2012-07-21 Vilniaus diena

TODĖL, KAD ESU VILNIETIS

Tikros sostinės naujienos Šeštadienis, liepos 21 d., 2012 m. Nr. 169 (1368)

diena.lt

Todėl, kad esu vilnieTis

Lietuvos so stinės

Neturtas A.Mickevičių

šešTadienis, liepos

21 d., 2012 m.

lopšys

TV her ojai m„londoniad a“ – ūsų a ky

2p.

Tiražas 11 000

Senamies Vilniaus tis pakraštyje

s Lond one

Čia apsilankę tiki, kad tai užsienio svečiai ne­ – Vilnius.

Vasarą sa žalumu už vo gožiantys miesto smo­ gą, o žiemą ste mis krantinė binantys įspūdingo­ mis Verkiai rai žinomi buvo ge­ jau didžio jo kunigaikš­ čio Gedimi no laikais.

NEt 3 8

Dauguma vil Verkių širdis, niečių pasakys, kad dvaras ir van be abejo, – parkas, dens malū nas. Pake­ liui į Europos ežerus vyks parką ar Žaliuosius tan būtinai užsuks tys miesto svečiai ir čia. Vieniems tenka apeiti už­ par žvalgyti į nuo ko tvenkinius, pasi­ kalno atsive Neries vin riančius gius ir Vilniaus kes, drąses apylin­ nieji vasarą šioje vieto­ je netgi ren ka liepžiedžius. vaistažoles ar skina giabučių nau Net aplinkinių dau­ viai didžiuo jakuriai bei senbu­ jasi suderinę kus: buvimą du daly­ ir ranka pasie Lietuvos sostinėje, ir kiamame gam globstyje. tos prie­ Pa gali daugelis, vydėti gyvenimo čia rajone gyven nes, kad ir kur šiame tum, gatvės – nedažnas triukšmas namų svečias.

Retas Lietu vyzdžiui, Len vos kaimynės, pa­ klaustas apie kijos, tikintysis, pa­ žinomas Lie tas, be Kry žių kalno, Auštuvos vie­ nepaminės ir XVII a. įkur ros vartų, Kalvarijos, nuo seno įtrauktos Verkių dicinius pi ligrimų marš tos į tra­ čiau legenda rutus. Ta­ by vus svarbias loja šias vietas bu­ dar iki krikš būtent tuo čionybės, me rėsi. Sakoma, tu, kai Vilnius tik kū­ čia buvusios tos vietos, šven­ kuriose lieps nojo auku­ rai deivei Ga bi legendų, bet jai. Nežinia, ar įkvėpti vil vinti tuoktu niečiai ir dabar atgai­ vių bei krikš tynų tradi­ cijas stengia si Kaip tik todėl būtent Verkių parke. šįkart „Vilniaus die­ na“ siūlo jos puslapiuose gyti po Ver pasižval­ kių mikrora joną.

­Žymės

: Ver­kių­vi­zi­ tinė­kor­telė­–­g ar­su­sis­dva­

ras,­iki­šiol­m Tais laikais ie­lai­lan­ko­ , kai Vilnius mas­tiek­vil­ nie­čių,­tiek dar nebuvo vos sostinė ­mies­to­sve­ čių.

Lietu­ , atsi Le gen do mis vėliau nulėmę rado kūdikis, kaip sa ti did žiu­ koma, lio parko glėbyapije pin s šio didmie nutarimu prie esantys kiai turi ne Lizdeikos le sčio įkūrimą am menkiau įspūdiVer­ Verkiai kaip Vilniaus prijungti genda ir da reli žių patirtį . nei Vilniaus ngą klestėjo XVII ginis centras su­ bar traukia a. Iki šiol čia sena­ ne tis. Minimi į Verkius. nimies tik žalumos, gausu jau didžiojo gaikščio bet ku­ ­

­

Johano­Hiksos­nuo

tr.­(1881­m

Taikik lyje

Nu­si­žud­žiu­sio vers­ li­nin­ko našlė per­ spėja: su kon­cer­nu „MG Bal­tic“ su­si­dėję as­me­nys ri­zi­kuo­ja pra­ras­ti viską, net gy­vybę. Ne­be­rei­ka­ lin­giems žmonėms su­žlug­dy­ti ir jų pi­ ni­gams iš­čiulp­ti ga­ li būti nau­do­ja­mas žiau­rus psi­cho­lo­gi­ nis te­ro­ras.

+

S horo avaitėS ir Kry skopas žiažo diS

(Ne)pa TŠiandien V sek siekipriedai sas amas Miškų­ap­sup­ ­ ty­je­vyks­ta­­ pa­slap­tin­g os­ pa­go­niš­kos­ apei­gos­prie­ au­ku­ro.­ 2p.

Gink­las – psi­cho­lo­gi­nis te­ro­ras

.)

d.

PROGR AMOs

2012 m. lie pos 21

vaikė po visą Vilnių

Verkiai

2,50 Lt

Ge didžiojo ku dimino laikais, kito nigaikščio, Jogailos,

ir sak vietų, svar bių tiek krikš ralinių bei, tiek se najai lietuvių čiony­ religijai. pagonių

Ma­žiau­sia­ me­­ ša­lies­re­gio­ ninia­me­pa r­­ ke­–­did­žiu­­ ­liai­gam­tos­­ lo­by­nai.­ 4p.

Ver­kių­dva ­ras­ –­Jo­gai­los­do ­ va­na­krikštą­ pri­ėmu­sios­ Lie­tu­vos­vy s­ ku­pui.­ ­ 6p.

kULm Re­fe­ren­du­mo for­ luoiNaRu­ iJa tė tin­ka­miau­sia kato­minės iNO PoRTR F e Lis eTas rinės sta­ty­bosOTen­ elekt­ tu­zias­tams, tiems, ku­rie elekt­rinės sta­ty­bas pa­lai­ko. arbūzi nis polė kis

Tarp m ir rea istikos lybės

Tiraža s 34 9 50

Vy­riau­sio­sios rin­kimų ko­mi­si­ jos pir­mi­nin­kas Ze­no­nas­ Vai­gaus­kas

8p.

Mies­tas

Vilniečiai yra labai užmaršūs Vie­šo­jo trans­por­to ke­lei­vių kont­ rolė, tik­ri­nan­ti bi­lie­tus, kiek­vieną mėnesį ran­da apie 250 ne­be­ga­ lio­jan­čių ar pa­mes­tais lai­komų as­mens do­ku­mentų.

3p.

Ekonomika

Lietuvių idė­ja, su­žavė­ju­si Ry­tus

Ta­das Šir­vins­kas t.sirvinskas@diena.lt

Lie­tu­vių idė­ja so­cia­li­nia­me tink­ le „Fa­ce­book“ su­kur­ti mo­ky­mo­ si ap­linką vai­kams vir­to Ry­tuo­se pri­pa­žin­ta vers­lo mo­kymų plat­ for­ma.

7p.

Psi­cho­lo­gi­nio ka­ro au­ka

„Jie su­da­ro to­kias sąly­gas, kad žmo­ gui pra­de­da at­ro­dy­ti, jog ge­riau nu­ mir­ti, nei gy­ven­ti“, – pa­sa­ko­jimą apie „MG Bal­tic“ kon­cer­no va­do­ vo Dariaus Moc­kaus ir jo ar­ti­miau­ sių bend­ra­žy­gių nau­do­ja­mus me­ to­dus pra­dėjo prie­š dve­jus me­tus psi­cho­lo­gi­nio ka­ro su „MG Bal­tic“ neiš­gy­ve­nu­sio sta­tybų bend­rovės „Mit­ni­ja“ įkūrėjo An­ta­no Gu­rec­kio žmo­na Vio­le­ta.

4

Me­nas ir pra­mo­g os

Leidė­jai brau­na­si į skai­ty­tojų min­tis At­si­laikė: V.Gu­rec­kienė ir jos duk­ra B.Rum­šienė psi­cho­lo­gi­nio te­ro­ro ne­be­bi­jo.

Lietuva: Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­ja at­si­sa­ko re­gist­ruo­ti D.Kuo­lio sąrašą

šiandien Pasaulis

Lon­do­no olim­pi­nis gal­vos skaus­ mas – sau­gu­mas, spūstys ir iš­lai­dos.

10p.

Šeštadienis Ant aukštų uolų ka­bo pen­ki ne­di­de­li žvejų kai­mai su įvai­ rias­pal­viais na­mais, siau­ro­ mis gat­velė­mis, ma­žutė­mis krau­tuvėlė­mis.

Tai – Pen­kios Žemės, vie­nas gra­žiau­sių Šiaurės Ita­li­ jos, o gal ir vi­ sos ša­lies kam­ pe­lių.

17p.

To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

6p.

Sportas

Vil­niaus fut­bo­lo klu­bas REO, pro­ tes­tuo­da­mas prie­š Lie­tu­vos fut­bo­ lo fe­de­ra­ci­jo­je (LFF) įsi­galė­jusį nu­ si­kaltė­lių gau­joms, bet ne spor­tui būdingą el­gesį, trau­kia­si iš visų LFF ren­giamų var­žybų.

16p.

TV diena

Sirg­ti už tuos, ku­rie dėl per­galės ati­duo­da vi­sas jėgas, ir nu­kreip­ ti žvilgs­nius į Lon­doną LTV žiū­ro­ vus kitą sa­vaitę kvies va­sa­ros olim­ pinėms žai­dynėms skir­ta lai­da „Lon­do­nia­da“. Ją ves A.Ta­pi­nas ir spor­to žur­na­listė A.Žu­kaitė.

Knygą ne­se­niai iš­keitė­te į elekt­ ro­ninę skai­tyklę? Turė­tumė­te ži­ no­ti, jog vir­tua­lius pus­la­pius var­ to­te ne vie­nas, – ką ir kaip skai­to­ te, ste­bi leidė­jai.

22p. Įvairenybės

Ra­ma­daną lydi va­sa­ros karš­tis Mu­sul­monų ly­de­riai pa­skelbė ra­ ma­da­no mėne­sio pra­džią. Per jį pa­snin­kau­ja­ma nuo saulė­te­kio iki saulė­lyd­žio, meld­žia­ma­si ir at­ lie­ka­mi ge­ri dar­bai.

24p.

2

ŠeštADIENIS, liepos 21, 2012

miestas

A.Mic­ke­vi­čiaus ne­tur­to pa­žymė­tas Poe­tas ro­man­ti­kas, lenkų kal­ba pra­bilęs apie sa­vo meilę Lie­tu­ vai Ado­mas Mic­ke­vi­čius – be­ne vie­nin­te­lis žmo­gus sos­tinė­je, ku­riam at­min­ti, be pa­mink­lo ir dviejų mu­ziejų, įvai­rių namų fa­ sa­dus puo­šia net pen­kios at­mi­ni­mo len­tos. Ir tai dar ne vis­kas.

And­re­jus Žu­kovs­kis a.zukovski@diena.lt

Pa­mi­lo nuo vai­kystės

Jei­gu nu­spręstu­me pa­žymė­ti vi­sus na­mus, kur yra buvęs gar­su­sis ro­ man­tiz­mo dai­nius, reikėtų dar bent ke­lio­li­kos me­mo­ria­li­nių lentų ir vi­ siš­ko at­si­da­vi­mo poe­to gy­ve­ni­mo ty­ri­mui. To­kio, ko­kiu ap­do­va­no­tas dien­raš­čio pa­šne­ko­vas, il­ga­me­tis A.Mic­ke­vi­čiaus mu­zie­jaus Vil­niu­ je va­do­vas Ri­man­tas Šal­na. „Ka­da aš pra­dėjau domė­tis A.Mic­ ke­vi­čiu­mi? Nuo gi­mi­mo. Ma­no se­ nelė iš ma­mos pusės bu­vo la­bai ap­ si­skai­čiu­si, la­bai ly­riš­ka as­me­nybė, mo­ky­to­ja, da­rak­torė. Ji min­ti­nai mokė­jo dau­gybę kūri­nių, o ma­ne mig­dy­da­vo skai­ty­da­ma A.Mic­ke­vi­ čiaus poemą „Gra­ži­na“. Šis kūri­nys man skambė­jo kaip pa­sa­ka, ir taip aš pa­ži­nau A.Mic­ke­vi­čių“, – sa­vo pa­ sa­ko­jimą pra­dėjo R.Šal­na.

Vai­kystės pa­tir­tis R.Šalną ly­di visą gy­ve­nimą. Sa­vo ke­ly­je jis su­ tik­da­vo kitų poe­to mylė­tojų, drau­ ge su jais domė­jo­si is­to­ri­ja, kol ga­liau­siai prie­š 22 me­tus ga­vo pa­ si­ūlymą dirb­ti Vil­niaus uni­ver­si­te­ to A.Mic­ke­vi­čiaus mu­zie­ju­je Ber­ nar­dinų gatvė­je. „Kai at­ėjau čia, ne­ma­niau, kad pa­si­lik­siu to­kiam il­gam lai­kui. Mu­zie­jus bu­vo ap­leis­ tas, ge­ro­kai ma­žes­nis, lakstė pelės, žiurkės. Net ka­tiną te­ko at­si­neš­ti, kad iš­vai­kytų grau­ži­kus“, – pri­si­ minė mu­zie­jaus va­do­vas.

Dau­gu­ma lentų – pri­va­čios

R.Šal­na tuoj pat ėmėsi ieš­ko­ti me­ ce­natų, žmo­nių, ku­rie galėtų pri­ si­dėti prie mu­zie­jaus at­gi­mi­mo.

Dau­giau­sia to­kių žmo­nių jam pa­ vy­ko ap­tik­ti Len­ki­jo­je. „Tik­rai at­si­ ra­do me­ce­natų, reikė­jo ei­ti, ieš­ko­ti, kalbė­tis, ta­čiau yra re­zul­ta­tas. Vie­ nu pirmųjų ir did­žiųjų mūsų me­ ce­natų ta­po lenkų ope­ros dai­ni­nin­ kas Vies­la­vas Och­ma­nas“, – dėstė R.Šal­na.

Bėgant lai­kui mu­zie­jus iš­siplėtė, nu­si­pir­ko salę. Jo­je rink­da­vo­si fi­ lo­matų būre­lis su A.Mic­ke­vi­čiu­mi prie­ša­ky­je. Ar galė­tu­me šią vietą lai­ky­ti ke­lionės poe­to ta­kais Vil­ niu­je pra­džia? „Jo­kiu būdu, – pa­ prieš­ta­ra­vo R.Šal­na. – Čia jis taisė ir per­ra­šinė­jo sa­vo poemą „Gra­ži­ na“, čia jis gy­ve­no. Tai svar­bi vie­ ta, bet pra­dėti jo ke­lią Vil­niu­je, ko ge­ro, reiktų nuo Pa­ne­rių miš­ko.

Ten pra­si­dėjo jo ke­lionė po Vil­nių, su ta vie­ta su­si­ję ir poe­to pa­si­va­ žinė­ji­mai rogė­mis.“

Ri­man­tas Šal­na:

Mu­zie­jus bu­vo ap­ leis­tas, ge­ro­kai ma­ žes­nis, lakstė pelės, žiurkės. Net ka­tiną te­ko at­si­neš­ti, kad iš­vai­kytų grau­ži­kus.

Nuo­mai pi­nigų ne­turė­jo

Ta­čiau pra­mo­goms A.Mic­ke­vi­čius ne­turė­jo daug lai­ko. At­vykęs į Vil­ nių stu­di­juo­ti, būda­mas iš ne­pa­ si­tu­rin­čių ba­jorų šei­mos, poe­tas turė­jo svars­ty­ti, kur ir kaip ne­bran­ giai gy­ven­ti, už ką mo­ky­tis. „Jei­gu kalbė­tu­me apie at­mi­ni­mo len­tas ir kodėl jų, skirtų A.Mic­ke­ vi­čiui, Vil­niu­je ši­tiek daug, – tai yra jo gy­ve­nimą at­spin­din­tys ženk­lai.

Jo ne­tur­tas vertė ge­ro­kai pamąs­ ty­ti, kur gy­ven­ti. Sti­pen­di­ja bu­vo pa­ly­gin­ti ne­di­delė – 15 rub­lių per mėnesį. Už šiuos pi­ni­gus iš­gy­ven­ti mies­te, nuo­mo­tis būstą ir mo­ky­tis bu­vo la­bai sun­ku. Per ke­letą metų jis pa­keitė la­bai daug gy­ve­namųjų vietų. Bu­vo ap­si­stojęs ir pas drau­ gus, ir pas me­ce­na­tus. Kiek esu ty­rinėjęs ir skaitęs, už nuo­mą jam daž­niau­siai mokė­ti ne­reikė­da­vo,

Sau­go­to­jas: A.Mic­ke­vi­čiaus mu­zie­jaus va­do­vas R.Šal­na sten­gia­si puo­

selė­ti poe­to at­mi­nimą sos­tinė­je.

bi­čiu­liai leis­da­vo jam gy­ven­ti ne­ mo­ka­mai“, – kalbė­jo R.Šal­na.

Anot pa­šne­ko­vo, A.Mic­ke­vi­čius bu­vo ne­įti­ki­mai nuo­lan­kus. Vi­siš­ kai ki­toks nei jo am­ži­nin­kai poe­tai.

Dėl šio bruo­žo ro­man­ti­kas įgy­da­vo ne­ma­žai bi­čiu­lių ir už­tarėjų. „Jam ne­bu­vo gėda žmo­gui nu­si­ lenk­ti. Jis ne­si­bodė­jo ir ran­kos pa­ bu­čiuo­ti de­ka­nui. Tai bu­vo vi­sai ki­to­kio būdo žmo­gus“, – kalbė­jo R.Šal­na.

Bu­vo garbė glo­bo­ti

To me­to dėsty­to­jams, pro­fesū­rai rūpi­ni­ma­sis sa­vo stu­den­tais bu­ vo garbės rei­ka­las. Šiuo po­žiū­ riu A.Mic­ke­vi­čiui sekė­si – stro­pus mo­ki­nys su­lauk­da­vo sa­vo mo­ky­tojų pa­ska­ti­ni­mo. „Porą metų jis gy­ve­ no pas sa­vo bend­ra­pa­vardį ku­nigą Juo­zapą Mic­ke­vi­čių. Šis pa­ska­ti­ no jį siek­ti vals­ty­binės sti­pen­di­jos, stu­di­juo­ti Mo­ky­tojų se­mi­na­ri­jo­je.

Neuž­si­li­ko poe­tas pas sa­vo globėją il­giau todėl, kad grei­čiau­siai norė­jo pa­neig­ti gan­dus, esą ty­ko jau ser­ gan­čio J.Mic­ke­vi­čiaus pa­li­ki­mo“, – pa­sa­ko­jo R.Šal­na.

Iš­vykęs iš J.Mic­ke­vi­čiaus namų poe­tas ap­si­gy­ve­no pas sa­vo vai­ kystės draugą Janą Če­čiotą, ku­rio na­mai bu­vo ša­lia Ka­ted­ros, bu­vu­ sia­me pro­se­mi­na­ri­jos na­me. 1819 m.

A.Mic­ke­vi­čius iš­vy­ko į Kauną, o 1822 m. grįžęs į Vil­nių ap­si­gy­ve­no Ber­nar­dinų g. 11. Pas­kui vėl iš­va­ žia­vo į Kauną, o grįžęs 1823 m. gy­ ve­no Li­te­ratų g. 5, savo drau­go Ka­ zi­mie­ro Pia­sec­kio na­muo­se. „Iš šių namų, pra­si­dėjus fi­lo­matų by­lai, A.Mic­ke­vi­čius bu­vo iš­ga­ben­ tas į Ba­zi­li­jonų vie­nuo­lyną, ku­ris tuo­met bu­vo pa­vers­tas vals­ty­bi­ niu kalė­ji­mu. Sa­vo pa­tir­tus iš­gy­ ve­ni­mus kalė­ji­mo ka­me­ro­je vėliau jis ap­rašė tre­čio­jo­je poe­mos „Vėli­ nės“ da­ly­je“, – teigė pa­šne­ko­vas.

Tar­dy­mas vy­ko pre­zi­dentū­ro­je

Pa­sak R.Šal­nos, no­rint pa­žymė­ ti vi­sas vie­tas Vil­niu­je, kur A.Mic­ ke­vi­čius bu­vo trum­piau ar il­giau gy­venęs, kūręs ar­ba at­si­dūręs dėl kitų prie­žas­čių, reikėtų kur kas dau­giau me­mo­ria­li­nių lentų. „Pa­vyzd­žiui, da­bar­tinė­je pre­zi­ dentū­ro­je, o tuo­met – ge­ne­ral­gu­ ber­na­to­riaus rūmuo­se, vie­na­me kam­ba­rių A.Mic­ke­vi­čius bu­vo tar­ do­mas. Tie­sa, tardė jį 1823 m., o jau po metų rūmai bu­vo per­sta­ty­ti, tad grei­čiau­siai tas konk­re­tus kam­ba­ rys neiš­li­ko. Vis dėlto pa­ts fak­tas, kad jo būta pre­zi­dentū­ro­je, lie­ka“, – teigė R.Šal­na.

Neiš­li­ko ir dau­giau namų, ku­ riuo­se ka­dai­se bu­vo A.Mic­ke­vi­ čius. Pa­vyzd­žiui, ša­lia da­bar­tinės Sa­lomė­jos Nėries gim­na­zi­jos Vil­ niaus gatvė­je stovė­jo Bukš­tos na­ mas, ku­ria­me A.Mic­ke­vi­čius ap­si­ gy­ve­no at­vykęs į Vil­nių. „O štai da­bar­ti­nio Šiuo­lai­ki­no me­no cent­ro vie­to­je stovė­jo Va­žins­ kių na­mas, ku­ria­me A.Mic­ke­vi­čius gy­ve­no išėjęs iš kalė­ji­mo 1824-ai­ siais“, – pa­brėžė pa­šne­ko­vas.

Da­bar­tinė­ je pre­zi­ dentū­ro­je, o tuo­met – ge­ne­ral­ gu­ber­na­ to­riaus rūmuo­se, vie­na­me kam­ba­rių A.Mic­ke­vi­ čius bu­vo tar­do­mas.

Ryž­tas: visą gy­ve­nimą A.Mic­ke­vi­čius pa­skyrė ko­vai su

At­mi­ni­mo len­tos Dau­ge­lis A.Mic­ke­vi­čiui at­min­ti skirtų pa­sta­to fa­sa­do durų bu­vo įmūry­ta len­ len­te­lių Vil­niu­je bu­vo pa­ka­bin­tos Ju­ ta su už­ra­šu „Šia­me pa­sta­te nuo 1823 X ze­fo Mont­vi­lo lenkų kultū­ros fun­da­ 23 iki 1824 IV 21 kar­tu su ki­tais fi­lo­ma­ ci­jos Lie­t u­vo­je pir­m i­n in­ko Hen­r i­ko tais bu­vo ka­li­na­mas Ado­mas Mic­ke­vi­ Sos­novs­k io ini­cia­t y­va ir pa­stan­go­ čius. Čia vyks­ta „Vėli­nių“ III da­lies veiks­ mis. Vi­sos len­tos už­ra­šy­tos lie­tu­v ių mas“. Ši len­telė pri­me­na tuo me­tu gar­ ir lenkų kal­bo­m is, ši­taip pa­brėžiant sią Vil­niaus uni­ver­si­te­to fi­lo­matų bylą. poe­to pri­k lau­so­mybę dviem – lie­tu­ Pirmą kartą prie šio na­mo fa­sa­do len­ vių ir lenkų – tau­toms. So­v iet­me­čiu telė pri­tvir­tin­ta 1970 m. Už­ra­šas tuo­ len­tos bu­vo ka­bi­na­mos lie­tu­vių ir ru­ met bu­vo lie­tu­vių ir rusų kal­bo­mis. sų kal­bo­mis.

1996 m. bir­že­lio 26 d. Ber­nar­dinų g. 11 1992 m. lapk­ri­čio 2 d. ant Auš­ros Var- virš vartų į Vil­niaus uni­ver­si­te­to Žur­ tų g. 7A esan­čio Ba­zi­li­jonų vie­nuo­ly­no na­lis­ti­kos ins­ti­tutą ir A.Mic­ke­vi­čiaus

3

ŠeštADIENIS, liepos 21, 2012

miestas diena.lt/naujienos/miestas

sos­tinės se­na­mies­tis Dosjė Gimė 1799 m. Nau­gar­du­ke (da­bar­ tinė Bal­ta­r u­si­ja) ne­t ur­t ingų šlėktų šei­mo­je. Šia­me mies­te­ly­je būsi­ma­ sis poe­tas mokė­si, baigė do­mi­ni­konų mo­kyklą.

tų įka­l in­tas Vil­n iaus ba­z i­l i­jonų vie­ nuo­ly­ne įreng­ta­me kalė­ji­me. Lai­da­ vus Vil­n iaus uni­ver­si­te­to is­to­r i­jos pro­f. Joa­chi­mui Le­le­ve­liui, bu­vo pa­ leis­tas iš kalė­ji­mo. Be­veik pus­metį laukė by­los spren­d i­mo. Gu­ber­na­to­ riaus įsa­k y­mu poe­tas turė­jo iš­vyk­t i į tremtį Ru­si­jo­je. 1824 m. spa­lio 25 d. (lapk­ri­čio 6 d.) vi­sam lai­k ui pa­l i­ko Vil­nių ir jau nie­ka­da čia ne­sugrį­žo.

1815 m. A.Mic­ke­vi­čius at­ke­lia­vo į Vil­ nių ir įsto­jo į Vil­niaus uni­ver­si­te­to Fi­ zi­kos ir ma­te­ma­ti­kos fa­kul­tetą, į uni­ ver­s i­te­to Mo­k y­tojų se­m i­na­r iją. Po metų per­ėjo į Li­te­ratū­ros ir laisvųjų Pir­miau­sia ap­si­g y­ve­no Sankt Pe­ter­ menų fa­kul­tetą.

1817 m. uni­ver­si­te­te su sa­vo bi­čiu­ bur­ge, vėliau – Mask­vo­je, Ode­so­je. liais įkūrė slaptą Fi­lo­matų („moks­lo Nuo 1829 m. gy­ve­no Va­karų Eu­ro­ mylė­tojų“) drau­g iją. Pats A.Mic­ke­v i­ po­je. Su­ž i­nojęs apie 1831 m. su­k i­limą čius va­do­va­vo drau­g i­jos li­te­ratū­ros Len­ki­jo­je, A.Mic­ke­vi­čius ke­ti­no ja­me ir mo­ralės mokslų sky­r iui. Fi­lo­ma­ da­ly­vau­ti, ta­čiau ne­spėjo – su­ki­li­mas tai domė­jo­si kraš­to is­to­r i­ja, liau­d ies bu­vo nu­mal­šin­tas. kūry­ba, rašė is­to­r inė­m is te­mo­m is.

Jie poe­t i­za­vo Lie­t u­vos praeitį, taip pat kėlė ne­prik­lau­so­mybės nuo Ru­ si­jos im­pe­ri­jos klau­simą.

1832 m. įsikūrė Pa­ry­ž iu­je. Da­ly­va­vo lenkų ir lie­tu­vių po­li­ti­nių emig­rantų veik­lo­je. 1848 m. iš­vy­ko į Romą. Ten, norė­da­mas pa­dėti ita­lams, suor­ga­ni­ za­vo lenkų le­g ioną ko­vo­ti su Aust­ri­ ja, vėliau vėl su­g rįžo į Pa­ry­ž ių.

1819 m. baigęs Vil­niaus uni­ver­si­tetą, A.Mic­ke­v i­čius dir­bo mo­k y­to­ju Kau­ no ap­skri­t ies mo­k yk­lo­je, dėstė li­te­ 1855 m. ki­lus Kry­mo ka­rui nu­vy­ko į ratūrą, poe­t iką, re­to­r iką, gra­ma­t iką, Tur­kiją or­ga­ni­zuo­ti lenkų da­li­nių ko­ se­novės ir vi­suo­tinę is­to­riją, mo­ralės vai su Ru­si­ja. Mirė tais pat me­tais nuo mokslą, gam­tos ir po­li­tinę teisę, bu­vo cho­le­ros epi­de­mi­jos Stam­bu­le. Bu­vo pa­lai­do­tas Pa­r y­ž iu­je. 1890 m. poe­to bib­lio­te­kos vedė­jas.

1823 m. spalį už Fi­lo­matų drau­g i­jos pa­lai­kai per­vež­ti į Kro­kuvą (Len­ki­ja) veiklą poe­tas kar­tu su ki­tais drau­g i­ ir iš­k il­min­gai per­lai­do­ti ka­ra­lių pi­ly­ jos na­riais bu­vo suim­tas ir pu­sei me­ je Va­ve­ly­je.

Veik­la: ci­ga­re­tes nai­ki­nan­čios bend­rovės dar­buo­to­jai ir ki­ti as­me­

nys nuo­lat pelnė­si iš nai­kin­ti skirtų ci­ga­re­čių. To­mo Ur­be­lio­nio (BFL) nuo­tr.

Ci­ga­re­čių gro­bi­kus siun­čia į teismą Vil­niaus po­li­ci­ja ir apy­gar­dos pro­ku­ratū­ra baigė iki­teis­minį ty­ rimą baud­žia­mo­jo­je by­lo­je dėl ne­teisė­to dis­po­na­vi­mo ak­ci­zinė­ mis prekė­mis, pikt­naud­žia­vi­mo ir do­ku­mentų klas­to­ji­mo. Baud­žia­mo­ji by­la per­duo­ta nag­rinė­ti Vil­niaus apy­gar­dos teis­mui.

Per iki­teis­minį ty­rimą bu­vo nu­ sta­ty­ta, kad iš ne­le­ga­lios apy­ var­tos išim­tas ci­ga­re­tes nai­ki­ nan­čios bend­rovės dar­buo­to­jai ir ki­ti suin­te­re­suo­ti as­me­nys nuo­lat grobė nai­kin­ti skir­tas ci­ga­re­tes.

2011-ųjų spa­lio 27 d. va­karą apie 18 val. Vil­niu­je, Tit­na­go gatvė­je, su įkal­čiais bu­vo su­lai­ky­ti įta­ria­mie­ ji, ku­rie au­to­mo­bi­liu „VW Mul­ ti­van“ iš nai­ki­ni­mo vie­tos bandė iš­vež­ti 42 dėžes kont­ra­ban­di­nių ci­ga­re­čių. Dėžėse bu­vo 21 tūkst. pa­ke­lių ci­ga­re­čių „Jing Ling“.

Jų vertė – be­veik 135 tūkst. litų.

Kaip tei­gia­ma po­li­ci­jos pra­ne­ši­ me, at­li­kus kratą bend­rovės veik­ los te­ri­to­ri­jo­je esan­čia­me an­ga­re, ras­ta ir paim­ta dar 32 skir­tingų pa­va­di­nimų ci­ga­re­čių, ku­rių ver­ tė – dau­giau kaip 53 tūkst. litų.

Bend­ra visų ap­tiktų ci­ga­re­čių ver­ tė – dau­giau ne­gu 188 tūkst. litų.

Pra­ne­ši­mai apie įta­ri­mus pa­da­ rius ati­tin­ka­mas nu­si­kals­ta­mas vei­kas įteik­ti aš­tuo­niems bend­ rovės dar­buo­to­jams – anks­čiau ne­teis­tiems J.E., A.Č., S.Č., I.M., A.S., J.B., J.S., taip pat anks­čiau už nar­ko­ti­nių med­žiagų lai­kymą ir pla­ti­nimą tris kar­tus teis­tam J.E. – ir dar dviem bend­rovė­je ne­ dir­ban­tiems anks­čiau ne­teis­tiems as­me­nims S.G. ir J.D. Už sun­kiau­sias įta­ria­mie­siems ink­ri­mi­nuo­tas nu­si­kals­ta­mas vei­ kas nu­ma­ty­tas laisvės at­ėmi­mas iki sep­ty­ne­rių metų.

VD, BNS inf.

Vil­nie­čiai sa­vo do­ku­mentų ne­sau­go Vil­niaus vie­šo­jo trans­por­to ke­lei­ vių kont­rolė, tik­ri­nan­ti bi­lie­tus, kiek­vieną mėnesį ran­da apie 250 ne­be­ga­lio­jan­čių ar pa­mes­tais lai­ komų do­ku­mentų, su­tei­kian­čių teisę va­žiuo­ti su nuo­lai­da.

Ru­si­jos im­pe­ri­ja. Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vaitės nuo­tr.

mu­ziejų pa­ka­bin­to­je len­telė­je pa­ra­šy­ ta: „Na­mas, ku­ria­me gy­ve­no Ado­mas Mic­ke­vi­čius.“ 1998 m. gruod­žio 19 d. Did­žio­jo­je g. 22 ati­deng­ta len­telė su už­ra­šu „1824 X 6 (25 X) iš šių namų iš­vy­ko išt­rem­tas į Ru­siją Ado­mas Mic­ke­v i­čius, vi­s am lai­kui pa­l ik­da­mas Vil­nių“.

1999 m. spa­lio 2 d. ant Šv. Jo­no g. 4 na­ mo fa­sa­do pri­tvir­t in­toje len­toje tei­ gia­ma: „Šia­me na­me įžy­mus lenkų spaus­tu­vi­nin­kas ir leidė­jas Juo­za­pas Za­vadz­kis (1781–1838) 1805 m. įsteigė

At­sis­vei­ki­ni­mas: iš na­mo, esan­čio Did­žiojo­je g. 22, poe­tas iš­vy­ko į

Kaip pra­nešė mies­to sa­vi­val­ dybė, per me­tus taip pat su­lai­ ko­ma apie 60 pa­dirbtų do­ku­ mentų. Taip pat pa­si­tai­ko at­vejų, kai nu­sta­čius be bi­lie­to va­žiuo­ jan­čio as­mens ta­pa­tybę, jis būna pa­skelb­tas din­gu­siu ir ieš­ko­mas

ar­timųjų. Tre­čia­dienį ke­lei­vių kont­rolė su­laikė bir­želį sos­tinė­ je din­gu­sią mer­giną, ku­rios ieš­ ko­jo po­li­ci­ja ir ar­ti­mie­ji.

Ne­ga­lio­jan­tys do­ku­men­tai, taip pat do­ku­men­tai, ku­riais nau­do­ja­ si kitas as­muo, re­mian­tis įsta­ty­ mais, yra kon­fis­kuo­ja­mi. Dėl pa­ dirbtų do­ku­mentų krei­pia­ma­si į po­li­ciją ir pra­de­da­mi ty­ri­mai.

Per mėnesį ke­lei­vių kont­rolė Vil­niu­je už­fik­suo­ja apie 5000 pa­ žeidėjų.

VD inf.

tremtį Ru­si­jo­je, iš ku­rios į Lie­tuvą ne­begrį­žo.

spaus­tuvę, 1816 m. bir­želį pirmą­kart išs­ „Vėli­nių“ III da­lies pro­lo­go. paus­din­tas Ado­mo Mic­ke­vi­čiaus poe­ Li­te­ratų g. 5 esan­ti me­mo­ria­linė len­ta zi­jos rin­ki­nys „Ba­ladės ir ro­man­sai“.“ – vie­nin­telė ori­g i­na­li iš­li­ku­si nuo tar­ 2009 m. ge­gužės 29 d. Auš­ros Vartų g. pu­ka­rio laikų. Jo­je lenkų kal­ba pa­ra­ 7A ati­da­ry­tas A.Mic­ke­vi­čiaus mu­zie­ šy­ta „Šia­me na­me gy­ve­no Ado­mas jus. Kon­ra­do celė­je yra dvi eks­po­zi­ci­ Mic­ke­vi­čius 1823“. jos. Vie­na įreng­ta kaip kalė­ji­mo ka­me­ ros imi­ta­ci­ja, ki­to­je pa­teik­ta in­for­ma­ ci­ja apie A.Mic­ke­v i­čiaus gy­ve­n imą Vil­n iu­je, fi­lo­matų ir fi­la­retų bylą. Pa­ tal­po­je ant sie­nos pri­tvir­tin­ta ir prie­ ška­rinė, Kon­ra­do celė­je kabė­ju­si, pa­ mink­linė len­ta su lo­ty­niš­ku už­ra­šu iš

Pa­m ink­l as A.Mic­ke­v i­č iui pa­s ta­t y­ tas 1984 m. ba­land­ž io 18 d. Mai­ro­n io gatvė­je, kai­r ia­ja­me Vil­n ios kran­te, aikštė­je tarp Ber­nar­dinų ir Šv. My­ko­ lo baž­ny­čių an­samb­lių.

A.Mic­ke­vi­čiaus mu­zie­jus Ber­nar­dinų g. 11 sa­vo du­ris at­vėrė 1955 m.

Sta­tis­ti­ka: per mėnesį ke­lei­vių kont­rolė Vil­niu­je už­fik­suo­ja apie

5000 pa­žeidėjų.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vaitės nuo­tr.

4

šeštADIENIS, liepos 21, 2012

tema

Gink­las – psi­cho­lo­gi­nis te­ro­ras „Dėl ma­no mir­ties kal­ 1 tas Da­rius Juo­zas Moc­ kus, te­ro­ri­za­vęs ma­ne nuo 2005

me­tų“, – to­kį raš­te­lį A.Gu­rec­kio kel­nių ki­še­nė­je žmo­na ra­do praė­ jus me­tams po vy­ro žū­ties. Šei­mos žmo­gu­mi va­din­tas vers­ li­nin­kas ti­kė­jo­si, kad jo pa­si­trau­ki­ mas ap­sau­gos šei­mą, ta­čiau te­ro­ras ne­si­lio­vė. Daž­niau­siai jis bu­vo vyk­ do­mas pa­si­tel­kiant tei­sė­sau­gą. „Ma­no vy­ras žu­vo 9 val., o 17 val. at­va­žia­vo Pet­ra­šiū­nų po­li­ci­jos nuo­ va­dos vir­ši­nin­kas Gin­tau­tas Kviet­ kaus­kas su glė­biu žva­kių. Jų bu­vo tiek daug, kad jis vi­sų net neapg­lė­ bė. Žva­kės pa­bi­ro ant grin­dų, du­žo, o G.Kviet­kaus­kas klau­sė: „Kie­no da­bar ei­lė po An­ta­no? Vio­le­ta, ta­ vo ar ta­vo žen­to?“ – sun­kiai įti­ki­ mą is­to­ri­ją pa­sa­ko­jo ve­lio­nio vers­ li­nin­ko žmo­na.

Mo­te­ris ne­bi­jo mi­nė­ti var­dų ir pa­var­džių, nes yra jos žo­džius ga­ lin­čių pa­tvir­tin­ti liu­dy­to­jų, be to, ji su­vo­kia, kad prie­šai psi­cho­lo­ gi­nį smur­tą nau­do­ja tam, kad ją už­čiaup­tų ir su­žlug­dy­tų. V.Gu­ rec­kie­nė su duk­ra Be­ta pa­si­duo­ ti ne­ke­ti­na. „Po tė­čio mir­ties mes su­stip­ rė­jo­me ir su­si­tel­kė­me ko­vai“, – drą­si­na­mai į at­vi­rau­jan­čią V.Gu­ rec­kie­nę pa­žvel­gė jos duk­ra Be­ta Rum­šie­nė.

Pa­si­tel­kė tei­sė­sau­gą

Gu­rec­kių prie­šas ži­no­jo, kaip pa­ si­rink­ti lai­ką pul­ti, kad pa­da­ry­ tų dau­giau­sia psi­cho­lo­gi­nės ža­los. Šau­ki­mai į teis­mą, ant­sto­lių raš­ tai ir vi­si ki­ti ne­ma­lo­nu­mai į du­ ris bel­dė­si per gim­ta­die­nius, var­ da­die­nius, ki­tas šven­tes.

Tei­sė­sau­gos at­sto­vai ir jos įpa­ rei­go­ti as­me­nys dir­bo itin uo­liai, virš­va­lan­džių ne­skai­čia­vo. Ants­ to­lė su dar nie­kam ne­ži­no­mu teis­ mo spren­di­mu iš­dyg­da­vo brėkš­

tant, po­li­ci­nin­kai su šau­ki­mu į teis­mą – vi­dur­nak­tį, o po­li­ci­jos ty­ rė­ja B.Rum­šie­nę te­le­fo­nu į ap­klau­ są kvie­tė tuo­met, kai jau­na mo­te­ris sto­vė­jo prie tė­vo kars­to. „Sa­kot, su­ta­pi­mai? Per­ne­lyg jau daug tų su­ta­pi­mų. Vis­kas vyks­ ta ap­skai­čiuo­tai, ban­go­mis ir tam tik­ro­mis pro­go­mis“, – pa­nie­ki­na­ mai nu­si­šyp­so­jo V.Gu­rec­kie­nė.

Vio­le­ta Gu­rec­kie­nė:

Jie su­da­ro to­kias są­ ly­gas, kad žmo­gui pra­de­da at­ro­dy­ti, jog ge­riau nu­mir­ti, nei gy­ven­ti.

Jau­čia­si ne­bau­džia­mi

Tei­sė­sau­gos uo­lu­mas Gu­rec­kių šei­mos mo­te­rų ne­ste­bi­na. „MG Bal­tic“ gal­vos la­bai mė­ga­vo­si sa­ vo ga­lia – no­riai ir, ro­dos, spe­cia­ liai de­monst­ra­vo sa­vo įta­ką, ry­šius, ne­bau­džia­mu­mą. „Kai pra­si­dė­jo teis­mai, aš tė­čiui pa­siū­liau kreip­tis į ži­niask­lai­dą, bet jis tik nu­mo­jo ran­ka. Pa­sa­kė, kad jie val­do vis­ką, net ži­niask­lai­dą“, – pri­si­mi­nė B.Rum­šie­nė. „Jie taip suį­žū­lė­jo, kad pra­dė­ jo at­vi­rai de­monst­ruo­ti, jog ži­no vis­ką, apie ką mes su vy­ru kal­bė­ da­vo­me te­le­fo­nu. Jie net ne­slė­pė, kad mū­sų klau­so­si ir se­ka“, – pa­ sa­ko­jo V.Gu­rec­kie­nė.

Se­ka iki šiol, ta­čiau mo­te­rys tei­ gia to ne­be­bi­jan­čios, nes vie­nin­te­lis sek­lių ir juos pa­sam­džiu­sių žmo­nių tiks­las – jas pa­gąs­din­ti. „Nuė­jus į ka­vi­nę, bū­ti­nai už mū­ sų nu­ga­rų at­si­sė­da koks nors žmo­ gus, ku­ris į mus nu­krei­pia te­le­fo­ną ir sė­di tol, kol sė­di­me mes“, – pa­

sa­ko­jo B.Rum­šie­nė. Mo­te­rys pur­ to gal­vo­mis – jų ne­kan­ki­na pa­ra­ no­ja. Sek­liai nė ne­ban­do slėp­tis ir aki­vaiz­džiai de­monst­ruo­ja, kad jas ste­bi. „Esa­me bu­vusios la­bai keis­to­ je ap­klau­so­je, po ku­rios bu­vo už­ blo­kuo­tas mū­sų au­to­mo­bi­lis, o ka­ vi­nė­je mus ste­bė­jo dau­gy­bė vy­rų odi­niais švar­kais ir į mus at­kiš­tais mo­bi­liai­siais te­le­fo­nais. Jie ne­si­ sle­pia, nes jų tiks­las įva­ry­ti bai­mę.

Jie ne­by­liai sa­ko: „Mes ta­ve se­ka­ me“, – pa­sa­ko­jo V.Gu­rec­kie­nė.

Mo­te­ris tei­gė, kad „MG Bal­tic“ pa­ka­li­kai per­se­kio­ja ne tik ją ir jos duk­te­rį. Ji ti­ki­na pro­ku­ro­rams pa­ tei­ku­si sva­rių įkal­čių, įro­dan­čių, kad bu­vo gąs­di­na­mi ir pa­pir­ki­nė­ ja­mi teis­me liu­di­ję žmo­nės.

A.Gu­rec­kis ne­sup­ra­to, už ką rei­ kia mo­kė­ti, o „MG Bal­tic“ gal­vos vis di­di­no rei­ka­lau­ja­mą su­mą. Gąs­ di­no teis­mais ir ka­lė­ji­mu, jei vers­li­ nin­kas, „Mit­ni­jo­je“ taip pat dir­bu­ si jo duk­ra Be­ta ir žen­tas ne­su­tiks mo­kė­ti. Gra­si­ni­mus ly­dė­jo ir veiks­ mai. Po pus­me­čio Gu­rec­kių šei­mos na­riai su­ži­no­jo apie mil­ži­niš­kus ieš­ki­nius, jų su­kel­tus tur­to areš­ tus. Po Gu­rec­kių na­mus juo­sian­čią pri­va­čią te­ri­to­ri­ją nak­ti­mis pra­dė­ jo šmi­ri­nė­ti ne­pa­žįs­ta­mi as­me­nys, kaž­kas vis skam­bin­da­vo į var­te­lius, siun­ti­nė­jo vi­so­kius raš­te­lius. „Ma­nau, ma­no vy­ras ži­no­jo dau­ giau, ne­gu rei­kia, ir jis man sa­kė ne vis­ką. Su juo su­si­ti­ki­nė­jo as­me­ nys iš ša­lies sau­gu­mo“, – at­vi­ra­vo V.Gu­rec­kie­nė.

Nes­pė­jo pa­bėg­ti, „kol ga­li“

Juo­do­sios ma­gi­jos še­šė­liai

„MG Bal­tic“ su blo­gio im­pe­ri­ja Gu­rec­kiams aso­ci­ja­vo­si ne vi­sa­da.

Prieš sep­ty­ne­rius me­tus tuo­me­ čiam „Mit­ni­jos“ sa­vi­nin­kui A.Gu­ rec­kiui pa­teik­tas „MG Bal­tic“ pa­ siū­ly­mas pa­si­ro­dė iš­ties vi­lio­jan­tis.

Kon­cer­nas siū­lė A.Gu­rec­kiui pa­si­ lik­ti va­do­vo po­ste ke­le­rius me­tus, o už ak­ci­jas at­sei­kė­ti ne­ma­žą su­mą.

Po san­do­rio nau­jie­ji „Mit­ni­jos“ sa­vi­nin­kai A.Gu­rec­kį ap­su­po pa­ gar­ba, kvie­tė į šven­tes, o vers­li­ nin­kas dėl sta­ty­bų bend­ro­vės la­bo nė­rė­si iš kai­lio – dir­bo ne ma­žiau nei anks­čiau, sko­li­no jai pi­ni­gus, už bran­giau, nei par­da­vė, at­gal nu­pir­ ko da­lį ak­ci­jų.

Ta­čiau ne­tru­kus Gu­rec­kių šei­ mos na­rių au­sis pra­dė­jo var­gin­ti įvai­rios ap­kal­bos ir ne­ti­kė­ti pa­ta­ ri­mai. Su „MG Bal­tic“ kom­pa­ni­ja su­si­dū­rę žmo­nės Gu­rec­kius per­ spė­jo, kad jų po­kal­bių klau­so­ma­si, ir re­ko­men­da­vo „bėg­ti, kol ga­li“. Į ko­kias pink­les pa­te­ko, A.Gu­ rec­kis ga­lu­ti­nai su­pra­to prieš ke­le­ rius me­tus, kai ne­be­dir­bo ge­ne­ra­li­ niu di­rek­to­riu­mi, o ėjo kon­sul­tan­to pa­rei­gas. „Mums pra­dė­jo pa­sa­ko­ti, kur ir ka­da tu­rė­tu­me ne­šti „ot­ka­tus“ nuo būs­tų par­da­vi­mo. O po vie­ no ren­gi­nio grį­žęs vy­ras man apie D.Moc­kų pa­sa­kė: „Vio­le­ta, jis – žvė­ris. Jis ma­ne už­si­puo­lė, į akis rė­kė: „nešk pen­kis mi­li­jo­nus“, – pa­sa­ko­jo V.Gu­rec­kie­nė.

Pa­ra­dui va­do­vau­ja D.Moc­kus

Pa­sak V.Gu­rec­kie­nės, D.Moc­kus vie­šai reikš­da­vo­si re­tai, lai­ky­da­vo­ si ga­na ato­kiai nuo jo ar­ti­miau­siai ap­lin­kai ne­prik­lau­san­čių žmo­nių.

Gra­si­ni­mus, rei­ka­la­vi­mus mo­kė­ti pi­ni­gus Gu­rec­kiai daž­niau­siai gir­ dė­da­vo iš „MG Bal­tic“ vi­cep­re­zi­ den­to Rai­mon­do Kur­lians­kio lū­pų, ta­čiau ži­no­ma, kad ir jis vi­sus veiks­ mus de­rin­da­vo su kon­cer­no gal­va.

„Ta or­ga­ni­za­ci­ja („MG Bal­tic“ – red. pa­st.) mums vi­sa­da at­ro­dy­ da­vo šiek tiek keis­ta. Sten­gė­mės į tai ne­kreip­ti dė­me­sio, ta­čiau po tra­ge­di­jos vis­ką pra­dė­jau ver­tin­ ti šiek tiek ki­taip“, – sa­kė V.Gu­ rec­kie­nė.

Gu­rec­kiai iš­kart pa­ste­bė­jo, kad „MG Bal­tic“ or­ga­ni­zuo­ja­mi ren­ gi­niai bū­da­vo keis­ti, su keis­to­mis kal­bo­mis, do­va­no­mis ir užuo­mi­ no­mis. Pa­vyz­džiui, B.Rum­šie­nės vy­rui bu­vo įteik­tas pa­veiks­las, ku­ ria­me pa­vaiz­duo­tos kar­tu­vės, kau­ ko­lės ir ka­ra­lius. Neaiš­kiais sim­bo­ liais iš­mar­gin­tų pa­veiks­lų iš „MG Bal­tic“ va­do­vų ran­kų gau­da­vo ir ki­ti kon­cer­no dar­buo­to­jai.

Gu­rec­kiai su kai ku­riais „MG Bal­tic“ kom­pa­ni­jos žmo­nė­mis su­ si­tik­da­vo šei­mo­mis, ta­čiau kuo to­ liau, tuo tie su­si­ti­ki­mai bu­vo keis­ tes­ni. „Bend­ra­vo­me su Ro­ma­nu Rau­ly­ nai­čiu („MG Bal­tic“ val­dy­bos na­ rys – red. pa­st.) ir jo žmo­na Vio­ le­ta. Kar­tą jo na­mų vir­tu­vė­je bu­vo toks keis­tas po­kal­bis. Mums nu­ro­ dė vie­tas, kur at­si­sės­ti, o R.Rau­ly­ nai­tis el­gė­si kaip koks tar­dy­to­jas.

O ki­ta­me kam­ba­ry­je jis bu­vo la­bai ma­lo­nus ir drau­giš­kas. Tie­sa, ir tas kam­ba­rys bu­vo kaž­koks keis­tas, su žiū­ro­nais pro lan­gus žiū­rė­ti. Keis­tų po­kal­bių bū­da­vo ir pas mus na­muo­ se“, – pri­si­mi­nė V.Gu­rec­kie­nė.

A.Gu­rec­kį ste­bi­no ir svei­ka­ tos pa­tik­ri­ni­mai, įvai­rūs ty­ri­mai, krau­jo poė­miai, ku­riuos bu­vo ga­li­ ma at­lik­ti tik Vil­niu­je. O po vie­nos iš kon­cer­no or­ga­ni­zuo­tų šven­čių na­mo grį­žu­si V.Gu­rec­kie­nė ava­ ly­nės mai­še­ly­je ra­do sau­jas ru­pios drus­kos. Tik po ku­rio lai­ko mo­te­ ris su­ži­no­jo, kad drus­ka nau­do­ja­ma kaž­ko­kiems už­kei­ki­mams. Mo­te­ ris tei­gia, kad po vy­ro mir­ties apie pra­keiks­mus ir nuo­dus ją per­spė­jo ne vie­nas žmo­gus.

Sa­kot, su­ta­pi­ mai? Per­ne­ lyg jau daug tų su­ta­pi­mų.

Vis­kas vyks­ ta ap­skai­ čiuo­tai, ban­ go­mis ir tam tik­ro­mis pro­ go­mis.

Pra­ra­di­mas:

Pers­pė­jan­čių ne­trū­ko, bet pa­de­ dan­čių be­veik ne­bu­vo. Mo­te­rys įsi­ ti­ki­no, kad pa­si­kliau­ti ga­li ne vi­sais tais, ku­riuos lai­kė ar­ti­mais ir pa­ti­ ki­mais. Tik da­bar, kai vi­si pa­ma­tė, kad mo­te­rys pa­kan­ka­mai pa­jė­gios at­si­lai­ky­ti prieš ne­si­liau­jan­tį te­ro­ rą, jos vėl daž­nai kvie­čia­mos į sve­ čius, šven­tes. „Daug kas at­si­sa­kė pa­dė­ti, nes bi­jo­jo ri­zi­kuo­ti sa­vo ir vai­kų svei­ ka­ta. Jie bu­vo už­val­dy­ti bai­mės. Ir tu su­pran­ti, kad sto­vi vie­nas ir ta­ vęs nie­kas ne­gi­na. Bet mes at­si­lai­ kė­me ir esa­me pa­si­ry­žu­sios ko­vo­ti to­liau“, – duk­rą ap­ka­bi­no V.Gu­ rec­kie­nė.

Ko­va dar ne­baig­ta An­ta­nas Gu­rec­kis „Mit­ni­ją“ kon­cer­nui „MG Bal­tic“ pri­klau­san­čiai kont­ro­liuo­jan­ čia­jai bend­ro­vei „MG Bal­tic In­vest­ment“ par­da­vė 2006 m. už 53 mln. li­tų, ta­čiau li­ ko tre­jus me­tus dirb­ti „Mit­ni­jos“ va­do­vu.

Iš­pa­žin­tis: „Dėl ma­no mir­ties kal­tas Da­rius Juo­zas Moc­kus, te­ro­ri­za­

vęs ma­ne nuo 2005 me­tų“, – to­kį raš­te­lį pa­li­ko A.Gu­rec­kis.

Ta­do Šir­vins­ko nuo­tr.

tic In­vest­ment“ ieš­ki­nių A.Gu­rec­kiui na­mų paim­ti ko­ne vis­ką, kas ver­tin­ga. su­ma sie­kė 77 mln. li­tų.

A.Gu­rec­kis nu­si­šo­vė.

2009 m. ge­gu­žę A.Gu­rec­kis išė­jo iš dar­ bo.

A.Gu­rec­kis pa­ts krei­pė­si į pro­ku­ro­rus ir aiš­ki­no, kad „MG Bal­tic“ va­do­vai, pa­de­ da­mi tei­sė­sau­gos, ne­tei­sė­tai kė­si­na­si į mi­li­jo­nus, ta­čiau pro­ku­ro­rai A.Gu­rec­ kio neiš­gir­do.

2010 m. sau­sį Gu­rec­kių šei­ma su­ži­no­ jo apie prieš juos pra­dė­tus teis­mi­nius pro­ce­sus. Bu­vo areš­tuo­tas vi­sas jų ne­ kil­no­ja­ma­sis tur­tas, są­skai­tos. „MG Bal­

2010 m. bir­že­lio 29 d. į Gu­rec­kių na­mų du­ris pa­si­bel­dė bū­rys tei­sė­sau­gi­nin­ kų iš Vil­niaus, ku­riems bu­vo nu­ro­dy­ ta A.Gu­rec­kį pri­sta­ty­ti į sos­ti­nę, o iš jo

2012 m. bir­že­lį vy­ro gar­bę ir sa­vo bei duk­ters gy­vy­bę gin­ti pa­si­ry­žu­si Vio­le­ ta Gu­rec­kie­nė pa­kel­ta gal­va išė­jo iš Vil­ niaus apy­gar­dos teis­mo.

Teis­mas nu­spren­dė, kad mo­kė­ti 77 mln. li­tų bend­ro­vei „MG Bal­tic In­vest­ men“ ji ne­tu­ri. Neat­me­ta­ma, kad „MG Bal­tic“ spren­di­mą skųs. V.Gu­rec­kie­nei pri­klau­san­tis tur­tas areš­tuo­tas.

5

šeštADIENIS, liepos 21, 2012

tema

: A.Gu­rec­kį pa­ži­no­ję žmo­nės jį pri­si­me­na kaip są­ži­nin­gą, do­rą, dos­nų, gy­ve­ni­mą ir šei­mą la­bai my­lė­ju­sį vy­rą.

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

77

mln. li­tų iš Gureckių šeimos siekė išsireikalauti „MG Baltic“ koncernas.

Mir­čių šlei­fas An­ta­nas Gu­rec­kis nė­ra pir­mas tra­ giš­kai iš gy­ve­ni­mo pa­si­trau­kęs Da­ riaus Moc­kaus vers­lo par­tne­ris.

Dau­giau nei prieš de­šimt­me­tį sa­vo na­muo­se ne­ti­kė­tai mi­rė D.Moc­kui mi­li­jo­nus už­dir­bęs Ar­vy­das Gri­ gas. Jo krau­jy­je ras­ta nuo­din­go eti­leng­li­ko­lio.

2006 m. nu­si­šo­vė bu­vęs D.Moc­kaus vers­lo par­tne­ris, fir­mos „Sta­tus“ sa­vi­ nin­kas Vla­das Bie­liaus­kas.

Slenks­tis: tai pa­sku­ti­nė Gu­rec­kių šei­mos bend­ra nuo­trau­ka, da­ry­ta 2010 m. sau­sį. Po ke­lių die­nų vi­sas jų tur­tas jau bu­vo areš­tuo­tas.

6

šeštADIENIS, liepos 21, 2012

lietuva diena.lt/naujienos/lietuva

Su­teik­ti pir­mie­ji ka­ri­nin­ko laips­niai Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė su­tei­kė pir­mą­jį ka­ri­nin­ko laips­ nį Ge­ne­ro­lo Jo­no Že­mai­čio Lie­ tu­vos ka­ro aka­de­mi­jos ab­sol­ ven­tams.

Lei­te­nan­to laips­nį ga­vo 43 aka­de­ mi­ją bai­gę stu­den­tai.

Per iš­kil­min­gą ce­re­mo­ni­ją aikš­ tė­je prie­šais pre­zi­den­tū­rą vals­ty­ bės va­do­vė pa­brė­žė, kad „Lie­tu­va ga­li di­džiuo­tis dar vie­na ka­ri­nin­ kų kar­ta, ku­riai ten­ka at­sa­ko­my­ bė ne tik už mū­sų ša­lies, bet ir už tarp­tau­ti­nį sau­gu­mą“. „Jū­sų at­sa­ko­my­bė, at­si­da­vi­ mas ša­liai ir drą­sa sau­gos mus, o mei­lės Tė­vy­nei pa­vyz­dys įkvėps vi­sus gerb­ti Lie­tu­vą ir kiek­vie­ ną jos žmo­gų. Nuo­lat pri­si­min­ ki­te šią die­ną, vil­ties ir pa­si­di­ džia­vi­mo ju­mis pil­nas akis – tai ne­leis abe­jo­ti ir klaus­ti „ko­dėl?“ net sun­kiau­sio­mis jū­sų gy­ve­ni­ mo aki­mir­ko­mis“, – sa­kė Pre­zi­ den­tė. „O to­kių ka­ri­nė­je tar­ny­bo­je tik­ rai bus. Kaip ir bus ypa­tin­gų mo­ men­tų, kai dėl jū­sų lai­mės vi­sas bū­rys, ba­ta­lio­nas ir vi­sa ša­lis. Kai ko­vo­je, jus­da­mi ko­le­gų pe­čius,

grės­mes įveik­si­te bend­ru ryž­tu“, – pri­dū­rė ji. Ša­lies va­do­vės tei­gi­mu, jau­nie­ji ka­ri­nin­kai pa­si­rin­ko gar­bin­gą ke­ lią. Pre­zi­den­tė su­si­rin­ku­siems pa­ lin­kė­jo vi­sa­da bū­ti ver­tiems Lie­tu­ vos pa­gar­bos, mū­sų ša­lies žmo­nių vil­čių ir sa­vo kil­nių tiks­lų.

Iš ka­riū­nų, įgi­ju­sių pės­ti­nin­ kų bū­rio va­do kva­li­fi­ka­ci­ją, 25 aka­de­mi­jo­je stu­di­ja­vo per­so­na­lo va­dy­bos spe­cia­ly­bę, 11 jau­nuo­ lių stu­di­ja­vo tarp­tau­ti­nius san­ ty­kius.

Pen­ki ab­sol­ven­tai aka­de­mi­jo­je ir Vil­niaus Ge­di­mi­no tech­ni­kos uni­ver­si­te­to An­ta­no Gus­tai­čio avia­ci­jos ins­ti­tu­te bai­gė ba­zi­nio oro pa­jė­gų ka­ri­nin­kų ka­ri­nio ren­ gi­mo, elekt­ro­ni­kos in­ži­ne­ri­jos ir or­lai­vių pi­lo­ta­vi­mo stu­di­jų pro­gra­mas. Jiems jau anks­čiau Vil­ niaus Ge­di­mi­no tech­ni­kos uni­ ver­si­te­te bu­vo įteik­ti ba­ka­lau­ro ir ma­gist­ro dip­lo­mai.

Dar du bū­si­mi ka­ri­nin­kai stu­ di­jas bai­gė JAV aukš­to­sio­se mo­ kyk­lo­se – Sau­su­mos pa­jė­gų aka­ de­mi­jo­je ir Ka­ri­nių jū­rų pa­jė­gų aka­de­mi­jo­je.

43 Ka­ro aka­de­mi­jos ab­sol­ven­tams.

To­mo Luk­šio (BFL) nuo­tr.

Si­mo­no Švit­ros nuo­tr.

Aikš­tė­je įsteig­ta par­ti­ja neį­re­gist­ruo­ta Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­ja ne­lei­do re­gist­ruo­ ti „Lie­tu­vos są­ra­šo“ par­ti­jos, nes nu­sta­tė, kad jos įsta­tai prieš­ta­rau­ja Ci­vi­li­niam ko­ dek­sui.

Tei­sin­gu­mo mi­nist­ro pa­ta­rė­ja Vai­da Vin­ce­vi­čiū­tė pra­ne­šė, kad sie­kia­nti įsi­re­gist­ruo­ti par­ti­ja, ve­da­ma Da­ riaus Kuo­lio, apie nu­sta­ty­tus trū­ku­ mus in­for­muo­ta va­kar. „Jie dar tu­ri lai­ko vi­siems tei­si­niams do­ku­men­ tams su­tvar­ky­ti iki rugp­jū­čio 9 d.“, – sa­kė V.Vin­ce­vi­čiū­tė, pa­klaus­ta, ar šis ju­dė­ji­mas dar ga­li spė­ti ofi­cia­liai įsi­re­gist­ruo­ti kaip par­ti­ja iki spa­lį vyk­sian­čių Sei­mo rin­ki­mų.

No­rė­da­ma iš nau­jo teik­ti do­ku­ men­tus mi­nis­te­ri­jai, par­ti­ja tu­rė­ tų vėl su­reng­ti stei­gia­mą­jį su­va­ žia­vi­mą.

Ofi­cia­liai mi­nis­te­ri­ja tu­ri 30 die­ nų, kad pa­tik­rin­tų pa­teik­tus do­ ku­men­tus ir su­ra­šy­tų iš­va­dą, ar ga­li­ma par­ti­ją re­gist­ruo­ti ju­ri­di­ nių as­me­nų re­gist­re. Per 15 die­nų ji pri­va­lo pra­neš­ti, jei­gu ko­kių nors do­ku­men­tų trūks­ta. Ta­čiau kar­ tais mi­nis­te­ri­ja at­sa­ky­mą pa­tei­kia anks­čiau nei nu­sta­ty­tas ter­mi­nas.

Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­jai už­kliu­vo par­ti­jos įsta­tuo­se nu­ma­ty­ta nuo­ sta­ta, kad par­ti­jos san­do­riams, ku­ rių ver­tė di­des­nė nei 1 tūkst. li­tų, rei­ka­lin­gas išanks­ti­nis par­ti­jos ta­

ry­bos su­ti­ki­mas. Mi­nis­te­ri­jos tei­ gi­mu, tai prieš­ta­rau­tų Ci­vi­li­niam ko­dek­sui.

Užk­liu­vo įra­šas įsta­ tuo­se, kad par­ti­ jos san­do­riams, ku­ rių ver­tė di­des­nė nei 1 tūkst. li­tų, rei­ka­lin­ gas išanks­ti­nis par­ti­ jos ta­ry­bos su­ti­ki­mas.

Pa­sak V.Vin­ce­vi­čiū­tės, tai bu­vo stei­gia­mai par­ti­jai pa­teik­ta kri­ti­ nė pa­sta­ba.

Rugp­jū­čio 10 d. Vy­riau­sio­ji rin­ ki­mų ko­mi­si­ja baigs po­li­ti­nių kam­ pa­ni­jų da­ly­vių re­gist­ra­vi­mo do­ku­ men­tų priė­mi­mą. Neuž­si­re­gist­ra­vę po­li­ti­nės kam­pa­ni­jos da­ly­viai ne­ be­teks tei­sės da­ly­vau­ti spa­lio 14 d. vyk­sian­čiuo­se Sei­mo rin­ki­muo­se.

D.Kuo­lys pa­reiš­kė neat­si­sa­kan­ tis ke­ti­ni­mų ofi­cia­liai įre­gist­ruo­ti par­ti­ją. „Mes ją įstei­gė­me, tai yra

bū­rys moks­lo žmo­nių, vi­suo­me­nės žmo­nių, ku­rie įstei­gė ši­tą par­ti­ją ir ti­ki­si, kad ji rei­ka­lin­ga Lie­tu­vos vie­ša­ja­me gy­ve­ni­me“, – sa­kė jis.

D.Kuo­lys ste­bė­jo­si, kad bu­vo su­kri­ti­kuo­ti par­ti­jos įsta­tai, nes jie esą „pa­reng­ti pri­tai­kant pa­čios mi­nis­te­ri­jos pa­tei­kia­mus ti­pi­nius įsta­tus“. „Lie­tu­vos są­ra­šo“ par­ti­jos stei­ gia­ma­sis su­va­žia­vi­mas įvy­ko lie­pos 5 d. S.Dau­kan­to aikš­tė­je Vil­niu­ je prie pre­zi­den­tū­ros. Ja­me da­ly­ va­vo ke­lios de­šim­tys žmo­nių. Ta­ čiau vien D.Kuo­lys, ku­ris iš­rink­tas nau­jos par­ti­jos pir­mi­nin­ku, tu­rė­jo per tūks­tan­tį par­ti­jos stei­gė­jų įga­ lio­ji­mų.

Su­si­rin­ku­sie­ji aikš­tė­je pa­tvir­ti­no par­ti­jos įsta­tus, pro­gra­mą, ta­ry­bą, iš­rin­ko va­do­vą. Juo ta­po D.Kuo­ lys.

Per su­si­rin­ki­mą pa­skelb­ta, kad iš vi­so kaip par­ti­jos stei­gė­jai už­si­re­ gist­ra­vo 1524 as­me­nys.

Pa­gal įsta­ty­mą no­rint įsteig­ti po­li­ti­nę par­ti­ją bū­ti­na, kad ji tu­ rė­tų ne ma­žiau kaip 1000 stei­gė­jų. Šie sa­vo ar sa­vo at­sto­vų su­va­žia­vi­ me tu­ri priim­ti po­li­ti­nės par­ti­jos įsta­tus, pro­gra­mą ir iš­rink­ti val­ dy­mo or­ga­nus.

Po­li­ti­nės par­ti­jos stei­gė­jai nuo po­li­ti­nės par­ti­jos įre­gist­ra­vi­mo ju­ ri­di­nių as­me­nų re­gist­re tam­pa jos na­riais.

VD, BNS inf.

Ke­džiams pa­reikš­ti įta­ri­mai

Pri­pa­žins teis­mą

Ati­tin­ka­mą dek­re­tą Pre­zi­den­tė pa­si­ra­šė šią sa­vai­tę.

At­kū­rus ne­prik­lau­so­my­bę Lie­ tu­va iki šiol ne­bu­vo pa­da­riu­si pa­ reiš­ki­mo dėl TTT ju­ris­dik­ci­jos pri­pa­ži­ni­mo. Iki šiol Lie­tu­va ga­ lė­jo nu­spręs­ti, ar da­ly­vau­ti by­los nag­ri­nė­ji­me Ha­go­je įsi­kū­ru­sia­me teis­me, kiek­vie­nu at­ve­ju duo­da­ ma at­ski­rą su­ti­ki­mą.

Priė­mus šį įsta­ty­mą, Lie­tu­ vos ir ki­tos vals­ty­bės, pri­pa­ži­nu­ sios TTT ju­ris­dik­ci­ją, gin­čas bū­tų nag­ri­nė­ja­mas au­to­ma­tiš­kai.

VD inf.

Iš­kil­mės: lei­te­nan­to laips­nius Pre­zi­den­tė D.Gry­baus­kai­tė su­tei­kė

Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė pa­tei­kė Sei­mui įsta­ty­mo pro­jek­ tą, ku­rį priė­mu­si Lie­tu­va pri­pa­ žin­tų Jung­ti­nių Tau­tų Tarp­tau­ti­ nio Tei­sin­gu­mo Teis­mo (TTT) pri­ va­lo­mą­ją ju­ris­dik­ci­ją.

Ne­sup­ran­ta: D.Kuo­lys gūž­čio­ja pe­čiais, ko­dėl jo ini­ci­juo­ta par­ti­ja su­lau­kė Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­jos prie­kaiš­tų.

Jung­t i­n ių Tau­t ų or­ga­n i­za­c i­ jos na­r ės la­bai įvai­r iai pri­pa­ žįs­ta teis­m o ju­r is­d ik­c i­j ą: vie­ nos – pla­čiau, ki­tos – siau­riau.

Jos ga­li nu­sta­ty­ti tam tik­ras pa­ pil­do­mas iš­ly­gas, ku­rioms esant gin­čas ne­tu­rė­tų bū­ti nag­ri­nė­ja­ mas.

Priė­mu­si įsta­ty­mą, Lie­tu­va pri­pa­žin­tų TTT kom­pe­ten­ci­ją spren­džiant vi­sus tei­si­nius gin­ čus su vals­ty­be, pri­siė­mu­sia to­ kį pat įsi­pa­rei­go­ji­mą.

Pro­jek­te nu­ma­to­mos ke­lios išim­tys, tarp jų ir to­kia, ku­ri ne­ leis­tų TTT spręs­ti gin­čo, su­si­ ju­sio su NA­TO vyk­do­ma ka­ri­ne ope­ra­ci­ja.

Iki šiol TTT iš­nag­ri­nė­jo apie 130 by­lų.

VD, BNS inf.

Pa­ne­vė­žio apy­gar­dos pro­ku­ra­tū­ ra pa­tei­kė įta­ri­mus kau­nie­čiams Lai­mu­tei ir Vy­tau­tui And­riui Ke­ džiams dėl truk­dy­mo ant­sto­lio veik­lai.

Ta­čiau pla­nuo­ta Ke­džių ap­klau­sa neį­vy­ko, nes neat­vy­ko jų ad­vo­ka­ tas žen­tas Ai­das Venc­kus. Jis pra­ ne­šė, kad nuo va­kar išė­jo ato­sto­gų ir ato­sto­gaus iki rugp­jū­čio 5 d.

Pa­tei­kus Ke­džiams įta­ri­mus, jiems pa­skir­ta kar­do­mo­ji prie­mo­ nė – ra­šy­ti­nis pa­si­ža­dė­ji­mas neiš­ vyk­ti.

Ke­džiams pa­teik­ti įta­ri­mai dėl in­ci­den­to ko­vo 23 d., kai ne­sėk­ min­gai ban­dy­ta per­duo­ti jų anū­kę ma­mai Lai­mu­tei Stan­kū­nai­tei. Įta­ ria­ma, kad se­ne­liai už­griu­vo vai­ką ir truk­dė per­duo­ti jį mo­ti­nai.

Pa­teik­ti įta­ri­mus ke­tin­ta ir L.Ke­ die­nės se­se­riai Aud­ro­nei Sku­čie­ nei. Bet ši fak­su pra­ne­šė, kad yra pa­gul­dy­ta į li­go­ni­nę.

Pro­ku­ro­rai ke­ti­na pa­reikš­ti įta­ri­mus bu­vu­siai mer­gai­tės glo­bė­jai N.Venc­kie­ nei.

Pa­ne­vė­žio pro­ku­ro­rai taip pat ke­ti­na pa­reikš­ti įta­ri­mus bu­vu­siai mer­gai­tės glo­bė­jai Ne­rin­gai Venc­ kie­nei. Du kar­tus į ap­klau­są pro­ku­ ra­tū­ro­je kvie­čia­ma bu­vu­si Kau­no apy­gar­dos teis­mo tei­sė­ja neat­vy­

ko. Vie­ną kar­tą ji pra­ne­šė, kad ser­ ga, ki­tą – kad jai at­lik­ta ope­ra­ci­ja.

Pro­ku­ro­rai tei­gia su­rin­kę pa­kan­ ka­mai duo­me­nų, kad ga­lė­tų pa­ teik­ti N.Venc­kie­nei įta­ri­mus dėl truk­dy­mo ant­sto­lio veik­lai, pa­si­ prie­ši­ni­mo vals­ty­bės tar­nau­to­jui ar vie­šo­jo ad­mi­nist­ra­vi­mo funk­ci­ jas at­lie­kan­čiam as­me­niui, ne­pa­ gar­bos teis­mui, teis­mo spren­di­mo, ne­su­si­ju­sio su baus­me, ne­vyk­dy­mo ir dėl pikt­nau­džia­vi­mo tė­vų, glo­ bė­jo ar rū­pin­to­jo ar­ba ki­tų tei­sė­tų vai­ko at­sto­vų tei­sė­mis.

Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­ tė lie­pos 2 d. pa­ten­ki­no N.Venc­ kie­nės pra­šy­mą at­leis­ti ją iš Kau­no apy­gar­dos teis­mo tei­sė­jo pa­rei­gų.

Bu­vu­si tei­sė­ja ža­da ru­de­nį da­ly­ vau­ti Sei­mo rin­ki­muo­se.

VD, BNS inf.

7

šeštadienis, liepos 21, 2012

OMX Vilnius

+0,07 %

OMX Riga

–0,73 %

1,5 mln.

ke­lei­vių pir­mą šių me­tų pus­me­tį ap­tar­na­vo Lie­tu­vos oro uos­tai.

ekonomika

OMX Tallinn

+0,10 %

diena.lt/naujienos/ekonomika

„Sno­rą“ lik­vi­duos

€

Ket­vir­ta­die­nį „Sno­ro“ kre­di­to­rių ko­ mi­te­tas nu­ta­rė, kad bank­ru­tuo­jan­ tis ban­kas bus lik­vi­duo­ja­mas. Į teis­ mą dėl bank­ro­to bus krei­pia­ma­si ar­ ti­miau­siu me­tu, spren­di­mą ko­mi­te­ tas priė­mė vien­bal­siai. Tau­pant lė­šas, nuo rugp­jū­čio 1 d. pla­nuo­ja­ma dar su­ ma­žin­ti jo dar­buo­to­jų. Kre­di­to­rių ne­ gin­či­ja­mi rei­ka­la­vi­mai sie­kia 6,523 mlrd. li­tų.

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,3853 DB sva­ras ster­lin­gų 1 4,3998 JAV do­le­ris 1 2,8098 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,7815 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9612 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,3007 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,6078 Ru­si­jos rub­lis 100 8,7708 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8742

De­ga­lų kai­nos

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

pokytis

+0,0059 % +0,0136 % +0,0036 % +0,2053 % +0,0484 % +0,1339 % –0,3891 % +1,0368 % –0,0209 %

Vakar Tink­las

A 95

Dy­ze­li­nas

Du­jos

„Sta­toil“

4,86

4,55

2,37

„Kvis­ti­ja“

4,78

4,48

2,38

„Va­koil“

4,83

4,53

2,39

Vi­d. kai­na vi­so ap­tar­na­vi­mo de­ga­li­nių tink­luo­se. Šal­ti­nis: www.de­ga­lu­kai­nos.lt WTI naf­ta

„Brent“ naf­ta

90,80 dol. už 1 brl.

106,03 dol. už 1 brl.

Ry­tuo­se – ge­ni­jai, Va­ka­ruo­se – idio­tai 16 va­lan­dų dar­bo die­na ir nuo­la­ti­nė, žvė­ riš­ka at­sa­ko­my­bė in­ves­tuo­to­jams – taip vers­lo, pra­de­da­mo tu­rint tik idė­ją (va­ di­na­mo­jo start up), sėk­mę api­bū­di­na jau­ nas vers­li­nin­kas Man­tas Ra­toms­kis. Jo pro­duk­tui pa­plis­ti po Ry­tų ša­lis ne­pri­rei­ kė nė rin­ko­da­ros.

Li­na Mra­zaus­kai­tė

l.mrazauskaite@diena.lt

Tris kar­tus iš uni­ver­si­te­tų iš­mes­ tas ir dės­ty­to­jų pa­krikš­ty­tas „ne­ gi­mu­siu bū­ti va­dy­bi­nin­ku“ 26 me­ tų vers­li­nin­kas M.Ra­toms­kis sa­ko, kad va­dy­ba jį ly­di vi­są gy­ve­ni­ mą. Tei­gi­nį įpras­mi­na prieš dve­jus me­tus su par­tne­riu įkur­ta bend­ro­ vė „E-ru­di­tus“ ir praė­ju­sių me­tų ru­de­nį pri­sta­ty­tas pro­duk­tas, ku­ riuo jau per pir­mą­sias die­nas su­si­ do­mė­jo vi­sas ara­bų re­gio­nas.

– Pa­pa­sa­ko­ki­te, kaip gi­mė pro­ duk­to idė­ja.

– Jau tre­jus ket­ve­rius me­tus bu­vo kal­ba­ma, kad mo­ky­mo­si pro­ce­sas per­si­kels į so­cia­li­nį tink­lą „Fa­ce­ book“, ta­čiau nie­kas ne­ži­no­jo, ko­ kia for­ma. Dar prieš įku­riant vers­lą man bu­vo ki­lu­si min­tis mo­ki­nu­ kams su­kur­ti erd­vę, ku­rio­je jie ga­ lė­tų lais­vai ir sma­giai mo­ky­tis, da­ ly­tis in­for­ma­ci­ja ir pan.

Mo­ky­mo­si per feis­bu­ką prin­ci­pas yra be­maž toks pat, kaip ir mo­ky­ mo­si kla­sė­je, tik vyks­ta vir­tua­lio­ je erd­vė­je. Nau­do­da­ma­sis feis­bu­ku mo­ky­to­jas į sis­te­mą su­de­da rei­kia­ mą in­for­ma­ci­ją, ku­ri tam­pa pa­sie­ kia­ma be­si­mo­kan­tie­siems. Su ja su­si­pa­ži­nę ir iš­spren­dę na­mų dar­ bus ar tes­tus, jie gau­na va­di­na­mų­ jų kar­je­ros ge­ri­ni­mo taš­kų.

pa marš­ki­niai, tu iš­drįs­ti dar kar­tą pa­si­ro­dy­ti, tuo­met ant­rą kar­tą in­ ves­tuo­to­jai su ta­vi­mi šne­kės nor­ ma­liai. Apsk­ri­tai jiems svar­biau­sia, kad tu­rė­tum po­lė­kio ir en­tu­ziaz­mo dirb­ti. Tuo­met tik­ri­na ži­nias.

– Kaip se­kė­si įgy­ven­din­ti tu­ri­ mą idė­ją, su­ra­dus in­ves­tuo­to­ jus?

– Praė­jus trims die­noms po to, kai apie pro­duk­tą bu­vo iš­pla­tin­tas pra­ ne­ši­mas spau­dai, su­lau­kė­me e. laiš­ ko: „La­bas, mums la­bai pa­tin­ka jū­ sų pro­duk­tas, no­ri­me pirk­ti li­cen­ci­ją vi­sam ara­bų re­gio­nui.“ Mums akys ant kak­tos iš­šo­ko, ne­sup­ra­to­me, kas vyks­ta. Sė­dau į lėk­tu­vą, nu­skri­dau į Li­ba­ną, kur su­si­ti­kau su par­tne­ riais. Jie bu­vo su­ža­vė­ti mo­ky­mo­ si idė­jos per feis­bu­ką, tai­gi nu­si­pir­ ko li­cen­ci­ją tre­jiems me­tams ir taip mū­sų pro­duk­tą kaip tu­ri­nio plat­for­ mą ėmė nau­do­ti Ka­ra­liš­ka­sis Ara­bų Emy­ra­tų uni­ver­si­te­tas. Tuo­met tar­ si at­ra­do­me ke­lią, ku­riuo ei­ti. Nors pir­mi­nė min­tis bu­vo pi­ni­gus už­dirb­ ti iš tu­ri­nio per­par­da­vi­mo, su­pra­to­ me, kad pa­grin­di­nė jė­ga yra plat­for­ mos li­cen­ci­ja­vi­mas.

Ry­tų re­gio­ne ma­lo­ nu dirb­ti dėl to, kad ten nė­ra va­ka­rie­tiš­ ko men­ta­li­te­to nie­ ko su nie­kuo ne­si­da­ ly­ti.

– Kaip nuo idė­jos pe­rė­jo­te prie rea­lios veik­los?

– Pra­dė­jo­me di­džią­ją in­ves­tuo­to­jų paieš­ką. Juos su­ras­ti mums pa­vy­ko la­bai grei­tai – maž­daug per du mė­ ne­sius ėmė­me bend­ra­dar­biau­ti su Vers­lo an­ge­lų fon­du, vie­nu pri­va­ čiu as­me­niu ir „AL hol­din­gu“. In­ ves­tuo­to­jai pa­siė­mė sau di­de­lę ak­ ci­jų da­lį ir sky­rė lė­šų.

Ti­kė­jo­mės dirb­ti su vai­kų sek­to­ riu­mi Va­ka­ruo­se, o nu­ti­ko taip, kad dir­ba­me su vers­li­nin­kais Ry­tuo­se.

Vis­kas pa­si­su­ko 180 laips­nių kam­ pu, ta­čiau re­zul­ta­tas ga­na ge­ras.

– Su­si­da­ro įspū­dis, kad in­ves­ tuo­to­jų paieš­ka di­de­lių sun­ ku­mų ne­su­kė­lė. Ar iš tie­sų yra taip leng­va?

– Pir­mam su­si­ti­ki­mui su in­ves­tuo­ to­jais rei­kia la­bai ge­rai pa­si­ruoš­ ti. Prak­ti­ka ro­do, kad jei po pir­mo su­si­ti­ki­mo, kai nuo le­di­nių vei­ dų ir ne­pa­to­gių klau­si­mų su­šlam­

– Ar su­vo­kę nau­ją sa­vo vers­lo kryp­tį ban­dė­te įsi­lie­ti į nau­jas rin­kas?

– La­bai sun­ku vyk­dy­ti rin­ko­da­rą rin­ko­se, ku­rių ne­pa­žįs­ti. Dėl to no­ ri­me į re­gio­nus ei­ti su­si­ra­dę stip­ rius par­tne­rius. Tar­ki­me, Aust­ra­ li­jo­je dir­ba­me su tre­čia pa­gal dy­dį vi­sa­me Aust­ra­li­jos ir Nau­jo­sios Ze­

Virs­mas: M.Ra­toms­kio idė­ja so­cia­li­nia­me tink­le su­kur­ti mo­ky­mo­si ap­lin­ką vai­kams vir­to Ry­tuo­se pri­pa­žin­

ta vers­lo mo­ky­mų plat­for­ma.

lan­di­jos re­gio­ne mo­ky­mo ir vys­ty­mo bend­ro­ve. O Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je, ku­ri at­ro­dė esan­ti ga­na ar­ti­ma rin­ ka, nie­ko ne­pa­vy­ko nu­veik­ti – mes ne­sup­ran­ta­me šios ša­lies, tuo la­ biau jos so­cia­li­nės spe­ci­fi­kos.

– Vis dėl­to vie­no­se ša­ly­se bend­ ro­vės pa­čios pa­si­siū­lo tap­ti už­ nu­ga­riu, ki­to­se jūs tu­ri­te jas me­džio­ti.

– Taip, ir tai yra pa­grin­di­nis Ry­ tų ir Va­ka­rų skir­tu­mas. Va­ka­ruo­se bend­ro­vėms rei­kia pa­ro­dy­ti jau rin­ ko­se pa­tik­rin­tą pro­duk­tą. O Ry­tuo­ se to ne­rei­kia – vers­las grie­bia vi­sas nau­jie­nas, nes jis no­ri bent žings­niu pra­lenk­ti Va­ka­rus ar bent jau juos pa­si­vy­ti.

– Tad ko­kio­se rin­ko­se šiuo me­ tu jau dir­ba­te?

– Įdie­gę sis­te­mą ara­bų re­gio­ne su­ lau­kė­me su­si­do­mė­ji­mo iš In­di­jos bend­ro­vės. Li­cen­ci­jas taip pat jau esa­me su­tei­kę Aust­ra­li­jo­je, Nau­jo­ jo­je Ze­lan­di­jo­je, Sin­ga­pū­re, Ma­lai­ zi­jo­je, In­do­ne­zi­jo­je, Fi­li­pi­nuo­se, Šri Lan­ko­je, Bo­li­vi­jo­je, Ar­gen­ti­no­je, Ve­ ne­sue­lo­je. Taip pat tu­ri­me par­da­vi­ mo agen­tų Bo­li­vi­jo­je, Pie­tų Ko­rė­jo­ je ir In­di­jo­je. Ry­tų re­gio­ne ma­lo­nu dirb­ti dėl to, kad ten nė­ra va­ka­rie­ tiš­ko men­ta­li­te­to nie­ko su nie­kuo ne­si­da­ly­ti. Ry­tų bend­ro­vės pa­čios re­ko­men­duo­ja mū­sų pro­duk­tą part­ ne­riams ar net kon­ku­ren­tams.

– Tai­gi į Va­ka­rus nu­mo­jo­te ran­ka?

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

– Kai vie­nai įmo­nei Eu­ro­po­je pri­ sta­tė­me mo­ky­mo­si per feis­bu­ką idė­ją, e. pa­štu iš jos ga­vo­me la­bai la­ko­niš­ką at­sa­ky­mą: „No, thanks.“ Iš tie­sų tai reiš­kia: „Ką, tu – idio­ tas?“ (juo­kia­si). Pas­kui su­pra­to­me, kad Eu­ro­po­je vei­kia tru­pu­tį ki­to­kios žai­di­mo tai­syk­lės.

– O ko­kia si­tua­ci­ja Lie­tu­vo­je – ar jau tu­ri­te pla­nų vie­tos rin­ ko­je?

– Kol kas vie­tos rin­ko­je nie­ko ne­ vyks­ta ir atei­ties pla­nų ne­tu­ri­me.

Lie­tu­vo­je nė­ra rin­kos – ji yra per ma­ža.

– Iš tie­sų smal­su, ko­dėl mo­ky­ mo­si sis­te­mą nu­spren­dė­te su­ kur­ti bū­tent feis­bu­ko pa­grin­ du.

– Aš esu pa­mi­šęs dėl so­cia­li­nės ži­ niask­lai­dos. Feis­bu­kas su­kū­rė so­ cia­li­nį in­ter­ne­to sluoks­nį, jis da­ ro įta­ką kiek­vie­nai sfe­rai: žmo­nės skai­to straips­nius, ku­riuos re­ko­ men­duo­ja drau­gai, ren­ka­si pre­kes, su­lau­ku­sias ge­riau­sių at­si­lie­pi­mų. Žmo­nės pra­dė­jo la­biau pa­si­ti­kė­ti sa­vo so­cia­li­niu ra­tu, o ne stan­dar­ ti­ne rek­la­ma.

Be to, feis­bu­kas vi­siems at­vi­ras: jei tu­ri idė­ją, ga­li ją įgy­ven­din­ti so­ cia­li­nė­je erd­vė­je ir nie­ko ne­mo­kė­ti.

Mū­sų pro­gra­mi­nė įran­ga kai­nuo­ ja pi­giau nei tos, ku­rių li­cen­ci­ja at­ siei­na 2 mln. do­le­rių. O mums te­ rei­kia mo­kė­ti 1,5 do­le­rio per mė­ne­sį už ak­ty­vų var­to­to­ją, ir nie­ko dau­ giau.

– Aki­vaiz­du, kad feis­bu­kas ypač svar­bus jau­niems žmo­nėms ir gal­būt pa­ska­tin­tų juos mo­ky­ tis so­cia­li­nė­je erd­vė­je. Bet ar jis tu­ri to­kią pat di­de­lę įta­ką vers­ lo sek­to­riu­je?

– Ne vi­sur. Pag­rin­di­niai mū­sų klien­tai yra vi­du­ti­nės ir smul­kio­sios įmo­nės, nes di­džiau­sios kor­po­ra­ ci­jos net yra už­drau­du­sios nau­do­ ti feis­bu­ką. Man ir pa­čiam sun­ ku įsi­vaiz­duo­ti, kad ban­kas ga­lė­tų mo­ky­ti sa­vo fi­nan­si­nin­kų sky­rių per so­cia­li­nį tink­lą. Ta­čiau pui­kiai įsi­vaiz­duo­ju, kad tai ga­lė­tų da­ry­ ti In­di­jo­je esan­ti bend­ro­vė „Proc­ter & Gamb­le“, ku­ri tu­ri 30 tūkst. vi­ so­je ša­ly­je iš­si­bars­čiu­sių par­da­vi­ mo agen­tų.

– Ar pir­mi­nė idė­ja, kad mo­ky­ mo pro­gra­ma bus skir­ta mo­ki­ niams, dar vys­to­ma?

– Šiuo me­tu esa­me su­si­kon­cent­ ra­vę į vers­lą, ta­čiau ir tos sri­ ties ne­no­ri­me ap­leis­ti. Įta­ria­me, kad mo­de­lį su­kū­rė­me per anks­ti ir ban­dė­me įtvir­tin­ti ne ten, kur rei­ kė­jo. Įgy­ven­din­ti rei­kė­jo Ry­tuo­se, kur žmo­nės su­pran­ta, kad mo­kyk­ la ir uni­ver­si­te­tas yra ge­ro gy­ve­ni­ mo ga­ran­tas. Ta­čiau kol kas esa­me per ma­ži, ko­man­dą su­da­ro tik aš­ tuo­ni žmo­nės.

Pir­mi­nė plėt­ra rei­ka­lau­ja iš­tek­ lių, o dir­bant su to­li­mo­mis rin­ko­ mis pi­ni­gai pa­sie­kia per pu­sę me­tų.

Mes dar ne­sa­me fi­nan­siš­kai sta­bi­ lūs, ta­čiau ar­ti­mo­je atei­ty­je grą­žos su­lauk­si­me.

8

šeštadienis, liepos 21, 2012

savaitės interviu

Re­fe­ren­du­mą dėl ato­mi­nės elekt­ri­ nės sta­ty­bų ga­li iš­ tik­ti toks pat li­ki­mas, kaip ir anks­tes­nius, – jis ga­li neį­vyk­ti. Ta­ čiau vis­kas yra po­ li­ti­kų ran­ko­se, kaip tvir­ti­na Ze­no­nas Vai­gaus­kas, Vy­riau­ sio­sios rin­ki­mų ko­ mi­si­jos (VRK) pir­mi­ nin­kas.

Pa­sy­vu­mas: Z.Vai­gaus­ką liū­di­na, kad lie­tu­viai vis re­čiau ei­na prie bal­sa­dė­žių.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Re­fe­ren­du­mo sėk­mė – abe­jo­ti­na Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

– Sei­mas šią sa­vai­tę nu­spren­dė, kad re­fe­ren­du­mas dėl ato­mi­ nės elekt­ri­nės sta­ty­bų vis dėl­to bus kar­tu su Sei­mo rin­ki­mais.

Su re­fe­ren­du­mais Lie­tu­vai ne­ si­se­ka – jie tie­siog neį­vyks­ ta, nes prie bal­sa­dė­žių nea­tei­ na pa­kan­ka­mai pi­lie­čių. Ar yra ženk­lų, kad šį­syk bus ki­taip?

– Iš tie­sų, jei pa­žvelg­si­me į praei­tį, ti­ki­my­bė, kad jis įvyks, ne­di­de­lė. Ta­ čiau vis­kas pri­klau­sys nuo agi­ta­ci­ jos. Gal re­fe­ren­du­mo klau­si­mas taps la­bai svar­bia ša­lies ak­tua­li­ja rin­kė­ jams. Tai pri­klau­sys nuo po­li­ti­kų: kiek ir kaip jie pa­teiks in­for­ma­ci­jos, ar ji bus su­pran­ta­ma ir ak­tua­li rin­ kė­jams. Ir tai ne­tru­kus pa­ma­ty­si­me – pa­žiū­rė­si­me, kaip vyks re­fe­ren­du­

mo agi­ta­ci­jos kam­pa­ni­ja. Es­mi­nis klau­si­mas pa­pras­tas: ar re­fe­ren­du­ mo dėl ato­mi­nės elekt­ri­nės te­ma­ti­ ka taps vie­na svar­bes­nių šių Sei­mo rin­ki­mų te­mų, ar vis dėl­to ne. Kol kas į šį klau­si­mą at­sa­ky­ti sun­ku.

– Kai 2008-ai­siais vy­ko re­fe­ ren­du­mas dėl Ig­na­li­nos ato­ mi­nės elekt­ri­nės, jo­kių dis­ku­ si­jų be­veik ne­bu­vo.

– Taip, tai ne­bu­vo pa­grin­di­nė dis­ ku­si­jų prieš rin­ki­mus te­ma. Kaip ir šis re­fe­ren­du­mas, jis bu­vo vė­lo­ kai pa­skelb­tas. Be to, ir jo opo­nen­tų be­veik ne­bu­vo. Taip, jis neį­vy­ko, nes bal­sa­vo tik ke­liais pro­cen­tais ma­ žiau rin­kė­jų, nei ti­kė­ta­si.

– Ar šį­syk vėl taip ne­bus? Po­li­ ti­kai ma­no, kad re­fe­ren­du­mas ak­ty­vu­mą pa­di­dins.

Lie­tu­vo­je iki šiol su­reng­ta 10 re­fe­ren­du­mų Re­fe­ren­du­mo Re­fe­ren­du­mui da­ta teik­ta nuo­sta­ta 1991 02 09 Gy­ven­to­jų vi­suo­ti­nė ap­k lau­sa dėl Lie­tu­vos ne­prik­lau­so­my­bės 1992 05 23 Dėl pre­zi­den­to ins­ti­tu­ci­jos su di­de­liais įga­lio­ji­mais 1992 06 14 Dėl so­vie­tų ka­riuo­me­nės iš­ve­di­mo ir oku­pa­ci­jos pa­da­ry­tos ža­los at­ly­g i­ni­mo 1992 10 25 Dėl Kons­ti­tu­ci­jos priė­mi­mo 1994 08 27 Dėl ne­tei­sė­to pri­va­ti­za­vi­mo, nu­ver­tin­tų in­dė­lių bei ak­ci­jų ir pa­žeis­tos tei­sė­sau­gos 1996 10 20

1996 10 20

1996 11 10

Dėl Sei­mo na­rių skai­čiaus su­ma­ž i­ni­mo ir kai ku­rių Sei­mo įga­lio­ji­mų pa­ko­re­ga­vi­mo Ar kom­pen­suo­ti gy­ven­to­jų in­dė­lius tei­sin­gai pri­va­ti­zuojant vals­ty­bės tur­tą?

Dėl že­mės par­da­vi­mo už­sie­nie­čiams

2003 05 10 Dėl Lie­tu­vos įsto­ji­mo į ES ir 2003 05 11 2008 10 12 Dėl Ig­na­li­nos ato­mi­nės elekt­ri­nės dar­bo pra­tę­si­mo

Da­ly­va­vo Ar priim­ta rin­kė­jų re­fe­ren­du­mui (pro­c .) teik­ta nuo­sta­ta 84,74 Priim­ta

59,18

Nep­riim­ta

76,05

Priim­ta

75,26 36,89

52,11

Priim­ta Re­fe­ren­du­mas neį­vy­ko dėl men­ko rin­kė­jų da­ly­va­vi­mo Nep­riim­ta

52,46

Nep­riim­ta

39,73

63,37 48,43

Re­fe­ren­du­mas neį­vy­ko dėl men­ko rin­kė­jų da­ly­va­vi­mo Priim­ta Re­fe­ren­du­mas neį­vy­ko dėl men­ko rin­kė­jų da­ly­va­vi­mo

– Tai, kad rin­ki­muo­se da­ly­vaus dau­giau nei 50 pro­c. rin­ki­mų tei­sę tu­rin­čių pi­lie­čių, – la­bai op­ti­mis­ tiš­ka pro­gno­zė. Nors kol kas sun­ku pa­sa­ky­ti. Po­li­ti­kai to­kių vil­čių tu­ ri. Į rin­ki­mus kas­met, be­je, kaip ir Va­ka­rų Eu­ro­po­je, atei­na vis ma­žiau gy­ven­to­jų. Liūd­na, kad kai ku­rie pi­ lie­čiai sa­vo tei­sę spręs­ti, ką iš­rink­ti, už­lei­džia ki­tiems, o pa­tys nuo da­ ly­va­vi­mo nu­si­ša­li­na. Lie­tu­vo­je ši ten­den­ci­ja aki­vaiz­di.

– Ką da­rys VRK, kad re­fe­ren­du­ mas kai­nuo­tų kuo ma­žiau?

– Svar­biau­sia, ži­no­ma, su­ras­ti pi­ ni­gų re­fe­ren­du­mui or­ga­ni­zuo­ti. Vy­ riau­sy­bė, kaip su­pran­tu, nu­si­tei­ ku­si jų duo­ti. Mes jau pra­dė­jo­me rū­pin­tis, kad Re­fe­ren­du­mo įsta­ty­ mas bū­tų pa­keis­tas, taip su­tau­py­ tu­me ne­ma­žai pi­ni­gų. Nes Sei­mo ir Re­fe­ren­du­mo įsta­ty­muo­se yra tam tik­rų pro­ce­dū­ri­nių skir­tu­mų: ki­to­ kios rin­kė­jo kor­te­lės, pa­žy­mė­ji­mas – tai rei­kia su­vie­no­din­ti. Ti­kiuo­si, kad po­li­ti­kai ru­de­nį priims pa­kei­ti­ mus. Tai bus ga­li­ma pa­da­ry­ti sku­ bos tvar­ka. Įve­dus pa­kei­ti­mus rin­ kė­jas vie­ną kar­tą pa­si­ra­šęs gau­tų iš­syk tris biu­le­te­nius.

– Pa­kei­tus įsta­ty­mą re­fe­ren­ du­mas kai­nuo­tų 2 mln., o ne 4 mln. li­tų?

– Taip, bū­tent dėl įsta­ty­mo pa­kei­ ti­mų ir su­si­da­ro tas skir­tu­mas. Su įsta­ty­mo pa­kei­ti­mais – 2 mln. li­tų, be jų – 4 mln. li­tų. Kas su­ry­ja di­ džią­ją da­lį šių pi­ni­gų? Ogi pa­pil­ do­mas vaikš­čio­ji­mas pas rin­kė­jus. Štai 16 tūkst. žmo­nių tu­ri ei­ti pas rin­kė­jus ne vie­ną, o du kar­tus: at­ ski­ri vo­kai, rin­kė­jo kor­te­lės ir pan.

Tai ne­ma­žai kai­nuo­ja. Be to, kur dar bal­suo­jan­tys iš anks­to. Jų bū­ na 100–120 tūkst. žmo­nių. Tai su­ ry­ja pa­pil­do­mų pi­ni­gų.

– O kaip re­fe­ren­du­mo for­mu­ luo­tė: „Ar pri­ta­ria­te nau­jos ato­mi­nės elekt­ri­nės sta­ty­bai Lie­tu­vo­je?“ Kai ku­rie po­li­ti­kai skel­bia, kad ji ne­tin­ka­ma, nes jei pi­lie­čiai pa­sa­kys, kad ne­pri­ ta­ria, tai nie­ko ir ne­reikš.

– For­mu­luo­tė yra to­kia, ko­kia yra.

Tik pa­sa­ky­čiau taip, kad ji tin­ka­ miau­sia ato­mi­nės elekt­ri­nės sta­ty­ bos en­tu­zias­tams, tiems, ku­rie šias sta­ty­bas pa­lai­ko.

Pa­gal Re­fe­ren­du­mo įsta­ty­mą bal­ suo­ja­ma už for­mu­luo­tę. Ji ar­ba prii­ ma­ma, ar­ba ne. O jei­gu ne­prii­ma­ma, tai tei­siš­kai ne­lie­ka jo­kio do­ku­men­ to. Ne­bent su­skai­čiuo­ja­ma ir pa­ skel­bia­ma, kiek ne­pri­ta­ria. Bet tas ne­pri­ta­ri­mas ne­tam­pa tei­sės ak­tu.

Kal­bant apie for­mu­luo­tę, šiuo at­ ve­ju su­dė­tin­giau yra re­fe­ren­du­mo opo­nen­tams. Jei bu­vo no­ri­ma opo­ nuo­ti, rei­kė­jo prie­šin­gos for­mu­luo­ tės, kad ne­pri­ta­ria­me sta­ty­bai. Tai štai re­fe­ren­du­mo opo­nen­tai ir en­ tu­zias­tai šį­syk su­si­kei­tė vie­to­mis.

Jiems bus sun­kiau vis­ką paaiš­kin­ ti rin­kė­jams. Keis­ta, kai re­fe­ren­du­ mo ša­li­nin­kai tu­rės sa­ky­ti, kad bal­ suo­ki­te prieš.

– Ar iki Sei­mo rin­ki­mų li­kus 80 die­nų yra ko nors ne­ti­kė­ta, jei­gu kal­bė­tu­me apie da­ly­vau­ sian­čias par­ti­jas? Šie­met, re­ gis, ma­žiau kan­di­da­tų re­gist­ ruo­ja­si.

– Iki rin­ki­mų dar ne­ma­žai lai­ko. Štai iki rugp­jū­čio 10 d. vi­si no­rin­

tys da­ly­vau­ti rin­ki­muo­se tu­ri už­si­ re­gist­ruo­ti kaip po­li­ti­nės kam­pa­ni­ jos da­ly­viai. Jei­gu neuž­si­re­gist­ruos, ne­ga­lės da­ly­vau­ti rin­ki­muo­se. Li­ ko ne­daug lai­ko, o po­li­ti­nės kam­ pa­ni­jos da­ly­viais dar nė­ra už­si­re­ gist­ra­vu­sios net kai ku­rios par­ti­jos.

Keis­ta, kad tiek ma­žai sa­ve iš­kė­lu­ sių kan­di­da­tų. Va­kar jų už­si­re­gist­ ra­vę bu­vo vos 13. Pap­ras­tai rin­ki­ muo­se to­kių da­ly­vau­ja apie 40–50.

Ir jei jie neuž­si­re­gist­ruos iki rugpjū­ čio 10 d., rin­ki­muo­se da­ly­vau­ti ne­ ga­lės. Ko­dėl taip el­gia­ma­si, ne­ži­ nau. Gal mes „stu­den­tų tau­ta“, vis­ką da­ran­ti pa­sku­ti­nę nak­tį.

– Kaip VRK ver­tins tuos kan­di­ da­tus, ku­rie dar neuž­si­re­gist­ ra­vo kaip po­li­ti­nės kam­pa­ni­jos da­ly­viai, bet jau agi­tuo­ja?

– Dėl to pro­ble­mų kil­ti ne­tu­rė­tų. Jie tu­rės pra­neš­ti, kiek iš­lei­do pi­ni­gų agi­ta­ci­jai, ir vis­kas. Pi­ni­gai, su­mo­kė­ ti už in­for­ma­ci­ją, pa­skleis­tą iki už­si­ re­gist­ruo­jant, bus įskai­to­mi į rin­ki­mų iš­lai­das ir įskai­čiuo­ja­mi į lė­šų rin­ki­ mams li­mi­tą. Kan­di­da­tų pa­var­des nu­ma­to­me skelb­ti rug­sė­jo 14 d. Bū­na ir taip, kad neregistruotas į kan­di­da­ tus asmuo agi­tuo­ja ir pa­ma­to – tau­ tos pa­lai­ky­mo ne­su­lauks, ir į rin­ki­ mus nei­na. Tai įpras­tas da­ly­kas.

– Ar yra ko­kių po­ky­čių pa­čia­ me VRK dar­be? Juk ko­man­da – nau­ja.

– Šio­kių to­kių taip, bet jie ne­di­de­li. Štai per­si­kė­lė­me į nau­jas pa­tal­pas.

Per praė­ju­sius Sei­mo rin­ki­mus bu­ vo la­bai sun­ku dirb­ti, nes tuo me­tu Sei­mo rū­mai bu­vo re­mon­tuo­ja­mi.

O ko­kių nors ra­di­ka­lių per­mai­nų nė­ra.

karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386

VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJAI: Stasys Gudavičius – 219 1371 Ignas Jačauskas – 219 1372 MIESTAS: Rūta Grigolytė – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391 LIETUVA: Justinas Argustas – 219 1381 EKONOMIKA: Jolita Mažeikienė (redaktorė) – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388

PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387 SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Mantas Stankevičius – 219 1383 ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370

Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami.

Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 4000.

767

FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Margarita Vorobjovaitė – 219 1384 REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS:

261 3655, 261 3659,

261 3654, 261 3000,

261 9655, 279 1370

faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS: 261 3653 PRENUMERATOS SKYRIUS: PLATINIMO TARNYBA:

261 1688 261 1688

10

šeštadienis, liepos 21, 2012

12p.

Kur din­go B.al As­sa­das?

pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis

pasaulis

Olim­pi­nės žai­dy­nės – bri­tų Di­džiau­sias pa­sau­lio spor­to ren­gi­nys – olim­pi­nės žai­dy­nės. Šį kar­ tą jas ren­gia Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos sos­ti­nė Lon­do­nas. Vie­nas di­ džiau­sių Eu­ro­pos mies­tų priims ne tik tūks­tan­čius spor­ti­nin­kų, bet ir mi­li­jo­nus spor­to aist­ruo­lių. Ar vis­kas vyks pa­gal pla­ną?

Sau­gu­mas – pir­miau­sia

11

mlrd. svarų sterlingų kainuos žaidynės, gerokai daugiau, nei planuota anksčiau.

Sun­ku­mai: bri­tai pik­ti­na­si, kad Lon­do­nas vyks­tant žai­dy­nėms bus pa­

ra­ly­žiuo­tas ir mies­tui kils te­ro­riz­mo grės­mė, ga­liau­siai kri­ti­kai tei­gia, jog žai­dy­nės – pi­ni­gų švais­ty­mas. „Scan­pix“ nuo­tr.

Kaip fi­nan­suo­ja­mos olim­pi­nės žai­dy­nės?

Bri­tų vy­riau­sy­bė žai­dy­nėms at­

sei­kė­jo 9,3 mlrd. sva­rų ster­lin­gų.

Už šiuos pi­ni­gus ji įsi­pa­rei­go­jo įreng­ ti Olim­pi­nį par­ką, taip pat už­tik­rin­ti ren­gi­nio sau­gu­mą. Vy­riau­sy­bė dar tu­ri apie 500 mln. sva­rų ster­lin­gų ne­nu­ma­ty­toms iš­lai­doms.

Dar 2 mlrd. sva­rų ster­lin­gų prie žai­ dy­nių biu­dže­to pri­dė­jo Lon­do­no žai­ dy­nių or­ga­ni­za­ci­nis ko­mi­te­tas (LO­ COG). Jis lė­šas su­kau­pė iš pri­va­čių šal­

ti­nių. Pa­sak or­ga­ni­za­to­rių, 700 mln. sva­rų ster­lin­gų at­sei­kė­jo 41 vie­tos rė­ mė­jas, taip pat 600 mln. sva­rų ster­lin­ gų ti­ki­ma­si už­dirb­ti par­da­vus vi­sus bi­ lie­tus. 675 mln. do­le­rių sky­rė Tarp­tau­ ti­nis olim­pi­nis ko­mi­te­tas, dar 376 mln. do­le­rių paau­kos tarp­tau­ti­niai rė­mė­jai. Žai­dy­nių trans­lia­ci­jos pa­ja­mos, kaip skai­čiuo­ja­ma, sieks apie 3,9 mlrd. do­ le­rių. Iš rek­la­mos ti­ki­ma­si už­dirb­ti dar 957 mln. dolerių

Svar­biau­sia per to­kį ren­gi­nį, ži­no­ ma, – sau­gu­mas. Bri­tai dar prieš žai­dy­nių pra­džią per­spė­jo, kad sau­gu­mo su­me­ti­mais vi­siems, ku­ rie ke­ti­na da­ly­vau­ti ir ste­bė­ti žai­ dy­nes, teks su­kąs­ti dan­tis.

Kant­ry­bės pri­reiks, nes sau­gu­ mo tar­ny­bos ke­ti­na už­kirs­ti ke­lią net men­kiau­siam in­ci­den­tui.

Sau­gu­mo po­stai veiks ne tik ša­ lies oro uos­tuo­se, bet ir vi­sa­me Lon­do­ne, ypač spor­to ren­gi­nių vie­to­se. Iš vi­so Vy­riau­sy­bė sky­rė 553 mln. sva­rų ster­lin­gų sau­gu­mui per olim­pi­nes žai­dy­nes už­tik­rin­ti.

Tūks­tan­čiai po­li­ci­jos pa­rei­gū­nų ir ka­rių – jau Lon­do­ne. Ma­ža to, sau­gu­mą mies­te tu­rė­tų už­tik­rin­ ti ir ka­ri­nė tech­ni­ka. Ge­ro­kai prieš žai­dy­nes bri­tų ka­riuo­me­nė pa­skel­ bė, kad net še­šio­se Lon­do­no vie­to­ se bus dis­lo­kuo­tos prieš­lėk­tu­vi­nės gy­ny­bos sis­te­mos.

Dvi sis­te­mos bus dis­lo­kuo­tos ant dvie­jų dau­giaaukš­čių.

Tie­sa, dau­giaaukš­čių „Le­xing­ ton Buil­ding“ ir 17-os aukš­tų „Fred Wigg To­wer“, ku­rie stūk­so ry­ti­nė­je sos­ti­nės da­ly­je, gy­ven­to­jai iš­reiš­ kė su­si­rū­pi­ni­mą dėl ra­ke­tų dis­lo­ ka­vi­mo. Jie net krei­pė­si į teis­mą, kad ka­riuo­me­nė sa­vo tech­ni­ką nuo sto­gų nu­kel­tų. Ta­čiau bri­tų gy­ny­ bos at­sto­vai at­rė­žė, kad iš­rink­ti pa­ sta­tai la­biau­siai tin­ka Olim­pi­niam par­kui ap­sau­go­ti, to­dėl gy­ven­to­jai tu­rės su­si­tai­ky­ti su ra­ke­to­mis.

Ki­tos ra­ke­tos bus dis­lo­kuo­tos van­dens sau­gyk­lo­se ir dir­ba­mo­ je že­mė­je ry­ti­nė­je Lon­do­no da­ly­ je, taip pat prie kal­vų pie­ti­nia­me Lon­do­ne.

Be ra­ke­tų, vy­riau­sy­bė pa­skel­bė parengtį ir ka­riuo­me­nė­je. Ka­riuo­ me­nė sky­rė 13,5 tūkst. ka­rių žai­dy­ nių lai­ko­tar­piui, ta­čiau ka­rių skai­čių su­pla­nuo­ta pa­di­din­ti iki 17 tūkst.

To pri­rei­kė, kai pri­va­ti sau­gos tar­ ny­ba G4S įspė­jo, kad ne­su­ge­bės su­ rink­ti ir tin­ka­mai pa­ruoš­ti trūks­ta­ mo skai­čiaus ap­sau­gos dar­buo­to­jų.

Tai reiš­kia, kad bri­tų gink­luo­to­ sioms pa­jė­goms teks įdar­bin­ti žai­ dy­nes sau­go­ti net tuos ka­rius, ku­rie ką tik grį­žo iš Af­ga­nis­ta­no. Jų, skai­ čiuo­ja­ma, yra apie 3,5 tūkst. ir jiems vi­siems teks dir­ti be ato­sto­gų.

Iš vi­so, kaip pa­reiš­kė šal­ti­niai vy­riau­sy­bė­je, žai­dy­nių sau­gu­mą už­tik­rins 23 700 žmo­nių. Tai du kar­tus dau­giau sau­gu­mo tar­ny­ bų at­sto­vų, nei bri­tai yra dis­lo­ka­ vę ka­rių Af­ga­nis­ta­ne.

Sau­gu­mą rei­kės už­tik­rin­ti 30yje ob­jek­tų, ku­riuo­se vyks var­žy­ bos, taip pat dau­ge­ly­je ki­tų vie­tų, pa­vyz­džiui, au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mo aikš­te­lė­se.

Trans­por­to sun­ku­mai

Ta­čiau sau­gu­mas – ne vie­nin­ te­lė pro­ble­ma Lon­do­ne. Di­džio­ sios Bri­ta­ni­jos sos­ti­nė – vie­nas di­ džiau­sių ir tan­kiau­siai gy­ve­na­mų mies­tų Eu­ro­po­je.

To­dėl olim­pi­nės žai­dy­nės ge­ro­kai iš­var­gins ir taip nuo­la­ti­nių spūs­čių gat­vė­se ir trans­por­to sis­te­mo­je nu­ var­gin­tus bri­tus.

Bri­tų ži­niask­lai­da ne­se­niai šai­ pė­si, kad Lon­do­no gat­vė­se at­si­ra­ du­sios va­di­na­mo­sios olim­pi­nės li­ ni­jos, ku­rios su­tei­kia tei­sę spūs­tis gat­vė­se ap­lenk­ti olim­pi­niam trans­ por­tui, be­veik oku­pa­vo vi­są mies­tą, to­dėl pa­pras­ti vai­ruo­to­jai, ku­riems už va­žia­vi­mą šio­mis li­ni­jo­mis gre­ sia dau­giau nei 130 sva­rų sterlingų (maž­daug 500 li­tų) bau­dos, ne­ži­ no, kaip pri­si­tai­ky­ti prie nau­jų eis­ mo tai­syk­lių.

An­tai vie­no­je Lon­do­no cent­re esan­čio­je gat­vė­je dvi juos­tos, skir­ tos va­žiuo­ti į vie­ną pu­sę, stai­ga virs­ta olim­pi­ne juos­ta ir au­to­bu­so

juos­ta. Vai­ruo­to­jams šio­je gat­vė­je lie­ka trys išei­tys: ap­si­suk­ti ir kirs­ ti iš­ti­si­nę li­ni­ją, va­žiuo­ti au­to­bu­so juos­ta ar­ba olim­pi­ne juos­ta.

Vi­sos trys išei­tys – ke­lių eis­mo tai­syk­lių pa­žei­di­mas. Ne vel­tui bri­ tų lei­di­nys „Dai­ly Mail“ gat­vę pa­ krikš­ti­jo „ke­liu į nie­kur“, ku­rį ver­ čiau ap­lenk­ti.

Dau­giau­sia pa­si­pik­ti­ni­mo tarp vai­ruo­to­jų su­kė­lė tai, kad Lon­do­ no val­džia ne­pers­pė­jo eis­mo da­ly­ vių, ku­riuo­se ke­liuo­se bus juos­tos.

Be­je, jos jau pa­krikš­ty­tos „Zi­lų“ li­ ni­jo­mis, pri­si­mi­nus So­vie­tų Są­ jun­gos lai­kais Mask­vo­je bu­vu­sias spe­cia­lias trans­por­to juos­tas, ku­ rio­mis „ZiL“ ga­my­bos li­mu­zi­nais va­ži­nė­da­vo aukš­čiau­si so­vie­tų pa­ rei­gū­nai.

Skai­čiuo­ja­ma, kad net 175 km did­mies­čio gat­vių žai­dy­nių die­no­ mis bus sun­kiai įvei­kia­mi.

Ką rei­kė­t Bri­tai, kaip nie­kas ki­tas pa­sau­ly­ je, ver­ti­na tra­di­ci­jas. Ne­nuos­ta­ bu, kad bri­tų ži­niask­lai­da su­ra­ šė at­min­ti­nę už­sie­nio sve­čiams, kaip elg­tis Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je.

Svei­ki­ni­ma­sis. Bri­tai ne­mėgs­ta ly­tė­ji­mo. Kaip ir vi­sa­me pa­sau­ ly­je, de­ši­nės ran­kos pa­spau­di­ mas – ge­riau­sias bū­das pa­si­ svei­kin­ti. Ran­kos pa­spau­di­mas tu­ri bū­ti trum­pas, taip pat la­bai svar­bus akių kon­tak­tas. Pa­si­bu­ čia­vi­mas pa­pli­tęs Di­džio­jo­je Bri­ ta­ni­jo­je, bet tai nė­ra pri­va­lo­ma.

Bri­tų nuo­mo­ne, nie­kuo­met ne­ rei­kė­tų bu­čiuo­tis su žmo­nė­mis, ku­rių ne­pa­žįs­ta­te.

Su­s i­pa­ž i­n i­m as. Tra­d i­c i­ nis bri­tiš­kas pa­si­svei­ki­ni­mas

11

šeštadienis, liepos 21, 2012

pasaulis Prem­je­ras – pla­gia­to­rius

Iš ru­sų ­ ne­pirks

Pa­lei­do ­ kul­kas

Bu­ka­reš­to uni­ver­si­te­to eti­ kos ko­mi­si­ja va­kar pa­skel­bė, kad prem­je­ras Vic­to­ras Pon­ ta pla­gi­ja­vo sa­vo dak­ta­ro di­ ser­ta­ci­ją. Ko­mi­si­ja nu­ro­dė, kad maž­daug treč­da­lis 2003 m. di­ser­ta­ci­jos apie Tarp­tau­ ti­nį bau­džia­mą­jį teis­mą pus­ la­pių yra tie­siai nu­ko­pi­juo­ta nuo ki­tų au­to­rių.

JAV Ats­to­vų rū­mai ket­vir­ta­ die­nį priė­mė pa­tai­są, drau­ džian­čią Pen­ta­go­nui bend­ra­ dar­biau­ti su Ru­si­jos vals­ty­bi­ ne gink­lų eks­por­to bend­ro­ve „Ro­so­bo­ro­neks­port“, o vie­ nas Kong­re­so na­rys pa­reiš­kė, jog ne­de­ra pa­lai­ky­ti par­tne­ rys­tės su „ka­ro die­vais“, ku­ rie tie­kia gink­lus Si­ri­jai.

Is­pa­ni­jos po­li­ci­ja va­kar pa­ ry­čiais gu­mi­nė­mis kul­ko­ mis ap­šau­dė pro­tes­tuo­to­ jus Mad­ri­do cent­re ir su­si­rė­ mė su jais, bai­gian­tis di­de­lei de­monst­ra­ci­jai. Jos da­ly­viai reiš­kė ne­pa­si­ten­ki­ni­mą prie­ mo­nė­mis prieš eko­no­mi­kos kri­zę. Per ne­ra­mu­mus trau­ mų pa­ty­rė 26 žmo­nės.

ų kant­ry­bės iš­ban­dy­mas Bri­tų lei­di­nys „The Eco­no­mist“ šmaikš­ta­vo, kad Lon­do­nas tu­rė­jo ge­riau­sią Eu­ro­po­je trans­por­to sis­ te­mą, tie­sa, „prieš šim­tą me­tų“.

Kaip tei­gia­ma lei­di­ny­je, da­bar net pa­pras­to­mis die­no­mis gat­vės Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos sos­ti­nė­je – sau­sa­kim­šos.

Skai­čiuo­ja­ma, kad per vie­ną žai­ dy­nių die­ną Lon­do­no trans­por­to sis­te­mai ant pe­čių guls pa­pil­do­ mai 3 mln. žmo­nių. Ne­nuos­ta­bu, jog Lon­do­no trans­por­to sis­te­mos va­do­vai pa­sta­ruo­ju me­tu bu­vo la­ bai ner­vin­gi.

Jie net iš­lei­do spe­cia­lų pa­reiš­ki­ mą, ku­riuo pa­ra­gi­no Lon­do­no gy­ ven­to­jus žai­dy­nių die­no­mis veng­ ti ke­lio­nių met­ro, o ver­čiau rink­tis dvi­ra­čius, ei­ti pės­tu­te ar­ba ap­skri­ tai lik­ti na­mie. Prob­le­mų, re­gis, tu­rės ne tik met­ro, bet ir Lon­do­no Hit­rou oro uos­to va­do­vy­bė.

Di­džiau­sias ša­lies ir Eu­ro­pos oro uos­tas įpras­tai per­krau­tas, o žai­dy­ nių die­no­mis pla­nuo­ja­ma, kad ke­ lei­vių srau­tas išaugs šim­tais tūks­ tan­čių.

Vien ži­niask­lai­dos dar­buo­to­jų į Lon­do­ną ke­ti­na su­gu­žė­ti apie 28 tūkst. Pa­sų kont­ro­lė jau bu­vo su­ tri­ku­si. Di­de­lė da­lis ke­lei­vių, dau­

giau­sia iš ES, pik­ti­no­si, kad tu­ ri lauk­ti ei­lė­se. Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja ne­pri­si­jun­gu­si prie Šen­ge­no erd­ vės, to­dėl čia tik­ri­na­mi ir ES pi­lie­ čių pa­sai.

Per vie­ną žai­dy­nių die­ną Lon­do­no trans­ por­to sis­te­mai ant pe­čių guls pa­pil­do­ mai 3 mln. žmo­nių.

Ap­tar­nau­jan­čio per­so­na­lo la­ge­ris

Žai­dy­nių or­ga­ni­za­to­riams nuo bri­ tų ži­niask­lai­dos kliu­vo ne tik dėl trans­por­to. „Dai­ly Mail“ pa­si­do­ mė­jo, kaip gy­vens per žai­dy­nes dir­ban­tis per­so­na­las, dau­giau­sia va­ly­to­jai.

Lei­di­nys iro­ni­za­vo, kad žai­dy­nių per­so­na­lo apar­ta­men­tai to­li gra­ žu ne­pri­me­na pra­ban­ga dvel­kian­ čio spor­ti­nin­kų kai­me­lio, ku­ria­me pūp­so bi­liar­do sta­lai, pra­ban­gūs fo­te­liai ir ki­ta bran­gi įran­ga.

Lon­do­no val­džia žai­dy­nių per­ so­na­lui pa­sta­tė lai­ki­ną va­go­nė­lių mies­te­lį. Jis įsi­kū­ręs ry­ti­nė­je Lon­

do­no da­ly­je, vi­sai ne­to­li Olim­pi­ nio par­ko, ta­čiau yra ge­rai pa­slėp­ tas nuo pa­ša­li­nių akių. „Dai­ly Mail“ su­skai­čia­vo, kad šio­je gy­ven­vie­tė­je 25 žmo­nėms teks vie­nas tua­le­tas, o vie­nas du­šas – 75 žmo­nėms. Jiems teks gy­ven­ti va­ go­nė­liuo­se, ku­riuo­se, pa­sak „Dai­ly Mail“, ly­jant lie­tui van­duo skver­ bia­si pro lu­bas. Be to, lei­di­nys pa­ ste­bė­jo, kad dau­ge­lis ap­tar­nau­jan­ čio per­so­na­lo – už­sie­nie­čiai, nors Lon­do­no val­džia ža­dė­jo, kad dirb­ ti juo­dus dar­bus pa­ti­kės pa­tiems bri­tams. Šių dar­buo­to­jų al­ga sieks apie 550 sva­rų ster­lin­gų per mė­ne­sį.

Ma­ža to, už gy­ve­ni­mą va­go­nė­liuo­se jie dar pri­vers­ti su­si­mo­kė­ti 18 sva­rų sterlingų nuo­mos mo­kes­tį.

And­rea Mur­noz, 21 me­tų stu­den­ tė iš Mad­ri­do, sa­kė: „Ne­ga­lė­jau pa­ ti­kė­ti pa­ma­čiu­si tuos va­go­nė­lius.

Pa­ma­čiau me­ta­li­nius var­tus bei aukš­tą bokš­tą vi­du­ry­je, ir tai man pri­mi­nė kon­cent­ra­ci­jos sto­vyk­lą.

At­ro­dė siau­bin­gai. Ma­niau, kad ga­ lė­čiau dirb­ti čia, ta­čiau da­bar ap­si­ gal­vo­jau. Du ma­no drau­gai įsi­dar­ bi­no, ta­čiau da­bar jie gai­li­si.“ Vi­si dar­buo­to­jai pa­si­ra­šė spe­ cia­lias su­tar­tis, kad ne­kal­bės su

ži­niask­lai­da apie sa­vo dar­bą ir gy­ ve­ni­mo są­ly­gas. Taip pat jų ne­lei­ džia­ma lan­ky­ti šei­mos na­riams ir gi­mi­nėms. Lon­do­no val­džia ar­gu­ men­tuo­ja, kad to­kios prie­mo­nės tai­ko­mos sau­gu­mo su­me­ti­mais.

Tie­sa, vie­nas dar­buo­to­jas iš Veng­ri­jos, neatsk­lei­dęs sa­vo var­ do, pa­brė­žė, kad gy­ve­ni­mo są­ly­ gos sto­vyk­lo­je blo­gos. „Sto­vyk­los vi­du­je – lūš­ny­nas.

Tua­le­tai – pur­vi­ni, vie­tos la­bai ma­žai“, – sa­kė 24 me­tų dar­bi­nin­ kas.

Ki­tas dar­bi­nin­kas, taip pat iš Veng­ri­jos, pri­dū­rė: „Kai pa­ma­tė­me sto­vyk­lą, bu­vo­me šo­ki­ruo­ti. At­vy­ kę į Ang­li­ją ti­kė­jo­mės, kad są­ly­gos bus daug ge­res­nės. Kai ku­rio­se ka­ bi­no­se van­duo sun­kia­si pro lu­bas, ta­čiau kai pa­pra­šė­me jas su­tai­sy­ti, mums at­sa­kė, kad pa­si­rū­pin­tu­me tuo pa­tys.“ Bri­tai abe­jin­gi žai­dy­nėms?

Žai­dy­nės – gal­vos skaus­mas ne tik or­ga­ni­za­to­riams, bet ir Lon­do­no gy­ven­to­jams.

Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos sos­ti­nė – vie­nas bran­giau­sių mies­tų Eu­ro­ po­je, o žai­dy­nės, kaip ma­no lon­do­ nie­čiai, ge­ro­kai pa­di­dins kai­nas.

Dau­ge­lis Lon­do­no gy­ven­to­jų nė­ ra op­ti­mis­tiš­kai nu­si­tei­kę žai­dy­nių at­žvil­giu, o kri­ti­kai jau ku­ris lai­kas ne­gai­li kan­džių pa­sta­bų. „Mes jau nu­ta­rė­me, kad ne­ken­ čia­me žai­dy­nių“, – „The New York Ti­mes“ nu­me­ry­je iro­ni­za­vo Lon­ do­ne gy­ve­nan­tis pub­li­cis­tas kri­ti­ kas Ad­ria­nas Ant­ho­ny Gil­las.

Olim­pi­nės žai­dy­nės, pa­sak au­to­ riaus, per bran­gios ir su­ke­lia la­bai daug ne­pa­to­gu­mų žmo­nėms.

A.A.Gil­las ra­šė, kad vyks­tant žai­dy­nėms bus sun­ku net iš­si­ kvies­ti tak­si. Jis pri­dū­rė, kad „ma­ žiau­siai Lon­do­nui rei­kia be­si­links­ mi­nan­čių tu­ris­tų“.

Ki­ti kri­ti­kai pa­brė­žia, kad žai­ dy­nės tu­ri ma­žai ką bend­ra su bri­ tiš­ku­mu, skir­tin­gai nei ka­ra­lie­nės gim­ta­die­nis ar ka­ra­liš­ko­sios ves­ tu­vės, to­dėl vi­suo­me­nė ga­na abe­ jin­ga šiam ren­gi­niui. Žai­dy­nių kai­na – vie­na opiau­sių pro­ble­mų bri­tams, šiuo me­tu be­si­ gru­mian­tiems su eko­no­mi­kos nuo­ smu­kiu. Bri­tų par­la­men­to ko­mi­te­ tas pa­skel­bė, kad žai­dy­nės kai­nuos apie 11 mlrd. sva­rų ster­lin­gų (48,4 mlrd. li­tų), 9,3 mlrd. iš jų sky­rė bri­ tų vy­riau­sy­bė. „Dai­ly Mail“, „Der Spie­gel“, BBC, „Reu­ters“ inf.

tų ži­no­ti vyks­tant į žai­dy­nes – „Kaip lai­kai­si?“ („How do you do?“). At­sa­ky­mas, kad ir keis­ta, tu­rė­tų bū­ti ly­giai toks pat – „Kaip lai­kai­si?“. Jei su­si­pa­ži­ni­mas vyks­ ta ne­for­ma­lio­je ap­lin­ko­je, ga­li­ma sa­ky­ti ir „La­bas“ („Hel­lo“). Taip pat ne­for­ma­lio­je ap­lin­ko­je ga­li­ma kreip­tis „La­bas, kaip tu?“ („Hi, how are you?“). Šiuo at­ve­ju at­sa­ ky­mas bū­tų toks: „Ačiū, gerai o tu?“ („Fi­ne, thanks, and you?“).

Ba­rai. Vie­šint Di­džio­jo­je Bri­ta­ ni­jo­je bū­ti­na ap­lan­ky­ti vie­tos alaus užei­gas. Gė­ri­mai čia per­ka­mi tie­ siai prie ba­ro. Pa­da­vė­jų čia nė­ra, ne­bent už­si­sa­ko­te pa­val­gy­ti. Ta­ čiau pa­da­vė­jams ar­bat­pi­ni­gių pa­ lik­ti ne­bū­ti­na.

At­sip­ra­šy­mas ir „nu­si­že­mi­ ni­mas“. Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je

nor­ma­lu dėl men­kų in­ci­den­tų pa­ sa­ky­ti „At­sip­ra­šau“ („Sor­ry“). Ta­ čiau žo­dis „Sor­ry“ pra­ra­dęs ver­tę, to­dėl rei­kė­tų so­li­des­nio at­si­pra­šy­ mo.

Bri­tai ver­ti­na kuk­lu­mą. Jei no­ri­ te lik­ti su­pras­tas, ne­pa­sa­ko­ki­te ki­ tiems apie sa­vo lai­mė­ji­mus, ver­ čiau sa­ve šiek tiek su­men­kin­ki­te.

Bri­tai liks su­ža­vė­ti.

Tak­si. Jei ma­to­te tak­si, ku­rio lo­go­ti­pas de­ga, jis lais­vas ir ga­li­ te jį iš­si­kvies­ti. Vis­gi no­rė­da­mi at­ kreip­ti vai­ruo­to­jo dė­me­sį ne­šau­ ki­te gat­vė­je „Tak­si!“ ir ne­lė­ki­te pa­skui au­to­mo­bi­lį. Di­džio­jo­je Bri­ ta­ni­jo­je priim­ta ra­miai iš­ties­ti ran­ ką ir jį su­stab­dy­ti. Prieš sės­da­mi į au­to­mo­bi­lį pa­sa­ky­ki­te vai­ruo­to­ jui, kur vyk­si­te, per šo­ni­nį prie­ki­nį

lan­gą. Mo­kė­ki­te taip pat per šo­ni­ nį lan­gą. Ar­bat­pi­ni­giai tak­si sie­kia 10 pro­c. su­mo­kė­tos su­mos.

Ar­ba­ta. Bri­tai die­vi­na ar­ba­ tą. Jei pa­da­vė­jas res­to­ra­ne neį­pi­ la ar­ba­tos, as­muo, esan­tis ar­čiau­ siai pa­dė­to ar­ba­ti­nio, tu­ri įpil­ti jos vi­siems. Ar­ba­ta vi­suo­met tu­ri bū­ ti pi­la­ma pir­mo­ji, pa­skui – cuk­ rus ir pie­nas. Bai­gę mai­šy­ti ar­ba­ tą, šaukš­te­lį tu­ri­te pa­dė­ti į lėkš­tę.

Ar­bat­pi­ni­giai. Juos mo­kė­ki­ te pa­tik­ri­nę są­skai­tą. Jei jo­je įra­šy­ ta „Pas­lau­gos neįs­kai­čiuo­tos“, tai reiš­kia, kad rei­kė­tų pa­lik­ti apie 10 pro­c. nuo kai­nos, ku­rią mo­kė­jo­te už pa­tiek­tą mais­tą ar gė­ri­mus. Jei mo­ ka­te kor­te­le, ar­bat­pi­ni­gius rei­kė­tų pa­lik­ti prieš su­mo­kant są­skai­tą.

Svar­bu: bri­tai ver­ti­na tra­di­ci­jas, to­dėl už­sie­nie­čiams rei­kė­tų ži­no­ti, kaip

„Reu­ters“ inf.

AFP nuo­tr.

elg­tis.

12

šeštadienis, liepos 21, 2012

pasaulis Bas­ti­li­jos die­na Praė­ju­sį šeš­ta­die­nį Pran­cū­zi­ja tra­ di­ciš­kai pa­mi­nė­jo pa­grin­di­nę vals­ ty­bi­nę šven­tę – Bas­ti­li­jos paė­mi­ mo die­ną – spal­vin­gais fe­jer­ver­ kais ir įspū­din­gu ka­ri­niu pa­ra­du.

Ja­me da­ly­va­vo 5 tūkst. ka­rių, 240 žir­gų, 450 ka­ro tech­ni­kos vie­ne­tų, 66 lėk­tu­vai ir 32 sraig­tas­par­niai.

Ren­gi­nio sce­na­ri­jų kiek pa­ko­re­ga­ vo orai – dėl stip­raus vė­jo vie­nas pa­ra­šiu­ti­nin­kas ne­sėk­min­gai nu­si­ lei­do prie­šais pre­zi­den­to tri­bū­ną ir su­si­žei­dė ko­ją.

Ki­no žiū­ro­vai pa­tys at­si­dū­rė koš­ma­re Ma­žiau­siai 12 žmo­nių žu­vo, o dar 38, iš jų – ke­tu­ri vai­kai, bu­vo su­ žeis­ti va­kar Ko­lo­ra­do vals­ti­jo­je, kai už­puo­li­kas pra­dė­jo šau­dy­ti sau­sa­kim­ša­me ki­no teat­re, ku­ ria­me vy­ko nau­jau­sio fil­mo apie Bet­me­ną prem­je­ra.

In­ci­den­to liu­di­nin­kai pa­sa­ko­jo ži­niask­lai­dai apie chao­są, ki­lu­sį per nak­ti­nį fil­mo „Tam­sos ri­te­rio su­grį­ži­mas“ sean­są, kai ne­per­ šau­na­mą lie­me­nę dė­vin­tis vy­ras pa­lei­do aša­ri­nių du­jų už­tai­są, o vė­liau ėmė šau­dy­ti į žmo­nes ki­no teat­re, esan­čia­me Den­ve­rio prie­ mies­ty­je Oro­ro­je.

Oro­ros po­li­ci­jos va­das Da­nas Oa­te­sas sa­kė, kad iš kar­to žu­vo de­šimt žmo­nių, o du su­žeis­tie­ji vė­liau mi­rė vie­tos li­go­ni­nė­se. „Liu­di­nin­kai mums pa­sa­ko­ jo, kad jis pa­lei­do kaž­ko­kį ka­nist­ rą. Jie iš­gir­do šnypš­ti­mą, pra­dė­jo verž­tis kaž­ko­kios du­jos, o už­puo­li­ kas pra­dė­jo šau­dy­ti“, – D.Oa­te­sas sa­kė per spau­dos kon­fe­ren­ci­ją.

Pa­sak jo, po­li­ci­ja įta­ria­mą už­ puo­li­ką suė­mė prie vie­no au­to­ mo­bi­lio už ki­no teat­ro. De­ja, nė­ra jo­kių įro­dy­mų, kad iš­puo­ly­je da­ ly­va­vo ir ki­tas as­muo, nors anks­ čiau bu­vo pa­skelb­ta apie du už­ puo­li­kus.

D.Oa­te­sas nu­ro­dė, jog įta­ria­ ma­sis ne­si­prie­ši­no sui­ma­mas ir pri­si­pa­ži­no tu­rin­tis sprog­me­nų sa­vo na­muo­se, to­dėl dau­gia­bu­tis, ku­ria­me jis gy­ve­no, bu­vo eva­kuo­ tas ir apieš­ko­tas. „Vi­du­je ras­ta du­jo­kau­kė, šau­ tu­vas, pis­to­le­tas ir dar bent vie­ nas pa­pil­do­mas gink­las“, – sa­kė po­li­ci­jos va­das.

Jo­kie ga­li­mi šio iš­puo­lio mo­ty­ vai kol kas ne­mi­ni­mi.

Po­li­ci­jos at­sto­vai pranešė, kad įta­ria­ma­sis yra 24-erių Jamesas Holmesas. Jis dė­vė­jo ne­per­šau­ na­mą lie­me­nę ir tu­rė­jo šau­tu­ vą bei du pis­to­le­tus. Pa­rei­gū­nas pri­dū­rė, jog jis su­sprog­di­no kaž­ ko­kį dū­mi­nį už­tai­są, kad su­kel­tų pa­ni­ką.

Si­ri­jos su­ki­lė­liams skel­biant vie­ną per­ga­lę po ki­tos, pre­zi­den­tas Bas­ha­ ras al As­sa­das din­go iš aki­ra­čio.

Liu­di­nin­kas pa­sa­ ko­jo ma­tęs, kaip po­li­ci­nin­kas ne­šė maž­daug de­šim­ties me­tų mer­gai­tę su šau­ti­ne žaiz­da nu­ ga­ro­je.

In­ci­den­to liu­di­nin­kas Hay­de­ nas Mil­le­ris te­le­vi­zi­jai KU­SA-TV sa­kė, kad bu­vo ki­no teat­re „Thea­ ter 16“, kai iš­gir­do ke­lis šū­vius. „Pa­si­gir­do lyg ne­di­de­li spro­gi­ mai, o tuo­jau po to iš­gir­do­me kly­ kian­čius žmo­nes“, – pri­dū­rė jis.

Pa­sak H.Mil­le­rio, iš pra­džių jis pa­ma­nė, kad gir­di gre­ti­mo­je ki­no sa­lė­je ro­do­mo fil­mo gar­są. Ta­čiau vė­liau iš­vy­do su­si­gū­žu­sius žmo­ nes, bė­gan­čius iš ki­no teat­ro.

Ki­tas liu­di­nin­kas pa­sa­ko­jo ma­ tęs, kaip po­li­ci­nin­kas ne­šė maž­ daug de­šim­ties me­tų mer­gai­tę su šau­ti­ne žaiz­da nu­ga­ro­je. Mer­gai­ tė ne­ro­dė gy­vy­bės ženk­lų.

Oro­ra yra vos už 32 km nuo Ko­ lum­bai­no vi­du­ri­nės mo­kyk­los, kur 1999 m. taip pat vy­ko žu­dy­ nės. Ta­da du mo­ki­niai nu­šo­vė 13 žmo­nių, dar 24 su­žei­dė ir ga­liau­ siai nu­si­žu­dė pa­tys. Už­puo­li­kai šiai ata­kai ruo­šė­si me­tus.

BNS inf.

Mū­šiai: kol ka­riuo­me­nė ir su­ki­lė­liai ko­vo­ja dėl sos­ti­nės Da­mas­ko, pre­zi­de

Kur din­go B.al Mask­va ne­priė­mė žmo­nos

Kai praė­ju­sį sek­ma­die­nį ko­vos veiks­mai priar­tė­jo prie sos­ti­nės Da­mas­ko, kai ku­rie si­rai in­ter­ne­ te pra­dė­jo kel­ti klau­si­mą, ar pre­zi­ den­to žmo­na As­ma gir­di šū­vius ir spro­gi­mus. Rū­mai, kur gy­ve­na B.al As­sa­do šei­ma, įsi­kū­rę ant kal­vos į šiau­rės va­ka­rus nuo sos­ti­nės, vi­sai ne­to­li tų ra­jo­nų, kur už­vi­rė ko­vos tarp gink­luo­tos opo­zi­ci­jos ir vy­ riau­sy­bės pa­jė­gų.

Po tre­čia­die­nio iš­puo­lio, per ku­ rį Da­mas­ke žu­vo ke­li ar­ti­mi pre­zi­ den­to bend­ra­žy­giai, pa­skli­do gan­ dai, kad B.al As­sa­do žmo­na ir trys vai­kai pa­spru­ko į Mask­vą.

Ru­si­jos už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ ri­ja pa­nei­gė šiuos gan­dus ir pa­va­ di­no juos in­for­ma­ci­niais spąs­tais.

Ki­ti ko­men­ta­to­riai ke­lia ver­si­ją, kad B.al As­sa­do šei­ma ga­lė­jo ras­ ti prie­globs­tį sa­vo gim­ti­nė­je – pa­ kran­tės ra­jo­ne tarp Li­ba­no ir Tur­ ki­jos, kur jie pa­pras­tai pra­lei­džia va­sa­ras.

Pri­saik­di­no mi­nist­rą

Žu­dy­nės: ne­per­šau­na­mą lie­me­nę dė­vin­tis vy­ras pa­lei­do aša­ri­nių

du­jų už­tai­są, o vė­liau ėmė šau­dy­ti į žmo­nes.

„Scan­pix“ nuo­tr.

Šią ver­si­ją pa­tvir­ti­no ir opo­zi­ci­jos šal­ti­niai bei vie­nas Va­ka­rų dip­lo­ ma­tas, ne­no­rė­jęs skelb­ti sa­vo pa­ var­dės. Jie tei­gė, kad pre­zi­den­tas iš­vy­ko iš Da­mas­ko į Vi­dur­že­mio jū­ros uos­tą La­ta­ki­ją ir iš ten va­do­ vau­ja ka­ri­nei ope­ra­ci­jai sos­ti­nė­je.

Nes­ku­bė­jęs rea­guo­ti į tre­čia­die­ nio iš­puo­lį Da­mas­ke, ket­vir­ta­die­

nį B.al As­sa­das pa­si­ro­dė pub­li­kai.

Vals­ty­bi­nė te­le­vi­zi­ja pa­ro­dė įra­ šą, ku­ria­me pre­zi­den­tas pri­saik­di­ na nau­ją gy­ny­bos mi­nist­rą Fa­ha­dą Jas­si­mą al Freijų, ku­rio pirm­ta­kas kar­tu su dar dviem aukš­tais pa­rei­ gū­nais žu­vo per tre­čia­die­nio spro­ gi­mą.

Te­le­vi­zi­ja ne­pa­tiks­li­no, kur ir ka­ da bu­vo da­ry­tas įra­šas.

Jei­gu Si­ri­jos re­ži­ mas žlugs, ala­vi­tai ga­li pa­si­trauk­ti į La­ ta­ki­jos bei Tar­tu­so pro­vin­ci­jas ir ne­leis­ ti Da­mas­kui pe­rim­ti val­džios jo­se.

gu­mo tar­ny­bų po­stus pa­sky­rė sa­vo ti­kė­ji­mo žmo­nes, ku­rie ir ta­po val­ dan­čio­jo re­ži­mo stu­bu­ru.

Ra­jo­ne tarp La­ta­ki­jos ir Tar­tu­so uos­tų stūk­so vi­los ir ko­te­džai, ku­ riuo­se gy­ve­na aukš­čiau­si ša­lies pa­ rei­gū­nai – siau­ras pre­zi­den­tui iš­ ti­ki­mų žmo­nių ra­tas, tre­čia­die­nį ne­te­kęs ke­lių svar­bių na­rių.

Feo­da­li­niais po­lin­kiais ypač iš­ si­ski­ria ša­lies va­do­vo pusb­ro­liai Mund­he­ras ir Zaw­wa­zas al As­ sa­dai. Čia pat yra ki­tos įta­kin­gos šei­mos – Makh­lu­fų – gim­tie­ji na­mai. Šis kla­nas ne tik už­mez­gė gi­mi­nys­tės ry­šius su B.al As­sa­do šei­ma, bet ir pa­lai­kė jo tė­vą Ha­fe­ zą aš­tun­to­jo de­šimt­me­čio vi­du­ry­ je, kai šiam iš­šū­kį me­tė bro­lis Ri­ faa­tas. „Ko­vo­si­me iki ga­lo“

Ala­vi­tų tvir­to­vė

Virš Vi­dur­že­mio jū­ros iš­ki­lę kal­nai yra ala­vi­tų, ku­riems pri­klau­so B.al As­sa­do šei­ma, is­to­ri­nė gim­ti­nė. Ši šii­tų bend­ruo­me­nė su­da­ro 12 pro­c. gy­ven­to­jų ša­ly­je, ku­rios dau­gu­ma gy­ven­to­jų yra su­ni­tai. Is­to­riš­kai izo­liuo­ti ir gy­ve­nę prie­spau­do­je, ala­vi­tai la­bai pa­ge­ri­no sa­vo pa­dė­tį po 1970 m. per­vers­mo, ku­rį įvyk­dė B.al As­sa­do tė­vas Ha­fe­zas. Nors šis bu­vo pa­sau­lie­tiš­ko bū­do žmo­gus, į pa­grin­di­nius ka­riuo­me­nės ir sau­

„Mes neiš­va­žiuo­si­me, ne­pa­lik­si­ me lai­vo. Lik­si­me čia ir ko­vo­si­me iki ga­lo“, – per­nai laik­raš­čiui „The New York Ti­mes“ pa­reiš­kė B.al As­sa­do pusb­ro­lis iš mo­ti­nos pu­sės Ra­mi Makh­lu­fas.

Jis va­di­na­mas Si­ri­jos ka­ra­liu­ mi, nes yra vie­nas tur­tin­giau­ sių žmo­nių ša­ly­je. Jo bro­lis Ha­fe­ zas Da­mas­ke va­do­vau­ja sau­gu­mo pa­jė­goms. Kaip ir ki­ti B.al As­sa­do ap­lin­kos žmo­nės, jie tu­ri, ką pra­ ras­ti. „Jei­gu Si­ri­jos re­ži­mas žlugs, ala­ vi­tai ga­li pa­si­trauk­ti į La­ta­ki­jos ir

Verkiai Todėl, kad esu vilnietis

šeštadienis, liepos 21 d., 2012 m.

Tiražas 11 000

Lie­tu­vos sos­tinės lop­šys

Se­na­mies­tis Vil­niaus pa­kraš­ty­je Čia ap­si­lankę už­sie­nio sve­čiai ne­ ti­ki, kad tai – Vil­nius. Va­sarą sa­vo ža­lu­mu už­go­žian­tys mies­to smo­ gą, o žiemą ste­bi­nan­tys įspūdin­go­ mis kran­tinė­mis Ver­kiai bu­vo ge­ rai ži­no­mi jau did­žio­jo ku­ni­gaikš­ čio Ge­di­mi­no lai­kais.

Žymės: Ver­kių vi­zi­tinė kor­telė – gar­su­sis dva­ras, iki šiol mie­lai lan­ko­mas tiek vil­nie­čių, tiek mies­to sve­čių.

Tais lai­kais, kai Vil­nius dar ne­bu­vo Lie­tu­ vos sos­tinė, at­si­ra­do kūdi­kis, kaip sa­ko­ma, vėliau nulėmęs šio did­mies­čio įkūrimą.

Liz­dei­kos le­gen­da ir da­bar trau­kia į Ver­kius.

Miškų ap­sup­ty­je vyks­ta ­ pa­slap­tin­gos pa­go­niš­kos apei­gos prie au­ku­ro.

2p.

Le­gen­d o­m is api­p in­t i did­ž iu­ lio par­ko glėby­je esan­tys Ver­ kiai tu­ri ne men­kiau įspūdingą am­žių pa­tirtį nei Vil­niaus se­na­ mies­tis. Mi­ni­mi jau did­žio­jo ku­ ni­gaikš­čio Ge­di­mi­no lai­kais, ki­to did­žio­jo ku­ni­gaikš­čio, Jo­gai­los,

Johano Hiksos nuotr. (1881 m.)

nu­ta­ri­mu prie Vil­niaus pri­jung­ti Ver­kiai kaip re­li­gi­nis cent­ras su­ klestė­jo XVII a. Iki šiol čia gau­su ne tik ža­lu­mos, bet ir sak­ra­li­nių vietų, svar­bių tiek krikš­čio­ny­ bei, tiek se­na­jai lie­tu­vių pa­go­nių re­li­gi­jai.

Ma­žiau­sia­me ­ ša­lies re­gio­ ninia­me par-­ ke – did­žiu-­ ­liai gam­tos ­ lo­by­nai. 4p.

Dau­gu­ma vil­nie­čių pa­sa­kys, kad Ver­kių šir­dis, be abe­jo, – par­kas, dva­ras ir van­dens malū­nas. Pa­ke­ liui į Eu­ro­pos par­ką ar Ža­liuo­sius eže­rus vyks­tan­tys mies­to sve­čiai būti­nai už­suks ir čia. Vie­niems už­ ten­ka apei­ti par­ko tven­ki­nius, pa­si­ žval­gy­ti į nuo kal­no at­si­ve­rian­čius Ne­ries vin­gius ir Vil­niaus apy­lin­ kes, drąses­nie­ji va­sarą šio­je vie­to­ je ne­tgi ren­ka vais­ta­žo­les ar ski­na liep­žied­žius. Net ap­lin­ki­nių dau­ gia­bu­čių nau­ja­ku­riai bei sen­bu­ viai did­žiuo­ja­si su­de­rinę du da­ly­ kus: bu­vimą ir Lie­tu­vos sos­tinė­je, ir ran­ka pa­sie­kia­ma­me gam­tos prie­ globs­ty­je. Pa­vydė­ti gy­ve­ni­mo čia ga­li dau­ge­lis, nes, kad ir kur šia­me ra­jo­ne gy­ven­tum, gatvės triukš­mas – ne­daž­nas namų sve­čias.

Re­tas Lie­tu­vos kai­mynės, pa­ vyzd­žiui, Len­ki­jos, ti­kin­ty­sis, pa­ klaus­tas apie ži­no­mas Lie­tu­vos vie­ tas, be Kry­žių kal­no, Auš­ros vartų, ne­pa­minės ir XVII a. įkur­tos Ver­kių Kal­va­ri­jos, nuo se­no įtrauk­tos į tra­ di­ci­nius pi­lig­rimų marš­ru­tus. Ta­ čiau le­gen­da by­lo­ja šias vie­tas bu­ vus svar­bias dar iki krikš­čio­nybės, būtent tuo me­tu, kai Vil­nius tik kū­ rėsi. Sa­ko­ma, čia bu­vu­sios šven­ tos vie­tos, ku­rio­se lieps­no­jo au­ku­ rai dei­vei Ga­bi­jai. Ne­ži­nia, ar įkvėpti le­gendų, bet vil­nie­čiai ir da­bar at­gai­ vin­ti tuok­tu­vių bei krikš­tynų tra­di­ ci­jas sten­gia­si būtent Ver­kių par­ke.

Kaip tik todėl šįkart „Vil­niaus die­ na“ siū­lo jos pus­la­piuo­se pa­si­žval­ gy­ti po Ver­kių mik­ro­ra­joną.

Ver­kių dva­ras – Jo­gai­los do­ va­na krikštą pri­ėmu­sios Lie­tu­vos vys­ ku­pui. 6p.

2

ŠeštADIENIS, liepos 21, 2012

Gyvenimas

6p.

Verkių dvarą kadaise išlaikė popieriaus fabrikas.

Su­si­tuok­ti pa

Nau­da: pa­nau­do­jus gau­tas lėšas Ver­kiuo­se at­si­ras dvi nau­jos krep­ši­nio aikš­telės. To­mo Ur­be­lio­nio (BFL) nuo­tr.

Pa­gal­ba su­teikė naujų vil­čių Alek­sand­ras Ko­rei­ka So­cia­li­nių rei­kalų ir dar­bo mi­ nis­te­ri­jos vyk­do­ma Vie­tos bend­ ruo­me­nių sa­vi­val­dos pro­gra­ma įkve­pia bend­ruo­me­nes ir atei­ties dar­bams.

Ver­kių se­niū­nai­ti­jo­se su­si­kūru­ sios vie­tos bend­ruo­me­nių ta­ry­ bos sėkmin­gai svars­to, kaip pa­ nau­do­ti pro­gra­mos skir­tas lėšas.

Ta­rybų pir­mi­nin­kai ti­ki­na ga­lu­ti­ nai pa­rengę vi­sus pla­nus ir pa­si­ ruošę sėkmin­gai įgy­ven­din­ti šių­ me­čius su­ma­ny­mus. „Šie­met iki gruod­žio 30 d. tu­ ri būti pa­nau­do­ti vi­si skir­ti pi­ni­

gai. Tad sten­giamės įvyk­dy­ti vis­ ką, ką su­pla­na­vo­me, ką ap­tarė­me ir ap­mąstėme“, – dien­raš­čiui tei­ gė Bal­sių se­niū­naitė Vie­tos bend­ ruo­menės ta­ry­bos pir­mi­ninkė Ol­ ga Do­vydė­nienė.

Iš vi­so Ver­kių se­niū­ni­jai bu­vo skir­ta be­maž 150 tūkst. litų. Už šiuos pi­ni­gus nu­spręsta įreng­ti dvi krep­ši­nio aikš­te­les, tri­jo­se se­ niū­nai­ti­jo­se – Bal­siuo­se, Kra­kiš­ kių gatvė­je ir San­ta­riškė­se – bus pa­sta­ty­ti lau­ko tre­ni­ruok­liai.

Ver­kių se­niū­ni­jo­je iš vi­so yra 8 se­niū­nai­ti­jos. Ta­čiau svars­tant ra­ cio­nalų gautų lėšų pa­nau­do­ji­mo būdą nu­spręsta pi­ni­gus pa­skirs­ ty­ti ne po ly­giai.

„Skai­čiuo­jant fak­tiš­kai, vie­nam žmo­gui vi­du­ti­niš­kai ten­ka 4 li­tai, tad pi­ni­gai se­niū­nai­ti­joms bu­vo pa­da­ly­ti pa­gal gy­ven­tojų skai­čių.

Ta­da mes su­si­rinkę ap­svarstė­ me sa­vo no­rus, pa­svėrėme ga­ li­my­bes, ką galė­tumė­me įsi­gy­ti, ir su­pra­to­me, kad kai ku­rie no­ rai – ne vi­sai įgy­ven­di­na­mi. Išeitį taip pat ra­do­me ne­sun­kiai. Tie­ siog kai ku­rios se­niū­nai­ti­jos at­ si­sakė joms skirtų pi­nigų kitų se­niū­nai­tijų nau­dai. Ši­taip galė­ jo­me įvyk­dy­ti di­des­nius ir svar­ bes­nius pro­jek­tus“, – teigė pa­ šne­kovė.

Ol­ga Do­vydė­nienė:

Sten­giamės įvyk­dy­ ti viską, ką su­pla­na­ vo­me, ką ap­tarė­me ir ap­mąstėme.

Tomo Urbelionio (BFL) nuotr.

O.Do­vydė­nienė vi­lia­si, kad vie­ tos bend­ruo­me­nių sa­vi­val­dos pro­ gra­ma bus tęstinė, o lai­kui bėgant bus ga­li­ma im­tis įgy­ven­din­ti ir di­ des­nius pro­jek­tus. „Vis­kas pri­klau­sys nuo pi­nigų, kiek turė­si­me lai­ko. O norų tik­ rai ne­trūksta. Pa­vyzd­žiui, norė­ tumė­me die­nos centrą Bal­siuo­se pa­sta­ty­ti, bet juk ir pi­ni­gai di­de­ li, ir lai­ko daug rei­kia“, – pa­brėžė pa­šne­kovė.

nio vie­tos vald­ž ios ir bend­r uo­me­ nių bend­r a­d ar­b ia­v i­mo. Prog­r a­m a tu­r i pa­ska­t in­t i sa­v i­val­dy­b es la­biau pa­s i­t ikė­t i vie­tos bend­r uo­m enė­ mis, per­duo­t i joms dau­g iau at­s a­ ko­mybės ir su­teik­t i rea­l ius sver­t us spręsti vie­tos bend­r uo­me­n ių klau­ si­mus. Šios pro­g ra­mos lėšos paly­ ginti ne­d i­delės, todėl norėtų­s i pa­ ska­t in­t i dau­g iau bend­r uo­m e­n ių ini­c ia­t yvų, įvai­r ius vie­tos gy­ven­ tojų po­rei­k ius ten­k i­n an­č ias veik­ las, o ne skir­t i vi­s as lėšas sta­t ybų pro­j ek­t ams. Ka­d an­g i tai vals­t ybės biud­ž e­to lėšos, jos tu­r i būti pa­n au­ do­tos iki biud­ž e­t i­n ių metų pa­b ai­ gos. Ki­t a ver­t us, bend­r uo­menė tu­r i pa­ma­t y­t i greitą ir realų sa­vo priim­ tų spren­d imų įgy­ven­d i­n imą.

Pa­gal pro­gra­mos nuo­sta­tas ir sa­vi­val­ dy­bių pa­tvir­tintą pro­gra­mos įgy­ven­ di­n i­mo tvarką nuo vie­tos bend­ruo­ menės ta­ry­bos spren­di­mo pri­klau­so tai, kiek ir ko­kių veiklų bus įgy­ven­din­ ta. Svar­bu, kad veik­los būtų skir­tos tos gy­ve­na­mo­sios vie­tovės bend­ruo­ menės (vie­tos bend­ruo­menės) po­rei­ kiams. Vie­tos bend­ruo­menės ta­ry­ba tu­ri teisę nu­spręsti, kad pra­smin­giau yra fi­nan­suo­ti stam­besnį pro­jektą (ar pro­jek­tus) nei ke­letą skir­tingų smul­ kes­nių veiklų, ku­rios bus vyk­do­mos skir­t in­go­s e se­n iū­n ai­t i­jo­s e (vie­tos bend­ruo­menės da­ly­se). Svar­bu, kad toks spren­di­mas būtų nau­din­gas kuo pla­tes­nei vie­tos bend­ruo­menės da­ liai, kad gy­ven­to­jai ži­notų apie tokį spren­dimą ir lai­kytų jį nau­din­gu.

Sveikata: sportuoti gryname ore Verkių gyventojus skatins lauko tre-

niruokliai.

Komentaras

Do­na­tas Jan­kaus­kas

So­cia­l inės ap­sau­gos ir dar­bo mi­n ist­ras

M

i­n is­t e­r i­j a pla­n uo­j a, kad ši pro­g ra­ma turė­ tų tap­t i tęstinė ir vyk­t i bent ke­letą metų, sie­ kiant for­muo­t i ir įtvir­t in­t i pi­l ie­č ių da­ly­va­v i­mo prii­m ant spren­d i­mus vie­tos bend­r uo­m e­n ėse pra­k tiką, sie­k iant glau­d es­n io ir efek­t y­ves­

Net did­žiau­si ka­ta­ li­kai ar tik­ri skep­ti­ kai prie pa­go­nių au­ ku­ro, au­ko­jant Ga­ bi­jai ar­ba Že­my­nai, pa­gar­biai nu­ščiū­va.

Ver­kiuo­se, ku­rie pa­ va­di­nimą ga­vo dėl le­gen­dos apie ver­ kiantį kūdikėlį, vis dau­giau po­rų tuo­ kia­si pa­gal seną­ sias mūsų pro­ tėvių tra­di­ci­jas.

Rūta Gri­go­lytė

r.grigolyte@diena.lt

Apie tai „Vil­niaus die­nai“ pa­sa­ko­jo et­no­lo­gas, folk­lo­ris­tas, re­li­gi­jo­ty­ri­ nin­kas, se­no­jo baltų tikė­ji­mo judė­ ji­mo „Ro­mu­va“ vy­riau­sia­sis kri­vis Jo­nas Trinkū­nas.

– Ver­kių pa­va­di­ni­mas iš­sis­ki­ rian­tis, keis­to­kas. Ko­kia jo kil­ mė?

– Lie­tu­vos met­raš­ty­je ap­ra­šy­ta, kaip ša­lies val­do­vas (Vy­te­nis, kai ku­riuo­se šal­ti­niuo­se mi­ni­mas kaip Ge­di­mi­no tėvas, ki­tuo­se – kaip bro­lis, – red. pa­st.) med­žio­jo ant Ver­kių kal­no ir ere­lio liz­de su­ra­ do ver­kiantį kūdikėlį. Ver­kiai dėl to liz­de ras­to ver­kian­čio kūdikė­lio taip ir pa­va­din­ti.

Val­do­vas su­pra­to, kad tai la­bai svar­bus kūdi­kis, pa­ėmė jį su sa­vi­ mi ir užau­gi­no. Šis vai­kas užaugęs ta­po vy­riau­siuo­ju žy­niu, dėl ra­di­mo vie­tos – liz­do – bu­vo pa­va­din­tas Liz­dei­ka. Jis Ge­di­mi­nui išaiš­ki­no sapną apie ge­le­žinį vilką ir išp­ra­ na­ša­vo Vil­niaus įkūrimą.

Ten, kur upe­lis įteką į Nerį, ma­ no­ma, XIV a. bu­vo Liz­dei­kos šven­ tyk­la ir au­ku­ras. Prieš dvi­de­šimt metų ar­cheo­lo­gas Si­gi­tas Sa­vic­ kas da­ly­va­vo tos vie­tos ar­cheo­lo­ gi­niuo­se ka­sinė­ji­muo­se ir at­ra­do šven­tyk­los pėdsa­kus. Jis pa­si­rūpi­ no, kad to­je vie­to­je būtų sumū­ry­ tas au­ku­ras. Jis vei­kia iki da­bar.

Prie šio au­ku­ro at­lie­ka­mos apei­ gos, nuo­lat ren­ka­si „Ro­mu­vos“ bend­ruo­menė.

– Ko­kių dar ypa­tingų vietų, su­ si­ju­sių su pa­go­ny­be, yra Ver­ kiuo­se?

– Yra ži­no­ma, kad Ver­kių par­ko vi­ du­ry­je yra po­že­miai, tik aš pa­ts jų dar ne­su matęs. Man pa­sa­ko­jo, kad

Tra­di­ci­jos: vis dau­giau po­rų Ver­kiuo­se

de­šim­tys au­kurų įmūry­ta į tų po­že­ mių sie­nas. Tai ro­do, kad ten turė­jo būti la­bai di­delė šven­tyk­la.

– Ver­kiuo­se pa­gal seną­sias tra­di­ ci­jas tuo­kia­si vis dau­giau po­rų.

– Tu­riu pa­si­džiaug­ti, kad šios apei­gos ta­po la­bai po­pu­lia­rios, ypač per pa­sta­ruo­sius tre­jus me­ tus. Po­ros tuo­kia­si kiek­vieną sa­ vait­galį, jau da­bar tu­ri­me už­ sa­kymų ki­tiems me­tams. Da­bar žmonės prie au­ku­ro no­ri tuok­tis, ga­li­ma sa­ky­ti, ma­siš­kai.

Tie­sa, au­kurų yra įvai­rio­se Lie­ tu­vos vie­to­se, ne tik Ver­kiuo­se.

Vil­niu­je dar yra au­ku­ras ant Ge­di­

3

ŠeštADIENIS, liepos 21, 2012

Gyvenimas diena.lt/naujienos/miestas

a­go­niš­kai – į Ver­kius gas: san­tuo­kos, vai­ko pa­lai­mi­ni­ mo, ka­len­do­ri­nių šven­čių.

– Kodėl ug­nis mums to­kia svar­ bi?

– Per ją ei­na žmo­gaus ry­šiai su vi­ so­mis gam­tos, ant­gam­tinė­mis, pa­ slap­tin­go­mis ga­lio­mis. Pa­si­tel­kiant ją krei­pia­ma­si į die­vus, į pro­tėvius.

Per san­tuo­kos apei­gas ug­nies dei­ vei Ga­bi­jai au­ko­ja­ma drus­ka, Že­ my­nai – grūdai. Pri­si­me­na­mi ir ki­ ti die­vai.

Pag­rin­di­nis san­tuo­kos veiks­mas yra jau­na­ved­žių ėji­mas ap­link au­ kurą tris ra­tus.

– Ar tik­rai vi­si, su­gal­voję tuok­ tis pa­gal seną­sias tra­di­ci­jas, su­ pran­ta, ką da­ro? Nebū­na ku­rio­ zi­nių si­tua­cijų?

– Mūsų apei­gos jau yra įga­vu­sios, sa­ky­čiau, tokį stip­rumą, kad vi­si, kas da­ly­vau­ja, net jei­gu yra nu­si­ teikę prie­šiš­kai, pa­gar­biai nu­ty­la ir pa­gar­biai au­ko­ja ug­niai. Mes pui­ kiau­siai ma­to­me, ko­kios nuo­tai­kos žmonės sto­vi ap­lin­kui. Nebū­na jo­ kių juokų ar pa­si­šai­pymų. Žmonė­se pa­bun­da se­no­sios tra­di­ci­jos jaus­ mas, pa­gar­ba ug­niai.

Vieną kartą mums su­žadė­ti­niai sakė, kad per tuok­tu­ves ga­li da­ly­ vau­ti la­bai ti­kin­čių ka­ta­likų ir ne­ži­ nia, kaip jie rea­guos. Su­si­rin­kus vi­ siems ves­tu­vių da­ly­viams dairėmės žiūrė­da­mi, kur tie ka­ta­li­kai, bet jie neiš­sis­kyrė jo­kio­mis reak­ci­jo­mis.

– Kaip yra pa­kitęs pa­go­nybės tikė­ji­mas? Žmonės tik­riau­siai ne­įsi­vaiz­duo­ja dievų kaip tikrų as­menų, dau­giau­sia gal­vo­ja­ma apie gam­tos ga­lias?

– Ži­no­ma, juk to pa­ties galė­tu­me pa­klaus­ti ir ka­ta­likų. Mes ži­no­me, kad tai yra gam­tinės ga­lios, ir pa­ sau­lis yra pa­slap­tin­gas: kad ir kiek moks­las stengtų­si, vis­ko iki ga­ lo ne­ga­li paaiš­kin­ti. Yra nuo­monė, kad ša­lia mūsų ir per mus vei­kia tam tik­ros ant­gam­tinės ga­lios. Pa­ vyzd­žiui, per apei­gas ger­bia­me Že­ myną, nes juk Žemė viską au­gi­na – ne tik grūdą, bet ir žmogų ant savęs ne­šio­ja. Šis tikė­ji­mas – la­bai rea­ lus ir gy­vas.

e tuo­kia­si pa­gal se­no­vi­nes apei­gas.

mi­no ka­po kal­no, ki­tur Lie­tu­vo­je – Kar­ma­zinų al­ka­ka­py­je, Ker­navė­je, Ram­by­ne, Bi­rutės kal­ne.

Ten, kur upe­lis įteka į Nerį, ma­no­ma, XIV a. bu­vo Liz­dei­kos šven­ tyk­la ir au­ku­ras.

– Ko­kia yra šių apeigų pra­smė, būti­ni ele­men­tai?

– Pa­gal se­novės lie­tu­vių pa­protį vi­sos apei­gos at­lie­ka­mos prie ug­ nies. Lie­tu­viai nuo se­niau­sių lai­

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

kų bu­vo ug­nies gar­bin­to­jai, tuo jie ski­ria­si nuo kitų Eu­ro­pos tautų. Ši tra­di­ci­ja iš­si­laikė iki pat šių laikų.

Au­ku­rai ir am­ži­no­sios ug­nies vie­ tos anks­čiau bu­vo cent­rinės švent­ vietės, pa­vyzd­žiui, ten, kur da­bar Vil­niu­je sto­vi Ka­ted­ra, po­že­miuo­se bu­vo au­ku­rai. Kai dėl krikš­čio­nybės po­vei­kio tie au­ku­rai bu­vo ge­si­na­mi, ug­nies ger­bi­mas iš­li­ko žmo­nių tro­ belė­se. Iki pat XX a. kai­mo tro­belė­se bu­vo pa­ger­bia­ma ug­nis, yra ži­no­ma maldų die­vai­tei Ga­bi­jai.

Kai prie­š ke­tu­ris de­šimt­me­ čius pra­si­dėjo „Ro­mu­vos“ judė­ji­ mas, ug­nies ger­bi­mas vėl at­gimė.

Prie ug­nies at­lie­ka­me vi­sas apei­

– Ar ti­ki­te, kad se­no­ji baltų re­ li­gi­ja ga­li vėl būti mūsų bend­ ras tau­tos tikė­ji­mas?

– Jau dvi­de­šimt metų esa­me už­ re­gist­ruo­ti kaip re­li­ginė bend­ruo­ menė, bet ne­tra­di­cinė. Tra­di­cinė­ mis re­li­gi­jo­mis Lie­tu­vo­je lai­ko­mos vi­sos „atei­vių“ re­li­gi­jos: ka­raimų, mu­sul­monų, ka­ta­likų ir ki­tos. Vie­ tinė, sa­va, re­li­gi­ja to­kio pri­pa­ži­ni­ mo iki šiol ne­tu­ri. Yra la­bai di­de­lis vys­kupų pa­si­prie­ši­ni­mas tam. Prieš de­šimt metų per Seimą bandė­me gau­ti tra­di­cinės re­li­gi­jos sta­tusą, tuo­met la­bai pa­si­šiaušė Vys­kupų kon­fe­ren­ci­ja. Jie net pa­darė pa­reiš­ kimą, kad, jei­gu bus gi­na­mi pa­go­ nys, kils did­žiau­sias skan­da­las.

Tie­sa ta, kad skan­di­navų kraš­tuo­ se – Šve­di­jo­je, Nor­ve­gi­jo­je, Da­ni­jo­je – se­no­sios re­li­gi­jos pri­pažįs­ta­mos.

Da­ni­jo­je pre­zi­dentė yra pa­sa­kiu­si: „Tai juk mūsų pro­tėvių pa­vel­das, kaip mes ga­li­me jo ne­pri­pa­žin­ti?“ Tai­gi kultū­rin­giau­sios Eu­ro­pos ša­ lys pri­pažįs­ta sa­vo se­nuo­sius tikė­ ji­mus, o ten, kur vieš­pa­tau­ja to­kios bend­ruo­menės kaip ka­ta­likų, jos vi­ sais būdais prie­ši­na­si.

Tvarka: grafičių mėgėjams įmonės atstovai dar kartą primena –

piešti galima tik tam skirtose vietose.

BFL nuotr.

Sie­kis – gy­ven­ti šva­riai Kaip ir dau­ge­lis ato­kes­nių Vil­ niaus mik­ro­ra­jonų, Ver­kiai neiš­ ven­gia nak­ti­nių „dai­li­ninkų“.

Bend­rovė „Ver­kių ūkis“ skel­bia karą gra­fit­ i­nin­kams.

Bend­rovės at­sto­vai ti­ki­na, kad pa­ grin­di­nis jų sie­kis – pa­da­ry­ti Vil­ nių gra­žesnį ir tvar­kin­gesnį, todėl šiuo me­tu bend­rovė „Ver­kių ūkis“ sa­vo ad­mi­nist­ruo­jamų namų zo­ no­je, t. y. Did­lau­kio, Je­ru­zalės ir Bal­tu­pių mik­ro­ra­jo­nuo­se, vyk­ do pre­ven­cinę ak­ciją – va­lo gra­ fi­čiais „pa­puoš­tus“ dau­gia­bu­čių fa­sa­dus. „Ver­kių ūkio“ dar­buo­to­ jai pri­me­na, kad Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dybės ad­mi­nist­ra­ci­ja jau ne kartą skelbė gra­fi­čių pie­ši­nių va­ly­mo ak­ci­jas (2007, 2009 m.).

Bet jos daž­niau­siai būda­vo vien­ kar­tinės, o naujų pie­ši­nių at­si­ras­ da­vo jau ne­tru­kus.

Kad si­tua­ci­ja pa­si­keistų, 2011 m. gruod­žio 14 d. bu­vo pa­tvir­tin­tos tin­ka­mos sta­ti­nių prie­žiū­ros tai­ syklės. Jo­se įtvir­tin­ta nuo­sta­ta, jog būtent na­mo ad­mi­nist­ra­to­ rius pri­va­lo pa­si­rūpin­ti, kad sta­ ti­nių fa­sa­dai būtų su­tvar­ky­ti, nu­ va­ly­ti, su­re­mon­tuo­ti, pa­da­žy­ti ir pri­žiūrė­ti, gra­fi­čiai būtų nu­va­ly­ ti ar už­da­žy­ti, už­tik­ri­na­ma es­te­ tiš­kai tvar­kin­ga fa­sadų iš­vaiz­da.

Taip pat ak­cen­tuo­ja­ma, kad už iš­ pai­šy­tas sie­nas at­sa­ko­mybė ten­ka tų pa­talpų sa­vi­nin­kams.

Pa­sak „Ver­kių ūkio“ di­rek­to­ rius Ka­ro­lio Ba­le­vi­čiaus, pa­pil­ domų gra­fi­čių va­ly­mo iš­laidų gy­ven­to­jai kol kas ne­pa­tirs, bet atei­ty­je pri­valės nuo­lat stebė­ ti fa­sadų būklę ir būti at­sa­kin­ gi už jų švarą. Įmonė ir atei­ty­ je mo­kes­ti­niuo­se pra­ne­ši­muo­se gy­ven­to­jams pri­mins, kad šie į tep­lio­nes ant gy­ve­namųjų na­ mų fa­sadų ne­rea­guotų abe­jin­gai ir jas pa­stebėję in­for­muotų pa­sa­ to ad­mi­nist­ra­to­rių.

Gra­fič­ ių mėgėjams įmonės at­ sto­vai dar kartą pri­me­na – sos­ tinės sa­vi­val­dybės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus įsa­ky­mu nu­sta­ty­to­se vie­to­se leid­žia­ma pieš­ti tik ga­vus spe­cialų pa­žymė­jimą, t. y. lei­dimą

pieš­ti konk­re­čio­je vie­to­je. Sa­vi­ val­dybės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­ to­rius taip pat ga­li nu­sta­ty­ti vie­ tas ir (ar) sąly­gas, ku­rioms esant leid­žia­ma pieš­ti ir ne­tu­rint to­kio pa­žymė­ji­mo. Įmonė ra­gi­na žmo­nes būti pi­ lie­tiš­kus ir ki­to­se sri­ty­se – da­ly­ vau­jant ak­ci­jo­je „Dau­giau erdvės kie­muo­se“ ar dau­gia­bu­čių namų re­no­va­ci­jos pro­jek­te. Kad būtų iš­veng­ta tra­ge­dijų ki­lus gais­rui, įmonės dar­buo­to­jai nuo­lat tik­ri­ na, ar auštų pa­statų eva­kua­ci­niai ke­liai ir išė­ji­mai nėra užg­rioz­din­ ti gy­ven­tojų daik­tais.

Pa­pil­domų gra­fi­čių va­ly­mo iš­laidų gy­ ven­to­jai kol kas ne­ pa­tirs, bet atei­ty­ je pri­valės nuo­lat stebė­ti fa­sadų būklę.

K.Ba­l e­v i­č ius tvir­t i­n o, kad neat­sa­kin­gi gy­ven­to­jai visų pir­ ma įspėja­mi, su jais ban­do­ma tar­tis gra­žiuo­ju. Jei ne­pai­so­ma ir ne­vyk­do­ma pra­šymų eva­kua­ci­ nius ke­lius at­lais­vin­ti gra­žiuo­ju, šie at­lais­vi­na­mi pri­vers­ti­nai.

Bend­rovė „Ver­kių ūkis“ tei­kia komp­lek­si­nes ir da­li­nes pa­statų prie­žiū­ros pa­slau­gas, ku­rias ga­ li rink­tis dau­gia­bu­čių namų sa­ vi­ninkų bend­ri­jos, dau­gia­bu­čių namų gy­ven­to­jai, vei­k ian­tys pa­gal jung­tinės veik­los su­tartį. Įmonė pa­keitė veik­l os stra­te­ giją, todėl ak­ty­v iai bend­rau­ ja su gy­ven­to­jais, kon­sul­tuo­ja, su­tei­kia daug nau­din­gos in­for­ ma­ci­jos, ieš­ko bendrų spren­di­ mo būdų ir sten­gia­si įgy­ven­din­ ti iš­si­keltą tikslą – tap­ti vie­na lanks­čiau­sių ir la­biau­siai pri­si­ tai­kan­čių prie var­to­tojų po­rei­ kių įmo­nių. Pla­čiau apie įmonės veiklą vil­nie­čiai ga­li pa­si­skai­ty­ ti in­ter­ne­to sve­tainė­je www.ver­ kiu-ukis.lt VD inf.

4

ŠeštADIENIS, liepos 21, 2012

aplinka

Ver­tin­ti gamtą pra­de­da­me tik ją pa­žinę Iš 30 Lie­tu­vo­je esan­čių re­gio­ni­nių par­kų jis yra ma­žiau­sias. Jo te­ri­to­ri­jos Vil­niaus mies­te yra vie­nos gra­žiau­sių. O kur dar dau­gybė gam­ti­nių ir kultū­ros ver­ty­bių. Jo gvie­šia­si ga­lin­gie­ji, daž­nai ne­tau­so­ja gy­ven­to­jai, ta­čiau jį aky­lai ser­gi di­rek­ci­ja.

Jos dėka mies­tas tu­ri nuo­sta­bią vietą – Ver­kių re­gio­ninį par­ką.

Mūsų dar­bas yra su­da­ry­ti sąly­gas pa­žin­ti ob­jektą. Da­bar tu­ri­me la­bai gražų re­zul­tatą.

Indrė Pep­ce­vi­čiūtė i.pepceviciute@diena.lt

Is­to­ri­jo­mis ir pa­da­vi­mais api­pin­ti Ver­kiai šian­dien su­trau­kia dau­gybę žmo­nių. Vie­ni trokš­ta pa­si­vaikš­ čio­ti pie­tinė­je da­ly­je esan­čių Ver­kių rūmų par­ke, pa­si­grožė­ti nuo kal­no at­si­ve­rian­čiu ne­pap­ras­tu vaiz­du į Vil­nių. Ki­ti, ypač va­sarą, būriais trau­kia šiau­rinės Ver­kių re­gio­ni­ nio par­ko da­lies link. Ten yra vie­ nas ver­tin­giau­sių ir vaiz­din­giau­ sių par­ko kraš­to­vaizd­žių – Ža­lie­ji eže­rai: Bal­sys, Ma­ža­sis Gul­bi­nas, Gul­bi­nas, Akis, Rais­te­lis ir Ba­rau­ kos akis. Jų du­bak­lo­nius su­pa miš­ ku apau­gu­sios kal­vos ir gūbriai. Ža­vi jis lan­ky­toją ir aug­me­ni­ja.

Ver­kių re­gio­ni­nio par­ko te­ri­to­ri­jo­je esa­ma apie 870 su­medė­ju­sių ir žo­ li­nių au­galų rūšių. Aps­tu ir retųjų – įtrauktų į Rau­donąją knygą. Par­ke gy­ve­na ne tik smul­kie­ji žin­duo­liai, paukš­čiai, rop­liai, vabzd­žiai, bet ir plėšrūnai, o eže­ruo­se, be įprastų, vei­sia­si ir re­tos ver­tin­gos žu­vys.

Vaikš­tinė­da­mas po jį kar­tais aik­ čio­ji iš nuo­sta­bos, o ją vei­kiau­siai ke­lia tai, kad vi­sas šis gro­žis stūkso mies­to pa­šonė­je. Kad taip ir iš­liktų, di­delį darbą at­lie­ka vie­nin­telė Lie­ tu­vo­je du „kūdi­kius“ tu­rin­ti Pa­ vil­nių ir Ver­kių re­gio­ni­nių par­kų di­rek­ci­ja. Apie prie­mo­nes ir pa­ stan­gas iš­sau­go­ti šį gam­ti­nių bei kultū­ros pa­vel­do ob­jektų ne­sto­ ko­jantį par­ką pa­pa­sa­ko­jo šiam dar­ bui vi­sa šir­di­mi at­si­da­vu­si di­rek­ci­ jos va­dovė Vi­da Pe­tiu­ko­nienė.

– Ver­kių re­gio­ni­nis par­kas išs­kir­ti­nis, nes yra ma­žiau­sias ša­ly­je. Be to, jis ply­ti Vil­niaus mies­te, sos­tinė­je, kur daug žmo­nių, daug norų, o jums tik­

Atsakas: kuklus pilko granito antkapis buvo pastatytas prie 1,5 m

aukščio statybos atliekų krūvos, kuri paslaptingai iškilo šalia rožinių dviračių maršruto trasos 2002 m. vasarą.

riau­siai tai reiš­kia daug darbų ir di­delę at­sa­ko­mybę?

– Re­gio­ni­niam par­kui 2700 ha yra ne­di­delė te­ri­to­ri­ja. Bet tai, kad jis – sos­tinė­je, ir yra jo išs­kir­ti­nu­mas, vil­nie­čių džiaugs­mas ir mums di­ desnė už­duo­tis iš­sau­go­ti gam­ti­nes bei kultū­ros pa­vel­do ver­ty­bes ten, kur di­delė žmo­nių san­kau­pa, di­de­li in­te­re­sai. Žmo­gus yra to­kia būtybė, kad jei yra kas nors la­bai išs­kir­ti­nio ir gra­žaus, vos ne kiek­vie­nam no­ri­si tai turė­ti. Tai reiš­kia, kad yra iš­ties daug no­rin­čių sta­ty­tis na­mus, už­ val­dy­ti šias te­ri­to­ri­jas. Jos yra vie­ nos gra­žiau­sių Vil­niaus mies­te. O Vil­nius yra tur­tingų, ga­lingų ir įta­ kingų san­kau­pa. Ir vis dar ti­kin­čių, kad įsta­ty­mai ne vi­siems vie­no­di.

Bet čia yra re­gio­ni­nis par­kas, čia vei­kia Sau­gomų te­ri­to­rijų įsta­ty­ mas, ir sta­ty­bos reg­la­men­tuo­ja­mos dėl vie­nin­te­lio tiks­lo – iš­sau­go­ti.

Nes jei pra­si­dėtų že­mių grąži­ni­mas, ne­būtų val­do­mas sta­tybų pro­ce­sas, ne­be­turė­tu­me par­ko. Jis taptų tie­

siog užs­ta­ty­ta mies­to da­li­mi. Ne­be­ liktų to kraš­to­vaizd­žio gro­žio, kurį da­bar ma­to­me.

– Re­gio­ni­niai par­kai įsteig­ti te­ ri­to­ri­jo­se, ku­rio­se yra gam­ti­ nių ir kultū­ros pa­vel­do ver­ty­ bių. Ko­kios jos čia?

– Šiau­rinė­je par­ko da­ly­je do­mi­nuo­ja gam­tinės, o pie­tinė­je – kultū­ros pa­ vel­do ver­tybės: Tri­na­po­lio vie­nuo­ly­ nas, Kal­va­rijų Kry­žiaus ke­lio komp­ lek­sas ir Kal­va­rijų baž­ny­čia, Ver­kių dva­ras su vi­sa did­žiu­le te­ri­to­ri­ja.

Parkų di­rek­cijų už­duo­tis yra iš­ sau­go­ti tas ver­ty­bes, o pa­žeis­tas – at­kur­ti. Pa­vyzd­žiui, Kal­va­rijų Kry­žiaus ke­lias so­viet­me­čiu bu­ vo išsp­rog­din­tas. Reikė­jo jį at­kur­ti.

Kop­ly­čių at­kūri­mu rūpi­no­si baž­ny­ čia ir jo­je dir­ban­tys kle­bo­nai. O di­ rek­ci­jos veik­la bu­vo nu­kreip­ta vi­sa tai pri­tai­ky­ti lan­ky­mui. Įrengė­me au­to­mo­bi­lių stovė­ji­mo aikš­te­les, ta­kus, kryp­ties nuo­ro­das, in­for­ma­ cinę sis­temą, ati­tva­rus, turėk­lus.

– Tai­gi at­ku­ria­mos, sau­go­ mos ir pa­ži­ni­mui pri­tai­ko­mos kultū­ros ver­tybės. O kaip šis pro­ce­sas vei­kia kal­bant apie gam­ti­nes?

– Kal­bant apie gam­ti­nes ver­ty­bes, pir­miau­sia rei­kia ne­leis­ti jų su­nai­ kin­ti di­de­liam skai­čiui žmo­nių, ku­ rie plūsta į šias te­ri­to­ri­jas. Ta trau­ ka di­delė, ypač prie Ža­liųjų ežerų.

Ta­čiau blo­giau­sia, kad ne tik pės­ čiųjų. Dau­ge­lis no­ri prie kiek­vie­nos pa­krantės būti­nai pri­va­žiuo­ti. Norė­ da­mi iš­sau­go­ti te­ri­to­riją ir gam­ti­nes ver­ty­bes, tu­ri­me re­gu­liuo­ti lan­ky­tojų srau­tus. Vie­nas to­kių būdų – ties­ti ta­kus, kad lan­ky­to­jai po par­ką galė­ tų mig­ruo­ti, bet kad tie srau­tai būtų re­gu­liuo­ja­mi. Pir­mas ob­jek­tas bu­vo at­kur­ti Kry­žiaus ke­lią kar­tu su baž­ ny­čia, ant­ras – Ža­lie­ji eže­rai. Ka­ dan­gi čia at­vyks­ta dau­gybė žmo­nių, nu­tarė­me, kad rei­kia su­da­ry­ti sąly­ gas dvi­ra­ti­nin­kams. Nuo San­ta­riš­ kių iki Ža­liųjų ežerų įkūrėme dvi­ra­ čių žiedą. Ne­sa­me ke­li­nin­kai ir mūsų už­duo­tis nėra nu­ties­ti pa­togų ta­ ką su­si­siek­ti. Ta­kai turė­jo būti skir­ ti čia esan­čioms ver­tybėms pa­žin­ti.

Tam tiks­lui vi­sur įkūrėme in­for­ma­ ci­nius sten­dus.

– Jau daug metų sa­vait­ga­liais ren­gia­te pėsčiųjų ir dvi­ra­čių žy­gius. Pa­pa­sa­ko­ki­te apie juos dau­giau.

– Kiek­vieną sek­ma­dienį nuo pa­va­ sa­rio iki Ra­sos šventės or­ga­ni­zuo­ja­ me pėsčiųjų žy­gius. Va­sarą, ka­dan­gi mies­tas iš­tuštė­ja, pa­stebė­jo­me, jog nėra di­de­lio po­rei­kio, tai­gi žy­gius pra­tęsia­me ru­denį. Pėsčiųjų žy­giai

Turtingas: Verkių regioninis parkas

knygą įrašytų augalų, o ežeruose, be

yra ne­mo­ka­mi ir kiek­vieną sek­ma­ dienį žmo­nes ve­da­me vis ki­tu marš­ ru­tu: lau­kais, pie­vo­mis, miš­ko ta­ ke­liais, kad jie galėtų pa­si­vaikš­čio­ti po gamtą, ži­notų ta­ke­lius ne tik au­ to­mo­bi­liais va­žiuo­ti, bet ir pėstu­ te ei­ti, gautų iš mūsų in­for­ma­ci­jos apie šių te­ri­to­rijų ver­tin­gumą. Šie žy­giai la­bai pa­klausūs, į juos su­si­ ren­ka tik­rai daug žmo­nių.

Ly­giai taip pat ir su dvi­ra­ti­nin­ kais. Tu­ri­me 40 ro­ži­nių dvi­ra­čių, iš tų oran­ži­nių, ku­rie prie­š sep­ty­ne­rius me­tus bu­vo po se­na­miestį pa­sklidę.

In­ter­ne­te skel­bia­me eks­kur­si­jos da­ tą ir pra­šo­me žmo­nes iš anks­to už­ si­re­gist­ruo­ti. Už sim­bo­linę kainą – 6 li­tus – duo­da­me žmo­gui dvi­ratį, eks­kur­si­jo­je da­ly­vau­ja ir gi­das. Ta­ da va­žiuo­ja­me dar ki­tu marš­ru­tu.

Už­su­ka­me į to­kias vie­tas, kad jei jus ten nu­vežtų už­riš­to­mis aki­mis, jo­ kiu būdu ne­galė­tumė­te pa­tikė­ti, kad esa­te Vil­niu­je ir net kad Lie­tu­vo­je.

Stengiasi: Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija savaitgaliais rengia dviratininkų ir pėsčiųjų žygius. Taip jie

direkcijos darbuotojų teigimu, žmogus ims ją tausoti.

5

ŠeštADIENIS, liepos 21, 2012

aplinka Ir auksą ver­ti­na­me todėl, kad ži­no­me, jog jis ver­ tin­gas. O jei ne­ži­no­ tu­me, vo­ liotų­si ant ke­lio, pa­ spir­tu­me ir nuei­tu­me.

lankytojus žavi savo kraštovaizdžiu. Čia telkšo Žalieji ežerai, teka Neris, Riešės upelis bei patys mažiausi parko upeliai – Baltupis ir Verkė. Auga kelios dešimtys į Raudonąją įprastų, veisiasi ir retos vertingos žuvys.

Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos archyvo nuotr.

Be to, jau ant­rus me­tus pra­kti­ kuo­ja­me šiau­rie­tiš­ko­jo ėji­mo pa­ mo­kas. Laz­dos žmonėms duo­da­mos ne­mo­ka­mai, mūsų inst­ruk­torė mo­ ko ėji­mo tech­ni­kos ir kar­tu pri­sta­to vietą, po ku­rią vaikš­to­ma, – Kal­va­ rijų Kry­žiaus ke­lią.

– Koks to­kios veik­los – ne­mo­ kamų žy­gių – tiks­las?

– Keis­ti žmogų, jo sąmonę, kad jis ki­to­mis aki­mis pa­žiūrėtų į gamtą. Žmo­gus ją ims sau­go­ti tik ta­da, kai pa­žins. Ži­no­ma, gi­dai, ku­rie ve­da eks­kur­si­jas, ne­mo­ka­mai ne­dir­ba, už tai jie gau­na at­lygį. Ta­čiau vis­ ką ver­ti­nant la­bai ap­si­mo­ka vi­sas šias for­mas tai­ky­ti ir būtent to­kio­ mis sąly­go­mis. Tai yra in­ves­ti­ci­ja į žmogų. Mūsų nuo­mo­ne, tik per pa­ ži­nimą ga­li­me pa­siek­ti iš­sau­go­ji­mo tikslą. Jei žmo­gus ži­nos, jis ir ver­ tins. Kaip ir auksą – ver­ti­na­me to­ dėl, kad ži­no­me, jog jis ver­tin­gas. O

jei ne­ži­no­tu­me, vo­liotų­si ant ke­lio, pa­spir­tu­me ir nuei­tu­me.

– Ver­kių re­gio­ni­nia­me par­ke au­ ga dau­giau kaip 30 retų au­galų.

Kas tai per au­ga­lai? Ir kuo dar par­kas iš­sis­ki­ria šiuo at­žvil­giu?

– Šia­me par­ke yra net 35 Rau­do­ no­sios kny­gos au­ga­lai: pla­čia­lapės klum­paitės, ša­ko­to­sios ra­tai­nytės, di­die­ji ir pla­čia­la­piai be­ga­liai, gegū­ nės, tam­sia­la­piai skiau­talū­piai ir ki­ ti. Retų au­galų gau­sa jis at­si­lie­ka tik nuo Aukš­tai­ti­jos na­cio­na­li­nio par­ ko. Pa­ra­dok­sa­lus at­ve­jis, kai mies­te esan­čia­me par­ke au­ga tiek išs­kir­ti­ nių au­galų. Jie dau­giau­sia su­si­telkę apie Ža­liuo­sius eže­rus. Ir neat­si­tik­ ti­nai par­ke tu­ri­me ke­tu­rias sau­gomų te­ri­to­rijų tink­lo „Na­tu­ra 2000“ te­ ri­to­ri­jas. Tai yra Eu­ro­pinės svar­bos bu­veinės, vie­tovės, ku­rios pri­pa­žin­ tos išs­kir­tinė­mis gam­ti­nių ver­ty­bių po­žiū­riu net Eu­ro­pos mas­tu. Vie­na jų

yra ry­ti­nis Ver­kių dva­ro šlai­tas. Ki­ta – Ežerė­lių geo­mor­fo­lo­gi­nis draus­ti­ nis, taip pat Ža­liųjų ežerų tar­pue­že­ ris – te­ri­to­ri­ja tarp Bal­sio ir Gul­bi­ no ežerų – bei Riešės slėnis.

Ga­li­ma pa­minė­ti ir Ver­kių rūmų par­ke au­gan­čias vie­nuo­li­kos rūšių lie­pas, tarp jų – did­žia­lapė, lenk­ ta­šakė. Čia mes net liepų žydė­ji­mo šventę ren­gia­me.

– Kal­bant apie šven­tes, gar­si pas jus jau dau­gybę metų or­ga­ ni­zuo­ja­ma ir Ra­sos šventė. Gal ren­gia­te dar ko­kių nors?

– Taip, ypač gra­ži jau dvy­li­ka me­ tų gy­vuo­jan­ti tra­di­ci­ja or­ga­ni­zuo­ti Ra­sos šventę. Ji ta­po to­kia po­pu­lia­ ri, kad ne­be­rei­kia nė skel­bimų, vi­si ži­no, at­va­žiuo­ja. Be liepų, ren­gia­me ir obelų žydė­ji­mo, kiau­ši­nių mar­gi­ ni­mo šven­tes. Be visų kitų už­duo­ čių, par­ko di­rek­ci­ja tu­ri rūpin­tis ir et­no­kultū­ros tra­di­cijų puo­selė­ ji­mu. Tai yra da­ly­kai, ku­riuos no­ ri­me grąžin­ti žmonėms, pri­min­ti, su­pa­žin­din­ti, nes jie to ne­be­ži­no.

Tai­gi da­bar, pa­si­tarę su verbų rišė­ jais, pie­vo­se ren­ka­me įvai­rias žo­le­ les, pa­va­sarį prie­š Ver­bas mo­ky­si­ me žmo­nes jas riš­ti.

– Vėl pra­šne­ko­te apie au­ga­lus.

Pa­pa­sa­ko­ki­te apie pla­čia­lapę klum­paitę – kuo ji to­kia ypa­tin­ ga ir kaip pa­vyks­ta ją iš­sau­go­ti?

– Tai išs­kir­ti­nai re­tas ir gra­žus au­ ga­las. Dau­giau­sia ji au­ga prie Ža­ liųjų ežerų. Jos au­ga­vietės, iš vie­nos pusės, mums yra di­de­lis džiaugs­ mas, iš ki­tos – di­delė at­sa­ko­mybė ir rūpes­tis. Ji sau­go­ma ne tik Lie­tu­ vos mas­tu. Jei šis au­ga­las iš­nyktų, mes ne tik emo­ciš­kai kai ko ne­tek­ tu­me, mums net gre­sia san­kci­jos, bau­dos Eu­ro­pos mas­tu. Pa­ra­dok­ sa­liau­sia tai, kad vie­na pla­čia­lapės klum­paitės au­gi­mo vietų yra ša­lia Ža­liųjų ežerų pa­plūdi­mio. Vi­si ten siekia keisti žmogų, jo supratimą ir požiūrį į gamtą. Nes tik pažinęs gamtą, mėgsta ei­ti, lau­žus kūren­ti, at­lik­ ti gam­ti­nius rei­ka­lus ir pan. Ka­

dan­gi au­ga­las gra­žus, mėgsta jį žmonės ir skin­ti. O mūsų už­duo­ tis – iš­sau­go­ti. Tai nėra pa­pras­ta.

Tai­ko­me įvai­riau­sias for­mas, net kraš­tu­ti­nių te­ko im­tis – ap­tver­ ti te­ri­to­riją spyg­liuo­ta tvo­ra, kad nie­kas ten neitų. Nes prie­š tai bu­ vu­si me­dinė tvo­ra bu­vo pa­nau­do­ta kaip mal­kos lau­žams kur­ti. Ta­čiau spyg­liuo­ta tvo­ra ne­ga­li­ma, ne­turė­ jo­me teisės jos ties­ti, bet jau bu­vo­ me pra­radę viltį, ne­be­ži­no­jo­me, ko im­tis, kad žmonės su­si­prastų. Vis dėlto po to, kai du žmonės bėgda­mi su­si­žeidė, te­ko tvorą nuim­ti. Tai­ gi di­delės ver­tybės yra ir la­bai di­ delės už­duo­tys.

Lan­ky­to­jas yra ir džiaugs­mas, ir gal­ vos skaus­mas tam tik­rais at­ve­jais.

– Tik­riau­siai natū­ra­lu, kad, kaip ir vi­sur gy­ve­ni­me, čia ten­ka su­ si­dur­ti ne tik su gra­žiais, mie­lais da­ly­kais. Ko­kių dar at­vejų yra buvę ir kaip su tuo ko­vo­jo­te?

– Nemėgs­tu ko­lek­cio­nuo­ti pro­blemų, esu lin­ku­si jas spręsti. Ži­no­ ma, lan­ky­to­jas yra ir džiaugs­mas, ir gal­vos skaus­mas tam tik­rais at­ ve­jais. To­kia jau tie­sa, kad gamtą rei­kia sau­go­ti tik nuo žmo­gaus.

Lai­komės po­žiū­rio auklė­ti lan­ky­ to­jus. Jau minė­jau žy­gius, taip pat yra kny­gelės, ki­no fil­mai, in­ter­ne­ tas ir pan. Jei tai ne­vei­kia, ten­ka pa­li­kus py­ragą švel­nia for­ma im­ tis bo­ta­go. O at­vejų daug ir įvai­rių.

Pa­vyzd­žiui, at­kūrėme Kry­žiaus ke­ lio kop­ly­čias. Mums tai džiaugs­ mas, o da­liai vi­suo­menės – nak­ ti­nių ba­lių vie­ta. Sus­tatė­me ke­lio ženk­lus, kad va­žiuo­ti iki kop­ly­čių ne­ga­li­ma. Per naktį ženklų ne­li­ko. Įrengė­me užt­va­rus. Tai ką ma­no­te

– ra­do, kaip ap­va­žiuo­ti. Ta­da pa­ statė­me to­kius stul­pe­lius, bet pa­ si­rodė, kad ir jie kuo pui­kiau­siai ap­va­žiuo­ja­mi. Pas­kui ra­do­me rė­ mėjų, ir jie vi­sus to­kius tar­pus užs­tatė rie­du­liais. Tai bu­vo pa­ sku­tinė veiks­min­ga prie­monė, ku­ ri pa­dėjo prie­var­ta su­si­šnekė­ti su lan­ky­to­ju. Po vi­so to te­ko dar ko­ kius po­rą metų pa­ko­vo­ti: iš­rau­da­ vo stul­pe­lius, mes kitą dieną juos at­sta­ty­da­vo­me, ir baigė­si, da­bar ten jau ra­mu.

Ne­by­lus po­kal­bis su lan­ky­to­ ju – la­bai ge­ra prie­monė auklė­ti.

Ji ga­li­ma dviem būdais. Kal­bant apie šiukš­li­nimą, vie­ni pa­sau­ly­ je sta­to kuo dau­giau šiukš­liadė­ žių, ki­ti, – tos nuo­monės lai­kau­si ir aš, – jo­kių šiukš­liadė­žių. Žmo­ gus tu­ri būti iš­siauklėjęs taip, kad jei su­gebė­j o at­va­ž iuo­d a­m as ko nors at­si­vež­ti – mais­to, gėrimų, tai tuš­čią tarą, pa­kuo­tes iš­si­vež­ti jam dar pa­pras­čiau. Kry­žiaus ke­ ly­je nėra nė vie­nos šiukš­liadėžės ir ta vie­ta yra tvar­kin­giau­sia iš visų mūsų ob­jektų.

– Net grau­du, kiek pa­stangų rei­ kia mėgi­nant ką nors išaiš­kin­ti, at­ro­dytų, mąstan­čiai būty­bei.

Ir apie tuos da­ly­kus tik­riau­ siai galė­tu­me la­bai il­gai kalbė­ti.

Kad ne­baig­tu­me po­kal­bio liūd­na gai­da, pa­pa­sa­ko­ki­te, ko­kią kny­ gą šiuo me­tu ren­gia di­rek­ci­ja?

– Tu­ri­me su­ma­nymą iš­leis­ti kny­ gelę apie Ver­kių re­gio­ni­nio par­ko se­nuo­sius kai­mus ir juo­se gy­ve­nan­ čius žmo­nes. La­bai no­ri­me iš­siaiš­ kin­ti tų kaimų (Sta­viš­kių, Kremp­lių, Tur­niš­kių, Nau­jo­sios Riešės) is­to­ ri­jas. Iš ar­chy­vų ga­vo­me nuo­trupų san­kaupą – apie at­ski­ras šei­mas: kiek as­menų, gy­vu­lių. Mums to ne­ pa­kan­ka. Ta­da pra­dėjo­me va­žinė­ti pas kuo se­nes­nius kai­mo gy­ven­to­ jus. Ma­no nu­si­vy­li­mui, žmonės ga­li pa­pa­sa­ko­ti tik sa­vo šei­mos is­to­riją ir la­bai ne­daug nuo­trupų.

6

ŠeštADIENIS, liepos 21, 2012

istorija

Ver­kių is­to­ri­jos vi Pa­ties Kri­vių Kri­vai­čio at­lie­ka­mi pa­go­niš­ ki ri­tua­lai, pirmųjų lie­tu­vių krikš­ty­ti at­vy­ ku­sių vys­kupų mal­dos, šlėktų va­karė­liai, įspūdin­gi fe­jer­ver­kai, nuo žaizdų ir ligų mirš­tan­čių Na­po­leo­no ka­rių ai­ma­nos. Vi­ sa tai pa­vel­das, kurį iš­sau­go­jo ne­by­lus is­ to­ri­jos sar­gas – Ver­kių rūmai.

And­re­jus Žu­kovs­kis a.zukovski@diena.lt

Įsikūręs Bo­ta­ni­kos ins­ti­tu­tas

Apei­gos: šia­me pa­sta­te ka­dai­se vyk­da­vo slap­ti ma­sonų ložės su­si­rin­

ki­mai, ku­rių ak­ty­vus da­ly­vis bu­vo ir vys­ku­pas I.Ma­sals­kis.

Var­gu ar kas iš gau­saus Ver­kių par­ ko lan­ky­tojų būrio šian­dien su­si­ mąsto, ko­kio­je ypa­tin­go­je sos­tinės vie­to­je jie at­si­dūrė. Ka­dai­se di­di­ko Vit­genš­tei­no už­sa­ky­mu pro­jek­tuo­ tuo­se rūmuo­se da­bar įsikūręs Bo­ ta­ni­kos ins­ti­tu­tas, ta­čiau sta­ti­nio praei­tis kur kas di­din­gesnė net už visą vals­tybės ins­ti­tu­ciją.

Tuo spėjo įsi­ti­kin­ti ir Vals­tybės sau­gomų te­ri­to­rijų de­par­ta­men­to di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas Ro­mas Pa­kal­nis. Praei­ty­je 12 metų Bo­ta­ ni­kos ins­ti­tu­tui va­do­vavęs vy­ras kalbė­da­ma­sis su „Vil­niaus die­nos“ žur­na­lis­tais pri­si­pa­ži­no, kad kuo la­biau gi­li­no­si į sa­vo dar­bo­vietės praeitį, tuo dau­giau nuo­sta­bių at­ ra­dimų pa­da­ry­da­vo. „Vi­si Ver­kiai uni­ka­li vie­ta. Tai juk vie­nas did­žiau­sių Vil­niaus ka­pi­ nynų, ku­rio is­to­ri­ja sie­kia dar ikik­rikš­čio­niškąjį lai­ko­tarpį. Vyk­dant ka­sinė­ji­mus par­ko te­ri­to­ri­jo­je bu­vo ras­tas tur­tin­gos mo­ters ka­pas. Svar­ biau­sia šio­je ka­pa­vietė­je, ma­no nuo­ mo­ne, tai, kad mo­ters ran­ko­se bu­vo ke­tu­ri rak­tai. Tai reiš­kia, kad XIV a.

Vil­niu­je bu­vo ką ir kuo už­ra­kin­ti“, – pa­sa­ko­jimą pra­dėjo R.Pa­kal­nis.

Jogailos dovana

Pa­go­nybė: Ver­kiuo­se būta šven­tyk­los, kur apei­gas at­lik­da­vo ir Kri­vių

Kri­vai­tis.

Šian­dien Ver­kių par­ke mėgsta lan­ ky­tis pa­go­nybės iš­pa­žinė­jais sa­ ve lai­kan­tys as­me­nys. Ir šis jų no­

ras nėra vi­siš­kai be pa­grin­do. Anot, R.Pa­kal­nio, Ver­kių is­to­ri­ja kur kas se­nesnė nei čia sto­vin­čių rūmų. „Jau per Lie­tu­vos krikštą XIV a. pab. Jo­gai­la pa­do­va­no­jo Ver­kius kaip už­mies­čio re­zi­den­ciją vys­ku­pui. Aiš­ ku, kad vys­ku­pas gy­ve­no ne kai­mo tro­belė­je. Kol kas nėra aki­vaizd­žių įro­dymų, bet ga­li­ma spėti, kad Ver­ kiuo­se, daug­maž to­je vie­to­je, kur da­ bar yra au­ku­ras, ikik­rikš­čio­niš­kuoju lai­ko­tar­piu stovė­jo pa­go­nių šven­ tyk­la, ku­rio­je apei­gas at­lik­da­vo pa­ts Kri­vių Kri­vai­tis. Juk at­ėjus krikš­čio­ nių tikė­ji­mui dva­si­nin­kai kur­da­vo­si ten pat, kur iki tol gy­ven­da­vo pa­go­ nių šven­ti­kai“, – svarstė pa­šne­ko­vas.

Ro­mas Pa­kal­nis:

Mo­ters ran­ko­se bu­vo ke­tu­ri rak­tai. Tai reiš­kia, kad XIV a. Vil­niu­je bu­vo ką ir kuo už­ra­kin­ti.

R.Pa­kal­nis įsi­ti­kinęs, kad in­for­ ma­ci­jos rei­kia sem­tis ne tik iš ar­ cheo­lo­gi­nių ra­di­nių ar ar­chy­vuo­ se, bet ir iš tau­to­sa­kos. Paš­ne­ko­vo nuo­mo­ne, ne­ma­žai mūsų praei­ ties pa­slap­čių sly­pi būtent žmo­ nių pri­si­mi­ni­muo­se. „Aš la­bai ti­kiu sakmė­mis, le­gen­do­mis. Juk lie­tu­viai ilgą laiką ne­turė­jo raš­to, tad mu­my­ se la­bai stip­ri žo­dinė tra­di­ci­ja, pa­ sa­ko­jamo­ji tau­to­sa­ka, ir tai ne­re­tai

ga­li būti ver­tin­giau už is­to­ri­nius ty­ ri­mus. Ži­no­ma, ty­ri­mai šio­je sri­ty­je galėtų at­skleis­ti daug dar ne­ži­nomų faktų“, – pa­brėžė R.Pa­kal­nis.

Pro­jek­ta­vo L.Stuo­ka-Gu­ce­vi­čius

Visą Lie­tu­vos Did­žio­sios Ku­ni­ gaikš­tystės gy­va­vi­mo lai­ko­tarpį Ver­kiai iš­li­ko Ka­ta­likų baž­ny­čios nuo­sa­vy­be, ta­čiau iš esmės dva­ ro gy­ve­ni­mas pa­si­keitė 1780 m., kai vys­ku­pas Ig­nas Ma­sals­kis nu­ sprendė dvarą įsi­gy­ti sau. „Nors jis ir taip galė­jo dva­ru nau­ do­tis, nu­sprendė jį pa­si­da­ry­ti sa­vo pri­va­čia val­da. Iš­par­davė ne­ma­žai tur­to Lie­tu­vo­je ir už gau­tus pi­ni­ gus įsi­gi­jo Ver­kius. Tuo­met ir pra­ si­dėjo, ma­no nuo­mo­ne, dva­ro auk­ so am­žius“, – dėstė R.Pa­kal­nis.

Pir­miau­sia I.Ma­sals­kis nu­griovė sa­vo pirm­ta­ko vys­ku­po Ka­zi­mie­ro Bžos­tovs­kio val­dy­tus rūmus ir pa­si­ kvietęs gar­sius to me­to ar­chi­tek­tus Lau­ryną Stuoką-Gu­ce­vi­čių ir Mar­ tyną Knak­fusą ėmėsi sta­ty­ti di­din­ gus kla­si­ciz­mo sti­liaus rūmus. „K.Bžos­tovs­kio rūmai bu­vo gy­ ny­bi­nio ti­po, su bokš­tais, sta­ty­ti karų pe­rio­du, tad vi­siš­kai nea­ti­ti­ ko lai­ko dva­sios. I.Ma­sals­kis norė­ jo ko nors di­din­ges­nio, lais­ves­nio, ir tuo­met nu­spręsta sta­ty­ti kla­si­cis­ti­ nio sti­liaus rūmus su dviem ofi­ci­ no­mis – ry­ti­ne ir va­ka­ri­ne. Tie­sa, nau­jie­ji rūmai bu­vo sta­to­mi ne vi­ sai to­je pa­čio­je vie­to­je kaip se­nie­ ji. Šių griuvė­siai dar bu­vo ma­to­mi XIX a. vi­du­ry­je. Ap­ra­šy­da­mas sa­vo ke­lionę Ne­ri­mi, juos yra minėjęs ir gra­fas Eus­ta­chi­jus Tiš­ke­vi­čius“, – dėstė pa­šne­ko­vas.

Pa­laikė aukštą lygį

Per ke­le­rius me­tus iš­kilę rūmai ste­bi­ no sa­vo di­dy­be. Ir nors ka­dai­se Ver­ kiuo­se gy­venęs K.Bžos­tovs­kis garsė­jo kaip triukš­mingų va­karė­lių mėgė­ jas, I.Ma­sals­kis jį ge­ro­kai pra­lenkė. „Kai Vil­nius bu­vo Eu­ro­pos kultū­ ros sos­tinė, dau­ge­lis skundė­si, kaip bu­vo taš­ko­mi pi­ni­gai mi­li­jo­nus kai­nuo­jan­tiems fe­jer­ver­kams. Bet I.Ma­sals­kio lai­kais Ver­kiuo­se jie

Olan­diš­ko dva­ro šir­dis And­re­jus Žu­kovs­kis Nau­juo­siuo­se Ver­kiuo­se stūksan­ tis po­pie­riaus fab­ri­kas skai­čiuo­ja ket­virtą šimtą metų. Ir šian­dien tai se­niau­sia po­pie­riaus ga­myk­la Lie­ tu­vo­je. De­ja, jau ke­letą metų ne­be­ vei­kian­ti.

Naudojo Baž­ny­čios reikmėms

Pir­ma­sis po­pie­riaus dirb­tuvę Baž­ ny­čiai pri­klau­siu­sio Ver­kių dva­ ro te­ri­to­ri­jo­je prie Riešės upe­lio 1690 m. pa­statė vys­ku­pas Ka­zi­ mie­ras Bžos­tovs­kis. Šis fab­rikė­lis veikė apie 100 metų.

Nau­jo­jo pa­vyzd­žio, to me­to rei­ ka­la­vi­mus ir išau­gu­sią po­pie­riaus pa­klausą pa­ten­kin­ti pa­si­ren­gu­si ma­nu­faktū­ra bu­vo pa­sta­ty­ta XIX a. pr. Ji spar­čiai plėtėsi ir po 1840 m., kai Ver­kių dvarą įsi­gi­jo ku­ni­gaikš­ tis Liud­vi­kas Vit­genš­tei­nas. „Tuo­ met Ver­kiuo­se im­tas for­muo­ti va­ di­na­ma­sis olan­diš­kas dva­ras – su gy­vu­liais, lau­kais, tven­ki­niais. Po­ pie­riaus fab­ri­kas taip pat im­tas nau­do­ti dva­ro reikmėms, tiks­liau

kaip ob­jek­tas, ku­rio gau­na­mas pel­ nas pa­dėda­vo iš­lai­ky­ti visą dvarą“, – pa­sa­ko­jo se­niai Ver­kių is­to­ri­ja be­si­do­min­tis Vals­tybės sau­gomų te­ri­to­rijų tar­ny­bos di­rek­to­riaus pa­ va­duo­to­jas Ro­mas Pa­kal­nis.

Po­pie­riaus fab­ri­kas taip pat im­tas nau­do­ ti dva­ro reikmėms, tiks­liau kaip ob­jek­ tas, ku­rio gau­na­mas pel­nas pa­dėda­vo iš­ lai­ky­ti visą dvarą.

Ta­po did­žiau­sia ga­myk­la

XIX a. ant­ro­je pusė­je ma­nu­faktū­ra, spar­čiai kon­ku­ruo­da­ma su pa­ke­liui į Naująją Vil­nią esan­čia Kuč­ku­riš­kių po­pie­riaus ga­myk­la, šią pra­lenkė ir ta­po did­žiau­sia vi­sa­me Vil­niaus kraš­te. Nuo 1834 m. iki 1850 m. ma­nu­faktū­ro­je ga­mi­na­mo po­pie­ riaus kie­kis išau­go tris kar­tus.

Iš pra­džių vie­tovė, ku­rio­je at­si­ra­do fab­ri­kas, va­din­ta pa­gal veik­los po­būdį – Po­pie­ri­ne, ta­čiau vėliau jai pri­gi­jo ki­tas, su dva­ru su­si­jęs, pa­va­di­ni­mas. „Gre­ta plėtėsi ir gy­ven­vietė, daugė­ jo gy­ven­tojų. Ši­taip at­si­ra­do Nau­ jie­ji Ver­kiai“, – pa­sa­ko­jo R.Pa­kal­nis.

Tie­sa, ta­me pa­čia­me am­žiu­je būta ir nuo­smu­kių. 1850 m., ki­lus gais­rui, su­degė be­veik vi­si pa­sta­ tai, smar­kiai nu­kentė­jo įren­gi­niai.

Ta­čiau po ket­ve­rių metų fab­ri­kas bu­vo at­sta­ty­tas ir ta­po mo­der­ niau­sia ga­myk­la va­ka­rinė­je Ru­si­ jos im­pe­ri­jos da­ly­je.

Veik­ti nu­sto­jo ne­se­niai

Prieš Pirmąjį pa­sau­linį karą bu­vo at­lik­ta dar vie­na fab­ri­ko re­konst­ ruk­ci­ja – pa­sta­ty­tas med­žio masės ce­chas. Dėl to pa­gerė­jo po­pie­riaus ga­mi­nių iš me­die­nos ko­kybė, dar­ bų apim­tis pa­didė­jo pen­kis kar­tus.

1912 m. per did­žiulį gaisrą vėl bu­vo smar­kiai ap­ga­din­ti fab­ri­ko pa­sta­ tai ir įren­gi­niai, ta­čiau ne­tru­kus jie bu­vo at­sta­ty­ti. Fab­ri­kas nu­kentė­jo ir per Pirmąjį pa­sau­linį karą.

Būklė: pa­sta­ruo­ju me­tu „Gri­giš­kių“ po­pie­riaus fab­ri­ko fi­lia­lu buvęs Ver­

kių po­pie­riaus fab­ri­kas jau ke­le­rius me­tus ne­be­vei­kia.

Prieš Antrąjį pa­sau­linį karą ir per jį fab­ri­kas ne­veikė. Po ka­ro iš­li­ku­ si vie­na po­pie­riaus ma­ši­na pra­dėjo ga­min­ti spau­dos ir ra­šomąjį po­pie­ rių. 1953 m. fab­ri­kas bu­vo re­konst­ ruo­tas, pa­sta­ty­ta dar vie­na po­pie­ riaus ga­my­bos ma­ši­na. Kiek vėliau re­konst­ruo­tas ma­li­mo sky­rius ir pa­sta­ty­ta tre­čia po­pie­riaus ma­ ši­na. 1966 m. bu­vo įdieg­ta vie­no sluoks­nio ci­ga­re­čių filtrų ga­my­ba.

Fab­ri­kas veikė ir at­ga­vus ne­ prik­lau­so­mybę, ta­čiau ne­be­kon­ ku­ra­vo su did­ž io­s io­m is ša­l ies įmonė­mis. Pas­ku­ti­niais veik­los me­tais jis taip pat kel­da­vo ne­ma­ žai rūpes­čių ap­lin­ki­niams gy­ven­ to­jams dėl ne­to­li sau­gomų me­die­ nos per­dir­bi­mo at­liekų. Daug­maž prie­š tre­jus me­tus ga­myk­la bu­vo už­da­ry­ta. Yra planų jos pa­tal­po­se įkur­ti mu­ziejų.

7

ŠeštADIENIS, liepos 21, 2012

istorija

in­giai bu­vo kas­die­nybė ir tai bu­vo pa­tys gar­siau­si tų laikų fe­jer­ver­kai, ste­ bi­nan­tys vi­sus sve­čius“, – pa­sa­ko­ jo R.Pa­kal­nis.

Be fe­jer­verkų, rūmuo­se bu­vo vis­ ko, ko tik geidė to me­to aukš­tuo­ menės eli­tas. Vys­ku­po lie­pi­mu sve­čių pra­mo­gai bu­vo sta­to­mos ope­ros, rūmai turė­jo tur­tingą pa­ veikslų ko­lek­ciją, įspūdingą bib­lio­ teką. „Au­to­mo­bi­lių tais lai­kais ne­ bu­vo, vi­si ka­rie­to­mis va­žinė­da­vo.

Tai į Ver­kius ka­rie­tos kur­suo­da­vo nuo Šv. Ra­po­lo baž­ny­čios“, – pa­ sa­ko­jo R.Pa­kal­nis.

Rinkosi ma­sonai

Prie įėji­mo į par­ką esan­čia­me pa­sta­te su ku­po­lu, kur šian­dien įsikū­ ru­si Pa­vil­nių ir Ver­kių re­gio­ni­nio par­ko di­rek­ci­ja, I.Ma­sals­kio lai­kais grei­čiau­siai veikė ma­so­nai. Tai liu­ di­ja ku­po­lo vi­du­je iš­li­ku­sios ta­py­ bos frag­men­tai. „Ir pa­ts I.Ma­sals­kis, ir L.Stuo­ ka-Gu­ce­vi­čius grei­čiau­siai bu­vo ma­so­nai, o šia­me pa­sta­te vyk­da­ vo slap­ti jų su­si­rin­ki­mai. Daug­ maž prie­š de­šimt­metį pas mus ap­si­lankęs prancūzų ar­chi­tek­tas ti­ki­no, kad šio­je ta­py­bo­je pa­vaiz­ duo­ti ženk­lai yra ma­so­niš­ki. Tą pa­ tį pa­tvir­ti­no ir ki­ti ty­rinė­to­jai“, – kalbė­jo R.Pa­kal­nis.

Kūre­no rūmų per­dan­gas

Ver­kių auk­so am­žius tru­ko vos il­ giau nei de­šimt­metį. 1794 m. per Ta­do Kos­ciuš­kos va­do­vau­jamą su­ki­ limą I.Ma­sals­kis, įta­riamas bend­ra­ dar­bia­vi­mu su ru­sais, bu­vo pa­kar­tas Var­šu­vo­je, rūmai ati­te­ko jo se­se­riai.

Dar liūd­nes­nis li­ki­mas juos iš­ti­ko 1812 m., per Na­po­leo­no žygį į Ru­ siją. „Ru­si­jo­je pra­laimė­ju­sios Na­po­ leo­no ka­riuo­menės li­ku­čiai traukė­si.

Lapk­ritį jie ap­si­sto­jo Ver­kiuo­se. Kaip ty­čia pa­spaudė šal­tu­kas, net iki 20 laips­nių šal­čio. Pras­tai ap­reng­ti, iš­ badėję, li­go­ti ka­riai bandė šil­dy­tis, kaip galė­jo. Im­tos kūren­ti me­dinės rūmų per­dan­gos. Ga­li­te tik įsi­vaiz­ duo­ti, kas li­ko iš pa­sta­to po to­kio ap­ si­lan­ky­mo“, – kalbė­jo R.Pa­kal­nis.

Praei­tis: K.Pod­ča­šins­kio pro­jek­tuo­tuo­se rūmuo­se šian­dien įsikūręs Bo­ta­ni­kos ins­ti­tu­tas.

Praė­jus ka­riuo­me­nei Ver­kiuo­ se ne­li­ko nei di­din­gos bib­lio­te­kos, nei gau­sios pa­veikslų ko­lek­ci­jos.

Apiplėš­ti ir ga­liau­siai pa­deg­ti rū­ mai bu­vo pa­lik­ti griū­ti.

Vo­kie­čiai griau­ti at­si­sakė

Nau­ja­sis dva­ro šei­mi­nin­kas ku­ni­ gaikš­tis Liud­vi­kas Vit­genš­tei­nas nu­sprendė se­nuo­sius cent­ri­nius rūmus nu­griau­ti, o nau­jais rū­ mais pa­vers­ti vieną par­ke esan­čių ofi­cinų. Ta­čiau pa­kvies­ti vo­kie­čių ar­chi­tek­tai at­si­sakė griau­ti ar­chi­ tektū­ros pa­veldą. Tuo­met L.Vit­ genš­tei­nas kreipė­si į vie­tos ar­chi­ tek­tus, ku­rie ir ėmėsi dar­bo.

Anot pa­šne­ko­vo, at­ėjus L.Vit­ genš­tei­nui, Ver­kiuo­se pra­si­dėjo

ant­ra­sis dva­ro klestė­ji­mo lai­ko­ tar­pis. Nug­rio­vus cent­ri­nius rū­ mus, nu­spręsta per­sta­ty­ti ry­tinę ofi­ciną. Ji bu­vo su­tvar­ky­ta, iš vie­ nos jos pusės at­si­ra­do dviejų aukš­ tų žie­mos so­das, o iš ki­tos – ri­te­rių salė su virš jos su­mon­tuo­tu van­ dens bokš­tu. „Šiaip dva­re bu­vo įdieg­ta la­bai daug to me­to tech­ni­kos nau­jo­vių.

Prie rūmų bu­vo įreng­ta spe­cia­ li pa­vėsinė ka­rie­toms, bu­vo įreng­ ta siurb­linė van­de­niui pum­puo­ti, įreng­tas du­ji­nis ap­švie­ti­mas“, – dėstė R.Pa­kal­nis.

Dir­bo su­lenkėję lie­tu­viai

Įdo­mus fak­tas, pa­sak R.Pa­kal­ nio, yra Ver­kių dva­ro pro­jek­tuo­

tojų kilmė. Tiek I.Ma­sals­kio, tiek L.Vit­genš­tei­no rūmus pro­jek­tavę ar­chi­tek­tai vei­kiau­siai bu­vo ne­kil­ min­gi, ta­čiau norė­da­mi iš­si­ko­vo­ti tam tikrą sta­tusą vi­suo­menė­je sa­ vo pa­var­des pa­si­keitė iš „pra­sčio­ kiškų“ į, to me­to su­pra­ti­mu, „po­ niš­kes­nes“. „Ar­chi­tek­tas Lau­ry­nas grei­čiau­ siai bu­vo tie­siog Stuo­ka, bet su lai­ ku jo pa­vardė­je at­si­ra­do ir po­niš­kas ati­tik­muo – Gu­ce­vi­čius. Tas pa­ts ir su L.Vit­genš­tei­no rūmais. Juos pro­ jek­ta­vo Ka­ro­lis Pod­ča­šins­kis, ku­ris iš tikrųjų bu­vo tie­siog Po­ciū­nas.

Ta­čiau toks bu­vo to me­to su­pra­ti­ mas, vals­tie­tiš­kos pa­vardės aukš­ tuo­menė­je ne­la­bai bu­vo su­pran­ta­ mos“, – teigė R.Pa­kal­nis.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vaitės nuo­tr.

Po­že­mius sau­go šikš­nos­par­niai

XX a. pr. keitė­si rūmų sa­vi­nin­kai, par­ko lan­ky­mas bu­vo ap­mo­kes­tin­ tas. Pir­mo­jo pa­sau­li­nio ka­ro me­tais rūmuo­se veikė ka­rių li­go­ninė. Po Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro su­nio­ko­tuo­ se rūmuo­se veikė kolū­kių pir­mi­ninkų mo­kyk­la, gy­vu­li­nin­kystės tech­ni­ku­ mas. Šian­dien praei­ties di­dybę liu­ di­ja L.Vit­genš­tei­no rūmai, par­kas ir I.Ma­sals­kio cent­ri­nių rūmų rūsiai. „Rūsiai ypač įspūdin­gi. Pla­tūs per­ėji­mai, ka­dai­se jungę at­ski­ras rūmų da­lis, di­delės salės su sie­ninės ta­py­bos li­ku­čiais. De­ja, lan­ky­to­jai ten ne­leid­žia­mi, tad kol kas vie­nin­te­ liai šio pa­li­ki­mo liu­di­nin­kai ir sau­go­ to­jai – šikš­nos­par­niai“, – api­bend­ ri­no sa­vo pa­sa­ko­jimą R.Pa­kal­nis.

8

ŠeštADIENIS, liepos 21, 2012

tradicijos Sma­giau­sia Rasų šventė – Ver­kiuo­se Kiek­vie­nais me­tais per Ra­sas Ver­kių par­kas ne­ mie­ga. Vil­nie­čiai, pa­si­ puošę vai­ni­kais, su­si­ pynę ku­po­les, pa­si­ėmę lauk­nešė­lius, su šei­mo­ mis, drau­gais at­vyks­ta į lie­po­mis kve­piantį par­ką švęsti trum­piau­sios nak­ ties šventės. Ir ieškoti mistinio paparčio žiedo.

And­riaus Ufar­to (BFL) nuo­tr.

Nak­tis ir jos skraidū­nai Iš sa­vo slėptu­vių tik po saulė­lyd­žio iš­len­dan­tys šikš­nos­par­niai pelnė mis­tinių būtybių re­pu­ta­ciją.

Vie­nin­te­lius pa­sau­ly­je skrai­dan­ čius žin­duo­lius ne­re­tai pa­va­di­na­ me skrai­dan­čio­mis pelė­mis ar nak­ ti­niais paukš­čiais, ta­čiau smar­kiai klys­ta­me: šių grupių gyvūnai vi­sai ne­gi­mi­nin­gi.

Šikš­nos­par­niai ne­si­ve­lia į plau­kus, ne­siur­bia žmo­nių krau­jo ir yra la­ bai mie­li bei nau­din­gi gyvū­nai, nes su­nai­ki­na daug uodų ir kitų krau­ ja­siur­bių. Da­lis šių nak­ti­nių skrai­ duo­lių žiemą pra­leid­žia mie­go­ da­mi, ki­ti ne­pa­tin­gi ir pu­sant­ro tūkstan­čio ki­lo­metrų iki žie­mo­ji­ mo vietų nu­skris­ti.

Jei šie fak­tai jums – nau­jie­na, ne­pra­leis­ki­te pro­gos apie šikš­nos­ par­nius su­ži­no­ti dau­giau. Lie­tu­vos gam­tos fon­das kar­tu su Pa­vil­nių ir Ver­kių re­gio­ni­nių par­kų (PVRP) di­ rek­ci­ja bei Šikš­nos­par­nių ap­sau­ gos Lie­tu­vo­je drau­gi­ja lie­pos 26 d., ket­vir­ta­die­nio, va­karą kvie­čia pra­ leis­ti ste­bint šikš­nos­par­nius.

Porą va­landų prie­š saulė­lydį (20 val.) ren­kamės Ver­kių dva­ro par­ke, prie PVRP di­rek­ci­jos (Ža­liųjų Ežerų g. 53) ir pra­de­da­me lauk­ti su­ temų – lai­ko, kai šikš­nos­par­niai išsk­ren­da, anot sklan­dan­čių mitų, vel­tis į plau­kus ir siurb­ti krau­jo.

Va­ka­ras tik­rai ne­prailgs, nes Lie­ tu­vos gam­tos fon­do gam­to­sau­gos spe­cia­lis­tas Re­mi­gi­jus Kar­puš­ ka paaiš­kins, kodėl šikš­nos­par­ niai, paukš­čiai ir pelės yra skir­tin­gi gyvū­nai, pa­pa­sa­kos apie išs­kir­tinį šikš­nos­par­nių gebė­jimą orien­tuo­ tis ap­lin­ko­je. Su­ži­no­si­me, kaip šie skrai­duo­liai gau­do vabzd­žius, ko­ kio dyd­žio yra ma­žiau­sias mūsų ša­ly­je gy­ve­nan­tis šikš­nos­par­nis, o ku­ris iš jų tu­ri did­žiau­sias au­sis ir kam jos to­kios rei­ka­lin­gos.

Par­ko pie­velė po šikš­nos­par­ nių rai­žo­mu dan­gu­mi trum­pam virs ki­no sa­le, kvie­čian­čia į nak­ ties skrai­duo­lių gy­ve­nimą pa­žvelg­ ti per do­ku­men­ti­nio ki­no ka­me­ros ob­jek­tyvą.

VD inf.

„Shutterstock“ nuotr.

13

šeštadienis, liepos 21, 2012

pasaulis Bas­ti­li­jos die­na

Į gro­žio fab­ri­ką – nuo ma­žens Ko­dėl ve­ne­sue­lie­tės taip daž­nai lai­mi pa­sau­li­nius gro­žio kon­kur­ sus? Vie­na prie­žas­čių ga­li bū­ti ta, kad gro­žio gud­ry­bių jos mo­ko­ mos nuo ma­žens.

42 me­tų va­dy­bi­nin­kė V.Gonzá­ lez at­si­pra­šė iš dar­bo, kad nu­ves­ tų duk­rą į Gro­žio uni­ver­si­te­tą, įsi­ kū­ru­sį di­de­lia­me pa­sta­te sos­ti­nės Ka­ra­ka­so pra­ban­gia­me Al­ta­my­ ros ra­jo­ne.

Mo­ko lai­ky­ti tau­rę

en­tas B.al As­sa­das, kaip įta­ria­ma, sle­pia­si gim­ti­nė­je.

„Scan­pix“ nuo­tr.

As­sa­das?

302 Tar­tu­so pro­vin­ci­jas ir ne­leis­ti Da­ mas­kui pe­rim­ti val­džios jo­se“, – ra­šė Ta­la­las al Att­ra­che, kny­gos „Kai Si­ri­ja pra­bus“ au­to­rius.

Da­bar sklin­da gan­dai, kad re­ži­ mas į pa­jū­rio re­gio­ną per­me­ta sa­vo stra­te­gi­nę gink­luo­tę. Tie­sa, pa­tik­ rin­ti šios in­for­ma­ci­jos, kaip ir B.al As­sa­do bei jo šei­mos bu­vi­mo vie­ tos, kol kas neį­ma­no­ma. „The In­de­pen­dent“, „El Pais“ inf.

žuvusieji

„O kaip de­rė­tų lai­ky­ti vy­no tau­ rę?“ – pa­klau­sė Wen­dy Guil­len, eti­ke­to inst­ruk­to­rė gar­siau­sio­je Ve­ne­sue­los mo­kyk­lo­je jau­nų mer­ gai­čių, ku­rios sva­jo­ja vie­ną die­ną tap­ti Mis Vi­sa­ta.

Ke­lios mo­ki­nės, sė­din­čios ap­ link stik­li­nį sta­lą, vie­nu me­tu pa­ ke­lia ran­kas: „Ją rei­kia lai­ky­ti iš apa­čios.“ Mer­gai­čių am­žius – nuo pen­ke­ rių iki de­šim­ties me­tų, bet ne­tru­ kus mo­kyk­la ke­ti­na priim­ti ir ke­ tur­me­čių. Čia jos mo­ko­mos pa­grin­di­ nių eti­ke­to tai­syk­lių, iš jų – kaip gurkš­no­ti kon­ja­ką, kur pa­dė­ ti ran­ki­nu­ką ir, be­ne svar­biau­sia, kad sė­dė­ti rei­kia su­glau­dus ko­ jas, kaip pri­de­ra pa­do­rioms mer­ gai­tėms.

Eti­ke­to pa­mo­kos yra nuo­bo­ džiau­sia da­lis, bet ge­ro­kai links­ mes­nė nuo­tai­ka tvy­ro, kai mo­ki­ nės iš­di­džiai žings­niuo­ja po­diu­mu ir po­zuo­ja prieš ka­me­ras.

Mo­ti­na ku­pi­na vil­čių

„Ma­no var­das Victó­ria, man pen­ ke­ri me­tai“, – ta­rė su­kne­lę vil­kin­ ti rau­donp­lau­kė mer­gai­tė, ku­rios žvilgs­nis bė­gio­jo tarp ka­me­ros ob­ jek­ty­vo ir mo­ti­nos Vil­mos Gonzá­ lez, iš ki­to kam­ba­rio ga­lo ban­dan­ čios da­ly­ti jai pa­ta­ri­mus.

V.Gonzá­lez ne­ma­to jo­kios pro­ble­mos, kad to­kios ma­žos mer­gai­tės mo­ko­ mos al­ko­ho­lio var­ to­ji­mo ir ma­kia­žo tai­syk­lių. „Ji bus pir­mo­ji rau­donp­lau­ kė Mis Ve­ne­sue­la“, – už­tik­rin­tai tei­gė mo­ti­na pa­sa­ko­da­ma, kaip jos duk­ra pa­si­ry­žu­si lai­mė­ti vie­ ną iš 600 vie­tos gro­žio kon­kur­sų – laip­te­lį, ku­rį per­žen­gus at­si­ve­ria te­le­vi­zi­jos, rek­la­mos ir ne­tgi po­li­ ti­kos pa­sau­lis.

V.Gonzá­lez ne­ma­to jo­kios pro­ ble­mos, kad to­kios ma­žos mer­ gai­tės mo­ko­mos al­ko­ho­lio var­to­ ji­mo ir ma­kia­žo tai­syk­lių. Mo­ti­na ne­ma­no, kad to­kie kur­sai Victó­ riai taps psi­cho­lo­gi­ne naš­ta. Prie­ šin­gai, ji ti­ki, kad pa­mo­kos pa­dės duk­rai at­skleis­ti sa­vo mo­te­riš­ku­ mą, ku­rį dai­lio­sios ly­ties at­sto­vės da­bar pra­ran­da.

Ge­riau mir­ti

Ar ži­no­te, kas yra Gi­se­le Bünd­ chen? „Taip“, – vien­bal­siai at­sa­ ko gru­pė, nors ne­tru­kus paaiš­kė­

ja, kad dau­gu­ma mo­ki­nių su šiuo var­du sie­ja ne Bra­zi­li­jos su­per­mo­ de­lį, o vi­sai ki­tą as­me­nį.

Jos tik­ra­sis var­das yra Gis­sel­ le Reyes, ši mo­te­ris yra Gro­žio uni­ver­si­te­to va­do­vė ir kon­kur­so „Mis Ve­ne­sue­la“ ofi­cia­li inst­ruk­ to­rė. Ji dar va­di­na­ma klu­bų krai­ py­mo ka­ra­lie­ne. Pel­nius jos ma­ lo­nę at­si­ve­ria du­rys pas įta­kin­gą­jį Os­me­lą Sou­są, ku­ris tu­ri le­mia­mą bal­są spren­džiant, kas pa­teks į fi­ na­li­nius eta­pus var­žy­bo­se dėl ga­ li­my­bės da­ly­vau­ti kon­kur­se „Mis Ve­ne­sue­la“. Šį kon­kur­są or­ga­ni­ zuo­ja ga­lin­ga ži­niask­lai­dos gru­pė „Cis­ne­ros“.

Kon­kur­sas to­le­ruo­ja plas­ti­nę chi­rur­gi­ją: mer­gi­nos ga­li tai­sy­ti no­sis, kel­ti skruos­tus, ša­lin­ti poo­di­nius rie­ba­lus. To­kias pro­ce­ dū­ras Ve­ne­sue­lo­je at­lie­ka ne­tgi paaug­lės, nors Gro­žio uni­ver­si­te­ tas tam ne­pri­ta­ria. „Mes ne­re­ko­men­duo­ja­me to da­ry­ti iki aš­tuo­nio­li­kos me­tų“, – sa­kė W.Guil­len, ap­sup­ta sa­vo mo­ ki­nių.

Vie­na jų, pen­kia­me­tė Lui­sa­ na Pi­men­tel, pui­kiai iliust­ruo­ ja Ve­ne­sue­lo­je po­pu­lia­rų po­sa­kį „Ge­riau mir­ti, ne­gu bū­ti tie­siog kuo nors“. Ro­dy­da­ma pirš­tu į sa­ vo ma­žus si­dab­ri­nius aukš­ta­kul­ nius ji sa­ko: „Tai pir­mas kar­tas, kai aviu juos.“ Iš tie­sų, kaip paaiš­ki­no W.Guil­ len, no­rint pa­tek­ti į kon­kur­są „Mis Ve­ne­sue­la“ ar ne­tgi „Mis Vi­sa­ta“ yra tik vie­nin­te­lė fi­zi­nė kliū­tis – ma­žas ūgis. „Fol­ha de S.Pau­lo“ / Worldc­runch.com inf.

– toks yra Sirijos konflikto dienos „rekordas“.

Skai­čiai ir fak­tai Si­ri­jos su­ki­lė­liai ket­vir­ta­die­nį pe­rė­

mė kont­ro­lę vi­so­se ke­tu­rio­se pe­rė­jo­ se prie Ira­ko sie­nos ir vie­no­je pe­rė­jo­ je prie Tur­ki­jos sie­nos.

Si­ri­jos gink­luo­to­sios pa­jė­gos iš­vi­jo su­ki­lė­lių ko­vo­to­jus iš Mi­da­no ra­jo­no Da­mas­ke, bet su­si­rė­mi­mai sos­ti­nė­je te­be­vyks­ta.

Pa­dė­tį Si­ri­jo­je ste­bin­ti or­ga­ni­za­ci­ ja „Sy­rian Ob­ser­va­to­ry for Hu­man Rights“ pa­skel­bė, kad ket­vir­ta­die­nį ša­ ly­je žu­vo 302 žmo­nės: 98 ka­riai, 139 ci­ vi­liai ir 65 su­ki­lė­liai. Ši die­na ta­po kru­ vi­niau­sia per jau 16 mė­ne­sių trun­kan­ tį su­ki­li­mą prieš Da­mas­ko re­ži­mą.

Si­ri­jos žval­gy­bos va­do­vas His­ha­ mas Ikh­tiya­ras (nuo­tr.) mi­rė nuo žaiz­ dų, pa­tir­tų per tre­čia­die­nį Da­mas­ke įvyk­dy­tą sprog­di­ni­mą, nu­si­ne­šu­sį dar tri­jų svar­bių pre­zi­den­to B.al As­ sa­do re­ži­mo sau­gu­mo pa­rei­gū­nų gy­

vy­bę. Per spro­gi­mą taip pat žu­vo Si­ ri­jos gy­ny­bos mi­nist­ras ge­ne­ro­las Daou­das Raj­has, B.al As­sa­do svai­nis As­se­fas Shaw­ka­tas ir ge­ne­ro­las Has­ sa­nas Turk­ma­ni, va­do­va­vęs ko­mi­te­ tui, ku­ris koor­di­na­vo su­ki­li­mo mal­ši­ ni­mo veiks­mus.

Pa­sie­ki­mai: Ve­ne­sue­los mer­gi­nos še­šis kar­tus yra pel­niu­sios Mis Vi­sa­tos ti­tu­lą, jos nu­si­lei­do tik ame­ri­

kie­tėms, gro­žio ka­rū­ną už­si­dė­ju­sioms sep­ty­nis kar­tus (nuo­tr. iš kai­rės – 1996, 2008 ir 2009 m. „Mis Vi­ sa­tos“ nu­ga­lė­to­jos ve­ne­sue­lie­tės Ali­cia Ma­cha­do, Daya­na Men­do­za ir Ste­fa­nia Fernán­dez). „Scan­pix“ nuo­tr.

14

šeštADIENIS, liepos 21, 2012

16p.

Skandalas: Vil­niaus fut­bo­lo klu­bas REO trau­kia­si iš vi­sų LFF ren­gia­mų var­žy­bų.

sportas@diena.lt Redaktorius Romas Poderys

???? ?? ???? ??

„Mes už Lie­ tu­vą!“ – šis šū­ kis per Lie­tu­vos krep­ši­nio rink­ti­ nės tre­ni­ruo­tes pir­miau­sia nu­ skam­ba iš ki­tų lū­pų: iš il­ga­me­ čio ko­man­dos ka­pi­to­no Ro­ber­ to Jav­to­ko šias pa­rei­gas pe­rė­ mu­siam Li­nui Klei­zai im­tis ly­ de­rio vaid­mens ten­ka ne vien aikš­tė­je, bet ir dra­bu­ži­nė­je.

???? ??

???? ??

???? ??

???? ??

sportas

Už­duo­tys: pa­sak K.Kem­zū­ros, iki pir­mo­jo olim­pia­dos ma­čo rink­ti­nės žai­dė­jai dar iš­lies ne­ma­žai pra­kai­to.

And­riaus Alek­sand­ra­vi­čiaus nuo­tr.

K.Kem­zū­ra: nie­kuo ne­si­skun­džia­me Ma­rius Bag­do­nas m.bagdonas@diena.lt

Pra­dė­jo pa­sku­ti­nį eta­pą

Tre­ne­rio Kęs­tu­čio Kem­zū­ros va­do­ vau­ja­ma rink­ti­nė pra­dė­jo pa­sku­ti­nį Lon­do­no olim­pi­nių žai­dy­nių pa­si­ ren­gi­mo eta­pą. „Ke­lios lais­vos die­nos šiek tiek iš­mu­šė iš vė­žių. Sa­vi­jau­ta nė­ra ge­ riau­sia, tru­pu­tį pra­stai jau­čiuo­si, bal­sas pa­ki­męs, šiek tiek kos­čiu.

Kal­bė­jau su ki­tais rink­ti­nės na­ riais. Jie ir­gi jau­čia­si pa­na­šiai“, – va­kar po tre­ni­ruo­tės Kau­ne kal­bė­ jo K.Kem­zū­ra.

Ry­toj mū­siš­kiai Mask­vos sri­ties „Chim­ki“ are­no­je su­žais drau­giš­ kas rung­ty­nes su Ru­si­jos krep­ši­ nin­kais.

Grį­ž u­s i iš Ru­s i­jos, mū­s ų ša­l ies rink­ti­nė tre­ni­ruo­sis Vil­niu­je, kur su­ž ais pa­ly­d ė­t u­v ių į olim­p i­n es žai­dy­n es rung­ty­n es su Is­l an­d i­ ja, o lie­p os 27 d. iš­s kris į Lon­ do­n ą.

Min­ty­se – pir­ma­sis ma­čas

„Džiau­giuo­si, kad vy­rai pail­sė­jo, ma­tau, kad ener­gi­jos ir no­ro yra dau­giau nei anks­čiau. Da­bar su­ telk­si­me dė­me­sį žai­di­mo smulk­ me­noms, tai­sy­si­me klai­das. Ruo­ šia­mės drau­giš­koms rung­ty­nėms su Ru­si­ja, ta­čiau jos ne­bus svar­ biau­sias ak­cen­tas, – sa­kė K.Kem­ zū­ra. – Svar­biau – tin­ka­mai pa­si­ ruoš­ti pir­ma­jam olim­pia­dos ma­čui su ar­gen­ti­nie­čiais.“ Tuo me­tu, kai lie­tu­viai ko­vos su ru­sais, Ar­gen­ti­nos krep­ši­nin­ kai Bar­se­lo­no­je kau­sis su ame­ri­ kie­čiais. „Gau­si­me tų rung­ty­nių vaiz­do įra­šą ir nuo­dug­niai jį iš­ nag­ri­nė­si­me. Yra dar ne­ma­žai da­ ly­kų, ku­riuos no­rė­tu­me pa­ge­rin­ ti. Ži­no­me, ku­ria kryp­ti­mi tu­ri­me ju­dė­ti ir tai da­ro­me“, – pa­žy­mė­jo K.Kem­zū­ra.

Ver­žia­si į aikš­tę

Tre­ne­ris pa­si­džiau­gė, kad prie ko­ man­dos po at­ran­kos tur­ny­ro pri­

Antanas Ka­va­liaus­kas:

Ži­no­me, kad Lie­tu­va iš mū­sų ti­kė­sis daug.

Kiek­vie­nas tu­rė­si­me žais­ti dar ge­riau tiek puo­li­me, tiek gy­ny­ bo­je.

si­jun­gę Re­nal­das Sei­bu­tis ir Si­mas Ja­sai­tis trykš­ta ener­gi­ja. „Džiau­giuo­si, kad jų spor­ti­nė for­ma – la­bai ge­ra. Re­nal­das pil­ nas ener­gi­jos. Si­mui kiek sun­kiau, nes jis ne­ga­lė­jo daug ju­dė­ti fi­ziš­kai, ta­čiau jo­kiais skaus­mais ne­si­skun­ džia nei vie­nas, nei ki­tas ir dir­ba be jo­kių nuo­lai­dų“, – tvir­ti­no K.Kem­ zū­ra.

Iro­niš­ka, ta­čiau bū­tent į R.Jav­to­ ką Klai­pė­do­je prieš ke­lias sa­vai­tes

at­si­tren­kęs ir su­si­žei­dęs R.Sei­bu­ tis jau grį­žo į ri­kiuo­tę, o il­ga­me­čio ko­man­dos ka­pi­to­no sva­jo­nė da­ly­ vau­ti tre­čio­je olim­pia­do­je neiš­si­ pil­dė. „Ro­b er­to ne­tek­t is – skau­ di. Ma­nau, kad tai ypač pa­si­jus, kai pra­dė­si­me rung­ty­niau­ti. Ge­ rai, kad pri­si­dė­jo An­ta­nas Ka­va­ liaus­kas. Gy­ny­bo­je jam pa­keis­ti Ro­ber­tą bus sun­ku, ta­čiau ti­kiu, kad vi­si kar­tu ga­li­me šią ne­tek­ tį kom­pen­suo­ti. Trau­mos spor­te – neiš­ven­gia­mas da­ly­kas. Da­bar tu­rės pa­si­temp­ti vi­si ki­ti rink­ti­ nės krep­ši­nin­kai“, – svars­tė Da­ rius Son­gai­la.

De­biu­tan­tas – am­bi­cin­gas

R.Jav­to­ką pa­kei­tęs Ry­gos VEF vi­ du­rio puo­lė­jas A.Ka­va­liaus­kas ti­ ki­na, kad yra pa­si­ren­gęs svar­biau­ siam sa­vo pro­fe­sio­na­lios kar­je­ros eg­za­mi­nui. „Po ke­lio­nės iš JAV jau ap­si­pra­ tau ir ki­bau į dar­bą. Jung­ti­nė­se

Vals­ti­jo­se spor­ta­vau, ta­čiau vie­nas da­ly­kas – mi­ni­ma­li spor­ti­nė for­ma ir ki­tas – tre­ni­ruo­tis su aukš­to ly­ gio žai­dė­jais“, – pa­žy­mė­jo A.Ka­ va­liaus­kas.

Pak­laus­tas, ar psi­cho­lo­giš­kai ne­ bu­vo sun­ku su­grįž­ti į ko­man­dą, su ku­ria jau bu­vo at­si­svei­ki­nęs, vi­ du­rio puo­lė­jas to ne­su­reikš­mi­no. „Sug­rįž­ti ne­bu­vo sun­ku, nes vi­sus krep­ši­nin­kus ir tre­ne­rius pui­kiai pa­žįs­tu. Tai tik­rai ne tas pa­ts kaip, pa­vyz­džiui, pa­keis­ti klu­bą se­zo­no vi­du­ry­je. Gai­la, kad Ro­ber­tui taip at­si­ti­ko. At­vy­kau pa­dė­ti ir, ti­kiuo­ si, ne­nu­vil­siu“, – kal­bė­jo A.Ka­va­ liaus­kas.

Jis tei­gė, kad pui­kiai su­pran­ta, ko­kia psi­cho­lo­gi­nė naš­ta slėgs jo ir ko­man­dos drau­gų pe­čius Lon­do­ ne. „Ži­no­me, kad Lie­tu­va iš mū­sų ti­kė­sis daug. Kiek­vie­nas tu­rė­si­me žais­ti dar ge­riau tiek puo­li­me, tiek gy­ny­bo­je. Pri­va­lė­si­me ati­duo­ti vi­ sas jė­gas“, – ko­vin­gu­mo ne­sto­ko­ jo krep­ši­nin­kas.

15

šeštADIENIS, liepos 21, 2012

sportas I.Čil­vi­nai­tė ne­star­tuos

P.My­ko­lai­tis – tarp pri­zi­nin­kų

Pa­te­ko į pus­fi­na­lį

Lon­do­no olim­pia­dos or­ga­ni­ za­ci­nis ko­mi­te­tas neak­re­di­ ta­vo žai­dy­nėms Lie­tu­vos dvi­ ra­ti­nin­kės In­gos Čil­vi­nai­tės (nuo­tr.), tu­rė­ju­sios pa­keis­ti dėl ga­li­mo do­pin­go var­to­ji­mo su­spen­duo­tos Ra­sos Le­lei­vy­ tės. Ro­ki­ruo­tė bū­tų ga­li­ma tik tuo­met, jei­gu R.Le­lei­vy­tė bū­tų pa­ty­ru­si trau­mą.

Šve­di­jo­je įvy­ku­sio­se tarp­tau­ti­ nė­se leng­vo­sios at­le­ti­kos var­ žy­bo­se „Folk­sam Grand Prix“ tre­čią­ją vie­tą užė­mė Lie­tu­vos olim­pie­tis Po­vi­las My­ko­lai­tis (nuo­tr.), į to­lį nu­šo­kęs 7,74 m.

Sėk­min­giau pa­si­ro­dė tik ru­ sas Pa­ve­las Ša­li­nas – 7,90 m ir šve­das Mi­che­lis Tor­neu­sas – 7,79 m.

Lie­tu­vos jau­ni­mo (iki 20 me­ tų) vai­ki­nų krep­ši­nio rink­ti­nė Eu­ro­pos čem­pio­na­to ket­virt­ fi­na­ly­je Slo­vė­ni­jo­je su­triuš­ki­ no Grai­ki­jos ko­man­dą 79:43 (15:10, 23:13, 29:8, 12:12) ir pa­te­ko pus­fi­na­lį. Nu­ga­lė­to­ jams Ed­ga­ras Ula­no­vas pel­ nė 18 taš­kų ir at­ko­vo­jo 6 ka­ muo­lius.

Bro­lis nusprendė grįž­ti į Kau­ną

Kai ma­ni­ mi pra­dė­ jo do­mė­tis kau­nie­čiai, pir­me­ny­bę tei­kiau tik jiems.

Dar­ju­šas Lav­ri­no­vi­čius po še­še­rių me­tų per­trau­kos vėl ap­si­vilks Kau­no „Žal­gi­ rio“ marš­ki­nė­lius – va­kar 32-ejų krep­ši­ nin­kas su­rai­tė pa­ra­šą ant dve­jų me­tų su­ tar­ties. Kar­tu su juo Lie­tu­vos čem­pio­nų gre­tas pa­pil­dys Ma­la­gos „Uni­ca­ja“ eki­po­je žai­dęs Trem­mel­las Dar­de­nas.

Ma­rius Bag­do­nas m.bagdonas@diena.lt

Su­si­tar­ti ne­bu­vo sun­ku

Praė­ju­sį se­zo­ną Mask­vos CSKA marš­ki­nė­lius per­nai vil­kė­jęs ir Eu­ ro­ly­gos vi­ce­čem­pio­nu ta­pęs D.Lav­ ri­no­vi­čius (Bro­lis) ne­slė­pė, kad no­ rė­tų su­grįž­ti į Kau­ną.

2003–2006 m. Bro­lis du kar­tus ta­po Lie­tu­vos čem­pio­nu, kar­tą iš­ ko­vo­jo Bal­ti­jos ly­gos tau­rę, o 2006 m. bu­vo iš­rink­tas į Eu­ro­ly­gos ant­ rą­jį sim­bo­li­nį pen­ke­tą ir at­siė­mė

dau­giau­sia blo­kų per se­zo­ną at­li­ ku­siam krep­ši­nin­kui skir­tą pri­zą. „Žal­gi­ris“ uni­ver­sa­liam puo­lė­jui ta­po tramp­li­nu. Po to D.Lav­ri­no­ vi­čius le­gio­nie­riaus duo­nos ra­ga­vo Ka­za­nės „Unics“, Mask­vos „Di­na­ mo“, Mad­ri­do „Real“, Stam­bu­lo „Fe­ner­bah­çe Ül­ker“ klu­buo­se.

Praė­ju­sių me­tų bir­že­lį D.Lav­ri­ no­vi­čius pa­si­ra­šė me­tų su­tar­tį su CSKA su ga­li­my­be ją pra­tęs­ti dar vie­niems me­tams, bet Mask­vos klu­bas šia ga­li­my­be ne­pa­si­nau­do­jo. „Žal­gi­rio“ sa­vi­nin­kas Vla­di­mi­ras Ro­ma­no­vas šią va­sa­rą bu­vo ne sy­ kį už­si­mi­nęs, jog sieks, kad D.Lav­ ri­no­vi­čius grįž­tų į Kau­ną. „D.Lav­ri­no­vi­čius – uni­ver­sa­ lus aukš­taū­gis, ga­lin­tis žais­ti tiek sun­kio­jo kraš­to, tiek vi­du­rio puo­ lė­jo po­zi­ci­jo­se. To­kio sti­liaus žai­ dė­jo mums la­bai trū­ko praė­ju­sį se­zo­ną. Dar­ju­šas – tik­ras žal­gi­rie­ tis, rim­tą pro­fe­sio­na­lo kar­je­rą jis pra­dė­jo Kau­ne, to­dėl la­bai ma­lo­ nu, kad jis vėl grį­žo į „Žal­gi­rį“.

Su D.Lav­ri­no­vi­čiu­mi su­si­tar­ ti ne­bu­vo sun­ku. Kai pa­ts žai­ dė­jas no­ri žais­ti klu­be ir klu­bas jo no­ri, ta­da ras­ti bend­rą kal­bą yra pa­pras­ta. Be to, Dar­ju­šas ko­man­dai pa­gel­bės ne tik sa­ vo žai­di­mo ko­ky­be, bet ir bus pa­spir­tis dra­bu­ži­nė­je ku­riant dar ge­res­nį eki­pos mik­rok­ li­ma­tą“, – sa­kė „Žal­gi­rio“ spor­to di­rek­to­rius Vi­tol­ das Ma­sals­kis.

Pa­gei­da­vo is­pa­nas

Ga­li­my­bės: T.Dar­de­nas – uni­ver­

sa­lus krep­ši­nin­kas.

get­tyi­ma­ges.com nuo­tr.

Ka­li­for­ni­jo­je gi­męs 30-me­tis 194 cm ūgio T.Dar­de­nas – krep­ ši­nio pi­lig­ri­mas. Per sa­vo kar­je­rą jis yra žai­dęs net pen­kių ša­lių pir­me­ ny­bė­se ir tris­kart ta­po čem­pio­nu – Bel­gi­jos, Pran­cū­zi­jos ir Aust­ra­li­jos.

Per­nai, at­sto­vau­da­mas Ma­la­gos „Uni­ca­ja“, ame­ri­kie­tis Eu­ro­ly­go­ je per 10 su­si­ti­ki­mų pel­nė vi­du­ti­ niš­kai po 8,3 taš­ko. Per „Žal­gi­rio“ ir „Uni­ca­ja“ pir­mą­jį ma­čą jis įme­ tė 10 taš­kų. „Mū­sų tiks­las – lie­tu­viš­ka ko­ man­da, ta­čiau krep­ši­nio rin­ka dik­ tuo­ja sa­vo są­ly­gas. No­rė­jo­me sa­vo

Kryž­ke­lės: praė­ju­sį se­zo­ną D.Lav­ri­no­vi­čius (kairėje), at­sto­vau­da­mas CSKA, grū­mė­si ir

su Kau­no žal­gi­rie­čiais.

gre­to­se ma­ty­ti Jo­ną Ma­čiu­lį, ta­čiau po sėk­min­go mū­sų rink­ti­nės pa­si­ ro­dy­mo Ve­ne­sue­lo­je lie­tu­vio kai­na mums ta­po ne­beį­kan­da­ma. Ne­be­ ga­lė­jo­me il­giau lauk­ti ir su­da­rė­me su­tar­tį su T.Dar­de­nu. Šį žai­dė­ją pui­kiai pa­žįs­ta vy­riau­sia­sis tre­ne­ris Joa­nas Pla­za. T.Dar­de­nas – tvir­tai su­dė­tas, uni­ver­sa­lus krep­ši­nin­kas, tu­rin­tis Eu­ro­ly­gos pa­tir­ties“, – pa­ žy­mė­jo V.Ma­sals­kis.

Svar­biau­sia – ko­man­da

Reik­lu­mu iš­si­ski­rian­tis nau­ja­sis „Žal­gi­rio“ stra­te­gas J.Pla­za pri­pa­

ži­no, kad už in­di­vi­dua­lias žvaigž­ des jam daug svar­bes­ni ko­man­di­ niai veiks­mai. „Komp­lek­tuo­jant su­dė­tį svar­ biau­sia su­kur­ti tik­rą ko­lek­ty­vą ir ne­prik­lau­sy­ti nuo vie­no ar ki­to žai­dė­jo. Sten­gia­mės už­pil­dy­ti vi­ sas po­zi­ci­jas to­ly­giai“, – pa­žy­mė­ jo šiuo me­tu se­mi­na­rus Ar­gen­ti­no­ je ren­gian­tis is­pa­nas. „T.Dar­d e­n as ga­l i įmes­t i, ge­ rai ko­vo­ja dėl ka­m uo­l io, pa­t i­k i­ mai gi­n a­s i. Praė­j ęs se­zo­n as jam bu­vo ban­guo­tas, to­dėl ti­kiu, kad į Kau­ną jis at­vyks iš­troš­kęs sėk­

mės ir no­ro įro­dy­ti, kad yra tik­ rai ge­ras žai­d ė­jas. Nea­b e­j o­j u, kad Tram­m el­l as – stip­raus Eu­ ro­ly­gos žai­d ė­jo ly­g io krep­š i­n in­ kas“, – „Žal­g i­r io“ nau­jo­k ą ver­ ti­no J.Pla­za. „Dar­ju­šo ga­li­my­bes pui­kiai ži­ no­me. Ma­no tre­ni­ruo­tos ko­man­ dos yra nuo jo smar­kiai nu­ken­tė­ ju­sios, kai D.Lav­ri­no­vi­čius žai­dė Ka­za­nės „Unics“ ar Mad­ri­do „Re­ al“ eki­po­se. Be to, jis su­grįž­ta į pa­ žįs­ta­mą eki­pą, tad nea­be­jo­ju, kad grei­tai pri­taps jo­je“, – sa­kė „Žal­ gi­rio“ stra­te­gas.

D.Lav­ri­no­vi­čius: „Žal­gi­ry­je“ no­rė­čiau baig­ti kar­je­rą Į „Žal­gi­rį“ su­grį­žęs Dar­ju­šas Lav­ri­ no­vi­čius pa­brė­žė: Kau­no ko­man­ da vi­suo­met bu­vo jo prio­ri­te­tų są­ ra­šo vir­šū­nė­je.

„La­bai džiau­giuo­si, kad mums pa­ga­liau pa­vy­ko su­si­tar­ti, – va­ kar dien­raš­čiui sa­kė 32-ejų puo­lė­ jas. – Ma­lo­nu, kad grįž­tu į klu­bą, ku­ria­me, ga­li­ma sa­ky­ti, pra­dė­jau sa­vo ke­lią di­džia­ja­me krep­ši­ny­je.

Vi­sa­da no­rė­jau čia su­grįž­ti. Šie­ met jau­čiau di­de­lį klu­bo va­do­vų dė­me­sį, dėl to grįž­ti dar sma­giau – vi­sa­da ma­lo­nu žais­ti ko­man­do­ je, ku­rio­je esi lau­kia­mas.“ – Dar­ju­šai, ar su­lau­kė­te dau­ giau pa­siū­ly­mų?

– Taip, tu­rė­jau. Jų bu­vo ne­ma­žai, ta­čiau kai ma­ni­mi pra­dė­jo do­mė­ tis kau­nie­čiai, pir­me­ny­bę tei­kiau tik jiems. Lie­tu­vo­je rung­ty­niau­ti – di­de­lis ma­lo­nu­mas. Be to, „Žal­ gi­ry­je“ – daug ma­no drau­gų. Pri­

si­jung­ti prie to­kio ko­lek­ty­vo – la­ bai ma­lo­nu.

– De­ry­bos bu­vo il­gos?

– Su­si­ta­rė­me la­bai grei­tai ir ne­ sun­kiai. Klu­bas pa­siū­lė man priim­ti­nas są­ly­gas, o ma­no no­ rai ir lū­kes­čiai „Žal­gi­riui“ – taip pat su­pran­ta­mi. Leng­vai ra­do­me komp­ro­mi­są.

– Šie­met jū­sų ne­pak­vie­tė į na­ cio­na­li­nės rink­ti­nės tre­ni­ruo­ čių sto­vyk­lą. Kaip ato­sto­gau­ ja­te?

– In­di­vi­dua­liai spor­tuo­ju, mankš­ ti­nuo­si kiek­vie­ną die­ną. Ma­no am­ žius jau ne tas, kad ga­lė­čiau ra­miai il­sė­tis ir nie­ko ne­veik­ti. Ga­lė­siu pa­tau­so­ti svei­ka­tą ir skir­ti dau­ giau dė­me­sio klu­bui.

– Praė­ju­sį se­zo­ną jus ka­ma­vo nu­ga­ros skaus­mai. Kaip da­bar jau­čia­tės?

– Vis­kas la­bai ge­rai, jau­čiuo­si pui­kiai ir ne­kant­rau­ju, ka­da ga­lė­ siu pra­dė­ti reng­tis nau­jam se­zo­nui su ko­man­da.

– Ar jū­sų šei­ma ir­gi per­si­kels į Kau­ną?

– Su žmo­na dar neap­sisp­ren­dė­me.

Mū­sų vai­kai tu­ri mo­ky­tis, tad ar­ ti­miau­sio­mis die­no­mis do­mė­si­mės, ku­rią mo­kyk­lą jie ga­lė­tų lan­ky­ti ir ar dar bus lais­vų vie­tų. Man, kaip tė­vui, no­ri­si, kad at­ža­los lan­ky­tų ge­rą mo­kyk­lą. Jei šias pro­ble­mas pa­vyks iš­spręs­ti, tuo­met šei­ma tik­ rai gy­vens su ma­ni­mi Kau­ne.

– Jums – 32-eji. Ar su­tar­tis su „Žal­gi­riu“ bus pa­sku­ti­nė jū­sų kar­je­ro­je?

– Kol kas ne­gal­vo­ju, ar tai bus pa­ sku­ti­nis ma­no kont­rak­tas, ta­čiau ne­slėp­siu, kad to­kia­me klu­be už­ baig­ti sa­vo spor­ti­nį ke­lią tik­rai no­rė­čiau.

16

šeštADIENIS, liepos 21, 2012

sportas diena.lt/naujienos/sportas

Jaunučius į per­ga­lę ve­dė D.Sa­bo­nis Lie­tu­vos jau­nu­čių (iki 16 me­tų) vai­ki­nų rink­ti­nė per­ga­le pra­dė­jo Eu­ro­pos čem­pio­na­tą.

Tre­ne­rio Gin­ta­ro Ra­zu­čio auk­lė­ti­ niai Pa­ne­vė­žy­je 82:76 nu­ga­lė­jo Slo­ vė­ni­jos ko­man­dą. Lie­tu­viai pir­ma­ vo vi­są ma­čą, o ket­vir­to­jo kė­li­nio pra­džio­je – net 69:48. Var­žo­vams pa­vy­ko tik su­švel­nin­ti skir­tu­mą. „Vai­ki­nai prieš rung­ty­nes jau­ di­no­si, ta­čiau to ne­pa­ro­dė. Vai­ kiš­kai kly­do­me, ypač tuo­met, kai iš­si­ver­žė­me į prie­kį. No­rė­da­mi iš­ lai­ky­ti su­si­krau­tą pra­na­šu­mą nu­ sto­jo­me žais­ti, o tuo pa­si­nau­do­ ję var­žo­vai priar­tė­jo. Svar­biau­sia, kad iš­ko­vo­jo­me per­ga­lę“, – po var­žy­bų tvir­ti­no G.Ra­zu­tis. „Slo­vė­nų spau­di­mas bu­vo ne­ ti­kė­tas, jų aikš­tės gy­ny­ba mus su­ trik­dė“, – tei­gė puo­lė­jas An­ta­nas Kri­me­lis.

Ki­to­se C gru­pės rung­ty­nė­se vo­kie­čiai 67:60 nu­ga­lė­jo ser­bus, su ku­riais va­kar žai­dė ir lie­tu­viai. Šian­dien mū­sų še­šio­lik­me­čiai iš­ mė­gins jė­gas su bend­raam­žiais iš Vo­kie­ti­jos. Tarp di­džiau­sią krep­ ši­nio spe­cia­lis­tų dė­me­sį trau­

kian­čių šio Eu­ro­pos čem­pio­na­ to žai­dė­jų yra ir vie­nas Lie­tu­vos rink­ti­nės ly­de­rių – Do­man­tas Sa­ bo­nis. Lie­tu­vos krep­ši­nio fe­de­ra­ ci­jos (LKF) pre­zi­den­to, le­gen­di­nio Kau­no žal­gi­rie­čio Ar­vy­do Sa­bo­ nio sū­nus už­tik­rin­tai ko­vo­ja dėl ka­muo­lio, yra taik­lus ir pui­kiai ma­to aikš­tę.

Ky­lan­čių žvaigž­džių yra ir ki­ to­se ko­man­do­se: tai – bu­vu­sio „Žal­gi­rio“ le­gio­nie­riaus kroa­to Fran­jo Ara­po­vi­čiaus sū­nus Mar­ ko, is­pa­nai Mar­cas Bau­za ir Car­ lo­sas Mar­ti­ne­zas, slo­vė­nas Nej­ cas Zu­pa­nas.

VD, LKF inf.

Sta­tis­ti­ka Lietuva–Slovėnija 82:76 (23:14, 22:22, 13:8, 24:32). D.Sa­bo­nis 22 taš­ kai (9 at­ko­vo­t i ka­muo­l iai), A.Kri­ me­l is 17 (6 klai­dos), T.Pa­l iu­kė­nas 14 (6 at­ko­vo­t i ka­muo­l iai), D.Žem­ gu­lis 13 (6 at­ko­vo­ti ka­muo­liai)/M. Ka­vas (5 klai­dos) ir T.Kod­ri­nas (7 at­ko­vo­ti ka­muo­liai) po 18.

At­ža­la: A.Sa­bo­nio sū­nus Do­man­tas – vie­na jau­nu­čių Eu­ro­pos krep­

ši­nio čem­pio­na­to žvaigž­džių.

To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

Atsibodo: Lietuvos futbolo federacijos purve klubas REO murkdytis nebenori.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Vil­nie­čiai J.Kve­da­rui ran­kos ne­bu­čiuos Vil­niaus fut­bo­lo klu­bas REO, pro­tes­tuo­da­mas prieš Lie­tu­vos fut­ bo­lo fe­de­ra­ci­jo­je (LFF) įsi­ga­lė­ju­sį nu­si­kal­tė­lių gau­joms, bet ne spor­tui, bū­din­gą el­ge­sį, trau­kia­si iš vi­sų LFF ren­gia­mų var­žy­bų.

Man­tas Stan­ke­vi­čius m.stankevicius@diena.lt

„Mū­sų žings­nis bren­do jau se­niai, ta­čiau pa­sku­ti­nis la­šas bu­vo tai, kad LFF ne­lei­do REO da­ly­vau­ti Eu­ro­pos fut­bo­lo aso­cia­ci­jų są­jun­gos (UE­FA) re­gio­nų tau­rės var­žy­bo­se, – dien­ raš­čiui ko­men­ta­vo klu­bo va­do­vas Ri­man­tas Turs­kis. – LFF ar­gu­men­ ta­vo, esą REO yra pro­fe­sio­na­lus klu­ bas. Ka­žin ko­dėl Aly­taus „Dai­na­vai“ per­nai bu­vo leis­ta da­ly­vau­ti šia­me tur­ny­re? Ne­sup­ran­tu, ko­dėl mums tai­ko­mos ki­to­kios tai­syk­lės?“ Apie šį akib­rokš­tą, kaip ir LFF at­ si­sa­ky­mą, li­kus vos dviem die­noms iki rung­ty­nių, re­gist­ruo­ti nau­jus REO žai­dė­jus, klu­bo va­do­vai su­ži­no­jo žo­ džiu, nes LFF funk­cio­nie­riai at­si­sa­kė sa­vo spren­di­mus pra­neš­ti ir pa­grįs­ ti raš­tu. Pa­sak REO iš­pla­tin­to pa­reiš­ ki­mo, toks el­ge­sys yra bū­din­gas gau­ joms, ku­rio to­le­ruo­ti ne­ga­li­ma. „Ne­no­ri­me bū­ti nu­si­kal­tė­lių sta­ ty­ti­nių įkai­tais or­ga­ni­za­ci­jo­je, ku­ rio­je spren­di­mai prii­ma­mi ne re­ mian­tis nuo­sta­tais, o pa­slap­čia, „striel­kė­se“, – ra­šo­ma REO klu­bo pa­reiš­ki­me. „At­ro­do, kad rei­kia atei­ti, pa­bu­ čiuo­ti Ju­liaus Kve­da­ro ran­ką ir ta­ da jis nu­spręs: leis­ti žais­ti ar ne, –

Ri­man­tas Turs­kis:

Ne­no­ri­me bū­ti nu­si­ kal­tė­lių sta­ty­ti­nių įkai­tais or­ga­ni­za­ci­ jo­je, ku­rio­je spren­di­ mai prii­ma­mi ne re­ mian­tis nuo­sta­tais, o pa­slap­čia.

kal­bė­jo R.Turs­kis. – Tai ne­są­mo­nė.

La­bai gai­la klu­bo. Ki­lo­me sa­vo jė­ go­mis. Fe­de­ra­ci­ja, užuo­t pa­dė­ju­si klu­bams, juos žlug­do. Kiek ga­li­ma ken­tė­ti? Juk žmo­nės sa­vus pi­ni­gus in­ves­tuo­ja. Ar čia vai­kų dar­že­lis?

Te­gul da­bar LFF bal­vo­nai mąs­to, ką da­ry­ti. Ne­jau­gi jie ma­no, kad vi­ sam lai­kui į val­džią atė­jo? Jie klys­ ta, taip ne­bus.“ R.Turs­kis pa­si­da­li­jo min­ti­mis apie tai, kad klu­bas steng­sis da­ly­ vau­ti ku­ria­me nors ki­ta­me tur­ny­re. „Lat­vi­jos čem­pio­na­tas – pui­ kus. Da­ly­vau­si­me ja­me, – sa­kė REO klu­bo va­do­vas. – Jei­gu mū­sų pa­vyz­dys už­krės ki­tas Lie­tu­vos ko­ man­das – pir­myn! 22-ejus me­tus

bren­do šis mū­sų žings­nis. Il­giau ken­tė­ti ne­ga­lė­jo­me: vie­ni ma­jo­ne­ zą vi­rė, ki­ti neaiš­ku, ką ver­da. Vi­ sa­ga­liai? Ne.“ REO šiuo me­tu ne­tu­ri jo­kių sko­lų nei žai­dė­jams, nei pa­slau­gų tei­kė­ jams, iš­sky­rus gin­čy­ti­ną sko­lą LFF, ku­ri su­si­da­rė fe­de­ra­ci­jai atė­mus iš REO ga­li­my­bę Lie­tu­vo­je reng­ti UE­ FA re­gio­nų tau­rės var­žy­bas.

Klu­bas iš­reiš­kė pa­dė­ką fut­bo­li­ nin­kams ir ger­bė­jams už su­pra­ti­ mą ir pa­lai­ky­mą. „Per še­še­rius klu­bo gy­va­vi­mo me­tus kar­tu nuė­jo­me ke­lią nuo 3-io­sios iki A ly­gos, vis­ką iš­ko­vo­ ję fut­bo­lo aikš­tė­je. To­dėl ne­si­ren­ gia­me tap­ti ne­šva­rių nu­si­kal­tė­ lių sta­ty­ti­nių žai­di­mų įkai­tais. Kol Lie­tu­vos fut­bo­lo fe­de­ra­ci­ja va­do­ vau­sis to­kiais veik­los me­to­dais, nei klu­bas, nei klu­bo rė­mė­jai Lie­tu­vos fut­bo­lo gy­ve­ni­me ne­da­ly­vaus“, – ra­šo­ma REO pa­reiš­ki­me.

Vil­niaus REO – ne pir­ma­sis fut­ bo­lo klu­bas, vie­šai pra­bi­lęs apie tik­ruo­sius prieš­ta­rin­gai ver­ti­na­ mos LFF veik­los me­to­dus ir ko­ rum­puo­tą A ly­gą. 2009-ai­siais iš šio di­vi­zio­no pa­si­trau­kė daug­kar­ ti­nis Lie­tu­vos čem­pio­nas Kau­ no fut­bo­lo-beis­bo­lo klu­bas (FBK) „Kau­nas“.

JAV rink­ti­nės stra­te­gas: lie­tu­viai ir­gi bus stip­rūs Ma­rius Bag­do­nas m.bagdonas@diena.lt

Olim­pi­nių žai­dy­nių krep­ši­nio tur­ ny­rui be­si­ren­gian­čios rink­ti­nės te­ be­tik­ri­na jė­gas – su lie­tu­viais vie­no­ je gru­pė­je var­žy­bas pra­dė­sian­tys ame­ri­kie­čiai pir­mą­ją dvi­ko­vą Eu­ ro­po­je lai­mė­jo 40 taš­kų per­sva­ra.

JAV krep­ši­nin­kai Man­čes­te­ry­ je 118:78 su­triuš­ki­no olim­pia­dos šei­mi­nin­kę Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos rink­ti­nę. „No­riu pa­gir­ti nuo­sta­bią var­žy­ bų at­mos­fe­rą. Mū­sų var­žo­vai žai­dė tik­rai ne­blo­gai, o jų ly­de­ris Lou­las Den­gas dar sy­kį įro­dė, kad yra vie­ nas ge­riau­sių pa­sau­ly­je. Vis dėl­to

mes bu­vo­me šiek tiek grei­tes­ni ir tai lė­mė mū­sų per­ga­lę“, – pa­gar­ biai apie bri­tus at­si­lie­pė ame­ri­kie­ čių stra­te­gas Mi­ke’as Krzy­zews­kis.

Mė­gau­ja­mės kiek­ vie­na aki­mir­ka bū­ da­mi kar­tu. „Kiek­vie­no­se rung­ty­nė­se mes vis ge­riau su­pran­ta­me vie­nas ki­ tą. Mė­gau­ja­mės kiek­vie­na aki­mir­ ka bū­da­mi kar­tu“, – sa­kė JAV eki­ pos žvaigž­dė LeB­ro­nas Ja­me­sas.

Lie­pos 22-ąją ame­ri­kie­čiai Bar­ se­lo­no­je iš­mė­gins jė­gas su Ar­gen­

ti­nos na­cio­na­li­ne ko­man­da, o 24 d. ten pat – su Eu­ro­pos čem­pio­ nais is­pa­nais.

Man­čes­te­ry­je M.Krzy­zews­kis neiš­ven­gė te­mos ir apie olim­pi­ nio tur­ny­ro fa­vo­ri­tus. Anot JAV krep­ši­nio spe­cia­lis­to, di­džiau­ sią grės­mę jo rink­ti­nei tu­rė­tų kel­ ti eu­ro­pie­čiai, tarp jų – ir Lie­tu­vos krep­ši­nin­kai. „Is­pa­ni­jos rink­ti­nė su­rin­ko vi­sus ge­riau­sius žai­dė­jus. Ar­gen­ti­nai vis dar pa­de­da Ema­nue­lis Gi­no­bi­lis ir Lui­sas Sco­la, o pran­cū­zai su To­ny Par­ke­riu ir ki­tais NBA žai­dė­jais bus taip pat la­bai pa­vo­jin­gi. Ru­sai tu­ri la­bai aukš­tų žaidėjų ko­man­dą, lie­ tu­viai su bra­zi­lais taip pat stip­rūs“, – ver­ti­no M.Krzy­zews­kis.

Jė­ga: ame­ri­kie­čiai be var­go su­grio­vė vi­sus bri­tų gy­ny­bos įtvir­ti­ni­mus.

AFP nuo­tr.

17

šeštadienis, liepos 21, 2012

19p.

Olim­pie­čius kal­bins pir­ma­sis.

Ita­li­jos Pen­kios Že­mės at­si­gau­na Tas sal­dus žo­dis – ato­sto­gos! Jų lau­kia­me lyg iš­ga­ny­mo. Sau­lė, jū­ra, sve­čių kraš­ tų vė­jas ir nau­ji įspū­džiai at­gai­vi­na kū­ną, pra­pu­čia gal­vą, su­tei­kia nau­jų im­pul­sų dar­buo­se ir gy­ve­ni­me. Tur­būt nė­ra žmo­gaus, ku­ris ne­no­ri ato­sto­gų? 18p.

18

šeštadienis, liepos 21, 2012

Ita­li­jos Pen­kios Že­mės a Ant aukš­tų uo­lų ka­bo pen­ki ne­di­de­li žve­ jų kai­mai su įvai­rias­pal­viais na­mais, siau­ro­mis gat­ve­lė­mis, ma­žu­tė­mis krau­tu­ vė­lė­mis. Tai – Pen­kios Že­mės (it. – Cin­que ter­re), vie­nas gra­žiau­sių šiau­rės Ita­li­jos, o gal ir vi­sos ša­lies kam­pe­lių.

Lai­ma Že­mu­lie­nė

Pen­k ios Že­mės (Ita­l i­ja)

Kai­mai ne­tu­ri bend­ro ke­lio

Šis ne­di­de­lis že­mės lo­pi­nė­lis Lie­ tu­vos tu­ris­tams dar nė­ra taip pui­ kiai ži­no­mas, kaip Tur­ki­jos ar Egip­to ku­ror­tai. Pen­kias Že­mes, iš­ si­dės­čiu­sias maž­daug 10 ki­lo­met­ rų ruo­že, lie­tu­viai dar tik pra­de­da at­ras­ti. Čia įkur­tas Pen­kių Že­mių na­ cio­na­li­nis par­kas, jos įtrauk­tos į UNES­CO sau­go­mų te­ri­to­ri­jų są­ ra­šą. Plau­kiant lai­vu Li­gū­ri­jos jū­ra vi­si pen­ki kai­me­liai – Mon­te­ro­so al Ma­rė, Ver­na­ca, Kor­ni­li­ja, Ma­na­ro­la ir Rio­ma­džo­rė, ka­ban­tys ant uo­lė­tų kran­tų lyg vi­du­ram­žių tvir­to­vės, – at­si­ve­ria vie­nas po ki­to.

Jų na­mai nu­da­žy­ti gel­to­na, oran­ ži­ne, rau­do­na spal­vo­mis, su ža­lio­ mis lan­gi­nė­mis. Virš kai­mų te­ra­so­ mis ža­liuo­ja vy­nuo­gy­nai, iš ku­rių der­liaus spau­džia­mas sau­sas bal­ ta­sis „Cin­que ter­re“ vy­nas. Į Pen­kias Že­mes ga­li­ma pa­tek­ti trau­ki­niu Ge­nu­ja-La Spe­ci­ja, ku­ris kur­suo­ja maž­daug kas va­lan­dą ir su­sto­ja kiek­vie­na­me kai­me­ly­je, ar­ ba at­vyk­ti lai­vu. Iki šiol nė­ra ke­lio, ku­ris jung­tų vi­sus kai­mus. Anks­ čiau nu­si­gau­ti iki jų bu­vo įma­no­ ma tik jū­ra ar­ba pės­čio­mis kal­nų šlai­tais pa­lei jū­rą be­si­drie­kian­čiu siau­ru ta­ku, va­di­na­muo­ju Žyd­ruo­ ju ke­liu (it. – Sen­tie­ro az­zur­ro), ku­ ris bu­vo jau vi­du­ram­žiais.

Vė­juo­tą die­ną pi­giau

Įsi­ku­ria­me di­džiau­sia­me kai­me­ly­ je – Mon­te­ro­so al Ma­rė­je, pa­pras­tai va­di­na­ma­me Mon­te­ro­su. Kai­me­lis žvel­gia į pla­čią įlan­ką su pui­kiu pa­ plū­di­miu. Atos­to­gau­to­jų čia – dau­ giau­sia. Ap­su­kus ne­ma­žą ra­tą po Ita­li­ją, ma­lo­nu čia pail­sė­ti.

Tą die­ną, kai at­vy­ko­me, vė­jas šiau­šė jū­ros ban­gas, sau­lę de­be­ sys tai už­gož­da­vo, tai ati­deng­da­ vo. Nuė­jus į pa­plū­di­mį ir pa­si­tei­ ra­vus, kiek kai­nuo­ja sau­lės ir jū­ros

ma­lo­nu­mai, dar­buo­to­ja paaiš­ki­ no, kad šian­dien – tik 18 eu­rų, nes pra­stas oras, be to, jau vi­du­die­nis.

Už šią su­mą – gul­tai ir skė­čiai nuo sau­lės dviem as­me­nims.

Ta­čiau nu­si­vil­ti ne­ver­ta – Mon­ te­ro­se yra du ne­mo­ka­mi pa­plū­di­ miai, ku­riuos la­bai mėgs­ta ato­sto­ gau­to­jai.

Iš kai­mo į kai­mą – gar­lai­viu

Pa­si­kai­ti­nę sau­lė­je, pa­si­mau­dę šil­ to­je Li­gū­ri­jos jū­ro­je, tu­ris­tai lei­ džia­si į ke­lio­nę gar­lai­viu po Pen­kias Že­mes. Iš jū­ros kai­mai at­ro­do kaip ma­ži at­vi­ru­kai. Už 15 eu­rų iš Mon­ te­ro­so lai­vas nu­pluk­do į pa­sku­ti­nį kai­mą – Rio­ma­džo­rę, su­sto­ja ir ki­ tuo­se, iš­sky­rus Kor­ni­li­ją, ku­ri ne­ tu­ri priė­ji­mo prie jū­ros.

Ka­dan­gi ten gar­lai­vis ne­si­švar­ tuo­ja, Kor­ni­li­ją ga­li­ma pa­siek­ ti trau­ki­niu ar­ba mi­nė­tu pės­čių­ jų ta­ku. Pa­ly­pė­jus 382 laip­te­lius, iš Kor­ni­li­jos at­si­ve­ria ne­pa­kar­to­ja­ mo gro­žio pa­no­ra­ma. Iš Ma­na­ro­ los gar­siuo­ju Mei­lės ke­liu (it. – La via dell’Amore) per ke­lio­li­ka mi­nu­ čių ga­li­ma nuei­ti iki Rio­ma­džo­rės kai­mo.

Plau­kiant gar­lai­viu ga­li­ma iš­lip­ti kai­muo­se ir pa­si­vaikš­čio­ti siau­ro­ mis jų gat­ve­lė­mis, ku­rias ne­ti­kė­tai pa­kei­čia laip­tai, o na­mai ky­la į vir­ šų. Vaikš­tant tarp rau­do­nų, oran­ ži­nių na­mų, pa­tup­dy­tų ant uo­lė­tų te­ra­sų, at­ro­do, kad čia su­sto­jo lai­ kas. Ma­lo­nu pa­ska­nau­ti to kraš­ to pa­tie­ka­lų, pa­sma­gu­riau­ti le­dais – ita­liš­kiems le­dams ki­ti nė iš to­ lo ne­pri­lygs­ta. Ta­čiau iš­si­mau­džius jū­ro­je, kai­tin­tis sau­lė­je teks ne taip pa­to­giai kaip Mon­te­ro­se – pa­plū­ di­mio smė­lį ar žvy­rą čia at­sto­ja di­ džiu­liai ak­me­nys.

Po vi­są die­ną trun­kan­čios eks­ kur­si­jos tu­ris­tai be var­go grįž­ta į vieš­bu­tį Mon­te­ro­se – gar­lai­vis Li­ gū­ri­jos jū­ra zu­ja vi­są die­ną.

Iš­si­ruo­šus į šį krui­zą, vis dėl­to rei­kė­tų pa­gal­vo­ti apie sa­vo ga­li­my­ bes ir svei­ka­tą – karš­tis ker­ta ne­

Kės­lai: ne­gi šis gi­gan­tas no­ri uo­lą nu­temp­ti į jū­rą? Ne­ti­kė­ta sta­tu­la tik

paį­vai­ri­na Mon­te­ro­so pa­plū­di­mį.

Lai­mos Že­mu­lie­nės nuo­tr.

Vie­ni­šas: ne, tai ne bokš­tas. Tai – nuo­sa­vas na­mas, į ku­rį, iš­ki­lu­sį ant kal­vos, tu­ri kop­ti laip­te­liais. Pro jo lan­gus

Pag­rin­di­nis ita­lų vir­tu­ vės ak­cen­ tas – vie­tos prie­sko­ni­ nės žo­le­lės ir aly­vuo­gių alie­jus.

gai­les­tin­gai, ne­svar­bu, kad esi „ant van­dens“. Tas pa­ts lau­kia su­ma­ niu­sių pa­si­vaikš­čio­ti kal­nų ta­kais.

To­kią ke­lio­nę ge­riau pra­dė­ti anks­ tų ry­tą ar net švin­tant.

Tur­gaus die­na – ket­vir­ta­die­nis

Kai­nos Pen­kio­se Že­mė­se ne­ma­žos.

Poil­siau­to­jų ir tu­ris­tų šia­me ro­jaus

kam­pe­ly­je – ne to­kia gau­sy­bė. Už­ tat res­to­ra­nų, užei­gų, ba­rų, kaip ir vi­so­je Ita­li­jo­je, – ant kiek­vie­no kam­po.

Vieš­bu­čių kai­nos Mon­te­ro­se įvai­rios, ta­čiau rei­kia de­rė­tis, nes sa­vi­nin­kai, ne­no­rė­da­mi pra­ras­ ti klien­tų, lin­kę ieš­ko­ti auk­so vi­ du­rio. Nak­tis as­me­niui už 35 eu­rus

Pre­ky­ba: „ven­de“ (it. – „par­duo­dama“). Pen­kių Že­mių kai­me­liuo­se šį už­

ra­šą ga­li­ma daž­nai iš­vys­ti. Ta­čiau bu­tai čia ne­pi­gūs.

vieš­bu­ty­je su kon­di­cio­nie­riu­mi – tai Mon­te­ro­se lai­ko­ma ne­bran­gu.

Tas pa­ts ir par­duo­tu­vė­se – pri­ va­čio­se mais­to pro­duk­tai bran­ges­ ni. Už­tat ket­vir­ta­die­nį cent­ri­nė­ je Mon­te­ro­so aikš­tė­je vyks­tan­tis tur­gus, kur ga­li­ma įsi­gy­ti ne tik vie­tos ūki­nin­kų pa­ga­min­tų mais­to pro­duk­tų ir užau­gin­tų dar­žo­vių bei vai­sių, bet net ir pa­veiks­lų, – tik­ras at­ra­di­mas tu­ris­tams.

Ant pre­kys­ta­lių – per­si­kai, vyš­ nios, ab­ri­ko­sai ir šio­se apy­lin­kė­se išau­gin­tos vy­nuo­gės, įvai­riau­sios dar­žo­vės, pui­kios vy­tin­tos deš­ros ir kum­pis, įvai­rių rū­šių sū­ris. O ita­lai, ne­bū­tų pie­tie­čiai, siū­lo, pa­ sa­ko­ja, aiš­ki­na, ra­gi­na ne­dels­ti ir vis­ką šluo­ti iš ei­lės. Už 7 eu­rus ga­ li pa­ska­nau­ti pa­gal kla­si­ki­nį re­cep­ tą iš­kep­to viš­čiu­ko, o 100 g sau­lė­je džio­vin­tų po­mi­do­rų nu­si­pirk­ti tik už 1 eu­rą.

Bai­gian­tis tur­gui kai­nos krin­ta, ūki­nin­kai krau­na į mai­še­lį per­si­

Am­ži­ny­bė: ak­me­ni­nė baž­ny­čia Ver­n

vi­du­ram­žių.

19

šeštadienis, liepos 21, 2012

diena.lt/naujienos/laisvalaikis

at­si­gau­na Plau­kiant gar­ lai­viu ga­li­ma iš­lip­ti kai­muo­ se ir pa­si­vaikš­ čio­ti siau­ro­ mis gat­ve­lė­ mis, ku­rias ne­ ti­kė­tai pa­kei­ čia laip­tai.

Ak­ty­vus: M.Ru­ta­vi­čiui spor­tas vi­suo­met bu­vo prie šir­dies.

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

Olim­pie­čius kal­bins pir­ma­sis Mo­ni­ka Vi­soc­ky­tė Ma­riaus Ru­ta­vi­čiaus sva­jo­nė, gi­ mu­si prieš pu­sant­rų me­tų, iš­si­pil­ dė: jis da­ly­vaus Lon­do­no olim­pi­ nė­se žai­dy­nė­se. Nes­var­bu, kad ko­vos ne dėl me­da­lio. Ko­vos dėl sa­vo gar­bės ir kaups ka­pi­ta­lą atei­ čiai, nes dirbs ga­na re­tą dar­bą – sa­va­no­rio.

Ne­gaus nė cen­to

s at­si­ve­ria neap­rė­pia­mos jū­ros pla­ty­bės.

kų, vy­nuo­gių, kriau­šių už ma­žes­ nę kai­ną.

Ita­lai – pui­kūs ku­li­na­rai. Taip ska­niai pa­ruoš­to jū­ros eše­rio kaip pa­pras­to­je Mon­te­ro­so os­te­ri­jo­ je nie­kur ne­te­ko ra­gau­ti. Ne vel­tui pa­da­vė­jas įsi­juo­sęs „bū­rė“ – ska­ nus, pui­kus, die­viš­kas, pa­ga­min­tas mū­sų še­fo taip ir taip. O prie gre­ti­ mo sta­le­lio klien­tų pri­si­sta­tė net ir pa­ts vir­tu­vės še­fas su aukš­ta ke­pu­ re – esą, kaip jie pa­gei­dau­ja, taip jis žu­vį ir pa­ruoš. Jo­kių ki­vir­čų – vie­ni ir ki­ti pa­ten­kin­ti.

Ita­lų vir­tu­vės pa­slap­tis – na­tū­ ra­lu­mas ir pa­pras­tu­mas, tra­di­ci­jų pai­sy­mas. Pag­rin­di­nis jos ak­cen­ tas – vie­tos prie­sko­ni­nės žo­le­lės ir aly­vuo­gių alie­jus. Kaip val­gius ga­mi­no mo­čiu­tė, taip mo­ka juos ruoš­ti ir suau­gu­si šios anū­kė.

Nio­ko­jo krau­tu­ves, vieš­bu­čius

Praė­ju­sių me­tų spa­lį Pen­kias Že­ mes nu­nio­ko­jo bai­si liū­tis. Mon­te­

na­cos kai­me sto­vi nuo

ro­se bu­vo ap­sem­ta ne tik ne­ma­žai par­duo­tu­vių, ba­rų, bet ir vieš­bu­tis.

Siau­ro­mis kai­mo gat­ve­lė­mis klio­ kė van­dens kla­nai, ne­šda­mi že­mes, me­džių ša­kas, daik­tų nuo­lau­žas.

Kaip tik tuo me­tu, kai at­vy­ko­me, kai­me­ly­je bu­vo pri­sta­ty­tas fo­tog­ ra­fi­jų al­bu­mas, ku­ria­me įam­žin­ ti sti­chi­jos pa­da­ri­niai. Kai už­su­kau į ma­žą duo­nos krau­tu­vė­lę, jos sa­ vi­nin­kė pa­ro­dė al­bu­mą. Kiek tru­ ko sti­chi­ja – pus­die­nį, pa­rą? „Ne. Tik­tai vie­ną va­lan­dą. Štai, ma­no par­duo­tu­vė, – be­dė mo­te­ris pirš­tu į vie­ną fo­tog­ra­fij­ ą. – Ap­sem­ ta, šla­pia, bai­su. O štai ma­no sū­nus dir­ba, va­lo, tvar­ko. Vie­nas žmo­gus per sti­chi­ją žu­vo“.

Mon­te­ro­se, Ver­na­co­je, Kor­ni­li­ jo­je, Ma­na­ro­lo­je ir Rio­ma­džo­rė­je kauk­ši plak­tu­kai, džerž­gia pjūk­lai – vyks­ta at­sta­ty­mo dar­bai. Šiau­ rės Ita­li­jos per­las – Pen­kios Že­mės – bai­gia at­si­kra­ty­ti sti­chi­jos pa­da­ ri­nių.

Lai­mi­na: iš kal­nų į jū­rą žvel­gian­ti šv. Pran­ciš­kaus

sta­tu­la pa­ly­di iš­plau­kian­čius ir lau­kia su­grįž­tan­čių.

Dvi­de­šimt pen­ke­rių M.Ru­ta­vi­čius gy­ve­na Ro­de­ra­me, Jungtinėje Ka­ ra­lys­tė­je, stu­di­juo­ja spor­ti­nį ug­ dy­mą ir tre­ni­ra­vi­mą, to­dėl spor­ tas jam ne­sve­ti­mas.

Sa­va­no­rio dar­bas olim­pia­do­je – vi­lio­jan­ti nau­jie­na. Ma­rius ži­ no, kad jis ne­mo­ka­mas, bet rei­ ka­lau­ja itin di­de­lės at­sa­ko­my­bės ir fi­zi­nio pa­si­ren­gi­mo. Dvi die­ nos įtemp­tos veik­los, vie­na die­na poil­sio, ir vėl iš nau­jo. Taip sa­va­ no­ris gy­vens dvi olim­pia­dos sa­ vai­tes ir dar il­giau, iki pa­ro­lim­pi­ nių žai­dy­nių pa­bai­gos.

Veik­lus vai­ki­nas sun­ku­mų ne­ si­bai­mi­na, at­virkš­čiai, ti­ki­na jau pri­pra­tęs prie min­ties, kad sku­ bė­ji­mas, di­de­lis dar­bo krū­vis ir nuo­var­gis taps nor­ma. „Vie­na, dėl ko ne­ri­mau­ju, – kal­ bos bar­je­rai. Dirb­siu re­por­te­riu, tad kal­ba bus pa­grin­di­nis ma­no dar­bo įran­kis. Po var­žy­bų im­siu in­ter­viu iš bok­si­nin­kų, vė­liau tuos in­ter­viu dė­siu į spe­cia­lų in­ter­ne­ to pus­la­pį, ku­rio in­for­ma­ci­ja bus pa­sie­kia­ma olim­pia­dos žur­na­lis­ tams“, – bū­si­mo dar­bo spe­ci­fi­ką aiš­ki­no Ma­rius.

Vie­nas iš dau­gy­bės

M.Ru­ta­vi­čius – vie­nas iš 150 tūkst. no­rė­ju­sių pri­si­lies­ti prie olim­pi­nių žai­dy­nių vir­tu­vės. „Bu­vo at­rink­ta 10 tūkst. sa­va­ no­rių. Man pa­si­se­kė: vie­nas ma­no uni­ver­si­te­to dės­ty­to­jų dir­ba Lon­ do­no olim­pi­nių žai­dy­nių or­ga­ni­ za­ci­nia­me ko­mi­te­te, to­dėl mes, stu­den­tai, ga­vo­me pir­me­ny­bę tap­ti sa­va­no­riais“, – iš­da­vė pa­ slap­tį vai­ki­nas.

No­rin­tys tap­ti sa­va­no­riais tu­rė­ jo ne tik įveik­ti ne­men­ką at­ran­ką, bet ir įro­dy­ti, kad ge­ba ne­sut­rik­ ti esant ekst­re­ma­lioms si­tua­ci­ joms, sku­biai priim­ti at­sa­kin­gus spren­di­mus, at­sa­ky­ti į dau­gy­bę klau­si­mų, pa­de­dan­čių iš­siaiš­kin­ ti, ar žmo­gus tik­rai su­si­do­ros su pa­rei­go­mis. „Ma­nęs klau­si­nė­jo apie nau­ jau­sią pa­tir­tą stre­si­nę si­tua­ci­ją

ir tai, kaip ją įvei­kiau, kaip ga­lė­ čiau pa­ge­rin­ti sa­vo dar­bo at­mos­ fe­rą. At­sa­kęs į ga­ly­bę įvai­riau­sių klau­si­mų, maž­daug po ke­lių mė­ ne­sių su­lau­kiau džiu­gios ži­nios – at­ran­ką įvei­kiau“, – pri­si­mi­nė M.Ru­ta­vi­čius.

Ga­vau re­tą pro­gą įgy­ti neį­kai­no­ja­ mos pa­tir­ties. CV įra­šas apie tai, kad bu­vau sa­va­no­riu Lon­do­no olim­pia­ do­je, duos di­vi­den­ dų atei­ty­je.

Bai­gė spe­cia­lius mo­ky­mus

Žai­dy­nė­se dirbs tik spe­cia­lius tri­ jų eta­pų mo­ky­mus įvei­kę jau­nuo­ liai. Pir­miau­sia sa­va­no­riams te­ko iš­mok­ti to, ką rei­kės da­ry­ti per žai­dy­nes. Ant­ra­ja­me eta­pe vy­ ko kur kas įdo­mes­ni už­siė­mi­mai ma­žo­se gru­pe­lė­se. „Per ant­rus mo­ky­mus dis­ku­ ta­vo­me, kaip kuo ge­riau įvyk­dy­ti sa­vo už­duo­tis, ko­kia at­sa­ko­my­bė mū­sų lau­kia. Per šiuos mo­ky­mus ar­ti­miau su­si­pa­ži­nau su ki­tais sa­va­no­riais“, – pa­tir­ti­mi da­li­jo­si M.Ru­ta­vi­čius.

Tre­čia­sis mo­ky­mų eta­pas vy­ko olim­pi­nė­je are­no­je, kad bū­si­mie­ji sa­va­no­riai ne­pa­sik­lys­tų dirb­da­mi.

Dau­gy­bė sa­va­no­rių olim­pia­do­je at­liks pa­čius įvai­riau­sius dar­bus: nuo gy­ve­na­mų­jų vie­tų iki are­nų ly­dės at­le­tus, ant pa­dėk­lų lai­kys me­da­lius per jų tei­ki­mo ce­re­mo­

ni­ją, dirbs ra­di­jo re­ži­sie­riais, mo­ ky­to­jais ir pan. Įgis neį­kai­no­ja­mos pa­tir­ties

Olim­pia­dai pa­si­ren­gę sa­va­no­riai ži­no: už dar­bą, kad ir koks sun­ kus bū­tų, mo­ka­ma ne­bus. Ne­pa­ vyks pra­smuk­ti ir į var­žy­bas.

M.Ru­ta­vi­čius sa­kė, kad jis ga­lės ma­ty­ti rung­tis, per ku­rias rei­kės dirb­ti, o ir ta­da gal­va bus užim­ ta min­ti­mis apie tai, ko pa­klaus­ ti ką tik iš rin­go grįž­tan­čio bok­ si­nin­ko.

Sa­va­no­riai kar­tą per die­ną gaus ne­mo­ka­mus pie­tus, taip pat ke­ lio­nės bi­lie­tą pri­rei­kus nu­si­gau­ti į bet ku­rį Lon­do­no kam­pe­lį. Ne­ tu­rin­tiems kur ap­si­sto­ti Olim­pi­ nių žai­dy­nių or­ga­ni­za­ci­nis ko­mi­ te­tas už ne­di­de­lę kai­ną Lon­do­no cent­re siū­lo stu­den­tiš­kus bend­ ra­bu­čius.

Skep­ti­kai iš­kart su­rauks kak­tą ir burb­te­lės, kad sa­va­no­riau­ti neap­ si­mo­ka – iš­nau­do­ji­mas! M.Ru­ta­ vi­čius ma­no ki­taip. „Sa­va­no­riau­da­mas gy­ven­siu kaip nor­ma­lus dir­ban­tis žmo­gus, ta­čiau ma­nęs lauks iš tie­sų įdo­ mi veik­la. Ga­vau re­tą pro­gą įgy­ti neį­kai­no­ja­mos pa­tir­ties. CV įra­šas apie tai, kad bu­vau sa­va­no­riu Lon­ do­no olim­pia­do­je, duos di­vi­den­ dų atei­ty­je. Darb­da­viai at­si­žvelgs į tai, kad su­ge­bu dirb­ti ap­lin­ko­je, ku­rio­je ver­da ak­ty­vi įtemp­ta veik­ la. Be to, pa­čiam bus sma­gu, kad sa­vo dar­bu pri­si­dė­jau prie olim­pi­ nių žai­dy­nių“, – as­me­ni­ne nau­da įsi­ti­ki­nęs sa­va­no­ris Ma­rius.

Lon­do­no olim­pia­do­je jis pra­ dės dirb­ti lie­pos 25 d. ir už­si­bus iki pat pa­ro­lim­pi­nių žai­dy­nių pa­ bai­gos, rug­sė­jo 9-osios.

Kalbins: boksininkai žaidynėse bus pagrindiniai M.Rutavičiaus pa-

šnekovai.

„Scanpix“ nuo­tr.

20

šeštadienis, liepos 21, 2012

Seimo narės durų nelauš Jau tre­čius me­tus pas se­se­rį gy­ve­nan­tis ir ne­ga­lin­tis įei­ti į sa­ vo bei Sei­mo na­rės Da­lios Tei­šers­ky­tės bend­rą bu­tą, ži­no­mas vi­suo­me­nės vei­kė­jas Ana­to­li­jus Čup­ko­vas ir da­bar ne­si­ren­gia lauž­ti mi­li­jo­nus kar­tų vars­ty­tų ir pa­ties įsta­ty­tų ąžuo­li­nių du­rų.

Jis no­ri tik ra­my­bės ir tei­sy­bės.

Da­rius Sė­le­nis

d.selenis@diena.lt

Ren­gia­si Eu­ro­pos čem­pio­na­tui

Tie­sa, da­bar 188 cm ūgio bu­vu­ sį Kau­no „Žal­gi­rio“ krep­ši­nin­ką ka­muo­ja ma­lo­nūs rū­pes­čiai. Ki­ tą šeš­ta­die­nį Kau­ne star­tuo­ja Eu­ ro­pos krep­ši­nio ve­te­ra­nų čem­pio­ na­tas, ku­ria­me su­si­rinks apie 1 500 da­ly­vių iš 22 vals­ty­bių. Jie rung­ ty­niaus de­šim­ty­je vy­rų ir še­šio­se mo­te­rų gru­pė­se. „Žai­siu ir aš – juk dar ga­li­ma.

Rung­ty­niau­ja ir 75 me­tų žmo­ nės“, – šyp­te­lė­ja vie­nas čem­pio­ na­to or­ga­ni­za­to­rių, 68-erių Kau­ no „Žal­gi­rio“ ve­te­ra­nų ko­man­dos ir Neį­ga­lių­jų spor­to fe­de­ra­ci­jos pre­zi­den­tas, Pa­ro­lim­pi­nio ko­mi­ te­to vi­cep­re­zi­den­tas A.Čup­ko­vas.

Jis su or­ga­ni­za­to­rių ir pa­dė­jė­jų ko­man­da dir­ba la­bai daug ir lau­kia Kau­no spor­to ha­lė­je star­tuo­sian­čio aš­tuo­nio­se sa­lė­se vyk­sian­čio čem­ pio­na­to pra­džios.

Ana­to­li­jus lau­kia ir olim­pi­nių žai­dy­nių, kaip ir vi­si lie­tu­viai, sirgs už sa­vo ša­lies krep­ši­nin­kus. Prog­ no­zuo­ti ne­drįs­ta, bet aky­se at­si­ spin­di tvir­tas ti­kė­ji­mas na­cio­na­li­ ne rink­ti­ne.

Ir tik neiš­ven­gia­mai pra­kal­bus, ka­da baig­sis jo ir D.Tei­šers­ky­tės ka­ras, sun­kiai at­si­dūs­ta.

Kam nuo­dy­ti gy­ve­ni­mą?

„Kam nuo­dy­ti vie­nas ki­tam gy­ve­ ni­mą, juo­lab kai ar­tė­ja sau­lė­ly­dis, – ra­miai ir šiek tiek liūd­nai ta­ria A.Čup­ko­vas. – Vis dar ti­kiuo­si, kad iš­si­skir­si­me tai­kiai ir gau­siu tai, kas man pri­klau­so.“ Po aki­mir­kos su­si­dro­vė­jęs tar­ si ma­žas vai­kas pri­si­pa­žįs­ta, kad gė­da to­kio am­žiaus dviem suau­ gu­siems žmo­nėms vis­ką spręs­ ti teis­me, kai vi­sa­da ga­li­ma su­tar­ ti žmo­giš­kai.

Bet net ir blo­giau­siu at­ve­ju Ana­ to­li­jus su 67 me­tų vis dar ofi­cia­lia sa­vo žmo­na D.Tei­šers­ky­te ka­riaus tik tei­si­niu ir ju­ri­di­niu bū­du. „Tik... – tram­dy­da­mas skaus­mą pri­si­pa­žįs­ta, kad jau­čia nu­si­že­mi­ ni­mą, pra­šy­da­mas įleis­ti į abiem pri­klau­san­tį bu­tą Kau­ne, Dai­na­ vos gat­vė­je, kur bu­vo pa­keis­tos du­rų spy­nos. Taip, į tą pa­tį, ku­ ria­me ka­dai­se bu­vo fil­muo­tas gar­ saus lie­tu­vių se­ria­lo „Rau­don­me­ džio ro­jus“ epi­zo­das ir ku­ria­me tu­ri du sa­vo kam­ba­rius. – Pra­šau Da­lios sū­naus Li­no, ku­rį au­gi­nau nuo sep­ty­ne­rių. Anks­čiau, kol į tą mės­ma­lę ne­bu­vo pa­te­kęs sū­nus Pra­nas, ma­ne į bu­tą įleis­da­vo, bet da­bar jis ant ma­nęs pyks­ta. Grei­ čiau­siai dėl tur­tų...“ Ra­ki­na­mas tik vie­nas kam­ba­rys

Kol kas neat­ro­do, kad ka­ras baig­sis tai­ka. A.Čup­ko­vas vis dar ne­ga­vo bend­ro bu­to rak­tų, o su D.Tei­šers­ ky­te su­si­tar­ti ne­pa­vyks­ta. Nie­ko

ne­pa­vy­ko kol kas su­tar­ti ir ad­vo­ ka­tams.

Pak­lau­sus, ko­kius jis auk­so kal­ nus pa­gro­bė iš na­mų, Ana­to­li­jus liūd­nai šyp­te­lė­ja. Ši is­to­ri­ja nu­ti­ko dar per­nai. Tą­ kart jis pa­pra­šė Da­lios sū­naus Li­no įleis­ti į bu­tą. No­rė­jo pa­siim­ti sa­ vo do­ku­men­tus, dar li­ku­sius daik­ tus. Pra­da­ręs sa­vo stal­čių nu­stė­ro, nes as­me­ni­nių do­ku­men­tų – dek­ la­ra­ci­jų, ar­chy­vo pa­žy­mų apie jam pri­klau­san­čią so­dy­bą Bra­ziu­kuo­se, kur, anot Ana­to­li­jaus, gy­ve­na la­bai są­ži­nin­gas Da­lios bro­lis, – ne­ra­do.

Po aki­mir­kos A.Čup­ko­vas nu­ste­ bi­na: „Kai nuo 1979 m. pra­dė­jo­me gy­ven­ti kar­tu, mū­sų bu­te bu­vo ra­ ki­na­mas tik vie­nas, Da­lios, kam­ ba­rys. Ko­dėl? Ne­ži­nau. Vi­sur ki­tur bu­vo ga­li­ma pa­tek­ti. Bet man nė į gal­vą ne­šo­vė min­tis ra­kin­ti sa­vo kam­ba­rius. Kam? Ir net min­tis ne­ ki­lo, kad ga­li ding­ti do­ku­men­tai.“

Per ma­žai lai­ko li­ko že­me­lė­je. O kas man pri­klau­so, tu­rė­tų bū­ ti grą­žin­ta.

Tą­kart ap­si­lan­kęs sa­vo kam­ba­ riuo­se jis ne­ra­do ir ke­lių jam bran­ gių re­lik­vi­jų – te­tos do­va­no­to se­no auk­si­nio laik­ro­džio, ma­mos do­va­ no­tos auk­si­nės mo­ne­tos.

Su­ža­dė­tu­vių žie­do ne­ver­ta

Ana­to­li­jus at­vi­ras: jis paė­mė Da­liai do­va­no­tą su­ža­dė­tu­vių žie­dą ir dar ke­lis jos pa­puo­ša­lus. Ko­dėl? „Gy­ve­ni­mas pa­ro­dė, kad ji bu­ vo ne­ver­ta do­va­no­to su­ža­dė­tu­vių žie­do. No­rė­jau iš­ly­dy­ti, – ne­sle­pia vy­ras. O ki­ti pa­puo­ša­lai? – Tuo­met šo­ki­ruo­tas ir ap­stul­bęs pa­gal­vo­ jau juos iš­mai­ny­ti į sa­vo din­gu­sius svar­bius do­ku­men­tus ir re­lik­vi­jas.

Bet, emo­ci­joms at­slū­gus, sū­naus Alek­sand­ro pa­tar­tas ir ra­miai ap­ mąs­tęs, dar tą pa­čią die­ną Da­lios pa­puo­ša­lus grą­ži­nau. Ai, kam taip kvai­lai elg­tis.“ Ana­to­li­jus bu­vo dar kar­tą ap­stul­ bin­tas, kad ne­tru­kus po to, kai jau vis­kas bu­vo grą­žin­ta, bu­vo pa­ra­šy­ tas pa­reiš­ki­mas po­li­ci­jai. „Nuė­jau, vis­ką paaiš­ki­nau, ten žmo­nės vis­ką su­pra­to, – ra­miai kal­ba A.Čup­ko­vas. – Tie­sa, kai ku­riuos daik­tus pa­si­li­kau – sa­vo spor­to me­da­lius, ženk­liu­kus, ap­ do­va­no­ji­mus. Bet tu­riu tam tei­ sę?“ Bet vy­ras ir to­kiu me­tu ne­si­ren­ gia, kaip jo žmo­na, da­ly­vau­ti te­le­ vi­zi­jos šou lai­do­se, vie­šai spręs­ ti pro­ble­mų ir kel­ti sau rei­tin­gus.

Jis neiš­duo­da, kas ne­se­niai jam ra­ šė pik­tas ir šan­ta­žuo­ja­mas ži­nu­tes į mo­bi­lio­jo ry­šio te­le­fo­ną, nors ži­ no, kas tai da­rė.

„Kam? Tam jau­nam, pui­kiam žmo­gui bu­vo pa­da­ry­ta įta­ka. Jis – ne­kal­tas“, – sa­ko ne­pik­tai.

Ne­šio­ja se­ne­lio kry­že­lį

Ana­to­li­jų ap­stul­bi­no Da­lios pa­ skleis­tos kal­bos šou lai­do­se, kad jis ne­va pri­klau­so kaž­ko­kioms sek­ toms. „Esu or­to­dok­sas, – ne­sle­pia Ana­to­li­jus ir ro­do ant kak­lo ka­ban­ tį 1876 m. auk­si­nį kry­že­lį su ru­siš­ku už­ra­šu „Spa­si ir po­mi­lui“ (Iš­gel­bėk ir pa­si­gai­lėk), – kry­že­lis yra se­ne­lio.

Jį ne­šio­jo ma­no tė­vas, o po ma­mos mir­ties per iš­pa­žin­tį po­pas pa­sa­kė, kad ir aš pri­va­lau ne­šio­ti.“ A.Čup­ko­vas ne­si­dro­vi ir nuo­šir­ džiai pri­pa­žįs­ta: taip, jis – ti­kin­ tis, bet ne ak­lai į re­li­gi­ją pa­si­nė­ ręs žmo­gus. Ir juo­lab kvai­la gal­vo­ti apie kaž­ko­kias sek­tas.

Ana­to­li­jaus mo­čiu­tė, ma­mos ma­ma, – ka­ta­li­kė. „Vi­sa­da švęs­da­vo­me dve­jas Ka­ lė­das, Ve­ly­kas. Ir nie­ka­da ne­prie­ši­ nau ka­ta­li­kų ir or­to­dok­sų. Abi re­li­ gi­jos kal­ba apie tuos pa­čius, ge­rus ir švie­sius, da­ly­kus. Ten la­bai daug iš­min­ties ir tei­sy­bės“, – įsi­ti­ki­nęs A.Čup­ko­vas.

Pak­laus­tas, ka­da pa­starąjį kar­tą ma­tė D.Tei­šers­ky­tę, nes bū­tent pa­ var­de Ana­to­li­jus va­di­na po­li­ti­kę, jis šyp­te­lė­ja.

Aps­tul­bi­no bu­vę bend­ra­dar­biai

„Pa­ma­čiau la­bai ne­ti­kė­tai. Tai bu­ vo prieš ke­lias sa­vai­tes, kon­cer­ te Kau­no pi­ly­je. Ji bu­vo su mar­čia ir anū­kais, – pa­me­na aki­mir­kas A.Čup­ko­vas. – Tie­sa, keis­ta, kad su­si­ti­kus žvilgs­niams ma­no šir­dy­ je nie­kas ne­su­vir­pė­jo. Gal iš­mo­kau val­dy­tis?“ Jį su­jau­di­no prie jo priė­ju­si la­ bai my­li­ma, kaip ir Jo­kū­bas, vai­ kai­tė Ka­mi­lė. Jos ne­bu­vo ma­tęs be­veik tre­jus me­tus, to­dėl pa­ste­ bi­mai paau­gu­sios mer­gi­nos iš pra­ džių net ne­pa­ži­no. „Tuo­met šir­dis su­spur­dė­jo“, – įsi­tem­pia ir tram­do aky­se aki­mir­ ką su­žvil­gu­sias aša­ras.

Vi­sas nei­gia­mas emo­ci­jas, šal­ tą­jį ka­rą, D.Tei­šers­ky­tės kal­bas per šou lai­das A.Čup­ko­vui pa­de­da už­ gniauž­ti dar­bai, pra­smin­ga vi­suo­ me­ni­nė veik­la.

Jis jau­čia­si pa­ma­lo­nin­tas, kad tiek daug žmo­nių jį pa­lai­ko, su­tik­ti ar sa­vo no­ru pa­skam­bi­nę ta­ria la­bai gra­žius, pa­lai­ko­mus žo­džius.

Ana­to­li­jus ypač ma­lo­niai bu­ vo nu­ste­bin­tas, kai at­si­lie­pė 15–20 me­tų ne­ma­ty­ti jo bu­vę bend­ra­dar­ biai, ku­rie siū­lė vi­so­ke­rio­pą pa­gal­ bą ir net pi­ni­gų. „Pi­ni­gų, ži­no­ma, at­si­sa­kiau, ta­ čiau tai la­bai su­jau­di­no. Nes­lėp­ siu, su­si­grau­di­nau. Gy­ve­ni­me bu­ vau vi­soks. Bet di­de­lių prie­kaiš­tų iš žmo­nių ne­su­lau­kiau. Gal tai ga­na švie­saus gy­ve­ni­mo re­zul­ta­tas?“ – svars­to A.Čup­ko­vas.

Ra­my­bė: ge­rų emo­ci­jų A.Čup­ko­vui ke­lia pra­smin­gi dar­bai.

Ąžuo­li­nių du­rų ne­lauš

Ana­to­li­jus – tai­kus žmo­gus. Jis ir da­bar, per ne­ma­lo­nų po­kal­bį, mie­ liau kal­ba apie švie­sius da­ly­kus, apie my­li­mus vai­kai­čius. Džiau­ gia­si, kad ar­chi­tek­tū­rą pa­si­rin­kęs anū­kas And­rius švy­tė­da­mas kaip ant spar­nų grįž­da­vo iš nuo­sta­bios pe­da­go­gės Ma­ri­jos Juk­niū­tės pie­ ši­mo pa­mo­kų.

Bet pa­tas, šach­ma­ti­nin­kų ter­ mi­nais ta­riant, san­ty­kiuo­se su Da­ lia ne­ga­li bū­ti am­ži­nas. A.Čup­ko­ vas ne­ga­li am­ži­nai ken­tė­ti ap­kal­bų, šan­ta­žuo­ja­mų ži­nu­čių, ne­su­lauk­ti to, kas jam pri­klau­so, ir ne­siim­

And­riaus Alek­sand­ra­vi­čiaus nuo­tr.

ti jo­kių veiks­mų. „Vis dar ti­kiuo­si, kad du se­ni žmo­nės vis­ką ga­li iš­ spręs­ti tai­kiai, be teis­mų, – dro­viai skės­te­lė­ja ran­ko­mis. – Bet jei tai vis dėl­to ne­pa­dės, ru­de­nį, ma­tyt, teks im­tis ir ki­tų veiks­mų. Per ma­žai lai­ko li­ko že­me­lė­je. O kas man pri­ klau­so, tu­rė­tų bū­ti grą­žin­ta. No­riu se­nat­vė­je tu­rė­ti sa­vo kam­pą ir ra­ my­bę.“ Ne, ne, A.Čup­ko­vas ne­si­ren­gia elg­tis ne­žmo­niš­kai. Juo­lab ne­si­ ren­gia lauž­ti mi­li­jo­nus kar­tų vars­ ty­tų ir jo pa­ties įsta­ty­tų ąžuo­li­nių du­rų. Jis im­sis tei­sė­tų ir ju­ri­di­nių veiks­mų.

22

šeštADIENIS, liepos 21, 2012

menas ir pramogos

Žvilgs­nis per pe­tį skai­ty­ti ne­truk­do Tai ne sen­sa­ci­ja, bet dau­ge­liui dar ga­li bū­ ti nau­jie­na. Vis la­biau po­pu­lia­rė­jan­čio­se e. skai­tyk­lė­se įdieg­tos pro­gra­mos lei­džia ste­bė­ti skai­ty­to­jo žings­nius. Bū­ti se­ka­ mam ne itin ma­lo­nu, bet, kaip tei­gia poe­ tas Ma­rius Bu­ro­kas, be­si­nau­do­jan­tys šiuo­ lai­ki­nė­mis tech­no­lo­gi­jo­mis to neiš­vengs.

Ind­rė Pep­ce­vi­čiū­tė i.pepceviciute@diena.lt

Se­ka­mi skai­ty­to­jo duo­me­nys

Kaip tvir­ti­na poe­tas, ver­tė­jas ir li­ te­ra­tū­ros kri­ti­kas M.Bu­ro­kas, anks­ čiau lei­dė­jai ir au­to­riai ne­tu­rė­jo kaip su­ži­no­ti, kas nu­tin­ka su kny­ ga, kai ji pa­ten­ka skai­ty­to­jui į ran­ kas. At­si­ra­dus e. kny­goms vis­kas ap­si­ver­tė: jo­se in­teg­ruo­tos pro­gra­ mos lei­džia ste­bė­ti skai­ty­to­ją – ką jis skai­to, ko­kias kny­gas siun­čia­ si ir net ko­kias ei­lu­tes pa­si­brau­kia. „Par­da­vė­jai su lei­dė­jais se­ka šiuos duo­me­nis. Da­bar bend­ro­vės ak­ty­ viai ti­ria skai­ty­to­jų el­ge­sį, ir nau­ do­da­mie­si šiais duo­me­ni­mis lei­dė­ jai ga­li kur­ti bū­tent to­kias kny­gas, ku­rios la­biau pa­trau­kia skai­ty­to­jo dė­me­sį“, – apie bend­ro­vės „Ama­ zon“ skai­tyk­lė­se įdieg­tas pro­gra­ mas pa­sa­ko­jo pa­šne­ko­vas.

Jo ma­ny­mu, var­gu ar tai ga­li­ ma va­din­ti šni­pi­nė­ji­mu, gal­būt la­ biau mo­ni­to­rin­gu. Anot M.Bu­ro­ko, kiek jam ži­no­ma, nuo „Ama­zon“ skai­tyk­lių var­to­to­jų tai ne­sle­pia­ma. „Ned­rįs­čiau teig­ti, kad var­to­to­jai nein­for­muo­ja­mi, aiš­ku, ant kiek­ vie­no kam­po apie tai gar­siai ne­rė­ kia­ma. Bet iš prin­ci­po tai nė­ra pa­ slap­tis“, – sa­kė li­te­ra­tū­ros kri­ti­kas.

Nors bū­ti ste­bė­ji­mo ob­jek­tu sa­ va­no­riš­kai su­tik­tų re­tas, kaip sa­kė ir M.Bu­ro­kas, tai ne­pa­gei­dau­ti­nas „pri­zas“ vi­siems šiuo­lai­ki­nių tech­ no­lo­gi­jų var­to­to­jams. „Nau­do­da­ma­sis sa­vo skai­tyk­le su­vo­kiu, kad kai kas ži­no, kas yra pirk­ta, bet man tai ne­truk­do. Nie­ ko drau­džia­ma ne­skai­tau. Ga­li bū­ti, kad tai at­bai­dys žmo­nes nuo skai­ tyk­lių, bet, ki­ta ver­tus, nau­do­da­ mie­si nar­šyk­lė­mis da­ro­me ly­giai tą pa­tį, iš in­di­vi­dua­lių da­ly­kų yra

Fiksuoja: e. skaityklėse įdiegtos programos bendrovėms leidžia matyti, kokias e. knygas skaitytojas siun-

čiasi, ką skaito ir net kurias vietas knygoje pasibraukia.

su­kon­fi­gū­ruo­ja­mas mū­sų paieš­kų lau­kas“, – nie­ko šo­ki­ruo­ja­mo tei­ gė ne­ma­tan­tis M.Bu­ro­kas.

Kny­ga yra pre­kė

Į vis­ką žvelg­ti pa­pras­čiau pa­siū­ lė ir lais­va­lai­kio pre­kių bei kny­gų par­duo­tu­vės „So­fok­lis“ di­rek­to­ rė Lau­ra Vait­ke­vi­čiū­tė. Jos aiš­ki­ ni­mu, į kny­gą de­rė­tų žiū­rė­ti kaip į pre­kę. Kaip bet ku­ri ki­ta pre­kė, jos tei­gi­mu, kny­ga yra ste­bi­ma ir rin­ kos ty­ri­mų po­žiū­riu. „Ta­čiau at­spė­ti skai­ty­to­jo min­ tis var­gu ar pa­vyks. Net ir tos prie­ mo­nės, jų tei­kia­mos ga­li­my­bės tir­ ti skai­ty­to­ją, ku­rios at­si­ra­do su e. kny­go­mis ir e. skai­tyk­lė­mis, ne­ga­ li bū­ti ver­ti­na­mos vie­na­reikš­miš­ kai, kaip, be­je, ir bet ku­rio ki­to ty­ ri­mo re­zul­ta­tai, – vi­sa­da esa­ma ir ki­tų kin­ta­mų­jų“, – sa­kė L.Vait­ke­ vi­čiū­tė.

Tie­sa, M.Bu­ro­kas ne­slė­pė: jį kiek er­zi­na tai, kad re­gist­ruo­ja­mos kny­ go­je pa­ties pa­si­brauk­tos vie­tos, ta­ vo už­ra­šai tam­pa priei­na­mi ki­tiems. „Kiek ži­nau, ši­tą funk­ci­ją ga­li­ma kaž­kaip iš­jung­ti. Vis tiek kas nors yra iš­ra­dęs pro­gra­mė­lę, kaip su­si­ tvar­ky­ti taip, kad ta­vęs nie­kas ne­ ste­bė­tų. Tai­gi žmo­nėms, ku­riems tai truk­do, tie­siog rei­kė­tų pa­si­do­ mė­ti, kaip bū­tų ga­li­ma tai iš­jung­ ti“, – pa­siū­lė pa­šne­ko­vas.

Kliū­tis – ir var­to­to­jų po­žiū­ris

E. skai­tyk­lė­mis be­si­nau­do­jan­tys mū­sų ša­lies gy­ven­to­jai skun­džia­ si, kad lie­tu­viš­kos e. kny­gos – di­ de­lė bė­da. Ang­liš­kų ir ru­siš­kų ga­li­

ma ras­ti įvai­riau­sių, o štai lie­tu­vių kal­ba trūks­ta ir ver­ti­mų, ir pa­čių lie­tu­vių au­to­rių kū­ri­nių. To­kį fak­tą „So­fok­lio“ di­rek­to­rė va­di­na ne ten­ den­ci­ja, o šių die­nų rea­ly­be. Ta­čiau, pa­sak jos, ne­reiš­kia, kad taip bus ir atei­ty­je.

Ji – kaip iš­lai­ky­tas vy­nas. Ją įver­tins, jos kva­pą gers, pus­ la­pių šna­re­siu vi­sa­ da mė­gau­sis tik­rie­ji gur­ma­nai.

„Scanpix“ nuotr.

ri­nys – pa­žeis­tos au­to­riaus tei­sės, ypač kal­bant apie au­to­riaus tur­ti­ nę tei­sę gau­ti ho­no­ra­rą už kū­ri­nio pa­nau­do­ji­mą. Visa tai kelia didelį autorių ir leidėjų susirūpinimą ir iš dalies stabdo e. leidybos procesą“, – aiš­ki­no di­rek­to­rė.

Vi­sa­da mė­gau­sis gur­ma­nai

„Tie­sa, Va­ka­rų ša­lys jau se­niai yra ke­lio­li­ka žings­nių prie­ša­ky tiek e. kny­gų lei­dy­bos, tiek e. kny­gų par­da­vi­mo po­žiū­riu. Ži­no­me, kad „Ama­zon“ par­duo­da­mų e. kny­gų ti­ra­žai jau ku­rį lai­ką vir­ši­ja spaus­ din­tų. Ta­čiau mū­sų rin­ka, pa­ly­gin­ ti su už­sie­nio, yra spe­ci­fin ­ ė – prie to prisideda vartojimo kultūra“, – tei­gė L.Vait­ke­vi­čiū­tė.

Jos tei­gi­mu, vy­rau­ja klai­din­gas su­vo­ki­mas, kas yra ir tu­rė­tų bū­ ti lai­ko­ma e. kny­ga. „Var­to­to­jų po­ žiū­ris, kad vi­sa, ką siū­lo in­ter­ne­ tas, ypač kal­bant apie pro­duk­tus, su­si­ju­sius su au­to­riaus tei­sių ir in­ te­lek­ti­nės nuo­sa­vy­bės sau­go­ji­mu (mu­zi­ka, fil­mai, kny­gos), ga­li­ma gau­ti ne­mo­ka­mai. Tai ska­ti­na ydin­ gą nuo­mo­nę, kad kie­no nors gal­būt ne­tei­sė­tai in­ter­ne­te pa­skelb­ta kny­ ga tu­ri e. kny­gos sta­tu­są. To pa­da­

Tai, kad e. skai­tyk­lės vis la­biau po­ pu­lia­rė­ja, pa­tvir­ti­no jų pre­ky­ba už­ sii­man­čios par­duo­tu­vės „So­fok­ lis“ di­rek­to­rė. Kas lau­kia kny­gų, ar skai­tyk­lės užims jų vie­tą ir vi­siš­ kai jas iš­stums, M.Bu­ro­ko tei­gi­mu, pa­ro­dys lai­kas. „Kol kas tuo abe­jo­ čiau. Bet, ži­no­ma, ga­li at­si­tik­ti taip, kad kny­gų lau­kia vi­ni­li­nių plokš­te­ lių li­ki­mas. Bet ga­li bū­ti taip, kad e. kny­gos ras sa­vo ni­šą ir iki ga­lo spaus­din­tų neišs­tums“, – svars­tė li­te­ra­tū­ros kri­ti­kas. Jis kny­gų at­si­ sa­ky­ti ne­ke­ti­na, kaip pa­ts sa­ko, dėl ne­pa­ly­gi­na­mai stip­res­nio emo­ci­nio ry­šio, pa­ly­gin­ti su skai­tyk­le. „Gal vė­liau įsi­vy­raus tie va­di­ na­mie­ji lanks­tūs ek­ra­nai, ku­riuo­ se bus ga­li­ma skai­ty­ti ir laik­raš­čius bei žur­na­lus. Na, bet ko­kiu at­ve­ju, kny­gų lai­do­ti ne­sku­bė­čiau“, – sa­ kė pa­šne­ko­vas.

Vis dėl­to no­rė­tų­si, kad nau­ja­sis tech­no­lo­gi­jų am­žius ne­pra­žu­dy­tų to, kas ke­liau­ja iš kar­tos į kar­tą. Ir vei­kiau­siai tie, ku­rie su­pran­ta, vi­ sa­da ver­tins tą se­ną po­pie­ri­nę kny­ ge­lę. „Ji – kaip iš­lai­ky­tas vy­nas. Ją įver­tins, jos kva­pą gers, pus­la­pių šna­re­siu vi­sa­da mė­gau­sis tik­rie­ ji gur­ma­nai“, – nea­be­jo­jo L.Vait­ ke­vi­čiū­tė.

di­no ma­ny­je už­snū­du­sį no­rą skai­ty­ ti. Per pus­me­tį per­skai­čiau per de­šimt kny­g ų. Ka­dan­g i daž­n iau­siai skai­tau ne­l ie­tu­v iš­ką li­te­ra­t ū­rą ir ne lie­tu­v ių kal­ba, pro­ble­mų dėl ne­mo­ka­mų kny­ gų ne­ky­la. Skai­tyk­lę ga­li vi­sur su sa­vi­ mi ne­šio­tis. Ek­ra­nas vi­siš­kai ne­var­gi­ na akių. Pir­mą kar­tą paė­męs į ran­kas net pa­ma­niau, kad ant ek­ra­no už­k li­ juo­tas po­pie­ri­nis lip­du­kas su teks­tu.

Pa­to­gu ir tai, kad kny­gų ga­liu ne­si­siųs­ ti, o tie­siog ko­pi­juo­ti teks­tą ir skai­ty­ti bet ku­riuo po­pu­lia­riu word ar­ba word­ pad for­ma­tu. Yra skai­tyk­lė­je funk­ci­jų,

ku­rio­mis dar ne­te­ko nau­do­tis, pa­vyz­ džiui, be­lai­d žio in­ter­ne­to. Iš mi­nu­sų pa­mi­nė­čiau tai, kad nė­ra ap­švie­ti­mo, tad tam­so­je skai­ty­t i ne­pa­v yks, nors įpras­tos kny­gos tam­so­je taip pat ne­ pas­kai­ty­si­te.

Ne­ma­lo­niai ste­bi­na tai, kad mū­sų kny­ gų lei­dė­jai ir au­to­riai la­bai lė­tai brau­na­ si į e. erd­vę. Be to, e. kny­gų lie­tu­vių kal­ ba sun­ku ras­ti. Ieš­kant kny­gos ru­sų ar ang­lų kal­ba, už­ten­ka įves­ti pa­va­di­ni­ mą paieš­kos lan­ge­ly­je, lie­tu­vių kal­ba to­kia paieš­ka daž­niau­siai re­zul­ta­tų ne­ duo­da.

Komentaras And­re­jus

IT en­tu­z ias­tas

S

u e. skai­tyk­lė­m is pir­mą kar­ tą su­si­dū­riau už­sie­ny­je prieš ko­k ius pen­ke­r ius me­tus. Pir­ ma reak­ci­ja bu­vo – o kam to rei­kia. Nau­jo­vė su­do­mi­no, bet pi­giau­ sia, ko­k ią ta­da pa­vy­ko ras­t i, kai­na­vo per tūks­tan­tį li­tų. Tad idė­jos pirk­ti at­ si­sa­kiau.

Vis dėl­to per­nai ga­vau apie 700 li­t ų kai­nuo­jan­čią skai­tyk­lę do­va­nų ir ga­ lė­čiau pa­sa­ky­ti, kad šis daik­tas pa­ža­

siūlo darbą šeštadienis, liepos 21, 2012 Konditerijos įmonė priims į darbą vairuotoją-ekspeditorių, vadybininką-ekspeditorių ir prekybos agentą. Tel. 8 611 45 000.

957451

Terminuotam darbui Lentvaryje reikalingi pagalbiniai (-ės) darbuotojai (-os) (langų gamyba). Darbas prie staklių, langų profilių gaminimas, plastiko surinkimas, langųdarbą apkaustų uždėjimas, Siūlo frezavimas, virinimas, metalo pjovimas. Registruotis darbo dienomis 9-16 val. tel. 8 620 68 855, 8 650 34 654.

959483

UAB „IRDAIVA” reikalingi dirbti Vilniuje: betonuotojai, tinkuotojai, staliai-dailidės, fasado šiltintojai, apdailininkai, plytelių klojėjai. Kontakt. tel. 8 659 38 437, 8 659 38 480, 8 659 38 414.

959171

Verpimo įmonei Vilniuje reikalingi darbininkai. Apmokome. Tel. (8 5) 260 1970, 8 698 34 551, skambinti darbo dienomis nuo 9 iki 16 val.

961027

Anglija! Obuolių, slyvų, aviečių, brašpaslaugos kių nuėmimas. Anglų k. nebūtina. Kai-

na 400 Lt! www.extratravel.lt. Tel. 8 statybos 688 15 532. ir remonto 990199

Gamina medžio masyvo vidaus duNorvegijoje staliai apdailininkai, ris iš uosio, reikalingi: ąžuolo. Kokybę garantuomūrininkai, suvirintojai, .santechnikai, maja. www.vidinesdurys.lt Tel. 8 689 44 tininkai. Visos socialinės garantijos. Tel. 8 984, e. paštas 605 83 595. vidinesdurys@zebra.lt.

955284

991320

Paslaugos Technikos remonto Technikos remonto SKUBIAI IR NEMOKAMAI IŠVEŽA nenaudojamą buitinę techniką šaldytuvus, SKUBIAI IR NEMOKAMAI –IŠVEŽA nenauskalbykles, virykles, kompiuterinę techdojamą buitinę techniką – šaldytuvus, niką ir kitus elektronikos prietaisus.techTel. skalbykles, virykles, kompiuterinę niką99 ir kitus prietaisus.. Tel. 8 641 000,elektronikos www.kaunakiemis.lt 951181 8 641 99 000, www.kaunakiemis.lt .

981996

Visų kompiuterių ir televizorių taisymas Vilniuje, Žalgirio g. 131, tel. (8 5) 275 4665; Kelionių www.pc-help.lt.

Vežame keleivius į Vokietiją, Daniją, Olandi933624 ją. Tel. 8 699 01 428, e. paštas pervezimai. info@gmail.com.

Kelionių

986139

poilsiautojus iš Vilniaus, Kauno Iš/įVežame Londoną saugiai, greitai vežame siun-į Palangą, Šventąją (ir atgal),ikinuo 35 Lt. tinius.

Lietuvoje pristatome durų.

Tel.Tel. 8 99 965, 612 627 22 227.

6878 699 58 503, +448778 1449. Informaci975443 ja – www.lietuvalondonas.com.

959526

Parduoda Vežame keleivius į Vokietiją, Daniją, Olandiją. Tel. 8 699 01 428, e. paštas pervezimai.

Baldus info@gmail.com.

Nauja ir naudota prekybos įranga – UAB 952525

„NNPI“: kokybiškai gaminame, parduodame prekybos įrangą; vamzdinės konsKitos trukcijos. Geros kainos. Tel. 8 684 22 221; www.nnpi.lt. baldų gamyba. Aukšta kokyNestandartinių 988405

bė – žema kaina. www.guobosbaldai.lt. Tel. 8 656 69 099.

Perka

760904

parduoda nekilnojamąjį turtą Parduodamas dviejų kambarių butas Palangos centre, už bažnyčios, S.Nėries g. 1A. Tel. 8 603 62 096.

955765

perKa Brangiai perkame mišką su žeme arba išsikirsti. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto.

Tel. 8 676 41 155.

041965 (registracijos Nr. A615-71-(2.15.1.7- to detaliojo plano ekspozicija – nuo 2012 m.

AD4), 2011 08 29 planavimo sąlygų sąvadas gegužės 21 d. iki 2012 m. birželio 18 d. Panedetaliojo plano dokumentui rengti Nr. A620- rių seniūnijos patalpose (Žalioji a. 3, Vilnius).

219-(2.15.1.21-MP2). Planavimo tikslas: ne- Viešas aptarimas vyks 2012 m. birželio 18 d. 18 keičiant žemės sklypo tikslinės paskirties ir val. Pamėnkalnio g. 28-2. Informacija teikiabendrojo plano sprendinių, patikslinti sklypo ma tel. 8 698 13 100. Planavimo pasiūlymai ir Tel. 261ir3653, 261 3655, 261 3659 ribas ir planuojamos teritorijos naudojimo pastabos teikiami planavimo organizatoriui ir skelbimai@vilniausdiena.lt tvarkymo režimą. Planavimo organizatorius: projekto rengėjui raštu ir telefonu iki viešo apUAB „Daltonas“ (į. k. 26077688), J.Jasinskio tarimo dienos. Atmestų planavimo pasiūlymų g. 16, Vilnius. Informaciją teikia Kęstutis Tale- pareiškėjai detaliojo plano sprendinius bei vietas, tel. (8 5) 254 6871, e. paštas kestutis@ šo svarstymo procedūras gali apskųsti Valstytratoriaus. Detaliojo UAB „Jupoga“ įgaliotu asmeniu komunikacijos bus prijungtos prie Pranešame, kad UAB MJR 2012 liepos 30 d. taletas.lt plano rengėjas: UAB „Re- žinerinės binei teritorijų planavimo ir statybos J.Dzekunsku, tel. 8 685 67 424.

Vilniaus miesto centralizuotos sistemos;inspekcinu- 10 val. atliks Vaclovo Bertulio sklypo, kurio group projektavimas”. Informacija teikiama 990737 jai prie Aplinkos ministerijos (A.Juozapavičiaus matoma veikla sąlyginai švari, reikšmingo kad. Nr. 0101/0004:0120, esančio Vilniaus tel.

(8 5) 262 APIE 0353, 8 671 14ATRANKOS 216, Lukiškių INFORMACIJA GALUTINĘ IŠVA-g. poveikio g. 9) peraplinkos mėnesį nuo pareiškėjamsneturės; registruotom. sav., Vilniaus m., Skersinės Sodų 2-oji g. komponentams 5-306, info@regroup.lt . Su parengtu DĄ DĖLVilnius, PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS PO- planuojamos ūkinės veiklos teritoriją planuo- 13, SB „Atžalynas“ skl. Nr. 40a, kadastrinius pranešimo įteikimo dienos. detaliuoju planu galima susipažinti nuo 2012 jama apželdinti.

960851matavimus. Kviečiame gretimo sklypo, kuVEIKIO APLINKAI VERTINIMO. Planuojamos 991285 05 23 ikiveiklos 2012 06organizatorius 21 darbo dienomis pas pro- Parengtas Nacionalinės žemės tarnybos ūkinės (užsakovas): prierio nr. 39a , savininkus dalyvauti suderinant Vilniaus miesto savivaldybės administraciAPIE GALUTINĘ ATRANKOS IŠ- bendrą ribą. UAB MJR adresas Lvovo g. 89, jekto rengėją.

Parengto detaliojo plano vieša INFORMACIJA Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žejos Miesto plėtros departamentas, adresas: DĖL PREKYBOS CENTRO STATYBOS PO- LT-08104 Vilnius. Tel. 8 652 25 061, e. pašekspozicija nuo 2012 06 06 iki 2012 06 21 Šni- VADĄ mėtvarkos skyriaus vedėjoPlanuojamos įsakymas dėl Konstitucijos pr. 3, LT-09601A.Juozapavičiaus Vilnius, tel. (8 VEIKIO APLINKAI VERTINIMO. piškių seniūnijos patalpose, žemės sklypo (kad. Nr. 4142/0400:228),tas info@mjrgroup.lt.

52)10A, 11 25 29, faks.

(8 52)11 25 18. Planuoja991503 g.

Vilnius.

Viešas susirinkimas: detaliojo ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas): esančio Šatrininkų k., ŠatrininkųJogailos sen., Vil-Pranešame, kad UAB MJR 2012 m. liepos mos ūkinės veiklos pavadinimas – komerci- UAB „MD KLP”, Įm/k 300872585, plano sprendinių viešas aptarimas vyks 2012 nės paskirties pastatų statyba. Planuojamos g.niaus 4, Vilnius, (8 52) 66 12 66. Pla-pro-30 d. 10 val. atliks Vaclovo Bertulio sklypo, r. sav.,tel./faks. formavimo ir pertvarkymo m. birželio 22 d.vieta 11 val.– Lukiškių g. 5, 235 kab., ūkinės veiklos Lvovo, Kernavės ga- nuojamos ūkinės veiklos pavadinimas – prejekto patvirtinimo 2012 m. gegužės 10 d. Te-kurio kad. Nr. 0101/0004:0120, esančio VilVilniuje.

Planavimoprospekto pasiūlymų pateikimo tvių ir Konstitucijos sankirta, Vil- kybos centro statyba.dokumento Planuojamos ūkinėsUAB ritorijų planavimo rengėjas tvarka: planavimo pasiūlymai pastabosattei- veiklos vieta – Kareivių g. 11A, Vilniaus m. Ga- niaus m. sav., Vilniaus m., Skersinės Sodų niaus m. sav. Galutinė atrankosir išvada – „EFFECTIVUS“. Tel. 8 646 15 887, e. paštas kiami rengėjui organizatoriui sakingaprojekto institucija, Vilniausarba regiono aplinkos lutinė atrankos išvada – atsakinga institucija, 2-oji g. 13, SB „Atžalynas“ skl. Nr. 40a, kaeffectivus@gmail.com. apsaugos departamentas, galutinę raštu iki viešo susirinkimo priėmė pabaigos.

Plana- Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departa-961170dastrinius matavimus. Kviečiame gretimo išvadądokumentų Nr.VR-1.7-647, kad komercinės paskir11 priėmė išvadą sklypo, kurio kad. Nr. 0101/0004:0072, savimo sprendinių pasiūlymų ap- mentas, 687 582012 503,07+44 778 627galutinę 1449. InformaciSodininkų bendrijos METALURGAS ties pastatų statybos Lvovo, Kernavės gatvių Nr.VR-1.7-646, kad prekybos centro statybai skundimas: asmenys gautą atsakymą, kad į ja – www.lietuvalondonas.com. nariams!vininkus dalyvauti suderinant bendrą ribą. ir Konstitucijos prospekto sankirtoje Vilniaus 2012 06 10 11 vertinimas val. šaukiamas ataskaitinis974465UAB MJR adresas Lvovo g. 89, LT-08104 Vilaplinkai neprivalomas. jų pasiūlymus neatsižvelgta parengtame pla- poveikio nius.Tel. 8 652 25 061, e. paštas info@mjm. sav. dokumente, poveikio aplinkai vertinimas nepri- Pagrindiniai Statybos įmonei reikalingi kelio darbininkai motyvai peržiūrėt atrankos išvarinkiminis SUSIRINKIMAS, kuris vyks Kelminavimo gali apskųsti Valstybinės Vežame poilsiautojus išsveikatos Vilniaus,centras Kauno įrgroup.lt. valomas.

Pagrindiniai motyvai peržiūrėti at- dą jos – Vilniaus visuomenės ir apželdintojai.

Kreiptis tel.

(8 5) 231 6179, sodų 20-oji g.

13.

Darbotvarkė: 1.

Veiklos teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 991492 Palangą, (ir atgal), nuokreipė35 Lt. Tel. išvadą – Vilniaus visuomenės sveika- 2012 05 25irŠventąją raštu Nr.(12-37)-2-1817 8rankos 663 52500. ataskaita tvirtinimas.

Revizoriaus atasprie Aplinkos teritorijų 699 99RAAD 965, 8persvarstyti 612 222.

227. tos centras 2012ministerijos 05 25 raštu Vilniaus Nr.(12-37)-2-1816 975124 si 8 įkaita Vilniaus atrankos išvair tvirtinimas. 3. Sąmatos tvirtinimas. planavimo ir statybos priežiūros dą, motyvuodamas kreipėsi į Vilniaus RAAD valstybinės persvarstyti atrankos tuo, kad neįvertintas ga-975416 UAB „Šeimos medicinos siūlo dar4. Įvairūs klausimai.

5. Pirmininko rinkimas. skyriui, A.Juozapavičiaus g.kad 9, neįvertintas Vilnius, per limas išvadą, motyvuodamas tuo,klinika“ neigiamas padidėjusio automobilių bą šeimos gydytojams irlaiško bendrosios prak-į srauto 6. Revizoriaus rinkimai. Susirinkus mažiau mėnesį nuo jiems išsiųsto (atsakymo galimas neigiamas padidėjusio automobilių fizinės ir cheminės taršos poveikis ša- nei tikos Informacija tel. 8ša618 liapusei bendrijos narių, pakartotinis susirinkisrautoslaugytojams. fizinės ir cheminės taršos poveikis pateiktą pasiūlymą) gavimo dienos. esantiems gyventojams bei paties komer960590 cinio 37 lia 721. esantiems gyventojams bei pačių komermas bus šaukiamas 2012 06 24 galimas 11 val. toje pastato ir jo infrastruktūros Kita 975626 cinių pastatų APIE ir jų TERITORIJŲ infrastruktūros galimas neigiamas poveikis aplinkos pačioje vietoje (ta gyvenamosios pati darbotvarkė).

BendriINFORMACIJA PLANAVIMĄ.

BIĮ pirmininkė. „Kontrastų biuras“ teritorijų visu sąrašu parduoneigiamas poveikis gyvenamosios aplinkos galimas gretimų gyventojos Pranešame apie kartojamą visuomenės infor- kokybei; kokybei; galimas gretimų teritorijų gyventojų jų da atsargas (įvairias kanceliarines 960769 nepasitenkinimas planuojama ūkine prekes) veiĮvairūs mavimo procedūrąplanuojama dėl parengto žemės sklynepasitenkinimas ūkine veikla, kla, galimi konfliktai.

Pagrindiniai motyvai, už didžiausią pasiūlytą, bet ne mažesnę po Dobrovolės k.

(5,1100 ha, sklypo kad.

Nr. UAB „Nekilnojamojo Turto Projektai” atlieĮmonei reikalingiKultūros aukštalipiai.

Tel.departa8 650 91 kuriais galimi konfliktai; paveldo priimant galutinę at- iki neikadastrinius 35buvo 730remtasi Lt kainą.

Pasiūlymai teikiami 0101/0164:31), Panerių seniūnijoje, Vilniuje, ka matavimus Vilniaus r. sav., 253, 699 98 teritorinis 086. mento8 Vilniaus padalinys 2012 06 rankos išvadą – atrankos persvarstymo metu 2012 m. birželio 25 d. imtinai uždaruose vo973725 detaliojo plano. Planavimokreipėsi pagrindas – 2012 Sudervės sen., Rastinėnų SB „Vilma”, 07 raštu Nr.(13.3.V)-2V-616 persvarsbuvo argumentuotai atsakyta įk., Vilniaus VSC„SBS kuose administratoriui, UAB m.

12 d. Detaliojo planavitytibalandžio atrankos išvadą, kadangiteritorijų neįvykdyti STR prašyme skl.

Nr.bankroto 148 (skl. kad.

Nr. 4184/0934:0148), persvarstyti atrankos išvadą išdėsLegale“, Ukmergės g. numatoma 369A, Vilnius.

2.02:2004 reikalavimai, kurie nustato, kad tytus mo organizatoriaus teisiųlogistika ir pareigų perdaviprašom gretimo (neprivatizuoto sodo) sklymotyvus, pristatyta veiklaDauTransportas, patalpos aukštis turi būti 3Planavimo metrų dydžio.

Pa- – ir po giau tel.

(8 5)m.

206 0799, 8 611 mo sutartis Nr. 042042. tikslas atsakyta dalyvių klausimus.

Nr.informacijos 147į posėdžio savininką 2012 birželio 8Vil-d.

10 Konditerijos įmonė priims į pagal darbą Vilniaus grindiniai motyvai, kuriais buvo remtasi prii- niaus 51 518.

VSC atstovas, susipažinęs su informapakeisti žemės tikslinę paskirtį bendrojo val. atvykti prie jums priklausančio sklypo ir 971990 mant galutinę atrankos išvadą – persvarstant regione vairuotoją-ekspeditorių, vadybininatrankai,ženklinant informavo, riboženkliais kad poveikio aplinplano sprendinius, padalyti sklypą, nustatyti cija dalyvauti Boguslaatrankos išvadą Vilniaus VSC atstovas papraką-ekspeditorių ir prekybos agentą.

Tel.De-8 kaiVladislavos neprivalomas.

Nagrinėjamoje Salmanovič turto paveldėtoteritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą. vovertinimas Sovinskio sklypą Nr. 148 arba prašom sušė pateikti papildomos informacijos. Susipaži- teritorijoje gerai Š. išvystyta inžinerinė infras611 45 plano 000. jų dėmesiui. m. birželio 27 d.

16Bazeval. taliojo organizatorius – UAB „4Real“, sisiekti inžinerinės su darbų vykdytoju Jaroslavu nęs su ja, 2012 07 10 raštu Nr.(12-37)-2-2901 976056 truktūra, komunikacijos bus priA.Goštauto Vilnius, tel. 8 698 20 198. vič, adresu Vilniaus r.,miesto Pagirių sen., informavo, g. jog5-79, poveikio aplinkai vertinimas Žalgirio g. 131–213, Vilnius (tel. 8Mikašiū677 79 prie Vilniaus centralizuotos Projekto rengėjas – UAB „RV architektų stu- jungtos nų k., SB „Ekspresas”, vyks sklypo kad. neprivalomas.

Persvarstant atrankos išvadą, 348, e. paštas topomatik@gmail.com ). Nr. sistemos; paviršinės ir technologinės nuotedija“, Pamėnkalnio g. 28-2, Vilnius.

Pareng- kos, 960926 Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo 4167/1002:0027 kadastriniai nuotekų matavimai. prieš išleidžiant į centralizuotus valdybos atstovas informavo, jog pritaria pri- tinklus, Kviečiame dalyvauti.

Matavimus atlieka bus valomos; 15% bendro teritorijos Kelionių imtai atrankos išvadai. Planuojama ūkinė vei- ploto apželdinti;Organizacija”, susidarančios LinUABnumatoma „Baltijos Matavimų kla atitinka Vilniaus m. bendrojo plano sprenIš/į Londoną saugiai, greitai vežame siun- atliekos bus rūšiuojamos ir8 601 atiduodamos kmenų g.13, Vilnius.

Tel. 71 112. dinius; Lietuvoje planuojamos ūkinės veiklos teritorija tinius. pristatome iki durų.

Tel. 8 atliekas tvarkančioms įmonėms.

976256

953105

Įvairūs Brangiai perkame mišką su žeme arba išsi-

kirsti. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karKita

to. Tel. 8 676 41 155.

2012 04 20 Vilniaus apygardos teismo nutar929905 timi UAB „Joanos avialinijos“ iškelta bankroto byla Įvairūs (c. b. Nr. B2-3323-160/2012). Bankrutuojančios UAB „Joanos avialinijos“ administratoriumiDovanoja paskirta UAB VERSLO VALDYMO IR RESTRUKTŪRIZACIJOS CENTRAS. Įgaliotas asmuo Geriemstel. žmonėms dovanojame nemoka– V.Česonis, 8 686 83 541. Prašom iki 2012 mą internetą. Pasiūlymas galioja vasaros m. birželio d. imtinai savo kreditonaktimis11nuo 20 iki 6pateikti val., o savaitgaliais rinius– visą reikalavimus 2012 m. gegužės 2 dienai parą. Tele2.

Išsami informacija apie (bankroto bylos įsiteisėjimo dienai) kartu privisas sąlygas – www.tele2.lt.

977000 dedant kreditorinius reikalavimus patvirtinančių dokumentų tinkamai įformintus nuorašus.

Taip Kita pat prašom nurodyti, ar šių reikalavimų įvykdymas yra užtikrintas, nurodyti, kokiuįmonės būdu Bankrutavusi DUAB „INGO Baltic“, taikodas yra padaryta.

Kreditorinį reikalavimą pateik110426768, Odminių g. 3, Vilniuje, parti Savanorių pr. 262-105, LT-50204 Kaunas.

Induoda už pasiūlytą didžiausią kainą: administracinestel./faks. patalpas(8 Odminių 3-10A, Vilniuje, formacija 37) 229g.886.

961016 101,95 kv. m mūriniame name, mansarda, unikalus Nr. 1094-0257-5011:0023, statybos INFORMACIJA APIE TERITORIJŲ PLANAVImetai iki 1940žemės m., pradinė kaiMĄ.

Parengtas sklypo, pardavimo esančio Lvovo 569Šnipiškių 000 Lt. Paraiškos turtoVilniuje, pirkimuisklyprig. na 105A, seniūnijoje, imamos mėnesį nuo paskelbimo dienos, t. poy.kad.

Nr. 0101/0032:986, iki rugpjūčio 21 d. imtinaibendras BDUAB plotas „INGO 0,2419 detalusisOdminių planas.g.Planavimo paBaltic“ha, būstinėje, 3, Vilniuje. Pargrindas: Vilniaus miesto savivaldybės admiduodamo turto apžiūra vyksta iš anksto susinistracijos direktoriaus 2011 tarus su turto pardavimopavaduotojo vykdytoju adminis-

07 13 įsakymas Nr. AD30-1732, 2011 08 01 detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis Nr.

skelbimai

Pranešame, kad UAB MJR 2012 m. liepos 30 d. 16 val. atliks Jono Dulkės sklypo, kurio kad. Nr. 0101/0079:1437, esančio Vilniaus m. sav., Vilniaus m., Eišiškių pl., SB „Žaliasis kelelis“ skl. Nr. 5, kadastrinius matavimus. Kviečiame gretimo sklypo, kurio kad. nr. 0101/0079:1451, savininkus dalyvauti suderinant bendrą ribą. UAB MJR adresas Lvovo g. 89, LT-08104 Vilnius. Tel. 8 652 25 061, e. paštas info@mjrgroup.lt.

991494

Pranešame, kad UAB MJR 2012 m. liepos 30 d. 18 val. atliks Brigitos Ignatavičienės sklypo, kurio kad. Nr. 0101/0137:1491, esančio Vilniaus m. sav., Vilniaus m., Kryžiokų Sodų 12-oji g. 128, SB „Šaltalankis“ skl. Nr. 1425, kadastrinius matavimus. Kviečiame gretimo sklypo, kurio kad. Nr. 0101/0137:0010, savininkus dalyvauti suderinant bendrą ribą.

UAB MJR adresas Lvovo g. 89, LT-08104 Vilnius. Tel. 8 652 25 061, e. paštas info@mjrgroup.lt.

siūlo darbą

991493

Įvairūs

paslaugos

Karščiausi Kelionių pasiūlymai

gerai išvystyta inžinerinė infrastruktūra; in-

991279

Kelionių organizatorius

Karščiausikelionių Kelionių A.Vienuolio g.pasiūlymai 6, LT–01104 Vilnius Karščiausi pasiūlymai Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120

Kelionių organizatorius Kelionių organizatorius

Ar svajojate aplankyti Niujorką?

O galbūt, Jus visada žavėjo Las Vegasas – šviesų, kazino, pasirodymų ir viešbučių rojus?

Pamatykite nuostabiąją Šiaurės Ameriką už Atėjo laikas TIKROMS VASARA ANT BANGŲ ATOSTOGOMS! ypatingą kainą. Kaina tik 1696 Lt* KLAIPĖDA–KYLIS. Užsisakykite skrydį ikikeleiviams gegužės 15kajutėje dienos,nuo ir Kelto bilietas dviem Joninių kruizas Ryga–Stokholmas–Ryga su langu ir automobiliuikelionę į abi puses. leiskitės 2012 10 110 Lt į nepamirštamą 01–2013 03Jus 21 į trumpiausios nakties vaKviečiame KLAIPĖDA–ZASNICAS. Niujorkas nuo 2226 Lt Kaina nuo 899 Lt karėlį!

Kelto bilietas trims keleiviams ir automoVašingtonas Lt ir linksmybės Baltijos jūrojenuo bus2526 ir disko, iki biliui į vieną pusę.

Bostonas nuo 2588 Lt ryto!

Dėmesio:

Kelionių organizatorius

929896

UAB „BEST COMPANY“ Varėnos r. perka: veršelius, galvijus, avis. Sumokame iš karto.

Mokame PVM. Tel. 8 613 70 805, 8 613 70 803, 8 601 71 558, (8 310) 48 323.

23

KELIONĖS KELIONĖSAUTOBUSU AUTOBUSU KELIONĖS AUTOBUSU Alyvų žydėjimo šventė Duobelėje, Latvijoje Pirkti internetu: www.kelioniupasiulymai.lt Čekijos pilys–Čekijos rojus–Praha – 577 Lt (05.26.)

– 95 Lt Čekijos pilys–Čekijos rojus–Praha – 577 Lt Didingoji Italija irirKaprio Didingojinaktis ItalijaVaršuvoje Kapriosala sala––1747 1747Lt–Lt175 Lt Muziejų (05.19/20) Ryga–Saremos sala–Talinas – 377 Ryga–Saremos sala–Talinas – 377 Lt Lt Čekijos pilys–Čekijos rojus–Praha –Lt577 Šiaurės su prie Šiaurės Italija Italija supoilsiu poilsiu prie–Adrijos Adrijos jūros Šveicarijos gamtos stebuklai 1397 Ltjūros nuo 1197 LtLt sala–Talinas – 377 Lt Ryga–Saremos nuo 990 990 KroatijaItalija nuo LtLt pažintinė) nuo 1290 Lt Šiaurės (poilsinė Praha–Viena–Budapeštas nuo 627 Praha-Viena-Budapeštas nuo 627 Lt Lt Kroatija nuo 990 Lt LĖKTUVU IŠ VILNIAUS: LĖKTUVU IŠ VILNIAUS: nuo 619 Lt Praha–Viena–Budapeštas Pirkti internetu: www.kelioniupasiulyIspanija, Kosta Brava nuo 822 Lt mai.lt Malta – 904 Lt IŠ VARŠUVOS (poilsinės) Ispanija, Kosta Brava nuo 822 Lt; Malta – Graikija, Cgalkidikė – 979 Egiptas, Hurgada nuo 935LtLt– 979 Lt; Ispa904 Lt; Graikija, Chalkidikė Ispanija, Kosta Dorada – 999 Lt Bulgarija nuo 850 Lt nija, Kosta Dorada – 999 Lt; Ispanija, AliIspanija, Alikantė – 1108 Šri Lanka nuo 3500 Lt Kos sala – 1128 Lt; kantė – 1108; Graikija, Graikija, Kos sala 1128Lt;LtBulgarija, Burgas Turkija, Antalija Kreta nuo 1170 Lt– –1185 – 1199 Lt; Kroatija, Rijeka Turkija, Antalija Lt – 1279 Lt; Turkija, Tunisas nuo 770 –Lt1185 Marmaris 1289 Lt;–Bulgarija, Bulgarija, Burgas 1199 Lt Burgas – 1199 Lt;VARŠUVOS Portugalija, Algarvė Lt Kroatija, Rijeka(pažintinės – 1279 Lt– 1899 IŠ poilsinės) LĖKTUVU IŠ VARŠUVOS (poilsinės) Turkija,Nilu Marmaris 1289LtLt Kruizas nuo 2038 Egiptas, Hurgada nuo 1440 Lt; Bulgarija Bulgarija, Burgas – 1199 Ltnuo 2423 Lt Izraelis–Jordanija–Egiptas – 1595 Lt; Turkija – 1440 Lt; Šri Lanka – Portugalija, Algarvė Marokas 2634 Lt– 1899 3500 Lt;nuo Kreta – 1170 Lt Lt Kuba nuo IŠ 5853 Lt LĖKTUVU (poilsinės) LĖKTUVU IŠ VARŠUVOS VARŠUVOS (pažintinės – poilEgiptas, Hurgada nuo 995 Lt Lt; Izraelis– sinės). Kruizas Nilu nuo 1440 IŠ RYGOS: Bulgarija – 995 Egiptas nuo 1678LtLt; Marokas – 2634 Lt; Tailandas (pažintinė poilsinė) – nuo 5218 Lt Kuba ––5853 LtLt Turkija 1078 STOVYKLOS LIETUVOJE Šri Lanka – 3500 Lt Pasaka nuo 550 IŠ VILNIAUS: Kreta – 1170 Lt Lt; Raganė 550 Lt; Energetikas –600 Egiptas, Hurgada nuo 869 Ltžmogus – tai Tunisas 770Lt; Lt Laimingas Ispanija, – 1499(pažintinės Lt LĖKTUVUMaljorka IŠ VARŠUVOS – poilTurkija, sinės) Antalija – 889 Lt Kruizas Nilu nuo 1440 Lt Izraelis – Egiptas nuo 1678 Lt

vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt A.Vienuolio g. LT-01104 6, LT-01104 Vilnius A.Vienuolio g. 6, Vilnius Tel. (8231 5) 231 3314.

Faks.

5) 262 Las nuo 2871 Lt(8262 Tel. (8Vegasas 5) 3314.

Faks.

(8 5) 91209120 vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt vilnius@vilnius.krantas.lt, Torontas nuo 2382 Lt www.krantas.lt Monrealis nuo 2874 Lt nuo 2964 Lt iš Klaipėdos se- Hiustonas Galioja išvykimams Vasarostikkruizas Ryga–Stokholmas–Ryga Kalgaris 3464 Lt atgal po savaitės kmadieniais grįžimu nuo 125nuo Lt su (tikPamirškite šeštadieniais) kasdieninius rūpesčius ir atsipa- Kaina Bilietų kiekis užį abi specialią kainą pateikta pusesjūroje! su oro kiekvieuostų molaiduokite laive Baltijos name reise ribotas. kesčiais.

Mėgaukitės saule, vėju ir gera nuotaika.

- Rezervacijos Automobiliomokestis aukštis turi būtiLtikimokamas 1,85 m. paiki 100 - pildomai.

Bilietai ne rezervuojami, o parduodakaina pateikta iš išplaukimo uosto. miKruizo iš karto.

Vietų skaičius ribotas. www.krantas.lt Daugiau informacijos Daugiau informacijos www.krantas.lt

Pamėnkalnio g. 5/ K.Griniaus g., Vilnius Tel 8-5 262 7777, mob. 8 616 16 777 info@svite.lt, www.svite.lt, www.lek.lt

Graikija, Kreta – 99 520 Lt Lt aš!

600 Lt; Trimitas Mažieji Laukystos pirataiLt 370 Lt Bulgarija, Varna – 1099 Mažieji Laukystos piratai 370 Lt Holivudo akademija 599 Portugalija, – 2239LtLt Mes jėga 450Algarvė Lt Mes jėga 450 Lt Žaidimų galaktika 450 Lt Žaidimų galaktika 450 įLtLietuvą 450 Lt STOVYKLOS LIETUVOJE Apači indėnai atkeliauja Apači indėnai į Lietuvą 450 Lt Avataro nuotykiai Lt Pasaka nuo 550atkeliauja Ltkartu 450 Avataro nuotykiai kartu 450 Lt Mes šampinjonai 450 Lt Raganė – 550 Lt Mano 595 450 Mes pasaulis šampinjonai Laimingas žmogus –LttaiLtaš! 600 Lt Kitas variantas Aplink pasaulį per Lt7 dienas 499 Lt Top Fun 640 Lt359 STOVYKLOS UŽSIENYJE Mano pasaulis 595 Lt Stovykla Ukrainoje „Pribrežnyj“ 60 Lt dieKitas variantas 359 Lt STOVYKLOS UŽSIENYJE nai; Kryme „Saliut“ 1699 Lt; BulgarijoDodi 550 Lt stovykla Estijoje 1790kalbos Lt jeAnglų 1699kalbos Lt; Italijoje 1299 Lt; Anglų STOVYKLOS UŽSIENYJE Bulgarijoje 1699 Lt Lt stovykla Estijoje 1790 Stovykla Ukrainoje Kroatijoje 2149 Lt „Pribrežnyj“ AVIABILIETAI 60 Ltinternetu: dienai www. lek.lt Pirkti Kryme „Saliut“ 1699 Lt AVIABILIETAI* (yra ir pigios aviakompanijos) KELTAI Baku nuo 1050 Lt;LtMaljorka nuo 500 Lt Bulgarijoje 1699 Ryga–Stokholmas; *kainos į abi2149 puses Kroatijoje Lt Talinas–Helsinkis; Talinas–Stokholmas; Juodkalnijoje 1899 LtVentspilis–Nyneshamnas; Klaipėda–Karlshamnas (spec.

KELTŲ AnglųBILIETAI kalbos stovykla Estijoje 1790 Lt pasiūlymas); Klaipėda–Kylis (spec. pasiūRyga–Stokholmas AVIABILIETAI* lymas); Klaipėda–Zasnicas (spec. pasiūlyTalinas–Helsinkis DelisTurku–Alando nuo 1870 Lt salos–Stokholmas mas); Talinas–Stokholmas Tokijas – 2229 Lt KRUIZAI Ventspilis–Nyneshamnas Seulas – 2308 Viduržemio jūrojeLt(spec. kaina) Klaipėda–Karlshamnas Singapūras – 2310kaina) Lt (spec. pasiūlymas) Karibų jūroje (spec.

Klaipėda–Kylis (spec.

Tolimuosiuose Rytuose (spec. kaina) Bankokas – 2409 Lt pasiūlymas) Klaipėda–Zasnicas Baltijos jūroje Puketas – 2610 Lt (spec. pasiūlymas) Turku–Alando salos–Stokholmas VIZOS į Rusiją 260 Lt, Baltarusiją *kainos į abinuo puses nuo 85 Lt KELTAI

VIZOS Joninės Baltijos jūroje (Tallink 3 d. kruizas) Į Rusiją nuo nuo 105 Lt 260 Lt; Baltarusiją nuo 85 Lt

Ryga–Stokholmas Talinas–Helsinkis

F

e j u i n l Vi

O OT

N KO

S A V

S UR

AS

A R A K

Fotografuok vasarėjantį Vilnių ir laimėk ekskursiją Bestogiu autoBusu draugų kompanijai!

Konkursas vyksta portale

Orai

Šiandien trumpi lietūs numatomi daugelyje rajonų, bus 16–20 laipsnių šilumos. Sekmadienio naktį lietus nurims, atvės iki 8–10 laipsnių. Dieną lietaus tikimybė didesnė vakariniuose rajonuose, šils iki 17–20 laipsnių. Kitos savaitės pradžioje į Lietuvą turėtų grįžti šiltesni orai: temperatūra pirmadienį kils iki 22, antradienį – iki 24 laipsnių šilumos, nebelis.

Šiandien, liepos 21 d.

+16

+17

Telšiai

+19

Šiauliai

Klaipėda

+20

Panevėžys

+18

Utena

+17

Tauragė

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis) teka Mėnulis leidžiasi

5.11 21.38 16.27 8.05 21.59

203-ioji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 163 dienos.

Saulė Vėžio ženkle.

+18

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +35 Berlynas +18 Brazilija +26 Briuselis +19 Dublinas +19 Kairas +35 Keiptaunas +15 Kopenhaga +19

Londonas +19 Madridas +35 Maskva +20 Minskas +20 Niujorkas +26 Oslas +20 Paryžius +21 Pekinas +31

orai vilniuje Šiandien

Praha +20 Ryga +20 Roma +30 Sidnėjus +15 Talinas +19 Tel Avivas +32 Tokijas +26 Varšuva +22

Vėjas

2–7 m/s

DATOS (liepos 21 D.)

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+15

+18

+16

+10

3

+16

+20

+17

+9

2

+15

+22

+16

+12

2

sekmadienį

1816 m. gimė „Reuters“ naujienų agentūros įkūrėjas Paulas Reuteris.

1899 m. gimė Ernestas Hemingway, JAV rašytojas, Nobelio literatūros premijos laimėtojas.

1948 m. gimė anglų dainininkas, kompozitorius Cat Stevensas.

pirmadienį

antradienį

+17

+24

+19

+14

2

+18

+19

1951 m. gimė Robinas Williamsas, JAV aktorius.

1969 m. Neilas Armstrongas tapo pirmuoju žmogumi, žengusiu Mėnuliu.

1978 m. gimė amerikiečių aktorius Joshas Hartnettas.

1989 m. gimė plaukikas Giedrius Titenis.

Marijampolė

Vilnius

+18

Alytus

DATOS (liepos 22 D.) Tarptautinė dešrainių diena 1932 m. Dominikoje gimė dizaineris Oscaras De La Renta.

1933 m. JAV pilotas Wiley Postas tapo pirmuoju žmogumi, kuriam vienam pavyko apskristi aplink pasaulį; kelionė truko 7 dienas 18 valandų ir 49 minutes.

1946 m. gimė prancūzų dainininkė Mireille Mathieu.

1955 m. gimė amerikiečių aktorius Willemas Dafoe.

1974 m. gimė vokiečių aktorė Franka Potente.

1980 m. gimė Nyderlandų futbolininkas Dirkas Kuytas.

1992 m. mirė Antanas Vaičiulaitis, diplomatas, rašytojas, vertėjas.

2011 m. Andersas Behringas-Breivikas įvykdė du teroro aktus Norvegijoje: susprogdino bombą Osle prie vyriausybės pastatų, paskui Utiojos saloje šaudė į jaunimo stovyklos dalyvius. Iš viso žuvo 77 žmonės.

Musulmonams – ap­si­va­ly­mo me­tas

Ra­ma­da­nas va­kar pra­si­dė­jo Egip­ te, Sau­do Ara­bi­jo­je, Li­ba­ne, Jor­da­ ni­jo­je, Ka­ta­re, Li­bi­jo­je ir Je­me­ne.

Dėl po­li­ti­nių ir re­li­gi­nių ne­su­ta­ri­ mų Ar­ti­mų­jų Ry­tų re­gio­no ša­ly­ se, ku­rio­se dau­gu­mą su­da­ro su­ ni­tai ar­ba šii­tai, šven­to­jo mė­ne­sio pra­džia daž­nai skel­bia­ma skir­tin­ go­mis die­no­mis. Ra­ma­da­nas tra­ di­ciš­kai skel­bia­mas pa­ste­bė­jus mė­nu­lio jau­na­tį, ku­ri žy­mi mu­sul­ mo­nų mė­nu­lio ka­len­do­riaus nau­jo mė­ne­sio, trun­kan­čio 29 ar 30 die­ nų, pra­džią.

Kai ku­rios ša­lys re­mia­si ast­ro­ no­mi­niais skai­čia­vi­mais ir ob­ser­ va­to­ri­jų duo­me­ni­mis, o ki­to­se mė­ nu­lio jau­na­tį pri­va­lu pa­ma­ty­ti pli­ka aki­mi. Tai dar vie­na prie­žas­tis, ko­ dėl ra­ma­da­nas kai ka­da pra­si­de­da skir­tin­go­mis die­no­mis. Kiek­vie­ nais me­tais šis šven­ta­sis mė­nuo pra­de­da­mas 11 die­nų anks­čiau.

Per ra­ma­da­ną mu­sul­mo­nai nuo sau­lė­te­kio iki sau­lė­ly­džio tu­ri su­ si­lai­ky­ti nuo mais­to, gė­ri­mų ir ly­ ti­nių san­ty­kių, taip pat su­telk­ti dė­ me­sį į dva­sin­gu­mą, ge­rus dar­bus ir lab­da­rą.

Ket­vir­ta­die­nį Egip­to pre­zi­den­ tas Mo­ham­me­das Mur­si pa­si­nau­ do­jo pro­ga pa­skelb­ti ma­lo­nę 572 ci­vi­liams, nu­teis­tiems ka­ri­nių tri­ bu­no­lų. Taip jis pa­ten­ki­no vie­ną svar­bių rei­ka­la­vi­mų, iš­kel­tų de­ mok­ra­ti­jos sie­kian­čių ak­ty­vis­tų.

Ta­čiau ši ma­lo­nė bus su­teik­ta tik ma­žy­tei da­liai iš tūks­tan­čių ci­vi­lių, ku­rie bu­vo nu­teis­ti ka­ri­nių tri­bu­ no­lų ka­riš­kių ta­ry­bai pe­rė­mus val­ džią ša­ly­je, kai per­nai va­sa­rį bu­vo nu­vers­tas pre­zi­den­tas Hos­ni Mu­ ba­ra­kas.

Kaip nu­ro­do ak­ty­vis­tai, ka­ri­niai tri­bu­no­lai nu­tei­sė dau­giau nei 11 tūkst. žmo­nių. Šią pro­ble­mą ti­rian­ čio ko­mi­te­to at­sto­vas ket­vir­ta­die­nį sa­kė, kad ka­lė­ji­muo­se te­be­lai­ko­ma dau­giau nei 2100 as­me­nų.

Prog­no­zuo­ja­ma, kad il­gos ir karš­tos va­sa­ros die­nos šie­met dar la­biau ap­sun­kins griež­tą ra­ma­da­ no pa­snin­ką, su­lė­ti­nan­tį gy­ve­ni­ mo tem­pą ir pa­kei­čian­tį kas­die­ nius žmo­nių įpro­čius.

M.Mur­si ra­gi­no egip­tie­čius lai­ ky­tis dar­bo va­lan­dų, sie­kiant spręs­ti ša­lį var­gi­nan­čias sau­gu­

mo pro­ble­mas ir pa­ge­rin­ti pa­šli­ju­ sį tar­ny­bų dar­bą.

M.Mur­si, pri­saik­din­tas praė­jus ma­žiau nei 20 die­nų nuo rin­ki­mų, ta­ po pir­muo­ju šia­me re­gio­ne de­mok­ ra­tiš­kai iš­rink­tu is­la­mis­tų ly­de­riu.

Pre­zi­den­tas dar nė­ra pa­sky­ręs vy­riau­sy­bės, to­dėl kol kas pa­li­ko dirb­ti ka­riš­kių pa­lai­ko­mą vy­riau­ sy­bę, kol bus pa­skir­tas na­cio­na­li­ nės vie­ny­bės mi­nist­rų ka­bi­ne­tas. Šia­me re­gio­ne ra­ma­da­nas su­tin­ ka­mas jau ant­rą­kart po to, kai ja­me nu­vil­ni­jo pro­tes­tų prieš il­ga­me­čius ly­de­rius ban­ga.

Nors per šven­tą­jį mė­ne­sį gy­ve­ni­ mo tem­pas su­lė­tė­ja, per­nai tuo me­ tu Si­ri­jo­je suin­ten­sy­vė­jo pro­tes­tai, o su­ki­lė­liai Li­bi­jo­je užė­mė sos­ti­nę Tri­ po­lį ir nu­ver­tė il­ga­me­čio dik­ta­to­riaus Muam­ma­ro al Gad­da­fi re­ži­mą.

BNS inf.

Stab­te­lė­ji­mas: pro­gno­zuo­ja­ma, kad il­gos ir karš­tos va­sa­ros die­nos šie­met dar la­biau ap­sun­kins griež­tą ra­ma­da­no pa­snin­ką, su­lė­ti­nan­tį gy­ve­ni­

mo tem­pą ir pa­kei­čian­tį kas­die­nius žmo­nių įpro­čius.

Šiandien: Danielius, Laurynas, Lionginas, Prakseda, Rimvydas, Rimvydė Rytoj: Dalius, Magdalena, Mantilė, Marija

įvairenybės Dau­gu­mos Ar­ti­mų­jų Ry­tų ša­lių mu­sul­mo­nų dva­si­niai ly­de­riai va­ kar pa­skel­bė šven­to­jo ra­ma­da­ no mė­ne­sio pra­džią. Per jį pa­snin­ kau­ja­ma nuo sau­lė­te­kio iki sau­lė­ ly­džio, mel­džia­ma­si ir at­lie­ka­mi ge­ri dar­bai.

Vardai

AFP nuo­tr.

horoskopai Avinas (03 21–04 20). Klaidingai įvertinęs jėgas užsiimsite veikla, kuri jums per sunki. Visa tai gali sugadinti dieną. Jeigu viskas klostosi ne taip, kaip reikia, užsiimkite kokiu nors maloniu reikalu.

Jautis (04 21–05 20). Tinkamai organizuotas darbas neturėtų kelti rūpesčių. Bendraujant su vyresniais žmonėmis gali išsirutulioti naujų idėjų. Pats laikas pagalvoti apie tobulinimosi ir karjeros galimybes. Viskas, ką numatysite, ateityje gali tapti realybe.

Dvyniai (05 21–06 21). Pavyks sėkmingai susitarti su aplinkiniais, nes būsite iškalbingas, lengvai bendrausite. Svarbiausia, kokias temas ir problemas spręsite, juk ne kiekvieną dieną jūsų taip įdėmiai klauso.

Vėžys (06 22–07 22). Dėl aplinkinių provokacijų galite prarasti savitvardą. Pasistenkite būti kantrus ir pasiruoškite emocijų protrūkiui. Geriau stabtelėkite ir pagalvokite, ar yra kokia nors priežastis, leidžianti nesivaldyti ir elgtis beprotiškai.

Liūtas (07 23–08 23). Palanki diena atlikti įvairius darbus. Jūsų atsidavimas darbui padės įveikti bet kokią užduotį. Esate kupinas energijos ir emocijų, bet nepraraskite savitvardos.

Nesiimkite nieko naujo ir sudėtingo.

Mergelė (08 24–09 23). Nesugebėsite tinkamai įvertinti žmonių ir tam tikrų dalykų. Jūsų prioritetai gali įžeisti kitą žmogų. Kaip elgtis, jums pakuždės intuicija.

Svarstyklės (09 24–10 23).

Aplinkiniai jums mes iššūkį dėl keblaus dalyko. Tai gali tapti diskusijos arba kivirčo priežastimi. Palanki diena ugdyti kantrybę.

Skorpionas (10 24–11 22). Patirsite sunkumų bendraudamas, galite likti nesuprastas. Todėl tylėjimas bus didelė vertybė. Jei pasitelksite į pagalbą savo darbštumą, diena bus puiki. Šaulys (11 23–12 21). Gali kilti nesutarimų su mylimu žmogumi, nes jūsų idėjos prieštaraus to žmogaus vertybėms. Nepirškite savo nuomonės ir dar kartą apmąstykite tai, ką siūlote.

Ožiaragis (12 22–01 20). Galimas konfliktas. Tikėtinos įtemptos situacijos, todėl teks ieškoti kompromiso. Atsiras galimybių tobulėti.

Viskas jūsų rankose, reikia tik šiek tiek pastangų.

Vandenis (01 21–02 19). Viskas erzins ir pykdys. Galite nesulaikyti emocijų, nekontroliuoti elgesio.

Bus nelengva išlikti ramiems, atsipalaiduoti ir pamiršti problemas. Antra dienos pusė palankesnė, atsiras progų panaudoti savo kūrybines galimybes. Žuvys (02 20–03 20). Ginčysitės su aplinkiniams. Kas nors gali jums mesti iššūkį. Pasistenkite būti aktyvus, nes pasyvumas erzins kitus.