2012-07-17 Vilniaus diena

TODĖL, KAD naujienos Antradienis, ESU VILNIETIS Tikros sostinės liepos 17 d., 2012 m.

Per­kant in­ter­ne­tu pa­dėti var­nelės „Su­tin­ku su sąly-­ go­mis“ atei­ty­je neuž­teks.

Ekonomika 7p.

Ar nau­ja­sis Šiaurės Korė­jos ly­de­ris, at­leidęs ka­riuo­menės vadą, sie­kia įtvir­tin­ti sa­vo įtaką?

Pasaulis 9p.

Nr. 165 (1364)

diena.lt

Romų ir Bal­kanų mu­zi­kos fes­ti­va­lis su­laukė žvaigžd­žių net iš Pietų Af­ri­kos.

Menas ir pramogos 13p.

Ap­si­kuop­ti – ne mies­to jėgoms

1,30 Lt

Nebū­ti­na iš­lai­ky­ti ma­ža­ me mies­te­ly­je pro­fe­sio­na­ lių ugniagesių ko­mandą, kur tik­tai ke­letą kartų per me­tus įvyks­ta ko­kių nors įvy­kių.

Vi­daus rei­kalų mi­nist­ras Artū­ras ­ Me­lia­nas

4p.

Miestas

2p.

Kas pa­si­ūlys ką kvai­les­nio?

Daug kalbų, bet iš esmės jo­k ių dar­ bų. Taip kol kas ku­r ia­mas Vil­n iaus ir Kau­no dvi­m ies­čio pro­jek­tas, ku­ rio ini­c ia­to­r iai pa­ž ėrė naujų pa­ si­ū lymų. Pa­v yzd­ž iui, per­va­d in­t i mies­tus jun­g iantį greit­kelį. Kaip tai pa­dėtų ku­r iant dvi­m iestį – ne­ž i­n ia.

Keistų pa­si­ū lymų dvi­m ies­čio pro­ jek­te ne­t rūko ir anks­čiau.

Miestas Sa­vi­raiš­ka: sa­vi­val­dy­bei pri­klau­san­tis Ža­lia­sis til­tas Vil­niu­je iš­mar­gin­tas įvai­riau­siais pie­ši­niais.

Mies­to va­dovų gra­si­ni­mai pa­statų sa­vi­nin­ kus baus­ti už gra­fi­čiais api­pai­šy­tas sie­nas – šu­niui ant uo­de­gos. Kol kas sa­vo pa­statų ne­su­sit­varkė ne tik ab­so­liu­ti dau­gu­ma įspėtų sa­vi­ninkų, bet ir pa­ti sa­vi­val­dybė.

Rūta Gri­go­lytė

r.grigolyte@diena.lt

Ter­miną pra­tęsė

Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dybės Sau­ gaus mies­to de­par­ta­men­tas bir­že­ lio pa­bai­go­je kreipė­si į 52 pri­va­čias įmo­nes, namų ad­mi­nist­ra­to­rius, aso­cia­ci­jas ir vals­ty­bi­nes įstai­gas su pra­šy­mu su­tvar­ky­ti tep­lionė­mis

Pra­laimė­jo mūšį dėl re­fe­ren­du­mo

Gal­vosū­kis: Sei­mui pri­ėmus spren­dimą su­reng­ti referendumą A.Ku­bi­

lius turės pa­svars­ty­ti, kaip įti­kin­ti rinkė­jus pri­tar­ti ato­miniam pro­jek­tui.

To­mo Luk­šio (BFL) nuo­tr.

Sei­mas balsų dau­gu­ma pri­tarė opo­zi­ci­jos pa­si­ūly­mui šių metų spa­lio 14 d. su nau­jo­jo par­la­men­to rin­ki­mais su­reng­ti pa­ta­riamąjį re­ fe­ren­dumą dėl nau­jo­sios ato­minės elekt­rinės sta­ty­bos Lie­tu­vo­je.

Dau­gu­ma val­dan­čio­sios koa­li­ci­jos at­stovų su prem­je­ru And­riu­mi Ku­ bi­liu­mi prie­ša­ky­je pa­si­sakė prie­š to­ kį re­fe­ren­dumą. Kai ku­rie val­dan­tie­ji vyks­tant svars­ty­mui pra­trūko – opo­ nen­tus iš­va­di­no Lie­tu­vos iš­da­vi­kais ir Krem­liaus in­te­resų tru­badū­rais.

Plačiau skaitykite

Lietuva

4

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vaitės nuo­tr.

iš­pai­šy­tus sta­ti­nių fa­sa­dus. Tai pa­ daryti įpa­rei­go­ta iki lie­pos 16 d. Iki pir­ma­die­nio sa­vi­val­dybė su­laukė tik ke­lių įmo­nių raštų su pa­tvir­ti­ni­mu, kad fa­sa­dai nu­valyti.

Lie­pos 16-ąją, pa­si­tei­ra­vus apie skelb­tos ak­ci­jos re­zul­ta­tus, sa­vi­ val­dybė pra­nešė, kad ter­mi­nas pra­ tęstas dar sa­vai­tei – iki lie­pos 23 d.

2

Par­ko žolės sle­pia er­kes

3p.

2

AntrADIENIS, liepos 17, 2012

miestas diena.lt/naujienos/miestas

10

metų

jau sklan­do Vil­niaus ir Kau­no dvi­mies­čio idė­ja.

Su­gal­vo­jo: iš val­di­ninkų su­da­ry­tos eks­pertų grupės ma­no, kad greit­ke­lio per­va­di­

ni­mas la­bai pri­si­dėtų prie dvi­mies­čio su­kūri­mo.

Šarū­no Ma­žei­kos (BFL) nuo­tr.

Pen­kių sa­vi­val­dy­bių eks­per­tai su­žibė­jo ne­regė­tu iš­ra­din­gu­mu Daug kalbų, bet beveik jo­kių dar­ bų. Taip kol kas ku­ria­mas Vil­ niaus ir Kau­no dvi­mies­čio pro­jek­ tas, ku­rio ini­cia­to­riai pa­žėrė nau­ jų pa­si­ūlymų. Pa­vyzd­žiui, per­va­ din­ti mies­tus jun­giantį greit­kelį.

Kaip tai pa­dėtų ku­riant dvi­miestį – ne­ži­nia.

Dar ba­landį įvy­ku­sia­me jung­ti­ nia­me Vil­niaus ir Kau­no bei ap­ lin­ki­nių sa­vi­val­dy­bių at­stovų su­ si­ti­ki­me bu­vo su­da­ry­tos pen­kios eks­pertų grupės, jos šį mėnesį pa­ teikė iš­va­das, kaip to­liau plėto­ti Vil­niaus ir Kau­no dvi­miestį.

Vie­nas eks­pertų siū­lymų – bend­ru sa­vi­val­dy­bių krei­pi­mu­si į Vy­riau­sybę au­to­ma­gist­ralės Vil­ nius–Kaunas–Klaipėda ruo­žui Vilnius–Kaunas su­teik­ti Sa­va­no­ rių pro­spek­to pa­va­di­nimą. „Eks­pertų gru­pių tiks­las – nu­ ma­ty­ti dvi­mies­čio kon­cep­ci­jos už­da­vi­nius bei jų įgy­ven­di­ni­mo ga­li­my­bes ir pa­si­ūly­ti, kaip to­liau sėkmin­gai plėto­ti pro­jektą“, – tei­ gė Vil­niaus mies­to ta­ry­bos na­rys, Vil­niaus ir Kau­no dvi­mies­čio stra­ te­gi­nio pla­na­vi­mo ko­mi­si­jos pir­ mi­nin­kas Ed­ga­ras Sta­ni­šaus­kas.

Eks­per­tai taip pat pa­teikė siū­ ly­mus, su­si­ju­sius su su­si­sie­ki­mo, eko­no­mi­kos ir tu­riz­mo plėto­ji­mo sri­ti­mis. Šių gru­pių veik­lo­je da­ly­ va­vo ne tik Vil­niaus ir Kau­no, bet

ir Elektrėnų, Kai­šia­do­rių, Trakų sa­vi­val­dy­bių at­sto­vai. Į dvi­mies­čio pro­jektą taip pat ke­ ti­na­ma ofi­cia­liai pa­kvies­ti Vil­niaus ra­jo­no sa­vi­val­dybę. Tie­sa, šios va­ do­vai „Vil­niaus die­nai“ va­kar dar ne­galė­jo pa­sa­ky­ti, ar šis pa­si­ūly­ mas bent kiek juos su­do­mins.

Ed­ga­ras Sta­ni­šaus­kas:

Eks­pertų gru­pių tiks­las – nu­ma­ty­ti dvi­mies­čio kon­cep­ ci­jos už­da­vi­nius ir jų įgy­ven­di­ni­mo ga­ li­my­bes.

Tarp eks­pertų gru­pių iš­vadų yra ir siū­ly­mas įsteig­ti ne­vy­riau­sy­binę or­ga­ni­za­ciją – nuo­lat vei­kiantį

švie­ti­mo, kultū­ros, ap­lin­ko­sau­ gos ir vers­lo fo­rumą „Greit­ke­ lis“. To­kia or­ga­ni­za­ci­ja esą pa­dėtų nag­rinė­ti ak­tua­lias pro­ble­mas, o jos na­riais galėtų tap­ti švie­ti­mo, vers­lo, kultū­ros, ap­lin­ko­sau­gos or­ga­ni­za­ci­jos, vi­si ak­tyvūs ir prie pro­jek­to no­rin­tys pri­si­dėti pi­lie­ čiai. Į minė­tos or­ga­ni­za­ci­jos veiklą taip pat siū­lo­ma įtrauk­ti aukštą­ sias mo­kyk­las.

Ki­ti spe­cia­listų gru­pių pa­si­ūly­ mai taip pat ap­si­ri­bo­jo abst­rak­ čiais pa­svars­ty­mais, o ne aiš­kios dvi­mies­čio vi­zi­jos išdės­ty­mu.

Eks­per­tai sa­vo iš­va­do­se siū­lo dvi­mies­čio te­ri­to­ri­jo­je (Vil­niu­je, Kau­ne ir ap­lin­kinė­se sa­vi­val­dybė­ se) kel­ti tu­riz­mo ir ap­tar­na­vi­mo pa­slaugų lygį. Pa­reng­ti bendrą dvi­mies­čio rin­ko­da­ros stra­te­giją – bend­rai pri­sta­ty­ti dvi­miestį da­ ly­vau­jant pa­ro­do­se, koor­di­nuo­ jant in­for­ma­ci­jos sklaidą. To­kio su­ma­ny­mo pir­mas žings­nis būtų per­žiūrė­ti sa­vi­val­dy­bių bend­ruo­ sius pla­nus ir iden­ti­fi­kuo­ti 20 per­ spek­ty­viau­sių dvi­mies­čio in­ves­ti­ ci­nių ob­jektų.

E.Sta­ni­šaus­ko tei­gi­mu, eks­ pertų pa­si­ūlytų prie­mo­nių sąra­ šas ne­baig­ti­nis, tad vi­si no­rin­tys ir tu­rin­tys pa­si­ūlymų dėl dvi­mies­ čio pro­jek­to vis dar ga­li juos teik­ ti iki rugsė­jo 1 d.

VD inf.

Dvi­mies­čio projekto rai­da

Grožis: Min­dau­go til­tas van­dalų „pa­puoš­tas“ kiek kuk­liau nei Ža­lia­sis.

Ap­si­kuop­ti – ne Ar įmonės tep­lionė­mis 1 iš­mar­gin­tus fa­sa­dus nu­ si­valė, Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dybės

Vie­šo­sios tvar­kos sky­riaus dar­buo­ to­jai tik­rins jau po lie­pos 23-io­sios.

As­me­nims, ne­si­lai­kan­tiems tai­syk­ lių, ga­li būti skir­tas įspėji­mas ar­ba bau­da iki 2 tūkst. litų.

Tik­ri­na sa­ve

Be­je, prie­š kurį laiką sos­tinės me­ ras Artū­ras Zuo­kas die­va­go­jo­si, kad ši šva­ros ak­ci­ja nu­kreip­ta ne tik prie­š pri­va­čių pa­statų sa­vi­nin­ kus. Mies­to me­ras žadė­jo, kad sa­ vi­val­dybė su­si­tvar­kys ir jai pa­čiai pri­klau­san­čius sta­ti­nius, pa­vyzd­ žiui, til­tus. Šian­dien aki­vaiz­du, kad to ne­įvy­ko.

Kodėl sa­vi­val­dybė, įpa­rei­go­da­ma ki­tus tvar­ky­tis, ne­nu­va­lo ar neuž­ da­žo pie­ši­nių ant jai pa­čiai pri­klau­ san­čių ob­jektų? Pa­si­ro­do, sa­vi­val­ dybės dar­buo­to­jai da­bar žy­mi ir jai pri­klau­santį ne­sut­var­kytą turtą.

Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dybės tei­gi­mu, at­sa­kin­gi dar­buo­to­jai fik­ suo­ja sa­vi­val­dy­bei pri­klau­san­čius pa­sta­tus, ku­rie iš­mar­gin­ti tep­ lionė­mis.

Sa­vi­val­dybės įmonė „Grin­da“, kaip tei­gia­ma pra­ne­ši­me, iki šiol nu­ valė ar­ba už­dažė apie 240 kv. m sie­ nų Vil­niaus se­na­mies­ty­je. Vis dėlto pa­čia­me sos­tinės cent­re dau­ge­lis ob­jektų vis dar mir­ga pie­ši­niais: api­ pai­šy­ti Vin­co Ku­dir­kos aikštės bor­ tai, til­tai. Ypač ne­pa­si­sekė Ža­lia­jam til­tui – jis kau­kolė­mis ir įvai­riais šū­ kiais „pa­puoš­tas“ be­ne gau­siau­siai.

Ne­vy­ku­sio­mis tep­lionė­mis iš­mar­ gin­ta ir taip dau­ge­lio ne itin mėgsta­ ma skulptū­ra „Kran­tinės ar­ka“.

Kaip į kiaurą maišą

Pas­tatų, ku­riuos yra api­paišę van­ da­lai, nau­do­to­jams ir sa­vi­nin­kams ne­rimą ke­lia ne tik pie­ši­nių nu­va­ ly­mo ar už­da­žy­mo iš­lai­dos, bet ir to­kių in­ves­ti­cijų lai­ki­nu­mas. Ne­

Dvi­mies­čio idė­ja gimė prie­š de­šimt­ ti prie­monę „žmo­giškųjų iš­tek­lių Kau­no dvi­mies­čio idė­ja „vis drąsiau ver­žia­si į vi­suo­menę bei vis pla­čiau metį – jį įsteig­t i nu­spręsta 2002 m. pro­ble­mai spręsti“. gruod­ž io 6 d.

2003 m. gruod­žio 12 d. Elektrė­nuo­ nu­švie­čia­ma ži­niask­lai­dos“.

2002 m. ko­vo 8 d. tuo­me­tis Vil­ se me­rai nu­sprendė pa­teik­ti dvi­mies­ 2006 m. miestų de­le­ga­tai da­ly­ niaus me­ras A.Zuo­kas ir Kau­no me­ čio pro­jektą abiejų sa­vi­val­dy­bių ta­ry­ va­vo ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to pa­ro­do­je ras Eri­kas Ta­ma­šaus­kas pa­si­rašė dvi­ boms svars­ty­ti. Ren­ginį lydė­jo fur­še­tas. „CE­PIF’06“ Var­šu­vo­je ir at­virų durų die­no­se Briu­se­ly­je. mies­čio ke­ti­nimų pro­to­kolą.

2004 m. pri­sta­ty­ti Vil­niaus ir Kau­ 2003 m. rugsė­jo 19 d. Kai­šia­do­rių no dvi­mies­čio re­gio­no gy­ve­ni­mo 2007 m. pri­sta­ty­ta Vil­niaus ir Kau­ ra­jo­ne, Kar­čiu­pio kai­me, res­to­ra­ne ko­kybės ty­ri­mai, jie, pa­vyzd­žiui, pa­ no dvi­mies­čio re­gio­no ur­ba­nis­tinės „Ba­jor­kie­mis“ įvy­ko Vil­niaus ir Kau­ rodė, kad abie­juo­se mies­tuo­se mažė­ plėtros ga­li­my­bių stu­di­ja. no miestų bend­ri vers­lo pus­ry­čiai te­ma „Vil­niaus ir Kau­no plėtros ir in­ ves­ta­vi­mo ga­li­my­bių pri­sta­ty­mas“.

Po se­mi­na­ro kaž­kodėl pa­si­ūly­ta pri­ jung­ti dar ir Klaipėdą, taip pat įtrauk­

ja gims­ta­mu­mas. Ko­vo 9–12 d. abiejų miestų at­sto­vai ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to pa­ro­do­je Ka­nuo­se (Prancū­zi­ja) pa­ statė stendą su dvi­mies­čio ma­ke­tu.

2005 m. pa­skelb­ta, kad Vil­niaus ir

2008 m. da­ly­vau­ta ne­kil­no­ja­mo­jo

tur­to pa­ro­do­je „MI­PIM-08“ Ka­nuo­se.

2009 m. ko­vo 27 d. Kai­šia­do­ry­se įvy­

ko kon­fe­ren­ci­ja su fur­še­tu „Vil­niaus ir Kau­no dvi­mies­tis: jo reikšmė Lie­tu­vai“.

Dar­bai: at­sa­kin­gi dar­buo­to­jai da­bar fik­suo­ja sa­vi­val­dy­bei pri­klau­san­čius

3

AntrADIENIS, liepos 17, 2012

miestas

10p.

Olimpinėje krepšinio rinktinėje – nerimas dėl R.Javtoko traumos.

Erkės ty­ko ir parkuose Rūta Gri­go­lytė

r.grigolyte@diena.lt

Vil­niu­je vien er­ki­niu en­ce­fa­li­tu šie­met už­sikrėtė dvi­gu­bai dau­ giau žmo­nių nei per­nai tuo pa­čiu lai­ko­tar­piu. Įsi­siurb­ti erkė ga­li vaikš­tant ne tik gam­to­je, bet ir vi­ so­se ža­lio­sio­se mies­to vie­to­se.

Ne­laimė­lių – ge­ro­kai dau­giau

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vaitės nuo­tr.

mies­to jėgoms tu­rint kitų pre­ven­ci­nių prie­mo­nių, jau kitą dieną su­tvar­kius sie­nas ga­ li ras­tis naujų gra­fi­čių.

Kultū­ros pa­minklų res­tau­ra­vi­mo bend­rovės „Rūpin­tojė­lis“ va­do­vas Sta­sys Leo­nar­das Ži­lys „Vil­niaus die­nai“ yra sakęs, kad ant bend­ rovės pa­sta­to Klaipė­dos gatvė­je esan­čius pie­ši­nius už­da­žy­ti la­bai bran­gu. Be to, ši prie­monė lai­ki­na

Apie pai­šy­to­jus ant sienų pra­ne­ša gy­ ven­to­jai, jie taip pat su­gau­na­mi se­kant „šil­tais pėdsa­kais“.

– juos už­da­žius van­da­lai tuoj pat ga­li vėl iš­ter­lio­ti sie­nas. Bend­ro­vei sa­vo lėšo­mis te­ko im­tis pre­ven­ci­ nių prie­mo­nių: įsi­reng­ti stebė­ji­mo ka­me­ras, pa­sta­ty­ti kie­mo var­tus.

„Tai skau­di pro­ble­ma, fa­sa­ dus su­tvar­ky­ti kai­nuo­ja bran­giai, žmonės in­ves­tuo­ja daug pi­nigų – sakė S.L.Ži­lys. – Namą res­tau­ra­ vo­me, su­tvar­ky­ti visą fa­sadą kai­ na­vo apie 100 tūkst. litų. Iš kar­to nu­da­žius sie­nas ant vie­nos jų at­si­ ra­do did­žiu­lių pie­ši­nių. Be pa­sto­lių mes ten net ne­ga­li­me pa­siek­ti, gal jie pri­si­tai­ko ba­lionė­lius, purkš­tu­ vus, kad taip iš­pai­šytų. Pap­ras­tai nu­va­ly­ti nei­šei­na.“ Bend­rovės va­do­vo tei­gi­mu, da­ bar pa­statą fil­muo­ja stebė­ji­mo ka­ me­ros, sau­go nau­jai pa­sta­ty­ti var­ tai. Tai ap­sau­go dar li­ku­sias šva­rias sie­nas. „Apie pai­šy­to­jus ant sienų pra­ne­ša gy­ven­to­jai, jie taip pat su­ gau­na­mi se­kant „šil­tais pėdsa­kais“.

Ta­čiau be­ne ge­riau­siai pre­ven­ciš­kai vei­kia stebė­ji­mo ka­me­ros“, – pri­ tarė Vil­niaus ap­skri­ties vy­riau­sio­jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to Val­dy­mo or­ ga­ni­za­vi­mo sky­riaus Viešųjų ry­šių po­sky­rio vedė­ja Eve­li­na Pa­gou­nis.

pa­sta­tus, ku­rie iš­mar­gin­ti tep­lionė­mis, o gy­ven­to­jai juos ma­to kas­dien.

Vil­niu­je šie­met er­ki­niu en­ce­fa­li­tu jau už­sikrėtė 31 žmo­gus, Lai­mo li­ ga – 120. „Su­sir­gu­sių er­kių per­ne­ ša­mo­mis li­go­mis šie­met ge­ro­kai dau­giau nei per­nai. Šiais me­tais Vil­niu­je už­fik­suo­tas net 31 er­ki­ nio en­ce­fa­li­to at­ve­jis, o per­nai per tą pa­tį laiką jų bu­vo tik 16“, – sa­ kė Vil­niaus vi­suo­menės svei­ka­tos cent­ro (VVSC) Užk­re­čiamųjų ligų pro­fi­lak­ti­kos ir kont­rolės sky­riaus vedė­jo pa­va­duo­to­ja Bi­ru­ta Zda­ne­ vi­čienė.

VVSC vyk­do er­kių pla­ti­namų li­ gų epi­de­mio­lo­ginę prie­žiūrą, nu­ sta­to Lai­mo ligą su­ke­lian­čių er­kių gau­sumą ir pli­timą­Vil­niaus regione. „Vi­so­se ža­lio­sio­se Vil­niaus vie­ to­se pa­si­tai­ko er­kių. Šiuo me­tu Vil­niaus mies­to te­ri­to­ri­jo­je nu­ sta­ty­ti de­vy­ni Lai­mo li­gos gam­ ti­niai ži­di­niai: Buk­čių miš­ko par­ kas, Vin­gio par­kas, Ža­liųjų ežerų miš­kin­ga te­ri­to­ri­ja, Tur­niškės, Va­la­ku­pių poil­sia­vietė, Vi­so­rių ir Ba­jorų miš­ko par­kas, na­cio­na­li­nis Pa­vil­nio miš­ko par­kas, te­ri­to­ri­ja prie Ozo, miš­kin­ga te­ri­to­ri­ja prie To­pe­lių eže­ro“, – pa­vo­jin­giau­sias vie­tas var­di­jo B.Zda­ne­vi­čienė.

VVSC spe­cia­listės tei­gi­mu, dau­ giau­sia Lie­tu­vos gy­ven­tojų er­ki­ niu en­ce­fa­li­tu už­sik­re­čia Vi­du­rio Lie­tu­vo­je – Kau­no, Šiau­lių, Pa­ nevė­žio, o Lai­mo li­ga – Vil­niaus ir Kau­no re­gio­nuo­se. Vil­nie­čiai er­ ki­niu en­ce­fa­li­tu daž­niau­siai už­ sikrėtė Vil­niaus, Trakų, Varė­nos ra­jonų miš­kin­go­se te­ri­to­ri­jo­se, o Lai­mo li­ga – Vil­niaus mies­to ža­ liuo­siuo­se plo­tuo­se, Vil­niaus ra­ jo­no miš­kuo­se.

li per­neš­ti ir ba­be­zijų bei er­li­chijų. „Žmonėms tai di­de­lio pa­vo­jaus ne­su­ke­lia, ta­čiau veis­li­niai šu­nys ir katės yra ypač jautrūs šiems er­kių per­ne­ša­miems ba­be­ziozės ir er­li­chiozės su­kėlėjams“, – sakė Užk­re­čiamųjų ligų pro­fi­lak­ti­kos ir kont­rolės sky­riaus spe­cia­listė.

Biruta Zda­ne­vi­čienė:

Er­kių per­ne­ša­mo­ mis li­go­mis su­si­rgu­sių žmo­nių šie­ met ge­ro­kai dau­ giau nei per­nai.

Po­žy­miai sun­kiai at­pažįs­ta­mi

Na­cio­na­linė vi­suo­menės svei­ka­tos prie­žiū­ros la­bo­ra­to­ri­ja (NVSPL) per­spėja, kad Lai­mo li­gos po­žy­ miai daž­nai pri­me­na ki­tas li­gas.

Pir­ma­sis simp­to­mas, kurį ga­li­ma pa­stebė­ti pra­ėjus 1–4 sa­vaitėms nuo erkės įsi­siur­bi­mo, yra pa­rau­ du­si odos dėmė, ku­rios skers­muo ga­li būti apie pen­kis cen­ti­met­rus.

Lai­kui bėgant dėmė ple­čia­si, jos skers­muo ga­li pa­siek­ti net 60–70 cen­ti­metrų. Ta­čiau pir­mo­ji li­gos sta­di­ja ga­li būti ir vi­sai be simp­ tomų. Pir­mie­ji po­žy­miai ga­li at­ si­ras­ti po 2–3 mėne­sių nuo erkės įsi­siur­bi­mo. Ant­ro­je Laimo li­gos sta­di­jo­je su­ser­ga­ma neu­ro­lo­ginė­ mis li­go­mis – neu­ri­tu, me­nin­gi­tu, at­si­ran­da kar­dio­lo­gi­nių su­tri­kimų, vys­to­si sąna­rių už­de­gi­mas. Krau­ jo ty­rimų re­zul­ta­tai in­for­ma­tyvūs būna pra­ėjus dau­giau nei trims sa­vaitėms nuo už­sikrė­ti­mo.

Nuo už­sikrė­ti­mo er­ki­niu en­ce­ fa­li­tu iki pirmųjų li­gos po­žy­mių praei­na 2–28 die­nos, vi­du­ti­niš­

kai 7–14 dienų. Pir­mo­ji li­gos fa­ zė trun­ka 1–8 die­nas. Per ją pa­si­ reiš­kian­tys po­žy­miai, kaip tei­gia NVSPL spe­cia­lis­tai, taip pat ne­ spe­ci­fi­niai: karš­čia­vi­mas, kaulų, rau­menų, gal­vos skaus­mai, vir­ šu­ti­nių kvėpa­vi­mo takų ka­ta­ro po­žy­miai, py­ki­ni­mas. Po pir­mo­ sios fazės būna ta­ria­mo pa­svei­ki­ mo pe­rio­das, ir pa­skui maž­daug treč­da­liui užkrėstų žmo­nių iš­si­ vys­to ant­ro­ji li­gos fazė – nervų sis­te­mos pa­žei­di­mas. At­si­ran­da būdingi gal­vos sme­genų dan­galų už­de­gi­mo (me­nin­gi­to) požymiai: karš­čia­vi­mas, gal­vos, nu­ga­ros ir galū­nių rau­menų skaus­mas, pa­si­ kar­to­jan­tis vėmi­mas, spran­do rau­ menų įtem­pi­mas. Gal­vos sme­genų pa­žei­di­mo būdin­gi požymiai – su­ trikęs mie­gas, sąmonė, pu­siaus­vy­ ra, trau­ku­liai, pa­ra­ly­žiai.

Kaip sau­go­tis

Vie­na pa­ti­ki­miau­sių er­ki­nio en­ce­ fa­li­to pro­fi­lak­ti­kos prie­mo­nių, pa­ sak B.Zda­ne­vi­čienės, yra skie­pi­ ji­mas. Rei­ka­lin­gos trys vak­ci­nos.

Nuo pir­mo skie­po pra­ėjus mėne­ siui trims skie­pi­ja­ma­si ant­rą kar­ tą, o tre­čią – dar po 9–12 mėne­ sių. Po šių trijų skiepų nuo er­ki­nio en­ce­fa­li­to ap­si­sau­go­ma pen­ke­ riems me­tams.

Vak­ci­nos prie­š Lai­mo ligą nėra su­kur­ta. „Būnant gam­to­je svar­bu dėvė­ ti tin­ka­mus dra­bu­žius. Jie tu­ri bū­ ti šviesūs, kad būtų ga­li­ma leng­vai pa­stebė­ti ro­po­jan­čią erkę; už­ da­ri, tai yra il­go­mis ran­kovė­mis, kad erkėms liktų kuo ma­žiau at­ virų kūno vietų. Būti­na ne­pa­mirš­ ti ir er­kes at­bai­dan­čių prie­mo­nių – iš­si­purkš­ti, iš­si­tep­ti prie­š ei­ nant į gamtą“, – kaip ap­si­sau­go­ ti nuo kenks­mingųjų gy­vių, pa­tarė B.Zda­ne­vi­čienė.

Vei­kia kli­ma­to kai­ta

Vil­niaus vi­suo­menės svei­ka­tos biu­ro (VVSB) tei­gi­mu, kin­tan­tis kli­ma­tas le­mia dau­ge­lio eko­sis­ temų funk­cio­na­vimą, įvai­rių rū­ šių au­galų ir gyvūnų bu­vei­nes.

Er­kių ir krau­ja­siur­bių vabzd­žių su­ke­liamų ligų ir pa­vojų didė­ji­ mas įvar­di­ja­mas kaip vie­na did­ žiau­s ių grėsmių vi­s uo­m enės svei­ka­tai, ga­lin­čių kil­ti dėl kli­ ma­to kai­tos.

Užk­re­čiamų ligų ir AIDS (ULAC) cent­ras per­spėja, kad erkė įsi­ siurb­ti bei per­neš­ti ligą ga­li ne tik miš­ke, bet ir so­dy­bo­je, nuo­ sa­vo na­mo kie­me, mies­to par­ke. Į mies­tus er­kes per­ne­ša paukš­čiai, grau­ži­kai, na­mi­niai gyvū­nai.

Be to, er­ki­niu en­ce­fa­li­tu už­sik­ re­čia­ma ne tik įsi­siur­bus er­kei, bet ir ge­riant tin­ka­mai ter­miš­ kai neap­do­rotą ser­gan­čių gy­vu­lių pieną. Šiais me­tais Vil­niaus ap­ skri­ty­je ki­lo net trys er­ki­nio en­ ce­fa­li­to pro­trūkiai dėl ožkų pie­no.

B.Zda­ne­vi­čienės tei­gi­mu, šia li­ga už­sikrėtė žmonės, ku­rie var­to­ jo ne­vi­rintą ožkų pieną. Per pieną ar jo pro­duk­tus er­ki­niu en­ce­fa­li­ tu pa­pras­tai už­sikrėtė apie 5 pro­c. visų šia li­ga sir­gu­sių žmo­nių.

Per er­kes už­sikrės­ti ga­li­ma ne tik en­ce­fa­li­tu ir Lai­mo li­ga, jos ga­

Te­ri­to­ri­jos: erkės ne tik puo­la nuo med­žių, bet ir ty­ko žolė­je.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vaitės nuo­tr.

4

antradienis, liepos 17, 2012

lietuva

Bal­sa­vi­mą dėl re­fe­ ren­du­mo pa­skel­bi­ mo pra­lai­mė­ję val­ dan­čio­sios koa­li­ ci­jos at­sto­vai opo­ nen­tus iš­va­di­no tė­ vy­nės iš­da­vi­kais ir tru­ba­dū­rais, ku­ riems mo­ka ru­sų pro­pa­gan­di­nin­kai.

Ste­bė­to­jai: Sei­mo spren­di­mą dėl re­fe­ren­du­mo pa­skel­bi­mo pa­svei­ki­no į po­sė­dį at­vy­ku­si jo ša­li­nin­kų gru­pė.

To­mo Luk­šio (BFL) nuo­tr.

Suk­lu­pę val­dan­tie­ji pra­trū­ko Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

Ir gra­si­no, ir juo­ka­vo

„Mi­nist­re, ar­mi­jos ne­pa­kė­lėt, tai va, kas išė­jo. Jau ke­lia gal­vas „bu­ ro­ke­vi­či­nin­kai“, – taip po de­ši­ nie­siems ne­pa­lan­kaus bal­sa­vi­mo kraš­to ap­sau­gos mi­nist­rei Ra­sai Juk­ne­vi­čie­nei įgė­lė par­la­men­ta­ras Val­de­ma­ras Val­kiū­nas.

Nei tvar­kos, nei vie­ny­bės – taip va­kar at­ro­dė val­dan­čių­jų gre­tos.

Mo­bi­li­zuo­ti vi­sų jė­gų prem­je­ro And­riaus Ku­bi­liaus ša­li­nin­kai va­ kar taip ir ne­su­ge­bė­jo, tad pa­ty­rė skau­dų pra­lai­mė­ji­mą.

Val­dan­tie­ji ke­lis mė­ne­sius kar­to­ jo, kad re­fe­ren­du­mas dėl ato­mi­nės elekt­ri­nės sta­ty­bų – ne­rei­ka­lin­gas ir be­pras­mis, ta­čiau va­kar paaiš­kė­ jo, kad bus ne taip, kaip no­ri A.Ku­ bi­lius.

Su­si­vie­ni­ju­si opo­zi­ci­ja pa­ro­dė sa­vo rau­me­nis – par­la­men­te bal­ suo­ta, kad re­fe­ren­du­mą su Sei­mo

rin­ki­mais ru­de­nį reng­ti bū­ti­na. „Mū­sų par­ti­jai rin­ki­muo­se duo­ da­te la­bai ge­rą te­mą, ku­riai pa­tys sa­vo pro­gra­mo­se esa­te įsi­pa­rei­go­ ję pa­si­sa­ky­ti už“, – po ne­pa­lan­kaus bal­sa­vi­mo Sei­me sa­viš­kius ra­mi­no prem­je­ras A.Ku­bi­lius.

Man­tas Ado­mė­nas:

Is­to­ri­ja pa­ro­dys, kiek kas ga­vo už šį bal­sa­ vi­mą, iš ku­rios ša­lies atė­jo, kas yra tie iš­da­ vi­kai.

Ta­čiau ne vi­si su­ge­bė­jo iro­ni­zuo­ ti. Kon­ser­va­to­rius Man­tas Ado­ mė­nas įsi­jau­tė la­biau­siai: „Is­to­ri­ja pa­ro­dys, kiek kas ga­vo už šį bal­sa­ vi­mą, iš ku­rios ša­lies atė­jo, kas yra tie iš­da­vi­kai.“ Už­sie­nio rei­ka­lų mi­

nist­ras Aud­ro­nius Ažu­ba­lis le­mia­ mą bal­sa­vi­mą ly­gi­no su ru­siš­ka ru­le­te. „Ko­le­gos, pra­šau ne­spaus­ ti gai­du­ko“, – dar prieš bal­sa­vi­mą ra­gi­no mi­nist­ras. Kon­ser­va­to­rius Ro­kas Ži­lins­kas kal­bė­jo apie nu­ pirk­tą ži­niask­lai­dą, agi­tuo­jan­čią prieš ato­mi­nę elekt­ri­nę.

Klaus­tu­kų – dar daug

Ta­čiau už re­fe­ren­du­mą bal­suo­ ti agi­ta­vu­si opo­zi­ci­ja la­bai aiš­ kių ar­gu­men­tų taip pat neiš­sa­kė, prieš le­mia­mą bal­sa­vi­mą kal­bė­ ti neišdrį­so ne­tgi pa­ts opo­zi­ci­jos ly­de­ris Al­gir­das But­ke­vi­čius. So­ cial­de­mok­ra­tai, kaip ir ki­tos opo­ zi­ci­nės par­ti­jos, vis kar­to­jo, kad „rei­kia at­si­klaus­ti tau­tos“, kad Vi­ sa­gi­no ato­mi­nės elekt­ri­nės pro­jek­ tas ga­li už­ner­ti sko­lų kil­pą atei­ties kar­toms, be to, bran­duo­li­nis reak­ to­rius – pa­vo­jin­gas.

Kiek ga­l i kai­n uo­t i ši po­l i­t i­k ų ini­cia­ty­va, taip pat iki ga­lo neaiš­ ku. Mi­ni­ma 2–4 mln. li­tų su­ma.

Re­fe­ren­du­mas kon­sul­ta­ci­nis, tad jo re­zul­ta­tai, bent tei­siš­kai, įta­ kos jau priim­tiems spren­di­mams ne­tu­rės.

Ta­čiau į Lie­tu­vą ga­li keis­tai šnai­ ruo­ti in­ves­tuo­to­jai į elekt­ri­nę. Bū­ tent apie to­kį pa­vo­jų skel­bė A.Ku­ bi­lius ir ener­ge­ti­kos mi­nist­ras. Be to, neaiš­ku, kaip šis Lie­tu­vos po­ li­ti­kų vi­ra­žas su re­fe­ren­du­mu bus su­pras­tas po­ten­cia­lių ato­mi­nės elekt­ri­nės sta­ty­bos par­tne­rių lat­ vių ir es­tų.

Tiek opo­zi­ci­ja, tiek pa­tys val­ dan­tie­ji pri­pa­žįs­ta – in­for­ma­ci­ jos apie bū­si­mą­jį pro­jek­tą trūks­ta: neaiš­ki nei elekt­ri­nės sta­ty­bos są­ ma­ta, nei tech­ni­nės de­ta­lės. Apie tai, ma­tyt, ir bus dis­ku­tuo­ja­ma iki ru­dens vi­du­rio.

Be­je, sa­vo žo­dį va­kar ta­rė lig šiol dėl re­fe­ren­du­mo ty­lė­ju­si Pre­zi­den­ tė Da­lia Gry­baus­kai­tė: „Tai dar vie­ na ga­li­my­bė ir pa­rei­ga Vy­riau­sy­bei iš­sa­miau pri­sta­ty­ti pro­jek­tą vi­suo­ me­nei.“

Komentaras Ze­no­nas Vai­gaus­kas

Vy­r iau­sio­sios rin­k i­mų ko­m i­si­jos pir­m i­n in­kas

L

ig šiol bu­vo taip: jei­g u po­ li­t i­nės jė­gos bū­da­vo su­si­ skal­d žiu­sios, nė vie­nas re­ fe­ren­du­mas ne­su­lauk­da­vo pa­kan­ka­mos rin­kė­jų pa­ra­mos. Štai re­ fe­ren­du­mus, ku­rie baig­da­vo­si re­zul­ta­ ty­viai, – kaip Kons­ti­tu­ci­jos priė­mi­mas, sto­ji­mas į ES, so­vie­ti­nės ka­riuo­me­nės iš­ve­di­mas – pa­lai­ky­da­vo be­veik vi­sos pa­grin­di­nės po­li­ti­nės jė­gos.

Bet jei­gu to pa­lai­ky­mo ne­bū­da­vo, pa­ vyz­džiui, kad ir dėl Sei­mo na­rių skai­ čiaus, dar dau­g y­bės da­ly­k ų, ne­sant su­ta­ri­mo re­fe­ren­du­mai baig­da­vo­si be re­zul­ta­tų net ir tais lai­kais, kai rin­kė­jų ak­ty­vu­mas dar bū­da­vo di­des­nis.

Jei­g u pa­ta­r ia­ma­ja­me re­fe­ren­du­me ne­prii­ma­mos nuo­sta­tos, Sei­mas at­si­ žvel­gia į jo re­zul­ta­tus, bet jie nė­ra pri­ va­lo­mi Sei­mui.

At­si­ras sa­va­no­rių De­ši­nie­siems – ug­nia­ge­sių vėl sa­viš­kio dū­riai Vy­riau­sy­bė pri­ta­rė įsta­ty­mo pa­ tai­soms, pa­gal ku­rias re­for­muo­ jant prieš­gais­ri­nę ap­sau­gą ma­žo­ se gy­ven­vie­tė­se nu­ma­to­ma at­si­ sa­ky­ti pro­fe­sio­na­lių ug­nia­ge­sių ko­man­dų ir pa­ti­kė­ti gais­rų ge­si­ ni­mą sa­va­no­riams.

„Tik­rai ne­bū­ti­na iš­lai­ky­ti ma­ža­me mies­te­ly­je ar­ba kai­me pro­fe­sio­na­ lių ugniagesių ko­man­dą, kur, sa­ ky­ki­me, tik­tai ke­le­tą kar­tų per me­tus gal­būt įvyks­ta ko­kių nors įvy­kių“, – paaiš­ki­no vi­daus rei­ ka­lų mi­nist­ras Ar­tū­ras Me­lia­nas.

Jo tei­gi­mu, sa­va­no­riams ug­nia­ ge­siams nu­ma­to­ma su­teik­ti so­cia­ li­nes ga­ran­ti­jas. „Dau­ge­ly­je pa­sau­lio vals­ty­ bių ga­lio­ja to­kia sis­te­ma – ne­ rei­kia nuo­lat dirb­ti, jie dir­ba kur nors ki­tur, bet rei­kia­mu mo­men­ tu, jei­gu tam tik­ra­me mies­te­ly­je ar­ba tam tik­ro­je įstai­go­je at­si­tin­ ka ne­lai­mė ir pra­si­de­da gais­ras, jie ta­da jau tu­ri sa­vo inst­ruk­ci­jas, ži­ no, ką da­ry­ti, tu­ri sa­vo prie­vo­les ir da­ly­vau­ja ge­si­nant gais­rus“, – kal­bė­jo A.Me­lia­nas.

Pa­tai­soms Vy­riau­sy­bė kol kas pri­ta­rė iš prin­ci­po. Joms dar rei­

ka­lin­gas for­ma­lus Mi­nist­rų ka­bi­ ne­to pri­ta­ri­mas. Ga­lu­ti­nį žo­dį dėl šio įsta­ty­mo tars Sei­mas. „Priė­mus šį įsta­ty­mą bus ati­ tin­ka­mi įsta­ty­mo įgy­ven­di­na­mie­ ji ak­tai, ku­rie de­ta­liau reg­la­men­ tuos sa­va­no­riš­kos prieš­gais­ri­nės veik­los da­ly­kus“, – dės­tė A.Me­ lia­nas. Jis konk­re­čiai neat­sa­kė, ka­da ša­ly­je ga­lė­tų at­si­ras­ti sa­va­ no­rių ug­nia­ge­sių ir ko­kio dy­džio gy­ven­vie­tė­se ne­lik­tų pro­fe­sio­na­ lių ug­nia­ge­sių ko­man­dų.

VD, BNS inf.

Jus­ti­nas Ar­gus­tas Kon­ser­va­to­rius Nag­lis Pu­tei­kis (nuotr.) ne­si­liau­ja er­zin­ti sa­viš­kių.

Sa­vo par­ti­jos ko­le­goms jis siū­lo pe­ rei­ti vi­suo­me­ni­nin­ko Da­riaus Kuo­ lio pu­sėn – jung­tis prie jo bu­ria­mo „Lie­tu­vos są­ra­šo“.

Par­la­men­ta­ras iš Klai­pė­dos N.Pu­ tei­kis par­ti­jos na­rius jau ku­rį lai­ką ata­kuo­ja trum­po­sio­mis ži­nu­tė­mis te­le­fo­nu, kvies­da­mas ap­leis­ti And­ riaus Ku­bi­liaus va­do­vau­ja­mą Tė­vy­ nės są­jun­gą. Dien­raš­čio ži­nio­mis, par­ti­jos na­riams siū­lo­ma pri­si­dė­ti prie vi­suo­me­ni­nin­ko D.Kuo­lio bu­ ria­mo „Lie­tu­vos są­ra­šo“.

Be­je, bū­tent kon­ser­va­to­r ius N.Pu­tei­kis dar pa­va­sa­rį „Lie­tu­ vos są­ra­šo“ pa­va­di­ni­mą su­sku­bo į­re­gist­ruo­ti Re­gist­rų cent­re. Prieš po­rą die­nų par­ti­jos ta­ry­ba jį jau nu­bau­dė už tai, kad šis per­ne­lyg daž­nai gi­ria ir pa­lai­ko „Drą­sos ke­ lio“ ir „Lie­tu­vos są­ra­šo“ vei­kė­jus, o sa­viš­kius keiks­no­ja.

Par­ti­jos Prie­žiū­ros ko­mi­te­tui va­ do­vau­jan­tis Ar­vy­das Anu­šaus­kas apie N.Pu­tei­kio dū­rius sa­viš­kiams kal­bė­jo itin suir­zęs: „Vis­ką ži­no­

me. Spren­di­mai jau bu­vo priim­ti, ir par­ti­jos ta­ry­ba į tai at­si­žvel­gė.

Ką jis da­bar da­ro (siun­ti­nė­ja ži­nu­ tes – red. pa­st.), ar tas tu­ri­nys (už ku­rį jis bu­vo baus­tas – red. pa­st.) vie­no­das, ne­ži­nau, ne­ma­tau, bet, ma­tyt, jis vie­no­das.“ N.Pu­tei­kis tvir­ti­no jo­kių ži­nu­čių ne­siun­ti­nė­ jęs – esą tai pa­vy­džių par­ti­jos na­ rių są­moks­las. Po­li­ti­kas il­gai aiš­ki­ no, kad par­ti­jo­je daug kas pa­vy­di, kad jis sa­viš­kių bu­vo aukš­tai rei­tin­ guo­tas – pa­ki­lo į 16-ą vie­tą. Tai esą ne­pa­ti­ko sen­bu­viams. „Sup­ran­tu, kad čia pra­si­de­da ant­ra šmeiž­to se­ri­ja. Įsi­ti­ki­nę, kad vien­man­da­tė­se ne­lai­mės, no­ri ma­ ne iš­stum­ti iš dau­gia­man­da­tės są­ ra­šo ir pa­tys užim­ti aukš­tes­nę vie­ tą“, – tei­gė N.Pu­tei­kis.

Ta­čiau jis taip ir ne­paaiš­ki­no, kas tie jo taip ne­mėgs­tan­tys ir jam ko­ją ki­šan­tys sa­viš­kiai. Į klau­si­mą, ko­dėl re­gist­ra­vo „Lie­tu­vos są­ra­šo“ pa­va­di­ ni­mą, N.Pu­tei­kis at­sa­kė taip: „O ko­ dėl re­gist­ra­vau „Už tei­sin­gu­mą“, „Už Lie­tu­vą – be me­lo ir smur­to“?“ Re­dak­ci­jai at­siųs­ta­me laiš­ke jis taip pat paaiš­ki­no, ko­dėl ro­do prie­lan­ku­mą vi­suo­me­ni­nin­kams, o ypač – D.Kuo­liui. „Jau­čiu jiems

Čia pra­si­de­da ant­ra šmeiž­to se­ri­ja.

sko­lą nuo to lai­ko, kai jie, pir­miau­ sia D.Kuo­lys, ėmė­si gin­ti 2006 m. po­li­ci­jos nu­kan­kin­to eseis­to Gin­ta­ ro Be­res­ne­vi­čiaus gar­bę ir jo naš­lę, o aš, bū­da­mas Klai­pė­do­je, ne­pri­si­ dė­jau, nors no­rė­jau. Ne­da­ly­va­vęs anks­čiau D.Kuo­lio or­ga­ni­zuo­to­se ak­ci­jo­se už tei­sin­gu­mą jau­čiuo­si tiems ko­vo­to­jams įsi­sko­li­nęs, to­dėl jiems vi­so­ke­rio­pai pa­de­du“, – tei­ gė N.Pu­tei­kis.

5

AntrADIENIS, liepos 17, 2012

ekonomika diena.lt/naujienos/ekonomika

Kas­metės ap­žiū­ros ne­įves

Šiuo me­tu visų Bal­ti­jos ša­lių gy­ ven­to­jai ant­ros pa­ko­pos pen­sijų fon­duo­se kau­ pia pa­na­šią su­ mą pi­nigų. Ta­ čiau at­ro­do, kad es­tai ir lat­viai būsi­mas pen­si­ jas gaus di­des­ nes nei lie­tu­viai.

Lie­tu­va ne­pri­tars Eu­ro­pos Ko­ mi­si­jos (EK) ini­cia­ty­vai daž­nin­ti lengvųjų au­to­mo­bi­lių tech­ninę ap­žiūrą.

Įmo­kos: Lat­vi­jo­je ir Es­ti­jo­je įmo­kos į ant­ros pa­ko­pos pen­sijų fon­dus jau su­

grąžin­tos į prie­škri­zinį lygį, o Lie­tu­vo­je vis dar del­sia­ma. To­mo Ur­be­lio­nio (BFL) nuo­tr.

Lie­tu­viai gaus ma­žiau­sias pen­si­jas?

Prieš ke­letą dienų Lat­vi­jos vy­riau­ sybė nu­sprendė nuo kitų metų iki 4 pro­c. di­din­ti įmo­kas į ant­ros pa­ko­ pos pen­sijų fon­dus. Šiuo me­tu Lat­ vi­ja pen­siją kau­pian­tiems as­me­ nims per­ve­da 2 pro­c. jų su­mo­kamų so­cia­li­nių mo­kes­čių. Anks­čiau ši su­ ma siekė 8 pro­c. Spren­dimą at­kur­ti įmo­kas į pen­sijų fon­dus vy­riau­sybė pri­ėmė išk­lau­siu­si So­cia­linės ge­rovės mi­nis­te­ri­jos iš­va­das. Nu­ma­ty­ta, kad nuo 2015-ųjų įmo­ka su­da­rys 5 pro­c. pa­jamų, o 2016 m. – 6 pro­c.

Lat­vi­ja 6 pro­c. įmo­kas į pen­sijų fon­dus su­ma­ži­no nuo 2009 m., kai pra­si­dėjo vi­suo­tinė eko­no­mi­ kos krizė. Šiuo me­tu ant­ros pa­ ko­pos pen­sijų fon­duo­se dalį sa­vo atei­ties lėšų kau­pia 1,16 mln. lat­ vių. Iš vi­so sis­te­mo­je su­kaup­ta 900

R

mln. latų, t. y. kiek dau­giau nei 4,5 mlrd. litų.

Es­ti­ja nuo šių metų pra­džios kau­ pian­tiems pen­si­jai šio ti­po fon­duo­ se grąži­no prie­š krizę ga­lio­ju­sius įmokų dyd­žius – vals­tybė ski­ria 4 pro­c., o pa­ts žmo­gus su­mo­ka dar 2 pro­c. Iki 2012 m. pra­džios vals­tybė skyrė 2 pro­c., o as­muo – 1 pro­c.

Ta­čiau tiems pen­siją kau­pian­tiems as­me­nims, ku­rie per krizę ne­bu­vo nu­traukę sa­vo as­me­ni­nių įmokų, 2014–2017 m. vals­tybė kaip kom­ pen­sa­ciją skirs 6 vie­toj pri­va­lomų 4 pro­c. Estų ant­ros pa­ko­pos pen­ sijų fon­dai val­do 1,4 mlrd. JAV do­ le­rių (be­veik 4 mlrd. litų).

Lie­tu­vo­je pa­sta­ruo­sius ke­le­rius me­tus įmo­kos į ant­ros pa­ko­pos pen­sijų fon­dus ma­žin­tos ne kartą.

2009-ai­siais – nuo 5,5 iki 3, po pus­ me­čio – iki 2 pro­c. 2011 m. pa­bai­ go­je įmo­kos dy­dis bu­vo su­ma­žin­tas iki 1,5 pro­c. pen­sijų fon­do da­ly­ vio pa­jamų, nuo ku­rių skai­čiuo­ja­ mos vals­ty­bi­nio so­cia­li­nio drau­ di­mo įmo­kos. Pa­gal Vy­riau­sybės pa­si­ūlytą pen­sijų sis­te­mos re­formą vals­tybė mokėtų ba­zinę įmoką, ku­ri per 8 me­tus pa­siektų 3,5 pro­c., as­ muo į as­me­ninę sa­vo pen­si­jos sąs­ kaitą mokėtų iš pra­džių 1 pro­c., tiek pat būtų ski­ria­ma iš jo mo­kes­čių ir dar tiek skirtų vals­tybė. Vėliau šis skai­čius didėtų iki 2 pro­c. Šiuo me­tu dau­giau kaip mi­li­ jo­nas dir­ban­čių Lie­tu­vos žmo­nių pen­sijų fon­duo­se jau yra su­kaupę apie 4,5 mlrd. litų.

„Mes ne­ma­no­me, kad, pa­vyzd­žiui, sep­ty­ne­rių ar de­šim­ties metų au­to­mo­bi­liai ke­lia di­delę grės­ mę sau­giam eis­mui. EK siū­ly­mai tik­rai per griež­ti“, – pra­ne­ši­me spau­dai teigė susisiekimo minis­ tras Eligijus Ma­siu­lis. Jis abe­jo­ja, ar EK siū­ly­mai su­si­lauks pri­ta­ ri­mo ir ki­to­se ES vals­tybė­se, nes da­bar kas­metė tech­ninė ap­žiū­ra įtei­sin­ta vos ke­lio­se ša­ly­se.

EK siū­lo, kad se­nes­nių nei sep­ ty­ne­rių metų lengvųjų au­to­mo­bi­ lių tech­ninė ap­žiū­ra būtų at­lie­ka­ma kas­met. Lie­tu­vo­je nau­jų leng­vųjų au­to­mo­bi­lių pirmąją tech­ninę ap­ žiūrą rei­kia at­lik­ti po trejų metų, o pa­skui – kas dve­jus me­tus.

Pa­gal EK siū­lomą tvarką pir­ mo­ji nau­jo leng­vo­jo au­to­mo­bi­lio ap­žiū­ra būtų at­lie­ka­ma po ket­ve­ rių metų, ant­ro­ji – po dvejų me­ tų, o vėliau kas­met.

Su­si­sie­ki­mo mi­nist­ras pa­ste­bi, kad EK turėtų veng­ti nu­sta­ty­ti

vie­no­das tai­syk­les vi­so­se Bend­ri­ jos ša­ly­se, nes au­to­mo­bi­lių par­ko am­žius kiek­vie­no­je vals­tybė­je la­ bai ski­ria­si. „Ne­pai­sant to, kaip daž­nai vyk­ do­ma tech­ninė ap­žiū­ra, kiek­vie­ nas vai­ruo­to­jas tu­ri jaus­ti at­sa­ko­ mybę už sa­vo el­gesį ke­ly­je ir sa­vo au­to­mo­bi­lio tech­ninę būklę“, – sakė mi­nist­ras.

Ska­tin­da­ma vai­ruo­to­jus nea­ tidė­lio­ti ap­si­lan­ky­mo tech­ninės ap­žiū­ros cent­ruo­se, Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­ja kiek pa­keitė ap­žiū­ros tai­syk­les. Lie­tu­vo­je nuo spa­lio įsi­ ga­lios nau­ja tech­ninės ap­žiū­ros tvar­ka. Jei li­kus ne dau­giau kaip 30 dienų iki ap­žiū­ros ter­mi­no bus nu­ sta­ty­ta, kad trans­por­to prie­monė tvar­kin­ga, ki­tos ap­žiū­ros ter­mi­nas bus pra­tęsia­mas tiek dienų, kiek jų bu­vo likę iki pri­va­lo­mo­sios ap­žiū­ ros ga­lio­ji­mo pa­bai­gos. Pa­vyzd­žiui, jei au­to­mo­bi­lis pa­tik­ri­na­mas ir ne­ ran­da­ma trūkumų li­kus 20 dienų iki pri­va­lo­mo­sios ap­žiū­ros ga­lio­ ji­mo pa­bai­gos, kitą kartą į ap­žiūrą reikės at­vyk­ti ne vėliau kaip po 2 metų ir 20 dienų.

BNS, VD inf.

Si­tua­ci­ja: ma­no­ma, kad Lie­tu­vo­je se­nes­ni nei sep­ty­ne­rių metų leng­

vie­ji au­to­mo­bi­liai ne­ke­lia grėsmės sau­giam eis­mui.

VD inf.

Kęstu­čio Va­na­go (BFL) nuo­tr.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija

ES parama aplinkosaugai viršija planus Janina Kirliauskaitė Per pirmą šių metų pusmetį Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra aplinkosaugos projektų vykdytojams jau išmokėjo 221,4 mln. litų ES paramos lėšų. Tai 11,8 mln. litų daugiau nei planuota. Šiuolaikiški patogumai

Daugiausia lėšų išmokėta vandens sektoriaus projektams įgyvendinti – 123,3 mln. litų. Tai net 11,2 proc. daugiau, nei buvo numatyta. Šiuo metu daugelyje Lietuvos re­ gionų, pasinaudojant ES teikiama finansine parama, tiesiami nauji centralizuoti vandentiekio ir nuo­ tekų tinklai. Jie leis užtikrinti ko­ kybiško ir švaraus geriamojo van­ dens tiekimą ir saugų nuotekų tvarkymą.

Birželio 1 d. pasirašytos dvi naujos finansavimo ir adminis­ travimo sutartys vandens tieki­ mo bei nuotekų tvarkymo inf­ rastruktūrai renovuoti ir plėtoti Vilniaus mieste bei Kaišiadorių rajone (Kaišiadoryse, Gudienoje, Stasiūnuose, Vladikiškėse, Avi­ liuose, Žiežmariuose, Meliorato­ riuose ir Žasliuose).

Pasak Inesio Kiškio, Aplinkos ministerijos ES struktūrinės para­ mos administravimo departamen­ to direktoriaus, šios lėšos leidžia gyventojams suteikti šiuolaikinius patogumus. „Juos turintys jau nebeįsivaiz­ duoja kitokio gyvenimo. Ne ma­ žiau svarbu ir tai, kad šie projektai leidžia juntamai sumažinti aplin­ kai daromą žalą – kalbu apie nuo­ tekas, kurias žmonės, neprisijungę prie centralizuotų vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo tinklų, deja, ne visada tvarko tinkamai“, – ak­ centuoja I.Kiškis.

Kai litas atneša dešimt

ES struktūrinių fondų finansuo­ jamiems projektams įgyvendinti jau panaudota net 37,9 mln. litų – 110,2 proc. paramos lėšų.

Pavyzdžiui, vykdant ES remiamą Pajūrio juostos tvarkymo progra­ mą, į Palangos paplūdimį atvežta ir išpilta beveik 424 tūkst. kubinių metrų smėlio.

Tai leido išlyginti 2380 m kran­ to ruožą ir labai pagerinti ne tik rekreacinę aplinką, bet ir kranto būklę.

Pasak aplinkosaugos ekspertų, pagal smėlio kokybę ir aukštį šiuo

metu geresnių paplūdimių Baltijos regione nėra.

Krantotvarka besidomintys mokslininkai skaičiuoja, kad kiek­ vienas pajūriui tvarkyti išleistas li­ tas atneš naudą, vertinamą ne ma­ žiau kaip dešimčia litų. Šiuo atveju kalbama ne tik apie estetiką, poilsiautojų patogu­ mus, tačiau ir apie verslą, gau­ nantį pajamas iš didesnio po­ ilsiautojų srauto, taip pat apie pilnėjantį Palangos ir valstybės biudžetą. Įgyvendinant aplinkosaugos pro­ jektus taip pat daug dėmesio ski­ riama biologinei įvairovei ir kraš­ tovaizdžiui išsaugoti. Įgyvendinant tokius projektus, ribojamas tam tikrų rūšių invazi­ nių augalų ir gyvūnų paplitimas, įrengiami pažintiniai takai, tvar­ komi kraštovaizdžio ir gamtos pa­ veldo objektai. Dėl ES paramos vis daugiau žmonių turi galimybę su­ sipažinti su unikaliais mūsų šalies gamtos ir kultūros paveldo kam­ peliais – visų pirma saugomomis teritorijomis. Jose įgyvendinami projektai padeda geriau atskleis­ ti ir pažinti nepakartojamą įvairių Lietuvos kampelių grožį bei savi­ tumą.

Pagalba: ES lėšomis įgyvendinami aplinkosaugos projektai leidžia at-

skleisti unikalių mūsų šalies kampelių grožį.

„Shutterstock“ nuotr.

6

AntrADIENIS, liepos 17, 2012

nuomonės

Lie­tu­va sieks ES ir Bal­ta­ru­si­jos dia­lo­go

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

P Si­ri­jos „drau­gai“ Valentinas Beržiūnas

2

003 m. Jung­t i­n ių Vals­ tijų po­l i­t i­kams ir ge­ne­ ro­lams at­rodė, jog nu­ver­ tus Sad­damą Hus­seiną ira­k ie­čiai gy­vens taip ge­rai, kaip nie­kuo­met ne­gy­ve­no.

Tie­s a, S.Hus­sei­no re­ž i­mas bu­ vo nuo­ž mus, ta­čiau tai, kas Ira­ ke dėjo­s i po ame­r i­k ie­č ių ir jų sąjun­g i­n inkų in­ter­ven­ci­jos, pri­ minė siau­bo filmą. Pi­lie­ti­nis šiitų ir su­nitų ka­ras, į kurį įsivėlė ir „Al Qae­da“, lyg šla­piu sku­du­ru smogė ame­r i­k ie­čiams per veidą.

Pri­vers­tinė re­ži­mo kai­ ta, kurią siū­lo va­di­na­ mie­ji Si­ri­jos drau­gai, – vie­nas rizikin­giau­sių da­lykų.

Tik dras­tiš­ki veiks­mai lei­do iš da­ lies su­val­dy­ti si­tua­ciją, kol tai ne­ ta­po vie­nu kru­vi­niau­sių pa­sau­lio is­to­r i­jo­je pi­l ie­ti­nių karų.

Ar Ira­ke da­bar ra­miau? Re­to­ri­nis klau­si­mas...

Konf­l iktų eks­p er­tai išs­k i­r ia tri­ jų rūšių prie­vartą – struktū­r inę, kultū­r inę ir tie­sio­g inę. Kad bū­ tų aiš­k iau, štai trys api­brėžtys.

Struktū­rinė prie­var­ta – tai įvai­rio­ mis for­mo­mis pa­si­reiš­kian­ti disk­ ri­mi­na­ci­ja, kai vie­nos grupės ne­ leid­ž ia ki­toms nau­do­tis to­k io­mis pat ga­l i­mybė­mis. Kultū­rinė prie­ var­ta – tai skir­tumų ir nea­py­kan­ tos tarp skir­tingų re­li­g i­nių, ideo­ lo­g i­nių ar et­ni­nių gru­pių ska­ti­ni­ mas. Šiuo at­ve­ju pa­brėžia­m i ku­ rios nors vie­nos grupės pra­na­šu­ mai. Tre­čio­ji, tie­sio­ginė, prie­var­ta yra fi­z inės jėgos ar­ba psi­cho­lo­g i­ nio smur­to var­to­ji­mas.

Ne­sant tie­sio­g inės prie­var­tos eg­ zis­t uo­ja va­d i­na­mo­ji ne­ga­t y­v io­ ji tai­ka – fi­z i­n io ar psi­cho­lo­g i­n io smur­to ne­bu­vi­mas. Ta­čiau konf­ lik­tas lie­ka įšal­dy­tas.

O va­d i­n a­mo­j i po­z i­t y­v io­j i tai­ ka už­t ik­r i­na­ma tik pa­nai­k i­nus struktū­r inę bei kultū­r inę prie­ var­tas.

Ira­ke S.Hus­sei­no val­dy­mo me­ tais ir Si­r i­jo­je iki Arabų pa­va­sa­ rio su­k i­l imų eg­z is­t a­vo ne­ga­t y­ vio­ji tai­ka. Tie­sio­g inės prie­var­ tos ne­bu­vimą už­t ik­r i­no ka­r i­n iai

re­ž i­mai, jie su­gebė­jo iš­lai­ky­ti sta­ bi­lumą ta­pa­tybės po­žiū­riu ne­vie­ na­lytė­se ša­ly­se.

Si­tua­ci­ja Ira­ke pa­si­keitė nu­ver­tus re­ž imą po Va­karų in­va­zi­jos, o Si­ ri­jo­je re­ži­mas su­svy­ra­vo per Ara­ bų pa­va­sarį.

Il­gai trukęs ne­ga­ty­vio­sios tai­kos lai­ko­tar­pis Si­r i­jo­je baigė­si ir pe­ rau­go į tie­sio­g inę prie­vartą. Pra­ di­n ia­me konf­l ik­to eta­pe dar bu­ vo ga­li­ma kalbė­ti apie ga­li­mybę, kad Bas­ha­ro al As­sa­do re­ž i­mas užg­n iauš prie­vartą, o da­bar si­ tua­ci­ja Si­r i­jo­je jau pa­siekė to­k ią sta­diją, kai re­ž i­mas var­gu ar ga­li ką pa­keis­ti.

Ko­k ia išei­t is iš si­t ua­c i­jos šio­je svar­bio­je Ar­timųjų Rytų ša­ly­je?

Pri­vers­t inė re­ž i­mo kai­ta, ku­r ią siū­lo va­di­na­mie­ji Si­ri­jos drau­gai, tiks­liau – „Si­ri­jos opo­zi­ci­jos drau­ gai“, – riziki­n­gas da­ly­kas. Šiuo at­ ve­ju tikė­ti­na, kad Si­ri­jo­je ga­li pa­ si­kar­to­ti Ira­ko sce­na­ri­jus.

Var­g u ar būtų pa­nai­k in­ta bent vie­nos for­mos prie­var­ta.

Tie­sio­g inė prie­var­ta iš­l iktų, nes Si­r i­jo­je da­bar vyks­ta ko­va tarp skir­t ingų re­l i­g i­n ių (ta­p a­t y­b i­ nių) gru­pių, o ne re­ž i­mo ir vi­suo­ menės, kaip, pa­v yzd­ž iui, Egip­te ar Li­bi­jo­je.

Struktū­r inė bei kultū­r inė prie­ var­t a ir­g i eg­z is­t uotų, jei, tar­k i­ me, pa­nau­do­da­ma jėgą vald­ž io­ je įsit­v ir­t intų su­n i­t iš­ka opo­z i­ci­ ja, o ala­vi­tai liktų nuo­šalė­je ar­ba, tikė­ti­na, su jais, kaip ki­to­niš­ka re­ li­g i­ne gru­pe, do­m i­na­v u­sia vald­ž io­je il­g us me­t us, būtų ban­do­ ma su­si­do­ro­ti.

Ki­t a ver­t us, Si­r i­j os re­ž i­mo kai­t a galėtų vyk­t i kont­ro­l iuo­j a­m ai, pa­s i­tel­k us dip­l o­m a­t inį svertą.

To­k iu at­ve­ju būtų ga­l i­ma kalbė­ ti tiek apie tie­s io­g inės, tiek apie struktū­r inės prie­v ar­tos eli­m i­ na­v imą. Šiuo at­ve­j u abi gru­ pės turėtų sa­vo at­s tovų nau­j o­j e komp­ro­m i­s inė­j e vy­r iau­s ybė­j e, ir tai su­m a­ž intų da­b ar esan­č ią prie­š priešą.

B.al As­sa­das? Iš esmės jis galėtų lik­ti ša­lies va­do­vas, ta­čiau smar­ kiai ap­ri­bo­jus jo ga­lias. Šiuo at­ve­ju svar­biau­sias, tie­s a, trum­p o­jo lai­ko­t ar­pio tiks­l as – tie­s io­g inės prie­var­tos pa­nai­k i­ ni­mas. Ant­ra, opo­nuo­jan­č ioms grupėms su­d a­r ius komp­ro­m i­ sinę vy­r iau­s ybę iš esmės bū­ tų at­si­sa­k y­ta so­cia­l inės, eko­no­ minės ir po­l i­t inės ne­ly­g ybės, jei komp­ro­mi­sas būtų sta­bi­lus. Tre­ čia, pa­nai­k i­nus struktū­rinę, il­ga­ laikė­je per­spek­ty­vo­je būtų įma­ no­ma siek­t i nai­k in­t i kultū­r inę prie­vartą. Ži­no­ma, mo­de­liai yra mo­de­liai, o rea­lybė yra rea­lybė.

re­zi­dentė Da­lia Gry­baus­kaitė pa­reiškė, kad Lie­tu­va yra suin­te­re­suo­ta ES ir Bal­ta­ru­ si­jos dia­lo­go at­nau­ji­ni­mu, o dvi­ša­liuo­se san­ty­kiuo­se pa­ra­gi­no siek­ti ly­gia­ver­čio, konst­ruk­ty­vaus ir nau­din­go abiem pusėms bend­ra­dar­ bia­vi­mo.

To­kią po­zi­ci­ją Pre­zi­dentė iš­sakė va­kar įtei­ku­si ski­ria­muo­sius raš­ tus nau­ja­jam Lie­tu­vos am­ba­sa­do­riui Bal­ta­ru­si­jo­je Li­nui Lin­ke­vi­čiui. „Bal­ta­ru­si­ja yra svar­bi Lie­tu­vos kai­mynė, su ku­ria mus sie­ja įvai­ ria­pu­siai ry­šiai, todėl rei­kia siek­ti, kad šis bend­ra­dar­bia­vi­mas būtų ly­ gia­ver­tis, konst­ruk­ty­vus ir nau­din­ gas abiem pusėms“, – am­ba­sa­do­riui kalbė­jo vals­tybės va­dovė.

Pa­sak D.Gry­baus­kaitės, svar­bu Lie­tu­vos ir Bal­ta­ru­si­jos gy­ven­to­jams su­da­ry­ti ga­li­my­bes lais­vai bend­rau­ ti, todėl Lie­tu­va suin­te­re­suo­ta, kad kuo grei­čiau įsi­ga­liotų su­pap­ras­tin­ tas sie­nos kir­ti­mo re­ži­mas. „Lie­tuvą ir Bal­ta­ru­siją sie­ja ir glau­ dūs eko­no­mi­niai ry­šiai, todėl būti­na už­tik­rin­ti jų vys­tymą pa­gal bend­ras eu­ro­pi­nes tai­syk­les ir prin­ci­pus. Lie­ tu­va yra suin­te­re­suo­ta ES ir Bal­ta­ ru­si­jos dia­lo­go at­nau­ji­ni­mu ir sie­kia eu­ro­pi­nių normų bei ver­ty­bių įtvir­ ti­ni­mo šiuo­se san­ty­kiuo­se“, – pa­ brėžė ji.

L.Lin­ke­vi­čius 1993–1996 m. ir 2000–2004 m. ėjo Lie­tu­vos kraš­ to ap­s au­gos mi­n ist­ro pa­rei­gas, 2005–2011 m. va­do­va­vo Lie­tu­vos nuo­la­ti­nei at­sto­vy­bei prie NA­TO, o nuo 2011-ųjų dir­bo Už­sie­nio rei­ kalų mi­n is­te­r i­jos am­ba­sa­d o­r iu­ mi ypa­tin­giems pa­ve­di­mams, taip pat prem­je­ro kon­sul­tan­tu NA­TO ir na­cio­na­li­nio sau­gu­mo už­tik­ri­ni­mo klau­si­mais.

Bal­ta­ru­si­jos ir ES san­ty­kiai ta­po įtemp­ti, kai Mins­kas griež­to­mis prie­ monė­mis su­si­do­ro­jo su opo­zi­ci­ja po pre­zi­den­to rin­kimų 2010-ųjų gruo­

Kar­je­ra: nau­juo­ju Lie­tu­vos am­ba­sa­do­riu­mi Mins­ke ta­po buvęs kraš­to ap­

sau­gos mi­nist­ras L.Lin­ke­vi­čius.

dį. Nuo to lai­ko ES užd­raudė at­vyk­ti Baltarusijos vald­žios pa­reigū­nams ir įšaldė kai ku­rių su re­ži­mu sie­jamų as­ menų sąskai­tas ES šalių bankuose.

Da­lia Gry­baus­kaitė:

Rei­kia siek­ti, kad bend­ra­dar­bia­vi­mas būtų ly­gia­ver­tis, konst­ruk­ty­vus ir nau­ din­gas abiem pusėms.

Nau­ji in­ci­den­tai ne­se­niai ap­temdė ir dvi­ša­lius Lie­tu­vos bei Bal­ta­ru­si­jos san­ty­kius.

To­mo Luk­šio (BFL) nuo­tr.

Lie­tu­vos už­sie­nio rei­kalų mi­nis­ te­ri­ja pra­ėju­sią sa­vaitę pa­reiškė, kad Bal­ta­ru­si­jos sau­gu­mo or­ga­no KGB pa­skelb­ta in­for­ma­ci­ja apie su­lai­ky­ tus Lie­tu­vai esą šni­pinė­ju­sius Bal­ta­ ru­si­jos pi­lie­čius nea­ti­tin­ka tik­rovės, ir pa­brėžė, kad to­kios „in­si­nua­ci­jos ne­pri­si­de­da prie dvi­ša­lių san­ty­kių ge­ri­ni­mo“.

O Bal­ta­ru­si­jos vie­šo­jo­je erdvė­ je Lie­tu­vos tar­ny­bos kal­tin­tos ne­ va pri­si­dėju­sios prie va­di­na­mo­sios meš­kiukų ak­ci­jos, nors ofi­cia­lu­sis Mins­kas neigė pra­ne­ši­mus, kad iš švedų pi­lo­tuo­ja­mo ne­di­de­lio lėktu­ vo pro­tes­tuo­jant dėl žod­žio laisvės su­var­žymų Bal­ta­ru­si­jos te­ri­to­ri­jo­ je bu­vo iš­mes­ta per 1000 pliu­ši­nių meš­kiukų.

VD, BNS inf.

Pa­siū­lymų dar neaps­varstė

V

y­riau­sybė į šios die­nos pa­ si­ta­ri­mą nu­kėlė svars­ty­ ti eks­pertų ko­mi­si­jos pa­ reng­tus pa­si­ūly­mus dėl So­vietų Sąjun­gos oku­pa­ci­jos ža­los at­ly­gi­ni­mo.

Prem­je­ras And­rius Ku­bi­lius va­kar ry­te mi­nistrų pa­si­ta­ri­me pra­nešė, kad šis klau­si­mas nu­kel­tas, nes mi­ nist­rai turė­jo skubė­ti į Sei­mo po­ sėdį, ku­ria­me spręstas re­fe­ren­du­mo dėl ato­minės elekt­rinės sta­ty­bos pa­ skel­bi­mo klau­si­mas.

Vy­riau­sybės su­da­ry­ta ko­mi­si­ja pra­ėju­sią sa­vaitę pa­teikė de­ry­bi­nes nuo­sta­tas ir veiksmų planą siek­ti, kad būtų at­ly­gin­ta So­vietų Sąjun­gos oku­pa­ci­jos pa­da­ry­ta ža­la.

Eks­pertų gru­pei va­do­va­vu­si Lie­ tu­vos gy­ven­tojų ge­no­ci­do ir re­zis­ ten­ci­jos ty­ri­mo cent­ro ge­ne­ra­linė di­rek­torė Te­resė Bi­rutė Bu­raus­kaitė sakė, kad vie­nas iš siū­lymų – iš­leis­ ti iš­samų lei­dinį įvai­rio­mis kal­bo­mis apie oku­pa­ciją ir jos žalą. Ki­ti siū­ly­ mai kol kas ne­ko­men­tuo­ja­mi.

Pa­sak T.B.Bu­raus­kaitės, ko­mi­si­ ja ma­no, kad jai būtų pra­smin­ga tęs­ ti darbą, bet dėl to tu­ri nu­spręsti Vy­ riau­sybė.

Mi­nistrų ka­bi­ne­tas ge­gužės pa­bai­ go­je nu­tarė su­da­ry­ti spe­cia­lią ko­mi­siją de­ry­binėms nuo­sta­toms ir veiksmų pla­nui pa­reng­ti, siek­da­mas, kad būtų atlyginta So­vietų Sąjun­gos oku­pa­ci­jos pa­da­ry­ta ža­la. Ru­si­ja kol kas at­si­sa­ko derė­tis dėl so­vietų oku­pa­ci­jos Lie­tu­vai pa­da­ry­tos ža­los at­ly­gi­ni­mo.

VD, BNS inf.

Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone. karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386 VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJAI Stasys Gudavičius – 219 1371 Ignas Jačauskas – 219 1372

MIESTAS: Rūta Grigolytė – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391 LIETUVA: Justinas Argustas – 219 1381 EKONOMIKA: Jolita Mažeikienė (redaktorė) – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387

SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Mantas Stankevičius – 219 1383 ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Margarita Vorobjovaitė – 219 1384

Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami.

Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 5500.

767

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS:

261 3655, 261 3659,

261 3654, 261 3000,

261 9655, 279 1370

faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS:

261 3653

PRENUMERATOS SKYRIUS:

261 1688

PLATINIMO TARNYBA:

261 1688

7

AntrADIENIS, liepos 17, 2012

ekonomika

OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn

–0,12 %

3,3

mlrd. litų pel­no už­per­nai už­dir­bo Lie­tu­vos ne­fi­nan­sinės įmonės.

+0,50 %

–0,05 %

diena.lt/naujienos/ekonomika

Klien­tai ­ mig­ruo­ja

€

Bend­rovės „Tele2“ abo­nentų skai­čius pir­ mą šių metų pus­metį, su­su­ma­vus at­ėju­ sius ir išė­ju­sius abo­nen­tus, dėl mig­ra­ci­ jos išau­go 15,2 tūkst., kaip ro­do bend­ rovės „Ma­no nu­me­ris“ duo­me­nys. „Om­ni­ tel“ abo­nentų skai­čius dėl mig­ra­ci­jos su­ mažė­jo 14,9 tūkst., „Bitės“ abo­nentų skai­ čius pa­ki­to pa­ly­gin­ti ne­daug – klientų, su­ su­ma­vus at­ėju­sius ir išė­ju­sius, su­mažė­ jo 1,4 tūkst.

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,3783 DB sva­ras ster­lingų 1 4,3927 JAV do­le­ris 1 2,8243 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,7822 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9614 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,2339 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,6203 Ru­si­jos rub­lis 100 8,6541 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8746

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

De­ga­lų kai­nos pokytis

–0,0326 % +0,5540 % –0,2684 % +0,0431 % +0,0544 % +0,1594 % –0,4224 % –0,0970 % –0,0209 %

Vakar Tink­las

A 95

Dy­ze­li­nas

Du­jos

„Sta­toil“

4,82

4,53

2,37

„Kvis­ti­ja“

4,64

4,34

2,38

„Va­koil“

4,82

4,52

2,39

Vi­d. kai­na vi­so ap­tar­na­vi­mo de­ga­li­nių tink­luo­se. Šal­ti­nis: www.de­ga­lu­kai­nos.lt WTI naf­ta

„Brent“ naf­ta

87,00 dol. už 1 brl.

103,05 dol. už 1 brl.

Ką sle­pia var­nelė „Su­tin­ku su sąly­go­mis“?

E. pre­ky­bos var­to­ tojų įpro­tis ne­skai­ ty­ti pir­ki­mo sąly­ gų, o tik pa­žymė­ti var­nelę, kad su sąly­ go­mis su­tin­ka­ma, yra itin pa­lan­kus pre­ky­bi­nin­kams.

Ta­čiau teis­mas nu­ sprendė, kad tai tęs­ tis ne­be­ga­li.

In­ter­ne­tu per­ka ne­re­gu­lia­riai In­ter­ne­tu nau­do­ja­si 67 pro­c. Lie­tu­ vos gy­ven­tojų, 42 pro­c. jų ten per­ ka, kaip at­skleidė nau­jau­sias ty­r i­ mas. Bent kartą per mėnesį pre­ kių ar pa­slaugų in­ter­ne­te įsi­g y­ja 16 pro­c. in­ter­ne­to var­to­tojų. Nors per­kan­čių in­ter­ne­te ne­daug, o pir­ ki­mas kol kas ne­re­g u­l ia­r us, jis pa­ ma­ž u tam­pa Lie­t u­vos gy­ven­tojų įpro­čiu. Į e. par­duo­t u­ves už­su­ka, bet nie­ ko ne­per­ka dau­g iau nei pusė – 57 pro­c. – in­ter­ne­to var­to­tojų. Re­g u­ lia­r iai, bent kartą per sa­vaitę, jo­se ap­lan­ko 26 pro­c. Ket­vir­ta­da­lis var­ to­tojų teigė, kad lan­ko­si gru­pi­nio ir ko­lek­ty­vi­nio pir­k i­mo po­rta­luo­se. Šal­ti­nis: TNS LT

Jo­li­ta Ma­žei­kienė j.mazeikiene@diena.lt

Turės ge­riau in­for­muo­ti

ES Tei­sin­gu­mo Teis­mas, nag­rinė­ da­mas Aust­ri­jos e. par­duo­tuvės bylą, nu­sprendė, kad da­bar pla­čiai pa­pli­tu­si tvar­ka, kai pirkė­jas apie pre­kių par­da­vi­mo, grąži­ni­mo ir ga­ ran­ti­jos sąly­gas in­for­muo­ja­mas tik pa­tei­kiant jam nuo­rodą in­ter­ne­te, nea­ti­tin­ka ES teisės rei­ka­la­vimų.

Pa­sak And­riaus Iš­kaus­ko, ad­vo­ katų kon­to­ros „AAA Bal­tic Ser­vi­ce Com­pa­ny“ ad­vo­ka­to, teis­mo išaiš­ ki­ni­mas reiš­kia, kad klientų in­for­ ma­vimą turės ge­rin­ti ir Lie­tu­vos e. par­duo­tuvės. „Esa­me įpratę pirk­da­mi in­ter­ ne­te pa­žymė­ti, kad su­tin­ka­me su par­davė­jo sąly­go­mis, ku­rias ga­li­ma pa­žiūrė­ti pa­spau­dus nuo­rodą. Tei­ sin­gu­mo Teis­mas nu­sprendė, kad to ne­pa­kan­ka. Taip pa­tei­kia­mos sąly­gos vėliau ga­li būti pa­keis­tos, o nuo­ro­dos pa­teik­ti ne­pa­kan­ka, kad pirkė­jas būtų ge­rai in­for­muo­ tas apie vi­sas pir­ki­mo sąly­gas“, – sakė ad­vo­ka­tas A.Iš­kaus­kas.

E. par­duo­tuvės „Pi­gu.lt“ ge­ne­ ra­li­nis di­rek­to­rius Dai­nius Liu­lys tei­gi­mai ver­ti­na, kad vi­si rin­kos da­ly­viai turės dar la­biau už­tik­rin­ti var­to­tojų in­for­ma­vimą. „Esa­me suin­te­re­suo­ti, kad pirkė­ jo įsi­gy­tas pir­ki­nys pa­tei­sintų jo lūkes­čius, o ir jis būtų pa­ten­kin­tas pir­ki­mo pro­ce­su in­ter­ne­to par­duo­ tuvė­je“, – sakė ge­ne­ra­li­nis di­rek­ to­rius. Su ES Tei­sin­gu­mo Teis­mo spren­di­mu D.Liu­lys su­si­pa­ži­no vi­ sai ne­se­niai, todėl į jį dar tik gi­li­na­si ir ar­ti­miau­siu me­tu ke­ti­na priim­ti spren­di­mus, kaip dar aiš­kiau pa­ teik­ti in­for­ma­ciją pirkė­jams. „La­ bai svar­bu iš­lai­ky­ti pro­tin­gu­mo prin­cipą, kad e. par­duo­tuvės pirkė­ jai ne­būtų pa­pil­do­mai ap­krau­na­ mi“, – pa­brėžė jis.

Su­ti­ki­mas: pirk­da­mi in­ter­ne­tu var­to­to­jai ne vi­sa­da įsi­gi­li­na į pir­ki­mo sąly­gas, nes su jo­mis su­si­pažįs­ta tik

fik­ty­viai.

Būti­na il­ga­laikė for­ma

E. pre­kybą reg­la­men­tuo­ja Eu­ro­pos Par­la­men­to ir Ta­ry­bos Nuo­to­linės pre­ky­bos di­rek­ty­va. Ji nu­ma­to, kad pirkė­jas tu­ri gau­ti in­for­ma­ciją apie tiekė­jo ta­pa­tybę, pa­grin­di­nes pre­ kių ar pa­slaugų ypa­ty­bes, pre­kių ar pa­slaugų kainą, įskai­tant vi­sus mo­kes­čius, jei rei­kia, pri­sta­ty­mo kainą, su­tar­ties at­si­sa­ky­mo teisės ga­lio­jimą ir ki­ta. „Pa­gal di­rek­ty­vos rei­ka­la­vi­mus visą šią in­for­ma­ciją pirkė­jas tu­ ri gau­ti raš­tu ar ki­ta jam tin­ka­ ma ir priei­na­ma il­ga­lai­ke for­ma.

Tokį rei­ka­la­vimą par­davė­jas ga­ li įgy­ven­din­ti pa­grin­di­nes sąly­gas pa­teik­da­mas raš­tu, e. laiš­ke ar­ba su­teikęs ga­li­mybę pirkė­jui par­si­ siųs­ti iš sve­tainės sąly­gas, ga­lio­ jan­čias su­da­rant san­dorį“, – teigė A.Iš­kaus­kas.

Pa­sak ad­vo­ka­to, už­tik­rin­ti, kad žmonės gaus visą in­for­ma­ciją ir galės ją iš­sau­go­ti, leng­viau­sia būtų ją pirkė­jui iš­siun­čiant e. pa­štu ar­ba į sve­tainę įke­liant PDF failą su ga­ lio­jan­čio­mis sąly­go­mis ir pa­si­ūlant jas par­si­siųs­ti. „Tei­sin­gu­mo Teis­ mo spren­di­mas vi­sai ne­reiš­kia, kad pirkė­jai tu­ri pa­si­ra­šy­ti po­pie­ri­nes su­tar­tis. Jis e. pre­ky­bos ne­su­var­ žo“, – pa­brėžė A.Iš­kaus­kas.

Skund­žia­si ir lie­tu­viai

Vals­ty­binė var­to­tojų tei­sių ap­sau­ gos tar­ny­ba gau­na var­to­tojų skun­ dų dėl to, kad in­ter­ne­to sve­tainė­se ne­pa­tei­kia­ma iš­sa­mi in­for­ma­ci­ ja apie par­davėją, pa­slau­gos teikė­

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

ją, pa­vyzd­žiui, ne­nu­ro­do­mas bu­ veinės ad­re­sas, todėl var­to­to­jams neaiš­ku, kur kreip­tis dėl iš­ki­lu­sių pro­blemų.

And­rius Iš­kaus­kas:

Sąly­gos vėliau ga­li bū­ ti pa­keis­tos, o nuo­ ro­dos pa­teik­ti ne­pa­ kan­ka, kad pirkė­jas būtų ge­rai in­for­muo­ tas apie vi­sas pir­ki­mo sąly­gas. „Var­to­to­jams to­kiu at­ve­ju sun­ ku įgy­ven­din­ti teisę per 7 dar­bo die­nas nuo daik­to pri­sta­ty­mo die­ nos raš­tu kreip­tis į par­davėją ir nu­ trauk­ti pirkimo–pardavimo su­tartį bei su­si­grąžin­ti su­mokė­tus pi­ni­ gus. Ne­re­tai vers­lo su­bjek­tai sie­kia grąžin­ti tik dalį su­mokėtų pi­nigų, išs­kai­čiuo­da­mi tam tikrą pro­centą ar fik­suotą sumą kaip baudą už su­ tar­ties nu­trau­kimą. Nors pa­gal Ci­

vi­li­nio ko­dek­so nuo­sta­tas var­to­to­jo teisę per 7 dar­bo die­nas nu­trauk­ti su­tartį, su­da­rytą in­ter­ne­tu, draud­žia­ma su­var­žy­ti ar ri­bo­ti bet ko­ kiais įsi­pa­rei­go­ji­mais ar įmo­ko­mis.

Ki­tas daž­nai pa­si­tai­kan­tis pa­žei­di­ mas – pre­kių ne­pris­ta­ty­mas už­sa­ kant ar įsta­ty­muo­se nu­ma­ty­tais ter­mi­nais, t. y. per 30 ka­len­do­ri­nių dienų nuo su­tar­ties su­da­ry­mo die­ nos“, – sakė Vals­ty­binės var­to­tojų tei­sių ap­sau­gos tar­ny­bos Teisėkū­ ros ir per­so­na­lo sky­riaus l. e. p. vedė­ja Kris­ti­na Gri­gaitė.

Pa­sak jos, nag­rinė­jant in­ter­ne­ tu su­da­ro­mas pirkimo–pardavi­ mo su­tar­tis yra nu­sta­ty­ta ke­le­tas to­kių su­tar­čių punktų, ku­rie ati­ tin­ka ne­sąži­nin­gu­mo kri­te­ri­jus.

Pa­vyzd­žiui, ne­sąži­nin­ga bu­vo pri­ pa­žin­ta sąly­ga, ri­bo­jan­ti pirkė­jo teisę at­si­sa­ky­ti pirkimo–pardavi­ mo su­tar­ties. Taip pat ne­sąži­nin­ga su­tar­ty­je nu­ma­ty­ti pa­pil­domų įsi­ pa­rei­go­jimų ir įmo­kas už su­tar­ties nu­trau­kimą. Pa­si­tai­ko ir aiš­ku­mo trūkumų, kai var­to­to­jui ga­li bū­ ti pri­tai­ky­ti pa­pil­do­mi mo­kes­čiai, apie ku­riuos jis su­ži­no tik pa­si­rašęs su­tartį, ir pan.

išdės­ty­tos prekės pri­sta­ty­mo, su­ mokė­ji­mo už ją, ga­ran­tinės prie­ žiū­ros ir grąži­ni­mo sąly­gos. Jei­gu to nėra, tai jau e. par­duo­tuvės klai­ da“, – sakė M.Lau­ri­nai­tis.

Kad e. par­duo­tu­vių pirkė­jai ne­ re­tai sa­vo va­lią iš­reiš­kia ne­su­si­pa­ žinę su sąly­go­mis, o tik pa­žymė­da­ mi var­nelę „Su­tin­ku su sąly­go­mis“, pa­sak M.Lau­ri­nai­čio, vie­niems par­davė­jams leid­žia tuo nau­do­tis, o ki­ti pa­tys ska­ti­na pirkėjų sąmo­ nin­gumą. Esą siek­da­mi iš­veng­ ti ne­su­sip­ra­timų su pirkė­jais kai ku­rie par­davė­jai to­bu­li­na šią sritį, pvz., var­nelę ga­li­ma uždė­ti tik tuo­ met, kai ati­da­ro­ma nuo­ro­da ar­ba žy­mek­liu per­brau­kia­ma per teks­ tą nuo vir­šaus iki apa­čios.

Pa­sak M.Lau­ri­nai­čio, kas­kart per­kant in­ter­ne­tu ne­būti­na skai­ ty­ti sąlygų. „Per­kant di­delė­se e. par­duo­tuvė­se už­tektų vieną kartą su­si­pa­žin­ti su sąly­go­mis, nes jos pa­pras­tai ne­kin­ta ir ati­tin­ka vi­sas ES di­rek­ty­vas. O per­kant ma­žesnė­ se ar ne­ži­no­mo­se e. par­duo­tuvė­ se reiktų at­kreip­ti dėmesį į prekės pri­sta­ty­mo, ga­ran­tinės prie­žiū­ ros ir grąži­ni­mo sąly­gas“, – pa­tarė pa­šne­ko­vas.

klausimas Kaip susipažįstate su sąlygomis, pirkdami e. parduotuvėse?

Sąlygas perskaitau neatidžiai

29

Le­mia žmo­gaus sąmo­nin­gu­mas

My­ko­lo Ro­me­rio uni­ver­si­te­to lek­ to­riaus, e. pre­ky­bos eks­per­to Ma­ riaus Lau­ri­nai­čio pa­stebė­ji­mu, ne vi­sos Lie­tu­vo­je vei­kian­čios e. par­ duo­tuvės lai­ko­si būtinų rei­ka­la­ vimų ir ge­rai in­for­muo­ja var­to­to­ jus. „Pir­miau­sia, pir­ki­mo sąly­gos tu­ri būti su­pran­ta­mos, jo­se aiš­kiai

% 0%

71 Pažymiu tik varnelę „Sutinku su sąlygomis“

Įdėmiai perskaitau sąlygas

diena.lt

8

AntrADIENIS, liepos 17, 2012

sveikata

Skaus­mai – or­ga­niz­mo pa­gal­bos šauks­mas Chro­niš­ki nu­ga­ ros, sąna­rių, gal­vos skaus­mai daž­ niau­siai tu­ri būti gy­do­mi ne vais­tais ar ope­ra­ci­jo­mis.

Va­karų me­di­ ci­nos tiks­las – ne tik pa­dėti žmonėms, bet ir už­si­dirb­ti mil­ži­nišką pel­ ną. Tuo nea­be­jo­ ja jau 39 me­tus gi­ lu­minį ma­sažą at­ lie­kan­tis ame­ri­kie­ tis Sa­tyart­hi Pe­ lo­qui­nas.

yra vie­nas ki­tas, ap­si­lankęs ma­ no kur­suo­se“, – pri­dūrė S.Pe­lo­ qui­nas.

Jis taip pat jaučia skausmą, ta­ čiau mėgsta eks­pe­ri­men­tuo­ti. Pa­ vyzd­žiui, pa­laukė, kol ran­kos rie­šo skaus­mas išp­li­to iki kak­lo, ta­da ėmė gy­dy­tis ir vėl jautė­si pui­kiai. Prieš ke­le­rius me­tus me­di­kai, at­likę jam ty­rimą mag­ne­ti­nio re­zo­nan­so me­to­ du, pa­tarė keis­ti ke­lio kremzlę, ne­ bėgio­ti ir ne­šok­ti. Dar 1952 m. tapęs pro­fe­sio­na­liu šokė­ju ame­ri­kie­tis ne­ var­to­jo skirtų vaistų, pa­ts sa­ve gy­do ir jau­čia­si la­bai ge­rai. „Ir, ži­no­ma, šo­ku, nes la­bai tai mėgstu“, – šyp­telė­jo vy­ras ir pa­ brėžė, kad skaus­mo pa­grin­das – vi­du­je su­si­kau­pu­si įtam­pa ir emo­ci­jos.

Jas su­skirstė­ į dvi gru­ pes. Širdgė­la, skaus­mas ir pyk­tis pa­si­lie­ka blo­go­jo­ je pusė­je ir mes jų at­si­sa­ko­ me, no­ri­me, kad šios emo­ci­ jos iš­nyktų. Meilė, džiaugs­mas, laimė ir aist­ra daž­niau­siai at­si­du­ ria ge­ro­jo­je pusė­je ir šias emo­ci­jas no­ri­me jaus­ti visą laiką.

Rei­kia mo­ky­tis mylė­ti

Re­vo­liu­ci­ja: S.Pe­lo­qui­nas tei­gia, kad nuo skaus­mo daž­niau­siai pa­de­da ne vais­tai, o gi­lu­mi­nis ma­sa­žas.

Da­rius Sėle­nis

d.selenis@diena.lt

Me­di­kus vi­lio­ja pi­ni­gai?

„Apie 80 pro­c. žmo­nių pa­ti­ria skausmą. Me­di­ci­na su­gal­vo­jo daug įmant­rių pa­va­di­nimų: art­ri­tas, ra­ di­ku­li­tas, iš­var­ža, mig­re­na. Ta­ čiau me­di­kai klai­din­gai diag­no­zuo­ja skaus­mo prie­žas­tis, nes pir­miau­sia no­ri už­si­dirb­ti pi­nigų, par­duo­da­mi vais­tus ir at­lik­da­mi ope­ra­ci­jas. Tai daž­niau­siai ne­rei­ka­lin­ga, – ka­te­go­ riš­kai teigė JAV San Fran­sis­ko mies­ te gimęs, Vo­kie­ti­jo­je gy­ve­nan­tis, po pa­saulį daug ke­liau­jan­tis kūno te­ra­ pi­ja už­sii­man­tis še­šias­de­šimt­me­tis S.Pe­lo­qui­nas. – Tai ži­nau, nes tu­riu il­ga­metę pa­tirtį ir dir­bau su tūkstan­ čiais skausmą ken­čian­čių žmo­nių.“ Va­di­na­ma­sis re­ba­lan­sin­gas – gi­li me­di­ta­ci­nio dar­bo su kūnu tech­ni­ ka, ku­ri pa­de­da at­kur­ti pro­to, jaus­ mų ir kūno pu­siaus­vyrą, su­grąžin­ ti har­mo­ni­jos ir ra­mybės būseną. Šiuo me­to­du, ki­lu­siu iš įvai­rių ma­ sa­žo sti­lių, gy­dan­tis meist­ras gi­lu­ mi­nių au­di­nių ma­sa­žo mokė­si nuo 21 metų Ka­li­for­ni­jo­je ir Niu­jor­ke pas tų sri­čių pra­di­nin­kus. „JAV vais­tai uži­ma did­žiąją da­ lį vi­sos rek­la­mos rin­kos. Ša­ly­je įkur­tos skaus­mo kli­ni­kos, o me­di­ ci­na iš to už­dir­ba mi­li­jar­dus do­le­ rių, – taip me­dikų ne­norą tiks­liai diag­no­zuo­ti skausmą ar at­si­sa­ky­ti vaistų bei ope­ra­cijų aiš­ki­no ener­ gin­gas, links­mas ir sa­vo tei­su­mu nea­be­jo­jan­tis ame­ri­kie­tis. – Be to, skaus­mas ne­dings­ta, jis tik ap­mal­ ši­na­mas, ne­re­tai dar pa­didė­ja, o jūs nuo­lat var­to­ja­te vais­tus.“

Mi­li­jar­dai už ope­ra­ci­jas

S.Pe­lo­qui­nas ne­nu­ra­šo me­dikų. Jie – ge­ni­jai. Ta­čiau diag­no­zuo­da­mi nuo­ la­tinį skausmą daž­niau­siai klys­ta.

Jums skau­da nu­garą, kaklą, pe­ čius, galvą, o me­di­kai daž­niau­siai tei­gia, kad kal­ti sąna­riai, iš­var­ža, ma­ža erdvė tarp slanks­te­lių ar tri­ na­si dis­kas. „Ir pra­si­de­da: vais­tai, ope­ra­ci­jos, vėl vais­tai. Fi­zi­nis skaus­mas pro­ vo­kuo­ja psi­cho­lo­gi­nes pro­ble­mas, me­di­ci­nos pi­nigų ma­ši­na su­ka­ si dar smar­kiau, – aiš­ki­no S.Pe­lo­ qui­nas. – Da­bar at­si­ra­do dar vie­na skaus­mo li­ga – rie­šo tu­ne­li­nis, ar­ ba kar­pa­li­nis, sind­ro­mas, o efek­ty­ viau­sias ir be­ne vie­nin­te­lis gy­dy­mo būdas pa­gal va­ka­rie­tišką me­di­ciną – ope­ra­ci­ja. Vien iš šių ope­ra­ cijų per me­tus JAV už­dirb­ta apie 6 mlrd. do­le­rių. Kiek­vie­na in­va­zi­ja į kūną pa­lie­ka pėdsakų.“ S.Pe­lo­qui­no tei­gi­mu, blo­gai, kai me­di­kai ne­stu­di­juo­ja skaus­ mo. Pa­sak spe­cia­lis­to, ar­ti­miau­sia skaus­mo su­pra­ti­mui sri­tis yra os­ teo­pa­ti­ja, bet ne ki­ne­zi­te­ra­pi­ja ar or­to­pe­di­ja. Įtam­pa vei­kia nei­gia­mai

Ko­k ia tik­ro­j i fi­z i­n io skaus­m o prie­žas­tis? „Skau­da, kai spaz­mai trau­ko minkš­tuo­sius au­di­nius, ypač jun­gia­muo­sius (fas­cia) bei raiš­čius, – pa­grin­di­nes skaus­mo prie­žas­tis var­di­jo gi­lu­mi­nio ma­ sa­žo meist­ras. – Mes ma­no­me, kad su­di­lo sąna­riai, kas nors iš­ni­ ro, iš­šo­ko.“ Au­di­niai rambė­ja, minėtų kū­ no da­lių skaus­mas pro­gre­suo­ja, o

Artū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

žmo­gus ge­ria vais­tus ar ope­ruo­ja­ si, tar­si prie­žas­tys būtų ki­tos.

Kodėl taip nu­tin­ka? S.Pe­lo­qui­nas kaip vieną pa­grin­di­nių prie­žas­ čių įvar­di­ja nuo­lat pa­si­kar­to­jan­čią psi­cho­lo­ginę įtampą, emo­cijų, no­ rų, troš­kimų tram­dymą – tai nuo­ lat kau­pia­si ir pra­si­ver­žia fi­zi­niu skaus­mu. Daug re­tesnė prie­žas­tis – fi­zinės trau­mos.

Fi­zi­nis skaus­mas – tai natū­ra­lus or­ga­niz­mo no­ras su­lauk­ti dėme­sio, per­spėji­mas.

„Fi­zi­nis skaus­mas – tai natū­ra­lus or­ga­niz­mo no­ras su­lauk­ti dėme­sio, per­spėji­mas, – teigė S.Pe­lo­qui­nas.

– Ne­daug žmo­nių su­vo­kia, kad, pa­vyzd­žiui, nu­ga­ros skausmų prie­ žas­tis ga­li būti emo­cinė.“ Gi­liai įtemp­tus rau­me­nis, su­ rambė­jusius au­di­nius S.Pe­lo­qui­ nas at­pa­lai­duo­ja spe­cia­lia tech­ni­ ka, ma­sa­žuo­da­mas la­bai gi­liai ne tik to­je vie­to­je, bet ir ap­link. Spe­cia­lis­ tas pa­brėžė pa­prastą tiesą: minkš­ tie­ji au­di­niai ne­ga­li būti kie­ti.

šie li­go­niai il­gai ir be­vil­tiš­kai gė­ rė skausmą mal­ši­nan­čius vais­tus.

Ame­ri­kie­tis ti­ki­no daž­nai pa­dedąs ken­čian­tie­ms mig­re­nos skaus­mus, nors jie ir var­to­ja stip­rius vais­tus. „Ne­su ste­buk­la­da­rys, nors kar­tais žmonėms at­ro­do ki­taip, – juokė­si S.Pe­lo­qui­nas. – Aš tik ži­nau, ko­ dėl skau­da ir kaip tą skausmą nu­ mal­šin­ti.“ Ne­se­niai pas ma­sa­žo spe­cia­listą lankė­si li­go­nis, ku­riam gy­dy­to­ jai liepė keis­ti ke­lio sąnarį. Žmo­ gus pen­ke­rius me­tus tris kar­tus per sa­vaitę lankė­si pas ki­ne­zi­te­ra­ peutą, var­to­jo vais­tus. Ta­čiau pas S.Pe­lo­quiną vos už­li­po laip­tais. Jau po pir­mo sean­so jis pa­si­ju­to daug ge­riau, o po vi­so kur­so vaikš­čio­jo be skaus­mo. „Ne­re­tai žmo­gui ne­rei­kia keis­ti sąna­rio, nors gy­dy­to­jai siū­lo tai da­ ry­ti“, – re­ba­lan­sin­go meist­ras tei­ gė, kad keis­ti kremz­les ar sąna­rius rei­kia tik išim­ti­niais at­ve­jais.

La­bai svar­bu ži­no­ti tiks­lią skaus­ mo vietą. Jei skau­da apa­tinė­je nu­ ga­ros da­ly­je, skausmas ga­li sklis­ti dėl įtam­pos ko­jo­se ar pėdo­se. Anot spe­cia­lis­to, būtų pui­ku, jei žmo­gus iš­moktų tem­pi­mo pra­timų, ma­sa­ žuo­ti spe­cia­liais įran­kiais kūną, jo vie­tas, ku­rių pa­siek­ti ne­ga­li. Ar­ba ap­si­lan­kytų pas gi­lu­mi­nių ma­sažų spe­cia­listą.

Keis­ti daž­niau­siai ne­rei­kia

S.Pe­lo­qui­no pa­cien­tai jau­čia pa­ gerė­jimą po vie­no, o kar­tais – po 10–15 seansų.

Vy­ras pa­sa­ko­jo iš­gydęs ne vie­ ną žmogų, ku­riam skaudė­jo galvą, kaklą, nu­garą, pe­čius, rie­šus. Iki tol

Dvi emo­cijų grupės

S.Pe­lo­qui­nas, juo­kais pa­klau­sus, kad turbūt ne­tu­ri draugų tarp gy­ dy­tojų, nu­si­kva­to­jo. Padėjęs žmo­ nėms jis ra­šo laišką me­di­kams, ta­ čiau šiems ne­būna įdo­mu. „Nors

„Nes­tip­rius rau­menų spaz­mus daž­ niau­siai su­ke­lia emo­cinė ir psi­cho­ lo­ginė įtam­pa, – tęsė S.Pe­lo­qui­nas.

– Dau­gu­ma mūsų to ne­sup­ran­ta­ me. Dau­ge­lio skausmų prie­žas­tis – mūsų ne­pa­ro­dy­tos emo­ci­jos ir ne­ ga­tyvūs įsi­ti­ki­ni­mai. Nea­be­jo­ti­nai pa­stebė­jo­te, kad kūno bei kvėpa­ vi­mo pra­ti­mai su­ža­di­na ener­giją ir iš­ju­di­na jūsų jaus­mus. Pojū­čiai su­ stiprė­ja ir at­ro­do daug ryš­kes­ni.“ Tai vyks­ta dėl to, kad mankš­ tin­da­mie­si su­ba­lan­suo­ja­me sa­vo ener­giją. At­si­pa­lai­da­vus rau­me­ nims ir ener­gi­jai pra­dėjus verž­tis, skaus­mas ir trau­mos, at­ro­do, pa­ si­trau­kia. „Žvel­giant dar gi­liau, pa­grin­dinė svei­ka­tos pro­blemų prie­žas­tis yra ta, kad mes ne­mo­ka­me mylė­ti kitų, min­ty­se blo­gai gal­vo­ja­me, lin­ki­me blo­ga, pa­vy­di­me, – teigė S.Pe­lo­ qui­nas. – Dėl meilės sto­kos emo­ ci­jos su­ke­lia įtampą, ku­ri kau­pia­ si or­ga­niz­me, o vėliau kūnas mums siun­čia ženklą – skausmą.“

Bu­vo Ošo mo­ki­nys S.Pe­lo­qui­n as 1973 m. stu­d i­j a­vo struktū­rinę in­teg­ra­ciją ir Rytų me­ di­ciną Ka­li­for­ni­jo­je, čia vedė se­mi­ na­rus ir pri­va­čias se­si­jas.

1976 m. jis iš­v y­ko į Puną (In­d i­ja), į tarp­tau­t inę Ošo ko­muną, mokė­si me­d i­ta­ci­jos ir dir­bo, vie­na­me did­ž iau­s ių pa­s au­ly­je te­ra­pi­jos bei dar­bo su kūnu centrų.

Ta­po Ošo, nu­švi­tu­sio In­di­jos mis­ti­ ko, mo­ki­niu. Daug metų gy­ven­da­ mas Ošo ko­mu­no­je, jis gau­da­vo tie­ sio­gi­nius Ošo nu­ro­dy­mus, kaip dirb­ ti su žmonė­mis, ir bu­vo vie­nas iš as­ me­ni­nių Ošo dar­bo su kūnu meistrų. Šiuo lai­ko­tar­piu jis dir­bo in­di­vi­dua­ liai ir su grupė­m is, tai­kė įvai­r ius me­to­dus, pri­si­dėjo for­muo­jant va­ di­namąjį re­ba­lan­singą, vi­sa­me pa­ sau­ly­je pri­pa­žintą gi­lu­mi­nio ma­sa­ ža­vi­mo būdą.

Nuo 1971 m. su­kaupė daug ži­n ių bei įgūdžių ir įgi­jo did­ž iulės pa­ tir­t ies kur­da­mas bei mo­k y­da­mas dirb­ti su kūnu, as­me­ni­nio au­g i­mo me­todų.

9

antradienis, liepos 17, 2012

pasaulis Po­mi­do­rų ­ ata­ka

Ati­dė­jo ­ spren­di­mą

Ne­mėgs­ta S.Ber­lus­co­ni

Egip­te pro­tes­tuo­to­jai at­vy­ ku­sios JAV vals­ty­bės sek­re­ to­rės Hil­la­ry Clin­ton kor­te­ žą ap­svai­dė po­mi­do­rais ir ba­ tais. Įvai­rūs daik­tai bu­vo mė­ to­mi tuo me­tu, kai JAV pa­rei­ gū­nai ir re­por­te­riai po vals­ tybės sekretorės kal­bos apie demokratiją ėjo į kor­te­žo au­ to­mo­bi­lius.

Vo­kie­ti­jos fe­de­ra­li­nis kons­ ti­tu­ci­nis teis­mas pa­skel­bė, kad fi­nan­sų rin­kų lau­kia­mą spren­di­mą dėl ko­vos su eu­ ro kri­ze prie­mo­nių pa­skelbs rug­sė­jo 12 d. Nors par­la­men­ tas toms prie­mo­nėms pri­ ta­rė, ša­lies va­do­vas Joa­chi­ mas Gauc­kas ati­dė­jo jų pa­si­ ra­šy­mą.

Ita­li­jos pi­lie­čiai bu­vu­sį mi­ nist­rą pir­mi­nin­ką Sil­vio Ber­ lus­co­ni lai­ko blo­giau­siu vy­ riau­sy­bės va­do­vu nau­jau­sio­ je ša­lies is­to­ri­jo­je. 54 pro­c. ita­lų sa­kė, kad S.Ber­lus­co­ni val­dy­mo me­tai nei­gia­mai pa­ vei­kė pa­dė­tį ša­ly­je. Tei­gia­mai S.Ber­lus­co­ni veik­lą įver­ti­no tik 13 pro­c. res­pon­den­tų.

Ka­riuo­me­nės va­do pa­ša­li­ni­mas – mįs­lė Kai kas nors nu­tin­ka Šiau­rės Ko­rė­jos po­li­ ti­nė­je pa­dan­gė­je, ga­li tik spė­lio­ti – kas? Ar Šiau­rės Ko­rė­jos ka­riuo­me­nės va­do­vo nu­ ša­li­ni­mas nuo pa­rei­gų reiš­kia rim­tus po­ ky­čius?

Ne­ti­kė­tas pa­reiš­ki­mas

Šiuos klau­si­mus, re­gis, da­bar sau ke­lia kai­my­nių ir ki­tų pa­sau­lio ša­ lių žval­gy­bos dar­buo­to­jai. Šiau­rės Ko­rė­jos ži­niask­lai­da tik pa­skel­bė, kad ar­mi­jos va­das Ri Yong-ho dėl li­gos pa­ša­lin­tas iš vi­sų sa­vo po­stų. Jis užė­mė ne tik ša­lies ka­riuo­me­nės va­do, bet ir Ko­rė­jos dar­bi­nin­kų par­ti­jos (KDP) cent­ri­ nio ko­mi­te­to po­li­ti­nio biu­ro pre­zi­ diu­mo na­rio, KDP po­li­ti­nio biu­ro na­rio ir cent­ri­nės ka­ri­nės ko­mi­si­ jos vi­ce­pir­mi­nin­ko po­stus.

At­leis­tas mar­ša­las 70 me­tų Ri Yong-ho bu­vo vie­na pa­grin­di­nių re­ži­mo fi­gū­rų. Ar­mi­jos va­du jis ta­ po 2009 m.

Bū­tent jis ly­dė­jo nau­ją­jį Šiau­rės Ko­rė­jos ly­de­rį Kim Jong-uną, kai šis nu­vy­ko pa­gerb­ti sa­vo ve­lio­nio se­ne­lio Kim Il-sun­go per jo mir­ties me­ti­nes. Fil­muo­tuo­se kad­ruo­se Ri Yong-ho vi­suo­met bu­vo ga­li­ma iš­ vys­ti Kim Jong-unui už nu­ga­ros.

Jau­na­sis Kim Jong-unas val­džią Šiau­rės Ko­rė­jo­je pe­rė­mė gruo­dį mi­rus jo tė­vui Kim Jong-ilui. Įta­kin­gas as­muo

Kai ku­rie ana­li­ti­kai ma­no, kad jau­ na­sis dik­ta­to­rius ga­lė­tų ves­ti ša­lį nau­ja kryp­ti­mi, ta­čiau ki­ti at­krei­ pia dė­me­sį į ne­sėk­min­gą ra­ke­tos ban­dy­mą ba­lan­dį, ku­ris, jų nuo­ mo­ne, įro­do, kad nau­ja­sis va­do­ vas tik­riau­siai tęs tarp­tau­ti­nę ša­ lies izo­lia­ci­ją. Šiau­rės Ko­rė­ja bran­duo­li­nius gink­lus ku­ria jau ne vie­ną de­šimt­ me­tį.

Kim Hyung-su­kas, eks­per­tas iš Pie­tų Ko­rė­jos sos­ti­nės Seu­lo uni­ ver­si­te­to, pa­brė­žė, kad toks žings­ nis bu­vo neįp­ras­tas. „Tai ga­na neįp­ras­ta Šiau­rės Ko­ rė­jo­je, kad bū­tų vie­šai pa­skelb­ta, kas bu­vo svars­to­ma aukš­čiau­sios ša­lies val­džios su­si­ti­ki­me – tarp po­li­ti­nio biu­ro na­rių. Si­tua­ci­ją se­ ka­me la­bai įdė­miai“, – sa­kė Kim Hyung-su­kas.

Cho Mi­nas, ki­tas eks­per­tas iš Pie­tų Ko­rė­jos Ko­rė­jų su­si­vie­ni­ji­ mo ins­ti­tu­to, ak­cen­ta­vo: „Tai toks sku­bus spren­di­mas, kad at­ro­do, jog vei­kiau tai bu­vo baus­mė, nei li­ga.“ Bū­tent tas fak­tas, kad ge­ne­ro­las Ri Yong-ho bu­vo vie­nas svar­biau­ sių as­me­nų, va­do­va­vu­sių per­duo­ dant val­džią Šiau­rės Ko­rė­jo­je, ver­ čia ma­ny­ti, jog Pchen­ja­ne ga­li vyk­ti rim­tų po­ky­čių.“ Kai ku­rie ana­li­ti­kai svars­to, kad jau­na­sis ša­lies ly­de­ris pa­ša­li­no sa­ vo kon­ku­ren­tą, siek­da­mas kon­so­ li­duo­ti įta­ką ka­riuo­me­nė­je.

Įam­žin­tas: šių me­tų sau­sį da­ry­to­je nuo­trau­ko­je Ri Yong-ho (kai­rė­je) dar po­za­vo su nau­juo­ju ša­lies ly­de­riu

Kim Jong-unu.

me­niu kar­tu su ve­lio­nio Kim Jongilo se­se­ri­mi ir jos vy­ru. Vi­sa tri­ju­ lė bu­vo lai­ko­ma vie­nais svar­biau­sių ve­lio­nio dik­ta­to­riaus Kim Jong-ilo pa­ta­rė­jų.

Ver­tin­ti su­dė­tin­ga

Di­de­lė ti­ki­my­bė, kad jis bu­vo ne at­ leis­tas dėl li­gos, o nu­baus­tas.

Ki­ti pa­brė­žia, kad ga­lė­jo įvyk­ ti ski­li­mas aukš­čiau­sio­je ka­ri­nė­je va­do­vy­bė­je, tai­gi Kim Jong-unui ne­li­ko ki­tos išei­ties, tik at­leis­ti ge­ ne­ro­lą, ku­ris iki šiol bu­vo lai­ko­mas bū­tent jau­no­jo ly­de­rio ap­lin­kos as­

Šiuo me­tu dau­ge­lis ana­li­ti­kų tvir­ ti­na, kad svar­biau­sias klau­si­mas – ar jau­na­sis Kim Jong-unas su­ge­bės su­val­dy­ti ša­lį, juk ne­tu­ri rei­kia­mos pa­tir­ties.

Ar­mi­ja ir KDP – svar­biau­sios ins­ti­tu­ci­jos Šiau­rės Ko­rė­jo­je.

Pa­sak Pie­tų Ko­rė­jo­je esan­čio Pu­ sa­no mies­to uni­ver­si­te­to pro­fe­so­ riaus Ro­ber­to Kel­ly, šios dvi ins­ti­ tu­ci­jos – svar­biau­si Kim di­nas­ti­jos at­ra­mos taš­kai. Ta­čiau, kaip pri­pa­ ži­no moks­li­nin­kas, jau­na­sis ly­de­ris, pe­rė­męs val­džią, ne­tu­rė­jo ab­so­liu­

„Reu­ters“ nuo­tr.

čios įta­kos nė vie­no­je iš jų. „Jo po­ zi­ci­jos – pa­žei­džia­mos. Juk jis net ne­pa­žįs­ta tų ge­ne­ro­lų ir pul­ki­nin­ kų, ku­rie su­kū­rė šią ša­lį“, – tvir­ti­ no R.Kel­ly.

Hong Hyun-ikas, Se­jon­go uni­ ver­si­te­to ne­to­li Seu­lo eks­per­tas, ti­ki­no, jog pa­sta­ruo­ju me­tu ne­pa­ si­ro­dė jo­kių ženk­lų, kad at­leis­tas ka­ro va­das sirg­tų. Ma­ža to, moks­ li­nin­kas pri­dū­rė, kad net li­gos at­ ve­ju dau­ge­lis aukš­tų Šiau­rės Ko­ rė­jos re­ži­mo at­sto­vų iš­lai­ko sa­vo po­stus. „Ma­nau, tai yra ge­ne­ro­lų kai­ta“, – sa­kė Hong Hyun-ikas ir pri­dū­rė, kad vei­kiau­siai atei­ty­je ga­li keis­tis ir dau­giau re­ži­mo pa­rei­gū­nų.

Tie­sa, Da­nie­lis Pinks­to­nas pa­ brė­žė, kad dar per pa­va­sa­rį vy­ku­ sią par­ti­jos kon­fe­ren­ci­ją Ri Yong-

ho ne­ga­vo jo­kių ap­do­va­no­ji­mų. Tai reiš­kia, kad jo atei­tis jau bu­vo nu­ spręs­ta. „Di­de­lė ti­ki­my­bė, kad jis bu­vo ne at­leis­tas dėl li­gos, o nu­baus­tas“, – tei­gė eks­per­tas. Šiau­rės Ko­rė­jos val­džia kol kas ne­pat­vir­ti­no, kas bus nau­ja­sis ar­ mi­jos va­das. Spė­lio­ja­ma, ar ka­ ro va­do at­lei­di­mas reiš­kia, kad nau­ja­sis 24 mln. gy­ven­to­jų tu­rin­ čios Šiau­rės Ko­rė­jos ly­de­ris ke­ti­na ma­žin­ti ka­riuo­me­nės įta­ką vals­ty­ bei.

Val­dant Kim Jong-ilui ša­lis vi­ sus iš­tek­lius sky­rė ka­ri­nei pra­mo­ nei, ta­čiau eko­no­mi­nė ša­lies būk­lė ta­po ap­verk­ti­na. Šiuo me­tu Pchen­ ja­nas yra pri­klau­so­mas nuo kai­my­ nės Ki­ni­jos. „The Guar­dian“, BBC, BNS inf.

Su­lai­ky­tas ieš­ko­miau­sias na­cių bu­de­lis Veng­ri­jo­je su­lai­ky­tas László Csatá­ ry, įta­ria­mas pri­si­dė­jęs prie 15,7 tūkst. žy­dų nu­žu­dy­mo. Tai pra­ne­ šė na­cių me­džio­to­ju va­di­na­mas Si­ mo­no Wie­sent­ha­lio cent­ras.

Su­ra­do: 97 me­tų L.Csatá­ry ra­

miai gy­ve­no Veng­ri­jos sos­ti­nė­je Bu­da­peš­te. „Scan­pix“ nuo­tr.

97 me­tų L.Csatá­ry bu­vo su­lai­ky­tas Veng­ri­jos sos­ti­nė­je Bu­da­peš­te. „Pat­vir­ti­nu, kad L.Csatá­ry bu­vo iden­ti­fi­kuo­tas ir su­ras­tas Bu­da­peš­ te“, – sa­kė cent­ro di­rek­to­rius Ef­ rai­mas Zu­rof­fas.

Pa­sak cent­ro va­do­vo, in­for­ma­ ci­jos apie L.Csatá­ry bū­vi­mo vie­tą maž­daug prieš 10 mė­ne­sių su­tei­ kė vie­nas neį­var­dy­tas in­for­ma­to­

rius. Cent­ras jam už to­kią in­for­ ma­ci­ją su­mo­kė­jo ža­dė­tus 25 tūkst. do­le­rių.

Per­nai rug­sė­jį cent­ras sa­vo in­ for­ma­ci­ją per­da­vė pro­ku­ra­tū­rai Veng­ri­jos sos­ti­nė­je. Kar­tu E.Zu­rof­ fas pri­dū­rė, kad veng­rų pro­ku­ro­ rams bu­vo pa­teik­ta ir pa­pil­do­mos in­for­ma­ci­jos „dėl ieš­ko­miau­sio įta­ria­mo­jo L.Csatá­ry Ant­ro­jo pa­ sau­li­nio ka­ro me­tais įvyk­dy­tų nu­ si­kal­ti­mų“.

Cent­ras tvir­ti­na, kad L.Csatá­ry, ku­ris Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro me­ tais bu­vo veng­rų po­li­ci­jos aukš­to ran­go pa­rei­gū­nas tuo me­tu Veng­

ri­jos val­dy­ta­me Slo­va­ki­jos Ko­ši­cės mies­te, yra at­sa­kin­gas už maž­daug 300 žy­dų de­por­ta­ci­ją iš Ko­ši­cės į Po­do­lės Ka­me­ne­cą Uk­rai­no­je, kur be­veik vi­si jie 1941 m. va­sa­rą bu­ vo nu­žu­dy­ti.

Taip jis kal­ti­na­mas pri­si­dė­jęs prie tūks­tan­čių žy­dų de­por­ta­ci­jos iš Ko­ši­cės ir jos apy­lin­kių į Auš­vi­co mir­ties sto­vyk­lą 1944 m. pa­va­sa­rį.

Pa­sak liu­dy­to­jų, ku­riais rė­mė­si cent­ras, L.Csatá­ry ge­te su žy­dais el­gė­si žiau­riai, plak­da­vo mo­te­ris ir vers­da­vo jas pli­ko­mis ran­ko­mis kas­ti duo­bes. L.Csatá­ry per­nai Bu­ da­peš­te su­se­kė ir bri­tų bul­va­ri­nio

lei­di­nio „The Sun“ žur­na­lis­tai. Jie rug­sė­jį pa­gal cent­ro pa­skelb­tą in­ for­ma­ci­ją su­ra­do, nu­fo­tog­ra­fa­vo ir nu­fil­ma­vo L.Csatá­ry.

Tie­sa, kai lei­di­nio žur­na­lis­tai pa­si­ro­dė prie įta­ria­mo­jo na­mų, šis nei­gė vi­sus nu­si­kal­ti­mus ir jiems prieš no­sį už­tren­kė du­ris.

1943 m. Če­ki­jos teis­mas po pro­ ce­so, vy­ku­sio už akių, L.Csatá­ ry pa­smer­kė mir­ti. Ta­čiau jis pa­ bė­go į Ka­na­dą, ten sve­ti­mu var­du pre­kia­vo me­no dir­bi­niais, kol 1995 m. bu­vo de­mas­kuo­tas ir vėl tu­rė­ jo bėg­ti.

BNS inf.

10

antraDIENIS, liepos 17, 2012

sportas

Da­ta: olim­pi­nis dvy­lik­tu­kas paaiš­kės iki lie­pos 20-osios.

Kan­di­da­tas: R.Sei­bu­tis te­be­tu­ri vil­čių pa­tek­ti į pa­grin­di­nę su­dė­tį.

To­mo Tu­ma­lo­vi­čiaus (krep­si­nio­sir­dis.lt) nuotr.

K.Kem­zū­rai – nau­ji gal­vo­sū­kiai

Lie­tu­vos vy­rų krep­ši­nio rink­ti­nės vy­riau­ sia­jam tre­ne­riui Kęs­tu­čiui Kem­zū­rai, ant­ rą kar­tą šią va­sa­rą at­vy­ku­siam į pa­jū­ rį, te­ko ne vien reng­ti tre­ni­ruo­tes, bet ir skam­bin­ti į Jung­ti­nes Ame­ri­kos Vals­ti­jas.

Čes­lo­vas Ka­var­za c.kavarza@diena.lt

Darbas: krepšininkai lieja prakaitą ne vien aikštėje, bet ir treniruoklių

salėje.

Vytauto Petriko nuo­tr.

Ko­man­dos stra­te­gams ke­lia ne­ri­mo Ro­ber­to Jav­to­ko ko­jos trau­ma, ku­ rią jis pa­ty­rė per at­ran­kos tur­ny­rą į Ve­ne­sue­lą. Vi­du­rio puo­lė­jų de­fi­ ci­tas pri­ver­tė K.Kem­zū­rą kreip­ tis į JAV at­sto­ga­vu­sį An­ta­ną Ka­va­ liaus­ką. „Dė­ko­ju An­ta­nui, kad neat­si­sa­kė pa­dė­ti net ir ži­no­da­mas, kad ne­pa­ teks į rink­ti­nę, jei­gu Ro­ber­tas ga­ lės žais­ti“, – sa­kė tre­ne­ris. A.Ka­ va­liaus­kas į Klai­pė­dą tu­rė­jo at­vyk­ti

va­kar va­ka­re, o R.Jav­to­kas ke­lia­vo į Kau­ną, kur jam bu­vo at­lik­ti nuo­ dug­nūs me­di­ci­ni­niai ty­ri­mai.

K.Kem­zū­ra neat­me­tė ga­li­my­ bės kreip­tis ir į Do­na­tą Mo­tie­jū­ną. „Esu įsi­ti­ki­nęs: jei pa­dė­tis tap­tų kri­ti­nė, Do­na­tas neat­si­sa­ky­tų pa­ dė­ti“, – tvir­ti­no stra­te­gas.

Iki lie­pos 20-osios rink­ti­nės tre­ ne­rių šta­bas pri­va­lės ap­si­spręs­ti, ku­riuos žai­dė­jus įra­šy­ti į olim­pi­nį dvy­lik­tu­ką. Paaiš­kės, ar į lai­min­ gų­jų gre­tas pa­teks po vei­do ope­ra­ ci­jos sveiks­tan­tis Re­nal­das Sei­bu­tis ir iš ko­jos skaus­mų iš­si­va­da­vęs Si­

mas Ja­sai­tis – abu žai­dė­jai ir­gi tre­ ni­ruo­ja­si su ko­man­da.

Tre­ni­ruo­čių sto­vyk­lą pa­jū­ry­je krep­ši­nin­kai pra­dė­jo emo­cin­ga iš­ ky­la į Bal­ti­jos jū­rą ir Kur­šių ma­rias bur­lai­viu „Bra­ban­der“. Jo ka­pi­to­ nas Val­de­ma­ras Viz­ba­ras štur­va­lą bu­vo pa­ti­kė­jęs ir K.Kem­zū­rai. „Bra­ban­der“ – Klai­pė­dos uni­ ver­si­te­tui pri­klau­san­tis di­džiau­sias mo­ko­ma­sis bur­lai­vis Lie­tu­vo­je.

Iš pra­d žių dėl stip­raus vė­ jo įgu­la ke­ti­no at­si­sa­ky­ti plauk­ ti pro jū­ros var­tus, ta­čiau, klai­ pė­d ie­č iui To­m ui De­l i­n in­kai­č iui la­bai pra­šant, marš­ru­tas ne­bu­vo pa­keis­tas. „Pa­s i­s u­k io­t i po ma­ rias ga­li­me ir kel­tu“, – iro­ni­za­ vo krep­ši­nin­kai.

Išp­lau­kus į jū­rą, ke­lios ga­lin­gos ban­gos ge­ro­kai pa­šven­ti­no spor­ ti­nin­kus. „Jū­ro­je, kaip ir krep­ši­ nio aikš­tė­je, nie­kad ne­bū­na ra­ mu. O kad bū­tų ra­mu, rei­kia daug dirb­ti. Ti­ki­mės, kad ir jū­ros krikš­ tas mums pa­dės olim­pi­nė­se žai­dy­ nė­se“, – svars­tė K.Kem­zū­ra.

Stra­te­gas dirbs Len­ki­jo­je Daug­kar­ti­nis Len­ki­jos čem­pio­nas Gdy­nės „As­se­co Pro­kom“ klu­bas ofi­cia­liai pa­skel­bė pa­si­ra­šęs su­ tar­tį su nau­ju vy­riau­siuo­ju tre­ne­ riu – juo ta­po Lie­tu­vos vy­rų krep­ ši­nio rink­ti­nės stra­te­gas Kęs­tu­tis Kem­zū­ra.

„Iš ke­lių kan­di­da­tų iš­si­rin­ko­me K.Kem­zū­rą, nes ma­no­me, kad su juo bus di­džiau­si šan­sai pa­siek­ ti mū­sų ko­lek­ty­vo tiks­lus. Lie­tu­ vis – jau­nas ir am­bi­cin­gas, nau­ jų pa­žiū­rų tre­ne­ris. Be to, ti­ki­mės, kad jo dė­ka, net ir ne­tu­rė­da­mi sa­vo gre­to­se di­de­lius pi­ni­gus už­dir­ban­ čių žvaigž­džių, pra­si­brau­si­me į Eu­ ro­ly­gos tur­ny­ro „Top-16“ eta­pą“, – sa­kė „As­se­co Pro­kom“ vicepre­ zidentas Wal­te­ris Jek­li­nas.

Gdy­nės klu­bo va­do­vai de­rė­jo­si su slo­vė­nais Sa­šo Fi­li­povs­kiu bei Ale­šu Pi­pa­nu. „K.Kem­zū­ra pas mus dar­bą pra­ dės po Lon­do­no olim­pia­dos, nors ir da­bar mes daug bend­rau­ja­me. Vi­ lia­mės, kad su­bur­si­me eki­pą, ku­

Pa­rei­gos: K.Kem­zū­ra, tvir­tai lai­kęs „Bra­ban­de­rio“ štur­va­lą, į tikslą vai-

ruos ir „Asseco Prokom“ komandą.

ri sa­vo žai­di­mu nu­džiu­gins sir­ga­ lius“, – tvir­ti­no W.Jek­li­nas. „Kiek­vie­nas tre­ne­ris no­ri ar sva­ jo­ja dirb­ti su Eu­ro­ly­gos ko­man­da.

Gdy­nės klu­bas – ne pa­ts stip­riau­ sias, jam – ne ge­riau­si lai­kai ir fi­ nan­si­niu po­žiū­riu, bet tai man –

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

nau­jas iš­šū­kis. La­bai svar­bu, kad klu­bo va­do­vai ma­ni­mi pa­si­ti­ki, ver­ti­na tai, ką esu nu­vei­kęs. Be to, šei­mo­je pa­si­ta­rė­me, kad Gdy­nė – idea­lus va­rian­tas, nes ne už jū­rų ma­rių“, – tei­gė K.Kem­zū­ra.

VD inf.

11

antraDIENIS, liepos 17, 2012

sportas

Daugiau sporto naujienų skaitykite diena.lt

D.Sa­bo­nis: „No­ri­me iš­ko­vo­ti auk­są“ Lie­tu­vos jau­nu­čių (iki 16 me­tų) vai­ki­ nų rink­ti­nė prie per­nai iš­ko­vo­tų Eu­ro­pos jau­ni­mo olim­pi­nio fes­ti­va­lio auk­so me­da­ lių no­rė­tų pri­dė­ti ir to­kios pat spal­vos Eu­ ro­pos čem­pio­na­to tro­fė­jus.

Še­šio­lik­me­čių pir­me­ny­bės lie­pos 19–29 d. vyks Lie­tu­vo­je ir Lat­ vi­jo­je – pir­mo­jo ir ant­ro­jo eta­ po rung­ty­nės bus žai­džia­mos Pa­ ne­vė­žy­je, Vents­pi­ly­je ir Vil­niu­je, o le­mia­mos ko­vos – mū­sų ša­lies sos­ti­nė­je.

Tre­ne­rių Gin­ta­ro Ra­zu­čio ir Ar­ vy­do Grons­kio va­do­vau­ja­mi Lie­ tu­vos krep­š i­n in­kai čem­p io­n a­ tą pra­dės C gru­pė­je Pa­ne­vė­žy­je, kur iš­mė­gins jė­gas su bend­raam­ žiais iš Vo­kie­ti­jos, Ser­bi­jos ir Slo­ vė­ni­jos.

Mū­siš­kių ko­man­dos bran­duo­ lį su­da­ro 2011-ųjų Eu­ro­pos jau­ni­ mo olim­pi­nio fes­ti­va­lio čem­pio­nai, tarp jų – ži­no­mų Lie­tu­vos krep­ši­ nin­kų sū­nūs Do­man­tas Sa­bo­nis, Ai­das Ei­ni­kis, Man­tas Šerkš­nas.

Lie­tu­vos krep­ši­nio fe­de­ra­ci­jos (LKF) pre­zi­den­tas Ar­vy­das Sa­bo­nis vi­lia­si, kad jau­nu­čių rink­ti­nė užims pri­zi­nę vie­tą. D.Sa­bo­nis – konk­re­ tes­nis: „No­ri­me iš­ko­vo­ti auk­są.“ Pa­si­ren­gi­mą čem­pio­na­tui jau­ nie­ji lie­tu­viai bai­gė per­ga­le prieš

Ita­li­jos še­šio­lik­me­čius 74:63 (20:17, 15:11, 18:20, 21:15).

D.Sa­bo­nis pel­nė 15 taš­kų, at­ko­ vo­jo 13 ka­muo­lių ir blo­ka­vo 3 me­ ti­mus. Do­mi­ny­kas Zup­kaus­kas pri­dė­jo 13 taš­kų ir at­li­ko 6 re­zul­ta­ ty­vius per­da­vi­mus, An­ta­nas Kri­ me­lis ir Taut­vy­das Pa­liu­kė­nas su­ rin­ko po 9 taš­kus.

Be to, Lie­tu­vos rink­ti­nė per kont­ ro­li­nius ma­čus 88:49 įvei­kė Es­ti­ją, 64:58 ir 74:63 – Lat­vi­ją, 71:46 ir 70:42 – Suo­mi­ją bei 84:87 pra­lai­ mė­jo Iz­rae­liui ir 69:77 – Is­pa­ni­jai. „Pa­si­ruo­ši­mas bu­vo sklan­dus, vi­si žai­dė­jai dir­bo no­riai. Ap­mau­ du, kad prieš pa­sku­ti­nį kont­ro­li­nį su­si­ti­ki­mą trau­mą pa­ty­rė M.Šerkš­ nas, ne­aišku, ar jis ga­lės pa­dė­ti ko­ man­dai“, – tei­gė vy­riau­sia­sis tre­ ne­ris G.Ra­zu­tis.

Ge­ne­ra­li­ne jau­nu­čių eki­pos rė­mė­ja ta­po bend­ro­vė „Blan­co­met“ – LKF pre­zi­den­tas A.Sa­bo­nis su jos bend­ ra­tur­čiu Da­riu­mi Kra­saus­ku pa­si­ra­ šė bend­ra­dar­bia­vi­mo su­tar­tį.

VD inf.

Pa­si­ruo­ ši­mas bu­vo sklan­ dus, vi­ si žai­dė­ jai dir­bo no­riai.

Op­ti­mis­tai: A.Sa­bo­nis, G.Ra­zu­tis ir D.Sa­bo­nis ti­ki­si ge­rų re­zul­ta­tų.

Rink­ti­nė Do­m i­ny­kas Zup­kaus­kas (ūgis 184 cm), Do­man­tas Pav­lovs­kis (206 cm), Kas­pa­ras Kra­s aus­kas (198 cm) ir Taut­vy­das Pa­liu­kė­nas (192 cm, vi­si – Ša­r ū­no Mar­čiu­lio­nio krep­ši­nio aka­ de­mi­ja), An­ta­nas Kri­me­l is (191 cm), Rai­mun­das Žuk­le­vi­čius (186 cm) ir Dei­vi­das Žem­gu­lis (194 cm, vi­si – Ar­ vy­do Sa­b o­n io krep­š i­n io cent­ras),

To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

Var­žo­vai Man­tas Šerkš­nas (198 cm, Vil­n iaus krep­ši­nio mo­kyk­la), Man­tas Mont­vi­ la (193 cm) ir Ai­das Ei­n i­k is (191 cm, abu – Vla­do Kna­šiaus krep­ši­nio mo­ kyk­la), Ma­tas Bud­rys (193 cm, Pa­lan­ gos spor­to cent­ras), Ed­vi­nas Rup­kus (190 cm, Ma­žei­k ių spor­to mo­kyk­la) ir Do­man­tas Sa­bo­nis (205 cm, Ma­la­ gos „Uni­ca­ja“, Is­pa­ni­ja).

A gru­p ė (Vents­pi­l is) – Tur­k i­ja, Ita­ li­j a, Kroa­t i­j a ir Ang­l i­j a, B gru­p ė (Vents­p i­l is) – Ru­s i­j a, Lat­v i­j a, Is­ pa­n i­ja ir Uk­rai­na, C gru­p ė (Pa­ne­ vė­ž ys) – Lie­t u­va, Vo­k ie­t i­j a, Ser­bi­ ja ir Slo­vė­n i­j a, D gru­p ė (Pa­ne­vė­ žys) – Len­k i­j a, Če­k i­j a, Pran­c ū­z i­j a ir Grai­k i­ja.

12

AntrADIENIS, liepos 17, 2012

menas ir pramogos

Akor­deo­no pri­si­kėli­mas – „Mo­tion Trio“ Dar prie­š de­šimt­ metį jie gro­jo gatvė­ se. Šian­dien lenkų akor­deo­nistų an­ samb­lis „Mo­tion Trio“, iš­va­davę šį inst­ru­mentą iš ves­tu­vių mu­zi­kos štampų, pa­sau­linę pub­liką ste­bi­na sau­ sa­kim­šo­se salė­se.

Svai­gi­nan­ti kar­je­ra – per ke­le­rius me­tus

Ga­li­mybės: „Mo­tion Trio“ an­samb­lis ne vel­tui pra­vard­žiuo­ja­mas „trio fu­rio­so“, t. y. „aud­rin­guo­ju“ – jų ran­

Lenkų akor­deo­nistų Ja­nus­zo Woj­ ta­ro­wic­ziaus, Pa­we­ło Ba­ra­ne­ko ir Mar­ci­no Ga­ła­ży­no an­samb­lis „Mo­ tion Trio“ ne­gro­ja folk­lo­ro, tan­go ar prancū­ziškųjų miu­ze­čių. Šios tri­julės įkvėpi­mo šal­ti­niai – nuo ba­ro­ko iki klu­binės mu­zi­kos, čia de­ra kla­si­kos har­mo­ni­jos ir avan­ gar­do blyks­niai.

Kri­ti­kai ti­ki­na – klau­san­tis „Mo­ tion Trio“ kar­tais net pa­si­mirš­ ta, kad skam­ba trys akor­deo­nai.

Inst­ru­men­tai gaud­žia kaip var­go­ nai, pra­trūksta dūdmai­šio ar vi­ du­ram­žių ry­los gar­sais, pri­me­na didžėjų pa­si­ro­dy­mus, pra­by­la kla­

ko­se akor­deo­nas ga­li skambė­ti ir kaip var­go­nai, ir kaip vio­lon­čelė.

Ja­ce­ko Po­rem­bos nuo­tr.

J.Woj­ta­ro­wic­ziui gro­jant Ro­mo­ je pri­si­statė auk­so gran­dinė­mis pa­si­da­binęs ita­las su tri­mis įtar­ ti­nais pa­ly­do­vais. Pa­gyręs mu­ zi­kantą jis pa­reiškė, kad tas per ty­liai gro­ja, tad nu­si­vežė per­si­ gan­dusį Ja­nuszą į mu­zi­kos par­ duo­tuvę, kur jį ap­do­va­no­jo bran­ gia gar­s i­n i­m o tech­n i­ka. Po to me­ce­na­tas taip pat ne­tikė­tai iš­ ny­ko, kaip ir bu­vo pa­si­rodęs. „Gro­ti gatvė­se mums sma­gu, kaip ir kon­certų salė­se“, – li­gi šiol ti­ki­na „Mo­tion Trio“ na­riai. Ta­ čiau jau ge­rus de­šimt metų jiems to da­ry­ti ne­ten­ka. 2000-ai­siais

Krzysz­to­fo Pen­de­rec­kio tarp­tau­ti­ nia­me šiuo­lai­kinės ka­me­rinės mu­ zi­kos kon­kur­se trio laimė­tas Di­dy­ sis pri­zas gru­pei ta­po tramp­li­nu į pri­pa­ži­nimą.

At­likė­jams pa­čiu lai­ku bu­vo par­ūpin­ti puikūs ita­liš­ki „Pi­gi­ni“ akor­deo­nai – jiems ne­tru­kus te­ ko da­ly­tis sce­na su dau­ge­liu pa­ sau­lio gar­se­ny­bių. „Mo­tion Trio“ kon­certų par­tne­riais ta­po vo­ka­lo ek­vi­lib­ris­tas Bob­by McFer­ri­nas, mu­šamųjų vir­tuo­zas Tri­lo­kas Gur­ tu, le­gen­di­nis džia­zo tri­mi­ti­nin­ kas To­mas­zas Stań­ko. Net pen­kis va­ka­rus tri­julė mu­zi­ka­vo Vie­nos

si­ki­nių sty­gi­nių ir pu­čiamųjų bal­ su. „Tra­di­ci­niai akor­deo­nis­tai jau iš­sisėmė. Mūsų tiks­las – įtei­sin­ti naują akor­deo­no gar­syną, išplė­to­ ti nau­jas akor­deo­no mu­zi­kos for­ mas“, – trio var­du kalbė­jo J.Woj­ ta­ro­wic­zius.

Pir­mo­ji mo­kyk­la – gatvė

Tri­julė su­si­vie­ni­jo dar stu­dijų Kro­ ku­vos mu­zi­kos aka­de­mi­jo­je lai­ kais, kai mu­zi­kan­tai mėgda­vo gro­ti gatvė­se, nes kon­certų salės stu­ den­tams bu­vo ne­priei­na­mos.

Iš ano me­to ar­tis­tams li­ko nuo­ sta­b ių pri­s i­m i­n imų. Tar­k i­m e,

2005-ai­s iais „Mo­t ion Trio“ ta­p o Metų at­ra­d i­mu ir Prancū­z i­jo­j e. O prie­š ke­le­r ius me­t us jis su­kėlė ant kojų tūkstan­t inę Niu­jor­ko „Car­ne­ gie Hall“ au­d i­to­r iją, gro­d a­mas sa­ vo ir šiuo­l ai­k i­n ių lenkų kom­p o­z i­ to­r ių kūri­n ius. Ame­r i­k ie­č iai iš­pir­ ko vi­s us trio at­s i­vež­t us al­bu­mus.

Ki­t as an­s amb­l io žings­n is į mu­z i­ kos olimpą bu­vo jo kon­cer­t as su gar­s aus britų kom­p o­z i­to­r iaus Mi­ chae­lo Ny­m a­no gru­p e Lon­do­no „Bar­bi­c an Cen­ter“ ir jo mu­z i­kos al­bu­mo įra­š ai. 2009-ai­s iais „Mo­ tion Trio“ ga­vo fon­do „Dif­fe­rent To­nes“ ap­do­va­no­jimą „Co­balt Mu­ se“ už įnašą į me­no raidą, per­n ai – ženklą „Ho­no­r is Gra­t ia“ už nuo­ pel­nus Kro­k u­vai. Šian­d ien vi­so­je Eu­ro­po­je par­duo­da­m i jau sep­t y­n i grupės al­bu­mai.

džia­zo klu­be „Bird­land“, pa­kvies­ta džiaz­ro­ko ko­rifė­jaus Joe Za­wi­nu­ lo. Per pu­santrų metų trio su­rengė apie 1000 kon­certų 22 ša­ly­se.

VD inf.

KUR? Šv. Kot­r y­nos baž­ny­čio­je, Vil­niaus g. 30.

KA­DA? Lie­pos 20 d.

KIEK? 27–62 li­tai.

13

AntrADIENIS, liepos 17, 2012

menas ir pramogos Būties tra­pu­mas A.Ma­žuolės ko­lia­žuo­se

Vie­niems jau­no­sios dai­li­ninkės Agnės Ma­žuolės kūry­ba kal­ba apie išs­kir­tinę tech­niką, ki­tiems pri­me­na ne­vy­ku­sią skait­me­ ninę fo­tog­ra­fiją. Ta­čiau jos uni­ ka­lu­mu nie­kas nea­be­jo­ja.

Sti­lius: fes­ti­va­ly­je bu­vo pri­sta­ty­ta vis la­biau Eu­ro­po­je po­pu­liarė­jan­ti Bal­kanų mu­zi­ka.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Fes­ti­va­ly­je „Ter­no Vil­na“ – ir bal­kanų mu­zi­kos rit­mai Tra­di­ci­nis mu­zi­kos fes­ti­va­lis „Ter­no Vil­na“ („Jau­nas Vil­nius“) sa­vo gerbė­jus šie­met pa­si­ti­ko šūkiu „Kultūrų dia­lo­gas – mu­zi­ka sienų ne­tu­ri!“. Šiuos žod­žius pa­tvir­ti­no ir mar­gas­palvis būrys at­likėjų iš vi­so pa­sau­lio.

And­re­jus Žu­kovs­kis a.zukovski@diena.lt

Ket­virtą kartą ne­to­li Vil­niaus ro­ mų ta­bo­ro sa­vait­ga­lio iš­va­karė­ se vykęs fes­ti­va­lis su­traukė apie šimtą rit­min­gos Bal­kanų ir ro­ mų mu­zi­kos gerbėjų. Jau­kia­me

Kir­timų kultū­ros namų kie­me­ly­ je pub­liką pa­si­ti­ko Romų vi­suo­ menės cent­ro šokėjų ko­lek­ty­vas „Ro­ma De Drom“.

Ren­gi­nio cent­re at­si­dūrė at­likė­ jas iš Pietų Af­ri­kos Res­pub­li­kos Clin­to­nas He­ne­ke. Jau­nuo­lis, ku­ rio pro­tėviai bu­vo iš Lie­tu­vos kilę

žy­dai – lit­va­kai, į mūsų ša­lies sos­ tinę at­vy­ko su uni­ka­laus skam­be­sio mu­ziką pro­po­guo­jan­čiu ko­lek­ty­vu „Orien­tal Tro­pi­cal Sound­sys­tem“.

Be­je, C.He­ne­ke’s se­ne­lis, iš Lie­tu­ vos į Pietų Af­ri­kos Res­pub­liką iš­ vykęs XX a. pra­džio­je, taip pat bu­ vo mu­zi­kan­tas.

Bal­kanų pu­č iamųjų, Uk­rai­ nos klez­me­rių mu­zi­kos ir Lo­tynų Ame­ri­kos svin­go rit­mais iš­ju­dinęs pub­liką at­likė­jas pri­si­pa­ži­no, kad Lie­tu­vo­je pa­si­ju­to kaip sa­vas tarp savų. „Žmonės čia la­bai šil­ti, o at­ va­žiavęs čia aš su­pra­tau, kad tai yra ir ma­no kraš­tas“, – ren­gi­ny­je tei­ gė at­likė­jas.

Mies­to fes­t i­va­ly­je pa­s i­rodė ir Bal­kanų svingą gro­jan­t is sos­ tinės didžė­jus Spit­zin, at­sto­vau­ jan­tis ko­lek­ty­vui „Cot­ton Swing

Club Vil­n ius – Mainz“. Drau­ge su Kir­timų kultū­ros cent­ru šven­ tę or­ga­n i­za­v u­s i „Bal­t ic Bal­kan“ grupė pub­l iką links­m i­n o romų, klez­m e­r ių ir Bal­kanų mu­z i­kos rit­mais. O būgšta­vi­mai, kad blo­ gas oras iš­bai­dys žiū­ro­vus, ne­pa­ sit­vir­ti­no.

Sėkmė ir da­ly­v ių su­s i­d omė­j i­ mas pa­s ka­t i­n o šventės or­ga­n i­ za­to­rius fes­ti­valį kur­ti ir atei­ty­je.

Ma­rius iš „Bal­tic Bal­kan“ pa­ti­ki­ no, kad fes­ti­va­lis bus or­ga­ni­zuo­ ja­mas ir kitą­met. „Bal­kanų tautų, romų, žydų, klez­me­rių kultū­ra, jų sti­liaus mu­zi­ka Va­karų Eu­ro­po­ je ypač po­pu­liarė­ja, vyks­ta bal­ ka­n iš­kos dis­ko­te­kos, va­karė­l iai.

Ma­nau, kad ši ten­den­ci­ja neap­ lenks ir Lie­tu­vos“, – dėstė „Bal­ tic Bal­kan“ at­sto­vas.

A.Ma­ž uolės, pri­s i­s ta­tan­č ios Mandrės sla­py­vard­žiu, per­so­ na­linė ta­py­bos darbų pa­ro­da „Eik sa­vo ke­liu, o žmonės te­ gul kal­ba“ ati­da­ro­ma jau šį ket­ vir­ta­dienį. Tai jau ne­be pir­mo­ji 1986 m. Vil­niu­je gi­mu­sios au­ torės per­so­na­linė pa­ro­da. Stu­ di­juo­jant ta­pybą Vil­niaus dailės aka­de­mi­jo­je su­si­for­ma­vo sa­vi­ta ir uni­ka­li au­torės ta­py­mo ma­ nie­ra, jun­gian­ti skir­tin­gas me­no kryp­tis, rea­lizmą ir po­partą, ir sri­tis – ta­pybą, mo­zaiką bei ko­ liažą. Spe­ci­fi­ne tech­ni­ka at­lik­ti A.Ma­žuolės pa­veiks­lai iš­sis­ki­ ria ryš­kia sti­lis­ti­ka, ku­ria­ma iš frag­mentų, pre­ci­ziš­kai iš­ta­pytų „pik­se­lių“, dėlionės ga­ba­liukų, geo­met­ri­nių figūrų.

Mandrės dar­bai pa­sa­ko­ja apie su­skai­dytą šiuo­lai­ki­nio žmo­gaus ta­pa­tybę, iš­si­bars­čiu­sią tarp rea­ lybės ir vir­tua­lu­mo. A.Ma­žuolės kūry­ba daž­nai re­mia­si ast­ro­lo­ gi­ja, su­tei­kian­čia dar­bams mis­ ti­ciz­mo. Įkvėpi­mo daž­nai be­si­se­mian­ ti iš sapnų dai­li­ninkė sa­vo kūry­ bą api­būdi­na taip: „No­riu, kad ma­no me­nas būtų ma­to­mas, kad ska­tintų ne tik grožė­tis, domė­ tis iš­ki­lio­mis as­me­nybė­mis, bet ir at­kak­liai siek­ti sa­vo sva­jo­nių, pa­si­ner­ti į gi­lias me­di­ta­ci­jas ir at­ras­ti sa­vo ke­lią.“ Pa­ro­do­je eks­po­nuo­ja­mi kūri­ niai pir­miau­sia ža­vi dėl au­torės ta­len­to ir tech­ni­kos. Be to, jie eg­ zis­tuo­ja tar­si mar­gas­palvė mo­ zai­ka, pa­sa­ko­jan­ti žiū­ro­vui apie jo pa­saulį, pilną tai­syk­lių ir at­si­ tik­ti­numų, ru­ti­nos ir ste­buklų.

Pa­si­tel­kiant opar­to ir po­par­to plas­ti­nius ir sti­lis­ti­nius spren­ di­mus, išt­ri­na­ma ri­ba tarp abst­ rak­ci­jos ir figū­ra­ty­vu­mo, kūniš­ ku­mo ir dva­sin­gu­mo. Me­ni­ninkė kvie­čia žiū­rovą į at­ra­dimų ku­ piną ke­lionę po spalvų, formų, idėjų ir per­so­nažų pa­saulį.

KUR? AV17 ga­le­ri­jo­je, Auš­ros Vartų g. 17.

KA­DA? Iki rugpjū­čio 9 d.

KIEK? Ne­mo­ka­mai.

Pub­l i­k a: į ren­ginį su­si­rin­ko tiek žmo­nių, kiek ir pla­nuo­ta, – apie

šim­tas.

Pa­vel­das: ren­gi­nys pra­si­dėjo vie­tos romų bend­ruo­menės šokėjų pa­

si­ro­dy­mu.

Or­ga­ni­za­to­rių ar­chy­vo nuo­tr.

14

AntrADIENIS, liepos 17, 2012

menas ir pramogos „Vilniaus diena“ rekomenduoja

KUR? Lie­tu­vos ra­šy­tojų sąjun­go­je, Sir­v y­do g. 6.

KA­DA? Šian­dien 19 val. KIEK? Ne­mo­ka­mai.

KUR? Pros­pek­to ga­le­ri­jo­je, Ge­di­mi­no pr. 43.

KA­DA? Lie­pos 19 d. 17 val. KIEK? Ne­mo­ka­mai.

KUR? „Do­mi­no“ teat­re, Sa­va­no­rių pr. 7.

KA­DA? Šian­dien 19 val. KIEK? 40–70 litų.

Ra­šy­to­jo pra­džia­moks­lis Ne­pa­kei­čiamų nėra

Gy­dan­tis teat­ras

Ke­lios de­šim­tys gar­sių Šiaurės Ame­ri­kos ra­šy­tojų dvi sa­vai­tes ves kūry­bi­nius se­mi­na­rus pra­de­dan­tiems kūrėjams. Šįkart meist­riš­ ku­mo pa­mo­kas da­lys, o vėliau ir skai­ty­mus koor­di­nuos Ker­ry Shaw­nas Key­sas (nuotr.), Lai­ma Sruo­gi­nis ir pa­ts pro­gra­mos su­ ma­ny­to­jas Mi­chai­las Ios­se­lis.

Lie­tu­vos ak­to­rių žvaigž­dy­nas – Sau­lius Si­pa­ris, Ma­rius Jam­pols­ kis, And­rius Bia­lob­žes­kis, Ine­ta Sta­siu­lytė, Kos­tas Smo­ri­gi­nas, Ei­ mu­tis Kvoš­čiaus­kas, Edi­ta Užaitė, To­ma Vaš­ke­vi­čiūtė – kurs Adol­ fo Ve­čers­kio re­ži­suo­tos Bra­nis­la­vo Nu­ši­čiaus ko­me­di­jos „Dak­ta­ ras“ per­so­na­žus.

KUR? Vy­ninė­je „Not­re vie“, Stik­lių g. 10.

KA­DA? Šian­dien 20 val. KIEK? 10 litų.

2007–2008 m. me­ni­ninkės Dawn Wool­ley su­kur­ta fo­tog­ra­fijų se­ ri­ja „Pa­kai­ta­las“ („The Subs­ti­tu­te“) – tai se­ri­ja ne­tra­di­ci­nių au­to­port­ retų. Me­ni­ninkė iš di­de­lio for­ma­to au­to­port­retų iš­ker­pa sa­vo figū­ rą ir taip tam­pa sa­vo­tiš­ku ma­ne­ke­nu. Per pa­ro­dos ati­da­rymą au­ torė at­liks per­for­mansą.

KUR? Ga­le­ri­joje „Var­tai“, Vil­niaus g. 39.

KA­DA? Lie­pos 19 d. 18 val. KIEK? Ne­mo­ka­mai.

KUR? Pran­ciš­konų vie­nuo­ly­no kie­me­ly­je, Trakų g. 9 / 1.

KA­DA? Šian­dien 18 val. KIEK? Ne­mo­ka­mai.

KUR? „Fo­rum Ci­ne­mas Vin­gy­je“.

KA­DA? Šian­dien 20.15, 20.45 val. KIEK? 18 litų.

Tan­go rit­mai se­na­mies­ty­je

Sūrių ri­den­tojų po­rtre­tai

Keis­tuo­liai nu­si­leis ant žemės

Pa­sau­lio pra­džios paieš­kos

Lie­p os mėnuo su Fe­d e­r i­co Man­z a­n a­re­s u ir Lo­t ynų Ame­r i­kos mu­z i­k a nu­kels klau­s y­t o­ jus į Ar­gen­t iną, Bra­z i­l iją, Kubą – ša­l is, pa­d o­ va­n o­j u­s ias pa­s au­l iui ne­į kai­n o­j amą mu­z i­ kos lobį.

Jau­nos gra­fikės Aistės Pa­par­tytės darbų cik­ le „Kūno kultū­ra“ šil­kog­ra­fi­jos tech­ni­ka įam­žin­ ti ne­tikė­ti per­so­na­žai – „spor­to šakų“ sūrių ri­ de­ni­mo, pur­vo fut­bo­lo, blauzdų spar­dy­mo at­ sto­vai.

2007 m. su­si­kūru­si lie­tu­vių ro­ko mu­zi­kos gru­ pė „Freaks on Floor“ it žai­bas su­krėtė Lie­tu­vos mu­zi­kos pa­dangę de­biu­ti­niu 2010-ųjų al­bu­mu „Freaks Won­der“. Ge­ros mu­zi­kos dozė – ne tik sa­ vait­galį.

Filme „Prometėjas“ grupė moks­l i­n inkų leid­žia­si į ke­lionę – ty­rinė­ti slap­čiau­sių ir pa­vo­ jin­giau­sių vi­sa­tos už­ka­bo­rių. Jie dar ne­ži­no, kad ši ke­lionė taps jų fi­zi­nių ir psi­cho­lo­gi­nių ga­li­my­bių iš­ban­dy­mu.

tv programa

LTV

6.00 Labas rytas.

9.00 „Komisaras Reksas“ (N-7) (k).

10.00 „Hartlando užuovėja“ (k).

11.00 LRT vasaros studija. Tiesioginė Lietuvos radijo laida.

12.00 „Senis“ (N-7) (k).

13.15 „Tuk tuk Indija“ (4).

14.15 Įžvalgos.

14.50 Žinios.

15.10 „Komisaras Reksas“ (N-7).

16.00 „Hartlando užuovėja“.

17.05 „Senis“ (N-7).

18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.).

18.35, 20.50, 23.20 Sportas. Orai.

18.45 Nacionalinė paieškų tarnyba.

19.25 „Detektyvė King“ (N-7).

20.25 Loterija „Perlas“.

20.30 Panorama.

20.40 Verslas.

20.45 Kultūra.

21.00 Lietuvos liepsna.

21.15 Stilius.

22.10 Loterija „Perlas“.

22.15 „Tuk tuk Indija“ (5).

23.15 Vakaro žinios.

23.30 „Detektyvė King“ (N-7) (k).

LNK

6.20 „Nickelodeon“ pristato. „Smalsutė Dora“.

6.50 „Keista šeimynėlė“ (k).

7.20 Juokas juokais (k).

7.50 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) (k).

LTV 22.15 val.

9.45 Pirmas kartas su žvaigžde (N-7) (k).

10.15 Kažkas atsitiko (N-7).

10.45 Kitas! (N-7).

11.10 Komedija „Mis Slaptoji agentė“ (JAV, 2000 m.) (N-7) (k).

13.10 „Nickelodeon“ valanda. „iKarli“.

13.40 „Keista šeimynėlė“.

14.10 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7).

16.10 KK2 (N-7).

17.40 „Šeimynėlė“ (N-7).

18.45 Žinios. Kriminalai.

19.10 Sportas.

19.13 Orai.

19.15 „Namai, kur širdis“ (N-7).

20.00 „Pavogta laimė 3. Pavojinga sąjunga“ (N-7).

21.00 Pirmas kartas su žvaigžde (N-7).

21.30 Juokas juokais.

22.00 Žinios. Verslas.

22.19 Sportas.

22.23 Orai.

22.25 Kriminalinė Lietuva.

22.35 Vakaro seansas. Trileris „Beprotiškas miestas“ (JAV, 1997 m.) (N-7).

0.50 „Trauma“ (N-7).

1.45 „Įstatymas ir tvarka. Specialiųjų tyrimų skyrius“ (2) (N-7).

TV3

6.40 Teleparduotuvė.

6.55 „Kempiniukas Plačiakelnis“.

7.25 „Simpsonai“.

7.55 „Hana Montana“.

8.55 „Meilės sūkuryje“.

10.00 „Pasmerkti“.

LNK 19.15 val.

11.00 Komedija „Man per brangu...“ (Prancūzija, 2006 m.).

13.10 „Bakuganas“.

13.40 „Lūžtanti banga“ (2).

14.10 „Ant bangos“ (8).

14.40 „Kempiniukas Plačiakelnis“.

15.10 „Simpsonai“.

15.40 „Meilės prieglobstis“.

16.40 „Paveldėtojai“.

18.45 TV3 žinios.

19.00 TV3 sportas.

19.05 TV3 orai.

19.10 Ką manai?

20.10 „Be namų“.

21.00 Ūkininkas ieško žmonos.

21.35 TV3 vakaro žinios.

21.50 TV3 sportas.

21.55 TV3 orai.

22.00 „Liudininkai“.

23.00 Siaubo f. „Sunki kelionė į pragarą“ (JAV, 2010 m.).

0.55 „Įstatymas ir tvarka. Operatyvinių tyrimų skyrius“.

13.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7).

14.00 „Liejyklos gatvė“ (N-7).

15.00 „Srautas I“ (N-7).

16.00 „Baimės faktorius“ (N-7).

17.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7).

18.00 Žinios.

18.19 Sportas.

18.23 Orai.

18.25 „Liejyklos gatvė“ (N-7).

19.25 „Kviečiu vakarienės“.

20.00 Žinios.

20.15 Verslas.

20.19 Sportas.

20.23 Orai.

20.25 „Prajuokink mane“.

21.25 Komedija „Kietakaktis“ (N-7).

23.15 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k).

00.20 „Galileo: norintiems žinoti“.

0.50 „Bamba“. Interaktyvus šou suaugusiesiems (S).

BTV

6.14 TV parduotuvė.

6.30, 8.00 Ryto reporteris.

7.45 Lietuva–Londonas.

9.15 Vasara su Asta.

10.15 Šiandien kimba.

10.50 Dok. f. „Paskutinė Pompėjos diena“ (N-7).

12.00 Lietuvos diena.

13.00 Lietuva–Londonas.

13.15 TV parduotuvė.

13.45 Skonio reikalas.

14.45 Vasara su Asta.

6.30 Televitrina.

7.00 Žinios (k).

7.25 Smagiausios akimirkos.

8.00 „Labas vakaras, mielasis“.

8.25 „Zaicevas + 1“ (N-7).

9.00 „Kviečiu vakarienės“.

9.30 „Miesčionys“ (N-7).

10.00 „Margoša: moterimi negimstama“.

11.00 „Be namų negerai: naujas gyvenimas“.

12.00 „Daktaras Tyrsa“ (N-7).

TV3 22.00 val.

Lietuvos ryto TV

BTV 20.25 val.

15.45, 16.10 Dok. f. „Čingischanas“ (N-7).

16.00, 17.00, 18.00 Žinios. Orai.

17.20 Lietuva tiesiogiai.

18.20 Vasara su Asta. Atviras pokalbis su „žaliaake“ Rūta Mikolaityte.

19.20 Pašėlę TV pokštai (N-7).

19.55 Dok. f. „R.Reaganas“ (1) (N-7).

21.00 Reporteris.

21.52 Orai.

21.55 Lietuva–Londonas.

22.10 Lietuva tiesiogiai.

22.45 Vasara su Asta.

23.45 Reporteris.

0.40 Lietuva–Londonas.

0.55 Dok. f. „Čingischanas“ (N-7).

SPORT1

12.00 Televitrina.

13.00, 19.00 Žinios +.

13.15 Klubų karaliai. „Manchester United“.

13.45 VTB vieningoji krepšinio lyga.

Vilniaus „Lietuvos rytas“–Mariupolio „Azovmaš“.

15.10 Angliškojo biliardo „Premier“ lyga .

16.55 Lietuvos krepšinio lyga. Kauno „Žalgiris“–Utenos „Juventus“.

18.30 Automoto.

19.15 Angliškojo biliardo „Premier“ lyga.

21.00 Žinios +.

21.15 Miesto iššūkis. Ekstremalios dviratininkų kovos (II).

21.45 Sportas LT. „Bigger’s Better“ bokso turnyras 2012 (I).

23.00 Žinios +.

23.15 Klubų karaliai. „Ajax“.

lietuvos ryto tv 18.20 val.

951181

Visų kompiuterių ir televizorių taisymas Vilniuje, Žalgirio g. 131, tel. (8 5) 275 4665; www.pc-help.lt.

933624

antradienis, liepos 17, 2012

Kelionių Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siun-

Tel. 261tinius.

3653,Lietuvoje 261 3655, 261 3659 pristatome iki durų. Tel. 8 skelbimai@vilniausdiena.lt 687 58 503, +44 778 627 1449. Informacija – www.lietuvalondonas.com.

Siūlo darbą „CanCan pizza“ restoranų tinklui Vilniuje reikalingi: VIRĖJAI, PICŲ KEPĖJAI, PAGALBINIAI VITUVĖS DARBUOTOJAI. Be patirties apmokome. Skambinti tel.

865955181. CV siųsti elektroniniu paštu delano@delano.lt.

988142

Paslaugos

dokumentą ir priimtą sprendimą. 1. Plano rengimo organizatorius: Laimutis Bujauskas. 2. Plano pavadinimas: žemės sklypo (kad. Nr. 0101/0162:117) Trakų Vokės k., Panerių sen., Vilniaus m. sav. detalusis planas.

3. Plano rengimo pagrindas (pradžia): Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2011 11 10 įsakymas Nr. A30-3013 „Dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo Laimučiui Bujauskui“. 4. Detaliojo plano tikslas – pakeisti žemės tikslinę paskirtį pagal bendrojo plano sprendinius, numatyti planuojamos teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą (inžinerinės infrastruktūros teritorijai – automobilių stovėjimo aikštelei). 5. Priimta strateginio pasekmių aplinkai vertinimo atrankos išvada: išnagrinėjus vertinimo subjektų išvadas dėl detaliojo plano SPAV atrankos dokumento ir vadovaujantis norminiais teisės aktais, buvo priimtas planavimo organizatoriaus spren-

UAB „Kraustymo komanda” – profesionalios kraustymo paslaugos įmonėms ir gyventojams. Tel. 8 618 77 600; www.kraustymokomanda.lt.

965749

Kelionių Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siuntinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 687 58 503, +44 778 627 1449. Informacija – www.lietuvalondonas.com.

987674

Vežame keleivius į Vokietiją, Daniją, Olandiją. Tel. 8 699 01 428, e. paštas pervezimai. info@gmail.com.

986138

Vežame poilsiautojus iš Vilniaus, Kauno į Palangą, Šventąją (ir atgal), nuo 35 Lt. Tel. 8 699 99 965, 8 612 22 227.

975439

Parduoda Baldus Nauja ir naudota prekybos įranga – UAB „NNPI“: kokybiškai montuojame, parduodame prekybos įrangą, suteikiame nuolaidas. Tel. 8 684 22 221; www.nnpi.lt.

988362

Nuomoja Vilniaus mieste, A.Juozapavičiaus gatvėje, išnuomojami apartamentai. Inf. tel. 8 687 50 101.

988821

Įvairūs Pamesta Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios (papildomos ir alternatyvios) medicinos rūmų antspaudą laikyti negaliojančiu. Tel. 8 651 77 966.

989545

959526

Vežame keleivius į Vokietiją, Daniją, Olandistrateginio pasekmių aplinpervezimai. ją.dimas Tel. 8 neatlikti 699 01 428, e. paštas kai vertinimo. 6. Susipažinti su SPAV atinfo@gmail.com.

rankos dokumentacija, motyvais, dėl 952525 kurių buvo priimtas atrankos sprendimas, galima UAB „Aplinkos projektai“, Tuskulėnų g. 33CKitos 402, Vilnius, darbo dienomis nuo 9 iki 16 Nestandartinių kokyval. (20 darbobaldų dienųgamyba. nuo šio Aukšta skelbimo pabėskelbimo).

– žema kaina. www.guobosbaldai.lt Tel. 7. Pasiūlymus galima teikti .raštu 8 656 099. projektai“, Tuskulėnų g. 33CUAB69 „Aplinkos 760904 402, LT-09210 Vilnius (20 darbo dienų nuo šio skelbimo paskelbimo).

parduoda

989091

UAB „Geodeziniai matavimai“ informuoja, nekilnojamąjį kad Nacionalinės žemėsturtą tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniausbutas rajono skyParduodamas dviejų kambarių Palanvedėjo įsakymais S.Nėries patvirtintas kaimo gosriaus centre, už bažnyčios, g. 1A. Tel. plėtros žemėtvarkos projektas: 1. 2012 07 8 603 62 096.

955765 13 įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2)-2976 žemės sklypo, kad. Nr. 4107/0600:0850, Meiriškių k., Vilniaus r.

perKa

989382

Brangiai perkame mišką su žeme arba išsikirsti. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto.

Tel. 8 676 41 155.

953105

Įvairūs Kita 2012 04 20 Vilniaus apygardos teismo nutartimi UAB „Joanos avialinijos“ iškelta bankroto byla (c. b. Nr. B2-3323-160/2012). Bankrutuojančios UAB „Joanos avialinijos“ administratoriumi paskirta UAB VERSLO VALDYMO IR RESTRUKTŪRIZACIJOS CENTRAS. Įgaliotas asmuo – V.Česonis, tel. 8 686 83 541. Prašom iki 2012 m. birželio 11 d. imtinai pateikti savo kreditorinius reikalavimus 2012 m. gegužės 2 dienai (bankroto bylos įsiteisėjimo dienai) kartu pridedant kreditorinius reikalavimus patvirtinančių dokumentų tinkamai įformintus nuorašus.

Taip pat prašom nurodyti, ar šių reikalavimų įvykdymas yra užtikrintas, nurodyti, kokiu būdu tai yra padaryta. Kreditorinį reikalavimą pateikti Savanorių pr. 262-105, LT-50204 Kaunas. Informacija tel./faks. (8 37) 229 886.

961016

INFORMACIJA APIE TERITORIJŲ PLANAVIMĄ. Parengtas žemės sklypo, esančio Lvovo g. 105A, Šnipiškių seniūnijoje, Vilniuje, sklypo kad. Nr. 0101/0032:986, bendras plotas 0,2419 ha, detalusis planas. Planavimo pagrindas: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2011 07 13 įsakymas Nr. AD30-1732, 2011 08 01 detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis Nr.

Kita

ASMENINIAI, TEISMINIAI,KOMERCINIAI, REKLAMINIAI

SKELBIMAI

Skelbimus galite užsisakyti:

„Vilniaus dienos“ redakcijoje Labdarių g. 8, Vilnius.

Paskambinę telefonu 8 5 261 3653 padiktuokite skelbimo tekstą, atsiųskite faksu arba e. paštu apmokėtos sąskaitos pervedimo kopiją.

E. paštu arba faksu: – apmokėkite 15 Lt sąskaitą bet kuriame banko

paslaugos

Kelionių

skyriuje: gavėjas – UAB „Diena Media News“ Į. k.

133348410. PVM mokėtojo kodas LT333484113.

A. s. LT607010400010467777. AB Ūkio bankas.

Banko kodas 70104; – kvito kopiją siųskite su skelbimo tekstu e. paštu skelbimai@vilniausdiena.lt arba faksu 8 5 261 3652.

SMS žinute: – žinutės tekste rašykite: VD (tarpas) skelbimo tekstas (ne daugiau kaip 160 simbolių), jį siųskite telefonu 1670; – išsiuntę žinutę, sulauksite atsakymo žinutės.

Jums reikia siųsti patvirtinančią žinutę su tekstu: VD (tarpelis) PATVIRTINU; – neišsiuntus patvirtinimo, skelbimas išspausdintas nebus; – žinutės kaina 20 Lt.

Į jūsų klausimus atsakys reklamos ir skelbimų pardavimo vadybininkai tel. 8 5 261 3653

giau tel.2012 (8 5)m.206 0799, 8 611 po Nr.informacijos 147 savininką birželio 8 d.

10 51 518. val. atvykti prie jums priklausančio sklypo ir 971990 dalyvauti ženklinant riboženkliais BoguslaVladislavos Salmanovič paveldėtovo Sovinskio sklypą Nr. 148turto arba prašom sujų dėmesiui. Š. m. birželioJaroslavu 27 d. 16Bazeval. sisiekti su darbų vykdytoju adresu Vilniaus r., Pagirių vič, Žalgirio g. 131–213, Vilniussen., (tel. 8Mikašiū677 79 nų k.,e. SB „Ekspresas”, vyks sklypo kad.

348, paštas topomatik@gmail.com ). Nr. 960926 4167/1002:0027 kadastriniai matavimai.

Kviečiame dalyvauti. Matavimus atlieka UAB „Baltijos Matavimų Organizacija”, Linkmenų g.13, Vilnius. Tel. 8 601 71 112.

15

skelbimai

Karščiausi Kelionių pasiūlymai

Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siuntinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8

976256

Kelionių organizatorius

Karščiausikelionių Kelionių A.Vienuolio g.pasiūlymai 6, LT–01104 Vilnius Karščiausi pasiūlymai Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120

Kelionių organizatorius Kelionių organizatorius

Ar svajojate aplankyti Niujorką?

O galbūt, Jus visada žavėjo Las Vegasas – šviesų, kazino, pasirodymų ir viešbučių rojus?

Pamatykite nuostabiąją Šiaurės Ameriką už Atėjo laikas TIKROMS VASARA ANT BANGŲ ATOSTOGOMS! ypatingą kainą. Kaina tik 1696 Lt* KLAIPĖDA–KYLIS. Užsisakykite skrydį ikikeleiviams gegužės 15kajutėje dienos,nuo ir Kelto bilietas dviem Joninių kruizas Ryga–Stokholmas–Ryga su langu ir automobiliuikelionę į abi puses. leiskitės 2012 10 110 Lt į nepamirštamą 01–2013 03Jus 21 į trumpiausios nakties vaKviečiame KLAIPĖDA–ZASNICAS. Niujorkas nuo 2226 Lt Kaina nuo 899 Lt karėlį!

Kelto bilietas trims keleiviams ir automoVašingtonas Lt ir linksmybės Baltijos jūrojenuo bus2526 ir disko, iki biliui į vieną pusę.

Bostonas nuo 2588 Lt ryto!

Dėmesio:

Kelionių organizatorius

929896

UAB „BEST COMPANY“ Varėnos r. perka: veršelius, galvijus, avis. Sumokame iš karto.

Mokame PVM. Tel. 8 613 70 805, 8 613 70 803, 8 601 71 558, (8 310) 48 323.

INFORMACIJA apie parengtą strateginio pasekmių aplinkai vertinimo (SPAV) atrankos

Internetu: – naršyklės lange surinkite adresą www.diena.lt/ skelbimai/dienrastyje – užpildykite skelbimų užsakymo formą; – sumokėkite už skelbimo užsakymą per e. banką; – jūsų nurodytomis dienomis skelbimas bus publikuojamas pasirinktame dienraštyje!

mo sutartis Nr. 042042. Planavimo tikslas – Konditerijos darbąbendrojo Vilniaus pakeisti žemėsįmonė tikslinępriims paskirtįį pagal regione vairuotoją-ekspeditorių, plano sprendinius, padalyti sklypą,vadybininnustatyti ką-ekspeditorių ir prekybos agentą.

Tel.De-8 teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą.

611 45 plano 000. organizatorius – UAB „4Real“, taliojo 976056 A.Goštauto g. 5-79, Vilnius, tel. 8 698 20 198.

Projekto rengėjas – UAB „RV architektų studija“, Pamėnkalnio g. 28-2, Vilnius. Pareng-

KELIONĖS AUTOBUSU KELIONĖS AUTOBUSU KELIONĖS AUTOBUSU Alyvų žydėjimo šventė Duobelėje, Latvijoje Čekijos pilys–Čekijos rojus–Praha Čekijos pilys–Čekijos rojus–Praha– –577 577LtLt (05.26.)

95 Ltir Kaprio Didingoji–Italija sala – 1747 Lt Didingojinaktis Italija ir Kaprio sala – 1747 Lt Muziejų (05.19/20) Ryga–Saremos Varšuvoje sala–Talinas – 377 Lt – 175 Lt Ryga–Saremos sala–Talinas – 377–Lt577 Lt Čekijos pilys–Čekijos rojus–Praha Šiaurės Italija su poilsiu prie Adrijos jūros Šiaurės Italija su poilsiu prie Adrijos jūros Šveicarijos nuo 1197 Lt gamtos stebuklai – 1397 Lt nuo 1197 Lt Ryga–Saremos – 377 Lt Kroatija nuo 990sala–Talinas Lt Kroatija nuo 990 Lt pažintinė) Šiaurės Italija (poilsinė Praha-Viena-Budapeštas nuo 627 Ltnuo 1290 Lt Praha-Viena-Budapeštas nuo 627 Lt Kroatija 990 Lt LĖKTUVUnuo IŠ VILNIAUS: LĖKTUVU IŠ VILNIAUS: Praha–Viena–Budapeštas nuoLt619 Lt Ispanija, Kosta Brava nuo 822 Ispanija, Kosta Malta – 904 Lt Brava nuo 822 Lt Malta – 904 Lt(poilsinės) Graikija, Chalkidikė – 979 Lt IŠ VARŠUVOS Graikija, Cgalkidikė – 979 LtLt Lt Ispanija, Kosta Dorada – 999 Egiptas, Hurgada nuo 935 Ispanija, Kosta Dorada Ispanija, Alikantė – Lt1108– 999 Lt Bulgarija nuo 850 Ispanija, Alikantė 1108 Graikija, ––1128 Šri LankaKos nuosala 3500 Lt Lt Graikija, Kos sala – 1128 Turkija, Antalija Lt Lt Kreta nuo 1170 Lt– 1185 Bulgarija, Burgas 1199LtLt Turkija, Antalija Tunisas nuo 770 –Lt–1185 Kroatija, Rijeka – 1279 Lt Lt Bulgarija, Burgas – 1199 Turkija, Marmaris Kroatija, Rijeka(pažintinės – 1289 1279 Lt poilsinės) IŠ VARŠUVOS Bulgarija, Burgas –1289 1199LtLt Lt Turkija, Marmaris Kruizas Nilu nuo 2038 Portugalija, Algarvė – 1899 Lt 2423 Lt Bulgarija, Burgas – 1199 Ltnuo Izraelis–Jordanija–Egiptas LĖKTUVU IŠ VARŠUVOS (poilsinės) Portugalija, Marokas nuoAlgarvė 2634 Lt– 1899 Lt Egiptas, Lt; Bulgarija – Kuba nuoHurgada 5853 Ltnuo 995 LĖKTUVU IŠ VARŠUVOS (poilsinės) 995 Lt; Turkija – 1078 Šri LtLanka – 3500 Egiptas, Hurgada nuoLt;995 Lt;RYGOS: Kreta ––1170 IŠ Bulgarija 995Lt;LtTunisas – 770 Lt LĖKTUVU IŠ VARŠUVOS (pažintinės – poTailandas (pažintinė Turkija – 1078 Lt poilsinė) – nuo 5218 Lt ilsinės): Kruizas Nilu nuo 1440 Lt; Izraelis Šri Lanka – 3500 Lt – Egiptas nuo 1678 Lt; Marokas – 2634 Lt; IŠ VILNIAUS: Kreta – 1170 Lt Kuba – 5853 Lt Egiptas, Tunisas –Hurgada 770 Lt nuo 869 Lt STOVYKLOS LIETUVOJE Ispanija, Maljorka – 1499(pažintinės Lt LĖKTUVU IŠ VARŠUVOS Pasaka nuo 550 Lt; Top Fun 540 Lt; – poilTurkija, Antalija – 889 Lt sinės) Raganė 550 Lt; Energetikas 600 Lt; Kruizas Nilužmogus nuo 1440 Laimingas – taiLtaš! 600 Lt; Izraelis Egiptas Trimitas–520 Lt nuo 1678 Lt Marokas – 2634 Lt Kuba – 5853 Lt STOVYKLOS LIETUVOJE Pasaka nuo 550 Lt Top Fun 540 Lt Raganė 550 Lt Energetikas 600 Lt Laimingas žmogus – tai aš! 600 Lt Trimitas 520 Lt

vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt A.Vienuolio g. LT-01104 6, LT-01104 Vilnius A.Vienuolio g. 6, Vilnius Tel. (8231 5) 231 3314.

Faks.

5) 262 Las nuo 2871 Lt(8262 Tel. (8Vegasas 5) 3314.

Faks.

(8 5) 91209120 vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt Torontas nuo 2382 Lt Monrealis nuo 2874 Lt nuo 2964 Lt iš Klaipėdos se- Hiustonas Galioja išvykimams Vasarostikkruizas Ryga–Stokholmas–Ryga Kalgaris 3464 Lt atgal po savaitės kmadieniais grįžimu nuo 125nuo Lt su (tikPamirškite šeštadieniais) kasdieninius rūpesčius ir atsipa- Kaina Bilietų kiekis užį abi specialią kainą pateikta pusesjūroje! su oro kiekvieuostų molaiduokite laive Baltijos name reise ribotas. kesčiais.

Mėgaukitės saule, vėju ir gera nuotaika.

- Rezervacijos Automobiliomokestis aukštis turi būtiLtikimokamas 1,85 m. paiki 100 - pildomai.

Bilietai ne rezervuojami, o parduodakaina pateikta iš išplaukimo uosto. miKruizo iš karto.

Vietų skaičius ribotas. www.krantas.lt Daugiau informacijos Daugiau informacijos www.krantas.lt

Pamėnkalnio g. 5/ K.Griniaus g., Vilnius Tel 8-5 262 7777, mob. 8 616 16 777 info@svite.lt, www.svite.lt, www.lek.lt

Graikija, Kreta – piratai 99 Lt 370 Lt Mažieji Laukystos Mažieji Laukystos pirataiLt 370 Lt Bulgarija, Varna – 1099 Holivudo akademija 599599 Lt Holivudo akademija Portugalija, – 2239LtLt Mes jėga 450 Algarvė Lt Mes jėga 450 Lt Žaidimų galaktika 450 Lt Žaidimų galaktika 450 Lt STOVYKLOS Apači indėnaiLIETUVOJE atkeliauja į Lietuvą 450 Lt Apači indėnai Pasaka nuo 550atkeliauja Lt 450įLtLietuvą 450 Lt Avataro nuotykiai kartu Avataro nuotykiai 450 Lt Raganė – 550 Lt450kartu Mes šampinjonai Lt Mes šampinjonai 450 Lt Laimingas žmogus – tai aš!

600 Aplink pasaulį per 7 dienas 499 Lt Lt Aplink pasaulį per 7 dienas 499 Lt Top Fun 640 Lt Mano pasaulis 595 Lt Mano pasaulis Kitas variantas 359595 Lt Lt Kitas 359 Lt STOVYKLOS Dodi 550variantas Lt UŽSIENYJE Dodi 550 Lt Anglų kalbos stovykla STOVYKLOS UŽSIENYJE Estijoje 1790 Lt STOVYKLOS UŽSIENYJE Bulgarijoje 1699 Lt„Pribrežnyj“ 60 Lt dienai Stovykla Ukrainoje Stovykla Ukrainoje Kroatijoje 21491699 Lt Lt„Pribrežnyj“ Kryme „Saliut“ 60 Lt dienai Bulgarijoje 1699 Lt Kryme „Saliut“ AVIABILIETAI* Kroatijoje 2149 Lt 1699 Lt Juodkalnijoje 1899 Baku nuo 1050 Lt;LtLtMaljorka nuo 500 Lt Bulgarijoje 1699 Anglų kalbos stovykla *kainos į abi2149 puses Kroatijoje Lt Estijoje 1790 Lt AVIABILIETAI* Juodkalnijoje 1899 Lt Delis nuo 1870 Lt;stovykla Tokijas Estijoje – 2229 Lt; Seulas KELTŲ BILIETAI Anglų kalbos 1790 Lt –Ryga–Stokholmas 2308 Lt; Singapūras – 2310 Lt; Bankokas AVIABILIETAI* –Talinas–Helsinkis 2409 Delis Lt; nuoPuketas 1870 Lt– 2610 Lt *kainos pusesLt Talinas–Stokholmas Tokijasį abi – 2229 KELTAI Ventspilis–Nyneshamnas Seulas – 2308 Lt Joninės Baltijos– jūroje (Tallink 3 d. kruizas) Klaipėda–Karlshamnas (spec. pasiūlymas) Singapūras 2310 Lt nuo 105 Lt; Ryga–Stokholmas; Talinas–HelKlaipėda–Kylis (spec. pasiūlymas) Bankokas – 2409 Lt sinkis; Talinas–Stokholmas Klaipėda–Zasnicas Puketas – 2610 Lt (spec. pasiūlymas) Ventspilis–Nyneshamnas Turku–Alando salos–Stokholmas *kainos į abi puses Klaipėda–Karlshamnas (spec. pasiūlymas) KELTAI Klaipėda–Kylis (spec. pasiūlymas) VIZOS Joninės Baltijos (spec. jūroje pasiūlymas) (Tallink 3 d. kruizas) Klaipėda–Zasnicas Į Rusiją nuo 260 Lt; Baltarusiją nuo 85 Lt nuo 105 Lt Turku–Alando salos–Stokholmas Ryga–Stokholmas VIZOS Talinas–Helsinkis Į Rusiją nuo 260 Lt; Baltarusiją nuo 85 Lt Talinas–Stokholmas Ventspilis–Nyneshamnas Klaipėda–Karlshamnas (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Kylis (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Zasnicas (spec. pasiūlymas) Turku–Alando salos–Stokholmas VIZOS Į Rusiją nuo 260 Lt Baltarusiją nuo 85 Lt

Orai

Savaitės pradžia Lietuvoje bus vėsi ir lietinga, kaip prognozuoja sinoptikai. Šiandien ir rytoj oras sušils tik iki 16–18 laipsnių, daugelyje rajonų trumpai palis. Trečiadienio naktį bus 10–13 laipsnių šilumos. Antra savaitės pusė bus keliais laipsniais šiltesnė – dienomis sušils iki 20–21 laipsnio šilumos, tačiau ir toliau lis, kaip nurodo Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.

Šiandien, liepos 17 d.

+15

+17

Telšiai

+17

Šiauliai

+17

Klaipėda

Panevėžys

+19

Utena

+17

Tauragė

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia) teka Mėnulis leidžiasi

5.05 21.43 16.38 3.25 20.16

199-oji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 167 dienos.

Saulė Vėžio ženkle.

+17

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +34 Berlynas +19 Brazilija +25 Briuselis +20 Dublinas +19 Kairas +40 Keiptaunas +16 Kopenhaga +17

Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas

orai vilniuje Šiandien

+22 +35 +21 +19 +32 +19 +24 +34

Praha Ryga Roma Sidnėjus Talinas Tel Avivas Tokijas Varšuva

+18 +16 +30 +19 +17 +33 +32 +15

Vilnius

Marijampolė

Vėjas

+16

Alytus

2–8 m/s

DATOS

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+13

+17

+14

+10

5

+14

+18

+13

+10

5

ketvirtadienį

+20

+17

+13

1840 m, gimė prancūzų dendrologas, vienas iškiliausių XIX a. pab. kraštovaizdžio architektų Édouard’as André.

4

Pasaulio lietuvių vienybės diena 1790 m. Edinburge mirė 1947 m. gimė Camilfilosofas ir politinės eko- la Parker-Bowles, Velso nomikos pradininkas princo Charleso žmona.

Adamas Smithas.

1949 m. gimė lietuvių 1918 m. bolševikai su- scenografė Virginija šaudė Rusijos carą Niko- Idzelytė. lajų II ir visą jo šeimą.

1952 m. gimė JAV televi1933 m. perskridę Atlan- zijos serialo „Gelbėtojai“ tą, bet nepasiekę Lie- žvaigždė ir prodiuseris tuvos, Soldyno miške, Davidas Hasselhoffas.

Lenkijoje, žuvo lietuviai 1954 m. gimė Vokietijos lakūnai Steponas Darius kanclerė Angela Merkel. ir Stasys Girėnas.

1959 m. mirė viena žy1935 gimė kanadiečių miausių šio amžiaus aktorius Donaldas Su- džiazo dainininkių ametherlandas. rikietė Billie Holiday.

prizas Šią savaitę laimėkite dvi knygas: Susan Mallery „Kaip iš giedro dangaus“ ir Vicki Lewis-Thompson „Žaidimas prasideda“ Visą gyvenimą Heilė Foster gyveno lyg uždaryta. Klausydama tėvo patarimų, ką veikti, kaip rengtis ir net už ko tekėti, ji visiškai susipainiojo. Bet nuo šiol ji gyvens pagal savas taisykles ir elgsis taip, kaip geros mergaitės paprastai nesielgia! Čia pasirodo Kevinas Harmonas. Keletą dienų jie praleis didžiuliame kabriolete ir jaukiuose viešbučių kambarėliuose...

Būdama devyniolikos Kelė Branskom miestelio gyventojus pašiurpino nuoga nusifotografavusi vyrų žurnalui.

Tiesą sakant, sukelti sensacijos ji netroško, tik norėjo atkreipti seksualiojo Nojaus Garfildo dėmesį. Bet negi jis, padorumo normų paisantis vyras, leisis į nuotykį su naivia mergiote?

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusių. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val.

1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite: DIENA (tarpas) VD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba 2. Iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Vilniaus dienos“ redakciją Labdarių g. 8, Vilnius.

Praėjusios savaitės nugalėtojas – Kristijonas

Bakutis.

Praėjusios savaitės teisingi atsakymai: kumeliukas (pirmadienis), dviratininkas (antradienis), redaktorius (trečiadienis), misionierius (ketvirtadienis), mongolidai (penktadienis). Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį, liepos 24 d.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

1

2

3

4

5

Vardai Aleksas, Darius, Girėnas, Irma, Narimantas, Vaiga, Vytenis

horoskopai

trečiadienį

+15

+17

+18

6

7

8

9

10

11

12

13

Avinas (03 21–04 20). Palanki diena bendrauti su draugais ir jaunais žmonėmis. Teigiamai vertinsite savo padėtį, bus malonu padėti aplinkiniams. Puikiai praleisite laiką. Pasikliaukite savo jėgomis ir sugebėjimais.

Jautis (04 21–05 20). Esate neįprastos nuotaikos, stengiatės įvertinti savo pažiūras ir asmenybę.

Pamilsite vyresnį arba autoritetingą žmogų. Būkite atidus ir netyčia neįskaudinkite artimo žmogaus.

Dvyniai (05 21–06 21). Gali būti, kad kas nors ieško būdų, kaip jus supykdyti. Bus tikrai sunku valdytis. Nė minutėlei neužsimirškite, kontroliuokite save, ir vakare reikalai ims gerėti.

Vėžys (06 22–07 22) Niekuo neišsiskirianti diena. Trūks vaizduotės. Net knyga ar filmas nepadės atitolti nuo realybės. Gelbės darbas, geras fizinis krūvis, pasivaikščiojimas, venkite tuščiai leisti laiką.

Liūtas (07 23–08 23). Ne tik slėpsite, bet ir ignoruosite savo emocijas ir poreikius. Trumpiau sakant, galvoje painiava. Neskubėkite daryti išvadų, tiesiog nusiraminkite ir nieko naujo nesiimkite.

Mergelė (08 24–09 23). Pastebėsite, kad esate vertinamas dėl gebėjimo susitvarkyti su duotomis užduotimis. Tik neužrieskite nosies ir nepamirškite padėti kitiems, juk esate apdovanotas ir galite būti lyderis.

Svarstyklės (09 24–10 23). Iš pirmo žvilgsnio atrodęs teisingas pasirinkimas prieštaraus jūsų vertybėms. Užuot ėjęs lengvesniu keliu, pasuksite sudėtingesniu, todėl šiandien geriau nespręskite svarbių klausimų.

Skorpionas(10 24–11 22). Ieškosite galimybių, kur pritaikyti savo kūrybiškumą. Trokštate pažinti kitus pasaulius ir nerealią meilę. Laukia didžiulė veiklos įvairovė. Viskas seksis, todėl nė kiek neabejokite savo jėgomis. Šaulys (11 23–12 21). Dėl neigiamos energijos jausite emocinį išsekimą ir įtampą. Nesistenkite pakeisti situacijos, tiesiog palaukite palankesnio laiko. Svarbiausia nė su kuo nesusipykti, nes susitaikyti bus tiktai sunku.

Ožiaragis (12 22–01 20). Lengvai bendrausite su aplinkiniais. Tačiau pernelyg nesipuikuokite savo idėjomis ir sugebėjimais, nes šiandien būsite ne itin dėmesingas, todėl iškils pavojus įžeisti kitus žmones.

Vandenis (01 21–02 19). Dabartinė jūsų padėtis arba supantys žmonės gali pasirodyti esą ne tokie, kaip manėte. Galbūt teks įveikti tam tikrus išbandymus. Vakare palankus metas intelektualinei kūrybai. Žuvys (02 20–03 20). Pajusite, kad galite pasiekti užsibrėžtus tikslus.

Domins politika, istorija. Tačiau tai bus noras pažinti ir sužinoti ką nors nauja.

Kils noras tobulėti, tapti geresniam.