2012-07-14 Kauno diena

Lietuva

7p.

Ekonomika

Re­fe­ren­du­mas dėl­ ato­mi­nės elekt­ri­nės­ su Sei­mo rin­ki­mais­ grei­čiau­siai įvyks,­ nes par­la­men­ta­rai­ nu­si­tei­kę jį pa­rem­ti.

9p.

Vers­lą paa­ki­no­ ne­svei­ko pa­sta­to­ sind­ro­mas ir­ dir­ban­čių­jų­ biu­ruo­se­ bai­mės.

Pasaulis

10p.

Teks­ti­li­nin­kė ­ L.Jo­ni­kė ­ ir jos ­ iš­siu­vi­nė­ta ­ mei­lė ­ Lie­tu­vai.

Pa­vo­jus: Pa­les­ti­no­je trūks­ta ­ šva­raus ­ ge­ria­mo­jo van­dens.

25p.

Šeštadienio

Liepos 14, 2012 Nr. 163 (19722) Kaunodiena.lt 2,50 Lt

tu­va So­ma­lio pi­ra­to po­rtre­tas Lie­ ti­ki­si lie­tu­vio ka­ri­nin­ko aki­mis me­da­lių

Lon­do­ne vyk­sian­čio­se 30-osio­ se va­sa­ros olim­pi­nė­se žai­dy­nė­ se Lie­tu­vai at­sto­vaus 63 spor­ti­ nin­kai.

Spor­to spe­cia­lis­tai pro­gno­zuo­ ja, kad į olim­pi­nius me­da­lius rea­ liau­siai pre­ten­duos dis­ko me­ti­kas Vir­gi­li­jus Alek­na, dvi­ra­čių tre­ ko meist­rė Si­mo­na Kru­pec­kai­tė, bu­riuo­to­ja Gin­ta­rė Scheidt, pen­ kia­ko­vi­nin­kė Lau­ra Asa­daus­kai­tė, bok­si­nin­kas Egi­di­jus Ka­va­liaus­kas, ka­no­ji­nin­kas Jev­ge­ni­jus Šuk­li­nas ir vy­rų krep­ši­nio rink­ti­nė. „Prog­no­zės – su­dė­tin­gas da­ly­ kas, ta­čiau vi­lia­mės, kad me­da­ lių tik­rai tu­rė­tų bū­ti. Di­de­lių vil­čių tei­kia ge­ri ir sta­bi­lūs prie­šo­lim­ pi­niai mū­sų spor­ti­nin­kų re­zul­ta­ tai“, – tvir­ti­no Lie­tu­vos tau­ti­nio olim­pi­nio ko­mi­te­to (LTOK) pre­zi­ den­tas Ar­tū­ras Po­vi­liū­nas.

Sportas

14p.

Dienos citata „Svar­bu, kad nors vie­ną die­ną iš­bū­čiau po­ste, ir tai jau bus ge­rai“, –

Pro­ce­sas: ko­va su pi­ra­tais Ade­no įlan­ko­je prie Af­ri­kos kran­tų, į ku­rią jun­gia­si vis dau­giau ša­lių, ne­si­bai­gia.

Ko­man­do­ras lei­te­nan­tas Sva­jū­nas Ban­ dze­vi­čius – pir­ma­sis lie­tu­vis, pa­si­telk­tas ko­voti su grės­min­ga ir nie­kaip ne­pa­ža­bo­ ja­ma grės­me – So­ma­lio pi­ra­tais. Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je įkur­to­je va­da­vie­tė­je bu­di­ma 24 va­lan­das per pa­rą.

0 3 – 9 is m dieno

Erd­vi pa­tal­pa be lan­gų. Mo­der­ niau­si kom­piu­te­riai. Di­de­li sie­ni­ niai ek­ra­nai. Tie­sio­gi­nis ry­šys iš pa­ly­do­vo. Taip at­ro­do vie­ta, iš ku­ rios ste­bi­mos So­ma­lio pa­kran­tės.

Va­da­vie­tę Nort­vu­do ba­zė­je sau­go Ne­pa­lo ka­riai, ki­lę iš se­nos et­ni­nės gru­pės – gur­kų.

Koks ti­piš­kas So­ma­lio pi­ra­ to po­rtre­tas? Juo­dao­dis, gink­

AFP nuotr.

luo­tas gra­nats­vai­džiu. Bea­to­dai­ riš­kas, grei­tas, ge­rai tre­ni­ruo­tas vy­ras. Af­ri­kos Ade­no įlan­kos pi­ra­ tų nu­si­kal­ti­mų sche­mos – įžū­lios ir meist­riš­kos, ape­ti­tas – gro­buo­ niš­kas, lai­mi­kis – so­li­dus, už­nu­ ga­ris – ga­lin­gas. Vien per šį pus­ me­tį pi­ra­tai jau už­gro­bė pen­kis lai­vus. Bet 23 ata­kos bu­vo ne­sėk­ min­gos. 22p.

sa­kė sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riu­mi va­kar pra­dė­jęs dirb­ti Dai­nius Rat­ke­lis.

3p.

dieniniu Tik su ðeðta dienrašèiu

ÁËJIMASbotanikos sodà

!

S A M A NEMOK

o Á VDU Kaun

Iðkirpkite kuponà, já galite išsikeisti á bilietà vienam asmeniui VDU Botanikos sodo kasose.

Liepos 14 d. (kuponas galioja tik vienà dienà).

2

Šeštadienis, liepos 14, 2012

Miestas

Oro kokybė Kaune 0

23

50mg/m3

Šaltinis: Kauno miesto aplinkos kokybės tyrimai

Kietosios dalelės (KD10) Nustatyta 24 val. ribinė vertė

0 0,23

Anglies monoksidas (CO)

10 mg/m3

Nustatyta 8 val. ribinė vertė

0

44

200

mg/m3

Azoto dioksidas (NO2)

Nustatyta 1 val. ribinė vertė

kauno abiturientams įteikti atestatai

Ves­tu­vės penk­ta­die­nį, 13 die­ną, – kauniečių iš­šū­kis prie­ta­rams Ne vie­nas lie­tu­vis ti­ki, kad penk­ta­die­nį, su­tam­pan­tį su try­lik­ta mė­ne­sio die­na, ga­ li nu­tik­ti ne­lai­mė. Bet Kau­no ro­tu­šė va­kar bu­vo sau­sa­kim­ša jau­na­ve­džių. Tie­sa, ne vie­na po­ra ka­te­go­riš­kai at­si­sa­kė ce­re­mo­ ni­jos to­kią die­ną.

Jur­gi­ta Ša­kie­nė

j.sakiene@kaunodiena.lt

Bai­mės – nė kva­po

Va­ka­rykš­tį penk­ta­die­nį, 13 die­ną, sa­vo ves­tu­vių da­ta Kau­ne pa­si­rin­ ko 34 po­ros. O Ar­tū­ras Kau­nec­kas ir Sand­ra No­mei­kai­tė ne tik ne­si­ bai­mi­no tuok­tis to­kią die­ną – jie ją pa­si­rin­ko spe­cia­liai.

Tam jau­na­ve­džių po­rą pa­stū­mė­jo ap­lin­ki­nių reak­ci­ja: dau­gu­ma to­kio jų pasirinkimo bai­mi­na­si. „O mums iš­šū­kiai pa­tin­ka!“ – links­mai paaiš­ ki­no jau­no­ji. A.Kau­nec­kas pri­si­pa­ ži­no, kad ves­tu­vių 13 die­ną ir dar 13 va­lan­dą ini­cia­to­rius bu­vo jis. „Aš tam ne­prieš­ta­ra­vau. Esu gi­ mu­si 13 die­ną – spa­lį, to­dėl šis skai­ čius ma­nęs ne­gąs­di­na. At­virkš­čiai, ga­lė­čiau jį pa­va­din­ti lai­min­gu“, – ti­ki­no S.No­mei­kai­tė ir po ke­lio­li­kos mi­nu­čių pa­si­rin­ko vy­ro pa­var­dę. „Ne­ti­kė­kit, iš sek­tos jie, iš sek­ tos!“ – klau­sy­da­ma­si, ką pa­sa­ko­ ja po­ra, kva­to­jo pa­ly­da. Pab­ro­lys

Min­dau­gas Gry­baus­kas pra­šė ne­ pa­mirš­ti ir jo in­dė­lio – ne­va ves­tu­ vių da­ta de­rin­ta prie jo gim­ta­die­ nio. Jis ir­gi gi­męs 13 die­ną.

Ap­si­ren­gė juo­dai

Jau­no­ji tra­di­ciš­kai vil­kė­jo bal­ tos spal­vos ves­tu­vi­nį ap­da­rą, ta­ čiau žvel­giant į pirš­lie­nę bu­vo aiš­ ku, kad tuo­kia­ma­si neei­li­nę die­ną.

Pra­ban­gi juo­da nė­ri­niuo­ta su­kne­ lė pui­kiai de­rė­jo prie skai­čiaus 13 sim­bo­li­nio de­mo­niš­ku­mo. „Kai su­ži­no­jau, ka­da jie tuo­kia­si, ir paaiš­kė­jo, kad 13 die­ną 13 va­lan­ dą, ne­nus­te­bau – jie yra neei­li­niai ekst­re­ma­lūs žmo­nės“, – kal­bė­jo Auš­ra Balt­gai­le, ku­riai bu­vo pa­ti­ kė­tos A.Kau­nec­ko ir S.Ne­mei­kai­ tės ves­tu­vių pirš­lie­nės pa­rei­gos.

Iki ves­tu­vių jau­nie­ji drau­ga­vo pu­san­trų me­tų, nors pa­žįs­ta­mi bu­ vo vi­są de­šimt­me­tį – gy­ve­no kai­ my­nys­tė­je. „Kar­tą į­si­šne­kė­jo­me, kad jau se­niai vie­nas ki­tam pa­ti­nka“, – sa­kė A.Kau­nec­kas.

Ne­gąs­di­na: pa­bro­lys M.Gry­baus­kas (kairėje) ir jau­no­ji Sand­ra gi­mę 13 die­ną, o jau­ni­kis yra tik­ras iš­šū­kių

mė­gė­jas.

Kai ku­riuos da­ta at­bai­dė

Try­lik­ta va­kar su­si­tuo­ku­si po­ra, įža­dus da­vu­si ly­giai vi­dur­die­nį, ne­ no­rė­jo, kad bū­tų skel­bia­mos jų pa­ var­dės, ta­čiau ti­ki­no, kad 13 yra ir jų lai­min­gas skai­čius. Ge­gu­žės 13 die­ną yra gi­męs jau­ni­kis, o spa­lio 13-ąją la­bai sėk­min­gai ka­dai­se iš­ te­kė­jo jau­no­sios se­ne­lė.

Kau­no mies­to ci­vi­li­nės met­ri­ ka­ci­jos biu­ro vy­res­nio­ji spe­cia­lis­ tė Edi­ta Chai­naus­kai­tė ne­ga­lė­jo iš­skir­ti die­nų, ku­rių jau­nie­ji ypač ven­gia. „Pa­vyz­džiui, lapk­ri­čio 1-ąją

Ar­tū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

ne­dir­ba­me, to­dėl ne­ga­li­me pa­sa­ ky­ti, kad šios die­nos jau­na­ve­džiai ven­gia“, – aiš­ki­no spe­cia­lis­tė.

Tie­sa, kal­bė­da­ma apie penk­ta­ die­nį ir 13 die­ną, spe­cia­lis­tė ti­ki­ no, kad ne­ma­žai po­rų, su­pra­tu­sios, kad pa­si­rin­ko to­kią da­tą, pra­dė­da­

„Iš sek­tos jie, iš sek­tos!“ – kva­to­jo jau­nų­jų pa­ly­da.

vo su­tar­ti­nai pur­ty­ti gal­vas ir im­ da­vo vėl var­ty­ti ka­len­do­rius.

Svar­biau­sia – ras­ti žmo­gų

Pa­si­tei­ra­vus, gal ku­rios nors die­nos su­lau­kia ypač daug ves­tu­vių da­ tą pla­nuo­jan­čių jau­nų­jų dė­me­sio, E.Chai­naus­kai­tė iš­sky­rė vi­są va­ sa­rą, o ypač su mė­ne­sio skai­čiu­mi be­si­dub­liuo­jan­čias die­nas, pa­vyz­ džiui, bir­že­lio 6-ąją, lie­pos 7-ąją, rugp­jū­čio 8-ąją. „Su­lau­kia­me ne­ma­žai už­klau­ si­mų dėl, pa­vyz­džiui, Va­sa­rio

Iš Petrašiūnų elekt­ri­nei ža­dė­tų mi­li­jo­nų li­ko tik Man­tas La­pins­kas

m.lapinskas@kaunodiena.lt

Mies­to ta­ry­bo­je pa­tiks­lin­tas bend­ ro­vės „Kau­no ener­gi­ja“ atei­nan­ čių tre­jų me­tų in­ves­ti­ci­nis pla­nas.

Paaiš­kė­jo, kad šie­met in­ves­ti­ci­jos į ener­ge­ti­kos sek­to­rių su­ma­žin­tos 68 mln. li­tų.

Tuš­ti pa­ža­dai

Strin­ga: į Pet­ra­šiū­nų elekt­ri­nę ža­dė­ta in­ves­tuo­ti 44 mln. li­tų, ta­čiau

rea­liai skir­tas vos 1 mln. li­tų.

Eval­do But­ke­vi­čiaus nuo­tr.

Dviem svar­biems Kau­no ener­ge­ti­ niams pro­jek­tams bus skir­ta 2 mln. li­tų, nors bu­vo ža­dė­ta dau­giau nei 70 mln. Šie­met bio­ku­ro ko­ge­ne­ra­ci­nėms jė­gai­nėms In­ka­ro ir No­rei­kiš­kių ka­ ti­li­nė­se įreng­ti tu­rė­jo bū­ti nu­ma­ty­ ta apie 26 mln. li­tų, ta­čiau rea­liai bus skir­ta tik 1 mln. li­tų.

Dar la­biau nu­ken­tė­jo da­bar­ti­ nės mies­to val­džios ypač mėgs­ ta­mas rek­la­muo­ti nau­jo­sios Pet­

ra­šiū­nų elekt­ri­nės pro­jek­tas. Jam ža­dė­tos apie 44 mln. li­tų in­ves­ti­ ci­jos, ta­čiau ket­vir­ta­die­nį mies­to ta­ry­bos po­sė­dy­je pa­tvir­tin­ta, kad šie­met bus skir­tas tik 1 mln. li­tų.

Dar prieš po­rą me­tų „Kau­no ener­ gi­ja“ skel­bė, kad ren­gia­mas vers­ lo pla­nas bio­ku­ro de­gi­ni­mo jė­gai­ nei sta­ty­ti Pet­ra­šiū­nų elekt­ri­nė­je.

Jė­gai­nės sta­ty­ba iki šiol ne­pa­ju­dė­ jo iš mir­ties taš­ko.

Kal­ti­no agen­tū­rą

Sa­vi­val­dy­bės Ener­ge­ti­kos sky­riaus ve­dė­jas Al­gir­das Vai­tie­kū­nas mies­ to po­li­ti­kus ban­dė įti­kin­ti, kad in­ ves­ti­ci­nis pla­nas 68 mln. li­tų ma­ ži­na­mas dėl vie­šosios įstai­gos Lie­tu­vos vers­lo pa­ra­mos agen­tū­ra (LVPA) kal­tės. Esą bu­vo nu­kel­tos jos in­ves­ti­ci­nių pro­jek­tų pa­raiš­kų priė­mi­mo da­tos, to­dėl už­tru­ko ir pa­raiš­kų ver­ti­ni­mas.

Mig­lo­ti A.Vai­tie­kū­no paaiš­ki­ni­ mai neį­ti­ki­no mies­to ta­ry­bos na­ rių. Ve­dė­jo bu­vo klau­sia­ma, ko­dėl at­si­sa­ko­ma in­ves­ti­ci­nių pro­jek­tų, nuo­lat neiš­ren­ka­mi įvai­rių kon­ kur­sų nu­ga­lė­to­jai ir vis kal­ba­ma, kad pi­ni­gų bus su­lauk­ta atei­ty­je.

Po ginčų „Kauno energijos“ in­ vesticinį planą miesto taryba pa­ tvirtino tik iš trečio karto. „Jo­kiais bū­dais svar­biau­sių pro­ jek­tų neat­si­sa­ko­me. Tie­siog jie nu­ke­lia­mi. Šiais me­tais mes fi­ziš­ kai ne­spė­ja­me to pa­da­ry­ti – jo­kių nuo­sto­lių dėl to sa­vi­val­dy­bė ne­ pa­tirs“, – ir to­liau po­li­ti­kus ban­ dė įti­kin­ti ve­dė­jas.

Dar bir­ž e­l io pra­d žio­je „Kau­ no ener­gi­jos“ ge­ne­ra­li­nis di­rek­ to­r ius Ri­m an­tas Ba­kas pri­s ta­t ė sa­vo veik­l os ata­s kai­t ą. Jo­je tei­ gė, kad pa­s i­reng­ta bio­k u­ro de­ gi­n i­m o įren­g i­n iams die­g ti Pet­

3

Šeštadienis, liepos 14, 2012

Daugiau miesto naujienų skaitykite kaunodiena.lt

Miestas

kauno abiturientams įteikti atestatai

Kė­džių per­stum­dy­mas baig­tas Vi­li­ja Žu­kai­ty­tė

v.zukaityte@kaunodiena.lt

Nuo va­kar Kau­no mies­to sa­vi­val­ dy­bė tu­ri nau­ją ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rių. Prieš tai bu­vu­sį ad­mi­ nist­ra­ci­jos va­do­vą so­cial­de­mok­ ra­tą An­ta­ną Nes­tec­kį pa­kei­tė kon­ ser­va­to­riams lo­ja­lus Dai­nius Rat­ ke­lis.

Vel­niš­ka: pirš­lie­nė Auš­ra Balt­

gai­le de­mo­niš­ka­jam penk­ta­die­ niui pa­si­rin­ko juo­dą su­kne­lę.

16-osios, Lie­pos 6-osios, ta­čiau su­ži­no­ję, kad to­mis die­no­mis ne­ dir­ba­me, žmo­nės ren­ka­si ki­tą da­ tą“, – kal­bė­jo biu­ro dar­buo­to­ja.

Ast­ro­lo­gas Nag­lis Šu­li­ja, pa­ klaus­tas, ar tuo­kian­tis penk­ta­die­ niais, su­tam­pan­čiais su 13 mė­ne­sio die­na, lau­kia sėk­min­ga san­tuo­ka, sa­kė, kad svar­biau­sia su­ras­ti sa­vo žmo­gų. „Pa­si­rin­kus ne­tin­ka­mą žmo­gų lai­mės neat­neš net ir sėk­min­giau­ sia lai­ko­ma die­na“, – tei­gė N.Šu­ li­ja.

tru­pi­niai ra­š iū­n ų elekt­r i­n ė­j e, „Šil­k o“, „In­ka­ro“, Eže­r ė­l io ir No­rei­k iš­ kių ka­ti­li­nė­se.

Pa­ra­mos su­lauks ne vi­si

LVPA at­sto­vų tei­gi­mu, Pet­ra­šiū­nų elekt­ri­nė ir „In­ka­ro“ ka­ti­li­nė lė­ šų tu­rė­tų gau­ti, ta­čiau No­rei­kiš­ kių ka­ti­li­nei jų ne­be­li­ko.

Kal­bė­da­ma apie prie­žas­tis, ko­ dėl bu­vo su­stab­dy­tas pa­raiš­kų tei­ ki­mas, Ūkio mi­nis­te­ri­jos ES pa­ra­ mos koor­di­na­vi­mo de­par­ta­men­to di­rek­to­rė Ri­ta Ar­mo­nie­nė sa­kė, kad bu­vo sie­kia­ma, jog ši pa­ra­ma tap­tų priei­na­ma vi­sų ti­pų vers­ lams: smul­kie­siems, vi­du­ti­niams ir di­die­siems.

2012 m. ba­lan­džio 6 d. LVPA at­ nau­ji­no kvie­ti­mą teik­ti pa­raiš­kas, kai ga­vo Ūkio mi­nis­te­ri­jos lei­di­ mą. Šis kvie­ti­mas ga­lio­jo iki 2012 m. ge­gu­žės 7 d.

Į nau­ją ka­bi­ne­tą per­si­kraus­tęs D.Rat­ke­lis tvir­ti­no, kad jo nau­jo­ ji kė­dė daug kie­tes­nė, nei prieš tai bu­vu­si.

Apie pa­si­kei­tu­sius mies­to va­do­ vus skel­bia ant ka­bi­ne­tų pa­keis­tos len­te­lės su pa­var­dė­mis. Sa­vi­val­ dy­bės dar­buo­to­jai nau­juo­sius už­ ra­šus su­ka­bi­no dar už­va­kar.

Kau­no mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­ mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus kė­dė yra vie­na karš­čiau­sių, va­do­vai jo­je il­ gai neuž­si­sė­di. So­cial­de­mok­ra­tas An­ta­nas Na­va­kaus­kas šia­me po­ ste iš­bu­vo vos pus­me­tį. Jį pa­kei­ tė jo par­ti­jos na­rys A.Nes­tec­kis.

Pas­ta­ra­sis ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­ to­riaus po­ste iš­bu­vo 9 mė­ne­sius.

Kon­ser­va­to­riams už­si­ma­nius užim­ti vie­ną svar­biau­sių po­stų mies­to sa­vi­val­dy­bė­je, A.Nes­tec­kį pa­kei­tė di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­ju prieš tai dir­bęs tei­si­nin­ko iš­si­la­vi­ ni­mą tu­rin­tis D.Rat­ke­lis. „Svar­bu, kad nors vie­ną die­ną iš­bū­čiau po­ste, ir tai jau bus ge­rai, – va­kar šmaikš­ta­vo D.Rat­ke­lis. – Vis­kas pri­klau­sys nuo to, ar su­ge­ bė­siu pa­tei­sin­ti lū­kes­čius tų, ku­rie pa­sky­rė ma­ne į šį po­stą.“ Anot D.Rat­ke­lio, per­si­kraus­ty­ ti į ki­tą ka­bi­ne­tą jam pri­rei­kė ke­ lių mi­nu­čių. „Vi­si rei­ka­lin­gi do­ku­men­tai til­ po po pa­žas­ti­mi, jo­kių di­de­lių dė­ žių ne­rei­kė­jo per­neš­ti. Pa­va­duo­ to­ju dir­bau tik 8 mė­ne­sius, to­dėl po­pie­rių per daug ir ne­pri­si­kau­ pė“, – ge­rai nu­si­tei­kęs kal­bė­jo D.Rat­ke­lis.

Jis tei­gė, kad ar­ti­miau­sio­je atei­ ty­je nė­ra pla­nų dėl ad­mi­nist­ra­ci­jos re­for­mų, ku­rių la­biau­siai bi­jo dar­ buo­to­jai. „Ži­no­ma, jei­gu ma­ty­siu ko­kių nors trū­ku­mų, tik­rai siū­ly­ siu pa­kei­ti­mų“, – sa­kė D.Rat­ke­ lis.

Pos­tas: D.Rat­ke­lis – jau tre­čia­sis sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­

to­rius šią ka­den­ci­ją.

And­riaus Alek­sand­ra­vi­čiaus nuo­tr.

Už keiks­ma­žo­džius – 300 li­tų bau­da Arū­nas Damb­raus­kas

a.damb­raus­kas@­kau­no­d ie­na.lt

„Už du keiks­ma­žo­džius bau­da tu­ rė­tų bū­ti du šim­tai li­tų, o ne trys“, – pa­si­bai­gus teis­mo po­sė­džiui rep­ li­ka­vo nu­baus­tas at­li­kė­jas, ku­ris tei­sė­jai ne­ga­lė­jo paaiš­kin­ti, ko­dėl el­gė­si chu­li­ga­niš­kai.

Ad­mi­nist­ra­ci­nės tei­sės pa­žei­di­mo by­lą Egi­di­jus Dra­gū­nas už­si­trau­kė šių me­tų pra­džio­je, kai „Žal­gi­rio“ are­no­je per pir­mą­ją lie­tu­viš­kos mu­zi­kos ap­do­va­no­ji­mų ce­re­mo­ ni­ją ru­siš­kai nu­si­kei­kė.

By­los nag­ri­nė­ji­mą ap­sun­ki­no tai, kad at­li­kė­jui nie­kaip ne­pa­vy­ ko įteik­ti šau­ki­mo į teis­mą.

Va­kar E.Dra­gū­nas pa­ga­liau pa­ si­ro­dė po­sė­džių sa­lė­je. Tei­sė­jos pa­klaus­tas, ko­dėl neat­vy­ko į teis­ mą ge­gu­žės mė­ne­sį, kai jam, kaip liu­di­ja pa­ra­šas, kvie­ti­mas bu­vo įteik­tas tie­siai į ran­kas, E.Dra­gū­ nas tvir­ti­no gal­vo­jęs, kad po­sė­dis vyks Vil­niu­je. „Vi­si teis­mo po­sė­džiai vyk­da­ vo Vil­niu­je, to­dėl su­si­mai­šiau ir į Kau­ną neat­vy­kau“, - aiš­ki­no ad­ mi­nist­ra­ci­nės tei­sės pa­žei­dė­jas. „Kaip ga­li­ma taip su­si­pai­nio­ti – juk vis­kas aiš­kiai bu­vo pa­ra­šy­ ta?“ - abe­jo­nes dėl at­li­kė­jo paaiš­ ki­ni­mo iš­reiš­kė tei­sė­ja.

Teis­mui ki­lo abe­jo­nių, ar E.Dra­ gū­no pa­teik­tas vai­ruo­to­jo pa­žy­ mė­ji­mas yra ga­lio­jan­tis.

Po­zi­ci­ja: E.Dra­gū­nas teis­me daž­nai kar­to­jo žo­dį „ne­ži­nau“.

„Tei­sės man bu­vo atim­tos 2009 m. Tik ne­se­niai jas at­ga­vau, prieš tai dar tu­rė­jau iš­lai­ky­ti vai­ra­vi­mo ir teo­ri­jos eg­za­mi­nus“, - aiš­ki­no tei­sia­ma­sis.

Vi­si teis­mo po­sė­ džiai vyk­da­vo Vil­ niu­je, to­dėl su­si­ mai­šiau ir į Kau­ną neat­vy­kau.

Kal­bė­da­mas teis­mo po­sė­dy­je jis el­gė­si tar­si sto­vė­tų prie mu­ zi­ki­nio pul­to: bar­be­no pirš­tais į

sta­lą, ran­ko­mis ore brai­žė mįs­ lin­gas tra­jek­to­ri­jas.

Tei­sė­ja E.Dra­gū­no klau­sė, ar ren­gi­nyje, ku­ria­me jis nu­si­kei­kė, bu­vo var­to­jęs al­ko­ho­lio ar ki­tų svai­gi­namųjų me­džia­gų. At­li­kė­ jas tei­gė, kad bu­vo vi­siš­kai blai­ vaus pro­to. Į klau­si­mą, ar nu­si­kei­kė są­ mo­nin­gai, at­sa­kė: „Gal ne. Ne­ ži­nau.“ Į dau­ge­lį klau­si­mų E.Dra­gū­nas at­sa­k i­n ė­jo iš­tar­d a­m as „Aha“.

Tei­sė­ja pa­pra­šė var­to­ti tai­syk­lin­ gus žo­džius, nes, pa­sak jos, vis­ką rei­kia pro­to­ko­luo­ti. Ski­riant bau­ dą, leng­vi­nan­čių ap­lin­ky­bių nu­

To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

sta­ty­ta ne­bu­vo. Be to, paaiš­kė­jo, kad šių me­tų ba­lan­džio mė­ne­ sį E.Dra­gū­nas pa­da­rė dar vie­ną ad­mi­nist­ra­ci­nės tei­sės pa­žei­di­ mą: kal­bė­jo te­le­fo­nu vai­ruo­da­ mas.

Teis­mo po­sė­dyje bu­vo pa­ro­dy­ tas įra­šas, kur gir­dė­ti, kaip E.Dra­ gū­nas pa­sa­ko du ru­siš­kus keiks­ ma­žo­džius. Ži­nia, kad jam nu­spręs­ta skir­ti 300 li­tų bau­dą, at­li­kė­jo la­bai ne­ nu­liū­di­no. Prieš sės­da­mas į bal­ tą BMW vi­su­rei­gį, jis pa­reiš­kė, kad ge­riau yra ne­si­keik­ti, dau­ giau šyp­so­tis ir džiaug­tis sau­lė­ to­mis va­sa­ros die­no­mis.

4

šeštadienis, liepos 14, 2012

miestas

Paš­tas už skun­dą pa­pra­š Kau­nie­tė Alė Ka­ mins­kai­tė, ban­dy­ da­ma aiš­kin­tis, kur din­go jos siųs­tas siun­ti­nys, ne tik at­ si­mu­šė į sie­ną, bet ir už ele­men­ta­rų skun­ do raš­tą tu­rė­jo at­sei­ kė­ti bend­ro­vei Lie­tu­ vos pa­štas 15 li­tų.

Vi­li­ja Žu­kai­ty­tė

v.zukaityte@kaunodiena.lt

Su­ma: Kau­no ra­jo­no po­li­ci­jos pa­rei­gū­nas įta­ria­mas kri­mi­na­lis­tams

siū­lęs 4 tūkst. eu­rų ky­šį.

Tomo Urbelionio (BFL) nuotr.

Už ky­šio davimą įkliūva ir po­li­ci­nin­kai Kau­no mies­to apy­lin­kės teis­mui per­duo­ta bau­džia­mo­ji by­la, ku­ rio­je Kau­no ra­jo­no po­li­ci­jos ko­ mi­sa­ria­to pa­rei­gū­nas kal­ti­na­ mas Kri­mi­na­lis­ti­nių ty­ri­mų cent­ ro spe­cia­lis­tams siū­lęs 4 tūkst. eu­ rų ky­šį.

Iki­teis­mi­nį ty­ri­mą at­li­ko Po­li­ci­ jos de­par­ta­men­to Imu­ni­te­to val­ dy­ba. Ky­šį kri­mi­na­lis­tams Kau­no ra­jo­no po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to Vie­ šo­sios po­li­ci­jos sky­riaus pa­tru­ lių bū­rio vy­res­ny­sis pa­tru­lis A.J. pa­siū­lė ir per­da­vė praė­ju­sių me­ tų rug­sė­jo 6 d.

Pa­sak Ge­ne­ra­li­nės pro­ku­ra­tū­ ros pra­ne­ši­mo, pi­ni­gai per­duo­ti už tai, kad per kra­tą ne­bū­tų už­fik­ suo­tas ir ty­ri­mui paim­tas Kau­no po­li­ci­jos pa­rei­gū­nui pri­klau­san­tis

au­to­mo­bi­lis BMW su su­klas­to­tais iden­ti­fik ­ a­ci­jos nu­me­riais.

Iš kar­to po pi­ni­gų per­da­vi­mo kal­ti­na­ma­sis bu­vo su­lai­ky­tas po­ li­ci­jos pa­rei­gū­nų. „To­kiu sa­vo el­ge­siu Kau­no ra­jo­ no po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to pa­rei­gū­ nas ty­čia šiurkš­čiai disk­re­di­ta­vo ir su­men­ki­no pa­grin­di­nės tei­ sė­sau­gos ins­ti­tu­ci­jos au­to­ri­te­tą, pa­žei­dė sa­vo pa­rei­gy­bės ir Lie­tu­ vos Res­pub­li­kos vals­ty­bės tar­ny­ bos įsta­ty­mo nuo­sta­tas, pa­da­ry­ da­mas di­de­lės ne­tur­ti­nės ža­los vals­ty­bei“, – ra­šo­ma pro­ku­ra­tū­ ros pra­ne­ši­me.

Pa­pir­ki­mu kal­ti­na­mam po­li­ci­ jos pa­rei­gū­nui gre­sia bau­da, areš­ tas ar­ba lais­vės atė­mi­mas iki pen­ ke­rių me­tų.

KD, BNS inf.

Nuo­mo­ja gy­ny­bi­nės sie­nos bokš­tą Kau­no mies­to ta­ry­ba pri­ta­rė spren­di­mui iš­nuo­mo­ti gy­ny­bi­ nės sie­nos bokš­tą. Šis bokš­tas ir sie­nos frag­men­tas sto­vi Kęs­tu­ čio gat­vė­je, ne­to­li Kau­no vals­ty­ bi­nio mu­zi­ki­nio teat­ro.

Pla­nai: bokš­tą ža­da­ma iš­nuo­

mo­ti de­šim­čiai me­tų.

Tomo Raginos nuotr.

Siun­ti­nys pra­din­go

„Bir­že­lio 4 d. nuė­jau į Kau­no cent­ ri­nį pa­štą, nes no­rė­jau iš­siųs­ti siun­ti­nį į Ki­je­vą. Tai bu­vo pa­pras­ tas pa­ke­tė­lis: ke­lios dė­žės sal­dai­ nių, šo­ko­la­dai, meš­kiu­kas“, – pri­ si­mi­nė kau­nie­tė A.Ka­mins­kai­tė.

Siun­ti­ny­je ne­bu­vo jo­kių reikš­ min­gų daik­tų, to­dėl mo­te­ris nu­ spren­dė, kad už­teks jį iš­siųs­ti pa­ pras­tu, o ne re­gist­ruo­tu siun­ti­niu.

Už jį A.Ka­mins­kai­tė su­mo­kė­jo apie 43 li­tus. „Su­ži­no­ju­si, kad ma­no siun­ti­ nys Ki­je­vo ne­pa­sie­kė, bir­že­lio 26 d. krei­piau­si į pa­štą, kad paaiš­kin­tų, kur jis din­go“, – pa­sa­ko­jo mo­te­ris.

Paš­to dar­buo­to­jai tei­gė tu­rin­tys vis­ką iš­siaiš­kin­ti, to­dėl mo­te­riai

Si­tua­ci­ja: pra­din­gu­sio siun­ti­nio ieš­ko­ju­siai kau­nie­tei pa­šti­nin­kė pa­reiš­kė,

mo­kė­ti 15 li­tų.

pa­siū­ly­ta už­suk­ti po mė­ne­sio. „Iš kar­to su­pra­tau, kad siun­ti­nys neat­ si­ras“, – tei­gė A.Ka­mins­kai­tė.

Pa­rei­ka­la­vo su­si­mo­kė­ti

Mo­te­ris nu­spren­dė mė­ne­sio ne­ lauk­ti ir ieš­ko­ti tei­sy­bės, to­dėl lie­pos 11 d. dar kar­tą nuė­jo į Kau­no cent­ ri­nį pa­štą. Ji ti­kė­jo­si bent at­gau­ti už siun­ti­nį su­mo­kė­tus pi­ni­gus. „Spė­ki­te, ko­kio at­sa­ky­mo su­lau­ kiau? Paš­to dar­buo­to­ja man pa­reiš­ kė, kad siun­ti­nį rei­kė­jo ap­draus­ti, ta­da esą bū­čiau at­ga­vu­si pi­ni­gus“, – įpy­ku­si pa­sa­ko­jo kau­nie­tė.

Per me­tus – 4 tūkst. skun­dų Rin­ko­da­ros ir ko­mu­ni­ka­ci­jos de­par­ ta­men­to spe­cia­lis­tės Mo­des­tos Zda­ naus­kai­tės tei­gi­mu, per­nai Lie­tu­vos pa­štas su­lau­kė be­veik 4 tūkst. skun­ dų, ta­čiau esą tik apie 15 pro­c. jų pa­ si­tvir­ti­no. „Daž­niau­siai skun­dai ra­šo­mi dėl din­ gu­sių ar pa­vė­luo­tų pri­sta­ty­ti siun­tų.

Per me­tus Lie­tu­vos pa­štas iš­siun­čia ir gau­na apie 53,5 mln. laiš­kų, siun­ti­ nių ir pan., to­dėl din­gu­sios ar pa­vė­

luo­tos pri­sta­ty­ti siun­tos su­da­ro la­bai ma­žą da­l į – apie 0,001 pro­c.“, – tei­gė spe­cia­lis­tė.

Anot M.Zda­naus­kai­tės, siun­tos, at­ke­ liau­jan­čios iš už­sie­nio ša­lių, dings­ta daž­niau. „Ga­vę mai­šus su siun­to­mis, pa­tik­ri­na­me, ar jų svo­ris su­tam­pa su do­ku­men­tuo­se nu­ro­dy­tu. Jei pa­ste­ bi­me, kad pa­gal svo­rį trūks­ta siun­tų, apie tai in­for­muo­ja­me siun­čian­čią­ją ša­lį“, – sa­kė ji.

Mo­te­rį iš­ti­ko dar vie­nas šo­kas, kai su­ži­no­jo, kad už raš­tiš­ką skun­ dą pa­što vir­ši­nin­kui, ji tu­rės su­si­ mo­kė­ti 15 li­tų. „Už­pil­džiau vi­są blan­ką su paaiš­ ki­ni­mu, ka­da bu­vo iš­siųs­tas siun­ti­ nys, ka­da krei­piau­si pa­kar­to­ti­nai į pa­štą, no­rė­jau, kad ma­no skun­das pa­siek­tų va­do­vą. Už šį po­pie­rė­lį tu­ rė­jau su­si­mo­kė­ti dar “, – ku­rio­zi­ nę si­tua­ci­ją pri­si­mi­nė A.Ka­mins­ kai­tė.

Kau­nie­tės tei­gi­mu, po šios is­to­ri­ jos jai dau­giau nie­ka­da ne­kils min­ čių pa­ti­kė­ti siun­ti­nį pa­štui. „No­riu per­spė­ti ir ki­tus kau­nie­čius, kad jie ne­pak­liū­tų į to­kią pa­čią si­tua­ci­ją“, – sa­kė A.Ka­mins­kai­tė.

Mo­kes­tį su­grą­žins?

„Ap­gai­les­tau­ja­me dėl su­si­klos­čiu­ sios si­tua­ci­jos, ta­čiau pa­pras­to­sios pa­što ko­res­pon­den­ci­jos siun­tos ne­re­gist­ruo­ja­mos jo­kiuo­se do­ku­ men­tuo­se. Dėl to ne­tu­ri­me ga­li­ my­bės pa­tik­rin­ti, kur siun­ta nu­ke­ lia­vo ar ko­kia­me pa­šte ji už­si­li­ko“, – aiš­ki­no Lie­tu­vos pa­što rin­ko­ da­ros ir ko­mu­ni­ka­ci­jos de­par­ta­ men­to spe­cia­lis­tė Mo­des­ta Zda­ naus­kai­tė.

Ka­čer­gi­nė­je – šiau­rie­tiš­ko ėji­m De­biu­tas: per ke­lis mė­ne­sius

Mies­to val­džios spren­di­mu be­ veik 47 kv. m plo­to pa­tal­po­se tu­ rė­tų bū­ti tei­kia­mos vie­šo­jo mai­ ti­ni­mo pa­slau­gos.

Nuo­mi­nin­kas bus iš­rink­tas pa­ skel­bus vie­šą kon­kur­są.

Kau­no mies­to ta­ry­ba taip pat nu­sta­tė pra­di­nį nuo­mpi­ni­gių dy­dį – 33,75 li­to už 1 kv. m per mė­ne­ sį be pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­čio.

Su kon­kur­so lai­mė­to­ju pla­nuo­ja­ ma pa­si­ra­šy­ti nuo­mos su­tar­tį 10 me­tų, pra­ne­šė sa­vi­val­dy­bė.

Lai­mė­to­jas tu­rė­tų įsi­pa­rei­go­ti pa­reng­ti sta­ti­nio tech­ni­nį pro­jek­ tą ir įreng­ti pa­tal­pas, pri­tai­ky­tas vie­šo­jo mai­ti­ni­mo pa­slau­goms. Šiuos dar­bus nuo­mi­nin­kas pri­ va­lės at­lik­ti per še­šis mė­ne­sius.

įreng­ta tra­sa pa­žy­mė­ta nuo­ro­ do­mis, ją ženk­li­na ir bal­ti, švie­są at­spin­din­tys taš­kai ant me­džių, to­dėl pa­klys­ti neį­ma­no­ma. Ra­tu su­kan­tis ta­kas pra­si­de­da ir bai­ gia­si Ka­čer­gi­nė­je. To­li­miau­sias taš­kas – Pyp­lių pi­lia­kal­nis. Ke­ liau­jan­tie­ji ta­ku ga­lės nu­mal­šin­ti troš­ku­lį šal­ti­nio van­de­niu, pa­si­ gro­žė­ti Ne­mu­no šlai­tais, nuo ku­ rių at­si­ve­ria Rau­dond­va­rio, Ši­le­ lio, Ne­to­nių ir ki­tų kai­mų pa­no­ ra­mos, Ne­mu­no ir Ne­vė­žio san­ ta­ka, miš­ke esan­čiais skruz­dė­ ly­nais, gry­bin­go­mis kal­vo­mis, la­pių ur­vais. Vi­du­ti­niš­kai šią tra­ są įveik­ti už­trun­ka apie va­lan­dą.

Va­kar vy­ku­sia­me pir­ma­ja­me žy­ gy­je da­ly­va­vo įvai­raus am­žiaus ir iš­si­la­vi­ni­mo žmo­nes. Vi­są tra­ są įvei­kė ir Šal­ti­nių ta­ką pa­šven­ ti­nęs Eže­rė­lio kle­bo­nas An­ta­nas Mic­ke­vi­čius.

KD, BNS inf.

Kau­no ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės nuo­tr.

5

šeštadienis, liepos 14, 2012

miestas kaunodiena.lt/naujienos/miestas

šė 15 li­tų

Pa­si­pik­ti­no ir klai­pė­die­tis Į Mask­vą pa­štu iš­siun­tęs do­va­ną se­se­r iai, klai­p ė­d ie­t is jau mė­ne­s į lau­k ia ži­n ios, kur yra jo siun­t i­nys.

Vy­rą šo­k i­ra­vo ži­n ia, kad pra­dan­ gin­to siun­t i­n io bus ieš­ko­ma, jei­g u jis Lie­tu­vos pa­štui pa­pil­do­mai su­ mo­kės 15 li­tų.

Alek­sand­ras Ne­mo­vas, ar­tė­jant se­ sers gim­ta­d ie­n iui, nu­pir­ko jai do­ va­ną – bran­g ų mo­bi­lų­jį te­le­fo­ną. „Paš­te tei­ra­vau­si, ar ga­liu jį iš­siųs­ti į Mask­vą. Bu­vau pa­ti­kin­tas, kad pa­ pras­tai toks siun­ti­nys Ru­si­jos sos­ti­ nę pa­sie­k ia per mė­ne­sį, o jei jis bū­ tų skrai­d i­na­mas lėk­t u­v u, do­va­ną se­suo gau­tų per sa­vai­tę“, – aiš­k i­no klai­pė­die­tis.

Vy­ras bir­že­l io 11-ąją iš­siun­tė sa­vo do­va­ną. Vis dėl­to nei po sa­vai­tės, nei po dvie­jų siun­ti­nio iš Lie­tu­vos ar­ti­mie­ji Mask­vo­je taip ir ne­ga­vo.

, kad už skun­do pa­tei­ki­mą rei­kės su­si­ Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Pa­sak jos, siun­tos ga­vė­jams ga­li bū­ti ne­pris­ta­ty­tos, kai ad­re­sas už­ ra­šo­mas neįs­kai­to­mai, ne vi­sas, su klai­do­mis. Dar vie­na ga­li­ma prie­ žas­tis, ko­dėl siun­ti­nys ne­pa­sie­kė ad­re­sa­to – ja­me ga­lė­jo bū­ti drau­ džia­mų siųs­ti daik­tų. To­kiu at­ve­ju siun­tos yra kon­fis­kuo­ja­mos ir su­ nai­ki­na­mos. „Kiek­vie­na ša­lis tai­ko ap­ri­bo­ji­ mus mais­to pro­duk­tams – ka­vai, šo­ko­la­dui ir ki­tiems sal­du­my­nams, sū­riui, al­ko­ho­li­niams gė­ri­mams.

Tad, prieš siun­čiant pa­štu mais­ to pro­duk­tus, re­ko­men­duo­ja­ma pa­si­tik­rin­ti, ar ga­vė­jo ša­lis ne­tai­ ko jiems ap­ri­bo­ji­mų“, – aiš­ki­no M.Zda­naus­kai­tė.

De­par­ta­men­to spe­cia­lis­tė ti­ki­no, kad skun­dų ra­šy­mas Lie­tu­vos pa­ šte yra ne­mo­ka­mas, o A.Ka­mins­ kai­tės at­ve­ju mo­kes­tis esą bu­vo paim­tas per klai­dą. „15 li­tų klien­ tei bū­ti­nai bus grą­žin­ti“, – ža­dė­jo M.Zda­naus­kai­tė.

Jos tei­gi­mu, 15 li­tų mo­ka­ma už tarp­tau­ti­nės re­gist­ruo­to­sios siun­ tos paieš­ką ki­tų ša­lių pa­što ope­ra­ to­rių sis­te­mo­se. Tuo at­ve­ju, jei­gu siun­ta ran­da­ma ir yra ap­ga­din­ta, mo­kes­tis klien­tui yra grą­ži­na­mas.

„Jau vi­s as mė­nuo, kaip ne­ž i­nau, kur yra siun­ti­nys. Siun­ti­nys tu­ri sa­ vo nu­me­rį. Ru­si­jos pa­što sis­te­mo­je nė­ra to­k io siun­t i­n io, jis tie­siog nė­ ra kir­tęs Ru­si­jos sie­nos“, – pa­sa­ko­ jo vy­ras.

Paaiš­kė­jo, kad jis dvi die­nas gu­lė­ jo Klai­pė­do­je, ta­da tik bu­vo iš­vež­ tas į Vil­nių. „Duo­me­nų ba­zė Lie­t u­vo­je ro­do, kad jis iš mū­sų ša­lies iš­skri­do, bet į Ru­si­ją ne­pa­te­ko. Tad kur jis?“ – ste­ bė­jo­si vy­ras.

Skai­čius: Ne­mu­no pa­kran­tė­je ža­da­ma iš­kirs­ti ar­ba ap­ge­nė­ti 910 me­džių ir krū­mų.

Su­si­rū­pi­no pa­vo­jin­gais me­džiais Vi­li­ja Žu­kai­ty­tė Žel­di­nius pri­žiū­rin­ti bend­ro­vė „Ir­ gi­ta“ ar­ti­miau­siu me­tu pra­dės ge­ nė­ti me­džius dau­gia­bu­čių na­mų kie­muo­se. Bus tvar­ko­mi tik pa­vo­ jų ke­lian­tys me­džiai. Taip pat pla­ nuo­ja­ma nuo men­ka­ver­čių žel­di­ nių iš­va­ly­ti Ne­mu­no pa­kran­tę.

So­di­na ne­tin­ka­mo­je vie­to­je

Mies­to tvar­ky­mo sky­riaus ve­dė­jas Aloy­zas Pa­kal­niš­kis sa­kė, kad la­

Klai­pė­die­tis ap­si­lan­kė uos­ta­mies­ čio pa­što sky­r iu­je. „Man pa­sa­kė, kad aš tu­riu už­pil­dy­ ti pra­šy­mą dėl din­gu­sios siun­tos ir pa­pil­do­mai su­mo­kė­ti 15 li­tų. Klau­ siu ko­dėl? O jie man sa­ko: tam, kad ieš­ko­t ų. Išei­t ų, kad aš pa­š tui pa­ ti­kė­jau sa­vo bran­g ų daik­tą, už jo per­siun­t i­mą jau su­mo­kė­jau. O kai pa­ts pa­štas jį pra­dan­g i­no, aš tu­riu dar kar­tą su­si­mo­kė­ti, kad jie ieš­ko­ tų“, – šiur­po vy­ras.

Vy­r ui bu­vo paaiš­k in­ta, kad 15 li­t ų jam bus grą­ž in­ta, jei įmo­nė Lie­t u­ vos pa­štas ras siun­t i­n į. Jei jis at­si­ ras Ru­si­jo­je, šiuos pi­ni­gus man tu­ rės grą­ž in­ti Ru­si­jos pa­što įmo­nė. „Pa­gal jų lo­g i­ką, jei siun­t i­nys nie­ ka­da neat­si­ras, šių pi­n i­g ų man iš­ vis nie­kas ne­g rą­ž ins?“ – ste­bė­jo­si vy­ras.

mo Šal­ti­nių ta­kas

To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

bai daž­nai žmo­nės sa­vo nuo­žiū­ra pri­so­di­na me­džių per ar­ti gy­ve­na­ mų­jų pa­sta­tų, ne­si­lai­ky­da­mi rei­ kia­mo at­stu­mo. „Po 30–40 me­tų tie me­džiai pra­de­da ar­dy­ti na­mo pa­ma­tus, ša­ kos dau­žo­si į lan­gus, už­sto­ja sau­lę.

Tik ta­da gy­ven­to­jai su­pran­ta, kad me­džiai bu­vo pa­so­din­ti ne­tin­ka­ mo­je vie­to­je ir juos bū­ti­na ap­ge­ nė­ti. Ta­da krei­pia­si į mus“, – tei­ gė A.Pa­kal­niš­kis.

Sky­riaus spe­cia­lis­tai kas­met su­lau­kia šim­tų pra­šy­mų ap­ge­nė­ti me­džius, ta­čiau ne­re­tai pa­si­tai­ko ne­pag­rįs­tų pa­gei­da­vi­mų. „Ne­ga­li­me ten­kin­ti vi­sų pra­šy­ mų, ki­taip Kau­nas iš ža­lio mies­ to pa­virs­tų dy­ky­ne“, – įsi­ti­ki­nęs A.Pa­kal­niš­kis.

Rei­kia lei­di­mo

Aloy­zas Pa­kal­niš­kis:

Po 30–40 me­tų tie me­džiai pra­de­da ar­ dy­ti na­mo pa­ma­tus, ša­kos dau­žo­si į lan­ gus, už­sto­ja sau­lę.

Dėl grės­mę ke­lian­čių me­džių ge­ nė­ji­mo, ku­rie yra vals­ty­bi­nė­je že­ mė­je, gy­ven­to­jai tu­rė­tų kreip­tis į Mies­to tvar­ky­mo sky­rių. Jei­gu me­džiai au­ga pri­va­čia­me skly­pe, pra­šy­mas tu­rė­tų bū­ti ad­re­suo­tas Ap­lin­kos ap­sau­gos sky­riui. „Gy­ven­to­jai ir pa­tys ga­li im­tis ini­cia­ty­vos nu­ge­nė­ti 30 m spin­ du­liu nuo na­mo vals­ty­bi­nė­je že­ mė­je au­gan­čius me­džius, ku­rie nors ir ne­ke­lia pa­vo­jaus, ta­čiau

pri­va­lo­ma gau­ti Ap­lin­kos ap­sau­ gos sky­riaus lei­di­mą“, – aiš­ki­no A.Pa­kal­niš­kis.

Jo tei­gi­mu, mies­to me­džiams ge­nė­ti sa­vi­val­dy­bė kas­met iš­lei­ džia apie 100–150 tūkst. li­tų. Už ava­ri­nių me­džių ge­nė­ji­mą gy­ven­ to­jams mo­kė­ti ne­rei­kia.

Iš­kirs šim­tus

Šiuo me­tu ge­ni­mi me­džiai vie­šo­ sio­se mies­to erd­vė­se. Šią sa­vai­tę burz­gė pjūk­lai Kau­na­kie­mio gat­ vė­je. Lie­pos pa­bai­go­je ke­ti­na­ma pra­dė­ti ge­nė­ji­mo dar­bus cent­ri­ nė­je mies­to da­ly­je, E.Ožeš­kie­nės, K.Do­ne­lai­čio ir L.Sa­pie­gos gat­vė­ se. Iš vi­so bus ap­ge­nė­ta dau­giau kaip 260 me­džių. Aš­tuo­ni me­džiai bus nu­kirs­ti.

Rugp­jū­čio pa­bai­go­je Ne­mu­ no upės pa­kran­tė­je, M.K.Čiur­lio­ nio til­to priei­go­se, Alek­so­to pu­sė­ je, pla­nuo­ja­ma iš­kirs­ti ar nu­ge­nė­ti 910 me­džių ir krū­mų. „Su­tin­ku, kad bus iš­pjau­ta ne­ ma­žai me­džių, ta­čiau no­ri­me iš­va­ ly­ti pa­kran­tę, kad at­si­ver­tų vaiz­ das į Ne­mu­ną. Ta­me ruo­že da­bar – tik­ras ša­bakš­ty­nas“, – pa­sa­ko­ jo A.Pa­kal­niš­kis.

Jis pa­ti­ki­no, kad ver­tin­gi me­ džiai bus pa­lik­ti, o nai­ki­na­mi tik se­ni žel­di­niai.

Suk­čiai ap­si­me­ta pa­rei­gū­nais Kau­no tei­sė­sau­gos pa­rei­gū­nų tei­ gi­mu, pa­dau­gė­jo at­ve­jų, kai te­le­ fo­ni­niai su­kčiai pri­si­sta­to po­li­ci­ nin­kais, Fi­nan­si­nių nu­si­kal­ti­mų ty­ri­mo tar­ny­bos ty­rė­jais, pro­ku­ ro­rais ar ban­ko dar­buo­to­jais.

Ap­ga­vi­kai su­ge­ba žmo­nes įti­kin­ ti, kad jie tik­rai kal­ba su tam tik­ ros įstai­gos dar­buo­to­ju.

Kau­no po­li­ci­ja pra­ne­šė, kad ket­ vir­ta­die­nį 16.45 val. K.Ge­nio gat­ vė­je gy­ve­nan­čiai 68 me­tų M.B.M. į na­mų te­le­fo­ną pa­skam­bi­no ne­ pa­žįs­ta­mas vy­ras ir, pri­si­sta­ tęs po­li­ci­jos pa­rei­gū­nu, iš mo­ters už jos duk­ters ta­ria­mai pa­da­ry­ tą ava­ri­ją ap­gau­lės bū­du iš­vi­lio­jo 1 tūkst. li­tų.

Kau­no mies­to Ža­lia­kal­nio po­li­ ci­jos ko­mi­sa­ria­te pra­dė­tas iki­teis­ mi­nis ty­ri­mas dėl su­kčia­vi­mo.

Praė­ju­sią pa­rą Kau­no ap­skri­ty­je pra­dė­ti trys iki­teis­mi­niai ty­ri­mai dėl su­kčia­vi­mo.

Kau­no ap­skri­ties po­li­ci­ja dar kar­tą įspė­ja, kad gy­ven­to­jai ne­pa­ si­ti­kė­tų me­la­gin­gais skam­bu­čiais

Pa­vo­jus: Kau­no po­li­ci­ja įspė­ja, kad te­le­fo­ni­niai su­kčiai tam­pa iš­ra­

din­ges­ni.

Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.

ir neatsk­leis­tų sa­vo as­mens bei ban­ko są­skai­tos duo­me­nų, nea­ti­ duo­tų sa­vo san­tau­pų as­me­nims, jų pra­šan­tiems po­li­ci­jos, Fi­nan­si­ nių nu­si­kal­ti­mų ty­ri­mo tar­ny­bos, pro­ku­ra­tū­ros, ban­ko ar ko­kios ki­ tos tar­ny­bos var­du.

Pa­sak po­li­ci­jos, nei tar­ny­bų pa­ rei­gū­nai, nei ban­kų dar­buo­to­jai ne­skam­bi­na gy­ven­to­jams ir nie­ ka­da ne­pra­šo pi­ni­gų ar pa­dik­tuo­ti elekt­ro­ni­nės ban­ki­nin­kys­tės ko­ dus ir pan.

KD, BNS inf.

6

šeštadienis, liepos 14, 2012

savaitė Lie­tu­vos žmo­nės kal­ba

Kau­nas, vie­nas di­de­lis lo­bis

Ši Lie­tu­vos Res­pub­ li­kos Pre­zi­den­tė pa­ da­rė tai, kas per dvi­ de­šimt me­tų bu­vo net ne­lie­čia­ma. Nes kla­ną sau­go­jo Sau­ gu­mo de­par­ta­men­ tas ir vi­sa tei­sė­sau­ga. Šian­dien ši­to ne­bė­ ra. Vien dėl to ver­tė­jo atei­ti ir tai su­tvar­ky­ ti. Vi­sa ki­ta – tik po­li­ ti­nis šur­mu­lys.

Redakcijos skiltis

Vio­le­ta Juo­de­lie­nė

P

ri­si­mi­nus vi­zi­jas, ku­rias re­gė­jo­me Eu­ro­pos vy­ rų krep­š i­n io čem­pio­ na­to prie­š auš­r iu, no­r i­ si gnyb­t i sau į ran­ką. Ti­kė­jo­mės, kad oran­ži­nio ka­muo­lio gar­bin­to­ jai plūs­te­lės it skė­r iai, nu­šluos ka­ vi­n ių at­sar­gas, iš kri­zės le­tar­go pri­kels vieš­bu­čius, o sky­lė­ti ša­li­ gat­viai bus nu­k lo­ti eu­rais.

Mū­sų ti­kė­ji­mas ar­tė­jant tu­r is­t ų ban­gai bu­vo toks stip­rus, kad lei­ do­me sau kils­te­lė­t i nak­v y­nės ir mais­to kai­nas. At­ro­dė, kils­te­lė­jo­ me tik šiek tiek, bet už­sie­n ie­čiai juk ne iš kel­mo spir­ti, o ir krep­ši­ nis Eu­ro­po­je – tik jau­nes­nis ka­ra­ liaus fut­bo­lo bro­l is. Už­sie­n ie­čių bu­vo, bet Lais­vės alė­jai, de­ja, ne­ bu­vo lem­ta bent kar­tą pri­lyg­ti pa­ lan­g iš­kei J.Ba­sa­na­v i­čiaus gat­vei karš­tą va­sa­ros sa­vait­ga­l į.

Ieš­ko­da­mi lo­bių jie pa­ ma­to mū­sų mies­tą ir iš ap­žval­gos aikš­te­lių, iš­ čiu­pi­nė­ja pi­lies sie­nas, ge­rai iš­stu­di­juo­ja Ro­mo Ka­lan­tos pa­mink­lą.

Kai ku­r ie Lais­vės ka­v i­n ių sa­v i­ nin­kai dar ir šian­d ien ne­ga­l i at­ si­to­kė­t i nuo per­nykš­tės oran­ž i­ nių tu­r is­t ų ne­gau­sos. Ma­t yt, vil­ da­m ie­si, kad ku­r is pa­k ly­dęs dar su­g rįš, vis dar vi­l io­ja lan­k y­to­jus Am­be­r iu pa­puoš­ta iš­ka­ba.

Mies­to val­di­nin­kams, de­ja, rei­kia tik pa­vy­dė­ti to­k ios iš­tver­mės šo­ kant tu­ris­tų vi­lio­ti­nį. Štai nau­ja­sis Lam­pė­d žių kem­pin­gas: kiek kar­ tų bu­vo nu­kel­tos ža­dė­tos jo įkur­ tu­vės, sun­ku ir su­skai­čiuo­ti.

Per lai­ką, su­gaiš­tą tvar­kant aikš­ te­lę, pri­va­tus vers­li­nin­kas dau­ giaaukš­t į bū­tų pa­sta­tęs ir įren­ gęs. Kai ob­jek­tas ga­liau­siai bu­vo įreng­tas, komp­li­ka­vo­si šei­mi­nin­ ko paieš­kos. Šian­d ien kem­pin­ gas jį pa­ga­liau, re­gis, tu­ri. Jau ga­li­

me pieš­ti nau­jas vi­zi­jas apie tu­ris­ tų knibž­dė­ly­ną. Tik ka­da ir ar iš­vis tos vi­zi­jos taps rea­ly­bė – dar vie­nas re­to­ri­nis klau­si­mas. Fak­tas, kad ne šie­met: sa­ve ger­bian­tys ke­liau­to­jai, net ir tie ro­man­ti­kai su na­me­liais ant ra­tų, šios va­sa­ros ke­lio­nes se­ niau­siai su­si­pla­na­vę.

Vi­sa lai­mė, kad žmo­gaus smal­su­ mas – be­ri­bis ir Kau­nas, ne­pai­sant mū­sų go­du­mo ir ge­bė­ji­mo su­ga­ din­ti ge­ras idė­jas, yra pa­ž y­mė­tas pa­sau­lio tu­ris­tų že­mė­la­py­je. Už­ sie­n ie­čiai at­va­ž iuo­ja – ne skė­r ių bū­riais, bet už­su­ka. O už­su­kę ei­ na vi­sai ne­bū­ti­nai tais ta­kais, ku­ riuos ma­no­si jiems nu­tie­sę tu­riz­ mo va­dy­bi­nin­kai.

Bal­t a­r u­s iai ir ka­l i­n ing­ra­d ie­č iai už­su­ka pas mus ko­k y­biš­k ų dra­ bu­ž ių (yra jų ir Vil­n iu­je, bet juk Kau­ne spūs­čių ma­ž iau). Lat­v iai ir len­kai – į kon­cer­t us „Žal­g i­r io“ are­no­je, suo­m iai at­v yks­ta pra­si­ blaš­ky­ti ir to­dėl, kad skry­džiai pa­ to­g ūs, ja­po­nai – nes tu­ri pa­vy­dė­ ti­ną ge­bė­ji­mą kar­tą iš­t rū­kę į Eu­ ro­pą pa­ž in­ti ir di­džiau­sius jos už­ kam­pius. Is­pa­nai grįž­ta ap­lan­ky­ ti stu­d i­jų drau­g ų, ita­lai – į lie­t u­ vai­tes ve­dan­čių gi­m i­nai­čių ves­ tu­ves ir džiau­gia­si at­ra­dę „Spur­gi­ nę“. Į pa­sta­rą­ją už­su­ka ir anks­tes­ nio gy­ve­ni­mo nos­tal­g i­jos po pa­ sau­l į iš­si­bars­tę bu­vę kau­n ie­čiai, skau­d i tau­tos is­to­r i­ja į jau­nys­tės mies­tą su­g rą­ž i­na žy­dus.

Esa­m a ir dar vie­no už­s ie­n ie­ čių ke­l io­n ių į Kau­ną tiks­lo. Tai – spar­čiai po­pu­lia­rė­jan­tis ke­lio­nes mėgs­tan­čių žmo­nių žai­di­mas-ne­ žai­di­mas „lo­bių ieš­ko­ji­mas“. Pie­tų ir Šiau­rės Ame­ri­ka, Aust­ra­li­ja, To­ li­mie­ji Ry­tai, ne­kal­bant apie Eu­ro­ pą, – su­si­vi­lio­ju­sie­ji lo­bių paieš­ka Kau­ne įvei­k ia ne vie­ną tūks­tan­ tį ki­lo­met­r ų.

Ieš­ko­da­mi lo­bių jie pa­ma­to mū­ sų mies­tą ir iš ap­žval­gos aikš­te­lių, nuglosto pi­lies sie­nas, ge­rai iš­stu­di­ juo­ja Ro­mo Ka­lan­tos pa­mink­lą, su­ si­pa­žįs­ta su Lais­vės alė­ja ir „Ro­mu­ va“, o dai­ry­da­mie­si su­ma­niai pa­ slėp­to ob­jek­to Is­to­ri­nės pre­zi­den­ tū­ros kie­me­ly­je tie­sio­gi­ne pra­sme iš­čiu­pi­nė­ja am­žiams su­stin­gu­sius mū­sų pre­zi­den­tus ar lau­ke vei­ kian­čių pa­ro­dų eks­po­na­tus.

Jei šiuo žai­d i­mu už­si­k rės­t ų mū­ sų val­di­nin­kai ir šiaip tu­riz­mo va­ dy­bi­nin­kai, spė­ju, neat­si­gin­tu­me mi­n ios šmi­r i­nė­jan­čių­jų. In­ves­t i­ ci­jos – mi­ni­ma­lios. Te­rei­kia tik su­ ma­niai pa­slėp­ti pi­gius nie­ku­čius.

Ne­rei­k ia nė vi­zi­jų pieš­ti.

informacija:

302 250

Kasdienė prenumerata 1 mėn. – 26 (13*) Lt

ISSN 1392-7639 ©1992-2007 UAB „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242.

„Kauno dienos“ Vyriausioji redaktorė Jūratė Kuzmickaitė

„Kauno dienos“ redakcija Kęstučio g.

86, 44296 Kau­nas. Fak­sas 423 404.

Vyr. redaktoriaus pavaduotojai: Arūnas Andriuškevičius – 302 252 Violeta Juodelienė – 302 260

MIESTO NAUJIENOS: Mantas Lapinskas – Arūnas Dambrauskas – Vilija Žukaitytė – Saulius Tvirbutas – Virginija Skučaitė – Jurgita Šakienė – TEISĖTVARKA: Diana Krapavickaitė –

Vla­di­mi­ras Ro­ma­no­vas Vers­l i­n in­kas

Ar su­grį­ši­me į 1992-uo­sius?

Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

K

i­tas Sei­mas grei­čiau­siai bus la­bai mar­gas. Nu­ra­šy­ti val­ dan­čių­jų kol kas ne­ga­li­me, o kai­rie­siems pūs­ti per­ga­lės tri­mi­tus dar per anks­ti. Apie gy­ven­ to­jų nuo­tai­kas ar­tė­jant ly­giai po tri­ jų mė­ne­sių vyk­sian­tiems rin­ki­mams – po­kal­bis su so­cio­lo­gu dr. Min­dau­ gu De­gu­čiu.

– Ar iki Sei­mo rin­ki­mų li­kus trims mė­ne­siams, žvel­giant į gy­ ven­to­jų ap­klau­sas, si­tua­ci­ja kuo nors neįp­ras­ta?

– Kaip ir anks­tes­niuo­se rin­ki­muo­se, opo­zi­ci­jo­je esan­čios par­ti­jos ap­klau­ so­se pir­mau­ja. Tą pa­tį ma­to­me ir šį­ syk. Yra vie­nas neaiš­kus da­ly­kas, su­ si­jęs su rin­kė­jais, ku­rie anks­tes­niuo­se rin­ki­muo­se rin­ko­si kon­ser­va­to­rius ir li­be­ra­lias par­ti­jas. Žvel­giant į ap­ klau­sas neaiš­ku, kur link jie pa­suks, kam ati­duos sa­vo bal­sus.

– Kaip ver­tin­tu­mė­te val­dan­čių­jų kon­ser­va­to­rių per­spek­ty­vas?

– Tie skai­čiai, ku­rie pa­tei­kia­mi ap­ klau­so­se, vis dar la­bai neaiš­kūs. Ir ne­ži­nau, ar jais ga­li­ma rem­tis. Žvilg­ te­lė­jau prieš ket­ve­rius me­tus da­ry­tas ap­klau­sas. Pa­na­šiu lai­ko­tar­piu pa­ na­šus pro­cen­tas kaip ir da­bar sa­ kė, kad į rin­ki­mus nea­teis ar­ba dar neap­sisp­ren­dė. Ta­čiau į skai­čius rei­ kia žiū­rė­ti itin at­sar­giai. An­tai vie­na ap­klau­sa skel­bia, kad ne­bal­suo­tų tik 16 pro­c. rin­kė­jų. Bet ne­jau­gi tai reiš­ kia, kad bus 84 pro­c. atė­ju­siųjų į rin­ ki­mus? Tik­rai taip ne­bus.

Dėl ap­klau­sų duo­me­nų skel­bi­mo tu­ri­me pro­ble­mų, nes re­zul­ta­tai skel­ bia­mi nuo vi­sų ap­klaus­tų­jų, o ne nuo tų, ku­rie ke­ti­na da­ly­vau­ti rin­ki­muo­se.

Ti­kė­tis, kad bus ko­kių ra­di­ka­lių po­ky­ čių, ma­tyt, ne­rea­lu. So­cial­de­mok­ra­ tai, Dar­bo bei Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo par­ti­jos, ma­tyt, ga­li keis­tis vie­to­mis.

Ta­čiau čia pat no­riu pri­min­ti: šiuo me­tu ga­li­me ste­bė­ti ir va­di­na­mą­ją

reklamos skyrius:

E. paštas redakcija@kaunodiena.lt

Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.

Žvilgsnis

302 230

Platinimo tarnyba: 302

ty­los spi­ra­lę. Tai yra tam tik­ras reiš­ ki­nys, ku­rį ma­tė­me per 1992 m. rin­ ki­mus: vi­si kal­bė­jo, kad lai­mės iš Są­ jū­džio at­si­ra­du­sios par­ti­jos, LDDP ne­tu­ri jo­kių šan­sų ir kad už juos bal­ suo­ti tar­si ne­pa­do­ru, o per ap­klau­ sas žmo­nės sa­kė jos ne­pa­lai­ky­sią. Ir įvy­ko ne­ti­kė­tu­mas, kai ši par­ti­ja lai­ mė­jo.

Da­bar tar­si vy­rau­ja nuo­mo­nė, yra ge­ras to­nas keik­ti Vy­riau­sy­bę, ku­ ri ne­va da­ro klai­dą po klai­dos. Tik­rai ga­li at­si­tik­ti taip, kad Tė­vy­nės są­jun­ ga su­rinks dau­giau bal­sų, nei jiems pro­gno­zuo­ja­ma.

Jei rin­kė­jų skai­čius bus di­des­nis, tai bus nau­din­giau ma­žes­ nėms par­ti­joms.

– Apž­val­gi­nin­kai pa­brė­žia, kad bū­si­mas Sei­mas bus mar­gas.

Pre­zi­den­tė taip pat kal­ba apie ga­li­mą ke­tu­rių ar pen­kių par­ti­ jų koa­li­ci­ją. Ar to­kios spė­lio­nės – pa­grįs­tos?

– Bent tai liu­di­ja nau­jau­sios ap­klau­ sos. Ir at­ro­do, kad taip ir bus. Sei­me bus daug įvai­rių par­ti­jų ir nė vie­na ne­ tu­rės bent reikš­min­ges­nės dau­gu­mos.

– Kaip pro­gno­zuo­tu­mė­te nau­jai su­si­kū­ru­sių po­li­ti­nių ju­dė­ji­mų šan­sus Sei­mo rin­ki­muo­se?

– Kol kas nau­jų­jų ju­dė­ji­mų ne­nu­ra­šy­ čiau. Ga­li­me sa­ky­ti, kad va­di­na­mų­jų me­si­jų ni­ša jau užim­ta ir čia ma­to­me net tris jė­gas: „Drą­sos ke­lią“, Da­riaus Kuo­lio „Lie­tu­vos są­ra­šą“ ir Ro­mual­ do Ozo­lo ju­dė­ji­mą. Vis­kas pri­klau­sys nuo to, kaip šios jė­gos su­ge­bės su­sior­ ga­ni­zuo­ti, o gal ir su­si­jungs.

– Bet mi­nė­tų ju­dė­ji­mų, rin­kė­jų au­di­to­ri­ja, re­gis, ga­na siau­ra, nes eksp­loa­tuo­ja­ma vie­na konk­re­ti by­la. No­rint „Są­ra­šui“ pa­tek­ti į

242

Prenumeratos skyrius: 302

Sei­mą rei­kia ne ma­žiau kaip 50– 60 tūkst. rin­kė­jų bal­sų.

– Iš tie­sų – tai ne­ma­ži skai­čiai. No­rint to­kį skai­čių pri­trauk­ti, rei­kia dirb­ti.

Taip, ne­ga­li­ma vi­sos par­ti­jos pro­gra­ mos grįs­ti vie­na vie­nin­te­le pro­ble­ma.

Jei jie neišp­lės sa­vo idė­jų, reikš­min­gos pa­ra­mos ga­li ne­si­ti­kė­ti. Ga­li bū­ti, kad lai­mės vie­no­je ki­to­je vien­man­da­tė­je. O štai D.Kuo­lio ju­dė­ji­mas, ma­nau, tu­ri dau­giau po­ten­cia­lo: jų dek­la­ruo­ja­mos pa­žiū­ros ap­rė­pia dau­giau, glo­ba­liau.

Tik bė­da ta, kad in­te­lek­tua­lai dau­ giau kal­ba ne­gu ką nors da­ro. O dau­ giau „me­si­jų“ kaip ir ne­ma­ty­ti. Taip pat pre­ten­den­tų į juos. Ar­tū­ro Zuo­ko ju­dė­ji­mas, re­gis, šiuo me­tu iš­si­kvė­pęs.

Jis, ma­tyt, im­sis ak­ty­vių veiks­mų. Vis dėlto sun­ku ti­kė­tis, kad jie pa­klius į Sei­mą kaip par­ti­ja.

– Tad ga­li­me teig­ti, kad ko nors ne­ti­kė­to per ar­ti­miau­sius rin­ki­ mus nu­tik­ti ne­tu­rė­tų?

– Jei­gu nė­ra va­di­na­mo­sios ty­los spi­ ra­lės reiš­ki­nio, grei­čiau­siai di­de­lių su­krė­ti­mų ne­bus. Jei vis dėl­to šiuo me­tu tas reiš­ki­nys yra, ga­li­ma ti­kė­ tis, kad kon­ser­va­to­riai su­rinks ge­ ro­kai dau­giau bal­sų, nei šiuo me­tu jiems pro­gno­zuo­ja­ma.

– Į 2008-ųjų Sei­mo rin­ki­mus atė­jo kiek ma­žiau nei pu­sė bal­sa­ vi­mo tei­sę tu­rin­čių pi­lie­čių. Yra ti­ki­my­bė, kad šį­syk rin­kė­jų bus dau­giau?

– Ti­kė­ti­na, kad šį­syk ak­ty­vu­mas bus di­des­nis. Pir­ma: bu­vo pa­tiks­lin­ ti rin­kė­jų są­ra­šai, emig­ra­vu­sie­ji dek­ la­ra­vo sa­vo iš­vy­ki­mą. Ant­ra, ša­ly­ je vyks­ta vi­suo­me­nei svar­bių, dė­me­sį pri­trau­kian­čių įvy­kių: Gar­lia­vos is­ to­ri­ja, FNTT va­do­vų at­lei­di­mo is­ to­ri­ja, ener­ge­ti­ka, „Sno­ras“ ir pan.

Tai tu­rė­tų pa­kel­ti rin­kė­jų ak­ty­vu­mą.

Ak­ty­vu­mas dar la­biau išaug­tų, jei­gu Sei­mas nu­spręs su­reng­ti ir re­fe­ren­du­ mą dėl ato­mi­nės elekt­ri­nės. Jei rin­kė­jų skai­čius bus di­des­nis, tai bus nau­din­ giau ma­žes­nėms, nau­joms par­ti­joms – jos ga­li ti­kė­tis dau­giau bal­sų.

244

3 mėn. – 69 (39*) Lt Tik šeštadienio prenumerata 1 mėn. – 9 (6*) Lt 302 251 302 268 302 266 302 262 302 267 302 261

LIETUVA: Stasys Gudavičius –

(8 5) 219 1381

PASAULIS: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Valentinas Beržiūnas – (8 5) 219 1387 EKONOMIKA:

302 243

Jolita Žvirblytė –

(8 5) 219 1374

SPORTAS: Romas Poderys – 302 258 Marius Bagdonas – 302 259 Mantas Stankevičius – (8 5) 219 1383 Menas ir Pramogos: Enrika Striogaitė –

302 272

FOTOKORESPONDENTAI: Andrius Aleksandravičius – Artūras Morozovas – Tomas Ragina –

302 269 302 269 302 269

NAMAI: Vereta Rupeikaitė –

302 265

Sveikata: Marijana Jasaitienė –

302 263

Ratai: Arūnas Andriuškevičius –

302 260

TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 279 1380

http://www.kaunodiena.lt * prenumeratos kaina laikraštį atsiimant redakcijoje

aukštyn žemyn: Marijana Jasaitienė – Darius Sėlenis – Laima Žemulienė –

302 263 302 276 (8 5) 219 1374

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 302 234, 308 862, 308 863, 308 864, 302 230 reklama@kaunodiena.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Indeksas 0041. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 22 960.

ASMENINIAI SKELBIMAI: 302 231, 302 202, faksas 321 717 skelbimai@kaunodiena.lt SKELBIMŲ IR PRENUMERATOS SKYRIUS (Vytauto pr. 23) mob. 8 655 45 114 PLATINIMO TARNYBA: 302 242, 302 228 PRENUMERATOS SKYRIUS: 302 244

7

šeštadienis, liepos 14, 2012

lietuva Re­fe­ren­du­mas dėl ato­mi­nės elekt­ri­ nės sta­ty­bų kar­tu su Sei­mo rin­ki­mais grei­čiau­siai bus, nes da­lis val­dan­čių­jų muis­to­si ir ža­da šią idė­ją pa­lai­ky­ti. Opo­ zi­ci­ja prieš le­mia­mą bal­sa­vi­mą jau tel­kia jė­gas ir sėk­me nea­ be­jo­ja.

Iš­lai­dos: jei Sei­mas ki­tą sa­vai­tę bal­suo­tų už re­fe­ren­du­mą dėl ato­mi­nės elekt­ri­nės, tai vals­ty­bei kai­nuo­tų 2–4 mln. li­tų.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Sei­mas ga­li pri­tar­ti re­fe­ren­du­mui Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

Val­dan­tie­siems ne­ra­mu

Vos ke­lių bal­sų per­sva­ra priė­mu­ siems svar­biau­sius įsta­ty­mus dėl bū­si­mo­sios Vi­sa­gi­no ato­mi­nės elekt­ri­nės sta­ty­bų – įtemp­tos die­ nos. Po­ryt Sei­me vyk­sian­tis bal­ sa­vi­mas ga­li su­drums­ti prem­je­ro And­riaus Ku­bi­liaus ra­my­bę – ti­ki­ my­bė, kad Sei­mas bal­suos už re­fe­ ren­du­mą kar­tu su par­la­men­to rin­ ki­mais, – vis di­des­nė.

Bė­da – pa­čio­se val­dan­čių­jų gre­to­ se. No­rin­čių re­fe­ren­du­mo yra ir kon­ ser­va­to­rių, bet dau­giau­sia – li­be­ral­ censt­ris­tų bei li­be­ra­lų gre­to­se.

Kon­ser­va­to­rių frak­ci­jos se­niū­nas Jur­gis Raz­ma aiš­ki­na, kad jų frak­ci­ ja šiuo klau­si­mu bus vie­nin­ga, ta­ čiau koa­li­ci­jos par­tne­rių po­zi­ci­ja jam ke­lia ne­ri­mą.

„Tie, ku­rie lai­ko­si ele­men­ta­rios lo­gi­kos, tu­ri su­pras­ti, kad, jau priė­ mus spren­di­mus Sei­me dėl ato­mi­ nės elekt­ri­nės, dėl stra­te­gi­nio in­ ves­tuo­to­jo, dar kar­tą klaus­ti nė­ra pra­smin­ga ir kai­nuo­tų ne­ma­žai.

Pas mus frak­ci­jo­je gal tik ke­li žmo­ nės bal­suo­tų prieš“, – sa­ve ir ki­tus ra­mi­no J.Raz­ma.

Li­be­ra­lai ma­nev­ruo­ja

Val­dan­čiosios koa­li­ci­jos par­tne­riai li­be­ra­lai vėl siū­lo da­ry­ti keis­tą ma­ nev­rą – Sei­mui ap­si­spręs­ti dėl re­ fe­ren­du­mo bal­suo­ti vė­liau, kai bus aiš­kios elekt­ri­nės sta­ty­bos są­ly­gos, fi­nan­sa­vi­mo klau­si­mai. Toks pa­ siū­ly­mas Sei­mo po­sė­džių sek­re­to­ ria­te vėl už­re­gist­ruo­tas, nors kar­tą jis jau bu­vo at­mes­tas. „Mes vėl esa­me pa­tei­kę pa­siū­ly­ mą. Jei mū­sų pa­tai­sai ne­bus pri­tar­ ta, bal­suo­si­me prieš nu­ta­ri­mą dėl

re­fe­ren­du­mo jau šį ru­de­nį. Iš mū­ sų frak­ci­jos bus gal du na­riai už“, – pro­gno­za­vo vie­nas val­dan­čių­ jų, Li­be­ra­lų są­jū­džio ly­de­ris Eli­gi­ jus Ma­siu­lis. Ta­čiau li­be­ra­lai ma­no, kad jei re­fe­ren­du­mo pa­skel­bi­mui bū­tų pri­tar­ta, nie­ko blo­ga neat­si­tik­ tų. „Mes už tai, kad klau­si­mai bū­tų de­mok­ra­tiš­kai spren­džia­mi. Taip, lo­gi­ka to­kia, kad dau­giau šan­sų, jog nu­ta­ri­mas grei­čiau­siai bus priim­ tas“, – sam­pro­ta­vo E.Ma­siu­lis.

Opo­zi­ci­ja – vie­nin­ga

Bal­sa­vi­mo sėk­mę lems, kaip Sei­ mo frak­ci­jos mo­bi­li­zuos sa­vo jė­gas.

Opo­zi­ci­nių par­ti­jų at­sto­vai ne­nu­ si­tei­kę leng­vai pa­si­duo­ti. Nors va­ sa­ra – ato­sto­gų me­tas, at­ro­do, bal­ suos ne­ma­ža jų da­lis. Štai svar­biau­sius ato­mi­nės elekt­ ri­nės įsta­ty­mus pa­lai­kę ir taip le­ mia­mą A.Ku­bi­liui bei koa­li­ci­jai

bal­sa­vi­mą iš­gel­bė­ję Vik­to­ro Us­pas­ ki­cho Dar­bo par­ti­jos at­sto­vai bal­ suos už re­fe­ren­du­mą, o E.Ma­siu­lio frak­ci­jos idė­jos bal­sa­vi­mą ati­dė­ ti ne­pa­lai­kys. „Tu­ri­me nuo­sek­lią po­zi­ci­ją ir jos lai­ky­si­mės. Ma­no­me, tau­ta tu­ri ap­si­spręs­ti svar­biau­siais klau­si­mais. Ne­ma­tau prieš­ta­ra­vi­ mo, kad bal­sa­vo­me už įsta­ty­mus, su­si­ju­sius su ato­mi­ne elekt­ri­ne, o da­bar pa­lai­ko­me re­fe­ren­du­mą“, – kal­bė­jo Dar­bo par­ti­jos frak­ci­jos se­ niū­nas Sei­me Vy­tau­tas Gap­šys.

Vie­nin­gai už ke­ti­na bal­suo­ti ir dvi di­džiau­sios opo­zi­ci­nės jė­gos – so­cial­de­mok­ra­tai bei Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo frak­ci­ja.

2–4 mln. li­tų ga­lė­tų kai­nuo­ti su­ reng­ti re­fe­ren­du­mą, jei­gu jis vyk­tų kar­tu su Sei­mo rin­ki­mais.

Ta­čiau ke­ti­na­ma skelb­ti pa­ta­ria­ mą­jį (kon­sul­ta­ci­nį) re­fe­ren­du­mą – jo re­zul­ta­tai Sei­mo neį­pa­rei­gos.

Komentaras Lau­ras Bie­li­nis Po­l i­to­lo­gas

R

e­fe­ren­du­mą su­ren­gus ru­de­ nį po­li­tiš­kai iš­loš­tų tie, ku­rie pa­lai­ko šio re­fe­ren­du­mo iš­ kel­tą klau­si­mą.

Ta­čiau sa­vaip tei­sūs ir val­dan­tie­ji, tei­ gian­tys, kad, kol elekt­ri­nės sta­ty­bų są­ ly­gos nė­ra iki ga­lo aiš­kios, or­ga­ni­zuo­ti re­fe­ren­du­mo neap­si­mo­kė­tų ir jį reik­tų ati­dė­ti. Vis­kas pri­klau­sys nuo to, kaip dėl to bus dis­ku­tuo­ja­ma, kaip bus iš­ vie­šin­ta vie­nos ar ki­tos par­ti­jos po­zi­ ci­ja re­fe­ren­du­mo klau­si­mu.

O dėl rin­kė­jų ak­ty­vu­mo – taip, su­ren­ gus re­fe­ren­du­mą ga­l i bū­t i, kad da­l is rin­kė­jų, ku­rie abe­jo­ja, ar ei­ti prie bal­ sa­dė­ž ių, iš tik­r ų­jų ateis. Tad ak­ty­vu­ mas Sei­mo rin­ki­muo­se ga­li bū­ti di­des­ nis nei įpras­tai.

8

šeštadienis, liepos 14, 2012

lietuva kaunodiena.lt/naujienos/lietuva

Pas­vei­ki­no jau­ni­mą Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė ir prem­je­ras And­rius Ku­bi­lius penk­ ta­die­nį Prie­nų ra­jo­ne įsi­kū­ru­sia­me Vi­suo­me­nės har­mo­ni­za­vi­mo par­ ke ati­da­rė pir­mą­jį Pa­sau­lio lie­tu­ vių jau­ni­mo su­si­ti­ki­mą.

„Mus vi­sus sieja vie­nas bend­ras da­ly­kas – mū­sų tė­vy­nė Lie­tu­va.

Kad ir kur bū­tu­mė­te, svar­bu, kad tu­rė­tu­me bend­rų min­čių, bend­rų jaus­mų, bend­rą tiks­lą“, – pra­ne­ ši­me spau­dai tei­gė Pre­zi­den­tė.

Kau­no ra­jo­ne, Po­ ciū­nų ae­rod­ro­me, įsi­kū­ru­sio avia­ci­ jos spor­to klu­bo di­rek­to­rius Vy­tau­ tas Sa­bec­kis tei­gia, kad lie­pos 4 d. iš šio ae­rod­ro­mo pa­ki­lo Šve­di­jo­je re­gist­ruo­tas lėk­ tu­vas.

Ne­ži­nia: šve­dų lėk­tu­vas prieš pu­sant­ros sa­vai­tės pa­ki­lo iš Po­ciū­nų ae­rod­ro­mo, ta­čiau neaiš­ku, į ku­rią pu­sę

nu­skri­do.

Da­lia Gry­baus­kai­tė:

Esa­me ma­ža tau­ta, to­ dėl kiek­vie­nas tu­ri­me pa­da­ry­ti dau­giau, nei pa­da­ry­tų di­de­lės tau­ tos at­sto­vai.

„Ti­kiuo­si, kad čia su­tik­si­te daug nau­jų drau­gų, o šis ren­gi­nys at­neš daug idė­jų, ži­nių ir pro­jek­tų, nau­jų ga­li­my­bių pa­lik­ti sa­vo in­dė­lį į Lie­tu­ vos atei­tį“, – tei­gė D.Gry­baus­kai­tė.

Pre­zi­den­tė sa­kė vi­sa­da pa­lai­ky­ sian­ti tuos, ku­rie no­rės ta­pa­tin­ti sa­ ve su Lie­tu­va ir dirb­ti jai. „Esa­me ma­ža tau­ta, to­dėl kiek­vie­nas tu­ri­ me bū­ti de­šimt kar­tų ati­des­nis, ge­ res­nis, la­biau iš­si­la­vi­nęs ir pa­da­ry­ti dau­giau, nei pa­da­ry­tų di­de­lės tau­ tos at­sto­vai“, – tei­gė D.Gry­baus­kai­ tė. Kreip­da­ma­sis į pa­sau­lio lie­tu­vių jau­ni­mą prem­je­ras kal­bė­jo: „Jūs pra­ gy­ven­si­te vi­są XXI a. ir jūs ma­ty­si­te atei­ties Lie­tu­vą – di­na­miš­ką, ino­va­ ty­vią, mo­der­nią ša­lį. Tu­riu sva­jo­nę pa­ma­ty­ti jus, ku­rian­čius to­kią atei­ ties Lie­tu­vą da­bar, šian­dien. Bū­ki­te drą­sūs, pa­si­ti­kė­ki­te sa­vi­mi ir im­ki­tės at­sa­ko­my­bės kur­ti šiuo­lai­ki­nę, ne­bi­ jan­čią kon­ku­ren­ci­jos glo­ba­lia­me pa­ sau­ly­je ša­lį ir da­ry­ki­te tai da­bar. Jū­sų sėk­mė yra Lie­tu­vos sėk­mė.“ A.Ku­bi­lius, taip pat kraš­to ap­ sau­gos, tei­sin­gu­mo, už­sie­nio rei­ ka­lų, švie­ti­mo ir moks­lo mi­nist­rai da­ly­va­vo dis­ku­si­jo­se su jau­ni­mu.

Ket­vir­ta­die­nį pra­si­dė­ju­sia­me ir iki sek­ma­die­nio truk­sian­čia­me su­si­ti­ki­ me da­ly­vau­ja apie 3 tūkst. žmo­nių.

Ren­gi­nio pro­gra­mo­je – pra­ne­ši­mai, dis­ku­si­jos vers­lo, moks­lo, kul­tū­ros, po­li­ti­kos te­mo­mis, kū­ry­bi­nės dirb­ tu­vės, spor­to tur­ny­rai, su­si­ti­ki­mai su gar­siais žmo­nė­mis, kon­tak­tų ir kar­je­ros mu­gės, taip pat pra­mo­gi­nė prog­ra­ma – fil­mų per­žiū­ros, kon­cer­ tai, spek­tak­liai, ma­dos pri­sta­ty­mas.

Tarp ren­gi­nio am­ba­sa­do­rių ir pra­ne­šė­jų yra gru­pės „An­tis“ ly­ de­ris, ar­chi­tek­tas Al­gir­das Kauš­pė­ das, di­zai­ne­ris Juo­zas Stat­ke­vi­čius, krep­ši­nin­kas Jo­nas Va­lan­čiū­nas, at­li­kė­jas And­rius Ma­mon­to­vas, re­ ži­sie­rė Da­lia Ibel­haup­tai­tė.

KD, BNS inf.

Sauliaus Žiūros (BFL) nuotr.

Ne­fik­sa­vo skry­džio į Bal­ta­ru­si­ją Vie­šo­jo­je erd­vė­je dar praė­ju­sią sa­vai­tę pra­neš­ta, kad į Bal­ta­ru­si­ją esą bu­vo įskri­dęs prieš au­to­ri­ta­ri­ nį Mins­ko re­ži­mą pro­tes­tuo­jan­čių šve­dų pi­lo­tuo­ja­mas ci­vi­li­nis lėk­ tu­vas, gal­būt ga­be­nęs va­di­na­mą­jį meš­kiu­kų de­san­tą.

Va­kar in­ter­ne­te bu­vo pa­skelb­ tas 90 mi­nu­čių vaiz­do įra­šas. Ja­ me nu­fil­muo­tas lėk­tu­vo ki­li­mas ir skry­dis virš ma­žai gy­ve­na­mų miš­ kin­gų vie­to­vių.

Lie­tu­vos avia­ci­jos eks­per­tai pa­ tvir­ti­no, kad vaiz­do įra­še ma­to­mas lėk­tu­vo ki­li­mas – tik­riau­siai iš Po­ ciū­nuo­se esan­čio ae­rod­ro­mo. „Tik­tai ži­nau, kad jis, man at­ro­ do, lie­pos 4-ąją iš­skri­do į Šve­di­ ją pa­da­vęs pa­raiš­ką“, – sa­kė V.Sa­ bec­kis.

Jis pa­b rė­ž ė, kad lei­d i­m ų šia­ me ae­rod­ro­me nie­kas neiš­duo­ da: „Tai yra ae­rod­ro­mas ne­val­

do­m o­je oro erd­v ė­je, į ku­r į ga­l i at­skris­ti, iš­skris­ti ka­da no­ri. Nė­ ra jo­kių tar­ny­bų, ku­rios ką nors žiū­r ė­t ų, duo­t ų lei­d i­m us ir taip to­l iau. Nė­ra pas mus bu­d ė­to­jo, ku­ris sė­dė­tų ir lauk­tų, iš kur kas at­skris.“ Pak­laus­tas, ar neat­si­me­na skry­ džio anks­tų lie­pos 4-osios ry­ tą, jis at­sa­kė: „Anks­tų ry­tą mes mie­ga­me.“ Jis sa­kė ži­nan­tis ži­niask­lai­do­ je pa­skelb­tą in­for­ma­ci­ją apie ne­ nus­ta­ty­to šve­dų lėk­tu­vo skry­dį iš Lie­tu­vos į Bal­ta­ru­si­ją ir at­gal. „Aš ži­nau tą iš­pūs­tą bur­bu­lą, ir tuo ne­la­bai ti­kiu. Yra Lie­tu­vos tar­ ny­bos, ku­rios ir tu­ri aiš­kin­tis. Yra Ka­ri­nės oro pa­jė­gos, yra pa­sie­nio tar­ny­bos, yra Bal­ta­ru­si­jos ka­ri­nės pa­jė­gos ir pa­sie­nio tar­ny­bos. Jie te­gu ir aiš­ki­na­si“, – dės­tė V.Sa­ bec­kis.

„Lėk­tu­vas, pa­ki­lęs iš mū­sų, jei­ gu skren­da ne­val­do­ma oro erd­ve, ga­li skris­ti be jo­kio skry­džio pla­ no. O jei­gu skren­da į val­do­mas oro erd­ves, jis tu­ri pa­teik­ti skry­džio pla­ną“, – tei­gė avia­to­rius.

Vy­tau­tas Sa­bec­kis:

Tai yra ae­rod­ro­mas ne­val­do­mo­je oro erd­vė­je, į ku­rį ga­ li at­skris­ti, iš­skris­ti ka­da no­ri.

Pak­laus­tas, ar ne­val­do­ma skry­ džio erd­ve Lie­tu­vo­je įma­no­ma nu­skris­ti į Bal­ta­ru­si­ją, jis at­sa­kė: „Lie­tu­vos te­ri­to­ri­jo­je ga­li­ma pės­

čiom nuei­ti į Bal­ta­ru­si­ją, jei­gu ne­ sus­tab­dys pa­sie­nie­čiai.“ Kraš­to ap­sau­gos mi­n is­te­r i­ ja tei­gė, kad ka­ri­nės oro pa­jė­gos ne­fik­sa­vo Lie­tu­vos ir Bal­ta­ru­si­ jos sie­nos kir­ti­mo, nors lie­pos 4 d. ste­bė­jo skry­dį pa­sie­nio zo­no­ je, per ku­rį bu­vo pa­žeis­tos pro­ ce­dū­ros. „Jo­k ių ob­jek­ty­v ių duo­m e­n ų, ku­r iais re­m ian­t is mi­n ė­tas pa­ žei­di­mas ga­lė­tų bū­ti su­si­sie­tas su spau­d o­je pa­m i­n ė­t u įvy­k iu, nė­ra“, – tei­gė mi­nis­te­ri­ja. Skry­ džių tai­syk­l ių pa­ž ei­d i­m us pa­ pras­tai aiš­ki­na­si ci­vi­li­nės ins­ti­ tu­ci­jos.

Mi­nis­te­ri­ja neat­sa­kė į klau­si­mą, ar yra teo­ri­nių ga­li­my­bių, kad ne­ di­de­lis ci­vi­li­nis or­lai­vis į Lie­tu­vos te­ri­to­ri­ją ga­lė­tų įskris­ti ar iš jos iš­ skris­ti ne­pas­te­bė­tas.

KD, BNS inf.

Ava­rin­giau­sia die­na – penk­ta­die­nis Pir­mą šių me­tų pus­me­tį eis­mo įvy­ kiuo­se Lie­tu­vo­je žu­vo 121 žmo­gus, iš jų še­ši vai­kai ir paaug­liai. Ava­ ri­jo­se žu­vu­sių­jų ir su­žeis­tų­jų su­ ma­žė­jo.

Pa­ly­gin­ti su praė­ju­sių me­tų tuo pa­čiu lai­ko­tar­piu, kaip pra­ne­šė Po­li­ci­jos de­par­ta­men­tas, žu­vo 12 eis­mo da­ly­vių ma­žiau.

Sausį–birželį ava­ri­jo­se su­žeis­ti 1677 eis­mo da­ly­viai – tai 87 dau­ giau nei per­nai tuo pat me­tu.

Iš vi­so per pus­me­tį re­gist­ruo­ti 1432 eis­mo įvy­kiai – 105 įvy­kiais, ar­ba 7,9 pro­c., dau­giau ne­gu 2011ųjų pir­mą pus­me­tį.

Dėl ne­blai­vių vai­ruo­to­jų kal­tės įvy­ko 118 eis­mo įvy­kių – tai yra 12 įvy­kių dau­giau nei per­nai. Juo­se 11 žmo­nių žu­vo ir 156 su­žeis­ti.

Re­gist­ruo­ta 80 eis­mo įvy­kių dėl ne­tu­rin­čių tei­sės vai­ruo­ti as­me­nų kal­tės: per juos žu­vo 9 žmo­nės ir 98 su­žeis­ti.

Eis­mo įvy­kiuo­se dau­giau­sia – 45 – žu­vo vai­ruo­to­jų, iš jų trys mo­

to­cik­lų vai­ruo­to­jai, pės­čių­jų – 33 ir ke­lei­vių – 30, taip pat aš­tuo­ni dvi­ra­čių ir trys mo­pe­dų vai­ruo­to­ jai. Žu­vo 94 vy­rai ir 27 mo­te­rys, jų am­žiaus vi­dur­kis – 40 me­tų.

Dau­giau­sia žmo­nių – trys – žu­ vo ba­lan­džio 4-ąją eis­mo įvy­ky­ je Kau­no ra­jo­ne, ke­ly­je Vilnius– Kaunas–Klaipėda.

Ava­rin­giau­sios sa­vai­tės die­ nos: penk­ta­die­nis – re­gist­ruo­ti 249 eis­mo įvy­kiai, ket­vir­ta­die­nis – 216 eis­mo įvy­kių, pir­ma­die­nis – 203 įvy­kiai.

Dau­giau­sia re­gist­ruo­ta trans­ por­to prie­mo­nių su­si­dū­ri­mo at­ ve­jų – 587 (2,3 pro­c. ma­žiau ne­gu praė­ju­sių me­tų pir­mą pus­me­tį) ir už­va­žia­vi­mo ant pės­čių­jų at­ve­jų – 496 (13 pro­c. dau­giau).

Vil­nius ap­skri­ty­je įvy­ko 402 eis­ mo įvy­kiai, t. y. 38,1 pro­c. dau­giau, Kau­no – 224 įvy­kiai (13,9 pro­c. ma­žiau), Klai­pė­dos – 186 (3,6 pro­c. ma­žiau), Šiau­lių – 159 (8,2 pro­c. dau­giau), Pa­ne­vė­žio – 148 (4,2 pro­c. dau­giau) ir Ma­ri­jam­po­

lės ap­skri­ty­je – 98 (7,7 pro­c. dau­ giau).

Ma­žiau­siai eis­mo įvy­kių re­gist­ ruo­ta Tau­ra­gės ir Aly­taus ap­skri­ ty­se – ati­tin­ka­mai 50 ir 51 įvy­kis.

Dau­giau­sia žmo­nių – 31 – žu­ vo Vil­niaus ap­skri­ty­je, Kau­no – 18, Pa­ne­vė­žio – 12, Ma­ri­jam­po­ lės ir Ute­nos ap­skri­ty­se – po 11, Šiau­lių – 10 ir Klai­pė­dos ap­skri­ ty­je – 9. Ma­žiau­siai – 5 – Tel­šių ap­skri­ty­je.

KD, BNS inf.

7,9 proc.

pa­dau­gė­jo eis­mo įvy­kių šie­met pir­ mą pus­me­tį, pa­ly­ gin­ti su 2011-ųjų pir­ mu pus­me­čiu.

Sta­tis­ti­ka: dėl ne­blai­vių vai­ruo­

to­jų kal­tės šie­met įvy­ko 118 eis­ mo įvy­kių – tai yra de­šim­ta­da­liu dau­giau nei per­nai.

Gin­ta­ro Vai­če­kaus­ko nuo­tr.

9

šeštadienis, liepos 14, 2012

ekonomika

Į biu­rą – kaip į pa­plū­di­mį Dau­ge­lis pa­sau­ly­je ge­rai ži­no­mų kos­me­ ti­kos ga­min­to­jų lig šiol dar ne­pa­ga­mi­no spe­cia­lios ap­sau­gi­nės kos­me­ti­kos biu­ ruo­se dir­ban­tiems žmo­nėms. Ta­čiau tai pa­vy­ko pa­da­ry­ti lie­tu­viams kar­tu su ki­tų ša­lių par­tne­riais.

Jo­li­ta Ma­žei­kie­nė j.mazeikiene@diena.lt

Su­pa kenks­min­ga ap­lin­ka

Sos­ti­nė­je įsi­kū­ręs moks­lo ir tech­ no­lo­gi­jų par­kas „Sau­lė­te­kio slė­nis“ – nau­jos sta­ty­bos biu­rų pa­sta­tas, kaip ir dau­ge­lis ki­tų šiuo­lai­ki­ nių to­kių sta­ti­nių, su­pro­jek­tuo­tas taip, kad žmo­gui bū­tų jau­ku ir pa­ to­gu ja­me dirb­ti.

Ta­čiau „Sau­lė­te­kio slė­ny­je“ įsi­ kū­ru­sios moks­li­nės ga­my­bi­nės bend­ro­vės „Re­kin“ vyr. tech­no­lo­ gė, Eu­ro­pos gam­tos moks­lų aka­de­ mi­jos na­rė Al­vy­da Gu­de­le­vi­čiū­tė į šiuo­lai­ki­nę dar­bo ap­lin­ką žiū­ri itin kri­tiš­kai.

Bend­ro­v ės „Re­k in“ moks­l i­ nis ko­lek­ty­vas kar­tu su ki­tų ša­lių moks­li­nin­kais, dir­ban­čiais šio­je sri­ty­je, ieš­ko bū­dų, kaip ko­vo­ti su ža­lin­gu tech­ni­kos po­vei­kiu žmo­ gaus or­ga­niz­mui. „Šiuo me­t u esa­m e to­k io­ je ap­lin­ko­je, ku­rio­je mus iš vi­ sų pu­sių vei­kia elekt­ro­mag­ne­ti­nė spin­du­liuo­tė“, – pa­sa­ko­ji­mą pra­ dė­jo pa­šne­ko­vė ir pri­ver­tė ne­jau­ kiai ap­si­dai­ry­ti iš pa­žiū­ros ne­prie­ kaiš­tin­ga­me ka­bi­ne­te. „Štai ant ma­no sta­lo sto­vi kom­ piu­te­ris, yra pa­dė­tas te­le­fo­nas, ša­ lia sto­vi spaus­din­tu­vas, pa­tal­pas vė­si­na kon­di­cio­nie­rius, už sie­nos ko­ri­do­riu­je sto­vi ko­pi­ja­vi­mo apa­ ra­tas, už sie­nos kai­rė­je ir de­ši­nė­ je toks pa­ts ka­bi­ne­tas, vir­šu­je ir apa­čio­je – taip pat. Šia­me ka­bi­ne­ te su­si­ker­ta daug elekt­ro­mag­ne­

Apie ne­svei­ko pa­sta­to sind­ro­mą Jam bū­din­ga ne­ma­žai simp­to­mų, ku­rie jun­gia­mi į ke­lias gru­pes: akių glei­v i­nės dir­g i­n i­mas; odos pa­žei­ di­mai, nie­žė­ji­mas, pleis­ka­no­ji­mas, pa­rau­di­mas; gal­vos skaus­mai; nuo­ var­gis. Nes­vei­ko pa­sta­to sind­ro­mas pa­si­tai­ko per­pil­dy­tuo­se, nau­juo­se pa­sta­tuo­se, kur nau­do­ja­ma cent­ri­ nė ven­ti­lia­ci­jos sis­te­ma ir oras cir­ ku­liuo­ja už­da­ro ra­to prin­ci­pu. Nes­ vei­ko pa­sta­to sind­ro­mo prie­žas­tys ne­nus­ta­ty­tos. Nors bu­vo daug kar­ tų ma­tuo­tas įvai­rių ter­ša­lų ly­gis, ne­ bu­vo ga­li­ma iš­skir­ti nė vie­nos me­ džia­gos, ku­r ios kon­cent­ra­ci­ja bū­ tų ga­lė­ju­si su­kel­t i mi­nė­tus simp­ to­mus. Pla­čiau­siai pa­pli­tu­si teo­r i­ ja, kad už­da­ro­je ven­ti­lia­ci­jos ir oro kon­di­cio­na­vi­mo sis­te­mo­je kau­pia­ si ta­ba­ko dū­mai, al­de­hi­dai, for­ma­ li­nas, tir­pik­l iai, mik­roor­ga­n iz­mai, gry­be­l iai ir jų gy­v y­bi­nės veik­los pro­duk­tai. Šių me­d žia­g ų šal­t i­n iai ga­li bū­ti bal­dai, sta­ty­bi­nės me­džia­ gos, ši­lu­mi­nė izo­lia­ci­ja, ki­li­mai, va­ ly­mo prie­mo­nės, da­žai. Ga­li­mi tar­ šos šal­t i­niai yra ir biu­ro tech­ni­ka: ko­pi­ja­vi­mo apa­ra­tai, kom­piu­te­riai, spaus­din­tu­vai.

ti­nių spin­du­lių. Biu­ruo­se elekt­ro­ mag­ne­ti­nė spin­du­liuo­tė yra vie­na di­džiau­sių, o tai nei­gia­mai vei­kia žmo­gaus or­ga­niz­mą“, – pa­brė­žė A.Gu­de­le­vi­čiū­tė.

Pa­sak jos, žmo­nės jau pri­pra­tę, kad išei­nant į lau­ką sau­lė­tą die­ ną odą rei­kia pa­si­tep­ti ap­sau­gi­niu kre­mu nuo ult­ra­vio­le­ti­nių spin­du­ lių, ta­čiau tą pa­tį reik­tų da­ry­ti ir sie­kiant už­kirs­ti elekt­ro­mag­ne­ti­ nių spin­du­lių da­ro­mą ža­lą odai.

Kon­ku­ren­tų kol kas nė­ra

Kad šiuo­lai­ki­niai pa­sta­tai – ne pa­ ti ge­riau­sia ap­lin­ka žmo­gui dirb­ ti, moks­li­nin­kų įro­dy­ta jau be­ veik prieš tris de­šimt­me­čius. Jau 1983 m. bu­vo ži­no­ma apie ne­svei­ ko pa­sta­to sind­ro­mą, ku­rį šiuo me­ tu jau­čia dau­ge­lis biu­ruo­se dir­ban­ čių žmo­nių.

Al­vy­da Gu­de­le­vi­čiū­tė:

Tik lai­ko klau­si­mas, ka­da pa­sau­ly­je pra­si­ dės pre­ven­ci­nė ko­va su ne­svei­ko pa­sta­to sind­ro­mu.

Nes­vei­ko pa­sta­to sind­ro­mas – tai akių glei­vi­nės dir­gi­ni­mas, odos iš­ sau­sė­ji­mas, nie­žė­ji­mas, pa­rau­di­ mas, pleis­ka­no­ji­mas, gal­vos skaus­ mas, grei­tas nuo­var­gis.

Pre­ven­ci­ja: ap­sau­gi­nė kos­me­ti­ka skir­ta dir­ban­čių biu­ruo­se odai ap­sau­go­ti nuo ter­ša­lų, su­si­kau­pu­sių ant

įvai­rių kla­via­tū­rų, ir įe­lekt­rin­toms da­le­lėms neut­ra­li­zuo­ti.

„Nors jau praė­jo be­veik trys de­ šimt­me­čiai, iki šiol pla­čiai ne­dek­ la­ruo­ja­ma, kaip su šiuo sind­ro­mu ko­vo­ti. Kaž­ka­da ci­ga­re­tės ir grei­ ta­sis mais­tas taip pat bu­vo tik sa­ vai­me su­pran­ta­mas blo­gis, su ku­ riuo nie­kas ne­ko­vo­jo ir ne­vyk­dė jo­kių pre­ven­ci­jos prie­mo­nių. Ma­ nau, kad tik lai­ko klau­si­mas, ka­da pa­sau­ly­je pra­si­dės pre­ven­ci­nė ko­va ir su ne­svei­ko pa­sta­to sind­ro­mu“, – kal­bė­jo pa­šne­ko­vė.

Ji vi­lia­si, kad pa­teik­ta idė­ja gal­ būt pa­da­rys pra­džią pre­ven­ci­jos prie­mo­nėms kur­ti ir dieg­ti. „Kon­ku­ren­tų, ku­rie ga­min­tų spe­cia­lią kos­me­ti­ką dir­ban­tiems kom­piu­te­riu, mo­bi­liai­siais ir be­ lai­džiais te­le­fo­nais bei kon­di­cio­ nuo­ja­mo­se pa­tal­po­se, ne­ma­to­me. Šiuo me­tu po­pu­lia­rios kos­me­ti­nės prie­mo­nės nuo odos se­nė­ji­mo, bet ne nuo ža­lin­gos ap­lin­kos biu­re“, – pa­brė­žė A.Gu­de­le­vi­čiū­tė.

Paa­ki­no la­bo­ra­to­ri­jos iš­va­da

Bend­ro­vė „Re­kin“ kar­tu su ki­ta bend­ro­ve „Ine­co“ eko­lo­gi­jos sri­ty­je

dir­ba jau nuo 1990-ųjų. Pag­rin­di­nė įmo­nių veik­la – pra­mo­ni­nės žmo­ gaus veik­los eko­lo­gi­ja. „Ko­vo­da­mi su pra­mo­ni­ne tar­ša pir­mą­ją kos­ me­ti­ką, ku­ri tuo­met bu­vo pri­skir­ta me­di­ci­ni­nės pa­skir­ties kū­no prie­ žiū­ros prie­mo­nių gru­pei, pa­ga­mi­ no­me 1991–1995 m. Ta­čiau ši sri­tis ne­bu­vo pa­grin­di­nė mū­sų spe­cia­li­ za­ci­ja. Idė­ja su­kur­ti an­tiok­si­da­ci­ nių ypa­ty­bių tu­rin­čią kos­me­ti­ką mums ki­lo at­li­kus sa­vo­tiš­ką rin­ ko­je esan­čios pro­duk­ci­jos pa­tik­ ri­ni­mą. At­rin­ko­me pen­kis ži­no­mų kos­me­ti­kos ga­min­to­jų kre­mus su an­tiok­si­dan­tais, taip pat sa­vo su­ kur­tą kre­mą ir pri­sta­tė­me į Kau­no me­di­ci­nos ins­ti­tu­tą iš­tir­ti. Paaiš­ kė­jo, kad mū­sų su­kur­ta­me kre­me yra ge­ro­kai dau­giau an­tiok­si­da­ci­ nių ypa­ty­bių nei ki­tuo­se ži­no­mų ga­min­to­jų kre­muo­se“, – tei­gė pa­ šne­ko­vė.

Tai esą ir bu­vo sti­mu­las pra­ dė­ti ga­min­ti uni­ka­lią ir eko­lo­giš­ ką kos­me­ti­ką „An­tiOf ­fi­ce“. Idė­jai įgy­ven­din­ti bu­vo pa­si­telk­tas tarp­ tau­ti­nis ko­lek­ty­vas – ga­min­to­jai

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

ir eks­per­tai iš ki­tų Eu­ro­pos ša­lių. „Dėl to, kad ne­tu­ri­me ga­my­bi­nės ba­zės, su­kur­ti pro­duk­tai ga­mi­na­ mi pa­gal už­sa­ky­mą Vo­kie­ti­jo­je ar­ ba Len­ki­jo­je, bet pa­ten­tuo­ti Lie­tu­ vo­je“, – pa­sa­ko­jo pa­šne­ko­vė.

Sun­kiau­sia įves­ti į rin­ką

Tech­no­lo­gė A.Gu­de­le­vi­čiū­tė pa­ brė­žė, kad tech­no­lo­go tiks­las – pa­ siek­ti kuo ge­res­nį re­zul­ta­tą, ta­čiau ne ma­žiau svar­bus tiks­las – įves­ti pro­duk­tą į rin­ką. „Čia jau rei­kia vi­sai ki­tos idė­jos ir su­ge­bė­ji­mų. Tuo ir už­sii­ma ki­ti spe­cia­lis­tai. Par­duo­dami ne­tra­di­ ci­niais bū­dais pro­duk­tai su­lau­kia di­de­lio dė­me­sio. Nau­jos pa­skir­ ties pro­duk­tai vi­sa­da sun­kiau ski­ na­si ke­lią į rin­ką nei tra­di­ci­niai“, – tei­gė ji.

Sep­ty­ni skir­tin­gi pro­duk­tai bu­ vo su­kur­ti prieš pu­sant­rų me­tų, o rin­ko­je pa­si­ro­dė prieš me­tus. Šiuo me­tu Lie­tu­vo­je par­duo­da­ma vos 15 pro­c. šios pro­duk­ci­jos, ki­ta da­ lis eks­por­tuo­ja­ma į Da­ni­ją, Vo­kie­ ti­ją, Pran­cū­zi­ją ir Ru­si­ją.

Darbdaviai pastebi gerų vadybininkų stoką

Kauno kolegijos studentai rengia projektus kartu su bendraamžiais iš užsienio.

Nors netyla skeptikų prognozės, esą po kelerių metų darbo rinka bus perpildyta vadybininkų, tačiau tokia perspektyva abejoja darbdaviai, pastebintys kompetentingų specialistų stoką.

Pasak jų, surasti gerą vadybininką visada sunku. „Puikiai dirbančių – nėra daug. Norint tokiu tapti, pirmiausia reikia noro dirbti. Geras vadybininkas yra motyvuotas, iniciatyvus, aplinką stebintis ir kelis žingsnius į priekį prognozuojantis profesionalas,“ – teigia Šarūnas Mereckas, viešbučio „Kaunas“ ge-

neralinis direktorius, pabrėžiantis, kad vadybos studijas pasirinkęs žmogus turėtų nusiteikti nuolatiniam bendravimui. „Manau, kad šiek tiek diskredituota pati vadybininko sąvoka. Jei nerandamas tinkamas pareigybės pavadinimas, bet kokios grandies darbuotojui užlipdoma tokia etiketė,“ – pastebi Irena Levišauskienė, „Delta“ turizmo centro filialo direktorė.

Darbdaviai, absolventai ir vadybą pageidaujantis studijuoti jaunimas aiškiai išsako nuomonę, kad vadybos vien iš vadovėlių išmokti neįmanoma – efektyvioms studijoms reikia patirties. Kauno kolegijos Verslo vadybos fakultetas, kuriame rengiami būsimieji Turizmo ir viešbučių vadybos, Verslo vadybos, Prekybos vadybos, Maisto pramonės verslo vadybos specialistai, kasmet atnaujina studijų programų turinį ir stengiasi sudaryti sąlygas, kad baigę studijas absolventai į darbo rinką pasuktų nešini ne tik diplomais, tačiau sukaupę solidų žinių bagažą bei įgavę praktinės patirties.

Patraukli mokomoji videomedžiaga, realių verslo situacijų analizė ir kūrybiškų sprendimų paieška, studentų laiką taupančios ir kelis studijų dalykus integruojančios praktinės užduotys – būtent taip žinių apie verslą semiasi šiandieniniai Verslo vadybos fakulteto studentai. Dalį specialybių dalykų dėsto praktinės patirties turintys dėstytojai verslininkai, taigi žinios studentams perteikiamos remiantis patirtimi, pasiekimais ir... kažkada savo pačių versle padarytomis klaidomis. „Pateikdamas užduotis stengiuosi siūlyti netradicines, naujas idėjas, kad studentai pamąstytų, ieškotų naujų sprendimų, o ne kartotų jau žinomas tiesas,“ – pasakoja gerai žinomą prekės ženklą sukūręs dėstytojas Ričardas Suslavičius.

Verslo vadybos fakulteto vadovai akcentuoja – sėkmingos karjeros geidžiantiems būsimiesiems vadybininkams būtina lavinti įgūdžius, praversiančius ne tik Lietuvos, bet ir užsienio rinkoje. Studentams sudaromos galimybės mokytis tarptautinėje aplinkoje – bendradarbiaujama

su 50 aukštųjų mokyklų ir įmonių iš įvairių Europos šalių, populiarios dalinės studijos ir praktikos Suomijoje, Prancūzijoje, Belgijoje ir kt. Kasmet organizuojamos trumposios intensyvaus mokymosi programos, kuriose bendrus projektus kuria ir realizuoja tarptautinės studentų komandos. Šiais metais fakultetas siūlo naujovę – pradedama realizuoti Sporto vadybos studijų programa.

Apie studijas palankiai atsiliepia ir fakulteto absolventai. Pasak kolegiją baigusios verslininkės Kristinos Karnickajos, kuri pirmoji Lietuvoje pradėjo žaislų nuomos verslą, labiausiai gyvenime pravertė ta patirtis, kurią įgijo atlikdama įvarius darbus kolegijos studentų bendrovėje. „Studijų trukmė, žinios, išsilavinimo laipsnis ir galimybės – viskas patogu ir suderinta,“ – pabrėžia K.Karnickaja, drąsiai rekomenduojanti studijas Kauno kolegijos Verslo vadybos fakultete.

Išsamesnė informacija apie studijas: Tel. (8 37) 352 218, Pramonės pr.

20-141, Kaunas, www.kauko.lt.

Užs. 985712

10

ŠeštADIENIS, liepos 14, 2012

12p.

Nauja katastrofa padidino prarają tarp Rusijos visuomenės ir valdžios.

pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis

pasaulis

Pa­les­ti­nos rea­ly­bė: gy­ve­ni­mas ka­lė­ji­me

Gal­vo­ti apie ša­lies ne­prik­lau­so­my­bę – vie­na, o ką da­ry­ti, kai žmo­nėms stin­ga gy­vy­ bei pa­lai­ky­ti bū­ti­no van­dens? Pa­dė­tis Pa­les­ti­no­je – grės­min­ga, o ir vie­ni pa­les­ti­nie­ čiai ma­žai ką ga­li pa­da­ry­ti.

Prit­rūks van­dens?

Ar­ti­mų­jų Ry­tų re­gio­ne van­duo – auk­so ver­tės. Ypač Pa­les­ti­no­je. Čia ne tik dėl na­tū­ra­lių prie­žas­čių trūks­ta van­dens, ta­čiau dar ir Iz­rae­ lis kont­ro­liuo­ja be­veik vi­sus svar­ biau­sius ge­ria­mo­jo van­dens šal­ti­ nius, ku­riais nau­do­ja­si ne tik žy­dų vals­ty­bė, bet ir pa­les­ti­nie­čiai.

Pa­les­ti­nai ten­kan­tis van­dens kie­kis ge­ro­kai ski­ria­si nuo ten­kan­ čio Iz­rae­liui. An­tai ap­skai­čiuo­ta, kad 9,5 tūkst. Iz­rae­lio gy­ven­to­ jų Jor­da­no upės slė­ny­je su­nau­do­ja be­veik treč­da­lį van­dens kie­kio, ku­rį gau­na 2,6 mln. pa­les­ti­nie­čių.

Ga­zos ruo­že, ku­ris at­skir­tas nuo Va­ka­rų Kran­to, si­tua­ci­ja dar blo­ges­ nė. Ma­žy­čia­me ank­la­ve gy­ve­na net 1,6 mln. pa­les­ti­nie­čių, tad, įver­ti­nus

ank­la­vo dy­dį, kvad­ra­ti­nia­me ki­lo­ met­re glau­džia­si apie 4545 žmo­nes.

Ga­zo­je yra vie­nas di­des­nis ge­ ria­mo­jo van­dens šal­ti­nis. Ta­čiau tik 5–10 pro­c. šio šal­ti­nio van­dens ati­tin­ka Pa­sau­lio svei­ka­tos or­ga­ni­ za­ci­jos nor­mas.

Svei­ka­tos eks­per­tai per­spė­ja, kad po ke­le­rių me­tų šio šal­ti­nio nau­do­ ti ap­skri­tai ne­bus įma­no­ma.

Ry­tų Je­ru­za­lė­je, kur do­mi­nuo­ ja pa­les­ti­nie­čiai, van­duo taip pat auk­so ver­tės.

Tūks­tan­čiai pa­les­ti­nie­čių na­mų Je­ru­za­lė­je van­de­niu ap­rū­pi­na­mi vos du­kart per sa­vai­tę. Dau­giau­ sia sun­ku­mų ky­la tiems, ku­rie pri­ si­jun­gę prie mies­to van­den­tie­kio ir ku­rie gau­na van­dens iš Pa­les­ti­nos au­to­no­mi­jos ad­mi­nist­ra­ci­jos.

„Mes ėmė­me pirk­ti van­de­nį, bet žmo­nės jau ne­si­prau­sia. Mes tu­ri­ me mau­dy­ti vai­kus kas sa­vai­tę“, – skun­dė­si vie­tos gy­ven­to­ja Ja­mil San­du­qa.

Pa­dė­tis – pa­vo­jin­ga

Iz­rae­ly­je pa­dė­tis ge­res­nė. Skai­ čiuo­ja­ma, kad žy­dų vals­ty­bė da­bar tu­ri be­veik pen­kis kar­tus dau­giau ge­ria­mo­jo van­dens nei Pa­les­ti­na.

Pa­les­ti­nie­čiai, ypač iš Ga­zos, pri­vers­ti pirk­ti van­de­nį iš Iz­rae­lio, nors jo pa­kan­ka tik bū­ti­niau­siems po­rei­kiams.

Pa­les­ti­na iš Iz­rae­lio per me­tus per­ka apie 50 mln. ku­bi­nių met­rų van­dens, už ku­rį, ži­no­ma, su­mo­ka ap­va­lią su­mą pi­ni­gų.

Aps­kai­čiuo­ta, kad var­gin­gai gy­ ve­nan­tys pa­les­ti­nie­čiai ga­li sau leis­ti įvai­rioms reik­mėms per die­ ną su­nau­do­ti vos apie 10–15 lit­rų van­dens, o Iz­rae­ly­je – vi­du­ti­niš­ kai 300 lit­rų.

Ne­nuos­ta­bu, kad kai ku­rie eks­ per­tai pa­dė­tį Ga­zos ruo­že api­bū­di­ na kaip hu­ma­ni­ta­ri­nę kri­zę.

Pa­les­ti­nos gy­ven­to­jai pri­vers­ti ve­žio­ti van­de­nį cis­ter­no­mis iš šal­ ti­nių, ta­čiau toks ap­si­rū­pi­ni­mas van­de­niu – pa­vo­jin­gas, nes van­ duo karš­tu oru gen­da ir jo iš­gė­rus ga­li pra­si­dė­ti įvai­rios li­gos.

Ki­tos pro­ble­mos

Kont­ras­tas: Iz­rae­lio gy­ven­to­jai ga­li džiaug­tis – jie tu­ri ke­lis kar­tus dau­

giau van­dens nei kai­my­nai iš Pa­les­ti­nos.

Prob­le­ma ne tik tai, kas kont­ro­ liuo­ja van­dens šal­ti­nius, ta­čiau ir tai, kad Ga­zos ruo­že bei Va­ka­rų Kran­te au­ga gy­ven­to­jų skai­čius.

Ma­ža to, į re­gio­nus pa­ma­žu grįž­ ta ir per 1948 bei 1967 m. pa­si­trau­ kę pa­les­ti­nie­čių pa­bė­gė­liai, o tai ir­ gi pa­di­di­na van­dens su­var­to­ji­mą.

Ah­me­das al Ya­qou­bas, Pa­les­ti­ nos van­dens tar­ny­bos van­dens iš­ tek­lių di­rek­to­rius, pa­brė­žė: „Jei kal­ba­me apie hu­ma­ni­ta­ri­nes pro­ ble­mas čia, van­duo – svar­biau­sias klau­si­mas. 2025 m. Ga­zo­je gy­vens 2,7 mln. žmo­nių – ką šie žmo­nės val­gys, ką gers, ką dirbs, jei ne­su­ ge­ba­me iš­spręs­ti van­dens pro­ble­ mos?“ Pa­rei­gū­nas pri­dū­rė: „Jei mes to­ liau nau­do­si­me vie­nin­te­lį Ga­zo­ je esan­tį šal­ti­nį, iki 2016–2017 m. ga­lu­ti­nai jį iš­se­kin­si­me. Mes ži­no­ jo­me apie tai pa­sta­ruo­sius 20 me­tų, ta­čiau da­bar si­tua­ci­ja – kri­tiš­ka.“

Dar vie­nas ne­ri­mą ke­lian­tis ženk­las – kli­ma­to­lo­gai sa­ko, kad atei­ty­je Vi­dur­že­mio jū­ros ry­ti­nę pa­kran­tę kur kas re­čiau džiu­gins lie­tūs ir re­gio­ną ka­muos saus­ros.

Skai­čiuo­ja­ma, kad per pa­sta­ruo­ sius 15 me­tų Va­ka­rų Kran­te ge­ria­ mo­jo van­dens at­sar­gos su­ma­žė­jo net 65 pro­c.

Konf­lik­tas dėl te­ri­to­ri­jos

Si­tua­ci­ja re­gio­ne įtemp­ta ne tik dėl van­dens, ta­čiau ir dėl ne­si­liau­jan­ čių pa­les­ti­nie­čių konf­lik­tų su žy­ dais, ypač dėl nau­ja­ku­rių Va­ka­rų Kran­te.

Daug pa­les­ti­nie­čių per pa­sta­ ruo­sius me­tus bu­vo pri­vers­ti pa­ lik­ti gy­ve­na­mas vie­tas ir dir­ba­mas že­mes. Nors nau­ja­ku­rių at­kel­di­ni­ mas smar­kiai kri­ti­kuo­ja­mas tarp­ tau­ti­nė­je erd­vė­je, Iz­rae­lis ne­stab­ do prieš­ta­rin­gos pro­gra­mos. Žy­dų vals­ty­bė nau­ja­ku­rių gy­ ven­vie­tes ap­rū­pi­na elekt­ra ir van­ de­niu, o čia pat gy­ve­nan­tys pa­les­ ti­nie­čiai gy­ve­na ak­mens am­žiaus są­ly­go­mis. „Jie mus pa­ver­tė ka­li­niais mū­sų pa­čių že­mė­je“, – ne­slė­pė pyk­čio Mo­ham­me­das Na­wa­ja, vie­nos pa­ les­ti­nie­čių mo­kyk­los di­rek­to­rius.

Mo­kyk­la sto­vi Su­si­joje mies­te, vie­na­me iš dau­ge­lio ne­pri­pa­žin­ tų pa­les­ti­nie­čių gy­ven­vie­čių pie­ ti­nia­me Va­ka­rų Kran­te, ne­to­li va­ di­na­mo­sios ža­lio­sios li­ni­jos.

Jie mus pa­ver­tė ka­li­ niais mū­sų pa­čių že­ mė­je.

Gy­ven­v ie­t ės ne­p ri­pa­ž i­n i­m as reiš­kia, kad kai­mas ne­gau­na nei elekt­ros, nei van­dens, ne­tu­ri ir ki­tų pa­to­gu­mų. Ga­liau­siai nie­kas nė­ra tik­ras, kad Su­si­ja vie­ną sy­kį ne­bus nu­šluo­ta nuo že­mės pa­vir­šiaus. Šiuo me­tu 62 pro­c. Va­ka­rų Kran­ to te­ri­to­ri­jos kont­ro­liuo­ja Iz­rae­lis, nors Pa­les­ti­na sie­kia čia įkur­ti sa­ vo vals­ty­bę.

Iz­rae­ly­je ši te­ri­to­ri­ja va­di­na­ma te­ri­to­ri­ja C. Jo­je gy­ve­na apie 300 tūkst. žy­dų nau­ja­ku­rių. Tad žy­ dų šio­je Va­ka­rų Kran­to da­ly­je – du kar­tus dau­giau nei pa­les­ti­nie­čių.

Sun­ku­mai: kas­met Va­ka­rų Kran­te iš

90 pro­c. pa­les­ti­nie­čių glau­džia­si tik 32 pro­c. Va­ka­rų Kran­to te­ri­to­ri­ jos, ku­rią ad­mi­nist­ruo­ja Pa­les­ti­nos au­to­no­mi­jos ad­mi­nist­ra­ci­ja.

Te­ri­to­ri­jo­je C, ku­rią val­do Iz­rae­ lis, vos 5 pro­c. pa­les­ti­nie­čių leis­ta sta­ty­tis na­mus ar ki­tos pa­skir­ties pa­sta­tus. Ta­čiau žy­dų nau­ja­ku­rių gy­ven­vie­tės čia dygs­ta kaip gry­bai po lie­taus. Žy­dai tvir­ti­na, kad pa­ les­ti­nie­čiai at­si­sa­ko kal­bė­tis su jais dėl te­ri­to­ri­jos. Pa­les­ti­nos at­sto­vai at­ker­ta, jog Iz­rae­lis jiems tu­ri pri­ pa­žin­ti vi­sas te­ri­to­ri­jas, ku­rias žy­dų vals­ty­bė oku­pa­vo po 1967 m. ka­ro.

Tai­gi de­ry­bos lie­ka įšal­dy­tos.

Lyg to bū­tų ma­ža, pa­les­ti­nie­čiai at­si­sa­ko kal­bė­tis su Iz­rae­liu, kol šis ne­nut­rau­kė žy­dų nau­ja­ku­rių iš­kel­ di­ni­mo.

Kol po­li­ti­kai dis­ku­tuo­ja, Su­si­jos kai­me­lio gy­ven­to­jai ren­gia­si pa­lik­ ti sa­vo na­mus. Kai ku­rie sa­ko vyk­ sian­tys į ki­tas pa­les­ti­nie­čių gy­ve­ na­mas te­ri­to­ri­jas, ki­ti ku­ria­si kiek ato­kiau nuo Su­si­jos.

Ra­do naf­tos

Van­duo ir elekt­ra – ne vie­nin­te­lės Iz­rae­lio ir Pa­les­ti­nos pro­ble­mos. Įtam­pą, pa­si­ro­do, ke­lia ir naf­ta.

Ne­to­li Va­ka­rų Kran­to miestelio Ran­čio stūk­so va­di­na­mo­sios ža­

11

ŠeštADIENIS, liepos 14, 2012

pasaulis Sug­riež­ti­no įsta­ty­mus

Kas­me­tis gat­vės mū­šis

Baig­da­ma sa­vai­tei pra­tęs­tą pa­va­sa­ rio se­si­ją, Ru­si­jos Vals­ty­bės Dū­ma priė­ mė du įsta­ty­mus, o šie su­kė­lė kri­ti­kos la­ vi­ną. Pir­ma­me ne­vy­riau­sy­bi­nės or­ga­ni­ za­ci­jos, gau­nan­čios fi­nan­sa­vi­mą iš už­sie­ nio, va­di­na­mos „už­sie­nio agen­tais“. Ant­ ra­sis iš Ad­mi­nist­ra­ci­nių tei­sės pa­žei­di­mų ko­dek­so į Bau­džia­mą­jį ko­dek­są su­grą­ži­no straips­nį „Šmeiž­tas“ ir daug kar­tų pa­di­di­ no baus­mę už šį nu­si­kal­ti­mą.

Per riau­šes Bel­fas­te, ku­rios ki­lo nak­tį į penk­ta­die­nį po pro­tes­tan­tų pa­ra­do ša­lia ka­ta­li­kų ra­jo­no, bu­vo su­žeis­ta 20 pa­rei­gū­ nų. Gat­vių mū­šiai po šio kas­met ren­gia­mo pa­ra­do ky­la jau ket­vir­tus me­tus iš ei­lės.

Ai­ri­jos res­pub­li­ko­nų ar­mi­jos ekst­re­mis­tai į pa­rei­gū­nus pa­lei­do maž­daug 10 šū­vių, bet jo­kia kul­ka jų ne­kliu­dė. 20-iai pa­rei­gū­nų pri­rei­kė pa­gal­bos dėl pjau­ti­nių žaiz­dų, su­ mu­ši­mų ir nu­de­gi­mų.

200 žmo­nių

žu­vo ket­vir­ta­die­nį per Si­ri­jos Treim­sos kai­mo ap­šau­dy­mą.

Už­dar­biau­ja nau­sė­di­jo­se Ką da­ry­ti, kai nė­ra dar­bo, o iš­gy­ ven­ti rei­kia? Pa­les­ti­nie­čiams ten­ ka spjau­ti į na­cio­na­li­nius jaus­ mus. Tūks­tan­čiai jų dar­buo­ja­si žy­dų nau­ja­ku­rių gy­ven­vie­tė­se.

š­ky­la nau­jų Iz­rae­lio sau­gu­mo už­tva­rų ir nau­ja­ku­rių gy­ven­vie­čių.

lio­sios li­ni­jos įtvir­ti­ni­mai. Tai va­ di­na­mo­ji Iz­rae­lio sau­gu­mo sie­na.

Kai­rė­je to­lu­mo­je ma­ty­ti ply­tin­ tis Ben Gu­rio­no oro uos­tas, o už jo – Iz­rae­lio sos­ti­nė Tel Avi­vas ir Vi­ dur­že­mio jū­ra.

Vie­tos gy­ven­to­jas Bi­la­las BBC žur­na­lis­tams pa­sa­ko­jo, kad Iz­rae­lio naf­tos bend­ro­vės jau ku­rį lai­ką ak­ ty­viai ka­si­nė­ja ne­to­li gyvenvietės. „Die­ną nie­ko neįp­ras­to ne­pa­ma­ ty­si­te, ta­čiau nak­tį – uf...“ – sa­kė Bi­la­las. Pa­sak jo, pa­žvel­gus į grę­ži­ nį ma­ty­ti, kad jis drie­kia­si ir į Va­ ka­rų Kran­to te­ri­to­ri­ją.

Lau­ke ma­ty­ti juo­das vamz­dis, ver­ti­ka­liai ky­šan­tis iš že­mės. Iš jo ver­žia­si lieps­na, ku­ri ky­la de­gi­ nant du­jas. Vamz­dis, pa­sak Bi­la­ lo, čia stūk­so jau me­tus. Grę­ži­nys pri­klau­so Iz­rae­lio naf­tos bend­ro­vei „Gi­vot Olam Oil Ltd“. „Va­žia­vau pro ša­lį ir vi­sai ne­ti­kė­ tai vie­ną sy­kį pa­ma­čiau tą vamz­ dį ža­lio­jo­je li­ni­jo­je, – sa­kė Ha­fe­zas Barg­hou­tis, Pa­les­ti­nos laik­raš­čio „al-Hayat al-Ja­dee­dah“ re­dak­to­ rius. – Bu­vau tik­ras, kad de­ga du­ jos. Ta­da pa­skam­bi­nau Ran­čio me­ rui ir jis man pa­sa­kė: „Taip, Iz­rae­lis čia ka­sa naf­tą ir du­jas.“ Tie­sa, žy­dų grę­ži­nys sto­vi Iz­ rae­lio te­ri­to­ri­jo­je, ta­čiau kai ku­rie

naf­tos grę­ži­mo eks­per­tai sa­ko, kad sie­nos – ne kliū­tis. „Geo­lo­gi­ja ne­tu­ri nie­ko bend­ra su geog­ra­fi­ja, – sa­kė grę­ži­mo in­ži­nie­ rius dak­ta­ras Sa­me­ras Na­boul­sis, dir­ban­tis Du­ba­ju­je. – Paž­vel­gęs į šio grę­ži­nio vie­tą ir jo for­mą ga­liu drą­ siai sa­ky­ti, kad jis ga­li apim­ti ir Va­ ka­rų Kran­to te­ri­to­ri­ją. Ki­taip ta­riant, grę­žiant ir iš Iz­rae­lio pu­sės bū­tų ga­ li­ma pa­siek­ti pa­les­ti­nie­čių naf­tos re­ zer­vus.“ Eks­per­tas pri­dū­rė, kad bū­ tent dėl šios prie­žas­ties pa­sau­ly­je yra nu­sta­to­mas tam tik­ras pa­sie­nio ruo­ žas – „nie­kie­no že­mė“, kur nie­kas ne­tu­ri tei­sės ka­si­nė­ti be ki­to ži­nios.

Dak­ta­ras Wa­li­das Khad­du­ris, žur­na­lo „Vi­du­rio Ry­tų eko­no­mi­nė ap­žval­ga“ re­dak­to­rius, taip pat kri­ ti­ka­vo Iz­rae­lio veiks­mus. „Pap­ras­tai to­kio­mis ap­lin­ky­bė­ mis abi ša­lys ran­da bend­rą su­ta­ ri­mą, kaip pa­si­da­ly­ti iš­tek­lius, tad pa­ja­mas ir iš­lai­das. Pa­vyz­džiui, kaip Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja su­si­ta­rė su Nor­ve­gi­ja. Be to­kio su­si­ta­ri­mo pa­ dė­tis ga­li bū­ti to­kia, kaip tarp Ku­ vei­to ir Ira­ko“, – tei­gė eks­per­tas ir pri­mi­nė Ira­ko ir Ku­vei­to ka­rą.

Abi ša­lys tu­ri de­rė­tis

Iz­rae­lio bend­ro­vės „Gi­vot Olam“ at­sto­vai at­si­sa­kė ko­men­tuo­ti, ką

„Scan­pix“ nuo­tr.

ka­si­nė­ja pa­lei sie­ną. O Iz­rae­lio vy­ riau­sy­bė pa­brė­žė, kad „šis klau­si­ mas vėl po­li­ti­zuo­ja­mas“.

Tie­sa, Pa­les­ti­nos au­to­no­mi­jos val­džia kol kas taip pat ga­na at­sai­ niai žiū­ri į ga­li­mus iš­tek­lius ir jų pa­nau­do­ji­mą Va­ka­rų Kran­te.

Pa­sak eks­per­tų, prie­žas­tis ga­ na aiš­ki – naf­tos pra­mo­nės Pa­les­ ti­na nie­kuo­met ne­tu­rė­jo ir ne­ži­no, ką su tuo ga­li­ma da­ry­ti. „Aki­vaiz­di pro­ble­ma, kad pa­les­ ti­nie­čiai ne­pa­ty­rę ieš­ko­ti naf­tos.

Is­to­riš­kai čia ne­bu­vo jo­kios naf­tos pra­mo­nės. Vi­sa tai la­bai nau­ja“, – sa­kė W.Khad­du­ris.

Ki­tas klau­si­mas, pa­sak moks­ li­nin­ko, ar Iz­rae­lis pri­pa­žins, kad Pa­les­ti­na tu­ri tei­sę ieš­ko­ti naf­tos? „Juk žy­dai da­lį Va­ka­rų Kran­to lai­ ko sa­vo te­ri­to­ri­ja. Taip pat Ran­čio mies­telį“, – tvir­ti­no W.Khad­du­ris. „Me­ged-5“ tel­ki­ny­je, kur ka­si­ nė­ja Iz­rae­lis, pa­gal „Gi­vot Olam“ skai­čia­vi­mus ga­li bū­ti apie 1,5 mlrd. ba­re­lių naf­tos.

Tai ne­daug, ta­čiau toks kie­kis naf­tos ga­lė­tų pa­dė­ti skur­džiai gy­ ve­nan­tiems pa­les­ti­nie­čiams pra­ kus­ti.

BBC, „Midd­le East Mo­ni­tor“, „Syd­ney Mor­ning He­rald“, „Huf­fing­ton Post Ca­na­da“, „Haa­retz“ inf.

Va­ka­rų Kran­te stūk­so žy­dų nau­ ja­ku­rių gy­ven­vie­tė Ni­li. Čia dir­ ba 44 me­tų elekt­ri­kas Zia­das Abu Na­ras iš Pa­les­ti­nos. Jis mon­tuo­ja švies­tu­vus ant ne­se­niai nu­da­žy­ tos vie­no pa­sta­to sie­nos.

Pas­ta­tas pri­klau­so vie­nai Iz­ rae­lio ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to bend­ ro­vei. Ši par­da­vi­nė­ja na­mus žy­ dų nau­ja­ku­riams, ku­rie kraus­to­si į pa­čią Va­ka­rų Kran­to šir­dį.

Tūks­tan­čiai pa­les­ti­nie­čių ne­le­ ga­liai dir­ba nau­ja­ku­rių na­muo­se.

Bet juk jie pa­de­da žy­dams ko­lo­ni­ zuo­ti jų tė­vy­nę? „O ką da­ry­ti – mes ne­tu­ri­me ki­to dar­bo... – aiš­ki­no elekt­ri­kas Z.Abu Na­ras. – Jei bū­tų ki­to dar­ bo, tik­rai ne­bū­tu­me čia.“ Eko­no­mi­nė ir so­cia­li­nė pa­dė­tis Va­ka­rų Kran­te – sun­ki. Ne­dar­bas čia sie­kia net 30 pro­c. Nors mi­ li­jar­dai, į Pa­les­ti­ną at­plau­kian­tys iš vi­so pa­sau­lio, pa­dė­jo ša­lies ad­ mi­nist­ra­ci­nę sos­ti­nę Ra­ma­lą pa­ vers­ti iš pa­žiū­ros kles­tin­čiu mies­ tu, Va­ka­rų Kran­to kaimai sken­di skur­de.

Z.Abu Na­ras ki­lęs iš ma­žo kai­ me­lio Beit Ur al Tah­tos. Jis tu­ ri tris vai­kus, ku­riuos rei­kia iš­ lai­ky­ti.

De­ja, pa­sak vy­ro, ara­bų kai­ muo­se ne tik nė­ra dar­bo, ta­čiau ir už­mo­kes­tis men­kas. „Jei no­ri ką nors nu­si­pirk­ti, vis­ kas la­bai bran­gu. Aš tiek neuž­dir­ bu, kad ga­lė­čiau pra­mis­ti“, – sa­ kė vy­ras.

O kai­nos Va­ka­rų Kran­te – di­ de­lės. Lit­ras pie­no čia kai­nuo­ja 12 še­ke­lių (be­veik 8 li­tus), elekt­ ros ir de­ga­lų kai­nos – be­maž du kar­tus aukš­tes­nės nei Jung­ti­nė­se Vals­ti­jo­se.

21 me­tų sta­ty­bi­nin­kas Is­sa pa­ brė­žė, kad dir­bti pas nau­ja­ku­rius kur kas la­biau ap­si­mo­ka nei bet kur Pa­les­ti­no­je.

Is­sa ką tik pa­li­ko dar­bą Pa­les­ti­ no­je vei­kian­čia­me pa­ka­vi­mo fab­ ri­ke ir pe­rė­jo dirb­ti į sta­ty­bas. „Čia mo­ka tris kar­tus dau­ giau“, – džiau­gė­si vy­ras, šluo­da­ mas sta­ty­bi­nes šiukš­les. Šiuo me­tu Va­ka­rų Kran­te gy­ve­ na nuo 300 iki 500 tūkst. žy­dų. Iš vi­so čia pa­sta­ty­tos 225 nau­ja­ku­rių gy­ven­vie­tės. Šiuo me­tu pra­dė­tos 1850 nau­jų pa­sta­tų sta­ty­bos.

Na­mai čia pi­gūs, to­dėl į juos ke­ lia­si ne­ma­žai gy­ven­to­jų iš Iz­rae­ lio. Nau­ja­ku­riai mė­gau­ja­si mo­ kes­čių ir trans­por­to leng­va­to­mis,

o sos­ti­nė­je Tel Avi­ve gy­ve­ni­mas – ge­ro­kai bran­ges­nis. Žy­dai su mie­lu no­ru sam­do dar­ bi­nin­kus iš Pa­les­ti­nos, nes jiems rei­kia mo­kė­ti ma­žes­nes al­gas.

Skai­čiuo­ja­ma, kad šiuo me­tu Iz­rae­lio nau­ja­ku­riams dir­ba per 100 tūkst. pa­les­ti­nie­čių.

Pa­sak vie­tos gy­ven­to­jų, ne­ma­ žai Pa­les­ti­nos jau­ni­mo, ku­ris nee­ mig­ra­vo, dir­ba sta­ty­bo­se. „So­cia­li­nių pro­ble­mų dėl pra­ stos eko­no­mi­nės si­tua­ci­jos Va­ ka­rų Kran­te – ap­stu. Skur­das pa­ lie­čia kiek­vie­ną. Žmo­nės jau­čia­si kaip ka­lė­ji­me“, – pa­sa­ko­jo Mu­ hum­ma­das Kha­le­das Ta­ri, vie­nos pa­les­ti­nie­čių gy­ven­vie­tės ad­mi­ nist­ra­to­rius.

Jei no­ri ką nors nu­ si­pirk­ti, vis­kas la­ bai bran­gu. Aš tiek neuž­dir­bu, kad ga­ lė­čiau pra­mis­ti.

Tie­sa, Ra­ma­lo­je, ku­ri lai­ko­ma ad­mi­nist­ra­ci­ne Pa­les­ti­nos sos­ti­ne ir vers­lo cent­ru, si­tua­ci­ja – ki­to­ kia. Čia vei­kia pra­ban­gūs res­to­ra­ nai, stūk­so vi­los, va­ži­nė­ja ge­ri au­ to­mo­bi­liai.

Sa­mi­ras Awa­das, Bir­zei­to uni­ ver­s i­te­to Ra­m a­l o­je po­l i­t i­kos moks­lų pro­fe­so­rius, pa­brė­žė: „Taip, eko­no­mi­ka Va­ka­rų Kran­te au­ga. Ta­čiau mes kal­ba­me tik apie pa­slau­gų eko­no­mi­ką, nė­ra rea­lios pra­mo­nės.“ Pa­ren­gė Va­len­ti­nas Ber­žiū­nas

Dar­bas: kaip gry­bai po lie­taus

Va­ka­rų Kran­te dygs­tan­čios žy­ dų nau­ja­ku­rių gy­ven­vie­tės vi­lio­ ja ir pa­les­ti­nie­čių sta­ty­bi­nin­kus.

„Reu­ters“ nuo­tr.

12

ŠeštADIENIS, liepos 14, 2012

pasaulis Kūno me­no fes­ti­va­lis Aust­ri­jo­je prie Ver­to eže­ro šią sa­vaitę baigė­si kūno me­no fes­ti­va­lis, ku­ria­me sa­vo dar­bus pri­statė dau­ giau nei 200 me­ni­ninkų iš 44 pa­sau­lio ša­lių. Ava­ta­ ro sti­liaus būty­bių, šėto­ niškų ragų, mil­ži­niškų gal­ vos ap­dan­galų, ne­tikrų no­sių ir fu­tu­ris­ti­nių kau­ kių pa­žiūrė­ti at­vy­ko maž­ daug 30 tūkst. žmo­nių. „Scanpix“ nuotr.

Su­lai­ky­ti ka­ni­ba­lai – tik led­kal­nio viršūnė Po­li­ci­ja Pa­pua Nau­jo­jo­je Gvinė­ jo­je areš­ta­vo įta­ria­mo ka­ni­balų kul­to na­rius, kal­ti­na­mus tuo, kad nu­žudė ma­žiau­siai sep­ty­nis žmo­ nes, ža­lias su­valgė jų sme­ge­nis ir virė sriubą iš jų ge­ni­ta­lijų.

Lu­pi­kiš­kas už­mo­kes­tis

29 įta­ria­mie­ji pri­klau­so tūkstan­čio na­rių gru­pei, su­si­kūru­siai ko­vo­ti su bur­ti­nin­kais at­skalū­nais, ku­rie, pa­sak laik­raš­čio „The Na­tio­nal“, pra­dėjo im­ti lu­pi­kišką už­mo­kestį.

Už­mo­kes­tis gy­dan­čiam bur­ti­ nin­kui už mir­ties prie­žas­ties pa­ sa­kymą ar pik­to­sios dva­sios iš­ va­rymą pa­pras­tai būda­vo 1000 kinų (apie 1340 litų) gry­nai­siais ir kiaulė ar mai­šas ry­žių, bet kai ku­ rie jų ėmė kaip at­ly­gio rei­ka­lau­ti ir sek­so. „Mūsų eti­kai ir mo­ra­lei prie­šta­rau­ja tai, kad bur­ti­nin­kas turėtų san­ty­kių su žmo­gaus žmo­ na ar paaug­le duk­te­ri­mi“, – sakė vie­nas vie­tos kul­to ly­de­ris iš Tan­ gio ra­jo­no Ma­dan­go pro­vin­ci­jo­je Pa­pua Nau­jo­sios Gvinė­jos šiaurės rytų pa­krantė­je. „Tai bu­vo pa­grin­dinė prie­žas­tis <...>, dėl ku­rios bu­vo su­for­muo­ ta grupė bur­ti­nin­kams gau­dy­ ti, – sakė jis. – Lai­kui bėgant, kai įta­ria­mie­ji būda­vo pa­leid­žia­mi ir to­liau bur­ti­nin­kau­da­vo, mes pa­ var­go­me ir mums tai at­si­bo­do.“ Gink­luo­ti už­bur­tais pei­liais

Pa­pua Nau­jo­jo­je Gvinė­jo­je la­bai pa­plitęs tikė­ji­mas bur­ti­nin­ka­vi­ mu, o dau­ge­lis žmo­nių natū­ra­lių prie­žas­čių ne­pri­pažįs­ta kaip ne­ sėkmių, ne­lai­mingų at­si­ti­kimų, ligų ar mir­ties paaiš­ki­ni­mo.

Vie­tos gy­ven­to­jai, trokš­tan­tys at­ker­šy­ti lu­pi­kau­jan­tiems bur­ti­ nin­kams, pa­tys iš kaimų vy­res­ niųjų mokė­si burtų ir gink­luo­ti esą už­bur­tais pei­liais nuo ba­land­žio su­ga­vo ir nu­žudė sep­ty­nis žmo­ nes, kaip tei­gia­ma pra­ne­ši­me.

„Su­valgė­me jų sme­ge­nis ža­ lias ir par­n ešė­m e kūno da­l is, to­kias kaip ke­pe­nys, šir­dys, pe­ niai ir ki­ta, į na­mus sa­vo mo­ky­ to­jams, kad su­kur­tu­me ki­tas ga­ lias na­riams“, – pa­sa­ko­jo vie­nas areš­tuotųjų.

Po tų žmog­žu­dys­čių po­li­ci­ ja pra­ėju­sią sa­vaitę su­rengė reidą Biam­bo kai­me ir areš­ta­vo 29 žmo­ nes, iš jų – aš­tuo­nias mo­te­ris.

Su­valgė­me jų sme­ ge­nis ža­lias ir par­ nešė­me kūno da­lis, to­kias kaip ke­pe­ nys, šir­dys, pe­niai ir ki­ta, į na­mus.

Per­žengė kultū­ros ri­bas

Vie­nas vie­tos burtų eks­per­tas, ku­ rį ci­tuo­ja minė­tas laik­raš­tis, sakė, kad tos grupės vei­ki­mo me­to­dai ski­ria­si nuo tra­di­cinės Pa­pua Nau­ jo­sios Gvinė­jos pra­kti­kos, pa­gal ku­rią pa­pras­tai tam tik­ri žmonės ren­gia­mi gau­dy­ti bur­ti­nin­kus. „Ta­čiau šie žmonės nie­ka­da at­ vi­rai ne­žu­do bur­ti­ninkų, ne­dar­ ko jų kūnų ir ne­val­go bur­ti­ninkų mėsos, ke­penų ir šird­žių, ne­ver­ da sriu­bos iš bur­ti­ninkų pe­nių, – sakė jis. – Tai ne­nor­ma­lu, ir šios grupės ka­ni­ba­liz­mas per­žen­gia vie­tos kultū­ros ri­bas.“ Ma­dan­go pro­vin­ci­jos po­li­ci­jos vir­ši­nin­kas Ant­ho­ny Wa­gam­bie pa­ra­gi­no ki­tus tos grupės na­rius, ku­rių, kaip ma­no­ma, ga­li būti dau­giau nei tūkstan­tis, pa­si­duo­ ti. „Tai – led­kal­nio viršūnė ir rei­ kia dau­giau da­ry­ti švie­čiant vie­ tos gy­ven­to­jus, kad iš­nai­kin­tu­me šį judė­jimą“, – sakė jis „The Na­ tio­nal“.

BNS inf.

Prie­ta­rai: Pa­pua Nau­jo­jo­je Gvinė­jo­je la­bai pa­plitęs tikė­ji­mas bur­ti­

nin­ka­vi­mu, o dau­ge­lis žmo­nių natū­ra­lių prie­žas­čių ne­pri­pažįs­ta kaip ligų ar mir­čių paaiš­ki­ni­mo. „Reu­ters“ nuo­tr.

Versija: vietos gyventojai įtaria, jog vanduo buvo sąmoningai nukreiptas į Krymską, kad neužlietų gubernatoriaus

Tarp vald­žios ir žmo

Kam rei­ka­lin­ga vald­žia, jei­gu ji ne­su­ge­ba ap­gin­ti savo piliečių? Tokį klau­simą už­duo­da ru­sai po sti­chinės ne­laimės Kras­no­da­ro kraš­te. Šo­kas ir pyk­tis

Kryms­ko gy­ven­to­jai, šią sa­vaitę rinkę­si į po­tvy­nio aukų lai­do­tu­ves, dar gy­vai pri­si­minė anks­tyvą pra­ ėju­sio šeš­ta­die­nio rytą, kai užst­ri­ go na­muo­se van­de­niui pa­ki­lus iki met­ro, pa­skui iki dviejų ar net trijų – kai­mynų klyks­mus ir baimės ap­ imtų gy­vu­lių stau­gimą.

Pa­sak JAV laik­raš­čio „The New York Ti­mes“, iš pra­džių gy­ven­to­ jus iš­ti­ko šo­kas, o po to ap­ėmė pyk­ tis, kai paaiškė­jo, kad vald­žios pa­ reigū­nai dar iš­va­karė­se ži­no­jo apie artė­jan­čią ne­laimę, bet ne­si­ėmė įspėti mie­gan­čių žmo­nių. Praė­jus pen­kioms die­noms po ne­laimės, vald­žia ne­galė­jo pa­teik­ti ir tiks­laus aukų skai­čiaus. Ne­pap­rastųjų si­tua­ cijų mi­nis­te­ri­ja pra­nešė, kad vi­sa­me Kras­no­da­ro kraš­te žu­vo 171 žmo­gus, Ty­rimų ko­mi­te­tas – 164, o Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja ir kraš­to gu­ ber­na­to­rius Alek­sand­ras Tka­čio­vas kalbė­jo apie 165 žu­vu­siuo­sius.

Pra­ne­ša­ma, kad Krymską užg­riu­vu­si ban­ga galė­jo siek­ti sep­ty­nis met­rus ir vi­si, at­si­dūrę jos ke­ly­je, bu­vo pa­smerk­ti. Būtent ši ap­lin­kybė pa­kurstė įta­ri­mus, jog ne­laimės prie­žas­ti­mi ta­po van­dens iš­lei­

di­mas iš užt­van­kos. Kol vald­žios pa­reigū­nai iš­si­su­kinė­ja nuo konk­ re­taus at­sa­ky­mo, gy­ven­tojų gal­vo­ se įsit­vir­ti­no nuo­monė, jog van­ duo bu­vo sąmo­nin­gai nu­kreip­tas į Krymską, kad neuž­lietų gu­ber­na­ to­riaus A.Tka­čio­vo že­mių ir vers­lo ob­jektų prie No­vo­ro­sijs­ko.

Norė­jo užmė­ty­ti ak­me­ni­mis

45 metų Ser­ge­jus Vik­to­ro­vi­čius ap­ griau­to­je duo­nos par­duo­tuvė­je pa­ pa­sa­ko­jo, kaip šeš­ta­die­nio pa­ry­ čiais tam­so­je pa­bu­do pa­jutęs, kad jo lo­va šla­pia. Iš­tiesęs ranką prie te­le­fo­no vy­ras su­pra­to, jog apa­ra­ tas jau din­go van­de­ny­je. „Jei­gu jie ži­no­jo apie ne­laimę 23 val., kodėl ne­įspėjo mūsų? Kas mes – mėsos ga­ba­lai? Ar mes ne­ sa­me žmonės? – pik­ti­no­si vy­ras, pri­si­statęs tėvo var­du, nes bi­jo po­li­ci­jos kerš­to. – Mes dar jau­ni, todėl išp­laukė­me, o kaip dėl mū­ sų mo­čiu­čių? Kiek mo­čiu­čių nu­ sken­do?“ Gy­ven­to­jai vos tvardė emo­ci­jas, kai sek­ma­dienį su­si­tik­ti su gy­ven­ to­jais at­vy­ko gu­ber­na­to­rius A.Tka­ čio­vas. „Jei­gu ap­link ne­būtų buvę tiek po­li­ci­jos, mes būtu­me užmė­

tę jį ak­me­ni­mis“, – ti­ki­no S.Vik­ to­ro­vi­čius.

Aud­ringą žmo­nių reak­ciją su­kėlė toks gu­ber­na­to­riaus paaiš­ki­ni­mas, kodėl žmonės ne­bu­vo įspėti apie artė­jan­čią ne­laimę: „Jūs ma­no­te, kad bu­vo ga­li­ma kiek­vieną apei­ti? Ir jūs būtumė­te at­si­kėlę ir išėję iš namų?“ Se­nas me­to­das ne­su­veiks?

Kad ir ko­kie būtų ka­tast­ro­fos pa­ da­ri­niai – at­lei­di­mai, kom­pen­ sa­ci­jos ar baud­žia­mo­sios by­los, Kryms­ko is­to­ri­ja gy­vai iliust­ruo­ ja pra­rają tarp Ru­si­jos vald­žios ir gy­ven­tojų. „Ge­rai pa­žįsta­mas sce­na­ri­jus kar­to­ja­si kas­kart, kai įvyks­ta ka­ tast­ro­fa, – ra­di­jui „Echo Mosk­vy“ sakė Mask­vos Car­ne­gie cent­ro eks­ per­tas Ni­ko­la­jus Pet­ro­vas. – Žmo­ nės kal­ti­na val­di­nin­kus, ir daž­nai pa­grįstai, už tai, kad šie ne­su­gebė­jo jų ap­sau­go­ti. Cent­rinė vald­žia ieš­ko ko nors vie­ti­nio lyg­mens, kam galė­ tų su­vers­ti kaltę, o vie­tos val­di­nin­ kai iš­si­su­kinė­ja ir me­luo­ja siek­da­mi iš­veng­ti at­sa­ko­mybės.“ Kai ku­rie eks­per­tai tei­gia, kad pre­zi­den­tas Vladimiras Pu­ti­nas pa­te­ko į la­bai sun­kią pa­dėtį ir kad jo įpras­tas me­to­das – at­vyk­ti į įvy­ kio vietą, pa­žadė­ti nu­baus­ti kal­ti­ nin­kus ir su­mokė­ti kom­pen­sa­ci­jas – šįkart ga­li ne­su­veik­ti. „Kai ma­to­ me, koks ma­si­nis ne­pa­si­tikė­ji­mas ky­la in­ter­ne­te, ga­li­me su­pras­ti, kad šio­je ša­ly­je liau­dis dar pri­si­me­na, kaip val­di­nin­kai me­luo­da­vo, per­ dėda­vo ir slėpda­vo tiesą po ga­lybės

13

ŠeštADIENIS, liepos 14, 2012

pasaulis Kūno me­no fes­ti­va­lis

Kai kurie ekspertai teigia, kad V.Putino įprastas metodas – atvykti į įvykio vietą, pažadėti nubausti kaltininkus ir sumokėti kompensacijas – šįkart gali nesuveikti.

A.Tkačiovo žemių ir verslo objektų prie Novorosijsko.

AFP nuotr.

­nių – pra­ra­ja ne­lai­mių praei­ty­je, – sakė po­li­to­lo­ gas And­re­jus Pion­tovs­kis. – V.Pu­ ti­nas pa­si­rodė kaip to­kių si­tua­cijų spren­di­mo meist­ras: praei­ty­je jis grei­tai nu­vers­da­vo kaltę nuo savęs ir cent­rinės vald­žios. Bet da­bar šis me­to­das ga­li ne­su­veik­ti.

Pir­ma, V.Pu­ti­nas yra la­bai ar­ ti­mas gu­ber­na­to­riui A.Tka­čio­vui, nuo ku­rio pri­klau­so dėl artė­jan­

čios 2014 m. olim­pia­dos So­čy­je.

A.Tka­čio­vas taip pat ku­ruo­ja rū­ mų sta­ty­bas prie Juo­do­sios jūros – V.Pu­ti­nui ir Baž­ny­čios pa­triar­ chui. Be to, žmonės ta­po sąmo­ nin­ges­n i. Ru­s i­jo­je stiprė­ja de­ mok­ra­ti­nis pro­tes­to judė­ji­mas, ir šįkart žmonės ne­si­leis ved­žio­ja­mi už no­sies.“ Pa­rengė Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis

Kal­ti­ninkų paieš­kos Ru­si­jos pre­zi­den­tas V.Pu­ti­nas (nuotr.) liepė at­lik­ti nuo­dugnų ka­tast­ro­fos ty­ rimą ir išaiš­k in­ti kal­ti­nin­kus. Kol kas po­stų ne­te­ko tik Kryms­ko mies­to ir ra­jo­no va­do­vai, nors tik­rie­ji kal­ti­nin­ kai ga­l i sėdėti ge­ro­kai aukš­čiau.

klau­so di­delės žemės ūkio te­r i­to­r i­ jos. Jo duk­ra iš­tekė­ju­si už vie­t i­n io „Vie­n in­go­sios Ru­si­jos“ de­pu­ta­to, ku­ ris va­do­vau­ja žemės ūkio bend­rovės fon­dams ir re­g io­n i­nei dujų bend­ro­ vei. Jo 22 metų duk­terė­čia Anas­ta­si­ ja, stu­dentė ir „Vie­nin­go­sios Ru­si­jos“ de­pu­ta­to duk­ra, tu­r i vamzd­ž ių ga­ my­bos, ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to ir gy­vu­ lių vei­si­mo bend­ro­ves. O A.Tka­čio­vo su­tuok­tinė Ol­ga pa­ten­ka į tur­tin­giau­ sių Ru­si­jos gu­ber­na­to­rių žmonų de­ šim­tuką.

Mo­ky­to­jas prie­š vaistų mil­žinę Su šla­pi­mo pūsle išorė­je ir be pe­ nio gimęs vo­kie­tis sto­jo į kovą su far­ma­ci­jos mil­žine. Teis­mo pro­ cesą aky­lai ste­bi tūkstan­čiai kitų ga­limų aukų.

Is­to­ri­ja kar­to­ja­si

Šis pro­duk­tas iki šiol par­duo­da­ mas vais­tinė­se. Pa­va­di­ni­mai ga­ li būti ki­ti, kie­kiai – su­ma­žin­ti, bet med­žia­ga ta pa­ti. Tei­siamųjų suo­le Ber­ly­ne – vais­tas „Duo­gy­non“. Jei­ gu ieš­ko­vai sa­ko tiesą, būtent jis yra kal­tas dėl to, kad žmonės gims­ta be šla­pi­mo pūslių bei ge­ni­ta­lijų ir de­ for­muo­to­mis galūnė­mis. Šis vais­tas ga­li tap­ti ant­ruo­ju ta­li­do­mi­du, kurį su­kūrė Vo­kie­ti­jos far­ma­ci­jos bend­rovė „Grünent­ hal“ ir kurį var­to­ju­sios mo­te­rys pra­ėju­sio am­žiaus vi­du­ry­je su­si­ lauk­da­vo ap­si­gi­mu­sių vaikų. „Duo­gy­non“, par­da­vinė­tas ne vieną de­šimt­metį, ir­gi bu­vo ski­ ria­mas nėščioms mo­te­rims. Da­ bar Ber­ly­ne vyks­tan­tis teis­mas at­ ro­do la­bai pa­na­šiai į pro­ce­sus dėl ta­li­do­mi­do: su­luo­šin­ti žmonės iš­ si­ri­kiavę į eilę sto­ja į kovą su mil­ ži­niš­ka far­ma­ci­jos bend­ro­ve, lyg Do­vy­das prie­š Ga­li­jotą.

At­li­ko try­li­ka ope­ra­cijų

Bet „Duo­g y­n on“ is­to­r i­ja ru­ tu­lio­ja­si kiek ki­taip. Vo­kie­ti­jos įsta­ty­m ai ne­n u­m a­to ko­l ek­ty­ vi­nių ieš­ki­nių, todėl ši by­la ta­ po as­me­ninė. Tai yra ko­va tarp 35 metų pra­dinės mo­kyk­los mo­ ky­to­jo And­re Som­me­rio ir far­ ma­ci­jos mil­žinės „Bayer“, ku­riai pri­klau­so bend­rovė „Sche­ring“, prie­š ke­letą de­šimt­me­čių par­da­ vinė­ju­si „Duo­gy­non“ Vo­kie­ti­jo­je ir ki­to­se ša­ly­se.

A.Som­me­rio mo­ti­na 1975-ai­ siais, kai bu­vo nėščia, var­to­jo šį hor­mo­ninį vaistą, skirtą gi­ne­ko­ lo­go. Kai gimė jos sūnus And­re, ma­žos Ba­va­ri­jos li­go­ninės gy­dy­

to­jai bu­vo pri­blokš­ti. Kūdi­kio šla­ pi­mo pūslė ka­bo­jo išorė­je, o pe­nio vie­to­je ne­bu­vo nie­ko.

Per pir­mus ket­ve­rius gy­ve­ni­mo me­tus A.Som­me­riui bu­vo at­lik­tos de­vy­nios ope­ra­ci­jos. Po try­lik­to­ sios, at­lik­tos prie­š sep­ty­ne­rius me­tus, jis jau tu­ri dirb­ti­nius šla­ pim­ta­kius, bet iki šiol yra pri­vers­ tas ne­šio­tis šla­pi­mo mai­šelį.

Su­laukė tūkstan­čių laiškų

Kai A.Som­me­rio mo­ti­na var­to­jo „Duo­gy­non“, tai bu­vo nau­jo­viš­ kas pre­pa­ra­tas, leid­žian­tis mo­te­ rims pa­si­tik­rin­ti, ar jos yra nėščios.

Var­to­da­ma pi­liu­les A.Som­me­rio mo­ti­na pa­tir­da­vo pil­vo skausmų, pa­daugė­da­vo išs­kyrų. Po aš­tuo­ nių mėne­sių jos sūnus gimė su­ luo­šin­tas. „Ma­no mo­ti­na iš kar­to su­sie­ jo tai su šiuo pre­pa­ra­tu ir iki šiol kal­ti­na sa­ve dėl ma­no in­va­li­du­ mo“, – sakė A.Som­me­ris.

Prieš tre­jus me­tus tėvai pa­rodė jam laik­raš­čių iš­kar­pas, ku­rias su­ rin­ko per 20 metų. Šim­tai straips­ nių bu­vo skir­ti pre­pa­ra­tui „Duo­ gy­non“ ir gau­sy­bei is­to­rijų apie ap­si­gi­mi­mus.

Prieš dve­j us me­t us A.Som­ me­ris pa­teikė ieš­kinį bend­ro­vei „Bayer“, norė­da­mas su­si­pa­žin­ti su jos vi­daus do­ku­men­tais, ku­ rie galėtų at­sa­ky­ti į jam rūpi­mus klau­si­mus. Teis­mas ieš­kinį at­ metė, bet ši is­to­ri­ja su­laukė di­ de­lio at­gar­sio. Nuo to lai­ko vo­ kie­tis ga­vo 5,2 tūkst. elekt­ro­ni­nių laiškų iš mo­tinų, ku­rių vai­kai gi­ mė su­luo­šin­ti, ku­rios pa­tyrė per­ si­lei­dimą ar­ba nau­do­jo „Duo­gy­ non“ abor­tams. „At­sa­kau į vi­sus iki vie­no laiš­ kus, – sakė A.Som­me­ris. – Ban­ dau iš­siaiš­kin­ti, kas nu­ti­ko ma­no tėvams, ir pa­dėti tašką tam, kas de­šimt­me­čiais per­se­kio­jo ma­no mo­tiną.“

„Duo­gy­non“ Sep­t in­ta­ja­me ir aš­t un­ta­ja­me de­ šimt­me­č iuo­s e gy­dy­to­j ai mo­te­ rims, ku­rios įtarė, kad yra nėščios, skir­d a­vo hor­mo­n inį pre­p a­ratą „Duo­g y­non“. Jo su­dėty­je esan­tys est­ro­ge­nai ir ges­ta­ge­nai, ku­r iuos ga­mi­na ir pa­ts mo­ters kūnas ir ku­ rie iki šiol nau­do­ja­m i kont­ra­cep­ tinėms tab­letėms, per 4–6 die­nas pa­ska­t in­da­vo menst­r ua­ci­jas, jei­ gu mo­te­ris ne­būda­vo nėščia. „Jei­g u per 4–6 die­nas ne­pra­si­de­ da krau­ja­v i­mas, tai yra nėštu­mo ženk­las“, – tei­g ia­ma pro­duk­to ap­ ra­šy­me.

Lai­kui bėgant „Duo­gy­non“ pa­keitė ki­ti, grei­čiau ir pa­pras­čiau nau­do­ ja­mi nėštu­mo tes­tai.

Do­ku­men­tai at­skleidė abe­jo­nių

Ant­ro­ji A.Som­me­rio by­la yra ban­ do­mo­ji ir pa­vyz­dinė. Jei­gu jam pa­ si­seks, ne­ma­žai kitų žmo­nių galės teik­ti sa­vo ieš­ki­nius. „Mes no­ri­me su­ži­no­ti tiesą ir gau­ti kom­pen­sa­ci­jas, – aiš­ki­no A.Som­me­ris. – Bet ne pi­ni­gai yra svar­biau­sia. Aš la­biau no­riu iš­ siaiš­kin­ti, kas ta­da nu­ti­ko, kaip ir kodėl tai man galė­jo nu­tik­ti. Ką žmonės, dirbę „Sche­ring“ aš­tun­ ta­ja­me de­šimt­me­ty­je, ži­no­jo apie „Duo­gy­non“ pa­ša­linį po­veikį? Ko­ kios konk­re­čiai bu­vo pro­ble­mos ir kodėl „Sche­ring“ ne­paisė jų ir ne­ išėmė šio pre­pa­ra­to iš pre­ky­bos?“ Kai ku­rie do­ku­men­tai jau išt­rauk­ti į die­nos šviesą. Jie ro­do, kad bend­rovės pa­da­li­nio Did­žio­ jo­je Bri­ta­ni­jo­je dar­buo­to­jai įspė­ jo Vo­kie­ti­jos ko­le­gas ir ne­tgi re­ ko­men­da­vo išim­ti pre­pa­ratą iš pre­ky­bos. Vie­nas buvęs dar­buo­ to­jas su­ti­ko liu­dy­ti A.Som­me­rio by­lo­je ir pa­pa­sa­ko­ti apie tuo me­ tu skland­žiu­sias abe­jo­nes. „Die Welt“ inf.

Van­dens sau­gyklą, esan­čią Kryms­ ko aukš­tu­mo­je ir galė­ju­sią tap­ti ka­ tast­ro­fos prie­žas­ti­mi, du fe­de­ra­li­niai pa­reigū­nai val­do per ak­ci­nes bend­ ro­ves, ku­rių ak­ty­vai lai­ko­mi Kip­ro of­ šo­ruo­se. Pir­ma­sis jų yra Sta­ nis­la­vas Svet­lic­k is, buvęs ener­ge­ti­kos mi­nist­ro pa­va­ Pot­vy­nis ta­po di­de­liu smūgiu Kras­ duo­to­jas. Ant­ra­sis – Ana­to­ no­da­ro sri­ties gu­ber­na­to­riaus au­to­ li­jus Ba­lo, sau­gyk­los sta­ty­ ri­te­tui, bet Krem­l iaus kri­t i­kai įsi­t i­ bas fi­nan­sa­vu­sio ban­ kinę, kad jis liks sa­vo po­ste, ko „Vne­še­ko­nom­ nes per kiek­vie­nus rin­ki­mus bank“ pir­mi­nin­ko pro­krem­liš­ka­jai par­ti­jai „Vie­ pa­va­duo­to­jas. nin­go­ji Ru­si­ja“ už­tik­ri­na ne­ mažą balsų pro­centą.

Kras­no­da­ro sri­ ties gu­ber­na­to­ rius A.Tka­č io­ vas garsė­ja tu­ ri­ma vers­l i­n in­ko gys­le­le. Jam pri­

Įsa­kymą pa­ša­lin­ti iš po­sto Kras­no­da­ro sri­ties gu­ber­ na­to­rių A.Tka­čiovą ga­ li duo­ti tik pre­zi­den­ tas V.Pu­ti­nas.

Pas­lap­tis: „Bayer“ ne­no­ri at­skleis­ti vi­daus do­ku­mentų, ku­rie galėtų at­sa­ky­ti į klau­simą, ar „Duo­gy­non“

iš tiesų su­luo­ši­no tūkstan­čius nau­ja­gi­mių.

AFP nuo­tr.

14

Šeštadienis, liepos 14, 2012

Daugiau sporto naujienų skaitykite kaunodiena.lt

sportas@diena.lt Redaktorius Romas Poderys

sportas

Lū­kes­čiai: pro­gno­zuo­ja­ma, kad į olim­pi­nį auk­są pre­ten­duos (iš kairės) V.Alek­na, G.Scheidt, S.Kru­pec­kai­tė ir J.Šuk­li­nas.

Lie­tu­va te­be­tu­ri stip­rių olim Lon­do­ne vyk­sian­ čio­se 30-osio­se va­ sa­ros olim­pi­nė­se žai­dy­nė­se Lie­tu­vai at­sto­vaus 63 spor­ ti­nin­kai – ma­žiau nei prieš ket­ve­rius me­tus Pe­ki­ne (71) ir 2004-ai­siais Atė­ nuo­se (64), bet dau­ giau nei 1992-ai­siais Bar­se­lo­no­je (47), 1996-ai­siais At­lan­ to­je (60) ir 2000-ai­ siais Sid­nė­ju­je (61).

Tradicija: Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė šeštą kartą dalyvaus olimpinėse žaidynėse.

„Reuters“ nuotr.

­

­

15

Šeštadienis, liepos 14, 2012

sportas Me­da­lis ­ ir re­kor­das

Ren­gia­si ­ čem­pio­na­tui

„Sū­du­va“ ­ at­si­re­van­ša­vo

Is­pa­ni­jo­je vyks­tan­čia­me XIV-ame pa­sau­lio jau­ni­mo (iki 20 me­tų) leng­vo­sios at­le­ti­ kos čem­pio­na­te si­dab­ro me­ da­lį iš­ko­vo­jo tri­šuo­li­nin­kė Do­ vi­lė Dzin­dza­le­tai­tė (nuo­tr.): šiau­lie­tės re­zul­ta­tas 14,17 m – nau­jas Lie­tu­vos re­kor­das. Čem­pio­ne ta­po tiek pat nu­šo­ ku­si is­pa­nė Ana Pe­le­tei­ro.

Eu­ro­pos jau­nu­čių (iki 16 me­ tų) krep­ši­nio čem­pio­na­tui be­ si­ren­gian­ti Lie­tu­vos rink­ti­nė kont­ro­li­nį ma­čą 69:77 pra­lai­ mė­jo Is­pa­ni­jos eki­pai. 18 taš­ kų pel­nė Taut­vy­das Pa­liu­kė­ nas, 14 – Do­man­tas Sa­bo­nis (nuotr.). 16-me­čių čem­pio­na­ tas Lie­tu­vo­je ir Lat­vi­jo­je vyks lie­pos 19–29 d.

Ma­ri­jam­po­lės „Sū­du­vos“ fut­ bo­li­nin­kai 3:2 at­si­re­van­ša­vo Daug­pi­lio „Dau­ga­vai“ už ne­ sėk­mę pir­ma­ja­me ma­če (0:1) ir pa­te­ko į 2-ąjį Eu­ro­pos ly­gos kva­li­fi­ka­ci­nių var­žy­bų eta­pą.

Už bor­to li­ko „Šiau­liai“, na­ muo­se 2:1 įvei­kę Ta­li­no „Le­va­ dia“ ko­man­dą, bet sve­čiuo­se pra­lai­mė­ję 0:1.

2012-ųjų olim­pi­nė rink­ti­nė Bai­da­rių ir ka­no­jų irk­la­vi­mas:

Irk­la­vi­mas:

Egi­d i­jus Bal­č iū­n as (bai­d a­rė, pro­ gno­z uo­ja­mos 6–12 vie­tos), Jev­ge­n i­ jus Šuk­li­nas (ka­no­ja, 1–6).

Min­dau­gas Griš­ko­nis (4–8), Ro­lan­das Maš­čins­kas ir Sau­lius Rit­te­ris (7–13), Do­na­ta Viš­tar­tai­tė (7–13).

Bad­min­to­nas:

Leng­vo­ji at­le­ti­ka:

Ak­vi­lė Sta­pu­šai­ty­tė (17–32).

Ne­rin­ga Ai­die­ty­tė (20–24), Vir­gi­li­jus Alek­na (1–6), Da­rius Draud­vi­la (16– 20), Ra­sa Draz­daus­kai­tė (9–16), Ind­ rė Ja­ku­bai­ty­tė (16–20), Li­na Grin­či­ kai­tė (9–16), Re­mal­da Ker­g y­tė (30– 36), Dia­na Lo­ba­čevs­kė (12–24), Po­vi­ las My­ko­lai­tis (10–14), Ai­ri­nė Pal­šy­tė (12–18), Ry­tis Sa­ka­laus­kas (9–16), Kris­ ti­na Sal­ta­no­vič (8–12), Zi­nai­da Send­ riū­tė (6–12), Aust­ra Sku­jy­tė (4–8), Eg­lė Stai­šiū­nai­tė (20–24), Rai­vy­das Sta­nys (12–16), Ta­das Šuš­ke­vi­čius (12–16), So­ na­ta Ta­mo­šai­ty­tė (16–20), Bri­gi­ta Vir­ ba­ly­tė-Dim­šie­nė (10–16), Ma­rius Žiū­ kas (16–24).

Bok­sas:

Egi­di­jus Ka­va­liaus­kas (3–8), Eval­ das Pet­raus­kas (5–17).

Bu­ria­vi­mas:

Gin­ta­rė Scheidt (1–8), Juo­zas Ber­no­ tas (15–20), Ro­kas Mi­le­vi­čius (22–30).

Dvi­ra­čių spor­tas:

Si­mo­na Kru­pec­kai­tė (tre­kas, 1–6), Ra­ sa Le­lei­vy­tė (plen­tas, 4–10), Ge­di­mi­ nas Bag­do­nas (plen­tas, 10–20), Ra­ mū­nas Na­var­daus­kas (plen­tas, 15– 20), Vil­ma Rim­šai­tė (BMX, 10–16).

AFP, Evaldo Butkevičiaus, Vytauto Petriko, Manto Stankevičiaus nuotr.

pi­nių ko­zi­rių Ma­rius Stan­ke­vi­čius m.stankevicius@diena.lt

Lie­tu­vos olim­pi­nė­je de­le­ga­ci­jo­je iš vi­so bus 154 žmo­nės, tarp jų – 47 tre­ne­riai, 25 gy­dy­to­jai ir ma­sa­žuo­ to­jai, 6 tei­sė­jai, at­sar­gi­niai spor­ti­ nin­kai ir žur­na­lis­tai. „Rink­ti­nė­je ga­lė­jo bū­ti dau­giau plau­ki­kų, leng­vaat­le­čių, ta­čiau nau­jos tai­syk­lės dėl at­ran­kos A ir B ly­gio nor­ma­ty­vų vis­ką pa­kei­tė.

To­dėl ma­no­me, kad 63 spor­ti­nin­ kai – la­bai di­de­lis mū­sų ša­lies pa­ sie­ki­mas“, – po Lie­tu­vos tau­ti­nio olim­pi­nio ko­mi­te­to (LTOK) vyk­do­ mo­jo ko­mi­te­to po­sė­džio, pa­tvir­ti­ nu­sio olim­pi­nės de­le­ga­ci­jos su­dė­ tį, sa­kė LTOK pre­zi­den­tas Ar­tū­ras Po­vi­liū­nas.

LTOK va­do­vas ap­gai­les­ta­vo, kad Lon­do­ne ne­star­tuos pa­jė­giau­sias Lie­tu­vos te­ni­si­nin­kas Ri­čar­das Be­ ran­kis ir bad­min­to­ni­nin­kas Kęs­tu­ tis Na­vic­kas. „Ri­čar­das tu­rė­jo ga­li­my­bių da­ ly­vau­ti šio­se olim­pi­nė­se žai­dy­ nė­se, ta­čiau jam su­truk­dė ne­lem­ ta trau­ma. Nea­be­jo­jo­me Kęs­tu­čio sėk­me, bet jo pla­nus su­jau­kė ne­ gar­bin­gas Azi­jos ša­lių spor­ti­nin­kų el­ge­sys, kai jie vie­nas ki­tam spe­cia­ liai pra­lai­mė­da­vo, kad vi­si už­dirb­ tų dau­giau rei­tin­go taš­kų“, – tei­gė A.Po­vi­liū­nas.

Lie­tu­vos spor­to spe­cia­lis­tai pro­ gno­zuo­ja, kad į olim­pi­nius me­da­

lius rea­liau­siai pre­ten­duos dis­ko me­ti­kas Vir­gi­li­jus Alek­na, dvi­ra­ čių tre­ko meist­rė Si­mo­na Kru­pec­ kai­tė, bu­riuo­to­ja Gin­ta­rė Scheidt, pen­kia­ko­vi­nin­kė Lau­ra Asa­daus­ kai­tė, bok­si­nin­kas Egi­di­jus Ka­va­ liaus­kas, ka­no­ji­nin­kas Jev­ge­ni­jus Šuk­li­nas ir vy­rų krep­ši­nio rink­ ti­nė.

Ar­tū­ras Po­vi­liū­nas:

Me­da­lių tik­rai tu­rė­tų bū­ti. Mū­sų op­ti­miz­mą ska­ti­na tai, kad tu­ri­ me aukš­čiau­sio ly­gio at­le­tų. „Prog­no­zės – su­dė­tin­gas da­ly­ kas, ta­čiau vi­lia­mės, kad me­da­lių tik­rai tu­rė­tų bū­ti. Mū­sų op­ti­miz­ mą ska­ti­na tai, kad tu­ri­me aukš­ čiau­sio ly­gio at­le­tų – ly­gia­ver­čių

var­žo­vų di­džių­jų spor­to vals­ty­bių at­sto­vams. Be to, di­de­lių vil­čių tei­ kia ge­ri ir sta­bi­lūs prie­šo­lim­pi­niai V.Alek­nos, G.Scheidt, S.Kru­pec­ kai­tės, L.Asa­daus­kai­tės re­zul­ta­tai, ki­tų mū­siš­kių re­zul­ta­tai“, – tvir­ti­ no A.Po­vi­liū­nas.

Lie­tu­vos vy­rų krep­ši­nio rink­ti­ nės vy­riau­sia­sis tre­ne­ris Kęs­tu­tis Kem­zū­ra iki lie­pos 20-osios pri­va­ lės ap­si­spręs­ti, ku­rie žai­dė­jai pa­ teks į ko­vi­nį dvy­lik­tu­ką. Šiuo me­ tu ko­man­do­je – 14 krep­ši­nin­kų, iš jų du – at­sar­gi­niai: Re­nal­das Sei­ bu­tis ir Si­mas Ja­sai­tis. „Pir­ma­sis tiks­las – ket­virt­fi­ na­lis, – tei­gė Lie­tu­vos krep­ši­ nio fe­de­ra­ci­jos (LKF) ge­ne­ra­li­nis sek­re­to­rius Min­dau­gas Bal­čiū­ nas. – Spren­džiant pa­gal ko­man­ dos nu­si­tei­ki­mą, ir pus­fin ­ a­lis nė­ra ne­pa­sie­kia­ma ri­ba.“ Krep­ši­nin­kų pa­ly­do­mis į olim­ pia­dą taps kont­ro­li­nės rung­ty­nės lie­pos 24-ąją Vil­niu­je su Is­lan­di­ jos eki­pa.

Lie­tu­vos olim­pi­nės mi­si­jos Lon­ do­ne va­do­vas Al­gir­das Ras­la­nas at­krei­pė dė­me­sį, kad pa­sau­ly­je kei­čia­si di­džio­jo spor­to jė­gų pa­si­ skirs­ty­mas. „Anks­čiau eu­ro­pie­čiai iš­ko­vo­ da­vo 65 pro­c. olim­pi­nių me­da­lių.

Pas­ta­ruo­ju me­tu ini­cia­ty­vą yra pe­ rė­mę Azi­jos, Lo­ty­nų Ame­ri­kos, Af­ ri­kos ša­lių at­sto­vai ir kon­ku­ren­ci­ja vis ašt­rė­ja“, – sa­kė A.Ras­la­nas.

Plau­ki­mas:

Vy­tau­tas Ja­nu­šai­tis (9–14), Rū­ta Mei­ lu­t y­tė (4–8), Gied­r ius Ti­te­n is (4–8), Min­dau­gas Sa­daus­kas (16–20).

Dziu­do: Ka­ro­lis Bau­ža (7–12), Ma­rius Paš­ke­vi­ čius (5–8).

Šiuo­lai­ki­nė pen­kia­ko­vė:

Spor­ti­nė gim­nas­ti­ka:

Lau­ra Asa­daus­kai­tė (3–8), Jus­t i­nas Kin­de­r is (6–10), Gin­ta­rė Venč­kaus­ kai­tė (16–20).

Ro­kas Guš­či­nas (20–32), Lau­ra Švil­ pai­tė (42–56).

Krep­ši­nis (vy­rų rink­ti­nei pro­gno­ Graikų–romėnų im­ty­nės:

Alek­sand­ras Ka­za­ke­vi­čius (5–10), Ed­ ga­ras Venc­kai­tis (5–10).

Šau­dy­mas:

Dai­na Gu­dzi­ne­vi­čiū­tė (4–8).

zuo­ja­mos 3–6 vie­tos): Pau­lius Jan­kū­nas, Ša­rū­nas Ja­si­ke­vi­ čius, Ro­ber­tas Jav­to­kas, To­mas De­ li­n in­kai­t is, Dei­v i­das Dul­k ys, Man­ tas Kal­n ie­t is, Ri­man­tas Kau­kė­nas, Li­nas Klei­za, Jo­nas Ma­čiu­lis, Mar­ty­ nas Po­cius, Da­r ius Son­gai­la, Jo­nas Va­lan­čiū­nas.

16

Šeštadienis, liepos 14, 2012

sportas

Ne­š tai­kos ugnį Ma­rius Bag­do­nas m.bagdonas@diena.lt

Kau­ne iš­kil­min­gai į Lon­do­ną pa­ ly­dė­ta XXX va­sa­ros olim­pi­nių žai­ dy­nių ug­nies ne­šė­ja Bi­ru­tė Stat­ke­ vi­čie­nė – pir­mo­ji mū­sų ša­lies plau­ ki­kė olim­pie­tė su šei­mų krep­ši­nio tur­ny­rų su­ma­ny­to­ju klai­pė­die­čiu Ka­zi­mie­ru Bud­riu da­ly­vaus is­to­ri­ nė­je es­ta­fe­tė­je.

Olim­pi­nę ug­nį ne­šian­ti B.Stat­ke­ vi­čie­nė jau dau­ge­lį me­tų pa­tir­ti­mi da­li­ja­si su Lie­tu­vos kū­no kul­tū­ros aka­de­mi­jos (LKKA) stu­den­tais.

Ji vie­na­me Mask­vos uni­ver­si­te­tų yra ap­gy­nu­si dak­ta­ro di­ser­ta­ci­ją, o mū­sų ša­ly­je ge­riau­siai ži­no­ma kaip pir­mo­ji Lie­tu­vos plau­ki­kė olim­pi­ nė­se žai­dy­nė­se – B.Stat­ke­vi­čie­nė star­ta­vo 1972-ai­siais Miun­che­ne.

Mo­te­ris iki šiol ak­ty­viai spor­tuo­ja, da­ly­vau­ja ve­te­ra­nų žai­dy­nė­se. „Olim­pi­nė ug­nis at­si­ra­do dar se­no­vės olim­pi­nė­se žai­dy­nė­se. Tai nė­ra pa­pras­ta ug­nis. Tai – sau­lė, o sau­lė – tai gy­vy­bė, svei­ka­ta ir tai­ka.

Lai­ky­da­ma deg­lą su olim­pi­ne ug­ ni­mi įsi­vaiz­duo­siu, kad ne­šu tai­ ką. No­rė­čiau, kad tai­ka pa­sklis­tų po vi­są pa­sau­lį“, – sa­kė olim­pi­nio deg­lo ne­šė­ja.

Ji pri­s i­m i­n ė, kad vyks­tant olim­pi­nėms žai­dy­nėms pa­sau­ly­ je bu­vo nu­trau­kia­mi ka­rai. „La­ bai no­rė­čiau, kad ka­rų ne­bū­tų ir šio­mis die­no­mis“, – sa­kė B.Stat­ ke­vi­čie­nė.

Lie­tu­viai į Di­džią­ją Bri­ta­ni­ją iš­ vyks atei­nan­tį ant­ra­die­nį. Lie­

pos 18-ąją Do­ve­rio uos­to priei­go­se B.Stat­ke­vi­čie­nė įveiks sa­vą­ją 300 m at­kar­pą. Ki­tą die­ną tą patį pa­ kartos ir K.Bud­rys. Abu lie­tu­viai į tė­vy­nę grįš ket­vir­ta­die­nį. „Di­džiuo­juo­si, kad Bi­ru­tė neš ir ma­žą mū­sų uni­ver­si­te­to dva­ sios ug­ne­lę. Ti­kiuo­si, kad Lon­do­ no olim­pi­nės žai­dy­nės Lie­tu­vos olim­pie­čiams su­si­klos­tys sėk­min­ gai. Jei jiems pa­vyk­tų iš­ko­vo­ti ke­lis me­da­lius, ti­kiu, kad ša­liai tai bū­tų di­de­lė šven­tė“, – vy­lė­si LKKA rek­ to­rius Al­ber­tas Skur­vy­das.

Birutė Statkevičienė:

Tai nė­ra pa­pras­ ta ug­nis. Tai – sau­ lė, o sau­lė – tai gy­ vy­bė, svei­ka­ta ir tai­ka. Lai­ky­da­ma deg­lą su olim­pi­ ne ug­ni­mi įsi­vaiz­ duo­siu, kad ne­šu tai­ką. „Iki šiol olim­pi­nį deg­lą ne­šė tik LKKA auk­lė­ti­niai. Ma­lo­nu, kad ši tra­di­ci­ja ne­bus pa­žeis­ta ir šie­met.

Bi­ru­tė – iš tų žmo­nių, ku­rie ne­ša ug­nį ne tik Lon­do­ne, bet ir kas­die­ nia­me gy­ve­ni­me“, – kal­bė­jo Lie­ tu­vos stu­den­tų spor­to aso­cia­ci­jos (LSSA) va­do­vas Čes­lo­vas Gar­ba­ liaus­kas.

Es­ta­fe­tė 2012-ųjų olim­pi­nių žai­dy­nių ug­

nis bu­vo įžieb­ta ge­gu­žės 10-ąją Atė­ nuo­se.

Deg­las, ku­rį neš iš vi­so be­veik

8 000 žmo­nių (iš jų 700 – spor­ti­ nin­kų) nu­ke­liaus be­veik 13 tūkst. km, kol pa­sieks Lon­do­no olim­pi­nį sta­dio­ną. Olim­pia­dos ati­da­ry­mas vyks lie­pos 27-ąją.

Neįp­ras­to­je es­ta­fe­tė­je deg­las jau

ke­lia­vo val­ti­mi, jį ne­šė rai­te­lis, ran­ ko­je lai­kė tram­va­jaus vai­ruo­to­jas, neį­ga­lio­jo ve­ži­mė­ly­je pri­kaus­ty­tas bu­vęs ka­rys, oro ba­lio­no pi­lo­tas, mo­to­cik­li­nin­kas.

2008-ųjų Pe­ki­no olim­pia­dos ug­

nies deg­lą ne­šė Rad­vi­liš­kio gim­ na­zi­jos di­rek­to­rius Jo­nas Var­ku­ le­vi­čius.

2012-ųjų olim­pi­nį deg­lą su­kū­rė

bri­tų di­zai­ne­riai, stu­di­jos „Bar­ber Os­ger­by“ įkū­rė­jai Ed­war­das Bar­ be­ris and Jay Os­ger­by’s. Tri­kam­pis auk­so spal­vos va­ri­nis deg­las de­ko­ ruo­tas aš­tuo­niais tūks­tan­čiais sky­ lu­čių – po vie­ną kiek­vie­no ne­šė­jo gar­bei.

Tri­kam­pė for­ma, anot E.Bar­be­

rio ir J.Os­ger­bio, sim­bo­li­zuo­ja tre­ jas Lon­do­no olim­pi­nes žai­dy­nes – 1908-ųjų, 1948-ųjų ir 2012-ųjų.

Iš­ly­dė­jo: B.Stat­ke­vi­čie­nei sėk­mės olim­pi­nio deg­lo ne­ši­mo es­ta­fe­tė­je

pa­lin­kė­jo ir anū­kė.

And­riaus Alek­sand­ra­vi­čiaus nuo­tr.

Pir­mo­ji re­pe­ti­ci­ja – triuš­ki­na­ma Bū­si­mo­ji Lie­tu­vos krep­ši­nin­kų var­žo­vė Lon­do­no olim­pia­do­je JAV rink­ti­nė pir­mo­sio­se kont­ro­ li­nė­se rung­ty­nė­se 113:59 su­triuš­ ki­no Do­mi­ni­kos Res­pub­li­kos ko­ man­dą.

Jė­ga: V.Či­žaus­kas – vie­nas Lie­tu­vos dvi­de­šimt­me­čių rink­ti­nės ly­de­rių.

fi­baeu­ro­pe.com nuo­tr.

Per­ga­lė ir ne­sėk­mė Lie­tu­vos jau­ni­mo (iki 20 me­tų) vai­ki­nų krep­ši­nio rink­ti­nė per­ mai­nin­gai pra­dė­jo Eu­ro­pos čem­ pio­na­tą Slo­vė­ni­jo­je.

Pir­mo­sio­se D gru­pės rung­ty­nė­se tre­ne­rio Ka­zio Maks­vy­čio auk­lė­ ti­niai 80:71 įvei­kė bend­raam­žius iš Šve­di­jos, bet va­kar 82:89 pra­lai­ mė­jo Ita­li­jos ko­man­dai. Ita­lai 68:81 (17:23, 17:20, 20:20, 14:18) nu­si­lei­ do slo­vė­nams, su ku­riais šian­dien ko­vos mū­sų krep­ši­nin­kai.

Iki šiol Eu­ro­pos dvi­de­šimt­me­ čių čem­pio­na­tuo­se lie­tu­viai yra iš­ko­vo­ję vi­sų spal­vų me­da­lius: 1996-ai­siais Tur­ki­jo­je – auk­są, 2004-ai­siais Če­ki­jo­je – bron­zą, 2005-ai­siais Ru­si­jo­je ir 2008-ai­ siais Lat­vi­jo­je – si­dab­rą.

Las Ve­ga­so „Thomas&Mack Are­ na“ aikš­tė­je vy­ku­sį ma­čą ste­bė­jo 18 499 žiū­ro­vai. Ame­ri­kie­čių gre­ to­se ne­bu­vo puo­lė­jo Bla­ke’o Grif­ fi­no, ku­ris per tre­ni­ruo­tę su­si­žei­ dė kai­rio­jo ke­lio me­nis­ką ir dėl šios trau­mos pra­leis olim­pi­nes žai­dy­ nes. Los An­dže­lo „Clip­pers“ klu­ bo 206 cm ūgio žai­dė­ją B.Grif ­fi­ną tu­rė­tų pa­keis­ti Nau­jo­jo Or­lea­no „Hor­nets“ puo­lė­jas Ant­ho­ny’s Da­ vi­sas (208 cm).

„Pir­mo­ji už­duo­tis bu­vo ge­rin­ti su­si­žai­di­mą. Šiuo po­žiū­riu rung­ ty­nės pa­li­ko ge­rą įspū­dį. Ar­ti­miau­ siu me­tu siek­si­me di­des­nio efek­ ty­vu­mo – ir puo­li­mo, ir gy­ny­bos“, – tei­gė JAV rink­ti­nės vy­riau­sia­sis tre­ne­ris Mi­ke’as Krzy­zews­kis.

Lie­pos 16-ąją JAV krep­ši­nin­kai Va­šing­to­ne iš­mė­gins jė­gas su bra­ zi­lais, po to per­si­kels į Eu­ro­pą ir 19 d. Man­čes­te­ry­je su­si­tiks su Di­džio­ sios Bri­ta­ni­jos rink­ti­ne. 22 d. Bar­ se­lo­no­je ame­ri­kie­čiai rung­ty­niaus su Ar­gen­ti­nos eki­pa, o 24 d. – su Eu­ro­pos čem­pio­nais is­pa­nais.

Is­pa­ni­jos ko­man­dos stra­te­gas Ser­gio Sca­rio­lo pa­skel­bė ga­lu­ti­ nę su­dė­tį olim­pi­nėms žai­dy­nėms. Į dvy­lik­tu­ką pa­te­ko Jo­se Ma­nue­lis

Sta­tis­ti­ka Lietuva–Švedija 80:71 (17:21, 24:18, 20:11, 19:21). D.Re­d i­kas 24 taš­kai (7 pe­rim­ti ka­muo­liai), V.Či­ žaus­kas 23 (10 at­ko­vo­t ų ka­muo­ lių), P.Vai­t ie­k ū­nas ir Ž.Sku­čas po 6/M.Er­rik­so­nas 30 (5 at­ko­vo­ti ka­ muo­liai), J.Per­so­nas 11 (5 klai­dos), T.Bor­gas 10.

KD inf.

Sta­tis­ti­ka

Lietuva–Italija 82:89 (24:15, 15:23, 19:29, 24:22). E.Ula­no­vas 23 (5 at­ko­vo­t i ka­muo­l iai), V.Či­ž aus­ kas 15, Ž.Sku­čas 13 (7 at­ko­vo­t i ka­ muo­l iai)/M.Ce­ron 29.

Bar­je­rai: JAV rink­ti­nė lei­do Do­mi­ni­kos Res­pub­li­kos krep­ši­nin­kams KD inf.

Cal­de­ro­nas (To­ron­to „Rap­tors“), Vic­to­ras Sa­da ir Jua­nas Car­lo­ sas Na­var­ro (abu – „Bar­ce­lo­na“), Ser­gio Rod­ri­gue­zas, Ser­gio Llul­ las ir Fe­li­pe Reye­sas (vi­si – Mad­ ri­do „Real“), Ru­dy Fer­nan­de­zas (Den­ve­rio „Nug­gets“), Fer­nan­do San Eme­te­rio (Vi­to­ri­jos „Ca­ja La­ bo­ral“), Vic­to­ras Cla­ve­ras (Va­len­ si­jos „Bas­ket“), Pau Ga­so­lis (Los An­dže­lo „La­kers“), Mar­cas Ga­so­lis (Mem­fio „Grizz­lies“) ir Ser­ge Iba­ka (Ok­la­ho­mos „Thun­der“).

Olim­pia­dos vy­rų krep­ši­nio tur­ ny­ro A gru­pė­je su Lie­tu­vos ir JAV rink­t i­n ė­m is rung­ty­n iau­s ian­tys Eu­ro­pos vi­ce­čem­pio­nai pran­cū­zai Lio­ne ne­ti­kė­tai 57:63 (15:18, 20:13, 12:20, 10:12) nu­si­lei­do Bel­gi­jos ko­ man­dai.

Pran­cū­zi­jos eki­pai Nan­do De Co­lo pel­nė 15 taš­kų, Ke­vi­nas Se­ rap­hi­nas – 13, To­ny Par­ke­ris ir Ron­ny Tu­ria­fas – po 7. Nu­ga­lė­to­jų gre­to­se pa­si­žy­mė­jo po 10 taš­kų su­ rin­kę Pier­re’as An­toi­ne’as Gil­let­ tas, Beye Ta­bu-Ebo­ma ir Yan­nic­ kas Dries­se­nas.

įmes­ti tik 59 taš­kus.

„Reu­ters“ nuo­tr.

JAV–Dominikos Res­p ub­l i­k a 113:59 (26:12, 24:15, 29:14, 34:18).

K.Du­ran­tas 24 taš­kai (5/6 tri­taš­k ių, 10 at­ko­vo­tų ka­muo­lių), A.Iguo­da­la 18 (4/6 tri­taš­k ių), C.Ant­ho­ny’s 13 (5 at­ko­vo­ti ka­muo­liai), K.Lo­ve’as 11 (5 at­ko­vo­ti ka­muo­liai)/E.For­tu­na 10.

17

šeštadienis, liepos 14, 2012

aukštyn žemyn

22p.

Lietuvio kova su Somalio piratais nesibaigė.

aukstynzemyn@diena.lt Redaktorė Marijana Jasaitienė

Auksiniai jaunavedžiai: be at­si­pra­šy­mo, at­lei­di­mo ir kompromisų – neį­ma­no­ma

Bendraamžiai: V.K. ir J.A.Balt­ru­ko­niai sva­jo­ja ir apie dei­man­ti­nes ves­tu­ves, bet ne­la­bai ti­ki­si jų su­lauk­ti.

Šian­dien sa­vo auk­si­nes ves­tu­ves šven­ čian­tys Ju­lius An­ta­nas ir Vir­gi­ni­ja Ksa­ve­ ra Balt­ru­ko­niai įsi­ti­ki­no: per 50 me­tų iš­ mo­kus vie­nam prie ki­to pri­si­tai­ky­ti, at­si­ pra­šy­ti ir at­leis­ti, už­gniauž­ti ego, jaus­mai ne­blės­ta, at­virkš­čiai, tik stip­rė­ja.

Da­rius Sė­le­nis

d.selenis@kaunodiena.lt

Tai – lyg pa­sa­ka

„Pa­sis­teng­si­me spin­dė­ti, bet jau­ di­na­mės daug la­biau nei 1962 m. lie­pos 14 d., – auk­si­nių ves­tu­ vių iš­va­ka­rė­se ne­slė­pė 72 me­tų V.K.Balt­ru­ko­nie­nė. – Vis­ką le­mia am­žius ir tai, kad iš­ken­tė­jo­me ir vis dar ken­čia­me la­bai daug li­gų.“

Auk­si­nės ves­tu­vės pri­lygs­ta pa­ sa­kai. Taip tei­gė bu­vęs Kau­no pir­ mo­sios ta­ry­bos de­pu­ta­tų pre­zi­diu­ mo na­rys, bu­vęs Kau­no ap­skri­ties sta­ty­bos ins­pek­ci­jos vir­ši­nin­kas, žmo­nos bend­raam­žis Ju­lius An­ ta­nas.

Jis ir da­bar ne­ga­li įsi­vaiz­duo­ti, kad jam pa­vy­ko su­lauk­ti šios die­ nos, nes 1997 m. rug­sė­jo 11 d. 11 val. per po­sė­dį ply­šo šir­dies aor­ta.

Be są­mo­nės į li­go­ni­nę at­vež­tą vy­rą rei­kė­jo sku­biai ope­ruo­ti, bet ne­bu­vo lais­vų chi­rur­gų. Vie­ni tuo me­tu ope­ra­vo ki­tus li­go­nius, ki­ti lyg ty­čia bu­vo iš­vy­kę.

Kau­nie­čio gy­vy­bę iš­gel­bė­jo sku­ biai su me­di­kų bri­ga­da iš Vil­niaus at­vy­kęs gar­sus kar­dio­chi­rur­gas Gied­rius Už­da­vi­nys. Jis at­li­ko ope­ ra­ci­ją.

Vė­liau aor­ta ply­šo ant­rą kar­ tą. Tuo­met su­dė­tin­gą ope­ra­ci­ją J.A.Balt­ru­ko­niui at­li­ko gar­sus Kau­ no kli­ni­kų kar­dio­chi­rur­gas pro­fe­ so­rius Ri­man­tas Be­ne­tis.

Di­džiau­sias džiaugs­mas – duk­ros

„Gy­ve­ni­mas – tik trum­pa aki­mir­ka tarp praei­ties ir da­bar­ties“, – tei­gė mir­ties glė­by­je jau bu­vęs J.A.Balt­ ru­ko­nis.

Klau­sia­mas apie auk­si­nę tai­syk­ lę, kaip su­si­tuo­ku­siems žmo­nėms su­lauk­ti auk­si­nių ves­tu­vių, prieš 50 me­tų ne tik San­tuo­kų rū­muo­

And­riaus Alek­sand­ra­vi­čiaus nuo­tr.

se, bet ir Šv.An­ta­no baž­ny­čio­je su­si­tuo­kęs vy­ras nea­be­jo­jo: „Rei­ kia su­ge­bė­ti vie­nam ki­tą su­pras­ti, su­si­tar­ti.“

Svar­bu su­ge­bė­ti at­ leis­ti ir su­pras­ti, kad vai­kus gim­do­me ne sau, bet pa­sau­liui. „Rei­kia mo­kė­ti vie­nam prie ki­ to pri­si­tai­ky­ti, at­leis­ti, at­si­pra­šy­ ti ir už­gniauž­ti ego, – vy­rui pri­ta­ rė žmo­na, be­veik ket­vir­tį am­žiaus va­do­va­vu­si Kau­no kli­ni­ki­nės li­go­ ni­nės (bu­vu­si Kau­no 2-oji kli­ni­ki­nė li­go­ni­nė) Anes­te­zio­lo­gi­jos ir rea­ ni­ma­ci­jos sky­riui. – Ki­taip – jo­ kių ga­li­my­bių kar­tu iš­gy­ven­ti pu­ sę am­žiaus.“ Jie abu ir da­bar pri­si­me­na aki­ mir­kas prieš 53 me­tus, kai vie­nas

ki­tą pa­ma­tė pir­mą kar­tą Kau­ne, Lie­tu­vių gat­vė­je. „Tai bu­vo mei­lė iš pir­mo žvilgs­ nio, – pri­si­mi­nęs, kaip su drau­gu atė­jo į sve­čius ir pa­ma­tė bū­si­mą žmo­ną, šyp­so­jo­si Ju­lius An­ta­nas. – Iš­kart su­ža­vė­jo jos žvilgs­nis, gro­žis ir in­te­li­gen­ci­ja.“ „Iš pra­džių la­bai su­si­ža­vė­jo­me vie­nas ki­tu, – šyp­te­lė­jo Vir­gi­ni­ ja Ksa­ve­ra. – Jau­tė­me prie­lan­ku­ mą, jau­ku­mą – vis­ką sa­kė akys ir nuo­jau­ta. Bet pir­mo­ji įsi­my­lė­jau jį aš.“ Šian­dien Kau­no pir­mo­jo de­pu­ta­ tų klu­bo vi­ce­pir­mi­nin­ką J.A.Balt­ ru­ko­nį ir jo my­li­mą mo­te­rį, su ku­ ria iš­gy­ve­no 50 me­tų, dar kar­tą su­tuoks to pa­ties klu­bo pir­mi­nin­ kas... Kęs­tu­tis Ig­na­ta­vi­čius. „No­rė­jo­me šven­tės, nes tik­rai ne­si­ti­kė­jau su­lauk­ti šios die­nos, – at­vi­ra­vo vy­ras. – San­tuo­ka? Tai dar di­des­nė vie­no at­sa­ ko­my­bė ki­tam.

18

18

šeštadienis, liepos 14, 2012

aukštyn žemyn kaunodiena.lt/naujienos

Auksiniai jaunavedžiai: be at­si­pra­šy­mo, at­lei­di­mo ir kompromisų – neį­ma­no­ma Dar stip­res­ni gi­mi­nys­ 17 tės, jaus­mų ry­šiai. Ga­lų

ga­le tai ir tur­ti­niai ry­šiai.“ „Gra­žiau­sia do­va­na – kad esa­ me kar­tu“, – šyp­so­jo­si Vir­gi­ni­ ja Ksa­ve­ra, o jos vy­ras, pa­pra­šy­ tas iš­skir­ti džiaugs­min­giau­sias gy­ve­ni­mo aki­mir­kas, ne­sua­be­jo­ jo, kad tai – duk­rų gi­mi­mas. Da­ bar In­gai Ju­li­jai – 46-eri, Jur­gi­tai – 42-eji.

Ne sau, pa­sau­liui

Ar jam no­rė­jo­si sū­naus? Vy­ras juo­kia­si: „Kom­pen­sa­ci­ja – net ke­ tu­ri la­bai my­li­mi anū­kai.“ „Dar esa­me pil­ni en­tu­ziaz­mo gy­ven­ti, sku­ba­me, kaip ir jau­nys­ tė­je, no­ri­me, kad vi­si ap­link su­tar­

Gy­ve­ni­mas – tik trum­pa aki­mir­ka tarp praei­ties ir da­ bar­ties.

tų, no­ri­me ge­ros svei­ka­tos, – tei­ gė ne vie­ną žmo­gų rea­ni­ma­ci­jo­je ir ope­ra­ci­nė­je iš­gel­bė­ju­si me­di­ kė. – Taip, bu­vo ir klai­dų. Pa­ti­ kė­ki­te, kad kiek­vie­nas me­di­kas, kaip ir kiek­vie­nas žmo­gus, klys­ta.

Bet vi­sa­da prie akis iš­ky­la tų žmo­ nių vei­dai. Gy­ve­ni­mas – tai di­de­lis už­da­vi­nys. Jo pa­bai­go­je ver­ti pus­ la­pius ir gal­vo­ji, kaip spren­dei tuos

už­da­vi­nius, ką ga­lė­jai pa­da­ry­ti ki­ taip.“ Ar auk­si­nę die­ną jie pa­gal­vo­jo apie dei­man­ti­nes ves­tu­ves? „La­bai to no­ri­me, bet abe­jo­ja­ me, la­bai abe­jo­ja­me, – nuo­šir­ džiai kal­bė­jo su­tuok­ti­niai Vir­gi­ni­ja Ksa­ve­ra ir Ju­lius An­ta­nas. – Svei­ ka­ta, svei­ka­ta... Tie­sa, net ir ser­ gant gy­ve­ni­mas ne­tam­pa ne­gra­ žes­nis.“ O ko­kią pa­grin­di­nę gy­ve­ni­mo pa­mo­ką jie iš­mo­ko? „Su­ge­bė­ti at­leis­ti...“ – sa­kė Ju­ lius An­ta­nas. „Ir tai, kad vai­kus gim­do­me ne sau, bet pa­sau­liui“, – prieš auk­si­ nes ves­tu­ves tei­gė jo žmo­na Vir­gi­ ni­ja Ksa­ve­ra.

Ves­tu­vių me­ti­nių pa­va­di­nia­mi At­siž­vel­g iant į ves­t u­v ių me­t i­n ių pa­va­di­ni­mą, jau­na­ve­džiams siū­lo­ ma do­va­no­ti ati­tin­ka­mas do­va­nas.

Pa­vyz­džiui, pir­mų­jų ves­tu­vių me­ ti­nių (po­pie­ri­nių ves­tu­vių) pro­ga – kny­gas, nuo­trau­kų al­bu­mus; penk­ tų­jų me­t i­n ių (me­d i­n ių ves­t u­v ių) pro­ga – me­di­nius in­dus ir pan.

1 me­tai – po­pie­ri­nės 2 me­tai – med­vil­ni­nės 3 me­tai – odi­nės 4 me­tai – vai­si­nės 5 me­tai – me­di­nės 6 me­tai – ge­le­ži­nės

Paveldo Kul­tū­ros pa­vel­do spe­cia­lis­tė, ne­nuils­ tan­ti ren­gi­nių or­ga­ ni­za­to­rė, eks­kur­si­ jų gi­dė, Ne­nu­si­vy­ lu­sių na­mų šei­mi­ nin­kių klu­bo stei­ gė­ja, Žmo­nių par­ti­ jos ak­ty­vis­tė. Tai tik pa­grin­di­niai epi­te­ tai, tin­kan­tys Gra­ ži­nai Peč­kai­tie­nei api­bū­din­ti.

7 me­tai – va­ri­nės 8 me­tai – bron­zi­nės 9 me­tai – mo­li­nės 10 me­tų – ala­vi­nės 11 me­tų – plie­ni­nės 12 me­tų – šil­ki­nės 13 me­tų – nė­ri­nių (ner­tos) 14 me­tų – dramb­lio kau­lo 15 me­tų – kriš­to­li­nės 20 me­tų – po­rce­lia­ni­nės 25 me­tai – si­dab­ri­nės 30 me­tų – per­li­nės 35 me­tai – ko­ra­li­nės 40 me­tų – ru­bi­ni­nės 45 me­tai – sa­fy­ri­nės 50 me­tų – auk­si­nės 55 me­tai – sma­rag­di­nės 60 me­tų – dei­man­ti­nės 65 metai – geležinės 70 – palaimintosios, arba

dėkingumo 75 – karūnuotosios, arba

antrosios deimantinės 80 – ąžuolinės.

Ret­ro: Ju­lius An­ta­nas ir Vir­gi­ni­ja Ksa­ve­ra jau­nys­tė­je, pa­mi­lę vie­nas ki­tą iš pir­mo žvilgs­nio.

Sau­lius Tvir­bu­tas

s.tvirbutas@kaunodiena.lt

Bu­vo šei­mos spe­cia­lis­tė

„Čia užau­go ma­no sū­nus ir duk­ra, čia ta­pau pa­vel­do­sau­gos spe­cia­lis­ te, gy­ve­nau la­bai ak­ty­vų pro­fe­si­nį gy­ve­ni­mą, to­dėl šis kraš­tas man mie­liau­sias“, – taip apie Ra­sei­nius ir jo apy­lin­kes at­si­lie­pė iš Su­val­ki­ jos ki­lu­si, ka­dai­se su da­bar jau ana­ pi­lin išė­ju­siu vy­ru čia ap­si­gy­ve­nu­si G.Peč­kai­tie­nė.

Gam­tos ir geog­ra­fij­ os mo­ky­to­ ja, at­vy­ku­si į Ra­sei­nius, su­ti­ko su pa­siū­ly­mu Že­mės ūkio mo­kyk­lo­je dės­ty­ti šei­mi­nio gy­ve­ni­mo eti­ką ir psi­cho­lo­gi­ją. „Tai bu­vo eks­pe­ri­men­ti­nis da­ly­ kas, tu­rė­jau pa­ti rink­ti me­džia­gą, ne­bu­vo net me­to­di­nių nu­ro­dy­mų.

Moks­lei­viams už­siė­mi­mai pa­ti­ko, iš ma­no pa­mo­kų, nors jos bū­da­vo pa­sku­ti­nės, paaug­liai ne­bėg­da­vo.

Ir da­bar, praė­jus dau­giau kaip 20 me­tų, bu­vę mo­ki­niai ma­ne pa­žįs­ta ir svei­ki­na­si“, – džiau­gėsi G.Peč­ kai­tie­nė.

Ji sa­ko, kad dės­ty­da­ma šį da­ly­ką įsi­ti­ki­no: kny­go­se ap­ra­šo­mas teo­ ri­jas sun­ku pri­tai­ky­ti gy­ve­ni­me. „Dau­giau­sia rė­miau­si as­me­ni­ne pa­tir­ti­mi. Pa­mo­ko­se kal­bė­da­vo­me apie tai, kas vyks­ta mo­ki­nių šei­ mo­se, ap­tar­da­vo­me vy­ro, mo­ters vaid­me­nį, ly­ti­nį švie­ti­mą, dis­ku­ tuo­da­vo­me apie jau­ni­mo tar­pu­ sa­vio san­ty­kius, įsi­my­lė­ji­mus ir mei­lę. Bu­vau nuo­šir­di, gal to­dėl ir po­pu­lia­ri tarp jau­ni­mo. To­kia vi­sa­ da sten­giau­si bū­ti su vi­sais žmo­ nė­mis“, – at­vi­rai kal­bė­jo G.Peč­ kai­tie­nė.

Grei­tai susižavėjo pa­vel­du

Šei­ma: V.K.Balt­ru­ko­nie­nė, me­tams bė­gant, su­pra­to, kad vaikus auginame ne sau, o pa­sau­liui.

Ju­liaus An­ta­no Balt­ru­ko­nio as­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

Kul­tū­ros pa­vel­dą pe­da­go­gė pa­mė­ go, kai jai te­ko va­do­vau­ti Ra­sei­nių kraš­to­ty­ros drau­gi­jai. „Tai bu­vo la­bai įdo­mus gy­ve­ni­ mo eta­pas. Rei­kė­jo pa­čiai su­kur­ ti veik­los gai­res, ras­ti rė­mė­jų, kad ga­lė­tu­me įgy­ven­din­ti idė­jas, or­ga­ ni­zuo­ti ren­gi­nius, pa­ro­das ir dar iš­si­mo­kė­ti al­gas. Ta­da su­kau­piau daug pa­tir­ties, ku­ri pra­ver­tė pra­ dė­jus dirb­ti Ra­sei­nių ra­jo­no sa­vi­ val­dy­bė­je pa­mink­lo­sau­gi­nin­ke“, – pa­sa­ko­jo G.Peč­kai­tie­nė.

19

šeštadienis, liepos 14, 2012

aukštyn žemyn

dosaugininkė įkūrė originalų klubą Kai su žmo­ nė­mis kal­ bi, ta­rie­si pa­ gar­biai ir nuo­šir­džiai, vi­si su­dė­ tin­gi da­ly­ kai tam­pa iš­ spren­džia­ mi. Apsk­ ri­tai va­do­ vau­juo­si tai­ syk­le: jei ti­ ki tuo, ką da­rai, tiks­ lą pa­siek­si, kad ir kaip tai bū­tų su­ dė­tin­ga.

Ži­nios: G.Peč­kai­tie­nė ga­li daug ir įdo­miai pa­sa­ko­ti apie įvai­rias Ra­sei­nių ir jo kraš­to įžy­my­bes.

Dau­ge­liui ga­li pa­si­ro­dy­ti, kad pro­vin­ci­ja – tai ne Vil­nius ar Kau­ nas, kur am­žius me­na se­na­mies­čiai ir pa­vel­do sar­gams ten­ka grum­tis su vers­lo in­te­re­sais. „O, veik­los čia gau­sy­bė. Juk Ra­ se­nių ra­jo­ne yra Ši­lu­va, Lie­tu­vos dainiaus Mai­ro­nio ir tau­to­sa­ki­nin­ ko Si­mo­no Sta­ne­vi­čiaus gim­ti­nės, da­lis Ty­tu­vė­nų re­gio­ni­nio par­ko, Du­by­sos re­gio­ni­nis par­kas, pi­lia­ kal­nių, la­bai daug ki­tų ob­jek­tų“, – var­di­jo mo­te­ris.

At­kū­rė žy­mias vie­tas

Apie žy­mias Ra­sei­nių re­gio­no vie­ to­ves, sta­ti­nius G.Peč­kai­tie­nė sa­kė ga­lin­ti kal­bė­ti va­lan­dų va­lan­das. „Šiuo me­tu esu dip­lo­muo­ta gi­ dė ir džiau­giuo­si ga­lė­da­ma daug ką pa­ro­dy­ti žmo­nėms. Lan­kant žy­ mias vie­tas džiau­gia­si šir­dis, kad esu pri­si­dė­ju­si prie jų iš­sau­go­ji­mo atei­nan­čioms kar­toms. Juk is­to­ri­ nė­mis, kul­tū­ri­nė­mis ver­ty­bė­mis esa­me iš­skir­ti­niai ir įdo­mūs ki­ tiems. Tai mū­sų sa­vas­tis“, – aiš­ ki­no mo­te­ris.

Iš da­lies bū­tent dėl G.Peč­kai­tie­ nės vyk­dy­to pro­jek­to ga­li­me pa­ to­giai pri­va­žiuo­ti prie Mo­la­vė­nų

pi­lia­kal­nių komp­lek­so ir ten pa­ si­vaikš­čio­ti, gė­rė­tis Skir­ti­no ak­ me­n iu, šim­ta­m e­č iu Mo­l a­v ė­n ų ąžuo­lu. „Ten au­ga miš­kas, krū­my­nai, o ke­lių ne­bu­vo. Pa­ren­gę pro­jek­tą, pri­trau­kė­me lė­šų, įren­gė­me ta­kus, laip­tus, in­for­ma­ci­nius sten­dus, au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mo aikš­te­les.

Jau še­še­ri me­tai, kaip nuo­sta­bia­me gam­tos prie­globs­ty­je vyks­ta Vals­ ty­bės die­nos ren­gi­niai, są­šau­kos, eks­kur­si­jos“, – apie tai, kas nu­ veik­ta, pa­sa­ko­jo G.Peč­kai­tie­nė.

Ji pri­pa­ži­no, kad ar­cheo­lo­gi­nį komp­lek­są tvar­ky­ti bu­vo su­dė­tin­ ga, rei­kė­jo daug su­ti­ki­mų, lei­di­mų, gau­sy­bės do­ku­men­tų. Su­dė­tin­ga bu­vo su­de­rin­ti ir pri­va­čių že­mės sa­vi­nin­kų tei­ses bei in­te­re­sus. „Kai su žmo­nė­mis kal­bi, ta­rie­si pa­gar­biai ir nuo­šir­džiai, vi­si su­dė­ tin­gi da­ly­kai tam­pa iš­spren­džia­mi.

Apsk­ri­tai va­do­vau­juo­si tai­syk­le: jei ti­ki tuo, ką da­rai, tiks­lą pa­siek­si, kad ir kaip tai bū­tų su­dė­tin­ga“, – da­li­jo­si sa­vo pa­tir­ti­mi ak­ty­vi mo­ te­ris.

Ji daug nu­vei­kė va­do­vau­da­ma Ši­lu­vos kul­tū­ros pa­vel­do rė­mi­mo fon­dui, ku­riam pa­de­dant, tūks­tan­

čius pi­lig­ri­mų ir ti­kin­čių­jų pri­trau­ kian­tis mies­te­lis per pa­sta­ruo­sius de­šimt­me­čius la­bai iš­gra­žė­jo. Taip pat ji įkū­rė fon­dą, ku­ris nuo su­ny­ ki­mo iš­gel­bė­jo tech­ni­kos pa­mink­lą – Mas­laus­kiš­kių van­dens ma­lū­ną, sta­ty­tą 1870 m. Sa­vi­nin­kams gy­ ve­nant už­sie­ny­je, jis bu­vo vi­siš­kai ap­leis­tas ir daug kam at­ro­dė, kad ne­ver­ta pa­dė­ti už­sie­nie­čiams.

Įs­ta­ty­mų daug, bet jie ne­pa­de­da žmo­gui.

G.Peč­kai­tie­nė pri­si­dė­jo, kad bū­ tų tin­ka­mai su­tvar­ky­tos ir at­kur­tos poe­to ir ku­ni­go Mai­ro­nio, ra­šy­to­ jo Si­mo­no Sta­ne­vi­čiaus so­dy­bos, pa­sta­ty­ti ženk­lai poe­to, pub­li­cis­ to, tau­to­sa­ki­nin­ko, knyg­ne­šio Da­ vai­nio Sil­vest­ra­vi­čiaus gim­ti­nė­je, žy­mių žmo­nių ka­pa­vie­tė­se ir kt.

Ap­gai­les­tau­ja dėl biu­rok­ra­ti­jos

G.Peč­kai­tie­nė to­li gra­žu ne­pri­me­ na kon­ser­va­ty­vios biu­rok­ra­tės, ku­ ri rū­pi­na­si tik kont­ro­le ir skel­bia

And­riaus Alek­sand­ra­vi­čiaus nuo­tr.

drau­di­mus. At­virkš­čiai, kai ku­rios jos min­tys la­bai drą­sios. „Ra­sei­nių ra­jo­ne bu­vo 28 dva­rai, da­bar li­ko tik 14, nes ki­ti vi­sai nu­ ny­ko, su­griu­vo. Siū­lė­me ati­duo­ ti dva­rus už li­tą ir leis­ti tvar­ky­tis juos nu­si­pir­ku­siems žmo­nėms, bet ne­bu­vo­me iš­girs­ti“, – ap­gai­les­ta­vo spe­cia­lis­tė.

Pa­sak jos, dva­rų sa­vi­nin­kams, no­rin­tiems re­mon­tuo­ti sta­ti­nius, ke­lia­mi per griež­ti rei­ka­la­vi­mai. „Pa­gal juos at­kur­ti dva­rą rei­kia la­bai daug pi­ni­gų. Įs­ta­ty­mų daug, bet jie ne­pa­de­da žmo­gui, to­dėl taip sun­ku iš­sau­go­ti ir pri­kel­ti ob­jek­tą nau­jam gy­ve­ni­mui. Kon­ser­vuo­tas ob­jek­tas, ap­sau­go­tas, nors ir ne­si­ lai­kant griež­tų rei­ka­la­vi­mų, yra ge­ riau nei ap­leis­ti griu­vė­siai“, – ma­ no G.Peč­kai­tie­nė.

Ji taip pat kri­tiš­kai žiū­ri į iš­ke­ro­ ju­sią biu­rok­ra­ti­ją. „Pa­vel­do­sau­gi­nin­kai tu­ri vyk­dy­ti ste­bė­se­ną, nuo­lat at­nau­jin­ti pa­vel­ do ob­jek­tų ak­tus, o pa­skui jie tie­ siog at­gu­la į stal­čius. Bent man dir­ bant jais ne­bu­vo nau­do­ja­ma­si. Tad kam tas di­džiu­lis jo­kios pra­kti­nės nau­dos ne­duo­dan­tis dar­bas?“ – klau­sė spe­cia­lis­tė.

Ji įsi­ti­ki­nu­si, kad ne­ga­li­ma va­do­ vau­tis vien tik drau­di­mais ir for­ ma­lu­mais. „Bū­ti­na su­pras­ti, kad pa­vel­das vi­sų pir­ma skir­tas žmo­gui“, – įsi­ ti­ki­nu­si G.Peč­kai­tie­nė.

Me­tams jė­gų nea­ti­duo­da

G.Peč­kai­tie­nė nuo ma­žens bu­vo ne­nuo­ra­ma. „Ma­nęs bu­vo pil­na vi­sur: šo­kau, dai­na­vau, už­siė­miau ki­ta už­kla­si­ne veik­la“, – pri­si­me­na sa­vo vai­kys­tę.

Pen­si­nio am­žiaus su­lau­ku­si mo­ te­ris ak­ty­vi ir da­bar. „Ak­ty­viai da­ly­vau­ju ra­jo­no ren­ gi­niuo­se, tal­ko­se, su­si­ti­ki­muo­se“, – šyp­so­si ji.

Ne­se­niai G.Peč­kai­tie­nė su­bū­rė mies­te­lio mo­te­ris į Ne­nu­si­vy­lu­sių na­mų šei­mi­nin­kių klu­bą. Jos ren­ ka­si kar­tą per sa­vai­tę, dis­ku­tuo­ja, va­žiuo­ja į įvai­rias eks­kur­si­jas, lan­ ko mu­zie­jus, iš­ky­lau­ja. „Ak­ty­vus gy­ve­ni­mas, dar­bas, įvai­ri veik­la man lei­džia iš­lik­ti jau­ nat­viš­kai ir ener­gin­gai. Svar­bu vis­ką da­ry­ti iš šir­dies, ti­kint Aukš­čiau­sio­jo va­lia – ta­da už­ten­ka lai­ko ir mėgs­ta­ miems da­ly­kams, ir pro­fe­si­jai, ir šei­ mai“, – tvir­ti­no G.Peč­kai­tie­nė.

20

šeštadienis, liepos 14, 2012

aukštyn žemyn

E.Daniūtė: ge­riau ei­čiau šluo­ti g Joms, ži­no­moms mo­te­rims, nie­ka­da ne­ te­ko pa­tir­ti smur­to. Jos auk­cio­ne pri­sta­ tė sa­vo mė­gsta­mas su­kne­les, ku­rias par­ da­vus su­rink­tos lė­šos bus skir­tos už­ tik­rin­ti pa­gal­bą mo­te­rims, skriau­džia­ moms, te­ro­ri­zuo­ja­moms ir kan­ki­na­ moms jų ar­ti­miau­sių žmo­nių.

Da­rius Sė­le­nis

d.selenis@kaunodiena.lt

E.Da­niū­tė ne­si­leis­tų mu­ša­ma

„Tik dėl ma­nęs ki­tiems te­ko ken­ tė­ti, o man to pa­tir­ti dar nie­ka­da ne­te­ko. Juo­lab ar aš pa­na­ši į to­kią, ku­ri su smur­tu su­si­tai­ky­tų? – nu­ si­kva­to­jo gar­si šo­kė­ja, te­le­vi­zi­jos lai­dų ve­dė­ja Edi­ta Da­niū­tė, o po to rim­tai tę­sė: – Man la­bai gai­la tų mo­te­rų, ku­rių vy­rai smur­tau­ja, bet dėl fi­nan­si­nių ar ki­to­kių prie­žas­čių jų pa­lik­ti ne­ga­li, to­dėl su­si­tai­ko su šia bai­sia padėtimi.“ Auk­cio­nui pa­do­va­no­ju­si di­zai­ne­ rės Eg­lės Mo­dze­liaus­kie­nės kur­tą auk­so spal­vos odi­nę su­kne­lę, ku­ rią siu­vo­si spe­cia­liai uni­ver­si­te­to bai­gi­mo pro­ga, E.Da­niū­tė pri­pa­ ži­no, kad ji su smur­tu ir fi­nan­si­ ne pri­klau­so­my­be nuo vy­ro ne­si­ taiks­ty­tų. „Jau ge­riau ei­čiau šluo­ti gat­vių.

Yra mo­te­rų, ku­rios au­gi­na tris, ke­ tu­ris vai­kus, ne­tu­ri, kur gy­ven­ti ir yra pri­klau­so­mos nuo tur­tin­gų vy­ rų. De­ja, san­ty­kių pra­džio­je daž­ niau­siai nie­kas ne­de­monst­ruo­ja ag­re­si­jos ir mo­te­rų ne­mu­ša“, – mo­te­ris su­pran­ta Edi­ta.

Tie­sa, tre­čia­die­nį 33 me­tų gim­ ta­die­nį šven­tu­si pa­sau­lio ir Eu­ro­ pos spor­ti­nių šo­kių čem­pio­nė ne­ kal­ba apie mo­te­ris, ku­rios gy­ve­na

su ban­di­tais ar su tur­tuo­liais tik dėl pi­ni­gų. „Jei­gu joms neuž­ten­ka pi­ni­gų nu­si­pirk­ti nau­jai „Ver­sa­ce“ ran­ki­ nei ir dėl to jos ken­čia smur­tą, tai – jau jų pro­ble­mos“, – iro­ni­za­vo E.Da­niū­tė.

Jei mu­ša, va­di­na­si, my­li? Į šį gar­ sų po­sa­kį tei­sėt­var­ka ir vals­ty­bi­nė­ mis ins­ti­tu­ci­jo­mis ti­kin­ti E.Da­niū­ tė tu­rė­jo trum­pą at­sa­ky­mą: „De­ja, šia­me pa­sau­ly­je yra iš­kry­pė­lių.“

A.Ja­sai­ty­tė-Če­bu­riak:

Yra au­ka ir ag­re­ sorius. Au­ka gim­do ag­re­so­rių ir at­virkš­ čiai.

Statistika: Lietuvoje smurtą šeimoje nuolat patiria kas šešta ištekėjusi moteris.

Au­ka ir ag­re­so­rius

Psi­cho­lo­gė ir edu­ko­lo­gė Ais­tė Ja­ sai­ty­tė-Če­bu­riak auk­cio­nui sky­rė jai ypa­tin­gą ir bran­gią, prieš de­ šim­tį me­tų do­va­nų gau­tą puoš­nią var­di­nę va­sa­ri­nę su­kne­lę, o pra­ kal­bus apie smur­tą prieš mo­te­ris, Ais­tė bu­vo lin­ku­si kal­bė­ti daug gi­ liau. Ji – psi­cho­te­ra­pi­ją stu­di­juo­ jan­ti pro­fe­sio­na­li psi­cho­lo­gė. „Jei ana­li­zuo­si­me žmo­gaus sa­ vas­tį, tai, kaip for­muo­ja­si mo­te­

ris, ko­kie san­ty­kiai su tė­vu, ma­ma, vai­kais, ga­li­ma teig­ti, kad be­veik kiek­vie­nas iš mū­sų pa­ti­ria psi­cho­ lo­gi­nį smur­tą“, – tei­gė A.Ja­sai­ty­ tė-Če­bu­riak.

Pa­ti to nie­ka­da ne­pa­ty­ru­si, bet apie tai gir­dė­ju­si iš drau­gių Ais­ tė pa­ste­bė­jo, kad vie­naip ar ki­taip elg­tis žmo­gų pri­ver­čia jo mąs­ty­ mas. „Yra au­ka ir ag­re­so­rius. Au­ka gim­do ag­re­so­rių ir at­virkš­čiai, –

kaip pro­fe­sio­na­lė į smur­to pro­ble­ mą žvel­gė A.Ja­sai­ty­tė-Če­bu­riak.

Ji įsi­ti­ki­nu­si, kad daž­nai ar­ti­mo­ je ap­lin­ko­je smur­tau­ja­ma neat­si­ tik­ti­nai. – Be to, bū­na vi­so­kių au­ kų ir ag­re­so­rių. Vie­no­je gy­ve­ni­mo sri­ty­je esi au­ka, ki­to­je – ag­re­so­ rius.“ Gar­si mo­te­ris ma­no, kad smur­tą ken­čian­čiosioms tu­ri pa­dė­ti įvai­ rūs Kri­zių cent­rai, bet pir­miau­sia jos pa­čios pri­va­lo to siek­ti.

Tai nu­tin­ka neat­si­tikti­nai?

„Ne­ga­li­ma teig­ti, kad au­kos – tik mo­te­rys, o vy­rai vi­suo­met kal­ ti, – įžval­giai apie smur­tą kal­bė­jo psi­cho­lo­gė A.Ja­sai­ty­tė-Če­bu­riak.

– Kiek­vie­nas tu­ri pri­siim­ti at­sa­ ko­my­bę už tai, ką gy­ve­ni­me pa­si­ rin­ko.“ Ais­tė ma­no, kad daug kas už­ ko­d uo­ja­m a nuo vai­k ys­t ės. Nors kiek­v ie­n as at­ve­j is yra in­d i­v i­ dua­lus, ta­čiau ne­re­tai au­ka pri­

Tu­ris­tai rag Lie­tu­vo­je įpras­ta ma­ny­ti, kad dau­ giau­sia už­sie­nie­čių ir įvai­rių kul­tū­ rų žmo­nių su­lau­kia tik sos­ti­nė Vil­ nius. Sa­ko­ma, kad tai pa­ts to­le­ran­ tiš­kiau­sias mies­tas, o ki­ti – gū­di Lie­ tu­vos pro­vin­ci­ja. Už­sie­nie­čiai ma­ no ki­taip. Tuo įsi­ti­ki­no­me pa­bend­ ra­vę su sve­čiais iš už­sie­nio ša­lių, su­tik­tais Kau­no Lais­vės alė­jo­je.

Suo­mė Ma­ri­ja iš Tur­ku mies­to

– Kau­ną at­ra­dau, jū­sų mies­tu pa­ si­do­mė­ju­si in­ter­ne­te, ir at­vy­kau su vi­sa šei­ma. Mus iš­kart su­ža­vė­jo se­ na­mies­tis, jo ar­chi­tek­tū­ra, se­no­sios mies­to baž­ny­čios, ypač Kris­taus Pri­si­kė­li­mo. Kau­ną pa­si­rin­ko­me dar ir to­dėl, kad į jį pa­to­gu at­skris­ ti lėk­tu­vu. Mus pa­si­ti­ko drau­giš­ ki, pa­pras­ti žmo­nės. Mies­tas at­ ro­do sau­gus, kaip ir mū­sų Tur­ku.

Mums tai la­bai svar­bu. Mie­lai vėl su­grįž­čiau į Kau­ną.

Be­nas Got­zas, ame­ri­kie­tis

Bend­ra­žy­giai: Kei, Gab­rie­la, Ha­ši­mas (viduryje) po Lie­tu­vą ke­liau­ja kar­tu su bi­čiu­liais iš ki­tų ša­lių.

Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.

– Ma­ne į Kau­ną at­ve­dė sen­ti­men­ tai. Esu žydų kilmės. Kai bu­vau ma­žas ir su tė­vais gy­ve­nau čia, šia­ me mies­te, gel­bė­da­mas mus nuo ge­no­ci­do, ka­ta­li­kų ku­ni­gas man įtei­kė krikšto liudijimą. Ja­me bu­vo

21

šeštadienis, liepos 14, 2012

aukštyn žemyn

gat­vių

Do­va­na: A.Ja­sai­ty­tei-Če­bu­riak tai – itin bran­

gi do­va­na.

At­lan­ta: lab­da­rai skir­tą su­kne­lę Atlanta daž­

nai vil­kė­jo kon­cer­tuose.

Pri­si­mi­ni­mas: E.Da­niū­tė auk­so spal­vos odi­nę

su­kne­lę siu­vo­si uni­ver­si­te­to bai­gi­mo pro­ga.

Ži­no­mų mo­te­rų su­kne­lės Šiuo pro­jek­tu, ku­ria­me įžy­mios ša­lies mo­te­rys au­ko­jo su­kne­les iš sa­vo gar­ de­ro­bo, sie­kia­ma ska­tin­ti dis­ku­si­ją apie mo­te­riš­ku­mo pro­ble­mas Lie­tu­vo­je. „Mū­sų ša­ly­je yra tiek daug sri­čių, ku­ rioms rei­ka­l in­ga so­cia­l i­nė pa­ra­ma, kad smur­tas prieš mo­te­ris tar­si ir nu­

blanks­ta. Be to, mo­te­r ys daž­nai ne­ drįs­ta apie tai prabilti. Šia ak­ci­ja sie­ kia­me pa­ro­dy­ti, kad yra daug šiai pro­ ble­mai nea­be­jin­gų ir pa­dė­ti pa­si­ry­žu­ sių žmo­nių“, – sa­ko ak­ci­jos or­ga­ni­za­ to­rė Ol­ga Ta­rak­ho­vich.

Lab­da­ros ak­c i­jai penk­t a­d ie­n į sa­vo

dra­bu­ž ius ati­da­vė Edi­ta Da­n iū­tė (jos suknelė buvo parduota už 120 Lt), Ind­ra Do­v y­dė­nai­tė, Ais­tė Ja­s ai­t y­tė, La­r i­s a Kal­p o­kai­tė, Do­nal­da Mei­že­ ly­tė, Ais­tė Paš­ke­v i­čiū­tė (jos suknelė buvo parduota už 80 Lt), Ele­na Pui­ do­kai­tė-At­lan­ta, Ga­bi­ja Ryš­k u­v ie­nė, Ine­ta Sta­siu­ly­tė, As­ta Va­len­tai­tė (jos

suknelė buvo parduota už 500 Lt).

Lab­da­rin­game auk­cio­ne su­rink­tos lė­ šos bus skir­tos Vil­niaus mo­te­rų Kri­zių cent­ro veik­lai už­tik­rin­ti. Ši or­ga­ni­za­ ci­ja tei­kia spe­cia­li­zuo­tą komp­lek­si­nę pa­gal­bą smur­tą ir prie­var­tą pa­ti­rian­ čioms mo­te­rims.

„Shutterstock“ nuotr.

trau­kia ag­re­so­rių, o ag­re­so­rius – au­k ą. Tai pa­s i­reiš­k ia įvai­r io­m is for­mo­mis. „Ži­no­ma, ne­kal­bu apie aso­cia­ lias šei­mas, kur mo­te­rys mu­ša­ mos, bet, no­rint iš­veng­ti ag­re­so­ rių, ne­re­tai rei­kia įsi­gi­lin­ti į sa­vo gy­ve­ni­mą, pa­da­ry­ti iš­va­das, – pa­ sak Ais­tės, au­kos daž­nai net ne­su­ vok­da­mos prie sa­vęs trau­kia ag­ re­so­rius. – Gal vai­kys­tė­je pa­tir­ta smur­to, gal kaž­kas pa­vei­kė. Mo­te­

ris net ne­su­vok­da­ma daž­nai ren­ka­ si vy­rą, pa­na­šų į tė­vą.“ Ne­re­tai vai­kas, no­rė­da­mas ar­tu­ mo, mei­lės, pa­ži­ni­mo ir ne­su­lauk­ da­mas už­siė­mu­sių tė­vų dė­me­sio, tam­pa ne­k­lus­nus, kre­čia iš­dai­gas, kol ma­ma ar tė­tis plekš­te­lėja per už­pa­ka­lį. „La­bai blo­gai, jei jam už­si­fik­ suos, kad tik to­kiu bū­du ga­li su­ lauk­ti dė­me­sio. Tai ga­li lik­ti vi­sam gy­ve­ni­mui, ir užau­gęs žmo­gus

ma­nys, kad jei yra mu­ša­mas, va­ di­na­si, yra rei­ka­lin­gas ir my­li­ mas“, – ap­gai­les­ta­vo A.Ja­sai­ty­ tė-Če­bu­riak.

At­lan­ta smur­to ne­pa­ty­rė

„Ne­su iš­skir­ti­nė, nes nie­ka­da ne­ pa­ty­riau smur­to, ta­čiau ne­bū­ čiau iš­skir­ti­nė, jei prieš ma­ne bū­ tų smur­ta­vę, – pri­si­pa­ži­no Ele­na Puo­do­kai­tė-At­lan­ta, auk­cio­nui do­va­no­ju­si mar­gą su­kne­lę ne­rū­

pes­tin­gam va­sa­ros lai­kui, su ku­ ria puo­šė­si ne vie­name kon­cer­ te. – Ne­sun­kiai ga­liu įsi­vaiz­duo­ti, ko­kia tai trau­ma mo­te­rims, ap­lin­ ki­niams.“ At­lan­ta gir­dė­jo ne vie­ną is­to­ri­ ją apie smur­tau­jan­čius, be­je, daž­ niau­siai al­ko­ho­lį var­to­jan­čius ar itin pa­vy­džius vy­rus. Jie daž­nai de­ monst­ruo­ja sa­vo ga­lią, jaus­da­mi, kad mo­te­rys nuo jų pri­klau­so­mos fi­nan­siš­kai ir psi­cho­lo­giš­kai.

„Siau­bin­ga, kai vy­rai ga­lią de­ monst­ruo­ja smur­taudami, – pik­ ti­no­si garsi dai­ni­nin­kė. – Bet tai – ne tik tų vy­rų, bet ir mo­te­rų pro­ble­mos, jei jos lei­džia taip su sa­vi­mi elg­tis. Esu įsitikinusi: pra­ dė­jus smur­tau­ti, anks­čiau ar vė­ liau atei­na lai­kas, kai vėl bus per­ ženg­tos ri­bos. Labai blo­gai, kai mo­te­rys su tuo taiks­to­si ir kenčia, blo­gai, kai to­kiu bū­du spren­džia­mi san­ty­kiai ci­vi­li­zuo­to­je ša­ly­je.“

gina kauniečius didžiuotis įra­šy­ta, kad aš – Be­ne­dik­tas Mar­ ti­nai­tis. Į vai­kys­tės mies­tą su­grį­žau pir­mą kar­tą po to, kai iš jo iš­vy­kau 1957-ai­siais. Tuo­met man bu­vo 13 me­tų. Pri­si­me­nu Lais­vės alė­ją, So­ bo­rą, į ku­rį ma­ne nuo dar­že­lio lai­ kų ves­da­vo mo­čiu­tę man at­sto­ju­si mo­te­ris. Dėl to ir da­bar pir­miau­sia ap­si­lan­kiau šio­je nuo­sta­bio­je baž­ ny­čio­je. Gai­la, kad mies­tas ja ne­ si­rū­pi­na, ne­res­tau­ruo­ja. Vil­niu­je svar­biau­sios baž­ny­čios res­tau­ruo­ tos, o čia toks svar­bus ob­jek­tas pa­ mirš­tas. Naujasis Džer­sis, ku­ria­me gy­ve­nu, yra pa­na­šus į Kau­ną, nes ir ten, ir čia daug me­džių ir gė­lių.

Man la­bai ma­lo­nu, kad lie­tu­viai ger­bia gam­tą.

Ma­nue­la iš Ita­li­jos

– Man ir ma­no vai­kams di­džiau­ sią įspū­dį pa­da­rė Kau­no žmo­nės. Šiau­rės eu­ro­pie­čiai ap­skri­tai nė­ra to­kie karš­ta­ko­šiai kaip pie­tie­čiai, jie drau­giš­kes­ni, kuk­les­ni. Kau­no cent­ras yra gra­žus, ta­čiau už jo ri­ bų ma­tė­me ir niū­rių ra­jo­nų, res­ tau­ra­ci­jos rei­ka­lau­jan­čių pa­sta­tų, ku­riuos bū­ti­na su­tvar­ky­ti. Man la­ bai pa­ti­ko nak­ti­nis Kau­no gy­ve­ni­ mas – ir gat­vė­se, ir klu­buo­se, ba­

ruo­se daug jau­ni­mo. Man pa­tin­ka, kad jis ak­ty­vus.

Isi­li­ja iš Pie­tų Ita­li­jos

– Į Kau­ną su vy­ru at­vy­ko­me pir­ mą kar­tą. Prie­žas­tis? Ma­no sū­nė­ nas ves lie­tu­vę. Kau­ne la­bai gra­žu ir ty­lu. Vie­nin­te­lis mi­nu­sas – šal­ tas oras, o mes įpra­tę prie ši­lu­mos.

Kau­ne jos su­tei­kia kau­nie­čių nuo­ šir­du­mas ir at­vi­ru­mas, to­le­ran­ci­ja už­sie­nie­čiams. Jūs vi­sai kaip ita­lai. Čarl­zas iš Ni­ge­ri­jos

– Pagrindinis kau­nie­čių bruo­žas – drau­giš­ku­mas. Jūs daug nuo­šir­des­ ni, ly­gi­nant su uk­rai­nie­čiais, ru­sais.

Daug už­sie­nio ša­lių esu ma­tęs, to­ dėl, ma­nau, ga­liu pa­ly­gin­ti žmo­nes ir da­ry­ti iš­va­das. Kau­ne gy­ven­ti pa­to­gu, nes dau­gu­ma vie­ti­nių mo­ ka ang­lų kal­bą. Tai – di­de­lis tur­tas ir pri­va­lu­mas. Vis dėl­to pra­gy­ve­ ni­mas čia per daug bran­gus. Ypač stu­den­tams, ku­riems su­dė­tin­ga su­si­ras­ti dar­bo.

Gab­rie­la iš Bra­zi­li­jos

– Kau­ne esu pir­mą kar­tą ir ma­ne ža­vi mies­to is­to­ri­ja, kul­tū­ra, ar­chi­ tek­tū­ros pa­mink­lai. Gat­vė­se ap­stu

kul­tū­ros še­dev­rų. Tai yra gra­žu, tie­ siog nuo­sta­bu. Ma­no gim­ta­sis San Pau­las – ki­toks: di­de­lis, per­krau­tas, žmo­nės sku­ba ir ne­tu­ri lai­ko su­sto­ ti pa­si­gro­žė­ti to­kiu me­no kū­ri­niu, kaip So­bo­ras štai šio­je gat­vė­je. Jei­gu bū­tų ma­no va­lia, Kau­ne nie­ko ne­ keis­čiau, tik steng­čiau­si iš­sau­go­ti pa­sta­tus, mies­to is­to­riš­ku­mą – tai, kas trau­kia tu­ris­tus.

Ha­ši­mas iš Pa­kis­ta­no

– Esu iš di­de­lio mies­to, ku­ris la­ bai už­terš­tas, to­dėl kvė­puo­ju jū­ sų mies­to šva­ra, neuž­terš­tu oru.

Ga­li va­lan­dų va­lan­das sto­vė­ti gat­ vė­je, nor­ma­liai kvė­puo­ti ir ne­bi­ jo­ti su­si­rgti. Kau­no žmo­nės tu­ri džiaug­tis, kad gy­ve­na ma­ža­me, ne­ perk­rau­ta­me, neuž­terš­ta­me mies­ te. Tai tik­rai ge­ra vie­ta gy­ven­ti.

At­ra­do: Ma­ri­ja iš Suo­mi­jos Kau­nu su­si­ža­vė­jo nar­šy­da­ma in­ter­ne­te ir į

šį mies­tą at­vy­ko su vi­sa šei­ma.

Kei iš Hon­kon­go

– Ma­no mies­te la­bai daug žmo­nių ir au­to­mo­bi­lių, to­dėl vi­suo­met la­ bai daug triukš­mo. Ypač sa­vait­ga­ liais. Kau­no ap­lin­ka yra ra­mi, at­ pa­lai­duo­jan­ti. Tai ma­ne pa­ke­rė­jo.

Jei­gu tu­rė­siu ga­li­my­bę, bū­ti­nai čia su­grį­šiu.

Kalbėjosi Mar­ty­nas To­va­ro­vas

Sen­ti­men­tai: Be­ną (vi­du­ry­je) su Kau­nu sie­ja vai­kys­tės at­si­mi­ni­mai.

22

šeštadienis, liepos 14, 2012

aukštyn žemyn

Ka­re su So­ma­lio pi­ra­tais karininka Pi­ra­tai ne­mirš­ta, jie gy­vi ir to­liau už­dar­ biau­ja – gro­bia pre­ky­bos ir žve­jy­bos lai­ vus su įkai­tais. Kaip at­ro­do ka­ras su pi­ ra­tais iš D.Bri­ta­ni­jo­je esan­čios ka­ri­nės ba­ zės, ži­no Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės Ka­ri­nių jū­rų pa­jė­gų jū­ros ir pa­kran­čių ste­bė­ji­mo tar­ny­bos vir­ši­nin­kas, komandoras leite­ nantas Sva­jū­nas Ban­dze­vi­čius.

Da­rius Sė­le­nis

d.selenis@kaunodiena.lt

Va­da­vie­tė – Nort­vu­de

Iki Šiau­rės va­ka­rų Lon­do­no prie­ mies­čio Nort­vu­do nu­va­žiuo­ti leng­ va – nu­ties­tas net ir met­ro. Vis dėl­ to pa­tek­ti į maž­daug už 40 km nuo Lon­do­no cent­ro esan­čią bri­tų ka­ ri­nę ba­zę be spe­cia­lių lei­di­mų pra­ ktiš­kai neį­ma­no­ma .

Te­ri­to­ri­ją, ku­rio­je įsi­kū­ru­si di­ džiau­sios Eu­ro­pos Są­jun­gos ka­ri­ nės ope­ra­ci­jos ATA­LAN­TA, ko­vo­ jan­čios su pi­ra­ta­vi­mu prie So­ma­lio kran­tų, va­da­vie­tė, griež­tai sau­go iš Ne­pa­lo et­ni­nės gru­pės – gur­kų – ki­lę ka­riai. Jie gar­sė­ja iš­ti­ki­my­be ir ka­rin­gu­mu. Šio­je va­da­vie­tė­je ope­ra­ci­jas prieš pi­ra­tus pla­nuo­ja, joms va­do­vau­ja ir pa­gal ES su­teik­tus po­li­ti­nius ir ka­ ri­nius įga­lio­ji­mus vyk­do D.Bri­ ta­ni­jos ka­ri­nių jū­rų pa­jė­gų kont­ rad­mi­ro­las Dun­ca­nas Pott­sas.

ATA­LAN­TA ko­man­dos Pla­na­vi­ mo sky­riu­je me­tus dir­bo ir 39-erių ka­riš­kis S.Ban­dze­vi­čius, ku­ris ta­po pir­muo­ju lie­tu­viu, ofi­cia­liai ko­vo­ ju­siu prieš So­ma­lio pi­ra­tus.

Jau­tė­si kaip ma­žas sraig­tas

Di­de­li ek­ra­nai, tie­sio­gi­nis ry­šys iš pa­ly­do­vo, daug kom­piu­te­rių mo­ ni­to­rių. Ar va­da­vie­tė, ku­rio­je or­ ga­ni­zuo­ja­ma ko­va su pi­ra­tais, at­ ro­do kaip tra­di­ci­niuo­se Ho­li­vu­do fil­muo­se? „Maž­daug taip. Di­džiu­lė pa­tal­ pa be lan­gų, ne­di­de­lės per­tva­ros tarp at­ski­rų šta­bo sky­rių, dau­gy­ bė žmo­nių. Jie sė­di prie kom­piu­ te­rių, kal­ba te­le­fo­nu“, – šyp­so­jo­si Sva­jū­nas ir pa­tiks­li­no, kad ka­ri­nė­je

Nort­vu­do ba­zė­je yra daug ki­tų va­ da­vie­čių ir da­li­nių.

Tarp jų – D.Bri­ta­ni­jos ka­riuo­ me­nės jung­ti­nis šta­bas, NA­TO jū­ rų kom­po­nen­to va­da­vie­tė. ES va­ da­vie­tė­je CJ5 sky­riu­je (taip pa­gal ka­ri­nę ter­mi­no­lo­gi­ją trum­pi­na­mas pla­na­vi­mo sky­rius) pa­jė­gu­mų ge­ ne­ra­vi­mo ka­ri­nin­ku dir­bęs S.Ban­ dze­vi­čius vil­kė­jo Lie­tu­vos ka­riš­kio ap­ran­gą, čia pat ka­bo­jo ne­di­de­lė Lie­tu­vos vals­ty­bi­nė vė­lia­va.

Va­da­vie­tė­je bu­di­ma 24 va­lan­das per pa­rą. Ji tu­ri vi­sus ka­ri­nei va­ da­vie­tei rei­ka­lin­gus sky­rius: per­ so­na­lo, žval­gy­bos, ope­ra­ci­jų, pla­ na­vi­mo, lo­gis­ti­kos, ry­šių, ka­ri­nio ren­gi­mo, fi­nan­sų, ci­vi­lių ir ka­riš­ kių bend­ra­dar­bia­vi­mo, ži­niask­lai­ dos. Ope­ra­ci­jos va­das tu­ri po­li­ti­ nius ir tei­si­nius pa­ta­rė­jus. „Bu­vau at­sa­kin­gas už ES ope­ra­ ci­jos ATA­LAN­TA tu­ri­mų ir bū­si­mų pa­jė­gų po­rei­kio ana­li­zę ir jų ge­ne­ ra­vi­mo pro­ce­są. Or­ga­ni­zuo­da­vo­me pa­jė­gų ge­ne­ra­vi­mo kon­fe­ren­ci­jas ES ša­lių at­sto­vams, jo­se pri­sta­ty­ da­vo­me ope­ra­ci­ją ATA­LAN­TA ir bur­da­vo­me pa­jė­gas atei­čiai. To­kios kon­fe­ren­ci­jos vyk­da­vo kas ke­tu­ris mė­ne­sius, – tei­gė S.Ban­dze­vi­čius.

– Kiek­vie­na die­na, pra­leis­ta va­da­ vie­tė­je, pri­mi­nė, kad tai – ne pra­ ty­bos, o rea­li ope­ra­ci­ja. Jau­čiau­ si tar­si ma­žas di­de­lio me­cha­niz­mo sraig­tas.“ Da­ly­vau­ja daug vals­ty­bių

Kaip iš ka­ri­nės ba­zės Nort­vu­de at­ ro­do Ade­no įlan­ka, ku­ria per me­ tus per­plau­kia apie 25 tūkst. lai­vų, ga­be­nan­čių apie 50 pro­c. pa­sau­lio kon­tei­ne­rių ir kur siau­čia va­di­na­ mie­ji So­ma­lio pi­ra­tai?

Nort­vu­das: ka­ri­nė­je ba­zė­je D.Bri­ta­ni­jo­je S.Ban­dze­vi­čius tu­rė­jo ir lie­tu­viš­ką vė­lia­vą.

„Pi­ra­ta­vi­mo ir gink­luo­tų api­ plė­ši­mų Af­ri­kos ky­šu­lio re­gio­ne dau­gė­ja. Tai pa­vei­kė tarp­tau­ti­ nį jū­ri­nį sau­gu­mą re­gio­ne, tu­rė­ jo įta­kos eko­no­mi­kai. Išau­go lai­ vų ir kro­vi­nių drau­di­mo iš­lai­dos, lai­vai pra­d ė­jo rink­t is ki­t us, il­ ges­nius, jū­ri­nius ke­lius, – aiš­ki­ no Sva­jū­nas. – Lai­vų kom­pa­ni­jos pra­dė­jo sam­dy­ti ap­sau­gą, o tai – pa­pil­do­mos iš­lai­dos. Rea­guo­da­ ma į ypač pa­di­dė­ju­sį pi­ra­ta­vi­mą Ade­no įlan­ko­je ir van­de­ny­se prie So­ma­lio kran­tų, ES su­bū­rė sa­vo ša­lių ka­ri­nes jū­ri­nes pa­jė­gas (EU­ NAV­FOR) ir 2008 m. gruo­džio 8 d. pra­dė­jo vyk­dy­ti ope­ra­ci­ją ATA­ LAN­TA.“ EU­NAV­FOR pajėgoms šalys daugiausia skiria karinius, ap­ rūpinimo laivus, karinius jūri­ nius žvalgybinius lėktuvus. Lai­ vų į Ade­no įlan­ką yra at­siun­tu­sios Ki­ni­ja, Ru­si­ja, Ja­po­ni­ja, Tai­va­nas, In­di­ja. Šios ša­lys ap­si­ri­bo­ja pre­ky­ bos lai­vų kon­vo­ja­vi­mu per Ade­no įlan­ką ir vyk­do na­cio­na­li­nes už­ duo­tis.

Juo­di, gink­luo­ti, grei­ti

Išo­rė: čia įsi­kū­rę ES ka­ri­nių pa­jė­gų va­dai.

Koks ti­pi­nis So­ma­lio pi­ra­tų po­ rtre­tas? Juo­dao­džiai. Gink­luo­ti gra­nats­vai­džiais, Ka­laš­ni­ko­vo au­ to­ma­tais. Tarp jų bū­na ir ne­pil­na­ me­čių. Vi­sų pi­ra­tų tiks­las – iš­si­va­ duo­ti iš skur­do.

Vie­na­me ra­jo­ne, pri­klau­so­mai nuo se­zo­niš­ku­mo, nuo­lat vei­kia nuo 3 iki 6 pi­ra­tų gru­pių.

Vie­na grupė paprastai su­da­ry­ta iš vie­no di­des­nio lai­ve­lio ir dvie­jų grei­taei­gių ka­te­rių, ku­rie yra buk­ sy­ruo­ja­mi ir nau­do­ja­mi tik per ata­ ką. Gru­pė­je yra apie 10–12 pi­ra­tų, gink­luo­tų au­to­ma­tais AK-47, gra­ nats­vai­džiais RPG. Pi­ra­tai papras­ tai tu­ri de­ga­lų ir van­dens at­sar­gų, jū­ri­nes ko­pė­čias lip­ti į lai­vus. Vie­ nu grei­taei­giu ka­te­riu daž­niau­siai plau­kia 4–6 pi­ra­tai.

Kiek­vie­na die­na, pra­ leis­ta va­da­vie­tė­je, pri­mi­nė, kad tai – ne pra­ty­bos, o rea­li ope­ ra­ci­ja. Jau­čiau­si tar­ si ma­žas di­de­lio me­ cha­niz­mo sraig­tas.

„Pi­ra­tai ata­kuo­ja grei­tai, kad pe­ rim­tų val­dy­mą lai­ve“, – apie įpras­ tą So­ma­lio pi­ra­tų tak­ti­ką pa­sa­ko­jo S.Ban­dze­vi­čius.

Kaip plat­for­m ą pi­ra­tai kar­tais nau­do­ja di­des­nius, anks­čiau už­ grob­tus žve­jy­bos ar pre­ky­bos lai­ vus su įgu­la. Grei­taei­giai ka­te­riai

daž­nai lai­ko­mi ant lai­vo de­nio.

In­di­jos van­de­ny­nas, taip pat ir So­ma­lio pa­kran­tės, yra vei­kia­mos dvie­jų mu­so­nų: piet­va­ka­rių, ku­ris vy­rau­ja nuo ge­gu­žės iki rug­sė­jo, ir šiau­rės ry­tų – nuo gruo­džio vi­du­ rio iki ko­vo. Šiais lai­ko­tar­piais dėl di­de­lio ban­ga­vi­mo ir su­dė­tin­ges­nių oro są­ly­gų pi­ra­tai puo­la re­tai.

Lai­ko­tar­piai tarp mu­so­nų se­zo­ nų yra pe­rei­na­mie­ji pe­rio­dai. Jie – pa­lan­kiau­si pi­ra­tams. Per­nai pi­ra­ tai bu­vo ga­na ak­ty­vūs ir vy­rau­jant šiau­rės ry­tų mu­so­nui, ku­ris pa­si­ žy­mi šiau­rės ry­tų kryp­čių vė­jais ir ban­ga­vi­mu. Vie­nin­te­lė vie­ta, ku­rią ma­žiau­siai vei­kia mu­so­ni­niai vė­jai, yra Ade­no įlan­ka. Čia pi­ra­tai ak­ty­ vūs vi­sus me­tus.

Iš­pir­kos da­ly­bų ma­te­ma­ti­ka

So­ma­lio pi­ra­tai vei­kia pa­gal ge­ rai or­ga­ni­zuo­tą sis­te­mą. Ją su­da­ro in­ves­tuo­to­jai, fi­nan­suo­jan­tys pi­ ra­ta­vi­mą, pa­ty­rę de­ry­bi­nin­kai bei skir­tin­gų kla­nų pi­ra­tų ly­de­riai ir jų gru­pės, ata­kuo­jan­čios ir sau­gan­ čios už­grob­tus lai­vus.

Dau­gu­ma šios sis­te­mos da­ly­vių kles­ti to­li nuo So­ma­lio pa­kran­čių ir pi­ra­tų sto­vyk­lų, kai ku­rie fi­nan­ suo­to­jai įsi­kū­rę ki­to­se ša­ly­se.

Tai – ge­rai or­ga­ni­zuo­ta sis­te­ma, ku­rio­je pa­tys pi­ra­tai už­dir­ba tik apie 30 pro­c. iš­pir­kos. Ją da­li­ja­si tar­pu­sa­vy­je. Apie 30 pro­c. ati­ten­

23

šeštadienis, liepos 14, 2012

aukštyn žemyn

as iš Lietuvos kovojo metus

Di­džiau­sia ES ka­ri­nė ope­ra­ci­ja ATA­L AN­TA yra di­džiau­sia ES ka­ri­ nė ope­ra­ci­ja, nu­k reip­ta prieš pi­ra­ ta­vi­mą prie So­ma­lio kran­tų.

ES ka­ri­nės jū­ri­nės pa­jė­gos vei­k ia 2 mln. kvad­ra­t i­n ių jūr­my­l ių (apie 4 mln. kv. km) ra­jo­ne, į ku­r į įei­na pie­ ti­nė Rau­do­no­sios jū­ros da­lis, Ade­ no įlan­ka ir di­d žio­ji da­l is In­d i­jos van­de­ny­no, taip pat ir Sei­še­lių sa­ los. Tai te­ri­to­ri­ja, pu­sant­ro kar­to di­ des­nė už Eu­ro­pos že­my­ną, 30 kar­ tų di­des­nė už Ang­l i­ją, 10 kar­t ų di­ des­nė už Vo­kie­ti­ją ar­ba 7 kar­tus di­ des­nė už Pran­cū­zi­ją.

Vi­du­ti­niš­kai per die­ną Ade­no įlan­ ko­je, pri­klau­so­mai nuo se­zo­no, pra­ plau­k ia 75 lai­vai. Tai pa­g rin­d i­n is pre­ky­bi­nis jū­r ų ke­lias iš To­li­mų­jų Ry­t ų į Eu­ro­pą, juo iš Per­si­jos įlan­ kos į Eu­ro­pą ir Ame­ri­ką pluk­do­mi ener­g i­jos iš­tek­liai.

Lie­tu­va ES ka­ri­nė­je jū­rų ope­ra­ci­jo­ je ATA­L AN­TA da­ly­vau­ja nuo 2011 m. sau­sio 5 d.

Nuo ope­ra­ci­jos pra­d žios prie jos pri­si­jun­gė dau­gu­ma ES ša­lių ir ke­ lios ne ES vals­ty­bės na­rės – Uk­rai­ na, Kroa­ti­ja, Nor­ve­gi­ja ir Juod­kal­ni­ ja. Ope­ra­ci­jo­je, pri­k lau­so­mai nuo pri­skir­t ų ka­r i­n ių lai­v ų ir or­lai­v ių skai­čiaus, da­ly­vau­ja apie 1 000 ir dau­g iau ka­rių.

Stan­dar­t i­nė EU­NAV­FOR su­dė­t is yra nuo 5 iki 10 ka­ri­nių lai­v ų (daž­ niau­siai fre­ga­tos ap­r ū­pin­tos sraig­ tas­p ar­n iais), vie­nas ap­r ū­pi­n i­mo lai­vas ir trys ka­ri­niai jū­ri­niai žval­ gy­bi­niai or­lai­viai.

Sva­jū­no Ban­dze­vi­čiaus as­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

ka slap­tiems in­ves­tuo­to­jams, ku­rie fi­nan­suo­ja ope­ra­ci­jas, per­ka gink­ lus, ski­ria mais­to suim­tie­siems.

Nuo 5 iki 10 pro­c. ati­ten­ka de­ry­bi­ nin­kams, ku­rių dar­bas – gau­ti kuo di­des­nę iš­pir­ką. Di­džiau­sia bu­vo 12 mln. do­le­rių. „Dar apie 10 pro­c. ati­ten­ka už lo­ bis­ti­nę pa­ra­mą – de­ga­lus, van­de­ nį, mais­tą, lai­vų ap­sau­gą, nes juos sau­go jau ki­ti žmo­nės, o ne pi­ra­tai jū­ro­je, – to­liau skai­čia­vo Lie­tu­vos ka­ri­nin­kas. – Apie 10 pro­c. gau­na ir akis už­mer­kian­tys vie­ti­nio re­gio­ no ko­rum­puo­ti pa­rei­gū­nai. Vie­ti­ niams skir­tin­gų kla­nų va­dams, kont­ro­liuo­jan­tiems te­ri­to­ri­jas, taip pat mo­ka­ma apie 10 pro­c.“ Už­puo­lė ka­ri­nį lai­vą

Sva­jū­nas iš­sky­rė du įvy­kius So­ma­ lio pi­ra­tų epo­pė­jo­je.

Pir­ma­sis nu­ti­ko 2011 m. rug­sė­jo 8 d. Tuo­met ne­to­li Je­me­no pa­kran­ tės So­ma­lio pi­ra­tai už­puo­lė bu­ri­nį ka­ta­ma­ra­ną, ku­riuo plau­kė pran­ cū­zų po­ra. Vy­ras, Chris­tia­nas Co­ lom­bo, bu­vo nu­žu­dy­tas vie­to­je ir jo kū­nas iš­mes­tas per bor­tą. Jo žmo­ na paim­ta įkai­te.

Ne­to­lie­se bu­vu­sios EU­NAV­FOR pa­jė­gos pro­fe­sio­na­liai koor­di­na­ vo sa­vo veiks­mus su ki­to­mis an­ ti­pi­ra­ti­nė­mis pa­jė­go­mis ir sku­biai or­ga­ni­za­vo gel­bė­ji­mo ope­ra­ci­ją.

Vo­kie­čių ka­ri­nis lai­vas „Bayern“,

rea­guo­da­mas į ne­lai­mės sig­na­lą, su­ra­do ka­ta­ma­ra­ną, ku­riuo plau­ kė pran­cū­zai, plū­du­riuo­jan­tį ne­ to­li Je­me­no kran­tų.

JAV jū­ri­nis pa­tru­li­nis lėk­tu­ vas, pri­klau­san­tis koa­li­ci­nėms jū­ ri­nėms pa­jė­goms, ap­ti­ko įtar­ti­ ną grei­taei­gę val­tį Ade­no įlan­ko­je ir per­da­vė koor­di­na­tes ne­to­lie­ se bu­vu­siems dviem EU­NAV­FOR lai­vams. Jie iš­siun­tė sa­vo sraig­ tas­par­nius į nu­ro­dy­tą vie­tą, ap­ti­ ko pi­ra­tų val­tį, pa­da­rė nuo­trau­kas ir pa­ste­bė­jo, kad val­ty­je ga­be­na­ ma įkai­tė.

Pi­ra­tų grei­taei­gė val­tis ar­ti­no­ si prie So­ma­lio kran­to, to­dėl veik­ti rei­kė­jo grei­tai. EU­NAV­FOR pa­jė­gų sraig­tas­par­nis įspė­ja­mai­siais šū­ viais mė­gi­no stab­dy­ti pi­ra­tus, bet jie į tai ne­rea­ga­vo. Už­puo­li­kams ke­lią už­kir­to vie­no iš lai­vų – is­pa­ nų „Ga­li­cia“ gink­luo­ta gru­pė. Įvy­ kus su­si­šau­dy­mui, pi­ra­tų val­tis ap­ vir­to. Įkai­tė bu­vo iš­gel­bė­ta, sep­ty­ni pi­ra­tai suim­ti. „Ki­tas in­ci­den­tas įvy­ko 2012 m. sau­sio 12 d., – ant­rą is­to­ri­ją pa­ sa­ko­jo S.Ban­dze­vi­čius. – Is­pa­ni­ jos lai­vas „SPS Pa­ti­no“, ką tik už­ bai­gęs es­kor­ta­vi­mo ope­ra­ci­ją pa­gal JT Pa­sau­lio mais­to pro­gra­mą, ne­ to­li So­ma­lio uos­to Mo­ga­di­šu bu­vo už­pul­tas pi­ra­tų. „SPS Pa­ti­no“ kor­pu­sas ir si­lue­tas yra pa­na­šūs į pre­ky­bos lai­vo, ypač

Apsauga: net ir spygliuotos kliūtys piratų neatgraso.

nak­tį. Pi­ra­tai anks­tų ry­tą priar­tė­ jo prie jo, ėmė šaudyti iš au­to­ma­ti­ nių gink­lų ir mė­gi­no pa­tek­ti į vi­dų.

Is­pa­ni­jos lai­vo ap­sau­gos ko­man­ da at­sa­kė tuo pačiu, vėliau apšau­ dė piratų katerį iš sraigtasparnio.

Tik ta­da pi­ra­tai iš­me­tė sa­vo gink­ lus į van­de­nį ir pa­si­da­vė.“

Pi­ra­tai papras­tai tu­ ri de­ga­lų ir van­dens at­sar­gų, jū­ri­nes ko­ pė­čias lip­ti į lai­vus.

Vie­nu grei­taei­giu ka­te­riu daž­niau­siai plau­kia 4–6 pi­ra­tai.

Kas už ko sle­pia­si?

Ar S.Ban­dze­vi­čius ne­ma­no, kad so­ma­lie­čius kaip už vir­vu­čių tam­ po di­de­li, už­nu­ga­ry­je be­si­sle­pian­ tys bal­tie­ji žmo­nės? „Gran­džių yra la­bai daug. Ar va­ do­vau­ja­ma iš So­ma­lio, ar ki­tos ša­ lies – spręs­ti sun­ku“, – tei­gė ka­ riš­kis.

Ne­jau­gi šiais lai­kais neį­ma­no­ma su­gau­dy­ti pi­ra­tų? O gal kas nors suin­te­re­suo­tas, kad jų bū­tų? „Ir taip, ir ne, – at­sa­kė S.Ban­ dze­v i­č ius. – Te­r i­to­r i­ja, ku­r io­ je vyks­ta an­ti­pi­ra­ti­nė ope­ra­ci­ja,

yra mil­ži­niš­ka ir pa­siek­ti ge­rų re­ zul­ta­tų, tu­rint ri­bo­tus iš­tek­lius, la­bai su­dė­tin­ga. Tuo nau­do­ja­si pri­va­čios lai­vų ap­sau­gos ko­man­ dos, ku­rių dau­gė­ja, jų pa­slau­gos brangs­ta. Drau­d i­m o kom­pa­n i­ jos sa­vo ruož­tu ke­lia įkai­nius lai­ vams ir kro­vi­niams, ker­tan­tiems pa­vo­jin­gą ra­jo­ną. Vi­sa tai bran­gi­ na pre­kę, už ku­rią mo­kės var­to­ to­jas.“ Lai­vai ko­vo­ms su pi­ra­tais, ka­ri­ nė tech­ni­ka kai­nuo­ja la­bai daug.

Sunk­me­čiu, sa­kė Sva­jū­nas, lė­šos bu­vo dar la­biau ap­kar­py­tos ir ka­ ri­nių lai­vų be­veik 4 mln. kv. km te­ ri­to­ri­jo­je ge­ro­kai su­ma­žė­jo. Juo­lab kad prio­ri­te­tai – ki­ti.

Tie­sa, praė­ju­sių me­tų pra­džio­je bu­vo priim­tas spren­di­mas, kad ES ka­ri­nės pa­jė­gos ga­li neut­ra­li­zuo­ti pi­ra­tų iš­tek­lius ir ba­zes, bet ne­si­ kė­sin­ti į žmo­nes. Šių me­tų ge­gu­žės 15 d. iš sraig­tas­par­nių pir­mą kar­tą bu­vo ap­šau­dy­ta pa­kran­tė, ku­rio­ je bu­vo lai­ko­mos pi­ra­tų de­ga­lų at­ sar­gos. „So­ma­lio van­de­ny­se ne­bus tvar­ kos tol, kol ša­lį dras­kys vi­di­niai konf­lik­tai. So­ma­lis yra su­si­skal­dęs į skir­tin­gus re­gio­nus, ša­lis be rea­ lios cent­ri­nės val­džios kont­ro­lės, – aiš­ki­no S.Ban­dze­vi­čius. – Kol kas pi­ra­tų kont­ro­lei pa­bai­gos ne­si­ma­ to, o pa­ša­lie­čiui pa­tek­ti į So­ma­lį la­ bai sun­ku ir pa­vo­jin­ga.“

Sunk­me­tis pa­da­rė po­vei­k į: 2011 m. ant­rą­jį pus­me­t į ATA­L AN­TA tu­rė­ jo ma­ž iau­siai lai­v ų nuo ope­ra­ci­ jos pra­d žios – iš vi­so tik tris lai­vus, 2010 m. jų bu­vo 12. Kar­tu su­dė­jus ES, NA­TO ir Koa­l i­ci­n ių pa­jė­g ų lai­ vus, jų su­si­da­r y­t ų apie 20, bet pa­ gal plo­t ą tai yra la­bai ma­žai, pa­ vyz­d žiui, jei vi­so­je Eu­ro­po­je tvar­ kai už­t ik­r in­t i pa­t ru­l iuo­t ų apie 20 po­li­ci­jos au­to­mo­bi­lių.

Ope­ra­ci­jos ATA­LAN­TA me­tų biu­ dže­tas – apie 8 mln. eu­rų. Pra­si­dė­ju­si 2008 m. gruo­dį, ope­ra­ci­ja ATA­LAN­ TA bu­vo pla­nuo­ta iki 2009 m. gruo­ džio mėn. 2009 m. bir­že­lio mėn. man­da­tas bu­vo pra­tęs­tas iki 2010 m. gruo­džio mėn., vėliau – iki 2012 m. gruo­džio 1 d., o da­bar – iki 2014 m.

In­ci­den­tai

2009 m. pi­ra­tai už­gro­bė 46 lai­ vus, 2010 m. – 47, 2011 m. – 25.

Iki 2012 m. lie­pos 2 d. bu­vo lai­ko­

mi už­grob­ti sep­ty­ni lai­vai ir 211 įgu­ los na­rių.

Nuo 2012 m. sau­sio 1 d. iki lie­pos

2 d. bu­vo įvyk­dy­tos 28 ata­kos, 5 lai­ vai už­grob­ti, įvy­ko 32 in­ci­den­tai su pi­ra­tais.

24

šeštadienis, liepos 14, 2012

aukštyn žemyn

Vyrams: ant bangos – pilkšvų atspalvių, tačiau puošnių audinių kostiumai, kad nepanėšėtų į kasdienį. Var-

lytė su taškeliais ar kaklaskarė, diržas ir kitos detalės suteikia galimybę būti nepakartojamam.

Ypatinga: švelni spalva, lengva kaip pūkas iš šifono ar šilko suknelė

tiks kiekvienai jaunamartei.

Spektras: nėriniai ir plonučiai mezginiai, kreminė, rusva, kūno ar vos švelniai žydra, pilkšva spalvos, nuogas

petys ar apnuoginta visa nugara – originalu, seksualu, žavu.

onewed.com, ahfashion.com nuotr.

Per ves­tu­ves reikia bū­ti iš­skir­ti­niam Va­sa­ra – ves­tu­vių me­tas. Vie­ną nuo­sta­ biau­sių gy­ve­ni­mo šven­čių ma­din­ga bū­ ti ki­to­niš­kam. Gla­mū­rui ir pra­ban­gai, dominavusiems daugybę metų – su­die.

Da­rius Sė­le­nis

d.selenis@kaunodiena.lt

Leng­vu­mas ir at­si­pa­lai­da­vi­mas

Ži­no­ma di­zai­ne­rė Ju­li­ja ti­ki­na: pa­ gal pa­sku­ti­nę pa­sau­lio ves­tu­vių ma­dą vie­šai de­monst­ruo­tas va­di­ na­ma­sis gla­mū­ras ir pra­ban­ga jau ne­ma­din­ga. „Ves­tu­vių ma­do­je da­bar itin ma­din­gas iš­skir­ti­nu­mas, ki­to­niš­

ku­mas. Tai – ne­tra­di­ci­nės ap­ran­ gos šven­tė, ku­rio­je tu­ri bū­ti daug lais­vės, at­si­pa­lai­da­vi­mo, bet ne su­si­kaus­ty­mo“, – tei­gė di­zai­ne­ rė Ju­li­ja.

Kal­bėdama apie vy­rų ves­tu­vi­ nius kos­tiu­mus, Ju­li­ja pa­ta­rė drą­ siai rink­tis kos­tiu­mą ne­bū­ti­nai vie­ no­dos spal­vos ar raš­to. „Ga­li­te vil­kė­ti lan­guo­tu švar­ku ir švie­sio­mis kel­nė­mis, ry­šė­ti var­ly­ te su taš­ke­liais ir avė­ti dry­žuo­to­mis ko­ji­nė­mis. Šiuo me­tu itin svar­bu ir ma­din­ga – iš­skir­ti­nu­mas, leng­vu­ mas, ne­tgi hu­mo­ro jaus­mas.“ Puoš­niau tik šiek tiek

Ves­tu­vi­nė su­kne­lė tu­rė­tų bū­ti tik šiek tiek puoš­nes­nė nei dė­vi­ma kas­dien, leng­va, pri­tai­ky­ta jū­sų fi­ gū­rai ir bū­ti­nai švie­si. Bal­ta spal­ va ne­pri­va­lo­ma, ne­tgi ge­riau kre­ mi­nė, šam­pa­no at­spal­vio, kū­no ar vos švel­niai žyd­ra, pilkš­va. „Pir­miau­sia dra­bu­žį rei­kia de­ rin­ti prie sa­vo fi­gū­ros, – pri­mi­nė vie­no ves­tu­vi­nių drabužių sa­lo­ no Kau­ne sa­vi­nin­kė Bi­ru­tė Mi­lie­ nė. – Pūs­tos ves­tu­vi­nės su­kne­lės juk ne­tin­ka mo­te­riš­kes­nio su­dė­ji­ mo mo­te­rims. Joms ge­riau rink­tis prail­gin­to lie­mens si­lue­tą.“ Ap­kū­nioms mo­te­rims tik­tų su­ kne­lės iš sun­kaus au­di­nio, at­la­si­ nės – tačiau da­bar jos ne­ma­din­ gos. Ma­dingos – iš­ryš­ki­nan­čios ta­li­ją, leng­vos su­kne­lės iš šil­ko, ši­ fo­no, tink­lo. „Vėl ma­din­gi nė­ri­niai, plo­nu­čiai mez­gi­niai, – tei­gė Bi­ru­tė. – La­bai ma­din­gas nuo­gas pe­tys ar­ba be­veik iki pat sėd­me­nų nu­ga­rą ap­nuo­gi­ nan­ti su­kne­lė. Tie­sa, ne­pa­mirš­ki­ te įvertinti sa­vo fi­gū­ros!“ Di­zai­ne­rė Ju­li­ja pri­me­na: ap­ kū­n ias mo­te­r is bliz­gan­tys au­

di­niai op­tiš­kai dar la­biau sto­ri­ na. Ap­kū­nuo­lėms taip pat de­rė­tų veng­ti ap­temp­tų si­lue­tų, iš­ryš­ki­ nan­čių ne tik pri­va­lu­mus, bet ir trū­ku­mus.

Juo­das kos­tiu­mas – lai­do­tu­vėms?

Vy­rams lie­ka ma­din­ga ir kla­si­ka, iš­sky­rus itin bal­tos spal­vos marš­ ki­nius. Ge­riau – pie­no, grie­ti­nė­ lės spal­vos, vos įžvel­gia­mo mels­vo ar pilkš­vo at­spal­vio, ku­rie su­tei­kia puoš­nu­mo. „Da­bar juo­das kos­tiu­mas ta­pa­ ti­na­mas su lai­do­tu­vių, var­guo­lių įvaiz­džiu ar iš­skir­ti­ne va­ka­rie­ne, kuriai taikomas spe­cia­lus juo­dos spal­vos ap­ran­gos ko­das, – drą­siai tei­gė di­zai­ne­rė Ju­li­ja. – Ves­tu­vėms ma­din­gi pilkš­vų at­spal­vių, ta­čiau puoš­nių au­di­nių kos­tiu­mai. Tik jie jo­kiu bū­du ne­tu­ri pa­nė­šė­ti į kas­ die­nį, dar­bi­nį kos­tiu­mą.“ Ma­din­gas vy­rų ves­tu­vi­nių kos­ tiu­mų au­di­nys – kla­si­ki­nė vil­na, šil­kas ar šil­ko, li­no ir vil­nos de­ri­ nys. Tie­sa, kos­tiu­mas iš pa­sta­ro­ sios me­džia­gos itin bran­gus.

Gar­si Lie­tu­vos di­zai­ne­rė tei­ gia, kad var­ly­tė yra daug ge­riau nei kak­la­raiš­tis, ku­ris skir­tas kas­ die­nai. Ma­din­ga vie­na švar­ko sa­ ga, ta­čiau su pen­kio­mis bū­si­te ki­ to­niš­kas. „Ne­bi­jo­ki­te iš­si­skir­ti iš mi­nios, nes ves­tu­vės – iš­skir­ti­nė šven­tė“, – drą­si­na Ju­li­ja. „Ma­d in­g i pu­s iau smo­k in­gai, pu­s iau fra­kai prail­g in­tais švar­ kais, ap­va­l in­tais kraš­tais ir se­ ga­m i vie­n a puoš­n ia sa­ga ir su vie­n u skel­t u­k u nu­ga­ro­je. Švar­ kai siau­res­n i, pri­g lu­d ę, ita­l iš­ko sti­l iaus, – pri­d ū­r ė Bi­r u­t ė. – Ga­ li­m a pa­s i­r iš­t i ir kak­l as­ka­r ę, ne­ bū­t i­n ai var­ly­t ę.“

25

šeštadienis, liepos 14, 2012

menas ir pramogos

Sa­vas is­to­ri­jas tu­rin­tys kū­ri­niai „Aš my­liu Lie­tu­vą“ – sa­vo kū­ri­niais tei­ gia teks­ti­li­nin­kė Li­ na Jo­ni­kė, to­kiu pa­ va­di­ni­mu Kau­no fo­ tog­ra­fi­jos ga­le­ri­jo­ je su­ren­gu­si pa­ro­ dą, ku­rią ap­žiū­rė­jus tam­pa aki­vaiz­du: ji iš­ties my­li Lie­tu­vą.

Gi­liai, nuo­šir­džiai, są­mo­nin­gai, bet ne ak­lai.

En­ri­ka Strio­gai­tė

Po­zi­ci­ja: mei­lę Lie­tu­vai L.Jo­ni­kė dek­la­ruo­ja ir sa­vo kū­ri­niais, ir tie­sio­gi­ne pra­sme.

Teks­ti­lė ir fo­tog­ra­fi­ja

lė­jo, taip pa­si­puo­šė, o mums ji bu­ vo jau sa­vai­me gra­ži.“

e.striogaite@kaunodiena.lt

Tai teks­ti­lės pa­ro­da. Teks­ti­lės, ku­ rios pa­grin­das yra fo­tog­ra­fi­ja. Tiek fo­tog­ra­fi­nis at­vaiz­das, tiek siu­vi­nė­ ji­mai dar­buo­se yra vienodai svar­ būs. Pa­si­telk­da­ma vie­ną iš se­niau­ sių teks­ti­lės de­ko­ra­vi­mo tech­ni­kų, L.Jo­ni­kė ma­žais dygs­ne­liais mar­ gi­na di­de­lių for­ma­tų ne­spal­vo­tas nuo­trau­kas ar jas den­gian­čius per­ re­gi­mus plas­ti­ko lakš­tus, taip su­ kur­da­ma nau­jų pra­smių. „Kiek­vie­nas kū­ri­nys tu­ri sa­vo is­to­ri­ją“, – per ati­da­ry­mą kal­bė­jo kau­nie­tė me­ni­nin­kė, dar­bus ku­ rian­ti neskubant, ap­gal­vo­da­ma, iš­ ne­šio­da­ma, kol jie su­bręs­ta, – taip at­si­ran­da ir jų is­to­ri­ja.

Tar­kim, neuž­mirš­tuo­lė­mis iš­siu­ vi­nė­ta nuo­trau­ka: prie ar­chi­tek­tū­ ros pa­mink­lo – se­no­viš­kos le­dai­ nės sto­vin­ti mo­čiu­tė. „Va­žia­vo­me jos fo­tog­ra­fuo­ti ir ri­ zi­ka­vo­me ne­ras­ti, nes mo­čiu­tė ku­rį lai­ką gu­lė­jo li­go­ni­nė­je. Pa­si­se­kė – iš li­go­ni­nės bu­vo su­grį­žu­si, pa­skui vi­są die­ną lau­kė­me, kol ji pa­reis iš run­ke­lių lau­kų, o kai atė­jo – puo­ lė puoš­tis, me­tė ša­lin laz­de­lę, mes su fo­tog­ra­fu vos įkal­bė­jo­me, kad su laz­de­le gra­žiau, – šyp­so­si ke­lio­nę į Ig­na­li­nos ra­jo­ną pri­si­mi­nu­si L.Jo­ ni­kė. – Tuo­met ji sū­naus pa­pra­šė, kad nu­skin­tų gė­lių dar­že­ly­je pa­ čius gra­žiau­sius jur­gi­nus, vie­nas gė­lės žie­das jai bu­vo ypač bran­ gus, iš­skir­ti­nis, žo­džiu, ji kaip ga­

Iš­siu­vi­nė­tas plas­ti­kas

Trip­ti­ką „Lie-tu-va“ (kū­di­kio, vy­ro ir mo­ters fo­tog­ra­fi­jos, ku­rias den­gia tri­mis spal­vo­mis siu­vi­nė­tas plas­ti­ kas) taip pat ly­di is­to­ri­ja: nuo­go vy­ ro nuo­trau­ką pa­da­ry­ti ne­bu­vo leng­ va, nes bu­vo sun­ku ras­ti vy­rą, ku­ris su­tik­tų fo­tog­ra­fuo­tis nuo­gas, nors ži­no­jo, kad ga­lu­ti­nia­me va­rian­te jo klu­bai bus už­deng­ti.

Jei ne tos vi­są gy­ ve­ni­mą, re­gis, nu­ gy­ve­nu­sios ran­kos, ži­buok­lės su­skam­ bė­tų sen­ti­men­ta­lo­ kai, o da­bar – priar­ tė­ta prie emo­ci­nio iš­gy­ve­ni­mo ri­bos. „Su­ti­ko tik dvy­lik­tas vy­ras, – pa­ sa­ko­jo me­ni­nin­kė ir čia pat svars­tė: – Ga­li bū­ti, kad vy­rai tik dek­la­ruo­ja sa­vo drą­są, kie­tu­mą, net šiurkš­tu­ mą. Iš tik­rų­jų yra kuk­lūs, net pa­si­ ry­žu­sie­ji fo­tog­ra­fuo­tis vė­liau at­si­ pra­šy­da­vo, kad vis dėl­to neišd­rįs.“ Nuot­rau­kas den­gian­tis au­di­nys – sa­vi­tai iš­siu­vi­nė­tas plas­ti­kas, ku­ rį pa­čiu­pi­nė­jus ir su­pra­tus, koks jo sto­ris, ky­la vie­nin­te­lis klau­si­mas:

kaip? Kaip bu­vo įma­no­ma per­dur­ ti ši­to­kio sto­ru­mo plas­ti­ko lakš­tą? „Tik­rai ne­leng­va, – pri­si­pa­žįs­ ta teks­ti­li­nin­kė, – po to­kių siu­ vi­nė­ji­mų man nu­sto­jo aug­ti na­ gai. Steng­da­vau­si siu­vi­nė­ti va­sa­rą, tuo­met nuo ši­lu­mos jis nors tru­pu­ tė­li su­minkš­tė­da­vo.“

pra­šiau ir drau­gų, kad jas nu­fo­tog­ ra­fuo­tų ki­tuo­se mies­tuo­se su tų mies­tų ženk­lais. Ta­čiau ži­buok­lių, pa­si­ro­do, vie­na­me iš di­džių­jų Lie­ tu­vos mies­tų ne­par­da­vi­nė­ja, jų ten ap­lin­kui tik­riau­siai nė­ra.“ Koks mies­tas pa­va­sa­rį bū­na be ži­buok­lių? Pa­ro­do­je ne­sun­ku iš­ siaiš­kin­ti.

Mies­tas be ži­bu­čių

Sun­ku ne­stab­te­lė­ti prie di­džiu­lės ne­spal­vo­tos nuo­trau­kos „Mies­ to ženk­lai“, ku­rio­je mo­čiu­tė lai­ko ži­buok­les, ke­lios iš jų puokš­te­lė­je – mė­ly­nos mė­ly­nos, ne­spal­vo­to­je nuo­trau­ko­je su­skam­ba ypač ryš­ kiai, įtai­giai, tie­siog pri­tren­kia­mai. „Kai fo­tog­ra­fa­vo­me šią mo­čiu­tę, ji vi­saip mė­gi­no slėp­ti ran­kas, sa­kė, kad ne­gra­žios, žaiz­do­tos. Tu­rė­jau įti­kin­ ti, kad tos ran­kos yra gra­žios, iš­kal­ bin­gos ir su ži­buok­lė­mis kaž­kaip su­ si­sie­ja“, – pa­sa­ko­jo me­ni­nin­kė.

Ir iš­ties, jei ne tos vi­są gy­ve­ni­ mą, re­gis, nu­gy­ve­nu­sios ran­kos, ži­buok­lės su­skam­bė­tų sen­ti­men­ ta­lo­kai, o da­bar – priar­tė­ta prie emo­ci­nio iš­gy­ve­ni­mo ri­bos, bet ne­sus­pe­ku­liuo­ta, ne­per­ženg­ta į at­vi­rą emo­cin­gu­mą. Dėl to dar­bas ne tik ne­pra­ran­da jė­gos, bet ją kaž­ kaip su­kau­pia ir per­duo­da žiū­ro­ vui – daž­nas prie nuo­trau­kos tie­ siog su­stings­ta. „Šį dar­bą pa­pil­do ki­tas, ku­rį taip pat ly­di is­to­ri­ja, – sa­ko L.Jo­ni­kė. – Pa­ti fo­tog­ra­fa­vau pir­mą­sias pa­va­ sa­rio gė­les par­duo­dan­čias mo­te­ris,

Kū­ri­niui rei­kia gil­zių

Šiuo me­tu, o iš tik­rų­jų jau dve­jus me­tus, me­ni­nin­kė ku­ria su­dė­tin­gą dar­bą par­ti­za­nams at­min­ti, nes jos pa­čios se­ne­lis – par­ti­za­nas, žu­vęs miš­ke, ir pra­šo lan­ky­to­jų pa­gal­bos. „Prie įė­ji­mo, ša­lia ano­ta­ci­jos apie pa­ro­dą, ta­me pa­čia­me aukš­ty­je ka­ bo ir ki­tas man la­bai svar­bus skel­bi­ mas – ma­no pra­šy­mas“, – krei­pia­si į lan­ky­to­jus me­ni­nin­kė, ku­riai rei­kia gil­zių – ir ne bet ko­kių, o 52 mm. „Tų gil­zių man rei­kia la­bai daug, nes bus ins­ta­lia­ci­ja“, – į drau­gus, bi­čiu­lius, me­džio­to­jus ir ne­pa­žįs­ ta­muo­sius krei­pia­si me­ni­nin­kė po skel­bi­mu-pra­šy­mu pa­dė­ju­si dė­žu­ tę gil­zėms.

Di­de­lio for­ma­to kū­ri­nį, de­di­kuo­ tą par­ti­za­nams, L.Jo­ni­kė ku­ria jau ant­rus me­tus, šiuo me­tu siu­vi­nė­ja plas­ti­ką ir ti­ki­si su­rink­ti rei­kia­mą kie­kį gil­zių „Jų rei­kia ko­kių 300 kg, – šyp­te­lė­ju­si nu­ty­la teks­ti­li­nin­kė, bet po mi­nu­tės at­si­kve­pia: – Bet aš jau šim­tą tu­riu.“ Per pa­ro­dos ati­da­ry­mą at­si­ra­do žmo­nių, ku­rie at­ne­šė ke­lio­li­ka rei­

And­riaus Alek­sand­ra­vi­čiaus nuo­tr.

ka­lin­go dy­džio gil­zių. „Jei žmo­gus tu­ri nors vie­ną, man ji taip pat la­bai svar­bi, nes gil­zes ir su­ren­ku po tru­ pu­tį ir iš vi­sur“, – sa­vo­tiš­kais kū­ ri­nio bend­raau­to­riais tap­ti kvie­čia L.Jo­ni­kė. Įsi­ki­bu­si į sa­vą že­mę

Kad au­to­rė iš­ties my­li Lie­tu­vą, pa­ ti­ki nuo pir­mo­jo kū­ri­nio: nuo po­ zuo­jan­čios gar­baus am­žiaus mo­ čiu­tės iki pa­ties ma­žiau­sio­jo, dar tik įsčio­se spur­dan­čio he­ro­jaus.

My­li na­tū­ra­liai, nuo­šir­džiai, be jo­kios po­mpas­ti­kos, ir jos Lie­tu­ va – tai vi­sų pir­ma jo­je gy­ve­nan­ tys žmo­nės.

Pa­sak šiuo me­tu gy­ve­nan­čios Rum­šiš­kė­se kau­nie­tės me­ni­nin­kės, lie­tu­viai su­si­ta­pa­ti­no su paukš­čiais ir ėmė emig­ruo­ti. „Sė­džiu Rum­šiš­kių mies­te­ly­je ir vi­som ke­tu­riom lai­kau­si įsi­ka­bi­ nu­si į sa­vo že­mę, kur ku­riu dar­bus bend­ra­dar­biau­da­ma su Lie­tu­vos fo­tog­ra­fais. Dar­bai api­ma de­šim­ ties me­tų kū­ry­bi­nį pro­ce­są. Juo­ se ro­dau lie­tu­vio ta­pa­tu­mą – tiek tau­ti­nį, tiek ir kul­tū­ri­nį, nu­lem­ tą šei­mos san­ty­kių, vi­suo­me­ni­nių, po­li­ti­nių pro­ce­sų“, – apie sa­vo pa­ ro­dą kal­ba L.Jo­ni­kė. kas: L.Jo­ni­kės dar­bų pa­ro­da „Aš my­liu Lie­tu­vą“. kur: Kau­no fo­tog­ra­fi­jos ga­le­ri­jo­je. kada: iki lie­pos 24 d.

Lina Jonikė. Sva­jo­nė.

Lina Jonikė. Mies­to ženk­lai. (Fo­tog­ra­fi­ja – Ais­tis Bal­tuš­ni­kas)

Lina Jonikė. Ar­chi­tek­tū­ri­nis pa­mink­las. (Fo­tog­ra­fi­ja – Ri­mas Pen­kaus­kas)

(Fo­tog­ra­fi­ja – Re­mis Ščer­baus­kas)

26

šeštadienis, liepos 14, 2012

menas ir pramogos

Nau­ja­sis LNDT se­zo­nas: ke­tu­rias­de­šimt­me­čiai val­do mer­ci­nis teat­ras ku­ria­mas dėl ko­ mer­ci­jos, ne­ko­mer­ci­nis – dėl idė­ jos. Vals­ty­bė stu­mia į tą pu­sę, kad tu­rime už­si­dirb­ti da­lį biu­dže­to.

Ga­li­ma tai da­ry­ti leng­viau­siu bū­ du – pa­tai­kau­jant pub­li­kai, ar­ba ga­li­ma vi­sų pir­ma rū­pin­tis kū­ry­ ba. Jei tai da­ro­ma aukš­čiau­siu ly­ giu, pro­fe­sio­na­liai, vi­sa­da bus ir ko­mer­ci­nė sėk­mė. Dėl kai­nos – yra pa­si­rin­ki­mas. Tai pir­mas spek­ tak­lis, be jo, bus dar du. Į juos jau da­bar ga­li­ma įsi­g y­ti bi­lie­tus už 30–40 li­tų. Pir­mas spek­tak­lis yra ga­li­my­bė no­rin­tiems pri­si­dė­ti, pa­ rem­ti žmo­nėms. Man tai yra ly­giai taip pat nau­ja – pa­ma­ty­sim, kaip bus. Kal­bė­jau su vie­nu ki­tu pa­žįs­ ta­mu vers­li­nin­ku, ir jiems tai at­ro­ do įdo­miai, at­krei­pia dė­me­sį. Ti­ kiuo­si, kad mus su­pras.

Teat­ras tu­ri at­spin­dė­ti tai, kas vyks­ta vi­ suo­me­nė­je. Svar­biau­sia čia – kū­ry­ba. Tuo įsi­ti­ki­nęs Lie­tu­vos na­cio­na­li­nio dra­mos teat­ro (LNDT) ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Mar­ ty­nas Bud­rai­tis. Jį džiu­gi­na praė­ju­sio se­ zo­no re­zul­ta­tai, o štai nau­ją­jį pa­tei­kia­ma staig­me­nų.

Ind­rė Pep­ce­vi­čiū­tė i.pepceviciute@diena.lt

Šią sa­vai­tę LNDT pra­sklei­dė nau­ jo­jo se­zo­no už­dan­gą: nors prem­je­ rų lau­kia per­pus ma­žiau nei per­nai, ta­čiau ne ma­žes­nių įvy­kių ža­da­ma ir 73-ią­jį se­zo­ną. Vie­na reikš­min­ giau­sių nau­jie­nų, pa­sak M.Bud­ rai­čio, nea­be­jo­ti­nai taps Os­ka­ro Kor­šu­no­vo spek­tak­lis pa­gal Jus­ti­ no Mar­cin­ke­vi­čiaus poe­mą „Ka­ ted­ra“.

Iki Nau­jų­jų me­tų LNDT pla­nuo­ ja pa­ro­dy­ti dau­giau kaip 100 re­per­ tua­ri­nių spek­tak­lių. Tarp jų – ir di­ de­lio teat­ra­lų bei žiū­ro­vų dė­me­sio su­lau­ku­sius O.Kor­šu­no­vo „Iš­va­ ry­mą“, Jo­no Vait­kaus „Vi­suo­me­ nės prie­šą“, ki­tas praė­ju­sio se­zo­no prem­je­ras. O apie tai, kaip šian­dien gy­ve­na teat­ras, ko­kių per­mai­nų at­ ne­šė praė­jęs se­zo­nas ir ko sie­kia­ma nau­jąjį, „Vil­niaus die­nai“ pa­pa­sa­ ko­jo teat­ro va­do­vas M.Bud­rai­tis.

– Tai­gi, nau­jas se­zo­nas, nau­ji vė­jai. Per pri­sta­ty­mą įvar­di­jo­ te praė­ju­sio se­zo­no po­ky­čius, nau­jo­ves. Kaip ap­skri­tai ver­ti­ na­te teat­ro po­ky­čius per tą lai­ ką, kai ta­po­te teat­ro va­do­vu?

– Ma­nau, kad per šį ga­na trum­pą lai­ką pa­da­ry­ta tik­rai ne­ma­žai. Pa­ vy­ko su­si­grą­žin­ti kri­tiš­kai mąs­tan­ čią pub­li­kos da­lį, ku­ri šį teat­rą bu­vo ap­lei­du­si. Spek­tak­liai bu­vo dau­ giau ko­mer­ci­nio po­bū­džio, leng­ves­ nio žan­ro, ku­rie, ma­no nuo­mo­ne, ne­tin­ka­mi LNDT. Juk šis teat­ras tu­ ri bū­ti vie­ta, kur dir­ba ge­riau­sieji ir Lie­tu­vos teat­ro kul­tū­rą pa­tei­kia aukš­čiau­siu ly­giu. Lai­ky­da­mie­si to prin­ci­po sten­gė­mės ei­ti tuo ke­liu. Dėl to me­no va­do­vu ir pa­kvies­tas dirb­ti Aud­ro­nis Liu­ga, ku­ris, ma­nau, šiuo me­tu ge­riau­siai ga­li for­muo­ti re­per­ tua­rą. Dėl to čia dir­ba ge­riau­si re­ži­ sie­riai: ir O.Kor­šu­no­vas, Ei­man­tas Nek­ro­šius, ir Jo­nas Vait­kus, Ce­za­ris Grau­ži­nis, ir t. t. Vie­nuo­li­ka pa­sta­ ty­mų per se­zo­ną. Iš jų du – Vers­mės fes­ti­va­lio. Yra di­džiu­lių spek­tak­lių, kaip „Vi­suo­me­nės prie­šas“, „Iš­ va­ry­mas“. Pas­ta­rie­ji pri­mi­nė, kad teat­ras yra sin­te­ti­nis me­nas, iš dau­ ge­lio sri­čių. Ki­tas da­ly­kas – įvy­ko tam tik­ra ak­to­rių tru­pės kai­ta. Išė­jo vie­ni, atė­jo ki­ti, ku­rie yra ir Auk­si­ nių sce­nos kry­žių lau­rea­tai, ir daug vai­di­nan­tys.

Vyks­ta tam tik­rų po­ky­čių – for­ muo­ja­ma nau­ja struk­tū­ra, kad teat­ras ga­lė­tų vi­sa­ver­tiš­kai dirb­ ti, rin­ko­da­ros, rek­la­mos žings­nius ženg­ti. Bu­vo nu­pirk­tos bi­lie­tų pla­

ti­ni­mo pa­slau­gos, su­da­ry­ta su­tar­ tis su „Ti­ke­ta“ – tai lei­do iš­plės­ ti bi­lie­tų par­da­vi­mą. Ši su­tar­tis ir tai, kad bu­vo daug prem­je­rų, lė­mė žiū­ro­vų skai­čiaus di­dė­ji­mą apie 20 pro­c., apie 40 pro­c. išau­go pa­ja­mos už bi­lie­tus. Šie skai­čiai ro­do, kad ne tik ko­mer­ci­nio po­bū­džio leng­ vo žan­ro spek­tak­liai ga­li už­dirb­ti ir ne­šti pa­ja­mas. Vi­sa­da sa­kiau, kad aukš­čiau­sio ly­gio spek­tak­liai sa­vo ko­mer­ci­nę sėk­mę ir­gi tu­ri. Ir to ne­ rei­kia ma­tuo­ti vien pa­ja­mo­mis ar žiū­ro­vų skai­čiu­mi.

Dar ga­li­ma pa­mi­nė­ti, kad teat­ro spek­tak­liai po dau­ge­lio me­tų bu­vo pa­ste­bė­ti teat­ro kri­ti­kų ir no­mi­nuo­ti be­veik vi­so­se Auk­si­nių sce­nos kry­žių ka­te­go­ri­jo­se, ta­po lau­rea­tais.

Vil­tis: M.Bud­rai­tis ti­ki­na, kad net ir ma­žes­nis ki­to se­zo­no prem­je­rų

skai­čius ne­reiš­kia, jog žiū­ro­vai ne­su­lauks staig­me­nų.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

– Praė­ju­sį se­zo­ną daug dė­me­ sio su­lau­kė O.Kor­šu­no­vo „Iš­ va­ry­mas“ ir J.Vait­kaus „Vi­suo­ me­nės prie­šas“. Ar bus šį­met ko­kių nors skan­da­lin­gų pa­sta­ ty­mų?

Teat­ras nė­ra pa­sta­ to prie­žiū­ros ir at­ly­ gi­ni­mų mo­kė­ji­mo įmo­nė. Pag­rin­di­nė mi­si­ja – kur­ti spek­ tak­lius ir juos ro­dy­ti.

– Ne­ma­nau, kad jie yra skan­da­ lin­gi. Tie­siog jie ak­tua­lūs. Jie yra apie tai, apie ką kal­ba­ma gat­vė­ je. Teat­ras tu­ri at­spin­dė­ti tai, kas vyks­ta vi­suo­me­nė­je. Gal­būt kar­tais net su­for­mu­luo­ti tam tik­ras idė­jas, min­tis, ku­rios vi­suo­me­nė­je sklan­do ore, bet dar ne­tu­ri ko­kios nors sa­ vo iš­raiš­kos. Apsk­ri­tai teat­ro mi­si­ ja, ma­no įsi­ti­ki­ni­mu, yra pa­ro­dy­ti tai, kas vyks­ta, kuo mes gy­ve­na­me, kas svar­bu, kas skau­da ir pan. Tai ne­ga­li bū­ti at­sie­ta. O kal­bant apie ver­ti­ni­mą, blo­gą nuo­mo­nę, reak­ ci­ją, tai ge­rai, net jei ji bu­vo to­kia.

Va­di­na­si, pa­lie­tė, su­kė­lė reak­ci­ją.

Pa­bėg­ti pa­žiū­rė­jus spek­tak­lio pra­ džią nė­ra ge­riau­sias spren­di­mas, nes spek­tak­lis nė­ra pa­veiks­las. Jis kin­ta, yra siu­že­tas, na, jo kaip fil­ mo ne­pra­suk­si, to­dėl rei­kia pa­sė­dė­ ti ir pa­ma­ty­ti dau­giau.

Dėl nau­jo­jo se­zo­no – ma­nau, kad tik­rai bus įvy­kių. Ko­kie jie bus, sun­ ku pa­sa­ky­ti, nes ne­ga­li at­spė­ti, ga­ li tik nu­ma­ty­ti, nu­ma­ny­ti. Koks bus re­zul­ta­tas, pa­ma­ty­si­me se­zo­no pa­ bai­go­je. Bet to­kio mas­to kaip „Iš­

va­ry­mas“ ar „Vi­suo­me­nės prie­šas“ įvy­kių tik­rai bus – jau vien „Ka­ted­ ra“, ti­kiu, to­ks taps. Gin­ta­ro Var­ no „Bak­chan­tės“ pa­sta­ty­mas tu­ri daug šan­sų tap­ti įvy­kiu.

– Nau­jąjį se­zo­ną ak­cen­tuo­ta ke­tu­rias­de­šimt­me­čių kar­ta. Čia tiks­lin­gas spren­di­mas?

– Spe­cia­liai ne­bu­vo sie­kia­ma to pa­brėž­ti. Tie­siog, jei pa­žiū­rė­tu­me, kas sie­ja, bū­tų ga­li­ma sa­ky­ti, kad tai yra tam tik­ros kar­tos teat­ro me­ no ma­ty­mas, idė­jų in­terp­re­ta­ci­jos ir pan. Tai nė­ra kas nors pa­brėž­ti­na, kad tik dėl to taip bu­vo da­ro­ma ar koks nors ak­cen­tas. Taip su­si­klos­ tė sa­vai­me.

– Pa­si­džiau­gė­te, kad praė­ jusiaisiais me­tais išau­go pa­ ja­mos už bi­lie­tus, pa­di­dėjo lan­ko­mu­mas, ta­čiau bend­ros teat­ro si­tua­ci­jos, ma­tyt, tai vis tiek ne­gel­bė­ja?

– Tik­rai taip. Nuo 2008 m. teat­ ro fi­nan­sa­vi­mas smar­kiai su­ma­žė­ jęs. Da­bar tu­ri­me tik 15 pro­c. bu­vu­ sio 2008 m. biu­dže­to teat­ro veik­lai.

Pri­si­de­da ir au­to­ri­nių su­tar­čių mo­ kes­čių pa­di­dė­ji­mas. Tik 5 pro­c. vi­ so teat­ro biu­dže­to ski­ria­me veik­ lai – spek­tak­liams sta­ty­ti ir ro­dy­ti.

Vi­sa ki­ta – at­ly­gi­ni­mams, pa­sta­tui iš­lai­ky­ti, pri­žiū­rė­ti. Tai ne­nor­ma­lu, nes teat­ras nė­ra pa­sta­to prie­žiū­ ros ir at­ly­gi­ni­mų mo­kė­ji­mo įmo­nė.

Pag­rin­di­nė mi­si­ja – kur­ti spek­tak­ lius ir juos ro­dy­ti. Tu­rė­tų bū­ti ir vals­ty­bės tam tik­ras su­pra­ti­mas bei dė­me­sys. Jei tai bū­tų vers­lo pa­sau­ ly­je, bū­tų su­pran­ta­ma: ar­ba už­da­ rai, ar­ba in­ves­tuo­ji dau­giau. O da­ bar si­tua­ci­ja to­kia, kad nei ga­li­me veik­ti, nei už­si­da­ry­ti.

– Priė­mė­te spren­di­mą tai­ky­ti „rė­mė­jo bi­lie­tą“, t. y. į di­džiau­ sią se­zo­no prem­je­rą – O.Kor­šu­ no­vo „Ka­ted­rą“ – bi­lie­tų kai­na pra­si­dės nuo 220 li­tų. Koks to tiks­las?

– Na, Va­ka­ruo­se tai ne nau­jie­na. Į pir­mą spek­tak­lį – ge­ro­kai bran­ges­ ni bi­lie­tai, ku­riuos įsi­gi­ję žmo­nės pa­re­mia spek­tak­lio at­si­ra­di­mą. Jie tam­pa kaip ir spek­tak­lio rė­mė­jais, jo sta­ty­to­jais, jie pri­si­de­da prie idė­ jos, kad rei­kia baig­ti verk­ti, skųs­ tis, bėg­ti, rei­kia pra­dė­ti kur­ti, kur­ ti nau­ją sa­vo ta­pa­ty­bę, dėl ku­rios ne­bū­tų gė­da, ku­ri bū­tų tam tik­ras pa­si­di­džia­vi­mo ob­jek­tas. Al­gir­das Kauš­pė­das Pa­sau­lio lie­tu­vių jau­ ni­mo su­si­ti­ki­me sa­kė, kad la­bai svar­bu su­kur­ti tą pa­sau­lio Lie­tu­ vą. „Ka­ted­ros“ pa­sta­ty­mas, ma­ nau, yra žings­nis į tą pu­sę – pra­dė­ti dirb­ti, kur­ti čia, Lie­tu­vo­je, ieš­kant tos nau­jos ta­pa­ty­bės.

– Ar ne­bi­jo­te, kad tai ga­li bū­ti trak­tuo­ja­ma kaip ban­dy­mas su­ kti ko­mer­ci­nio teat­ro ke­liu? Ar lie­tu­vių žiū­ro­vui tai bus įper­ka­ ma, ar neat­bai­dys?

– Ne­ma­nau. Ką reiš­kia ko­mer­ci­nis ir ne­ko­mer­ci­nis teat­ras. Ir vie­ni, ir ki­ti par­duo­da bi­lie­tus, spek­tak­lis tu­ri at­si­pirk­ti. Skir­tu­mas – kad tai nė­ra pa­grin­di­nis ne­ko­mer­ci­nio teat­ro tiks­las. Čia vi­sų svar­biau­ sia yra kū­ry­ba, me­no kū­ri­nys, ku­ ris kal­ba apie vie­no­kias ar ki­to­kias idė­jas, ro­do re­ži­sie­riaus, ki­tų me­ ni­nin­kų po­zi­ci­ją. Tai ne­reiš­kia, kad jis ne­ga­li bū­ti ko­mer­ciš­kai pel­nin­ gas. Iš ku­rios pu­sės pa­žiū­rė­si: bi­ lie­tų par­da­vi­mo, rek­la­mos – taip, tai yra toks pat dar­bas. Ta­čiau pra­di­nis taš­kas yra skir­tin­gas. Ko­

– Nau­jąjį se­zo­ną – tik pen­kios prem­je­ros, praė­ju­siais me­tais jų bu­vo vie­nuo­li­ka. Kas tai nu­ lė­mė?

– Kad įvyk­tų grei­tas per­si­lau­ži­ mas pub­li­kos ir dė­me­sio pri­trau­ ki­mo at­žvil­giu, rei­kė­jo tam tik­ro įdir­bio. Daug ko­mer­ci­nio po­bū­džio spek­tak­lių bu­vo ne­be­ro­do­mi, šia­me teat­re bu­vo la­bai ma­žai sta­to­ma, mums rei­kė­jo už­pil­dy­ti šią spra­gą.

– Su jū­sų atė­ji­mu į teat­rą bu­vo daug šur­mu­lio – bu­vęs va­do­vas Adol­fas Ve­čers­kis ban­dė skųs­ti kon­kur­są, va­di­no jį ne­tei­sė­tu, bu­vo­te kal­tin­tas, kad į šį po­stą jums pa­dė­jo atei­ti tė­tis, kad ap­ si­sta­tė­te sa­vais pa­va­duo­to­jais ir pan. Kiek yra pa­grin­do to­ kioms kal­boms, kal­ti­ni­mams?

Ko­dėl net teat­ro už­ku­li­siuo­se rez­ga­mos to­kios int­ri­gos?

– Ne­ži­nau, kal­ti­ni­mų ne­gir­dė­jau, man nie­kas tie­sio­giai jų nė­ra iš­sa­ kęs. Jei čia kas nors ką nors kal­ba, ži­not, kal­bų yra dau­gy­bė. Teat­ras yra pa­lan­ki vie­ta vi­so­kioms kal­ boms, ap­kal­boms, int­ri­goms. Žmo­ nės, ku­rie tuo už­sii­ma, ma­tyt, ma­ to ko­kią nors pra­smę ar­ba ne­tu­ri ką veik­ti. Aš ne­klau­sau, ne­da­ly­vau­ju to­kiuo­se da­ly­kuo­se, man tai neį­do­ mu. Ma­nau, kad ge­riau­siai kal­ba re­zul­ta­tai. Aš taip ma­tau ši­to teat­ ro veik­lą, ma­no pro­gra­ma są­ži­nin­ gai lai­mė­jo kon­kur­są ir aš tie­siog pa­ma­žu ją vyk­dau. Ne­da­rau nie­ ko, ko ne­bu­vau pa­tei­kęs sa­vo pro­ gra­mo­je Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­jai.

– Kaip ver­ti­na­te šian­die­nį teat­ ro gy­ve­ni­mą? Kaip čia jums se­ ka­si?

– Man at­ro­do, kad vis­kas vyks­ta nor­ma­liai. Po tru­pu­tį ap­si­tri­na­me, su­si­šne­ka­me, ki­to ke­lio nė­ra – rei­ kia dirb­ti kar­tu. Svar­biau­sia teat­re – ne kal­bos, o kū­ry­ba. Jei tai vyks­ta, spek­tak­liai ku­ria­mi, kū­rė­jai su­si­ tel­kę dar­bui, vi­sa ki­ta yra ant­raei­ liai, tre­čiaei­liai ir dar to­les­ni da­ly­ kai. Kad vyks­ta ko­kia nors trin­tis, tai na­tū­ra­lu. Kei­čia­si kryp­tis, dar­ bo prin­ci­pai, rei­ka­la­vi­mai, vie­ niems tai pa­tin­ka, ki­tiems ne­pa­tin­ ka. Svar­biau­sia, kad dar­bas vyk­tų sce­no­je, ne bet koks, o kū­ry­ba tik­ rą­ja to žo­džio pra­sme.

27 3

šeštaDIENIS, liepos 14, 2012

klasifikuoti skelbimai Skelbimų ir prenumeratos skyrius!

Kęstučio g. 86, I–V 7.30–17.30 val. Tel. 302 202, 302 231.

Vytauto pr. 23, priešais Autobusų stotį, I–V 7–16 val. (pietų pertrauka 13–14 val.) , VI 8–11 val. Tel. 8 655 45 114.

Klasifikuoti

Darbo skelbimai �������������������������������� 27 Paslaugos ���������������������������������������� 27, 28 Parduoda � ����������������������������������������28, 29 Perka � ���������������������������������������������������������� 29 Įvairūs � �����������������������������������������������29, 30 Karščiausi kelionių pasiūlymai ����������������������� 30 Kviečia � ����������������������������������������������29, 30 Kviečia mokytis ��������������������������������� 29 Dovanoja ������������������������������������������������� 30 Dingo � ���������������������������������������������������������� 30 Rasta ������������������������������������������������������������ 30 Informuoja � �������������������������������������������� 30

skelbimai skelbimai@kaunodiena.lt 302 202, 302 231 (redakcijoje)

DARBo skelbimai Statybinė įmonė AB „YIT KAUSTA“ dirbti dideliame statybos objekte Kaune ieško

MŪRININKŲ, MŪRININKŲ BRIGADŲ, turinčių darbo patirties. Susidomėjusius prašom kreiptis telefonu (8 37) 457 531 arba adresu Naglio g. 4A, 103 kab., Kaunas.

Prancūziškų kepyklėlių tinklas „Mon Ami boulangerie“, kepantis pačios aukščiausios kokybės natūralius skanėstus ir duoną, ieško: 1. Kepėjos-konditerės. Darbo patirtis būtina. Atlygis nuo 90 Lt (plius mokesčiai) už darbo dieną. 2. Pardavėjos. Darbo patirtis nebūtina. Reikalavimai: darbštumas, sąžiningumas ir atsakomybė. Mes siūlome visada laiku mokamus oficialius atlyginimus, teisingą požiūrį į darbuotojus, gerą darbinę nuotaiką ir galimybę tobulėti. Tel. 8 615 85 436. CV siųsti e. paštu info@monamikepyklele.lt.

987439

Restoranų tinklas „Bajorų kiemas“ ieško virėjų, indų plovėjų, virtuvės darbuotojų. Tel. 8 611 29 129.

986829

Saugos tarnybai reikalingi apsaugos darbuotojai dirbti reagavimo ekipažuose. Darbas pamainomis. Visos socialinės garantijos. Atlyginimas iki 1800 Lt atskaičius mokesčius. Kontaktinė informacija: e. paštu apsauga@jungtis.lt, tel. (8 37) 361 354.

988066

Siūlome darbą Kaune maršrutinio taksi vairuotojams. Tel. 8 672 23 577, 8 672 34 551.

985834

Statybų įmonė Kaune plečia savo veiklą ir ieško mūrininkų. Tel. 8 686 93 879, e. paštas m.pilvelis@gmail.com.

Tualetų valymas Vokietijoje (40 eurų už dieną, gyvenimas nemokamai). Tel. 0049 1713 132 099 nuo 18 val. (kalbėti rusiškai, vokiškai).

958524

UAB „Svelitus“ Kaune reikalingas sandėlio vadovas. Darbo pobūdis: ūkinių ir buities prekių sandėliavimas; darbų organizavimas bei kontrolė.

Reikalinga 3 metų patirtis. CV siųsti remigijus@vikingo.lt.

987505

Valymo paslaugų įmonė mielai priims į darbą valytojas (-us) ir kiemsargius, turinčius 35–55 proc. darbingumą. Kreiptis tel. 8 618 00 837.

969336

Siūlo darbą

987480

Autoservisas Kaune ieško automobilių šaltkalvio remontininko. Atlyginimas nuo 2000 Lt, atskaičius mokesčius. Tel. (8 37) 337 939.

Tekstilės gamybos įmonė ieško lygintojos (-o). Teirautis tel. 8 672 53 888.

Dirbti kavinėje-bare JI (Savanorių pr. 427) reikalinga (-as) virėja (-as) (darbas savaitinis). Tel. 8 656 39 930.

Transporto įmonei reikalingi transporto priežiūros vadovas (mechanikas) ir transporto vadybininkas. CV siųsti atranka@erdves.lt. Tel. 210 777.

987747

988188

Dirbti nuolat reikalingi: automobilių plovėjai, salonų valytojai. Tel. 712 525.

985885

EUROCASH1 dirbti Kaune ieško apsaugos darbuotojų. Reikalavimai: vidurinis ir/arba aukštesnis išsilavinimas; sąžiningumas, atsakingumas; nepriekaištinga reputacija. Privalumai: apsaugos darbuotojo pažymėjimas, darbo patirtis. Tel. 8 659 38 353; www.eurocash1.lt.

988073

Įmonei reikalingas automobilinio bokštelio ZIL vairuotojas, pageidaujame be žalingų įpročių. Tel. 8 640 33 003, 8 687 26 408.

988410

Krovininio transporto servisui Kaune reikalingas automobilių šaltkalvis. Tel. 8 687 37 323.

976954

Laikino įdarbinimo ir personalo atrankos kompanija UAB „Starjobs“ siūlo terminuotą darbą pagalbiniams darbuotojams gamyboje. Norinčiuosius užsiregistruoti prašom atvykti darbo dienomis 14–16 val. Gedimino g. 47–423, Kaunas.

966993

Lengvųjų automobilių servisui reikalingas automobilių šaltkalvis. Tel. 8 699 64 366.

988185

Nuolat dirbti Kaune reikalingi mūrininkai ir betonuotojai. Tel. 8 698 48 288, 8 612 00 350. E. p. info@statvilsta.lt.

986321

Pervežimų kompanijai UAB „Hoptransa“ reikalingi tolimųjų reisų vairuotojai, turintys CE kategoriją. Tel. 8 687 70 945.

977288

Reikalinga moteris padėti namų ruošos ir ūkio darbuose šeimininkams, nuolat gyventi Kauno r. Padainupio k. Tel. 8 686 19 651, 440 969.

987995

Reikalingi patyrę „Bobcat“ krautuvo operatoriai (būtina C kategorija). Būtina sklypų planiravimo, trinkelių pagrindų ruošimo patirtis. Tel. 8 682 28 445, 8 620 40 446.

987858

985470

987486

UAB „Gaisrė“ priims į darbą tolimųjų reisų vairuotojus vežti krovinius cisternomis (ADR pažymėjimas – privalumas) ir vietinei rinkai, darbas su savivarčiais. Reikalinga CE kategorija. Kreiptis tel. (8 5) 260 2310, Vilnius. www.gaisre.lt.

988665

UAB „Corpus A“ darbuotojai visoje šalyje atlieka kasdienį įvairių patalpų ir teritorijų valymą, rūpinasi pastatų priežiūra ir siūlo paslaugas bei produktus, taupančius klientų laiką. Šiuo metu prisijungti prie mūsų kolektyvo kviečiame specialiųjų valymo darbų instruktorių (-ę). Siūlomo darbo pobūdis: užtikrinti kokybišką specialiųjų valymo darbų organizavimą ir atlikimą, tinkamai bei saugiai naudojant valymo priemones ir valymo techniką; valymo personalo valdymas. Ne visai darbo dienai prisijungti prie mūsų kolektyvo kviečiame valymo paslaugų vadybininką (-ę). Siūlomo darbo pobūdis: bendradarbiavimas su esamais klientais, ryšių stiprinimas; valymo darbų organizavimas, koordinavimas bei nustatytų tikslų įgyvendinimas; valymo darbų kokybės užtikrinimas bei informacijos apie kokybės nukrypimus, jų priežasčių analizė ir vertinimas; valymo personalo valdymas. Reikalavimai: aukštasis arba aukštesnysis išsilavinimas; gebėjimas bendrauti su įvairios socialinės padėties žmonėmis; geri planavimo, organizavimo įgūdžiai; vairuotojo pažymėjimas. Įmonė siūlo: įdomų, dinamišką ir asmeninės atsakomybės reikalaujantį darbą; stabilų atlyginimą, priedus nuo darbo rezultatų. Savo CV, nurodant pageidaujamas pareigas, siųskite e. paštu d.grajauskiene@corpusa.lt. Pasiteirauti tel. 8 685 21 244. Konfidencialumą garantuojame. Informuosime tik atrinktus kandidatus.

988549

986633

Virinu automobilių dugnus, keičiu ir lyginu skardas. Ruošiu dažyti, dažau. Smaluoju automobilių dugnus, pripučiu ertmes. Remontuoju važiuoklę. Tel. 8 674 75 020.

986687

PATARIAME, kaip APŠILTINTI

ORO TARPUS, SIENAS, GRINDIS, PERDANGAS, STOGUS, PAMATUS, FASADUS

EKOVATA, POLIURETANO PUTA, TERMOPUTA, GRANULĖMIS

www.kalga.lt

8 608 66111

Buitinės technikos remonto

Ieškau anglų kalbos mokytojos darbo mokykloje. Tel. (8 37) 392 574, 8 636 78 864.

986961

Šiuo metu ieškau slaugytojos darbo (dirbti darbo dienomis, po pietų arba iš ryto) Kauno mieste. Tel. 8 676 95 319.

988181

Paslaugos Medikų

Skubiai ir nemokamai išveža nenaudojamą buitinę techniką: šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus elektronikos prietaisus.

641 99 000 www.kaunakiemis.lt

Atliekame visus statybos, remonto darbus: elektra, santechnika, griovimas, mūrijimas, betonavimas, gipskartonio montavimas, visa apdaila. Tel. 8 699 77 162.

Atliekame televizorių, garso aparatūros ir kitų el. prietaisų remonto darbus. Galime atvykti. Suteikiame garantiją. Savanorių pr.

155. Tel. 8 617 77 751.

Atlieku vidaus apdailos darbus: glaistymas, dažymas, tapetavimas, gipskartonio montavimas, laminuotų grindų dėjimas, plytelių klijavimas. Tel. 8 679 45 576.

„AEG“, „Ardo“, „Beko“, „Bosch“ ir kt. automatinių skalbyklių remontas. Dirbame ir savaitgaliais. Garantija iki 2 m. Tel. 8 602 56 100.

Automobilinio bokštelio nuoma (15 m aukščio). Pjauname, genime medžius. Šlaitinių stogų dengimas, skardinimas. Tel. 8 687 19 660 (Rolandas), 8 602 92 845.

„Ardo“, „Ariston“, „Bosch“, AEG ir kt. automatinių skalbyklių, šaldytuvų remontas ir jų prekyba. Dirbame ir savaitgaliais. Garantija iki 2 m. Tel. 8 609 07 201, 8 606 40 061.

Be dulkių kokybiškai šlifuojame, lakuojame, restauruojame parketą, medines grindis, laiptus. Tel. 8 677 36 264. www.slifavimas.info.

Tel. 8

GYDYMAS DĖLĖMIS – efektyvus sergant ginekologinėmis, urologinėmis ligomis, venų varikoze, hipertonija, parodontoze, migrena, klausos neuritu. Natūralaus gydymo centras, Savanorių pr.

284. Tel. (8 37) 710 602, 8 682 92 261; www.ngc.lt.

984362

IŠBLAIVINIMAS VISĄ PARĄ. Priklausomybės ligų gydymas. Tel. 8 606 91 150.

986744

Klinikoje BENDROSIOS MEDICINOS PRAKTIKA priklausomybės ligų psichologė N.Bagdonaitė taiko lazerio terapiją, šalinančią potraukį rūkyti. Dažniausiai užtenka 1–2 seansų. Tel. 313 665; www.daktaras.lt.

982258

987999

UAB „Kauno pramontažas“ reikalingi darbuotojai: šaltkalvis-elektrikas ir profesionalus dažytojas metalo konstrukcijoms dažyti. Tel. (8 37) 313 311, e. paštas info@kaunopramontazas.lt.

979176

Plovimas – automobilių, variklių, dugno. Šildymo-aušinimo automobilio sistemos remontas, perdirbimas. V.Krėvės pr. 118B, 6 garažas. Tel. 8 604 16 842.

Ieško darbo

976683

Tarptautinių pervežimų įmonei „Autolėkis“ reikalingi vairuotojai (turintys C ir CE kat., patirtis važinėjant po Europą būtina; darbas kietašoniais automobiliais) ir transporto vadovas. Tel. 210 777.

8 655 45 114 (Vytauto pr. 23)

Patyrę meistrai kokybiškai remontuoja automobilių variklius ir važiuoklę, atlieka kompiuterinę diagnostiką, yra galimybė atvykti pas klientą. Tel. 8 602 98 953.

981366

988030

986380

Atlieku nebrangų mikrobangų krosnelių, šaldytuvų, elektrinių orkaičių remontą.

Garantija iki 2 m. Atvykstu nemokamai.

Tel. 8 680 85 778.

985518

Klinikoje GROŽIO PASAULIS gyd. onkologė-chirurgė L.Šarakauskienė ištiria siaskopu ir šalina apgamus chirurginiu lazeriu bei kitais metodais. Tel. 313 900.

982253

Nugaros skausmų diagnostika ir gydymas: manualinė terapija, akupunktūra, elektrostimuliacija, kineziterapijos seansai su RedCord sistema, teipavimas, masažai. Medicinos centras „Neuromeda“. Tel. 8 613 42 780; www.neuromedicina.lt.

976926

Odontologijos paslaugos (galima išsimokėtinai). Nemokamas protezavimas ligonių kasų pacientams. E.Ožeškienės g. 31A, tel.

202 094. www.masdenta.lt.

970706

Prekiaujame įvairiais kraujospūdžio matuokliais. Taisome sugedusius. „Medicinos reikmenys“. V.Putvinskio g. 49, darbo dienomis nuo 9 iki 17 val. Tel. 206 511.

982237

Šveicariški skaitmeniniai „Phonak“ klausos aparatai – nuo 600 Lt. Kreiptis Savanorių pr. 139, Kaunas. Tel. (8 37) 207 392. www.klausosaparatai.lt

981962

UAB „Rasos klinikoje“ suaugusiesiems atliekamos vidaus organų, skydliaukės, mažojo dubens ir širdies echoskopijos. Konsultuoja chirurgas. S.Žukausko g. 14–1, tel. 312 111. Darbo laikas I–V 8–20 val.

970464

Kompiuterininkų Profesionalus kompiuterių remontas. Komponentų keitimas, operacinės sistemos atkūrimas ir kitos paslaugos. Kaune atvyksime nemokamai. Tel. 8 672 00 861.

987086

AD servisas taiso nešiojamuosius, stacionarius ir žaidimų kompiuterius: lituoja, instaliuoja programas, šalina virusus, atnaujina navigacijas. Galime atvykti. Tel. 8 617 77 731.

981314

2 patyrę meistrai atlieka visų kompiuterių programinį ir tech. remontą, tinklų diegimą, plokščių litavimą. Kaune atvykimas nemokamas. Tel. 8 611 40 917.

984913

Atlieku visus kompiuterių priežiūros darbus, Windows instaliavimą, virusų šalinimą, interneto, Wireless tvarkymą. Atvykstu į namus nemokamai. Tel. 8 684 32 863.

980331

Statybos, remonto

Automobilio apsauga nuo korozijos. Antikorozinis automobilio padengimas „Dinitrol“ medžiagomis. Suteikiame garantiją. Kalvarijos g. 28A, tel. 392 803, 8 698 36 705.

986186

988520

972049

982987

Deimantinio pjovimo įranga pjauname, gręžiame angas. Plauname ir baliname sandėlių ir kt. pramoninių patalpų sienas bei lubas. Tel. 8 611 18 737.

985041

Du patyrę meistrai atlieka paruošimo, dažymo, tapetavimo darbus. Montuoja gipsą.

Tinko remontas ir lyginimas. Tel. 8 686 38 118, 8 682 87 697.

987312

GILUMINIAI VANDENS GRĘŽINIAI. Kokybiškai ir nebrangiai gręžiame vandens gręžinius, prijungiame į namą, suteikiame nuolaidas bei garantiją. Nemokamai atvažiuojame į vietą, konsultuojame. Tel. 8 640 75 555. www.hidrogela.lt.

980234

Greitai ir kokybiškai atliekame vidaus tinkavimo darbus profesionalia KNAUF įranga, kalkių ir gipso mišiniais. Tel. 8 687 92 558.

987284

Greitai ir kokybiškai klojame trinkeles, suteikiame garantiją. Statome vejos ir kelio bortelius, sulyginame šulinius. Tveriame tvoras. Tel. 8 685 85 550.

959116

Greitai, kokybiškai ir už prieinamą kainą atliekame fasadų apšiltinimo darbus bei jų apdailą. Tel. 8 604 51 220, e. paštas info@siltaigyvenk.lt.

988099

Atliekamas visas sienų paruošimas, dažome. Kokybė, garantija. Pensininkams – nuolaidos. Idv Nr. 433900. Tel. 8 638 40 305.

Grindų betonavimas Kaune ir Kauno r., konsultuojame, suteikiame garantiją, tiekiame medžiagas. Tel. 8 678 19 899.

Atliekame griovimo darbus – sienų, pertvarų, angų pjovimas (su dulkių nusiurbimu), kirtimas. Sąramų montavimas. Konsultacijos. Statybinio laužo išvežimas.

Pastatų griovimas. Tel. 8 699 77 162.

Kaminų įdėklai (darbo patirtis), valymas.

Pristatomieji kaminai. Latakų valymas. Garantija. Be poilsio dienų. Tel. 8 676 53 813. www.kaminuideklai.com.

988145

973367

Automobilininkams

973424

Atliekame santechnikos darbus. Keičiame vandentiekio, kanalizacijos sistemas. Statome radiatorius, vonias, kriaukles, WC. Dirbame greitai ir kokybiškai, be poilsio dienų.

Tel. 8 674 96 271.

988471

987127

980599

Kaminų įdėklai. Valymas. Remontas. Latakų valymas. Garantija. Tel. 8 605 53 814, e. paštas romaskalk@gmail.com.

988553

Nukelta į 28 p.

28 2

šeštaDIENIS, liepos 14, 2012

klasifikuoti skelbimai Paslaugos

Želdynų projektavimas, vizualizacija (3D). Želdinimo darbai (vejos, želdynai, gėlynai, alpinariumai ir t.t.), palankios kainos. Tel. 8 681 62 573, 8 653 28 262.

Statybos, remonto

986341

parduoda 2 k. butą mediniame name Kulautuvoje (b. pl. 45 kv. m, yra rūsys, veranda, vonia, WC, garažas su ūkiniu pastatu, 4 a žemės). Galimas keitimas. Tel. 8 636 83 432.

987159

Šiltiname namus putų polistirenu, vata, dedame struktūrinį tinką, naudojame savo ir užsakovo medžiagas. Atliekame staliaus darbus. Tel. 8 672 88 722.

Keičiame asbestinius stogus į kt. stogų dangą, padedame kaimo tipo vietovių gyventojams susitvarkyti dokumentus kompensacijai dėl asbestinių stogų keitimo. Tel. 8 687 75 804.

Šiltiname poliuretano putomis naujos ir senos statybos namų stogus ir perdengimus. Tel. 8 699 31 818, e. paštas dorminta@gmail.com.

973449

975385

Klojame trinkeles (medžiagos – kliento arba mūsų). Statome įvairius bortelius. Turime 10 m. patirtį. Dirbame be tarpininkų.

Tel. 8 601 69 088, 8 678 89 926.

984729

979929

Staliaus darbai. Gaminame laiptus, porankius, duris, lauko baldus, pavėsines, kubilus ir t.t. Tel. 8 610 31 210, 8 612 75 320.

977270

Klojame trinkeles, klinkerį. Tel. 8 671 53 040.

Suvirinimo elektra darbai. Metaliniai gaminiai pagal individualius pageidavimus. Remontas. www.suvirintojas.eu. Tel. 341 102, 8 614 64 490.

Klojame trinkeles. Konsultuojame. Darbams suteikiame garantiją. Tel. 8 683 35 998.

Tvoros, pamatų liejimas, įvairių tvorų montavimas. Tel. 8 650 41 130.

987369

965880

987880

Kokybiškai klojame trinkeles, statome vejos, kelio kelkraščius. Atliekame įvairius statybos darbus. Suteikiame garantiją. Tel. 8 603 07 219.

986758

Kokybiški gaminiai iš metalo pagal užsakymą: vartai, tvoros, durys, laiptai, voljerai, grotos, armatūrų lankstymas, rostverkų gamyba. Tel. 8 657 88 778.

985496

Mini ekskavatoriaus paslaugos. Tel. 8 657 49 315, e. paštas mindusikas@gmail.com.

988092

Nebrangiai ir kokybiškai dažome lauko fasadus, stogus, tvorus. Remontuojame daugiabučių namų laiptines. Tel. (8 37) 249 178, 8 672 46 162.

988668

987345

Vonių restauravimo lyderiai. Patirtis 16 m. Stipriausia GREEN-NANO ekodanga su akmeniu ir keramika. www.restauruok.lt.

Tel. (8 37) 440 201, 8 671 88 575.

976769

www.meistras24.lt atliekame visus, net ir smulkius, SANTECHNIKOS DARBUS, suteikiame darbams garantiją. Tel. 8 699 49 955, (8 37) 223 311, e. paštas info@meistras24.lt.

979617

Vidaus įrangos

987815

Pastatų šiltinimas putų polistirenu, akmens vata. Dedame struktūrinį tinką. Daugiabučių laiptinių remontas. Tinkavimo darbai. www.apsiltiname.lt. Tel. 8 602 56 512, 8 614 45 953.

987570

Pigiausiai gaminame plastikinius langus, šarvuotas duris, aliumininius balkonus. Stikliname. 5 m. garantija. Apdailos darbai. Tel. 8 600 61 010, 8 617 56 746.

975162

PLASTIKINIAI LANGAI, ŠARVUOTOS DURYS (KBE, „Decco“ vokiški profiliai, pagaminta Lietuvoje). Perkantiems 3 langus – dovana: tinklelis nuo uodų. Tel. 8 654 34 270.

984304

Plastikiniai langai, šarvuotos durys, balkonų stiklinimas, apdaila. Langų reguliavimas, taisymas. Buto remonto darbai. Savanorių pr. 287–316, tel. 8 606 28 921.

982547

Apsaugos signalizacijos sodyboms, namams, butams, garažams, sodų nameliams. Vaizdo stebėjimo sistemos. Nėra abonentinių mokesčių. Pigiai. Tel. 8 675 04 304.

987710

Plisuotos žaliuzės, roletai, romanetės, tinkleliai nuo vabzdžių – UAB „Eurivila“. K.Donelaičio g. 33, tel. 423 333; www.eurivila.lt.

984973

ŽALIUZĖS, ROLETAI, MARKIZĖS, ROMANETĖS. Tinkleliai nuo vabzdžių. Balkonų stiklinimas. Garažo vartai. Atvykimas nemokamas. Tel. 8 677 18 688.

981426

Baldžių

Plokščiųjų stogų dengimas, šiltinimas ir renovacija. Ilgametė patirtis. UAB „Verslo gama“. Tel./faksas (8 37) 390 089, 8 616 17 706; www.stogudengimasjums.lt.

Greitai, kokybiškai remontuojame minkštuosius baldus. Keičiame dizainą. Platus gobeleno pasirinkimas. Be poilsio dienų.

Transportas nemokamas. Tel. 440 774.

Profesionalūs metalo suvirinimo darbai.

Tel. 8 646 14 495, UAB „Deina“, Partizanų g. 87A.

Kietųjų baldų gamyba: virtuvės, prieškambario, svetainės komplektai, spintos, komodos, stumdomosios sistemos, sekcijos, lentynos, žur. staliukai. Tel. 8 683 90 946.

978655

980208

Profesionalus vonių restauravimas ekologiško marmuro papildais. 5 metų garantija. Tel. (8 37) 773 100, 8 670 06 048. Daugiau informacijos www.voniurestauravimai.lt.

975891

Remontuojame butus. Gipskartonio montavimas, dažymas, tapetavimas, laminato klojimas, plytelių klojimas, smulkūs santechnikos ir elektros darbai. Tel. 8 688 71 970

985871

963852

Linksmas profesionalus muzikantas-vedėjas Jūsų šventėms Kaune. Tel. 8 686 97 021.

971929

Kitos

Renovuojame senus ir dažome stogus. Šiltiname sienas. Atliekame skardinimo, fasado darbus. Tel. 8 602 53 845.

Santechnikas keičia vandentiekio, kanalizacijos vamzdynus, stato WC. Kiti santechnikos darbai. Dirba be poilsio dienų. Garantija. Tel. 8 645 22 683.

NEMOKAMAI išvežame bet kokį nereikalingą metalo laužą, buitinę techniką. Mokamai – senus baldus, šiukšles ir visa kt. Pjauname medžius. Tel. 8 601 99 230, 799 681.

Santechnikas montuoja kietojo kuro, dujines katilines, šildymo ir vandentiekio, vėdinimo sistemas. Konsultuoja. Taiko nuolaidas. Tel. 8 674 43 938.

Vejos aeravimas, pjovimas, gyvatvorių ir medžių genėjimas. Dirbame ir savaitgaliais.

DALGIS /Aplinkotvarkos paslaugos. Tel. 8 614 57 066.

Šarvuotos durys sandėliukams, butams ir namams. Garažų vartai. Gamyba, montavimas. Tel. 8 685 05 590, 8 677 39 385.

Žolės pjovimas trimeriu, gyvatvorių karpymas. Išrašomos sąskaitos. Dirbama Kauno m. ir Kauno r. Tel. 8 616 71 652.

972061

985359

987224

986259

978340

2 kambarių butą Šarkuvos g. (b. pl. 50 kv. m, 5/2 a.). Tel. 8 653 28 848, 8 689 70 736.

988111

2 kambarių butą Žemaičių g. (bendr. pl.

40,10 kv. m, autonominis šildymas dujomis, garažas). Reikia remonto. Kaina 68 000 Lt. Tel. 8 630 63 746.

987366

260 kv. m namą Domeikavoje (įrengtas, 1 a., rūsys su garažu, komunikacijos, 13 a sklypas, rami ir jauki vieta, netoli mokykla, darželis). Kaina 350 000 Lt. Tel. 8 682 26 841.

988555

4 kambarių butą Petrašiūnuose, R.Kalantos g. (5 a. namo V a., bendr. pl. 87 kv. m, plastikiniai langai, 5 įstiklinti balkonai, renovuotas stogas). Tel. 8 680 35 169.

988183

6 a kolektyvinį sodą Gervėnupyje su 40 kv. m namu (yra židinys, krosnis, ūkinis pastatas, malkinė, teritorija aptverta, apsodinta, kraštinis). Tel. 8 679 92 430.

987994

8 a sklypą Kleboniškio g. 1D (kaina 240 000 Lt) ir išskirtinės padėties 17 a sklypą Pikulo g. 65B, Kaune (kaina 170 000 Lt). Tel. 8 699 15 851.

986846

Antstolė Sonata Vaicekauskienė 2012 08 29 11 val. skelbia antrąsias viešąsias varžytynes turtui: 1/3 daliai žemės sklypo, kurio bendr. pl. 0,4200 ha, naudojimo paskirtis – žemės ūkio, unikalus Nr. 524700070214, esančiam Jonučių k., Alšėnų sen., Kauno r., priklausančiam Aldevinui Stanislovaičiui. Dėl turto apžiūros skambinti A.Stanislovaičiui tel. 8 674 65 863. Pradinė turto kaina 9 000 Lt. Norintieji dalyvauti viešosiose varžytynėse turi įnešti 10 proc. pradinės turto vertės į antstolės Sonatos Vaicekauskienės kontoros sąskaitą Nr. LT334010042500493336 AB „DNB bankas”. Parduodamo turto nuosavybės apribojimas – disponavimas turtu. Visi suinteresuoti asmenys, turintys teises į parduodamą turtą, iki varžytynių pradžios turi teisę pateikti antstolei savo teisę patvirtinančius dokumentus. Antrosios viešosios varžytynės vyks Nemuno g. 25–1b, Kaune. Informacija tel.

422 057, 221 126, antstolė S.Vaicekauskienė, padėjėjos N.Mickūnienė, O.Kačenauskaitė.

988097

982960

985938

988765

985846

Parduodamas mūrinis garažas su duobe, tvarkingas, apšildomas, saugomas. Adresas Verkių g. 58 (garažo Nr. 46), Kaunas. Kaina 14000 Lt. Pasiteirauti tel. 8 612 40 742.

985276

Parduodami 4 po 8 a žemės ūkio paskirties sklypai Rokeliuose (Kauno riba). 1 a kaina 3 000 Lt. Tel. 545 168, 8 606 57 246.

988139

Parduodu 1 k. 34 kv. m butą Žaliakalnio rajone, 5 plyt./3 a. Butas vidinis, tvarkingas, plastikiniai langai. Labai geras susisiekimas su Klinikomis ir centru. Tel. 8 653 66 543.

977521

Parduodu komercines patalpas Žaliakalnyje. Gera vieta. Yra nuomininkas, grąža 8 %.

Kreiptis tel. 8 699 42 085.

985841

Skubiai parduodamas 3 k. butas A.Baranausko g., Žaliakalnyje (5/1 a., blokinis, bendr. pl. 64 kv. m, nepereinami kambariai, suremontuotas). Tel. 8 686 96 615.

973968

Nauja ir naudota prekybos įranga – UAB „NNPI“: kokybiškai gaminame, parduodame prekybos įrangą; vamzdinės konstrukcijos. Geros kainos. Tel. 8 684 22 221, www.nnpi.lt.

988400

Statybinės medžiagos

978176

986695

Zapyškyje 2 a. namo 1 a. (rūsys, garažas, šiltnamis, ūkiniai pastatai, 7 a žemės) Kaina 120 000 Lt. Ir greta 16 a žemės sklypas, 1 a kaina 6000 Lt. Tel. 8 628 57 851.

986767

Trijų kambarių butą Baltų pr. (bendr. pl.

74,51 kv. m, 7 a.). Tel. 8 679 56 566.

988444

Nekilnojamasis turtas kitose vietose

www.serfas.lt

SPECIALI AKCIJA BLOKELIAI! Aeroc EcoLight – 1 m3 215 Lt su PVM Perkant padėklą blokelių – klijai blokeliams SAKRET GMS (25 kg)

1 k. butą Jonavoje, Panerių g. (9/6 a., gyv. pl. 12, virtuvė 5 kv. m, WC ir pusvonė kartu, balkonas, naujas remontas, namas renovuotas). Kaina 20 000 Lt. Galimas keitimas į butą Kaune. Tel. 8 698 20 630 d. d.

981449

Alytaus tipo namą su ūkiniais pastatais, 17 a žemės Lekėčiuose. Visos komunikacijos. Tel. 8 616 90 843.

tik už 1 ct* 8 616 20 930 Marius, marius@serfas.lt 8 618 06 872 Jurijus, jurijus@serfas.lt * Akcija galioja perkant iš sandėlio Technikos g. 7C, Kaunas, iki 2012 09 01. Prekių kiekis šiomis kainomis ribotas.

986807

Rekonstruotą sodybą ant jūros kranto Papės k., Latvijoje. Tinka poilsiui ir komercijai. 37 a sklypas. Tel. 8 616 38 910, 8 687 27 185.

Išskirtinės padėties 17 a sklypą Pikulo g.

65B, Kaune (kaina 170 000 Lt). Tel. 8 699 15 851.

Baldai

Vieno aukšto su mansarda gyvenamąjį namą (b. pl. 90 kv. m), ūkinį pastatą su pokylių sale (b. pl. 120 kv. m), ūkinį pastatą, stalių dirbtuves (b. pl. 120 kv. m) Garliavoje (8,5 a sklypas, akligatvis). Tel. 8 685 79 433.

Gerą gyvenamąjį namą Pikulo g. (b. pl. 250 kv. m, 5,5 a). Kaina 350 000 Lt. Tel. 8 698 21 958.

987738

976365

988425

Parduodama tvarkinga sodyba su visais patogumais. Jurbarko rajone, Veliuonos seniūnijoje, Tamošių kaime. Tel. 8 698 38 500, e. paštas akm@centras.lt.

Išparduodu: butus, namus, sodus, sodybas, sklypus, patalpas. Padedu parduoti, nupirkti, konsultuoju. Tel. 8 618 84 422, (8 37) 333 555, www.simokusilas.lt.

821615

Šaldytuvai, šaldikliai, skalbykės, viryklės, integruojama technika. Nauji modeliai, pigiau nei kitur. BUITEX, Taikos pr. 43, Vytauto pr. 1. Tel. 8 614 70 570; www.buitex.lt.

Vieno aukšto naujos statybos karkasinį namą Tirkiliškėse, Aleksote (b. pl. 80 kv. m, 6 a sklypas). Kaina 185 000 Lt. Tel. 8 652 21 880.

Eigulių mikrorajone, P.Lukšio g., labai tvarkingą, šiuolaikinio išplanavimo 3 kambarių (69 kv. m) butą 7 aukšte, be skolų, 137000 Lt. Tel. 8 689 71 633.

986601

979093

Nauja ir nukainota buitinė technika (orkaitės, šaldytuvai ir t.t.), virtuvės reikmenys.

Atidavus seną buitinę techniką – taikomos nuolaidos! AEG, „Bosch“, „Liebherr“, „Siemens“ ir kt. Kovo 11-osios g. 45A. Tel. 313 656, 8 699 83 487; www.ventara.lt.

988657

DnB būstas teikia paslaugas norintiesiems parduoti ar išnuomoti savo nekilnojamąjį turtą. Tel. 8 676 22 040, e. paštas darius. daugela@dnbbustas.lt.

976731

Naudotą vokišką buitinę techniką (1 m. garantija): šaldytuvus, šaldiklius, skalbimo mašinas, indaploves, džiovykles. Pristatome nemokamai visoje Lietuvoje. Tel. 8 644 99 301.

Sodą SB „Tauralaukis“ už Didžiųjų Lapių (12 a sklypas iš jų 3 a miško, galinis, 77 kv. m namas, ūkinis pastatas, graži aplinka). Kaina 59 500 Lt. Galima derėtis. Tel. 8 682 43 719.

Medinį namą Ariogaloje (3 a sklypas, mūrinis garažas, iki Kauno 50 km). Kaina 55 000 Lt. Arba keičiu į 1 ar 2 kambarių butą Kaune. Siūlyti įvairius variantus. Tel. 8 672 42 882.

987343

986709

988465

Buitinė technika Defektuota, naudota, nauja buitinė technika. Virtuvės įrankiai, aksesuarai ir indai. www.aldile.com, Jonavos g. 254, Kaunas.

Tel. 8 698 31 328.

982085

YPATINGAS PASIŪLYMAS! Beržiniai briketai – 360 Lt, uosio, ąžuolo briketai. Tel. 8 698 55 663.

984355

Parduodu blokelius tvorai: skaldyto akmens imitacijos, betoniniai, šviesūs (dydžiai 30x30x15 cm). Tel. 8 617 49 793.

976520

Pigiai parduodame pjautą statybinę medieną. Turime įvairių matmenų. Atvežame. Tel. 8 698 28 910.

985601

Maisto prekės Parduodu juodųjų serbentų uogas, netręštos, auga prie Kadagių slėnio, Arlaviškėse. Skintis pačiam, 1 kg kaina 3 Lt. Atvežu, 1 kg kaina 6 Lt. Tel. 8 670 58 447.

988179

Kitos prekės

Kambarį bendrabutyje už parduotuvės „Hyper Maxima“ (bendr. pl. 16,5 kv. m). Kaina 18 000 Lt. Tel. 8 675 19 565.

3 m malkos. Spygliuočių rąstai. Miškavežio nuoma. Tel. 8 612 18 535.

Keturių kambarių butą Geležinio Vilko g. (bendr. pl. 84 kv. m, 4 a.). Tel. 8 679 56 566.

Gamintojas parduoda kokybiškus lapuočių medžių pjuvenų briketus plytos formos. Atvežame, iškrauname kliento kieme. Tel. 8 614 10 288.

976876

ALADINO valykla valo: kilimus, čiužinių užvalkalus, BAUER patalynę, antklodes. Paimame nemokamai nuo 70 Lt. Dirbame I–V 8–19 val., VI 8–14 val. Utenos g. 21, tel. 8 601 01 432.

988219

2 kambarių butą V.Krėvės pr. (b. plotas 44,4 kv. m, 5/4 a., gera vieta, mažos sąskaitos už šildymą, suremontuotas, tuščias). Tel. 8 686 40 200.

914183

Šventėms

988428

Nebrangiai parduodu automobilių servisą Žaliakalnyje. Yra 10 arų sklypas. 1 kv. m kaina 1000 Lt. Kreiptis tel. 8 656 99 890.

985837

Nekilnojamasis turtas Kaune ir Kauno rajone

Kasame ekskavatoriais, lyginame buldozeriais, vežame savivarčiais žvyrą, skaldą, juodžemį. Įrengiame įvažas ir kelius į statybų aikšteles. Tel. 8 699 77 162.

Namą Ringauduose (b. pl. 230 kv. m, mūrinis, tinkuotas, dalinė vidaus apdaila, 10 a sklypas, sandėlis, visos komunikacijos). Tel. 8 607 92 807.

988446

Komercines patalpas A.Šančiuose, Verkių g. (bendr. pl. 131 kv. m, 5 a. plytinio namo I a., šeši kambariai nuo 9 iki 34 kv. m, plastikiniai langai, du atskiri įėjimai). Galima rekonstruoti į du butus. Šalia PC „Rimi“, stadionas, ąžuolynas. Kaina 270 000 Lt. Tel. (8 37) 348 536, 8 686 42 980.

988161

Konsultuoju visais nekilnojamojo turto, paveldėjimo, paskolų, vertinimo klausimais.

Firma „Aujama“, P.Lukšio g. 34, tel. 311 208.

987583

Mūrinį 2 a. su mansarda sodo namą (125 kv. m, 1995 m., šulinys, garažas, 6 arai, iki Kauno 12 km, tinka gyventi žiemą). Tel. 8 682 05 236.

988825

979808

969557

Malkos pigiau. Supjautos trinkelėmis. Atvežame. Tel. 8 631 33 736.

985582

Nebrangiai parduodu malkas trinkelėmis ir skaldytas. Tel. 8 610 78 126.

975234

Parduodame ąžuolines, uosines, beržines, juodalksnio malkas (rąstais, trinkelėmis, skaldytas). Perkame mišką visoje Lietuvoje.

Tel. 8 656 86 202.

984649

Nukelta į 29 p.

29 3

šeštaDIENIS, liepos 14, 2012

klasifikuoti skelbimai Superkame visų markių senus automobilius, išsivežame patys. Išrašome utilizavimo pažymas. Tel. 8 600 00 292, autominute@gmail.com.

Parduoda Kitos prekės

984794

Parduodame stambias atraižas ir įvairias malkas: dvimetriais, trinkomis ir skaldytas. Atvežame. Tel. 8 685 02 510, 8 699 35 992.

VAZ, „Moskvič“, GAZ ir kitus importinius automobilius, kėbulus. Pasiimame. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724.

968627

983415

Gabenimai

Kviečia mokytis

Atvežu žvyro, smėlio, akmenukų, akmens skaldos, atsijų ir juodžemio iki 11 kub m. Savivarčio paslaugos. Tel. 8 618 67 815.

986607

Pervežame krovinius iki 5 t Lietuvoje. Galime ir perkraustyti. Tel. 8 687 57 902.

970327

Vežame keleivius, siuntinius ir automobilius į Vokietiją, Daniją, Olandiją. Tel. 8 699 01 428, e. paštas pervezimai.info@gmail.com.

962553

Parduodu malkas, turime spygliuočių ir lapuočių. Vežame skaldytas arba trinkelėmis, po 10 arba 6 erdmetrius. Perku mišką. Tel. 8 618 07 508.

986100

Kelionės

987910

Pigiai banguotus bituminius lakštus, 1 kv. m – 11,89 Lt, skaidrius lakštus, tentus, karvės kailio kilimus. Dažų išpardavimas! www. ramchos.lt. Tel. 8 678 81 119.

Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siuntinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 687 58 503, +44 778 627 1449. Informacija – www.lietuvalondonas.com.

Pjuvenų briketai. Durpių briketai. Tel. 8 683 08 828.

„Vikra“ (buvusi J.Pranevičienės įm.) kasdien veža poilsiautojus į Palangą ir Šventąją. Keleivių draudimas. Keleivius paimame prie namų.

Tel. 352 368, 8 613 97 061; www.vikra.lt.

987174

987668

985724

PREKYBA KIETUOJU KURU: akmens anglys; baltarusiški durpių briketai; medžio pjuvenų briketai; medžio pjuvenų granulės. Dirbame I–V 9–17 val. Adresas A.Juozapavičiaus pr. 7, tel. 746 419, 8 612 63 246.

978713

G.Babensko įmonė kasdien veža į (iš) Palangą, Šventąją (minkštos sėdynės, keleivių draudimas). Paima iš sutartos vietos.

Tel. (8 37) 365 573, 8 610 64 270.

980183

983143

Įvairioms progoms nuomojame „Mercedes“ autobusiuką (8 vietų). www.limesa.lt.

Tel. 8 687 48 399

Skaldytas spygliuočių malkas. Kaina nuo 600 Lt (7 kub. m). Tel. 8 686 30 214.

970340

988515

VĮ Kauno miškų urėdija parduoda malkas šiomis kainomis: kietųjų lapuočių – 146,41, juodalksnio – 122,21, drebulės, liepos, eglės – 98,01. Transporto paslaugos vežant iki 10 km atstumu – 14,52, nuo 11 iki 35 km atstumu – 21,78. Kainos nurodytos Lt už kub. m su PVM. Informacija tel. (8 37) 385 397, 8 686 13 426.

971850

Vizos

Įvairūs Nuomoja 1 kambario butą su baldais ir buitine įranga Jonučiuose. Tel. 316 498, 8 612 20 929.

987731

Perka Aukštomis kainomis įmonė perka įvairius AUTOMOBILIUS ir kt. techniką (po eismo įvykio ar su kt. defektais). Greitai tvarkome dokumentus, atsiskaitome, pasiimame. Tel. 8 648 74 669.

981503

Automobilių supirkimas. Atsiskaitome iš karto. Sutvarkome dokumentus. Pasiimame patys. Europos pr. 56. Tel. 391 549, 8 639 10 001.

981231

Automobilius (senus, surūdijusius, su defektais, nevažiuojančius) ir kėbulus. Atsiskaito iš karto, pasiima patys. Tel. 8 673 31 752, 8 607 97 663.

983705

BALTIC METAL, UAB – aukštomis kainomis neribotais kiekiais perka juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą. Atsiskaitome iš karto. Kreiptis R.Kalantos g. 49, Kaunas, tel. (8 37) 215 092, 8 698 55 553.

970440

Brangiai juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą: aliuminį, varį, žalvarį, akumuliatorius.

Išsivežame patys. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724.

968717

Brangiai perkame mišką su žeme arba išsikirsti, žemę, pievas. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 676 41 155.

913469

Brangiai perkame mišką visoje Lietuvoje.

Atliekame miško ruošos, medienos transportavimo darbus. Tel. 8 650 16 017.

947109

Brangiai perku mišką (su žeme arba išsikirsti). Atsiskaitau iš karto. Miškavežio paslaugos. Tel. 8 685 16 221, 8 635 30 367, (8 37) 291 255.

962574

Įvairius senus su defektais ir po avarijos automobilius, kėbulus. Pasiimame patys, išrašome utilizavimo pažymas. Tel. 8 684 26 629, 8 603 62 208.

981478

Perka žemę, mišką visoje Lietuvoje, tinka apleista, išnuomota, su bendraturčiais.

Greitai sutvarko dokumentus, atsiskaito iš karto. Tel. 8 671 08 059.

987239

Perkame katalizatorius, akumuliatorius, starterius, generatorius, el. variklius, automobilių laidus, kompiuterių ir kitas plokštes. Tel. 8 660 99 000.

981999

Perkame mišką visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 699 29 992.

984332

Perkame nekilnojamąjį turtą: miškus, butus, sklypus. Gali būti su skolomis ar areštuoti. Tel. 8 659 40 213.

986228

Perku žemės grąžinimo dokumentus. Atsiskaitau iš karto. Tel. 8 684 94 670.

970877

Lietuvos energija, AB nuomoja komercines patalpas-sandėlius Elektrėnuose, Elektrinės g. 21. Kontaktinis asmuo Gediminas Savickas, tel. 8 696 41 011.

Vizos: Rusija, Baltarusija, Kazachstanas, Kinija. Vizos vairuotojams. Kreiptis Kęstučio g. 3, tel. 321 760, 8 685 04 003. Dirbame nuo 9 iki 18 val.

984995

Paskolos

987864

Išsinuomoja Jauna, tvarkinga, be žalingų įpročių pora išsinuomotų 1–2 kambarių butą Kaune. Be tarpininkų. Tel. 8 604 74 684.

988415

Tvarkinga pora išsinuomotų vieno arba dviejų kambarių butą Kaune – ilgalaikei nuomai. Tel. 8 684 55 498.

988705

kviečia

987492

985031

Transportas. Perkraustymas. www.limesa.lt.

Tel. 8 687 48 399.

Parduodu malkas „iš pirmų rankų“. Atvežu miškavežiu. Tel. 8 685 16 221, 8 635 30 367, (8 37) 291 255.

NEMOKAMI ANGLŲ KALBOS KURSAI – pradedantiesiems ir pažengusiesiems, registracija vyks liepos 20 d. nuo 17 iki 19 val. ir 21 d. nuo 15 iki 17 val. Draugystės g. 1. Tel. 8 606 78 591. Laukiame Jūsų!

Paskola be užstato per 10 min. iki 2000 Lt, turintiesiems oficialias pajamas. Tel. 314 531, skambinti d. d. nuo 9 iki 17 val., „Aujama-credit“.

982754

Paskolos palankiomis sąlygomis užstato turėtojams. *Profesionali teisinė pagalba. *Pagalba parduodant NT. Tel. 8 602 36 979, (8 37) 210 625. www.sgpartneriai.lt.

961517

Nukelta į 30 p.

Kviečia FILMŲ VAKARAS! Liepos 18 d. 18.30 val. kviečiame žiūrėti filmą „Kelias į namus“. Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčia, Draugystės g. 1. Tel. 8 606 78 591.

983337

Kviečiu apsilankyti Londone olimpinių žaidynių metu. Dviviečio kambario kaina 200 svarų už savaitę. Tel. 00447765462523, Rasa. E. paštas kunkiene@ntlworld.com.

981862

30 2

šeštaDIENIS, liepos 14, 2012

klasifikuoti skelbimai Karščiausi kelionių pasiūlymai Kelionių AgentūrA „Krantas Travel“

Tel. (8 37) 490 202, I.Kanto g. 22, kaunas@kaunas.krantas.lt www.krantas.lt VASARA ANT BANGŲ KLAIPĖDA – KYLIS Kaina tik 1696 Lt* Kelto bilietas dviem keleiviams kajutėje su langu ir automobiliui į abi puses.

KLAIPĖDA–ZASNICAS Kaina nuo 899 Lt Kelto bilietas trims keleiviams ir automobiliui į vieną pusę.

Dėmesio: – *Galioja tik išvykimams iš Klaipėdos sekmadieniais su grįžimu atgal po savaitės (tik šeštadieniais).

– Bilietų kiekis už specialią kainą kiekviename reise ribotas.

– Automobilio aukštis turi būti iki 1,85 m.

– Bilietai ne rezervuojami, o parduodami iš karto.

Liepos 15 d., sekmadienį, 19 val.

Pažaislio vienuolyne

Premjera Lietuvoje!

Legendinės grupės „The Beatles“ nario Paul McCartney oratorija ECCE COR MEUM

Daugiau informacijos www.krantas.lt

Kelionių agentūra „AŠ KELIAUJU“

Tel. (8 37) 214 010, 8 656 37 114, Savanorių pr. 363A–202, askeliauju@askeliauju.lt.

Darbo laikas I–V 9–19 val.

VIDURVASARIO IŠPARDAVIMAS: PLAZA 3*, Chalkidikė (Graikija) – 2012 07 27, 7 n., HB*, kaina 1440 Lt (asm.).

PRIMASOL SUNLIGHT 3* (Bulgarija) – 2012 08 14, 7 n., ALL*, kaina 1650 Lt (asm.).

VERGI CITY 2*, ( Kipras) – 2012 07 20, 7 n., HB*, kaina 1550 Lt (asm.); *HB – pusryčiai, vakarienės; ALL – viskas įskaičiuota.

Papildomai: kuro mokestis.

Pasiūlymas galioja iki 2012 07 16.

Lauryna BENDŽIŪNAITĖ

KAUNO MIESTO SIMFONINIS ORKESTRAS Orkestro vadovas Algimantas TREIKAUSKAS KELNO CHORAS (Vokietija) Vadovas Wolfgang SIEGENBRINK NIURNBERGO FILHARMONIJOS CHORAS (Vokietija) Vadovas Gerhard RILLING KAUNO VALSTYBINIS CHORAS Meno vadovas ir vyr. dirigentas Petras BINGELIS Kauno berniukų choras VARPELIS Meno vadovas Ksaveras PLANČIŪNAS Solistė Lauryna BENDŽIŪNAITĖ (sopranas) Dirigentas Jurij SEROV (Rusija) Bilietų kaina: 20, 30 Lt

Jurij SEROV

Bilietus galima įsigyti visose bilietų platinimo bendrovės „Tiketa“ kasose, internetu www.tiketa.lt ar užsakyti telefonu 1588 (2 Lt/min.), paslaugos mokestis 3 Lt/bilietui imtinai; užsakymo mokestis 5 Lt/bilietui, užsakant bilietus internetu ar trumpuoju numeriu ir atsiimant juos kasose.

Kauno filharmonijos kasoje antradieniais–sekmadieniais 14–18 val., paslaugos mokestis Kauno filharmonijos kasoje netaikomas. Bilietams taikomos nuolaidos iki 10 procentų: 1. Atsiskaitant Ūkio banko mokėjimo kortelėmis „Tiketa“ kasose. Perkant bilietus internetu, nuolaida netaikoma; 2. Pateikus Ūkio banko mokėjimo kortelę Kauno valstybinės filharmonijos kasoje ir renginio vietoje; 3. IKI lojalumo kortelių turėtojams. Nuolaidos galioja tik vienam bilietui. Nuolaidos nesumuojamos. P. S. Informuojame, kad troleibusai iki stotelės „Kauno marios“ vyks iki 22 val.

įvairūs Astrologės paslaugos (taro kortomis): apie darbą, sveikatą, gyvenimo lemtį ir kt. Tel. 8 673 56 319.

988221

Butų, esančių Kovo 11-osios g. 130A, Kaune, savininkams! UAB „Akseleracija“ siekia atlikti administracinių patalpų nuo 102 iki 107, 114a, nuo 115 iki 119, esančių Kovo 11-osios g. 130A, Kaune (unikalus Nr. 4400-04999644-9296) kapitalinio remonto (savavališkos statybos padarinių šalinimo) įteisinimo procedūras. Prašom iki 2012 07 30 raštu pranešti UAB „Akseleracija“ (siųsti adresu Kovo 11-osios g. 130A, Kaunas, LT-49385) ar sutinkate, kad UAB „Akseleracija“ atliktų nurodytas procedūras. Iškilus klausimams prašom kreiptis tel. 8 698 15 863.

988184

informuoja NEMOKAMA EKSKURSIJA PO KAUNą! „Mū­sų odi­sė­jos” gi­dų kur­sų ab­sol­ven­tai lie­ pos 14 d. 12 val. ves ne­mo­kamą eks­kur­siją po Kau­no se­na­mies­tį. Ne­pra­leis­ki­te pro­gos dau­giau su­ži­no­ti apie Kau­no mies­to var­do kil­mę, pi­lies sta­ty­bos is­to­ri­ją, Ro­tu­šės aikš­ tė­je bu­vu­sias vaš­ko ly­dy­mo kros­nis ir kt.

Ren­ka­mės prie Kau­no pi­lies.

In­for­ma­ci­ja M.Va­lan­čiaus g. 19, Kau­ nas. Tel. (8 37) 207 879, 8 698 03 091, www.mu­suo­di­se­ja.lt, in­fo@tu­rin­fo.lt.

V.KUDIRKOS VIEŠOJI BIBLIOTEKA kvie­čia ma­žuo­sius kau­nie­čius į pro­jek­ to SKAITYKIME DRAUGE: ATOSTOGOS SU KNYGA va­sa­ros sto­vyk­lė­les.

Nuo lie­pos 16 iki 20 d. vai­kus į va­sa­ros sto­ vyk­lė­les kvie­čia „Alek­so­to” pa­da­li­nys (Vei­ ve­rių g. 43) ir „Skry­džio” pa­da­li­nys (Kal­nie­ čių g. 174).

ŠEIMOS SANTYKIŲ INSTITUTAS L.Za­men­ho­fo g. 9/Kur­pių g. 10 Ket­vir­ta­die­niais nuo 17.30 val. kvie­čia­me mo­te­ris, nu­ken­tė­ju­sias nuo smur­to, į sa­ vi­tar­pio pa­gal­bos gru­pę. Pa­slau­gos ne­mo­ ka­mos. Bū­ti­na iš­anks­ti­nė re­gist­ra­ci­ja tel. (8 37) 750 935.

Tei­kia­ma ne­mo­ka­ma psi­cho­lo­gi­nė pa­gal­ba vai­kams ir pa­aug­liams iki 18 me­tų, pa­ty­ru­ siems fi­zi­nį ir/ar psi­cho­lo­gi­nį smur­tą (pa­ty­ čios, už­gau­lio­ji­mai, ne­pri­ežiū­ra) mo­kyk­lo­je, šei­mo­je ar gat­vė­je. Bū­ti­na iš­anks­ti­nė re­gist­ ra­ci­ja tel. (8 37) 750 935.

DVIRAČIŲ ŽYGIS Lie­pos 15 d. 11 val. vyks 11-asis dvi­ra­čių žy­gis Alek­so­tas–Ka­čer­gi­nė, skir­tas S.Da­riaus ir S.Gi­ rė­no skry­džiui per At­lan­tą pa­mi­nė­ti.

PROGRAMA 10 val. – da­ly­vių re­gist­ra­ci­ja prie Alek­so­to se­niū­ni­jos (Vei­ve­rių g. 132, Kau­nas); 11 val. – gė­lių pa­dė­ji­mas prie Avia­to­rių me­mo­ria­lo; 11.15 val. – dvi­ra­čių žy­gio star­tas.

Marš­ru­to il­gis 15 km.

Marš­ru­tas: Alek­so­to se­niū­ni­ja, Ka­ro avia­ci­jos g. (į kai­rę), Vei­ve­rių g., va­žiuo­ja­me po Vy­tau­to Di­džio­jo til­tu, Mar­ve­lė ir Ne­mu­no pa­kran­tės ke­liu iki Ka­čer­gi­nės. Ka­čer­gi­nė­je dvi­ra­ti­nin­kų lauks tra­ di­ci­nė ko­šė ir eks­kur­si­ja. Iš Ka­čer­gi­nės žy­gio da­ly­viaiį na­mus par­va­žiuo­ja sa­va­ran­kiš­kai.

Jau­nie­ji dvi­ra­ti­nin­kai (iki 18 me­tų) pri­va­lo bū­ti su dvi­ra­ti­nin­kų šal­mais. Vi­si žy­gio da­ly­viai tu­ri vil­kė­ti sau­gos lie­me­nes.

Dvi­ra­čių žy­gio or­ga­ni­za­to­riai: Alek­so­to ben­druo­me­nės cen­tras ir Alek­so­to se­niū­ni­ja.

DISKUSIJA APIE IGNALINOS ELEKTRINĘ Lie­pos 16 d. (pir­ma­die­nį) 17 val. Lie­tu­vos po­li­ti­nių ka­li­nių ir trem­ti­nių są­jun­gos sa­lė­je (Lais­ vės al. 39) vyks dis­ku­si­ja „Lie­tu­va ke­ly­je į ener­ge­ti­nį sau­gu­mą ir tik­rą ener­ge­ti­nę ne­pri­ klau­so­my­bę”. Da­ly­vaus LR Sei­mo na­rys, Ato­mi­nės ener­ge­ti­kos ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kas Ro­kas Ži­lins­kas, Ener­ge­ti­kos mi­nis­te­ri­jos at­sto­vai.

rasta „Drau­gys­tės” par­ko te­ri­to­ri­jo­je, prie PC „Ri­ mi”, lie­pos 11 d. ras­tas rak­tų ry­šu­lys. Tel. 291 465.

987754

Susipažinčiau su 35–48 m. neaukšta, simpatiška, tvarkinga, vidutinio sudėjimo, rimtai žiūrinčia į gyvenimą moterim iš Kauno.

Tel. 8 688 86 580.

987868

Dingo Liepos 7 d. vakare iš Aluonos sodų dingo Ši cu veislės šuo – kalytė, kuri apkirpta kaip liūtukas, su antkakliu nuo erkių. Šuniui yra 10 m., neturi daug dantų. Ką nors žinančius prašom informuoti. Atsilyginsime. Tel. 8 656 17 766.

987754

Dovanoja Geriems žmonėms dovanojame nemoka­ mą internetą. Pasiūlymas galioja vasaros naktimis nuo 20 iki 6 val., o savaitgaliais – visą parą. Tele2. Išsami informacija apie visas sąlygas – www.tele2.lt.

977005

31

šeštadienis, liepos 14, 2012

kas, kur, kada Simonas PILECKIS (1927–2012) Eidamas 85-uosius metus 2012 m. liepos 12 d. iš gyvųjų tarpo pasitraukė, Lietuvos nusipelnęs mokslininkas, Valstybinės mokslo premijos laureatas, Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino 5-ojo laipsnio ordino kavalierius, profesorius, habilituotas daktaras Simonas Pileckis.

S.Pileckis gimė 1927 metais spalio 19 d. vaizdingame Vilniaus krašte, karaimų šeimoje. Jo vaikystė prabėgo nuostabiose Trakų apylinkėse, išsiskiriančiose ne tik spindinčiomis ežerų akimis, žaliomis kalvelėmis ir kloniais pasipuošusia gamta, bet ir savita, unikalią istoriją turinčia jose gyvenančių karaimų bendruomene. Mokslo žinias Simonas Pileckis pradėjo kaupti Trakų pradinėje mokykloje. 1940 m. jis baigė šią mokyklą ir įstojo į Trakų mokytojų seminariją. Nors po metų, prasidėjus karui, seminarija buvo uždaryta ir studijas teko nutraukti, tačiau tai nesutrukdė smalsiam jaunuoliui siekti mokslo. Karo metu jis mokosi privačiai. Praūžus karo audroms, 1944 m. S.Pileckis pradeda mokytis Vilniuje, 5-joje lenkų gimnazijoje, kurią baigia 1948 m. Baigęs gimnaziją, 1949 m. studijavo tuometinėje Lietuvos Žemės ūkio akademijoje, Miškų fakultete. Gabus ir darbštus studentas netrukus buvo pastebėtas pedagogų ir pakviestas dirbti vyriausiuoju laborantu Miškotvarkos katedroje. Studijų metais S.Pileckis susidomėjo vyresnių kolegų, žymių ir entuziastingų entomologų prof. Stanislovo Mastauskio ir doc. Antano Lešinsko vykdomais tyrimais, taigi nutaria gilinti entomologines žinias. Vadovaujant šiems mokslininkams, jis tyrė miško kenkėjus ir parengė diplominį darbą „Eglės kankorėžių kenkėjai Kauno apylinkės miškuose“, kuris buvo pripažintas vienu iš geriausių, o jo autorius apdovanotas Aukštojo mokslo ministerijos Garbės raštu.

Baigęs studijas profesorius S.Pileckis pasirinko pedagogo-mokslininko kelią ir pradėjo dirbti asistentu Fitopatologijos-zoologijos katedroje, dėstė miško entomologijos kursą Miškų fakulteto studentams.

Pradėjęs dirbti pedagoginį darbą, S.Pileckio mokslinis entuziazmas ne tik kad neišblėso, bet dar labiau išaugo, o mokslinė veikla susitelkė ties viena mažiausiai tuo metu Lietuvoje tirtų entomologijos krypčių – koleopterologija. Per gana trumpą laiką, dažnai aukodamas ir savo laisvalaikio minutes, jaunas mokslininkas surinko gausius duomenis apie Lietuvos miškų žalingus vabalus ir 1959 m. Vilniaus universiteto Gamtos fakulteto Mokslinės tarybos posėdyje apgynė daktaro disertaciją „Žalinga vabalų fauna Lietuvos miškuose“. Už tai jam buvo suteiktas gamtos mokslų daktaro (tuometinio mokslų kandidato) mokslinis laipsnis.

Didelis mokslinis entuziazmas ir puikūs organizaciniai gebėjimai S.Pileckiui padėjo ne tik plėtoti taikomosios entomologijos mokslą, bet ir vykdyti fundamentinius mokslinius tyrimus šioje srityje. Per 10 metų buvo paruoštas fundamentinis mokslinis veikalas „Ekologo-faunistinis ir zoogeografinis Lietuvos vabalų tyrimas“, kuris buvo viešai pristatytas Vilniaus universitete 1968 m. Už šį darbą S.Pileckiui buvo suteiktas habilituoto daktaro mokslo laipsnis.

S.Pileckio vabalų faunos fundamentiniai tyrimai tapo pamatu koleopterologijos mokslui Lietuvoje. Gausūs ilgamečių tyrimų rezultatai buvo publikuojami šalies ir užsienio moksliniuose leidiniuose, apibendrinti dviejose monografinio pobūdžio knygose „Lietuvos vabalai“ (1976) ir 2 tomuose „Lietuvos fauna. Vabalai“ (1995, 1997).

Jo vadovaujami mokslinius darbus atliko ir daktaro disertacijas koleopterologijos tematika parengė 2 mokslų daktarai: Vidmantas Monsevičius ir Vytautas Tamutis. Iš viso jo vadovaujami daktaro disertacijas apgynė, be jau minėtųjų dar 6 doktorantai: E.Zubrys, V.Slauta, V.Kapelioraitė, S.Mirinas, B.Bartaševičienė, G.Eitmontienė. Šalia fundamentinių tyrimų S.Pileckis ypač daug dėmesio skyrė taikomojo pobūdžio, su žemės ūkio bei miškų kenkėjais susijusioms problemoms spręsti. Ypač daug nuveikta tobulinant ir propaguojant biologinę augalų apsaugą. Šia linkme užmegzti bendradarbiavimo ryšiai su Vokietijos, Čekijos, Lenkijos, Rusijos, Latvijos, Estijos, Baltarusijos mokslininkais, suorganizuotos 6 tarptautinės mokslinės konferencijos. Už tautų draugystės plėtojimą Lenkijos entomologų draugija 1978 m. S.Pileckį apdovanojo Draugijos aukso ženklu.

Plati ir produktyvi Profesoriaus švietėjiška veikla. Ypač didelį indėlį S.Pileckis įnešė kuriant metodinę-mokomąją bazę. Pradėta buvo visiškai nuo nulio. Dirbdamas katedroje, o vėliau ir jai vadovaudamas prof. S.Pileckis įsitraukia į mokslininkų grupę, pasižyminčią puikia kompetencija ir pasiryžusią užpildyti šią milžinišką spragą. Per gana trumpą laiką šviesą išvysta jo su bendraautoriais parašytos metodinės knygos:„Vadovas miškų kenkėjams pažinti“ (1960), „Vadovas vabzdžiams pažinti“ (1963), „Vadovas Lietuvos vabzdžiams pažinti“ (1967), „Vadovas augalų kenkėjams pažinti iš pažeidimų“ (1968), „Svarbesnių miško medžių kenkėjai ir ligos“ (1968); „Žemės ūkio fitopatologijos ir entomologijos laboratoriniai darbai“ (1971), „Augalų apsaugos darbuotojo žinynas“ (1974), „Augalų apsauga“ (1975), „Žemės ūkio entomologija“ (1977, 1996), „Daržovių ligos ir kenkėjai“ (1983), „Lauko augalų kenkėjai ir ligos“ (1994), „Sodo kenkėjai ir ligos“ (1994). Šios knygos turėjo, turi ir turės labai didelę svarbą populiarinant ir plėtojant tiek augalų apsaugos, tiek entomologijos mokslą Lietuvos mokymo ir mokslo įstaigose bei žemės ūkio gamyboje. Už pasiekimus žemės ūkio entomologijos ir augalų apsaugos srityje S.Pileckis buvo apdovanotas Liaudies ūkio laimėjimų parodos sidabro medaliu (1974), gavo Lietuvos nusipelniusio mokslo veikėjo garbės vardą (1981), o už nuopelnus Lietuvos aukštajam mokslui apdovanotas Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino 5-ojo laipsnio ordinu.

Už pavyzdingą darbą ir atsidavimą Profesoriui daug kartų buvo įteikti Lietuvos žemės ūkio universiteto Padėkos ir Garbės raštai, skiriamos premijos.

Profesoriaus plunksnai priklauso aibė parašytų entomologijos mokslo populiariųjų straipsnių bei knygų, padėjusių daugeliui skaitytojų ne tik praplėsti akiratį, bet ir atrasti savyje entomologo gyslelę. Ypač didelį pasisekimą tarp skaitytojų sulaukė šios knygos: „Globokime naudinguosius vabzdžius“ (1982), „Įdomioji entomologija“ (1986), „Neprašyti įnamiai“ (1998). „Įdomioji entomologija“ 1986 m. nominuojama kaip geriausia metų mokslo populiarioji knyga. Iš viso S.Pileckio bibliografiniame sąraše 484 publikuoti darbai, tarp jų – 30 knygų.

Vertas išskirtinio dėmesio ir prof. S.Pileckio pilietiškumas bei visuomeninė veikla. Būdamas vienas iš Lietuvos entomologų draugijos iniciatorių ir steigėjų, daug metų ėjo šios draugijos prezidento pavaduotojo pareigas. Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo priešaušryje, 1989 m., išrenkamas Vytauto Didžiojo universiteto atkūrimo tarybos nariu. Daugelį metų jis yra tokių mokslinių žurnalų bei leidinių, kaip „Acta Entomologica Lituanica“, „Naujos ir retos Lietuvos vabzdžių rūšys“, „Lietuvos fauna“, redakcinės kolegijos narys, „Lietuviškosios Tarybinės enciklopedijos“ mokslinis konsultantas, tarptautinės organizacijos „International Society for Horticultural Science” tarybos narys, Lietuvos žemės ūkio universiteto ir Vilniaus universiteto mokslinių tarybų narys.

Ilgą mokslininko ir pedagogo kelią prof. S.Pileckis nuėjo Augalų apsaugos katedroje: nuo asistento, vyr. dėstytojo (1960), docento (1961) iki profesoriaus (1969).

1969–1992 metais vadovavo katedrai.

Neišmatuojamas profesoriaus indėlis kuriant draugišką ir jaukią Augalų apsaugos katedros atmosferą, puoselėjant geranoriškumo, nesavanaudiškumo, nuoširdumo tradicijas, propaguojant pilietiškumo ir kolektyvinio darbo idėjas. Mes didžiuojamės, kad toks žmogus dirbo, kūrė ir gyveno tarp mūsų. Šviesus atminimas išliks jį pažinojusių ir su juo ilgus metus dirbusiųjų atmintyje. Simonas išėjo, bet liko Jo žmogiškumu sukurtas aukštas Tiltas, kuris mus jungs amžinai – Jo kilni širdis, prasmingi darbai, nesavanaudiška meilė žmonėms.

Amžinąjį atilsį

DATOS (liepos 14 d.)

Mirus ilgamečiam Aleksandro Stulginskio Universiteto profesoriui Simonui PILECKIUI, šeimą ir artimuosius nuoširdžiai užjaučia Rektoratas, Agronomijos, Miškų ir ekologijos fakultetų bendruomenės.

Staiga mirus mylimai Mamai Elenai RADVILAVIČIENEI (1918–2012), Birutę Seniūnienę nuoširdžiai užjaučia ir kartu liūdi buvę kurso draugai.

Skaudžią netekties ir liūdesio valandą, mirus mylimam tėveliui, Miškininkystės katedros lektorių dr. Julių BAČKAITĮ nuoširdžiai užjaučia Aleksandro Stulginskio universiteto Rektoratas bei Miškų ir ekologijos fakulteto bendruomenė.

Skaudžią netekties ir liūdesio valandą nuoširdžiai užjaučiame Diagnostikos centro Radiologijos skyriaus radiologijos technologę Janiną JAKELAITIENĘ dėl mamos mirties.

Viešosios įstaigos Kauno Šilainių poliklinikos administracija ir darbuotojai

Jūs likote tarsi kažko netekę O juk, tiesa, – netekote tiek daug.

Uždekite širdy dar vieną žvakę Ir atsitieskite skausme.

(J. Marcinkevičius) Nuoširdžiai užjaučiame Ekonomikos ir vadybos fakulteto administratorę Virginiją JANČAUSKIENĘ mylimam tėveliui mirus.

KTU Ekonomikos ir vadybos fakulteto bendruomenė Minint GERMANO VAKKER (1977 12 05–2005 07 12) 7-ąsias mirimo metines, š. m. liepos 15 d. (sekmadienį) 10 val. bus aukojamos šv. Mišios Panemunės bažnyčioje, Kaune. Dėkoju visiems už maldas, gerus prisiminimus apie sūnų ir linkiu GERUMO IR RAMYBĖS. Mama 987968

PAMINKLAI. Gaminame paminklus, dengiame kapavietes granito plokštėmis, užpilame kapą granito skalda, liejame pamatus, atnaujiname senus paminklus, kalame raides. Dirbame visoje Lietuvoje. Tel. 8 647 09 401, 384 912; www.uabpaminklai.lt. Raudondvario pl. 115A, Kaunas. Partneriai: K.Kasakausko g. 64 – Akmenė; J.Basanavičiaus g.

12 – Jonava; Ramybės g. 7, Garliava. Laidojimo reikmenys, paslaugos, kremavimas – tel. 8 615 50 520, 8 686 45 729.

987255

VISOS KAPŲ PRIEŽIŪROS PASLAUGOS: kapo dekoravimas skaldele, smėliu, juodžemiu. Tvarkymas po laidotuvių. Senų kapaviečių restauravimas, atnaujinimas. Trinkelių, plytelių, skaldytų akmenų klojimas. PAMINKLAI, AKMENS PLOKŠTĖS: paruošiame kapavietės projektus, gaminame įvairius paminklus iš kokybiško suomiško akmens. Liejame pamatus ir atliekame kitus betonavimo darbus. AKCIJA! PAMATŲ LIEJIMAS – nuo 450 Lt. Tel. 8 648 55 567; (8 37) 334 633, Savanorių pr. 225 („Juzėje“). www.kapineta.lt.

979689

„Liūdinga“. Laidojimas, mirusiųjų paėmimas iš namų ir gydymo įstaigų. Kremavimas 488 Lt (kaina gali keistis priklausomai nuo Lenkijos zloto kurso lito atžvilgiu pirkimo dieną). Mirusiųjų parvežimas iš užsienio. Platus gedulo drabužių, reikmenų ir atributikos pasirinkimas.

Užsakymų priėmimas – 24 val. per parą be poilsio dienų M.Daukšos g. 37, Vytauto pr. 47. Šarvojame Vytauto pr. 44A, S.Žukausko 3B, Radvilėnų pl. 15A, V.Krėvės pr. 95A, Aleksoto bažnyčioje. Tel. (8 37) 200 839, 8 633 33 399.

984581

„PRARADIMAS“ – laidojimo paslaugos, kremavimas, parvežimas iš užsienio, platus laidojimo reikmenų pasirinkimas, paėmimas iš namų ir ligoninių, šaldytuvai, dokumentų sutvarkymas, giesmininkai, smuikas, gėlės, naujas MERCEDES katafalkas. Renovuotos šarvojimo salės Panerių g. 19, Vilijampolėje – NEMOKAMAI. Šarvojame Saulėtekio, Šv. Antano, Aleksoto bažnyčiose, S.Žukauko g. 3B, Perlojos g. 37, Kauno r. šarvojimo salėse. Užsakymai priimami 24 val. per parą be poilsio dienų – K.Petrausko g. 28, Žaliakalnis. Tel. (8 37) 730 200, 8 650 68 220. Taikome nuolaidas.

977389

Ilgametė darbo patirtis – užtikrinta kokybė ir nebrangios paslaugos. Laidojimo paslaugų biuras teikia visas laidojimo paslaugas.

Platus karstų, drabužių, laidojimo atributikos pasirinkimas. Šarvojimo salės KAUNE. Pensininkus, neįgaliuosius laidojame už valstybės lėšas. KREMAVIMAS LIETUVOS krematoriume. K.Baršausko g.

65 (priešais PC „Molas“). Dirbame visą parą. www.laidojimas-kremavimas.lt. Tel. 8 670 22 835, 8 608 37 933.

977842

Teatras „GIRSTUČIO“ RŪMAI Ko­vo 11-osios g. 26, tel. 454 480, www.girs­tu­tis.lt

DOMINO TEATRAS Lie­pos 16 d. 18 val. – ko­me­di­ja ŽIRKLĖS. Re­ži­sie­rius M.Sla­wins­kis.

Lie­pos 18 d. 18 val. – ko­me­di­ja DAKTARAS. Re­ži­sie­rius A.Ve­čers­kis.

Lie­pos 26 d. 18 val. – ko­me­di­ja APIE KĄ KALBA VYRAI. Re­ži­sie­rius O.Ša­poš­ni­ko­vas.

,,NYKŠTUKO“ LĖLIŲ TEATRAS Ro­tu­šės a. 19, Ry­šių is­to­ri­jos mu­zie­ju­je

Lie­pos 15 d. 12 val. – MERGAITĖ IR VILKAS. Bi­lie­tai par­duo­da­mi 1 val. prieš spek­tak­lį.

renginiai ŽALGIRIO MŪŠIO 602-ŲJŲ METINIŲ PAMINĖJIMAS Lie­pos 15 d., sek­ma­die­nį, 13 val. Lais­vės alė­jo­je, prie Vy­tau­to Di­džio­jo pa­min­klo, Lie­tu­vos Vy­tau­tų klu­bas kvie­čia pa­mi­nė­ti Žal­gi­rio mū­šio 602-ąsias me­ti­nes. Da­ly­vaus vai­kų stu­di­ja „Sau­lu­tė”, vo­ka­li­nis an­sam­blis „Gu­bo­ja”.

„ŽALGIRIO“ ARENA Lie­pos 28 d. 19.30 val. – pir­ma­sis ro­ko gru­ pės „red-hot-chili-peppers-04” kon­cer­tas Lie­tu­vo­je. Bi­lie­tus pla­ti­na „Tic­ket­pro”, kai­na 157–257 litai.

Kino teatrų repertuarai – priede „TV DIENA“

1789 m. Paryžiaus gyventojai užėmė Bastiliją ir paleido visus kalinius – prasidėjo Prancūzijos revoliucija. Šią dieną švenčiama Prancūzijos Respublikos nacionalinė šventė – Bastilijos diena.

1918 m. gimė švedų kino režisierius Ingmaras Bergmanas.

1942 m. gimė ispanų politikas Javieras Solana.

1968 m. gimė kino ir teatro aktorius Ramūnas Rudokas.

1971 m. gimė kino ir teatro aktorius Dainius Kazlauskas.

1986 m. mirė kompozitorius, populiarių dainų autorius Benjaminas Gorbulskis.

horoskopai Avinas (03 21–04 20). Klaidingai įvertinsite savo jėgas, užsiimsite veikla, kuri prieštaraus jūsų tikslams. Visa tai gali sugadinti šią dieną, todėl stenkitės neperžengti ribų. Sutvarkykite seniai atidėliotus reikalus.

Jautis (04 21–05 20). Lengvas ir ramus laikas, viskas vyksta sklandžiai. Tinkamai organizuotas darbas neturėtų kelti rūpesčių. Bendraujant su vyresniais arba įtakingais žmonėmis, gali išsirutulioti naujų idėjų.

Dvyniai (05 21–06 21). Nauji bendravimo būdai padės sėkmingai susitarti su aplinkiniais. Būsite kalbesnis, noriai ir lengvai bendrausite. Galimas pokalbis su vyresniu žmogumi, tik gerai pasirinkite temas.

Vėžys (06 22–07 22). Šiandien gerai apgalvokite savo žodžius, nekalbėkite be reikalo ir nesikiškite ten, kur jūsų nuomonės nelaukiama. Tinkamas metas skirti dėmesio savo sveikatai, grožio procedūroms.

Liūtas (07 23–08 23). Svajokite, stebėkite žvaigždes, juk ne taip dažnai pasitaiko tokių galimybių, todėl nepraleiskite progos. Gera knyga ar filmas padės atitrūkti nuo realybės.

Mergelė (08 24–09 23). Jūsų prioritetai gali įžeisti vyresnį žmogų arba įtakingą asmenį. Kaip elgtis šioje situacijoje, jums pakuždės intuicija, neignoruokite jos.

Svarstyklės (09 24–10 23). Aplinkiniai jums mes iššūkį dėl labai keblaus dalyko. Tai gali tapti kivirčo arba diskusijos priežastimi. Palanki diena ugdyti kantrybę ir patyrinėti savo emocijas, vertybes.

Skorpionas (10 24–11 22). Galite susikivirčyti su vyresniu arba autoritetingu žmogumi. Todėl tyla šiandien – aukščiausios prabos auksas, o jeigu pasitelksite į pagalbą savo darbštumą, ši sudėtinga diena taps tikrai puiki. Šaulys (11 23–12 21). Teigiamai vertinate savo vaizduotę, domitės šiuolaikinėmis idėjomis. Patirsite malonumą skaitydamas gerą knygą ar žiūrėdamas puikų filmą.

Ožiaragis (12 22–01 20). Atsiras galimybė atskleisti savo geriausias savybes, ypač socialinėje srityje. Kils idėjų, kuriomis galėsite pasidalyti su aplinkiniais. Kai kurie gal ir nesupras jūsų, bet įvertins už originalumą.

Vandenis (01 21–02 19). Viskas erzins ir pykdys. Galite nesulaikyti savo emocijų, nekontroliuoti elgesio. Bus nelengva išlikti ramiam, atsipalaiduoti ir pamiršti problemas. Žuvys (02 20–03 20). Neigiamai vertinsite savo idėjas ir mintis, o neteisingai suprasta kitų žmonių nuomonė suklaidins jus, todėl šiandien geriausia tiesiog patylėti ir imtis savo tiesioginių pareigų.

Orai

Savaitgalį numatomi vėsesni ir su lietumis orai. Šiandien dieną palis, vietomis galima perkūnija, vyraus 19– 21 laipsnio šiluma. Rytoj naktį prognozuojamas lietus, bus nuo 13 iki 15 laipsnių šilumos. Dieną temperatūra pakils iki 18–20 laipsnių šilumos.

Šiandien, liepos 14 d.

+19

+20

Telšiai

+20

Šiauliai

Klaipėda

+21

Panevėžys

+19

Utena

+19

Tauragė

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia) teka Mėnulis leidžiasi

5.00 21.47 16.47 1.12 17.51

196-oji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 170 dienų.

Saulė Vėžio ženkle.

+21

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +35 Berlynas +14 Brazilija +26 Briuselis +18 Dublinas +15 Kairas +40 Keiptaunas +14 Kopenhaga +16

Londonas +18 Madridas +30 Maskva +26 Minskas +18 Niujorkas +29 Oslas +18 Paryžius +20 Pekinas +31

orai kaune šiandien

Praha +22 Ryga +19 Roma +30 Sidnėjus +17 Talinas +18 Tel Avivas +34 Tokijas +30 Varšuva +21

+21

+19

Vėjas

Marijampolė

3–7 m/s

Vilnius

+20

Alytus

Vardai Šiandien:

Bonaventūras, Eigilė, Girkantas, Kamilius, Libertas, Vydas.

Rytoj:

Gerimantė, Henrikas, Henrieta, Mantas, Rozalija (Rožė).

Kaip iš­veng­ti ne­lai­mės?

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+16

+21

+18

+15

4

+16

+20

+17

+15

6

+15

+18

+16

+12

6

rytoj

poryt

Šį sa­vait­ga­l į ša­ly­je pro­g no­z uo­ja­m i škva­lai ir per­k ū­n i­ja, ug­n ia­ge­siai gel­ bė­to­jai įspė­ja poil­siau­to­jus ne­sta­t y­t i pa­la­pi­n ių ir au­to­mo­bi­l ių po aukš­tais me­d žiais, prie elekt­ros li­n i­jų. Per­k ū­ ni­jai už­k lu­pus lau­ke, ne­ga­li­ma slėp­tis po pa­v ie­n iais me­d žiais, ap­leis­t uo­se pa­sta­tuo­se, prie stul­pų ar pa­sta­tų sie­ nų, neieš­ko­ti prie­globs­čio ša­lia žai­bo­ lai­džių, me­ta­li­nių bokš­tų ar aukš­tų ka­ mi­nų. Ge­r iau­siai pa­si­slėp­t i krū­muo­ se ar­ba at­si­tūp­ti nuo­kal­nė­je. Nuo žai­ bo pa­t i­k i­mai ap­sau­go ir au­to­mo­bi­l is, tik rei­k ia už­si­da­ry­ti lan­gus ir ne­si­lies­ ti prie me­ta­li­nių konst­ruk­ci­jų.

KD inf., Tomo Lukšio (BFL) nuo­tr.

įvairenybės

Avis ap­rū­pi­no te­le­fo­nais Pie­tų Af­ri­kos Res­pub­li­kos ūki­ nin­kas nuo­lat pa­lai­ko ry­šį su mo­bi­liai­siais te­le­fo­nais ap­rū­ pin­to­mis sa­vo avi­mis, taip siek­ da­mas ko­vo­ti su pa­sta­ruo­ju me­tu pa­daž­nė­ju­sio­mis gy­vu­lių va­gys­ tė­mis.

Keip­tau­no prie­mies­ty­je gy­ve­ nan­tis ūki­nin­kas Erar­das Lou­was ži­no: kai skam­bi­na avis, iš­girs blo­gų ži­nių. Mat ant avių kak­ lų pri­tvir­tin­ti mo­bi­lie­ji te­le­fo­nai įsi­jun­gia tuo­met, kai jos ima bėg­ ti, o tai reiš­kia, kad pro tvo­rą pra­ si­bro­vė va­gys. „Kai jos ima bėg­ti, su­lau­kiu te­le­fo­no skam­bu­čio ir pra­ne­ši­ mo „Avis Nr. 1“ ar „Avis Nr. 2“ ir taip to­liau, tai­gi bent jau ži­ nau, kur pra­dė­ti ieš­ko­ti, nes ūkis yra 750 ha dy­džio“, – dien­raš­ čiui „The Ca­pe Ti­mes“ pa­sa­ko­jo E.Lou­was. Ūki­nin­kas į te­le­fo­ną pa­na­šų ap­sau­gos prie­tai­są prie ke­tu­rių

avių, esan­čių at­ski­ro­se ban­do­se, ant­kak­lių pri­tai­sė po to, kai prieš ke­lias sa­vai­tes va­gys pa­vo­gė 27 avis ir 13 ėriu­kų. Tuo­met E.Lou­ was ėmė su­kti gal­vą, kaip gy­vu­ lius ap­sau­go­ti.

Anot jo, skam­bin­ti vie­tos po­li­ ci­jai nė­ra jo­kios pra­smės, nes jie įsi­kū­rę per to­li, o kaip ro­do pa­tir­ tis, daž­niau­siai ne­tu­ri lais­vo au­ to­mo­bi­lio, ja­me nė­ra de­ga­lų ar trūks­ta pa­dan­gų – be­je, čia taip pat va­gių dar­bas.

Pa­sak ūki­nin­ko, mo­bi­lie­ji te­le­ fo­nai jau pa­si­tei­si­no – pa­de­dant prie­tai­sui, vie­ną va­gi­šių pa­vy­ko su­čiup­ti. Va­gys da­bar nau­do­ja­ si il­go­mis žie­mos nak­ti­mis ir tuo, kad tems­ta anks­ti, tad dar­buo­ja­si ypač ak­ty­viai. Ne­pai­sant prie­tai­ sų, ke­liems jų pa­vy­ko pa­spruk­ti. „Te­le­fo­nas su­skam­bo nak­tį ir aš išė­jau“, – tei­gė E.Lou­was, ta­čiau pri­dū­rė, kad pa­vė­la­vo.

Bu­liai grio­vė, bet ne­su­žei­dė

lrt.lt inf.

Ra­šik­liai ar gink­lai?

Ja­po­ni­jos mui­ti­nin­kai, dau­giau nei prieš me­tus kon­fis­ka­vę 200 ra­šik­lių, pa­reiš­kė, kad jiems rei­ kia gink­lų im­por­to lei­di­mo, nes jų for­ma pri­me­na kul­kas.

JAV šau­na­mų­jų gink­lų ir pei­lių ga­min­to­jų, to­kių kaip „Smith and Wes­son“, pa­ga­min­tus šra­ti­nu­kus ir plunks­na­ko­čius Osa­kos ir Na­ go­jos pa­rei­gū­nai areš­ta­vo 2011 m. ba­lan­dį. Ra­šik­liai, pa­ga­min­ti ir ti­ta­no ir ki­tų me­ta­lų mi­ši­nio, ne­ra­šan­čiuo­ju sa­vo ga­lu pri­me­ na kul­kas.

Na­go­jos mui­ti­nės pa­rei­gū­ nas nau­jie­nų agen­tū­rai AFP tei­ gė, kad pa­gal tarp­tau­ti­nes tai­ syk­les ra­šik­liai pri­ski­ria­mi prie sa­vi­gy­nai skir­tų gink­lų. „Rei­kia

spe­cia­lių pro­ce­dū­rų no­rint to­kią pro­duk­ci­ją im­por­tuo­ti“, – pri­ dū­rė jis.

Ja­po­ni­jos pei­lių par­da­vė­ja „Ya­ ma­hi­de Cut­le­ry“, už­si­sa­kiu­si ra­ šik­lius, tei­gė, kad pa­rei­gū­nai ne­ tei­sūs. „Kaip ką nors ga­li­ma nu­žu­dy­ti su ra­šik­liu? Tai sun­ ku su­pras­ti“, – tei­gė kom­pa­ni­jos pre­zi­den­tas Tos­hio Ya­ma­da.

Jis tei­gė ne­ke­ti­nan­tis kreip­ tis dėl lei­di­mo im­por­tuo­ti gink­ lus, nes ne­ma­no, kad ra­šik­liai yra gink­lai.

Kom­pa­ni­ja ra­šik­lius, ku­rių kai­ na svy­ruo­ja nuo 5,5 tūkst. iki 32,5 tūkst. je­nų, 2008–2011 m. sėk­ min­gai im­por­ta­vo ir par­da­vi­nė­jo. lrt.lt inf.

Ato­maz­ga: kaip pra­ne­šė BNS, per San Fer­mi­no fes­ti­va­lį Pamp­lo­no­je va­kar – prieš­pas­ku­ti­nę bu­lių bė­gi­mo

die­ną – bu­vo su­žeis­ti pen­ki žmo­nės, bet nė vie­nas jų ne­bu­vo su­ba­dy­tas ra­gais. Na­va­ros li­go­ni­nė pra­ne­šė, kad vi­si tie pen­ki žmo­nės – kas nu­ga­rą, kas ran­ką, vei­dą ar ko­ją – su­si­žei­dė griū­da­mi ar pa­te­kę po ka­no­po­ mis. Va­ka­rykš­tis bė­gi­mas ir vėl bu­vo la­bai grei­tas ir tru­ko pust­re­čios mi­nu­tės. Vie­nas iš še­šių bu­lių, ku­ris bė­go pa­kraš­ty­je, grio­vė žmo­nes taip, tar­si jie bū­tų sku­du­ri­nės lė­lės. Nuo 1924 m., kai bu­vo pra­dė­ti re­gist­ ruo­ti to­kie at­ve­jai, per bu­lių bė­gi­mus Pamp­lo­no­je žu­vo 15 žmo­nių. Pas­ku­ti­nis iš aš­tuo­nių šio po­pu­lia­riau­sio Is­pa­ni­jos va­sa­ros fes­ti­va­lio bu­lių bė­gi­mų vyks šian­dien. Vė­liau šven­tės pa­bai­gą da­ly­viai „ap­rau­dos“ dai­na „Pob­re de Mi“, ku­rios pa­va­di­ni­mą ga­li­ma vers­ti kaip „Var­gas man“.

AFP nuo­tr.