2012-07-26 Klaipeda

PIRMAS miesto dienraštis

www.kl.lt

KETVIRTADIENIS, liepos 26, 2012

Pro­ku­ro­rai vis dar ti­ria, kas nu­te­ki­no in­for­ma­ci­ją apie pla­nuo­tą „Sno­ro“ na­cio­na­li­za­vi­mą.

Sta­ty­bos pi­lia­vie­tė­je – gel­bė­ji­mo­si ra­tas vers­li­nin­kams.

Konf­lik­tas Pa­my­re – an­ti­te­ro­ris­ti­nė ope­ra­ci­ja, et­ni­nis va­ly­mas ar po­li­ti­nis su­si­do­ro­ji­mas?

Lietuva 8p.

Klai­pė­dos vers­las 10p.

Pasaulis 13p.

Kas spjovė į pareigą?

Klai­pė­dos mies­ to ta­ry­bos na­riams klai­pė­die­čiai per me­tus su­mo­ka ket­ vir­tį mi­li­jo­no li­tų, ta­ čiau kai ku­riems po­li­ti­kams at­ro­do, kad ga­li ne­dirb­ti – ne­da­ly­vau­ti mies­ to ta­ry­bos, ko­mi­te­tų po­sė­džiuo­se, nors tai yra jų tie­sio­gi­nė pa­rei­ga. Ypač pa­sy­ vūs po­li­ti­kai tam­pa va­sa­rą: mė­gau­ja­si ato­sto­go­mis, ta­čiau ne­si­bo­di kas mė­ ne­sį im­ti pi­ni­gų iš mies­to biu­dže­to.

„Šven­tė – di­džiu­lis iš­ban­dy­ mas. Ir ne­bū­ti­nai dėl blo­gos va­lios.“ Lie­tu­vos jū­rų mu­zie­jaus is­to­ri­kas Dai­nius Eler­tas įver­ti­no sa­vai­tę Klai­pė­do­je truk­sian­tį ju­bi­lie­ji­nių mies­to ren­gi­nių ma­ra­to­ną.

Pa­jū­ry­je – ma­ši­nų va­gių ata­kos As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Į pa­jū­rį su­va­žiuo­jan­čių poil­siau­to­ jų au­to­mo­bi­liai – ma­sa­las ma­ši­nų va­gims. Šią va­sa­rą Pa­lan­go­je jau pa­vog­tos de­vy­nios bran­gios ma­ ši­nos, o per­nai per vi­są se­zo­ną čia din­go 11 au­to­mo­bi­lių.

Kas­dien – po va­gys­tę

v.spuryte@kl.lt

Į po­sė­dį atė­jo vie­na

4

Kaina 1,30 Lt

2p.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė

„Po­sė­dy­je sė­džiu vie­na. Ar man jį ves­ti?“ – So­cia­li­nių rei­ka­lų ko­mi­ te­to pir­mi­nin­kė Iri­na Ro­zo­va su­ glu­mu­si ne­se­niai skam­bi­no Mies­to ta­ry­bos veik­los reg­la­men­to to­bu­ li­ni­mo ko­mi­si­jos pir­mi­ nin­kui Ar­tū­rui Šul­cui.

173 (19 474)

Drau­gai: V.Ti­to­vas (dešinėje) per pus­me­tį pra­lei­do be­veik pu­sę po­sė­džių, ku­riuo­se tu­rė­jo da­ly­vau­ti, ta­čiau

jo par­ti­jos ko­le­ga Eti­kos ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kas J.Šerš­nio­vas ne­lin­kęs jo net įspė­ti.

METŲ JŪRININKO RINKIMAI BALSUOKITE IR IŠRINKITE JŪRININKĄ, KURĮ BŪTŲ GALIMA TITULUOTI KETVIRTUOJU METŲ JŪRININKU! Kandidatų sąrašo ir balsavimo lapelio ieškokite 7 p.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai spė­ja, kad tik ne­di­de­lė šių va­gys­čių da­lis ga­lė­tų bū­ti įvyk­dy­ta vie­tos nu­si­kal­tė­lių. „Juk va­sa­rą į pa­jū­rį su­va­žiuo­ja ne tik poil­siau­to­jai, bet ir va­gys. Kur di­des­nė žmo­nių kon­cent­ra­ci­ja, ten ir trau­kia to­kių nu­si­kal­ti­mų vyk­dy­ to­jai. Ta­čiau mes si­tua­ci­ją Pa­lan­ go­je kol kas ver­ti­na­me kaip sta­ bi­lią, ne­ga­li­me pa­sa­ky­ti, kad bū­tų už­fik­suo­tas di­de­lis va­gys­čių pro­ trū­kis“, – aiš­ki­no Klai­pė­dos po­ li­ci­jos Au­tot­rans­por­to prie­mo­nių gro­bi­mo ty­ri­mų sky­riaus vy­riau­sia­sis ty­rė­jas Ar­ lan­das Lav­rent­je­vas.

9

2

KETVIRTADIENIS, liepos 26, 2012

miestas

Val­diš­ko tur­to pir­kė­jai ne­gro­bia As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Praė­ju­sią sa­vai­tę įvy­ko sep­ty­ni auk­cio­nai, ku­riuo­se ti­kė­ta­si par­ duo­ti Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bei pri­ klau­san­čias pa­tal­pas. Ta­čiau ir šį kar­tą – ne­sėk­min­gai.

Auk­cio­nai praė­jo be­veik vel­tui – do­mė­ta­si tik vie­nu ob­jek­tu. Pir­ kė­ją su­do­mi­no 11,5 kv. met­rų plo­ to Deb­re­ce­n o gat­v ė­je esan­č ios pa­tal­pos. „Ki­tais ob­jek­tais nie­kas ne­si­ do­mi, net ne­skam­bi­na. Ne­ma­ nau, kad jų kai­nos per di­de­lės. Yra nu­sta­ty­tos rin­kos kai­nos. Nors jas pri­va­ti­za­vi­mo ko­mi­si­ja kart­kar­ tė­mis ma­ži­na, sta­ti­niais vis tiek nie­kas ne­si­do­mi. Da­bar la­bai ma­ žai pa­vyks­ta par­duo­ti“, – tvir­ti­ no Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Tur­to sky­riaus spe­cia­lis­tė Vir­gi­ni­ja Ky­ man­tie­nė.

Esą yra ir ge­rų, ir pra­stes­nių pa­ tal­pų, bet jos nie­kam neį­do­mios.

Vi­sus ob­jek­tus ne­sėk­min­gai ban­ do­ma par­duo­ti jau me­tus. Ne­pai­ sant to, pri­va­ti­zuo­ja­mų ob­jek­tų są­ ra­šą sa­vi­val­dy­bė ke­ti­na plės­ti.

„Rug­sė­jo mė­ne­sį ban­dy­si­me par­ duo­ti pa­tal­pas Su­ki­lė­lių gat­vė­je – iš ten iš­si­kė­lė Dau­gia­vai­kių šei­mų bend­ri­ja. Dar ke­ti­na­me par­duo­ ti pa­sta­tą su že­mės skly­pu Da­nės gat­vė­je. Kol kas neat­lik­tas jo ver­ ti­ni­mas“, – sa­kė V.Ky­man­tie­nė. Šiuo me­tu par­duo­da­mos raš­ti­ nės ir mo­kyk­los pa­tal­pos Rim­kuo­ se, pa­gal­bi­nės pa­tal­pos Deb­re­ce­no gat­vė­je, da­lis rū­sio pa­tal­pų Bal­ti­ jos pro­spek­te, par­duo­tu­vės pa­tal­ pos Kau­no gat­vė­je, da­lis vai­kų klu­ bo pa­tal­pų Kal­nu­pės gat­vė­je. Čia anks­čiau glau­dė­si bend­ro­vė „Klai­ pė­dos ke­lei­vi­nis trans­por­tas“. Pri­ va­ti­zuo­ti pa­tal­pas nu­spręs­ta, kai, iš­si­kė­lus sa­vi­val­dy­bės įmo­nei, per me­tus jų ne­pa­vy­ko iš­nuo­mo­ ti. Tur­to sky­riaus spe­cia­lis­tų tei­gi­ mu, bu­vo skelb­ti 7–8 nuo­mos kon­ kur­sai, bet nie­kas ne­su­si­do­mė­jo. „Vis­kas strin­ga, nes rin­ka dik­ tuo­ja po­rei­kį. Tur­būt ne­kil­no­ja­ma­ sis tur­tas ne­pak­lau­sus“, – svars­tė Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ ra­ci­jos di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas Via­čes­la­vas Kar­ma­no­vas.

Per­nai gruo­dį sa­vi­val­dy­bės pri­ va­ti­zuo­ja­mų ob­jek­tų są­ra­še bu­vo 20 ob­jek­tų.

Elektros skai­tik­lius iš­kels į gat­vę Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Iš da­lies in­di­vi­dua­lių na­mų elekt­ ros skai­tik­liai bus per­kel­ti į gat­vę.

Gat­vė­se iš­dė­lio­tas sky­di­nes pa­ ma­tę kai ku­rie gy­ven­to­jai su­ne­ri­ mo, kad teks pa­tiems su­si­mo­kė­ti už šiuos dar­bus.

„Prieš dve­jus me­tus bu­vo ren­ka­ mi pa­ra­šai, ar žmo­nės su­tin­ka, kad elekt­ros skai­tik­liai iš na­mų bū­tų iš­ kel­ti į gat­vę. Taip pat bu­vo pra­šo­ma pri­tar­ti, kad elekt­ros lai­dai, ei­nan­ tys vir­šu­je, at­si­ras­tų po že­me. Vie­ ni gy­ven­to­jai pa­si­ra­šė, ki­ti – ne“, – pa­sa­ko­jo mo­te­ris.

Anot klai­pė­die­tės, gy­ven­to­jams nie­kaip ne­pa­vyks­ta iš­siaiš­kin­ti, ar tik už šiuos dar­bus ne­teks su­si­mo­ kė­ti pa­tiems.

„Kam rei­kia iš­neš­ti skai­tik­lius iš ko­ri­do­riaus į gat­vę? Juk prie jų ir taip ga­li­ma leng­vai priei­ti“, – svars­tė mo­te­ris. Įmo­nės LES­TO at­sto­vas Er­nes­ tas Nap­rys aiš­ki­no, kad bend­ro­vė vyk­do in­ves­ti­ci­nį pro­jek­tą. Jo me­ tu oro elekt­ros li­ni­jos bus per­kel­ tos po že­me. „Oro li­ni­jos yra la­bai pa­žei­džia­mos. Ypač siau­čiant vė­ jams. Pa­žei­dus oro li­ni­jas, su­trin­ ka elekt­ros tie­ki­mas var­to­to­jams“, – ko­men­ta­vo at­sto­vas.

Pa­sak E.Nap­rio, vyk­dant pro­ jek­tą elekt­ros ap­skai­tos prie­tai­sai iš gy­ve­na­mų­jų na­mų bus iš­ke­lia­ mi į gat­vę. Ats­to­vas pa­brė­žė, kad gy­ven­to­jams šie dar­bai ne­kai­nuos nė cen­to. Vi­so pro­jek­to ver­tė sie­ kia apie 300 tūkst. li­tų. Nu­ma­ty­ta į gat­vę iš gy­ve­na­mų­jų na­mų iš­kel­ ti 101 skai­tik­lį.

Pra­mo­gos: vie­nas links­miau­sių ren­gi­nių – „val­čių-dra­ko­nų“ lenk­ty­nės, ža­da­mos ir šių me­tų Jū­ros šven­tė­je.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Karaliaus lai­vai ir žu­vys Jū­ros šven­tės ren­gi­niai įsi­siū­buos jau šį sa­ vait­ga­lį. Jų star­tą su Žve­jo kie­mo šven­te pa­skelbs Lie­tu­vos jū­rų mu­zie­jus. Šių me­ tų fies­ta ža­da iš­skir­ti­nį is­to­ri­nių lai­vų pa­si­ ro­dy­mą ir dau­gy­bę ren­gi­nių prie van­dens.

As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Šven­tę pra­dės mu­zie­jus

„Ren­gia­me ko­ne at­ski­rą jū­ros šven­tę“, – pri­sta­ty­da­ma ren­gi­nius pa­sa­ko­jo Lie­tu­vos jū­rų mu­zie­jaus di­rek­to­rė Ol­ga Ža­lie­nė.

Vi­si jie bus apie jū­rą, lai­vus, žmo­ nes, ku­rie gy­ve­na ir dir­ba prie jū­ ros. Sa­vo pro­gra­mą mu­zie­jus pra­ de­da jau nuo šio penk­ta­die­nio. „Esa­me kon­ser­va­ty­vūs ir lai­ko­ mės tos tra­di­ci­jos, kad jū­ros šven­tė tu­ri vyk­ti pa­sku­ti­nį lie­pos sa­vait­ ga­lį. Pra­dė­si­me ją keis­tos pa­ro­dos „Lie­tu­viš­kai skam­ban­čios kriauk­ lės“ ati­da­ry­mu. Šios kriauk­lės yra pa­va­din­tos žy­mių Lie­tu­vos žmo­nių var­dais“, – sa­kė O.Ža­lie­nė.

Ren­gi­ny­je lau­kia­ma eu­ro­par­ la­men­ta­ro Vy­tau­to Lands­ber­gio.

Vie­na kriauk­lė pa­va­din­ta ir jo pa­ var­de. Sve­čias su­ti­ko da­ly­vau­ti ne tik ati­da­ry­me, bet ir pa­si­kal­bė­ti su vi­suo­me­ne, ką jam reiš­kia jū­ra.

Pasakos apie žvejybą

Šį šeš­ta­die­nį pra­si­dė­sian­ti Žve­ jo kie­mo šven­tė „Žu­vys iš­gal­vo­jo

gies­mes“ vyks jau 8 kar­tą. Šių me­ tų mo­to – mįs­lė „Ne­gy­vas gy­vą ty­ sia“, skir­ta žve­jy­bai pa­čio­mis įvai­ riau­sio­mis prie­mo­nė­mis. Šven­tė­je bus ga­li­my­bė iš­girs­ ti pa­skai­tas apie žve­jy­bą – „Aka­ de­mi­jo­je po obe­li­mi“. Lan­ky­to­jai tu­rės ga­li­my­bę nu­si­pin­ti bu­čiu­ką,

Da­nės upė­je su­si­ burs is­to­ri­nių lai­vų iš Lie­tu­vos, Len­ki­jos, Ru­si­jos ir Vo­kie­ti­jos flo­ti­lė.

iš­mok­ti megz­ti tink­lą, nu­dai­lin­ti vėt­run­gę. Bus de­monst­ruo­ja­mas gin­ta­ro gau­dy­mo bū­das spe­cia­lia se­no­vi­ne įran­ga.

Lau­kia ir ku­li­na­ri­nio pa­vel­do staig­me­nos – bus ga­li­ma pa­ra­gau­ ti Žve­jo so­dy­bos rū­kyk­lo­je iš­rū­ky­ tų žu­vų, čia pat iš­vir­tos žu­vie­nės ir mu­zie­jaus ož­kos Si­mu­tės pie­no bei sū­rio. Šven­tės da­ly­vius links­mins še­ši folk­lo­ri­niai an­samb­liai.

Van­de­ny­je ir prie van­dens

Ki­tą sa­vait­ga­lį, rugp­jū­čio 3 d. Da­ nės upė­je su­si­burs is­to­ri­nių lai­vų iš Lie­tu­vos, Len­ki­jos, Ru­si­jos ir Vo­ kie­ti­jos flo­ti­lė.

Dėl jų pa­ra­do nuo 20 iki 22 va­ lan­dos bus pa­kel­tas Pi­lies til­tas.

Ki­tą die­ną lai­vai rung­sis is­to­ri­nė­ je re­ga­to­je nuo Smil­ty­nės kur­hau­ zo iki Kop­ga­lio.

Taip pat vyks Kur­šių ma­rių re­ga­ ta, Da­nė­je var­žy­sis ka­no­jų ir aka­ de­mi­nių val­čių irk­luo­to­jai. Uos­to di­rek­ci­ja or­ga­ni­zuo­ja „val­čių-dra­ ko­nų“ var­žy­bas.

Rugp­jū­čio 3 d. 17 val. pro At­gi­ mi­mo aikš­tę į Krui­zi­nių lai­vų ter­ mi­na­lą at­žy­giuos 23 jū­ri­nių kom­ pa­ni­jų ei­se­na. Ter­mi­na­le vyks iš­kil­min­ga Me­tų jū­ri­nin­ko ir ge­ riau­sių kran­to dar­buo­to­jų ap­do­ va­no­ji­mo ce­re­mo­ni­ja.

Pa­ger­bs žu­vu­siuosius

Šven­tės me­tu tra­di­ciš­kai bus pa­ gerb­ti ir žu­vu­sie­ji jū­ro­je. Šeš­ta­die­ nį, rugp­jū­čio 4 d. ren­gia­ma vai­ni­ kų nu­lei­di­mo į van­de­nį ce­re­mo­ni­ja. Žmo­nes pluk­dys 12 lai­ve­lių, ofi­cia­ lios de­le­ga­ci­jos plauks lai­vais „Že­ mai­tis“ ir „Ša­kiai“. No­rin­tie­siems plauk­ti į jū­rą Krui­zi­nių lai­vų ter­mi­ na­le nu­ro­do­ma rink­tis 11 val. Vai­ ni­kų nu­lei­di­mas jū­ro­je pla­nuo­ja­ mas 12 val.

Tą pa­tį šeš­ta­die­nį nuo 12 iki 16 va­lan­dos Til­tų gat­vė­je klai­pė­die­ čiams bei mies­to sve­čiams Žve­jų aso­cia­ci­ja da­lys ne­mo­ka­mą žu­vie­ nę ir jū­ros žu­vis.

Ši­lu­ma Klaipėdoje pigs ne­žy­miai Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Po ke­tu­rių mė­ne­sių au­gi­mo ši­lu­ mos kai­na uos­ta­mies­ty­je sta­bi­li­ za­vo­si ir nuo rugp­jū­čio šiek tiek su­ma­žės.

Po­ky­čiai: iš kai ku­rių na­mų elekt­ros skai­tik­liai bus per­kel­ti į gat­vę.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Prog­no­zuo­ja­ma, kad stai­gių jos šuo­lių ne­tu­rė­tų bū­ti.

Nuo rugp­jū­čio klai­pė­die­čiams ši­lu­ma kai­nuos 26,91 ct už 1 kWh be pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­čio.

Pas­ta­ra­sis gy­ven­to­jams yra leng­

va­ti­nis ir sie­kia 9 pro­c. Pa­ly­gin­ ti su lie­pa, ši­lu­mos kai­na rugp­jū­tį at­pigs vos 0,59 pro­c.

Tad klai­pė­die­čiai pi­giau mo­kės už karš­tą van­de­nį ir tem­pe­ra­tū­ ros pa­lai­ky­mą. Įmo­nės „Klai­pė­ dos ener­gi­ja“ fi­nan­sų di­rek­to­rius Kęs­tu­tis Jon­kus aiš­ki­no, kad ši­lu­ mos kai­na nuo rugp­jū­čio ma­žė­jo dėl dvie­jų prie­žas­čių.

Gam­ti­nės du­jos nuo 1561 li­to at­pi­go iki 1048 li­tų už tūkst. kub. met­rų. 0,1 pro­c. pi­go ir iš ne­ prik­l au­so­m ų ga­m in­to­j ų su­p er­

ka­ma ši­lu­ma. K.Jon­kaus tei­gi­mu, atei­t ies ten­d en­c i­jos pri­k lau­sys nuo pro­ce­sų pa­sau­li­nė­je ener­gi­ jos iš­tek­lių rin­ko­je ir va­liu­tų kur­ sų svy­ra­vi­mo. „Iki šiol pu­sę me­tų naf­ta pi­ go. Tad ma­žė­jo ir gam­ti­nių du­jų kai­na. Da­bar naf­ta vėl brangs­ta.

Do­le­rio kur­sas, pa­ly­gin­ti su eu­ ru, ky­la. Vi­sa tai tu­ri įta­kos per­ ka­mo ku­ro kai­nai. Ta­čiau stai­gių ši­lu­mos kai­nos šuo­lių ar­ti­miau­ siu me­tu ne­tu­rė­tų bū­ti“,– pa­brė­ žė K.Jon­kus.

3

KETVIRTADIENIS, liepos 26, 2012

miestas Iš­ga­be­no lai­ve­lius

Su­lau­kė po­pu­lia­ru­mo

Lie­tu­viai – tarp ly­de­rių

Iš Klai­pė­dos pi­lia­vie­tės te­ri­to­ ri­jos tre­čia­die­nį iki vi­dur­die­nio res­tau­ruo­ti iš­ga­ben­ti trys me­ di­niai is­to­ri­niai lai­ve­liai. Pi­lia­ vie­tės te­ri­to­ri­jo­je bu­vu­sius is­ to­ri­nius lai­ve­lius nu­spręs­ta iš­ ga­ben­ti prieš ju­bi­lie­jų. Esą jie ne­puo­šia mies­to. Dau­giau nei de­šimt­me­tį ne­res­tau­ruo­ja­mi is­to­ri­niai lai­ve­liai su­ny­ko.

Uos­to di­rek­ci­jos or­ga­ni­zuo­tas ne­mo­ka­mų ap­žval­gi­nių-in­for­ ma­ci­nių eks­kur­si­jų cik­las „Su­ si­pa­žin­ki­me su Klai­pė­dos uos­ tu“ su­lau­kė di­de­lio po­pu­lia­ ru­mo. Tris­de­šim­ty­je eks­kur­si­ jų lai­vu „Ve­nus“ da­ly­va­vo apie 6 tūkst. klai­pė­die­čių ir mies­to sve­čių. Ant­ra­die­nį šis eks­kur­ si­jų cik­las bu­vo baig­tas.

Ant­ra­ja­me re­ga­tos „The Tall Ships Ra­ces“ eta­pe jach­tos „Lie­tu­va“ įgu­la ne­nu­si­lei­do kon­ ku­ren­tams – ap­len­kė be­veik vi­ są lai­vy­ną. Anks­čiau fi­ni­šo li­ni­ ją kir­to tik len­kų tris­tie­bis „Dar Mlo­dzie­zy“ ir ru­sų „Mir“. Var­žy­ bų dis­tan­ci­ja bu­vo Lisabona– Kadisas. Pir­mau­jan­tys lai­vai ją įvei­kė per 1,5 pa­ros.

Dėl Rug­sė­jo 1-osios – pai­nia­va As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Uos­ta­mies­čio švie­ti­mo bend­ruo­ me­nė su­tri­ku­si. Švie­ti­mo ir moks­ lo mi­nis­te­ri­ja mo­kyk­loms lei­do pa­ si­rink­ti, ka­da šie­met reng­ti Rug­sė­ jo 1-osios šven­tę – šeš­ta­die­nį ar pir­ ma­die­nį, rug­sė­jo 3-ią­ją.

Už poil­sio die­ną su­reng­tą šven­tę pe­da­go­gams tek­tų su­mo­kė­ti dvi­ gu­bus at­ly­gi­ni­mus.

Li­be­ra­lus Švie­ti­mo ir moks­lo mi­ nis­te­ri­jos spren­di­mas su­kė­lė su­ maiš­tį Klai­pė­dos mo­kyk­lų bend­ ruo­me­nė­je.

Rug­sė­jo 1-oji, Moks­lo ir ži­nių die­na, ku­ria pra­si­de­da nau­jie­ji moks­lo me­tai, šie­met pa­gal ka­len­ do­rių – šeš­ta­die­nį.

To­dėl mi­nis­te­ri­ja mo­kyk­loms pa­ čioms lei­do nu­spręs­ti, ka­da reng­ ti moks­lo me­tų pra­džios šven­tę – šeš­ta­die­nį ar pir­ma­die­nį, rug­sė­jo 3-ią­ją.

Pa­mo­kos mo­kyk­lo­se tu­rės pra­si­ dė­ti pir­ma­die­nį. „Bir­že­lio vi­du­ry­je, kai da­ly­ va­vo­me mi­nis­te­ri­jos su­reng­ta­ me se­m i­na­re, bu­vo pa­sa­ky­ta, kad šven­tė vyks šeš­ta­die­nį. Tur­ būt per mė­ne­sį ap­si­gal­vo­jo ir da­ bar lei­džia pa­si­rink­ti“, – svars­tė Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Švie­ti­mo įstai­gų ad­mi­nist­ra­vi­mo po­sky­ rio ve­dė­ja Jo­lan­ta Cep­lie­nė. Klai­ pė­dos sa­vi­val­dy­bės Ug­dy­mo ko­

Kas tu­rės pi­ni­gų mo­ kė­ti pe­da­go­gams už dar­bą poil­sio die­ną, tas tik­riau­siai švęs sa­vait­ga­lį.

Sve­č iai. Ket­v ir­t a­d ie­n į Klai­p ė­d os uos­te lan­k y­sis Pran­cū­z i­jos uni­ver­si­ te­to geog­ra­fi­jos pro­fe­so­r ius Mr. Pier­ re Tho­rez. Penk­ta­d ie­n į at­v yks vie­šo­ sios įstai­gos „Edu­ca­t io“ ir K.Ade­naue­ rio pa­ra­mos ir lab­da­ros fon­do aka­de­ mi­k ų ir po­l i­t i­k ų de­le­ga­ci­ja. Sve­čiams bus or­ga­n i­z uo­ja­mos eks­k ur­si­jos po uos­tą.

Stu­den­tai. Pra­šy­mų stu­d i­juo­t i Lie­t u­ vos aukš­to­sio­se mo­k yk­lo­se re­g ist­ra­ vi­mas bai­gė­si. Iš vi­so Lie­t u­vos aukš­ tų­jų mo­k yk­lų aso­cia­ci­jos bend­ra­jam priė­mi­mui or­ga­n i­z uo­t i in­ter­ne­to sve­ tai­nė­je už­si­re­g ist­ra­vo 43 921 sto­jan­ty­ sis. Stu­d i­juo­t i Klai­pė­dos uni­ver­si­te­te pa­teik­t i 11 422 pa­gei­da­v i­mai.

Di­le­ma: Švietimo ir mokslo mi­nis­te­ri­ja mo­kyk­loms lei­do ap­si­spręs­ti,

ka­da šie­met švęs­ti Moks­lo ir ži­nių die­n ą.

Redakcijos archyvo nuo­tr.

Prieš šven­tes at­nau­jins pa­sta­tą Artėjant miesto gimtadieniui ir Jūros šventei at­nau­ji­na­mi cent­re esan­tys da­bar ne­nau­ do­ja­mi sta­ti­niai. Pra­dė­tas re­mon­tuo­ti se­na­sis įmo­nės „Smil­ty­nės per­kė­la“ pa­sta­tas.

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Pastangos: se­ną­jį įmo­nės „Smil­ty­nės per­kė­la“ pa­sta­tą no­ri­ma at­nau­jin­ti, kad šis per šven­tes at­ro­dy­tų tvar­kin­gai.

Po­s ė­d is. Ket­v ir­t a­d ie­n į 9 val. vyks mies­to ta­r y­bos po­sė­d is. Jo me­t u nu­ ma­to­ma svars­t y­t i 28 klau­si­mus.

Pris­t a­t y­m as. Ket­v ir­t a­d ie­n į 11 val.

Ma­žo­sios Lie­t u­vos is­to­r i­jos mu­z ie­ju­ je bus pri­sta­ty­tas se­n iau­sias ži­no­mas do­ku­men­tas su Klai­pė­dos mies­to ant­ spau­du. Šį ori­g i­na­lų 1446 me­tais ra­šy­ tą Klai­pė­dos mies­to bur­mist­ro ir ta­ry­ bos laiš­ką Liu­be­ko mies­to bur­mist­rui ir ta­r y­bai uos­ta­m ies­čio 760-ies me­t ų su­k ak­t ies pro­ga pa­sko­l i­no Han­zos mies­to Liu­be­ko ar­chy­vas.

Vir­gi­ni­ja Ka­za­kaus­kie­nė:

ky­bės ir kai­tos po­sky­rio va­do­vės Vir­gi­ni­jos Ka­za­kaus­kie­nės įsi­ti­ki­ ni­mu, ka­da švęs­ti bus spren­džia­ ma at­si­žvel­gus į mo­kyk­lų tu­ri­mas lė­šas. „Kas tu­rės pi­ni­gų mo­kė­ti pe­da­ go­gams už dar­bą poil­sio die­ną, tas tik­riau­siai švęs sa­vait­ga­lį. Yra pa­ kan­ka­mai mo­kyk­lų, ku­rių fi­nan­si­ nė pa­dė­tis ne­ko­kia, – tei­gė V.Ka­ za­kaus­kie­nė. – Jau da­bar aiš­ku, kad nau­jus moks­lo me­tus pra­dės dar ma­žiau mo­ki­nių nei per­nai.

Va­di­na­si, rei­kės gal­vo­ti, kaip mo­ kyk­loms dar tau­py­ti.“

Dienos telegrafas

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

„Ar­tė­ja mies­to ju­bi­lie­jus, Jū­ros šven­tė. Kol šis pa­sta­tas pri­klau­ so mums, nu­spren­dė­me jį šiek tiek at­nau­jin­ti, kad tvar­kin­gai ir švie­žiau at­ro­dy­tų. Ne­no­ri­me, kad vi­si pra­ dė­tų šauk­ti, jog mies­to cent­re lai­ ko­me vai­duok­lius“, – tvir­ti­no įmo­ nės „Smil­ty­nės per­kė­la“ ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Da­rius But­vy­das.

Pa­sak va­do­vo, pa­sta­tas at­nau­ji­ na­mas mi­ni­ma­lio­mis prie­mo­nė­ mis. Bus su­re­mon­tuo­tas fa­sa­das, už­lo­py­tas sto­gas. „In­ves­tuo­ti daug ne­si­no­ri, bet ne­ga­li­ma pa­sta­to pa­lik­ti to­kio, koks yra da­bar“, – pa­brė­žė D.But­ vy­das.

Se­na­sis įmo­nės „Smil­ty­nės per­ kė­la“ pa­sta­tas yra par­da­vi­nė­ja­mas, ta­čiau pir­kė­jų neat­si­ran­da. „Žmo­nės da­bar ne­tu­ri pi­ni­gų“, – tvir­ti­no D.But­vy­das.

Šven­tė. Lie­t u­vos jū­r ų mu­z ie­jaus Et­ nog­ra­fi ­nė­je pa­jū­r io žve­jo so­dy­b o­je Smil­t y­nė­je sa­vait­ga­l į vyks tra­d i­ci­nė žve­jo kie­mo šven­tė „Žu­v ys iš­gal­vo­ jo gies­mes“. Čia bus ga­l i­ma pa­ra­gau­ ti žu­v ie­nės ar rū­k y­t ų žu­v ų, per­pras­ ti se­ną­s ias žve­jy­b os pa­slap­t is, pa­s i­ gro­žė­t i et­nog­ra­fi ­n ių an­samb­l ių pa­si­ ro­dy­mais.

Ki­nas. Šią sa­vai­tę Ni­dos gy­ven­to­jai ir sve­čiai tu­rės pro­gą at­gai­vin­t i sie­lą ge­ ru ki­nu. Bus ro­do­m i du Eu­ro­pos Par­ la­men­to LUX ap­do­va­no­ji­mą pel­nę ar­ ba jam no­m i­nuo­t i fil­mai. Penk­ta­d ie­n į bus ro­do­mas fil­mas „Ki­l i­man­d ža­ro snie­g y­nai“, šeš­ta­d ie­n į – „Pla­to­no aka­ de­m i­ja“. Jie pra­si­dės 19 val.

Mir­t ys. Va­k ar Klai­p ė­dos ci­v i­l i­nės met­r i­ka­ci­jos sky­r iu­je už­re­g ist­r uo­tos 4 klai­p ė­d ie­čių mir­t ys. Mi­rė Vik­to­ras Dol­g i­c has (g. 1947 m.), Vla­d i­m ir Je­ zers­k ij (g. 1952 m.), Val­de­ma­ras Ju­ra­ lo­v i­čius (g. 1952 m.), Je­le­na Kon­ce­jal (g. 1958 m.).

Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­d ien lai­do­ja­mi Ka­z i­m ie­ras Stan­k us, Ana Kud­r iav­ce­ va, Va­le­r i­ja Če­pie­nė, Je­le­na Kon­ce­jal, Teo­do­ra Ja­k u­n ie­nė.

Nau­ja­g i­m iai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 11 mo­te­r ų. Gi­mė 5 mer­gai­tės ir 6 ber­n iu­kai.

Grei­to­j i. Va­kar iki 17 val. grei­to­s ios pa­gal­bos me­d i­kai su­lau­kė 55 iš­k vie­ ti­mų. Klai­pė­d ie­čiai dau­g iau­sia skun­ dė­si įvai­r iais su­žei­d i­mais.

4

ketvirtadienis, liepos 26, 2012

miestas

Kas spjo­vė į pa­rei­gą?

Komentaras

Po­li­ti­kė bu­vo su­tri­ku­si, nes 1 į su­pla­nuo­tą po­sė­dį at­vy­ko ji vie­na, nors ko­mi­te­tui pri­klau­so dar

ke­tu­ri mies­to ta­ry­bos na­riai. „Po­sė­dį ves­ki­te, spren­di­mus priim­ki­te, ta­čiau pa­žy­mė­ki­te, kad be kvo­ru­mo“, – I.Ro­zo­vai pa­ta­rė A.Šul­cas.

To­kios si­tua­ci­jos, kai į mies­to ta­ ry­bos ko­mi­te­tų po­sė­džius atei­na ma­žu­ma jų na­rių, pa­sta­ruo­ju me­tu – la­bai daž­nos. Pag­rin­di­nė prie­žas­ tis – va­sa­ra, su­pla­nuo­tos ato­sto­gos, o po­sė­džiai joms truk­do.

Ne­pai­sant to, po­li­ti­kams kas mė­ ne­sį vis tiek ski­ria­ma po 700 li­tų iš­mo­kos kan­ce­lia­ri­nėms iš­lai­doms pa­deng­ti. Tie­sa, vė­liau mies­to ta­ry­ bos na­riai tu­rės at­si­skai­ty­ti, kur iš­ lei­do pi­ni­gus. Šių­me­čia­me biu­dže­ te mies­to ta­ry­bos na­rių iš­mo­koms nu­ma­ty­ta 234 tūkst. li­tų. Jas ima 29

Prieš ke­le­rius me­ tus po­li­ti­kai vi­siš­ kai ne­pra­leis­da­vo mies­to ta­ry­bos, ko­ mi­te­tų ko­mi­si­jų po­ sė­džių, nes už jų ne­lan­ky­mą grė­sė pi­ni­gi­nės san­kci­jos.

ta­ry­bos na­riai. No­ro gau­ti val­diš­ kų pi­ni­gų ne­pa­reiš­kė tik Eu­ge­ni­jus Gent­vi­las ir Ri­man­tas Ci­baus­kas.

Kal­tę pri­pa­ži­no

„Iša­na­li­za­vus, kaip mies­to ta­ry­bos na­riai po­sė­džius lan­kė pir­mą­jį šių me­tų pus­me­tį, ga­liu pa­sa­ky­ti, kad lan­ko­mu­mas ne­bu­vo la­bai pra­stas.

21 ta­ry­bos na­rys ne­pra­lei­do nė vie­ no mies­to ta­ry­bos po­sė­džio, ta­čiau tra­di­ci­ja, kad juo­se po­li­ti­kai neiš­bū­ na vi­so lai­ko, tę­sia­si. Pas­te­bė­jau, jog lie­pą ko­mi­te­tų po­sė­džių lan­ko­mu­ mas yra itin pra­stas. Tas pa­ts, ma­ tyt, bus ir rugp­jū­tį“, – tei­gė mies­to ta­ry­bos sek­re­to­rė Vai­da Žvi­kie­nė.

Va­kar iki pie­tų bu­vo gau­ti jau tri­ jų po­li­ti­kų pra­ne­ši­mai, kad jie ne­da­ ly­vaus šian­dien vyk­sian­čia­me mies­ to ta­ry­bos po­sė­dy­je. Per pir­mą­jį šių me­tų pus­me­tį vy­ko sep­ty­ni mies­to ta­ry­bos po­sė­džiai. Dau­giau­sia jų – tris – pra­lei­do E.Gent­vi­las, ku­ris yra Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­to di­ rek­ci­jos ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius. „Du kar­tus bu­vau ko­man­di­ruo­tė­ je, o vie­ną kar­tą su „Klai­pė­dos naf­ ta“ de­rė­jo­mės nuo ry­to iki va­ka­ro.

Nors ir bu­vau Klai­pė­do­je, ta­čiau ne­ ga­lė­jau išei­ti į mies­to ta­ry­bos po­sė­ dį. Tu­riu tie­sio­gi­nį dar­bą, ne­ga­liu jo mes­ti ir iš­bėg­ti. Blo­gai, kad taip ne­ su­ge­bu, bet taip yra. Esu kal­tas, bet pa­si­tai­sy­siu“, – ža­dė­jo E.Gent­vi­las.

Ne­no­ri bū­ti sta­tis­tu

Ab­so­liu­tus po­sė­džių pra­lei­di­nė­ji­ mo ly­de­ris pir­mą­jį šių me­tų pus­me­ tį bu­vo Via­čes­la­vas Ti­to­vas.

Nors jis ne­pra­lei­do nė vie­no ta­ry­ bos po­sė­džio, ta­čiau ne­da­ly­va­vo net 10-yje iš 14-os vy­ku­sių Ug­dy­mo ir jau­ni­mo rei­ka­lų ko­mi­te­to, ku­rio na­ rys yra, po­sė­džių ir pra­lei­do tris iš še­šių Kont­ro­lės ko­mi­te­to po­sė­džių.

V.Ti­to­vas net ne­slė­pė, kad pa­grin­ di­nė prie­žas­tis, ko­dėl pra­lei­džia po­ sė­džius, yra jo pro­tes­tas.

Vy­tau­tas Grub­liaus­kas Klai­pė­dos me­ras

P Ne­lan­ko: mies­to ta­ry­bos po­sė­džiuo­se daž­nai ga­li­ma iš­vys­ti tuš­čių kė­džių.

„Kai bu­vo to­bu­li­na­mas Mies­to ta­ ry­bos veik­los reg­la­men­tas, siū­liau, kad bū­tų nu­ro­dy­ta, jog ko­mi­te­tai tu­rė­tų ne pa­ta­ria­mą­jį bal­są, o bū­ tų vyk­do­mo­ji val­džia. Siū­liau, kad tie spren­di­mo pro­jek­tai, ku­riems ko­mi­te­tas ne­pri­ta­ria, ne­pa­tek­tų į mies­to ta­ry­bą, o bū­tų to­bu­li­na­mi.

Ta­čiau ma­no siū­ly­mai bu­vo at­mes­ ti. Ne­ma­tau rei­ka­lo vaikš­čio­ti į ko­ mi­te­tus ir bū­ti sta­tis­tu. Aš juk mies­ to ta­ry­bos po­sė­džiuo­se ir pa­si­sa­kau, ir bal­suo­ju“, – aiš­ki­no V.Ti­to­vas.

Gy­nė par­ti­jos ko­le­gą

Eti­kos ko­mi­si­jai, ku­riai tu­rė­tų rū­pė­ ti, kaip mies­to ta­ry­bos na­riai lan­ko po­sė­džius, pir­mi­nin­kau­ja V.Ti­to­vo par­ti­jos ko­le­ga Ju­ri­jus Šerš­nio­vas.

Gal­būt to­dėl V.Ti­to­vo el­ge­sys Eti­ kos ko­mi­si­jo­je iki šiol ne­bu­vo svars­ to­mas? „Ne­tu­riu pa­grin­do kvies­ti ko­mi­ si­jos svars­ty­ti V.Ti­to­vo po­sė­džių ne­ lan­ko­mu­mo. Svars­ty­ti ga­lė­tu­me tik tai, jei jis pra­leis­tų tris iš ei­lės mies­ to ta­ry­bos po­sė­džius. Ta­čiau jei Ug­ dy­mo ir jau­ni­mo rei­ka­lų ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas pa­ra­šys skun­dą, jį Eti­ kos ko­mi­si­jo­je tik­rai svars­ty­si­me“, – ti­ki­no J.Šerš­nio­vas.

Jis pa­brė­žė, jog dėl eg­zis­tuo­jan­ čios pro­ble­mos kal­bė­jo­si ir su V.Ti­ to­vu, ir su Ug­dy­mo ir jau­ni­mo rei­ ka­lų ko­mi­te­to pir­mi­nin­ku Sau­liu­mi Bu­di­nu. „Su­tin­ku, kad po­sė­džius lan­ky­ ti yra pa­rei­ga. Ta­čiau V.Ti­to­vas ir S.Bu­di­nas nie­kaip ne­ran­da komp­ro­ mi­so, ka­da tu­ri vyk­ti po­sė­džiai. Da­ bar jie vyks­ta pir­ma­die­niais prieš­ piet, ir tai V.Ti­to­vui yra ne­pa­lan­ku, nes jis įsi­dar­bi­no ir ne­ga­li iš­trūk­ ti iš dar­bo. Kar­tą jis jau bu­vo at­leis­ tas dėl to, kad per­ne­lyg uo­liai lan­ kė po­sė­džius ir daug lai­ko pra­lei­do ne dar­be“, – par­ti­jos ko­le­gą tei­si­no Eti­kos ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kas.

Pak­laus­tas, ko­kį jis ma­to šios pro­ ble­mos spren­di­mo bū­dą, J.Šerš­ nio­vas tvir­ti­no, jog dar kal­bė­sis su abiem po­li­ti­kais.

Tuo pa­čiu spren­di­mu mies­to ta­ ry­bos na­riai taip pat su­ta­rė, kad nu­ sta­ty­to dy­džio su­mos 30 pro­c. su­ ma­ži­na­mos, jei po­li­ti­kas tą mė­ne­sį nea­tė­jo į ta­ry­bos po­sė­dį. 20 pro­c. ati­ma­ma, jei ta­ry­bos na­rys per mė­ ne­sį pra­lei­do vie­ną ko­mi­te­to ar ko­ mi­si­jos po­sė­dį. Įve­dus to­kias san­kci­jas, po­sė­ džių lan­ko­mu­mas ta­po šim­tap­ro­ cen­ti­nis.

Ta­čiau jau po pus­me­čio po­li­ti­kai priė­mė ki­tą spren­di­mą, ku­riuo san­ kci­jos bu­vo pa­nai­kin­tos.

Gal jas rei­kė­tų grą­žin­ti? Mies­ to ta­ry­bos veik­los reg­la­men­to to­ bu­li­ni­mo ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kas, Klai­pė­dos me­ro pa­va­duo­to­jas Ar­ tū­ras Šul­cas pa­si­sa­kė, kad už po­sė­ džių ne­lan­ko­mu­mą iš po­li­ti­kų de­rė­

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

tų atim­ti da­lį pi­ni­gų, ta­čiau su tam tik­ro­mis są­ly­go­mis. „Da­bar­ti­nės iš­mo­kos yra kom­ pen­sa­ci­ja pa­tir­toms su mies­to ta­ ry­bos na­rio veik­la su­si­ju­sioms iš­ lai­doms. O jų yra, lan­kai po­sė­džius ar ne. Ta­čiau jei ta­ry­bos na­riai gau­tų at­ly­gi­ni­mą, jį tik­rai bū­tų ga­li­ma ma­ žin­ti už ne­lan­ko­mu­mą. Be to, ma­ nau, kad san­kci­jas rei­kia tai­ky­ti ne tik už ne­lan­ko­mu­mą, bet ir už ne­ bal­sa­vi­mą po­sė­džiuo­se. Da­bar juk ne­ma­ža da­lis po­li­ti­kų atei­na, už­ si­re­gist­ruo­ja, o bal­suo­ti kaž­ko­dėl jiems nei­šei­na – jų sa­lė­je nė­ra. To­ kia tvar­ka bū­tų ge­riau­sia“, – nuo­ mo­nę reiš­kė A.Šul­cas.

Ta­čiau tam, kad ši tvar­ka įsi­ga­lio­ tų, tu­ri bū­ti pa­keis­ti kai ku­rie įsta­ty­ mai, o tai jau esą Sei­mo rei­ka­las.

Pir­mo­jo pus­me­čio Klai­pė­dos po­li­ti­kų po­sė­džių lan­ko­mu­mo sta­tis­ti­ka Mies­to ta­ry­bos po­sė­džiai

Na­tal­ja Is­to­mi­na ir N.Ča­pas pra­lei­

Ri­man­tas Ta­raš­ke­vi­čius pra­lei­do

(vy­ko sep­ty­ni):

do po ke­tu­ris.

ke­tu­ris.

21 mies­to ta­ry­bos na­rys ne­pra­lei­do

Te­ri­to­ri­jų pla­na­vi­mo ko­mi­te­tas

nė vie­no.

(vy­ko 17 po­sė­džių):

E.Gent­vi­las pra­lei­do tris.

Prieš ke­le­rius me­tus po­li­ti­kai vi­siš­kai ne­pra­leis­da­vo mies­to ta­ry­bos, ko­mi­ te­tų ko­mi­si­jų po­sė­džių, nes už jų ne­ lan­ky­mą grė­sė pi­ni­gi­nės san­kci­jos.

Po­li­ti­kai 2009 me­tų va­sa­rį pa­si­ tvir­ti­no, kad iš­mo­kos kan­ce­lia­ri­ nėms iš­lai­doms pa­pras­tiems ta­ry­bos na­riams sieks 700 li­tų, o ko­mi­te­tų, ko­mi­si­jų, frak­ci­jų pir­mi­nin­kams – 840 li­tų.

Ug­dy­mo ir jau­ni­mo rei­ka­lų ko­mi­te­ tas (vy­ko 14 po­sė­džių):

Alek­sand­ras Mi­chai­lo­vas ne­pra­lei­

S.Bu­di­nas (pir­mi­nin­kas) ir Il­ma Šiaš­

do nė vie­no.

kie­nė ne­pra­lei­do nė vie­no.

Ra­mu­nė Sta­še­vi­čiū­tė (pir­mi­nin­kė)

Vy­tau­tas Če­pas pra­lei­do du.

Vy­gan­tas Va­rei­kis pra­lei­do du.

Al­gir­das Grub­lys, Ro­lan­das Bra­žins­

kas, Vid­man­tas Pleč­kai­tis, Sau­lius Bu­ di­nas, Be­ne­dik­tas Pet­raus­kas, Ne­ri­jus Ča­pas, Ar­tū­ras Raz­ba­daus­kas, Ri­man­ tas Ci­baus­kas pra­lei­do po vie­ną.

pra­lei­do tris.

V.Ti­to­vas pra­lei­do de­šimt.

B.Pet­raus­kas pra­lei­do sep­ty­nis.

Stra­te­gi­nės plėt­ros ko­mi­te­tas Iva­nas Ro­ma­no­vas pra­lei­do aš­

tuo­nis.

Mies­to ūkio ir ap­lin­ko­sau­gos ko­mi­ Sa­vi­val­dy­bės tur­to ko­mi­te­tas te­tas (vy­ko 16 po­sė­džių): Aud­rius Vaiš­vi­la (pir­mi­nin­kas) ne­

pra­lei­do nė vie­no.

(vy­ko 10 po­sė­džių):

(vy­ko 12 po­sė­džių): A.Raz­ba­daus­kas (pir­mi­nin­kas) ne­

pra­lei­do nė vie­no.

Arū­nas Barb­šys pra­lei­do du.

Va­le­ri­jo­nas Ber­no­tas (pir­mi­nin­kas)

ne­pra­lei­do nė vie­no.

R.Bra­žins­kas pra­lei­do tris.

V.Pleč­kai­tis pra­lei­do de­vy­nis.

Jo­nas Mi­lie­rius pra­lei­do vie­ną.

A.Grub­lys pra­lei­do du.

E.Gent­vi­las pra­lei­do pen­kis.

Min­dau­gas Ži­lys, Vy­tau­tas Lu­pei­ka

Sank­ci­jas pa­si­nai­ki­no

ats pa­ste­bė­jau, jog pa­sta­ruo­ ju me­tu ta­ry­bos spren­di­mu pro­jek­t uo­se at­si­ran­da ko­ mi­te­t ų iš­va­dos, kad pri­tar­ ta be kvo­ru­mo. Šią sa­vai­tę koa­li­ci­jos par­t ne­r ių su­si­r in­k i­me la­bai ašt­r iai kė­l iau po­sė­d žių lan­ko­mu­mo klau­ si­mą. Nors ir va­sa­ra, ta­čiau jei vyks­ ta ko­mi­te­tų, jau ne­kal­bu apie ko­le­gi­ jos ir mies­to ta­ry­bos po­sė­d žius, net ne­pa­to­gu pri­min­ti ir ra­gin­ti po­li­ti­kus juo­se da­ly­vau­ti. Tai kiek­vie­no mies­ to ta­ry­bos na­rio są­ži­nės rei­ka­las. Ar ga­li­ma kaip nors pri­vers­ti lan­ky­ti po­ sė­d žius? Gal­būt vais­tas bū­t ų vie­šai skelb­t i po­sė­d žių ne­lan­k iu­sių­jų pa­ var­des ir prie­žas­tis, ko­dėl jie neat­vy­ ko. Yra dras­tiš­kų prie­mo­nių – jei po­ li­t i­kas iš ei­lės pra­lei­d žia tris mies­to ta­ry­bos po­sė­džius, iš jo ga­li­ma atim­ ti man­da­tą, o švel­nes­nių vais­tų nuo už­mar­šu­mo lan­k y­t i po­sė­d žius lyg ir nė­ra. To­dėl tik­rai ape­l iuo­ju į po­l i­ ti­k ų at­sa­ko­my­bę rin­kė­jams, pa­rei­ gos, pa­do­ru­mo jaus­mą. Ma­nau, kad ši­ta draus­mi­nan­ti prie­mo­nė – su­ma­ žin­ti iš­mo­kas už po­sė­d žių ne­lan­ky­ mą taip pat bū­tų ver­tin­ga. Ta­čiau vis dėl­to di­des­nį vaid­me­nį skir­čiau vie­ šu­mui ir po­li­ti­kų są­ži­nei. Vi­sos ci­vi­li­ zuo­tos prie­mo­nės yra ge­ros, bet vis­ kas yra žmo­g u­je. Jei po­l i­t i­kui rei­k ia tai­ky­ti ko­kias nors san­kci­jas, va­di­na­ si, su juo kaž­kas yra ne taip. Kvie­čiu mies­to ta­ry­bos na­rius pri­min­ti pir­mą kar­tą is­to­ri­jo­je rin­kė­jams duo­tą prie­ sai­ką ir jos lai­ky­tis.

pra­lei­do vie­ną.

So­cia­li­nių rei­ka­lų ko­mi­te­tas (vy­ko 11 po­sė­džių):

Kont­ro­lės ko­mi­te­tas (vy­ko 6 po­sė­džiai): A.Barb­šys (pir­mi­nin­kas) ir A.Grub­

Fi­nan­sų ir eko­no­mi­kos ko­mi­te­tas (vy­ko 16 po­sė­džių): A.Šul­cas ir Li­li­ja Pet­rai­tie­nė pra­lei­

lys ne­pra­lei­do nė vie­no.

V.Ber­no­tas ir V.Ti­to­vas pra­lei­do po

tris.

do po vie­ną.

V.Pleč­kai­tis ir I.Ro­ma­no­vas pra­lei­

I.Ro­zo­va (pir­mi­nin­kė) ir J.Šerš­nio­

vas pra­lei­do po vie­ną.

Zi­ta Šli­čy­tė pra­lei­do du.

do po du.

V.Va­rei­kis pra­lei­do tris.

Vla­di­mir Vla­sov pra­lei­do tris.

A.Mi­chai­lo­vas pra­lei­do vie­ną.

5

KETVIRTADIENIS, liepos 26, 2012

MIESTAS

Mo­ky­tis lie­tu­vių kal­bos – net iš Pe­ru Už tūks­tan­čių ki­lo­met­rų gy­ve­nan­tiems sve­tim­ša­liams no­rą mo­ky­tis lie­tu­vių kal­ bos įžie­bia ne tik mei­lė mū­sų tau­tie­ čiams, sa­vų šak­nų paieš­kos, bet ir aist­ra Lie­tu­vos krep­ši­niui.

Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Mek­si­kie­tiš­ka is­to­ri­ja

Lie­tu­vių kal­bos ir kul­tū­ros va­sa­ros mo­kyk­lą ki­ta­kal­biams ren­gian­tis Klai­pė­dos uni­ver­si­te­tas (KU) su­ lau­kia da­ly­vių net iš to­li­mų, eg­zo­ tiš­kų kraš­tų. Šie­met pa­jū­ry­je ži­nių sem­sis 52 kur­san­tai iš 21 ša­lies. Di­džio­ji jų da­lis – eu­ro­pie­čiai, ta­čiau po vie­ ną sve­tim­ša­lį at­vyks ir iš JAV, Ja­ po­ni­jos, Mek­si­kos, Ko­lum­bi­jos bei Pe­ru.

Kar­tu su KU Tarp­tau­ti­nių stu­di­ jų sky­riu­mi šį pro­jek­tą or­ga­ni­zuo­ jan­čio Kal­bų ir kul­tū­rų cent­ro di­ rek­to­rė Jū­ra­tė De­ru­kai­tė pri­si­mi­nė, jog per vi­są kal­bos mo­kyk­los gy­va­ vi­mo lai­ką bū­ta kur­san­tų ir iš Ko­ rė­jos, Pa­rag­va­jaus bei Aust­ra­li­jos. „Di­džio­ji da­lis at­vyks­tan­čių­ jų Lie­tu­va nuo­šir­džiai ža­vi­si. Ir tai ne­nuos­ta­bu, nes at­va­žiuo­ja ne ko­ kie nors at­si­tik­ti­niai, o mo­ty­vuo­ ti, rim­tų re­zul­ta­tų sie­kian­tys žmo­ nės“, – pri­pa­ži­no J.De­ru­kai­tė.

Ne­ma­ža da­lis jų į KU ren­gia­mą lie­tu­vių kal­bos ir kul­tū­ros va­sa­ros mo­kyk­lą at­vyks­ta ne pir­mą ir ne ant­rą kar­tą.

Vie­nas to­kių – ir šie­me­tis kur­ san­tas iš Mek­si­kos, anot pa­šne­ko­ vės, ver­tas at­ski­ros is­to­ri­jos. „Šis žmo­gus Lie­tu­vą pa­mi­lo prieš dau­ge­lį me­tų per krep­ši­nį.

O per­nai pas mus at­vy­ko mo­ky­ tis kal­bos, ir jam čia ne­pap­ras­ tai pa­ti­ko. Su­ra­dęs ga­li­my­bę gau­ ti Švie­ti­mo mai­nų pa­ra­mos fon­do sti­pen­di­ją, šie­met jis vėl pas mus at­vyks­ta. Ir, kiek ži­nau, tu­ri rim­ tų ke­ti­ni­mų mū­sų ša­ly­je stu­di­juo­ ti“, – pa­sa­ko­jo KU Kal­bų ir kul­tū­ rų cent­ro va­do­vė.

Tie­siog įsi­my­lė­jo Lie­tu­vą

Kur­san­tas iš Pe­ru su­ma­nė pra­ mok­ti lie­tu­vių kal­bos, nes su­si­

Jū­ra­tė De­ru­kai­tė:

Štai vi­siš­kai „nuo nu­ lio“ pra­dė­ję mo­ky­tis mū­sų kur­san­tai po kur­sų sėk­min­gai iš­ lai­kė kal­bos eg­za­mi­ ną, bū­ti­ną lei­di­mui gy­ven­ti mū­sų ša­ly­je. tuo­kė su lie­tu­ve. Dvi mer­gi­nos iš Ko­lum­bi­jos bei JAV tu­ri lie­tu­viš­ kų šak­nų, o ja­po­nas tie­siog įsi­my­ lė­jo mū­sų ša­lį.

Pa­sak J.De­ru­kai­tės, vi­sa­da da­ lį kur­san­tų su­da­ro žmo­nės, ku­rie mo­ky­tis lie­tu­vių kal­bos no­ri dėl as­me­ni­nių mo­ty­vų, ta­čiau di­džio­ji da­lis at­vyks­tan­čių­jų – už­sie­nio ša­

Įvai­ro­vė: lie­tu­vių kal­bos ir kul­tū­ros va­sa­ros mo­kyk­la kas­met pri­trau­kia bū­rį už­sie­nie­čių ne tik iš Eu­ro­pos.

lių stu­den­tai, dės­ty­to­jai bei moks­ li­nin­kai.

Vie­nuo­lik­tą kar­tą ren­gia­ma va­ sa­ros mo­kyk­la truks ke­tu­rias sa­ vai­tes: nuo lie­pos 27 iki rugp­jū­čio 24 die­nos.

J.De­ru­kai­tės tei­gi­mu, pa­gal skir­ tin­gus mo­kė­ji­mo ly­gius su­skirs­ty­ tų kur­san­tų lau­kia la­bai in­ten­sy­vus mo­ky­mo­si kur­sas, ta­čiau tra­di­ciš­ kai pa­si­rū­pin­ta ir tu­ri­nin­ga sve­tim­ ša­lių kul­tū­ri­ne bei pra­mo­gi­ne pro­ gra­ma.

Mo­ko­ma­si ne tik iš kny­gų: pra­ kti­nės pa­mo­kos vyks­ta iš­vy­kų po Lie­tu­vą me­tu, vaikš­tant mies­te, vie­šint lie­tu­vių šei­mo­se.

KU ar­chy­vo nuo­tr.

Nuo kur­sų iki kur­sų

Ar per to­kį trum­pą lai­ką įma­no­ma iš­mok­ti sve­ti­mos kal­bos? Paš­ne­ko­ vė pa­ti­ki­no, jog kai ku­rie sve­tim­ša­ liai pa­sie­kia stul­bi­na­mų re­zul­ta­tų. „Ži­no­ma, kas sten­gia­si ir dir­ba.

Lie­tu­vių kal­ba nė­ra ko­kia nors iš­ skir­ti­nė. Štai vi­siš­kai „nuo nu­lio“ pra­dė­ję mo­ky­tis mū­sų kur­san­tai po kur­sų sėk­min­gai iš­lai­kė kal­bos eg­za­mi­ną, bū­ti­ną lei­di­mui gy­ven­ ti mū­sų ša­ly­je“, – pri­si­mi­nė J.De­ ru­kai­tė.

Paš­ne­ko­vė pa­si­džiau­gė, jog KU ren­gia­ma lie­tu­vių kal­bos ir kul­tū­ ros va­sa­ros mo­kyk­la gar­sė­ja pui­kia re­pu­ta­ci­ja.

„To­kius kur­sus mes ren­gia­me ne vie­nin­te­liai, da­ly­viai tu­ri ga­li­my­ bę pa­si­rink­ti iš dar dvie­jų uni­ver­ si­te­tų – Vil­niu­je bei Kau­ne. Ta­čiau net pa­skam­bi­nę iš Švie­ti­mo mai­nų pa­ra­mos fon­do klau­sė, ką mes da­ ro­me, kad dau­giau kaip pu­sė iš vi­ sų sti­pen­di­nin­kų ren­ka­si Klai­pė­dos uni­ver­si­te­tą“, – šyp­so­jo­si pa­šne­ ko­vė. – Bent jau iš sa­vo kur­san­tų su­lau­kia­me at­si­lie­pi­mų, kad jie ne­ pap­ras­tai pa­ten­kin­ti kur­sų or­ga­ni­ za­vi­mo ko­ky­be. Ne­no­rė­čiau, kad tai nu­skam­bė­tų kaip pa­si­gy­ri­mas, bet iš­ties la­bai sten­gia­mės, dar­bi­nė mū­sų ko­man­da gy­ve­na nuo kur­sų iki kur­sų.“

Džiūs­tan­tys me­džiai ke­lia ne­ri­mą Unė Liandz­ber­gy­tė Her­kaus Man­to gat­vė­je pa­ste­bė­ tos džiūs­tan­čios lie­pos. Šis ne­ se­zo­niš­kas reiš­ki­nys su­jau­di­no klai­pė­die­čius. Žmo­nės su­ne­ri­mo, ar tik lie­pų neuž­puo­lė pa­vo­jin­ gie­ji ken­kė­jai, ke­le­tą va­sa­rų siau­ bę kaš­to­nus.

Vie­na iš ver­si­jų – į iš­la­kius me­džius cent­ri­nė­je mies­to gat­vė­je įsi­me­tė lie­pi­nė ker­šo­ji kan­de­lė. Šis va­ba­las Lie­tu­vo­je pir­mą kar­ tą pa­ste­bė­tas 1988 me­tais. Ir nuo to lai­ko ėmė spar­čiai plis­ti.

Ker­ša­kan­džių vikš­rai lie­ka me­ džių la­puo­se, ku­rie nu­ru­duo­ja ir nu­krin­ta, o pa­tys me­džiai džiūs­ta.

Praė­ju­siais me­tais pa­vo­jus bu­vo ki­lęs kaš­to­nams, kai vi­so­je ša­ly­je iš­ti­sas jų alė­jas mir­čiai pa­smer­kė kaš­to­ni­nė ker­ša­kan­dė.

Ta­čiau Klai­pė­dos ap­lin­kos žel­ di­ni­mo ir kraš­tot­var­kos spe­cia­lis­ tai nu­ra­mi­no: bai­min­tis nė­ra ko.

Mies­te pa­ste­bė­ti tik ke­li džiūs­tan­ tys me­džiai.

Jie ga­li bū­ti už­pul­ti ir ken­kė­jų, ta­čiau me­dis ga­li džiū­ti ir dėl ki­tų prie­žas­čių, kad ir jo am­žiaus. Šie­met spe­cia­lis­tai ma­si­nio ken­ kė­jų ant­plū­džio ir ža­los mies­to me­ džiams ne­pas­te­bė­jo.

Ne­se­zo­nas: Her­kaus Man­to gat­vė­je ru­duo­jan­čios lie­pos už­mi­nė mįs­lę.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

6

ketvirtadienis, liepos 26, 2012

nuomonės

Ką pa­si­rinks prem­je­ras?

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

A

Są­sa­jos ir su­ta­pi­mai

Stasys Gudavičius

Š

ian­dien dien­raš­ty­je pub­ li­kuo­ja­me ži­nu­tę, kad tei­ sė­sau­gai kaž­ko­dėl sun­ kiai se­ka­si tir­t i įta­r i­mus dėl to, kaip nu­te­kė­jo vals­t y­b ės pa­slap­čiai pri­ly­g in­ta in­for­ma­ci­ja apie „Sno­ro“ na­cio­na­li­za­vi­mą.

Rei­kia ti­kė­tis, jog il­gas ty­ri­mas ne­ su­si­jęs su tuo, kad tei­sė­sau­ga ne­ ran­da, kas iš tik­rų­jų nu­te­ki­no kon­ fi­den­cia­l ią in­for­ma­ci­ją. Nes at­sa­ ky­mas į šį klau­si­mą jau ku­r į lai­ką ta­pęs vie­ša pa­slap­t i­m i. Pa­na­šu į tai, kad slap­tas ži­nias apie vals­ty­ bės nu­ma­to­mus veiks­mus prieš „Sno­ro“ ban­k ą ga­lė­jo pa­v ie­š in­t i anks­čiau Fi­nan­si­nių nu­si­kal­ti­mų ty­r i­mo tar­ny­bai (FNTT) va­do­va­ vę as­me­nys. Šią ver­si­ją da­bar ir ti­ ria pro­ku­ro­rai. Įta­r i­mai ne­tei­sė­tu in­for­ma­ci­jos nu­te­ki­ni­mu pa­reikš­

Ko­dėl vie­nas di­džiau­ sių ko­vo­to­jų su „Sno­ ru“ prem­je­ras And­ rius Ku­bi­lius taip smar­kiai už­sto­jo bu­ vu­sius FNTT va­do­ vus, įta­ria­mus in­for­ ma­ci­jos nu­te­ki­ni­mu? ti bu­vu­siam FNTT vir­ši­nin­ko pa­ va­duo­to­jui Vy­tau­tui Gir­ža­dui. Jo na­muo­se bu­vo at­lik­ta kra­ta.

Spė­ja­ma, kad ran­ka ran­kon su V.Gir­ž a­du ga­lė­jo veik­t i ir bu­vęs FNTT va­das Vi­ta­li­jus Gai­lius.

Yra vil­ties, kad iki „Sno­ro“ „spro­g i­ mo“ me­ti­nių, ku­rios bus šių me­tų lapk­r i­t į, tei­sė­sau­ga jau ga­lės gar­ siai įvar­dy­ti, kas, kaip, ko­dėl ir ko­ kio­mis ap­lin­ky­bė­mis pa­pa­sa­ko­jo tam ban­k ui iš da­l ies pri­k lau­san­ čiai ži­niask­lai­dos prie­mo­nei apie jo ak­ci­n in­kams gre­sian­č ius ne­ ma­lo­nu­mus.

Be­je, at­k reip­t i­nas dė­me­sys, kad in­for­ma­ci­jos nu­te­k i­ni­mas vals­ty­ bei ga­lė­jo kai­nuo­t i ne vie­ną šim­ tą mi­li­jo­nų li­tų. Jau nu­sta­ty­ta, kad per trum­pą lai­ko­tar­pį nuo in­for­ ma­ci­jos apie „Sno­rą“ pa­vie­ši­ni­mo iki jo na­cio­na­li­za­vi­mo ak­ci­nin­kai su­ge­bė­jo „iš­taš­ky­ti“ ar­ba pa­slėp­ti di­d žiu­les su­mas pi­n i­g ų. Gal juos pa­v yks at­gau­t i iš Rai­mon­do Ba­

ra­naus­ko ir Vla­di­mi­ro An­to­no­vo, kai jie vis dėl­to bus per­duo­ti Lie­tu­ vos tei­sė­sau­gai?

Tur­būt ne vie­nam ky­la lo­g iš­kas klau­si­mas: ko­dėl vie­nas di­d žiau­ sių ko­vo­to­jų su „Sno­r u“ ir vals­t y­ bės veiks­mų prieš šį ban­ką gy­nė­ jų prem­je­ras And­rius Ku­bi­lius taip smar­k iai už­sto­jo bu­v u­sius FNTT va­do­v us, įta­r ia­mus in­for­ma­ci­jos nu­te­k i­ni­mu?

Pa­ti­kė­ki­te, jo­kio keis­tu­mo čia nė­ra.

Juk pa­rei­g ū­nai jau se­no­kai neo­fi­ cia­liai lai­ky­ti „ki­še­ni­niais“ kon­ser­ va­to­r ių žmo­nė­mis. Ar jie pri­si­dė­ jo prie to, kad bū­tų ge­ro­kai pa­ko­re­ guo­tos kai ku­rios FNTT tir­tos by­ los, ne­pa­lan­k ios val­dan­čia­jai par­ ti­jai ar jos rė­mė­jams?

Dau­ge­liui pui­k iai ži­no­ma va­di­na­ mo­ji mai­l iaus by­la. Kal­ba­ma, jog ne be „pil­kų­jų kar­di­no­lų“ pa­gal­bos ši by­la bu­vo taip smar­k iai ap­kar­ py­ta, kad be­veik ne­be­l i­ko tie­sio­ gi­n ių nuo­ro­dų į kai ku­r iuos kon­ ser­va­to­rių vei­kė­jus, pri­si­dė­ju­sius prie šio ES mi­li­jo­ni­nės fi­nan­si­nės pa­ra­mos grobs­ty­mo skan­da­lo.

Be to, spė­ja­ma, kad bu­vę tar­ny­bos va­do­vai stro­piai įvyk­dė iš Vy­riau­ sy­bės rū­mų atė­ju­sį už­sa­ky­mą nu­ trauk­ti „Vil­niaus Vik­to­ri­jos“ ava­ly­ nės fab­ri­ko pri­va­ti­za­vi­mo ir dirb­ ti­nio bank­ro­to ty­ri­mą. Šį fab­r i­k ą ka­d ai­s e pri­va­t i­z a­vo prieš­ta­r in­gai ver­t i­na­mam vers­l i­ nin­kui Da­riui Moc­kui pri­klau­san­ti „MG Bal­tic“. Įta­ria­ma, kad ava­ly­nės bend­ro­vei bu­vo ini­ci­juo­tas dirb­ti­ nis bank­ro­tas, sie­k iant pe­rim­ti jai Vil­n iaus cent­re pri­k lau­s an­t į di­ džiu­l į že­mės skly­pą, ku­r ia­me po kiek lai­ko iš­k i­lo „MG Bal­tic“ „Vers­ lo tri­kam­pis“.

FNTT prieš ke­le­r ius me­t us ėmė do­mė­tis „Vil­niaus Vik­to­ri­jos“ is­to­ ri­ja. Bet 2010-ai­siais, kai šiai tar­ ny­bai ėmė va­do­vau­t i V.Gai­l ius ir V.Gir­ža­das, ty­ri­mas bu­vo nu­trauk­ tas. Ko­man­dą tai pa­da­r y­t i ga­lė­ jo duo­t i kon­ser­va­to­r iai, ku­r iuos „MG Bal­t ic“ ir jo sa­v i­n in­kas ak­t y­ viai fi­nan­siš­kai bei mo­ra­liai rė­mė ne vie­nus me­tus.

Dėl „Vil­n iaus Vik­to­r i­j os“ pri­va­ ti­za­v i­mo bu­vo kreip­ta­si ir į Sei­ mo An­t i­ko­r up­ci­jos ko­m i­si­ją. Ta­ čiau jos va­do­vas Li­g i­tas Ker­na­ gis, smar­k iai pa­si­ž y­mė­jęs ko­vo­je dėl FNTT bu­vu­sių va­do­v ų su­g rą­ ži­ni­mo į pa­rei­gas, nė gir­dė­ti ne­no­ ri apie prem­je­rui ar­ti­mų vers­li­nin­ kų veik­los ty­ri­mą.

Tai­g i, ne­ver­t a ste­b ė­t is, kad su „Sno­ru“ taip ak­ty­viai ko­vo­jęs A.Ku­ bi­lius gi­na ne­tei­sė­tu in­for­ma­ci­jos apie šį ban­ką nu­te­k i­ni­mu kal­ti­na­ mus as­me­nis.

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

750

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

nt­ra­die­nį per­skai­čiau S.Po­ ciaus straips­nį „Pre­zi­den­ tė – prieš ma­fi­jos gro­buo­ nis“ („Klai­pė­da“, 2012 07 24). Ne­ga­liu sa­ky­ti, kad la­bai mėgs­ tu skai­ty­ti šio au­to­riaus ra­ši­nius, nes jie kar­tais bū­na „kaip kir­viu per gal­ vą“, ta­čiau šį­syk su žur­na­lis­tu vi­siš­ kai su­tin­ku.

Praė­ju­sią sa­vai­tę pra­si­dė­jo toks puo­li­mas prieš Da­lią Gry­baus­kai­tę, kad to­liau jau ei­ti ne­bė­ra kur. Dau­ gy­bė vei­kė­jų kaip su­si­ta­rę ėmė su­tar­ ti­nai ieš­ko­ti „kan­di­da­tų“ į aukš­čiau­ sią ša­lies va­do­vo po­stą, nors nau­jo­jo Pre­zi­den­to rin­ki­mai bus dar tik po dve­jų me­tų.

Vi­so­je ši­to­je puo­li­mo si­tua­ci­jo­je neaiš­ki yra prem­je­ro po­zi­ci­ ja. Ką jis pa­lai­ko: Pre­zi­ den­tę ar opo­zi­ci­ją, vi­siš­kai neaiš­ku.

Vi­sa­da ne­rims­tan­tis A.Zuo­kas ėmė sa­ve „pi­ja­rin­ti“, iš pra­džių sa­kė, kad neis į šį po­stą, bet ne­tru­kus in­ter­ne­ te at­si­ra­do sve­tai­nė, pa­va­din­ta „Zuo­ kas pre­zi­den­tas“. Apie A.Zuo­ką mes daug ką ži­no­me. Daug ką. La­bai daug ką. Vien jau dėl to jis tu­rė­tų ra­mus sau sė­dė­ti sa­vo sos­te Vil­niu­je ir ne­sva­jo­ti apie tai, kas nie­ka­da neat­si­tiks.

Ne vel­tui Pre­zi­den­tė šiam vei­kė­ jui at­šo­vė, kad kon­ku­ren­ci­ja tu­rė­ tų bū­ti ne tik po­li­ti­ko­je, bet ir ši­lu­ mos ūky­je.

Kam bū­tent at­sto­vau­ja po­nas A.Zuo­kas, il­gai spė­lio­ti ne­ten­ka.

Pre­zi­den­tę puo­la ir di­džiau­siu bei rim­čiau­siu ša­lies dien­raš­čiu sa­ve va­di­nan­ti ži­niask­lai­dos prie­mo­nė, ku­rios sa­vi­nin­kai ir jų at­sto­vai se­ niai pa­gar­sė­jo bai­sia ne­mei­le D.Gry­ baus­kai­tei.

karštas telefonas

397 728

telefonas@kl.lt

Andriaus Deltuvos karikatūra

Ta­čiau da­bar ši ži­niask­lai­dos prie­ mo­nė at­si­dū­rė keis­to­je pa­dė­ty­je, nes da­lis nuo­sa­vy­bės tei­sių pe­rė­jo vals­ty­ bei, ku­riai at­sto­vau­ja bū­tent Pre­zi­den­ tė. Tai­gi pa­dė­tis ta­po tie­siog dra­ma­ tiš­ka. Ne­pai­sant to, tas laik­raš­tis to­liau spjau­do­si ant D.Gry­baus­kai­tės ir tai yra taip aki­vaiz­du, kaip du­kart du.

Vi­so­je ši­to­je puo­li­mo si­tua­ci­jo­je neaiš­ki yra prem­je­ro po­zi­ci­ja. Ką jis pa­lai­ko: Pre­zi­den­tę ar opo­zi­ci­ją, vi­ siš­kai neaiš­ku. Anks­čiau po­nas And­ rius Ku­bi­lius de­monst­ruo­da­vo aiš­kų sa­vo pa­lan­ku­mą ša­lies va­do­vei, ta­ čiau da­bar jo po­zi­ci­ja ta­po, švel­niai ta­riant, ge­ro­kai nuo­sai­kes­nė. „Gra­

žiau­sia“ šio­je is­to­ri­jo­je yra tai, kad prem­je­ras ap­skri­tai išė­jo ato­sto­gų ir va­ži­nė­ja­si sau dvi­ra­čiu, kai Pre­zi­ den­tė jau tre­čius me­tus iš­vis nea­tos­ to­gau­ja.

Ne­jau­gi taip jau sun­ku su­vok­ti, kad da­bar ne me­tas ato­sto­goms: rei­kia spręs­ti ne tik ant mė­nu­lio kraš­to pa­ ki­bu­sį ato­mi­nės elekt­ri­nės sta­ty­bos klau­si­mą, bet ir pa­reikš­ti aiš­kią sa­vo po­zi­ci­ją. Tai­gi su kuo jūs, prem­je­re?

Ar su tau­ta ir tei­sė­tai iš­rink­ta jos at­ sto­ve, ar su ma­fi­jos gro­buo­ni­mis? Į šį klau­si­mą vis tiek teks pa­teik­ti at­sa­ ky­mą, juk rin­ki­mai jau vi­sai ne­to­li.

ke­lio­nė bū­tų bu­vu­si il­ges­nė, bū­čiau įsi­vė­lu­si į gin­čą, ta­čiau su­si­lai­kiau.

Nuo­la­ti­niai ki­vir­čai

Ing­ri­da

Ne­si­rū­pi­na ta­kais

Ka­da pra­si­dės va­sa­ra?

Ar ga­li­te pa­ga­liau kas nors at­sa­ky­ti į klau­si­mą: ka­da ateis va­sa­ra? Nes kol kas jos dar ne­bu­vo ma­ty­ti, vis lie­tūs ir lie­tūs, at­si­bo­do. Gal rugp­jū­tis bus ge­res­nis už lie­pą?

Min­dau­gas

Daž­nai va­ži­nė­ju dvi­ra­čiu par­ke. Ta­čiau ten ne­per­da­žy­tos dvi­ra­čių ta­ko li­ni­jos.

Juo ei­na žmo­nės, ve­da­mi šu­nys. Ir tie praei­viai vis pyks­ta, kad aš va­žiuo­ju ša­ li­gat­viu ir jiems truk­dau. Bū­tų ge­rai, jei li­ni­jos bū­tų at­nau­jin­tos, ir žmo­nės pa­ tys ma­ty­tų, kad ei­na dvi­ra­čių ta­ku.

Vy­tau­tas

Ne­ma­lo­nūs pa­ke­lei­viai

Sa­vait­ga­lį, va­žiuo­da­ma vie­šuo­ju trans­por­tu, su­si­dū­riau su ne­re­gė­tu įžū­lu­mu. Įli­pu­si į au­to­bu­są, ap­si­dai­ riau, ar yra lais­vų vie­tų at­si­sės­ti. Pa­ ma­čiu­si to­kią, pa­klau­siau mo­ters, jei vie­ta neu­žim­ta, ar ji ga­lė­tų leis­ti man at­si­sės­ti. Iš jos iš­gir­dau šiurkš­tų at­ sa­ky­mą: „Ne“. Li­kau šo­ki­ruo­ta. Jei

Dvi­ra­ti­nin­kai ner­vi­na­si

Me­ras vis gi­ria­si mū­sų mies­to dvi­ra­ čių ta­kais. Ta­čiau si­tua­ci­ja nė­ra to­kia ge­ra. Pa­vyz­džiui, jų nė­ra Spor­ti­nin­kų, Mi­ni­jos gat­vė­se. Mies­te daž­nai ten­ka va­žiuo­ti ša­li­gat­viu, gat­ve. Taip, kai kur tie ta­kai pa­da­ry­ti, bet tik­rai ne vi­sur.

A.S.

Esu pen­si­nin­kas, gy­ve­nu Spor­ti­nin­ kų gat­vė­je. Ten nuo­lat vyks­ta įvai­ rūs in­ci­den­tai, pa­dau­gi­nu­sie­ji al­ ko­ho­lio tar­pu­sa­vy­je konf­lik­tuo­ja.

Jei ten­ka vė­liau grįž­ti na­mo, bū­na ne­ra­mu. Po­li­ci­ja ne­si­ki­ša ir nuo­lat triukš­mau­jan­tys al­ko­ho­li­kai jos ne­ do­mi­na.

An­ta­nas

Il­ga­lai­kis re­mon­tas?

Daž­nai ten­ka ei­ti J.Ja­no­nio gat­ve. Ten jau ku­rį lai­ką vyks­ta re­konst­ruk­ci­jos dar­bai. Jie ju­da la­bai lė­tai. Kar­tais ten dir­ba vos ke­li žmo­nės, at­ro­do, kad nie­kas ne­sku­ba pa­baig­ti re­mon­to.

Per tuos dar­bus sun­ku praei­ti. No­rė­ tų­si, kad vis­kas vyk­tų kuo grei­čiau.

Zig­mas

Rai­mun­das

Pa­ren­gė Maž­vy­das Lau­ri­nai­tis

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

reklamos skyrius: 397 Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė

711, 397 715

Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –

Platinimo tarnyba: 397 706 397 725

Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 750

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė –

Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 729

397 772 397 727

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 719

397 770

397 713

„Namai“: Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“: Sandra Lukošiūtė – 397 705 Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 „TV diena“: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide

R

Prenumeratos skyrius: 397 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Krasauskienė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

714

Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

Užsakymų skyrius „Akropolyje“, 397 737 Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 397 713 e. paštas akropolis@kl.lt

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

KETVIRTADIENIS, liepos 26, 2012

miestas

Neįgaliesiems – naujas takas PRISTATO

METŲ JŪRININKO RINKIMUS BALSUOKITE UŽ SAVO KANDIDATĄ 1. Anatolijus Bataščiukas, vyresnysis kapitono padėjėjas, ištikimas jūrininko profesijai. Parvyko iš Afrikos turėdamas didelių sveikatos problemų, tačiau nepasiduoda ligai ir ryžtingai siekia grįžti į jūrą.

10. Viktoras Račkovas, – už mokslinius jūrų ir vandenynų tyrimus, už publikacijas jūros tematika, už jaunimo skatinimą rinktis jūrininko profesiją, už didelę meilę ir ištikimybę pajūrio kraštui.

2. Andrius Grinius, vyresnysis mechanikas, gesinant gaisrą laive užtikrino laivo įrenginių darbą, kartu su kapitonu vadovaudami įgulai sėkmingai išgelbėjo darbuotojus bei keleivius.

11. Romualdas Šostakas, jūrininkas, gerbiantis ir vertinantis savo profesiją, atsidavęs Lietuvai ir uostamiesčiui.

3. Artūras Kalibartas, vyriausiasis mechanikas, vertinamas kaip vienas geriausių, kompetentingiausių specialistų, – už žmogiškumą, šilumą ir profesionalumą.

Po­ky­čiai: aud­rų su­nio­ko­ta nuo­va­ža su laip­tais pa­keis­ta me­di­ne ir pa­to­ges­ne neį­

ga­lie­siems.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Ju­dė­ji­mo ne­ga­lią tu­rin­tys žmo­nės ga­lės leng­viau pa­siek­ti pa­plū­di­mį. Jiems skir­ta­me plia­že aud­rų su­nio­ko­ta be­to­ni­nė nuo­va­ža pa­keis­ta nau­ja me­di­ne.

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Pas­ta­rą­ją jau bai­gia­ma įreng­ti. Šiuo me­tu at­lie­ka­mi ap­dai­los dar­bai.

Nau­jo­ji nuo­va­ža su laip­tais tu­rė­tų bū­ti už­baig­ta dar šią sa­vai­tę. „Da­bar ju­dė­ji­mo ne­ga­lią tu­rin­ tiems žmo­nėms at­si­ras ga­li­my­bė pa­siek­ti pa­plū­di­mį. Se­no­ji be­to­ ni­nė nuo­va­ža bu­vo per sta­ti. Ne­ bu­vo tin­ka­mo nuo­ly­džio. Ja ga­lė­ jo nau­do­tis ne­bent ekst­re­ma­lai.

Nau­jos nuo­va­žos nuo­ly­dis nor­

ma­lus, įreng­ti tu­rėk­lai“, – tvir­ti­ no Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Mies­ to ūkio de­par­ta­men­to di­rek­to­rius Liud­vi­kas Dū­da Iš­mon­tuo­ti be­to­ni­nę nuo­va­žą su laip­tais ir ją pa­keis­ti nau­ja pri­rei­kė, kai ši bu­vo su­nio­ko­ta aud­rų. Ja bu­ vo pa­vo­jin­ga va­žiuo­ti ar vaikš­čio­ ti. Be­to­ni­nė nuo­va­ža bu­vo pa­kry­ pu­si, su­ski­lu­si.

Se­nos nuo­va­žos iš­mon­ta­vi­mas ir pa­kei­ti­mas nau­ja uos­ta­mies­ čio sa­vi­val­dy­bei at­siė­jo apie 30 tūkst. li­tų.

30

– tiek tūkst. li­tų kainavo senosios nuovažos išmontavimas ir pakeitimas nauja.

4. Sergejus Koškinas, kapitonas, sąžiningas ir dėmesingas savo įgulai, raginantis siekti profesinių aukštumų, profesi onalumo.

5. Viktoras Kozakas, tolimojo plaukiojimo kapitonas, turintis ilgametę patirtį Lietuvos laivyne, – už savo pastovumą, ištikimybę jūrinei profesijai.

6. Juozas Liepuonius, jūrų kapitonas, aktyviai dalyvaujantis Jūrų kapitonų klubo veikloje, – už materialinę paramą Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos studentams, bendradarbiavimą su Jūrų muziejumi, jūrinių reliktų saugojimą.

7. Viktoras Osipovas, kapitonas, kuris kasdieniame darbe visada vadovaujasi principu: saugiai dirbanti įgula – saugus laivas, saugus krovinys.

8. Vilius Pakalniškis, tolimojo plaukiojimo kapitonas, jūrų teisės specialistas, knygos „Laivybos sąvokų aiškinimas“ autorius, – už viso gyvenimo nuopelnus Klaipėdai ir jūrai.

9. Viktoras Pozonkevičius, jaunas kapitonas, savo srities profesionalas, – už jūrininkų interesų gynimą, jų problemų viešinimą, straipsnių jūrine tematika rašymą.

12. Vladimiras Tarasovas, nusipelnęs kapitonas, daug metų sėkmingai dirbantis jūroje, įkvėpęs ne vieną jauną kapitoną atsiduoti savo darbui ir jūrai.

13. Vytautas Valteras, jūrinio kelto kapitonas, savo srities profesionalas, daug metų sėkmingai dirbantis AB „DFDS Seaways“.

14. Valdemaras Vizbaras, – už Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, populiarinimą bei jaunimo įtraukimą į buriavimą ir jūrinę veiklą.

15. Olegas Voitiekus, laivo „TOR Corona“ vyr. kapitono padėjėjas, turintis ilgametę patirtį, perduodantis ją savo sekėjams, profesionalus, atsakingas ir atsidavęs darbui bei komandai.

16. Vytautas Vozgirdas, vyr. mechanikas, – už ilgametį darbą, profesionalumą ir išmonę labai sudėtingomis sąlygomis perdislokuojant laivą iš Australijos į Kanarų salas.

17. Arnoldas Zažeckis, augęs jūrininko šeimoje ir dar vaikystėje susipažinęs su šia nelengva profesija, sėkmingai su ja susiejo savo gyvenimą.

18. Ričardas Zažeckis, jūrininkas, savo ilgametę patirtį perduodantis studentams bei užtikrinantis bendradarbiavimą su užsienio šalių jūreiviais.

19. Aleksandras Zbitnevas, kapitonas, turintis 30 metų darbo patirtį, gebantis užtikrinti kokybišką įgulos darbą, – už Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje.

Projekto globėjas

Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis Projekto rėmėjas

BALSUOTI GALITE: Iš dienraščio iškirptą ir užpildytą lapelį siųsdami adresu: Metų jūrininkas, „Klaipėdos“ dienraščio redakcija, Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“, 92118 Klaipėda; arba atnešdami ir įmesdami į specialiąsias urnas redakcijoje, PC „Akropolyje“ ( Taikos pr. 61) esančiame skyriuje bei aštuoniuose didžiųjų „Iki“ prekybos centrų.

Portale www.KL.lt. Balsai, atiduoti portale, bus sumuojami su balsais, pateiktais balsavimo lapeliuose.

Liepos 13–30 d. balsuodami Jūs rinksite labiausiai šio titulo vertą jūrininką.

Liepos 31 – rugpjūčio 2 d. dienraštyje „Klaipėda“ bus pristatyti 3 daugiausia balsų surinkę pretendentai.

Rugpjūčio 3 d. titulo laimėtojas bus paskelbtas Kruizinių laivų terminale.

METŲ JŪRININKO RINKIMUOSE BALSUOJU UŽ:

8

ketvirtADIENIS, liepos 26, 2012

lietuva kl.lt/naujienos/lietuva

Iš­da­vi­ko paieš­kos tę­sia­mos Ne­po­pu­lia­ru: tik men­ka da­lis gy­ven­to­jų pa­si­nau­do­jo ga­li­my­be par­ti­

joms skir­ti 1 pro­c. GPM.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Nau­jo­vė dar ne­pri­gi­jo Par­ti­jų ly­de­riai pri­pa­žįs­ta, kad per ma­žai dirb­ta išaiš­ki­nant žmo­ nėms ga­li­my­bę par­ti­jas pa­rem­ti ski­riant 1 pro­c. su­mo­ka­mo gy­ven­ to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio (GPM), to­ dėl pa­ra­mą per­ve­dė vos 50 tūkst. gy­ven­to­jų. „Žmo­nės gal pa­mirš­ta“

Vals­ty­bi­nė mo­kes­čių ins­pek­ci­ja pa­ skel­bė, kad 2 pro­c. GPM įvai­rioms or­ga­ni­za­ci­joms per­ve­dė be­veik pu­ sė mi­li­jo­no gy­ven­to­jų, bet ga­li­my­ be 1 pro­c. mo­kes­čio pa­rem­ti par­ ti­jas pa­si­nau­do­jo tik apie 50 tūkst. mo­kes­čių mo­kė­to­jų. „Pir­mi me­tai, gal toks bly­nas neiš­ke­pęs, tur­būt sun­ku bu­vo ti­ kė­tis, kad bus dau­giau. Nors, lo­ giš­kai mąstant, per­ves­ti par­ti­joms gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­tį tu­rė­tų tiek, kiek per rin­ki­mus atei­na bal­ suo­ti“, – sa­kė Sei­mo pir­mi­nin­kės pa­va­duo­to­jas kon­ser­va­to­rius Čes­ lo­vas Stan­ke­vi­čius. „Žmo­nės gal pa­mirš­ta, ne vi­si ži­ no apie to­kią ga­li­my­bę, bet aš ma­ nau, kad su lai­ku pa­re­mian­čių bus dau­giau“, – pri­dū­rė po­li­ti­kas, to­ kio įsta­ty­mo ini­cia­to­rius.

Par­ti­jos ne­bu­vo ak­ty­vios

So­cial­de­mok­ra­tų par­ti­jos ly­de­ris Al­gir­das But­ke­vi­čius pri­pa­žįs­ta, kad par­ti­ja per ma­žai dir­bo žmo­ nėms aiš­kin­da­ma apie ga­li­my­ bę da­lį mo­kes­čio skir­ti par­ti­joms, kaip men­ko pa­ra­mos da­vė­jų skai­

čiaus prie­žas­tį jis taip pat įvar­di­jo ir žmo­nių nu­si­vy­li­mą par­ti­jo­mis: „Ma­nau, skai­čius ma­žas dėl to, kad yra nau­jo­vė ir žmo­nėms rei­kia išaiš­kin­ti. Tai pa­da­ry­ti tu­rė­jo par­ ti­jos, bet jos ak­ty­vios ne­bu­vo. Ki­ ta prie­žas­tis – dau­ge­lis žmo­nių yra nu­si­vy­lę par­ti­jo­mis.“ „At­vi­rai pa­sa­ky­siu, mes ir­gi šiuo klau­si­mu per daug ak­ty­vūs ne­bu­ vom“, – tei­gė po­li­ti­kas.

Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo par­ti­jos vi­ce­pir­mi­nin­kas Va­len­ti­nas Ma­ zu­ro­nis ma­no, kad rea­liai pa­ra­mos tei­kė­jų ga­lė­tų bū­ti tiek, kiek bal­ suo­jan­čių per rin­ki­mus.

Dar­bo par­ti­jos vi­ce­pir­mi­nin­kas Vy­tau­tas Gap­šys sa­kė, kad įsta­ty­ mą dėl da­lies GPM Sei­mas priė­mė pa­ly­gin­ti grei­tai ir par­ti­jos tie­siog ne­spė­jo pa­si­ruoš­ti im­tis ak­ty­vios agi­ta­ci­jos dėl pa­ra­mos.

Ne­ži­nia, kas ga­vo dau­giau­sia

Pa­tik­ri­nus pra­šy­mus per­ves­ti 1 pro­c. GPM par­ti­joms nu­sta­ty­ta, kad apie 9 tūkst. pra­šy­mų yra klai­ dų ar trū­ku­mų, ku­riuos per mė­ne­sį lei­džia­ma iš­tai­sy­ti.

Kol kas ne­konk­re­ti­zuo­ta, ku­ rios par­ti­jos dėl šios nau­jo­vės ga­ vo dau­giau­sia lė­šų.

Ga­li­my­bė 1 pro­c. GPM per­ves­ ti par­ti­joms įsi­ga­lio­jo tik šie­met, Sei­mui kar­tu priė­mus pa­tai­sas, ku­rio­mis vers­lui už­draus­ta rem­ ti par­ti­jas.

Sei­mo rin­ki­muo­se ke­ti­nan­ti da­ly­ vau­ti Lie­tu­vos žmo­nių par­ti­ja ru­ de­nį vyk­sian­tiems rin­ki­mams dar ne­si­re­gist­ra­vo Vy­riau­sio­jo­je rin­ ki­mų ko­mi­si­jo­je, ta­čiau tai lei­do pa­da­ry­ti dviem sa­vo na­riams – Pet­rui Vež­ba­vi­čiui ir Vla­di­mi­rui Kor­ni­jevs­kiui. „Jie pa­pra­šė lei­di­ mo re­gist­ruo­tis rin­ki­mams sa­va­

3

Lai­kas: pro­ku­ra­tū­ra jau pu­sę me­tų ieš­ko in­for­ma­ci­ją apie „Sno­rą“

nu­te­ki­nu­sio as­mens.

Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

Ty­ri­mas už­si­tę­sė

Kas nu­te­ki­no ir pa­sklei­dė ži­niask­ lai­dai in­for­ma­ci­ją apie „Sno­rą“?

Iki­teis­mi­nį ty­ri­mą dar va­sa­rį pra­ dė­ję pro­ku­ro­rai to, re­gis, neiš­ siaiš­ki­no lig šiol.

Aki­vaiz­du – ty­ri­mas už­tru­ko.

Ta­čiau pro­ku­ro­rai muis­to­si klau­ sia­mi, ka­da jis bus baig­tas.

Ge­ne­ra­li­nės pro­ku­ra­tū­ros at­ sto­vai, pa­pra­šy­ti pa­tiks­lin­ti, ka­ da ty­ri­mas ga­li bū­ti baig­tas ir by­la nu­ke­liau­ti į teis­mą, at­sa­kė trum­ pai: „Ne­ga­li­me pro­gno­zuo­ti ty­ri­ mo pa­bai­gos: ty­ri­mas bus at­lik­tas per įma­no­mą trum­piau­sią lai­ką.“

„Klaipėdos“, BNS inf.

Da­ly­vaus rin­ki­muo­se Du Lie­tu­vos žmo­nių par­ti­jos na­ riai jau už­re­gist­ra­vo sa­vo kan­di­ da­tū­ras į Sei­mą.

Pro­ku­ro­rai jau pus­ me­tį aiš­ki­na­si iš­da­ vi­ko, nu­te­ki­nu­sio in­for­ma­ci­ją apie „Sno­ro“ na­cio­na­ li­za­vi­mą, pa­var­ dę. At­ro­do, tie­sos paieš­kos dar kiek už­truks.

ran­kiš­kai, nes taip ga­lės ofi­cia­liai pra­dė­ti rin­ki­mų kam­pa­ni­ją, ga­lės rink­ti jai lė­šas. Par­ti­ja tam ne­ prieš­ta­ra­vo“, – aiš­ki­no Lie­tu­vos žmo­nių par­ti­jos va­do­vė, visuo­ menės veikėja Joa­na Ši­ma­naus­ kie­nė.

Abu par­ti­jos na­riai ne nau­jo­kai po­li­ti­ko­je: P.Vež­ba­vi­čius – bu­vęs Ra­sei­nių me­ras, o V.Kor­ni­jevs­kis ge­rai Jo­na­vos gy­ven­to­jams pa­žįs­ ta­mas vi­suo­me­ni­nin­kas. „Klaipėdos“ inf.

KVIEČIAME STUDIJUOTI Lietuvos sveikatos mokslų universiteto slaugos fakulteto II pakopos (magistrantūros) studijų programose:

 KLINIKINĖ SLAUGA (Nuolatinė ir ištęstinė forma)  FIZINĖ MEDICINA IR REABILITACIJA (Nuolatinė ir ištęstinė forma)  SVEIKATINIMAS IR REABILITACIJA FIZINIAIS PRATIMAIS (Nuolatinė forma) Priėmimo procedūros

Datos ir terminai

Prašymų dalyvauti konkurse priėmimas ir dokumentų registravimas

2012-08-01 iki 2012-08-17 10–12 ir 13–16 val.

Motyvacijos pokalbis

2012-08-20 9 val.

Konkursinės eilės sudarymas ir skelbimas

2012-08-20 16 val.

Apeliacijų priėmimas

2012-08-20 16–17 val.

Apeliacijų nagrinėjimas ir rezultatų paskelbimas

2012-08-21 9 val.

Fakulteto priėmimo komisijos posėdis (stojančiųjų dalyvavimas būtinas)

2012-08-21

Pakviestųjų studijuoti dokumentų priėmimas (sutarties pasirašymas)

Iki 2012-08-22 15 val.

LSMU Priėmimo komisijos posėdis

2012-08-23 10 val.

Daugiau informacijos: tel. 327234, e. paštas slaugos.fakultetas@lsmuni.lt; žiniatinklio svetainė www.lsmuni.lt

Pa­reiš­kė įta­ri­mus

Jau skelb­ta, kad įta­ria­mus pro­ku­ ro­rai yra pa­reiš­kę bu­vu­siam Fi­nan­ si­nių nu­si­kal­ti­mų ty­ri­mo tar­ny­bos (FNTT) va­do­vo pa­va­duo­to­jui Vy­ tau­tui Gir­ža­dui. Ta­čiau jų tu­ri­nio Ge­ne­ra­li­nė pro­ku­ra­tū­ra ne­de­ta­ li­zuo­ja. Prieš ku­rį lai­ką V.Gir­ža­ do tar­ny­bi­nia­me bu­te bu­vo at­lik­ta kra­ta. Kam dar pa­reikš­ti įta­ri­mai, taip pat nu­ty­li­ma.

In­for­ma­ci­ja apie ga­li­mą „Sno­ ro“ na­cio­na­li­za­ci­ją ži­niask­lai­do­je

RUBRIKA

pa­si­ro­dė praė­ju­sių me­tų lapk­ri­tį.

Iki­teis­mi­nis ty­ri­mas Ge­ne­ra­li­nė­ je pro­ku­ra­tū­ro­je bu­vo pra­dė­tas tik šių me­tų va­sa­rį, po to, kai ge­ne­ra­ li­nis pro­ku­ro­ras Da­rius Va­lys ap­ si­lan­kė pas Pre­zi­den­tę Da­lią Gry­ baus­kai­tę.

Įta­ria­mus pro­ku­ro­ rai yra pa­reiš­kę bu­ vu­siam FNTT va­ do­vo pa­va­duo­to­jui V.Gir­ža­dui.

Ko­dėl ne­sku­bė­jo pra­dė­ti ty­ri­mo?

„Per anks­ti ir be pa­kan­ka­mo pa­ grin­do pra­dė­tas iki­teis­mi­nis ty­ ri­mas bū­tų tik ap­sun­ki­nęs tie­sos nu­sta­ty­mo pro­ce­są“, – taip D.Va­ lys aiš­ki­no, ko­dėl iki­teis­mi­nis ty­ ri­mas pra­dė­tas praė­jus dau­giau nei trims mė­ne­siams nuo nu­si­ kal­ti­mo pa­da­ry­mo die­nos.

Dien­raš­tis tei­ra­vo­si, ar D.Va­lys to­kios po­zi­ci­jos lai­ko­si lig šiol ir klau­sė apie ga­li­mą ty­ri­mo baig­tį. „D.Va­lys yra sa­kęs, kad ki­lus įta­ ri­mams dėl in­for­ma­ci­jos nu­te­ki­ ni­mo iš­kart at­lik­tas ope­ra­ty­vi­nis

Ša­rū­no Ma­žei­kos (BFL) nuo­tr.

ty­ri­mas bu­vo efek­ty­viau­sia ir kon­ fi­den­cia­liau­sia ty­ri­mo for­ma. Pra­ dė­ti iki­teis­mi­nį ty­ri­mą tuo me­tu dar ne­bu­vo pa­kan­ka­mo pa­grin­do.

Tos pa­čios po­zi­ci­jos ge­ne­ra­li­nis pro­ku­ro­ras lai­ko­si ir šian­dien“, – paaiš­ki­no Ge­ne­ra­li­nės pro­ku­ra­tū­ ros at­sto­vė spau­dai Rū­ta Dir­sie­nė.

Pa­sig­lem­žė ne­men­kas su­mas

Per­nai lapk­ri­čio vi­du­ry­je su „Sno­ ru“ su­si­ju­sio­je ži­niask­lai­do­je pa­ si­ro­dė in­for­ma­ci­jos, kad val­džia ne­va ren­gia­si „su­žlug­dy­ti vie­ną lie­tu­viš­ko ka­pi­ta­lo ban­kų“. Ki­ tą­dien po pub­li­ka­ci­jos vals­ty­ bė ėmė­si veiks­mų prieš ne­mo­kų „Sno­rą“ – na­cio­na­li­za­vo jį ir su­ stab­dė jo veik­lą.

Per­nai gruo­dį teis­mas ini­ci­ja­vo „Sno­ro“ bank­ro­to pro­ce­dū­rą.

Tei­sė­sau­ga ti­ria, kas ga­lė­jo nu­ te­kin­ti vals­ty­bės pa­slap­čiai pri­ly­ gin­tą in­for­ma­ci­ją apie nu­ma­to­mą ban­ko na­cio­na­li­za­vi­mą. Skai­ čiuo­ja­ma, kad dėl to vals­ty­bė ga­ lė­jo pa­tir­ti ke­lių šim­tų mi­li­jo­nų li­ tų nuo­sto­lį, nes vė­liau į Lon­do­ną pa­bė­gę „Sno­ro“ ak­ci­nin­kai Rai­ mon­das Ba­ra­naus­kas ir Vla­di­mi­ ras An­to­no­vas, ma­no­ma, per ke­ lias die­nas su­spė­jo pa­si­glemž­ti ne­men­kas su­mas.

Siū­lys di­din­ti al­ko­ho­lio ak­ci­zą Sei­mo Svei­ka­tos rei­ka­lų ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas kon­ser­va­to­rius An­ ta­nas Ma­tu­las tei­gia siū­ly­siąs ki­ tą­met di­din­ti ak­ci­zą vi­sam al­ko­ ho­liui. Tai nu­ma­tan­čią įsta­ty­mo pa­tai­są jis ke­ti­na re­gist­ruo­ti par­ la­men­to po­sė­džių sek­re­to­ria­te.

„Ki­tą sa­vai­tę ke­ti­nu re­gist­ruo­ti pa­tai­są, kad nuo 2 iki 5 pro­c. bū­ tų di­di­na­mas al­ko­ho­lio ak­ci­zas“, – sa­kė A.Ma­tu­las. Jis tvir­ti­no, kad to­kį siū­ly­mą teik­ti jį ska­ti­na Sta­ tis­ti­kos de­par­ta­men­to duo­me­nys apie per­nai kri­tu­sias al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų kai­nas.

Sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­tas Sei­ mo Svei­ka­tos rei­ka­lų ko­mi­te­tą in­ for­ma­vo, kad praė­ju­siais me­tais įvai­rių rū­šių al­ko­ho­lio kai­na ma­ žė­jo 1–4,5 pro­c.

„Pa­sau­li­nės svei­ka­tos or­ga­ni­ za­ci­jos duo­me­ni­mis, jei­gu al­ko­ ho­lis pin­ga 10 pro­c., jo var­to­ji­mas pa­di­dė­ja apie 4 pro­c., – tvir­ti­no par­la­men­ta­ras. – Ne­nor­ma­lu, kai mais­tas brangs­ta, o al­ko­ho­lis su­ ge­bė­jo at­pig­ti.“ A.Ma­tu­las sa­kė svars­tąs tris va­ rian­tus, kiek di­din­ti ak­ci­zą rei­kė­ tų siū­ly­ti: „Skai­čiuo­ja­me, kad bū­ tų ga­li­ma di­din­ti tiek, kiek at­pi­go.

O at­pi­go ne­vie­no­dai. Ant­ras va­ rian­tas bū­tų di­din­ti vi­sam al­ko­ ho­liui vie­no­dai 2 pro­c., tre­čias – vie­no­dai 5 pro­c. Skai­čiuo­ja­me, ko­kia su­ma kiek­vie­nu at­ve­ju su­ si­da­ry­tų.“ Skir­tin­gam al­ko­ho­liui tai­ko­mas skir­tin­gas ak­ci­zo ta­ri­fas, skai­čiuo­ ja­mas už pro­duk­to hek­to­lit­rą. „Klaipėdos“, BNS inf.

4,5 proc.

per­nai at­pi­go kai ku­rie al­ko­ho­li­niai gė­ri­mai.

9

ketvirtadienis, liepos 26, 2012

užribis Pat­ru­liui – 50 li­tų ky­šis

Jach­ta kir­to sie­ną

Su­nio­ko­jo automobilį

Neb­lai­vus sunk­ve­ži­mio vai­ruo­ to­jas va­kar ry­tą ban­dė pa­pirk­ti Klai­pė­dos po­li­ci­jos pa­rei­gū­nus.

Apie 5.10 val. Dir­vu­pių k. Klai­ pė­dos raj. 44 m. sunk­ve­ži­mio vai­ruo­to­jas A.R., siek­da­mas iš­ veng­ti ad­mi­nist­ra­ci­nės at­sa­ko­ my­bės, po­li­ci­jos tar­ny­bi­nia­me au­to­mo­bi­ly­je da­vė pa­rei­gū­nams 50 li­tų ky­šį.

Kur­šių ma­rio­se jach­ta kir­to Lietu­ vos–Rusijos sie­ną. Lie­tu­vo­je re­ gist­ruo­ta jach­ta „Ly­ra“ sie­ną kir­to už­va­kar pa­va­ka­re. Po pus­va­lan­džio lai­vas grį­žo į Lie­tu­vos te­ri­to­ri­nius van­de­nis ir, ly­di­mas VSAT Pak­ran­ čių ap­sau­gos sku­te­rio „Boo­me­ ran­ger“, įplau­kė į Ni­dos uos­tą. Sie­ ną kir­tu­sio­je jach­to­je bu­vo vie­nas suau­gęs as­muo ir du vai­kai.

Į po­li­ci­ją krei­pė­si 23-ejų me­tų Šven­čio­nių raj. gy­ven­to­jas, ku­ris pra­ne­šė, kad vė­ly­vą ant­ra­die­nio va­ka­rą kaž­kas su­nio­ko­jo jo au­ to­mo­bi­lį. Ma­ši­na „VW Pas­sat“ sto­vė­jo prie Įgu­los g. 18 na­mo.

Pa­reiš­kė­jas nu­ro­dė, kad kaž­ koks vy­riš­kis iš­dau­žė ma­ši­nos lan­gų stik­lus bei ap­lanks­tė kė­ bu­lą. Ža­la – 10 tūkst. li­tų.

Pa­jū­ry­je – ma­ši­nų va­gių ata­kos Šios sa­vai­tės pra­džio­ 1 je ku­ror­te bu­vo pa­grob­ti du au­to­mo­bi­liai. Anks­tų pir­ma­die­

nio ry­tą 2007 m. pa­ga­min­to „BMW 138“ pa­si­ge­do Vo­kie­ti­jos pi­lie­tis.

Ant­ra­die­nį Pa­lan­go­je iš Gin­ta­ ro gat­vės pra­din­go 2004 m. pa­ ga­min­tas „VW Trans­por­ter“, ku­ rio šei­mi­nin­kas nu­ro­dė pa­ty­ręs 25 tūkst. li­tų ža­lą.

Dar vie­na ma­ši­na pra­din­go Kre­ tin­go­je. Kre­tin­giš­kių šei­ma tei­ gė, kad vos bir­že­lio 28-ąją įsi­gy­tas „VW Sha­ran“ sto­vė­jo Me­lio­ra­to­rių gat­vė­je, ta­čiau 2001 m. pa­ga­min­ta ma­ši­na din­go. Šei­mi­nin­kas nu­ro­dė pa­ty­ręs 14 tūkst. li­tų ža­lą. „Dar­bo Pa­lan­go­je mums ne­ trūks­ta, ta­čiau su­lau­kia­me ir ko­

Su au­to­mo­bi­lių gro­ bi­mu ko­vo­jan­tiems pa­rei­gū­nams daž­ nai svy­ra ran­kos, kai teis­mai pa­lei­ džia įta­ria­muo­sius. le­gų pa­gal­bos iš ki­tų mies­tų. Juk kau­nie­tį ma­ši­nų va­gį šio mies­ to kri­mi­na­lis­tai iš vei­do pa­žįs­ta, o mums jis ga­li at­ro­dy­ti poil­siau­to­jas „, – aiš­ki­no A.Lav­rent­je­vas.

Pa­rei­gū­nai pa­ste­bi, kad už­sie­ nie­čių ma­ši­nos va­gis ma­si­na to­ dėl, kad jo­se yra ma­žiau ap­sau­gos sis­te­mų.

By­la: kon­su­lo V.Stan­ke­vi­čiaus au­to­mo­bi­lį pa­vo­gęs K.Ku­bi­lius ne­tru­kus

sės į tei­sia­mų­jų vie­tą.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

„Tai lie­tu­vis nau­jo­je ir bran­gio­ je ma­ši­no­je steng­sis su­mon­tuo­ ti mo­der­niau­sią ap­sau­gos sis­te­mą.

O už­sie­nie­čiai ne­kvar­ši­na sau gal­ vos ir kliau­na­si drau­di­mu“, – tei­ gė A.Lav­rent­je­vas.

Ku­bi­lius į tei­sė­sau­gi­nin­kų ran­kas pa­kliu­vo po ke­lių die­nų, kai bu­vo pa­vog­tas tar­ny­bi­nis kon­su­lo au­to­ mo­bi­lis. Ma­ši­nų va­gis įkliu­vo Ši­ lu­tės ra­jo­ne, kai at­ra­ki­no ap­leis­tų dirb­tu­vių an­ga­ro du­ris, kur bu­ vo pa­slėp­tas vog­tas nau­ju­tė­lai­tis „BMW X5“. „To­kios slėp­tu­vės vog­tiems au­ to­mo­bi­liams rei­ka­lin­gos tam, kad va­gys neiš­duo­tų tos vie­tos, kur jis bus rea­li­zuo­tas. Nu­si­kal­tė­liai ste­ bi, ar po­li­ci­ja ieš­ko šios ma­ši­nos“, – pa­ste­bė­jo A.Lav­rent­je­vas.

Dar vie­nas pa­lan­giš­kis įkliu­vo Klai­pė­do­je. 24-erių Pau­lius Ga­ dei­kis sė­do prie Pa­lan­go­je vog­ to „Nis­san X-Trail“, ku­ris bu­vo su Bal­ta­ru­si­jos vals­ty­bi­niais nu­me­ riais, vai­ro.

Dėl kon­su­lo ma­ši­nos – už gro­tų

Au­to­mo­bi­lių gro­bi­mo at­ve­jus ti­ rian­tys pa­rei­gū­nai šiais me­tais ga­li pa­si­gir­ti tik ke­lio­mis rim­tes­nė­mis ma­ši­nų va­gių su­lai­ky­mo ope­ra­ci­ jo­mis. „Teis­mui jau per­duo­ta pa­lan­ giš­kio, pa­vo­gu­sio Už­sie­nio rei­ka­ lų mi­nis­te­ri­jai pri­klau­san­tį „BMW X5“, ku­riuo va­ži­nė­jo Lie­tu­vos ge­ ne­ra­li­nis kon­su­las Ka­li­ning­ra­de Vac­la­vas Stan­ke­vi­čius, by­la. Tris­ de­šimt­me­tis pa­lan­giš­kis Kas­pa­ras

Vai­ki­nui pa­reikš­ti įta­ri­mai, jis teis­mo lau­kia areš­ti­nė­je.

Tei­sė­sau­gi­nin­kai aiš­ki­na­si ir ki­ to in­ci­den­to ap­lin­ky­bes – jau­nuo­lis prieš ke­lias sa­vai­tes bu­vo su­žeis­tas Pa­lan­gos pa­plū­di­my­je. Jam šau­na­ muo­ju gink­lu pa­da­ry­tos pa­vir­ši­nės gal­vos, pil­vo ir ko­jos žaiz­dos.

vi­ni­nį mik­roau­to­bu­są „Mer­ce­des Benz“ ir jį su­stab­dė. Prie ma­ši­nos vai­ro sė­dė­jo pa­rei­gū­nams jau pa­ žįs­ta­mas O.Bau­žys.

Grei­tai išaiš­kė­jo, kad mik­roau­ to­bu­sas pri­klau­so Smil­ties Py­li­mo gat­vės gy­ven­to­jui M.S. ir tą­nakt bu­vo pa­vog­tas iš jo na­mo kie­mo.

Su­čiu­po tik iš ant­ro kar­to

Su gro­biu – į su­pirk­tu­ves

Klai­pė­do­je pa­rei­gū­nams įkliu­vo dar vie­nas ma­ši­nų va­gis – 8 kar­tus už va­gys­tes teis­tas 19-me­tis Os­ val­das Bau­žys.

Klai­pė­dos mies­to apy­lin­kės teis­ mas pa­ten­ki­no uos­ta­mies­čio po­li­ ci­jos bei pro­ku­ra­tū­ros pa­rei­gū­nų pra­šy­mą ir areš­ta­vo klai­pė­die­tį.

Lie­pos 17-osios nak­tį Klai­pė­dos ap­skri­ties VPK pa­tru­liai prie Tai­kos pr. 3 na­mo šį klai­pė­die­tį pa­ste­bė­ jo sto­vin­tį prie au­to­mo­bi­lio „Peu­ geot“. Ap­žiū­rė­jus ma­ši­ną, ap­tik­tas iš­dauž­tas lan­go stik­las, su­lau­žy­ta prie­tai­sų sky­de­lio ap­dai­la bei nu­ trau­ky­ti už­ve­di­mo spy­ne­lės lai­dai.

Aki­vaiz­džiai bu­vo ma­ty­ti, jog au­ to­mo­bi­lį kaž­kas no­rė­jo pa­vog­ti.

Tą­kart Au­tot­rans­por­to prie­mo­ nių gro­bi­mų ty­ri­mo sky­riaus pa­ rei­gū­nams su­lai­ky­tas de­vy­nio­lik­ me­tis ap­klau­sos me­tu die­va­ži­jo­si nie­ko blo­go ne­pa­da­ręs, tik ėjęs pro ša­lį. Po ap­klau­sos vai­ki­nas bu­vo pa­leis­tas.

Ta­čiau praė­ju­sį pir­ma­die­nį pa­ ry­čiais šis klai­pė­die­tis vėl pa­kliu­ vo į uos­ta­mies­čio po­li­ci­jos pa­tru­lių aki­ra­tį. Pu­šy­no gat­vė­je pa­rei­gū­nai pa­ste­bė­jo įtar­ti­nai va­žiuo­jan­tį kro­

Įta­ria­ma­sis bu­vo ap­klaus­tas ir dviem pa­roms už­da­ry­tas į areš­ti­nę, o ant­ra­die­nį teis­me jis bu­vo suim­ tas trims mė­ne­siams Už au­to­mo­ bi­lio va­gys­tę vai­ki­nui gre­sia še­še­ ri me­tai ne­lais­vės.

Pa­rei­gū­nai spė­ja, kad pa­vog­tą au­to­mo­bi­lį jau­nuo­lis bū­tų mė­gi­ nęs par­duo­ti. „Kar­tais už jį gau­ti pi­ni­gai yra ke­ lio­li­ka kar­tų ma­žes­ni, nei jis ver­tas.

Ta­čiau mums ne­re­tai nu­svy­ra ran­ kos, kai paaiš­kė­ja, kad au­to­mo­bi­liais ir jų da­li­mis pre­kiau­jan­čių aikš­te­lių sa­vi­nin­kai, ku­rie prii­ma vog­tus au­ to­mo­bi­lius, iš­ven­gia rim­tos at­sa­ko­ my­bės. Net ke­lis kar­tus to­se pa­čio­se bend­ro­vė­se ap­ti­kus vog­tą ma­ši­ną, joms, be bau­dos, jo­kios ki­tos san­ kci­jos ne­gre­sia. O tu­rė­tų bū­ti ati­ ma­ma li­cen­ci­ja vers­tis šiuo vers­ lu“, – tei­gė A.Lav­rent­je­vas.

Su au­to­mo­bi­lių gro­bi­mu ko­vo­ jan­tiems pa­rei­gū­nams daž­nai svy­ ra ran­kos, kai teis­mai pa­lei­džia įta­ ria­muo­sius. „Juk rei­kia įro­dy­ti, kad vo­ gė ma­ši­ną, o ne įgi­jo, ne­ži­no­da­ mas, kad ji yra vog­ta“, – kal­bė­jo A.Lav­rent­je­vas.

Plia­žuo­se vėl dings­ta daik­tai Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Nea­ti­du­mas pa­plū­di­my­je ga­li baig­ tis di­de­liais nuo­sto­liais. Klai­pė­die­ tė ta­po va­gių au­ka ir ne­te­ko tur­to, ku­rio ver­tė – tūks­tan­tis li­tų.

35 me­tų klai­pė­die­tės, ku­ri lai­ką lei­ do Meln­ra­gės pa­plū­di­my­je, ran­ki­ nė bu­vo pa­vog­ta už­va­kar. Mo­te­ris pri­pa­ži­no, kad ją bu­vo pa­li­ku­si be prie­žiū­ros. Ran­ki­nė­je bu­vo mo­bi­ lio­jo ry­šio te­le­fo­nas, pi­ni­gi­nė su 10 li­tų, do­ku­men­tai. Nu­ken­tė­ju­sio­ji nuo­sto­lius įver­ti­no 1 tūkst. li­tų.

Klai­pė­dos ap­skri­ties vy­riau­sio­jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to at­sto­vas Al­bi­ nas Stru­my­la tvir­ti­no, kad pa­na­šūs at­ve­jai uos­ta­mies­čio pa­plū­di­miuo­se yra daž­ni, o no­rin­tiems iš­veng­ti ne­ ma­lo­nių si­tua­ci­jų rei­kė­tų ne­pa­lik­ti sa­vo daik­tų be prie­žiū­ros. „Tai pa­grin­di­nė tai­syk­lė“, – tei­gė po­li­ci­jos at­sto­vas. A.Stru­my­la abe­ jo­ja, ar ver­ta pra­šy­ti daik­tus pa­sau­

go­ti ša­lia gu­lin­čių poil­siau­to­jų: „Juk nie­ka­da ne­ži­nai, kas tie žmo­nės. Ge­ riau­sia prie jū­ros va­žiuo­ti ke­lie­se.

Tuo­met vie­nas sau­go daik­tus, o ki­ti ga­li mau­dy­tis“.

Pa­rei­gū­nas pa­brė­žė, kad į pa­plū­ di­mį ne­rei­kė­tų vež­tis daug ver­tin­ gų daik­tų, do­ku­men­tų. „Iš pa­sta­rų­jų pa­tar­čiau pa­siim­ti ne pa­są, as­mens ta­pa­ty­bės kor­te­ lę ar vai­ruo­to­jo pa­žy­mė­ji­mą, o ko­kį ki­tą pa­žy­mė­ji­mą: stu­den­to, „Sod­ ros“, pen­si­nin­ko ar neį­ga­lio­jo. Pra­ ra­dus juos, kils ma­žiau rū­pes­čių.

Be to, ir jų dub­li­ka­tai pi­ges­ni“, – pa­ta­rė A.Stru­my­la.

Pa­sak jo, ne­rei­kė­tų vež­tis ir daug pi­ni­gų. Jų pa­siim­ti tik bū­ti­ niau­sioms iš­lai­doms. Pa­puo­ša­lus mo­te­rims taip pat de­rė­tų pa­lik­ ti na­muo­se. Jie ypač daž­nai tam­pa va­gių gro­biu.

Pa­si­tai­ko at­ve­jų, kai pa­va­gia­mi ir eg­zo­tiš­ki daik­tai. Prieš pen­kio­li­ka me­tų vie­na poil­siau­to­ja pa­plū­di­ my­je ne­te­ko kai­li­nių.

„Kam jų rei­kia plia­že, neaiš­ku“, – ste­bė­jo­si A.Stru­my­la.

Po­li­ci­jos at­sto­vo tei­gi­mu, te­le­ fo­ną į pa­plū­di­mį at­si­ne­ša be­veik kiek­vie­nas poil­siau­to­jas. „Čia jau nie­ko ne­pa­da­ry­si. Žmo­ gus te­le­fo­ną tu­ri tam, kad juo nau­ do­tų­si“, – svars­tė at­sto­vas.

Uos­ta­mies­čio pa­plū­di­miuo­se vei­kian­čio­se ka­vi­nė­se yra įreng­ tos sau­go­mos daik­ta­dė­žės, ku­rio­se poil­siau­to­jai ga­li pa­lik­ti sa­vo daik­ tus. Ši pa­slau­ga kai­nuo­ja 3 li­tus.

Už šią su­mą už­ra­ki­na­mo­je spin­ te­lė­je daik­tus ga­li­ma pa­lik­ti ne­ri­ bo­tą lai­ką. Ta­čiau ši pa­slau­ga nė­ ra po­pu­lia­ri. „Šią va­sa­rą į spin­te­lę daik­ tus bu­vo pa­si­dė­ję gal du žmo­nės.

Poil­siau­to­jai ne­la­bai do­mi­si šia pa­slau­ga, nors vyks­ta va­gys­tės.

Tik­rai ne­ma­nau, kad taip yra dėl mo­kes­čio. Lie­tu­viams rei­kia lai­ ko pri­pras­ti“, – pa­ste­bė­jo tri­jų pa­ plū­di­mio ka­vi­nių sa­vi­nin­kė Re­da Vis­man­tie­nė.

Ati­du­mas: plia­že lai­ką lei­džian­tiems poil­siau­to­jams pa­ta­ria­ma bū­ti at­

sar­giems ir ne­pa­lik­ti be prie­žiū­ros sa­vo daik­tų.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

10

ketvirtadienis, liepos 26, 2012

klaipėdos verslas Brangs įmo­ka

Su­ma­žė­jo be­dar­bių

Kri­to su­pir­ki­mas

Nuo rugp­jū­čio 1 d., iki 850 li­ tų išau­gus mi­ni­ma­liai mė­ne­ si­nei al­gai, kei­čia­si ir Vals­ty­bi­ nei mo­kes­čių ins­pek­ci­jai mo­ ka­mos pri­va­lo­mo­jo svei­ka­tos drau­di­mo įmo­kų su­mos. Tie gy­ven­to­jai, ku­rie in­di­vi­dua­lią veik­lą vyk­do įsi­gi­ję vers­lo liu­ di­ji­mą, tu­rės mo­kė­ti ne 72, o 77 li­tus.

2012 m. lie­pos 1 d. ša­lies te­ri­ to­ri­nė­se dar­bo bir­žo­se bu­vo re­ gist­ruo­ta 208,6 tūkst. be­dar­bių ar­ba 10 pro­c. vi­sų ša­lies dar­bin­ go am­žiaus gy­ven­to­jų. Re­gist­ ruo­tų be­dar­bių per mė­ne­sį su­ ma­žė­jo 2,9 tūkst., o pa­ly­gin­ ti su 2011 m. lie­pos 1 d., be­veik 19 tūkst. Jau­nuo­liai su­da­ro 12 pro­c. vi­sų be­dar­bių.

Sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­to duo­ me­ni­mis, šių me­tų bir­že­lio mėn., pa­ly­gin­ti su tuo pa­čiu lai­ ko­tar­piu per­nai, že­mės ūkio pro­duk­tų su­pir­ki­mo kai­nos su­ ma­žė­jo 3 pro­c. Įta­kos tam tu­rė­ jo 7,3 pro­c. su­ma­žė­ju­sios au­ga­ li­nin­kys­tės pro­duk­tų ir 0,3 pro­c.

– gy­vu­lių ir gy­vu­li­nin­kys­tės pro­ duk­tų su­pir­ki­mo kai­nos.

Pi­lia­vie­tė gel­bsti vers­lą

Ekspertas pataria

Įrengimų priežiūra – aktuali paslauga Jus­tė La­bu­ty­tė Kad il­gai ir pa­ti­ki­mai veik­tų, bet ku­ri tech­ni­ka rei­ka­lau­ja tin­ka­mos prie­žiū­ros ir eksp­loa­ta­vi­mo. Juo la­biau jei tai su­dė­tin­gi įren­gi­mai, ku­rių veik­la pa­grįs­tas pra­mo­nės įmo­nių pel­nin­gu­mas bei kon­ku­ ren­cin­gu­mas.

Įsi­bė­gė­ja: pi­lia­vie­tės tvar­ky­mas įgau­na pa­grei­tį – šią sa­vai­tę iš te­ri­to­ri­jos iš­ga­ben­ti čia trū­ni­ję is­to­ri­niai lai­

ve­liai, nu­griau­tas gal­va­ni­nis ce­chas.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Klai­pė­dos pi­lia­vie­tės su­tvar­ky­mas ir įren­gi­mas kai­nuos ma­žiau­siai 15 mln. li­tų, nors pra­džio­je kal­bė­ta apie tris kar­tus di­des­nę su­mą.

Tai so­li­dus už­sa­ky­mas ran­go­vams, ku­riems pa­vyks lai­mė­ti kon­ kur­sus šiems dar­bams.

As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Pir­mam eta­pui – 3,3 mln. li­tų

Pro­jek­to „Esa­mų Klai­pė­dos pi­lies prin­co Fried­ri­cho ir prin­co Kar­lo bas­tio­nų re­konst­ruk­ci­ja, iš­vys­tant Ma­žo­sios Lie­tu­vos is­to­ri­jos mu­zie­ jų“ pir­ma­ja­me eta­pe dar­bų su­pla­ nuo­ta už 3,3 mln. li­tų. Šią sa­vai­tę baig­tas griau­ti so­viet­ me­čiu pa­sta­ty­tas si­li­ka­ti­nių ply­tų pa­sta­tas, bu­vęs gal­va­ni­nių ele­men­ tų ce­chas. To­liau nu­ma­ty­ta su­tvar­ ky­ti aikš­tę, nu­žy­mė­ti bu­vu­sios pi­ lies kon­tū­rą. Pla­nuo­ja­ma pa­sta­ty­ti in­for­ma­ci­nį cent­rą, kur bū­tų eks­ po­nuo­ja­ma vi­sa pi­lies at­sta­ty­mo rai­da. Po to bus kon­ser­vuo­ja­mos ar­cheo­lo­gi­nės ato­dan­gos – ap­sau­ gant jas nuo kri­tu­lių.

Pa­raiš­ką ES struk­tū­ri­nių fon­dų lė­šoms gau­ti rei­kė­jo pa­teik­ti iki šių me­tų va­sa­rio 1 d. Pla­nuo­ta, jog ES skirs apie 1,5 mln. li­tų, sa­vi­val­dy­bei tek­tų pri­si­dė­ti 1,8 mln. li­tų. Pir­mo­jo eta­po pir­mo­ji sta­di­ja – tik ne­di­de­lė vi­so pro­jek­to da­lis, ku­rio vi­so ver­tė pra­džio­je bu­vo apie 40 mln. li­tų.

Da­bar šios su­mos gau­ti ne­be­si­ ti­ki­ma.

Fi­nan­sa­vi­mas vil­ki­na­mas

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės In­ves­ti­ci­ jų ir eko­no­mi­kos de­par­ta­men­to di­ rek­to­rius Ri­čar­das Zul­cas pri­pa­ži­ no, kad dar ge­gu­žę mies­tas tei­kė pa­pil­do­mą pa­raiš­ką Ūkio mi­nis­te­ ri­jai dėl ES fi­nan­sa­vi­mo kon­fe­ren­ ci­jų cent­ro kū­ri­mui bu­vu­sia­me gy­ ny­bi­nia­me įtvir­ti­ni­me, bet iki šiol ne­ga­vo jo­kio at­sa­ky­mo.

„Vy­riau­sy­bė ne­vyk­do įsi­pa­rei­ go­ji­mų, nors pi­lia­vie­tė tu­ri na­cio­ na­li­nės svar­bos sta­tu­są, bet bu­vo skir­tas tik 1,5 mln. li­tų fi­nan­sa­vi­ mas. Klai­pė­dai – tai la­bai ma­ža su­ ma, pa­ly­gin­ti su tuo, ko­kie pi­ni­gai ski­ria­mi Vil­niaus ar Kau­no pi­lims tvar­ky­ti“, – tei­gė R.Zul­cas.

Val­di­nin­kas pri­pa­ži­no, kad sa­vi­ val­dy­bė dėl ob­jek­ty­vių prie­žas­čių vė­la­vo pa­reng­ti tech­ni­nį pro­jek­tą, ta­čiau Vy­riau­sy­bės skir­tos lė­šos esą la­bai men­kos uos­ta­mies­čiui.

Ti­ki­si mi­nis­te­ri­jos pri­ta­ri­mo

Ma­žo­sios Lie­tu­vos is­to­ri­jos mu­zie­ jaus di­rek­to­rius Jo­nas Ge­nys ne­sle­ pia, kad Vy­riau­sy­bės skir­tos lė­šos pi­lia­vie­tei yra la­bai men­kos, o ir pi­ ni­gų ne­pa­vy­ko gau­ti vi­sų iš kar­to.

O dar­bų esą la­bai daug. „Iš­va­ly­si­me te­ri­to­ri­ją, nu­griau­ si­me pa­sku­ti­nį pa­sta­tą, ku­ria­me bu­vo au­to­mo­bi­lių dirb­tu­vės. Sut­ var­ky­si­me ir pa­ženk­lin­si­me bas­ tio­ni­nį kon­tū­rą. Pa­gal pro­jek­tą at­si­ras žel­dy­nai, kaž­kaip rei­kės pa­ ro­dy­ti, koks bu­vo to kie­mo už­sta­ ty­mas, kad vaikš­čio­jan­tys žmo­nės ga­lė­tų su­pras­ti bu­vu­sios pi­lies dy­ dį“, – pa­sa­ko­jo J.Ge­nys.

Pa­sak mu­zie­jaus di­rek­to­riaus, rea­liai vi­sai pi­lia­vie­tei su­tvar­ky­ti rei­kė­tų apie 15 mln. li­tų. Apie at­ sta­ty­mą jau ne­kal­ba­ma. „Mes krei­pė­mės į Ūkio mi­nis­te­ ri­ją dėl 11 mln. li­tų su­mos, nes, kiek ži­nau, šio­mis die­no­mis tu­ri bū­ti per­skirs­to­mi ES li­ku­čiai“, – pa­lan­ kaus spren­di­mo ti­ki­si J.Ge­nys. Šiuo me­tu lau­kia du la­bai svar­ būs dar­bai, ku­riuos rei­kia at­lik­ti

ar­ti­miau­siu me­tu: su­tvar­ky­ti kur­ ti­nas, įreng­ti kon­fe­ren­ci­jų cent­rą, taip pat – Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro eks­po­zi­ci­ją po py­li­mu li­ku­sia­me da­žų san­dė­ly­je ir ka­vi­nu­kę.

Taip bū­tų su­tvar­ky­ta ir pri­tai­ky­ ta ry­ti­nė pi­lia­vie­tės da­lis. Ant­ras la­bai svar­bus mo­men­tas – šiau­ri­ nės kur­ti­nos (gy­ny­bi­nių sie­nų tarp dvie­jų pi­lies bokš­tų) su­tvar­ky­mas.

Tei­gia­ma, jog jei tai pa­vyk­tų pa­da­ ry­ti, pi­lia­vie­tės pa­trauk­lu­mas la­bai pa­di­dė­tų. „11 mln. li­tų tam tik­riau­siai neuž­ teks, bet jei gau­tu­me 15 mln., tu­rė­ tu­me la­biau pa­trauk­lų ir sa­vo ver­ tin­go­sio­mis sa­vy­bė­mis pra­tur­tin­tą ob­jek­tą“, – įsi­ti­ki­nęs J.Ge­nys. Ti­ki­ ma­si, kad į šiuos pla­nus po­zi­ty­viai at­si­žvelgs Ūkio mi­nis­te­ri­ja.

To­kių įren­gi­mų ap­tar­na­vi­mas, tech­ni­nė prie­žiū­ra bei re­mon­tas – spe­ci­fi­nė sfe­ra, ku­riai bū­ti­ni tiek spe­cia­lie­ji įgū­džiai, tiek aukš­ta kva­ li­fi­ka­ci­ja. Ne vie­nų me­tų dar­bo pa­ tir­tį šio­je rin­ko­je tu­rin­ti uos­ta­mies­ čio kom­pa­ni­ja „VMG Tech­nics“ iš­si­ko­vo­jo jo­je tvir­tas po­zi­ci­jas. Įmo­nės pa­slau­go­mis nau­do­ja­si ne tik stam­bio­sios įmo­nės, to­kios kaip „Klai­pė­dos me­die­na“, „Sa­kuo­na“, bet ir smul­kes­nie­ji už­sa­ko­vai. „Pag­rin­di­nė mū­sų veik­los sri­ tis šian­dien itin ak­tua­li ir pa­klau­ si – juk tin­ka­ma įren­gi­mų prie­ žiū­ra ir re­mon­tas neat­sie­ja­ma nuo sėk­min­gos ga­my­bos“, – pri­pa­ži­no bend­ro­vės „VMG Tech­nics“ di­rek­ to­rius Vai­das Na­ru­šis.

Be to, pa­sak pa­šne­ko­vo, šian­ dien įmo­nė tu­ri pa­kan­ka­mai aukš­ tos kva­li­fi­ka­ci­jos spe­cia­lis­tų, nors rin­ko­je jau­čia­mas jų sty­gius.

Iš 125 bend­ro­vės „VMG Tech­ nics“ dar­buo­to­jų 105 dir­ba tech­ ni­nė­je tar­ny­bo­je – tai pa­ty­rę sa­vo sri­ties pro­fe­sio­na­lai: inžinieriaimechanikai, šaltkalviai-remon­ tininkai, šaltkalviai-suvirintojai, inžinieriai-automatikai, elektri­ kai-automatikai, elekt­ro­mon­te­ riai, te­kin­to­jai, fre­zuo­to­jai, šli­fuo­ to­jai, šaltkalviai-montuotojai.

„Es­mi­nė tech­ni­nė prie­žiū­ros funk­ci­ja – pre­ven­ci­nė veik­la, ku­ri lei­džia su­ma­žin­ti įmo­nės są­nau­ das. Iš­ti­kus ava­ri­niam ge­di­mui, jį lik­vi­duo­ti kai­nuos daug bran­giau nei lai­ku at­lik­tas re­mon­tas. Tad vie­nas svar­biau­sių mo­men­tų – at­lik­ti vi­sa­pu­siš­ką ana­li­zę ir pa­si­ rink­ti tin­ka­mą tech­ni­nės prie­žiū­ ros stra­te­gi­ją, ku­ri tu­rė­tų ati­tik­ti ir tam tik­ro lai­ko­tar­pio vers­lo tiks­lus, kis­ti nuo už­sa­ky­mų kie­kio ir kaip ga­li­ma mi­ni­ma­liai su­ma­žin­ti są­ nau­das“, – ko­men­ta­vo V.Na­ru­šis.

Pa­sak „VMG Tech­nics“ va­do­vo, nors kiek­vie­nas iš ga­min­to­jo at­ke­ liau­jan­tis įren­gi­mas tu­ri bend­ri­nį tech­ni­nės prie­žiū­ros gra­fik ­ ą, ta­ čiau to neuž­ten­ka. „Tai tik pir­mi­nė ba­zė. Kad įren­ gi­nys veik­tų il­gai, na­šiai, tam įta­ kos tu­ri net jo trans­por­ta­vi­mas, san­dė­lia­vi­mas, ar jis de­ra­mai su­ mon­tuo­tas, kaip lai­ko­ma­si nu­sta­ ty­tų tech­no­lo­gi­nių ap­tar­na­vi­mų pa­ra­met­rų ir gra­fik ­ o. Jei pa­sta­ra­sis bus per in­ten­sy­vus, išaugs pa­slau­ gos kai­na, o jei prie­žiū­ra bus per men­ka – gre­sia ava­ri­niai ge­di­mai, kar­tu – ir pra­sto­vos, o tai neiš­ven­ gia­mai di­di­na įmo­nės iš­lai­das“, – įspė­jo V.Na­ru­šis.

Paš­ne­ko­vo tei­gi­mu, šio­je sri­ty­je be­si­spe­cia­li­zuo­jan­ti „VMG Tech­ nics“ už­sa­ko­vams šiuo at­ve­ju pa­ trauk­li ne tik kva­li­fi­kuo­to­mis, bet ir komp­lek­si­nė­mis pa­slau­go­mis.

Bend­ro­vė ga­li už­tik­rin­ti ne tik tech­ni­nę įren­gi­nių prie­žiū­rą, bet ir pa­si­rū­pin­ti jų par­ga­be­ni­mu iš tie­ kė­jo, mon­ta­vi­mu, pa­lei­di­mu bei ki­ tais bū­ti­nais dar­bais.

Užs. 990323

Te­ko pir­mas už­sa­ky­mas

Pir­ma­ja­me eta­pe dar­bus at­lik­ti lai­ mė­jo bend­ro­vė „Kon­so­lė“, ki­tiems už­sa­ky­mams bus skel­bia­mi nau­ ji kon­kur­sai. Šią sa­vai­tę nu­griau­tas gal­va­ni­nis ce­chas, iš­ga­ben­ti te­ri­to­ri­jo­je stūk­ so­ję is­to­ri­niai lai­ve­liai. „Vė­liau pra­dė­si­me re­mon­tuo­ti sto­gą, po juo yra kur­ti­nų lie­ka­nos.

Pas­kui at­sta­ty­si­me pa­čias kur­ti­ nas“, – tvir­ti­no bend­ro­vės „Kon­ so­lė“ di­rek­to­rius ga­my­bai Ro­mas Dik­šas. Ran­go­vai tvar­kys ap­lin­ką, įrengs ap­švie­ti­mą, vi­sur, kur bus ju­di­na­ma že­mė, ten bus at­lie­ka­mi ir ar­cheo­lo­gi­niai ty­ri­mai.

To­kie pro­jek­tai – tar­si gel­bė­ji­mo­ si ra­tas sta­ty­bos įmo­nėms, ku­rioms už­sa­ky­mus gau­ti po eko­no­mi­nio nuo­smu­kio vis dar ne­leng­va.

Patirtis: „VMG Technics“ specialistams tenka rūpintis sudėtingų įren­

ginių technine priežiūra bei remontu.

11

KetvirtADIENIS, liepos 26, 2012

ekonomika

OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn

–0,02 %

70 pro­c.

gy­ven­tojų Lie­tu­vo­je nau­do­ja­si kom­piu­te­riais.

–0,31 %

+0,21 %

kl.lt/naujienos/ekonomika

At­pi­go ­ pro­duk­tai

€

Žemės ūkio pro­duktų su­pir­ki­mo kai­nos Lie­ tu­vo­je bir­že­lio mėnesį, pa­ly­gin­ti su 2011-ųjų bir­že­liu, su­mažė­jo 3 pro­c. Au­ga­li­nin­kystės pro­duktų su­pir­ki­mo kai­nos per me­tus su­ men­ko 7,3 pro­c., gy­vu­li­nin­kystės pro­duktų – 0,3 pro­c., kaip pra­nešė Sta­tis­ti­kos de­par­ ta­men­tas. Iš au­ga­li­nin­kystės pro­duktų at­pi­ go gri­kiai (41,9 pro­c.). Iš gy­vu­lių ir gy­vu­li­nin­ kystės pro­duktų la­biau­siai su­mažė­jo natū­ ra­laus pie­no (15,4 pro­c.) su­pir­ki­mo kai­nos.

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,4407 DB sva­ras ster­lingų 1 4,4360 JAV do­le­ris 1 2,8627 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,8031 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9604 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,1965 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,6862 Ru­si­jos rub­lis 100 8,6636 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8750

De­ga­lų kai­nos

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

pokytis

+0,0727 % +0,3098 % +0,4350 % +0,1930 % +0,0262 % –0,4627 % +0,0726 % –0,7299 % -

Ant pa­reigūnų kri­to su­kčių šešė­lis

j.mazeikiene@diena.lt

Dien­raš­čio skai­ty­to­ja Vik­to­ri­ja ga­vu­si to­kią SMS ži­nutę iš kar­to pa­manė, kad su­si­dūrė su su­kčiais, nes gy­vybės drau­di­mo su­tar­ti­ mi nėra su­si­ju­si nė su vie­na drau­ di­mo bend­ro­ve. Ži­nutė­je bu­vo pri­me­na­ma, kad „jei dar ne­su­ mokė­jo­te PZU gy­vybės drau­di­ mo įmo­kos, tai ga­li­te pa­da­ry­ti iki 08 02. Lai­ku ne­su­mokė­jus, drau­ di­mas bus nu­trauk­tas. Pir­mi­nin­ kas. T.Vait­kuns­kas“.

Trumpą­sias ži­nu­tes da­liai ša­lies gy­ven­ tojų iš­siun­tinė­jo Na­ cio­na­li­nis pa­reigūnų pro­fe­si­nių sąjungų su­si­vie­ni­ji­mas.

Mer­gi­na nie­ko ne­lau­ku­si pa­ skam­bi­no ži­nutė­je mi­ni­mai drau­ di­mo bend­ro­vei, bet at­si­liepęs kon­ sul­tan­tas teigė pirmą­kart iš­girdęs apie ad­re­san­to „Pa­reigū­nai“ ne­va PZU var­du siun­tinė­ja­mas trumpą­ sias ži­nu­tes. Kon­sul­tan­tas pa­žadė­ jo pa­si­domė­ti ir per­skam­bin­ti.

Ta­čiau Vik­to­ri­ja ne­nu­ri­mo. Pir­ mą kartą su ga­li­mais te­le­fo­ni­niais su­kčiais su­si­dūru­si mer­gi­na pa­ skam­bi­no sa­vo mo­bi­lio­jo ry­šio ope­ra­to­riui. „Man pa­ti­ki­no, kad ry­šio bend­ro­vei nėra ži­no­mas ad­ re­san­tas „Pa­reigū­nai“, ir re­ko­men­ da­vo nie­ko ne­da­ry­ti – nei skam­ bin­ti, nei at­ra­šy­ti trumpą­ja ži­nu­te.

Perspė­jo, kad su­jun­gi­mas ar ži­nutė ga­li at­siei­ti 50 litų ar­ba net dau­ giau“, – pa­sa­ko­jo mer­gi­na. Šia si­tua­ci­ja pra­dėjus domė­tis ži­ niask­lai­dai, paaiškė­jo, kad minė­tas trumpą­sias ži­nu­tes dau­ge­liui ša­ lies gy­ven­tojų iš­siun­tinė­jo Na­cio­ na­li­nis pa­reigūnų pro­fe­si­nių są­ jungų su­si­vie­ni­ji­mas. Žur­na­lis­tei pa­skam­bi­nus į or­ga­ni­za­ciją ir pa­si­ tei­ra­vus, ar jiems ži­no­ma, kad gal­ būt pir­mi­nin­ko var­du pri­si­den­gia su­kčiai, or­ga­ni­za­ci­jos at­stovė iš­kar­ to ėmė at­si­pra­šinė­ti. „At­sip­ra­šo­me už su­klai­di­nimą, ta­čiau tai nu­ti­ko dėl tech­ni­nių kliū­čių. Trum­po­sios ži­nutės tu­ri­nys bu­vo skir­tas mūsų or­ga­ni­za­ci­jos na­riams, ta­čiau dėl ne­ži­nomų prie­žas­čių pa­siekė dau­ giau ad­re­satų. Mes net ne­tu­ri­me sa­vo duo­menų bazė­je kitų te­le­fo­no nu­me­rių, aiš­ki­namės, kodėl taip at­ si­ti­ko“, – sakė ji.

Drau­di­mo bend­rovė teigė, kad SMS ži­nutė mo­bi­lio­jo ry­šio klien­

Kainų ko­mi­si­ja yra įpa­rei­go­ju­ si „Les­to“ at­skir­ti kont­rolę, kad įmonės val­dy­mo or­ganų na­riai – ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius ir val­dy­bos na­riai – ne­da­ly­vautų „Lie­tu­vos ener­gi­jos“ ir „Litg­rid“ val­dy­mo or­ga­nuo­se.

„Les­to“ ak­ci­nin­kai ne­se­niai iš­ rin­ko tris nau­jus val­dy­bos na­rius – pri­va­čio­jo ka­pi­ta­lo in­ves­ti­cijų bend­rovės „Vil­niaus in­ves­ti­ci­jos“ di­rek­torę Editą Jo­ni­kienę, ener­ ge­ti­kos vi­ce­mi­nistrą Žy­gi­mantą Vai­čiūną ir vi­suo­me­ninį ūkio mi­ nist­ro kon­sul­tantą, „In­ves­tuok Lie­tu­vo­je“ vy­riau­siąjį pro­jektų va­d ovą ir „Tok­s i­kos“ val­dy­b os pir­m i­n inką Pau­l ių Mar­t inkų.

Jie pa­keitė ener­ge­ti­kos vi­ce­mi­ nistrą Kęstutį Žilėną, Vi­sa­gi­no

Dy­ze­li­nas

Du­jos

„Sta­toil“

4,89

4,59

2,37

„Apoil“

4,78

4,48

2,38

Vi­d. kai­na vi­so ap­tar­na­vi­mo de­ga­li­nių tink­luo­se. Šal­ti­nis: www.de­ga­lu­kai­nos.lt WTI naf­ta

„Brent“ naf­ta

88,83 dol. už 1 brl.

103,55 dol. už 1 brl.

Ka­ro­lis Ur­bo­nas Ty­r imų ins­t i­tu­to „So­cial Dy­na­m ics In­ter­na­tio­nal“ eko­no­mi­nių ty­rimų va­do­vas

A

Pa­vie­ši­no: įvai­rių ins­ti­tu­cijų pa­reigūnų sąjun­gos na­riams skir­tas va­

do­vo pra­ne­ši­mas bu­vo išp­la­tin­tas vi­sais ži­nu­čių siun­ti­mo cent­ro tu­ ri­mais ad­re­sais.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

tams iš­siųs­ta per klaidą. „Klai­da įvy­ko vie­na­me iš centrų, tei­kian­ čių trumpųjų ži­nu­čių siun­ti­mo pa­ slau­gas Lie­tu­vo­je. Vie­nos sąjun­gos na­riams skir­tas sąjun­gos va­do­vo pra­ne­ši­mas bu­vo išp­la­tin­tas vi­ sais ži­nu­čių siun­ti­mo cent­ro tu­ ri­mais ad­re­sais. Drau­di­mo bend­ rovė „PZU Lie­tu­va“ už­tik­ri­na, kad bend­rovės klientų duo­me­nys yra

saugūs ir kruopš­čiai sau­go­mi“, – ra­šo­ma išp­la­tin­ta­me pra­ne­ši­me. „PZU Lie­tu­vos“ Ry­šių su klien­ tais val­dy­mo cent­ro va­dovė Jo­lan­ ta Po­cienė in­for­ma­vo, kad po klai­ di­nan­čios SMS nuo 12 iki 13 val. skam­bu­čių cent­ras su­laukė dau­ giau nei 500 skam­bu­čių, nuo 13 iki 14 val. – per 300. Po 14 val. skam­ bu­čių srau­tas smar­kiai nu­slūgo.

Komisija ver­tins „Les­to“ at­sky­rimą Kainų ko­mi­si­ja šian­dien turė­ tų įver­tin­ti, ar tin­ka­mai at­skir­ta vals­tybės kont­ro­liuo­ja­mos elekt­ ros skirs­ty­mo bend­rovės „Les­to“ kont­rolė.

A 95

Neį­ver­tin­ta nau­ja krizė

Va­kar da­lis Lie­tu­vos gy­ven­tojų iš ad­re­ san­to „Pa­reigū­nai“ ga­vo klai­di­nan­čias trumpą­sias ži­nu­tes apie nu­trau­kiamą gy­vybės drau­dimą ir ra­gi­nimą ne­del­siant su­si­mokė­ti. Dau­ge­liui iš kar­to ki­lo įta­ri­mas.

Jo­li­ta Ma­žei­kienė

Vakar Tink­las

ato­minės elekt­rinės va­dovą Ri­ mantą Vaitkų ir fi­nansų vi­ce­mi­ nistrą Aloyzą Vit­kauską. „Les­to“ val­dy­bos pir­mi­nin­kas yra ne­prik­ lau­so­mas na­rys, „Om­ni­tel“ vi­cep­ re­zi­den­tas Da­rius Maikštė­nas, jo­je dar dir­ba įmonės ge­ne­ra­li­nis di­rek­ to­rius Ar­vy­das Ta­ra­se­vi­čius.

Bend­rovės tei­gi­mu, pa­kei­tus val­dy­bos su­dėtį, už­tik­rin­tas „Les­ to“ kont­rolės at­sky­ri­mas.

ES tre­č iuo­j u ener­ge­t i­kos pa­ ke­t u nu­m a­to­m a, kad elekt­ros

skirs­tomųjų tinklų ir per­d a­v i­ mo sis­te­m os ope­ra­torės ne­ga­l i pri­k lau­sy­t i vie­n am sa­v i­n in­k ui.

Todėl Ener­ge­t i­kos mi­n is­te­r i­jos val­d o­m as bend­rovės Vi­s a­g i­n o ato­minės elekt­rinės (VAE) ak­ci­ jas siū­lo­ma per­duo­ti Ūkio mi­nis­ te­ri­jai, o VAE val­do­mas elekt­ros per­da­vi­mo sis­te­mos ope­ra­torės „Litg­r id“ ak­c i­j as – nau­j ai įsteig­t ai vals­t ybės val­d o­m ai bend­ro­vei.

BNS, „Klaipėdos“ inf.

t­ro­do, kad ant­ros krizės ban­ gos per­spek­tyvą dau­gu­ma ver­ti­na kaip „ne itin tikė­ tiną“ ar­ba – dau­giau­sia – būsian­čią la­bai menką. Ne­si­vel­da­ mas į po­le­miką, pa­si­steng­siu kalbė­ ti fak­tais. Per pirmąją krizę 2008 m. dau­gu­ma ana­li­tikų kalbė­jo, kad Lie­ tu­vo­je jos ne­bus ar­ba ji bus la­bai silp­na. Kai Lat­vi­jos gelbė­ti po ban­ ko „Pa­rex“ griū­ties at­ėjo Tarp­tau­ti­ nis va­liu­tos fon­das, dau­gu­ma vis dar fan­ta­za­vo, kad „lat­viai ki­to­kie“, ir kad „mūsų tai ne­lie­čia“. O ta­da su­bliūš­ko nai­vios iliu­zi­jos ir Lie­tu­va pa­tyrė kri­ zę vi­su pa­jėgu­mu – pir­miau­sia su­ sto­jo eks­por­to rin­kos, o pa­skui ban­ kų sis­te­ma su­stabdė fi­nan­sa­vimą.

Tai bu­vo dvi­gu­bas smūgis eko­no­mi­ kai, ji smu­ko be­ne la­biau­siai vi­so­je ES. Ta­čiau po vir­tinės bank­rotų ir tur­to per­ėmi­mo at­vejų Lie­tu­vos ūkis ėmė pa­ma­žu at­si­gau­ti. Kodėl?

Nes pa­gerė­jo eks­por­tas. Ypač į ES. Ta­čiau čia ver­ta at­si­žvelg­ti į šio pa­ didė­ji­mo prie­žas­tis. Eks­por­tas didė­ ja, nes ša­ly­se ima didė­ti var­to­ji­mas.

O var­to­jimą Eu­ro­po­je di­di­no be­sai­ kis sko­li­ni­ma­sis – nuo krizės pra­ džios 2007 m. vi­sos ES sko­la pa­ didė­jo dau­giau nei 40 pro­c. Da­bar ma­to­me to­kią su­dėtingą si­tua­ciją Eu­ro­po­je, ko­kią se­niai regė­jo­me.

Vals­tybės, jų gy­ven­to­jai ir vers­lai yra pra­si­sko­linę, o naujų pa­skolų gau­ti nėra kaip. Ūkis sto­ja, pie­ti­nių vals­ ty­bių ne­dar­bo ro­dik­liai – re­kor­di­ niai. Tai reiš­kia, kad anks­čiau ar vė­ liau eks­por­to rin­kos nu­stos di­din­ti var­to­jimą – ten­den­ci­jos jun­ta­mos jau da­bar. Vie­nin­te­lis skir­tu­mas – ban­kai at­vi­rai dek­la­ruo­ja di­di­nan­tys kre­di­ta­vimą. Tai ga­li būti vie­nin­te­ lis artė­jan­čios tik­ro­sios krizės sta­bi­ li­za­to­rius – tik­ro­sios dėl to, kad pir­ mo­ji krizės ban­ga te­bu­vo led­kal­nio viršūnė, o da­bar iš­ryškės tik­ro­ji be­ sai­kio sko­li­ni­mo­si, ne­koor­di­nuo­tos ES plėtros po­li­ti­kos ir de­cent­ra­li­ zuo­tos Eu­ro­pos pa­da­ri­nių di­na­mi­ka.

Vie­nin­te­lis būdas už­tik­rin­ti kuo ma­žesnę krizės įtaką yra vi­daus var­ to­ji­mo ska­ti­ni­mas, t. y. pi­nigų lei­di­ mas lie­tu­viš­koms prekėms ir pa­slau­ goms. Pri­si­me­na­te senąją ak­ciją „Pirk prekę lie­tu­višką“? Tai yra vie­nas ge­ riau­sių spren­dimų. Ir nors kar­tais di­desnė kai­na ver­čia rink­tis pi­gesnę už­sie­nio prekę, il­guo­ju lai­ko­tar­piu lie­tu­viškų pre­kių bei pa­slaugų pir­ki­ mas su­kurs stip­rią vi­daus rinką.

12

KETVIRTADIENIS, liepos 26, 2012

rubrika

Pa­veldėtą ūkį pa­di­di­no dvi­gu­bai Klaipė­dos ra­jo­ne žemė daug kur nėra la­ bai der­lin­ga, todėl svar­bu turė­ti na­šią ir ma­žai iš­laidų rei­ka­lau­jan­čią tech­niką. Šia­ me re­gio­ne 2007–2013 m. Kai­mo plėtros pro­gra­mos prie­monė „Jaunųjų ūki­ninkų įsikū­ri­mas“ yra ypač ge­ra pa­spir­tis pra­ de­dan­tiems dar­buo­tis žem­dir­biams.

Klaipė­do­je, Judrėnų se­niū­ni­jo­ je, užau­gu­si I.Lyg­nu­ga­rytė nie­ka­ da ne­gal­vo­jo pa­lik­ti kai­mo. Ji vi­ sa­da su mei­le ir en­tu­ziaz­mu nuo ma­žumės pa­dėjo tėvams dirb­ti vi­ sus ūkio dar­bus. „Nie­ko nėra ge­ riau už gy­ve­nimą kai­me. Mies­te te­gul ir trum­pai pa­bu­vus man gal­ va įsis­kaus­ta“, – teigė ji.

Tėvams nu­spren­dus pa­si­trauk­ti iš ak­ty­vaus ūki­nin­ka­vi­mo, ji ne­dve­jo­ da­ma iš jų per­ėmė ūkio vad­žias.

Da­bar I.Lyg­nu­ga­rytė pri­žiū­ri 11 mel­žiamų kar­vių, 50 ha ga­nyklų, au­gi­na pa­ša­rui ja­vus. „Viską pa­ti pla­nuo­ju, ku­riu plėtros stra­te­gi­jas, o per dar­by­metį tal­ki­na gau­si se­ sers šei­ma: jos vy­ras, sūnus. Todėl pa­čiai sėsti į trak­to­rių ne­rei­kia“, – šyp­so­jo­si mo­te­ris.

Ji dar spėja dar­buo­tis ir se­niū­ni­ jos so­cia­li­ne dar­buo­to­ja. „Šis dar­bas man pa­de­da sėkmin­gai iš­gy­ven­ti su­dėtin­gus žem­dir­biams lai­ko­tar­ pius, nes pie­no ūkis nėra leng­va duo­na, mat pie­no su­pir­ki­mo kai­nos re­tai ka­da pa­lan­kios ūki­nin­kui“, – aiš­ki­no I.Lyg­nu­ga­rytė. Visą pieną ji par­duo­da per­dirbė­jams.

Už pa­ra­mos lėšas ūki­ninkė įsi­gi­jo naują trak­to­rių. „Prieš tai turė­jau seną ta­ry­binę tech­niką. Ji daž­nai ge­do, ne­bu­vo na­ši“, – pri­si­me­na I.Lyg­nu­ga­rytė. Nau­ja­sis trak­to­ rius pa­de­da grei­čiau ap­dirb­ti že­ mę, ne­gaiš­ta­mas lai­kas re­mon­tui, tau­po­mos lėšos. „O dar kai įdar­ bi­nu ir se­nuo­sius trak­to­rius, vis­ ką nu­dir­ba­me spar­čiai ir na­šiai“, – džiaugė­si ji.

I.Lyg­n u­ga­rytė dalį dir­ba­m os žemės ski­r ia ja­vams, iš ku­r ių karvėms ga­mi­na pa­šarą. Ji taip pat šie­nau­ja ga­nyk­las. Su­vy­nio­ ta į ri­ti­nius žolė per žiemą iš­sau­ go mais­tingą­sias sa­vy­bes, todėl karvės duo­da dau­giau pie­no, o ir jo ro­dik­liai būna ge­res­ni. „Anks­ čiau sam­dy­da­vau ri­ti­nių vy­nio­ tu­vu dir­ban­čius žmo­nes, bet tai ne­ma­žai kai­nuo­da­vo – po 40 litų už vieną su­vy­niotą ri­tinį. Da­bar­ ti­niam ma­no tu­rimų kar­vių kie­ kiui ri­ti­nių rei­kia dvi­gu­bai dau­ giau, tai­gi iš­lai­dos ir­gi pa­didėtų tiek pat“, – kalbė­jo I.Lyg­nu­ga­ rytė.

Todėl ji nu­sprendė už pa­ra­mos lėšas įsi­gy­ti ir ri­ti­nių vy­nio­tuvą. „Jei ne ši nau­din­ga pa­ra­ma, ne­ būčiau ri­zi­ka­vu­si ir plėtu­si ūkio pa­jėgumų“, – teigė ūki­ninkė.

Norė­jo plėstis

Žemė ne­pa­lan­ki ūki­nin­kau­ti

Sau­lius Tvir­bu­tas

s.tvirbutas@kaunodiena.lt

Ant vie­nos pe­čių – vi­sas ūkis

Ūki­ninkė sa­ko, kad da­bar pa­sie­ ku­s i mak­s i­m a­l ius pa­j ėgu­m us.

Prieš ra­šy­da­ma pa­raišką Kai­mo plėtros pro­g ra­m os (KPP) prie­ mo­nei „Jaunųjų ūki­ninkų įsikū­ ri­m as“ I.Lyg­n u­ga­rytė turė­jo 5 kar­ves. „Ga­v u­s i 125 tūkst. litų pa­ramą galė­jau įsi­gy­ti tech­ni­kos, o ji lei­do ap­dirb­ti dau­giau žemės, pa­ruoš­ti di­desnį kiekį pa­šarų“, – aiš­ki­no ji.

Dau­ge­ly­je Klaipė­dos ra­jo­no vietų žemė nėra pa­lan­ki geram der­liui. Ji yra mo­lin­ga, todėl jei gau­siau pa­ly­ ja, pie­vos skęsta, o jei il­ges­niam lai­ kui nu­si­sto­vi sau­si orai, žolė grei­tai tam­pa skur­desnė ir ne to­kia mais­ tin­ga gy­vu­liams. „Jei per daug drė­ gmės, gy­vu­liai grei­tai išt­ry­pia ve­ lėną ir rei­kia daž­niau keis­ti ga­ny­mo vie­tas“, – pa­sa­ko­jo apie kas­die­nius rūpes­čius ūki­ninkė.

Nauda: su nauja už paramą įsigyta technika I.Lygnugarytė dirba daug našiau.

Šie­met va­sa­ra Klaipė­dos ra­jo­ne pa­lan­ki ga­nia­vai. „Daž­nai gau­siai pa­ly­ja, žolė au­ga sod­ri, la­bai tin­ka­ ma gy­vu­liams, bet už­ten­ka ir sau­ lės, todėl ba­los lau­kuo­se ne­telk­šo“, – sakė ūki­ninkė.

Ki­tas ūki­nin­kas, taip pat tei­ kęs pa­raišką pa­gal KPP prie­monę „Jaunųjų ūki­ninkų įsikū­ri­mas“, Min­dau­gas Drak­šas iš Kre­tin­galės ak­cen­ta­vo, kad pa­jūry­je žemė nė­ ra la­bai der­lin­ga, todėl ypač ak­tua­ lu turė­ti na­šią tech­niką. „Au­gi­nu ja­vus, rap­sus 320 ha ūky­je. Anks­ čiau dir­bau su se­na tech­ni­ka. Ga­ vęs pa­ramą įsi­gi­jau naują trak­to­rių.

Dar­bas iš­ties daug ko­ky­biš­kes­nis, na­šes­nis ir tau­pes­nis“, – sakė jau­ na­sis ūki­nin­kas.

Jau­n o­jo ūki­n in­ko žemė­je ga­ li būti ir pa­l an­k ių ūki­n in­kau­t i naud­menų, ta­čiau už jas pa­ra­ma ne­bus ski­ria­ma. Pa­reiškė­jo ūkis lai­ko­m as gy­v u­l i­n in­k ystės ūkiu, jei pro­jek­to kont­rolės pa­bai­go­je iš gy­vu­li­nin­kystės sek­to­riaus veik­ los pro­gno­zuo­ja­mos gau­ti pa­ja­ mos su­da­ro dau­giau kaip 50 pro­c. visų ūkio veik­los pa­jamų. Jau­na­ sis ūki­nin­kas įsi­pa­rei­go­ja pro­jek­ to įgy­ven­di­ni­mo pa­bai­go­je lai­ky­ti ne ma­žiau kaip 0,5 sąly­gi­nių gal­ vijų (SG), ten­kan­čių 1 ha jo val­ domų ŽŪN. Ant­rai­siais pro­jek­to įgy­ven­di­ni­mo me­tais – ne ma­ žiau kaip 0,2, tre­čiai­siais – 0,3,

Vytauto Petriko nuotr.

ket­vir­tai­siais – 0,4 SG. Ku­riant gy­vu­li­nin­kystės ūkį, už 1 ha ŽŪN ski­ria­mi 3452 li­tai.

Did­žiau­sia pa­ra­mos su­ma vie­nam ūkiui ar­ba, jei­gu ku­ria­si su­tuok­ti­niai, ati­tin­kan­tys vi­sus šios prie­monės rei­ ka­la­vi­mus, bend­ra jų pra­šo­ma pa­ra­ mos su­ma ne­ga­li vir­šy­ti 138 112 litų.

KPP prie­mo­nei „Jaunųjų ūki­ ninkų įsikū­ri­mas“ įgy­ven­din­ti 2012 m. skir­ta 6,3 mln. litų pa­ra­ mos lėšų.

Užs. 990911

At­ran­kos pir­mu­mo kri­te­ri­jai

Po­pu­lia­ri prie­monė

KPP prie­monė „Jaunųjų ūki­ninkų įsikū­ri­mas“ yra vie­na po­pu­lia­riau­ sių tarp ūki­ninkų. Ne­nuos­ta­bu, kad pa­ra­ma jau sen­ka. Šiuo me­tu lėšų sty­gius ri­bo­ja ga­li­my­bes pa­ten­kin­ ti vi­sus pra­šan­čius pa­ra­mos. Todėl šie­met ge­gužės mėnesį pa­tvir­tin­ to­se nau­jo­se prie­monės įgy­ven­ di­ni­mo tai­syklė­se bu­vo pa­da­ry­tas pa­kei­ti­mas. Da­bar į pa­ramą pre­ ten­duo­ti ga­li tik tie jau­nie­ji ūki­ nin­kai, ku­rie ke­ti­na įkur­ti gy­vu­li­ nin­kystės ūkius ma­žiau pa­lan­kio­se ūki­nin­kau­ti vie­tovė­se. Šis rei­ka­ la­vi­mas tu­ri būti iš­lai­ky­tas vi­sus pen­ke­rius me­tus, per visą pro­jek­ to kont­rolės lai­ko­tarpį vi­sam že­ mės ūkio naud­menų (ŽŪN) plo­tui, už kurį bu­vo skir­ta pa­ra­ma.

Pa­r aiš­ko­s e pra­š o­m ai pa­r a­m os su­ mai vir­š i­j us skirtąją me­t ams, pa­ raiš­kos bus ver­t i­n a­m os pa­g al įgy­ ven­d i­n i­m o tai­s yklė­s e nu­s ta­t y­t us pir­mu­m o kri­te­r i­j us:

te­tinį iš­si­la­vi­nimą; pa­reiškė­jas iki pa­raiš­kos pa­ra­mai

ruo­ja­mas ūkis pa­gal KPP prie­monę „Anks­ty­vas pa­si­trau­ki­mas iš pre­kinės žemės ūkio ga­my­bos“;

gau­ti pa­tei­ki­mo bu­vo iš­vykęs į už­ sienį ir sa­vo iš­vy­kimą dek­la­ra­vo mig­ra­ci­jos tar­ny­bo­je ne trum­pes­ niam kaip 6 mėne­sių lai­ko­tar­piui ne il­giau kaip 3 pa­sku­ti­nių metų lai­ko­ tar­piu iki pa­ra­mos pa­raiš­kos pa­tei­ki­ mo die­nos;

2012 m. sau­sio 1 d. bu­vo lai­ko­mas

ūkis ku­ria­mas tik nuo­sa­vo­je žemė­

di­des­nis SGV, ten­kan­čių 1 ha ŽŪN, už ku­riuos ski­ria­ma pa­ra­ma, skai­čius;

je.

pe­rim­ta val­da ir (ar­ba) per­re­gist­

pa­reiškė­jas tu­ri žemės ūkio ar ve­

te­ri­na­ri­jos sri­ties pro­fe­sinį, aukštąjį neu­ni­ver­si­te­tinį ar aukštąjį uni­ver­si­

Šie­met bir­že­l io 1 d. pra­si­dėjęs šau­ ki­mas pa­raiš­koms teik­t i pa­gal prie­ monę „Jaunųjų ūki­n inkų įsikū­r i­ mas“ dar tęsia­si iki lie­pos 31 d.

Pinigų melioracijos grioviams tvarkyti dar yra Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos naują priemonę melioracijos grioviams tvarkyti „Pelno nesiekiančios in­ vesticijos“ per pirmąjį paraiškų surinkimo laikotarpį iki liepos 10 d. gauta daugiau kaip 90 meliora­ cijos griovių tvarkymo paraiškų už daugiau kaip 2 mln. litų. Šiemet to­ kiems darbams numatyta skirti 10 milijonų kaimo plėtros paramos fondo lėšų.

Ūkininkų susidomėjimas šia para­ ma melioracijos grioviams tvarky­ ti ir toliau didėja.

Aktyviausi šį kartą buvo Ku­ piškio, Plungės, Varėnos, Lazdijų,

Šiaulių, Pasvalio, Radviliškio rajo­ nų savivaldybių žemdirbiai. Žemės ūkio ministras Kazys Star­ kevičius, atsižvelgdamas į ūkininkų didelį užimtumą vykdant šienapjū­ tės ir derliaus nuėmimo darbus, nu­ sprendė pratęsti paraiškų rinkimą melioracijos grioviams tvarkyti. „Pinigų tokiems darbams dar yra. Bendraujant su ūkininkais iš­ girstu, jog dažnas gailisi, kad ne­ spėjo, nepatikėjo ir pan. Manau, tai tikrai reikalingas darbas, juk sa­ vo žemę tvarkome, nereikia delsti ir abejoti“, – sako žemės ūkio mi­ nistras. Žemės ūkio ministerija, atsi­ žvelgdama į ūkininkų pageidavi­

mus, supaprastino ir šios priemo­ nės įgyvendinimo taisykles. Nuo šiol melioracijos griovių tvarkymui pakanka savivaldybės rašytinio su­ tikimo dėl melioracijos griovio su­ tvarkymo. Atsižvelgiant į šiuolaiki­ nes technologijas, galimas ir žolės susmulkinimas, ir palikimas grio­ vio šlaite.

Nacionalinė mokėjimo agentū­ ra paraiškas melioracijos griovių tvarkymui rinks nuo rugpjūčio 20 d. iki rugsėjo 28 d.

Užs. 120726

13

ketvirtADIENIS, liepos 26, 2012

pasaulis Olim­pia­do­je ­ ne­pa­gei­dau­ja­mas

Tei­sia­mas ­ šni­pas

Lon­do­no olim­pi­nių žai­dy­nių or­ga­ni­za­ci­nis ko­mi­te­tas neak­re­di­ta­vo Bal­ta­ru­si­jos ly­de­ rio ir Na­cio­na­li­nio olim­pi­nio ko­mi­te­to va­ do­vo Aliak­sand­ro Lu­ka­šen­kos. Bal­ta­ru­si­ jos pre­zi­den­to ad­mi­nist­ra­ci­ja at­si­sakė ko­ men­tuo­ti šį spren­dimą. Anks­čiau kreip­ da­ma­sis į bend­rovės „Be­lo­rus­ka­lij“ dar­bo ko­lek­tyvą A.Lu­ka­šen­ka sakė: „Olim­pinės žai­dynės – tai ne spor­tas, o po­li­ti­ka, ne­ šva­ri po­li­ti­ka.“

Ka­na­dos jūrų pa­jėgų ka­ri­nin­kas Jeff­rey De­lis­le’as, šiais me­tais suim­tas dėl įta­ria­ mo vals­tybės pa­slap­čių nu­te­ki­ni­mo, par­ da­vinė­jo svar­bius Aust­ra­li­jos, Did­žio­sios Bri­ta­ni­jos ir Jung­ti­nių Vals­tijų žval­gy­bos duo­me­nis Mask­vai. To­kius įta­ri­mus jam pa­teikė pro­ku­ro­rai. Ka­na­dos ži­niask­lai­ da nu­rodė, kad po J.De­lis­le’o areš­to Ota­va iš­siuntė ke­tu­ris Ru­si­jos dip­lo­ma­tus, bet Mask­va tai neigė.

800 gy­vy­bių

kas­met Eu­ro­po­je nu­si­ne­ ša de­gi­ni­ma­sis so­lia­riu­ muo­se, kaip skel­bia svei­ ka­tos žur­na­las BMJ.

Ma­siš­kai per­ka gink­lus

An­ti­te­ro­ris­tinė ope­ra­ci­ja, et­ni­nis va­ly­ mas ar po­li­ti­ nis su­si­do­ro­ji­ mas? Spe­cia­li ko­mi­si­ja ban­ dys iš­siaiš­kin­ ti Tad­ži­kis­ta­ no kal­nuo­se ki­lu­sio gink­ luo­to konf­ lik­to ap­lin­ky­ bes.

Ko­lo­ra­de, kur vie­nas gink­luo­ tas už­puo­li­kas pra­ėju­sią sa­vaitę nu­šovė 12 žmo­nių, o dar 58 su­ žeidė, gy­ven­to­jai pra­dėjo ma­siš­ kai pirk­ti gink­lus.

Kalnų Ba­dach­ša­nas, ku­ria­me yra tik 250 tūkst. gy­ven­tojų, pi­lie­ti­nio ka­ro Tad­ži­kis­ta­ne me­tais (1992– 1997 m.) rėmė opo­zi­ciją, ka­ria­ vu­sią su Liau­dies fron­tu, ku­ris at­ vedė į vald­žią da­bar­tinį pre­zi­dentą E.Rach­moną. Ato­kia­me ir sun­kiai pa­sie­kia­ma­me kalnų re­gio­ne, kur da­bar vyks­ta ko­vos veiks­mai, vi­sa­ da bu­vo ga­na silp­nai jun­ta­ma cent­ rinė vald­žia, o bu­vu­siems opo­zi­ci­ jos lau­ko va­dams vie­tos gy­ven­to­jai iki šiol jau­čia tam tikrą sim­pa­tiją.

Kai ku­riems eks­per­tams ki­lo įta­ rimų, kad cent­rinė vald­žia jau se­ niai pla­na­vo įves­ti tvarką šia­me re­ gio­ne, o A.Na­za­ro­vo žmog­žu­dystė ta­po tik pre­teks­tu. „Šios ope­ra­ci­ jos esmė ne tiek kri­mi­na­linė, kiek po­li­tinė, nes kri­mi­na­li­zuo­ta yra vi­ sa Tad­ži­kis­ta­no po­li­ti­ka ir eko­no­ mi­ka, – sakė Ru­si­jos mokslų aka­ de­mi­jos Orien­ta­lis­ti­kos ins­ti­tu­to moks­li­nin­kas Alek­sand­ras Knia­ze­ vas. – Aš įsi­ti­kinęs, kad yra tęsia­ mas opo­zi­ci­jos at­stovų išstū­mi­mo iš vald­žios bei vers­lo pro­ce­sas.“

Po pra­ėju­sio penk­ta­die­nio šau­ dy­nių sau­sa­kim­šo­je ki­no salė­je Den­ve­rio prie­mies­ty­je Oro­ro­ je pa­klau­simų dėl gink­lus įsi­ gy­jan­čių pirkėjų pa­daugė­jo 41 pro­c. Taip pat pa­daugė­jo žmo­ nių, no­rin­čių mo­ky­tis kur­suo­se, rei­ka­lin­guo­se sie­kiant įgy­ti lei­ dimą ne­šio­ti pa­slėptą ginklą.

Be­veik vi­so­se vals­tijų vie­šo­se vie­to­se pa­slėptą pis­to­letą ar ki­ tą ginklą ci­vi­liams ga­li­ma ne­šio­ tis tik tu­rint spe­cialų lei­dimą.

Išim­tis yra Ili­no­jaus vals­ti­ja, ku­ rio­je to­kie lei­di­mai iš vi­so neiš­ duo­da­mi. „Tai be­pro­tybė“, – laik­raš­čiui „The Den­ver Post“ sakė Ko­lo­ra­ do Par­ke­rio mies­te­ly­je vei­kian­ čios ginklų par­duo­tuvės „Roc­ ky Moun­tain Guns and Am­mo“ dar­buo­to­jas Ja­ke’as Meyer­sas.

Jis pa­sa­ko­jo, kad pra­ėjusį penk­ta­dienį, pra­ėjus ke­lioms va­lan­doms po šau­dy­nių Oro­ ro­je, jam at­vy­kus į darbą prie par­duo­tuvės jau laukė 15–20 žmo­nių. „Daug žmo­nių sa­ko: ne­ma­niau, kad man rei­kia gink­lo, ta­čiau da­ bar taip ma­nau, – „The Den­ver Post“ ci­ta­vo J.Meyersą. – Kai tai nu­tin­ka jūsų galiniame kie­me, pra­de­da­te svars­ty­ti iš nau­jo: „Aš juk ir­gi vaikš­tau į kiną.“ Ko­lo­ra­de nuo penk­ta­die­nio iki sek­ma­die­nio pa­tik­ri­nus as­ me­ni­nius duo­me­nis bu­vo pa­ tvir­tin­ti 2887 ginklų pirkė­jai – 43 pro­c. dau­giau nei anks­tesnę sa­vaitę ir 39 pro­c. dau­giau, pa­ ly­gin­ti su tuo pa­čiu lai­ko­tar­piu pra­ėju­siais me­tais.

Po tra­ge­di­jos Oro­ro­je vėl suin­ten­syvė­jo ra­gi­ni­mai per­ žiūrė­ti Ame­ri­kos ginklų kont­ rolės įsta­ty­mus, kai paaiškė­jo, kad įta­ria­mas žu­di­kas Ja­me­ sas Hol­me­sas sa­vo gink­lus bu­ vo įsi­gijęs teisė­tai.

Per aš­tuo­nias sa­vai­tes jis in­ ter­ne­tu įsi­gi­jo 6300 šo­vi­nių: 3000 sa­vo pu­siau au­to­ma­ti­niam šau­tu­vui AR-15, 3000 – dviem pis­to­le­tams „Glock“ ir 300 šo­ vi­nių „Win­ches­ter“ ti­po ly­gia­ vamzd­žiui šau­tu­vui.

24 metų neu­ro­bio­lo­gi­jos dok­ to­ran­tas J.Hol­me­sas taip pat bu­ vo nu­si­pirkęs spe­cia­lią dėtuvę sa­vo pu­siau au­to­ma­ti­niam šau­ tu­vui. Nau­do­jant to­kią dėtuvę, iš AR-15, ku­ris yra ka­ri­nio štur­ mo šau­tu­vo M-16 mo­di­fik ­ a­ci­ja, per mi­nutę ga­li­ma iš­šau­ti 50– 60 kartų.

BNS, ne­wsru.com inf.

BNS inf.

Maiš­tas: ato­kia­me ir sun­kiai pa­sie­kia­ma­me kalnų re­gio­ne, kur įsip­lieskė ko­vos veiks­mai, vi­sa­da bu­vo ga­na silp­nai jun­

ta­ma cent­rinė vald­žia, o bu­vu­siems opo­zi­ci­jos lau­ko va­dams vie­tos gy­ven­to­jai iki šiol jau­čia tam tikrą sim­pa­tiją.

Kalnų ra­mybę nu­traukė ka­ras

Po de­rybų nu­traukė ugnį

Tad­ži­kis­ta­no vald­žia ir ko­vo­to­jai po įnir­tingų mūšių ša­lies ry­tuo­se, nu­si­ ne­šu­sių ke­lias­de­šim­ties žmo­nių gy­ vybę, va­kar nu­traukė šau­dymą ir sė­ do prie de­rybų sta­lo. Cho­ro­go mies­te, ša­lia ku­rio ka­riai ieš­ko­jo lau­ko va­do To­li­bo Ajom­be­ko­vo, įta­ria­mo su­si­ jus su spe­cia­lio­sios tar­ny­bos ge­ne­ ro­lo nu­žu­dy­mu, ry­te ne­bu­vo girdė­ ti šau­dant, bet in­ter­ne­to ir te­le­fo­no ry­šys, kaip ir iki tol, bu­vo nu­trūkęs. „Iki 14 val. (12 val. Lie­tu­vos lai­ ku) pa­skelb­tos pa­liau­bos. Gy­ny­ bos mi­nist­ras Še­ra­lis Chai­ru­lo­je­ vas ir ke­li lau­ko va­dai at­si­sėdo prie de­rybų sta­lo, – pra­nešė šal­ti­nis. – Svar­biau­sias mūsų rei­ka­la­vi­mas – kad tei­sin­gu­mui būtų per­duo­ti ke­ tu­ri tie­sio­gi­niai ge­ne­ro­lo Ab­du­lo Na­za­ro­vo nu­žu­dy­mo vyk­dy­to­jai.“ Pa­sak minė­to šal­ti­nio, tarp de­ry­ bi­ninkų nėra T.Ajom­be­ko­vo, ku­rio paieš­kos ir ta­po dings­ti­mi su­reng­ti gink­luotą ope­ra­ciją. Per ją, ofi­cia­ liais duo­me­ni­mis, žu­vo ne ma­žiau kaip 42 žmonės, iš jų – 12 ofi­cia­lio­ sios Du­šanbės ša­li­ninkų.

Po de­rybų pre­zi­den­tas Emo­ma­ lis Rach­mo­nas nu­sprendė vi­siš­kai nu­trauk­ti ugnį. Vald­žia ne­teisėtų gink­luotų for­muo­čių ko­vo­to­jams pa­žadė­jo am­nes­tiją, jei­gu jie sa­vo no­ru su­dės gink­lus.

Nu­žudė aukštą pa­reigūną

Spe­cia­lio­ji ope­ra­ci­ja Cho­ro­ge, Kal­ nų Ba­dach­ša­no au­to­no­minės sri­

„Reu­ters“ nuo­tr.

ties sos­tinė­je, Pa­my­ro kal­nuo­se į ry­tus nuo Tad­ži­kis­ta­no ir Af­ga­nis­ ta­no sie­nos, pra­si­dėjo ant­ra­dienį.

Ope­ra­ci­jos tiks­las – su­čiup­ti ar­ba neut­ra­li­zuo­ti tad­žikų opo­zi­ci­jos bu­vusį ka­ro lau­ko vadą T.Ajem­ be­kovą, ku­ris įta­ria­mas su­si­jęs su ge­ne­ro­lo ma­jo­ro A.Na­za­ro­vo nu­ žu­dy­mu lie­pos 21 d.

Ket­virtą va­landą ry­to vy­riau­sybės pa­jėgos pra­dėjo iš oro bom­ bar­duo­ti Cho­rogą. Žu­vo mo­terų ir vaikų.

A.Na­za­ro­vas šeš­ta­dienį bu­vo iš­ temp­tas iš sa­vo au­to­mo­bi­lio ir mir­ ti­nai su­ba­dy­tas. Šis iš­puo­lis su­ laukė di­de­lio at­gar­sio ša­ly­je, nes au­ka – vie­nas aukš­čiau­sių Tad­ži­ kis­ta­no sau­gu­mo pa­reigūnų.

Jis dir­bo Vals­ty­bi­nio na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ko­mi­te­to, ku­rio pirm­ta­ kas bu­vo So­vietų Sąjun­gos KGB, va­do­vo pa­va­duo­to­ju. 2010 m. pa­ reigū­nas bu­vo pa­skir­tas įves­ti tvar­ ką ne­ra­mia­me Kalnų Ba­dach­ša­no au­to­no­mi­nia­me re­gio­ne.

Pa­reigū­nai A.Na­za­ro­vo nu­žu­ dy­mu iš pra­džių kal­ti­no ci­ga­re­čių kont­ra­ban­di­nin­kus, bet vėliau su šiuo iš­puo­liu su­sie­jo vieną bu­vu­sių Tad­ži­kis­ta­no pi­lie­ti­nio ka­ro su­kilė­ lių vadų, kuris po šio konf­lik­to ta­po

vie­no Tad­ži­kis­ta­no ir Af­ga­nis­ta­no sie­nos ap­sau­gos da­li­nio va­du.

Vals­ty­bi­nis na­cio­na­li­nio sau­gu­ mo ko­mi­te­tas nu­rodė, kad buvęs su­kilė­lis T.Ajem­be­ko­vas da­bar va­ do­vau­ja ko­vo­tojų gru­puo­tei, už­sii­ man­čiai nar­ko­tikų, ta­ba­ko ir bran­ gak­me­nių kont­ra­ban­da, taip pat įvykd­žiu­siai vir­tinę kru­vinų nu­si­ kal­timų pa­sie­ny­je.

Pra­ne­ša apie ci­vi­lių au­kas

Vald­žia ti­ki­na, kad Cho­ro­ge, esan­ čia­me už 520 km į piet­ry­čius nuo Du­šanbės, per spe­cia­lią ope­ra­ciją aukų tarp tai­kių gy­ven­tojų pa­vy­ko iš­veng­ti. Bet ki­ti šal­ti­niai pra­nešė, kad mies­tas bu­vo virtęs tik­ra ka­ro zo­na ir kad žu­vo ci­vi­lių. „Per snai­ pe­rių ap­šau­dymą Cho­ro­ge žu­vo sep­ty­ni mies­to gy­ven­to­jai – ke­tu­ri vai­kai, du vy­rai ir mo­te­ris“, – pra­ nešė Tad­ži­kis­ta­no laisvės ra­di­jas. „Ket­virtą va­landą ry­to vy­riau­ sybės pa­jėgos pra­dėjo iš oro bom­ bar­duo­ti Cho­rogą. Žu­vo mo­terų ir vaikų“, – Ru­si­jos laik­raš­čiui „Ne­ za­vi­si­ma­ja ga­ze­ta“ sakė mo­tinų ir vaikų lab­da­ros fon­do „Su­rask ma­ ne, ma­ma“ pir­mi­nin­kas Mech­ mon­šo Mech­mon­šo­je­vas. „Pa­my­re vyks­ta et­ni­nis va­ly­mas.

Mes per pa­ly­do­vinį ryšį su­si­siekė­ me su ar­ti­mai­siais. Jie pra­nešė, kad mies­tas bom­bar­duo­ja­mas iš oro.

Sug­riau­ta daug pa­statų. Taip pat tu­ri­me in­for­ma­ci­jos apie gau­sias ci­ vi­lių au­kas“, – sakė Kalnų Ba­dach­

ša­no, liau­dy­je va­di­na­mo Pa­my­ru, So­cial­de­mok­ratų par­ti­jos pir­mi­nin­ kas Oli­mas Šer­za­mo­no­vas.

Po va­ka­rykš­čių de­rybų nu­spręsta su­kur­ti 20-ies vald­žios at­stovų, vie­tos gy­ven­tojų ir žur­na­listų ko­ mi­siją, ku­ri turės pa­tik­rin­ti pra­ne­ ši­mus apie ci­vi­lių au­kas.

Pi­lie­ti­nio ka­ro at­gar­siai

14

KetvirtADIENIS, liepos 26, 2012

16p.

turtas

Smunka naujų ir naudotų automobilių kainos.

turtas@diena.lt Redaktorė Jolita Mažeikienė

Lai­ky­da­ma Mast­rich­to kri­te­rijų

Lie­tu­va ne­sie­kia žūtbūt įsi­ves­ti euro, ta­čiau su­pran­ta­ma – jei­gu eu­ro zo­na eg­zis­tuos, tai pa­da­ry­ti vis tiek reiks. La­biau siek­da­ma lai­ky­tis fis­ka­linės drausmės, o ne įsi­ves­ti bendrą va­liutą, Lie­tu­va sa­vai­me artė­ja prie eu­ro.

Jo­li­ta Ma­žei­kienė j.mazeikiene@diena.lt

Ver­ti­na il­ga­laikį tva­rumą

Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja (EK) ir Eu­ro­pos cent­ri­nis ban­kas (ECB) kas dve­ji me­tai skel­bia pra­ne­šimą apie eu­ ro zo­nai ne­prik­lau­san­čių ES ša­ lių kon­ver­gen­ciją, t. y. eko­no­mi­ nio ly­gio su­pa­našė­jimą. Nau­jau­sias pra­ne­ši­mas pa­skelb­tas šių metų ge­gužę. Ver­ti­na­ma, ar ES pri­klau­ san­čios, bet bend­ros va­liu­tos dar ne­tu­rin­čios ša­lys ati­tin­ka Mast­ rich­to kri­te­ri­jus, dar ži­no­mus kaip kon­ver­gen­ci­jos kri­te­ri­jai.

Iš de­šim­ties ES pri­klau­san­čių ver­ti­na­mos aš­tuo­nios ša­lys, nes dvi – Jung­tinė Ka­ra­lystė ir Da­ni­ja – yra pa­reiš­ku­sios, kad ne­da­ly­vaus eko­ no­minė­je pi­nigų sąjun­go­je. Šie­met

EK ir ECB ver­ti­no Bul­ga­riją, Če­kiją, Lat­viją, Lie­tuvą, Veng­riją, Len­kiją, Ru­mu­niją ir Šve­diją.

Pra­ne­ši­me at­krei­pia­mas dėme­ sys, kad, ver­ti­nant ati­tiktį kon­ver­ gen­ci­jos kri­te­ri­jams, tva­ru­mas yra es­mi­nis veiks­nys, nes kon­ver­gen­ ci­ja pri­va­lo būti il­ga­laikė. Pabrė­ žia­ma, kad ne­sta­bilūs pa­ma­ti­niai kri­te­ri­jai (Mast­rich­to kri­te­ri­jai) ke­ lia grėsmę ne tik pa­čioms ša­lims, bet ir vi­sos eu­ro zo­nos skland­žiam vei­ki­mui ir yra pa­grin­dinės da­bar­ tinės eko­no­minės bei fi­nansų kri­ zės prie­žas­tis.

Sun­kiau­sia kliū­tis – inf­lia­ci­ja

„No­rint su­kur­ti tva­riai kon­ver­ gen­ci­jai pa­lan­kią ap­linką Lie­tu­vo­ je, rei­kia, kad eko­no­minės po­li­ti­kos veiks­mai būtų nu­kreip­ti bend­ram

Kon­ver­gen­ci­jos kri­te­ri­jaus dy­dis Infliacija*

3,7 pro­c.

3,03 pro­c.

Biud­že­to deficitas**

5,5 pro­c.

3 pro­c.

38,6 pro­c.

Vals­tybės skola** Va­liu­tos kur­sas

60 pro­c.

3,4528 3,4528 +-15 pro­c.

4,98 pro­c.

6,27 pro­c. * 2012 m. bir­že­lio duo­me­nys ** 2011 m. duo­me­nys

Il­ga­laikė palū­kanų norma*

Eko­no­minė kon­ver­gen­ci­ja (pro­c.) Ša­lis Bul­ga­ri­ja Če­ki­ja Lat­vi­ja Lie­tu­va Veng­ri­ja Len­ki­ja Ru­mu­ni­ja Šve­di­ja Pa­ma­tinė vertė

Me­tai

Inf­lia­ci­ja

2010 2011 2012 2010 2011 2012 2010 2011 2012 2010 2011 2012 2010 2011 2012 2010 2011 2012 2010 2011 2012 2010 2011 2012

3 3,4 2,7 1,2 2,1 2,7 –1,2 4,2 4,1 1,2 4,1 4,2 4,7 3,9 4,3 2,7 3,9 4 6,1 5,8 4,6 1,9 1,4 1,3 3,1

Vio­le­ta Kly­vienė:

Lat­vi­ja Mast­rich­to kri­ te­rijų sie­kia kryp­tin­ gai, o mūsų stra­te­giją galė­čiau api­būdin­ti – „kur vėjas nu­neš“.

Lie­tu­va ir Mast­rich­to kri­te­ri­jai Lietuva

mak­roe­ko­no­mi­niam sta­bi­lu­mui ir nuo­la­ti­niam kainų sta­bi­lu­mui už­ tik­rin­ti“, – ra­šo­ma minė­ta­me pra­ ne­ši­me apie kon­ver­gen­ciją. Perspė­ ja­ma, kad Lie­tu­vai yra ne­pap­ras­tai svar­bu tęsti vi­sa­pusės kon­so­li­da­ ci­jos, at­si­žvel­giant į iš­lai­das, įgy­ ven­di­nimą.

Biud­že­to Vals­tybės Il­ga­laikė palū­kanų de­fi­ci­tas sko­la nor­ma –3,1 16,3 6 –2,1 16,3 5,4 –1,9 17,6 5,3 –4,8 38,1 3,9 –3,1 41,2 3,7 –2,9 43,9 3,5 –8,2 44,7 10,3 –3,5 42,6 5,9 –2,1 43,5 5,8 –7,2 38 5,6 –5,5 38,5 5,2 –3,2 40,4 5,2 –4,2 81,4 7,3 4,3 80,6 7,6 –2,5 78,5 8 –7,8 54,8 5,8 –5,1 56,3 6 –3 55 5,8 –6,8 30,5 7,3 –5,2 33,3 7,3 –2,8 34,6 7,3 0,3 39,4 2,9 0,3 38,4 2,6 –0,3 35,6 2,2 –3 60 5,8

Šal­ti­nis: EK ir ECB pra­ne­ši­mas apie kon­ver­gen­ciją, 2012 m. ge­gužė

„Lie­tu­vai vis pri­me­na­ma, kad įgy­ven­din­ti dviejų iš pen­kių Mast­ rich­to kri­te­rijų – inf­lia­ci­jos ir biud­ že­to de­fi­ci­to – ne­pa­vyks­ta jau ilgą laiką. Lie­tu­vai, kaip ma­žos ir ky­lan­ čios eko­no­mi­kos ša­liai, sun­ku ati­ tik­ti inf­lia­ci­jos kri­te­rijų, ku­rio ne­ si­lai­ko­ma nuo 2005 m. Vie­nas iš veiks­nių – kainų ly­gis – Lie­tu­vo­je yra že­mes­nis nei vi­so­je ES, pra­ėju­ siais me­tais jis siekė 66 pro­c. bend­ro ES kainų ly­gio. Todėl tai sun­kiau­siai vyk­do­mas Mast­rich­to kri­te­ri­jus“, – pa­brėžė Vi­li­ja Tau­raitė, SEB ban­ko vy­riau­sio­ji ana­li­tikė. „Inf­lia­ci­ja pa­sta­ruo­ju me­tu nu­ lem­ta išo­ri­nių veiks­nių ir, svar­ biau­sia, di­des­nio jų po­vei­kio vi­ daus kai­noms, pa­ly­gin­ti su eu­ro zo­na. Vie­na ver­tus, mes ne­ga­li­me pa­veik­ti ener­ge­ti­nių kainų ten­den­ cijų, bet ga­li­me su­ma­žin­ti ener­ge­ ti­nių pre­kių su­var­to­jimą įgy­ven­ dinę re­vo­na­ci­jos pro­cesą. Ta­čiau, kaip ži­nia, šis pla­nas Lie­tu­vo­je ne­ vei­kia“, – sakė Vio­le­ta Kly­vienė, „Dans­ke“ ban­ko vy­res­nio­ji ana­li­ tikė Bal­ti­jos ša­lims.

Daug kas – po­li­tikų ran­ko­se

Tik da­liai kon­ver­gen­ci­jos kri­te­rijų Lie­tu­va ga­li turė­ti įta­kos. „Tai yra biud­že­to de­fi­ci­tas ir vals­tybės sko­ los ro­dik­liai, kitų – inf­lia­ci­jos bei il­ga­lai­kių palū­kanų normų – tie­

sio­giai pa­veik­ti ne­ga­li­me“, – sakė V.Kly­vienė.

Pak­laus­ta, ką ro­do 2012 m. pir­mo pus­me­čio Lie­tu­vos biud­že­to re­zul­ ta­tai, V.Kly­vienė pa­brėžė, kad nu­si­ statę 3 pro­c. biud­že­to de­fi­ci­to tiks­ lą la­bai ri­zi­kuo­ja­me jo ne­įvyk­dy­ti. „De­fi­ci­to ir BVP san­ty­kis pri­klau­so ne tik nuo biud­že­to re­zul­tatų, bet ir nuo mak­roe­ko­no­mi­nių ro­dik­lių.

Kol kas ri­zi­ka yra su­ba­lan­suo­ta. Ta­ čiau lai­kau­si nuo­monės, kad ne­pa­ likę erdvės svy­ra­vi­mams mes la­bai ri­zi­kuo­ja­me“, – sakė ji.

Ji pri­me­na, kad kaž­kodėl pa­mirš­ ta­ma, jog įsi­ves­ti eurą 2007-ai­siais iš esmės su­trukdė­me mes pa­tys – dėl at­skirų ly­gių vald­žios ne­koor­ di­nuotų veiksmų ir iš­va­karė­se pa­ di­dintų vie­šo­jo trans­por­to kainų Vil­niaus mies­te. At­ro­do, nie­kas ne­ži­no­jo, kad jos pa­ten­ka į var­to­ tojų kainų in­dek­so skai­čia­vi­mus.

DNB ban­ko vy­res­ny­sis ana­li­ ti­kas Ro­kas Ban­ce­vi­čius pri­me­ na, kad šie­met Lat­vi­ja, kryp­tin­gai siek­da­ma ati­tik­ti Mast­rich­to kri­ te­ri­jus ir su­val­dy­ti inf­lia­ciją, ap­ si­sprendė nuo lie­pos 1-osios su­ ma­žin­ti pri­dėtinės vertės mo­kestį (PVM). Nors PVM ma­ži­na­mas vie­ nu pro­cen­ti­niu punk­tu – nuo 22 iki 21 pro­c., toks spren­di­mas, anot R.Ban­ce­vi­čiaus, turėtų pa­dėti ša­ liai šiek tiek sulė­tin­ti inf­lia­ci­jos au­gimą. „Kiek tai turės įta­kos, pa­

Ro­kas Ban­ce­vi­čius:

Yra ne vie­nas le­ga­lus būdas, kaip ga­li­ma pa­spar­tin­ti ša­lies eko­ no­mi­nių ro­dik­lių ati­ tiktį kon­ver­gen­ci­jos kri­te­ri­jams. ma­ty­si­me ki­tais me­tais, bet at­ro­do, kad Lat­vi­jos vald­žia ima­si ne­tgi to­ kių ne­tra­di­ci­nių spren­dimų“, – sa­ kė ana­li­ti­kas.

R.Ban­ce­vi­čiaus tei­gi­mu, Es­ti­ja taip pat pa­pil­do­mai pa­si­stengė, kad

Tiks­las: nors Lie­tu­va sie­kia lai­ky­tis

eurą turėtų jau nuo 2011-ųjų. „Bu­ vo nu­spręsta su­rink­ti di­vi­den­dus iš vals­tybės įmo­nių ir taip su­ma­žin­ti biud­že­to de­fi­citą. Yra ne vie­nas le­ ga­lus būdas, kaip ga­li­ma pa­spar­tin­ ti ša­lies eko­no­mi­nių ro­dik­lių ati­tiktį kon­ver­gen­ci­jos kri­te­ri­jams, ta­čiau pir­miau­sia tai yra po­li­tinės va­lios klau­si­mas“, – sakė jis.

Lat­vi­ja mus ima lenk­ti

Ša­lies Pre­zi­dentė Da­lia Gry­baus­ kaitė ne­se­nai yra pa­reiš­ku­si, kad Lie­tu­vos tiks­las – ne eu­ras, o dis­ cip­li­nuo­ta pra­gma­tinė mo­kes­čių

15

KetvirtADIENIS, liepos 26, 2012

turtas Ki­ta ša­lis – ­ Lat­vi­ja

Sko­la pa­siekė re­kordą

Eu­ras ­ sta­bi­li­za­vo­si

Prie bend­ros va­liu­tos blo­ko no­ri pri­si­jung­ti dau­giau vals­ ty­bių ir ki­ta to­kia ša­lis galė­ tų būti Lat­vi­ja, kaip pa­reiškė Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos na­rys Ol­ li Reh­nas. Jo tei­gi­mu, Lat­vi­ ja sėkmin­gai įveikė eko­no­mi­ kos krizę ir yra suin­te­re­suo­ ta įvyk­dy­ti sto­ji­mo į eu­ro zo­ ną kri­te­ri­jus.

Eu­ro zo­nos sko­li­nių įsi­pa­rei­ go­jimų apim­tis pirmą ket­ virtį, Eu­ros­ta­to duo­me­ni­ mis, pa­didė­jo nuo 87,3 pro­c. bend­ro­jo vi­daus pro­duk­to (BVP) 2011 m. ket­virtą ket­ virtį iki 88,2 pro­c. ir bu­vo did­žiau­sia nuo 1999 m., kai bu­vo su­kur­tas bend­ros va­liu­ tos blo­kas.

Rin­koms lau­kiant nau­jau­sių duo­menų apie vers­lo pa­si­ tikė­jimą Vo­kie­ti­jos eko­no­mi­ ka, pen­kias pre­ky­bos se­si­jas iš eilės JAV do­le­rio at­žvil­giu smukęs eu­ro kur­sas tre­čia­ dienį sta­bi­li­za­vo­si. Eu­ro kur­ sas JAV do­le­rio at­žvil­giu tre­ čia­dienį ūgtelė­jo iki 1,2071 JAV do­le­rio.

testą Lie­tu­va ne­sie­kia gau­ti eu­ro Komentarai

Al­gir­das But­ke­vi­čius

Sei­mo Biud­že­to ir fi­nansų ko­mi­te­to na­rys

N

ors Lie­tu­va pa­gal įsi­pa­rei­ go­jimą siek­t i Mast­r ich­to kri­te­r ijų artė­ja prie aukš­ tes­n io ly­g io, ta­č iau gy­ ven­tojų gy­ve­n i­mas dėl to ne­gerė­ja.

Pa­si­r ink­tas ke­l ias pa­tei­si­na kon­ver­ gen­ci­jos lūkes­čius, skur­di­na žmo­nes.

Da­bar­tinė Lie­tu­vos Vy­riau­sybė, siek­ da­ma įgy­ven­din­ti fis­ka­linę drausmę, tai­ko tik vieną prie­monę – iš­laidų ma­ ži­n imą. Mak­roe­ko­no­m i­n iai da­ly­kai nu­stum­t i į šalį, nes eko­no­m i­kos au­

Kęstu­tis Ma­siu­lis

Sei­mo Eko­no­m i­kos ko­m i­te­to na­r ys

M

a­nau, kad Lie­tu­va jau šių metų pa­bai­go­je ga­li spė­ ti pa­si­reng­ti, o ki­tais me­ tais – jau ir ati­tik­ti Mast­ rich­to kri­te­ri­jus, pa­teik­ti pra­šymą ir 2014 m. įsi­ves­ti eurą. Yra įvai­rių sam­

Kęstu­tis Gla­vec­kas Sei­mo Biud­že­to ir fi­nansų ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas

Mast­rich­to kri­te­rijų, aiš­kios eu­ro įve­di­mo stra­te­gi­jos ne­tu­ri.

Gied­riaus Sa­vic­ko (BFL) nuo­tr.

po­li­ti­ka. Va­dovės nuo­mo­ne, Lie­tu­ va pe­rei­ti prie eu­ro bus pa­si­ren­gu­ si 2014 m., jei­gu eu­ro zo­nos plėtros ne­sus­tab­dys Eu­ro­pos skolų krizė.

Ver­tin­da­mi Lie­tu­vos ir Lat­vi­jos pa­stan­gas ati­tik­ti Mast­rich­to kri­te­ ri­jus ana­li­ti­kai pa­brėžia, kad Lat­vi­ja šio­je sri­ty­je pra­na­šesnė už Lie­tuvą.

Nors Lie­tu­vos tiks­las – ne eu­ras, bet fis­ka­linė drausmė, at­ro­do, kad Lat­ vi­jai, sie­kiant įsi­ves­ti eurą, ge­riau se­ka­si iš­lai­ky­ti ir fis­ka­linę drausmę. „Lat­vi­ja yra pri­ėmu­si la­bai dras­ tiš­kas tau­py­mo prie­mo­nes, ku­rios da­bar duo­da re­zul­tatų. Ka­žin, ar

Lie­tu­vos vi­suo­menė būtų bu­vu­ si pa­ten­kin­ta, jei­gu Lie­tu­vo­je būtų buvę tau­po­ma dar stip­riau“, – sakė V.Tau­raitė. Pa­sak jos, Lie­tu­va ne­ ro­do di­delės ini­cia­ty­vos tap­ti eu­ro zo­nos ša­li­mi, o Lat­vi­ja yra ge­ro­kai ak­ty­vesnė vals­tybė ir yra už­sibrė­ žu­si tiks­lią datą, ka­da ke­ti­na įsi­lie­ti į eu­ro zoną, – 2014-ai­siais.

Ver­tin­da­ma Lat­vi­jos ir Lie­tu­ vos eko­no­minį po­ten­cialą V.Kly­ vienė ne­ma­to reikš­min­go skir­ tu­mo, ta­čiau ini­cia­ty­va įsi­ve­dant eurą yra skir­tin­ga. „Lat­vi­ja Mast­ rich­to kri­te­rijų sie­kia kryp­tin­gai, o

B

iud­ž e­to su­b a­l an­s a­v i­m as bu­vo pa­grin­di­nis šios Vy­riau­ sybės tiks­las. Lie­tu­va biud­že­to de­fi­citą sie­k ia su­ma­ž in­t i

mūsų stra­te­giją galė­čiau api­būdin­ ti – „kur vėjas nu­neš“, – sakė ana­ li­tikė. Pa­sak V.Kly­vienės, tai yra blo­gai, nes, nors stra­te­gi­nio tiks­ lo neat­si­sa­ko­ma, ofi­cia­li eu­ro įve­ di­mo da­ta din­go iš visų įma­nomų ofi­cia­lių do­ku­mentų. „Pa­sa­ky­mas: „Įsi­ve­si­me eurą, kai įvyk­dy­si­me kri­te­ri­jus“ nėra stra­te­ gi­ja, tai grei­čiau jos ne­bu­vi­mas.

Neat­ro­do, kad būtumėm pa­si­ mokę iš pir­mo­sios ne­sėkmės, kai įženg­ti į eu­ro klubą for­ma­liai su­ trukdė 0,1 pro­c. per di­delė inf­lia­ ci­ja“, – ma­no V.Kly­vienė.

gi­mas nėra ska­t i­na­mas. Per­nai au­ gu­s i Lie­t u­vos eko­no­m i­ka pro­g resą pa­darė tik pri­va­čio­jo sek­to­r iaus, t. y. vers­l i­n inkų, dėka. Šiuo me­tu eks­por­ to au­g i­mas lėtėja, o Vy­r iau­sybė ne­ pa­sis­tengė su­kur­ti at­skirų pro­g ramų inf­rast­ruktū­rai vys­ty­ti, kas galėtų ska­ tin­ti verslą vi­daus rin­ko­je. Pvz., nie­ka­ da Lie­tu­vo­je nuo Nep­r ik­lau­so­mybės pra­džios ne­bu­vo to­kios si­tua­ci­jos, kad va­sarą ne­būtų re­konst­ruo­ja­ma au­to­ ma­g ist­ralė, kad ne­būtų pa­t vir­t in­tos žvyr­ke­l ių as­fal­ta­v i­mo pro­g ra­mos ir pan. Tai yra vi­sa tai, ką Vy­r iau­sybė tu­ri spar­čiai įgy­ven­din­ti siek­da­ma pa­ nau­do­ti ES lėšas, ska­tin­ti verslą ir su­ rink­ti dau­g iau lėšų į biud­žetą.

Nors pir­mo pus­me­čio biud­že­to su­rin­ ki­mo pla­nas vyk­do­mas, eko­no­mi­kos au­gi­mas sto­ja. No­rint įver­tin­ti eko­no­ minę būklę jau neuž­ten­ka pa­si­žiūrė­ti į BVP ro­diklį, rei­kia ver­tin­ti, kaip au­ga

žmo­n ių pa­ja­mos, kaip kin­ta var­to­ji­ mas, ir kel­ti klau­simą, ar dėl eko­no­mi­ kos au­gi­mo žmo­nių gy­ve­ni­mas gerė­ ja? Per­nai Lie­tu­vo­je iš visų ES ša­l ių rea­lus dar­bo už­mo­kes­tis su­mažė­jo.

Ma­n o ma­ny­mu, sie­k iant iš­l ai­k y­t i kon­ver­gen­c i­j os kri­te­r i­jus ir ne­skur­ di­nant žmo­n ių, pir­m iau­s ia, ES lėšos ne­t u­r i būti skir­tos pra­val­g y­t i ir įvai­ rioms sta­ž uotėms bei pa­slau­goms, ku­r ios ne­duo­da daug nau­dos, o kai­ nuo­ja mi­l i­jo­nus. ES pi­n i­gai tu­r i būti nu­k reip­t i į inf­rast­r uktū­ros plėtrą, il­ ga­l aikį eko­no­m i­kos ska­t i­n imą. Vie­ nas mi­l i­jar­das litų inf­rast­r uktū­rai pa­ nau­dotų lėšų tie­s io­g iai su­k u­r ia 500 tūkst. dar­b o vietų, o vie­na tie­s io­g iai su­k ur­ta dar­bo vie­ta su­k u­r ia dar 3–6 dar­bo vie­tas.

Ma­no nuo­mo­ne, Lie­t u­va Mast­r ich­ to kri­te­r i­jus ati­t iks ne anks­čiau kaip 2015-ai­siais, ga­li būti, ir 2016 m.

pro­ta­vimų, kad galbūt ne­ver­ta įsi­ves­ ti eu­ro, kai eu­ro zo­no­je tęsia­si ne­sta­bi­ lu­mas ir ky­la eu­ro žlu­gi­mo grėsmė. Bet nors eu­ro ir ne­tu­ri­me, litą esa­me tvir­tai su­sieję su eu­ro kur­su, o tai reiš­kia, kad tie­sio­giai jau­čia­me vi­sus su eu­ro sta­bi­ lu­mu su­si­ju­sius pa­da­ri­nius jau da­bar.

Prie Mast­rich­to kri­te­rijų Lie­tu­va artė­ ja ne sa­vai­me. Vy­riau­sybė la­bai stip­ riai dir­bo ir siek­da­ma Mast­rich­to kri­ te­r ijų la­bai stip­r iai po­l i­t iš­kai kentė­jo, nes reikė­jo priim­t i la­bai ne­po­pu­l ia­ rias prie­mo­nes.

Lie­tu­va gy­ve­no sko­lon ir skolų kup­ra grėsmin­gai didė­jo, reikė­jo ne­del­siant im­t is spren­d imų, sie­k iant su­stab­dy­

ti to­kią nei­giamą ten­den­ciją. Pir­miau­ sia, reikė­jo im­tis tau­py­mo. Taip pat bu­ vo im­ta­si prie­mo­nių gelbė­ti į sąstingį pa­k liu­v usį verslą ir pa­de­da­ma jam ka­bin­t is į eks­por­to rin­kas. Pra­sidė­ju­ si viešųjų pa­statų re­no­va­ci­ja taip pat ska­ti­no vi­daus rin­ko­je dir­bantį verslą.

Vie­nas iš ne­po­pu­lia­riau­sių, bet veiks­ mingų spren­dimų bu­vo mo­kes­čių di­ di­ni­mas.

Sun­k iau­siai se­ka­si ati­t ik­t i inf­l ia­ci­jos kri­te­r ijų ir iš­lai­k y­t i 3 pro­c. inf­l ia­ciją.

Ma­no nuo­mo­ne, ne­reiktų trūks plyš im­tis dirb­ti­nių prie­mo­nių, pvz., PVM ma­ži­ni­mo, kaip pa­si­rin­ko lat­viai. Daug svar­biau yra tva­ri eko­no­mi­ka.

ne vien dėl Mast­rich­to kri­te­rijų. Kuo di­des­nis de­fi­ci­tas, tuo že­mes­ni ša­lies sko­li­ni­mo­si rei­tin­gai. Biud­že­to de­fi­ci­ tas – ro­dik­lis, kaip yra tvar­ko­mi vie­šie­ ji fi­nan­sai. Šiuo me­tu Mast­rich­to kri­te­ ri­jai svarbūs ne kaip eu­ro sie­kia­mybė, bet kaip fis­ka­linės drausmės pa­ra­met­ rai, ro­dan­tys, kaip vals­tybėms se­ka­si tvar­ky­ti sa­vo fi­nan­sus.

Lat­viai po­li­tiš­kai ne­no­ri blaš­ky­tis, jei­gu taip pa­sakė, tai to sie­kia, ta­čiau kiek tai yra rea­lu – at­ski­ras klau­si­mas. Tiek Lat­ vi­jai, tiek Lie­tu­vai sun­kiau­sia lai­ky­tis Mast­rich­to inf­lia­ci­jos kri­te­ri­jaus. Ta­čiau eko­no­mi­ka be inf­lia­ci­jos – blo­ga eko­no­ mi­ka. Kainų pa­didė­ji­mas, jei­gu tai ne­su­

siję su ener­ge­ti­kos ža­liavų kainų pa­didė­ ji­mu, reiš­kia, kad didė­ja įmo­nių pa­ja­mos ir ka­pi­ta­las. Ta­čiau būti­na sąly­ga, kad inf­lia­ciją kom­pen­suotų at­ly­gi­nimų au­ gi­mas. Da­bar pro­ble­ma – ne inf­lia­ci­ja, o ma­ži at­ly­gi­ni­mai ir lėtas jų au­gi­mas.

Jei­gu lat­viai ir įsi­ves eurą 2014-ai­siais, Lie­tu­va tik­rai ne­liks su il­ga no­si­mi. Yra ša­lių, ku­rios ne­tu­ri eu­ro, bet pri­trau­kia in­ves­tuo­tojų. In­ves­tuo­to­jams ne­svar­ bu, ša­ly­je at­si­skai­to­ma eu­rais, li­tais ar Da­ni­jos kro­no­mis. In­ves­tuo­to­jai ei­na ten, kur ga­li gau­ti pel­no, o pel­nas di­ des­nis ten, kur yra kva­li­fi­kuo­tos dar­ bo jėgos ir ga­li­ma su­kur­ti aukš­tos pri­ dėtinės vertės pro­duktų.

Tre­čio­ji sesė be eu­ro

gai su­ma­žin­ti mūsų pa­trauk­lumą vi­so Bal­ti­jos ša­lių klu­bo kon­teks­ te“, – ma­no ana­li­tikė V.Kly­vienė.

R.Ban­ce­vi­čiaus tei­gi­mu, jei­gu Lie­tu­va vie­nin­telė iš Bal­ti­jos ša­lių liks be eu­ro, ko ge­ro, pir­miau­sia nei­ gia­mai at­ro­dy­si­me už­sie­nio in­ves­ tuo­tojų aky­se. „Jei­gu in­ves­tuo­to­jai rink­sis iš Ry­gos ir Vil­niaus, ži­no­ma, kad pa­si­rinks Rygą pir­miau­sia dėl bend­ros va­liu­tos“, – sakė jis.

Api­bend­ri­nant ana­li­tikų pro­ gno­zes, ati­tik­ti Mast­rich­to kri­te­ ri­jus Lie­tu­va pra­dės ne anks­čiau kaip 2015-ai­siais.

Es­ti­ja pir­mo­ji iš Bal­ti­jos ša­lių įsi­ vedė eurą. At­ro­do, kad Lat­vi­ja jo ir­gi sie­kia, todėl ga­li at­si­tik­ti taip, kad Lie­tu­va bus pa­sku­tinė iš Bal­ ti­jos ša­lių, įsi­ve­dan­ti eurą. „Eu­ras, ypač šian­die­nos kon­ teks­te, tik­rai nėra tas veiks­nys, ga­ lin­tis išs­kir­ti­nai pa­ge­rin­ti ša­lies įvaizdį, ta­čiau il­guo­ju lai­ko­tar­piu na­rystė eu­ro zo­no­je mums būtų nau­din­ga. Ma­nau, tai, kad ne­tu­ ri­me aiš­kios stra­te­gi­jos dėl eu­ro, ypač jei Lat­vi­ja ir to­liau de­monst­ ruos kryp­tingą siekį, ga­li reikš­min­

16

KetvirtADIENIS, liepos 26, 2012

turtas kl.lt/naujienos/ekonomika

Pin­ga au­to­mo­bi­liai Vi­du­tinės naujų ir nau­dotų au­to­mo­ bi­lių kai­nos Lie­tu­ vo­je per ant­rą šių metų ket­virtį su­ mažė­jo.

Nau­dotų au­to­mo­bi­lių vi­du­tinės kai­ nos ant­rą ket­virtį, pa­ly­gin­ti su šių metų pir­mu ket­vir­čiu, smuk­telė­ jo nuo 10,6 tūkst. iki 10,3 tūkst. li­ tų, o naujų – nuo 68,1 tūkst. iki 66,8 tūkst. litų, kaip ro­do po­rta­lo au­top­ lius.lt ba­ro­met­ro duo­me­nys.

Au­top­lius.lt plėtros va­do­vas Vik­ to­ras Dauk­šas teigė, kad ly­gin­ti šių metų ant­ro ket­vir­čio ir ati­tin­ka­mo pra­ėju­sių metų lai­ko­tar­pio kainų ne­ver­ta, nes per­nai kai­noms įta­kos turė­jo au­to­mo­bi­lių pre­ky­bi­nin­kai iš Bal­ta­ru­si­jos. „Ne­ly­gi­na­me su pra­ ėju­sių metų ket­vir­čiu, nes ta­da kai­ nos bu­vo pa­kel­tos bal­ta­ru­sių, todėl at­ro­dytų, kad kainų mažė­ji­mas di­ de­lis“, – tre­čia­dienį spau­dos kon­ fe­ren­ci­jo­je sakė V.Dauk­šas.

Pa­sak jo, šiuo me­tu au­to­mo­bi­lių kai­nos grįžta į lygį, ku­ris bu­vo nu­ si­stovėjęs, kol Lie­tu­vo­je au­to­mo­bi­ lių ne­pradė­jo ma­siš­kai pirk­ti Bal­ta­ ru­si­jos gy­ven­to­jai.

Antrą šių metų ket­virtį dau­giau­ sia at­pi­go prie­š 11–15 metų ir 16–20 metų pa­ga­min­ti au­to­mo­bi­liai – 5,8 pro­c. Jų vi­du­tinė kai­na ati­tin­ka­mai siekė 7,6 tūkst. litų ir 3,1 tūkst. litų.

Antrą šių metų ket­virtį, pa­ly­gin­ ti su tuo pa­čiu 2011-ųjų lai­ko­tar­piu, ša­lies au­to­mo­bi­lių rin­ka pa­didė­ jo 11,7 pro­c., iki 97 tūkst. san­do­rių.

Au­to­mo­bi­lių apy­varta ant­rą ket­

STT aiš­kin­sis dėl drau­di­mo kor­te­lių Spe­cia­liųjų ty­rimų tar­ny­ba (STT) aiš­kin­sis, ar Vals­ty­binė li­go­nių ka­sa (VLK) pa­darė dau­giau nei treč­da­lio mi­li­jo­no litų žalą vals­ ty­bei.

Ten­den­ci­ja: au­to­mo­bi­lių kai­nos grįžta į lygį, ku­ris bu­vo nu­si­stovėjęs,

kol Lie­tu­vo­je au­to­mo­bi­lių ne­pradė­jo ma­siš­kai pirk­ti Bal­ta­ru­si­jos gy­ ven­to­jai.

And­riaus Ufar­to (BFL) nuo­tr.

virtį siekė 1,2 mlrd. litų (40 mln. litų dau­giau nei per­nai balandį–birželį), iš jų 20 pro­c. te­ko naujų au­to­mo­bi­ lių įsi­gi­ji­mo san­do­riams.

Per ant­rą ket­virtį 63,4 pro­c. Lie­ tu­vo­je par­duotų au­to­mo­bi­lių nau­ do­ja dy­ze­li­nius de­ga­lus. Ša­lies au­to­mo­bi­lių par­kas balan­ dį–birželį pa­didė­jo 30 tūkst. au­to­ mo­bi­lių, iki 1,21 mln., o vi­du­ti­nis jų am­žius yra 14,4 metų.

BNS, „Klaipėdos“ inf.

1,21 mln.

au­to­mo­bi­lių pri­skai­čiuo­ja­ma Lie­tu­vos au­to­mo­bi­lių par­ke.

To­kią žalą Li­go­nių ka­sa galė­jo pa­da­ry­ti Pri­va­lo­mo­jo svei­ka­tos drau­di­mo fon­do biud­že­tui, kai įsi­gi­jo Eu­ro­pos svei­ka­tos drau­di­ mo kor­te­les. Praė­jusį penk­ta­dienį Ge­ne­ra­linė pro­ku­ratū­ra pra­dėjo iki­teis­minį ty­rimą dėl ga­li­mo VLK tar­nau­tojų pikt­naud­žia­vi­mo tar­ ny­bi­ne pa­dėti­mi, or­ga­ni­zuo­jant ir vyk­dant vie­šo­jo pir­ki­mo kon­kur­ sus šioms kor­telėms ga­min­ti.

Ge­ne­ra­linės pro­ku­ratū­ros Ko­ mu­ni­ka­ci­jos sky­riaus vy­riau­sio­ ji spe­cia­listė Ri­ta Stun­dienė BNS sakė, kad ty­rimą or­ga­ni­zuo­ja ir jam va­do­vau­ja Vil­niaus apy­gar­dos pro­ku­ratū­ra, jį at­lik­ti pa­ves­ta STT Vil­niaus val­dy­bai. Pa­sak R.Stun­ dienės, ty­ri­mas pra­dėtas ga­vus Vals­tybės kont­rolės krei­pimą­si.

Praė­ju­sią sa­vaitę Vals­tybės kont­rolė pra­nešė nu­sta­čiu­si, kad VLK ne­pagrįs­tai nu­traukė su­ pap­ras­tin­to kon­kur­so pro­cedū­ras, vėliau pa­skelbė nau­jo pa­vyzd­žio kor­te­lių įsi­gi­ji­mo kon­kursą, bet su laimė­to­ju su­darė su­tar­tis se­no pa­vyzd­žio kor­telėms ga­min­ti. „Taip bu­vo pa­žeis­ti Viešųjų pir­ kimų įsta­ty­me įtvir­tin­ti skaid­ru­ mo, ly­gia­tei­siš­ku­mo ir ne­disk­ri­ mi­na­vi­mo prin­ci­pai. VLK, se­no pa­vyzd­žio kor­te­les įsi­gi­ju­si bran­ giau nei už ma­žiau­sią kainą, siū­ lytą per ne­pagrįs­tai nu­trauktą pir­kimą, galė­jo pa­da­ry­ti 365,3 tūkst. litų žalą fon­do biud­že­tui“, – teigė Vals­tybės kont­rolė.

Taip pat Vals­tybės kont­rolė įta­ rė, kad VLK dar­buo­tojų veiks­ muo­se ga­li būti nu­si­kals­ta­mos

365 tūkst. litų

žalą VLK galė­jo pa­da­ry­ti fon­dui. veik­los po­žy­mių, todėl au­di­to med­žiagą per­davė Ge­ne­ra­li­nei pro­ku­ratū­rai.

Be to, pa­sak vals­tybės kont­ro­ lierės Giedrės Šve­dienės, at­lik­ da­mi Pri­va­lo­mo­jo svei­ka­tos drau­ di­mo fon­do au­ditą, kont­ro­lie­riai ne­galė­jo do­ku­men­tais pa­grįsti da­lies iš­laidų. „Nus­ta­ty­ta daug at­vejų, kai svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­goms Li­ go­nių ka­sa su­mokė­jo už pa­slau­ gas, ku­rių su­tei­ki­mo tik­ru­mu ne­ bu­vo ga­li­ma įsi­ti­kin­ti ver­ti­nant me­di­ci­ninę do­ku­men­ta­ciją“, – ra­šo­ma pra­ne­ši­me.

VLK at­metė Vals­tybės kont­ rolės įta­ri­mus dėl ne­tin­ka­mai vyk­dytų Eu­ro­pos svei­ka­tos drau­ di­mo kor­te­lių įsi­gi­ji­mo vie­šo­ jo pir­ki­mo pro­cedūrų ir galbūt pa­da­ry­tos ža­los biud­že­tui. VLK teigė su­da­riu­si vie­no­das sąly­gas da­ly­vau­ti vi­siems po­ten­cia­liems tiekė­jams ir jų ne­disk­ri­mi­na­vu­si. „Ža­la ne­bu­vo pa­da­ry­ta – Vals­ tybės kont­rolės pa­teik­tas ga­li­mos ža­los skai­čia­vi­mas yra pa­grįstas vie­nin­te­le prie­lai­da, kad pir­ma­ me kon­kur­se da­ly­va­vu­sio tiekė­jo pa­si­ūly­mas būtų galėjęs ati­tik­ ti rei­ka­la­vi­mus“, – ra­šy­ta VLK pra­ne­ši­me.

BNS, „Klaipėdos“ inf.

Neat­nau­ji­no: VLK nu­traukė skelbtą svei­ka­tos drau­di­mo kor­te­lių

kon­kursą, vėliau pa­skelbė nau­jo pa­vyzd­žio kor­te­lių įsi­gi­ji­mo kon­ kursą, bet su laimė­to­ju su­darė su­tar­tis se­no pa­vyzd­žio kor­telėms ga­min­ti.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vaitės nuo­tr.

17

ketvirtadienis, liepos 26, 2012

sportas Dalyvaus du klaipėdiečiai

Šaras vėl žais Ispanijoje

laimėjo „Ekranas“

Vokietijoje rytoj prasidės Europos jaunimo pulo čempionatas, kuriame dalyvaus ir Lietuvos rinktinė. Mūsų šalies garbę gins keturi sportininkai, tarp jų – du klaipėdiečiai: Eimantas Švetkauskas ir Kęstutis Žadeikis. Taip pat kovos du vilniečiai – Pijus Labutis ir Remigijus Kavalnis.

36-erių Šarūnas Jasikevičius po devynerių metų vėl žais Ispanijoje. Vakar lietuvis pasirašė kontraktą su „Barcelona Regal“ klubu, kuriame žaidė 2000–2003 metais. Ispanai pranešė, kad pasirašyta sutartis metams, su galimybe pratęsti ją dar vienam sezonui. Finansinės sąlygos neskelbiamos.

Atsakomosiose antrojo UEFA Čempionų lygos atrankos etapo rungtynėse Lietuvos čempionai Panevėžio „Ekrano“ futbolininkai 2:1 (1:0) nugalėjo stipriausią Airijos komandą – Dublino „Shamrock Rovers“ ir žengė į kitą etapą. 62-ąją min. antrąjį įvartį į airių vartus įmušė klaipėdietis Žilvinas Kymantas.

Jaunutės grįžo į A divizioną Mažvydas Laurinaitis Lietuvos 16-mečių merginų rinktinė, treniruojama klaipėdietės Ramunės Kumpienės, Estijos sostinėje Taline laimėjo Europos krepšinio B diviziono čempionatą.

Nors jaunosios lietuvės, tarp kurių buvo net keturios klaipėdietės Agnė Černeckytė, Milana Matiaš, Rūta Drungilaitė ir Giedrė Lileikytė rungtyniavo banguotai, tačiau per lemiamas kovas žaidė sėkmingai.

Mūsų rinktinė pusfinalyje nesunkiai 65:48 nugalėjo Portugalijos bendraamžes ir užsitikrino bilietą į A divizioną.

Tačiau merginoms to buvo maža – finale įveikė ir Bulgarijos komandą 86:73.

Naudingiausia čempionato žaidėja išrinkta lietuvė Dalia Belickaitė. Nuo jos mažai atsiliko A.Černeckytė, per rungtynes vidutiniškai pelniusi po 14 taškų.

R.Kumpienė lyderių neišskyrė ir sakė, kad visa komanda nusipelnė pagyrų. Klaipėdietė specialistė dirbti su rinktine pradėjo tik šiais metais ir iškart pasiekė puikių rezultatų.

Anot jos, pergalę lėmė sunkus darbas. „Iš viso turėjome keturias stovyklas. Dirbome pagal mano sukurtą treniruočių metodiką, ją taikiau pirmą kartą. Laikėmės parengto plano iki pat finalo. Merginos patikėjo mumis, trenerių štabu, o mes tikėjome jomis. Komandinis susitelkimas buvo vienas pergalės faktorių“, – džiaugėsi R.Kumpienė.

Prieš kelionę – pergalė Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė Vilniuje paskutinėse pasirengimo olimpiadai rungtynėse įveikė islandus 101:51 (30:10; 17:21; 28:4; 26:16).

Nugalėtojams daugiausia – 16 taškų pelnė Antanas Kavaliauskas, po 12 surinko Rimantas Kaukėnas ir Jonas Valančiūnas.

Lietuvos rinktinės vyr. treneris Kęstutis Kemzūra liko patenkintas savo auklėtinių žaidimu rungtynėse su Islandijos komanda: „Dėkoju varžovams, kad jie atvažiavo. Jie tik savo pasirengimo etapo pradžioje. Mes meistriškumu lenkiame juos, bet geri momentai buvo tai, kad nesugadinome šventės, vyrai parodė tinkamą nusiteikimą. Neblogai pavyko, išskyrus antrą kėlinuką, kai atsipalaidavome ir pradėjome daryti klaidų bei leidome varžovams laimėti tą atkarpą. „Klaipėdos“ inf.

Repeticija: lietuvių (žalia apranga) ir islandų rungtynės buvo lyg tre-

niruotė mūsų šalies krepšininkams.

Gedimino Bartuškos nuotr.

18

ketvirtadienis, liepos 26, 2012

sportas

„Neptūnas“ priėmė lygos iššūkį Spalio 7 dieną „Neptūno“ krepšininkai Klaipėdoje oficialiose rungtynėse kausis su galinguoju legendiniu Maskvos CSKA klubu. Tai ne fantazija, o realia tapusi tikrovė, kai uostamiesčio krepšininkai buvo pakviesti į Vieningąją lygą (VL).

Mažvydas Laurinaitis

Kad klaipėdiečiai į VL buvo priimti be atrankos varžybų, „Neptūno“ klubo direktorius Osvaldas Kurauskas įsitikinęs, jog tai didžiulė sėkmė.

Lygos vadovai patikėjo

– Ar labai nustebote, kad į lygą buvote priimti be atrankos?

– Be abejo, tai buvo netikėtumas, kurį vertinčiau, kaip didžiulį laimėjimą. Nedalyvaudami atrankos varžybose, sutaupėme daug pinigų. Bendraudami su lygos valdžia prašėme, esant bent mažiausiai galimybei, priimti mus be atrankos. Tačiau mažai tikėjome, kad tai gali įvykti. Kartu sutaupėme daug brangaus laiko, kurio būtų prireikę pasiruošimui, žaidėjų komplektavimui ir galutiniam biudžeto formavimui.

– Ar šį sprendimą galima laikyti ilgalaikio darbo rezultatu?

– Tokie nutarimai nepriimami per vieną dieną ar savaitę. Tai ilgo ir kryptingo darbo stiprinant klubą vaisiai. Dar praėjusiais metais iš lygos vadovų išgirdome palankių užuominų dėl mūsų komandos perspektyvų. „Neptūno“ valdyba kartu su miesto valdžia ir Lietuvos krepšinio federacija (LKF) dirbo, kad patektų į lygą.

Klubas turi eiti pirmyn

– „Neptūno“ direktoriumi dirbate tik trečius metus ir jau nemažai nuveikėte komandos labui. Kokių dar tikslų sieksite?

– Tikslas vienas – komanda kiekvienais metais turi žingsnis po žingsnio judėti į priekį.

– Daugelis nustebo, jog į lygą buvo priimta Klaipėdos ekipa, o ne Šiaulių ar Prienų klubai.

Kas lėmė tokį sprendimą?

– Į mūsų miestą buvo atvykę aukštas pareigas lygoje einantys asmenys. Uostamiestyje jie praleido keletą dienų, susitiko su miesto vadovais, klubo valdyba. Susipažinę su infrastruktūra, išklausę argumentų, jie patikėjo mumis. Todėl mes negalime nuvilti lygos. Klaipėda – ekonomiškai stiprus miestas, reikia tik suvienyti jėgas, siekiant finansiškai sustiprinti klubą.

– Tikitės rasti naujų rėmėjų ir surinkti didesnį biudžetą?

– Žinoma, tikimės. Privalome suprasti, kad tai svarbu mums visiems. Lygą supa ypač galingų vers-

lininkų ratas, jie nori plėtoti verslo ryšius su Klaipėda ir aplink dirbančiais verslininkais bei uosto kompanijomis. Lygos prezidentas Sergejus Ivanovas – vienas svarbiausių politikos žmonių Rusijoje. Manome, kad kuo daugiau Lietuvos komandų dalyvaus šioje lygoje, tuo daugiau naudos turėsime visi.

– VL tampa viena pajėgiausių krepšinio lygų Europoje, su kuria dialogą veda ir Eurolygos vadovai. – Ką jums reiškia galimybė varžytis joje?

– Užsigrūdinimą aukščiausio lygio kovose. Iš vidaus stebėti, kaip yra organizuojamas darbas ir mokytis iš tų, kurie pasiekė labai daug.

Vyks į Sibirą

– Ukrainos krepšinio federacijos prezidentas Aleksandras Volkovas apkaltino lygą neskaidrumu. Ką apie tai galvojate?

– Man keisti tie kaltinimai. Teko dvi dienas praleisti Taline. Iki paskutinės sekundės prieš posėdį abu Ukrainos klubai sakė, kad dalyvaus.

Net išvakarėse dalyvavo lygos nariams ir svečiams organizuotoje iškyloje laivu po Talino uostą. Kodėl staiga mesti tokie kaltinimai ir pasitraukta iš lygos – negaliu pasakyti. Apie organizaciją, skaidrumą įspūdžiai tik patys geriausi.

– „Neptūnui“ teks ne tik kovoti su turtingais rusų klubais, bet ir toli keliauti.

– Burtai gana palankūs. Į Minską, Rygą, Kauną, Maskvą – palyginti nėra toli. Sunkiausia kelionė – į Krasnojarską. Kelionių atžvilgiu, kitoje grupėje žaisiančioms komandoms teks vykti toliau.

– Kokius tikslus kelsite komandai naujame turnyre?

– Lygoje nėra silpnų komandų. Pavyzdžiui, čekų Nymburko komanda sugebėjo nugalėti CSKA. Lygos debiutantė Liubercų „Triumf“ – tai taip pat itin pajėgi ekipa, praėjusiais metais sėkmingai rungtyniavusi Europos taurės turnyre ir Baltijos krepšinio lygoje. „Minsk“ ekipa nors ir buvo prie autsaiderių, tačiau yra stipriausia Baltarusijos komanda. VL vadovai pateikė labai sėkmingus Rygos VEF ir Talino „Kalev“ komandų kilimo pavyzdžius. Šie klubai, dalyvaudami VL, užsigrūdino ir tapo stiprūs savo šalių čempionatuose. VL ir LKF nesitiki iš mūsų, kad būsime labai pajėgūs, tačiau varžybose su galingomis komandomis užsigrūdinsime ir lengviau kovosime Lietuvos pir-

Darbas: kvietimo žaisti su pajėgiais klubais sulaukusiam O.Kurauskui teks suburti pajėgią komandą.

menybėse, kurios mums bus prioritetinės. O VL turnyre sieksime pasirodyti kuo geriau ir stengsimės išsaugoti lygoje vietą.

Teks sutelkti jėgas

– Galime tai pavadinti didžiausiu „Neptūno“ iššūkiu klubo istorijoje?

– Tai naujas etapas Klaipėdos krepšinio istorijoje ir iššūkis miestui, uostui, vietos verslininkams, visiems klaipėdiečiams. Iššūkiai visada reikalingi, jie padeda tobulėti.

– Varžybose bus svarbus klaipėdiečių palaikymas. Kaip kviesite juos į Klaipėdos areną?

– Pagal lankomumą buvome antri Lietuvos krepšinio lygoje. Atmos-

Vytauto Petriko nuotr.

fera miesto arenoje – nuostabi.

Mūsų žaviosios šokėjos, rungtynės su aukščiausio lygio komanda CSKA, „Žalgiriu“ nepaliks abejingų.

– Jau pratęsėte sutartis su Martynu Mažeika ir Evaldu Dainiu.

Numatote daug permainų komandoje?

– Žinoma, kaip ir kiekvienais metais komandoje bus permainų.

Norime, kad liktų Laurynas Mikalauskas, domimės kitais pajėgiais lietuviais – Deivydu Gailiumi, Egidijumi Dimša, Valdu Vasyliumi, Martynu Andriuškevičiumi.

Taip pat kalbamės su pajėgių legionierių agentais. Jau sukirtome rankomis su Dane Johnsonu. Tikimės prisivilioti ir keletą pers-

pektyvių 20-mečių šalies rinktinės narių.

– Ekipai vadovaus jaunimo rinktinės treneris Kazys Maksvytis.

Kodėl pasirinkote šį strategą?

– Tai jaunas, ambicingas specialistas. Jam vos 35 metai, bet jis jau nusipelnęs Lietuvai. Kandidatų buvo daug. Tačiau surinkta informacija ir atsiliepimai apie šį trenerį sulaukė daugiausia teigiamų įvertinimų klubo valdyboje.

– Galbūt jis turi pageidavimų, kokius žaidėjus norėtų matyti komandoje?

– Žinoma, kaip ir kiekvienas strategas, jis turi savo braižą ir renkasi žaidėjus, kurie padėtų įgyvendinti jo uždavinius.

Grupės A grupė Vilniaus (Lietuva) „Lietuvos rytas“ Sankt Peterburgo (Rusija) „Spartak“ Kazanės (Rusija) „Unics“ Maskvos srities (Rusija) „Chimki“ Mariupolio (Ukraina) „Azovmaš“ Talino (Estija) „Kalev“ Astanos (Kazachstanas) „Astana“ Zgoželeco (Lenkija) „PGE Turow“ Kvietimą gausianti komanda

B grupė Klaipėdos (Lietuva) „Neptūnas“ Kauno (Lietuva) „Žalgiris“ Maskvos (Rusija) CSKA Krasnojarsko (Rusija) „Enisey“ Nižnij Novgorodo (Rusija) „Nižnij

Novgorod“ Krasnodaro (Rusija) „Lokomotiv-

Kuban“ Minsko (Baltarusija) „Minsk-2006“ Rygos (Latvija) VEF Nymburko (Čekija) ČEZ.

23

ketvirtadienis, liepos 26, 2012

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė ir „Jotema“ leidykla –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Elizabeth Haynes knygą „Į tamsiausią kampą“.

Elizabeth Haynes. „Į tamsiausią kampą“.

Ketrina ganėtinai ilgai mėgavosi vienišės gyvenimu, kad iš pirmo žvilgsnio atpažintų puikų laimikį – kandidatą į partnerius. Nuostabus, charizmatiškas, spontaniškas Li atrodo kone per geras, kad tai būtų tiesa. O jos draugės aiškiai su tuo sutinka: nė viena neatsispiria jo žavesiui. Bet padūkęs ir kartais valdingas Li elgesys verčia Ketriną jaustis vis labiau izoliuota.

Patyrusi didžiausią savo gyvenimo košmarą ir niekuo nebepasitikinti, ji kruopščiai planuoja, kaip išsigelbėti.

Po ketverių metų, stengdamasi įveikti ją apnikusius demonus, Ketrina drįsta tikėti, kad daugiau niekas nebegresia. Kol vienas telefono skambutis viską pakeičia...

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima

pateikti iki penktadienio 17 val.

1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., DIENA KL KLAIPĖDA (žinutės kaina – 1 Lt).

2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, liepos 31 d.

Avinas (03 21–04 20). Laukia ramus laikas, niekas jums netrukdys, galėsite ramiai dirbti savo darbus.

Puiki diena pasisemti energijos prieš ateityje laukiančius iššūkius. Vakare ištrūkite į gamtą, pasivaikščiokite ar pasportuokite.

Jautis (04 21–05 20). Aiškiai suvoksite, ką vertinate ir mylite.

Tinkamas laikas apmąstyti seniai parengtus planus ir juos įgyvendinti.

Dvyniai (05 21–06 21). Sėkmingai kuriate planus ir juos įgyvendinate. Palankus laikas priimti sprendimus. Iki rytojaus nepamirškite sau ir kitiems duotų pažadų.

Vėžys (06 22–07 22). Būsite labai energingas ir aktyvus, jausite nepaprastą jėgų ir motyvacijos antplūdį.

Tačiau laikykitės numatyto plano, kad nepristigtumėte jėgų.

Liūtas (07 23–08 23). Rasite išeitį iš bet kokios probleminės situacijos. Jaučiate, kad sekasi, todėl su viskuo susitvarkote. Nešvaistykite šios dienos smulkmenoms, atsipalaiduoti bei pailsėti suspėsite ir vėliau.

Mergelė (08 24–09 23). Jums bus suprantamos aplinkinių emocijos, tačiau tai nesuteikia teisės kištis į jus supančių žmonių gyvenimą.

Venkite neapgalvotų žodžių ir vertinimų, kitaip visai netyčia galite įskaudinti jums brangų žmogų.

Svarstyklės (09 24–10 23).

Mėgausitės ilgais pokalbiais, rašysite laiškus, plepėsite telefonu, su entuziazmu imsitės visų darbų. Tačiau vakarop gali apnikti apatija. Pasivaikščiokite gryname ore.

Skorpionas (10 24–11 22). Esate optimistas, jus džiugins jūsų gyvenimas, pasiekimai. Pasikliaukite savo jėgomis ir toliau viskas klostysis puikiai. Vakare nueikite į koncertą ar spektaklį, kad pasisemtumėte įkvėpimo naujiems projektams. Šaulys (11 23–12 21). Pajusite, kad galite lengvai pasiekti užsibrėžtus tikslus. Domins politika, visuomeninė veikla. Tačiau tai bus tik noras pažinti ir sužinoti ką nors naujo, o imtis realių darbų vengsite.

Ožiaragis (12 22–01 20). Apmąstykite praeities įvykius. Nemalonūs dalykai nepasikartos, jei drąsiai ranka numosite į prietarus ir baimes, susijusias su praeitimi.

Vandenis (01 21–02 19). Viskas užklups vienu metu, ir ne tik geros naujienos. Problemų dėl karjeros iškils būtent tada, kai kitos problemos bus sprendžiamos gana lengvai. Nenusiminkite – išspręsite ir šiuos rūpesčius. Žuvys (02 20–03 20). Aplinkiniai nepritars jūsų nuomonei, prieštaraus jūsų idėjoms. Būtina apsvarstyti susidariusią situaciją, kitaip dabartinė padėtis gali turėti neigiamos įtakos ateityje. Palankus metas kūrybai.

Orai

Lietuvoje artimiausiomis dienomis bus labai šilta, gali palyti su perkūnija. Šiandien bus 25-28 laipsniai šilumos, kai kur palis. Penktadienį temperatūra kils dar aukščiau: naktį bus 15–17, dieną 27–30 laipsnių karščio.

Vietomis numatomi trumpi lietūs, kai kur su perkūnija. Panašūs orai laikysis ir savaitgalį.

Šiandien, liepos 26 d.

+26

+23

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (priešpilnis)

+25

Šiauliai

Klaipėda

+27

Panevėžys

+26

Utena

+28

5.19 21.30 16.11

208-oji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 158 dienos.

Saulė Liūto ženkle.

Tauragė

+27

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +35 Berlynas +30 Brazilija +27 Briuselis +27 Dublinas +20 Kairas +36 Keiptaunas +18 Kopenhaga +25

kokteilis Ne­bi­jo­ki­te kal­bos bar­je­rų „Ne­rei­kia bi­jo­ti ke­liau­ti ne­mo­kant, tar­ ki­me, ang­lų ar vo­k ie­čių kal­bos“, – pa­ drą­si­no Is­pa­ni­jo­je lai­ką lei­džian­ti klai­ pė­die­tė Ma­ry­tė.

Anot jos, ge­riau­sias tai iliust­ruo­jan­tis pa­vyz­dys yra ja­po­nai. „Daug ke­l iau­jan­ti tau­ta, – ir in­di­vi­dua­ liai, ir gru­pė­m is. Ja­po­nai, ko ge­ro, la­ biau­s iai iš vi­so pa­s au­l io tau­t ų ma­ žiau­siai mo­ka ki­to­k ių kal­bų, iš­sky­rus sa­vo, – tei­gė „Kok­tei­lio“ skai­ty­to­ja. – Jei­ gu mes va­ž iuo­ja­me ir iš to­lo ma­to­me per karš­t į ša­l i­ke­le ei­nan­čias žmo­n ių su kup­ri­nė­mis fi­gū­ras, tai jau iš to­lo ga­ li­me spė­ti, kad tai ja­po­nai. Ir daž­niau­ siai bū­na­me tei­sūs.“ Ma­r y­tė įsi­t i­k i­no, kad Is­pa­n i­jo­je su la­ bai re­tu šios ša­l ies gy­ven­to­ju įma­no­ ma su­si­kal­bė­ti ki­taip nei is­pa­niš­kai. „Jei ne­pa­vyks­ta su­si­kal­bė­ti, o rei­kia, tai su­si­ro­do­me pirš­tais, ra­šo­me žo­d žius, kal­ba­me kad ir lie­tu­viš­kai. Ir su­si­kal­ba­ me, – juo­kė­si mo­te­ris. – Tik ne­rei­k ia bi­ jo­ti pa­si­ro­dy­ti juo­k in­gam. Pa­vyz­d žiui, su vi­siš­kai ang­l iš­kai ne­kal­ban­čia par­ da­vė­ja nuo 65 eu­rų nu­si­de­rė­jau 10 eu­rų ir dar net su­ge­bė­jo­me „pa­si­kal­bė­ti“, jei­ gu tai ga­l i­ma va­d in­t i po­kal­biu. Ji man paaiš­k i­no, kad jai bus „pei­lis po gerk­le“ nuo sa­vi­nin­ko, jei­gu dar di­des­nę nuo­ lai­dą pri­tai­k ys. O aš ges­tais ne­ma­žai ro­d žiau, ku­r ie, man at­ro­do, tu­rė­t ų bū­ ti aiš­k ūs vi­sa­me pa­sau­ly­je, bet tai is­pa­ nei aiš­ku ne­bu­vo – par­da­vė­ja pa­si­tai­kė ne­ga­bi kal­boms.“ Ne ma­ž iau links­mas nuo­t y­k is at­si­t i­ ko, kai ma­ža Ma­r y­tės duk­re­lė no­rė­ jo nu­si­pirk­t i le­dų. Ma­žo­ji pa­pra­šė le­ dų ang­lų kal­ba: „Ice cream“. Ang­liš­kai ne­sup­ran­tan­ti is­pa­nė ne­su­vo­kė, ko iš jos no­ri­ma. Ta­čiau kai duk­re­lė pa­sa­kė: „Duok le­dų“, par­da­vė­jai ta­po aiš­ku, ko no­r i ma­žo­ji pir­kė­ja.

Mat is­pa­n iš­kai le­dai – „he­la­dos“. Ka­ dan­g i is­pa­nai ne­ta­r ia „h“ rai­dės, tai išei­na pa­na­šus žo­dis į lie­tu­viš­ką.

Londonas +26 Madridas +36 Maskva +28 Minskas +28 Niujorkas +32 Oslas +26 Paryžius +32 Pekinas +32

Šiandien

je įsi­gy­ti pre­kę, pra­šy­ki­te jos sa­ va kal­ba.

Links­mie­ji tirš­čiai Pa­dė­jo viš­ta 5 kg kiau­ši­n į. Su­bė­go re­ por­te­r iai ir klau­sia viš­tos: – Kaip jums tai pa­vy­ko?

– Pas­lap­tis.

– O ko­k ie pla­nai atei­čiai?

– Pa­dė­t i 7 kg kiau­ši­n į.

Re­por­te­r iai klau­sia gai­d žio: – Kaip jums tai pa­vy­ko?

– Pas­lap­tis.

– O ko­k ie pla­nai atei­čiai?

– Su­lup­t i stru­t į. Čes­ka (397 719; Is­pa­ni­jo­je iki 12 val. svei­kin­ki­tės „bue­nos di­jos“. O reiš­kia tą pa­tį: „La­bas ry­tas“ ar­ba „La­ba die­na“)

+28

+26

Vėjas

0–6 m/s

orai klaipėdoje

Vilnius

Marijampolė

+26

Alytus

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

21

23

21

19

2

20

23

22

21

4

21

24

23

22

5

rytoj

šeštadienį

1788 m. Niu­jor­kas ra­ti­fi­ ka­vo Kons­ti­tu­ci­ją, tap­da­ mas 11-ąja JAV vals­ti­ja.

1856 m. Dub­li­ne gi­mė ai­ rių ra­šy­to­jas ir dra­ma­tur­ gas Geor­ge’as Ber­nard’as Shaw. Mi­rė 1950 m.

1875 m. gi­mė ana­li­ti­nės psi­cho­lo­g i­jos pra­d i­n in­ kas švei­ca­rų psi­chiat­ras Car­las Gus­ta­vas Jun­gas.

1891 m. pran­cū­zai oku­ pa­vo Tai­čio sa­lą.

1894 m. gi­mė bri­tų ra­šy­to­ jas, ro­ma­nis­tas ir eseis­tas, kny­gos „Pui­kus nau­jas pa­

Daugintas, Eigirdė, Joakimas, Ona

sau­lis“ au­to­rius Al­dou­sas Leo­nard’as Hux­ley.

1908 m. įkur­tas JAV Fe­ de­ra­l i­nis ty­r i­mų biu­ras (FTB).

1952 m. bū­da­ma 33-ejų nuo vė­ž io mi­rė Eva Pe­ ron, Ar­gen­ti­nos pre­zi­den­ to Jua­no Pe­ro­no žmo­na.

1953 m. Ku­bo­je pra­si­dė­ jo Fi­de­l io Cast­ro va­do­ vau­ja­mas su­ki­li­mas.

1963 m. dau­giau nei 1000 žmo­nių žu­vo per že­mės dre­bė­ji­mą Ma­ke­do­n i­jos sos­ti­nė­je Skop­jė­je.

Kurorte nak­vy­nė – deficitas Šią sa­vai­tę į pa­jū­rį plūs­te­lė­jo šil­tų orų iš­siil­gę poil­siau­to­jai. Va­kar ry­ tą prie įva­žia­vi­mo į Pa­lan­gą bu­vo su­si­da­riu­si po­ros ki­lo­met­rų ei­lu­ tė, o su­si­ras­ti vie­tą nak­vy­nei tam­ pa be­veik ne­beį­ma­no­ma.

Pa­lan­gos sa­vi­val­dy­bės iš­pla­tin­to­ je in­for­ma­ci­jo­je tei­gia­ma, kad ku­ ror­to tu­riz­mo in­for­ma­ci­jos cent­re (TIC) ne­ty­la te­le­fo­no skam­bu­čiai – į pa­jū­rį su­si­ren­gę ar jau at­vy­kę sve­čiai pra­šo pa­dė­ti su­ras­ti nak­ vy­nės vie­tą.

Prie cent­ro du­rų in­te­re­san­ tų ei­lu­tė nu­tįs­ta dar ne­pra­si­dė­jus jo dar­bo lai­kui. To­kia ten­den­ci­ja, pa­sak TIC di­rek­to­rės Alos Va­lu­ žie­nės, pa­ste­bi­ma nuo pir­ma­die­ nio. „Kas­dien su­lau­kia­me ke­lias­ de­šim­ties pra­šy­mų ras­ti nak­vy­nę.

Aš jau ne­skai­čiuo­ju tų, ku­rie to­ kios pa­gal­bos tei­rau­ja­si te­le­fo­nu“, – sa­kė A. Va­lu­žie­nė.

Lais­vų vie­tų vieš­bu­čiai bei mies­ tie­čiai, tei­kian­tys pri­va­taus ap­gy­ ven­di­ni­mo pa­slau­gas, ga­li pa­siū­ly­ti

Vardai

liepos 26-ąją

Rytas

1964 m. gi­mė Ho­li­vu­do ak­to­rė Sand­ra Bul­lock.

Į lėk­tu­vą – be bi­lie­to ir do­ku­men­tų Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos Man­čes­te­rio oro uos­tas pra­dė­jo ty­ri­mą, paaiš­ kė­jus, kad vie­nas 11-me­tis su­ge­bė­ jo įsės­ti į lėk­tu­vą ir nu­skris­ti į Ro­ mą, ne­tu­rė­da­mas nei as­mens do­ ku­men­tų, nei bi­lie­to.

JAV Na­cio­na­li­nės ae­ro­nau­ti­kos ir kos­ mo­so ad­mi­nist­ra­ci­jos (NA­SA) moks­li­ nin­kai mu­ša pa­vo­jaus var­pus: Gren­ lan­di­jos le­dy­nai lie­pą ap­tir­po ge­ro­kai dau­g iau, nei įpras­ta. Pa­sak spe­cia­l is­ tų, tir­pi­mo plo­tas ne­t u­r i pre­ce­den­to, jie nie­ko pa­na­šaus ne­ma­tė pa­sta­r uo­ sius tris de­šimt­me­čius, kai sa­la yra ste­ bi­ma iš pa­ly­do­v ų. Le­do dan­gos po­ky­ čių už­fi k­suo­ta ne­tgi moks­li­nė­je sto­ty­ je „Sum­mit“ – aukš­čiau­sio­je ir šal­čiau­ sio­je Gren­lan­d i­jos vie­to­je. Va­sa­rą pa­ pras­tai ap­tirps­ta maž­daug pu­sė Gren­ lan­d i­jos le­do, bet šį mė­ne­sį tir­pi­mo plo­tas stai­g iai šok­te­lė­jo nuo 40 iki 97 pro­c. „Tai aiš­kus sig­na­las, ku­rio reikš­ mę mums dar teks iš­siaiš­k in­ti“, – sa­kė NA­SA at­sto­vas.

Lia­mas Cor­co­ra­nas ant­ra­die­nį pe­ rė­jo sau­gu­mo pa­tik­rą ne­pa­tei­kęs jo­kių do­ku­men­tų ir sėk­min­gai įsė­ do į oro bend­ro­vės Jet2.com lėk­tu­ vą, ku­ris iš­skri­do į Ita­li­jos sos­ti­nę, pri­pa­ži­no šio Ang­li­jos šiau­rės va­ ka­ri­nio mies­to oro uos­tas.

Ber­niu­kas bu­vo pa­tik­rin­tas ap­ sau­gos dar­buo­to­jų, ta­čiau jie neatk­rei­pė dė­me­sio, kad jau­na­sis ke­lei­vis ne­tu­ri pa­so ir bi­lie­to, ka­ dan­gi jis pra­smu­ko kar­tu su vie­na šei­ma, ei­nan­čia į lėk­tu­vą, pra­ne­ šė dien­raš­tis „Man­ches­ter Eve­ ning News“. Šis in­ci­den­tas įvy­ko tuo me­ tu, kai Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja ruo­ šia­si priim­ti apie 2 mln. tu­ris­tų, vyks­tan­čių į penk­ta­die­nį pra­si­ dė­sian­čias Lon­do­no olim­pi­nes žai­dy­nes.

Olim­pia­dos sau­gu­mas at­si­dū­rė vi­suo­me­nės dė­me­sio cent­re, kai Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos vy­riau­sy­bė nu­ro­dė bu­vu­si pri­vers­ta pa­siųs­ti dar 4 700 ka­rių, nes vie­na pri­va­ ti sau­gos bend­ro­vė ne­su­ge­bė­jo su­ rink­ti pa­kan­ka­mai ap­sau­gi­nin­kų.

Man­čes­te­rio oro uos­to at­sto­vas sa­kė, kad Lia­mas li­ko lėk­tu­ve, kai šis nu­tū­pė Ro­mos Fiu­mi­či­no oro uos­te, ir bu­vo par­skrai­din­tas tuo pa­čiu lėk­tu­vu į Man­čes­te­rį, kur jį pa­si­ti­ko mo­ti­na.

Kaip ra­šo „Man­ches­ter Eve­ning News“, ber­niu­kas bu­vo pa­bė­gęs nuo mo­ti­nos, kai jie­du bu­vo iš­vy­ kę ap­si­pirk­ti į Vi­ten­šo pre­ky­bos ir pra­mo­gų cent­rą. Vie­nuo­lik­me­tis į oro uos­tą nu­si­ga­vo sa­va­ran­kiš­kai.

BBC inf., „Reu­ters“ nuo­tr.

BNS inf.

Gren­lan­di­ja spar­čiai tirps­ta Ban­dy­mas: no­rė­da­mi už­sie­ny­

Praha +29 Ryga +25 Roma +29 Sidnėjus +17 Talinas +22 Tel Avivas +33 Tokijas +31 Varšuva +30

Sezonas: šiluma į kurortą priviliojo šimtus žmonių.

ne­daug. „Šiuo me­tu užim­ta maž­ daug 95 pro­c. vieš­bu­čių nu­me­rių“, – sa­kė A.Va­lu­žie­nė.

Tad ku­ror­to sve­čiams, už­su­ku­ siems pa­gal­bos, ne­re­tai pa­siū­lo­ma ei­ti pa­pus­ry­čiau­ti, iš­ger­ti ka­vos ar tie­siog pa­si­vaikš­čio­ti bei grįž­ti po

va­lan­dos – tiek lai­ko ga­li už­truk­ti nak­vy­nės paieš­kos.

No­rin­tie­ji ap­si­sto­ti pri­va­čia­me sek­to­riu­je taip pat tu­ri ap­si­šar­vuo­ ti kant­ry­be – lais­vų vie­tų yra, ta­ čiau ne­daug. „Klai­pė­dos“ inf.