio sulaukę Oskaro Koršu novo „Išvarymas“, Jono Vaitkaus „Visuomenės priešas“, kitos praė jusio sezono premjeros. Pirmuoju būsimojo 73-iojo sezono ledlau žiu taps režisieriaus O.Koršunovo spektaklis pagal Justino Marcin kevičiaus poemą „Katedra“. LNDT praėjusius metus apžvel gė ir planus pristatė teatro generali nis direktorius Martynas Budraitis, LNDT meno vadovas Audronis Liu ga ir pirmosios naujo sezono prem jeros režisierius O.Koršunovas. „Praėjęs sezonas pirmiausia buvo pokyčių ir naujovių metas šio teat ro kontekste“, – reziumavo M.Bud raitis. „Šiandieną, jau gyvendami pasiruošimo rudens darbams rit mu, skaičiuojame įkvepiančius re zultatus. Praėjusį sezoną prista tėme 11 premjerų, tarp kurių – ir garsiausių lietuvių režisierių, tokių kaip O.Koršunovas, Eimuntas Nek rošius, J.Vaitkus, Cezaris Graužinis bei kt., pastatymai, ir eksperimen tiniai teatro projektai“, – pasakojo LNDT vadovas. Pasak jo, įdiegus naują kaino daros ir bilietų platinimo sistemą, žiūrovų lankomumas ūgtelėjo 20 proc., o pajamos išaugo 40 proc. „Po ilgo laiko šio teatro spektak liai buvo nominuoti ir laimėjo Auk sinius scenos kryžius“, – džiaugė si M.Budraitis. Jis taip pat pabrėžė, kad 72-ojo sezono metu į LNDT ak torių trupę įsiliejo pripažinti lietu vių aktoriai – Dainius Gavenonis, Rasa Samuolytė, Nelė Savičenko, Vytautas Anužis, Martynas Ne dzinskas ir Monika Vaičiulytė.
simus gvildenantį teatro reiškinį. „Just.Marcinkevičiaus „Katedro je“, be patriotinės linijos, be galo svarbi yra menininko linija. Čia ir glūdi man įdomiausias pjesės ra kursas – menininko, vadinamojo kūrėjo, statytojo, naujų idėjų ne šėjo, ir jį supančios visuomenės santykis. Kur tokio kūrėjo vieta – ar jis atskalūnas, ar nedalijama tos visuomenės dalis? Kur gimsta idėja ir kada ji imama idealizuoti? Galų gale ar pačiai visuomenei rei kia tokių idėjų? Yra ne viena tema, kuri šioje pjesėje suskamba be ga lo įdomiai. Todėl mano spektak lio vizija yra šiuolaikinė „Katedra“ – ta, kurią pirmiausia kiekvienas mūsų turime atkurti savyje“, – kalbėjo režisierius.
Oskaras Koršunovas:
Mano spektaklio vi zija yra šiuolaikinė „Katedra“ – ta, kurią pirmiausia kiekvie nas mūsų turime at kurti savyje.
O.Koršunovo teigimu, tokio po būdžio ir tematikos kūrinio jis neį sivaizduoja jokiame kitame teatre. „Praėjęs LNDT sezonas, pagaliau ir iš pradžių rizikingu projektu lai kyto „Išvarymo“ sėkmė, suteikia polėkio. Matau, kad šis teatras turi visas galimybes – ir stiprią aktorių trupę, ir tą sveiką entuziazmą bei avantiūrizmą. Ne tik norisi, bet ir reikia statyti „Katedrą“ čia ir šian dien“, – teigė O.Koršunovas. Sušiuolaikinta tai, kas sena
Pagrindinė tema – menas
Pirmosios naujo LNDT sezono premjeros režisierius O.Koršu novas būsimą spektaklį pristatė pirmiausia kaip ideologijos klau
LNDT meno vadovas A.Liuga, pristatydamas naujame sezo ne vyksiančias premjeras, akcen tavo, kad visi būsimi spektakliai bus kuriami pagal klasikines pje
ses. „Galima sakyti, kad praėjęs LNDT sezonas buvo pažymėtas šiuolaikiškumo ir socialinio bei politinio teatro ženklu. Jis pro vokavo, kėlė visuomeninius klau simus ir gvildeno nepatogias te mas. Norisi, kad naujasis sezonas būtų kitoks. Pirmiausia – giliau ir įvairiais rakursais žvelgiantis į šiandienį žmogų. Naujuose se zono spektakliuose tęsime kalbą apie individą ir visuomenę, bet šią plačią temą siesime su kla sikiniais siužetais, su įvairių lai kotarpių – nuo antikos iki mūsų dienų – kūriniuose perteikiama žmogaus samprata. Visus sezono kūrinius aš pasiūliau režisieriams statyti, ir pirmiausia pats jaučiu atsakomybę už būsimus rezulta tus“, – pasakojo A.Liuga. Pasak LNDT meno vadovo, visų prem jerų bendri bruožai yra tai, kad jose per nacionalinę bei pasaulinę klasiką bus vaizduojami skirtin gi mūsų dienų herojai ir jas sta tys vienos kartos režisieriai – ke turiasdešimtmečiai. Per naująjį sezoną teatras pri statys penkias premjeras. Viena jų – jau minėtas O.Koršunovo spek taklis pagal Just.Marcinkevičiaus „Katedrą“. 73-iąjį sezoną baigs an tikinės dramos interpretacija – Eu ripido „Bakchantes“ režisuos Gin taras Varnas. Viena svarbiausių antikinių pjesių, stipriai paveikusi XX a. Europos dramaturgiją, Lietu vos scenoje bus statoma pirmą kar tą. Spektaklį pagal pasaulyje garsią vengrų klasiko Ferenco Molnáro pjesę „Lilijomas“ statys tarptauti nį pripažinimą pelnęs jaunas veng rų režisierius László Bagossy. Šiuo spektakliu LNDT pradeda naują bendradarbiavimo su užsienio me nininkais etapą. Mažojoje salėje re žisierė ir LNDT trupės aktorė Birutė Mar statys kamerinį spektaklį Bori so Pasternako, Marinos Cvetajevos ir Rainerio Marios Rilke’s 1926 m. laiškų bei poezijos motyvais. VD inf.
Šiais metais Goeth e’s inst it u to prezidentas Klausas Dieteris Lehm ann as ofic ial iu Vok iet ijos Federacinės Respublikos ordinu apdovanos dar du nusipelniusius kultūros žmones – kazachų teat ro režisierių Bolatą Atabayevą ir bosnių rašytoją Dževadą Karaha saną. Goethe’s instituto sprendimu šiais metais Goethe’s medaliais siekiama pagerbti iškilius žmones, priklausančius visuomenei, kurią smarkiai paveikė struktūrinė na cionalinių valstybių pertvarka ar jų likvidavimas. „Laureatams teko patirti karą, represijas, persekiojimus ir trėmi mus. Vykdydami kultūrinę veiklą jie ragina atvirai kalbėti apie na cionalines žaizdas, nepamirštant ir socialinių šiandienos sunku mų. Jie rodo pilietinę drąsą, kal ba ryžtingu balsu ir tiki žodžio galia“, – teigiama atrankos komi sijos sprendime. I.Veisaitė yra žinoma Lietuvos inteligentijos atstovė. Ji paskelbė per 200 straipsnių Lietuvos ir už
Martyno Kundroto (Goethe’s institutas) nuotr.
sienio spaudoje, yra užsienio li teratūros vadovėlio bendraauto rė ir kelių knygų sudarytoja. Nors I.Veisaitė iki šiol gyvena Lietuvo je, kurioje kaip žydė buvo perse kiojama nacių, ji visada pasisakė už susitaikymą ir kultūrinį dialo gą su Vokietija. Tai teigia atrankos komisija. Ji, net esant sudėtin goms aplinkybėms, nuolat rūpi nosi kultūra. Žodis jai reiškia gy venimo strategiją. VD inf.
14
ketvirtadienis, liepos 12, 2012
menas ir pramogos „Vilniaus diena“ rekomenduoja
KUR? Šiuolaikinio meno centre, Vokiečių g. 2. KADA? Šiandien 18 val. KIEK? 6 litai.
KUR? Trakuose, Karaimų g. 57, laive „Galvė“. KADA? Liepos 13 d. 19.30 val. KIEK? 23–63 litai.
KUR? Lūksto ežero pakrantėje, Varniuose. KADA? Liepos 14 (nuo 18 val.)–15 d. KIEK? 43 litai.
Kino eksperimentai
Džiazas ant vandens
Metas pajudėti
Rudolfo Levulio eksperimentinis filmas „Diskoteka“ sukelia dau gialypius jausmus: ir nostalgiją, ir liūdesį, ir susirūpinimą, ir neri mą, ir smalsumą. „Diskoteka“ sudaryta iš daugybės epizodų, as mens ar žmonių grupės istorijas pasakojančių vaizdu, judesiu. Fil me skamba Alinos Orlovos muzika.
Džiazas Trakus pastaruoju metu garsina neką mažiau nei pilis ir kibinai. Šį džiazo vakarų ant vandens, plaukiančiame „Galvės“ lai ve, ciklą jau penktadienį papildys svinguojanti „Swinging Band“: Vytautė Pupšytė (vokalas), Andrejus Polevikovas (klavišiniai), Andrius Kairys (mušamieji), Denisas Murašovas (kontrabosas).
Jau šį savaitgalį Lūksto ežero pakrantėje įsikūrusią poilsiavietę už lies nebe bliuzinių gitarų garsai, o nenutrūkstamas 20-ies valandų muzikos, garso ir šviesų šou. Kas vasarą gali būti geriau už gamto je, nuostabaus ežero paplūdimyje, skambančią muziką, atliekamą geriausių Lietuvos klubinės scenos veikėjų?
KUR? Mok ytojų namų kiemelyje, Vilniaus g. 39. KADA? Šiandien 20 val. KIEK? Nemokamai.
KUR? Šiuolaikinio meno centro kiemelyje, Vokiečių g. 2. KADA? Liepos 13 d. 22.30 val. KIEK? 10 litų.
KUR? „Jaltos“ restorane, Vykinto g. 17A. KADA? Šiandien 19 val. KIEK? Nemokamai.
KUR? Teatro sąjungoje, Teatro g. 8. KADA? Šiandien 19 val. KIEK? 30 litų.
Hiphopo poezija grįžta
Rytai, verti „Oskaro“
Tapyba ir žodis
Hirosima, mano meile
Jau 16 metų kolektyvo „G&G Sindikatas“ penke tukas – Svaras, Donciavas, Pushaz, Kastetas ir Ma mania – ošia išvien ir, atrodo, nė nesirengia su stoti. Daugelį miestų ką tik aplėkę hiphopo die vai grįžta į Vilnių.
„Kine po žvaigždėmis“ – „Oskaru“ apdovanotas Irano režisieriaus Asgharo Farhadi šedevras „Iš siskyrimas“. Drama pasakoja istoriją apie pasi rinkimus ir žmogiškąsias vertybes: meilę, atsa komybę bei pasiaukojimą.
„Limono periodo“ vakaras. Jame bus pristatoma ankstyvoji tapytojo Vilmanto Marcinkevičiaus kūryba. Limonas – šiandien Lietuvoje ir užsieny je gerai žinomo tapytojo pravardė studijų metais, 1994-aisiais.
Užupio dramos teatras pristato premjerą pa gal šiuolaikinės prancūzų rašytojos ir režisierės Marguerite Duras kūrinį. Tai meilės istorija, tem doma ant Hirosimos numestos atominės bom bos šešėlio.
tv programa
LTV
6.00 Labas rytas. 9.00 „Komisaras Reksas“ (N-7) (k). 10.00 „Hartlando užuovėja“ (k). 11.00 LRT vasaros studija. Tiesioginė Lietuvos radijo laida. 12.00 LR Prezidentės Dalios Grybauskaitės spaudos konferencija. Tiesioginė transliacija. 12.30 „Senis“ (N-7) (k). 13.45 „Tuk tuk Indija“ (3). 14.50 Žinios. 15.10 „Komisaras Reksas“ (N-7). 16.00 „Hartlando užuovėja“. 17.05 „Senis“ (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.35 Sportas. 18.40 Orai. 18.45 Mūsų dienos – kaip šventė. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 20.40 Verslas. 20.45 Kultūra. 20.50 Sportas. 20.55 Orai. 21.00 Lietuvos liepsna. 21.15 Kine kaip kine. 21.45, 22.15, 23.30 Psichologinis detektyvas „Vyrų vasara“ (1970 m.) (N-7). 22.10 Loterija „Perlas“. 23.15 Vakaro žinios. 23.20 Sportas. 23.25 Orai. 0.00 Pasaulio dokumentika. „Kankinimai“ (Švedija, 2009 m.) (2).
LTV 21.15 val.
LNK
6.20 „Nickelodeon“ pristato. „Smalsutė Dora“. 6.50 „Keista šeimynėlė“ (k). 7.20 Juokas juokais (k). 7.50 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) (k). 9.45 Pirmas kartas su žvaigžde (N-7) (k). 10.15 Kažkas atsitiko (N-7). 10.45 Muzikos festivalis „Laumės juosta 2011“ (2) (k). 13.10 „Nickelodeon“ valanda. „iKarli“ (8). 13.40 „Keista šeimynėlė“. 14.10 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 16.10 KK2 (N-7). 17.10 Nuo... Iki... 18.10 „Šeimynėlė“ (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.10 Sportas. Orai. 19.15 „Namai, kur širdis“ (N-7). 20.00 „Pavogta laimė 3. Pavojinga sąjunga“ (N-7). 21.00 Pirmas kartas su žvaigžde (N-7). 21.30 Juokas juokais. 22.00 Žinios. Verslas. 22.19 Sportas. Orai. 22.35 „Mentalistas“ (N-7). 23.35 „Taikinys“ (2) (N-7). 0.30 „Trauma“ (8) (N-7). 1.25 Sveikatos ABC (k).
TV3
6.45 Teleparduotuvė. 7.00 „Kempiniukas Plačiakelnis“. 7.25 „Simpsonai“.
LNK 19.15 val.
7.55 „Hana Montana“ (4, 5). 8.55 „Meilės sūkuryje“. 10.00 „Pasmerkti“. 11.00 Komedija „Kelei nuo Džastino“ (JAV, 2003 m.). 12.35 Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai. 13.10 „Bakuganas“. 13.40 „Nepaprastas pasaulis“. 14.10 „Ant bangos“ (5). 14.40 „Kempiniukas Plačiakelnis“. 15.10 „Simpsonai“. 15.40 „Meilės prieglobstis“. 16.40 „Paveldėtojai“. 18.45 TV3 žinios. 19.00 TV3 sportas. 19.05 TV3 orai. 19.10 Ką manai? 20.10 „Be namų“. 21.00 Ūkininkas ieško žmonos. 21.35 TV3 vakaro žinios. 21.50 TV3 sportas. 21.55 TV3 orai. 22.00 „Aferistas“. 23.00 Siaubo f. „Pabaisa atrakcionų parke“ (JAV, 2009 m.). 0.50 „Įstatymas ir tvarka. Operatyvinių tyrimų skyrius“.
BTV 6.30 7.00 7.25 8.00 9.00 9.30
Televitrina. Žinios (k). Smagiausios akimirkos. Lietuvos žinių tyrimas (N-7). „Kviečiu vakarienės“. „Miesčionys“ (N-7).
TV3 22.00 val.
10.00 „Margoša: moterimi negimstama“. 11.00 „Be namų negerai: naujas gyvenimas“. 12.00 „Ekstrasensų mūšis“ (N-7) (k). 13.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 14.00 „Liejyklos gatvė“ (N-7) (k). 15.00 „Srautas I“ (N-7). 16.00 „Baimės faktorius“ (N-7). 17.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 18.00 Žinios. 18.19 Sportas. 18.23 Orai. 18.25 „Liejyklos gatvė“ (N-7). 19.25 „Zaicevas + 1“ (N-7). 20.00 Žinios. 20.15 Verslas. 20.19 Sportas. 20.23 Orai. 20.25 Tarptautinis atlikėjų konkursas „Naujoji banga 2011“. 1.15 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 2.20 „Galileo: norintiems žinoti“. 2.50 „Bamba“ (S).
Lietuvos ryto TV 6.14, 13.15 TV parduotuvė. 6.30 Ryto reporteris. 7.45 Lietuva–Londonas. 8.00 Ryto reporteris. 9.15 Vasara su Asta. 10.15 Girių takais. 10.55 Dok. f. „Ar Stalinas grįžta?“ (N-7). 12.00 Lietuvos diena. 13.00 Lietuva–Londonas. 13.45 Skonio reikalas. 14.45 Vasara su Asta.
BTV 20.25 val.
15.45 Dok. f. „Adolfas Hitleris“ (N-7). 16.00, 17.00, 18.00 Žinios. Orai. 16.10 Dok. f. „Adolfas Hitleris“ (tęs.) (N-7). 17.20 Lietuva tiesiogiai. 18.20 Vasara su Asta. 19.20 Pašėlę TV pokštai (N-7). 19.55 Dok. f. „Nužudyti Bin Ladeną“ (N-7). 21.00 Reporteris. 21.52 Orai. 21.55 Lietuva–Londonas. 22.10 Lietuva tiesiogiai. 22.45 Vasara su Asta. 23.45 Pasaulio krepšinio apžvalga. 0.20 Reporteris. 1.12 Orai. 1.15 Dok. f. „Adolfas Hitleris“ (N-7).
SPORT1
12.00 Televitrina. 13.00, 19.00, 21.00, 23.00 Žinios +. 13.15, 21.15 Golfo pradžiamokslis. 13.45 Kelias į Londoną. 14.15 Ispanijos ACB krepšinio lyga. Madrido „Real“–„Zaragoza“. 15.40 Angliškojo biliardo „Premier“ lyga. 17.25 Lietuvos krepšinio lyga. Klaipėdos „Neptūnas“–Kauno „Žalgiris“. 19.15 Sporto metraštis. 19.25 Ispanijos ACB krepšinio lyga. Madrido „Estudiantes“– „Barcelona Regal“. 21.45 Olimpinės žaidynės. 22.00, 23.15 Profesionalų boksas. D.Garcia ir J.Romero (2010 m.).
lietuvos ryto tv 19.55 val.
ją-ekspeditorių, vadybininką-ekspeditorių ir prekybos agentą. Tel. 8 611 45 000. 957451
Terminuotam darbui Lentvaryje reikalingi pagalbiniai (-ės) darbuotojai (-os) (langų gamyba). Darbas prie staklių, langų profilių gaminimas, plastiko surinkimas, langų apkaustų uždėjimas, frezavimas, virinimas, metalo pjovimas. Registruotis darbo dienomis 9-16 val. tel. 8 620 68 855, 8 650 34 654.
ketvirtadienis, liepos 12, 2012
959483
UAB „IRDAIVA” reikalingi dirbti Vilniuje: betonuotojai, tinkuotojai, staliai-dailidės, fasado šiltintojai, apdailininkai, plytelių klojėjai. Kontakt. tel. 8 659 38 437, 8 659 38 480, 8 659 38 414. 959171
Verpimo įmonei Vilniuje reikalingi darbininkai. Apmokome. Tel. (8 5) 260 1970, 8 698 34 551, skambinti darbo dienomis nuo 9 iki 16 val. 961027
paslaugos statybos ir remonto Gamina medžio masyvo vidaus duris iš uosio, ąžuolo. Kokybę garantuoja. www.vidinesdurys.lt. Tel. 8 689 44 984, e. paštas vidinesdurys@zebra.lt. 955284
Technikos remonto
Pramogos: populiariausiame Lietuvos kurorte galima ne tik maudytis jūroje, bet ir pasiirstyti Birutės
parko tvenkinyje.
Organizatorių nuotr.
SKUBIAI IR NEMOKAMAI IŠVEŽA nenaudojamą buitinę techniką – šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8 641 99 000, www.kaunakiemis.lt.
Nebyli grafų gyvenimo istorija
951181
Visų kompiuterių ir televizorių taisymas Vilniuje, Žalgirio g. 131, tel. (8 5) 275 4665; www.pc-help.lt. 933624
Kelionių
219-(2.15.1.21-MP2). Planavimo tikslas: nekeičiant žemės sklypo tikslinės paskirties ir bendrojo plano sprendinių, patikslinti sklypo ribas ir planuojamos teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą. Planavimo organizatorius: UAB „Daltonas“ (į. k. 26077688), J.Jasinskio g. 16, Vilnius. Informaciją teikia Kęstutis Taletas, tel. (8 5) 254 6871, e. paštas kestutis@ taletas.lt. Detaliojo plano rengėjas: UAB „Regroup261 projektavimas”. Tel. 3653, 261 Informacija 3655, 261teikiama 3659 tel. (8 5) 262 0353, 8 671 14 216, Lukiškių g. skelbimai@vilniausdiena.lt 5-306, Vilnius, info@regroup.lt. Su parengtu detaliuoju planu galima susipažinti nuo 2012 05 23 iki 2012 06 21 darbo dienomis pas projekto rengėją. Parengto detaliojo plano vieša paslaugos ekspozicija nuo 2012 06 06 iki 2012 06 21 Šnistatybos remonto piškių seniūnijos ir patalpose, A.Juozapavičiaus g. 10A, Vilnius. susirinkimas: Sienų, grindų Viešas apšiltinimas į oro detaliojo tarpus. plano sprendinių viešaspolistireno aptarimas granulėvyks 2012 Ekovata, termoputa, m. birželio val.7Lukiškių g. 5, 235 kab., mis. 1 kv. 22 m d. – 11 nuo Lt. Konsultuojame, dirbame Planavimo visoje Lietuvoje. Tel. 8 pateikimo 689 68 Vilniuje. pasiūlymų 528. planavimo pasiūlymai ir pastabos teitvarka: 982862 kiami projekto rengėjui arba organizatoriui raštu iki viešo susirinkimo pabaigos. PlanaKelionių vimo dokumentų sprendinių pasiūlymų apIš/į Londonąasmenys saugiai, gautą greitaiatsakymą, vežame siunskundimas: kad į tinius. Lietuvoje pristatome parengtame iki durų. Tel.pla8 jų pasiūlymus neatsižvelgta Statybos įmonei reikalingi kelioInformacija darbininkai 687 58 503, +44 778 627apskųsti 1449. navimo dokumente, gali Valstybinės ir– www.lietuvalondonas.com. apželdintojai. Kreiptis tel. (8 5)inspekcijos 231 6179, teritorijų planavimo ir statybos 987670 8 663 52500.ministerijos Vilniaus teritorijų prie Aplinkos Vežame poilsiautojus iš Vilniaus, Kauno975124 į planavimo ir statybos valstybinės priežiūros Palangą, Šventąją (ir atgal), nuo 35siūlo Lt. Tel. UAB „Šeimos medicinos klinika“ darskyriui, A.Juozapavičiaus g. 9, Vilnius, per 8 699 99 965, 8 612 22 227.bendrosios prakbą šeimos 975435 į mėnesį nuogydytojams jiems išsiųstoirlaiško (atsakymo tikos slaugytojams. Informacija pateiktą pasiūlymą) gavimo dienos.tel. 8 618 960590 37 721. Įvairūs 975626 INFORMACIJA APIE TERITORIJŲ PLANAVIMĄ. Kita Pranešame apie kartojamą visuomenės inforĮvairūs mavimo procedūrą parengto žemės sklyINFORMACIJA APIEdėl TERITORIJŲ PLANAVIMĄ.Dobrovolės Pranešame, kad pradedamas rengpo k. (5,1100 ha, sklypo Įmonei reikalingi aukštalipiai. Tel. 8kad. 650Nr. 91 ti žemės S.Dariaus ir S.Girėno g. 0101/0164:31), Panerių seniūnijoje, Vilniuje, 253, 8 699sklypų 98 086. (kad. Nr.plano. 0101/0080:180) ir S.Dariaus ir 973725 detaliojo Planavimo pagrindas – 2012 S.Girėno g. 34 (kad. Nr. 0101/0080:161) m. balandžio 12 d. Detaliojo teritorijų planaviNaujininkų sen., Vilniuje, detalusisperdaviplamo organizatoriaus teisiųlogistika ir pareigų Transportas, nas. Planavimo pagrindas – 2011 m. – mo sutartis Nr.d.042042. Planavimo tikslas gruodžio 29įmonė detaliojo plaKonditerijos priims įteritorijų darbąbendrojo Vilniaus pakeisti žemės tikslinę paskirtį pagal navimo vairuotoją-ekspeditorių, organizatoriaus teisių irvadybininpareigų regione plano sprendinius, padalyti sklypą,Planavinustatyti perdavimo sutartis Nr. 042018. ką-ekspeditorių ir prekybos agentą. Tel.De-8 teritorijos naudojimo ir tvarkymo mo tikslas – nekeičiant žemėsrežimą. tikslinės 611 45 plano 000.ir organizatorius taliojo – UAB „4Real“, paskirties bendrojo plano sprendinių, 976056 A.Goštauto g. 5-79, Vilnius, tel.planuojamos 8 698 20 198. sujungti sklypus, nustatyti Projekto rengėjas – UAB „RV architektų stuteritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą. Planavimo organizatorius ValdasParengNadija“, Pamėnkalnio g. 28-2, –Vilnius.
Viešas aptarimas vyks 2012 m. birželio 18 d. 18 val. Pamėnkalnio g. 28-2. Informacija teikiama tel. 8 698 13 100. Planavimo pasiūlymai ir pastabos teikiami planavimo organizatoriui ir projekto rengėjui raštu ir telefonu iki viešo aptarimo dienos. Atmestų planavimo pasiūlymų pareiškėjai detaliojo plano sprendinius bei viešo svarstymo procedūras gali apskųsti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (A.Juozapavičiaus g. 9) per mėnesį nuo pareiškėjams registruoto pranešimo įteikimo dienos.
15
skelbimai
siūlo darbą
960851
Parengtas Nacionalinės žemėspateikiami tarnybos prie navimo pasiūlymai ir pastabos Žemės irūkio ministerijosžodžiu Vilniaus rajono žerengėjui organizatoriui ir raštu.
987778 mėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymas dėl
Informuojame, žežemės sklypo kad (kad.yra Nr. suderintas 4142/0400:228), mės ūkio paskirties sklypo, kad. Nr. Vilesančio Šatrininkųžemės k., Šatrininkų sen., 4127/0200:195, esančio Garnapališkių k.,proniaus r. sav., formavimo ir pertvarkymo Nemenčinės sen., Vilniaus formavimo jekto patvirtinimo 2012 m.r.,gegužės 10 d. Teir ritorijų pertvarkymo projektas. Įsakymas 2012UAB planavimo dokumento rengėjas m.„EFFECTIVUS“. liepos 4 d. Nr. Tel.48VĮ-(14.48.2.)-2907. 8 646 15 887, e. paštas Planavimo organizatorius: Jurgis Smaliueffectivus@gmail.com. kas. Dokumento rengėjas: UAB „Nigran-961170 687Kareivių 58 503,g.+44 778 Vilnius. 627 1449. da“, 19-138, Tel.Informaci(8 5) Sodininkų bendrijos METALURGAS . nariams! ja 7309. – www.lietuvalondonas.com 213 2012 06 10 11 val. šaukiamas ataskaitinis974465 987848
rinkiminis SUSIRINKIMAS, kuris vyks Kelmi-
Vežame poilsiautojus iš Vilniaus, Kauno į Parduodamas įkeistas BUAB „Viva Victojos sodų 20-oji g.nekilnojamasis 13.(irDarbotvarkė: 1. Veiklos Palangą, Šventąją atgal), nuo 35 Lt.– Tel. ria“ priklausantis turtas ataskaita 2. Revizoriaus atas8 699 99 ir965, 8 612 22 227. parduotuvė sutvirtinimas. kavine, administracinėmis ir tvirtinimas. 3. Sąmatos tvirtinimas. ir kaita gyvenamosios patalpomis, esanti Zara-975416 4. Įvairūs klausimai. 5. Pirmininko rinkimas. sų g. 5, Vilniuje, už didžiausią pasiūlytą, 6.ne Revizoriaus mažiau bet mažesnęrinkimai. nei 1 100Susirinkus 000 Lt kainą. Pa- nei pusei renkamos bendrijos narių, pakartotinis susirinkiraiškos 30 dienų nuo paskelbimas bus šaukiamas 2012telefonu 06 24 118val. mo. Daugiau informacijos 614toje Kita vietoje (ta pati darbotvarkė). Bendri44pačioje 810. BIĮ „Kontrastų biuras“ visu sąrašu parduo-
Įvairūs
987512 jos pirmininkė. da atsargas (įvairias kanceliarines prekes) 960769 Rengiamas žemės sklypų kad. Nr. už didžiausią pasiūlytą, bet ne mažesnę UAB „Nekilnojamojo Turto Projektai” atlie010101020023 ir kad. Nr. 010101020010 neikadastrinius 35Sodų 730 Lt kainą. Pasiūlymai iki ka matavimus Vilniaus r. sav., Birelių 15-ojoje g. Nr.25 ir teikiami Birelių 2012 m. birželio 25 d. imtinai uždaruose voSodų 16-oji sen., g. Nr. Rastinėnų 18 sodininkų Sudervės k., bendrijoSB „Vilma”, kuose administratoriui, jeskl. „Užugiris-2“ skl.kad. Nr.Nr. 234184/0934:0148), ir Nr. 10,UAB Ver-„SBS Nr.bankroto 148 (skl. Legale“, Ukmergės g. 369A, Vilnius. kių sen. Vilniuje, formavimo ir pertvarkyprašom gretimo (neprivatizuoto sodo) Dausklygiau tel.2012 (8tikslas: 5)m.206 0799, 8 611 mo projektas. Planavimo prijungti po Nr.informacijos 147 savininką birželio 8 d. 10 51 518. prie esamų dalįpriklausančio sodininkų bendrival. atvyktisklypų prie jums sklypo ir 971990 josdalyvauti bendro naudojimo Planaviženklinant teritorijos. riboženkliais BoguslaVladislavos Salmanovič turto paveldėtomo organizatorius: Irina Čepienė Jaros- suvo Sovinskio sklypą Nr. 148 arba irprašom lavsisiekti Žemės sklypo formavimo ir val. jųGaidukevič. dėmesiui. Š. m. birželio 27 d. 16Bazesu darbų vykdytoju Jaroslavu pertvarkymo projekto UAB 8Mikašiū„Geadresu Vilniaus r., rengėjas: Pagirių vič, Žalgirio g. 131–213, Vilniussen., (tel. 677 79 odeziniai ir topografiniai darbai“. Pasiūlynų k.,e. SB „Ekspresas”, vyks sklypo kad. 348, paštas topomatik@gmail.com ). Nr. mai ir pastabos priimami 10 darbomatavimai. dienų 960926 4167/1002:0027 kadastriniai nartavičius, Fabijoniškių g. 10-5, Vilnius. poKviečiame informacijos paskelbimo. Kreiptis Žaldalyvauti. Matavimus atlieka Kelionių Projekto rengėjas – UAB „RV architektų girio 88-507,Matavimų Vilnius. Projekto autorė LinUABg.„Baltijos Organizacija”, studija“, Pamėnkalnio g. 28-2,vežame Vilnius. siunIn- Ema Kozyreva, tel. (8 5) 272 8058, 8 659 Iš/į Londoną saugiai, greitai kmenų g.13, Vilnius. Tel. 8 601 71 112. formacija teikiama tel. 8 698iki13durų. 100. Platinius. Lietuvoje pristatome Tel. 8 55 152, el. p. gtdarbai@gmail.com. 976256
paslaugos Pusei Lietuvos vasaros karščius nusprendus kęsti Palangoje, Karščiausi Kelionių pasiūlymai kurorto lankytojams siūloma ne tik gulėti paplūdimyje: Bi navimo pasiūlymų teikimo tvarka – plarutės parko lankytojai kiekvieną vasaros ket virtadienį kvie Kelionių organizatorius Vežame keleivius į Vokietiją, Daniją, Olandipervezimai. ją. Tel. 8 699 01 428, e. paštas KarščiausiKelionių Kelionių A.Vienuolio g.pasiūlymai 6, LT–01104 Vilnius čiami stebėti nebylios kurorto istorijos. Karščiausi pasiūlymai info@gmail.com. Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siuntinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 687 58 503, +44 778 627 1449. Informacija – www.lietuvalondonas.com. 959526
952525
Jau septintus metus gyvuojantis projektas „Birutės parko atspin džiai“ parko lankytojus nuke lia į praėjusio šimtmečio pradžią. Kiekvieną ketvirtadienį 18–19 val. parke – prie didžiojo tvenkinio, saloje ar prie dvaro rūmų – galima sutikti autentiškais XX a. pradžios drabužiais pasidabinusius senuo sius dvaro šeimininkus: grafus, taip pat jų svečius – merginas bei jauną porą, mažąją grafaitę, so dininką ar tarnaites, skubančias patiekti vakarinės arbatos. Ši ar batos gėrimo ceremonija tvenki nio saloje skambant smuikininko atliekamoms melodijoms – regi nys, kurį stebintys parko lankyto jai pasijunta, tarsi jiems prieš akis nebyliai piešiama graži grafų gy venimo istorija. Po parką vaikštantys personažai su lankytojais nebendrauja – taip siekiama išlaikyti paslaptingumą, solidumą ir senovinę dvasią. Į vi sus smalsių praeivių užduodamus klausimus „Birutės parko atspin džių“ herojai atsakyti gali vienin tele fraze: „Šiuo metu Palanga yra nuostabi, ar ne taip?“ „Nebylus trylikos personažų pasivaikščiojimas po parką su kuria atmosferą, lankytojus nu keliančią į praėjusio šimtmečio pradžią. Poilsiautojams tai labai patinka. Sulaukiame net nuolati nių stebėtojų, kurie kiekvieną sa vaitę ateina pasigrožėti piešiama istorija“, – sakė šio projekto su manytoja ir įgyvendintoja Palan gos kultūros centro renginių reži sierė Aušra Latonienė. Kad po parką vaikštantys per sonažai atrodytų tikroviškai bei įtikinamai, projekto įgyvendinto jai turėjo gerokai paplušėti. „Pir miausia teko perversti visas senas grafų Tiškevičių giminės nuo traukas, saugomas tiek Palango je, tiek Kretingos muziejuje. Pa gal jas kūrėme kostiumus“, – sakė
A.Latonienė. Šiais metais senųjų grafų kostiumai atnaujinti ir pri taikyti vasaros periodui.
Aušra Latonienė:
Teko perversti visas senas grafų Tiškevi čių giminės nuotrau kas, saugomas tiek Palangoje, tiek Kre tingos muziejuje. Pa gal jas kūrėme kos tiumus.
Autentiškumo šiam projek tui suteikia ne tik tiksliai atkur ti grafų laikotarpio drabužiai, bet
Kitos
irNestandartinių kitos šimtmbaldų ečiųgamyba. istorijąAukšta atkarkokyto čios kaina. detalės – parko tvenki. Tel. bėjan – žema www.guobosbaldai.lt 8 656 69 099. ny je plau kiojanti valtis, nuo sau 760904 lės saugantys skėčiai, vaikiškas vežimėlis, dviratis. Projekto įgy vendintojai patys ne tik siuva dra bunekilnojamąjį žius, bet ir kuria kitturtą as reikalin gas de t a l es. Jiems la b ai pabutas deda Palanir Parduodamas dviejų kambarių par o darbužuo tojai. S.Nėries g. 1A. Tel. goskcentre, bažnyčios, ką galvojau, kas galė 8 „Il 603gą62lai 096. tų papuošti parką ir natūraliai įsi955765 lieti į jį. Pirmoji mintis buvo valte lė, kuri galėtų plaukioti tvenkinyje. Tai ir buperkame vo pirmmišką asis daik tas, arba ku išsiBrangiai su žeme Atsiskaitome karto. rįkirsti. įsigVisoje ijomeLietuvoje. šiam pro jektui. Vėlišiau Tel.m8a676 41 kad 155. būtų gražu, pavyz pa niau, 929896 džiui, senovinis skėtis ar grafų lai UAB „BEST COMPANY“ Varėnos r. perka: ko tarpio galvijus, drabužiais kinti merišgi veršelius, avis.vil Sumokame karto. na, skaitPVM. anti kny par rož8yn e 70 Mokame Tel. 8gą613 70ko805, 613 –803, det8al601 ės, į71ku rias(8 praei kreip 558, 310)viai 48 at 323. tų dėmesį“, – apie tai, kaip gimė šis953105 projektas, pasakojo A.Latonienė.
parduoda
perKa
Įvairūs
VD inf.
Kita 2012 04 20 Vilniaus apygardos teismo nutartimi UAB „Joanos avialinijos“ iškelta bankroto byla (c. b. Nr. B2-3323-160/2012). Bankrutuojančios UAB „Joanos avialinijos“ administratoriumi paskirta UAB VERSLO VALDYMO IR RESTRUKTŪRIZACIJOS CENTRAS. Įgaliotas asmuo – V.Česonis, tel. 8 686 83 541. Prašom iki 2012 m. birželio 11 d. imtinai pateikti savo kreditorinius reikalavimus 2012 m. gegužės 2 dienai (bankroto bylos įsiteisėjimo dienai) kartu pridedant kreditorinius reikalavimus patvirtinančių dokumentų tinkamai įformintus nuorašus. Taip pat prašom nurodyti, ar šių reikalavimų įvykdymas yra užtikrintas, nurodyti, kokiu būdu tai yra padaryta. Kreditorinį reikalavimą pateikti Savanorių pr. 262-105, LT-50204 Kaunas. Informacija tel./faks. (8 37) 229 886. 961016
INFORMACIJA APIE TERITORIJŲ PLANAVIMĄ. Parengtas žemės sklypo, esančio Lvovo g. 105A, Šnipiškių seniūnijoje, Vilniuje, sklypo kad. Nr. 0101/0032:986, bendras plotas 0,2419 ha, detalusis planas. Planavimo pagrindas: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2011 07 13 įsakymas Nr. AD30-1732, 2011 08 01 detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis Nr. Paslaptis: į visus praeivių klausimus XX a. pradžios personažai at
sako paprastai: „Palanga yra nuostabi.“
987693
Kelionių organizatorius Kelionių organizatorius
Ar svajojate aplankyti Niujorką? O galbūt, Jus visada žavėjo Las Vegasas – šviesų, kazino, pasirodymų ir viešbučių rojus? Pamatykite Šiaurės Ameriką Atėjo laikasnuostabiąją TIKROMS ATOSTOGOMS! Pasinaudok pasiūlymu ir aplankyk ro- už ypatingą kainą.Šiaurės Vokietijoje su draujaus kampelį Užsisakykite skrydį iki gegužės 15 dienos,nuo ir gais ar šeima. Joninių kruizas Ryga–Stokholmas–Ryga Kelto trivietei kajutei automoleiskitės į nepamirštamą kelionęir 2012 10 110 Lt bilietas bilio perkėlimui iš/į Zasnicą –nakties nuo 300 01–2013 03Jus 21 į trumpiausios Kviečiame vaLt/asmeniui! Niujorkas nuo 2226 Lt karėlį! PAKETO KAINA (32526 + AUTOMOBILIS) Vašingtonas Lt ir linksmybės iki Baltijos jūrojenuo bus ir disko, TIK 899 Lt Bostonas nuo 2588 Lt ryto!
Kelionių organizatorius
KELIONĖS AUTOBUSU KELIONĖS AUTOBUSU KELIONĖS AUTOBUSU Alyvų žydėjimo šventė Duobelėje, Latvijoje Čekijos pilys–Čekijos rojus–Praha Čekijos pilys–Čekijos rojus–Praha– –577 577LtLt (05.26.) – 95 Lt Didingoji Italija ir Kaprio sala – 1747 Lt Didingojinaktis Italija ir Kaprio sala – 1747 Lt Muziejų (05.19/20) Ryga–Saremos Varšuvoje sala–Talinas – 377 Lt – 175 Lt Ryga–Saremos sala–Talinas – 377 Lt577 Lt Čekijos rojus–Praha Šiaurės pilys–Čekijos Italija su poilsiu prie Adrijos–jūros Šiaurės Italija su poilsiu prie –Adrijos Šveicarijos gamtos stebuklai 1397 Ltjūros nuo 1197 Lt nuo 1197 Lt Ryga–Saremos sala–Talinas – 377 Lt Kroatija nuo 990 Lt Kroatija nuo 990 Lt pažintinė) Šiaurės Italija (poilsinė Praha-Viena-Budapeštas nuo 627 Ltnuo 1290 Lt Praha-Viena-Budapeštas nuo 627 Lt Kroatija 990 Lt LĖKTUVUnuo IŠ VILNIAUS: LĖKTUVU IŠ VILNIAUS: Praha–Viena–Budapeštas nuoLt619 Lt Ispanija, Kosta Brava nuo 822 Ispanija, Kosta Malta – 904 Lt Brava nuo 822 Lt Malta – 904 Lt(poilsinės) Graikija, Chalkidikė – 979 Lt IŠ VARŠUVOS Graikija, Cgalkidikė – 979 LtLt Lt Ispanija,Hurgada Kosta Dorada – 999 Egiptas, nuo 935 Ispanija, Kosta Dorada – 999 Lt Ispanija, Alikantė – 1108 Bulgarija nuo 850 Lt Ispanija, Alikantė 1108 Graikija, ––1128 Šri LankaKos nuosala 3500 Lt Lt Graikija, Kos sala – 1128 Turkija, Antalija Lt Lt Kreta nuo 1170 Lt– 1185 Bulgarija, Burgas 1199LtLt Turkija, Antalija Tunisas nuo 770 –Lt–1185 Kroatija, Rijeka – 1279 Lt Lt Bulgarija, Burgas – 1199 Turkija, Marmaris Kroatija, Rijeka(pažintinės – 1289 1279 Lt poilsinės) IŠ VARŠUVOS Bulgarija, Burgas –1289 1199LtLt Lt Turkija, Marmaris Kruizas Nilu nuo 2038 Portugalija,Burgas Algarvė– 1199 – 1899 Lt 2423 Lt Bulgarija, Ltnuo Izraelis–Jordanija–Egiptas LĖKTUVU IŠ VARŠUVOS (poilsinės) Portugalija, Marokas nuoAlgarvė 2634 Lt– 1899 Lt Egiptas, Lt; Bulgarija – Kuba nuoHurgada 5853 Ltnuo 995 LĖKTUVU IŠ VARŠUVOS (poilsinės) 995 Lt; Turkija – 1078 Šri LtLanka – 3500 Egiptas, Hurgada nuoLt;995 Lt;RYGOS: Kreta ––1170 IŠ Bulgarija 995Lt;LtTunisas – 770 Lt LĖKTUVU IŠ VARŠUVOS (pažintinės – poTailandas (pažintinė Turkija – 1078 Lt poilsinė) – nuo 5218 Lt ilsinės): Kruizas Nilu nuo 1440 Lt; Izraelis Šri Lanka – 3500 Lt – Egiptas nuo 1678 Lt; Marokas – 2634 Lt; IŠ VILNIAUS: Kreta – 1170 Lt Kuba – 5853 Lt Egiptas, Tunisas –Hurgada 770 Lt nuo 869 Lt STOVYKLOS LIETUVOJE Ispanija, Maljorka – 1499(pažintinės Lt LĖKTUVU IŠ VARŠUVOS Pasaka nuo 550 Lt; Top Fun 540 Lt; – poilTurkija, Antalija – 889 Lt sinės) Raganė 550 Lt; Energetikas 600 Lt; Kruizas Nilužmogus nuo 1440 Laimingas – taiLtaš! 600 Lt; Izraelis Egiptas Trimitas–520 Lt nuo 1678 Lt Marokas – 2634 Lt Kuba – 5853 Lt STOVYKLOS LIETUVOJE Pasaka nuo 550 Lt Top Fun 540 Lt
vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt A.Vienuolio g. LT-01104 6, LT-01104 Vilnius A.Vienuolio g. 6, Vilnius Tel. (8231 5) 231 3314. Faks. 5) 262 Las nuo 2871 Lt(8262 Tel. (8Vegasas 5) 3314. Faks. (8 5) 91209120 vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt vilnius@vilnius.krantas.lt, Torontas nuo 2382 Lt www.krantas.lt Monrealis nuo 2874 Lt Hiustonas nuo 2964 Lt Dėmesio: Vasaros kruizas Ryga–Stokholmas–Ryga nuo 3464 Lt - Kalgaris Akcija galioja kelionėms iki 2012 08 31. nuo 125 Lt - Bilietų kiekiskasdieninius už specialiąrūpesčius kainą kiekviePamirškite ir atsipaname reise ribotas. Kaina pateikta į abi pusesjūroje! su oro uostų molaiduokite laive Baltijos - kesčiais. Automobilio aukštis turi būti iki 1,85 m. Mėgaukitės saule, vėju ir gera nuotaika. - Rezervacijos Bilietai ne rezervuojami, o parduodamokestis iki 100 Lt mokamas pami iš karto. pildomai. Kruizo kaina pateiktawww.krantas.lt iš išplaukimo uosto. Daugiau informacijos Vietų skaičius ribotas. www.krantas.lt Daugiau informacijos
Pamėnkalnio g. 5/ K.Griniaus g., Vilnius Tel 8-5 262 7777, mob. 8 616 16 777 info@svite.lt, www.svite.lt, www.lek.lt
Graikija, Kreta – piratai 99 Lt 370 Lt Mažieji Laukystos Mažieji Laukystos pirataiLt 370 Lt Bulgarija, Varna – 1099 Holivudo akademija 599599 Lt Holivudo akademija Portugalija, – 2239LtLt Mes jėga 450 Algarvė Lt Mes jėga 450 Lt Žaidimų galaktika 450 Lt Žaidimų galaktika 450 Lt STOVYKLOS Apači indėnaiLIETUVOJE atkeliauja į Lietuvą 450 Lt Apači indėnai Pasaka nuo 550atkeliauja Lt 450įLtLietuvą 450 Lt Avataro nuotykiai kartu Avataro nuotykiai kartu 450 Lt Raganė – 550 Lt Mes šampinjonai 450 Lt Mes šampinjonai 450 Laimingas žmogus – taiLtaš! 600 Aplink pasaulį per 7 dienas 499 Lt Lt Aplink pasaulį per Top Fun 640 Lt Mano pasaulis 595 Lt 7 dienas 499 Lt Mano pasaulis Kitas variantas 359595 Lt Lt Kitas 359 Lt STOVYKLOS Dodi 550variantas Lt UŽSIENYJE Dodi kalbos 550 UŽSIENYJE Lt stovykla Estijoje 1790 Lt Anglų STOVYKLOS STOVYKLOS UŽSIENYJE Bulgarijoje 1699 Lt„Pribrežnyj“ 60 Lt dienai Stovykla Ukrainoje Stovykla Ukrainoje Kroatijoje 21491699 Lt Lt„Pribrežnyj“ Kryme „Saliut“ 60 Lt dienai Bulgarijoje 1699 Lt Kryme „Saliut“ AVIABILIETAI* Kroatijoje 2149 Lt 1699 Lt Juodkalnijoje 1899 Baku nuo 1050 Lt;LtLtMaljorka nuo 500 Lt Bulgarijoje 1699 Anglų kalbos stovykla *kainos į abi2149 puses Kroatijoje Lt Estijoje 1790 Lt AVIABILIETAI* Juodkalnijoje 1899 Lt Delis nuo 1870 Lt;stovykla Tokijas Estijoje – 2229 Lt; Seulas KELTŲ BILIETAI Anglų kalbos 1790 Lt –Ryga–Stokholmas 2308 Lt; Singapūras – 2310 Lt; Bankokas AVIABILIETAI* –Talinas–Helsinkis 2409 Delis Lt; nuoPuketas 1870 Lt– 2610 Lt *kainos į abi pusesLt Talinas–Stokholmas Tokijas – 2229 KELTAI Ventspilis–Nyneshamnas Seulas – 2308 Lt Joninės Baltijos– jūroje (Tallink 3 d. kruizas) Klaipėda–Karlshamnas (spec. pasiūlymas) Singapūras 2310 Lt nuo 105 Lt; Ryga–Stokholmas; Talinas–HelKlaipėda–Kylis (spec. Bankokas – 2409 Lt pasiūlymas) sinkis; Talinas–Stokholmas Klaipėda–Zasnicas Puketas – 2610 Lt (spec. pasiūlymas) Ventspilis–Nyneshamnas Turku–Alando salos–Stokholmas *kainos į abi puses Klaipėda–Karlshamnas (spec. pasiūlymas) KELTAI Klaipėda–Kylis (spec. pasiūlymas) VIZOS Joninės Baltijos (spec. jūroje pasiūlymas) (Tallink 3 d. kruizas) Klaipėda–Zasnicas Į Rusiją nuo 260 Lt; Baltarusiją nuo 85 Lt nuo 105 Lt Turku–Alando salos–Stokholmas Ryga–Stokholmas VIZOS Talinas–Helsinkis Į Rusiją nuo 260 Lt; Baltarusiją nuo 85 Lt Talinas–Stokholmas Ventspilis–Nyneshamnas Klaipėda–Karlshamnas (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Kylis (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Zasnicas (spec. pasiūlymas)
Orai
Šiandien numatomi intensyvūs lietūs, vietomis lis smarkai, griaudės perkūnija, kai kur kils škvalas. Per škvalą vėjo gūsiai sieks 15–20 m/s, vietomis iki 25 m/s. Temperatūra sieks 18–24 laipsnius šilumos. Penktadienio naktį dar galimi smarkūs lietūs su perkūnija, dieną turėtų tik trumpai palyti. Naktį temperatūra bus 12–15, dieną 18–22 laipsniai šilumos.
Šiandien, liepos 12 d.
+21
+20
+22
Telšiai
Šiauliai
+23
Klaipėda
Panevėžys
+22
Utena
+20
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia) teka Mėnulis leidžiasi
4.58 21.49 16.51 0.43 15.43
194-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 172 dienos. Saulė Vėžio ženkle.
+23
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +37 Berlynas +19 Brazilija +26 Briuselis +19 Dublinas +15 Kairas +36 Keiptaunas +13 Kopenhaga +18
Londonas +19 Madridas +33 Maskva +25 Minskas +27 Niujorkas +30 Oslas +17 Paryžius +20 Pekinas +30
orai vilniuje Šiandien
+24
+21
Praha +19 Ryga +22 Roma +26 Sidnėjus +22 Talinas +23 Tel Avivas +34 Tokijas +28 Varšuva +23
Vilnius
Marijampolė
Vėjas
+22
Alytus
0–6 m/s
DATOS
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
+20
+24
+18
+13
3
+15
+20
+17
+11
3
+16
+22
+18
+14
3
1536 m. mirė nyderlandų dvasininkas, humanistas, klasikinės filologijos specialistas, Šiaurės Renesanso atstovas Desiderius Erazmusas. 1904 m. gimė Čilės diplomatas, politikas, poetas, Nobelio literatūros premijos laimėtojas Pablo Neruda. 1910 m. aviatorius ir vienas bendrovės „RollsRoyce“ įkūrėjų Charlesas Stewartas Rollsas tapo pirmąja aviacijos auka Didžiojoje Britanijoje.
šeštadienį 1884 m. gimė italų tapytojas ir skulptorius Amedeo Modigliani.
1937 m. gimė poetė Judita Vaičiūnaitė. 1970 m. mirė lietuvių literatūros istorikas, senosios lietuvių raštijos tyrinėtojas Jurgis Lebedys. 1973 m. gimė Christianas Vieri, buvęs Italijos futbolininkas. 1978 m. gimė JAV aktorė Michelle Rodriguez. 1985 m. gimė norvegų biatlonininkas, olimpinis čempionas Emilis Hegle Svendsenas. 1999 m. mirė kino režisierius Algirdas Araminas.
prizas Šią savaitę laimėkite Marcelo Birmajerio knygą „Vienos moters istorija“.
Romanas „Vienos moters istorija“ gimė kaip kino juostos scenarijus. Pagrindinei romano veikėjai Izabelei Masalvi netrukus sukaks keturiasdešimt. Per vieną bendraklasių susitikimą ji vėl susiduria su Eugenijum Turaciu – šis vėliau ją veda, bet, siekdamas užtikrinti jos ištikimybę ir paklusnumą, nevengia pakelti prieš ją rankos. Naivi, nesugebanti apsiginti ir įskaudinta Izabelė pavirsta savo neįtikimo grožio auka. Marcelo Birmajeris gimė 1966 m. Buenos Airėse. Be daugybės romanų, yra parašęs ir kino scenarijų, kurių vienas laimėjo Naujojo Lotynų Amerikos kino festivalio Havanoje prizą ir „Sidabrinį lokį“ Berlyno festivalyje. M.Birmajeris – vienas iš tvirčiausias pozicijas užimančių savo šalies jaunimo literatūros kūrėjų.
neškite į „Vilniaus dienos“ redakciją Labdarių g. 8, Vilnius. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį, liepos 17 d. Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
1
2
3
4
Bonifacas, Brunonas, Izabelė, Margiris, Sigibertas, Sigitas, Vyliaudė
horoskopai
penktadienį
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusių. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite: DIENA (tarpas) VD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba 2. Iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu at-
Vardai
5
6
7
8
9
10
11
12
Avinas (03 21–04 20). Malonių įspūdžių laikas. Būsite pagirtas ir pats teigiamai save įvertinsite. Galų gale išspręsite svarbias problemas. Saugokite pasitikėjimą savimi. Jautis (04 21–05 20). Labai energingas laikotarpis, įgyvendinkite planus arba rūpinkitės turimu verslu. Būsite fiziškai aktyvus. Treniruokitės arba romantiškai praleiskite laiką. Šiandien venkite alkoholio. Dvyniai (05 21–06 21). Sveika nuovoka padės sėkmingai bendrauti su aplinkiniais. Sugebėsite lengvai apmąstyti praeities įvykius. Nemalonūs dalykai nebepasikartos, jei drąsiai ranka numosite į prietarus. Vėžys (06 22–07 22). Kils pavojus būti suklaidintam ar pernelyg susižavėti tam tikra idėja. Patirsite psichologinį spaudimą. Todėl kruopščiai atlikite savo tiesiogines pareigas ir neapsikraukite naujomis idėjomis. Liūtas (07 23–08 23). Būsite labai jautrus, kitaip vertinsite savo emocijas ir veiksmus. Galbūt tie įvertinimai bus ne visai teisingi, todėl geriau šiandien pailsėkite ir nusiraminkite. Mergelė (08 24–09 23). Būsite įvertintas už gebėjimą konstruktyviai spręsti darbines problemas, tik neužsnūskite ant laurų ir paskubėkite susitvarkyti visus reikalus, nes artėja nelabai palankus laikotarpis. Svarstyklės (09 24–10 23). Tikėtinas romantiškas vakaras su draugu pajūryje. Tik nepiktnaudžiaukite alkoholiu, geriau išsimaudykite jūroje. Tinkamas metas paieškoti kultūrinės veiklos ir susirūpinti sveikata. Skorpionas (10 24–11 22). Kils noras sekti kilniais idealais ir svajoti. Tik per daug nepasiduokite fantazijoms, nes realybė gali smogti skaudžiai. Tinkama diena įsigyti augintinį, susitikti su seniai matytais draugais. Šaulys (11 23–12 21). Laikas patyrinėti savo svajones ir idealus. Lengvai atskirsite vertingus dalykus nuo menkaverčių. Galite kurti ilgalaikius planus, nes sugebėsite teisingai spręsti sudėtingas problemas. Ožiaragis (12 22–01 20). Logiškas mąstymas ir išmintis padės teisingai apsispręsti. Darbo klausimai bus sprendžiami greitai ir nesunkiai. Planuodamas karjerą remkitės seniai įgyta patirtimi. Vandenis (01 21–02 19). Laikas atitrūkti nuo realybės ir pasinerti į svajonių pasaulį. Panagrinėkite sapnus, paklausykite mėgstamos muzikos, paskaitykite – viskas džiugins sielą, suteiks darnos jūsų gyvenimui. Žuvys (02 20–03 20). Tikėtini emocijų protrūkiai ir konfliktai. Būkite atsargus ir kantrus bendraudamas su aplinkiniais. Neskubėkite pateikti savo išvadų, nepalanki diena apibendrinti rezultatus ir kurti naujus planus.