2012-07-16 Klaipeda

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

=6?:.162;6@

www.kl.lt

962=<@ #

Pirmadienis, liepos 16, 2012

9

RUBRIKA

c ZNabaV`-XY Ya ?RQNXa\_Vb` CVQZN[aN` :NabaV` aRY % #%# " ddd Wb_N ! Ya

Istoriniai laiva i–

Pra­mo­gau­da­mos va­sa­ros sto­vyk­lo­se par­ti­jos ren­gÄ—­si bō­si­miems Sei­mo rin­ki­mams.

At­vy­kÄ™s ÄŻ Kry­mÄ… V.Pu­ti­nas sku­bÄ—­jo ne pas V.Ja­nu­ko­vi­Ä?iĹł, o pas sa­vo drau­gus.

Lietuva 5p.

Pasaulis 7p.

Ne­ran­dama vie­tos is­to­ri­niams lai­vams.

PiliavietÄ—s teri torijoje stovintys keli nedideli isto riniai laiveliai tapo galvos skausmu ne tik MaĹžosios Lietu vos istorijos muzie jui, bet ir KlaipÄ—dos politikams.

Vidmantas Ma

v.matutis@k l.lt

Gadina uosta

JĹŞRA

164 (19 465)

benamiĹł lan dynÄ—

tutis

miesÄ?io ÄŻvaiz

dÄŻ

Jau seniai aptriu ĹĄÄ™ istoriniai lai liai bado akis iĹĄ veKruiziniĹł laivĹł terminalo vaĹžiuo jan Pasklido ir kal tiems turistams. bos, ÄŻsitaisÄ— valkatos. kad laiveliuose PiliavietÄ—s te ritorijoje esan laiveliai jau da tys bar Lietuvos istori trukdo MaĹžosios jos ropos SÄ…jungos muziejui uĹž Eugautas lÄ—ĹĄas tvarkyti teritorijÄ…. Laiveliai yra ÄŻtrauk ti ÄŻ KultĹŤros vertybiĹł regist ď Ž Situacija: rÄ…. `R [V V` a\ _V [VNV YNV – Lietuvos jĹŤri Jie turi savininkÄ… cNV ]VYVNcVRaĂ›WR aN nÄ—s istorijos ir ]\ cV `\` 8YNV kul- dybÄ—, ĹĄiems tĹŤros klubÄ… „Budys“. ]Ă› Q\` ]\YVaVXĂş V_ WĂ­_V[V[XĂş TNY laiveliams laiky c\` `XNb` Zb ÄŽprastomis sÄ… ti vietos nebÄ—ra. lygomis valsty institucijos tu bÄ—s CVQ ZN[ a\ :N rÄ—tĹł ÄŻpareigoti ab Ă˜V\ [b\ a_ klu- Nesusi bÄ… „Budys“ iĹĄ kalbÄ— kelti kenkia KlaipÄ—dos laivelius, kurie KlaipÄ—dos jimo rezultatas jĹŤriniĹł ir vidaus „Budys“ vado ÄŻvaizdĹžiui. Klubo reikalĹł komisijos pirmi vandenĹł vas Kostas Fran nin nurodo galimÄ… kas lerijonas Bernotas laiko kas VavienintelÄ™ laive si iĹĄkÄ—limo vietÄ… liĹł – ÄŻ istorinÄŻ „Linde- tos, kad savivaldybei pa nuostadedant senau“ laivĹł sta nieji laiveliai tu tyklos elingÄ…. rÄ—tĹł bĹŤti iĹĄgaben „Slipas, elingo ko ti kiÄ… nors kitÄ… mies ÄŻ statinys yra vi to vietÄ…. tautos nuosavy sos Istorikas bÄ—. Ant elingo rei- veiksmui Dainius Elertas tokiam kÄ—tĹł uĹždÄ—ti sto gÄ…, ÄŻstiklinti jo prieĹĄtarauja. Jo sie- ne, isto nas, ir tai bĹŤtĹł nuomoriniai pui tĹŤros objektas. kus jĹŤrinÄ—s kul- pilies komp laiveliai yra KlaipÄ—dos Kostas Jame galÄ—tĹł bĹŤ lekso dalis. NÄ— Frankas: restauruojami ra ti garantijos, senieji laivai, ÄŻrengLaisvĹŤnas Ka kad iĹĄveĹžti kitur jokios tas prieĹĄkariniĹł valiauskas: tie lai- Slipas, elin veliai kada nors metalo apdoro go statiValdemaras Viz sugrÄŻĹĄ ÄŻ piliavie jimo stakliĹł, kuriĹł tÄ™. nys yra KultĹŤros Yra keli varian baras: yra visos tautos jus“, – aiĹĄkino apie 40, muzie- KlaipÄ—dos paveldo departamento tai, ES fondai ne K.Frankas. Jis kaip tvarkyti ste- inspekto padalinio vyriausiasis nuosavybÄ—. Ant bÄ—josi, kad elin nori ap ge statomi auto rius LaisvĹŤnas elinduoti pinigĹł Kavaliaus- go rei mo- kas ma biliai, o istori tus istorinius leisno, kÄ—tĹł uĹždÄ—ti niams laivams isto laivus: jame tai, kaip kad yra bent keli varianvietos nÄ—ra. sto- atiduo niams laivams risutvarkyti apleis gÄ…, ÄŻstiklinti ti ĹžmonÄ—ms, restus istoIstorinis elingas jo sietauruoti, kai ir slipas – Klai- rinius laivus. Pirma, juos muziejams, ku pÄ—dos laivĹł galima nas, ir tai bĹŤtĹł atiduoti ĹžmonÄ—ms, yra remonto bend rie papuiku rie ďŹ nansiĹĄ- kus neaiĹĄkĹŤs savi rovÄ—s kai pa dalis. Nors sta jÄ—gtĹł juos at jÄ—gtĹł tuos laive jĹŤrinÄ—s kultĹŤ tinys ir yra isto ninkai. statylius rinis, ti. PrieĹĄ jame niekas nie ros Visai kas kita ti, kurti mari kelerius metus atstaty- objektas. ko negali dary ti be jĹł ÄŻsigy yra, kai jo savininko. nistikos ti ĹĄiuos laivelius norinÄ?iĹłturtas priklau centrÄ…. buvo. Ar jĹł KlaipÄ—dos laivĹł yra dabar, nebeaiĹĄ so saku, nes kiurksovivaldybÄ—ms. rovÄ— laikosi nuo remonto bend- dami pi lia statos, kad ji klu- liai suny vietÄ—s teritorijoje laive- ti bo „Budys“ lai veliĹł ÄŻ savo teri biudĹžeto pinigĹł ko. to svetimam turtui jÄ… neÄŻsileis. Pi Kitas variantas tvarkyti. PrieĹĄ liavietÄ—s terito ristovai tikino, – perduoti Lie kelerius metus rijoje, vos jĹŤ kuriÄ… valdo uos jog pats „Budys“ tu- sumany rĹł muziejui. Jo kilo yra aso tamiesÄ?io savi jau ra idÄ—ja. mas steigti is cia vadovÄ— Olga ci val- Ĺ˝alienÄ— ja. TokiĹł cent toriniĹł laivĹł asociacijÄ…. Ke tikino, kad ne L.Kavaliausko VakarĹł Europos rĹł yra daugelyje tini galÄ—tĹł skirnuomone, ma uostamiesÄ?iĹł, laivus valdanÄ?io mas suĹžlugo, nes nistikos ri- nose Secentro vieta Pau klubo „Budys“ liaus Lin- tyk teritorijose kuriasi laivĹł staat- denau lai vĹł statyklos da lÄ— lyje – ge- vĹł lÄ—s, muziejai, ĹžuprekyvietÄ—s.

Ĺ iandien priedas

Nei pi­ni­gĹł, nei re­mon­to Sva­jo­nÄ— gy­ven­ti tvar­kin­ga­me bu­te klai­pÄ—­ die­tei at­si­rō­go skau­dĹžia pa­tir­ti­mi – mo­te­ ris li­ko tarp ap­ťiu­ru­siĹł sie­nĹł ir ne­te­ko re­ mon­tui skir­tĹł pi­ni­gĹł. Ji krei­pÄ—­si ÄŻ po­li­ci­jÄ…, ta­Ä?iau be jo­kiĹł su­tar­Ä?iĹł dir­bÄ™ sam­di­niai ÄŻno­rin­gu­mu kal­ti­na re­mon­tÄ… uŞ­sa­kiu­siÄ… pen­si­nin­kÄ™ ir gra­si­na ieť­ki­niu uĹž ĹĄmeiŞ­tÄ….

Kaina 1,30 Lt

10

„Ko­kia bō­tĹł reak­ci­ja, jei bent vie­nas iĹĄ de­ťim­ties klai­pÄ—­die­Ä?iĹł uŞ­si­ma­ny­tĹł, kad jÄŻ pa­lai­do­tĹł jō­ro­je?“ Jō­rĹł ka­pi­to­nas Ei­mu­tis As­ti­kas kons­ta­ta­vo, kad Lie­tu­vo­je nÄ—­ra ju­ri­diť­kai reg­la­men­tuo­ta lai­do­ji­mo van­de­ny­se tvar­ka.

10p.

Po aud­rin­go sa­vait­ga­lio – nuo­sto­liai Sand­ra Lu­ko­ťiō­tÄ— s.lukosiute@kl.lt

a.aleksejunaite@kl.lt

Sa­vait­ga­lis uos­ta­mies­ty­je ir ki­ tuo­se ku­ror­tuo­se ne­bu­vo ra­mus ir tie­sio­gi­ne, ir per­kel­ti­ne pra­sme. Nuos­to­liĹł pri­da­rÄ— vÄ—­jas bei aud­rin­ gas Ĺžmo­niĹł bō­das.

Dir­bo vy­ras ir Şmo­na

Pa­rei­gō­nÄ™ grie­bÄ— uĹž au­sies

As­ta Alek­sÄ—­jō­nai­tÄ—

71-eriĹł Eu­ge­ni­ja pa­sa­ko­jo, jog 15 kvad­ra­ti­niĹł met­rĹł prieť­kam­ba­ rio re­mon­tui sta­ty­bi­nin­kĹł ieť­ ko­jo pa­gal skel­bi­mus. Ap­ti­ku­si vie­nÄ… to­kiĹł, ku­ria­me bu­vo ra­ ĹĄo­ma, kad pa­slau­gas siō­lo ko­ ky­biť­kai bu­tus re­mon­tuo­jan­tis Ĺžmo­gus, pen­si­nin­kÄ— pa­skam­ bi­no nu­ro­dy­tu te­le­fo­nu. „AtÄ—­ jo dvie­se: vy­ras ir Ĺžmo­na. Ka­dan­gi ma­no kam­ba­rys jau bu­vo pui­kiai su­ re­mon­tuo­tas, aĹĄ no­rÄ—­jau su­tvar­ky­ ti prieť­kam­ba­rÄŻ. Jie ap­Şiō­rÄ—­jo sie­nas, du­ris ir pa­reiť­kÄ—, kad su­re­mon­tuos uĹž du tĹŤks­tan­Ä?ius li­tĹłâ€œ, – pa­ sa­ko­jo Eu­ge­ni­ja.

4

„„Ga­ran­ti­jos: auk­sa­ran­kiais sa­ve pri­sta­tan­tiems ÄŻtar­ti­niems sta­ty­bi­nin­kams kol kas tik­ras ro­jus – gy­ven­to­jai

ne vi­sa­da ga­li ÄŻro­dy­ti, kad juos tik­rai sam­dÄ—.

PIRK DIENRAĹ TÄŽ IR ZOOLOGIJOS PARKE „MINI ZOO“ PIRMADIENIAIS LANKYKIS NEMOKAMAI! KiekvienÄ… pirmadienÄŻ dienraĹĄtÄŻ „KlaipÄ—da“ iĹĄkeisti ÄŻ bilietÄ… vienam asmeniui galite zoologijos parko kasoje. PasiĹŤlymas galioja liepos 9 – rugpjĹŤÄ?io 6 dienomis pateikus tos dienos dienraĹĄtÄŻ. Zoologijos parko „Mini zoo“ darbo laikas: 10.00–20.00 val.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

PraÄ—jusiÄ… parÄ… siau­tÄ™s stip­rus vÄ—­ jas pa­ry­Ä?iais uos­ta­mies­ty­je pri­da­rÄ— nuo­sto­liĹł. Po 6 val. bend­ruo­ju pa­ gal­bos te­le­fo­nu bu­vo gau­tas pra­ne­ ĹĄi­mas, kad Ga­li­nio Py­li­mo gat­vÄ—­je, vieť­bu­Ä?io „Ko­pĹł LĹŤg­nė“ te­ri­to­ ri­jo­je, ant mik­roau­to­bu­so uŞ­vir­ to me­dis. IĹĄk­vies­ti ug­nia­ge­siai uŞ­vir­tu­sÄŻ lapuotÄŻ su­pjaus­tÄ— da­li­mis. Ne­ra­mus sa­vait­ga­lis bu­vo ir po­li­ ci­jai. Ĺ eť­ta­die­nÄŻ apie 17 val. prie Jo­no kal­ne­lio pa­rei­gō­nams aiť­ki­nan­tis su vie­ťo­sios tvar­kos pa­Şei­dÄ—­jais, vie­na jĹł tren­kÄ— ran­ka ÄŻ krō­ti­nÄ™ ir vei­dÄ… po­li­ci­ninkei.

2

2

pirmADIENIS, liepos 16, 2012

miestas Se­na­mies­ty­je skam­bė­jo dai­nos Va­kar bai­gė­si ke­tu­rias die­nas uos­ta­mies­čio šir­dy­je šur­mu­lia­ vęs tarp­tau­ti­nis folk­lo­ro fes­ti­ va­lis „Par­bėg lai­ve­lis“. De­vin­ tą kar­tą or­ga­ni­zuo­to­je šven­ tė­je kon­cer­ta­vo Lie­tu­vos et­ nog­ra­fi­nių re­gio­nų folk­lo­ro an­ samb­liai, ko­lek­ty­vai iš Veng­ri­ jos, Suo­mi­jos, Jung­ti­nių Ame­ ri­kos Vals­ti­jų, Ru­si­jos, Len­ki­jos ir Lat­vi­jos. Sand­ros Lu­ko­šiū­tės ir Vy­tau­to Pet­ri­ko fo­to­re­por­ta­žas

Verslo pulsas Jau­ni­mui. Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­jai pa­ val­džios įmo­nės ir įstai­gos kas­met nu­ ma­to į pra­kti­ką priim­ti dau­giau nei 800 stu­den­tų. Tei­gia­ma, kad stu­den­tams tai – pui­ki ga­li­my­bė to­bu­lė­ti ir įgy­ti dar­ bo pa­tir­ties. Iš Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­jos įmo­nių dau­giau­sia stu­den­tų (net apie 600) kas­met į pra­kti­ką prii­ma bend­ro­ vė „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­liai“. Apie 50 stu­ den­tų kiek­vie­nais me­tais prii­ma Klai­pė­ dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­to di­rek­ci­ja. Pri­va­lu­mas. Praė­ju­sią sa­vai­tę Lie­tu­vo­ je vie­šė­ju­si Ne­pa­lo vers­li­nin­kų de­le­ga­ ci­ja reiš­kė di­džiu­lį su­si­do­mė­ji­mą im­por­ to iš Lie­tu­vos ga­li­my­bė­mis bei pa­brė­žė stra­te­gi­nę Lie­tu­vos geog­ra­fi­nę pa­dė­tį, at­ve­rian­čią ke­lius į vi­są Eu­ro­pą. Su­si­ti­ ki­me pa­brėž­ta iš Klai­pė­dos iš­vyks­tan­ čio trau­ki­nio „Sau­lė“ svar­ba, ku­ris su­jun­ gia Azi­ją su Eu­ro­pa ir yra vie­nas iš pa­ grin­di­nių Lie­tu­vos pri­va­lu­mų. Že­mė. Did­mies­čiuo­se že­mė – du­kart bran­ges­nė nei ra­jo­nuo­se. Vil­niaus, Kau­ no ir Klai­pė­dos mies­tuo­se na­mų val­dos skly­pų kai­nos dau­giau nei dvi­gu­bai di­ des­nės ne­gu ra­jo­nuo­se. Ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to rin­kos eks­per­tų tei­gi­mu, na­mų val­ dos skly­pai tu­ri di­des­nę pa­klau­są nei že­ mės ūkio pa­skir­ties. Pir­kė­jams yra la­bai svar­bu iš­plė­to­ta inf­rast­ruk­tū­ra, įves­tos ko­mu­ni­ka­ci­jos, nes ki­tu at­ve­ju na­mo sta­ ty­bos ga­li ge­ro­kai pa­brang­ti. Aps­kai­čiuo­ta, kad per me­tus vi­du­ti­nės skly­pų kai­nos di­ džiuo­siuo­se mies­tuo­se pa­ki­to ne­žy­miai – Vil­niu­je ir Kau­ne jos su­ma­žė­jo apie 3–4 pro­c., Klai­pė­do­je – apie 3 pro­c. pa­ki­lo. Dar­bas. Klai­pė­dos te­ri­to­ri­nės dar­bo bir­ žos duo­me­ni­mis, šiuo me­tu uos­ta­mies­ ty­je yra 13 lais­vų dar­bo vie­tų stu­den­ tams ir moks­lei­viams. Jiems siū­lo­ma dirb­ti va­ly­to­jais, in­dų plo­vė­jais, vi­rė­jais, šalt­kal­viais. At­ly­gi­ni­mas – 500–1 250 li­tų. Iš vi­so Lie­tu­vo­je stu­den­tams ir moks­lei­ viams yra siū­lo­mos 132 dar­bo vie­tos.

Po aud­rin­go sa­vait­ga­lio – nuo­sto­liai Neb­lai­vi 28 me­tų mo­ 1 te­ris grie­bė po­rą me­ tų jau­nes­nę po­li­ci­nin­kę už au­sies, iš­tem­pė aus­ka­rą ir spy­rė į pil­vą. Vy­res­nio­ji pa­tru­lė dėl su­ža­lo­ji­ mų gy­do­si am­bu­la­to­riš­kai, o įta­ ria­mo­ji už­da­ry­ta į areš­ti­nę. Iš žve­jy­bos – be ma­ši­nos

Sa­vait­ga­lį gau­ti trys pra­ne­ši­mai apie pa­vog­tus au­to­mo­bi­lius. Šeš­ ta­die­nio ry­tą apie 8 val. Reik­ja­vi­ ko gat­vė­je din­go 2008 me­tų ga­ my­bos „Ško­da“. Ža­la įver­tin­ta 20 tūkst. li­tų. Ki­tas au­to­mo­bi­lis pa­ vog­tas se­na­mies­ty­je – iš Da­nės gat­vės kie­mo. 2003 me­tais pa­ga­ min­tas „Au­di A4“ bu­vo su Da­ni­jos vals­ty­bi­niais nu­me­riais. Šeš­ta­die­nio die­ną pa­lik­to au­to­ mo­bi­lio šei­mi­nin­kas pa­si­ge­do sek­ ma­die­nį apie 1 val. nak­ties. Ža­la įver­tin­ta 45 tūkst. li­tų.

Į žve­jy­bą at­va­žia­vęs vai­ruo­to­jas ma­ši­no­ je pa­li­ko rak­te­lius, o po 10 mi­nu­čių au­to­ mo­bi­lį ra­do po eis­mo įvy­kio.

Vir­to: stip­raus vė­jo nu­vers­tas me­dis kliu­dė mik­roau­to­bu­są.

Po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai taip pat ga­vo pa­reiš­ki­mą apie Klai­pė­dos ra­jo­ne pa­vog­tą au­to­mo­bi­lį, ku­ris įver­tin­ tas 3 tūkst. li­tų. Į žve­jy­bą at­va­žia­ vęs vai­ruo­to­jas ma­ši­no­je pa­li­ko rak­te­lius, o po 10 mi­nu­čių au­to­ mo­bi­lį ra­do po eis­mo įvy­kio.

į po­li­ci­ją, nes ją su­mu­šė bend­raam­ žis vy­ras. Jis už­da­ry­tas į areš­ti­nę. Bu­del­kie­mio gat­vės gy­ven­to­ ja pa­si­skun­dė, kad na­muo­se su­gy­ ven­ti­nis jai tren­kė į gal­vą. Skriau­ di­kas at­si­dū­rė areš­ti­nė­je. Klai­pė­dos ra­jo­ne gau­tas 83 me­tų mo­ters pa­reiš­ki­mas, kad na­muo­se ją su­mu­šė po­sū­nis. Nu­ken­tė­ju­sio­ ji dėl gal­vos su­mu­ši­mo gy­do­ma li­ go­ni­nė­je.

Pa­kė­lė ran­ką prieš se­no­lę

Šo­vė į vei­dą

Sa­vait­ga­lį ne­trū­ko šei­my­ni­nių konf­lik­tų. 33 me­tų mo­te­ris krei­pė­si

Į Pa­lan­gos po­li­ci­ją dėl su­mu­ši­ mo gat­vė­je krei­pė­si du jau­nuo­liai.

Šeš­ta­die­nį pa­ry­čiais ki­lus konf­lik­ tui juos su­mu­šė ne­pa­žįs­ta­mi vai­ ki­nai. Nu­ken­tė­ju­sie­siems me­di­kų pa­ gal­bos ne­pri­rei­kė. Vė­liau 22 ir 24 me­tų įta­ria­mie­ ji bu­vo su­lai­ky­ti ir už­da­ry­ti į areš­ ti­nę. Ku­ror­te nuo už­puo­li­ko nu­ken­tė­ jo Plun­gės gy­ven­to­jas. Jį apie 2.30 val. gat­vė­je su­mu­šė ne­pa­žįs­ta­mas as­muo. Li­kus pus­va­lan­džiui iki vi­dur­ nak­čio, J.Ba­sa­na­vi­čiaus bei Jū­ra­ tės ir Kas­ty­čio skve­ro san­kry­žo­je

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

21 me­tų vil­nie­tį su­ža­lo­jo ki­tas vil­ nie­tis. Jis du­ji­niu pis­to­le­tu šo­vė du kar­tus į vei­dą. 28-erių įta­ria­ma­sis už­da­ry­tas į areš­ti­nę. Kre­tin­gos ra­jo­ne į po­li­ci­ją krei­ pė­s i 72 me­t ų mo­te­r is, ku­r i ne­ su­l au­k ė iš už­s ie­n io grįž­tan­č ios duk­ters. Šeš­ta­die­nį nak­tį iš Bar­se­lo­nos į Vil­nių tu­rė­jo par­skris­ti 43 me­ tų jos duk­ra, ta­čiau nu­ro­dy­tu lai­ ku ne­grį­žo. Pas­kelb­ta din­g u­s ios mo­ters paieš­ka.

Lie­tus pa­kė­lė me­daus kai­nas Unė Liandz­ber­gy­tė Klai­pė­die­čiai, už­su­kę į tur­gų nu­si­ pirk­ti me­daus, pri­vers­ti su­si­mąs­ty­ ti: ar ver­ta plo­nin­ti pi­ni­gi­nę? Da­bar ki­log­ra­mas čia kai­nuo­ja 24 li­tus ir dar bran­giau. Tai maž­daug tri­mis ar ke­tu­riais li­tais dau­giau nei per­ nai tuo pat me­tu.

Kai­nos par­duo­tu­vė­se kiek sta­bi­les­ nės – jau ku­rį lai­ką jos sie­kia nuo 14 iki 30 li­tų už ki­log­ra­mą. Pa­tys bi­ti­ nin­kai aiš­ki­na, kad jie ne­ga­li par­ da­vi­nė­ti pi­giau – brangs­ta de­ga­lai, bi­ti­nin­kys­tės in­ven­to­rius, o tai tu­ ri įta­kos ir pro­duk­to kai­nai. Be to, šie­met bu­vo la­bai lie­tin­ gas pa­va­sa­ris, kai bi­tės ima rink­ti ne­kta­rą iš ką tik pra­žy­du­sių au­ga­ lų, taip pat lie­tin­gas bu­vo ir bir­že­lio

mė­nuo, kai pra­si­de­da va­sa­ros me­ du­ne­šis. Vi­sa tai lė­mė, kad me­daus der­lius šie­met – ne­di­de­lis. Išau­gin­ti ir iš­lai­ky­ti di­de­lį bi­ čių ūkį ga­li tik ge­ras bi­ti­nin­kas, šio ama­to ži­no­vas. Klai­pė­dos kraš­to bi­ti­nin­kų aso­cia­ci­jos pir­mi­nin­kas Gin­tau­tas Gri­gai­tis pri­pa­žįs­ta, kad to­kių ša­ly­je ne­daug. „Bi­ti­nin­kys­tės ama­to nie­kas ne­ mo­ko. Bi­ti­nin­kys­tė Lie­tu­vo­je pa­ lik­ta li­ki­mo va­liai. Šiuo me­tu pa­si­ sam­dy­ti pro­fe­sio­na­lų bi­ti­nin­ką yra be­veik neį­ma­no­ma, o lai­kan­čių­jų ke­lias bi­čių šei­my­nė­les ži­nių ly­gis – la­bai že­mas, – tvir­ti­no G.Gri­gai­tis. Anks­čiau Lie­tu­vo­je bu­vo su­kur­ ta Bi­ti­nin­kys­tės vers­lo dar­buo­to­ jo mo­ky­mo pro­gra­ma, ku­rią siū­lė Kel­mės pro­fe­si­nio ren­gi­mo cent­ras. Ta­čiau da­bar ji ne­be­rea­li­zuo­ja­ma.

Prie­žas­tis: lie­tin­gas pa­va­sa­ris

ir va­sa­ra lė­mė tai, kad da­bar už me­dų Klai­pė­dos tur­guo­se rei­kia mo­kė­ti dau­giau.

3

pirmADIENIS, liepos 16, 2012

miestas Se­na­mies­ty­je skam­bė­jo dai­nos

Dienos telegrafas Pa­ra­ma. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės ad­ mi­nist­ra­ci­ja ra­gi­na klai­pė­die­čius pa­si­ nau­do­ti neat­ly­gin­ti­na pa­ra­ma. Spe­cia­ lia­jam dau­gia­bu­čių na­mų sa­vi­nin­kų bend­ri­jų pa­ra­mos fon­dui šiais me­tais skir­ta 212 tūkst. li­tų. Pa­ra­ma ski­ria­ma už fak­tiš­kai at­lik­tus dar­bus. No­rin­tys pa­si­ nau­do­ti fon­do tei­kia­ma pa­ra­ma tu­rė­tų už­pil­dy­ti pra­šy­mą. Pra­šy­mas dėl pa­ra­ mos su­tei­ki­mo Fon­do ta­ry­bai pa­tei­kia­ mas kar­tu su ap­mo­kė­ta at­lik­tų dar­bų są­skai­ta. Pa­raiš­kos dėl pa­ra­mos su­tei­ ki­mo bus svars­to­mos rug­sė­jį.

Eis­mas: poil­sio die­no­mis toks vaiz­de­lis Kark­lės ke­ly­je ne­ste­bi­na po­li­ci­jos pa­tru­lių – jie ne­ma­to eis­mo tai­syk­lių pa­žei­di­mų.

„Klai­pė­dos“ skai­ty­to­jo nuo­tr.

Kark­lė­je – mū­šis dėl vie­tos au­to­mo­bi­liui Sa­vait­ga­liais į pa­jū­rį plūs­te­lė­jus poil­siau­ to­jams, abi­pus Kark­lės ke­lio iš­si­ri­kiuo­ja vir­ti­nės au­to­mo­bi­lių. De­šim­tys vai­ruo­ to­jų ma­ši­nas sta­to vi­siš­kai ne­pai­sy­da­mi drau­džia­mų ženk­lų. As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Au­to­mo­bi­liai trik­dė eis­mą

Pra­si­dė­jus va­sa­ros se­zo­nui, ke­ly­je tarp Kark­lės ir Gi­ru­lių nuo­lat su­ si­da­ro to­kio il­gio ma­ši­nų ei­lės, kad ne­be­lie­ka vie­tos pra­va­žiuo­jan­tiems au­to­mo­bi­liams. „Tai la­bai se­na pro­ble­ma. Va­sa­rą dau­gy­bė žmo­nių at­va­žiuo­ja į pa­jū­ rį, tad jau se­no­kai aiš­ku, kad da­bar­ ti­nė inf­rast­ruk­tū­ra nė­ra pri­tai­ky­ta to­kiam poil­siau­to­jų srau­tui“, – pa­ ste­bė­jo Pa­jū­rio re­gio­ni­nio par­ko di­ rek­ci­jos va­do­vas Da­rius Ni­cius. Par­ko di­rek­ci­ja ne kar­tą įvai­rių ži­ ny­bų pa­si­ta­ri­muo­se kė­lė pro­ble­mą dėl au­to­mo­bi­lių sta­ty­mo par­ko te­ ri­to­ri­jo­je. „Ta­čiau gir­di­me vie­ną at­ sa­ky­mą – ke­lias pri­klau­so Klai­pė­ dos ra­jo­no po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­tui, o pa­rei­gū­nams to­li va­žiuo­ti pa­gal iš­ kvie­ti­mus“, – tvir­ti­no D.Ni­cius. Jis taip pat ti­ki­no, kad net tri­jų ki­lo­met­rų il­gio ruo­že tarp Gi­ru­lių ir Kark­lės vie­no­je ke­lio pu­sė­je lei­ džia­ma sta­ty­ti au­to­mo­bi­lius, ki­to­ je – drau­džia­ma. „Aikš­te­lių trūks­ta, to­dėl ge­ra­ no­riš­kai žiū­ri­ma į poil­siau­to­jus. O kur­gi jiems pa­lik­ti ma­ši­nas? Prob­le­ma yra eis­mo re­gu­lia­vi­ mas, ypač sa­vait­ga­liais. Čia tu­rė­tų bu­dė­ti po­li­ci­jos eki­pa­žas ir re­gu­ liuo­ti srau­tus. Juk šiuo ke­liu va­ži­ nė­ja dar ir dvi­ra­ti­nin­kai“, – teigė D.Ni­cius.

Išk­vies­tų pa­tru­lių ne­ma­tė

Vie­ną to­kį sa­vait­ga­lį au­to­mo­bi­ liams be­veik pa­ra­ly­žia­vus eis­mą Kark­lės ke­ly­je, pa­si­py­lė skam­bu­čiai bend­ruo­ju pa­gal­bos te­le­fo­nu 112.

Da­rius Ni­cius:

Gir­di­me vie­ną at­sa­ky­ mą – ke­lias pri­klau­so Klai­pė­dos ra­jo­no po­li­ ci­jos ko­mi­sa­ria­tui, o pa­ rei­gū­nams to­li va­žiuo­ti pa­gal iš­kvie­ti­mus.

„Su žmo­na skam­bi­no­me no­rė­ da­mi pa­gal­bos. Pa­pa­sa­ko­jo­me, kad abi­pus ke­lio sto­vi il­gos ei­lės au­to­ mo­bi­lių, o pra­si­lenk­ti su prie­šais at­va­žiuo­jan­čia ma­ši­na jau yra su­ dė­tin­ga. Ope­ra­to­rius man pa­reiš­ kė, kad jie jau ži­no apie pro­ble­ mą, nes ne aš vie­nas skam­bi­nau“,

– pa­sa­ko­jo dien­raš­čio skai­ty­to­jas. Ta­čiau, pa­sak vy­ro, per va­lan­dą jis taip ir neiš­vy­do nė vie­no po­li­ci­jos eki­pa­žo. Ra­jo­no po­li­ci­ja – be­jė­gė

Klai­pė­dos ra­jo­no po­li­ci­jos ko­mi­sa­ ria­to Ke­lių po­li­ci­jos po­sky­rio vir­ši­ nin­kas Kęs­tu­tis Vit­kaus­kas aiš­ki­ no, kad ra­jo­no ko­mi­sa­ria­tas ne­tu­ri pa­jė­gų. „Nuo ge­gu­žės 1-osios mū­ sų ko­mi­sa­ria­to pa­tru­liai yra pa­val­ dūs Klai­pė­dos ap­skri­ties Vy­riau­ sio­jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to Pat­ru­lių rink­ti­nei. Da­bar ra­jo­no sky­riu­je dir­ba vos du pa­rei­gū­nai“, – tikino K.Vit­kaus­kas. Klai­pė­dos ap­skri­ties vy­riau­sio­jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to Ope­ra­ty­vaus val­dy­mo sky­riaus vir­ši­nin­kas Igo­ris Iva­no­vas teigė, kad pra­ne­ši­mą apie sau­sa­kim­šą Kark­lės ke­lią po­li­ci­jos bu­dė­to­jas ga­vo ir po pus­va­lan­džio si­tua­ci­ją Kark­lė­je ap­žiū­rė­jo. „Pat­ru­liai tuo­met pra­ne­šė, kad Kark­l ė­je vyks­ta šven­t ė, pa­ž ei­ di­mų neuž­fik­suo­ta“, – tvir­ti­no I.Iva­no­vas. Rei­kia aikš­te­lės

Klai­pė­dos ap­skri­ties Ke­lių po­li­ci­jos biu­ro vir­ši­nin­kas Ra­mū­nas Ši­dei­kis ti­ki­no, kad kiek­vie­nais me­tais iš­ky­ la au­to­mo­bi­lių spūs­čių pro­ble­ma ke­liuo­se, ve­dan­čiuo­se jū­ros link. „Nuo­lat gau­na­me šim­tus pra­ne­ ši­mų apie pa­žei­di­mus Kark­lė­je ar Gi­ru­liuo­se. Žmo­gui juk tu­ri bū­ ti ga­li­my­bė at­va­žia­vus prie jū­ros pa­si­sta­ty­ti au­to­mo­bi­lį. No­rint iš­ spręs­ti pro­ble­mą, tu­ri bū­ti nu­ma­ ty­tos sto­vė­ji­mo vie­tos. Žmo­nės va­žia­vo ir va­žiuos prie jū­ros. Vien baus­mė­mis šios bė­dos neišsp­rę­ si­me“, – kalbėjo R.Ši­dei­kis. Vir­ši­nin­kas pri­mi­nė, kad vien­ kar­ti­niai po­li­ci­jos rei­dai šia­me ke­ ly­je vyks­ta. „Mes ko­vo­ja­me tik su

pa­sek­mė­mis, o šios bė­dos prie­ žas­tis yra ma­ši­nų sto­vė­ji­mo vie­tų trū­ku­mas. Rei­kia įreng­ti aikš­te­les, ir au­to­mo­bi­liai dings iš ša­li­ke­lių“, – pa­ste­bė­jo R.Ši­dei­kis. Jo tei­gi­mu, jei ke­lio ženk­las yra ga­lio­jan­tis ir pa­tru­liai ma­to pa­žei­ di­mą, jie pri­va­lo už­fik­suo­ti įvy­kį ir pra­dė­ti ty­ri­mą.

Mir­tys. Šeš­ta­die­nį Ci­vi­li­nės met­ri­ka­ci­jos sky­riu­je už­re­gist­ruo­tos sep­ty­nių klai­pė­ die­čių mir­tys. Mi­rė Kons­tan­ti­nas Ga­siū­ nas (g.1945 m.), Jo­nas Al­gir­das Poš­kus (g. 1937 m.), Lu­ke­ri­ja Ja­ku­bovs­ka­ja (g. 1930 m.), Ju­ri­jus Kos­ti­nas (g. 1968 m.), And­rius Ge­čas (g. 1983 m.), An­ta­nas Ju­re­vi­čius (g. 1949 m.), My­ko­las Ne­meik­šis (g. 1923 m). Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­ma Ta­ma­ra Alio­chi­na (ur­na). Nau­ja­gi­miai. Per sta­tis­ti­nę pa­rą pa­gim­ dė 6 mo­te­rys. Gi­mė 4 mer­gai­tės ir 2 ber­ niu­kai. Grei­to­ji. Va­kar iki 16 val. grei­to­sios pa­gal­ bos me­di­kai su­lau­kė 50 iš­kvie­ti­mų. Žmo­ nės ­skun­dėsi gal­vos, pil­vo skaus­mais, pa­ di­dė­ju­siu krau­jos­pū­džiu.

4

pirmadienis, liepos 16, 2012

miestas

Nei pi­ni­gų, nei re­mon­to Komentarai

PRISTATO

METŲ JŪRININKO RINKIMUS BALSUOKITE UŽ SAVO KANDIDATĄ 1. Anatolijus Bataščiukas, vyresnysis kapitono padėjėjas, ištikimas jūrininko profesijai. Parvyko iš Afrikos turėdamas didelių sveikatos problemų, tačiau nepasiduoda ligai ir ryžtingai siekia grįžti į jūrą.

10. Viktoras Račkovas, – už mokslinius jūrų ir vandenynų tyrimus, už publikacijas jūros tematika, už jaunimo skatinimą rinktis jūrininko profesiją, už didelę meilę ir ištikimybę pajūrio kraštui.

2. Andrius Grinius, vyresnysis mechanikas, gesinant gaisrą laive užtikrino laivo įrenginių darbą, kartu su kapitonu vadovaudami įgulai sėkmingai išgelbėjo darbuotojus bei keleivius.

11. Romualdas Šostakas, jūrininkas, gerbiantis ir vertinantis savo profesiją, atsidavęs Lietuvai ir uostamiesčiui.

3. Artūras Kalibartas, vyriausiasis mechanikas, vertinamas kaip vienas geriausių, kompetentingiausių specialistų, – už žmogiškumą, šilumą ir profesionalumą. 4. Sergejus Koškinas, kapitonas, sąžiningas ir dėmesingas savo įgulai, raginantis siekti profesinių aukštumų, profesi onalumo. 5. Viktoras Kozakas, tolimojo plaukiojimo kapitonas, turintis ilgametę patirtį Lietuvos laivyne, – už savo pastovumą, ištikimybę jūrinei profesijai. 6. Juozas Liepuonius, jūrų kapitonas, aktyviai dalyvaujantis Jūrų kapitonų klubo veikloje, – už materialinę paramą Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos studentams, bendradarbiavimą su Jūrų muziejumi, jūrinių reliktų saugojimą. 7. Viktoras Osipovas, kapitonas, kuris kasdieniame darbe visada vadovaujasi principu: saugiai dirbanti įgula – saugus laivas, saugus krovinys. 8. Vilius Pakalniškis, tolimojo plaukiojimo kapitonas, jūrų teisės specialistas, knygos „Laivybos sąvokų aiškinimas“ autorius, – už viso gyvenimo nuopelnus Klaipėdai ir jūrai. 9. Viktoras Pozonkevičius, jaunas kapitonas, savo srities profesionalas, – už jūrininkų interesų gynimą, jų problemų viešinimą, straipsnių jūrine tematika rašymą.

12. Vladimiras Tarasovas, nusipelnęs kapitonas, daug metų sėkmingai dirbantis jūroje, įkvėpęs ne vieną jauną kapitoną atsiduoti savo darbui ir jūrai. 13. Vytautas Valteras, jūrinio kelto kapitonas, savo srities profesionalas, daug metų sėkmingai dirbantis AB „DFDS Seaways“. 14. Valdemaras Vizbaras, – už Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, populiarinimą bei jaunimo įtraukimą į buriavimą ir jūrinę veiklą. 15. Olegas Voitiekus, laivo „TOR Corona“ vyr. kapitono padėjėjas, turintis ilgametę patirtį, perduodantis ją savo sekėjams, profesionalus, atsakingas ir atsidavęs darbui bei komandai. 16. Vytautas Vozgirdas, vyr. mechanikas, – už ilgametį darbą, profesionalumą ir išmonę labai sudėtingomis sąlygomis perdislokuojant laivą iš Australijos į Kanarų salas. 17. Arnoldas Zažeckis, augęs jūrininko šeimoje ir dar vaikystėje susipažinęs su šia nelengva profesija, sėkmingai su ja susiejo savo gyvenimą. 18. Ričardas Zažeckis, jūrininkas, savo ilgametę patirtį perduodantis studentams bei užtikrinantis bendradarbiavimą su užsienio šalių jūreiviais. 19. Aleksandras Zbitnevas, kapitonas, turintis 30 metų darbo patirtį, gebantis užtikrinti kokybišką įgulos darbą, – už Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje.

Van­da Za­bu­lio­ny­tė

Vals­ty­bi­nės dar­bo ins­pek­ci­jos Tei­sės sky­r iaus ve­dė­ja

At­sa­ko­my­bė: ne­le­ga­liai dir­ban­čių sta­ty­bi­nin­kų po­li­ci­ja ne­gau­do, tai

esą Mo­kes­čių ins­pek­ci­jos rei­ka­las.

1

Mo­te­ris pir­mą­ją sta­ty­bi­ nin­kų dar­bo die­ną ati­džiai ste­bė­jo, ką jie vei­kia, ir po­ra jai įta­ ri­mų ne­su­kė­lė. „Ta­čiau pa­kei­tę vi­di­nes du­ris nau­ jo­mis, se­ną­sias iš­si­ve­žė, nors bu­vau pra­šiu­si pa­lik­ti, nes ža­dė­jau jas duo­ ti se­se­riai, ku­ri tu­ri so­do na­me­lį“, – kal­bė­jo klai­pė­die­tė. Ke­tu­rias die­nas pen­si­nin­kė sten­ gė­si ne­truk­dy­ti sta­ty­bi­nin­kams ir be rei­ka­lo ne­vars­ty­ti du­rų į ko­ri­do­rių. „Ta­da vy­riš­kis pa­reiš­kė, kad jam sku­biai rei­ka­lin­ga vi­sa su­de­rė­ta su­

Vos ga­vu­si du tūks­ tan­čius li­tų sta­ty­ bi­nin­kų po­re­lė esą pra­din­go ir dau­giau už­sa­ko­vės na­muo­ se ne­pa­si­ro­dė.

ma. Esą rei­kia at­si­skai­ty­ti su sam­ dy­tu dar­bi­nin­ku. Nie­ko neį­tar­da­ma ir su­mo­kė­jau vi­sus pi­ni­gus“, – tvir­ ti­no mo­te­ris. Vos ga­vu­si du tūks­tan­čius li­tų sta­ty­bi­nin­kų po­re­lė esą pra­din­go ir dau­giau už­sa­ko­vės na­muo­se ne­pa­ si­ro­dė. Ne­ra­do pa­slėp­tos pen­si­jos

Projekto globėjas

Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis Projekto rėmėjas

BALSUOTI GALITE: Iš dienraščio iškirptą ir užpildytą lapelį siųsdami adresu: Metų jūrininkas, „Klaipėdos“ dienraščio redakcija, Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“, 92118 Klaipėda; arba atnešdami ir įmesdami į specialiąsias urnas redakcijoje, PC „Akropolyje“ ( Taikos pr. 61) esančiame skyriuje bei aštuoniuose didžiųjų „Iki“ prekybos centrų. Portale www.KL.lt. Balsai, atiduoti portale, bus sumuojami su balsais, pateiktais balsavimo lapeliuose. Liepos 13–30 d. balsuodami Jūs rinksite labiausiai šio titulo vertą jūrininką. Liepos 31 – rugpjūčio 2 d. dienraštyje „Klaipėda“ bus pristatyti 3 daugiausia balsų surinkę pretendentai. Rugpjūčio 3 d. titulo laimėtojas bus paskelbtas Kruizinių laivų terminale.

„Man pa­vy­ko su­si­ras­ti tą sam­dy­tą dar­bi­nin­ką, ku­ris pri­si­pa­ži­no, jog taip ir ne­ga­vo ža­dė­to už­dar­bio. Vy­ ras ti­ki­no, kad mė­ne­sį len­kė nu­ga­ rą, o va­di­na­mie­ji jo darb­da­viai din­go kaip į van­de­nį“, – ne­slė­pė mo­te­ris. Gy­ven­to­ja ėmė­si žy­gių pa­ti su­si­ ras­ti ją ap­ga­vu­sius sta­ty­bi­nin­kus. „Išk­vo­čiau dar­bi­nin­ką ir su­ži­no­jau, kur jie ga­li gy­ven­ti. Iš­sik­vie­čiau tak­ si ir nu­spren­džiau nu­va­žiuo­ti į vie­ną Klai­pė­dos ra­jo­ne esan­čią so­dų bend­ ri­ją. Bu­vo šal­to­ka, ėmiau ieš­ko­ti sa­vo striu­kės. Ogi žiū­riu – ir jos nė­ra ma­no spin­to­je“, – pri­si­mi­nė mo­te­ris. Ji nu­stė­ro su­pra­tu­si, kad iš na­ mų din­go dar ir du tūks­tan­čiai li­ tų, ku­riuos bu­vo pa­slė­pu­si striu­kės pa­mu­ša­le. „Bu­vau ga­vu­si nuo 2005 me­tų vals­ty­bės neiš­mo­kė­tą pen­si­ją. Pu­sę su­mos pa­slė­piau, o už li­ku­sius nu­ta­ riau su­re­mon­tuo­ti na­mus“, – pri­si­ pa­ži­no pen­si­nin­kė. Sta­ty­bi­nin­kų ieš­ko­jo so­duo­se

METŲ JŪRININKO RINKIMUOSE BALSUOJU UŽ:

Su se­se­ri­mi nu­vy­ku­si į so­dų bend­ri­ ją mo­te­riš­kė il­gai bel­dė­si į so­do na­ me­lio du­ris, ku­rias nu­ro­dė re­mon­ti­ nin­kams dir­bęs sta­ty­bi­nin­kas. „Nie­kas jų mums neat­vė­rė. Jau ruo­šiau­si va­žiuo­ti na­mo, tik žiū­riu, ogi ma­no striu­kė ka­bo lau­ko ve­ran­

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

do­je. Pi­ni­gų jo­je, ži­no­ma, ne­be­bu­ vo“, – ap­gai­les­ta­vo sep­ty­nias­de­ šimt­me­tė. Suk­rės­ta mo­te­ris nu­žings­nia­vo į po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­tą ir pa­ra­šė pa­reiš­ ki­mą dėl va­gys­tės bei su­kčia­vi­mo. „Spė­ju, jog sa­vo pi­ni­gų aš jau ne­ beat­gau­siu, ta­čiau no­riu bent ki­tus pen­si­nin­kus per­spė­ti, kad mies­te siau­čia to­kia po­ra, ap­si­me­ti­nė­jan­ti sta­ty­bi­nin­kais“, – rė­žė pen­si­nin­kė. Po­li­ci­ja se­no­lės ver­si­ja ne­pa­ti­kė­jo

Ta­čiau vi­sa šia is­to­ri­ja po­li­ci­jos pa­ rei­gū­nai ne­bu­vo lin­kę ti­kė­ti. Ant­ro­jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to Vie­ šo­sios po­li­ci­jos sky­riaus vir­ši­nin­kas Gin­ta­ras La­sic­kas aiš­ki­no, kad prie­ šin­gą is­to­ri­ją iš­gir­do iš ap­klau­sai iš­ kvies­tos su­tuok­ti­nių po­ros. „Ki­ti šios is­to­ri­jos da­ly­viai pa­sa­ ko­ja vi­sai ki­tą ver­si­ją. Dar­bus už­sa­ kė neį­for­min­da­mi san­ty­kių, tad apie to­kį san­do­rį nė­ra jo­kių do­ku­men­tų. Ap­lin­ky­bes šiuo me­tu tiks­li­na­me ir bus priim­tas pro­ce­si­nis spren­di­mas. Per­ka žmo­nės pa­slau­gą, o po to kas nors gal­būt jiems neį­tin­ka. Toks gy­ ve­ni­mas“, – kal­bė­jo G.La­sic­kas. Pa­rei­gū­nai to­kio­se si­tua­ci­jo­se yra lin­kę pa­reiš­kė­jui pa­siū­ly­ti san­ty­kius aiš­kin­tis teis­me. Ta­čiau ko­mi­sa­ria­to dar­buo­to­jams ne­ki­lo no­ras pa­si­do­mė­ti, ar le­ga­liai dir­ba sa­vo pa­slau­gas siū­lan­ti su­ tuok­ti­nių po­ra. O štai pas ne­le­ga­liai bu­tus re­mon­ tuo­jan­čius as­me­nis dir­bęs Sta­nis­ lo­vas G. žur­na­lis­tams pa­reiš­kė, kad pen­si­nin­kė nė­ra vie­nin­te­lė, nu­ken­ tė­ju­si nuo mįs­lin­gos po­ros. „Gai­la man tos mo­ters, nes jie pri­ ža­dė­jo vis­ką su­re­mon­tuo­ti, o tik pi­ ni­gus paė­mė. Po­li­ci­jai iš­si­gy­nė? Tai­ gi aš pa­ts liu­di­nin­kas bu­vau. Ir man ne­su­mo­kė­jo jie. Bu­vo­me su­ta­rę po 50 li­tų už die­ną, o taip ir li­kau ne­ ga­vęs al­gos“, – aiš­ki­no Gargž­duo­ se gy­ven­tis Sta­nis­lo­vas. Ke­ti­na by­li­nė­tis dėl šmeiž­to

Re­mon­to pa­slau­gas siū­lan­ti po­ra dien­raš­čiui aiš­ki­no, kad tai dar­bus už­sa­kiu­si pen­si­nin­kė juos ap­ga­vo. „Po šios is­to­ri­jos vy­ras pa­puo­lė į li­go­ni­nę. Mes pi­ni­gus jai grą­ži­no­me, o ji mus ap­va­gi­no. Vis­ką, ko ji pra­šė, mes pa­da­rė­me. Ma­no vy­ras yra neį­ ga­lus, ne vis­ką mes ir ga­li­me pa­da­ ry­ti“, – aiš­ki­no su­tuok­ti­nė. Pak­laus­ta, ko­dėl siū­lo­si re­mon­ tuo­ti bu­tus, jei ne­pa­jė­gia, mo­te­ris puo­lė aiš­kin­ti, kad už­sa­ko­vė pa­si­ ro­dė per­ne­lyg įno­rin­ga. „Mes gy­ve­na­me iš 200 li­tų. Pas žmo­nes dir­ba­me kar­tais ir už mais­ tą. Apie jo­kius pi­ni­gus net kal­bų ne­bu­vo. Ji bet ką ga­li kal­bė­ti. Ke­ti­ nu kreip­tis į teis­mą dėl šmeiž­to“, – mig­lo­tai aiš­ki­no mo­te­ris.

J

ei mo­te­ris bū­tų sta­ty­bi­nin­kus nu­si­sam­džiu­si pa­gal dar­bo su­ tar­tį, at­si­ras­tų tei­sių ir pa­rei­gų vi­su­ma. To­kiu at­ve­ju gy­ven­to­ ja ga­lė­tų pa­rei­ka­lau­ti, kad dar­bi­nin­kai pa­teik­tų as­mens do­ku­men­tą, so­cia­li­ nio drau­d i­mo pa­ž y­mė­ji­mą. Ta­čiau šiems dar­bams rei­ka­l in­go vers­lo liu­ di­ji­mo, kaip su­pran­t u, sta­t y­bi­n in­kai ne­tu­rė­jo. Ant­ras svar­bus mo­men­tas – ko­kia su­ma už bu­to re­mon­tą yra su­ tar­ta. Jei ji – di­des­nė nei 5 tūkst. li­tų, šį san­do­r į jau rei­k ia įfor­min­t i raš­t iš­kai. Su­dė­t in­g iems at­ve­jams ga­l i­ma to­k ią su­tar­t į pa­tvir­t i­n i pas no­ta­rą. Ta­čiau Ci­vi­li­nis ko­dek­sas nu­ma­to ga­li­my­bę dar­bų už­sa­ko­vui ir vyk­dy­to­jui su­da­ry­ ti lais­vos for­mos su­tar­tį. Abiem ša­lims pa­si­ra­šius, to­kia su­tar­tis bū­tų ga­lio­jan­ ti. Su to­kia su­tar­ti­mi mo­te­riai ne­rei­kė­ tų ieš­ko­ti po­li­ci­jos, o su ieš­ki­niu tie­siai žings­niuo­ti į teis­mą. Šiuo at­ve­ju ji nu­ ken­tė­jo, nes sta­ty­bi­nin­kai ne­tu­ri jo­kių do­ku­men­tų. Jei mo­te­ris tu­ri šių as­me­ nų duo­me­nis, jais ga­li­me pa­si­do­mė­ti ir mes, ir Mo­kes­čių ins­pek­ci­ja. Pir­ma, jie ne­mo­ka mo­kes­čių ir už­sii­ma ne­le­ga­lia veik­la, ant­ra, jie dar sam­do dar­bi­nin­ką. O kur jų dar­bo su­tar­tis? Vi­sa tai yra ne­ tei­sė­ta vei­ka, kas už­trau­kia at­sa­ko­my­ bę. Dar­bas tu­ri bū­ti le­ga­lus.

Edi­ta Ci­bie­nė

Klai­pė­dos AV­M I Mo­kes­t i­n ių prie­vo­l ių de­par­ta­men­to di­rek­to­rė

P

ir­m iau­sia rei­kė­t ų pa­ž y­mė­ ti, kad už ne­re­g ist­r uo­tos veik­los vyk­dy­mą ga­l i bū­ ti tai­ko­ma tiek mo­kes­t i­nė, tiek ad­m i­n ist­ra­ci­nė ar net bau­d žia­ mo­ji at­sa­ko­my­bė. Jei žmo­gus ne­mo­ kė­jo mo­kes­čių, to­k iu at­ve­ju ga­l i bū­t i ap­skai­čiuo­ja­m i pa­pil­do­mai mo­kė­t i­ ni mo­kes­čiai, dels­pi­ni­g iai nuo ne lai­ ku su­mo­kė­tų mo­kes­čių bei ski­ria­ma bau­da. Už to­k ią veik­lą nu­ma­ty­ta ad­ mi­n ist­ra­ci­nė at­s a­ko­my­b ė ir gre­sia bau­da nuo 500 iki tūks­tan­čio li­tų, o nu­si­žen­g us pa­kar­to­t i­nai – nuo tūks­ tan­čio iki 5 tūkst. li­t ų. Klai­pė­dos ap­ skri­ty­je šiuo me­tu yra 1 336 as­me­nys, vyk­dan­tys in­di­vi­dua­l ią smul­k ių sta­ ty­bos dar­bų pa­slau­g ų tei­k i­mo veik­ lą. Gy­ven­to­jas in­di­vi­dua­l ią re­mon­to, ap­dai­los pa­slau­g ų veik­lą ga­li vyk­dy­ ti ar­ba įre­gist­ra­vęs in­di­vi­dua­lią veik­ lą, ar­ba įsi­gi­jęs vers­lo liu­di­ji­mą iš anks­ to su­mo­kė­da­mas fik­s uo­to dy­d žio pa­ja­mų mo­kes­t į. In­d i­v i­dua­l ios veik­ los pa­gal pa­ž y­mą vyk­dy­mo pri­va­lu­ mai yra to­k ie, jog ją pa­pras­ta įre­g ist­ ruo­t i ir iš­re­g ist­ruo­t i, ga­l i­ma sam­dy­t i dar­buo­to­jus, pa­ja­mų mo­kes­tis mo­ka­ mas me­tams pa­si­bai­gus nuo už­dirb­ tų pa­ja­mų, ne­rei­kia įsta­ti­nio ka­pi­ta­lo, pa­pras­ta priim­ti spren­di­mus, ne­bū­ti­ na sam­dy­ti bu­hal­te­rio ir di­rek­to­riaus, už­dirb­tas pel­nas iš­kart tam­pa veik­lą vyk­dan­čio as­mens pa­ja­mo­mis.

5

pirmADIENIS, liepos 16, 2012

lietuva

Rusų lėktu­vai suak­tyvė­jo NA­TO oro po­li­ci­jos mi­si­jos nai­kin­tu­vai kas sa­vaitę ar net dar daž­niau pa­ky­la pa­lydė­ti pa­sta­ruo­ju me­tu itin suak­tyvė­ju­ sių Ru­si­jos ka­rinės avia­ci­jos lėktuvų virš Bal­ti­jos jūros.

Taip pa­reiškė kraš­to ap­sau­gos mi­ nistrė Ra­sa Juk­ne­vi­čienė. „Kas sa­vaitę, o kar­tais ir daž­ niau, Oro po­li­ci­jos mi­siją vyk­dan­ tys NA­TO par­tne­riai ky­la tam, kad pa­lydėtų itin suak­tyvė­ju­sius Ru­si­ jos ka­rinės avia­ci­jos skryd­žius virš Bal­ti­jos jūros“, – sa­vait­galį teigė R.Juk­ne­vi­čienė. Anot jos, virš jūros itin daž­nai skrai­do ne­tgi rusų sun­kie­ji bom­ bo­ne­šiai. Kraš­to ap­sau­gos mi­nistrė anks­ čiau ne kartą yra kalbė­ju­si apie

suak­tyvė­ju­sius Ru­si­jos ka­ri­nių vie­netų veiks­mus ša­lia NA­TO sienų Ka­li­ning­ra­do sri­ty­je. Bir­želį Vil­niu­je vy­ku­sia­me NA­TO Par­la­men­tinės asamblė­jos se­mi­ na­re Rytų kai­my­nystės klau­si­mais R.Juk­ne­vi­čienė kalbė­jo, kad di­delį su­si­rūpi­nimą ke­lia Ru­si­jos sie­kis do­mi­nuo­ti Bal­ti­jos vals­ty­bių ži­ niask­lai­do­je, ener­ge­ti­ko­je, taip pat mi­li­ta­ri­zuo­ti re­gioną. „Di­delį su­si­ rūpi­nimą ke­lia Ru­si­jos sie­kis do­mi­ nuo­ti Bal­ti­jos vals­tybė­se ži­niask­ lai­dos, ener­ge­ti­kos sri­ty­je, taip pat

Pa­dažnė­jo: oro po­li­ci­jos mi­siją at­lie­kan­tiems NA­TO nai­kin­tu­vams kiek­vieną sa­vaitę ten­ka pa­lydė­ti rusų ka­

ri­nius lėktu­vus.

– mi­li­ta­ri­zuo­ti mūsų re­gioną“, – teigė R.Juk­ne­vi­čienė. Pre­zi­dentė Da­lia Gry­baus­kaitė ir jos pa­tarė­jai taip pat ne kartą at­ kreipė dėmesį į Ru­si­jos ag­re­sy­viau ir ak­ty­viau vyk­domą Bal­ti­jos jūros re­gio­no, ypač Ka­li­ning­ra­do sri­ties,

To­mo Luk­šio (BFL) nuo­tr.

mi­li­ta­ri­za­vi­mo pro­cesą. Rusų ka­ ri­niai lėktu­vai ne kartą yra pa­žeidę Lie­tu­vos ir kitų Bal­ti­jos vals­ty­bių oro erdvę. Prieš ke­le­rius me­tus vie­nas jų ne­tgi su­du­žo Lie­tu­vos te­ri­to­ri­jo­je. Ka­rinės oro po­li­ci­jos mi­siją Bal­ti­jos ša­ly­se nuo 2004

m. pa­si­keis­da­mos vyk­do NA­TO ka­rinės oro pa­jėgos. Oro po­li­ci­ jos bazė yra ka­ri­nia­me ae­rod­ro­ me Zok­niuo­se ne­to­li Šiau­lių. Šiuo me­tu mi­siją or­lai­viais vyk­do Len­ ki­jos lakū­nai. „Klaipėdos“, BNS inf.

Par­ti­jos rin­ki­mams ren­gia­si pra­mo­gau­da­mos Sta­sys Gu­da­vi­čius s.gudavicius@diena.lt

Trys par­ti­jos pra­ėjusį sa­vait­galį šeimų sąskrydžiuose dis­ku­ta­vo apie pa­si­ren­gimą ru­denį vyk­sian­ tiems Sei­mo rin­ki­mams.

Jo­na­vos ra­jo­ne, Ruk­lo­je, su­reng­tas Tėvynės sąjun­gos-Lie­tu­vos krikš­ čio­nių de­mok­ratų (TS-LKD) va­sa­ ros sąskry­dis, per kurį įvy­ko ir par­ ti­jos ta­ry­bos po­sėdis. Da­lis ta­ry­bos na­rių ne­su­ti­ko dėl TS-LKD pre­zi­diu­mo siū­ly­mo po rei­tin­ga­vi­mo pro­cedū­ros su­da­ry­ta­ me kan­di­datų sąra­še že­miau nu­leis­ti kai ku­riuos da­bar­ti­nius par­la­men­ta­ rus, o kai ku­riuos po­li­ti­kus per­kel­ti į ge­ro­kai aukš­tes­nes po­zi­ci­jas. Ne­dis­ku­tuo­ta tik dėl pirmų dviejų vietų sąra­še. Po­li­ti­kai į jas ne­ bu­vo rei­tin­guo­ja­mi – pir­mo­ji vie­ta ati­te­ko par­ti­jos pir­mi­nin­kui prem­ je­rui And­riui Ku­bi­liui, ant­ro­ji įra­ šy­ta TS-LKD vi­ce­pir­mi­ninkė Sei­ mo va­dovė Ire­na De­gu­tienė. Tre­čia sąra­še – vie­na jau­niau­sių par­la­men­ta­rių, ga­vu­sių dau­giau­sia ko­legų rei­tin­go balsų, Agnė Bi­lo­taitė, ket­vir­ta – kraš­to ap­sau­gos mi­nistrė Ra­sa Juk­ne­vi­čienė, penk­tas – TSLKD frak­ci­jos Sei­me se­niū­nas Jur­ gis Raz­ma.

Per po­sėdį įsi­lieps­no­jo dis­ku­si­jos dėl TS-LKD pre­zi­diu­mo siū­ly­mo Sei­mo na­rius Naglį Pu­teikį, Rytą Kup­činską ir Joną Šimėną nu­stum­ ti į že­mes­nes po­zi­ci­jas sąra­še. Da­lis kalbė­ju­sių ta­ry­bo­je pa­laikė Kau­no sky­rių pa­reikštą po­zi­ciją, ku­ ria ne­pri­tar­ta par­ti­jos va­do­vybės siū­ly­mams. Ne­pai­sy­da­ma dis­ku­sijų, ta­ry­ba balsų dau­gu­ma pa­tvir­ti­no pre­zi­diu­mo spren­dimą dėl kai ku­rių po­li­tikų nu­stūmi­mo že­myn sąra­še. Val­dan­čia­jai koa­li­ci­jai pri­klau­ san­tis Li­be­ralų sąjūdis sąskrydį ir ta­ry­bos po­sėdį su­rengė Kelmės ra­jo­ne, Ty­tuvė­nuo­se. Kan­di­da­ tus vien­man­datė­se apy­gar­do­se li­ be­ra­lai pa­si­tvir­ti­no jau anks­čiau. Ši par­ti­ja kol kas tu­ri tik abėcė­linį kan­di­datų dau­gia­man­datė­je apy­ gar­do­je sąrašą. Jis bus tvir­ti­na­mas rugpjū­čio pa­bai­go­je vyk­sian­čia­me ta­ry­bos po­sėdy­je. Vals­tie­čių ir ža­liųjų sąjun­ga par­ tinį sąskrydį ir ta­ry­bos po­sėdį su­ rengė sa­vo pir­mi­nin­ko Ramū­no Kar­baus­kio gim­to­jo­je Nai­sių gy­ ven­vietė­je Šiau­lių ra­jo­ne. Ta­ry­ba pa­tvir­tin­o šios par­ti­jos kan­di­da­tus vien­man­datė­se apy­gar­ do­se. R.Kar­baus­kio tarp jų nėra. Šios par­ti­jos dau­gia­man­datės apy­gar­dos kan­di­datų sąra­šas bus pa­tvir­tin­tas rugpjūtį.

SUBARU Legacy

sedano kaina su nuolaida nuo 72 000 litų (su PVM)

SUBARU Outback kaina su nuolaida nuo 85 100 litų (su PVM)

Vidutinės Legacy degalų sąnaudos 5,9‒8,5 l/100 km, vidutinė CO2 emisija 156‒198 g/km.

STANDARTINĖ VISŲ AKCIJOS AUTOMOBILIŲ ĮRANGA: 4 varomieji ratai Dviejų zonų klimato kontrolė Pastovaus greičio palaikymo įrenginys Lietaus jutikliai

Dau­gu­ma: kon­ser­va­to­rių ta­ry­ba pa­tvir­ti­no par­ti­jos pre­zi­diu­mo spren­

di­mus dėl kan­di­datų sąra­šo.

And­riaus Ufar­to (BFL) nuo­tr.

JMA centras Verkių g. 39B, LT–09109 Vilnius Tel. (8 5) 273 17 35

JMA Kaunas Pramonės pr. 103, LT–50300 Kaunas Tel. (8 37) 79 35 66

Garso sistema su Bluetooth Lengvojo lydinio ratlankiai Priekiniai XENON tipo žibintai su plautuvais Elektra valdoma vairuotojo sėdynė

JMA Klaipėda Šilutės pl. 83B, LT–94101 Klaipėda Tel. (8 46) 27 23 73

JMA Šiauliai Išradėjų g. 16, LT–78147 Šiauliai Tel. (8 41) 54 07 81

www.subaru.lt

JMA Panevėžys Smėlynės g. 175, Senamiesčio k., Panevėžio r. Tel. (8 45) 43 04 13

6

pirmadienis, liepos 16, 2012

nuomonės

Ar atim­ti pa­šal­pas iš gir­tuoklių?

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

K

Pa­lan­ga – ne bu­du­lių trak­tas, o va­sa­ros sos­ti­nė Saulius Pocius

K

o­kių tik viauk­te­lė­ji­mų neiš­g ir­si, kai kal­ba pa­ si­su­ka apie di­džiau­sią Lie­tu­vos ku­ror­tą: „Ten il­si­si tik run­ke­liai ir idio­tai“, „Al­ko­ ho­l i­k ų la­ge­r is“, „Bu­du­lių su­va­ž ia­ vi­mas“. Pa­ra­le­l ių ko­lek­cio­n ie­r iai rėž­te­li ir dar ait­riau: „Pa­lan­ga – de­ bi­lų sos­ti­nė!“ Re­g is, šia­me api­bū­d i­n i­mų ra­ly­je mė­g i­na verž­tis į prie­k į ir kai ku­rie Vil­n iaus in­te­lek­t ua­lai, ne­se­n iai J.Ba­sa­na­vi­čiaus gat­vę pa­krikš­ti­ję ypač iš­ma­n iai – pa­g rin­d i­n iu ku­ ror­to trak­tu. Tik­rai, sa­ky­tu­me, šau­ni ana­lo­g i­ja

Kad ir kas ko­kią bjau­ ras­tį be­lie­tų, vis tiek ta Pa­lan­ga va­sa­ro­mis per­pil­dy­ta, ir J.Ba­sa­ na­vi­čiaus var­du pa­va­ din­ta gat­vė – vi­sai ne virš­ki­na­ma­sis trak­tas, o pui­ki vie­ta no­rin­ tiems pa­si­žmo­nė­ti. su vi­siems sma­giai nu­tuo­kia­mu fi­ zio­lo­gi­niu veiks­niu. Bū­na žmo­nių lyg ty­čia. Ta­č iau šio­s e di­d žiau­s io Lie­t u­ vos ku­ror­to tep­l io­ji­mo var­ž y­bo­ se iš tie­sų nė­ra nei lai­mė­to­jų, nei pra­lai­mė­ju­sių­jų, tie­siog pa­si­reiš­ kia es­mi­nis mu­ž i­k iš­ko šai­py­mo­si pa­čių iš sa­vęs ins­tink­tas, ir nie­ko dau­g iau. Svai­čio­ji­mai a la Tur­k i­ jo­je vis­kas pi­g iau ir vis­kas ten ge­ riau, tė­ra ta mig­la, ku­r ią jau dau­ gy­bę me­t ų gė­rė­da­m ie­si sa­vo ta­ ria­mo­m is ga­l i­my­bė­m is pu­čia­me vie­ni ki­tiems į akis. Juk vi­si ži­no­ me, kad tai pa­sku­ti­nė ne­są­mo­nė. Kad ir kas ko­k ią bjau­ras­t į be­lie­tų, vis tiek ta Pa­lan­ga va­sa­ro­mis per­ pil­dy­ta, ir J.Ba­sa­na­v i­čiaus var­du pa­va­din­ta gat­vė – vi­sai ne virš­k i­ na­ma­sis trak­tas, o pui­k i vie­ta no­ rin­t iems pa­si­ž mo­nė­t i. Jei­g u jau čia taip blo­gai, kaip nuo­lat rau­da mez­g i­n iais pa­si­da­bi­nęs lie­t u­v iš­

kos skais­ty­bės sau­go­to­jų spec­na­ zas, tai ko­dėl ta­da ten taip sau­sa­ kim­ša? O gal vis­kas tvar­ko­je to­je Pa­lan­go­ je? Ir gal ne­rei­k ia mai­vy­tis, vai­di­ nant per­si­so­ti­nu­sius eu­ro­pie­čius? Vis tiek į Saint Tro­pe­zą ar Ma­ja­m į lie­tu­viai ne­va­žiuo­ja, nes tie eli­ta­ri­ niai poil­sio far­va­te­riai su kriš­to­lo ba­sei­nais, fe­ra­riais ir jū­ri­niais ka­ te­riais mums, kaip sa­ko­ma, ir per bran­g u, ir per to­l i. Net Lie­t u­vos eli­t u sa­ve ti­t u­la­v u­siai li­z in­g i­n ių pi­žo­nų gau­jai vi­si tie ro­jaus so­dai yra ap­tver­ti spyg­liuo­ta vie­la. Kaip sa­kė vie­nas mū­sų vers­li­nin­ kas, va­ž iuo­ti ten mer­se­de­su – sar­ ma­ta, o „Pors­che Cayen­ne“ – per­ ne­lyg ba­na­lu. Tai­g i to­k io iš­po­nė­ji­ mo mū­sų va­di­na­mo­sios aukš­tuo­ me­nės gy­v iai pa­tys dar ne­re­gė­jo ir grei­tai ne­re­gės, – rea­ly­bė to­k ia, kad Lie­tu­vai taip to­li iki Ma­ja­mio, kaip iki Mar­so ir Ju­pi­te­r io kar­t u paė­mus. Žo­džiu, val­gy­ki­te tuos sa­ vo ce­pe­li­nus ir ne­gąs­din­ki­te žmo­ nių vai­d in­da­m i didž­po­n ius, nes, kaip sa­kė S.Šal­te­n is, vis tiek žag­ rės ran­ke­na iš ki­še­nės ky­šo. Tai­g i pa­šiep­t i Pa­lan­gą kaip tra­d i­ ci­nę bu­du­lių rek­rea­ci­jos zo­ną tik­ rai ne­ver­ta, nes pro pen­kių žvaigž­ džių Saint Tro­pe­zo vieš­bu­čio lan­ gą mes vi­si at­ro­do­me ho­r i­zon­te ne­ž i­nia kur skuo­d žian­tys šer­nai. Opo­nen­tai sa­kys: tai kad mū­sų ku­ ror­te ge­ria­ma. Na, taip, ge­ria žmo­nės. O ką, Vil­niu­ je ar­ba Drus­ki­nin­kuo­se vi­si ga­luo­ ja­si bor­žo­miu? Gal sos­t i­nės bam­ bu­kai, pri­si­lu­pę ab­sen­to su „Red Bul­l iu“, ne­dau­žo su­gė­ro­v ų fi­z io­ no­mi­jų, o nak­ti­mis ne­ž vie­g ia vos pa­sto­vin­tys dvi­ko­jai par­šai? Bai­k i­te juo­kus. Tai­g i Pa­lan­go­je re­g i­me tą pa­čią įpras­to so­cia­l i­nio el­ge­sio pro­jek­ ci­ją, tik ji čia la­biau kon­cent­r uo­ ta, nes, ką ir be­sa­ky­tu­me, šis ku­ ror­tas dau­gy­bę de­šimt­me­čių yra neiš­ven­gia­mos trau­kos ob­jek­tas. O Lie­t u­vo­je tra­d i­ci­jos ne­m irš­ta taip, kaip joks rim­tas ba­l ius ne­ ga­l i iš­veng­t i „Il­g iau­sių me­t ų, il­ giau­sių“. Tai­g i ir Pa­l an­ga gy­va­vo ir gy­ vuos kaip au­ten­t iš­ka mū­sų iden­ ti­te­to da­l is ir tra­d i­ci­ja, ne­ž iū­r int į tas kvai­las pa­stan­gas vaiz­duo­ti ją kaip tvar­to rek­rea­ci­jos me­cha­niz­ mą. Ne­są­mo­nė, vis­kas ge­rai to­je Pa­lan­go­je. Rei­k ia tik va­ž iuo­t i ten ir džiaug­tis gy­ve­ni­mu.

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

750

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

397 750

miau­sia lei­džia svai­ga­lams, o pa­si­gė­rę įsi­ve­lia į muš­ty­nes ar­ba pa­ti­ria trau­mų. Ne vie­ne­rius me­tus žmo­nės kal­ba apie tai, kad ža­lin­giems įpro­čiams švais­tan­tys pi­ni­gus as­me­nys tu­rė­tų bū­ti re­gist­ruo­ja­mi, o ne­ma­lo­nu­mų per ap­svai­gi­mą pri­si­da­rę vals­ty­bės iš­lai­ky­ti­niai – ne­tek­ti pa­šal­pų. Paš­ne­ ko­vų klau­sė­me, ar jie pri­tar­tų to­kiam siū­ly­mui.

Už

Prieš

Aud­ro­nė Lie­sy­tė, Klai­pė­dos so­cia­li­nės pa­ra­mos sky­riaus ve­dė­ja: – Jei­gu gir­tau­jan­tiems ar ki­to­kiems ža­lin­giems įpro­čiams pa­šal­pas lei­džian­tiems as­me­nims bū­tų ap­ri­bo­tos iš­mo­ kos pi­ni­gais, aš bū­čiau tik už tai. Juk jie iš­lai­ko­mi už vi­ sų mū­sų – mo­kes­čių mo­kė­to­jų – pi­ni­gus. Ma­no įsi­ti­ki­ ni­mu, to­kiems pa­ra­ma tu­rė­tų bū­ti ski­ria­ma ne pi­ni­gais, o mais­to kor­te­lė­mis, ku­rio­mis ap­si­per­kant drau­džia­ma įsi­gy­ti al­ko­ho­lį ir ta­ba­ką. To­kios mais­to kor­te­lės eg­zis­ tuo­ja, bet kol kas nė­ra pa­tvir­tin­tos so­cia­li­nės ri­zi­kos as­ mens nu­sta­ty­mo me­to­di­kos. Tai­gi kol kas žmo­gaus tei­sė yra pa­šal­pą pra­ger­ti. Mo­kes­čius mo­kan­čių žmo­nių po­ žiū­riu, tai yra ne­tei­sin­ga.

Ka­zi­mie­ras Sin­ke­vi­čius, Klai­pė­dos ap­skri­ties vy­ riau­sio­jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to Vie­šo­sios tvar­kos biu­ro Pre­ven­ci­jos po­sky­rio vir­ši­nin­kas: – Ma­nau, kad tai toks tų žmo­nių gy­ve­ni­mo bū­das. Abe­jo­ ju, ar atim­da­mi pa­šal­pas juos iš­gąs­din­tu­me. Be to, neį­si­ vaiz­duo­ju, kaip tai ga­lė­tų bū­ti įgy­ven­din­ta. Pri­si­min­ki­me ta­ry­bi­nius lai­kus, kai be­na­miai mė­ne­siui bū­da­vo už­da­ro­mi į skirs­ty­mo punk­tus, jiems su­ruoš­da­vo do­ku­men­tus, su­ teik­da­vo būs­tą ir įdar­bin­da­vo. Da­bar to­kiam žmo­gui nie­ko ne­ga­li­me pa­siū­ly­ti. Jei jis pa­si­rin­ko gy­ven­ti po bal­ko­nais ir pi­ni­gus pir­miau­sia leis­ti ne mais­tui, o al­ko­ho­liui, tai yra tik jo rei­ka­las. Vals­ty­bė ne­tu­ri nei tiek jė­gų, nei lė­šų kont­ ro­liuo­ti pa­šal­pas gau­nan­čių žmo­nių gy­ve­ni­mus.

karštas telefonas

397 728

jau­nos šei­mos iš­si­ver­čia. Juk vai­kui rei­kia dra­bu­žė­lių ne tik iš pa­dė­vė­tų pre­kių par­duo­tu­vių.

tų, „bom­žas“ pa­rei­ka­la­vo 50 li­tų už grą­žin­tą pi­ni­gi­nę. Tai­gi bu­vau ap­ vog­ta du kar­tus.

Al­do­na

Edi­ta

telefonas@kl.lt

Ne­ken­čiu ke­tur­ko­jų lif­tuo­se

Šuns po ka­pi­nes ne­ve­džio­siu

Sa­vo na­mo laip­ti­nė­je no­riu jaus­ tis sau­gi. Gy­ve­nu de­vy­naukš­čia­me na­me. Už šiukš­les, lif­tą ir ki­tas pa­ slau­gas mo­ku tiek pat, kiek ir ki­ti gy­ven­to­jai. Ta­čiau nie­kaip ne­ga­liu su­pras­ti, ko­dėl dau­ge­lis šu­nų sa­vi­ nin­kų ne­pai­so drau­di­mo, jog gy­vū­ nų lif­tuo­se bū­ti ne­ga­li. Aš pa­niš­kai bi­jau šu­nų, o iš­reiš­kus ne­pa­si­ten­ki­ ni­mą iš­girs­tu šiurkš­tų at­sa­ky­mą ar bjau­rių rep­li­kų.

Pa­šiur­pau per­skai­čiu­si A.Dy­ko­vie­ nės straips­nį „Pa­si­ty­čio­jo iš mir­ties“ („Klai­pė­da“, 2012 07 10). Ka­dan­gi gy­ve­nu ne­to­lie­se, to­je vie­to­je daž­nai ve­džio­ju šu­nį. Vie­na au­si­mi bu­vau gir­dė­ju­si, jog kaž­kur ten bu­vo ka­pi­ nės, bet ma­niau, kad kiek to­liau. Tad į tą vie­tą nie­ka­da ne­ves­da­vau šuns. Tik­rai ne­gal­vo­jau, jog se­no­sios ka­pi­ nės bu­vo to­kios di­de­lės. Da­bar tik­rai ten ne­be­ve­džio­siu au­gin­ti­nio.

Ele­na

Ri­ta

Pre­kių vai­kams kai­nos – kos­mi­nės

Kar­tą su­si­ruo­šė­me į sve­čius pas jau­ną šei­mą, ne­se­niai su­si­lau­ku­sią vai­ku­čio. No­rė­jo­me nu­pirk­ti do­va­ nų. Prieš ke­lio­nę su vy­ru už­su­ko­me į vai­kiš­kų pre­kių par­duo­tu­vę pre­ ky­bos cent­re. Aps­tul­bo­me, kai pa­ ma­tė­me dra­bu­žė­lių ir žais­lų kai­ nas. Net ne­bū­čiau pa­gal­vo­ju­si, kad jos ga­li taip kan­džio­tis. Mū­sų vai­kai užau­gę, tad tik­rai ne­ži­no­jau, kiek kas kai­nuo­ja. Neį­si­vaiz­duo­ju, kaip

Ap­lin­kui – vien va­gys

At­si­pū­tu­si ėjau gat­ve ir stai­ga į ma­ ne at­si­tren­kė vy­riš­kis. Paė­jė­ju­si to­ liau pa­ste­bė­jau, kad ma­no ran­ki­nė ati­da­ry­ta ir din­go pi­ni­gi­nė. Pi­ni­gi­ nė­je bu­vo vi­si ma­no as­mens do­ku­ men­tai, ban­ko kor­te­lės ir 300 li­tų. Po ke­lių die­nų su­lau­kiau skam­bu­ čio. Paaiš­kė­jo, jog ma­no pi­ni­gi­nę su do­ku­men­tais ra­do be­na­mis. Ji bu­vo įmes­ta į šiukš­lių kon­tei­ne­rį. Ne­ga­na to, kad iš ma­nęs ir taip pa­vo­gė 300 li­

Vamz­džių ga­li ne­be­lik­ti

Nai­ku­pės gat­vė­je jau ku­rį lai­ką riog­ so pa­dė­ti vamz­džiai. Praei­da­mas pro ša­lį vis pa­gal­vo­ju, kad kol dar­bi­nin­ kai su­si­ruoš juos pa­keis­ti, tų vamz­ džių ga­li ir ne­be­lik­ti. Die­ną ant jų žai­džia ir šo­ki­nė­ja vai­kai, o va­ka­re ap­lin­kui su­ki­nė­ja­si ir kaž­ką krapš­to tam­saus gy­mio vy­rai. Juo­zas

Vis tiek vi­si gir­tau­ja

Kam rei­kia draus­ti ger­ti vie­šo­je vie­ to­je? Vis tiek to drau­di­mo nie­kas ne­pai­so. Kiek­vie­ną die­ną ten­ka su­ si­dur­ti su gir­tau­jan­čiais as­me­ni­mis. Neb­lai­vūs vy­rai sė­di au­to­bu­sų sto­ te­lė­je prie pat di­džiau­sio pre­ky­bos cent­ro. Ne­ga­na to, kad gir­tuok­liau­ ja, bet dar ir ne­duo­da ra­my­bės ap­ lin­ki­niams. Jei yra įsta­ty­mas, drau­ džian­tis ger­ti vie­šo­je vie­to­je, tai tam tik­ros ins­ti­tu­ci­jos pri­va­lo pa­si­rū­pin­ ti jo vyk­dy­mu. Klai­pė­die­tė Pa­ren­gė Ona Zo­ny­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

reklamos skyrius: 397 Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

as­kart po de­šim­to­sios mė­ne­sio die­nos, kai pra­de­ da­mos mo­kė­ti pa­šal­pos, mies­to gat­vė­se pa­dau­gė­ja gir­tuok­lių, o po­li­ci­jos pa­rei­gū­nams bei grei­to­sios pa­gal­bos me­di­kams ke­lis­kart pa­dau­gė­ja dar­bo. Šių tar­ny­bų dar­buo­to­jai ži­no, kad dau­gy­bė iš so­cia­li­nių bei be­dar­bio pa­šal­pų gy­ve­nan­čių žmo­nių gau­tus pi­ni­gus pir­

397 772 397 727 397 706 397 725

397 770

711, 397 715

Platinimo tarnyba:

Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 719

„Namai“: Lina Bieliauskaitė –

397 730

„Sveikata“: Sandra Lukošiūtė –

397 713 397 705

Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 „TV diena“: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 000. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide

R

Prenumeratos skyrius: 397 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Krasauskienė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

714

Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

pirmADIENIS, liepos 16, 2012

pasaulis Iš­sau­go­jo ­ gy­vybę

Su­pykdė ­ ara­bus

Per­žengė ­ ri­bas

Af­ga­nis­ta­no šiaurė­je prie aukš­tes­nio­jo švie­ti­mo mi­nist­ ro kor­te­žo bu­vo su­sprog­din­ ta bom­ba, bet mi­nist­ras li­ko gy­vas. Tai jau ant­ras aukš­to ran­go po­li­ti­ko už­puo­li­mas per dvi die­nas. Mi­nist­ras Obai­dul­ lah Obai­das vy­ko iš Bag­la­no į Kundū­zo pro­vin­ciją. Bomba sprogo Bag­la­ne.

Sau­do Ara­bi­ja už­si­puolė Ru­si­ jos už­sie­nio rei­kalų mi­nis­te­ri­jos at­stovą Kons­tan­tiną Dol­govą, pa­ko­men­ta­vusį ne­ra­mu­mus ka­ra­lystės ry­tuo­se. K.Dol­go­vas iš­reiškė su­si­rūpi­nimą dėl Sau­ do Ara­bi­jos po­li­ci­jos ir šiitų pro­ tes­tuo­tojų su­si­rėmimų. Rijadas atrėžė, kad tai – kišimasis į ša­ lies vidaus reikalus.

Prancū­zi­jos na­cio­na­li­nis fron­ tas pa­skelbė pla­nuo­jantis iš­ kel­ti bylą po­pmu­zi­kos žvaigž­ dei Ma­don­nai dėl kon­cer­te pa­ ro­dy­tos vaiz­da­juostės, ku­rio­je par­ti­jos ly­derė Ma­ri­ne Le Pen vaiz­duo­ja­ma su svas­ti­ka ant kak­tos. Daugelis koncerte bu­ vusių dainininkės gerbėjų pasi­ piktino šiuo vaizdo klipu.

Bai­ke­riai svar­biau nei pre­zi­den­tas? Jal­tos ku­ror­te su­si­tikę Uk­rai­nos ir Ru­si­ jos ly­de­riai Vik­to­ras Ja­nu­ko­vy­čius bei Vla­di­mi­ras Pu­ti­nas ap­tarė svar­biau­sius dvi­ša­lius klau­si­mus. Tie­sa, V.Pu­ti­nas ra­do lai­ko ir pa­bend­rau­ti su Ru­si­jos bai­ke­riais Kry­me.

Šil­tas su­si­ti­ki­mas

V.Pu­ti­no spren­di­mas pir­miau pa­ si­glėbes­čiuo­ti su plie­ni­nių žirgų sa­vi­nin­kais Se­vas­to­po­ly­je, nei su­ si­tik­ti su V.Ja­nu­ko­vy­čiu­mi, su­kėlė pa­si­pik­ti­nimą. Kai ku­rie Uk­rai­nos pa­reigū­nai pa­reiškė, kad V.Pu­ti­nas pa­rodė ne­pa­garbą ša­lies va­do­vui. Prieš su­si­ti­kdamas su Uk­rai­nos va­do­vu Jal­to­je V.Pu­ti­nas ap­si­lankė bai­ke­rių klu­bo „Nak­ti­niai vil­kai“ sto­vyk­lo­je. Čia jis už­su­ko pa­svei­kin­ti sa­vo ge­ro pa­žįsta­mo bai­ke­rių ly­de­rio Chi­rur­go. „Nak­ti­nių vilkų“ bazė­je prie Se­vas­to­po­lio kar­tais ren­gia­mos bai­ke­rių šventės. V.Pu­ti­nas, be­je, lankė­si ir ki­tuo­se pa­na­šiuo­se ren­ gi­niuo­se, pa­vyzd­žiui, No­vo­ro­sijs­ke. Su­tikęs V.Pu­tiną bai­ke­ris Chi­ rur­gas pa­svei­ki­no ša­lies va­dovą ir pa­kvietė jį į bai­ke­rių šou, ku­ris čia vyks lie­pos 20 ir 21 d. „Jei­gu ne­ galė­si­te at­vyk­ti, gal galė­tumėt įra­ šy­ti vaiz­do krei­pimą­si į vai­ki­nus, jie la­bai pra­šė“, – kreipė­si Chi­rur­gas. V.Pu­ti­nas at­sakė: „Būti­nai pa­da­ ry­sim.“ Ru­si­jos pre­zi­den­tas tuoj pat pri­dūrė: „Neiš­duo­ki­te Se­vas­to­po­lio, bet ir No­vo­ro­sijs­ko neuž­mirš­ki­te.“ Pa­si­pik­ti­ni­mo ban­ga

Ta­čiau Uk­rai­nos at­sto­vai bu­vo pa­ si­pik­tinę to­kiu V.Pu­ti­no el­ge­siu. „Pre­zi­den­tas vir­ši­jo vi­zi­to laiką. Pu­ti­nas nu­vy­ko pa­si­žiūrė­ti mo­to­ ciklų. Ką tai ro­do? Tai ro­do, kas jam svar­biau­sia Uk­rai­no­je“, – ne­slėpė ap­mau­do Uk­rai­nos ne­pap­rastųjų

si­tua­cijų mi­nist­ras Vik­to­ras Bo­lo­ ga. Šią ži­nutę jis pa­rašė so­cia­li­nia­ me tink­le „Fa­ce­book“. Pri­dur­da­mas apie de­ry­bas, ku­ rio­se V.Pu­ti­nas taip ir ne­pa­siūlė Uk­rai­nai nuo­laidų du­joms, V.Bo­ lo­ga pa­brėžė: „Mums ne­įdo­mu klau­sy­ti to pa­ties. Krem­liau, pa­ keisk plokš­telę.“ Buvęs Uk­rai­nos už­sie­nio rei­kalų mi­nist­ras Vo­lo­dy­my­ras Og­ryz­ka pri­ dūrė: „Užuot grei­čiau su­si­tikęs su Uk­rai­nos va­do­vu, jis nu­tarė iš­lenk­ti po bo­kalą su bai­ke­riais. Ma­no gal­va, tai – dip­lo­ma­ti­nis an­tau­sis.“ Po­pu­lia­rus Uk­rai­nos ko­men­ta­to­ rius Vi­ta­li­jus Port­ny­ko­vas pa­brėžė, kad taip V.Pu­ti­nas bandė tiek nu­ leis­ti ant žemės V.Ja­nu­ko­vy­čių, tiek su­men­kin­ti Uk­rai­nos ne­prik­ lau­so­mybę. „Tai, ką sau V.Pu­ti­nas leid­žia da­ry­ti <...>, ro­do, kad Ja­nu­ ko­vy­čius – ne pre­zi­den­tas, o gu­ ber­na­to­rius, ku­ris val­do tiek, kiek jam Pu­ti­nas leid­žia“, – pik­ti­no­si ko­men­ta­to­rius. Ta­čiau V.Pu­ti­no at­sto­vas Dmit­ri­ jus Pes­ko­vas ra­mi­no aist­ras. „Tiek pre­zi­den­tas Pu­ti­nas, tiek pre­zi­den­ tas Ja­nu­ko­vy­čius sakė, kad su­si­ti­ki­ mas bu­vo ge­ras ir abu jie bu­vo ge­ros nuo­tai­kos“, – teigė D.Pes­ko­vas. Svar­biau­si klau­si­mai

Per abiejų vals­ty­bių va­dovų de­ry­ bas ne­ma­žai dėme­sio su­laukė ne tik dujų kai­nos, bet ir in­teg­ra­ci­jos klau­si­mai.

An­tau­sis: uk­rai­nie­čius pa­pik­ti­no tai, kad V.Pu­ti­nas, užuot skubėjęs pas ša­lies va­dovą V.Ja­nu­ko­vy­čių į Jaltą,

su­si­ti­ko su Ru­si­jos bai­ke­rių va­du Chi­rur­gu.

Vis­gi Uk­rai­nos va­do­vas V.Pu­ti­ nui lei­do su­pras­ti, kad ša­lies kur­ sas – į Eu­ropą – ne­si­kei­čia, nors Uk­rai­na ne­sa­ko „ne“ Ru­si­jos ku­ ria­mai Muitų sąjun­gai. „Uk­rai­na nu­statė sau prio­ri­tetą – in­teg­ra­ciją į Eu­ropą“, – pa­brėžė V.Ja­nu­ko­vy­čius. Pa­sak jo, šis tiks­ las – stra­te­gi­nis. Ta­čiau tuoj pat V.Ja­nu­ko­vy­čius pri­dūrė, kad Uk­rai­ na ne­sa­ko „ne“ in­teg­ra­ci­niams su­ si­vie­ni­ji­mams, kaip Ru­si­jos pro­te­ guo­ja­ma Muitų sąjun­ga, Eu­ra­zi­jos eko­no­minė san­drau­ga ar Bend­ro­ ji eko­no­minė erdvė. „Mes ne­sa­ko­ me „ne“, mes la­bai ati­džiai ir rim­ tai nag­rinė­ja­me šiuos in­teg­ra­ci­nius pro­ce­sus. Ir esu įsi­ti­kinęs, kad tie in­ teg­ra­ci­jos pro­ce­sai, ku­rie vyks ir ES

bei Muitų sąjun­go­je, pa­pil­dys vie­nas kitą“, – sakė V.Ja­nu­ko­vy­čius.

Pu­ti­nas nu­vy­ko pa­ si­žiūrė­ti mo­to­ciklų. Ką tai ro­do? Tai ro­ do, kas jam svar­ biau­sia Uk­rai­no­je. Su­si­ta­rimą dėl Muitų sąjun­gos su­kūri­mo Bal­ta­ru­si­ja, Ka­zachs­ta­ nas ir Ru­si­ja pa­si­rašė 2009 m. pa­ bai­go­je. Nuo pat jos įkūri­mo die­nos Mask­va ti­ki­si, kad prie jos pri­si­ jungs ir Ki­je­vas.

„Reu­ters“ nuo­tr.

Gerbs Ki­je­vo pa­si­rin­kimą

V.Pu­ti­nas, at­sa­ky­da­mas į ko­le­gos pa­reiš­kimą apie in­teg­ra­ci­jos pro­ ce­sus, pa­brėžė, kad Ru­si­ja gerbs Uk­rai­nos kursą į ES. „To­kio po­būdžio prio­ri­te­to nu­ sta­ty­mas – tai su­ve­re­nus kiek­vie­ nos ša­lies ir šios vals­tybės liau­ dies pa­si­rin­ki­mas, ir, aiš­ku, mes vi­sa­da tai gerb­si­me“, – sakė Ru­ si­jos va­do­vas. V.Pu­ti­nas pri­dūrė: „Ti­kiuo­si, kad ir ES, nors tu­ri sa­vo sun­kumų, pro­blemų dėl Grai­ki­jos, Por­tu­ga­li­jos, Is­pa­ni­jos, Ita­li­jos, taip pat at­kreips dėmesį į po­so­vie­tinės erdvės ša­ lis, ku­rios konk­re­čiai pa­reiš­kia sa­ vo pa­si­rin­kimą.“ AFP, RT, „The Voi­ce of Rus­sia“, BNS inf.

Skaudi S.Stal­lo­ne šeimos ne­tek­tis Ho­li­vu­do le­gendą ak­to­rių Syl­ves­ terį Stal­lo­ne pri­slėgė šei­mos tra­ge­ di­ja – mirė jo 36-erių sūnus Sa­ge’as.

Tragedija: Ho­li­vu­do le­gendą ak­

to­rių S.Stal­lo­ne su­krėtė jo sū­ naus Sa­ge’o mir­tis. „Scanpix“ nuotr.

Na­muo­se Los And­že­le penk­ta­die­ nio po­pietę S.Stal­lo­ne at­ža­los kūną ra­do na­mo ūkvedė ir vie­nas gi­mi­ nai­tis. At­vykę pa­reigū­nai pa­tvir­ti­ no, kad Sa­ge’as ne­gy­vas. Pa­sak ak­to­riaus S.Stal­lo­ne ap­ lin­kos, Ho­li­vu­do gran­das bu­vo pri­blokš­tas. „S.Stal­lo­ne yra pri­ blokš­tas ir su­si­krimtęs dėl stai­gios sūnaus ne­tek­ties, – rašė jo pub­li­ cistė Mi­chel­le Be­ga. – Sa­vo užuo­

jau­ta ir min­ti­mis jis yra su Sa­ge’o ma­ma Sas­ha.“ Tyrė­jai pa­tvir­ti­no, kad ar­ti­miau­ sio­mis die­no­mis bus at­lik­tas S.Stal­ lo­ne skro­di­mas. Pa­sak tyrėjų, mir­ ties prie­žas­tis ga­li būti pa­skelb­ta po ke­lių sa­vai­čių, kai bus gau­ti tok­si­ko­ lo­gi­nių ty­rimų re­zul­ta­tai. Tei­si­nin­ kas Geor­ge’as Brauns­tei­nas, at­sto­ vavęs Sa­ge’ui 15 metų, sakė, kad jo drau­gai ir pa­žįsta­mi bu­vo su­ne­rimę, nes pa­sta­ruo­ju me­tu iš jo ne­be­ga­vo ži­nių. Ta­čiau tei­si­nin­kas pri­dūrė, kad nie­kuo­met ne­matė, jog S.Stal­ lo­ne var­totų al­ko­holį ar nar­ko­ti­kus.

„Nie­kuo­met, nuo pat tos die­nos, kai jį su­ti­kau. Nie­kuo­met ne­ma­ čiau, kad jis gertų ar juo­lab var­totų nar­ko­ti­kus. Aš apie tai ne­ži­no­jau, – sakė G.Brauns­tei­nas. – Lauk­siu skro­di­mo re­zul­tatų, ma­nau, tai bu­ vo ar­ba natū­ra­li mir­tis, ar­ba bai­sus in­ci­den­tas. Ne­ma­nau, kad tai su­si­ję su nar­ko­ti­kais, jis ne­bu­vo iš to­kių. Jis ne­bu­vo pa­niręs į dep­re­siją.“ Vis­gi po­li­ci­jos pa­reigū­nai tvir­ti­ no na­muo­se Mul­hol­land Dri­ve ra­ dę bu­te­liukų su re­cep­ti­niais vais­ tais. Sa­ge’as Moonb­loo­das Stal­lo­ne bu­vo vy­res­nis iš dviejų Syl­ves­te­

rio sūnų su pirmą­ja žmo­na Sas­ ha Czack. Jis yra vai­dinęs su tėvu dvie­juo­se fil­muo­se. „Sa­ge’as bu­vo la­bai ta­len­tin­gas ir pui­kus jau­nuo­lis, jo ne­tek­tis bus jau­čia­ma am­ži­nai“, – rašė M.Be­ ga. Pa­sak G.Brauns­tei­no, S.Stal­lo­ ne bu­vo daž­nai kvie­čia­mas fil­muo­ tis. Be to, jis jau bu­vo pra­kalbęs apie ve­dy­bas. Tei­si­nin­kas pri­dūrė, kad Sa­ge’as la­bai žavė­jo­si sa­vo tėvu ir daug dir­bo steng­da­ma­sis iš­gar­sin­ti sa­ vo vardą ki­no pra­monė­je. „Dai­ly Mail“, „Los An­ge­les Ti­mes“, BNS inf.

8

pirmadienis, liepos 16, 2012

sportas

Antroji nesėkmė Mažvydas Laurinaitis Lietuvos rinktinė, žaidžianti be savo lyderio Jono Valančiūno, patyrė antrąją nesėkmę Europos jaunimo krepšinio pirmenybėse, 81:87 pralaimėjusi šeimininkų slovėnų komandai.

Nepaisant prastų rezultatų, Kazio Maksvyčio auklėtiniai su viena pergale pateko į kitą etapą. Rungtynės prasidėjo atkakliai, tačiau slovėnai atitrūko prieš ilgąją pertrauką. Prasidėjus trečiajam ketvirčiui šeimininkų pranašumas šoktelėjo iki 16 taškų. Mūsų šalies jaunimui buvo pavykę šį atotrūkį sumažinti iki 2 taškų, tačiau varžovai išsaugojo pergalę. Antrasis varžybų etapas prasideda šiandien. Lietuva susitiks su Ispanija, rytoj – su Latvija, poryt – su Turkija.

Žinomi varžovai Taline buvo ištraukti Vieningosios krepšinio lygos, į kurią be atrankos varžybų priimtas Klaipėdos „Neptūnas“, burtai. Mūsų ekipa B grupėje rungtyniaus su Kauno „Žalgirio“, Nižnij Novgorodo „Nyžnij Novgorod“, Krasnodaro „Lokomotiv-Kuban“, Liubercų „Triumf“, Maskvos CSKA ir Krasnojarsko „Jenisei“ (visi – Rusija), „Minsk-2006“ (Baltarusija), Rygos VEF (Latvija) ir Nymburko ČEZ (Čekija) ekipomis. „Klaipėdos“ inf.

Jūreiviai: rinktinės strategai R.Kuncaitis ir K.Kemzūra patys įsitikino,

kad kelti bures – sunkus darbas.

Klaipėdietis: Kauno „Žalgiryje“ rungtyniaujantis T.Delininkaitis džiau-

gėsi dar viena galimybe susitikti su jūra.

Vytauto Petriko nuotr.

Žaidėjai metė iššūkį jūrai Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Lietuvos nacionalinės krepšinio rinktinės pasirengimo vasaros olimpinėms žaidynėms pirmoji stovykla prasidėjo nuotaikinga iškyla į Baltijos jūrą.

„Brabander“ burlaivyje jūreiviais virto vyriausiasis treneris Kęstutis Kemzūra, jo asistentas Robertas Kuncaitis, rinktinės projektų vadovas Linas Kunigėlis, krepšinin-

kai Tomas Delininkaitis, Martynas Pocius, Deivydas Dulkys, Simas Jasaitis ir Renaldas Seibutis. Kapitonas Valdemaras Vizbaras K.Kemzūrai net šturvalą buvo patikėjęs. Vyriausiajam strategui tai buvo ne naujiena. Rinktinės rėmėjai – „ŠvyturioUtenos alaus“ bendrovės atstovai trečią kartą pakvietė sportininkus prasiblaškyti plaukiojant po Kuršių marias ir Baltijos jūrą. Prieš dvejus metus krepšininkai patyrė daug įspūdžių plaukdami su

„Ambersail“ jachta. Pernai vyrai planavo išmėginti tris modernias kruizines jachtas „Jeanneau Sun Odyssey 36i“, tačiau užėjus audrai ir liūčiai jomis plaukti neteko. Šiemet rėmėjai krepšininkus pakvietė į Klaipėdos universitetui priklausantį didžiausią Lietuvoje burlaivį. Dėl stipraus vėjo ketinta atsisakyti plaukti pro jūros vartus, tačiau, klaipėdiečiui T.Delininkaičiui ir į rinktinę patekti vėl sieksiančiam S.Jasaičiui labai prašant, „Brabander“ nėrė į jūrą.

„Pasisukioti po marias galime ir keltu, – ironizavo krepšininkai. – O esant burlaivyje norisi pajausti jūros bangavimą.“ Išplaukus pro vartus, nereikėjo ilgai laukti vandens procedūrų – kelios galingos bangos gerokai aptaškė laive buvusius svečius. „Jūroje, kaip ir krepšinio aikštelėje, niekad nebūna ramu. O kad būtų ramu, reikia daug dirbti, – plaukdamas sakė K.Kemzūra. – Tikimės, kad ir jūros krikštas mums padės olimpinėse žaidynėse.“

9

pirmADIENIS, liepos 16 , 2012

rubrika

JŪRA

v.matutis@kl.lt Redaktorius Vidmantas Matutis tel. 8 686 02050 www.jura24.lt

Is­to­ri­niai lai­vai – be­na­mių lan­dy­nė Pi­lia­vie­tės te­ri­to­ri­ jo­je sto­vin­tys ke­ li ne­di­de­li is­to­ri­niai lai­ve­liai ta­po gal­ vos skaus­mu ne tik Ma­žo­sios Lie­tu­vos is­to­ri­jos mu­zie­jui, bet ir Klai­pė­dos po­ li­ti­kams.

Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Ga­di­na uos­ta­mies­čio įvaiz­dį

Jau se­niai ap­triu­šę is­to­ri­niai lai­ve­ liai ba­do akis iš Krui­zi­nių lai­vų ter­ mi­na­lo va­žiuo­jan­tiems tu­ris­tams. Pask­li­do ir kal­bos, kad lai­ve­liuo­se įsi­tai­sė val­ka­tos. Pi­lia­vie­tės te­ri­to­ri­jo­je esan­tys lai­ve­liai jau da­bar truk­do Ma­žo­sios Lie­tu­vos is­to­ri­jos mu­zie­jui už Eu­ ro­pos Są­jun­gos gau­tas lė­šas tvar­ ky­ti te­ri­to­ri­ją. Lai­ve­liai yra įtrauk­ti į Kul­tū­ros vertybių re­gist­rą. Jie tu­ri sa­vi­nin­ką – Lie­tu­vos jū­ri­nės is­to­ri­jos ir kul­ tū­ros klu­bą „Budys“. Įp­ras­to­mis są­ly­go­mis vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jos tu­rė­tų įpa­rei­go­ti klu­ bą „Budys“ iš­kel­ti lai­ve­lius, ku­rie ken­kia Klai­pė­dos įvaiz­džiui. Klu­bo „Budys“ va­do­vas Kos­tas Fran­kas nu­ro­do ga­li­mą vie­nin­te­lę lai­ve­lių iš­kė­li­mo vie­tą – į is­to­ri­nį „Linde­ nau“ lai­vų sta­tyk­los elin­gą. „Sli­pas, elin­go sta­ti­nys yra vi­sos tau­tos nuo­sa­vy­bė. Ant elin­go rei­ kė­tų už­dė­ti sto­gą, įstik­lin­ti jo sie­ nas, ir tai bū­tų pui­kus jū­ri­nės kul­ tū­ros ob­jek­tas. Ja­me ga­lė­tų bū­ti res­tau­ruo­ja­mi se­nie­ji lai­vai, įreng­ tas prieš­ka­ri­nių me­ta­lo ap­do­ro­ji­mo stak­lių, ku­rių yra apie 40, muzie­ jus“, – aiš­ki­no K.Fran­kas. Jis ste­ bė­jo­si, kad elin­ge sta­to­mi au­to­mo­ bi­liai, o is­to­ri­niams lai­vams ja­me vie­tos nė­ra. Is­to­ri­nis elin­gas ir sli­pas – Klai­ pė­dos lai­vų re­mon­to bend­ro­vės da­lis. Nors sta­ti­nys ir yra is­to­ri­nis, ja­me nie­kas nie­ko ne­ga­li da­ry­ti be jo sa­vi­nin­ko. Klai­pė­dos lai­vų re­mon­to bend­ ro­vė lai­ko­si nuo­sta­tos, kad ji klu­ bo „Budys“ lai­ve­lių į sa­vo te­ri­to­ri­ ją neį­si­leis. Pi­lia­vie­tės te­ri­to­ri­jo­je, ku­rią val­do uos­ta­mies­čio sa­vi­val­

Si­tua­ci­ja: se­ni is­to­ri­niai lai­vai piliavietėje ta­po vi­sos Klai­pė­dos politikų ir jūrininkų gal­vos skaus­mu.

Vid­man­to Ma­tu­čio nuo­tr.

dy­bė, šiems lai­ve­liams lai­ky­ti vie­ tos ne­bė­ra. Ne­su­si­kal­bė­ji­mo re­zul­ta­tas

Klai­pė­dos jū­ri­nių ir vi­daus van­de­nų rei­ka­lų ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kas Va­ le­ri­jo­nas Ber­no­tas lai­ko­si nuo­sta­ tos, kad sa­vi­val­dy­bei pa­de­dant se­ nie­ji lai­ve­liai tu­rė­tų bū­ti iš­ga­ben­ti į ko­kią nors ki­tą mies­to vie­tą. Is­to­ri­kas Dai­nius Eler­tas to­kiam veiks­mui prieš­ta­rau­ja. Jo nuo­mo­ ne, is­to­ri­niai lai­ve­liai yra Klai­pė­dos pi­lies komp­lek­so da­lis. Nė­ra jo­kios ga­ran­ti­jos, kad iš­vež­ti ki­tur tie lai­ ve­liai ka­da nors su­grįš į pi­lia­vie­tę. Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­to Klai­pė­dos pa­da­li­nio vy­riau­sia­sis ins­pek­to­rius Lais­vū­nas Ka­va­liaus­ kas ma­no, kad yra bent ke­li va­rian­ tai, kaip su­tvar­ky­ti ap­leis­tus is­to­ ri­nius lai­vus. Pir­ma, juos ga­li­ma ati­duo­ti žmo­nėms, ku­rie fi­nan­siš­ kai pa­jėg­tų tuos lai­ve­lius at­sta­ty­ ti. Prieš ke­le­rius me­tus no­rin­čių­ jų įsi­gy­ti šiuos lai­ve­lius bu­vo. Ar jų yra da­bar, ne­beaiš­ku, nes kiurk­so­ da­mi pi­lia­vie­tės te­ri­to­ri­jo­je lai­ve­ liai su­ny­ko. Ki­tas va­rian­tas – per­duo­ti Lie­tu­ vos jū­rų mu­zie­jui. Jo va­do­vė Ol­ga Ža­lie­nė ti­ki­no, kad ne­ga­lė­tų skir­

Kos­tas Fran­kas:

Lais­vū­nas Ka­va­liaus­kas:

Val­de­ma­ras Viz­ba­ras:

Sli­pas, elin­go sta­ti­ nys yra vi­sos tau­tos nuo­sa­vy­bė. Ant elin­ go rei­kė­tų už­dė­ti sto­ gą, įstik­lin­ti jo sie­ nas, ir tai bū­tų pui­ kus jū­ri­nės kul­tū­ros ob­jek­tas.

Yra ke­li va­rian­tai, kaip tvar­ky­ti ap­leis­ tus is­to­ri­nius lai­vus: ati­duo­ti žmo­nėms, mu­zie­jams, ku­rie pa­ jėg­tų juos at­sta­ty­ ti, kur­ti ma­ri­nis­ti­kos cent­rą.

ES fon­dai ne­no­ri duo­ti pi­ni­gų is­to­ri­ niams lai­vams res­ tau­ruo­ti, kai yra neaiš­kūs sa­vi­nin­kai. Vi­sai kas kita yra, kai tur­tas pri­klau­so sa­ vi­val­dy­bėms.

ti biu­dže­to pi­ni­gų sve­ti­mam tur­tui tvar­ky­ti. Prieš ke­le­rius me­tus ki­lo su­ma­ny­mas steig­ti is­to­ri­nių lai­vų aso­cia­ci­ją. Ke­ti­ni­mas su­žlu­go, nes lai­vus val­dan­čio klu­bo „Budys“ at­

sto­vai ti­ki­no, jog pa­ts „Budys“ jau yra aso­cia­ci­ja. L.Ka­va­liaus­ko nuo­mo­ne, ma­ri­ nis­ti­kos cent­ro vie­ta Pau­liaus Lin­ de­nau lai­vų sta­tyk­los da­ly­je – ge­

ra idė­ja. To­kių cent­rų yra dau­ge­ly­je Va­ka­rų Eu­ro­pos uos­ta­mies­čių, Se­ no­se te­ri­to­ri­jo­se ku­ria­si lai­vų sta­ tyk­lė­lės, mu­zie­jai, žu­ vų pre­ky­vie­tės.

10

10

pirmADIENIS, liepos 16, 2012

rubrika JŪRA NA­TO kro­vi­niai

Šimt­me­čio ju­bi­lie­jus

Prob­le­mi­nės kom­pa­ni­jos

Ma­ty­da­ma, kaip per Bal­ti­jos ša­ lių uos­tus į Af­ga­nis­ta­ną ke­liau­ ja NA­TO kro­vi­niai, į juos nu­si­tai­ kė ir Ru­si­ja. Ru­si­jos ir JAV va­ do­vy­bės de­ra­si dėl NA­TO kro­ vi­nių tran­zi­to per Ru­si­jos uos­ tus. Plės­ti ka­ri­nių kro­vi­nių tran­ zi­tą per Ru­si­ją šios ša­lies ir NA­ TO va­do­vy­bė su­si­ta­rė dar prieš tris mė­ne­sius.

Va­ka­rų lai­vų ga­myk­los sa­vi­nin­kė Es­ti­jos „BLRT group“ m ­ i­ni sa­vo veik­los 100-me­tį. Jau be­veik 23 me­tus „BLRT group“ va­do­vau­ja Fio­do­ras Ber­ma­nas (dešinėje). Jis ak­cen­ta­vo, kad di­de­lį kon­cer­ ną pa­de­da val­dy­ti at­ski­ros ko­ man­dos tiek Es­ti­jo­je, tiek Lie­tu­ vo­je. Va­ka­rų lai­vų ga­myk­los įsi­gi­ ji­mą jis lai­ko vy­ku­siu spren­di­mu.

Tarp­tau­ti­nė trans­por­to dar­ buo­to­jų fe­de­ra­ci­ja (ITF) Grai­ki­ jos lai­vy­bos kom­pa­ni­ją „Com­ mer­cial SA“ ir Tur­ki­jos „Furt­ rans“ pa­skel­bė pro­ble­mi­nė­mis bend­ro­vė­mis ir ne­re­ko­men­ da­vo jū­ri­nin­kams įsi­dar­bin­ti jų lai­vuo­se. „Com­mer­cial SA“ tu­ ri 13, „Furt­rans“ – 7 sau­sak­rū­ vius lai­vus.

Kur iš­bars­ty­ti jū­ri­nin Klai­pė­do­je te­bė­ra ak­tua­li pro­ble­ma, kur iš­bars­ty­ti mi­ru­ sių žmo­nių, ku­rie iš­reiš­kė pa­sku­ti­nę va­lią su­si­lie­ti su jū­ ra, pe­le­nus.

Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Galvosūkis: ne visiems yra suprantama, kodėl elinge stovi automobi­

liai, o seniesiems laivams vietos neatsiranda.

Is­to­ri­niai lai­vai – be­na­mių lan­dy­nė Nau­jau­sias pa­vyz­dys 9 – šie­met ati­da­ry­tas nuo­sta­bus jū­ri­nis ir ka­ro tech­ni­

kos mu­zie­jus Ta­li­ne. „Mane liū­di­na sli­po ir elin­go kaip kul­tū­ri­nių ver­ty­bių per­spek­ ty­va. Sa­vi­nin­kai no­ri tą vie­tą ap­ sta­ty­ti gy­ve­na­mai­siais na­mais. Jei Klai­pė­dos lai­vų re­mon­to bend­ro­ vės sa­vi­nin­kai ne­no­rės įkur­ti jū­ri­ nės kul­tū­ros cent­ro Pau­liaus Lin­ de­nau lai­vų sta­tyk­los da­ly­je, kitur to padaryti neįmanoma“, – svars­ tė L.Ka­va­liaus­kas. Ki­tur lai­ve­liai ver­ti­na­mi

Net jei ir bū­tų ku­ria­mas ma­ri­nis­ti­ kos cent­ras, nors kol kas nė­ra jo­kių to­kio veiks­mo užuo­maz­gų, iš­lie­ka ta pa­ti pro­ble­ma, kur iš pi­lia­vie­tės te­ri­to­ri­jos dė­ti is­to­ri­nius lai­vus. Jū­ri­nės kul­tū­ros koor­di­na­ci­ nė ta­ry­ba šiai, at­ro­dy­tų, pa­pras­tai pro­ble­mai spręs­ti sky­rė net du po­ sė­džius. Ta­ry­ba re­ko­men­da­vo, kad sa­vi­val­dy­bės spe­cia­lis­tai pa­dė­tų su­ras­ti vie­tą lai­vams lai­ki­nai iš­ga­ ben­ti ir pa­dė­tų juos iš­vež­ti. Nė­ra jo­kios ga­ran­ti­jos, kad taip ir bus pa­da­ry­ta. Vie­na ver­tus, klu­ bas „Budys“ lyg ir ro­do ini­cia­ty­vą, kad lai­ve­lių pro­ble­ma bū­tų spren­ džia­ma. Ki­ta ver­tus, to­liau žars­to­ mi pa­ža­dai, kad ne­tru­kus, kai tik at­si­lais­vins dirb­tu­vės, pra­dės juos res­tau­ruo­ti. „Klu­bo „Budys“ pa­tal­po­se jach­ tos nuo­lat res­tau­ruo­ja­mos, bet tu­ ri­me tik ne­di­de­lę pa­tal­pą, ku­rio­je ga­li­me dirbti“, – ti­ki­no šio klu­bo na­rys Al­gir­das Lie­sis. Tuo me­tu is­to­ri­niai lai­ve­liai, ku­ rie tar­si pa­mes­ti pi­lia­vie­tė­je, jau

dau­giau kaip de­šimt­me­tį ne­res­tau­ ruo­ja­mi. Tris kar­tus pi­lia­vie­tės te­ ri­to­ri­jo­je jie bu­vo per­kil­no­ti iš vie­ nos vie­tos į ki­tą. Šian­dien jau iš­ky­la klau­si­mas, ar be­li­ko ką at­sta­ty­ti. Ar tiek il­gai sto­vė­da­mi is­to­ri­niai lai­ve­liai ne­vir­ to lau­žo krū­va? Į šį klau­si­mą ga­lė­tų at­sa­ky­ti tik eks­per­ti­zė. Ki­tuo­se kraš­tuo­se su is­to­ri­niu jū­ri­niu pa­vel­du tvar­ko­ma­si kaž­ kaip pa­do­riau. Ta pa­ti Es­ti­ja Ta­ li­ne įstei­gė pui­kų mu­zie­jų. Ja­me eks­po­nuo­ja­mas at­sta­ty­tas prieš­ ka­rio Es­ti­jos ka­riuo­me­nės po­van­ de­ni­nis lai­vas ir žval­gy­bi­nio lėk­tu­ vo rep­li­ka. Suo­miai tu­ri pui­kius jū­ri­nius cent­rus Tur­ku ir Kot­ko­je. Juo­se eks­po­nuo­ja­mi se­nie­ji lai­ve­liai, čia pat yra dirb­tu­vės, kur jie res­tau­ ruo­ja­mi. Ma­žo­sios Lie­tu­vos is­to­ri­jos mu­ zie­jaus di­rek­to­rius Jo­nas Ge­nys Nor­ve­gi­jo­je ži­no bent tris dirb­tu­ ves ir jo­se ne­tgi ma­tė res­tau­ruo­ja­mą pa­na­šų lai­ve­lį, ko­kį tu­ri „Budys“. Bur­lai­vio „Brabander“ ka­pi­to­nas Val­de­ma­ras Viz­ba­ras tei­gė, kad pa­ na­ši si­tua­ci­ja, kaip Klai­pė­do­je, bu­ vo Len­ki­jo­je. Ten daug me­tų sto­vė­ jo se­nas dvis­tie­bis lai­ve­lis „Ge­ne­ral Za­rus­ki“. Jį įver­ti­no eks­per­tai, o sa­vi­val­dy­bė nu­pir­ko. Ga­vus Eu­ro­ pos Są­jun­gos pa­ra­mą, lai­vas bu­vo res­tau­ruo­tas. Tai kai­na­vo net tris mi­li­jo­nus eu­rų. „Eu­ro­pos Są­jun­gos fon­dai ne­ no­ri duo­ti pi­ni­gų is­to­ri­niams lai­ vams res­tau­ruo­ti, kai yra neaiš­kūs sa­vi­nin­kai. Vi­sai kas kita, kai tur­ tas pri­klau­so sa­vi­val­dy­bėms“, – ak­cen­ta­vo V.Viz­ba­ras.

Lie­tu­viš­ka tra­di­ci­ja

Lie­tu­vo­je lai­do­ji­mas jū­ro­je nė­ra po­ pu­lia­rus, ta­čiau įma­no­mas. Jau bū­ta at­ve­jų, kai kre­ma­to­riu­me su­de­gin­ ti pa­lai­kai iš­pluk­dy­ti lai­vu ar jach­ta į jū­rą ir iš­bars­ty­ti ar­ba nu­leis­ti ur­ no­je. Bu­vo ir dar vie­nas at­ve­jis, kai į jū­rą pa­lai­kai iš­bars­ty­ti iš lėk­tu­vo. „Lie­tu­vo­je nė­ra ju­ri­diš­kai reg­ la­men­tuo­ta lai­do­ji­mo jū­ro­je tvar­ ka. Neaiš­ku, ko­kia bū­tų reak­ci­ja, jei bent vie­nas iš de­šim­ties klai­ pė­die­čių už­si­ma­ny­tų, kad jį pa­lai­ do­tų jū­ro­je“, – svars­tė jū­rų ka­pi­to­ nas Ei­mu­tis As­ti­kas. Jis pa­ste­bė­jo, kad ang­liš­ka­me „Ka­pi­to­no me­di­ci­ni­nio ži­ny­no“ va­rian­te yra ap­ra­šy­ta lai­do­ji­mo jū­ ro­je tvar­ka. So­vie­ti­niuo­se ka­pi­to­no do­ku­men­tuo­se ne­bu­vo re­ko­men­ da­ci­jų apie lai­do­ji­mą jū­ro­je. Be­ne žy­miau­sias pe­le­nų lai­do­ ji­mo jū­ro­je at­ve­jis Lie­tu­vo­je už­ fik­suo­tas 2004 me­tų lie­pos 9-ąją. Tuo­met lai­ve „Ša­kiai“ įvyk­dy­ta pa­sku­ti­nė Lie­tu­vos jū­ri­nin­kų są­ jun­gos pir­mi­nin­ko išei­vi­jo­je, jū­rų ka­pi­to­no, moks­li­nin­ko okea­no­lo­ go Po­vi­lo Al­mio Ma­žei­kos va­lia. Išp­lau­kus lai­vui į jū­rą, de­ny­ je pa­go­niš­ka­me au­ku­re ru­se­nant ug­niai, Lie­tu­vos bal­tų re­li­gi­nės bend­ruo­me­nės dva­si­nin­kas kri­vis Jo­nas Trin­kū­nas ir „Bal­tų ai­nių“ an­samb­lis at­li­ko lai­do­ji­mo apei­ gas. Tai ir su­for­ma­vo tam tik­rą lie­ tu­viš­ką pe­le­nų iš­bars­ty­mo jū­ro­je tra­di­ci­ją. Vie­ta pe­le­nams iš­bars­ty­ti

Dau­ge­ly­je ša­lių yra įreng­tos spe­ cia­lios vie­tos, kur iš­bars­to­mi su­de­ gin­ti jū­ro­je pa­no­ru­sių­jų bū­ti pa­lai­ do­tiems pa­lai­kai. Taip pat yra sa­vos to­kio lai­do­ji­mo tra­di­ci­jos. Jos nuo se­no ap­ra­šy­tos ir kai ku­ rių ša­lių jū­ri­nės me­di­ci­nos do­ku­ men­tuo­se. Jas pri­va­lu ži­no­ti jū­ri­ nių lai­vų ka­pi­to­nams. Suo­mi­jo­je, ša­lia Kot­kos bu­vu­sio uos­to da­ly­je, yra spe­cia­liai įreng­ ta pe­le­nų iš­bars­ty­mo į jū­rą vie­ ta. Ji iš­si­ski­ria ypa­tin­ga ap­lin­ka.

Tra­di­ci­ja: spe­cia­liai įreng­ta pe­le­nų bars­ty­mo į jū­rą vie­ta Kot­ko­je.

Ei­mu­tis As­ti­kas:

Neaiš­ku, ko­kia bū­tų reak­ci­ja, jei bent vie­ nas iš de­šim­ties klai­ pė­die­čių už­si­ma­ny­ tų, kad jį pa­lai­do­tų jū­ro­je.

Vie­ta: įlan­kė­lė ša­lia Kot­kos, kur iš­ba

Iš ak­me­nų su­for­muo­tos įlan­kė­lės pa­kran­tės. O jos smai­ga­ly­je – ne­ di­de­lė sa­le­lė. Jo­je pa­sta­ty­tas lai­ vo in­ka­ras. Į sa­le­lę ve­da me­ta­li­nis til­te­lis. Prie in­ka­ro ir yra ta vie­ta, kur ren­ka­ma­si iš­bars­ty­ti mi­ru­sio­ jo pe­le­nus. Bū­ti to­je vie­to­je nė­ra jau­ku, nes gal­vo­je kir­ba min­tis, kad tai yra da­lies žmo­nių pa­sku­ti­nio poil­sio vie­ta. Ne­pai­sant to, šio­je gra­žio­ je vie­to­je suo­miai daž­nai lan­ko­si šei­mo­mis. Kot­kos gi­dė aiš­ki­no, kad ši vie­ta yra po­pu­lia­ri – suo­miai mėgs­ta lai­

vus, van­de­nis, gam­tą, to­dėl daž­nai pa­reiš­kia va­lią bū­tent taip po mir­ ties su­si­lie­ti su gam­ta. Jū­ri­nin­kų ir ki­tų pa­no­ru­sių­jų bū­ti pa­lai­do­tiems Suo­mių įlan­kos pa­kran­tė­je pe­le­nų iš­bars­ty­mo vie­ ta įkur­ta ša­lia nau­jai for­muo­ja­mo par­ko. Jis įren­gi­nė­ja­mas te­ri­to­ri­ jo­je, ku­rio­je prieš tai bu­vo naf­tos pro­duk­tų ter­mi­na­las. Kot­ka gar­sė­ja par­kais. 55 tūkst. gy­ven­to­jų tu­rin­ čia­me mies­te­ly­je įreng­ti net aš­tuo­ ni par­kai. Dau­giau­sia jų yra cent­ri­ nė­je Kot­kos da­ly­je, kur gy­ve­na tik 10 tūkst. gy­ven­to­jų.

11

pirmADIENIS, liepos 16, 2012

JŪRA Rin­kos griū­tis

Lai­vų am­žius

Ri­zi­kin­gi uos­tai

Šie­met, pa­ly­gin­ti su 2010 m., nau­jų lai­vų sta­ty­bos rin­ka su­ ma­žė­jo 50 pro­c. Dėl to lai­vų sta­ty­bos kai­nos kri­to maž­daug 14 pro­c. Pie­tų Ko­rė­jos ir Ki­ni­jos lai­vų sta­tyk­loms ten­ka 85 pro­c. vi­sų už­sa­ky­mų. Ver­ti­na­ma, kad šiuo me­tu pa­sau­ly­je jau yra maž­daug 30 pro­c. lai­vų sta­ty­ bos pa­jė­gu­mų per­tek­lius.

Ru­si­jos re­gist­ras griež­ti­na se­ nų lai­vų įre­gist­ra­vi­mą. 15 me­ tų ir se­nes­ni lai­vai į re­gist­rą bus įra­šo­mi tik pri­ta­rus spe­cia­liam tech­ni­niam ko­mi­te­tui. Da­bar Ru­si­jos re­gist­ro vi­du­ti­nis lai­vų am­žius yra 25 me­tai. Jis – vie­ nas di­džiau­sių tarp įvai­rių re­ gist­rų. Lai­vų am­žiaus cen­zu sie­ kia­ma at­nau­jin­ti lai­vy­ną.

Pa­sau­ly­je pa­vo­jin­gų sti­chi­jų zo­ no­se yra dau­giau kaip 130 uos­ tų. Ri­zi­kin­giau­si – Ja­po­ni­jos Osa­kos, Na­go­jos, Ko­bės, To­ki­ jo, Ki­ni­jos Cin­day, Guanč­žoy, Šan­cha­jaus, Nin­bo, Hon­kon­go ir Tian­zi­nio, JAV Niu­jor­ko, Ma­ ja­mio ir Nau­jo­jo Or­lea­no, Olan­ di­jos Ams­ter­da­mo ir Ro­ter­da­ mo uos­tai.

n­kų pe­le­nus?

Ren­ka­mi Da­nės kran­ti­nių pa­va­di­ni­mai Anks­čiau ar vė­liau Da­nės upės kran­ti­nės tu­rės pa­va­di­ni­mus. Juos tei­kia is­to­ri­kai, jū­ri­nin­kai, ki­ti Klai­pė­dos gy­ven­to­jai. Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

No­rė­tų ir me­ni­nių ak­cen­tų

Ra­cio­na­lūs, gi­lias są­sa­jas su praei­ ti­mi tu­ri Lie­tu­vos jū­rų mu­zie­jaus is­to­ri­kų Ro­mal­do Ado­ma­vi­čiaus ir Dai­niaus Eler­to siū­ly­mai. Jie taip pat siū­lė Da­nės upės ruo­ žus, ku­riems bū­tų su­teik­ti pa­va­di­ ni­mai, žy­mė­ti įvai­riais me­ni­niais ak­cen­tais. Taip bū­tų pri­me­na­mos is­to­ri­nės Klai­pė­dos tra­di­ci­jos. R.Ado­ma­vi­čius siū­lė, kad Da­ nės upės de­ši­nia­ja­me kran­te prieš Bir­žos til­tą ga­lė­tų at­si­ras­ti Lai­ vų sta­tyk­lų kran­ti­nė. Šia­me ruo­ že XVIII–XIX a. vei­kė pen­kios lai­ vų sta­tyk­los.

Kai­rio­ji Da­nės da­lis nuo Pi­lies til­to iki žio­čių ga­lė­tų bū­ti skai­do­ ma į dvi da­lis. Pir­mo­ji da­lis – nuo til­to iki ka­na­lo į Pi­lies uos­tą. Ji ga­ lė­tų bū­ti va­di­na­ma Kar­lo kran­ti­ne – ka­ra­liaus Fried­ri­cho Wil­hel­mo III sū­naus Kar­lo var­du. Ki­tas Da­ nės kai­rės pu­sės ruo­žas nuo Pi­lies uos­to įplau­kos iki žio­čių ga­lė­tų va­ din­tis Per­kė­los kran­ti­ne. Dau­giau is­to­ri­nių pa­va­di­ni­mų

Da­lis D.Eler­to pa­siū­ly­mų yra to­kie pat, kaip ir R.Ado­ma­vi­čiaus, – is­

to­ri­kai rė­mė­si tuo, ką su­kau­pė is­ to­ri­nės at­min­ties klo­dai. Bet yra ir es­mi­nių skir­tu­mų. Jei R.Ado­ma­vi­ čius de­ši­nia­ja­me Da­nės kran­te siū­lė su­teik­ti kran­ti­nėms tris pa­va­di­ni­ mus, tai D.Eler­tas jų siū­lo dvi­gu­bai dau­giau. Anot jo, taip tiks­liau bū­ tų api­brėž­tos konk­re­čios vie­tos, iš­ kel­ta dau­giau prie Da­nės upės bu­ vu­sių is­to­ri­nių pa­va­di­ni­mų. Pa­gal jo va­rian­tą nuo til­to per Mo­kyk­los gat­vę iki kom­pa­ni­ jos „Teo“ pa­sta­to bū­tų Elekt­ri­nės krantinė, nes tar­pu­ka­ry­je čia bu­vo iš­ki­lęs elekt­ri­nės komp­lek­sas, tu­ rė­jęs kran­ti­nes, prie ku­rių švar­ta­ vo­si ang­lis ga­be­nę jū­ri­niai lai­vai. Krantinę nuo Bir­žos til­to iki vie­ tos ties Jo­no kal­ne­lio pro­ta­kos ar­ ba „Teo“ siū­lo­ma pavadinti Lai­vų sta­tyk­lų ar­ba Lai­va­ dir­bių.

12

Vid­man­to Ma­tu­čio nuo­tr.

Da­nės ruo­žai, ku­ riems bū­tų su­teik­ ti pa­va­di­ni­mai, tu­rė­ tų bū­ti pa­žy­mė­ti ir įvai­riais me­ni­niais ak­cen­tais.

ars­ty­ti jū­ri­nin­kų ir ki­tų žmo­nių pe­le­nai. Is­to­ri­nės vie­to­vės

Spe­cia­liai įreng­tų pe­le­nų bars­ty­mo vie­tų ga­li­ma su­ras­ti įvai­rio­se ša­ly­ se. Ta­čiau jos yra skir­tos vie­ti­nėms bend­ruo­me­nėms ir pla­čiau ne­pris­ ta­to­mos. Jū­rų ka­pi­to­nų klu­bo pir­mi­nin­kas Juo­zas Lie­puo­nius mi­nė­jo, kad jam la­biau­siai ži­no­ma spe­cia­li pe­le­nų iš­bars­ty­mo vie­ta yra prie Mon­te­ vi­deo uos­to. Vie­ta įreng­ta ant sta­ taus La Ko­te uo­los skar­džio. J.Lie­puo­nius tei­gė, kad, jam lan­ kan­tis Mon­te­vi­deo uos­te, apie tą vie­tą pa­sa­ko­jo vie­ti­niai loc­ma­nai.

Ši vie­to­vė – is­to­ri­nė. Ka­ro me­tais čia vy­ko įnir­tin­gas mū­šis tarp vo­ kie­čių krei­se­rio „Graf Spee“ ir tri­jų Ang­li­jos ka­ro lai­vų. Vo­kie­ti­jos krei­ se­ris, ap­ga­di­nęs bri­tų lai­vus, at­si­ trau­kė į Mon­te­vi­deo uos­tą. Mū­šy­je smar­kiai ap­ga­din­tą vo­kie­čių krei­ se­rį įgu­la su­sprog­di­no. Krei­se­rio ka­pi­to­nas Han­sas Langs­dor­fas ir ne­ma­ža da­lis įgu­los žu­vo. Jų pa­lai­ kai bu­vo su­de­gin­ti ir pa­lai­do­ti jū­ ro­je iš­bars­tant nuo La Ko­te uo­los. Spe­cia­lios pe­le­nų bars­ty­mo į jū­rą vie­tos pa­pras­tai ir ki­tur įren­gia­mos įspū­din­go­se is­to­ri­nė­se vie­to­vė­se.

De­ši­ny­sis Da­nės kran­tas tarp til­tų ga­lė­tų bū­ti va­di­na­mas Ro­tu­ šės ar­ba Ka­ra­liš­ką­ja kran­ti­ne. Da­ nės de­ši­nio­sios kran­ti­nės ruo­žas nuo Pi­lies til­to iki šiau­ri­nio ra­go ga­lė­tų bū­ti va­di­na­mas Gar­lai­vių kran­ti­ne. Is­to­ri­ja kal­ba, kad ten riš­da­vo­si iš Kur­šių ma­rių at­plau­ kę gar­lai­viai. Kai­ry­sis kran­tas, anot R.Ado­ma­ vi­čiaus, ga­lė­tų tu­rė­ti dau­giau pa­ va­di­ni­mų. Ruo­žą iki Jo­no kal­ne­lio ka­na­lo siū­lo­ma pa­va­din­ti Pe­le­ny­ no kran­ti­ne. Ruo­žas nuo šio ka­na­lo iki Bir­žos til­to ga­lė­tų bū­ti va­di­na­mas Baž­ny­ čių kran­ti­ne, nes iki XVII a. ša­lia sto­vė­jo baž­ny­čios. Da­lis klai­pė­die­ čių šią da­lį siū­lė pa­va­din­ti Me­ri­dia­ no kran­ti­ne dėl ten sto­vin­čio bur­ lai­vio „Me­ri­dia­nas“. Ta­čiau šis bur­lai­vis, ku­ris lyg ir yra mies­to sim­bo­lis, bet jis tie­sio­ giai su­si­jęs su so­viet­me­čiu, to­je vie­to­je sto­vės ne am­ži­nai. Kai­rį­ jį Da­nės ruo­žą tarp til­tų R.Ado­ ma­vi­čius siū­lė pa­va­din­ti Bur­lai­vių kran­ti­ne, nes čia žie­mo­da­vo bur­ lai­viai, įreng­ti knech­tai bur­lai­vių vieš­na­gėms.

Pers­pek­ty­va: per Klai­pė­dą vin­giuo­jan­ti Da­nės upė tam tik­ruo­se ruo­

žuo­se tu­rės sa­vo pa­va­di­ni­mus.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

12

pirmADIENIS, liepos 16, 2012

JŪRA

Iš jū­ros iš­kel­tas lai­vy­nas Is­to­ri­jo­je vie­ną ryš­kiau­sių pėd­sa­kų pa­li­ko ang­lų in­ži­nie­rius Er­ nest Frank Guelph Cox. Jis iš jū­ros dug­no iš­kė­lė vo­kie­čių ka­ro lai­vy­ną, pa­skan­din­tą Ško­ti­jos Sca­pa Flow įlan­ko­je. Ve­nan­tas But­kus Lai­vų sa­vi­žu­dy­bė

Di­džiau­sias lai­vų ka­pi­ny­nas at­si­ ra­do po Pir­mo­jo pa­sau­li­nio ka­ro. Pa­gal nu­ga­lė­tų­jų są­ly­gas Vo­kie­ti­ jos at­vi­ros jū­ros lai­vy­nas (Hoch­ seef­lot­te) tu­rė­jo bū­ti in­ter­nuo­tas. Nė vie­na neut­ra­li ša­lis neap­siė­mė jo sau­go­ti. Vo­kie­čių ka­ri­niai lai­vai su bri­tų ir pran­cū­zų kon­vo­ju­mi bu­ vo pa­ly­dė­ti į Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos ka­ri­nę jū­rų ba­zę Sca­pa Flow įlan­ ko­je. Tai bu­vo dau­giau kaip 300 kv. ki­lo­met­rų plo­to ak­va­to­ri­ja iš jū­ros pu­sės, ge­rai ap­sau­go­ta Ork­nio sa­lų ir pa­si­žy­min­ti di­de­liu gy­liu. 74 vo­kie­čių ka­ri­niai lai­vai, tarp ku­rių bu­vo 213 m il­gio „Hin­den­ burg“ ir dar 10 pa­na­šių li­ni­ji­nių lai­vų, 13 krei­se­rių ir 50 mi­ni­nin­kų (įvai­riuo­se šal­ti­niuo­se šie skai­čiai šiek tiek ski­ria­si), Sca­pa Flow įlan­ ko­je tu­rė­jo lik­ti iki ofi­cia­lios Vo­kie­ ti­jos ka­pi­tu­lia­ci­jos ir lauk­ti, kol nu­ ga­lė­to­jai iš­spręs jų li­ki­mą. In­ter­nuo­tuo­se lai­vuo­se li­ko vo­kie­ čių įgu­los, va­do­vau­ja­mos kont­rad­ mi­ro­lo Lud­wi­go von Reu­te­rio. Be jo ži­nios ang­lai, sau­go­jan­tys išė­ji­mą iš įlan­kos, ne­ga­lė­jo už­lip­ti į bet ku­rio vo­kie­čių lai­vo de­nį. Vo­kie­čių ad­mi­ ro­las ir jo ka­ri­nin­kai, įsi­ti­ki­nę, kad, pa­si­ra­šius tai­kos su­tar­tį, jų lai­vai ati­ teks nu­ga­lė­to­jams – Pran­cū­zi­jai ir Di­džia­jai Bri­ta­ni­jai, nu­ta­rė pa­tys juos pa­skan­din­ti. Ver­sa­lio tai­kos pa­si­ra­šy­mo iš­va­ ka­rė­se, 1919 m. bir­že­lio 21-osios vi­du­die­nį, vo­kie­čių ad­mi­ro­lo lai­ve bu­vo duo­tas iš anks­to su­tar­tas sig­ na­las. Po to vi­suo­se vo­kie­čių lai­ vuo­se bu­vo pa­kel­tos vė­lia­vos, su­ skam­bo lai­vo var­pai ir pa­si­gir­do ke­le­to tūks­tan­čių vo­kie­čių jū­rei­

vių skan­duo­tės. Ang­lams at­si­vė­rė koš­ma­riš­kas vaiz­das: vo­kie­čių lai­ vai pra­dė­jo svy­ruo­ti, virs­ti ant šo­ no, no­si­mi ar­ba lai­va­ga­liu grimz­ti van­de­nin. Vo­kie­čių jū­ri­nin­kai ati­ da­rė lai­vų kings­to­nus, o jų už­rak­ tus iš­me­tė už bor­to. Per pen­kias va­lan­das į 20–50 met­rų gy­lį pa­ni­ro be­veik vi­si vo­ kie­čių lai­vai, iš­sky­rus ke­lis krei­se­ rius ir mi­ni­nin­kus, ku­riuos ang­lai su­spė­jo nu­temp­ti į sek­les­nę vie­tą.

krei­se­riais. 28 tūkst. t van­dens tal­ pos li­ni­ji­nį krei­se­rį „Hin­den­burg“ pa­vy­ko iš­kel­ti tik iš ant­ro ban­dy­ mo, kai bu­vo iš lai­vo iš­pum­puo­tas van­duo ir į už­san­da­rin­tas ert­mes pri­pūs­ta oro. Pa­na­šiai į pa­vir­šių bu­vo iš­kel­ti ir kai ku­rie ki­ti krei­ se­riai. Jū­ros dug­ne gu­lin­čių monst­rų iš­kė­li­mas į pa­vir­šių ne­bu­vo pel­ nin­gas. Mi­li­jo­nie­riu­mi jis ta­po par­da­vęs sa­vo vers­lą – įmo­nes, už­ sii­man­čias me­ta­lo lau­žo pre­ky­ba.

Nu­si­pir­ko lai­vy­ną

Po ka­ro Ang­li­jo­je la­bai trū­ko me­ta­ lo. Pre­kiau­to­jas me­ta­lo lau­žu E.Cox (1883–1959) bu­vo pir­ma­sis, ku­ ris at­krei­pė dė­me­sį į „ge­le­žies ro­ jų“ – vo­kie­čių lai­vų ka­pi­nes. 1924 m. jis krei­pė­si į bri­tų Ad­mi­ra­li­te­tą su pra­šy­mu par­duo­ti po van­de­niu gu­lin­čius lai­vus. Jū­rų ži­ny­bos val­ di­nin­kai są­ži­nin­gai per­spė­jo me­ ta­lo lau­žo su­pir­kė­ją: dau­ge­lis lai­vų dug­ne gu­li ki­liu į vir­šų, ir eks­per­ tai tvir­ti­na, kad jų neį­ma­no­ma iš­ kel­ti. Ke­tu­rias­de­šimt­me­tis E.Cox sa­vo gy­ve­ni­me ne­bu­vo iš van­dens iš­kė­ lęs net ma­žiau­sios val­ties, ta­čiau il­gai ne­dve­jo­da­mas pa­klo­jo Ad­ mi­ra­li­te­tui so­li­džią sva­rų ster­lin­ gų su­mą. Me­ta­lo lau­žo su­pir­kė­jas ta­po tei­sė­tu vo­kie­čių ka­ro lai­vy­no, tie­sa, vis dar gu­lin­čiu po van­de­niu, sa­vi­nin­ku. Per aš­tuo­ne­rius me­tus E.Cox su­kū­rė nau­jas dar­bų tech­no­lo­gi­ jas ir iš­kė­lė į pa­vir­šių dau­giau kaip 40 lai­vų. Su pa­ly­gin­ti ne­di­de­liais, maž­daug 750 to­nų van­dens tal­pos mi­ni­nin­kais jis su­si­do­ro­jo grei­ tai. Įgu­dus jo ko­man­dai, kiek­vie­ no to­kio lai­vo iš­kė­li­mas už­truk­da­ vo 4 die­nas. Dau­giau var­go bu­vo su

Lai­vų ka­pi­nės li­ko

E.Cox į pa­vir­šių iš­kė­lė ne vi­sus vo­ kie­čių ka­ri­nius lai­vus, nu­skan­din­ tus Sca­pa Flow įlan­ko­je. Be jų, čia dar jū­ros dug­ne gu­li du bri­tų ka­ri­ niai lai­vai – „Royal Oak“ ir „Van­ guard“, ku­riuos Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro me­tais nu­skan­di­no vo­kie­čių po­van­de­ni­niai lai­vai, pra­si­skver­ bę į bri­tų ka­ri­nio jū­rų lai­vy­no ba­ zės ak­va­to­ri­ją. Da­bar tai bro­liš­ki po­van­de­ni­niai ka­pai. Įlan­kos dug­ne vis dar gu­li sep­ty­ ni ka­ro lai­vai. Jie vi­lio­ja na­rus iš vi­ so pa­sau­lio. Ork­nio sa­lų gy­ven­to­jai dar iki Cox at­vy­ki­mo iš ne­gi­liai nu­ sken­du­sių lai­vų pa­si­glem­žė ką nu­ tvė­rę. Šių die­nų ak­va­lan­gis­tai, ap­ si­gink­la­vę pui­kia įran­ga, ti­ki­si, kad kas nors li­ko ir jų da­liai. No­rė­da­ ma su­tram­dy­ti po­van­de­ni­nius lo­ bių me­džio­to­jus, Di­džio­sios Bri­ta­ ni­jos val­džia lai­vų ka­pi­nes pa­skel­bė is­to­ri­niu pa­vel­du, sau­go­mu įsta­ ty­mais. Na­rai, no­rin­tys pa­žvelg­ti į vo­kie­čių ka­ro lai­vy­no lie­ka­nas, tu­ri gau­ti lei­di­mą, bet jiems drau­džia­ ma pra­si­brau­ti į lai­vų vi­dų ir paim­ti bet ko­kius daik­tus, esan­čius ten ir 100 met­rų spin­du­liu ap­link sken­ duo­lius.

Iš­ra­din­gu­mas: ant iš­kel­to mi­ni­nin­ko dug­no įsi­kū­rė gel­bė­to­jų dirb­tu­vės.

Ang­lams at­si­vė­ rė koš­ ma­riš­kas vaiz­das: vo­kie­ čių lai­vai pra­dė­jo svy­ruo­ti, virs­ti ant šo­no, no­si­mi ar­ba lai­ va­ga­liu grimz­ti van­de­nin.

Fak­tas: iš van­dens ky­šo­jo tik nu­sken­du­sio „Hin­den­

burg“ ka­ mi­nai. „Ger­man­mi­li­ta­ry­his­to­ry.com“, „Na­val-his­to­ry.net“ nuo­tr.

Ren­ka­mi Da­nės kran­ti­nių pa­va­di­ni­mai XVIII–XIX a. čia vei­kė 11 lai­vų sta­tyk­los, o gi­męs lai­vy­nas dė­jo pa­grin­dus bur­lai­vių

kles­tė­ji­mo epo­chai Klai­pė­do­je. Nuo „Žve­jo“ skulp­tū­ros iki Bir­žos til­to siū­lo­mas Bir­žos kran­ti­nės ar­ba Se­no­sios bir­žos kran­ti­nės pa­va­di­ni­ mas. XVIII–XX a. I pu­sė­je čia sto­vė­ jo bir­ža. Jo­je vyk­dy­ta jū­ri­nė pre­ky­ ba, reiš­kė­si ir kul­tū­ri­nis gy­ve­ni­mas. Sup­ran­ta­ma ir tai, kad kran­ti­nė gre­ ta Bir­žos til­to va­di­na­ma Bir­žos kran­ ti­ne. Ruo­žui nuo „Žve­jo“ skulp­tū­ros iki Pi­lies til­to D.Eler­tas siū­lo su­teik­ ti Ka­ra­liš­ko­sios kran­ti­nės pa­va­di­ ni­mą. Taip bū­tų pri­me­na­mas Klai­ pė­dos ti­tu­las – Ka­ra­liš­ka­sis jū­rų ir pre­ky­bos mies­tas. Lie­tu­vo­je tik ke­li mies­tai di­džiuo­ja­si to­kiu ti­tu­lu: Ka­ ra­liš­ka­sis mies­tas Vil­nius ir Ka­ra­liš­ ka­sis ku­ror­tas Birš­to­nas. Taip pat už­si­me­na­ma apie is­to­ri­ nį epi­zo­dą, kai mies­tas ta­po Prū­si­ jos ka­ra­lių re­zi­den­ci­ja. Toks pa­va­ di­ni­mas sie­ja­si su konk­re­čia vie­ta – pa­sta­tu, ku­ria­me bu­vo ap­si­sto­ ju­si ka­ra­lie­nė Lui­zė. Se­nes­nis da­ bar­ti­nės Da­nės gat­vės pa­va­di­ni­mas yra Lui­zės gat­vė. Be to, toks pa­va­ di­ni­mas, D.Eler­to nuo­mo­ne, ak­

cen­tuo­tų mies­to sa­vi­val­dy­bės mi­ nė­ta­me pa­sta­te vei­ku­sios ro­tu­šės tra­di­ci­jų pe­ri­ma­mu­mą ir tą­są. Nuo Pi­lies til­to iki va­di­na­mo­ jo „Švy­tu­rio me­nų do­ko“ be­si­drie­ kian­tį ruo­žą D.Eler­tas siū­lo pa­va­ din­ti Se­no­sios mui­ti­nės kran­ti­ne. XIX–XX a. čia bu­vo di­de­lis mui­ti­nės komp­lek­sas: ad­mi­nist­ra­ci­nis pa­sta­ tas su so­du, san­dė­liai. Se­no­sios mui­ ti­nės kran­ti­nę nuo Ke­lei­vių kran­ti­nės ski­rian­čiu ženk­lu ga­lė­tų tap­ti ak­cen­ tas, skir­tas Tro­jos at­ra­dė­jo Hein­ri­ cho Šly­ma­no vieš­na­gės, ku­ri fik­suo­ ta šio­je vie­to­je, epi­zo­dui. Nuo „Švy­tu­rio me­nų do­ko“ driek­tų­si Ke­lei­vių kran­ti­nė. Iki 1943 m. čia su­sto­da­vo ke­lei­vi­ niai gar­lai­viai, plauk­da­vę į Ni­dą, Juodk­ran­tę, Kran­tą, Rus­nę, Til­ žę, Lab­gu­vą. Ke­lei­vius iš­lai­pin­ da­vo ir da­lis at­plau­kian­čių į Klai­ pė­dos uos­tą tuo­me­ti­nių krui­zi­nių lai­vų. Pa­ti kran­ti­nė bu­vo mėgs­ta­ma pa­si­vaikš­čio­ji­mo vie­ta. Gre­ta sto­ vė­ju­siuo­se san­dė­liuo­se vy­ko pre­ ky­ba. Prie kran­ti­nės at­vy­ku­sių ke­ lei­vių lauk­da­vo ka­rie­tos. De­ši­nią­ją Da­nės kran­ti­nę ties žio­ti­mis įvar­dytų ir da­bar nau­do­

ja­mas Šiau­ri­nio ra­go ar­ba Šiau­rės ra­go pa­va­di­ni­mas. Pap­ras­ta, bet ir reikš­min­ga

Kai­ria­ja­me Da­nės kran­te D.Eler­tas pa­siū­lė net 9 kran­ti­nių pa­va­di­ni­ mus. Te­ri­to­ri­jai nuo til­to per Mo­ kyk­los gat­vę iki Gluos­nių skers­ gat­vio siū­lo­mas Ma­lū­no kran­ti­nės pa­va­di­ni­mas. XVI–XX a. čia vei­ kė Pi­lies, Ku­ni­gaikš­čio, Vals­čiaus van­dens ma­lū­nai. Komp­lek­so ele­men­tai iš­li­kę iki šiol – pa­sta­tai, tven­ki­nys. Iš tven­ ki­nio van­duo te­kė­jo į upę dviem va­go­mis. Gre­ta vei­kė kro­vi­ni­nė prie­plau­ka. Ne­to­li van­dens ma­lū­ no XIX a. bu­vo ir vė­jo ma­lū­nas. Tarp Gluos­nių skers­gat­vio ir per­ ka­so į va­di­na­mąjį Jo­no kal­ne­lį ves­tų Pe­le­ny­no kran­ti­nė. Pe­le­ny­nas bu­vo prie­mies­tis, su­si­for­ma­vęs už gy­ ny­bi­nio mies­to grio­vio tarp upės ir Ban­gų gat­vių. Var­dą šiam prie­mies­ čiui su­tei­kė čia XVIII–XIX a. vei­kęs pe­le­nų ir po­ta­šo fab­ri­kas. Iki pat XX a. vi­du­rio ir vė­liau čia do­mi­na­vo ma­lū­nai ir me­die­nos įmo­nės. Ruo­žui ties Jo­no kal­ne­lio grio­viu ir bu­vu­sio sal­dai­nių fab­ri­ko tvo­ra

siū­lo­mas Baž­ny­čių kran­ti­nės pa­ va­di­ni­mas. XVI–XVIII a. čia sto­ vė­jo pa­grin­di­nės lie­tu­vių ir vo­kie­ čių pa­ra­pi­jų Klai­pė­dos baž­ny­čios. Šv. Jo­no baž­ny­čios bokš­tas bu­vo svar­bus orien­ty­ras plau­kian­tiems į Klai­pė­dos uos­tą Dan­gės žio­čių link. Prie lie­tu­vių baž­ny­čios bu­vo įreng­ta prie­plau­ka. Ja ga­lė­jo nau­ do­tis bur­val­tė­mis at­plau­kę žve­jai. To­liau iki Bir­žos til­to bū­tų Drus­ kos kran­ti­nė. XVIII–XIX a. Klai­pė­ dos uos­tas bu­vo pa­grin­di­nis drus­ kos į Že­mai­ti­ją ir Lie­tu­vą tie­kė­jas. Pa­lei upę iš­li­kę rau­do­ni san­dė­liai pa­sta­ty­ti drus­kai lai­ky­ti. Juos nau­ do­jo ir bu­vęs sal­dai­nių fab­ri­kas. Kran­ti­nės da­liai nuo Bir­žos til­ to iki sep­ty­naukš­čio pa­sta­to ties bu­vu­siu „Bal­ti­jos“ ki­no teat­ru D.Eler­tas siū­lo su­teik­ti Svars­tyk­ lių kran­ti­nės pa­va­di­ni­mą. Mies­to svars­tyk­lių tei­sė ir šios ins­ti­tu­ci­jos įkū­ri­mas iš es­mės pa­kei­tė Klai­pė­ dos gy­ve­ni­mą XVI a. Tai XVI–XIX a. bu­vo vie­nas pa­grin­di­nių mies­to pa­ja­mų šal­ti­nių. Tas fak­tas ska­ti­no mies­tie­čių pre­ky­bą, jū­ros bei sau­ su­mos kro­vi­nių tran­zi­tą per Klai­ pė­dą. Čia vei­kė svars­tyk­lių komp­

lek­sas su kran­ti­nė­mis, san­dė­liais, san­kro­vos vie­to­mis, ad­mi­nist­ra­ci­ niu pa­sta­tu. Ruo­žui nuo sep­ty­naukš­čio iki Pi­lies til­to D.Eler­tas siū­lo iš­ti­są pa­va­di­ni­mų spekt­rą – Bur­lai­vių, San­dė­lių ar Las­ta­di­jos kran­ti­nės. Jo tei­gi­mu, ši vie­ta komp­li­kuo­ ta. Čia bu­vo tur­gaus aikš­tė, li­nų svars­tyk­lės. „Dan­gės“ ir „Ger­ ma­nia“ san­dė­liai pa­sta­ty­ti bu­vu­ sių me­di­nių aukš­tų san­dė­lių kvar­ ta­lo, va­di­na­mo Las­ta­di­ja, vie­to­je. Šio­je kran­ti­nė­je švar­tuo­da­vo­si ir bur­lai­viai. Te­ri­to­ri­ja nuo Pi­lies til­to iki per­ ka­so į Pi­lies uos­tą bū­tų Kar­lo kran­ ti­nė. Ka­dan­gi yra idė­ja bu­vu­sios per­kė­los vie­to­je leis­ti pre­kiau­ti žu­ vi­mis – ten ga­lė­tų at­si­ras­ti Žve­jų ar Žu­vų prie­plau­ka. Be­sid­rie­kian­tį ruo­žą nuo per­ka­so į Pi­lies uos­tą ir D.Eler­tas siū­lo va­din­ti Kel­ti­nin­kų kran­ti­ne. Pa­ti­ki­mi duo­me­nys apie čia vy­ku­sią kė­li­mo į Kur­šių ne­ri­ją veik­lą sie­kia XVIII–XIX a. To­liau Da­nės upė ir pie­ti­nė­je da­ ly­je esan­tis ruo­žas ties žio­ti­mis ga­ lė­tų už­si­baig­ti Pie­ti­nio ra­go ar­ba Pie­tų ra­go pa­va­di­ni­mu.

19

pirmadienis, liepos 16, 2012

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė ir „Jotema“ leidykla –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Noros Roberts knygą „Mėgaukis akimirka“.

Nora Roberts. „Mėgaukis akimirka“. Lorelei Makbein žinomos visos konditerijos paslaptys. Jos sukurtais nepakartojamo skonio desertai ir puošniais, įmantriais tortais žavisi kiekvienas, kam tenka pamatyti ir paragauti gardumynų. Nenuostabu – į savo darbą ji įlieja dalį meilės, kurios nuo pat vaikystės sklidina širdis. Lorelės akių šviesa – Braunų dvaro šeimininkas, žavingasis, rūpestingasis Delanis... Didžiausia Lorelės Makbein svajonė – būti mylimai, būti su mylimuoju ir mėgautis neįkainojamomis laimės akimirkomis... Tebūnie be jokių įsipareigojimų.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima

pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., DIENA KL KLAIPĖDA (žinutės kaina – 1 Lt).

2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, liepos 24 d.

Avinas (03 21–04 20). Aplinkiniai gali nepritarti jūsų svajonėms ir fantazijoms. Tikėtinas konfliktas su vyresniu žmogumi dėl garbės ir padorumo. Tinkamas metas atvirai išsakyti tai, kas jums neduoda ramybės. Jautis (04 21–05 20). Gali kilti gerų idėjų ir aiškių minčių. Puikus laikas priimti sprendimus ir imtis protinės veiklos. Tik nebūkite paviršutiniškas, pernelyg nepasikliaukite savimi. Dvyniai (05 21–06 21). Pavyks mėgautis gyvenimu ir įvertinti savo padėtį. Noriai padėsite draugui ar mylimam žmogui. Galite rinktis naujus baldus, užuolaidas, ypač sėkmingi bus tekstilės pirkiniai. Vėžys (06 22–07 22) Esate nusivylęs savo karjera. Jūsų nepasitenkinimas gali turėti neigiamos įtakos visai darbo dienai. Dėl aplinkinių provokacijų galite prarasti savitvardą. Pasistenkite būti kantrus. Liūtas (07 23–08 23). Sėkmingai kuriate planus ir juos įgyvendinate. Palankus laikas suvokti savo mintis ir priimti tinkamus sprendimus. Su draugais apsvarstykite artimiausius ateities planus. Mergelė (08 24–09 23). Nepalanki diena planuoti savo veiksmus ir spręsti svarbius dalykus, nes bus sunku pasirinkti teisingą kelią. Būsite nepatenkintas dabartiniu gyvenimu. Galite sulaukti nepritarimo iš svarbaus asmens. Svarstyklės (09 24–10 23). Tinkama diena kovoti žodžiais. Būsite labai jautrus, kitaip vertinsite savo emocijas ir veiksmus. Galbūt tie vertinimai bus nevisai teisingi, todėl geriau šiandien pailsėkite ir susikaupkite. Skorpionas(1024–1122).Neigiamai vertinsite savo gyvenimą, o jauni pažįstami nepateisins vilčių. Jūsų vertybės bus prieštaringos. Neskubėkite reikšti savo nuomonės. Šaulys (11 23–12 21). Būkite atsargus siekdamas įgyvendinti savo svajones, nes galite nukrypti nuo teisingo kelio. Jausmai neatitiks jūsų fantazijų, o norus bus nelengva patenkinti. Bet pasvajoti galima. Ožiaragis (12 22–01 20). Turite pakankamai energijos, kad keistumėte gyvenimą į gera. Tačiau savo agresyvumu galite įžeisti jaunesnį žmogų. Nesišvaistykite nereikalingomis pastabomis ir nieko nekritikuokite. Vandenis (01 21–02 19). Dabartiniame gyvenime neliks vietos veiklai, kurią mėgstate ir vertinate. Atidžiau pažvelgęs į susidariusią situaciją, suprasite, kad tai laikini sunkumai ir jie greitai praeis. Žuvys (02 20–03 20). Laukia puiki diena, jei atostogaujate. Smagiai praleisite laiką su seniais draugais. Būsite įvertintas už kai kuriuos darbus. Tik labiau pasikliaukite savimi, ir viskas eisis kaip per sviestą.

Orai

Savaitės pradžioje numatomi vėsūs su trumpais lietumis orai, išsilaikys postipris vėjas. Šiandien dieną temperatūra 18–20 laipsnių. Rytoj oras išliks panašus, temperatūra naktį sieks 10–13 laipsnių šilumos, dieną pakils iki 17 laipsnių šilumos.

Šiandien, liepos 16 d.

+17

+16

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia)

+17

Šiauliai

Klaipėda

+18

Panevėžys

+19

Utena

+18

5.04 21.45 16.42

198-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 168 dienos. Saulė Vėžio ženkle.

Tauragė

+19

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +37 Berlynas +19 Brazilija +24 Briuselis +16 Dublinas +16 Kairas +40 Keiptaunas +17 Kopenhaga +18

kokteilis Ste­buk­lin­gas pieš­tu­kas Praė­ju­sią sa­vai­tę Zu­za­na net su­k ly­kė, kai vir­t u­vė­je pa­ma­tė ru­dų­jų skruz­ džių ar­m i­ją. Di­d žiu­lė mi­n ia ne­pa­gei­ dau­t i­nų vabz­d žių bu­vo pik­ta, nir­šo, šnypš­tė ne­pa­do­r ius gar­sus. „Kaip ap­si­sau­go­ti nuo jų?“ – klai­pė­die­ tė pra­šė pa­tar­ti „Kok­tei­l io“. Nau­ja­me pa­sta­te gy­ve­nan­t i mo­te­r is sa­kė, kad iki šiol nie­ka­da bu­te ne­bu­ vo pa­ste­bė­ju­si nė vie­nos skruz­dės. O tą­d ien pro ply­še­l ius su­gar­mė­jo ko­ne pu­sė skruz­dė­ly­no. Dei­man­tė pri­si­mi­nė, kad jai taip pat te­ ko su­si­dur­ti su skruz­dė­lė­mis. „Ma­ma pir­ko kaž­ko­k į te­pa­mą pieš­tu­ ką nuo skruz­d žių. Pa­dė­jo“, – pa­sa­ko­jo skai­t y­to­ja, ap­gai­les­ta­v u­si, kad ne­pa­ me­na, kaip pieš­tu­kas va­di­no­si. „Pas mus ir­g i bu­vo skruz­dė­l ių. Dau­ giau­sia – vo­n io­je ir vir­t u­vė­je, – sa­vo is­to­r i­ją pa­sa­ko­jo Bim­ba. – Tai pri­sta­ čiau vi­sur na­me­l ių nuo skruz­dė­l ių. Ten, kur jos daž­niau­siai ro­pi­nė­ja, iš­te­ piau pieš­tu­ku, skir­tu skruz­dė­lėms, ta­ ra­ko­nams, mu­sėms nai­k in­ti. Tą pieš­ tu­ką nu­si­per­ku tur­gu­je ir vi­sa­da tu­riu, jei koks gy­vis pa­si­ro­dy­tų. La­bai veiks­ min­gas. Kar­tą nu­ta­riau su­ži­no­ti, iš kur tos skruz­dė­lės at­si­ran­da, nes pa­ste­ bė­jau, kad per lu­bas tar­si ko­k iu ta­k u vaikš­to. Ir ra­dau, pa­si­ro­do – per sky­lę lai­dams. Tuo­kart tą sky­lę tuo pieš­tu­ ku ap­tep­l io­jau ir už­k im­šau. Nuo to lai­ ko vi­sos skruz­dė­lės iš­ny­ko.“

Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas

+17 +33 +23 +18 +33 +19 +22 +35

Praha Ryga Roma Sidnėjus Talinas Tel Avivas Tokijas Varšuva

+19 +18 +31 +19 +17 +33 +32 +21

Vėjas

4–8 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

+20

+19

Marijampolė

Vilnius

+19

Alytus

Vardai Auksis, Danguolė, Faustas, Vaigaudas

liepos 16-ąją

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

17

16

14

14

8

15

15

13

15

7

17

16

15

15

5

rytoj

trečiadienį

1661 m. Stok­hol­mo (Šve­ di­ja) ban­kas iš­lei­do pir­ muo­sius Eu­ro­po­je po­ pie­ri­nius bank­no­tus. 1935 m. Ok­l a­ho­mo­j e (JAV) įreng­ti pir­mie­ji pa­ sau­ly­je au­to­mo­bi­lių sto­ vė­ji­mo tak­so­met­rai. 1945 m. JAV su­sprog­ di­no pir­mą­ją ato­m i­nę bom­bą Nau­jo­jo­je Mek­si­ ko­je. Ki­tą mė­ne­sį po šio ban­dy­mo JAV nu­me­tė ato­m i­nes bom­bas ant Hi­ro­si­mos ir Na­ga­sa­k io Ja­po­ni­jo­je.

1957 m. gi­mė po­li­ti­kas, vi­suo­me­nės vei­kė­jas Ema­nue­lis Zin­ge­ris.

1966 m. Mask­va pa­ža­dė­ jo In­di­jai 1 mlrd. JAV do­ le­rių pa­ra­mą. 1989 m. mi­rė aust­rų di­ ri­gen­tas Her­bert von Ka­ ra­jan. 1999 m. Joh­no F. Ken­ ne­dy jau­nes­nio­jo lėk­tu­ vas su­du­žo ne­to­l i Mar­ ta Vin­jard sa­los Ma­sa­ čiu­set­so vals­t i­jo­je JAV. Lėk­tu­ve taip pat bu­vo jo žmo­na Ca­ro­lyn Bes­set­ te Ken­ne­dy ir jos se­suo Lau­ren Bes­set­te. J.Ken­ ne­dy kū­nas bu­vo ras­tas lie­pos 21 d.

teleloto Nr. 849 §§§ §§§ §§§ Visa lentelė –72 236 (2 x 36 118) Lt §§ §§§ Įstrižainės – 16 Lt §§§ Eilutė – 3 Lt §§ §§ Keturi kampai – 2 Lt §§ §§ 64 27 02 36 13 05 07 74 38 26 47 70 40 20 06 52 12 43 25 71 69 04 09 23 42 63 45 66 18 72 49 54 34 37 22 §§§ 60 30 44 15 73 §§ §§§ 03 17 08 41 16 §§§ §§§ §§§ 59 50 67 58 48 35 68

2012 07 15 Papildomi prizai: „VW Jetta“ (TV) – Česlovas Ramanauskas „VW Jetta“ (TV) – Nijolė Savičienė „Hyundai i20“ (TV) – Rimas Zumaras „VW Jetta“ 0134999 „Hyundai“ – i20 0304492 Kelialapis į Maljorką – 0597293 Kelialapis į Graikiją – 0467461 Kelialapis į Turkiją – 0087018 Poriniai kelialapiai į Palangą – 0238060, 0316830, 0541556, 0194327, 0343255 Motoroleriai „Mosca Fava“ – 0562241, 0226914, 0200892 Dviračiai „Panther“ – 029*755 LED televizoriai „Orion“ – 027*843 Muzikos centrai su DVD „Sony“ – 025*805 Fotokameros „Kodak“ – 056*441 Cikloninės krosnelės „LR“ – 040*481 Kavos aparatai „Electrolux“ – 027*921 TV priedėliai „TV Star“ – 022*602

GPS navigatoriai „Manta“ – 001*435 Planšetiniai kompiuteriai „Easypad“ – 047*589 5 000 Lt (tel. 1634, liepos 9 d.) – Valia Vaitkutė iš Kelmės 5 000 Lt (tel. 1634, liepos 9 d.) – Vilius Kripas iš Kretingos 5 000 Lt (tel. 1634, liepos 9 d.) – Julija Karalienė iš Šilutės 5 000 Lt (tel. 1634, liepos 9 d.) – Viktor Polikarpov iš Vilniaus 5 000 Lt (tel. 1634, liepos 9 d.) – Ona Vainikevičienė iš Kaišiadorių 5 000 Lt (tel. 1634, liepos 9 d.) – Sandra Kolendo iš Vilniaus 5 000 Lt (tel. 1634, liepos 9 d.) – Audrutis Raškevičius iš Ukmergės Kvietimai į TV: 044*427, 053*157, 044*217 Prognozė: Aukso puode bus – 1 000 000 Lt

Vai­šės: žve­jai šven­tės da­ly­vius

kvietė paragauti žu­vie­nės.

Į neriją vi­lio­jo Žve­jo šven­tė Sand­ra Lu­ko­šiū­tė s.lukosiute@kl.lt

Cha­rak­te­ris: skruz­dės – tai­kūs

vabz­džiai, kol jų ne­suer­zi­na­me.

Apie ki­tus pieš­tu­kus Pir­mie­ji pieš­tu­kai bu­vo gra­fi­to laz­de­ lės, ap­v y­n io­tos vir­ve­le. Vi­du­t i­n iš­k u pieš­tu­ku ga­li­ma brūkš­te­lė­ti 48,59 km il­g io li­n i­ją ar­ba pa­ra­šy­t i 50 tūkst. žo­ džių. Pa­ban­dy­k i­te.

Sa­vai­tės dar­bai Šią sa­vai­tę pri­va­lo­te pa­si­da­r y­t i braš­ kių ir cit­r i­nų uo­g ie­nės. Rei­k ia 2 kg braš­k ių, 3 cit­r i­nų, 2 kg cuk­ raus. Braš­kes tru­pu­t į su­mai­gy­ki­te ir su­mai­ šy­ki­te su cuk­ru­mi. Pa­lai­ky­ki­te 2–3 val. Cit­ri­nas su­pjaus­ty­ki­te, iš­rin­ki­te sėk­las ir su­mal­k i­te mės­ma­le. Braš­kes vir­k i­te, kol pra­dės tirš­tė­ti. Ta­ da su­dė­k i­te cit­r i­nas ir vir­k i­te dar 4–7 min. Uo­gie­nę su­pils­ty­ki­te į iš­kai­tin­tus stik­lai­nius, at­vė­sin­ki­te ir san­da­riai už­ da­ry­k i­te.

Links­mie­ji tirš­čiai Žve­jo­jo se­n is ant van­de­ny­no kran­ to. Ne­k i­bo. Iš van­dens iš­l in­do ryk­lys ir sa­ko: – Se­ni, čia žu­v ų jau po­rą me­tų nė­ra, tu ge­r iau eik mau­dy­tis. Čes­ka (397 719; tin­gi­nys­tė – vi­sų ydų mo­ti­na, o gim­dy­to­jus rei­kia gerb­ti)

Sa­vait­ga­lį Juodk­ran­tė­je šur­mu­lia­vo vie­na se­niau­sių Ne­rin­goje – Pa­ma­rio kraš­to žve­jo šven­tė, ku­ri vyksta jau dau­giau nei 50 me­tų.

Ne­rin­gos sve­čiai ir vie­tos gy­ven­ to­jai ga­lė­jo pa­šok­ti va­ka­ro­nė­je, kur links­mi­no ka­pe­la „Jol­di­ja“, liau­diš­ kos mu­zi­kos gru­pė „Prū­sai il­gi ūsai“, folk­lo­ro an­samb­lis „Auš­ri­nė“. Ren­gi­nio da­ly­viai tu­rė­jo ga­li­my­ bę su­si­kur­ti sa­vo vėt­run­gę, pa­si­ žval­gy­ti po ama­ti­nin­kų, tau­to­dai­li­ nin­kų ir ku­li­na­ri­nio pa­vel­do mu­gę. Ant­rą­ją šven­tės die­ną šia­me ku­ror­te rin­ko­si Juodk­ran­tės, Ni­ dos, Kin­tų, Ši­lu­tės ir žu­vi­nin­kys­ tės įmo­nių aso­cia­ci­jos „Lam­pet­ra“ ko­man­dos, ku­rios var­žė­si vir­vės trau­ki­mo, žu­vų gau­dy­mo bei in­ ka­ro lai­ky­mo rung­ty­se. Pa­ma­rio kraš­to žu­vie­nės vi­ri­mo čem­pio­na­to nu­ga­lė­to­jai vi­rė žu­vie­ nę, ku­ria vai­ši­no­si šven­tės sve­čiai. Links­mą nuo­tai­ką do­va­no­jo Lie­tu­ vos ka­riuo­me­nės or­kest­ras. Va­ka­re iš­tver­min­giau­sių­jų lau­kė gru­pės „Viks­va“, Alek­sand­ro Ma­ke­je­ vo, Jū­ra­tės Mi­liaus­kai­tės, Vir­gio Sta­ kė­no, Ro­mo Damb­raus­ko kon­cer­tas. Šven­tę vai­ni­ka­vo pa­grin­di­nio sve­čio Nep­tū­no do­va­no­tas fe­jer­ ver­kas.

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.