TODĖL, KAD naujienos ESU VILNIETIS Tikros sostinės
Trečiadienis, liepos 25 d., 2012 m.
Referendumo dėl Seimo narių skaičiaus sumaži nimo iniciatoriai rinkė jams neteisėtai siuntinė ja trumpąsias žinutes. Lietuva 7p.
Nr. 172 (1371)
Korupcijos problemą Lietuvoje įvardija beveik dvigubai daugiau įmonių va dovų nei Vakaruose. Ekonomika 9p.
diena.lt
Afganistane dažniausiai vartojamas opijus, o į užsienį keliauja heroinas, kurio kaina – daug didesnė. Pasaulis 12p.
Pūs miglą ir kaimynams Šlovinti sostinės mero Artūro Zuoko darbus bus privalu ne tik Vilniuje, bet ir pas kaimynus. Mies to savivaldybė ieš ko leidinio, kuris teigiamas naujie nas apie Vilnių pra neštų Latvijoje, Bal tarusijoje ir Rusijos Kaliningrado srityje.
1,30 Lt
Tai yra dar vienas įvykis Vilniuje, taip pat ir Lietu voje, dar vienas postūmis mūsų muzikantams. Dainininkas Marijonas Mikutavičius
5p.
Miestas
2p.
Garsą policija matuoja iš akies Nė vien as vaik as neuž augo ne verkęs, neb ėgiojęs, nep ašūkavęs. Jeig u tur ite jautr ių nervų kaimynų, net dėl to, kad vaikas mokosi grot i, gal i tekt i aišk int is su pol icija. Apsi ginti būtų sunku: pareigūnai triukš mo mat uokl ių, pasirodo, net ur i, o problemas aišk inasi keist u būdu – apk lausdam i kaimynus.
Menas
Andrejus Žukovskis a.zukovski@diena.lt
Muziką verčia filosofija
Ketina pirkti paslaugas
Sostinės savivaldybė paskelbė infor maciją apie spaudos paslaugos rusų kalba leidžiamame leidinyje viešo jo pirkimo konkursą. Sutarusi su kol kas nežinomo, bet, tikėtina, popu liaraus Lietuvoje ir gretimose vals tybėse leidinio vadovybe savival dybė planuoja skleisti informaciją apie savo gerus darbus ne tik rusa kalbiams sostinės, bet ir Baltarusi jos, Latvijos bei Kalining rado srities gyventojams.
3
13p.
Planai: Vilniaus miesto savivaldybė užsimanė apie savo darbus pranešti ir šalių kaimynių gyventojams. Kam
to reikia – nežinia.
Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.
2
TrečiADIENIS, liepos 25, 2012
miestas
Dėl grojančio vaiko – skundai policijai Nė vienas vaikas neužaugo neverkęs, nebėgiojęs, nepašū kavęs. Jeigu turite jautrių nervų kaimy nus, net dėl to, kad vaikas mokosi groti, gali tekti aiškintis policijai. Apsiginti būtų sunku: pareigū nai triukšmo ma tuoklių, pasirodo, ne turi – problemą aiš kinasi apklausdami kaimynus.
Ko daryti negalima Pagal Lietuvos Respubl ikos admi nistracin ių teisės pažeid imų ko deksą vieš os ios rimt ies trikdy mas yra šauksmai, švilpimas, gar sus dain av im as arb a groj im as muz ikos instr ument ais bei kito kiais garsiniais aparatais ar kit i pa našūs veiksmai gatvėse, aikštėse, park uose, paplūdim iuose, vieš a jame transporte ir kitose viešosio se vietose, o vakare ir naktį – ir gy venamos ios e pat alp os e, įmonė se, įstaigose ar organ izacijose, jei gu tai trikdo viešąją rimtį. Minėt i veiksmai piliečiams arba pareigū nams užtrauk ia įspėjimą ar bau dą iki 300 litų. Tok ie pat veiksmai, pad ar yt i asmens, bausto adm i nistracine nuobauda už numat y tus pažeid imus, užtrauk ia baudą nuo 300 iki 1000 litų.
Priemonės: tokių triukšmo matuoklių policijos pareigūnai neturi – kas triukšmavo, o kas ne, nustato atlik
dami apklausas.
Rūta Grigolytė
r.grigolyte@diena.lt
Pykčiai dėl mokymosi
Vilnietė Ieva patekusi į nepavydėti ną situaciją: norėdama, kad jos vai kas lavintųsi, užsiimtų mėgstama veikla, ji turi gyventi nuolat konf liktuodama su kaimynais. Daug iab utyje Naujam iestyje neseniai apsigyvenusi jauna šei ma muzikos mokyklą lankančiam sūnui yra nupirkusi elektrinį sin tezatorių, nes pianinas – brangus ir mažam butui per didelis inst rumentas. Dėl to problemų, regis, turėtų būti tik mažiau: grodamas vakare, vaikas gali sumažinti sinte zatoriaus garsą. Tačiau senyvi kai mynai neranda ramybės. „Nuolat grasina, kad, jei sūnus nenustos groti, iškvies policiją. Nežinau, kas jiems gali trukdyti, jeigu man kitame kambaryje žiū rint televizorių nė kiek netrukdo, o siurbiant grindis muzikos išvis ne beišgirsi. Vadinasi, garsiai negroja. Butas, kurį nusipirkome, prieš tai porą metų buvo negyvenamas – gal kaimynai ir priprato negirdėti nė garso?“ – moteris pasakojo, kad anksčiau jokie kaimynai dėl vaiko grojimo nesiskundė.
Ieva sako net palinkėjusi kai mynams, kad iškviestų policiją, – tuomet vaikas pareigūnams himną sugrosiąs. Esą pareigūnai galės pa matuoti garso stiprumą, ir jei bus viršyta norma – šeima atsiprašys, o vaikas gros nuo 6 val. ryto. „Nuo rugsėjo sūnus pradės dar ir smuiku groti. Manau, kad nelabai tų deci belų prisidės, bet dar vienas papil domas barnis beveik garantuotas“, – išeities nemato vilnietė.
Nežinau, kas jiems gali trukdyti, jeigu man kitame kamba ryje žiūrint televizo rių nė kiek netrukdo.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešųjų ryšių poskyrio specialistai komentuoda mi situaciją pabrėžė, kad kiekvie nas atvejis individualus, teisiškai vertinamas vadovaujantis teisingu mo, protingumo ir kitais principais. „Jei aplinkiniai gyventojai yra dir ginami (dirginimas – per apklausas triukšmo poveikio vietoje nusta
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
tytas bendruomenės nepasitenki nimas dėl triukšmo – red. past.), tėvai neturėtų leisti sūnui triukš mauti vakare. Jei elgtųsi priešingai, įvertinus konkrečią situaciją, fak tus ir aplinkybes, galbūt nustačius triukšmo lygį, tėvai gali būti pripa žinti atsakingais už sūnaus triukš mavimą“, – aiškino specialistai. Ne matuoja, o klausinėja
Vis dėlto Ievos viltys, kad pareigū nai atvažiuos, išmatuos instru mento skleidžiamo garso stiprumą ir išspręs konfliktą, – ne visai pa grįstos. „Policijos komisariatai ne turi triukšmo matuoklių, triukšmo lygiui nustatyti bus atliekamas tyri mas. Jei bute garsiai skambės muzi ka, iškart rašyti protokolo ir bausti policija nepuls. Pirmiausia bus ap klausiami kaimynai, kiti asmenys. Taip pareigūnai išsiaiškins, ar kai mynai specialiai trikdo rimtį, ar tai tik pavienis, atsitiktinis atvejis. Juk kaimynas gali būti apkaltintas ty čia“, – aiškino Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešųjų ryšių poskyrio specialistai. Atsakymas, kaip žmogui pačiam pamatuoti, ar jis nepažeidžia nu statytos tvarkos, didesnio aiškumo taip pat nesuteikia.
Pagal tvarką gyvenamosiose pa talpose nuo 6 iki 18 val. garso lygis gali būti ne didesnis nei 40 deci belų; nuo 18 iki 22 val. – ne dides nis nei 35 decibelai; nuo 22 iki 6 val. – ne didesnis nei 30 decibelų. „Žmogus atskiria 26 ar 27 deci belų stiprumo garsą. Maždaug 60 proc. visų gyventojų į tokį garsą reaguoja be didesnių emocijų, o 30 proc. yra jautresni garsams. 30–35 decibelų stiprumo garsas neturėtų trikdyti miego. Tokio stiprumo gar sas prilygsta žmonių šnabždėjimui. Normalus žmonių bendravimas dažniausiai siekia apie 50 decibelų. Žmonės dažnai būna pavargę ir juos erzina net nestiprūs garsai. Tuomet rekomenduojame patiems apsisau goti nuo triukšmo – konsultuo tis su akustikos specialistais. Prieš įsigydami butą daugiabučiame na me, turėtumėte įsitikinti, ar tinka mai įrengta garso izoliacija“, – ko mentavo komisariato atstovai. Skundžiasi ir dėl bėgiojimo
Komisariato atstovų teigimu, po licijos suvestinėse įvykiai, susi ję su triukšmavimu, registruojami kaip viešosios rimties trikdymas. Statistikoje nėra išskiriama, kad triukšmauja būtent vaikai. Daž
Pažeid imai, padar yt i nepilname čių nuo 14 iki 16 metų, tėvams ar globėjams (rūpintojams) užtraukia įspėjimą arba baudą iki 300 litų.
niausiai žmonės skundžiasi dėl šauksmų, garsinių aparatų gro jimo, dėl triukšmavimo vykdant statybos, remonto, montavimo darbus gyvenamosiose vietovėse. „Jei kalbame tik apie vaikų keliamą triukšmą, dažniausiai skundžiama si dundėjimu bėgiojant namuose, garsiais šauksmais ar verksmu“, – teigė specialistai. Pavyzdžių rasti tikrai nesunku. Žvėryne gyvenančios šeimos vai kai bėgiojimu namuose taip „varo iš proto“ po ja gyvenantį vyrą, kad jis tvarką įvesti bando savomis iš daigomis. Pavyzdžiui, jo bute yra vandens reguliavimo įrenginys, tad panorėjęs „paauklėti“ kaimynus jis ima ir visam namui – trims butams – išjungia vandens tiekimą. Ar įma noma kartą ir visam laikui išsiaiš kinti tokius kaimynų santykius? „Nepateisinama, jei asmuo, ma nydamas, kad pažeidžiamos jo tei sės ir laisvės, jas gina ne įstatymų nustatyta tvarka, tačiau savotiškai keršydamas ir pats elgdamasis ne teisėtai. Patarti, kaip spręsti tokią vandens užsukimo problemą, išties sunku – tai nėra tiesiogiai susiję su policijos kompetencija“, – atsakė Vilniaus apskrities vyriausiojo po licijos komisariato atstovai.
Baudimo tvarka Pil ieč iai dėl kel iam o did el io triukšm o gal i kreipt is ir į sen iūn i jas, ir į pol ic iją. Adm in istr ac in ių teisės paž eid imų kod eks e šiuo at vej u tarp us av yj e „konk ur uoj a“ du straipsn iai. Pag al 42 straipsnį už hig ien os normų nes il aik ymą ga li baust i ne tik pol ic in ink ai, bet ir sav iv ald yb ių darb uotoj ai – sen iū nai. Tač iau tok iu atvej u kel iamą triukšmą priv al u nus tat yt i spe cial iais priet ais ais. Neatlikus triukšm o lyg io mat a vimų baust i gal im a tik tuomet, jei raj ono sav ivaldybės tar yb a yra pa tvirt inus i triukšmo vieš os ios e vie tose rib ojimo tvarką. Jei triukšmau jam a gyventojų but uos e, sen iūn i ja kišt is neg al i. Kaimyn ai, norėd a mi po 18 val. suv aldyt i triukšm a dar ius, turės kviest i pol ic iją. Pag al
Adm in istr ac in ių teisės paž eid imų kodeks o 183 straipsnį pol ic ij os pa reigūn ai triukšmo lygį nus tato be jok ių priet aisų. Jei pol icija veng ia važ iuot i pas as menį ar baust i jį – reiktų su skundu kreiptis į komisariato vadovą. Pag al Triukšmo valdymo įstat ymą ir Adm in istr ac in ių teisės paž ei dimų kodeksą dab ar yra ne tik nak ties (22–6 val.) laik as, bet ir vak aro (18–22 val.). Tad jau po 18 val. neg a lim a švilpt i, šaukt i, gars iai dainuo ti arb a grot i muz ikos instr um en tais ir kit ais gars o apar at ais, kel ti triukšmo aikštės e, park uos e, pa plūdim iuos e, vieš aj ame transp or te ir kitos e vieš os ios e vietos e, gy ven amos ios e pat alp os e, įmonės e, įstaigos e ir org an iz ac ij os e, jeig u tai trikdo viešąją rimtį.
3
TrečiADIENIS, liepos 25, 2012
miestas Vaikas įkrito į šulinį
Dėl kačiuko įstrigo medyje
Tėvas įtariamas nužudęs sūnų
Senos degalinės teritorijoje į ne naudojamo vandens rezervua ro šulinį pirmadienį įkritęs 7 me tų vaikas patyrė galvos traumą. Kaip teigia Priešgaisrinės ap saugos ir gelbėjimo departa mentas, vaiką iš septynių metrų gylio gelbėjimo virve iškėlė ug niagesiai. Mažametis dėl trau mos paguldytas į Vaikų ligoninę.
Vilniaus ugniagesiams gelbė tojams pirmadienį teko gelbė ti į medį įlipusį jaunuolį, kuris norėjo nukelti kačiuką. Bend rajame pagalbos centre buvo gautas pranešimas, kad Nau josios Vilnios rajone, Genių gatvėje, į medį įlipo jaunuolis ir nebegali nulipti. Jis nukeltas iš 10 metrų aukščio.
Pirmadienį Vilniuje policija sulaikė vyrą, kurį įtaria nužudžius savo sūnų. Anot Polici jos departamento, 8.20 val. savo bute Eišiškių gatvėje ras tas 49 metų R.V. lavonas su dviem durtinėmis-pjautinėmis žaizdomis krūtinėje. Įtariama sis – 72 metų tėvas A.A.V. – uždarytas į areštinę.
Pūs miglą ir kaimynams Planuojama, kad Vilniaus 1 savivaldybės informaci ja bus spausdinama antrame arba
trečiame laikraščio puslapyje. Taip pat savivaldybė pareiškė pageida vimą skelbti informaciją ir elektro ninėje leidinio versijoje. „Leidinyje bus pateikiama ak tuali informacija apie Vilniaus miesto aktualijas, Vilniaus miesto tarybos sprendimus, savivaldybės įmonių bei Administracijos veiklą, Vilniaus gyventojams svarbią in formaciją apie savivaldybės de partamentų darbą, veiklą ir pla nus, miesto kultūrinius, sporto renginius“, – rašoma savivaldybės išplatintame pasiūlyme. Kiek bus dalyvių, nežino
Vilniaus savivaldybės Viešųjų ry šių skyrius „Vilniaus dieną“ infor mavo, kad tai turėtų būti Lietuvo je leidžiamas, bet kartu valstybėse kaimynėse platinamas leidinys. Jo tiražas su leidžiamais priedais ne turėtų būti mažesnis nei 80 tūkst. per mėnesį. Savivaldybės atstovai tokių leidinių suskaičiavo per dvi dešimtis. Per savaitę, pasak savivaldybės atstovų, skelbimas buvo peržiūrė tas daugiau nei 50 kartų, tačiau kol
kas dar nežinoma, ar kas nors da lyvaus konkurse. Vis dėlto tikima si, kad norinčių nepritrūks. „Pernai Lietuvoje rusų kal ba buvo leidžiama 17 laikraščių ir 8 žurnalai. Manome, kad iš tokio skaičiaus tikrai atsiras ne vienas leidinys, atitinkantis mūsų tech ninius reikalavimus“, – teigiama Vilniaus savivaldybės dienraščiui pateiktame atsakyme.
Valerijus Tretjakovas:
Keistai atrodo, kai laik raštis spausdinamas Lietuvoje, o platina mas kitose valstybėse. Kainos neatskleidžia
Reikalavimus atitikęs leidinys tu rės ne tik atiduoti savivaldybei sa vo geriausius puslapius, bet ir at sisakyti savo dizaino. Taip pat darbui su savivaldybės informa cija turės būti pasamdytas atskiras darbuotojas, palaikysiantis nuola tinį ryšį su Vilniaus savivaldybės Viešųjų ryšių skyriumi. Taip pat nurodyta, kad savivaldybės reika
Propaganda: artėjant rinkimams sostinės meras A.Zuokas žvalgosi ir
už Lietuvos ribų.
BFL nuotr.
lavimu minėtas darbuotojas gali būti pakeistas. „Puslapiams turi būti suteiktas išskirtinis pavadinimas bei dizai nas, suderintas su Vilniaus miesto savivaldybe. Parengtas laikraščio puslapis turi būti pateiktas Vilniaus miesto savivaldybei derinti, likus ne mažiau kaip 5 dienoms iki spausdi nimo. Puslapius rengia ir kuruoja atsakingas redakcijos darbuotojas, kuris visą puslapiuose spausdinamą medžiagą derina su Vilniaus mies to savivaldybės Viešųjų ryšių sky riaus atsakingu asmeniu“, – rašo ma savivaldybės skelbime. Kiek savivaldybei galėtų kainuoti tokie įgeidžiai, kol kas – paslaptis. Viešųjų ryšių skyriaus pateiktame atsakyme rašoma, kad apie pini gus bus galima kalbėti tik paaiškė jus, kas teiks paslaugą. „Paslaugos kaina paaiškės pasibaigus vieša jam pirkimui“, – teigiama atsaky me dienraščiui. Įžvelgia „nelogišką algoritmą“
Dienraščio žurnalistams nuspren dus pasidomėti, kaip į pasiūlymą reaguoja potencialūs konkurso da lyviai, jų atstovai teigė nieko apie šį skelbimą negirdėję. Laikraščio „Litvoskij kurjer“ vyriausiasis redaktorius Valeri jus Tretjakovas teigė, kad tokį sa vivaldybės sumanymą techniškai įgyvendinti įmanoma, tačiau tai būtų itin keistas sprendimas. „Pirmiausia apie tokį skelbimą girdžiu pirmą kartą. Aišku, tai toks dalykas, kurį galima organizuoti. Tačiau keistai atrodo, kai laikraš tis spausdinamas Lietuvoje, o pla tinamas kitose valstybėse“, – pa brėžė pašnekovas. Anot jo toks pasiūlymas, primena „nelogišką algoritmą“. „Šita savi valdybė turi daug fantastinių idėjų. Sakyčiau, kad tai yra jos požymis. O kalbant apie šią idėją, tai ji tiesiog ryškiausias fantastikos pavyzdys“, – juokavo V.Tretjakovas. To paties laikraščio administ ratorė abejojo, ar išvis nors vienas Lietuvoje leidžiamas laikraštis yra platinamas už mūsų šalies ribų. „Aišku, tą platinimą galima labai įvairiai interpretuoti. Pavyzdžiui, aš važiuoju pas savo močiutę į Ru siją, įsidedu į rankinę penkis laik raščius ir nuvežu tenai. Žmonės ten paskaitys, tai kaip ir paplatinau“, – svarstė administratorė.
Pagrindiniai šalies laikraščiai rusų kalba 2011 m. Lietuvoje buvo leidž iama 17 laikraščių rusų kalba. Didž iausio vienkartinio tiražo buvo šie: „Ekspress„Obzor“ „Litovsk ij „Respublika“ „Klaipėda“ „Komsomolskaja nedel ia“ kurjer“ rusų kalba rusų kalba pravda“
60 000 34 400
20 600
6600
6100
3500
UAB „Vilniaus viešasis transportas“ informuoja, kad atšaukiamas 2012-06-28 dienraštyje „Lietuvos rytas“ (Nr. 150 (6513), Užs. 12AVI4-355) paskelbtas bendrovei priklausančio nekilnojamojo turto pardavimas viešo aukciono būdu, turėjęs įvykti 2012 m. liepos 26 ir 27 d. Apie planuojamą nekilnojamojo turto pardavimą viešo aukciono būdu informuosime papildomai. UAB „Vilniaus viešasis transportas“ informuoja, kad atšaukiamas 2012-06-28 dienraštyje „Respublika“ (Nr. 150 (6699), Užs. 1035) paskelbtas bendrovei priklausančio nekilnojamojo turto pardavimas viešo aukciono būdu, turėjęs įvykti 2012 m. liepos 26 ir 27 d. Apie planuojamą nekilnojamojo turto pardavimą viešo aukciono būdu informuosime papildomai. UAB „Vilniaus viešasis transportas“ informuoja, kad atšaukiamas 2012-06-28 dienraštyje „Vilniaus diena“ (Nr. 150 (1349) Užs. 980792) paskelbtas bendrovei priklausančio nekilnojamojo turto pardavimas viešo aukciono būdu, turėjęs įvykti 2012 m. liepos 26 ir 27 d. Apie planuojamą nekilnojamojo turto pardavimą viešo aukciono būdu informuosime papildomai. UAB „Vilniaus viešasis transportas“ informuoja, kad atšaukiamas 2012-06-28 dienraštyje „Lietuvos žinios“ (Nr. 149 (13 277), Užs. V-2992) paskelbtas bendrovei priklausančio nekilnojamojo turto pardavimas viešo aukciono būdu, turėjęs įvykti 2012 m. liepos 26 ir 27 d. Apie planuojamą nekilnojamojo turto pardavimą viešo aukciono būdu informuosime papildomai. UAB „Vilniaus viešasis transportas“ informuoja, kad atšaukiamas 2012-06-28 dienraštyje „Vakaro žinios“ (Nr. 150 (3716), Užs. 1036) paskelbtas bendrovei priklausančio nekilnojamojo turto pardavimas viešo aukciono būdu, turėjęs įvykti 2012 m. liepos 26 ir 27 d. Apie planuojamą nekilnojamojo turto pardavimą viešo aukciono būdu informuosime papildomai. Užs. 992506
4
trečiADIENIS, liepos 25, 2012
miestas
Nauji laiptinės langai: grožis, kuris taupo Po pernykščio šildymo sezono senos statybos daugiabučiuose gyvenantys vilniečiai suskubo ieškoti bū dų, padedančių taupyti brangią šilumą. Vienas jų – senus ir kiaurus kaip rėtis laiptinės langus pakeisti nau jais. Šis virusas pastaruoju metu sostinėje itin išplito.
Nauda: laiptinės langus pakeitę A.J.Povilaičio g. 3 daugiabučio gyven
tojai džiaugiasi ir šiluma, ir estetišku namo vaizdu.
Gedimino Bartuškos nuotr.
„Dar prieš kelerius metus susidė vėję laiptinės langai daugiabučiuo se buvo keičiami gana vangiai, o per pastaruosius metus gyventojų su sidomėjimas išaugo ne procentais, bet kartais. Žmonės kreipiasi į jų namus administruojančias įmones ir aktyviai teiraujasi dėl naujų lan gų. Ir ne tik teiraujasi, bet ir veikia. Vien per pastaruosius metus nauji langai papuošė kelių šimtų daugia bučių laiptines“, – sakė bendrovės „Mano būstas“ Vilniaus regiono vadovas Arūnas Kubilius. Pastebima, jog keisti laiptinės langus žmonės dažniausiai ryžta si užsikrėtę geru kaimynų pavyz džiu. Jei vienoje laiptinėje ar gre timame name gyventojai pasikeičia langus, tai ir jų kaimynai suskumba imtis atitinkamų veiksmų. Viename Karoliniškių daugia bučių, kuriame prieš mėnesį buvo pakeisti laiptinės langai, gyvenan tis Gintaras Rimkus teigė, jog senus langus namo gyventojai nutarė pa keisti todėl, kad jie buvo gerokai su sidėvėję ir badė akis. Sudėję naujus langus gyventojai iš karto pamatė skirtumą, juo džiaugiasi iki šiol.
„Ryžtis šiam žingsniui nutarė me estetiniais sumetimais. Tiki mės, kad mus džiugins ne tik gro žis, bet ir sumažėjusios šildymo sąnaudos. Kiek pavyks sutaupyti, bus aišku po ateinančios žiemos sezono“, – kalbėjo G.Rimkus.
Gintaras Rimkus:
Tikimės, kad mus džiugins ne tik gro žis, bet ir sumažėju sios šildymo sąnau dos. „5 žingsnių šilumos taupymo programą“ daugiabučiuose inici javusios Nacionalinės pastatų ad ministratorių asociacijos (NPAA) specialistai teigia, jog keisti susi dėvėjusius laiptinės langus naujais ne tik estetiška, bet ir finansiškai naudinga. Jie skaičiuoja, kad vien šis žingsnis gali padėti sutaupy ti apie 4 proc. suvartojamos šilu
mos, o įgyvendinus visus „5 žings nių šilumos taupymo programoje“ rekomenduojamus veiksmus, šilu mos nuostolius galima sumažin ti trečdaliu. NPAA primena, kad nesanda rūs laiptinės langai ir durys – viena pagrindinių priežasčių, sukeliančių šilumos nuostolių bendrose daugia bučių namų patalpose. Senos staty bos daugiabučiuose bendros laip tinės ir butų sienos labai plonos, jų šiluminės varžos nė iš tolo negali ma lyginti su naujų namų. Todėl ši luma iš butų lengvai sklinda į laipti nes. Atitinkamai jei laiptinių langai nesandarūs, šiluma patenka į lauką, o tai smarkiai padidina visame na me suvartojamos šilumos kiekį. „Įsisiautėjęs langų keitimo vi rusas tik patvirtina, kad sumažinti šilumos suvartojimą ir už šildymą mokėti mažiau pajėgūs ir patys gy ventojai. Tie, kurie taupymo prie monėmis rūpinasi dar neprasidėjus šildymo sezonui, tikrai nepralošia, nes vadovaujasi liaudies išminti mi ir roges žiemai ruošia vasarą“, – neabejojo A.Kubilius. VD inf.
Dalysis pinigais Pranciškonų rūmų ansambly je įsikūręs „Vienuolyno kiemas“ nuo šiol dalį gautų pajamų skirs Vilniaus senamiesčiui puoselėti.
Antrus metus svečius užsuk ti ir prisėsti kviečianti terasa su miesto savivaldybe dalysis pini gais, kuriuos gaus per kiekvieną savaitę vykstančius tikro garso koncertus. Debiutuojančius ir pripažin tus muzikantus pristatančių ne mokamų renginių šią savaitę bus trys, o per juos klausytojai išgirs naujas Lietuvos grupių „Biplan“ bei „Proper Heat“ programas ir soul rock scenos atstovę iš Di džiosios Britanijos Judith Ude. „Šią idėją brandinome jau se nokai, smagu, kad jai pritarė ir miesto savivaldybė. Mūsų kie mas yra senamiesčio širdyje, to dėl norime, kad ši miesto dalis būtų kuo gražesnė visiems vil niečiams ir miesto svečiams. Pui
kiai suprantame, kad parama gali pasirodyti simboliška, tačiau ma tyti vieną kitą naują dviračių ta ką, suoliuką ar šiukšlių dėžę vi suomet smagiau“, – sakė idėjos iniciatorius, „Vienuolyno kiemo“ programos vadovas Andrius Kas peravičius. Jo teigimu, iki sezono pabai gos rugsėjo gale planuojama su rinkti iki 10 tūkst. litų. Jie bus paskirstyti įvairiems priežiūros darbams. Senamiesčio sąskaita „Vienuo lyno kieme“ augti pradės jau šią savaitę. Antradienį po šešerių metų pertraukos naują plokštelę pristatys grupė „Biplan“ su Mak su Melmanu priešakyje. Septyniolika metų gyvuojantis roko kolektyvas iš studijos Žvėry ne grįžta su singlu „Meilė“. Kon certe skambės tiek naujos ketver tuko dainos, tiek klausytojų jau seniai pamėgti kūriniai. VD inf.
Mecenatas: dalį gautų pajamų „Vienuolyno kiemas“ skirs sostinės
senamiesčio priežiūrai.
Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
5
trečiadienis, liepos 25, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
Keturios dienos muzikos ir kultūros
Savivaldybės svetainė – su klaidomis Andrejus Žukovskis
Per šimtą talentingiausių Lietuvos ir daugelio kitų šalių kūrė jų bei atlikėjų pasirodymų. Pasaulyje garsių asmenybių semi narai muzikos profesionalams. Festivalis „Vilnius Music Week 2012“ žada nepakartojamą muzikinį reginį. Indrė Pepcevičiūtė i.pepceviciute@diena.lt
Nusprendę praplėsti veiklą, mu zikantų ir prodiuserių asociaci jos M.A.M.A. nariai sukūrė nau ją tarptautinį muzikos pasaulio ženklą – „Vilnius Music Week 2012“. Vieno šio festivalio organiza torių, projekto „X faktorius“ ve dėjo Marijono Mikutavičiaus tei gimu, festivalis unikalus dėl trijų dalykų. „Tai dar vienas įvykis Vilniuje, taip pat ir Lietuvoje, dar vienas postūmis mūsų muzikantams. Antra, vyks daug viešų ir uždarų renginių įvairiose vietose. Ir, tre čia, tai yra ne tik muzikinis, bet ir tam tikru požiūriu edukacinis renginys, nes į Vilnių žada at važiuoti muzikos pasaulio žmo nių tiek iš Rytų, tiek iš Vakarų“, – antradienį sostinės klube „Soul
Box“ surengtoje spaudos konfe rencijoje sakė M.Mikutavičius. Pranešėjų, tarp kurių – ir ro ko grupės „Pink Floyd“ vadybi ninkas Peteris Janneris, seminarai vyks kino teatre „Pasaka“, o įvai rūs atlikėjų pasirodymai – nakti niuose klubuose „Tamsta“, „Soul Box“, „Loftas“, „Studio 9“ ir vie šose miesto erdvėse: Vinco Kudir kos bei Katedros aikštėse, Lukiškių skvere ir skverelyje prie Naciona linio dramos teatro. „Norime turėti dar vieną gyvy bę miestui įpučiančią šventę“, – teigė M.Mikutavičius. Kalbėdamas apie rugpjūčio 30–rugsėjo 2 d. vyksiantį festivalį daug Kaukaze ir įvairiose Rytų ša lyse dirbantis TV prodiuseris Ro landas Skaisgirys prisipažino norė jęs padaryti taip, kad Vilnius taptų sankryža tarp didžiųjų miestų. „Idėja buvo – kaip padaryti, kad Vilnius taptų sankryža tarp
a.zukovski@diena.lt
Vilniaus rajono savivaldybė, lie pos pradžioje pristačiusi naują in terneto svetainę, vis dar kovoja su gramatinėmis klaidomis ir prašo lankytojų supratingumo.
Maskvos ir Londono, kur muzi kos atlikėjai galėtų save parodyti, profesionalūs žmonės iš užsienio galėtų pristatyti šiuolaikinę mu zikos madą ir pan.“, – kalbėjo R.Skaisgirys.
Rolandas Skaisgirys:
Idėja buvo – kaip pa daryti, kad Vilnius taptų sankryža tarp Maskvos ir Londono.
Švies: rugpjūčio 30–rugsėjo 2 d.
vyksiantis festivalis „Vilnius Mu sic Week 2012“ bus ne tik muzi kinis, bet ir edukacinis renginys.
Vilniaus miesto savivaldybė palaiko renginio organizatorius ir tiki, kad šis festivalis gali tap ti išskirtinis. Vilniaus vicemeras Romas Adomavičius įsitikinęs, kad per Sostinės dienas vyksian tis festivalis gali gerokai pakeis ti situaciją mūsų šalies muzikos
Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
pasaulyje. Jo teigimu, Vilnius ga lės sulaukti ir tarptautinio įverti nimo, nes iš kitų šalių atvyks mu zikos kritikų, žurnalistų. „Tikiu, kad šis įvykis į miesto gyvenimą įneš naujų labai svar bių dalykų“, – konferencijoje sa kė miesto vicemeras.
„Merė“ rašoma „mere“, o žo dis „plačiau“ – „placiau“. Tai ne naujos Vilniaus rajono valdinin kų kuriamos lietuvių kalbos rašy bos taisyklės, o viso labo apmau džios klaidos, susidariusios kuriant naują Vilniaus rajono savivaldybės tinklalapį. Tuo dienraščio žurna listus patikino l. e. Vilniaus rajono savivaldybės Užsienio ryšių ir in formacijos skyriaus vedėjo parei gas Barbara Kuzinevič. „Šiuo metu aktualizuojama, at naujinama informacija naujojo je svetainėje, perkeliami tam tik ri duomenys iš senosios svetainės į naująją. Perkeliant, be abejo, pa sitaiko tiek techninių, tiek grama tinių klaidų, kurias pastebėję ne delsdami ištaisome“, – dienraščiui teigė Vilniaus rajono savivaldybės atstovė. Anot pašnekovės, visus paste bėtus neatitikimus šalina svetai nės atnaujinimo darbus vykdan ti įmonė.
6
trečiADIENIS, liepos 25, 2012
nuomonės
Valstybės dotacijos leidžia maitintis pigiau
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
V Priešas šiapus vartų
Julijanas Gališanskis
A
pie norvego Ander so Behr ingo-Breiv i ko dvig ub ą išpuol į, kur is pern ai liep os 22 d. nusinešė 77 žmon ių gyv y bę, tebepr imena degančios žva kės, gėlės, art imųjų ašaros ir Os lo centre po pernykščio sprog i mo dar iki galo nesuremontuot i vyr iausybiniai pastatai.
Per tragedijos metines Norvegijai teko laiky ti naują tolerancijos iš bandymą, kuris parodė, kad nereikia toli ieško ti žmonių, suprantančių A.Behringo-Breiviko idėjas ir motyvus. Pat ys norvegai, pas ak teror is to vaik ystės draugo ir žurnal is to Peter io Svaaro, per metus jau pavargo nuo viena kitai priešta raujančių ekspert iz ių, cirk u vir tusio teismo proceso ir disk usi jų apie A.Behr ingo-Breiv iko mo tyvus bei pakaltinamumą ir nori padėti tašką šioje istorijoje. Teis mas verd ikt ą paskelbs rugpjū čio 24 d. Bet galbūt ne tiek svarbu, ar nusi kaltėl is atsidurs kalėjime, ar psi chiatrinėje ligoninėje, kiek šios is torijos išvados ir pamokos. Per traged ijos met ines Norveg i jos premjeras Jensas Stoltenber gas paskelbė, kad žud ik ui nepa vyko pakeisti šalies, išjudinti ver tybių ir suskaldyt i visuomenės. Apklausos rodo, kad po išpuolių norvegai užsien iečius ėmė ver tint i palank iau, o nacional ist inė Progreso part ija, kur iai prik lau sė A.Behr ingas-Breiv ikas, praė jusių metų rugsėjo savivaldybių rink imuose prarado 6 proc. rin kėjų balsų. Siaubing us išpuol ius pasmerkė visa Norveg ija. Visus metus nie kas ned rįso kurstyt i imigracijos temos. Bet per tragedijos metines šal iai teko laik yt i naują toleran cijos išbandymą, kur is parodė, kad nereik ia tol i ieškot i žmon ių, kur ie, jeig u ne pritar ia, tai bent jau supranta A.Behr ingo-Breiv i
ko idėjas ir motyvus. Šį mėnesį į Oslą ir kitus Norveg ijos miestus atkeliavusios Rumunijos čigonų grupės sukėlė audringas diskusi jas viešojoje erdvėje. Kai kurie in terneto komentatoriai atvykėlius išvadino „rudais šliužais“ ir „žiur kėmis“, o nacionalistinės Progre so part ijos lyder is Sivas Jense nas paragino organizuoti autobu są ir visus juos išvežti. Keli žmo nės, įtūžę dėl ant isan itar in ių są lyg ų, triukšmo ir nelegalių staty bų, akmenimis ir fejerverkais ata kavo 200 čigonų stov yklą Oslo pak raštyje. Pajutusi parako kva pą, vald žia suskubo stov yklą iš keldinti. Aišk u, tolerancija irg i tur i ribas, o čigonų gyvenimo būdas, men talitetas ir „tradiciniai amatai“ ke lia pasipiktinimą daugelyje Euro pos šalių. Bet pol it ikams derėt ų atk reip ti dėmes į į kitką: ekstrem izmą kursto ne tik islamo fundamen tal istai, bet ir pat ys europiečiai. Ir tai ne pavieniai atsitiktiniai at vejai, o stiprus reišk inys, kuriam ekonom in is sunkmet is sudarė dar palankesnę dirvą. Per Norveg ijos traged ijos met i nes Budapešto „Athenos“ inst i tutas paskelbė ataskaitą apie pa vojingas vietos ekstremistų gru pes Europoje. Tok ių grupių – tiek kraštutinių kairiųjų, tiek dešinių jų – inst ituto ekspertai 15-oje Se nojo žemyno šal ių priskaičiavo 117, nors į tyr imą neįtraukė dau gelio Rytų Europos valstybių. Jų gausu ir Norveg ijos kaimynėje Šved ijoje, ir Vok iet ijoje, ir Pran cūz ijoje, ir Did žiojoje Britan ijoje. Kiekviena šių šalių pastaraisiais metais tiesiog iai susidūrė su šia problema. Vieno vaisto nuo šios ligos nėra. Norveg ijos atsakas į žudynes bu vo „daug iau atv ir umo, daug iau demokratijos, daug iau humaniš kumo“, nors tas pats atvirumas ir demokrat ija padeda ekstrem is tams skleist i savo idėjas. Jung tinės Valst ijos teror istams atsa ko jėga, nors šitaip tik dar labiau motyvuoja juos kovai. Bet svarbiausia, kad po traged i jos Osle ir Utiojos saloje Norve gija bei visas pasaul is pamatė ir suprato, iš kur sklinda pavojus. A.Behr ing as-Breiv ik as, teisme dažnai vartojęs žod į „mes“, o ne „aš“, pats ten nurodė piršt u: „Kai aš sakau „mes“, turiu omenyje sa ve ir kitus kovotojus, o ne balsus savo galvoje… Aš suprantu, žmo nės laiko mano poelgius pamišė liškais. Bet svarbu suprasti skirtu mą tarp beprot ybės ir pol it in io ekstremizmo.“
Išlaidos: kontrolieriai nustatė, kad
KAM įstaigų valgyklose dotacijoms nepagrįstai skiriami milijonai.
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
alstybės kontrolė nusta tė, kad Energetikos ir Kraš to apsaugos ministerijos gana efektyviai naudoja tu rimą turtą ir valstybės lėšas. Tačiau Krašto apsaugos ministerijai (KAM) pareikšta pastabų dėl dotacijos jai pavaldžiose įstaigose tiekiamoms maitinimo paslaugoms. Pasak valstybės auditorių, KAM pavaldžių įstaigų valgyklose valsty bės lėšomis mažinama parduodamo maisto kaina ir taip neužtikrinamas taupus biudžeto naudojimas. Audi tą atlikusi Valstybės kontrolė kons tatuoja, kad Lietuvos kariuomenėje, Generolo Jono Žemaičio karo aka demijoje ir Antrajame operatyvinių tarnybų departamente veikia val gyklos, kuriose už pinigus teikiamos maitinimo paslaugos krašto apsau gos sistemoje dirbantiems valstybės tarnautojams, svečiams ir kariams, gaunantiems maitinimo išlaidų pi niginę kompensaciją. Auditoriai pastebi, kad nustatant parduoti skirto maisto kainą į ją neįtraukiamos visos su maitinimo pa slaugos teikimu susijusios sąnaudos, todėl valgyklų pajamomis nepadeng tos su parduoti skirto maisto ruoši mu susijusios sąnaudos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų. „Mūsų skaičiavimu, neįtrauktos į maisto kainą darbo užmokesčio ir socialinio draudimo sąnaudos, pa tirtos teikiant maitinimo paslaugą, Lietuvos kariuomenėje gali siekti 4 mln. litų, o Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje ir Antra jame operatyvinių tarnybų departa mente – daugiau kaip po 200 tūkst.
litų“, – rašoma Valstybės kontrolės audito ataskaitoje. Remiantis ja, ministerijai paval džios įstaigos valstybės biudžeto lė šomis mažina parduoti skirto maisto kainas, nes, jas nustatydamos, neįskaičiavo apie 4,4 mln. litų patirtų darbo užmokesčio ir socialinio drau dimo sąnaudų. „Įstaigų vadovai neužtikrino ra cionalaus ir taupaus valstybės biu džeto lėšų naudojimo“, – daro išva dą Valstybės kontrolė. Tačiau tiek KAM, tiek Energetikos ministeriją patikrinę auditoriai nu statė, kad šios abi įstaigos turtą val dė tinkamai, o padaryti pažeidimai nereikšmingi. Kontrolė konstata vo, kad KAM, sumokėdama mokes čius tarptautinėms organizacijoms, daugiau kaip 1,6 mln. litų iš praėju sių metų biudžeto asignavimų pa naudojo ateinančių metų išlaidoms dengti. Auditoriai nustatė ir tai, kad Lie tuvos kariuomenė 20 tūkst. litų prie dų už tarnybos specifiką ar ypatumus profesinės karo tarnybos kariams apskaičiavo ir išmokėjo už laikotar pį, kai jie tarnyboje nebuvo. Tuo pat metu į kai kurių Lietuvos kariuome nės padalinių profesinės karo tarny bos karių vidutinį atlyginimą įtraukė mažesnius priedus. Auditoriai valstybinio audito iš vad oje atk reip ė dėm es į į tai, kad Fin ans ų min ister ija nep agr įstai atliko koreguojančius įrašus Ener get ikos min ister ijos konsol id uo tųjų 2010 m. finansinių ataskaitų rinkinyje. VD, BNS inf.
Daugiausia stojančių – į socialinius mokslus
Š
iemet stojantieji į Lietuvos aukštąsias mokyklas, kaip ir ankstesniais metais, dažniau siai pageidauja studijuoti so cialinių mokslų srityje. Kaip rodo Lietuvos aukštųjų mo kyklų asociacijos bendrajam priė mimui organizuoti duomenys, įstoti į universitetus ir kolegijas nori 43,9 tūkst. jaunuolių. Iš jų 25 tūkst. bend rojo lavinimo mokyklas baigė šiemet, likę – anksčiau. Iš viso į įvairias studijų programas pareikšta 284,1 tūkst. pageidavimų, iš jų 170,2 tūkst. – į universitetines studijų programas, 113,9 tūkst. – į kolegijų.
Iš universitetinių studijų sričių pir mu pageidavimu dažniausiai rinktasi socialiniai mokslai (11,8 tūkst.), toliau biomedicinos mokslai (4,5 tūkst.), technologijos mokslai (3,3 tūkst.), humanitariniai mokslai (2,5 tūkst.), fiziniai mokslai (1,6 tūkst.) ir menai (1,2 tūkst.). Panašiai rikiuojasi ir pa sirinktos kolegijų studijų sritys. Paskelbti pagrindinio priėmimo pirmo etapo stojančiųjų galimybes ir pakviestuosius studijuoti numa toma iki penktadienio 11 val. Iš viso į valstybės finansuojamas vietas planuojama priimti ne mažiau kaip 17,2 tūkst. jaunuolių. VD, BNS inf.
43,9
tūkst.
jaunuolių pageidauja įstoti šiemet į universitetus ir kolegijas.
Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone. karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt
„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386
VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJAI: Stasys Gudavičius – 219 1371 Ignas Jačauskas – 219 1372 MIESTAS: Rūta Grigolytė – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391 LIETUVA: Justinas Argustas – 219 1381 EKONOMIKA: Jolita Mažeikienė (redaktorė) – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388
PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387 SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Mantas Stankevičius – 219 1383 ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370
Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 5500.
767
FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Margarita Vorobjovaitė – 219 1384 REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3655, 261 3659, 261 3654, 261 3000, 261 9655, 279 1370 faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS: 261 3653 PRENUMERATOS SKYRIUS: PLATINIMO TARNYBA:
261 1688 261 1688
7
trečiADIENIS, liepos 25, 2012
lietuva Kuo arčiau rinki mai, tuo daugiau savigyros. Tad Sei mo nariai užsako miesiems straips niams ir laidoms išleidžia vis dau giau. O leidžiamo se savo darbo ata skaitose kartais ra šo vėjus.
Įgūdžiai: artėjant rinkimams Seimo nariai parlamentines lėšas aktyviau naudoja užsakomiesiems straipsniams.
Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
Pudrai ištaško vis daugiau Justinas Argustas j.argustas@diena.lt
Keičia įpročius
Artėjantys Seimo rinkimai kore guoja ne tik politikų kalbas, bet ir biudžeto pinigų leidimo įpročius. Vadinamųjų parlamentinių lė šų užsakomiesiems straipsniams spaudoje, specialioms radijo ir te levizijos laidoms Seimo nariai iš leidžia jau kur kas daugiau. Tai liudija paskelbta Seimo narių par lamentinių išlaidų antrąjį šių me tų ketvirtį ataskaita. „Viešosios informacijos rengėjų teikiamos paslaugos“, – taip ofi cialiai pavadinta išlaidų eilutė. Užsakomųjų straipsnių virtuo zas – Seimo narys Dainius Budrys. Jis per kelis mėnesius šiam reika lui išleido daugiausia – beveik 3,8
tūkst. litų. Nuo jo nesmarkiai at silieka ir Bronius Pauža, iš parla mentinių lėšų atseikėjęs 2,8 tūkst. litų, taip pat Edvardas Žakaris, iš leidęs beveik 2,4 tūkst. litų.
Arvydas Vidžiūnas:
Daugiau niekam be veik neišleidžiu. Ma šinos neturiu. Tai kaip dar pasirodysi rinkėjams?
„Be tūkstančio neįdėsi“
Už straipsnius bei laidas iš savo ki šenės linkę mokėti ir daugiau poli tikų. Agnė Bilotaitė antrą šių metų
ketvirtį savigyrai skyrė 1,5 tūkst. li tų, Evaldas Jurkevičius – 1,3 tūkst. litų, Arvydas Vidžiūnas – beveik 2 tūkst. „Tai jums, broliai, viską atiduo du, viską, – paklaustas, kam leidžia pinigus, juokavo A.Vidžiūnas. – Daug ką publikuoju ir už savus pi nigus. Turiu sutartį su keliais Ma rijampolės laikraščiais. O žinote, kiek kainuoja puslapis, – be tūks tančio litų straipsnio neįdėsi... Be to, turiu sutartį su „Kapsų“ radiju, tai kiekvieną pirmadienį ten kalbu. Daugiau beveik niekam neišleidžiu. Mašinos neturiu... Tai kaip dar pa sirodysi rinkėjams?“ Užsakomaisiais straipsniais sa ve giria ne tik valdantieji, bet ir opozicijos veikėjai. Antai Valenti nas Mazuronis tam nepagailėjo 1,6 tūkst. litų, Remigijus Žemaitaitis
A.Zuokas vilioja telefonu Justinas Argustas Artūro Zuoko politinio sambūrio veikėjai už savo inicijuotą refe rendumą kviečia rinkėjus pasira šyti, mobiliuoju telefonu siuntinė dami jiems keisto turinio trumpą sias žinutes.
Jei nesiseka, būtina panaudoti visas įmanomas priemones. Taip elgiasi A.Zuoko judėjimo „Taip“ nariai, renkantys parašus referendumui. Jiems surinkti liko vienas mėnuo, tad referendumo iniciatoriai pasi telkė ir mobiliuosius telefonus. „Ši žinutė užkrėsta 141 virusu. Per 24 valandas ją privalai persiųsti 10-iai draugų“, – tokia trumpa ži nute atakuojami rinkėjai. Joje taip pat tvirtinama, kad privalu aplan kyti referendumo iniciatorių pusla pį internete, priešingu atveju „viru sas 141 persimes į tavo gyvenimą“. Organ izator iai teigia jok ios bendrovės, siuntinėjančios trum
Taktika: agitacijai už referendu
mą naudojamos trumposios ži nutės, siuntinėjamos mobiliuoju telefonu. Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
pąsias žinutes, nesamdę – tai da rą patys. Miroslavas Monkevičius, A.Zuoko bendražygis, aiškina, kad tai – savanorių darbas. „Tai jų as meniniai kontaktai. Tų žmonių, kur renka parašus. Jų yra daug. Kai kam gal tai nelabai patinka. Aš esu gal iš penkių draugų gavęs tokią ži
nutę“, – sakė M.Monkevičius. Jis patikslino, kad šiuo metu yra su rinkę apie 100 tūkst. gyventojų pa rašų: „Sakyčiau, sekasi gana gerai. Dar liko laiko. Esame išdaliję labai daug parašų rinkimo lapų.“ Vyriausiosios rinkimų komisi jos pirmininkas Zenonas Vaigaus kas sako, kad SMS siuntinėjimas – Duomenų apsaugos inspekcijos rūpestis. „Mums svarbu bus tik tai, kad išlaidos, jei jie samdė bendrovę, už žinučių siuntinėjimą būtų dek laruotos“, – kalbėjo Z.Vaigauskas. Beje, dienraštis jau rašė, kad į agitaciją už referendumą įsijautė ir A.Zuoko žmona parlamentarė Ag nė Zuokienė. Balsuoti referendume ji kviečia už biudžeto pinigus iš leistoje jos kaip Seimo narės veik los ataskaitoje. A.Zuoko politinio judėjimo „Taip“ iniciatoriai siekia pakeisti įstatymus ir padaryti taip, kad į Seimą būtų renkamas tik 101 narys, taip pat norima pailginti Sei mo kadenciją iki penkerių metų.
– 1,45 tūkst., Saulius Bucevičius – 1,3 tūkst., Kęstutis Daukšys – 1,3 tūkst. litų. Biudžeto lėšų šiam tikslui ne gaila ir Valdemarui Valkiūnui, ku ris, kaip liudija ataskaita, tam sky rė irgi 1,3 tūkst. litų. Tvarko ir gatves
Dar vienas būdas parlamentarui pasigirti – išspausdinti vadinamą ją Seimo nario veiklos ataskaitą. Už daugiau nei 5 tūkst. litų kelių pus lapių bukletą apie save ir gerus sa vo darbus išleido Seimo pirmininkė Irena Degutienė. Ji dėsto stiprinusi parlamentinę kontrolę, dariusi vis ką, kad Seimas būtų kuo atviresnis, dėjusi pastangas, kad būtų suma žintos parlamento išlaidos. Maža to, I.Degutienė aiškina, kad sutvarkytos Vilniaus Žvėryno mik
rorajono gatvės – būtent jos nuo pelnas. Parlamento vadovė tikina, kad ji tai padaryti paprašė savival dybės. Seimo nario veiklos ataskaitas išleido dar keletas politikų. Ataskaitą, kaip liudija Seimo kanceliarijos pateikiama informa cija, išleido ir Loreta Graužinienė – jai tai atsiėjo beveik 3,7 tūkst. litų, taip pat Dalia Kuodytė. Tiesa, šiai politikei tai kainavo vos 900 litų. Parlamentinę ataskaitą jau tu rėjo išleisti ir Gediminas Navai tis. Dokumentai liudija, kad pini gus už ataskaitą jis jau sumokėjo, tačiau leidinys esą vis dar ruošia mas. Politikas dienraščiui ilgai aiš kino, iš kokių etapų susideda lei dinio ruošimas, įrodinėjo, kad tai užtrunka, ir atsiųsti ataskaitą pa žadėjo po poros savaičių.
Išeina iš politikos Seimo narys Mantas Varaška pa tvirtino neketinąs dalyvauti artė jančiuose Seimo rinkimuose.
Vakar paskelbtame dienraščio straipsnyje „Kurie parlamentarai į Seimą nebenori?“ buvo parašy ta, kad „vis dar neaišku, kaip pa sielgs į parlamentą su Arūno Va linsko Tautos prisikėlimo partija patekęs M.Varaška“. Minėta, kad „prieš kurį laiką jis aiškino, jog į kitą Seimą tikrai neis, nes politi ka jį nuvylė“. Bet Liberalų ir cent ro frakcijos seniūnas Algis Čapli kas pranešė susilažinęs su Seimo frakcijas nuolat keitusiu M.Varaš ka, kad šis į kitą Seimą tikrai neis. Susisiekęs su dienraščiu M.Va raška patikslino, kad į Seimą pate ko ne su A.Valinsko vadovaujama partija, o kaip nepriklausomas, nepartinis kandidatas. Taip pat nurodė, kad Seime frakciją pakei tė tik vieną kartą – kai iš Krikš čionių partijos frakcijos perė
jo į Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakciją. Esą „likusiais atvejais frakci jos nebuvo keičiamos, keitėsi tik frakcijos pavadinimai – „Vie na Lietuva“, Krikščionių parti jos frakcija“. Dabar M.Varaška priklauso ne be konservatoriams, bet Mišriai Seimo narių grupei, kuri, kaip atkreipė dėmesį politikas, pagal statutą „apskritai nėra frakcija“, nors ir turi visas frakcijoms pri klausančias teises. M.Varaška taip pat nurodė: „Jau senai pareiškiau, kad nedalyvau siu rinkimuose. Tai esu pada ręs oficialiai ir savo valios nekei čiau.“ Seimo rinkimuose nedalyvau ti žada tik 10–12 dabartinio par lamento narių. Likę bemaž 130 ketina siekti būti perrinkti į ki tą Seimą. Seimo rinkimai vyks spalį. VD inf.
8
TrečiADIENIS, liepos 25, 2012
lietuva Naujas ambasadorius
Kaip plazdės vėliavos?
Rekomenduoja švęsti šeštadienį
Darbą oficialiai pradėjo nau jasis Lietuvos ambasado rius Baltarusijoje Linas Lin kevičius, šiame poste jis pa keitė Edminą Bagdoną. Pa sak L.Linkevičiaus, su Mins ku reikia „kalbėti ne ultima tumų ar sankcijų kalba, nes yra būdų bendradarbiauti be konfliktų“.
Vidaus reikalų ministerija pasiūlė pritarti istorinės vėliavos su Vyčiu platesniam naudojimui. Kartu raginama užtikrinti, kad nebūtų su menkinta trispalvė. Pareng tame projekte nurodoma, kad trispalvė neturi prarasti savo kaip valstybės simbolio reikšmės.
Šiemet rugsėjo 1-oji bus šeš tadienį, todėl pačios mokyk los turėtų pasirinkti, kada reng ti mokslo metų pradžios šventę. Jos tai gali daryti šeštadienį ar ba pirmadienį, rugsėjo 3 d. Bet, Švietimo ir mokslo ministerijos nuomone, palankesnė diena bū tų šeštadienis, nes daugiau tėvų galėtų apsilankyti mokyklose.
Skundžia teismui Seimo Aplinkos apsaugos komi teto narė Aurelija Stancikienė ke liems teismams teigia apskundusi Vyriausybę dėl vadinamojo Prei los botelio įteisinimo, nors pati pri pažįsta, kad teismai gali nepriimti nagrinėti jos skundo.
Buvusi konservatorė prašo teismo panaikinti Vyriausybės nutarimu patvirtinto Kuršių nerijos nacio nalinio parko tvarkymo plano da lį, susijusią su esamų Preilos bote lio statinių įteisinimu. Anot Seimo narės, šis sprendi mas prieštarauja Apeliacinio bei Aukščiausiojo teismų nutartims ir Konstitucinio Teismo nuostatai, kad „tokių teisės pažeidimų pada riniai jokiais pagrindais ir jokiomis aplinkybėmis negali būti įteisinti vėliau priimtais kokių nors insti tucijų ar pareigūnų sprendimais“. Savo skundą A.Stancikienė adre savo Vilniaus apygardos administ raciniam ir Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismams. Anot jos, nėra praktikos, kuris teismas turėtų nagrinėti tokį ieškinį. Jei gu šie teismai atsisakytų priim ti jos skundą, parlamentarė sa kė rinksianti Seimo narių parašus, kad šiuo klausimu būtų kreiptasi į Konstitucinį Teismą. Teismai patvirtino, kad Seimo narės skundas gautas. Ar jis bus priimtas nagrinėti, paaiškės per savaitę. Konstitucija numato, kad tai, ar įstatymai ir kiti Seimo aktai ne prieštarauja Konstitucijai, o Res publikos prezidento ir Vyriausybės aktai neprieštarauja Konstituci jai arba įstatymams, sprendžia tik Konstitucinis Teismas. VD, BNS inf.
Abejoja: buvusi konservatorė
A.Stancikienė bandys teisme išsiaiškinti, ar Vyriausybės sprendimai dėl Preilos botelių atitinka įstatymus. Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.
9
trečiADIENIS, liepos 25, 2012
ekonomika
OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn
+1,04 %
10
+0,34 %
+0,19 %
Į ES plūsta padirbtos prekės Pernai ES muitinės sulaikė beveik 115 mln. (2010 m. – 103 mln.) prekių, kaip įtariama, pagamintų pažeidžiant intelektinės nuosavy bės teises. Palyginti su 2010 m., sulaikymo atvejų skaičius išaugo 15 proc., kaip praneša ma Europos Komisijos muitinių veiksmų sau gant intelektinės nuosavybės teises ataskai toje. Pernai perimtų prekių vertė siekė beveik 1,3 mlrd. eurų. Daugiausia sulaikoma padirb tų vaistų, pakavimo medžiagos ir cigarečių.
proc.
atsiskaitymo knygelių naudojama ne pagal paskirtį.
diena.lt/naujienos/ekonomika
€
Valiutų kursai
Degalų kainos
Šiandien Valiuta
kiekis Santykis
Baltarusijos rublis 10000 3,4382 DB svaras sterlingų 1 4,4223 JAV doleris 1 2,8503 Kanados doleris 1 2,7977 Latvijos latas 1 4,9591 Lenkijos zlotas 10 8,2346 Norvegijos krona 10 4,6828 Rusijos rublis 100 8,7273 Šveicarijos frankas 1 2,8750
pokytis
–0,2408 % –0,4480 % –0,1191 % –0,3633 % +0,0101 % –0,4533 % –0,0171 % –0,8870 % –0,0070 %
Vakar Tinklas
A 95
Dyzelinas
Dujos
„Statoil“
4,90
4,60
2,37
„Kvistija“
4,79
4,49
2,37
„Vakoil“
4,83
4,53
2,39
Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
„Brent“ nafta
87,79 dol. už 1 brl. 103,09 dol. už 1 brl.
Korupciją skatina augantis spaudimas Šalies verslas sutinka, kad korupcija yra opi šalies problema, todėl kovą su ja bendrovės sako pradedančios nuo savęs. Vis dėlto pripažįsta, kad norėdamos išlikti skaidrios jos dėl užsaky mų turi paplušėti daugiau.
Lina Mrazauskaitė
l.mrazauskaite@diena.lt
Jei reiktų, kyšį duotų
40 proc. apklaustų verslinin kų mano, kad korupcija Lietuvo je yra smarkiai paplitusi. Pasauly je požiūris į korupciją panašus – ją kaip problemą įvardija 39 proc. ap klaustųjų. Vidurio ir Rytų Europos rodiklis siekia 51 proc., Vakarų Eu ropos – 22 proc. Tokius rezulta tus pateikė šiemet tyrimą atlikusi bendrovė „Ernst & Young“. Tyrimo duomenimis, net 15 proc. apklausoje dalyvavusių pirmaujan čių pasaulinio lygio įmonių vadovų sutiktų mokėti kyšius, kad laimėtų arba išlaikytų verslą. Nuo 2010 m. šis apklausos rodiklis išaugo net 6 proc. ir siekė 9 proc. „Pagrindinė to priežastis – esant ekonominių sunkumų augantis spaudimas vidurinės ir aukščiau sios grandies vadovams. Jie jaučia spaudimą išlaikyti ekonominio au gimo rodiklius, o tai dažnai nesu derinama su siekiu atitikti teisės aktuose ir gerojoje verslo prakti koje įtvirtintus principus“, – sakė bendrovės „Ernst & Young“ netei sėtų veiksmų tyrimų padalinio va dovas Baltijos regione Liudas Jur konis. Šneka, bet nedaro
Tyrimo rezultatai taip pat ro do, kad apie du trečdalius Baltijos valstybėse veikiančių įmonių va dovų teigia skiriantys ypatingą dė mesį antikorupcijos klausimams ir siekia juos įtvirtinti vidinėje įmo nių tvarkoje ir procedūrose. Tačiau tokių procedūrų įgyvendinimas ir veiksmingumas yra pagrindinė problema Baltijos šalyse.
15 proc.
pasaulinio lygio įmonių vadovų sutiktų mokėti kyšius, kad išlaikytų verslą.
„Antikorupcinių procedūrų fak tinis taikymas ir efektyvumas Lie tuvoje daugiau nei keletą kartų nu sileidžia tiek Vidurio bei Rytų, tiek Vakarų Europos rodikliams“, – sa kė L.Jurkonis. Anot jo, šį teiginį iliustruoja ir tai, kad vos 8 proc. antikorupcijos taisyklių pažeidimų sulaukė nei giamo vadovybės dėmesio – bet kokios drausminančios priemo nės. Todėl pašnekovas pabrėžė, kad vadovai turėtų labiau susitelk ti į praktinę, o ne formalią kovą su korupcija.
Rytis Paukštė:
Verslininkus nuo ko rupcijos atgraso žino jimas, kokios trukmės ar kokio dydžio pro blemų gali dėl to kilti. Pražudo siekis pasipelnyti
„Žinoma, korupcija niekur ne dings, nes tai pasaulinė problema. Tačiau lieka žengti pirmyn arba ei ti atgal. Mes keletą metų tikrai ėjo me į priekį, tačiau pastaruoju metu visose srityse – tiek valstybinė se, tiek verslo įmonėse – iš mai šo pradėjo lįsti ylos. Manau, atei ties perspektyvas nulems tai, kiek po rinkimų valstybės organuose įsiveis „šakalų“. Juk įgyvendinant bet kokį gerą projektą užtenka vos vieno žmogaus jam sugriauti, – sa kė bendrovės „Tvirta“ direktorius Andrius Mačiulis. Bendrovės „Grifs AG“ rinkoda ros vadovė Rūta Pulokaitė pabrė žė, kad kovą su korupcija bendro vės pirmiausia turėtų pradėti nuo savęs. Pavyzdžiui, skaidriai mokė ti mokesčius, bendrauti su tiekėjais ir klientais. Tačiau A.Mačiulis apgailesta vo, kad siekis pasipelnyti šaly je išlieka viena didžiausių pro blemų: „Kaip sakoma, visų nagai riesti į save. Kai įmonės, jų dar buotojai, bedarbiai, pensininkai ir valdžia plėšia į save, valstybė gali būti sudraskyta.“ Kita vertus, pašnekovas patiki no, kad per pastaruosius metus ko
vodama su korupcija šalis padarė pažangą. Anot jo, esama nemažai verslo skaidrumo iniciatyvų. Už patikimumą moka daugiau
A.Mačiulis pasakojo, kad dar jauna jo vadovaujama bendrovė nepajėgi keisti viso verslo požiūrio. Tačiau kiek gali, imasi verslo skaidru mo politikos ir mano, kad tai duo da naudos. Anot jo, bendrovė prieš keletą metų patvirtino verslo eti kos gaires, taip pat tiekėjus supa žindina su sąžiningumo deklara cija. Joje, kaip sakė pašnekovas, nurodoma, kad bendrovė renka si sąžiningą verslo modelį. „Nors deklaracija juridinių galių neturi, ją pateikdami priverčiame tiekėją susimąstyti“, – teigė A.Mačiulis. Vyras pasakojo, kad bendrovė sten giasi rinktis potencialą tobulėti tu rinčias ir skaidriai dirbančias įmo nes. Tačiau pripažino, kad tai gali kainuoti daugiau. „Pavyzdžiui, pasirenkame vežė ją, kuris, žinome, moka mokesčius, sąžiningai elgiasi su darbuoto jais ir pan. Mes sutinkame mokė ti jam vienu ar dviem litais dau giau ir taip išlošiame – juk turime partnerį, kuris mūsų neapgaudinė ja. Taigi vien kontrolės mechaniz mai tampa mažesni, šiek tiek ma žėja ir mūsų sąnaudos“, – pasakojo pašnekovas. Sąžiningumą skatina partneriai
Advokatų kontoros LAWIN aso cijuoto partnerio Ryčio Paukštės manymu, nuo korupcijos veiks mų verslą dažnai atbaido švieti mas: „Švietimas reikalingas, kad verslas blaiviai įvertintų savo el gesį. Manau, verslininkus nuo ko rupcijos atgraso žinojimas, kokios trukmės ar kokio dydžio problemų gali dėl to kilti.“ Kaip vieną pagrindinių ir griež čiausių Lietuvos teisės aktų, nu matančių verslo atsakomybę už korupcines veikas, jis išskyrė Bau džiamąjį kodeksą. Šis, kaip teigė pašnekovas, numato baudžiamąją atsakomybę ne tik atskiriems dar buotojams, bet ir pačiai įmonei. Taip pat svarbūs Civilinis kodeksas, Korupcijos prevencijos įstatymas, Labdaros ir paramos įstatymas ir pan. bei tarptautinis reguliavimas. „Daug mūsų įmonių stengiasi tapti
Priešprieša: šalies verslininkai teigia skiriantys ypatingą dėmesį an
tikorupcijos klausimams, tačiau už korupcinius veiksmus nubaudžia ma tik nedidelė jų dalis. „Shutterstock“ nuotr.
užsienio įmonių partneriais, užsie nio produkcijos platintojais ar no ri eksportuoti prekes į civilizuotas užsienio šalis. O užsienio valsty bių teisinis reguliavimas yra ga na griežtas ir jo reikalavimų rei kia laikytis. Prisitaikiusios prie jų įmonės vėliau nenori griauti partnerystės, sukurtų kanalų“, – sakė R.Paukštė. Imasi šviesti darbuotojus
Nors darbdavys gali griežtai lai kytis sąžiningo verslo principų, jis nėra visiškai apsaugotas nuo atski rų darbuotojų korupcinių veiks mų. Todėl R.Paukštė pabrėžė, kad darbuotojams būtina aiškiai nu
rodyti savo poziciją korupcijos klausimais. „Priimdamas į darbą darbdavys turi organizuoti atitin kamus mokymus, kurie darbuoto jui leistų suprasti, kas jo laukia, jei elgsis netinkamai“, – pasakojo pa šnekovas. Savo darbuotojams organizuo ti mokymus korupcijos klausimais, kaip sakė jis, anksčiausiai šalyje ėmėsi užsienio kapitalo įmonės. Ta čiau pastebima, kad tokius moky mus pradeda organizuoti ir dides nės lietuviško kapitalo įmonės, ypač užsiimančios užsienio prekyba. „Tokia įmonių praktika plinta, nes joms tai daryti naudinga“, – sakė R.Paukštė.
10
trečiadienis, liepos 25, 2012
sportas
Trofėjus: Europos čempionų taurė – jau Lietuvoje. Gedimino Bartuškos nuotr.
A.Sabonis linkėjo neužriesti nosies Naktį į antradienį Vilniaus oro uostas dūzgė it bičių avilys – iš Liublianos grįžo auksinė Lietuvos dvidešimtmečių vaikinų krepšinio rinktinė, laimėjusi Europos čempionatą. Mantas Stankevičius m.stankevicius@diena.lt
Lyderis – dar ne viskas
Susitikimas: krepšininkai įteikė Prezidentei sportinį suvenyrą.
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
„Išvykdami į Slovėniją stengėmės tikėti, kad sėkmė mūsų neaplenks, nors Lietuvoje daug kas tuo abejo jo, – kalbėjo vyriausiasis rinktinės treneris Kazys Maksvytis. – Var žybas pradėjome labai prastai, ko manda neišvengė ir negražių da lykų, nedaug trūko iki peštynių, tačiau susitvarkėme, susitelkėme. Ši rinktinė visada kovoja iki pasku tinės akimirkos.“ Komandos kapitonas Vytenis Či žauskas pripažino, kad nesitikėjo gausių sutiktuvių Vilniaus oro uos te. „Gal prieš čempionatą sirgaliai mus buvo nurašę? Girdėjome daug kalbų, kad nieko nelaimėsime, – svarstė žaidėjas. – Vis dėlto įrodė me, kad galime būti vieningi ir daug pasiekti net tuomet, kai mūsų gre tose nėra pagrindinio žaidėjo.“ V.Čižauskas turėjo galvoje bu vusį lyderį Joną Valančiūną, kuris su vyrų rinktine rengiasi Londono olimpiadai. Vieningai siekė tikslo
Į simbolinį Europos čempionato penketuką išrinktas Edgaras Ula novas pastebėjo, jog svarbiausia buvo tai, kad komanda nepalūžo ir atsitiesė pagrindiniams mačams. „Juk svarbiausios dvikovos – ket virtfinalyje, pusfinalyje ir finale. Laimėjome dėl vienybės“, – tvir tino E.Ulanovas. Paklaustas, kada įvyko lūžis, įkvėpęs lemiamam spurtui, V.Či žauskas teigė, kad tai buvo slovė nų pergalė prieš ispanus. „Tada galvojome, kad mums gru pėje pagalbos ranką ištiesė ne tiek slovėnai, kiek Dievas, – šypsojo si ekipos kapitonas. – Supratome, kad privalome išnaudoti šią pro
gą. Juk iš grupės varžybų į toles nį etapą patekome beveik per ste buklą. Galėjome būti paskutiniai, tačiau, sutriuškinę turkus, o slo vėnams įveikus ispanus, pakilome net į antrąją vietą.“ Pasveikino ir Prezidentė
Treneris K.Maksvytis, paklaus tas, kas auksinės komandos laukia ateityje, atsakė: „Nusileidimas ant žemės. Norėčiau, kad ne vienas iš jų papildytų vyrų rinktinę. Dabar jie privalės pamiršti, ką laimėjo, ir
savo vertę pradėti įrodinėti iš naujo klubuose. Jaunimo čempionatuo se jie laimėjo viską. Sveiki atvykę į vyrų krepšinį, vaikinai.“ Vakar Europos jaunimo čempio nus priėmė ir pasveikino Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Jus visi vadina auksiniu jaunimu – per šešerius metus Lietuvai ir sau atnešėte jau penkias pergales. Tai nėra tik gražus vardas, tai – iššūkis ir didžiulė atsakomybė jums. Esate kovotojai, kurių Lietuvai reikia ne tik krepšinyje“, – sakė Prezidentė.
Sutiktuvės: per naktinį Vilnių atviru autobusu važiavę krepšininkai ir
treneriai nestokojo sveikinimų.
Komentaras Arvydas Sabonis
Lietuvos krepšin io federacijos prez identas
E
ur op os čemp ion at o pra džia buvo nekok ia, tod ėl nen uost ab u, kad po gru pės varž ybų buvo nem až ai skept ik ų, man ius ių, kad ši kom and a be J.Valanč iūno tol i nenužengs. Man prieš dvejus met us lab ai pat iko, kaip ši rinkt in ė per rungt yn es su ser bais parod ė tvirt ą char akter į. Šiais met ais ji tai pak artoj o. Tai neb ūd in
ga liet uv iškoms ekip oms. Žaid ėj ai, tren er ių štab as sus ik aup ė ir įrod ė, kad ir be pag rind in io lyder io mok a ne vien graž iai žaist i, bet ir laimėt i. Šiuo laim ėj imu į Europ os jaun im o krepš in io istor ij ą įraš yt a rekord i nė perg al ių ser ij a, kur ią bus sunk u pak artot i ne tik Liet uv ai, bet ir bet kur iai Europ os šal iai. Mūs išk iai pa rodė puik ų pav yzd į, kaip reik ia kau tis ir tikėt i savo jėg om is. Nor iu vai kin ams pal ink ėt i, kad neužr iest ų nos ies, nes dab ar jų karj eroj e vis kas tik pras id ės.
11
trečiadienis, liepos 25, 2012
Daugiau sporto naujienų skaitykite diena.lt
sportas
Londone vis daugėja naujakurių Vakar Londono olimpiniame kaimelyje iškilmingai pakelta Lietuvos trispalvė, o šiandien naujakurių gretas papildys mū sų šalies boksininkai bei irkluotojai.
Romas Poderys r.poderys@diena.lt
Startai – liepos 28-ąją
Liepos 27-ąją žaidynių atidarymo parade Lietuvos vėliavą neš du kart olimpinis čempionas Virgili jus Alekna. Eitynėse galės dalyvauti visi mū sų sportininkai, kurie jau gyvens olimpiniame kaimelyje. Liepos 28 d. žaidynėse startuos badmintonininkė Akvilė Stapušai tytė, dviratininkai Ramūnas Na vardauskas ir Gediminas Bagdonas, gimnastas Rokas Guščinas, irkluo tojai Mindaugas Griškonis, Rolan das Maščinskas ir Saulius Ritteris bei Donata Vištartaitė ir plaukikas Giedrius Titenis. Atvažiavo ir valtys
Pirmadienį prie olimpiniame kai melyje įsikūrusių Lietuvos gim nastų prisijungė treniruočių sto vyklą Plimute baigę plaukikai Vytautas Janušaitis, G.Titenis, Rūta Meilutytė ir Mindaugas Sa dauskas bei jų treneriai Žilvinas
Ovsiukas ir Jonathanas Ruddas. R.Meil utyt ė varž ys is trejo se rungtyse – krūtine (100 m) ir laisvuoju stiliumi (50 m ir 100 m), G.Titenis plauks 100 ir 200 m krū tine, V.Janušaitis – 200 m komp leksiniu būdu ir 100 m peteliške, o M.Sadauskas – 100 m laisvuo ju stiliumi. LTOK atstovas Bronius Čeka nauskas informavo, kad Lietuvos olimpinio sporto centro darbuo tojai – 1976 m. Monrealio žai dynių dalyvis Antanas Čikotas ir kitas buvęs irkluotojas Kęstutis Bartkus – krovininiu mikroauto busu atgabeno iš Vilniaus irkluo tojų M.Griškonio, D.Vištartaitės, R.Maščinsko ir S.Ritterio valtis, Egidijaus Balčiūno baidarę, Jevge nijaus Šuklino kanoją, dešimtko vininko Dariaus Draudvilos kartys bei medicinos įrangą ir medika mentus. Sužinojo varžoves
Paaiškėjo A.Stapušaitytės var žovės. Lietuvė olimpinio mote rų badmintono vienetų turnyro F
Pasirengė: plaukikai R.Meilutytė, M.Sadauskas ir G.Titenis į olimpinį kaimelį atvyko iš Plimuto, kur trenira
vosi.
grupėje žais su Nyderlandams at stovaujančia kine Jie Yao bei islan de Ragna Ingolfdottir. J.Yao pasaulio reitinge užima 20ąją vietą, R.Ingolfdottir – 81-ąją, A.Stapušaitytė – 94-ąją. Prieš aštuonerius metus Atėnų olimpiadoje kinė pateko į 1/16 fi nalo, islandė 2008-ųjų Pekino žai dynėse pasirodymą baigė jau pir majame etape, o A.Stapušaitytė prieš ketverius metus olimpiado je su varžovėmis pasidalijo 17-32 vietas.
Broniaus Čekanausko (LTOK) nuotr.
Į kitą turnyro etapą – 1/16 finalo – pateks tik F grupės nugalėtoja. Pradės futbolininkai
Šiandien startuos olimpinis mo terų futbolo turnyras, o rytoj pir mąsias rungtynes žais ir vyrų vie nuolikės. Moterų varžybose pirmiausia jėgas išmėgins Didžioji Britanija – Naujoji Zelandija (E grupė), Japo nija – Kanada (F), JAV – Prancū zija (G), Kamerūnas – Brazilija (E), Švedija – Pietų Afrikos Respubli
ka (F) bei Kolumbija – Šiaurės Ko rėja (G). Vyrų turnyre rytoj susitiks Hon dūras – Marokas (D), Meksika – Pietų Korėja (B), Ispanija – Japo nija (D), Jungtiniai Arabų Emyratai – Urugvajus (A), Gabonas – Švei carija (B), Baltarusija – Naujo ji Zelandija (C), Brazilija – Egiptas (C) ir Didžioji Britanija – Senega las (A). 2008-aisiais Pekino olimpiadoje aukso medalius iškovojo JAV mote rys ir Argentinos vyrai.
12
TrečiADIENIS, liepos 25, 2012
pasaulis Pervadins vandenyną?
Papildomos pajėgos
Pritrūks parako?
Rusijos ekspertai mano, kad atėjo laikas Arkties vandenyną pervardyti Rusijos Arkties vandenynu. Jie tvirtina, kad Rusijos siena, kurią skalau ja šis vandenynas, yra ilgiau sia Šiaurėje, didelė vandeny no dugno dalis yra tarsi natū ralus tęsinys žemyno uolienų, kurios prasideda Rusijoje.
Didžioji Britanija pasiųs dar 1200 karių Londono olimpinių žaidynių saugumui užtikrin ti. Papildomi daliniai, kuriuose buvo paskelbta karinė pareng tis, bendrą žaidynes saugan čių karių skaičių padidins iki 18 200. Didžioji Britanija jau anksčiau paskubomis papildo mai sutelkė 3500 karių.
Ekspertai mano, kad Sirijos sukilėliai privertė Sirijos ar miją išsklaidyti savo pajėgas visoje šalyje, kai užėmė pa sienio postus ir išsikovo jo kontrolę kaimo regionuo se. Pasak analitikų, Sirijos re žimui kuo toliau, tuo bus sun kiau kovoti su sukilėliais, nes trūks pajėgų.
Kvaišalai šienauja rusų gyvybes Rusijos gyventojai kaip opiausią šalies problemą įvardijo narkomaniją. Padėtis išties nekokia. Rusai per metus suvarto ja net 70 t heroino, maža to, čia sparčiai daugėja ir žmonių, infekuotų ŽIV.
Niūri statistika Rus ij os fed er al inė nark ot ikų
kontrolės tarnyba (FNKT) pranešė, kad Rusija yra tarp trijų šalių, pir maujančių pagal heroino iš Afga nistano vartojimą. Pasak FNKT, 13 proc. Rusijos pilie
čių – 18 mln. žmonių – turi narkotikų vartojimo patirties. Jau kas penk tas jaunuolis iki 24 metų yra pamė ginęs vartoti narkotikų. Iš viso asmenų, kartkarčiais nar
Siaubinga problema
Nikolajus Leonovas, gyvenan tis viename Maskvos mikrorajo ne, piktinosi, kad kasdien su savo dvejų metų dukrele vaikštinėda mas parke po kojomis mato švirkš tus. „Reikia nuspirti juos nuo kelio, kad dukra nesugalvotų liesti ir ne susižeistų“, – sakė vyras. Nikolajui priklauso viena Rusi jos sostinėje veikianti kompiute rinės įrangos parduotuvė. Vyras sakė esąs sukrėstas, kokio masto narkotikų problema Rusijoje.
Vienintelis dalykas, kurį gali padaryti valdžia, – apsaugoti naująją kartą. Statistika irgi liūdna. Rusija da bar – didžiausia heroino vartotoja pasaulyje. 87 proc. apklaustų Ru sijos gyventojų nurodė, kad narko manija – opiausia šalies problema. 55 proc. sakė, kad situacija – kri tiška. Narkomanijai, rusų nuomo ne, prilygsta tik korupcija. Ją kaip didžiausią šalies problemą įvardi jo apie 85 proc. apklaustųjų. Iš 2,5 mln. rusų, kurie, kaip skai čiuojama, yra priklausomi nuo nar
kotikų, net 90 proc. vartoja heroiną. Jis Rusiją pasiekia iš Afganistano. Kiekvienais metais 143 mln. gy ventojų turinti Rusija suvartoja 70 t heroino. Tai reiškia, kad rusai suvartoja net penktadalį visame pasaulyje platinamo šio narkotiko. Vakarų šalyse, tokiose kaip Vo kietija ar Jungtinė Karalystė, nuo heroino priklausomų asmenų ge rokai mažiau. Didžiojoje Britanijo je jų skaičiuojama apie 300 tūkst., o Vokietijoje – 150 tūkst. 2009 m. Vokietijoje nuo heroi no mirė apie 1,4 tūkst. žmonių, o šioje šalyje gyvena apie 82 mln. Jungtinėje Karalystėje mirčių už fiksuota 2,5 tūkst., čia gyvena apie 62 mln. Rusijoje statistiškai vos per dieną heroinas pražudo apie 80 žmonių, taigi – apie 30 tūkst. per metus. Viktoras Ivanovas, Rusijos kovos su narkomanija ekspertas, teigė, kad nusipirkti kvaišalų Rusijoje ga lima bet kur. „Heroinas net gali būti įpakuotas kaip „Snickers“ šokolado batonėlis, kurį gali gauti bet kuriame bare“, – pabrėžė kovos su narkoma nija caru vadinamas pareigūnas. Tačiau ne tik heroinas – žudikas. Su juo konkuruoja tokie mirtini kvaišalai kaip sintetinė marihuana ar pigus narkotikas, pagamintas iš kodeino tablečių, populiariai vadi namas „krokodilu“.
kotikus vartojančių ne medicinos tikslais, skaičius siekia 5,5 mln., o as menų, narkotikus vartojančių regu liariai, yra nuo 2,5 iki 3 mln. Pernai Rusijoje užregistruota 215
tūkst. nusikaltimų neteisėtos narko tikų apyvartos srityje, iš jų 127 tūkst. – sunkių ir itin sunkių. Kasmet Rusi joje nuo kvaišalų miršta maždaug 100 tūkst. žmonių. Už
Statistika: Rusijoje narkotikus reguliariai vartoja nuo 2,5 iki 3 mln.
žmonių.
Narkomanai piktina gyventojus
N.Leonovas gyvena Maskvos Reu tovo rajone. Šis rajonas sostinėje garsėja čia stūksančiais sovietinės eros moksliniais institutais ir fabri kais, kuriuose kažkada buvo gami nama karo technika. Viduryje rajo no esančioje aikštėje iki šiol riogso Lenino paminklas. N.Leonovo nuo mone, opiausia rajono problema – didelis narkomanų skaičius. N.Leonovas pasakojo, kad pra ėjusiais metais vienas narkoma nas perdozavo narkotikų ir mirė prie pat vaikų žaidimo aikštelės. „Išgulėjo aikštelėje gal kokias dvi valandas, kol policijos pareigūnai jį išvežė“, – pro savo namų langą rodydamas į medinį suoliuką sa kė vyras.
„Reuters“ nuotr.
Pasak jo, narkomanas heroi no, kuris jį pražudė, įsigijo iš vie no namo gyventojo. Jį N.Leonovas pažįsta. Vyras sakė, kad šis visuo met būdavo purvinas, apsirengęs skudurais, tačiau puikavosi savo naujų mobiliųjų telefonų kolekci ja. Jo klientai, anot pašnekovo, bu vo jaunuoliai, kurie susileidę do zę švirkštus dažniausiai palikdavo tiesiog gatvėje. N.Leonovas pasakojo, kad pra ėjusį pavasarį jo kaimynas buvo areštuotas. Tačiau niekas dėl to nepasikeitė, nes narkomanai tuoj pat rado naują kvaišalų tiekėją. Baiminasi dėl ŽIV
Daugeliui Rusijos narkomanų – 18–39 metai. Jie vadinami pra
nus ik alt im us, sus ij us ius su neteisėta narkotikų prekyba, 2011 m. buvo nuteista daugiau kaip 109 tūkst. asmenų, arba 13 proc. vi sų nuteistųjų.
rastąja Rusijos karta. „Vienintelis dalykas, kurį dabar gali padaryti valdžia, – apsaugoti naująją kar tą. Mes jau esame pasmerkti“, – kalbėjo Valerijus, buvęs narkoma nas iš Samaros miesto. Pasak jo, daugelis jo vaikystės draugų mirę ar užsikrėtę ŽIV arba sėdi kalėjimuose. Per pastaruosius dešimt metų infekuotų žmonių skaičius Rusijo je augo kaip ant mielių. Jungtinių Tautų duomenimis, Rusijoje už sikrėtusių ŽIV skaičius auga spar čiausiai visame pasaulyje. Skaičiuojama, kad net 980 tūkst. iš visų Rusijoje gyvenančių ŽIV viruso nešiotojų šiuo virusu už sikrėtė per nešvarius švirkštus. AP, BNS, „Interfax“, „Huffington Post“ inf.
Didysis heroino kelias iš Afganistano Afganistanas – didžiausias pasau lio heroino „fabrikas“. Šis fabrikas kelia galvos skausmą ne tik Rusi jai, bet ir Iranui.
Ūkis: Afganistano ūkininkams
narkotikų verslas – geras paja mų šaltinis. AFP nuotr.
Teheranas ir Maskva aktyviai sie kia stabdyti narkotikų plitimą, ta čiau jie plinta. Pavyzdžiui, Pakis tane kvaišalų prekeiviai jaučiasi beveik nebaudžiami. Niekam ne paslaptis, kad daugelis Afganista no administracijos pareigūnų yra susiję su narkotikų verslu. Narkotikų gaujos veikia gretimo se Centrinės Azijos šalyse, kurios platina heroiną Vakarų Europoje, Šiaurės Amerikoje, Viduriniuose Rytuose ir Rytų Azijoje. Pačioje Centrinėje Azijoje narko tikų vartojimas menkas, nes dau
gelis šių šalių gyventojų neįstengia nusipirkti kvaišalų. Tad ir šių šalių vyriausybės nemato reikalo akty viai kovoti su gaujomis, siūlančio mis solidžius kyšius. Daugiausia opijaus pasaulio rin ką pasiekia iš pietinių Afganista no Helmando ir Kandaharo pro vincijų. Abi provincijos laikomos Talibano citadelėmis. Narkotikų verslas – vienas svarbiausių talibų pajamų šaltinių. Nors pačiame Afganistane dau giausia vartojamas tik pats opijus, eksportui reikalingas heroinas ir morfijus. Šiems narkotikams ga minti įrengiamos specialios ga myklėlės. Būtent čia uždirbami pinigai. Opijaus ir heroino kainų skirtumas – didžiulis. Kilogramas
opijaus kainuoja apie 99 JAV dole rius. Maždaug 10 tonų opijaus ga li būti paversta į 1,3 tonos heroino. Kilogramas šio narkotiko kainuo ja apie 2–4 tūkst. dolerių. Daugu ma cheminių medžiagų, reikalingų heroino gamybai, kontrabanda im portuojama per Pakistaną. Apskaičiuota, kad per praėju sius metus narkotikų gaujos susi žėrė apie 2 mlrd. dolerių pajamų. Daugiausia jos parduoda opijaus, heroino ir hašišo. Narkotikų verslas sudaro net apie 15 proc. Afganistano bendro jo vidaus produkto. Maždaug pusė gautų pinigų atseikėjama ūkinin kams, kurie augina kanapes, he roino gamybai iš opijaus ir mari huanai paversti hašišu.
Talibanas šioje grandinėje at lieka apsauginę funkciją. Gaujos moka talibams, kad šie saugotų jas. Apskaičiuota, kad Talibanas per metus uždirba nuo 50 iki 100 mln. dolerių už narkotikų gaujų apsaugą. Dalis pinigų skiriama ir Afganis tano policijos bei kariuomenės pa reigūnams, taip pat politikams pa pirkti. Nenuostabu, kad Afganistano vyriausybė nėra itin suinteresuo ta palaidoti narkotikų verslo. Vie na vertus, politikai iš šio verslo ge rai pasipelno, kita vertus, bijoma, kad nekiltų karas tarp genčių, ku rios gyvena iš šio verslo, ir tų, ku rios narkotikų verslui priešinasi. „Strategy Page“ inf.
13
TrečiADIENIS, liepos 25, 2012
menas ir pramogos Rugpjūčio 3 ir 4 d. vyksiančiame fes tivalyje „Galapagai / Roko naktys“ susi tiks ir jo senbuviai, ir pirmą kartą jame pasirodysiantys at likėjai. Organizato riai žada ne tik ge ros muzikos, bet ir įvairių pramogų dozę.
Susitikimas: šiųmečiame festivalyje Zaraso saloje koncertuos jo senbuviai „Bix“ (iš dešinės), pirmą kartą dalyvausiantis A.Mamontovas ir Lie
tuvoje hiphopo muziką išpopuliarinęs „G&G sindikatas“.
Gedimino Bartuškos nuotr.
A.Mamontovas: rokas yra tai, kas gaivališka Indrė Pepcevičiūtė i.pepceviciute@diena.lt
Keitėsi, bet augo
Nuo 2003-iųjų vykstantis festi valis šiemet švenčia savo dešim ties metų jubiliejų. Per tiek metų jo veidas labai keitėsi: vykęs prie Platelių ežero festivalis persikėlė į Zaraso salą, iš pradžių orientuo tas tik į sunkiąją muziką, ilgainiui jis įsileido ir kitų muzikos stilių ir pernai buvo pavadintas „Galapa gais“. Tačiau šį virsmą tiek festiva lio organizatorius Algirdas Barniš kis-Blėka, tiek ilgametis jo dalyvis grupės „Bix“ muzikantas, prodiu seris Saulius Urbonavičius-Samas vertina teigiamai. „Kad ir kaip jis keitėsi, bet ko kiu atveju festivalis augo. Negali vertinti, kada patiko labiau. Anks čiau, prie Platelių, publika buvo juodesnė, jai „paimti“ reikėjo dau giau jėgos. Dabar jis lengvesnis, bet toliau augantis“, – sakė S.Urbona vičius-Samas antradienį surengto je spaudos konferencijoje. Beje, dešimtą kartą festivaly je grosianti grupė „Bix“ šį ru denį ruošiasi švęsti savo 25-metį ir išleisti geriausių dainų albumą.
„Galapaguose“, S.UrbonavičiausSamo teigimu, skambės pirmie ji šventės garsai. „Dar viena da ta, kurią švęsime „Galapaguose“, bus 30 metų geriausiai dainai apie meilę Lietuvoje – „Kiaulė“. Šitos dainos istorijai ir anekdotui jau 30 metų ir jis nė kiek nepasenęs. Nė vienos roko naktys be jos neapsiei na“, – nuotaikingai kalbėjo „Bix“ narys.
Popsas visada bus gyvas. Dėl to ir rei kalingi roko festi valiai, kad gautume progą nuo to popso pailsėti. Trys veikėjai festivaliui pristatyti
Lietuvoje po truputį atsiranda fes tivalių kultūra. Vasarą tik spėk juos skaičiuoti. A.Barniškio-Blėkos tei gimu, „Galapagai / Roko naktys“ kasmet sulaukia 6–7 tūkst. da lyvių ir festivalis per dešimtmetį jau yra užsitarnavęs savo vardą. „Žmonių kasmet daugėja, dėl to
praplėtėme ir festivalio stilistiką. Tas rokas jau nebėra toks baisus dalykas Lietuvoje. Šiemet festiva lio įvaizdžiui pristatyti pasirinko me tris veikėjus, teorijų kūrėjus: Charlesą Darwiną, Albertą Eins teiną ir Friedrichą Nietzsche“, – pasakojo organizatorius. Pasak jo, žinomi šių asmenybių posakiai yra perfrazuoti ir pritai kyti festivaliui. F.Nietzsche, pir mą kartą festivalyje dalyvausian čio Andriaus Mamontovo teigimu, vadinamas antifilosofu, kuris visas frazes apversdavo aukštyn kojomis. „Sakome: popsas yra miręs, jis sa ko, kad popsas yra gyvas. Ir jis vi sada bus gyvas. Dėl to ir reikalingi roko festivaliai, kad gautume pro gą nuo to popso pailsėti“, – dėstė A.Mamontovas. Dainininkas, paklaustas, kodėl tik šiemet jungiasi prie festivalio, pajuokavo, kad anksčiau grojo popmuziką, o šiemet pradėjo daugiau groti roką. „Visada grojau popmu ziką ir to nesigėdiju. Kalbant apie roko muziką, šiais laikais tai yra plati sąvoka. Iš principo roko mu zika yra tai, kas gaivališka ir tu ri energijos. Jei pasiimtum dėžę ir daužydamas ją pagaliu jaustum
pasitenkinimą, tai ir yra rokas“, – sakė atlikėjas. Atlikėjų ir pramogų gausa
Šiemet festivalis turės keturias sce nas. Viena jų bus ant vandens, die ną ten gros didžėjai. Pagrindinėje scenoje koncertuos garsiausi lie tuvių atlikėjai ir svečiai iš užsienio. Antra pagal dydį scena bus atiduota festivalio senbuviams, nuo kurių ir prasidėjo „Roko naktys“. Ketvirtoje scenoje koncertuos jaunos, dar tik pradedančios skintis savo muzikinį kelią grupės, kurios grojo konkur suose Vilniuje, Rygoje, Taline. Pagrindiniai festivalio svečiai – „Chase and Status“ iš Jungtinės
Karalystės ir „Oomph!“ iš Vokie tijos. Jame pasirodys ir muzikantų iš Latvijos bei Estijos ir, žinoma, kel iol ika Liet uvos atl ikėjų bei grupių. Be A.Mamontovo, grupės „Bix“, festivalyje šėls „G&G sin dikatas“, „Despotin Fam & Bang Band“, „AC/DC tribute.lt“, „The Sneekers“, „RoadK ill“ ir dauge lis kitų. Žadama ir kitų pramogų: pvz., vandens sporto entuzias tams bus gal imybė pas kraidy ti vandeniu stovint ant vandens slidės. Į festivalį visi kviečiami atvykti su savo augintiniais, ne svarbu, tai šuo, katė ar koks ki tas gyvūnas, bus organizuojamos ir jų varžybos.
Keisčiausi pageidavimai Britų elektronikos grupė „Chase & Sta tus“ reikalavo patiekti maistą ant ledo, supirkti jų nurodytus drabužius. Jie taip pat pageidavo, kad visos persi reng imo kambario kėdės būtų su ra tukais ir būtinai apt rauktos tamsia medž iaga.
gan iz ator iams teks vos per 12 va landų atg ab ent i iš kito fest iv al io Vok iet ij oj e.
Dar vienas tos pačios grupės pagei dav imas – pasir ūpint i neišsenkan čiu kiekiu pieno. Net trečdalis iš 18 „Oomph!“ komandos narių yra vegeta Vok ieč ių industr in io met al o gru rai, o vienas svarbiausių su valgiaraš pės „Oomph!“ pusę tonos sver ian čiu susijusių reikalavimų yra „jokios čią spec ial ią koncert inę įrangą or baltos duonos ten, kur bus grupė“.
„Antis“ parlėks į sostinę Kurį laiką tylėjusi kultinė roko gru pė „Antis“, prisimindama prieš 25 metus rengtą „Roko maršą“, išvy ko į žygį po Lietuvą, o jau rytoj nu tūps ir Vilniuje.
Šėlsmas: grupės „Antis“ nariai po 25 metų nusprendė pakartoti legen
dinį žygį per Lietuvą.
Redo Vilimo (BFL) nuotr.
Visus drauge prisiminti prieš 25 metus pirmąkart vykusio „Ro ko maršo“ kviečia koncertų ciklas „TUBORG Liquid Soundtrack“. Sąjūdžio judėjimą muzika palaikę ir skatinę „Roko maršai“ pradėti rengti po to, kai grupė „Antis“ su idėjiniu lyderiu Algirdu Kaušpėdu priešakyje surengė koncertą „Kaž kas atsitiko“, kuris sulaukė neįtiki mos sėkmės ir vėliau tapo muzikiniu filmu. 1987-ųjų vasarą postmoder nistines nuotaikas skleidę architek tai įrašė ir pirmąjį oficialų savo al bumą. Plokštelėje jau buvo tokie
ir šiandien skanduojami hitai kaip „Alyvos“, „Alio, alio“ ar jau minė tas „Kažkas atsitiko“. Atkūrus Lietuvos nepriklauso mybę išsiskirstę „antinai“ iki šiol grįžta savo istorijos papildyti trum pais, bet efektyviais epizodais. Tai – jungtinis „Roko maršas“ per Lie tuvą 1996-aisiais, trys gyvos mu zikos koncertai 2003-iaisiais, vie nas 2005-aisiais, netikėtas naujų kūrinių albumas „Ančių dainos“ 2007-aisiais ir vinilinė plokštelė „Zuikis pleibojus“ 2010-aisiais. Kiekvienąkart „Antis“ pasiro do kitokia, bet visuomet teatrališ ka, iškalbinga ir įsimintina. Birželį drauge intensyviai repetavę gru pės muzikantai šios vasaros tu rui surengė pusantros valandos trukmės programą, kurią prista
tys vos aštuoniuose koncertuose. Ką A.Kaušpėdas su bendražygiais veiks paskui, sunku prognozuoti, – juk nuo pastarojo jų pasirodymo scenoje praėjo beveik metai. Į „Vasaros terasą“ visi kviečia mi užsukti be bilietų – šios serijos renginiai nemokami. Liepos 27ąją, ketvirtadienį, vakaras prasidės 20 val. Suplanuoti ir du paskuti niai šios vasaros ciklo renginiai – rugpjūčio 9 d. vyks „Saulės klio šo“ koncertas, o rugpjūčio 23-iąją Andrius Mamontovas scenoje at švęs savo gimtadienį. VD inf.
KUR? Mokytojų namų kiemelyje, Vilniaus g. 39 / 6. KADA? Rytoj 19 val. KIEK? Nemokamai.
14
trečiADIENIS, liepos 25, 2012
menas ir pramogos „Vilniaus diena“ rekomenduoja
KUR? Nacionalinėje M.K.Čiurlionio menų mokykloje, T.Kosciuškos g. 11. KADA? Šiandien 19 val. KIEK? Nemokamai.
KUR? Rotušės aikštėje. KADA? Šiandien 12 val. KIEK? Nemokamai.
KUR? Šv. Kotr ynos bažnyčioje, Vilniaus g. 30. KADA? Šiandien 19 val. KIEK? 27–62 litai.
Klasikos meistrai
Vandens karas
Geriausias instrumentas
Tarptautiniame vasaros muzikos festivalyje „Vivace Vilnius“ žino mi muzikantai Ingrida Armonaitė (Lietuva), Ignacy Grzelazka (JAV / Lenkija) ir Igoris Cognolato (Italija) visą savaitę rengs meistrišku mo kursus smuiko, violončelės ir fortepijono studentams. Šio tre čiadienio vakarą violončelininkas I.Grzelazka koncertuos ir pats.
„Nustebink Vilnių“ švenčia rugiapjūtės pabaigtuvių šventę – Nuobai gas. Vienas šios dienos papročių buvo tas, jog tądien iš laukų grįžę darbininkai buvo pasitinkami ir apliejami vandeniu tikint, kad kitą met javams nepritrūks vandens ir derlius bus geras. Todėl griebkite butelį ar vandens šautuvą ir skubėkite į vandens karą prie Rotušės.
Ar kada klausėtės koncerto, kai, atrodo, visi kūriniai pažįstami, ta čiau skambesys kitoks? Mušamieji, gitaros, klavišiniai – juos pui kiai gali atstoti žmogaus balsas. Būtent tai ir daro Lietuvoje bei pa saulyje žinomas septetas „Quorum“. Jo programoje – senoviniai madrigalai, džiazo, kino filmų ir kita muzika.
KUR? Šiuolaikinio meno centro skaitykloje. KADA? Šiandien 18 val. KIEK? 8 litai.
KUR? Galerijoje „Vartai“, Vilniaus g. 39. KADA? Iki šiandien vakaro. KIEK? Nemokamai.
KUR? Tuskulėnų memorialiniame komplekse, Žirmū nų g. 1F. KADA? Iki rugpjūčio 12 d. KIEK? Nemokamai.
KUR? Katedros aikštėje. KADA? Šiandien 18.30 val. KIEK? Nemokamai.
Kanklės ir pasakos iš Londono
Sūrių ridentojų portretai
Tarpukario Lietuva nuotraukose
Važiavimo kalnų dviračiais pamokėlės
Paulina Pukytė, Antonas Lukoszevieze ir Artu ras Bumšteinas projekte „Zarasai groja Londoną“ gros kanklėmis, kramtomąja guma, atliks lietu viškas pasakas, kurias rado angliškame kompiu teryje, pirktame Londono gatvės turguje.
Jaunos grafik ės Aistės Papartytės darbų cik le „Kūno kultūra“ šilkografijos technika įamžin ti netikėti komiški, nežemiškai keisti persona žai – „sporto šakų“ sūrių ridenimo, purvo futbo lo, blauzdų spardymo atstovai.
1930–1940 m. apimančioje tarpukario leitenanto Medardo Vasiliausko parodoje „Tarpukario Lie tuva karininko akimis“ eksponuojamos ne tik M.Vasiliausko darytos nuotraukos, bet ir asme niniai daiktai.
Kiekvieną trečiadienį viešoji įstaiga „Sveikas miestas“ su Kalnų dviračių (MTB) sporto federa cija kalnų dviračių sporto mėgėjus kviečia į ne mokamas pamokėles-treniruotes, skirtas prade dantiems dviratininkams.
tv programa
LTV
6.00 Labas rytas. 9.00 „Komisaras Reksas“ (N-7) (k). 10.00 „Hartlando užuovėja“ (k). 11.00 LRT vasaros studija. Tiesioginė Lietuvos radijo laida. 12.00 „Senis“ (N-7) (k). 13.15 Afrika.LT (3). 14.15 Įžvalgos. 14.50 Žinios. 15.10 „Komisaras Reksas“ (N-7). 16.00 „Hartlando užuovėja“. 17.05 „Senis“ (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.35, 20.50, 23.20 Sportas. Orai. 18.45 Europos vidury. 19.25 „Detektyvė King“ (N-7). 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 20.40 Verslas. 20.45 Kultūra. 21.00 Lietuvos liepsna. 21.15 Teisė žinoti. 22.10 Loterija „Perlas“. 22.15 Afrika.LT (4). 23.15 Vakaro žinios. 23.30 „Detektyvė King“ (N-7) (k).
LNK
6.20 „Nickelodeon“ pristato. „Smalsutė Dora“. 6.50 „Kempiniukas Plačiakelnis“ (6) (k). 7.20 Juokas juokais. 7.50 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) (k).
LTV 21.15 val.
9.45 Pirmas kartas su žvaigžde. (N-7). 10.15 Kažkas atsitiko (N-7). 10.45 Kitas! (N-7). 11.10 Karamelinės naujienos (N-7). 11.40 Dainuok, jei gali. 13.10 „Nickelodeon“ valanda. „iKarli“. 13.40 „Kempiniukas Plačiakelnis“ (7). 14.10 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 16.10 KK2 (N-7). 17.40 „Šeimynėlė“ (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.10 Sportas. 19.13 Orai. 19.15 Namai, kur širdis“ (N-7). 20.00 „Pavogta laimė 3. Pavojinga sąjunga“ (N-7). 21.00 Farai (N-7). 22.00 Žinios. Verslas. 22.19 Sportas. 22.23 Orai. 22.25 Kriminalinė Lietuva. 22.35 Kriminalinė drama „Nuopuolis“ (JAV, 1998 m.) (N-14). 1.10 „Įstatymas ir tvarka. Specialiųjų tyrimų skyrius“ (6) (N-7).
12.45 Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai. 13.10 „Bakuganas“. 13.40 „Lūžtanti banga“ (8). 14.10 „Ant bangos“. 14.40 „Madagaskaro pingvinai“. 15.10 „Simpsonai“. 15.40 „Meilės prieglobstis“. 16.40, 17.40 „Paveldėtojai“. 18.45 TV3 žinios. 19.00 TV3 sportas. 19.05 TV3 orai. 19.10 Svajonių sodai. 20.10 „Be namų“. 21.00 Be komentarų. 21.35 TV3 vakaro žinios. 21.50 TV3 sportas. 21.55 TV3 orai. 22.00 Vikingų loto. 22.05 „Pagrindinis įkaltis“. 23.05 Veiksmo f. „Dingę be žinios 2“ (JAV, 1985 m.). 0.50 „Įstatymas ir tvarka. Nusikalstami kėslai“.
TV3
6.30 Televitrina. 7.00 Žinios (k). 7.25 „Galileo: norintiems žinoti“. 8.00 „Gyvenimo spalvos“. 9.00 „Kviečiu vakarienės“. 9.30 „Miesčionys“ (N-7). 10.00 „Margoša: moterimi negimstama“. 11.00 „Be namų negerai: naujas gyvenimas“. 12.00 „Daktaras Tyrsa“ (N-7). 13.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7).
6.45 Teleparduotuvė. 7.00 „Madagaskaro pingvinai“. 7.30 „Simpsonai“. 8.00 „Hana Montana“. 9.00 „Meilės sūkuryje“. 10.05 „Naisių vasara“. 11.00 Komedija „Noriu jos, nenoriu tos!“ (JAV, 2008 m.).
LNK 21.00 val.
BTV
TV3 19.10 val.
14.00 „Auksinė karta“. 15.00 „Srautas“ (N-7). 16.00 „Amerikos talentai VI“. 17.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 18.00 Žinios. Sportas. Orai. 18.25 „Mentai“ (N-7). 19.25 „Kviečiu vakarienės“. 20.00 Žinios. Verslas. Sportas. Orai. 20.25 „Naujoji banga 2012“. Tarptautinis atlikėjų konkursas. Transliacija iš Jūrmalos. 23.25 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 0.30 „Galileo: norintiems žinoti“. 1.00 „Bamba“. Interaktyvus šou suaugusiesiems (S).
Lietuvos ryto TV 6.14, 13.15 TV parduotuvė. 6.30, 8.00 Ryto reporteris. 7.45, 13.00 Lietuva–Londonas. 9.15, 14.45 Vasara su Asta. 10.15 Namų daktaras. 10.50 Dok. f. „Kaip bitlai sudrebino Kremlių“ (N-7). 12.00 Lietuvos diena. 13.45 Skonio reikalas. 15.45, 16.10 Dokumentinis f. „Slaptasis Ričardo Niksono gyvenimas“ (1) (N-7) 16.00, 17.00, 18.00 Žinios. Orai. 17.20 Lietuva tiesiogiai. 18.10 Europos jaunučių vaikinų (iki 16 metų) krepšinio čempionatas. II-ojo etapo rungtynės. Lietuva – Graikija. Tiesioginė transliacija iš Panevėžio. 20.00 Dok. f. „Smolensko tragedija“ (N-7)
BTV 17.00 val.
21.00, 23.45 Reporteris. 21.52 Orai. 21.55, 0.20 Lietuva–Londonas. 22.10 Lietuva tiesiogiai. 0.35 Dokumentinis f. „Slaptasis Ričardo Niksono gyvenimas“ (1) (N-7)
SPORT1
12.00 Televitrina. 13.00, 19.00, 21.00, 23.00 Žinios +. 13.15 Klubų karaliai. „Boca Juniors“. 13.45 Ekstremalaus sporto žurnalas „Duokš penkis“. Parkūras. 14.15 Futbolo dievai. P.Maldini. 14.45 Italijos „Serie A“ lyga. „Juventus“–„Roma“. 16.25 Sportas LT. Jaunimo kultūrizmo čempionatas 16.55 Sportas LT. Atviras veteranų štangos spaudimo čempionatas. 17.30 Ispanijos ACB krepšinio lyga. „Banca Civica“–Madrido „Real“. 19.15 „Širdžių“ gelbėtojas – karaliaus Artūro soste“. I dalis: „Geranoriškumas ir teisingumas“. 19.45 „Širdžių“ gelbėtojas – karaliaus Artūro soste“. II dalis: „Kuo tiki – toks ir esi“. 20.15 „Širdžių“ gelbėtojas – karaliaus Artūro soste“. III dalis: „Tebus kiekvienas žingsnis – kelionės pabaiga“. 20.45, 21.45 Olimpinės žaidynės. 21.15 Automoto. 22.00 Bušido turnyras „K-1&KOK Europe GP 2011“ (3). 23.15 Klubų karaliai. „Chelsea“.
lietuvos ryto tv 15.45 val.
951181
Visų kompiuterių ir televizorių taisymas Vilniuje, Žalgirio g. 131, tel. (8 5) 275 4665; www.pc-help.lt. 933624
TRečiADIENIS, liepos 25, 2012
Kelionių Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siuntinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 261 3655 687 58 503,Tel. +44261 7783653, 627 1449. Informacija –skelbimai@vilniausdiena.lt www.lietuvalondonas.com. 959526
A.Kaniava atgaivino „Musę“ Sunkiosios muzikos orkestras „Musė“ su Andriumi Kaniava priešakyje, jau spėjęs apkeliauti visą Lietuvą, šią vasarą žada dar keletą koncertų.
Vežame keleivius į Vokietiją, Daniją, Olandiją. Tel. 8 699 01 428, e. paštas pervezimai. info@gmail.com.
siūlo darbą
952525
Nuolat dirbti Vilniaus mieste reikalingi mūrininkai ir betonuotojai. Tel. 8 698 48 288, Kitos 8 612 00 350.
992490
Nestandartinių baldų gamyba. Aukšta kokyvalytoja dirbti slankiuoju grafiku bėReikalinga – žema kaina. www.guobosbaldai.lt . Tel. Pilaitės mikrorajone. Tel. (8 45) 510 021, 8 8 656 69 099. 659 48 753. 760904
992545
parduoda paslaugos
nekilnojamąjį turtą Technikos remonto Parduodamas kambarių butasnenauPalanSKUBIAI IRdviejų NEMOKAMAI IŠVEŽA gos dojamą centre, už bažnyčios, S.Nėries g. 1A. Tel. buitinę techniką – šaldytuvus, 8 603 62 096. virykles, kompiuterinę techskalbykles,
955765
Agnė Gecevičiūtė
2011-ųjų rudenį, per tarptautinį dainuojamosios poezijos festi valį „Tai –aš“, po dešimties metų pertraukos, atsikūrė sunkio sios muzikos orkestras „Musė“ su A.Kaniava priešakyje. Kol ruošia si koncertams, A.Kaniava sutinka papasakoti apie muziką, pokyčius ir kur skrenda „Musė“. – Kas paskatino, praėjus de šimčiai metų, atkurti sunkio sios muzikos orkestrą „Musė“? – Sunkiosios muzikos orkestro „Musė“ atsiradimas, kaip aš juo kauju, susijęs su visuotiniu atši limu ir galbūt su krize, nes, kaip kažkada pasakė vienas protingas žmogus, gal ir nėra taip blogai ta krizė – nors bus proga žmogui at sigręžti į žmogų. Iš savo skaudžios patirties galiu pasakyti, kad prieš tai, kai viskas buvo gerai, būtų bu vę tikrai sunku surinkti tų žmo nių kolektyvą, nes visi buvo labai užimti. Visi jie grojo penkiose še šiose grupėse, todėl nelabai norė davo užsikrauti papildomos naš tos, nes vis dėlto padaryti kokį nors didesnį projektą buvo tolygu savižudybei (juokiasi). O per kri zę, matyt, truputį sumažėjo kon certų, žmonės pasiilgo darbo... Bet čia gerąja prasme. Pajutau, kad yra tinkamas momentas, kad yra daug ištroškusių muzikuoti žmo nių, su kuriais galima vėl pradėti ką nors daryti. – Kuo 1998-ųjų „Musė“ ski riasi nuo dabartinės? – Skiriasi iš esmės. Galima saky ti, išliko tik pretenzingas pavadi nimas, kuris kažkada įsitvirtino. Jis mums patinka, ir, liaudiškai tariant, mus veža. O skiriasi vis kuo. 1998-aisiais mes grojom ga na ryškų, sunkų roką, su pretenzija į tokią apskritai, sakyčiau, protes to muziką. Buvo labai daug riksmo, sunkios gitarų muzikos. Bet šiaip džiaugiuosi tuo laikotarpiu ir esu labai dėkingas žmonėms, kurie tuo metu grojo kartu. O dabar viskas truputį kitaip. Dabar tas protestas gal labiau užslėptas, vidinis. Pu čiamieji yra pirmame plane – visa pagarba ir dėmesys jiems. Tuo la biau kad pasikeitė ir mano muzika, ir mano dainos. Pagalvojau, kad tai būtent ir yra tie instrumentai, kurie šiuo metu tinkamiausi. – Bet vis dėlto vadinatės sun kiosios muzikos orkestras... – Jau vien kai užgroja pučiamųjų orkestras, lengva muzika to ne pavadinsi. Buvo Lietuvos radijo ir televizijos lengvosios muzikos orkestras, tai čia yra tarsi anti kodas tam reiškiniui. – Taigi, prieš ką maištaujate? – Tas maištavimas, būnant mano amžiaus, aišku, galbūt juokingai
skamba. Čia yra ne tiek maišta vimas, kiek pozicija. Maištaujan tis žmogus dažnai nieko nedaro, tik garsiai rėkia. Aš dabar mažiau rė kiu ir galbūt labiau stengiuosi ką nors daryti. O pozicija labai pa prasta – už muzikavimą, už gy vą žodį, gyvą mintį, gyvą muziką, sklindančią nuo scenos. Ir, kaip ro do praktika, žmonėms, kurie atei na klausytis, tai yra labai brangu. – Nuo atsikūrimo praėjo jau beveik metai. Kas per tą laiką pasikeitė? – Pagrindinis pasikeitimas per tą laiką yra tai, kad dabar mes grojam keliolika kartų geriau, jau esam la bai gražiai susigroję. Tai galima palyginti su krepšiniu. Tarkim, į olimpines žaidynes susirenka krep šininkai. Kiekvienas jų yra puikus sportininkas, bet jiems reikia tru pučio laiko, kad pradėtų žaisti kaip komanda. Iš pradžių galbūt ne vis kas, kas yra sumanyta, pavyksta. Čia lygiai taip pat – susirinko pro fesionalūs muzikantai, muzikantai iš didžiosios raidės. O šiandien visi jie jau sudaro tokį tikrai labai gra žų branduolį, kur vienas kitą girdi ir jaučia. Tai ir yra pats svarbiau sias dalykas. – Liepos 27-ąją koncertuosite Vilniaus mokytojų namų kie melyje. Kuo šįkart žadate nu stebinti publiką? – Mes patys tikriausiai nusteb sim. O jeigu mes nustebsim, tai ir publika bus nustebinta. Tai bus pirmas badymas groti atviro je erdvėje. Iki šiol mes grodavome salėse. Grojome Kauno filharmo nijoje. Tuo aš labai didžiuojuo si, nes anksčiau niekada neteko ten koncertuoti. O dabar paban dysime, kaip tie mūsų pučiamieji skambės Mokytojų namų kiemely je. Man pačiam labai smalsu.
niką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8 641 99 000, www.kaunakiemis.lt.
perKa
Įvairūs
niava tvirtina, kad šįkart sunkio sios muzikos orkestro maištas išreikštas ne riksmu, o vidine energija. Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
15
skelbimai
Karščiausi Kelionių pasiūlymai
Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siuntinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8
976256
Kelionių organizatorius
KarščiausiKelionių Kelionių A.Vienuolio g.pasiūlymai 6, LT–01104 Vilnius Karščiausi pasiūlymai Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120
Kelionių organizatorius Kelionių organizatorius
Ar svajojate aplankyti Niujorką? O galbūt, Jus visada žavėjo Las Vegasas – šviesų, kazino, pasirodymų ir viešbučių rojus? Pamatykite nuostabiąją Šiaurės Ameriką už Atėjo laikas TIKROMS VASARA ANT BANGŲ ATOSTOGOMS! ypatingą kainą. Kaina tik 1696 Lt* KLAIPĖDA–KYLIS. Kelto bilietas dviem Užsisakykite skrydį ikikeleiviams gegužės 15kajutėje dienos,nuo ir Joninių kruizas Ryga–Stokholmas–Ryga su langu ir automobiliuikelionę į abi puses. leiskitės 2012 10 110 Lt į nepamirštamą 01–2013 03Jus 21 į trumpiausios nakties vaKviečiame KLAIPĖDA–ZASNICAS. Niujorkas nuo 2226 Lt Kaina nuo 899 Lt karėlį! Kelto bilietas trims keleiviams ir automoVašingtonas Lt ir linksmybės Baltijos jūrojenuo bus2526 ir disko, iki biliui į vieną pusę. Bostonas nuo 2588 Lt ryto! Dėmesio:
Kelionių organizatorius
988207
953105
975446
Įvairūs Kita
2012dovanoja 04 20 Vilniaus apygardos teismo nutartimi Nemokamas UAB „Joanos internetas avialinijos“ieško iškeltašeimininbankroto bylako. (c. Pasiūlymas b. Nr. B2-3323-160/2012). galioja vasarosBankrutuonaktimis jančios administratonuoUAB 20 „Joanos iki 6 val.,avialinijos“ o savaitgaliais – visą riumiparą. paskirta UAB VERSLO VALDYMOapie IR RESTele2. Išsami informacija visas sąlygas – www.tele2.lt . TRUKTŪRIZACIJOS CENTRAS. Įgaliotas asmuo 977019 – V.Česonis, tel. 8 686 83 541. Prašom iki 2012 m. birželio 11 d. imtinai pateikti savo kreditoKita rinius reikalavimus 2012 m. gegužės 2 dienai 2012 08bylos 05 15įsiteisėjimo val. bus ženklinamos žemės (bankroto dienai) kartu prisklypo, kad. Nr. 4110/0500:327, esančio Vildedant kreditorinius reikalavimus patvirtinanniaus apskr., Vilniaus r., Zujūnų sen., Bieliūčiųnų dokumentų tinkamaigretimų įformintus nuorašus. k., ribos. Prašom žemės sklypų, Taip patNr. prašom nurodyti, ar 4110/0500:297, šių reikalavimų kad. 4110/0500:296, įvykdymas yra užtikrintas, nurodyti, kokiu Kaušibūdu 4110/0500:354, savininkus Jeleną tainienę yra padaryta. pateikir HalinąKreditorinį Jurgelevičreikalavimą bei Andrej Jurgelevič žemės sklypo paveldėtojus arba naudototi Savanorių pr. 262-105, LT-50204 Kaunas. Injus dalyvauti ribų(8ženklinime. 2012 08 06 17 formacija tel./faks. 37) 229 886. 961016 val. bus ženklinamos žemės sklypo, kad. Nr. 4184/0400:113, esančio Vilniaus apskr., VilINFORMACIJA APIE TERITORIJŲ PLANAVIniaus r., Sudervės Užulaukio k., Lvovo ribos. MĄ. Parengtas žemėssen., sklypo, esančio gretimo Sofijos Pavlovskajos g. Prašom 105A, Šnipiškių seniūnijoje, Vilniuje,žemės sklykad. Nr. 4184/0400:627, paveldėtoposklypo, kad. Nr. 0101/0032:986, bendras plotas jus bei sklypo, kad. Nr. 4184/0400:577, savi0,2419 detalusis planas. Planavimo paninkusha, arba naudotojus dalyvauti ribų ženkligrindas: Vilniaus miesto savivaldybės adminime. Apie dalyvavimą aukščiau minėtuose nistracijos direktoriaus pavaduotojo 2011 ribų ženklinimuose prašom pranešti IĮ „Tiks07lūs 13matavimai“, įsakymas Nr. 2011 01 tel.AD30-1732, 8 683 81 626, arba08adredetaliojo teritorijų planavimo organizatosu Ukmergės g. 300B-73, LT-06146 Vilnius, e. p. tikslusmatavimai@yahoo.com. riaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis Nr. 992326
Rengiamas žemės sklypo planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Adresas: A.Smetonos g. 3, Vilnius. Žemės sklypo rengimo tikslas – suformuoti valstybinės žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Planavimo organizatorius: Vilniaus miesto savivaldybė. Su projektuojamu sklypu galima susipažinti 10 dienų laikotarpyje nuo skelbimo datos dienraštyje. SĮ „Vilniaus planas“, Konstitucijos pr. 3, 527 kab., Vilnius. Informacija teikiama tel. (8 5) 211 2697, 8 699 67 224. 992321
Šiuolaikinio meno centras skelbia viešą naudotų materialinių vertybių – org. technikos, projekcinės aparatūros, baldų, darbo instrumentų, mobiliųjų telefonų, automobilio, šviestuvų – aukcioną. Su minėtomis materialinėmis vertybėmis ir jų pradinėmis pardavimo kainomis galima susipažinti Šiuolaikinio meno centro interneto svetainėje www.cac.lt --> Bendra informacija --> Bendra informacija. Aukcionas vyks 2012 m. rugpjūčio 10 d. 17 val. Šiuolaikinio meno centro pietinėje parodų salėje adresu Vokiečių g. 2, Vilnius. Aukcionui neįvykus arba nepardavus viso turto, antrasis aukcionas vyks 2012 m. rugpjūčio 16 d. 14 val. tuo pačiu adresu. Už aukciono vykdymą atsakingas Viktoras Musteikis, Šiuolaikinio meno centro ūkio skyriaus vedėjas, faksas (8 52) 62 39 54, tel. (8 52) 12 40 04, 8 610 23 956. Aukciono vedėja Julija Fomina, informacijos centro skyriaus vedėja, tel. 8 682 69 174. Turto apžiūros laikas 2012 m. rugpjūčio 7-9 d. nuo 12 val. iki 18.30 val. Aukciono dalyvio mokestis 8 Lt, aukciono žiūrovo – 4 Lt. Bilietus galima įsigyti ŠMC bilietų kasoje aukciono dieną nuo 12 val. Už aukcione įsigytą turtą pirkėjas nedelsdamas atsiskaito kasoje arba ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo aukciono pasibaigimo banko pavedimu. Nupirktą turtą laimėtojai išsiveža patys. Aukciono rengėjas už dalyvio įsigyto turto kokybę neatsako ir nepriima jokių pretenzijų. 991293
Protestas: „Musės“ lyderis A.Ka
Kelionių
929896
UAB „BEST COMPANY“ Varėnos r. perka: veršelius, galvijus, avis. Sumokame iš karto. Kelionių Mokame PVM. Tel. 8 613 70 805, 8 613 70 Vežame iš 48 Vilniaus, 803, 8 601 poilsiautojus 71 558, (8 310) 323. Kauno į Palangą, Šventąją (ir atgal), nuo 35 Lt. Tel. 8 699 99 965, 8 612 22 227.
paslaugos
giau tel.2012 (8 5)m.206 0799, 8 611 po Nr.informacijos 147 savininką birželio 8 d. 10 51 518. val. atvykti prie jums priklausančio sklypo ir 971990 dalyvauti ženklinant riboženkliais BoguslaVladislavos Salmanovič paveldėtovo Sovinskio sklypą Nr. 148turto arba prašom sujų dėmesiui. Š. m. birželioJaroslavu 27 d. 16Bazeval. sisiekti su darbų vykdytoju adresu Vilniaus r., Pagirių vič, Žalgirio g. 131–213, Vilniussen., (tel. 8Mikašiū677 79 nų k.,e. SB „Ekspresas”, vyks sklypo kad. 348, paštas topomatik@gmail.com ). Nr. 960926 4167/1002:0027 kadastriniai matavimai. Kviečiame dalyvauti. Matavimus atlieka UAB „Baltijos Matavimų Organizacija”, Linkmenų g.13, Vilnius. Tel. 8 601 71 112.
vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt A.Vienuolio g. LT-01104 6, LT-01104 Vilnius A.Vienuolio g. 6, Vilnius Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 Las Vegasas nuo 2871 Lt Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 91209120 vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt vilnius@vilnius.krantas.lt, Torontas nuo 2382 Lt www.krantas.lt Monrealis nuo 2874 Lt nuo 2964 Lt iš Klaipėdos se- Hiustonas Galioja išvykimams Vasarostikkruizas Ryga–Stokholmas–Ryga Kalgaris 3464 Lt atgal po savaitės kmadieniais grįžimu nuo 125nuo Lt su (tikPamirškite šeštadieniais) kasdieninius rūpesčius ir atsipa- Kaina Bilietų kiekis užį abi specialią kainą pateikta pusesjūroje! su oro kiekvieuostų molaiduokite laive Baltijos name reise ribotas. kesčiais. Mėgaukitės saule, vėju ir gera nuotaika. - Rezervacijos Automobiliomokestis aukštis turi būtiLtikimokamas 1,85 m. paiki 100 - pildomai. Bilietai ne rezervuojami, o parduodakaina pateikta iš išplaukimo uosto. miKruizo iš karto. Vietų skaičius ribotas. www.krantas.lt Daugiau informacijos Daugiau informacijos www.krantas.lt
981978
Transporto Brangiai perkame mišką su žeme arba išsiIš Vilniaus ir Kauno vežame į Klaipėdą, Pakirsti. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. Tel.langą, 8 676Šventąją 41 155. ir atgal. www.micro-autobusas.lt. Tel. 8 610 10 340.
Transportas, logistika
mo sutartis Nr. 042042. Planavimo tikslas – Konditerijos darbąbendrojo Vilniaus pakeisti žemėsįmonė tikslinępriims paskirtįį pagal regione vairuotoją-ekspeditorių, plano sprendinius, padalyti sklypą,vadybininnustatyti ką-ekspeditorių ir prekybos agentą. Tel.De-8 teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą. 611 45 plano 000. organizatorius – UAB „4Real“, taliojo 976056 A.Goštauto g. 5-79, Vilnius, tel. 8 698 20 198. Projekto rengėjas – UAB „RV architektų studija“, Pamėnkalnio g. 28-2, Vilnius. Pareng-
UAB „Hoka“ kreditoriams! Vilniaus apygardos teisme (Gedimino pr. 40/1, Vilnius) 2012 m. rugpjūčio 7 d. 9 val. teismo posėdyje bus nagrinėjamas klausimas dėl bankrutavusios UAB „Hoka“ pabaigos. 992505
Pamėnkalnio g. 5/ K.Griniaus g., Vilnius Tel 8-5 262 7777, mob. 8 616 16 777 info@svite.lt, www.svite.lt, www.lek.lt
Graikija, Kreta – 99 520 Lt Lt KELIONĖS KELIONĖSAUTOBUSU AUTOBUSU aš! 600 Lt; Trimitas KELIONĖS AUTOBUSU Mažieji Laukystos pirataiLt 370 Lt Bulgarija, Varna –piratai 1099 Alyvų žydėjimo šventė Duobelėje, Latvijoje www.kelioniupasiulymai.lt Pirkti internetu: Mažieji Laukystos 370 Lt Čekijos pilys–Čekijos rojus–Praha – 577 Lt Holivudo akademija 599 Portugalija, – 2239LtLt (05.26.) – 95 Lt Čekijos pilys–Čekijos rojus–Praha – 577 Lt Mes jėga 450Algarvė Lt Didingoji Italija ir Kaprio sala – 1747 Lt Mes jėga 450 Lt Didingojinaktis ItalijaVaršuvoje ir Kaprio(05.19/20) sala – 1747–Lt175 Lt Žaidimų galaktika 450 Lt Muziejų Ryga–Saremos sala–Talinas ––377 Žaidimų galaktika 450 įLtLietuvą 450 Lt STOVYKLOS LIETUVOJE Ryga–Saremos sala–Talinas 377 Lt Lt Apači indėnai atkeliauja Čekijos pilys–Čekijos rojus–Praha –Lt577 Šiaurės su prie Apači indėnai į Lietuvą 450 Lt Šiaurės Italija Italija supoilsiu poilsiu prie–Adrijos Adrijos jūros Avataro nuotykiai Lt Pasaka nuo 550atkeliauja Ltkartu 450 Šveicarijos gamtos stebuklai 1397 Ltjūros nuo 1197 LtLt sala–Talinas – 377 Lt Avataro kartu Mes šampinjonai Lt 450 Lt Raganė –nuotykiai 550 Lt 450 Ryga–Saremos nuo 990 990 595 450 KroatijaItalija nuo LtLt pažintinė) nuo 1290 Lt Mano Mes pasaulis šampinjonai Laimingas žmogus –LttaiLtaš! 600 Lt Šiaurės (poilsinė Praha–Viena–Budapeštas nuo 627 Lt Kitas variantas 359 Lt Praha-Viena-Budapeštas nuo 627 Lt Aplink pasaulį per 7 dienas 499 Lt Top Fun 640 Lt Kroatija nuo 990 Lt LĖKTUVU IŠ VILNIAUS: STOVYKLOS UŽSIENYJE LĖKTUVU IŠ VILNIAUS: nuo 619 Lt Mano pasaulis 595 Lt Praha–Viena–Budapeštas Pirkti internetu: www.kelioniupasiulyStovykla Ukrainoje „Pribrežnyj“ 60 Lt dieIspanija, Kosta Brava nuo 822 Lt Kitas variantas 359 Lt STOVYKLOS UŽSIENYJE mai.lt nai; Kryme „Saliut“ 1699 Lt; BulgarijoMalta – 904 Lt(poilsinės) Dodi kalbos 550 Lt stovykla Estijoje 1790 Lt IŠ VARŠUVOS jeAnglų 1699 Lt; Italijoje 1299 Lt; Anglų kalbos Ispanija, Kosta Brava nuo 822 Lt; Malta – Graikija, Cgalkidikė – 979 Lt STOVYKLOS UŽSIENYJE Bulgarijoje 1699 Lt Lt Egiptas, Hurgada nuo 935 Lt stovykla Estijoje 1790 904 Lt; Graikija, Chalkidikė – 979 Lt; IspaIspanija, Dorada – 999 Lt Stovykla Ukrainoje Kroatijoje 2149 Lt „Pribrežnyj“ Bulgarija nuo 850 Lt– 999 AVIABILIETAI nija, KostaKosta Dorada Lt; Ispanija, AliIspanija, Alikantė – 1108 60 Ltinternetu: dienai www. lek.lt Šri Lanka nuo 3500 Lt Kos sala – 1128 Lt; kantė – 1108; Graikija, Pirkti Graikija, Kos sala 1128Lt;LtBulgarija, Burgas Kryme „Saliut“ 1699 Lt AVIABILIETAI* Turkija, Antalija (yra ir pigios aviakompanijos) Kreta nuo 1170 Lt– –1185 – 1199 Lt; Kroatija, Rijeka KELTAI Baku nuo 1050 Lt;LtMaljorka nuo 500 Lt Turkija, Antalija Lt – 1279 Lt; Turkija, Bulgarijoje 1699 Tunisas nuo 770 –Lt1185 Marmaris 1289 Lt;–Bulgarija, Ryga–Stokholmas; *kainos į abi2149 puses Bulgarija, Burgas 1199 Lt Burgas – 1199 Kroatijoje Lt Talinas–Helsinkis; Lt; Portugalija, Algarvė – 1899 Lt Talinas–Stokholmas; Kroatija, Rijeka – 1279 Lt Juodkalnijoje 1899 LtVentspilis–NynesIŠ VARŠUVOS (pažintinės poilsinės) LĖKTUVU IŠ VARŠUVOS hamnas; Klaipėda–Karlshamnas (spec. KELTŲ Turkija, Marmaris 1289LtLt(poilsinės) AnglųBILIETAI kalbos stovykla Estijoje 1790 Lt Kruizas Nilu nuo 2038 Egiptas, Hurgada nuo 1440 Lt; Bulgarija pasiūlymas); Klaipėda–Kylis (spec. pasiūRyga–Stokholmas Bulgarija, Burgas – 1199 Ltnuo 2423 Lt AVIABILIETAI* Izraelis–Jordanija–Egiptas – 1595 Lt; Turkija – 1440 Lt; Šri Lanka – lymas); Klaipėda–Zasnicas (spec. pasiūlyTalinas–Helsinkis Portugalija, Algarvė DelisTurku–Alando nuo 1870 Lt salos–Stokholmas Marokas 2634 Lt– 1899 3500 Lt;nuo Kreta – 1170 Lt Lt mas); Talinas–Stokholmas Kuba nuo 5853 Lt LĖKTUVU IŠ VARŠUVOS (poilsinės) Tokijas – 2229 Lt LĖKTUVU IŠ VARŠUVOS (pažintinės – poilKRUIZAI Ventspilis–Nyneshamnas Egiptas, Hurgada nuo 995 Lt Lt; Izraelis– Seulas – 2308 sinės). Kruizas Nilu nuo 1440 Viduržemio jūrojeLt(spec. kaina) Klaipėda–Karlshamnas IŠ RYGOS: Bulgarija – 995 Singapūras – 2310kaina) Lt (spec. pasiūlymas) Egiptas nuo 1678LtLt; Marokas – 2634 Lt; Karibų jūroje (spec. Klaipėda–Kylis (spec. Tailandas (pažintinė poilsinė) – nuo 5218 Lt Kuba ––5853 Tolimuosiuose Rytuose (spec. kaina) Turkija 1078LtLt Bankokas – 2409 Lt pasiūlymas) Klaipėda–Zasnicas STOVYKLOS LIETUVOJE Baltijos jūroje Šri Lanka – 3500 Lt Puketas – 2610 Lt (spec. pasiūlymas) Turku–Alando salos–Stokholmas Pasaka nuo 550 VIZOS į Rusiją 260 Lt, Baltarusiją IŠ VILNIAUS: Kreta – 1170 Lt Lt; Raganė 550 Lt; Ener*kainos į abinuo puses getikas –600 nuo 85 Lt Egiptas, Hurgada nuo 869 Ltžmogus – tai Tunisas 770Lt; Lt Laimingas KELTAI VIZOS Ispanija, – 1499(pažintinės Lt LĖKTUVUMaljorka IŠ VARŠUVOS – poilJoninės Baltijos jūroje (Tallink 3 d. kruizas) Į Rusiją nuo Turkija, sinės) Antalija – 889 Lt nuo 105 Lt 260 Lt; Baltarusiją nuo 85 Lt Kruizas Nilu nuo 1440 Lt Ryga–Stokholmas Izraelis – Egiptas nuo 1678 Lt Talinas–Helsinkis Marokas – 2634 Lt Talinas–Stokholmas Kuba – 5853 Lt Ventspilis–Nyneshamnas STOVYKLOS LIETUVOJERugsėjo 7–9 d. nuo Klaipėda–Karlshamnas 10 iki 22 val. (spec. pasiūlymas) Pasaka nuo 550 Lt (spec. pasiūlymas) Kaune, Laisvės Klaipėda–Kylis alėjoje Top Fun 540 Lt Klaipėda–Zasnicas (spec. pasiūlymas) Rudens gėrybėmis prekiaus ūkininkai, smulkieji verslininkai, Raganė 550 Lt Turku–Alando salos–Stokholmas savo dirbinius siūlys amatininkai ir dailininkai, prekybininkai Energetikas 600 Lt VIZOS ir tautodailininkai iš visos Lietuvos bei užsienio šalių. Laimingas žmogus – tai aš! 600 Lt Į Rusiją nuo 260 Lt Trimitas 520 Ltprograma – Miesto sode, prieBaltarusiją 85 Lt Koncertinė Muzikinionuo teatro:
RUDENS GĖRYBIŲ IR AMATŲ
MUGĖ 2012
Penktadienį – Derliaus dienoje koncertuos pučiamųjų orkestrai ir roko grupės „Korozija“, Deividas, Nierka, „Red“, kojūkininkai, fokusininkai, cirkininkai, mimai. Vyks kulinarinio paveldo valgių degustacija. Šeštadienį – Jaunimo dienoje šokėjams gros armonikieriai, „Bočiai“, „Ainiai“, „Laumena“, „Ratelinis“, „Lipk ant sienų“, Lietuvos muzikos akademijos studentai. Vyks tautinių drabužių paroda-pristatymas. Šeimininkės vaišins gardžiais daržovių blynais. Sekmadienį – Šeimų dienoje su Saldumynų pirate, drakoniuku Dragu, pasakų fėjomis ir nykštukais siaus „Vaidilutė“, „Saulutė“, „Kazio Binkio teatras,“ „Svajonių gija“, „Tu ir aš“, „Rūtelė“ ir daug kitų atlikėjų bei kolektyvų. Vaikučius vaišinsime saldumynais. RENGINIO GLOBĖJAS Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas DIDYSIS RĖMĖJAS Kauno miesto savivaldybė RĖMĖJAI: „Kauno švara“, Restoranas „Miesto sodas“, LR žemės ūkio rūmai PARTNERIAI Kauno kultūros centras „Tautos namai“
ŠvENTĖS DIENRAŠTIS „Kauno diena“ INFORMACINIAI RĖMĖJAI „Naujos tėviškės žinios“, „Ūkininko patarėjas“, „Kaimo laikraštis”, „Vakaro žinios“, „Statyba“, „Valstiečių laikraštis”, „Gimtasis kraštas”, Pūko radijas ORGANIZATORIAI Asociacija „Žaliasis Ąžuolynas“ ir Lietuvos žemės savininkų sąjunga
Daugiau informacijos: www.rudensgerybiumuge.lt, www.zaliasisazuolynas.lt, www.lzss.lt.
Orai
Lietuvoje savaitės vidurys bus šiltas, ketvirtadienį gali truputį palyti. Šiandien numatomi sausi, karštėjantys orai. Temperatūra bus 25–28 laipsniai karščio. Ketvirtadienį kai kur pietiniuose rajonuose gali trumpai palyti su perkūnija. Temperatūra naktį sieks 15–18, dieną 24–27 laipsnius šilumos.
Šiandien, liepos 25 d.
+25
+26
+26
Telšiai
Šiauliai
+26
Klaipėda
Panevėžys
+25
Utena
+26
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis) teka Mėnulis leidžiasi
5.17 21.32 16.15 13.21 23.19
207-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 159 dienos. Saulė Liūto ženkle.
+27
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +35 Berlynas +30 Brazilija +26 Briuselis +27 Dublinas +18 Kairas +37 Keiptaunas +21 Kopenhaga +24
Londonas +29 Madridas +36 Maskva +27 Minskas +27 Niujorkas +30 Oslas +23 Paryžius +30 Pekinas +27
orai vilniuje Šiandien
+27
+26
Praha +30 Ryga +24 Roma +30 Sidnėjus +20 Talinas +24 Tel Avivas +33 Tokijas +31 Varšuva +29
Vilnius
Marijampolė
Vėjas
+27
Alytus
1–3 m/s
DATOS
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
+21
+27
+22
+16
2
+21
+28
+23
+16
1
+23
+29
+25
+18
1
penktadienį
1967 m. gimė JAV televizijos serialo „Draugai“ aktorius Mattas LeBlancas.
prizas Šią savaitę laimėkite knygas: Dale Carnegie „Būk nepamirštamas: kaip tapti asmenybe, kurią visi prisimena ir kuriai niekas negali atsispirti“ ir Spencerio Johnsono „Viršūnės ir slėniai: kaip išnaudoti gerus ir blogus laikotarpius darbe ir gyvenime“. Šioje knygoje pateikti svarbiausi asmeninio tobulėjimo principai: kaip spręsti pagrindines bendravimo problemas, kaip išlaisvinti pasitikėjimą savimi, kaip atgauti fizines ir dvasines jėgas, kaip išsiugdyti kantrybę ir intuiciją, kuri dažnai padiktuoja teisingus sprendimus, ir kaip kovoti su baimėmis, kurios trukdo gyventi. Kiekvienas, net ir pats blogiausias, gyvenimo laikotarpis slepia naujas galimybes, tik reikia jas atrasti ir išnaudoti. Kaip tai padaryti? Pasinaudokite šia istorija. Ji žavi tuo, kad padeda ieškoti atsakymų kiekvienam, kuris tikrai to nori. Šią knygąperskaitysite per valandą, bet tai, ko išmoksite, pravers visą likusį gyvenimą.
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusių. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite: DIENA (tarpas) VD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba 2. Iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu at-
neškite į „Vilniaus dienos“ redakciją Labdarių g. 8, Vilnius. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį, liepos 31 d. Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
1
2
3
4
5
Aušrinė, Jokūbas, Kargaudas, Kęstutis, Kristupas
horoskopai
Šv. Jokūbas, Rugiapjūtės pabaiga 1834 m. mirė anglų kil- sierius, visuomenės veimės romantizmo poe- kėjas Vasilijus Šukšinas. tas, literatūros kritikas ir 1954 m. mirė Jonas filosofas Samuelis Tylo- Mackevičius, dailininras Coleridge’as. kas tapytojas, akvareli1886 m. gimė lietuvių ninkas. aktorius ir režisierius, 1978 m. Anglijoje gimė vienas iš lietuvių profe- Louise Joy Brown, pirsionaliojo teatro kūrėjų masis mėgintuvėlyje Konstantinas Glinskis. pradėtas kūdikis. 1923 m. gimė švedų ra- 1980 m. mirė rusų aktošytoja, knygų vaikams rius, poetas ir muzikanir jaunimui autorė Ma- tas Vladimiras Visockis. ria Gripe. 1983 m. gimė Serbijos 1929 m. gimė rusų rašy- krepšininkas Nenadas tojas, artistas, kino reži- Krstičius.
ketvirtadienį
Vardai
6
7
8
9
10
11
12
13
Avinas (03 21–04 20). Būsite patenkintas savo karjera, noriai ieškosite problemų ir jų sprendimo būdų. Vadovybė įvertins jūsų požiūrį į darbą. Tik kartais už iniciatyvą baudžiama, ypač jei elgiamasi neapgalvotai. Jautis (04 21–05 20). Aplinkiniai gali neįvertinti jūsų svajingumo ir nesutikti su jūsų idėjomis bei idealais. Susikaupkite ir pagalvokite, kas jums svarbiausia, susiplanuokite būtiniausius reikalus. Dvyniai (05 21–06 21). Daug kalbėsite, nes esate kupinas naujų idėjų. Tačiau reikia stabtelėti, apsvarstyti planus ir tinkamai apsispręsti. Nesiblaškykite nei galvodamas, nei dirbdamas. Vėžys (06 22–07 22). Kils pavojus būti suklaidintam ar pernelyg susižavėti netinkama idėja. Patirsite psichologinį spaudimą. Todėl kruopščiai atlikite savo tiesiogines pareigas ir neapsikraukite naujais darbais. Liūtas (07 23–08 23). Būsite labai svajingas, sieksite atitrūkti nuo savo pareigų. Draugai netrukdys jūsų fantazijoms. Bet svajodamas nepamirškite realių įsipareigojimų. Mergelė (08 24–09 23). Romantiški jausmai, geri santykiai su kitais ir artimųjų parama padarys jus laimingą. Negadinkite sau nuotaikos liūdnomis mintimis apie rytojų, džiaukitės šia diena. Svarstyklės (09 24–10 23). Palanki diena laiką leisti su draugais. Teigiamai vertinsite savo padėtį, bus malonu padėti aplinkiniams. Ir nesidrovėkite savo minčių bei darbų. Skorpionas (10 24–11 22). Aplinkinių elgesys prieštaraus jūsų vertybinėms nuostatoms. Teisingai įvertinkite susidariusią padėtį, kritiškai pažvelkite ir į save. Ir atsipalaiduokite – jėgų dar tikrai prireiks. Šaulys (11 23–12 21). Būkite atsargus siekdamas savo svajonės, nes galite nukrypti nuo teisingo kelio ir pakenkti kitam žmogui. Bet pasvajoti galima, svarbiausia nesusipainioti, kur svajonės, o kur realybė. Ožiaragis (12 22–01 20). Logiškas mąstymas ir jūsų išmintis padės teisingai apsispręsti. Darbo klausimai bus sprendžiami greitai ir nesunkiai. Planuodamas karjeros raidą remkitės savo idėjomis, koncepcijomis, bet pirmiausia atsižvelkite į įgytą patirtį. Vandenis (01 21–02 19). Turite pakankamai energijos ir motyvacijos, kad pagerintumėte savo gyvenimą. Tačiau savo agresyvumu galite įžeisti kitą žmogų. Nesišvaistykite nereikalingomis pastabomis. Žuvys (02 20–03 20). Patirsite malonių įspūdžių bendraudamas su artimais žmonėmis. Sugebėsite išspręsti svarbias problemas. Labiau pasikliaukite savimi.