2012-07-13 Klaipeda

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

Penktadienis, liepos 13, 2012

www.kl.lt

162 (19 463)

=2;8A.162;6@ 962=<@

11

pramogĹł

?RQNXa\_Ă› ?VaN /\Ă˜VbYfaĂ›

gidas

Thomo Mann o festivalis ve da ÄŻ NidÄ…

D.Gry­baus­kai­tÄ— ÄŻspÄ—­jo prieĹĄ rin­ki­mus sau­go­tis po­pu­lis­tĹł.

„The Rol­ling Sto­nes“ 50-me­tÄŻ ly­di gan­dai apie ju­bi­lie­ji­nÄŻ kon­cer­tÄ….

Lietuva 7p.

Pasaulis 10p.

T.Ma­nno fes­ti­va­lis su­bu­ria skvar­bios ana­li­ti­nÄ—s min­ties mÄ—­gÄ—­jus.

Tarptautinis Thomo Manno festiva lis, kasmet NidÄ… paverÄ?iantis intelek tualiosios kultĹŤr os oaze melom anams, dailÄ—s, kino bei skvarbios analiti minties mÄ—gÄ—j nÄ—s ams, 16-Ä…jÄŻ kartÄ… buria raĹĄytojo bendr aminÄ?ius iĹĄ Lietuv os bei uĹžsienio viename graĹžiausiĹł Lietuvos kampe liĹł.

ď Ž SambĹŤris

cN_Qb ]N`V

: AU :N[[\

XĂ­_fO\` TR

cNQV[Ă?` XbYaĂ­_\` PR[a _OĂ›Wb` V_ W\ NaZV[VZ\ Th.Manno kultĹŤros centro _N` V_ ZRZ\_VNYV[V` Z ]b\`RYĂ›a\Wb` WNb # Th.Manno aV ZRaNV Ă&#x; aN_]aNbaV[Ă&#x; ir bgVRWb` Festivalyje sveÄ?iuosis memorialinio SR`aVcNYĂ&#x; ;VQ\WR Ob_VN ziejaus nuo mu- siĹł metĹł ir 1997-ĹłjĹł organizuo TN_`Nb` c\XVRĂ˜VĂş _N f Vokietijos knygĹł praÄ—ju- Ä?iuliai Daumanta jamas renginys - jos laureatas s Kirilauskas premi- Jurgis a\W\ bei Eugenas Ruge, KarnaviÄ?ius –21 d. publikai ĹĄiemet liepos 14 knyga ir renginyje de- potemiĹł tapo prancĹŤzĹł kurio biutuosian siĹŤlo itin turiningÄ… „BlÄ—stanÄ?i muzika; tarp aĹĄtuoniĹł programÄ…: joje ti pianistÄ— Han-Gyeo kais“ („In Zeiten os ĹĄviesos lai- Lie festivalio koncer- menininkĹł namuose gausu ÄŻdomiĹł (Vokietija / Austrija). l tĹł keli bus des Ä?iĹł ir naujĹł bus atidaryta trijĹł metalo autonomiĹĄ akcentĹł, kurie sve- Lichts“) lyginama abnehmenden KeletÄ… koncertĹł menininkiĹł graĹžios kamerinÄ—s ki – tiesiog PukĹĄtaitÄ—s pia ĹĄiĹłmetÄ™ atlie- „Budenbr su Th.Manno Vitos festivalio temÄ… persmelks -BruŞės, Ĺ arĹŤnÄ—s okais“. Debiutinia karai su valstybini muzikos va- kutÄ—s vergtas protas“, „PaVaitir Heidemari ÄŻkvÄ—ptÄ… raĹĄytojo autoriaus romane, turtingame me Kauno kvartetais u Vilniaus bei tija, e bei poeto CzesĹ‚awo Festivalio temÄ… tobiograďŹ n auItalija) paroda Herb (Vokie. FestivalÄŻ uĹžiĹł detaliĹł, MiĹ‚oszo esebaigs dar du istikos knygos. „Ribos“, pristatysianti skirtingas Vokietijos Demokrati pasakojama ĹĄedevrai – garbingÄ… „Pavergtas jubiliejĹł ĹĄÄŻmet Festivalio renginiai nÄ—s Respuprotas“ juvelyrines koncepcijas, ĹĄvenÄ?ianÄ?io skirtingÄ… ribĹł vyks tradici- blikos elitui priklausiusios ÄŻkvÄ—pÄ— pozitoriaus nÄ—se vietose: komir raĹĄytoj ĹĄeimos buvimo jĹł istorija. neBroniaus Th.Manno memoriao StyginiĹł kvartetas KutaviÄ?iaus kuria traktuotÄ™. Parodos dalyvÄ—s liniame muziejuje, bei poeto CzesĹ‚aw Dar vienas literatĹŤrin netradicinius Nidos evangeliNr. 2 „Anno cum tettigonia“ kĹł liuteronĹł darbus baĹžnyÄ?ioje, Neringos kimas – su germanistu is susiti(Metai su Ĺžiogu) tingĹł medĹžiagĹł – emalio, iĹĄ skirMiĹ‚oszo eseistik o bei pirmÄ…kart istorijos muziejuje, , radijo bei gintaro, os festivalyje skambÄ—- metalo ir net audinio. V. ir K.MizgiriĹł televizijos Ĺžurnalistu Leonu knygos. sianÄ?ios Franzo menininkĹł namuose Stepanausku, kurio Ĺ iuo metu Nidos bei pernai ÄŻ knyga meno kolonijoje G-dur, D.167. Schuberto MiĹĄios reziduojan festivalio draugĹł ir Nida“ jau iĹĄleista „Tomas Manas ti Goethe’s sioje Nidos meno gretas ÄŻsilieju- kai, ne pendininkÄ— Franziska instituto stibet ir vokieÄ?iĹł tik lietuviĹĄkolonijoje. DailÄ—s programoj Nast – vaus mados diskusijĹł politinÄ—skalba. Nestigs Cz.MiĹ‚osz e – dailioji lytis Ĺženklo vadovÄ—, ďŹ ktyĹ iĹłmeÄ?io festivalio Istoriniai susitikima o kĹŤrybos minties bei moralÄ—s tema: majame skambÄ—s ataidai. Pir- mÄ… dailÄ—s progra- kĹŤrÄ—ja, tatuiravimo meistrÄ—, knygĹł Lietuvai jose Festivalis laukia i ir diskusijos vaus diriguoja didŞėja, plokĹĄteliĹł atsto- Vasko latvio ďŹ losofas ir politologas kolekcininkÄ—, chorinÄ— kompozici PÄ“terio iĹĄ Lietuvos meno propaguotojos lo riuos su didĹžiuoju sveÄ?iĹł, ku- das ĹžurnaAlvy- CzesĹ‚awo ir bei uĹžsienio. Jokubaitis, Lenkijai ja „Trys rininkÄ—, Nidos mylÄ—Menoty- dos meno draugijos ÄŻkĹŤrÄ—ja – toju Th.Mannu MiĹ‚oszo – jo kolefotograďŹ jos ir ga Bogdanas NikatalikĹł baĹžnyÄ?ios rui“. Festivalio eilÄ—raĹĄÄ?iai cho- kÄ—, dailÄ—s kritilos bei kĹŤrybos sieja kraujo, sie- – ďŹ losofas, Szlachta, Baltarusija parodĹł uĹžsakymu eksponuos konceptua oranĹžerijoje kuratorÄ—, Lietuvos i iĹĄ labiausiai giminystÄ—. Vienas universitet Europos humanitarinio pozitoriaus Ĺ arĹŤno Nako kom- tograďŹ jos istorijos lius fointriguojanÄ?iĹł sukur- NaruĹĄytÄ— tyrinÄ—toja AgnÄ— sukurtus vieĹĄnagÄ—s metu.plakatus, tÄ… naujausiÄ… o vienas ÄŻkĹŤrÄ—jĹł dĹžio programos Ĺžo- torius opusÄ… fortepijon bei rek- ÄŻkvÄ—ptÄ… Anatolijus Michailova ui, pristatys Nidos meno kolonijoje knygos „Pavergtas bis su raĹĄytoju renginiĹł – pokalfotograďŹ jos parodÄ… Kino naktyse s. bei psichologu protas“, rengia pianistas – ne tik filmai do Mannu (Vokietija) Fri- Seni biÄ?iuliai, D.Kirilauskas. bodulio estetika“. KuratorÄ— „Nuo- Festivalio kino Su knygoje , Th.Manno naujas fortepijona naktys ĹĄiemet Irman- ĹžiĹŤrÄ—ti tÄ— Ĺ arakauski vaikaiÄ?iu. Ĺ iemet gvildenamo TurtingÄ… kvies enÄ— Neringos s ďŹ lmĹł, susietĹł laikme- muziejuje istorijos to vydo jo naujausiojdienos ĹĄviesÄ… iĹĄ- diciĹĄkai muzikos programÄ…, tra- Ä?io kontekstais susijÄ™s pavergto proatidarys dailininkÄ—s temos. Anot ir festivalio koncertas, skirtas atidarysianÄ?iÄ… i knyga „Mano programos kuratoNida“ („Mein ĹĄiĹł meDmitrijaus Ĺ os- DubeneckienÄ—s-KalpokienÄ—s Olgos rÄ—s RimantÄ—s Nidden“), kurioje tĹł festivalÄŻ, pradÄ—s (1891– SchlĂśndor DaugÄ—laitÄ—s, Volkerio 1967) parodÄ… autorius keliauja reÄ?italiai, skir- takoviÄ?iaus kĹŤrybai. JÄ… ti naujajam „KurĹĄiĹł nerijos atliks smuikininkÄ— Ingrida ffo 2004-aisia kais ir apĹžvelgia protÄ—viĹł pÄ—dsa- ÄŻsigytam festivalio fortepijonu apĹžais sukurArmonaitÄ—, pianis- vÄ—ta“. Ĺ i universali i, menininkÄ—, pir- tame ďŹ lme „Devintoji moji ĹĄalies baletmeiste rinÄ™ panoramÄ… kraĹĄto XX a. isto- statyti. ĹĄiĹł metĹł pradĹžioje, pri- tÄ— IndrÄ— BaikĹĄtytÄ— ir ArmonĹł diena“ ir Franko Beyerio . Skambins RĹŤtos trio. Knyga „Pavergta rÄ—, dailininkÄ— ir Zbigne„Šv. Mikalojaus 1995-ĹłjĹł juostoje vo IbelhauptĹł s protas“ bu- bei scenograďŹ jĹł kĹŤrÄ—ja, vo iĹĄleista 1953 ĹĄokio duetas, festivalio baĹžnyÄ?ia“ gogÄ— yra vieĹĄÄ—jusi pedanagrinÄ—m. PrancĹŤzijo bi- tad viena tuomet klestÄ—ju- jama Ĺžmogaus teisingo je, sioje Nidos iĹĄ muzikinÄ—s pasirinkimo, intelektinio, menininkĹł kolonijoje. programos dvasinio ir socialinio Virginijos ir Kazimiero MizgiriĹł pasiprieĹĄinimo politiniam reĹžimui tema.

Ĺ iandien priedas

Kaina 1,30 Lt

12

Pil­na­ties Şmo­nių ata­kos

„Jo­kiĹł ste­buk­lĹł ne­da­ro­me.“ „Klai­pÄ—­dos ke­lei­vi­nio trans­por­to“ di­rek­to­rius Gin­ta­ras Ne­niť­kis ti­ki­no, kad vie­ťo­jo trans­por­to po­ky­Ä?iai gy­ven­to­jĹł ne­tu­rÄ—­tĹł ĹĄo­ki­ruo­ti.

3p.

Ei­lÄ™ ÄŻ kel­tÄ… re­gu­liuo­ja po­li­ci­nin­kai Dai­va Ja­naus­kai­tÄ— d.janauskaite@kl.lt

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Ar­tÄ—­jant sa­vait­ga­liui, uos­ta­mies­ Ä?io ke­liĹł po­li­ci­nin­kai lau­kia Ĺži­niĹł iĹĄ Smil­ty­nÄ—s per­kÄ—­los bend­ro­vÄ—s apie au­to­mo­bi­liĹł srau­tus ÄŻ Ne­rin­ gÄ…. Jei kel­to lau­kia di­de­lÄ—s ma­ťi­nĹł ei­lÄ—s, ÄŻ Smil­ty­nÄ™ da­ry­ti tvar­kos pa­ siun­Ä?ia­ma pa­rei­gō­nĹł gru­pÄ—.

Bu­vÄ™s ap­skri­ties vir­ťi­nin­kas pa­ sa­ko­jo, kad ap­si­lan­kÄ— jau­nas vy­ru­ kas ir at­si­ne­ťÄ— ry­ťu­lÄ—­lÄŻ su iĹĄar­dy­to pis­to­le­to da­li­mis. „Pak­lau­sÄ—, ar Ĺži­nau, kas Ä?ia. At­ sa­kiau, kad ga­liu spÄ—­ti, jog tai kaŞ­ ko­kio gink­lo de­ta­lÄ—s. Jis pa­tvir­ti­no, kad tai – pis­to­le­tas ir pa­klau­sÄ—, ar aĹĄ ga­lÄ—­Ä?iau jÄŻ su­rink­ti“, – pri­si­mi­ nÄ— L.Ka­va­liaus­kas. Tuo­met tar­nau­to­jas at­si­sa­kÄ— tai pa­da­ry­ti, nes ne­bu­vo tik­ras, kad po to gink­lo sve­Ä?ias ne­nuk­ reips ÄŻ jÄŻ pa­tÄŻ.

Min­dau­go ka­rō­na­vi­mo die­nÄ… prie per­kÄ—­los su­si­da­rÄ— di­dĹžiu­lÄ— ei­lÄ—, nu­ si­drie­ku­si Ag­luo­nos ir Mi­ni­jos gat­ vÄ—­mis. Per vie­nÄ… die­nÄ… ÄŻ Ne­rin­gÄ… bu­vo per­kel­ta be­maĹž 3 tĹŤkst. au­to­mo­ bi­liĹł. Sek­ma­die­nÄŻ ke­liĹł ki­lo­met­rĹł ma­ ĹĄi­nĹł ei­lÄ— iť­si­ri­kia­vo Smil­ty­nÄ—­je. Tie, ku­riems yra te­kÄ™ ma­ty­ti ĹĄÄŻ vaiz­dÄ… ar lauk­ti pa­na­ťio­je ei­lÄ—­je, Ĺži­ no, kad at­si­ran­da gud­ruo­liĹł, ban­ dan­Ä?iĹł prie kel­to pri­va­ Ĺžiuo­ti pir­miau.

„„Dar­bas: lan­ky­ma­sis vals­ty­bi­nÄ—­se ins­ti­tu­ci­jo­se ir skun­dĹł ra­ťy­mas kai ku­riems Ĺžmo­nÄ—ms ta­po tam tik­ru dva­si­niu po­lÄ—­kiu.

Skun­das – ga­lin­gas gink­las ieť­kant tei­sy­ bÄ—s. Ta­Ä?iau ne­re­tai jis tam­pa ir te­ro­ro ÄŻran­ kiu. Tuo ÄŻsi­ti­ki­nÄ™ val­di­nin­kai, ku­riuos ab­ sur­diť­kais rei­ka­la­vi­mais ata­kuo­ja keis­ tuo­liai, ga­lin­tys pre­ten­duo­ti ir ÄŻ po­zi­ci­ jÄ… Guin­nes­so re­kor­dĹł kny­go­je. Pa­vyz­ dĹžiui, mo­te­ris, su­ge­bÄ—­ju­si pa­ra­ťy­ti net 700 skun­dĹł.

As­ta Dy­ko­vie­nÄ— a.dykoviene@kl.lt

In­te­re­san­tas su pis­to­le­tu

Ne­ma­ŞÄ… dar­bo pa­tir­tÄŻ vals­ty­bi­nÄ—­ se ins­ti­tu­ci­jo­se tu­rin­tis klai­pÄ—­die­ tis Lais­vō­nas Ka­va­liaus­kas pri­pa­ Şįs­ta, kad su neÄŻp­ras­tais Ĺžmo­nÄ—­mis jam ten­ka su­si­dur­ti nuo­lat. „Ko tik nÄ—­ra bu­vÄ™. Dar dir­bant ap­skri­ties ad­mi­nist­ra­ci­jo­je, atei­da­ vo Ĺžmo­nÄ—s ÄŻ priÄ—­mi­mÄ…, ir ne­ga­lÄ—­ da­vau su­pras­ti, ko jie iĹĄ ma­nÄ™s no­ ri“, – pri­si­mi­nÄ— L.Ka­va­liaus­kas.

4

METŲ JĹŞRININKO RINKIMAI JAU PRASIDÄ–JO BALSAVIMAS, BALSUOKITE UĹ˝ SAVO KANDIDATÄ„! KandidatĹł sÄ…raĹĄo ieĹĄkokite 5 p.

8

2

PENKTADIENIS, liepos 13, 2012

miestas

Vie­to­je ka­ru­se­lių – nuo­ty­kių par­kas Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

At­rak­cio­nais ir ka­ru­se­lė­mis ka­dai­ se gar­sė­jęs uos­ta­mies­čio Poil­sio par­kas ne­tru­kus klai­pė­die­čiams pa­siū­lys nau­jo­viš­kų pra­mo­gų.

Sa­vi­val­dy­bės kon­kur­są lai­mė­ju­si klai­pė­die­čių kom­pa­ni­ja „To Do Fi­ nan­ce“ kar­tu su vers­lo par­tne­riais – bend­ro­ve „UNO Parks“ 3 ha plo­ te ke­ti­na įreng­ti nuo­ty­kių par­ką su ekst­re­ma­lio­mis tra­so­mis po at­vi­ru dan­gu­mi. „Tai bus ak­ty­vi ir sma­gi veik­ la, ko­kią siū­lo­me ir ki­tuo­se mū­sų val­do­muo­se par­kuo­se: lai­pio­ji­mai po me­džius su įvai­rio­mis kliū­ti­ mis, ka­ba­ro­ji­ma­sis ka­ban­čiais til­ tais, skry­džiai ly­nu, šuo­liai ir pa­

na­šiai“, – įvar­di­jo „UNO Parks“ va­do­vas Ma­ri­jus Kras­nic­kas. Paš­ne­ko­vo ti­ki­ni­mu, Vil­niu­je bei Drus­ki­nin­kuo­se to­kio po­bū­džio pro­jek­tas pa­si­tei­si­no – iš­ti­sus me­ tus vei­kian­tys nuo­ty­kių par­kai ne­ sto­ko­ja lan­ky­to­jų. Bend­ro­vės „To Do Fi­nan­ce“ par­ da­vi­mų di­rek­to­rius T.Pet­ra­vi­čius tei­gė kol kas ne­ga­lįs pa­sa­ky­ti, ka­da uos­ta­mies­ty­je iš­kils nau­ja­sis nuo­ ty­kių par­kas. „Pra­dė­si­me, kai tik gau­si­me lei­ di­mus dar­bams, lau­kia­me raš­tiš­ko sa­vi­val­dy­bės pa­tvir­ti­ni­mo. Ma­ nau, kad par­ką pa­sta­ty­si­me maž­ daug per 50 die­nų“, – vy­lė­si pa­ šne­ko­vas. Pro­jek­to plė­to­to­jams kas mė­ne­sį sa­vi­val­dy­bei teks su­mo­kė­ ti be­veik 2 tūkst. li­tų rink­lia­vą – po 650 li­tų už 1 ha.

Realybė: ne visus tinklus žvejams pavyksta ištraukti į krantą.

Vy­tau­to Liaudanskio nuo­tr.

Žve­jos pa­mes­tus tink­lus Klai­pė­do­je į Bal­ti­jos jū­rą iš­ly­dė­tas lai­vas „Ro­mas­te“, ku­rio įgu­la vie­toj žu­vų iš jū­ros trauks žve­jų pa­mes­tus ir nu­sken­du­sius tink­ lus. Skai­čiuo­ja­ma, kad šiuo­se tink­luo­se kas­met įsi­pai­nio­ju­sios žūs­ta 87 t žu­vų. Unė Liandz­ber­gy­tė Nus­kęs­ta tūks­tan­čiai tink­lų

Kiek­vie­nais me­tais Bal­ti­jos jū­ro­je dėl įvai­rių prie­žas­čių pra­ran­da­ma nuo 5,5 tūkst. iki 10 tūkst. tink­lų ir tra­lų, ku­rie ir to­liau „žve­jo­ja“. Jū­ ros dug­ne ar ant lai­vų lie­ka­nų nu­ sken­dę tink­lai tam­pa sa­vo­tiš­kais spąs­tais, į ku­riuos įkliū­va žu­vys, paukš­čiai, jū­rų žin­duo­liai. „Pa­mes­ta žve­jy­bi­nė įran­ga tu­ ri ypač di­de­lį po­vei­kį Bal­ti­jos jū­ro­ je žve­jo­ja­moms ko­mer­ci­nėms žu­vų rū­šims, pa­vyz­džiui, men­kėms, stri­ me­lėms, plekš­nėms. Ma­no­ma, kad vien mū­sų prie­kran­tė­je nu­sken­dę tink­lai ga­li su­gau­ti iki 87 t žu­vų“, – sa­kė Lie­tu­vos gam­tos fon­do pro­jek­ to va­do­vas Ro­ber­tas Sta­pon­kus. Įk­liū­va ir na­rai At­rak­ci­ja: Vil­niaus nuo­ty­kių par­ke lan­kę­si klai­pė­die­čiai pa­na­šių pra­

mo­gų ne­tru­kus ga­li ti­kė­tis ir Klai­pė­do­ je.

la­bas­nuo­ty­kiu­par­kas.lt nuo­tr.

Pa­mes­ta žve­jy­bi­nė įran­ga su­da­ro 10– 15 pro­c. vi­sų jū­ro­je ran­da­mų šiukš­lių.

Pir­miau­sia, šie tink­lai yra di­de­li spąs­ tai žu­vims. „Tink­lai dėl ne­skaid­raus van­dens ne­pra­lai­du­mo sau­lės spin­ du­liams apau­ga dumb­liais ir tam­pa sa­vo­tiš­kais vai­duok­liais. Žu­vis įkliū­ va, ne­ga­li iš­trūk­ti ir ten su­pū­va“,– aiš­ki­no eks­per­tas To­mas Zo­lu­bas. Šie tink­lai pa­vo­jin­gi ne tik jū­ros flo­rai ir fau­nai, bet ir žmo­nių gy­ vy­bei, ypač na­rams, už­sii­man­tiems po­van­de­ni­ne ar­cheo­lo­gi­ja. Vie­tos, ku­rio­se bus trau­kia­mi tink­lai, nu­sta­to­mos pa­gal jo­se vy­ rau­jan­tį dug­ną. Ten, kur dugnas lygus, mažesnė tikimybė už­ka­bin­ ti tink­lą nei ten, ku­r yra rie­du­lių. Taip pat at­si­žvel­gia­ma į vy­rau­jan­ čias sro­ves. Ki­tas kri­te­ri­jus, į ku­rį orien­tuo­ja­ma­si – di­džiau­sio žve­ jy­bos in­ten­sy­vu­mo ra­jo­nai. To­kiais Lie­tu­vo­je yra lai­ko­mi žve­jy­bi­niai plo­tai ap­link uos­to var­tus bei ša­lia Kark­lės. Ža­da­ma žval­gy­ti ir te­ri­to­ ri­jas ap­link Kur­šių ne­ri­ją.

Ati­teks mu­zie­jui ir ka­vi­nėms

Va­ly­mų me­tu pla­nuo­ja­ma iš­trauk­ ti apie 6 t pa­sken­du­sių tink­lų. Be to, bus die­gia­ma pa­mes­tų tink­ lų ir tra­lų su­rin­ki­mo me­to­di­ka, iš­ ban­dant to­kiems dar­bams su­kur­ tą įran­gą. Taip pat pla­nuo­ja­ma su­kur­ti pa­mes­tų tink­lų duo­me­nų ba­zę, ku­rio­je žve­jai ga­lė­tų pra­neš­ ti apie pa­mes­tą įran­gą ir taip įspė­ ti ki­tus žve­jus. Vi­sus iš­trauk­tus tink­lus pla­nuo­ ja­ma iša­na­li­zuo­ti, t.y. iš­ma­tuo­ti, nu­sta­ty­ti, iš ko jie pa­da­ry­ti, jei įma­ no­ma, įver­tin­ti, ka­da jie bu­vo pra­ ras­ti, kiek ir ko­kių žu­vų juo­se yra įkliu­vę. Vė­liau pla­nuo­ja­ma ati­duo­ ti per­dirb­ti. Pro­jek­to koor­di­na­to­ rius Ne­ri­jus Ni­ka pra­si­ta­rė, kad kai ku­rie tink­lai at­si­durs Klai­pė­dos jū­ rų mu­zie­ju­je, taip pat bu­vo su­lauk­ta ir neo­fi­cia­lių pra­šy­mų ir iš kai ku­rių uos­ta­mies­čio ka­vi­nių, no­rin­čių at­ nau­jin­ti sa­vo in­ter­je­rą.

Teis­mas are­nai su­grą­ži­no ku­bą Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bei teis­me pa­ vy­ko įro­dy­ti, kad ji yra are­no­je su­ mon­tuo­to in­for­ma­ci­nio ku­bo sa­vi­ nin­kė, to­dėl jo val­dy­mo įran­gą iš­si­ ve­žę vers­li­nin­kai pri­va­lo ją grą­žin­ti.

Klai­pė­dos mies­to apy­lin­kės teis­mas šią sa­vai­tę pa­ten­ki­no uos­ta­mies­čio sa­vi­val­dy­bės ir are­ną val­dan­čios bend­ro­vės „Klai­pė­dos are­na“ ieš­ki­ nius ir įpa­rei­go­jo įmo­nę „RGG“ grą­ žin­ti ku­bo de­ta­les, at­kur­ti jo val­dy­ mą. Ki­taip ta­riant, bend­ro­vė „RGG“ tu­ri at­lik­ti vi­sus dar­bus, kad in­for­ ma­ci­nis ku­bas vėl veik­tų. Ku­bo de­ta­les ir jo val­dy­mo įran­gą jį mon­ta­vę bend­ro­vės „RGG“ dar­ bi­nin­kai iš­si­ve­žė per­nai spa­lį. Tuo­met sa­vi­val­dy­bė krei­pė­si į po­li­ci­ją, ku­ri pra­dė­jo iki­teis­mi­ nį ty­ri­mą dėl va­gys­tės. Val­džia ir „Klai­pė­dos are­na“ taip pat krei­

pė­si į teis­mą. Anot sa­vi­val­dy­bės Tei­sės sky­riaus ve­dė­jo And­riaus Ka­č a­l i­n o, įmo­n ė „RGG“ ku­b o funk­cio­na­vi­mą tu­ri at­kur­ti per 14 dar­bo die­nų nuo teis­mo spren­di­ mo įsi­ga­lio­ji­mo. Jis įsi­ga­lios rugp­ jū­čio 10 d.

„Klai­pė­dos are­na“ šiuo me­tu skai­čiuo­ja pa­tir­tus nuo­sto­lius.

„Aiš­ku, teis­mo spren­di­mą dar ga­li­ma skųs­ti, ta­čiau ti­ki­mės, kad taip neat­si­tiks, nes nė­ra mo­ty­vų jį skųs­ti. Ta­čiau bend­ro­vės „RGG“ at­sto­vai aiš­kiai sa­vo po­zi­ci­jos neiš­ sa­kė“, – tei­gė A.Ka­ča­li­nas. Jis pa­brė­žė, jog „Klai­pė­dos are­ na“ šiuo me­tu skai­čiuo­ja pa­tir­ tus nuo­sto­lius. Dėl to, kad ku­bas

ne­vei­kė, bu­vo ne­gau­ta pa­ja­mų iš rek­la­mos. „Klai­pė­dos are­na“ ga­li kreip­tis į teis­mą dėl nuo­sto­lių kom­pen­sa­ vi­mo, ta­čiau toks spren­di­mas pri­ klau­sys nuo „RGG“ ge­ra­no­riš­ku­mo at­ku­riant ku­bo funk­cio­na­vi­mą“, – aiš­ki­no A.Ka­ča­li­nas. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės ad­mi­ nist­ra­ci­jos di­rek­to­rė Ju­di­ta Si­mo­ na­vi­čiū­tė pa­brė­žė, jog šis teis­ mo spren­di­mas yra la­bai svar­bus dėl to­les­nių veiks­mų, su­si­ju­sių su are­na. Su jos sta­ty­to­jais vis dar yra ne­su­ ta­ri­mų dėl li­cen­ci­jos are­nos val­dy­mo sis­te­mai. „Kol kas vis­ką sten­gia­mės iš­spręs­ti de­ry­bo­mis, ta­čiau neat­me­ tu ga­li­my­bės, jog ga­li tek­ti kreip­tis į teis­mą, kad šis įpa­rei­go­tų sta­ty­to­jus nu­pirk­ti li­cen­ci­ją, nes jau yra teis­mo pra­kti­ka, kad sta­ty­to­jai pri­va­lo vis­ką at­kur­ti taip, kaip kad bu­vo, kai are­ na bu­vo pri­pa­žin­ta tin­ka­ma nau­do­ ti“, – tei­gė J.Si­mo­na­vi­čiū­tė.

Bė­dos: vie­ną pro­ble­mą uostamiesčio „Švyturio“ are­no­je pa­vy­ko iš­

spręs­ti, ta­čiau jų dar yra ne­ma­žai.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

3

PENKTADIENIS, liepos 13, 2012

miestas De­di­ka­vo pa­što ženk­lą

Kvie­čia į Žve­jų šven­tę

Fe­jer­ver­kui – vis dau­giau li­tų

Ju­bi­lie­jų mi­nin­tis uos­ta­mies­ tis bus įam­žin­tas ir pa­što ženk­le „Klai­pė­dai – 760 me­ tų“, ku­ris apy­var­to­je pa­si­ro­ dys šį šeš­ta­die­nį. Ženk­las iš­ leis­tas 100 tūkst. ti­ra­žu, jo no­mi­na­las – 2 li­tai. Kar­tu su šiuo pa­što ženk­lu bus iš­leis­ti ir pir­mo­sios die­nos vo­kas bei su­ve­ny­ri­nis la­pas.

Penktadienį–šeštadienį Juodk­ ran­tė­je vyks pa­ma­rio kraš­ to Žve­jų šven­tė, ku­rio­je dė­me­ sys bus ski­ria­mas ne tik žu­vi­ nin­kys­tės vers­lui, bet ir Kur­ šių ne­ri­jos kul­tū­ri­niam pa­vel­dui. Šven­tės da­ly­viai bus kvie­čia­mi da­ly­vau­ti vir­vės trau­ki­mo, žu­ vų gau­dy­mo bei in­ka­ro lai­ky­mo rung­ty­se.

Aso­cia­ci­jos „Ma­no mies­tas – Klai­pė­da“ ak­ci­ja „Klai­pė­die­ čių do­va­na Klai­pė­dai“, ar­tė­jant rugp­jū­čio 1-ajai, su­si­lau­kia vis dau­giau pa­lai­ky­mo. Prie ini­cia­ ty­vos pri­si­de­da vis dau­giau įmo­ nių ir sa­vo mies­tą my­lin­čių klai­ pė­die­čių. Šiuo me­tu ak­ci­jos są­ skai­to­je yra 15 282 li­tai. Dau­giau in­for­ma­ci­jos www.mmk.lt.

„Mik­riu­kai“ taps au­to­bu­sais

Dienos telegrafas Pa­ž ei­d i­m ai. Vals­t y­b i­n ė mais­to ir ve­te­r i­n a­r i­j os tar­ny­b a su­s tab­d ė se­ zo­n i­n ės ka­v i­n ės „Ja­m ai­k a“ Meln­r a­ gė­j e veik­l ą. Spren­d i­m as priim­t as po tar­ny­b os ins­p ek­to­r ių pla­n i­n io pa­t ik­ ri­n i­mo, kai ka­v i­n ė­j e bu­vo nu­s ta­t y­t i šiurkš­t ūs pa­ž ei­d i­m ai.

Nuo rug­sė­jo pra­ džios vie­šuo­ju trans­por­tu va­ži­nė­ jan­tys klai­pė­die­čiai tu­rės pra­tin­tis prie nau­jo­vių, nes kei­sis kai ku­rie marš­ru­tai, at­si­ras nau­jų.

Kur­s ai. Šian­d ien nuo 12 iki 14 val. Klai­p ė­d os uni­ver­s i­te­to Hu­m a­n i­t a­ ri­n ių moks­lų fa­k ul­te­te vyks is­p a­nų kal­b os ir kul­t ū­ros va­s a­ros kur­s ų už­ bai­g i­mo šven­tė. Jos me­t u bus įteik­t i is­p a­nų kal­b os kur­s ų bai­g i­mo dip­lo­ mai 21 kur­s an­t ui. Šios kal­b os mo­kė­s i Klai­p ė­dos uni­ver­s i­te­to dar­buo­to­j ai ir stu­den­t ai, ke­t u­r i Klai­p ė­dos „Ąžuo­ ly­no“ gim­n a­z i­j os moks­lei­v iai.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Pa­dau­gės sto­te­lių

Vie­šo­ji įstai­ga „Klai­pė­dos ke­lei­vi­ nis trans­por­tas“ pa­skel­bė kon­kur­są iš­rink­ti ve­žė­jus, ku­rie ap­tar­nau­tų nau­jus ir pri­ve­ža­muo­sius marš­ru­ tus. Aš­tuo­ni da­ly­viai jau pa­siė­mė kon­kur­so są­ly­gas. Vo­kus su pa­siū­ly­mais ke­ti­na­ ma at­plėš­ti rugp­jū­čio 6 d., o ta­da skelb­ti nu­ga­lė­to­jus. Kon­kur­so lai­ mė­to­jais bus pri­pa­žin­ti tie ve­žė­jai, ku­rie pa­siū­lys ma­žiau­sią vie­no ki­ lo­met­ro įkai­nį. Nu­ma­ty­tų vie­šo­jo trans­por­to po­ky­čių tiks­las – ge­rin­ti su­si­sie­ ki­mą su prie­mies­čiu, įreng­ti dau­ giau nau­jų sto­te­lių, ku­rios nuo dau­gia­bu­čių na­mų ne­bū­tų nu­to­ lu­sios dau­giau nei 800 m. Po per­m ai­n ų vi­s uo­m e­n i­n io trans­por­to tra­sų il­gis pa­di­dės 15,7 km, au­to­bu­sų sto­te­lių skai­čius – nuo 324 iki 373. Po­ky­čių es­mė ta, jog nai­ki­na­mi kai ku­rie marš­ru­ti­nių tak­si marš­ ru­tai, jie skai­do­mi, jais va­žiuos ma­žes­ni mies­to vie­šo­jo trans­por­ to au­to­bu­sai. „Jei marš­ru­to il­gis yra 23 ir dau­ giau km, toks marš­ru­tas yra nuo­ sto­lin­gas ir ve­žė­jai bank­ru­tuo­ja. Taip at­si­ti­ko su 15 marš­ru­to „mik­ riu­kais“. Kai ku­rie šį marš­ru­tą ap­ tar­na­vę ve­žė­jai bank­ru­ta­vo, to­ dėl da­bar pa­siek­ti Ka­lo­tę iš mies­to itin su­dė­tin­ga“, – tei­gė „Klai­pė­dos ke­lei­vi­nio trans­por­to“ di­rek­to­rius Gin­ta­ras Ne­niš­kis.

Nau­jo­vė: 2 marš­ru­to „mik­riu­kų“ ne­be­liks, o pa­ts marš­ru­tas bus su­skai­dy­tas į dvi da­lis.

Rei­kės per­sės­ti

Nuo rug­sė­jo 1-osios „mik­riu­kai“ ne­be­va­žiuos 7 marš­ru­tu. Jis bus su­trum­pin­tas nuo Ma­zū­riš­kių iki li­go­ni­nių mies­te­lio. Jį pa­sie­kę ke­ lei­viai tu­rės per­sės­ti į ki­tus mies­ to au­to­bu­sus. Jei ke­lei­viai nau­do­ sis po­pie­ri­niais ar elekt­ro­ni­niais kar­ti­niais bi­lie­tais, au­to­bu­se teks pirk­ti ant­rą. Ta­čiau jei nau­do­ja­ma­si elekt­ro­ ni­niu mė­ne­si­niu bi­lie­tu, ke­lio­nės kai­na nei­šaugs. Marš­ru­tas, ku­riuo iki šiol va­žia­ vo 15-as „mik­riu­kas“, taip pat bus su­trum­pin­tas. Au­to­bu­siu­kai dar­bo die­no­mis iš Ka­lo­tės veš iki Bal­ti­jos pro­spek­to, o sa­vait­ga­liais – iki au­ to­bu­sų sto­ties. 21 marš­ru­tas ne­si­keis, tik juo va­ žiuos ne­be di­die­ji mies­to au­to­bu­ sai, o ma­žes­ni. Skai­do­mas marš­ru­tas, ku­riuo iki šiol vež­da­vo 2-as „mik­riu­kas“. Juo bus ga­li­ma iš Spor­ti­nin­kų gat­ vės nu­va­žiuo­ti iki Deb­re­ce­no gat­ vės, o ta­da teks per­sės­ti į ki­tą au­ to­bu­siu­ką, ku­ris veš iš Deb­re­ce­no gat­vės į Vin­gio gat­vę.

Dėkojame visiems, klaipėdiečiams bei svečiams, miesto vadovams, teatro gerbėjams, susirinkusiems kartu švęsti aktoriaus Vytauto Paukštės Jubiliejaus. Kol esate Jūs, kol jaučiame tą nepakartojamą bendrumo jausmą, mums nebaisios jokios krizės. Ačiū už nuostabų vakarą! Klaipėdos dramos teatro vadovas Gediminas Pranckūnas Klaipėdos dramos teatro aktorius Vytautas Paukštė

Trum­pi­na­mas ir 14 marš­ru­tas, ku­riuo ke­lei­viai ve­ža­mi tik tur­gaus die­no­mis – tre­čia­die­niais, šeš­ta­ die­niais ir sek­ma­die­niais. Šio marš­ru­to au­to­bu­sė­liai pa­ju­ dės nuo Se­no­jo tur­gaus ir veš iki Til­žės tur­gaus.

Nuo rug­sė­jo 1-osios „mik­riu­kai“ ne­be­ va­žiuos 7 marš­ru­tu. Jis bus su­trum­pin­ tas nuo Ma­zū­riš­kių iki li­go­ni­nių mies­ te­lio.

11 marš­ru­to, ku­riuo da­bar „mik­ riu­kai“ va­žiuo­da­vo iš Šer­nų į au­ to­bu­sų sto­tį, taip pat lau­kia po­ky­ čiai. Maršrutas bus ge­ro­kai su­trum­ pin­tas – iš Šer­nų iki Tai­kos pro­ spek­to ir Smil­te­lės gat­vės san­ kry­žos.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Eks­kur­si­jos. Uos­to di­rek­ci­jos or­ga­n i­ zuo­ja­mo­je ak­ci­jo­je „Su­si­pa­žin­ki­me su Klai­pė­dos uos­t u“ lais­v ų vie­t ų jau ne­ bė­ra. Šiais me­tais ak­ci­ja star­ta­vo bir­ že­lio 19 d. ir su­lau­kė ypač di­de­lio su­si­ do­mė­ji­mo bei no­r in­čių su­si­pa­ž in­t i su Klai­pė­dos uos­t u ant­plū­d žio. Ypač ak­ ty­v iai re­g ist­ra­vo­si uos­ta­m ies­čio sve­ čiai bei poil­siau­to­jai iš Vil­n iaus, Kau­ no, Šiau­l ių, Va­rė­nos, Mo­lė­t ų, Anykš­ čių bei ki­t ų mies­t ų.

At­si­ras nau­jų marš­ru­tų

Įve­da­mi ir du nau­ji marš­ru­tai. 13 marš­ru­to au­to­bu­sai veš tik dar­ bo die­no­mis. Jie skir­ti ke­lei­viams, ku­rie pa­si­sta­to au­to­mo­bi­lius zo­ no­se, kur rei­kia mo­kė­ti už sto­vė­ ji­mą, ir no­ri pa­siek­ti ko­kį ob­jek­tą. Šis au­to­bu­sas pa­ju­dės nuo ge­le­žin­ ke­lio sto­ties ir ra­tu ap­va­žiuos vi­są mies­to cent­rą. Nau­jas bus ir 20 marš­ru­tas, ku­ris la­biau­siai skir­tas Se­no­sios Smel­tės kvar­ta­lo gy­ven­to­jams. „Žy­miai pa­ge­rės mies­to pa­kraš­ čių trans­por­ti­nis riš­lu­mas su pa­ grin­di­nė­mis ma­gist­ra­lė­mis. Vi­suo­ se pri­ve­ža­muo­siuo­se marš­ru­tuo­se ga­lios mies­to elekt­ro­ni­niai bi­lie­tai, tos pa­čios kai­nos ir tvar­ka. Kar­tu iš­liks ir grei­to­jo trans­por­to funk­ ci­ją at­lie­kan­tys marš­ru­ti­niai tak­ si ma­gist­ra­li­nė­se mies­to gat­vė­se“, – per­mai­nų es­mę aiš­ki­no G.Ne­ niš­kis. Tam, kad gy­ven­to­jai at­skir­ tų „mik­riu­kus“ nuo au­to­bu­siu­kų, ku­rie bus in­teg­ruo­ti į mies­to trans­ por­to sis­te­mą, pa­sta­rie­ji bus nu­da­ žy­ti rau­do­nai.

AB „Klaipėdos energija“ informuoja

Sto­v yk­l a. Klai­p ė­do­j e ati­d a­r y­t a po­l i­ ci­j os ir Lie­t u­vos šau­l ių są­j un­g os or­ ga­n i­z uo­t a vai­k ų va­s a­ros poil­s io sto­ vyk­l a. Į Lie­t u­vos di­d žio­j o ku­n i­g aikš­ čio Bu­t i­gei­d žio dra­g ū­nų mo­to­r i­z uo­ tą pės­t i­n in­k ų ba­t a­l io­n ą iš vi­s os Lie­ tu­vos su­s i­r in­ko 210 jau­nų­j ų po­l i­c i­ jos rė­mė­j ų ir jau­nų­j ų šau­l ių, „Lie­t u­ vos ge­le­ž in­ke­l ių“ dar­buo­to­j ų vai­k ų. Va­d o­v au­j a­m i po­l i­c i­j os pa­r ei­g ū­n ų bei ka­r iš­k ių, vai­k ai mo­k y­s is dis­c ip­ li­nos, da­ly­vaus spor­t i­nė­s e var­ž y­b o­ se, eks­k ur­s i­j o­s e, ka­r i­n iuo­s e žy­g iuo­ se, ga­lės pa­ro­dy­t i sa­vo iš­mo­n ę kon­ kur­s uo­s e ir va­k a­ro­n ė­s e. Mir­t ys. Ket­v ir­t a­d ie­n į Ci­v i­l i­n ės met­r i­k a­c i­j os sky­r iu­j e už­re­g ist­r uo­ tos pen­k ių klai­p ė­d ie­č ių mir­t ys. Mi­ rė Lai­m a Alms (g.1958 m.), Sta­n is­l a­ va Sta­s y­t ie­nė (g.1933 m.), Ja­n i­na Ži­ lins­k ie­nė (g.1942 m.), Joa­na Glat­kaus­ kie­nė (g.1931m.), Mi­c hai­l as Vaš­ko­vas (g.1929 m.). Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­d ien lai­do­ja­mi Lai­ma Alms, Gvi­do­nas Zi­man­tas, Joa­ na Glat­kaus­k ie­nė, Ja­n i­na Ži­l ins­k ie­nė, Mi­chai­las Vaš­ko­vas. Jo­niš­kės ka­pi­nės. Šian­d ien lai­do­ja­ ma Jus­t i­na Rau­d ie­nė.

AB „Klaipėdos energija“ ieško

=2?@<;.9< C.1F/6;6;8<

Dėl šilumos tinklų rekonstrukcijos nuo liepos 16 dienos 1 val. iki liepos 28 dienos 22 val. bus nutrauktas šilumos tiekimas karšto vandens ruošimui namui Liepojos ?268.9.C6:.6' g. 102. ■ aukštasis universitetinis išsilavinimas (personalo vadyba, administravimas); Pasiruošiant rekonstrukcijai liepos 16 dieną nuo 1 val. iki 17 val. bus nutrauktas šidarbo vandens teisės žinios, geras šiems darbo namams: kodekso nuostatų lumos tiekimas■karšto ruošimui Liepojosžinojimas, g. 3, 5, 13. nurodymų personalo klausimais žinojimas; Informacija tel.■(8metodinių 46) 410 869. 3–5 metai darbo personalo valdymo srityje patirtis; Atsiprašome dėl ■ galimų užsienionepatogumų. kalbų žinios (anglų, rusų); ■ personalo mokymo ir kvalifikacijos kėlimo žinios; ■ puikūs darbo kompiuteriu įgūdžiai; ■ patirtis energetikos sektoriuje (privalumas).

1.?/< =</Ï16@' ■ darbuotojų paieška ir atrankos kontrolė;

Nau­ja­g i­m iai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 10 mo­te­r ų. Gi­mė 3 mer­gai­tės ir 7 ber­n iu­kai. Grei­to­j i. Va­kar iki 18 val. grei­to­s ios pa­gal­bos me­d i­kai su­lau­kė 60 iš­k vie­ ti­mų. Jie į pa­gal­bą sku­bė­jo be­si­skun­ du­siems gal­vos, pil­vo skaus­mais, taip pat psi­chi­n iams li­go­n iams.

4

penktadienis, liepos 13, 2012

miestas

Pil­na­ties žmo­nių ata­kos

Komentaras

1

„Jis sa­ko: „Ma­tai, esi ap­ skri­ties vir­ši­nin­kas, o pis­ to­le­to su­rink­ti ne­mo­ki“. Tuo­met sve­čias ma­no aki­vaiz­do­je su­rin­ko pis­to­le­tą ir li­ko la­bai pa­ten­kin­tas. Pa­dė­ko­jo už priė­mi­mą, at­si­svei­ki­no ir išė­jo. Koks bu­vo to ap­si­lan­ky­mo tiks­las, vi­siš­kai neaiš­ku“, – pridūrė L.Ka­va­liaus­kas.

Alek­sand­ras Slat­vic­kis Psi­chiat­ras

V

Grės­mė dėl džiū­van­čios vyš­nios

L.Ka­va­liaus­kas pa­sa­ko­jo, kad bu­ vo vie­nas sa­vo­tiš­kas in­te­re­san­tas iš Kre­tin­gos. Jis skun­dė­si kai­my­no šilt­ na­miu, esą jo kam­pas už­sto­ja sau­lės švie­są ir dėl to ėmė džiū­ti prieš sep­ ty­ne­rius me­tus pa­so­din­ta vyš­nai­tė. „Sup­ra­tau, kad šiam žmo­gui jo kie­mo pro­ble­mos – vi­sas gy­ve­ni­ mas, jo vi­sa­ta. Prie du­rų jis at­si­su­ko ir iš­ta­rė – jei man ne­pa­dė­si, aš ta­ve nu­šau­siu, o įna­gį tam tu­riu“, – pri­ si­mi­nė L.Ka­va­liaus­kas. Po sa­vai­tės tuo­me­čiam ap­skri­ties vir­ši­nin­kui pa­skam­bi­no iš Kre­tin­gos po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to ir pa­si­tei­ra­vo apie nu­šau­ti gra­si­nu­sį pi­lie­tį. Pa­si­ro­do, dėl tos vyš­nios jis jau bu­vo atė­jęs pas ra­jo­no me­rą, ta­ry­ bos na­rius ir vis pri­min­da­vo, kad „įna­gį tam tu­ri“. Po­li­ci­ja su­ne­ri­ mo, kad gra­si­ni­mai ne­virs­tų tik­ro­ ve ir at­li­ko pas tą žmo­ge­lį kra­tą, bet nie­ko ne­ra­do. „Ta­čiau po me­tų tas pa­ts pi­lie­tis vėl ap­si­lan­kė pas ma­ne ir sek­re­to­rei pri­mi­nė, kad aš taip ir neiš­gel­bė­jau vyš­nios, ku­rią už­sto­jo jo kai­my­no šilt­na­mis. Ir vėl pa­gra­si­no nu­šau­ ti“, – pa­sa­ko­jo L.Ka­va­liaus­kas. KGB są­moks­las

Ab­so­liu­ti skun­dų re­kor­di­nin­kė – vie­na po­nia iš pa­jū­rio ku­ror­to, pa­ vel­do­sau­gi­nin­kams per 10 me­tų pa­tei­ku­si net 713 skun­dų. Mo­ters ma­ny­mu, ne­tei­sin­gai pa­žy­mė­tas ke­ liu­kas į jos so­dy­bą. „Bu­vo ir dau­gy­bė teis­mų, bet pa­ ga­liau nu­spręs­ta, kad neį­ma­no­ma pa­da­ry­ti taip, kaip ji no­ri. 713 skun­ dų – tai jau įvy­kis, ana­lo­gų mes ne­ tu­ri­me“, – tvir­ti­no L.Ka­va­liaus­kas. Dar vie­nas keis­tas klai­pė­die­tis vals­ty­bi­nių įstai­gų rei­ka­lau­ja iš­tir­ti, kas su­nio­ko­jo trem­ti­nių pa­mink­li­nę len­te­lę. O kad ty­ri­mas vyk­tų grei­ čiau, žmo­gus nu­ro­dė, jog tai pa­da­ ry­ta KGB agen­tų ran­ko­mis. Nors aki­ vaiz­du, kad len­te­lė suei­žė­jo nuo oro per­mai­nų. Skun­dus ra­šan­tys žmo­ nės, pa­sak L.Ka­va­liaus­ko, tu­ri vie­ ną bend­rą sa­vy­bę – jų brai­žas la­bai ka­lig­ra­fiš­kas, tvar­kin­gas. O skun­dai gau­siai iliust­ruo­ja­mi įvai­rio­mis nuo­ trau­ko­mis, sche­mo­mis, pri­brai­žy­ti ro­dyk­lė­mis ir paaiš­ki­ni­mais.

Pa­tir­tis: vals­ty­bės tar­ny­bo­je dau­gy­bę me­tų dir­bęs L.Ka­va­liaus­kas pri­si­me­na pa­čius keis­čiau­sius at­ve­jus –

nuo gra­si­ni­mo nu­žu­dy­ti iki siū­ly­mo iš­mo­ky­ti skrai­dy­ti klai­pė­die­čių vai­kus.

Na­gu – prieš val­di­nin­kę

L.Ka­va­liaus­kas pri­si­mi­nė mo­te­ rį, ku­ri į Klai­pė­dos ap­skri­ties ad­ mi­nist­ra­ci­ją at­ne­šė vi­są šūs­nį la­bai keis­tų sa­vo ei­lė­raš­čių, pa­ra­šy­tų ant rek­la­mi­nių lanks­ti­nu­kų. Kad įspū­ dis bū­tų tvir­tes­nis, ji pa­siė­mė ir po­

Li­na Kry­že­vi­čie­nė:

Be­ne pa­ts įdo­miau­ sias pra­šy­mas yra iš­va­duo­ti sa­vi­val­ dy­bę nuo žmo­gėd­ rų. Jūs man pa­ sa­ky­ki­te, kas yra žmo­gėd­ros?

pie­riaus, ant ku­rio bu­vo pri­kli­juo­tos džio­vin­tos gė­lės. Ji siū­lė į švie­ti­mo re­for­mą įtrauk­ti eks­pe­ri­men­tą 6–7 kla­sių vai­kams. „Pra­šė kuo dau­giau to­kio am­žiaus vai­kų su­kvies­ti į Teat­ro aikš­tę. Mo­ te­ris tvir­ti­no pa­ro­dy­sian­ti, kaip at­ si­plėš­ti nuo že­mės ir ža­dė­jo iš­mo­ ky­ti vai­kus skrai­dy­ti“, – pri­si­mi­nė L.Ka­va­liaus­kas. Dar vie­nas dra­ma­ tiš­kas at­ve­jis nu­ti­ko sa­vi­val­dy­bė­ je, kai atė­jo il­gap­lau­kis, ant ma­žo­jo ran­kos pirš­to už­siau­gi­nęs maž­daug 5 cm il­gio lenk­tą na­gą, ir, pri­spau­dęs sa­vi­val­dy­bės dar­buo­to­ją prie sta­lo, gra­si­no juo tą mo­te­rį pa­pjau­ti. „Žmo­gus iš nie­kuo dė­tos val­di­ nin­kės rei­ka­la­vo grą­žin­ti pi­ni­gus.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Nes jo tu­rė­tos san­tau­pos ban­ke, rub­lius pa­kei­tus bend­rai­siais pi­ni­ gais („vag­nor­kė­mis“), šim­te­rio­pai nu­ver­tė­jo. Jam pa­si­ro­dė, kad dėl to kal­ta sa­vi­val­dy­bė­je dir­ban­ti mo­te­ ris“, – ste­bė­jo­si L.Ka­va­liaus­kas.

va­gi­šiais, o po jo ap­si­lan­ky­mo ir­gi dings­ta daik­tai. Ji ra­šo ki­tą pa­reiš­ ki­mą ir kal­ti­na tą ty­rė­ją va­gys­te, o mes pri­va­lo­me at­lik­ti tar­ny­bi­nį pa­ tik­ri­ni­mą“, – ab­sur­diš­ką si­tua­ci­ją pa­tei­kė A.Pu­žaus­kas.

Po­li­ci­nin­kai va­gia lie­me­nė­les?

„Skun­dai su diag­no­ze“

Vi­suo­me­nės svei­ka­tos cent­ro dar­buo­ to­ja As­ta Šle­pe­tie­nė pri­si­mi­nė, kad per­nai ne­trū­ko skun­dų iš Pa­lan­gos. „Ga­vo­me pa­reiš­ki­mą, kad kai­my­ nas kaž­ko­kiais nuo­dais api­purš­kė lan­gus, ir tai pa­ken­kė šei­mos svei­ ka­tai. Ta­čiau skun­das ne­pa­sit­vir­ti­ no“, – tvir­ti­no A.Šle­pe­tie­nė. Pas Klai­pė­dos vals­ty­bi­nės mais­ to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bos vir­ši­ nin­ką An­ta­ną Bau­žą šią sa­vai­tę ap­ si­lan­kė kaž­koks žmo­gus ir skun­dė­si, kad dūs­ta nuo ke­pa­mos mė­sos kva­ po mies­te, nes yra ve­ge­ta­ras. In­te­re­san­tas no­rė­jo, kad tar­ny­ba už­ da­ry­tų grei­to­jo mais­to įstai­gas mies­te. Klai­pė­dos 1-ojo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to Vie­šo­sios po­li­ci­jos sky­riaus vy­riau­sia­ sis ty­rė­jas Arū­nas Pu­žaus­kas pa­sa­ko­ jo, jog ga­na daž­nai gau­na pa­reiš­ki­mų, kad kai­my­nai pro elekt­ros liz­dus lei­ džia du­jas, for­mal­de­hi­dą. To­kiais mis­ti­niais ša­lia gy­ve­nan­čių žmo­nių veiks­mais pa­pras­tai skun­ džia­si vy­res­nio am­žiaus vy­rai. At­li­kus ty­ri­mus, iki šiol nė vie­nas at­ve­jis ne­ pa­sit­vir­ti­no. Po­li­ci­ją nuo­lat var­gi­na ir gar­baus am­žiaus mo­te­ris, be­si­skun­ džian­ti, kad iš jos bu­to va­gia daik­tus, lie­me­nė­les, nak­ti­nius bal­ti­nius. „Kai tik ty­rė­jas pra­de­da aiš­kin­tis si­tua­ci­ją, iš kar­to tam­pa „va­gi­mi“. Esą pa­rei­gū­nas su­si­mo­ko su ki­tais

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Vie­no lan­ge­lio ir elekt­ro­ni­nių pa­slau­gų sky­riaus ve­ dė­ja Li­na Kry­že­vi­čie­nė pri­pa­žįs­ta, kad gau­na ne­ma­žai keis­tų raš­tų, ku­riuos va­di­na „skun­dais su diag­no­ze“. „Gau­na­me to­kių ab­sur­diš­kų raš­ tų, ku­riuo­se nė­ra nei min­ties, nei fak­tų, tik kaž­ko­kie svai­čio­ji­mai, pa­ mąs­ty­mai, ku­rie net nea­ti­tin­ka tik­ ro­vės. To­kių net ne­re­gist­ruo­ja­me. Juos at­ne­šan­tys žmo­nės – kaip ne iš šio pa­sau­lio“, – pa­tir­ti­mi da­li­jo­ si L.Kry­že­vi­čie­nė. To­kie in­te­re­san­ tai pa­pras­tai nie­ko ne­no­ri, tik pa­si­ da­ly­ti sa­vo min­ti­mis, idė­jo­mis. Bet jų min­čių val­di­nin­kai tei­gia ne­sup­ ran­tan­tys. „Be­ne pa­ts įdo­miau­sias pra­šy­ mas bu­vo iš­va­duo­ti sa­vi­val­dy­bę nuo žmo­gėd­rų. Jūs man pa­sa­ky­ki­te, kas yra žmo­gėd­ros? Gal mes, ku­rie čia dir­ba­me? Ten­ka su jais bend­rau­ti ir tie­sio­giai, kar­tais pra­šo­me po­li­ci­jos pa­gal­bos. Bet daž­niau­siai su ki­taip mąs­tan­čiais pa­vyks­ta su­si­tar­ti gra­ žiuo­ju“, – pa­sa­ko­jo L.Kry­že­vi­čie­nė. Vi­sa­ga­lė re­dak­ci­ja

Dar vie­na vie­ta, kur ga­li­ma pa­si­ skųs­ti, tai – laik­raš­čių re­dak­ci­jos. Vie­na pen­si­nin­kė guo­dė­si, kad dau­gia­bu­ty­je virš jos gy­ve­nan­ti pa­ na­šaus am­žiaus kai­my­nė kas­nakt

i­si at­ve­jai yra skir­tin­gi. Tai ga­li bū­ti ir as­me­ny­bės su­tri­ki­mas, ir li­gos ap­raiš­ka. Kal­bant apie ta­r ia­mus la­ze­r io po­vei­k ius per elekt­ros liz­dą ar du­jų lei­di­mą, ga­li­ ma da­ry­ti prie­lai­dą, kad tik­riau­siai žmo­ gui yra ha­liu­ci­na­ci­jos. Ga­li­ma įtar­ti psi­ chi­kos li­gą. Yra žmo­nių, ku­rie va­di­na­mi pa­to­lo­g iš­kais skun­d i­kais. Tai sa­vo­t iš­k i tei­sy­bės ieš­ko­to­jai. Jie pri­ra­šo ke­lio­li­kos la­pų skun­dus, ku­riuo­se kar­tais bū­na ir da­lis tie­sos. To­kie as­me­nys tu­ri stip­riai iš­reikš­tą tei­sin­gu­mo jaus­mą. Ta­čiau kal­ bant apie at­ve­jį, kai mo­te­ris pa­tei­kė per 700 skun­dų, jau ga­li­ma sua­be­jo­ti jos dva­ si­ne pu­siaus­vy­ra ir net dva­si­ne svei­ka­ ta. Nors ne­ga­li­me at­mes­ti ga­li­my­bės, kad jos skun­das pa­grįs­tas, bet į jį biu­rok­ra­tai ne­rea­g uo­ja. Spren­d žiant iš raš­t ų skai­ čiaus, nu­sta­ty­ti diag­no­zės neį­ma­no­ma. Kaip at­si­ran­da no­ras ieš­ko­ti tei­sy­bės? Vi­ siems skir­tin­gai. Jei žmo­gus su­si­rgo rim­ ta psi­chi­kos li­ga, pa­si­reiš­kia simp­to­mai, jis ieš­ko prie­žas­čių ir ma­no, kad tos prie­ žas­tys yra iš išo­ri­nio pa­sau­lio, to­dėl pra­ de­da skųs­ti ta­ria­mus skriau­di­kus. Ki­tas at­ve­jis, kai žmo­g us su­si­du­r ia su ne­tei­ sy­be. Jis mė­gi­na tai iš­spręs­ti, jam ne­pa­ vyks­ta. To­dėl su kiek­vie­nu nei­gia­mu at­ sa­ky­mu į jo skun­dą no­ras ras­ti tei­sy­bę ak­ty­vė­ja. Ta­da jau įma­no­mas pa­to­lo­g i­ nis as­me­ny­bės vys­ty­ma­sis pa­gal skun­ di­ko ti­pą. Yra įvai­rių at­ve­jų ir kiek­vie­nas rei­ka­lau­ja at­ski­ro nag­ri­nė­ji­mo.

triukš­mau­ja. Esą mo­te­ris sa­vo bu­ te tu­ri me­ta­lo ap­dir­bi­mo dirb­tu­ves ir kiek­vie­ną nak­tį grę­žia elekt­ri­niu grąž­tu iki pa­ry­čių. Kai­my­ne be­si­skun­džian­ti klai­ pė­die­tė pa­reiš­kė, kad triukš­ma­da­rė tik­riau­siai ga­mi­na kul­kas me­džio­to­ jams. Esą, ką gi dau­giau ga­li­ma da­ ry­ti su elekt­ri­niu grąž­tu. Dar vie­na mo­te­ris žur­na­lis­tams skun­dė­si, kad prie­šais esan­čia­ me dau­gia­bu­ty­je kaž­ko­kie žmo­nės švie­čia į ją la­ze­rio spin­du­liais ir fo­ tog­ra­fuo­ja, to­dėl ji nei tua­le­te, nei vo­nio­je ne­de­ga švie­sos. Dar vie­na klai­pė­die­tė žur­na­lis­tams guo­dė­si dėl ne­tie­sio­gi­nės ly­ti­nės prie­var­tos, ku­rią esą pa­ti­ria, kai kai­my­nas per elekt­ros liz­dą ima skleis­ti spe­cia­lius kenks­min­gus spin­du­lius. Vis­ką vai­ni­ka­vo są­na­rio pro­te­zo va­gys­tė. Pa­si­ro­do, šį daik­tą pa­cien­tė pra­ra­do vie­no­je li­go­ni­nė­je, o jį pa­ vo­gė gy­dy­to­jai per ope­ra­ci­ją. Dien­raš­čio re­dak­ci­ją keis­tuo­liai su neįp­ras­to­mis sa­vo pa­tir­ti­mis ypač daž­nai ap­lan­ko per pil­na­tį.

Prieš „ta­ge­rius“ – nau­jas gink­las Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Klai­pė­dos jau­ni­mas ko­vai su gra­ fi­ti­nin­kais su­kū­rė Lie­tu­vo­je pre­ ce­den­to ne­tu­rin­tį gink­lą – spe­cia­ lią in­ter­ne­to sve­tai­nę.

Pro­jek­to „Teg lik­vi­da­ci­ja“ ini­cia­to­ riai su­gal­vo­jo, kaip ko­vo­ti su van­ da­lais, ku­rie ae­ro­zo­li­niais da­žais ar žy­mek­liais ga­di­na mies­to gy­ven­to­jų nuo­sa­vy­bę. „Pag­rin­di­nis šio pro­jek­ to tiks­las – pre­ven­ci­ja. Taip pat no­ri­ me su­ka­ta­lo­guo­ti vi­sus mies­te esan­ čius va­di­na­muo­sius ta­gus“, – tei­gė

pro­jek­to koor­di­na­to­rė Ie­va And­ru­ ly­tė. Rugp­jū­tį pra­dės veik­ti in­ter­ ne­to sve­tai­nė www.teg­lik­vi­da­ci­ja.lt, į ku­rią žmo­nės ga­lės įkel­ti nu­fo­tog­ ra­fuo­tus ne­le­ga­lius pa­ra­šus ar pie­ši­ nius, pa­ra­šy­ti ob­jek­tą, ant ku­rio ke­ ver­zo­nės ras­tos, ad­re­są. Ti­ki­ma­si, jog to­kia sve­tai­nė pa­dės tur­to sa­vi­nin­ kams, nu­ken­tė­ju­siems nuo „ta­gin­ to­jų“, pra­neš­ti apie pa­da­ry­tą ža­lą, o tei­sė­sau­gos ins­ti­tu­ci­joms efek­ty­viau ste­bė­ti bei iden­ti­fi­kuo­ti pa­žei­dė­jus. „Aki­vaiz­du, kad šis pro­jek­tas pa­ dės bend­ra­dar­biau­ti nuo van­da­ lų nu­ken­tė­ju­siems gy­ven­to­jams ir tei­sė­sau­gos ins­ti­tu­ci­joms, o „ta­ge­

riai“ neat­si­pirks tik kal­ti­ni­mu vie­ nos erd­vės su­ga­di­ni­mu, nes įkel­tos nuo­trau­kos leis nu­sta­ty­ti, ku­rio­se vie­to­se to­kiu pa­čiu brai­žu pa­lik­tos ke­ver­zo­nės“, – ti­ki­no E.And­ru­ly­tė. Klai­pė­dos me­ro pa­va­duo­to­jo Vy­ tau­to Če­po tei­gi­mu, to­kia in­ter­ne­to sve­tai­nė yra svei­kin­ti­nas pro­jek­tas, nes „ta­gus“ jau se­niai rei­kė­jo su­ ka­ta­lo­guo­ti, nu­sta­ty­ti vie­tas, kur jų dau­giau­sia, koks jų brai­žas. „Ga­liu drą­siai pa­sa­ky­ti, kad to­kių van­da­lų pa­da­ro­ma ža­la Klai­pė­do­je sie­kia ke­lio­li­ka mi­li­jo­nų li­tų, to­dėl bū­ti­na su jais ko­vo­ti, juos gau­dy­ti ir baus­ti“, – įsi­ti­ki­nęs V.Če­pas.

Iš­mar­gi­no: vie­nas įžū­liau­sių van­da­lų iš­puo­lių – iš­ter­lio­tas bu­vu­sio

„Vai­vos“ ki­no teat­ro fa­sa­das.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

5

KETVIRTADIENIS, liepos 12, 2012

miestas

PRISTATO

METŲ JŪRININKO RINKIMUS BALSAVIMAS JAU PRASIDĖJO! BALSUOKITE UŽ SAVO KANDIDATĄ 1. Anatolijus Bataščiukas, vyresnysis kapitono padėjėjas, ištikimas jūrininko profesijai. Parvyko iš Afrikos turėdamas didelių sveikatos problemų, tačiau nepasiduoda ligai ir ryžtingai siekia grįžti į jūrą. 2. Andrius Grinius, vyresnysis mechanikas, gesinant gaisrą laive užtikrino laivo įrenginių darbą, kartu su kapitonu vadovaudami įgulai sėkmingai išgelbėjo darbuotojus bei keleivius. 3. Artūras Kalibartas, vyriausiasis mechanikas, vertinamas kaip vienas geriausių, kompetentingiausių specialistų, – už žmogiškumą, šilumą ir profesionalumą. 4. Sergejus Koškinas, kapitonas, sąžiningas ir dėmesingas savo įgulai, raginantis siekti profesinių aukštumų, profesi onalumo. 5. Viktoras Kozakas, tolimojo plaukiojimo kapitonas, turintis ilgametę patirtį Lietuvos laivyne, – už savo pastovumą, ištikimybę jūrinei profesijai. 6. Juozas Liepuonius, jūrų kapitonas, aktyviai dalyvaujantis Jūrų kapitonų klubo veikloje, – už materialinę paramą Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos studentams, bendradarbiavimą

BALSUOTI GALITE: Iš dienraščio iškirptą ir užpildytą lapelį siųsdami adresu: Metų jūrininkas, „Klaipėdos“ dienraščio redakcija, Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“, 92118 Klaipėda; arba atnešdami ir įmesdami į specialiąsias urnas redakcijoje, PC „Akropolyje“ ( Taikos pr. 61) esančiame skyriuje bei aštuoniuose didžiųjų „Iki“ prekybos centrų. Portale www.KL.lt. Balsai, atiduoti portale, bus sumuojami su balsais, pateiktais balsavimo lapeliuose.

su Jūrų muziejumi, jūrinių reliktų saugojimą. 7. Viktoras Osipovas, kapitonas, kuris kasdieniame darbe visada vadovaujasi principu: saugiai dirbanti įgula – saugus laivas, saugus krovinys. 8. Vilius Pakalniškis, tolimojo plaukiojimo kapitonas, jūrų teisės specialistas, knygos „Laivybos sąvokų aiškinimas“ autorius, – už viso gyvenimo nuopelnus Klaipėdai ir jūrai. 9. Viktoras Pozonkevičius, jaunas kapitonas, savo srities profesionalas, – už jūrininkų interesų gynimą, jų problemų viešinimą, straipsnių jūrine tematika rašymą. 10. Viktoras Račkovas, – už mokslinius jūrų ir vandenynų tyrimus, už publikacijas jūros tematika, už jaunimo skatinimą rinktis jūrininko profesiją, už didelę meilę ir ištikimybę pajūrio kraštui.

13. Vytautas Valteras, jūrinio kelto kapitonas, savo srities profesionalas, daug metų sėkmingai dirbantis AB „DFDS Seaways“. 14. Valdemaras Vizbaras, – už Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, populiarinimą bei jaunimo įtraukimą į buriavimą ir jūrinę veiklą. 15. Olegas Voitiekus, laivo „TOR Corona“ vyr. kapitono padėjėjas, turintis ilgametę patirtį, perduodantis ją savo sekėjams, profesionalus, atsakingas ir atsidavęs darbui bei komandai. 16. Vytautas Vozgirdas, vyr. mechanikas, – už ilgametį darbą, profesionalumą ir išmonę labai sudėtingomis sąlygomis perdislokuojant laivą iš Australijos į Kanarų salas. 17. Arnoldas Zažeckis, augęs jūrininko šeimoje ir dar vaikystėje susipažinęs su šia nelengva profesija, sėkmingai su ja susiejo savo gyvenimą.

11. Romualdas Šostakas, jūrininkas, gerbiantis ir vertinantis savo profesiją, atsidavęs Lietuvai ir uostamiesčiui.

18. Ričardas Zažeckis, jūrininkas, savo ilgametę patirtį perduodantis studentams bei užtikrinantis bendradarbiavimą su užsienio šalių jūreiviais.

12. Vladimiras Tarasovas, nusipelnęs kapitonas, daug metų sėkmingai dirbantis jūroje, įkvėpęs ne vieną jauną kapitoną atsiduoti savo darbui ir jūrai.

19. Aleksandras Zbitnevas, kapitonas, turintis 30 metų darbo patirtį, gebantis užtikrinti kokybišką įgulos darbą, – už Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje.

Projekto globėjas

Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis Projekto rėmėjas

Liepos 13–30 d. balsuodami Jūs rinksite labiausiai šio titulo vertą jūrininką. Liepos 31 – rugpjūčio 2 d. dienraštyje „Klaipėda“ bus pristatyti 3 daugiausia balsų surinkę pretendentai. Rugpjūčio 3 d. titulo laimėtojas bus paskelbtas Kruizinių laivų terminale.

METŲ JŪRININKO RINKIMUOSE BALSUOJU UŽ:

6

penktadienis, liepos 13, 2012

nuomonės

Su­die, tik­ra­sis Są­jū­di!

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Dar vie­nas in­dė­lis į sau­gu­mą Stasys Gudavičius

L

ie­t u­va su­s tip­r i­no sa­ vo pa­č ios ir vi­s ų par­ tne­r ių Šiau­rės At­lan­to gy­ny­b os al­j an­s e sau­ gu­mą – prieš be­veik dve­jus me­ tus Vil­niu­je įsteig­tas Ener­ge­ti­nio sau­g u­mo cent­ras ta­po vi­so NA­ TO Ener­ge­t i­n io sau­g u­mo kom­ pe­ten­ci­jos cent­ru. Šią sa­vai­tę to­k io cent­ro stei­g i­mo do­ku­men­tai bu­vo pa­si­ra­šy­ti NA­ TO trans­for­ma­ci­jos va­da­v ie­tė­je JAV Nor­fol­ko mies­te. Jau ke­l ios Al­jan­so vals­ty­bės pri­si­jun­gė prie cent­ro įstei­g i­mo. Net­r u­k us dar ke­l ios ša­lys baigs vi­d i­nes įga­l io­

Per šiuos ke­le­rius me­ tus su­vo­ki­mas dėl ener­ge­ti­nio sau­gu­mo už­tik­ri­ni­mo svar­bos su­stip­rė­jo ne vien Lie­ tu­vo­je, bet ir dau­ge­ ly­je ki­tų NA­TO vals­ ty­bių. ji­mų de­ri­ni­mo pro­ce­dū­ras ir taip pat pri­si­jungs prie stei­gė­jų bū­rio. JAV ke­ti­na pri­si­jung­ti, kai tik bus baig­tos Ener­g e­t i­n io sau­g u­mo kom­pe­ten­ci­jų cent­ro ak­re­d i­ta­v i­ mo pro­ce­dū­ros. Cent­rui bus su­teik­tas NA­TO tarp­ tau­t i­nės ka­r i­nės or­g a­n i­z a­c i­j os sta­tu­sas. NA­TO kom­pe­ten­ci­jos cent­ras įsi­ kurs Ge­ne­ro­lo J.Že­mai­čio Lie­t u­ vos ka­ro aka­de­m i­jo­je – ten, kur nuo 2011 m. pra­d žios vei­k ia prie Lie­tu­vos už­sie­nio rei­ka­lų ir Kraš­ to ap­sau­gos mi­n is­te­r i­jų įsteig­tas Ener­ge­ti­nio sau­gu­mo cent­ras. Pre­z i­den­tė, prem­je­ras, ki­t i Lie­tu­ vos po­li­ti­kai su di­de­liu en­tu­ziaz­ mu pa­svei­k i­no NA­TO struk­t ū­r i­ nio pa­da­l i­n io įstei­g i­mą Vil­n iu­ je. Ti­k i­ma­si, kad tai pa­dės mū­sų ša­l iai ne tik la­biau pri­si­dė­t i prie Šiau­rės At­lan­to gy­ny­bi­nės or­ga­ ni­z a­ci­jos pa­jė­g u­mų stip­r i­n i­mo, bet ir pa­gel­bės spren­d žiant Lie­ tu­vai ypač ak­t ua­lų ener­ge­t i­nės ne­prik­lau­so­my­b ės už­t ik­r i­n i­mo klau­si­mą.

NA­TO Ener­ge­ti­nio sau­gu­mo kom­ pe­ten­ci­jos cent­r ui ke­l ia­mi šie es­ mi­n iai už­da­v i­n iai: rem­t i ka­r i­n ių pa­jė­gu­mų plėt­ros pro­ce­są, ka­ri­nių mi­si­jų veiks­min­gu­mą ir ope­ra­ci­nį su­de­ri­na­mu­mą, laiku teik­ti kva­li­ fi­k uo­tą eks­per­t i­nę pa­ra­mą ener­ ge­ti­nio sau­gu­mo klau­si­mais. Cent­ras ana­l i­z uos ener­ge­t i­n io sau­g u­mo ir kri­t i­nės ener­ge­t i­kos inf­rast­r uk­t ū­ros ap­sau­gos as­pek­ tus, teiks re­ko­men­da­ci­jas ir pa­siū­ ly­mus dėl ope­ra­ci­nio ener­ge­ti­nio sau­g u­mo, al­ter­na­ty­v ių ener­g i­jos šal­t i­n ių pri­tai­k y­mo ka­r y­bo­je bei gam­tai ne­kenks­m in­g ų ir efek­t y­ vių ka­ri­nių pa­jė­gu­mų plėt­ros, įsi­ trauks į mo­ky­mus ir pra­ty­bas. NA­TO jau prieš ke­le­r ius me­t us aukš­čiau­sio ly­g io su­si­t i­k i­me Ry­ go­je priim­to­je dek­la­ra­ci­jo­je įvar­ di­jo, kad ener­ge­t i­n is sau­g u­mas yra svar­bi kiek­v ie­nos Al­jan­s o vals­ty­bės na­cio­na­li­nio sau­gu­mo su­de­da­mo­ji da­lis. Per šiuos ke­le­r ius me­t us su­vo­k i­ mas dėl ener­ge­t i­nio sau­g u­mo už­ tik­r i­n i­mo svar­b os su­s tip­rė­jo ne vien Lie­tu­vo­je, bet ir dau­ge­ly­je ki­ tų NA­TO vals­ty­bių, ne­t gi to­se, ku­ rios ga­li jaus­tis sau­gios ener­ge­ti­nio ap­si­r ū­pi­n i­mo sri­ty­je, ne­prik­lau­so nuo vie­nin­te­lio ža­lia­vų tie­kė­jo. To­dėl 2010-ai­siais Li­sa­bo­no­je pa­ tvir­tin­to­je nau­jo­jo­je NA­TO stra­te­ gi­nė­je kon­cep­ci­jo­je kal­ba­ma apie bū­ti­ny­bę ver­tin­ti iš­šū­kius ener­ge­ ti­nio sau­gu­mo sri­ty­je. O šie­met Či­ka­go­je įvy­k u­s ia­me NA­TO vir­šū­n ių su­si­t i­k i­me bu­vo be dis­ku­si­jų pri­tar­ta Lie­tu­vos ini­ cia­t y­vai įkur­t i NA­TO ak­re­d i­t uo­ tą Ener­ge­t i­n io sau­g u­mo kom­pe­ ten­ci­jos cent­rą kaip in­dė­l į į NA­ TO veik­lą šio­je sri­ty­je. Lie­t u­vos ener­ge­t i­n io sau­g u­mo cent­ro va­do­vas Aud­r ius Brūz­ga yra paaiš­k i­nęs, kuo šis cent­ras svar­bus: „Mes tik­rai ne­ve­d žio­si­ me elekt­ros lai­dų į na­mus, ma­ žai ką ga­lė­si­me la­bai konk­re­taus pa­da­ry­t i, kad na­muo­se bū­tų šil­ ta ir deg­tų du­jos. Mū­sų už­duo­t is ki­to­k ia – kaup­t i ir ana­l i­z uo­t i in­ for­ma­ci­ją, su­si­ju­sią su ener­ge­t i­ ka, su iš­tek­l ių tie­k i­mu, pa­jė­g u­ mų pa­nau­do­ji­mu. Pa­v yz­d žiui, aiš­k i­na­mės, kaip ir ko­dėl kin­ta kai­nos ener­ge­t i­kos iš­tek­l iams ir ko­k ią tai tu­rės įta­ką na­cio­na­ li­niam sau­g u­mui.“ Vos ke­l i mi­l i­jo­nai, ski­r ia­m i šiam cent­rui iš vals­ty­bės biu­dže­to, yra pa­ly­gin­ti ne­di­de­lė kai­na, sie­kiant su­stip­rin­ti na­cio­na­li­nį ša­lies sau­ gu­mą.

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

750

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

397 750

1988-ųjų są­jū­d i­n in­kas

T

a­ry­bų val­džia, mur­dy­da­ma žmo­nes su sa­vo „vie­nin­te­ le ir tei­sin­giau­sia“ ko­mu­nis­ti­ ne ideo­lo­gi­ja, pa­da­rė vie­ną ge­rą dar­bą Lie­tu­vai. Tie­sa, tai bu­vo at­virkš­ti­ nis re­zul­ta­tas anos val­džios sie­kiams. Prieš su­griū­vant So­vie­tų Są­jun­ gai Lie­tu­vo­je bu­vo šim­tai tūks­tan­čių žmo­nių – tik­rų idea­lis­tų, iš­troš­ku­ sių per­mai­nų. Žmo­nių, ku­riems bu­ vo krau­pu dėl sta­li­niz­mo nu­si­kal­ti­mų, chruš­čio­viš­ko avan­tiū­riz­mo ir gė­da dėl brež­ne­vi­nio ma­raz­mo. Jie nie­ka­da ne­su­ta­pa­ti­no sa­vęs su So­vie­tų Są­jun­ ga. O kar­tu juos vi­sus vie­ni­jo na­cio­ na­liz­mas – at­sa­kas į di­džia­ru­siš­ką­ jį šo­vi­niz­mą. Tuo­met, 1988-ai­siais, Są­jū­dis ne­ ga­lė­jo neat­si­ras­ti. Tuo­met žmo­nėms rei­kė­jo tik idė­jų, o joms įgy­ven­din­ti bu­vo dau­gia­tūks­tan­ti­nė tal­ka. Kai da­bar­ti­niai idea­lis­tai ban­do Lie­tu­vą pri­kel­ti nau­jam Są­jū­džiui, vi­sa tai at­ro­do la­bai grau­džiai. Tau­ta yra vi­siš­kai pa­si­kei­tu­si. Žmo­nės da­bar kur kas pra­gma­tiš­kes­ni, la­biau skep­ tiš­ki – to­dėl vi­siš­kai pa­sy­vūs. Pa­ly­gin­ki­me du įvy­kius: vie­ną iš Są­jū­džio lai­kų ir da­bar­ties, tai yra „Ba­na­nų ba­lių“ ir „Gar­lia­vos mer­ gai­tės ėmi­mo ak­ci­ją“. Da­bar jau rei­kia daug kam pri­min­ti, kas bu­vo tas „Ba­na­nų ba­lius“. 1988-ųjų rug­sė­jo 28 d. Ka­ted­ros aikš­tė­je Lie­tu­vos Lais­vės Ly­ga (LLL) su­ren­gė ne­sank­cio­nuo­tą mi­tin­gą 1939 me­tų Mo­lo­to­vo-Rib­bent­ro­po su­tar­ čiai, pa­gal ku­rią ne­prik­lau­so­ma Lie­ tu­vos Res­pub­li­ka pa­te­ko į SSRS įta­ kos sfe­rą, pa­smerk­ti. Prieš pra­si­de­dant LLL de­monst­ ra­ci­jai Ka­ted­ros aikš­tę ap­su­po ne tik mi­li­ci­ja, bet ir spe­cia­lie­ji vi­daus ka­

karštas telefonas

397 728

telefonas@kl.lt

Dvo­kia cir­ko tua­le­tai

Pa­čia­me mies­to cent­re įsi­kū­rė cir­ kas. Ša­lia gat­vės, kur praei­na žmo­ nės, cir­ko ar­tis­tai pa­si­sta­tė bio­tua­ le­tus. Kai ei­ni pro ša­lį, kva­pas no­sį rie­čia. Smar­vė ypač di­de­lė da­bar, kai šil­ti ir gra­žūs orai. Ar ne­bu­vo įma­no­ ma tua­le­tų pa­sta­ty­ti ki­to­je vie­to­je, ar bent jau pa­si­rū­pin­ti, kad jie taip ne­ dvok­tų? Auš­ra

Pik­ti­na neiš­te­sė­ti pa­ža­dai

Pers­kai­tęs V.Spu­ry­tės straips­nį „Pa­ža­dai li­ko neiš­te­sė­ti“ („Klai­pė­

Kai da­bar­ti­niai idea­lis­ tai ban­do Lie­tu­vą pri­ kel­ti nau­jam Są­jū­džiui, vi­sa tai at­ro­do la­bai grau­džiai. Tau­ta yra vi­ siš­kai pa­si­kei­tu­si.

tų bu­vo pri­vers­ti at­si­sta­ty­din­ti LKP CK pir­ma­sis sek­re­to­rius R.Son­gai­la ir ant­ra­sis sek­re­to­rius N.Mit­ki­nas. Vie­ toj jų pa­skir­ti A.Bra­zaus­kas ir V.Be­ rio­zo­vas. O kuo bai­gė­si Gar­lia­vos įvy­kiai? Kal­ti li­ko tie, ku­rie gy­nė­si nuo prie­ var­tos. Sei­mas, iš­sky­rus vie­ną ki­tą par­la­men­ta­rą, net ne­ban­dė su­ži­no­ti, kaip iš tik­rų­jų įvy­kiai klos­tė­si ati­mant iš glo­bė­jų mer­gai­tę. Nie­kas ne­siaiš­ki­ no, ar pa­rei­gū­nai tei­sė­tai ža­lo­jo su­ si­rin­ku­sius žmo­nes ir mer­gai­tės glo­ bė­jus. Pas­kui par­la­men­tas net iš­drį­so ati­duo­ti pro­ku­ro­rams ir tei­sė­jams „ant de­ser­to“ Ne­rin­gą Venc­kie­nę. Pro­tes­to ak­ci­jos, ku­rios nu­si­ri­to po Gar­lia­vos įvy­kių, bu­vo tik du la­ šai van­dens ant įkai­tu­sios kep­tu­vės. Nie­kas net ir po to­kios ne­tei­sy­bės siau­tu­lio ne­su­ge­bė­jo pa­kel­ti žmo­nių, su­reng­ti dau­gia­tūks­tan­ti­nių pa­si­prie­ ši­ni­mo ak­ci­jų ir iš­rei­ka­lau­ti bent jau vi­daus rei­ka­lų mi­nist­ro at­sa­ko­my­bės. da“, 2012 07 09) pa­si­pik­ti­nau sei­ mū­nų akip­lė­šiš­ku­mu. Jei Sei­mo na­ rys per ket­ve­rius sa­vo ka­den­ci­jos me­tus neiš­pil­do per rin­ki­mus duo­ tų pa­ža­dų, tu­rė­tų dau­giau ne­be­ kan­di­da­tuo­ti į par­la­men­tą. Bū­tent taip tu­rė­tų pa­sielg­ti są­ži­nin­gas po­ li­ti­kas. O da­bar da­li­ja neį­gy­ven­di­ na­mus pa­ža­dus ir be są­ži­nės grau­ ža­ties ti­ki­si, kad žmo­nės juos vėl rinks iš nau­jo. Al­gir­das

Ei­ti ki­lo­met­rą neap­si­mo­ka

Pik­ti­na ra­gi­ni­mai rū­šiuo­ti šiukš­les. Kaip jas iš­rū­šiuo­ti, jei mū­sų kie­me nė­ra nė vie­no spe­cia­laus kon­tei­ne­ rio? Mū­sų gat­vė­je aš to­kių iš­vis ne­ ma­čiau. Jei iš­rū­šiuo­čiau šiukš­les, man jas rei­kė­tų ne­šti ki­lo­met­rą iki

Dar dau­giau. Po Gar­lia­vos įvy­kių pa­vy­ko su­skal­dy­ti da­bar­ti­nius idea­ lis­tus į tris par­ti­jas, su­pyk­dy­ti vien dėl to, kam pri­klau­so pui­ki vie­šų­jų ry­šių po­žiū­riu fra­zė „Lie­tu­vos są­ra­ šas“. Da­bar­ti­nius idea­lis­tus prie­ši­no ir pa­va­di­ni­mas „Drą­sos ke­lias“. Juk tai la­bai pa­na­šu į Drą­sių Ke­dį, nes jau nie­kas ne­be­nup­laus nuo jo žu­di­ko eti­ke­tės, ku­rią jam pri­siu­vo tie, ku­rie ne­tu­ri tei­sės lai­ky­ti kal­tu žmo­gaus, kol taip ne­nusp­ren­dė teis­mas. Są­mo­nin­gai ra­šiau „da­bar­ti­niai idea­lis­tai“, siek­da­mas juos at­skir­ti nuo Są­jū­džio lai­kų idea­lis­tų. Da­bar­ ti­niais nie­kas ne­be­ti­ki, nes jie ne tie, ku­rie ne­pai­sy­da­mi, ką pa­ra­šys laik­ raš­čiai, kaip bal­suos rin­kė­jai, ėjo į tiks­lą vie­nin­gai sep­tyn­my­liais žings­ niais. Nors pa­vyk­da­vo vie­ną ki­tą at­ skel­ti, ta­čiau tai nie­ko ne­lė­mė. Są­ jū­dis, toks, koks gi­mė, at­si­lai­kė net ket­ve­rius me­tus nuo 1988-ųjų va­sa­ ros iki 1992-ųjų va­sa­ros, kai bu­vo su­ ka­po­tas į vie­no ly­de­rio par­ti­jas. Ne­ti­kiu, kad at­si­ras to­kia jė­ga, ku­ ri pa­kels tau­tą į nau­ją Są­jū­dį. Pap­ras­ čiau­siai jau esa­me ne­be tie. Mes daug pra­gma­tiš­kes­ni, tu­ri­me ai­bes sa­vų in­ te­re­sų, iš­mo­ko­me ver­gau­ti pi­ni­gams, ta­po­me – pa­ra­dok­sas – dar la­biau pa­ žei­džia­mi nei ta­ry­bų val­džios lai­kais. Tuo­met ne­tu­rė­jo­me ko pra­ras­ti – ne­ bent pan­čius. O da­bar! Bet ku­rį tu­rin­tį dar­bą žmo­gų ga­li­ma už pa­žiū­ras iš­grūs­ ti į dar­bo bir­žą per pen­kias mi­nu­tes. Ir pa­smerk­ti be­na­mio da­liai, kai ban­kai už ne­grą­žin­tą pa­sko­lą atims bu­tą. Bet ku­rį drą­ses­nį vers­li­nin­ką ga­li­ma vie­nu kont­ro­lės smū­giu su­traiš­ky­ti kaip mu­sę. Ir jis liks ne tik be vers­ lo, bet ir su sko­lų naš­ta vi­sam gy­ve­ ni­mui. Net­gi Sei­mo na­rys, iš­drį­sęs neį­tik­ti sa­vo par­ti­jos vir­šū­nė­lei, iš su­da­ro­mo rin­ki­mų są­ra­šo vir­šaus ga­li nu­ke­liau­ ti į jo vi­du­rį ar apa­čią. Ir at­virkš­čiai – įti­kęs ga­li pa­šok­ti są­ra­še net per šim­ tą vie­tų į prie­kį. Sa­ky­si­te, ar­gi tai kai­na už idė­ ją? Anks­čiau žmo­nės dėl idė­jos ėjo ant lau­žo. Taip, Jūs tei­sūs, bet, de­ja, anks­čiau. ar­ti­miau­sio spe­cia­laus kon­tei­ne­rio. Val­džia grei­ta tik są­skai­tas siųs­ti, o pa­si­rū­pin­ti žmo­nė­mis ne­sku­ba. Pen­si­nin­kas

Par­duo­tu­vė­je – pra­stos sėk­los

Sa­vo bal­ko­ne no­rė­jau pa­si­so­din­ ti nak­ti­nu­kių. Nu­si­pir­kau sėk­lų, o au­ga­lai iš jų vos iš­dy­gę nu­vy­to. Nu­si­pir­kau ant­rą kar­tą – vėl tas pa­ts. Spė­ju, kad pra­stos sėk­los. Pa­ na­šiai bu­vo ir su agur­kais. Iš pre­ ky­bos cent­re pirk­to pa­ke­lio sėk­lų su­dy­go tik vie­na. Ta­čiau dėl nak­ ti­nu­kių ran­kų ne­nu­lei­džiu. Da­bar nu­si­pir­kau ke­tu­ris pa­ke­lius sėk­lų, že­mių ir žiū­rė­siu, ku­rios ge­riau­siai su­dygs. Ra­sa Pa­ren­gė Sand­ra Lu­ko­šiū­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

reklamos skyrius: 397 Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

Vi­gan­tas Da­ni­la­vi­čius

riuo­me­nės da­li­niai, iš­kvies­ti iš Mins­ ko. Juos su Lie­tu­vos ko­mu­nis­tų par­ti­ jos cent­ro ko­mi­te­to (LKP CK) pir­mo­jo sek­re­to­riaus R.Son­gai­los ir LKP CK ant­ro­jo sek­re­to­riaus N.Mit­ki­no ži­ nia at­siun­tė vi­daus rei­ka­lų mi­nist­ras S.Li­saus­kas. Žmo­nės ne­bu­vo in­for­muo­ti, kad mi­tin­gas už­draus­tas, to­dėl atė­jo į Ka­ted­ros aikš­tę. Apie 18 val. ka­rei­ viai, ap­si­gink­la­vę me­ta­li­niais šar­vais, plas­ti­ki­niais sky­dais bei ne­per­šau­ na­mo­mis lie­me­nė­mis, priar­tė­jo prie su­si­rin­ku­sių­jų ir pra­dė­jo juos muš­ ti gu­mi­nė­mis laz­do­mis (va­di­na­mai­ siais „ba­na­nais“). Po šių smur­to ak­

397 772 397 727 397 706 397 725

397 770

711, 397 715

Platinimo tarnyba:

Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 719

„Namai“: Lina Bieliauskaitė –

397 730

„Sveikata“: Sandra Lukošiūtė –

397 713 397 705

Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 „TV diena“: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide

R

Prenumeratos skyrius: 397 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Krasauskienė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

714

Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

penktadienis, liepos 13, 2012

lietuva kl.lt/naujienos/lietuva

De­ry­bų po­zi­ci­jos silp­nė­ja

Pa­mė­tė ak­me­nė­lių Mo­kes­čių ins­pek­ ci­jos pu­sėn. Vie­na ran­ka Vy­riau­sy­bę pa­glos­tė, ki­ta pa­da­ li­jo jai pa­ta­ri­mų. Įs­ pė­jo sau­go­tis po­ pu­lis­tų. Apie tai kal­ bė­jo Pre­zi­den­tė Da­ lia Gry­baus­kai­tė, tre­čių­jų ka­den­ci­jos me­ti­nių pro­ga su­ ren­gu­si tra­di­ci­nę spau­dos kon­fe­ren­ ci­ją.

Lie­tu­vai ga­li ne­pa­vyk­ti pa­nau­do­ ti apie 250 mln. eu­rų (863 mln. li­ tų) jau skir­tos ES pa­ra­mos Ig­na­li­ nos ato­mi­nei elekt­ri­nei (IAE) už­ da­ry­ti – tai silp­ni­na ša­lies po­zi­ci­ jas de­ry­bo­se dėl pa­ra­mos atei­ty­ je, kaip pa­reiš­kė Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė.

Pagrūmojo: Pre­zi­den­tė D.Gry­baus­kai­tė rin­kė­jams pri­mi­nė, kad ne­ver­ta ti­kė­ti po­pu­lis­tais, prieš Sei­mo

rin­ki­mus da­li­jan­čiais ne­rea­lius pa­ža­dus.

And­riaus Ufar­to (BFL) nuo­tr.

Api­bend­ri­no tre­jus dar­bo me­tus Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

Skau­džiau­si kir­čiai – VMI

Jau prieš dve­jus me­tus D.Gry­ baus­kai­tė ne itin tei­gia­mai at­si­ lie­pė apie Vals­ty­bi­nę mo­kes­čių ins­pek­ci­ją (VMI). Bet iki šiol jos va­do­vas Mo­des­tas Ka­se­liaus­kas at­lai­kė Pre­zi­den­tės kri­ti­ką ir iš­li­ ko po­ste. Va­kar vals­ty­bės va­do­vė spau­dos kon­fe­ren­ci­jo­je pa­kar­to­jo kri­ti­ką VMI. D.Gry­baus­kai­tės ne­ma­lo­nę mo­ kes­čių ins­pek­to­riai už­si­trau­kė iš tik­ri­na­mų­jų dėl ga­li­mo ne­tei­sė­ to pra­tur­tė­ji­mo są­ra­šo iš­brau­kę ir Sei­mo, ir sa­vi­val­dos po­li­ti­kus. „VMI lei­do sau in­terp­re­tuo­ti Vy­riau­sy­bės nu­ta­ri­mus dėl ne­tei­ sė­to pra­tur­tė­ji­mo, iš­brau­kė iš tik­ ri­na­mų­jų są­ra­šo vi­sus po­li­ti­kus. Įs­ta­ty­mas nie­kam ne­da­ro išim­čių. Ti­kiuo­si, VMI gir­di, ką sa­kau, ir atei­nan­čiais me­tais la­bai rim­tai tuo už­siims“, – grū­mo­jo Pre­zi­den­tė. Pak­laus­ta, ar dėl su­si­da­riu­ sios pa­dė­ties kal­tas VMI va­do­vas M.Ka­se­liaus­kas, D.Gry­baus­kai­tė sa­kė: „Taip ties­mu­kiš­kai dar ne­ for­mu­luo­čiau, nes VMI for­ma­liai rė­mė­si Vy­riau­sy­bės nu­ta­ri­mu, ku­ ris apė­mė tik vals­ty­bės tar­nau­to­ jus. Gal for­ma­liai ga­li­ma juo „pri­si­ deng­ti“, bet įsta­ty­mas api­ma vi­sus pi­lie­čius. Kal­bu pro­fi­lak­tiš­kai, kad VMI pra­dė­tų dirb­ti pla­čiau.“ Vy­riau­sy­bė va­kar pa­sku­bė­ jo paaiš­kin­ti, kad „VMI, įgy­ven­

din­da­ma gy­ven­to­jų pa­ja­mų ap­ mo­kes­ti­ni­mo ir tur­to įsi­gi­ji­mo šal­ti­nių kont­ro­lę, ne­da­ro išim­čių ko­kioms nors gy­ven­to­jų gru­pėms ir tik­ri­ni­mams“.

Ti­kiuo­si, VMI gir­di, ką sa­kau, ir atei­nan­ čiais me­tais la­bai rim­tai tuo už­siims. Pa­mo­kė val­dan­čiuo­sius

D.Gry­baus­kai­tė ne­pra­lei­do pro­gos pa­mo­ky­ti ir Vy­riau­sy­bę, nors dar sy­kį kar­to­jo: fi­nan­si­nės kri­zės su­ val­dy­mas – di­džiau­sias šio Mi­nist­ rų ka­bi­ne­to nuo­pel­nas. Vy­riau­sy­bei D.Gry­baus­kai­tė pri­mi­nė: eko­no­ mi­ka au­ga, tad apie di­des­nes al­ gas ga­li­me bent jau pa­svars­ty­ti. „At­sar­gus, pa­ma­tuo­tas at­ly­gi­ni­mų au­gi­mas jau yra ga­li­mas, bet tam rei­kia tik­rai pa­si­ruoš­ti ir tai da­ry­ti pa­ma­žu. La­bai at­sar­giai, la­bai pa­ ma­žu, ne tiek, kiek siū­lo po­li­ti­kai, bet pa­ma­žu ga­li­me duo­ti žmo­nėms pro­švais­tę“, – mo­kė Pre­zi­den­tė. Ta­čiau ji pri­mi­nė, kad fi­nan­si­nės draus­mės lai­ky­tis bū­ti­na ir to­liau. To­kio prin­ci­po, pa­sak Pre­zi­den­tės, tu­rės lai­ky­tis ir bū­si­ma Vy­riau­sy­bė, ku­ri bus su­da­ry­ta po spa­lį vyk­sian­ čių Sei­mo rin­ki­mų. Taip pat vals­ ty­bės va­do­vė įspė­jo rin­kė­jus ne­pa­ sik­liau­ti po­pu­lis­tais, ku­rie per­ne­lyg daug ža­da prieš rin­ki­mus.

Klaus­ta dėl Garliavos

Spau­dos kon­fe­ren­ci­jo­je Pre­zi­ den­tė pa­klaus­ta ir apie Gar­lia­vos įvy­kius. Pri­si­min­ta, kad šių me­tų sau­sį vals­ty­bės va­do­vė už­si­mi­nė, jog, jos nuo­mo­ne, teis­mo spren­di­ mas dėl mer­gai­tės ati­da­vi­mo ma­ mai yra vyk­do­mas. Šį­kart D.Gry­baus­kai­tė kal­bė­jo: „Aš tik­rai ga­liu pa­kar­to­ti. Mer­gai­ tę bu­vo ga­li­ma ati­duo­ti tik­tai ta­ da, kai ji bū­tų bu­vu­si psi­cho­lo­giš­ kai pa­ruoš­ta to­kiam pro­ce­sui. Tuo me­tu tai ne­bu­vo pa­da­ry­ta. To­dėl aš ne­no­riu at­siim­ti žo­džių.“ Pa­ sak Pre­zi­den­tės, „ne­jau­gi Lie­tu­ vo­je nė­ra ki­tų pro­ble­mų“ nei vien tik Gar­lia­va.

Atsargus, pamatuo­ tas atlyginimų augi­ mas jau yra galimas, bet tam reikia tikrai pasiruošti ir tai da­ ryti pamažu.

D.Gry­baus­kai­tė pri­dū­rė, kad ne­si­gai­li daug anks­čiau neat­ lei­du­si bu­vu­sios Kau­no tei­sė­jos Ne­rin­gos Venc­kie­nės. Pa­sak Pre­ zi­den­tės, anks­čiau to pa­da­ry­ti ne­bu­vo už ką. „Tai bu­vo pa­siū­ly­mas, nea­ dek­va­tus at­lik­tam N.Venc­kie­nės

„Ko­men­ta­rų ne­bus“ Pre­z i­den­tė tei­gė, jog Len­k i­jos už­sie­ nio rei­ka­lų mi­n is­te­r i­jos va­do­vo iš­ sa­k y­to­je po­z i­ci­jo­je, kad Var­šu­va pa­ si­ren­g u­si „nau­jam san­t y­k ių at­vė­r i­ mui“, yra per daug są­ly­g ų Lie­t u­vai. Lie­tu­vos va­do­vė pa­brė­žė ne­ko­men­ tuo­jan­ti ša­lies kai­my­nės po­li­ti­kų kal­ bų. „Pa­siū­ly­mas iš Len­ki­jos už­sie­nio

rei­ka­lų mi­nist­ro, kiek ži­nau, atė­jo su la­bai daug są­ly­g ų Lie­tu­vai. Tad no­ rė­čiau iš kar­to at­sa­ky­ti – ko­men­ta­rų ne­bus. Ne­ko­men­tuo­ju at­ski­rų Lie­tu­ vos po­li­ti­kų pa­si­sa­ky­mų, ne­ko­men­ tuo­siu ir Len­ki­jos po­li­ti­k ų pa­si­sa­ky­ mų“, – sa­kė D.Gry­baus­kai­tė. Len­ki­ jos už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­ras Ra­dos­

ła­was Si­kors­kis (nuotr.) yra sa­kęs, kad Len­ki­ja pa­si­ren­gu­si at­nau­jin­ti nor­ma­ lius san­ty­kius su Lie­tu­va, ta­čiau tai tu­ri bū­ti su­si­ję su Lie­tu­vos įsi­pa­rei­ go­ji­mų, įvar­dy­tų dvi­ša­lė­je su­tar­ty­je dėl drau­giš­kų san­ty­kių, įvyk­dy­mu. BNS inf.

veiks­mui. Nie­ka­da ne­to­le­ruo­siu, kai tei­sė­sau­ga bus neob­jek­ty­vi ir gins tik sa­vo mun­du­rą, jei­gu kas ne­ty­čia už­tėš­kė vie­ną ki­tą la­še­lį“, – tei­gė vals­ty­bės va­do­vė. Apie V.Us­pas­ki­chą – ne­daug

No­r iai apie eko­n o­m i­k ą ir Vy­ riau­sy­bės dar­bus kal­bė­ju­si Pre­ zi­den­tė apie bū­si­mus rin­ki­mus ir par­ti­jas, gal­būt for­muo­sian­ čias val­dan­čią­ją koa­li­ci­ją, kal­ bė­jo itin at­sar­giai. D.Gry­baus­kai­tė tie­siai taip ir neat­sa­kė, ar Dar­bo par­ti­jos ly­de­ris Vik­to­ras Us­pas­ki­chas ga­lė­tų dirb­ ti nau­jo­jo­je Vy­riau­sy­bė­je. „Tik kai ma­ty­s iu iš­r ink­t us žmo­n es, pa­s i­n au­d o­s iu vi­so­m is įsta­ty­mo nu­ma­ty­to­mis ga­lio­mis, ku­rios yra ri­bo­tos, prieš da­ry­da­ ma spren­d i­m ą, ko­k ie mi­n ist­ rai ga­li dirb­ti Vy­riau­sy­bė­je. Tai bus va­lia pi­lie­čių, po­li­ti­nių par­ ti­jų va­lia, ir ma­no va­lia, kiek tai nu­ma­to įsta­ty­mas“, – sa­kė Pre­ zi­den­tė. Apie sa­vo pa­čios ko­man­dą Pre­ zi­den­tė kal­bė­jo dar ma­žiau. Lig šiol neaiš­ku, kas pa­keis am­ba­sa­do­riau­ ti iš­vyks­tan­tį jos pa­ta­rė­ją už­sie­nio po­li­ti­kai Da­rių Se­maš­ką. „Kol kas ne­nu­ma­tau ir konk­re­čiai ne­pla­ nuo­ju pa­di­dė­ji­mo, bet toks pa­di­ dė­ji­mas, ypač Už­sie­nio po­li­ti­kos gru­pė­je, bus tik­rai, kai pra­dė­si­me pir­mi­nin­kau­ti ES“, – už­ si­mi­nė ji.

„Skai­čia­vi­mai ro­do, kad nesu­ge­ bė­s i­m e pa­n au­d o­t i 250 mln. eu­ rų pa­ra­m os šios fi­n an­s i­n ės per­ spek­ty­vos, o pra­š o­m e vėl tiek pat – taip pa­ker­ta­m e sa­vo de­ ry­b i­n es po­z i­c i­jas ir, be jo­k ios abe­j o­n ės, gin­č ai su įmo­n ė­m is, ne­pa­s i­ten­k i­n i­m as, pro­jek­t ų vė­ la­v i­m as taip pat tu­r ės įta­kos ir silp­n ins mū­s ų de­r y­b i­n es po­z i­ ci­jas“, – spau­d os kon­fe­ren­c i­jo­je sa­k ė ša­l ies va­d o­v ė. Anot D.Gry­baus­kai­tės, vie­šo­ je erd­vė­je pa­skli­do kri­tiš­kų tei­gi­ nių dėl Lie­tu­vos suge­bė­ji­mo efek­ ty­viai pa­nau­do­ti lė­šas. „Be jo­k ios abe­jo­n ės, ši in­for­ ma­c i­ja pa­s ie­k ė ir Briu­se­l į, ir Eu­ ro­p os Par­l a­m en­t ą. Taip la­b iau ži­n o­m e, kad ruo­š ia­m a­s i de­r y­ boms dėl fi­n an­s i­n ės per­s pek­ ty­vos, kur yra vie­n a iš mums svar­b ių ei­l u­č ių – IAE už­d a­ry­m o pro­ce­so fi­n an­sa­v i­m as“, – tei­g ė Pre­z i­d en­t ė. Iki šiol skelb­ta, kad Lie­tu­va 2014–2020 m. IAE už­da­ry­ti pra­šo iš vi­so skir­ti 2,6 mlrd. li­tų. Ta­čiau Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja, pa­sak skir­tin­gų šal­ti­nių, siū­lo tik treč­da­ lį no­ri­mos su­mos. De­ry­bos dėl 2014–2020 m. fi­ nan­si­nės per­spek­ty­vos dar tę­sia­ mos ir, pa­sak Pre­zi­den­tės, var­gu ar bus baig­tos šiais me­tais. „Efek­ty­vios de­ry­bos taps už­ duo­ti­mi ne tik man, bet ir Vy­ riau­sy­bei“, – kal­bė­jo D.Gry­baus­ kai­tė. Lie­tu­vai iki 2013 m. IAE už­da­ry­ mo pro­jek­tui fi­nan­suo­ti bu­vo skir­ta 1,37 mlrd. eu­rų (4,73 mlrd. li­tų). „Klaipėdos“, BNS inf.

Už ato­mi­nę, bet at­si­per­kan­čią Pre­zi­den­tė iš­reiš­kė pa­ra­mą nau­ jai ato­mi­nei elekt­ri­nei Lie­tu­vo­je ir tei­gė ma­nan­ti, kad at­si­nau­ji­nan­čių šal­ti­nių ener­ge­ti­ka ša­liai kol kas yra pra­ban­ga. „Lie­tu­va tu­ri kar­tu su par­ tne­rė­mis kai­my­nė­mis ste­bė­ti, kad pro­jek­tas bū­tų skaid­rus, nau­din­gas ir at­si­per­kan­tis“, – sa­kė D.Gry­baus­ kai­tė. Anot jos, ga­min­ti elekt­rą vien iš al­ ter­na­ty­vių ener­gi­jos šal­ti­nių Lie­tu­ vai bū­tų per bran­gu. „To­kioms vals­ ty­bėms, kaip Bal­ti­jos ša­lys ir mū­sų re­g io­nas, tu­rė­t i ir gy­ven­t i tik iš al­ ter­na­t y­v ių, at­si­nau­ji­nan­čių, šal­t i­ nių yra dar la­bai di­de­lė pra­ban­ga ir ar­ti­miau­sius 10–20 me­tų“, – tei­gė D.Gry­baus­kai­tė. Pa­sak jos, kol kas neaiš­ku, koks bus ga­lu­ti­nis Vi­sa­g i­no ato­mi­nės elekt­ ri­nės pro­jek­tas. Prezidentė pri­dū­rė: „Be abe­jo­nės, tiek, kiek man tai bus lem­ta, ste­bė­siu, kad tai bū­t ų kiek įma­no­ma skaid­rus pro­jek­tas.“ BNS inf.

8

penktadienis, liepos 13, 2012

užribis

Mi­ni­jo­je – pusb­ro­lių žū­tis Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Mi­ni­jos upė­je ieš­ko­tų be ži­nios din­ gu­sių dvie­jų vy­rų gi­mi­nės ruo­šia­si lai­do­tu­vėms. Nus­ken­dę pusb­ro­liai ap­tik­ti srau­nios upės dug­ne.

Tre­čia­die­nį po pie­tų gi­mi­nai­čiai ne­su­lau­kė jo­kių ži­nių iš 31 me­ tų pusb­ro­lių, ku­rie bu­vo iš­si­ruo­šę prie Mi­ni­jos žve­jo­ti. Mo­bi­lio­jo ry­ šio te­le­fo­nai ty­lė­jo. Su­ne­ri­mę dėl šių vy­rų li­ki­mo gi­ mi­nės pra­dė­jo jų paieš­kas ir prie upės ties Pir­muo­ju Strag­nų kai­mu ap­ti­ko vie­no vy­ro dra­bu­žius, ran­ ki­nę, te­le­fo­ną bei meš­ke­rę. Ta­čiau pa­čių ieš­ko­mų­jų gi­mi­nai­čių nie­kur ne­si­ma­tė.

To­dėl žmo­nės pa­pra­šė ug­nia­ge­sių ir po­li­ci­jos pa­gal­bos. Kar­tu su jais apieš­ko­ti pa­kran­tės krū­my­nai. Ta­da dar­bo ėmė­si na­rai. Jie srau­ nio­je upė­je kū­nų ieš­ko­jo iki pu­sės pir­mos nak­ties. Vė­liau dėl tam­sos dar­bai bu­vo nu­trauk­ti. Ry­tą paieš­ kos pra­tęs­tos. Iš­kart po pie­tų ap­žiū­ri­nė­da­ mi upės dug­ną iš val­ties na­rai pa­ ste­bė­jo vie­no din­gu­sio­jo kū­ną. Jis ap­tik­tas apie 5 met­rus nuo kran­to, pu­sant­ro met­ro gy­ly­je. Ant­ro­jo vy­ro kū­ną nuo kran­to pa­ma­tė vie­tos gy­ven­to­jai, drau­ge su gel­bė­to­jais ieš­ko­ję din­gu­sių­jų. Gi­m i­n ai­č ių tei­g i­m u, vie­n as pusb­ro­lių ne­mo­kė­jo plauk­ti. Ga­li bū­ti, kad ant­ra­sis ban­dė gi­mi­nai­tį gel­bė­ti ir nu­sken­do pa­ts.

Karš­ty­me­tis: poil­siau­to­jams plūs­te­lė­jus į Ne­rin­gą, tvar­kos prie per­kė­los ima­si žiū­rė­ti ke­lių po­li­ci­ja. Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Ei­lę re­gu­liuo­ja po­li­ci­nin­kai 1

Pa­vo­jus: Mi­ni­ja vi­lio­ja žve­jus ir gam­tos my­lė­to­jus gra­žiais vaiz­dais, ta­

čiau srau­ni upė yra la­bai pa­vo­jin­ga.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

35

Taip bu­vo ir lie­pos 8-ąją. Tą­dien še­šias va­lan­das ke­ly­je pa­ke­liui į per­kė­lą dir­bo aš­ tuo­ni po­li­ci­nin­kai. Jie nu­bau­dė net 35 vai­ruo­to­jus, kir­tu­sius iš­ti­ si­nę gat­vės ženk­li­ni­mo juos­tą. Už šį nu­si­žen­gi­mą Ke­lių eis­mo tai­ syk­lėms gre­sia nuo 100 iki 300 li­ tų bau­da. Tarp nu­baus­tų­jų bu­vo ir lei­di­mus be ei­lės kel­tis kel­tais tu­rin­tys vai­ ruo­to­jai. Ar­gu­men­tas, kad yra gau­ tas lei­di­mas, pa­rei­gū­nų ne­vei­kia. To­kia leng­va­ta vai­ruo­to­jai, pa­sak uos­ta­mies­čio Ke­lių po­li­ci­jos biu­ro vir­ši­nin­ko Ra­mū­no Ši­dei­kio, ga­li nau­do­tis tik pa­sie­kę ke­lio iš­pla­tė­ji­ mą ne­to­li kel­to. Ruo­žas, kur ga­lio­ja lei­di­mai, yra vi­so la­bo ke­lių de­šim­ čių met­rų il­gio.

„Ne kar­tą įvai­rio­se ins­tan­ci­jo­se esa­me kė­lę šią pro­ble­mą. Pra­šė­me pail­gin­ti tą juos­tą, ta­čiau rei­ka­ lai ne­ju­da. To­kiu at­ve­ju tek­tų pla­ tin­ti ke­lią, o tai su­si­ję su dau­gy­be gam­to­sau­gos bei ki­tų rei­ka­la­vi­mų. To­dėl kol kas rei­ka­la­vi­mas ne­kirs­ ti iš­ti­si­nio ke­lio ženk­li­ni­mo ga­lio­ ja vi­siems, net ir tiems, ku­rie tu­ri lei­di­mus kel­tu nau­do­tis be ei­lės“, – ti­ki­no R.Ši­dei­kis. Pa­rei­gū­nai pa­ste­bė­jo, kad daž­ niau­siai ei­lę ban­do ap­lenk­ti ir po­ li­ci­nin­kų dar­bu pik­ti­na­si ne tik­rie­ji ne­rin­giš­kiai, o tie, ku­rie gy­ve­na­mą­ ją vie­tą yra dek­la­ra­vę pu­sia­sa­ly­je, nors gy­ve­na Kau­ne ar­ba Vil­niu­je. „Žmo­nės, nuo­lat gy­ve­nan­tys Ne­ rin­go­je, ži­no, kaip sun­ku per pi­ką per­si­kel­ti į ki­tą kran­tą, ir pla­nuo­ja

ke­lio­nes ki­tu me­tu, kai prie per­kė­ los nė­ra spūs­čių, – tei­gė R.Ši­dei­kis. – Mes nuo­lat bend­rau­ja­me su Smil­ ty­nės per­kė­los dar­buo­to­jais, gau­ na­me iš jų ži­nių apie au­to­mo­bi­lių srau­tus ir esa­me vi­sa­da pa­si­ruo­šę siųs­ti pa­rei­gū­nus žiū­rė­ti tvar­kos.“

Dai­va Ja­naus­kai­tė

pa­var­dę, gi­mi­mo da­tą ir gy­ve­na­ mą­ją vie­tą bei pa­si­ra­šė ad­mi­nist­ra­ ci­nių tei­sės pa­žei­di­mų pro­to­ko­le. Net­ru­kus priė­jo ki­tas po­li­ci­nin­kas ir pa­ži­no pa­žei­dė­ją. Paaiš­kė­jo, kad vai­ra­vęs žmo­nos var­du re­gist­ruo­ tą au­to­mo­bi­lį vy­ras pa­si­sa­kė ne sa­ vo, o gi­mi­nai­čio as­mens duo­me­nis. To­dėl pra­dė­tas iki­teis­mi­nis ty­ri­mas dėl do­ku­men­to su­klas­to­ji­mo. 1981 m. gi­męs Gied­rius Ž. ne pir­ mą kar­tą pa­na­šiai ban­dė ap­gau­ti pa­rei­gū­nus. Po­li­ci­nin­kai dar pa­me­ na, kai gir­tas įkliu­vęs prie vai­ro šis kre­tin­giš­kis pra­ra­do tei­sę vai­ruo­ ti. Ta­da nau­jų do­ku­men­tų gau­ti jis

nu­ke­lia­vo su kai­my­no do­ku­men­tais ir taip pat bu­vo de­mas­kuo­tas. Kre­tin­gos ra­jo­no po­li­ci­jos ko­ mi­sa­ria­to vir­ši­nin­ko pa­va­duo­to­jas Ne­ri­jus Ja­per­tas tei­gė, kad taip elg­ da­ma­sis Gied­rius Ž. ne­bū­tų iš­si­su­ kęs nuo nuo­bau­dos, ta­čiau žmo­gui, ku­rio var­du jis pa­si­va­di­no, bū­tų te­ kę įro­di­nė­ti, kad jis nie­kuo dė­tas. „Klai­pė­da“ yra ne kar­tą ra­šiu­si apie pa­na­šius at­ve­jus, kai žmo­nės apie su­kty­bes su jų as­mens duo­ me­ni­mis su­ži­no­jo tik iš ant­sto­lių. Tiems žmo­nėms te­ko ne­ma­žai pa­ varg­ti, kol įro­dė, kad kaž­kas ki­tas pa­si­sa­vi­no jų var­dą bei pa­var­dę.

– tiek vai­ruo­to­jų praė­ju­ sį sek­ma­die­nį bu­vo nu­ baus­ta Smil­ty­nė­je prie per­kė­los.

Šilutiškį pri­pa­žin­o re­ci­dy­vis­tu Pa­žei­dė­jas ap­si­me­tė gi­mi­nai­čiu As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

d.janauskaite@kl.lt

Klai­pė­dos apy­gar­dos teis­mas pa­ skel­bė nuo­spren­dį sun­kaus svei­ka­ tos su­trik­dy­mo by­lo­je, kur re­ci­dy­ vis­tu pri­pa­žin­tas ši­lu­tiš­kis už gro­tų pa­siųs­tas aš­tuo­ne­riems me­tams.

Pa­ma­ry­je po­li­ci­jai ge­rai ži­no­mas Bru­no Va­lai­tis šį kar­tą už gro­tų sė­ do už tai, kad per­nai rugp­jū­tį žiau­ riai su­mu­šė ki­tą ši­lu­tiš­kį. Bū­da­mas gir­tas iš chu­li­ga­niš­ kų pa­ska­tų B.Va­lai­tis sun­kiai su­ trik­dė svei­ka­tą ši­lu­tiš­kiui Vy­tau­ tui Vait­kui. Vė­ly­vą rugp­jū­čio 11-osios va­ka­ rą Ši­lu­tės mies­te vy­rų kom­pa­ni­ ja ir V.Vait­kus gė­rė al­ko­ho­lį. Gir­ta kom­pa­ni­ja pa­skli­do po dau­gia­bu­ čių kie­mus, kai pastebėjo gat­vė­je pa­si­ro­džiu­sį po­li­ci­jos eki­pa­žą. V.Vait­kus at­si­tik­ti­nai pa­kliu­vo į vie­no na­mo, ku­ria­me gy­ve­no B.Va­ lai­tis, kie­mą. Čia jis su­si­žo­džia­vo su V.Vait­ku­mi. Ta­da, pa­sak pa­rei­ gū­nų, B.Va­lai­tis ėmė muš­ti V.Vait­ kų. Vy­ras aš­tuo­nis kar­tus su­da­vė au­kai į gal­vą, su­lau­žė žan­di­kau­lį, nuo smū­gių pra­si­dė­jo vi­di­nis krau­ ja­vi­mas į sme­ge­nis. B.Va­lai­tis, iš­vy­dęs, kad nu­ken­tė­ ju­sy­sis pra­ra­do są­mo­nę, pa­gro­bė jo as­me­ni­nius daik­tus. Ta­čiau vy­ro gy­vy­bę pa­vy­ko iš­ gel­bė­ti, kai at­si­tik­ti­nai apie muš­

Kre­tin­gos po­li­ci­jos pa­tru­liams už eis­mo tai­syk­lių pa­žei­di­mą įkliu­vęs vy­ras bė­dą ban­dė su­vers­ti gi­mi­nai­ čiui, pa­sa­kęs jo as­mens duo­me­nis.

Ka­lė­ji­mas: pri­pa­žin­tas re­ci­dy­

vis­tu B.Va­lai­tis už gro­tų pa­siųs­ tas 8 me­tams.

ty­nes su­ži­no­jo B.Va­lai­čio su­gy­ ven­ti­nė. Iš­bė­gu­si į kie­mą mo­te­ris pa­ma­tė be są­mo­nės gu­lin­tį vy­rą ir iš­kvie­tė grei­to­sios me­di­ci­ni­nės pa­ gal­bos eki­pa­žą. Ši­lu­tiš­kis il­gą lai­ką bu­vo gy­do­mas li­go­ni­nė­je. Klai­pė­dos apy­gar­dos teis­mas už sun­kų svei­ka­tos su­trik­dy­mą B.Va­ lai­tį nu­tei­sė ka­lė­ti 8 me­tus. Teis­ mas jį pri­pa­ži­no re­ci­dy­vis­tu. Iš nu­teis­to­jo pri­teis­ta nu­ken­ tė­ju­sia­jam at­ly­gin­ti 30 tūkst. li­tų ne­tur­ti­nę ža­lą bei ap­mo­kė­ti gy­dy­ mo iš­lai­das. Tai ne pir­mas ši­lu­tiš­ kio teis­tu­mas. Vy­ras jau yra sė­dė­ jęs už gro­tų už nar­ko­ti­kų lai­ky­mą ir pla­ti­ni­mą, ki­tus nu­si­kal­ti­mus.

Ant­ra­die­nį vė­lai va­ka­re Kre­tin­go­je, Klai­pė­dos gat­vė­je po­li­ci­nin­kai su­ stab­dė au­to­mo­bi­lį „Al­fa Ro­meo“, ku­rio vai­ruo­to­jui tu­rė­jo pre­ten­zi­jų dėl per­ne­lyg di­de­lio grei­čio. Vy­ras ne­tu­rė­jo vai­ruo­to­jo pa­žy­ mė­ji­mo ir ne­ga­lė­jo pa­teik­ti jo­kio ki­to do­ku­men­to. Jis pa­si­sa­kė var­dą,

Pa­lan­go­je – įta­ri­mai dėl re­ke­to Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Pa­lan­gą už­plū­dus poil­siau­to­jams, karš­ty­me­tis pra­si­dė­jo ir ku­ror­to po­li­ci­nin­kams. Be įpras­tų va­gys­ čių iš poil­sio na­me­lių bei au­to­mo­ bi­lių gro­bi­mų, jiems ten­ka tir­ti ir re­ke­to at­ve­jį.

Tre­čia­die­nį va­ka­re po­li­ci­jos su­ reng­tos ope­ra­ci­jos me­tu bu­vo su­ lai­ky­ti du vai­ki­nai, rei­ka­la­vę iš­ pir­kos už pa­vog­tus da­žas­vy­džio

šau­tu­vus. Lie­pos 8 d. 24 me­tų pa­ lan­giš­kis Ka­ro­lis S. J.Ba­sa­na­vi­čiaus gat­vė­je ra­do iš­plėš­tą san­dė­liu­ką, ku­ria­me bu­vo lai­ko­mi da­žas­vy­džio šau­tu­vai ir šo­vi­niai. Din­go sep­ty­ni šau­tu­vai ir 2 tūkst. šo­vi­nių. Vė­liau du vai­ki­nai pra­dė­jo iš Ka­ ro­lio S. rei­ka­lau­ti kiek dau­giau nei tūks­tan­čio li­tų iš­pir­kos už šiuos daik­tus. Pa­rei­gū­nai su­lai­kė ir į areš­ ti­nę už­da­rė 21 me­tų Kau­no ra­jo­no La­pių kai­mo gy­ven­to­ją Ai­va­rą K. ir 25 me­tų ma­ri­jam­po­lie­tį Sau­lių T. Kol kas pa­rei­gū­nai aiš­ki­na­si, kas iš

tie­sų įvy­ko ir ko­kie san­ty­kiai sie­jo nu­ken­tė­ju­sį­jį ir įta­ria­muo­sius. Po­ li­ci­nin­kai tei­gia, kad by­los ty­ri­mas te­bė­ra to­kio­je sta­di­jo­je, kai ne­ga­li­ ma kal­bė­ti apie kaž­ku­rio šios is­to­ ri­jos da­ly­vio kal­tę ar pa­tir­tą ža­lą. Ka­ro­lis S. pa­gar­sė­jo, kai liu­di­jo klai­pė­die­tės Vik­to­ri­jos Fi­li­po­nen­ ko, nu­teis­tos už sa­vo dvy­nių sū­nų nu­žu­dy­mą, by­lo­je. Ber­niu­kų tė­vas Ka­ro­lis S. įti­ki­no pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mą, kad nė­ra su­si­jęs su vai­kų žū­ti­mi ir bu­vo pri­pa­žin­tas by­lo­je nu­ken­tė­ju­siuo­ju.

9

penktadienis, liepos 13, 2012

OMX Vilnius

+0,09 %

OMX Riga

–1,30 %

37

+0,04 %

Pa­ra­ma ža­lio­sioms in­ves­ti­ci­joms Lie­tu­vos ža­lio­sios pra­mo­nės ino­va­ci­jų pro­gra­mai skir­ta 32,5 mln. li­tų. Di­džią­ ją da­lį su­mos – 27,6 mln. li­tų – sky­rė Nor­ve­gi­ja, li­ku­sią da­lį – Lie­tu­va. Pa­gal pro­gra­mą ma­žos ir vi­du­ti­nės įmo­nės ga­lės gau­ti pa­ra­mą iki 70 pro­c. ža­lių­jų tech­no­lo­gi­jų kū­ri­mo ir die­gi­mo pro­jek­ tų ver­tės. Pro­jek­tai tu­rės bū­ti vyk­do­ mi su par­tne­rė­mis – Nor­ve­gi­jos įmo­ nė­mis.

proc.

Lie­tu­vos gy­ven­to­jų ma­ no, kad būs­to kai­nos per ar­ti­miau­sius me­tus ne­kis.

ekonomika

OMX Tallinn kl.lt/naujienos/ekonomika

€

De­ga­lų kai­nos

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,3581 DB sva­ras ster­lin­gų 1 4,3715 JAV do­le­ris 1 2,8241 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,7659 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9590 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,2362 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,6157 Ru­si­jos rub­lis 100 8,6360 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8753

pokytis

+0,0715 % –0,0091 % +0,3090 % +0,3046 % –0,0060 % –0,1612 % +0,0173 % +0,7114 % +0,0174 %

Vakar Tink­las

A 95

Dy­ze­li­nas

Du­jos

„Sta­toil“

4,78

4,49

2,38

„Apoil“

4,64

4,34

2,38

Vi­d. kai­na vi­so ap­tar­na­vi­mo de­ga­li­nių tink­luo­se. Šal­ti­nis: www.de­ga­lu­kai­nos.lt WTI naf­ta

„Brent“ naf­ta

84,72 dol. už 1 brl. 99,36 dol. už 1 brl.

Briu­se­lis gra­si­na įšal­dy­ti Ig­na­li­ną Lie­tu­vos Vy­riau­sy­bei duo­ta lai­ko iki ki­ to ant­ra­die­nio pa­ge­rin­ti Ig­na­li­nos ato­mi­ nės elekt­ri­nės (AE) už­da­ry­mo val­dy­mą, ant­raip pro­jek­to fi­nan­sa­vi­mas iš Eu­ro­pos fon­dų bus įšal­dy­tas. Da­vė lai­ko

Iki lie­pos 17 d. ne­ra­dus su­ta­ri­mo dėl Ig­na­li­nos AE už­da­ry­mo pro­jek­ tų, ES ga­li įšal­dy­ti pro­jek­to fi­nan­ sa­vi­mą. Dėl to ket­vir­ta­die­nį per­ spė­jo vi­zi­tą Lie­tu­vo­je bai­gian­tys Eu­ro­pos Par­la­men­to na­riai. „Mes su­pran­ta­me, kad tai yra ul­ti­ma ra­tio (pa­sku­ti­nė prie­mo­nė – red. pa­st.), ir mes re­mia­me Eu­ ro­pos Ko­mi­si­ją“, – va­kar Vil­niu­ je sa­kė Eu­ro­pos Par­la­men­to Biu­ dže­to kont­ro­lės ko­mi­te­to va­do­vas Mi­chae­lis Theu­re­ris. Jis at­krei­pė dė­me­sį, kad iki šiol AE už­da­ry­mo dar­bams pa­nau­do­ta 467 mln. eu­ rų – ma­žiau nei pu­sė ES pa­ra­mos, skir­tos 2007–2013 m. biu­dže­te. Iki lie­pos 15-osios Lie­tu­va tu­ ri su­si­tar­ti su Vo­kie­ti­jos bend­ ro­vių „Nu­kem Tech­no­lo­gies“ ir GNS kon­sor­ciu­mu, kaip iš­spręs­ ti GNS ga­mi­na­mų ir elekt­ri­nei tie­ kia­mų pa­nau­do­to bran­duo­li­nio ku­ro kon­tei­ne­rių tin­ka­mu­mo pro­ ble­mą – tam rei­kia pa­keis­ti Lie­tu­ vai ne­nau­din­gos su­tar­ties su „Nu­ kem“ są­ly­gas. Tei­gia­ma, kad ki­taip elekt­ri­nės už­da­ry­mo pro­jek­to fi­ nan­sa­vi­mas tarp­tau­ti­nių do­no­rų lė­šo­mis ga­li bū­ti su­stab­dy­tas. Ta­čiau ener­ge­ti­kos mi­nist­ras Ar­ vy­das Sek­mo­kas iš­reiš­kė abe­jo­nę, kad de­ry­bos su „Nu­kem“ bus baig­ tos nu­ma­ty­tu lai­ku. Anot jo, Lie­tu­vai svar­biau­sia re­zul­ta­tas, kad 2013 m. bū­tų baig­tos lai­ki­no­sios pa­nau­ do­to bran­duo­li­nio ku­ro sau­gyk­los (B1) ir kie­tų­jų bran­duo­li­nių at­lie­kų per­dir­bi­mo ir sau­go­ji­mo komp­lek­ so (B2/3/4) sta­ty­bos, ku­rios vė­luo­ja jau tre­jus ket­ve­rius me­tus. Praė­ju­sių me­tų pa­bai­go­je Ig­na­ li­nos AE ir Ener­ge­ti­kos mi­nis­te­ri­ja su­ti­ko pa­deng­ti su­si­da­riu­sį kie­tų­jų bran­duo­li­nių at­lie­kų per­dir­bi­mo ir sau­go­ji­mo komp­lek­so fi­nan­sa­vi­mo de­fi­ci­tą, sie­ku­sį 78 mln. eu­rų. Ne vie­na Lie­tu­va kal­ta

Lie­tu­va smar­kiai vė­luo­ja įgy­ven­ din­ti mi­li­jar­di­nės ver­tės Ig­na­li­nos AE už­da­ry­mo pro­jek­tus – Vy­riau­ sy­bė pri­sii­ma tik da­lį kal­tės ir ma­ no, kad di­de­lė at­sa­ko­my­bės da­lis ten­ka Briu­se­liui bei jo pa­si­rink­tai ge­ne­ra­li­nei ran­go­vei – Ru­si­jos ka­ pi­ta­lo Vo­kie­ti­jos bend­ro­vei „Nu­ kem“, ku­rios va­do­vau­ja­mo kon­ sor­ciu­mo par­tne­rė Vo­kie­ti­jos GNS ga­mi­na ne­tin­ka­mus ir ne­ser­ti­fi­

kuo­tus kon­tei­ne­rius. Da­lį kal­tės, kad pa­grin­di­nė Ig­na­li­nos AE už­ da­ry­mo pro­jek­tus įgy­ven­di­nan­ti ran­go­vė – Ru­si­jos ka­pi­ta­lo Vo­kie­ ti­jos bend­ro­vė „Nu­kem“ – smar­ kiai vė­luo­ja, tu­ri pri­siim­ti ir ES. Tai pa­reiš­kė Sei­mo Eu­ro­pos rei­ka­ lų ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas Čes­lo­vas Stan­ke­vi­čius. Strin­ga: Ig­na­li­nos AE už­da­ry­mo sta­ty­bų aikš­te­lė­je ap­si­lan­kę eu­ro­par­la­men­ta­rai ne­li­ko pa­ten­kin­ti, to­dėl Lie­

tu­vai ga­li bū­ti su­stab­dy­tas ES fi­nan­sa­vi­mas.

Ig­na­li­nos AE ar­chy­vo nuo­tr.

ti kon­tei­ne­rių ir kra­no tin­ka­mu­mo klau­si­mus, taip pat ne­su­si­ta­riant dėl pa­nau­do­to ku­ro duo­me­nų, ne­ ten­ka pra­smės to­les­nis Ig­na­li­nos AE už­da­ry­mo pro­jek­tų įgy­ven­di­ ni­mas, taip pat kie­tų­jų bran­duo­li­ nių at­lie­kų per­dir­bi­mo ir sau­go­ji­ mo komp­lek­so (B2/3/4) sta­ty­ba.

nan­sa­vi­mo. Ži­no­me fi­nan­si­nę si­ tua­ci­ją Grai­ki­jo­je. Sup­ran­ta­me, kad mes gal ne­ga­li­me pre­ten­duo­ ti į ab­so­liu­čiai vi­sus pi­ni­gus, ku­ rių rei­kia, bet ta­da fi­nan­sa­vi­mas tu­rės bū­ti pra­tęs­tas, ir nea­be­jo­ju, kad jis bus pra­tęs­tas ki­tais fi­nan­ si­niais pe­rio­dais“, – tei­gė ener­ge­ ti­kos mi­nist­ras. Pa­sak A.Sek­mo­ko, Lie­tu­va at­ liks Ig­na­li­nos AE už­da­ry­mo dar­bus pa­gal gau­tą fi­nan­sa­vi­mą, o ga­vu­si dau­giau pi­ni­gų dar­bus pa­spar­tins. „At­lik­si­me tuos dar­bus, ku­riuos ga­li­ma at­lik­ti tu­rint to­kį fi­nan­sa­vi­ mą, ir to­liau žiū­rė­si­me, ko­kio rei­ kia fi­nan­sa­vi­mo, kad at­lik­tu­me vi­ sus dar­bus. Jei­gu ar­ti­miau­siu me­tu dar­bai su­lė­tė­tų, vė­liau tu­rint di­ des­nį fi­nan­sa­vi­mą vėl pa­spar­tė­tų dar­bai. Eko­no­mi­niai pa­ki­li­mai ar nu­si­lei­di­mai neam­ži­ni, kri­zės ne­ si­tę­sia de­šimt­me­čiais. Ma­nau, kad to­liau ES ga­lės skir­ti adek­va­tų fi­ nan­sa­vi­mą AE už­da­ry­ti“, – sa­kė A.Sek­mo­kas.

No­ri tin­ka­mų kon­tei­ne­rių

Ar­vy­das Sek­mo­kas:

At­lik­si­me tuos dar­bus, ku­riuos ga­li­ma at­lik­ ti tu­rint to­kį fi­nan­sa­vi­ mą, ir to­liau žiū­rė­si­me, ko­kio rei­kia fi­nan­sa­vi­ mo, kad at­lik­tu­me vi­ sus dar­bus.

„Ran­go­vas vis dėl­to bu­vo pa­ rink­tas Briu­se­ly­je, lė­šas AE už­ da­ry­ti ad­mi­nist­ra­vo Eu­ro­pos re­ konst­ruk­ci­jos ir plėt­ros ban­kas. Tai­gi, ran­go­vo vė­la­vi­mas nė­ra vien tik Lie­tu­vos kal­tė“, – sa­kė Č.Stan­ ke­vi­čius. Pa­sak par­la­men­ta­ro, Lie­ tu­vos kal­tė, ku­rią ji pri­pa­žįs­ta, yra tai, kad Ig­na­li­nos AE ad­mi­nist­ra­ci­ ja bu­vo per ma­žai reik­li ir taiks­tė­si su tuo, jog „Nu­kem“ ne­si­lai­kė su­ tar­tų dar­bų ter­mi­nų ir di­di­no dar­ bų są­ma­tas. Č.Stan­ke­vi­čius at­me­tė eu­ro­par­ la­men­ta­rų prie­kaiš­tus, kad da­lis lė­šų, skir­tų AE už­da­ry­ti, ne­pa­nau­ do­tos: „Mes ne­lin­kę mo­kė­ti pi­ni­ gų, kol ne­sut­var­ky­ta do­ku­men­ta­ ci­ja, pa­vyz­džiui, dėl kon­tei­ne­rių ga­my­bos, kad jie ati­tin­ka sau­gu­ mo tech­ni­nius rei­ka­la­vi­mus. Lė­ šos bus su­mo­kė­tos, kai tik gau­ si­me pa­tvir­ti­ni­mus, kad vis­kas su­tvar­ky­ta.“

Tei­gia­ma, kad GNS pa­ga­min­ti 150 kon­tei­ne­rių, iš ku­rių ke­tu­ri jau at­ vež­ti į Vi­sa­gi­ną, nea­ti­tin­ka tech­ ni­nių pro­jek­to są­ly­gų, ne­tu­ri rei­ ka­lin­gų ser­ti­fi­ka­tų. Lie­tu­va ne­ke­ti­na nu­si­leis­ti Ru­ si­jos ka­pi­ta­lo Vo­kie­ti­jos bend­ro­vei „Nu­kem“ ir ne­leis nau­do­ti ne­ser­ ti­fi­kuo­tų kon­tei­ne­rių. „Jei­gu kon­ tei­ne­riai ne­ser­ti­fi­kuo­ti, į juos krau­ ti bran­duo­li­nio ku­ro ne­ga­li­ma. Tai sau­gu­mo rei­ka­la­vi­mai, ir čia ne­ga­li bū­ti jo­kių komp­ro­mi­sų“, – pa­brė­žė ener­ge­ti­kos mi­nist­ras A.Sek­mo­kas. Penk­ta­die­nį į Vil­nių at­vyks­ ta Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos ener­ge­ti­kos ge­ne­ra­li­nio di­rek­to­ra­to bran­duo­ li­nės ener­ge­ti­kos pa­da­li­nio di­rek­ to­rius Pe­te­ris Fa­ros­sas, ku­riam bus pri­sta­ty­ta de­ry­bų su „Nu­kem“ ir GNS ei­ga. P.Fa­ros­sas anks­čiau yra pa­reiš­ kęs, kad, Ig­na­li­nos AE ne­su­ge­bant su­si­tar­ti su lai­ki­no­sios pa­nau­do­to bran­duo­li­nio ku­ro sau­gyk­los (B1) sta­ty­bos ran­go­vais, kaip iš­spręs­

Kiek mo­kės, taip ir dirbs

Eu­ro­par­la­men­ta­ro M.Theu­re­rio tei­gi­mu, neišsp­ren­dus pro­ble­mų, Lie­tu­vai bus sun­ku de­ry­bo­se dėl fi­nan­sa­vi­mo iš nau­jo ES biu­dže­to. Ja­me Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja siū­lo 210 mln. eu­rų, o Lie­tu­va sie­kia gau­ti apie 770 mln. eu­rų. „Po­kal­biai dėl nau­jų pi­ni­gų ne­bus leng­vi, jei da­ bar­ti­niai fon­dai, sie­kian­tys iki 500 mlrd. eu­rų, ne­bus efek­ty­viai pa­ nau­do­ti“, – sa­kė po­li­ti­kas. Ener­ge­ti­kos mi­nist­ras A.Sek­mo­ kas ma­no, kad Ig­na­li­nos AE už­da­ ry­mo fi­nan­sa­vi­mą ga­li su­ma­žin­ti fi­nan­sų kri­zė ES. „Tu­rim su­pras­ti iš­šū­kius, ku­rie ky­la ES, Eu­ro­pos Ko­mi­si­jai dėl fi­

BNS, „Klaipėdos“ inf.

Keis ad­mi­nist­ra­vi­mo sche­mą Ig­n a­l i­n os AE už­d a­r y­m o pro­j ek­ tų prie­ž iū­r ą ir eu­ro­pi­n ės pa­r a­mos lė­š ų ad­m i­n ist­r a­v i­m ą ke­t i­n a­m a per­d uo­t i spe­c ia­l iai įkur­t ai Cent­ ri­n ei pro­j ek­t ų val­d y­m o agen­t ū­ rai (CPVA), ta­č iau ši per­t var­k a bus vyk­do­m a tik Lie­t u­v ai bai­g us de­r y­ bas su pa­g rin­d i­n e elekt­r i­n ės už­ da­r y­m o pro­j ek­t us įgy­ven­d i­n an­ čia ran­g o­ve – Ru­s i­j os ka­p i­t a­l o Vo­ kie­t i­j os bend­ro­ve „Nu­kem“. „Da­bar tam tik­ras iš­s i­bars­t y­mas – žmo­nės Ig­na­li­no­je, CPVA, pa­da­li­nys Ener­ge­ti­kos mi­nis­te­ri­jo­je, kai ku­riuos da­ly­kus at­lie­ka Ener­ge­ti­kos agen­tū­ ra, to­dėl tu­ri­me juos su­kon­cent­ruo­ti į vie­ną or­ga­ni­za­ci­n į vie­ne­tą. Ta­čiau

pir­miau­sia tu­ri­me baig­ti de­ry­bas su „Nu­kem“, kad vie­nu me­t u ne­v yk­dy­ tu­me de­r y­bų ir kar­t u ne­da­r y­t u­me or­ga­n i­za­ci­n ių per­t var­k ų, ku­r ios ga­ li nei­g ia­mai at­si­liep­ti“, – tei­gė ener­ge­ ti­kos mi­nist­ras A.Sek­mo­kas. Anot jo, pir­m iau­sia no­r i­ma pa­lauk­ ti, kol bus iš­krau­tas ku­ras iš 2009 m. pa­bai­go­je už­da­r y­to ant­ro­jo Ig­na­l i­ nos AE reak­to­r iaus ir kai bus aiš­k u, ka­da ir ko­k io­mis są­ly­go­mis „Nu­kem“ baigs mi­l i­jar­d i­nės ver­tės smar­k iai vė­luo­jan­čius elekt­r i­nės už­da­r y­mo pro­jek­tus. Lie­t u­va ti­k i­si, kad eu­ro­pi­nes lė­š as, skir­t as ne­b e­vei­k ian­č iai Ig­n a­l i­nos

AE ir su jos už­da­r y­mu su­si­ju­siems pro­jek­tams – va­di­na­ma­jai Ig­na­li­nos prog­ra­mai – nuo šių me­t ų ru­dens ad­m i­n ist­r uos na­cio­na­l i­nė CPVA, o ne Eu­ro­pos re­konst­r uk­ci­jos ir plėt­ ros ban­kas. Lie­tu­vai pa­čiai ad­mi­nist­ ruo­jant eu­ro­pi­nius pi­ni­gus, ti­k i­ma­si pa­spar­t in­t i smar­k iai vė­luo­jan­čių Ig­ na­l i­nos AE už­da­r y­mo pro­jek­t ų įgy­ ven­d i­n i­mą ir skir­t i jiems trūks­ta­mą lė­šų su­mą. Jei Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja pri­tars, šie­met per na­cio­na­l i­nę agen­t ū­rą už­da­r y­ mo dar­bams bū­t ų pa­skirs­t y­ta 122,6 mln. eu­r ų (423,3 mln. li­tų), o ki­tą­met – 125,5 mln. eu­rų (433,326 mln. li­tų) ES pa­ra­mos.

10

penktADIENIS, liepos 13, 2012

pasaulis

9

al­pi­nis­tai žu­vo ir dar ke­tu­ri din­go per snie­go nuo­šliaužą Prancū­zi­jos Alpė­se.

Pabė­go ­ am­ba­sa­do­rius

Slėpė ­ la­voną?

Si­ri­jos am­ba­sa­do­rius Ira­ke Na­wa­fas Fa­ re­sas (nuo­tr.) per­bėgo į opo­zi­ci­jos pusę ir išsk­ri­do į Ka­tarą. Jis yra pir­mas Bas­ha­ ro al As­sa­do re­žimą pa­likęs aukš­to ran­ go dip­lo­ma­tas. Prieš sa­vaitę iš Si­ri­jos pa­ bėgo ge­ne­ro­las Ma­na­fas Tla­sas, ku­rio šei­ ma bu­vo glaud­žiai su­si­ju­si su B.al As­sa­ du. Si­ri­jo­je per konf­liktą, trun­kantį jau 16 mėne­sių, žu­vo dau­giau nei 10 tūkst. žmo­ nių, kaip nu­ro­do Jung­tinės Tau­tos.

Vie­nos tur­tin­giau­sių Did­žio­sios Bri­ta­ni­jos mo­terų Evos Ke­me­ny-Rau­sing kūnas, ras­ tas jos na­muo­se Lon­do­ne pir­ma­dienį, bu­ vo iš­gulėjęs ten maž­daug ke­tu­rias die­nas. To­kią in­for­ma­ciją pa­teikė „The Dai­ly Mir­ ror“, rem­da­ma­sis pa­to­lo­goa­na­to­mais, ku­ rie at­li­ko skro­dimą. O ve­lionės vy­ras, vers­ lo im­pe­ri­jos „Tet­ra Pak“ pa­veldė­to­jas Han­ sas Kris­tia­nas Rau­sin­gas, visą šį laiką tik­ riau­siai bu­vo na­mie.

Ju­bi­lie­jui – dai­na ir pa­ro­da Buvęs agen­tas 007 Ro­ge­ris Moo­ re’as drau­ge su bu­vu­sia Bon­do mer­gi­na įrašė dainą šio ki­no ek­ ra­no šni­po nuo­ty­kių 50-me­čiui. Tai tre­čia­dienį pra­nešė Džeim­ so Bon­do gerbėjų Prancū­zi­jo­je klu­bas.

84-erių britų ak­to­rius Bon­do pa­rei­gas iš Sea­no Con­ne­ry per­ ėmė 1973 m. ir de­biu­ta­vo juos­ to­je „Gy­venk ir leisk nu­mir­ti“, o sa­vo kar­jerą „ka­ra­lienės tar­ ny­bo­je“ baigė po 12 metų juos­ta „Žvilgs­nis į žmog­žu­dystę“. Da­bar ak­to­rius drau­ge su Ir­ ka Bo­chen­ko, su ku­ria fil­ma­vo­si 1979-ųjų „Mun­rei­ke­ry­je“, ju­bi­ lie­jaus pro­ga įrašė dainą „Hap­ py Birth­day Mr. Bond!“. Išt­rau­ kos bus pa­skelb­tos tink­la­la­py­je www.jamesbond007.net, o pa­ti dai­na bus iš­leis­ta rugsėjį. Praė­ju­sią sa­vaitę Lon­do­ne bu­ vo ati­da­ry­ta šimtų daiktų – nuo smo­kingų iki bi­ki­nių ir mar­ ti­nio kok­tei­lių – pa­ro­da, skir­ ta 50 metų se­nu­mo įvy­kiui, kai Džeim­sas Bon­das iš Ia­no Fle­ min­go ro­manų per­si­kėlė į did­žiuo­sius ek­ra­nus su 1962-ųjų juos­ta „Dak­ta­ras Ne“. Nau­jau­sias Bon­do fil­mas „007 ope­ra­ci­ja „Sky­fall“, kurį re­ži­ suo­ja Sa­mas Men­de­sas ir ku­ ria­me žavųjį šnipą to­liau vai­di­na Da­nie­lis Crai­gas, pa­sau­lio ki­no teat­ruo­se pa­si­ro­dys spalį. BNS inf.

Ve­te­ra­nai: K.Ri­chard­sas (ant­ras iš kairės) sakė, kad grupė ne­se­niai pirmą kartą po pen­ke­rių metų per­trau­kos bu­vo su­si­rin­ku­si į po­rą re­pe­ti­cijų.­

Mu­zi­kos le­gen­dai – 50

Le­gen­dinė grupė „The Rol­ling Sto­nes“ va­kar Lon­do­ne ati­darė fo­tog­ra­fijų pa­rodą, skirtą jos pir­mo­jo kon­cer­to 50-osioms me­tinėms. Ro­ko ve­te­ra­nai ne­sku­ba neig­ti gandų apie ju­bi­lie­jinį kon­certą ar­ba ir visą turą. Ke­lia int­rigą

Is­to­ri­ja: ju­bi­lie­jui skir­to­je pa­

ro­do­je Lon­do­ne ga­li­ma iš­vys­ ti įvai­rių agen­to 007 ak­se­ suarų. AFP nuo­tr.

„Reu­ters“ nuo­tr.

„The Rol­ling Sto­nes“ pa­si­va­dinę Mic­kas Jag­ge­ris, Keit­has Ri­chard­ sas ir Bria­nas Jo­ne­sas pirmą kartą kon­cer­ta­vo Lon­do­no klu­be „The Mar­quee Club“ 1962 m. lie­pos 12ąją. Vėliau jų grupė pa­keitė ro­ko mu­zi­kos is­to­riją. Britų ro­ko ve­te­ra­nai, ku­rie vi­ sa­me pa­sau­ly­je yra par­davę 200 mln. al­bumų ko­pijų, va­kar žengė rau­do­nuo­ju ki­li­mu prie Lon­do­no me­no ir kultū­ros cent­ro „So­mer­ set Hou­se“ ir ofi­cia­liai ati­darė sa­vo grupės kar­jerą at­spin­din­čių nuo­ traukų pa­rodą. Jo­je eks­po­nuo­ja­ma dau­giau kaip 70 fo­tog­ra­fijų, iš jų kai ku­rios yra re­tos ar­ba anks­čiau iš­vis ne­ma­ty­ tos. Yra nuo­traukų iš kon­certų, taip pat in­ty­mes­nių, da­rytų už­ku­li­siuo­ se. Jau ne vie­nus me­tus ne­ty­lant gan­dams, kad grupė sa­vo auk­si­nio ju­bi­lie­jaus pro­ga iš­si­rengs į gast­ro­ les, K.Ri­chard­sas sakė, kad jie ne­

se­niai pirmą kartą po pen­ke­rių metų per­trau­kos bu­vo su­si­rinkę į po­rą re­pe­ti­cijų. „Yra da­lykų, dėl ku­rių dir­ba­ma, bet nėra nie­ko, kas būtų taip pa­baig­ta, kad galė­čiau pa­sa­ ky­ti“, – mįslin­gai kalbė­jo jis in­ter­ viu te­le­vi­zi­jai BBC. – Pag­ro­ja­me su ta min­ti­mi, turė­jo­me po­rą re­pe­ti­ cijų. Pas­ta­ruo­ju me­tu su­si­rin­ko­me draugėn ir tai toks ge­ras jaus­mas. Ma­nau, kad grei­tai, ma­nau, tai tik­ rai vyks­ta, bet ka­da įvyks, dar ne­ ga­liu pa­sa­ky­ti.“

to ga­li­mybę šiais me­tais su­reng­ti bent vieną tik­ro gar­so kon­certą. Pag­rin­di­nis dai­ni­nin­kas M.Jag­ ge­ris ne­se­niai „Twit­ter“ pa­neigė, kad grupė su­rengs kon­certą Lon­ do­no olim­pia­dos, ku­ri pra­si­de­da lie­pos 27-ąją, pro­ga. „Olim­pia­do­je ne­gro­ja­me, bet ne­kant­rau­ju žiūrė­ ti žai­dy­nes, kaip ir vi­si ki­ti!“ – pra­ ėjusį mėnesį rašė jis. Grupė taip pat pa­neigė ne­se­niai pa­si­rod­žiu­sius pra­ne­ši­mus, kad su­rengs vieną pa­sku­tinį kon­certą kitų metų Glas­ton­be­rio fes­ti­va­ly­ je, ir sa­vo pa­reiš­ki­me nu­rodė, kad tos da­tos jų pla­nuo­se nėra.

Pa­ro­do­je eks­po­nuo­ ja­ma dau­giau kaip 70 fo­tog­ra­fijų, iš jų kai ku­rios yra re­tos ar­ba anks­čiau iš­vis ne­ma­ty­tos.

Olim­pia­do­je ne­gros

Neblės­tantį grupės po­pu­lia­rumą, nors jos na­riai jau yra pen­si­nin­kai per še­šias­de­šimt ir sep­ty­nias­de­ šimt, ro­do ir šios in­ten­sy­vios spėlionės dėl ju­bi­lie­ji­nių kon­certų. Žur­na­las „Rol­ling Sto­ne“, pa­va­ din­tas pa­gal tą pa­čią bliu­zo dainą kaip ir gar­sio­ji grupė, pra­ėjusį mėnesį pra­nešė, jog M.Jag­ge­ris, K.Ri­ chard­sas ir jų grupės drau­gai svars­

Iš­gy­ve­no daug ne­su­ta­rimų

Vai­kystės drau­gai M.Jag­ge­ris ir K.Ri­chard­sas bu­vo vos 18-os, kai su­rengė pirmąjį „The Rol­ling Sto­ nes“ kon­certą Oks­for­do gatvės 165-uo­ju nu­me­riu pa­žymė­ta­me na­ me, o B.Jo­ne­sui, ku­ris 1969-ai­siais nu­sken­do ba­sei­ne prie sa­vo namų, tuo me­tu bu­vo 20.

„The Rol­ling Sto­nes“ iš­lei­do dau­gybę hitų, to­kių kaip „(I Can’t Get No) Sa­tis­fac­tion“, „Jum­pin’ Jack Flash“ ir „Brown Su­gar“, ku­ rie yra po­pu­liarūs ir po ke­lių de­ šimt­me­čių. Grupė iš­gy­ve­no dau­gybę su­dėties pa­si­kei­timų ir dainų kūrėjų M.Jag­ ge­rio bei K.Ri­chard­so, ku­rie su­da­ro jos bran­duolį, ne­su­ta­ri­mus. Įtam­pa vėl bu­vo ki­lu­si 2010-ai­siais, kai pa­si­rodė spal­vin­ga K.Ri­chard­so au­to­biog­ra­fij­ a „Gy­ve­ni­mas“, ku­rio­ je ke­lis kar­tus už­si­puo­la­mas M.Jag­ ge­ris, pir­miau­sia dėl to, kad su­ti­ko būti ka­ra­lienės Elž­bie­tos II įšven­ tin­tas į ri­te­rius. K.Ri­chard­sas, ku­ris grupės klestė­ ji­mo lai­kais garsė­jo su­var­to­jamų nar­ko­tikų ir al­ko­ho­lio kie­kiu, sakė, jog M.Jag­gerį pra­minė Jo Di­de­ny­be, ir už­si­minė, kad jo pe­nis ma­žy­tis. Kny­go­je K.Ri­chard­sas rašė: „Kar­ tais gal­vo­ju: „Pa­siilgs­tu sa­vo drau­ go.“ Klau­siu savęs: „Kur jis išė­jo?“ Ta­čiau, ne­pai­sant visų kliū­čių, grupė me­tams bėgant re­gu­lia­riai kon­cer­tuo­da­vo, nors K.Ri­chard­sas 2006 m. Fid­žy­je vos ne­mirė išk­ ritęs iš ko­kosų palmės. Ten grupė gast­ro­lia­vo su sa­vo nau­jau­siu al­bu­ mu „A Big­ger Bang“. Rugsėjį taip pat pa­si­ro­dys nau­ jas do­ku­men­ti­nis fil­mas apie grupės is­to­riją nuo pir­mo­jo kon­cer­to Lon­do­ne iki šių dienų. BBC inf.

PENKTADIENIS, liepos 13, 2012

Muzikinis rugpjūtis pajūryje

Džiaugiuosi galėdamas visos Lietuvos muzikos ir teatro mylėtojus pakviesti į XV tarptautinį operos ir simfoninės muzikos festivalį „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“. Šiais metais vienas didžiausių tradicinių miesto renginių skiriamas Klaipėdos 760 metų jubiliejui paminėti. Festivalis kasmet keičiasi, tačiau svarbiausi dalykai – brandaus festivalio kokybė, atlikėjų ir muzikinių kūrinių įvairovė, plati geografinė aprėptis ir gausus klausytojų ratas – visuomet išlieka. Puoselėdamas savo tradicijas, XV tarptautinis operos ir simfoninės muzikos festivalis „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“ žiūrovams pristatys įvairialypę sceninės muzikos žanrų programą, dovanos galimybę susitikti su talentingais Lietuvos ir užsienio šalių muzikais, pakvies į tarptautinio projekto IN THEATRE koncertus ir ilgai lauktą nacionalinę premjerą – Viačeslavo Ganelino miuziklą „Velnio nuotaka“. Dėkojame teatro rėmėjams ir visiems padėjusiems organizuoti šią muzikos šventę. Tikimės, kad „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“ suteiks galimybę patirti ypatingą gyvenimo ir kūrybos, meilės džiaugsmą, kad pavergs kiekvieną apsilankiusį mūsų festivalyje. Gražių Jums akimirkų, mielieji, gero vėjo ir malonių įspūdžių.

Kartą Rojuje, Aukščiausiajam prisnūdus nuo saldžių choralų, angelai ima maištauti. Atsipeikėjęs jis rūsčiais žaibais išsvaido nepaklusniuosius. Vienas jų – Pinčiukas – išmestas iš Rojaus atsiduria senyvo malūnininko Baltaragio kūdroje. Žmogus ir nelabasis sudaro sandėrį: malūno sparnai suksis net be vėjo, į namus ateis Baltaragio geista Marcelė, bet tai, ko Baltaragis dar neturi, priklausys Pinčiukui. Marcelė gimdydama miršta, o jos duktė Jurga išauga gražuolė, pamilsta...

Tačiau visai ne Pinčiuką, o šaunų berną Girdvainį. Deja, netrukus Jurgai tenka nusivilti ir pripažinti, kad Girdvainiui labiau rūpi ne ji, o išpuoselėti arkliai, kuriuos netikėtai pavogė Pinčiuko pasamdytas arkliavagis Raupys. Palikęs Jurgą ir viską pasaulyje pamiršęs, Girdvainis išbėga ieškoti savo mylimų arklių, kurių neradęs – išprotėja. Sielvartaujanti Jurga suserga. Vieną vakarą pamačiusi nusiminusį Girdvainio atvaizdą lange, ji išbėga laukan ir, sekdama jo tolstantį šešėlį, pradingsta…

Teatro vadovas Ramūnas Kaubrys

2

PENKTADIENIS, liepos 13, 2012

Muzikinis rugpjūtis pajūryje

Kęstutis Jakštas, režisierius: – Kaip muzikinis filmas „Velnio nuotaka“ yra susilaukusi begalinio populiarumo ir žiūrovų dėmesio. Šio filmo aktorių personažai – Regimanto Adomaičio Girdvainis, Vaivos Mainelytės Jurga, Gedimino Girdvainio Pinčiukas, Reginos Varnaitės Uršulė tapo tautos archetipais. O trijų genialių vyrų – A.Žebriūno (filmo scenarijaus autoriaus ir režisieriaus), V.Ganelinio (kompozitoriaus) ir S.Gedos (poetinių tekstų autoriaus) kūrybinis bendradarbiavimas dėjo pagrindus lietuviškam miuziklui. Prisiliesdami prie šios medžiagos kartu su kūrybine grupe padarėme titanišką darbą – pavertėme visą kino medžiagą normaliu miuziklo libretu. Su a.a. S.Gedos palaiminimu sukūrėme trūkstamus dainų posmus tam, kad jos turėtų savo „sceninę“ trukmę ir skambesį. Galbūt ir pasąmonėje stengiausi pasiekti, kad spektaklis „Velnio nuotaka“ nebūtų tapatinamas su kino filmu, o abu variantai priimami kaip atskiri meno kūriniai. Kartu iškėliau sau užduotį, kad tai būtų vaidybinis spektaklis. Todėl džiaugiuosi, jog netenka sugrįžti prie seno, bet galima kurti visiškai naujai. Ir tai bus pirmoji teatrinė „Velnio nuotakos“ versija. Žiūrovui ši miuziklo interpretacija sieks parodyti „lietuvių liaudies kodą“ – tai, kaip mes mokame linksmintis, pasijuokti iš savęs ir iš kitų, ironizuoti, aistringai mylėti ir nekęsti, kovoti už savo laimę net ir tada, kai mūšis pralaimėtas, žodžiu – pilnakraujiškai gyventi ir tikėti. Ir jeigu žiūrovas spektaklyje atpažins save ar savo artimą – tikslas bus pasiektas.

Dainius Pavilionis, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vyriausiasis dirigentas: – Mano nuomone, „Velnio nuotaka“ yra pirmasis ir muzikiniu bei dramaturginiu požiūriu stipriausias iš visų lietuvių kompozitorių sukurtų miuziklų, juolab lietuviška tematika. Be abejo, su šiuo kūriniu daugelį sieja tam tikri sentimentai, prisiminimai. Tačiau šį kartą bene žymiausias nacionalinis muzikinis veikalas bus rodomas profesionalaus teatro scenoje. Todėl „Velnio nuotakos“ premjeroje publika išgirs ne tik puikią šio žanro muziką, bet ir pamatys daug naujų dramaturginių miuziklo pusių: scenoje bus daug šokio, veiksmo, puikaus vokalo.

Judita Butkytė (Jurga): – „Velnio nuotakos“, kurią žiūrovai išvys Klaipėdos muzikinio teatro scenoje, nereikėtų tapatinti su kino filmu... Tai bus visai kitokia miuziklo versija. Žinoma, muzika puikiai žinoma, personažai taip pat, tačiau šįkart „Velnio nuotakoje“ bus daugiau filosofijos, ženklų simbolikos, įprasminimo – viso to, kas būdinga tik teatrui.

Kęstutis Nevulis (Pinčiukas): – Problematika, kurią savo apysakoje „Baltaragio malūnas“ iškėlė Kazys Boruta, nepriklausomai nuo laikmečio visada buvo ir bus aktuali: vyresnės ir jaunosios kartos požiūrio į gyvenimą skirtumai, gėrio ir blogio priešprieša, meilės ir jausmų ieškojimai, kiti žmogiški dalykai... „Velnio nuotakos“ pastatymas Klaipėdos muzikiniame teatre išties išskirtinis, nes šis veikalas bus pirmą kartą iškeltas į repertuarinio teatro sceną ir, tikėkimės, sėkmingai lankomas žiūrovų užims deramą vietą teatro repertuare. Na, o žiūrovai gali tikėtis tikrai įdomaus reginio, kuris, ko gero, labiau primins „muzikinį ir judesio šou“ nei dramos veikalą, tačiau tai nėra blogai. Tai tik rodo, kad teatras yra gyvas ir jame telpa įvairios sceninės raiškos formos.

Šarūnas Juškevičius (Baltaragis): – V.Ganelino „Velnio nuotakoje“ yra nemažai melodinių perliukų, kuriems nebaisi metų našta. Gera muzika nesensta. Juk ir Dž.Verdžio „Traviatą“ žinome vos ne mintinai, bet vis tiek su malonumu klausomės vėl ir vėl. Šiame „Velnio nuotakos“ pastatyme tikrai bus kur „akį paganyti“. Svarbiausia, kad jis rastų atgarsį žiūrovų širdyse.

Jeronimas Milius (Girdvainis): – Kai pirmąkart išgirdau „Velnio nuotaką“, pasakiau sau, kad tikrai yra gerų lietuviškų miuziklų-roko operų, ir tai mane nudžiugino. Tik gaila, kad retai kas ryžtasi kokybiškai pastatyti tokius visiems lietuviams artimus veikalus. Iki šiol scenoje išvysti „Velnio nuotaką“ buvo galima tik retais atvejais. Pagaliau žiūrovai, išsiilgę šios puikios lietuviškos istorijos, galės džiaugtis ir pažiūrėti ją net ne kartą!

Kotryna Daujotaitė, dailininkė: – Klaipėdos muzikiniame teatre prikeldama V. Ganelino miuziklą, norėjau sukurti švarią, išgrynintą erdvę su lietuvišku prieskoniu: tinklas, pelkė, šulinio rentinys, medis, linas... Ir visa tai supanti balta, plevenanti visuma.

Aurelija Dovydaitienė (Uršulė): – „Velnio nuotakoje“ kalbama apie meilę, pavydą, kerštą ir kitus jausmus, kurie visais laikais buvo ir bus aktualūs. Muzikiniu požiūriu šis kūrinys taip pat nesensta: be galo gražios ir jausmingos miuziklo arijos užburia ir jauną, ir seną. Šiame „Velnio nuotakos“ pastatyme bus labai daug veiksmo, judesio, šokių – daug sceninio šou, kitų teatre iki šiol neregėtų dalykų.

3

PENKTADIENIS, liepos 13, 2012

Muzikinis rugpjūtis pajūryje

IN THEATRE, arba nacionaliniai Baltijos kaimynų ypatumai XV tarptautinis operos ir simfoninės muzikos festivalis „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“ šiais metais startuos su netradiciniu projektu. Liepos 13–17 dienomis į nemokamus teatralizuotus koncertus Bitėnuose, Drevernos prieplaukoje, Klaipėdoje, Juodkrantėje ir Palangoje žiūrovus pakvies IN THEATRE: tarptautinis teatras – jungtinės Pietų Baltijos regiono kultūrinės dirbtuvės. Keletą metų ieškotas kūrybinis sprendimas, kaip skirtingų tautų meninę patirtį sujungti vienoje teatro scenoje, gimė Lenkijos Elblongo A.Sevruko teatro direktoriui Miroslavui Siedleriui. „Norėjau sukurti tokį projektą, kuriame šalys kaimynės galėtų parodyti viena kitai nors dalį savo muzikinės kultūros“, – sakė IN THEATRE iniciatorius. Penkiolika atlikėjų iš Lenkijos, Švedijos ir Lietuvos keletą mėnesių rinkosi į jungtines kultūrines dirbtuves, kuriose buvo siekiama kiekvienos šalies istoriją, kultūrą, kalbą ir kitus nacionalinius ypatumus perteikti atliekant šių kraštų dainas.

Operos naktys su Liudu Mikalausku ir G.Rossini opera „Sevilijos kirpėjas“

Fillipas Williamsas, projekto dalyvis (Švedija): – IN THEATRE projektas yra įdomus dėl pačios savo koncepcijos: turime galimybę pamatyti skirtingas šalis, pažinti jų publiką ir koncertų metu pristatyti nacionalines dainas, kurios yra puikus informacijos šaltinis norintiesiems daugiau sužinoti apie šalis kaimynes.

Klasikinės muzikos gerbėjams XV tarptautinis operos ir simfoninės muzikos festivalis „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“ ruošia tikrą operos šventę. Liepos 26 ir 27 dienomis Juodkrantės L.Rėzos lauko estradoje bei Klaipėdos laikrodžių muziejaus kiemelyje skambės G. Rossini komiška opera „Sevilijos kirpėjas“. Don Bazilijaus vaidmenį joje atliks charizmatiškasis bosas Liudas Mikalauskas.

Rūta Varnaitė, projekto koordinatorė (Lietuva): – Tarptautinės kultūrinės dirbtuvės – smagus ir įdomus iššūkis muzikiniam teatrui atstovaujančiai komandai. Pastarąjį pusmetį penkiolika IN THEATRE dalyvių iš Lietuvos, Lenkijos ir Švedijos buvo ruošiami tarsi rimtam filmui: lankė baleto pamokas, mokėsi vikingų kovos meno, lavino balsus ir užsienio kalbas... Galiausiai pavyko sukurti žaismingą pasirodymą apie tris Baltijos šalis, kuriame galima rasti meilės ir pavydo istorijų, kabareto spindesio, lengvos ironijos ar tiesiog puikios muzikos.

– Skirtingose scenose gana dažnai tenka persikūnyti į klastingąjį G.Rossini operos „Sevilijos kirpėjas“ personažą Don Bazilijų. Tai jis jus ar jūs jį vis pasirenkate? – Šis vaidmuo man labai brangus, nes jis buvo pirmasis. Kai buvau pakviestas Don Bazilijaus vaidmenį atlikti Kauno valstybiniame muzikiniame teatre, taip nudžiugau, jog sukūriau jį per tris repeticijas. Iki šiol visada jo laukiu. Nors Don Bazilijus operoje nėra pagrindinis veikėjas, tačiau tiksliausiai nusako boso poziciją operoje: blogio įsikūnijimas, dėl kurio pagrindiniai veikėjai dažnai pasmerkiami problemoms. G.Rossini operoje „Sevilijos kirpėjas“ Don Bazilijus pasirodo fragmentiškai, tačiau vaidmuo reikalauja aktorinio meistriškumo, o garsioji „Šmeižto arija“ (it. La callunia) – puikaus vokalinio pasirengimo. Daugelis dainininkų karjerą pradeda tada, kai atranda sau labai tinkantį kūrinį. Tokiu man tapo vadinamoji „Šmeižto arija“ iš G.Rossini

operos „Sevilijos kirpėjas“. Pradėjau šią ariją dainuoti jau pirmame Lietuvos muzikos ir teatro akademijos kurse ir po daugelio koncertų supratau, jog ja galima sužavėti ne tik žiūrovus, tačiau ir įvairių konkursų komisijas. Tai ir tapo mano pagrindiniu koziriu tarptautiniuose konkursuose: pasirinkdavau ją dainuoti pirmųjų turų pabaigoje ir parodydavau tiek charakterio, kad už pasirodymą gautų balų užtekdavo pasiekti pačius finalus. Štai ir išdaviau paslaptį, kodėl man pavyko laimėti trylika tarptautinių konkursų didžiųjų prizų ir pirmąsias vietas. Jei pamenate, panašiai buvo ir su LRT konkursu „Triumfo arka“ – pirmasis pasirinktas kūrinys buvo Don Bazilijaus arija ir štai jums rezultatas. Iki šiol ji – mano mėgstamiausia. – Kuo ji taip sužavi operos mėgėjus ir muzikos profesionalus? – Tai kūrinys, savyje slepiantis nuosekliai augančią kulminaciją, taip pat kaip ir šmeižto gimimas. Juk jis visada prasideda nuo vieno žodžio, po to užauga į sakinį, pastraipą ir taip toliau... kol sužlugdo žmogų. Don Bazilijaus personažas taip patinka lietuvių klausytojams, jog koncertų metu aš kartais juokauju: šmeižtas tikriausiai yra nacionalinis lietuvių charakterio bruožas. – Opera skambės atvirose erdvėse – Juodkrantės L.Rėzos kultūros centro estradoje ir Klaipėdos laikrodžių muziejaus kiemelyje. Ar atlikimui tai turi įtakos?

Don Bazilijaus ariją yra tekę dainuoti įvairiose erdvėse su mažiausiai penkiolika Lietuvos ir užsienio orkestrų. Teko ją dainuoti ir apie keturiskart didesnėje nei Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro scenoje – Varšuvos didžiajame teatre. Beje, kartą ten įvyko linksmas nutikimas: per „Šmeižto arijos“ įžangą sumaniau išeiti iš užkulisių ir pradėti dainuoti tik priėjęs scenos vidurį, tačiau tas vidurys buvo taip toli, kad per paskutinius įžangos taktus man teko iki jo bėgti. Don Bazilijus puikiai skamba tiek filharmonijos salėje, tiek ir lauko estradoje, tad klaipėdiečių idėja perkelti šią operą į atvirą erdvę, manau, bus labai vykęs sumanymas. Svarbu, kad kojos nepakištų blogas įgarsinimas ir lietus. Scena su Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro artistais dalysitės nebe pirmą kartą? Prieš keletą metų man jau teko dainuoti drauge su Klaipėdos muzikinio teatro trupe ir apie mūsų bendrą darbą liko labai malonūs prisiminimai. Kaip puikiai tuomet Don Bartolo personažą atskleidė nuostabus teatro solistas Šarūnas Juškevičius, iki šiol žaviuosi Mindaugu Gyliu, su kuriuo šią operą ne kartą teko atlikti Kauno valstybinio muzikinio teatro scenoje. Rozinos vaidmenį atlikusi Judita Butkytė tuomet buvo tik pradėjusi solistės karjerą, tačiau ir balsu, ir savo išvaizda labai tiko kuriamam charakteriui. Šiame teatre radau labai nuoširdų ne tik teatralų, bet ir draugų būrį, todėl nekantriai laukiu susitikimo su scenos kolegomis ir pajūrio publika.

11

penktadienis, liepos 13, 2012

pramogų

gidas

Redaktorė Rita Bočiulytė

Thomo Manno festivalis veda į Nidą Tarptautinis Thomo Manno festivalis, kasmet Nidą paverčiantis intelektualiosios kultūros oaze melomanams, dailės, kino bei skvarbios analitinės minties mėgėjams, 16-ąjį kartą buria rašytojo bendraminčius iš Lietuvos bei užsienio viename gražiausių Lietuvos kampelių.

Sambūris: Th.Manno kūrybos gerbėjus ir jo atminimo puoselėtojus jau 16-ti metai į tarptautinį festivalį Nidoje buria garsaus vokiečių rašytojo

vardu pasivadinęs kultūros centras ir memorialinis muziejus.

Th.Manno kultūros centro ir Th.Manno memorialinio muziejaus nuo 1997-ųjų organizuojamas renginys šiemet liepos 14 –21 d. publikai siūlo itin turiningą programą: joje gausu įdomių svečių ir naujų akcentų, kurie atliepia šiųmetę festivalio temą „Pavergtas protas“, įkvėptą rašytojo bei poeto Czesławo Miłoszo eseistikos knygos. Festivalio renginiai vyks tradicinėse vietose: Th.Manno memorialiniame muziejuje, Nidos evangelikų liuteronų bažnyčioje, Neringos istorijos muziejuje, V. ir K.Mizgirių menininkų namuose bei pernai į festivalio draugų gretas įsiliejusioje Nidos meno kolonijoje. Istoriniai susitikimai ir diskusijos

Festivalis laukia svečių, kuriuos su didžiuoju Nidos mylėtoju Th.Mannu sieja kraujo, sielos bei kūrybos giminystė. Vienas iš labiausiai intriguojančių žodžio programos renginių – pokalbis su rašytoju bei psichologu Frido Mannu (Vokietija), Th.Manno vaikaičiu. Šiemet dienos šviesą išvydo jo naujausioji knyga „Mano Nida“ („Mein Nidden“), kurioje autorius keliauja protėvių pėdsakais ir apžvelgia krašto XX a. istorinę panoramą.

Festivalyje svečiuosis ir praėjusių metų Vokietijos knygų premijos laureatas Eugenas Ruge, kurio knyga „Blėstančios šviesos laikais“ („In Zeiten des abnehmenden Lichts“) lyginama su Th.Manno „Budenbrokais“. Debiutiniame autoriaus romane, turtingame autobiografinių detalių, pasakojama Vokietijos Demokratinės Respublikos elitui priklausiusios šeimos istorija. Dar vienas literatūrinis susitikimas – su germanistu, radijo bei televizijos žurnalistu Leonu Stepanausku, kurio knyga „Tomas Manas ir Nida“ jau išleista ne tik lietuviškai, bet ir vokiečių kalba. Nestigs diskusijų politinės minties bei moralės tema: Lietuvai jose atstovaus filosofas ir politologas Alvydas Jokubaitis, Lenkijai – jo kolega Bogdanas Szlachta, Baltarusijai – filosofas, Europos humanitarinio universiteto vienas įkūrėjų bei rektorius Anatolijus Michailovas. Seni bičiuliai, naujas fortepijonas

Turtingą muzikos programą, tradiciškai atidarysiančią šių metų festivalį, pradės rečitaliai, skirti naujajam festivalio fortepijonui, įsigytam šių metų pradžioje, pristatyti. Skambins Rūtos ir Zbignevo Ibelhauptų duetas, festivalio bi-

čiuliai Daumantas Kirilauskas bei Jurgis Karnavičius ir renginyje debiutuosianti pianistė Han-Gyeol Lie (Vokietija / Austrija). Keletą koncertų persmelks

Festivalio temą „Pavergtas protas“ įkvėpė rašytojo bei poeto Czesławo Miłoszo eseistikos knygos.

potemių tapo prancūzų muzika; tarp aštuonių festivalio koncertų keli bus autonomiški – tiesiog gražios kamerinės muzikos vakarai su valstybiniu Vilniaus bei Kauno kvartetais. Festivalį užbaigs dar du šedevrai – garbingą jubiliejų šįmet švenčiančio kompozitoriaus Broniaus Kutavičiaus Styginių kvartetas Nr. 2 „Anno cum tettigonia“ (Metai su žiogu) bei pirmąkart festivalyje skambėsiančios Franzo Schuberto Mišios G-dur, D.167. Dailės programoje – dailioji lytis

Cz.Miłoszo kūrybos ataidai. Pirmajame skambės latvio Pēterio Vasko chorinė kompozicija „Trys Czesławo Miłoszo eilėraščiai chorui“. Festivalio užsakymu kompozitoriaus Šarūno Nako sukurtą naujausią opusą fortepijonui, įkvėptą knygos „Pavergtas protas“, rengia pianistas D.Kirilauskas. Su knygoje gvildenamo laikmečio kontekstais susijęs ir festivalio koncertas, skirtas Dmitrijaus Šostakovičiaus kūrybai. Ją atliks smuikininkė Ingrida Armonaitė, pianistė Indrė Baikštytė ir Armonų trio. Knyga „Pavergtas protas“ buvo išleista 1953 m. Prancūzijoje, tad viena iš muzikinės programos

Šiųmečio festivalio dailės programą diriguoja meno propaguotojos iš Lietuvos bei užsienio. Menotyrininkė, fotografijos ir dailės kritikė, parodų kuratorė, Lietuvos fotografijos istorijos tyrinėtoja Agnė Narušytė Nidos meno kolonijoje pristatys fotografijos parodą „Nuobodulio estetika“. Kuratorė Irmantė Šarakauskienė Neringos istorijos muziejuje atidarys dailininkės Olgos Dubeneckienės-Kalpokienės (1891– 1967) parodą „Kuršių nerijos apžavėta“. Ši universali menininkė, pirmoji šalies baletmeisterė, dailininkė bei scenografijų kūrėja, šokio pedagogė yra viešėjusi tuomet klestėjusioje Nidos menininkų kolonijoje. Virginijos ir Kazimiero Mizgirių

menininkų namuose bus atidaryta trijų metalo menininkių Vitos Pukštaitės-Bružės, Šarūnės Vaitkutės ir Heidemarie Herb (Vokietija, Italija) paroda „Ribos“, pristatysianti skirtingas juvelyrines koncepcijas, skirtingą ribų ir jų nebuvimo traktuotę. Parodos dalyvės kuria netradicinius darbus iš skirtingų medžiagų – emalio, gintaro, metalo ir net audinio. Šiuo metu Nidos meno kolonijoje reziduojanti Goethe’s instituto stipendininkė Franziska Nast – fiktyvaus mados ženklo vadovė, knygų kūrėja, tatuiravimo meistrė, didžėja, plokštelių kolekcininkė, žurnalo ir meno draugijos įkūrėja – Nidos katalikų bažnyčios oranžerijoje eksponuos konceptualius plakatus, sukurtus viešnagės metu. Kino naktyse – ne tik filmai

Festivalio kino naktys šiemet kvies žiūrėti filmų, susietų pavergto proto temos. Anot programos kuratorės Rimantės Daugėlaitės, Volkerio Schlöndorffo 2004-aisiais sukurtame filme „Devintoji diena“ ir Franko Beyerio 1995-ųjų juostoje „Šv. Mikalojaus bažnyčia“ nagrinėjama žmogaus teisingo pasirinkimo, intelektinio, dvasinio ir socialinio pasipriešinimo politiniam režimui tema.

12

12

penktadienis, liepos 13, 2012

pramogų gidas Atliks Vytauto Kernagio dainas

Muzikuojančiame kelte – „Čilinam“

Klaipėdos koncertų salės vasaros renginių ciklas kviečia patirti muzikos klausymo malonumą atvirame ore, žaliuojančios gamtos prieglobstyje. Juolab kad rytoj koncerte „Baltas paukštis. Vytautą Kernagį prisimenant...“ dainininkas Liudas Mikalauskas (bosas) ir styginių grupė „Bass Arco“ skatins išgirsti muziką savyje ir dalytis ja su kitais. Ši programa, pasak solisto, yra ypatinga, praturtinanti ne tik klausytojus, bet ir atlikėjus. „Baltas paukštis“, „Mūsų dienos kaip šventė“, „Vasara“, „Išeinu“ – tai tik kelios dainos, kurios tikrai nepaliks abejingų. KUR? Klaipėdos koncertų salės (Šaulių g. 36) parko estradoje. KADA? Liepos 14 d. 20 val. KAINA? 20, 30 Lt.

Festivalyje ant vandens „Muzikuojantis keltas“ rytoj į marias plauks trys Lietuvoje žinomi piliečiai, talentingų teatro ir TV žvaigždžių komanda – Marius Jampolskis, Stano ir Ramūnas Rudokas, susibūrę į muzikinį projektą – humoristinį trio „Čilinam“. Trijulė jau surengė per 100 anšlaginių koncertų visoje Lietuvoje, žymiausius lietuviškus kūrinius pateikdama su atlikėjams būdinga ironija. Dabar „Muzikuojantis keltas“ buria pasiilgusius geros lietuviškos muzikos bei „iš koto verčiančio“ humoro į vasariškai karštą „Čilinam“ koncertą ant bangų. KUR? „Muzikuojančiame kelte“ / „Nida“ (Danės g. 1). KADA? Liepos 14 d. 20 val. KAINA? 69 Lt, bilietus platina „Bilietų pasaulis“.

Skulptūrų parke dailininkai lies akvareles Plenero renginiai Liepos 21 d. 16 val. – dailininkų

R.Lūšis, Irinos Novokreščionovos ir Okės Franzeno akvarelių parodos pristatymas Klaipėdos P.Domšaičio paveikslų galerijoje (Liepų g. 33) ir plenero atidarymo vakaras. Liepos 25 d. 16 val. – tarptautinės

akvarelės parodos „2012“ atidarymas Muzikos bibliotekoje (Herkaus Manto g. 9A). Liepos 27 d. 16–19 val. – atviros Trauka: Skulptūrų parke vyrauja ypatinga istorija ir menu dvelkianti atmosfera, gal todėl čia

kasmet vyksta literatūros ir dailės renginiai.

Dešimt dienų liepą Klaipėdoje vyks tarptautinis akvarelės pleneras, kurį 38-ąjį kartą organizuoja dailininkė Renatė Lūšis, bendradarbiaudama su Mažosios Lietuvos istorijos muziejumi.

Plenero tema – „Klaipėdos skulptūrų parko pasakojimai“. Dailininkų akvarelininkų pradė-

ta gvildenti 2011-aisiais, ji tęsis dar dvejus metus – 2012 ir 2013 m.. Šiemet planuojama atidaryti parodą I.Simonaitytės bibliotekos Muzikos skyriuje, o kitąmet – Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje parengti ekspoziciją, kurioje bus pristatyti visi per trejus metus pleneruose sukurti darbai, taip pat ketinama išleis-

Nerijaus Jankausko nuotr.

Krikštai: dailininkės R.Lūšis kūrybai nesveti-

akvarelės liejimo dirbtuvės Skulptūrų parke.

ma ir istorinė tematika.

ti projekto katalogą su menotyrininkų straipsniais. Šiemet plenere, vyksiančiame liepos 20–30 dienomis, laukiama 18 dailininkų iš Lietuvos, Vokietijos, Švedijos ir Suomijos. Pernai dalyvavo 17 dailininkų, o pirmieji darbai, sukurti plenero Skulptūrų parke metu, jau buvo pristatyti Muzikos bibliotekoje.

„Mes, muziejininkai, džiaugiamės, kad tarptautinio akvarelės plenero organizatorė R.Lūšis sutiko pakviesti dailininkus į Klaipėdos skulptūrų parką, kuris yra vienas iš įdomiausių kultūros objektų mūsų mieste. Jis vienija senųjų miesto kapinių (1820–1970) istoriją ir moderniosios skulptūros galeriją po

atviru dangumi – joje 116 skulptūrų, kurias sukūrė 61 skulptorius. Tikimės, kad klaipėdiečiams bus įdomios ekskursijos, kurias organizuosime plenero metu“, – sakė Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktoriaus pavaduotoja Skulptūrų parkui Sondra Simanaitienė. „Klaipėdos“ inf.

Thomo Manno festivalis veda į Nidą Programa Liepos 14 d. 19 val. Nidos evange- chorinė muzika, H.-G.Lie (fortepijonas,

likų liuteronų bažnyčioje – XVI tarptautinio Thomo Manno festivalio atidarymas ir pradžios koncertas, R. ir Z.Ibelhauptai (fortepijoninis duetas), kamerinis choras „Aidija“ (meno vadovas R.Gražinis).

Sugrįš: Kauno kvartetas festivalyje koncertavo ir pernai.

O iš šių filmų išsiskiria 11 Tomo Tykwerio 2010aisiais režisuota juosta „Trise“, ku-

rioje pristatoma trijų žmonių drama – 20 metų kartu gyvenančių Hanos ir Simono protus pavergia tas pats vyras. Kino naktys pasakos ir lietuvišką istoriją. Režisierės Giedrės Žickytės kurtas dokumentinis filmas „Kaip mes žaidėme revoliuciją“ – apie legendinę roko grupę „Antis“, pavergusią tūkstantines minias ir pažadinusią Lietuvą iš sąstingio. Tradicinė kino programa šiemet bus rodoma Nidos meno ko-

lonijoje, o kiekvieną vakarą pradės muzikiniai akcentai: grupės „Saulės broliai“ koncertas bei jos nario multiinstrumentalisto Sauliaus Petreikio autorinė programa, Justinos Brazaitės, Eivilės ir Rimtautės Jurkučių šokio performansas, įkvėptas skandinavų mitologijos, bei kiti šiuolaikinės muzikos projektai. Visi festivalio renginiai vyks lietuvių ir vokiečių kalbomis. Bilietus į muzikos programos koncertus galima įsigyti iš anksto per www.bilietai.lt sistemą bei renginio vietoje prieš koncertą.

Vokietija), Valstybinis Vilniaus kvartetas, kamerinis choras „Aidija“ (meno vad. R.Gražinis). Kino naktys Nidos meno kolo-

nijoje: 21 val. – muzikinė programa, 22 val. – filmas „Devintoji diena“ (rež. Liepos 15 d. 16 val. Th.Manno V.Schlöndorffas, 2004 m.). muziejuje – pokalbis su filosofu Liepos 18 d. 16 val. Th.Manno muB.Szlachta (Lenkija), moderuos filoso- ziejuje – F.Nast (Vokietija) modernaus fas A.Jokubaitis. 20 val. Nidos evan- meno programa. 18 val. V. ir K.Mizgirių gelikų liuteronų bažnyčioje – H.-G.Lie menininkų namuose – H.Herb ( Vokie(fortepijonas, Vokietija / Austrija) re- tija / Italija), V.Pukštaitės ir Š.Vaitkutės čitalis. (Lietuva) metalo meno parodos „Ri-

Liepos 20 d. 16 val. Th.Manno

Liepos 16 d. 15.30 val. Th.Manno muziejuje – Th.Manno bičiulių popietė. Susitikimas su rašytoju F.Mannu (Vokietija), moderuos istorijos mokslų daktarė R.Leiserowitz. 18 val. Nidos meno kolonijoje – fotografijų parodos „Nuobodulio estetika“ atidarymas su kuratore A.Narušyte. 20 val. Nidos evangelikų liuteronų bažnyčioje – koncertas „Dedikacija fortepijonui“, Daumantas Kirilauskas (fortepijonas).

bos“ atidarymas. 20 val. Nidos evangelikų liuteronų bažnyčioje – prancūzų muzikos vakaras su I.Armonaite (smuikas), I.Baikštyte (fortepijonas) ir choru „Aidija“.

Kino naktys Nidos meno koloni-

Kino naktys Nidos meno koloni-

Liepos 21 d. 16 val. Th.Manno mu-

joje: 21 val. – muzikinė programa, 22 val. – filmas „Šv. Mikalojaus bažnyčia“ (rež. F.Beyeris, 1995 m.) Liepos 19 d. 16 val. Th.Manno mu-

ziejuje – žodžio programa. Susitikimas

Liepos 17 d. 16 val. Th.Manno su rašytoju E.Ruge (Vokietija). 20 val.

muziejuje – susitikimas su filosofu A.Jokubaičiu, moderuos vertėjas A.Gailius. 18 val. Neringos istorijos muziejuje – O.Dubeneckienės-Kalpokienės (1891–1967) parodos „Kuršių nerijos apžavėta“ atidarymas su kuratore I.Šarakauskiene. 20 val. Nidos evangelikų liuteronų bažnyčioje – V.Jakubėno (1904–1976) kamerinė ir

Nidos evangelikų liuteronų bažnyčioje – kamerinės muzikos valanda su Valstybiniu Vilniaus kvartetu ir Kauno kvartetu.

muziejuje – susitikimas su filosofu A.Michailovu (Baltarusija), moderuos poetas L.Katkus. 20 val. Nidos evangelikų liuteronų bažnyčioje – koncertas „Pavergtas protas“ ir epochos kontekstai“: D.Šostakovičiaus kūrybą atliks I.Armonaitė (smuikas), I.Baikštytė (fortepijonas) ir Armonų trio. joje: 21 val. – grupės „Saulės broliai“ koncertas, 22 val. – filmas „Kaip mes žaidėme revoliuciją“ (rež. G.Žičkytė, 2011 m.). ziejuje – žurnalisto L.Stepanausko knygos „Tomas Manas ir Nida“ pristatymas, dalyvauja L.Stepanauskas ir dr. D.Langner. 20 val. Nidos evangelikų liuteronų bažnyčioje – pabaigos koncertas, Kauno kvartetas, kamerinis choras „Aidija“, solistai.

Kino naktys Nidos meno koloni-

Visi renginiai vyksta lietuvių ir vokiečių kalbomis.

joje: 21 val. – instrumentinė-elektroninė S.Petreikio muzikinė programa, 22 val. – filmas „Trys“(rež. T.Tykweris, 2010 m.).

Bilietus į muzikos programos koncertus galima įsigyti iš anksto per www. bilietai.lt sistemą bei renginio vietoje prieš koncertą.

13

penktadienis, liepos 13, 2012

pramogų gidas Brass kvintetas gros Giruliuose

Jubiliejų pasitinkančiai Klaipėdai

Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos vasaros renginių programą „Pėdink į Girulius“ pratęs Klaipėdos koncertų salės dovana – uostamiesčio Brass kvinteto koncertas. Muzikantai Vilmantas Bružas (vadovas, trimitas), Alius Maknavičius (trimitas), Steponas Sugintas (trombonas), Algirdas Ulteravičius (valtorna) ir Jurgis Dargis (tūba) giruliškiams ir pas juos poilsiaujantiems svečiams parengė nuotaikingą pasirodymą. Trečią vasarą iš eilės biblioteka buria kultūros savanorius, gaivindama Girulių gyvenvietės kurortinę dvasią. KUR? Girulių bibliotekos kiemelyje (Šlaito g. 10A). KADA? Liepos 18 d. 18 val. KAINA? Nemokamai.

Ispanai: gatvės cirko trupė „Las Cossas Nostra“ visame pasaulyje gar-

sina savo šalį.

Lietuvis: patikėti stebuklais vers

iliuzionistas Mantas Wizard.

Žvejų rūmai ruošia draugystės vakarą-koncertą, dedikuotą Klaipėdos 760 metų jubiliejui. Jame dalyvaus Zalcburgo (Austrija) choras „Salzburger Volksliedsingkreis“ (vad. Arūnas Pečiulis), Klaipėdos ukrainiečių tradicinės kultūros ir folkloro klubo ansamblis „Prosvit“ (vad. Irena Petrulionienė) bei Žvejų rūmų šokių ir dainų ansamblio „Žilvinas“ vokalinė grupė (vad. Judita Kiaulakytė). Vienas po kito į sceną žengsiantys austrai, ukrainiečiai ir lietuviai surengs pustrečios valandos koncertą jubiliejų pasitinkančiai Klaipėdai ir jos miestiečiams. KUR? Klaipėdos žvejų rūmuose (Taikos pr. 70). KADA? Liepos 18 d. 18 val. KAINA? 30 Lt, bilietais prekiauja „Tiketa“.

Izraelietis: akrobatą, klouną ir šokėją Asaf’n Roll įkvepia rokenrolo kla-

sika.

Per Jūros šventę – gatvės cirko „Stebuklų šalis“ Rugpjūčio 3 ir 4 dienomis, Jūros šventės ir 760-ojo Klaipėdos miesto jubiliejaus iškilmių metu, uostamiestyje vėl vyks vienintelis Lietuvoje tarptautinis gatvės cirko festivalis „Stebuklų šalis“, sutrauksiantis būrį artistų, laukiamų viso pasaulio scenose, bei žiūrovų, kurie ieško naujų įspūdžių. Iškils keli amfiteatrai

Klounada yra daugiau nei personažų sekmadieniniai susitikimai su vaikais kavinėse; akrobatika po dangaus kupolu sukrečia labiau už pasirodymą salėje arba televizoriaus ekrane; naujasis cirkas, arba cirque nouveau, įspūdingumu pranoksta vaizduotės ribas – šią žinią „Stebuklų šalyje“ iliustruos tituluotų artistų iš Prancūzijos, Australijos, Izraelio, Olandijos, Švedijos, Ispanijos bei Lietuvos šou. Festivalio metu atgis „Memelio miesto“ teritorija prie Kuršių marių: „Švyturio menų doko“ vasaros valdose iškils keli amfiteatrai, veiks kavinės, vyks atrakcijos mažiesiems žiūrovams. Rugpjūčio 3-iąją 17 val. festivalis startuos atidarymo ceremonija ir specialiais vakariniais atlikėjų pasirodymais. Kitądien cirko artistai publikos lauks nuo 12 val. iki vakaro, o užburianti nuotaika vyraus ne tik scenose – netikėtumų „Stebuklų šalyje“ reikia tikėtis kiekviename žingsnyje. Renginį vainikuos vakarinis ugnies bei fejerverkų šou. Stebins oro akrobatai

„Stebuklų šalyje“ įsikursiantys svečiai – prestižinių tarptautinių konkursų laureatai, garsiausių šiuolaikinio scenos meno bei tarpdisciplininio meno festivalių Edinburge, Honkonge bei garsiojo „Burning Man“, rengiamo Nevados dykumoje (JAV), dalyviai. Į festivalį antrąsyk atvyks olandų akrobatų kolektyvas „Bencha Theater“ – kvapą gniaužiantys pasirodymai, pagardinti muzika bei šo-

kiu, jau pirmajame renginyje puikiai derėjo prie industrinio „Memelio miesto“ peizažo. Komandos „ThisSideUp“ akrobatai iš Australijos, šiuo metu gastroliuojantys Europoje, „Stebuklų šalyje“ pristatys kvapą gniaužiantį šou „Controlled Falling Project“ (angl. „kontroliuojamas kritimas“). Stulbinami fiziniai įgūdžiai, tobulai surepetuoti triukai, įtampa ir tempas – nuolat atnaujinamas pasirodymas ne veltui pelnė aukščiausią įvertinimą Edinburgo alternatyviojo teatro festivalyje.

Publikos laukia tituluotų artistų iš Prancūzijos, Australijos, Izraelio, Olandijos, Švedijos, Ispanijos bei Lietuvos šou. Nuo magijos iki ekologijos

Gatvės cirko trupė „Las Cossas Nostra“ iš Ispanijos yra aplankiusi daugiau kaip 30 tarptautinių gatvės teatro festivalių ir konkursų, kuriuose jos pasirodymai ne kartą buvo įvertinti kaip geriausi, žvelgiant tiek kompetentingų vertintojų, tiek publikos akimis. Nuoširdus ir atviras kontaktas su žiūrovais, improvizacijos, fizinės komedijos, teatro bei klasikinio cirko elementai kuria nuotaikingą ir netikėtumų pilną šou. „Theater Rue Pietonne“ (Vokietija / Prancūzija) pasitelkė origamio

meną, kad per gatvės teatro vaidinimus aktualizuotų aplinkosaugos problemas: į gofruotus vamzdžius įlipus aktoriams, jie pavirsta besirangančiomis būtybėmis, kurių pasakojamos istorijos viso pasaulio žiūrovams suprantamos be žodžių. Rokenrolo klasikų įkvėptas Asaf’n Roll, akrobatas, klounas, šokėjas iš Izraelio, kiekvieną savo pasirodymo aikštelę paverčia per roko koncertą šėlstančiu stadionu. O bene populiariausias Švedijos gatvės cirkas – akrobatų-žonglierių duetas „Magmanus“ žiūrovus įtraukia į interaktyvų improvizacijų kupiną pasirodymą. Pastarųjų artistų šou sostinės publika birželio pradžioje stebėjo per Švedijos nacionalinės dienos šventę Rotušės aikštėje. Lietuviai – su laurais ir įkvėpimu

Lietuvai festivalyje atstovaus skirtingų žanrų atstovai. Patikėti stebuklais vers iliuzijos meno propaguotojas Mantas Wizard, skinantis pergales tarptautiniuose iliuzionistų konkursuose. „Iliuzijos meno žavesys – „čia ir dabar“ efektas, tad jį reikia stebėti gyvai. Būtent todėl jis netenka šarmo rodomas per televiziją“, – sako jaunasis iliuzionistas, galimybės pristatyti savo triukus Klaipėdoje laukiantis ne ką mažiau nei pasirodymo Kanuose, Romoje arba Las Vegase. Į „Stebuklų šalį“ jis ketina atvežti ne tik keletą įspūdingiausių savo šou, bet ir karštų naujienų iš liepos 9–14 d. Didžiojoje Britanijoje vykstančio Pasaulio iliuzionistų čempionato, kurio konkursinėje programoje jis vienintelis atstovaus trims Baltijos šalims.

Olandai: į festivalį antrąkart atvyks akrobatų kolektyvas „Bencha Theater“.

„Tai, kas vyksta Klaipėdoje, savo koncepcija, organizaciniu lygiu, publikos nuoširdumu visiškai atitinka užsienyje rengiamus iliuzijos bei cirko meno gatvės festivalius. Tačiau yra vienas skirtumas – gražūs ir įdomūs dalykai, vykstantys gimtinėje, visuomet džiugina kiek labiau, nei rengiami svetur“, – sakė Mantas. Žemės traukos dėsnius neigs klaipėdiečio Viačeslavo Mickevičiaus ir jo komandos gatvės cirko „Le Artist“ triukai. Prieš daug metų gatvės cirko virusu lietingame Edinburge užsikrėtęs V.Mickevičius dabar jį sėkmingai platina visoje Lietuvoje. Cirko programoje – įvairūs žongliravimo ir ekvilibristikos triukai, pasirodymai su vienračiu bei ugnimi bei, žinoma, nuoširdus ir šmaikštus bendravimas su publika, kurios

laukia daugybė netikėtumų. Įvairius triukus visoje festivalio teritorijoje žada „Skani magija“. „Stebuklų šalis“ pirmąkart Klaipėdoje surengta 2010 m. Festivalį remia Lietuvos Respublikos kultūros rėmimo fondas. Renginio organizatorius – VšĮ „Meno kodas“.

Kaip patekti Bilietai į „Stebuklų šalį“ – „Tiketoje“ (www.tiketa.lt). Žiūrovai galės pasirinkti jiems patraukliausią variantą iš bilietų, galiojančių penktadienį (17 Lt), šeštadienį (17 Lt) arba abi dienas (22 Lt). Bilietas suteiks teisę prireikus palikti renginio teritoriją ir vėl į ją sugrįžti stebėti pasirodymų. Vaikai iki trejų metų įleidžiami nemokamai.

14

penktadienis, liepos 13, 2012

sportas

Pagerbti nusipelnę krepšininkai

Medalininkai: sėkmingai šalies pirmenybėse žaidę Klaipėdos futbolo mokyklos auklėtiniai.

FA ekipoms – medaliai Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Įvertinimas: Klaipėdos ir Lietuvos krepšinio flagmanas M.Paulauskas

buvo pagerbtas gimtajame mieste.

Vytauto Petriko nuotr.

Lietuvos krepšinio 90-mečio minėjimo banga pasiekė Klaipėdą. Sportininkų namuose surengtame šventiniame vakare buvo prisiminta šios sporto šakos istorija Lietuvoje ir mūsų krašte, pagerbti nusipelnę krepšinio puoselėtojai. Česlovas Kavarza

Didžiausio dėmesio ir dosniausių aplodismentų susilaukė olimpinis, pasaulio ir keturiskart Europos čempionas Modestas Paulauskas, sportinį kelią pradėjęs Klaipėdoje. Miesto Krepšinio federacijos garbės prezidentas Romaldas Atas į gimtąjį miestą grįžusiai krepšinio žvaigždei įteikė garbės medalį. Juo taip pat buvo apdovanota iš Klaipėdos kilusi Jūratė Kleopatra Daktaraitė.

Pasveikinti klaipėdiečių atvyko šalies Krepšinio federacijos garbės prezidentas Vladas Garastas, Lietuvos krepšinio lygos prezidentas Šarūnas Kliokys. Tarp jų apdovanotųjų buvo daug pergalių Klaipėdai iškovoję Valentinas Greičiūnas, Jonas Garadauskas, Kazimieras Budrys, Saulius Vilkas, Algimantas Želnys, Algirdas Urbutis, Petras Stonkus, Jūratė Turauskaitė, Algimantas Petrauskas, Robertas Usaris, Algimantas Sercofas, Elena Montvydienė, Povilas Petrauskas.

Pergalingas startas Mažvydas Laurinaitis Lietuvos 20-mečiai jaunuoliai sėkmingai pradėjo Europos jaunimo krepšinio čempionatą Slovėnijoje.

Pirmosiose rungtynėse Kazio Maksvyčio auklėtiniai 80:71 įveikė Švedijos bendraamžius. Iki pertraukos vyko atkakli kova. Kiek nelauktai švedai privertė lietuvius būti besivejančių vaidmenyje. Vis dėlto per paskutiniąsias minutes geriau sužaidę mūsų krepšininkai išėjo ilsėtis turėdami dviejų taškų pranašumą. Trečiąjį ketvirtį lietuviai pradėjo spurtu 8:0 ir įgijo dviženklę persvarą. Užtikrinta kova po savuoju krepšiu ir varžovų klaidų išnaudo-

jimas padėjo išlaikyti šį skirtumą iki varžybų pabaigos. Pergalę lėmė aktyvus Lietuvos komandos žaidimas po krepšiu. Mūsų penketukas net 48 taškus pelnė metant baudos aikštelėje, o švedai – tik 28. Lietuvius į priekį vedė du krepšininkai. Dovydo Rediko sąskaitoje 24 taškai ir 7 perimti kamuoliai. Įžaidėjas Vytenis Čižauskas atliko dvigubą dublį – pelnė 23 taškus ir atkovojo 10 kamuolių. Švedų komandoje išsiskyrė aštuoniolikmetis Markusas Eriksonas, pelnęs 30 taškų. Kitas varžybas jaunieji krepšininkai žais šiandien. Lietuvių varžovais bus Italijos komanda. Pergalės atveju dvidešimtmečiai užsitikrintų vietą kitame etape.

Sėkmingai Lietuvos sporto mokyklų ir klubinių komandų aukščiausiosios ir 1-osios lygos futbolo pirmenybėse kovojo dvi Klaipėdos futbolo akademijos komandos, iškovojusios sidabro ir bronzos medalius.

15-mečiai klaipėdiečiai, treniruojami Romualdo Norkaus ir Simono Jurkaus, rungtyniavo 1-ojoje lygoje. Savo grupėje tarp dešimties komandų užėmę pirmąją vietą, uostamiesčio futbolininkai pateko į pusfinalį. Šiame etape teko susitikti su Kėdainių sporto mokykla. Klaipėdiečių persvara nekėlė abejonių – 5:0. Du įvarčius įmušė Jokūbas Eitutis, po vieną – Martynas Čepas, Vilius Domar-

kas ir Mantvydas Bagdonavičius. Finale klaipėdiečiai susitiko su Šiaulių bendraamžiais, kurie pusfinalyje 7:0 sutriuškino vilniečius. Nors atrankos varžybose klaipėdiečiai buvo pranokę šiauliečius, tačiau lemiamoje kovoje pranašesni buvo Šiaulių žaidėjai, jie laimėjo rungtynes 2:0. Mūsų jaunučiai iškovojo ne tik sidabro medalius, bet ir kelialapį į aukščiausiąją lygą. Geriausiu pirmenybių saugu pripažintas M.Čepas. Jis, kaip ir Maksimas Kononenka, pakviestas į Lietuvos rinktinės stovyklą. 14-mečiai Klaipėdos futbolo akademijos auklėtiniai, ugdomi Mindaugo Jonelio ir R.Norkaus, varžėsi A lygos čempionate. Kad laimėtų bronzos medalius, paskutiniame ture uostamiesčio žaidėjai privalėjo įveikti Marijampolės ekipą, kuri prieš susitikimą turė-

jo 3 taškais daugiau. Kai atrodė, jog varžybos baigsis lygiosiomis ir neteks džiaugtis prizine vieta, likus žaisti 30 sek. pergalingą įvarti įmušė klaipėdiečių komandos kapitonas Vilius Jurčius. Auksą iškovojo Šiaulių, sidabrą – Panevėžio futbolo akademijos.

Klaipėdiečiai – vicečempionai Vilius Jurčius, Kevinas Drungilas, Arnas Tolčejevas, Vilius Zaleckis, Karolis Jasadavičius, Markas Šuika, Rokas Mickūnas, Gerardas Ruzgys, Edas Lakavičius, Almantas Eidėjus, Erikas Tolčejevas, Erikas Bagdonas, Justas Austys, Dovydas Šaulys, Deividas Račkauskas, Rokas Vitkevičius, Aleksas Šiburkis.

19

penktadienis, liepos 13, 2012

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė ir „Jotema“ leidykla –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Noros Roberts knygą „Ilgai ir laimingai“.

Nora Roberts. „Ilgai ir laimingai“. Tai ketvirtoji serijos „Nuotakų kvartetas“ knyga. Keturios geriausios draugės jaučiasi laimingos, kad savo klientams prašmatniame Braunų dvare gali surengti nepakartojamą vestuvių šventę: Emalaina iš gėlių sukurs nuostabią pasakų šalį, Lorelė nudžiugins nepaprasto grožio ir skonio desertais, Makenzė įamžins kiekvieną laimingą sutuoktuvių akimirką, o Parker pasirūpins visomis šventės detalėmis. Gydydamasi ankstyvos tėvų netekties skaudulį Parker Braun sumano verslą, daugeliui žmonių teikiantį džiaugsmą ir užimantį visą jos pačios laiką. Parker talentingai vadovauja „Įžadų“ vestuvių bendrovei ir asmeniškai prižiūri kiekvieną šventę. Besisukdamas neatidėliotinų reikalų rate ji netikėtai pajunta, kad vis dažniau dėmesio centre atsiduria ne tik laimingos išpuoselėtos nuotakos, bet ir ji pati. Parker Braun ateina metas matuotis vestuvinę suknelę...

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima

pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., DIENA KL KLAIPĖDA (žinutės kaina – 1 Lt).

2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, liepos 17 d.

Avinas (03 21–04 20). Jaučiate nepaprastą jėgų ir motyvacijos antplūdį. Pasistenkite nuo pat ryto tinkamai susidėlioti darbus, kad vakare nepasirodytų, jog nieko nespėjote, nors ir išliejote begalę energijos. Jautis (04 21–05 20). Iškils sunkumų, atrodys, kad pernelyg išsiskiriate iš kitų. Šiandien nesulauksite reikiamo patarimo, taip pat verta atsisakyti kolektyvinės veiklos, nes vargu ar ji suteiks emocinį pasitenkinimą. Dvyniai (05 21–06 21). Šiandien norėsis tiesiog išsikalbėti, tik pasirinkite tinkamą pašnekovą. Taip pat reikia stabtelėti ir apsvarstyti naujus planus, priimti reikiamus sprendimus. Pasistenkite nesiblaškyti. Vėžys (06 22–07 22). Labai sėkminga diena. Šiandien užplūs meilė ir dėkingumas aplinkiniams. Nemaža tikimybė, kad kuo nors susižavėsite. Tik nedalykite pažadų, kurių nesiruošiate vykdyti. Liūtas (07 23–08 23). Galite tikėtis pagalbos, paramos. Pajusite, kad santykiai su aplinkiniais tampa harmoningi. Pradedate suvokti, kad jūsų problemos išsprendžiamos. Mergelė (08 24–09 23). Palanki diena bendrauti su draugais ir jaunais žmonėmis. Puikiai praleiskite laiką. Teigiamai vertinsite savo padėtį, bus malonu padėti aplinkiniams. Ir nesidrovėkite savo minčių bei darbų. Svarstyklės (09 24–10 23). Bandysite pasinerti į romantišką gyvenimą, mėgausitės savo jausmais, atvirai reikšite emocijas. Bus svarbūs ir jausmai, ir poelgiai. Norėsite pasivaikščioti arba pasportuoti. Neignoruokite savo norų. Skorpionas (10 24–11 22). Svajonės gali neigiamai veikti siekį tobulėti, keistis. Jeigu svajodamas užsimiršite, asmeninės problemos privers grįžti į realų pasaulį. Šaulys (11 23–12 21). Gali kilti nesutarimų su mylimuoju arba žmogumi, kuriuo rūpinatės. Geriausia, jei nepiršite savo nuomonės kitiems ir gerai apmąstykite tai, ką siūlote. Ožiaragis (12 22–01 20). Tikėtinos įtemptos situacijos, todėl teks ieškoti kompromiso. Atsiras galimybių tobulėti. Nieko pavojingo nėra, viskas jūsų rankose, reikia tik šiek tiek pastangų. Vandenis (01 21–02 19). Dėl emocinės įtampos bus sunku kontroliuoti pyktį ir neįžeisti aplinkinių. Valdykitės. Griebkitės išbandytų atsipalaidavimo ir nusiraminimo būdų. Visi nemalonumai greitai praeis. Žuvys (02 20–03 20). Karjera ir gyvenimo būdas neigiamai veiks šeimą ir dvasinę būseną, dėl to atsiras poreikis ką nors keisti. Kils problemų bendraujant su pavaldiniais. Nesisielokite ir pasistenkite nesusipykti.

Orai

Šiandien trumpi ir nelabai intensy­ vūs lietūs labiausiai tikėtini vakari­ nėje ir šiaurinėje Lietuvos pusėje, termometrai rodys 17–22 laipsnius šilumos. Šeštadienį daug kur numa­ tomas lietus. Temperatūra naktį 11–14, dieną 18–21 laipsnis šilumos.

Šiandien, liepos 13 d.

+18

+16

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia)

+19

Telšiai

Šiauliai

Klaipėda

+19

Panevėžys

+20

Utena

+20

5.10 22.12 17.02

195-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 171 diena. Saulė Vėžio ženkle.

Tauragė

+20

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +33 Berlynas +14 Brazilija +29 Briuselis +18 Dublinas +14 Kairas +38 Keiptaunas +12 Kopenhaga +17

kokteilis Už­puo­lė pik­tos skruz­dė­lės Zu­za­na net su­k ly­kė, kai vir­tu­vė­je pa­ ma­tė ru­dų­jų skruz­d žių ar­m i­j ą. Di­ džiu­lė mi­n ia ne­pa­gei­dau­t i­nų vabz­ džių gal to­dėl, kad al­ka­na, bu­vo pik­ta, nir­šo, šnypš­tė ne­pa­do­r ius gar­sus. Ar­ šiau­sios skruz­dės bu­vo spar­nuo­tos ir net skrai­dė. „Kaip ap­si­sau­go­ti nuo jų?“ – va­kar ne­ ra­miu bal­su klai­pė­die­tė pra­šė „Kok­tei­ lio“ pa­tar­ti. Nau­ja­me pa­sta­te gy­ve­nan­t i mo­te­r is sa­kė, kad iki šiol nie­ka­da bu­te ne­bu­ vo pa­ste­bė­ju­si nė vie­nos skruz­dės. O da­bar pro ply­še­l ius su­gar­mė­jo ko­ne pu­sė skruz­dė­ly­no.

„Kok­tei­lio“ pa­ta­ri­mas Skruz­dės, kaip ir meš­kos bei ži­ra­fos, la­bai mėgs­ta cuk­r ų. Pa­bars­čius jo kie­ me, ga­l i­ma ti­kė­tis, kad ma­žo­sios stip­ ruo­lės išeis į lau­ką. Ko ge­ro, skai­t y­to­jai ži­no efek­t y­v ių bū­dų, kaip iš­si­gel­bė­ti nuo už­puo­li­k ų. Skam­bin­k i­te ir pa­pa­sa­ko­k i­te. Zu­za­na ne­l iks sko­l in­ga.

Sa­vo­tiš­kas įde­gis

Londonas +18 Madridas +33 Maskva +25 Minskas +22 Niujorkas +30 Oslas +16 Paryžius +20 Pekinas +28

Praha +20 Ryga +17 Roma +30 Sidnėjus +22 Talinas +18 Tel Avivas +34 Tokijas +30 Varšuva +22

Vėjas

Marijampolė

Vilnius

+20

Alytus

4–8 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

+20

+19

Vardai Anakletas, Arvilas, Arvilė, Eugenijus, Henrikas, Mildreda

liepos 13-ąją

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

15

16

15

15

6

14

17

15

15

6

16

17

14

13

8

rytoj

sekmadienį

1260 m. įvy­ko že­mai­čių mū­š is su kry­ž iuo­č iais prie Dur­bės eže­ro. Že­ mai­čiai su­mu­šė Vo­k ie­ čių or­di­no ka­riuo­me­nę. 1837 m. ka­ra­l ie­nė Vic­ to­r ia ta­po pir­mą­ja bri­ tų mo­nar­che, įsi­kū­ru­sia da­bar­t i­niuo­se Ba­k in­ga­ mo rū­muo­se. 1863 m. be­veik tūks­tan­ tis as­me­nų žu­vo per tris die­nas tru­k u­sias riau­ šes Niu­jor­ke (JAV), mies­ to gy­ven­to­jams prie­ši­ nan­t is ka­r i­nei tar­ny­bai ša­lies ar­mi­jo­je.

1942 m. gi­mė Ho­l i­v u­ do ak­to­r ius Har­r i­so­ nas For­das.

1944 m. Rau­do­no­ji ar­ mi­ja užė­mė Vil­nių; pra­ si­dė­jo ant­ro­ji so­v ie­t i­nė oku­pa­ci­ja. 1977 m. vė­ly­vą va­ka­rą su­tri­kus elekt­ros ener­gi­ jos tie­ki­mui, Niu­jor­ke pra­ si­dė­jo ma­si­nis par­duo­tu­ vių bei įstai­g ų plė­ši­mas: po­l i­ci­ja su­lai­kė dau­g iau nei 3 tūkst. įsi­lau­žė­lių. 1992 m. JAV pre­z i­den­ tas Geor­ge’as Bus­has pa­ skel­bė, jog nuo šiol JAV ne­be­ga­mins plu­to­nio ir pri­sod­rin­to ura­no bran­ duo­li­nei gink­luo­tei.

„Par­bėg lai­ve­lis“ įsiū­buos Klai­pė­dą Po dve­jų me­tų į Klai­ pė­dą vėl grį­žo po­ pu­lia­ru­sis tarp­tau­ ti­nis folk­lo­ro fes­ ti­va­lis „Par­bėg lai­ ve­lis“. Ket­vir­ta­die­nį Tur­gaus gat­vė­je jau pre­kia­vo jo­mar­ko pre­kei­viai, o Teat­ro aikš­tė­je pa­si­ro­dė vi­ si fes­ti­va­lio sve­čiai. Nuo­tai­ka: ame­ri­kie­čiai už­de­gė žiū­ro­vus sma­gia nuo­tai­ka.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Sky­lu­tės: o kai­me ato­sto­ga­vęs

Pran­ciš­kus pa­ro­dė, kaip ga­li­ma įdeg­ti, avint sky­lė­tus ba­tus.

Links­mie­ji tirš­čiai Vy­ru­kas ge­le­ž in­ke­l io sto­ty­je: – Sa­ky­k i­te, tu­r i­te bi­l ie­tą į Va­rė­ną? – Yra. – O gal yra vie­tų, kaip įma­no­ma ar­čiau tua­le­to? – Yra. – O kur bū­r ys či­go­nų su meš­ko­m is bi­l ie­tus per­ka, gal į jų va­go­ną yra bi­ lie­t ų? – Na taip, yra. Bet ten dar ir gir­tų ka­rei­ vių bū­rys į da­l i­n į grįž­ta... – Ooo! Kaip tik tai, ko rei­k ia! Duo­k i­te vie­ną. Grįž­ta na­mo, žmo­na iš vir­t u­vės gal­ vą kyš­te­l i: – Ar nu­pir­kai ma­mai bi­l ie­tą na­mo? – Ne­pa­t i­kė­si, bran­g io­ji, pa­sku­ti­n į paė­ miau! Čes­ka (397 719; koks yra tik­ras man­da­gu­mas? Tai toks man­da­gu­mas, kai už­li­pęs ant skruz­dė­ ly­no at­si­pra­šai kiek­vie­nos skruz­dė­lės!)

Va­kar per­piet pra­dė­jęs bu­din­ti iš kas­die­ny­bės Klai­pė­dą „Par­bėg lai­ ve­lis“ vi­lio­jo spal­vin­gu jo­mar­ku. Il­ga­me­tė jo or­ga­ni­za­to­rė et­no­lo­gė Va­le­ri­ja Jan­kū­nai­tė džiau­gė­si, kad jos jau­no­ji mo­ki­nė Vi­da Kas­pa­ra­ vi­čiū­tė pui­kiai su­si­do­ro­jo su už­ duo­ti­mi. Šie­met, kaip ir anks­čiau, čia nė­ra jo­kio ki­čo. Tau­to­dai­li­nin­kai šlie­ja­si prie pro­fe­sio­na­lių dai­li­nin­kų, ban­ dy­da­mi neat­si­lik­ti nuo jų meist­riš­ ku­mu. Čia gau­su tau­ti­nio ku­li­na­ri­ nio pa­vel­do ga­min­to­jų. Ne vie­nas su­sto­ja pa­žiū­rė­ti, kaip ant at­vi­ros ug­nies ke­pa­mi ša­ko­čiai, su­si­gun­ do pa­ra­gau­ti Lie­tu­vos alu­da­rių at­ si­vež­tų gė­ri­mų. Nuo 1992-ųjų kas dve­jus me­tus ren­gia­ma folk­lo­ro šven­tė jau tu­ ri ren­gi­nių, ku­rie ją iš­ski­ria iš ki­tų pa­na­šių šven­čių. Ne­ma­žai ren­gi­nių vyks­ta ant van­dens – Da­nės upė­je ir Kur­šių ma­rio­se. Džiaugs­min­go šur­mu­lio mies­tui su­tei­kia fes­ti­va­lio va­ka­ro­nės, ren­ gia­mos Me­ni­nin­kų kie­me­ly­je, ei­

Jo­mar­kas: pir­mie­ji pir­kė­jai ga­lė­jo ra­miai iš­

si­rink­ti pa­ti­ku­sias pre­kes.

ty­nės, ama­tų dirb­tu­vė­lės, kū­ry­ bi­nės dirb­tu­vės, įvai­rios pa­ro­dos, ku­li­na­ri­nio pa­vel­do tra­di­ci­jų de­ monst­ra­vi­mas. Šie­met, be gau­sy­bės folk­lo­ro an­samb­lių iš Lie­tu­vos, į fes­ti­va­lį „Par­bėg lai­ve­lis“ at­va­žia­vo sve­čiai iš JAV, Suo­mi­jos, Veng­ri­jos, Lat­vi­ jos, Ru­si­jos, Len­ki­jos.

Gun­dy­mai: ku­li­na­ri­nio pa­vel­do puo­se­lė­to­jai ne tik par­da­

vi­nė­jo, bet ir ro­dė, kaip ga­mi­na ska­nės­tus.

Dau­gu­ma kon­cer­tų vyks se­na­ mies­čio šir­dy­je – Teat­ro aikš­tė­je. O šian­dien nuo 18 val. nuo Šiau­rės ra­go iki „Ar­kos“ pa­mink­lo nu­si­ drieks „Dai­nuo­jan­ti kran­ti­nė“, ku­ rio­je pa­si­ro­dys fes­ti­va­lio da­ly­viai. Šeš­ta­die­nį įvai­riau­sios at­rak­ci­jos bei kon­cer­tai šur­mu­liuos Klai­pė­ dos se­na­mies­ty­je nuo ry­to iki vė­lu­

mos. Nuo 10 val. ry­to Et­no­kul­tū­ros cent­ro kie­me­ly­je, Dar­žų g. 10 vyks kū­ry­bi­nės dirb­tu­vės: bus ro­do­mas ir ko­men­tuo­ja­mas is­to­ri­nis kur­šių gen­ties kos­tiu­mas bei tau­ti­niai kos­ tiu­mai. Nuo vi­dur­die­nio ten pat vyks se­no­vi­nio skal­bi­mo va­lan­da. O sek­ ma­die­nį nuo 12 iki 15 val. Teat­ro aikš­ tė­je vyks bai­gia­ma­sis kon­cer­tas.

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.