2012-07-23 Vilniaus diena

TODĖL, KAD ESU VILNIETIS Tikros sostinės naujienos pirmADIENIS, liepos 23 d., 2012 m.

Lie­tu­vos vers­li­nin­ kai dar­buo­to­jų trū­ ku­mą kom­pen­suo­ ja ša­lių kai­my­nių dar­bo jė­ga.

Eko­no­mi­ka 8p.

Nr. 170 (1369)

Nor­ve­gi­ja dar il­gai pri­si­mins krau­piau­ sią die­ną ša­lies is­ to­ri­jo­je – 2011 m. lie­pos 22-ąją.

Pasaulis 9p.

diena.lt

1,30 Lt

Gim­nas­tai L.Švil­ pai­tė ir R.Guš­či­nas pir­mie­ji iš lie­tu­vių įsi­kū­rė olim­pi­nia­me mies­te­ly­je.

Sportas 11p.

Su mei­le ir liū­de­siu pra­by­la pro­tė­vių bal­sas Tūks­tan­čius me­ tų Šer­nų miš­ko že­ mė­je gu­lė­ję ak­me­ nys pa­rū­po sa­vo so­ dy­bas puoš­ti pa­no­ ru­siems pa­jū­rio gy­ ven­to­jams ir pa­ mink­la­dir­biams.

Dau­ge­ly­je vie­tų li­ko tik ak­me­nų iš­gu­lė­ tos duo­bės. Kai ku­ rie jų ati­temp­ti iki ke­lio, kai ku­rie, jau su­skal­dy­ti, ma­tyt, lau­kia sa­vo ei­lės.

Ga­li­ma tik už­jaus­ti Ru­ si­jos gy­ven­to­jus, nes ga­ li­mų im­pe­ri­nių tra­di­ci­ jų tę­si­mas vie­no­je sri­ty­ je jiems at­si­lie­pia ge­ro­kai skau­džiau.

Sei­mo NSGK pir­mi­nin­kas Ar­vy­das ­ Anu­šaus­kas

7p.

Miestas

2p.

Ba­sei­nas ti­ki­si ge­res­nių lai­kų Už­da­ro­ji ak­ci­nė bend­ro­vė Laz­dy­ nų lais­va­lai­kio cent­ras ne­se­niai ta­ po vie­šą­ja įstai­ga „Laz­dy­nų ba­sei­ nas“. Jos va­do­vas Ar­tu­ras Pra­niaus­ kas ti­ki­si, kad įstai­gai dėl to bus daug leng­viau vyk­dy­ti veik­lą ir pri­trauk­ti lė­šų. O kol kas ten­ka lauk­ti, kol sko­ las „Laz­dy­nų ba­sei­nui“ ati­duos mies­ to sa­vi­val­dy­bė.

Mies­tas

2p.

Bai­da­rė­mis – per mies­tą

Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@diena.lt

Ne­to­li gy­ve­nan­tis vy­ras yra įsi­ti­ ki­nęs, kad ši gausi ap­sa­ma­no­ju­ sių ak­me­nų, moks­li­nin­kų dar ne­ tir­ta vie­ta yra ypa­tin­ga. Daug kur ieš­ko­jęs pa­gal­bos ir su­pra­ti­mo, vy­ ras jos su­lau­kė ne iš vie­ti­nių žmo­ nių ar ins­ti­tu­ci­jų, o iš Kau­no. Į jo šauks­mą at­si­lie­pė vers­li­nin­kas Vla­di­mi­ras Ro­ma­no­vas ir ži­no­ma vi­suo­me­ni­nin­kė Joa­na Ši­ma­naus­kie­nė.

4

Gėla: A.Užkuraitis (kairėje) nuogąstavimus, kad žilą praeitį menantys akmenys bus ištampyti po privačius

sklypus ir kapines, išsakė į pagalbos šauksmą atsiliepusiam verslininkui V.Romanovui.

Vytauto Petriko nuotr.

2

pirmADIENIS, liepos 23, 2012

miestas

15p.

Pasirodė knyga apie Cz.Miłoszo Vilnių.

Ti­ki­si ge­res­nių lai­kų Rū­ta Gri­go­ly­tė

r.grigolyte@diena.lt

Už­da­ro­ji ak­ci­nė bend­ro­vė Laz­dy­ nų lais­va­lai­kio cent­ras ne­se­niai ta­po vie­šą­ja įstai­ga „Laz­dy­nų ba­ sei­nas“. Jos va­do­vas Ar­tu­ras Pra­ niaus­kas ti­ki­si, kad įstai­gai dėl to bus kur kas leng­viau vyk­dy­ti veik­lą ir pri­trauk­ti lė­šų.

Nuo bir­že­lio 30 iki rug­sė­jo 1 d. ba­sei­nas, kaip įpras­ta, už­da­ry­tas pro­fi­lak­ti­niams dar­bams. Gan­ dus, esą ki­tą se­zo­ną ba­sei­nas ga­ li ne­beat­ver­ti du­rų, A.Pra­niaus­ kas nei­gė. „Ba­sei­no būk­lė to­kia, kaip ir praė­ju­sį se­zo­ną. Tik­rai ban­dy­si­ me jį ati­da­ry­ti“, – sa­kė jis.

Vis dėl­to „Laz­dy­nų ba­sei­nas“ iš­gy­ve­na ne pa­čius ge­riau­sius lai­ kus. „Taip, sa­vi­val­dy­bė šian­dien mums dar sko­lin­ga šiek tiek pi­ni­ gų už praė­ju­sių mė­ne­sių spor­ti­ nin­kų tre­ni­ruo­tes, vė­luo­ja­ma po­rą mė­ne­sių. Ta­čiau yra pa­ža­das, kad sa­vi­val­dy­bė su­si­tvar­kys su to­mis sko­lo­mis, tuo­met ir mes kre­di­to­ riams ga­lė­si­me pa­mo­kė­ti“, – vy­ lė­si A.Pra­niaus­kas.

„Laz­dy­nų ba­sei­no“ va­do­vo tei­ gi­mu, ki­ta su­ma, ku­rios ti­ki­ma­si iš sa­vi­val­dy­bės, yra 350 tūkst. li­tų ba­sei­no sto­go re­mon­tui.

Ar­tu­ras Pra­niaus­kas:

Ba­sei­no būk­lė to­ kia, kaip ir praė­ju­sį se­zo­ną. Tik­rai ban­ dy­si­me jį ati­da­ry­ti.

„2010 m. pa­va­sa­rį bu­vo at­lik­ tas sto­go konst­ruk­ci­jų re­mon­tas.

Pa­gal Vil­niaus Ge­di­mi­no tech­ni­ kos uni­ver­si­te­to eks­per­tų iš­va­ das tie dar­bai tu­rė­jo apim­ti vi­so sto­go konst­ruk­ci­jas, bet bu­vo iš­ skai­dy­ti į du eta­pus. Pir­mo eta­ po dar­bai bu­vo at­lik­ti prieš dve­ jus me­tus, ant­ro eta­po tu­rė­jo bū­ti at­lie­ka­mi neil­gai tru­kus, bet jiems iki šiol ne­bu­vo­me ga­vę fi­nan­sa­vi­ mo. Tiks­lių duo­me­nų, ar tik­rai skirs lė­šas da­bar, dar ne­tu­riu“, – apie strin­gan­čius re­mon­to dar­bus pa­sa­ko­jo A.Pra­niaus­kas.

Aiš­kin­tis ­ san­ty­kių – į gat­vę

Mies­to val­džios ne­le­pi­na­ma įstai­ga ti­ki­si pa­ge­rin­ti ba­sei­no būk­lę at­si­vė­rus ga­li­my­bei gau­ti ES struk­tū­ri­nių fon­dų lė­šų. Už­da­ro­ ji ak­ci­nė bend­ro­vė, ku­ri bus lik­ vi­duo­ta iki rug­sė­jo 1-osios, to­kios ga­li­my­bės ne­tu­rė­jo. Be to, vie­šo­ ji įstai­ga ne kon­kur­so bū­du ga­vo tei­sę pa­sta­tą nuo­mo­ti už sim­bo­ li­nę 1 li­to kai­ną, įstai­gai ne­be­rei­ kės pra­šy­ti at­leis­ti nuo ne­kil­no­ja­ mo­jo tur­to mo­kes­čio. „Prieš me­tus iki ga­lo pa­si­da­ rė­me du­ši­nių re­mon­tą, įve­dė­ me elekt­ro­ni­nę ap­skai­tos sis­te­ mą, šie­met pla­nuo­ja­me baig­ti ją įgy­ven­din­ti. Tai­gi pla­nų tu­ri­me.

Vis dėl­to vi­sas lais­va­lai­kio cent­ ras rei­ka­lau­ja es­mi­nio re­no­va­vi­ mo: rei­kia pa­sta­to konst­ruk­ci­jų, pa­tal­pų at­nau­ji­ni­mo dar­bų. Tris­ de­šimt me­tų vi­sos in­ži­ne­ri­nės sis­te­mos bu­vo ne­re­no­vuo­ja­mos, tik da­li­nai at­nau­ji­na­mos, lo­po­ mos, ir tai tu­ri įta­kos eksp­loa­ta­ ci­jai. Ne­ma­žą pi­ni­gų da­lį nuo­lat tu­ri­me skir­ti smul­kiems re­mon­ to dar­bams, kad iš­lai­ky­tu­me tas sis­te­mas vei­kian­čias“, – kas­die­ niais ba­sei­no rū­pes­čiais da­li­jo­ si va­do­vas.

Vie­nas – li­go­ni­nė­je, ki­tas – areš­ti­nė­je. Taip gra­žią šeš­ta­die­nio po­pie­tę bai­gė­si dvie­ jų vil­nie­čių ban­dy­mas iš­siaiš­kin­ti san­ty­kius kumš­čiais. Apie 17 val. Er­fur­to gat­vė­je ki­lu­ sią ko­vą ga­lė­jo ste­bė­ti pro ša­lį žings­niuo­ jan­tys žmo­nės. Ga­liau­siai vie­nas mu­šei­ kų ap­tvars­ty­ta gal­va bu­vo iš­vež­tas me­di­kų, o jo skriau­di­ką su sa­vi­mi pa­siė­mė į įvy­kio vie­tą at­sku­bė­ję po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

Truk­dis: plauk­da­mi Vil­nia bai­da­ri­nin­kai yra pri­vers­ti iš­si­lai­pin­ti Bel­mon­te

Bai­da­rė­mis

Pers­pek­ty­va: vie­šą­ja įstai­ga ta­pęs „Laz­dy­nų ba­sei­nas“ tu­rės mo­kes­čių leng­va­tų ir ga­lės pre­ten­duo­ti į

įvai­rių ES pro­gra­mų lė­šas.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Dėl aikš­tės – vėl kon­kur­sas Vy­riau­sy­bė įpa­rei­go­jo Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­ją iki rug­sė­jo pa­skelb­ti me­ni­nės idė­jos Lu­kiš­kių aikš­tei kon­kur­są.

Mi­nist­rų ka­bi­ne­tas taip pat nu­ spren­dė kol kas at­si­sa­ky­ti išei­ vi­jos ar­chi­tek­to Jo­no Mu­lo­ko ar­ ti­mų­jų pa­siū­ly­to kop­lyts­tul­pio – lai­ko­ma­si nuo­sta­tos, kad me­ ni­nė idė­ja tu­ri bū­ti ren­ka­ma kon­ kur­so bū­du. „Vy­riau­sy­bė ver­ti­na pi­lie­ti­nes ini­cia­ty­vas, bet vis dėl­to tai nė­ ra kon­kur­so ko­mi­si­ja“, – BNS sa­

kė mi­nist­ro pir­mi­nin­ko kanc­le­ris Dei­vi­das Ma­tu­lio­nis. Jo tei­gi­mu, mi­nė­to kop­lyts­tul­pio idė­ja taip pat ga­lė­tų bū­ti tei­kia­ma kon­kur­sui. „Ly­giai taip pat kaip ir ki­ti pro­ jek­tai šis ga­lė­tų ke­liau­ti į kon­kur­ są, bet vis tiek tu­rė­tu­me at­rink­ti iš tam tik­rų pa­siū­ly­mų, o ne a prio­ ri nu­spręs­ti, kad tai tin­ka­mas pro­ jek­tas“, – dės­tė D.Ma­tu­lio­nis.

Si­tua­ci­ją dėl Lu­kiš­kių aikš­ tės Vy­riau­sy­bė svars­tė šią sa­vai­ tę vy­ku­sia­me pa­si­ta­ri­me. 1984 m.

San­ta Mo­ni­ko­je mi­ru­sio J.Mu­lo­ ko šei­ma bu­vo pa­siū­liu­si ne tik be

at­ly­gio pa­teik­ti kop­lyts­tul­pio pro­ jek­tą, bet ir pa­ga­min­ti bei pa­do­ va­no­ti pa­tį pa­mink­lą.

Lu­kiš­kių aikš­tės Vil­niu­je su­ tvar­ky­mo ir pa­mink­lo jo­je pa­sta­ ty­mo klau­si­mas spren­džia­mas dar nuo 1999-ųjų.

Per­nai iš­rink­tas aikš­tės su­tvar­ ky­mo kon­kur­so nu­ga­lė­to­jas, nu­ ma­ty­ta vie­ta mo­nu­men­tui žu­vu­ sių už Lie­tu­vos lais­vę ko­vo­to­jų at­mi­ni­mui įam­žin­ti. Ta­čiau me­ ni­nės idė­jos pro­jek­to kon­kur­sas iki šiol ne­pas­kelb­tas.

VD, BNS inf.

Gin­čai: dis­ku­si­jos dėl Lu­kiš­kių aikš­tės su­tvar­ky­mo ver­da jau ke­lio­li­ka me­tų, o re­zul­ta­tų nė­ra.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Va­sa­ros sa­vait­ga­liais vi­si trau­kia į pa­jū­ rį, prie eže­rų ar­ba upių. Ta­čiau net ir li­kus mies­te ga­li­ma gerai pra­leis­ti lai­ką gam­ to­je – plau­kiant bai­da­rė­mis. Tai pui­ki pra­ mo­ga ir ga­li­my­bė į mies­tą, ku­ria­me gy­ve­ na­me, pa­žvelg­ti iš ki­tos pu­sės.

Ind­rė Pep­ce­vi­čiū­tė i.pepceviciute@diena.lt

Trokš­tan­tiems ad­re­na­li­no

To­kio ti­po kaip bai­da­rės val­timis ka­dai­se žve­jo­da­vo ir me­džio­da­vo šiau­rės gen­čių – es­ki­mų, aleu­tų ir kt. – žmo­nės. Val­ties rė­mas bu­vo da­ro­mas iš me­džio ir ap­trau­kia­mas gy­vū­nų oda. Da­bar bai­da­rės nau­ do­ja­mos spor­te ar­ba ak­ty­viam lais­ va­lai­kiui. Ir ne­bū­ti­na bels­tis į Lie­ tu­vos pa­kraš­tį, kad šią pra­mo­gą iš­mė­gin­tum.

Vil­nia, Ne­ri­mi ir Vo­ke siū­lo­mi trys skir­tin­gi marš­ru­tai įvai­rių po­ mė­gių tu­rin­tiems ir ne­vie­no­dų po­ ty­rių trokš­tan­tiems gy­ven­to­jams bei mies­to sve­čiams. Mėgs­tan­ tiems srau­nias upes re­ko­men­duo­ ja­ma rink­tis marš­ru­tą Vil­nios ar­ba Vo­kės upe. Ne tik sma­giai pra­lei­si­ te lai­ką, pa­si­sem­si­te įspū­džių, bet ir pa­si­gro­žė­si­te ne­pap­ras­ta Vil­nių su­pan­čia gam­ta. Plauk­da­mi Vil­ nia ap­lan­ky­si­te Pūč­ko­rių ato­dan­ gą (jos aukš­tis 65 m, plo­tis – 260 m), pra­plauk­si­te po Užu­pio til­tais bei pės­čių­jų via­du­kais, Se­rei­kiš­kių par­ku, ga­lė­si­te stab­tel­ti prie Bel­ mon­to kriok­lių.

Vo­kė – srau­ni, jo­je ne­ma­žai po­ sū­kių, slenks­čių. Bai­giant plauk­ti ties Gri­giš­kė­mis yra 500 m ruo­žas – vie­nas iš ne­dau­ge­lio to­kių ruo­

žų Lie­tu­vo­je, ku­ria­me vyks­ta kal­ nų bai­da­rių var­žy­bos. Įmo­nės „Ac­ti­ve tou­rism“ di­rek­ to­riaus Žil­vi­no Kaz­laus­ko tei­gi­mu, šios dvi upės la­bai pa­na­šios. „Tik Vo­kės pro­ble­ma, kad va­sa­rą, kai la­bai šil­ta, ji la­bai nu­sė­da“, – sa­ kė pa­šne­ko­vas.

Plau­kia kas­met

Kas ­metai į vie­nos die­nos žy­gį bai­ da­rė­mis Vil­nios upe iš­si­ruo­šia vil­ nie­tė Eg­lė su šei­ma. „La­bai sma­gu, ypač pa­tin­ka vai­kams. Pra­de­da­me plauk­ti nuo Se­no­jo ma­lū­no, bai­gia­ me prie Bal­to­jo til­to“, – pa­sa­ko­jo sek­ma­die­nį prie Bel­mon­to kriok­lių su­tik­ti bai­da­ri­nin­kai. Šei­ma kas­met iš­vyks­ta ir į dvie­jų tri­jų die­nų ke­lio­nę ki­to­mis Lie­tu­vos upė­mis. Di­des­nių nuo­ty­kių plau­kiant Vil­nia jiems ne­te­ko pa­tir­ti, o leng­viau ar su­dė­tin­giau bū­na, pri­klau­so nuo upės van­dens ly­gio. „Šie­met są­ly­gos vi­sai nie­ko, van­dens ly­gis nor­ma­lus – nei nu­sė­dęs, nei per daug pa­ki­lęs“, – ver­ti­no Eg­lė. Vie­na su­dė­tin­ges­nių vie­tų – mi­nė­ti Bel­mon­to kriok­liai. Čia bai­da­ri­nin­kams ten­ka iš­si­lai­ pin­ti ir pa­suk­ti gal­vą, kaip ge­riau per­si­ga­ben­ti bai­da­res. „Rei­kės jas per­si­neš­ti, o pa­skui su­ge­bė­ti sėk­ min­gai pa­ju­dė­ti to­liau“, – sa­kė jau pen­kio­li­ka me­tų įvai­rio­mis Lie­tu­vos upė­mis plau­kio­jan­ti pa­šne­ko­vė.

3

pirmADIENIS, liepos 23, 2012

miestas diena.lt/naujienos/miestas

e ir per­si­neš­ti bai­da­res į ki­tą til­to pu­sę. Jiems čia ke­lią pa­sto­ja kriok­liai.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

ap­link sos­ti­nę Eg­zo­tiš­ka ke­lio­nė tam­so­je

Upių mo­ti­na Ne­ris ir Vil­nia bei Vo­kė, pa­sak Ž.Kaz­laus­ko, ski­ria­ si kaip die­na ir nak­tis. „Tai ra­mus plau­ki­mas, la­bai tin­kan­tis tiems, kas į bai­da­rę sė­da pir­mą kar­tą.

Ar­ba šei­moms su vai­kais, jei no­ ri tie­siog ra­miai pa­si­plau­kio­ti“,

Žil­vi­nas Kaz­laus­kas:

Šiais me­tais dau­giau­ sia žmo­nių bai­da­res nuo­mo­ja­si ne sa­vait­ga­ liais, o ket­vir­ta­die­niais ir penk­ta­die­niais.

– tei­gė bend­ro­vės „Ac­ti­ve tou­ rism“ di­rek­to­rius. Ta­čiau tai ga­li bū­ti ir sma­gi pa­žin­ti­nė ke­lio­nė, jei šį marš­ru­tą pa­si­rink­si­te nak­tį. To­kį marš­ru­tą „Ac­ti­ve tou­rism“ su­gal­ vo­jo pir­mo­ji. Kaip sa­kė įmo­nės va­ do­vas, idė­jos neuž­pa­ten­tuo­si, tai­gi

ir ki­ti lai­kui bė­gant pra­dė­jo jį siū­ ly­ti. Marš­ru­tas „Nak­ti­nis Vil­nius“ bai­da­rė­mis skam­ba vi­lio­ja­mai ir tai iš­ties uni­ka­li ga­li­my­bė at­ras­ ti švie­so­se sken­din­tį mies­tą iš ki­ to kran­to.

Maž­daug prieš pen­ke­rius me­ tus pa­siū­ly­tas marš­ru­tas ta­po la­ bai po­pu­lia­rus: po Vil­nios, di­rek­ to­riaus tei­gi­mu, jis yra ant­ras.

Antp­lū­džio šią va­sa­rą nė­ra

Bai­da­rių se­zo­no Vil­niu­je pra­džia pa­pras­tai bū­na ko­vą, kai pra­de­ da tirp­ti le­dai. Bet tas lai­kas skir­ tas en­tu­zias­tams. Vi­siems ki­tiems se­zo­nas, pa­sak Ž.Kaz­laus­ko, pra­si­ de­da ta­da, kai su­šy­la oras. Šie­met jis pra­si­dė­jo ba­lan­džio pa­bai­go­je.

Ka­da bai­gia­si, pa­sa­ky­ti sun­ku, nes ne­trūks­ta en­tu­zias­tų, ku­rie plau­ kia dar lapk­ri­tį ir gruo­dį.

Ke­lių va­lan­dų bai­da­rių nuo­ma mies­te ta­po ga­na po­pu­lia­ri. Ži­no­ ma, vis­kas la­bai pri­klau­so nuo oro. Šią va­sa­rą di­džiu­lio žmo­nių ant­ plū­džio bai­da­res nuo­mo­jan­čios

įmo­nės dar ne­su­lau­kė, nes die­nos bu­vo ga­na lie­tin­gos. Gal­būt si­tua­ ci­ja kei­sis ant­ro­je jos pu­sė­je. Sa­ vait­ga­lis lyg ir yra tas me­tas, kai no­rin­čių plauk­ti tu­rė­tų bū­ti dau­ giau­sia, ta­čiau, Ž.Kaz­laus­ko pa­ste­bė­ji­mu, po­pu­lia­res­nės – dar­bo die­nos. „Keis­čiau­sia, kad šiais me­tais dau­giau­sia žmo­nių bai­da­res nuo­ mo­ja­si ne sa­vait­ga­liais, o ket­vir­ta­ die­niais ir penk­ta­die­niais, – ste­ bė­jo­si pa­šne­ko­vas. – Ir plau­kia įvai­riu me­tu: ir po dar­bų, ta­čiau ne­ma­žai į bai­da­res sė­da ir die­ną.“ Be­je, no­rin­tys plauk­ti ne­pil­ na­me­čiai ar upių ge­rai ne­pa­žįs­ tan­tys da­bar ga­li už­si­sa­ky­ti ir gi­do pa­slau­gas. Pir­mo­sios to­ kią pa­slau­gą pa­siū­liu­sios įmo­nės „Active tou­rism“ di­rek­to­rius sa­ kė, kad daž­niau­siai jos pa­gei­dau­ ja už­sie­nie­čiai. Ly­din­tis as­muo, kad pri­žiū­rė­tų ir pri­rei­kus pa­dė­ tų, siun­čia­mas ir su ne­pil­na­me­čių gru­pe, nes plauk­ti be tė­vų jiems ne­re­ko­men­duo­ja­ma.

Ne­daug: sėk­min­ga ar ne bai­da­rių nuo­ma, dau­giau­sia le­mia oras. Įpu­sė­ju­si ga­na lie­tin­ga va­sa­ra itin di­

de­lio pel­no nuo­mo­to­jams neat­ne­šė.

4

pirmADIENIS, liepos 23, 2012

tema diena.lt/naujienos/miestas

Su mei­le ir liū­de­s čiai su­pra­to 1 Sve­ Klai­pė­dos prie­mies­ty­je,

ne­to­li daž­nam klai­pė­die­čiui mie­ lo Šer­nų miš­ko, gam­tos ste­buk­lais su­si­rū­pi­nęs And­rius Už­ku­rai­tis lū­ ku­ria­vo sve­čių iš Kau­no. Vy­ras ne­ ri­ma­vo, ar su­ge­bės pir­mą kar­tą ma­ to­miems žmo­nėms paaiš­kin­ti, ko­dėl jam to­kie bran­gūs miš­ke šimt­me­ čius glū­din­tys ak­me­nys.

Kai su­tar­to­je vie­to­je su­sto­jo du au­to­mo­bi­liai ir iš vie­no jų iš­li­po V.Ro­ma­no­vas, A.Už­ku­rai­čio abe­ jo­nės iš­si­sklai­dė. Tvir­tas ran­kos pa­spau­di­mas ir trum­pas ra­gi­ni­ mas ne­gaiš­tant vyk­ti į vie­tą pri­ ver­tė pa­ti­kė­ti, kad sve­čiai ne­pa­ si­juoks iš to, ką vy­ras ke­ti­no jiems pa­pa­sa­ko­ti.

V.Ro­ma­no­vas ne­be­sė­do į sa­vo mer­se­de­są – lyg se­nas drau­gas šo­ ko į A.Už­ku­rai­čio vi­su­rei­gį ir lei­do­si į šio vy­ro pa­siū­ly­tą ke­lio­nę prie ži­los se­no­vės lai­kus me­nan­čių ak­me­nų.

Vos už ke­lių ki­lo­met­rų nuo uos­ ta­mies­čio, vie­to­se, kur kaž­ka­da au­ go Šven­ta­sis miš­kas, o da­bar ošia ne­klai­dus jau­nuo­ly­nas, pra­si­dė­jo A.Už­ku­rai­čio pa­sa­ko­ji­mas.

Pa­ma­tė – ak­me­nys dings­ta

Dar prieš me­tus A.Už­ku­rai­tis šia­ me miš­ke mė­go tie­siog vaikš­ti­nė­ ti su sa­vo vo­kie­čių avi­ga­niu. Il­gai­ niui vy­ras pa­ju­to, kad kai ku­rios miš­ko vie­tos jį trau­kia la­biau, kad prie tam tik­rų ak­me­nų jį ap­lan­ko min­tys, pa­de­dan­čios ne tik ap­va­ ly­ti sie­lą, bet ir spręs­ti pa­pras­čiau­ sias bui­ti­nes pro­ble­mas.

Faktas: J.Šimanauskienė ir V.Romanovas patys įsitikino, kad Šernų miške

Iš­vež­tas ak­muo mirs

And­rius Už­ku­rai­tis:

Tai dar neiš­tir­tas di­ džiu­lis tau­tos tur­ tas, to­dėl man la­bai skau­da šir­dį, kai ma­ tau, kaip be ato­dai­ ros rau­na­ma šių vie­ tų sie­la.

Jis bu­vo skai­tęs, kad pa­go­nių žy­ niai mo­kė­jo iš gam­tos sem­tis iš­ min­ties. Sau to­kių ga­lių A.Už­ku­ rai­tis ne­pris­ki­ria, ta­čiau skau­džiai iš­gy­ve­na pa­ma­tęs, kad ap­sa­ma­no­ ję ak­me­nys iš miš­ko dings­ta. Vei­ kiau­siai juos iš­si­ve­ža so­dy­bų sa­vi­ nin­kai, o gal pa­mink­la­dir­biai, nes vi­sai ša­lia yra di­džiau­sios Klai­pė­ dos ka­pi­nės, o prie jų – ne vie­na pa­mink­lų dirb­tu­vė. „Prieš me­tus pra­dė­jau pa­ste­bė­ ti, kad kaž­kas at­ka­sa ak­me­nis, iš­ vel­ka juos į ke­lią, ruo­šia­si iš­vež­ ti ir ga­liau­siai iš­si­ga­be­na. Ga­liu tik spė­ti, kad jie nu­ke­liau­ja į so­ dy­bas. Ta­čiau paim­tas iš sa­vo­sios vie­tos ak­muo pra­ran­da ver­tę. Čia jis gu­lė­jo tūks­tan­čius me­tų, ga­lė­ jo apie daug ką pra­neš­ti žmo­nėms.

Juk nie­kas iki šiol ne­ty­ri­nė­jo, ko­kia bu­vo šių ak­me­nų pa­skir­tis tais lai­ kais, kai žmo­nės ne­bu­vo su­sais­ty­ti vie­no die­vo gar­bi­ni­mo. Da­bar ga­li­ me tik spė­lio­ti, ko­kią fi­gū­rą pa­ma­ ty­tu­me, jei že­mė­la­py­je pa­žy­mė­tu­ me vi­sus šiuos ak­me­nis, apie ką mums ji pra­bil­tų“, – kal­bė­jo vie­ tos gy­ven­to­jas, ve­džio­da­mas sve­ čius po šla­pią miš­ką.

„Klai­pė­dos kraš­te be­veik ne­li­ko gy­ven­to­jų, ku­rie sa­vy­je tu­ri ši­tų vie­tų praei­ties pa­jau­tos ži­nių. Is­ to­ri­nė at­min­tis čia yra nu­trū­ku­ si, nors ap­lin­kui – ne vie­nas pi­ lia­kal­nis, Sli­bi­nų slė­nis, ku­ria­me kaž­ko­dėl nie­ka­da ne­gy­ve­no žmo­ nės, srau­ni Mi­ni­ja, pluk­dan­ti van­ de­nis per ak­me­nų slenks­čius. Ar­ cheo­lo­gai kol kas ne­ty­rė ir Šer­nų miš­ko, kur tiek daug ak­me­nų. Jų gau­sa ver­čia ma­ny­ti, kad kai ku­rie ga­lė­tų mums su­teik­ti tam tik­rų ži­ nių. Kol kas nei pa­vel­do sau­go­to­ jai, nei is­to­ri­kai ne­ty­rė, kaip ži­lo­je se­no­vė­je čia gy­ve­nę žmo­nės nau­ do­jo šiuos ak­me­nis. Tai dar neiš­ tir­tas di­džiu­lis tau­tos tur­tas, to­dėl man la­bai skau­da šir­dį, kai ma­tau, kaip be ato­dai­ros rau­na­ma šių vie­ tų sie­la vien tam, kad kaž­kas pa­ puoš­tų ak­me­ni­mis sa­vo so­dy­bas ar iš­kal­tų iš jų kry­žių, – kal­bė­jo A.Už­ku­rai­tis. – Tik­ro­ji jų vie­ta – čia. Bet kur ki­tur – mu­zie­ju­je, so­ dy­bo­je ar ka­pi­nė­se – jie bus mi­rę.

Tu­rė­tu­me nau­do­tis ga­li­my­be pa­ bū­ti to­kio­se vie­to­se kaip ši, kur į gal­vą atei­na iš­min­tin­gos min­tys, kur nu­rims­ta sie­la, tu­rė­tu­me ne­ leis­ti to­kių vie­tų su­nai­kin­ti.“ Vy­ras pa­sa­ko­jo ži­nan­tis, kad miš­kuo­se ne­to­li Klai­pė­dos dar ga­ li­ma ras­ti 1831 m. su­ki­li­mo da­ly­ vių pėd­sa­kų. Juo­die­ji ar­cheo­lo­ gai kaps­to bu­vu­sių sto­vyk­la­vie­čių vie­tas, ieš­ko­da­mi bent men­kiau­ sių dra­bu­žių ar amu­ni­ci­jos li­ku­čių.

Bet jie tai da­ro ne tam, kad praei­ ties įvy­kių re­lik­vi­jas iš­lai­ky­tų mū­sų pa­li­kuo­niams, o dėl pel­no par­duo­ da ra­di­nius už­sie­nio auk­cio­nuo­ se. Net vie­tos ei­gu­lys nie­ko ne­ži­ no apie tai, kad čia bū­ta su­ki­li­mo da­ly­vių.

Iš­gir­do sie­los šauks­mą

Vi­sa gru­pė žmo­nių, net ne­pas­te­ bė­da­mi kart­kar­tė­mis pra­plium­ pan­čio va­sa­ros lie­taus, spar­čiai žen­gė kar­tu su vie­tos gy­ven­to­ju smal­sau­da­mi, kiek ir ku­rio­se vie­ to­se yra to­kių ypa­tin­gų ak­me­nų.

Vla­di­mi­ras ir And­rius kal­bė­jo lyg bū­tų se­ni pa­žįs­ta­mi. A.Už­ku­rai­tis apie gar­sų­jį vers­li­nin­ką ži­no­jo tik iš jo ko­men­ta­rų spor­to te­ma ir ne­si­ ti­kė­jo, kad bend­rau­ti su šiuo žmo­ gu­mi bus taip pa­pras­ta, kad jis tu­ rės tiek ži­nių praei­ties te­mo­mis.

V.Ro­ma­no­vas lie­tė ak­me­nis, klau­sė miš­ko kal­bos, da­li­jo­si sa­vo po­ty­riais ir nuo­šir­džiai dis­ku­ta­vo su vie­tos gy­ven­to­ju. „Iš And­riaus laiš­ko su­pra­tau, kad žmo­gaus šir­dis šau­kia. Kol

Siaubia: tūkstančius metų pajūrio ž

5

pirmADIENIS, liepos 23, 2012

tema

­siu pra­by­la pro­tė­vių bal­sas rį žmo­nės yra pra­ra­dę. Sup­ran­tu, kad be­pi­gu į to­kias paieš­kas pa­si­ ner­ti mi­li­jo­nie­riams, o dau­gy­bei ki­tų žmo­nių rei­kia už­dirb­ti pi­ni­ gų, kad iš­gy­ven­tų. Žvė­riš­ki iš­li­ ki­mo ins­tink­tai per­si­ke­lia į vers­ lą, po­li­ti­ką, vals­ty­bių san­ty­kius, to­dėl vyks­ta nuo­la­ti­nė ko­va, kas ką ap­gaus ir nu­ga­lės.“

Gamtoje – raktas į istoriją

Rū­pi pa­vel­das ir kul­tū­ra

e kai kurių senovę menančių akmenų vietoje beliko tik duobės.

ar­cheo­lo­gai ne­ran­da pa­tvir­ti­ni­ mo, kiek­vie­na šimt­me­čius iš lū­pų į lū­pas per­duo­ta le­gen­da lie­ka pa­ sa­ka. Kai žmo­nės pra­de­da ieš­ko­ti at­sa­ky­mų į svar­biau­sius gy­ve­ni­ mo klau­si­mus, gam­ta at­ve­ria sa­vo ži­nias, vi­sa­ta tam­pa pa­ži­ni. Bib­ li­jo­je pa­sa­ky­ta, kad ateis žmo­gus, ku­ris at­ra­kins spy­ną ir mes su­ži­ no­si­me tik­rą­ją sa­vo is­to­ri­ją. Tarp mū­sų yra ki­to­kių žmo­nių. Kar­ tais jie at­ro­do keis­tuo­liai, daž­ nai žmo­nės jų ne­sup­ran­ta ir įžei­ džiai pa­va­di­na. Bet kas ži­no, gal bū­tent jie ir yra tie, ku­rie ži­no tą tik­rą­ją tie­są. Ko­dėl rei­kia nie­kin­ ti ir neig­ti, o ne įsi­klau­sy­ti? Tu­rė­ tu­me džiaug­tis, kad yra žmo­gus, ku­ris su­pran­ta ši­tos vie­tos svar­ bą ir ban­do ją iš­sau­go­ti, – svars­tė

V.Ro­ma­no­vas. – Re­li­gi­ja rei­ka­lin­ ga ne tam, kad žmo­nės mels­tų­si, o kad pa­si­sem­tų ži­nių, iš­min­ties, su­vok­tų, kam gy­ve­na. Juk tik­rai ne tik tam, kad pa­val­gy­tų ir už­dirb­tų dau­giau pi­ni­gų. Bū­tent to­dėl at­ krei­piau dė­me­sį į And­riaus laiš­ ką. Tai bu­vo šauks­mas, kvie­ti­ mas. Nuos­ta­bu, kad jis pra­bi­lo į mus tais pa­čiais žo­džiais, lyg bū­tų skai­tęs mū­sų min­tis, gir­dė­jęs dis­ ku­si­jas. Mes ne­ga­lė­jo­me nea­tei­ti.

Nors su­si­ti­ko­me pir­mą kar­tą, jau­ čiu, kad jis ieš­ko gam­to­je at­sa­ky­ mų į dau­ge­lį klau­si­mų. Ti­kiu, kad jis ras. Per ke­lis tūks­tan­čius me­ tų esa­me at­pra­tin­ti jaus­ti gam­ tą. Gal pa­ma­žu su­ge­bė­si­me grįž­ti prie ži­no­ji­mo, jau­ti­mo, su­ge­bė­ji­ mo paim­ti iš­min­tį iš gam­tos, ku­

Aukš­tai­ti­jo­je au­gu­si Joa­na Ši­ma­ naus­kie­nė ti­ki­no, kad la­bai su­jau­di­ no A.Už­ku­rai­čio pa­ra­šy­tas laiš­kas.

Mo­te­ris ga­vo ži­nią apie nai­ki­na­mus ak­me­nis į as­me­ni­nį pa­štą. „Man vi­sa­da bu­vo, yra ir bus la­bai svar­bu bran­gin­ti ir sau­go­ti praei­ties re­lik­vi­jas. Skau­du, kad ne­ver­ti­na­ma tai, kas dar ga­li į mus pra­bil­ti pro­tė­vių ženk­lais ir tai su­ vo­kia­ma ta­da, kai nie­ko ne­be­lie­ka.

Pa­pa­sa­ko­jau apie laiš­ką Vla­di­mi­ rui, jis iš­klau­sė ir pa­sa­kė: „Va­žiuo­ jam.“ Ka­dan­gi daug kar­tų dis­ku­ ta­vo­me apie se­ną­jį mū­sų ti­kė­ji­mą, kul­tū­rą ir is­to­ri­ją, bu­vo aiš­ku, kad ne­ga­li­me neiš­girs­ti, tie­siog praei­ti pro ša­lį – no­ri­me pa­tys pa­ma­ty­ti tas ver­ty­bes ir ban­dy­ti jas ap­sau­ go­ti. Tu­ri­me apie to­kius da­ly­kus vie­šai kal­bė­ti, kad pa­na­šios vie­ tos ne­bū­tų nai­ki­na­mos, ak­me­ nys skal­do­mi ir vel­ka­mi iš miš­ko.

Juk pa­na­šių pa­vyz­džių Lie­tu­vo­ je tu­ri­me dau­gy­bę. Vai­ky­da­mie­ si pel­no par­duo­da­me dva­si­nių ver­ty­bių lo­bius pa­mirš­da­mi, kad esa­me se­niau­sia Eu­ro­pos tau­ta.

Tu­rė­tu­me ati­džiau žiū­rė­ti į nau­ jas mums bru­ka­mas kul­tū­ras, o ne bea­to­dai­riš­kai nai­kin­ti praei­ ties pa­mink­lus, ku­rių reikš­mės ir ver­tės daž­nai pa­tys ne­su­vo­kia­ me. Ir to­liau no­rė­tu­me, kiek leis mū­sų ga­li­my­bės, pa­dė­ti to­kiems žmo­nėms kaip And­rius“, – tei­gė J.Ši­ma­naus­kie­nė. „Liūd­na. Šie ak­me­nys čia gu­lė­ jo tūks­tant­me­čius. Bu­vo lai­kai, kai juos gar­bi­no, lai­ky­da­mi tar­pi­nin­ kais tarp die­vų ir žmo­nių. Atė­jus nau­jai re­li­gi­jai, iš­var­tė ir už­mir­šo.

Iš­gy­ve­no šven­ti ak­me­nai­čiai ša­lies var­gus, oku­pa­ci­jas, ka­rus. Ir štai lais­vo­je Lie­tu­vo­je juos ėmė­si nai­ kin­ti pa­tys lie­tu­viai. Dėl pa­si­pel­ ny­mo, gal dėl neiš­ma­ny­mo. Kaip paaiš­kin­ti to­kiems, kad šven­tų­ jų ak­me­nų nai­ki­ni­mas at­ne­ša juo­

Vla­di­mi­ras Ro­ma­no­vas Vers­l i­n in­kas

I

s­to­r i­ja pra­si­de­da nuo le­gen­dų, ku­rios per­duo­da­mos ir gy­ve­na iš kar­tos į kar­tą. Tas le­gen­das pa­tvir­t i­na ar­cheo­lo­g i­n iai ra­d i­ niai, raš­tai, ru­nos. Le­gen­dos by­lo­ja ka­dai­se bu­vus vie­ną re­l i­g i­ją, vie­ną kul­tū­rą, vie­ną vals­ty­bę. Lie­tu­va to­je vals­ty­bė­je va­di­no­si Ba­zi­li­ka, tai pa­ tvir­ti­na ir se­no­vės že­mė­la­piai. To­je di­de­lė­je vie­nin­go­je vals­ty­bė­je se­no­ sios že­mai­čių kal­bos ženk­lų at­ran­da­ ma ir Ki­ni­jo­je, ir Egip­to pi­ra­mi­dė­se, ir Kry­me, ir Bi­zan­ti­jo­je. To­dėl kiek­vie­ nas ak­muo, pie­ši­nys ant ak­mens ar uo­los, kiek­vie­nas pi­lia­kal­nių, se­nų­

dus de­be­sis ne tik jiems, ta­čiau ir šei­mai, ar­ti­mie­siems, vi­sai Tė­vų že­mei. Kaip jiems tai pa­sa­ky­ti?“ – su­si­rū­pi­ni­mo ne­slė­pė J.Ši­ma­ naus­kie­nė.

Mo­te­ris sie­lo­jo­si, kad ir ąžuo­ lų gi­rai­tės, ku­rios pro­tė­viams bu­ vo šven­tos, da­bar iš­pjau­na­mos kaip pa­pras­ta me­die­na, prie ke­lių pa­lie­ kant tik siau­rą me­džių juos­tą, kad van­da­liz­mas kiek­vie­nam akių ne­

žemėje gulėję akmenys šiandien išgyvena skirtingus likimus: vieni dar saugūs ir nepajudinti, kiti – jau suskaldyti ir parengti išgabenti.

jų ka­pų ra­di­nys ga­li įduo­ti rak­tą ne tik Lie­tu­vos, bet ir vi­so pa­sau­lio ci­ vi­li­za­ci­jos is­to­ri­jai, ku­ri val­do­vų po­ li­tis­to­ri­kų bu­vo nuo­la­tos per­ra­šo­ma ir nai­ki­na­ma. Man at­ro­do, kad atė­jo lai­kas, ka­da rei­kia pri­pa­žin­ti be­pras­ miš­ku­mą ko­vos tarp po­li­tis­to­ri­jų, re­ li­g i­jų, ideo­lo­g i­jų ir kad mū­sų kar­tai la­bai svar­bu – atė­jo lai­kas su­ž i­no­t i tei­sy­bę. Žmo­gaus mo­ra­lė, są­ž i­nė ir ti­kė­ji­mas per pro­tė­vių sie­las mums ro­do ke­lią, bet mes tu­ri­me pra­re­gė­ti ir pa­ma­ty­ti, kur ei­na­me. Jo­kios nau­ jai su­kur­tos re­li­gi­jos ne­nu­ves tie­sos link, jei ne­su­si­kal­bė­si­me tar­pu­sa­vy­ je, ne­gir­dė­si­me pro­tė­vių bal­so, praei­ ties is­to­ri­jos, ne­ver­tin­si­me tūks­tant­ me­čius kur­tos kul­tū­ros.

ba­dy­tų. Iš šimt­me­čius au­gu­sių me­ džių žmo­nės ga­mi­na men­ka­ver­čius daik­tus, o bu­vu­sios sen­gi­rės vie­to­ je lie­ka gy­va žaiz­da. Ne­lie­ka šven­tų slė­nių, pro­se­ne­lių so­din­tų me­džių, o kar­tu ir jų at­mi­ni­mo. „Su mei­le ir liū­de­siu kal­ba mums praei­ties bal­sas. Su mei­le ne­tgi tiems, ku­rie šven­tus ak­me­nis skal­ do. Juk sa­vi, tau­tos da­lis“, – ap­gai­ les­ta­vo J.Ši­ma­naus­kie­nė.

Vytauto Petriko muotr.

6

pirmADIENIS, liepos 23, 2012

nuomonės

Rekomendacija – veng­ti se­pa­ra­tis­ti­nių kraš­tų

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

D REO – de­to­na­to­rius ar tik įspė­ji­mas?

Man­tas Stan­ke­vi­čius

K

oks gi tas Lie­t u­vos fut­bo­las? Ny­k iai bui­ ti­n is. Ci­v i­l i­z uo­tas, ar­ ba di­dy­sis, fut­bo­las – mi­nias į sta­dio­nus su­trau­k ian­tis žai­di­mas. O ka­da pa­sta­rą­jį kar­tą lan­kė­tės Lie­t u­vos A ly­gos rung­ ty­nė­se?

Vai­kys­tė­je vi­si gai­nio­ jo­me ka­muo­lį su kur kas di­des­niu už­si­de­gi­ mu, ne­gu da­bar tai da­ ro Lie­tu­vos klu­buo­se rung­ty­niau­jan­tys jau­ni žai­dė­jai.

Nei­n a­te, nes grei­č iau­s iai esa­ te gir­dė­ję, kad Lie­tu­vos fut­bo­las yra mi­ręs ar­ba pa­pik­ti­nęs mū­sų ša­l ies var­do pa­že­m i­n i­mu Lie­tu­ vos rink­ti­nei skau­džiai pra­lai­mė­ jus nykš­tu­k i­nių ša­l ių at­sto­vams.

Ne­suk­ly­siu pa­ra­šy­da­mas ir tai, kad dau­g iau fak­t ų iš ži­n iask­lai­ dos su­ž i­no­te ne apie per­ga­les, pra­l ai­mė­ji­mus ir prie­ž as­t is, o apie konf­l ik­tus Lie­tu­vos fut­bo­lo fe­de­ra­ci­jo­je (LFF). To­dėl nie­kas ir nei­na į rung­ty­nes. Jo­se trūks­ ta he­ro­jų, ku­r ie pri­trauk­tų žiū­ro­ vų, o LFF veik­la tie­siog nai­k i­na pa­sau­l i­nė­je are­no­je su­k ur­tą ge­ rą fo­ną. „Ži­nai, mes sa­vai­tę pa­si­tre­ni­ruo­ tu­me ir ne­ką pra­sčiau at­ro­dy­tu­ me“, – tai man pa­sa­kė Lie­tu­vos le­ do ri­tu­lio rink­ti­nės puo­lė­jas, ste­ bė­da­mas dvie­jų Lie­tu­vos fut­bo­ lo gran­dų žai­di­mą. Ta­da tik truk­ te­lė­jau pe­čiais. O da­bar su­pran­ tu, kad vai­k ys­tė­je vi­si gai­n io­jo­ me ka­muo­l į su kur kas di­des­niu už­si­de­g i­mu, ne­gu da­bar tai da­ro Lie­t u­vos klu­buo­se rung­t y­n iau­ jan­tys jau­ni žai­dė­jai.

Vil­niaus REO fut­bo­lo klu­bas, šiais me­tais de­biu­ta­vęs A ly­go­je, at­si­ sa­kė da­ly­vau­t i bet ku­r io­se LFF or­g a­n i­z uo­j a­m o­s e var­ž y­b o­s e.

REO pra­ne­š i­me LFF iš­va­d in­t a gau­ja, ku­r i vei­k ia pa­gal sa­vo tai­

syk­les ir jas in­terp­re­t uo­ja pa­gal vir­šū­nė­lių dik­ta­tą. „Ar tu­ri­me atei­ti bu­čiuo­ti Ju­liaus Kve­da­ro ran­kos?“ – klau­sė REO klu­bo va­do­vas Ri­man­tas Turs­ kis.

J.Kve­da­ro re­pu­ta­ci­ja se­niai ba­do akis vi­siems, iš­sky­r us tarp­tau­ ti­n io fut­bo­lo ir Lie­t u­vos spor­to stra­te­g us, ta­čiau gal­būt REO pa­ reiš­k i­mas apie gau­jas su­veiks it de­to­na­to­rius?

Ma­no ma­ny­mu, R.Turs­k iui pa­ čiam ne­rei­kė­jo vel­tis į fil­mų apie ma­fio­zus sce­na­ri­jaus ver­tus dia­ lo­g us. „Kas tas Kve­da­ras? Vi­sa­ ga­l is? Die­vas, nu­žen­gęs iš dan­ gaus?“ – to­k ie api­bend­ri­ni­mai vi­ sa­da įaud­rins ži­niask­lai­dą, ta­čiau bū­tent po to­k ių žo­d žių, jei­gu jau pe­rei­ta į gau­jų san­t y­k ių aiš­k i­n i­ mą­si, tu­ri sek­ti veiks­mai.

REO, kaip ir ža­dė­jo, sa­vait­ga­l į neat­vy­ko į rung­ty­nes su Pa­ne­vė­ žio „Ek­ra­nu“. Ar tai – A ly­gos griū­ ties pra­d žia?

Prieš se­zo­ną ly­ga ne­te­ko „Kau­no“ – LFF ne­su­tei­kė li­cen­ci­jos, bet ar kas nors pa­si­kei­tė? Ar pa­si­keis da­bar, kai žings­nį žen­gė REO klu­ bas, jau svars­tan­tis ga­li­my­bę ki­tą se­zo­ną da­ly­vau­ti Lat­vi­jos fut­bo­lo čem­pio­na­te?

Vai­k ys­tė­je be ga­lo mė­gau do­mi­ no. Su­dė­lio­ti ir ste­bė­ti, kaip gran­ di­n i­nė reak­ci­ja ver­čia ka­la­dė­les vie­ną po ki­tos. Ar taip su­g rius ir A ly­ga? Ar at­si­ras dau­g iau drą­ suo­lių?

Vie­nas did­v y­r is jau yra. Bu­vęs LFF pre­zi­den­tas Liu­tau­ras Va­ra­ na­vi­čius ne­t i­kė­tai pa­skel­bė, kad fe­de­ra­ci­ja ne­pa­de­da fut­bo­lo klu­ bams, ku­r ie gy­ve­na tik dėl sa­vo dar­bo. O kur iki šiol bu­vo po­nas Liu­t au­ras, kai sė­dė­da­mas LFF pre­z i­den­to ka­bi­ne­te dis­po­na­vo 22 mi­li­jo­nais li­tų?

Kol kas klau­s i­mų yra dau­g iau ne­g u rei­k ia: „Kas tas Kve­da­ras?“, „Kas yra REO do­m i­no ei­lu­tė­je?“, „Kas tas Va­ra­na­v i­čius?“, o svar­ biau­sias – „Kas tas Lie­t u­vos fut­ bo­las ir kiek jam dar li­ko?“.

Pri­si­mi­niau ke­lias fra­zes. Pir­mo­ji, bū­d in­ga gau­joms, – „Vis­ką val­do pi­n i­gai“. Ant­ro­ji, vai­k iš­ka, – „ Re­ bia­tos, gal gy­ven­k i­me drau­g iš­ kai?“. Tre­čio­ji, rim­čiau­sia, – „Vis­ kam sa­vas lai­kas“.

P. S. Ti­k iuo­si, kad į nau­jo­sios fil­ mo apie Bet­me­ną da­lies prem­je­ rą nie­kas neį­leis fut­bo­l i­n in­k ų ir LFF va­do­vy­bės. Bai­su pa­gal­vo­ti, kuo vis­kas baig­t ų­si, jei­g u jie vis dėl­to ten su­si­tik­tų.

ip­lo­ma­tai kons­ta­tuo­ja, kad pa­dau­gė­jo at­ve­jų, kai Lie­tu­ vos pi­lie­čiai vyks­ta į se­pa­ra­ tis­ti­nius Gru­zi­jos re­gio­nus, ir įspė­ja ten nu­vy­kus lai­ky­tis tam tik­ rų tai­syk­lių, o ge­riau iš­vis veng­ti to­ kių ke­lio­nių. „Įsi­bė­gė­jus tu­riz­mo se­zo­nui, į Kau­ka­zo re­gio­ną vyks­tan­tiems Lie­ tu­vos pi­lie­čiams svar­bu at­kreip­ti dė­ me­sį į ri­zi­ką ir pa­vo­jus, su ku­riais su­ si­du­ria­ma, kai pa­žei­džiant Gru­zi­jos įsta­ty­mus vyks­ta­ma į Ab­cha­zi­jos ir Cchin­va­lio (Pie­tų Ose­ti­jos) re­gio­nus Gru­zi­jo­je“, – sa­vo pra­ne­ši­me pa­brė­ žė Lie­tu­vos už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ ri­ja (URM).

Pa­kar­to­ti­nai ra­gi­na­ me lai­ky­tis URM re­ko­ men­da­ci­jos ne­vyk­ti į mi­nė­tus Gru­zi­jos re­ gio­nus.

Tvar­ka: per Gru­zi­ją at­vyk­ti į Ab­cha­zi­ją ar Pie­tų Ose­ti­ją ga­li­ma tik griež­tai

„Pa­kar­to­ti­nai ra­gi­na­me lai­ky­tis URM re­ko­men­da­ci­jos ne­vyk­ti į mi­ nė­tus Gru­zi­jos re­gio­nus. Re­ko­men­ da­ci­ja yra skel­bia­ma mi­nis­te­ri­jos ir Lie­tu­vos am­ba­sa­dos Gru­zi­jo­je in­ ter­ne­to sve­tai­nė­se“, – ra­šo­ma pra­ ne­ši­me.

Ja­me tei­gia­ma, kad pa­gal ga­lio­ jan­čius Gru­zi­jos įsta­ty­mus už­sie­ nio pi­lie­čiams „pa­tek­ti į oku­puo­ tas Ab­cha­zi­jos ir Cchin­va­lio re­gio­no (bu­vu­sios Pie­tų Ose­ti­jos) te­ri­to­ri­jas ga­li­ma tik Gru­zi­jos vy­riau­sy­bės nu­ sta­ty­ta tvar­ka ir tik iš Gru­zi­jos vy­ riau­sy­bės kont­ro­liuo­ja­mos te­ri­to­ri­ jos pu­sės: įva­žiuo­ti į Ab­cha­zi­ją ir iš jos iš­va­žiuo­ti ga­li­ma tik per Zug­di­ džio sa­vi­val­dy­bę, pa­tek­ti į Cchin­va­lio

lai­kan­tis Gru­zi­jos vy­riau­sy­bės nu­sta­ty­tų tai­syk­lių.

re­gio­ną (Pie­tų Ose­ti­ją) ir iš jo iš­vyk­ti ga­li­ma tik per Go­rio sa­vi­val­dy­bę“.

Pri­me­na­ma, kad at­vy­kę į šias te­ri­to­ ri­jas už­sie­nie­čiai, ne­si­lai­ky­da­mi Gru­ zi­jos vy­riau­sy­bės nu­sta­ty­tos tvar­kos, ri­zi­kuo­ja su­si­dur­ti su sun­ku­mais iš jų iš­va­žiuo­da­mi. „At­vy­ki­mas į šias te­ri­ to­ri­jas tie­sio­giai iš ki­tų vals­ty­bių Gru­ zi­jo­je trak­tuo­ja­mas kaip ne­le­ga­lus Gru­zi­jos sie­nos pe­rė­ji­mas ir yra ati­ tin­ka­mai bau­džia­mas. Vals­ty­bės, iš­ lei­du­sios už­sie­nie­čius į šias te­ri­to­ri­jas, ne­bū­ti­nai įsi­lei­džia juos at­gal pas sa­ve, nes nu­sto­ja ga­lio­ti iš­duo­tos vien­kar­ti­ nės vi­zos“, – pa­brė­žia URM. Tai reiš­kia, kad jei­gu į Ab­cha­zi­ją ir Pie­tų Ose­ti­ją at­vyks­ta­ma iš šias te­ri­

Ar­nol­do Re­mei­kos nuo­tr.

to­ri­jas oku­pa­vu­sios Ru­si­jos pu­sės, į Gru­zi­ją tu­ri bū­ti iš­vyks­ta­ma taip pat per ją. Tie­sio­giai iš mi­nė­tų re­gio­nų į Gru­zi­ją ke­liau­jan­tys as­me­nys ne­bus įleis­ti. Be to, to­kiu at­ve­ju bū­ti­na pa­ si­rū­pin­ti ati­tin­ka­mo­mis Ru­si­jos vi­zo­ mis, kad jos ga­lio­tų ne tik iš­va­žiuo­jant į Ab­cha­zi­ją ir Pie­tų Ose­ti­ją, bet ir su­ grįž­tant iš šių se­pa­ra­tis­ti­nių re­gio­nų. „Vy­ki­mo į Gru­zi­jos re­gio­nus pa­ žei­džiant šios ša­lies įsta­ty­mus at­ve­ jais Lie­tu­vos URM ne­ga­li ga­ran­tuo­ ti bu­vi­mo šio­se te­ri­to­ri­jo­se sau­gu­mo ir efek­ty­viai at­sto­vau­ti jo­se Lie­tu­vos pi­lie­čių in­te­re­sams“, – ra­šo­ma dip­ lo­ma­tų pra­ne­ši­me.

VD inf.

Grū­dų bran­gi­mo ne­prog­no­zuo­ja

L

ie­tu­vo­je lau­kiant re­kor­di­ nio grū­dų der­liaus, prem­je­ ras And­rius Ku­bi­lius tvir­ti­ na ne­prog­no­zuo­jan­tis di­de­lio kai­nų au­gi­mo. „Aš ne­siim­čiau pro­gno­zuo­ti, kaip at­ro­dys pa­sau­li­nės grū­dų rin­kos. Bet ku­riuo at­ve­ju aš tik­rai ne­prog­no­zuo­ čiau ko­kio nors di­de­lio kai­nų au­gi­ mo“, – žur­na­lis­tams sa­kė A.Ku­bi­ lius.

Jis tei­gė penk­ta­die­nį Dot­nu­vo­je ne tik da­ly­va­vęs ar­to­jų var­žy­bo­se, bet ir su­si­ti­kęs su „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­lių“ va­do­vais bei grū­dų au­gin­to­jais. Su­ si­ti­ki­me bu­vo ta­ria­ma­si dėl Lie­tu­vo­je užau­gin­tų grū­dų der­liaus per­ve­ži­mo.

Pa­sak prem­je­ro, bu­vo ki­lęs ne­ri­ mas, kad grū­dams net neuž­teks va­ go­nų, ta­čiau da­bar at­ro­do, kad taip ne­bus. „Eks­por­tuo­si­me“, – džiaug­da­ma­ sis bū­si­mu ge­ru grū­dų der­liu­mi kal­ bė­jo prem­je­ras.

Lie­tu­vo­je užau­gin­tų grū­dų der­ liaus eks­por­to klau­si­mas iš­ki­lo, šiais me­tais lau­kiant re­kor­di­nio – 4 mln. to­nų – der­liaus ir sie­kiant už­tik­rin­ti pa­kan­ka­mą va­go­nų skai­čių da­liai jo per­vež­ti.

Kaip tei­gia­ma Vy­riau­sy­bės pra­ ne­š i­m e, iš vi­so Lie­t u­va pla­n uo­ ja eks­por­tuo­ti apie 2,4 mln. to­nų grū­dų.

Šie­met ma­žes­nio grū­dų der­liaus lau­kia­ma Ru­si­jo­je, Uk­rai­no­je, taip pat ki­to­se ša­ly­se.

VD, BNS inf.

4

mln. to­nų grū­dų der­liaus šie­met ti­ki­ma­si Lie­tu­vo­je.

Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone. karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386

VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJAI: Stasys Gudavičius – 219 1371 Ignas Jačauskas – 219 1372 MIESTAS: Rūta Grigolytė – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391 LIETUVA: Justinas Argustas – 219 1381 EKONOMIKA: Jolita Mažeikienė (redaktorė) – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388

PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387 SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Mantas Stankevičius – 219 1383 ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370

Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami.

Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 5500.

767

FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Margarita Vorobjovaitė – 219 1384 REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS:

261 3655, 261 3659,

261 3654, 261 3000,

261 9655, 279 1370

faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS: 261 3653 PRENUMERATOS SKYRIUS: PLATINIMO TARNYBA:

261 1688 261 1688

7

pirmADIENIS, liepos 23, 2012

lietuva diena.lt/naujienos/lietuva

Vilniaus pa­sie­nie­čiai patys grei­čiau­si Drus­ki­nin­kuo­se vy­ku­sio­se pa­sie­ nie­čių bė­gi­mo var­žy­bo­se paaiš­kė­ jo, kad ge­riau­siai bė­ga Lie­tu­vos ir Bal­ta­ru­si­jos sie­ną sau­gan­čios Vil­ niaus rink­ti­nės pa­sie­nie­čiai.

Grės­mė: pa­sak A.Anu­šaus­ko, Ru­si­ja sa­vo ka­ri­nę ga­lią nuo­sek­liai di­di­na jau vi­są de­šimt­me­tį.

Alf­re­do Plia­džio (BFL) nuo­tr.

Į Ru­si­jos veiks­mus žvelg­ti at­sai­niai bū­tų klai­da Kai­my­nei Ru­si­jai pla­nuo­jant to­liau stip­riai di­din­ti ka­ri­nes iš­ lai­das, Lie­tu­va į tai tu­rė­tų rea­guo­ti ir at­si­žvelg­ti for­muo­da­ma sa­vo gy­ny­bos biu­dže­tą.

Ne­ly­gios jė­gos

Tai tei­gia BNS kal­bin­ti Sei­mo Na­ cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­to (NSGK) na­riai. Šią sa­vai­tę Ru­si­jos fi­nan­sų mi­ nis­te­ri­ja pa­skel­bė 2013 m. biu­dže­ to iš­lai­dų at­ski­roms sri­tims pla­ną, pa­gal ku­rį lėšas gy­ny­bai, pa­ly­gin­ ti su šiais me­tais, Ru­si­ja pla­nuo­ja di­din­ti 25 pro­c. „Atk­reip­siu dė­me­sį, kad tas di­ dė­ji­mas vyks­ta kas­met be­veik vi­ są de­šimt­me­tį. Ka­ri­nis biu­dže­tas, ko ge­ro, kiek­vie­nais me­tais di­di­ na­mas po 20–30 pro­c. Be abe­ jo­nės, to­kiais tem­pais di­di­nant ka­ri­nį biu­dže­tą vi­sa­da ky­la klau­ si­mas, kam tos lė­šos yra ski­ria­ mos. Šiuo at­ve­ju tai, be abe­jo, pa­jė­gų per­gink­la­vi­mas – vi­sa tai mes ma­to­me ir Ka­li­ning­ra­do sri­ ty­je“, – BNS sa­kė Sei­mo NSGK pir­mi­nin­kas kon­ser­va­to­rius Ar­ vy­das Anu­šaus­kas. „Ki­ta ver­tus, ne­ga­liu ne­pa­mi­ nė­ti vie­no san­ty­kio skir­tu­mo.

Kai Lie­tu­va nu­ma­to sa­vo gy­ny­ bos iš­lai­das, jos ati­tin­ka­mai vie­ nam gy­ven­to­jui yra pen­kis kar­tus ma­žes­nės ne­gu Ru­si­jos. Ga­li­ ma la­bai ne­sun­kiai su­skai­čiuo­ti – įsi­vaiz­duo­kit, jei Lie­tu­va iš so­ cia­li­nio, svei­ka­tos ap­sau­gos biu­ dže­to ir vi­sų ki­tų pro­gra­mų išim­ tų 3,5 mlrd. li­tų? Tai ati­tin­ka­mai vei­kia vi­sų gy­ven­to­jų ge­ro­vę. Ga­ li­ma tik už­jaus­ti Ru­si­jos gy­ven­to­ jus, nes ga­li­mų im­pe­ri­nių tra­di­ci­jų tę­si­mas vie­no­je sri­ty­je jiems at­si­ lie­pia ge­ro­kai skau­džiau“, – tei­gė Sei­mo na­rys. „Mi­li­jar­dų ne­tu­ri­me“

Pa­sak jo, Lie­tu­va tu­ri tu­rė­ti ome­ ny­je, kad Ru­si­jai to­kiais tem­pais di­di­nant ka­ri­nes iš­lai­das ir gink­ luo­jant ka­riuo­me­nę po de­šimt­ me­čio mū­sų kai­my­nys­tė­je at­si­ras mo­der­nia gink­luo­te ap­gink­luo­ta ir ge­rai ma­te­ria­liai ap­rū­pin­ta ka­ ri­nė gru­puo­tė. „Lie­tu­va adek­va­čiai, be abe­ jo, ne­ga­li rea­guo­ti, mi­li­jar­dų mes ne­tu­ri­me. Bet tu­ri bū­ti nu­ma­ty­tas tam tik­ras gy­ny­bos iš­lai­dų di­dė­ji­

mas, kad mes pa­siek­tu­me ikik­ri­ zi­nį gy­ny­bos fi­nan­sa­vi­mo ly­gį. Tai iš tik­rų­jų svar­bu mū­sų na­cio­na­li­ niam sau­gu­mui“, – sa­kė A.Anu­ šaus­kas.

Jis taip pat at­krei­pė dė­me­sį, kad ma­žė­ja ir Ru­si­jos ka­ri­nio biu­dže­to skaid­ru­mas.

Juo­zas Ole­kas:

Mes ne­tu­ri­me jo­kių iš­tek­lių – nei fi­nan­ si­nių, nei ma­te­ria­li­ nių, nei ūki­nių – pa­si­ ly­gin­ti pa­jė­gu­mu su Ru­si­jos ga­li­my­bė­mis. „Anks­čiau bu­vo įslap­ti­na­ma apie treč­da­lis, da­bar ne­bus ži­ no­ma apie pu­sės ka­ri­nių iš­lai­ dų nau­do­ji­mą. Skaid­ru­mo ma­žė­ ji­mas liu­di­ja, kad val­džia el­gia­si taip, kaip no­ri. Ru­si­jos par­la­men­ tas tu­rės vis ma­žes­nes ga­li­my­bes kont­ro­liuo­ti iš­lai­dų nau­do­ji­mą, o tai ga­li ves­ti prie oli­gar­chi­nių sche­mų“, – tei­gė NSGK va­do­vas.

Re­mian­tis Ru­si­jos fi­nan­sų mi­ nis­te­ri­jos duo­me­ni­mis, gy­ny­bos fi­nan­sa­vi­mą pla­nuo­ja­ma di­din­ ti, ta­čiau biu­dže­to lė­šos šios ša­ lies gy­ven­to­jų so­cia­li­niam ap­rū­ pi­ni­mui ma­žės. „Čia, be abe­jo, Ru­si­jos vi­daus rei­ka­las, bet, ma­nau, kiek­vie­nas tos ša­lies pi­lie­tis, dė­da­mas sa­ vo pa­ja­mas į vals­ty­bės so­cia­li­nės ap­sau­gos sri­tį, ga­li pa­gal­vo­ti, ko jis ne­ten­ka ir ką jis gau­na“, – sa­ kė A.Anu­šaus­kas.

Lie­tu­vą sau­go NA­TO

Sei­mo NSGK na­rys, opo­zi­ci­nės so­cial­de­mok­ra­tų par­ti­jos at­sto­ vas, bu­vęs kraš­to ap­sau­gos mi­ nist­ras Juo­zas Ole­kas BNS sa­ kė, jog ne­ri­mau­ti ver­čia tai, kad Ru­si­ja, tu­rė­da­ma pro­ble­mų so­ cia­li­nė­je sfe­ro­je, ren­ka­si pi­ni­gus leis­ti gink­lams. „Ru­si­jos ka­ri­ nio biu­dže­to au­gi­mas, man at­ro­

do, šiek tiek ke­lia ne­ri­mą ap­lin­ ki­nėms vals­ty­bėms, nes esant dau­ge­liui so­cia­li­nių pro­ble­mų ji vis dėl­to ap­si­spren­dė fi­nan­suo­ ti gy­ny­bą. Ki­ta ver­tus, tie mo­ty­ vai, ko­dėl no­ri fi­nan­suo­ti gy­ny­ bą, – at­seit NA­TO grės­mę ma­to, – nea­ti­tin­ka tik­ro­vės. Prieš­ra­ke­ti­ nis sky­das, ku­rį ku­ria NA­TO vals­ ty­bės, nu­kreip­tas ne prieš Ru­si­ją, o prieš ga­li­mą grės­mę iš ma­žiau pro­gno­zuo­ja­mų vals­ty­bių. Ru­si­ jai tai yra aiš­kiai dek­la­ruo­ta, bet nau­ja­sis pre­zi­den­tas (Vla­di­mi­ras Pu­ti­nas – BNS) tu­ri to­kių am­bi­ ci­jų, tai čia jų spren­di­mas“, – sa­ kė J.Ole­kas.

Pak­laus­tas, ar Ru­si­jai di­di­nant lė­šas ka­ri­nėms reik­mėms ma­ to grės­mę Lie­tu­vai, jis sa­kė, kad šiuo me­tu Lie­tu­va yra „kaip nie­ kad sau­gi, bū­da­ma NA­TO na­rė“. „Mes, kaip at­ski­ra ša­lis, ne­tu­ ri­me jo­kių iš­tek­lių – nei fi­nan­si­ nių, nei ma­te­ria­li­nių, nei ūki­nių – pa­si­ly­gin­ti pa­jė­gu­mu su Ru­si­ jos ga­li­my­bė­mis, bet mes esa­me Al­jan­so na­riai, ku­ria­me są­ži­nin­ gai da­ly­vau­da­mi ir skir­da­mi sa­ vo ne­di­de­lę da­le­lę ko­lek­ty­vi­niam sau­gu­mui, už­si­tik­ri­na­me aukš­ čiau­sią sau­gu­mo ly­gį vi­so Al­jan­so mas­tu“, – kal­bė­jo opo­zi­ci­jai at­ sto­vau­jan­tis par­la­men­ta­ras.

J.Ole­kas tei­gė, kad so­cial­ de­mok­ra­tai yra pri­si­jun­gę prie NATO vir­šū­nių su­si­ti­ki­mo iš­va­ ka­rė­se pa­si­ra­šy­to par­ti­jų su­si­ta­ ri­mo, ku­ria­me nu­ma­to­ma nuo­ sek­liai, bet at­si­žvel­giant į ša­lies fi­nan­si­nes ga­li­my­bes di­din­ti lė­ šas gy­ny­bai.

Ge­gu­žę Či­ka­go­je vy­ku­sia­me NA­TO vir­šū­nių su­si­ti­ki­me Pre­zi­ den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė par­tne­ rius NA­TO įspė­jo dėl Ru­si­jos Ka­li­ ning­ra­do sri­ties mi­li­ta­ri­za­vi­mo.

Bir­že­lį Ni­do­je vy­ku­sia­me su­ si­ti­ki­me Bal­ti­jos vals­ty­bių par­la­ men­tų už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­ tai pa­reiš­kė, kad Ru­si­jos val­džios at­sto­vų kal­bos apie ka­ri­nių ga­lių stip­ri­ni­mą ša­lims kai­my­nėms ke­ lia vis di­des­nį ne­ri­mą.

BNS inf.

Šios rink­ti­nės pa­sie­nie­čių ko­man­ da iš­ko­vo­jo pir­mą vie­tą 5 km bė­gi­ mo var­žy­bo­se. As­me­ni­nė­je įskai­ to­je ant­rus me­tus iš ei­lės nu­ga­lė­jo Vil­niaus rink­ti­nės Spe­cia­lio­sios pa­ skir­ties už­kar­do­je tar­nau­jan­tis Min­dau­gas Vir­ši­las, kaip pra­ne­šė Vals­ty­bės sie­nos ap­sau­gos tar­ny­ ba (VSAT).

Penk­ta­die­nį VSAT Va­rė­nos rink­ ti­nės or­ga­ni­zuo­to­se var­žy­bo­se da­ ly­va­vo sep­ty­nių VSAT pa­da­li­nių ko­man­dos iš Ig­na­li­nos, Vil­niaus, Va­rė­nos, Laz­di­jų, Pa­gė­gių, Pak­ran­ čių ap­sau­gos ir Ig­na­li­nos ato­mi­nės elekt­ri­nės ap­sau­gos rink­ti­nių. As­ me­ni­nė­je įskai­to­je nu­ga­lė­to­jų tre­ je­tu­kas bu­vo ly­giai toks pat kaip ir per­nai vy­ku­sio­se bė­gi­mo var­žy­bo­ se.

Grei­č iau­s ias VSAT bė­g i­kas M.Vir­ši­las iš Vil­niaus rink­ti­nės pen­kių ki­lo­met­rų tra­są įvei­kė per 15 mi­nu­čių ir 7 se­kun­des.

Šie­met ant­ras at­bė­go Pak­ran­čių ap­sau­gos rink­ti­nės Sie­nos kont­ro­ lės sky­riu­je dir­ban­tis Ag­nius Čia­ pas – 5 km tra­so­je jis už­tru­ko ly­giai 17 mi­nu­čių. Tre­čią vie­tą as­me­ni­ nė­je įskai­to­je iš­ko­vo­jo Min­dau­gas Stul­gys iš Va­rė­nos rink­ti­nės Spe­ cia­lio­sios pa­skir­ties už­kar­dos, šie­ met dis­tan­ci­jo­je jis už­tru­ko 17 mi­ nu­čių 42 se­kun­des.

Ko­man­di­nė­je įskai­to­je neap­len­ kia­ma bu­vo Vil­niaus rink­ti­nė, jos lai­kas – 53 mi­nu­tės 15 se­kun­džių.

Ant­rą vie­tą iš­ko­vo­jo šei­mi­nin­kai, Va­rė­nos rink­ti­nės pa­sie­nie­čiai, – jų tri­jų ge­riau­sių bė­gi­kų bend­ras lai­kas bu­vo ly­giai 57 mi­nu­tės. Ant tre­čio­jo nu­ga­lė­to­jų pa­ky­los laip­te­ lio li­po Pak­ran­čių ap­sau­gos rink­ ti­nės ko­man­da, jos re­zul­ta­tas – 57 mi­nu­tės 26 se­kun­dės.

Nu­ga­lė­to­jus ap­do­va­no­jo var­žy­ bas or­ga­ni­za­vu­sios VSAT Va­rė­nos rink­ti­nės va­do pa­va­duo­to­jas Ed­ ga­ras Jas­ke­le­vi­čius. Pri­zi­nin­kams as­me­ni­nė­je įskai­to­je jis įtei­kė dip­ lo­mus ir me­da­lius, o trims ge­riau­ siai pa­si­ro­džiu­sioms ko­man­doms – dip­lo­mus bei tau­res.

VD, BNS inf.

Bė­gi­kas: as­me­ni­nė­je įskai­to­je ant­rus me­tus iš ei­lės nu­ga­lė­jo Vil­niaus

rink­ti­nės Spe­cia­lio­sios pa­skir­ties už­kar­do­je tar­nau­jan­tis M.Vir­ši­las.

VSAT nuo­tr.

Bė­go 100 ki­lo­met­rų Vil­niaus Vin­gio par­ke šeš­ta­die­ nį pir­mą kar­tą vy­ko 100 ki­lo­met­ rų ult­ra­ma­ra­to­nas „Bal­tic Cup 100 km“.

Kaip tei­gia­ma pra­ne­ši­me, jau šeš­ tus me­tus iš ei­lės ren­gia­mos bė­ gi­mo var­žy­bos pir­mą kar­tą vy­ko sos­ti­nė­je. Anks­čiau jos vyk­da­vo Ni­do­je. Šie­met ma­ra­to­no nu­ga­lė­to­ju pa­ skelb­tas Ge­di­mi­nas Gri­nius, 100 ki­lo­met­rų tra­są įvei­kęs per 7 va­ lan­das 21 mi­nu­tę. M.Gri­niui tai jau ant­ro­sios ult­ra­ma­ra­to­no var­žy­bos, o šiais me­tais jis pir­mą kar­tą iš­ko­ vo­jo ir per­ga­lę. Šie­met 100 ki­lo­met­rų ult­ra­ma­ ra­to­ne da­ly­va­vo 28 da­ly­viai iš Lie­ tu­vos, Lat­vi­jos ir Es­ti­jos. Var­žė­si 25 vy­rai ir trys mo­te­rys.

Da­ly­viai tu­rė­jo 50 kar­tų ap­suk­ ti 2 ki­lo­met­rų tra­sa Vin­gio par­ke.

Pir­mą­ją vie­tą ult­ra­ma­ra­to­ne iš­ ko­vo­jęs G.Gri­nius lai­mė­to­ju ta­po ir vy­rų bė­gi­mo ka­te­go­ri­jo­je. Mo­

te­rų bė­gi­mo ka­te­go­ri­jo­je pir­mą­ją vie­tą šiais me­tais iš­ko­vo­jo Sa­da Bukš­nie­nė, ji 100 ki­lo­met­rų tra­są įvei­kė per 9 va­lan­das 22 mi­nu­tes. „Bal­tic Cup 100 km“ ult­ra­ma­ra­ to­nas skir­tas pa­tiems iš­tver­min­ giau­siems il­gų dis­tan­ci­jų bė­gi­ kams. „Ult­ra­ma­ra­to­no tiks­las – iš­lai­ky­ ti ir ska­tin­ti il­gų dis­tan­ci­jų bė­gi­mo tra­di­ci­ją“, – sa­kė Da­rius Mi­ku­lis, vie­nos iš ult­ra­ma­ra­to­no or­ga­ni­za­ to­rių vie­šo­sios įstai­gos „Tarp­tau­ti­ nis ma­ra­to­nas“ di­rek­to­rius.

Vi­siems da­ly­viams, įvei­ku­siems 100 ki­lo­met­rų tra­są, įteik­ti at­mi­ ni­mo me­da­liai ir dip­lo­mai, o tri­jų pir­mų­jų vie­tų nu­ga­lė­to­jams mo­te­ rų ir vy­rų ka­te­go­ri­jo­je – ir pi­ni­gi­ niai pri­zai.

Ult­ra­ma­ra­to­ną „Bal­tic Cup 100 km“ or­ga­ni­zuo­ja „Tarp­tau­ti­nis ma­ra­to­nas“, Lie­tu­vos leng­vo­sios at­le­ti­kos fe­de­ra­ci­ja ir bė­gi­mo mė­ gė­jų klu­bas „Švie­sos ka­riai“.

VD, BNS inf.

8

pirmADIENIS, liepos 23, 2012

ekonomika

€

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,4015 DB sva­ras ster­lin­gų 1 4,4214 JAV do­le­ris 1 2,8164 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,7934 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9602 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,3072 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,6476 Ru­si­jos rub­lis 100 8,8113 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8746

pokytis

+0,4785 % +0,4909 % +0,2349 % +0,4278 % –0,0202 % +0,0783 % +0,8638 % +0,4618 % +0,0139 %

Ben­zi­nas ­ bran­go

Gin­či­ja­si ­ su ban­kais

Bend­ro­vė „Lu­koil“ lit­rą 95 mar­kės ben­zi­ no penk­ta­die­nį par­da­vė po 4,86 li­to – 11 cen­tų dau­giau nei praė­ju­sį penk­ta­die­nį. „Or­len“ ben­zi­ną pa­bran­gi­no 6 cen­tais, iki 4,86 li­to, „Sta­toil“ – taip pat 6 cen­ tais, iki 4,87 li­to. Lit­ras dy­ze­li­no „Lu­koil“ ir „Or­len“ de­ga­li­nė­se kai­na­vo po 4,56 li­to – ati­tin­ka­mai 10 ir 4 cen­tais bran­giau nei praė­ju­sią sa­vai­tę, „Sta­toil“ jis pa­bran­go 5 cen­tais, iki 4,57 li­to.

Dau­gė­ja var­to­to­jų, ku­rie su ban­kais gin­ či­ja­si dėl būs­to kre­di­to su­tar­čių, kaip pra­ne­šė Lie­tu­vos ban­kas. Ant­rą ket­vir­tį to­kių skun­dų bu­vo iš be­veik penk­ta­da­liu dau­giau var­to­to­jų ne­gu pir­mą. Ant­rą ket­ vir­tį Lie­tu­vos ban­kas ga­vo 148 pra­šy­mus: 48 gin­čai ki­lo dėl ban­kų pa­slau­gų, tarp jų ir būs­to kre­di­tų, 79 – dėl drau­di­mo, 21 – su var­to­ji­mo pa­sko­lų da­vė­jais, kre­di­to uni­jo­mis, mo­kė­ji­mo pa­slau­gų tei­kė­jais.

Smul­ku­sis šalies vers­las dai­ro­si to­li Siek­da­mas at­gai­vin­ti smu­ku­sią apy­var­tą ša­lies vers­las vis ak­ty­ viau kvie­čia bend­ra­dar­biau­ti už­sie­nie­čius iš Ry­tų. O dar­bo jė­ gos trū­ku­mą kom­pen­suo­ja ša­lių kai­my­nių dar­bo jė­ga.

Li­na Mra­zaus­kai­tė

l.mrazauskaite@diena.lt

Daugiausia at­vyks­ta bal­ta­ru­sių

Sta­tis­ti­ka ro­do, kad šiais me­tais į Lie­tu­vos įmo­nes pa­gal bend­ra­dar­ bia­vi­mo su­tar­tį at­vy­ko dau­giau už­ sie­nie­čių nei per­nai. Pir­mą šių me­ tų pus­me­tį vien Vil­niaus ap­skri­ty­je ju­ri­di­nio as­mens kvie­ti­mų skai­čius išau­go be­veik 5 tūkst. dau­giau nei praė­ju­siais me­tais ir sie­kė apie 18 tūkst. Kau­no ap­skri­ty­je per pir­mą pus­me­tį pa­tvir­tin­ta apie 3,2 tūkst. ju­ri­di­nio as­mens kvie­ti­mų, Klai­ pė­dos mies­te už­fik­suo­ta 1,2 tūkst. kvie­ti­mų. „Skai­čiai ro­do di­dė­jan­tį iš tre­ čių­jų pa­sau­lio ša­lių at­vyks­tan­čių pi­lie­čių skai­čių. Daž­niau­siai kvie­ ti­mai tei­kia­mi ar­ti­miau­sių ša­ lių kai­my­nių – Ru­si­jos, Bal­ta­ru­ si­jos ir Uk­rai­nos – pi­lie­čiams. Iš jų dau­giau­sia kvie­ti­mų tei­kia­ma bal­ta­ru­siams. Kvie­ti­mų skai­čiui reikš­mės tu­ri ir Kau­no tur­ga­vie­tė, nes ten įsi­gy­ti trans­por­to prie­mo­ nių at­vyks­ta gy­ven­to­jų iš Kir­gi­zi­ jos, Ka­zachs­ta­no, Ta­dži­kis­ta­no“, – sa­kė Kau­no ap­skri­ties vy­riau­ sio­jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to Mig­ra­ ci­jos sky­riaus Už­sie­nie­čių rei­ka­lų po­sky­rio vir­ši­nin­kė Tat­ja­na Zna­ mens­kie­nė.

Ieško naujų rinkų

Dėl di­de­lės tau­tie­čių emig­ra­ci­jos vers­las su­si­rū­pi­no apy­var­ta, kaip sa­kė Vil­niaus ap­skri­ties vy­riau­ sio­jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to Mig­ ra­ci­jos val­dy­bos vir­ši­nin­kas Gin­

ta­ras Ba­gu­žis. To­dėl vers­li­nin­kai, anot jo, neiš­ven­gia­mai ieš­ko nau­ jų rin­kų in­ves­tuo­ti ar­ba in­ves­tuo­ ja Lie­tu­vo­je, kad ga­lė­tų pa­si­kvies­ti už­sie­nie­čius dirb­ti.

Vie­ni sek­to­riai už­ sie­nie­čius kvie­čia kaip par­tne­rius, ki­ ti – kaip sam­do­mus dar­buo­to­jus.

Ju­ri­di­nio as­mens kvie­ti­mais, kaip pa­brė­žė pa­šne­ko­vas, įmo­nės už­sie­nie­čius daž­niau­siai ne prii­ ma į dar­bą, o kvie­čia vyk­dy­ti įvai­ rių pro­jek­tų. Daž­niau­siai bend­ra­ dar­bia­vi­mo tiks­lais už­sie­nie­čius kvie­čia­si leng­vo­sios pra­mo­nės sek­to­rius. Taip pat už­sie­nie­čiai kvie­čia­mi mo­ky­tis Lie­tu­vos pi­lo­tų mo­kyk­lo­se, da­ly­vau­ti po­pu­lia­ru­mo įgi­ju­siuo­se įvai­riuo­se spor­to ren­gi­ niuo­se ir kon­fe­ren­ci­jo­se. „Įdo­miau­sia, kad Lie­tu­vos vers­ las, dau­giau­sia ne­tgi smul­ku­sis, ieš­ko ga­li­my­bių bend­ra­dar­biau­ti su Ry­tų ša­li­mis. To­dėl ak­ty­viai kvie­ čia už­sie­nie­čius iš bu­vu­sių so­vie­ti­ nių vals­ty­bių, taip pat iš Pa­kis­ta­no, In­di­jos ir pan. Už­sie­nie­čiai at­vyks­ ta čia ir ban­do kar­tu vys­ty­ti vers­ lą“, – sa­kė G.Ba­gu­žis. Jis pa­brė­žė, kad sėk­min­gi san­do­riai, pa­vyz­džiui, pla­nai sta­ty­ti ga­myk­las, ga­li pa­ska­ tin­ti ša­lies vers­li­nin­kus už­sie­ny­je ieš­ko­ti ir sam­do­mų dar­buo­to­jų.

Neuž­ten­ka dar­bo jė­gos

G.Ba­gu­žio tei­gi­mu, vie­ni sek­to­ riai už­sie­nie­čius kvie­čia kaip par­ tne­rius, ki­ti – kaip sam­do­mus dar­buo­to­jus. To­dėl, anot jo, dau­ giau­sia kvie­ti­mų sam­do­mo dar­ bo tiks­lais tei­kia ve­žė­jų, taip pat lo­gis­ti­kos įmo­nės, o tai la­biau­siai le­mia di­de­lis dar­bo jė­gos trū­ku­ mas ša­ly­je. „Dirb­ti dau­giau­sia sam­do­mi už­ sie­nie­čiai iš Bal­ta­ru­si­jos ir Uk­rai­ nos. Taip pat tu­ri­me ne­ma­žai pro­ gra­muo­to­jų iš In­di­jos. Jau­čia­me, kad Lie­tu­vą iš nau­jo at­ran­da bu­vu­sios so­vie­tų ša­lys. Jų gy­ven­to­jams čia la­ bai pa­tin­ka, nes ga­li su­si­šne­kė­ti ru­ siš­kai“, – pa­sa­ko­jo G.Ba­gu­žis.

Lie­tu­vos pra­mo­ni­nin­kų kon­fe­de­ ra­ci­jos Eko­no­mi­kos ir fi­nan­sų de­ par­ta­men­to ana­li­ti­kas Alek­sand­ ras Iz­go­ro­di­nas sa­kė ne­pas­te­bin­tis ten­den­ci­jos, kad vers­li­nin­kai už­ sie­nie­čiams kaip dar­bo jė­gai skir­tų ypa­tin­gą dė­me­sį. Ta­čiau kvies­da­mi dar­buo­to­jų iš sve­tur jie su­ma­ži­na kva­li­fi­kuo­tos dar­bo jė­gos sty­gių.

Kompensuoja trūkumą

A.Iz­go­ro­di­nas pa­brė­žė, kad už­sie­ nie­čiams lei­di­mai dirb­ti ša­ly­je iš­ duo­da­mi tik tuo at­ve­ju, kai darb­ da­viai ne­su­ge­ba su­ras­ti spe­cia­lis­tų Lie­tu­vo­je. Ieš­ko­ti dar­buo­to­jų iš už­sie­nio ša­lies įmo­nės ga­li tik tuo at­ve­ju, jei Dar­bo bir­ža į už­re­gist­ ruo­tą lais­vą dar­bo vie­tą per mė­ ne­sį ne­ran­da tin­ka­mo žmo­gaus iš Lie­tu­vos.

Sta­tis­ti­ka ro­do, kad per šių me­tų pir­mą ket­vir­tį Lie­tu­vos dar­bo bir­

Plėt­ra: tė­ra mi­tas, kad įdar­bin­da­mi už­sie­nie­tį ša­lies vers­li­nin­kai sie­kia

su­tau­py­ti.

ža už­sie­nie­čiams iš­da­vė apie tūks­ tan­tį lei­di­mų dirb­ti Lie­tu­vo­je. Pa­ ly­gin­ti su tuo pa­čiu praė­ju­sių me­tų ket­vir­čiu, lei­di­mų skai­čius išau­go 1,7 kar­to. „Tai ro­do, kad Lie­tu­vos įmo­nės su­si­du­ria su kva­li­fi­kuo­tos dar­bo jė­gos trū­ku­mu ir dėl to įdar­bi­na už­sie­nie­čius. Mū­sų ty­ri­mai ro­do, kad su šia pro­ble­ma da­bar su­si­du­ ria maž­daug pu­sė di­džių­jų ša­lies darb­da­vių“, – sa­kė A.Iz­go­ro­di­nas.

Paš­ne­ko­vo duo­me­ni­mis, 65 pro­c.

Lie­tu­vo­je dir­ban­čių už­sie­nie­čių yra trans­por­to prie­mo­nių vai­ruo­to­jai,

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

14 pro­c. – lai­vų kor­pu­sų mon­tuo­ to­jai, 10 pro­c. – su­vi­rin­to­jai, 3 pro­c.

– vi­rė­jai. „Ne­ga­liu sa­ky­ti, kad įmo­nės la­ biau sie­kia įdar­bin­ti už­sie­nie­čius, nes ap­skri­tai už­sie­nie­čių įdar­bi­ni­mo pro­ce­dū­ros ir iš­lai­dos yra di­des­nės.

Be to, vi­suo­me­nė­je taip pat vy­rau­ja nuo­mo­nė, kad už­sie­nie­čiai sam­do­mi sie­kiant su­ma­žin­ti vers­lo są­nau­das, ta­čiau tai ne­tie­sa. Dau­ge­lio įmo­nių pa­vyz­džiai ro­do, kad už­sie­nio dar­ buo­to­jai nė­ra skriau­džia­mi ir gau­na ly­giai to­kį pa­tį at­ly­gi­ni­mą kaip lie­tu­ viai“, – sa­kė A.Iz­go­ro­di­nas.

Euro krizė ir Vo­kie­ti­jos (pra)lai­mė­ji­mas Ka­ro­lis Ur­bo­nas

Ty­ri­mų ins­ti­tu­to „So­cial Dy­na­mics In­ter­na­tio­nal“ eko­no­mi­nių ty­ri­mų va­do­vas

N

e­ty­la kal­bos, kad eu­ro kri­zė Vo­kie­ti­jai tik į nau­dą. Šios ša­lies eko­no­mi­ka stip­res­ nė nei bet ka­da anks­čiau,

ban­kai tu­ri pi­ni­gų per­tek­lių, nes pro­ble­mi­nių vals­ty­bių in­dė­li­nin­kai iši­ma pi­ni­gus iš sa­vo ša­lių ban­kų sis­te­mos ir per­ve­da juos į Vo­kie­ti­jos fi­nan­sų rin­ką. O ką jau kal­bė­ti apie išau­gu­sį ša­lies eks­por­tą – Vo­kie­ ti­jos pre­ky­bos ba­lan­sas štur­muo­ja re­kor­di­nes aukš­tu­mas. Ta­čiau pro­ ble­ma sly­pi ki­tur. Pag­rin­di­nis gal­vos skaus­mas bet ku­riai ei­na­mo­sios są­ skai­tos per­tek­lių tu­rin­čiai ša­liai yra efek­ty­vus per­tek­liaus pa­nau­do­ji­ mas, sie­kiant ska­tin­ti vi­daus in­ves­ ti­ci­jas ir už­tik­rin­ti, kad tai ne­pa­si­ reikš inf­lia­ci­jos au­gi­mu.

Tai­gi, sta­tis­ti­ka by­lo­ja, jog tarp 1995 ir 2008 m. vi­du­ti­niš­kai 76 pro­c. vi­sų Vo­kie­ti­jos san­tau­pų (pri­ va­čių, vals­ty­bi­nių ir vers­lo) bu­vo

Už­bur­tas ra­tas vėl grįž­ta, ta­čiau ki­tu as­ pek­tu. in­ves­tuo­tos už­sie­ny­je. Rei­kia pa­ brėž­ti, koks įspū­din­gas tai skai­čius.

Jis pa­ro­do, kad vo­kie­čiai, už­dir­bę

di­de­lius pi­ni­gus iš sa­vo ūkio, ne­ma­ tė tiks­lo bei pel­nin­gų vie­tų sa­vo ša­ ly­je ir dau­giau nei tris ket­vir­ta­da­lius per­tek­li­nių pi­ni­gų iš­ve­dė į už­sie­nį.

Ir dau­gu­ma šių pi­ni­gų ėjo į ban­kų sek­to­rių bei in­ves­ti­ci­nes prie­mo­ nes, o tai bu­vo vie­nas pa­grin­di­nių ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to bu­mo veiks­ nių pe­ri­fe­ri­nė­se vals­ty­bė­se. Ži­no­ma, di­de­lė da­lis tų pi­ni­gų taip pat pri­si­dė­jo prie vals­ty­bių sko­lų au­ gi­mo, nes Vo­kie­ti­jos fi­nan­sų sek­to­ rius, per­te­kęs pi­ni­gų, sko­li­no vals­ ty­bėms į kai­rę ir į de­ši­nę. Da­bar šis už­bur­tas ra­tas vėl grįž­ta, ta­čiau ki­tu

as­pek­tu. Vo­kie­ti­ja yra pa­ti di­džiau­ sia gel­bė­ji­mo pa­ke­tų da­li­nin­kė ir jos mo­kes­čių mo­kė­to­jų pi­ni­gais yra fi­ nan­suo­ja­mi pe­ri­fe­ri­nių vals­ty­bių ban­kai. Bet, kaip mi­nė­jau, tų ban­ kų klien­tai to­liau ma­siš­kai iši­ma in­ dė­lius ir ve­ža pi­ni­gus at­gal į Vo­kie­ ti­ją. O ša­lies ban­kų sis­te­ma ne­tu­ri kur jų dė­ti, to­dėl pro­ble­ma pa­ti au­ gi­na sa­ve, nes la­bai rea­lu, kad per­ tek­li­nės lė­šos vėl bus in­ves­tuo­tos į pe­ri­fe­ri­nių vals­ty­bių eko­no­mi­kas.

Tai­gi, Vo­kie­ti­ja tu­rė­tų bū­ti la­biau­siai suin­te­re­suo­ta pro­ble­mų spren­di­mu ir ma­žiau­siai – eu­ro žlu­gi­mu.

9

pirmADIENIS, liepos 23, 2012

pasaulis Ap­lan­kė ­ šei­mas

Krau­pūs ­ duo­me­nys

Pa­tup­dė ­ į cy­pę

JAV pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma nu­vy­ko į Ko­lo­ra­dą su­ si­tik­ti su 12 ki­no teat­re nu­ šau­tų žmo­nių šei­mo­mis. 12 žmo­nių, ku­rių am­žius – nuo še­še­rių iki 51 me­tų, penk­ta­ die­nį bu­vo nu­šau­ti ki­no teat­ re Oro­ro­je ne­to­li Den­ve­rio, kai žiū­rė­jo nau­jau­sio fil­mo apie Bet­me­ną prem­je­rą.

Nuo su­ki­li­mo Si­ri­jo­je pra­ džios praė­ju­sių me­tų ko­vą dėl smur­to šio­je ša­ly­je žu­ vo jau dau­giau kaip 19 tūkst. žmo­nių. Niū­rią sta­tis­ti­ką pa­ skel­bė ne­vy­riau­sy­bi­nė or­ga­ ni­za­ci­ja „Sy­rian Ob­ser­va­to­ry for Hu­man Rights“. Re­mian­ tis or­ga­ni­za­ci­jos ata­skai­ta, dau­giau­sia au­kų – ci­vi­liai.

Ru­si­jos ty­rė­jai pa­skel­bė, kad dėl pa­rei­gos neat­li­ki­mo bu­ vo areš­tuo­ti trys Kras­no­da­ro re­gio­no vie­tos val­džios aukš­ čiau­sio ran­go pa­rei­gū­nai.

Kryms­ko mies­to me­ras, ra­jo­ no ad­mi­nist­ra­ci­jos va­do­vas ir vie­no kai­mo va­do­vas, kol vyks­ta po­tvy­nio ty­ri­mas, bus lai­ko­mi tar­dy­mo izo­lia­to­riu­je.

Žu­dy­nių žaiz­da dar krau­juo­ja Bu­vo ra­mi 2011 m. lie­pos 22-osios penk­ta­die­nio po­pie­tė. Nie­ kas Nor­ve­gi­jo­je ne­nu­jau­tė, kad tuoj sos­ti­nė­je ir ra­mio­je ato­kio­je Utio­jos sa­lo­je at­si­vers pra­ga­ras. Praė­jus me­tams nor­ve­gų vi­ suo­me­nės žaiz­da dar krau­juo­ja.

Ne­pa­vy­ko pa­keis­ti ša­lies

„Brei­vi­kui ne­pa­vy­ko pa­keis­ti Nor­ ve­gi­jos“, – to­kiais žo­džiais va­ kar at­mi­ni­mo ce­re­mo­ni­ją pra­dė­jo Nor­ve­gi­jos prem­je­ras Jen­sas Stol­ ten­ber­gas. „Ta bom­ba ir kul­ko­mis bu­vo sie­ kia­ma pa­keis­ti Nor­ve­gi­ją. Nor­ve­ gi­jos žmo­nės at­sa­kė pa­si­rink­da­mi mū­sų ver­ty­bes. Žu­di­kui ne­pa­vy­ko, žmo­nės lai­mė­jo“, – kal­bė­jo J.Stol­ ten­ber­gas.

Po­li­ti­kas pa­ts vos per plau­ką iš­ ven­gė tra­ge­di­jos. Bū­tent ša­lia jo biu­ro sos­ti­nė­je An­der­sas Beh­rin­ gas-Brei­vi­kas ly­giai prieš me­tus de­to­na­vo ga­lin­gą už­tai­są, ku­ris pra­ žu­dė aš­tuo­nis žmo­nes. Lai­mė, vy­ riau­sy­bės va­do­vas tuo me­tu dir­bo ne sa­vo re­zi­den­ci­jo­je. Tie­sa, Nor­ ve­gi­jos mi­nist­rui pir­mi­nin­kui, kaip

Dar­bo par­ti­jos va­do­vui, A.Beh­rin­ gas-Brei­vi­kas pa­li­ko ki­tą ran­dą.

Ato­kio­je Utio­jos sa­lo­je ne­to­ li sos­ti­nės jis šal­tak­rau­jiš­kai šau­ dė į va­sa­ros sto­vyk­lą su­si­rin­ku­sius Dar­bo par­ti­jai pri­klau­san­čius jau­ nuo­lius.

Svar­biau­sia – žmo­nių lais­vė

Mi­nint tra­giš­ko in­ci­den­to me­ti­nes Nor­ve­gi­jo­je vy­ko re­li­gi­nės ce­re­mo­ ni­jos, iš­puo­lių vie­to­se bu­vo pa­dė­ti vai­ni­kai, taip pat va­ka­re ša­lia sos­ti­ nės Os­lo ka­ted­ros su­reng­tas at­mi­ ni­mo kon­cer­tas.

Nor­ve­gi­jos ka­ra­liš­ko­ji šei­ma da­ ly­va­vo spe­cia­lio­se šv. mi­šio­se, o prem­je­ras sa­kė kal­bą Dar­bo par­ti­ jos jau­ni­mui Utio­jo­je.

J.Stol­ten­ber­gas, kaip ir po žu­ dy­nių, tei­gė, kad ša­ly­je bus „dau­

giau de­mok­ra­ti­jos, dau­giau at­vi­ru­ mo, dau­giau hu­ma­niš­ku­mo, ta­čiau jo­kio nai­vu­mo“. Pa­sak Nor­ve­gi­jos dien­raš­čio „Af­ten­pos­ten“, „prem­ je­ras taik­liai pa­rin­ko žo­džius po tra­ge­di­jos ir taip pri­si­dė­jo, kad at­ mos­fe­ra ša­ly­je ne­pri­si­pil­dy­tų nea­ py­kan­tos ir ne­bū­tų nu­spal­vin­ta kerš­to troš­ki­mo“.

Po A.Beh­rin­go-Brei­vi­ko ata­ kų Nor­ve­gi­jo­je neį­vy­ko reikš­min­ gų po­ky­čių, iš­sky­rus tai, kad bu­vo su­stip­rin­ta aukš­to ran­go po­li­ti­kų bei val­džios įstai­gų ap­sau­ga. Ta­ čiau ne­bu­vo priim­ta jo­kių pa­pil­do­ mų tei­sės ak­tų, griež­ti­nan­čių sau­ gu­mą ar var­žan­čių pi­lie­čių lais­ves.

Net vaiz­do ste­bė­ji­mo ka­me­rų Os­lo cent­re ne­pa­gau­sė­jo. „Nor­ve­gi­ja ne­pa­si­kei­tė, – tvir­ ti­no Tron­das Hen­ry Blatt­man­nas,

va­do­vau­jan­tis vie­nai ata­kų au­ kų šei­mų pa­lai­ky­mo or­ga­ni­za­ci­jai, pa­ts ne­te­kęs sū­naus Utio­jo­je. – Bet ko­kiu at­ve­ju ne­ga­li­me pa­si­sta­ty­ti pa­kan­ka­mai aukš­tų tvo­rų, kad nuo vis­ko ap­si­sau­go­tu­me.“ Ta­čiau ne vi­si nor­ve­gai lai­ko­si pa­na­šios nuo­mo­nės.

Dau­giau de­mok­ra­ ti­jos, dau­giau at­vi­ ru­mo, dau­giau hu­ ma­niš­ku­mo, ta­čiau jo­kio nai­vu­mo. „Kas pa­si­kei­tė Nor­ve­gi­jo­je? To ne­pa­kan­ka“, – pa­brė­žė To­re Sin­ din­gas Bek­ke­da­lis ir pri­dū­rė, jog bjau­ri­si kai ku­rių žmo­nių tul­žin­ga reak­ci­ja į gru­pę ro­mų, Nor­ve­gi­jos sos­ti­nės šir­dy­je ap­si­sto­ju­sių sto­ vyk­lo­je, dėl ku­rios pa­sta­ro­sio­mis sa­vai­tė­mis vy­ko aud­rin­gi de­ba­tai. „Į to­kias ra­di­ka­lias nea­py­kan­tą kurs­tan­čias nuo­mo­nes tu­rė­tų bū­ti rea­guo­ja­ma griež­čiau“, – sa­kė jis.

Tra­ge­di­ja: to­kio mas­to iš­puo­lio, ko­kį su­ren­gė A.Beh­rin­gas-Brei­vi­kas, Nor­ve­gi­jo­je ne­bu­vo nuo pat Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro me­tų.

Utio­jo­je gy­vas li­kęs Bjørnas Ih­ le­ris tvir­ti­no, kad ekst­re­mis­tams tu­rė­tų bū­ti lei­džia­ma vie­šai skelb­ ti sa­vo idė­jas, sie­kiant iš­veng­ti po­ grin­di­nių ank­la­vų su­si­kū­ri­mo. „Po šių iš­puo­lių ža­dė­jo­me dau­ giau at­vi­ru­mo. Tai­gi kiek­vie­nam tu­ri bū­ti lei­džia­ma reikš­ti sa­vo nuo­mo­nę, kad ir ko­kia kraš­tu­ti­nė ji bū­tų. Žmo­nėms, ku­rie kri­tiš­kai ver­ti­na imig­ra­ci­ją, tu­ri bū­ti leis­ta tai iš­sa­ky­ti, ne­sie­jant to su lie­pos 22-ąja“, – sa­kė jis.

Sker­di­kas lau­kia nuo­spren­džio

A.Beh­rin­go-Brei­vi­ko by­los nag­ ri­nė­ji­mas tru­ko de­šimt sa­vai­čių ir bai­gė­si praei­tą mė­ne­sį. Šiuo me­tu sker­di­kas lau­kia teis­mo nuo­spren­ džio.

Tei­sė­jai pri­va­lo nu­spręs­ti, ar 33 me­tų kal­ti­na­ma­sis ga­li bū­ti lai­ ko­mas pa­kal­ti­na­mu dėl sa­vo psi­ chi­nės būk­lės ir at­lik­ti lais­vės atė­mi­mo baus­mę, ar tu­rė­tų bū­ ti pa­siųs­tas į už­da­rą psi­chiat­ri­jos kli­ni­ką, kaip rei­ka­lau­ja pro­ku­ro­rai.

Teis­mo nuo­spren­dis tu­rė­tų bū­ti pa­skelb­tas rugp­jū­čio 24 d.

BNS, AFP, BBC inf.

„Scan­pix“ nuo­tr.

A.Beh­rin­go-Brei­vi­ko skerdynės: juo­do­ji Nor­ve­gi­jos die­na Ra­mi, pa­kan­tu­mu ir aukš­tais gy­ve­ ni­mo stan­dar­tais gar­sė­jan­ti Skan­ di­na­vi­jos ša­lis praė­ju­sių me­tų lie­ pos 22-ąją bu­vo pa­ža­din­ta iš tai­ kaus snau­du­lio.

15.25 val. vie­tos lai­ku ga­lin­gas spro­gi­mas su­dre­bi­no sos­ti­nę Os­ lą. Spro­go iš­nuo­mo­tas mik­roau­to­ bu­sas, ku­ria­me bu­vo pa­slėp­ta apie 950 ki­log­ra­mų sprog­me­nų, pa­ga­ min­tų iš trą­šų. Sprog­muo de­to­ nuo­tas prieš pat prem­je­ro biu­rą pa­čia­me sos­ti­nės cent­re. Jis bu­ vo toks stip­rus, kad iš­dau­žė pa­ sta­tų lan­gus ke­liuo­se kvar­ta­luo­se ir bu­vo gir­di­mas už dau­ge­lio ki­lo­ met­rų. Per spro­gi­mą žu­vo aš­tuo­ni žmo­nės.

Tik at­si­tik­ti­nu­mas pa­dė­jo iš­ veng­ti dau­giau au­kų. An­der­sas Beh­rin­gas-Brei­vi­kas ku­riam lai­kui

už­stri­go eis­mo spūs­ty­se ir pa­vė­la­ vo su­sprog­din­ti sa­vo bom­bą. Tuo me­tu dau­ge­lis dar­buo­to­jų jau bu­ vo išė­ję iš biu­rų. Įvy­kus spro­gi­mui A.Beh­rin­gasBrei­vi­kas sku­biai iš­va­žia­vo au­to­ mo­bi­liu, ku­rį bu­vo pa­li­kęs to­lė­liau.

Va­žiuo­da­mas per ra­di­ją iš­gir­do, jog jam ne­pa­vy­ko įvyk­dy­ti sa­vo tiks­lo – su­griau­ti vy­riau­sy­bės pa­sta­to.

Apie 17.15 val. vie­tos lai­ku A.Beh­ rin­gas-Brei­vi­kas, per­si­ren­gęs po­ li­ci­nin­ku, kel­tu „Thorbjørn“ at­ plau­kė į Utio­jos sa­lą, esan­čią už maž­daug 40 ki­lo­met­rų į šiau­rės va­ka­rus nuo Os­lo. Pir­mo­sio­mis A.Beh­rin­go-Brei­vi­ko au­ko­mis ta­ po 45 me­tų Mo­ni­ca Boe­sei, du de­ šimt­me­čius pa­dė­ju­si va­do­vau­ti šiai sto­vyk­lai, ir 51 me­tų po­li­ci­nin­kas Tron­das Bernt­se­nas, tuo me­tu bu­ vęs ne tar­ny­bo­je.

M.Boe­sei per­plau­kė eže­rą kar­ tu su po­li­ci­nin­ku ap­si­me­tan­čiu A.Beh­rin­gu-Brei­vi­ku. Šis pa­pra­ šė jos su­šauk­ti sto­vyk­los ap­sau­gos dar­buo­to­jus – esą kad ga­lė­tų jiems su­teik­ti in­for­ma­ci­jos apie sprog­di­ ni­mą Os­le. Pa­rei­gū­nas T.Bernt­se­ nas tuo me­tu va­do­va­vo sto­vyk­los ap­sau­gai. Jis prie­plau­ko­je su­si­ti­ko su A.Beh­rin­gu-Brei­vi­ku, ir jam iš­ kart ki­lo įta­ri­mas. Tuo me­tu ekst­ re­mis­tas nu­šo­vė po­li­ci­nin­ką ir ūk­ ve­dę.

Gink­luo­tas pu­siau au­to­ma­ti­ niu šau­tu­vu „Ru­ger“ ir pis­to­le­tu „Glock“, A.Beh­rin­gas-Brei­vi­kas ėjo per sa­lą, ieš­ko­da­mas pa­ni­ kos apim­tų jau­nų sto­vyk­lau­to­jų, ir mė­gi­no įgy­ti jų pa­si­ti­kė­ji­mą sa­ky­ da­mas, kad yra po­li­ci­jos pa­rei­gū­ nas, at­vy­kęs ap­sau­go­ti žmo­nių ir jų eva­kuo­ti. Jis įžen­gė į ka­vi­nę sta­

čios kal­ve­lės vir­šū­nė­je ir su­var­ pė ją kul­ko­mis – pa­li­ko 13 la­vo­nų.

Vė­liau A.Beh­rin­gas-Brei­vi­kas nu­ šo­vė dar de­šimt žmo­nių, o vė­liau pa­klo­jo dar ke­tu­rio­li­ka ne­to­li van­ dens siurb­li­nės. Šios žu­dy­nės tru­ko il­giau nei va­ lan­dą. Vė­liau sa­lo­je ras­tos 189 šo­vi­ nių tū­te­lės. Iš­gir­dę šū­vius, žmo­nės iš ne­to­lie­se esan­čios sto­vyk­la­vie­ tės mė­gi­no at­plauk­ti gel­bė­ti au­kų ka­te­riu, ta­čiau pa­tys pa­te­ko į kul­ kų kru­šą. „Jūs vi­si mir­sit, mark­sis­tai!“ – šau­kė žu­di­kas, ap­svai­gęs nuo ne­ tei­sė­to, ta­čiau ener­gi­jos su­tei­kian­ čio efed­ri­no, ko­fei­no ir as­pi­ri­no mi­ši­nio.

Jis du­kart pa­skam­bi­no po­li­ci­jai, pri­si­sta­tė kaip „Brei­vi­kas, va­das“.

56 žu­vu­sie­siems bu­vo per­šau­tos gal­vos, o į dau­ge­lį kul­kos pa­tai­kė ne

vie­ną kar­tą – iš vie­no 18-me­čio la­ vo­no bu­vo iš­trauk­tos net aš­tuo­nios. Į įvy­kio vie­tą pa­siųs­tas spe­cia­lu­sis po­li­ci­jos da­li­nys sun­kiai sky­nė­ si ke­lią per au­to­mo­bi­liais už­grūs­ tas Os­lo gat­ves, o vė­liau iš­plau­kė į Utio­ją per ma­ža mo­to­ri­ne val­ti­mi, ir šios va­rik­lis su­ge­do. Pa­rei­gū­nai pe­rė­mė dvi ci­vi­li­nes val­tis, jo­mis at­plau­kė į sa­lą ir 18.34 val. ga­liau­ siai suė­mė A.Beh­rin­gą-Brei­vi­ką.

Iš maž­daug 600 žmo­nių, tą die­ ną bu­vu­sių Utio­jo­je, 67 bu­vo nu­ šau­ti, du už­si­mu­šė ir nu­sken­do, kai mė­gi­no pa­spruk­ti nuo žu­di­ko.

Dar 33 bu­vo su­žeis­ti, iš jų dau­ge­ lis – sun­kiai. Dau­gu­ma au­kų bu­vo paaug­liai: 56 žu­vu­sie­ji bu­vo jau­ nes­ni nei 20 me­tų, o jau­niau­sias bu­vo prieš pen­kias die­nas at­šven­ tęs sa­vo 14-ąjį gim­ta­die­nį.

BNS inf.

10

pirmADIENIS, liepos 23, 2012

sportas diena.lt/naujienos/sportas

Auk­si­nis jau­ni­mas vėl sie­kė vir­šū­nės Lie­tu­vos vai­ki­nų jau­ni­mo (iki 20 me­tų) krep­ši­nio rink­ti­nė va­ kar su bend­raam­žiais iš Pran­cū­ zi­jos ko­vė­si Eu­ro­pos čem­pio­na­ to fi­na­le.

Tai bu­vo jau penk­ta­sis Ka­zio Maks­vy­čio tre­ni­ruo­ja­mos krep­ ši­nin­kų kar­tos fi­na­las: bū­da­mi 15me­čiai, jie lai­mė­jo Eu­ro­pos olim­ pi­nį fes­ti­va­lį, po to ta­po Eu­ro­pos 16-me­čių ir 18-me­čių bei pa­sau­ lio 19-me­čių čem­pio­nais.

Sta­tis­ti­ka Lietuva–Serbija 73:68 (21:17, 16:13, 16:22, 20:16). Ž.Sku­čas 14 taš­k ų (5 at­ko­vo­t i ka­muo­l iai), V.Či­žaus­kas 13 (5 at­ko­vo­ti ka­muo­liai, 7 re­zul­ta­ ty­v ūs per­da­vi­mai), E.Ula­no­vas (7 at­ko­vo­ti ka­muo­liai, 6 re­zul­ta­ty­vūs per­da­vi­mai) ir P.Vai­tie­k ū­nas po 11, A.But­ke­vi­čius 10/B.Bog­da­no­vi­čius 16 (7 at­ko­vo­ti ka­muo­liai, 5 klai­dos), A.Cvet­ko­vi­čius 15 (4 re­zul­ta­ty­v ūs per­da­vi­mai), S.Nas­ti­čius 11.

Ka­zys Maks­vy­tis:

Be­veik vi­są su­si­ti­ki­ mą są­ly­gas dik­ta­vo­ me mes, to­dėl nu­si­ pel­nė­me per­ga­lės.

Slo­vė­ni­jo­je vyks­tan­čio tur­ny­ro pus­fi­na­ly­je lie­tu­viai 73:68 (21:17, 16:13, 16:22, 20:16) nu­ga­lė­jo Ser­ bi­jos ko­man­dą. Li­kus žais­ti 2 mi­ nu­tes, ser­bai bu­vo iš­si­ver­žę į

prie­kį 64:61, ta­čiau mū­siš­kiai per pu­sant­ros mi­nu­tės pa­tai­kė 8 bau­ dos me­ti­mus ir iš­ko­vo­jo per­ga­lę. „Žai­dė­jus slė­gė įtam­pa, to­dėl ant­ro­ji ma­čo da­lis bu­vo per­mai­ nin­ga. Vis dėl­to be­veik vi­są su­ si­ti­ki­mą są­ly­gas dik­ta­vo­me mes, to­dėl nu­si­pel­nė­me per­ga­lės“, – sa­kė K.Maks­vy­tis.

Ki­to­se pus­fi­na­lio rung­ty­nė­se Pran­cū­zi­jos rink­ti­nė 66:59 (16:15, 15:16, 16:13, 19:15) nu­ga­lė­jo Is­pa­ ni­jos eki­pą.

VD inf.

Stip­res­ni: ke­ly­je į fi­na­lą lie­tu­viai pri­ver­tė ka­pi­tu­liuo­ti šia­me Eu­ro­pos

čem­pio­na­te be pra­lai­mė­ji­mų žen­gu­sius ser­bus.

fi­baeu­ro­pe.com nuo­tr.

Kai­my­nai: Lie­tu­vos ir Ru­si­jos krep­ši­nin­kai olim­pi­nes žai­dy­nes pra­dės skir­tin­go­se gru­pė­se.

Tomo Tumalovičiaus (krepsiniosirdis.lt) nuotr.

At­si­re­van­šuo­ti rusams Chimkuose ne­pa­vy­ko Lie­tu­vos vy­rų krep­ši­nio rink­ti­nei Ru­si­jos ko­man­da šie­met – kol kas neį­vei­kia­ma: mū­siš­kiai ant­rą kar­tą pra­lai­mė­jo jai drau­ giš­ką ma­čą.

Mask­vos prie­mies­ty­je Chim­kuo­ se su­reng­to­se rung­ty­nė­se lie­tu­viai 79:101 nu­si­lei­do ru­sams. Bir­že­lio 28-ąją Hjus­to­ne įvy­ku­sią kont­ro­ li­nę dvi­ko­vą taip pat lai­mė­jo Ru­si­ jos krep­ši­nin­kai – 77:68.

Var­žy­bas Chim­kuo­se sėk­min­ giau pra­dė­jo Lie­tu­vos rink­ti­nė – ji pir­ma­vo 5:1, 11:4. Ti­mo­fe­jaus Moz­ go­vo dė­ka ru­sai per­svė­rė re­zul­ta­tą sa­vo nau­dai – 13:11. Ant­ra­ja­me kė­ li­ny­je Kęs­tu­čio Kem­zū­ros ka­riau­ na vėl iš­si­ver­žė į prie­kį – 24:18, bet aikš­tės šei­mi­nin­kai su­si­grą­ži­ no ini­cia­ty­vą – 46:36.

Tre­čia­ja­me kė­li­ny­je ru­sai bu­

vo nu­to­lę 62:44, ta­čiau Lie­tu­vos krep­ši­nin­kai su­švel­ni­no re­zul­ta­ tą – 66:58. Po Da­riaus Son­gai­los dvi­taš­kio skir­tu­mas dar su­ma­žė­jo – 72:66. Ru­si­jos rink­ti­nė ne­su­dė­jo gink­lų ir at­si­ga­vo – 81:71, 92:73, Lie­pos 24-ąją mū­siš­kiai Vil­niu­ je žais pa­sku­ti­nes prie­šo­lim­pi­nes rung­ty­nes su Is­lan­di­jos at­sto­vais.

Lie­tu­vos krep­ši­nin­kai olim­pi­ nį tur­ny­rą pra­dės A gru­pė­je su Ar­ gen­ti­nos, Pran­cū­zi­jos, Tu­ni­so, JAV ir Ni­ge­ri­jos ko­man­do­mis. Ru­sai B gru­pė­je žais su Aust­ra­li­jos, Bra­zi­li­ jos, Ki­ni­jos, Is­pa­ni­jos ir Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos eki­po­mis.

Du pra­lai­mė­ji­mai ne­bu­vo pra­žū­tin­gi Dvi ne­sėk­mės paei­liui neužt­ren­kė du­rų Lie­tu­vos jau­nu­čių (iki 16 me­ tų) vai­ki­nų rink­ti­nei į ant­rą­jį Eu­ro­ pos čem­pio­na­to eta­pą.

Pa­ne­vė­žy­je vy­ku­sio­se C gru­pės var­žy­bo­se lie­tu­viai 64:70 nu­si­lei­ do Ser­bi­jos ko­man­dai ir 65:66 – bend­raam­žiams iš Vo­kie­ti­jos, bet tęs ko­vą dėl me­da­lių.

Ypač dra­ma­tiš­ka bu­vo dvi­ko­va su vo­kie­čiais, ku­rie re­zul­ta­tą sa­vo nau­dai tri­taš­kiu per­svė­rė iki ket­ vir­to­jo kė­li­nio pa­bai­gos li­kus 6,4 sek. Pas­ku­ti­nis mū­siš­kių me­ti­mas tiks­lo ne­pa­sie­kė. „Rung­ty­nes su Vo­kie­ti­jos eki­ pa pra­dė­jo­me ge­rai, ta­čiau žai­ dė­me ban­guo­tai. Gai­la, kad pra­ lei­do­me le­mia­mą tri­taš­kį. Mū­sų pa­g rin­d i­n iai krep­š i­n in­kai pa­ vargs­ta, o ki­ti sun­ko­kai įsitraukia į žai­di­mą, to­dėl, kai įgy­ja­me per­ sva­rą, mū­sų puo­li­mas kiek su­sto­

Sta­tis­ti­ka Rusija–Lietuva 101:79 (17:20, 29:18, 26:24, 29:17). V.Fri­dzo­nas 26 taš­kai, A.Ki­r i­len­ka 19 (5 at­ko­vo­t i ka­muo­ liai), A.Ponk­ra­šo­vas 14/J.Va­lan­čiū­ nas 12, M.Kal­nie­tis (5 re­zul­ta­ty­v ūs per­da­v i­mai) ir D.Son­gai­la po 10, S.Ja­sai­tis 9, L.Klei­za (5 at­ko­vo­ti ka­ muo­l iai) ir P.Jan­k ū­nas (6 at­ko­vo­t i ka­muo­liai) po 8, R.Kau­kė­nas 7, Š.Ja­ si­ke­vi­čius 6 (6 re­zul­ta­ty­vūs per­da­ vi­mai), R.Sei­bu­t is 4, J.Ma­čiu­l is 3, M.Po­cius 2.

Bū­s i­m ie­j i lie­t u­v ių var­ž o­vai pran­cū­zai Stras­bū­re 78:74 (19:15, 22:24, 14:26, 23:9) pa­lau­žė Bra­zi­ li­jos at­sto­vus. Nu­ga­lė­to­jams To­ny Par­ke­ris pel­nė 22 taš­kus, Nan­do De Co­lo – 13, Mic­kae­lis Ge­la­ba­ le – 10.

VD inf.

C gru­pė Komanda

1. Vo­kie­ti­ja 2. Ser­bi­ja 3. Lie­tu­va 4. Slo­vė­ni­ja

Sta­tis­ti­ka

Perg.

Pral.

Taškų sant.

3 2 1 0

0 1 2 3

202:175 201:195 211:212 190:222

Lietuva–Serbija 64:70 (19:12, 15:22

14:21, 16:15). D.Žem­gu­lis 11 taš­kų, D.Sa­ bo­nis 9 (13 at­ko­vo­tų ka­muo­lių), M.Šerkš­nas ir D.Pav­lovs­kis po 8/J. Sta­rin­če­vi­čius 28, N.Pav­lo­vi­čius 12, V.Vu­če­ti­čius 10.

Ant­ra­sis eta­pas E gru­pė Komanda

Lietuva–Vokietija 65:66 (21:8,

1. Ita­li­ja 2. Is­pa­ni­ja 3. Uk­rai­na 4. Tur­ki­ja 5. Kroa­ti­ja 6. Lat­vi­ja

16:25, 13:18, 15:15). T.Pa­liu­kė­nas 24, D.Zup­k aus­k as pri­d ė­j o 10 (9 re­ zul­t a­t y­v ūs per­d a­v i­m ai), D.Sa­b o­ nis (16 at­ko­vo­tų ka­muo­lių, 4 blo­ kai) ir M.Šerkš­nas po 9 / J.Wim­ber­ gas 18.

ja. Per pa­sku­ti­nę ata­ką no­rė­jo­me su­žais­ti du prieš du, ta­čiau, ne­ pa­vy­kus per­duo­ti ka­muo­lio Do­ man­tui Sa­bo­niui, vai­ki­nai tu­rė­jo jį mes­ti Man­tui Šerkš­nui. Pla­ną įvyk­dė­me, tik gai­la, kad jis ne­pa­ tai­kė“, – svars­tė Lie­tu­vos rink­ti­

Perg.

Pral.

Taškų sant.

2 2 1 1 0 0

0 0 1 1 2 2

150:131 138:132 142:131 166:168 158:175 121:138

Perg.

Pral.

Taškų sant.

2 2 1 1 0 0

0 0 1 1 2 2

135:104 133:125 134:133 130:131 129:136 108:140

F gru­pė Staig­me­na: vo­kie­čiai (juo­da ap­ran­ga), įvei­kę lie­tu­vius, iš­ko­vo­jo tre­čią­

ją per­galę iš ei­lės.

nės vy­riau­sia­sis tre­ne­ris Gin­ta­ras Ra­zu­tis. Nau­jo­je F gru­pė­je mū­ sų ša­lies še­šio­lik­me­čiai ko­vos su Grai­ki­jos, Pran­cū­zi­jos ir Len­ki­jos

fi­baeu­ro­pe.com nuo­tr.

krep­ši­nin­kais. Ant­ro­jo eta­po ma­ čai Pa­ne­vė­žio „Ci­do“ are­no­je pra­ si­dės šian­dien.

VD inf.

Komanda

1. Pran­cū­zi­ja 2. Vo­kie­ti­ja 3. Grai­ki­ja 4. Ser­bi­ja 5. Lie­tu­va 6. Len­ki­ja

11

pirmADIENIS, liepos 23, 2012

sportas

Olim­pi­nis kai­me­lis at­vė­rė du­ris ir lie­tu­viams Pir­mie­ji iš Lie­tu­vos spor­ti­nin­kų Lon­ do­no olim­pi­nia­me kai­me­ly­je va­kar ap­si­ gy­ve­no gim­nas­tai Lau­ra Švil­pai­tė, Ro­kas Guš­či­nas ir tre­ne­ris Vla­dis­lo­vas Bo­go­mo­ lo­vas.

Prob­le­ma – il­gos lo­vos

Lie­tu­vos tau­ti­nio olim­pi­nio ko­mi­ te­to (LTOK) at­sto­vas spau­dai Bro­ nius Če­ka­naus­kas in­for­ma­vo, kad šian­dien iš Ang­li­jos mies­to Pli­mu­ to, kur tre­ni­ra­vo­si, at­vyks mū­sų plau­ki­kai.

Gy­ven­si­me stra­te­ giš­kai ne­blo­go­je vie­ to­je: ne­to­li val­gyk­ los, po­lik­li­ni­kos, tarp­tau­ti­nės zo­nos, trans­por­to maz­go.

Lie­tu­vos olim­pi­nės mi­si­jos va­do­ vai kai­me­ly­je bai­gia įkur­tu­vių dar­ bus: jau iš to­lo akį trau­kia Lie­tu­vos ir LTOK vė­lia­vos, įreng­tas biu­ras, pa­ skirs­ty­ti kam­ba­riai, pa­tik­rin­ti rak­tai, du­šai, su­skai­čiuo­tas vi­sas kam­ba­ riuo­se esan­tis in­ven­to­rius, nes iš­ vyks­tant rei­kės at­si­skai­ty­ti už vis­ką.

Su di­des­nė­mis bė­do­mis lie­tu­ viams su­si­dur­ti ne­te­ko, ta­čiau kol kas ne­pa­vy­ko gau­ti ilgesnių lo­vų aukš­čiau­siems spor­ti­nin­kams.

Ki­tų ša­lių mi­si­jų va­do­vams olim­ pi­nia­me kai­me­ly­je te­ko dau­giau rū­pes­čių. Bal­ta­ru­siai skun­dė­si, kad ke­lias die­nas ne­tu­rė­jo karš­to van­ dens, po­rtu­ga­lams ne­ti­ko kam­ba­ rių rak­tai, ne­vei­kė te­le­vi­zo­riai.

Ap­si­keis striu­kė­mis

„Olim­p i­n io kai­m e­l io ap­sau­gos dar­buo­to­jai dė­vi ža­lias striu­kes – pa­na­šias į lie­tu­vių. Į pa­siū­ly­mus keis­tis bri­tų pa­rei­gū­nai rea­ga­vo su šyp­se­na. O au­ga­lo­ti lie­tu­viai vai­ki­nai, ku­rių, kaip ir mer­gi­nų, olim­pi­nio kai­me­lio ap­sau­gos ir ki­to­se tar­ny­bo­se dir­ba ne­ma­žai, tei­gė, kad po žai­dy­nių bus pa­si­ ren­gę mai­nams“, – sa­kė B.Če­ka­ naus­kas.

Lie­tu­vių kai­my­nai olim­pi­nia­ me kai­me­ly­je bus aust­rai, ar­mė­ nai, bel­gai. „Gy­ven­si­me stra­te­giš­kai ne­blo­ go­je vie­to­je: ne­to­li val­gyk­los, po­ lik­li­ni­kos, tarp­tau­ti­nės zo­nos, trans­por­to maz­go. Tu­ri­me pen­kis aukš­tus. Kaip bu­vo­me pra­šę, gau­ si­me 17 ilgesnių lo­vų – 210 cm il­gio.

Stan­dar­ti­nių il­gis – 197 cm. Lo­vos bus prail­gin­tos, bet ap­klo­tai – pri­ tai­ky­ti trum­pes­nėms. Vi­sa lai­mė, kad kam­ba­riuo­se šil­ta. Dau­gu­ma kam­ba­rių – dvi­vie­čiai, jau­kūs, bet ne­di­du­kai. Kai­me­lis at­ro­do įspū­ din­gai: daug ža­lu­mos, mir­ga olim­ pi­nių žai­dy­nių rek­la­mos. Gy­ven­ to­jų dar nė­ra daug, tai ypač ma­ty­ti val­gyk­lo­je: pen­kių tūks­tan­čių vie­ tų sa­lė kol kas pus­tuš­tė“, – pa­sa­ ko­jo LTOK at­sto­vas.

Lie­pos 24-ąją olim­pi­nia­me kai­ me­ly­je bus iš­kil­min­gai pa­kel­ ta Lie­tu­vos vė­lia­va. Į ce­re­mo­ni­ ją pla­nuo­ja at­vyk­ti ne­pap­ras­ta­sis

Na­mas: Lie­tu­vos olim­pie­čiai įsi­kurs pen­kiuo­se aukš­tuo­se.

Būs­tas: kam­ba­riai – jau­kūs, bet ne­di­de­li.

Bro­niaus Če­ka­naus­ko (LTOK) nuo­tr.

Pir­mie­ji: gim­nas­tai R.Guš­či­nas (iš dešinės), L.Švil­pai­tė ir tre­ne­ris V.Bo­go­mo­lo­vas jau įsi­kū­rė XXX va­sa­ros

olim­pia­dos sos­ti­nė­je.

ir įga­lio­ta­sis Lie­tu­vos am­ba­sa­do­ rius Jung­ti­nė­je Ka­ra­lys­tė­je JE Os­ ka­ras Ju­sys.

Lat­vių dau­giau nei es­tų

Į olim­pi­nį kai­me­lį kraus­to­si ir Lie­ tu­vos kai­my­nai lat­viai, taip pat es­tai.

Lat­vi­jai at­sto­vaus 46 spor­ti­nin­ kai, jie da­ly­vaus 13-os spor­to ša­kų var­žy­bo­se. Per žai­dy­nių ati­da­ry­mą na­cio­na­li­nę vė­lia­vą neš 27-erių pa­ plū­di­mio tink­li­nio meist­ras Mar­ti­ nas Pla­vi­nis.

Es­ti­ją rep­re­zen­tuos 33 at­le­tai, tarp jų dau­giau­siai bus leng­vaat­le­ čių – 11. Olim­pi­nia­me pa­ra­de Es­ti­ jos vė­lia­vą neš dis­ko me­ti­kas Alek­ sand­ras Tam­mer­tas.

VD, LTOK inf.

Pa­žin­tis: Lie­tu­vos olim­pi­nės mi­si­jos va­do­vas A.Ras­la­nas ir LTOK at­

sto­vas spau­dai B.Če­ka­naus­kas jau už­mez­gė ry­šius su olim­pi­nio kai­ me­lio ap­sau­gos pa­rei­gū­nais.

13

pirmADIENIS, liepos 23, 2012

menas ir pramogos

Dirb­ti ne dėl pi­ni­gų, o dėl am­bi­ci­jų Jį va­di­no vi­saip: pi­žo­nų siau­bu, be­sme­ge­ niu ka­čio­ku, ta­čiau vis­kas kur kas pa­pras­ čiau. Dėl sa­vo iš­vaiz­dos ir gy­ve­ni­mo bū­do Vy­tau­tas Me­di­nec­kas-Iron­vy­tas jau anks­ čiau su­lauk­da­vo praei­vių dė­me­sio. Da­ bar jo su­lau­kia ir iš tų, ku­rie mėgs­ta re­pą.

Man­tas Stan­ke­vi­čius m.stankevicius@diena.lt

– Lie­tu­vos hip­ho­pe, ma­nau, ta­ vęs ne­ga­li­ma ne­pas­te­bė­ti. Iš­ sis­ki­ri ir sa­vo iš­vaiz­da. Ar taip bu­vo ir iki už­li­pant į sce­ną?

– Taip, dė­me­sio su­lauk­da­vau ir anks­čiau. Man ma­ma yra sa­kiu­ si, kad esu la­bai gra­žus (juo­kia­si). Į ma­ne nu­kreip­tus žvilgs­nius pa­ste­biu vi­sa­da. Daž­niau­siai jų su­lau­ kiu, kai va­sa­rą gat­ve ke­liau­ju pa­ si­rai­to­jęs marš­ki­nė­lių ran­ko­ves.

Vi­sa­da ma­ny­da­vau, kad sce­no­je at­ li­kė­jas tu­ri bū­ti iš­skir­ti­nis. Bet tik­ rai ne­sie­kiau už­siau­gin­ti rau­me­nų, o vė­liau pra­dė­ti at­li­kė­jo kar­je­rą.

– Tai ka­da re­pas at­si­ra­do ša­lia rau­me­nų?

– Vi­są gy­ve­ni­mą ma­ne ly­dė­jo re­pas.

Paaug­lys­tė­je pra­dė­jau kur­ti mu­zi­ką pa­ts, ta­čiau ven­giau kur­ti teks­tus.

Spor­ta­vau nuo vai­kys­tės – pir­miau užau­go rau­me­nys, o da­bar au­gi­nu sa­vo mu­zi­ki­nius ge­bė­ji­mus. Kaž­kas išei­na. Tuo džiau­giuo­si. Pa­žin­tis su šia mu­zi­ka, ma­tyt, pra­si­dė­jo nuo gru­pės „2 Un­li­mi­ted“ įra­šų klau­ sy­mo, vė­liau vy­res­nis bro­lis pra­ dė­jo klau­sy­tis tik­ro re­po. Klau­siau ir aš. Vė­liau bu­vo „Ru­ki v verch“ era (juo­kia­si). Klau­siau, ką klau­sė drau­gai, bet re­po ne­pa­mirš­da­vau.

Drau­gai re­tai ma­ne su­pras­da­vo dėl klau­so­mos mu­zi­kos. Emi­ne­mas pri­ kė­lė ma­ny­je ža­ve­sį šia mu­zi­ka.

– Kū­ri­nys „Tai mū­sų klu­bas“ su­lau­kė daug per­žiū­rų in­ter­ ne­to po­rta­luo­se.

– Šis kū­ri­nys la­bai ar­ti­mas ma­no šir­džiai, nes jis – apie spor­tą. Kai tik įra­šė­me „Klu­bą“, nu­spren­dė­ me, kad pir­ma­sis kli­pas bus su­kur­ tas bū­tent jam. Į kli­po fil­ma­vi­mą pa­si­kvie­čiau drau­gų ir žiū­ro­vams pa­ro­dė­me, kaip tek­da­vo anks­čiau spor­tuo­ti rū­siuo­se. Vi­sus ta­me kli­ pe nu­si­fil­ma­vu­sius žmo­nes sie­ja

spor­tas. Žmo­nėms pa­ro­džiau, koks esu spor­to sa­lė­je... Di­de­lis per­žiū­rų skai­čius bu­vo ne­ti­kė­tas, bet džiau­ giuo­si, kad da­bar žmo­nės ma­ne ži­ no kaip „rau­me­nin­gą re­pe­rį“.

– Gat­vė­je ta­ve jau at­pa­žįs­ta?

– At­pa­žįs­ta (šyp­so­si). Nors jau ir anks­čiau bu­vau pri­pra­tęs, kad vi­si į ma­ne spok­so. Ta­da ne­kreip­da­vau dė­me­sio. Vi­sai ne­se­niai bu­vau ma­ lo­niai nu­ste­bin­tas Pa­lan­go­je: pra­ si­lenk­da­mas su jau­nuo­lių bū­riu iš­ gir­dau „Žiū­rė­kit, čia Iron­vy­tas“. Jie prie ma­nęs pri­šo­ko spaus­ti ran­kos.

Pa­sa­kė, kad jie klau­so ma­no mu­zi­ kos ir jiems ji pa­tin­ka. Ki­tą kar­tą bu­vo at­pa­ži­nę au­to­ser­vi­se, dar ki­ tą – spor­to klu­be. Tai ma­lo­nu. Tik ne­ži­nau, ko­dėl ma­ne įsi­me­na, – ar dėl mu­zi­kos, ar dėl iš­skir­ti­nės iš­ vaiz­dos. Ži­no­ma, man tai ne­truk­ do, svar­bu, kad žmo­nės klau­so­si ma­no mu­zi­kos. Vi­sa­da ma­lo­nu iš­ girs­ti iš ne­pa­žįs­ta­mų žmo­nių, kad jiems pa­tin­ka ta­vo kū­ry­ba. Sma­gu, kai su­lau­kiu laiš­kų, – žmo­nės dė­ ko­ja už dai­nas, ku­rios juos ska­ti­na spor­tuo­ti, už tai, kad ro­dau pa­vyz­dį ne­ger­ti, ne­rū­ky­ti, o rink­tis spor­tą.

Svar­biau­sia yra da­ ry­ti ki­taip ir ne­ko­pi­ juo­ti. Į re­po pra­mo­nę ne­rei­kia įsi­verž­ti, te­ rei­kia da­ry­ti.

– Pa­sa­kyk at­vi­rai, ar pa­ties Iron­vy­to gy­ve­ni­me ne­bu­vo al­ ko­ho­lio ir ci­ga­re­čių?

– Bu­vo. Ta­čiau paaug­lys­tė­je at­ si­ra­do „kab­liu­kas“, ku­ris va­di­na­ si spor­tas. Kai man bu­vo try­li­ka ar ke­tu­rio­li­ka me­tų, no­rė­jau bū­ti di­ de­lis, stip­rus ir rau­me­nin­gas. Įta­ką da­rė se­nie­ji ko­vi­niai fil­mai: Syl­ves­ te­ris Stal­lo­ne, Ar­nol­das Schwar­ze­

Populiarėja: į Ironvyto koncertus kaskart susirenka vis gausesnė pu-

blika.

Esmė: V.Medinecko-Ironvyto gyvenime svarbiausi dalykai – sportas ir repo muzika.

neg­ge­ris... Tuo me­tu ma­niau, kad stip­rus ir rau­me­nin­gas vy­ras – tai tik­ras vy­ras. Spor­tuo­ti pra­dė­jau nuo pen­kio­li­kos me­tų. Bet anks­ čiau pra­dė­jau ger­ti, nes užau­gau to­kia­me ra­jo­ne – Nau­ji­nin­kuo­se. Šis ra­jo­nas tu­rė­jo sa­vo šar­mo. Bu­ vo įdo­mu iš­ger­ti, pa­mė­gin­ti. Vė­liau su drau­gais iš­ger­da­vo­me ir stip­res­ nių gė­ri­mų. Ap­si­vem­da­vo­me, bet tuo nie­kas ne­si­baig­da­vo. Pra­dė­jęs spor­tuo­ti ger­ti ne­si­lio­viau. Juk tai at­ro­dy­da­vo kie­tai – rū­ky­da­vo­me, ger­da­vo­me ir tai at­ro­dy­da­vo pa­ts tu­ri­nin­giau­sias už­siė­mi­mas. Dar pa­me­nu, kad prieš tre­ni­ruo­tę pri­ va­lė­da­vau su­trauk­ti ci­ga­re­tę. Tik vė­liau su­pra­tau, kad tai ne­rei­ka­ lin­gas da­ly­kas ir kai ką da­rau ne­ tei­sin­gai. Me­čiau rū­ky­ti, ma­žiau ger­ti pra­dė­jau jau po mo­kyk­los.

Pas­te­bė­jau, kad dėl al­ko­ho­lio ne­ pa­da­rau la­bai daug da­ly­kų, vel­ tui išeik­vo­ju ener­gi­ją. Spor­tuo­da­ mas pra­dė­jau gi­lin­tis į žmo­gaus or­ga­niz­mo me­cha­niz­mą ir su­ži­ no­jau, kaip jis rea­guo­ja į al­ko­ho­lį, kai spor­tuo­ji, – su­trin­ka me­džia­ gų apy­kai­ta, bal­ty­mų sin­te­zė. Tai reiš­kia, kad rau­me­nys lė­čiau au­ ga, deg­ra­duo­ja sme­ge­nys... Jei­gu da­bar ger­čiau, neat­ro­dy­čiau taip, kaip at­ro­dau, ne­ga­lė­čiau kur­ti mu­ zi­kos ir plė­to­ti vers­lo.

– Pri­si­me­ni pir­mą įra­šą stu­di­ jo­je?

– Vis­kas bu­vo la­bai įdo­miai. Tu­ rė­jau pri­kū­ręs mu­zi­kos ir ke­lis ei­ lė­raš­čius apie drau­gus (juo­kia­si).

Pas­ka­tin­tas drau­gų su­rin­kau cheb­ rą ir nu­va­žia­vo­me į stu­di­ją. Įra­šė­ me. Už­si­ka­bi­nau. Tai įdo­mus jaus­ mas – kaž­ka­da klau­sy­da­vau sa­vo mu­zi­kos die­vu­kų ir įra­šas at­ro­dė kaž­kas ste­buk­lin­ga. Tą die­ną tie­ siog pa­da­rė­me tai, kas at­ro­dė to­li­ ma ir ne­rea­lu.

– Su­si­ti­ko­me pa­si­kal­bė­ti apie re­pą. Pa­sa­kyk, kiek kū­ri­niuo­se yra ta­vo pa­ties iš­gy­ve­ni­mų?

– Bet ku­ris teks­tas gims­ta iš ma­no gy­ve­ni­mo. Ne­fan­ta­zuo­ju. Tuo man ir pa­tin­ka re­pas, kad ja­me ga­li iš­ girs­ti is­to­ri­ją, su­pras­ti, jog yra at­ li­kė­jo min­tys, iš­gy­ve­ni­mai.

– Bu­vo kal­bų, kad lie­tu­vių re­ pe­riai atsiskyrė į dvi da­lis – tie, ku­rie dai­ro­si į Va­ka­rus, ir tie, ku­rie ste­bi Ry­tų rin­ką.

– Iš tie­sų, mes esa­me už­stri­gę tarp Ry­tų ir Va­ka­rų. Tai pa­ts kvai­liau­ sias mū­sų bruo­žas – skirs­ty­tis pa­ gal tai, kas kam la­biau pa­tin­ka.

– Apie Lie­tu­vos re­po rin­ką nuo­ mo­nių yra dau­giau ne­gu pa­čių re­pe­rių ša­ly­je. Ką apie ją ma­nai ir ar sun­ku į ją įsi­verž­ti?

– Įsi­verž­ti – la­bai leng­va. Vi­sa­ da ma­niau, kad jei­gu žmo­gus la­bai no­ri, jis sa­vo tiks­lą anks­čiau ar vė­ liau bū­ti­nai pa­sieks. Tai man įskie­ pi­jo spor­tas – no­rė­da­mas pa­siek­ ti re­zul­ta­tą pri­va­lai dirb­ti, dirb­ti ir dar kar­tą dirb­ti bei steng­tis. Jei­ gu šne­kė­si ir lauk­si, nie­ko ne­bus. Įra­šė­me vie­ną kū­ri­nį, pa­ti­ko, įra­ šė­me ant­rą, su­kū­rė­me kli­pą, per­ žiū­ros vir­ši­ja 150 tūkst., su­da­ly­ va­vo­me ra­di­jo lai­do­je, kon­cer­tas – vis­kas ju­da į prie­kį. Svar­biau­ sia yra da­ry­ti ki­taip ir ne­ko­pi­juo­ ti. Į re­po pra­mo­nę ne­rei­kia įsi­verž­ ti, te­rei­kia da­ry­ti.

Asmeninio archyvo nuotr.

Vie­ni klau­so ru­siš­ko re­po apie sau­ lėg­rą­žų gliau­dy­mą, ki­ti klau­so apie juo­dao­džių nuo­ty­kius ge­tuo­se. Ne­ gy­ve­na­me nei ge­te, nei Kam­čiat­ko­ je, o ko­pi­juo­ja­me ar­ba vie­nus, ar­ba ki­tus. Man pa­tin­ka at­li­kė­jai, ku­ rie ku­ria ko­ky­biš­ką mu­zi­ką. Ru­si­ jo­je tai da­ro Bas­ta ir Gu­fas, Ti­ma­ti – taip, sa­ky­ki­me, kad tai jau po­psas, bet tai yra ko­ky­biš­ka mu­zi­ka.

Va­ka­ruo­se net sun­ku su­skai­čiuo­ti, kiek yra ko­ky­biš­kos mu­zi­kos. Esu toks žmo­gus, ku­ris mėgs­ta sem­ti ge­riau­sius da­ly­kus iš vi­sų. Ne­tu­riu da­bar die­vu­kų, ku­rių kū­ry­bą sek­ čiau die­ną nak­tį. Lie­tu­vo­je vi­sais lai­kais pa­vyz­dys bu­vo „G&G sin­ di­ka­tas“. Ger­bia­me juos už tai, ką pa­da­rė ir da­ro iki šiol.

– Ne­re­tai ga­li­ma iš­girs­ti „be­ sme­ge­nis ka­čio­kas“... Bet tu už­si­mi­nei apie vers­lą?

– Taip, tu­riu su­kū­ręs vers­lą. Pre­ kiau­ja­me mais­to pa­pil­dais. Su­sie­ jau sa­vo po­mė­gį su dar­bu. Vis­kas pra­si­dė­jo nuo nu­lio, o pir­mas dar­ bas kaž­ka­da bu­vo rek­la­mi­nių buk­ le­tų ne­šio­ji­mas po laip­ti­nes. Sup­ra­ tau, kad fi­ziš­kai dirb­ti sun­ku, to­dėl te­ko pa­dir­bė­ti sme­ge­ni­mis. Vers­ lą su­kur­ti yra sun­ku, bet kam ga­ li pa­si­ro­dy­ti, kad leng­viau kas­tu­vu iš­kas­ti duo­bę. Man fi­zi­nio dar­bo už­ten­ka tre­ni­ruok­lių sa­lė­je. Dar­be mankš­ti­nu gal­vą. Pag­rin­di­nis da­ ly­kas gy­ve­ni­me – dirb­ti ne dėl pi­ni­ gų, o dėl am­bi­ci­jų. O ko­men­ta­ruo­ se te­gul ra­šo, kad dur­nas. Man tai ne­rū­pi, nes ži­nau, kad kvai­lys net ne­su­ge­bės įkel­ti sa­vo kli­po į in­ter­ ne­tą. Kvai­lys ge­riau pa­ra­šys kvai­ lą ko­men­ta­rą.

14

pirmADIENIS, liepos 23, 2012

menas ir pramogos „Vilniaus diena“ rekomenduoja

KUR? Šiuo­lai­ki­nio me­no cent­re, Vo­kie­čių g. 2.

KA­DA? Iki rugp­jū­čio 12 d. KIEK? Ne­mo­ka­mai.

KUR? Klu­be „Ar­tis­tai“, Šv. Ka­zi­mie­ro g. 3.

KA­DA? Lie­pos 26 d. KIEK? 15–20 li­tų.

KUR? Lu­kiš­kių aikš­tė­je.

KA­DA? Šian­dien 18.30 val. KIEK? Ne­mo­ka­mai.

Daik­tų au­to­no­mi­ja

Mu­zi­kos poe­zi­ja

Bur­bu­lai drau­gys­tei

Vie­nas cik­lo „Lie­tu­vos dai­lė“ pro­jek­tų „Žvirb­liai“ ga­li bū­ti įvar­dy­tas ir kaip pa­ro­da, bet ga­li funk­cio­nuo­ti ir kaip kū­ri­nių, ku­rie yra ne­ pa­ten­kin­ti sa­vo kū­rė­jais, ku­ra­to­riais ar pa­ro­dos kon­cep­ci­ja, ka­ta­lo­ gas. Pro­jek­tu bu­vo sie­kia­ma su­jung­ti ne­pak­lus­nius, be­si­mas­kuo­ jan­čius, pa­bė­gu­sius, neuž­baig­tus ar sa­ve su­kū­ru­sius kū­ri­nius.

Išs­kir­ti­nia­me kon­cer­te „Ar­tis­tų“ kie­me­ly­je iš­gir­si­te vie­no ži­no­ miau­sių Lie­tu­vos bar­dų – kom­po­zi­to­riaus And­riaus Ku­li­kaus­ko – at­lie­ka­mas au­to­ri­nes dai­nas. Dvie­jų da­lių kon­cer­te dau­giau­sia skam­bės jau vi­siems ge­rai ži­no­mos dai­nos, ta­čiau maest­ro klau­ sy­to­jus ža­da pra­džiu­gin­ti ir ke­le­tu pa­čių nau­jau­sių dai­nų.

Jau ket­vir­tus me­tus ini­cia­ty­va „Bur­bu­lia­to­rius“ Lie­tu­vos ir už­sie­nio mies­tų gy­ven­to­jus su­bu­ria aikš­tė­se ir par­kuo­se pūs­ti mui­lo bur­bu­lų, reng­ti pik­ni­kų ir į me­ni­nes imp­ro­vi­za­ci­jas. Su kny­go­mis, ter­mo­sais ar­ba­tos ir mui­lo bur­bu­lų pū­ti­mo „įran­ga“ bus gai­vi­na­mos vie­šo­sios mies­to erd­vės, mies­tie­čiai ska­ti­na­mi ak­ty­viau jo­mis nau­do­tis.

KUR? Vil­niaus mo­ky­to­jų na­mų kie­me­ly­je, Vil­niaus g. 39. KA­DA? Šian­dien 20 val. KIEK? Ne­mo­ka­mai.

KUR? Ma­ri­jos ir Jur­gio Šla­pe­lių na­me-mu­zie­ju­je, Pi­ lies g. 40. KA­DA? Iki lie­pos 24 d. KIEK? Ne­mo­ka­mai.

KUR? Rad­vi­lų rū­mų mu­zie­ju­je, Vil­niaus g. 24.

KA­DA? Iki rugp­jū­čio 27 d. KIEK? 6 li­tai.

KUR? Šau­nio­je vie­te­lė­je, Pran­ciš­ko­nų g. 3 / 6.

KA­DA? Lie­pos 24 d. 19 val. KIEK? Ne­mo­ka­mai.

Va­sa­ra skir­ta ju­de­siui

Kont­ras­tin­ga In­di­ja

Ku­ni­gaikš­čių Rad­vi­lų pė­do­mis

Dės­ty­to­jų skai­ty­mai

Va­sa­ros te­ra­sos pro­gra­mo­je – ge­ra klu­bi­nė mu­ zi­ka po at­vi­ru dan­gu­mi. Kiek­vie­ną va­ka­rą šo­kių rit­mus dik­tuos vis ki­ti at­li­kė­jai bei di­džė­jai. Šį pir­ ma­die­nį prie gro­tu­vų jū­sų lau­kia mask­vie­tė An­ na Han­na, Er­nes­tas Sa­dau ir el_T.

Si­gi­to Balt­ra­mai­čio fo­tog­ra­fi­jos pa­ro­do­je „In­di­jos spal­vos“ – dvi­gu­bos eks­po­zi­ci­jos prin­ci­pu juos­to­ je įam­žin­tas kas­die­nis gy­ve­ni­mas, klai­džio­jan­tys gy­vū­nai, smal­sūs vai­kai, žmo­nių sam­brūz­dis ar sau­lės nu­gai­rin­ti pei­za­žai.

Rad­vi­los – vie­ni gar­siau­sių Lie­tu­vos Di­džio­sios Ku­ni­gaikš­tys­tės di­di­kų. Ku­ni­gaikš­čio Jo­nu­šo Rad­vi­los pa­sta­ty­to­je gi­mi­nės re­zi­den­ci­jo­je eks­ po­nuo­ja­mi iko­nog­ra­fi­jos dar­bai, Du­bin­gių pi­lia­ vie­tės ar­cheo­lo­gi­niai ra­di­niai.

Ke­tu­rias sa­vai­tes vyks kū­ry­bi­nio ra­šy­mo dirb­tu­ vės Šiau­rės Ame­ri­kos ir Eu­ro­pos stu­den­tams. Šį­ kart dės­ty­to­jai – JAV ro­ma­nis­tas bei poe­tas And­ reas Mon­so­nas ir JAV poe­tas Ei­lee­nas My­le­sas – pa­tys da­ly­vaus poe­zi­jos skai­ty­muo­se.

tv programa

LTV

6.00 Labas rytas.

9.00 „Komisaras Reksas“ (N-7) (k).

10.00 „Hartlando užuovėja“ (k).

11.00 LRT vasaros studija. Tiesioginė Lietuvos radijo laida.

12.00 Sveikinimų koncertas.

14.15 Savaitė.

14.50 Žinios.

15.10 „Komisaras Reksas“ (N-7).

16.00 „Hartlando užuovėja“.

17.05 „Senis“ (N-7).

18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.).

18.35, 20.50, 23.20 Sportas. Orai.

18.45 Europos vidury.

19.25 „Detektyvė King“ (N-7).

20.25, 22.10 Loterija „Perlas“.

20.30 Panorama.

20.40 Verslas.

20.45 Kultūra.

21.00 Lietuvos liepsna.

21.15 „Pirmasis“. Dok. f. apie pirmąjį nepriklausomos Lietuvos olimpinį čempioną Romą Ubartą.

22.15 Afrika.LT (2).

23.15 Vakaro žinios.

23.30 „Detektyvė King“ (N-7) (k).

LNK

6.20 „Nickelodeon“ pristato. „Smalsutė Dora“.

6.50 „Kempiniukas Plačiakelnis“ (4) (k).

7.20 Pirmas kartas su žvaigžde (k).

7.50 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) (k).

LTV 22.15 val.

9.45 „Išdykę seniokai“ (N-7) (k).

10.45 Kitas! (N-7).

11.10 Nuotykių f. „Gimusi laisva“ (Japonija, JAV, 1995 m.) (k).

13.10 „Nickelodeon“ valanda. „iKarli“.

13.40 „Kempiniukas Plačiakelnis“ (5).

14.10 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7).

16.10 KK2 (N-7).

17.40 „Šeimynėlė“ (N-7).

18.45 Žinios. Kriminalai.

19.10 Sportas. Orai.

19.15 „Namai, kur širdis“ (N-7).

20.00 „Pavogta laimė 3. Pavojinga sąjunga“ (N-7).

21.00 Farai (N-7).

22.00 Žinios. Verslas.

22.19 Sportas.

22.23 Orai.

22.25 Kriminalinė Lietuva.

22.35 „Havajai 5.0“ (N-7).

23.35 „Įvykis“ (8) (N-7).

0.30 „Trauma“ (N-7).

1.25 „Įstatymas ir tvarka. Specialiųjų tyrimų skyrius“ (4) (N-7).

13.10 „Bakuganas“.

13.40 „Lūžtanti banga“ (6).

14.10 „Ant bangos“.

14.40 „Madagaskaro pingvinai“.

15.10 „Simpsonai“.

15.40 „Meilės prieglobstis“.

16.40 „Paveldėtojai“.

17.40 „Paveldėtojai“.

18.45 TV3 žinios.

19.00 TV3 sportas.

19.05 TV3 orai.

19.10 Svajonių sodai.

20.10 „Be namų“.

21.00 Be komentarų.

21.35 TV3 vakaro žinios.

21.50 TV3 sportas.

21.55 TV3 orai.

22.00 Romantinė komedija „Geriausias draugas“ (JAV, 2000 m.).

0.05 „Viešbutis „Babilonas“ (3).

1.10 „Įstatymas ir tvarka. Nusikalstami kėslai“.

TV3

6.30 7.00 7.25 8.00

6.45 Teleparduotuvė.

7.00 „Madagaskaro pingvinai“.

7.30 „Simpsonai“.

8.00 „Hana Montana“.

9.00 „Meilės sūkuryje“.

10.05 „Naisių vasara“.

11.00 Nuotykių f. „Dinotopija“ (JAV, D.Britanija, Vokietija, 2002 m.).

12.40 Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai.

LNK 20.00 val.

BTV

Televitrina. Žinios (k). „Galileo: norintiems žinoti“. Žmogus prieš gamtą. Havajų ugnikalnis (N-7) (k).

9.00 „Kviečiu vakarienės“.

9.30 „Miesčionys“ (N-7).

10.00 „Margoša: moterimi negimstama“.

11.00 „Be namų negerai: naujas gyvenimas“.

TV3 0.05 val.

12.00 „Jūrų velniai“ (N-7).

13.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7).

14.00 „Mentai“ (N-7).

15.00 „Srautas“ (N-7).

16.00 „Amerikos talentai VI“.

17.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7).

18.00 Žinios.

18.19 Sportas.

18.23 Orai.

18.25 „Mentai“ (N-7).

19.25 „Kviečiu vakarienės“.

20.00 Žinios.

20.15 Verslas.

20.19 Sportas. Orai.

20.25 „Gyvenimo spalvos“.

21.25 Romantinė komedija „Išsiskyrimo miestas“ (Naujoji Zelandija, 2009 m.)

(N-14).

23.40 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7).

0.45 „Galileo: norintiems žinoti“.

1.15 „Bamba“. Interaktyvus šou suaugusiesiems (S).

Lietuvos ryto TV 6.14, 13.15 TV parduotuvė.

6.30, 8.00 Ryto reporteris.

7.45, 13.00, 21.45, 0.20 Lietuva–Londonas.

9.15 Uraganų persekiotojai. Realybės dokumentika (N-7).

10.15 Gamink sveikiau!

10.50 24/7. Savaitės aktualijų analizė ir komentarai.

12.00 Lietuvos diena.

13.45 Skonio reikalas.

BTV 9.30 val.

14.45 Dok. f. „Neįtikėtinas Krakatau“ (1).

15.45, 16.10, 0.35 Dok. f. „Žudynės studentų miestelyje“ (N-7).

16.00, 17.00, 18.00 Žinios. Orai.

17.20, 22.00 Lietuva tiesiogiai.

18.10 Europos jaunučių vaikinų (iki 16 metų) krepšinio čempionatas. Tiesioginė transliacija iš Panevėžio.

20.00 Vasara su Asta.

21.00, 23.35 Reporteris.

21.52 Orai.

22.35 Vasara su Asta.

SPORT1

12.00 Televitrina.

13.00 VTB vieningoji krepšinio lyga.

Minsko „Minsk-2006“–Maskvos CSKA. 14.30 Ispanijos ACB krepšinio lyga.

Madrido „Real“–„Lucentum Alicante“.

16.15 Sportas LT. R.Tamulio bokso turnyras.

17.15 Italijos „Serie A“ lyga. „Lazio“–„Napoli“.

19.00, 21.00, 23.00 Žinios +.

19.15 Pasaulio paplūdimio tinklinio turas Dubajuje. Moterų finalas.

20.15 Ekstremalaus sporto žurnalas „Duokš penkis“. Laipiojimas uolomis Australijoje.

20.45, 21.45 Olimpinės žaidynės.

21.15 Futbolo dievai. Seras B.Charltonas.

22.00 Bušido turnyras „K-1&KOK Europe GP 2011“ (1).

23.15 Klubų karaliai. „Barcelona“.

lietuvos ryto tv 18.10 val.

8A[ :><?8CB4@8[ 8@ B4;4D8G>@8[ B08AF<0A 8; =8C94 M0;68@8> 6 B4; " EEE ?2 74;? ;B

pirmADIENIS, liepos 23, 2012

KelioniĹł N X >=3>=Y A0C6808 6@48B08 D4O0<4 A8C= B8=8CA 84BCD>94 Tel.?@8AB0B><4 261 3653,8:8 2613C@[ 3655 4;

=5>@<028 skelbimai@vilniausdiena.lt 90 I EEE ;84BCD0;>=3>=0A 2><

4O0<4 :4;48D8CA X >:84B89Y 0=89Y ;0=38 9Y 4; 4 ?0NB0A ?4@D4G8<08 SIĹŞLO DARBÄ&#x201E; 8=5>$6<08; 2><

UAB â&#x20AC;&#x17E;Starjobsâ&#x20AC;? reikalingi pagalbiniai darbuotojai gamyboje terminuotam darbui VilKitos niuje. NorinÄ?ius uĹžsiregistruoti, praĹĄome atvykti d. d. 9â&#x20AC;&#x201C;16 val. (12â&#x20AC;&#x201C;13 val. pietĹł per 4AB0=30@B8=8[ 10;3[ 60<F10 C:NB0 :>:F trauka), adresu EEE 6C>1>A10;308 ;B Gedimino pr. 26, Vilnius (II 1\ I O4<0 :08=0

4; aukĹĄtas).

976183

Ĺ˝emÄ&#x2014;s ĹŤkis PARDUODA Darbai sandÄ&#x2014;liuose â&#x20AC;&#x201C; TESCO, DHL, fabrikuo-

se, vieĹĄbuÄ?iuose; ĹžemÄ&#x2014;s ĹŤkis; slauga AngliNekilnojamÄ&#x2026;jÄŻ turtÄ&#x2026; Tel. 8 675 joje, Vokietijoje, Kipre, Olandijoje.

Â&#x201E;Â&#x201E;Ĺ˝vilgs­nis: nau­jo­jo lei­di­nio skai­ty­to­jai ÄŻ mō­zĹł sos­ti­nÄ&#x2122; ga­lÄ&#x2014;s pa­Şvelg­

ti Cz.Mi­Ĺ&#x201A;os­zo ir jo am­Şi­nin­kĹł aki­mis. Ĺ a­rō­no Ma­Şei­kos (BFL) nuo­tr.

Nau­jo­je kny­go­je â&#x20AC;&#x201C; Cz.Mi­Ĺ&#x201A;os­zo Vil­nius Kny­gy­nuo­se jau pa­si­ro­dÄ&#x2014; lei­ dyk­los â&#x20AC;&#x17E;Apost­ro­faâ&#x20AC;&#x153; iť­leis­ta kny­ ga â&#x20AC;&#x17E;Czes­Ĺ&#x201A;a­wo Mi­Ĺ&#x201A;os­zo Vil­niusâ&#x20AC;&#x153;.

Teks­tĹł ir fo­tog­ra­fi­jos kny­go­je pri­ sta­to­mas toks Vil­nius, ko­kÄŻ ma­tÄ&#x2014; iĹĄ Lie­tu­vos ki­lÄ&#x2122;s No­be­lio li­te­ra­tō­ ros pre­mi­jos lau­rea­tas Czes­Ĺ&#x201A;a­was Mi­Ĺ&#x201A;os­zas.

Kny­gos â&#x20AC;&#x17E;Czes­Ĺ&#x201A;a­wo Mi­Ĺ&#x201A;os­zo Vil­ niusâ&#x20AC;&#x153; idÄ&#x2014;­ja ki­lo dar Cz.Mi­Ĺ&#x201A;os­zui esant gy­vam. Lei­dÄ&#x2014;­ja Gied­rÄ&#x2014; Ka­ dĹžiu­ly­tÄ&#x2014; bi­Ä?iu­lia­vo­si su ra­ťy­to­ju ir nu­vy­ku­si ÄŻ Kro­ku­vÄ&#x2026; svei­kin­ti jo 90me­Ä?io pro­ga sa­kÄ&#x2014; no­rin­ti iť­leis­ti jo Vil­niaus gat­viĹł Ĺžo­dy­nÄ&#x2026;. Cz.Mi­Ĺ&#x201A;os­ zas to­kiai idÄ&#x2014;­jai pri­ta­rÄ&#x2014;, ta­Ä?iau kny­ ga pa­si­ro­dÄ&#x2014; tik po de­ťimt­me­Ä?io. â&#x20AC;&#x17E;DĹžiau­giuo­si pri­sta­ty­da­ma kny­ gÄ&#x2026; ant laip­tĹł, ku­rie prieĹĄ me­tus bu­vo pa­va­din­ti Mi­Ĺ&#x201A;os­zo laip­tais, Ĺžvel­giant ÄŻ tuos ba­ro­ki­nius de­be­ sis, ku­riuos jis ap­ra­ťÄ&#x2014;. Tai yra do­ va­na Cz.Mi­Ĺ&#x201A;os­zo 101-ajam gim­ ta­die­niui, bet grei­Ä?iau tai sko­los ati­da­vi­mas jam, bent aĹĄ taip jau­ Ä?iuo­si. Nu­va­Şia­vu­si ÄŻ Kro­ku­vÄ&#x2026; prieĹĄ dau­giau nei 10 me­tĹł svei­ kin­ti jo 90-me­Ä?io pro­ga, nu­si­ ve­Şiau idÄ&#x2014;­jÄ&#x2026; iť­leis­ti Vil­niaus gat­ viĹł Ĺžo­dy­nÄ&#x2026;, bet ne ĹĄiaip sau, o su ko­kio­mis nors fo­tog­ra­fi­jo­mis, nes man tik teks­ti­nis va­rian­tas pa­si­ ro­dÄ&#x2014; ne­pa­kan­ka­masâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; pa­sa­ko­jo

86 523; www.ppv.lt. ,0@3C>30<0A 3D849[ :0<10@8[ 1CB0A ,0;0= 991570 6>A 24=B@4 CO 10O=FZ8>A \@84A 6 4;

PASLAUGOS

Transporto PERKA

IĹĄ Vilniaus ir Kauno veĹžame ÄŻ KlaipÄ&#x2014;dÄ&#x2026;, PalangÄ&#x2026;, Ĺ ventÄ&#x2026;jÄ&#x2026; ir atgal. www.micro-auto%@0=6808 ?4@:0<4 <8N:Y AC O4<4 0@10 8NA8 busas.lt. Tel. 8 610 10 340. :8@AB8 8A>94 84BCD>94 BA8A:08B><4 8N :0@B> 988206

4;

KelioniĹł

lei­dÄ&#x2014;­ja G.Ka­dĹžiu­ly­tÄ&#x2014;. Kny­go­je pir­ mÄ&#x2026; kar­tÄ&#x2026; spaus­di­na­mas Cz.Mi­Ĺ&#x201A;os­ zo Vil­niaus gat­viĹł Ĺžo­dy­nas. Kny­ga gau­siai iliust­ruo­ta fo­tog­ra­fi­jo­mis, pub­li­kuo­ja­ma per 100 nuo­trau­kĹł â&#x20AC;&#x201C; Ho­pe­no, Zda­novs­kiĹł, Bul­ha­kĹł ir Al­gi­man­to Kun­Ä?iaus dar­bai.

Pa­sak kny­gos su­da­ry­to­jos, jos ne iliust­ruo­ja, o su­da­ro Cz.Mi­ Ĺ&#x201A;os­zo at­si­mi­ni­mĹł apie Vil­niĹł kon­teks­tÄ&#x2026;. Kny­go­je taip pat pa­ tei­kia­mas dia­lo­gas apie Vil­niĹł â&#x20AC;&#x201C; tai Cz.Mi­Ĺ&#x201A;os­zo ir To­mo Venc­lo­vos su­si­ra­ťi­nÄ&#x2014;­ji­mas. â&#x20AC;&#x17E;Tiek sÄ&#x2026;­ly­Ä?io tať­kĹł, toks di­ dĹžiu­lis Cz.Mi­Ĺ&#x201A;os­zo dia­pa­zo­nas, svar­biau­sia â&#x20AC;&#x201C; dva­si­nis dia­pa­zo­ nas, kad be­vil­tiť­ka iliust­ruo­ti jo at­si­mi­ni­mus. Rei­kia su­teik­ti tÄ&#x2026; erd­vÄ&#x2122;, ku­riÄ&#x2026; su­ku­ria iť­ki­lios as­ me­ny­bÄ&#x2014;s, ir ke­liau­ti ta erd­ve, ke­ liau­ti lai­ku. Nes kny­ga neap­si­ri­ bo­ja tik prieť­ka­riu, tais me­tais, kai Cz.Mi­Ĺ&#x201A;os­zas Vil­niu­je tie­sio­ giai ÄŻgi­jo pa­tir­tÄŻ. Mes nu­ke­liau­ ja­me ge­ro­kai to­liau, ÄŻ so­vie­ti­nÄŻ po­ka­ri­nÄŻ lai­kÄ&#x2026;, apie ku­rÄŻ jis kal­ ba­si su T.Venc­lo­va, po­le­mi­zuo­ja, skau­dĹžiai iť­gy­ve­naâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; kal­bÄ&#x2014;­jo fo­tog­ra­fi­jos is­to­ri­kÄ&#x2014;, kny­gos su­ da­ry­to­ja Mar­ga­ri­ta Ma­tu­ly­tÄ&#x2014;.

Kny­gÄ&#x2026; vi­suo­me­nei ke­ti­na­ma pri­sta­ty­ti ru­de­nÄŻ.

VD, lrt.lt inf.

<> ACB0@B8A @ ,;0=0D8<> B8:A;0A I :9/4>0<45:= O8:9S ;<448= O /,<-N *4794,?= ?0:48AB8 O4<\A B8:A;8=W ?0A:8@BX ?060; 14=3@>9> <024:90 @,4<?:>:5N 06=;0/4>:<4Q @,/B-4949 ?;0=> A?@4=38=8CA ?030;FB8 A:;F?Y =CAB0BFB8 6N 06=;0/4>:<4Q 4< ;<06B-:= ,209>N (07 B4@8B>@89>A =0C3>98<> 8@ BD0@:F<> @4O8<Y 4

B0;8>9> ?;0=> >@60=8G0B>@8CA I % J -40;H

(>NB0CB> 6 8;=8CA B4; ,@>94:B> @4=6\90A I % J- 0@278B4:B[ ABC 3890H ,0<\=:0;=8> 6 8;=8CA ,0@4=6

PASLAUGOS

Paskolos ÄŽVAIRĹŞS ÄŽmonÄ&#x2014; suteikia paskolas ďŹ ziniams ir

Kita juridiniams asmenims. Tel. 8 656 97

000.

8;=80CA 0?F60@3>A B48A<> =CB0@ 978555 B8<8 % J*>0=>A 0D80;8=89>AH 8N:4;B0 10=:@>B> 1F;0 2 1 @ % %0=:@CBC> ÄŽVAIRĹŞS 90=Z8>A % J*>0=>A 0D80;8=89>AH 03<8=8AB@0B> @8C<8 ?0A:8@B0 % - .+ - - Kita

- R- / & *

0A<C> Informacija apie& - teritorijĹłU60;8>B0A planavimÄ&#x2026;.

PaI V4A>=8A B4; ,@0N>< 8:8 rengtas 0,57 ha ĹžemÄ&#x2014;s sklypo (kad. Nr. < 18@O4;8> 3 8<B8=08 ?0B48:B8 A0D> :@438B> 0101/0167:1732), esanÄ?io Vilniaus m. sav., SalotÄ&#x2014;s k., PilaitÄ&#x2014;s sen., detalusis planas. @8=8CA @48:0;0D8<CA < 646CO\A 384=08 Planavimo organizavimo â&#x20AC;&#x201C; 2010 10=:@>B> 1F;>A XA8B48A\98<> pagrindas 384=08 :0@BC ?@8 12 22 Detaliojo teritorijĹł planavimo orga3430=B :@438B>@8=8CA @48:0;0D8<CA ?0BD8@B8=0= nizatoriaus teisiĹł ir pareigĹł perdavimo suZ8[ 3>:C<4=B[ B8=:0<08 X5>@<8=BCA =C>@0NCA tartis Nr.041105P/041860 ir 2011 03 08

08? ?0B ?@0N>< =C@>3FB8 0@ N8[ @48:0;0D8<[ Planavimo sÄ&#x2026;lygĹł sÄ&#x2026;vadas Nr.A620-55XDF:3F<0A F@0 COB8:@8=B0A =C@>3FB8 :>:8C 1]3C (2.15.1.21-MP2). Planavimo organizatorius: B08 F@0 ?030@FB0 @438B>@8=X @48:0;0D8<Y ?0B48: UAB â&#x20AC;&#x17E;Real Estate Vilniusâ&#x20AC;&#x153;. Planavimo tiksB8 0D0=>@8[ ?@ 0C=0A = las: pakeisti ĹžemÄ&#x2014;s tikslinÄ&#x2122; paskirtÄŻ pagal 5>@<02890 B4; 50:A

bendrojo plano sprendinius, sudalyti sklypÄ&#x2026;, nustatyti planuojamos teritorijos naudojimo ir tvarkymo reĹžimÄ&#x2026;. Detaliojo pla ' -+ & * , -

- *T , no,0@4=6B0A rengÄ&#x2014;jas â&#x20AC;&#x201C;O4<\A UAB A:;F?> â&#x20AC;&#x17E;Ugnaâ&#x20AC;&#x153;,4A0=Z8> VirĹĄuliĹĄkiĹł g. +S D>D> tel.A4=8]=89>94 (8 5) 275 0182, e. paĹĄtas 6 16-5, Vilnius, L=8?8N:8[ 8;=8C94 A:;F saule@ugna.lt. Parengtas detalusis pla?> :03 @ !

14=3@0A ?;>B0A nas vieĹĄai eksponuojamas PilaitÄ&#x2014;s seniĹŤni

70 34B0;CA8A ?;0=0A ,;0=0D8<> ?0 joje nuo 2012 m liepos 06 d. Pakartotinas 6@8=30A! <84AB> 03<8 vieĹĄas 8;=80CA svarstymas vyksA0D8D0;3F1\A 2012 m. rugpjĹŤÄ?io =8AB@0289>A ?0D03C>B>9>

20 d. 14 38@4:B>@80CA val. PilaitÄ&#x2014;s seniĹŤnijos patalpose (adresas XA0:F<0A @ g.

VydĹŤno 20, Vilnius).

Pastabas, 34B0;8>9> B4@8B>@89[ ?;0=0D8<> pasiĹŤlymus ir pretenzijas galite >@60=8G0B> reikĹĄti deta@80CA B48A8[ 8@ ?0@486[ ?4@30D8<> ACB0@B8A @ liojo plano rengÄ&#x2014;jui UAB â&#x20AC;&#x17E;Ugnaâ&#x20AC;&#x153;. Detaliojo plano procedĹŤra pradÄ&#x2014;ta rengti 2007 10 19, pasiraĹĄius Detaliojo teritorijĹł planavimo organizatoriaus sutartÄŻ Nr.041105 ir pradÄ&#x2014;tos planavimo procedĹŤros yra tÄ&#x2122;siamos atnaujinus sutartÄŻ.

991560

15

menas ir pramogos

KelioniĹł

KARĹ Ä&#x152;IAUSI KELIONIŲ PASIĹŞLYMAI

J O !:9/:9N =,?24,4 2<04>,4 @0K,80 =4?9 >494?= !40>?@:50 ;<4=>,>:80 464 /?<Q (07

%

KARĹ Ä&#x152;IAUSIKELIONIŲ KELIONIŲ PASIĹŞLYMAI (3/8>9639 1 &D

(3683>< KARĹ Ä&#x152;IAUSI PASIĹŞLYMAI &/6

+5<

KELIONIŲ ORGANIZATORIUS

?3683>< ?3683>< 5;+8=+< 6= @@@ 5;+8=+< 6= %/,4:52/5 . #

%/24/:8 A.Vienuolio g. 6, LT-01104 Vilnius #,2

(18

; <?+494+=/ +:6+85A=3 !3>49;5Q 0A 460A0A =C> B Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 ;/24/:8 ;/24/:8 17(49(8 29 <<< 17(49(8 29

60;1]B *CA D8A030 O0D\9> 0A 460A0A I vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt

>@>=B0A =C> B ND84A[ :0G8=> ?0A8@>3F<[ 8@ D84N1CZ8[ @>9CA# +>=@40;8A =C> B ,0<0BF:8B4 =C>AB018Y9Y L80C@\A <4@8:Y CO B iĹĄ KlaipÄ&#x2014;dos se 9E05 2(/1(8 # ! " # "# " - )8CAB>=0A =C> Galioja tik iĹĄvykimams VASARA ANT BANGŲ *,=,<:= 6<?4C,= &B2,E'>:63:78,=E&B2, F?0B8=6Y :08=Y 0;60@8A =C> B kmadieniais KLAIPÄ&#x2013;DAâ&#x20AC;&#x201C;KYLIS. Kaina tik 1696 Lt* 9?: !> su grÄŻĹžimu atgal po savaitÄ&#x2014;s (tik%,84<J64>0 6,=/409494?= <R;0=P4?= 4< ,>=4;, ĹĄeĹĄtadieniais) OA8A0:F:8B4 A:@F3X 8:8 646CO\A 384=>A 8@ Kelto bilietas dviem keleiviams kajutÄ&#x2014;je :9494Q 6<?4C,= &B2,E'>:63:78,=E&B2, 9?: - 08=0 ?0B48:B0 X 018 ?CA4A AC >@> C>AB[ <> BilietĹł kiekis uĹž specialiÄ&#x2026; kainÄ&#x2026; kiekviesu langu ir automobiliui ÄŻ abi puses. ;48A:8B\A X =4?0<8@NB0<Y :4;8>=W

!> 7,4/?:64>0 7,4@0 ,7>45:= 5R<:50 name reise ribotas.

I :4AZ808A @40P4,80 ?= O ><?8;4,?=4:= 9,6>40= @, "S2,?64>S= =,?70 @S5? 4< 20<, 9?:>,46, - -4G4@D0289>A <>:4AB8A 8:8 B <>:0<0A ?0 Automobilio aukĹĄtis turi bĹŤti iki 1,85 m.

KLAIPÄ&#x2013;DAâ&#x20AC;&#x201C;ZASNICAS. Kaina nuo 899 Lt 8C9>@:0A =C> B 6,<S7O - ?8;3><08 Bilietai ne rezervuojami, o parduodaKelto bilietas trims keleiviams ir automo 0N8=6B>=0A =C> B ,7>45:= 5R<:50 -?= 4< /4=6: 4< 7496=8B-S= 464 <?4C: 6,49, ;,>046>, 4J 4J;7,?648: ?:=>: mi iĹĄ karto. biliui ÄŻ vienÄ&#x2026; pusÄ&#x2122;. %>AB>=0A =C> B 84B[ A:08Z8CA @81>B0A <B>: ,?24,? 491:<8,.45:= AAA 6<,9>,= 7> Daugiau informacijos www.krantas.lt DÄ&#x2014;mesio:

%

% J% & +, .H 0@\=>A @ ?4@:0!

VeĹžame poilsiautojus iĹĄ Vilniaus, Kauno ÄŻ D4@N4;8CA 60;D89CA 0D8A C<>:0<4 8N :0@B> PalangÄ&#x2026;, Ĺ ventÄ&#x2026;jÄ&#x2026; (ir atgal), nuo 35 Lt. Tel. +>:0<4 , + 4; 8 699 99 965, 8 612 22 227.

975444

24,? 491:<8,.45:= >07

?> @ A0D8=8=:Y < 18@O4;8> 3

D0; 0BDF:B8 ?@84 9C<A ?@8:;0CA0=Z8> A:;F?> 8@

30;FD0CB8 O4=:;8=0=B @81>O4=:;808A %>6CA;0 *7,/4=7,@:= ',78,9:@4P >?<>: ;,@07/S>: D> >D8=A:8> A:;F?Y @ 0@10 ?@0N>< AC 5Q /S80=4?4 H 8 -4<K074: *0@>A;0DC /

@,7 A8A84:B8 AC 30@1[ DF:3FB>9C %0G4 ,/<0=? *4794,?= < %,24<4Q =09 "46,J4R D8Z M0;68@8> 6 I 8;=8CA B4; 9Q 6 ' F 6=;<0=,=G @B6= =67B;: 6,/ #< 4 ?0NB0A B>?><0B8:$6<08; 2><

6,/,=><494,4 8,>,@48,4 @40P4,80 /,7B@,?>4 ",>,@48?= ,>7406, ) F ,7>45:= ",>,@48Q $<2,94C,.45,G !49 6809Q 2 *4794?= (07

"!P% '&" '%' KELIONÄ&#x2013;S AUTOBUSU

F" $# $"$ ;FD[ OF3\98<> ND4=B\ C>14;\94 0BD89>94 Pirkti internetu: www.kelioniupasiulymai.lt T0645:= ;47B=ET0645:= <:5?=E%<,3, E !> I B Ä&#x152;ekijos pilysâ&#x20AC;&#x201C;Ä&#x152;ekijos rojusâ&#x20AC;&#x201C;Praha â&#x20AC;&#x201C; 577 Lt 4/492:54 >,745, 4< ,;<4: =,7, E !> Didingoji Italija ir Kaprio sala â&#x20AC;&#x201C; I B 1747 Lt +CG849[ =0:B8A 0@NCD>94 &B2,E',<08:= =,7,E(,749,= E !> Rygaâ&#x20AC;&#x201C;Saremos salaâ&#x20AC;&#x201C;Talinas â&#x20AC;&#x201C; 377 Lt V4:89>A ?8;FAIV4:89>A @>9CAI,@070 I B H4,?<S= >,745, =? ;:47=4? ;<40 /<45:= 5R<:= Ĺ iaurÄ&#x2014;s Italija su poilsiu prie Adrijos LD4820@89>A 60<B>A AB41C:;08 I BjĹŤros 9?:

!> nuo 1197 Lt -F60I 0@4<>A A0;0I 0;8=0A I B Kroatija nuo 990 Lt <:,>45, 9?: !> L80C@\A B0;890 ?>8;A8=\ ?0O8=B8=\ =C> B Prahaâ&#x20AC;&#x201C;Vienaâ&#x20AC;&#x201C;BudapeĹĄtas nuo 627 Lt %<,3, *409, ?/,;0J>,= 9?: !> @>0B890 =C> B LÄ&#x2013;KTUVU IĹ VILNIAUS: F #$%$ @ % $" ,@070I 84=0I%C30?4NB0A =C> B Pirkti internetu: www.kelioniupasiuly =;,945, :=>, <,@, 9?: !> mai.lt ",7>, E !> G ( $G'("% ?>8;A8=\A Ispanija, Kosta Brava nuo 822 Lt; Malta â&#x20AC;&#x201C; <,4645, 2,764/46S E !> 68?B0A )C@6030 =C> Bâ&#x20AC;&#x201C; 979 Lt; Ispa904 Lt; Graikija, ChalkidikÄ&#x2014; =;,945, %C;60@890 =C> B nija, Kosta:=>, :<,/, E !> Dorada â&#x20AC;&#x201C; 999 Lt; Ispanija, Ali =;,945, 746,9>S E

L@8 0=:0 =C> B kantÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x201C; 1108; Graikija, Kos sala â&#x20AC;&#x201C; 1128 Lt; <,4645, := =,7, E

!> Turkija, Antalija â&#x20AC;&#x201C; 1185 Lt; Bulgarija, Burgas @4B0 =C> B â&#x20AC;&#x201C; 1199 Lt; Kroatija, Rijeka â&#x20AC;&#x201C; 1279 Lt; Turkija, (?<645, 9>,745, E

!>

C=8A0A =C> B Marmaris 1289 Lt; Bulgarija, Burgas â&#x20AC;&#x201C; 1199 ?72,<45, ?<2,= E

!> Lt;<:,>45, &4506, E !> Portugalija, AlgarvÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x201C; 1899 Lt G ( $G'("% ?0O8=B8=\A ?>8;A8=\A LÄ&#x2013;KTUVU IĹ VARĹ UVOS (poilsinÄ&#x2014;s) (?<645, ",<8,<4= !> @C8G0A 8;C =C> B Egiptas, Hurgada nuo 1440 Lt; Bulgarija ?72,<45, ?<2,= E

!> G@04;8AI*>@30=890I 68?B0A =C> B â&#x20AC;&#x201C; 1595 Lt; Turkija â&#x20AC;&#x201C; 1440 Lt; Ĺ ri Lanka â&#x20AC;&#x201C; %:<>?2,745, 72,<@S E !> +0@>:0A =C> B 3500 Lt; Kreta â&#x20AC;&#x201C; 1170 Lt C10 =C> B F #$%$ @ % !@$% " ;:47=49S= LÄ&#x2013;KTUVU IĹ VARĹ UVOS (paĹžintinÄ&#x2014;s â&#x20AC;&#x201C; poil 24;>,= ?<2,/, 9?: !> sinÄ&#x2014;s). Kruizas Nilu nuo 1440 Lt; Izraelisâ&#x20AC;&#x201C; G $) "% ?72,<45, E !> Egiptas nuo 1678 Lt; Marokas â&#x20AC;&#x201C; 2634 Lt;

08;0=30A ?0O8=B8=\ ?>8;A8=\ I =C> B Kuba â&#x20AC;&#x201C; 5853 Lt (?<645, E !> STOVYKLOS LIETUVOJE H<4 !,96, E !> Pasaka nuo 550 Lt; RaganÄ&#x2014; 550 Lt; Ener G ( ! '% <0>, E

!> getikas 600 Lt; Laimingas BĹžmogus â&#x20AC;&#x201C; tai 68?B0A )C@6030 =C> (?94=,= E !> A?0=890 +0;9>@:0 I B F #$%$ @ % !@$% " ;,K49>49S= E ;:47

C@:890 =B0;890 I B =49S= <?4C,= #47? 9?: !> C<,074= E 24;>,= 9?: !> ",<:6,= E !> ?-, E !> "# %& " #$% %,=,6, 9?: !> (:; ?9 !> &,2,9S !> 90<20>46,= !> !,48492,= K8:2?= E >,4 ,J !> (<484>,= !>

#+7N85+6839 1 ;383+>< 1 (3683>< &/6 79,

3809 <?3=/ 6= @@@ <?3=/ 6= @@@ 6/5 6=

(@08:890 @4B0 I aĹĄ!

600 Lt; Trimitas B 520 Lt ",K4054 !,?6B=>:= ;4<,>,4 !> %C;60@890 0@=0 I MaĹžieji Laukystos piratai B370 Lt :74@?/: ,6,/0845, !> B ,>@BC60;890 ;60@D\ I Mes jÄ&#x2014;ga 450 Lt "0= 5S2, !> Ĺ˝aidimĹł galaktika 450 Lt I,4/48Q 2,7,6>46, !> %&"() "% &'(" ApaÄ?i indÄ&#x2014;nai atkeliauja ÄŻ LietuvÄ&#x2026; 450 Lt ;,P4 49/S9,4 ,>6074,?5, O !40>?@N !> Avataro nuotykiai kartu 450 Lt ,0A0:0 =C> B @,>,<: 9?:>B64,4 6,<>? !> Mes ĹĄampinjonai 450 Lt -060=\ I B Mano pasaulis 595 Lt "0= J,8;495:9,4 !> 08<8=60A O<>6CA I B08 0N B Kitas variantas 359 Lt ;7496 ;,=,?7O ;0< /409,= !>

>? 'C= B STOVYKLOS UĹ˝SIENYJE ",9: ;,=,?74= !> Stovykla Ukrainoje â&#x20AC;&#x17E;PribreĹžnyjâ&#x20AC;&#x153; 60 Lt die4>,= @,<4,9>,= !> %&"() "% 'H% !) nai; Kryme â&#x20AC;&#x17E;Saliutâ&#x20AC;&#x153; 1699 Lt; Bulgarijo :/4 !> je =6;[ :0;1>A AB>DF:;0 AB89>94 1699 Lt; Italijoje 1299 Lt; AnglĹł B kalbos "# %& " $A" & %C;60@89>94 B Lt stovykla Estijoje 1790 '>:@B67, )6<,49:50 F%<4-<0K9B5D @>0B89>94 B AVIABILIETAI !> /409,4 Pirkti internetu: www. lek.lt <B80 F',74?>D !> ( & (yra ir pigios aviakompanijos) KELTAI %0:C =C> B" +0;9>@:0 =C> B ?72,<45:50 !> Rygaâ&#x20AC;&#x201C;Stokholmas; :08=>A X 018 ?CA4A <:,>45:50 !> Talinasâ&#x20AC;&#x201C;Helsinkis; Talinasâ&#x20AC;&#x201C;Stokholmas; ?:/6,7945:50 !>Ventspilisâ&#x20AC;&#x201C;Nyneshamnas; KlaipÄ&#x2014;daâ&#x20AC;&#x201C;Karlshamnas (spec. &O & 927Q 6,7-:= =>:@B67, =>45:50 !> pasiĹŤlymas); KlaipÄ&#x2014;daâ&#x20AC;&#x201C;Kylis (spec. pasiĹŤ-F60I B>:7>;<0A % # lymas); KlaipÄ&#x2014;daâ&#x20AC;&#x201C;Zasnicas (spec. pasiĹŤly 0;8=0AI)4;A8=:8A 074= 9?: !> mas); Turkuâ&#x20AC;&#x201C;Alando salosâ&#x20AC;&#x201C;Stokholmas

0;8=0AI B>:7>;<0A (:645,= E !> KRUIZAI 4=BA?8;8AI F=4A70<=0A '0?7,= E !> VidurĹžemio jĹŤroje (spec. kaina) ;08?\30I 0@;A70<=0A A?42 ?0A8];F<0A '492,;R<,= E !> KaribĹł jĹŤroje (spec. kaina) ;08?\30I F;8A A?42 ?0A8];F<0A Tolimuosiuose Rytuose (spec. kaina) ,96:6,= E !> ;08?\30I/0A=820A A?42 ?0A8];F<0A Baltijos jĹŤroje %?60>,= E !>

C@:CI ;0=3> A0;>AI B>:7>;<0A VIZOS ÄŻ RusijÄ&#x2026; nuo 260 Lt, BaltarusijÄ&#x2026; 6,49:= O ,-4 ;?=0= nuo 85 Lt #

( *"% :949S= ,7>45:= 5R<:50 (,77496 / 6<?4C,= U -CA89Y =C> B" %0;B0@CA89Y =C> B 9?: !>

&B2,E'>:63:78,= (,749,=E 07=4964= (,749,=E'>:63:78,= *09>=;474=E#B90=3,89,= 7,4;S/,E ,<7=3,89,= =;0. ;,=4R7B8,= 7,4;S/,E B74= =;0. ;,=4R7B8,= 7,4;S/,E+,=94.,= =;0. ;,=4R7B8,= (?<6?E 7,9/: =,7:=E'>:63:78,= % ' " M &?=45N 9?: !> ,7>,<?=45N 9?: !>

Orai

Savaitės pradžioje Lietuvoje atšils. Šiandien lietaus tikimybė nedidelė, oras šils iki 18–23 laipsnių. Antradienį vyraus sausi orai, dar labiau šils – vietomis termometro stulpelis pakils iki 27 laipsnių šilumos.

Šiandien, liepos 23 d.

+19

+19

Telšiai

+20

Šiauliai

+21

Klaipėda

Panevėžys

+20

Utena

+19

Tauragė

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis) teka Mėnulis leidžiasi

5.14 21.35 16.21 10.41 22.36

205-oji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 161 diena.

Saulė Liūto ženkle.

+21

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +36 Berlynas +24 Brazilija +27 Briuselis +25 Dublinas +23 Kairas +35 Keiptaunas +16 Kopenhaga +21

Londonas +26 Madridas +36 Maskva +22 Minskas +23 Niujorkas +31 Oslas +17 Paryžius +25 Pekinas +29

orai vilniuje Šiandien

Vilnius

Marijampolė

Vėjas

+21

Alytus

2–8 m/s

DATOS

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+16

+21

+17

+10

3

+18

+27

+20

+14

3

+20

+30

+21

+18

1

antradienį

trečiadienį

1961 m. gimė Martinas Lee Gore’as, grupės „Depeche Mode“ narys.

1965 m. gimė Slashas, grupės „Guns N’ Roses“ gitaristas.

1967 m. gimė Gintaras Steponavičius, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras.

1968 m. gimė NBA krepšininkas Gary Paytonas.

1970 m. gimė Povilas Vanagas, ledo šokėjas, pasaulio ir Europos čempionatų bronzos medalių laimėtojas.

1973 m. gimė amerikietė Monica Lewinsky, išgarsėjusi po sekso skandalo su JAV prezidentu Billu Clintonu.

1989 m. gimė Anglijos aktorius Danielis Radcliffe’as, kino filmuose apie Harį Poterį atlikęs pagrindinį vaidmenį.

2009 m. mirė monumentaliosios ir dekoratyvinės tapybos dailininkė Sofija Veiverytė.

2011 m. mirė britų dainininkė Amy Winehouse.

1985 m. gimė Lietuvos rinktinės krepšininkas Renaldas Seibutis.

Šią savaitę laimėkite knygas: Dale Carnegie „Būk nepamirštamas: kaip tapti asmenybe, kurią visi prisimena ir kuriai niekas negali atsispirti“ ir Spencerio Johnsono „Viršūnės ir slėniai: kaip išnaudoti gerus ir blogus laikotarpius darbe ir gyvenime“. Šioje knygoje pateikti svarbiausi asmeninio tobulėjimo principai: kaip spręsti pagrindines bendravimo problemas, kaip išlaisvinti pasitikėjimą savimi, kaip atgauti fizines ir dvasines jėgas, kaip išsiugdyti kantrybę ir intuiciją, kuri dažnai padiktuoja teisingus sprendimus, ir kaip kovoti su baimėmis, kurios trukdo gyventi.

Kiekvienas, net ir pats blogiausias, gyvenimo laikotarpis slepia naujas galimybes, tik reikia jas atrasti ir išnaudoti. Kaip tai padaryti? Pasinaudokite šia istorija. Ji žavi tuo, kad padeda ieškoti atsakymų kiekvienam, kuris tikrai to nori. Šią knygąperskaitysite per valandą, bet tai, ko išmoksite, pravers visą likusį gyvenimą.

neškite į „Vilniaus dienos“ redakciją Labdarių g. 8, Vilnius. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį, liepos 31 d.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

1

2

3

Vardai Apolinaras, Brigita, Gilmina, Romula, Roma, Tarvilas

horoskopai

prizas

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą.

Savaitės nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusių.

Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val.

1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite: DIENA (tarpas) VD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba 2. Iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu at-

+21

+20

Praha +23 Ryga +19 Roma +29 Sidnėjus +15 Talinas +17 Tel Avivas +33 Tokijas +31 Varšuva +23

4

5

6

7

8

9

10

Avinas (03 21–04 20). Susidursite su žmogumi, kurio elgesys ir idėjos jus labai nervins. Galbūt teks įveikti tam tikrus išbandymus. Vakare jausitės išsekęs, todėl vertėtų išvykti į gamtą, pasportuoti ar paprasčiausiai pasivaikščioti.

Jautis (04 21–05 20). Būsite pozityviai nusiteikęs, jausite meilę ir dėkingumą aplinkiniams. Tik būkite objektyvus, nepasiduokite euforijai, o svarbiausia – nedalykite pažadų, kurių nesiruošiate vykdyti.

Dvyniai (05 21–06 21). Puiki diena, mėgausitės kiekviena jos akimirka. Noriai padėsite draugui ar mylimam žmogui. O vakare kartu su bičiuliais praleiskite laiką smagiai pramogaudami.

Vėžys (06 22–07 22). Trūks įkvėpimo ir vaizduotės. Net knyga ar filmas nepadės atitolti nuo realybės.

Jausitės vienišas ir liūdnas. Gelbės darbas, fizinis krūvis, pasivaikščiojimas, venkite tuščiai leisti laiką.

Liūtas (07 23–08 23). Jei norite atsipūsti, atitrūkti nuo kasdienių reikalų, aplankykite parodą, koncertą ar bent pažiūrėkite filmą kino teatre.

Tai jus įkvėps ir suteiks naujų jėgų.

Mergelė (08 24–09 23). Nepalanki diena planuoti ir spręsti svarbius dalykus, nes bus sunku pasirinkti teisingą kelią. Būsite nepatenkintas dabartiniu gyvenimu. Vyresnis ar autoritetingas žmogus nepritars jūsų veiksmams ir sprendimams, bet klausyti jo ar ne – jūsų reikalas.

Svarstyklės (09 24–10 23). Jūsų mintys bus labai prasmingos.

Laukia daug nerimo ir išgyvenimų, juos pasistenkite nukreipti pozityvia linkme.

Skorpionas (10 24–11 22). Laikas, tinkantis įgyvendinti planus.

Būsite kupinas energijos, norėsite sportuoti, dirbti žemės ūkio darbus. Nersitės iš kailio, bet nepraraskite saiko. Šaulys (11 23–12 21). Patirsite malonumą skaitydamas gerą knygą ar žiūrėdamas filmą. Bet ar tik nebandote taip išvengti pilkos kasdienybės, nebėgate nuo savo problemų? Vėliau vis tiek teks priimti sprendimus.

Ožiaragis (12 22–01 20). Atsiras galimybė atskleisti savo geriausias savybes. Kils idėjų, kuriomis skubėsite pasidalyti su aplinkiniais. Kai kurie gal ir nesupras jūsų, bet įvertins jūsų entuziazmą. Venkite alkoholio.

Vandenis (01 21–02 19).Išsiskirs jūsų ir kolegų požiūriai. Tačiau neverta ginčytis, konfliktuoti, bandyti pakeisti jų nuomonę, tegul viskas lieka taip, kaip yra. Žuvys (02 20–03 20). Laukia svarbus susitikimas. Galimi emocionalūs pokalbiai, bet pasistenkite būti supratingas. Niekas negali jūsų priversti daryti to, kas nemalonu.