miestas
3p.
lietuva Rumšiškėse vykusiame festivalyje skambėjo ir šiuolaikinis folkloras, ir alternatyvioji muzika.
Kas prižiūrės Kauno šviesoforus? Savivaldybės bendrovė siūlo sutaupyti 100 tūkst. litų.
4p.
ekonomika Lietuvos verslininkai darbuotojų trūkumą kompensuoja šalių kaimynių darbo jėga.
7p.
Norvegija dar ilgai prisimins kraupiausią dieną šalies istorijoje – 2011-ųjų liepos 22-ąją.
8p.
Pirmadienis liepos 23, 2012 Nr. 170 (19729) Kaunodiena.lt 2 Lt
Parodos g. Su meile ir liūdesiu gyventojų prabyla protėvių balsas džiaugsmai Saulius Tvirbutas
Tūkstančius me tų Šernų miško že mėje gulėję akme nys parūpo savo so dybas puošti pano rusiems pajūrio gy ventojams ir pa minkladirbiams. Daugelyje vietų liko tik akmenų išgulė tos duobės. Kai ku rie jų atitempti iki kelio, kai kurie, jau suskaldyti, matyt, laukia savo eilės.
s.tvirbutas@kaunodiena.lt
Uždarius Parodos gatvę remontuo ti, prie jos gyvenantys miestiečiai nesiskundžia nepatogumais, o mė gaujasi neįprasta tyla. Jaučiasi kaip kurorte
Beveik mėnuo kaip uždaryta viena judriausių Kauno gatvių. Ji taip pat priskiriama prie labiausiai triukš mingų ir užterštų išmetamosiomis automobilių dujomis. „Pagaliau galime išleisti pažaisti į kiemą vai kus nesibaimindami dulkių ir ma šinų dūmų debesų pavojaus sveika tai“, – kalbėjo prie Parodos gatvės esančio namo gyventojas Mantas Siniauskas. Vyras teigė, kad jam nė motais patiriami ne patogumai.
3
Dienos citata „Svajoju, kad laivai kanalu galėtų atplaukti iki pat Lais vės alėjos kavinių. Jei bū čiau milijardierius, pirmiau sia grąžinčiau Kaunui buvu sią laivų miesto didybę“, –
Daiva Janauskaitė d.janauskaite@diena.lt
Netoliese gyvenantis vyras yra įsi tikinęs, kad ši gausi apsamanoju sių akmenų, mokslininkų dar ne tirta vieta yra ypatinga. Daug kur ieškojęs pagalbos ir supratimo, vy ras jos sulaukė ne iš vietinių žmo nių ar institucijų, o iš Kauno. Į jo šauksmą atsiliepė verslininkas Vladimiras Romanovas ir žinoma visuomenininkė Joana Šimanauskienė.
4
sako neseniai Architektūros riterio ordinu apdovanotas Jurgis Rimvydas Palys.
10p. Gėla: A.Užkuraitis (kairėje) nuogąstavimus, kad žilą praeitį menantys akmenys bus ištampyti po privačius
sklypus ir kapines, išsakė į pagalbos šauksmą atsiliepusiam verslininkui V.Romanovui.
Fotografų klajonės po Europą
14p.
Vytauto Petriko nuotr.
2
pirmadienis, liepos 23, 2012
miestas
Oro kokybė Kaune 0
19
Šaltinis: Kauno miesto aplinkos kokybės tyrimai
Kietosios dalelės (KD10)
50mg/m3
Nustatyta 24 val. ribinė vertė
0
0,67
Anglies monoksidas (CO)
10 mg/m3
Nustatyta 8 val. ribinė vertė
0
86
200 mg/m3 Azoto dioksidas (NO2)
Nustatyta 1 val. ribinė vertė
Netikėtumas: E.Bakanauskienę suglumino nemenkos dalies miesto tarybos narių požiūris į smulkųjį verslą. Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.
Spaudos kioskai spraudžiami į kampą Kai susiduria stambusis ir smulkusis verslas, apie geranorišką partnerystę nekalbama – smulkusis tiesiog imamas traiškyti. Tuo teigia įsitikinusi bendrovės „Kauno spauda“ vadovė Elena Bakanauskienė. Arūnas Dambrauskas Raida – ryški
120 kioskų Kaune turinčiai įmonei šie metai bene sunkiausi per visą jos egzistavimo laikotarpį. „Manau, kad sunkiausias akmuo mums po kaklu – tai atsainus val džios požiūris į smulkųjį verslą. Nors viešai deklaruojama, kad šiai sričiai skiriamas ypatingas dėme sys, tačiau realybė dažnai yra visiš kai kitokia“, – „Kauno dienai“ tei gė E.Bakanauskienė. Žurn al ist ės išs il av in im ą tu rint i kaun iet ė su bendrad arb iais daug met ų kur ia spaud os kios kų tinklą, tobulina jį pritaikyda ma prie kapr iz ingos rinkos rei kal av im ų. „Kioskai pasikeitė neatpažįs tamai: iš grotuotų ir neišvaizdžių būdelių virto šiuolaikine preky bos įranga aprūpintomis mažytė mis parduotuvėmis, kuriose gali ma įsigyti ne tik spaudos, papildyti transporto bilietus, bet ir įvairių kasdien reikalingų smulkmenų, sumokėti mokesčius už komuna lines paslaugas“, – apie visiems gerai pažįstamo smulkiojo preky bos tinklo raidos ypatumus pasa kojo E.Bakanauskienė. Menka paguoda
Kaune veikia ir naują kioskų raidos etapą žymintys paviljonai: erdves nės ir didesnį prekių asortimen tą siūlančios prekybos patalpos, kur klientas aptarnaujamas ne pro įprastą langelį, bet prie prekysta lio. Tokių paviljonų mieste jau yra devyni. Iki rudens planuojama ati daryti dar du. Vis dėlto kioskų tinklo moderni zavimas ir plėtra susiduria su rim
tais keblumais, kurių priežastis – didinami mokesčiai. „Nuo šių metų pradžios mies to tarybos sprendimu buvo pakel ti mokesčiai už žemę. 2011 m. dar mokėjome 5 litus už kvadratą. Pas kui kaina pakilo iki 10 litų. Praėju sį ketvirtadienį mokestis buvo su mažintas iki 7 litų. Tai šiokia tokia paguoda, tačiau, lyginant su praė jusiais metais, už kioskų užima mus žemės kvadratus per metus sumokėsime 40 tūkst. litų dau giau. Smulkiajam verslui tai ne menka suma“, – nuogąstavo E.Ba kanauskienė.
Tapome įkaitais. Nu kelti kioską – toli gražu ne tas pat, kas pastumti į šalį dėžę.
Pasijuto stumdomi
Kai kuriose miesto vietose „Kau no spaudos“ kioskai netikėtai at sidūrė privačių teritorijų įkaitais. Prie K.Donelaičio gatvėje esančio viešbučio „Reval Hotel Neris“ bu vo privatizuota ir šaligatvio teri torija, kurioje stovi „Kauno spau dos“ kioskas. Savininkas pasakė: arba mokate keletą kartų daugiau, arba išsikraustote. „Tapome įkaitais. Nukelti kioską – toli gražu ne tas pat, kas pastum ti į šalį dėžę. Kioskai prijungti prie požeminių komunikacijų, juose su montuota analogiška įranga kaip ir bankuose“, – teigė „Kauno spau dos“ vadovė. Labai kompl ik uotoje sit uac i joje atsidūrė ir Vytauto prospek
te prie Kaun o autob us ų stot ies esant is kioskas. „Kaun o spau dai“ neliko kito pasirinkimo, kaip tik mokėti už kioskams reikalin gą privatizuotą teritoriją gerokai daugiau nei iki teritorijos priva tizavimo. Parodė į prekybos centrus
Pasak E.Bakanauskienės, įkaitais tapę kioskai mažina „Kauno spau dos“ galimybes efektyviai kovoti rinkoje, kurioje vis labiau įsitvir tina stambiojo verslo buldozeriai – didieji prekybos centrai. „Mes juk neprekiaujame, kaip kiti kioskai, alumi ir kebabais. Brangiausia prekė – rūkalai. Vis dėlto žmonėms esame labai rei kalingi. Ne tik dėl to, kad „Kauno spaudos“ kioskuose galima įsigyti transporto bilietų, laikraščių, žur nalų, bet ir bene pigiausiai mies te susimokėti mokesčius už ko munalines paslaugas“, – pabrėžė E.Bakanauskienė. Ji teigė buvusi priblokšta suži noj us i, kiek miesto taryb os na rių linkę pritarti stambiojo verslo pastangoms traiškyti smulkiuo sius. „Net septyniolika tarybos narių balsavo prieš pasiūlymą iki 7 litų sumažinti mokestį už kvadratinį metrą. Be to, posėdyje buvo meste lėta: kam reikalingi kioskai, jei yra prekybos centrai“, – apie kioskams nepalankias tendencijas susirūpi nusi pasakojo bendrovės „Kauno spauda“ vadovė. Pasak E.Bakanauskienės, įmo nės darbuotojai dabar juokais pa svarsto: ar nereikėtų ant kioskų pakabinti nuotraukų tarybos na rių, kurie nusiteikę prieš smulkų jį verslą?
3
pirmadienis, liepos 23, 2012
Daugiau miesto naujienų skaitykite kaunodiena.lt
miestas
Parodos g. gyventojų džiaugsmai „Automobilius dauge 1 lis mūsų laiko ties staty bininkų pastatytomis užtvaromis
gatvės apačioje, kai kurie važinė ja kelkraščiuose skalda užpiltais takais. Šie laikini nepatogumai yra niekis, palyginti su ramybe, kuria dabar mėgaujamės“, – kalbėjo vy ras. Jo teigimu, kelininkų technikos ūžesys ar sukeltos dulkės toli gra žu neprilygsta automobilių srauto keliamam nepatogumui. „Dabar čia tikras kurortas“, – džiaugėsi M.Siniauskas. Matė daug avarijų
Kito gatvės namo gyventojas Auk sius Dukynas, paklaustas, ar jam patinka dabartinė ramybė, nusi juokė: „Įsivaizduojate, būdamas namuose, kartais išgirstu ir čiul bančius paukščius Vytauto par ke. To per daugybę čia pragyventų metų jau seniai nesu patyręs.“ A.Dukynas save laiko ilgiausiai pragyvenusiu šioje gatvėje. „Man jau 70 metų ir visą gyvenimą čia praleidau. Vaikystėje, kai nebuvo intensyvus eismas, žiemą šia gat ve čiuožinėdavome slidėmis, pa čiūžomis, rogutėmis“, – prisime na vyras. Jo kaimynas Gintautas Palevi čius pasakojo, kad Parodos gat vė visada išsiskyrė avaringumu. „Esame matę gausybę nuvažia vusių į kelkraščius mašinų. Čia visos prie namų esančios beto no tvorelės apdaužytos“, – rodė į aptrupintus statinius G.Palevi
čius. Gyventojai sakė parašę raštą savivaldybei, kad prie gatvės su montuotų metalines tvoreles kaip viadukuose. Jie taip pat siūlė pa platinti šaligatvį papėdėje, bet jiems atsakyta, kad dėl kultūros paveldo statuso negalima griau ti sovietmečiu pastatyto betono statinio, tada skirto ideologiniams šūkiams, o dabar – reklamai.
Įsivaizduojate, bū damas namuose, kartais išgirstu ir čiulbančius paukš čius Vytauto parke.
Kalbantis apie gatvės ypatumus A.Dukynas parodė savo kairės kojos protezą iki kelio – tai irgi čia prieš 20 metų įvykusio eismo įvykio pa darinys. „Pyliau šiukšles, kaip tada buvo įprasta, į šiukšliavežį kelkraš tyje, o iš nugaros lengvojo automo bilio vairuotojas, apakintas saulės ar užsiplepėjęs su keleiviu, važiuo damas žemyn nuo kalno atsitrenkė į šiukšliavežį ir sutraiškė man ko ją“, – pasakojo A.Dukynas. Bijo spūsčių
Parodos gatvės senbuviai pasa kojo, kad anksčiau lengvųjų au tomobilių buvo mažiau, tačiau labai dažnai važinėdavo auto busai. „O jie išmesdavo gausy
Prisiminimai: prie Parodos kalno užaugę G.Palevičius (kairėje) ir
A.Dukynas sako prisižiūrėję visokių eismo įvykių.
bę dujų. Pamenu virš šios gatvės oras nuolat buvo melsvas nuo iš mestų ir lėtai besisklaidančių dū mų. Įdomu, kad pastaraisiais me tais melsvų dūmų koncentracijos dienomis jau nėra. Gal šiuolaiki nis transportas tapo švaresnis“,
Tomo Raginos nuotr.
– svarstė A.Dukynas. Vis dėl to teršalai ir dulkės šioje gatvė je sunkiai sklaidosi net ir vėjuoto mis dienomis, nes gatvė iš abiejų pusių spaudžiama aukštų šlaitų. Gyventojai netiki, kad čia galės sklandžiai važinėti troleibusai. Jų
Džiaugsmas: M.Siniauskas teigia
dabar gyvenantis kaip kurorte.
liniją savivaldybė planuoja nuties ti po rekonstrukcijos. „Oras ne bus švaresnis, nes troleibusai vin giuotoje gatvėje judės labai lėtai ir stabdys eismą, susidarys spūstys, o tai taršą tik padidins“, – mano žmonės.
Ar miesto politikai sutaupys 100 tūkst. litų? Mantas Lapinskas
m.lapinskas@kaunodiena.lt
Kas prižūrės Kauno šviesoforus? Savivaldybės įmonė „Kauno gat vių apšvietimas“ siūlo sutaupyti daugiau nei 100 tūkst. litų, tačiau kai kurie miesto politikai neskuba pritarti šiam pasiūlymui. Išleidžia apie pusę milijono
Seni: didžioji dalis Kauno švieso
forų įrengti prieš 20 metų, todėl jie nuolat genda. Tomo Raginos nuotr.
Šių metų lapkritį baigiasi miesto šviesoforų eksploatavimo sutar tis tarp savivaldybės ir bendrovės „Eismo juosta“. Savivaldybės įmonė „Kauno gat vių apšvietimas“ pateikė siūlymą miesto tarybos kolegijai: švieso forus prižiūrėti kur kas pigiau nei privačios bendrovės – taip savi valdybė sutaupytų apie 100 tūkst. litų. Pasak „Kauno gatvių apšvieti mo“ vadovo Kęstučio Žuromsko, jų įmonei tai nebūtų nauja veik la, nes anksčiau beveik dešimtme tį jai buvo patikėti visi miesto švie soforai. Dabar kasmet šviesoforams pri žiūrėti savivaldybė išleidžia 551 tūkst. litų, o „Kauno gatvių ap švietimas“ juos prižiūrėti žada už 444 tūkst. litų.
Pratęsdavo be konkurso
„Rudenį baigiasi sutarties ter minas, kuriuo bendrovė „Eismo juosta“ Kauno šviesoforus pri žiūrėjo vienus metus, o vėliau pa gal įstatymą jis buvo pratęstas dar dvejiems. Dabar jo pratęsti ne begalima“, – sakė savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjo pavaduotojas Gin tautas Degutis. Pasak pavaduotojo, gautas Vie šųjų pirkimų tarnybos raštas, pa tvirtinantis, kad savivaldybė be konkurso gali sudaryti sutartį su „Kauno gatvių apšvietimu“. Pagal Viešųjų pirkimų įstatymą bendrovė, valdoma savivaldybės ir gaunanti iš jos ne mažiau kaip 90 proc. pajamų, jai savo paslaugas gali teikti be konkurso.
vivaldybių arba jų įmonių“, – sakė K.Žuromskas.
Privalumai – tai kai nuotų pigiau nei anksčiau, tą darbą galėtų daryti savi valdybės įmonė. K.Žuromskas patvirtino, kad jo įmonėje yra visa reikalinga tech ninė bazė šviesoforams prižiūrėti – visą parą budi avarinė tarnyba, dirba elektrotechniką išmanan tys specialistai – būtent tai leistų sutaupyti jau minėtus 107 tūkst. litų. Kolegija sudvejojo?
Specialistų pakanka
„Patikėjusi šviesoforus prižiūrė ti privačiai bendrovei, savivaldybė susidurtų su informacijos prieina mumo problema – įmonę gintų ak cinių bendrovių įstatymai, Civili nis kodeksas. Verslininkai galėtų atsakyti savivaldybei, kad kai kurie skaičiai – komercinė paslaptis. Vi sur užsienyje tokie strateginiai ob jektai kaip šviesoforai valdomi sa
Dėl šviesoforų priežiūros miesto tarybos kolegija turėjo apsispręs ti dar praėjusią savaitę, tačiau šis klausimas netikėtai buvo išbrauk tas iš darbotvarkės. Tai sukėlė abe jonių, ar kai kurie politikai nesiims proteguoti brangesnes paslaugas siūlančias privačias bendroves. Tiesa, oficialiai politikai užsimena, kad iš „Kauno gatvių apšvietimo“ laukia papildomų dokumentų.
„Šį klausimą atidėjome, nes kalbame apie nemažą pinigų su mą, tad norime įsigilinti į visus niuansus. Bendras sutarimas ne buvo rastas, nes nenusprendėme, ar skelbti konkursą dėl šviesofo rų eksploatacijos, ar viską patikė ti savai įmonei. Greičiausiai jis bus nagrinėjamas rugpjūtį tarybos ko legijoje. Privalumai – tai kainuotų pigiau nei anksčiau, tą darbą galėtų daryti savivaldybės įmonė. Trūku mas – be konkurso nesužinosime tikrosios kainos, kurią gali pasiūly ti verslas“, – sakė vicemerė Orin ta Leiputė. „Tokios patirties Lietuvoje yra – tiek Klaipėda, tiek Šiaulių savi valdybės šioje srityje dirba su sa vo įmone. Jei atsižvelgtume į plėtrą ir sankryžų darbų spartą – čia di delis savos įmonės privalumas. Pa vyzdžiui, tokia įmonė, radusi arba turinti lėšų sankryžos šviesofo rams suprogramuoti, ima ir padaro šį darbą, o kitu atveju savivaldybės administracija kiekvienam švieso forui turi skelbti viešojo pirkimo konkursą. Jei įmonė, sumažinusi kainą net 100 tūkst. litų, sutinka šviesoforus dar ir atnaujinti – tai naudinga miestui“, – teigė tarybos narys Vygantas Gudėnas.
4
pirmadienis, liepos 23, 2012
lietuva kaunodiena.lt/naujienos
Su meile ir liūdes čiai suprato 1 Sve Klaipėdos priemiestyje,
Azartas: liaudiškų žaidimų laukas buvo populiarus.
Rumšiškėse gimė naujas festivalis Saulius Tvirbutas
s.tvirbutas@kaunodiena.lt
Liaudies buities muziejuje Rum šiškėse pirmą kartą surengtas šiuolaikinio folkloro ir alterna tyvios muzikos festivalis „Mar gos pievos“. Jame taip pat vyko amatų, liaudies žaidimų, senovės gyvensenos pristatymas.
Kaip sakė renginio organizatorius Adas Pliopa, liaudies buities mu ziejuje muzikos festivalis, kuria me vyksta koncertas iki paryčių, rengiamas pirmą kartą. „Muzie jaus metais norime parodyti, kad muziejai nėra tik buveinė ekspo natams – jame gali virti įvairus kultūrinis gyvenimas“, – teigė A.Pliopa. Jis žadėjo, kad festiva lis taps kasmečiu vasaros rengi niu Rumšiškėse. Nemažai festivalio lankyto jų atvyko su palapinėmis, kurias galėjo statyti specialiai tam skir toje vietoje prie Žemaitijos kai mo. „Lankomės visuose Lietuvos festivaliuose, kuriuose skamba šiuolaikinis folkloras, metalas, alternatyvioji muzika. Sužino jome, kad vyksta dar vienas toks renginys ir su džiaugsmu atva žiavome, pasistatėme palapines. Būsime Rumšiškėse iki sekma dienio“, – pasakojo Tadas, at vykęs iš Vilniaus su draugėmis
Gabriele ir Migle. Per dvidešimt metų perkopę jaunuoliai sakė be sidomintys baltiškosios kultūros šaknimis, dainuoja folkloriniuo se ansambliuose, gamina senovi nio stiliaus papuošalus, tekstilės gaminius. Fest ival io konc ert ą prad ė jo trad ic in es folkl or in es dai nas propaguojantis Kauno ko lektyvas „Kup ol ė“. Ansambl is padainavo šienapjūtės, rugiap jūtės darbo dainų, supažindino ir su pokario partizanų daino mis. „Dzūk ijoje esam e užraš ę daug jų kūrybos dainų, įdaina vom e jas į kompakt in ę plokš telę. Manome, kad būtina įam žinti ir puoselėti šio dramatiško laikotarpio liaudies kūrybą“, – sakė „Kupolės“ vadovas Anta nas Bernatonis. Iš viso festivalyje pakviesta gro ti ir dainuoti 16 kolektyvų. Mu ziejaus miestelyje folkloro grupės „Varangė“, „Karužė“, „Mindrė“, „Kadujo“, „Srauna“ lanktyto jus kvietė pašokti, „Trys ketu riose“ žavėjo sutartinių mėgėjus. Taip pat grojo melodingojo ro ko grupė „Rebelheart“, prieš vi durnaktį į sceną užkopė Andrius Mamontovas, po jo – gotiki nio roko kolektyvas „Siela“, o iki paryčių griaudėjo pagoniška jam metalui atstovaujanti grupė „Juodvarnis“.
Šventė: festivalyje vyravo gera nuotaika.
Tomo Raginos nuotr.
netoli dažnam klaipėdiečiui mie lo Šernų miško, gamtos stebuklais susirūpinęs Andrius Užkuraitis lū kuriavo svečių iš Kauno. Vyras ne rimavo, ar sugebės pirmą kartą ma tomiems žmonėms paaiškinti, kodėl jam tokie brangūs miške šimtme čius glūdintys akmenys. Kai sutartoje vietoje sustojo du automobiliai ir iš vieno jų išlipo V.Romanovas, A.Užkuraičio abe jonės išsisklaidė. Tvirtas rankos paspaudimas ir trumpas ragini mas negaištant vykti į vietą pri vertė patikėti, kad svečiai nepa sijuoks iš to, ką vyras ketino jiems papasakoti. V.Romanovas nebesėdo į savo mersedesą – lyg senas draugas šo ko į A.Užkuraičio visureigį ir leidosi į šio vyro pasiūlytą kelionę prie žilos senovės laikus menančių akmenų. Vos už kelių kilometrų nuo uos tamiesčio, vietose, kur kažkada au go Šventasis miškas, o dabar ošia neklaidus jaunuolynas, prasidėjo A.Užkuraičio pasakojimas. Pamatė – akmenys dingsta
Dar prieš metus A.Užkuraitis šia me miške mėgo tiesiog vaikštinė ti su savo vokiečių aviganiu. Ilgai niui vyras pajuto, kad kai kurios miško vietos jį traukia labiau, kad prie tam tikrų akmenų jį aplanko mintys, padedančios ne tik apva lyti sielą, bet ir spręsti paprasčiau sias buitines problemas.
Andrius Užkuraitis:
Tai dar neištirtas di džiulis tautos tur tas, todėl man labai skauda širdį, kai ma tau, kaip be atodai ros raunama šių vie tų siela vien tam, kad kažkas papuoš tų akmenimis savo sodybas ar iškaltų iš jų kryžių.
Jis buvo skaitęs, kad pagonių žy niai mokėjo iš gamtos semtis iš minties. Sau tokių galių A.Užku raitis nepriskiria, tačiau skaudžiai išgyvena pamatęs, kad apsamano ję akmenys iš miško dingsta. Vei kiausiai juos išsiveža sodybų savi ninkai, o gal paminkladirbiai, nes visai šalia yra didžiausios Klaipė dos kapinės, o prie jų – ne viena paminklų dirbtuvė. „Prieš metus pradėjau pastebė ti, kad kažkas atkasa akmenis, iš velka juos į kelią, ruošiasi išvež ti ir galiausiai išsigabena. Galiu tik spėti, kad jie nukeliauja į so dybas. Tačiau paimtas iš savosios vietos akmuo praranda vertę. Čia jis gulėjo tūkstančius metų, galė jo apie daug ką pranešti žmonėms. Juk niekas iki šiol netyrinėjo, kokia buvo šių akmenų paskirtis tais lai kais, kai žmonės nebuvo susaistyti vieno dievo garbinimo. Dabar gali
Faktas: J.Šimanauskienė ir V.Romanovas patys įsitikino, kad Šernų miške
me tik spėlioti, kokią figūrą pama tytume, jei žemėlapyje pažymėtu me visus šiuos akmenis, apie ką mums ji prabiltų“, – kalbėjo vie tos gyventojas, vedžiodamas sve čius po šlapią mišką.
ties įvykių relikvijas išlaikytų mūsų palikuoniams, o dėl pelno parduo da radinius užsienio aukcionuose. Net vietos eigulys nieko nežino apie tai, kad čia būta sukilimo dalyvių. Išgirdo sielos šauksmą
Išvežtas akmuo mirs
„Klaipėdos krašte beveik neliko gy ventojų, kurie savyje turi šitų vie tų praeities pajautos žinių. Istori nė atmintis čia yra nutrūkusi, nors aplinkui – ne vienas piliakalnis, Slibinų slėnis, kuriame kažkodėl niekada negyveno žmonės, srauni Minija, plukdanti vandenis per ak menų slenksčius. Archeologai kol kas netyrė ir Šernų miško, kur tiek daug akmenų. Jų gausa verčia ma nyti, kad kai kurie galėtų mums su teikti tam tikrų žinių. Kol kas nei paveldo saugotojai, nei istorikai netyrė, kaip žiloje senovėje čia gy venę žmonės naudojo šiuos akme nis. Tai dar neištirtas didžiulis tau tos turtas, todėl man labai skauda širdį, kai matau, kaip be atodairos raunama šių vietų siela vien tam, kad kažkas papuoštų akmenimis savo sodybas ar iškaltų iš jų kryžių, – kalbėjo A.Užkuraitis. – Tikroji jų vieta – čia. Bet kur kitur – muzie juje, sodyboje ar kapinėse – jie bus mirę. Turėtume naudotis galimybe pabūti tokiose vietose kaip ši, kur į galvą ateina išmintingos mintys, kur nurimsta siela, turėtume ne leisti tokių vietų sunaikinti.“ Vyras pasakojo žinantis, kad miškuose netoli Klaipėdos dar ga lima rasti 1831 m. sukilimo daly vių pėdsakų. Juodieji archeolo gai kapsto buvusių stovyklaviečių vietas, ieškodami bent menkiau sių drabužių ar amunicijos likučių. Bet jie tai daro ne tam, kad praei
Visa grupė žmonių, net nepaste bėdami kartkartėmis praplium pančio vasaros lietaus, sparčiai žengė kartu su vietos gyventoju smalsaudami, kiek ir kuriose vie tose yra tokių ypatingų akmenų. Vladimiras ir Andrius kalbėjo lyg būtų seni pažįstami. A.Užkuraitis apie garsųjį verslininką žinojo tik iš jo komentarų sporto tema ir nesi tikėjo, kad bendrauti su šiuo žmo gumi bus taip paprasta, kad jis tu rės tiek žinių praeities temomis. V.Romanovas lietė akmenis,
Siaubia: tūkstančius metų pajūrio ž
5
pirmadienis, liepos 23, 2012
lietuva
siu prabyla protėvių balsas tą. Gal pamažu sugebėsime grįžti prie žinojimo, jautimo, sugebėji mo paimti išmintį iš gamtos, ku rį žmonės yra praradę. Suprantu, kad bepigu į tokias paieškas pasi nerti milijonieriams, o daugybei kitų žmonių reikia uždirbti pini gų, kad išgyventų. Žvėriški išli kimo instinktai persikelia į vers lą, politiką, valstybių santykius, todėl vyksta nuolatinė kova, kas ką apgaus ir nugalės.“
Gamtoje – raktas į istoriją
Rūpi paveldas ir kultūra
e kai kurių senovę menančių akmenų vietoje beliko tik duobės.
klausė miško kalbos, dalijosi savo potyriais ir nuoširdžiai diskutavo su vietos gyventoju. „Iš Andriaus laiško supratau, kad žmogaus širdis šaukia. Kol archeologai neranda patvirtini mo, kiekviena šimtmečius iš lūpų į lūpas perduota legenda lieka pa saka. Kai žmonės pradeda ieškoti atsakymų į svarbiausius gyveni mo klausimus, gamta atveria savo žinias, visata tampa pažini. Bib lijoje pasakyta, kad ateis žmogus, kuris atrakins spyną ir mes suži nosime tikrąją savo istoriją. Tarp mūsų yra kitokių žmonių. Kar tais jie atrodo keistuoliai, daž nai žmonės jų nesupranta ir įžei džiai pavadina. Bet kas žino, gal būtent jie ir yra tie, kurie žino tą tikrąją tiesą. Kodėl reikia niekin
ti ir neigti, o ne įsiklausyti? Turė tume džiaugtis, kad yra žmogus, kuris supranta šitos vietos svar bą ir bando ją išsaugoti, – svarstė V.Romanovas. – Religija reikalin ga ne tam, kad žmonės melstųsi, o kad pasisemtų žinių, išminties, suvoktų, kam gyvena. Juk tikrai ne tik tam, kad pavalgytų ir uždirbtų daugiau pinigų. Būtent todėl at kreipiau dėmesį į Andriaus laiš ką. Tai buvo šauksmas, kvieti mas. Nuostabu, kad jis prabilo į mus tais pačiais žodžiais, lyg būtų skaitęs mūsų mintis, girdėjęs dis kusijas. Mes negalėjome neateiti. Nors susitikome pirmą kartą, jau čiu, kad jis ieško gamtoje atsaky mų į daugelį klausimų. Tikiu, kad jis ras. Per kelis tūkstančius me tų esame atpratinti jausti gam
Aukštaitijoje augusi Joana Šima nauskienė tikino, kad labai sujaudi no A.Užkuraičio parašytas laiškas. Moteris gavo žinią apie naikinamus akmenis į asmeninį paštą. „Man visada buvo, yra ir bus labai svarbu branginti ir saugoti praeities relikvijas. Skaudu, kad nevertinama tai, kas dar gali į mus prabilti protėvių ženklais ir tai su vokiama tada, kai nieko nebelieka. Papasakojau apie laišką Vladimi rui, jis išklausė ir pasakė: „Važiuo jam.“ Kadangi daug kartų disku tavome apie senąjį mūsų tikėjimą, kultūrą ir istoriją, buvo aišku, kad negalime neišgirsti, tiesiog praeiti pro šalį – norime patys pamatyti tas vertybes ir bandyti jas apsau goti. Turime apie tokius dalykus viešai kalbėti, kad panašios vie tos nebūtų naikinamos, akme nys skaldomi ir velkami iš miško. Juk panašių pavyzdžių Lietuvo je turime daugybę. Vaikydamie si pelno parduodame dvasinių vertybių lobius pamiršdami, kad esame seniausia Europos tauta. Turėtume atidžiau žiūrėti į nau jas mums brukamas kultūras, o ne beatodairiškai naikinti praei ties paminklus, kurių reikšmės ir vertės dažnai patys nesuvokia me. Ir toliau norėtume, kiek leis mūsų galimybės, padėti tokiems žmonėms kaip Andrius“, – teigė J.Šimanauskienė. „Liūdna. Šie akmenys čia gulė jo tūkstantmečius. Buvo laikai, kai juos garbino, laikydami tarpinin kais tarp dievų ir žmonių. Atėjus naujai religijai, išvartė ir užmiršo. Išgyveno šventi akmenaičiai šalies vargus, okupacijas, karus. Ir štai laisvoje Lietuvoje juos ėmėsi nai kinti patys lietuviai. Dėl pasipel nymo, gal dėl neišmanymo. Kaip
Vladimiras Romanovas Versl in inkas
I
stor ija prasideda nuo legendų, kurios perduodamos ir gyvena iš kartos į kartą. Tas legendas patvirt ina archeolog in iai rad i niai, raštai, runos. Legendos byloja kadaise buvus vieną rel ig iją, vieną kultūrą, vieną valstybę. Lietuva toje valstybėje vadinosi Bazilika, tai pa tvirtina ir senovės žemėlapiai. Toje didelėje vieningoje valstybėje seno sios žemaičių kalbos ženklų atranda ma ir Kinijoje, ir Egipto piramidėse, ir Kryme, ir Bizantijoje. Todėl kiekvie nas akmuo, piešinys ant akmens ar uolos, kiekvienas piliakalnių, senų
paaiškinti tokiems, kad šventų jų akmenų naikinimas atneša juo dus debesis ne tik jiems, tačiau ir šeimai, artimiesiems, visai Tėvų žemei. Kaip jiems tai pasakyti?“ – susirūpinimo neslėpė J.Šima nauskienė. Moteris sielojosi, kad ir ąžuo lų giraitės, kurios protėviams bu vo šventos, dabar išpjaunamos kaip paprasta mediena, prie kelių palie kant tik siaurą medžių juostą, kad
žemėje gulėję akmenys šiandien išgyvena skirtingus likimus: vieni dar saugūs ir nepajudinti, kiti – jau suskaldyti ir parengti išgabenti.
jų kapų radinys gali įduoti raktą ne tik Lietuvos, bet ir viso pasaulio ci vilizacijos istorijai, kuri valdovų po litistorikų buvo nuolatos perrašoma ir naikinama. Man atrodo, kad atėjo laikas, kada reikia pripažinti bepras miškumą kovos tarp politistorijų, re lig ijų, ideolog ijų ir kad mūsų kartai labai svarbu – atėjo laikas suž inot i teisybę. Žmogaus moralė, sąž inė ir tikėjimas per protėvių sielas mums rodo kelią, bet mes turime praregėti ir pamatyti, kur einame. Jokios nau jai sukurtos religijos nenuves tiesos link, jei nesusikalbėsime tarpusavy je, negirdėsime protėvių balso, praei ties istorijos, nevertinsime tūkstant mečius kurtos kultūros.
vandalizmas kiekvienam akių ne badytų. Iš šimtmečius augusių me džių žmonės gamina menkaverčius daiktus, o buvusios sengirės vieto je lieka gyva žaizda. Nelieka šventų slėnių, prosenelių sodintų medžių, o kartu ir jų atminimo. „Su meile ir liūdesiu kalba mums praeities balsas. Su meile netgi tiems, kurie šventus akmenis skal do. Juk savi, tautos dalis“, – apgai lestavo J.Šimanauskienė.
Vytauto Petriko muotr.
6
pirmADIENIS, liepos 23, 2012
nuomonės
Kad kelionė po Gruziją būtų rami
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
D
iplomatai konstatuoja, kad padaugėjo atvejų, kai Lietu vos piliečiai vyksta į separa tistinius Gruzijos regionus, ir įspėja ten nuvykus laikytis tam tikrų taisyklių, o geriau išvis vengti tokių kelionių. „Įsibėgėjus turizmo sezonui, į Kaukazo regioną vykstantiems Lie tuvos piliečiams svarbu atkreipti dė mesį į riziką ir pavojus, su kuriais su siduriama, kai, pažeidžiant Gruzijos įstatymus, vykstama į Abchazijos ir Cchinvalio (Pietų Osetijos) regionus Gruzijoje“, – savo pranešime pabrė žė Lietuvos užsienio reikalų ministe rija (URM). „Pakartotinai raginame laikytis URM rekomendacijos nevykti į mi nėtus Gruzijos regionus. Rekomen dacija yra skelbiama ministerijos ir Lietuvos ambasados Gruzijoje in terneto svetainėse“, – rašoma pra nešime. Jame teigiama, kad pagal galio jančius Gruzijos įstatymus užsienio piliečiams „patekti į okupuotas Ab chazijos ir Cchinvalio regiono (bu vusios Pietų Osetijos) teritorijas galima tik Gruzijos vyriausybės nu statyta tvarka ir tik iš Gruzijos vy riausybės kontroliuojamos teritori jos pusės: įvažiuoti į Abchaziją ir iš jos išvažiuoti galima tik per Zugdi džio savivaldybę, patekti į Cchin valio regioną (Pietų Osetiją) ir iš jo išvykti galima tik per Gorio savival dybę“. Primenama, kad atvykę į šias te ritorijas užsieniečiai, nesilaikyda mi Gruzijos vyriausybės nustatytos tvarkos, rizikuoja susidurti su sun kumais iš jų išvažiuodami. „Atvyki mas į šias teritorijas tiesiogiai iš ki tų valstybių Gruzijoje traktuojamas kaip nelegalus Gruzijos sienos perė jimas ir yra atitinkamai baudžiamas.
REO – detonatorius ar tik įspėjimas? Mantas Stankevičius
K
oks gi tas Lietuvos futbolas? Nykiai buitinis. Civilizuotas, arba didysis, futbolas – minias į stadionus sutraukiantis žaidimas. O kada paskutinį kartą lankėtės Lietuvos A lygos rungtynėse? Neinate, nes greičiausiai esate girdėję, kad Lietuvos futbolas yra miręs arba papiktinęs mūsų šalies vardo pažeminimu po skaudžių Lietuvos rinktinės pralaimėjimų nykštukinių šalių atstovams. Nesuklysiu parašęs ir tai, kad daugiau faktų iš žiniasklaidos sužinote ne apie pergales, pralaimėjimus ir priežastis, o apie konfliktus Lietuvos futbolo federacijoje (LFF). Todėl niekas ir neina į rungtynes. Jose trūksta herojų, kurie pritrauktų žiūrovus, o LFF veikla tiesiog naikina pasaulinėje arenoje sukurtą gerą foną.
J.Kvedaro reputacija seniai bado akis visiems, išskyrus tarptautinio futbolo ir Lietuvos sporto strategus. „Žinai, mes savaitę pasitreniruotume ir ne ką prasčiau atrodytume“, – tai man pasakė Lietuvos ledo ritulio rinktinės puolėjas, stebėdamas dviejų Lietuvos futbolo grandų žaidimą. Tada tik truktelėjau pečiais. O dabar suprantu, kad vaikystėje visi gainiojome kamuolį su kur kas didesniu užsidegimu, negu dabar tai daro Lietuvos klubuose rungtyniaujantys jauni žaidėjai. Vilniaus REO futbolo klubas, šiais metais debiutavęs A lygoje, atsisakė dalyvauti bet kuriose LFF organizuojamose varžybose. REO pranešime LFF išvadinta gauja, kuri veikia pagal savo tai-
sykles ir jas interpretuoja pagal viršūnėlių diktatą. „Ar turime ateiti bučiuoti Juliaus Kvedaro ranką?“ – klausė REO klubo vadovas Rimantas Turskis. J.Kvedaro reputacija seniai bado akis visiems, išskyrus tarptautinio futbolo ir Lietuvos sporto strategus, tačiau galbūt REO pareiškimas apie gaujas suveiks it detonatorius? Mano manymu, R.Turskiui pačiam nereikėjo veltis į filmų apie mafijozus scenarijaus vertus dialogus. „Kas tas Kvedaras? Visagalis? Dievas, nužengęs iš dangaus?“ – tokie apibendrinimai visada įaudrins žiniasklaidą, tačiau būtent po tokių žodžių, jeigu jau pereita į gaujų santykių aiškinimąsi, turi sekti veiksmai. REO, kaip ir žadėjo, savaitgalį neatvyko į rungtynes su Panevėžio „Ekranu“. Ar tai – A lygos griūties pradžia? Prieš sezoną lyga neteko „Kauno“ – LFF nesuteikė licencijos, bet ar kas nors pasikeitė? Ar pasikeis dabar, kai žingsnį žengė REO klubas, jau svarstantis galimybę kitą sezoną dalyvauti Latvijos futbolo čempionate? Vaikystėje be galo mėgau domino. Sudėlioti ir stebėti, kaip grandininė reakcija verčia kauliukus vieną po kito. Ar taip sugrius ir A lyga? Ar atsiras daugiau drąsuolių? Vienas didvyris jau yra. Buvęs LFF prezidentas Liutauras Varanavičius netikėtai paskelbė, kad federacija nepadeda futbolo klubams, kurie gyvena tik iš savo darbo. O kur iki šiol buvo ponas Liutauras, kai sėdėdamas LFF prezidento kabinete disponavo 22 mln. litų? Kol kas klausimų yra daugiau negu reikia: „Kas tas Kvedaras?“, „Kas yra REO domino eilutėje?“, „Kas tas Varanavičius?“, o svarbiausias – „Kas tas Lietuvos futbolas ir kiek jam dar liko?“ Prisiminiau kelias frazes. Pirmoji, būdinga gaujoms, – viską valdo pinigai. Antroji, vaikiška, – vaikai, gyvenkime draugiškai! Trečioji, rimčiausia, – viskam savas laikas. P.S. Tikiuosi, kad į naujosios filmo apie Betmeno dalies premjerą niekas neįleis futbolininkų ir LFF vadovybės. Baisu pagalvoti, kuo viskas baigtųsi, jeigu jie vis dėlto ten susitiktų.
informacija:
302 250
Kasdienė prenumerata 1 mėn. – 26 (13*) Lt
ISSN 1392-7639 ©1992-2007 UAB „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242.
„Kauno dienos“ Vyriausioji redaktorė Jūratė Kuzmickaitė
„Kauno dienos“ redakcija Kęstučio g. 86, 44296 Kaunas. Faksas 423 404.
Vyr. redaktoriaus pavaduotojas: Arūnas Andriuškevičius – 302 252
„Diena media news“ generalinis direktorius Laimutis Genys
MIESTO NAUJIENOS: Tadas Širvinskas – Mantas Lapinskas – Vilija Žukaitytė – Saulius Tvirbutas – Virginija Skučaitė – Jurgita Šakienė – TEISĖTVARKA: Diana Krapavickaitė –
Tvarka: per Gruziją atvykti į Abchaziją ar Pietų Osetiją
galima tik griežtai laikantis Gruzijos vyriausybės nusta tytų taisyklių. Arnoldo Remeikos nuotr.
Valstybės, išleidusios užsieniečius į šias teritorijas, nebūtinai įsileidžia juos atgal pas save, nes nustoja ga lioti išduotos vienkartinės vizos“, – pabrėžia URM. Tai reiškia, kad jeigu į Abchaziją ir Pietų Osetiją atvyks tama iš šias teritorijas okupavusios Rusijos pusės, į Gruziją turi būti iš vykstama taip pat per ją. Tiesiogiai iš minėtų regionų į Gruziją keliau jantys asmenys nebus įleisti. Be to, tokiu atveju būtina pasirūpinti ati
tinkamomis Rusijos vizomis, kad jos galiotų ne tik išvažiuojant į Abchazi ją ir Pietų Osetiją, bet ir sugrįžtant iš šių separatistinių regionų. „Vykimo į Gruzijos regionus pa žeidžiant šios šalies įstatymus atve jais Lietuvos URM negali garantuo ti buvimo šiose teritorijose saugumo ir efektyviai atstovauti jose Lietuvos piliečių interesams“, – rašoma dip lomatų pranešime. KD inf.
Grūdus žada eksportuoti
L
ietuvoje laukiant rekordi nio grūdų derliaus, premje ras Andrius Kubilius tvirti na neprognozuojantis didelio kainų augimo. „Aš nesiimčiau prognozuoti, kaip atrodys pasaulinės grūdų rinkos. Bet kuriuo atveju aš tikrai neprognozuo čiau kokio nors didelio kainų augi mo“, – žurnalistams sakė A.Kubi lius. Jis teigė penktadienį Dotnuvoje ne tik dalyvavęs artojų varžybose, bet ir susitikęs su „Lietuvos geležinkelių“ vadovais ir grūdų augintojais. Susi tikime buvo tariamasi dėl Lietuvo je užaugintų grūdų derliaus perve žimo. Pasak premjero, buvo kilę neri mo, kad grūdams net neužteks va gonų, tačiau dabar atrodo, kad taip nebus. „Eksportuosime“, – džiaugdama sis būsimu geru grūdų derliumi kal bėjo premjeras.
reklamos skyrius:
E. paštas redakcija@kaunodiena.lt
Pakarto tinai ragi name lai kytis URM rekomen dacijos nevykti į minėtus Gruzijos regionus.
302 230
Platinimo tarnyba: 302
Planai: premjeras A.Kubilius tikina, kad Lietuva eksportuos grūdų per
teklių.
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
Lietuvoje užaugintų grūdų der liaus eksporto klausimas iškilo šiais metais laukiant rekordinio – 4 mln. tonų – derliaus ir siekiant užtikrinti pakankamą vagonų skaičių daliai jo pervežti. Kaip teigiama Vyriausybės
pranešime, iš viso Lietuva planuoja eksportuoti apie 2,4 mln. tonų grū dų. Šiemet mažesnio grūdų derliaus laukiama Rusijoje, Ukrainoje, taip pat kitose šalyse.
242
Prenumeratos skyrius: 302
KD, BNS inf.
244
3 mėn. – 69 (39*) Lt Tik šeštadienio prenumerata 1 mėn. – 9 (6*) Lt 302 266 302 251 302 273 302 262 302 267 302 261
LIETUVA: Stasys Gudavičius –
(8 5) 219 1381
PASAULIS: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Valentinas Beržiūnas – (8 5) 219 1387 EKONOMIKA:
302 243
Jolita Žvirblytė –
(8 5) 219 1374
SPORTAS: Romas Poderys – 302 258 Marius Bagdonas – 302 259 Mantas Stankevičius – (8 5) 219 1383 Menas ir Pramogos: Enrika Striogaitė –
302 272
FOTOKORESPONDENTAI: Andrius Aleksandravičius – Artūras Morozovas – Tomas Ragina –
302 269 302 269 302 269
NAMAI: Vereta Rupeikaitė –
302 265
Sveikata: Marijana Jasaitienė –
302 263
Ratai: Arūnas Andriuškevičius –
302 260
TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 279 1380
http://www.kaunodiena.lt * prenumeratos kaina laikraštį atsiimant redakcijoje
aukštyn žemyn: Marijana Jasaitienė – Darius Sėlenis – Laima Žemulienė –
302 263 302 276 (8 5) 219 1374
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 302 234, 308 862, 308 863, 308 864, 302 230 reklama@kaunodiena.lt
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Indeksas 0041. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 19 000.
ASMENINIAI SKELBIMAI: 302 231, 302 202, faksas 321 717 skelbimai@kaunodiena.lt SKELBIMŲ IR PRENUMERATOS SKYRIUS (Vytauto pr. 23) mob. 8 655 45 114 PLATINIMO TARNYBA: 302 242, 302 228 PRENUMERATOS SKYRIUS: 302 244
7
pirmADIENIS, liepos 23, 2012
ekonomika Benzinas brango
Ginčijasi su bankais
Bendrovė „Lukoil“ litrą 95 markės benzi no penktadienį pardavė po 4,86 lito – 11 centų daugiau nei praėjusį penktadienį. „Orlen“ benziną pabrangino 6 centais, iki 4,86 lito, „Statoil“ – taip pat 6 cen tais, iki 4,87 lito. Litras dyzelino „Lukoil“ ir „Orlen“ degalinėse kainavo po 4,56 lito – atitinkamai 10 ir 4 centais brangiau nei praėjusią savaitę, „Statoil“ jis pabrango 5 centais, iki 4,57 lito.
Daugėja vartotojų, kurie su bankais gin čijasi dėl būsto kredito sutarčių, kaip pranešė Lietuvos bankas. Antrą ketvirtį tokių skundų buvo iš beveik penktadaliu daugiau vartotojų negu pirmą. Antrą ket virtį Lietuvos bankas gavo 148 prašymus: 48 ginčai kilo dėl bankų paslaugų, tarp jų ir būsto kreditų, 79 – dėl draudimo, 21 – su vartojimo paskolų davėjais, kredito unijomis, mokėjimo paslaugų teikėjais.
€
Valiutų kursai
Šiandien Valiuta
kiekis Santykis
Baltarusijos rublis 10000 3,4015 DB svaras sterlingų 1 4,4214 JAV doleris 1 2,8164 Kanados doleris 1 2,7934 Latvijos latas 1 4,9602 Lenkijos zlotas 10 8,3072 Norvegijos krona 10 4,6476 Rusijos rublis 100 8,8113 Šveicarijos frankas 1 2,8746
pokytis
+0,4785 % +0,4909 % +0,2349 % +0,4278 % –0,0202 % +0,0783 % +0,8638 % +0,4618 % +0,0139 %
Smulkusis verslas dairosi toli Siekdamas atgaivinti smukusią apyvartą šalies verslas vis akty viau kviečia bendradarbiauti užsieniečius iš Rytų. O darbo jė gos trūkumą kompensuoja šalių kaimynių darbo jėga. Lina Mrazauskaitė
l.mrazauskaite@diena.lt
Daugiausia atvyksta baltarusių
Statistika rodo, kad šiais metais į Lietuvos įmones pagal bendradar biavimo sutartį atvyko daugiau už sieniečių nei pernai. Pirmą šių me tų pusmetį vien Vilniaus apskrityje juridinio asmens kvietimų skaičius išaugo beveik 5 tūkst. daugiau nei praėjusiais metais ir siekė apie 18 tūkst. Kauno apskrityje per pirmą pusmetį patvirtinta apie 3,2 tūkst. juridinio asmens kvietimų, Klai pėdos mieste užfiksuota 1,2 tūkst. kvietimų. „Skaičiai rodo didėjantį iš tre čiųjų pasaulio šalių atvykstančių piliečių skaičių. Dažniausiai kvie timai teikiami artimiausių ša lių kaimynių – Rusijos, Baltaru sijos ir Ukrainos – piliečiams. Iš jų daugiausia kvietimų teikiama baltarusiams. Kvietimų skaičiui reikšmės turi ir Kauno turgavietė, nes ten įsigyti transporto priemo nių atvyksta gyventojų iš Kirgizi jos, Kazachstano, Tadžikistano“, – sakė Kauno apskrities vyriau siojo policijos komisariato Migra cijos skyriaus Užsieniečių reikalų poskyrio viršininkė Tatjana Zna menskienė. Ieško naujų rinkų
Dėl didelės tautiečių emigracijos verslas susirūpino apyvarta, kaip sakė Vilniaus apskrities vyriau siojo policijos komisariato Mig racijos valdybos viršininkas Gin taras Bagužis. Todėl verslininkai, anot jo, neišvengiamai ieško nau jų rinkų investuoti arba investuo ja Lietuvoje, kad galėtų pasikviesti užsieniečius dirbti.
Juridinio asmens kvietimais, kaip pabrėžė pašnekovas, įmonės užsieniečius dažniausiai ne prii ma į darbą, o kviečia vykdyti įvai rių projektų. Dažniausiai bendra darbiavimo tikslais užsieniečius kviečiasi lengvosios pramonės sektorius. Taip pat užsieniečiai kviečiami mokytis Lietuvos pilotų mokyklose, dalyvauti populiarumo įgijusiuose įvairiuose sporto rengi niuose ir konferencijose. „Įdomiausia, kad Lietuvos vers las, daugiausia netgi smulkusis, ieško galimybių bendradarbiauti su Rytų šalimis. Todėl aktyviai kvie čia užsieniečius iš buvusių sovieti nių valstybių, taip pat iš Pakistano, Indijos ir pan. Užsieniečiai atvyks ta čia ir bando kartu vystyti vers lą“, – sakė G.Bagužis. Jis pabrėžė, kad sėkmingi sandoriai, pavyzdžiui, planai statyti gamyklas, gali paska tinti šalies verslininkus užsienyje ieškoti ir samdomų darbuotojų. Neužtenka darbo jėgos
G.Bagužio teigimu, vieni sekto riai užsieniečius kviečia kaip par tnerius, kiti – kaip samdomus darbuotojus. Todėl, anot jo, dau giausia kvietimų samdomo dar bo tikslais teikia vežėjų, taip pat logistikos įmonės, o tai labiausiai lemia didelis darbo jėgos trūku mas šalyje. „Dirbti daugiausia samdomi už sieniečiai iš Baltarusijos ir Ukrai nos. Taip pat turime nemažai pro gramuotojų iš Indijos. Jaučiame, kad Lietuvą iš naujo atranda buvusios sovietų šalys. Jų gyventojams čia la bai patinka, nes gali susišnekėti ru siškai“, – pasakojo G.Bagužis. Lietuvos pramonininkų konfede racijos Ekonomikos ir finansų de
partamento analitikas Aleksand ras Izgorodinas sakė nepastebintis tendencijos, kad verslininkai už sieniečiams kaip darbo jėgai skirtų ypatingą dėmesį. Tačiau kviesdami darbuotojų iš svetur jie sumažina kvalifikuotos darbo jėgos stygių.
Vieni sektoriai už sieniečius kviečia kaip partnerius, ki ti – kaip samdomus darbuotojus.
Kompensuoja trūkumą
A.Izgorodinas pabrėžė, kad užsie niečiams leidimai dirbti šalyje iš duodami tik tuo atveju, kai darb daviai nesugeba surasti specialistų Lietuvoje. Ieškoti darbuotojų iš užsienio šalies įmonės gali tik tuo atveju, jei Darbo birža į užregist ruotą laisvą darbo vietą per mė nesį neranda tinkamo žmogaus iš Lietuvos. Statistika rodo, kad per šių metų pirmą ketvirtį Lietuvos darbo bir ža užsieniečiams išdavė apie tūks tantį leidimų dirbti Lietuvoje. Pa lyginti su tuo pačiu praėjusių metų ketvirčiu, leidimų skaičius išaugo 1,7 karto. „Tai rodo, kad Lietuvos įmonės susiduria su kvalifikuotos darbo jėgos trūkumu ir dėl to įdarbina užsieniečius. Mūsų tyrimai rodo, kad su šia problema dabar susi duria maždaug pusė didžiųjų ša lies darbdavių“, – sakė A.Izgoro dinas. Pašnekovo duomenimis, 65 proc. Lietuvoje dirbančių užsieniečių yra
Plėtra: tėra mitas, kad įdarbindami užsienietį šalies verslininkai siekia
sutaupyti.
transporto priemonių vairuotojai, 14 proc. – laivų korpusų montuo tojai, 10 proc. – suvirintojai, 3 proc. – virėjai. „Negaliu sakyti, kad įmonės la biau siekia įdarbinti užsieniečius, nes apskritai užsieniečių įdarbinimo procedūros ir išlaidos yra didesnės.
„Shutterstock“ nuotr.
Be to, visuomenėje taip pat vyrauja nuomonė, kad užsieniečiai samdomi siekiant sumažinti verslo sąnaudas, tačiau tai netiesa. Daugelio įmonių pavyzdžiai rodo, kad užsienio dar buotojai nėra skriaudžiami ir gauna lygiai tokį patį atlyginimą kaip lietu viai“, – sakė A.Izgorodinas.
Euro krizė ir Vokietijos (pra)laimėjimas Karolis Urbonas
Tyrimų instituto „Social Dynamics International“ ekonominių tyrimų vadovas
N
etyla kalbos, kad euro krizė Vokietijai tik į naudą. Šios šalies ekonomika stipres nė nei bet kada anksčiau,
bankai turi pinigų perteklių, nes probleminių valstybių indėlininkai išima pinigus iš savo šalių bankų sistemos ir perveda juos į Vokietijos finansų rinką. O ką jau kalbėti apie išaugusį šalies eksportą – Vokie tijos prekybos balansas šturmuoja rekordines aukštumas. Tačiau pro blema slypi kitur. Pagrindinis galvos skausmas bet kuriai einamosios są skaitos perteklių turinčiai šaliai yra efektyvus pertekliaus panaudoji mas, siekiant skatinti vidaus inves ticijas ir užtikrinti, kad tai nepasi reikš infliacijos augimu.
Taigi, statistika byloja, jog tarp 1995 ir 2008 m. vidutiniškai 76 proc. visų Vokietijos santaupų (pri vačių, valstybinių ir verslo) buvo
Užburtas ratas vėl grįžta, tačiau kitu as pektu. investuotos užsienyje. Reikia pa brėžti, koks įspūdingas tai skaičius. Jis parodo, kad vokiečiai, uždirbę
didelius pinigus iš savo ūkio, nema tė tikslo bei pelningų vietų savo ša lyje ir daugiau nei tris ketvirtadalius perteklinių pinigų išvedė į užsienį. Ir dauguma šių pinigų ėjo į bankų sektorių bei investicines priemo nes, o tai buvo vienas pagrindinių nekilnojamojo turto bumo veiks nių periferinėse valstybėse. Žinoma, didelė dalis tų pinigų taip pat prisidėjo prie valstybių skolų au gimo, nes Vokietijos finansų sekto rius, pertekęs pinigų, skolino vals tybėms į kairę ir į dešinę. Dabar šis užburtas ratas vėl grįžta, tačiau kitu
aspektu. Vokietija yra pati didžiau sia gelbėjimo paketų dalininkė ir jos mokesčių mokėtojų pinigais yra fi nansuojami periferinių valstybių bankai. Bet, kaip minėjau, tų ban kų klientai toliau masiškai išima in dėlius ir veža pinigus atgal į Vokie tiją. O šalies bankų sistema neturi kur jų dėti, todėl problema pati au gina save, nes labai realu, kad per teklinės lėšos vėl bus investuotos į periferinių valstybių ekonomikas. Taigi, Vokietija turėtų būti labiausiai suinteresuota problemų sprendimu ir mažiausiai – euro žlugimu.
8
pirmADIENIS, liepos 23, 2012
pasaulis Aplankė šeimas
Kraupūs duomenys
Patupdė į cypę
JAV prezidentas Barackas Obama nuvyko į Koloradą su sitikti su 12 kino teatre nu šautų žmonių šeimomis. 12 žmonių, kurių amžius – nuo šešerių iki 51 metų, penkta dienį buvo nušauti kino teat re Ororoje netoli Denverio, kai žiūrėjo naujausio filmo apie Betmeną premjerą.
Nuo sukilimo Sirijoje pra džios praėjusių metų kovą dėl smurto šioje šalyje žu vo jau daugiau kaip 19 tūkst. žmonių. Niūrią statistiką pa skelbė nevyriausybinė orga nizacija „Syrian Observatory for Human Rights“. Remian tis organizacijos ataskaita, daugiausia aukų – civiliai.
Rusijos tyrėjai paskelbė, kad dėl pareigos neatlikimo bu vo areštuoti trys Krasnodaro regiono vietos valdžios aukš čiausio rango pareigūnai. Krymsko miesto meras, rajo no administracijos vadovas ir vieno kaimo vadovas, kol vyksta potvynio tyrimas, bus laikomi tardymo izoliatoriuje.
Žudynių žaizda dar kraujuoja Buvo rami 2011 m. liepos 22-osios penktadienio popietė. Nie kas Norvegijoje nenujautė, kad tuoj sostinėje ir ramioje atokioje Utiojos saloje atsivers pragaras. Praėjus metams norvegų vi suomenės žaizda dar kraujuoja. Nepavyko pakeisti šalies
„Breivikui nepavyko pakeisti Nor vegijos“, – tokiais žodžiais va kar atminimo ceremoniją pradėjo Norvegijos premjeras Jensas Stol tenbergas. „Ta bomba ir kulkomis buvo sie kiama pakeisti Norvegiją. Norve gijos žmonės atsakė pasirinkdami mūsų vertybes. Žudikui nepavyko, žmonės laimėjo“, – kalbėjo J.Stol tenbergas. Politikas pats vos per plauką iš vengė tragedijos. Būtent šalia jo biuro sostinėje Andersas Behrin gas-Breivikas lygiai prieš metus detonavo galingą užtaisą, kuris pra žudė aštuonis žmones. Laimė, vy riausybės vadovas tuo metu dirbo ne savo rezidencijoje. Tiesa, Nor vegijos ministrui pirmininkui, kaip
Darbo partijos vadovui, A.Behrin gas-Breivikas paliko kitą randą. Atokioje Utiojos saloje neto li sostinės jis šaltakraujiškai šau dė į vasaros stovyklą susirinkusius Darbo partijai priklausančius jau nuolius. Svarbiausia – žmonių laisvė
Minint tragiško incidento metines Norvegijoje vyko religinės ceremo nijos, išpuolių vietose buvo padėti vainikai, taip pat vakare šalia sosti nės Oslo katedros surengtas atmi nimo koncertas. Norvegijos karališkoji šeima da lyvavo specialiose šv. mišiose, o premjeras sakė kalbą Darbo parti jos jaunimui Utiojoje. J.Stoltenbergas, kaip ir po žu dynių, teigė, kad šalyje bus „dau
giau demokratijos, daugiau atviru mo, daugiau humaniškumo, tačiau jokio naivumo“. Pasak Norvegijos dienraščio „Aftenposten“, „prem jeras taikliai parinko žodžius po tragedijos ir taip prisidėjo, kad at mosfera šalyje neprisipildytų nea pykantos ir nebūtų nuspalvinta keršto troškimo“. Po A.Behringo-Breiviko ata kų Norvegijoje neįvyko reikšmin gų pokyčių, išskyrus tai, kad buvo sustiprinta aukšto rango politikų bei valdžios įstaigų apsauga. Ta čiau nebuvo priimta jokių papildo mų teisės aktų, griežtinančių sau gumą ar varžančių piliečių laisves. Net vaizdo stebėjimo kamerų Oslo centre nepagausėjo. „Norvegija nepasikeitė, – tvir tino Trondas Henry Blattmannas,
vadovaujantis vienai atakų au kų šeimų palaikymo organizacijai, pats netekęs sūnaus Utiojoje. – Bet kokiu atveju negalime pasistatyti pakankamai aukštų tvorų, kad nuo visko apsisaugotume.“
Daugiau demokra tijos, daugiau atvi rumo, daugiau hu maniškumo, tačiau jokio naivumo.
Utiojoje gyvas likęs Bjørnas Ih leris tvirtino, kad ekstremistams turėtų būti leidžiama viešai skelb ti savo idėjas, siekiant išvengti po grindinių anklavų susikūrimo. „Po šių išpuolių žadėjome dau giau atvirumo. Taigi kiekvienam turi būti leidžiama reikšti savo nuomonę, kad ir kokia kraštutinė ji būtų. Žmonėms, kurie kritiškai vertina imigraciją, turi būti leista tai išsakyti, nesiejant to su liepos 22-ąja“, – sakė jis. Skerdikas laukia nuosprendžio
Tačiau ne visi norvegai laikosi panašios nuomonės. „Kas pasikeitė Norvegijoje? To nepakanka“, – pabrėžė Tore Sin dingas Bekkedalis ir pridūrė, jog bjaurisi kai kurių žmonių tulžinga reakcija į grupę romų, Norvegijos sostinės širdyje apsistojusių sto vykloje, dėl kurios pastarosiomis savaitėmis vyko audringi debatai. „Į tokias radikalias neapykantą kurstančias nuomones turėtų būti reaguojama griežčiau“, – sakė jis.
Tragedija: tokio masto išpuolio, kokį surengė A.Behringas-Breivikas, Norvegijoje nebuvo nuo pat Antrojo pasaulinio karo metų.
A.Behringo-Breiviko bylos nag rinėjimas truko dešimt savaičių ir baigėsi praeitą mėnesį. Šiuo metu skerdikas laukia teismo nuospren džio. Teisėjai privalo nuspręsti, ar 33 metų kaltinamasis gali būti lai komas pakaltinamu dėl savo psi chinės būklės ir atlikti laisvės atėmimo bausmę, ar turėtų bū ti pasiųstas į uždarą psichiatrijos kliniką, kaip reikalauja prokurorai. Teismo nuosprendis turėtų būti paskelbtas rugpjūčio 24 d. BNS, AFP, BBC inf.
„Scanpix“ nuotr.
A.Behringo-Breiviko skerdynės: juodoji Norvegijos diena Rami, pakantumu ir aukštais gyve nimo standartais garsėjanti Skan dinavijos šalis praėjusių metų lie pos 22-ąją buvo pažadinta iš tai kaus snaudulio.
15.25 val. vietos laiku galingas sprogimas sudrebino sostinę Os lą. Sprogo išnuomotas mikroauto busas, kuriame buvo paslėpta apie 950 kilogramų sprogmenų, paga mintų iš trąšų. Sprogmuo deto nuotas prieš pat premjero biurą pačiame sostinės centre. Jis bu vo toks stiprus, kad išdaužė pa statų langus keliuose kvartaluose ir buvo girdimas už daugelio kilo metrų. Per sprogimą žuvo aštuoni žmonės. Tik atsitiktinumas padėjo iš vengti daugiau aukų. Andersas Behringas-Breivikas kuriam laikui
užstrigo eismo spūstyse ir pavėla vo susprogdinti savo bombą. Tuo metu daugelis darbuotojų jau bu vo išėję iš biurų. Įvykus sprogimui A.BehringasBreivikas skubiai išvažiavo auto mobiliu, kurį buvo palikęs tolėliau. Važiuodamas per radiją išgirdo, jog jam nepavyko įvykdyti savo tikslo – sugriauti vyriausybės pastato. Apie 17.15 val. vietos laiku A.Beh ringas-Breivikas, persirengęs po licininku, keltu „Thorbjørn“ at plaukė į Utiojos salą, esančią už maždaug 40 kilometrų į šiaurės vakarus nuo Oslo. Pirmosiomis A.Behringo-Breiviko aukomis ta po 45 metų Monica Boesei, du de šimtmečius padėjusi vadovauti šiai stovyklai, ir 51 metų policininkas Trondas Berntsenas, tuo metu bu vęs ne tarnyboje.
M.Boesei perplaukė ežerą kar tu su policininku apsimetančiu A.Behringu-Breiviku. Šis papra šė jos sušaukti stovyklos apsaugos darbuotojus – esą kad galėtų jiems suteikti informacijos apie sprogdi nimą Osle. Pareigūnas T.Berntse nas tuo metu vadovavo stovyklos apsaugai. Jis prieplaukoje susitiko su A.Behringu-Breiviku, ir jam iš kart kilo įtarimas. Tuo metu ekst remistas nušovė policininką ir ūk vedę. Ginkluotas pusiau automati niu šautuvu „Ruger“ ir pistoletu „Glock“, A.Behringas-Breivikas ėjo per salą, ieškodamas pani kos apimtų jaunų stovyklautojų, ir mėgino įgyti jų pasitikėjimą saky damas, kad yra policijos pareigū nas, atvykęs apsaugoti žmonių ir jų evakuoti. Jis įžengė į kavinę sta
čios kalvelės viršūnėje ir suvar pė ją kulkomis – paliko 13 lavonų. Vėliau A.Behringas-Breivikas nu šovė dar dešimt žmonių, o vėliau paklojo dar keturiolika netoli van dens siurblinės. Šios žudynės truko ilgiau nei va landą. Vėliau saloje rastos 189 šovi nių tūtelės. Išgirdę šūvius, žmonės iš netoliese esančios stovyklavie tės mėgino atplaukti gelbėti aukų kateriu, tačiau patys pateko į kul kų krušą. „Jūs visi mirsit, marksistai!“ – šaukė žudikas, apsvaigęs nuo ne teisėto, tačiau energijos suteikian čio efedrino, kofeino ir aspirino mišinio. Jis dukart paskambino policijai, prisistatė kaip „Breivikas, vadas“. 56 žuvusiesiems buvo peršautos galvos, o į daugelį kulkos pataikė ne
vieną kartą – iš vieno 18-mečio la vono buvo ištrauktos net aštuonios. Į įvykio vietą pasiųstas specialusis policijos dalinys sunkiai skynė si kelią per automobiliais užgrūs tas Oslo gatves, o vėliau išplaukė į Utioją per maža motorine valtimi, ir šios variklis sugedo. Pareigūnai perėmė dvi civilines valtis, jomis atplaukė į salą ir 18.34 val. galiau siai suėmė A.Behringą-Breiviką. Iš maždaug 600 žmonių, tą die ną buvusių Utiojoje, 67 buvo nu šauti, du užsimušė ir nuskendo, kai mėgino pasprukti nuo žudiko. Dar 33 buvo sužeisti, iš jų dauge lis – sunkiai. Dauguma aukų buvo paaugliai: 56 žuvusieji buvo jau nesni nei 20 metų, o jauniausias buvo prieš penkias dienas atšven tęs savo 14-ąjį gimtadienį. BNS inf.
9
pirmADIENIS, liepos 23, 2012
sportas kaunodiena.lt/naujienos/sportas
Auksinis jaunimas vėl siekė viršūnės Lietuvos vaikinų jaunimo (iki 20 metų) krepšinio rinktinė va kar su bendraamžiais iš Prancū zijos kovėsi Europos čempiona to finale.
Tai buvo jau penktasis Kazio Maksvyčio treniruojamos krep šininkų kartos finalas: būdami 15mečiai, jie laimėjo Europos olim pinį festivalį, po to tapo Europos 16-mečių ir 18-mečių bei pasau lio 19-mečių čempionais.
Statistika Lietuva–Serbija 73:68 (21:17, 16:13, 16:22, 20:16). Ž.Skučas 14 tašk ų (5 atkovot i kamuol iai), V.Čižauskas 13 (5 atkovoti kamuoliai, 7 rezulta tyv ūs perdavimai), E.Ulanovas (7 atkovoti kamuoliai, 6 rezultatyvūs perdavimai) ir P.Vaitiek ūnas po 11, A.Butkevičius 10/B.Bogdanovičius 16 (7 atkovoti kamuoliai, 5 klaidos), A.Cvetkovičius 15 (4 rezultatyv ūs perdavimai), S.Nastičius 11.
Kazys Maksvytis:
Kaimynai: Lietuvos ir Rusijos krepšininkai olimpines žaidynes pradės skirtingose grupėse.
Tomo Tumalovičiaus (krepsiniosirdis.lt) nuotr.
Atsirevanšuoti rusams Chimkuose nepavyko Lietuvos vyrų krepšinio rinktinei Rusijos komanda šiemet – kol kas neįveikiama: mūsiškiai antrą kartą pralaimėjo jai drau gišką mačą. Maskvos priemiestyje Chimkuo se surengtose rungtynėse lietuviai 79:101 nusileido rusams. Birželio 28-ąją Hjustone įvykusią kontro linę dvikovą taip pat laimėjo Rusi jos krepšininkai – 77:68. Varžybas Chimkuose sėkmin giau pradėjo Lietuvos rinktinė – ji pirmavo 5:1, 11:4. Timofejaus Moz govo dėka rusai persvėrė rezultatą savo naudai – 13:11. Antrajame kė linyje Kęstučio Kemzūros kariau na vėl išsiveržė į priekį – 24:18, bet aikštės šeimininkai susigrąži no iniciatyvą – 46:36. Trečiajame kėlinyje rusai bu
vo nutolę 62:44, tačiau Lietuvos krepšininkai sušvelnino rezulta tą – 66:58. Po Dariaus Songailos dvitaškio skirtumas dar sumažėjo – 72:66. Rusijos rinktinė nesudėjo ginklų ir atsigavo – 81:71, 92:73, Liepos 24-ąją mūsiškiai Vilniu je žais paskutines priešolimpines rungtynes su Islandijos atstovais. Lietuvos krepšininkai olimpi nį turnyrą pradės A grupėje su Ar gentinos, Prancūzijos, Tuniso, JAV ir Nigerijos komandomis. Rusai B grupėje žais su Australijos, Brazili jos, Kinijos, Ispanijos ir Didžiosios Britanijos ekipomis.
Statistika
Beveik visą susitiki mą sąlygas diktavo me mes, todėl nusi pelnėme pergalės.
Slovėnijoje vykstančio turnyro pusfinalyje lietuviai 73:68 (21:17, 16:13, 16:22, 20:16) nugalėjo Ser bijos komandą. Likus žaisti 2 mi nutes, serbai buvo išsiveržę į
Būs im iej i liet uv ių varž ovai prancūzai Strasbūre 78:74 (19:15, 22:24, 14:26, 23:9) palaužė Brazi lijos atstovus. Nugalėtojams Tony Parkeris pelnė 22 taškus, Nando De Colo – 13, Mickaelis Gelaba le – 10.
Stipresni: kelyje į finalą lietuviai privertė kapituliuoti šiame Europos
KD inf.
fibaeurope.com nuotr.
Dvi nesėkmės paeiliui neužtrenkė durų Lietuvos jaunučių (iki 16 me tų) vaikinų rinktinei į antrąjį Euro pos čempionato etapą.
čempionate be pralaimėjimų žengusius serbus.
Lietuva–Serbija 64:70 (19:12, 15:22 14:21, 16:15). D.Žemg ul is 11 tašk ų, D.Sabon is 9 (13 atkovot ų kamuo lių), M.Šerkšnas ir D.Pavlovsk is po 8/J.Star inčev ič ius 28, N.Pavlov i čius 12, V.Vučet ičius 10.
Staigmena: vokiečiai (juoda apranga), įveikę lietuvius, iškovojo trečią
nę ataką norėjome sužaisti du prieš du, tačiau, nepavykus perduoti ka muolio Domantui Saboniui, vaiki nai turėjo jį mesti Mantui Šerkš nui. Planą įvykdėme, tik gaila, kad
Lietuva–Vokietija 65:66 (21:8, 16:25, 13:18, 15:15). T.Pal iukėn as 24, D.Zupk ausk as pridėj o 10 (9 re zult at yv ūs perd av im ai), D.Sab o nis (16 atkovot ų kamuol ių, 4 blo kai) ir M.Šerkšn as po 9/J.Wimb er gas 18.
fibaeurope.com nuotr.
jis nepataikė“, – svarstė Lietu vos rinktinės vyriausiasis treneris Gintaras Razutis. Naujoje F grupėje mūsų šalies šešiolikmečiai kovos su Graikijos,
C grupė Komanda
1. Vokietija 2. Serbija 3. Lietuva 4. Slovėnija
Statistika
ją pergalę iš eilės.
KD inf.
Rusija–Lietuva 101:79 (17:20, 29:18, 26:24, 29:17). V.Fridzonas 26 taškai, A.Kir ilenka 19 (5 atkovot i kamuo liai), A.Ponkrašovas 14/J.Valančiū nas 12, M.Kalnietis (5 rezultatyv ūs perdav imai) ir D.Songaila po 10, S.Jasaitis 9, L.Kleiza (5 atkovoti ka muol iai) ir P.Jank ūnas (6 atkovot i kamuoliai) po 8, R.Kaukėnas 7, Š.Ja sikevičius 6 (6 rezultatyvūs perda vimai), R.Seibut is 4, J.Mačiul is 3, M.Pocius 2.
Du pralaimėjimai nebuvo pražūtingi Panevėžyje vykusiose C grupės varžybose lietuviai 64:70 nusilei do Serbijos komandai ir 65:66 – bendraamžiams iš Vokietijos, bet tęs kovą dėl medalių. Ypač dramatiška buvo dvikova su vokiečiais, kurie rezultatą savo naudai tritaškiu persvėrė iki ket virtojo kėlinio pabaigos likus 6,4 sek. Paskutinis mūsiškių metimas tikslo nepasiekė. „Rungtynes su Vokietijos ekipa pradėjome gerai, tačiau žaidėme banguotai. Gaila, kad praleidome lemiamą tritaškį. Mūsų pagrindi niai krepšininkai pavargsta, o kiti sunkokai įsitraukia į žaidimą, to dėl, kai įgyjame persvarą, mūsų puolimas kiek sustoja. Per paskuti
priekį 64:61, tačiau mūsiškiai per pusantros minutės pataikė 8 bau dos metimus ir iškovojo pergalę. „Žaidėjus slėgė įtampa, todėl antroji mačo dalis buvo permai ninga. Vis dėlto beveik visą su sitikimą sąlygas diktavome mes, todėl nusipelnėme pergalės“, – sakė K.Maksvytis. Kitose pusfinalio rungtynėse Prancūzijos rinktinė 66:59 (16:15, 15:16, 16:13, 19:15) nugalėjo Ispa nijos ekipą.
KD inf.
Pral.
Taškų sant.
3 2 1 0
0 1 2 3
202:175 201:195 211:212 190:222
Antrasis etapas E grupė Komanda
1. Italija 2. Ispanija 3. Ukraina 4. Turkija 5. Kroatija 6. Latvija
Perg.
Pral.
Taškų sant.
2 2 1 1 0 0
0 0 1 1 2 2
150:131 138:132 142:131 166:168 158:175 121:138
Perg.
Pral.
Taškų sant.
2 2 1 1 0 0
0 0 1 1 2 2
135:104 133:125 134:133 130:131 129:136 108:140
F grupė Komanda
Prancūzijos ir Lenkijos krepšinin kais. Antrojo etapo mačai Panevė žio „Cido“ arenoje prasidės šian dien.
Perg.
1. Prancūzija 2. Vokietija 3. Graikija 4. Serbija 5. Lietuva 6. Lenkija
10
pirmADIENIS, liepos 23, 2012
12p.
Pigiausia konservuoti šalčiu.
namai
namai@diena.lt Redaktorė Vereta Rupeikaitė
Architektūros riteris įplukdy Riteris yra kilniaširdis, taurus, narsus žmogus. Architektūros riteris – kūrėjas, darbais ir žodžiais kovojantis už supan čios aplinkos kokybę. Vienas iš tokių – ar chitektas Jurgis Rimvydas Palys.
Vereta Rupeikaitė
v.rupeikaite@kaunodiena.lt
Kelios dešimtys architektūros pa saulio atstovų yra pelnę Lietuvos architektų sąjungos įsteigtą Ar chitektūros riterio ordiną. Tokio pat įvertinimo neseniai sulaukęs kaunietis J.R.Palys šiemet atšven tė 70 metų jubiliejų. Jis niekaip neatsigina užsaky mų projektuoti, o jo narsios ir kar tu šmaikščios mintys bei idėjos graibstomos tiek studentų, tiek kolegų. J.R.Palys – dar ir svajo tojas bei fantazuotojas. Jei galė tų, iššluotų iš Kauno neskoningus namus, paverstų jį dunksinčiu upių uostamiesčiu. Architektas suskaičiavo per gy venimą sukūręs netoli šimto pro jektų, be to, nemažai eskizų – vis dar popieriuje ir galvoje. Nemažai J.R.Palio darbų susiję ne su pastatų statyba, o inžinerija, technika. Tai viadukai, tiltai, estakados, jachtk lubai ir kita. – Ką dabar projektuojate? – Aviacijai skirtą angarą, kuris sto vės S.Dariaus ir D.Girėno aerodro me. Tai bus labai asketiškas stati nys, gaubtas, dengtas sidabriniais žvynais, ovaliais langais kaip di rižablyje. Tokie objektai yra mano stichija. Kas mane kviečia, tai žino. Pavyzdžiui, projektuoti privačius namus man ne taip įdomu. Kartais imuosi ir tokio darbo – su dukra Ie va Veilandiene esame suprojektavę ne vieną gyvenamąjį pastatą. Aš vis projektuoju kažką pir mą kartą. Kokių tik objektų neteko kurti – pradedant telefono būdele, viešbučiu, jo interjeru ir baigiant aviacijos angaru. Neturiu savo ar chitektūrinio stiliaus, kaskart da rau vis kitaip. Man taip tiesiog išeina. Ak, tiesa, dar projektuo ju restoranėlį su panoraminiu žiū ronu, kuris įsikurs Žemaičių plente greta mano projektuotos apžvalgos aikštelės. Tai bus ovalaus skersp jūvio statinys – vamzdis, pro kurį matysis miesto panorama. – Interjerai nėra jūsų didžiau sias pomėgis?
– Su dukra I.Veilandiene kartu kūrėme vieno viešbučio interjerą. Viską patys projektavome, iki pa skutinio varžto apgalvojome. Vis dėlto interjerai nėra mano mėgs tamiausia sritis. Labiau trau kia mastas. Kita vertus, mėgstu ir mažus dalykus. Projektavau sar gybos bokštelį prie geležinkelio, te lefono būdelę, šviestuvus, skelbi mų stulpus Senamiestyje, taip pat M.K.Čiurlionio, Vytauto Didžiojo tiltų šviestuvus. – Jei šauna į galvą kokia nors iš pirmo žvilgsnio kvaila mintis, imate ją ir įgyvendinate? – Idėjos gimsta staiga. Per vieną sekundę supratau, kad Senamies tyje esančio viešbučio priestatas, kurį projektavau su Jonu Audėjai čiu ir Gediminu Keziu, bus aštriu stogu, žalsvas, suraižytas rombais. Nesigailiu tokio sprendimo. – Ar užsakovas tam pritarė? – Jis sutiko, nors medžiagos ir brangokos buvo. – Jei užsakovas pageidauja ko nors, kas jums nepriimtina, paklūstate? – Tikrai ne, bandau auklėti užsa kovus. Jie manimi pasitiki. – Ko gero, ne visi sumanymai įgyvendinti? – Esu pripiešęs įvairių perspekty vų, vizijų. Turiu idėjų visam Kau nui. Esu labai daug prifantazavęs apie tai, kas galėtų būti aplink Ge ležinkelio stotį. Čia galėtų stovė ti didžiulis bokštas su laikrodžiais, dideli stikliniai angarai. Turiu su manymų Nemuno saloje, Žemojo je Fredoje. Suprojektuoti, bet ne pastatyti du 40 m aukščio šviesos stulpai abipus M.K.Čiurlionio tilto dešiniajame krante. Mane traukia galingi sumanymai. Užsakovų jie neturi, tiesiog pačiam norisi ma tyti kitokį miestą. Atrodo, kad taip reikia daryti, tai ir paišau. – Ar tik ne aštrus liežuvis pa deda gauti užsakymų? – Liežuvį valdo idėja. Niekad neinu specialiai plepėti, kad gaučiau pats
Pasinėręs: J.R.Palio sielą glosto ne tik architektūra, bet ir gero dizaino technika, ypač kariška, tad ir jo projekt
ką nors projektuoti. Tiesiog, kai man viduje rusena, negaliu tylėti. – Gal ėt um ėte kaip vakar ie čiai pens in inkai kel iaut i po pasaulį... – Tai kad negaliu atsikratyti įdo mių darbų. Pasiūlo tą, pasiūlo aną. Štai neseniai įsiūlė suprojektuoti jachtklubą Klaipėdoje. Man laivai patinka. Vilniečiai pasiūlė projek tuoti sraigtasparnių angarą. Nuo seno dievinu aviaciją. Kaip gali at sisakyti? – Jei darbo nestinga, turėtumė te būti turtingas? – Mano gaunami užsakymai nepel ningi. Jie dažniausiai yra valstybi niai, bet objektai tarnauja visiems žmonėms, todėl to imuosi. Lėšas gauna projektavimo įstaiga, o aš samdomas tik architektūrinei daliai sukurti. Aš jiems sakau: „Pažiūrėki te, kad aš jums apsimokėčiau ir kad manęs badu nemarintumėte.“ Su manim pasidera, ir aš sutinku. Taip tie darbai ir persekioja mane.
– Neišpešate didesnio hono raro? – Aš absoliučiai ne verslinin kas. Jei turėčiau verslą, per dieną jis žlugtų. Nežinau savo projektų kainų, nes kuriu labai skirtingus, unikalius objektus. Jei projektuo čiau vien gyvenamuosius namus, būtų lengviau. – Galbūt svajojate realizuoti kokį nors neįtikimą objektą? – Svajoju, kad laivai kanalu galė tų atplaukti iki pat Laisvės alėjos kavinių... Jei būčiau milijardierius, pirmiausia grąžinčiau Kaunui bu vusią laivų miesto didybę. Prapla tinčiau kanalą, atkurčiau buvusią žiemos uosto įlanką, kurioje įreng čiau centrinę Nemuno laivų prie plauką. Aplinkui stovėtų krautu vėlės, barai, kavinės. Nuo Panemunės iki Senamiesčio Nemuno pakrante pūškuotų trau kinukas – toks galėtų būti apžval ginis turistinis maršrutas. Panašiai tvarkyčiau ir kitą Nemuno krantą ir Neries pakrantes. Čia būtų sufor
muotos alėjos, promenados, gatvės su parduotuvių vitrinomis, kavi nėmis, barais. Visus krantus jung tų gausybė ažūrinių metalinių til tų. Kaunas taptų tikru europietišku dviejų upių miestu.
Mane traukia techni ka iš tikrų gerų me džiagų, puikaus funk cinio dizaino. Ji labai skiriasi nuo šiuolai kinių plastikinių vie nadienių nulaižyto dizaino buitinių daik čiukų. – Kokia architektūra žavitės? – Pats kuriu architektūrą, bet ne pasakyčiau, kad ja žaviuosi kaip daiktu. Mane labiau domina ge ro, tikro dizaino technika. Patinka statiniai, susiję su technika, pra mone, – uostai, kanalai, krantinės.
11
pirmADIENIS, liepos 23, 2012
namai Komentaras
Apie Architektūros riterio ordiną
Gintautas Blaž iūnas
Architekt ūros riter io ord inas sutei kiamas už reikšm ing us nuopelnus Lietuvos architektūrai paž ymint 50 met ų nepertrauk iamą veiklą archi tekt ūros srit yje (sulauk us 70 ar 75 metų). Ordinas yra paauksuotas. Jo averso centre pavaizduotas žmog us iš Mi keland želo graviūros.
Lietuvos architekt ų sąjungos pirm in inkas
Asmenys, apdovanot i šiuo ord inu, vad inam i Architekt ūros riter io or dino kaval ier iais. Iš viso ord ino ka valieriais yra tapęs 31 architektas.
O
rdinais apdovanojami ne visi 70 met ų sulaukę ar chitektai, o tik tie, kur ių ypatingas įnašas į Lietuvos architektūrą. Jie nebūtinai turi būti su projektavę labai daug objektų, gali bū ti tiesiog labai aktyvūs visuomeninėje, švietėjiškoje veikloje. Kiek ordinų įtei kiama per metus, priklauso nuo tais
Apdovanojim as nes uteik ia jok ių privileg ijų. Norint pagerbti jaunesn į daug nusipeln ius į architekt ą, tam skirtas Liet uvos architekt ų sąjun gos garbės ženklas.
metais garbaus jubiliejaus sulaukusių nusipelniusių architektų skaičiaus. Šie met suteiktas tik vienas toks apdova nojimas, bet anksčiau būdavo, kad juo apdovanojami keli asmenys. J.R.Palys yra aktyvus architektūros propaguo tojas – ir dėstytojas, ir kūrėjas. Šis žmo gus pasižymi erudicija, iškalba, įtaiga, jo prakalbos laukiamos daugelyje ar chitektūros renginių. Gerai projektuo ti yra kiekvieno architekto pareiga. Re tas kuris dirba ne dėl honoraro.
ytų laivus į Laisvės alėją
Detalės: J.R.Palio ir jo dukters I.Veilandienės giminaičiams
projektuotą namą kampuose puošia vertikalūs stulpai – masyvūs kontraforsai.
Skoningas: sargybos postas prie
Geležinkelio tilto patinka ir jo au toriui, ir kolegoms.
Kontrastas: Kauno senamiestyje raudonų
plytų viešbutį puošia priestatai, kuriems J.R.Palys parinko žalsvą spalvą.
tai neretai yra susiję su inžinerija.
Žaviuosi prieškario modernizmo architektūra. Patinka vietos, kur daug laivų, dunksi tramvajai, po namais palenda traukiniai, kana luose plaukia baržos. Patinka mies tai, kurie yra pilni, kuriuose viskas dunda. Bet visa tai turi būti tikra. Lietuvoje tokių miestų nėra. Garo mašinos, okeaniniai laine riai, vokiečių raketos, karo metų lėktuvai, kariška technika, įvairūs motorai, teleskopai, radijo siųstu vai, radijo technika jų istorija – tai dalykai, į kuriuos gilinuosi, kurie yra man antrasis pasaulis. Apie tai esu perskaitęs daugybę knygų, pats konstruoju, skaičiuoju. Man patinka besileidžiančio lėk tuvo propelerio zvimbimas, trau kinio dundėjimas, garo šnypštimas garlaivio cilindruose, seno ge ro džiazo siūbuojantys ritmai, že mi kontraboso garsai. Beje, pats esu kontrabosininkas. Mano dirbtuvė se pilna tekinimo, frezavimo, grę žimo ir kitų staklių bei įrankių, su kuriais kartais dirbu. Mane trau kia technika, kuri pagaminta iš
Medicina: naują poliklinikos pastatą J.R.Pa
lys projektavo su dukra I.Veilandiene.
tikrų gerų medžiagų, yra puikaus funkcinio dizaino. Ji labai skiria si nuo šiuolaikinių plastikinių vie nadienių nulaižyto dizaino buitinių daikčiukų. Kita vertus, dievinu ir tylą, derva kvepiančios medinės valties girgž dėjimą, seno dvaro parko apžėlusio tvenkinio ramybę, varnos krankte lėjimą ankstyvą vasaros rytą. – Sau namo taip ir nesusipro jektavote? Kada išsikraustysi te iš daugiabučio? – Greitai kraustysimės į nedidelį smetoninį mūrinį namelį Vilijam polėje, kurį perleido giminaičiai. Naujai persitvarkome tik vidų. Vis dėlto aš vis tiek esu erdvės žmo gus – mėgstu didelį aukštį, turiu žvelgti į tolį. Tame namelyje to nė ra. Kiemelis toks japoniškas – la bai mažas. – Ką nugriautumėte Kaune? – Anksčiau galvodavau, kad šluo čiau agresyvius silikatinius pri vačius namus – tiek naujus, tiek
Šiuolaikinis: uolos formos stiklinio pastato intarpas Senamiesčio panoramoje – J.R.Palio su
manymas.
senus. Išnyktų 99 proc. privačių namų. Seni tipinių daugiabučių kvartalai, savaime suprantama, turėtų išnykti. Tokių minčių neat sikratau. Jei būčiau visagalis, taip ir padaryčiau. – Ar girdėjote kada nors, kad jūsų kūrinius kritikuotų? – Gal manęs tokios kalbos nepasie kia? Esu tik kelis kartus girdėjęs ne blogų atsiliepimų, pavyzdžiui, apie Vytauto Didžiojo (Aleksoto) tilto rekonstrukciją. – Prieš kelerius metus atkelia vusi krizė architektūroje praė jo. Gal ji atnešė naudos? – Didelio aktyvumo dar nesijau čia. Nors ir pats nukenčiu finan siškai, tačiau šiokia tokia pauzė – tikrai gerai. Staigi masinė statyba buvo labai bjauri. Kas iš to, kai pri kišta daug vienos epochos daiktų – paskui nėra ką su jais veikti. Tada miestas neturi paslapties, sluoks nių. Man labiau patinka, kai po kyčiai vyksta lėtai. Kaunui reikia
svarbių posūkių. Reikia sukrusti dėl prieškario architektūros išsaugoji mo. Mikrorajonus reikia humani zuoti: kai kur sukurti vitrinų eiles, nutiesti gatves – kad ir su tramvajų bėgiais. Pačius namus galbūt reikė tų pažeminti, uždėti šlaitinius sto gus, sukurti uždarus kiemelius su varteliais. Kauną reikia tvarkyti globaliai, pačių gyventojų pastangos tvar kyti kiemus – tėra mikrodalelės. Jie tvarkosi vargšeliai, o esmė blo ga. Galbūt reikėtų ne kongresų rū mus statyti, o iš esmės tvarkyti gy venamųjų rajonų infrastruktūrą? Naujųjų daugiabučių kvartalų mi nusas – ten nėra individualių erd vių, gatvelių. Namai sustatyti pa drikai. – Gal Kauno ateitis – priva čių mažaaukščių namų plėtra į priemiesčius? – Galbūt, bet tai turėtų būti ne var gingi sodai, o tvarkingai suplanuoti kvartalai su gatvių ir kita infrast ruktūra. Štai laukuose stovi ke
Tomo Raginos nuotr.
li namukai su bešlaičiais stogais – kaip juos pasiekti be automobilio? – Kaip manote, už ką jus apdo vanojo ordinu? – Aš nežinau. Man tai buvo smūgis. Nors, kaip sako, garsėju iškalba, kai įteikė, negalėjau ištarti daugiau nei vieną žodį „ačiū“.
www.serfas.lt
SPECIALI AKCIJA BLOKELIAI! Aeroc EcoLight – 1 m3 215 Lt su PVM Perkant padėklą blokelių – klijai blokeliams SAKRET GMS (25 kg)
tik už 1 ct* 8 616 20 930 Marius, marius@serfas.lt 8 618 06 872 Jurijus, jurijus@serfas.lt * Akcija galioja perkant iš sandėlio Technikos g. 7C, Kaunas, iki 2012 09 01. Prekių kiekis šiomis kainomis ribotas.
12
pirmADIENIS, liepos 23, 2012
namai
Konservuoti šalčiu – patogu ir naudinga Komentaras
ma laikyti didesnių gabaritų maisto produktus, pavyzdžiui, kalakutą. Šaldikliai su greito sušaldymo funkcija padės akimirksniu pasigaminti mėgstamų naminių ledų ar pasiruošti pusgaminių.
Tadas Jankauskas
Bendrovės „Avitelos prek yba“ general in is direktor ius
– Į ką derėtų atkreipti dėmesį renkantis šaldiklį? – Pirmiausia – įvertinti savo poreikius. Renkantis šaldiklio dydį, vertėtų atkreipti dėmesį į paties prietaiso tipą. Šaldikliai būna horizontalūs, dėžės formos, bei vertikalūs – pastarieji panašūs į šaldytuvus. Horizontalūs labiausiai paklausūs tarp individualių namų šeimininkų. Šio tipo prietaisai talpiausi ir patogiausi laikant didelių gabaritų produktus. Galimybės: susišaldyti galima įvairių gamtos gėrybių.
Gardžių gamtos dovanų dosni vasara – puiki proga įkrauti organizmą gausy be vertingų maistingųjų medžiagų ir vi taminų. Lina Bieliauskaitė
l.bieliauskaite@diena.lt
Iš trešnių – maža naudos
Kadangi mūsų klimatinėje zonoje ši prabanga netrunka amžinai, pats metas pasirūpinti ir daržovių, vai sių bei prieskoninių žolelių atsar gomis šaltajam sezonui. Vienas populiariausių, papras čiausių ir, ko gero, pigiausių pro dukt ų konservav im o būd ų – šaldymas. Taip apdoroti jie gali ilgai išlikti beveik nepraradę savo vertingųjų savybių. Ilgametę patirtį turinti maisto ruošimo technologė Valerija Klo vienė taip pat pripažįsta, jog to kia galimybė be vargo apsirūpinti įvairiomis bei gausiomis atsargo mis žiemai – tikras išganymas bet kuriam šeimininkauti mėgstan čiam žmogui. Nemažai vertingų patarimų savo knygoje „Mažosios kulinarijos pa slaptys“ pateikianti specialistė ti kina, jog konservuoti šalčiu galima daugelį daržovių bei vaisių. V.Klovienė nerekomenduoja šal dyti trešnių – jas verčiau perpus maišyti su braškėmis, o juodieji ser bentai, pašnekovės teigimu, prieš šaldant turėtų būti gerai sunokę. Cukraus – saikingai
Klaipėdietė maisto ruošimo tech nologė šaldyti skirtas uogas pataria nuplauti, gerai sutrinti smulkintu
vu, saikingai pagardinti cukrumi, sukrėsti į šaldymo indelius ir iš kart dėti į šaldiklį. „Skonis turi būti tarsi natūralių uogų. Tad berti cukraus reikėtų la bai nedaug. Kilogramui uogų jo pa kanka maždaug 100 gramų. Jei dė sime daugiau cukraus – uogų masė nesušals“, – įspėjo pašnekovė.
Šermukšnių uogas reikėtų gerai nuplau ti, nusausinti ir pašal dyti šaldiklyje savai tę. Tada jos įgauna malonų salsvą skonį.
„Shutterstock“ nuotr.
Šermukšnių tyrė – it medus
Sum alt us česn ak us spec ial is tė pataria sumaišyti su trupučiu sviesto ar aliejaus ir taip paruoš tą masę tiesiog sušaldyti. Šį pagardą galima tepti ant duo nos ir valgyti su sriuba, taip pat – paskaninti kepintą duoną. V.Klovienė ragina neužmiršti ir gėrybių, derančių ne vien mūsų daržuose bei soduose. Štai netrukus prinoks šermukš niai, iš kurių galima pasigaminti puikų gardėsį. „Šermukšnių uogas reikėtų ge rai nuplauti, nusausinti ir pašal dyti šaldiklyje savaitę. Tada jos įgauna malonų salsvą skonį“, – patirtimi dalijosi moteris. Pusiau atšildytas uogas reikė tų sumalti galingesniu plakikliu, saikingai įberti cukraus ir ma sę sukrėsti į norimos talpos in delius. „Tokią tyrę galima paprasčiau siai laikyti šaldytuve, ji negenda ir yra labai gardi – galima kabinti tarsi medų“, – šypsojosi pašne kovė.
Vertikalūs šaldikliai kompaktiškesni, šaldyti produktai talpinami stalčiuose. Jie itin patrauklūs tiems, kurie mėgsta atskirti šaldomus produktus, nelaikyti jų vieno šalia kito. Tokio tipo šaldikliuose viskas puikiai matyti, produktus galima išskirstyti į įvairius stalčiukus. Vertikalaus tipo šaldiklių aukštis siekia nuo 85 cm iki beveik 2 m. Tiek horizontalių, tiek vertikalių šaldiklių naudinga talpa gali siekti nuo 100 iki 500 l. Pirkėjams, gyvenantiems daugiabučiuose, patogiausi būtų vertikalieji šaldikliai, kurie būna ir įmontuojami, ir laisvai pastatomi. 85 cm aukščio šaldiklį be problemų galima laikyti net po stalu. Žinoma, renkantis šaldiklį labai svarbu įvertinti prietaiso energinę klasę, nes tai yra vienas iš nuolat veikiančių prietaisų ir, kaip rodo apklausos, vienas iš trijų daugiausia elektros energijos suvartojančių gaminių. Elektros energiją tausojančių prietaisų, kurių žemiausia energinė klasė A, yra labai didelis asortimentas. Šiuo metu galime pasiūlyti net A+++ klasės horizontalųjį šaldiklį.
Išlieka puikios kokybės
Panašiai šaldyti galima ir obuo lius. Juos reikėtų nulupti, išim ti sėklalizdžius, supjaustyti ir vėl gi įbėrus nedidelį kiekį cukraus truputį pavirti iki minkštos koše lės konsistencijos, kurią atvėsinus kuo puikiausiai galima dėti į šal diklį. Sušaldytos netrintos barškės, jas atšildžius įprastai sutęžta, pasi žymi nemaloniu specifiniu kvapu. V.Klovienė į šaldiklį rekomenduo ja įmesti bent keletą pilnų uogų. Jos pravers atkimšus šampano butelį – į gėrimą įmesta viena kita sušaldy ta braškė suteiks jam puikų priesko nį bei vaizdą.
Paprasta ir pravartu susišaldyti mėgstamų prieskoninių. „Nuplaukite, būtinai nusausin kite krapus, susmulkinkite ir su berkite į šaldymo maišelius ar in delius. Bet kada žiupsneliu krapų galėsite pagardinti sriubą ar vir tas bulves“, – vieną variantų mi nėjo pašnekovė. V.Klovienė įspėjo, jog bet ku riuos šaldyti skirtus vaisius, dar žoves ar žoleles nuplovus reikėtų nusausinti. Tiems, kurie mais tui ruošti gali skirti mažai laiko, V.Klovienė pataria apsirūpinti sa vos gamybos pusgaminiais.Nori mą mėgstamo faršo kiekį reikėtų
Taip pat pravartu atkreipti dėmesį ir į kitas šaldiklių funkcijas. Kai kuriuose prietaisuose būna integruotas ledo aparatas, beriantis ledo kubelius tiesiai iš durelių. „No frost“ sistema padės sutaupyti laiko, nes leis pamiršti varginamą šaldiklio atitirpinimo procedūrą.
Taip pat tai itin patogi funkcija, kai vienu metu reikia sušaldyti didelį kiekį produktų. Tiems, kurie baiminasi dėl savo atžalų, derėtų rinktis šaldiklį su užraktu nuo vaikų. O šaldiklis su specialiu signalu, informuojančiu, kad paliktos neuždarytos durelės, padės išvengti nuostolių. LED ekranėlis šaldiklio išorėje leis pasirinkti norimą prietaiso temperatūrą, apšvietimas šaldiklio viduje – surasti mėgstamų ledų porciją net tamsiausią naktį. – Kuo skiriasi atskiri ir šaldytuvuose įmontuoti šaldikliai? – Technologijų atžvilgiu – niekuo, tik dažniausiai standartiniuose šaldytuvuose šaldymų stalčių būna gerokai mažiau. – Kiek vidutiniškai kainuoja buitiniai šaldikliai? – Vienus populiariausių 150 cm aukščio vertikalius šaldiklius su 6 stalčiais (vienas jų – didesnės talpos) galima įsigyti už 859 litus, kompaktiški 85 cm vertikalūs šaldikliai kainuoja nuo 599, o horizontalių (dėžės tipo) prietaisų naujus modelius galima įsigyti nuo 1 099 litų. – Kokių rekomendacijų derėtų laikytis juos eksploatuojant? – Šaldiklius reikėtų laikyti pilnus, bet neperpildytus – taip jie geriau palaiko šaltį. Jei nėra galimybės prietaisų gerai prikrauti, rekomenduojama įdėti ledo. Į šaldiklį jokiu būdu negalima dėti karštų daiktų. Šaldiklius, neturinčius „no frost“ sistemos, dera bent kartą per kelis mėnesius atlaidinti bei kruopščiai išvalyti. Šaldiklių, turinčių „no frost“ funkciją, garintuvą, aušinimo groteles taip pat būtinai reikėtų pravalyti – dėl juose susikaupusių nešvarumų prietaisas gali suvartoti net iki 20 proc. daugiau elektros energijos. Maisto produktus reikėtų laikyti sandariuose induose bei pakuotėse, nes taip galima išvengti nemalonaus kvapo ir sutaupyti elektros energijos.
Šaldikliai su EKO režimu leis išlaikyti optimaliausią temperatūrą ir taip sutaupyti elektros energijos. Didesnės talpos šaldymo stalčiuose gali-
Besiruošiant naudoti greito sušaldymo funkciją, ją įjungti reikėtų prieš kurį laiką. Tai padės greičiau pasiekti norimą rezultatą ir sutaupyti elektros energijos.
pakepinti, pagardinti svogūnais, česn akais, pip irais bei druska. Atvėsusią masę sušaldyti nedi deliais kiekiais – maždaug po du tris šaukštus, nelygu, kokie šei mos poreikiai. Tokiu pusgami niu, pridėjus šaukštą kitą pomi dorų padažo, galima pagardinti virtus makaronus.
„Galima šaldyti ir cepelinus, tik juos reikėtų kitaip virti“, – aiški no pašnekovė. Nors sušaldytą mėsą, žuvis re komenduojama laikyti ne ilgiau nei pusmetį, specialistė patyrė, jog daržovės, vaisiai išlieka kuo puikiausios kokybės iki naujo se zono derliaus.
13
pirmadienis, liepos 23, 2012
menas ir pramogos
Fotografijose – europietiškosios vertybės Enrika Striogaitė
e.striogaite@kaunodiena.lt
„Kas yra svarbu?“ – taip pavadin ta jaunų šiuolaikinės fotografijos menininkų paroda šiuo metu eks ponuojama galerijoje „Meno par kas“. „Europietiškosios refleksi jos“– Europos vertybių paieška per fotoobjektyvą – tai Alfredo Toepfe rio fondo (Hamburgas) organizuo jama paroda-projektas, kurį Lietu voje pristato Goethe’s institutas.
Hamburgo Alfredo Toepferio fon das ir „Deichtorhallen“ fotografi jos namai Hamburge išrinko tris fotografus ir įgaliojo juos meniškai ištirti europietiškų vertybių vaid menį bei perteikti jas fotografijose. Trys fotografai, Joana Deltuvaitė (Lietuva), Pepa Hristova (Bulgarija) ir André Lützenas (Vokietija), at rinkti tarptautinės ekspertų žiuri,
su stipendijomis kišenėse ir klau simu „Kas yra svarbu?“ keliavo po Europą, ieškodami vertybių. Alf redo Toepferio fondas sąmoningai neįvardijo, kas turėtų būti laikoma vertybėmis, ir nesukonkretino te mos. Šioje kelionėje sukurti dar bai susijungė į parodą „Europie tiškosios refleksijos“. Vaizdai yra verčiantys galvoti ir siekia perkel ti vertybių klausimą, pamatytą iš skirtingų kampų, į viešą sąmonę. 2007 m. šią parodą „Deich torhallen“ fotografijos namuo se Hamburge aplankė daugiau nei 20 tūkst. lankytojų. Vėliau ji buvo eksponuojama įvairiose Europos šalyse, šiuo metu – Kaune. kas: Šiuol aikinės fotografijos paroda „Kas yra svarbu“. kur: Galerijoje „Meno park as“. kada: Iki liepos 25 d.
Kelionė: ši paroda, pristatyta įvairiose Europos šalyse, dabar eksponuojama Kaune. Tomo Raginos nuotr.
Keliaudami po senąjį žemyną ieškojo atsakymų Dviejų fotografų, André Lützeno ir Joanos Deltuvaitės, darbai šiuo metu pristatomi galerijoje „Meno parkas“. A.Lützenas iš Hambur go tyrinėjo Europos „Išorinę lini ją“ ir savo nuotraukose įamžino sutiktų žmonių gyvenimo akimir kas. J.Deltuvaitė lankėsi pas skvo terius (angl. squat – neteisėtai užim tas namas) tokiuose didmiesčiuo se, kaip Londonas, Amsterdamas ir Berlynas, ir fiksavo šių žmonių gyvenimą.
– Kokios jūsų asmeninės ver tybės? A.Lützenas: „Mano manymu, vie na svarbiausių vertybių gyvenime yra pagarba. Labai svarbu sugebė ti reikšti pagarbą ir kartu sulaukti jos iš kitų. Pagarba prasideda nuo žmogaus elgesio viešumoje ir api ma tam tikras dialogų bei pokalbių formas.“ J.Deltuvaitė: „O asmeniškai man didžiausia vertybė yra šeima. Taip pat tolerancija, mokėjimas bend rauti ir draugystė.“
– Kokią reikšmę jūsų gyveni me turi fotografija? Fotografija kaip būdas, padedantis išreikšti jūsų mintis apie vertybes? J.Deltuv-aitė: „Aš pasirinkau skvotų (angl. to squat – neteisėtai apsigyventi name) temą, kad žmo nės suprastų, kad yra ir teigiama šio reiškinio pusė. Štai ką aš vadi nu tolerancija.“
André Lützenas:
Yra akimirksnio pa stebėjimų, situacijų, trumpų į filmą pana šių pasakojimų vėri nių, kurių eiga nuolat pertraukiama. A.Lützenas: „Čia man taip pat svarbi pagarba ir klausimas, kaip elgtis skirtingose kultūrose ir kaip užmegzti pokalbius su žmonėmis. Žinoma, kiekviena situacija yra ki tokia ir kiekvienas žmogus joje el
Projektas: „Išorinė linija“ – tai asmeninė patirtis, sukaupta kelionėje
į Europos paribio regionus.
giasi skirtingai. Bet aš nenorėčiau savo nuotraukoms ar vaizdų se koms užkrauti tokią moralinę naš tą. Yra akimirksnio pastebėjimų, situacijų, trumpų į filmą pana šių pasakojimų vėrinių, kurių eiga nuolat pertraukiama.“ – Ar pirminė jūsų projekto idė ja keitėsi keliaujant? A.Lützenas: „Žinoma, kad dirbant pradinė idėja kinta; tas kitimas, ga lima sakyti, yra tiesiog privaloma idėjos sudedamoji dalis. Tau keliau jant darbas įgauna pavidalą. Išvykęs aš neieškau suplanuotų vaizdų. Kai ėmiau plėtoti šį projektą, nė nenu maniau, kokie ekstremalūs bus pa sienio regionai. Galų gale žvelgiant į savo fotografij as man kilo klausi mas: kaip aš visa tai sudėsiu kar tu? Taigi dabartinis mano projektas taip pat atspindi ir tą puikiąją Eu ropos siekiamybę – sutaikyti visas skirtingas kultūras.“ J.Deltuvaitė: „Prieš rašydama savo projektą, maniau, kad patekti į tuos skvotus bus daug lengviau. Buvau girdėjusi, kad juose gyvenantys žmo nės yra viskam atviri, tačiau iš tikrų jų dauguma jų yra neapsakomai už dari. Jeigu skvoteriai jus ir įsileidžia, jūs tiesiog neturėtumėte iš karto pulti daryti nuotraukų, nes jie nenori jokių problemų su vyriausybe ar policija.“ – Jūs viską pradėjote nuo idė jos. Tada suplanavote keliones ir išvykote. O kas nutiko jums nuvykus? A.Lützenas: „Labai gražiai pasa kė amerikiečių fotografas Charles Harbuttas: „Aš nedarau nuotrau kų, nuotraukos suranda mane.“ Pirmiausia tu turi susidaryti įspūdį apie skirtingas vietas, kuriose lan keisi. Turi atsakyti sau į gausybę klausimų: apie kokią kultūrą kal bame; apie kokius savitarpio san tykius; apie kokią politinę struk tūrą; ką iš tikrųjų tu būsi pajėgus užfiksuoti? Yra daugybė situaci jų ir vaizdų, kurie iš karto mane
Apie autorius A.Lützenas gimė Hamburge 1963
J.Deltuvaitė gimė 1981 m. Klaipė
m. 1985–1991 m. Hamburgo aukštojo je vaizduojamųjų menų mokykloje studijavo laisvuosius menus ir vizua linę komunikaciją. Po to sekė studijos Tarptautiniame fotografijos centre Niujorke. A.Lützenas vadovavo įvai rioms kūrybinėms dirbtuvėms: Galeri joje 37 Čikagoje; Fotografijos bienalėje Abidžane; Minervos aukštojoje meno mokykloje Groningene. 2001–2004 m. dėstė Muthesius aukštojoje meno mo kykloje Kylyje; 2004–2005 m. čia perė mė profesoriaus – svečio pareigas.
doje. 2000–2006 m. studijavo fo tografijos ir medijos meną Vilniaus dailės akademijoje. 2005 m. jauno ji fotografė tapo Lietuvos fotome nininkų sąjungos nare. J.Deltuvai tė jau yra pristačiusi savo fotogra fijas daugelyje nacionalinių ir tarp tautinių parodų, tarp jų – ir vykusio se Vokietijoje, Prancūzijoje ir Švedi joje. 2005-aisiais ji apdovanota Kul tūros ministerijos prizu už geriau sią profesionalaus menininko me tų debiutą.
sužavi. Aš nestovėjau ir negalvo jau, ar man reikia šių nuotraukų, kad sukurčiau tam tikrą konteks tą. Todėl žiūrovas vėliau gali atpa žinti vietą ar kraštą, kuriame tuo metu buvau.“ – Ar praleidote daug laiko ruoš damasis keliauti į vietas, kurias aplankėte? A.Lützenas: „Savaime supranta ma, kad, prieš keliaudamas, aš išsi studijuoju, ko galima būtų tikėtis, bet kai nuvykstu, ten dažniausiai viskas būna visiškai kitaip. Todėl, kad tada viskas būna tikra, o ne paremta kitų įspūdžiais. Nuotrauka, kurios lau kiau ir dėl kurios iš viso ten keliavau, gali išeiti ir pati paskutinė.“ – Joana, kodėl jus sudomi no skvotai ir kodėl pasirin kote būtent šiuos tris mies tus – Londoną, Amsterdamą ir Berlyną? J.Deltuvaitė: „Man buvo labai įdo mu sužinoti, kaip skvoteriai apipa vidalina savo gyvenamąją vietą, kai žino, jog bet kuriuo metu gali būti iš keldinti. Norėjau keliauti į sostines, nes ten turėjau daugiau kontaktų ir paprasčiausiai būtent ten yra dides nė tikimybė sutikti skvoterių. Nors šių trijų sostinių kultūros ir skiriasi, tačiau skvoteriai labai panašūs vi suose šiuose didmiesčiuose.“ – Tai, ką išvydote, jus šokiravo ar sužavėjo? J.Deltuvaitė: „Kai kuriuose iš na mų aš jaučiausi labai jaukiai. Kitas svarbus faktas tas, kad skvoteriai
gyvena bendruomenėje, kurio je žmonės rūpinasi vieni kitais, o to mūsų visuomenei labai trūksta. Kai kurie skvoteriai yra ypač atviri naujoms idėjoms ir žmonėms, bet, žinoma, ne visi. Aš buvau labai sužavėta tiek skvotų vidaus, tiek išorės erdvėmis. Tiesą sakant, da lyvaudama projekte nemačiau nie ko, kas būtų mane nuvylę ar šoki ravę.“ – Kas padarė didžiausią įspūdį kelionėse? J.Deltuvaitė: „Didžiausią įspūdį paliko skvoterių draugiškumas. Ži nojau, kad Europoje jų nemažai, bet nė neįsivaizdavau, kad tiek daug.“ – Kaip suradote tuos namus? J.Deltuvaitė: „Vien tik per as menines pažintis. Turi pažinoti ką nors, kas galėtų tave skvoteriams pristatyti. Jei esi paprastas paša lietis, vidun tu nepateksi.“ – Kodėl nefotografavote žmonių? J.Deltuvaitė: „Aš esu fotografė, kuri pirmiausia fiksuoja kasdienybę. To dėl mano fotografijose ir nėra žmonių. Mano projekto idėja buvo fotografuoti skvotus, jų interjerus, bet ne žmones, ne pačius skvoterius. Esu jiems be ga lo dėkinga, kad nieko neklausinėdami įsileido mane į savo namus. Esu pa dariusi ir keletą skvoterių nuotraukų, tačiau nežadu jų eksponuoti, nes pa grindinė mano idėja buvo leisti žiū rovams sutelkti dėmesį į kambarius, į erdves, kad, žvelgdami į jas, pamėgin tų įsivaizduoti, kaip atro do patys gyventojai.“
14
14
pirmadienis, liepos 23, 2012
menas ir pramogos
Keliaudami po senąjį žemyną ieškojo atsakymų Pati di džiausia mano pro jekto sėk mė yra ta, kad pati skvoterių bendruo menė tapo Europos vertybe.
Ieškojimai: E.Deltuvaitė sąmoningai vengė portretų ir sutelkė dėmesį tik į gyvenamąją aplinką.
kryžiažodis Šią savai tę laimė kite knygą „Vasaros duetas“.
Emos Darcy „Saldus kerštas“. Žakvinas Luisas Sola – aistringas turtuolis. Žavioji Nikolė Ašton paliko jį prieš penkerius metus, bet jis vis dar negali su tuo susitaikyti. Galiausiai pasitaiko puiki proga suvesti sąskaitas: Nikolė trūks plyš privalo sumokėti senas skolas ir pasiūlo Žakvinui sandorį. Sharon Kendrick „Tarp keršto ir meilės“. Sorča, per sesers vestuves bažnyčioje išvydusi Čezarę di Arkangelą, nubąla. Ji žino, kad gražuolio multimilijonieriaus pasirodymas nieko gero nežada. Ir iš tiesų – Čezarė rezga keršto planus. Jis privalo sugundyti vienintelę kadaise jį atstūmusią moterį.
Kryžiažo dį parengė „Oho“ redakcija.
Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite: DIENA (tarpas) KD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA KD KAUNAS (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba, iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu, atneškite į „Kauno dienos“ redakciją, Kęstučio g. 86, Kaunas. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį, liepos 31 d.
13 André?
– Kas did žiaus ią įspūdį paliko jums,
A.Lützenas: „Didžiausią įspūdį man padarė 210 afrikiečių atvyki mas į Tenerifę. Juos išgelbėjo Is panijos pasieniečiai, kai afrikie čių valtelės nuskendo visai netoli krant o. Sarg yb os laiv ą tur ėt u me pavaizduoti kaip vilkiką, ku rio denis buvo pilnas imigrantų. Kai pabėgėliai atvyko, aš buvau uoste. Tie žmonės buvo siaubin gai išvargę, vos keli iš jų dar galė jo paeiti, todėl tiesiog turėjo bū ti išnešti iš laivo. Atrodė, ta ilga vargšelių eilė niekada nesibaigs. Iš tikrųjų, būdamas ten ir tai ma tydamas, jautiesi visiškai kitaip, neg u skait yd am as apie tai ži niasklaidoje ar žiūrėdamas nuo traukas.“ – Ko pasisėmėte iš tokių vietų kaip Narva? A.Lützenas: „Narvoje buvo sun ku. Kaip ir visur kitur, kiekvie nas išorinis perimetras buvo pro vincija, periferija, o ne kultūrinis centras. Bet Narva buvo ypatinga – jaučiausi kaip kultūrinėje dyky nėje. Viešpatavo nuobodulys. Vie nintelis dalykas, kuris įnešdavo šiek tiek gyvybės, buvo vilkikų eilės, besidriekiančios 12 km ties Rusijos pasieniu. Užfiksuoti tą nuobodulį nebuvo lengva. Mieste – didžiulis nedarbas. Vyrauja labai juntamas įtarus ir skeptiškas požiūris į sve timšalius. Tikriausiai todėl ir buvo labai sunku prie tų žmonių priar tėti.“
Man ideali Europa – skirtingų kultūrų ir autentiškų bruožų lydinys.
– Kodėl žmonės jūsų nuotrau kose atrodo lyg būtų iš kito pa saulio? A.Lützenas: „Viskas susiję su kū rybos procesu, jo raida. Kartoda masis tiesiog pradedu sau nusibos ti. Štai kodėl kiekvienam naujam projektui stengiuosi surasti kito kių nuotraukų – tam, kad charak terizuočiau skirtingus lygmenis: informacinį, emocinį ar atmosfe ros. Sprendimą daryti nuotraukas dieną ar naktį aš priimu sponta niškai.“ – Ar kelionėse pavyko bent kiek priartėti prie Europos ver tybių? J.Deltuvaitė: „Manau, man pa vyko priartėti prie žmonių, kuriems artimos tos pačios vertybės, kurios svarbios ir man: šeima, toleranci ja ir tarpusavio supratimas. Ki tais žodžiais tariant, tai vertybės, kurios svarbios visai Europai. Pa ti didžiausia mano projekto sėkmė yra ta, kad pati skvoterių bendruo menė tapo Europos vertybe. Ji lyg valstybė valstybėje: su savo tradi cijomis, vertybėmis ir taisyklėmis, tačiau kartais – ir nedraugiškais pavidalais. Norėčiau, kad ta kul tūra būtų išsaugota.“ A.Lützenas: „Man ideali Euro pa – skirtingų kultūrų ir autentiš kų bruožų lydinys.“
153
pirmaDIENIS, liepos 23, 2012
klasifikuoti skelbimai Skelbimų ir prenumeratos skyrius!
Kęstučio g. 86, I–V 7.30–17.30 val. Tel. 302 202, 302 231. Vytauto pr. 23, priešais Autobusų stotį, I–V 7–16 val. (pietų pertrauka 13–14 val.) , VI 8–11 val. Tel. 8 655 45 114.
Klasifikuoti
Darbo skelbimai ��������������������������������� 15 Paslaugos ������������������������������������������ 15, 16 Parduoda � ������������������������������������������������� 16 Perka � ���������������������������������������������������� 16, 17 Įvairūs � �������������������������������������������������������� 17 Karščiausi kelionių pasiūlymai ������������������������ 17 Kviečia � ������������������������������������������������������� 17 Kviečia mokytis ���������������������������������� 17 Pamesta � ���������������������������������������������������� 17 Dingo � ����������������������������������������������������������� 17 Atsiliepkite! �������������������������������������������� 17
skelbimai skelbimai@kaunodiena.lt 302 202, 302 231 (redakcijoje) Transporto kompanijai reikalingas vilkiko vairuotojas, turintis CE kategorijas ir ADR pažymėjimą, gyvenantis Kaune arba Kauno rajone. CV siųsti e. paštu transport@ponyexpress.lt arba skambinti tel. 8 699 59 009.
DARBo skelbimai Siūlo darbą Baldų gamyklai Domeikavoje reikalingi: baldžiai, baldų surinkėjai, montuotojai, staliai specialistai, pagalbiniai darbininkai (-ės). Tel. 8 657 52 722. 990348
Įmonė ieško statybininko-apdailininko, turinčio neįgalumo grupę ir sugebančio savarankiškai dirbti. Tel. 8 620 93 940 nuo 9 iki 16 val. 990128
Įmonė ieško statybos darbininkų. Kontaktinis tel. 8 698 10 662. 990913
Krovininio transporto servisui Kaune reikalingas pamainos meistras. Tel. 8 687 37 323. 989668
Marijampolėje, statybinių medžiagų parduotuvei reikalingas parduotuvės vadovas-direktorius. Gyvenimo aprašymą siųsti e. paštu tomas.brendas@gmail.com. 991489
990851
UAB „Tebesa“ priima į darbą siuvėjas (-us) siūti vienasiūle siuvimo mašina ir tekstilinių trikotažinių gaminių lygintoją. Atlyginimai mokami laiku. Visos socialinės garantijos. Darbo patirtis būtina. Darbas Neries kr. 16. Teirautis tel. 265 821 8–16 val. 982054
UAB „Vilpostus“ visai darbo dienai reikalingas laiškanešys Saulėtekio r. Reikalavimas – patirtis. Atlyginimas minimalus ir priedai. Tel. 208 093. 991639
UAB „Terra animalis“ reikalingas prekių surinkėjas (darbas su skaneriu, pamainomis). Darbo vieta – Zapyškis, Kauno r. Tel. 8 698 58 066. e.paštas saulena.marcineniene@kika.lt. 990574
Metalo apdirbimo įmonei reikalingas suvirintojas-šaltkalvis ir tekintojas dirbti visą darbo dieną. Tel. 261 213, 8 604 15 915.
Valymo paslaugų įmonė mielai priims į darbą valytojas (-us) ir kiemsargius, turinčius 35–55 proc. darbingumą. Kreiptis tel. 8 618 00 837.
Naujai atidaromai kepyklėlei reikalingas personalas: kepėjai, konditeriai, formuotojai. Reikalinga patirtis. Tel. 8 672 09 096, e. paštas kepyklele@yahoo.com.
Darbai sandėliuose – TESCO, DHL, fabrikuose, viešbučiuose; žemės ūkis; slauga Anglijoje, Vokietijoje, Kipre, Olandijoje. Tel. 8 675 86 523; www.ppv.lt.
986905
989830
Parduotuvei Sargėnuose reikalinga (-as) pardavėja (-as). Darbas pamainomis, slankiuoju grafiku. Tel. 8 672 44 467. uab.boleslovas@gmail.com. 989425
Plečiantis trikotažo įmonei, gamybai reikalingi: siuvimo kokybės kontrolierė (-ius)-pakuotoja (-as), lygintoja (-as) ir siuvėjai. Atlyginimas mokamas laiku, visos socialinės garantijos. Tel. 363 423, 8 686 44 025.
990417
Reikalinga (-as) pardavėja (-as) Vilijampolės turgavietėje prekiauti fasuotais maisto produktais. Mokėti dirbti kasos aparatu. Tel. 8 603 27 707. 990060
Reikalinga pardavėja dirbti kebabinėje. Tel. 8 698 00 955.
987527
Reikalinga siuvėja (-as) 1 pamaina. Visos socialinės garantijos. Nemokančias apmokysime. Tel. (8 37) 362 955, e. paštas angliskas.stilius@gmail.com. 991533
Reikalingas statybinių medžiagų pardavėjas-konsultantas, darbas lauko aikštelėje. Tel. 8 618 05 800. UAB „Tedis“.
990490
Reikalingi oro kondicionierių montuotojai patalpų kondicionieriams montuoti, remontuoti, prižiūrėti. Darbas nuolaitinis. Galimybė dirbti pagal iškvietimą, darbo dienomis. Atlyginimas – pagal darbo rezultatus. Kaunas, tel. 8 672 01 484. 990552
Reikalingi pareigingi tarptautinių gabenimų vairuotojai (E kategorija), dirbti Vakarų Europoje ir maršrutu Vakarai–Rytai. Kaunas, tel. 8 698 39 309. 973469
Reikalingi: darbininkai prižiūrėti, valyti patalpas, objektus, sandėlininkai, salės, gamybos, apsaugos darbuotojai, vairuotojai. Tel. 8 600 37 610. 987170
Restoranų tinklas „Bajorų kiemas“ ieško virėjų, indų plovėjų, virtuvės darbuotojų. Tel. 8 611 29 129.
986836
Socialinė neįgaliųjų įmonė priims į darbą valytojas (-us), kiemsargius, turinčius 35–55 % darbingumą. Darbas Kaune, prekybos centruose, biuruose. Kreiptis tel. 8 602 22 282, Laura.
Remontuoju lengvųjų automobilių ir VILKIKŲ RADIATORIUS, BUFERIUS ir kitas stiklo pluošto ir plastmasines detales. Garantija. Tel. 220 176 9-18 val., 8 699 25 402
Automobilių dujų įranga. Dažymas, lyginimas, plastmasių remontas. Kalniečių g. 151. Tel. 8 600 20 968.
991436
Automobilių dujų įrangos montavimas, tiesioginis įpurškimas. Remontas. Pažymos. Europinių dokumentų išrašymas. Lizingas. UAB „Vikroma“, Partizanų g. 87A, tel. 313 805, 8 610 21 218. 990704
Automobilių radiatorių, žibintų, buferių remontas, dažymas ir keitimas. Kondicionierių remontas, pildymas. Autobokštelio nuoma. Tel. 332 520, 8 699 55 568. 990953
Plovimas – automobilių, variklių, dugno. Šildymo-aušinimo automobilio sistemos remontas, perdirbimas. V.Krėvės pr. 118B, 6 garažas. Tel. 8 604 16 842. 990270
Buitinės technikos remonto
984920
Atlieku visus kompiuterių priežiūros darbus, „Windows“ instaliavimą, virusų šalinimą, interneto, „Wireless“ tvarkymą. Atvykstu į namus nemokamai. Tel. 8 684 32 863. 980338
Kompiuterių taisymo paslaugos. Nemokamas atvykimas. www.pagalbakompiuteriams.lt. Tel. 8 655 88 600. 990312
Statybos, remonto
991568
Reikalinga
985476
AKCIJA! ALUPLAST profilio 5 kamerų langai – su 30 % nuolaida ir vidine apdaila. Šarvuotos durys. Balkonų stikl. Roletai. Pramonės pr. 16 („Urmo“ bazė, 2 vagonėlis). Tel. (8 37) 451 712, 8 647 00 002, e. paštas gediminas@arventa.lt.
977240
Pastoviems pervežimams Lietuvoje (prekių išvežiojimas po prekybos centrus) ilgalaikių sutarčių pagrindu reikalingos transporto įmonės, turinčios gilaus šaldymo (–18°C) 18 pll, 21 pll ir 33 pll talpos transportą. Tel. 8 656 29 160. 988060
Atliekame televizorių, garso aparatūros ir kitų el. prietaisų remonto darbus. Galime atvykti. Suteikiame garantiją. Savanorių pr. 155. Tel. 8 617 77 751. 981373
AEG, „Ardo“, „Beko“, „Bosch“ ir kt. automatinių skalbyklių remontas. Dirbame ir savaitgaliais. Garantija iki 2 m. Tel. 8 602 56 100.
Paslaugos Medikų
988035
AKCIJA! Implantas – 1400 Lt. Nemokamas protezavimas ligonių kasų pacientams ir vaikams iki 18 m. Astos Dambrauskienės odontologijos klinika, Laisvės al. 10, Kaunas, tel. (8 37) 206 039, 8 698 07 476.
„Ardo“, „Ariston“, „Bosch“, AEG ir kt. automatinių skalbyklių, šaldytuvų remontas ir jų prekyba. Dirbame ir savaitgaliais. Garantija iki 2 m. Tel. 8 609 07 201, 8 606 40 061.
Gyd. D.Bielskienė, J.Urbštienė konsultuoja ir gydo vaikus, suaugusiuosius, sergančius odos, alerginėmis, nagų ir plaukų ligomis. Šalina karpas, papilomas. Apgamai tiriami dermatoskopu. Konsultuoja dėl lytiškai plintančių ligų. Gedimino klinika, Gedimino g. 34. Tel. 207 396.
AEG, ARDO, ARISTON, BEKO, BOSCH, HANSA, LIEBHERR ir kt. šaldytuvų, skalbyklių remontas. Atvykstu nemokamai. Garantija. Nuolaidos. Tel. 8 678 87 795, 345 500.
984844
984867
Gyd. V.Kašėta, N.Grušauskas gydo odos, alergines, grybelines, venerines ligas. Iškvietimas į namus. K.Petrausko g. 40, tel. (8 37) 220 288; www.odosligos.lt. 989201
Klinika „Neurosveikata“. Patyrę gydytojai psichiatrai gydo įvairius psichikos sutrikimus, pagirių simptomus. Išblaivinimas, kodavimas nuo alkoholio. Trakų g. 12, tel. 8 656 61 610. www.neurosveikata.lt. 965543
Klinikoje „Jalvita“ dirba patyrusios ginekologės: gyd. A.Urvikienė, gyd. V.Jauniškienė ir gyd. Z.Dubickienė. Gydo įvairias moterų lytinių organų ligas. Echoskopija. Pašilės g. 124, tel. 338 625 I–V 9–19 val. 985018
Konsultuojame ir gydome miego sutrikimus. Visos nakties miego tyrimas – polisomnografija tik 295 Lt. Medicinos centras „Neuromeda“, Tel. 8 613 42 780, 331511; www.neuromedicina.lt. 976919
988681
986623
Betonuojame grindis, atliekame paruošiamuosius darbus. Dirbame vokiška įranga BMS. Garažai, sandėliai. Garantija. Tel. 8 671 15 807. 990809
Betonuojame laiptus, klojame plyteles, sukame gipsą, glaistome, dažome, įrengiame santechniką ir šildymo sistemas. Šiltiname namus. Tel. 8 650 51 581.
991057
„RUNESA“ siūlo LANGUS, ŠARVUOTAS DURIS į butus ir namus (sandarumas 42 dB), stiklina BALKONUS. Tel. (8 37) 331 015, 8 656 66 641.
AKCIJA! Virtuvės langas – nuo 520 Lt; 3 dalių kambario – nuo 690 Lt, balkono durys su vitrina – nuo 800 Lt (kainos su montavimu ir palangėmis). Vertikalios orlaidės, balkonų stiklinimas, roletai, žaliuzės, garažo vartai. UAB „EG group“, tel. 540 123, 8 612 65 486. Atliekame drenažo, lietaus ir buitinės kanalizacijos, vandentiekio įrengimo, valymo įrenginių montavimo darbus. Tel. 8 618 56 027. 990039
Atliekame grindų, parketo šlifavimą. Klijuoju plyteles, dažau, tapetuoju. Kalu dailylentes, laminatą. Santechnikos darbai. Tel. 795 508, 8 600 62 210. 967408
Atliekame griovimo darbus – sienų, pertvarų, angų pjovimas (su dulkių nusiurbimu), kirtimas. Sąramų montavimas. Konsultacijos. Statybinio laužo išvežimas. Pastatų griovimas. Tel. 8 699 77 162. 988883
Atliekame įvairius santechnikos darbus: kanalizacija, vandentiekis, šildymas. Keičiu WC, vonias, maišytuvus. Smulkus remontas. Tel. 795 508, 8 600 62 210.
Darbai aukštyje. Tarpblokinių siūlių remontas. Tel. 8 601 37 177.
980674
Dengiame ir remontuojame plokščiuosius stogus ir garažus prilydomąja danga. Suteikiama garantija iki 15 m. Tel. 459 279, 8 676 34 684 kasdien 8–22 val. 987795
Dengiame naujus ir renovuojame senus stogus. Skardinimo darbai. Karkasinių namų statymas. Gipskartonio montavimas. Dailylenčių kalimas. Tel. 8 689 47 224. 991210
Dengiame plokščius stogus prilydomąja bitumine danga. Skardiname, suteikiame garantiją. Tel. 8 687 94 355, (8 37) 743 220. 979630
Dengiame stogus įvairia danga. Tel. 8 698 39 862. 983997
Dengiame stogus prilydomąja danga. Taisome tarpblokines siūles. Kokybė. Garantija. Tel. 8 683 14 787, 8 688 55 268. 989517
Dengiame stogus. Kaminų ir stogų remontas. Nestandartiniai skardos lankstiniai. Tel. 8 614 76 898.
990847
Ekskavatoriaus ir sunkiasvorio (visų tipų) transporto paslaugos. Įrengiame komunikacijas: vandentiekį, drenažą, buitines nuotekas ir kt. Tel. 8 677 45 566. 984504
Gaminami šiuolaikiškos konstrukcijos stogeliai su permatoma danga, tvoros, vartai, voljerai, kitos konstrukcijos. Sumontuojame. Tel. 8 686 81 398, 533 223. 986921
Greitai ir kokybiškai atliekame vidaus tinkavimo darbus profesionalia KNAUF įranga, kalkių ir gipso mišiniais. Tel. 8 687 92 558. 987291
Atliekame namų fasadų šiltinimą, dedame struktūrą. Tel. 8 653 39 495.
991300
978060
Grindų betonavimas Kaune ir Kauno r., konsultuojame, suteikiame garnatiją, tiekiame medžiagas. Tel. 8 678 19 899.
Atlieku nebrangų mikrobangų krosnelių, šaldytuvų, elektrinių orkaičių remontą. Garantija iki 2 m. Atvykstu nemokamai. Tel. 8 680 85 778.
Atliekame parketo ir grindų šlifavimo be dulkių bei lakavimo darbus. Tel. 8 679 13 494, 8 645 06 250.
Griovimo darbai. Savivarčiu savikroviu išvežame statybines atliekas. Ekskavatorių, buldozerių paslaugos. Tel. 8 635 04 000.
Atliekame visus remonto darbus. Remontuojame butus, namus, sodus. Dažome, glaistome, dedame plyteles, gipskartonį. Elektros darbai. Tel. 8 607 22 667.
Kaminų įdėklai (darbo patirtis), valymas. Pristatomieji kaminai. Latakų valymas. Garantija. Be poilsio dienų. Tel. 8 676 53 813. www.kaminuideklai.com.
Atliekame visus statybos, remonto darbus: elektra, santechnika, griovimas, mūrijimas, betonavimas, gipskartonio montavimas, visa apdaila. Tel. 8 699 77 162.
Kaminų įdėklai, valymas, pristatomieji kaminai, remontas. Kaminų mūrijimas. Stogų dengimas. Tel. 8 619 29 430.
991495
Remontuojame televizorius, monitorius, kompiuterinę ir elektroninę įrangą, suteikiame garantiją; www.kompservis.lt. Tel. (8 37) 353 432, 8 675 36 710, e. paštas info@komp.lt.
991571
Remontuoju automatines skalbykles. Garantija iki 1 metų. Dirbu be poilsio dienų. Tel. 8 606 76 900.
967438
991408
989566
990246
988966
SNAIGĖS servisas (M.K.Čiurlionio g. 5). Visų šaldytuvų, skalbyklių remontas. Prekyba SNAIGĖS šaldytuvais, atsarginėmis dalimis. Tel. 341 876, 8 652 44 908.
Atlieku pereinamųjų varžų matavimus. Tel. 8 686 83 891.
984561
Taisau televizorius, garso ir vaizdo techniką. Iškvietimas nemokamas. Suteikiu garantiją. Tel. 8 673 60 342. 990122
Taisome įvairių tipų televizorius klientų namuose. Iškvietimas nemokamas. Garantija. Tel. 719 765, 8 652 39 176. 989067
Kompiuterininkų
Statybų kompanija ieško žmonių dirbti statybos darbus Švedijoje. CV siųsti info@workinwest.eu.
Odontologijos paslaugos su nuolaidom. Metalo keramikos protezams nuolaida – 50%. Be eilės, nemokamai protezuojame pacientams su ligonių kasos iškvietimais. Maironio 26A, Kaunas, Tel. 203 101, 8 672 44 348.
AD servisas taiso nešiojamuosius, stacionarius ir žaidimų kompiuterius: lituoja, instaliuoja programas, šalina virusus, atnaujina navigacijas. Galime atvykti. Tel. 8 617 77 731.
989695
990403
981321
986739
2 patyrę meistrai atlieka visų kompiuterių programinį ir tech. remontą, tinklų diegimą, plokščių litavimą. Kaune atvykimas nemokamas. Tel. 8 611 40 917.
988997
969343
991073
Priimsime į darbą tarptautinių gabenimų vairuotoją, turintį CE kat. Patirtis privalumas. Maršrutai: Baltijos šalys–Čekija, R. Vokietija, Olandija. Tel. 8 640 14 572.
Automobilininkams
8 655 45 114 (Vytauto pr. 23)
Betonavimo darbai, monolitinių laiptų įrengimas, gipskartonio montavimas, glaistymas, dažymas, tapetavimas, plytelių klijavimas, langų, durų statymas, įvairių grindų klojimas. www.keisida.lt. Tel. 262 354, 8 601 05 644.
984828
Atvežame žvyro, smėlio, skaldos, atsijų, juodžemio, betono gaminių. Tel. 373 894, 8 616 56 993. 968466
987134
990378
980605
985536
Kasame ekskavatoriais, lyginame buldozeriais, vežame savivarčiais žvyrą, skaldą, juodžemį. Įrengiame įvažas bei kelius į statybų aikšteles. Tel. 8 699 77 162. 988911
Klojame trinkeles, statome bortelius, tvoras. Šiltiname fasadus, dažome, dedame dekoratyvinį tinką. Tel. 8 648 30 345, 8 620 71 855. 989539
Aukštos kokybės dažymas, tapetavimas, langų angokraščių apdaila, sienų ir lubų lyginimas, grindų laminatas. Kainos derinamos. Tel. 8 686 47 904.
Klojame trinkeles. Betonuojame gindis, pamatus. Lietaus drenažo nuotakynas. Savivarčiai. Ekskavatoriai. Tel. 8 600 22 703.
Automobilinio bokštelio nuoma (15 m aukščio). Pjauname, genime medžius. Šlaitinių stogų dengimas, skardinimas. Tel. 8 687 19 660 (Rolandas), 8 602 92 845.
Kokybiškai remontuoju butus: glaistau, dažau, tapetuoju, lyginu sienas. Atlieku plastikinių langų angokraščių apdailą. Tel. 8 601 74 951.
988753
985390
Be dulkių kokybiškai šlifuojame, lakuojame, restauruojame parketą, medines grindis, laiptus. Tel. 8 677 36 264. www.slifavimas.info. 982994
990367
990952
Meistro pagalba: santechnika, elektra, apdailos darbai, tvirtinimai ir t.t. Išsikvieskite meistrą tel. 8 618 00 700. 981464
Nukelta į 16 p.
16 2
pirmaDIENIS, liepos 23, 2012
klasifikuoti skelbimai NEMOKAMAI išvežame bet kokį nereikalingą metalo laužą, buitinę techniką. Mokamai – senus baldus, šiukšles ir visa kt. Pjauname medžius. Tel. 8 601 99 230, 799 681.
Paslaugos Statybos, remonto
985945
1 k. butą Šilainiuose, Baltijos g. (5 blok./3 a. name, b. pl. 37 kv. m, plastikiniai langai, reikia remonto). Tel. 302 535, 8 600 41 775. KNTPA.
parduoda Nekilnojamasis turtas Kaune ir Kauno rajone 1 kambario 31 kv. m butą (II aukštas) Partizanų g., Dainavos r., Kaune. Be tarpininkų! Kaina 65 000 Lt. Tel. 8 655 53 583.
989506
15,8 a sklypą Kaune su komunikacijomis. 1 a kaina 3 999 Lt. Tel. 8 655 55 644.
990745
2 a. mūrinį namą Karmėlavoje su dideliu ūkiniu pastatu (įrengti 3 garažai) ir 18 a sklypu. B. pl. 230 kv. m. Visos komunikacijos. Kaina 350 000 Lt. Tel. 8 650 51 581. 991036
Mūrijame, betonuojame. Suvirinimo, griovimo darbai. Fasadų šildymas. Stogų dengimas. Tel. 8 646 16 479. 989623
Nebrangiai parduodame bituminę prilydomąją dangą. 1 kv. m – 9 Lt. Dengiame stogus. Tel. 8 699 36 954.
989527
990304
Nuomojame BOBCAT mini krautuvus, ekskavatorius. Kasame, lyginame, griauname, gręžiame pamatams skyles, iškrauname, pakrauname krovinius. Tel. 8 656 41 801. 930779
PAMATŲ įrengimas. Liejame visų tipų pamatus. Įrengiame lietaus ir buitinių nuotekų vamzdynus. Tel. 8 631 79 567. 991445
Pigiausiai gaminame plastikinius langus, šarvuotas duris, aliumininius balkonus. Stikliname. 5 m. garantija. Apdailos darbai. Tel. 8 600 61 010, 8 617 56 746. 990440
Plastikiniai langai, šarvuotos durys (KBE, „Decco“ vokiški profiliai, pagaminta Lietuvoje), roletai, tinkleliai nuo uodų. Perkantiesiems 3 langus – dovana: tinklelis nuo uodų. Tel. 8 654 34 270. 990098
Profesionalūs metalo suvirinimo darbai. Tel. 8 646 14 495, UAB „Deina“, Partizanų g. 87A. 980215
Santechnikas atlieka visus santechnikos darbus. Vandentiekis, šildymas, kanalizacija. Stato kietojo kuro, dujinius katilus. Tel. 8 605 85 205, 389 258. 984138
Vidaus įrangos
991159
Įvairios durys pigiau. Didelis spalvų, modelių pasirinkimas. Naujiena – stogeliai, terasos. Dirba kvalifikuoti specialistai. Tel. 457 915, 8 676 70 000; www.lietuviskosdurys.lt. 987189
LANGAI, ROLETAI, ŽALIUZĖS, MARKIZĖS, ROMANETĖS, tinkleliai nuo vabzdžių. Garažo vartai. Balkonų stiklinimas. Matavimas nemokamas. Tel. 8 677 18 688. 989740
Plisuotos žaliuzės, roletai, romanetės, tinkleliai nuo vabzdžių – UAB „Eurivila“. K.Donelaičio g. 33, tel. 423 333; www.eurivila.lt. 984980
Roletai, visų rūšių žaliuzės gamintojo kainomis. Matavimas ir montavimas nemokamas. Suteikiama garantija. Tel. 8 616 29 180, e. paštas vaidas@fajetonas.lt. 989977
Santechnikas keičia vandentiekio, kanalizacijos vamzdynus, stato WC. Kiti santechnikos darbai. Dirba be poilsio dienų. Garantija. Tel. 8 645 22 683.
Aptraukiame audiniu baldus. Keičiame spyruokles, vatiną, poroloną. Pensininkams – nuolaidos. Transportas – nemokamai. Tel. 779 101, 8 603 49 621.
Santechnikas skubiai keičia kriaukles, maišytuvus, WC ventilius, gyvatukus, prijungia buitinę techniką, išvalo kanalizaciją. Tel. 424 099, 8 683 05 242.
Aptraukiame baldus gobelenu. Keičiame medžiagas. Dirbame dirbtuvėje ir kliento namuose. Aukšta kokybė. Pensininkams – nuolaidos. Tel. 365 100, 8 699 39 904.
990671
987052
Skardos lankstinių gamyba. Lietaus nubėgimo sistemos. Tel. 8 686 34 313, 545 456. 984117
Specializuoti griovimo, rekonstrukcijos, laiptinių dažymo, mūro, tinko, betonavimo, stogų, tvorų, plytelių, santechnikos darbai. Tel. 8 648 23 501. 991599
Stogų dengimas, šiltinimas. Tarpblokinių siūlių remontas. Tel. 8 681 79 195, 8 686 88 034. 980775
Stogų DENGIMAS. Skardinimas. Pakalimai. Kaminai. Tel. 8 658 97 598.
982148
988277
988574
Aptraukiame baldus gobelenu. Keičiame spyruokles, vatiną, poroloną – dirbtuvėse ir pas klientą. Pensininkams – nuolaidos. Tel. 366 160, 8 651 82 459. 982211
Aptraukiame minkštuosius baldus gobelenu. Keičiame spyruokles, vatiną, poroloną. Transportas nemokamai. Pensininkams – 10% nuolaida. Tel. 208 498, 8 604 35 475. 988292
Gaminame nestandartinius kietuosius baldus: virtuvės, prieškambario, komodas, stalus, lentynas, spintas... Atvežame, surenkame nemokamai. Tel. 8 601 26 068. 986002
Suvirinimo elektra darbai. Metaliniai gaminiai pagal individualius pageidavimus. Remontas. www.suvirintojas.eu. Tel. 341 102, 8 614 64 490.
Paskola be užstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Tel. 314 531, skambinti d. d. nuo 9 iki 17 val., „Aujama-credit“.
Teikiame paslaugas savivarčiu su kranu ir greiferiniu kaušu. Statybinių atliekų, šiukšlių išvežimas. Atvežame skaldą, juodžemį, medieną ir kt. Tel. 8 699 30 628.
Virtuvės, svetainės, biuro, miegamojo, vonios, spintų ir kitų kietųjų baldų gamyba. Garantija, išsimokėtinai. Tel. 8 679 77 357; www.ivairusbaldai.lt.
988670
957203
Tinkuojame kalkiniu cementiniu skiediniu. Tel. 8 685 01 565.
990074
TRINKELIŲ KLOJIMAS. Kokybiškai kloju trinkeles, vejos bortelius, įrengiu vandens nutekėjimo sistemas. Kokybę garantuoju. Tel. 8 687 82 448. 979795
Tvoros, pamatų liejimas, įvairių tvorų montavimas. Tel. 8 650 41 130. 987349
Vežame savivarčiu savikroviu atsijas, juodžemį, kompostą, šiukšles, medieną iki 21 kub. Ekskavatorių paslaugos. Tel. 8 635 04 000.
967266
969289
Kitos „ABDONO“ kilimų ir žaliuzių valykla valo kilimus (kliento patalpose arba išsivežame), minkštuosius baldus, čiužinius, „Bauer“ ir kt. patalynę sausu ir šlapiu giluminiu būdu amerikietiška įranga. Langų valymas, grindų dangos atnaujinimas, patalpų tvarkymas po remonto ir visos kitos švaros paslaugos. UAB „ABDONAS“ (bet kada), tel. 77 09 44, 8 688 18 946. Žemaičių g. 31, www.abdonas.lt. 980839
990389
Vokiški plastikiniai langai, šarvuotos durys. Balkonų stiklinimas. Langų remontas. Tel. 8 688 87 055, 8 687 82 361.
Alpinariumų įrengimas. Gyvatvorių sodinimas. Tujų „Smaragd“ pardavimas. Tel. 8 616 42 833.
986693
990576
8,5 a namų valdos sklypą Rokeliuose, naujame kvartale (elektros dėžutė, privažiavimas). Tel. 8 676 22 944.
Kitos prekės AKCIJA – PJUVENŲ briketams! Parduodame pjuvenų briketus, durpių briketus. Atvežame. Kreiptis Kalvarijos g. 7, Kaunas, tel. 8 683 54 559. 985641
Atvešime geros kokybės baltarusiškų durpių briketų, akmens anglių. Taikomos nuolaidos. Tel. 8 683 13 463. 984075
Atvešime malkų miškavežiu. Taip pat atvežame ąžuolinių, beržinių, alksninių malkų (skaldytos, trinkelėmis). Tel. 8 674 02 104. www.malkos.lt. 989844
Atvežame ąžuolo, uosio, beržo, juodalksnio ir mišrių sausų geros kokybės malkų (trinkelėmis ir skaldytų). Pristatome nemokamai. Tel. 8 689 30 433.
2 kambarių butą Kovo 11-osios g., prie „Girstupio“ (5/5 a., b. pl. 43,8 kv. m, tvarkingas, galima gyventi iš karto, su baldais). Kaina sutartinė. Tel. 8 699 11 755.
Namą Vytėnuose, Smiltynės g., (2 a., mūrinis, b. pl. 313 kv. m, pilnai įrengtas, 14 a žemės, ūkinis pastas, garažas). Tel. 308 866, 8 609 96 655. KNTPA.
DnB būstas teikia paslaugas norintiesiems parduoti ar išnuomoti savo nekilnojamąjį turtą. Tel. 8 676 22 040, e. paštas darius.daugela@dnbbustas.lt.
1 k. butą Vilijampolėje, Pagėgių g., (5 mūr./2 a., b. pl. 34,8 kv. m, renovuotas šilumos mazgas, puikus vaizdas į Neries upę). Tel. 308 866, 8 609 96 655. KNTPA.
Garažą Partizanų g. daugiaaukščiame pastate, 9 aukštas. Tvarkingas, tuščias, atskirtas, saugomas. 6 000 Lt. Tel. 8 618 88 220. 991271
Dalį namo Žaliakalnyje, Rūtų g. (1 med./1 a., b. pl. 41 kv. m, 1 a žemės, autonominis šildymas, reikalingas remontas). Tel. 302 530, 8 609 96 653. KNTPA.
Išparduodu: butus, namus, sodus, sodybas, sklypus, patalpas. Padedu parduoti, nupirkti, konsultuoju. Tel. 8 618 84 422, (8 37) 333 555, www.simokusilas.lt.
Parduodame ąžuolines, uosines, beržines, juodalksnio malkas (rąstais, trinkelėmis, skaldytas). Perkame mišką visoje Lietuvoje. Tel. 8 656 86 202.
Patalpas A.Šančiuose, Kaišiadorių g., (2 med./1 a. name, b. pl. 207 kv. m, 1,43 a žemės, 6 kabinetai, gerai įrengtos patalpos). Tel. 302 530, 8 609 96 653. KNTPA.
Parduodu beržines, alksnines, drebulines malkas. Tel. 8 601 18 811.
Konsultuoju visais nekilnojamojo turto, paveldėjimo, paskolų, vertinimo klausimais. Firma „Aujama“, P.Lukšio g. 34, tel. 311 208.
Namą Garliavoje, Ateities g. (2 a. mūrinis, b. pl. 220 kv. m, plast. langai, parketas, visos komunikacijos, 6 a žemės). Tel. 395 098, 8 614 22 030. KNTPA.
Medinio namo dalį ar jame esantį 2 kambarių butą Č.Sasnausko g. Tel. 202 899, 8 610 88 443.
Sklypą Aleksote, Ireniškių g. (10 a namų valdos žemės sklypas, visos miesto komunikacijos, privažiavimas iki sklypo). Tel. 395 098, 8 614 22 030. KNTPA.
991553
914187
989450
991135
Parduodu nuosavoje valdoje (palėpėje) 1,5 kambario butą Šakių g. arba keičiu į dviejų kambarių butą Jonavoje. Kaina sutartinė. Tel. 8 609 50 597. 990923
Parduodu sklypą netoli Kauno. Tel. 8 646 46 366, (8 37) 333 555
990205
Baldžių
991302
8,51 a namų valdos sklypą Sargėnuose, naujame kvartale, prie pušynėlio (elektra, dujos, miesto vandentiekis ir kanalizacija). Tel. 8 699 85 923.
990169
2 k. butą Dainavoje, Partizanų g. (5/1 a., kambariai nepereinami, reikalingas kosmetinis remontas). Tel. 308 866, 8 609 96 655. KNTPA.
976738
Iš sausos medienos gaminame filingines skydines duris, laiptus, palanges, langus. Stikliname balkonus. Atvežame, montuojame. Tel. 540 412, 8 618 79 554.
Sklypą Kauno r., Pociūnuose (0,7 ha, elektra, privažiavimas, ribojasi su tvenkiniu, 70 m pakrantės, aplink gyv. namai). Tel. 302 537, 8 659 79 940. KNTPA.
Sausos uosinės ir ąžuolines lentos 50 mm storio. Pjauname statybinę medieną pagal užsakymus. Tel. 8 618 89 125.
2 k. butą Eiguliuose, P.Plechavičiaus g. (16/8 a., b. pl. 56 kv. m, du balkonai, butas tvarkingas). Tel. 301 103, 8 614 21 023. KNTPA. 991304
Vonių restauravimo lyderiai. Patirtis 16 m. Stipriausia GREEN-NANO ekodanga su akmeniu ir keramika. www.restauruok.lt. Tel. (8 37) 440 201, 8 671 88 575.
2 k. butą Kalniečiuose, Šiaurės pr. (9 blok./4 a. name, b. pl. 50 kv. m, pilnai suremontuotas, su virtuvės baldais, vidinis). Tel. 302 535, 8 600 41775. KNTPA.
Perkame butus, namus, žemės sklypus, patikimai ir operatyviai teikiame profesionalias nekilnojamojo turto paslaugas. Tel. 8 699 73 711. WWW.FORTOSIENA.LT. 990166
Pigiai tvarkau dokumentus namams ir kt. objektams įteisinti, keičiu paskirtį. Rengiu detaliuosius planus. Tel. 8 676 92 771. olegasmas@mail.ru. 986988
Skubiai 2 k. A.Ramanausko-Vanago g. (5/4 a., vidinis, b. pl. 37 kv. m, WC atskirai, be balkono, bendrija). Kaina 62 000 Lt. Tel. 8 658 85 398, e. paštas sonata888888@gmail.com. 991072
Skubiai parduodamas 9,5 a namų valdos sklypas Kauno r., 2 km nuo Garliavos. 1 a – 2 500 Lt. Tel. 8 640 49 914. 990234
Vieno aukšto plytinį namą su mansarda Žaliakalnyje, Biržų g. (1991 m., bendr. pl. 224 kv. m, 8,21 a žemės). Tel. 8 677 72 467. 990505
3 k. butą Centre, Aušros take (3 mūr./3 a. name, b. pl. 60 kv. m, šiltas, tvarkingas, autonominis šildymas dujomis). Tel. 302 531, 8 676 22 955. KNTPA. Namą Giraitėje, Liepų g. (2 a., plyt., gyventi dviem šeimom, atskiri įėjimai, atskira šildymo sistema, vanduo, kanalizacija). Tel. 395 004, 8 614 21 015. KNTPA. 3 k. butą Eiguliuose, Šiaurės pr., (9 blok./6 a. name, suremontuotas, plastikiniai langai, natūralus parketas, šviesus). Tel. 395 004, 8 614 21 015. KNTPA. 3 k. butą Žaliakalnyje, Studentų g. (4 plyt./3 a., nestandartinis išplanavimas, b. pl. 56 kv. m, 5 aukšte papildomas kamb.). Tel. 300 915, 8 676 22 529. KNTPA. 1 k. butas V.Krėvės pr. (5 blok./3 a. name, b. pl. 30 kv. m, vidinis, šiltas, tvarkingas, langai plastikiniai į parko pusę). Tel. 300 915, 8 676 22 529. KNTPA.
3 k. butą Garliavoje, Žaliojoje g. (5 mūr./3 a. name, b. pl. 62 kv. m, šiltas, tvarkingas, plastikiniai langai, parketas). Tel. 302 531, 8 676 22 955. KNTPA.
988741
Ąžuolo, beržo pjuvenų briketus ir baltarusiškus durpių briketus. Tel. 8 677 44 884. 983404
Ąžuolo, beržo, uosio, juodalksnio malkas – skaldytas, trinkelėmis, rąstais. Uosio parketo lenteles. Tel. 8 608 64 784. 984326
Beržo, uosio, ąžuolo, juodalksnio skaldytos malkos. Tel. 8 613 23 999.
989410
Malkos pigiau. Supjautos trinkelėmis. Atvežame. Tel. 8 631 33 736.
989561
984656
990716
Parduodu malkas, turime spygliuočių ir lapuočių. Vežame skaldytas arba trinkelėmis, po 10 arba 6 ertmetrus. Perku mišką. Tel. 8 618 07 508.
987917
Pigiai parduodu įvairių rūšių malkas ir ąžuolo bei juodalksnio atraižas. Tel. 8 688 55 419.
982284
PREKYBA KIETUOJU KURU: akmens anglys; baltarusiški durpių briketai; medžio pjuvenų briketai; medžio pjuvenų granulės. Dirbame I–V 9–17 val. Adresas A.Juozapavičiaus pr. 7, tel. 746 419, 8 612 63 246. 983150
991301
3 k. butą Dainavoje, V.Krėvės pr. (5 blok./2 a. name, b. pl. 48 kv. m, tvarkingas, priešais PC ,,Maxima“, kaina 93 900 Lt). Tel. 300 917, 8 600 27 072. KNTPA. 2 k. butą Eiguliuose, S.Žukausko g. (9 blok./1 a. name, b. pl. 50 kv. m, suremontuotas, kaina 99 000 Lt). Tel. 300 917, 8 600 27 072. KNTPA. 1,5 k. butą Šilainiuose, Šarkuvos g. (5/5 a., šiltas, vidinis, tvarkingas). Tel. 395 097, 8 614 23 050. KNTPA. Sodą Gervėnupyje, SB „Pamiškė“ (12 a, sklypas pakeltas ir išlygintas, ribojasi su tvenkiniu, yra geras sodo namelis). Tel. 395 097, 8 614 23 050. KNTPA. Sodybą šalia Babtų (1 a. rąst. namas, ūk. pastatai, 18 a namų valdos ir 70 a dirbamos žemės, visos komunikacijos, kaina 70 000 Lt). Tel. 301 103, 8 614 21 023. KNTPA.
Perka „Metrampa“ brangiai perka juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą, automobilius. Moka iš karto, išsiveža. Švenčionių g. 8, Betygalos g. 2. Tel. 740 405, 8 682 55 681, www.metrampa.lt. 969263
AB brangiausiai Kaune perka juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą, akumuliatorius, senus automobilius. Išrašome utilizavimo pažymas. Pasiimame patys. Europos pr. 56. Tel. 391 549, 8 639 10 001. 989148
AB superka senus ir nevažiuojančius automobilius. Atsiskaito iš karto. Sutvarko dokumentus. Pasiima patys. Europos pr. 56. Tel. 391 549, 8 639 10 001. 989166
991303
Aukštomis kainomis įmonė perka įvairius AUTOMOBILIUS ir kt. techniką (po eismo įvykio ar su kt. defektais). Greitai tvarkome dokumentus, atsiskaitome, pasiimame. Tel. 8 648 74 669.
Defektuota, naudota, nauja buitinė technika. Virtuvės įrankiai, aksesuarai ir indai. www.aldile.com, Jonavos g. 254, Kaunas. Tel. 8 698 31 328.
Automobilių supirkimo įmonė perka visų markių automobilius nuo 200 iki 2000 Lt. Patys pasiimame. Atsiskaitome iš karto. Sutvarkome dokumentus. Tel. 8 615 87 008.
982092
988715
Nauja ir nukainota buitinė technika (orkaitės, šaldytuvai ir t.t.), virtuvės reikmenys. Atidavus seną buitinę techniką – taikomos nuolaidos! AEG, „Bosch“, „Liebherr“, „Siemens“ ir kt. Kovo 11-osios g. 45A. Tel. 313 656, 8 699 83 487; www.ventara.lt.
Automobilius (senus, surūdijusius, su defektais, nevažiuojančius) ir kėbulus. Atsiskaito iš karto, pasiima patys. Tel. 8 673 31 752, 8 607 97 663.
Buitinė technika
981510
821559
Statybinės medžiagos
983712
Brangiai juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą: aliuminį, varį, žalvarį, akumuliatorius. Išsivežame patys. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724. 968724
Gaminame įvairių matmenų statybinę medieną, lauko ir vidaus dailylentes, terasines lentas. Transporto paslaugos. Tel. 8 618 16 298, 8 614 55 029, 384 131. Romainių g. 29A, Kaunas. 985646
2 k. butą Šilainiuose, Baltų pr. (5/5 a., b. pl. 50 kv. m, kapitaliai suremontuotas, su baldais). Tel. 302 533, 8 676 22 262. KNTPA.
Įvairią statybinę medieną, dailylentes, terasines lentas, pjuvenas, atraižas. Transporto paslaugos. Dirbame ir šeštadieniais. Tel. (8 37) 330 071, 8 682 25 858.
4 k. butą Eiguliuose, Sukilėlių pr., (9 blok./8 a. name, b. pl. 83 kv. m, kap. suremontuotas, renovuotas šildymo mazgas). Tel. 302 533, 8 676 22 262. KNTPA.
Parduodu blokelius tvorai: skaldyto akmens imitacijos, betoniniai, šviesūs (dydžiai 30x30x15 cm). Tel. 8 617 49 793.
951839
976527
Brangiai perka juodųjų ir spalvotųjų METALŲ LAUŽĄ, elektros variklius, akumuliatorius. Išsiveža patys. Išveža senus automobilius. Vandžiogalos pl. 106, Domeikava, tel. 8 682 69 307, (8 37) 478 989. 980730
Brangiai perkame juodųjų ir spalvotųjų METALŲ LAUŽĄ, elektros variklius, akumuliatorius. Išsivežame patys. Išvežame senus automobilius. S.Lozoraičio g. 19, Garliava, tel. 8 611 39 500. 980707
Nukelta į 17 p.
17 3
pirmaDIENIS, liepos 23, 2012
klasifikuoti skelbimai Atvežu žvyro, smėlio, akmenukų, akmens skaldos, juodžemio ir atsijų iki 11 kub. m. Savivarčio paslaugos. Tel. 8 618 67 815.
Perka Brangiai superkame visų markių lengvuosius automobilius, mikroautobusus, sunkvežimius. Išsivežame, tvarkome dokumentus. Tel. 8 643 06 597, 8 604 27 116. 990085
Įvairius senus su defektais ir po avarijos automobilius, kėbulus. Pasiimame patys, išrašome utilizavimo pažymas. Tel. 8 684 26 629, 8 603 62 208. 981485
Paskola be užstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Tel. 314 531, skambinti d. d. nuo 9 iki 17 val., „Aujama-credit“.
982780
Perka: VW Transporter T1, T2, T3. Siūlyti įvairius variantus. Tel. 8 687 30 800.
988763
Perkame juodųjų metalų laužą. Išduodame pažymas metalinei pakuotei. Atsiskaitome iš karto. Ateities pl. 56, Kaunas. Tel. (8 37) 373 190, 8 699 41 727. 925775
Perkame nekilnojamąjį turtą, butus, namus, sklypus. Siūlyti įvairius variantus. Tel. 8 650 84 277. 968777
Perku namą arba dalį namo Kaune. Gali būti be remonto. Tel. 8 650 51 581. 991041
Superkame juoduosius, spalvotuosius metalus. Demontuojame, išsivežame mažus kiekius. Be poilsio dienų. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 600 60 674, 260 840. 988591
UAB „TORLINA“ brangiai perka juodųjų (iki 800 Lt už t) ir spalvotųjų METALŲ LAUŽĄ, buitinę techniką, senus automobilius, elektros variklius, akumuliatorius. Galime išvežti savo transportu. Išrašome utilizavimo pažymas. Ateities pl. 34, Kaunas, tel. (8 37) 44 14 14, 8 698 08 051 (juodieji metalai); (8 37) 44 14 14, 8 611 44 404 (spalvotieji metalai). Darbo laikas I–V 8–17 val., VI 8–13 val. 980751
VAZ, „Moskvič“, GAZ ir kitus importinius automobilius, kėbulus. Pasiimame. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724.
990537
Gabename krovinius, perkraustome baldus, pianinus „Ford Transit“ (11 kub. m) ir MB 609 (25 kub. m). Pensininkams – nuolaidos. Tel. 8 650 71 087, 8 605 63 146. 991254
Transportas. Perkraustymas. www.limesa.lt. Tel. 8 687 48 399.
970331
Kelionės „Vikra“ (buvusi J.Pranevičienės įm.) kasdien veža poilsiautojus į Palangą ir Šventąją. Keleivių draudimas. Keleivius paimame prie namų. Tel. 352 368, 8 613 97 061; www.vikra.lt. 978720
A. Vainorienės firma veža į (iš) Klaipėdą, Palangą, Šventąją (minkštos sėdynės, keleivių draudimas). Paima iš vietos. Tel. 553 191, 8 651 35 980. 971357
G.Babensko įmonė kasdien veža į (iš) Palangą, Šventąją (minkštos sėdynės, keleivių draudimas). Paima iš sutartos vietos. Tel. (8 37) 365 573, 8 610 64 270.
980190
Įvairioms progoms nuomojame „Mercedes“ autobusiuką (8 vietų). www.limesa.lt. Tel. 8 687 48 399 970344
Poilsio tradicija ŠVENTOJOJE! Pigi namelių (Pušyno g. 3A), butų ir kambarių (Lieknų g. 18) nuoma iš pirmų rankų. Tel. 8 699 09 444, www.kambariaisventojoje.lt. 977969
Saugus ir greitas keleivių, siuntinių pervežimas maršrutu Lietuva–Anglija–Lietuva. Nuo durų iki durų. Yra tralas. Tel. 8 643 50 666, 8 699 99 341, +447 523 833 083. 971881
Vežame poilsiautojus iš Vilniaus, Kauno į Palangą, Šventąją (ir atgal), nuo 25 Lt. Tel. 8 699 99 965, 8 612 22 227. 975406
Paskolos
968634
Pirksiu tvarkingą vieno arba dviejų kambarių butą Kaune. Tel. 8 678 42 261, 8 676 22 529. Perku trijų, keturių kambarių butą Eigulių, Žaliakalnio, Kalniečių r. tarpiniame aukšte, gali būti be remonto, su skolomis. Tel. 8 600 41775, 8 676 22 955. Pirksiu sodą arba sodo sklypą gražioje vietoje Kauno r. ar netoli Kauno. Tel. 8 614 23 050. 991305
Įvairūs Nuomoja
Paskola be užstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Tel. 314 531, skambinti d. d. nuo 9 iki 17 val., „Aujama-credit“.
967247
Paskolos per 1 valandą (turintiesiems užstatą), perkreditavimai, konsultacijos, visų dokumentų tvarkymas. Tel. 412 960. 981608
Paskolos, perkreditavimai per 1 val. Užstatas – auksas, nekilnojamasis turtas, automobilis. Visų dokumentų tvarkymas, konsultacijos. Tel. 315 599. 981553
1 kambario butą Dainavos r., prie PC „Savas“ (plastikiniai langai, šarvuotos durys, su baldais, patogumai bendri). Kaina 150 Lt/ mėn. ir mokesčiai. Tel. 8 685 50 899. 987757
Studentams išnuomojamas 2 kamb. butas su baldais pirmajame aukšte, K.Donelaičio g. 63, šalia VDU. Tel. 8 682 42 425.
990281
Išsinuomoja Išsinuomočiau butą, namą, patalpas Kaune. Siūlyti įvairius variantus. Tel. 8 659 03 053.
968786
Gabenimai „Metrampa“ pigiai atveža birias ir nebirias statybines medžiagas (0-5 t), krovinius, išveža nenaudojamą buitinę techniką. Perkraustome. Tel. 8 682 55 681. 983687
Atvežame įvairaus juodžemio, smėlio, žemės grunto, durpių, molio, žvyro. Išvežame statybinį laužą. Rašome sąskaitas. Tel. 8 698 25 082. 982037
Atvežame nuo 1 iki 10 kub. m žvyro, smėlio, atsijų, skaldos, juodžemio. Krovinių pervežimas. Tel. 8 618 20 971. 984416
Atvežame smėlio, žvyro, skaldos, juodžemio, atsijų iki 7 tonų; BOBCAT ir MINI ekskavatoriaus nuoma; išrašome sąskaitas. Tel. 8 657 68 660. 989899
Atvežu pigiai GAZ-53 (1-5 kub. m) juodžemio, mėšlo, durpių, žvyro, skaldos, smėlio, atsijų. Ekskavatoriaus nuoma. Tel. 8 606 11 127. 981056
Atvežu žvyro, smėlio, akmenukų, akmens skaldos, atsijų iki 12 kub. m. Savivarčio paslaugos. Tel. 8 618 67 815. 991420
978539
988703
Baldų, statybinių ir kt. medžiagų pervežimas. Dirbu be poilsio dienų. Tel. 8 615 46 034.
Skubi paskola už mažiausias palūkanas. Užstatas – auksas, automobilis, nekilnojamasis turtas. Konsultacijos, visų dokumentų tvarkymas. Tel. 8 600 69 691. 981532
Karščiausi kelionių pasiūlymai
Įmonė suteikia paskolas fiziniams ir juridiniams asmenims. Tel. 8 656 97 000. Trumpalaikės paskolos grynaisiais nuo 300 Lt, be užstato. Pinigai į namus Kaune, Vilniuje, Šiauliuose, Panevėžyje. www.europrovidus.lt. Tel. 8 700 55 000.
Kelionių AgentūrA „Krantas Travel“
990801
Akcija GREITOS PASKOLOS. Užstatas – nekilnojamasis turtas arba automobiliai. Konsultuojame, tvarkome visus dokumentus. Tel. 8 687 82 448. Mituvos g. 5, Kaunas. 979774
Kiti Informacija apie teritorijų planavimą! Vadovaujantis 1995 m. gruodžio 12 d. Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo įstatymu Nr. I-1120 (aktualia redakcija) ir Lietuvos Respublikos vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu „Dėl visuomenės informavimo ir dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų patvirtinimo“ Nr. 1079 (aktualia redakcija), informuojame apie bendraja tvarka parengtą detalųjį planą adresu Plytinės g. 79, 83, 87, 91 Kauno m. Planavimo tikslas – teritorijos padalijimas į sklypus, formuojant gyvenamųjų namų kvartalus, žemės naudojimo būdo ir pobūdžio, teritorijos tvarkymo, naudojimo bei statybos reglamentų nustatymas. Detaliojo plano rengimo pagrindas – 2012 05 11 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. A-1810 „Dėl žemės sklypų Plytinės g. 79, 83, 87, 91 Kaune detaliojo teritorijų organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutarties sudarymo“; 2012 06 20 planavimo sąlygų sąvadas detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. S-597/1. Planavimo organizatorius: Valdas Mieželis, Aldona Mieželienė (Rimdžiūnų g. 7, Kaunas, tel. 8 698 23 636); Bronius Kasputis, Birutė Kasputienė (Žiedo g. 2, Žiežmariai, Kaišiadorių r., tel. 8 687 57 109); Eduardas Židonis (Beržų g., Ramučiai, Karnėlavos sen., tel. 8 600 03 697); Valdas Čiurlionis (Ilgininkų k., Merkinės sen., Varėnos r., tel. 8 650 36 664) atstovaujamas Gabijos Bieliauskaitės; Vytautas Jaciunskas (Savanorių pr. 271801, Kaunas, tel. 8 685 98 695); UAB „Danela“ (Kęstučio g. 10, Vilnius, tel. 8 699 34 340) atstovaujama Eltono Kulijevo. Rengėjas: R.Tumpienės I.V. (tel. 8 652 64 495, e. paštas. archgregina@gmail.com, Raguvos g. 5, Kaunas). Planavimo darbų etapai – parengiamasis, rengimo, sprendinių pasekmių vertinimo, baigiamasis. Detaliojo plano rengimo laikotarpis (preliminarus) – 2012 m. birželio – 2012 m. gruodžio mėn. Su parengtu projektu galima susipažinti nuo 2012 07 23 iki 2012 08 21, Raguvos g. 5, 300 kab., Kaune (rengėjo įmonės patalpose). Vieša projekto ekspozicija vyks nuo 2012 08 06 iki 2012 08 21, Raguvos g. 5, 300 kab., Kaune bei Panemunės seniūnijoje (Perlojos g. 29, Kaunas). Projekto viešas svarstymas su visuomene vyks 2012 08 21, 10 val. Panemunės seniūnijoje (Perlojos g. 29, Kaunas). Pasiūlymus dėl detaliojo plano galima teikti e. paštu archgregina@gmail.com plano rengėjui ir organizatoriams per visą detaliojo plano rengimo ir susipažinimo su parengto plano sprendiniais laikotarpį, bet ne vėliau kaip iki viešo susirinkimo pabaigos.
Tel. (8 37) 490 202, I.Kanto g. 22, kaunas@kaunas.krantas.lt www.krantas.lt VASARA ANT BANGŲ KLAIPĖDA – KYLIS Kaina tik 1696 Lt* Kelto bilietas dviem keleiviams kajutėje su langu ir automobiliui į abi puses.
KLAIPĖDA–ZASNICAS Kaina nuo 899 Lt Kelto bilietas trims keleiviams ir automobiliui į vieną pusę. Dėmesio: – *Galioja tik išvykimams iš Klaipėdos sekmadieniais su grįžimu atgal po savaitės (tik šeštadieniais). – Bilietų kiekis už specialią kainą kiekviename reise ribotas. – Automobilio aukštis turi būti iki 1,85 m. – Bilietai ne rezervuojami, o parduodami iš karto. Daugiau informacijos www.krantas.lt
Kiti Informuojame, kad Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. V-1116 VšĮ Kauno apskrities darbo rinkos mokymo centras prijungiamas prie Kauno socialinių paslaugų ir statybos verslo darbuotojų profesinio rengimo centro nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. 990781
Kviečia mokytis A.Kalvinsko vairavimo mokykla (B kat., automobiliai su mechanine ir automatine pavarų dėže). Vytauto pr. 2-25, A.Juozapavičiaus pr. 54, tel. 207 280, 8 685 65 218, Savanorių pr. 66, tel. 208 414, 8 685 65 218.
985269
Kursai: apsaugos darbuotojų pirminio parengimo – 2012 08 20, šaunamojo ginklo įsigijimo savigynai – 2012 08 22. Informacija 9-16 val. Tel. 8 686 08 017, e. paštas vytautasatk@one.lt. 990206
Kviečia Klasikinė Italija autobusu rugsėjo 20-27 d. (Florencija, Roma, Vatikanas, San Marinas, Venecija) – 749 Lt (viešbutis, pusryčiai). Tel. 8 686 82 818, 8 652 81 888, 222 936. 989043
Poilsis PALANGOJE (vilos, kotedžai). Nakvynės kaina nuo 30 Lt. Savanorių pr. 3 (kieme). Tel. 205 898, 8 673 97 498. 989580
991564
AB „Kauno energija“ praneša Dėl Kauno miesto centralizuoto šilumos tiekimo įrenginių XII etapo hidraulinių bandymų ir planinio remonto laikinai stabdomas centralizuotas termofikacinio vandens tiekimas: Eigulių, Dainavos ir Petrašiūnų seniūnijose (23 zona) nuo liepos 24 d. 9 val. iki liepos 30 d. 16.30 val. vartotojams: Islandijos pl. 5, 15, 85, 131F, 207, 209A, V.Krėvės pr. 128, 128C, 128D, 128F, Taikos pr. 110, 112, 112A, 116A, 116C, 149, 153C. Dainavos ir Gričiupio seniūnijose (32 zona) nuo liepos 24 d. 9 val. iki liepos 30 d. 16.30 val. vartotojams: K. Baršausko g. 94, Chemijos g. 9A, Draugystės g. 2, 4, 6, 8, Dujotiekio g. 1, 1A, 6, 7, 19, 21, Kovo 11-osios g. 4, 14, 25, 25A, 25B, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 46, 47, 48, 50, 52, 54, 56, 58, 60, Lygybės g. 5, 5A, 7, Pašilės g. 26, 28, 28A, 30, 34, 46, 48, 50, 52, 54, 56, 58A, 96, Pramonės pr. 1, 3, 5, 7, 9, M.Riomerio g. 3, 5, 7, 9, 11, 13, 15, 17, 19, 21, 23, Taikos pr. 62, 64, 66, 68, 72, 74, 76, 78, 80, Vokės g. 5, 6, 8, 10. Eigulių ir Žaliakalnio seniūnijose (42 zona) nuo liepos 24 d. 9 val. iki liepos 30 d. 16.30 val. vartotojams: Gaižiūnų g. 62, Kalniečių g. 214, 216, 243, 245A, 251, 253, 253A, 255, 257, Lazūnų g. 38, P.Lukšio g. 68, 70, 72, J.Lukšos-Daumanto g. 2, 3, 6, Riešutų g. 34, Ruduokių g. 1, 3, 4, 5, 6, 7, 9, 11, 13, 15, Sukilėlių pr. 51, 53, 62, 64, 66, 68, 70, 72, 74, 74A, 76, 78, 80, 82, 84, 90, Šiaurės pr. 97, Ukmergės g. 2, 4, 5, 6, 8, 9, 9A, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 23, 25, 27, 29, 31, Ūmėdžių g. 18, 20, 24, Varduvos g. 3, 4, 9, 21, 23, 23A, 25, 27, 29, 31, 33, Voveraičių g. 49, 51, 53, Žeimenos g. 14A, 18, 22, 24, 28, 32, 34, 34C, 36, 38, 44, 46, 48, 56, 58, 89, 91, 107, S.Žukausko g. 1, 3, 5, 7, 9, 11, 13, 15. Prašom iki hidraulinių bandymų ir planinio remonto pradžios patikimai atjungti šilumos vartojimo įrenginius šilumos punktuose. Už pasekmes, nesiėmus nurodytų priemonių, atsako už pastato šilumos ūkį atsakingas asmuo ar pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas, jei tokių nėra, tai asmenys, prisiėmę atsakomybę už tinkamą pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą. Termofikacinio vandens tiekimo atnaujinimo laikas gali būti keičiamas. Pastebėjus bet kokius termofikacinio vandens nutekėjimus, prašom nedelsiant pranešti telefonais 8 698 38 056, (8 37) 361 517. Atsiprašome už patirtus nepatogumus.
Dingo 2012 07 15 Kaune, Kalniečiuose, apie 7 val. ryto dingo chihuahua veislės šuniukas. Rusvos spalvos, balta krūtine. Tel. 8 698 16 622.
989441
Pamesta
Atsiliepkite!
Pamestus Kauno suaugusiųjų mokymo centro brandos atestatą V Nr. 094652 (kodas 3014) ir brandos atestato priedą VP Nr. 099229 (kodas 3016), registracijos Nr. 5062, išduotus 2006 06 30, Elvyrai Aširovai, laikyti negaliojančiais. 991547
Liepos 2 d. prie Pramonės pr. 67-ojo namo dingo automobilis „Peugeot Boxer“, valst. Nr. KI-FR 1008, 2005 m. laidos, baltos spalvos. Ką nors žinančius, mačiusius prašom pranešti. Atsilyginsiu. Tel. 8 675 36 455. 990740
18
pirmadienis, liepos 23, 2012
kas, kur, kada Amžinąjį atilsį
Teatras
Mylimas žmogus amžinybėn neišeina – ir sunkiomis akimirkomis, ir šviesiomis minutėmis jis visuomet šalia: mintyse, prisiminimuose, darbuose. Dėl mamytės mirties nuoširdžiai užjaučiame Cheminės technologijos fakulteto Maisto produktų technologijos katedros docentę Dainorą GRUZDIENĘ. Maisto produktų technologijos katedra ir fakulteto bendruomenė
„GIRSTUČIO“ RŪMAI Kovo 11-osios g. 26, tel. 454 480, www.girstutis.lt
DOMINO TEATRAS Liepos 26 d. 18 val. – komedija APIE KĄ KALBA VYRAI. Režisierius O.Šapošnikovas.
renginiai KAUNO APSKRITIES VIEŠOJI BIBLIOTEKA
Dėkoja
Radastų g. 2, II a. fojė
Kauno rajono savivaldybės administracijai, Aleksandro Stulginskio universiteto bendruomenei, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės filialo Garliavos ligoninės kolektyvui, mokyklos ir studijų draugams, bendradarbiams, artimiesiems, visiems supratusiems, palaikiusiems mus skaudžiomis netekties dienomis gedint ir palydint į paskutiniąją kelionę Tėvelį rektorių profesorių Joną DROMANTĄ. Dėkoja dukra ir sūnus su šeimomis „Liūdinga“. Laidojimas, mirusiųjų paėmimas iš namų ir gydymo įstaigų. Kremavimas 488 Lt (kaina gali keistis priklausomai nuo Lenkijos zloto kur so lito atžvilgiu pirkimo dieną). Mirusiųjų parvežimas iš užsienio. Platus ge dulo drabužių, reikmenų ir atributikos pasirinkimas. Užsakymų priėmimas – 24 val. per parą be poilsio dienų M.Daukšos g. 37, Vytauto pr. 47. Šarvojame Vytauto pr. 44A, S.Žukausko 3B, Radvilėnų pl. 15A, V.Krėvės pr. 95A, Aleksoto bažnyčioje. Tel. (8 37) 200 839, 8 633 33 399. 984587
PAMINKLAI. Gaminame paminklus, dengiame kapavietes granito plokš tėmis, užpilame kapą granito skalda, liejame pamatus, atnaujiname se nus paminklus, kalame raides. Dirbame visoje Lietuvoje. Tel. 8 647 09 401, 384 912; www.uabpaminklai.lt. Raudondvario pl. 115A, Kaunas. Partneriai: K.Kasakausko g. 64 – Akmenė; J.Basanavičiaus g. 12 – Jonava; Ramybės g. 7, Garliava. Laidojimo reikmenys, paslaugos, kremavimas – tel. 8 615 50 520, 8 686 45 729. 987262
VISOS KAPŲ PRIEŽIŪROS PASLAUGOS: kapo dekoravimas skalde le, smėliu, juodžemiu. Tvarkymas po laidotuvių. Senų kapaviečių restauravimas, atnaujinimas. Trinkelių, plytelių, skaldytų akme nų klojimas. PAMINKLAI, AKMENS PLOKŠTĖS: paruošiame kapavietės projektus, gamina me įvairius paminklus iš kokybiško suomiško akmens. Liejame pamatus ir atliekame kitus betonavimo darbus. AKCIJA! PAMATŲ LIEJIMAS – nuo 450 Lt. Tel. 8 648 55 567; (8 37) 334 633, Savanorių pr. 225 („Juzėje“). www.kapineta.lt. 979695
KLEMENSO ČERBULĖNO 100-ŲJŲ GIMIMO METINIŲ MINĖJIMAS Liepos 24 d., 18 val. minint buvusio Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus dar buotojo ir direktoriaus Klemenso Čerbulėno 100-ąsias gimimo metines, Kristaus Prisikė limo bažnyčioje (Žemaičių g. 31A) bus aukojamos šv. Mišios. Po šv. Mišių aplankysime Klemenso Čerbulėno kapą Eigulių (Kleboniškio) kapinėse. Ren kamės prie viršutinių kapinių vartų.
teleloto Lošimo Nr. 850, liepos 22 d. Keturi kampai (5 Lt): 49 03 55 19 56 64 65 35 34 18 22 16 24 10 06 42 62 09 71 29 63 38 27 21 46 28 43 59 04 02 32 31 23 40 39. Eilutė (4 Lt): 20 52 72 25 36. Įstrižainės (16 Lt): 37 05 61 66 47. Visa lentelė (73 237 (1x73 237) Lt): 41 73 14 44 60 58 11. Papildomi prizai: „VW Jetta“ (TV) – Eglė Navickaitė; „VW Jetta“ (TV) – Rasa Mikulėnaitė; „VW Jetta“ – 0165684; „Škoda Fabia“ – 0020524; kelialapis į Maljorką – 0388599; kelialapis į Graikiją – 0298984; kelialapis į Turkiją – 0594280; poriniai kelialapiai į Palangą – 0129268, 0458233, 0180199, 0458192, 0379416; motoroleriai „Mosca Fava“ – 0207886, 0275886, 0304995; dviračiai „Panther“ – 039*075; LED televizoriai „Orion“ – 054*542; muzikos centrai su DVD „Sony“ – 008*656; fotokameros „Kodak“ – 057*579; cikloninės krosnelės „LR“ – 047*284; kavos aparatai „Electrolux“ – 030*384; TV priedėliai „TV STAR T1010“ – 034*415; GPS navigatoriai „Manta“ – 004*681; planšetiniai kompiuteriai „Easy pad“ – 006*288; 5 000 Lt (tel. 1634, liepos 16 d.) – Jonas Stanaitis iš Šakių rajono; 5 000 Lt (tel. 1634, liepos 16 d.) – Rimas Morkevičius iš Kudirkos Naumiesčio; 5 000 Lt (tel. 1634, liepos 16 d.) – Regina Kunickienė iš Vilkaviškio rajono; 5 000 Lt (tel. 1634, liepos 16 d.) – Romalda Argustaitė iš Kauno; 5 000 Lt (tel. 1634, liepos 16 d.) – Ona Jurkšienė iš Vilniaus; 5 000 Lt (tel. 1634, liepos 16 d.) – Vandutė Paulauskienė iš Kretingos. Pakvietimai į TV: 019*808, 007*068, 018*953. Prognozė: Aukso puode bus 1 000 000 Lt.
Liepos 25 d. 17 val. – tautodailininko, visuomenės veikėjo Leon o Juozonio tau todailės darbų parodos, skirtos autoriaus 90 metų jubiliejui paminėti, pristatymas. Parodoje bus eksponuojami tapybos ir skulptūros darbai. Dalyvaus autorius Leonas Juozonis, parodos iniciatorius dailininkas, architektas Jonas Lukšė. Kon certuos ansamblis „Sūduva” (vad. Teresėlė Varnagirienė). Leon o Juozonio (g. 1922 m. liepos 24 d. Rokiškio r.) kūrybinė ir visuomeninė veikla itin plati ir įvairiapusė. Jis – žinomas tau todailininkas, meno saviveiklos žymūnas, projektuotojas, Garbės kraštotyrininkas, Kauno sėlių klubo, Lietuvos kraštotyros, Lietuvai pagražinti, Tėviškės pažinimo drau gijų, Kauno inteligentų klubo „Senjorai” bei šachmatininkų klubo narys, 1941 m. birželio sukilimo dalyvis, Jono Aisčio premi jos laureatas, apdovanotas Kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu, pelnęs ne vieną sporto (stalo teniso, šachmatų) medalį. Sovietinės okupacijos metais jis kūrė, statė arba atstatė paminklus (daugiausia medi nius), koplytstulpius, stogastulpius, skirtus žymiems Lietuvos žmonėms. L.Juozonis sukūrė ir pastatė stogastulpius knygnešiui Jurgiui Bieliniui Purviškiuose, rašytojui, profesoriui Antanui Kriščiukaičiui-Aišbei Pa ežeriuose, antkapinį paminklą pedagogui, kraštotyrininkui Tomui Glodui Plokščiuose, paminklus poetui Jonui Aisčiui, keliauto jui Matui Šalčiui, filosofui, poetui Adomui Jakštui-Dambrauskui, rašytojui Baliui Sruo gai, atminimo lentas Jonui Basanavičiui, Tadui Ivanauskui ir kt. Daug paminklų skir ta žuvusiems partizanams, tarp jų – Juozui Lukšai-Daumantui ir jo broliams (paminklo bendraautoris – P.Petraitis), Dainavos apygardos partizanams Kapčiamiestyje. L.Juozonis įvairia technika (aliejumi, pas tele, akvarele, tempera, šilkografija) kuria paveikslus, karikatūras, draugiškus šaržus, ekslibrisus. Iliustravo ne vieną knygą, parengė ir išleido knygas „Įžymių žmonių gimtinės. I tomas” (1988 m.), „Draugiški šaržai” (1997 m.), „Kraštotyrininko kelias” (2002 m.). Ekspozicija veiks iki rugpjūčio 31 d.
ROTUŠĖS AIKŠTĖ
LIETUVOS MUZIEJŲ KELIAS 2012-ieji paskelbti Lietuvos muziejų metais, o vienas iš pagrindinių Muziejų metais vykdomų projektų yra LIETUVOS MUZIEJŲ KELIAS, simboliškai sujungiantis Lietuvos muziejus bendram kultūriniam tikslui. Į šį projektą įsitraukė 87 muziejai iš visų
26 d. 18 val.
veda tolyn, į rytojų. Jaunieji dailininkai siūlo naujas galimybes, iniciatyvas ir naują požiūrį į Lietuvos keramiką. Čia gimsta indi viduali ir nepakartojama kūryba.
KAUNO MENININKŲ NAMAI
KAUNO MIESTO MUZIEJUJE M.Valančiaus g. 6
liepos 27 d. 16 val. vyks istorinės parodos „Napoleonas ir Lietuva” uždarymas. Tai paskutinė proga aplankyti parodą ir išgirsti jos rengėjų – Kauno rusų kultūros centro „Mokslas – šviesa” bei Kauno kolekcininkų klubo narių – pristatymą. Šeštadienis – šeimos diena. Šeimų vai kams įėjimas nemokamas! Kviečiame aplankyti nuolatines ekspozicijas: „Kaunas laiko ženkluose: nuo ištakų iki 1940 metų”, „Miesto gatvė” ir veikiančias parodas: „Na poleonas ir Lietuva” (paroda veiks iki liepos 27 d.), „Pinigai Lietuvoje XX a.” (paroda veiks iki liepos 25 d.). KAUNO PILYJE Pilies g. 17
liepos 27 d. 18 val. lankytojai galės išgirsti pasakojimą apie paslaptingąją uigūrų tautą fotografijų parodoje „Uigūrų tauta Kinijoje”: parodos autoriaus – keliautojo, gydytojo, fotografo akimis. Paroda veiks iki liepos 31 d. Liepos 28 d. 14–18 val. visi kviečiami į ren ginį „Viduramžiai Kauno pilyje!” Lankytojai galės dalyvauti edukaciniame projekte „Nulipdyk viduramžių Kauno antspau dą”, susipažinti su viduramžių žaidimais ir aplankyti naują ekspoziciją „Kauno pilies istorijos mozaika”. Visi renginiai nemokami.
V.Putvinskio g. 56, tel. 22 31 44, www.kmn.lt
Iki liepos 25 d. veikia Arvydo Palevičiaus TAPYBOS DARBŲ PARODA. Arvydas Palevičius (g. 1957 m.) – profeso rius, habilituotas daktaras. 1980 m. baigė Kauno politechnikos institutą. Tapybą studi javo Kęstučio Milkevičiaus dirbtuvėje, 2005 m. San Fransisko meno akademijos uni versitete, 2006–2008 m. liepos mėnesiais rezidavo Niujorko vaizduojamųjų menų mokykloje. Šiuo metu Kauno technologi jos universiteto Tarptautinių studijų centro direktorius ir profesorius. Dėsto estetikos kursus. Gyvena Kaune. Nuo 2004 m. – Ka nados portretistų sąjungos narys. Įėjimas nemokamas. Ikirugpjūčio 10 d. veikia Kauno J.Grušo meno vidurinės mokyklos mokinių paroda ATSIMINIMAI KLAJOJANT. Mokiniai, remdamiesi savo vizualine patirtimi, per simbolius perteikia supantį pasaulį. Tapyboje kiekvienas vaikas nori išreikšti save per kolorito, faktūros, stiliaus ypatumus. Kiekvienas, ieškodamas savo individualybės, savaip išreiškia jį kūryboje: vieni – per monochromiją, kiti – per formą, dar kiti – per ekspresiją. Galbūt tai pirmieji žingsniai kūryboje, bet jie pilni nuoširdaus ir kūrybingo proceso. Įėjimas nemokamas. Kviečiame apsilankyti pirmadienį–ketvirta dienį 10–18 val., penktadienį 10–16.30 val.
„ŽALGIRIO“ ARENA Liepos 28 d. 19.30 val. – pirmasis roko gru pės „red-hot-chili-peppers-04” koncertas Lietuvoje. Bilietus platina „Ticketpro”, kaina 157–257 litai. Liepos 31 d. 20 val. – pirmasis atlikėjo Stingo pasirodymas Kaune, naujausias koncertinis turas „Back to Bass Tour”. Bilie tus platina „Ticketpro” ir „Bilietų Pasaulis”, kaina 156–226 litai.
KLAIPĖDOS parodų rūmai Didžioji Vandens g. 2, www.kulturpolis.lt
Darbo laikas: III–VII 11–19 val. RENGINIAI Rugpjūčio 29 d. 22 val. – Marinistinio kino ciklas. Nemokama.
KLAIPĖDOS kultūrų komunikacijų centro Meno kiemas Bažnyčių g. 4
Liepos 25 d. 18 val. leidykla „Alma littera” ir partneriai – Kauno m. savivaldybė ir V.Kudirkos viešoji biblioteka kviečia į Skai tymo šventę – AUGU SKAITYDAMAS. Ištraukas iš savo mėgstamiausios vaikys tės knygos skaitys Kauno meras Andrius Kupčinskas. Skaitymo džiaugsmą atrasti taip pat kvies aktorių trupė „Teatriukas”. Naujausią knygą vaikams „Juodojo akmens laumė” atvers rašytojas Laimonas Inis ir jos iliustruotojai iš „Vyturio” katalikiškos mokyklos. Kviečiame vaikus su tėveliais pasiklausyti skaitymų! Visi dalyvaujantys renginyje vaikai dovanų gaus po Knygų medį.
Domino TEATRAS
Lietuvos regionų. Kauno miesto muziejus vienintelis iš Kaune esančių muziejų daly vauja projekte „Lietuvos muziejų kelias” ir maršrutas po Aukštaitiją užbaigiamas Kaune – Kauno miesto muziejuje ir Kauno pilyje vykstančiais renginiais.
Iki rugpjūčio 10 d. – Mindaugo Gabrėno fotografijų paroda „Dreamscapes”. KKKC Meno kiemas. Nemokama. Iki rugpjūčio 17 d. – tarptautinis projektas „3+3. Jaunas trijų šalių menas”. KKKC I a. meno galerija. Nemokama. Iki rugpjūčio 20 d. KKKC tarptautinėje meno rezidentūroje – jaunasis kūrėjas iš Prancūzijos Aymeric Ebrard. Liepos 23–rugpjūčio 14 d. KKKC tarptauti nėje meno rezidentūroje – lietuvių meni ninkė Vaida Tamoševičiūtė. Liepos 28 d. reziduojančios Lietuvos meni ninkės Vaidos Tamoševičiūtės interaktyvus žemės meno workshop’as. KKKC Meno kiemas. Daugiau informacijos www.kulturpolis.lt
Keramikos muziejus Rotušės a. 15
Iki rugpjūčio 29 d. veikia jaunųjų dailinin kų keramikos darbų paroda „Nauja ir vėl kitokia...” Ekspozicijoje – laiko meninė au torefleksija: nuoširdi, nauja ir besikeičianti. Fantazija ir inovacijos jaunuosius kūrėjus
„ŽALGIRIO“ ARENA
31 d. 20 val.
VYTAUTO DIDŽIOJO KARO MUZIEJUS K.Donelaičio g. 64, tel. 320 939, 320 765
Liepos mėn. veikia nauja ekspozicija „Anti nacinis ir antisovietinis pasipriešinimas Lie tuvoje 1941–1956 m.” ir atnaujinta Ginklų istorijos ekspozicija. Naujosios ekspozicijos stenduose parodyti antinacinio ir antisovietinio pasipriešinimo laikotarpio periodinės spaudos, nuotraukų kopijos, asmeniniai daiktai, pokario parti zanų ginklai, apdovanojimai. Lankytojai pamatys 1938-aisiais pagamintą motocik lą „Harley-Davidson”, kuriuo Kaune 1941 m. birželio sukilimo dalyviams sukilėlis A.Il gauskas vežiojo ginklus, apžiūrės lietuvių tremtinių kapų kryžius, 1989 m. parvežtus iš Igarkos (Sovietų Sąjunga). Atnaujinta Ginklų istorijos ekspozicija, su pažindina su pasauline ginkluotės istorija. Muziejaus ginklų rinkiniams priklausančių eksponatų gausa ir įvairovė suteikia gali mybę parodyti rankinių ginklų raidą nuo XVI iki XX a. neapsiribojant vien pavyzdžiais iš Lietuvos, bet ir pristatant iš beveik visos Europos, taip pat ir tolimųjų kraštų atkelia vusius ginklus. Gausiausią ekspozicijos dalį, apie 300 ginklų, sudaro originalūs ginklai iš Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Vokie tijos, Rusijos, Belgijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Italijos. Ekspozicijos veikia antradieniais–sekmadie niais nuo 11 iki 17 val.
LIETUVOS ŠVIETIMO ISTORIJOS MUZIEJUS Vytauto pr. 52
Iki rugpjūčio 10 d. renginių salėje veikia Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės fa kulteto Tekstilės katedros studentų kūrybos paroda PORTRETAS. Parodoje dalyvauja jaunosios tekstilininkės: Aistė Voverytė, Do nata Butkutė, Asta Krikščiūnaitė, Rūta Nau jalytė, Agnietė Janušaitė, Gertrūda Žiliūtė, Aistė Jančiūtė, Skaistė Ručinskaitė, Edita Karvelytė. Autorių darbuose panaudota klasikinio gobeleno, žakardinio audimo ir autorinės technikos.
Kino centras „CINAMON“
23 d. 20.30 val.
19
pirmadienis, liepos 23, 2012
kas, kur, kada LIETUVOS SPORTO MUZIEJUS
TV programa
Muziejaus g. 7
Iki liepos 31 d. veikia Raimondo Puišio fotografijų paroda AUKŠTUMOS ŽEMUMOS. Autorius neseniai išleido tokio pat pavadi nimo fotografijų albumą. Aukštumas rep rezentuoja kalnai ir žmogus, nuskaidrintas kalnų, o žemumas – žmonių abejingumas, nepagarba sakralumui, anapilin iškeliavu siųjų atminimui.
A. ir J.JUŠKŲ ETNINĖS KULTŪROS MUZIEJUS Kauno mažoji g. 2, Vilkija, Kauno r., tel. 556 400
Iki liepos 29 d. veikia Virginijaus Kašinsko (Kaunas) tapybos darbų paroda SAULĖKALNIS. Iki rugsėjo 1 d. veikia Rumšiškių kultūros centro Pravieniškių skyriaus keramikos bū relio darbų paroda.
kinas
6.00 Labas rytas. 9.00 „Komisaras Reksas“ (N-7) (k). 10.00 „Hartlando užuovėja“ (k). 11.00 LRT vasaros studija. Tiesioginė Lietuvos radijo laida. 12.00 Sveikinimų koncertas. 14.15 Savaitė. 14.50 Žinios. 15.10 „Komisaras Reksas“ (N-7). 16.00 „Hartlando užuovėja“. 17.05 „Senis“ (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.35, 20.50, 23.20 Sportas. Orai. 18.45 Europos vidury. 19.25 „Detektyvė King“ (N-7). 20.25, 22.10 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 20.40 Verslas. 20.45 Kultūra. 21.00 Lietuvos liepsna. 21.15 „Pirmasis“. Dok. f. apie pirmąjį nepriklausomos Lietuvos olimpinį čempioną Romą Ubartą. 22.15 Afrika.LT (2). 23.15 Vakaro žinios. 23.30 „Detektyvė King“ (N-7) (k).
„CINAMON“ PLC „Mega“, tel. 8 700 70 111
„Tamsos riterio sugrįžimas“ (išankstiniai seansai) – 23, 24, 26 d. 20.30 val. „Kosmopolis“ – iki 26 d. 13.45, 19.45 val. „MS1: Kalėjimo griūtis“ – iki 26 d. 17.45, 22 val. „Nepaprastas žmogus-voras“ 3D – iki 26 d. 19.30, 22.15 val. „Nepaprastas žmogus-voras“ – iki 26 d. 11, 15.15, 18.15, 21.15 val. „Ledynmetis 4: žemynų atsiradimas“ 3D (liet. k.) – iki 26 d. 11.30*, 13.30, 15.30, 17.30 val. (*išsk. 23, 25 d.). „Ledynmetis 4: žemynų atsiradimas“ (liet. k.) – iki 26 d. 10.45, 12.45, 14.45, 16.45, 18.45, 20.45 val. „Roko amžius“ – iki 26 d. 15.55, 20.30* val. (*išsk. 23, 24, 26 d.). „Mes už... Lietuvą!“ – iki 26 d. 11.15 val. „Madagaskaras 3“ 3D (liet. k.) – 23, 25 d. 11.30 val. „Madagaskaras 3“ (liet. k.) – iki 26 d. 12, 14, 18.30 val. „Černobylio dienoraščiai“ – iki 26 d. 16 val.; 25 d. 23 val. „Diktatorius“ – iki 26 d. 13.15 val.; 25 d. 22.45 val.
6.20 „Nickelodeon“ pristato. „Smalsutė Dora“. 6.50 „Kempiniukas Plačiakelnis“ (4) (k). 7.20 Pirmas kartas su žvaigžde (k). 7.50 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) (k). 9.45 „Išdykę seniokai“ (N-7) (k). 10.45 Kitas! (N-7). 11.10 Nuotykių f. „Gimusi laisva“ (Japonija, JAV, 1995 m.) (k). 13.10 „Nickelodeon“ valanda. „iKarli“. 13.40 „Kempiniukas Plačiakelnis“ (5). 14.10 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 16.10 KK2 (N-7). 17.40 „Šeimynėlė“ (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.10 Sportas. Orai. 19.15 „Namai, kur širdis“ (N-7). 20.00 „Pavogta laimė 3. Pavojinga sąjunga“ (N-7). 21.00 Farai (N-7). 22.00 Žinios. Verslas. 22.19 Sportas. 22.23 Orai. 22.25 Kriminalinė Lietuva. 22.35 „Havajai 5.0“ (N-7). 23.35 „Įvykis“ (8) (N-7). 0.30 „Trauma“ (N-7). 1.25 „Įstatymas ir tvarka. Specialiųjų tyrimų skyrius“ (4) (N-7).
„FORUM CINEMAS“ Karaliaus Mindaugo pr. 49, „Akropolis“, III a.
„MS1: kalėjimo griūtis“ (premjera) – iki 26 d. 12, 14.30, 17, 19.30, 21.45 val. „Raudonos šviesos“ (premjera) – iki 26 d. 13, 15.30, 18, 20.30 val. „Kosmopolis“ – iki 26 d. 20.15 (seansas nevyks 25 d.) val. DELFI IŠANKSTINIAI SEANSAI. „Tamsos riterio sugrįžimas“ – iki 25 d. 20.45 val. „Šokis hiphopo ritmu. Revoliucija“ 3D – COSMO VIP SEANSAS 25 d. 18.30 val. ČILI SEANSAS 25 d. 20.15 val. „Ledynmetis 4: žemynų atsiradimas“ 3D (liet. k.) – iki 26 d. 10.30, 13.15, 15.45, 18.15, 21.15 val. „Ledynmetis 4: žemynų atsiradimas“ (liet. k.) – iki 26 d. 11.30, 16.15, 20.45 (seansas vyks 26 d.) val. „Madagaskaras 3“ 3D (liet. k.) – iki 26 d. 10.15, 12.45, 15.15 val. „Madagaskaras 3“ (liet. k.) – iki 26 d. 13.45, 18.30 val. „Nepaprastas žmogus-voras“ 3D – iki 26 d. 10.45, 14, 17.15, 17.45 (seansas nevyks 25 d.), 21.30 val. „Mielas draugas“ – iki 26 d. 14.15, 16.30, 18.45, 21 val. VASAROS AKCIJA VAIKAMS. „Šrekas. Ilgai ir laimingai“ (liet. k.) – iki 26 d. 11 val. Bilieto kaina 6 Lt. „Mikė Pūkuotukas“ (liet. k.) – iki 26 d. 11.45 val. Bilieto kaina 6 Lt.
Kino centras „FORUM CINEMAS“ 25 d. 18.30 val.
6.45 Teleparduotuvė. 7.00 „Madagaskaro pingvinai“. 7.30 „Simpsonai“. 8.00 „Hana Montana“. 9.00 „Meilės sūkuryje“. 10.05 „Naisių vasara“. 11.00 Nuotykių f. „Dinotopija“ (JAV, D.Britanija, Vokietija, 2002 m.). 12.40 Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai. 13.10 „Bakuganas“. 13.40 „Lūžtanti banga“ (6). 14.10 „Ant bangos“. 14.40 „Madagaskaro pingvinai“. 15.10 „Simpsonai“. 15.40 „Meilės prieglobstis“. 16.40 „Paveldėtojai“. 17.40 „Paveldėtojai“. 18.45 TV3 žinios. 19.00 TV3 sportas. 19.05 TV3 orai. 19.10 Svajonių sodai. 20.10 „Be namų“. 21.00 Be komentarų. 21.35 TV3 vakaro žinios. 21.50 TV3 sportas. 21.55 TV3 orai. 22.00 Romantinė komedija „Geriausias draugas“ (JAV, 2000 m.). 0.05 „Viešbutis „Babilonas“ (3). 1.10 „Įstatymas ir tvarka. Nusikalstami kėslai“.
6.30 7.00 7.25 8.00
Televitrina. Žinios (k). „Galileo: norintiems žinoti“. Žmogus prieš gamtą. Havajų ugnikalnis (N-7) (k). 9.00 „Kviečiu vakarienės“. 9.30 „Miesčionys“ (N-7). 10.00 „Margoša: moterimi negimstama“. 11.00 „Be namų negerai: naujas gyvenimas“. 12.00 „Jūrų velniai“ (N-7). 13.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 14.00 „Mentai“ (N-7). 15.00 „Srautas“ (N-7). 16.00 „Amerikos talentai VI“. 17.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 18.00 Žinios.
DATOS (liepos 23 d.) 18.19 Sportas. 18.23 Orai. 18.25 „Mentai“ (N-7). 19.25 „Kviečiu vakarienės“. 20.00 Žinios. 20.15 Verslas. 20.19 Sportas. Orai. 20.25 „Gyvenimo spalvos“. 21.25 Romantinė komedija „Išsiskyrimo miestas“ (Naujoji Zelandija, 2009 m.) (N-14). 23.40 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 0.45 „Galileo: norintiems žinoti“. 1.15 „Bamba“. Interaktyvus šou suaugusiesiems (S).
8.00 Gustavo enciklopedija. 8.30 „Neskubėk gyventi“. 9.00 Labas rytas (k). 11.30 Miesto kodas (k). 12.20 Mūsų miesteliai. Rumšiškės (2). 13.15 Auksinė Agathos Christie kolekcija. „Puaro“ (N-7). 15.00 Gintarinės batutos meistrai. Saulius Sondeckis. 16.30 Mokyklos langas (k). 17.00 Žinios (k). 17.15 Kultūrų kryžkelė. Vilniaus sąsiuvinis. 17.30 Muzikos istorijos. J.S.Bachas ir jo sūnūs. 18.00 „Neskubėk gyventi“. 18.30 A.Papajanas. TV spektaklis „Būkit kaip saulė“. 20.20 UNESCO programai „Pasaulio atmintis“ – 20. Dok. f. „Lietuvininkų kraštas. Kopininkų vištelės“ (1998 m.). 20.45 Nepažintas pasaulis. Povandeniniai tyrimai ir atradimai. 21.10 Vilniaus knygų mugė 2012. Lauro Bielinio knygos „Prezidentė“ aptarimas. Diskusija „Viešojo Lietuvos Prezidentės įvaizdžio atspindys visuomenėje“. Dalyvauja autorius, G.Mažeikis, R.Valatka. 22.00 Veiksmo drama „Septyni kardai“ (Honkongas, Kinija, P.Korėja, 2005 m.) (N-14). 0.30 Panorama (k). 0.40 Verslas (k). 0.45 Kultūra (k). 0.50 Sportas (k). 0.55 Orai (k). 1.00 Lietuvos liepsna (k). 1.10 Pinigų karta.
10.00, 14.30 Teleparduotuvė. 10.15, 16.00 „Išlikimas“. 11.10, 15.00 „Sinbado nuotykiai“. 12.05, 18.00 „Kaulai“. 13.00, 20.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 14.00 Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai. 17.00, 1.55 „Medikopteris“. 19.00, 1.10 „CSI Majamis“. 21.00, 0.40 „Viena už visus“. 22.00 „Naša Raša“. 23.00 Trileris „Pakeleivis“ (JAV, 2007 m.).
8.05, 15.00 Teleparduotuvė. 8.40 „Vaiperis“ (N-7). 9.30 „Galingasis šuo Kriptas“. 10.05 „Geniuko Vudžio šou“. 10.30 „Betmenas“. 11.00 „Džekio Čano nuotykiai“. 11.30 „Burtininkai“. 12.00 „Teresa“. 13.00 „Keršto bučiniai“ (N-7). 14.00 „Meilės miestas“. 15.30 „Drakonų kova Z“ (N-7). 16.30 „Marvel animė. Geležinis žmogus“ (8) (N-7). 17.00 „San Fransisko raganos II“ (N-7). 18.00 Būk mano meile! (N-7). 19.00 „Langai III“ (N-7). 20.00 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai“ (N-7). 21.00 NemaRUS kinas. „Maskva netiki ašaromis“ (2) (N-7). 22.40 „Mano puikioji auklė“. 23.10 „4400“ (3) (N-7). 0.10 Sveikatos ABC (k).
10.10 „Pokojus“. 10.40 Senoji animacija. 11.15, 20.35 Nomeda. 12.05 „Daktarės Zaicevos dienoraštis“ (3). 13.00, 19.00 „Aistrų verpetai“. 14.00 „Nemylimi“ (4, 5). 15.00 „Žavūs ir drąsūs“. 16.00 Marthos Stewart šou. 17.00 „Daktarės Zaicevos dienoraštis“ (4). 18.00 „Moteris be praeities“. 20.00 Labanakt, vaikučiai. 21.25 „Nemylimi“ (6, 7). 22.25 „Moteris be praeities“.
6.14, 13.15 TV parduotuvė. 6.30, 8.00 Ryto reporteris. 7.45, 13.00, 21.45, 0.20 Lietuva–Londonas. 9.15 Uraganų persekiotojai. Realybės dokumentika (N-7). 10.15 Gamink sveikiau! 10.50 24/7. Savaitės aktualijų analizė ir komentarai. 12.00 Lietuvos diena. 13.45 Skonio reikalas. 14.45 Dok. f. „Neįtikėtinas Krakatau“ (1). 15.45, 16.10, 0.35 Dok. f. „Žudynės studentų miestelyje“ (N-7). 16.00, 17.00, 18.00 Žinios. Orai. 17.20, 22.00 Lietuva tiesiogiai. 18.10 Europos jaunučių vaikinų (iki 16 metų) krepšinio čempionatas. Tiesioginė transliacija iš Panevėžio. 20.00 Vasara su Asta. 21.00, 23.35 Reporteris. 21.52 Orai. 22.35 Vasara su Asta.
9.00 Vilnia – Vilniaus motina (k). 9.30 Komedija „Lemiamas balsas“ (N-7). 11.40 „Electric lady“ koncertas (k). 12.10 Romantinė komedija „Ekstraktas“ (N-7). 13.40 Komiška drama „Henris Pūlas yra čia“ (N-7). 15.20 Melomano pusvalandis. 15.50 Nuotykių f. „Šalin rankas nuo Misisipės“ (N-7). 17.30 Telelaikraštis. 18.00 Gyvenu čia. 18.30 Fantastinė drama „Krabatas. Burtininko mokinys“ (N-7). 20.25 Skaitmeninė TV. Sužinok daugiau. 20.30 Istorinė laida „Mūsų praeities beieškant“. 21.00 Komedija „Kitas!“ (N-7). 22.30 Romantinė drama „Emos laimė“ (N-14). 0.10 Drama „Persikėlimas“ (N-14).
7.00, 9.30, 20.30 Muzika. 7.45, 18.30 Muzikinė vaivorykštė (k). 8.45, 18.20, 20.20 Kauniečių akimis (k). 9.00 „Lietuva – poezijos skambesy“ (k). 10.05 „Geniuko Vudžio šou“. 10.30 „Betmenas“. 11.00 „Džekio Čano nuotykiai“. 11.30 „Burtininkai“. 12.00 „Teresa“. 13.00 „Keršto bučiniai“. 14.00 „Meilės miestas“. 15.00 Teleparduotuvė. 15.30 „Drakonų kova Z“. 16.30 „Marvel animė. Geležinis žmogus“. 17.00 „San Fransisko raganos II“. 18.00, 20.00 Žinios. Orai. 19.30 Kultūros alėja (k). 21.00 F. „Maskva netiki ašaromis 2“. 22.40 „Mano puikioji auklė“. 23.10 „4400“. 0.10 Sveikatos ABC (k).
8.00 Trileris „Tramdomieji“ (JAV, Vokietija, 2005 m.) (N-14). 9.45 Fantastinis f. „Salos apgyvendinimas 1“ (Rusija, 2009 m.) (N-14). 11.50 Fantastinis f. „Salos apgyvendinimas 2“ (Rusija, 2009 m.) (N-14). 18.00 Fantastinis f. „Pano labirintas“ (Ispanija, Meksika, JAV, 2006 m.) (N-14). 20.00 Komedija „Sniego žmogaus pėdomis“ (JAV, 2008 m.) (N-14). 21.30 Trileris „Negyva mergina“ (JAV, 2006 m.) (N-14). 23.10 Siaubo f. „Tamsa“ (Vokietija, D.Britanija, 2005 m.) (S).
12.00 Televitrina. 13.00 VTB vieningoji krepšinio lyga. Minsko „Minsk-2006“–Maskvos CSKA. 14.30 Ispanijos ACB krepšinio lyga. Madrido „Real“–„Lucentum Alicante“. 16.15 Sportas LT. R.Tamulio bokso turnyras. 17.15 Italijos „Serie A“ lyga. „Lazio“–„Napoli“. 19.00, 21.00, 23.00 Žinios +. 19.15 Pasaulio paplūdimio tinklinio turas Dubajuje. Moterų finalas. 20.15 Ekstremalaus sporto žurnalas „Duokš penkis“. Laipiojimas uolomis Australijoje. 20.45, 21.45 Olimpinės žaidynės. 21.15 Futbolo dievai. Seras B.Charltonas. 22.00 Bušido turnyras „K-1&KOK Europe GP 2011“ (1). 23.15 Klubų karaliai. „Barcelona“.
1967 m. gimė Gintaras Steponavičius, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras. 1968 m. gimė NBA krepšininkas Gary Paytonas. 1970 m. gimė Povilas Vanagas, ledo šokėjas, pasaulio ir Europos čempionatų bronzos medalių laimėtojas. 1985 m. gimė Lietuvos rinktinės krepšininkas Renaldas Seibutis. 2009 m. mirė monumentaliosios ir dekoratyvinės tapybos dailininkė Sofija Veiverytė. 2011 m. mirė britų dainininkė Amy Winehouse.
horoskopai Avinas (03 21–04 20). Susidursite su žmogumi, kurio elgesys ir idėjos jus labai nervins. Galbūt teks įveikti tam tikrus išbandymus. Vakare jausitės išsekęs, todėl vertėtų išvykti į gamtą, pasportuoti ar paprasčiausiai pasivaikščioti. Jautis (04 21–05 20). Būsite pozityviai nusiteikęs, jausite meilę ir dėkingumą aplinkiniams. Tik būkite objektyvus, nepasiduokite euforijai, o svarbiausia – nedalykite pažadų, kurių nesiruošiate vykdyti. Dvyniai (05 21–06 21).Puiki diena, mėgausitės kiekviena jos akimirka. Noriai padėsite draugui ar mylimam žmogui. O vakare kartu su bičiuliais praleiskite laiką smagiai pramogaudami. Vėžys (06 22–07 22). Trūks įkvėpimo ir vaizduotės. Net knyga ar filmas nepadės atitolti nuo realybės. Jausitės vienišas ir liūdnas. Gelbės darbas, fizinis krūvis, pasivaikščiojimas, venkite tuščiai leisti laiką. Liūtas (07 23–08 23). Jei norite atsipūsti, atitrūkti nuo kasdienių reikalų, aplankykite parodą, koncertą ar bent pažiūrėkite filmą kino teatre. Tai jus įkvėps ir suteiks naujų jėgų. Mergelė (08 24–09 23). Nepalanki diena planuoti ir spręsti svarbius dalykus, nes bus sunku pasirinkti teisingą kelią. Būsite nepatenkintas dabartiniu gyvenimu. Vyresnis ar autoritetingas žmogus nepritars jūsų veiksmams ir sprendimams, bet klausyti jo ar ne – jūsų reikalas. Svarstyklės (09 24–10 23). Jūsų mintys bus labai prasmingos. Laukia daug nerimo ir išgyvenimų, juos pasistenkite nukreipti pozityvia linkme. Skorpionas (10 24–11 22). Laikas, tinkantis įgyvendinti planus. Būsite kupinas energijos, norėsite sportuoti, dirbti žemės ūkio darbus. Nersitės iš kailio, bet nepraraskite saiko. Šaulys (11 23–12 21). Patirsite malonumą skaitydamas gerą knygą ar žiūrėdamas filmą. Bet ar tik nebandote taip išvengti pilkos kasdienybės, nebėgate nuo savo problemų? Vėliau vis tiek teks priimti sprendimus. Ožiaragis (12 22–01 20). Atsiras galimybė atskleisti savo geriausias savybes. Kils idėjų, kuriomis skubėsite pasidalyti su aplinkiniais. Kai kurie gal ir nesupras jūsų, bet įvertins jūsų entuziazmą. Venkite alkoholio. Vandenis (01 21–02 19).Išsiskirs jūsų ir kolegų požiūriai. Vis dėlto neverta ginčytis, konfliktuoti, bandyti pakeisti jų nuomonę – tegul viskas lieka taip, kaip yra. Žuvys (02 20–03 20). Laukia svarbus susitikimas. Galimi emocionalūs pokalbiai, bet pasistenkite būti supratingas. Niekas negali jūsų priversti daryti to, kas nemalonu.
Orai
Savaitės pradžioje Lietuvoje atšils. Šiandien lietaus tikimybė nedidelė, oras šils iki 19–21 laipsnio. Antradienį vyraus sausi orai, dar labiau šils – vietomis termometro stulpelis pakils iki 27 laipsnių šilumos.
Šiandien, liepos 23 d.
+19
+19
Telšiai
+20
Šiauliai
Klaipėda
+21
Panevėžys
+20
Utena
+19
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis) teka Mėnulis leidžiasi
5.14 21.35 16.21 10.41 22.36
205-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 161 diena. Saulė Liūto ženkle.
+21
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +36 Berlynas +24 Brazilija +27 Briuselis +25 Dublinas +23 Kairas +35 Keiptaunas +16 Kopenhaga +21
Londonas +26 Madridas +36 Maskva +22 Minskas +23 Niujorkas +31 Oslas +17 Paryžius +25 Pekinas +29
orai kaune šiandien
Praha +23 Ryga +19 Roma +29 Sidnėjus +15 Talinas +17 Tel Avivas +33 Tokijas +31 Varšuva +23
+21
+20
Vėjas
2–8 m/s
Marijampolė
Vilnius
+21
Alytus
Vardai Apolinaras, Brigita, Gilmina, Romula, Roma, Tarvilas.
Pražūtinga audra
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
+15
+21
+15
+10
3
+18
+27
+17
+14
4
+20
+31
+25
+18
2
rytoj
poryt
Kinijos sostinę Pekiną merkė didžiausia per 60 metų liūtis, sukėlusi didmiestyje potvynį, kurio aukomis tapo mažiausiai 10 žmonių. Buvo užlieti svarbiausi keliai, taip pat oro uostas. Jame įstrigo tūkstančiai keleivių. Buvo atšaukta per 500 skrydžių. Keturi žmonės žuvo sunkvežimiui Pekino priemiestyje įvažiavus į upę, Sičuano provincijoje – šeši žmonės, jų kaimą užgriuvus lietaus sukeltai nuošliaužai. Iš viso evakuota per 14 tūkst. žmonių. Liūtys sukėlė Pekine sumaištį. Gatvės priminė upes, vanduo plovė namus, kai kur nutrūko elektros perdavimas. BBC inf., AFP nuotr.
įvairenybės
Po maišto italų laivas rastas Egipte Italijos traleris „Fatima II“, ku ris Viduržemio jūroje buvo din gęs po įtariamo maišto, dėl kurio trys jūreiviai atsidūrė ant gelbė jimoplausto, rastas Egipte, pra nešė šeštadienį Italijos pareigū nai. Dreifuojantys ant plausto jū reiv iai buvo pas teb ėt i prie ato kios Gavd oso sal os liep os 15 d., o žvejų laivo kapitonas Gianlu ca Bianca ir trys įtar iam i maiš tin inkai: du egipt ieč iai ir vie nas tun is iet is – vis dar yra ding ę. Laivas be jok ios įgul os buvo rastas penktad ien į vakare Ra šid o uoste netol i Aleksandr i jos, sakė žurnalistams Sicilijos miesto Portopalo di Kapo Pase
ro meras Michele Taccone. Šia me mieste min im as laivas yra registruotas. Vid urž em io jūros pak ran čių sargybos ieškojo laivo „Fa tima II“ kelias dienas, o Italija ir Graikija pradėjo šio inciden to tyrimą. Pasak pranešimų, nuo gelbėji mo plausto paimti italų jūreiviai pasakojo girdėję šūvius ir nema tę kapitono, kai trys maištinin kai privertė juos lipti iš laivo per bortą. Traleris išplaukė iš Sicilijos lie pos 10 d., sakė Graikijos preky bos ministerija. Jūreiviai teigė, kad incidentas įvyko prie Libi jos krantų. AFP-BNS inf.
Padariniai: išsigandusi pareigūnės, girta vairuotoja taranavo gėlių vazoną. Vytauto Petriko nuotr.
Girta mergina taranavo gėlyną Daiva Janauskaitė d.janauskaite@diena.lt
Klaipėdos centre laike nesiorien tuojanti neblaivi vairuotoja įvai ravo automobilį į akmeninį gėlių vazoną ir bandė sprukti, tačiau pa reigūnų buvo sulaikyta. Vakar, prieš 11 val., Naujojo Sodo ir Herkaus Manto gatvių sankryžo
je automobilis „Volkswagen Golf“ taranavo pėsčiųjų perėjos salelė je stovėjusį gėlių vazoną, nesusto jo ir nuvažiavo prie netoliese esan čio striptizo klubo. Pasirengę tvarką daryti uosta miesčio centre vyksiančiose dvi račių varžybose pareigūnai nusekė paskui Kelių eismo taisyklių pažei dėją. Paaiškėjo, kad jauna vairuo
toja – girta. Pareigūnai teigė, kad į alkoholio matuoklį jį įpūtė 1,97 promilės. 1992 m. gimusi mergina greičiausiai išsigando gatvėje pa mačiusi uniformuotą pareigūnę, bandė apvažiuoti pėsčiųjų perė jos salelę, bet nesuvaldė automo bilio. Kalbinama jauna vairuotoja teigė, kad, jos manymu, buvo sep tinta valanda ryto.
Po vaikščiojimo žarijomis – į ligoninę Kalifornijos ugniagesių tarnybos pareigūnai pranešė, kad mažiau siai 21 žmogui prireikė gydytojų pagalbos dėl nudegimų po to, kai motyvacines paskaitas skaitantis lektorius Tony Robbinsas paragi no juos pereiti basomis per karš tas žarijas. Kaip rašoma dienraščio „San Jose Mercury News“ tinklalapy je, po šio incidento į ligoninę buvo paguldyti mažiausiai trys žmonės, o dauguma nukentėjusiųjų patyrė antrojo arba trečiojo laipsnio nu degimus. T.Robbinsas vedė keturių die nų seminarą „Atskleisk savo vidi nę galią“ San Chozė suvažiavimų centre. Kaip pasakoja inciden
to liudytojai, ketvirtadienį daly vių minia susirinko viename par ke, kur ant žolės buvo įrengti 12 takelių, nuklotų degančiomis ža rijomis. T.Robbinso tinklalapyje rekla muojamas šou „Vaikščiojimo ug nimi įspūdžiai“, per kurį žmonės vaikšto per karštas žarijas. Įvyk io liudytojas Jon ath an as Correll is teig ė gird ėj ęs „agon i jos klyksm us“. Pasak ugn iage sių kap iton o Regg ie Will iam so, organizatoriai turėjo leidimą surengt i šou su atv ira ugn im i, be to, reng in iui vykstant bud ė jo greitosios medicinos pagalbos darbuotojai. AP-BNS inf.
Nukentėjo: Kalifornijoje per mo
tyvacinį šou apdegė 21 žmogus, mėginęs vaikščioti žarijomis. „Shutterstock“ nuotr.