TODĖL, KAD naujienos ESU VILNIETIS Tikros sostinės
Penktadienis, liepos 13 d., 2012 m. Nr. 162 (1361)
A.Zuoko bute – per 1000 gyventojų Benamis, banko darbuotojas, dau giavaikė mama ir karjeros laiptais ko piantis studentas iš provincijos. Visi jie sostinės mero ma lone atsidūrė viena me bute. Tačiau tik teoriškai.
diena.lt
1,30 Lt
Svarbiausia, kad mes esa me įdomūs ne tik sau, bet ir tiems, kurie filmą žiūri. Nes didžiausia meninin ko bėda ir yra tuomet, kai jis įdomus tik pats sau. Aktorius Marius Jampolskis
13p.
Miestas
3p.
Ledai patikėti senjorams Viln iuj e geidž iam iaus i ledų par davėjai – pensin inkai. Bent jau toks įspūdis sus idaro paskaič ius darbą tik senjorams siūlančius skelbimus ant dal ies sost inės centre esanč ių ledų vež imėl ių. Taip versl in ink ai siek ia išvengt i didesn ių mokes čių. Valstybinės mokesčių inspek cijos atstovai įžvelgia verslininkų pažeidimą.
Andrejus Žukovskis a.zukovski@diena.lt
Pasaulis
Gerintų miesto infrastruktūrą
Šiuo metu Vilniaus savivaldybei Gedimino pr. 24-40 priklausan čiame bute savo gyvenamąją vie tą deklaravo 1211 žmonių. Tiesa, nė vienas iš jų tenai negyvena, ta čiau miesto valdžiai to ir nereikia. Vilniaus savivaldybės Viešųjų ry šių skyriaus specialistė Aušrinė Armonaitė dienraščiui teigė, kad, skatindama gyventojus deklaruo ti savo gyvenamąją vietą sostinė je, miesto valdžia šitaip siekia pa ger int i fin ans inę Vilniaus būklę.
2
9p.
„The Rolling Stones“ 50-metis
Mistika: užsiregistruoti Gedimino prospekte, prestižinėje miesto vietoje, esančiame bute jau vilioja net rek
lamos stendai, tik gyventi čia draudžiama.
Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
Įspėjo saugotis populistų Kadencijos trečiųjų metinių proga surengtoje spaudos konferencijo je Prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė tikinti, kad rinkėjai akty viai dalyvaus rudenį vyksiančiuo se Seimo rinkimuose.
Metinės: Prezidentė D.Grybauskaitė spaudos konferencijoje apibend
rino trejus kadencijos metus. Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
Prezidentė rinkėjams priminė, kad neverta tikėti populistais, prieš Seimo rinkimus dalijančiais ne realius pažadus. Po rinkimų suformuota nau ja Vyriausybė, pasak valstybės va dovės, turės dirbti atsakingai, nes būtina toliau laikytis griežtų šalies finansų suvaldymo taisyklių.
Kita vertus, anot D.Grybauskaitės, jau galima po truputį, nuosai kiai didinti atlyginimus, nes finan sinė padėtis tai leidžia. „Atsargus, pamatuotas atlyginimų augimas jau yra galimas, bet tam reikia tikrai pa siruošti ir tai daryti pamažu“, – pa brėžė Prezidentė. Valstybės vadovė pasisakė už naują atominę elektrinę, tačiau pabrėžė, kad šis projektas turi bū ti naudingas Lietuvai ir atsiper kantis. Plačiau skaitykite
Lietuva
5
Menas
12p.
Vaikai sveiksta su knyga Šią savaitę prasidėjo akcija, per ku rią žinomi šalies žmonės ir kit i sa vanor iai skaitys vaik iškas knygas ligon inės e gul int iems vaik ams. Ištrauk as iš savo mėgstamų vai kystės knygų jau skaitė TV laidų vedėj as Ign as Krup av ič ius ir dai nin inkė Vaid a Genytė, vėliau prie akcijos ketina prisijungti ir daugiau žymių žmonių bei savanorių, tikin čių magiška knygos terapija.
2
penktadienis, liepos 13, 2012
miestas Vasarinės liūtys talžė senamiestį Vasara stebina orų kont rastais. Šiltą ketvirtadie nio pavakarę Vilniuje nu šniokštė vasaros lietus. Smarkų lietų lydėjo griaus tiniai ir žaibai, o neturin tys skėčio dėl to gailėjo si. Pasak sinoptikų, aud ringus ketvirtadienio orus keis ramesnis penktadie nis. Penktadienį taip pat bus sausiau. Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
A.Zuoko bute – per 1000 gyventojų 1
Nes kiekvienas sosti nėje savo gyvenamą ją vietą deklaravęs žmogus į Vilnių su savimi atsine ša ir gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. „Gyventojams deklaravus savo gyvenamąją vietą Vilniuje, į sosti nės biudžetą bus surenkama dau giau lėšų. Šiuos papildomus pini gus būtų galima skirti svarbioms miestui sritims, pavyzdžiui, miesto saugumui gerinti, viešajam trans portui, dviračių takams, naujiems vaikų darželiams ir kitoms socia linėms reikmėms“, – teigė Viešų jų ryšių skyriaus atstovė.
Statistika Stat ist ikos departamento duome nim is, 2012 m. prad žioj e Viln iu je buvo 551 793 gyventojai. Kiek tiksl iai žmon ių real iai gyven a Viln iuje, tač iau čia nėra dekl ara vę gyven amos ios vietos, apskai čiuot i lab ai sunk u. Tač iau yra ži noma, kad 2011 m. iš vis o Viln iu je sur inkto GPM net 278 mln. lit ų atiteko kitoms sav ivaldyb ėms (tai Viln iuje dirb anč ių ir gyvenanč ių žmon ių, tač iau dekl arav us ių gy venamąją viet ą kitose sav ivaldy bėse, GPM), o iš kit ų sav ivaldybių į Viln ių atkel iavo 12 kart ų maž iau – 23 mln. lit ų.
Ričardas Malinauskas:
Gyvenantys Drus kininkuose, bet ne turintys kur dekla ruoti gyvenamosios vietos tai gali pada ryti savivaldybėje. Taip yra ir kitose sa vivaldybėse.
Už reklamą nemokėjo
Matydama, kad žmonės registruo tis būste, kuriame gyventi jiems neleidžiama, neskuba, Vilniaus valdžia ėmėsi gudrybės. Šiuo metu tokia galimybė rekla muojama net 48 stenduose. Savi valdybės atstovai tikina, kad mies tui ši akcija nė kiek nekainuoja. „Kadangi tai yra socialinė rek lama, šios viešinimo paslaugos miesto biudžetui nekainuoja. Taip numatyta sutartyje su stendus ad ministruojančia įmone“, – teigė A.Armonaitė.
Kaimynai: Vilniaus savivaldybei priklausančiame bute Gedimino pr. 24-40 gyenamąją vietą deklaravo 1211
miestiečių.
Tačiau savivaldybės atstovai nieko neužsiminė apie buto išlai kymo išlaidas, kurias patiria savi valdybė. E. miesto departamento Interesantų aptarnavimo skyrius dienraščiui pateiktame atsakyme tvirtina, kad šis butas yra nedi delio ploto ir visuomet buvo ne naudojamas. Net ir kaip socialinis būstas, kurio eilėje laukia tūkstan čiai vilniečių. „Šis būstas buvo pasirinktas ta rybos sprendimu. Tai buvo nedi delis, negyvenamas ir nenaudo jamas butas, dėl šios priežasties jis ir buvo pasirinktas. Be to, Ge dimino prospekto adresas padeda geriau viešinti pačią paslaugą, nes tai yra žinomiausia Vilniaus gat vė“, – teigiama skyriaus pateikta me atsakyme. Beje, Vyr iausyb ės ats tovai, dienraščio paklausti, kaip verti na šią Vilniaus savivaldybės akci ją ir kiek ji iš tiesų padės pritraukti
Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
daugiau GPM, tvirtino, jog Vilnius, kaip ir kiti miestai, šiuos klausimus sprendžia savarankiškai. Esą, jei vykdant registraciją viename bu te bus teisės aktų pažeidimų, į tai reaguos Vyriausybės atstovas Vil niaus apskrityje. Deklaruoja savivaldybėje
Vis dėlto Artūro Zuoko logika ne buvo visiškai aiški Savivaldybių asociacijos prezidentui ir Druski ninkų merui Ričardui Malinauskui. Kurortinio miesto vadovas svarstė, ar verta deklaruoti gyventojus at skirame bute, jeigu tai būtų galima padaryti paprasčiausiai atėjus į sa vivaldybę. „Pas mus gyvenantys Druski ninkuose, bet neturintys kur dek laruoti gyvenamosios vietos tai gali padaryti savivaldybėje. Ateini į sa vivaldybę ir deklaruoji. Panašiai, man atrodo, yra ir kitose savival dybėse“, – teigė R.Malinauskas.
Naudos dar neapskaičiavo
Tokiuose didmiesčiuose kaip Vil nius surenkamų mokesčių dalis vėliau paskirstoma kitoms savi valdybėms, tačiau esant didesniam mokėtojų skaičiui pinigų miestui lieka taip pat daugiau. Kiek mies tui skiriama GPM dalis padidėjo po to, kai į Gedimino prospekte esantį būstą ėmė plūsti „gyventojai“, kol kas neaišku, bet savivaldybė tikino jau atliekanti skaičiavimus. Taip pat neaišku, kiek iš gyve namąją vietą Gedimino pr. 24-40 deklaravusių asmenų yra dirban čių, kiek bedarbių, koks jų išsila vinimas, vidutinis amžius. „Kaip tik šiuo metu duomenys apie GPM surinkimą yra sisteminami. Dau giau informacijos apie mokesčių surinkimą, taip pat GPM, ketina ma pateikti trečiadienį. Taip pat sisteminami duomenys apie gyve namąją vietą deklaravusius asme nis“, – teigė A.Armonaitė.
Komentaras Andrius Smaliukas
Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentas
T
eisiniu pož iūriu tai, kad visi į Viln ių atv ykstant ys ir čia gyven ant ys žmon ės ga li savo gyven am ąj ą viet ą dekl ar uot i viename bute, priešt ara vimų nekel ia. Bet, iš kitos pusės, šiuo akt u akiv aizd žiai parodom a, kad deklarav imas – tik formalumas. Žmo gus šiuo žingsn iu nurodo ne konkre čią gyvenam ąją viet ą, bet ter itor iją, šiuo atveju tai Viln iaus miestas. Tur būt niekam nek yla abejon ių, kad ta me bute niekas neg yvena, nors savo gyvenam ąją viet ą yra nurodę 1200 žmon ių. Dekl ar av im as tam tikr ais atvej ais yra labai svarbus, pav yzd žiui, spren džiant, kur iame teisme turėt ų bū ti nagr inėjama viena ar kit a byla.Aš šioje srit yje matau tam tikrą chaos ą. Deklarav imas tam tikrais klausimais svarbus, tač iau dabar, esant minėtai sit uac ijai, kyl a teis ės akto kok yb ės, tikslo ir funkcijos klausimas.
Tolerancijos maršas Vilniaus kavinėse Vakar aštuoniolika Vilniaus kavi nių pasipuošė vaivorykštės spalvų lipdukais – tokia netradicine akcija buvo skelbiama, kad šiose vietose seksualinių mažumų atstovai visa da laukiami.
Lipdukai: kai kurie sostinės barai pasiskelbė esantys tolerantiški.
Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
Idėja užklijuoti vaivorykštinius lipdukus, reiškiančius toleranci ją seksualinėms mažumoms, reži sieriui Romui Zabarauskui į galvą šovė vos prieš savaitę. Lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transseksualų (LGBT ) simbolika pažymėtus lip
dukus drąsiai klijavo ir dainininkė Jazzu (Justė Arlauskaitė). Pasak R.Zabarausko, akcija nors ir sukėlė nemažai diskusijų, tik rai pasiteisino – režisierius tvir tino neabejojantis, kad nuo šiol į šias vietas rinktis daugeliui ne trad ic in ės orientac ijos ats tov ų bus jaukiau. Tiesa, tokio sumanymo palaikyti kai kurios įstaigos taip ir neišdrįso – kavinių tinklas „Coffe Inn“ atsi sakė įsileisti akcijos dalyvius. Pir masis lipdukas užklijuotas ant po
puliaraus klubo „Soul box“ durų. Akciją palaikančių barų lankytojai taip pat sveikino šį žingsnį, tačiau tvirtino abejojantys, ar tai iš tiesų ką nors pakeis, nes didžioji dalis šiuolaikinių klubų, barų bei kavi nių ir taip yra gana tolerantiški. Palaikyti klijuojančių lipdukus susirinko nedidelis būrelis žmonių, tarp jų – ir Jazzu. Ji nepanoro pla čiau komentuoti savo dalyvavimo akcijoje, tik paaiškino, kad žmo nėms negalima drausti mylėti. VD inf.
3
penktadienis, liepos 13, 2012
miestas Vasarinės liūtys talžė senamiestį
Geidžiamiausi ledų pardavėjai – pensininkai? Dirbti ieškomi tik pensininkai. Šitokio turinio skelbimais apkli juoti net keli sostinėje esančių gatvės ledų prekiautojų šaldytu vai su ratukais. Šitaip apsukrūs verslininkai taupo mokesčius. Andrejus Žukovskis a.zukovski@diena.lt
Dalijo telefono numerį
Net keliose sostinės vietose ant le dais prekiaujančių moteriškių šal dytuvų puikuojasi ant A4 formato lapo užrašytas skelbimas: „Rei kalingos pardavėjos pensijos am žiaus.“ Dienraščio žurnalistams priėjus pasiteirauti vienos iš par davėjų, kodėl ieškoma būtent pa gyvenusių moteriškių, ši pareiškė nieko nežinanti. „Jeigu kas nors susidomi, aš duodu mobiliojo telefono numerį, o kodėl ieškoma pensininkė ir kiek jų ieškoma, aš nežinau. Įdomu? Imkite telefoną ir paskambinkite. Manau svarbiausia, kad skaičiuoti mokėtų“, – kalbėjo moteris.
kis sutiko atskleisti ir darbo sąly gas, kurios laukia dirbančio pen sininko. „Viskas priklauso nuo oro. Dar buotojų ieškoma tik šiltajam sezo nui. Per lietų ar kai šalta dirbti ne reikia. Tad konkretaus darbo grafiko kaip ir nėra, viskas kaip ir pagal pa tentą. O jei oras geras, tai darbo die na prasidėtų kokią 9 val. ryto ir taip iki 16–17 val. Ir savaitgalį reiktų pa dirbėti“, – kalbėjo darbdavys.
Pensininkams pa tentas mažiau kai nuoja, todėl ir ieš kau pensininkų. Kvepia teisės pažeidimais
Bandys taupyti mokesčius
Žurnalistams paskambinus nuro dytu telefonu, atsiliepė vyriškis ir be jokių užuolankų paaiškino, kodėl platina panašaus turinio skelbimą. „Darbas yra pagal patentą, o pen sininkams patentas mažiau kai nuoja, todėl ir ieškau pensininkų. Samdomam darbuotojui nuo to tik geriau – didesnis atlyginimas, gali mybė daugiau užsidirbti“, – dėstė prisistatyti nepanoręs pašnekovas. Ledų pardavėjų ieškantis vyriš
Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovai įsitikinę, kad minėtas at vejis atspindi Lietuvoje vyraujan čią ydingą praktiką, kai darbdaviai neretai darbo santykius su darbuo tojais įformina ne darbo, o kitomis civilinėmis sutartimis, pavyzdžiui, kaip su gyventojais, tariamai vyk dančiais individualią veiklą. To kios tendencijos, anot VMI atsto vų, vyrauja ne tik prekybos, bet ir nekilnojamojo turto perleidi mo tarpininkavimo, rinkos tyrimo
ir viešosios nuomonės apklausų, draudimo paslaugų teikimo, sta tybų veiklos ir kitose srityse. „Tinkamai identifikuoti santykius kaip darbo ar individualios veiklos yra svarbu, nes pagal Lietuvos Res publikos gyventojų pajamų mo kesčio įstatymą (GPMĮ) pajamos, gautos darbo santykių pagrindu, ir individualios veiklos pajamos nuo 2009 m. sausio l d. yra apmokes tinamos taikant 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifą, tačiau ski riasi šio mokesčio apskaičiavimo, sumokėjimo, deklaravimo tvarka, taip pat skiriasi ir socialinio drau dimo įmokų dydžiai, privalomojo sveikatos draudimo įmokų mokėji mo tvarka“, – teigė VMI viršininko pavaduotojas Artūras Klerauskas. Jis taip pat patvirtino, kad nu stačius pažeidimų, kai darbo san tykiai įforminti kaip individuali veikla, šie gali būti papildomai ap mokestinami. „Jei darbo santykiai įforminti tam tikros rūšies civiline sutartimi kaip gyventojo individuali veikla, bet iš esmės atitinka darbo san tykius, mokesčių administratorius turi teisę iš tokios veiklos gautas gyventojo pajamas apmokestin ti kaip darbo santykių ar jų esmę atitinkančių santykių pajamas“, – teigė A.Klerauskas.
Dėsnis: geriausios ledų pardavėjos – pensininkės, ypač jei nori mokė
ti mažesnius mokesčius.
Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
4
PenktADIENIS, liepos 13, 2012
miestas Kraujo donorystė tampa madinga Vakar nuo 12 iki pat 20 val. prie Vyriau sybės, V.Kudirkos aikštėje, vyko neatlygin tinos kraujo donorystės akcija. Joje kraujo davė dešimtys praeivių. Kaip ir kasmet, at šilus orams VšĮ Nacionalinio kraujo cent ro darbuotojai keliauja į viešąsias sostinės erdves ir kviečia visus prisidėti prie krau jo donorystės skatinimo bei padovanoti kraujo sunkiai sergantiems ligoniams. Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
Aplinkkelis sujaukė Vilniaus eismą
Prasidėję vakarinio aplinkkelio statybos darbai paralyžiavo eismą Pilaitėje: namo skubantys vairuotojai priversti kiurksoti milžiniškoje eilėje, kuri piko valandomis nutįsta nuo pat T.Narbuto kalno apačios.
Nors vasarą Vilniuje grūsčių reikė tų gerai paieškoti, Pilaitės mikro rajono gyventojams vargintis ne tenka: Vilniaus savivaldybei dėl vakarinio aplinkkelio statybos su jaukus eismą Pilaitės prospekte, dažniausiai apie 20 minučių trun kanti kelionė pailgėjo vidutiniškai viena valanda. Spūstyje atsidūrusi „Vilniaus dien os“ skaitytoja Giedrė pa sakojo, kad ne visų vairuotojų transporto priemonės išlaikė šį išbandymą. „Kelionė namo da bar trunka tris kartus ilgiau nei įprasta. Ir ne visų automobiliai tokį priverstinį stovėjimą atlaikė. Jau kylant T.Narbuto kalnu bu vo matyti ne vienas automobilis perkaitusiu varikliu“, – pasako jo skaitytoja. Moteris nuogąstavo, kad jeigu statybos darbai iki rudens nebus baigti, kelionė namo virs tikra kan čia. „Dabar daugelis išsivažinėję atostogų, tad gatvės pustuštės. O
kas bus, kai visi sugrįš?“ – baimi nosi skaitytoja. Vilniaus savivaldybė pranešė, kad toks chaosas truks iki pat rugpjū čio 31-osios. Esą eismą dalyje pro spekto uždaryti reikėjo antrojo ap linkkelio statybos etapo konkursą laimėjusiai bendrovei „Kauno til tai“ ruošiantis statyti viaduką. Kaip pranešė Vilniaus savival dybė, šiuo laiku draudžiamas trans porto eismas Pilaitės prospekto da lyje tarp T.Narbuto gatvės ir Senojo Pilaitės kelio, važiuojant iš miesto centro pusės link Pilaitės. Važiuojant nuo Pilaitės pusės link miesto centro, transporto eis mas bus nukreiptas į priešpriešinio eismo juostą Pilaitės prospekto dalyje tarp Senojo Pilaitės kelio ir Sietyno gatvės. „Šiuo metu tiesia mi jungiamieji viaduko keliai, at liekami kiti paruošiamieji jo staty bos darbai, todėl ir pakeista eismo schema“, – sakė 169 mln. litų ver tės projektą įgyvendinančių „Kau
no tiltų“ atstovė spaudai Rimantė Jablonskytė. Vakariniame Vilniaus aplinkke lyje ties Pilaitės prospektu bus pa statyta dviejų lygių dobilo lapo tipo sankirta, kuri pratęs Pilaitės pro spektą ir bus 46,7 m ilgio ir beveik 19 m pločio. Jos statyba prasidės liepos pabai goje. Tiesiant antrąją vakarinio ap linkkelio dalį, per mažiau nei tre jus metus planuojama nutiesti 2,84 km ilgio naują šešių eismo juostų gatvės ruožą nuo L.Asanavičiūtės iki Ozo gatvės. Jame iškils iš viso keturi tiltai: 46,7 m ilgio automobilių eismui skirtas viadukas aplinkkelio san kirtoje ties L.Asanavičiūtės gatve, 48,8 m ilgio viadukas pėstiesiems bei dviratininkams aplinkkelio ir V.Maciulevičiaus gatvės sankirtoje, 46,72 m ilgio viadukas ties D.Ger butavičiaus gatve ir jau minėtas ties Pilaitės prospektu. VD, BNS inf.
Eismo organizavimo pakeitimai Pilaitės prospekto dalyje Nuo 2012 m. liepos 10 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d.
Nepatogumai: iki pat rudens sostinės Pilaitės mikrorajono gyvento
jai dėl tiesiamo aplinkkelio turės kęsti eismo spūstis.
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
5
penktadienis, liepos 13, 2012
lietuva diena.lt/naujienos/lietuva
Derybų pozicijos silpnėja
Pamėtė akmenėlių Mokesčių inspek cijos pusėn. Viena ranka Vyriausybę paglostė, kita pada lijo jai patarimų. Įs pėjo saugotis po pulistų. Apie tai kal bėjo Prezidentė Da lia Grybauskaitė, trečiųjų kadencijos metinių proga su rengusi tradicinę spaudos konferen ciją.
Lietuvai gali nepavykti panaudo ti apie 250 mln. eurų (863 mln. li tų) jau skirtos ES paramos Ignali nos atominei elektrinei (IAE) už daryti – tai silpnina šalies pozici jas derybose dėl paramos ateity je, kaip pareiškė Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Pagrūmojo: Prezidentė D.Grybauskaitė rinkėjams priminė, kad neverta tikėti populistais, prieš Seimo
rinkimus dalijančiais nerealius pažadus.
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
Apibendrino trejus darbo metus Justinas Argustas j.argustas@diena.lt
Skaudžiausi kirčiai – VMI
Jau prieš dvejus metus D.Gry bauskaitė ne itin teigiamai atsi liepė apie Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI). Bet iki šiol jos vadovas Modestas Kaseliauskas atlaikė Prezidentės kritiką ir išli ko poste. Vakar valstybės vadovė spaudos konferencijoje pakartojo kritiką VMI. D.Grybauskaitės nemalonę mo kesčių inspektoriai užsitraukė iš tikrinamųjų dėl galimo neteisė to praturtėjimo sąrašo išbraukę ir Seimo, ir savivaldos politikus. „VMI leido sau interpretuoti Vyriausybės nutarimus dėl netei sėto praturtėjimo, išbraukė iš tik rinamųjų sąrašo visus politikus. Įstatymas niekam nedaro išimčių. Tikiuosi, VMI girdi, ką sakau, ir ateinančiais metais labai rimtai tuo užsiims“, – grūmojo Prezidentė. Paklausta, ar dėl susidariu sios padėties kaltas VMI vadovas M.Kaseliauskas, D.Grybauskaitė sakė: „Taip tiesmukiškai dar ne formuluočiau, nes VMI formaliai rėmėsi Vyriausybės nutarimu, ku ris apėmė tik valstybės tarnauto jus. Gal formaliai galima juo „prisi dengti“, bet įstatymas apima visus piliečius. Kalbu profilaktiškai, kad VMI pradėtų dirbti plačiau.“ Vyriausybė vakar paskubė jo paaiškinti, kad „VMI, įgyven
dindama gyventojų pajamų ap mokestinimo ir turto įsigijimo šaltinių kontrolę, nedaro išimčių kokioms nors gyventojų grupėms ir tikrinimams“.
Tikiuosi, VMI girdi, ką sakau, ir ateinan čiais metais labai rimtai tuo užsiims. Pamokė valdančiuosius
D.Grybauskaitė nepraleido progos pamokyti ir Vyriausybę, nors dar sykį kartojo: finansinės krizės su valdymas – didžiausias šio Minist rų kabineto nuopelnas. Vyriausybei D.Grybauskaitė priminė: ekono mika auga, tad apie didesnes al gas galime bent jau pasvarstyti. „Atsargus, pamatuotas atlyginimų augimas jau yra galimas, bet tam reikia tikrai pasiruošti ir tai daryti pamažu. Labai atsargiai, labai pa mažu, ne tiek, kiek siūlo politikai, bet pamažu galime duoti žmonėms prošvaistę“, – mokė Prezidentė. Tačiau ji priminė, kad finansinės drausmės laikytis būtina ir toliau. Tokio principo, pasak Prezidentės, turės laikytis ir būsima Vyriausybė, kuri bus sudaryta po spalį vyksian čių Seimo rinkimų. Taip pat vals tybės vadovė įspėjo rinkėjus nepa sikliauti populistais, kurie pernelyg daug žada prieš rinkimus.
Klausta dėl Garliavos
Spaudos konferencijoje Prezi dentė paklausta ir apie Garliavos įvykius. Prisiminta, kad šių metų sausį valstybės vadovė užsiminė, jog, jos nuomone, teismo sprendi mas dėl mergaitės atidavimo ma mai yra vykdomas. Šįkart D.Grybauskaitė kalbėjo: „Aš tikrai galiu pakartoti. Mergai tę buvo galima atiduoti tiktai ta da, kai ji būtų buvusi psichologiš kai paruošta tokiam procesui. Tuo metu tai nebuvo padaryta. Todėl aš nenoriu atsiimti žodžių.“ Pa sak Prezidentės, „nejaugi Lietu voje nėra kitų problemų“ nei vien tik Garliava.
Atsargus, pamatuo tas atlyginimų augi mas jau yra galimas, bet tam reikia tikrai pasiruošti ir tai da ryti pamažu.
D.Grybauskaitė pridūrė, kad nesigaili daug anksčiau neat leidusi buvusios Kauno teisėjos Neringos Venckienės. Pasak Pre zidentės, anksčiau to padaryti nebuvo už ką. „Tai buvo pasiūlymas, nea dekvatus atliktam N.Venckienės
„Komentarų nebus“ Prez identė teigė, jog Lenk ijos užsie nio reikalų min ister ijos vadovo iš sak ytoje poz icijoje, kad Varšuva pa sireng usi „naujam sant yk ių atvėr i mui“, yra per daug sąlyg ų Liet uvai. Lietuvos vadovė pabrėžė nekomen tuojanti šalies kaimynės politikų kal bų. „Pasiūlymas iš Lenkijos užsienio
reikalų ministro, kiek žinau, atėjo su labai daug sąlyg ų Lietuvai. Tad no rėčiau iš karto atsakyti – komentarų nebus. Nekomentuoju atskirų Lietu vos politikų pasisakymų, nekomen tuosiu ir Lenkijos politik ų pasisaky mų“, – sakė D.Grybauskaitė. Lenki jos užsienio reikalų ministras Rados
ławas Sikorskis (nuotr.) yra sakęs, kad Lenkija pasirengusi atnaujinti norma lius santykius su Lietuva, tačiau tai turi būti susiję su Lietuvos įsiparei gojimų, įvardytų dvišalėje sutartyje dėl draugiškų santykių, įvykdymu. BNS inf.
veiksmui. Niekada netoleruosiu, kai teisėsauga bus neobjektyvi ir gins tik savo mundurą, jeigu kas netyčia užtėškė vieną kitą lašelį“, – teigė valstybės vadovė. Apie V.Uspaskichą – nedaug
Nor iai apie ekon om ik ą ir Vy riausybės darbus kalbėjusi Pre zidentė apie būsimus rinkimus ir partijas, galbūt formuosian čias valdančiąją koaliciją, kal bėjo itin atsargiai. D.Grybauskaitė tiesiai taip ir neatsakė, ar Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas galėtų dirb ti naujojoje Vyriausybėje. „Tik kai matys iu išr inkt us žmon es, pas in aud os iu visom is įstatymo numatytomis galiomis, kurios yra ribotos, prieš daryda ma sprend im ą, kok ie min ist rai gali dirbti Vyriausybėje. Tai bus valia piliečių, politinių par tijų valia, ir mano valia, kiek tai numato įstatymas“, – sakė Pre zidentė. Apie savo pačios komandą Pre zidentė kalbėjo dar mažiau. Lig šiol neaišku, kas pakeis ambasadoriau ti išvykstantį jos patarėją užsienio politikai Darių Semašką. „Kol kas nenumatau ir konkrečiai nepla nuoju padidėjimo, bet toks padi dėjimas, ypač Užsienio politikos grupėje, bus tikrai, kai pradėsime pirmininkauti ES“, – už siminė ji.
„Skaičiavimai rodo, kad nesuge bės im e pan aud ot i 250 mln. eu rų param os šios fin ans in ės per spektyvos, o praš om e vėl tiek pat – taip pakertam e savo de ryb in es poz ic ijas ir, be jok ios abej on ės, ginč ai su įmon ėm is, nepas itenk in im as, projekt ų vė lav im as taip pat tur ės įtakos ir silpn ins mūs ų der yb in es poz i cijas“, – spaud os konferenc ijoje sak ė šal ies vad ov ė. Anot D.Grybauskaitės, viešo je erdvėje pasklido kritiškų teigi nių dėl Lietuvos sugebėjimo efek tyviai panaudoti lėšas. „Be jok ios abejon ės, ši infor mac ija pas iek ė ir Briusel į, ir Eu rop os Parl am ent ą. Taip lab iau žin om e, kad ruoš iam as i der y boms dėl fin ans in ės pers pek tyvos, kur yra vien a iš mums svarb ių eil uč ių – IAE užd arym o proceso fin ansav im as“, – teig ė Prez id ent ė. Iki šiol skelbta, kad Lietuva 2014–2020 m. IAE uždaryti prašo iš viso skirti 2,6 mlrd. litų. Tačiau Europos Komisija, pasak skirtingų šaltinių, siūlo tik trečda lį norimos sumos. Derybos dėl 2014–2020 m. fi nansinės perspektyvos dar tęsia mos ir, pasak Prezidentės, vargu ar bus baigtos šiais metais. „Efektyvios derybos taps už duotimi ne tik man, bet ir Vy riausybei“, – kalbėjo D.Grybaus kaitė. Lietuvai iki 2013 m. IAE uždary mo projektui finansuoti buvo skirta 1,37 mlrd. eurų (4,73 mlrd. litų). VD, BNS inf.
Už atominę, bet atsiperkančią Prezidentė išreiškė paramą nau jai atominei elektrinei Lietuvoje ir teigė mananti, kad atsinaujinančių šaltinių energetika šaliai kol kas yra prabanga. „Lietuva turi kartu su par tnerėmis kaimynėmis stebėti, kad projektas būtų skaidrus, naudingas ir atsiperkantis“, – sakė D.Grybaus kaitė. Anot jos, gaminti elektrą vien iš al ternatyvių energijos šaltinių Lietu vai būtų per brangu. „Tokioms vals tybėms, kaip Baltijos šalys ir mūsų reg ionas, turėt i ir gyvent i tik iš al ternat yv ių, atsinaujinančių, šalt i nių yra dar labai didelė prabanga ir artimiausius 10–20 metų“, – teigė D.Grybauskaitė. Pasak jos, kol kas neaišku, koks bus galutinis Visag ino atominės elekt rinės projektas. Prezidentė pridūrė: „Be abejonės, tiek, kiek man tai bus lemta, stebėsiu, kad tai būt ų kiek įmanoma skaidrus projektas.“ BNS inf.
6
penktadienis, liepos 13, 2012
nuomonės
Premjeras A.Kubilius: referendumas – ne išeitis
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Dar vienas indėlis į saugumą
Stasys Gudavičius
L
ietuva įsmeigė dar vie ną solidų kuoliuką, stip rindama savo pačios ir visų part ner ių Šiaurės Atlanto gynybos aljanse saug u mą – prieš beveik dvejus met us Vilniuje įsteigtas Energetinio sau gumo centras tap o viso NATO Energetinio saugumo kompeten cijos centru. Šią savaitę tok io centro steig i mo dokumentai buvo pasirašyti NATO transformacijos vadav ie tėje Jungtinių Amerikos Valstijų Norfolko mieste. Jau kelios Aljan so valstybės prisijungė prie cent ro įsteig imo. Netrukus dar kelios šalys baigs vidines įgaliojimų de rinimo procedūras ir taip pat pri sijungs prie steigėjų būrio.
Per šiuos kelerius me tus energetinio saugu mo užtikrinimo svar bos suvokimas sustip rėjo ne vien Lietuvo je, bet ir daugelyje kitų NATO valstybių. JAV ketina prisijungti, kai tik bus baigtos Energet in io saug umo kompetencijos centro akred ita vimo procedūros. Centrui bus suteiktas NATO tarp taut inės kar inės organ iz ac ijos statusas. NAT O komp etenc ij os centras įsik urs Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje – ten, kur jau nuo 2011 m. prad žios vei kia prie Lietuvos Užsienio reika lų ir Krašto apsaugos ministerijų įsteigt as Energet in io saug umo centras. Prez identė, premjeras, kiti Lietu vos pol itikai su dideliu entuziaz mu pasveik ino NATO strukt ūr i nio padal in io įsteig imą Viln iu je. Tik imasi, kad tai ne tik padės mūsų šal iai labiau prisidėt i prie Šiaurės Atlanto gynybinės orga nizacijos pajėgumų įvairiose sri tyse stipr in imo, bet ir pagelbės sprend žiant Liet uvai ypač ak tualų energet inės nepriklauso mybės užtikr inimo klausimą. NAT O Energ et in io saug um o komp etencijos centr ui kel iam i šie esminiai uždaviniai: remti ka
rin ių pajėg umų plėtros procesą, kar in ių misijų veiksm ing umą ir operacin į suder inamumą, teikt i kval ifi k uotą ir savalaikę eksper tų paramą energetinio saugumo klausimais. Centras anal iz uos energet in io saug umo ir krit inės energet ikos infrastruktūros apsaugos aspek tus, teiks rekomendacijas ir pa siūlymus dėl operac in io ener get in io saug umo, alternat yv ių energ ijos šaltinių pritaikymo ka ryboje bei gamtai nekenksm in gų ir efekt yv ių kar in ių pajėg u mų plėtros, įsitrauks į mokymus ir pratybas. NATO jau prieš keler ius met us aukščiausio lyg io susit ik ime Ry goje priimtoje deklaracijoje įvar dijo, kad energet in is saug umas yra gana svarbi kiekvienos Aljan so valstybės nacionalinio saugu mo sudedamoji dalis. Per šiuos kelerius metus energe tinio saugumo užtikrinimo svar bos suvok im as sus tiprėj o ne vien Liet uvoje, bet ir daugelyje kit ų NATO valst ybių, net gi tose, kur ios gal i jaust is saug ios ener get in io apsir ūpin imo srityje, ne priklauso nuo vien intel io žal ia vų tiekėjo. Todėl 2010-aisiais Lisabonoje pa tvirtintoje naujojoje NATO strate ginėje koncepcijoje kalbama apie būt inybę vert int i iššūk ius ener getinio saugumo srityje. O šiemet Čikagoje įvyk usiame NATO viršūn ių susit ik ime buvo be diskusijų pritarta Lietuvos ini ciatyvai įkurt i NATO akred ituo tą Energetinio saugumo kompe tencijos centrą kaip indėlį į NATO veiklą šioje srityje. Liet uvos energet in io saug umo centro vadovas Audr ius Brūz ga jau prieš pusantr ų met ų yra paaišk inęs, kuo šis centras svar bus: „Mes tikrai neved žios im elektros laidų į namus, mažai ką galėsime labai konkretaus pada ryt i, kad namuose būt ų šilta ir degtų dujos. Mūsų užduotis kito kia – kaupti ir analizuoti informa ciją, susijusią su energetika, su iš teklių tiek imu, pajėgumų panau dojimu. Pavyzd žiui, aišk inamės, kaip ir kodėl kinta energetikos iš teklių kainos ir kokią tai turės įta ką nacionaliniam saugumui.“ Neabejot ina, kad Lietuva, įsteig dama iššūkius energetiniam sau gumui analizuojančią NATO ins tituciją, prisidės prie viso Aljanso saugumo užtikrinimo. O kuo sau gesnis NATO, tuo saugesnė ir pa ti Lietuva. Vos kel i mil ijonai, skir iam i šiam centrui iš valstybės biudžeto, yra palyginti nedidelė kaina, siekiant sustiprinti nacionalinį šalies sau gumą.
P
remjeras Andrius Kubilius kartoja esąs prieš Seimo narių iniciatyvą skelbti referendumą dėl Visagino atominės elektri nės (VAE) projekto įgyvendinimo. Dėl šios iniciatyvos Seimas balsuos kitą savaitę. Pasak premjero, iniciatyva dėl refe rendumo gali sukelti sumaištį deran tis su partneriais dėl VAE statybos. „Tokio referendumo inicijavimas šiuo metu nepadės labai svarbiam atomi nės projektui toliau būti plėtojamam, jo tęstinumui – tai gali tik sukelti pa pildomą sumaištį derantis su regiono partneriais“, – sakė A.Kubilius. Lietuvos Vyriausybė tikisi, kad, dalyvaujant Japonijos bendrovei „Hitachi“, Latvijos ir Estijos ener getikos įmonėms, atominė elektrinė bus pastatyta iki 2022 m. Seimas pirmadienį neeilinėje sesi joje ketina apsispręsti, ar dėl elekt rinės statybos skelbti referendumą. Opozicijai priklausantys iniciatoriai siūlo balsavimą surengti su Seimo rinkimais spalio 14 d. „Toks referendumo inicijavimas, mano manymu, yra grynas politika vimas. Didžiausi tokio referendumo iniciatoriai yra mažų partijų ar nuo įvairių partijų atskilę nariai. Galbūt artėjant rinkimams jie taip bando sureikšminti savo veiklą“, – kalbė jo A.Kubilius. Premjeras priminė, kad referendu mą taip pat inicijavusiai grupei pa vyko surinkti tik 46 tūkst. piliečių parašų. Referendumui paskelbti rei kia 300 tūkst. žmonių paramos. „Žmonės, kaip parodė įvairios ini ciatyvos renkant parašus referendu mui, žiūri daug skeptiškiau, atsar giau“, – teigė A.Kubilius. Premjeras svarstė, kad referen
Pozicija: pasak Vyriausybės vadovo A.Kubiliaus, referendumo inicijavimas
yra grynas politikavimas.
dumas būtų prasmingesnis po kele rių metų, kai dėl elektrinės statybos bus priimami galutiniai investiciniai sprendimai. „Norint racionalios žmonių nuo monės, tokį referendumą reikė tų organizuoti ne dabar, o po kele rių metų, kai reikės priimti esminius sprendimus“, – sakė A.Kubilius. Birželio pabaigoje Latvijos prem jeras Valdis Dombrovskis sakė, kad Latvija suinteresuota dalyvauti VAE projekte, tačiau dar turi būti išspręsti kai kurie klausimai, susiję su finan savimu ir įsipareigojimais. Jis atsisakė vertinti dalies Lietuvos politikų pasiūlymą rengti referendu mą dėl elektrinės statybos ir pabrė žė, kad Rygai svarbiausia – projekto
Gedimino Bartuškos nuotr.
ekonominė nauda. „Kalbant apie ga limą referendumą, kiekviena valstybė sprendžia, kokiais klausimais rengti referendumus, todėl nemanau, kad būtų tinkama tai daug komentuoti“, – sakė Latvijos premjeras. Šiuo metu Lietuva daugiau nei pusę reikalingos elektros energijos impor tuoja, didžiąją dalį – iš Rusijos, kuri taip pat yra vienintelė dujų tiekėja. VAE iniciatoriai sako, kad elekt rinė užtikrins energetinį saugumą ir elektros tiekimą konkurencinga kaina. Kai kurie kritikai teigia, kad atominė elektrinė valstybei užkraus pernelyg didelę finansinę naštą. VAE statybą remia Prezidentė Da lia Grybauskaitė. VD, BNS inf.
Maskva nenori paleisti Baltijos
Š
alių kaimynių pastangas išsiva duoti iš energetinės priklauso mybės Rusija laiko grėsme savo nacionaliniam saugumui. Todėl Kremlius deda pastangas, kad Lietuva ir kitos Rusijos kaimynės nesugebė tų užsitikrinti nepriklausomybės nuo vienintelio energijos išteklių tiekimo šaltinio. Tai pareiškė Lietuvos Prezi dentės patarėjas Mindaugas Žičkus. „Pastangos išlaikyti energetinius svertus šalyse kaimynėse yra Rusijos nacionalinio saugumo klausimas“, – sakė M.Žičkus Vilniuje viešintiems užsienio žurnalistams. Patarėją ci tuoja Briuselio interneto naujienų portalas Euobserver.com. „Jiems tai yra esminis interesas. Savo karinėje
strategijoje Rusija energetinės pri klausomybės mažėjimą apibrėžia kaip grėsmę nacionaliniam saugu mui“, – pridūrė M.Žičkus.
Mindaugas Žičkus:
Jų nacionalinis intere sas – išlaikyti mus savo elektros tinkluose. „Iki šiol jie buvo vieninteliai, ku rie galėjo nustatyti kainą, ir nori da ryti viską, kad išlaikytų galimybes diktuoti kainas. Jų nacionalinis in teresas – išlaikyti mus savo elektros
tinkluose, neleisti Baltijos šalims, ne tik Lietuvai, nutiesti alternatyvių energijos tiekimo linijų“, – sakė Pre zidentės patarėjas. Šiuo metu Rusija yra vienintelė dujų tiekėja Lietuvai, taip pat tiekia didžiąją dalį elektros energijos. Vy riausybė siekia atsikratyti rusiškos energijos monopolijos pastatydama suskystintųjų gamtinių dujų termi nalą, kuris leistų atsigabenti dujų jū ra, taip pat ketina iki 2022 m. pasta tyti naują atominę elektrinę. Rusija ypač aktyviai kovoja su Lie tuvos pastangomis pasistatyti atomi nę elektrinę, dujų terminalą, elektros jungtis su Vakarais. VD, BNS inf.
Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone. karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386 VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJAI Stasys Gudavičius – 219 1371 Ignas Jačauskas – 219 1372
MIESTAS: Rūta Grigolytė – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391 LIETUVA: Justinas Argustas – 219 1381 EKONOMIKA: Jolita Mažeikienė (redaktorė) – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387
SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Mantas Stankevičius – 219 1383 ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Margarita Vorobjovaitė – 219 1384
Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 5500.
767
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3655, 261 3659, 261 3654, 261 3000, 261 9655, 279 1370 faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS:
261 3653
PRENUMERATOS SKYRIUS:
261 1688
PLATINIMO TARNYBA:
261 1688
7
penktadienis, liepos 13, 2012
lietuva diena.lt/naujienos/lietuva
Tiria melagingus liudijimus Vilniaus miesto apylinkės pro kuratūra atlieka du ikiteismi nius tyrimus dėl galimų mela ging ų liud ij im ų Soc ial ist in io liaudies fronto lyderio Algirdo Paleckio byloje.
Rezidentas: Baltarusijos prezidentui A.Lukašenkai pavaldžios saugumo tarnybos pareigūnai giriasi paga
vę šnipą, vykdžiusį Lietuvos specialiųjų tarnybų užduotis.
AFP nuotr.
Baltarusija sučiupo Lietuvai dirbusį šnipą?
Generalinė prokuratūra patvirti no, kad ikiteisminiai tyrimai pra dėti šių metų birželio 15 d. Ikiteisminiai tyrimai pradėti pagal signataro Zigmo Vaišvilos kreipimąsi. Z.Vaišvila vakar pranešė, kad tyrimai atliekami dėl dviejų A.Paleckio bylos liudytojų galbūt melagingų parodymų. „Yra pir moji kregždė ir tikimės, kad ne paskutinė, prokuratūra išanali zuos ir deramai įvertins ne tik šių dviejų liudytojų, išdrįsusių pa sakoti atvirą melą teisme, veiks mus, bet ir kitų liudytojų“, – sa kė signataras. Z.Vaišvila prokurorų dar pra šo atnaujinti ikiteisminį tyrimą
dėl padėjimo Rusijos ir Sausio 13-osios bylos įtariamųjų veiklai prieš Lietuvą, dėl šmeižto, įžeidi mo ir mirusiojo paniekinimo. Vilniaus miesto 1-ajame apy linkės teisme nagrinėjant bau džiamąją bylą dėl Sovietų Sąjun gos įvykdytos agresijos neigimo A.Paleckio pakviesti liudyto jai pasakojo, kad 1991 m. sausio 13-osios naktį prie Vilniaus tele vizijos bokšto girdėję šūvius nuo priešais bokštą esančio namo – esą šaudyta bokšto pusėn, kur buvo susibūrę jo gynėjai. Šių metų birželį Vilniaus apy gardos teismas A.Paleckį pripa žino kaltu dėl sovietų agresijos neigimo. Jis nuteistas už tai, kad pareiškė, jog 1991 m. sausio 13 d. „saviškiai šaudė į savus“. Vilniaus miesto 1-asis apylin kės teismas politiką buvo ištei sinęs, bet apygardos teismas jam skyrė 10,4 tūkst. litų baudą. VD, BNS inf.
Lietuvos diplomatai neigia baltarusių saugumo pranešimus apie sulaikytus esą Lietuvai šnipinėjusius Baltarusijos piliečius. Lietuvos karinė žvalgyba pareiškė nekomentuojanti savo operacijų. Skelbia sulaikę rezidentą F
Baltarusijos valstybės saugumo ko mitetas (KGB) pranešė užkirtęs ke lią Baltarusijos piliečių šnipinėjimo veiklai, vykdomai Lietuvos karinės žvalgybos naudai. „Per agentūrinę akciją KGB darbuotojai su įkalčiais sulaikė Lietuvos karinės žvalgybos rezidentą pilietį F. Tuo pačiu laiku pagal slaptų žinių perdavimo už sienio specialiajai tarnybai faktą buvo sulaikyti asmenys, kurie pa laikė su juo agentūrinius ryšius“, – pranešė KGB Informacijos ir viešų jų ryšių centras. Tokią veiklą sulaikytieji esą vyk dė dėl Lietuvos specialiųjų tarny bų interesų. Kaip teigiama pranešime, atlie kant operatyvinius veiksmus buvo paimta „elektroninių laikmenų, ki tų daiktų ir medžiagos, demaskuo jančios jų šnipinėjimo veiklą, kuria buvo siekiama gauti slaptos infor macijos karinėje srityje, taip pat iš sąjunginės valstybės bendrosios saugumo sistemos“. Be to, pasak cituojamos Balta rusijos saugumo žinybos, „doku mentais buvo patvirtinti faktai, jog agentų grupė vykdė operacijas, per kurias siekė gauti informacijos, naudodama technines priemones, kad vėliau galėtų siųsti duomenis į užsienį“. „Bendradarbiavimo su Lietuvos specialiosiomis tarnybomis faktą patvirtina per tyrimą surinkti įro dymai, taip pat pačių kaltinamų jų prisipažįstamieji parodymai“, – cituojamas Baltarusijos KGB. Gresia iki 15 metų kalėjimo
Taip pat pabrėžiama, kad „surinktą ir parengtą perduoti Lietuvos spe cialiajai tarnybai medžiagą suda ro žinios, kurios yra Baltarusijos valstybės paslaptis“. „Laiku įsiki
šus KGB pavyko išaiškinti užsienio žvalgybos planus, kontroliuoti jos veiksmus ir neleisti padaryti rim tos žalos valstybės gynybinei galiai bei saugumui“, – sakė KGB Infor macijos ir viešųjų ryšių centro dar buotojai.
Tokios valstybės kaimynės specia liųjų tarnybų pa skelbtos insinuaci jos neprisideda prie dvišalių santykių ge rinimo. KGB teigimu, minėtiems as menims iškelta baudžiamoji by la pagal Baltarusijos baudžiamo jo kodekso 356-ąjį straipsnį – dėl tėvynės išdavystės. Šis straipsnis numato laisvės atėmimą nuo 7 iki 15 metų. Žvalgyba nieko nekomentuoja
Lietuvos užsienio reikalų ministe rija pareiškė, kad Baltarusijos KGB skelbiama informacija neatitin ka tikrovės. Pasak ministerijos at stovo, „tokios valstybės kaimynės specialiųjų tarnybų paskelbtos in sinuacijos neprisideda prie dviša lių santykių gerinimo“. Lietuvos karinė žvalgyba ir kontržvalgyba pranešė paprastai savo operacijų nekomentuojanti. Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsau gos ministerijos vadovas Juozas Kačergius taip komentavo Balta rusijos KGB pranešimą: „Karinė žvalgyba ir kontržvalgyba papras tai savo operacijų ar žvalgybinių ar kontržvalgybinių veiksmų neko
mentuoja. Antras dalykas – Balta rusija sulaikė savo pačios piliečius, tai irgi labai įdomus momentas. O trečias dalykas – visi darbuotojai dirba savo įprastus darbus ir ne manyčiau, kad kas nors ypatinga atsitiko. Pas mus nėra sulaikytų žmonių.“ Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Ar vydas Anušauskas atsargiai vertino KGB pranešimus. „Pirmiausia, iš pranešimų ma tyti, kad yra sulaikyti ne Lietu vos, o Baltarusijos piliečiai. Ir aš labai atsargiai žiūrėčiau į tokius Baltarusijos specialiųjų tarny bų pareiškimus, kuriems pagrįs ti trūksta įrodymų. Manau, kad tai kažkokie Baltarusijos specia liųjų tarnybų veiksmai, į kuriuos stengiamasi įvelti Lietuvą“, – sa kė A.Anušauskas. Sieja su meškiukų desantu
Liepos 4 d. buvo pranešta, kad Švedijos piliečių, protestuojančių prieš prezidento Aliaksandro Lu kašenkos autoritarinį režimą, pi lotuojamas lėktuvas iš Lietuvos te ritorijos įskrido į Baltarusiją ir ten išmetė pliušinių meškiukų. Tai, kaip teigiama, buvo paramos kovai už žodžio laisvę išraiška. Baltarusijos kariškiai paneigė, kad buvo pažeista jų šalies oro erd vė, o Lietuva sakė užfiksavusi oro erdvės taisyklių pažeidimą, bet ne siejanti to su pranešimais apie va dinamąjį meškiukų desantą. Kiek vėliau baltarusių oficialus karinės valdžios leidinys „Vojenopolitičeskoje obozrenije“ pareiškė, kad meškiukų desantas, nesvarbu, buvo jis ar ne, yra Vakarų specia liųjų tarnybų provokacija, per kurią savo vaidmenį atliko ir Lietuva. VD, BNS inf.
Nuteistasis: A.Paleckis yra teismo pripažintas kaltu dėl sovietų ag
resijos neigimo.
Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.
Atlyginimui pinigų neskyrė Bankrutuojančio banko „Snoras“ kreditorių komitetas vakar skyrė lėšų padengti banko patirtoms veiklos išlaidoms per pastaruo sius daugiau kaip pustrečio mė nesio. Tam bus panaudota iš vi so kiek daugiau nei 9 mln. litų.
„Snoro“ kreditorių komiteto pir mininkė Aurelija Mažintienė sakė, kad komitetas priėmė sprendimą tik dėl banko operatyvinės veiklos išlaidų, o bankroto administrato riaus Neilo Cooperio atlyginimo klausimas buvo atidėtas. „Priėmėme sprendimą padeng ti operatyvines „Snoro“ išlaidas nuo kovo 8 iki birželio 20 d., vi dutiniškai po 2,79 mln. litų mė nesiui“, – sakė ji. Vilniaus apygardos teismas „Snoro“ patirtoms išlaidoms pa dengti iš prašytų daugiau kaip 30 mln. litų minimam laikotarpiui anksčiau paskyrė 6,7 mln. litų. A.Mažintienės teigimu, kredito rių komitetas nutarė šią sumą pa didinti. Praėjusiame „Snoro“ kreditorių komiteto posėdyje, kuris vyko bir želio pabaigoje, bankrutuojančio
banko veiklos išlaidoms padengti per liepą numatyta 9,5 mln. litų. A.Mažintienės teigimu, kre ditor ių kom itetas nep riėm ė sprendimo dėl bankroto admi nistratoriaus N.Cooperio išlai dų atlyginimo, taip pat dėl ban ko likvidavimo. „Paprašėme, kad bankroto administratorius pa teiktų daugiau papildomos in formacijos“, – sakė ji. Anot A.Mažintienės, ketina ma analizuoti administratoriaus išrašomas sąskaitas, patiriamas sąnaudas. Nuo 2011 m. gruodžio pabai gos iki šių metų balandžio pabai gos „Snorui“ administruoti teis mo buvo skirta apie 68 mln. litų. Bankui išlaikyti ir administ ruoti pinigų skiriama iš „Snoro“ sąskaitos. Į ją nuo bankroto pra džios iki šiol įplaukė apie 1 mlrd. litų iš įvairių įsipareigojimų tu rinčių klientų. Pirmasis „Snoro“ kreditorių susirinkimas įvyko birželio 12 d. Pernai lapkričio 16-ąją nacionali zuotam bankui „Snoras“ bankro to byla iškelta gruodžio 7-ąją. VD, BNS inf.
8
penktadienis, liepos 13, 2012
ekonomika
OMX Vilnius diena.lt/naujienos/ekonomika
Degalų kainos Vakar Tinklas
€
A 95
Dyzelinas
Dujos
„Statoil“
4,78
4,49
2,38
„Kvistija“
4,68
4,38
2,38
„Vakoil“
4,77
4,48
2,39
Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
„Brent“ nafta
84,72 dol. už 1 brl. 99,36 dol. už 1 brl.
+0,09 %
kiekis Santykis
Baltarusijos rublis 10000 3,3581 DB svaras sterlingų 1 4,3715 JAV doleris 1 2,8241 Kanados doleris 1 2,7659 Latvijos latas 1 4,9590 Lenkijos zlotas 10 8,2362 Norvegijos krona 10 4,6157 Rusijos rublis 100 8,6360 Šveicarijos frankas 1 2,8753
–1,30 %
OMX Tallinn
+0,04 %
Parama žaliosioms investicijoms
Valiutų kursai
Šiandien Valiuta
OMX Riga
pokytis
Lietuvos žaliosios pramonės inovacijų programai skirta 32,5 mln. litų. Didžią ją dalį sumos – 27,6 mln. litų – skyrė Norvegija, likusią dalį – Lietuva. Pagal programą mažos ir vidutinės įmonės galės gauti paramą iki 70 proc. žaliųjų technologijų kūrimo ir diegimo projek tų vertės. Projektai turės būti vykdo mi su partnerėmis – Norvegijos įmo nėmis.
+0,0715 % –0,0091 % +0,3090 % +0,3046 % –0,0060 % –0,1612 % +0,0173 % +0,7114 % +0,0174 %
37 proc.
Lietuvos gyventojų ma no, kad būsto kainos per artimiausius metus nekis.
Briuselis grasina įšaldyti Ignaliną Lietuvos Vyriausybei duota laiko iki ki to antradienio pagerinti Ignalinos atomi nės elektrinės (AE) uždarymo valdymą, antraip projekto finansavimas iš Europos fondų bus įšaldytas.
Davė laiko
Iki liepos 17 d. neradus sutarimo dėl Ignalinos AE uždarymo projek tų, ES gali įšaldyti projekto finan savimą. Dėl to ketvirtadienį per spėjo vizitą Lietuvoje baigiantys Europos Parlamento nariai. „Mes suprantame, kad tai yra ultima ratio (paskutinė priemonė – red. past.), ir mes remiame Eu ropos Komisiją“, – vakar Vilniu je sakė Europos Parlamento Biu džeto kontrolės komiteto vadovas Michaelis Theureris. Jis atkreipė dėmesį, kad iki šiol AE uždarymo darbams panaudota 467 mln. eu rų – mažiau nei pusė ES paramos, skirtos 2007–2013 m. biudžete. Iki liepos 15-osios Lietuva tu ri susitarti su Vokietijos bend rovių „Nukem Technologies“ ir GNS konsorciumu, kaip išspręs ti GNS gaminamų ir elektrinei tie kiamų panaudoto branduolinio kuro konteinerių tinkamumo pro blemą – tam reikia pakeisti Lietu vai nenaudingos sutarties su „Nu kem“ sąlygas. Teigiama, kad kitaip elektrinės uždarymo projekto fi nansavimas tarptautinių donorų lėšomis gali būti sustabdytas. Tačiau energetikos ministras Ar vydas Sekmokas išreiškė abejonę, kad derybos su „Nukem“ bus baig tos numatytu laiku. Anot jo, Lietuvai svarbiausia rezultatas, kad 2013 m. būtų baigtos laikinosios panau doto branduolinio kuro saugyklos (B1) ir kietųjų branduolinių atliekų perdirbimo ir saugojimo komplek so (B2/3/4) statybos, kurios vėluoja jau trejus ketverius metus. Praėjusių metų pabaigoje Igna linos AE ir Energetikos ministerija sutiko padengti susidariusį kietųjų branduolinių atliekų perdirbimo ir saugojimo komplekso finansavimo deficitą, siekusį 78 mln. eurų. Ne viena Lietuva kalta
Lietuva smarkiai vėluoja įgyven dinti milijardinės vertės Ignalinos AE uždarymo projektus – Vyriau sybė prisiima tik dalį kaltės ir mano, kad didelė atsakomybės dalis tenka Briuseliui bei jo pasirinktai genera linei rangovei – Rusijos kapitalo Vo kietijos bendrovei „Nukem“, kurios vadovaujamo konsorciumo partne rė Vokietijos GNS gamina netinka mus ir nesertifik uotus konteinerius.
Dalį kaltės, kad pagrindinė Ignali nos AE uždarymo projektus įgy vendinanti rangovė – Rusijos kapi talo Vokietijos bendrovė „Nukem“ – smarkiai vėluoja, turi prisiimti ir ES. Tai pareiškė Seimo Europos rei kalų komiteto pirmininkas Česlovas Stankevičius. Stringa: Ignalinos AE uždarymo statybų aikštelėje apsilankę europarlamentarai neliko patenkinti, todėl Lie
tuvai gali būti sustabdytas ES finansavimas.
Ignalinos AE archyvo nuotr.
ti konteinerių ir krano tinkamumo klausimus, taip pat nesusitariant dėl panaudoto kuro duomenų, ne tenka prasmės tolesnis Ignalinos AE uždarymo projektų įgyvendi nimas, taip pat kietųjų branduoli nių atliekų perdirbimo ir saugoji mo komplekso (B2/3/4) statyba.
nansavimo. Žinome finansinę si tuaciją Graikijoje. Suprantame, kad mes gal negalime pretenduoti į ab soliučiai visus pinigus, kurių rei kia, bet tada finansavimas turės bū ti pratęstas, ir neabejoju, kad jis bus pratęstas kitais finansiniais perio dais“, – teigė energetikos minist ras. Pasak A.Sekmoko, Lietuva at liks Ignalinos AE uždarymo darbus pagal gautą finansavimą, o gavusi daugiau pinigų darbus paspartins. „Atliksime tuos darbus, kuriuos galima atlikti turint tokį finansavi mą, ir toliau žiūrėsime, kokio rei kia finansavimo, kad atliktume vi sus darbus. Jeigu artimiausiu metu darbai sulėtėtų, vėliau turint di desnį finansavimą vėl paspartėtų darbai. Ekonominiai pakilimai ar nusileidimai neamžini, krizės ne sitęsia dešimtmečiais. Manau, kad toliau ES galės skirti adekvatų fi nansavimą AE uždaryti“, – sakė A.Sekmokas.
Nori tinkamų konteinerių
Arvydas Sekmokas:
Atliksime tuos dar bus, kuriuos galima atlikti turint tokį fi nansavimą, ir toliau žiūrėsime, kokio rei kia finansavimo, kad atliktume visus darbus. „Rangovas vis dėlto buvo pa rinktas Briuselyje, lėšas AE už daryti administravo Europos re konstrukcijos ir plėtros bankas. Taigi, rangovo vėlavimas nėra vien tik Lietuvos kaltė“, – sakė Č.Stan kevičius. Pasak parlamentaro, Lie tuvos kaltė, kurią ji pripažįsta, yra tai, kad Ignalinos AE administraci ja buvo per mažai reikli ir taikstėsi su tuo, jog „Nukem“ nesilaikė su tartų darbų terminų ir didino dar bų sąmatas. Č.Stankevičius atmetė europar lamentarų priekaištus, kad dalis lėšų, skirtų AE uždaryti, nepanau dotos: „Mes nelinkę mokėti pini gų, kol nesutvarkyta dokumenta cija, pavyzdžiui, dėl konteinerių gamybos, kad jie atitinka saugu mo techninius reikalavimus. Lė šos bus sumokėtos, kai tik gau sime patvirtinimus, kad viskas sutvarkyta.“
Teigiama, kad GNS pagaminti 150 konteinerių, iš kurių keturi jau at vežti į Visaginą, neatitinka tech ninių projekto sąlygų, neturi rei kalingų sertifikatų. Lietuva neketina nusileisti Ru sijos kapitalo Vokietijos bendrovei „Nukem“ ir neleis naudoti neser tifikuotų konteinerių. „Jeigu kon teineriai nesertifikuoti, į juos krau ti branduolinio kuro negalima. Tai saugumo reikalavimai, ir čia negali būti jokių kompromisų“, – pabrėžė energetikos ministras A.Sekmokas. Penktadienį į Vilnių atvyks ta Europos Komisijos energetikos generalinio direktorato branduo linės energetikos padalinio direk torius Peteris Farossas, kuriam bus pristatyta derybų su „Nukem“ ir GNS eiga. P.Farossas anksčiau yra pareiš kęs, kad, Ignalinos AE nesugebant susitarti su laikinosios panaudoto branduolinio kuro saugyklos (B1) statybos rangovais, kaip išspręs
Kiek mokės, taip ir dirbs
Europarlamentaro M.Theurerio teigimu, neišsprendus problemų, Lietuvai bus sunku derybose dėl finansavimo iš naujo ES biudžeto. Jame Europos Komisija siūlo 210 mln. eurų, o Lietuva siekia gauti apie 770 mln. eurų. „Pokalbiai dėl naujų pinigų nebus lengvi, jei da bartiniai fondai, siekiantys iki 500 mlrd. eurų, nebus efektyviai pa naudoti“, – sakė politikas. Energetikos ministras A.Sekmo kas mano, kad Ignalinos AE užda rymo finansavimą gali sumažinti finansų krizė ES. „Turim suprasti iššūkius, kurie kyla ES, Europos Komisijai dėl fi
BNS, VD inf.
Keis administravimo schemą Ign al in os AE užd ar ym o proj ek tų priež iūr ą ir europin ės par amos lėš ų adm in istr av im ą ket in am a perd uot i spec ial iai įkurt ai Cent rin ei proj ekt ų vald ym o agent ū rai (CPVA), tač iau ši pert vark a bus vykdom a tik Liet uv ai baig us der y bas su pag rind in e elektr in ės už dar ym o proj ekt us įgyvend in an čia rang ove – Rus ij os kap it al o Vo kiet ij os bendrove „Nukem“. „Dabar tam tikras išs ibarst ymas – žmonės Ignalinoje, CPVA, padalinys Energetikos ministerijoje, kai kuriuos dalykus atlieka Energetikos agentū ra, todėl turime juos sukoncentruoti į vieną organizacin į vienetą. Tačiau
pirmiausia turime baigti derybas su „Nukem“, kad vienu met u nev ykdy tume der ybų ir kart u nedar yt ume organ izacin ių pert vark ų, kur ios ga li neig iamai atsiliepti“, – teigė energe tikos ministras A.Sekmokas. Anot jo, pirm iausia nor ima palauk ti, kol bus iškrautas kuras iš 2009 m. pabaigoje uždar yto antrojo Ignal i nos AE reaktor iaus ir kai bus aišk u, kada ir kok iomis sąlygomis „Nukem“ baigs mil ijard inės vertės smark iai vėluojančius elektr inės uždar ymo projektus. Liet uva tik isi, kad europines lėš as, skirt as neb eveik ianč iai Ign al inos
AE ir su jos uždar ymu susijusiems projektams – vadinamajai Ignalinos programai – nuo šių met ų rudens adm in istr uos nacional inė CPVA, o ne Europos rekonstr ukcijos ir plėt ros bankas. Lietuvai pačiai administ ruojant europinius pinigus, tik imasi paspart int i smark iai vėluojančių Ig nal inos AE uždar ymo projekt ų įgy vend in imą ir skirt i jiems trūkstamą lėšų sumą. Jei Europos Komisija pritars, šiemet per nacional inę agent ūrą uždar y mo darbams būt ų paskirst yta 122,6 mln. eur ų (423,3 mln. litų), o kitąmet – 125,5 mln. eurų (433,326 mln. litų) ES paramos.
9
penktADIENIS, liepos 13, 2012
pasaulis Pabėgo ambasadorius
Slėpė lavoną?
Sirijos ambasadorius Irake Nawafas Fa resas (nuotr.) perbėgo į opozicijos pusę ir išskrido į Katarą. Jis yra pirmas Basha ro al Assado režimą palikęs aukšto ran go diplomatas. Prieš savaitę iš Sirijos pa bėgo generolas Manafas Tlasas, kurio šei ma buvo glaudžiai susijusi su B.al Assa du. Sirijoje per konfliktą, trunkantį jau 16 mėnesių, žuvo daugiau nei 10 tūkst. žmo nių, kaip nurodo Jungtinės Tautos.
Vienos turtingiausių Didžiosios Britanijos moterų Evos Kemeny-Rausing kūnas, ras tas jos namuose Londone pirmadienį, bu vo išgulėjęs ten maždaug keturias dienas. Tokią informaciją pateikė „The Daily Mir ror“, remdamasis patologoanatomais, ku rie atliko skrodimą. O velionės vyras, vers lo imperijos „Tetra Pak“ paveldėtojas Han sas Kristianas Rausingas, visą šį laiką tik riausiai buvo namie.
9
alpinistai
žuvo ir dar keturi dingo per sniego nuošliaužą Prancūzijos Alpėse.
Jubiliejui – daina ir paroda Buvęs agentas 007 Rogeris Moo re’as drauge su buvusia Bondo mergina įrašė dainą šio kino ek rano šnipo nuotykių 50-mečiui. Tai trečiadienį pranešė Džeim so Bondo gerbėjų Prancūzijoje klubas.
Veteranai: K.Richardsas (antras iš kairės) sakė, kad grupė neseniai pirmą kartą po penkerių metų pertraukos buvo susirinkusi į porą repeticijų.
Muzikos legendai – 50
„Reuters“ nuotr.
Legendinė grupė „The Rolling Stones“ vakar Londone atidarė fotografijų parodą, skirtą jos pirmojo koncerto 50-osioms metinėms. Roko veteranai neskuba neigti gandų apie jubiliejinį koncertą arba ir visą turą. Kelia intrigą
„The Rolling Stones“ pasivadinę Mickas Jaggeris, Keithas Richard sas ir Brianas Jonesas pirmą kartą koncertavo Londono klube „The Marquee Club“ 1962 m. liepos 12ąją. Vėliau jų grupė pakeitė roko muzikos istoriją. Britų roko veteranai, kurie vi same pasaulyje yra pardavę 200 mln. albumų kopijų, vakar žengė raudonuoju kilimu prie Londono meno ir kultūros centro „Somer set House“ ir oficialiai atidarė savo grupės karjerą atspindinčių nuo traukų parodą. Joje eksponuojama daugiau kaip 70 fotografijų, iš jų kai kurios yra retos arba anksčiau išvis nematy tos. Yra nuotraukų iš koncertų, taip pat intymesnių, darytų užkulisiuo se. Jau ne vienus metus netylant gandams, kad grupė savo auksinio jubiliejaus proga išsirengs į gastro les, K.Richardsas sakė, kad jie ne
seniai pirmą kartą po penkerių metų pertraukos buvo susirinkę į porą repeticijų. „Yra dalykų, dėl kurių dirbama, bet nėra nieko, kas būtų taip pabaigta, kad galėčiau pasa kyti“, – mįslingai kalbėjo jis inter viu televizijai BBC. – Pagrojame su ta mintimi, turėjome porą repeti cijų. Pastaruoju metu susirinkome draugėn ir tai toks geras jausmas. Manau, kad greitai, manau, tai tik rai vyksta, bet kada įvyks, dar ne galiu pasakyti.“
to galimybę šiais metais surengti bent vieną tikro garso koncertą. Pagrindinis dainininkas M.Jag geris neseniai „Twitter“ paneigė, kad grupė surengs koncertą Lon dono olimpiados, kuri prasideda liepos 27-ąją, proga. „Olimpiadoje negrojame, bet nekantrauju žiūrė ti žaidynes, kaip ir visi kiti!“ – pra ėjusį mėnesį rašė jis. Grupė taip pat paneigė neseniai pasirodžiusius pranešimus, kad surengs vieną paskutinį koncertą kitų metų Glastonberio festivaly je, ir savo pareiškime nurodė, kad tos datos jų planuose nėra.
Parodoje eksponuo jama daugiau kaip 70 fotografijų, iš jų kai kurios yra re tos arba anksčiau išvis nematytos.
Olimpiadoje negros
Neblėstantį grupės populiarumą, nors jos nariai jau yra pensininkai per šešiasdešimt ir septyniasde šimt, rodo ir šios intensyvios spėlionės dėl jubiliejinių koncertų. Žurnalas „Rolling Stone“, pava dintas pagal tą pačią bliuzo dainą kaip ir garsioji grupė, praėjusį mėnesį pranešė, jog M.Jaggeris, K.Ri chardsas ir jų grupės draugai svars
Išgyveno daug nesutarimų
Vaikystės draugai M.Jaggeris ir K.Richardsas buvo vos 18-os, kai surengė pirmąjį „The Rolling Sto nes“ koncertą Oksfordo gatvės 165-uoju numeriu pažymėtame na me, o B.Jonesui, kuris 1969-aisiais nuskendo baseine prie savo namų, tuo metu buvo 20.
„The Rolling Stones“ išleido daugybę hitų, tokių kaip „(I Can’t Get No) Satisfaction“, „Jumpin’ Jack Flash“ ir „Brown Sugar“, ku rie yra populiarūs ir po kelių de šimtmečių. Grupė išgyveno daugybę sudėties pasikeitimų ir dainų kūrėjų M.Jag gerio bei K.Richardso, kurie sudaro jos branduolį, nesutarimus. Įtampa vėl buvo kilusi 2010-aisiais, kai pasirodė spalvinga K.Richardso autobiografija „Gyvenimas“, kurio je kelis kartus užsipuolamas M.Jag geris, pirmiausia dėl to, kad sutiko būti karalienės Elžbietos II įšven tintas į riterius. K.Richardsas, kuris grupės klestė jimo laikais garsėjo suvartojamų narkotikų ir alkoholio kiekiu, sakė, jog M.Jaggerį praminė Jo Didenybe, ir užsiminė, kad jo penis mažytis. Knygoje K.Richardsas rašė: „Kar tais galvoju: „Pasiilgstu savo drau go.“ Klausiu savęs: „Kur jis išėjo?“ Tačiau, nepaisant visų kliūčių, grupė metams bėgant reguliariai koncertuodavo, nors K.Richardsas 2006 m. Fidžyje vos nemirė išk ritęs iš kokosų palmės. Ten grupė gastroliavo su savo naujausiu albu mu „A Bigger Bang“. Rugsėjį taip pat pasirodys nau jas dokumentinis filmas apie grupės istoriją nuo pirmojo koncerto Londone iki šių dienų. BBC inf.
84-erių britų aktorius Bondo pareigas iš Seano Connery per ėmė 1973 m. ir debiutavo juos toje „Gyvenk ir leisk numirti“, o savo karjerą „karalienės tar nyboje“ baigė po 12 metų juosta „Žvilgsnis į žmogžudystę“. Dabar aktorius drauge su Ir ka Bochenko, su kuria filmavosi 1979-ųjų „Munreikeryje“, jubi liejaus proga įrašė dainą „Hap py Birthday Mr. Bond!“. Ištrau kos bus paskelbtos tinklalapyje www.jamesbond007.net, o pati daina bus išleista rugsėjį. Praėjusią savaitę Londone bu vo atidaryta šimtų daiktų – nuo smokingų iki bikinių ir mar tinio kokteilių – paroda, skir ta 50 metų senumo įvykiui, kai Džeimsas Bondas iš Iano Fle mingo romanų persikėlė į didžiuosius ekranus su 1962-ųjų juosta „Daktaras Ne“. Naujausias Bondo filmas „007 operacija „Skyfall“, kurį reži suoja Samas Mendesas ir ku riame žavųjį šnipą toliau vaidina Danielis Craigas, pasaulio kino teatruose pasirodys spalį. BNS inf.
Istorija: jubiliejui skirtoje pa
rodoje Londone galima išvys ti įvairių agento 007 akse suarų. AFP nuotr.
10
penktadienis, liepos 13, 2012
sportas diena.lt/naujienos/sportas
Futbolo veikėjus šildė dideli kyšiai Yla anksčiau ar vėliau išlenda iš maišo – tai patvirtino ir Švei carijos aukščiausiasis teismas, paskelbęs apie kyšininkavimą Tarptautinės futbolo asociacijų federacijos (FIFA) viršūnėse.
Šveicarijos aukščiausiasis teis mas viešai atvertė dokumentus, liudijančius, kad buvę FIFA vado vai – ilgametis prezidentas Joao Havelange’as ir šios organizacijos vykdomojo komiteto narys Ricar do Teixeira – iš kompanijos „In ternational Sports and Leisure“ (ISL) paėmė milijoninius kyšius. J.Havelange’as prie FIFA vairo stovėjo 1974-1998 metais, be to, jis buvo ir Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) narys. R.Teixeira 1989-2012 m. vadovavo Brazili jos futbolo federacijai. Kompanija ISL, be kita ko, ver tėsi pasaulio futbolo čempionatų televizijos transliacijų teisių par davimu ir, norėdama dominuoti rinkoje, nusprendė papirkti aukš čiausius FIFA funkcionierius. Tyrimo rezultatai liudija, kad 1997 m. kovą J.Havelange’as iš ISL gavo daugiau nei 1,5 mln. JAV dolerių kyšį, o R.Teixeira tokiu būdu per 1992-1997 m. pratur tėjo 12,7 mln. šveicariškų frankų. ISL bankrutavo 2001-aisiais, tačiau byla kompanijai buvo iš kelta tik 2010-ųjų gegužę, kai ži niasklaida be atokvėpio trimitavo apie korupcijos liūne besimurk dančią FIFA. 2010-ųjų lapkri
tį britų televizija BBC paskelbė, jog J.Havelange’as ir dar keli su sikompromitavę sporto veikėjai išleido 5,5 mln. šveicariškų fran kų, kad ISL byla būtų numarinta. Futbolo užkulisiuose kalbama, kad dabartinis FIFA prezidentas Seppas Blatteris žinojo apie ky šininkus, bet tylėjo, kol paaiškėjo, jog nešvarūs jo kolegų darbeliai vis tiek išplauks į paviršių. Tuo met S.Blatteris iškart tapo kovo toju už viešumą ir pats paprašė, kad ISL bylos rezultatai būtų pa skelbti. Kitų šaltinių teigimu, S.Blatte riui pradėjo svilti padai, nes apie nuo galvos pūvančią FIFA pirma sis prabilo šios organizacijos An tikorupcijos komisijos vadovas Markas Piethas. Šiemet 96-erių J.Havelange’as du mėnesius Rio de Žaneiro klini koje gydėsi sunkią infekcinę ligą. BBC duomenimis, kyšiais iš ISL šildėsi ir šiek tiek žemesnio ran go veikėjai: Pietų Amerikos fut bolo konfederacijos (CONME BOL) vadovas Nicolas Leozas, Afrikos futbolo konfederacijos (CAF) prezidentas Issa Hayatou, o FIFA vykdomojo komiteto na rys, Trinidado ir Tobago futbolo federacijos vadovas Jackas War neris buvo įkliuvęs už machinaci jas perpardavinėjant bilietus į pa saulio čempionatus, bet išsaugojo sveiką kailį, kai labdarai paaukojo 1 mln. dolerių.
Olimpietis: E.Kavaliauskas (kairėje) – viena iš Lietuvos vilčių Londono ža
Kompiuteris boksu Mantas Stankevičius m.stankevicius@diena.lt
VD inf.
– Egidijau, ką veikiate pas olim piados šeimininkus? – paklau sėme olimpiečio Egidijaus Kava liausko. – Kardife surengta tarptautinė bok so treniruočių stovykla. Joje – dau giau nei keturiasdešimt kovotojų iš viso pasaulio. Ruošiamės olimpi nėms žaidynėms. Rytais bėgiojame krosą, geriname ištvermę, o vaka rais kovojame su sparingo partne riais. Tai tęsis iki liepos 24-osios. Tuomet turėtume persikelti į olim pinį miestelį, kurio dar nematėme. Net neįsivaizduojame, kaip ten vis kas atrodo.
Bendražygiai: R.Teixeira (kairėje) su J.Havelange’u dirbo ranka
rankon.
Lietuvos boksinin kai – jau 30-ųjų va saros olimpinių žaidynių šalyje: savaitę treniruoja si Anglijoje, Kardifo mieste, ir nekantriai laukia varžybų pra džios.
esporte.uol.com.br nuotr.
– Ar treniruočių stovykloje yra būsimųjų varžovų? – Taip, bet kol kas dėl to jokio ne rimo nejaučiu. Manau, viskas pa sikeis, kai persikelsime į Londoną. Boksininkai, kurie atvyko į šią sto vyklą, manęs tikrai nebaugina, su kai kuriais iš jų jau buvome surė mę pirštines. Pripažįstu, jie – geri boksininkai, tačiau ne antžmogiai,
kad pradėčiau jaudintis. Kitas da lykas – po truputį imu jausti nuo vargį. Nuo birželio 1-osios namuose buvau gal tik penkias dienas. Tie siog grįždavau iš vienos treniruočių stovyklos, persikraudavau lagami ną ir vėl iškeliaudavau. – Nejaugi iki olimpiados nebus galimybių atsikvėpti? – Kartais ir čia būna laisvesnių dienų, kai rengiama tik viena ryti nė treniruotė. Tokias dienas vadi name poilsinėmis (juokiasi). Tre neriui pasakau, kada mane ima griauti nuovargis, tuomet jis leidžia šiek tiek pailsėti, kad atsigaučiau. – Ką veikiate laisvalaikiu? – Daugiausia laiko praleidžia me studentų bendrabutyje, kuria me gyvename po vieną. Išeiname ir pasivaikščioti, pasižvalgome po miestelį. Nors visos parduotuvės jau įkyrėjusios, vis vien einame, kad prasiblaškytume. Dar yra kompiu teriai, knygos. – Kaip laikosi tavo kolega Eval das Petrauskas?
– Mes – komandos draugai, todėl visur būname kartu, bet apie boksą nesikalbame. Pasirenkame neutra lesnes temas: apie gyvenimo ving rybes, ką veiksime po olimpiados.
Egidijus Kavaliauskas:
Dabar svarbiausia – olimpiada. Džiau giuosi, kad bičiu liai jau liovėsi siųsti trumpąsias žinutes – „Varom į Palangą?“. – Ką gi veiksite po žaidynių? – Intensyviai atostogausime (juo kiasi). Teks atsigriebti už visą va sarą. Pirmiausia vyksiu į mūsų pa jūrį. Draugai man jau išūžė galvą pasakodami, kaip jie leidžia laiką prie Baltijos. Ir aš noriu tokio poil sio, tačiau žinau, kad apie jį gal voti dar anksti. Dabar svarbiau sia – olimpiada. Džiaugiuosi, kad bičiuliai jau liovėsi siųsti trumpą
Lažybų virusas kirto ir norve Manipuliacijų sutartomis rung tynėmis virusas, supurtęs Italijos futbolą, persimetė į Skandinaviją – skandalas kilo Norvegijoje.
Policija pradėjo tyrimą dėl galbūt sutartų rungtynių Norvegijos ant rajame ir trečiajame pagal rangą di vizionuose bei sulaikė kelis įtaria muosius, tarp jų – ir futbolininkus. Norvegijos futbolo asociacijos (NFA) prezidentas Yngve Hallenas patvirtino, kad daugiausia įtarimų
sukėlė birželio 24-osios mačai, kai „Ostsiden IL“ ekipa, pralai mėdama „Follo FK“ 0:3, sugebė jo išplėšti pergalę 4:3, ir triuški nama „Asker“ komandos sėkmė per dvikovą su „Frigg“ 7:1. Y.Halleno nuomone, žaidėjus į lažybas galėjo įtraukti organizuo to nusikalstamumo pasaulio at stovai. NFA atšaukė kelias šalies čem pionato rungtynes, pirmiausia – tarp „Ullensaker-Kisa“ ir „Ham
Kam“ komandų, kai paaiškėjo, kad lažybų kontorose atliekami įtartin ti statymai. „Sutartų varžybų organizavimas ardo sportą iš vidaus, tai – netole ruotina ir nusipelno bausmės“, – teigė Norvegijos kultūros minist rė Anniken Huitfeldt. „Mes kol kas nežinome, ar ši blogybė giliai įsismelkusi į Nor vegijos futbolą ir apskritai sportą, bet tai, kad problema iškilo į pavir šių, matėme pastaruosius kelerius
11
penktadienis, liepos 13, 2012
sportas
12p.
„The Rolling Stones“ švenčia 50-ąjį jubiliejų.
Patyrusios krepšininkės rinktinei – lyg dopingas Jaunius Sarapas Lietuvos moterų krepšinio rink tinė sėkmingai įveikė atrankos į 2013 m. Europos čempionato fi nalo turnyrą barjerą.
aidynėse.
Tomo Raginos nuotr.
ui netrukdo sias žinutes – „Varom į Palangą?“. Visi žino, kur esu ir stengiasi ma nęs neerzinti.
mėgstu žaisti futbolą, tačiau da bar – negaliu. Gelbsti kompiuteri niai žaidimai.
– Kodėl su Evaldu nekalbate apie boksą? – Mūsų gyvenime bokso ir taip – iki kaklo. Jeigu dabar pradėtume kal bėtis apie boksą, psichologinis nuo vargis – garantuotas. Abu žinome, kokia įtampa laukia Londone, todėl gerbiame vienas kito ramybę.
– Kokie? – Susėdame ir žaidžiame futbo lą. Pasitikriname, kuris iš mūsų – kietesnis. Į stovyklą yra atvykęs ir Ričardas Kuncaitis. Kartais taip įsiaudriname, kad nervas grie bia. Mačai – rimti (juokiasi). Ringe tenka atsirevanšuoti už pralaimėji mus prie kompiuterio... Yra tradi cija: po tris mačus sužaidžiame po pietų ir tiek pat vakare. Skaičiuo jame pergales. Ričardas atstovauja Miuncheno „Bayern“, o aš – „Man chester City“. Po pietų dažniausiai laimiu aš, vakare geriau sekasi Ri čardui.
– Ką matote per savo viešbučio langą? – Stad ion ą, kur iam e bėg ioja me kiekvieną rytą. Labai moty vuojantis vaizdelis... Puiki gam ta, netgi girdėjome, kad kažkur netoliese yra jūra – mus pažadi na kirų riksmai. Oras puikus, są lygos geros, salė su keturiais rin gais – smagi. – Kardifas garsėja ir savo fut bolo komanda... – Čia visi pamišę dėl futbolo. Aikš tės – puikios. Kartais nueinu pa žiūrėti, kaip vaikinai spardo ka muolį. Pavarvinu seilę, nes labai
– Treneris Vladimiras Bajevas yra sakęs, kad judu su Eval du turite galimybių kautis dėl olimpinių medalių. Ar toks avansas netrikdo? – Tai man – tik į naudą. Jeigu tre neris kiekvieną dieną kartotų, kad esame nepajėgūs, manau, palūžtu me. Susirgtume depresija.
egams metus, kai patys sportininkai atvi rai prabilo apie tai“, – sakė Norve gijos futbolo žaidėjų sąjungos pre zidentas Joachimas Waltinas. Alyvos į ugnį šliūkštelėjo Clau sas Lundekvamas – buvęs norvegų „Brann“ ir britų „Southampton“ klubų žaidėjas, pagarsėjęs alkoho lio ir narkotikų pomėgiu. Jis viešai pareiškė, kad dažnai dalyvavo la žybose ir su keliais bičiuliais uždir bo labai gerus pinigus. VD inf.
Skandalas: Norvegijos futbolo
vairininkui Y.Hallenui – nerimo metas. football.no nuotr.
Paskutinėse atrankos etapo rung tynėse Kauno sporto halėje lietu vės 61:53 nugalėjo Belgijos krep šininkes ir C grupėje užsitikrino 1-ąją vietą. „Džiaugiuosi, nes pasiekėme savo tikslą. Su belgėmis nežai dė pagrindiniai mūsų ramsčiai – Eglė Šulčiūtė, Sandra Linkevičie nė, ir tai iškart pajutome aikštėje. Varžovių komanda nėra niekuo geresnė, tačiau šios rungtynės parodė, kad turime dar labai daug dirbti. Kartais klystame taip, kaip į pirmąsias treniruotes atėję vai kai. Mūsų merginos turi didžiu lį potencialą, tačiau dar nemoka jo išnaudoti. Tai buvo didžiausia mūsų problema“, – po rungty nių teigė Lietuvos rinktinės vy riausiasis treneris Algirdas Pau lauskas. Strategas pridūrė, kad be E.Šul čiūtės ir S.Linkevičienės vargu ar būtų pavykę įvykdyti užsibrėžtą užduotį. „Šiemet mūsų rinktinė jauna, jai trūksta stabilumo, pa sitikėjimo patirties, todėl senbu vės Eglė ir Sandra buvo lyg dopin gas“, – sakė A.Paulauskas. Europos čempionato finalo tur nyras vyks kitąmet birželio 15–30 d. Prancūzijoje. Lietuvos krepšininkės vėl susi rinks tik prieš pirmenybes – į tre niruočių stovyklą. „Tradicijų suorganizuoti kont rolinį turnyrą žiemą jau seniai ne beturime, todėl tikiuosi, kad žai dėjos pasirašys gerus kontraktus,
Meistriškumas: ne stipriausios sudėties Lietuvos rinktinė belgėms
vis tiek buvo neįveikiama.
rungtyniaus ir tobulės stipriuose klubuose, sukaups daugiau tarp tautinių varžybų patirties“, – vy lėsi treneris.
Algirdas Paulauskas:
Kartais klystame taip, kaip į pirmąsias treniruotes atėję vaikai.
Artūro Morozovo nuotr.
Statistika Lietuva–Belgija 61:53 (17:14, 13:16, 16:14, 15:9). Kauno sporto halė, 300 žiūrovų. G.Petronytė 19 taškų (19 at kovotų kamuolių), I.Visgaudaitė 9 (6 klaidos), M.Solopova (4 klaidos), K.Vengrytė (4 klaidos) ir G.Paugaitė (6 atkovoti kamuoliai) po 8/A.-S.Strub be 15 (6 atkovoti kamuoliai), E.Mees seman 11 (9 atkovoti kamuoliai).
C grupė Kitose C grupės rungtynė se Slovakijos ekipa 66:51 (24:18, 21:9, 11:13, 10:11) nugalėjo Olan dijos rinktinę ir taip pat užsitikri no kelialapį į Europos čempiona to finalo turnyrą.
Komanda
1. Lietuva 2. Slovakija 3. Slovėnija 4. Olandija 5. Belgija
Rung. Perg. Pral. Taškų sant.
8 7 7 7 7
6 6 4 2 0
2 1 3 5 7
558:453 459:399 456:445 387:478 392:477
12
penktadienis, liepos 13, 2012
menas ir pramogos
Ligos vejamos lauk su knyga Šią savaitę prasidėjo akcija, per kurią vai kiškas knygas ligoninėse gulintiems vai kams skaitys įžymybės. Skaitymus atvėrė TV laidų vedėjas Ignas Krupavičius ir dai nininkė Vaida Genytė.
Visą vasarą truksianti leidyklos „Alma littera“ projekto „Augu skai tydamas“ iniciatyva prasidėjo skai tymais Vaikų ligoninėje Vilniuje. „Vaikams, atsidūrusiems ligoni nėse, apribojama pažinimo erdvė, jiems tenka padaryti pauzę kasdie niame gyvenime, kuriame gausu įdomių, naujų, dar neatrastų, da lykų. Knyga ne tik prablaško mū sų vaikų kasdienybę, bet ir skatina juos, išlepintus šiuolaikinių tech nologijų, iš naujo atrasti skaitymo malonumą“, – teigė Vaikų ligoni nės, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filialo, atsto vė ryšiams su visuomene Jolanta Normantienė.
Vaida Genytė:
Tikiu, kad knyga yra tarsi terapijos for ma, kuri po sunkios darbo dienos pade da persikelti į visai kitą pasaulį. Ištraukas iš savo mėgstamos vai kystės knygos Antoine’o de SaintExupéry „Mažasis princas“ Vaikų ligoninėje skaičiusi dainininkė V.Ge nytė teigė, kad šiuolaikiniame techno
Prasiblaškymas: V.Genytė ir kiti žymūs Lietuvos žmonės neabejoja, kad knyga – tinkamiausias būdas pra
skaidrinti sergančių vaikų kasdienybę ligoninėse.
logijų amžiuje knyga tiek vaikui, tiek suaugusiajam tampa dar svarbesnė. „Šiais laikais gali įsijungti kom piuterį ir rasti visus atsakymus į ki lusius klausimus, bet aš tikiu, kad knyga brandina žmogų daug labiau. Skaitymas praplečia vaiko žodyną, lavina vaizduotę, skaitančio vaiko mintys tampa daug rišlesnės. Pa žiūrėjus filmą, atmintyje lieka tik „primesti“ vaizdai, o knygos lei džia pačiam tuos vaizdus susikur ti – taip ugdoma vaiko fantazija.
Apskritai tikiu, kad knyga yra tar si terapijos forma, kuri po sunkios darbo dienos padeda persikelti į vi sai kitą pasaulį“, – sakė V.Genytė. Skaitymo iniciatyva prasidėjo sostinėje, tačiau netrukus paplis ir po kitų šalies miestų ligoninių vaikų skyrius. Prie knygų skaity mų vaikams ligoninėse prisijungs ir kitos šalies įžymybės, vaikiškas knygas taip pat skaitys leidyklos „Alma littera“ darbuotojai. „Kai už lango pats vasaros ato
Organizatorių nuotr.
stogų įkarštis, atsidurti ligoninėje nesinori niekam. Tačiau jeigu taip nutinka, kasdienybę visuomet gali praskaidrinti knyga. Tikimės, kad mūsų akcija mažiesiems ligoniams ne tik pakels nuotaiką, bet ir pri mins, kad knyga yra puikus drau gas, kai reikia nugalėti nuobodu lį, sužinoti ką nors nauja ar tiesiog persikelti į margą fantazijų pasau lį“, – teigė Danguolė Viliūnienė, leidyklos „Alma littera“ direktorė. VD inf.
Kolekcininkai Per reng in ius ligon inėse vaikams taip pat dal ijam i simbol in iai kny gų med žiai. Tai specialūs projek to „Augu skaitydamas“ plakatai, ant kurių vaikai skatinami klijuoti lape lius su savo perskaityt ų knyg ų pa
vadinimais. Iki šiol visoje Lietuvoje vaikams jau išdalyta 25 tūkst. kny gų med žių. Ruden į bus renkami ir apdovanot i did žiausius knyg ų me džius užauginę, t. y. daugiausia kny gų perskaitę, vaikai.
13
penktadienis, liepos 13, 2012
menas ir pramogos
„Aurora“ nuskynė laurus Čekijoje Antrasis režisierės Kristinos Buožytės filmas „Aurora“ tarptauti nio Karlovi Varų kino festivalio europinėje programoje pelnė specialųjį prizą. Ignas Jačauskas i.jacauskas@diena.lt
Šiemet tarptautinis 47-asis Karlovi Varų kino festivalis sutraukė daugiau nei 125 tūkst. žiūrovų. Festivalyje 2008-aisiais filmu „Kolekcionierė“ debiutavusi režisierė K.Buožytė ir visa jos antrojo filmo „Aurora“ ko manda šįkart triumfavo. Tiesa, spe cialųjį prizą pelniusiam filmui „Au rora“ teko nemenkai „pasistumdyti“ su kitais kino darbais – galiausiai į vieną iš dviejų konkursinių progra mų „East of the West“ (skirtą tik Rytų bei Centrinės Europos reži sierių debiutiniams ir antriesiems filmams) buvo atrinkti 12 filmų iš Vengrijos, Čekijos, Estijos, Latvijos, Serbijos, Lenkijos, Rumunijos. „Visada labai smalsu, kaip rea guos žiūrovai. Karlovi Varų festi valio publika labai jauna – ji ne pripažįsta kompromisų ir masiškai palieka salę, jeigu filmas nepatinka. Labai džiaugiuosi, kad filmas pri statytas sausakimšoje salėje, kuri tokia išliko iki pat filmo pabaigos. Tai tikrai geras ženklas. Iškart po filmo peržiūros buvo nupirktos fil
mo platinimo Čekijoje teisės. Filmu susidomėjo ir kitų festivalių pro gramų sudarytojai. Jau dabar gali ma nuspėti, kad filmo laukia sėk minga karjera. Dar prieš pasaulinę premjerą filmas „Aurora“ pakvies tas dalyvauti daugiau nei dešimty je tarptautinių festivalių, dažniau siai konkursinėse programose. Po
Marius Jampolskis:
Didžiausia meninin ko bėda ir yra tuomet, kad jis įdomus tik pats sau. premjeros sulaukiame kartais net iki 3 kvietimų per dieną. Filmas, keliaudamas aplink pasaulį, dera mai reprezentuos Lietuvą ir Lietu vos kiną“, – įspūdžiais dalijosi fil mo prodiuserė Ieva Norvilienė. „Dabar technologijos vis labiau skverbiasi į žmonių gyvenimą ir keičia jų bendravimo įpročius. Mo bilieji telefonai, internetas, skaipas veikia žmonių komunikaciją. Todėl
kyla klausimas – kaip moderniųjų technologijų nulemtas bendravi mas keičia požiūrį į žmogaus kū ną? Ar įmanoma aistra ir meilė be kūniškojo pagrindo?“ – į žiūrovų klausimus apie filmo idėją atsakė režisierė K.Buožytė. Marius Jampolskis „Vilniaus die nai“ tvirtino, kad įvertinimo festi valyje visa komanda tikėjosi, tie sa, slapčia. „Jau antrąkart dalyvauju šiame festivalyje – pirmąkart į jį vykome gal prieš ketverius metus, beje, taip pat su režisierės K.Buožytės filmu „Kolekcionierė“. Dabar lankiausi tik dvi dienas, greitai teko išskristi. Iš tiesų buvome priimti labai šiltai. Bet turint omenyje, kiek darbo įdė jome, paslapčia ir tikėjomės apdo vanojimo“, – pripažino aktorius. M.Jampolskis tik patvirtino, kad objektyviausias įvertinimas yra pa tys žiūrovai, kurie filmą žiūrėjo nuo pradžios iki galo. „Tai ir svarbiau sia, kad mes esame įdomūs ne tik sau, bet ir tiems, kurie filmą žiūri. Nes didžiausia menininko bėda ir yra tuomet, kad jis įdomus tik pats sau“, – šyptelėjo M.Jampolskis.
Triumfas: režisierės K.Buožytės (iš kairės), prodiuserės I.Norvilienės,
aktorių Jurgos Jutaitės ir Mariaus Jampolskio, operatoriaus Felikso Ab rukausko komandos darbas buvo įvertintas specialiuoju Karlovi Varų festivalio prizu. Filmo kūrėjų archyvo nuotr.
14
penktadienis, liepos 13, 2012
menas ir pramogos „Vilniaus diena“ rekomenduoja
KUR? Šiuolaikinio meno centro kiemelyje, Vokiečių g. 2. KADA? Rytoj 22.30 val. KIEK? 10 litų.
KUR? Vilniaus Gaono žydų muziejuje. KADA? Iki rugsėjo 21 d. KIEK? 2–5 litai.
KUR? „Raganiukės teatre“, S.Stanevičiaus g. 24. KADA? Rytoj 12 val. KIEK? 30 litų.
Kino filosofija
Vilnius drobėje
Batuotas katinas
Kine po žvaigždėmis – danų kino meistro Larso von Triero sensa cija. Filmas „Melancholija“ pildo pastaruoju metu populiarių apoka liptinių siužetų kolekciją. Tema priskiriama mokslinės fantastikos žanrui, bet ryškesnis akcentas skirtas socialinei filosofijai, tam, kaip skirtingų charakterių asmenybės reaguoja į mirties artėjimą.
Vilniuje gimusio žinomo litvakų dailininko Rafaelio Chwoleso (1913–2002 m.) parodoje „Leidžiama išvežti“ pristatoma vertinga darbų kolekcija. Dauguma jų sukurti 1945–1959 m., o dalį kolekcijos menininko sūnūs ketina dovanoti Lietuvai. Tai – ne tik paveikslai, ta čiau ir piešinių eskizai, keramikos darbai bei Vilniaus fotografijos.
Spektaklis pastatytas pagal Charles’io Perrault klasikinę pasa ką. Spektaklyje mažieji žiūrovai ir jų tėveliai sutiks išmintingą ir šmaikštų katiną bei jo šeimininką Laucių. Gudrusis katinas moko vaikus, kad kiekvieną keblią gyvenimo situaciją galima išspręsti. Tereikia truputį kantrybės ir išminties, ir visi rūpesčiai bus įveikti.
KUR? VU Centrinėje bibliotekoje, Universiteto g. 3. KADA? Iki rugsėjo 10 d. KIEK? Nemokamai.
KUR? Palangos paplūdimyje. KADA? Rytoj nuo 14 val. KIEK? 45 litai.
KUR? Mok ytojų namų kiemelyje, Vilniaus g. 39. KADA? Liepos 15 d. KIEK? Nemokamai.
KUR? Bažnytinio paveldo muziejuje, Šv. Mykolo g. 9. KADA? II–V 11–17 val. KIEK? 3–10 litų.
Poros ir panoramos
Paplūdimio šokių aikštelė
Iš rūsio – ant prekystalio
Auksakaliais tapti lengva
Vilniaus universiteto Studentų atstovybės Fotog rafijos klubas kviečia apsilankyti savo gražiausių nuotraukų parodoje „Pora ir panoramos“. Ekspo zicija veikia VU Centrinės bibliotekos patalpose trečiame aukšte.
Garsiausi Lietuvos ir Vokietijos didžėjai bei elekt roninės muzikos kūrėjai Palangos paplūdimyje neleis nuobodžiauti. Elektroninės ir šokių mu zikos fiestą 21 val. vainikuos Vokietijos žvaigž dė „Scooter“.
Blusų turgus – daugiau gyvenimo būdas ir so cializacijos forma nei verslas – pažįstamas dau geliui vilniečių. Čia nebūtina pirkti, tačiau įma noma surasti seną mielą niekutį, drabužį, o gal net knygą.
Bažnytinio paveldo muziejus lankytojus kviečia į edukacinius užsiėmimus, per kuriuos bus gali ma sukurti ir savo aukso ar sidabro dirbinį. Taip pat lauks rebusai, mįslės, o brangieji metalai su žibės ir ant juodo popieriaus lapo.
tv programa
LTV
6.00 Labas rytas. 9.00 „Komisaras Reksas“ (N-7) (k). 10.00 „Hartlando užuovėja“ (k). 11.00 LRT vasaros studija. Tiesioginė Lietuvos radijo laida. 12.00 „Senis“ (N-7) (k). 13.15 Teisė žinoti. 14.15 Popietė su Algimantu Čekuoliu (subtitruota laida). 14.50 Žinios. 15.10 „Komisaras Reksas“ (N-7). 16.00 „Hartlando užuovėja“. 17.05 „Senis“ (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.35, 20.50 Sportas. Orai. 18.45 Lietuvos tūkstantmečio vaikai. 20.25, 22.10 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 20.40 Verslas. 20.45 Kultūra. 21.00 Lietuvos liepsna. 21.15, 22.15 Duokim garo! 23.15 Premjera. Trileris „Blogi namai“ (Lenkija, 2009 m.) (N-14).
LNK
10.45 Kitas! (N-7). 11.15 Koncertas „Slavianskij bazar 2011“ (3). Dalyvauja „Studentės“, Evelina Anusauskaitė, „Eurovizijos“ nugalėtojai Ell ir Niki, Nikolajus Baskovas, Valerijus Meladzė, Dima Bilanas, Patricia Kaas, Valerijus Leontjevas ir kt. (k). 13.10 „Nickelodeon“ valanda. „iKarli“ (9). 13.40 „Keista šeimynėlė“. 14.10 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 16.10 KK2 (N-7). 17.10 Nuo... Iki... 18.10 „Šeimynėlė“ (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.10 Sportas. 19.13 Orai. 19.15 Koncertas „Ledų šventė 2010“. 21.15 Penktadienio bomba. Veiksmo f. „Prezidento sprendimas“ (JAV, 1996 m.) (N-7). 0.00 Fantastinis trileris „Bėgantys į žvaigždes“ (JAV, 2009 m.) (N-14). 1.50 Kriminalinis trileris „Ilgas savaitgalis. Gamtos kerštas“ (Australija, 2008 m.) (N-14).
TV3
6.20 „Nickelodeon“ pristato. „Smalsutė Dora“. 6.50 „Keista šeimynėlė“ (k). 7.20 Juokas juokais (k). 7.50 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) (k). 9.45 Pirmas kartas su žvaigžde (N-7) (k). 10.15 Kažkas atsitiko (N-7).
6.45 Teleparduotuvė. 7.00 „Kempiniukas Plačiakelnis“. 7.25 „Simpsonai“. 7.55 „Hana Montana“ (6, 7). 8.55 „Meilės sūkuryje“. 10.00 „Pasmerkti“. 11.00 Komedija „Kaip vesti milijonierę“ (JAV, 2000 m.).
LTV 18.45 val.
LNK 19.15 val.
12.35 Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai. 13.10 „Bakuganas“. 13.40 „Nepaprastas pasaulis“. 14.10 „Ant bangos“ (6). 14.40 „Kempiniukas Plačiakelnis“. 15.10 „Simpsonai“. 15.40 „Meilės prieglobstis“. 16.40 „Paveldėtojai“. 18.45 TV3 žinios. 19.00 TV3 sportas. 19.05 TV3 orai. 19.10 Ką manai? 20.10 Veiksmo f. „Kapų plėšikė Lara Kroft“ (JAV, D.Britanija, Vokietija, Japonija, 2001 m.). 22.00 Nuotykių komedija „Nėra ko prarasti“ (JAV, 1997 m.). 0.00 Komedija „Labai rusiškas filmas 2“ (Rusija, 2009 m.). 1.35 Siaubo f. „Pabaisa atrakcionų parke“ (JAV, 2009 m.).
16.00 „Baimės faktorius“ (N-7). 17.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 18.00 Žinios. 18.19 Sportas. 18.23 Orai. 18.25 „Liejyklos gatvė“ (N-7). 19.25 „Zaicevas + 1“ (N-7). 20.00 Žinios. 20.15 Verslas. 20.19 Sportas. 20.23 Orai. 20.25 „Amerikos talentai VI“. 21.25 Rusų kinas. Detektyvas „Seniai pulkininkai“ (Ukraina, 2007 m.) (N-7). 23.15 Amerikietiškos imtynės (N-14). 0.15 Galiūnų čempionų lygos etapas Suomijoje (k). 1.15 „Bamba“ (S).
BTV
6.14 TV parduotuvė. 6.30 Ryto reporteris. 7.45 Lietuva–Londonas. 8.00 Ryto reporteris. 9.15 Vasara su Asta. 10.15 Pašėlę TV pokštai (N-7). 10.55 Dok. f. „Adolfas Hitleris“ (N-7). 12.00 Lietuvos diena. 13.00 Lietuva–Londonas. 13.15 TV parduotuvė. 13.45 Skonio reikalas. 14.45 Vasara su Asta. 15.45 Dok. f. „Nužudyti Bin Ladeną“ (N-7). 16.00 Žinios. Orai.
6.30 Televitrina. 7.00 Žinios (k). 7.25 Smagiausios akimirkos. 8.00 „Prajuokink mane“ (k). 9.00 „Kviečiu vakarienės“. 9.30 „Miesčionys“ (N-7). 10.00 „Margoša: moterimi negimstama“. 11.00 „Be namų negerai: naujas gyvenimas“. 12.00 „Ekstrasensų mūšis“ (N-7) (k). 13.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 14.00 „Liejyklos gatvė“ (N-7) (k). 15.00 „Srautas I“ (N-7).
TV3 22.00 val.
Lietuvos ryto TV
BTV 19.25 val.
16.05 Dok. f. „Nužudyti Bin Ladeną“ (tęs.) (N-7). 17.00 Žinios. Orai. 17.20 Pasaulio krepšinio apžvalga. 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Pašėlę TV pokštai (N-7). 18.55 „Inspektorius Luisas“ (N-7). 21.00 Reporteris. 21.52 Orai. 21.55 Lietuva–Londonas. 22.10 Vertas kinas. Romantinė drama „Tristanas ir Izolda“ (Vokietija, Čekija, Jungtinė Karalystė, 2006 m.) (N-7). 0.55 „Zona“ (N-14).
SPORT1
12.00 Televitrina. 13.00, 19.00, 21.00, 23.00 Žinios +. 13.15, 21.15 Golfo pradžiamokslis. 13.45 VTB vieningoji krepšinio lyga. Vilniaus „Lietuvos rytas“–Sankt Peterburgo „Spartak“. 15.20 Automoto. 15.50 VTB vieningoji krepšinio lyga. Maskvos CSKA–Gdynės „Asseco Prokom“. 17.15 Italijos „Serie A“ lyga. „Milan“–„Roma“. 19.15 Sportas LT. Pasaulio irklavimo čempionatas (I). 20.15 Olimpinės žaidynės. 20.30 Krepšinio pasaulyje. 21.45 Kelias į Londoną. 22.15, 23.15 Profesionalų boksas. P.De Leon ir O.Cruzas (2010 m.).
Lietuvos ryto TV 6.30 val.
951181
Visų kompiuterių ir televizorių taisymas Vilniuje, Žalgirio g. 131, tel. (8 5) 275 4665; www.pc-help.lt. 933624
penktadienis, liepos 13, 2012
Kelionių Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siun-
Tel. 261 tinius. 3653,Lietuvoje 261 3655, 261 3659 pristatome iki durų. Tel. 8 skelbimai@vilniausdiena.lt 687 58 503, +44 778 627 1449. Informacija – www.lietuvalondonas.com.
Siūlo darbą „CanCan pizza“ restoranų tinklui Vilniuje reikalingi: VIRĖJAI, PICŲ KEPĖJAI, PAGALBINIAI VITUVĖS DARBUOTOJAI. Be patirties apmokome. Skambinti tel. 865955181. CV siųsti elektroniniu paštu delano@delano.lt. 988141
UAB „Gaisrė“ priims į darbą tolimųjų reisų vairuotojus vežti krovinius cisternomis (ADR pažymėjimas privalumas) ir vietinei rinkai, darbas su savivarčiais. Reikalinga CE kategorija. Kreiptis tel. (8 5) 260 2310, Vilnius. www.gaisre.lt. 988003
Paslaugos UAB „Kraustymo komanda” – profesionalios kraustymo paslaugos įmonėms ir gyventojams. Tel. 8 618 77 600; www.kraustymokomanda.lt. 965748
Transporto Iš Vilniaus ir Kauno vežame į Klaipėdą, Palangą, Šventąją ir atgal. www.micro-autobusas.lt. Tel. 8 610 10 340. 988202
Kelionių Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siuntinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 687 58 503, +44 778 627 1449. Informacija – www.lietuvalondonas.com. 987671
Vežame poilsiautojus iš Vilniaus, Kauno į Palangą, Šventąją (ir atgal), nuo 35 Lt. Tel. 8 699 99 965, 8 612 22 227. 975436
Paskolos Įmonė suteikia paskolas fiziniams ir juridiniams asmenims. Tel. 8 656 97 000. 978551
Įvairūs Kita Antstolis Vaidas Drungilas 2012 08 29 13.30 val. iš varžytynių pardavinės Virgilijui Šnioliui priklausančias 170 vienetų UAB „Žemaitijos energetika“, įmonės kodas 180709370, akcijų. Vienos akcijos nominali vertė 100 Lt, bendra akcijų nominali vertė 17000 Lt. Pradinė nurodyto akcijų paketo pardavimo kaina 60000 Lt (antrosios varžytynės). Asmenys, norintys dalyvauti varžytynėse, iki varžytynių į antstolio Vaido Drungilo depozitinę sąskaitą Nr. LT417300010075596559, esančią Swedbank, AB, banko kodas 73000, privalo įmokėti 10 procentų parduodamo turto kainos varžytynių dalyvio mokestį. Nenupirkus pageidaujamo turto, varžytynių dalyvio mokestis grąžinamas. Visi suinteresuoti asmenys, turintys teises į parduodamą turtą, privalo apie tai pranešti antstoliui Vaidui Drungilui ir pateikti savo teises patvirtinančius dokumentus. Varžytynės vyks antstolio Vaido Drungilo kontoroje, Sedos g. 1, Telšiai. Informacija tel. (8 444) 69 500, (8 444) 69 501. E. paštas v.drungilas@antstoliai.lt. 988104
Informuojame, kad liepos 24 d. 10 val. Vilniaus m. Naujininkų sen. Kelmijos Sodų 59-oji g. 17 bus atliekami žemės
sklypo, kad. Nr. 0101/0084:2002, kadastriniai matavimai. Organizatorė Gelena Bagdonienė. Gretimo sklypo, kad. Nr. 0101/0084:2114, savininkę Džiuljetą Čepienę prašom atvykti į savo žemės sklypą dėl ribų suderinimo. Rengėjas UAB „Geodeziniai ir topografiniai darbai“, vykdytojas R.Petrovskij, tel. 8 659 56 143, e. p. gtdarbai@gmail.com. 988229
PRANEŠIMAS apie parengtą poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitą. Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius: UAB „Sicor Biotech“, V.A.Graičiūno g. 8, 02241 Vilnius, tel. (8 5) 266 0203, faks. (8 5) 266 0203. Planuojamos ūkinės veiklos PVSV dokumentų rengėjas: UAB „COWI Lietuva“, Ukmergės g. 369A, LT-06327 Vilnius, tel. (8 5) 210 7610, faks. (8 5) 212 4777, e. p. info@cowi.lt. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas: modernių rekombinantinių biofarmacinių preparatų kūrimas ir gamyba pagal pažangiausias mokslo ir gamybos technologijas. Planuojamos ūkinės veiklos vieta: Molėtų pl. 5, Vilnius. Trumpas planuojamos ūkinės veiklos aprašymas: UAB „Sicor Biotech“ planuoja išplėsti dabartinę biotechnologinę gamyklą, papildomai įdiegiant naują, identišką esamoms, liniją. Plėtros tikslas – 1,5–2 kartus padidinti biofarmacinės veikliosios medžiagos – GCSF (žmogaus granulocitų kolonijas stimuliuojančio faktoriaus) gryninimo pajėgumus. Susipažinti su PVSV ataskaita per 10 darbo dienų nuo skelbimo dienos galima UAB „COWI Lietuva“ aplinkosaugos skyriuje, Ukmergės g. 369A, 8 aukštas, Vilnius, tel. (8 5) 261 6690, faks. (8 5) 212 4777, kontaktinis asmuo – Aleksandras Kirpičiovas, e. p. alkp@cowi.lt, ir Verkių seniūnijoje, Kalvarijų g. 156, Vilniuje. Viešas visuomenės supažindinimas su poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaita įyks 2012 m. liepos 30 d. 13 val. Verkių seniūnijos patalpose, Kalvarijų g. 156, Vilniuje. Pasiūlymus dėl PVSV ataskaitos galima teikti: PVSV dokumentų rengėjui – UAB „COWI Lietuva“ aplinkosaugos skyriui, Ukmergės g. 369A, 8 aukštas, Vilnius, tel. (8 5) 261 6690, faks. (8 5) 212 4777, kontaktinis asmuo – Aleksandras Kirpičiovas, e. p. alkp@cowi.lt, ir ūkinės veiklos organizatoriui – UAB „Sicor Biotech“, Molėtų pl. 5, Vilnius, tel./ faks. (8 5) 266 0203, kontaktinis asmuo – direktorius Giedrius Žunda. 988022
PRANEŠIMAS. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2012 06 15 įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-2748 patvirtintas žemės sklypo Nr. 4170/0700:0010, esančio Pranciškonių vs., Riešės sen., Vilniaus r., formavimo ir pertvarkymo projektas, pagal kurį sklypas dalijamas į penkis sklypus. Sklypų pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio paskirties žemė. Planavimo organizatorius –UAB „Aruneta“; rengėjas – UAB „Baltijos matavimų organizacija“. 988106
PRANEŠIMAS. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2012 07 04 įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)2910 patvirtintas žemės sklypo Nr. 4110/0300:0545, esančio Draugų g. 47, Papiškių k., Vilniaus r., formavimo ir pertvarkymo projektas, pagal kurį sklypas dalijamas į tris sklypus. Sklypų pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio paskirties žemė. Planavimo organizatoriai – G.Remeikis,
959526
Vežame keleivius į Vokietiją, Daniją, OlandiI.Starovoi ją.I.Remeikienė, Tel. 8 699 01 I.Starovoitovas, 428, e. paštas pervezimai. tovienė, J.Panasenko; rengėjas – UAB info@gmail.com. „Baltijos matavimų organizacija“.
952525
988107
SAVIVALDYBĖS ĮMONĖ „SUSISIEKIMO PAKitos SLAUGOS“ SKELBIA ATVIRĄ ELEKTROS Nestandartinių baldų gamyba. Aukšta kokySKYDINĖS PATALPOS DALIES POŽEMINĖJE bėAUTOMOBILIŲ – žema kaina.STOVĖJIMO www.guobosbaldai.lt AIKŠTELĖJE. Tel. GEDIMINO PR. 9A, VILNIUJE, NUOMOS 20128 656 69 099. 760904 2022 METAIS KONKURSĄ. SĮ „Susisiekimo paslaugos“ vykdo atvirą elektros skydinės patalpos dalies požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje Gedimino pr. 9A, Vilniuje (toliau – Patalpa), nekilnojamąjį turtą nuomos konkursą. Patalpa bus nuomojama ūkiParduodamas dviejų kambarių Palannei veiklai vykdyti. Sutartis butas su konkurso gos centre, užbus bažnyčios, S.Nėries g. 1A. Tel. laimėtoju sudaroma 10 metų (20128 603 096. 202262m.) su galimybe pratęsti. Konkurso 955765 nuostatai talpinami internetinėje svetainėje, pasiekiamoje adresu www.vilniustransport.lt. Pradinė vieno mėnesio 1 kv. m nuomos kaina 20 Lt (be PVM) (PatalBrangiai perkame mišką su žeme arba išsipos plotas 6 kv. m). Nuomos mokestis už Patalpą metus, viso nuokirsti. Visojemokamas Lietuvoje.visus Atsiskaitome iš karto. yra 41 mokama Tel.ma 8 676 155. už 12 kalendorinių mėnesių per metus. Konkurso dalyvių929896 dokumentai turi būti parengti UAB „BEST COMPANY“ Varėnos valstybine r. perka: kalba, galvijus, susiūti, avis. sunumeruoti, veršelius, Sumokamepatvirtiniš karto. ti konkurso įgalioto asmens Mokame PVM.dalyvio Tel. 8 613 70 805, 8 613 pa70 rašu bei antspaudu ir pateikti užklijuo803, 8 601 71 iki 558, (8 310) 48 323. 1 d. 10 tame voke 2012 m. rugpjūčio 953105 val. Konkursui pateikti dokumentai registruojami SĮ „Susisiekimo paslaugos“ buveinėje, Žolyno g. 15, Vilnius, 324 kab. Už dokumentų priėmimą ir registravimą atKita sakingas Justinas Točilovas, tel. (8 5) 270 9339, e. Vilniaus p. justinas.tocilovas@vilnius2012 04 20 apygardos teismo nutartransport.lt . Vokų su konkursiniais pasiūtimi UAB „Joanos avialinijos“ iškelta bankroto lymais vyks 2012 m. rugpjūbyla (c. b. atplėšimas Nr. B2-3323-160/2012). Bankrutuočio 1 d. 11 „Joanos val., 326avialinijos“ kabinete (Žolyno g. 15, jančios UAB administratoVilnius). Papildoma informacija teikiama riumi paskirta UAB VERSLO VALDYMO IR REStel. (8 5) 270 9339 arba e. p. justinas.toTRUKTŪRIZACIJOS CENTRAS. Įgaliotas asmuo cilovas@vilniustransport.lt. SĮ „Susisie– V.Česonis, tel. 8 686darbo 83 541.laikas Prašom iki 2012 kimo paslaugos“ pirmadiem.niais–penktadieniais birželio 11 d. imtinai pateikti savo nuo 8.30 ikikredito17 val. rinius reikalavimus 2012 m. gegužės 2 dienai (prieššventinėmis dienomis – 1 val. trum(bankroto bylospertrauka įsiteisėjimo12-12.30 dienai) val. kartu pripiau), pietų
parduoda
perKa
Įvairūs
987763 dedant kreditorinius reikalavimus patvirtinan„Rasa-2“ nuorašus. valdybos čiųSodininkų dokumentųbendrijos tinkamai įformintus sprendimu 2012nurodyti, m. rugpjūčio d. (šeštaTaip pat prašom ar šių 4reikalavimų dienį) 13yra val.užtikrintas, šaukiamas visuotinis sodininįvykdymas nurodyti, kokiu būdu susirinkimas. taikų yrabendrijos padaryta. „Rasa-2“ Kreditorinįnarių reikalavimą pateikSusirinkimo darbotvarkė: 1. Bendrijos Įstatų ti Savanorių pr. 262-105, LT-50204 Kaunas. Inpakeitimai; 2. Vidaus tvarkos taisyklių tvirtiformacija (8 37) 229– 886. nimas. tel./faks. Susirinkimo vieta prie 215 sklypo
961016
(Rasos 2-oji g. 28). Nesurinkus kvorumo, paINFORMACIJA APIE TERITORIJŲ kartotinis susirinkimas šaukiamas PLANAVI2012 m. MĄ. Parengtas esančio Lvovo rugpjūčio 18 d.žemės 13 val.sklypo, toje pačioje vietoje.
g. 105A, Šnipiškių seniūnijoje, Vilniuje, 987532 sklypoVilniaus kad. Nr.apygardos 0101/0032:986, plotas teismasbendras 2012 m. birželio 19 nutartimi iškėlė Planavimo bankroto bylą 0,2419 ha,d.detalusis planas. pa(civ. bylos Nr. miesto B2-4821-798/2012) UAB grindas: Vilniaus savivaldybės admi„Neopak‘‘, įmonės kodas 171755550,2011 bunistracijos direktoriaus pavaduotojo adresasNr.Švitrigailos 07veinės 13 įsakymas AD30-1732, g.7, 2011Vilnius. 08 01 Administratoriumi paskyrė UAB ,,ATEdetaliojo teritorijų planavimo organizatoNERGO”, 179404329, riaus teisių irįmonės pareigųkodas perdavimo sutartis buNr.
veinė Tilto g. 36, LT-72315 Tauragė, tel. 8 689 73 256, tel./faks. (8 446) 71 192, e. paštas atenergo@gmail.com. Kreditorių finansinius reikalavimus priimame iki 2012 m. rugpjūčio 16 d. adresu Gedimino g. 24-2, LT-72265 Tauragė. UAB „Neopak“ direktorius netenka savo įgaliojimų. Nutraukiamos visos galiojančios sutartys su UAB „Neopak“. Visi sandoriai, sudaryti po nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, bus pripažinti neteisėtais ir anuliuoti. Šis skelbimas yra laikomas tinkamu pranešimu, įpareigojančiu bendrovės direktorių per 15 dienų bankroto administratoriui perduoti turtą ir dokumentus. 988194
mo sutartis Nr. 042042. Planavimo tikslas – Konditerijos darbąbendrojo Vilniaus pakeisti žemėsįmonė tikslinępriims paskirtįį pagal regione vairuotoją-ekspeditorių, plano sprendinius, padalyti sklypą,vadybininnustatyti ką-ekspeditorių ir prekybos agentą. Tel.De-8 teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą. 611 45 plano 000. organizatorius – UAB „4Real“, taliojo 976056 A.Goštauto g. 5-79, Vilnius, tel. 8 698 20 198. Projekto rengėjas – UAB „RV architektų studija“, Pamėnkalnio g. 28-2, Vilnius. Pareng-
paslaugos
Kelionių
giau tel.2012 (8 5)m.206 0799, 8 611 po Nr.informacijos 147 savininką birželio 8 d. 10 51 518. val. atvykti prie jums priklausančio sklypo ir 971990 dalyvauti ženklinant riboženkliais BoguslaVladislavos Salmanovič paveldėtovo Sovinskio sklypą Nr. 148turto arba prašom sujų dėmesiui. Š. m. birželioJaroslavu 27 d. 16Bazeval. sisiekti su darbų vykdytoju adresu Vilniaus r., Pagirių vič, Žalgirio g. 131–213, Vilniussen., (tel. 8Mikašiū677 79 nų k.,e. SB „Ekspresas”, vyks sklypo kad. 348, paštas topomatik@gmail.com ). Nr. 960926 4167/1002:0027 kadastriniai matavimai. Kviečiame dalyvauti. Matavimus atlieka UAB „Baltijos Matavimų Organizacija”, Linkmenų g.13, Vilnius. Tel. 8 601 71 112.
15
skelbimai
Karščiausi Kelionių pasiūlymai
Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siuntinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8
976256
Kelionių organizatorius
Karščiausikelionių Kelionių A.Vienuolio g.pasiūlymai 6, LT–01104 Vilnius Karščiausi pasiūlymai Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120
Kelionių organizatorius Kelionių organizatorius
Ar svajojate aplankyti Niujorką? O galbūt, Jus visada žavėjo Las Vegasas – šviesų, kazino, pasirodymų ir viešbučių rojus? Pamatykite nuostabiąją Šiaurės Ameriką už Atėjo laikas TIKROMS VASARA ANT BANGŲ ATOSTOGOMS! ypatingą kainą. Kaina tik 1696 Lt* KLAIPĖDA–KYLIS. Užsisakykite skrydį ikikeleiviams gegužės 15kajutėje dienos,nuo ir Kelto bilietas dviem Joninių kruizas Ryga–Stokholmas–Ryga su langu ir automobiliuikelionę į abi puses. leiskitės 2012 10 110 Lt į nepamirštamą 01–2013 03Jus 21 į trumpiausios nakties vaKviečiame KLAIPĖDA–ZASNICAS. Niujorkas nuo 2226 Lt Kaina nuo 899 Lt karėlį! Kelto bilietas trims keleiviams ir automoVašingtonas Lt ir linksmybės Baltijos jūrojenuo bus2526 ir disko, iki biliui į vieną pusę. Bostonas nuo 2588 Lt ryto! Dėmesio:
Kelionių organizatorius
KELIONĖS AUTOBUSU KELIONĖS AUTOBUSU KELIONĖS AUTOBUSU Alyvų žydėjimo šventė Duobelėje, Latvijoje Čekijos pilys–Čekijos rojus–Praha Čekijos pilys–Čekijos rojus–Praha– –577 577LtLt (05.26.) 95 Ltir Kaprio Didingoji–Italija sala – 1747 Lt Didingojinaktis Italija ir Kaprio sala – 1747 Lt Muziejų (05.19/20) Ryga–Saremos Varšuvoje sala–Talinas – 377 Lt – 175 Lt Ryga–Saremos sala–Talinas – 377–Lt577 Lt Čekijos pilys–Čekijos rojus–Praha Šiaurės Italija su poilsiu prie Adrijos jūros Šiaurės Italija su poilsiu prie Adrijos jūros Šveicarijos nuo 1197 Lt gamtos stebuklai – 1397 Lt nuo 1197 Lt Ryga–Saremos – 377 Lt Kroatija nuo 990sala–Talinas Lt Kroatija nuo 990 Lt pažintinė) Šiaurės Italija (poilsinė Praha-Viena-Budapeštas nuo 627 Ltnuo 1290 Lt Praha-Viena-Budapeštas nuo 627 Lt Kroatija 990 Lt LĖKTUVUnuo IŠ VILNIAUS: LĖKTUVU IŠ VILNIAUS: Praha–Viena–Budapeštas nuoLt619 Lt Ispanija, Kosta Brava nuo 822 Ispanija, Kosta Malta – 904 Lt Brava nuo 822 Lt Malta – 904 Lt(poilsinės) Graikija, Chalkidikė – 979 Lt IŠ VARŠUVOS Graikija, Cgalkidikė – 979 LtLt Lt Ispanija, Kosta Dorada – 999 Egiptas, Hurgada nuo 935 Ispanija, Kosta Dorada Ispanija, Alikantė – Lt1108– 999 Lt Bulgarija nuo 850 Ispanija, Alikantė 1108 Graikija, ––1128 Šri LankaKos nuosala 3500 Lt Lt Graikija, Kos sala – 1128 Turkija, Antalija Lt Lt Kreta nuo 1170 Lt– 1185 Bulgarija, Burgas 1199LtLt Turkija, Antalija Tunisas nuo 770 –Lt–1185 Kroatija, Rijeka – 1279 Lt Lt Bulgarija, Burgas – 1199 Turkija, Marmaris Kroatija, Rijeka(pažintinės – 1289 1279 Lt poilsinės) IŠ VARŠUVOS Bulgarija, Burgas –1289 1199LtLt Lt Turkija, Marmaris Kruizas Nilu nuo 2038 Portugalija, Algarvė – 1899 Lt 2423 Lt Bulgarija, Burgas – 1199 Ltnuo Izraelis–Jordanija–Egiptas LĖKTUVU IŠ VARŠUVOS (poilsinės) Portugalija, Marokas nuoAlgarvė 2634 Lt– 1899 Lt Egiptas, Lt; Bulgarija – Kuba nuoHurgada 5853 Ltnuo 995 LĖKTUVU IŠ VARŠUVOS (poilsinės) 995 Lt; Turkija – 1078 Šri LtLanka – 3500 Egiptas, Hurgada nuoLt;995 Lt;RYGOS: Kreta ––1170 IŠ Bulgarija 995Lt;LtTunisas – 770 Lt LĖKTUVU IŠ VARŠUVOS (pažintinės – poTailandas (pažintinė Turkija – 1078 Lt poilsinė) – nuo 5218 Lt ilsinės): Kruizas Nilu nuo 1440 Lt; Izraelis Šri Lanka – 3500 Lt – Egiptas nuo 1678 Lt; Marokas – 2634 Lt; IŠ VILNIAUS: Kreta – 1170 Lt Kuba – 5853 Lt Egiptas, Tunisas –Hurgada 770 Lt nuo 869 Lt STOVYKLOS LIETUVOJE Ispanija, Maljorka – 1499(pažintinės Lt LĖKTUVU IŠ VARŠUVOS Pasaka nuo 550 Lt; Top Fun 540 Lt; – poilTurkija, Antalija – 889 Lt sinės) Raganė 550 Lt; Energetikas 600 Lt; Kruizas Nilužmogus nuo 1440 Laimingas – taiLtaš! 600 Lt; Izraelis Egiptas Trimitas–520 Lt nuo 1678 Lt Marokas – 2634 Lt Kuba – 5853 Lt STOVYKLOS LIETUVOJE Pasaka nuo 550 Lt Top Fun 540 Lt Raganė 550 Lt Energetikas 600 Lt Laimingas žmogus – tai aš! 600 Lt Trimitas 520 Lt
vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt A.Vienuolio g. LT-01104 6, LT-01104 Vilnius A.Vienuolio g. 6, Vilnius Tel. (8231 5) 231 3314. Faks. 5) 262 Las nuo 2871 Lt(8262 Tel. (8Vegasas 5) 3314. Faks. (8 5) 91209120 vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt Torontas nuo 2382 Lt Monrealis nuo 2874 Lt nuo 2964 Lt iš Klaipėdos se- Hiustonas Galioja išvykimams Vasarostikkruizas Ryga–Stokholmas–Ryga Kalgaris 3464 Lt atgal po savaitės kmadieniais grįžimu nuo 125nuo Lt su (tikPamirškite šeštadieniais) kasdieninius rūpesčius ir atsipa- Kaina Bilietų kiekis užį abi specialią kainą pateikta pusesjūroje! su oro kiekvieuostų molaiduokite laive Baltijos name reise ribotas. kesčiais. Mėgaukitės saule, vėju ir gera nuotaika. - Rezervacijos Automobiliomokestis aukštis turi būtiLtikimokamas 1,85 m. paiki 100 - pildomai. Bilietai ne rezervuojami, o parduodakaina pateikta iš išplaukimo uosto. miKruizo iš karto. Vietų skaičius ribotas. www.krantas.lt Daugiau informacijos Daugiau informacijos www.krantas.lt
Pamėnkalnio g. 5/ K.Griniaus g., Vilnius Tel 8-5 262 7777, mob. 8 616 16 777 info@svite.lt, www.svite.lt, www.lek.lt
Graikija, Kreta – piratai 99 Lt 370 Lt Mažieji Laukystos Mažieji Laukystos pirataiLt 370 Lt Bulgarija, Varna – 1099 Holivudo akademija 599599 Lt Holivudo akademija Portugalija, – 2239LtLt Mes jėga 450 Algarvė Lt Mes jėga 450 Lt Žaidimų galaktika 450 Lt Žaidimų galaktika 450 Lt STOVYKLOS Apači indėnaiLIETUVOJE atkeliauja į Lietuvą 450 Lt Apači indėnai Pasaka nuo 550atkeliauja Lt 450įLtLietuvą 450 Lt Avataro nuotykiai kartu Avataro nuotykiai 450 Lt Raganė – 550 Lt450kartu Mes šampinjonai Lt Mes šampinjonai 450 Lt Laimingas žmogus – tai aš! 600 Aplink pasaulį per 7 dienas 499 Lt Lt Aplink pasaulį per 7 dienas 499 Lt Top Fun 640 Lt Mano pasaulis 595 Lt Mano pasaulis Kitas variantas 359595 Lt Lt Kitas 359 Lt STOVYKLOS Dodi 550variantas Lt UŽSIENYJE Dodi 550 Lt Anglų kalbos stovykla STOVYKLOS UŽSIENYJE Estijoje 1790 Lt STOVYKLOS UŽSIENYJE Bulgarijoje 1699 Lt„Pribrežnyj“ 60 Lt dienai Stovykla Ukrainoje Stovykla Ukrainoje Kroatijoje 21491699 Lt Lt„Pribrežnyj“ Kryme „Saliut“ 60 Lt dienai Bulgarijoje 1699 Lt Kryme „Saliut“ AVIABILIETAI* Kroatijoje 2149 Lt 1699 Lt Juodkalnijoje 1899 Baku nuo 1050 Lt;LtLtMaljorka nuo 500 Lt Bulgarijoje 1699 Anglų kalbos stovykla *kainos į abi2149 puses Kroatijoje Lt Estijoje 1790 Lt AVIABILIETAI* Juodkalnijoje 1899 Lt Delis nuo 1870 Lt;stovykla Tokijas Estijoje – 2229 Lt; Seulas KELTŲ BILIETAI Anglų kalbos 1790 Lt –Ryga–Stokholmas 2308 Lt; Singapūras – 2310 Lt; Bankokas AVIABILIETAI* –Talinas–Helsinkis 2409 Delis Lt; nuoPuketas 1870 Lt– 2610 Lt *kainos pusesLt Talinas–Stokholmas Tokijasį abi – 2229 KELTAI Ventspilis–Nyneshamnas Seulas – 2308 Lt Joninės Baltijos– jūroje (Tallink 3 d. kruizas) Klaipėda–Karlshamnas (spec. pasiūlymas) Singapūras 2310 Lt nuo 105 Lt; Ryga–Stokholmas; Talinas–HelKlaipėda–Kylis (spec. pasiūlymas) Bankokas – 2409 Lt sinkis; Talinas–Stokholmas Klaipėda–Zasnicas Puketas – 2610 Lt (spec. pasiūlymas) Ventspilis–Nyneshamnas Turku–Alando salos–Stokholmas *kainos į abi puses Klaipėda–Karlshamnas (spec. pasiūlymas) KELTAI Klaipėda–Kylis (spec. pasiūlymas) VIZOS Joninės Baltijos (spec. jūroje pasiūlymas) (Tallink 3 d. kruizas) Klaipėda–Zasnicas Į Rusiją nuo 260 Lt; Baltarusiją nuo 85 Lt nuo 105 Lt Turku–Alando salos–Stokholmas Ryga–Stokholmas VIZOS Talinas–Helsinkis Į Rusiją nuo 260 Lt; Baltarusiją nuo 85 Lt Talinas–Stokholmas Ventspilis–Nyneshamnas Klaipėda–Karlshamnas (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Kylis (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Zasnicas (spec. pasiūlymas) Turku–Alando salos–Stokholmas VIZOS Į Rusiją nuo 260 Lt Baltarusiją nuo 85 Lt
Orai
Šiandien trumpi ir nelabai intensyvūs lietūs labiausiai tikėtini vakarinėje ir šiaurinėje Lietuvos pusėje, termometrai rodys 17–22 laipsnius šilumos. Šeštadienį daug kur numatomas lietus. Temperatūra naktį 11–14, dieną 18–21 laipsnis šilumos.
Šiandien, liepos 13 d.
+18
+18
+19
Telšiai
Šiauliai
+19
Klaipėda
Panevėžys
+20
Utena
+20
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia) teka Mėnulis leidžiasi
4.59 21.48 16.49 1.12 16.49
195-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 171 diena. Saulė Vėžio ženkle.
+20
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +33 Berlynas +14 Brazilija +29 Briuselis +18 Dublinas +14 Kairas +38 Keiptaunas +12 Kopenhaga +17
Londonas +18 Madridas +33 Maskva +25 Minskas +22 Niujorkas +30 Oslas +16 Paryžius +20 Pekinas +28
orai vilniuje Šiandien
Vilnius
Marijampolė
Vėjas
+20
Alytus
4–8 m/s
DATOS
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
+16
+20
+18
+13
5
+16
+20
+18
+13
4
+15
+20
+17
+12
7
šeštadienį
sekmadienį
100 m. pr. Kr. Romoje gimė Romos valstybės veikėjas ir karvedys Cezaris. 1260 m. Kuršių žemėje mūšyje prie Durbės ežero žemaičių ir lietuvių kariuomenė sutriuškino Vokiečių ir Livonijos ordinų kariuomenę. 1930 m. Urugvajuje prasidėjo pirmasis pasaulio futbolo čempionatas, jame dalyvavo 13 valstybių rinktinės. 1949 m. gimė aktorius Vidas Petkevičius.
1949 m. mirė teatro režisierius Borisas Dauguvietis. 1951 m. mirė austrų kilmės kompozitorius Arnoldas Schönbergas. 1954 m. mirė meksikiečių dailininkė Frida Kahlo. 1974 m. gimė italų „Formulės-1“ lenktynininkas Jarno Trulli. 1976 m. gimė lietuvių dainininkas Aleksandras Makejevas. 1994 m. mirė teatro režisierius Juozas Miltinis.
1942 m. gimė Holivudo aktorius Harrisonas Fordas.
Šią savaitę laimėkite Marcelo Birmajerio knygą „Vienos moters istorija“.
Romanas „Vienos moters istorija“ gimė kaip kino juostos scenarijus. Pagrindinei romano veikėjai Izabelei Masalvi netrukus sukaks keturiasdešimt. Per vieną bendraklasių susitikimą ji vėl susiduria su Eugenijum Turaciu – šis vėliau ją veda, bet, siekdamas užtikrinti jos ištikimybę ir paklusnumą, nevengia pakelti prieš ją rankos. Naivi, nesugebanti apsiginti ir įskaudinta Izabelė pavirsta savo neįtikimo grožio auka. Marcelo Birmajeris gimė 1966 m. Buenos Airėse. Be daugybės romanų, yra parašęs ir kino scenarijų, kurių vienas laimėjo Naujojo Lotynų Amerikos kino festivalio Havanoje prizą ir „Sidabrinį lokį“ Berlyno festivalyje. M.Birmajeris – vienas iš tvirčiausias pozicijas užimančių savo šalies jaunimo literatūros kūrėjų.
neškite į „Vilniaus dienos“ redakciją Labdarių g. 8, Vilnius. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį, liepos 17 d. Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
1
2
3
Vardai Anakletas, Arvilas, Arvilė, Eugenijus, Henrikas, Mildreda
horoskopai
prizas
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusių. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite: DIENA (tarpas) VD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba 2. Iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu at-
+20
+19
Praha +20 Ryga +17 Roma +30 Sidnėjus +22 Talinas +18 Tel Avivas +34 Tokijas +30 Varšuva +22
4
5
6
7
8
9
10
Avinas (03 21–04 20). Jaučiate nepaprastą jėgų ir motyvacijos antplūdį. Pasistenkite nuo pat ryto tinkamai susidėlioti darbus, kad vakare nepasirodytų, jog nieko nespėjote, nors ir išliejote begalę energijos. Jautis (04 21–05 20). Iškils sunkumų, atrodys, kad pernelyg išsiskiriate iš kitų. Šiandien nesulauksite reikiamo patarimo, taip pat verta atsisakyti kolektyvinės veiklos, nes vargu ar ji suteiks emocinį pasitenkinimą. Dvyniai (05 21–06 21). Šiandien norėsis tiesiog išsikalbėti, tik pasirinkite tinkamą pašnekovą. Taip pat reikia stabtelėti ir apsvarstyti naujus planus, priimti reikiamus sprendimus. Pasistenkite nesiblaškyti. Vėžys (06 22–07 22). Labai sėkminga diena. Šiandien užplūs meilė ir dėkingumas aplinkiniams. Nemaža tikimybė, kad kuo nors susižavėsite. Tik nedalykite pažadų, kurių nesiruošiate vykdyti. Liūtas (07 23–08 23). Galite tikėtis pagalbos, paramos. Pajusite, kad santykiai su aplinkiniais tampa harmoningi. Pradedate suvokti, kad jūsų problemos išsprendžiamos. Mergelė (08 24–09 23). Palanki diena bendrauti su draugais ir jaunais žmonėmis. Puikiai praleiskite laiką. Teigiamai vertinsite savo padėtį, bus malonu padėti aplinkiniams. Ir nesidrovėkite savo minčių bei darbų. Svarstyklės (09 24–10 23). Bandysite pasinerti į romantišką gyvenimą, mėgausitės savo jausmais, atvirai reikšite emocijas. Bus svarbūs ir jausmai, ir poelgiai. Norėsite pasivaikščioti arba pasportuoti. Neignoruokite savo norų. Skorpionas (10 24–11 22). Svajonės gali neigiamai veikti siekį tobulėti, keistis. Jeigu svajodamas užsimiršite, asmeninės problemos privers grįžti į realų pasaulį. Šaulys (11 23–12 21). Gali kilti nesutarimų su mylimuoju arba žmogumi, kuriuo rūpinatės. Geriausia, jei nepiršite savo nuomonės kitiems ir gerai apmąstykite tai, ką siūlote. Ožiaragis (12 22–01 20). Tikėtinos įtemptos situacijos, todėl teks ieškoti kompromiso. Atsiras galimybių tobulėti. Nieko pavojingo nėra, viskas jūsų rankose, reikia tik šiek tiek pastangų. Vandenis (01 21–02 19). Dėl emocinės įtampos bus sunku kontroliuoti pyktį ir neįžeisti aplinkinių. Valdykitės. Griebkitės išbandytų atsipalaidavimo ir nusiraminimo būdų. Visi nemalonumai greitai praeis. Žuvys (02 20–03 20). Karjera ir gyvenimo būdas neigiamai veiks šeimą ir dvasinę būseną, dėl to atsiras poreikis ką nors keisti. Kils problemų bendraujant su pavaldiniais. Nesisielokite ir pasistenkite nesusipykti.