penktadienis, liepos 27 d., 2012 m. Nr. 174 (1373) TV hero
TODĖL, Todėl, KADVilnieTis ESU VILNIETIS Kad esu
šeštadienisjus sausio 23 d.,
2010 m.
nr. 15 (671)
ŽodŽiųdiena.lt mūšis „diagno zė:seimas“
2,00 Lt
TV3 laidos „Akis tata“ ir LNK „Abi pus sienos“ rei Kedys. Kristupas tingus augina Drą Krivickas ėmė sius si D.Kedžio gyny Leškevičius ad bos, o Giedrius vokatauja Laimu tei Stankūnaitei ir Andriui Ūsui.
NEt 38
PROGRA MOs
„Mane išgelbė
Dvidešimtmetė lietuvaitė Karo lina Kirilko niekada nepamirš koš ma ro, kurį išgyve no per žemės drebė jimą Haityje.
jo Dievas“
TAIKIKLY je
d.
Šiaurės Korėja nutraukė paslapties skraistę, gaubusią jos lyderio Kim Jong-uno asmeninį gyvenimą. Pasaulis 12p.
Galvodavau, ką man reikėtų daryti – eiti į džiungles bananų valgy ti?
Ar telev reikiA m izijAi eno? „Vėtros“ futbolo komandos treneris Virginijus Liubšys
liepos 28
Prekybininkai per šiandien praside dančią olimpiadą ruošiasi skaičiuoti išaugusią apyvartą. Ekonomika 8p.
diena.lt
2012 m.
TODĖL, KAD naujienos ESU VILNIETIS Tikros sostinės
8p.
MieStaS
„Staiga pasigir do tarsi greitai pra stiprus garsas, va nys, – prisiminė žiuotų traukiK.Kirilko. – Ir tą pačią akimirką pradėjo drebėti namas. Pirmomis akimirkomis šo kiruoti nutilome. Bandėme keltis ir lipti nuo namo, tačiau pradžioje to padaryti nepavy ko. Matėme, kaip griuvo gretimi namai, mūsų na mo tvora...“
Netoli griuvo mo jo namai, tvoros, kykla, lūžinėbuvo girdėti verksklykė žmonės, šauksmai. Gatvės mas, pagalbos kių ir dūmų sūku paskendo dulryje. Plačiau skaitykite
Šokoladas
17
Idėja, verta „Kristoforo“
Pasaulis
Buvęs JAV prezi den W.Bushas – nors tas George’as ir nepopuliarus, bet reikalingas. 12p.
„Irmanto sriubos“ be Irmanto
Svajonę atidary ti sriubų res toraną įgyven dinęs Jablonskas dabar Irmantas da, bet minties sriubų never su joną iš sriubos sikrauti mili neatsisako. 5p. eko no Mi ka
bibliotek A
Moterys po šydais
Sėkmė: žemės
drebėjimas Hai tyje nusinešė Karoliną Kirilko. dešimtis tūkstan
Ratai: 11 pata rimų vairuotojams
šiandien priedai
Ūkininkų turge lių užkrėtęs Mindau idėja šalį vičius gautą Šv. gas Maciule Kristoforo statulėlę mielai pa į tūkstančius ga dalytų balėlių. 3p. teMa
kUlinAr ijA
Mėlynių švelnumas
čių gyvybių ir
tik atsitiktinu
mas išgelbėjo
Tomo Mozūros
montažas
27p.
Sportas
Saulius Štomber gas grįžo į didįjį krep sušinį. Dvejų metų per trau vienam geriausių ka visų laikų Lietuvos krepšininkų išėjo tik į naudą. Saulius grįžo su laukęs antrojo vaiko, iš sigydęs skausmus, pasiilgęs krepšinio. Ir nė kiek nepanašus į ve teraną. „Sugrįžo noras žaisti. Tad kiek leis sveikata ir bus noro, dar rungtyniausiu“, – sakė dviejų olimpiadų prizi ninkas. 14p.
Šokoladas
Naktinio klubo sce jantis vyras. Įsiaud noje repuoninkas, besiplaiks rinęs būgnitančia kasele. Abiem jiems – 31-i ir gal jų veik la niekam nekeltų nuo juodu nebūtų ku stabos, jei nigai. 19p.
tV diena
Pirmas lietuviš kas S ženklu. Ir galbūt filmas su merciškai sėkmin pirmas kogas. Lietuvos kino teatruose pra juostos „Zero 2“ dėtos rodyti režisierius Emilis Vėlyvis tiki: jo darbas privalo pritrauk ti žiūrovų.
Darbas užsieny je – tik miražas Aklai įdarbinimo pasitikėję lietu agentūromis viai vis dažniau užsienyje lieka ir be darbo, ir be pinigų. Dėl to ten minti teismų slenks ka kantriai čius. 6p. UžribiS
porTreTA s
1,30 Lt
Rytoj — storesnė „Vilniaus diena“ ir priedas „TV diena“.
Sveikatos viršūnės e kilo panika STT įkliuvęs svei katos apsau gos viceminist ras kas gali būti tik Artūras Ski pir tos apsaugos sis moji sveika temą apėmu sio korupcijos tinklo auka. 9p.
kino FoteliS Tragiškas tam ri teriosu sos grįžimas
Klientus pasitinka gyvūnai Tiražas 34 970
Jei aš M.Adomėną išmesčiau, tada galėčiau komentuoti. Nieko panašaus nebuvo. Tėvynės sąjun gos-Lietuvos krikščionių demokratų vykdomasis sekretorius Raimundas Alekna
5p.
Miestas
2p.
Laukia Kūdrų parko atgimimo Užupiečiai norėtų mat yt i įdom iau įrengtą Kūdrų park ą, tač iau tur i laukt i, kol bus įgyvend int i didesn i projektai. Parko ter itor ija patenka į nek ilnojamojo turto plėtotojų pla nus. Anksčiau Kūdrų parkas buvo mėgstama jaunimo laisvalaikio vie ta. Dabar, pasak apl ink in ių gyven tojų, čia retai kas nors beužklysta.
Miestas Istorijos: N.Makarskaitės ir S.Ivanausko anglų kurtas Pepė – manekenė ir fotomodelis, o Lapsė – tiesiog meilus šuo.
Teatro simbolis – didžiulė piranija. Kavi nių „personalas“ – papūgos ir vištos. Dra bužių parduotuvėje klientus pasitinka šunys. Gyvūnai viešose Vilniaus vietose – vis dar stebinantis lankytojus, bet popu liarėjantis reiškinys.
Rūta Grigolytė
r.grigolyte@diena.lt
Piranija vaikučiams
Bene populiariausi augintiniai ka vinėse yra žuvys. Įsirengti akva riumus ypač mėgsta kinų resto ranai: lankytojai tokioje vietoje tikriausiai labiau nustebtų neiš vydę akvariumo, nei jį pamatę.
Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
Įdomesnį augintinį turi Vilniaus teatras „Lėlė“. Apie penkiolika me tų įstaigoje gyvenanti piranija, anot teatro budėtojos, anksčiau mielai taršydavo mažesnes žuvytes, bet ilgainiui, matyt, tapo vegetare. Teatro meno vadovas Vilman tas Juškėnas pasakojo, kad žuvis yra tapusi savotišku įstaigos simboliu.
2
2p.
Duobę užlopė, bet gali būti naujų
2
penktADIENIS, liepos 27, 2012
miestas
13p.
Druskininkų festivalyje teatro madas diktuoja rusai.
Kūdrų parkas Užupiečiai norė tų matyti įdomiau įrengtą rajono pa šonėje esantį Kūdrų parką, tačiau turi laukti, kol bus įgy vendinti didesni projektai. Parko teri torija patenka į ne kilnojamojo turto plėtotojų planus.
Žuvys: senolė piranija džiugina „Lėlės“ teatro lankytojus.
Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
Klientus pasitinka gyvūnai
„Iš pradžių jos buvo 1 penkios. Jų atsiradimo teatre istorija labai įdomi. Žuvis
atgabeno jas namie auginęs žmo gus. Vieną kartą valantį akva riumą žuvys jį šiek tiek apkramtė, ir žmona liepė piranijų atsikraty ti. Kadangi vyras buvo teatro va dovo pažįstamas, čia jas ir atnešė. Tos penkios piranijos tuomet buvo mažos, dekoratyvinės. Vėliau jos viena po kitos ėmė sirgti. Ta, kuri susirgdavo, tapdavo kitų žuvų au ka ir savotiško terorizmo objektu. Žuvis būdavo puolama kitų, ir ga lų gale teatro darbuotojai rasdavo ją nudvėsusią. O šita veteranė ir liko. Ji jau tik kelis dantis beturi, net nelabai reaguoja į pabilsno jimus į stiklą“, – piranijų istoriją papasakojo V.Juškėnas. Vis dėlto didelė sena žuvis, pa sak teatro meno vadovo, vis dar traukia lankytojų dėmesį, džiugi na vaikus. „Jūs turbūt juokaujate, niekur ji iš teatro nekeliaus. Ji tapusi teatro simboliu“, – paklaustas, ar buvo minčių kam nors perduoti išaugu sią žuvį, sakė V.Juškėnas.
mes taip nedarome“, – draugiškos atmosferos kupiname šeimos buti ke pasakojo N.Makarskaitė.
Vilmantas Juškėnas:
Jūs turbūt juokau jate, niekur piranija iš teatro nekeliaus. Ji tapusi teatro sim boliu. Pamėgo paukščius
Vis daugiau kavinių laiko paukš čių. Pvz., Vilniaus gatvėje esan čiame restorane „Pomodoro“ yra kanarėlių, o netoli veikiančiame bare-restorane „Coco“ ant baro gyvena papūgos nimfos – du pa tinėliai ir patelė. „Jų priežiūra la bai paprasta, tereikia įpilti lesalo,
vandens, pakeisti laikraščius ant narvelio dugno, tad tokios parei gos daug pastangų nereikalau ja ir nevargina. Jas kalbinti labai mėgsta vaikai. Kartais papūgos pradeda taip čirkšti, kad negali me nutildyti“, – juokėsi „Coco“ darbuotoja. Restorane „Čili kaimas“ viš tos ir gaidžio porelė irgi jau tapo neatskiriama interjero detale. „Ši višta čia gyvena jau ketverius metus, tik gaidys per tą laiką pa sikeitė“, – pasakojo restorano pa davėja. „Paukščiai mūsų restora ne – tikras džiaugsmas vaikams, ir dėl to – jų tėvams. Gyvūnai jaukią ir šiltą atmosferą sukuria ne tik lan kytojams – jie džiugina akis ir mū sų darbuotojams. Paukščius prižiū ri patys „Čili kaimo“ darbuotojai, jie lesina vištas lyg tikrame kaime“, – sakė bendrovės „Čili Holdings“ Reklamos ir komunikacijos sky riaus vadovė Virgita Valiūnaitė.
r.grigolyte@diena.lt
Anksčiau Kūdrų parkas buvo mėgstama jaunimo laisvalaikio vieta. Dabar, gyventojų pasakoji mu, čia retai kas užeina. „Prieš daug metų čia buvo gy ventojų daržai, vėliau juos išnaiki no. Parkas iš esmės tvarkytas kar tą per dešimt metų. Dabar vienas labai geras darbininkas jį prižiūri, nueikite, pamatysite“, – žvalgy damasi iš už tvoros pasakojo šalia parkelio gyvenanti moteris. „Planai dėl teritorijos yra susi ję su kitu projektu, rodos, „Archi tektūros parku“. Koks jo likimas, negaliu pasakyti. Anksčiau bu vo galvojama tenai daryti akmenų parką, buvo kitokių idėjų, bet jos visos tarsi ištirpdavo. Dabar buvo sudaromi nauji projektai“, – sa kė Užupio respublikos prezidentas Romas Lileikis. Iš tiesų tą dieną pašlaitėje žolę pjovė viešosios įstaigos „Vilniaus miesto parkai“ darbuotojas. Įstai ga parkų priežiūrą perėmusi nuo
Tvarka: iš Kūdrų parko išvežta krūvos
Ateitis: išsivadavęs iš kemsynų parkas
liepos 1-osios. Per liepą iš Kūdrų parko įstaigos darbuotojams teko išvežti krūvas šiukšlių, išnaikin ti piktžolių ir krūmynų džiungles.
Smegduobę Šilo gatvė
Šuo vitrinoje
Arklių gatvės praeivių žvilgsnius traukia ant palangės įrengtame guolyje įsitaisęs anglų kurtas. Bu tike „Boho Chic“ iš tiesų gyvena du šunys: vipetas Pepė ir retriveris Lapsė. Tik dešimtmetė Lapsė kiek kuklesnė, lankytojus pasitinka jau parduotuvėje, o štai Pepė pripra tusi prie dėmesio: šiemet „Mados infekcijoje“ ji dalyvavo pristatant dizainerės Ramunės Strazdaitės kolekciją „Medžioklė“, o dabar yra kviečiama į fotosesijas. „Boho Chic“ savininkai Nerija Makarskaitė ir Saulius Ivanaus kas sakė nenorėję, kad augintiniai dienas leistų vieni namuose. Pe pę jie įsigijo jau turėdami butiką, o Lapsę parsivežė iš Amerikos. „Jie labai geri, specialiai nedre suoti, bet pripratę prie žmonių. Šunys parduotuvei suteikia daug jaukumo, ir mums patiems gera, ir klientai labai teigiamai reaguoja. Buvo tik pora atvejų, kai šunų bi jančios merginos prašė pririšti juos, kitaip jos į vidų neisiančios. Bet
Rūta Grigolytė
Andrejus Žukovskis a.zukovski@diena.lt
Smegduobė Šilo gatvėje sutvarky ta, tačiau nuo panašių incidentų sostinėje niekas nėra apsaugotas. Bent jau tol, kol nebus sutvarkyti lietaus kanalizacijos vamzdynai. Teritorija: „Čili kaimo“ višta ir gaidys išdidžiai vaikštinėja po savo
gardą.
Sutvarkė per kelias dienas
Pasak Vilniaus savivaldybės ko munalinių paslaugų įmonės „Grin da“ vadovo Algimanto Vilūno, Šilo gatvėje liepos 12 d. atsiradusi smeg duobė buvo sutvarkyta per porą dienų. Šiuo metu kelio ruožas toje vietoje visiškai išlygintas, o virš jo nutiestas naujas asfalto sluoksnis. „Smegduobė buvo sutvarky ta, kaip tuomet buvo ir žadėta, jau šeštadienį, dar po kelių dienų bu vo paklotas naujas asfaltas“, – tei gė dienraščio pašnekovas. Vargina seni vamzdynai
Charakteris: kartais papūgos restorane „Coco“ taip įsisiautėja, kad
perrėkia žmones.
A.Vilūnas tvirtino, kad šioje vieto je problemų dėl smegduobių anks
čiau nėra buvę, tačiau pripažino, kad problemos priežastis – pasenę lie taus kanalizacijos vamzdynai – Šilo gatvėje egzistuoja ne pirmus metus. „Tokių atvejų šioje vietoje anks čiau nebuvo pasitaikę. Vis dėl to problemos priežastis aiški. Šilo gatvėje 4–5 m po žeme sukloti se ni ne armatūriniai vamzdynai, ir jie susidėvėję. Toje vietoje, kur atsivėrė smegduobė, yra įtrauktas maždaug 50 metrų ilgio naujas plastikinis vamzdynas, kuris turi laikytis ilgai ir ateityje toks atvejis šioje vietoje ne turi pasikartoti“, – teigė A.Vilūnas. Anot pašnekovo, panašių pro blemų kaip Šilo gatvėje gali nutik ti ir kitose sostinės vietose. Tiesa, savivaldybės atstovas negalėjo pa žadėti, kad smegduobių kaltinin kai – seni vamzdynai – artimiau siu metu bus pakeisti. „Seni vamzdynai yra ne tik Ši lo, bet ir Antakalnio, Architektų gatvėse. Žinoma, bus ieškoma gali mybių juos keisti“, – tikino „Grin dos“ atstovas.
3
penktADIENIS, liepos 27, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
laukia atgimimo tingai pas akoj o mišk in inkas, „Vilniaus miesto parkų“ direk toriaus pavaduotojas Laisvūnas Budėnas. Kūdrų parko projektiniai pa siūlymai buvo įtraukti į Vilniaus miesto sav ivaldybės inic ij uotą projektą „Architektūros parkas“. Jį įgyvendinus, kaip teigiama pro jekto aprašyme, „nuo Užupio iki Belmonto miško besidriekiantys Vilnios krantai netolimoje ateity je taps išskirtiniu sostinės kvarta lu, pastatytu darnios plėtros prin cipais ir išreiškiančiu aukštųjų technologijų bei pažangių socia linių idėjų sąjungą“.
Laisvūnas Budėnas:
Parkas buvo visiškai neprižiūrėtas, apau gęs, net tiltelių nesi matė. Tiesa, sutvarkė me dar tik dalį parko.
s šiukšlių, išnaikintos piktžolių ir krūmynų džiunglės.
turėtų būti įdomus ne tik antims, bet ir atkvėpio ieškantiems vilniečiams. Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
„Parkas buvo visiškai neprižiūrė tas, apaugęs, net tiltelių nebu vo matyti. Tiesa, sutvarkėme dar tik dalį parko, jis tęsiasi iki kalvos
viršaus, kur yra kavinė. Ten apau gę krūmais, uosialapiais klevais. Bandysime tą teritoriją tvarky ti rudenį ar žiemą“, – entuzias
Netolima ateitis jau nutolusi: projektas buvo svarstomas nuo 2007 m. – tuomet daugiafunkcio kvartalo statybas pradėti tikėta si po metų ar dvejų, baigti – iki 2013-ųjų. Į teritorijos plėtrą bu vo numatoma investuoti apie 3 mlrd. litų. „Vilniaus miesto parkų“ miški ninkas L.Budėnas sakė, kad su tvarkyti Kūdrų parką dabar pri skirta smulkesniam – Misionierių sodų rekonstrukcijos – projektui. „Yra parengt i prieš projekt i niai siūlymai, kuriuose žadama atk urt i Mis ion ier ių sodų frag mentus. Kitąmet žadame rašyti paraiškas dėl ES paramos. Tokia eiga numatoma ir dėl kitų prižiū rimų teritorijų, kurias reikia su tvark yt i: prieš projekt in iai siū lymai, techniniai projektai ir jų įgyvend in im as. Tik Sereik išk ių park ą gavom e jau kaip prad ėtą projektą, kitais metais turėsime tik prižiūrėti vykdymą“, – sakė L.Budėnas.
ėje sutvarkė, bet gali būti naujų Problemų matė ir anksčiau
Dienraščio kalbinti netoli Šilo gatvės gyvenantys žmonės teigė, kad problemų dėl išplauto grunto šio je vietoje yra buvę ir anksčiau. Kas rytą į darbą Šilo gatve važiuojanti Monika prisiminė, kad kasmet po stipresnės liūties tai viename, tai kitame gatvės ruože įdubdavo as falto danga. „Aišku, šioje vietoje niekad nieko lyg ir nebuvo, tačiau kokie 30 metrų upės link nuolat būdavo problema. Po lietaus įgriū davo asfaltas, būdavo atitverta ir kasmet komunalininkai tvarkyda vo“, – teigė dienraščio pašnekovė. Monikos nuomone, dėl visko kaltas gruntas – po asfaltu esan tis smėlis kaskart palijus vis labiau išplaunamas. „Tą patį sakė ir mano vyras, ir man taip atrodo. Kai asfaltas įgriūdavo, būdavo matyti, kad ten yra smėlio. Matyt, kažkur vanduo skverbdavosi, po truputį plaudavo. O kai daugiau kiek išplauna, tai ir įgriūva kelias“, – dėstė moteris.
Pareigūnai sučiupo nelegalų gidą Vasarą į Vilnių plūstantys turistai suteikia progų pasipelnyti įvai raus plauko sukčiams. Kai kurie jų prisistato gidais ir miesto sve čiams seka pasakas.
Vilniaus miesto savivaldybės Tu rizmo skyrius kartu su VšĮ Vil niaus turizmo informacijos cent ru ir konferencijų biuru, Vilniaus apskrities Vyriausiojo polici jos komisariato Viešosios tvar kos valdybos Ekologijos ir teisės pažeidimų prevencijos skyriaus pareigūnais bei Vilniaus gidų at stovais surengė nelegalaus gidų darbo prevencinę akciją. Patikrinus 12 gidų, vedan čių ekskursijas anglų, vokiečių, lenkų, ispanų, italų kalbomis, paaiškėjo, kad vienas asmuo, kal bantis vokiškai, neturi gido kva lifikaciją liudijančio pažymėjimo. Jis buvo įspėtas, kad ekskursiją Vilniaus senamiestyje gali vesti tik gido pažymėjimą turintis as muo. Vykdant prevencines akcijas ypatingas dėmesys skiriamas ne tik gidų pažymėjimams tikrinti, bet ir švietimui bei informacijos apie gido darbą sklaidai.
Legaliai dirbantys – gido kva lifikaciją liudijančius pažymė jimus turintys – gidai piktina si, kad mieste vis dar pasitaiko atvejų, kai ekskursijas veda už sieniečiai, neturintys gido pa žymėjimų, ir pasakoja iškraipytą miesto istoriją bei pateikia netei singus faktus. Gidas – profesija, įteisinta Tu rizmo įstatyme. Jame numatyta, kad gidais gali dirbti tik asme nys, turintys Valstybinio turiz mo departamento prie Ūkio mi nisterijos išduotus pažymėjimus, liudijančius gido kvalifikaciją. Pažymėjimas išduodamas bai gus specialius gidų kursus – to kius kursus kasmet nuo rugsėjo, spalio mėnesio organizuoja ir VšĮ Vilniaus turizmo informacijos centras ir konferencijų biuras. Nelegalaus gidų darbo pre vencinės akcijos, kurių tikslas yra siekti, kad turistai apie Vil nių gautų teisingą bei išsamią in formaciją ir būtų saugomas gidų darbas, mieste rengiamos jau de šimti metai vasaros sezonu. Ak cijas numatoma tęsti iki turizmo sezono pabaigos. VD inf.
Taikinys: į sostinę atvykstantys svečiai neretai tampa lengvu apsi
metėlių gidų grobiu.
Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
Ieškos teršalų prie darželių Vilniaus savivaldybės įmonė „Vil niaus planas“ skelbia viešojo pir kimo konkursą norėdama išsiaiš kinti, ar prie kelių Vilniaus darže lių užterštas dirvožemis ir grunti nis vanduo.
Randas: apie Šilo gatvėje buvusią smegduobę liudija tik naujas asfaltas.
Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
Vakar paskelbtas viešojo pirkimo techninių specifikacijų projektas. Nurodoma, kad perkama paslau ga – Naujamiesčio mikrorajone esančių lopšelių-darželių „Šne kutis“, „Kurpaitė“ ir kitų galbūt užterštų teritorijų grunto (dirvo žemio) ir gruntinio vandens už terštumo ekogeologiniai tyrimai. Kaip teigiama Vilniaus savi valdybės atsakyme BNS, šie dar želiai įsikūrę netoli trijų buvusių gamyklų, todėl norima išsiaiškin
ti, ar tinkamas bei švarus yra dir vožemis jų teritorijoje, kartu – ir gruntinis vanduo. Būtų atliekamas kompleksinis tyrimas. Savivaldybė tikina, kad su geriamuoju vandeniu tai ne susiję. „Atliekant bendrą užterš tumo monitoringą, šių gamyklų teritorijose vietomis buvo užfik suota tam tikrų nedidelių nukry pimų nuo normos. Jeigu atlikus tyrimą paaiškėtų, jog dirvožemis užterštas, nedelsiant būtų atlie kamas valymas. Šis tyrimas ne turi nieko bendra su geriamuo ju vandeniu, jis visame mieste yra švarus ir nuolat tikrinamas“, – sakė „Vilniaus plano“ direkto rius Justinas Kulakauskas. VD, BNS inf.
4
penktADIENIS, liepos 27, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
Brangsta patalpos prekybai Padalijo pinigų
jaunimo iniciatyvoms
Prekybos patalpų nuomos kainos pagrindinėse prekybinėse Vil niaus gatvėse pirmą šių metų pus metį išaugo 10–20 proc. Šiuo metu 100–300 kvadratinių metrų dyd žio prekybos patalpų nuomos kai na svyruoja nuo 45 iki 130 litų už kvadratinį metrą.
Kaip teigiama bendrovės „OberHaus“ pranešime spaudai, pa didėj us ioms nuom os kain oms įtakos turėjo didėjantis preky bos plotų užimtumas. Vilniaus pagrindinėse prekybinėse gatvė se – Gedimino prospekte, Pilies, Didžiojoje, Vokiečių gatvėse – prekybos patalpų užimtumas pa didėjo iki 92,4 proc. Mažiausias – 90,7 proc. – pre kybos patalpų užimtumas išlieka Gedimino prospekte. Mažiausiai laisvų plotų fiksuojama Vokiečių ir Pilies gatvėse, ten patalpų užimtu mas sudaro atitinkamai 95,7 proc. ir 94,1 proc. „Jau kurį laiką stebima, kai lais vose patalpose kuriasi nauji pre kių ženklai bei įmonės, o dalį senų nuomininkų keičia nauji“, – pra nešime cituojamas „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas Saulius Vagonis. Pasak jo, prekybos vietose, ku riose anksčiau dominavo drabu žių, avalynės ir prabangos prekių parduotuvės, dabar daugiau kuria
Šiais metais Vilniaus miesto savi valdybės vykdytas jaunimo pro gramų konkursas sulaukė 50 jau nimo ir su jaunimu dirbančių or ganizacijų paraiškų.
Tuščia: mažiausias prekybos patalpų užimtumas išlieka Gedimino pro
spekte.
si įvairių kitų prekių bei paslaugų siūlančios įmonės. „Ober-Haus“ skaičiavimais, be veik trečdalyje (28,9 proc.) šio se gatvėse esančių patalpų įsikūru sios kavinės, barai, klubai ir greitojo maisto užeigos. Įvairias paslaugas teikiančios įmonės (vaistinės, ke lionių agentūros, draudimo įmonės, kirpyklos, optikos ir mobiliojo ryšio salonai) užima 26,9 proc. patalpų.
Iš jų nutarta finansuoti trisdešimt du projektus, jiems iš viso skirta 132,97 tūkst. litų. „Šiais metais savivaldybė nu tarė remti tas programas, kurios siekia mažinti jaunimo nedarbą ir skatina aktyvų jaunų žmonių dalyvavimą visuomeninėje veik loje“, – teigė Vilniaus jaunimo reikalų tarybos pirmininkas, Vil niaus miesto savivaldybės tary bos narys Edvardas Trusevičius. Vykdant finansuojamus projek tus jaunimas mokysis, kaip kurti ir realizuoti savo idėjas, Vilniaus
mieste vyks įvairios stovyklos, verslumo, lyderystės, kūrybiš kumo mokymai, moksleivių ir studentų organizacijų renginiai, darbo praktikos savaitė mokslei viams. Projektais bus dirbama su socialinėje atskirtyje esančiu jau nimu, taip pat su iš vaikų globos namų išėjusiais jaunais žmonė mis, stokojančiais savarankišku mo ir motyvacijos. Savivaldybės paskelbtame kon kurse šiemet yra keletas naujo vių. Pirmiausia, vilniečiai pirmieji iš Lietuvos savivaldybių galėjo pa teikti paraiškas elektroniniu būdu. Be to, pretenduojantys į institu cinę paramą turės galimybę pra tęsti sutartį kitais metais ir taip užsitikrinti tęstinį finansavimą. VD inf.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Trečioje vietoje yra drabužių ir avalynės parduotuvės, jos su daro 20,1 proc. visų patalpų. 12,5 proc. užima papuošalų, akse suarų ir suvenyrų parduotuvės, gausiausiai paplitusios daugiau nei trečdalyje Pilies gatvės. Kre dito įstaigų (bankų) skyriai su daro 6 proc., maisto prekių ir gėrimų parduotuvės – 5,6 proc. VD, BNS inf.
Prioritetas: skirstant pinigus pirmenybė buvo teikiama projektams,
kuriais būtų galima sumažinti jaunimo nedarbą.
Tomo Raginos nuotr.
Keičia vaikų žaidimo aikšteles Vilniaus miesto savivaldybės tar nybos išmontuoja senus žaidi mo aikštelių įrenginius, kurie ga li kelti pavojų jose žaidžiantiems vaikams.
Vietoj jų planuojama įrengti at naujintas vaikų žaidimo aikšte les. Įvairiose miesto teritorijose planuojama įrengti 84 atnaujin tas vaikų žaidimo aikšteles. Aikštelės bus tvarkomos Anta kalnyje, Fabijoniškėse, Grigiškė se, Justiniškėse, Karoliniškė
se, Lazdynuose, Naujamiestyje, Naujininkuose, Naujojoje Vil nioje, Paneriuose, Pašilaičiuose, Pilaitėje, Rasos seniūnijoje, Se namiestyje, Šeškinėje, Šnipiškė se, Verkiuose, Vilkpėdėje, Viršu liškėse, Žirmūnuose, Žvėryne. Šios aikštelės bus pritaikytos dviejų amžiaus grupių vaikams– iki 6 metų ir 6 metų bei vyresniems. Šiuo metu sostinėje yra apie 300 tvarkingų naujo tipo vaikų žaidimo aikštelių. VD inf.
Tvarkosi: senųjų aikštelių netrukus neliks, o tokių vaikams dar teks
palūkėti.
Kęstučio Vanago (BFL) nuotr.
5
penktADIENIS, liepos 27, 2012
lietuva diena.lt/naujienos/lietuva
Rudens balsavimams – milijonai litų
Rinkimai artyn, rietenų – daugyn. Konservatorių rin kimų štabe jau stumdomasi: jį ap leidžia parlamenta ras Mantas Adomė nas, kuravęs deši niųjų rinkimų kam panijos reklamą. Saviškiai dedasi nieko nežiną.
Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
Spalį vyksiantys Seimo rinkimai ir referendumas dėl atominės elekt rinės kainuos daugiau kaip 20 mln. litų.
Tyla: konservatorių rinkimų štabe už reklamą buvęs atsakingas, bet
iš jo pasitraukiantis M.Adomėnas – nekalbus.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Dešinieji stumdosi Justinas Argustas j.argustas@diena.lt
Šilta konservatorių rinkimų šta bo vadovo pavaduotojo kėdė ne trukus atsilaisvins. Iš šių pa reigų traukiasi parlamentaras M.Adomėnas. Beje, jis pats atei nančiuose Seimo rinkimuose jo kioje vienmandatėje apygardoje nekandidatuos, tik daugiaman datėje, nors 2008-aisiais laimėjo Vilniaus senamiestyje. „Taip, traukiuosi savo noru, nuo pirmadienio“, – vakar dienraščiui patvirtino M.Adomėnas. Pasak politiko, su jo bute pa starosiomis dienomis neva rasta klausymosi aparatūra šis spren dimas neturi nieko bendra. Dešiniųjų reklamos kampaniją kuravęs parlamentaras plačiau savo
sprendimo nekomentavo ir pasiūlė kreiptis į rinkimų štabo vadovą, Tė vynės sąjungos-Lietuvos krikščio nių demokratų (TS-LKD) vykdo mąjį sekretorių Raimundą Alekną.
Raimundas Alekna:
Vakar jį dar mačiau dirbantį. Nieko apie tai nežinau. Tačiau šis dėjosi nieko apie M.Adomėno pasitraukimą neži nąs. „Nuo kurio pirmadienio? Va kar jį dar mačiau dirbantį. Nieko apie tai nežinau. Tai reikia klaus ti jo paties kodėl. Jei aš jį išmes čiau, tai tada galėčiau komen tuoti. Nieko panašaus nebuvo“,
– aiškino R.Alekna. Dienraštis su M.Adomėnu bandė susisiekti dar sykį, tačiau politikas telefono ra gelio nekėlė. M.Adomėnas rinkimų štabe at sakingas už politinės reklaminės kampanijos koncepciją, taip pat – už darbą su reklamos agentū romis. Apie tokį partijos nario spren dimą nežinojo ir kiti kolegos. Kal bama, kad M.Adomėnas traukiasi, nes išsiskyrė jo ir partijos lyderių požiūris į dešiniųjų politinę rekla mą ir šūkius. „Kol kas nieko apie tai nežinau, tačiau man tai kelia nerimą, nes jis buvo atsakingas už reklamą. Tai kaip dabar visa tai paliekama“, – vakar spėliojo TS-LKD frakcijos Seime seniūnas, konservatorių rin kimų štabo narys Jurgis Razma.
Finansų valdymas – nekokybiškas Finansų ministerijoje ir kai kurio se jai pavaldžiose įstaigose finan sų valdymas dar nėra nepriekaiš tingas, kaip teigė Valstybės kont rolė, atlikusi ministerijos finansi nį auditą.
„Jau atlikdami auditą pastebėjo me ministerijos pažangą nedel siant taisyti valstybinių auditorių nurodytas klaidas, todėl tikimės, kad įgyvendindama Valstybės kontrolės rekomendacijas minis terija imsis atitinkamų priemonių nustatytiems pažeidimams ištai syti ir jų nekartos“, – sakė valsty bės kontrolierė Giedrė Švedienė. Valstybės kontrolė nustatė, jog ministerija neužtikrino, kad Lie tuvos religinėms bendruomenėms, bendrijoms ir centrų maldos na mams iš valstybės biudžeto skirtos lėšos (1,797 mln. litų) būtų panau dotos teisėtai, ekonomiškai, efek tyviai ir rezultatyviai. Ministerija, skirdama lėšas minėtiems subjek tams, nesudarė su jais sutarčių dėl lėšų panaudojimo, lėšų gavėjai mi nisterijai teikė tik apibendrintą in
formaciją, iš kurios negalima nu statyti, ar biudžeto lėšos naudotos programos tikslams vykdyti. Vals tybės kontrolė taip pat negalėjo patvirtinti, kad Finansų ministerija už suteiktas skolų administravimo paslaugas Turto bankui sumokėjo teisingą sumą – 3,492 mln. litų. Atliekant auditą pažeidimų nu statyta ir Finansų ministerijai pa valdžiose įstaigose. Valstybinė mokesčių inspekcija savo veik lai vykdyti pirmiausia naudojo ne inspekcijos pajamų įmokas, o valstybės biudžeto asignavimus. Mokesčių inspekcija atmetė šiuos
Valstybės kontrolės priekaištus ir pareiškė, kad veikia pagal įstaty mus ir nustatytą tvarką. Esą jei gu veiktų priešingai, neužtikrintų efektyvaus lėšų panaudojimo. Finansų ministerijos mokymo centre Valstybės kontrolė nusta tė Viešųjų pirkimų įstatymo pa žeidimų. Ministerija sureagavo į šias au ditorių pastabas. Remiantis ja, įgyvendinus po audito pateiktas rekomendacijas, centro vykdomų viešojo pirkimo konkursų trūku mai bus pašalinti. VD, BNS inf.
Pažeidimas: Finansų ministerija, skirdama beveik 2 mln. litų religi
nėms bendruomenėms, nesudarė su jomis sutarčių dėl lėšų panau dojimo. Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) patvirtino rinkimų apylinkių ir apygardų komisijų per Seimo rin kimus išlaidas. Šiemet jos turėtų siekti apie 15,4 mln. litų. Didžioji šios sumos dalis – 11,7 mln. litų – teks apylinkių komisi joms, kurių iš viso yra daugiau nei 2 tūkst. Jų nariams už darbą keti nama sumokėti 8,2 mln. litų. Apygardų, kurių yra 71, komisijų narių darbo užmokesčiui planuo jama skirti 1,9 mln. litų. VRK pirmininko Zenono Vai gausko teigimu, dar nesuskaičiuo ta, kiek kainuos drauge su parla mento rinkimais Seimo sprendimu rengiamas patariamasis referendu mas dėl atominės elektrinės staty bos. Tačiau jau susitarta, kad tam neturėtų būti išleista daugiau kaip 2 mln. litų. Tikimasi, kad bent da lį šių išlaidų padengs Vyriausybė iš Privatizavimo fondo, likę pini gai bus skirti iš šiems metams ko misijai numatyto biudžeto. Prie bendros išlaidų sąmatos dar būtina pridėti pačios VRK išlaidas. „Labai daug dalykų darysime centralizuo tai“, – teigė Z.Vaigauskas. Tai, ti kimasi, padės sutaupyti bent da lį lėšų. Pasak VRK vadovo, rengiant par lamento rinkimus ir referendumą bet kokiu atveju reikės išsiversti su 21 mln. litų. Šių metų valstybės biudže te asignavimams VRK numaty ta 44,1 mln. litų suma. Tačiau iš jų net 20,278 mln. litų skiriama po litinėms partijoms kaip valstybės biudžeto dotacijos. Pirmoji dota cijos dalis jau paskirstyta. VRK atstovai yra sakę, kad tiks lios rinkimams skirtos išlaidos bus
aiškios tik tuomet, kai rinkimai bei referendumas baigsis ir bus su vestas metinis VRK finansavimo balansas. Kai pernai vasarą buvo rengiamas biudžeto projektas, ko misija Finansų ministerijai patei kė kur kas didesnę numatomą su mą rinkimams organizuoti – 23,2 mln. litų. Tačiau ministerija ne sutiko projektuoti tokių išlaidų ir įpareigojo VRK susispausti. Pernai vasarį įvykusiems savi valdybių tarybų rinkimams orga nizuoti išleista kiek daugiau nei 17 mln. litų. 2008 m. Seimo rinki mams organizuoti buvo skirta dau giau negu 26 mln. litų.
Kaina: kiek daugiau nei 20 mln.
litų kainuos surengti Seimo rin kimus ir referendumą šių metų spalį. Evaldo Butkevičiaus nuotr.
Nebaustų prostitučių Parlamentaras siūlo naikinti bau das už vertimąsi prostitucija, bet griežtinti bausmes už sąvadavimą.
Seimo narys Mantas Varaška iš Administracinių teisės pažeidimų kodekso brauktų straipsnį, pro stitutėms numatantį 300–500 li tų baudą, už pakartotinį pažeidimą – 500–1000 litų baudą arba admi nistracinį areštą iki 30 parų. Pasak M.Varaškos, kai kuriose ES šalyse prostitucija yra legalizuota, kai kuriose – nebaudžiama, bet dažniau nusikaltimu laikomas įvai rių formų sąvadavimas, siūlymasis viešose vietose, taip pat draudžia mi viešnamiai. Anot politiko, prostitucija legali zuota šešiose ES valstybėse – Aust rijoje, Graikijoje, Latvijoje, Olandi joje, Vengrijoje ir Vokietijoje. Siūlydamas naikinti baudas pro stitutėms, parlamentaras kartu siūlo griežtinti bausmes prostitu cijos organizatoriams. Seimo na rio siūlymu minimali bausmė tam, kas „turėjo pajamų iš kito asmens prostitucijos arba sąvadavo“, būtų
ne mažesnė kaip dveji metai laisvės atėmimo, o maksimali siektų pen kerius metus nelaisvės. Šiuo me tu už tokią veiką gresia bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 4 metų. Už nepilnamečio asmens įtrau kimą į prostituciją minimali bauda būtų ketverių metų laisvės atėmi mas, o ne dvejų, kaip yra šiuo me tu. Maksimalią baudos ribą siūlo ma palikti tą, kuri galioja šiuo metu – aštuoneri metai nelaisvės. VD, BNS inf.
6
ES valstybėse yra legalizuota prostitucija.
6
penktADIENIS, liepos 27, 2012
nuomonės
Įstatymo spąstuose
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Vytautas Budnikas
Klaustukų daugiau negu šauktukų
Kęstutis Neverauskas
Š
iand ien Londone prasi deda XXX vasaros olim pinės žaidynės. Britų or gan iz uot umu suž avėt i Liet uvos delegacijos atstovai ti kisi itin aukšto organ izacin io ly gio olimpiados. Ko galima tikėtis iš pačių lietuvių atletų? Kiek daug iau neg u dvi savaites labai didelė žmon ijos dal is ste bės didž iausią planetoje sporto reng inį ir seks naujienas apie sa vo sporto diev uk us. Kiekv ienas žiūrovas turi savo nuomonę ir sa vų svarstymų. Prognozuoti visa da labai sunku, bet kai kurios kal bos netyla jau seniai.
V.Aleknos rezultatus gal ir galima vadinti pa raiška gulbės giesmei, bet ką nors daugiau pro gnozuoti – labai sunku. Prielaida: tai bus paskut inė Vir gilijaus Aleknos olimpiada. Ketu riasdešimtmetis Lietuvos sporto titanas artėja prie savo karjeros pabaigos. 2000-aisiais Sidnėjuje iškovojęs pirmąjį savo olimpinį aukso medalį jis buvo išr inktas ger iaus iu pas aul io lengvaatle čiu. Sporto ikona virtęs netuščia žodžiaujantis atletas tapo dauge lio dabartinių disko metikų idea lu. Prieš pat olimpiadą lietuvio re zultatai – apie 69–70 m numestas diskas – perdavė pasauliui žinią, kad V.Alekna neket ina su olim piada atsisveik inti be medalio. Prognozė: krepšinio rinktinė gali likti be pusfi nal io. Lietuvos krep šin inkai po to, kai buvo atk urta nepriklausomybė, dar nepralei do nė vieno olimpin ių žaidyn ių pusfi nalio. Kelias į Londoną juos vedė per Karak asą, kur vyko olimpinis atrankos turnyras. Ve nesuela gali būti visai ne pakeliui ne tik geografi škai. Priverst i įgy ti geriausią sportinę formą iškart po varg inančio sezono, likus ke lioms savaitėms iki olimpiados, lietuviai gali paprasčiausiai „neiš tempti“ tok io maratono. Prie ned žiug inančių apl ink ybių prisidėjo ir patyrusio aukštaūg io Rob erto Javtoko trauma. Tapę dovydais mūsų šal ies krepšinin
kai turės atlaikyti galijotų – ame rik iečių, argentiniečių ir prancū zų – atakas grupės varž ybose. Be to, ten pat lauk ia ir Niger ija, kur i dar prieš atrankos turnyrą atrodė visai nepavojinga. Ketvirtfinalyje galima „užšokti“ ant bet ko: Brazi lijos, Ispan ijos, Rusijos. Nė viena iš jų klaidų neatleis. Puikų pav yzdį vyrams parodė jaunimo krepšinio rinktinė. Vyrų rinktinei atidavę, atrodytų, pusę komandos – talentingiausią Euro pos jaunąjį krepšininką Joną Va lančiūną – jie sugebėjo paneigt i pes im istų prog nozes. Išg yven dami ūgio badą dvidešimtmečiai sugebėjo užimt i kiekv ieną aikš tės kvadratą ir neatiduoti nė vie no centimetro be kovos. Rezulta tas – fenomenalus amžinųjų savo kartos čempionų titulas, kuris iš liks vis am laik ui. Ar atras mir tiną užsideg imą naujasis Kęstu čio Kemzūros veteranų ir jaun i mo lydinys? Klausimas: kas Liet uvai iškovos olimpin ius medal ius? Londono laž ybų tarpin ink ai liet uv iams prog noz uoja tris medal ius. Vi siškai nurašę krepšin io rinkt inę (mano, kad liet uv iai pralaimės ketv irtf inalį), jie planuoja, kad ant apdovanojimų pak ylos ga li lipt i lengvaatlečiai, dvirat in in kai ir penk iakovininkai. V.Aleknos rezultatus gal ir galima vadinti paraiška gulbės giesmei, bet ką nors daug iau prog noz uo ti – labai sunku. Kiekvienas atle tas gali nustebinti. Maloniai arba nelabai. Europos lengvosios at letikos čempionate asmeninį re kordą pagerinęs ir vicečempionu tapęs Raivydas Stanys Didž iojo je Britan ijoje susidurs su dar di desne konkurencija. Tas pats ga lioja ir dėl sprinter ių Linos Grin čikaitės bei Ryč io Sakalausko. Atspėti lengvaatlečių rezultatus – sunk iau negu kito mėnesio orą. Simon a Krup eck aitė, dvirač ių trekas ir pasaulio rekordai. Šven toji Trejybė, kur iai prie telev izo rių ekranų, vietoj rož inio paėmę dviračio grand inę, melsis liet u viai. Šiuo tikėjimu pasik liauti ga na saug u – pačios Simonos de monstruojamas pasitikėjimas sa vimi rodo, kad jai mielesnė vieta būtų ant medal ių pak ylos, o ne ant kryž iaus. Europos penk iakovės čempionė Laura Asad ausk aitė. Dar vien a vilt is pad id int i šal ies taur iųjų met alų ats arg as. Penk iakovės žvaigždės Andrej aus Zadnep rovsk io žmon a galėtų pakon kur uot i su vyr u ir parvežt i jam med alį, kol jis Viln iuj e moj uo ja jai savo olimpin iu sid abr u ir bronz a.
Lietuvos žmogaus teisių asociacijos pirm in inkas
L
iepos 24 d. Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas toliau nagrinėjo administracinę bylą, kurioje Nepartinio demokrati nio judėjimo (NDJ) pirmininkas profe sorius Povilas Gylys kaltinamas taria mai pažeidęs Susirinkimų įstatymą. Akcijos nerengė
Ankstesniame teismo posėdyje liudi jo gegužės 19-osios mitingo S.Dau kanto aikštėje ir eitynių Seimo link organizatorius Darius Kuolys. Jis patvirtino, kad P.Gylys buvo tik šios akcijos dalyvis, o ne rengėjas. Tą patį teisme pakartojo ir Seimo narys Nag lis Puteikis. Be jo, liudijo Tautos atei ties forumo (TAF) lyderis Algimantas Matulevičius ir Vilniaus vicemeras Romas Adomavičius. Palaikyti profesoriaus atvyko di sidentė Nijolė Sadūnaitė, filosofas Krescencijus Stoškus, Valdas Vasi liauskas, su maišeliu riestainių atėjo parlamentaras Petras Gražulis, kuni gas Alfonsas Svarinskas. N.Puteikis teismui detaliau paaiš kino, kaip po Garliavos šturmo juodu kalbėję su D.Kuoliu apie spontaniškai kilusį protestą prie prezidentūros. Jie tarėsi, kaip įvilkti šį protestą į civili zuotą formą. „Aš atėjau pas R.Adoma vičių į kabinetą ir paaiškinau situaciją. Žmonės rinkosi prie prezidentūros, statė palapines. Tarp jų matėme be sišlaistančius neaiškius asmenis su vienodais batais. Mums pasirodė, jog tai į laisvę paleisti su teisėtvarka su tikę bendradarbiauti kaliniai. Bijome rezgamų provokacijų. Vicemeras pa tikino suprantąs mūsų gerus ketini mus ir padarysiąs viską, kas jo valio je, – kalbėjo politikas. – Tokį vicemero patikinimą vertinu kaip mitingo vie tos ir laiko suderinimą. Atsakymą dėl leidimo protesto akcijai nuvykau į sa vivaldybę prieš darbo dienos pabaigą, tačiau atvykęs atsiimti leidimo radau užrakintas savivaldybės duris.“
kad šis į jį kreipėsi dėl leidimo reng ti mitingą. Pats P.Gylys, kurį policija ir Vilniaus savivaldybės administracija apkaltino nebūtais dalykais, stebėjosi paradok salia situacija. Jis sakė gerai susipa žinęs su Lietuvos Konstitucija, kurioje skelbiama, kad valdžia tarnauja žmonėms. Kita vertus, kiek komiškai at rodo ir policijos surašytas pažeidimų protokolas, kuriame net nesugebėta tinkamai suformuluoti kaltinimų. Panašių kaltinimų – daug
P.Gylio advokatas Julius Jasaitis teis mui pateikė prašymą sujungti visas šiuo metu nagrinėjamas analogiškas bylas, nes panašūs kaltinimai pateik ti ir D.Kuoliui bei A.Matulevičiui. Advokato nuomone, šias bylas nag rinėjant kartu būtų sutaupyta ir lėšų, ir brangaus teisėjų darbo laiko.
Naglis Puteikis:
Matėme besišlaistančius neaiškius asmenis su vienodais batais. Tačiau teismas šį prašymą atmetė. Jis nurodė, kad P.Gylio byla nagrinė jama jau gana ilgai ir D.Kuolys joje yra liudytojas, o savo byloje – kaltinama sis, todėl sujungti bylų esą neįmano ma. Be to, advokatas J.Jasaitis siūlė teismui kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Susirinkimų įstatymo atitikties Konstitucijai. Tačiau teismas proto koline nutartimi atmetė ir šį prašymą, jis net nematė reikalo išsamiau susi pažinti su pateiktais motyvais. Šiuos motyvus išdėstė Lietu vos žmogaus teisių asociacija, sto jusi ginti P.Gylio teisių ir palaikiusi prašymą dėl Konstitucinio Teismo. Asociacijos atstovas pabrėžė nesąs įsitikinęs, kad profesorius bus ištei sintas, jei teismas vadovausis Susi rinkimų įstatymu, kuris yra ydingas, prieštarauja Konstitucijai. Pavyzdžiui, šio įstatymo 9 straipsnis nurodo, kad mitingo rengėjas privalo
vietos savivaldybės administracijai iš anksto pranešti jo dalyvių skaičių. Ta čiau žinoti, kiek žmonių susirinks į būsimą renginį, gali nebent aiškiaregys. Tas pats straipsnis nurodo, kad apie rengiamus piketus pranešti nebūti na, jeigu juose dalyvaus iki dešimties žmonių. Bet ką daryti, jei vietoj dešim ties susirinks 100 arba 200 žmonių? Ydingas ir 13 straipsnis, kuriuo nu statyta, kad savivaldybei atsisakius iš duoti mitingo pažymėjimą, jo organi zatorius gali per 10 dienų šį sprendimą apskųsti teismui, o šis privalo skundą išnagrinėti ne vėliau kaip per 3 die nas. Tačiau akivaizdu, kad teismas bet kuriuo atveju skundą išnagrinės tik po mitingo datos, kai net ir palankus sprendimas nebeturi prasmės. Tokie Susirinkimų įstatymo prie štaravimai paneigia pačią piliečių susirinkimų laisvę, nes galimybė surengti taikų mitingą visiškai pri klauso nuo subjektyvios konkretaus valdininko ar asmenų grupės valios, kurios pakeisti jau nebegali net teis mas, nes net ir patenkinęs skundą jis nebeapgins konstitucinės piliečių teisės rinktis į konkretų mitingą. Šio teisių ir laisvių apribojimo absur diškumą ypač akivaizdžiai atskleidžia hipotetinis pavyzdys – jei kiltų grėsmė Lietuvos valstybingumui ir pilie čiai rinktųsi į mitingus, siekdami ap ginti valstybės konstitucinę santvarką. Susirinkimų įstatymo normos a priori neleidžia piliečiams ginti konstituci nių vertybių be raštiško vietos vald žios sutikimo, o jam gauti nustatytas ne trumpesnis kaip 5 dienų laikas. Vien įstatymo neužtenka
Dabartinis Susirinkimų įstatymas pažeidėju paverčia kiekvieną, ku ris be vietos valdžios sutikimo ateitų į taikų mitingą net ir tokiu kilniu tikslu. Šis įstatymas atima iš piliečių bet kokią galimybę ginti konstitucinę tvarką net ir iškilus pavojui. Taigi tam tikru požiūriu jis kelia grėsmę ir Lietuvos valstybingumui. Tačiau šie Lietuvos žmogaus tei sių asociacijos argumentai neįtikino Teismo, kad būtina patikrinti Susirin kimų įstatymo atitiktį Konstitucijai. Sprendimo sulauksime rugpjūčio 6 d.
Buvo provokatorių
A.Matulevičius taip pat minėjo pro vokatorius, kurie stengėsi sukel ti incidentų per eitynes ir mitingą. „Gerbiamas profesorius pats mitin go neorganizavo. Kiek žinau, dėl lei dimo irgi nesikreipė“, – kalbėjo TAF lyderis. Vilniaus vicemeras R.Adomavi čius patvirtino N.Puteikio žodžius,
Neprognozuoja: mitingų organizatoriai tvirtina, kad „tik nebent aiškiaregys“
gali atspėti, kiek žmonių susirinks į protesto akciją.
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone. karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt
„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386
VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJAI: Stasys Gudavičius – 219 1371 Ignas Jačauskas – 219 1372 MIESTAS: Rūta Grigolytė – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391 LIETUVA: Justinas Argustas – 219 1381 EKONOMIKA: Jolita Mažeikienė (redaktorė) – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388
PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387 SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Mantas Stankevičius – 219 1383 ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370
Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 5500.
767
FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Margarita Vorobjovaitė – 219 1384 REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3655, 261 3659, 261 3654, 261 3000, 261 9655, 279 1370 faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS: 261 3653 PRENUMERATOS SKYRIUS: PLATINIMO TARNYBA:
261 1688 261 1688
7
penktADIENIS, liepos 27, 2012
lietuva diena.lt/naujienos/lietuva
Pakvietė jungtis prie „Eurodefense“
ŽIV Lietuvoje plinta vis sparčiau Pirmą šių metų pusmetį Lietuvo je nustatyti 77 nauji žmogaus imu nodeficito viruso (ŽIV) atvejai.
Lietuva sulaukė kvietimo prisi jungti prie Europos bendrą saugu mo ir gynybos politiką skatinan čio nevyriausybinių organizacijų tinklo, kuris dabar veikia 13-oje iš 27 ES šalių.
„Eurodefense“ tinklo perspektyvas pristatė neseniai Lietuvoje viešėjęs Prancūzijos atsargos generolas Jacquesas Favinas-Lévèque. Lie tuvos pareigūnai teigia svarstan tys tokią galimybę, tačiau spren dimas kol kas nepriimtas. „Ši organizacija veikia 13-oje ES šalių ir yra labai suinteresuota iš siplėsti į Baltijos šalis, ypač Lie tuvą. Toks yra pasiūlymas, o kiek viena šalis turi pati apsispręsti“, – teigė J.Favinas-Lévèque. „Lietuva turi įvertinti, ar gali su kurti asociaciją, paremtą „Eurode fense“ tikslais, ir prisijungti prie šio tinklo“, – teigė generolas, va dovaujantis Prancūzijoje veikian čiai asociacijai. Ši organizacija, vadinamoji idėjų kalvė, skatina stiprinti ES bendrą saugumo ir gynybos politiką. Lietuvos pareigūnai iki šiol tokias tendencijas vertino atsargiai, bai mindamiesi, kad tai nesusilpnintų NATO, taip pat Europos bei JAV bendradarbiavimo.
Organizacija: Europos bendrą saugumo politiką skatinantis nevyriau
sybinis tinklas vienija 13 valstybių, 14-ąja gali tapti Lietuva.
Remiantis Lietuvos krašto ap saugos ministerijos (KAM) infor macija, į šiemet Lietuvoje vyku sias Napoleono kariuomenės karių pagerbimo iškilmes atvykęs gene rolas J.Favinas-Lévèque atskirame susitikime su Krašto apsaugos, Už sienio reikalų ministerijų atstovais ir akademikais pristatė galimybę Lietuvai prisijungti prie „Eurode fense“ asociacijos.
„Shutterstock“ nuotr.
„Tokia prisijungimo galimybė svarstoma, bet galutinis sprendi mas nėra priimtas“, – informavo KAM atstovė. Kaip galimas asocia cijos Lietuvoje vadovas įvardijamas buvęs kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdas Tutkus. Jis atsi sakė komentuoti siūlymus, nes sakė šiuo metu atostogaujantis Kretoje. „Eurodefense“ įsteigtas 1993 m. VD, BNS inf.
Tai dvigubai daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį – tuomet buvo nustatyti atitinkamai 35 at vejai, kaip praneša Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras. ŽIV užsikrėtusių vyrų yra dvi gubai daugiau nei moterų – ati tinkamai 53 ir 24. Dauguma as menų (33) ŽIV infekcija užsikrėtė vartodami švirkščiamuosius nar kotikus, 23 – per heteroseksua lius, 4 – homoseksualius lytinius santykius. Kaip užsikrėtė kiti 17-a žmonių, nežinoma. Šiemet ŽIV infekcijos atvejų nu statyta visose apskrityse, išskyrus Marijampolės. Vilniaus ap skrityje – 26 atvejai, Kauno – 15, Klaipėdos – 8. Nustatyti trys už sieniečiai, užsikrėtę ŽIV. Šiemet išaiškintų ŽIV užsikrėtusių am žiaus vidurkis – 36 metai, kaip ir pernai per tą patį laikotarpį. Iš viso iki šių metų liepos 1 d. Lietuvoje registruoti 1977 ŽIV užsikrėtę asmenys, iš jų 1626 vy rai ir 351 moteris. Iš viso Lietuvoje registruota 310 AIDS atvejų. Šiemet 10 proc. asmenų ŽIV infekcija nustatyta jau pasieku si paskutinę ŽIV stadiją – AIDS. Dominuojančios AIDS rodančios ligos – ŽIV sukelta encefalopa
Statistika: dauguma asmenų
ŽIV infekcija užsikrėtė varto dami švirkščiamuosius narko tikus. „Shutterstock“ nuotr.
tija ir plaučių tuberkuliozė. Vi siems susirgusiems AIDS skiria mas valstybės kompensuojamas antivirusinis gydymas. VD, BNS inf.
8
penktADIENIS, liepos 27, 2012
ekonomika
OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn diena.lt/naujienos/ekonomika
€
Valiutų kursai kiekis Santykis
Baltarusijos rublis 10000 3,4190 DB svaras sterlingų 1 4,3989 JAV doleris 1 2,8412 Kanados doleris 1 2,8006 Latvijos latas 1 4,9611 Lenkijos zlotas 10 8,2639 Norvegijos krona 10 4,6747 Rusijos rublis 100 8,7101 Šveicarijos frankas 1 2,8746
–0,17 %
pokytis
–0,6307 % –0,8363 % –0,7510 % –0,0892 % +0,0141 % +0,8223 % –0,2454 % +0,5367 % –0,0139 %
Vakar Tinklas
A 95
Dyzelinas
Dujos
„Statoil“
4,87
4,57
2,37
„Kvistija“
4,79
4,49
2,37
„Vakoil“
4,86
4,55
2,39
Europos investicijų fondas ir Lietuvos rizikos kapitalo įmonė „Practica Capi tal“ įsteigė naujus rizikos kapitalo fon dus, kurie į Lietuvos smulkias ir vidu tines įmones investuos 21,7 mln. eu rų (74,8 mln. litų). Tai ketvirtas rizikos kapitalo sandoris, kurį pasirašė Euro pos investicijų fondas, administruoda mas JEREMIE iniciatyvos kontroliuojan tįjį fondą.
Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
„Brent“ nafta
–0,05 %
Fondai investuos į verslą
Degalų kainos
Šiandien Valiuta
+0,19 %
90,28 dol. už 1 brl. 105,96 dol. už 1 brl.
3,7 proc.
per metus padidėjo importuotų prekių kainos Lietuvoje.
Prekybininkai per olimpines žaidy nes, prasidedančias šiandien, ruošiasi skaičiuoti išaugu sią apyvartą, todėl klientus vilioja spe cialiais pasiūlymais. Gyventojai pigiau galės įsigyti net su sportu nesusijusių prekių.
Sujudimas: prekybos centruose siūloma lietuviška atributika sporto aistruoliai apsirūpino nė neprasidėjus olimpinėms žaidynėms.
Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
Per žaidynes rungsis ir prekybininkai Lina Mrazauskaitė
l.mrazauskaite@diena.lt
dabar vyks įvairių sporto šakų var žybos – ne vien krepšinio.“
Tikisi didesnės apyvartos
Laukia specialūs pasiūlymai
Bene labiausiai olimpinėms žai dynėms ruošiasi restoranai ir tri na rankomis, kad šis svarbus sporto renginys vyks ne šalyje. Restoranai tikisi, kad svetur vyksiančios var žybos sporto aistruolius pritrauks prie televizoriaus ekranų ir ne kur kitur, o pas juos. Bendrovės „Vičiūnų restoranų grupė“ direktorius Gediminas Bal nis sakė, kad labai ruoštis olimpi nėms žaidynėms nereikės, nes jau prieš metus, kai Lietuvoje vyko Europos krepšinio čempionatas, restoranas sustiprino jėgas. Anot pašnekovo, šiuo metu restoranuo se įrengta net po 8–10 televizorių, per kuriuos lankytojai galės stebėti Londone kilsiančias aistras. G.Balnis neslėpė vilčių, kad olimpinės žaidynės pritrauks dau giau lankytojų ir atneš dides nę apyvartą nei paprastai. Tačiau pripažino, kad perpildytas resto ranas nebūtinai reiškia rekordinę apyvartą. „Per rungtynes klientas prie res torano stalelio praleidžia dukart daugiau laiko. Tačiau jis juk neva karieniauja du kartus, net jei resto rane išbūna tris valandas“, – sakė G.Balnis ir spėjo, kad varžybų die nomis apyvarta augs 20–30 proc. Pašnekovas taip pat prognozavo, kad per olimpines žaidynes lanky tojų aktyvumas nebus menkesnis nei per krepšinio čempionatą, kai varžybos vyko Lietuvoje: „Vyks tant Europos krepšinio čempiona tui žmonės ėjo į rungtynes, o dabar dauguma jas stebės būtent restora nuose. Be to, nereikia pamiršti, kad
Restoranų tinklo „Fortas“ rinko daros vadovas Kęstutis Markevi čius pasakojo, kad Londone vyk siančių olimpinių žaidynių proga visuose restoranuose bus organi zuojamos britų dienos, kai lanky tojai galės paragauti specialių bri tiškų patiekalų. G.Balnis teigė, kad olimpinių žaidynių proga už patrauklią kai ną restoranai siūlys specialius sir galių rinkinius. Keptos duonos ir du bokalus alaus sporto aistruo liai restorane galės įsigyti pigiau nei įprastai. Bendrovės „Čili Holdings“ Rek lamos ir komunikacijos skyriaus vadovė Virgita Valiūnaitė pasa kojo, kad restoranuose bus suma žintos populiariausių patiekalų ir gėrimų kainos, o po kiekvienos sportininkų pergalės lankyto jų lauks staigmenos. Anot pašne kovės, manoma, kad priklausomai nuo sportininkų sėkmės apyvarta augs 20 proc. Kova dėl vietos – nesmarki
Norėdami rungtynes stebėti šur mulyje lankytojai skuba aplenk ti kitus gyventojus ir vietas res toranuose rezervuoja iš anksto. Galimybė rasti laisvą stalą resto rane rungtynių išvakarėse, kaip sako restoranų atstovai, priklau so nuo besirungiančių komandų, rungtynių laiko ir sporto aistruo lių skaičiaus. „Kol kas didelio sirgalių sujudi mo tikrai nėra. Didesnės sirgalių grupės ar įmonių kolektyvai dar stengiasi iš anksto rezervuoti vie
tas. Mažesnės, penkių ar aštuonių žmonių, grupės vietų ieško išvaka rėse“, – sakė K.Markevičius. Nors ir pripažino, kad ypatin go lankytojų proveržio restora nai dar nesulaukia, jis neabejojo, jog srautas augs su kiekviena lie tuvių pergale: „Kuo labiau lietu viams olimpinėse žaidynėse seksis, tuo ažiotažas bus didesnis ir gene ruos restoranams didesnius pinigų srautus.“
Kęstutis Markevičius:
Kuo lietuviams olimpinėse žaidynė se labiau seksis, tuo ažiotažas bus dides nis ir generuos res toranams didesnius piniginius srautus.
Atributiką jau graibsto
Kol restoranai džiaugiasi, kad olim pinės žaidynės vyksta ne Lietuvo je ir pas juos sutrauks daugiau sir galių, prekybos tinklai mano dėl to prarandantys sporto aistruolių su sidomėjimą atributika. Prekybos tinklo „Maxima LT“ atstovė ryšiams su visuomene Olga Malaškevičienė sakė, kad olimpi nių žaidynių proga prekybos cent rai siūlo marškinėlių ir rankinių su LRT projekto „Mūsų akys – Lon done!“ simbolika. „Kaip visada, krepšinio ir ki tų sporto šakų sirgaliai mūsų par duotuvėse ras jiems skirtų marški nėlių, dūdelių, švilpukų ir įvairių
dydžių Lietuvos vėliavų. Dar ne prasidėjus olimpinėms žaidynėms šios prekės lentynose neužsigulė davo“, – sakė ji. Pašnekovė pasakojo, kad pernai per Lietuvoje vykusį Europos krep šinio čempionatą atributika buvo šluojama nuo lentynų, o prekybos tinklo pardavimas buvo rekordinis. Tačiau šį kartą, anot O.Malaškevi čienės, tokio ažiotažo nesitikima dėl paprastos priežasties – veiks mas vyksta ne Lietuvoje. Dėl šios priežasties, kaip tei gė prekybos tinklo „Norfa“ atsto vas spaudai Darius Ryliškis, preky bos centrai specialiai olimpinėms žaidynėms nesirengė ir specialios šio renginio atributikos nesiūlys – lentynose bus galima rasti tik lie tuviškos atributikos. Anot jo, prekiauti konkretaus sportinio renginio atributika tiks linga tik tuomet, kai pastebimas didelis žmonių susidomėjimas. Pa vyzdžiui, ryškiai išaugusi paklausa, kaip sakė pašnekovas, buvo paste bima per Europos krepšinio čem pionatą. Pardavimas persikels į Londoną
„Jei veiksmas vyktų Lietuvoje, gal būt būtų ir tokios atributikos pa klausa. Tie, kurie aktyviai dalyvauja olimpinėse žaidynėse ir yra pasiruo šę sirgti už savo komandą ar sporto šaką, yra arti žaidėjų – Londone, kur vyksta renginys. Ten vyksta veiks mas, ten vyks ir pardavimas“, – sakė viešosios įstaigos „Advilio reklamos miestas“ atstovas Artūras Jomantas. Jis pridūrė, kad olimpinėms žaidy nėms skirtos atributikos bendrovė gaminti neplanuoja, tačiau lietu viškų sporto atributų paklausa au ga ir toliau didės.
Pašnekovas pabrėžė, kad olimpi nių žaidynių atributika yra paten tuotos prekės, todėl jų sąnaudos didesnės: „Kažin ar prekės atsi pirktų, jei būtų parduodamos le galiai.“ Anot jo, šiuo metu, kaip ir visa da, populiariausia lietuviška atri butika yra marškinėliai, kepurėlės, garsiniai signalai ir vėliavėlės. Šluoja televizorius
Sporto renginio koziriu bando su žaisti net tie prekybininkai, kurių prekės su olimpinėmis žaidynėmis ar apskritai sportu nesusijusios. Tačiau pirkėjai, kaip sako specia lias akcijas taikančių e. parduotu vių atstovai, dėl to tik išlošia. E. parduotuvė Pigu.lt vyks tant olimpinėms žaidynėms siūlo 55 proc. nuolaidas televizoriams, buitinei technikai, mobiliesiems telefonams, kompiuteriams ar net grožio ir mados prekėms. O išpar duodamos prekės kainuoja net iki 80 proc. pigiau. Pigu.lt generalinis direktorius Dai nius Liulys patikino, kad specialios nuolaidos nėra tik simbolinis ges tas, o kiekvienas didesnis renginys, be abejonės, turi įtakos pardavimui. Anot pašnekovo, per olimpines žai dynes planuojamas 80 proc. didesnis televizorių pardavimas, o renginys šiam augimui turės 40 proc. įtakos. „Prieš olimpines žaidynes lietu viai atnaujina vaizdo ir garso apa ratūrą – vien televizorių, multi medijos ar priedėlių pardavimas, palyginti su praėjusiu mėnesiu, išaugo daugiau nei 20 proc. Gy ventojai taip pat aktyviau renkasi kitas pirkėjams aktualias prekes, kitaip tariant, medžioja nuolai das“, – sakė D.Liulys.
9
penktADIENIS, liepos 27, 2012
užribis diena.lt/naujienos/kriminalai
Į Lietuvą keliauja cigaretės ir krokodilų odos Lietuvos muitinės pareigūnai per pusmetį sulaikė prekių, kurių vertė, pirminiais duomenimis, – daugiau nei 41 mln. litų. Didžiausią muitininkų sulaikytų prekių dalį sudaro nelegaliai gabentos cigaretės: jų paimta beveik 109 mln. vienetų, įvertintų daugiau kaip 38 mln. litų. Veždavo ir narkotikų
Pasak muitininkų, stambiausi rū kalų kontrabandos atvejai atskleidžiami glaudžiai bendradarbiaujant užsienio ir Lietuvos teisėsaugos institucijoms. Per tarptautinę operaciją po du mėnesius trukusio tyrimo Mui tinės kriminalinės tarnybos ir Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) pareigūnai birželį Lietuvoje sulaikė 3 tūkst. dėžių nelegalių ci garečių, įvertintų 10 mln. litų. Dar 3 tūkst. dėžių rūkalų, talkinant ša lių kaimynių pareigūnams, sulai kyta Lenkijoje ir Latvijoje. Tarp kitų sulaikytų gaminių, kaip pranešė muitinė, – šunų drabu žių klastotės, lietuviškas cukrus iš Latvijos, senoviniai ginklai ir ana kondos oda. Birželį Muitinės kriminalinės tar nybos pareigūnai, bendradarbiauda mi su Vilniaus apygardos prokuratū ra, demaskavo stambią narkotikų kontrabandininkų grupuotę. Nar kotikų kontrabandos iš Nyderlandų į Rusiją organizatoriai buvo įstei gę tarptautinio krovinių gabenimo įmonę, kurios vilkikai, slėpdami po legaliai vežamomis prekėmis, gabe no hašišą ir marihuaną. Lietuvoje nusikaltėliai siuntą dar papildydavo kokainu bei amfeta minu ir veždavo į Rusiją. Iš Rusijos vilkikai taip pat grįždavo netušti – kontrabanda veždavo cigarečių. Tirdami šios grupuotės veiklą, pareigūnai sulaikė penkis asmenis ir konfiskavo narkotinių medžiagų, kurių vertė – 3,5 mln. litų. Kvaišalus siunčia paštu
Vis dažniau sulaikoma paštu siun čiamų narkotinių medžiagų. Per pirmą pusmetį muitininkai konfis kavo daugiau kaip 21 kg narkotinių
ir psichotropinių medžiagų, dėl jų kontrabandos pradėti 46 ikiteismi niai tyrimai. Šiemet tyrimų pradėta du kartus daugiau nei per praėjusių metų pirmą pusmetį – tada buvo pradėtas 21 ikiteisminis tyrimas. Anot muitininkų, asmenys siun čiasi naujų sintetinių narkotikų, įsigytų internetu arba specializuo tose parduotuvėse. Taip pat pašto siuntose aptinkama smulkintų ka napių ir jų sėklų, hašišo. Siuntose pareigūnai randa ir ki tų draudžiamų siųsti prekių. Birželį Klaipėdos krovinių posto pareigū nai tikrindami siuntas vienoje jų rado, kaip įtariama, senovinių gin klų. Siuntoje, atkeliavusioje iš JAV, muitinės pareigūnai aptiko kardą ir gynybinę kuoką. Daiktai deklaruoti kaip „meniniai sienos dekoravimo dirbiniai“, įsigyti aukcione. Pre kės sulaikytos siekiant išsiaiškin ti jų vertę ir jų gabenimui taikomus draudimus ar apribojimus. Keliauja klastotės
Vilniaus teritorinės muitinės pa reigūnai Pašto poste tikrindami siuntas sulaikė beveik 2 kg įvai rių egzotinių gyvūnų odų. Kadan gi muitinei nebuvo pateikti pa gal Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvenciją (CITES) reikalingi ser tifikatai ir kiti leidimai, pasaulyje nykstančių gyvūnų – anakondos, pitono, dramblio, dviejų krokodilų – odos sulaikytos. Daugiausia intelektinės nuosa vybės teises pažeidžiančių prekių gabenimo atvejų muitinės pareigū nai nustato Vilniaus pašto ir Oro uosto postuose, tikrindami prekių siuntas iš trečiųjų šalių, dažniau siai Kinijos, Singapūro, Tailando, Indijos ir kt.
Muitinės pareigūnai pirmą šių metų pusmetį sulaikė beveik 40 tūkst. vienetų, kaip įtariama, klas totų prekių, tarp kurių – bižuteri jos gaminiai su „Club Thomas“, „Bvlgari“, „Hermès“ prekių ženk lais, įvairios galanterijos prekės (piniginės, diržai ir kt.), elektroni kos gaminiai ir jų dalys su „iPho ne“ ir „Apple“ ženklais. Kovą pašto siuntoje iš Kinijos aptikta daugiau kaip 3 kg drabužėlių šunims su įvairiais prekių ženklais. Milijoninės sumos
Muitinės analitikai pastebi, kad per muitinės postus asmenys iš trečiųjų šalių bando vežti nedidelius kiekius cigarečių, už kurių gabenimą ne taikoma baudžiamoji atsakomybė. Pasak muitinės kriminalistų, akci zinių prekių kontrabandos organi zatoriai žvalgosi naujų kelių – ciga rečių bando įvežti per kitas ES šalis, pavyzdžiui, Latviją. Lietuvos muitinė taip pat kont roliuoja grynųjų pinigų įvežimą į ES ar išvežimą iš jos. Šiemet mui tinėje pradėti trys ikiteisminiai ty rimai dėl grynųjų pinigų kontra bandos iš trečiųjų šalių ir nustatyti trys administraciniai teisės pažei dimai dėl grynųjų pinigų gabenimo tvarkos. Sulaikytų grynųjų pinigų suma – 1,9 mln. litų. VD, BNS inf.
46
ikiteisminiai tyrimai pradėti dėl narkotikų kontrabandos.
Nusikaltimas: pasinaudodamas kompiuteriu panevėžietis išsiuntė
šimtus tūkstančių žinučių, siekdamas pasipelnyti.
Tomo Urbelionio (BFL) nuotr.
Teismas nubaudė žinučių siuntėją 21 metų studentas iš Panevėžio trečiadienį teismo pripažintas kaltu dėl neteisėto pasinaudoji mo ryšių paslaugomis ir povei kio informacinei sistemai.
Jaunuolis bausmės sulaukė už išs iųstas šimt us tūkstanč ių SMS siekiant papildyti sąskaitą tūkstančių litų premija. Kaip teigė šios bylos tyri mui vadovavusi Panevėžio apy gardos prokuratūra, panevėžie tis A.B. nuteistas šešių mėnesių laisvės atėmimu, bausmės vyk dymas atidėtas vieniems me tams. Be to, jis privalės atlygin ti bendrovei padarytą 15,72 tūkst. litų nuostolį. „Teisiamasis, savanaudiškais tikslais neteisėtai pasinaudojęs teikiamomis ryšio paslaugomis ir ekonominę vertę turinčiais dalykais, neteisėtais prisijungi mais ir kompiuterinėmis atako mis padarė bendrovei didelę tur tinę žalą ir sutrikdė informacinės sistemos darbą“, – teigė valsty binį kaltinimą nagrinėjant bylą teisme palaikęs Panevėžio apy gardos prokuratūros miesto apy linkės prokuroras Gražvydas Kaz lauskas. Bylos duomenimis, 21 metų studentas, panaudodamas ne
teisėtą automatinį užklausų ge neravimą į vieną svetainės ad resą, iš www.118.lt išsiuntė daug trumpųjų (SMS) pranešimų, į ke turis savo naudojamus telefonus iš ryšių paslaugų bendrovės gavo daugiau kaip 206 tūkst. įeinančių SMS žinučių ir taip papildė savo sąskaitą neteisėtai gauta kelių tūkstančių litų premija. Pasak prokuratūros, nesąži ningas vartotojas savanaudiškais tikslais pasinaudojo gyventojų patogumui sukurtos svetainės – www.118.lt – įmonių, gyventojų ir žemėlapių informacijos paieš kos sistemos paslauga, suteikian čia galimybę užsiregistruoti ir pa skelbti savo duomenis. Teismas pripažino, kad A.B. padarė nusikalstamas veikas ir pažeisdė svetainės privatumo tai syklių nuostatas. Kompiuteriu ir kompiuterinė mis programomis per telekomu nikacijų ir kompiuterinius tinklus prisijungęs prie bendrovės sve tainės ir jos informacinės siste mos, jis neteisėtai atakavo inter neto svetainę, pasinaudodamas galimybe klausti ir gauti neribotą skaičių nemokamų SMS žinučių su jam suteiktu slaptažodžio pri minimu. VD, BNS inf.
Išgėręs vairuotojas – kaltas savaime Seimo narys konservatorius Evaldas Jurkevičius siūlo nusta tyti, kad apsvaigęs eismo įvykio dalyvis bet kuriuo atveju būtų lai komas to įvykio kaltininku.
Kroviniai: dažniausiai į mūsų šalį nelegaliai vežamos cigaretės, bet neretai pasitaiko ir egzotiškesnių prekių.
VSAT nuotr.
Parlamentaras įregistravo Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisų projektą, numatantį, kad „įvykus eismo įvykiui, kurio vie nas iš dalyvių yra neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmuo, visais atvejais laikoma, kad jis yra eismo įvykio kaltininkas“. Pataisą siūlantis parlamenta ras tvirtina, kad toks reguliavi
mas tramdys neblaivius vairuo tojus. Aiškinamajame pataisos rašte E.Jurkevičius pabrėžia, kad, Eu ropos Komisijos duomenimis, 25 proc. visų žuvusių keliuose mir ties priežastis buvo tiesiogiai su sijusi su vairavimu išgėrus. Policijos departamento duo menimis, 2011 m. iš 3358 šalyje užfiksuotų eismo įvykių 505 su kėlė būtent neblaivūs vairuotojai – dėl kas septinto sukelto eismo įvykio buvo kaltas neblaivus as muo. Dėl jų kaltės žuvo 67, o su žeisti 785 žmonės. VD, BNS inf.
10
Penktadienis, liepos 27, 2012
Sportas Medalių neiškovos
JAV vėliavą neš M.Žagunis
Pasirinko Barseloną
Lietuvos jaunučių (iki 16 me tų) vaikinų krepšinio rinktinė paskutinėse Europos čempio nato antrojo etapo F grupės rungtynėse 75:56 sutriuškino graikus, bet, prancūzams įvei kus vokiečius 55:49, užėmė 5-ąją vietą ir į ketvirtfinalį ne pateko. Lietuviai varžysis dėl 9–12 vietų.
Jungtinių Amerikos Valsti jų vėliavą Londono olimpinių žaidynių atidarymo ceremoni joje neš lietuvių kilmės fech tuotoja, dukart olimpinė čem pionė Marielė Žagunis. Sporti ninkės senelis buvo emigran tas iš Lietuvos Leonardas Ža gunis. Žaidynėse JAV atsto vaus 529 atletai.
Šarūno Jasikevičiaus ir jo agento suregzti galvosūkiai baigėsi: žaidėjas pasirašė vie nų metų sutartį su klubu „Re gal Barcelona“, kuriam atsto vavo 2000–2003 m. ir tapo Eurolygos čempionu. Su Šaru derėjosi ne vien ispanai, bet ir Kauno „Žalgiris“, Atėnų „Pa nathinaikos“.
Iškilmių paslaptys – intriga milijardui Londono olimpinia me stadione šian dien bus oficialiai paskelbta XXX va saros žaidynių pra džia, bet jau starta vusias varžybas pa ženklino pirmasis incidentas.
Saugumas: per žaidynių atidarymą policijos pareigūnai dirbs ypatingosios padėties režimu.
Ne ta vėliava
Iki olimpiados atidarymo likus dviem dienoms, startavo moterų futbolo turnyras, kuriame daly vauja 12 komandų. Dėl šiurkščios organizatorių klai dos vos nežlugo Šiaurės Korėjos ir Kolumbijos futbolininkių mačas. Glazgo „Hampden Park“ arenoje per rinktinių pristatymą švieslen tėje pasirodė Pietų Korėjos vėliava, todėl Šiaurės Korėjos futbolininkės atsisakė žaisti ir išėjo iš aikštės. Po valandą trukusių įkalbinėji mų korėjietės ir jų treneriai atlyžo. G grupės mačą 2:0 laimėjo Šiaurės Korėjos ekipa. „Suklydome, atsiprašome ko mandos ir Šiaurės Korėjos nacio nalinio olimpinio komiteto. Pa darysime viską, kad ateityje tokių nesusipratimų nepasikartotų“, – pareiškė olimpiados organizacinis komitetas. Kitose šios grupės rungtynėse olimpinė čempionė JAV vienuolikė 4:2 nugalėjo Prancūzijos atstoves. E grupėje olimpinė vicečempio nė Brazilija 5:0 sutriuškino Kame rūno futbolininkes, o Didžioji Bri tanija 1:0 įveikė Naująją Zelandiją. F grupės lydere tapo Švedija, 4:1 nugalėjusi Pietų Afrikos Respub likos komandą, o pasaulio čempio nė Japonijos ekipa 2:1 įveikė kana dietes. Tikisi aukštų rezultatų
Vakar į Londoną atvyko grupė Lie tuvos lengvaatlečių. Olimpiados atidarymo parade mūsų šalies tris palvę neš dukart olimpinis čempio
nas disko metikas Virgilijus Alekna, o pirmieji startai numatyti rugp jūčio 3-iąją: tada į stadioną įžengs sprinterė Lina Grinčikaitė, dau giakovininkė Austra Skujytė, disko metikė Zinaida Sendriūtė ir šuoli ninkas į tolį Povilas Mykolaitis. Viena didžiausių Lietuvos olimpi nių vilčių – V.Alekna – diską mėtys rugpjūčio 6-ąją. Finalas vyks 7 d.
Kęstutis Jezepčikas:
Nuo medalio iki aš tuntosios vietos skirtumai bus labai maži.
„Dalyvausime dvidešimtyje rung čių. Noriu, kad mūsų sportininkai išmėgintų jėgas ne vien atrankos varžybose, bet ir pusfinaliuose bei finaluose. Dėl traumų buvo proble mų Europos čempionate Suomijoje – negalėjo startuoti Sonata Tamo šaitytė, susižeidė Rytis Sakalaus kas, nesveikavo Darius Draudvila. Londone kovos visi Lietuvos leng vaatlečiai olimpiečiai. Manau, kad nuo medalio iki aštuntosios vietos skirtumai bus labai maži. Sėkmin gai pasirodyti gali Austra Skujytė, Zinaida Sendriūtė, Virgilijus Alek na. Tikiuosi, kad 8–10 mūsų spor tininkų tikrai pateks į pusfinalius ir finalus“, – kalbėjo lengvaatlečių rinktinės vyriausiasis treneris Kęs tutis Jezepčikas.
Ar skambės „Hey Jude“?
Žaidynių atidarymo scenarijus – po devyniais užraktais. Netgi ge neralinė ceremonijos repeticija atskleidė tik šykščias detales. Bri tų žiniasklaidos duomenimis, tik rai žinoma, kad „Oskaru“ įvertin to filmo „Lūšnynų milijonierius“ autoriaus Danny Boylo režisuoto renginio paskutinis akcentas bus legendinio bitlo Paulo McCartney atliekama baladė „Hey Jude“. Pats seras P.McCartney patvirtino, kad gros ir dainuos, bet kūrinio neįvar dijo. „Tai bus kvapą gniaužiantis šou, nors mes ir sumažinome progra mos biudžetą“, – teigė D.Boylas. „Jeigu esate ką nors suplanavę penktadienio vakarui, nedelsdami atsisakykite ir pasirinkite olim piados atidarymą. Pamatysite ne šio pasaulio vaizdų“, – socialinia me tinkle „Twitter“ teigė vienas iš 20-ies tūkstančių šou programos dalyvių. Ažiotažą kelia ir paslaptis, kas Londono olimpiniame stadione įžiebs pagrindinį žaidynių ugnies fakelą. Gal futbolininkas Davidas Beckhamas? „Atidarymo ceremonijoje man skirtas tam tikras vaidmuo, nes bu vau vienas iš tų žmonių, kurie pa darė viską, ką galėjo, kad Londonas taptų XXX olimpiados sostine“, – aptakiai kalbėjo D.Beckhamas. Tikimasi, kad šiandien televizijos transliacijas iš Londono olimpinio stadiono pasaulyje stebės daugiau nei milijardas žiūrovų. VD inf.
Finišas: laikrodis Trafalgaro aikštėje šiandien baigs skaičiuoti laiką, li
kusį iki olimpiados atidarymo.
AFP, „Reuters“ nuotr.
Šventė: olimpinis Londonas švyti dienomis ir naktimis.
Roberto Dačkaus (fotodiena.lt) nuotr.
11
Penktadienis, liepos 27, 2012
Sportas
G.Sabeckio sėkmė – be euforijos Lietuvos teniso čempionu tapęs Gvidas Sabeckis pripažino, kad apie sportines aukštu mas jau nebegal voja – varžybos jam tapo vien ma lonumu.
Koziris: G.Sabeckis (nuotr. dešinėje) pranoko K.Žemaitėlį patirtimi.
Mantas Stankevičius m.stankevicius@diena.lt
Pagyrė konkurentą
Vakar šalies pirmenybių finale 28erių G.Sabeckis 6:4, 7:5 įveikė 16metį Kasparą Žemaitėlį. „Mačas buvo nelengvas. Nejau čiau jėgų antplūdžio, slėgė tvankus, karštas oras. Sportinę formą nulė mė ir treniruočių trūkumas, – po finalo kalbėjo čempionas. – Kaspa ras – šaunuolis, sužaidė labai gerai. Tikėjausi, kad jis turės kiek mažiau jėgų, nes jo kelias iki finalo nebuvo pats lengviausias.“ G.Sabeckis teigė, kad pusfin alis būtų buvęs kur kas sunkesnis, jei gu traumos nebūtų patyręs jo tre niruočių partneris, K.Žemaitėlio treneris Aurimas Karpavičius. „Aurimui skaudėjo koją, todėl dabar galiu drąsiai sakyti, kad man pasisekė. Pusfin alis su juo būtų bu vęs ypač sunkus, – sakė tenisinin
kas. – Aukštų sportinių rezultatų jau nebesiekiu. Šalies čempionate dalyvavau savo malonumui. Prieš jį žaidžiau turnyruose Estijoje ir Lenkijoje, dabar lauksiu „Prezi dento taurės“ varžybų.“
Julius Gotovskis:
Lietuvos čempiona tas kasmet stiprėja, didėja konkurenci ja. Apmaudu, kad ja me nedalyvauja mūsų lyderiai R.Berankis ir L.Grigelis. Krimtosi dėl klaidų
K.Žemaitėlis po finalo buvo nusi vylęs savaisiais kamuoliuko pada vimais.
„Be to, pavargau. Padariau klai dų, kurių negalėjau padaryti, pa skub ėjau. Įtamp os nejauč iau, tačiau nesisekė paduoti kamuo liuko, – kalbėjo jaunasis tenisi ninkas. – Savo pasirodymą čem pionate vertinu labai gerai, įveikiau varžovus, kurių anksčiau nepavyk davo nugalėti. Norėjau tapti čem pionu. Nepavyko. Bandysiu tai pa daryti kitais metais.“ Šešiolikmetis pripažino, kad vie nas G.Sabeckio kozirių buvo gero kai didesnė patirtis. „Mano varžovas lemiamais mo mentais pasirinkdavo racionales nius, tikslesnius sprendimus, nors ir mano žaidimas buvo neblo gas“, – svarstė K.Žemaitėlis. Pasigenda lyderių
Dvejetų finale triumfavo Augustas Radžiukynas ir Julius Gotovskis – jie 6:2, 6:2 įveikė Julių Tverijo
Gedimino Bartuškos nuotr.
Statistika Vienetai.
Dvejetai.
Pusfi nalis: G.Sabeckis–A.Karpav i čius (pirmasis setas 6:4, A.Karpav i čius dėl kojos skausmų nebetęsė ma čo); K.Žemaitėlis–A.Draugelis 1:6, 7:6 (7:0), 6:1. Finalas: G.Sabeckis–K.Že maitėl is 6:4 7:5. Dėl 3-iosios vietos: A.Draugelis–A.Karpavičius (nugalė toju be žaidimo pripaž intas A.Drau gelis).
Pusf in al is: A.Rad žiuk yn as, J.Go tovskis–S.Malakauskas, A.Kolobovas 6:3, 6:3; J.Tverijonas, E.Gruzdas–D.Ša būnas, L.Adomavičius 7:6 (2), 6:2. Fi nalas: A.Rad žiukynas, J.Gotovskis– J.Tver ijonas, E.Gruzdas 6:2, 6:2. Dėl 3-ios ios viet os: S.Mal ak ausk as, A.Kolobovas–D.Šabūnas, L.Adoma vičius 6:4, 6:2.
ną ir Eimantą Gruzdą. „Nepasa kyčiau, kad lemiamas mačas buvo labai sunkus, – po apdovanojimų ceremonijos sakė A.Radžiukynas. – Mums viskas labai gerai sekėsi: gerai padavinėjome kamuoliuką, puikiai vienas kitą supratome. Juk dažnai žaidžiame dvejetą.“ „Pusfin alyje reikėjo labiau pa
sistengti, – pridūrė J.Gotovskis. – Su Augustu dėl klaidų niekada ne sipykstame, žaidžiame neįsitempę. Tai irgi padeda laimėti. Lietu vos čempionatas kasmet stiprė ja, didėja konkurencija. Apmaudu, kad jame nedalyvauja mūsų lyde riai Ričardas Berankis ir Laurynas Grigelis.“
„Diena Media News“ turnyre – azartas ir pramogos Lina Bieliauskaitė
Vizitinė kortelė
Golfo aistruolius į pajūrį rytoj su kviesiantis „Diena Media News“ turnyras žada ne tik azarto kibirkš čių, bet ir turiningų pramogų.
Vieta: „National Golf Resort“, Klai pėdos rajonas, Stančių kaimas.
l.bieliauskaite@diena.lt
Laikas: liepos 28 d., šeštadienis,
žaidėjų registracija – nuo 8 val., star tas – 9 val.
Apipils dovanomis
Klaipėdos pašonėje esančiame „National Golf Resort“ aikšty ne jau nuo ankstyvo ryto savo jė gas bandys žaidėjai iš įvairių šalies miestų. Norintieji dalyvauti tur nyre turėtų paskubėti – registruo tis dar galima šiandien iki 14 val. elektroniniu paštu info@nationalgolf.lt, tel. 8 655 22 222 arba golfo klubo registratūroje. Išsami informacija apie renginio formatą, žaidėjų kategorijas bei specialiąsias nominacijas patei kiama „National Golf Resort“ in terneto svetainėje nationalgolf.lt. Pirmųjų vietų nugalėtojams bus įteiktas gausus rėmėjų įsteigtų pri zų rinkinys: nakvynė viešbučio „Va nagupė“ verslo klasės kambariuose su pusryčiais, apsilankymu viešbu čio SPA centre bei pirčių komplek se, prabangi vakarienė „Friedricho pasaže“, ekologiški „BioEco“ kos metikos rinkiniai, bendrovės „Su perturas“ dovanų kuponai į lapkri
Įkvėpimas: iš klubo namo atsiveria nepakartojamas „National Golf Resort“ aikštyno vaizdas.
čio 3-iąją Kauno „Žalgirio“ arenoje vyksiantį legendinio italų atlikėjo Al Bano Carrisi pasirodymą, kvietimai į „Snow areną“, šveicariško „Lindt“ šokolado rinkiniai, „Chivas“ gėrimai bei renginio organizatoriaus dova nos – metinė dienraščių „Klaipėda“, „Kauno diena“ ar „Vilniaus diena“ prenumerata pasirinktinai. Neliūdės ir „nežaidžiantieji“
Rimtąją turnyro dalį praskaidrins pramoginė programa „nežaidžian tiesiems“.
Kaip pasakojo bendrovės „Die na Media News“ atstovė, dienraš čio „Klaipėda“ rinkodaros projek tų vadovė Milana Mačijauskienė, į turnyrą bei programą „nežai džiantiesiems“ susirinkę vers lo partneriai turės galimybę daly vauti golfo pamokose ir susipažinti su šiuo žaidimu tiesiogiai. Ekolo giškos kosmetikos namai „BioE co“ pakvies į užsiėmimus, kurie, žadama, suintriguos ne tik mote ris, bet ir vyrus – bus galima pa tiems išbandyti rankų darbo kos
metiką, susipažinti su jos gamybos ypatumais bei ekologiškos kosme tikos nauda. „Pagrindinis golfo turnyro rė mėjas „Lexus“ supažindins su naujausiais hibridiniais modeliais, o visi norintieji ištisą dieną galės dalyvauti bandomuosiuose važia vimuose „Lexus“ automobiliais“, – pridūrė M.Mačijauskienė. Aukščiausios klasės aikštynas
Pirmasis golfo aikštynas Vaka rų Lietuvoje „National Golf Re
sort“ siūlo aukščiausios klasės 18 duobučių PAR 72 golfo aikštyną ir 3 duobučių trumpojo žaidimo lauką. 18-osios duobutės aikštelė – pa gal Lietuvos geografin ius kontū rus suformuota sala, kuri tapo šio aikštyno skiriamuoju ženklu. Vaizdingame Danės upės slėny je įstabų „National Golf Resort“ aikštyną sukūrė pasaulinio garso architektas, Europos golfo aikšty nų architektų instituto preziden tas Davidas Krauze, kuris yra su projektavęs ar pertvarkęs 9 iš 50 pačių geriausių golfo aikštynų Vo kietijoje. Skirtingai nei daugelį kitų gol fo klubų, „National Golf Resort“ lengva pasiekti, nes jis įsikūręs ne toli Klaipėdos–Palangos kelio: nuo uostamiesčio aikštynas nutolęs vos 4 km, o nuo Palangos oro uosto – 15 km.
12
penktADIENIS, liepos 27, 2012
pasaulis
41
laipsnį vakar pasiekė termometro stulpelis Gruzijoje, ir tai yra šių metų rekordas.
Minskas nenori Arabų pavasario
JAV siunčia karius į Lenkiją
Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lu kašenka vakar pareiškė, kad šalies armi ja turi būti pasirengusi situacijoms, pa našioms į Arabų pavasarį. Šalies vadovas taip pat įspėjo: „Rudenį mums reikės su rengti parlamento rinkimus. Tai būtent tas laikas, kai suaktyvėja ir už šalies ribų, ir šalies viduje tie, kurie baisiai neapken čia mūsų Baltarusijos ir kuriems nepatin ka esami reikalai šalyje.“
Pentagonas pasiųs į Lenkiją JAV oro pa jėgų dalinį, kuris užtikrins naikintuvų ir transporto lėktuvų palaikymą. Dalinys at vyks šį rudenį ir nuo 2013 m. prižiūrės kas ketvirtį dislokuojamus naikintuvus F-16 bei transporto lėktuvus C-130. Tai bus pir mosios JAV pajėgos, dislokuotos Lenkijos teritorijoje. Šis Vašingtono ir Varšuvos su sitarimas yra Europos priešraketinės gy nybos sistemos dalis.
Rusijos patriarchą pasitiko nuogalė Rusijos stačiatikių bažnyčios va dovą patriarchą Kirilą vakar Kije ve pasitiko pusnuogė aktyvistė ir protestuotojai.
Vakar Kijevo oro uoste iki pusės išsirengusi Ukrainos feminisčių organizacijos FEMEN aktyvistė pribėgo prie atvykusio patriarcho Kirilo ir sušaukė: „Išeik lauk!“ Jai ant nugaros dažais buvo užrašyta „Kill Kirill“ („Nužudyti Kirilą“ – angl.). Merginą, kuriai prie Rusi jos stačiatikių bažnyčios vadovo pavyko priartėti vos metro atstu mu, sulaikė apsauga.
Kirilas mums – itin nepageidaujama persona. Nes jis yra vadinamosios „ru siško pasaulio“ te orijos propagandi ninkas. Patriarcho spaudos tarnybos vadovas diakonas Aleksandras Volkovas pareiškė, kad šis inci dentas neaptemdys hierarcho vi zito, skirto Kijevo Rusios krikšto metinėms. „Labai liūdna, kad prasidėjusį patriarcho Kirilo vizitą į Ukrainą žmonės mėgina aptemdyti tokiais išpuoliais, – sakė tėvas Aleksand ras žurnalistams. – Tačiau tokie incidentai jokiu būdu neaptemdo vadovo vizito, tik rodo labai dide
lę dvasinę krizę tam tikruose vi suomenės sluoksniuose.“ Nac ion al ist in is jud ėj im as „Laisvė“ vakar šalia Ukrainos prezidento administracijos pa stato surengė protestą prieš pa triarcho Kirilo vizitą. Maždaug 30 žmonių laikė rankose plakatus su užrašais „Šalin Maskvos oku pantus!“, „Šalin Maskvos popą kolonizatorių!“. „Mes visuomet rengiame to kias akcijas, kai atvyksta Kirilas. Jis mums – itin nepageidaujama persona. Nes jis yra vadinamo sios „rusiško pasaulio“ teorijos propagandininkas. Tai yra politi nė teorija, neturinti nieko bend ra su stačiatikybe“, – per mitingą aiškino „Laisvės“ lyderis Andre jus Iljenka. Rusijos patriarchas Kirilas į Ukrainą atvyko trijų dienų vizito. Iš karto iš oro uosto jis nuvyko į Kijevo Pečiorų vienuolyną, ten susitiko su Kijevo metropolitu Vladimiru, vėliau dalyvavo Rusi jos ortodoksų bažnyčios Sinodo posėdyje. Rusijos krikšto dieną, Šv. kunigaikščio Vladimiro die ną, šeštadienį, numatyta liturgija aikštėje priešais Dangun Ėmimo katedrą Kijevo Pečiorų vienuoly ne, kurioje dalyvaus abu hierar chai. Ukrainos stačiatikių bažnyčia yra pavaldi Maskvos patriarcha tui, nors šalyje dažnai sklinda ra ginimai sukurti stiprią, vieningą ir Maskvai lygiavertę Ukrainos stačiatikių bažnyčią. BNS, UNIAN, newsru.com inf.
Sutuoktiniai: analitikai svarsto, kad Kim Jong-unas pasirodo su žmona siekdamas sukurti šeimos galvos
ir suaugusio vyro įvaizdį.
Pristatė pirmąją ponią Šiaurės Korėja pakėlė paslapties skraistę, kuri gaubė jos lyde rio asmeninį gyvenimą. Paaiškėjo, kad šalis turi ir pirmąją ponią – buvusią dainininkę. Įsimylėjo per koncertą
Kim Jong-uno žmona patraukė bū simo vyro akį per vieną savo pasi rodymų. Tai vakar pranešė Pietų Korėjos žiniasklaida, kai Pchen janas informavo, kad šalies lyde ris susituokė. Uždaros komunistinės šalies valstybinė žiniasklaida trečiadie nio vakarą atskleidė, kad daili jau na moteris, kuri šį mėnesį paskelb tose nuotraukose buvo matoma lydinti Kim Jong-uną, yra jo žmo na Ri Sol-ju. Apie lyderio žmoną nebuvo pa teikta jokių detalių, taip pat ne nurodoma, kada jie susituokė. Ta čiau analitikai pabrėžė, kad pats faktas, jog sutuoktiniai buvo vie šai pristatyti, rodo naują atotrūkį nuo šios šalies dinastinės vadovy bės tradicijų. Kim Jong-unas atsidūrė pasau lio dėmesio centre, kai perėmė sa vo neturtingos, bet branduolinį ginklą turinčios valstybės vairą po staigios tėvo Kim Jong-ilo mirties pernai gruodį. Manoma, kad jaunajam lyderiui turėtų greitai sukakti 30 metų, ta čiau už Šiaurės Korėjos ribų tikslus jo amžius nėra žinomas. Laužo tradicijas
Ignoravo: patriarchas Kirilas niekaip nesureagavo į pusnuogės ak
tyvistės išpuolį.
AFP nuotr.
AFP nuotr.
Analizių institutas „International Crisis Group“ šią savaitę paskelb tame pranešime nurodė, kad Kim Jong-unas veikiausiai savaran kiškai vadovauja šaliai, nors buvo
keliamos prielaidos, kad jis turės kliautis artimais patarėjais dėl sa vo jaunystės ir nepatyrimo. Kitaip nei jo velionis tėvas, nau jasis lyderis ne visada linkęs laikytis griežto oficialaus stiliaus: nuotrau kose jis matomas besiglėbesčiuo jantis ir pozuojantis su kariais, su sikibęs rankomis su moterimis.
Pats faktas, kad su tuoktiniai buvo vie šai pristatyti, rodo naują atotrūkį nuo šios šalies dinastinės vadovybės tradicijų. Nei jo tėvas, nei senelis Kim Ilsungas niekada nebuvo matomi su savo žmonomis per oficialius ren ginius. Tačiau tikėtina, kad pranešimas apie Kim Jong-uno vedybas buvo paskelbtas, iš dalies siekiant pa rodyti, kad „jis nėra vaikas“, kaip teigė Seulo nacionalinio universi teto Taikos ir suvienijimo studijų instituto ekspertas Chang Yongsukas. „Jeigu jis važinėtų vienas, žmo nės jį laikytų jaunu vaikinu, tačiau dalyvaujant žmonai jis galėtų bū ti laikomas šeimos galva ir suau gusiu“, – analitikas sakė naujienų agentūrai AFP.
Kursai Kim Il-sungo universitete
Pietų Korėjos naujienų agentū ra „Yonhap“ nurodė, kad Ri Sol-ju matoma vieno koncerto vaizdo įra še, kurį Pchenjanas paskelbė per nai vasarį. Agentūra teigia, kad Ri Sol-ju lankė šešių mėnesių kur sus, per kuriuos buvo supažindin ta su šalies pirmosios ponios pa reigomis. Kaip rašo dienraštis „Chosun Il bo“, Ri Sol-ju iki praeitų metų bu vo aktyvi Šiaurės Korėjos orkestro „Unhasu“ narė ir dainavo nauja mečiame koncerte 2009 m. gruo džio 31 d., kurio klausėsi Kim Jongunas ir jo tėvas. „Tikėtina, kad Kim Jong-unas pasirinko ją savo žmona, pamatęs ją koncertų salėje“, – laikraštis ci tavo vieną šaltinį. Kitas šaltinis dienraščiui sa kė, kad po vestuvių Ri Sol-ju bu vo šešis mėnesius mokoma apie pirmosios šalies ponios pareigas didžiausią prestižą turinčioje Šiau rės Korėjos aukštojoje mokykloje – Kim Il-sungo universitete. Ši Kim Il-sungo universiteto ab solventė yra kilusi iš šiaurės rytų Šiaurės Hamgijongo provincijos. Jos tėvas – mokslininkas, o mo tina – gydytoja, kaip teigia „Cho sun Ilbo“. Dienraštis „Dong-A Ilbo“ pa teikė panašių detalių apie Ri Solju kilmę ir nurodė, kad pora susi tuokė 2009 m. BNS inf.
13
PenktADIENIS, liepos 27, 2012
menas ir pramogos Biblioteka su ratais Meksiko mieste pradėjo kursuoti mobili biblioteka – jos plotas tik 20 kv. metrų, o jos lentynose – apie 1500 knygų. Tai ne šiaip autobusas su lentynomis – bibliotekoje įrengtos hidraulinės grindys, tad kny gas iš autobuso palubėse esančių lentynų gali pa siekti visi. Ne pelno organizacijos „Alumnos47“ tei gimu, visiems įprasta, kai sunkvežimis vežioja le dus, vanilinius vaflius ar net šviežias daržoves. Bū tent todėl organizacijos atstovai nusprendė pakylė ti šią idėją iš gastronominio lygio į intelektualinį. „Alumnos47“ nuotr.
Druskininkų festivalyje – rusų menininkai
Kaimynai rusai dar nuo sovietų laikų mėgsta Druskininkų ku rortą. Šiųmečiame Druskininkų teatro festivalyje, kuris prasidės liepos 28 d., labiausiai ir pasireikš Rusų teatrų sezonas. Laima Žemulienė l.zemuliene@diena.lt
Festivalis tapo tarptautinis
„Rusų programa – pagrindinis festivalio akcentas. Lietuvos žiū rovai pamatys apie kelias dešim tis spektaklių ir muzikinių pro gramų iš Maskvos, Kaliningrado, Sankt Peterburgo teatrų reper tuaro. Svečių renginiai – įvairių žanrų, – pasakojo festivalio meno vadovė Ada Paukštytė. – Prieš aš tuonerius metus festivalį pradėjo me nuo lietuvių spektaklių bei gru pių, bet paskui jį bandėme paversti tarptautiniu. Druskininkuose labai daug rusakalbių žiūrovų. Tad kokia prasmė rodyti vien tekstinius lie tuviškus spektaklius, jei žinome, kad didžioji dalis publikos – rusai? Norime orientuotis ir į tą paklausą bei pasiūlyti tiems žiūrovams, kad jie renginius galėtų pamatyti savo gimtąja kalba.“ Svečiai pristatys penkis teatro ir keturis muzikinius kolektyvus su skirtingų žanrų programomis. Net keli spektakliai – „Obli vion“ ir „Tango trise“ – bus susiję su aistringuoju argentiniečių tan go. Maskvos teatras „PDK Drama“ parodys spektaklį „Vedybėlės“ pa gal Nikolajaus Gogolio komediją bei „Šukes“ pagal populiarią Alekse jaus Arbuzovo pjesę. Šis spektaklis dalyvavo prestižinio Rusijos festi valio „Auksinė kaukė“ programoje. Pasirodymas – lyg monospektaklis
Aktorės ir dainininkės Irinos Jev dokimovos įkurtas teatras „Meno lizdas“ pažįstamas Rusijos ir Eu ropos kamerinio žanro mėgėjams. Jis parodys operą-baletą „Didonė ir Enėjas“. Pagrindinį vaidmenį I.Jevdokimova atliks monospek taklyje „Niekas“, kuris skina tarp tautinių festivalių laurus. Pavydo ir atgailos monologą jame lydi Wolf gango Amadeus Mozarto, Michai lo Glinkos, Piotro Čaikovskio ir ki tų kompozitorių muzika. Kaliningrado jaunimo teatras parodys du spektaklius: psicholo ginę dramą „Tvirtovė“ ir ekstre malų performansą „Kvai-liai“. „O muzikinė rusų programa – dar įvairesnė. Skambės estrados hitai, šansonos, klasikinė muzika ir žydų, portugalų, Lotynų Ame rikos šalių melodijos. Šių koncertų spektakliais nepavadinsi, nebent
I.Jevdokimovos. Ji garsi ir aktorė, ir dainininkė, ir pedagogė. Netgi teatro kritikai sako, kad kiekvieną jos muzikinį pasirodymą galima vadinti monospektakliu“, – kalbė jo A.Paukštytė. Atlikėjas laukia koncertų
Druskininkų festivalis nestokos ir Lietuvos muzikos žvaigždžių. Lie pos 28 d. amfiteatre po atviru dan gumi jį pradės dainininkas Andrius Mamontovas su grupe. A.Mamon tovas Druskininkų festivalyje da lyvauja ne pirmą kartą, jam jau yra tekę jį ir atidaryti, ir uždaryti. „Iki šiol A.Mamontovas – be ga lo populiarus Druskininkuose. Jis sako, kad pats laukia tų koncertų, nes Druskininkų publika sugeba visai kitokią atmosferą sukurti“, – priminė A.Paukštytė. Pašnekovės nuomone, tą ypatingą atmosferą galbūt sukuria amfiteatras po atvi ru vasaros dangumi, apsuptas pu šų, atskirtas nuo miesto. Tai – kaip ramybės oazė. Taip pat festivalyje koncertuos bliuzo karalienė Arina, dainuo
jamosios poezijos atlikėjas Kos tas Smoriginas, šeimyninis Aistės Smilgevičiūtės ir Roko Radzevi čiaus duetas, Markas Palubenka ir Vidas Bareikis, bardas Domantas Razauskas. Festivalį rugpjūčio 25 d. baigs Rūta Ščiogolevaitė ir grupė su Tinos Turner programa.
Ada Paukštytė:
Kokia prasmė rodyti vien tekstinius lietu viškus spektaklius, jei žinome, kad didžioji dalis publikos – rusai? E.Nekrošiaus ir R.Tumino nebus
A.Paukštytė pabrėžė, kad lietuviš koji teatro programa taip pat įvai ri. Esą festivalio rengėjams sunku kalbėti apie spektaklių kokybę, gy lį, nes jų rodymą riboja techninės galimybės. „Kol Druskininkai neturi nor malios salės, negalime šnekėti apie stiprius spektaklius. Jau tre jus ketverius metus negalime at vežti nei Eimunto Nekrošiaus, nei Oskaro Koršunovo, nei Rimo Tu mino spektaklių, nes Druskininkų scenoje jų neįmanoma techniškai parodyti“, – apgailestavo festiva lio meno vadovė. Pernai Druskininkuose buvo pa rodyta daugiau šokio spektaklių, šiemet Pantomimos teatras iš Kau no intriguos šešėlių spektakliu be žodžių „Kamasutra“. Ši vizualinė komedija – suaugusiesiems. Teatro mėgėjus džiugins popu liariosios intymios vyrų trupės „Erelis“ humoristinis šou. Taip pat intelektualūs ir komiški pagal Yas minos Rezos pjeses pastatyti Dai niaus Kazlausko spektakliai „Ka ro dievas“ bei „Menas“, kuriuose civilizuoti pašnekesiai virsta tra gikom iškom is mizanscen om is, verčiančiomis susimąstyti apie draugystę, meilę, žmogiškumą. Po ilgos pertraukos festivaly je viešės Klaipėdos dramos teat ras su komedija „Saugokite Florą“, primenančia, kad nuo tobulo mo Staigmenos: šiųmečiame festi- teriškumo iki maniakiškumo kar valyje netrūks Rusijos teatro tais – vos vienas žingsnis. žvaigždžių, viena jų – I.Jevdoki Festivalis vyks „Eglės“ sanatori mova monospektaklyje „Niekas“. jos salėje ir restorane-muzikiniame Organizatorių archyvo nuotr. klube „Druskininkų kolonada“.
Šatrijos piliakalnyje – sensacingi radiniai Šatrijos piliakalnio papėdėje besi darbuojantys archeologai skelbia radę unikalių radinių, kurie leid žia teigti, kad žmonės čia gyveno anksčiau, nei manyta iki šiol.
Pirmiausia archeologai sako ap tikę, ko gero, gyvenamojo namo ir geležies liejyklos pastatų frag mentų. Kasinėdami toliau tikėjosi rasti pastato tęsinį, tačiau prieš jų akis atsivėrė kapavietė, kurią jau dabar, iš pirmo žvilgsnio, vadina sensacija. „Šitas kapas unikalus tuo, kad jis yra pirmasis visoje Lietuvos ter itor ijoje, surastas pil iakal nio gyvenvietėje. Tai yra labai neįprasta, nes paprastai būda vo laidojama kapinynuose, ka pinėse ar pan.“, – aiškino VšĮ „Kultūros paveldo išsaugojimo paj ėgos“ arc heol ogas Mantas Daubaras. Palaikai be puošnių įkapių ir papuošalų – šalia buvo tik dvie jų keraminių indų šukės. Palai kai bus nuodugniai ištirti, tačiau, pasak archeologų, keramiką da tuoti nesunku, todėl pagal šukes jau galima teigti, kad šis žmogus
Atradimas: archeologų atrasta
kapavietė, kaip sprendžiama iš radinių, gali būti net iš VI a.
Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.
amžino poilsio atgulė VI–VIII a. Anot archeologo, radinys yra sen sacija dar ir dėl to, kad šio laiko tarpio kapaviečių Lietuvoje atras ta labai nedaug. VD, LRT inf.
Europos parke – G.Karoso naujiena Jau šį sekmadienį, liepos 29 d., 12 val. Europos parke lankytojams bus pristatytas naujas skulpto riaus ir parko savininko Gintaro Karoso kūrinys „Kultūra“.
„Kultūra“ – tai didžiulis krašto vaizdžio menui priskirtinas dar bas, įsikomponavęs išraiškingame daugiau kaip hektaro ploto mu ziejuje po atviru dangumi. Pen kios šviesių atspalvių skulptūrinės formos, kurių kontūrai primena ledkalnio, kalnų ar architektūros objekto siluetus, tarytum tirpsta ir vėl išnyra gamtoje, sudaryda mos natūralios gamtos elemen tais pasibaigiančią seką. Vingu riuojančios skulptūrinės formos, iškylančios iki beveik 8 m aukš čio, yra sulipdytos iš kelių šimtų tūkstančių smulkių marmuro šu kių. Išskirtinį dailės kūrinį Euro pos parke septynių meistrų briga da statė net trejus metus. Skulptorius G.Karosas sako, kad kultūros tema labai plati: „Kultūros sąvoką lengviau api brėžti žodžiais nei formomis, bet įgijus patirties ateina laikas, kai vizijos subręsta ir norisi kalbė ti apie pamatinius žmogaus gy venimo dalykus. Man kultūra –
Kūrinys: iš smulkių marmuro
gabalėlių 8 m aukščio skulptūrą meistrai lipdė net trejus metus.
Asmeninio archyvo nuotr.
pirmiausia žmogaus praeities ir dabarties prasmingi pėdsakai, kuriuos po kruopelę yra sulipd žiusi žmonija. Kultūra yra para doksali: stipri kaip pagrindas ir kartu trapi, nykstanti; lyg ir aiš ki, bet sunkiai nusakoma; monu mentali kaip kalnas ir kartu klaidi kaip labirintas.“ VD inf.
14
PenktADIENIS, liepos 27, 2012
menas ir pramogos „Vilniaus diena“ rekomenduoja
KUR? Kino centras „Skalvija“, A.Goštauto g. 2/15. KADA? Šiandien 17 val. KIEK? 12 litų.
KUR? Neries krantinė prie Baltojo tilto. KADA? Šiandien 12 val. KIEK? Nemokamai.
KUR? Kelte, Karališkojo Sodo uoste (Karaimų g. 57), Trakuose. KADA? Šiandien 19.30 val. KIEK? 43–63 litai.
Laimingi storuliai
Rekordinė iškyla
Muzikinis ežeras
Ispanų režisieriaus Danielio Sánchezo Arévalo komiškos dramos herojai – anoniminių storulių grupės dalyviai – bando atsakyti į klausimą „Kodėl aš toks?“ Kai kurie liulantys filmo herojai dėl savo išvaizdos nesijaudina. Jie myli save, tokius juos myli ir kiti. O tie, ku rie lieja prakaitą dėl grakščių linijų, tampa dar nelaimingesni.
Vilniečiai šį penktadienį kviečiami vidurdienį praleisti draugų, bendradarbių ir tiesiog gerai nusiteikusių miestiečių draugijoje, t. y. atvykti į pievelę prie Baltojo tilto, kur bus rengiama rekordinė iškyla. Kiekvienas atvykęs gaus buteliuką natūralaus gruziniško mineralinio vandens ir keletą obuolių.
Garsaus perkusininko Arkadijaus Gotesmano suburtas kvartetas – Juozas Kuraitis (saksofonas), Dmitrijus Golovanovas (klavišiniai), Eugenijus Kanevičius (kontrabosas) ir pats A.Gotesmanas – nu spalvins saulėlydį džiazo garsais Galvės ežeru plaukiojančiame laive. Klausytojai įleidžiami likus pusvalandžiui iki renginio.
KUR? „Café de Paris“, Didžioji g. 1. KADA? Šiandien 20 val. KIEK? Nemokamai.
KUR? Šv. Kotr ynos bažnyčia, Vilniaus g. 30. KADA? Šiandien 19 val. KIEK? 32–82 litai.
KUR? Teatro, muzikos ir kino muziejuje, Vilniaus g. 41. KADA? Iki rugsėjo 4 d. KIEK? 5 litai.
KUR? Prie Nacionalinio muziejaus, Arsenalo g. 1. KADA? Šiandien nuo 22 val. KIEK? 33 litai.
Meistriškumo Etnodžiazas pamokos rašantiems iš saulėtojo Krymo
Kasdienio gyvenimo karikatūros
Vaiduokliška senamiesčio naktis
Vasaros literatūros seminarai ir kūrybinės dirb tuvės, trukusios visą savaitę, baigiasi. Šiandien vakare – dalyvių skaitymų „jam session“, rytoj 14 val. kavinėje „In Vino“ (Aušros Vartų g. 7) – semi narų uždarymas.
Šaržas, ironija, satyra, sovietinio mentaliteto ir gyve nimo būdo atspindžiai kazachų menininko Alek sanderio Jerašovo darbuose kelia ne tik šypseną, bet ir graudulį: visos gyvenimo spalvos skleidžiasi per karikatūrišką, charakteringą piešinį.
Ar žinojote, kad tarp siaurų senamiesčio gatve lių įsikūrę linksmi, romantiški, o kartais ir klastin gi vaiduokliai? Per naktinį pasivaikščiojimą su sidursite su paslaptingu ir mistišku miestu, atsi skleidžiančiu Vilniaus kronikose.
Elektrinės gitaros virtuozas Enveris Izmaylovas, pirmasis buvusioje Sovietų Sąjungoje išradęs da bar jau paplitusį grojimo būdą – tepingą, šiandien groja etnodžiazą ir mėgaujasi pasauliniu pripaži nimu bei publikos susižavėjimu.
tv programa
LTV
6.00 Labas rytas. 9.00 „Komisaras Reksas“ (N-7) (k). 10.00 „Hartlando užuovėja“ (k). 11.00 LRT vasaros studija. Tiesioginė Lietuvos radijo laida. 12.00 „Senis“ (N-7) (k). 13.15 Bėdų turgus. 14.15 Popietė su Algimantu Čekuoliu (subtitruota laida). 14.50 Žinios. 15.10 „Komisaras Reksas“ (N-7). 16.00 „Hartlando užuovėja“. 17.05 „Senis“ (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.35 Sportas. 18.40 Orai. 18.45 Lietuvos tūkstantmečio vaikai. 20.25, 22.10 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 20.40 Verslas. 20.45 Kultūra. 20.50 Sportas. 20.55 Orai. 21.00 Laidų ciklo „Lietuvos liepsna“ finalas. 21.45, 22.15 „Londoniada“. 23.00 2012 m. Londono vasaros olimpinių žaidynių atidarymas. Tiesioginė transliacija.
LNK
6.20 „Nickelodeon“ pristato. „Smalsutė Dora“. 6.50 „Kempiniukas Plačiakelnis“ (8) (k).
LTV 21.00 val.
7.20 Juokas juokais. 7.50 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) (k). 9.45 Pirmas kartas su žvaigžde (N-7). 10.15 Kažkas atsitiko (N-7). 10.45 „Omnitel“ 1000 km lenktynės. Iškilmingas lenktynių nugalėtojų pasitikimo koncertas (k). 13.10 „Nickelodeon“ valanda. „iKarli“. 13.40 „Kempiniukas Plačiakelnis“ (9). 14.10 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 16.10 KK2 (N-7). 17.40 „Šeimynėlė“ (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.10 Sportas. Orai. 19.15 Muzikos festivalis „Laumės juosta 2012“ (1). Dalyvauja: Radži, „Studentės“, „ŠarkA“, A.Pilypaitė, R.Kirilkinas, „El Fuego“, Stano, N.Bunkė, R.Ščiogolevaitė, A.Cicėnaitė, „Kastaneda“, „Išjunk šviesą“, R.Dambrauskas ir kt. 22.00 Veiksmo f. „Požemių ugnis“ (JAV, 1997 m.) (N-14). 0.10 Veiksmo f. „Grandinė“ (JAV, 1997 m.) (N-14).
TV3
6.45 Teleparduotuvė. 7.00 „Madagaskaro pingvinai“. 7.30 „Simpsonai“. 8.00 „Hana Montana“. 9.00 „Meilės sūkuryje“. 10.05 „Naisių vasara“. 11.00 Romantinė komedija „Padavėja“ (JAV, 2007 m.).
LNK 19.15 val.
13.10 „Bakuganas“. 13.40 „Lūžtanti banga“. 14.10 „Ant bangos“. 14.40 „Madagaskaro pingvinai“. 15.10 „Simpsonai“. 15.40 „Meilės prieglobstis“. 16.40, 17.40 „Paveldėtojai“. 18.45 TV3 žinios. 19.00 TV3 sportas. 19.05 TV3 orai. 19.10 Svajonių sodai. 20.10 Komedija „Sniego šunys“ (JAV, 2002 m.). 22.05 Kriminalinė komedija „Banditai“ (JAV, 2001 m.). 0.35 Drama „Kryžkelės. Atleidimo istorija“ (JAV, 2007 m.). 2.10 Romantinė drama „Džordžijos taisyklės“ (JAV, 2007 m.).
BTV
6.30 Televitrina. 7.00 Žinios (k). 7.25 „Galileo: norintiems žinoti“. 8.00 „Prajuokink mane“. 9.00 „Kviečiu vakarienės“. 9.30 „Miesčionys“ (N-7). 10.00 „Margoša: moterimi negimstama“. 11.00 „Be namų negerai: naujas gyvenimas“. 12.00 „Ekstrasensų mūšis“ (N-7). 13.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 14.00 „Mentai“ (N-7). 15.00 „Srautas“ (N-7). 16.00 „Amerikos talentai VI“. 17.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7).
TV3 0.35 val.
18.00 Žinios. Sportas. Orai. 18.25 „Mentai“ (N-7). 19.25 „Kviečiu vakarienės“. 20.00 Žinios. 20.15 Verslas. 20.19 Sportas. 20.23 Orai. 20.25 „Naujoji banga 2012“. Tarptautinis atlikėjų konkursas. Transliacija iš Jūrmalos. 23.25 Amerikietiškosios imtynės (N-14). 0.25 Baltijos galiūnų čempionatas (k). 1.25 „Bamba“. Interaktyvus šou suaugusiesiems (S).
18.10 Numatomas Europos jaunučių vaikinų (iki 16 metų) krepšinio čempionatas. Tiesioginė transliacija iš Vilniaus. 20.10 Numatomi „Pašėlę TV pokštai“ (N-7). 18.20 Pašėlę TV pokštai (N-7). 18.55 „Inspektorius Luisas“ (N-7). 21.00 Reporteris. Orai. 21.40 Lietuva–Londonas. 21.55 Vertas kinas. Novelių filmas. „Myliu tave, Paryžiau“ (Prancūzija, Lichtenšteinas, Šveicarija, 2006 m.) (N-14). 0.15 „Zona“ (N-14).
Lietuvos ryto TV
12.00 Televitrina. 13.00, 19.00, 21.00, 23.00 Žinios +. 13.15 Klubų karaliai. „Real Madrid“. 13.45 Ekstremalaus sporto žurnalas „Duokš penkis“. Riedlentės Kinijoje. 14.15 Futbolo dievai. G.Batistuta. 14.45 Sportas LT. Lengvosios atletikos federacijos taurės varžybos. 15.45 Automoto. 16.15 Tarptautinis Prahos maratonas. 17.10 Sporto metraštis. 19.15 Sportas LT. Pasaulio irklavimo čempionatas (2). 20.15 Olimpinės žaidynės. 20.30 Ekstremalaus sporto žurnalas „Duokš penkis“. Skraidyklės Australijoje. 21.15 Futbolo dievai. F.Beckenbaueris. 21.45 Olimpinės žaidynės. 22.00 Sportas LT.
6.14 TV parduotuvė. 6.30 Ryto reporteris. 7.45 Lietuva–Londonas. 8.00 Ryto reporteris. 9.15 Vasara su Asta. 10.15 Pašėlę TV pokštai (N-7). 10.50 Dok. f. „Slaptasis Ričardo Niksono gyvenimas“ (1) (N-7). 12.00 Lietuvos diena. 13.00 Lietuva–Londonas. 13.15 TV parduotuvė. 13.45 Skonio reikalas. 14.45 Vasara su Asta. 15.45 Dokumentinis f. „Olimpiniai ritmai“. 16.00, 17.00, 18.00 Žinios. Orai. 16.10 Dokumentinis f. „Olimpiniai ritmai“ (tęs.) 17.20 Pasaulio krepšinio apžvalga.
BTV 10.00 val.
SPORT1
lietuvos ryto tv 18.55 val.
951181
Visų kompiuterių ir televizorių taisymas Vilniuje, Žalgirio g. 131, tel. (8 5) 275 4665; www.pc-help.lt. 933624
penktadienis, liepos 27, 2012
Kelionių
Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siuntinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 687 58 503, +44 778 627 1449. Informacija – www.lietuvalondonas.com. 959526
Vežame keleivius į Vokietiją, Daniją, Olandiją. Tel. 8 699 01 428, e. paštas pervezimai. Siūlo darbą info@gmail.com.
Nuolat dirbti Vilniaus mieste reikalingi952525 mūrininkai ir betonuotojai. Tel. 8 698 48 288, Kitos 8 612 00 350.
992492
Nestandartinių baldų gamyba. Aukšta kokybė –Paslaugos žema kaina. www.guobosbaldai.lt. Tel. 8 656 69 099.
760904 UAB „Kraustymo komanda” - profesionalios kraustymo paslaugos įmonėms ir gyventojams. Tel. 8 618 77 600; www.kraustymokomanda.lt.
parduoda
nekilnojamąjį turtą
965752
Transporto Parduodamas dviejų kambarių butas Palangos S.Nėries g. 1A. Tel. Iš centre, Vilniausužir bažnyčios, Kauno vežame į Klaipėdą, Palangą, 8 603 62Šventąją 096. ir atgal. www.micro-autobusas.lt. Tel. 8 610 10 340.
perKa Kelionių
955765
988208
Vežameperkame poilsiautojus Kauno Brangiai miškąišsuVilniaus, žeme arba išsi-į Palangą, (ir Atsiskaitome atgal), nuo 35iš Lt. Tel. kirsti. VisojeŠventąją Lietuvoje. karto. Tel.8 8699 6769941965, 155.8 612 22 227. 975448
giau tel.2012 (8 5)m.206 0799, 8 611 po Nr.informacijos 147 savininką birželio 8 d. 10 51 518. val. atvykti prie jums priklausančio sklypo ir 971990 dalyvauti ženklinant riboženkliais BoguslaVladislavos Salmanovič paveldėtovo Sovinskio sklypą Nr. 148turto arba prašom sujų dėmesiui. Š. m. birželioJaroslavu 27 d. 16Bazeval. sisiekti su darbų vykdytoju adresu Vilniaus r., Pagirių vič, Žalgirio g. 131–213, Vilniussen., (tel. 8Mikašiū677 79 nų k.,e. SB „Ekspresas”, vyks sklypo kad. 348, paštas topomatik@gmail.com ). Nr. 960926 4167/1002:0027 kadastriniai matavimai. Kviečiame dalyvauti. Matavimus atlieka Tel. 261 3653, 261 3655, 261 3659 Kelionių UAB „Baltijos Matavimų Organizacija”, Linskelbimai@vilniausdiena.lt Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siun- kmenų g.13, Vilnius. Tel. 8 601 71 112. tinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 976256
mo sutartis Nr. 042042. Planavimo tikslas – Konditerijos darbąbendrojo Vilniaus pakeisti žemėsįmonė tikslinępriims paskirtįį pagal regione vairuotoją-ekspeditorių, plano sprendinius, padalyti sklypą,vadybininnustatyti ką-ekspeditorių ir prekybos agentą. Tel.De-8 teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą. 611 45 plano 000. organizatorius – UAB „4Real“, taliojo 976056 A.Goštauto g. 5-79, Vilnius, tel. 8 698 20 198. Projekto rengėjas – UAB „RV architektų studija“, Pamėnkalnio g. 28-2, Vilnius. Pareng-
mės sklypo formavimo ir pertvarkymo953105 projektą adresu Vilniaus r., Maišiagalos sen., Kartaniškių k., kad. Nr. 4132/0300:323. Tikslas – 4.6721 ha ploto sklypą padalinti į penkis atskirus sklypus. Planavimo orgaKita nizatoriai – Vytautas Mikelionis ir Banga 2012 04 20 Vilniaus apygardos teismo nutar-– Genovaitė Dorogonko. Projekto rengėjas timi UAB „Joanos avialinijos“ iškeltaDarius bankroto UAB „TOPOMETRA” matininkas Vaičiulis. su projektu galima nuo byla (c. b.Susipažinti Nr. B2-3323-160/2012). Bankrutuo2012 UAB rugpjūčio 1 d.avialinijos“ iki 2012 rugpjūčio 14 d. jančios „Joanos administratoadresu Rinktinės E.p.IRvaiciuriumi paskirta UAB 37-66, VERSLOVilnius. VALDYMO RESlis.darius@gmail.com , tel. Įgaliotas 8 600 41 asmuo 708. TRUKTŪRIZACIJOS CENTRAS.
Įvairūs
993410
– V.Česonis, tel. 8 BUAB 686 83„Coolspeed“ 541. Prašom iki 2012 Parduodamas priklaum.santis birželio 11 d. imtinai pateikti savo2002 kreditoautomobilis LEXUS RX 300, m., rinius reikalavimus 2012 m. 2 dienai už didžiausią pasiūlytą, betgegužės ne mažesnę nei (bankroto įsiteisėjimo dienai) kartu pri20 000 bylos Lt kainą. Paraiškos renkamos 14 dienųkreditorinius nuo paskelbimo adresu UAB „Admidedant reikalavimus patvirtinanVytautotinkamai g. 33, Vilnius. Informacija tel. čiųnas“, dokumentų įformintus nuorašus. 8 619 698. nurodyti, ar šių reikalavimų Taip pat 39 prašom 993390 įvykdymas yra užtikrintas, nurodyti, kokiu būdu kad pradedamas rengti UAB taiPranešame, yra padaryta. Kreditorinį reikalavimą pateik„KJM invest“ „Gamybinio pastato (66P2/b) ti Savanorių pr. 262-105, LT-50204 Kaunas. InSavanorių pr. 219A, Vilniuje rekonstravimo formacija tel./faks. (8 37) 229 886.ir pramonės projektas“. Statinys gamybos 961016
paskirties. Planuojama statinio projektavi-
INFORMACIJA TERITORIJŲ mo pradžia - APIE 2012 07 pabaiga - PLANAVI2012 08. Planuojama pradžia -Lvovo 2012 MĄ. Parengtasstatinio žemės statybos sklypo, esančio pabaiga - 2012 12. Numatomas g. 08 105A, Šnipiškių seniūnijoje, Vilniuje,projeksklyUAB „Ardynas“, Gedimino g. 47, potuotojas kad. Nr.- 0101/0032:986, bendras plotas Kaunas, atsakingas asmuo Konstantinas 0,2419 ha, detalusis planas. Planavimo paKuzminovas, tel. (8 37) 323 209, e.p. kosgrindas: Vilniaus .miesto admitas@ardynas.lt Įmonėssavivaldybės pastatas (66P2/b) nistracijos direktoriaus pavaduotojo rekonstruojamas pritaikant spaustuvei.2011 Kei07čiamas 13 įsakymas AD30-1732, 2011tūris, 08 01 pastatoNr. užstatymo plotas, išdetaliojo planavimo plečiant teritorijų sandėliavimo patalpas.organizatoEsamoms administracinėms atliekamas riaus teisių ir pareigų patalpoms perdavimo sutartis Nr. paprastasis remontas. Supažindinimas su projekto sprendiniais planuojamas 2012 08 07 16–18 val. adresu Sėlių g. 3A, Vilnius. 993655
Rengiamas apie 10000 kv. m sklypo (kad. Nr. 0101/0167:486) ir šalia esančios teritorijos Pilaitės seniūnijoje, Vilniuje, detalusis planas. Projekto rengimo pagrindas – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. 30-1880 2010 10 08. Projekto tikslas – patikslinti sklypo ribas prijungiant papildomą plotą, padalyti į sklypus, pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį pagal bendrojo plano sprendinius, nustatyti teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą. Projekto organizatorius – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, Konstitucijos pr. 3, LT-09601, tel. (8 5) 211 2677. Projekto rengėjas – UAB „Sostinės studija“, A.Goštauto g. 8-410B, Vilnius, tel. 8 686 74 252, e. p. andzelika.studija@ gmail.com. Rengimo terminai – 2010-2013 m. Informacijos apie detalųjį planą teikimo tvarka: informaciją apie detalųjį planą teikia planavimo organizatorius ir rengėjas. Supažindinimo tvarka: supažindinimo su parengto detaliojo plano sprendiniais pradžia nuo 2012 08 06. Parengtas detalusis planas viešai eksponuojamas Pilaitės seniūnijoje nuo 2012 08 20 iki 2012 08 31. Viešas aptarimas vyks rengėjo patalpose, A.Goštauto g. 8-410B, Vilniuje, 2012 09 03 12 val. Planavimo pasiūlymai teikiami organizatoriui raštu iki viešo susirinkimo pabaigos. Atmestų planavimo pasiūlymų pareiškėjai parengto projekto sprendinius bei viešo svarstymo procedūras gali apskųsti Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui per mėnesį nuo pareiškėjams registruoto pranešimo įteikimo dienos. 993388
skelbimai
Karščiausi Kelionių pasiūlymai
Kelionių organizatorius
Karščiausikelionių Kelionių A.Vienuolio g.pasiūlymai 6, LT–01104 Vilnius Karščiausi pasiūlymai Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120
Kelionių organizatorius Kelionių organizatorius
Ar svajojate aplankyti Niujorką? O galbūt, Jus visada žavėjo Las Vegasas – šviesų, kazino, pasirodymų ir viešbučių rojus? Pamatykite nuostabiąją Šiaurės Ameriką už Atėjo laikas TIKROMS VASARA ANT BANGŲ ATOSTOGOMS! ypatingą kainą. Kaina tik 1696 Lt* KLAIPĖDA–KYLIS. Užsisakykite skrydį ikikeleiviams gegužės 15kajutėje dienos,nuo ir Kelto bilietas dviem Joninių kruizas Ryga–Stokholmas–Ryga su langu ir automobiliuikelionę į abi puses. leiskitės 2012 10 110 Lt į nepamirštamą 01–2013 03Jus 21 į trumpiausios nakties vaKviečiame KLAIPĖDA–ZASNICAS. Niujorkas nuo 2226 Lt Kaina nuo 899 Lt karėlį! Kelto bilietas trims keleiviams ir automoVašingtonas Lt ir linksmybės Baltijos jūrojenuo bus2526 ir disko, iki biliui į vieną pusę. Bostonas nuo 2588 Lt ryto! Dėmesio:
Kelionių organizatorius
929896
UABĮvairūs „BEST COMPANY“ Varėnos r. perka: veršelius, galvijus, avis. Sumokame iš karto. KitaPVM. Tel. 8 613 70 805, 8 613 70 Mokame 803, 8 601 71 558, (8 310) 48 323.rengti žeInformuojame apie pradedamą
15
paslaugos
KELIONĖS KELIONĖSAUTOBUSU AUTOBUSU KELIONĖS AUTOBUSU Alyvų žydėjimo šventė Duobelėje, Latvijoje www.kelioniupasiulymai.lt Pirkti internetu: Čekijos pilys–Čekijos rojus–Praha – 577 Lt (05.26.) – 95 Lt Čekijos pilys–Čekijos rojus–Praha – 577 Lt Didingoji Italija irirKaprio Didingojinaktis ItalijaVaršuvoje Kapriosala sala––1747 1747Lt–Lt175 Lt Muziejų (05.19/20) Ryga–Saremos sala–Talinas – 377 Ryga–Saremos sala–Talinas – 377 Lt Lt Čekijos pilys–Čekijos rojus–Praha –Lt577 Šiaurės su prie Šiaurės Italija Italija supoilsiu poilsiu prie–Adrijos Adrijos jūros Šveicarijos gamtos stebuklai 1397 Ltjūros nuo 1197 LtLt sala–Talinas – 377 Lt Ryga–Saremos nuo 990 990 KroatijaItalija nuo LtLt pažintinė) nuo 1290 Lt Šiaurės (poilsinė Praha–Viena–Budapeštas nuo 627 Praha-Viena-Budapeštas nuo 627 Lt Lt Kroatija nuo 990 Lt LĖKTUVU IŠ VILNIAUS: LĖKTUVU IŠ VILNIAUS: nuo 619 Lt Praha–Viena–Budapeštas www.kelioniupasiulyPirkti internetu: Ispanija, Kosta Brava nuo 822 Lt mai.lt Malta – 904 Lt IŠ VARŠUVOS (poilsinės) Ispanija, Kosta Brava nuo 822 Lt; Malta – Graikija, Cgalkidikė – 979 Egiptas, Hurgada nuo 935LtLt– 979 Lt; Ispa904 Lt; Graikija, Chalkidikė Ispanija, Kosta Dorada – 999 Lt Bulgarija 850 Lt– 999 nija, Kostanuo Dorada Lt; Ispanija, AliIspanija, Alikantė – 1108 Šri Lanka nuo 3500 Lt Kos sala – 1128 Lt; kantė – 1108; Graikija, Graikija, Kos sala 1128Lt;LtBulgarija, Burgas Turkija, Antalija Kreta nuo 1170 Lt– –1185 – 1199 Lt; Kroatija, Rijeka Turkija, Antalija Lt – 1279 Lt; Turkija, Tunisas nuo 770 –Lt1185 Marmaris 1289 Lt;–Bulgarija, Bulgarija, Burgas 1199 Lt Burgas – 1199 Lt;VARŠUVOS Portugalija, Algarvė Lt Kroatija, Rijeka(pažintinės – 1279 Lt– 1899 IŠ poilsinės) LĖKTUVU IŠ VARŠUVOS Turkija, Marmaris 1289LtLt(poilsinės) Kruizas Nilu nuo 2038 Egiptas, Hurgada nuo 1440 Lt; Bulgarija Bulgarija, Burgas – 1199 Ltnuo 2423 Lt Izraelis–Jordanija–Egiptas – 1595 Lt; Turkija – 1440 Lt; Šri Lanka – Portugalija, Algarvė Marokas 2634 Lt– 1899 3500 Lt;nuo Kreta – 1170 Lt Lt Kuba nuo IŠ 5853 Lt LĖKTUVU (poilsinės) LĖKTUVU IŠ VARŠUVOS VARŠUVOS (pažintinės – poilEgiptas, Hurgada nuo 995 Lt Lt; Izraelis– sinės). Kruizas Nilu nuo 1440 IŠ RYGOS: Bulgarija – 995 Egiptas nuo 1678LtLt; Marokas – 2634 Lt; Tailandas (pažintinė poilsinė) – nuo 5218 Lt Kuba ––5853 LtLt Turkija 1078 STOVYKLOS LIETUVOJE Šri Lanka – 3500 Lt Pasaka nuo 550 IŠ VILNIAUS: Kreta – 1170 Lt Lt; Raganė 550 Lt; Energetikas 600 Egiptas, Hurgada nuo 869 Ltžmogus – tai Tunisas – 770Lt; Lt Laimingas Ispanija, – 1499(pažintinės Lt LĖKTUVUMaljorka IŠ VARŠUVOS – poilTurkija, sinės) Antalija – 889 Lt Kruizas Nilu nuo 1440 Lt Izraelis – Egiptas nuo 1678 Lt Marokas – 2634 Lt Kuba – 5853 Lt STOVYKLOS LIETUVOJE Pasaka nuo 550 Lt Top Fun 540 Lt Raganė 550 Lt Energetikas 600 Lt Laimingas žmogus – tai aš! 600 Lt Trimitas 520 Lt
vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt A.Vienuolio g. LT-01104 6, LT-01104 Vilnius A.Vienuolio g. 6, Vilnius Tel. (8231 5) 231 3314. Faks. 5) 262 Las nuo 2871 Lt(8262 Tel. (8Vegasas 5) 3314. Faks. (8 5) 91209120 vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt vilnius@vilnius.krantas.lt, Torontas nuo 2382 Lt www.krantas.lt Monrealis nuo 2874 Lt nuo 2964 Lt iš Klaipėdos se- Hiustonas Galioja išvykimams Vasarostikkruizas Ryga–Stokholmas–Ryga Kalgaris 3464 Lt atgal po savaitės kmadieniais grįžimu nuo 125nuo Lt su (tikPamirškite šeštadieniais) kasdieninius rūpesčius ir atsipa- Kaina Bilietų kiekis užį abi specialią kainą pateikta pusesjūroje! su oro kiekvieuostų molaiduokite laive Baltijos name reise ribotas. kesčiais. Mėgaukitės saule, vėju ir gera nuotaika. - Rezervacijos Automobiliomokestis aukštis turi būtiLtikimokamas 1,85 m. paiki 100 - pildomai. Bilietai ne rezervuojami, o parduodakaina pateikta iš išplaukimo uosto. miKruizo iš karto. Vietų skaičius ribotas. www.krantas.lt Daugiau informacijos Daugiau informacijos www.krantas.lt
Pamėnkalnio g. 5/ K.Griniaus g., Vilnius Tel 8-5 262 7777, mob. 8 616 16 777 info@svite.lt, www.svite.lt, www.lek.lt
Graikija, Kreta – 99 520 Lt Lt aš! 600 Lt; Trimitas Mažieji Laukystos pirataiLt 370 Lt Bulgarija, Varna – 1099 Mažieji Laukystos piratai 370 Lt Holivudo akademija 599 Portugalija, – 2239LtLt Mes jėga 450Algarvė Lt Mes jėga 450 Lt Žaidimų galaktika 450 Lt Žaidimų galaktika 450 įLtLietuvą 450 Lt STOVYKLOS LIETUVOJE Apači indėnai atkeliauja Apači indėnai į Lietuvą 450 Lt Avataro nuotykiai Lt Pasaka nuo 550atkeliauja Ltkartu 450 Avataro nuotykiai kartu 450 Lt Mes šampinjonai 450 Lt Raganė – 550 Lt Mano 595 450 Mes pasaulis šampinjonai Laimingas žmogus –LttaiLtaš! 600 Lt Kitas variantas Aplink pasaulį per Lt7 dienas 499 Lt Top Fun 640 Lt359 STOVYKLOS UŽSIENYJE Mano pasaulis 595 Lt Stovykla Ukrainoje „Pribrežnyj“ 60 Lt dieKitas variantas 359 Lt STOVYKLOS UŽSIENYJE nai; Kryme „Saliut“ 1699 Lt; BulgarijoDodi 550 Lt stovykla Estijoje 1790kalbos Lt jeAnglų 1699kalbos Lt; Italijoje 1299 Lt; Anglų STOVYKLOS UŽSIENYJE Bulgarijoje 1699 Lt Lt stovykla Estijoje 1790 Stovykla Ukrainoje Kroatijoje 2149 Lt „Pribrežnyj“ AVIABILIETAI 60 Ltinternetu: dienai www. lek.lt Pirkti Kryme „Saliut“ 1699 Lt AVIABILIETAI* (yra ir pigios aviakompanijos) KELTAI Baku nuo 1050 Lt;LtMaljorka nuo 500 Lt Bulgarijoje 1699 Ryga–Stokholmas; *kainos į abi2149 puses Kroatijoje Lt Talinas–Helsinkis; Talinas–Stokholmas; Juodkalnijoje 1899 LtVentspilis–Nyneshamnas; Klaipėda–Karlshamnas (spec. KELTŲ AnglųBILIETAI kalbos stovykla Estijoje 1790 Lt pasiūlymas); Klaipėda–Kylis (spec. pasiūRyga–Stokholmas AVIABILIETAI* lymas); Klaipėda–Zasnicas (spec. pasiūlyTalinas–Helsinkis DelisTurku–Alando nuo 1870 Lt salos–Stokholmas mas); Talinas–Stokholmas Tokijas – 2229 Lt KRUIZAI Ventspilis–Nyneshamnas Seulas – 2308 Viduržemio jūrojeLt(spec. kaina) Klaipėda–Karlshamnas Singapūras – 2310kaina) Lt (spec. pasiūlymas) Karibų jūroje (spec. Klaipėda–Kylis (spec. Tolimuosiuose Rytuose (spec. kaina) Bankokas – 2409 Lt pasiūlymas) Klaipėda–Zasnicas Baltijos jūroje Puketas – 2610 Lt (spec. pasiūlymas) Turku–Alando salos–Stokholmas VIZOS į Rusiją 260 Lt, Baltarusiją *kainos į abinuo puses nuo 85 Lt KELTAI
VIZOS Joninės Baltijos jūroje (Tallink 3 d. kruizas) Į Rusiją nuo nuo 105 Lt 260 Lt; Baltarusiją nuo 85 Lt
Ryga–Stokholmas Talinas–Helsinkis Talinas–Stokholmas Ventspilis–Nyneshamnas Klaipėda–Karlshamnas (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Kylis (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Zasnicas (spec. pasiūlymas) Turku–Alando salos–Stokholmas VIZOS Į Rusiją nuo 260 Lt Baltarusiją nuo 85 Lt
e j u i n l Vi O
N KO
S A V
T FO
S UR
AS
A R A K
Fotografuok vasarėjantį Vilnių ir laimėk ekskursiją Bestogiu autoBusu draugų kompanijai!
Konkursas vyksta portale
Orai
Savaitės pabaigoje Lietuvoje bus labai šilta, numatomi lietūs su perkūnija. Šiandien palis su perkūnija, bus 27–30 laipsnių karščio. Šeštadienį taip pat lis ir griaudės perkūnija. Naktį termometro stulpeliai kils iki 17–19, dieną iki 28–32 laipsnių karščio.
Šiandien, liepos 27 d.
+28
+26
+27
Telšiai
Šiauliai
Klaipėda
+28
Panevėžys
+27
Utena
+27
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (priešpilnis) teka Mėnulis leidžiasi
5.20 21.28 16.08 14.43 23.47
209-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 157 dienos. Saulė Liūto ženkle.
+28
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +36 Berlynas +31 Brazilija +27 Briuselis +30 Dublinas +18 Kairas +36 Keiptaunas +18 Kopenhaga +24
Londonas +26 Madridas +31 Maskva +27 Minskas +30 Niujorkas +32 Oslas +22 Paryžius +33 Pekinas +30
orai vilniuje Šiandien
+28
+29
Praha +29 Ryga +24 Roma +34 Sidnėjus +17 Talinas +22 Tel Avivas +33 Tokijas +32 Varšuva +31
Vilnius
Marijampolė
Vėjas
+29
Alytus
1–4 m/s
DATOS
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
+23
+28
+24
+18
2
+25
+30
+26
+18
4
+28
+32
+29
+19
4
sekmadienį
prizas Šią savaitę laimėkite knygas: Dale Carnegie „Būk nepamirštamas: kaip tapti asmenybe, kurią visi prisimena ir kuriai niekas negali atsispirti“ ir Spencerio Johnsono „Viršūnės ir slėniai: kaip išnaudoti gerus ir blogus laikotarpius darbe ir gyvenime“. Šioje knygoje pateikti svarbiausi asmeninio tobulėjimo principai: kaip spręsti pagrindines bendravimo problemas, kaip išlaisvinti pasitikėjimą savimi, kaip atgauti fizines ir dvasines jėgas, kaip išsiugdyti kantrybę ir intuiciją, kuri dažnai padiktuoja teisingus sprendimus, ir kaip kovoti su baimėmis, kurios trukdo gyventi. Kiekvienas, net ir pats blogiausias, gyvenimo laikotarpis slepia naujas galimybes, tik reikia jas atrasti ir išnaudoti. Kaip tai padaryti? Pasinaudokite šia istorija. Ji žavi tuo, kad padeda ieškoti atsakymų kiekvienam, kuris tikrai to nori. Šią knygąperskaitysite per valandą, bet tai, ko išmoksite, pravers visą likusį gyvenimą.
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusių. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite: DIENA (tarpas) VD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba 2. Iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu at-
neškite į „Vilniaus dienos“ redakciją Labdarių g. 8, Vilnius. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį, liepos 31 d. Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
1
2
3
4
5
Eterijus, Natalija, Pantaleonas, Sergijus, Svalia, Sugintas, Žintautas
horoskopai
Sistemų administratoriaus diena (švenčiama paskutinį liepos penktadienį) 1824 m. gimė pran- 1979 m. gimė daicūzų rašytojas Ale- nininkė Aistė Pilxandre’as Dumas velytė. sūnus. 1990 m. paskelbta 1841 m. mirė rusų Baltarusijos nepripoetas Michailas klausomybė. Lermontovas. 1996 m. per Atlan1921 m. gimė Jo- tos (JAV) vasanas Kubilius, mate- ros olimpines žaimatikas, Vilniaus dynes Šimtmečio universiteto rekto- olimpiniame parrius. ke sprogus bombai 1964 m. gimė per- vienas žmogus žu1977 m. gimė airių aktorius Jonakusininkas Pave- vo, daugiau nei 100 thanas Rhysas Meyersas. las Giunteris. buvo sužeista.
šeštadienį
Vardai
6
7
8
9
10
11
12
13
14
Avinas (03 21–04 20). Sunkiai kontroliuosite pyktį, todėl galite ką nors įžeisti. Valdykitės. Perpildęs kantrybės taurę, galite pridaryti daug žalos. Visi nemalonumai praeis ir rytoj galėsite užsiimti įprastais reikalais. Jautis (04 21–05 20). Vertinsite sąžiningumą ir atvirumą, bet būsite nepakantus kitų nuomonei. Jums nepatiks tuščios kalbos ir aplinkinių smalsumas. Tad palikite visus ramybėje ir užsiimkite mėgstamais dalykais. Dvyniai (05 21–06 21). Gali kilti tamsių ir liūdnų minčių. Aplinkiniams nepatiks tokia jūsų nuotaika, todėl jie ims vengti jūsų draugijos. Skirkite daugiau dėmesio savo dvasiniam pasauliui. Vėžys (06 22–07 22). Lengvai bendrausite, jūsų protas bus ypač aktyvus. Tačiau pernelyg nesipuikuokite savo sugebėjimais, nes jei būsite ne itin dėmesingas, kils pavojus pridaryti žioplų klaidų. Liūtas (07 23–08 23). Jūsų gyvenime neliko vietos užsiėmimams, kuriuos mėgstate. Atidžiau pažvelgęs į susidariusią situaciją suprasite, kad tai laikini sunkumai, o šiaip viskas kaip ir anksčiau. Mergelė (08 24–09 23). Palanki diena ieškoti naujų idėjų. Galimas malonus bendravimas su mylimais žmonėmis. Viskas klostosi puikiai ir reikalai juda į priekį. Neišsigąskite lengvo nuovargio ir nesustokite. Svarstyklės (09 24–10 23). Esate kupinas energijos ir ambicijų, todėl drąsiai imkitės naujų ir sudėtingų projektų – viskas seksis puikiai. Bet jei užmigsite ant laurų ar pražiopsosite šį palankų momentą, rytoj laimės paukštė gali išsprūsti iš rankų. Skorpionas (10 24–11 22). Sprendimai, kuriuos teks priimti darbe, gali prieštarauti jūsų įsitikinimams ir jausmams. Bus sunku pasirinkti – jūsų komandos sėkmė ar asmeninis tobulėjimas. Šaulys (11 23–12 21). Palanki diena leisti laiką su draugais, seniai matytais bičiuliais ar giminaičiais. Venkite svaigalų, nesveiko maisto ir sukčių – visa tai gali sugadinti nuotaiką. Ožiaragis (12 22–01 20). Būsite nusivylęs savo gyvenimu. Kažkas nepateisins jūsų vilčių. Neskubėkite reikšti nuomonės – pirmiausia tvirtai įsitikinkite, o paskui kritikuokite. Vandenis (01 21–02 19). Pasitelkęs vaizduotę atrasite būdų, kaip pagerinti savo gyvenimo sąlygas. Jūsų draugai manys, kad esate idealistas, bet vis dėlto pritars jums. Tai sėkmingas laikas, nepraleiskite jo veltui. Žuvys (02 20–03 20). Jūsų karjera ir gyvenimo būdas neigiamai veiks šeimą. Kils problemų bendraujant su pavaldiniais. Nesisielokite ir pasistenkite su niekuo nesusipykti.