2012-07-21 Kauno diena

miestas

3p.

NBA klu­bo Ju­tos „Jazz“ sa­vi­nin­kas nak­vy­nei­ Kau­ne pa­si­rin­ko tik ką­ pra­dė­ju­sį veik­ti­ Lam­pė­džių­ kem­pin­gą.

Ekonomika

9p.

Lie­tu­vių idė­ja so­cia­li­nia­me tink­le ­ vyk­dy­ti mo­ky­mus su­ža­vė­jo Ry­tų ša­lis.

Pasaulis

10p.

Londono ­ olimpinis galvos skausmas – ­ saugumas, ­ spūstys ir ­ išlaidos.

Šeštadienio

Liepos 21, 2012 Nr. 169 (19728) Kaunodiena.lt 2,50 Lt

„MG Bal­tic“ gink­las – psi­cho­lo­gi­nis te­ro­ras

Eže­rus oku­puo­ja chu­li­ga­nai Sau­lius Tvir­bu­tas

s.tvirbutas@kaunodiena.lt

Va­sa­rą van­dens tel­ki­nius rai­žo daug pra­mo­gi­nių lai­vų ir van­dens mo­to­cik­lų. Pas­ta­rie­ji ke­lia pa­vo­jų ap­lin­ki­niams, o ka­te­riai ne­si­lai­ko sau­gos tai­syk­lių pluk­dy­da­mi ke­ lei­vius.

Er­zi­na mo­to­cik­lai

Van­dens tel­ki­niai vi­lio­ja ne tik mau­dy­nė­mis, sau­lės vo­nio­mis, bet ir ga­li­my­be pa­plau­kio­ti pra­ mo­gi­niais ka­te­riais, jach­to­mis.

Net­rūks­ta ir van­dens mo­to­cik­lais laks­tan­čių ak­ty­vaus poil­sio mė­gė­ jų. Kai ku­rie spe­cia­liai zu­ja ar­ti be­ si­mau­dan­čių žmo­nių, er­zi­na ne tik triukš­mu, bet ir ke­lia pa­ vo­jų žmo­nių svei­ka­tai.

2

Dienos citata „Jau­čiau di­de­lį klu­bo va­ do­vų dė­me­sį, dėl to grįž­ti dar sma­giau – vi­sa­da ma­ lo­nu žais­ti ko­man­do­je, ku­rio­je esi lau­kia­mas“, –

Pra­ra­di­mas: A.Gu­rec­kį pa­ži­no­ję žmo­nės jį pri­si­me­na kaip są­ži­nin­gą, dos­nų, gy­ve­ni­mą ir šei­mą la­bai my­lė­ju­sį vy­rą. Jo žmo­nai ra­šy­ti laiš­ke­liai, ku­

riuos po vy­ro mir­ties ra­do V.Gu­rec­kie­nė, byloja apie krau­pius išgyvenimus.

Nu­si­žu­džiu­sio vers­li­nin­ko An­ta­no Gu­ rec­kio naš­lė per­spė­ja: su kon­cer­nu „MG Bal­tic“ su­si­dė­ję as­me­nys ri­zi­kuo­ja pra­ras­ti vis­ką, net gy­vy­bę. Ne­be­rei­ka­lin­giems žmo­ nėms su­žlug­dy­ti ir jų pi­ni­gams iš­čiulp­ti ga­ li bū­ti nau­do­ja­mas žiau­rus te­ro­ras.

Ta­das Šir­vins­kas

t.sirvinskas@kaunodiena.lt

Psi­cho­lo­gi­nio ka­ro au­ka

„Jie su­da­ro to­kias są­ly­gas, kad žmo­gui pra­de­da at­ro­dy­ti, jog ge­riau nu­mir­ti, nei gy­ven­ti“, – apie „MG Bal­tic“ kon­cer­no va­do­vo D.Moc­ kaus ir jo ar­ti­miau­sių bend­ra­žy­ gių nau­do­ja­mus me­to­dus pa­sa­

A.Čup­ko­vas: no­riu tik tei­sy­bės

0 3 – 9 is m dieno

Šio­mis die­no­mis bu­vu­sio „Žal­gi­rio“ krep­ši­nin­ko Ana­to­li­jaus Čup­ko­vo min­ty­se – ki­tą šeš­ta­die­nį pra­si­dė­ sian­tis Eu­ro­pos krep­ši­nio ve­te­ra­nų čem­pio­na­tas. Tai jam bent trum­ pam pa­de­da pa­mirš­ti sa­vo šei­mos dra­mą. A.Čup­ko­vui tre­čius me­tus ten­ka gy­ven­ti pas se­se­rį, nes jis ne­ ga­li įei­ti į sa­vo ir Sei­mo na­rės Da­ lios Tei­šers­ky­tės bend­rą bu­tą. Jis ir da­bar ne­si­ren­gia lauž­ti mi­li­jo­ nus kar­tų vars­ty­tų ir pa­ties įsta­ ty­tų ąžuo­li­nių du­rų. A.Čup­ko­vas pri­si­pa­žįs­ta no­rin­tis tik ra­my­bės ir tei­sy­bės. „Vis dar ti­kiuo­si, kad iš­si­ skir­si­me tai­kiai“, – sa­ko jis. 19p.

Violetos Gureckienės asmeninio archyvo nuo­tr.

ko­ji­mą pra­dė­jo prieš dve­jus me­tus psi­cho­lo­gi­nio ka­ro su „MG Bal­tic“ neiš­gy­ve­nu­sio sta­ty­bų bend­ro­vės „Mit­ni­ja“ įkū­rė­jo A.Gu­rec­kio žmo­ na Vio­le­ta. Šiuo me­tu „MG Bal­tic“ sa­vo puo­li­mą nau­do­ja ne prieš šios mo­ters šei­mą. Ras­tas nau­jas tai­ki­ nys. V.Gu­rec­kie­nės is­to­ri­ja liu­di­ja, ko ga­li­ma ti­kė­tis iš šios kom­pa­ni­jos.

4

sa­kė su ­ „Žal­gi­riu“ ­ kont­rak­tą ­ pa­si­ra­šęs ­ Dar­ju­šas ­ Lav­ri­no­vi­čius.

15p.

dieniniu Tik su ðeðta dienrašèiu

ÁËJIMASbotanikos sodà

!

S A M A NEMOK

o Á VDU Kaun

Iðkirpkite kuponà, já galite išsikeisti á bilietà vienam asmeniui VDU Botanikos sodo kasose.

Liepos 21 d. (kuponas galioja tik vienà dienà).

2

Šeštadienis, liepos 21, 2012

Miestas

Oro kokybė Kaune 0

16

50mg/m3

Šaltinis: Kauno miesto aplinkos kokybės tyrimai

Kietosios dalelės (KD10) Nustatyta 24 val. ribinė vertė

0 0,16

Anglies monoksidas (CO)

10 mg/m3

Nustatyta 8 val. ribinė vertė

0

14

200

mg/m3

Azoto dioksidas (NO2)

Nustatyta 1 val. ribinė vertė

Eže­rus oku­puo­ja chu­li­ga­nai Prieš ke­l e­r ius me­t us 1 pla­čiai nu­skam­bė­jo ne­ lai­mė, kai Lam­pė­džių kar­je­re van­

dens chu­li­ga­nas su­žei­dė be­si­mau­ dan­čią mer­gi­ną. Ji po šio įvy­kio li­ko neį­ga­li.

Va­sa­ro­mis ša­ly­je nuo­lat įvyks­ ta ir dau­giau ne­lai­mių, į ku­rias pa­ kliū­va pa­tys mo­to­cik­li­nin­kai.

Taip pat jie er­zi­na ir pra­mo­gi­nių lai­vų sa­vi­nin­kus. Po Kau­no ma­rias ka­te­riu žmo­nes pluk­dan­tis Ri­mas pa­sa­ko­jo, kad mo­to­c ik­l i­n in­kai trik­do ra­mią lai­vy­bą. „Kaž­ko­dėl jiems bū­ti­na ap­suk­ti ke­lis ra­tus ap­link plau­kian­tį ka­te­rį ar jach­ tą. Kai ži­nai, kad ne­ma­žai tų mo­ to­cik­li­nin­kų ne­tu­ri plau­kio­ji­mo pa­tir­ties, ne­ra­mu, kad ne­su­val­ dę tech­ni­kos jie at­si­trenks į lai­vo bor­tą, o pa­skui lau­kia tik ne­rei­ ka­lin­gi rū­pes­čiai tiek dėl ga­li­mų pa­tra­ku­sių mo­to­cik­li­nin­kų trau­ mų, tiek dėl sa­vų lai­vų“, – pik­ti­ no­si Ri­mas.

Jiems ne­va­lia plau­kio­ti Lam­pė­ džių kar­je­re, ku­ris to­kioms pra­ mo­goms lai­ko­mas per ma­žu. Vis dėl­to ten daž­nai ga­li­ma pa­ma­ty­ ti vaiz­dą, kai van­de­nų chu­li­ga­ nai zig­za­gais pra­le­kia ne­to­li be­si­ mau­dan­čių žmo­nių. „Už­per­nai su po­li­ci­ja nu­bau­dė­me 15, per­nai – 8 van­dens mo­to­cik­li­nin­kus, plau­kio­ ju­sius Lam­pė­džiuo­se. Šie­met kol kas ne­nu­bau­dė­me nė vie­no“, – tei­ gė Kau­no re­gio­no ap­lin­kos ap­sau­ gos de­par­ta­men­to Gy­vo­sios gam­ tos ins­pek­ci­jos vir­ši­nin­kas Al­vy­das Glins­kis.

Kau­ne mies­to ir ra­jo­no apy­lin­ kė­se van­dens mo­to­cik­lais ga­li­ ma plau­kio­ti tik Kau­no ma­rio­se ir Ne­mu­ne. Ki­tur plau­kio­jan­tys šia tech­ni­ka bau­džia­mi iki ke­lių šim­tų li­tų bau­da. Be to, ir leis­ti­nuo­se mo­ to­cik­li­nin­kų pra­mo­goms tel­ki­niuo­ se prie kran­to tu­ri bū­ti įreng­ta įva­ ža, ku­ria ga­li­ma at­ga­ben­ti ir sau­giai į van­de­nį nu­leis­ti mo­to­cik­lą.

po­li­ci­jos pa­rei­gū­nais dėl to nu­bau­ dė­me 16 pa­žei­dė­jų“, – sa­kė N.Ma­ ciū­tė. Už laks­ty­mą van­de­niu be liu­di­ji­mų jiems šią va­sa­rą pa­skir­ ta 8,5 tūkst. li­tų bau­dų.

No­rin­tie­ji plau­kio­ti van­dens mo­ to­cik­lu pri­va­lo iš­klau­sy­ti lai­va­ve­ džio kur­sus, gau­ti pa­žy­mė­ji­mą ir po to iš­lai­ky­ti kva­li­fi­ka­ci­jos eg­za­ mi­ną Lie­tu­vos sau­gios lai­vy­bos ad­ mi­nist­ra­ci­jo­je.

Ne­pai­so drau­di­mų

Ne­no­ri mo­ky­tis

Kur­sus ren­gian­čios įmo­nės „Vy­ li­ma“ sa­vi­nin­kas Vy­tau­tas Ma­ze­ liaus­kas pa­ste­bi, kad klien­tų pa­ dau­gė­ja po lai­vy­bos ins­pek­to­rių rei­dų. „Va­di­na­si, ne­ma­žai įsi­gi­ju­ sių van­dens mo­to­cik­lus iš pra­džių pra­mo­gau­ja be do­ku­men­tų“, – ma­no jis.

Pen­kių sa­vai­čių kur­sai Kau­ne kai­nuo­ja 500 li­tų. Įdo­mu, kad iš­ lai­kę eg­za­mi­nus ir ga­vę kva­li­fik ­ a­

Mo­to­cik­li­nin­kai daž­nai ne­pai­so drau­di­mo laks­ty­ti van­dens mo­ to­cik­lais ar­čiau kaip 500 m nuo mau­dyk­lų ri­bos.

Taip pat jiems knie­ti pa­siau­tė­ti ir tel­ki­niuo­se, kur tai da­ry­ti griež­ tai drau­džia­ma. Mo­to­cik­lais pra­ mo­gau­ti lei­džia­ma ne ma­žes­niuo­ se kaip 500 ha plo­to eže­ruo­se ir vie­nin­te­lė­je upė­je – Ne­mu­ne.

Lie­tu­vos sau­gios lai­vy­bos ad­mi­ nist­ra­ci­jos at­sto­vė ry­šiams su vi­ suo­me­ne Ne­rin­ga Ma­ciū­tė tvir­ ti­no, kad per spe­cia­lius sau­gos lai­vy­bos ins­pek­to­rių rei­dus dau­ giau­siai įkliū­va pra­mo­gau­jan­tys van­de­ny­je mo­to­cik­li­nin­kai. Pag­ rin­di­nis jų nu­si­žen­gi­mas – plau­ kio­ji­mas be lai­va­ve­džio kva­li­fi­ka­ ci­jos liu­di­ji­mo. „Šie­met su Kau­no

Kai ži­nai, kad ne­ ma­žai tų mo­to­ cik­li­nin­kų ne­tu­ri plau­kio­ji­mo pa­tir­ ties, ne­ra­mu, kad ne­su­val­dę tech­ni­ kos jie at­si­trenks į lai­vo bor­tą.

ci­jos pa­žy­mė­ji­mą mo­to­cik­lų sa­vi­ nin­kai vis tiek dar ne­ga­li sės­ti ant mo­to­cik­lo, nes iš pra­džių su­tei­kia­ ma tei­sė vai­ruo­ti tik iki 150 AG va­ rik­lius tu­rin­čias van­dens trans­por­ to prie­mo­nes: ka­te­rius, mo­to­ri­nes val­tis (jei va­rik­lis nė­ra ga­lin­ges­nis nei 5,4 AG, kva­li­fik ­ a­ci­jos liu­di­ji­mo ne­rei­kia). Dau­ge­lis van­dens mo­to­ cik­lų tu­ri ga­lin­ges­nius nei 200 AG va­rik­lius, to­dėl jų sa­vi­nin­kams rei­ kia lauk­ti vi­sus me­tus ir tik po to jie ga­li pa­pil­do­mai baig­ti to­bu­li­ni­mo­ si kur­sus, ku­rie trun­ka dvi sa­vai­tes ir at­siei­na 300 li­tų. Per tą lau­ki­mo lai­ko­tar­pį re­tas mo­to­cik­lo sa­vi­nin­ kas at­si­spi­ria pa­gun­dai ne­pa­laks­ ty­ti van­de­niu tu­ri­ma tech­ni­ka.

Nu­si­žen­gia ir ki­ti

Lie­tu­vos sau­gios lai­vy­bos ad­mi­ nist­ra­ci­jos duo­me­ni­mis, ins­pek­ to­riai ne­ma­žai nu­bau­džia ir lai­vų sa­vi­nin­kų. „Daž­niau­si jų pra­si­ žen­gi­mai – neat­lik­ta lai­vų tech­ni­ nė ap­žiū­ra“, – sa­kė N.Ma­ciū­tė.

Už tai Kau­no re­gio­ne nu­baus­ ta 14 lai­vų sa­vi­nin­kų. Jiems skir­tos 100–200 li­tų bau­dos.

Pra­mo­gi­niu lai­vu sa­vait­ga­liais pra­mo­gau­to­jus Kau­no ma­rio­se pluk­dan­tis Ri­čar­das pri­si­pa­ži­no, kad šie­met ins­pek­to­riai jį nu­bau­ dė 150 li­tų bau­da už tai, kad pluk­ dė dau­giau ke­lei­vių, nei leis­ti­na jo lai­vo do­ku­men­tuo­se. „Su­si­rin­ ko švęs­ti ir pa­plau­kio­ti 18 žmo­nių

SKAITYMO ŠVENTĖ Ištraukas iš savo mėgstamiausios vaikystės knygos skaitys

Kauno meras Andrius Kupčinskas

Skaitymo džiaugsmą atrasti taip pat kvies ir pasirodymą surengs aktorių trupė “Teatriukas”.

Kviečiame vaikus su tėveliais pasiklausyti skaitymų!

Visi dalyvaujantys renginyje vaikai dovanų gaus po Knygų medį.

2012 m. liepos 25 d. 18 val.

Rotušės aikštėje

Projekto iniciatorius:

Projekto draugas: KAUNO MIESTO 6$9,9$/'<%Ơ

Po­pu­lia­ru­mas: van­dens pra­mo­gos

cik­lų, to­dėl dau­gė­ja ir ne­si­lai­kan­čių­j

kom­pa­ni­ja, o ma­no lai­vu ga­li­ma plaukti 15 as­me­nų. Su­ti­kau priim­ti vi­sus ir taip ir įkliu­vau per pa­rei­gū­ nų rei­dą“, – šyp­te­lė­jo vy­ras.

Ki­ti jo ko­le­gos yra mo­kė­ję bau­ das už tai, kad ne vi­siems ke­lei­ viams tu­rė­jo pa­rū­pi­nę lie­me­nių.

3

Šeštadienis, liepos 21, 2012

Miestas kaunodiena.lt/naujienos/miestas

Tei­sė­sau­gos aki­ra­ty­je – kur­sų ren­gė­jai Ga­li išaiš­kė­ti, kad tvar­kos ma­žai ne tik van­dens tel­ki­niuo­se, bet ir mo­ ky­mo kla­sė­se, kur ren­gia­mi mo­ky­ mai val­dy­ti lai­vus ir van­dens mo­ to­cik­lus. Ne­se­niai Su­si­sie­ki­mo mi­ nis­te­ri­ja po gau­tų iš žmo­nių skun­ dų dėl ne­tin­ka­mo lai­va­ve­džio kur­ sų ren­gė­jų dar­bo Kau­ne krei­pė­si į tei­sė­sau­gą. Pa­sak Kau­no ap­skri­ties vy­riau­sio­jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to at­ sto­vo spau­dai Kęs­tu­čio Kas­ciu­ke­vi­ čiaus, Pa­ne­mu­nės po­li­ci­jos ko­mi­ sa­ria­tas ti­ria, ar prie Kau­no ma­rių jachtk­lu­bo pa­tal­po­se vei­ku­si įmo­nė „IBG Pro­jects“ iš tie­sų šim­tams klien­ tų ne­su­tei­kė jo­kių ži­nių, rea­liai ne­ ren­gė kur­sų ir tik da­li­jo pa­žy­mė­ji­ mus, su ku­riais žmo­nės po to atei­da­ vo lai­ky­ti eg­za­mi­no į Lie­tu­vos sau­ gios lai­vy­bos ad­mi­nist­ra­ci­ją. Ma­žei­ kiuo­se re­gist­ruo­tai ir Kau­ne vei­ku­ siai įmo­nei ga­li bū­ti pa­reikš­ti įta­ri­ mai dėl do­ku­men­tų klas­to­ji­mo.

vis po­pu­lia­rė­ja – ša­ly­je įregst­ruo­ta 66 tūkst. ma­žų­jų lai­vų ir van­dens mo­to­ ­jų sau­gios lai­vy­bos tai­syk­lių.

And­riaus Alek­sand­ra­vi­čiaus nuo­tr.

Šis pra­si­žen­gi­mas pa­tuš­ti­na pi­ ni­gi­nę nuo 50 iki 200 li­tų. „Ne­ ga­li­me pikt­nau­džiau­ti ir al­ko­ho­ liu, nors pra­mo­gau­jan­tys klien­tai nuo­lat siū­lo iš­ger­ti su jais“, – da­ li­jo­si dar­bo įspū­džiais Ri­čar­das.

Jis ti­ki­no, kad iki šiol už tai ne­bu­

vo nu­baus­tas nei jis, nei ku­ris nors jo ko­le­ga. Jei vai­ruo­jan­ty­sis lai­vą į ins­pek­to­rių al­ko­tes­te­rį pri­pūs­tų dau­giau kaip 0,41 pro­mi­lės, tu­rė­ tų su­mo­kė­ti 500–1 000 li­tų bau­dą ir pra­ras­tų lai­va­ve­dy­bos pa­žy­mė­ji­ mą 2 ar­ba 3 me­tams.

Pa­sak LNK Ži­nių, įta­ria­ma, kad abe­ jo­t i­nais bū­dais pa­ž y­mė­ji­mus įgi­ jo gar­sus teat­ro re­ž i­sie­r ius Ri­mas Tu­mi­nas, bu­vęs Kau­no apy­gar­dos teis­mo va­do­vas Al­ber­tas Mi­l i­n is, bu­vęs Ma­r i­jam­po­lės po­l i­ci­jos va­ do­vas Ed­var­das Bu­ko­ta, taip pat su nu­si­kals­ta­mu pa­sau­l iu sie­ja­m i as­me­nys, Kau­no po­l i­t i­kai ir jų šei­ mų na­riai. Kai ku­rie jų sa­ko, kad pa­ žy­mė­ji­mus ga­vo są­ž i­nin­gai.

Lampėdžių kem­pin­ge nak­vo­jo NBA klu­bo sa­vi­nin­kas Vi­li­ja Žu­kai­ty­tė

v.zukaityte@kaunodiena.lt

Lam­pė­džių kem­pin­gas va­kar pa­ ga­liau ofi­cia­liai at­vė­rė du­ris. Jis pa­sta­ty­tas dar per­nai, ta­čiau iki šiol sa­vi­val­dy­bei ne­si­se­kė su­ras­ ti ope­ra­to­riaus.

Bū­ta įta­ri­mų ir dėl ne­skaid­rių kon­ kur­sų, ta­čiau šią sa­vai­tę kem­pin­ge jau nak­vo­jo pir­mie­ji sve­čiai. „Pir­mų­jų tu­ris­tų su­lau­kė­me pir­ma­die­nį. Ti­ki­mės, kad jų tik dau­gės. Iš pra­džių apie mus tu­ ri su­ži­no­ti kuo dau­giau žmo­nių.

Leng­viau­siai in­for­ma­ci­ja sklin­da iš pa­čių tu­ris­tų lū­pų. Be to, jau esa­me įtrauk­ti į Lie­tu­vos kem­pin­gų aso­ cia­ci­jos na­rių są­ra­šus“, – pa­sa­ko­jo kem­pin­gą val­dan­čio „Tur­to cent­ ro“ ak­ci­nin­kas, Lie­tu­vos kem­pin­ gų aso­cia­ci­jos pre­zi­den­tas Vy­gan­ das La­zaus­kas.

Ame­ri­kie­čiai Gre­gas Mil­le­ris ir Scot­tas Bra­dy – vie­ni pir­mų­jų tu­ ris­tų, įsi­kū­ru­sių Kau­no re­gio­no kem­pin­ge.

G.Mil­le­ris – ne šiaip ei­li­nis tu­ ris­tas, o NBA klu­bo Ju­tos „Jazz“ sa­vi­nin­kas. Jis su sa­vo šei­ma ir bend­ra­min­čiais ap­link pa­sau­lį ke­ liau­ja vi­su­rei­giais. „Tiek Lie­tu­va, tiek ir Kau­nas yra įsta­baus gro­žio. Jau dve­jus me­tus tę­sia­me sa­vo ke­lio­nę ap­link pa­ sau­lį, per ku­rią ke­ti­na­me ap­lan­ky­ti vi­sus že­my­nus. Esu tik­ras, kad vė­ liau, kai baig­si­me šią ke­lio­nę, tik­rai su­grį­ši­me į Kau­ną“, – sa­kė G.Mil­ le­ris.

Pa­lie­ka: A.Šliu­pas dirbs iki lie­pos 30 d. Eval­do But­ke­vi­čiaus nuo­tr.

Kau­no oro uos­to di­rek­to­rius trau­kia­si Jur­gi­ta Ša­kie­nė

j.sakiene@kaunodiena.lt

Tarp­tau­ti­nio Kau­no oro uos­to ge­ ne­ra­li­niam di­rek­to­riui Ari­jan­dui Šliu­pui ki­ta sa­vai­tė bus pa­sku­ti­nė šia­me po­ste.

A.Šliu­pas tei­gė, kad trauk­tis iš šių pa­rei­gų nu­spren­dė sa­vo ini­ cia­ty­va.

Kam bus pa­ti­kė­ta va­do­vau­ti ant­ram pa­gal dy­dį ša­lies oro uos­ tui, dar neaiš­ku.

A.Šliu­pas pa­tvir­ti­no, kad pla­ nuo­ja lik­ti Lie­tu­vo­je, ta­čiau dėl konk­re­čios veik­los, ku­ria vė­liau už­siims, sa­kė dar neap­sisp­ren­ dęs. „Kol kas yra įvai­rių min­čių, pla­nų, bet apie juos dar anks­ti šne­kė­ti“, – sa­kė ge­ne­ra­li­nis di­ rek­to­rius.

Lo­gis­to ir tarp­tau­ti­nio va­dy­bos ir vers­lo ad­mi­nist­ra­vi­mo iš­si­la­ vi­ni­mą tu­rin­tis spe­cia­lis­tas tei­gė ne­ko­men­tuo­siąs, ar liks dar­buo­ tis to­je pa­čio­je – oro trans­por­ to – sri­ty­je, ar ners į neiš­ban­dy­ tus van­de­nis.

Pak­laus­tas, dėl ko­kių prie­žas­čių nu­spren­dė at­si­sta­ty­din­ti, va­do­vas

teuž­si­mi­nė apie per­mai­nų po­rei­ kį. „Vi­są­laik atei­na lai­kas per­mai­ noms“, – sa­kė A.Šliu­pas.

Jis ne­bu­vo lin­kęs pa­tiks­lin­ti, ar se­niai pa­ju­to, kad atė­jo lai­kas per­mai­noms. „Pa­li­ki­te tai man as­me­niš­kai“, – ne­no­rė­jo leis­tis į de­ta­les oro uos­to va­do­vas.

A.Šliu­pas Kau­no oro uos­tui va­ do­va­vo il­giau nei ket­ve­rius me­tus.

Tuo me­tu oro uos­tas džiau­gė­si vis di­dė­jan­čiu ke­lei­vių srau­tu.

Kol kas yra įvai­rių min­čių, pla­nų, bet apie juos dar anks­ti šne­kė­ti. „Oro uos­tas dėl to neuž­si­da­ rys“, – pa­klaus­tas, ar ne­gai­la pa­ lik­ti bend­ro­vės, į ku­rią įdė­ta ne­ma­ žai pa­stan­gų, at­sa­kė A.Šliu­pas.

Ti­ki­ma­si, kad dėl nau­jo­jo Kau­ no oro uos­to ge­ne­ra­li­nio di­rek­ to­riaus kan­di­da­tū­ros bus ap­si­ spręs­ta jau ki­tą sa­vai­tę, kai į dar­bą su­grįš šiuo me­tu ato­sto­gau­jan­tis su­si­sie­ki­mo vi­ce­mi­nist­ras Rim­ vy­das Vaš­ta­kas.

Čia priėjo Ona...

Sve­čias: Ju­tos „Jazz“ sa­vi­nin­kas G.Mil­le­ris (kairėje) su šei­ma ir drau­

gais vi­su­rei­giais ke­liau­ja ap­link pa­sau­lį.

„Žmo­nės la­bai drau­giš­ki, sve­ tin­gi, ap­lin­ka kem­pin­ge gra­žiai su­ tvar­ky­ta“, – jam pri­ta­rė kar­tu ke­ liau­jan­tis S.Bra­dy. – Va­žiuo­ja­me po Eu­ro­pą su kū­ry­bi­ne gru­pe, ku­ria­me fil­mą. Apie šį kem­pin­gą su­ži­no­jo­ me per in­ter­ne­tą. Tie­siog įve­dė­me į paieš­kos sis­te­mą žo­džius „Kau­ nas“ ir „kem­pin­gas“ – taip ir at­si­ dū­rė­me čia.“ Šiuo me­tu Lam­pė­džių kem­pin­ ge yra įreng­ta dvy­li­ka vie­tų na­me­ liams ant ra­tų, ta­čiau atei­ty­je ke­ti­

And­riaus Alek­sand­ra­vi­čiaus nuo­tr.

nama įreng­ti bent 50 vie­tų. „Jei­gu no­ri­me kon­ku­ruo­ti su ki­tais kem­ pin­gais, pri­va­lo­me di­din­ti vie­tų skai­čių“, – įsi­ti­ki­nęs V.La­zaus­kas.

Kem­pin­go pa­plū­di­mys ir to­liau liks at­vi­ras vi­siems mies­tie­čiams.

Už nau­do­ji­mą­si tua­le­tu ir du­šu pla­ nuo­ja­ma im­ti ne­di­de­lį mo­kes­tį.

Lam­pė­džių kem­pin­gui įreng­ ti pri­rei­kė 2,5 mln. li­tų. Šį pro­jek­tą fi­nan­sa­vo Eu­ro­pos Są­jun­gos struk­ tū­ri­niai fon­dai ir Kau­no mies­to sa­ vi­val­dy­bė.

„Veidrodėli, veidrodėli, pasakyk...

Kas Lietuvoje gražiausias, protingiausias, teisingiausias, labiausiai tinkantis į prezidentus? Žinoma, Tu, Artūrai, Tu. Bet Dalia... ir tada veidrodėlį pervažiavo oranžinis dviratis...“ Šią savaitę žiniasklaidoje buvo platinami tekstai apie A.Zuoko norą surasti pakaitalą D.Grybauskaitei.

Užs. 991442

4

Šeštadienis, liepos 21, 2012

Tema

„MG Bal­tic“ gink­las – psi­cho­ „Dėl ma­no mir­ties kal­ 1 tas Da­rius Juo­zas Moc­ kus, te­ro­ri­za­vęs ma­ne nuo 2005

me­tų“, – to­kį raš­te­lį A.Gu­rec­kio kel­nių ki­še­nė­je žmo­na ra­do praė­ jus me­tams po vy­ro žū­ties. Šei­m os žmo­g u­m i va­d in­tas vers­li­nin­kas ti­kė­jo­si, kad jo pa­ si­trau­ki­mas ap­sau­gos šei­mą, ta­ čiau te­ro­ras ne­si­lio­vė. Daž­niau­ siai jis vyk­d o­m as pa­s i­tel­k iant tei­sė­sau­gą. „Ma­no vy­ras žu­vo 9 val., o 17 val. at­va­žia­vo Pet­ra­šiū­nų po­li­ci­ jos nuo­va­dos vir­ši­nin­kas Gin­tau­ tas Kviet­kaus­kas su glė­biu žva­ kių. Jų bu­vo tiek daug, kad jis vi­sų net neapg­lė­bė. Žva­kės pa­bi­ro ant grin­dų, du­žo, o Kviet­kaus­kas klau­sė: „Kie­no da­bar ei­lė po An­ta­ no? Vio­le­ta, ta­vo ar ta­vo žen­to?“ – sun­kiai įti­ki­mą is­to­ri­ją pa­sa­ko­jo ve­lio­nio vers­li­nin­ko žmo­na.

Mo­te­ris ne­bi­jo mi­nė­ti var­dų ir pa­var­džių, nes yra jos žo­džius ga­ lin­čių pa­tvir­tin­ti liu­dy­to­jų, be to, ji su­vo­kia, kad prie­šai psi­cho­lo­gi­ nį smur­tą nau­do­ja tam, kad ją už­ čiaup­tų ir su­žlug­dy­tų. O V.Gu­rec­ kie­nė ir jos duk­ra Be­ta Rum­šie­nė pa­si­duo­ti ne­ke­ti­na. „Po tė­čio mir­ties mes su­stip­rė­ jo­me ir su­si­tel­kė­me ko­vai“, – drą­ si­na­mai į V.Gu­rec­kie­nę pa­žvel­gė jos duk­ra B.Rum­šie­nė.

Te­ro­rui pa­si­tel­kė tei­sė­sau­gą

V.Gu­rec­kie­nė ir B.Rum­šie­nė nea­ be­jo­ja, kad žmo­nės, pa­si­ren­gę jas su­tryp­ti, ge­rai ži­no, kaip pa­si­rink­ ti lai­ką puo­li­mui, kad jis pa­da­ry­ tų dau­giau­sia psi­cho­lo­gi­nės ža­los. Šau­ki­mai į teis­mą, ant­sto­lių raš­tai ir ki­ti ne­ma­lo­nu­mai į du­ris bel­dė­ si per gim­ta­die­nius, var­da­die­nius, ki­tas šven­tes.

Tei­sė­sau­gos at­sto­vai ir jos įpa­ rei­go­ti as­me­nys dir­bo itin uo­liai, ne­s kai­č iuo­d a­m i virš­va­l an­d žių.

Ants­to­lė su dar nie­kam ne­ži­no­ mu teis­mo spren­di­mu iš­dyg­da­vo brėkš­tant, po­li­ci­nin­kai su šau­ki­ mu į teis­mą – vi­dur­nak­tį, o po­li­ ci­jos ty­rė­ja B.Rum­šie­nę te­le­fo­nu į ap­klau­są kvie­tė tuo­met, kai jau­na mo­te­ris sto­vė­jo prie tė­vo kars­to. „Sa­ko­te, su­ta­p i­m ai? Per­n e­ lyg jau daug tų su­ta­pi­mų. Vis­kas vyks­ta ap­skai­čiuo­tai, ban­go­mis ir tam tik­ro­mis pro­go­mis“, – pa­ nie­ki­na­mai nu­si­šyp­so­jo V.Gu­rec­ kie­nė.

Jau­čia­si ne­bau­džia­mi

Tei­s ė­sau­gos uo­l u­m as Gu­rec­k ių šei­m os mo­te­r ų ne­s te­b i­n a. „MG Bal­tic“ gal­vos la­bai mė­ga­vo­si sa­ vo ga­lia – no­riai ir, at­ro­do, spe­ cia­l iai de­m onst­ra­vo sa­vo įta­k ą, ry­šius, ne­bau­džia­mu­mą. „Kai pra­si­dė­jo teis­mai, aš tė­čiui pa­siū­liau kreip­tis į žiniask­lai­dą, bet jis tik nu­mo­jo ran­ka. Pa­sa­kė, kad jie val­do vis­ką, net ži­niask­ lai­dą“, – pri­si­mi­nė B.Rum­šie­nė. „Jie taip suį­žū­lė­jo, kad pra­dė­ jo at­vi­rai de­monst­ruo­ti, jog ži­no vis­ką, apie ką mes su vy­ru kal­bė­ da­vo­me te­le­fo­nu. Jie net ne­slė­pė, kad mū­sų klau­so­si ir se­ka“, – pa­ sa­ko­jo V.Gu­rec­kie­nė.

Vio­le­ta Gu­rec­kie­nė:

Po vie­no ren­gi­nio grį­žęs vy­ras man apie D.Moc­kų pa­ sa­kė: „Vio­le­ta, jis – žvė­ris.“

Se­ka­ma iki šiol, ta­čiau mo­te­ rys tei­g ia to ne­b e­b i­jan­č ios, nes vie­nin­te­lis sek­lių ir juos pa­sam­ džiu­sių žmo­nių tiks­las – jas pa­ gąs­din­ti. „Nuė­jus į ka­vi­nę, už mū­sų nu­ ga­rų at­si­sė­da koks nors žmo­gus, ku­ris į mus nu­krei­pia te­le­fo­ną ir sė­di tol, kol sė­di­me mes“, – pa­ sa­ko­jo B.Rum­šie­nė.

Mo­te­rys pur­to gal­vas – ne, jų ne­kan­k i­n a pa­ra­n o­ja. Sek­l iai nė ne­ban­d o slėp­t is ir aki­vaiz­d žiai de­monst­ruo­ja, kad jas ste­bi. „Esa­m e bu­v u­s ios la­bai keis­ to­je ap­k lau­so­je, po ku­r ios bu­vo už­b lo­k uo­tas mū­s ų au­to­m o­b i­l is, o ka­v i­n ė­je mus ste­b ė­jo dau­g y­ bė vy­rų odi­niais švar­kais ir į mus at­k iš­tais mo­b i­l iai­s iais te­l e­fo­ nais. Jie ne­si­sle­pia, nes jų tiks­ las – įva­ry­ti bai­mės. Jie ne­by­liai sa­ko: „Mes ta­ve se­ka­me“, – pa­ sa­ko­jo V.Gu­rec­kie­nė.

Mo­te­r is tei­g ia, kad „MG Bal­ tic“ pa­ka­l i­kai per­se­k io­ja ne tik ją ir jos duk­te­rį. Ji ti­ki­na pro­ku­ ro­rams pa­tei­k u­s i sva­r ių įkal­č ių, įro­d an­č ių, kad bu­vo gąs­d i­n a­m i ir pa­p ir­k i­n ė­ja­m i teis­m e liu­d i­j ę žmo­nės.

Nes­pė­jo pa­bėg­ti

„MG Bal­tic“ su blo­gio im­pe­ri­ja Gu­rec­kiams aso­ci­ja­vo­si ne vi­sa­da.

Prieš sep­ty­ne­rius me­tus tuo­me­ čiam „Mit­ni­jos“ sa­vi­nin­kui A.Gu­ rec­kiui pa­teik­tas „MG Bal­tic“ pa­ siū­ly­mas pa­si­ro­dė iš­ties vi­lio­ja­mas.

Kon­cer­nas siū­lė A.Gu­rec­kiui pa­si­ lik­ti va­do­vo po­ste ke­le­rius me­tus, o už ak­ci­jas at­sei­kė­ti ne­ma­žą su­mą.

Po san­dė­rio nau­jie­ji „Mit­ni­jos“ sa­vi­nin­kai A.Gu­rec­kį ap­su­po pa­ gar­ba, kvie­tė į šven­tes, o vers­li­nin­ kas dėl sta­ty­bų bend­ro­vės la­bo nė­ rė­si iš kai­lio – dir­bo ne ma­žiau nei anks­čiau, sko­li­no jai pi­ni­gus, at­gal nu­pir­ko da­lį ak­ci­jų bran­giau, nei jas par­da­vė.

Net­ru­kus Gu­rec­kių šei­mos na­ rių au­sis pra­dė­jo var­gin­ti įvai­rios ap­kal­bos ir ne­ti­kė­ti pa­ta­ri­mai. Su „MG Bal­tic“ kom­pa­ni­ja su­si­dū­rę žmo­nės Gu­rec­kius per­spė­jo, kad jų po­kal­bių klau­so­ma­si ir re­ko­ men­da­vo „bėg­ti, kol ga­li“. Į ko­kias pink­les pa­puo­lė, A.Gu­ rec­kis ga­lu­ti­nai su­pra­to prieš ke­le­ rius me­tus, kai ne­be­dir­bo ge­ne­ra­li­ niu di­rek­to­riu­mi, o ėjo kon­sul­tan­to pa­rei­gas. „Mums pra­dė­jo pa­sa­ko­ti, kur ir ka­da tu­rė­tu­me ne­šti „ot­ka­tus“ nuo būs­tų par­da­vi­mo. O po vie­ no ren­gi­nio grį­žęs vy­ras man apie D.Moc­kų pa­sa­kė: „Vio­le­ta, jis – žvė­ris. Jis ma­ne už­si­puo­lė, į akis rė­kė: „Nešk pen­kis mi­li­jo­nus“, – pa­sa­ko­jo V.Gu­rec­kie­nė.

Pa­ra­dui va­do­vau­ja D.Moc­kus

Pa­sak V.Gu­rec­kie­nės, D.Moc­kus vie­šai reikš­da­vo­si re­tai, lai­ky­da­vo­ si ga­na ato­kiai nuo jo ar­ti­miau­siai ap­lin­kai ne­prik­lau­san­čių žmo­nių.

Gra­si­ni­mus, rei­ka­la­vi­mus mo­kė­ti pi­ni­gus Gu­rec­kiai daž­niau­siai gir­ dė­da­vo iš „MG Bal­tic“ vi­cep­re­zi­ den­to Rai­mon­do Kur­lians­kio lū­pų, ta­čiau ži­no­ma, kad jis vi­sus veiks­ mus de­rin­da­vo su kon­cer­no gal­va.

A.Gu­rec­kis ne­sup­ra­to, už ką rei­kia mo­kė­ti, o „MG Bal­tic“ gal­ vos vis di­di­no rei­ka­lau­ja­mą su­mą.

Gąs­di­no teis­mais ir ka­lė­ji­mu, jei vers­li­nin­kas bei taip pat „Mit­ni­ jo­je“ dir­bę jo duk­ra Be­ta ir žen­tas ne­su­tiks mo­kė­ti. Gra­si­ni­mus ly­dė­ jo ir veiks­mai.

Po pus­me­čio Gu­rec­kių šei­mos na­riai su­ži­no­jo apie mil­ži­niš­kus ieš­ki­nius ir juos ly­din­čius tur­to areš­tus. Po Gu­rec­kių na­mus juo­

At­si­lai­kė: V.Gu­rec­kie­nė ir jos duk­ra B.Rum­šie­nė psi­cho­lo­gi­nio te­ro­ro ne­b

sian­čią pri­va­čią te­ri­to­ri­ją nak­ti­mis pra­dė­jo šmi­ri­nė­ti ne­pa­žįs­ta­mi as­ me­nys, kaž­kas vis skam­bin­da­vo į var­te­lius, siun­ti­nė­jo raš­te­lius. „Ma­nau, kad ma­no vy­ras ži­no­ jo dau­giau, ne­gu rei­kia. Bet jis man sa­kė ne vis­ką. Su juo su­si­ti­ki­nė­jo as­me­nys iš ša­lies sau­gu­mo“, – at­ vi­rai pa­sa­ko­jo V.Gu­rec­kie­nė.

Do­va­nų – pa­veiks­las su kar­tu­vė­mis

„Ta or­ga­ni­za­ci­ja („MG Bal­tic“ – red. pa­st.) mums vi­sa­da at­ro­dy­da­ vo šiek tiek keis­ta. Sten­gė­mės į tai ne­kreip­ti dė­me­sio, ta­čiau po tra­ ge­di­jos vis­ką pra­dė­jau ver­tin­ti šiek tiek ki­taip“, – sa­kė V.Gu­rec­kie­nė.

Gu­rec­kiai iš­kart pa­ste­bė­jo, kad „MG Bal­tic“ or­ga­ni­zuo­ja­mi ren­

gi­niai bū­da­vo keis­ti, su keis­to­mis kal­bo­mis, do­va­no­mis ir užuo­mi­ no­mis. Pa­vyz­džiui, B.Rum­šie­nės vy­r ui bu­vo įteik­tas pa­veiks­l as, ku­ria­me pa­vaiz­duo­tos kar­tu­vės, kau­ko­lės ir ka­ra­lius. Neaiš­kiais sim­b o­l iais iš­m ar­g in­t ų pa­veiks­ lų iš „MG Bal­tic“ va­do­vų ran­ kų gau­da­vo ir ki­ti kon­cer­no dar­ buo­to­jai.

Gu­rec­kiai su kai ku­riais „MG Bal­t ic“ kom­pa­n i­jos žmo­n ė­m is su­si­tik­da­vo šei­mo­mis, ta­čiau kuo to­liau, tuo tie su­si­ti­ki­mai bu­vo keis­tes­ni. „Bend­ra­vo­me su Ro­ma­nu Rau­ ly­nai­čiu („MG Bal­tic“ val­dy­bos na­rys – red. pa­st.) ir jo žmo­na Vio­le­ta. Kar­tą jo na­mų vir­tu­vė­je

Juodas keistų mir­čių šlei­fas An­ta­nas Gu­rec­k is nė­ra pir­ma­sis tra­g iš­k ai iš gy­ve­n i­mo pa­s i­t rau­ kęs Da­r iaus Moc­kaus vers­lo par­t­ ne­ris.

Dau­g iau nei prieš de­šimt­me­t į sa­ vo na­muo­se ne­ti­kė­tai mi­rė D.Moc­ kaus kon­cer­nui mi­l i­jo­nus už­d ir­ bęs Ar­v y­das Gri­gas. Jo krau­jy­je ras­ta nuo­d in­go eti­leng­l i­ko­l io, ta­ čiau ty­r i­mas apau­go mįs­lė­m is, o jo iš­va­dos teis­mo ne­pa­sie­kė.

2006 m. nu­s i­š o­vė bu­vęs D.Moc­ kaus vers­l o par­t ne­r is, fir­m os „Sta­t us“ sa­v i­n in­k as Vla­d as Bie­ liaus­k as.

Drama: A.Gureckiui (trečias iš dešinės) bendradarbiavimas su „MG Baltic“ baigėsi tragiškai.

Violetos Gureckienės asmeninio archyvo nuo­tr.

5

Šeštadienis, liepos 21, 2012

Tema

­lo­gi­nis te­ro­ras

Priešmirtinis: „Violeta, atleisk, manimi pasinaudojo“, – atsisveikindamas parašė A.Gureckis.

Ko­va dar ne­baig­ta A.Gu­r ec­k is „Mit­n i­j ą“ „MG Bal­t ic“

kon­c er­n ui pri­k lau­s an­č iam hol­d in­ gui „MG Bal­tic In­vest­ment“ par­da­vė 2006 m. už 53 mln. li­tų, ta­čiau tre­jus me­tus li­ko dirb­ti „Mit­ni­jos“ va­do­vu.

skai­tos. „MG Bal­tic In­vest­ment“ ieš­ ki­n ių A.Gu­r ec­k iui su­m a sie­k ė 77 mln. li­tų.

ro­dy­ta A.Gu­rec­kį nu­vež­ti į sos­ti­nę, o iš jo na­mų paim­ti ko­ne vis­ką, kas yra ver­tin­ga. A.Gu­rec­kis nu­si­šo­vė.

A.Gu­rec­kis pa­ts krei­pė­si į pro­ku­

2012 m. bir­že­lį vy­ro gar­bę ir sa­vo

ro­rus aiš­kin­da­mas, kad „MG Bal­tic“ va­do­vai, pa­de­da­mi tei­sė­sau­gos, ne­ tu­ri tei­sės rei­ka­lau­ti mi­li­jo­nų, ta­čiau pro­ku­ro­rai A.Gu­rec­kio neiš­gir­do.

ži­no­jo apie prieš juos pra­dė­tus teis­ mi­n ius pro­c e­s us. Bu­v o areš­t uo­t as vi­s as jų ne­k il­n o­j a­m a­s is tur­t as, są­

mų du­ris pa­si­bel­dė bū­rys tei­sė­sau­gi­ nin­kų iš Vil­niaus, ku­riems bu­vo nu­

bei duk­ters gy­vy­bę gin­ti pa­si­ry­žu­si V.Gu­r ec­k ie­n ė šven­t ė per­g a­l ę: teis­ mas nu­spren­dė, kad jai „MG Bal­t ic In­vest­men“ 77 mln. li­tų mo­kė­ti ne­ rei­k ia. Neat­m e­t a­m a prie­l ai­d a, kad „MG Bal­t ic“ spren­d i­m ą skųs. V.Gu­ rec­kie­nei pri­klau­san­tis tur­tas areš­ tuo­tas.

drus­ka nau­d o­ja­m a kaž­ko­k iems už­kei­ki­mams. Mo­te­ris tei­gia, kad po vy­ro mir­ties apie pra­keiks­mus ir nuo­d us ją per­s pė­jo ne vie­n as žmo­gus.

Pers­pė­jan­čių­jų ne­trū­ko, bet pa­ de­dan­čių be­veik ne­bu­vo. Mo­te­rys įsi­ti­ki­no, kad pa­si­kliau­ti ga­li ne vi­ sais, ku­riuos lai­kė ar­ti­mais ir pa­ti­ ki­mais.

„Daug kas at­si­sa­kė pa­dė­ti, nes bi­jo­jo ri­zi­kuo­ti sa­vo ir vai­kų svei­ ka­ta. Jie bu­vo už­val­dy­ti bai­mės. Ir tu su­pran­ti, kad sto­vi vie­nas ir ta­ vęs nie­kas ne­gi­na. Bet mes at­si­lai­ kė­me ir esa­me pa­si­ry­žu­sios ko­vo­ti to­liau“, – duk­rą ap­ka­bi­no V.Gu­ rec­kie­nė.

Tik da­bar, kai vi­si pa­ma­tė, kad mo­te­rys ga­na pa­jė­gios at­si­lai­ky­

ti prieš ne­si­liau­jan­tį te­ro­rą, jos vėl daž­nai kvie­čia­mos į sve­čius, šven­ tes. Ne­se­niai V.Gu­rec­kie­nė iš Vil­ niaus apy­gar­dos teis­mo išė­jo pa­ kel­ta gal­va. Bend­ro­vės „MG Bal­tic In­vest­men“ 77 mln. ieš­ki­nio mo­ kė­ti ne­rei­kės. Vie­toj D.Moc­kaus kom­pa­ni­jos rei­ka­lau­tų mi­li­jo­nų teis­mas A.Gu­rec­kio naš­lei pri­tei­sė su­mo­kė­ti 600 tūkst. li­tų.

2009 m. ge­gu­žę A.Gu­rec­kis išė­jo

iš dar­bo.

2010 m. sau­sį Gu­rec­kių šei­ma su­

b ­ e­bi­jo.

bu­vo toks keis­tas po­kal­bis. Mums nu­ro­dė vie­tas, kur at­si­sės­ti, o R.Rau­ly­n ai­t is el­g ė­s i kaip koks tar­dy­to­jas. O ki­ta­me kam­ba­ry­je jis bu­vo la­bai ma­lo­nus ir drau­giš­ kas. Tie­sa, ir tas kam­ba­rys bu­vo kaž­koks keis­tas, su žiū­ro­nais pro lan­gus žiū­rė­ti. Keis­tų po­kal­bių bū­da­vo ir pas mus na­muo­se“, – pri­si­mi­nė V.Gu­rec­kie­nė.

2010 m. bir­že­lio 29 d. į Gu­rec­kių na­

To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

Pers­pė­jo apie nuo­dus

A.Gu­rec­kį ste­bi­no ir svei­ka­tos pa­ tik­ri­ni­mai, įvai­rūs ty­ri­mai, krau­jo poė­miai, ku­riuos bu­vo ga­li­ma at­ lik­ti tik Vil­niu­je.

Po vie­n os iš kon­cer­n o or­ga­ ni­z uo­t ų šven­č ių na­m o grį­ž u­ si V.Gu­rec­kie­nė ava­ly­nės mai­še­ ly­je ra­do ru­pios drus­kos. Tik po ku­rio lai­ko mo­te­ris su­ži­no­jo, kad

6

šeštadienis, liepos 21, 2012

savaitė

Jei ne­da­ry­si­me iš­va­dų, nie­kas ne­si­keis

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Vla­di­mi­ras Ro­ma­no­vas

L

Ko­kį Kau­ną pa­ma­tė po­rtu­ga­lai?

Poetas Kęstutis Navakas

V

als­ty­bi­nis tu­riz­mo de­ par­ta­men­tas ti­ki­si, kad šie­met mus ap­lan­k ys apie du mi­li­jo­nai už­sie­ nie­čių. Ne­ma­žai jų bus ir Kau­ne, nes jau ir da­bar Se­na­mies­čio ka­ vi­nė­se jie pa­ste­bi­mi ne tik iš ki­tu ak­cen­tu šūk­te­lė­to: „Du alus!“ Ne­ se­niai te­ko bend­rau­ti su dviem po­rtu­ga­lais, po­kal­bį su ku­riais at­ kur­siu iš at­min­ties mo­no­lo­go for­ ma. Tai kai ką sa­ko ir apie sve­čius, ir apie mū­sų mies­tą.

Čiur­lio­nio pa­veiks­lai mums šiek tiek paaiš­ ki­no, ko­dėl pas jus taip ra­mu. „Mes pa­tys ne­ži­nom, ko čia at­vy­ kom, tai – kaip nuo­ty­kis. Bu­vo pi­ gus skry­dis per Bar­se­lo­ną, mums įdo­mu ne­pa­žin­ti kraš­tai. Jū­sų oro uos­tas pa­si­ro­dė tru­pu­tį juo­kin­gas, nes la­bai ma­žas – ma­žai žmo­nių, ma­žai lėk­tu­v ų. Pa­na­šų ma­tėm prieš de­šim­t į me­tų Liub­l ia­no­je, bet jie da­bar pa­si­sta­tė nau­ją.

Kau­nas mums pa­t in­ka, čia vi­ sai ki­taip, nei mes ma­tę. Mes ma­ tę tik to­kių ka­vi­nių, kur da­bar sė­ di­me, jų ir pas mus yra. Pa­ti­ko tie me­di­niai na­mai ant kal­no – la­bai gra­žu, mies­tas kaip mu­zie­jus. Pa­ na­šių ma­tėm Suo­mi­joj, bet pas jus jie kaž­ko­kie be­veik in­dė­niš­ki (čia nu­si­šyp­so­jau – K.N.) ir tai gra­ žu. Esam bu­vę Mask­vo­je, pas jus daug ge­riau, žmo­nės at­ro­do lais­ ves­ni, links­mes­ni, tai ro­do, kad ir jū­sų val­džia yra ge­res­nė. Mums ne­la­bai pa­ti­ko Kau­no pi­lis. Sup­ ran­tam, kad ji svar­bi jū­sų mies­to is­to­ri­jai, bet ten rei­kė­tų mo­kė­ti ir ją pa­ro­dy­ti, ne tik ja gir­tis. Mums ne­pa­ti­ko mū­sų gi­dė, to­dėl jos pa­ slau­gų at­si­sa­kėm ir da­bar vaikš­ tom vie­ni, su­ti­ko­me daug ma­lo­ nių žmo­n ių, ku­r ie mums daug dau­giau ap­ro­dė ir pa­pa­sa­ko­jo.

Di­džiau­sias at­ra­di­mas bu­vo jū­sų dai­li­nin­kas Čiur­lio­nis (šiaip ge­ro ly­g io me­no ma­tė­me ne­t gi ša­l ia esan­čio­se ga­le­ri­jo­se, kur kai ką nu­si­pir­ko­me). Ko­dėl jis vi­siš­kai ne­ž i­no­mas pas mus? Čia mū­sų kal­tė ar jū­sų? Mes ga­na smal­sūs ir mo­kam ver­tin­ti ge­rus da­ly­kus, tik jūs su­ge­bė­kit juos mums pa­ ro­dy­ti. Sup­ran­tam, kad Por­tu­ga­ li­ja to­li ir geog­ra­fi­ne, ir ki­tom pra­ smėm, bet ga­li­te la­biau iš­nau­do­ti bent jau in­ter­ne­tą ar as­me­ni­nius kon­tak­tus.

Ne­ži­nom, ar dai­li­nin­kas ga­li at­spin­ dė­ti tau­tos men­ta­li­te­tą, bet Čiur­ lio­nio pa­veiks­lai mums šiek tiek paaiš­ki­no, ko­dėl pas jus taip ra­mu.

At­vy­kus iš Por­to (ten gy­ve­nam), Kau­nas at­ro­do la­bai ra­mus mies­ tas. Jūs net links­mi­na­tės kaž­kaip ra­miai. Gal tai jū­sų krau­jy­je, gal to­ kios jū­sų tra­di­ci­jos, mes bu­vo­me nu­ste­bę, kad, vie­no­je ka­vi­nė­je ki­ lus ne­ma­žam konf­lik­tui, bar­me­nė pa­sa­kė vai­ki­nams ke­lis žo­džius ir jie nu­si­ra­mi­no. Pas mus to ne­bū­tų.

Apie krep­ši­nį? Ne, mums tai ne­ rū­pi, jei jums rū­pi – pui­ku, bet čia at­vy­kom tik­rai ne dėl krep­ši­nio.

Apie val­gius? Na, ne­ži­nom, ką pa­ sa­kyt. Mes čia gir­dė­jom tik apie du: „zep­pe­li­nus“ ir... kaip ten ta spal­vo­ ta šal­ta sriu­ba... Lit­hua­nian gaz­pa­ cho (juo­kia­si – K.N.)? Ta sriu­ba pa­ ti­ko, na, gal kai val­gėm ant­rą kar­tą.

Va­sa­rą tik­rai ge­rai. O ko jūs val­got tuos „zep­pe­li­nus“, taip ir ne­sup­ ra­tom. O tu­rit dar ko­kių nors val­ gių? Čia kai pa­klaus­da­vom, pa­sa­ ky­da­vo tik apie tuos du. Ne­tu­rit dau­giau ar tie du jums kaip vė­lia­ va ir her­bas?

Ne­ži­nom, ar čia dar at­vyk­sim, gal jau ne. Jū­sų mies­tas ma­žas, bet įdo­mus, pa­ste­bė­jo­me, kad žmo­ nės su mu­mis bend­rau­ja taip, lyg bū­tu­me ko­kie svar­būs as­me­nys, bet la­bai šil­tai. Ieš­ko­sim in­ter­ne­te in­for­ma­ci­jos apie jū­sų mies­tą, ša­ lį, kul­tū­rą. Drau­gams pa­tar­sim čia at­vyk­ti, nes jie jau vi­sur bu­vo, o čia tur­būt ne­bu­vo nie­kas.

Ką, Lie­tu­va XV a. bu­vo di­džiau­sia Eu­ro­pos vals­ty­bė?!!! (Ne­jau­ki ty­la – K.N.) Na, jūs ir hu­mo­ris­tai.“ Štai taip lais­va for­ma per­tei­kiau po­kal­bį su mū­sų mies­to sve­čiais, ro­dan­t į, kad ne­sa­me ži­no­mi, ta­ čiau tam­pa­me ži­no­mi vis la­biau.

Ta­čiau svar­biau­sia ne „tap­ti ži­no­ miems“, o tie­siog bū­ti. Taip, kaip mums ge­rai. Ta­da pas mus bus ge­rai ir kiek­vie­nam sve­čiui.

informacija:

302 250

Kasdienė prenumerata 1 mėn. – 26 (13*) Lt

ISSN 1392-7639 ©1992-2007 UAB „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242.

„Kauno dienos“ Vyriausioji redaktorė Jūratė Kuzmickaitė

„Kauno dienos“ redakcija Kęstučio g.

86, 44296 Kau­nas. Fak­sas 423 404.

Vyr. redaktoriaus pavaduotojas: Arūnas Andriuškevičius – 302 252

MIESTO NAUJIENOS: Tadas Širvinskas – Mantas Lapinskas – Vilija Žukaitytė – Saulius Tvirbutas – Virginija Skučaitė – Jurgita Šakienė – TEISĖTVARKA: Diana Krapavickaitė –

Įsitikinęs: „EBSW vei­kė­jai vie­ni bū­tų ne­pa­da­rę tiek ža­los be sau­gu­mo, pro­

ku­ra­tū­ros, vals­ty­bi­nin­kų už­nu­ga­rio“, – teigia verslininkas V.Romanovas.

Artūro Morozovo nuotr.

kia vie­ną prie ki­to. Vi­sa tų va­gių, iš­kry­pė­lių ži­niask­lai­da su­si­jun­gė į vie­ną gru­puo­tę, iš­kel­da­ma po­li­ti­ nius pro­vo­ka­to­rius, ku­rių vie­ni ta­

po prem­je­rais, jų pa­ta­rė­jais, me­ rais, pro­ku­ro­rais, kon­cer­nų va­dais...

Jei­gu mes ne­pa­da­ry­si­me iš­va­dos, nie­kas mū­sų gy­ve­ni­me ne­si­keis.

Man regis, jie vienijasi Rim­vy­das Bi­ru­lis

S

o­c ial­d e­m ok­ra­tas, eu­ro­par­ la­men­ta­ras Aloy­zas Sa­ka­ las, pa­si­tel­kęs vie­šą tri­bū­ną, klau­sia: „Ar tik­rai ne­be­tu­ri­ me dar bent vie­no kan­di­da­to į pre­ zi­den­tus?“ Ir ima pil­ti pur­vą, tur­ būt įsi­vaiz­duo­da­mas, kad išei­na la­bai iro­niš­kai, ant di­džio­sios Lie­ tu­vos žmo­nių da­lies iš­rink­tos ša­ lies va­do­vės. Bet iro­niš­kai nei­šei­na – tik, kaip bū­din­ga A.Sa­ka­lui, la­bai

ten­den­cin­gai, tul­žin­gai. Ju­pi­te­ri, tu pyks­ti?..

Be­veik sinch­ro­niš­kai star­tuo­ja ir Ar­tū­ras Zuo­kas, ne itin se­niai bė­gęs į Var­šu­vą nuo Lie­tu­vos tei­sė­sau­gos.

Jis ne­va „su­kri­ti­ka­vo Pre­zi­den­tę“ ir pa­reiš­kė esąs nie­ko prieš va­do­vau­ ti kam­pa­ni­jai, ieš­kan­čiai al­ter­na­ty­ vos Da­liai Gry­baus­kai­tei. Na, kam jau kam, o A.Zuo­kui gal ge­riau bū­tų pa­ty­lė­ti... Ži­nant, kad Pre­zi­den­tė D.Gry­baus­ kai­tė ne kar­tą yra kri­ti­ka­vu­si me­ro A.

Zuo­ko va­do­vau­ja­mą sos­ti­nės sa­vi­val­ dy­bę dėl pa­dė­ties ši­lu­mos ūky­je, ne­ nuos­ta­bu, kad A.Zuo­kas nė­ra karš­ tas jos ša­li­nin­kas. Prie­žas­čių, ko­dėl A.Zuo­kui ne­pa­tin­ka Pre­zi­den­tė, ga­li bū­ti ge­ro­kai dau­giau. Bet ko­dėl ir jis, ir A.Sa­ka­las šio­je puo­li­mo kam­pa­ni­ jo­je at­ro­do taip ap­gai­lė­ti­nai? Su be­ jė­giu įnir­šiu, su ban­dy­mais ma­tuo­tis ko­vo­to­jų šar­vus.

Po­nai, jū­sų šar­vai po­pie­ri­niai, ir su tais kar­na­va­lo kos­tiu­mais at­ro­do­te kaip klou­nai, ar dar ne­pas­te­bė­jo­te?

Lie­tu­vos žmo­nės kal­ba Joa­na Ši­ma­naus­kie­nė Kai man te­ko pri­si­dė­ti prie sėk­min­gos Pre­z i­den­tės rin­k i­mų kam­pa­n i­jos, kai vi­sa­me Kau­ne ant vi­sų rin­k i­mų sten­ dų kli­ja­vau pla­ka­t us, ku­r iuos kai kas nuo­lat nu­plėš­da­vo, Lais­vės alė­jo­je da­ li­jau rin­ki­mų me­džia­gą, sto­vė­jau prieš kon­cer­tą prie „Girs­tu­čio“ rū­mų da­ly­da­ ma lanks­t i­nu­k us, kai kas iš val­d žios po­nų žiū­rė­jo su krei­va šyp­se­na.

O po­n as Vil­n iaus me­ras, ku­r is, dar ne­p er­š o­kęs Sei­mo rin­k i­mų kar­te­lės,

jau da­b ar taip to­l i ir taip stra­te­g iš­kai mąs­to apie bū­si­mus Pre­z i­den­to rin­k i­ mus, ta­da yra pa­s a­kęs, kad pa­ž iū­rės, kas lai­mės rin­k i­mus, ir tą pa­l ai­k ys.

Koks tvir­t as cha­rak­te­r is, ko­k ios mo­ ra­l i­nės nuo­sta­tos! To­k ius vi­s a­da ly­d i ir tie­s a, ir švie­s a. Ne­p a­tei­s i­no ši Pre­ zi­den­tė jų vil­č ių, ne­si­lei­do tam­po­ma už vir­v u­č ių.

Tie, ku­r ie ja pa­si­t i­k i, pa­si­t i­kės ir to­l iau.

Rems ir pa­lai­k ys. Juk Vals­ty­bės, Pre­z i­ den­tės sėk­mė pri­k lau­so nuo mū­sų vi­ sų kū­r y­biš­k u­mo ir są­ž i­n in­g u­mo.

Komentarai nėra dienraščio redakcijos nuomonė.

reklamos skyrius:

E. paštas redakcija@kaunodiena.lt

„Diena media news“ generalinis direktorius Laimutis Genys

ie­tu­va ne­pa­da­rė iš­va­dos iš ža­lin­gos EBSW veik­los, ka­ da šis kon­cer­n as vieš­pa­ ta­vo mū­sų vals­ty­bė­je. Nu­ baus­ti tik ieš­mi­nin­kai. Kon­cer­no pre­zi­den­to Gin­ta­ro Pet­ri­ko ne­pa­ vy­ko lik­vi­duo­ti, pa­so­di­no į ka­lė­ ji­mo ka­me­rą, ku­rio­je bu­vo žiau­ riai su­muš­tas ir tik at­si­tik­ti­nai li­ko gy­vas. Pas­kui sau­gu­mo struk­tū­ros or­ga­ni­za­vo jo pa­bė­gi­mą į JAV, kad ga­lė­tų pa­si­da­ly­ti jo tur­tą ir ra­miai gy­ven­ti.

Tie vei­kė­jai in­ves­ta­vo au­kų pi­ni­ gus į žur­na­lą „Vei­das“, LNK te­le­vi­ zi­ją ir ki­tas ži­niask­lai­dos prie­mo­nes. Šiais įran­kiais kvai­li­no ir to­liau kvai­ li­na žmo­nes, kur­da­mi sau ka­pi­ta­lis­ ti­nį ro­jų.

EBSW vei­kė­jai vie­ni bū­tų ne­pa­da­rę tiek ža­los be sau­gu­mo, pro­ku­ra­tū­ros, vals­ty­bi­nin­kų už­nu­ga­rio. Į sa­vo veik­ lą jie įtrau­kė įvai­rių sri­čių val­di­nin­ kus iš vals­ty­bės struk­tū­rų.

Is­to­ri­ja vėl kar­to­ja­si. Ne­nu­baus­ ti pro­ku­ro­rai, vals­ty­bi­nin­kai, po­ li­ti­kai vėl su­kū­rė nau­ją to­kią pa­čią kon­cer­no struk­tū­rą. Tik ta­me kon­ cer­ne la­vo­nų vis dau­gė­ja ir dau­gė­ ja. Man keis­ta, ko­kia jė­ga juos trau­

302 230

Platinimo tarnyba: 302

242

Prenumeratos skyrius: 302

244

3 mėn. – 69 (39*) Lt Tik šeštadienio prenumerata 1 mėn. – 9 (6*) Lt 302 266 302 251 302 273 302 262 302 267 302 261

LIETUVA: Stasys Gudavičius –

(8 5) 219 1381

PASAULIS: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Valentinas Beržiūnas – (8 5) 219 1387 EKONOMIKA:

302 243

Jolita Žvirblytė –

(8 5) 219 1374

SPORTAS: Romas Poderys – 302 258 Marius Bagdonas – 302 259 Mantas Stankevičius – (8 5) 219 1383 Menas ir Pramogos: Enrika Striogaitė –

302 272

FOTOKORESPONDENTAI: Andrius Aleksandravičius – Artūras Morozovas – Tomas Ragina –

302 269 302 269 302 269

NAMAI: Vereta Rupeikaitė –

302 265

Sveikata: Marijana Jasaitienė –

302 263

Ratai: Arūnas Andriuškevičius –

302 260

TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 279 1380

http://www.kaunodiena.lt * prenumeratos kaina laikraštį atsiimant redakcijoje

aukštyn žemyn: Marijana Jasaitienė – Darius Sėlenis – Laima Žemulienė –

302 263 302 276 (8 5) 219 1374

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 302 234, 308 862, 308 863, 308 864, 302 230 reklama@kaunodiena.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Indeksas 0041. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 22 950.

ASMENINIAI SKELBIMAI: 302 231, 302 202, faksas 321 717 skelbimai@kaunodiena.lt SKELBIMŲ IR PRENUMERATOS SKYRIUS (Vytauto pr. 23) mob. 8 655 45 114 PLATINIMO TARNYBA: 302 242, 302 228 PRENUMERATOS SKYRIUS: 302 244

7

šeštADIENIS, liepos 21, 2012

lietuva kaunodiena.lt/naujienos/lietuva

Su­teik­ti pir­mie­ji ka­ri­nin­ko laips­niai Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė su­tei­kė pir­mą­jį ka­ri­nin­ko laips­ nį Ge­ne­ro­lo Jo­no Že­mai­čio Lie­ tu­vos ka­ro aka­de­mi­jos ab­sol­ ven­tams.

Ne­sup­ran­ta: D.Kuo­lys gūž­čio­ja pe­čiais, ko­dėl jo ini­ci­juo­ta par­ti­ja su­lau­kė Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­jos prie­kaiš­tų.

Si­mo­no Švit­ros nuo­tr.

Aikš­tė­je įsteig­ta par­ti­ja neį­re­gist­ruo­ta Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­ja ne­lei­do re­gist­ruo­ ti „Lie­tu­vos są­ra­šo“ par­ti­jos, nes nu­sta­tė, kad jos įsta­tai prieš­ta­rau­ja Ci­vi­li­niam ko­ dek­sui.

Tei­sin­gu­mo mi­nist­ro pa­ta­rė­ja Vai­da Vin­ce­vi­čiū­tė pra­ne­šė, kad sie­kia­nti įsi­re­gist­ruo­ti par­ti­ja, ve­da­ma Da­ riaus Kuo­lio, apie nu­sta­ty­tus trū­ku­ mus in­for­muo­ta va­kar. „Jie dar tu­ri lai­ko vi­siems tei­si­niams do­ku­men­ tams su­tvar­ky­ti iki rugp­jū­čio 9 d.“, – sa­kė V.Vin­ce­vi­čiū­tė, pa­klaus­ta, ar šis ju­dė­ji­mas dar ga­li spė­ti ofi­cia­liai įsi­re­gist­ruo­ti kaip par­ti­ja iki spa­lį vyk­sian­čių Sei­mo rin­ki­mų.

No­rė­da­ma iš nau­jo teik­ti do­ku­ men­tus mi­nis­te­ri­jai, par­ti­ja tu­rė­ tų vėl su­reng­ti stei­gia­mą­jį su­va­ žia­vi­mą.

Ofi­cia­liai mi­nis­te­ri­ja tu­ri 30 die­ nų, kad pa­tik­rin­tų pa­teik­tus do­ ku­men­tus ir su­ra­šy­tų iš­va­dą, ar ga­li­ma par­ti­ją re­gist­ruo­ti ju­ri­di­ nių as­me­nų re­gist­re. Per 15 die­nų ji pri­va­lo pra­neš­ti, jei­gu ko­kių nors do­ku­men­tų trūks­ta. Ta­čiau kar­ tais mi­nis­te­ri­ja at­sa­ky­mą pa­tei­kia anks­čiau nei nu­sta­ty­tas ter­mi­nas.

Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­jai už­kliu­vo par­ti­jos įsta­tuo­se nu­ma­ty­ta nuo­ sta­ta, kad par­ti­jos san­do­riams, ku­ rių ver­tė di­des­nė nei 1 tūkst. li­tų, rei­ka­lin­gas išanks­ti­nis par­ti­jos ta­

ry­bos su­ti­ki­mas. Mi­nis­te­ri­jos tei­ gi­mu, tai prieš­ta­rau­tų Ci­vi­li­niam ko­dek­sui.

Užk­liu­vo įra­šas įsta­ tuo­se, kad par­ti­ jos san­do­riams, ku­ rių ver­tė di­des­nė nei 1 tūkst. li­tų, rei­ka­lin­ gas išanks­ti­nis par­ti­ jos ta­ry­bos su­ti­ki­mas.

Pa­sak V.Vin­ce­vi­čiū­tės, tai bu­vo stei­gia­mai par­ti­jai pa­teik­ta kri­ti­ nė pa­sta­ba.

Rugp­jū­čio 10 d. Vy­riau­sio­ji rin­ ki­mų ko­mi­si­ja baigs po­li­ti­nių kam­ pa­ni­jų da­ly­vių re­gist­ra­vi­mo do­ku­ men­tų priė­mi­mą. Neuž­si­re­gist­ra­vę po­li­ti­nės kam­pa­ni­jos da­ly­viai ne­ be­teks tei­sės da­ly­vau­ti spa­lio 14 d. vyk­sian­čiuo­se Sei­mo rin­ki­muo­se.

D.Kuo­lys pa­reiš­kė neat­si­sa­kan­ tis ke­ti­ni­mų ofi­cia­liai įre­gist­ruo­ti par­ti­ją. „Mes ją įstei­gė­me, tai yra

bū­rys moks­lo žmo­nių, vi­suo­me­nės žmo­nių, ku­rie įstei­gė ši­tą par­ti­ją ir ti­ki­si, kad ji rei­ka­lin­ga Lie­tu­vos vie­ša­ja­me gy­ve­ni­me“, – sa­kė jis.

D.Kuo­lys ste­bė­jo­si, kad bu­vo su­kri­ti­kuo­ti par­ti­jos įsta­tai, nes jie esą „pa­reng­ti pri­tai­kant pa­čios mi­nis­te­ri­jos pa­tei­kia­mus ti­pi­nius įsta­tus“. „Lie­tu­vos są­ra­šo“ par­ti­jos stei­ gia­ma­sis su­va­žia­vi­mas įvy­ko lie­pos 5 d. S.Dau­kan­to aikš­tė­je Vil­niu­ je prie pre­zi­den­tū­ros. Ja­me da­ly­ va­vo ke­lios de­šim­tys žmo­nių. Ta­ čiau vien D.Kuo­lys, ku­ris iš­rink­tas nau­jos par­ti­jos pir­mi­nin­ku, tu­rė­jo per tūks­tan­tį par­ti­jos stei­gė­jų įga­ lio­ji­mų.

Su­si­rin­ku­sie­ji aikš­tė­je pa­tvir­ti­no par­ti­jos įsta­tus, pro­gra­mą, ta­ry­bą, iš­rin­ko va­do­vą. Juo ta­po D.Kuo­ lys.

Per su­si­rin­ki­mą pa­skelb­ta, kad iš vi­so kaip par­ti­jos stei­gė­jai už­si­re­ gist­ra­vo 1524 as­me­nys.

Pa­gal įsta­ty­mą no­rint įsteig­ti po­li­ti­nę par­ti­ją bū­ti­na, kad ji tu­ rė­tų ne ma­žiau kaip 1000 stei­gė­jų. Šie sa­vo ar sa­vo at­sto­vų su­va­žia­vi­ me tu­ri priim­ti po­li­ti­nės par­ti­jos įsta­tus, pro­gra­mą ir iš­rink­ti val­ dy­mo or­ga­nus.

Po­li­ti­nės par­ti­jos stei­gė­jai nuo po­li­ti­nės par­ti­jos įre­gist­ra­vi­mo ju­ ri­di­nių as­me­nų re­gist­re tam­pa jos na­riais.

Iš­kil­mės: lei­te­nan­to laips­nius Pre­zi­den­tė D.Gry­baus­kai­tė su­tei­kė

KD, BNS inf.

To­mo Luk­šio (BFL) nuo­tr.

Ke­džiams pa­reikš­ti įta­ri­mai Pa­ne­vė­žio apy­gar­dos pro­ku­ra­tū­ ra pa­tei­kė įta­ri­mus kau­nie­čiams Lai­mu­tei ir Vy­tau­tui And­riui Ke­ džiams dėl truk­dy­mo ant­sto­lio veik­lai.

Ta­čiau pla­nuo­ta Ke­džių ap­klau­sa neį­vy­ko, nes neat­vy­ko jų ad­vo­ka­ tas žen­tas Ai­das Venc­kus. Jis pra­ ne­šė, kad nuo va­kar išė­jo ato­sto­gų ir ato­sto­gaus iki rugp­jū­čio 5 d.

Pa­tei­kus Ke­džiams įta­ri­mus, jiems pa­skir­ta kar­do­mo­ji prie­mo­ nė – ra­šy­ti­nis pa­si­ža­dė­ji­mas neiš­ vyk­ti.

Ke­džiams pa­teik­ti įta­ri­mai dėl in­ci­den­to ko­vo 23 d., kai ne­sėk­ min­gai ban­dy­ta per­duo­ti jų anū­kę ma­mai Lai­mu­tei Stan­kū­nai­tei. Įta­ ria­ma, kad se­ne­liai už­griu­vo vai­ką ir truk­dė per­duo­ti jį mo­ti­nai.

Pa­teik­ti įta­ri­mus ke­tin­ta ir L.Ke­ die­nės se­se­riai Aud­ro­nei Sku­čie­ nei. Bet ši fak­su pra­ne­šė, kad yra pa­gul­dy­ta į li­go­ni­nę.

Pro­ku­ro­rai ke­ti­na pa­reikš­ti įta­ri­mus bu­vu­siai mer­gai­tės glo­bė­jai N.Venc­kie­ nei.

Pa­ne­vė­žio pro­ku­ro­rai taip pat ke­ti­na pa­reikš­ti įta­ri­mus bu­vu­siai mer­gai­tės glo­bė­jai Ne­rin­gai Venc­ kie­nei. Du kar­tus į ap­klau­są pro­ku­ ra­tū­ro­je kvie­čia­ma bu­vu­si Kau­no apy­gar­dos teis­mo tei­sė­ja neat­vy­

Lei­te­nan­to laips­nį ga­vo 43 aka­de­ mi­ją bai­gę stu­den­tai.

Per iš­kil­min­gą ce­re­mo­ni­ją aikš­ tė­je prie­šais pre­zi­den­tū­rą vals­ty­ bės va­do­vė pa­brė­žė, kad „Lie­tu­va ga­li di­džiuo­tis dar vie­na ka­ri­nin­ kų kar­ta, ku­riai ten­ka at­sa­ko­my­ bė ne tik už mū­sų ša­lies, bet ir už tarp­tau­ti­nį sau­gu­mą“. „Jū­sų at­sa­ko­my­bė, at­si­da­vi­ mas ša­liai ir drą­sa sau­gos mus, o mei­lės Tė­vy­nei pa­vyz­dys įkvėps vi­sus gerb­ti Lie­tu­vą ir kiek­vie­ ną jos žmo­gų. Nuo­lat pri­si­min­ ki­te šią die­ną, vil­ties ir pa­si­di­ džia­vi­mo ju­mis pil­nas akis – tai ne­leis abe­jo­ti ir klaus­ti „ko­dėl?“ net sun­kiau­sio­mis jū­sų gy­ve­ni­ mo aki­mir­ko­mis“, – sa­kė Pre­zi­ den­tė. „O to­kių ka­ri­nė­je tar­ny­bo­je tik­ rai bus. Kaip ir bus ypa­tin­gų mo­ men­tų, kai dėl jū­sų lai­mės vi­sas bū­rys, ba­ta­lio­nas ir vi­sa ša­lis. Kai ko­vo­je, jus­da­mi ko­le­gų pe­čius,

grės­mes įveik­si­te bend­ru ryž­tu“, – pri­dū­rė ji. Ša­lies va­do­vės tei­gi­mu, jau­nie­ji ka­ri­nin­kai pa­si­rin­ko gar­bin­gą ke­ lią. Pre­zi­den­tė su­si­rin­ku­siems pa­ lin­kė­jo vi­sa­da bū­ti ver­tiems Lie­tu­ vos pa­gar­bos, mū­sų ša­lies žmo­nių vil­čių ir sa­vo kil­nių tiks­lų.

Iš ka­riū­nų, įgi­ju­sių pės­ti­nin­ kų bū­rio va­do kva­li­fi­ka­ci­ją, 25 aka­de­mi­jo­je stu­di­ja­vo per­so­na­lo va­dy­bos spe­cia­ly­bę, 11 jau­nuo­ lių stu­di­ja­vo tarp­tau­ti­nius san­ ty­kius.

Pen­ki ab­sol­ven­tai aka­de­mi­jo­je ir Vil­niaus Ge­di­mi­no tech­ni­kos uni­ver­si­te­to An­ta­no Gus­tai­čio avia­ci­jos ins­ti­tu­te bai­gė ba­zi­nio oro pa­jė­gų ka­ri­nin­kų ka­ri­nio ren­ gi­mo, elekt­ro­ni­kos in­ži­ne­ri­jos ir or­lai­vių pi­lo­ta­vi­mo stu­di­jų pro­gra­mas. Jiems jau anks­čiau Vil­ niaus Ge­di­mi­no tech­ni­kos uni­ ver­si­te­te bu­vo įteik­ti ba­ka­lau­ro ir ma­gist­ro dip­lo­mai.

Dar du bū­si­mi ka­ri­nin­kai stu­ di­jas bai­gė JAV aukš­to­sio­se mo­ kyk­lo­se – Sau­su­mos pa­jė­gų aka­ de­mi­jo­je ir Ka­ri­nių jū­rų pa­jė­gų aka­de­mi­jo­je.

ko. Vie­ną kar­tą ji pra­ne­šė, kad ser­ ga, ki­tą – kad jai at­lik­ta ope­ra­ci­ja.

Pro­ku­ro­rai tei­gia su­rin­kę pa­kan­ ka­mai duo­me­nų, kad ga­lė­tų pa­ teik­ti N.Venc­kie­nei įta­ri­mus dėl truk­dy­mo ant­sto­lio veik­lai, pa­si­ prie­ši­ni­mo vals­ty­bės tar­nau­to­jui ar vie­šo­jo ad­mi­nist­ra­vi­mo funk­ci­ jas at­lie­kan­čiam as­me­niui, ne­pa­ gar­bos teis­mui, teis­mo spren­di­mo, ne­su­si­ju­sio su baus­me, ne­vyk­dy­mo ir dėl pikt­nau­džia­vi­mo tė­vų, glo­ bė­jo ar rū­pin­to­jo ar­ba ki­tų tei­sė­tų vai­ko at­sto­vų tei­sė­mis.

Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­ tė lie­pos 2 d. pa­ten­ki­no N.Venc­ kie­nės pra­šy­mą at­leis­ti ją iš Kau­no apy­gar­dos teis­mo tei­sė­jo pa­rei­gų.

Bu­vu­si tei­sė­ja ža­da ru­de­nį da­ly­ vau­ti Sei­mo rin­ki­muo­se.

KD, BNS inf.

KD inf.

43 Ka­ro aka­de­mi­jos ab­sol­ven­tams.

Pri­pa­žins teis­mą Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė pa­tei­kė Sei­mui įsta­ty­mo pro­jek­ tą, ku­rį priė­mu­si Lie­tu­va pri­pa­ žin­tų Jung­ti­nių Tau­tų Tarp­tau­ti­ nio Tei­sin­gu­mo Teis­mo (TTT) pri­ va­lo­mą­ją ju­ris­dik­ci­ją.

Ati­tin­ka­mą dek­re­tą Pre­zi­den­tė pa­si­ra­šė šią sa­vai­tę.

At­kū­rus ne­prik­lau­so­my­bę Lie­ tu­va iki šiol ne­bu­vo pa­da­riu­si pa­ reiš­ki­mo dėl TTT ju­ris­dik­ci­jos pri­pa­ži­ni­mo. Iki šiol Lie­tu­va ga­ lė­jo nu­spręs­ti, ar da­ly­vau­ti by­los nag­ri­nė­ji­me Ha­go­je įsi­kū­ru­sia­me teis­me, kiek­vie­nu at­ve­ju duo­da­ ma at­ski­rą su­ti­ki­mą.

Priė­mus šį įsta­ty­mą, Lie­tu­ vos ir ki­tos vals­ty­bės, pri­pa­ži­nu­ sios TTT ju­ris­dik­ci­ją, gin­čas bū­tų nag­ri­nė­ja­mas au­to­ma­tiš­kai.

Jung­t i­n ių Tau­t ų or­ga­n i­za­c i­ jos na­r ės la­bai įvai­r iai pri­pa­ žįs­ta teis­m o ju­r is­d ik­c i­j ą: vie­ nos – pla­čiau, ki­tos – siau­riau.

Jos ga­li nu­sta­ty­ti tam tik­ras pa­ pil­do­mas iš­ly­gas, ku­rioms esant gin­čas ne­tu­rė­tų bū­ti nag­ri­nė­ja­ mas.

Priė­mu­si įsta­ty­mą, Lie­tu­va pri­pa­žin­tų TTT kom­pe­ten­ci­ją spren­džiant vi­sus tei­si­nius gin­ čus su vals­ty­be, pri­siė­mu­sia to­ kį pat įsi­pa­rei­go­ji­mą.

Pro­jek­te nu­ma­to­mos ke­lios išim­tys, tarp jų ir to­kia, ku­ri ne­ leis­tų TTT spręs­ti gin­čo, su­si­ ju­sio su NA­TO vyk­do­ma ka­ri­ne ope­ra­ci­ja.

Iki šiol TTT iš­nag­ri­nė­jo apie 130 by­lų.

KD, BNS inf.

8

šeštadienis, liepos 21, 2012

Lietuva

Ar­tojų var­žy­bo­se vagą vertė ir po­li­ti­kai Tra­di­cinė­se, jau pen­kio­liktą kartą ren­gia­mo­se ari­mo var­žy­bo­se ša­lies ar­to­jai de­monst­ra­ vo sa­vo meist­riš­ kumą.

Kai­mo tink­las ska­ti­na plėtrą Ar­tojų var­žy­bas re­mian­tis Lie­tu­vos kai­mo tink­las yra vie­na prie­mo­nių, skirtų sėkmin­gai įgy­ven­din­t i Lie­ tu­vos kai­mo plėtros 2007–2013 m. pro­g ramą. Jo pa­g rin­d i­n is už­da­vi­ nys – su­jun­gus kai­mo plėtros pro­ ce­se da­ly­vau­jan­čias vals­tybės ins­ ti­tu­ci­jas, įstai­gas bei ne­vy­riau­sy­bi­ nes or­ga­ni­za­ci­jas, moks­lo ins­ti­tu­ci­ jas, vers­lo sek­to­riui at­sto­vau­jan­čias ins­ti­tu­ci­jas, siek­ti dar­nios kai­mo ir žemės ūkio plėtros.

Pa­ra­ma tei­kia­ma tik to­kiems pro­ jek­tams, iš ku­rio pa­reiškė­jas ne­sie­ kia gau­ti pel­no ar­ba gau­na­mas pel­ nas in­ves­tuo­ja­mas į pro­jek­to veik­los plėtrą, tęsti­numą. Tie­sio­gi­niai nau­ dos gavė­jai yra kai­mo gy­ven­to­jai.

Pa­ra­mos lėšo­mis fi­nan­suo­ja­ma iki 100 pro­c. visų tin­kamų fi­nan­suo­ti pro­jek­to iš­laidų.

Sau­lius Tvir­bu­tas

s.tvirbutas@kaunodiena.lt

Va­ga: K.Star­ke­vi­čius, pa­ts tu­rin­tis ūkį ir mėgstan­tis ar­ti, prie­š var­žybų startą su ma­lo­nu­mu išarė vagą.

Pa­daugė­jo meistrų

Kėdai­nių ra­jo­ne, Dot­nu­vos se­niū­ ni­jo­je, Mant­vi­liš­kio kai­me, va­kar su­si­rin­ko ge­riau­si ša­lies ar­to­jai.

Dėl di­delės nau­dos žem­dir­biams ir tra­di­cijų puo­selė­ji­mo šį ren­ginį re­mia Lie­tu­vos kai­mo tink­lo pa­gal Lie­tu­vos kai­mo plėtros 2007−2013 m. pro­gra­mos (KPP) prie­monės „Tech­ninė pa­gal­ba“ veik­los sritį „Na­cio­na­li­nis kai­mo tink­las“.

Ar­tojų var­žy­bos ati­ti­ko KPP prie­ monės „Tech­ninė pa­gal­ba“ veik­los sritį „Na­cio­na­li­nis kai­mo tink­las“ rei­ka­la­vi­mus: da­ly­tis gerą­ja pa­tir­ ti­mi ir in­for­ma­ci­ja apie eko­no­mi­ nius, so­cia­li­nius ir kultū­ri­nius plė­ tros pro­ce­sus, už­megz­ti nau­din­gus bend­ra­dar­bia­vi­mo ry­šius Lie­tu­vo­ je ir už­sie­ny­je.

Kaip sakė žemės ūkio mi­nist­ras Ka­zys Star­ke­vi­čius, to­kios var­žy­bos ska­ti­na pa­si­temp­ti vi­sus žem­dir­bius, po­pu­lia­ri­na ko­ky­bišką arimą. „Čia ma­to­me tikrą ari­mo aka­ de­miją, žem­dir­bystės ly­de­rius, iš ku­rių ga­li­ma mo­ky­tis. Džiu­ gu, kad au­ga jau­no­ji kar­ta – ma­ to­me A.Stul­gins­kio uni­ver­si­te­ to stu­dentų, žemės ūkio mo­kyklų moks­lei­vių“, – džiaugė­si K.Star­ ke­vi­čius.

Laukų ap­dir­bi­mas gerė­ja

Ren­ginį or­ga­ni­za­vu­sios Lie­tu­vos že­ mės ūkio kon­sul­ta­vi­mo tar­ny­bos di­ rek­to­rius Ed­var­das Ma­ke­lis ak­cen­ ta­vo, kad to­kios var­žy­bos jau duo­da re­zul­tatų kas­die­nia­me žem­dir­bių dar­be, įkve­pia siek­ti ge­resnės ko­ kybės. „Va­žinė­da­mi po šalį ma­to­me vis dau­giau laukų, ku­rie sua­ria­mi pa­na­šiai kaip var­žy­bo­se da­ly­vau­ jan­čių meistrų. Ma­nau, tam įkvepia ir mo­ko ra­jo­nuo­se ren­gia­mos var­žy­ bos, ku­rių nu­galė­to­jai run­gia­si Lie­ tu­vos čem­pio­na­te“, – pa­ste­bi jis.

E.Ma­ke­lio tei­gi­mu, la­bai daug po­pu­lia­ri­nant ari­mo var­žy­bas pri­ si­dėjo KPP prie­monės „Tech­ninė

pa­gal­ba“ veik­los sri­ties „Na­cio­ na­li­nis kai­mo tink­las“ pa­ra­ma. „Tai už­tik­ri­na sta­bi­lumą, sklandų or­ga­ni­za­vimą, todėl ir da­ly­vių jau ne pir­mi me­tai su­lau­kia­me dau­ giau nei anks­tes­niuo­se čem­pio­na­ tuo­se“, – teigė E.Ma­ke­lis. Šie­met da­ly­va­vo 29 ge­riau­si ša­lies ar­to­jai: ap­ver­čiamųjų plūgų grupė­je rungė­si 18, tra­di­ci­nių – 12 dalyvių.

Varžė­si prem­je­ras ir mi­nist­ras

Per var­žybų ati­da­rymą pir­mie­ji lau­ kuo­se po vagą išarė prem­je­ras And­ rius Ku­bi­lius ir žemės ūkio mi­nist­ ras K.Star­ke­vi­čius. Prem­je­ras sakė pirmą kartą sėdęs prie trak­to­riaus vai­ro. „Įspūdis la­bai ge­ras. Pirmą kartą ariau, todėl ner­vi­nau­si, bet ša­lia bu­vo ge­ras in­ži­nie­rius ir vis­kas bu­vo ge­rai“, – teigė A.Ku­bi­lius.

K.Star­ke­vi­čiui šis dar­bas ne nau­ jie­na. „Aiš­ku, daug kas pri­klau­so nuo plūgo su­re­gu­lia­vi­mo, dir­vos struktū­ros, nuo to, su ko­kia tech­ ni­ka esi įpratęs dirb­ti. Pa­vyzd­žiui, šia­me lau­ke dir­va la­bai leng­va ir ar­ti yra vie­nas ma­lo­nu­mas“, – da­ li­jo­si įspūdžiais K.Star­ke­vi­čius.

Ver­ti­no daug teisėjų

Pas­kui į lau­kus iš­va­žia­vo var­žybų da­ly­viai. Juos ver­ti­no 39 teisė­ jai. Jie žiūrė­jo, ar va­gos riekės vie­ no­do aukš­čio, plo­čio ir for­mos, ne ant briau­nos, bet gu­li vi­su sa­ vo svo­riu tam tik­ru kam­pu. Ver­ ti­na­mas ir bend­ras ari­mo vaiz­das, kiek pa­lik­ta pikt­žo­lių ar­ba šiaudų uža­riant ra­žieną, vi­siš­kai tu­ri būti užar­tos dau­gia­me­čių au­galų lie­ka­ nos. Arian­tie­ji pa­pras­tai­siais plū­ gais bu­vo ver­ti­na­mi pa­gal 15 kri­te­ rijų, ap­ver­čia­mai­siais – pa­gal 16.

Ari­mas su­da­ro pusę visų žemės dir­bi­mo iš­laidų. „Todėl la­bai svar­ bu tin­ka­mai suar­ti dirvą; nuo to pri­ klau­so, kaip vyks sėjos, ki­ti žemės ap­ dir­bi­mo dar­bai. Kar­tu ari­mo ko­kybė

Šiuo me­tu tink­las jun­g ia dau­g iau kaip 873 ins­ti­tu­cijų ir or­ga­ni­za­cijų, su­si­ju­sių su KPP ir kitų kai­mo plė­ tros, žemės ūkio, mais­to ūkio ir miš­ kų ūkio tikslų įgy­ven­di­ni­mu. Tink­ lo na­r iams yra su­teik­ta ga­l i­mybė sa­vo ini­cia­ty­vas įgy­ven­din­ti sa­va­ ran­kiš­kai per pro­jek­tus.

To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

ga­li nu­lem­ti to­les­nių darbų iš­lai­das ir der­liaus ro­dik­lius. Jei ar­to­jas aria ir jo va­gos krei­vos, iš­lai­dos pa­didė­ja 2–3 pro­c., grei­čiau dėvi­si ir tech­ni­ka“, – kalbė­jo vy­riau­sia­sis var­žybų teisė­jas Lie­tu­vos ar­tojų aso­cia­ci­jos pre­zi­den­ tas Al­fon­sas Ma­li­naus­kas.

Ap­ver­čiamųjų plūgų grupė­je per­ galę šventė Ka­zys Gen­čius iš Kre­ tin­gos, o tra­di­ci­nių plūgų – Aud­ rius Pler­pa iš Pak­ruo­jo ra­jo­no. Jie rugsėjį atstovaus Lietuvai pasaulio arimo čempionate Kroatijoje.

K.Gen­č ius pir­m o­s ios vie­tos neuž­leid­žia jau aš­tun­tus me­tus iš eilės. Jam ati­te­ko ir ab­so­liu­čiai ge­ riau­sio­jo ar­to­jo taurė. A.Pler­pa per­galę šven­čia tre­čius me­tus.

Ant­ro­ji vie­ta ap­ver­čiamųjų plūgų ka­te­go­ri­jo­je ati­te­ko Andriui Bau­ bliui iš Šilalės rajono, tre­čia – Egi­ dijui Sališkui iš Kėdainių rajono.

Tra­di­ci­niu plūgų var­žy­bo­se ant­ rą vietą užėmė Vilius Janeliūnas iš Kauno rajono, tre­čią – Vilius Tin­ telis iš Pasvalio rajono. Apdovano­ tas ir jauniausias varžybų dalyvis Evaldas Paliukas iš Joniškio žemės ūkio mokyklos. Įdo­mu, kad jau vienuolikta kar­ tą į pa­sau­lio pir­me­ny­bes vyk­sian­ tis K.Gen­čius nėra ūki­nin­kas ir lais­va­lai­kiu tik pa­de­da ūki­nin­kau­ jan­tiems tėvams. „Dir­bu įmonė­je „Ag­ro­vet“ trans­por­to in­ži­nie­riu­mi, o ari­mas man – ho­bis, – pa­sa­ko­ jo daug­kar­ti­nis ari­mo čem­pio­nas.

– Dėl šio po­mėgio nu­ken­čia šei­ ma, nes pa­sau­lio čem­pio­na­tuo­se da­ly­vau­ju per ato­sto­gas. Daug pa­ de­da ma­ne re­mian­ti įmonė „Lau­ met­ris“, ji su­da­ro sąly­gas tre­ni­ ruo­tis.“ Pa­sak K.Gen­čiaus, da­ly­vau­jant ari­mo var­žy­bo­se la­bai svar­bu įver­ tin­ti lauką, ati­tin­ka­mai su­re­gu­liuo­ ti plūgą ir sėkmin­gai juo išar­ti nu­ro­ dytą plotą. Did­žiau­sias K.Gen­čiaus pa­sie­ki­mas pa­sau­lio čem­pio­na­tuo­se

– 2008 m. par­vež­tas bron­zos me­ da­lis už ža­lienų ari­mo rungtį.

Lai­ko­ma­si tra­di­cijų

Ap­ver­čia­mie­ji plūgai ūkiuo­se nau­ do­ja­mi daug pla­čiau dėl sa­vo to­bu­ lesnės konst­ruk­ci­jos, dar­bo na­šu­mo ir pa­to­gu­mo ariant, nors juos su­re­gu­ liuo­ti yra su­dėtin­giau. Ant­ra ver­tus, dėl ma­žesnės kai­nos ir eksp­loa­ta­ci­nių iš­laidų žem­dir­biai ren­ka­si ir tra­di­ci­ nius plūgus. Pa­sak Vac­lo­vo Bo­gu­žo, pa­sau­lio var­žy­bos ir­gi ne­įsi­vaiz­duo­ ja­mos be jų. „Va­ka­ruo­se tra­di­ci­niai plūgai dar ma­žiau nau­do­ja­mi nei pas mus, bet į pa­sau­lio var­žy­bas su­si­ ren­ka ne­ma­žai da­ly­vių, ku­rie aria sa­ vo ma­lo­nu­mui ir tik reng­da­mie­si var­ žy­boms. Ne­ma­žai jų tu­ri vi­sai ki­tas pro­fe­si­jas, net ne­su­si­ju­sias su žemės ūkiu“, – kalbė­jo vy­riau­sia­sis var­žybų teisė­jas, teisė­jau­jan­tis ari­mo čem­pio­ na­tuo­se ir už­sie­ny­je.

Pir­mo­sios Lie­tu­vos ari­mo var­ žy­bos bu­vo suor­ga­ni­zuo­tos 1966 m. Per 20 metų ar­to­jai varžė­si de­ vy­nio­se res­pub­li­kinė­se var­žy­bo­se.

1998 m., po 12 metų per­trau­kos, Lie­tu­vos žemės ūkio kon­sul­ta­vi­mo tar­ny­ba su Lie­tu­vos ar­tojų aso­cia­ ci­ja ša­ly­je at­gai­vi­no šią tra­di­ciją ir nuo ta­da jos vyks­ta kas­met.

Gar­siau­si ša­lies ar­to­jai kiek­ vie­nais me­tais da­ly­vau­ja pa­sau­lio ari­mo var­žy­bo­se. Jos pirmą kar­ tą bu­vo su­reng­tos 1953 m. Ka­na­ do­je, To­ron­to mies­te. Lie­tu­va šio­ se var­žy­bo­se de­biu­ta­vo 1999 m.

Prancū­zi­jo­je. Ša­liai tuo­met at­sto­ va­vo ge­riau­si ar­to­jai Juo­zas Rup­šys ir Ka­zys Gen­čius.

Užs. 990052

Meist­riš­ku­mas: visų da­ly­vių va­gos gulė gra­žiai, bet kai ku­rie iš­sis­kyrė

ju­ve­ly­ri­niu meist­riš­ku­mu.

9

šeštadienis, liepos 21, 2012

OMX Vilnius

+0,07 %

OMX Riga

–0,73 %

1,5 mln.

ke­lei­vių pir­mą šių me­tų pus­me­tį ap­tar­na­vo Lie­tu­vos oro uos­tai.

ekonomika

OMX Tallinn

+0,10 %

kaunodiena.lt/naujienos/ekonomika

„Sno­rą“ lik­vi­duos

€

Ket­vir­ta­die­nį „Sno­ro“ kre­di­to­rių ko­ mi­te­tas nu­ta­rė, kad bank­ru­tuo­jan­ tis ban­kas bus lik­vi­duo­ja­mas. Į teis­ mą dėl bank­ro­to bus krei­pia­ma­si ar­ ti­miau­siu me­tu, spren­di­mą ko­mi­te­ tas priė­mė vien­bal­siai. Tau­pant lė­šas, nuo rugp­jū­čio 1 d. pla­nuo­ja­ma dar su­ ma­žin­ti jo dar­buo­to­jų. Kre­di­to­rių ne­ gin­či­ja­mi rei­ka­la­vi­mai sie­kia 6,523 mlrd. li­tų.

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,3853 DB sva­ras ster­lin­gų 1 4,3998 JAV do­le­ris 1 2,8098 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,7815 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9612 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,3007 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,6078 Ru­si­jos rub­lis 100 8,7708 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8742

De­ga­lų kai­nos

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

pokytis

+0,0059 % +0,0136 % +0,0036 % +0,2053 % +0,0484 % +0,1339 % –0,3891 % +1,0368 % –0,0209 %

Vakar Tink­las

A 95

Dy­ze­li­nas

Du­jos

„Sta­toil“

4,86

4,55

2,37

„Va­koil“

4,84

4,53

2,39

Vi­d. kai­na vi­so ap­tar­na­vi­mo de­ga­li­nių tink­luo­se. Šal­ti­nis: www.de­ga­lu­kai­nos.lt WTI naf­ta

„Brent“ naf­ta

90,80 dol. už 1 brl.

106,03 dol. už 1 brl.

Ry­tuo­se – ge­ni­jai, Va­ka­ruo­se – idio­tai 16 va­lan­dų dar­bo die­na ir nuo­la­ti­nė, žvė­ riš­ka at­sa­ko­my­bė in­ves­tuo­to­jams – taip vers­lo, pra­de­da­mo tu­rint tik idė­ją (va­ di­na­mo­jo start up), sėk­mę api­bū­di­na jau­ nas vers­li­nin­kas Man­tas Ra­toms­kis. Jo pro­duk­tui pa­plis­ti po Ry­tų ša­lis ne­pri­rei­ kė nė rin­ko­da­ros.

Li­na Mra­zaus­kai­tė

l.mrazauskaite@diena.lt

Tris kar­tus iš uni­ver­si­te­tų iš­mes­ tas ir dės­ty­to­jų pa­krikš­ty­tas „ne­ gi­mu­siu bū­ti va­dy­bi­nin­ku“ 26 me­ tų vers­li­nin­kas M.Ra­toms­kis sa­ko, kad va­dy­ba jį ly­di vi­są gy­ve­ni­ mą. Tei­gi­nį įpras­mi­na prieš dve­jus me­tus su par­tne­riu įkur­ta bend­ro­ vė „E-ru­di­tus“ ir praė­ju­sių me­tų ru­de­nį pri­sta­ty­tas pro­duk­tas, ku­ riuo jau per pir­mą­sias die­nas su­si­ do­mė­jo vi­sas ara­bų re­gio­nas.

– Pa­pa­sa­ko­ki­te, kaip gi­mė pro­ duk­to idė­ja.

– Jau tre­jus ket­ve­rius me­tus bu­vo kal­ba­ma, kad mo­ky­mo­si pro­ce­sas per­si­kels į so­cia­li­nį tink­lą „Fa­ce­ book“, ta­čiau nie­kas ne­ži­no­jo, ko­ kia for­ma. Dar prieš įku­riant vers­lą man bu­vo ki­lu­si min­tis mo­ki­nu­ kams su­kur­ti erd­vę, ku­rio­je jie ga­ lė­tų lais­vai ir sma­giai mo­ky­tis, da­ ly­tis in­for­ma­ci­ja ir pan.

Mo­ky­mo­si per feis­bu­ką prin­ci­pas yra be­maž toks pat, kaip ir mo­ky­ mo­si kla­sė­je, tik vyks­ta vir­tua­lio­ je erd­vė­je. Nau­do­da­ma­sis feis­bu­ku mo­ky­to­jas į sis­te­mą su­de­da rei­kia­ mą in­for­ma­ci­ją, ku­ri tam­pa pa­sie­ kia­ma be­si­mo­kan­tie­siems. Su ja su­si­pa­ži­nę ir iš­spren­dę na­mų dar­ bus ar tes­tus, jie gau­na va­di­na­mų­ jų kar­je­ros ge­ri­ni­mo taš­kų.

pa marš­ki­niai, tu iš­drįs­ti dar kar­tą pa­si­ro­dy­ti, tuo­met ant­rą kar­tą in­ ves­tuo­to­jai su ta­vi­mi šne­kės nor­ ma­liai. Apsk­ri­tai jiems svar­biau­sia, kad tu­rė­tum po­lė­kio ir en­tu­ziaz­mo dirb­ti. Tuo­met tik­ri­na ži­nias.

– Kaip se­kė­si įgy­ven­din­ti tu­ri­ mą idė­ją, su­ra­dus in­ves­tuo­to­ jus?

– Praė­jus trims die­noms po to, kai apie pro­duk­tą bu­vo iš­pla­tin­tas pra­ ne­ši­mas spau­dai, su­lau­kė­me e. laiš­ ko: „La­bas, mums la­bai pa­tin­ka jū­ sų pro­duk­tas, no­ri­me pirk­ti li­cen­ci­ją vi­sam ara­bų re­gio­nui.“ Mums akys ant kak­tos iš­šo­ko, ne­sup­ra­to­me, kas vyks­ta. Sė­dau į lėk­tu­vą, nu­skri­dau į Li­ba­ną, kur su­si­ti­kau su par­tne­ riais. Jie bu­vo su­ža­vė­ti mo­ky­mo­ si idė­jos per feis­bu­ką, tai­gi nu­si­pir­ ko li­cen­ci­ją tre­jiems me­tams ir taip mū­sų pro­duk­tą kaip tu­ri­nio plat­for­ mą ėmė nau­do­ti Ka­ra­liš­ka­sis Ara­bų Emy­ra­tų uni­ver­si­te­tas. Tuo­met tar­ si at­ra­do­me ke­lią, ku­riuo ei­ti. Nors pir­mi­nė min­tis bu­vo pi­ni­gus už­dirb­ ti iš tu­ri­nio per­par­da­vi­mo, su­pra­to­ me, kad pa­grin­di­nė jė­ga yra plat­for­ mos li­cen­ci­ja­vi­mas.

Ry­tų re­gio­ne ma­lo­ nu dirb­ti dėl to, kad ten nė­ra va­ka­rie­tiš­ ko men­ta­li­te­to nie­ ko su nie­kuo ne­si­da­ ly­ti.

– Kaip nuo idė­jos pe­rė­jo­te prie rea­lios veik­los?

– Pra­dė­jo­me di­džią­ją in­ves­tuo­to­jų paieš­ką. Juos su­ras­ti mums pa­vy­ko la­bai grei­tai – maž­daug per du mė­ ne­sius ėmė­me bend­ra­dar­biau­ti su Vers­lo an­ge­lų fon­du, vie­nu pri­va­ čiu as­me­niu ir „AL hol­din­gu“. In­ ves­tuo­to­jai pa­siė­mė sau di­de­lę ak­ ci­jų da­lį ir sky­rė lė­šų.

Ti­kė­jo­mės dirb­ti su vai­kų sek­to­ riu­mi Va­ka­ruo­se, o nu­ti­ko taip, kad dir­ba­me su vers­li­nin­kais Ry­tuo­se.

Vis­kas pa­si­su­ko 180 laips­nių kam­ pu, ta­čiau re­zul­ta­tas ga­na ge­ras.

– Su­si­da­ro įspū­dis, kad in­ves­ tuo­to­jų paieš­ka di­de­lių sun­ ku­mų ne­su­kė­lė. Ar iš tie­sų yra taip leng­va?

– Pir­mam su­si­ti­ki­mui su in­ves­tuo­ to­jais rei­kia la­bai ge­rai pa­si­ruoš­ ti. Prak­ti­ka ro­do, kad jei po pir­mo su­si­ti­ki­mo, kai nuo le­di­nių vei­ dų ir ne­pa­to­gių klau­si­mų su­šlam­

– Ar su­vo­kę nau­ją sa­vo vers­lo kryp­tį ban­dė­te įsi­lie­ti į nau­jas rin­kas?

– La­bai sun­ku vyk­dy­ti rin­ko­da­rą rin­ko­se, ku­rių ne­pa­žįs­ti. Dėl to no­ ri­me į re­gio­nus ei­ti su­si­ra­dę stip­ rius par­tne­rius. Tar­ki­me, Aust­ra­ li­jo­je dir­ba­me su tre­čia pa­gal dy­dį vi­sa­me Aust­ra­li­jos ir Nau­jo­sios Ze­

Virs­mas: M.Ra­toms­kio idė­ja so­cia­li­nia­me tink­le su­kur­ti mo­ky­mo­si ap­lin­ką vai­kams vir­to Ry­tuo­se pri­pa­žin­

ta vers­lo mo­ky­mų plat­for­ma.

lan­di­jos re­gio­ne mo­ky­mo ir vys­ty­mo bend­ro­ve. O Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je, ku­ri at­ro­dė esan­ti ga­na ar­ti­ma rin­ ka, nie­ko ne­pa­vy­ko nu­veik­ti – mes ne­sup­ran­ta­me šios ša­lies, tuo la­ biau jos so­cia­li­nės spe­ci­fi­kos.

– Vis dėl­to vie­no­se ša­ly­se bend­ ro­vės pa­čios pa­si­siū­lo tap­ti už­ nu­ga­riu, ki­to­se jūs tu­ri­te jas me­džio­ti.

– Taip, ir tai yra pa­grin­di­nis Ry­ tų ir Va­ka­rų skir­tu­mas. Va­ka­ruo­se bend­ro­vėms rei­kia pa­ro­dy­ti jau rin­ ko­se pa­tik­rin­tą pro­duk­tą. O Ry­tuo­ se to ne­rei­kia – vers­las grie­bia vi­sas nau­jie­nas, nes jis no­ri bent žings­niu pra­lenk­ti Va­ka­rus ar bent jau juos pa­si­vy­ti.

– Tad ko­kio­se rin­ko­se šiuo me­ tu jau dir­ba­te?

– Įdie­gę sis­te­mą ara­bų re­gio­ne su­ lau­kė­me su­si­do­mė­ji­mo iš In­di­jos bend­ro­vės. Li­cen­ci­jas taip pat jau esa­me su­tei­kę Aust­ra­li­jo­je, Nau­jo­ jo­je Ze­lan­di­jo­je, Sin­ga­pū­re, Ma­lai­ zi­jo­je, In­do­ne­zi­jo­je, Fi­li­pi­nuo­se, Šri Lan­ko­je, Bo­li­vi­jo­je, Ar­gen­ti­no­je, Ve­ ne­sue­lo­je. Taip pat tu­ri­me par­da­vi­ mo agen­tų Bo­li­vi­jo­je, Pie­tų Ko­rė­jo­ je ir In­di­jo­je. Ry­tų re­gio­ne ma­lo­nu dirb­ti dėl to, kad ten nė­ra va­ka­rie­ tiš­ko men­ta­li­te­to nie­ko su nie­kuo ne­si­da­ly­ti. Ry­tų bend­ro­vės pa­čios re­ko­men­duo­ja mū­sų pro­duk­tą part­ ne­riams ar net kon­ku­ren­tams.

– Tai­gi į Va­ka­rus nu­mo­jo­te ran­ka?

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

– Kai vie­nai įmo­nei Eu­ro­po­je pri­ sta­tė­me mo­ky­mo­si per feis­bu­ką idė­ją, e. pa­štu iš jos ga­vo­me la­bai la­ko­niš­ką at­sa­ky­mą: „No, thanks.“ Iš tie­sų tai reiš­kia: „Ką, tu – idio­ tas?“ (juo­kia­si). Pas­kui su­pra­to­me, kad Eu­ro­po­je vei­kia tru­pu­tį ki­to­kios žai­di­mo tai­syk­lės.

– O ko­kia si­tua­ci­ja Lie­tu­vo­je – ar jau tu­ri­te pla­nų vie­tos rin­ ko­je?

– Kol kas vie­tos rin­ko­je nie­ko ne­ vyks­ta ir atei­ties pla­nų ne­tu­ri­me.

Lie­tu­vo­je nė­ra rin­kos – ji yra per ma­ža.

– Iš tie­sų smal­su, ko­dėl mo­ky­ mo­si sis­te­mą nu­spren­dė­te su­ kur­ti bū­tent feis­bu­ko pa­grin­ du.

– Aš esu pa­mi­šęs dėl so­cia­li­nės ži­ niask­lai­dos. Feis­bu­kas su­kū­rė so­ cia­li­nį in­ter­ne­to sluoks­nį, jis da­ ro įta­ką kiek­vie­nai sfe­rai: žmo­nės skai­to straips­nius, ku­riuos re­ko­ men­duo­ja drau­gai, ren­ka­si pre­kes, su­lau­ku­sias ge­riau­sių at­si­lie­pi­mų. Žmo­nės pra­dė­jo la­biau pa­si­ti­kė­ti sa­vo so­cia­li­niu ra­tu, o ne stan­dar­ ti­ne rek­la­ma.

Be to, feis­bu­kas vi­siems at­vi­ras: jei tu­ri idė­ją, ga­li ją įgy­ven­din­ti so­ cia­li­nė­je erd­vė­je ir nie­ko ne­mo­kė­ti.

Mū­sų pro­gra­mi­nė įran­ga kai­nuo­ ja pi­giau nei tos, ku­rių li­cen­ci­ja at­ siei­na 2 mln. do­le­rių. O mums te­ rei­kia mo­kė­ti 1,5 do­le­rio per mė­ne­sį už ak­ty­vų var­to­to­ją, ir nie­ko dau­ giau.

– Aki­vaiz­du, kad feis­bu­kas ypač svar­bus jau­niems žmo­nėms ir gal­būt pa­ska­tin­tų juos mo­ky­ tis so­cia­li­nė­je erd­vė­je. Bet ar jis tu­ri to­kią pat di­de­lę įta­ką vers­ lo sek­to­riu­je?

– Ne vi­sur. Pag­rin­di­niai mū­sų klien­tai yra vi­du­ti­nės ir smul­kio­sios įmo­nės, nes di­džiau­sios kor­po­ra­ ci­jos net yra už­drau­du­sios nau­do­ ti feis­bu­ką. Man ir pa­čiam sun­ ku įsi­vaiz­duo­ti, kad ban­kas ga­lė­tų mo­ky­ti sa­vo fi­nan­si­nin­kų sky­rių per so­cia­li­nį tink­lą. Ta­čiau pui­kiai įsi­vaiz­duo­ju, kad tai ga­lė­tų da­ry­ ti In­di­jo­je esan­ti bend­ro­vė „Proc­ter & Gamb­le“, ku­ri tu­ri 30 tūkst. vi­ so­je ša­ly­je iš­si­bars­čiu­sių par­da­vi­ mo agen­tų.

– Ar pir­mi­nė idė­ja, kad mo­ky­ mo pro­gra­ma bus skir­ta mo­ki­ niams, dar vys­to­ma?

– Šiuo me­tu esa­me su­si­kon­cent­ ra­vę į vers­lą, ta­čiau ir tos sri­ ties ne­no­ri­me ap­leis­ti. Įta­ria­me, kad mo­de­lį su­kū­rė­me per anks­ti ir ban­dė­me įtvir­tin­ti ne ten, kur rei­ kė­jo. Įgy­ven­din­ti rei­kė­jo Ry­tuo­se, kur žmo­nės su­pran­ta, kad mo­kyk­ la ir uni­ver­si­te­tas yra ge­ro gy­ve­ni­ mo ga­ran­tas. Ta­čiau kol kas esa­me per ma­ži, ko­man­dą su­da­ro tik aš­ tuo­ni žmo­nės.

Pir­mi­nė plėt­ra rei­ka­lau­ja iš­tek­ lių, o dir­bant su to­li­mo­mis rin­ko­ mis pi­ni­gai pa­sie­kia per pu­sę me­tų.

Mes dar ne­sa­me fi­nan­siš­kai sta­bi­ lūs, ta­čiau ar­ti­mo­je atei­ty­je grą­žos su­lauk­si­me.

10

šeštadienis, liepos 21, 2012

12p.

Kur din­go B.al As­sa­das?

pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis

pasaulis

Olim­pi­nės žai­dy­nės – bri­tų Di­džiau­sias pa­sau­lio spor­to ren­gi­nys – olim­pi­nės žai­dy­nės. Šį kar­ tą jas ren­gia Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos sos­ti­nė Lon­do­nas. Vie­nas di­ džiau­sių Eu­ro­pos mies­tų priims ne tik tūks­tan­čius spor­ti­nin­kų, bet ir mi­li­jo­nus spor­to aist­ruo­lių. Ar vis­kas vyks pa­gal pla­ną?

Sau­gu­mas – pir­miau­sia

11

mlrd. svarų sterlingų kainuos žaidynės, gerokai daugiau, nei planuota anksčiau.

Sun­ku­mai: bri­tai pik­ti­na­si, kad Lon­do­nas vyks­tant žai­dy­nėms bus pa­

ra­ly­žiuo­tas ir mies­tui kils te­ro­riz­mo grės­mė, ga­liau­siai kri­ti­kai tei­gia, jog žai­dy­nės – pi­ni­gų švais­ty­mas. „Scan­pix“ nuo­tr.

Kaip fi­nan­suo­ja­mos olim­pi­nės žai­dy­nės?

Bri­tų vy­riau­sy­bė žai­dy­nėms at­

sei­kė­jo 9,3 mlrd. sva­rų ster­lin­gų.

Už šiuos pi­ni­gus ji įsi­pa­rei­go­jo įreng­ ti Olim­pi­nį par­ką, taip pat už­tik­rin­ti ren­gi­nio sau­gu­mą. Vy­riau­sy­bė dar tu­ri apie 500 mln. sva­rų ster­lin­gų ne­nu­ma­ty­toms iš­lai­doms.

Dar 2 mlrd. sva­rų ster­lin­gų prie žai­ dy­nių biu­dže­to pri­dė­jo Lon­do­no žai­ dy­nių or­ga­ni­za­ci­nis ko­mi­te­tas (LO­ COG). Jis lė­šas su­kau­pė iš pri­va­čių šal­

ti­nių. Pa­sak or­ga­ni­za­to­rių, 700 mln. sva­rų ster­lin­gų at­sei­kė­jo 41 vie­tos rė­ mė­jas, taip pat 600 mln. sva­rų ster­lin­ gų ti­ki­ma­si už­dirb­ti par­da­vus vi­sus bi­ lie­tus. 675 mln. do­le­rių sky­rė Tarp­tau­ ti­nis olim­pi­nis ko­mi­te­tas, dar 376 mln. do­le­rių paau­kos tarp­tau­ti­niai rė­mė­jai. Žai­dy­nių trans­lia­ci­jos pa­ja­mos, kaip skai­čiuo­ja­ma, sieks apie 3,9 mlrd. do­ le­rių. Iš rek­la­mos ti­ki­ma­si už­dirb­ti dar 957 mln. dolerių

Svar­biau­sia per to­kį ren­gi­nį, ži­no­ ma, – sau­gu­mas. Bri­tai dar prieš žai­dy­nių pra­džią per­spė­jo, kad sau­gu­mo su­me­ti­mais vi­siems, ku­ rie ke­ti­na da­ly­vau­ti ir ste­bė­ti žai­ dy­nes, teks su­kąs­ti dan­tis.

Kant­ry­bės pri­reiks, nes sau­gu­ mo tar­ny­bos ke­ti­na už­kirs­ti ke­lią net men­kiau­siam in­ci­den­tui.

Sau­gu­mo po­stai veiks ne tik ša­ lies oro uos­tuo­se, bet ir vi­sa­me Lon­do­ne, ypač spor­to ren­gi­nių vie­to­se. Iš vi­so Vy­riau­sy­bė sky­rė 553 mln. sva­rų ster­lin­gų sau­gu­mui per olim­pi­nes žai­dy­nes už­tik­rin­ti.

Tūks­tan­čiai po­li­ci­jos pa­rei­gū­nų ir ka­rių – jau Lon­do­ne. Ma­ža to, sau­gu­mą mies­te tu­rė­tų už­tik­rin­ ti ir ka­ri­nė tech­ni­ka. Ge­ro­kai prieš žai­dy­nes bri­tų ka­riuo­me­nė pa­skel­ bė, kad net še­šio­se Lon­do­no vie­to­ se bus dis­lo­kuo­tos prieš­lėk­tu­vi­nės gy­ny­bos sis­te­mos.

Dvi sis­te­mos bus dis­lo­kuo­tos ant dvie­jų dau­giaaukš­čių.

Tie­sa, dau­giaaukš­čių „Le­xing­ ton Buil­ding“ ir 17-os aukš­tų „Fred Wigg To­wer“, ku­rie stūk­so ry­ti­nė­je sos­ti­nės da­ly­je, gy­ven­to­jai iš­reiš­ kė su­si­rū­pi­ni­mą dėl ra­ke­tų dis­lo­ ka­vi­mo. Jie net krei­pė­si į teis­mą, kad ka­riuo­me­nė sa­vo tech­ni­ką nuo sto­gų nu­kel­tų. Ta­čiau bri­tų gy­ny­ bos at­sto­vai at­rė­žė, kad iš­rink­ti pa­ sta­tai la­biau­siai tin­ka Olim­pi­niam par­kui ap­sau­go­ti, to­dėl gy­ven­to­jai tu­rės su­si­tai­ky­ti su ra­ke­to­mis.

Ki­tos ra­ke­tos bus dis­lo­kuo­tos van­dens sau­gyk­lo­se ir dir­ba­mo­ je že­mė­je ry­ti­nė­je Lon­do­no da­ly­ je, taip pat prie kal­vų pie­ti­nia­me Lon­do­ne.

Be ra­ke­tų, vy­riau­sy­bė pa­skel­bė parengtį ir ka­riuo­me­nė­je. Ka­riuo­ me­nė sky­rė 13,5 tūkst. ka­rių žai­dy­ nių lai­ko­tar­piui, ta­čiau ka­rių skai­čių su­pla­nuo­ta pa­di­din­ti iki 17 tūkst.

To pri­rei­kė, kai pri­va­ti sau­gos tar­ ny­ba G4S įspė­jo, kad ne­su­ge­bės su­ rink­ti ir tin­ka­mai pa­ruoš­ti trūks­ta­ mo skai­čiaus ap­sau­gos dar­buo­to­jų.

Tai reiš­kia, kad bri­tų gink­luo­to­ sioms pa­jė­goms teks įdar­bin­ti žai­ dy­nes sau­go­ti net tuos ka­rius, ku­rie ką tik grį­žo iš Af­ga­nis­ta­no. Jų, skai­ čiuo­ja­ma, yra apie 3,5 tūkst. ir jiems vi­siems teks dir­ti be ato­sto­gų.

Iš vi­so, kaip pa­reiš­kė šal­ti­niai vy­riau­sy­bė­je, žai­dy­nių sau­gu­mą už­tik­rins 23 700 žmo­nių. Tai du kar­tus dau­giau sau­gu­mo tar­ny­ bų at­sto­vų, nei bri­tai yra dis­lo­ka­ vę ka­rių Af­ga­nis­ta­ne.

Sau­gu­mą rei­kės už­tik­rin­ti 30yje ob­jek­tų, ku­riuo­se vyks var­žy­ bos, taip pat dau­ge­ly­je ki­tų vie­tų, pa­vyz­džiui, au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mo aikš­te­lė­se.

Trans­por­to sun­ku­mai

Ta­čiau sau­gu­mas – ne vie­nin­ te­lė pro­ble­ma Lon­do­ne. Di­džio­ sios Bri­ta­ni­jos sos­ti­nė – vie­nas di­ džiau­sių ir tan­kiau­siai gy­ve­na­mų mies­tų Eu­ro­po­je.

To­dėl olim­pi­nės žai­dy­nės ge­ro­kai iš­var­gins ir taip nuo­la­ti­nių spūs­čių gat­vė­se ir trans­por­to sis­te­mo­je nu­ var­gin­tus bri­tus.

Bri­tų ži­niask­lai­da ne­se­niai šai­ pė­si, kad Lon­do­no gat­vė­se at­si­ra­ du­sios va­di­na­mo­sios olim­pi­nės li­ ni­jos, ku­rios su­tei­kia tei­sę spūs­tis gat­vė­se ap­lenk­ti olim­pi­niam trans­ por­tui, be­veik oku­pa­vo vi­są mies­tą, to­dėl pa­pras­ti vai­ruo­to­jai, ku­riems už va­žia­vi­mą šio­mis li­ni­jo­mis gre­ sia dau­giau nei 130 sva­rų sterlingų (maž­daug 500 li­tų) bau­dos, ne­ži­ no, kaip pri­si­tai­ky­ti prie nau­jų eis­ mo tai­syk­lių.

An­tai vie­no­je Lon­do­no cent­re esan­čio­je gat­vė­je dvi juos­tos, skir­ tos va­žiuo­ti į vie­ną pu­sę, stai­ga virs­ta olim­pi­ne juos­ta ir au­to­bu­so

juos­ta. Vai­ruo­to­jams šio­je gat­vė­je lie­ka trys išei­tys: ap­si­suk­ti ir kirs­ ti iš­ti­si­nę li­ni­ją, va­žiuo­ti au­to­bu­so juos­ta ar­ba olim­pi­ne juos­ta.

Vi­sos trys išei­tys – ke­lių eis­mo tai­syk­lių pa­žei­di­mas. Ne vel­tui bri­ tų lei­di­nys „Dai­ly Mail“ gat­vę pa­ krikš­ti­jo „ke­liu į nie­kur“, ku­rį ver­ čiau ap­lenk­ti.

Dau­giau­sia pa­si­pik­ti­ni­mo tarp vai­ruo­to­jų su­kė­lė tai, kad Lon­do­ no val­džia ne­pers­pė­jo eis­mo da­ly­ vių, ku­riuo­se ke­liuo­se bus juos­tos.

Be­je, jos jau pa­krikš­ty­tos „Zi­lų“ li­ ni­jo­mis, pri­si­mi­nus So­vie­tų Są­ jun­gos lai­kais Mask­vo­je bu­vu­sias spe­cia­lias trans­por­to juos­tas, ku­ rio­mis „ZiL“ ga­my­bos li­mu­zi­nais va­ži­nė­da­vo aukš­čiau­si so­vie­tų pa­ rei­gū­nai.

Skai­čiuo­ja­ma, kad net 175 km did­mies­čio gat­vių žai­dy­nių die­no­ mis bus sun­kiai įvei­kia­mi.

Ką rei­kė­t Bri­tai, kaip nie­kas ki­tas pa­sau­ly­ je, ver­ti­na tra­di­ci­jas. Ne­nuos­ta­ bu, kad bri­tų ži­niask­lai­da su­ra­ šė at­min­ti­nę už­sie­nio sve­čiams, kaip elg­tis Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je.

Svei­ki­ni­ma­sis. Bri­tai ne­mėgs­ta ly­tė­ji­mo. Kaip ir vi­sa­me pa­sau­ ly­je, de­ši­nės ran­kos pa­spau­di­ mas – ge­riau­sias bū­das pa­si­ svei­kin­ti. Ran­kos pa­spau­di­mas tu­ri bū­ti trum­pas, taip pat la­bai svar­bus akių kon­tak­tas. Pa­si­bu­ čia­vi­mas pa­pli­tęs Di­džio­jo­je Bri­ ta­ni­jo­je, bet tai nė­ra pri­va­lo­ma.

Bri­tų nuo­mo­ne, nie­kuo­met ne­ rei­kė­tų bu­čiuo­tis su žmo­nė­mis, ku­rių ne­pa­žįs­ta­te.

Su­s i­pa­ž i­n i­m as. Tra­d i­c i­ nis bri­tiš­kas pa­si­svei­ki­ni­mas

11

šeštadienis, liepos 21, 2012

pasaulis Prem­je­ras – pla­gia­to­rius

Iš ru­sų ­ ne­pirks

Pa­lei­do ­ kul­kas

Bu­ka­reš­to uni­ver­si­te­to eti­ kos ko­mi­si­ja va­kar pa­skel­bė, kad prem­je­ras Vic­to­ras Pon­ ta pla­gi­ja­vo sa­vo dak­ta­ro di­ ser­ta­ci­ją. Ko­mi­si­ja nu­ro­dė, kad maž­daug treč­da­lis 2003 m. di­ser­ta­ci­jos apie Tarp­tau­ ti­nį bau­džia­mą­jį teis­mą pus­ la­pių yra tie­siai nu­ko­pi­juo­ta nuo ki­tų au­to­rių.

JAV Ats­to­vų rū­mai ket­vir­ta­ die­nį priė­mė pa­tai­są, drau­ džian­čią Pen­ta­go­nui bend­ra­ dar­biau­ti su Ru­si­jos vals­ty­bi­ ne gink­lų eks­por­to bend­ro­ve „Ro­so­bo­ro­neks­port“, o vie­ nas Kong­re­so na­rys pa­reiš­kė, jog ne­de­ra pa­lai­ky­ti par­tne­ rys­tės su „ka­ro die­vais“, ku­ rie tie­kia gink­lus Si­ri­jai.

Is­pa­ni­jos po­li­ci­ja va­kar pa­ ry­čiais gu­mi­nė­mis kul­ko­ mis ap­šau­dė pro­tes­tuo­to­ jus Mad­ri­do cent­re ir su­si­rė­ mė su jais, bai­gian­tis di­de­lei de­monst­ra­ci­jai. Jos da­ly­viai reiš­kė ne­pa­si­ten­ki­ni­mą prie­ mo­nė­mis prieš eko­no­mi­kos kri­zę. Per ne­ra­mu­mus trau­ mų pa­ty­rė 26 žmo­nės.

ų kant­ry­bės iš­ban­dy­mas Bri­tų lei­di­nys „The Eco­no­mist“ šmaikš­ta­vo, kad Lon­do­nas tu­rė­jo ge­riau­sią Eu­ro­po­je trans­por­to sis­ te­mą, tie­sa, „prieš šim­tą me­tų“.

Kaip tei­gia­ma lei­di­ny­je, da­bar net pa­pras­to­mis die­no­mis gat­vės Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos sos­ti­nė­je – sau­sa­kim­šos.

Skai­čiuo­ja­ma, kad per vie­ną žai­ dy­nių die­ną Lon­do­no trans­por­to sis­te­mai ant pe­čių guls pa­pil­do­ mai 3 mln. žmo­nių. Ne­nuos­ta­bu, jog Lon­do­no trans­por­to sis­te­mos va­do­vai pa­sta­ruo­ju me­tu bu­vo la­ bai ner­vin­gi.

Jie net iš­lei­do spe­cia­lų pa­reiš­ki­ mą, ku­riuo pa­ra­gi­no Lon­do­no gy­ ven­to­jus žai­dy­nių die­no­mis veng­ ti ke­lio­nių met­ro, o ver­čiau rink­tis dvi­ra­čius, ei­ti pės­tu­te ar­ba ap­skri­ tai lik­ti na­mie. Prob­le­mų, re­gis, tu­rės ne tik met­ro, bet ir Lon­do­no Hit­rou oro uos­to va­do­vy­bė.

Di­džiau­sias ša­lies ir Eu­ro­pos oro uos­tas įpras­tai per­krau­tas, o žai­dy­ nių die­no­mis pla­nuo­ja­ma, kad ke­ lei­vių srau­tas išaugs šim­tais tūks­ tan­čių.

Vien ži­niask­lai­dos dar­buo­to­jų į Lon­do­ną ke­ti­na su­gu­žė­ti apie 28 tūkst. Pa­sų kont­ro­lė jau bu­vo su­ tri­ku­si. Di­de­lė da­lis ke­lei­vių, dau­

giau­sia iš ES, pik­ti­no­si, kad tu­ ri lauk­ti ei­lė­se. Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja ne­pri­si­jun­gu­si prie Šen­ge­no erd­ vės, to­dėl čia tik­ri­na­mi ir ES pi­lie­ čių pa­sai.

Per vie­ną žai­dy­nių die­ną Lon­do­no trans­ por­to sis­te­mai ant pe­čių guls pa­pil­do­ mai 3 mln. žmo­nių.

Ap­tar­nau­jan­čio per­so­na­lo la­ge­ris

Žai­dy­nių or­ga­ni­za­to­riams nuo bri­ tų ži­niask­lai­dos kliu­vo ne tik dėl trans­por­to. „Dai­ly Mail“ pa­si­do­ mė­jo, kaip gy­vens per žai­dy­nes dir­ban­tis per­so­na­las, dau­giau­sia va­ly­to­jai.

Lei­di­nys iro­ni­za­vo, kad žai­dy­nių per­so­na­lo apar­ta­men­tai to­li gra­ žu ne­pri­me­na pra­ban­ga dvel­kian­ čio spor­ti­nin­kų kai­me­lio, ku­ria­me pūp­so bi­liar­do sta­lai, pra­ban­gūs fo­te­liai ir ki­ta bran­gi įran­ga.

Lon­do­no val­džia žai­dy­nių per­ so­na­lui pa­sta­tė lai­ki­ną va­go­nė­lių mies­te­lį. Jis įsi­kū­ręs ry­ti­nė­je Lon­

do­no da­ly­je, vi­sai ne­to­li Olim­pi­ nio par­ko, ta­čiau yra ge­rai pa­slėp­ tas nuo pa­ša­li­nių akių. „Dai­ly Mail“ su­skai­čia­vo, kad šio­je gy­ven­vie­tė­je 25 žmo­nėms teks vie­nas tua­le­tas, o vie­nas du­šas – 75 žmo­nėms. Jiems teks gy­ven­ti va­ go­nė­liuo­se, ku­riuo­se, pa­sak „Dai­ly Mail“, ly­jant lie­tui van­duo skver­ bia­si pro lu­bas. Be to, lei­di­nys pa­ ste­bė­jo, kad dau­ge­lis ap­tar­nau­jan­ čio per­so­na­lo – už­sie­nie­čiai, nors Lon­do­no val­džia ža­dė­jo, kad dirb­ ti juo­dus dar­bus pa­ti­kės pa­tiems bri­tams. Šių dar­buo­to­jų al­ga sieks apie 550 sva­rų ster­lin­gų per mė­ne­sį.

Ma­ža to, už gy­ve­ni­mą va­go­nė­liuo­se jie dar pri­vers­ti su­si­mo­kė­ti 18 sva­rų sterlingų nuo­mos mo­kes­tį.

And­rea Mur­noz, 21 me­tų stu­den­ tė iš Mad­ri­do, sa­kė: „Ne­ga­lė­jau pa­ ti­kė­ti pa­ma­čiu­si tuos va­go­nė­lius.

Pa­ma­čiau me­ta­li­nius var­tus bei aukš­tą bokš­tą vi­du­ry­je, ir tai man pri­mi­nė kon­cent­ra­ci­jos sto­vyk­lą.

At­ro­dė siau­bin­gai. Ma­niau, kad ga­ lė­čiau dirb­ti čia, ta­čiau da­bar ap­si­ gal­vo­jau. Du ma­no drau­gai įsi­dar­ bi­no, ta­čiau da­bar jie gai­li­si.“ Vi­si dar­buo­to­jai pa­si­ra­šė spe­ cia­lias su­tar­tis, kad ne­kal­bės su

ži­niask­lai­da apie sa­vo dar­bą ir gy­ ve­ni­mo są­ly­gas. Taip pat jų ne­lei­ džia­ma lan­ky­ti šei­mos na­riams ir gi­mi­nėms. Lon­do­no val­džia ar­gu­ men­tuo­ja, kad to­kios prie­mo­nės tai­ko­mos sau­gu­mo su­me­ti­mais.

Tie­sa, vie­nas dar­buo­to­jas iš Veng­ri­jos, neatsk­lei­dęs sa­vo var­ do, pa­brė­žė, kad gy­ve­ni­mo są­ly­ gos sto­vyk­lo­je blo­gos. „Sto­vyk­los vi­du­je – lūš­ny­nas.

Tua­le­tai – pur­vi­ni, vie­tos la­bai ma­žai“, – sa­kė 24 me­tų dar­bi­nin­ kas.

Ki­tas dar­bi­nin­kas, taip pat iš Veng­ri­jos, pri­dū­rė: „Kai pa­ma­tė­me sto­vyk­lą, bu­vo­me šo­ki­ruo­ti. At­vy­ kę į Ang­li­ją ti­kė­jo­mės, kad są­ly­gos bus daug ge­res­nės. Kai ku­rio­se ka­ bi­no­se van­duo sun­kia­si pro lu­bas, ta­čiau kai pa­pra­šė­me jas su­tai­sy­ti, mums at­sa­kė, kad pa­si­rū­pin­tu­me tuo pa­tys.“ Bri­tai abe­jin­gi žai­dy­nėms?

Žai­dy­nės – gal­vos skaus­mas ne tik or­ga­ni­za­to­riams, bet ir Lon­do­no gy­ven­to­jams.

Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos sos­ti­nė – vie­nas bran­giau­sių mies­tų Eu­ro­ po­je, o žai­dy­nės, kaip ma­no lon­do­ nie­čiai, ge­ro­kai pa­di­dins kai­nas.

Dau­ge­lis Lon­do­no gy­ven­to­jų nė­ ra op­ti­mis­tiš­kai nu­si­tei­kę žai­dy­nių at­žvil­giu, o kri­ti­kai jau ku­ris lai­kas ne­gai­li kan­džių pa­sta­bų. „Mes jau nu­ta­rė­me, kad ne­ken­ čia­me žai­dy­nių“, – „The New York Ti­mes“ nu­me­ry­je iro­ni­za­vo Lon­ do­ne gy­ve­nan­tis pub­li­cis­tas kri­ti­ kas Ad­ria­nas Ant­ho­ny Gil­las.

Olim­pi­nės žai­dy­nės, pa­sak au­to­ riaus, per bran­gios ir su­ke­lia la­bai daug ne­pa­to­gu­mų žmo­nėms.

A.A.Gil­las ra­šė, kad vyks­tant žai­dy­nėms bus sun­ku net iš­si­ kvies­ti tak­si. Jis pri­dū­rė, kad „ma­ žiau­siai Lon­do­nui rei­kia be­si­links­ mi­nan­čių tu­ris­tų“.

Ki­ti kri­ti­kai pa­brė­žia, kad žai­ dy­nės tu­ri ma­žai ką bend­ra su bri­ tiš­ku­mu, skir­tin­gai nei ka­ra­lie­nės gim­ta­die­nis ar ka­ra­liš­ko­sios ves­ tu­vės, to­dėl vi­suo­me­nė ga­na abe­ jin­ga šiam ren­gi­niui. Žai­dy­nių kai­na – vie­na opiau­sių pro­ble­mų bri­tams, šiuo me­tu be­si­ gru­mian­tiems su eko­no­mi­kos nuo­ smu­kiu. Bri­tų par­la­men­to ko­mi­te­ tas pa­skel­bė, kad žai­dy­nės kai­nuos apie 11 mlrd. sva­rų ster­lin­gų (48,4 mlrd. li­tų), 9,3 mlrd. iš jų sky­rė bri­ tų vy­riau­sy­bė. „Dai­ly Mail“, „Der Spie­gel“, BBC, „Reu­ters“ inf.

tų ži­no­ti vyks­tant į žai­dy­nes – „Kaip lai­kai­si?“ („How do you do?“). At­sa­ky­mas, kad ir keis­ta, tu­rė­tų bū­ti ly­giai toks pat – „Kaip lai­kai­si?“. Jei su­si­pa­ži­ni­mas vyks­ ta ne­for­ma­lio­je ap­lin­ko­je, ga­li­ma sa­ky­ti ir „La­bas“ („Hel­lo“). Taip pat ne­for­ma­lio­je ap­lin­ko­je ga­li­ma kreip­tis „La­bas, kaip tu?“ („Hi, how are you?“). Šiuo at­ve­ju at­sa­ ky­mas bū­tų toks: „Ačiū, gerai o tu?“ („Fi­ne, thanks, and you?“).

Ba­rai. Vie­šint Di­džio­jo­je Bri­ta­ ni­jo­je bū­ti­na ap­lan­ky­ti vie­tos alaus užei­gas. Gė­ri­mai čia per­ka­mi tie­ siai prie ba­ro. Pa­da­vė­jų čia nė­ra, ne­bent už­si­sa­ko­te pa­val­gy­ti. Ta­ čiau pa­da­vė­jams ar­bat­pi­ni­gių pa­ lik­ti ne­bū­ti­na.

At­sip­ra­šy­mas ir „nu­si­že­mi­ ni­mas“. Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je

nor­ma­lu dėl men­kų in­ci­den­tų pa­ sa­ky­ti „At­sip­ra­šau“ („Sor­ry“). Ta­ čiau žo­dis „Sor­ry“ pra­ra­dęs ver­tę, to­dėl rei­kė­tų so­li­des­nio at­si­pra­šy­ mo.

Bri­tai ver­ti­na kuk­lu­mą. Jei no­ri­ te lik­ti su­pras­tas, ne­pa­sa­ko­ki­te ki­ tiems apie sa­vo lai­mė­ji­mus, ver­ čiau sa­ve šiek tiek su­men­kin­ki­te.

Bri­tai liks su­ža­vė­ti.

Tak­si. Jei ma­to­te tak­si, ku­rio lo­go­ti­pas de­ga, jis lais­vas ir ga­li­ te jį iš­si­kvies­ti. Vis­gi no­rė­da­mi at­ kreip­ti vai­ruo­to­jo dė­me­sį ne­šau­ ki­te gat­vė­je „Tak­si!“ ir ne­lė­ki­te pa­skui au­to­mo­bi­lį. Di­džio­jo­je Bri­ ta­ni­jo­je priim­ta ra­miai iš­ties­ti ran­ ką ir jį su­stab­dy­ti. Prieš sės­da­mi į au­to­mo­bi­lį pa­sa­ky­ki­te vai­ruo­to­ jui, kur vyk­si­te, per šo­ni­nį prie­ki­nį

lan­gą. Mo­kė­ki­te taip pat per šo­ni­ nį lan­gą. Ar­bat­pi­ni­giai tak­si sie­kia 10 pro­c. su­mo­kė­tos su­mos.

Ar­ba­ta. Bri­tai die­vi­na ar­ba­ tą. Jei pa­da­vė­jas res­to­ra­ne neį­pi­ la ar­ba­tos, as­muo, esan­tis ar­čiau­ siai pa­dė­to ar­ba­ti­nio, tu­ri įpil­ti jos vi­siems. Ar­ba­ta vi­suo­met tu­ri bū­ ti pi­la­ma pir­mo­ji, pa­skui – cuk­ rus ir pie­nas. Bai­gę mai­šy­ti ar­ba­ tą, šaukš­te­lį tu­ri­te pa­dė­ti į lėkš­tę.

Ar­bat­pi­ni­giai. Juos mo­kė­ki­ te pa­tik­ri­nę są­skai­tą. Jei jo­je įra­šy­ ta „Pas­lau­gos neįs­kai­čiuo­tos“, tai reiš­kia, kad rei­kė­tų pa­lik­ti apie 10 pro­c. nuo kai­nos, ku­rią mo­kė­jo­te už pa­tiek­tą mais­tą ar gė­ri­mus. Jei mo­ ka­te kor­te­le, ar­bat­pi­ni­gius rei­kė­tų pa­lik­ti prieš su­mo­kant są­skai­tą.

Svar­bu: bri­tai ver­ti­na tra­di­ci­jas, to­dėl už­sie­nie­čiams rei­kė­tų ži­no­ti, kaip

„Reu­ters“ inf.

AFP nuo­tr.

elg­tis.

12

šeštadienis, liepos 21, 2012

pasaulis Bas­ti­li­jos die­na Praė­ju­sį šeš­ta­die­nį Pran­cū­zi­ja tra­ di­ciš­kai pa­mi­nė­jo pa­grin­di­nę vals­ ty­bi­nę šven­tę – Bas­ti­li­jos paė­mi­ mo die­ną – spal­vin­gais fe­jer­ver­ kais ir įspū­din­gu ka­ri­niu pa­ra­du.

Ja­me da­ly­va­vo 5 tūkst. ka­rių, 240 žir­gų, 450 ka­ro tech­ni­kos vie­ne­tų, 66 lėk­tu­vai ir 32 sraig­tas­par­niai.

Ren­gi­nio sce­na­ri­jų kiek pa­ko­re­ga­ vo orai – dėl stip­raus vė­jo vie­nas pa­ra­šiu­ti­nin­kas ne­sėk­min­gai nu­si­ lei­do prie­šais pre­zi­den­to tri­bū­ną ir su­si­žei­dė ko­ją.

Ki­no žiū­ro­vai pa­tys at­si­dū­rė koš­ma­re Ma­žiau­siai 12 žmo­nių žu­vo, o dar 38, iš jų – ke­tu­ri vai­kai, bu­vo su­ žeis­ti va­kar Ko­lo­ra­do vals­ti­jo­je, kai už­puo­li­kas pra­dė­jo šau­dy­ti sau­sa­kim­ša­me ki­no teat­re, ku­ ria­me vy­ko nau­jau­sio fil­mo apie Bet­me­ną prem­je­ra.

In­ci­den­to liu­di­nin­kai pa­sa­ko­jo ži­niask­lai­dai apie chao­są, ki­lu­sį per nak­ti­nį fil­mo „Tam­sos ri­te­rio su­grį­ži­mas“ sean­są, kai ne­per­ šau­na­mą lie­me­nę dė­vin­tis vy­ras pa­lei­do aša­ri­nių du­jų už­tai­są, o vė­liau ėmė šau­dy­ti į žmo­nes ki­no teat­re, esan­čia­me Den­ve­rio prie­ mies­ty­je Oro­ro­je.

Oro­ros po­li­ci­jos va­das Da­nas Oa­te­sas sa­kė, kad iš kar­to žu­vo de­šimt žmo­nių, o du su­žeis­tie­ji vė­liau mi­rė vie­tos li­go­ni­nė­se. „Liu­di­nin­kai mums pa­sa­ko­ jo, kad jis pa­lei­do kaž­ko­kį ka­nist­ rą. Jie iš­gir­do šnypš­ti­mą, pra­dė­jo verž­tis kaž­ko­kios du­jos, o už­puo­li­ kas pra­dė­jo šau­dy­ti“, – D.Oa­te­sas sa­kė per spau­dos kon­fe­ren­ci­ją.

Pa­sak jo, po­li­ci­ja įta­ria­mą už­ puo­li­ką suė­mė prie vie­no au­to­ mo­bi­lio už ki­no teat­ro. De­ja, nė­ra jo­kių įro­dy­mų, kad iš­puo­ly­je da­ ly­va­vo ir ki­tas as­muo, nors anks­ čiau bu­vo pa­skelb­ta apie du už­ puo­li­kus.

D.Oa­te­sas nu­ro­dė, jog įta­ria­ ma­sis ne­si­prie­ši­no sui­ma­mas ir pri­si­pa­ži­no tu­rin­tis sprog­me­nų sa­vo na­muo­se, to­dėl dau­gia­bu­tis, ku­ria­me jis gy­ve­no, bu­vo eva­kuo­ tas ir apieš­ko­tas. „Vi­du­je ras­ta du­jo­kau­kė, šau­ tu­vas, pis­to­le­tas ir dar bent vie­ nas pa­pil­do­mas gink­las“, – sa­kė po­li­ci­jos va­das.

Jo­kie ga­li­mi šio iš­puo­lio mo­ty­ vai kol kas ne­mi­ni­mi.

Po­li­ci­jos at­sto­vai pranešė, kad įta­ria­ma­sis yra 24-erių Jamesas Holmesas. Jis dė­vė­jo ne­per­šau­ na­mą lie­me­nę ir tu­rė­jo šau­tu­ vą bei du pis­to­le­tus. Pa­rei­gū­nas pri­dū­rė, jog jis su­sprog­di­no kaž­ ko­kį dū­mi­nį už­tai­są, kad su­kel­tų pa­ni­ką.

Si­ri­jos su­ki­lė­liams skel­biant vie­ną per­ga­lę po ki­tos, pre­zi­den­tas Bas­ha­ ras al As­sa­das din­go iš aki­ra­čio.

Liu­di­nin­kas pa­sa­ ko­jo ma­tęs, kaip po­li­ci­nin­kas ne­šė maž­daug de­šim­ties me­tų mer­gai­tę su šau­ti­ne žaiz­da nu­ ga­ro­je.

In­ci­den­to liu­di­nin­kas Hay­de­ nas Mil­le­ris te­le­vi­zi­jai KU­SA-TV sa­kė, kad bu­vo ki­no teat­re „Thea­ ter 16“, kai iš­gir­do ke­lis šū­vius. „Pa­si­gir­do lyg ne­di­de­li spro­gi­ mai, o tuo­jau po to iš­gir­do­me kly­ kian­čius žmo­nes“, – pri­dū­rė jis.

Pa­sak H.Mil­le­rio, iš pra­džių jis pa­ma­nė, kad gir­di gre­ti­mo­je ki­no sa­lė­je ro­do­mo fil­mo gar­są. Ta­čiau vė­liau iš­vy­do su­si­gū­žu­sius žmo­ nes, bė­gan­čius iš ki­no teat­ro.

Ki­tas liu­di­nin­kas pa­sa­ko­jo ma­ tęs, kaip po­li­ci­nin­kas ne­šė maž­ daug de­šim­ties me­tų mer­gai­tę su šau­ti­ne žaiz­da nu­ga­ro­je. Mer­gai­ tė ne­ro­dė gy­vy­bės ženk­lų.

Oro­ra yra vos už 32 km nuo Ko­ lum­bai­no vi­du­ri­nės mo­kyk­los, kur 1999 m. taip pat vy­ko žu­dy­ nės. Ta­da du mo­ki­niai nu­šo­vė 13 žmo­nių, dar 24 su­žei­dė ir ga­liau­ siai nu­si­žu­dė pa­tys. Už­puo­li­kai šiai ata­kai ruo­šė­si me­tus.

BNS inf.

Mū­šiai: kol ka­riuo­me­nė ir su­ki­lė­liai ko­vo­ja dėl sos­ti­nės Da­mas­ko, pre­zi­de

Kur din­go B.al Mask­va ne­priė­mė žmo­nos

Kai praė­ju­sį sek­ma­die­nį ko­vos veiks­mai priar­tė­jo prie sos­ti­nės Da­mas­ko, kai ku­rie si­rai in­ter­ne­ te pra­dė­jo kel­ti klau­si­mą, ar pre­zi­ den­to žmo­na As­ma gir­di šū­vius ir spro­gi­mus. Rū­mai, kur gy­ve­na B.al As­sa­do šei­ma, įsi­kū­rę ant kal­vos į šiau­rės va­ka­rus nuo sos­ti­nės, vi­sai ne­to­li tų ra­jo­nų, kur už­vi­rė ko­vos tarp gink­luo­tos opo­zi­ci­jos ir vy­ riau­sy­bės pa­jė­gų.

Po tre­čia­die­nio iš­puo­lio, per ku­ rį Da­mas­ke žu­vo ke­li ar­ti­mi pre­zi­ den­to bend­ra­žy­giai, pa­skli­do gan­ dai, kad B.al As­sa­do žmo­na ir trys vai­kai pa­spru­ko į Mask­vą.

Ru­si­jos už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ ri­ja pa­nei­gė šiuos gan­dus ir pa­va­ di­no juos in­for­ma­ci­niais spąs­tais.

Ki­ti ko­men­ta­to­riai ke­lia ver­si­ją, kad B.al As­sa­do šei­ma ga­lė­jo ras­ ti prie­globs­tį sa­vo gim­ti­nė­je – pa­ kran­tės ra­jo­ne tarp Li­ba­no ir Tur­ ki­jos, kur jie pa­pras­tai pra­lei­džia va­sa­ras.

Pri­saik­di­no mi­nist­rą

Žu­dy­nės: ne­per­šau­na­mą lie­me­nę dė­vin­tis vy­ras pa­lei­do aša­ri­nių

du­jų už­tai­są, o vė­liau ėmė šau­dy­ti į žmo­nes.

„Scan­pix“ nuo­tr.

Šią ver­si­ją pa­tvir­ti­no ir opo­zi­ci­jos šal­ti­niai bei vie­nas Va­ka­rų dip­lo­ ma­tas, ne­no­rė­jęs skelb­ti sa­vo pa­ var­dės. Jie tei­gė, kad pre­zi­den­tas iš­vy­ko iš Da­mas­ko į Vi­dur­že­mio jū­ros uos­tą La­ta­ki­ją ir iš ten va­do­ vau­ja ka­ri­nei ope­ra­ci­jai sos­ti­nė­je.

Nes­ku­bė­jęs rea­guo­ti į tre­čia­die­ nio iš­puo­lį Da­mas­ke, ket­vir­ta­die­

nį B.al As­sa­das pa­si­ro­dė pub­li­kai.

Vals­ty­bi­nė te­le­vi­zi­ja pa­ro­dė įra­ šą, ku­ria­me pre­zi­den­tas pri­saik­di­ na nau­ją gy­ny­bos mi­nist­rą Fa­ha­dą Jas­si­mą al Freijų, ku­rio pirm­ta­kas kar­tu su dar dviem aukš­tais pa­rei­ gū­nais žu­vo per tre­čia­die­nio spro­ gi­mą.

Te­le­vi­zi­ja ne­pa­tiks­li­no, kur ir ka­ da bu­vo da­ry­tas įra­šas.

Jei­gu Si­ri­jos re­ži­ mas žlugs, ala­vi­tai ga­li pa­si­trauk­ti į La­ ta­ki­jos bei Tar­tu­so pro­vin­ci­jas ir ne­leis­ ti Da­mas­kui pe­rim­ti val­džios jo­se.

gu­mo tar­ny­bų po­stus pa­sky­rė sa­vo ti­kė­ji­mo žmo­nes, ku­rie ir ta­po val­ dan­čio­jo re­ži­mo stu­bu­ru.

Ra­jo­ne tarp La­ta­ki­jos ir Tar­tu­so uos­tų stūk­so vi­los ir ko­te­džai, ku­ riuo­se gy­ve­na aukš­čiau­si ša­lies pa­ rei­gū­nai – siau­ras pre­zi­den­tui iš­ ti­ki­mų žmo­nių ra­tas, tre­čia­die­nį ne­te­kęs ke­lių svar­bių na­rių.

Feo­da­li­niais po­lin­kiais ypač iš­ si­ski­ria ša­lies va­do­vo pusb­ro­liai Mund­he­ras ir Zaw­wa­zas al As­ sa­dai. Čia pat yra ki­tos įta­kin­gos šei­mos – Makh­lu­fų – gim­tie­ji na­mai. Šis kla­nas ne tik už­mez­gė gi­mi­nys­tės ry­šius su B.al As­sa­do šei­ma, bet ir pa­lai­kė jo tė­vą Ha­fe­ zą aš­tun­to­jo de­šimt­me­čio vi­du­ry­ je, kai šiam iš­šū­kį me­tė bro­lis Ri­ faa­tas. „Ko­vo­si­me iki ga­lo“

Ala­vi­tų tvir­to­vė

Virš Vi­dur­že­mio jū­ros iš­ki­lę kal­nai yra ala­vi­tų, ku­riems pri­klau­so B.al As­sa­do šei­ma, is­to­ri­nė gim­ti­nė. Ši šii­tų bend­ruo­me­nė su­da­ro 12 pro­c. gy­ven­to­jų ša­ly­je, ku­rios dau­gu­ma gy­ven­to­jų yra su­ni­tai. Is­to­riš­kai izo­liuo­ti ir gy­ve­nę prie­spau­do­je, ala­vi­tai la­bai pa­ge­ri­no sa­vo pa­dė­tį po 1970 m. per­vers­mo, ku­rį įvyk­dė B.al As­sa­do tė­vas Ha­fe­zas. Nors šis bu­vo pa­sau­lie­tiš­ko bū­do žmo­gus, į pa­grin­di­nius ka­riuo­me­nės ir sau­

„Mes neiš­va­žiuo­si­me, ne­pa­lik­si­ me lai­vo. Lik­si­me čia ir ko­vo­si­me iki ga­lo“, – per­nai laik­raš­čiui „The New York Ti­mes“ pa­reiš­kė B.al As­sa­do pusb­ro­lis iš mo­ti­nos pu­sės Ra­mi Makh­lu­fas.

Jis va­di­na­mas Si­ri­jos ka­ra­liu­ mi, nes yra vie­nas tur­tin­giau­ sių žmo­nių ša­ly­je. Jo bro­lis Ha­fe­ zas Da­mas­ke va­do­vau­ja sau­gu­mo pa­jė­goms. Kaip ir ki­ti B.al As­sa­do ap­lin­kos žmo­nės, jie tu­ri, ką pra­ ras­ti. „Jei­gu Si­ri­jos re­ži­mas žlugs, ala­ vi­tai ga­li pa­si­trauk­ti į La­ta­ki­jos ir

13

šeštadienis, liepos 21, 2012

pasaulis Bas­ti­li­jos die­na

Į gro­žio fab­ri­ką – nuo ma­žens Ko­dėl ve­ne­sue­lie­tės taip daž­nai lai­mi pa­sau­li­nius gro­žio kon­kur­ sus? Vie­na prie­žas­čių ga­li bū­ti ta, kad gro­žio gud­ry­bių jos mo­ko­ mos nuo ma­žens.

42 me­tų va­dy­bi­nin­kė V.Gonzá­ lez at­si­pra­šė iš dar­bo, kad nu­ves­ tų duk­rą į Gro­žio uni­ver­si­te­tą, įsi­ kū­ru­sį di­de­lia­me pa­sta­te sos­ti­nės Ka­ra­ka­so pra­ban­gia­me Al­ta­my­ ros ra­jo­ne.

Mo­ko lai­ky­ti tau­rę

en­tas B.al As­sa­das, kaip įta­ria­ma, sle­pia­si gim­ti­nė­je.

„Scan­pix“ nuo­tr.

As­sa­das?

302 Tar­tu­so pro­vin­ci­jas ir ne­leis­ti Da­ mas­kui pe­rim­ti val­džios jo­se“, – ra­šė Ta­la­las al Att­ra­che, kny­gos „Kai Si­ri­ja pra­bus“ au­to­rius.

Da­bar sklin­da gan­dai, kad re­ži­ mas į pa­jū­rio re­gio­ną per­me­ta sa­vo stra­te­gi­nę gink­luo­tę. Tie­sa, pa­tik­ rin­ti šios in­for­ma­ci­jos, kaip ir B.al As­sa­do bei jo šei­mos bu­vi­mo vie­ tos, kol kas neį­ma­no­ma. „The In­de­pen­dent“, „El Pais“ inf.

žuvusieji

„O kaip de­rė­tų lai­ky­ti vy­no tau­ rę?“ – pa­klau­sė Wen­dy Guil­len, eti­ke­to inst­ruk­to­rė gar­siau­sio­je Ve­ne­sue­los mo­kyk­lo­je jau­nų mer­ gai­čių, ku­rios sva­jo­ja vie­ną die­ną tap­ti Mis Vi­sa­ta.

Ke­lios mo­ki­nės, sė­din­čios ap­ link stik­li­nį sta­lą, vie­nu me­tu pa­ ke­lia ran­kas: „Ją rei­kia lai­ky­ti iš apa­čios.“ Mer­gai­čių am­žius – nuo pen­ke­ rių iki de­šim­ties me­tų, bet ne­tru­ kus mo­kyk­la ke­ti­na priim­ti ir ke­ tur­me­čių. Čia jos mo­ko­mos pa­grin­di­ nių eti­ke­to tai­syk­lių, iš jų – kaip gurkš­no­ti kon­ja­ką, kur pa­dė­ ti ran­ki­nu­ką ir, be­ne svar­biau­sia, kad sė­dė­ti rei­kia su­glau­dus ko­ jas, kaip pri­de­ra pa­do­rioms mer­ gai­tėms.

Eti­ke­to pa­mo­kos yra nuo­bo­ džiau­sia da­lis, bet ge­ro­kai links­ mes­nė nuo­tai­ka tvy­ro, kai mo­ki­ nės iš­di­džiai žings­niuo­ja po­diu­mu ir po­zuo­ja prieš ka­me­ras.

Mo­ti­na ku­pi­na vil­čių

„Ma­no var­das Victó­ria, man pen­ ke­ri me­tai“, – ta­rė su­kne­lę vil­kin­ ti rau­donp­lau­kė mer­gai­tė, ku­rios žvilgs­nis bė­gio­jo tarp ka­me­ros ob­ jek­ty­vo ir mo­ti­nos Vil­mos Gonzá­ lez, iš ki­to kam­ba­rio ga­lo ban­dan­ čios da­ly­ti jai pa­ta­ri­mus.

V.Gonzá­lez ne­ma­to jo­kios pro­ble­mos, kad to­kios ma­žos mer­gai­tės mo­ko­ mos al­ko­ho­lio var­ to­ji­mo ir ma­kia­žo tai­syk­lių. „Ji bus pir­mo­ji rau­donp­lau­ kė Mis Ve­ne­sue­la“, – už­tik­rin­tai tei­gė mo­ti­na pa­sa­ko­da­ma, kaip jos duk­ra pa­si­ry­žu­si lai­mė­ti vie­ ną iš 600 vie­tos gro­žio kon­kur­sų – laip­te­lį, ku­rį per­žen­gus at­si­ve­ria te­le­vi­zi­jos, rek­la­mos ir ne­tgi po­li­ ti­kos pa­sau­lis.

V.Gonzá­lez ne­ma­to jo­kios pro­ ble­mos, kad to­kios ma­žos mer­ gai­tės mo­ko­mos al­ko­ho­lio var­to­ ji­mo ir ma­kia­žo tai­syk­lių. Mo­ti­na ne­ma­no, kad to­kie kur­sai Victó­ riai taps psi­cho­lo­gi­ne naš­ta. Prie­ šin­gai, ji ti­ki, kad pa­mo­kos pa­dės duk­rai at­skleis­ti sa­vo mo­te­riš­ku­ mą, ku­rį dai­lio­sios ly­ties at­sto­vės da­bar pra­ran­da.

Ge­riau mir­ti

Ar ži­no­te, kas yra Gi­se­le Bünd­ chen? „Taip“, – vien­bal­siai at­sa­ ko gru­pė, nors ne­tru­kus paaiš­kė­

ja, kad dau­gu­ma mo­ki­nių su šiuo var­du sie­ja ne Bra­zi­li­jos su­per­mo­ de­lį, o vi­sai ki­tą as­me­nį.

Jos tik­ra­sis var­das yra Gis­sel­ le Reyes, ši mo­te­ris yra Gro­žio uni­ver­si­te­to va­do­vė ir kon­kur­so „Mis Ve­ne­sue­la“ ofi­cia­li inst­ruk­ to­rė. Ji dar va­di­na­ma klu­bų krai­ py­mo ka­ra­lie­ne. Pel­nius jos ma­ lo­nę at­si­ve­ria du­rys pas įta­kin­gą­jį Os­me­lą Sou­są, ku­ris tu­ri le­mia­mą bal­są spren­džiant, kas pa­teks į fi­ na­li­nius eta­pus var­žy­bo­se dėl ga­ li­my­bės da­ly­vau­ti kon­kur­se „Mis Ve­ne­sue­la“. Šį kon­kur­są or­ga­ni­ zuo­ja ga­lin­ga ži­niask­lai­dos gru­pė „Cis­ne­ros“.

Kon­kur­sas to­le­ruo­ja plas­ti­nę chi­rur­gi­ją: mer­gi­nos ga­li tai­sy­ti no­sis, kel­ti skruos­tus, ša­lin­ti poo­di­nius rie­ba­lus. To­kias pro­ce­ dū­ras Ve­ne­sue­lo­je at­lie­ka ne­tgi paaug­lės, nors Gro­žio uni­ver­si­te­ tas tam ne­pri­ta­ria. „Mes ne­re­ko­men­duo­ja­me to da­ry­ti iki aš­tuo­nio­li­kos me­tų“, – sa­kė W.Guil­len, ap­sup­ta sa­vo mo­ ki­nių.

Vie­na jų, pen­kia­me­tė Lui­sa­ na Pi­men­tel, pui­kiai iliust­ruo­ ja Ve­ne­sue­lo­je po­pu­lia­rų po­sa­kį „Ge­riau mir­ti, ne­gu bū­ti tie­siog kuo nors“. Ro­dy­da­ma pirš­tu į sa­ vo ma­žus si­dab­ri­nius aukš­ta­kul­ nius ji sa­ko: „Tai pir­mas kar­tas, kai aviu juos.“ Iš tie­sų, kaip paaiš­ki­no W.Guil­ len, no­rint pa­tek­ti į kon­kur­są „Mis Ve­ne­sue­la“ ar ne­tgi „Mis Vi­sa­ta“ yra tik vie­nin­te­lė fi­zi­nė kliū­tis – ma­žas ūgis. „Fol­ha de S.Pau­lo“ / Worldc­runch.com inf.

– toks yra Sirijos konflikto dienos „rekordas“.

Skai­čiai ir fak­tai Si­ri­jos su­ki­lė­liai ket­vir­ta­die­nį pe­rė­

mė kont­ro­lę vi­so­se ke­tu­rio­se pe­rė­jo­ se prie Ira­ko sie­nos ir vie­no­je pe­rė­jo­ je prie Tur­ki­jos sie­nos.

Si­ri­jos gink­luo­to­sios pa­jė­gos iš­vi­jo su­ki­lė­lių ko­vo­to­jus iš Mi­da­no ra­jo­no Da­mas­ke, bet su­si­rė­mi­mai sos­ti­nė­je te­be­vyks­ta.

Pa­dė­tį Si­ri­jo­je ste­bin­ti or­ga­ni­za­ci­ ja „Sy­rian Ob­ser­va­to­ry for Hu­man Rights“ pa­skel­bė, kad ket­vir­ta­die­nį ša­ ly­je žu­vo 302 žmo­nės: 98 ka­riai, 139 ci­ vi­liai ir 65 su­ki­lė­liai. Ši die­na ta­po kru­ vi­niau­sia per jau 16 mė­ne­sių trun­kan­ tį su­ki­li­mą prieš Da­mas­ko re­ži­mą.

Si­ri­jos žval­gy­bos va­do­vas His­ha­ mas Ikh­tiya­ras (nuo­tr.) mi­rė nuo žaiz­ dų, pa­tir­tų per tre­čia­die­nį Da­mas­ke įvyk­dy­tą sprog­di­ni­mą, nu­si­ne­šu­sį dar tri­jų svar­bių pre­zi­den­to B.al As­ sa­do re­ži­mo sau­gu­mo pa­rei­gū­nų gy­

vy­bę. Per spro­gi­mą taip pat žu­vo Si­ ri­jos gy­ny­bos mi­nist­ras ge­ne­ro­las Daou­das Raj­has, B.al As­sa­do svai­nis As­se­fas Shaw­ka­tas ir ge­ne­ro­las Has­ sa­nas Turk­ma­ni, va­do­va­vęs ko­mi­te­ tui, ku­ris koor­di­na­vo su­ki­li­mo mal­ši­ ni­mo veiks­mus.

Pa­sie­ki­mai: Ve­ne­sue­los mer­gi­nos še­šis kar­tus yra pel­niu­sios Mis Vi­sa­tos ti­tu­lą, jos nu­si­lei­do tik ame­ri­

kie­tėms, gro­žio ka­rū­ną už­si­dė­ju­sioms sep­ty­nis kar­tus (nuo­tr. iš kai­rės – 1996, 2008 ir 2009 m. „Mis Vi­ sa­tos“ nu­ga­lė­to­jos ve­ne­sue­lie­tės Ali­cia Ma­cha­do, Daya­na Men­do­za ir Ste­fa­nia Fernán­dez). „Scan­pix“ nuo­tr.

14

šeštADIENIS, liepos 21, 2012

18p.

Skandalas: Vil­niaus fut­bo­lo klu­bas REO trau­kia­si iš vi­sų LFF ren­gia­mų var­žy­bų.

sportas@diena.lt Redaktorius Romas Poderys

???? ?? ???? ??

„Mes už Lie­ tu­vą!“ – šis šū­ kis per Lie­tu­vos krep­ši­nio rink­ti­ nės tre­ni­ruo­tes pir­miau­sia nu­ skam­ba iš ki­tų lū­pų: iš il­ga­me­ čio ko­man­dos ka­pi­to­no Ro­ber­ to Jav­to­ko šias pa­rei­gas pe­rė­ mu­siam Li­nui Klei­zai im­tis ly­ de­rio vaid­mens ten­ka ne vien aikš­tė­je, bet ir dra­bu­ži­nė­je.

???? ??

???? ??

???? ??

???? ??

sportas

Už­duo­tys: pa­sak K.Kem­zū­ros, iki pir­mo­jo olim­pia­dos ma­čo rink­ti­nės žai­dė­jai dar iš­lies ne­ma­žai pra­kai­to.

And­riaus Alek­sand­ra­vi­čiaus nuo­tr.

K.Kem­zū­ra: nie­kuo ne­si­skun­džia­me Ma­rius Bag­do­nas m.bagdonas@diena.lt

Pra­dė­jo pa­sku­ti­nį eta­pą

Tre­ne­rio Kęs­tu­čio Kem­zū­ros va­do­ vau­ja­ma rink­ti­nė pra­dė­jo pa­sku­ti­nį Lon­do­no olim­pi­nių žai­dy­nių pa­si­ ren­gi­mo eta­pą. „Ke­lios lais­vos die­nos šiek tiek iš­mu­šė iš vė­žių. Sa­vi­jau­ta nė­ra ge­ riau­sia, tru­pu­tį pra­stai jau­čiuo­si, bal­sas pa­ki­męs, šiek tiek kos­čiu.

Kal­bė­jau su ki­tais rink­ti­nės na­ riais. Jie ir­gi jau­čia­si pa­na­šiai“, – va­kar po tre­ni­ruo­tės Kau­ne kal­bė­ jo K.Kem­zū­ra.

Ry­toj mū­siš­kiai Mask­vos sri­ties „Chim­ki“ are­no­je su­žais drau­giš­ kas rung­ty­nes su Ru­si­jos krep­ši­ nin­kais.

Grį­ž u­s i iš Ru­s i­jos, mū­s ų ša­l ies rink­ti­nė tre­ni­ruo­sis Vil­niu­je, kur su­ž ais pa­ly­d ė­t u­v ių į olim­p i­n es žai­dy­n es rung­ty­n es su Is­l an­d i­ ja, o lie­p os 27 d. iš­s kris į Lon­ do­n ą.

Min­ty­se – pir­ma­sis ma­čas

„Džiau­giuo­si, kad vy­rai pail­sė­jo, ma­tau, kad ener­gi­jos ir no­ro yra dau­giau nei anks­čiau. Da­bar su­ telk­si­me dė­me­sį žai­di­mo smulk­ me­noms, tai­sy­si­me klai­das. Ruo­ šia­mės drau­giš­koms rung­ty­nėms su Ru­si­ja, ta­čiau jos ne­bus svar­ biau­sias ak­cen­tas, – sa­kė K.Kem­ zū­ra. – Svar­biau – tin­ka­mai pa­si­ ruoš­ti pir­ma­jam olim­pia­dos ma­čui su ar­gen­ti­nie­čiais.“ Tuo me­tu, kai lie­tu­viai ko­vos su ru­sais, Ar­gen­ti­nos krep­ši­nin­ kai Bar­se­lo­no­je kau­sis su ame­ri­ kie­čiais. „Gau­si­me tų rung­ty­nių vaiz­do įra­šą ir nuo­dug­niai jį iš­ nag­ri­nė­si­me. Yra dar ne­ma­žai da­ ly­kų, ku­riuos no­rė­tu­me pa­ge­rin­ ti. Ži­no­me, ku­ria kryp­ti­mi tu­ri­me ju­dė­ti ir tai da­ro­me“, – pa­žy­mė­jo K.Kem­zū­ra.

Ver­žia­si į aikš­tę

Tre­ne­ris pa­si­džiau­gė, kad prie ko­ man­dos po at­ran­kos tur­ny­ro pri­

Antanas Ka­va­liaus­kas:

Ži­no­me, kad Lie­tu­va iš mū­sų ti­kė­sis daug.

Kiek­vie­nas tu­rė­si­me žais­ti dar ge­riau tiek puo­li­me, tiek gy­ny­ bo­je.

si­jun­gę Re­nal­das Sei­bu­tis ir Si­mas Ja­sai­tis trykš­ta ener­gi­ja. „Džiau­giuo­si, kad jų spor­ti­nė for­ma – la­bai ge­ra. Re­nal­das pil­ nas ener­gi­jos. Si­mui kiek sun­kiau, nes jis ne­ga­lė­jo daug ju­dė­ti fi­ziš­kai, ta­čiau jo­kiais skaus­mais ne­si­skun­ džia nei vie­nas, nei ki­tas ir dir­ba be jo­kių nuo­lai­dų“, – tvir­ti­no K.Kem­ zū­ra.

Iro­niš­ka, ta­čiau bū­tent į R.Jav­to­ ką Klai­pė­do­je prieš ke­lias sa­vai­tes

at­si­tren­kęs ir su­si­žei­dęs R.Sei­bu­ tis jau grį­žo į ri­kiuo­tę, o il­ga­me­čio ko­man­dos ka­pi­to­no sva­jo­nė da­ly­ vau­ti tre­čio­je olim­pia­do­je neiš­si­ pil­dė. „Ro­b er­to ne­tek­t is – skau­ di. Ma­nau, kad tai ypač pa­si­jus, kai pra­dė­si­me rung­ty­niau­ti. Ge­ rai, kad pri­si­dė­jo An­ta­nas Ka­va­ liaus­kas. Gy­ny­bo­je jam pa­keis­ti Ro­ber­tą bus sun­ku, ta­čiau ti­kiu, kad vi­si kar­tu ga­li­me šią ne­tek­ tį kom­pen­suo­ti. Trau­mos spor­te – neiš­ven­gia­mas da­ly­kas. Da­bar tu­rės pa­si­temp­ti vi­si ki­ti rink­ti­ nės krep­ši­nin­kai“, – svars­tė Da­ rius Son­gai­la.

De­biu­tan­tas – am­bi­cin­gas

R.Jav­to­ką pa­kei­tęs Ry­gos VEF vi­ du­rio puo­lė­jas A.Ka­va­liaus­kas ti­ ki­na, kad yra pa­si­ren­gęs svar­biau­ siam sa­vo pro­fe­sio­na­lios kar­je­ros eg­za­mi­nui. „Po ke­lio­nės iš JAV jau ap­si­pra­ tau ir ki­bau į dar­bą. Jung­ti­nė­se

Vals­ti­jo­se spor­ta­vau, ta­čiau vie­nas da­ly­kas – mi­ni­ma­li spor­ti­nė for­ma ir ki­tas – tre­ni­ruo­tis su aukš­to ly­ gio žai­dė­jais“, – pa­žy­mė­jo A.Ka­ va­liaus­kas.

Pak­laus­tas, ar psi­cho­lo­giš­kai ne­ bu­vo sun­ku su­grįž­ti į ko­man­dą, su ku­ria jau bu­vo at­si­svei­ki­nęs, vi­ du­rio puo­lė­jas to ne­su­reikš­mi­no. „Sug­rįž­ti ne­bu­vo sun­ku, nes vi­sus krep­ši­nin­kus ir tre­ne­rius pui­kiai pa­žįs­tu. Tai tik­rai ne tas pa­ts kaip, pa­vyz­džiui, pa­keis­ti klu­bą se­zo­no vi­du­ry­je. Gai­la, kad Ro­ber­tui taip at­si­ti­ko. At­vy­kau pa­dė­ti ir, ti­kiuo­ si, ne­nu­vil­siu“, – kal­bė­jo A.Ka­va­ liaus­kas.

Jis tei­gė, kad pui­kiai su­pran­ta, ko­kia psi­cho­lo­gi­nė naš­ta slėgs jo ir ko­man­dos drau­gų pe­čius Lon­do­ ne. „Ži­no­me, kad Lie­tu­va iš mū­sų ti­kė­sis daug. Kiek­vie­nas tu­rė­si­me žais­ti dar ge­riau tiek puo­li­me, tiek gy­ny­bo­je. Pri­va­lė­si­me ati­duo­ti vi­ sas jė­gas“, – ko­vin­gu­mo ne­sto­ko­ jo krep­ši­nin­kas.

15

šeštADIENIS, liepos 21, 2012

sportas I.Čil­vi­nai­tė ne­star­tuos

P.My­ko­lai­tis – tarp pri­zi­nin­kų

Pa­te­ko į pus­fi­na­lį

Lon­do­no olim­pia­dos or­ga­ni­ za­ci­nis ko­mi­te­tas neak­re­di­ ta­vo žai­dy­nėms Lie­tu­vos dvi­ ra­ti­nin­kės In­gos Čil­vi­nai­tės (nuo­tr.), tu­rė­ju­sios pa­keis­ti dėl ga­li­mo do­pin­go var­to­ji­mo su­spen­duo­tos Ra­sos Le­lei­vy­ tės. Ro­ki­ruo­tė bū­tų ga­li­ma tik tuo­met, jei­gu R.Le­lei­vy­tė bū­tų pa­ty­ru­si trau­mą.

Šve­di­jo­je įvy­ku­sio­se tarp­tau­ti­ nė­se leng­vo­sios at­le­ti­kos var­ žy­bo­se „Folk­sam Grand Prix“ tre­čią­ją vie­tą užė­mė Lie­tu­ vos olim­pie­tis Po­vi­las My­ko­lai­ tis (BFL nuo­tr.), į to­lį nu­šo­kęs 7,74 m. Sėk­min­giau pa­si­ro­ dė tik ru­sas Pa­ve­las Ša­li­nas – 7,90 m ir šve­das Mi­che­lis Tor­ neu­sas – 7,79 m.

Lie­tu­vos jau­ni­mo (iki 20 me­ tų) vai­ki­nų krep­ši­nio rink­ti­nė Eu­ro­pos čem­pio­na­to ket­virt­ fi­na­ly­je Slo­vė­ni­jo­je su­triuš­ki­ no Grai­ki­jos ko­man­dą 79:43 (15:10, 23:13, 29:8, 12:12) ir pa­te­ko pus­fi­na­lį. Nu­ga­lė­to­ jams Ed­ga­ras Ula­no­vas pel­ nė 18 taš­kų ir at­ko­vo­jo 6 ka­ muo­lius.

Bro­lis nusprendė grįž­ti į Kau­ną

Kai ma­ni­ mi pra­dė­ jo do­mė­tis kau­nie­čiai, pir­me­ny­bę tei­kiau tik jiems.

Dar­ju­šas Lav­ri­no­vi­čius po še­še­rių me­tų per­trau­kos vėl ap­si­vilks Kau­no „Žal­gi­ rio“ marš­ki­nė­lius – va­kar 32-ejų krep­ši­ nin­kas su­rai­tė pa­ra­šą ant dve­jų me­tų su­ tar­ties. Kar­tu su juo Lie­tu­vos čem­pio­nų gre­tas pa­pil­dys Ma­la­gos „Uni­ca­ja“ eki­po­je žai­dęs Trem­mel­las Dar­de­nas.

Ma­rius Bag­do­nas m.bagdonas@diena.lt

Su­si­tar­ti ne­bu­vo sun­ku

Praė­ju­sį se­zo­ną Mask­vos CSKA marš­ki­nė­lius per­nai vil­kė­jęs ir Eu­ ro­ly­gos vi­ce­čem­pio­nu ta­pęs D.Lav­ ri­no­vi­čius (Bro­lis) ne­slė­pė, kad no­ rė­tų su­grįž­ti į Kau­ną.

2003–2006 m. Bro­lis du kar­tus ta­po Lie­tu­vos čem­pio­nu, kar­tą iš­ ko­vo­jo Bal­ti­jos ly­gos tau­rę, o 2006 m. bu­vo iš­rink­tas į Eu­ro­ly­gos ant­ rą­jį sim­bo­li­nį pen­ke­tą ir at­siė­mė

dau­giau­sia blo­kų per se­zo­ną at­li­ ku­siam krep­ši­nin­kui skir­tą pri­zą. „Žal­gi­ris“ uni­ver­sa­liam puo­lė­jui ta­po tramp­li­nu. Po to D.Lav­ri­no­ vi­čius le­gio­nie­riaus duo­nos ra­ga­vo Ka­za­nės „Unics“, Mask­vos „Di­na­ mo“, Mad­ri­do „Real“, Stam­bu­lo „Fe­ner­bah­çe Ül­ker“ klu­buo­se.

Praė­ju­sių me­tų bir­že­lį D.Lav­ri­ no­vi­čius pa­si­ra­šė me­tų su­tar­tį su CSKA su ga­li­my­be ją pra­tęs­ti dar vie­niems me­tams, bet Mask­vos klu­bas šia ga­li­my­be ne­pa­si­nau­do­jo. „Žal­gi­rio“ sa­vi­nin­kas Vla­di­mi­ras Ro­ma­no­vas šią va­sa­rą bu­vo ne sy­ kį už­si­mi­nęs, jog sieks, kad D.Lav­ ri­no­vi­čius grįž­tų į Kau­ną. „D.Lav­ri­no­vi­čius – uni­ver­sa­ lus aukš­taū­gis, ga­lin­tis žais­ti tiek sun­kio­jo kraš­to, tiek vi­du­rio puo­ lė­jo po­zi­ci­jo­se. To­kio sti­liaus žai­ dė­jo mums la­bai trū­ko praė­ju­sį se­zo­ną. Dar­ju­šas – tik­ras žal­gi­rie­ tis, rim­tą pro­fe­sio­na­lo kar­je­rą jis pra­dė­jo Kau­ne, to­dėl la­bai ma­lo­ nu, kad jis vėl grį­žo į „Žal­gi­rį“.

Su D.Lav­ri­no­vi­čiu­mi su­si­tar­ ti ne­bu­vo sun­ku. Kai pa­ts žai­ dė­jas no­ri žais­ti klu­be ir klu­bas jo no­ri, ta­da ras­ti bend­rą kal­bą yra pa­pras­ta. Be to, Dar­ju­šas ko­man­dai pa­gel­bės ne tik sa­ vo žai­di­mo ko­ky­be, bet ir bus pa­spir­tis dra­bu­ži­nė­je ku­riant dar ge­res­nį eki­pos mik­rok­ li­ma­tą“, – sa­kė „Žal­gi­rio“ spor­to di­rek­to­rius Vi­tol­ das Ma­sals­kis.

Pa­gei­da­vo is­pa­nas

Ga­li­my­bės: T.Dar­de­nas – uni­ver­

sa­lus krep­ši­nin­kas.

get­tyi­ma­ges.com nuo­tr.

Ka­li­for­ni­jo­je gi­męs 30-me­tis 194 cm ūgio T.Dar­de­nas – krep­ ši­nio pi­lig­ri­mas. Per sa­vo kar­je­rą jis yra žai­dęs net pen­kių ša­lių pir­me­ ny­bė­se ir tris­kart ta­po čem­pio­nu – Bel­gi­jos, Pran­cū­zi­jos ir Aust­ra­li­jos.

Per­nai, at­sto­vau­da­mas Ma­la­gos „Uni­ca­ja“, ame­ri­kie­tis Eu­ro­ly­go­ je per 10 su­si­ti­ki­mų pel­nė vi­du­ti­ niš­kai po 8,3 taš­ko. Per „Žal­gi­rio“ ir „Uni­ca­ja“ pir­mą­jį ma­čą jis įme­ tė 10 taš­kų. „Mū­sų tiks­las – lie­tu­viš­ka ko­ man­da, ta­čiau krep­ši­nio rin­ka dik­ tuo­ja sa­vo są­ly­gas. No­rė­jo­me sa­vo

Kryž­ke­lės: praė­ju­sį se­zo­ną D.Lav­ri­no­vi­čius (kairėje), at­sto­vau­da­mas CSKA, grū­mė­si ir

su Kau­no žal­gi­rie­čiais.

gre­to­se ma­ty­ti Jo­ną Ma­čiu­lį, ta­čiau po sėk­min­go mū­sų rink­ti­nės pa­si­ ro­dy­mo Ve­ne­sue­lo­je lie­tu­vio kai­na mums ta­po ne­beį­kan­da­ma. Ne­be­ ga­lė­jo­me il­giau lauk­ti ir su­da­rė­me su­tar­tį su T.Dar­de­nu. Šį žai­dė­ją pui­kiai pa­žįs­ta vy­riau­sia­sis tre­ne­ris Joa­nas Pla­za. T.Dar­de­nas – tvir­tai su­dė­tas, uni­ver­sa­lus krep­ši­nin­kas, tu­rin­tis Eu­ro­ly­gos pa­tir­ties“, – pa­ žy­mė­jo V.Ma­sals­kis.

Svar­biau­sia – ko­man­da

Reik­lu­mu iš­si­ski­rian­tis nau­ja­sis „Žal­gi­rio“ stra­te­gas J.Pla­za pri­pa­

ži­no, kad už in­di­vi­dua­lias žvaigž­ des jam daug svar­bes­ni ko­man­di­ niai veiks­mai. „Komp­lek­tuo­jant su­dė­tį svar­ biau­sia su­kur­ti tik­rą ko­lek­ty­vą ir ne­prik­lau­sy­ti nuo vie­no ar ki­to žai­dė­jo. Sten­gia­mės už­pil­dy­ti vi­ sas po­zi­ci­jas to­ly­giai“, – pa­žy­mė­ jo šiuo me­tu se­mi­na­rus Ar­gen­ti­no­ je ren­gian­tis is­pa­nas. „T.Dar­d e­n as ga­l i įmes­t i, ge­ rai ko­vo­ja dėl ka­m uo­l io, pa­t i­k i­ mai gi­n a­s i. Praė­j ęs se­zo­n as jam bu­vo ban­guo­tas, to­dėl ti­kiu, kad į Kau­ną jis at­vyks iš­troš­kęs sėk­

mės ir no­ro įro­dy­ti, kad yra tik­ rai ge­ras žai­d ė­jas. Nea­b e­j o­j u, kad Tram­m el­l as – stip­raus Eu­ ro­ly­gos žai­d ė­jo ly­g io krep­š i­n in­ kas“, – „Žal­g i­r io“ nau­jo­k ą ver­ ti­no J.Pla­za. „Dar­ju­šo ga­li­my­bes pui­kiai ži­ no­me. Ma­no tre­ni­ruo­tos ko­man­ dos yra nuo jo smar­kiai nu­ken­tė­ ju­sios, kai D.Lav­ri­no­vi­čius žai­dė Ka­za­nės „Unics“ ar Mad­ri­do „Re­ al“ eki­po­se. Be to, jis su­grįž­ta į pa­ žįs­ta­mą eki­pą, tad nea­be­jo­ju, kad grei­tai pri­taps jo­je“, – sa­kė „Žal­ gi­rio“ stra­te­gas.

D.Lav­ri­no­vi­čius: „Žal­gi­ry­je“ no­rė­čiau baig­ti kar­je­rą Į „Žal­gi­rį“ su­grį­žęs Dar­ju­šas Lav­ri­ no­vi­čius pa­brė­žė: Kau­no ko­man­ da vi­suo­met bu­vo jo prio­ri­te­tų są­ ra­šo vir­šū­nė­je.

„La­bai džiau­giuo­si, kad mums pa­ga­liau pa­vy­ko su­si­tar­ti, – va­ kar dien­raš­čiui sa­kė 32-ejų puo­lė­ jas. – Ma­lo­nu, kad grįž­tu į klu­bą, ku­ria­me, ga­li­ma sa­ky­ti, pra­dė­jau sa­vo ke­lią di­džia­ja­me krep­ši­ny­je.

Vi­sa­da no­rė­jau čia su­grįž­ti. Šie­ met jau­čiau di­de­lį klu­bo va­do­vų dė­me­sį, dėl to grįž­ti dar sma­giau – vi­sa­da ma­lo­nu žais­ti ko­man­do­ je, ku­rio­je esi lau­kia­mas.“ – Dar­ju­šai, ar su­lau­kė­te dau­ giau pa­siū­ly­mų?

– Taip, tu­rė­jau. Jų bu­vo ne­ma­žai, ta­čiau kai ma­ni­mi pra­dė­jo do­mė­ tis kau­nie­čiai, pir­me­ny­bę tei­kiau tik jiems. Lie­tu­vo­je rung­ty­niau­ti – di­de­lis ma­lo­nu­mas. Be to, „Žal­ gi­ry­je“ – daug ma­no drau­gų. Pri­

si­jung­ti prie to­kio ko­lek­ty­vo – la­ bai ma­lo­nu.

– De­ry­bos bu­vo il­gos?

– Su­si­ta­rė­me la­bai grei­tai ir ne­ sun­kiai. Klu­bas pa­siū­lė man priim­ti­nas są­ly­gas, o ma­no no­ rai ir lū­kes­čiai „Žal­gi­riui“ – taip pat su­pran­ta­mi. Leng­vai ra­do­me komp­ro­mi­są.

– Šie­met jū­sų ne­pak­vie­tė į na­ cio­na­li­nės rink­ti­nės tre­ni­ruo­ čių sto­vyk­lą. Kaip ato­sto­gau­ ja­te?

– In­di­vi­dua­liai spor­tuo­ju, mankš­ ti­nuo­si kiek­vie­ną die­ną. Ma­no am­ žius jau ne tas, kad ga­lė­čiau ra­miai il­sė­tis ir nie­ko ne­veik­ti. Ga­lė­siu pa­tau­so­ti svei­ka­tą ir skir­ti dau­ giau dė­me­sio klu­bui.

– Praė­ju­sį se­zo­ną jus ka­ma­vo nu­ga­ros skaus­mai. Kaip da­bar jau­čia­tės?

– Vis­kas la­bai ge­rai, jau­čiuo­si pui­kiai ir ne­kant­rau­ju, ka­da ga­lė­ siu pra­dė­ti reng­tis nau­jam se­zo­nui su ko­man­da.

– Ar jū­sų šei­ma ir­gi per­si­kels į Kau­ną?

– Su žmo­na dar neap­sisp­ren­dė­me.

Mū­sų vai­kai tu­ri mo­ky­tis, tad ar­ ti­miau­sio­mis die­no­mis do­mė­si­mės, ku­rią mo­kyk­lą jie ga­lė­tų lan­ky­ti ir ar dar bus lais­vų vie­tų. Man, kaip tė­vui, no­ri­si, kad at­ža­los lan­ky­tų ge­rą mo­kyk­lą. Jei šias pro­ble­mas pa­vyks iš­spręs­ti, tuo­met šei­ma tik­ rai gy­vens su ma­ni­mi Kau­ne.

– Jums – 32-eji. Ar su­tar­tis su „Žal­gi­riu“ bus pa­sku­ti­nė jū­sų kar­je­ro­je?

– Kol kas ne­gal­vo­ju, ar tai bus pa­ sku­ti­nis ma­no kont­rak­tas, ta­čiau ne­slėp­siu, kad to­kia­me klu­be už­ baig­ti sa­vo spor­ti­nį ke­lią tik­rai no­rė­čiau.

18

šeštADIENIS, liepos 21, 2012

sportas kaunodiena.lt/naujienos/sportas

Vil­nie­čiai J.Kve­da­rui ran­kos ne­bu­čiuos Vil­niaus fut­bo­lo klu­bas REO, pro­tes­tuo­da­mas prieš Lie­tu­vos fut­ bo­lo fe­de­ra­ci­jo­je (LFF) įsi­ga­lė­ju­sį nu­si­kal­tė­lių gau­joms, bet ne spor­tui, bū­din­gą el­ge­sį, trau­kia­si iš vi­sų LFF ren­gia­mų var­žy­bų.

At­ža­la: A.Sa­bo­nio sū­nus Do­man­tas – vie­na jau­nu­čių Eu­ro­pos krep­

ši­nio čem­pio­na­to žvaigž­džių.

To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

Jaunučius į per­ga­lę ve­dė D.Sa­bo­nis Lie­tu­vos jau­nu­čių (iki 16 me­tų) vai­ki­nų rink­ti­nė per­ga­le pra­dė­jo Eu­ro­pos čem­pio­na­tą.

Tre­ne­rio Gin­ta­ro Ra­zu­čio auk­lė­ti­ niai Pa­ne­vė­žy­je 82:76 nu­ga­lė­jo Slo­ vė­ni­jos ko­man­dą. Lie­tu­viai pir­ma­ vo vi­są ma­čą, o ket­vir­to­jo kė­li­nio pra­džio­je – net 69:48. Var­žo­vams pa­vy­ko tik su­švel­nin­ti skir­tu­mą. „Vai­ki­nai prieš rung­ty­nes jau­ di­no­si, ta­čiau to ne­pa­ro­dė. Vai­ kiš­kai kly­do­me, ypač tuo­met, kai iš­si­ver­žė­me į prie­kį. No­rė­da­mi iš­ lai­ky­ti su­si­krau­tą pra­na­šu­mą nu­ sto­jo­me žais­ti, o tuo pa­si­nau­do­ ję var­žo­vai priar­tė­jo. Svar­biau­sia, kad iš­ko­vo­jo­me per­ga­lę“, – po var­žy­bų tvir­ti­no G.Ra­zu­tis. „Slo­vė­nų spau­di­mas bu­vo ne­ ti­kė­tas, jų aikš­tės gy­ny­ba mus su­ trik­dė“, – tei­gė puo­lė­jas An­ta­nas Kri­me­lis.

Ki­to­se C gru­pės rung­ty­nė­se vo­kie­čiai 67:60 nu­ga­lė­jo ser­bus, su ku­riais va­kar žai­dė ir lie­tu­viai. Šian­dien mū­sų še­šio­lik­me­čiai iš­ mė­gins jė­gas su bend­raam­žiais iš Vo­kie­ti­jos. Tarp di­džiau­sią krep­ ši­nio spe­cia­lis­tų dė­me­sį trau­

kian­čių šio Eu­ro­pos čem­pio­na­ to žai­dė­jų yra ir vie­nas Lie­tu­vos rink­ti­nės ly­de­rių – Do­man­tas Sa­ bo­nis. Lie­tu­vos krep­ši­nio fe­de­ra­ ci­jos (LKF) pre­zi­den­to, le­gen­di­nio Kau­no žal­gi­rie­čio Ar­vy­do Sa­bo­ nio sū­nus už­tik­rin­tai ko­vo­ja dėl ka­muo­lio, yra taik­lus ir pui­kiai ma­to aikš­tę.

Ky­lan­čių žvaigž­džių yra ir ki­ to­se ko­man­do­se: tai – bu­vu­sio „Žal­gi­rio“ le­gio­nie­riaus kroa­to Fran­jo Ara­po­vi­čiaus sū­nus Mar­ ko, is­pa­nai Mar­cas Bau­za ir Car­ lo­sas Mar­ti­ne­zas, slo­vė­nas Nej­ cas Zu­pa­nas.

KD, LKF inf.

Sta­tis­ti­ka Lietuva–Slovėnija 82:76 (23:14, 22:22, 13:8, 24:32). D.Sa­bo­nis 22 taš­ kai (9 at­ko­vo­t i ka­muo­l iai), A.Kri­ me­l is 17 (6 klai­dos), T.Pa­l iu­kė­nas 14 (6 at­ko­vo­t i ka­muo­l iai), D.Žem­ gu­lis 13 (6 at­ko­vo­ti ka­muo­liai)/M. Ka­vas (5 klai­dos) ir T.Kod­ri­nas (7 at­ko­vo­ti ka­muo­liai) po 18.

Man­tas Stan­ke­vi­čius m.stankevicius@diena.lt

„Mū­sų žings­nis bren­do jau se­niai, ta­čiau pa­sku­ti­nis la­šas bu­vo tai, kad LFF ne­lei­do REO da­ly­vau­ti Eu­ro­pos fut­bo­lo aso­cia­ci­jų są­jun­gos (UE­FA) re­gio­nų tau­rės var­žy­bo­se, – dien­ raš­čiui ko­men­ta­vo klu­bo va­do­vas Ri­man­tas Turs­kis. – LFF ar­gu­men­ ta­vo, esą REO yra pro­fe­sio­na­lus klu­ bas. Ka­žin ko­dėl Aly­taus „Dai­na­vai“ per­nai bu­vo leis­ta da­ly­vau­ti šia­me tur­ny­re? Ne­sup­ran­tu, ko­dėl mums tai­ko­mos ki­to­kios tai­syk­lės?“ Apie šį akib­rokš­tą, kaip ir LFF at­ si­sa­ky­mą, li­kus vos dviem die­noms iki rung­ty­nių, re­gist­ruo­ti nau­jus REO žai­dė­jus, klu­bo va­do­vai su­ži­no­jo žo­ džiu, nes LFF funk­cio­nie­riai at­si­sa­kė sa­vo spren­di­mus pra­neš­ti ir pa­grįs­ ti raš­tu. Pa­sak REO iš­pla­tin­to pa­reiš­ ki­mo, toks el­ge­sys yra bū­din­gas gau­ joms, ku­rio to­le­ruo­ti ne­ga­li­ma. „Ne­n o­r i­m e bū­t i nu­s i­kal­t ė­l ių sta­ty­t i­n ių įkai­tais or­ga­n i­za­c i­jo­ je, ku­r io­je spren­d i­m ai prii­m a­m i ne re­m ian­t is nuo­s ta­tais, o pa­ slap­č ia, „striel­k ė­se“, – ra­š o­m a REO klu­b o pa­reiš­k i­m e. „At­ro­do, kad rei­kia atei­ti, pa­bu­ čiuo­ti Ju­liaus Kve­da­ro ran­ką ir ta­da

Ri­man­tas Turs­kis:

Ne­no­ri­me bū­ti nu­si­ kal­tė­lių sta­ty­ti­nių įkai­tais or­ga­ni­za­ci­ jo­je, ku­rio­je spren­di­ mai prii­ma­mi ne re­ mian­tis nuo­sta­tais, o pa­slap­čia.

jis nu­spręs: leis­ti žais­ti ar ne, – kal­ bė­jo R.Turs­kis. – Tai ne­są­mo­nė. La­ bai gai­la klu­bo. Ki­lo­me sa­vo jė­go­mis.

Fe­de­ra­ci­ja, užuo­t pa­dė­ju­si klu­bams, juos žlug­do. Kiek ga­li­ma ken­tė­ti? Juk žmo­nės sa­vus pi­ni­gus in­ves­tuo­ja. Ar čia vai­kų dar­že­lis? Te­gul da­bar LFF bal­vo­nai mąs­to, ką da­ry­ti. Ne­jau­gi jie ma­no, kad vi­sam lai­kui į val­džią atė­ jo? Jie klys­ta, taip ne­bus.“ R.Turs­kis pa­si­da­li­jo min­ti­mis apie tai, kad klu­bas steng­sis da­ly­ vau­ti ku­ria­me nors ki­ta­me tur­ny­re. „Lat­vi­jos čem­pio­na­tas – pui­kus.

Da­ly­vau­si­me ja­me, – sa­kė REO klu­ bo va­do­vas. – Jei­gu mū­sų pa­vyz­dys už­krės ki­tas Lie­tu­vos ko­man­das –

pir­myn! 22-ejus me­tus bren­do šis mū­sų žings­nis. Il­giau ken­tė­ti ne­ ga­lė­jo­me: vie­ni ma­jo­ne­zą vi­rė, ki­ti neaiš­ku, ką ver­da. Vi­sa­ga­liai? Ne.“ REO šiuo me­tu ne­tu­ri jo­kių sko­lų nei žai­dė­jams, nei pa­slau­gų tei­kė­ jams, iš­sky­rus gin­čy­ti­ną sko­lą LFF, ku­ri su­si­da­rė fe­de­ra­ci­jai atė­mus iš REO ga­li­my­bę Lie­tu­vo­je reng­ti UE­ FA re­gio­nų tau­rės var­žy­bas.

Klu­bas iš­reiš­kė pa­dė­ką fut­bo­li­ nin­kams ir ger­bė­jams už su­pra­ti­ mą ir pa­lai­ky­mą. „Per še­še­rius klu­bo gy­va­vi­mo me­tus kar­tu nuė­jo­me ke­lią nuo 3-io­sios iki A ly­gos, vis­ką iš­ko­vo­ ję fut­bo­lo aikš­tė­je. To­dėl ne­si­ren­ gia­me tap­ti ne­šva­rių nu­si­kal­tė­ lių sta­ty­ti­nių žai­di­mų įkai­tais. Kol Lie­tu­vos fut­bo­lo fe­de­ra­ci­ja va­do­ vau­sis to­kiais veik­los me­to­dais, nei klu­bas, nei klu­bo rė­mė­jai Lie­tu­vos fut­bo­lo gy­ve­ni­me ne­da­ly­vaus“, – ra­šo­ma REO pa­reiš­ki­me.

Vil­niaus REO – ne pir­ma­sis fut­ bo­lo klu­bas, vie­šai pra­bi­lęs apie tik­ ruo­sius prieš­ta­rin­gai ver­ti­na­mos LFF veik­los me­to­dus ir ko­rum­puo­tą A ly­gą. 2009-ai­siais iš šio di­vi­zio­ no pa­si­trau­kė daug­kar­ti­nis Lie­tu­vos čem­pio­nas Kau­no fut­bo­lo-beis­bo­lo klu­bas (FBK) „Kau­nas“.

JAV rink­ti­nės stra­te­gas: lie­tu­viai ir­gi bus stip­rūs Mė­gau­ ja­mės kiek­vie­ na aki­ mir­ka bū­da­mi kar­tu.

Ma­rius Bag­do­nas m.bagdonas@diena.lt

Olim­pi­nių žai­dy­nių krep­ši­nio tur­ ny­rui be­si­ren­gian­čios rink­ti­nės te­ be­tik­ri­na jė­gas – su lie­tu­viais vie­no­ je gru­pė­je var­žy­bas pra­dė­sian­tys ame­ri­kie­čiai pir­mą­ją dvi­ko­vą Eu­ ro­po­je lai­mė­jo 40 taš­kų per­sva­ra.

JAV krep­ši­nin­kai Man­čes­te­ry­ je 118:78 su­triuš­ki­no olim­pia­dos šei­mi­nin­kę Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos rink­ti­nę. „No­riu pa­gir­ti nuo­sta­bią var­žy­ bų at­mos­fe­rą. Mū­sų var­žo­vai žai­dė tik­rai ne­blo­gai, o jų ly­de­ris Lou­las Den­gas dar sy­kį įro­dė, kad yra vie­ nas ge­riau­sių pa­sau­ly­je. Vis dėl­to mes bu­vo­me šiek tiek grei­tes­ni ir tai lė­mė mū­sų per­ga­lę“, – pa­gar­ biai apie bri­tus at­si­lie­pė ame­ri­kie­ čių stra­te­gas Mi­ke’as Krzy­zews­kis. „Kiek­vie­no­se rung­ty­nė­se mes vis ge­riau su­pran­ta­me vie­nas ki­ tą. Mė­gau­ja­mės kiek­vie­na aki­mir­ ka bū­da­mi kar­tu“, – sa­kė JAV eki­ pos žvaigž­dė LeB­ro­nas Ja­me­sas.

Lie­pos 22-ąją ame­ri­kie­čiai Bar­ se­lo­no­je iš­mė­gins jė­gas su Ar­gen­ ti­nos na­cio­na­li­ne ko­man­da, o 24 d. ten pat – su Eu­ro­pos čem­pio­ nais is­pa­nais.

Man­čes­te­ry­je M.Krzy­zews­kis neiš­ven­gė te­mos ir apie olim­pi­nio tur­ny­ro fa­vo­ri­tus. Anot JAV krep­

Jė­ga: ame­ri­kie­čiai be var­go su­grio­vė vi­sus bri­tų gy­ny­

bos įtvir­ti­ni­mus.

ši­nio spe­cia­lis­to, di­džiau­sią grės­mę jo rink­ti­nei tu­rė­tų kel­ti eu­ro­pie­čiai, tarp jų – ir Lie­tu­vos krep­ši­nin­kai. „Is­pa­ni­jos rink­ti­nė su­rin­ko vi­sus ge­riau­sius žai­dė­jus. Ar­gen­ti­nai vis dar pa­de­da Ema­nue­lis Gi­no­bi­lis ir

AFP nuo­tr.

Lui­sas Sco­la, o pran­cū­zai su To­ny Par­ke­riu ir ki­tais NBA žai­dė­jais bus taip pat la­bai pa­vo­jin­gi. Ru­sai tu­ri la­bai aukš­tų žaidėjų ko­man­dą, lie­ tu­viai su bra­zi­lais taip pat stip­rūs“, – ver­ti­no M.Krzy­zews­kis.

19

Šeštadienis, liepos 21, 2012

aukštyn žemyn

24p.

La­žy­bų kon­to­ros buk­me­ke­ris azar­to vi­ru­sui ne­pa­si­duo­da.

aukstynzemyn@diena.lt Redaktorė Marijana Jasaitienė

D.Tei­šers­ky­tės vy­ras A.Čup­ko­vas no­ri tu­rė­ti sa­vo kam­pą ir ra­my­bę Jau tre­čius me­tus pas se­se­rį gy­ve­nan­tis ir ne­ga­lin­tis įei­ti į sa­vo bei Sei­mo na­rės Da­ lios Tei­šers­ky­tės bend­rą bu­tą, ži­no­mas vi­ suo­me­nės vei­kė­jas Ana­to­li­jus Čup­ko­vas ir da­bar ne­si­ren­gia lauž­ti mi­li­jo­nus kar­tų vars­ty­tų ir pa­ties įsta­ty­tų ąžuo­li­nių du­ rų. Jis no­ri tik ra­my­bės ir tei­sy­bės.

Da­rius Sė­le­nis

d.selenis@kaunodiena.lt

Ren­gia­si Eu­ro­pos čem­pio­na­tui

Tie­sa, da­bar 188 cm ūgio bu­vu­ sį Kau­no „Žal­gi­rio“ krep­ši­nin­ką ka­muo­ja ma­lo­nūs rū­pes­čiai. Ki­ tą šeš­ta­die­nį Kau­ne star­tuo­ja Eu­ ro­pos krep­ši­nio ve­te­ra­nų čem­pio­ na­tas, ku­ria­me su­si­rinks apie 1 500 da­ly­vių iš 22 vals­ty­bių. Jie rung­ ty­niaus de­šim­ty­je vy­rų ir še­šio­se mo­te­rų gru­pė­se.

Per ma­žai lai­ko li­ko Že­me­lė­je. O kas man pri­klau­so, tu­rė­tų bū­ ti grą­žin­ta.

„Žai­siu ir aš – juk dar ga­li­ ma. Rung­ty­niau­ja ir 75 me­tų am­ žiaus žmo­nės“, – šyp­te­lė­ja vie­ nas iš čem­pio­na­to or­ga­ni­za­to­rių, 68-erių Kau­no „Žal­gi­rio“ ve­te­ra­ nų ko­man­dos ir Neį­ga­lių­jų spor­to fe­de­ra­ci­jos pre­zi­den­tas, Pa­ro­lim­ pi­nio ko­mi­te­to vi­cep­re­zi­den­tas A.Čup­ko­vas.

Jis su or­ga­ni­za­to­rių ir pa­dė­jė­jų ko­man­da dir­ba la­bai daug ir lau­kia Kau­no spor­to ha­lė­je star­tuo­sian­ čio ir aš­tuo­nio­se sa­lė­se vyk­sian­čio čem­pio­na­to pra­džios.

Ana­to­li­jus lau­kia ir Olim­pi­nių žai­dy­nių, kaip ir vi­si lie­tu­viai, sirgs už sa­vo ša­lies krep­ši­nin­kus. Prog­ no­zuo­ti ne­drįs­ta, bet aky­se at­si­ spin­di tvir­tas ti­kė­ji­mas na­cio­na­li­ ne rink­ti­ne.

Ir tik neiš­ven­gia­mai pra­kal­bus, ka­da baig­sis jo ir D.Tei­šers­ky­tės ka­ras, sun­kiai at­si­dūs­ta.

Kam nuo­dy­ti gy­ve­ni­mą?

„Kam nuo­dy­ti vie­nas ki­tam gy­ve­ ni­mą, juo­lab, kai ar­tė­ja sau­lė­ly­dis, – ra­miai ir šiek tiek liūd­nai ta­ria

A.Čup­ko­vas. – Vis dar ti­kiuo­si, kad iš­si­skir­si­me tai­kiai ir gau­siu tai, kas man pri­klau­so.“ Po aki­mir­kos su­si­dro­vė­jęs tar­si ma­žas vai­kas pri­si­pa­žįs­ta, kad gė­ da to­kia­me am­žiu­je dviem suau­ gu­siems žmo­nėms vis­ką spręs­ ti teis­me, kai vi­sa­da ga­li­ma su­tar­ti žmo­giš­kai.

Vis dėlto net ir blo­giau­siu at­ve­ju Ana­to­li­jus su 67 me­tų vis dar ofi­ cia­lia sa­vo žmo­na D.Tei­šers­ky­te ka­ riaus tik tei­si­niu ir ju­ri­di­niu bū­du. „Tik... – tram­dy­da­mas skaus­mą pri­si­pa­žįs­ta, kad jau­čia nu­si­že­mi­ ni­mą, pra­šy­da­mas įleis­ti į abiem pri­klau­san­tį bu­tą Kau­ne, Dai­na­ vos gat­vė­je, kur bu­vo pa­keis­tos du­rų spy­nos. Taip, į tą pa­tį, ku­ria­ me ka­dai­se bu­vo fil­muo­tas gar­saus lie­tu­vių se­ria­lo „Rau­don­me­džio ro­jus“ epi­zo­das ir ku­ria­me tu­ri du sa­vo kam­ba­rius. – Pra­šau Da­ lios sū­naus Li­no, ku­rį au­gi­nau nuo sep­ty­ne­rių am­žiaus. Anks­čiau, kol į tą mės­ma­lę ne­bu­vo pa­te­kęs sū­nus Pra­nas, ma­ne į bu­tą įleis­da­vo, bet da­bar jis ant ma­nęs pyks­ta. Grei­ čiau­siai dėl tur­tų...“ Ra­ki­na­mas tik vie­nas kam­ba­rys

Kol kas neat­ro­do, kad ka­ras baig­sis tai­ka. A.Čup­ko­vas vis dar ne­ga­vo bend­ro bu­to rak­tų, o su D.Tei­šers­ ky­te su­si­tar­ti ne­pa­vyks­ta. Nie­ko ne­pa­vy­ko kol kas su­tar­ti ir ad­vo­ ka­tams.

Pak­lau­sus apie tai, ko­kius jis auk­so kal­nus pa­gro­bė iš na­mų, Ana­to­li­jus liūd­nai šyp­te­lė­jo. Ši is­to­ri­ja nu­ti­ko dar per­nai. Tą­ kart jis pa­pra­šė Da­lios sū­naus Li­no įleis­ti į bu­tą. No­rė­jo pa­siim­ti sa­vo do­ku­men­tus, dar li­ku­sius daik­tus.

Pra­da­ręs sa­vo stal­čių nu­stė­ro, nes as­me­ni­nių do­ku­men­tų – dek­la­ ra­ci­jų, ar­chy­vo pa­žy­mų apie jam pri­klau­san­čią so­dy­bą Bra­ziu­kuo­ se, kur, anot Ana­to­li­jaus, gy­ve­na la­bai są­ži­nin­gas Da­ lios bro­lis, ne­ra­do.

20

Ra­my­bė: ge­rų emo­ci­jų A.Čup­ko­vui ke­lia pra­smin­gi dar­bai.

And­riaus Alek­sand­ra­vi­čiaus nuo­tr.

20

Šeštadienis, liepos 21, 2012

aukštyn žemyn kaunodiena.lt/naujienos

D.Tei­šers­ky­tės vy­ras A.Čup­ko­vas Ke­tu­rių no­ri tu­rė­ti sa­vo kam­pą ir ra­my­bę „Ne­no­riu sa­vęs įspraus­ti į kaž­ko­kią spe­cia­ly­bę, nes tai ap­ri­bo­ja. Ne­no­riu sa­vęs ri­bo­ti, nes žmo­nės yra lais­vi su­tvė­ri­mai ir rei­kia nau­do­tis ta lais­ve.

To­dėl esu tie­siog Eg­lė“, – tei­gia jau­nat­ viš­ka ke­tu­rių vai­ kų ma­ma, mo­de­lis, ta­py­to­ja, vers­li­nin­ kė, vers­lo ga­li­my­bių val­dy­mo kon­sul­ tan­tė E.Grėb­liaus­ kai­tė-Tur­sie­nė.

Po aki­mir­kos A.Čup­ 19 ko­vas nu­s te­b i­n a: „Kai nuo 1979 m. pra­dė­jo­me gy­

ven­ti kar­tu, mū­sų bu­te bu­vo ra­ki­ na­mas tik vie­nas, Da­lios, kam­ba­ rys. Ko­dėl? Ne­ži­nau. Vi­sur ki­tur bu­vo ga­li­ma pa­tek­ti. Bet man nė į gal­vą ne­šo­vė min­tis ra­kin­ti sa­ vo kam­ba­rius. Kam? Ir net min­ tis ne­ki­lo, kad ga­li ding­ti do­ku­ men­tai.“ Tą­kart ap­si­lan­kęs sa­vo kam­ba­ riuo­se jis ne­ra­do ir ke­lių jam bran­ gių re­lik­vi­jų – te­tos do­va­no­to se­no auk­si­nio laik­ro­džio, ma­mos do­va­ no­tos auk­si­nės mo­ne­tos.

Su­ža­dė­tu­vių žie­do ne­ver­ta

Ana­to­li­jus at­vi­ras: jis paė­mė Da­ liai do­va­no­tą su­ža­dė­tu­vių žie­dą ir dar ke­lis jos pa­puo­ša­lus. Ko­dėl? „Gy­ve­ni­mas pa­ro­dė, kad ji bu­ vo ne­ver­ta do­va­no­to su­ža­dė­tu­vių žie­do. No­rė­jau iš­ly­dy­ti, – ne­sle­ pia vy­ras. O ki­ti pa­puo­ša­lai? – Tuo­met šo­ki­ruo­tas ir ap­stul­bęs pa­gal­vo­jau juos iš­mai­ny­ti į sa­vo din­gu­sius svar­bius do­ku­men­tus ir re­lik­vi­jas. Bet, emo­ci­joms at­ slū­gus, sū­naus Alek­sand­ro pa­ tar­tas ir ra­miai ap­mąs­tęs, dar tą pa­čią die­ną Da­lios pa­puo­ša­ lus grą­ži­nau. Ai, kam taip kvai­ lai elg­tis.“ Ana­to­li­jus bu­vo dar kar­tą ap­ stul­bin­tas, kad ne­tru­kus po to, kai jau vis­kas bu­vo grą­žin­ta, bu­vo pa­ ra­šy­tas pa­reiš­ki­mas po­li­ci­jai. „Nuė­jau, vis­k ą paaiš­k i­n au, ten žmo­nės vis­ką su­pra­to, – ra­ miai kal­bė­jo A.Čup­ko­vas. – Tie­ sa, kai ku­riuos daik­tus pa­si­li­kau – sa­vo spor­to me­da­lius, ženk­ liu­kus, ap­do­va­no­ji­mus. Bet tu­ riu tam tei­sę?“ Vis dėlto vy­ras ir to­kiu me­tu ne­ si­ren­gia, kaip jo žmo­na, da­ly­vau­ ti te­le­vi­zi­jos šou lai­do­se, vie­šai

No­ras: A.Čup­ko­vas ti­ki­si su­si­grą­žin­ti, kas jam pri­klau­so.

spręs­ti pro­ble­mų ir kel­ti sau rei­ tin­gus. Jis neiš­duo­da, kas ne­se­niai jam ra­šė pik­tas ir šan­ta­žuo­ja­mas ži­nu­tes į mo­bi­lio­jo ry­šio te­le­fo­ną, nors ži­no, kas tai da­rė. „Kam? Tam jau­nam, pui­kiam žmo­gui bu­vo pa­da­ry­ta įta­ka. Jis – ne­kal­tas“, – sa­ko ne­pik­tai.

Ne­šio­ja se­ne­lio kry­že­lį

Ana­to­li­jų ap­stul­bi­no Da­lios pa­ skleis­tos kal­bos šou lai­do­se, kad jis ne­va pri­klau­so kaž­ko­kioms sek­ toms. „Esu or­to­dok­sas, – ne­sle­pia Ana­to­li­jus ir ro­do ant kak­lo ka­ban­ tį 1876 m. auk­si­nį kry­že­lį su ru­siš­ ku už­ra­šu „Spa­si i po­mi­lui“ (liet.

Žmogus, kuriuo galima pasitikėti

Iš­gel­bėk ir pa­si­gai­lėk) – kry­že­lis yra se­ne­lio. Jį ne­šio­jo ma­no tė­vas, o po ma­mos mir­ties per iš­pa­žin­ tį po­pas pa­sa­kė, kad ir aš pri­va­lau ne­šio­ti.“ A.Čup­ko­vas ne­si­dro­vi ir nuo­šir­ džiai pri­pa­žįs­ta: taip, jis – ti­kin­ tis, bet ne ak­lai į re­li­gi­ją pa­si­nė­ręs žmo­gus. Ir juo­lab kvai­la gal­vo­ti apie kaž­ko­kias sek­tas.

Ana­to­li­jaus mo­čiu­tė, ma­mos ma­ma, – ka­ta­li­kė. „Vi­sa­da švęs­da­vo­me dve­jas Ka­ lė­das, Ve­ly­kas. Ir nie­ka­da ne­prie­ ši­nau ka­ta­li­kų ir or­to­dok­sų. Abi re­li­gi­jos kal­ba apie tuos pa­čius, ge­rus ir švie­sius, da­ly­kus. Ten la­ bai daug iš­min­ties ir tei­sy­bės“, – įsi­ti­ki­nęs A.Čup­ko­vas.

Pak­laus­tas, ka­da jis pa­sku­ti­ nį kar­tą ma­tė D.Tei­šers­ky­tę, nes bū­tent pa­var­de Ana­to­li­jus va­di­na po­li­ti­kę, jis šyp­te­lė­jo.

Aps­tul­bi­no bu­vę bend­ra­dar­biai

Vla­di­mi­ras Ro­ma­no­vas „Žalgirio“ klubo savininkas

A

na­to­li­jų Čup­ko­vą pa­ž įs­tu jau se­niai. Prieš 17 me­tų kar­tu vy­ko­me į Kos­ta Ri­ką, kur Kau­no „Žal­gi­rio“ krep­ ši­nio ve­te­ra­nai pa­sau­lio čem­pio­na­te pra­lai­mė­jo tik bu­vu­siems JAV krep­ ši­nio pro­fe­sio­na­lams ir užė­mė ant­rą vie­tą. Jau ta­da įsi­ti­ki­nau, kad mū­sų vy­rai pui­kiai žai­džia krep­ši­nį ir yra vie­ni pa­jė­giau­sių pla­ne­to­je.

Praė­ju­sią va­sa­rą mes ta­po­me pa­ sau­l io ve­te­ra­nų krep­ši­n io čem­pio­ nais Bra­z i­l i­jo­je ir tai yra ne­ma­žas

A.Čup­ko­vo nuo­pel­nas. Ana­to­l i­jus ir ma­ne įtrau­kė į šią ko­man­dą ir pa­ dėjo išvengti varžybų streso. Šis žmo­gus – pro­tin­gas, ko­rek­tiš­kas, kant­rus, sie­k ia tiks­lo, tu­ri or­ga­ni­za­ to­riaus ta­len­tą. Su juo liūd­na ne­bū­ na. Ana­to­li­jus ži­no daug anek­do­tų, do­mi­si spor­tu, poe­zi­ja, kul­tū­ra, po­ li­ti­ka, to­dėl mo­ka bend­rau­ti bet ko­ kia te­ma. Bū­da­mi Bra­zi­li­jo­je per Jo­ ni­nes, nu­ste­bo­me, kad ir šio­je ša­ly­ je šven­čia­mos šios pa­go­niš­kos apei­ gos. Jas šven­tė­me prie ša­l ia vieš­bu­ čio už­k ur­to lau­žo, vai­n i­kais pa­si­ puo­šę gal­vas.

„Pa­ma­čiau la­bai ne­ti­kė­tai. Tai bu­ vo prieš ke­lias sa­vai­tes, kon­cer­ te Kau­no pi­ly­je. Ji bu­vo su mar­čia ir anū­kais, – pa­me­na aki­mir­kas A.Čup­ko­vas. – Tie­sa, keis­ta, kad su­si­ti­kus žvilgs­niams ma­no šir­dy­ je nie­kas ne­su­vir­pė­jo. Gal iš­mo­kau val­dy­tis?“ Jį su­jau­di­no prie jo priė­ju­si la­ bai my­li­ma, kaip ir Jo­kū­bas, vai­ kai­tė Ka­mi­lė. Jos ne­bu­vo ma­tęs be­veik tre­jus me­tus, to­dėl pa­ste­ bi­mai paau­gu­sios mer­gi­nos iš pra­ džių net ne­pa­ži­no. „Tuo­met šir­dis su­spur­dė­jo“, – įsi­tem­pia ir tram­do aky­se aki­mir­ ką su­žvil­gu­sias aša­ras.

Vi­sas nei­gia­mas emo­ci­jas, šal­ tą­jį ka­rą, D.Tei­šers­ky­tės kal­bas per šou lai­das A.Čup­ko­vui pa­de­da už­ gniauž­ti dar­bai, pra­smin­ga vi­suo­ me­ni­nė veik­la.

Jis jau­čia­si pa­ma­lo­nin­tas, kad tiek daug žmo­nių jį pa­lai­ko, su­tik­ti ar sa­vo no­ru pa­skam­bi­nę ta­ria la­bai gra­žius, pa­lai­kančius žo­džius.

Ana­to­li­jus ypač ma­lo­niai bu­ vo nu­ste­bin­tas, kai at­si­lie­pė 15– 20 me­tų ne­ma­ty­ti jo bu­vę bend­

Antano Slavinsko nuo­tr.

Da­rius Sė­le­nis

d.selenis@kaunodiena.lt

ra­dar­biai, ku­rie siū­lė vi­so­ke­rio­pą pa­gal­bą ir net pi­ni­gų. „Pi­ni­gų, ži­no­ma, at­si­sa­kiau, ta­ čiau tai la­bai su­jau­di­no. Nes­lėp­siu, su­si­grau­di­nau. Gy­ve­ni­me bu­vau vi­soks, bet di­de­lių prie­kaiš­tų iš žmo­nių ne­su­lau­kiau. Gal tai ga­na švie­saus gy­ve­ni­mo re­zul­ta­tas?“ – svars­tė A.Čup­ko­vas. Ąžuo­li­nių du­rų ne­lauš

Ana­to­li­jus – tai­kus žmo­gus. Jis ir da­bar, per ne­ma­lo­nų po­kal­bį, mie­ liau kal­ba apie švie­sius da­ly­kus, apie my­li­mus vai­kai­čius. Džiau­ gia­si, kad ar­chi­tek­tū­rą pa­si­rin­kęs anū­kas And­rius švy­tė­da­mas kaip ant spar­nų grįž­da­vo iš nuo­sta­bios pe­da­go­gės Ma­ri­jos Juk­niū­tės pie­ ši­mo pa­mo­kų.

Kai ku­riuos daik­ tus pa­si­li­kau – sa­ vo spor­to me­da­lius, ženk­liu­kus, ap­do­ va­no­ji­mus. Bet tu­ riu tam tei­sę?

Vis dėlto pa­tas, šach­ma­ti­nin­kų ter­mi­nais ta­riant, san­ty­kiuo­se su Da­lia ne­ga­li bū­ti am­ži­nas. A.Čup­ ko­vas ne­ga­li am­ži­nai ken­tė­ti ap­ kal­bų, šan­ta­žuo­ja­nčių ži­nu­čių, ne­su­lauk­ti to, kas jam pri­klau­so, ir ne­siim­ti jo­kių veiks­mų. „Vis dar ti­kiuo­si, kad du se­ ni žmo­nės vis­ką ga­li iš­spręs­ti tai­ kiai, be teis­mų, – dro­viai skės­te­lė­ja ran­ko­mis. – Bet jei tai vis dėl­to ne­ pa­dės, ru­de­nį, ma­tyt, teks im­tis ir ki­tų veiks­mų. Per ma­žai lai­ko li­ko že­me­lė­je. O kas man pri­klau­so, tu­ rė­tų bū­ti grą­žin­ta. No­riu se­nat­vė­je tu­rė­ti sa­vo kam­pą ir ra­my­bę.“ Ne, ne, A.Čup­ko­vas ne­si­ren­gia elg­tis ne­žmo­niš­kai. Juo­lab ne­si­ ren­gia lauž­ti mi­li­jo­nus kar­tų vars­ ty­tų ir jo pa­ties įsta­ty­tų ąžuo­li­nių du­rų. Jis im­sis tei­sė­tų ir ju­ri­di­nių veiks­mų.

– Esa­te ne­pas­to­vi – juk vi­sa jū­ sų veik­la la­bai skir­tin­ga?

– Ne­ma­nau. Ma­tau nuo­sek­lu­mą. Žmo­gus sie­kia to, kas jam pa­tin­ka.

Esu Eg­lė, 14 me­tų Pet­ro, de­vy­ne­rių An­ta­no, sep­ty­ne­rių Onos ir pust­re­ čių Ago­tos ma­ma, mo­de­lis, vers­li­ nin­kė, me­ni­nin­kė. Ir vi­sa tai tie­sa.

– Ži­nau, ne­mėgs­ta­te žo­džio „bu­vu­si“.

– Kiek­vie­na nau­ja veik­la nie­ko neišs­ tu­mia, tik pa­pil­do gy­ve­ni­mą. Ir mo­ de­liu kar­tais pa­dir­bu, – šyp­so­si.

– Me­nas ir rin­ko­da­ra – la­bai skir­tin­gi da­ly­kai. Ju­my­se gy­ ve­na dvi as­me­ny­bės?

– Ma­ny­je gy­ve­na la­bai daug as­ me­ny­bių. Dvie­jų ma­ža iš­reikš­ti sa­ ve. Rin­ko­da­ra – la­biau kū­ry­ba nei skai­čia­vi­mas. Rin­ko­da­ros spe­cia­ lis­tai mėgs­ta sa­ky­ti, kad pu­sę rek­ la­mai iš­lei­džia­mų pi­ni­gų ne­vei­kia.

Bet ku­ri pu­sė?

– Ke­tu­ri vai­kai – vi­si pla­nuo­ti?

– (Šyp­so­si) Vis­ką pui­kiai su­pla­ nuo­ja gy­ve­ni­mas...

– ... ku­ris ne­re­tai pa­si­juo­kia iš žmo­gaus pla­nų?

– Taip ir yra. Kai paau­ga vai­kai, na­muo­se kaž­ko pra­de­da trūk­ti.

Tuo­met pa­gal­vo­ji, kad bū­tų pui­ku dar vie­nas kū­di­kis. Vy­ras vi­są lai­ ką la­bai no­rė­jo daug vai­kų. Aš ir­gi no­rė­jau, – nu­si­juo­kia. – Bet daž­ niau – teo­riš­kai.

– Po pir­mo­jo vai­ke­lio sa­kė­te: už­teks. Po ant­ro­jo – vis­kas!

– Gy­ve­ni­mo po­sū­kis nuo vai­kų ne­ tu­rė­ji­mo iki žings­nio tap­ti tė­vais – la­bai di­de­lis po­ky­tis. Daž­nai pa­ti­ri stre­są, gal­vo­ji, ar no­ri bris­ti gi­lyn.

Tai – sun­kiau­sias žings­nis. Ypač toms, ku­rios pa­ni­ru­sios į kar­je­rą ir dar ne­pa­ty­rė mo­ti­nys­tės ža­ve­sio.

– Ką jums da­vė mo­ti­nys­tė?

– Neiš­ven­gia­mai te­ko kaž­kiek suaug­ti. Vai­kys­tė tu­ri bū­ti gy­va ir

21

Šeštadienis, liepos 21, 2012

aukštyn žemyn

vai­kų ma­ma ži­no, ko­dėl vy­rai no­ri sū­naus kiek­vie­na­me suau­gu­sia­me žmo­gu­ je. Ki­taip jis ne­beat­ras nau­jų da­ly­ kų. Mo­ti­nys­tė man da­vė la­bai daug.

Sup­ra­ti­mo, kant­ry­bės, iš­tver­mės, mei­lės, iš­mo­kė su­pras­ti vai­kus. Ji iš­mo­kė pa­ma­ty­ti vai­ką sa­vy­je, jį at­si­min­ti, su juo su­si­drau­gau­ti.

Kai paau­go vai­kai, aš pra­dė­jau ge­ riau su­pras­ti tė­vus, se­ne­lius. Ko­dėl jie mums duo­da vie­ną, ant­rą, tre­čią pa­ta­ri­mą, sten­gia­si mus ap­sau­go­ ti, ko­dėl rei­kia juos gerb­ti. Įsi­ti­ki­ nau, kad įsa­ky­mas my­lė­ti sa­vo tė­vą ir mo­ti­ną – la­bai svar­bus, ne ap­ ri­bo­jan­tis as­me­ny­bę, o su­tei­kian­tis jai spar­nus.

– Ko­kia di­džiau­sią ver­ty­bę at­ ra­do­te per gy­ve­ni­mą?

– Sa­ve. At­ra­dau, kad žmo­gus, min­ tys ga­li pri­klau­sy­ti nuo jo pa­ties.

At­ra­dau lais­vę. Au­gau tuo lai­ku, kai ypač svar­bi tė­vų, vi­suo­me­nės nuo­mo­nė. Bet iš pra­džių tu­ri sa­ve pa­žin­ti ir sau ne­me­luo­ti.

– Bet mes iki ga­lo sa­vęs ne­pa­ žin­si­me.

– Taip, gy­ve­ni­mas yra ke­lias.

– De­ri­nant mo­ti­nys­tę su ki­tais dar­bais kaž­kas nu­ken­čia?

– Su­de­rin­ti la­bai sun­ku. Su­tal­pin­ ti gy­ve­ni­me ga­li­ma vis­ką, bet nie­ko neap­gau­si. Pa­ra tu­ri 24 va­lan­das ir, kaž­ką nau­jo priim­da­mas, kaž­ką iš­ brau­ki iš die­not­var­kės.

– Kaip ir lai­mė – jos sie­ki­mas.

Kaip at­ra­do­te ta­py­bą? Pa­var­go­ te nuo pro­to? Ži­nau, kad pa­tin­ ka da­žų kva­pas ir ga­li­te vos ne mau­dy­tis da­žuo­se.

– Da­žuo­se ne­si­mau­dau, bet jų kva­ pas iš­ties la­bai pa­tin­ka. Man la­bai pa­tin­ka tep­ti. Vers­le vi­są die­ną pra­ lei­di su­si­ti­ki­muo­se, skai­čių len­te­lė­ se, bet ran­ko­se – tar­si tuš­čia. Ta­py­ ba už­pil­do tuš­tu­mą.

– Taip ir ken­čia vy­rai?

– (Šyp­te­lė­ja) Kar­tais, kai abu su vy­ru su­sto­ja­me, vie­nas ki­tam pri­ si­pa­žįs­ta­me, kad ne­tu­rė­jo­me lai­ ko net pa­si­kal­bė­ti. Bu­vo lai­kas, kai ken­tė­jo vy­ras. Da­bar nu­rė­žiu da­ lį lai­ko nuo ta­py­bos moks­lų. Vil­ niaus dai­lės aka­de­mi­jo­je bai­giau tre­čią kur­są. Stu­di­juo­jant te­ko pri­ stab­dy­ti vers­lo plėt­rą.

Su­vo­kia­me, kad aukš­tai dan­gu­je skrai­dan­tis vai­kys­ tės sva­jo­nių ba­lio­nė­ lis vis dėl­to tu­ri vir­ ve­lę, ku­rią kaž­kas lai­ko.

– Po še­še­rių me­tų pro­fe­sio­na­ laus mo­de­lio dar­bo už­sie­ny­je – į vers­lo val­dy­mą. Ko­dėl?

– (Juo­kia­si) Kai bu­vau mo­de­lis, pa­ si­reiš­kė la­bai ašt­rus no­ras stu­di­ juo­ti ir la­vin­ti pro­tą.

– Pa­bo­do mo­de­lių pa­sau­lio tuš­ ty­bė?

– Yra ir tuš­ty­bės, ta­čiau yra ir daug es­te­ti­kos, o dirb­ti su aukš­to ly­gio di­ zai­ne­riais ir me­ni­nin­kais la­bai įdo­ mu. Jie ku­ria me­ną, o pro­fe­sio­na­lus ir daug dir­ban­tis mo­de­lis įgau­na dar­bo ko­man­do­je pa­tir­ties, bend­ ra­vi­mo įgū­džių. Nie­kam neį­do­mu, ar tau šal­ta, ar karš­ta, ko­kia ta­vo nuo­tai­ka. Kuo aukš­tes­nis mo­de­lio pro­fe­sio­na­lu­mas, tuo dau­giau dar­ bo jis gau­na, įgy­ja dau­giau pa­tir­ties, o vie­tos tuš­ty­bei lie­ka vis ma­žiau.

Ma­no ma­ma, me­di­kė, sa­ko, kad gy­ve­ni­me, kaip ir me­di­ci­no­je yra vis­ko, bet rei­kia tu­rė­ti pro­to ir šir­ dies at­skir­ti ri­bas. Sa­vo vai­kų ne­ si­sten­giu la­bai smar­kiai ap­sau­go­ti nuo gy­ve­ni­mo, nes nuo vis­ko tik­rai neap­sau­go­si. Kri­ti­nis mąs­ty­mas yra ge­riau­sia ap­sau­ga. Kuo ge­riau vai­kas su­voks jį su­pan­tį pa­sau­lį, tuo bus sa­va­ran­kiš­kes­nis.

– Iš kur daug pro­to ga­li tu­rė­ti 14–16 me­tų mo­de­liai?

– Tai pri­klau­so nuo auk­lė­ji­mo, tė­ vų skie­pi­ja­mų ver­ty­bių. Šou vers­las pa­de­da pa­ten­kin­ti kai ku­riuos po­ rei­kius ir kar­tu pa­tik­ri­na, ar stip­rūs esa­me sa­vo ke­ ly­je.

– Kaip ją at­ra­do­te? Spal­vos, kva­pas, re­gė­ta vai­vo­rykš­tė ar ap­si­lan­ky­mas pa­ro­do­je?

– Jū­ra­tės Staus­kai­tės me­no mo­ kyk­lo­je dir­bo la­bai cha­riz­ma­tiš­ kas žmo­gus – a. a. ta­py­to­jas Al­gis Skač­kaus­kas (dai­lės pe­da­go­gas, vie­nas iš ži­no­miau­sių XX a. ant­ros pu­sės Lie­tu­vos ta­py­to­jų – aut. pa­ sta­ba). Jis ve­dė ta­py­bos pa­mo­kas.

Nu­ve­džiau sū­nų, ta­piau ir aš. Au­ to­port­re­tą. „Jei taip ta­py­si, po ke­le­rių me­tų abu ka­bo­si­me ant bie­na­lės sie­nos“, – tuo­met pa­sa­kė. Ži­no­ma, tai priė­ miau kaip hu­mo­rą, bet po to nuė­jau į ta­py­to­jo, dai­lė­ty­ri­nin­ko Au­gus­ti­ no Sa­vic­ko ta­py­bos kur­sus.

O min­tis ta­py­ti ki­lo, kai pa­gim­ džiau tre­čią vai­ką. Me­tus paau­ gi­nu­si duk­rą jau tu­rė­jau su­grįž­ti į dar­bą, ta­čiau ne­no­rė­jau pa­lik­ti ry­ tų, bend­ra­vi­mo su vai­ku. Tuo­met, pra­tę­su­si ato­sto­gas, at­ra­dau ta­py­ bą. Be­je, po Onos gi­mi­mo ypač at­ si­vė­rė mo­ti­nys­tė, mo­ters ry­šys su duk­ra, su­vo­kiau, ko­dėl vy­rams taip rei­kia sū­naus.

– La­bai įdo­mu ko­dėl?

– Au­gant duk­rai dar kar­tą iš­gy­ve­ nau vai­kys­tę. Gal ne vi­siems tai ak­ tua­lu, bet tai tu­ri la­bai stip­rų te­ra­ pi­nį po­vei­kį. Tar­si pa­si­tik­rin­ti, ar ne­nuk­ry­pai nuo kur­so, ar dar mo­ki pa­žvelg­ti į gy­ve­ni­mą vai­ko aki­mis.

Gal ir vy­rams kar­tais to rei­kia?

Tar­si dar kar­tą iš­gy­ven­ti vai­kys­tę, kaž­ką už­pil­dy­ti, dar kar­ tą pa­tir­ti.

– Bu­vi­mo su vai­ kais lai­ko, ypač jų pir­mų­jų me­tų, nie­ka­da ne­sug­rą­žin­ si. Per dar­bus to lai­ko ne­pra­ra­ do­te?

– Su vi­sais vai­kais bu­vau kar­tu jų pir­muo­sius me­ tus, bet to bu­vo ma­ ža. Iš­ties kaž­ką pra­

Dau­gia­ly­pė: E.Grėb­liaus­kai­tė-Tur­sie­nė – va­do­vė, vers­li­nin­kė, ta­py­to­ja.

ran­di, bet kaž­ką vi­suo­met at­ran­di.

Gai­lė­tis ne­ga­li­ma, vis­kas yra idea­ lu, – šyp­so­si.

– Ju­my­se daug ne­pas­to­vu­mo?

– Po ne­pas­to­vu­mu jau­čiu tvir­tą gi­ ją. Vi­sos ma­no veik­los kryp­tys yra su­si­py­nu­sios. Man pa­tin­ka gy­ve­ ni­mo dau­gia­ly­piš­ku­mas. Ne­no­riu ma­ty­ti tik vie­nos pu­sės.

– Koks jū­sų zo­dia­ko ženk­las?

– Žu­vys. Taip, dvi­gu­bas ženk­las, kaip Dvy­niai ir Svars­tyk­lės. Vy­ras kar­tais juo­kia­si: „O, ant­ro­ji Žu­vis at­plau­kia.“ Ko­kia? Jų vi­sas bū­rys.

– O Juo­do­ji žu­vis?

– Sun­ku pa­sa­ky­ti. Pa­sa­ky­siu ne­są­ mo­nę... Nuo vai­kys­tės jau­čiu nuo­ la­ti­nį tam­sos ir švie­sos su­si­py­ni­mą.

Tam­sa – la­bai bjau­ri, o švie­sa – la­ bai gra­ži. Jos daž­nai vie­na ki­tą kei­ čia, o aš la­bai no­riu tai su­vok­ti. To ieš­kau ta­py­bo­je.

Anks­čiau la­bai bi­jo­jau tam­sio­sios pu­sės, siau­bo fil­mų. Žie­mą, grįž­da­ ma iš mo­kyk­los, kruopš­čiai ap­žiū­ rė­da­vau na­mus. Tu­rė­jau slė­py­nė­se

pui­kiai iš­mok­tą sa­vo sis­te­mą: ap­ žiū­riu ko­ri­do­rių, spin­tą, už­da­rau du­ris, kad tas kaž­kas ne­per­bėg­tų ten, kur jau ieš­ko­jau. Tie­sa, ne­su­ si­mąs­čiau, ką da­ry­čiau, jei tą kaž­ ką ras­čiau.

O da­bar pra­dė­jo tai trauk­ti. Ypač siau­bo fil­mai. Mėgs­tu pui­kiai žmo­ gaus psi­cho­lo­gi­ją iš­ma­niu­sio Alf­re­ do Hitch­coc­ko fil­mus. Jis – ge­nia­lus re­ži­sie­rius.

– Nea­be­jo­ju, kad dau­ge­lis, pa­ žvel­gęs į liek­ną jū­sų fi­gū­rą, ne­ pa­ti­ki, kad esa­te ke­tu­rių vai­ kų ma­ma, o su­ži­no­jęs drą­siai klau­sia apie penk­tą. Bus? – (Juo­kia­si) Čia tas pa­ts, kai vai­ko klau­sia­ma, kuo užau­gęs bus. Ne­ ma­nau, kad rei­kia pro­gno­zuo­ti.

– Bet juk vis­kas pra­si­de­da nuo min­ties?

– Šiuo me­tu jos nė­ra.

– Per 38 me­tus jums jau at­si­vė­ rė la­bai daug gy­ve­ni­mo du­rų.

De­ja, kaž­kas vi­sa­da už­si­da­ro.

– Di­džiau­sias žmo­gaus pra­ra­di­

And­riaus Alek­sand­ra­vi­čiaus nuo­tr.

mas yra ne­kal­ty­bė. Ne fi­zi­ne pra­ sme. Kai su­vo­kia­me, kad aukš­tai dan­gu­je skrai­dan­tis vai­kys­tės sva­ jo­nių ba­lio­nė­lis vis dėl­to tu­ri vir­ve­ lę, ku­rią kaž­kas lai­ko. Tas su­vo­ki­ mas ir yra di­džiau­sias pra­ra­di­mas ir at­ra­di­mas kar­tu.

Su tuo su­vo­ki­mu at­ran­di vi­ są pa­sau­lį, su­pran­ti, kad atė­jo­ me gy­ven­ti į že­miš­ką gy­ve­ni­mą.

Bet kar­tu pra­ran­di iš­plaz­dė­ju­sias sva­jo­nes.

– O jų li­ko dar daug?

– Jų daug. Sto­vi ei­lė­je. Bet jų ne­ re­gist­ruo­ju. Su­gal­vo­ju in­tui­ty­viai.

Gi­liai šir­dy­je trokš­ta­me įvai­rių da­ ly­kų. Ir jie pa­ma­žu pil­do­si, kar­tais mums nė ne­su­vo­kiant.

– Atė­jus į pir­mą ta­py­bos pa­mo­ ką pie­šė­te sa­vo au­to­port­re­tą. O jei da­bar rei­kė­tų nu­pieš­ti sa­vo gy­ve­ni­mą?

– Oi, la­bai sun­kus klau­si­mas. Be abe­jo­nės, tai bū­tų abst­rak­ci­ja.

Daug įvai­rių spal­vų. Nuo – iki. Ir dvi žu­vys.Vie­na, plau­kian­ti į vie­ną, ki­ta – į ki­tą pu­sę.

22

Šeštadienis, liepos 21, 2012

aukštyn žemyn

Ita­liš­kos Pen­kios že­mės at­si­ga

Lai­mi­na: iš kal­nų į jū­rą žvel­gian­ti šv.Pran­ciš­kaus sta­tu­la pa­ly­di iš­plau­

kian­čiuo­sius ir lau­kia su­grįž­tan­čių­jų.

Is­to­ri­ja: lai­kas Ver­na­cos kai­me tar­si su­sto­jęs dar vi­du­ram­žiais, kai bu­

vo pastatyta ši bažnyčia.

Poil­sis: kai ku­riuo­se kai­me­liuo­se pa­plū­di­mio smė­lį ar žvy­rą at­sto­ja di­džiu­liai ak­me­nys.

Ant aukš­tų uo­lų ka­bo pen­ki ne­di­de­li žve­ jų kai­mai su įvai­rias­pal­viais na­mais, siau­ ro­mis gat­ve­lė­mis, ma­žu­tė­mis krau­tu­vė­lė­ mis. Tai – Pen­kios že­mės (Cin­que ter­re) – vie­nas gra­žiau­sių Šiau­rės Ita­li­jos, o gal ir vi­sos ša­lies kam­pe­lių.

Pag­rin­di­nis: Mon­te­ro­so kai­me­lis iš­di­džiai žvel­gia į pla­čią įlan­ką su pa­

plū­di­miu. Tu­ris­tų ja­me įsi­ku­ria dau­giau­sia.

Lai­ma Že­mu­lie­nė l.zemuliene@diena.lt

Nau­jau­sias lie­tu­vių at­ra­di­mas

Su­si­do­mė­jo: kai­me­lių ka­ti­nai mie­lai po­zuo­ja tu­ris­tams.

Lai­mos Že­mu­lie­nės nuo­tr.

Šis ne­di­de­lis že­mės lo­pi­nė­lis Lie­ tu­vos tu­ris­tams dar nė­ra taip pui­ kiai ži­no­mas kaip Tur­ki­jos ar Egip­ to ku­ror­tai. Neat­ras­tas Pen­kias že­mes, iš­si­dės­čiu­sias maž­daug de­ šim­ties ki­lo­met­rų ruo­že, lie­tu­viai dar tik pra­de­da at­ras­ti. Čia įkur­tas Pen­kių že­mių na­ cio­na­li­nis par­kas, jos įtrauk­tos į UNES­CO sau­go­mų te­ri­to­ri­jų są­ ra­šą. Iš Li­gū­ri­jos jū­ra plau­kian­čio lai­vo vi­si pen­ki kai­me­liai – Mon­ te­ro­so al Ma­rė, Ver­na­ca, Kor­nil­ja, Ma­na­ro­la ir Rio­ma­džo­rė, ka­ban­tys ant uo­lė­tų kran­tų lyg vi­du­ram­žių tvir­to­vės, at­si­ve­ria vie­nas po ki­to.

Jų na­mai nu­da­žy­ti gel­to­na, oran­

ži­ne, rau­do­na spal­vomis, su ža­lio­ mis lan­gi­nė­mis. Virš kai­mų te­ra­ sose ža­liuo­ja vy­nuo­gy­nai, iš ku­rių der­liaus spau­džia­mas sau­sas bal­ ta­sis „Cin­que terre“ vy­nas. Į Pen­kias že­mes ga­li­ma pa­tek­ ti trau­ki­niu, marš­ru­tu Genuja–La Spe­ci­ja kur­suo­jan­čiu maž­daug kas va­lan­dą ir su­sto­jan­čiu kiek­vie­na­ me kai­me­ly­je, ar­ba at­vyk­ti lai­vu.

Iki šiol nė­ra ke­lio, ku­ris jung­tų vi­ sus kai­mus. Anks­čiau nu­si­gau­ti iki jų bu­vo įma­no­ma tik jū­ra ar­ba pės­čio­mis kal­nų šlai­tais pa­lei jū­rą be­si­drie­kian­čiu siau­ru ta­ku – va­ di­na­muo­ju Žyd­ruo­ju ke­liu, ku­ris eg­zis­ta­vo jau vi­du­ram­žiais.

Vė­juo­tą die­ną mau­dy­tis pi­giau

Įsi­ku­ria­me di­džiau­sia­me kai­me­ly­ je – Mon­te­ro­so al Ma­rė­je, pa­pras­tai

va­di­na­ma­me Mon­te­ro­su. Kai­me­lis žvel­gia į pla­čią įlan­ką su pui­kiu pa­ plū­di­miu. Atos­to­gau­to­jų čia – dau­ giau­sia. Ap­su­kus ne­ma­žą ra­tą po Ita­li­ją, ma­lo­nu čia pail­sė­ti.

Tą die­ną, kai at­vy­ko­me, vė­jas šiau­šė jū­ros ban­gas, sau­lę de­be­ sys tai už­gož­da­vo, tai ati­deng­da­ vo. Nuė­jus į pa­plū­di­mį ir pa­si­tei­ ra­vus, kiek kai­nuo­ja sau­lės ir jū­ros ma­lo­nu­mai, dar­buo­to­ja paaiš­ki­no, kad šian­dien – tik 18 eu­rų, ka­dan­gi pra­stas oras, be to, jau vi­du­die­nis.

Už šią su­mą – gul­tai ir skė­čiai nuo sau­lės dviem as­me­nims.

Nu­si­vil­ti ne­ver­ta – Mon­te­ro­se yra du ne­mo­ka­mi pa­plū­di­miai, ku­ riuos la­bai mėgs­ta ato­sto­gau­to­jai.

Iš kai­mo į kai­mą – gar­lai­viu

Pa­si­kai­ti­nę sau­lė­je, pa­si­mau­dę šil­ to­je Li­gū­ri­jos jū­ro­je, tu­ris­tai lei­ džia­si į ke­lio­nę gar­lai­viu po Pen­ kias že­mes. Iš jū­ros kai­mai at­ro­do kaip ma­ži at­vi­ru­kai. Už 15 eu­rų iš Mon­te­ro­so lai­vas nu­pluk­do į pa­ sku­ti­nį kai­mą – Rio­ma­džo­rę, prieš tai su­sto­da­mas ir ki­tuo­se, iš­sky­rus Kor­nil­ją, ku­ri ne­tu­ri priė­ji­mo prie jū­ros.

Ka­dan­gi ten gar­lai­vis ne­si­švar­ tuo­ja, Kor­nil­ją ga­li­ma pa­siek­ ti trau­ki­niu ar­ba mi­nė­tu pės­čių­ jų ta­ku. Pa­ly­pė­jus 382 laip­te­lius, iš Kor­nil­jos at­si­ve­ria ne­pa­kar­to­ja­

23

Šeštadienis, liepos 21, 2012

aukštyn žemyn

gau­na po praū­žu­sios sti­chi­jos

Bū­tis: Ma­na­ro­la ka­bo ant uo­lė­tų Li­gū­ri­jos jū­ros kran­tų lyg vi­du­ram­žių tvir­to­vė.

mo gro­žio pa­no­ra­ma. Iš Ma­na­ro­los gar­siuo­ju Mei­lės ke­liu per ke­lio­li­ka mi­nu­čių ga­li­ma nuei­ti iki Rio­ma­ džo­rės kai­mo.

Plau­kiant gar­lai­viu ga­li­ma iš­lip­ti kai­muo­se ir pa­si­vaikš­čio­ti siau­ro­ mis jų gat­ve­lė­mis, ku­rias ne­ti­kė­tai pa­kei­čia laip­tai, o na­mai ky­la į vir­ šų. Vaikš­tant tarp rau­do­nų, oran­ ži­nių na­mų, pa­tup­dy­tų ant uo­lė­tų te­ra­sų, at­ro­do, kad čia su­sto­jo lai­ kas. Ma­lo­nu pa­ska­nau­ti to kraš­to pa­tie­ka­lų, pa­sma­gu­riau­ti le­dais – ita­liš­kie­siems ki­ti nė iš to­lo ne­pri­ lygs­ta. Iš­si­mau­džius jū­ro­je, kai­tin­ tis sau­lė­je teks ne taip pa­to­giai kaip Mon­te­ro­se, – pa­plū­di­mio smė­lį ar žvy­rą čia at­sto­ja di­džiu­liai ak­me­ nys.

Po vi­są die­ną trun­kan­čios eks­ kur­si­jos tu­ris­tai be var­go grįž­ta į vieš­bu­tį Mon­te­ro­se – gar­lai­vis Li­ gū­ri­jos jū­ra zu­ja vi­są die­ną.

Iš­si­ruo­šus į šį krui­zą, vis dėl­to rei­kė­tų pa­gal­vo­ti apie sa­vo ga­li­my­ bes ir svei­ka­tą – karš­tis ker­ta ne­ gai­les­tin­gai, ne­svar­bu, kad esi ant van­dens. Tas pat lau­kia su­ma­niu­ sių­jų pa­si­vaikš­čio­ti kal­nų ta­kais.

To­kią ke­lio­nę ge­riau pra­dė­ti anks­ tų ry­tą ar net švin­tant.

Tur­gaus die­na – ket­vir­ta­die­nis

Kai­nos Pen­kio­se že­mė­se – ne­ma­ žos. Poil­siau­to­jų ir tu­ris­tų šia­me

ro­jaus kam­pe­ly­je ne itin daug. Už­ tat res­to­ra­nų, užei­gų, ba­rų, kaip ir vi­so­je Ita­li­jo­je, – ant kiek­vie­no kam­po.

Vieš­bu­čių kai­nos Mon­te­ro­se – įvai­rios, ta­čiau rei­kia de­rė­tis, nes sa­vi­nin­kai, ne­no­rė­da­mi pra­ras­ ti klien­tų, lin­kę ieš­ko­ti auk­so vi­ du­rio. Nak­tis as­me­niui už 35 eu­rus vieš­bu­ty­je su kon­di­cio­nie­riu­mi – tai Mon­te­ro­se lai­ko­ma ne­bran­gu.

Ly­giai tas pat ir par­duo­tu­vė­se – pri­va­čio­se mais­to pro­duk­tai bran­ ges­ni. Už­tat ket­vir­ta­die­nį cent­ri­ nė­je Mon­te­ro­so aikš­tė­je vyks­tan­tis tur­gus, kur ga­li­ma įsi­gy­ti ne tik

vie­tos ūki­nin­kų pa­ga­min­tų mais­ to pro­duk­tų ir užau­gin­tų dar­žo­vių bei vai­sių, bet ir pa­veiks­lų, – tik­ras at­ra­di­mas tu­ris­tams.

Ant pre­kys­ta­lių – per­si­kai, vyš­ nios, ab­ri­ko­sai ir šio­se apy­lin­kė­se išau­gin­tos vy­nuo­gės, įvai­riau­sios dar­žo­vės, pui­kios vy­tin­tos deš­ros ir kum­pis, įvai­rių rū­šių sū­riai. O ita­lai – ne­bū­tų pie­tie­čiai – siū­lo, pa­sa­ko­ja, aiš­ki­na, ra­gi­na ne­dels­ti ir vis­ką šluo­ti iš ei­lės. Už sep­ty­nis eu­rus ga­li pa­ska­nau­ti pa­gal kla­si­ki­ nį re­cep­tą iš­kep­to viš­čiu­ko, o 100 g sau­lė­je džio­vin­tų po­mi­do­rų nu­si­ pirk­si tik už vie­ną eu­rą.

Bai­gian­tis tur­gui kai­nos krin­ta, ūki­nin­kai krau­na į mai­še­lį per­si­ kų, vy­nuo­gių, kriau­šių – už tą pa­ čią, ma­žes­nę, kai­ną.

Ita­lai – pui­kūs ku­li­na­rai. Taip ska­niai pa­ruoš­to jū­rų eše­rio, kaip pa­pras­to­je Mon­te­ro­so os­te­ri­jo­ je, nie­kur ne­te­ko ra­gau­ti. Ne vel­ tui pa­da­vė­jas įsi­juo­sęs bū­rė: ska­ nus, pui­kus, die­viš­kas, pa­ga­min­tas mū­sų še­fo taip ir taip. O prie gre­ti­ mo sta­le­lio klien­tų pri­si­sta­tė net ir pa­ts vir­tu­vės še­fas su aukš­ta ke­pu­ re – esą, kaip jie pa­gei­dau­ja, taip jis žu­vį ir pa­ruoš. Jo­kių ki­vir­čų – vie­ni ir ki­ti pa­ten­kin­ti.

Už 15 eu­rų iš Mon­te­ro­so lai­ vas nu­pluk­do į pa­sku­ti­nį kai­ mą – Rio­ma­ džo­rę, prieš tai su­sto­da­mas ir ki­tuo­se, iš­sky­ rus Kor­nil­ją, ku­ri ne­tu­ri pri­ eigos prie jū­ ros.

Ita­lų vir­tu­vės pa­slap­tis – na­tū­ ra­lu­mas ir pa­pras­tu­mas, tra­di­ci­jų pai­sy­mas. Pag­rin­di­nis jos ak­cen­ tas – vie­tos prie­sko­ni­nės žo­le­lės ir aly­vuo­gių alie­jus. Kaip val­gius ga­mi­no mo­čiu­tė, taip mo­ka juos ruoš­ti ir šios suau­gu­si anū­kė.

Nio­ko­jo krau­tu­ves, vieš­bu­čius

Praė­ju­sių me­tų spa­lį Pen­kias že­ mes nu­nio­ko­jo bai­si liū­tis. Mon­te­ ro­se bu­vo ap­sem­ta ne tik ne­ma­žai par­duo­tu­vių, ba­rų, bet ir vieš­bu­tis.

Siau­ro­mis kai­mo gat­ve­lė­mis klio­kė van­dens upe­liai, ne­šda­mi že­mes, me­džių ša­kas, daik­tų nuo­lau­žas.

Kaip tik tuo me­tu, kai at­vy­ko­me, kai­me­ly­je bu­vo pri­sta­ty­tas fo­tog­ ra­fi­jų al­bu­mas, ku­ria­me įam­žin­ ti sti­chi­jos pa­da­ri­niai. Kai už­su­kau į ma­žą duo­nos krau­tu­vė­lę, jos sa­ vi­nin­kė pa­ro­dė al­bu­mą. Kiek tru­ ko sti­chi­ja – pus­die­nį, pa­rą? „Ne. Tik­tai vie­ną va­lan­dą. Štai ma­no par­duo­tu­vė, – be­dė mo­te­ ris pirš­tu į vie­ną fo­tog­ra­fij­ ą. – Ap­ sem­ta, šla­pia – bai­su. O štai ma­no sū­nus dir­ba, va­lo, tvar­ko. Vie­nas žmo­gus per sti­chi­ją žu­vo.“ Mon­te­ro­se, Ver­na­co­je, Kor­nil­jo­je, Ma­na­ro­lo­je ir Rio­ma­džo­rė­je kauk­ši plak­tu­kai, džerž­gia pjūk­lai – vyks­ ta at­sta­ty­mo dar­bai. Šiau­rės Ita­li­jos per­las – Pen­kios že­mės bai­gia at­si­ kra­ty­ti sti­chi­jos pa­da­ri­nių.

24

Šeštadienis, liepos 21, 2012

aukštyn žemyn

M.Pau­laus­kas: jaučiuosi kaip kos Li­ki­mo do­va­na tvir­tai suim­ti ran­ko­mis olim­pi­nį deg­lą ir jį ne­šti, ši­lu­mai sklin­dant į vei­dą. Pro­ga at­si­sės­ti į mo­kyk­li­nį suo­lą, tar­si su­grįž­tum į ne­rū­pes­tin­gą vai­kys­tę. Šių uni­ka­lių iš­gy­ve­ni­mų su­kel­tų emo­ci­ jų, pa­tir­tų pa­sta­ro­sio­mis die­no­mis, le­gen­ di­nis krep­ši­nin­kas Mo­des­tas Pau­laus­kas ne­sle­pia ir ne­si­gė­di­ja. Ir kas ga­li pa­neig­ti, kad už­si­grū­di­nę spor­ti­nin­kai yra jaut­rūs?

Čes­lo­vas Ka­var­za c.kavarza@diena.lt

Jau­čia­si kaip kos­mo­se

Olim­pi­nis čem­pio­nas Mo­des­tas Pau­laus­kas 2012 m. olim­pi­nių žai­ dy­nių dva­sią į Lie­tu­vą par­ve­žė už­ va­kar.

Su vie­na ti­tu­luo­čiau­sių ša­lies plau­ki­kių Bi­ru­te Stat­ke­vi­čie­ne, Šei­ mų krep­ši­nio tur­ny­ro įkū­rė­ju Ka­zi­ mie­ru Bud­riu ir so­cia­li­nių pro­jek­tų glo­bė­ju, bend­ro­vės „Om­ni­tel“ va­ do­vu An­ta­nu Za­bu­liu ši ko­man­da jau lie­tė olim­pi­nį deg­lą – da­ly­va­vo jų ne­šė­jų es­ta­fe­tė­je.

Prieš 40 me­tų, 1972-ai­siais, į Lie­tu­vą olim­pi­nį auk­so me­da­lį par­ve­žęs le­gen­di­nis ša­lies krep­ši­ nin­kas M.Pau­laus­kas, su ne­šė­jais iš Lie­tu­vos su­grį­žęs na­mo, ne­slė­ pė emo­ci­jų ir pri­pa­ži­no, kad jų pa­ ty­rė nė kiek ne ma­žiau nei tuo­met, kai su krep­ši­nio rink­ti­ne iš­ko­vo­jo čem­pio­nų ti­tu­lą. „Jau­čiau­si kaip kos­mo­se“, – grį­ žęs na­mo, sa­vo bū­se­ną api­bū­di­no M.Pau­laus­kas.

Tai ne­bu­vo vie­nin­te­lė pro­ga pa­ tir­ti sie­los ka­tar­sį pa­sta­ruo­ju me­tu.

Ypa­tin­gų emo­ci­jų le­gen­di­nis krep­ ši­nin­kas pa­ty­rė at­sku­bė­jęs į sa­vo vai­kys­tės mo­kyk­lą.

Ran­ke­nos – tos pa­čios

„Ati­duo­ki­te ma­no bu­tą – no­riu grįž­ti gy­ven­ti į Klai­pė­dą“, – juo­ ka­vo M.Pau­laus­kas, kal­bė­da­mas su Klai­pė­dos Vy­tau­to Di­džio­jo gim­na­ zi­jos di­rek­to­riu­mi Sta­siu Rui­ba.

Le­gen­di­nis krep­ši­nin­kas po 40 me­tų ap­lan­kė mo­kyk­lą, ku­rio­je po ka­ro iki 1972-ųjų dir­bo ir gy­ve­no tė­vai, mo­kė­si jis pa­ts, sa­lė­je ir aikš­ ty­ne pra­dė­jo krep­ši­nio abė­cė­lę.

Į tuo­me­tės 1-osios gim­na­zi­jos, vė­liau Kris­ti­jo­no Do­ne­lai­čio vi­du­ ri­nės mo­kyk­los rū­sy­je įreng­tą kuk­ lų kam­ba­rį olim­pi­nis ir pa­sau­lio čem­pio­nas bu­vo at­vež­tas vos sep­ ty­nių die­nų. „Mo­kyk­la vi­siš­kai ne­pa­si­kei­tu­si, tik lan­gai nau­ji. Du­rys gal per­da­ry­ tos, ta­čiau iden­tiš­kos. Net ran­ke­ nos tos pa­čios, – žvelg­da­mas į pa­ sta­tą sa­kė krep­ši­nin­kas, į gim­na­zi­ją at­vy­kęs su žmo­na Ja­ni­na.

Ir kas ga­li pa­neig­ti, kad spor­ti­ nin­kai ne­jaut­rūs?

Iš pa­mo­kų bėg­da­vo

Tre­je­tą me­tų M.Pau­laus­kas krim­to moks­lus ne­to­lie­se – S.Nė­ries gat­ vė­je vei­ku­sia­me spor­to in­ter­na­te.

Bū­da­mas de­šim­to­kas ir vie­nuo­lik­ to­kas vai­ki­nas vėl mo­kė­si gim­to­jo­ je mo­kyk­lo­je.

Ko­vo 19-ąją 67-ąjį gim­ta­die­ nį šven­tęs krep­ši­nio vir­tuo­zas la­ biau­siai pri­si­me­na fi­zi­nio la­vi­ni­mo mo­ky­to­ją Sta­sį Ur­va­kį, ma­te­ma­ti­ ką dės­čiu­sį mo­kyk­los di­rek­to­rių Vy­tau­tą Sta­lio­nį, mu­zi­kos na­tas ant len­tos rai­čiu­sį mo­ky­to­ją Gru­ dzins­ką.

Pas­ta­ra­sis pe­da­go­gas už tai, kad cho­ro re­pe­ti­ci­jo­se triukš­mau­da­ vo ar su­si­stum­dy­da­vo, už­da­ry­da­ vo Mo­des­tą į va­di­na­mą­ją viš­ti­dę – ato­kų kam­ba­rė­lį.

Jau­na­sis M.Pau­laus­kas mo­kė­si ge­rai. Ates­ta­te bu­vo vos vie­nas tre­ je­tas – iš che­mi­jos. Uo­liam moks­ lei­viui vi­sos pa­mo­kos bu­vo mėgs­ ta­mos, ta­čiau la­biau­siai – fi­zi­nio la­vi­ni­mo. „Tie­sa, ir tuo­m et bėg­d a­vo­m e iš pa­mo­kų, – šyp­so­jo­si ti­tu­luo­ ta­sis spor­ti­nin­kas. – Kar­tais per dvi pa­mo­kas truk­da­vu­sį kont­ro­

Sve­čiai: ap­lan­ky­ti sa­vo mo­kyk­los M.Pau­laus­kas at­vy­ko su žmo­na Ja­ni­na.

li­nį dar­bą mes spė­da­vo­me „Ka­ pi­to­l i­jaus“ vie­to­j e bu­v u­s ia­m e „Švy­tu­rio“ ki­no teat­re fil­mą pa­ žiū­rė­ti.“ Šian­dien M.Pau­laus­kas įsi­ti­ki­ nęs, kad blo­gas moks­lei­vis ne­ga­li bū­ti ge­ru krep­ši­nin­ku. Šei­mo­je – vien spor­ti­nin­kai

As­me­niš­kai: M.Pau­laus­kas deg­lą ne­šė Lon­do­no 2012 m. olim­pi­nių žai­

dy­nių deg­lo es­ta­fe­tės par­tne­rės „Sam­sung“ kvie­ti­mu.

Ne­rin­gos Rid­ges nuo­tr.

Per ka­rą Pau­laus­kų šei­ma iš uos­ta­ mies­čio eva­ka­vo­si į ma­mos Onos tė­ viš­kę Nau­sė­dus Kre­tin­gos ra­jo­ne.

Mo­des­tas gi­mė, kai tė­vai su man­ta, bai­gian­tis ka­rui, vy­ko at­gal į mies­tą. Ma­mai te­ko su­sto­ti Kre­ tin­go­je. Klai­pė­dą su gi­mu­siu sū­ne­ liu ji pa­sie­kė po sa­vai­tės. „Bu­vau ket­vir­tas vai­kas, tre­čias ber­niu­kas šei­mo­je. Vy­res­ni bro­liai griež­tai auk­lė­jo – bo­ta­gu pliauš­ki­ no“, – šyp­so­da­ma­sis vai­kys­tę pri­ si­mi­nė ke­tu­rių Eu­ro­pos čem­pio­na­ tų nu­ga­lė­to­jas.

Nors tė­vai ne­bu­vo spor­ti­nin­kai, ta­čiau vi­sos at­ža­los ne tik mė­go spor­tuo­ti, bet ir pa­sie­kė aukš­tu­mų.

Vy­res­ny­sis bro­lis Ed­mun­das žai­ dė tuo­me­tės Lie­tu­vos SSR krep­ši­ nio rink­ti­nė­je, vy­riau­sia­sis – Ema­ nue­lis bu­vo vie­nas ge­riau­sių dis­ko me­ti­kų ša­ly­je, o se­suo El­vy­ra gy­ nė res­pub­li­kos tink­li­nio rink­ti­nės gar­bę. „Bro­liai žais­da­vo krep­ši­nį, tai ir ma­ne įtrau­kė, – pri­si­mi­nė M.Pau­ laus­kas, nuo ko pra­si­dė­jo krep­ši­ nin­ko ke­lias. – Žais­da­vo­me spor­ to sa­lė­je ir lau­ko aikš­te­lė­je. Po ka­ro net ak­tų sa­lė­je bu­vo su­mon­ tuo­ti krep­šiai. Taip už­si­krė­čiau krep­ši­nio virusu, kad į spor­to sa­lę verž­da­vau­si net per pa­mo­kas. Vi­si

mo­ky­to­jai tai ži­no­jo, bet nie­ko ne­ sa­ky­da­vo.“ Tuo lai­ku jau­nuo­liai bū­da­vo uni­ ver­sa­lūs spor­ti­nin­kai. Ne išim­tis – ir Mo­des­tas. „Kur rei­kė­da­vo – vi­sur da­ly­vau­ da­vau. Ypač pa­tik­da­vo šok­ti į aukš­ tį. Plau­kiau 200 m lais­vu sti­liu­mi.

Ir fut­bo­lą žais­da­vau. Tik gim­nas­ ti­ka ne­pa­ti­ko“, – juo­kė­si pa­sta­ rai­siais me­tais Ša­kiuo­se gy­ve­nan­ti krep­ši­nio le­gen­da.

M.Pau­laus­kas su­grį­ žęs na­mo ne­slė­pė emo­ci­jų ir pri­pa­ži­no, kad jų pa­ty­rė nė kiek ne ma­žiau nei tuo­ met, kai su krep­ši­ nio rink­ti­ne iš­ko­vo­ jo čem­pio­nų ti­tu­lą.

Anot M.Pau­laus­ko, tuo me­tu la­ bai po­pu­lia­rus bu­vo kvad­ra­to žai­ di­mas, rei­ka­lau­jan­tis pui­kios koor­ di­na­ci­jos, ge­rų gau­dy­mo sa­vy­bių, vik­ru­mo. „Kai tik nu­skam­bė­da­vo skam­ bu­tis, skel­bian­tis per­trau­ką, pul­ da­vo­me į aikš­te­lę, ku­rio­je jau bū­ da­vo nu­brai­žy­tos li­ni­jos. Port­fe­lius nu­mes­da­vo­me ša­lia ir kal­da­vo­me kvad­ra­tą“, – šyp­so­jo­si pa­sa­ko­to­jas.

Kam šo­kiai, kam spor­tas

Vy­tau­to Di­džio­jo gim­na­zi­jos di­ rek­to­rius, nu­ve­dęs į prieš pu­sant­

rų me­tų re­no­vuo­tą se­ną­ją spor­to sa­lę, le­gen­di­niam žai­dė­jui at­gai­vi­ no daug pri­si­mi­ni­mų. Žval­gy­da­ma­sis po sa­lę M.Pau­ laus­kas vis kar­to­jo: „Tiek me­tų, tiek me­tų...“ „Nors sa­lė ma­ža, ne­sun­ku iš sa­ vo aikš­te­lės pa­tai­ky­ti į ki­to­je pu­sė­je esan­tį krep­šį, ta­čiau jo­je vy­ko daug svar­bių var­žy­bų, – sa­kė sve­čias. – Ant­ra­me aukš­te įkur­to mo­ky­to­ jų kam­ba­rio lan­gas kaip tik bu­vo į spor­to sa­lę. Kai va­ka­re mo­kyk­lo­je vyk­da­vo šo­kiai, iš tė­vo gau­da­vau mo­ky­to­jų kam­ba­rio rak­tą, iš čia nu­si­leis­da­vo­me į spor­to sa­lę. Vie­ ni ak­tų sa­lė­je šok­da­vo, o ki­ti žais­ da­vo iki nak­ties.“ Į lo­vą – net ne­si­prau­sęs

Dar di­des­nė nos­tal­gi­ja sve­čią apė­ mė išė­jus į aikš­ty­ną, ku­ria­me lais­ vo­mis die­no­mis laks­tė nuo ry­to iki va­ka­ro. „Par­lėk­da­vau na­mo, ku­riuo­ se val­gy­ti ne­la­bai ko bū­da­vo, at­ si­pjau­da­vau duo­nos rie­kę, pa­mir­ ky­da­vau ją į kam­ba­ry­je sto­vė­ju­sį van­dens ki­bi­rą, už­si­bars­ty­da­vau cuk­raus – ir at­gal į aikš­te­lę. Kol iki jos nuei­da­vau, pa­si­stip­rin­da­vau“, – sun­kių vai­kys­tės die­nų ne­su­ reikš­mi­no M.Pau­laus­kas. Įžen­gęs į aikš­te­lę vie­nas ge­riau­ sių so­viet­me­čio krep­ši­nin­kų bu­vo ne­ma­lo­niai nu­ste­bęs, kai iš­vy­do sto­vus be len­tų ir krep­šių. „Ti­ki­mės, kad po dve­jų me­tų mums su­tvar­kys aikš­ty­ną, o kar­tu – ir krep­ši­nio aikš­te­lę“, – apie gal­ būt pa­si­tai­sy­sian­čią si­tua­ci­ją dės­ tė di­rek­to­rius.

25

Šeštadienis, liepos 21, 2012

aukštyn žemyn kaunodiena.lt/naujienos

s­mo­se Ant­ra­ me aukš­ te įkur­to mo­ky­to­jų kam­ba­rio lan­gas kaip tik bu­vo į spor­to sa­lę.

Kai va­ka­ re mo­kyk­ lo­je vyk­da­ vo šo­kiai, iš tė­vo gau­da­ vau mo­ky­ to­jų kam­ ba­rio rak­ tą, iš čia nu­ si­leis­da­vo­ me į spor­to sa­lę. Vie­ni ak­tų sa­lė­je šok­da­vo, o ki­ti žais­da­ vo iki nak­ ties.

Pa­si­reng­ta: Lon­do­no olim­pi­nių žai­dy­nių are­nos lau­kia ir žai­dė­jų, ir žiū­ro­vų, ir sa­va­no­rių.

„Shutterstock“ nuo­tr.

Nugalėtojus kal­bins pir­ma­sis Mo­ni­ka Vi­soc­ky­tė Ma­riaus Ru­ta­vi­čiaus sva­jo­nė, gi­ mu­si prieš pu­sant­rų me­tų, iš­si­pil­ dė: jis da­ly­vaus Lon­do­no olim­pi­ nė­se žai­dy­nė­se. Nes­var­bu, kad ko­ vos ne dėl me­da­lio. Ko­vos dėl sa­ vo gar­bės ir kaups ka­pi­ta­lą atei­ čiai, nes dirbs ga­na re­tą dar­bą – sa­va­no­riu.

sa­va­no­riais“, – iš­duo­da pa­slap­ tį vai­ki­nas.

No­rė­ju­sie­ji tap­ti sa­va­no­riais tu­rė­jo ne tik įveik­ti ne­men­ką at­ ran­ką, bet ir įro­dy­ti su­ge­bė­ji­mą ne­sut­rik­ti esant ekst­re­ma­lioms si­tua­ci­joms, sku­biai priim­ti at­ sa­kin­gus spren­di­mus, at­sa­ky­ti į dau­gy­bę klau­si­mų, pa­de­dan­čių iš­siaiš­kin­ti, ar žmo­gus tik­rai su­ si­do­ros su pa­rei­go­mis.

Ne­gaus nė cen­to

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Kraš­to puo­lė­ju žai­dęs M.Pau­ laus­kas pri­si­pa­ži­no, kad jam ne­ bu­vo pa­vy­kę gim­na­zi­jos aikš­te­lė­je į krep­šį įkrau­ti ka­muo­lį iš vir­šaus: „Ne, į ši­tą krep­šį neį­dė­da­vau. Mū­ sų lai­kais dvie­jų met­rų žai­dė­jas bu­ vo ste­buk­las.“ Gar­bu­sis sve­čias at­vi­ra­vo, koks gy­ve­ni­mas jo lai­kais vi­rė aikš­ty­ne. „Mo­kyk­los te­ri­to­ri­ją juo­sė me­ di­nė tvo­ra. Už jos bu­vo Ka­ri­nin­ kų na­m ai, prie ku­r ių esan­č ia­m e so­de­ly­je vyk­da­vo šo­kiai. Va­ka­rais skam­bė­da­vo mu­zi­ka, per­li­pę per tvo­r ą pas mus jau­n uo­l iai šnap­ są ger­da­vo, o mes spor­tuo­da­vo­ me. Kiek­vie­ną die­ną čia bū­da­vo pil­na vai­ki­nų ir mer­gi­nų. Ma­ma mal­d au­d a­vo, kad vė­l ų va­ka­r ą iš aikš­te­l ės grįž­č iau na­m o. O mes – pa­j uo­d ę nuo tų že­m ių. Pa­rei­ nu pa­var­g ęs, net ko­j ų ne­s i­n o­r i nu­s i­p lau­t i – kren­t i į lo­v ą. Mo­ kyk­lo­je bū­da­vo, kur nu­si­praus­ti, bet dušai– po de­v y­n io­m is spy­ no­mis.“ Va­sa­rą Mo­des­tas su drau­gais ei­ da­vo pra­kai­to nu­si­praus­ti į Da­n4s upę. „Čia iš­mo­ko­me ir plauk­ti, – pri­ si­mi­nė ka­muo­lio vir­tuo­zas. – Grįž­ tant pa­ke­liui dar­žų bu­vo pil­na, tai ko­kį agur­ką, po­mi­do­rą nu­si­skin­da­ vo­me. Pa­rei­da­vo­me ir vėl – į aikš­ te­lę.“ Prieš at­si­svei­kin­da­mas su gim­ tą­ja mo­kyk­la, M.Pau­laus­kas pa­si­ ra­šė Gar­bės kny­go­je. „Bū­ti­nai at­va­žiuo­siu, kai gim­ na­zi­ja švęs šimt­me­tį“, – di­rek­to­ riui pri­ža­dė­jo ti­tu­luo­čiau­sias Lie­ tu­vos krep­ši­nin­kas.

Dvi­de­šimt pen­ke­rių M.Ru­ta­vi­čius gy­ve­na Ro­de­ra­me, Jung­ti­nė­je Ka­ ra­lys­tė­je, stu­di­juo­ja spor­ti­nį ug­ dy­mą ir tre­ni­ra­vi­mą, to­dėl spor­ tas jam ne­sve­ti­mas.

Sa­va­no­rio dar­bas olim­pia­do­je – vi­lio­jan­ti nau­jie­na. Ma­rius ži­ no, kad jis neap­mo­ka­mas, bet rei­ ka­lau­ja itin di­de­lės at­sa­ko­my­bės ir fi­zi­nio pa­si­ren­gi­mo. Dvi die­nos įtemp­tos veik­los, vie­na die­na poil­ sio, ir vėl iš nau­jo. Taip sa­va­no­ris gy­vens dvi olim­pia­dos sa­vai­tes ir dar il­giau, iki pa­ro­lim­pi­nių žai­dy­ nių pa­bai­gos.

Veik­lus vai­ki­nas sun­ku­mų ne­ si­bai­mi­na, at­virkš­čiai, ti­ki­na jau pri­pra­tęs prie min­ties, kad sku­bė­ ji­mas, di­de­lis dar­bo krū­vis ir nuo­ var­gis taps nor­ma. „Vie­na, dėl ko ne­ri­mau­ju, – kal­ bos bar­je­rai. Dirb­siu re­por­te­riu, tad kal­ba bus pa­grin­di­nis ma­no dar­bo įran­kis. Po var­žy­bų im­ siu in­ter­viu iš bok­si­nin­kų, vė­liau tuos in­ter­viu dė­siu į spe­cia­lų in­ ter­ne­ti­nį pus­la­pį, ku­rio in­for­ma­ ci­ja bus pa­sie­kia­ma olim­pia­dos žur­na­lis­tams“, – bū­si­mo dar­bo spe­ci­fi­ką aiš­ki­no Ma­rius.

Vie­nas iš dau­gy­bės

M.Ru­ta­vi­čius – vie­ nas iš 150 tūks­ tan­čių, no­rė­ju­ sių­jų pri­si­lies­ti prie olim­pi­nių žai­dy­nių vir­tu­vės. „Bu­vo at­rink­ta 10 tūkst. sa­va­no­rių. Man pa­si­se­kė: vie­nas ma­no uni­ver­si­te­ to dės­ty­to­jų dir­ba Lon­ do­no olim­pi­nių žai­dy­nių or­ga­ni­za­ci­nia­me ko­mi­ te­te, to­dėl mes, stu­den­ tai, ga­vo­me pir­me­ny­bę tap­ti

Darb­da­viai at­si­ žvelgs į tai, kad su­ ge­bu dirb­ti ap­ lin­ko­je, ku­rio­je ver­da ak­ty­vi įtemp­ ta veik­la. Be to, pa­ čiam bus sma­gu, kad sa­vo dar­bu pri­ si­dė­jau prie olim­pi­ nių žai­dy­nių. „Ma­nęs klau­si­nė­jo apie pa­sku­ti­ nę pa­tir­tą stre­si­nę si­tua­ci­ją ir tai, kaip ją įvei­kiau, kaip ga­lė­čiau pa­ ge­rin­ti sa­vo dar­bo at­mos­fe­rą. At­ sa­kęs į ga­ly­bę įvai­riau­sių klau­si­mų, maž­daug po ke­lių mė­ne­sių su­lau­ kiau džiu­gios ži­nios – at­ran­ką įvei­ kiau“, – pa­me­na M.Ru­ta­vi­čius.

Bai­gė spe­cia­liuo­sius mo­ky­mus

Žai­dy­nė­se dirbs tik spe­cia­lius tri­jų eta­pų mo­ky­mus įvei­kę jau­nuo­liai.

Ak­ty­vus: M.Ru­ta­vi­čiui (kai­rė­je) spor­tas vi­suo­met bu­vo prie šir­dies.

Pir­miau­siai sa­va­no­riams te­ko iš­ mok­ti to, ką rei­kės da­ry­ti per žai­ dy­nes. Ant­ra­ja­me eta­pe vy­ko kur kas įdo­mes­ni už­siė­mi­mai ma­žo­se gru­pe­lė­se. „Per ant­ruo­sius mo­ky­mus dis­ ku­ta­vo­me, kaip kuo ge­riau įvyk­ dy­ti sa­vo už­duo­tis, ko­kia at­sa­ ko­my­bė mū­sų lau­kia. Per šiuos mo­ky­mus ar­ti­miau su­si­pa­ži­nau su ki­tais sa­va­no­riais“, – pa­tir­ti­mi da­li­jo­si M.Ru­ta­vi­čius.

Tre­čia­sis mo­ky­mų eta­pas vy­ko olim­pi­nė­je are­no­je, kad bū­si­mie­ ji sa­va­no­riai ne­pa­sik­lys­tų dirbda­ mi. Dau­gy­bė ki­tų sa­va­no­rių olim­ pia­do­je at­liks pa­čius įvai­riau­sius dar­bus: nuo gy­ve­na­mų­jų vie­tų iki are­nų ly­dės at­le­tus, ant pa­dėk­lų lai­kys me­ da­lius per jų įtei­ ki­mo ce­re­mo­ni­ją, dirbs ra­di­jo re­ži­ sie­riais, mo­ky­to­ jais ir pan. Įgis neį­kai­no­ja­mos pa­tir­ties

Olim­pia­dai pa­ si­ren­g ę sa­ va­no­riai ži­ no: dar­bas, kad ir koks sun­k us bū­ tų, ap­mo­kė­tas ne­bus. Ne­pa­ vyks pra­smuk­ti ir į var­žy­bas.

M.Ru­ta­vi­čius sa­ko, kad jis te­ ga­lės ma­ty­ti rung­tis, per ku­rias rei­kės dirb­ti, o ir ta­da gal­va bus užim­ta min­ti­mis apie tai, ko pa­ klaus­ti ką tik nuo rin­go nu­žen­gu­ sio bok­si­nin­ko.

Sa­va­no­riai kar­tą per die­ną gaus ne­mo­ka­mus pie­tus, taip pat ke­ lio­nės bi­lie­tą pri­rei­kus nu­si­gau­ti į bet ku­rį Lon­do­no kam­pe­lį. Ne­tu­ rin­tie­siems kur ap­si­sto­ti olim­pi­ nių žai­dy­nių or­ga­ni­za­ci­nis ko­mi­ te­tas už ne­di­de­lę kai­ną Lon­do­no cent­re siū­lo stu­den­tiš­kus bend­ra­ bu­čius.

Skep­ti­kai iš­kart su­rauks kak­tą ir burb­te­lės, kad sa­va­no­riau­ti neap­ si­mo­ka – iš­nau­do­ji­mas! M.Ru­ta­ vi­čius ma­no ki­taip. „Sa­va­n o­r iau­d a­m as gy­ven­s iu kaip nor­ma­lus dir­ban­tis žmo­gus, ta­čiau ma­nęs lauks iš tie­sų įdo­ mi veik­la. Ga­vau re­tą pro­gą įgy­ti neį­kai­no­ja­mos pa­tir­ties. CV įra­ šas apie tai, kad bu­vau sa­va­no­riu Lon­do­no olim­pia­do­je, duos di­ vi­den­dų atei­ty­je. Darb­da­viai at­ si­žvelgs į tai, kad su­ge­bu dirb­ ti ap­lin­ko­je, ku­rio­je ver­da ak­ty­vi įtemp­ta veik­la. Be to, pa­čiam bus sma­gu, kad sa­vo dar­bu pri­si­dė­jau prie olim­pi­nių žai­dy­nių“, – as­ me­ni­ne nau­da įsi­ti­ki­nęs sa­va­no­ ris Ma­rius.

Lon­do­no olim­pia­do­je jis pra­dės dirb­ti lie­pos 25 d. ir už­si­bus iki pat pa­ro­lim­pi­nių žai­dy­nių pa­bai­gos, rug­sė­jo 9-osios.

26

Šeštadienis, liepos 21, 2012

menas ir pramogos

Stilius: kai ku­rie I.Jau­niš­kie­nės su­kur­ti pa­puo­ša­lai tar­si sa­va­ran­kiš­ki ir pa­tys dik­tuo­ja ne juos pri­si­de­rin­ti prie dra­bu­žių, o žmo­gui de­rin­tis prie jų. Ire­nos Jau­niš­kie­nės, Rimantės Ropytės nuotr.

Ka­ro­liu­kais iš­puoš­ti „Va­sa­ros mar­gu­my­nai“ Ire­ną Jau­niš­kie­nę už­tik­rin­tai ga­li­ma va­din­ti kū­rė­ja, nes ji vi­sa­da ran­da, ką ir iš ko su­kur­ti: ema­lės, me­ta­lo, šiau­dų, kiau­ši­nių, po­ pie­riaus, plunks­nų ar smil­gų. Šiuo me­tu ga­le­ri­jo­je „Auk­so pjū­vis“ eks­po­nuo­ja­mi uni­ka­lūs pa­puo­ša­lai, pre­ci­ziš­kai su­kur­ti dau­giau­ sia iš pusb­ran­gių ak­me­nė­lių ir ka­ro­liu­kų.

Užtruko: pa­puo­ša­lų ko­lek­ci­ją „Va­sa­ros mar­gu­my­nai“ au­to­rė kū­rė tre­

jus me­tus.

En­ri­ka Strio­gai­tė

e.striogaite@kaunodiena.lt

Kam rei­ka­lin­gas pa­puo­ša­las?

Stab­te­lė­jus ties ažū­riš­kai iš­rai­žy­tu, spin­din­čiais siū­lais iš­puoš­tu stru­ čio kiau­ši­niu, I.Jau­niš­kie­nė pa­tvir­ ti­na: „Taip, at­ra­dau sa­vą­ją tech­ ni­ką, kaip de­ko­ruo­ti kiau­ši­nį.“ Aki­vaiz­du, kad tech­ni­kų me­ni­nin­ kė yra at­ra­du­si ne vie­ną, dau­ge­lio nė ne­va­di­na tech­ni­ko­mis. Bend­ rau­jant su me­ni­nin­ke ir ap­žiū­ri­nė­ jant įvai­rią jos kū­ry­bą, at­ro­do, kad jei kas nors paim­tų iš I.Jau­niš­kie­ nės vi­sas jos, kruopš­čiai po dė­žu­

tes su­dė­lio­tas kū­ry­bai skir­tas me­ džia­gas ir inst­ru­men­tus, be jo­kios abe­jo­nės, ji tą pa­čią aki­mir­ką ras­tų ki­tų. „Štai čia kū­ri­nė­lis iš smil­gų, – ro­do so­dą pri­me­nan­tį dir­bi­nį, – o čia – iš var­nos plunks­nų.“ Re­gis, I.Jau­niš­kie­nė įkū­ni­ja pa­čią mo­ters es­mę – puoš­ti sa­ve ir pa­ sau­lį, kad ap­link gro­žio kiek ga­li­ ma bū­tų dau­giau. „Ar ži­no­te, ko­dėl mo­te­rys ne­šio­ja pa­puo­ša­lus? – at­ spė­ja ne­by­lų vi­zi­to klau­si­mą. – Su­tel­kęs dė­me­sį į akis trau­kian­tį pa­puo­ša­lą, net ir pik­ta sa­vy ne­šio­ jan­čio žmo­gaus min­tys iš­si­sklai­do: jis su­tel­kia dė­me­sį į pa­puo­ša­lą ir jo

pyk­čio strė­lės at­šim­pa“, – ne­šio­ja­ mo pa­puo­ša­lo pa­skir­tį įvar­di­ja me­ ni­nin­kė.

Iš na­mų – su pa­puo­ša­lu

Pa­puo­ša­lų yra be­ga­lė ir įvai­rių, skir­tin­gos ir jų dė­vė­ji­mo prie­žas­ tys. Ne pa­slap­tis, kad mo­te­riai be­ne pa­grin­di­nė – pa­si­puoš­ti no­rint pa­ tik­ti. Ar pa­ti pa­puo­ša­lų kū­rė­ja nė­ ra „kaip tas kriau­čius – be ba­tų“? „Ne, iš na­mų vi­sa­da išei­nu už­si­dė­ ju­si ar įsi­se­gu­si ko­kį nors pa­puo­ša­ lą, – pa­ti­ki­na me­ni­nin­kė. – Tie­sa, bū­na ir my­li­miau­sių, daž­niau­siai ne­šio­ja­mų, o kar­tais per die­ną pa­ kei­čiu net ke­lis: kiek kar­tų išei­nu pro du­ris, tiek kar­tų pa­si­puo­šiu vis ki­tu dir­bi­niu, gal ta­da slap­ta kan­ ki­na ko­ks ne­ra­mumas ar­ba in­tui­ ty­viai no­ri­si ap­si­gin­ti?“ Be­je, kai ku­rie I.Jau­niš­kie­nės su­ kur­ti pa­puo­ša­lai tar­si sa­va­ran­kiš­ ki ir pa­tys dik­tuo­ja ne juos pri­si­ de­rin­ti prie dra­bu­žių, o žmo­gui de­rin­tis prie jų: „Ši­tas nors ir nė­ ra ma­žy­tis pa­puo­ša­las, bet spin­ du­liuo­ja be­ga­li­nį kuk­lu­mą, – ro­do kruopš­tu­mą įkū­ni­jan­tį sa­vo dar­bą I.Jau­niš­kie­nė, – net ne­ži­nau, ka­da ir kam jis tik­tų.“ Nors gal ne tiek rei­kė­tų pa­puo­ša­lą de­rin­ti, kad ir pa­gal spal­vas, kiek at­ras­ti – ne vel­ tui se­niau­sie­ji pa­puo­ša­lai-ta­lis­ma­ nai – iš in­dė­niš­kų gen­čių (jų mo­ty­ vais yra su­kū­ru­si ir I.Jau­niš­kie­nė).

Lie­tu­viš­kie­ji, žal­va­ri­niai – taip pat su ypa­tin­ga sa­vo pa­skir­ti­mi.

Do­va­no­ja vy­rui

Iš ka­ro­liu­kų, pusb­ran­gių ak­me­nė­ lių ku­ria­mi pa­puo­ša­lai rei­ka­lau­ja ne­pap­ras­tos ati­dos, kruopš­tu­mo ir dė­me­sio. „Daž­nai pa­puo­ša­lus ve­riu ant vie­no va­di­na­mo­jo siū­lo, be jo­kių su­ri­ši­mų, maz­gų, – da­li­ ja­si pa­tir­ti­mi me­ni­nin­kė, – tuo­ met kam­ba­rys tam­pa per ma­žas, į pa­gal­bą kvie­čiuo­si sa­vo vy­rą, o jei be­si­ran­gy­da­mas su­si­mez­ga koks maz­ge­lis, tai jam at­maz­gy­ti pri­ rei­kia ir pus­die­nio – bū­na ir taip, kad, jį maz­gant, su­si­mez­ga ki­tas.“ Ga­li­ma ne­sun­kiai įsi­vaiz­duo­ti, kaip pa­sielg­tų dau­ge­lis ne­kant­ ruo­lių... Tuo­met to­kia kū­ry­ba tu­ ri pe­raug­ti į sa­vo­tiš­ką me­di­ta­ci­jos laips­nį, nes ki­taip ne­bū­tų įma­no­

ma iš­tver­ti? „Taip, vė­ri­mas, kom­ po­na­vi­mas ma­ne už­bu­ria, – pri­ta­ ria pa­puo­ša­lų kū­rė­ja, – kur­da­ma aš nu­si­ra­mi­nu, pa­mirš­tu sa­vas bė­ das ir net lai­ką, – šyp­so­si I.Jau­niš­ kie­nė, su­ge­ban­ti pa­puo­ša­lą su­ver­ ti be jo­kio išanks­ti­nio pie­ši­nio.

– Bū­na, kad bai­giu ver­ti tik ėmus auš­ti, nors da­bar jau tik iki ko­kių tri­jų nak­ties už­si­bū­nu – am­žius ne­be tas.“

Ire­na Jau­niš­kie­nė:

Vė­ri­mas, kom­po­na­ vi­mas ma­ne už­bu­ ria – kur­da­ma nu­si­ ra­mi­nu, pa­mirš­tu sa­vas bė­das ir net lai­ką.

O me­ni­nin­kės su­tuok­ti­niui ar svar­būs pa­puo­ša­lai? „Kar­tą va­žia­ vau au­to­bu­su į Alek­so­tą, – pri­si­ me­na me­ni­nin­kės vy­ras, klar­ne­ tu gro­jan­tis mu­zi­kan­tas, – ir taip už­si­žiū­rė­jau į vie­ną pa­puo­ša­lą, kad nė ne­pas­te­bė­jau, kad juo pa­ si­puo­šu­si mū­sų šei­mos pa­žįs­ta­ma.

Gal­vo­ju sau: „La­bai gra­žus pa­puo­ ša­las, bet Ire­nos – dar gra­žes­ni.“ Vė­liau ta mo­te­ris priė­jo prie ma­ nęs ir sa­ko: „Kęs­tu­ti, Ire­nos pa­ puo­ša­lu gro­žie­si?“, nes ji bu­vo su Ire­nos do­va­no­ta puoš­me­na.“ Me­ni­nin­kė dė­kin­ga, kad vy­ ro dė­ka tu­ri iš­sau­go­ju­si anks­čiau kur­tų pa­puo­ša­lų, nes šiaip leng­ va ran­ka iš­do­va­no­ja ar­ba par­duo­ da, o pa­skui ap­si­žiū­ri, kad vi­sos ko­lek­ci­jos jau ir nė­ra. „Tai vy­ ras taip su­mąs­tė: pa­sa­kė, kad tam tik­rą meist­rys­tę liu­di­jan­čius, la­

bai pa­mėg­tus do­va­no­čiau jam, – juo­kia­si I.Jau­niš­kie­nė. – Tai taip ir li­ko na­muo­se tie la­bai pa­mėg­ ti, iš anks­tes­nių kū­ry­bi­nių eta­pų.

Da­bar ir pa­ti džiau­giuo­si ga­lė­da­ ma jais pa­si­puoš­ti, o ir pri­si­min­ ti, ką prieš dau­ge­lį me­tų esu su­ kū­ru­si.“ Pre­ci­ziš­ko dar­bo kū­ri­niai

Pa­puo­ša­lų ko­lek­ci­ją „Va­sa­ros mar­ gu­my­nai“, šiuo me­tu eks­po­nuo­ja­ mą ga­le­ri­jo­je „Auk­so pjū­vis“, au­ to­rė kū­rė tre­jus me­tus. Pa­ro­do­je eks­po­nuo­ja­mi žais­min­gi kak­lo vė­ ri­niai, apy­ran­kės ir se­gės, su­kur­ti skir­tin­go­mis tech­ni­ko­mis de­ri­nant įvai­rias­pal­vius ka­ro­liu­kus, ak­me­ nis, per­la­mut­ro, stik­lo ir teks­ti­lės de­ta­les. Iš­ra­din­gu­mo ir fan­ta­zi­jos ne­sto­ko­jan­ti mo­te­ris ypač ver­ti­na kant­ry­bę ir pre­ci­ziš­ką dar­bą, to­dėl jai mie­liau­si kruopš­tūs ir su­dė­tin­ gi dar­bai. Dai­li­nin­kė ku­ria imp­ro­ vi­zuo­da­ma, be iš anks­to pa­si­ruoš­ to es­ki­zo, mėgs­ta sod­rias spal­vas.

I.Jau­n iš­k ie­n ė 1977 m. bai­g ė Kau­no Ste­po Žu­ko tai­ko­mo­sios dai­lės tech­ni­ku­mą, kur įgi­jo me­ ni­nio api­pa­vi­da­li­ni­mo spe­cia­ly­bę.

2005 m. jai su­teik­tas me­no kū­rė­jos sta­tu­sas. Ka­ro­liu­kus pra­dė­jo ver­ ti pa­bai­gu­si mo­kyk­lą ir šiam be­ga­ li­nio kruopš­tu­mo rei­ka­lau­jan­čiam dar­bui yra pa­sky­ru­si dau­giau nei 40 me­tų. Kaip pri­si­me­na au­to­ rė, pir­muo­sius pa­puo­ša­lus ji kū­ rė iš sa­gų, o pa­skui pra­dė­jo dirb­ti su ka­ro­liu­kais. I.Jau­niš­kie­nė dau­ ge­liui pa­žįs­ta­ma ir kaip įspū­din­gų ažū­ri­nių ve­ly­ki­nių mar­gu­čių kū­ rė­ja. Nu­ga­lė­ju­si kiau­ši­nio lukš­ to tra­pu­mą, I.Jau­niš­kie­nė pir­mo­ ji Lie­tu­vo­je su­kū­rė kiau­rap­jū­vius mar­gu­čius. Gre­ta šių sri­čių me­ni­ nin­kė sa­vo jė­gas yra iš­ban­džiu­si ir ema­lės mi­nia­tiū­ros, odos ir me­ džio dir­bi­nių, so­dų vė­ri­mo, kar­pi­ nių, at­vi­ru­kų, siu­vi­nė­ji­mo, ka­lė­di­ nių eg­lu­tės pa­puo­ša­lų, me­džia­gų mar­gi­ni­mo, pa­puo­ša­lų iš per­la­ mut­ro, gin­ta­ro, mel­chio­ro ir ju­ ve­ly­ri­nės ema­lės kū­ry­bo­je. kas: pa­puo­ša­lų pa­ro­da „Va­sa­ros mar­gu­my­nai“. kur: ga­le­ri­jo­je „Auk­so pjū­vis“. kada: iki rug­sė­jo 3 d.

27 3

šeštaDIENIS, liepos 21, 2012

klasifikuoti skelbimai Skelbimų ir prenumeratos skyrius!

Kęstučio g. 86, I–V 7.30–17.30 val. Tel. 302 202, 302 231.

Vytauto pr. 23, priešais Autobusų stotį, I–V 7–16 val. (pietų pertrauka 13–14 val.) , VI 8–11 val. Tel. 8 655 45 114.

Klasifikuoti

Darbo skelbimai �������������������������������� 27 Paslaugos ���������������������������������������� 27, 28 Parduoda � ����������������������������������������28, 29 Perka � ���������������������������������������������������������� 29 Įvairūs � ������������������������������������������������������� 30 Karščiausi kelionių pasiūlymai ����������������������� 30 Kviečia � ����������������������������������������������29, 30 Kviečia mokytis ��������������������������������� 30 Rasta ������������������������������������������������������������ 29 Pamesta � ��������������������������������������������������� 29 Atsiliepkite! ������������������������������������������� 30 Dingo � ���������������������������������������������������������� 30 Dovanoja ������������������������������������������������� 30

skelbimai skelbimai@kaunodiena.lt 302 202, 302 231 (redakcijoje) IŠBLAIVINIMAS VISĄ PARĄ. Priklausomybės ligų gydymas. Tel. 8 606 91 150.

986746

Klinika „BALTIC MEDICALE“ siūlo UROLOGO paslaugas dėl lytiškai plintančių ligų, atliekamas ECHOSKOPINIS tyrimas, sunkiai transportuojamus ligonius tiria NAMUOSE (inkstų drenažas, šlapimo pūslės kateterizacija, kt.). Savanorių pr. 138, tel. (8 37) 323 032, e. paštas baltic.medicale@inbox.lt.

990784

Klinika „Neuromeda“: echoskopiniai ir kraujo tyrimai, neurologinių ligų, nugaros skausmų diagnostika ir gydymas, psichikos ligų gydymas, kodavimas, išblaivinimas. Tel. 8 613 42 780; www.neuromedicina.lt.

8 655 45 114 (Vytauto pr. 23)

Patyrę meistrai kokybiškai remontuoja automobilių variklius ir važiuoklę, atlieka kompiuterinę diagnostiką, yra galimybė atvykti pas klientą. Tel. 8 602 98 953.

979180

Plovimas – automobilių, variklių, dugno. Šildymo-aušinimo automobilio sistemos remontas, perdirbimas. V.Krėvės pr. 118B, 6 garažas. Tel. 8 604 16 842.

990269

Buitinės technikos remonto

976901

Statybinei įmonei reikalingi plytelių klojėjai. Kreiptis tel. 8 614 81 433.

990362

Transporto įmonei reikalingi transporto priežiūros vadovas (mechanikas) ir transporto vadybininkas. CV siųsti atranka@erdves.lt. Tel. 210 777.

987490

Pervežimų kompanijai UAB „Hoptransa“ reikalingi tolimųjų reisų vairuotojai, turintys CE kategoriją. Tel. 8 687 70 945.

DARBo skelbimai

989700

Siūlo darbą Norvegijoje reikalingi: staliai apdailininkai, mūrininkai, suvirintojai, santechnikai, matininkai. Visos socialinės garantijos. Tel. 8 605 83 595.

991318

Statybų įmonė Kaune plečia savo veiklą ir ieško mūrininkų. Tel. 8 686 93 879, e. paštas m.pilvelis@gmail.com.

976684

AB „Kauno baldai“ kviečia dirbti siuvėjus, baldų apmušėjus, stalių ūkio darbams atlikti. Darbas nuolatinis. Kreiptis Drobės g. 66, Kaunas. Tel. (8 37) 341 768.

989109

Anglija! Obuolių, slyvų, aviečių, braškių nuėmimas. Anglų k. nebūtina. Kaina 400 Lt! www.extratravel.lt. Tel. 8 688 15 532.

990198

Įmonė ieško statybininko-apdailininko, turinčio neįgalumo grupę ir sugebančio savarankiškai dirbti. Tel. 8 620 93 940 nuo 9 iki 16 val.

990127

Įmonei reikalingas ekskavatorininkas (ekskavatorius JCB-3cx) dirbti Kaune. Tel. 8 698 35 923.

990108

Naujai atidaromai kepyklėlei reikalingas personalas: kepėjai, konditeriai, formuotojai. Reikalinga patirtis. Tel. 8 672 09 096, e. paštas kepyklele@yahoo.com.

989829

Nestandartiniams korpusiniams baldams gaminti reikalingas baldžius, turintis patirties. Darbas Ilgakiemio kaime, Kauno r. Dėl darbo kreiptis tel. 8 687 81 516.

990066

Parduotuvei Sargėnuose reikalinga (-as) pardavėja (-as). Darbas pamainomis, slankiu grafiku. Tel. 8 672 44 467. uab.boleslovas@gmail.com.

989424

Picerija „Charlie Pizza“ siūlo darbą: virėjui, picų kepėjui, virtuvės darbininkui, valytojui-indų plovėjui. Tel. 8 663 53 038.

990356

Reikalinga moteris (per 50 metų) gyventi ir prižiūrėti sodybą Šiaulių r. Tel. 8 615 86 616, e. paštas v38391@yahoo.com.

989378

Reikalingas meistras medinių langų rėmų atnaujinimo darbams atlikti. Tel. 8 686 63 244.

989835

Reikalingas pagalbinis miško darbuotojas.

Suteikiamas nemokamas gyvenamasis plotas. Gali būti su šeima. Darbas Jonavos r., Užusaliuose. Tel. 8 686 30 214.

990113

Reikalingas statybinių medžiagų pardavėjas-konsultantas, darbas lauko aikštelėje.

Tel. 8 618 05 800. UAB „Tedis“.

990494

Reikalingi automobilių plovėjai (-os), salonų valytojai (-os). Tel. 712 525.

989448

Reikalingi langų, durų ir aliuminio balkonų montuotojai, turintys savo transportą. Pageidaujama patirtis. Tel. (8 37) 331 015, 8 676 47 355.

990974

Reikalingi patyrę „Bobcat“ krautuvo operatoriai (būtina C kategorija). Būtina patirtis sklypų paniravime, trinkelių pagrindų ruošime. Tel. 8 682 28 445, 8 620 40 446.

987862

Restoranų tinklas „Bajorų kiemas“ ieško virėjų, indų plovėjų, virtuvės darbuotojų. Tel. 8 611 29 129.

986835

Saugos tarnybai reikalingi apsaugos darbuotojai dirbti reagavimo ekipažuose. Darbas pamainomis. Visos socialinės garantijos. Atlyginimas iki 1800 Lt atskaičius mokesčius. Kontaktinė informacija: e. paštu apsauga@jungtis.lt, tel. (8 37) 361 354.

988068

Tarptautinių pervežimų įmonei „Autolėkis“ reikalingi vairuotojai (turintys C ir CE kat., patirtis važinėjant po Europą būtina; darbas kietašoniais automobiliais) ir transporto vadovas. Tel. 210 777.

987484

Tualetų valymas Vokietijoje (40 eurų per dieną, gyvenimas nemokamai). Tel. 0049 1713 132 099 nuo 18 val. (kalbėti rusiškai, vokiškai).

958525

UAB „HITRA“ automobilių servisui, plečiančiam savo veiklą, nuolatiniam ir papildomam darbui reikalingi automobilių šaltkalviai. Tel. 8 662 44 018, e. paštas karjera@hitra.lt.

989994

UAB „Kauno pramontažas“ reikalingi darbuotojai: šaltkalvis-elektrikas ir profesionalus dažytojas metalo konstrukcijoms dažyti. Tel. (8 37) 313 311, e. paštas info@kaunopramontazas.lt.

988667

UAB „Tenta & service“ (Jonava) reikalingi vairuotojai-ekspeditoriai dirbti maršrutu V. Europa–Lietuva ir Europos šalyse. Turinčius C ir E kategorijas, bet neturinčius tarptautinių gabenimų patirties, – apmokome, sudarydami sąlygas dirbti kartu su patyrusiais vairuotojais. Tel. 8 685 55 892, (8 349) 77 100.

987097

UAB „Terra animalis“ reikalingas prekių surinkėjas (darbas su skaneriu, pamainomis). Darbo vieta – Zapyškis, Kauno r. Tel. 8 698 58 066. e. paštas saulena.marcineniene@kika.lt.

990573

UAB „Jargala’’ reikalingas vairuotojas, turintis E kategoriją, patirties, be žalingų įpročių. Tel. 8 656 99 307.

989908

Valymo paslaugų įmonė ieško valytojų. Tel. 8 612 75 853, e. paštas gilrinda@dokeda.lt.

Klinikoje BENDROSIOS MEDICINOS PRAKTIKA priklausomybės ligų psichologė N.Bagdonaitė taiko lazerio terapiją, šalinančią potraukį rūkyti. Dažniausiai užtenka 1-2 seansų. Tel. 313 665; www.daktaras.lt.

982259

Klinikoje GROŽIO PASAULIS gyd. onkologė-chirurgė L.Šarakauskienė ištiria siaskopu ir šalina apgamus chirurginiu lazeriu bei kitais metodais. Tel. 313 900.

982254

MASAŽAS sustiprins sveikatą, imunitetą, atstatys pažeistas organizmo funkcijas, stabdys senėjimo procesus, pagražins kūną, nuramins sielą. Tel. 8 611 40 061.

990117

Odontologinės paslaugos (galima išsimokėtinai). Nemokamas protezavimas ligonių kasų pacientams. E.Ožeškienės g. 31A, tel.

202 094. www.masdenta.lt.

970707

Pagalba norintiesiems atsisakyti ALKOHOLIO IR TABAKO PRIKLAUSOMYBIŲ BEI STRESO. Metodikos pristatymas 2012 07 23. Kurso pradžia 2012 07 24. Tel. 8 670 97 959; www.laisvi.lt.

990423

969342

Paslaugos

nenaudojamą buitinę techniką: šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus elektronikos prietaisus.

Tel. 8

641 99 000 www.kaunakiemis.lt

Atliekame televizorių, garso aparatūros ir kitų el. prietaisų remonto darbus. Galime atvykti. Suteikiame garantiją. Savanorių pr.

155. Tel. 8 617 77 751.

981372

AEG, „Ardo“, „Beko“, „Bosch“ ir kt. automatinių skalbyklių remontas. Dirbame ir savaitgaliais. Garantija iki 2 m. Tel. 8 602 56 100.

988034

„Ardo“, „Ariston“, „Bosch“, AEG ir kt. automatinių skalbyklių, šaldytuvų remontas ir jų prekyba. Dirbame ir savaitgaliais. Garantija iki 2 m. Tel. 8 609 07 201, 8 606 40 061.

988680

Prekiaujame įvairiais kraujospūdžio matuokliais. Taisome sugedusius. „Medicinos reikmenys“. V.Putvinskio g. 49, darbo dienomis nuo 9 iki 17 val. Tel. 206 511.

982238

Stemplės, skrandžio, dvylikapirštės žarnos, storojo žarnyno galinio segmento ir išangės ištyrimas bei gydymas, hemorojaus mazgų perrišimas, visos storosios žarnos ištyrimas videokolonoskopu, polipų šalinimas, vidaus ligų gydymas. Registracija I–V 9–15 val. tel. 314 717, Savanorių pr. 284, UAB „Endomeda” (SAM lic. Nr. 2103).

983083

Šveicariški skaitmeniniai „Phonak“ klausos aparatai nuo 600 Lt. Kreiptis Savanorių pr. 139, Kaunas. Tel. (8 37) 207 392. www.klausosaparatai.lt

981963

991083

Valymo paslaugų įmonė mielai priims į darbą valytojas (-us) ir kiemsargius, turinčius 35–55 proc. darbingumą. Kreiptis tel. 8 618 00 837.

Skubiai ir nemokamai išveža

UAB „Rasos klinikoje“ suaugusiesiems atliekamos vidaus organų, skydliaukės, mažojo dubens ir širdies echoskopijos. Konsultuoja chirurgas. S.Žukausko g. 14–1, tel. 312 111. Darbo laikas I–V 8–20 val.

Kompiuterininkų Profesionalus kompiuterių remontas. Komponentų keitimas, operacinės sistemos atkūrimas ir kitos paslaugos. Kaune atvyksime nemokamai. Tel. 8 672 00 861.

987089

AD servisas taiso nešiojamuosius, stacionarius ir žaidimų kompiuterius: lituoja, instaliuoja programas, šalina virusus, atnaujina navigacijas. Galime atvykti. Tel. 8 617 77 731.

981320

2 patyrę meistrai atlieka visų kompiuterių programinį ir tech. remontą, tinklų diegimą, plokščių litavimą. Kaune atvykimas nemokamas. Tel. 8 611 40 917.

984919

Atlieku visus kompiuterių priežiūros darbus, „Windows“ instaliavimą, virusų šalinimą, interneto, „Wireless“ tvarkymą. Atvykstu į namus nemokamai. Tel. 8 684 32 863.

980337

Statybos, remonto

970466

Medikų

Automobilininkams

GYDYMAS DĖLĖMIS – efektyvus sergant ginekologinėmis, urologinėmis ligomis, venų varikoze, hipertonija, parodontoze, migrena, klausos neuritu. Natūralaus gydymo centras, Savanorių pr.

284. Tel. (8 37) 710 602, 8 682 92 261; www.ngc.lt.

984363

Automobilio apsauga nuo korozijos. Antikorozinis automobilio padengimas „Dinitrol“ medžiagomis. Suteikiame garantiją.

Kalvarijos g. 28A, tel. 392 803, 8 698 36 705.

986189

Automobilių kompiuterinė diagnostika.

Taisome visus elektros gedimus, starterius, generatorius, automatines, mechanines dėžes, variklius, važiuoklę. Tel. 8 676 20 355.

983262

Nukelta į 28 p.

28 2

šeštaDIENIS, liepos 21, 2012

klasifikuoti skelbimai Kasame ekskavatoriais, lyginame buldozeriais, vežame savivarčiais žvyrą, skaldą, juodžemį. Įrengiame įvažas bei kelius į statybų aikšteles. Tel. 8 699 77 162.

Paslaugos Statybos, remonto

988910

Klojame trinkeles (medžiagos – kliento arba mūsų). Statome įvairius bortelius. Turime 10 m. patirtį. Dirbame be tarpininkų.

Tel. 8 601 69 088, 8 678 89 926.

Tinkuojame kalkiniu cementiniu skiediniu.

Tel. 8 685 01 565.

990073

Vidaus įrangos

978343

2 kambarių butą Žiegždriuose (4/1 a., šiuolaikiškas kapitalinis remontas, šarvo durys, pakeisti santechnikos ir elektros įvadai, grotuotas balkonas). Tel. 8 600 51 904.

987372

990261

Klojame trinkeles, klinkerį. Tel. 8 671 53 040.

965881

Klojame trinkeles, statome bortelius, tvoras. Šiltiname fasadus, dažome, dedame dekoratyvinį tinką. Tel. 8 648 30 345, 8 620 71 855.

989538

Klojame trinkeles. Betonuojame gindis, pamatus. Lietaus drenažo nuotakynas. Savivarčiai. Ekskavatoriai. Tel. 8 600 22 703.

PATARIAME, kaip APŠILTINTI

990366

ORO TARPUS, SIENAS, GRINDIS, PERDANGAS, STOGUS, PAMATUS, FASADUS

EKOVATA, POLIURETANO PUTA, TERMOPUTA, GRANULĖMIS

www.kalga.lt

8 608 66111

Atliekame dažymo, glaistymo, gipskartonio montavimo ir kitus vidaus apdailos darbus.

Tel. 8 602 93 160.

989987

Atliekame griovimo darbus – sienų, pertvarų, angų pjovimas (su dulkių nusiurbimu), kirtimas. Sąramų montavimas. Konsultacijos. Statybinio laužo išvežimas.

Pastatų griovimas. Tel. 8 699 77 162.

988882

Atliekame santechnikos darbus. Keičiame vandentiekio, kanalizacijos sistemas. Statome radiatorius, vonias, kriaukles, WC. Dirbame greitai ir kokybiškai, be poilsio dienų.

Tel. 8 674 96 271.

988476

Atliekame tinkavimo darbus savo tinkavimo įranga. Turime pastolius. Tel. 8 676 58 924, 8 620 81 478, (8 37) 265 972.

990019

Atliekame visus statybos, remonto darbus: elektra, santechnika, griovimas, mūrijimas, betonavimas, gipskartonio montavimas, visa apdaila. Tel. 8 699 77 162.

988965

Atvežame: žvyro, smėlio, skaldos, atsijų, juodžemio. Miškavežio, ekskavatoriaus paslaugos. Parduodame malkas. Griauname pastatus, tiesiame kelius. Tel. 8 685 16 068, 8 685 27 410.

991003

Automobilinio bokštelio nuoma (15 m aukščio). Pjauname, genime medžius. Šlaitinių stogų dengimas, skardinimas. Tel. 8 687 19 660 (Rolandas), 8 602 92 845.

985389

Be dulkių kokybiškai šlifuojame, lakuojame, restauruojame parketą, medines grindis, laiptus. Tel. 8 677 36 264. www.slifavimas.info.

982993

Butų remontas: langokraščių apdaila, grindų dėjimas, plytelių klijavimas, tapetavimas, smulkūs elektros, santechnikos darbai. Tel. 8 687 02 507.

989864

Daugiabučių laiptinių remonto ir dažymo darbai. Tel. 8 689 38 343.

990111

Dažymo, tapetavimo darbai. Tel. 8 646 35 001.

990797

Drenažo, lauko ir vidaus vandentiekio bei kanalizacijos, valymo įrengimų montavimas. Medžiagos su nuolaida. Sutvarkome dokumentaciją. Tel. 8 674 13 881.

987551

Greitai ir kokybiškai atliekame vidaus tinkavimo darbus profesionalia KNAUF įranga, kalkių ir gipso mišiniais. Tel. 8 687 92 558.

987290

Greitai ir kokybiškai klojame trinkeles, suteikiame garantiją. Statome vejos ir kelio bortelius, sulyginame šulinius. Tveriame tvoras. Tel. 8 685 85 550.

959117

Grindų betonavimas Kaune ir Kauno r., konsultuojame, suteikiame garantiją, tiekiame medžiagas. Tel. 8 678 19 899.

987133

Griovimo darbai. Savivarčiu savikroviu išvežame statybines atliekas. Ekskavatorių, buldozerių paslaugos. Tel. 8 635 04 000.

990377

Kaminų įdėklai (darbo patirtis), valymas.

Pristatomieji kaminai. Latakų valymas. Garantija. Be poilsio dienų. Tel. 8 676 53 813. www.kaminuideklai.com.

980604

Kokybiškai dengiame šlaitinius ir plokščius stogus įvairia danga. Šiltiname fasadus. Sukomplektuojame ir pristatome medžiagas.

Tel. 8 615 61 788.

990398

Kokybiškai remontuoju butus: glaistau, dažau, tapetuoju, lyginu sienas. Atlieku plastikinių langų angokraščių apdailą. Tel. 8 601 74 951.

990951

Mini ekskavatoriaus paslaugos. Tel. 8 657 49 315, e. paštas mindusikas@gmail.com.

988095

Mūrijame, betonuojame. Suvirinimo, griovimo darbai. Fasadų šildymas. Stogų dengimas. Tel. 8 646 16 479.

989622

Nebrangiai kalu dailylentes, dažau, dedu laminuotas grindis, parketlentes, plyteles.

Tel. 477 800, 8 604 34 979.

APSAUGOS SIGNALIZACIJOS namams, sodyboms, butams, garažams, sodų nameliams. VAIZDO STEBĖJIMO SISTEMOS. Nėra abonentinio mokesčio. Pigiai. Tel. 8 675 04 304.

991071

LANGAI, ROLETAI, ŽALIUZĖS, MARKIZĖS, ROMANETĖS, tinkleliai nuo vabzdžių. Garažo vartai. Balkonų stiklinimas. Matavimas nemokamas. Tel. 8 677 18 688.

989739

Plisuotos žaliuzės, roletai, romanetės, tinkleliai nuo vabzdžių – UAB „Eurivila“. K.Donelaičio g. 33, tel. 423 333; www.eurivila.lt.

984979

990721

Pastatų fasadų šiltinimas putų polistirolu.

Dedame struktūrinį tinką, dirbame su savo medžiagomis. 7 metų patirtis. Tel. 8 603 61 599.

989660

Plastikiniai langai, šarvuotos durys (KBE, „Decco“ vokiški profiliai, pagaminta Lietuvoje), roletai, tinkleliai nuo uodų. Perkantiems 3 langus – dovana: tinklelis nuo uodų. Tel. 8 654 34 270.

990097

Plytelių klijavimas, parketlenčių, laminato dėjimas. Dirbame ir nedideliuose objektuose. Tel. 8 616 71 652.

990751

Plokščiųjų stogų dengimas, šiltinimas ir renovacija. Ilgametė patirtis. UAB “Verslo gama“. Tel./faksas (8 37) 390 089, 8 616 17 706; www.stogudengimasjums.lt.

978658

Profesionalūs metalo suvirinimo darbai.

Tel. 8 646 14 495, UAB „Deina“, Partizanų g. 87A. 980214

Santechnikas keičia vandentiekio, kanalizacijos vamzdynus, stato WC. Kiti santechnikos darbai. Dirba be poilsio dienų. Garantija. Tel. 8 645 22 683.

988664

Santechnikas montuoja kietojo kuro, dujines katilines, šildymo ir vandentiekio, vėdinimo sistemas. Konsultuoja. Taiko nuolaidas. Tel. 8 674 43 938.

987225

Šarvuotos durys sandėliukams, butams ir namams. Garažų vartai. Gamyba, montavimas. Tel. 8 685 05 590, 8 677 39 385.

986263

Šiltiname poliuretano putomis naujos ir senos statybos namų stogus ir perdengimus. Tel. 8 699 31 818, e. paštas dorminta@gmail.com.

979930

Tvenkinių kasimas, melioracinių sistemų remontas ir įrengimas, žemių lyginimas. Darbai pelkėtose vietose. Tel. 8 614 61 960.

966066

Vežame savivarčiu savikroviu atsijas, juodžemį, kompostą, šiukšles, medieną iki 21 kub. Ekskavatorių paslaugos. Tel. 8 635 04 000.

990388

Vonių restauravimo lyderiai. Patirtis 16 m. Stipriausia GREEN-NANO ekodanga su akmeniu ir keramika. www.restauruok.lt. Tel. (8 37) 440 201, 8 671 88 575.

989526

3 kambarių butą Kęstučio g. (II a., virtuvė 7,98 kv. m, kambariai 11,7; 12,17; 32,10 kv. m, WC kartu – 6 kv. m, šarvo durys, plastikiniai langai, gyvatuko nėra). Tel. 8 600 51 904.

990258

6 a kolektyvinį sodą su 46 kv. m namu Gervėnupyje (plytinis, su rūsiu, plastikiniai langai, galima gyventi žiemą). Tel. 8 600 51 904.

990265

8 a sklypą Kleboniškio g. 1D (kaina 240 000 Lt) ir išskirtinės padėties 17 a sklypą Pikulo g. 65B, Kaune (kaina 170 000 Lt). Tel. 8 699 15 851.

1 k. butą Jonavoje, Panerių g. (9/6 a., gyv. pl. 12, virtuvė 5 kv. m, WC ir pusvonė kartu, balkonas, naujas remontas, namas renovuotas). Kaina 20 000 Lt. Galimas keitimas į butą Kaune. Tel. 8 698 20 630 d. d.

981451

2 kambarių butą Palangos centre. Tel. 8 605 57 975.

990950

Gražią ir tvarkingą sodybą Prienų r. (yra visi komunaliniai ir komunikaciniai patogumai, sodybai priklauso 3 a žemės, gyvenamasis namas, ūkinis pastatas, tvenkinys, pavėsinė, lauko baldai). Be tarpininkų. Tel. 8 614 01 881.

991207

Parduodu 9 a žemės sklypą Alytaus r., Balkasadžio k., Sodų bendrija „Žilvinas“. Tinka poilsiavietei. Ant Nemuno kranto. Kaina sutartinė. Tel. 8 670 91 113.

991213

Buitinė technika

986847

DnB bustas teikia paslaugas norintiesiems parduoti ar išnuomoti savo nekilnojamąjį turtą. Tel. 8 676 22 040, e. paštas darius.daugela@dnbbustas.lt.

976737

Baldžių Aptraukiame baldus gobelenu. Keičiame medžiagas. Dirbame dirbtuvėje ir kliento namuose. Aukšta kokybė. Pensininkams – nuolaidos. Tel. 365 100, 8 699 39 904.

988573

Kietųjų baldų gamyba: virtuvės, prieškambario, svetainės komplektai, spintos, komodos, stumdomosios sistemos, sekcijos, lentynos, žur. staliukai. Tel. 8 683 90 946.

963856

990932

Nuomojame fasadinius statybinius pastolius. Universalūs, tinka mūro ir kitiems darbams. Lengvai surenkami. Tel. 8 686 79 386; www.stogudengimasjums.lt.

2 kambarių butą Krėvės pr. (b. plotas 44,4 kv. m, 5/4 a., gera vieta, mažos sąskaitos už šildymą, suremontuotas, tuščias). Tel. 8 686 40 200.

Šventėms

Garažą Partizanų g. daugiaaukščiame pastate, 9 aukštas. Tvarkingas, tuščias, atskirtas, saugomas. 6 000 Lt. Tel. 8 618 88 220.

991270

Išparduodu: butus, namus, sodus, sodybas, sklypus, patalpas. Padedu parduoti, nupirkti, konsultuoju. Tel. 8 618 84 422, (8 37) 333 555, www.simokusilas.lt.

914186

Išskirtinės padėties 17 a sklypą Pikulo g.

65B, Kaune (kaina 170 000 Lt). Tel. 8 699 15 851.

973969

Linksmas profesionalus muzikantas-vedėjas Jūsų šventėms Kaune. Tel. 8 686 97 021.

Kambarį bendrabutyje už parduotuvės „Hyper Maxima“ (bendr. pl. 16,5 kv. m). Kaina 18 000 Lt. Tel. 8 675 19 565.

976877

989637

Kitos ALADINO valykla valo: kilimus, čiužinių užvalkalus, BAUER patalynę, antklodes. Paimame nemokamai nuo 70 Lt. Dirbame I–V 8–19 val., VI 8–14 val. Utenos g. 21, tel. 8 601 01 432.

982961

Alpinariumų įrengimas. Gyvatvorių sodinimas. Tujų „Smaragd“ pardavimas. Tel. 8 616 42 833.

990581

NEMOKAMAI išvežame bet kokį nereikalingą metalo laužą, buitinę techniką. Mokamai – senus baldus, šiukšles ir visa kt.

Pjauname medžius. Tel. 8 601 99 230, 799 681.

985944

Profesionalios medžių priežiūros paslaugos: genime, šaliname, nupjauname keliančius pavojų medžius, išfrezuojame kelmus. Tel. 8 645 34 444.

989884

Vejos aeravimas, pjovimas, gyvatvorių ir medžių genėjimas. Dirbame ir savaitgaliais. DALGIS/Aplinkotvarkos paslaugos. Tel. 8 614 57 066.

988767

Želdynų projektavimas, vizualizacija (3D). Želdinimo darbai (vejos, želdynai, gėlynai, alpinariumai ir t.t.), palankios kainos. Tel. 8 681 62 573, 8 653 28 262.

986343

Žolės pjovimas trimeriu, gyvatvorių karpymas. Išrašomos sąskaitos. Dirbama Kauno m. ir Kauno r. Tel. 8 616 71 652.

987964

parduoda

Mūrinį sodo namelį, tinkamą gyventi žiemą (6,18 a sklypas, aptvertas, geras susisiekimas), 14 km nuo Kalniečių. Kaina sutartinė.

Tel. 8 679 34 356.

990796

Naujas. Su židiniu. Tvora. Grindinis šildymas.

Terasa ir garažas. B. pl. 180 kv. m; 10 a. Kaina 350 000 Lt. Domina keitimas. Tel. 8 685 72 787, e. paštas raybint@gmail.com.

989995

Nebrangiai parduodu automobilių servisą Žaliakalnyje. Yra 10 arų sklypas. 1 kv. m kaina 1000 Lt. Kreiptis tel. 8 656 99 890.

985838

Parduodamas 1 kambario butas Kaune, Taikos pr. 58 name. Kaina 65 000 Lt. Tel. 8 616 46 214.

990753

Parduodamas tvarkingas 2 kambarių butas (37 kv. m) labai gerame name netoli Vilijampolės turgaus. Pakeisti langai, santechnika. Tel. 8 677 96 893.

990140

Parduodu 1/2 namo dalį su garažu Kaune arba keičiu į 2 kambarių butą. Be tarpininkų. Tel. 8 683 47 479.

990590

Parduodu komercines patalpas Žaliakalnyje. Gera vieta. Yra nuomininkas, grąža 8 %.

Kreiptis tel. 8 699 42 085.

1 k. butą Ž.Šančiuose (daliniai patogumai, šaltas vanduo, WC, apšildomas kietuoju kuru, sandėliukas, netoli Nemunas, PC „Norfa“). Kaina sutartinė. Tel. 8 605 58 825.

991322

15,8 a sklypą Kaune su komunikacijomis. 1 a kaina 3 999 Lt. Tel. 8 655 55 644.

Parduodu sodybą šalia Kauno. Tel. 8 646 46 366, (8 37) 333 555.

990204

Skubiai ir nebrangiai trijų kambarių butą Žaliakalnyje (61 kv. m, IV a., reikia remonto). Tel. 8 647 09 730.

991076

Skubiai, nebrangiai 1/2 rąstinio namo A.Šančiuose, prie ąžuolyno (gyv. pl. 40, b. pl. 80 kv. m, 1 a žemės, visi patogumai). Tel. 8 647 09 730.

Sodybą Taurakiemio k., nuo Kauno 15 km (68 a sklypas, 81 kv. m medinis namas, ūkiniai pastatai, sodas, vandens telkinys, trifazė elektra). Kaina 140 000 Lt. Tel. 8 615 79 118.

990241

Tvarkingą sodybą 40 km nuo Kauno. Arba keičia. Tel. 8 606 94281.

989011

Nekilnojamasis turtas kitose vietose

990744

2 kambarių butą Kaune, Dainavos r. (5/1 a. blokiniame name, atliktas remontas). Kaina sutartinė. Tel. 8 675 98 853.

990800

982091

Naudotą vokišką buitinę techniką (1 m. garantija): šaldytuvus, šaldiklius, skalbimo mašinas, indaploves, džiovykles. Pristatome nemokamai visoje Lietuvoje. Tel. 8 644 99 301.

979094

Nauja ir nukainota buitinė technika (orkaitės, šaldytuvai ir t.t.), virtuvės reikmenys.

Atidavus seną buitinę techniką – taikomos nuolaidos! AEG, „Bosch“, „Liebherr“, „Siemens“ ir kt. Kovo 11-osios g. 45A. Tel. 313 656, 8 699 83 487; www.ventara.lt.

821616

Baldai Nauja ir naudota prekybos įranga – UAB „NNPI“: kokybiškai gaminame, parduodame prekybos įrangą; vamzdinės konstrukcijos. Geros kainos. Tel. 8 684 22 221; www.nnpi.lt.

988401

Skubiai ir pigiai: didžiausią kampą (galima gulėti 9 žmonėms); pietų stalą su 6 kėdėmis (galima atskirai). Tel. 8 612 76 052.

990516

985842

991078

Nekilnojamasis turtas Kaune ir Kauno rajone

Defektuota, naudota, nauja buitinė technika. Virtuvės įrankiai, aksesuarai ir indai. www.aldile.com, Jonavos g. 254, Kaunas.

Tel. 8 698 31 328.

Sodybą Šakių r. ant užtvankos kranto (vienkiemis, 2 ha žemės, iš jų 40 a miško). Kaina 99 000 Lt. Tel. 8 678 06 864.

989371

Statybinės medžiagos

29 3

šeštaDIENIS, liepos 21, 2012

klasifikuoti skelbimai Pjuvenų briketai. Durpių briketai. Tel. 8 683 08 828.

Parduoda

985725

Statybinės medžiagos

Perka www.serfas.lt

AB brangiausiai Kaune perka juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą, akumuliatorius, senus automobilius. Išrašome utilizavimo pažymas. Pasiimame patys. Europos pr. 56.

Tel. 391 549, 8 639 10 001.

SPECIALI AKCIJA BLOKELIAI! Aeroc EcoLight – 1 m3 215 Lt su PVM

989147

Perkant padėklą blokelių – klijai blokeliams SAKRET GMS (25 kg)

tik už 1 ct* 8 616 20 930 Marius, marius@serfas.lt 8 618 06 872 Jurijus, jurijus@serfas.lt * Akcija galioja perkant iš sandėlio Technikos g. 7C, Kaunas, iki 2012 09 01. Prekių kiekis šiomis kainomis ribotas.

Gaminame įvairių matmenų statybinę medieną, lauko ir vidaus dailylentes, terasines lentas. Transporto paslaugos. Tel. 8 618 16 298, 8 614 55 029, 384 131. Romainių g.

29A, Kaunas.

985645

Įvairią statybinę medieną, dailylentes, terasines lentas, pjuvenas, atraižas. Transporto paslaugos. Dirbame ir šeštadieniais. Tel. (8 37) 330 071, 8 682 25 858.

951838

YPATINGAS PASIŪLYMAS! Beržiniai briketai – 360 Lt, uosio, ąžuolo briketai. Tel. 8 698 55 663.

984356

Parduodu blokelius tvorai: skaldyto akmens imitacijos, betoniniai, šviesūs (dydžiai 30x30x15 cm). Tel. 8 617 49 793.

976526

Kitos prekės

AB superka senus ir nevažiuojančius automobilius. Atsiskaito iš karto. Sutvarko dokumentus. Pasiima patys. Europos pr. 56. Tel. 391 549, 8 639 10 001.

989165

Aukštomis kainomis įmonė perka įvairius AUTOMOBILIUS ir kt. techniką (po eismo įvykio ar su kt. defektais). Greitai tvarkome dokumentus, atsiskaitome, pasiimame. Tel. 8 648 74 669.

981509

Automobilių supirkimo įmonė perka visų markių automobilius nuo 200 iki 2000 Lt. Patys pasiimame. Atsiskaitome iš karto. Sutvarkome dokumentus. Tel. 8 615 87 008.

988714

Automobilius (senus, surūdijusius, su defektais, nevažiuojančius) ir kėbulus. Atsiskaito iš karto, pasiima patys. Tel. 8 673 31 752, 8 607 97 663.

rasta Ras­ta pa­si­kly­du­si na­mi­nė VOVERAITĖ Ko­vo 11-osios g. Tel. 776 228.

983711

BALTIC METAL, UAB – aukštomis kainomis neribotais kiekiais perka juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą. Atsiskaitome iš karto. Kreiptis R.Kalantos g. 49, Kaunas, tel. (8 37) 215 092, 8 698 55 553.

970443

Brangiai juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą: aliuminį, varį, žalvarį, akumuliatorius.

Išsivežame patys. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724.

Ras­tas laik­ro­dis prie HYPER MAXIMOS. Tel. 8 682 67 055.

Pamesta Pamestus BUAB „Norvija“, į. k. 300579059, įstatus laikyti negaliojančiais.

991034

968723

Brangiai perkame mišką su žeme arba išsikirsti, žemę, pievas. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 676 41 155.

913470

3 m malkos. Spygliuočių rąstai. Miškavežio nuoma. Tel. 8 612 18 535.

979810

Brangiai perkame mišką visoje Lietuvoje.

Atliekame miško ruošos, medienos transportavimo darbus. Tel. 8 650 16 017.

982534

Bankrutavusi UAB „Nauvisa“ parduoda nekilnojamąjį turtą, t. y. pastatų kompleksą su žemės sklypo nuomos teise, esantį Pyplių k., Kauno r., už 194 643,00 Lt kainą. Taip pat įmonė parduoda keramikos gaminius, ilgalaikį kilnojamąjį turtą bei reikalavimo teises pagal įmonės skolininkų neįvykdytas prievoles. Su parduodamo turto sąrašais, kainomis ir turto pardavimo tvarka galima susipažinti UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biure, Jonavos g. 16A, Kaunas, tel. (8 37) 308 945, 8 686 32 435, 8 682 32 296, faks. (8 37) 308 948, e. paštas biuras@adminbiuras.lt.

Brangiai perku „Volga“, VAZ, „Moskvič“ ir kitus tvarkingus automobilius ir motociklus bei rusiškus automodeliukus. Tel. 8 699 57 200.

Malkos pigiau. Supjautos trinkelėmis. Atvežame. Tel. 8 631 33 736.

Įvairius senus su defektais ir po avarijos automobilius, kėbulus. Pasiimame patys, išrašome utilizavimo pažymas. Tel. 8 684 26 629, 8 603 62 208.

991139

Brangiai perku mišką (su žeme arba išsikirsti). Atsiskaitau iš karto. Miškavežio paslaugos. Tel. 8 685 16 221, 8 635 30 367, (8 37) 291 255.

962576

Brangiai perku mišką (su žeme arba išsikirsti). Atsiskaitau iš karto. Parduodame malkas. Kitos miškovežio paslaugos. Tel. 8 685 16 068, 8 685 27 410.

990976

990773

989560

Nebrangiai parduodu malkas trinkelėmis ir skaldytas. Tel. 8 610 78 126.

975237

Parduodame ąžuolines, uosines, beržines, juodalksnio malkas (rąstais, trinkelėmis, skaldytas). Perkame mišką visoje Lietuvoje.

Tel. 8 656 86 202.

984655

Parduodame stambias atraižas ir įvairias malkas: dvimetriais, trinkomis ir skaldytas. Atvežame. Tel. 8 685 02 510, 8 699 35 992.

981484

Konsultuoju visais nekilnojamojo turto, paveldėjimo, paskolų, vertinimo klausimais. Firma „Aujama“, P.Lukšio g. 34, tel.

311 208.

Liepos 21 d., šeštadienį, 19 val. Šv. Kryžiaus (Karmelitų) bažnyčioje

Liepos 22 d., sekmadienį, 18 val.

Kauno choralinėje sinagogoje

Vytautas SRIUBIKIS (fleita) Povilas BINGELIS (fagotas) Roma JARAMINAITĖ (violončelė) Vaiva EIDUKAITYTĖ-STORASTIENĖ (klavesinas)

Laiškai iš praeities

Darius MAŽINTAS (fortepijonas)

989458

Perka žemę, mišką visoje Lietuvoje, tinka apleista, išnuomota, su bendraturčiais.

Greitai sutvarko dokumentus, atsiskaito iš karto. Tel. 8 671 08 059.

987241

983418

Parduodu beržines, alksnines, drebulines malkas. Tel. 8 601 18 811.

990715

Parduodu malkas „iš pirmų rankų“. Atvežu miškavežiu. Tel. 8 685 16 221, 8 635 30 367, (8 37) 291 255.

962555

Parduodu malkas, turime spygliuočių ir lapuočių. Vežame skaldytas arba trinkelėmis, po 10 arba 6 ertmetrus. Perku mišką. Tel. 8 618 07 508.

987916

Pigiai banguotus bituminius lakštus, 1 kv. m – 11,89 Lt, skaidrius lakštus, tentus, karvės kailio kilimus. Dažų išpardavimas! www.ramchos.lt. Tel. 8 678 81 119.

987176

PREKYBA KIETUOJU KURU: akmens anglys; baltarusiški durpių briketai; medžio pjuvenų briketai; medžio pjuvenų granulės. Dirbame I-V 9-17 val. Adresas A.Juozapavičiaus pr. 7, tel. 746 419, 8 612 63 246.

983149

Rafailas KARPIS (tenoras)

Vytautas SRIUBIKIS

Perkame katalizatorius, akumuliatorius, starterius, generatorius, el. variklius, automobilių laidus, kompiuterių ir kitas plokštes. Tel. 8 660 99 000.

982000

Perkame mišką visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 699 29 992.

984333

Perkame nekilnojamąjį turtą: miškus, butus, sklypus. Gali būti su skolomis ar areštuoti. Tel. 8 659 40 213.

986231

Superkame visų markių senus automobilius, išsivežame patys. Išrašome utilizavimo pažymas. Tel. 8 600 00 292, autominute@gmail.com.

984796

VAZ, „Moskvič“, GAZ ir kitus importinius automobilius, kėbulus. Pasiimame. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724.

968633

Perku žemės grąžinimo dokumentus. Atsiskaitau iš karto. Tel. 8 684 94 670.

970879

Povilas BINGELIS

Johann Sebastian Bach, Peteris Vasks, Olav Berg. Įėjimas nemokamas

Mordechai Gebirtig, Yosef Kotliar, Alexander Olshanetsky, Chaya Chaytin (aranž. Vytautas Miškinis), Gabriel Grad, Israel Sherman, Maurice Ravel, žydų liaudies dainos. Įėjimas nemokamas

Rafailas KARPIS

30 2

šeštaDIENIS, liepos 21, 2012

klasifikuoti skelbimai Karščiausi kelionių pasiūlymai

Kviečia

Įvairūs Išsinuomoja

Klasikinė Italija autobusu rugsėjo 20-27 d. (Florencija, Roma, Vatikanas, San Marinas, Venecija) – 749 Lt (viešbutis, pusryčiai). Tel. 8 686 82 818, 8 652 81 888, 222 936.

989042

Kelionių AgentūrA „Krantas Travel“

Kviečia Palanga! Pušyne, prie Birutės parko, mediniame vasarnamyje poilsiui nuomojami 1, 2, 3, 4 vietų kambariai. Tel. 8 612 83 010 986614

Tel. (8 37) 490 202, I.Kanto g. 22, kaunas@kaunas.krantas.lt www.krantas.lt VASARA ANT BANGŲ KLAIPĖDA – KYLIS Kaina tik 1696 Lt* Kelto bilietas dviem keleiviams kajutėje su langu ir automobiliui į abi puses.

KLAIPĖDA–ZASNICAS Kaina nuo 899 Lt Kelto bilietas trims keleiviams ir automobiliui į vieną pusę.

Dėmesio: – *Galioja tik išvykimams iš Klaipėdos sekmadieniais su grįžimu atgal po savaitės (tik šeštadieniais).

– Bilietų kiekis už specialią kainą kiekviename reise ribotas.

– Automobilio aukštis turi būti iki 1,85 m.

– Bilietai ne rezervuojami, o parduodami iš karto.

Daugiau informacijos www.krantas.lt

Kviečiu apsilankyti Londone olimpinių žaidynių metu. Dviviečio kambario kaina 200 svarų už savaitę. Tel. 00447765462523, Rasa. E. paštas kunkiene@ntlworld.com.

981863

Naujuose, privačiuose globos namuose SENJORŲ VILA, Garliavoje, priimami vieniši senjorai globai, slaugai, pastoviai gyventi gydytojų priežiūroje.Kambariai dviviečiai, triviečiai, geros gyvenimo sąlygos, ribotas gyventojų skaičius. Pasirūpinkite savo artimųjų kokybiška senatve. Adresas Žalioji 19B, tel. 552 258, 8 652 93 000.

990543

„Kauno dienos“ skelbimų skyrius: tel. 308 862, 302 233, 302 231, 302 202, e. paštas skelbimai@kaunodiena.lt

Tel. (8 37) 214 010, 8 656 37 114, Savanorių pr. 363A–202, askeliauju@askeliauju.lt.

Darbo laikas I–V 9–19 val.

Kontrastų miestas Stambulas.

Tiesioginis skrydis ir 3 nakvynės 3* viešbutyje Stambulo senamiestyje.

Kaina 990 Lt (asm.), keliaujant dviese.

Atsiliepkite!

990933

Dingo 2012 07 15 Kaune, Kalniečiuose, apie 7 val. ryto dingo chihuahua veislės šuniukas. Rusvos spalvos, balta krūtine. Tel. 8 698 16 622.

988702

Baldų, statybinių ir kt. medžiagų pervežimas. Dirbu be poilsio dienų. Tel. 8 615 46 034.

990536

Savivarčiu su hidromanipuliatoriumi vežame žvyrą, smėlį, skaldą, žemes, malkas ir kt. Atvežame, iškrauname, pakrauname. Išrašome sąskaitas. Tel. 8 656 21 251.

970330

Kviečia mokytis

986102

RAVIDA, Kęstučio g. 16–10, Kaunas. Kviečiame į B kat. vairavimo kursus. Mokome automobiliais su mechaninėmis ir automatinėmis pavarų dėžėmis bei rankiniu valdymu. Tobuliname įgūdžius. Tel. 200 014, 8 686 86 109.

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas skelbia priėmimą į ištęstines (neakivaizdines) visuomenės sveikatos vadybos studijas. Studijų trukmė 3 metai. Studijuoti priimami turintieji bakalauro arba kitą aukštojo mokslo diplomą. Baigusieji programą ir apgynusieji magistro diplominį darbą gaus magistro diplomą ir įgis visuomenės sveikatos magistro kvalifikacinį laipsnį.

Konkursinį balą sudarys priedo prie diplomo pažymių vidurkis ir motyvacijos vertinimas pokalbio su stojančiuoju metu. Surinkus vienodą balų skaičių, pirmenybė bus teikiama turintiems administracinio darbo stažą. Studijos mokamos. Vienų metų studijų mokestis – 5500 Lt. REIKALINGI DOKUMENTAI: 1. Prašymas – anketa 2. Gyvenimo aprašymas 3. Diplomo ir jo priedo rektoriaus įgalioto asmens ar notaro patvirtinta kopija 4. Pasas arba asmens tapatybės kortelė (parodoma, kopija įteikiama) 5. 2 fotonuotraukos (3x4 cm) 6. Valstybinio socialinio draudimo pažymėjimas (parodomas, kopija įteikiama) 7. Stojamosios įmokos, sumokėtos banke, kvito kopija arba patvirtintos dokumentų kopijos, įrodančios teisę nemokėti stojamosios studijų įmokos 8. Pažymėjimas apie administracinio darbo stažą sveikatos priežiūros įstaigose (jį turintieji) 9. Šauktinio arba karinio liudijimo kopija (vyrams) Dokumentai priimami š.m. rugpjūčio 16–23 d. 10–12 ir 13–16 val.

LSMU Medicinos akademijos mokomajame korpuse, Eivenių g. 4, 127 kab.

Informaciją teikia visuomenės sveikatos studijų administratorė, tel. (8 37) 327 362, arba dekanate tel. (8 37) 327 237, faksas (8 37) 327 325.

Kelionės „Vikra“ (buvusi J.Pranevičienės įm.) kasdien veža poilsiautojus į Palangą ir Šventąją. Keleivių draudimas. Keleivius paimame prie namų.

Tel. 352 368, 8 613 97 061; www.vikra.lt.

978719

G.Babensko įmonė kasdien veža į (iš) Palangą, Šventąją (minkštos sėdynės, keleivių draudimas). Paima iš sutartos vietos.

Tel. (8 37) 365 573, 8 610 64 270.

980189

Įvairioms progoms nuomojame „Mercedes“ autobusiuką (8 vietų). www.limesa.lt.

Tel. 8 687 48 399 970343

Vizos Vizos: Rusija, Baltarusija, Kazachstanas, Kinija. Vizos vairuotojams. Kreiptis Kęstučio g. 3, tel. 321 760, 8 685 04 003. Dirbame nuo 9 iki 18 val.

984996

Paskolos

Paskola be užstato per 10 min. iki 2000 Lt, turintiesiems oficialias pajamas. Tel. 314 531, skambinti d. d. nuo 9 iki 17 val., „Aujama-credit“.

982755

Paskolos palankiomis sąlygomis užstato turėtojams. *Profesionali teisinė pagalba. *Pagalba parduodant NT. Tel. 8 602 36 979, (8 37) 210 625. www.sgpartneriai.lt.

Prašom atsiliepti mačiusius autoavariją tarp „Ford“ ir „VW Passat“, liepos 18 d., ketvirtadienį, 12 val., prie senojo Vilijampolės tilto. Tel. 8 631 75 535. Būsim dėkingi.

991317

Atvežu žvyro, smėlio, akmenukų, akmens skaldos, juodžemio ir atsijų iki 11 kub. m. Savivarčio paslaugos. Tel. 8 618 67 815.

Vežame keleivius, siuntinius ir automobilius į Vokietiją, Daniją, Olandiją. Tel. 8 699 01 428, e. paštas pervezimai.info@gmail.com.

Už dokumentų tvarkymą imamas 0,5 MGL dydžio mokestis.

Pamesti dokumentai, priklausantys J.Kazlauskui ir J.Kazlauskienei. Radusius prašom paskambinti tel. 8 659 87 180. Atsilyginsiu.

Gabenimai

989398

IŠTĘSTINĖS (NEAKIVAIZDINĖS) VISUOMENĖS SVEIKATOS VADYBOS MAGISTRANTŪROS STUDIJOS

ĮDOMŪS SAVAITGALIAI IR PRAMOGOS UŽSIENYJE! Visų vaikų svajonė – Disneilendo pramogų parkas Paryžiuje.

Tiesioginis skrydis ir 3 nakvynės viešbutyje prie Disneilendo. Kaina 550 Lt (asm.), keliaujant 4 asm. šeimai.

991417

Transportas. Perkraustymas. www.limesa.lt.

Tel. 8 687 48 399.

990254

Kelionių agentūra „AŠ KELIAUJU“

Norėtume išsinuomoti tvarkingą vieno arba dviejų kambarių butą Kaune, ilgalaikei nuomai. Tel. 8 684 55 498.

961520

Dovanoja

Kiti

Geriems žmonėms dovanojame nemokamą internetą. Pasiūlymas galioja vasaros naktimis nuo 20 iki 6 val., o savaitgaliais – visą parą. Tele2. Išsami informacija apie visas sąlygas – www.tele2.lt.

977006

989440

AB „Ūkio bankas“ LT 12 7010 4000 0177 0651

Astrologės paslaugos (taro kortomis): apie darbą, sveikatą, gyvenimo lemtį ir kt. Tel. 8 673 56 319.

988225

Informuojame apie bendrąja tvarka parengtą sklypo, esančio Kauno m. sav., Kauno m., Vijūkuose (kad. Nr. 1901/0281:1086), detalųjį planą. Planavimo organizatorius: UAB „Aquamatika“, atstovaujama direktoriaus Sigito Meilaus, Pergalės g. 26-1, Vilnius, tel. 8 699 68 445. Planavimo tikslas: pakeisti pagrindinę naudojimo paskirtį iš žemės ūkio paskirties žemės į kitos paskirties žemę, naudojimo būdą – kiti žemės ūkio paskirties sklypai – į gyvenamąją teritoriją. Naudojimo pobūdis – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos.

Sklypą padalyti, nustatyti teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimą, vadovaujantis Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendruoju planu. Projektas bus eksponuojamas Šilainių seniūnijos skelbimų lentoje 10 darbo dienų nuo 2012 07 23. Viešas susirinkimas vyks 2012 08 22 10 val. Šilainių seniūnijoje. Visi suinteresuoti asmenys gali teikti motyvuotus pasiūlymus raštu, o iki susirinkimo pabaigos tel. 8 699 68 445. Detaliojo plano rengėjas – Kęstutis Kuzminskas, tel. 8 686 34 925.

990972

Užpildę ir išsikirpę šį kvitą, jūs galite užsisakyti skelbimus į „Kauno dieną“ bet kuriame „Kauno spaudos“ kioske

Informuojame apie rengiamą žemės sklypo Nemuno g. 27, Kaune planą, prilyginamą teritorijų planavimo dokumentui. Planavimo pagrindas: Kauno m. sav. administracijos direktoriaus 2012 02 10 įsakymas Nr. A-536.

Planavimo tikslas: Suformuoti sklypą prie naudojamų pastatų Nemuno g. 27. Pareiškėjas: IĮ ,,Hosting media“ (atstovauja pagal įgaliojimą Linas Mažonis, tel. 8 676 98 956).

Su parengtu žemės sklypo planu galima susipažinti nuo 2012 07 23 iki 2012 08 03, Centro seniūnijos patalpose (Šv. Gertrūdos g. 7, Kaunas). Motyvuotus pasiūlymus ir pastabas teikti raštu žemės sklypo plano rengėjui ir Savivaldybės administracijai iki 2012 08 04.

Plano rengėjas UAB AMMP (tel. 8 682 43 871, e. paštas ammp.info@gmail.com).

991419

31

šeštadienis, liepos 21, 2012

kas, kur, kada Amžinąjį atilsį

Teatras „GIRSTUČIO“ RŪMAI

Nuoširdžiai užjaučiame gamybos ir technikos direktorių Virginijų BRUNDZĄ ir jo šeimą, mirus mamai.

AB „Freda“ kolektyvas Skaudžią netekties valandą del mylimo brolio mirties nuoširdžiai užjaučiame Energetinio saugumo tyrimų centro mokslo darbuotoją Dainių GENĮ ir artimuosius.

Vytauto Didžiojo universiteto bendruomenė Mirus vyrui, LSMU ANG ligų klinikos gydytojai Natalijai KUZMINAI ir artimiesiems nuoširdžią užuojautą reiškia LSMU ANG ligų klinikos, Kauno krašto otorinolaringologų draugijos ir Lietuvos otorinolaringologų draugijos kolektyvai.

Tu išėjai...

Ir tuščias tapo Žemės rutulys.

Jau niekada jokia ugnis To Židinio įkurti nepajėgs.

Mirus tėveliui, nuoširdžiai užjaučiame Matematinės sistemotyros katedros lektorę Loretą MAČĖNAITĘ.

KTU Fundamentaliųjų mokslų fakulteto bendruomenė Skaudžios netekties ir liūdesio valandą, mirus mamai, Petrą SINKEVIČIŲ nuoširdžiai užjaučia AB „Pieno žvaigždės“ filialo „Kauno pienas“ kolektyvas.

Mes visi bejėgiai prieš lemtį ir mirtį, todėl nors šia užuojauta norime palengvinti praradimo skausmą.

Dėl tėvelio mirties bendruomenės slaugytoją Ingridą ŠLEPIKIENĘ nuoširdžiai užjaučia VšĮ Kauno Šančių poliklinikos bendruomenė.

Domicelę Danutę ZABLECKIENĘ skaudžią netekties valandą, mirus mylimai dukrai, nuoširdžiai užjaučia Kauno Juozo Gruodžio konservatorijos bendruomenė.

Kauno pedagoginės psichologinės tarnybos direktorę Raimundą ŽIULYTĘ dėl mylimos Mamytės mirties nuoširdžiai užjaučia ir dvasinės stiprybės linki KPPT kolektyvas.

Dėkoja Nuoširdžiausiai dėkojame VISIEMS už šilumą, draugystę, pagarbą ir palaikymą, atsisveikinant su mylimu Tėveliu ir nusipelniusiu mokslininku profesoriumi Simonu PILECKIU. Labai dėkingos dukros Margarita ir Regina VISOS KAPŲ PRIEŽIŪROS PASLAUGOS: kapo dekoravimas skal­ dele, smėliu, juodžemiu. Tvarkymas po laidotuvių. Senų kapa­ viečių restauravimas, atnaujinimas. Trinkelių, plytelių, skaldytų akmenų klojimas. PAMINKLAI, AKMENS PLOKŠTĖS: paruošiame kapavietės projektus, gaminame įvairius paminklus iš kokybiš­ ko suomiško akmens. Liejame pamatus ir atliekame kitus be­ tonavimo darbus. AKCIJA! PAMATŲ LIEJIMAS – nuo 450 Lt. Tel. 8 648 55 567; (8 37) 334 633, Savanorių pr. 225 („Juzėje“). www.kapineta.lt.

979694

„Liūdinga“. Laidojimas, mirusiųjų paėmimas iš namų ir gydymo įstaigų. Kremavimas 488 Lt (kaina gali keistis priklausomai nuo Lenkijos zloto kurso lito atžvilgiu pirkimo dieną). Mirusiųjų par­ vežimas iš užsienio. Platus gedulo drabužių, reikmenų ir atributi­ kos pasirinkimas. Užsakymų priėmimas – 24 val. per parą be po­ ilsio dienų M.Daukšos g. 37, Vytauto pr. 47. Šarvojame Vytauto pr. 44A, S.Žukausko 3B, Radvilėnų pl. 15A, V.Krėvės pr. 95A, Alek­ soto bažnyčioje. Tel. (8 37) 200 839, 8 633 33 399.

984586

„PRARADIMAS“ – laidojimo paslaugos, kremavimas, parveži­ mas iš užsienio, platus laidojimo reikmenų pasirinkimas, paėmi­ mas iš namų ir ligoninių, šaldytuvai, dokumentų sutvarkymas, giesmininkai, smuikas, gėlės, naujas MERCEDES katafalkas. Re­ novuotos šarvojimo salės Panerių g. 19, Vilijampolėje – NEMOKAMAI. Šarvojame Saulėtekio, Šv. Antano, Aleksoto bažnyčiose, S.Žukauko g. 3B, Perlojos g. 37, Kauno r. šarvojimo salėse. Užsa­ kymai priimami 24 val. per parą be poilsio dienų – K.Petrausko g. 28, Žaliakalnis. Tel. (8 37) 730 200, 8 650 68 220. Taikome nuolaidas.

977390

PAMINKLAI. Gaminame paminklus, dengiame kapavietes gra­ nito plokštėmis, užpilame kapą granito skalda, liejame pama­ tus, atnaujiname senus paminklus, kalame raides. Dirbame viso­ je Lietuvoje. Tel. 8 647 09 401, 384 912; www.uabpaminklai.lt.

Raudondvario pl. 115A, Kaunas. Partneriai: K.Kasakausko g. 64 – Akmenė; J.Basanavičiaus g. 12 – Jonava; Ramybės g. 7, Garlia­ va. Laidojimo reikmenys, paslaugos, kremavimas – tel. 8 615 50 520, 8 686 45 729.

987261

Ko­vo 11-osios g. 26, tel. 454 480, www.girs­tu­tis.lt

DOMINO TEATRAS Lie­pos 26 d. 18 val. – ko­me­di­ja APIE KĄ KALBA VYRAI. Re­ži­sie­rius O.Ša­poš­ni­ko­vas.

renginiai ANYKŠČIAI Anykš­čių me­nų cen­tro ren­gi­niai

Lie­pos 21 d. – „Me­nų ta­kas”.

11–14 val. „Me­nų ta­kas” (nuo Vil­niaus g. 11 iki Vil­niaus g. 36): – me­ni­nin­kų dirb­tu­vė­lės – ke­ra­mi­kai, skulp­to­riai, dai­li­nin­kai; – Anykš­čių kū­ry­bos ir dai­lės mo­kyk­los mo­ki­nių ple­ne­ras (prie A.Ba­ra­naus­ko pa­ min­klo); – An­ge­lų kie­me­lis. Da­ly­vau­ja skulp­to­riai Le­o­nas Strio­ga, My­ko­las Strio­ga, Vai­das Ra­moš­ka, Vla­das Vil­džiū­nas, Ri­man­tas Zin­ ke­vi­čius, Hen­ri­kas Za­ka­re­vi­čius ir kt.; – gat­vės mu­zi­ka (Jus­ti­na Svir­kai­tė ir Adas Dir­žys).

11 val. – „Me­nų ta­ko” ati­da­ry­mas. Kon­cer­ tuo­ja Anykš­čių mu­zi­kos mo­kyk­los akor­de­o­ nis­tai (vad. Ri­ta Utu­ry­tė).

12.30 val. – se­no­sios m ­ u­zi­kos an­sam­blio „Pa­va­na” (vad. Li­na Pi­pi­rie­nė) ir is­to­ri­nių šo­kių stu­di­jos „Bal­to­ji Pa­va­na” (vad. Jū­ra­tė Use­lie­nė) kon­cer­tas Anykš­čių Šv. Apaš­ta­lo evan­ge­lis­to Ma­to baž­ny­čios šven­to­riu­je.

18 val. – An­ge­lų kie­me­lio už­da­ry­mas. Te­ra­ so­je kon­cer­tuo­ja sty­gi­nių kvar­te­tas „To­to”: Si­mas Tan­ke­vi­čius (smui­kas), Ka­ta­žy­na Nar­ke­vič (smui­kas), Ug­nė Pet­raus­kai­tė (al­tas) ir Ig­nė Pi­ka­la­vi­čiū­tė (vio­lon­če­lė) (Vil­niaus g. 11).

20 val. – „Svin­guo­jan­tis ba­ro­kas”. Prie Kop­ly­čios (Vil­niaus g. 36) kon­cer­tuo­ja „Clas­sic trio”: Ar­nol­das Gu­ri­na­vi­čius (kla­ vi­ši­niai), Vik­to­ras La­ba­naus­kas (kon­tra­bo­ sas), Sau­lius Ast­raus­kas (mu­ša­mie­ji).

Vi­si ren­gi­niai ne­mo­ka­mi.

KAUNO APSKRITIES VIEŠOJI BIBLIOTEKA

Kauno pilis Pilies g. 17

Veikia parodos: Valentino Kabašinsko fotografijų paroda „Uigūrų tauta Kinijoje“ (iki liepos 31 d.), tautodailininkės Dalios Kerpauskienės tekstilinių gobelenų paroda (iki rugpjūčio 1 d.). Kviečiame apžiūrėti naują ekspoziciją „Kauno pilies istorijos mozaika“.

Lie­tu­vos Švie­ti­mo is­to­ri­jos muziejuS Vy­tau­to pr. 52

Iki lie­pos 22 d. veikia Jo­lan­tos Le­vi­nai­tės fo­to­gra­fij­ų pa­ro­da.

kinas PLC „Mega“, tel. 8 700 70 111

„Tam­sos ri­te­rio su­grį­ži­mas“ (iš­anks­ti­niai se­an­sai) – 23, 24, 26 d. 20.30 val. „Kos­mo­po­lis“ – iki 26 d. 13.45, 19.45 val. „MS1: Ka­lė­ji­mo griū­tis“ – iki 26 d. 17.45, 22 val. „Ne­pa­pras­tas žmo­gus-vo­ras“ 3D – iki 26 d.

19.30, 22.15 val. „Ne­pa­pras­tas žmo­gus-vo­ras“ – iki 26 d. 11, 15.15, 18.15, 21.15 val. „Le­dyn­me­tis 4: že­my­nų at­si­ra­di­mas“ 3D (lie­t. k.) – iki 26 d. 11.30*, 13.30, 15.30, 17.30 val. (*išsk. 21, 23, 25 d.). „Le­dyn­me­tis 4: že­my­nų at­si­ra­di­mas“ (lie­t. k.) – iki 26 d. 10.45, 12.45, 14.45, 16.45, 18.45, 20.45 val. „Ro­ko am­žius“ – iki 26 d. 15.55, 20.30* val. (*išsk. 23, 24, 26 d.). „Mes už... Lie­tuvą!“ – iki 26 d. 11.15 val. „Ma­da­gas­ka­ras 3“ 3D (lie­t. k.) – 21, 23, 25 d. 11.30 val. „Ma­da­gas­ka­ras 3“ (lie­t. k.) – iki 26 d. 12, 14, 18.30 val. „Čer­no­by­lio die­no­raščiai“ – iki 26 d. 16 val.; 25 d. 23 val. „Dik­ta­to­rius“ – iki 26 d. 13.15 val.; 25 d.

22.45 val.

„FORUM CINEMAS“ Ka­ra­liaus Min­dau­go pr. 49, „Ak­ro­po­lis“, III a.

Lie­pos 25 d. 17 val. – tau­to­dai­li­nin­ko, vi­suo­me­nės vei­kė­jo Le­o­no Juo­zo­nio tau­ to­dai­lės dar­bų pa­ro­dos, skir­tos au­to­riaus 90 me­tų ju­bi­lie­jui pa­mi­nė­ti, pri­sta­ty­mas.

Pa­ro­do­je bus eks­po­nuo­ja­mi ta­py­bos ir skulp­tū­ros dar­bai. Da­ly­vaus au­to­rius Le­o­nas Juo­zo­nis, pa­ro­dos ini­cia­to­rius dai­li­nin­kas, ar­chi­tek­tas Jo­nas Luk­šė. Kon­ cer­tuos an­sam­blis „Sū­du­va” (vad. Te­re­sė­lė Var­na­gi­rie­nė).

„MS1: kalėjimo griūtis“ (premjera) – iki 26 d. 12, 14.30, 17, 19.30, 21.45 val.; 21 d.

23.45 val. „Raudonos šviesos“ (premjera) – iki 26 d.

13, 15.30, 18, 20.30 val.; 21 d. 23 val. „Kosmopolis“ – iki 26 d. 20.15 (seansas nevyks 25 d.) val.

DELFI IŠANKSTINIAI SEANSAI. „Tamsos riterio sugrįžimas“ – iki 25 d. 20.45 val. „Šokis hiphopo ritmu. Revoliucija“ 3D – COSMO VIP SEANSAS 25 d. 18.30 val. ČILI SEANSAS 25 d. 20.15 val. „Ledynmetis 4: žemynų atsiradimas“ 3D (liet. k.) – iki 26 d. 10.30, 13.15, 15.45, 18.15, 21.15 val. „Ledynmetis 4: žemynų atsiradimas“ (liet. k.) – iki 26 d. 11.30, 16.15, 20.45 (seansas vyks 20 ir 26 d.) val.; 21 d. 23.59 val. „Madagaskaras 3“ 3D (liet. k.) – iki 26 d.

10.15, 12.45, 15.15 val. „Madagaskaras 3“ (liet. k.) – iki 26 d.

13.45, 18.30 val. „Nepaprastas žmogus-voras“ 3D – iki 26 d.

10.45, 14, 17.15, 17.45 (seansas nevyks 25 d.), 21.30 val. „Diktatorius“ – 21 d. 23.30 val. „Mielas draugas“ – iki 26 d. 14.15, 16.30, 18.45, 21 val. „Vyrai juodais drabužiais 3“ – 21 d. 23.15 val. „Prometėjas“ 3D – 21 d. 22.35 val.

VASAROS AKCIJA VAIKAMS. „Šrekas. Ilgai ir laimingai“ (liet. k.) – iki 26 d. 11 val. Bilieto kaina 6 Lt. „Mikė Pūkuotukas“ (liet. k.) – iki 26 d.

11.45 val. Bilieto kaina 6 Lt.

Lie­pos 25 d. 18 val. lei­dyk­la „Al­ma lit­te­ra” ir part­ne­riai – Kau­no m. sa­vi­val­dy­bė ir V.Ku­dir­kos vie­šo­ji bib­lio­te­ka kvie­čia į Skai­ ty­mo šven­tę – AUGU SKAITYDAMAS. Iš­trau­kas iš sa­vo mėgs­ta­miau­sios vai­kys­ tės kny­gos skai­tys Kau­no me­ras An­drius Kup­čins­kas. Skai­ty­mo džiaugs­mą at­ras­ti taip pat kvies ak­to­rių tru­pė „Te­at­riu­kas”.

Nau­jau­sią kny­gą vai­kams „Juo­do­jo ak­mens lau­mė” at­vers ra­šy­to­jas Lai­mo­nas Inis ir jos iliust­r­uotojai iš „Vy­tu­rio” ka­ta­li­kiš­kos mo­kyk­los.

Kvie­čia­me vai­kus su tė­ve­liais pa­si­klau­sy­ti skai­ty­mų!

Vi­si da­ly­vau­jan­tys ren­gi­ny­je vai­kai do­va­nų gaus po Kny­gų me­dį.

„ŽALGIRIO“ ARENA Lie­pos 28 d. 19.30 val. – pir­ma­sis ro­ko gru­ pės „red-hot-chili-peppers-04” kon­cer­tas Lie­tu­vo­je. Bi­lie­tus pla­ti­na „Tic­ket­pro”, kai­na 157–257 litai.

Lie­pos 31 d. 20 val. – pir­ma­sis at­li­kė­jo Stingo pa­si­ro­dy­mas Kau­ne, nau­jau­sias kon­cer­ti­nis tu­ras „Back to Bass Tour”. Bi­lie­ tus pla­ti­na „Tic­ket­pro” ir „Bi­lie­tų Pa­sau­lis”, kai­na 156–226 litai.

Kauno miesto muziejus Valančiaus g. 6

Šeštadienis – šeimos diena. šeimų vaikams įėjimas nemokamas!

Kviečiame aplankyti nuolatines ekspozi­ cijas: „Kaunas laiko ženkluose: nuo ištakų iki 1940 metų“, „Miesto gatvė“; šiuo metu veikiančias parodas: „Napoleonas ir Lietu­ va“ (iki liepos 27 d.) „Pinigai Lietuvoje XX a.“ (iki liepos 25 d.).

1816 m. gimė „Reuters“ naujienų agentūros įkūrėjas Paulas Reuteris.

1899 m. gimė Ernestas Hemingway, JAV rašytojas, Nobelio literatūros premijos laimėtojas.

1948 m. gimė anglų dainininkas, kompozitorius Cat Stevensas.

1951 m. gimė Robinas Williamsas, JAV aktorius.

1969 m. Neilas Armstrongas tapo pirmuoju žmogumi, žengusiu Mėnuliu.

1978 m. gimė amerikiečių aktorius Joshas Hartnettas.

1989 m. gimė plaukikas Giedrius Titenis.

„CINAMON“

Ra­das­tų g. 2, II a. fo­jė

ROTUŠĖS AIKŠTĖ

DATOS (liepos 21 d.)

KINO TEATRAS „ROMUVA“ Lais­vės al. 54

Lie­pos 21 d. 13 val. – „Sprag­tu­kas” (An­gli­ ja, nuo­ty­kių, vi­sai šei­mai). 15 val. – „Vi­dur­ nak­tis Pa­ry­žiu­je” (JAV, rež. Wo­o­dy Alenas).

17 val. – „Pri­si­mink ma­ne” (JAV, ro­man­ti­ nis, dra­ma, T). 19 val. – „Gat­vės šo­kiai 2” (An­gli­ja, Vo­kie­ti­ja, T, ro­man­ti­nis, mu­zi­ki­nis, dra­ma).

Lie­pos 22 d. 13 val. – „Sprag­tu­kas” (An­gli­ ja, nuo­ty­kių, vi­sai šei­mai). 15 val. – „Ta­das Blin­da. Pra­džia” (nuo­ty­kių fil­mas, T). 17 val. – „Gat­vės šo­kiai 2” (An­gli­ja, Vo­kie­ti­ja, T, ro­man­ti­nis, mu­zi­ki­nis, dra­ma). 19 val.

– „Vi­dur­nak­tis Pa­ry­žiu­je” (JAV, rež. Wo­o­dy Alenas).

horoskopai Avinas (03 21–04 20). Klaidingai įvertinęs jėgas užsiimsite veikla, kuri jums per sunki. Visa tai gali sugadinti dieną. Jeigu viskas klostosi ne taip, kaip reikia, užsiimkite kokiu nors maloniu reikalu.

Jautis (04 21–05 20). Tinkamai organizuotas darbas neturėtų kelti rūpesčių. Bendraujant su vyresniais žmonėmis gali išsirutulioti naujų idėjų.

Pats laikas pagalvoti apie tobulinimosi ir karjeros galimybes. Viskas, ką numatysite, ateityje gali tapti realybe.

Dvyniai (05 21–06 21). Pavyks sėkmingai susitarti su aplinkiniais, nes būsite iškalbingas, lengvai bendrausite. Svarbiausia, kokias temas ir problemas spręsite – juk ne kiekvieną dieną jūsų taip įdėmiai klauso.

Vėžys (06 22–07 22). Dėl aplinkinių provokacijų galite prarasti savitvardą. Pasistenkite būti kantrus ir pasiruoškite emocijų protrūkiui. Geriau stabtelėkite ir pagalvokite, ar yra kokia nors priežastis, leidžianti nesivaldyti ir elgtis beprotiškai.

Liūtas (07 23–08 23). Palanki diena atlikti įvairius darbus. Jūsų atsidavimas darbui padės įveikti bet kokią užduotį. Esate kupinas energijos ir emocijų, bet nepraraskite savitvardos. Nesiimkite nieko naujo ir sudėtingo.

Mergelė (08 24–09 23). Nesugebėsite tinkamai įvertinti žmonių ir tam tikrų dalykų. Jūsų prioritetai gali įžeisti kitą žmogų. Kaip elgtis, jums pakuždės intuicija.

Svarstyklės (09 24–10 23). Aplinkiniai jums mes iššūkį dėl keblaus dalyko. Tai gali tapti diskusijos arba kivirčo priežastimi. Palanki diena ugdyti kantrybę.

Skorpionas (10 24–11 22). Patirsite sunkumų bendraudamas, galite likti nesuprastas. Todėl tylėjimas bus didelė vertybė. Jei pasitelksite į pagalbą savo darbštumą, diena bus puiki. Šaulys (11 23–12 21). Gali kilti nesutarimų su mylimu žmogumi, nes jūsų idėjos prieštaraus to žmogaus vertybėms. Nepirškite savo nuomonės ir dar kartą apmąstykite tai, ką siūlote.

Ožiaragis (12 22–01 20). Galimas konfliktas. Tikėtinos įtemptos situacijos, todėl teks ieškoti kompromiso. Atsiras galimybių tobulėti. Viskas jūsų rankose, reikia tik šiek tiek pastangų.

Vandenis (01 21–02 19). Viskas erzins ir pykdys. Galite nesulaikyti emocijų, nekontroliuoti elgesio. Bus nelengva išlikti ramiems, atsipalaiduoti ir pamiršti problemas. Antra dienos pusė palankesnė, atsiras progų panaudoti savo kūrybines galimybes. Žuvys (02 20–03 20). Ginčysitės su aplinkiniams. Kas nors gali jums mesti iššūkį. Pasistenkite būti aktyvus, nes pasyvumas erzins kitus.

Orai

Šiandien trumpi lietūs numatomi daugelyje rajonų, bus 16–20 laipsnių šilumos. Sekmadienio naktį lietus nurims, atvės iki 8–10 laipsnių. Dieną lietaus tikimybė didesnė vakariniuose rajonuose, šils iki 17–20 laipsnių. Kitos savaitės pradžioje į Lietuvą turėtų grįžti šiltesni orai: temperatūra pirmadienį kils iki 22, antradienį – iki 24 laipsnių šilumos, nebelis.

Šiandien, liepos 21 d.

+16

+17

Telšiai

+19

Šiauliai

Klaipėda

+20

Panevėžys

+18

Utena

+17

Tauragė

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis) teka Mėnulis leidžiasi

5.11 21.38 16.27 8.05 21.59

203-ioji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 163 dienos.

Saulė Vėžio ženkle.

+18

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +35 Berlynas +18 Brazilija +26 Briuselis +19 Dublinas +19 Kairas +35 Keiptaunas +15 Kopenhaga +19

Londonas +19 Madridas +35 Maskva +20 Minskas +20 Niujorkas +26 Oslas +20 Paryžius +21 Pekinas +31

orai kaune šiandien

Praha +20 Ryga +20 Roma +30 Sidnėjus +15 Talinas +19 Tel Avivas +32 Tokijas +26 Varšuva +22

+18

+19

Vėjas

Marijampolė

Vilnius

+18

Alytus

2–7 m/s

Vardai Šiandien:

Danielius, Laurynas, Lionginas, Prakseda, Rimvydas, Rimvydė.

Rytoj:

Dalius, Magdalena, Mantilė, Marija.

Pie­tų Eu­ro­pa lieps­no­ja

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+14

+18

+15

+10

5

+14

+19

+16

+10

2

+14

+20

+17

+12

3

rytoj

poryt

Pie­ti­nę Eu­ro­pos da­lį šią sa­vai­tę apė­mė miš­kų gais­rai. Šim­tai gais­ri­nin­kų ko­vo­ ja su lieps­no­mis Por­tu­ga­li­jo­je, taip pat jai pri­klau­san­čio­je At­lan­to van­de­ny­no sa­lo­je Ma­dei­ro­je. Sa­los ad­mi­nist­ra­ci­ nia­me cent­re Fun­ša­ly­je gais­ras su­nai­ ki­no dau­giau nei 20 pa­sta­tų. Iš­si­gan­dę gy­ven­to­jai pa­lie­ka na­mus, ta­čiau val­ džia už­tik­ri­na, kad tu­ris­tams pa­vo­jaus nė­ra. Grai­ki­jo­je lieps­nos bu­vo priar­tė­ ju­sios prie Ke­ra­tė­jos mies­to, esan­čio už 50 km į pie­tus nuo sos­ti­nės Atė­nų. Gel­ bė­to­jams te­ko eva­kuo­ti pa­vo­jin­go­je zo­ no­je at­si­dū­ru­sią vai­kų va­sa­ros sto­vyk­ lą ir vie­nuo­ly­ną. „Eu­ro­news“ inf., „Reu­ters“ nuo­tr.

įvairenybės

Ra­ma­da­ną ap­sun­kins karš­čiai Dau­gu­mos Ar­ti­mų­jų Ry­tų ša­lių mu­sul­mo­nų dva­si­niai ly­de­riai va­ kar pa­skel­bė šven­to­jo ra­ma­da­no mė­ne­sio pra­džią. Per jį pa­snin­kau­ ja­ma nuo sau­lė­ly­džio iki sau­lė­te­

kio, mel­džia­ma­si ir at­lie­ka­mi ge­ri dar­bai. Ra­ma­da­nas va­kar pra­si­dė­ jo Egip­te, Sau­do Ara­bi­jo­je, Li­ba­ ne, Jor­da­ni­jo­je, Ka­ta­re, Li­bi­jo­je ir Je­me­ne. Dėl po­li­ti­nių ir re­li­gi­nių

Stab­te­lė­ji­mas: pro­gno­zuo­ja­ma, kad il­gos ir karš­tos va­sa­ros die­nos šie­

met dar la­biau ap­sun­kins griež­tą Ra­ma­da­no pa­snin­ką, su­lė­ti­nan­tį gy­ ve­ni­mo tem­pą ir pa­kei­čian­tį kas­die­nius žmo­nių įpro­čius.

AFP nuo­tr.

ne­su­ta­ri­mų Ar­ti­mų­jų Ry­tų re­gio­ no ša­ly­se, ku­rio­se dau­gu­mą su­da­ ro su­ni­tai ar­ba šii­tai, šven­to­jo mė­ ne­sio pra­džia daž­nai skel­bia­ma skir­tin­go­mis die­no­mis. Ra­ma­da­ nas tra­di­ciš­kai skel­bia­mas pa­ste­ bė­jus mė­nu­lio jau­na­tį, ku­ris žy­mi mu­sul­mo­nų mė­nu­lio ka­len­do­riaus nau­jo mė­ne­sio, trun­kan­čio 29–30 die­nų, pra­džią.

Per ra­ma­da­ną mu­sul­mo­nai nuo sau­lė­te­kio iki sau­lė­ly­džio tu­ri su­ si­lai­ky­ti nuo mais­to, gė­ri­mų ir ly­ ti­nių san­ty­kių, taip pat su­telk­ti dė­ me­sį į dva­sin­gu­mą, ge­rus dar­bus ir lab­da­rą.

Prog­no­zuo­ja­ma, kad il­gos ir karš­tos va­sa­ros die­nos šie­met dar la­biau ap­sun­kins griež­tą ra­ma­da­ no pa­snin­ką, su­lė­ti­nan­tį gy­ve­ni­ mo tem­pą ir pa­kei­čian­tį kas­die­ nius žmo­nių įpro­čius.

Nors per šven­tą­jį mė­ne­sį gy­ve­ ni­mo tem­pas su­lė­tė­ja, per­nai tuo me­tu Si­ri­jo­je suin­ten­sy­vė­jo pro­ tes­tai, o su­ki­lė­liai Li­bi­jo­je užė­mė sos­ti­nę Tri­po­lį, nu­vers­da­mi il­ga­ me­čio dik­ta­to­riaus Muam­ma­ro al Gad­da­fi re­ži­mą.

BNS inf.

Ly­de­ris: „Pra­ga­ro vir­tu­vės“ žvaigž­dė G.Ram­say – dau­giau­sia už­dir­

ban­tis vi­rė­jas JAV.

kingloaf.com nuotr.

Dešimtis mi­li­jo­nų už­dir­ban­tys vi­rė­jai Pa­sau­ly­je 24 res­to­ra­nus val­dan­tis, 11 „Mi­che­lin“ žvaigž­du­čių pel­nęs, daug ku­li­na­ri­jos kny­gų pa­ra­šęs ir įvai­riuo­se te­le­vi­zi­jos pro­jek­tuo­se da­ly­vau­jan­tis Gor­do­nas Ram­say yra dau­giau­siai Jung­ti­nė­se Vals­ti­ jo­se už­dir­ban­tis vi­rė­jas, ku­rio vi­sos me­ti­nės pa­ja­mos sie­kia 38 mln. do­ le­rių, ro­do tink­la­la­pio For­bes.com pa­skelb­tas nau­jas są­ra­šas. Ško­ti­jo­je gi­męs G.Ram­say, ge­rai ži­no­mas JAV te­le­vi­zi­jos žiū­ro­vams dėl sa­vo kan­džių pa­sta­bų te­le­vi­zi­ jos lai­do­se „Vy­riau­sia­sis vi­rė­jas“ ir „Pra­ga­ro vir­tu­vė“, pra­no­ko Ra­ chael Ray, ku­ri per me­tus iki 2012ųjų bir­že­lio už­dir­bo apie 25 mln. do­le­rių iš sa­vo te­le­vi­zi­jos šou, žur­ na­lų ir ku­li­na­ri­jos kny­gų.

Aust­ri­jo­je gi­męs Wolf­gan­gas Puc­kas, ku­ris iš sa­vo 20-ies res­ to­ra­nų už­dir­bo 20 mln. do­le­rių, li­ ko tre­čias tarp dau­giau­siai už­dir­ ban­čių vi­rė­jų, ku­rių dau­ge­lis sa­vo veik­la dau­giau­siai už­sii­ma Jung­

ti­nė­se Vals­ti­jo­se. Pats W.Puc­kas dir­ba Ka­li­for­ni­jo­je. „Jų veik­la la­bai įvai­ri, – sa­ko For­bes.com at­sto­vė Do­rot­hy Po­me­rantz. – Tarp jų nė­ra nė vie­no, ku­ris vien val­dy­tų res­to­ ra­nus. Te­le­vi­zi­ja – di­džiu­lis veiks­ nys ko­piant į šį są­ra­šą, nes jie daug dau­giau pi­ni­gų už­dir­ba iš te­le­vi­zi­ jos ne­gu iš sa­vo res­to­ra­nų.“ Į šio są­ra­šo aukš­čiau­sią­jį pen­ke­ tu­ką pa­te­ko JAV pie­tuo­se dir­ban­ti Pau­la Deen, kri­ti­kuo­ja­ma dėl sa­vo re­cep­tų, ku­riuo­se siū­lo­ma nau­do­ ti daug rie­ba­lų, cuk­raus ir drus­kos, taip pat dėl to, kad ta­po vie­nos far­ ma­ci­jos bend­ro­vės at­sto­ve po to, kai jai bu­vo diag­no­zuo­tas ant­ro­jo ti­po cuk­ri­nis dia­be­tas. Į pen­ke­tu­ ką pa­te­ko ir Ma­rio Ba­ta­li, su ki­tais val­dan­tis dau­giau nei 12 res­to­ra­nų ir da­ly­vau­jan­tis te­le­vi­zi­jos lai­do­se „Kram­ta­las“.

P.Deen per me­tus už­dir­bo 17 mln., o M.Ba­ta­li – 13 mln. do­le­rių. „Reu­ters“–BNS inf.