2012-07-28 Vilniaus diena

TODĖL, KAD ESU VILNIETIS

Tikros sostinės naujienos

Šeštadienis, liepos 28 d., 2012 m. Nr. 175 (1374)

diena.lt TV herojus „diŽo­dagŽių­mū­šis­

­no­zė:­sei­mas “

2,50 Lt NEt 38 PROGRA

TAIKIKLYje

Ar televiz reikiA menijAi o?

2012 m. liepo s 28

d.

MOs

kUlinArijA

Mė­ly­nių­ švel­nu­mas

biblio Moterys tekA

po šydais

porTreTAs

Šeš­ta­die­nis: Do­man­tas Ra­zaus­kas dy­kai da­li­jo mu­ziką Lie­tu­vos mies­te­liams.

kino Fo Tragiška teliS s tamso ri­t

22p. Šiandien priedas e­rio­su­g s rį­ži­mas

K.Bo­be­lio gy­ve­ni­mo re­cep­tai Buvęs po­li­ti­kas ir gy­dy­to­jas Ka­zys Bo­be­lis vel­tui lai­ ko ne­švais­to: ra­ šo pri­si­mi­ni­mus, ati­ džiai se­ka Lie­tu­vos ir Ame­ri­kos po­li­tinį gy­ve­nimą, o grįžęs į Flo­ridą žie­mo­ti, sū­ nų ir žentą kon­sul­ tuo­ja vers­lo rei­ka­ lais.

Tiražas 34 970

Vy­rau­ja toks pa­pras­tas įsi­vaiz­da­vi­mas, kad jei būsi va­dy­bi­nin­kas ar tei­si­nin­kas, tai galbūt grei­čiau gau­si darbą. Švie­ti­mo ir moks­lo vi­ce­mi­ nistrė Ne­ri­ja­ Pu­ti­naitė

8p.

Mies­tas

Vil­niaus neap­lenkė net F.Dos­to­jevs­kis 1862 m. nu­tie­sus ge­le­žin­kelį Sankt Peterburgas–Maskva, Vil­ niu­je ap­si­lankė daug to me­to ru­ sų in­te­li­gentų. Vie­nas jų – ra­šy­to­ jas Fio­do­ras Dos­to­jevs­kis.

2p.

Mies­tas

Van­dens gatvė­se šie­met ne­bus

Lai­ma Že­mu­lienė l.zemuliene@diena.lt

Gai­li­si kan­di­da­tavęs į Seimą

Did­žiu­lis bu­tas per du aukš­tus Vil­ niaus se­na­mies­ty­je: erd­vi sve­tainė ir pen­ki mie­ga­mie­ji – Da­lia ir Ka­ zys Bo­be­liai ja­me įsikūrė 1993 m.

Va­sarą čia tik­ras šur­mu­lys: vie­ ni vai­kai ir anū­kai at­va­žiuo­ja, ki­ ti iš­va­žiuo­ja. Šiuo me­tu pas tėvus vie­ši duktė Rūta De­ge­sys iš Šiaurės Ka­ro­li­nos, JAV, ir trys anū­kai. Kol jie žval­go­si po se­na­miestį, su šei­ mos gal­va 89-erių K.Bo­be­liu kal­ bamės apie jo da­ bartį ir praeitį.

10

Sa­vi­val­dybė ne­be­ža­da da­ly­ti bu­ te­liukų su van­deniu, kaip anks­ tes­niais me­tais. Kait­ros iš­var­gin­ tiems mies­tie­čiams siū­lo­ma gai­ vin­tis van­de­niu iš čiau­po. 4p.

Ekonomika

Plunksną pa­tikė­jo ir lie­tu­viui Vieš­nagė: Bo­be­lių na­muo­se Vil­niu­je sve­čiuo­ja­si anū­kai So­fi­ja, An­ta­nas ir Liu­das.

Margaritos Vorobjovaitės nuotr.

Lietuva: Žmonės ne­sku­ba au­ko­ti pi­nigų par­ti­joms

šiandien Pasaulis

Jung­tinėms Vals­ti­joms – dar vie­na skau­di, ta­čiau be­prasmė pa­mo­ka.

12p.

Šeštadienis Pa­sau­li­nio gar­so lie­tu­vio ju­ve­ly­ro Alek­ sand­ro Šep­ kaus pa­puo­ ša­lais galėtų da­bin­tis pa­ ti Še­che­re­za­ da – to­kie jie gražūs ir eg­zo­ tiš­ki. Jais puo­ šia­si Va­karų ki­no ak­to­riai, mu­zi­kan­tai, fi­ nan­si­nin­kai, po­li­ti­kai. 19p.

5p. Šeštadienis

Į Lon­do­no olim­piadą va­kar iš­vykę Lie­tu­vos spor­ti­nin­kai ir tre­ne­riai spor­to aist­ruo­liams pa­linkė­jo vie­ nybės, tikė­ji­mo, gerų emo­cijų ir už­ tik­ri­no, kad per žai­dy­nes kau­sis iš visų jėgų.

16p.

TV diena

Lauk­da­ma su nau­ju te­le­vi­zi­jos se­ zo­nu pra­si­de­dan­čio po­li­ti­nių rin­ kimų šur­mu­lio, LNK su „In­fo TV“ ži­nių tar­ny­ba pri­sta­to ne­tra­di­cinę po­li­ti­nių de­batų laidą „Diag­nozė: Sei­mas“, ku­rią ves „In­fo TV“ ži­nių lai­dos vedė­ja R.Ta­pi­nienė.

Ana­pus At­lan­to iš­leis­tos kny­gos pus­la­piuo­se apie vers­lo sėkmę kar­tu su vi­sa­me pa­sau­ly­je ži­no­ mais vers­lo eks­per­tais pa­tir­ti­mi da­li­ja­si ir lie­tu­vis.

7p.

Menas ir pramogos

„Rau­do­ni pi­pi­rai“ štur­muos Lie­tuvą Pa­sau­linės žvaigždės – grupė „Red Hot Chi­li Pep­pers“ – šian­ dien dre­bins sau­sa­kimšą „Žal­gi­ rio“ areną. Juos pa­si­tiks tūkstan­ tinė ūsuotų gerbėjų mi­nia. 29p.

2

šeštADIENIS, liepos 28, 2012

miestas

Vilnius rusų klasikams did Li­te­ra­tū­ros kla­si­kas Fio­do­ras Dos­to­jevs­kis, dra­ma­tur­gas Alek­ sand­ras Ost­rovs­kis, ra­šy­to­jas ir žur­na­lis­tas Ni­ko­la­jus Les­ko­vas.

1861 m. nu­tie­sus ge­le­žin­ke­lį Sankt Peterburgas–Maskva, Vil­ niu­je ap­si­lan­kė ne vie­nas tuo­me­tės Ru­si­jos im­pe­ri­jos me­no ir kul­tū­ros at­sto­vas.

And­re­jus Žu­kovs­kis a.zukovski@diena.lt

Ke­lio­nė ne­bu­vo ypa­tin­ga

Vil­niaus uni­ver­si­te­to dės­ty­to­jas, hu­ma­ni­ta­ri­nių moks­lų dak­ta­ras do­cen­tas Pa­ve­las Lav­ri­ne­cas, ne pir­mus me­tus ren­gian­tis eks­kur­ si­jas po „im­pe­ri­jos Vil­nių“, pri­ pa­žįs­ta, kad bū­tent ge­le­žin­ke­lis, su­jun­gęs Ru­si­jos im­pe­ri­jos sos­ti­ nę su Va­ka­rų Eu­ro­pa, pa­da­rė Vil­ nių tran­zi­ti­niu mies­tu, tad no­ri ne­ no­ri jį pa­ma­ty­da­vo kiek­vie­nas, kas va­žiuo­da­vo trau­ki­niu. O tai be­maž vi­sas Ru­si­jos eli­tas.

Ge­di­mi­no kal­nas, Ka­ted­ra, siau­ ros gat­ve­lės, ak­me­ni­nių na­mų kvar­ta­lai, čer­pė­mis deng­ti sto­gai ir neį­ti­ki­ma žy­dų gau­sa. Da­ly­kai, ku­ riuos Ru­si­jos im­pe­ri­jo­je bu­vo ga­li­ ma pa­ma­ty­ti tik lan­kan­tis Vil­niu­je.

Bū­tent jie ste­bi­no vi­sus čia at­vyks­ tan­čius ru­sus. „F.Dos­to­jevs­kio ke­lio­nė 1867 m. ne­bu­vo to­kia jau ir ypa­tin­ga. Jis ne­bu­vo pir­ma­sis iš at­vy­ku­sių į Vil­ nių ge­le­žin­ke­liu. Ypa­tin­ga ši ke­lio­ nė tuo, kad jis ke­lia­vo su žmo­na, ku­ri, su­pras­da­ma, koks di­dis ra­ šy­to­jas yra jos vy­ras, sten­gė­si fik­ suo­ti kiek­vie­ną jo gy­ve­ni­mo epi­ zo­dą. Nep­rasp­rū­do pro jos akis ir vieš­na­gė Vil­niu­je. Vis dėl­to ji ap­ ra­šė daug­maž tas pa­čias vie­tas, ku­rias prieš tai ir vė­liau ap­ra­šy­ da­vo dau­ge­lis iš Ru­si­jos į Va­ka­rus ke­liau­jan­čių ru­sų ra­šy­to­jų, poe­tų, dai­li­nin­kų, dra­ma­tur­gų“, – sa­vo pa­sa­ko­ji­mą pra­dė­jo P.Lav­ri­ne­cas.

Pa­sak dien­raš­čio pa­šne­ko­vo, Anos ir Fio­do­ro Dos­to­jevs­kių po­ ra vieš­bu­tį grei­čiau­siai taip pat iš­ si­rin­ko at­si­tik­ti­nai. Di­džio­ji gat­

vė bu­vo pa­ly­gin­ti ne­to­li sto­ties, tai bu­vo ko­ne jud­riau­sia to me­to Vil­ niaus vie­ta. „In­for­ma­ci­jos apie vieš­bu­tį jie ga­lė­jo ras­ti kas­met lei­džia­mo­je „Vil­niaus gu­ber­ni­jos at­min­ti­nė­ je“. Kny­ge­lė­je bu­vo svar­biau­sia in­ for­ma­ci­ja, taip pat ir vieš­bu­čių są­ ra­šas. O Di­džio­jo­je g. 18 tuo me­tu bu­vo ga­na di­de­lis vieš­bu­tis, ja­me ra­šy­to­jas su jau­ną­ja žmo­na ir ap­si­ sto­jo“, – dės­tė P.Lav­ri­ne­cas.

Pa­ve­las Lav­ri­ne­cas:

Vi­si tie na­mai Di­ džio­jo­je gat­vė­je sto­ vė­jo ta­da, sto­vi ir da­ bar. Tad ma­to­me tą pa­tį, ką ma­tė F.Dos­ to­jevs­kis.

At­vy­ko po su­ki­li­mo

Vil­niu­je dvi die­nas pra­lei­dęs F.Dos­ to­jevs­kis pro vieš­bu­čio lan­gą grei­ čiau­siai ma­tė tą pa­tį, ką šian­dien ma­to­me ir mes. „Vi­si tie na­mai Di­džio­jo­je gat­vė­ je sto­vė­jo ta­da, sto­vi ir da­bar. Tad ma­to­me tą pa­tį, ką ma­tė F.Dos­to­ jevs­kis“, – kal­bė­jo P.Lav­ri­ne­cas.

Vis dėl­to F.Dos­to­jevs­kio ke­lio­ nė ne­bu­vo to­kia įpras­ta, kaip ga­li pa­si­ro­dy­ti. Vil­niu­je ra­šy­to­jas ne­ ga­lė­jo ne­pas­te­bė­ti tik ką žiau­riai nu­mal­šin­to 1863–1864 m. su­ki­li­ mo pėd­sa­kų. Mies­tą dar vi­sai ne­ se­niai bu­vo pra­dė­jęs val­dy­ti ge­ ne­ral­g u­b er­n a­to­r ius Mi­c hai­l as Mu­rav­jo­vas ir vi­sur bu­vo jus­ti šio

ca­ro sta­ty­ti­nio, vie­tos gy­ven­to­ jų pra­min­to Ko­ri­ku, val­din­ga ran­ ka. „Žmo­na sa­vo die­no­raš­ty­je ra­ šo apie jų ap­si­lan­ky­mą Ni­ko­la­jaus Ste­buk­la­da­rio cerk­vė­je. Iki su­ki­li­ mo ši cerk­vė tu­rė­jo la­bai daug ba­ ro­ki­nių ele­men­tų, ta­čiau M.Mu­ rav­jo­vas lie­pė ją per­sta­ty­ti, nes jam at­ro­dė ne­nor­ma­lu, kad cerk­ vė ga­li bū­ti ba­ro­ki­nė“, – pa­sa­ko­ jo P.Lav­ri­ne­cas. Ša­lia cerk­vės bu­vo pri­sta­ty­ta Ar­ kan­ge­lo My­ko­lo kop­ly­čia su at­ski­ru al­to­riu­mi. Jo­je taip pat bu­vo lai­ko­ mos pa­mal­dos. „Aki­vaiz­du, kad ši kop­ly­čia bu­ vo pa­sta­ty­ta bū­tent M.Mu­rav­jo­vo gar­bei. Kaip ar­chi­tek­tū­ros sta­ti­ nys, kop­ly­čia la­bai gra­ži ir Dos­to­ jevs­kių po­rą ji ža­vė­jo, ta­čiau jei­gu pa­žiū­rė­si­te į kai­rė­je pu­sė­je pri­ tvir­tin­tą mar­mu­ro len­tą, var­gu ar įskai­ty­si­te, kas jo­je pa­ra­šy­ta. Jo­je esan­tį įra­šą ban­dy­ta nu­trin­ti, kad ne­si­ma­ty­tų, kie­no gar­bei ir šlo­vei šis sta­ti­nys skir­tas. O štai len­to­je iš de­ši­nės vis­kas ma­to­ma kuo pui­ kiau­siai“, – dės­tė pa­šne­ko­vas.

Ne­lai­min­ga aikš­tė

Pa­si­vaikš­čio­jo Dos­to­jevs­kiai tuo­ me­čiu Šv. Jur­gio (da­bar – Ge­di­mi­ no) pro­spek­tu, už­su­ko pa­si­gro­žė­ ti tik ką pa­sta­ty­ta Šv. Alek­sand­ro kop­ly­čia. Ši taip pat bu­vo su­si­ju­ si su su­ki­li­mu ir sto­vė­jo ten, kur da­bar sto­vi Vin­co Ku­dir­kos pa­ mink­las. „Tai bu­vo gra­ži kop­ly­čia, bet vėl­ gi skir­ta liūd­nai da­tai – mal­ši­nant su­ki­li­mą žu­vu­sių ru­sų at­mi­ni­mui.

Bal­to mar­mu­ro plokš­tė­se bu­vo iš­ rai­žy­tos žu­vu­sių­jų pa­var­dės, bu­vo ne­ma­žai iko­nų, de­gė lem­pe­lės“, –

Is­to­ri­ja: P.Lavrinecas pasakojo, kad Di­džio­sios gat­vės 18-as na­mas, ku­ria

nys. Tad len­te­lė grei­čiau nu­ro­do vie­tą, kur yra bu­vęs ra­šy­to­jas.

pa­sa­ko­jo P.Lav­ri­ne­cas. Pa­sak pa­ šne­ko­vo, kop­ly­čiai ne­bu­vo lem­ta il­gai sto­vė­ti. Pir­mą kar­tą ji nu­ken­ tė­jo nuo su­ki­lė­lių ran­kos 1905 m., vė­liau bu­vo su­re­mon­tuo­ta, o ga­ liau­siai su­sprog­din­ta bol­še­vi­kų 1919 m. „Ne­no­riu bū­ti blo­gu pra­na­šu, bet man at­ro­do, kad ši aikš­tė ne­ lai­min­ga. Nė vie­nas pa­mink­las jo­ je il­gai ne­sto­vė­jo. Jai ge­riau­sia bū­ti tuš­čiai. Kop­ly­čia bu­vo su­sprog­din­ ta, vė­liau ten nie­ko ne­bu­vo. Vie­ nu me­tu bu­vo ne­vei­kian­tis fon­ta­ nas, tai jį, užuo­t su­tai­sę, taip pat nu­grio­vė. Ta­da vėl il­gą lai­ką nie­ko ne­bu­vo. Tuo­met pa­sta­tė pa­mink­

lą ta­ry­bi­nės ar­mi­jos vei­kė­jui Iva­ nui Čer­nia­chovs­kiui, bet pa­skui ir jo ne­li­ko, o aikš­tė vėl il­gus me­tus sto­vė­jo tuš­čia. Da­bar šio­je vie­to­ je – V.Ku­dir­ka“, – svars­tė P.Lav­ ri­ne­cas.

Su­ti­ko se­ną pa­žįs­ta­mą

F.Dos­to­jevs­kis Vil­niu­je su­ti­ko ir sa­vo pa­žįs­ta­mą, bu­vu­sio Vil­niaus uni­ver­si­te­to pa­tal­po­se įsi­kū­ru­sio­ je gim­na­zi­jo­je dir­bu­sį is­to­ri­ką Ni­ ko­la­jų Bar­so­vą. Šis žmo­gus, nors ir lai­ko­mas Ru­ si­jos geog­ra­fi­jos pra­di­nin­ku, Lie­tu­ vo­je pa­gar­sė­jo ne tik ge­rais dar­bais – jis dir­bo ku­riant vie­šą­ją bib­lio­

Aristokratų sto­te­lė pakeliui į And­re­jus Žu­kovs­kis Prieš 1863–1864 m. su­ki­li­mą Vil­niu­ je lan­kę­si ru­sai, be įpras­tų mies­to ap­ra­šy­mų, pa­li­ko ir ver­tin­gų at­si­ mi­ni­mų.

Ap­sis­to­jo „pas Žmur­ke­vi­čių“

Ar­te­ri­ja: ge­le­žin­ke­lis iš Sankt Pe­ter­bur­go Vil­nių pa­ver­tė tar­pi­ne aukš­

tuo­me­nės sto­te­le.

www.vilnius.borda.ru nuotr.

Pir­mas iš gar­sių ru­sų Vil­nių trau­ki­ niu pa­sie­kė dra­ma­tur­gas Alek­sand­ ras Ost­rovs­kis. Jis, kaip ir Fio­do­ras Dos­to­jevs­kis, ap­si­gy­ve­no ne­to­li sto­ties – Auš­ros Var­tų gat­vė­je. „Yra net vieš­bu­čio pa­va­di­ni­mas už­f ik­s uo­tas – „Žmur­ke­v i­č iai“, bet kur tiks­liai prie Auš­ros Var­ tų jis gy­ve­no – neaiš­ku. Tad ne­ži­ nia, kur bū­tų ga­li­ma len­te­lę pa­ka­ bin­ti. Vil­niui šis žmo­gus svar­bus net ne tuo, ką jis apie mies­tą ra­ šė, nors sa­vo die­no­raš­ty­je jis ra­ šė ne­ma­žai, bet tuo, kad jis bu­ vo vie­nas pir­mų­jų at­vy­ku­sių čia tuo­met nau­ja trans­por­to prie­mo­

ne – trau­ki­niu“, – dės­tė P.Lav­ri­ ne­cas.

At­vy­ko kaip žur­na­lis­tas

Ru­sai, ku­rie ap­si­sto­da­vo Vil­niaus vieš­bu­čiuo­se, daž­niau­siai stū­mė lai­ką ke­liau­da­mi į Va­ka­rų Eu­ro­ pą ar lauk­da­mi trau­ki­nio į tuo­me­tį Ru­si­jos pa­sie­nio mies­tą – Verž­bo­ lo­vą (dab. Vir­ba­lis). Me­na Vil­niaus ge­le­žin­ke­lio sto­ties sie­nos ir liūd­ nas aki­mir­kas – pro Lie­tu­vos sos­ti­ nę am­ži­no­jo atil­sio iš Va­ka­rų Eu­ro­ pos ke­lia­vo gar­saus ru­sų ra­šy­to­jo, ro­ma­no „Mu­mu“ au­to­riaus Iva­no Tur­ge­ne­vo, pa­lai­kai. „Ten kei­tė­si ge­le­žin­ke­lio vė­žės plo­tis ir no­rint tęs­ti ke­lio­nę rei­kė­ da­vo per­sės­ti į ki­tą trau­ki­nį. Tad iš Vil­niaus vi­si ke­liau­da­vo į Verž­bo­ lo­vą. Nors ne... Ne vi­sai vi­si – štai žur­na­lis­tas Ni­ko­la­jus Les­ko­vas at­ vy­ko bū­tent į Vil­nių“, – tę­sė pa­sa­ ko­ji­mą P.Lav­ri­ne­cas.

N.Les­ko­vas Vil­niu­je at­si­dū­ rė 1862 m. po gar­saus vie­tos poe­ to Vla­dis­lo­vo Si­ro­kom­lės mir­ties, su­ki­li­mo iš­va­ka­rė­se, ir pra­lei­do čia be­veik sa­vai­tę. Vi­si jo ke­lio­nės įspū­džiai ap­ra­šy­ti to me­to spau­ do­je.

Iš Vil­niaus vi­si ke­ liau­da­vo į Verž­bo­lo­ vą. Nors ne... Ne vi­sai vi­si – štai žur­na­lis­ tas N.Les­ko­vas at­vy­ ko bū­tent į Vil­nių. Žur­na­lis­ti­nio smal­su­mo ve­da­ mas N.Les­ko­vas su­si­pa­ži­no su lei­dė­ju, li­te­ra­tu ir se­nie­nų rin­kė­ ju Ada­mu Kir­ko­ru, lan­kė­si Ver­kių dva­re. O gra­fo Eus­ta­chi­jaus Tiš­ke­

3

šeštADIENIS, liepos 28, 2012

miestas

delio įspūdžio nedarė

Dos­jė

Fio­d o­ras Dos­to­j evs­k is gi­m ė 1821 m. Mask­vo­je ne­tur­tin­gų gy­dy­ to­jų šei­mo­je. Bū­si­mo­jo ra­šy­to­jo tė­ vas bu­vo ki­lęs iš bu­vu­sios LDK te­ri­ to­ri­jos ir pa­brėž­da­vo esąs lie­tu­vis.

1837 m. F.Dos­to­jevs­kis įsto­jo į Sankt Pe­ter­bur­go ka­ro in­ži­ne­ri­jos mo­kyk­ lą, o bai­gęs moks­lus tar­na­vo įvai­rio­ se val­džios įstai­go­se.

1845 m. pa­ra­šė pir­mą­jį ro­ma­ną „Var­ go žmo­nės“.

1848 m. už da­ly­va­vi­mą so­cia­lis­tų ju­dė­ji­me ir re­for­mų pa­lai­ky­mą ra­ šy­to­jas bu­vo suim­tas bei nu­teis­tas mir­ties baus­me. Pas­ku­ti­nę aki­mir­ką mir­ties nuo­spren­dis bu­vo pa­keis­tas 8 me­tais ka­tor­gos.

1859 m. po ka­tor­gos ir trem­ties Si­bi­re ra­šy­to­jas grį­žo į Sankt Pe­ter­bur­gą.

1861 m. iš­lei­do ro­ma­nus „Už­ra­šai iš mi­ru­sių­jų na­mų“, „Pa­že­min­tie­ji ir nu­skriaus­tie­ji“.

a­me dvi die­nas gy­ve­no F.Dos­to­jevs­kis, bu­vo nu­griau­tas po Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro, o jo vie­to­je iš­ki­lo ki­tas sta­ti­

te­ką, ku­ri tu­rė­jo tap­ti Ru­si­jos val­ džios pro­pa­gan­dos įran­kiu šia­me mies­te. „Jie bu­vo pa­žįs­ta­mi iš anks­tes­nių lai­kų. Ir štai, su­ži­no­jęs, kad F.Dos­ to­jevs­kis ap­si­sto­jo Vil­niu­je, N.Bar­ so­vas at­sku­bė­jo jo pa­si­tik­ti“, – pa­ sa­ko­jo P.Lav­ri­ne­cas.

Es­ti­jo­je lan­kė bro­lį

Ti­kė­ti­na, kad F.Dos­to­jevs­kis Vil­nių bet jau pro trau­ki­nio lan­gą ma­tė ne kar­tą. Vis dėl­to F.Dos­to­jevs­kio kny­go­se apie šį mies­tą be­veik nie­ ko ne­ra­si. Vie­nin­te­lį kar­tą apie Vil­ nių už­si­me­na­ma ro­ma­ne „Nu­si­ kal­ti­mas ir baus­mė“. Ta­čiau, anot

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

pa­šne­ko­vo, F.Dos­to­jevs­kis ne­sie­ kė sa­vo kny­go­se ap­ra­šy­ti mies­tų ar sa­vo ke­lio­nių. Tad nie­ko nuo­sta­ baus, kad Vil­niui vie­tos jo ro­ma­ nuo­se neat­si­ra­do. „Ži­no­ma, Ta­li­nui šiuo po­žiū­ riu pa­si­se­kė kur kas la­biau. Ten il­ gą lai­ką, ne vie­nus me­tus, gy­ve­no F.Dos­to­jevs­kio bro­lis, pas ku­rį ra­ šy­to­jas daž­no­kai už­suk­da­vo į sve­ čius. Ta­čiau juk svar­bu ne tai. Jis ra­šė apie vi­sai ki­tus da­ly­kus, o ne ap­ra­ši­nė­jo sa­vo ke­lio­nių įspū­džius.

F.Dos­to­jevs­kis – to­kio ran­go ra­šy­ to­jas, kad pa­brėž­ti mū­sų sos­ti­nės ry­šį su šiuo žmo­gu­mi la­bai svar­ bu“, – sa­kė P.Lav­ri­ne­cas.

metus

garsus rašytojas praleido tremtyje už dalyvavimą socialistų judėjime.

Nus­pė­jo ar­tė­jant su­ki­li­mą

Anot P.Lav­ri­ne­co, N.Les­ko­vo liu­ di­ji­mai ver­tin­gi tuo, kad at­spin­ di Vil­niaus gu­ber­ni­jo­je tuo me­tu vy­ra­vu­sią slo­gią at­mos­fe­rą. „Jis ra­šo, kad va­žiuo­jant nuo Diu­n e­b ur­go (dab. Daug­p i­l is) Vil­niaus link vis dau­giau žmo­ nių vaikš­to su ge­d u­l o dra­b u­ žiais. Ši­to­k ia bu­vo gy­ven­to­j ų pro­tes­to prieš ca­ro ka­riuo­me­ nę, 1861 m. Var­šu­vo­je su­šau­ džiu­sią de­monst­ran­tus, for­ma.

Vil­niu­je ko­ne kiek­vie­nas ne ru­ sas bu­vo su ge­du­lo dra­bu­žiais.

O se­nie­nų mu­zie­ju­je N.Les­ko­ vas ap­ra­šo si­tua­ci­ją, kai su­si­ tin­ka žmo­n ės ge­d u­l o dra­b u­ žiais ir ca­ro ka­zo­kai. Tai bu­vo jė­gos, ku­r ios jau ar­t i­m iau­s iu me­tu tu­rė­jo at­si­dur­ti skir­tin­ go­se ba­ri­ka­dų pu­sė­se“, – pa­sa­ ko­jo P.Lav­ri­ne­cas.

Ru­sų žur­na­lis­tas taip pat ste­ bė­jo­si vie­tos gy­ven­to­jų so­li­da­ ru­mu, kal­bant apie ko­vą už sa­ vo lais­vę. „Tuo­met vi­so­je Ru­si­jos im­ pe­ri­jo­je bu­vo įvai­rių dis­ku­si­jų, bruz­dė­ji­mų. Ir N.Les­ko­vas vil­ nie­čių su­ta­ri­mą prie­ši­no pa­čio­je Ru­si­jo­je vy­ku­siems gin­čams: štai pas mus kiek­vie­nas sa­vo nuo­mo­ nę reiš­kia, gin­či­ja­si, rie­ja­si, o čia vis­kas ki­taip – vi­si į vie­ną dū­dą pu­čia“, – žur­na­lis­to žo­džius at­ kar­to­jo P.Lav­ri­ne­cas.

1866 m. iš­leis­tas ro­ma­nas „Nu­si­kal­ ti­mas ir baus­mė“, ku­rio pus­la­piuo­se už­si­me­na­ma ir apie Vil­nių, tei­gia­ ma, kad ši­čia Na­po­leo­nas pa­sa­kė sa­vo gar­sią­ją fra­zę: „Nuo di­din­go iki juo­kin­go – vie­nas žings­nis.“ 1867 m. ve­dė Aną Snit­ki­ną. Ji bu­vo ant­ro­ji ra­šy­to­jo žmo­na.

1881 m. F.Dos­to­jevs­kis mi­rė Sankt Pe­ter­bur­ge nuo plau­čių li­gos. Jis taip pat sir­go epi­lep­si­ja. Pa­lai­do­tas Tich­ vi­no ka­pi­nė­se.

Iš Anos Snit­ki­nos at­si­mi­ni­mų Iš is­to­ri­nių šal­ti­nių ži­no­ma, kad F.Dos­ to­jevs­kis ne kar­tą bu­vo Vil­niu­je ar bent jį pra­va­žia­vo. Ge­riau­siai jo vi­zi­ tą yra ap­ra­šiu­si ant­ro­ji ra­šy­to­jo žmo­ na Ana, su ku­ria jis Vil­niu­je pra­dė­jo sa­ vo me­daus mė­ne­sio ke­lio­nę.

mies­te vi­sur ma­ty­ti Ve­ly­kų py­ra­gai ir bo­bos. Baž­ny­čios pil­nos pa­ra­pi­jie­čių.

Užė­jo­me į ru­sų Ni­ko­la­jaus Ste­buk­la­ da­rio cerk­vę Di­džio­jo­je gat­vė­je nu­si­ lenk­ti dro­bu­lei. Pas­kui į baž­ny­čią Jo­ nų gat­vė­je. Ta­da ma­tė­me kry­žių ir Vi­ „Ba­lan­džio 15 d. 2 val. mes at­va­žia­vo­ li­jos upę. Tai ypač grei­ta upė, ne­la­bai me į Vil­nių. Prie mū­sų pri­bė­go lio­ka­ pla­ti, nuo kran­to at­si­ve­rian­tis vaiz­das jus iš „Ha­nos“ vieš­bu­čio, ku­ris yra Di­ į kiek to­liau esan­čius kal­nus, kry­žių ir džio­jo­je gat­vė­je, pa­so­di­no į ve­žė­čias ka­pi­nes la­bai gra­žus, ypač va­sa­rą, kai ir nu­si­ve­žė pas sa­ve. Vieš­bu­ty­je mus vis­kas iš­si­sklei­džia. ve­džio­jo įvai­rio­mis laip­ti­nė­mis, ro­dė Už­su­ko­me į kop­ly­čią Jur­gio aikš­tė­je, vie­ną nu­me­rį po ki­to, ta­čiau vi­sur bu­ pa­sta­ty­tą len­kų su­tram­dy­mui at­min­ vo siau­bin­gai pur­vi­na. Fe­dia jau no­rė­ ti. Šven­to­vė la­bai gra­ži, leng­va ir pa­ jo vyk­ti į ki­tą vieš­bu­tį, bet at­si­ra­do ge­ pras­ta, ji man la­bai pa­ti­ko. ras nu­me­ris, ku­ria­me mes ir ap­si­gy­ 7 val. grį­žo­me na­mo, iš­gė­rė­me ar­ba­tos ve­no­me. Vieš­bu­čio tar­nai bu­vo keis­ ir aš at­si­gu­liau mie­go­ti. Tar­nas mums ti žmo­nės: kad ir kiek jiems skam­bin­ pa­ta­rė per ry­ti­nes pa­mal­das, kai vi­si tum, neat­si­lie­pia. Dar vie­nas keis­tu­ išeis į cerk­vę, stip­riau už­ver­ti du­ris. mas: du iš jų ne­tu­rė­jo kai­rės akies. Fe­ Fio­do­rui Mi­chai­lo­vi­čiui ki­lo min­tis, dia nu­spren­dė, kad grei­čiau­siai taip ir kad, kol nie­ko ne­bus na­mie, mus ga­li rei­kia, nes „krei­viems“ mo­ka ma­žiau. api­plėš­ti, to­dėl vi­sas du­ris jis už­rė­mė

Vakarų Europą vi­čiaus bu­vo pa­kvies­tas ap­si­lan­ ky­ti Vil­niaus se­nie­nų mu­zie­ju­je.

Ta­čiau kur gy­ve­no N.Les­ko­vas, iki šiol neaiš­ku. „Sa­vo raš­tuo­se jis tei­gia, kad gy­ve­n o pas pa­ž įs­ta­m ą, o štai kur gy­ve­n o tas pa­ž įs­ta­m as ir ko­kia jo pa­var­dė, nie­kur ne­ra­ šo­ma“, – kal­bė­jo dien­raš­čio pa­ šne­ko­vas.

8

1864 m. išė­jo „Už­ra­šai iš po­grin­džio“.

Pėd­sa­kai: re­tas ku­ris ži­no, kad

ša­lia Ni­ko­la­jaus Ste­buk­la­da­rio cerk­vės bu­vo pa­sta­ty­ta kop­ly­čia M.Mu­rav­jo­vo-Ko­ri­ko gar­bei.

Pa­pie­ta­vę išė­jo­me ap­žiū­rė­ti mies­to. Jis ga­na di­de­lis, gat­vės siau­ros, ša­li­gat­viai me­di­niai, sto­gai deng­ti čer­pė­mis. Šian­ dien Di­dy­sis šeš­ta­die­nis, to­dėl mies­te jun­ta­mas su­ju­di­mas. Ypač daug čia pa­si­tai­ko žy­dų su jų žy­dė­mis, gel­to­ nais ir rau­do­nais ša­liais su seg­tu­kais.

Ve­ži­kai čia la­bai pi­gūs. Ap­žiū­ri­nė­da­ mi mies­tą la­bai pa­var­go­me, to­dėl nu­ sam­dė­me ve­ži­ką, ku­ris už 10 ka­pei­kų mus ve­žio­jo. Vi­si čia ruo­šia­si šven­tei:

la­ga­mi­nais ir sta­lais. Nak­tį, 1.45 val., Fe­dią iš­ti­ko la­bai stip­rus prie­puo­lis ir jis tru­ko 15 mi­nu­čių. Ry­te at­si­kė­liau 7 val., nuė­jau į apa­čio­je esan­čią kon­di­ te­ri­ją nu­si­pirk­ti bo­bos. Ma­nęs pa­pra­ šė 4 zlo­tų (45 ka­pei­kų), bet ati­da­vė už 35 ka­pei­kas. Bo­ba bu­vo la­bai ge­rai iš­ kep­ta, mums da­vė varš­kės ir du kiau­ ši­nius, ir mes su Fe­dia po pa­snin­ko pa­val­gė­me. Vieš­bu­tis mums kai­na­vo apie 8 rub­lius.

4

šeštadienis, liepos 28, 2012

miestas diena.lt/naujienos/miestas

Apk­lau­sė liu­dy­to­jus Pikt­nau­džia­vi­mu tar­ny­ba kal­ti­ na­mo bu­vu­sio sos­ti­nės me­ro Vi­ liaus Na­vic­ko (nuo­tr.) by­lą nag­ ri­nė­jan­tis Vil­niaus mies­to 1-asis apy­lin­kės teis­mas tę­sia liu­dy­to­ jų ap­klau­sas.

Penk­ta­die­nį teis­mo po­sė­dy­je bu­ vo ap­klaus­ta bu­vu­si sa­vi­val­dy­bės kont­ro­lie­riaus pa­va­duo­to­ja As­ta Ara­naus­kie­nė ir bu­vu­si V.Na­vic­ ko pa­ta­rė­ja, Kont­ro­lės ko­mi­te­to ir ta­ry­bos na­rė La­ri­sa Dmit­ri­je­va.

Bu­vu­siam sa­vi­val­dy­bės dar­buo­to­ jui Arū­nui To­to­rai­čiui įteik­ti šau­ ki­mo ne­pa­vy­ko. Įta­ria­ma, kad V.Na­vic­kas bu­vu­ sį sa­vi­val­dy­bės kont­ro­lie­rių Ša­rū­ ną Sku­čą ver­tė pa­keis­ti Kont­ro­lės ir au­di­to tar­ny­bos at­lik­tą bend­ ro­vių Vil­niaus ši­lu­mos tink­lų ir „Vil­niaus vys­ty­mo kom­pa­ni­ja“ au­di­to ata­skai­tas.

V.Na­vic­kui pa­teik­ti kal­ti­ni­mai dėl pikt­nau­džia­vi­mo tar­ny­ba ir ki­ši­mo­si į vals­ty­bės tar­nau­to­jo ar vie­šo­jo ad­mi­nist­ra­vi­mo funk­ci­jas at­lie­kan­čio as­mens veik­lą. A.Ara­ naus­kie­nė tei­gė sa­vo nuo­mo­nę ga­ lė­ju­si su­si­da­ry­ti tik iš nuo­gir­dų.

Po­kal­bis bu­vo apie at­lik­tus dar­bus, gal apie „Vil­niaus vys­ ty­mo kom­pa­ni­jos“, gal kiek ašt­ro­kas po­kal­bis bu­vo.

„Aš ga­lė­jau su­si­da­ry­ti nuo­mo­ nę iš nuo­gir­dų. Š.Sku­čas kaip va­ do­vas bu­vo ga­na san­tū­rus, sa­vo nuo­mo­nės bend­ra­dar­biams ne­ reikš­da­vo“, – pa­sa­ko­jo A.Ara­ naus­kie­nė.

Ji pri­si­mi­nė įvy­kį Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bės lif­te, kai kar­ tu su ja va­žia­vo Š.Sku­čas, o vė­liau įli­po V.Na­vic­kas. „Po­kal­bis bu­vo apie at­lik­tus dar­bus, gal apie Vil­niaus vys­ty­ mo kom­pa­ni­jos, gal kiek ašt­ro­kas po­kal­bis bu­vo. Kal­bant apie įra­šą, aš ne­da­ly­va­vau“, – sa­kė A.Ara­ naus­kie­nė. Anks­tes­nia­me po­sė­

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

dy­je, ku­ris vy­ko lie­pos 10 d., bu­ vo iš­klau­sy­tas spau­di­mą gal­būt at­sklei­džian­tis įra­šas. „Tu vis­ką da­rai, kad Tė­vy­nės są­jun­ga pra­loš­tų rin­ki­mus, ar tu su­pran­ti?“ – įra­še gir­dė­ti V.Na­ vic­ko prie­kaiš­tai Š.Sku­čui.

Bu­vu­si ta­ry­bos na­rė L.Dmit­ ri­je­va teis­mui penk­ta­die­nį sa­kė ne­ma­nan­ti, kad V.Na­vic­kas kuo nors nu­si­žen­gė.

Ji kal­bė­jo, kad Š.Sku­čas ne­bu­ vo ge­riau­sias kont­ro­lie­rius, o jo va­do­vau­ja­ma tar­ny­ba yra sa­vi­ val­dy­bės vei­das. Liu­dy­to­ja pri­ pa­ži­no, kad per me­ro V.Na­vic­ko ka­den­ci­ją ji dar bu­vo ir V.Na­vic­ ko pa­ta­rė­ja.

Pa­sak jos, me­ras sku­bos tvar­ ka pa­tei­kė pa­siū­ly­mą ta­ry­bai dėl Š.Sku­čo at­lei­di­mo, o tai da­ry­ti pa­ska­ti­no kont­ro­lie­riaus ne­veik­ lu­mas, per­ne­lyg il­gai už­tru­ku­sios au­di­to ata­skai­tos. Be to, per­žiū­ rė­jus bu­vi­mo dar­be fik­sa­vi­mo iš­ klo­ti­nes, paaiš­kė­jo, kad Š.Sku­čas da­ro pra­vaikš­tas.

Teis­mo pa­klaus­ta apie by­lo­je esan­čius duo­me­nis, kad ga­lė­jo bū­ ti gra­sin­ta Š.Sku­čui, esą nei jis, nei jo vai­kai ne­gaus dar­bo, L.Dmit­ri­ je­va at­sa­kė, kad pa­gal iš­si­la­vi­ni­mą ji yra pe­da­go­gė, o smur­tas ir prie­ var­ta jai sve­ti­mi, ji la­biau lin­ku­si bend­rau­da­ma iš­klau­sy­ti žmo­gų, su­pras­ti jo po­žiū­rį. Ki­tas teis­ mo po­sė­dis vyks rug­sė­jo 11 d., į jį kvie­čia­mas A.To­to­rai­tis.

VD, BNS inf.

Skrai­dys iš Vil­niaus Ai­ri­jos oro li­ni­jų bend­ro­vė „Rya­ nair“ nuo šių me­tų lapk­ri­čio 7 d. per­ke­lia pen­kis marš­ru­tus iš Kau­ no į Vil­niaus oro uos­tą.

Vil­niaus oro uos­tas pra­ne­šė, kad „Rya­nair“ iš Vil­niaus da­bar skrai­ dins į Briu­se­lį, Lid­są, Li­ver­pu­lį, Lu­to­ną ir Os­lą. Bend­ro­vė „Rya­ nair“ tei­gė, kad iš Kau­no ir to­liau siū­lys skry­džius į Bris­to­lį, Dub­li­ ną, Frank­fur­tą ir Lon­do­ną. „Kau­nas lie­ka svar­bi „Rya­nair“ ba­zė, ir ši per­mai­na ne­tu­rės po­ vei­kio marš­ru­tams į Bris­to­lį, Dub­li­ną, Frank­fur­tą, Lon­do­ną ir at­gal“, – pra­ne­ši­me spau­dai sa­kė „Rya­nair“ Šiau­rės ir Bal­ti­jos ša­lių re­gio­no par­da­vi­mų ir rin­ko­da­ros va­do­vė Eli­na Hak­ka­rai­nen.

Dėl ko­kių prie­žas­čių „Rya­nair“ per­kė­lė skry­džius, pra­ne­ši­me ne­ nu­ro­do­ma. Su­si­sie­ki­mo mi­nist­ ro pa­ta­rė­jas Mar­ty­nas Čer­kaus­ kas BNS sa­kė ma­nan­tis, kad to­kį

Karš­čių ka­muo­ja­ miems sos­ti­nės gy­ ven­to­jams Vil­niaus sa­vi­val­dy­bė ne­be­ ža­da da­ly­ti bu­te­ liu­kų su vandeniu kaip anks­tes­niais me­tais. Kait­ros iš­ var­gin­tiems mies­ tie­čiams siū­lo­ma gai­vin­tis van­de­niu iš čiau­po.

spren­di­mą „Rya­nair“ priė­mė dėl kon­ku­ren­ci­nės ko­vos su Veng­ri­jos oro bend­ro­ve „Wizz Air“. „Ma­no­me, jog tai lė­mė kon­ ku­ren­ci­ja, nes di­džią­ja da­li­mi šių kryp­čių iš Vil­niaus skrai­do „Wizz Air“, – sa­kė jis.

Vil­niaus oro uos­to Ko­mer­ci­jos de­par­ta­men­to di­rek­to­riaus Si­ mo­no Bart­kaus tei­gi­mu, „Rya­ nair“ žie­mos se­zo­nu su „Wizz Air“ kon­ku­ruos pen­kiais iš try­li­ kos marš­ru­tų – į Lon­do­no Lu­to­ ną, Pa­ry­žių, Li­ver­pu­lį, Mi­la­ną ir Bar­se­lo­ną. „Dvie­jų „že­mų są­nau­dų“ avia­ kom­pa­ni­jų kon­ku­ren­ci­ja Vil­niu­ je pa­ro­dė, jog kai ku­riuo­se marš­ ru­tuo­se skry­džiai į Vil­nių pa­sie­kia ge­res­nius re­zul­ta­tus, to­dėl „Rya­ nair“ lė­tuo­ju me­tų se­zo­nu ke­ti­na ban­dy­ti ke­le­tą rei­sų iš Vil­niaus, ku­rie pra­sčiau su­ko­si Kau­ne“, – sa­vo tink­la­raš­ty­je ra­šo S.Bart­kus.

VD, BNS inf.

Ne­da­lys: ne­mo­ka­mai at­si­gai­vin­ti van­de­niu mies­to gat­vė­se pro­gų šie­

met ne­bus.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Van­de­nį ra­gi­na im­ti iš na­mų And­re­jus Žu­kovs­kis a.zukovski@diena.lt

Prieš dve­jus me­tus tuo­me­čio sos­ti­ nės me­ro Vi­liaus Na­vic­ko ini­ci­juo­ta ak­ci­ja per di­džiuo­sius karš­čius da­ ly­ti bu­te­liu­kus su van­de­niu da­bar­ ti­niam mies­to va­do­vui ne prie šir­ dies. Ar­tū­ro Zuo­ko va­do­vau­ja­ma Vil­niaus sa­vi­val­dy­bė įsi­ti­ki­nu­si, kad troš­ku­lį ga­li­ma kuo pui­kiau­ siai nu­mal­šin­ti tie­siog šal­tu van­ de­niu iš čiau­po, tad da­ly­ti van­de­ nį netiks­lin­ga. „Vil­nius yra vie­nas iš ne­dau­ge­ lio Eu­ro­pos mies­tų, ku­ria­me la­bai šva­rus ge­ria­ma­sis van­duo iš čiau­ po. Vil­nie­čiai ge­ria grę­ži­nių van­de­ nį, o dau­ge­ly­je mies­tų yra filt­ruo­ ja­mas, va­lo­mas ir tie­kia­mas upių van­duo. To­dėl da­ly­ti van­de­nį bu­ te­liuo­se, kai kiek­vie­nas mies­tie­tis

na­muo­se ga­li įsi­pil­ti van­dens į ger­ tu­vę ar tą pa­tį bu­te­liu­ką, nė­ra la­bai pra­smin­ga“, – tei­gia­ma dien­raš­čiui pa­teik­ta­me Vil­niaus sa­vi­val­dy­bės at­sa­ky­me.

Vil­niaus sa­vi­val­dy­bės Vie­šų­jų ry­šių sky­rius taip pat pra­ne­šė, kad sa­vi­val­dy­bė ne tik ne­pla­nuo­ja da­ ly­ti van­dens bu­te­liu­kuo­se, bet ir ne­be­per­ka jo pa­ti. „Sa­vi­val­dy­bė jau me­tus ne­per­ka van­dens bu­te­liu­kuo­se ir sa­vo sve­ čiams siū­lo tik van­de­nį iš čiau­po, su­pils­ty­tą į gra­fin ­ us. Be to, Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bė pir­mo­ji įdie­gė du sta­cio­na­rius ge­ria­mo­jo van­ dens apa­ra­tus pir­ma­me sa­vi­val­ dy­bės pa­sta­to aukš­te“, – tei­gia­ma Vie­šų­jų ry­šių raš­te.

Pri­me­na­me, kad 2010 m., kai ter­mo­met­ro stul­pe­lis per­ko­pė 30 laips­nių ri­bą, tuo­me­tė Vil­niaus

val­džia nu­spren­dė da­ly­ti su­pils­ty­ tą į bu­te­liu­kus van­de­nį.

Ne­mo­ka­mai van­dens ga­li­ma bu­ vo at­si­ger­ti „Cof­fee Inn“ ka­vi­nė­ se, o dar­bo die­no­mis nuo 15 iki 18 val. ge­ria­ma­sis van­duo bu­vo da­li­ ja­mas Ža­lio­jo til­to, Tau­rag­nų, Kau­ no, Lu­kiš­kių, Spar­tos, Ka­ro­li­niš­kių, Dūkš­tų trans­por­to sto­te­lė­se, sto­ty­ je, prie San­ta­riš­kių kli­ni­kų ir An­ta­ kal­nio po­lik­li­ni­kos, taip pat Ka­ted­ ros ir Ro­tu­šės aikš­tė­se.

Tuo­met van­duo bu­vo da­li­ja­mas re­mian­tis me­di­kų nuo­mo­ne. „Me­di­kai per karš­čius pa­ta­ria ger­ti daug van­dens, tad pa­si­sten­ ki­me, kad vil­nie­čiai, ypač se­ny­vo am­žiaus, taip pat vai­kai ar su­ne­ ga­la­vę žmo­nės ger­tų jo tiek, kiek rei­kia“, – pra­ne­ši­me spau­dai bu­ vo ci­tuo­ja­mi tuo­me­čiai mies­to va­ do­vai.

Ieš­ko lė­šų žy­dų mo­kyk­lai Lie­tu­vos žy­dų bend­ruo­me­nė ir Vil­ niaus sa­vi­val­dy­bė ža­da ieš­ko­ti lė­ šų, ku­rio­mis bū­tų ga­li­ma fi­nan­suo­ ti žy­dų gim­na­zi­jai per­duo­tų pa­tal­ pų sos­ti­nės Žvė­ry­no mik­ro­ra­jo­ne re­no­va­ci­ją.

Sa­vi­val­dy­bės ta­ry­ba nuo rug­sė­jo 1-osios per­duo­da Žy­dų bend­ruo­ me­nės švie­ti­mo cent­rui pa­tal­pas Žvė­ry­ne, šiuo me­tu pri­klau­san­ čias nai­ki­na­mai M.Do­bu­žins­kio mo­kyk­lai. Į at­nau­jin­tą pa­sta­tą po me­tų ar ke­le­rių ža­da per­si­kel­ti Šo­lom Alei­ che­mo vi­du­ri­nė mo­kyk­la, tap­sian­ ti il­gą­ja gim­na­zi­ja. Žy­dų mo­kyk­la šiuo me­tu vei­ kia Jus­ti­niš­kių mik­ro­ra­jo­ne. Šo­ lom Alei­che­mo vi­du­ri­nės mo­kyk­ los di­rek­to­rius Mi­ša Ja­ko­bas BNS sa­kė, kad re­no­va­ci­jai ga­li pri­reik­ti 10 mln. li­tų. Jis tei­gė esąs su­si­rū­pi­ nęs, iš kur šiuos pi­ni­gus gau­ti. „Tas pa­sta­tas la­bai se­nas – jam per 50 me­tų, lau­kia di­de­lės in­ves­ ti­ci­jos. Ten nė­ra nei spor­to sa­lės, nei ak­tų sa­lės. Vien tai, kad ten yra stra­te­giš­kai ge­ra vie­ta, o šiaip lau­ kia di­de­lės in­ves­ti­ci­jos, ir šiuo me­

tu kaip di­rek­to­rius esu su­si­rū­pi­ nęs, kas fi­nan­suos šios mo­kyk­los ka­pi­ta­li­nį re­mon­tą. Kai­nuos apie 10 mln. li­tų, kad ati­tik­tų šiuo­lai­ ki­nius rei­ka­la­vi­mus, – ir spor­to, ir ak­tų sa­les rei­kia įreng­ti, ir du­šų ka­ bi­nas, ir tech­no­lo­gi­nius ka­bi­ne­tus, ir ki­to­kius“, – kal­bė­jo di­rek­to­rius.

Vien tai, kad ten yra stra­te­giš­kai ge­ra vie­ ta, o šiaip lau­kia di­ de­lės in­ves­ti­ci­jos, ir šiuo me­tu kaip di­ rek­to­rius esu su­si­rū­ pi­nęs.

Pa­sak M.Ja­ko­bo, nuo pa­sta­to re­ no­va­ci­jos spar­tos pri­klau­sys, ka­da mo­kyk­la į jį per­si­kels. „Teks da­ry­ti ka­pi­ta­li­nį re­mon­ tą, ir ne­ži­nau – gal po me­tų, dve­jų ar dau­giau per­si­kel­si­me, pri­klau­ sys nuo fi­nan­sa­vi­mo“, – svars­ tė jis. Vil­niaus sa­vi­val­dy­bė sa­ko jau pa­ruo­šu­si re­no­va­ci­jos pro­jek­tą

ir ža­da ieš­ko­ti lė­šų. „Taip pat bus kreip­ta­si į Švie­ti­mo ir moks­lo mi­ nis­te­ri­ją, Vy­riau­sy­bę. Lė­šų re­no­va­ ci­jai taip pat ieš­kos žy­dų bend­ruo­ me­nė“, – sa­ko­ma BNS at­siųs­ta­me sa­vi­val­dy­bės at­sa­ky­me. Šiuo me­tu Šo­lom Alei­che­mo vi­ du­ri­nė mo­kyk­la įsi­kū­ru­si bu­vu­sio­ se dar­že­lio pa­tal­po­se. Pa­sak di­rek­ to­riaus M.Ja­ko­bo, jo­se ne­be­su­tel­pa vi­si no­rin­tys čia mo­ky­tis – šie­met nuo rug­sė­jo lau­kia­ma re­kor­di­nio skai­čiaus mo­ki­nių – apie 310.

Pa­sak sa­vi­val­dy­bės, Šo­lom Alei­ che­mo mo­kyk­lą per­kė­lus į Žvė­ ry­ną, da­bar­ti­nė­se jos pa­tal­po­se pla­nuo­ja­ma įkur­ti dar­že­lį. Žy­dų gim­na­zi­jos per­kė­li­mo į nau­jas pa­ tal­pas klau­si­mas bu­vo ap­tar­tas ir lie­pos pra­džio­je vy­ku­sia­me Lie­ tu­vos žy­dų bend­ruo­me­nės su­si­ ti­ki­me su prem­je­ru And­riu­mi Ku­ bi­liu­mi. Žy­dų mo­kyk­la Vil­niu­je pra­dė­jo veik­ti 1989 m., mo­ki­nių skai­čius jo­je nuo­lat au­ga. Dau­giau­sia mo­ kyk­lo­je yra žy­dų tau­ty­bės vai­kų, ta­čiau jo­je mo­ko­si ir lie­tu­vių, ru­ sų, len­kų.

VD, BNS inf.

5

šeštADIENIS, liepos 28, 2012

lietuva

Par­ti­joms neau­ko­ja Dau­gu­ma ša­lies gy­ven­to­jų nė ne­ke­ti­ na au­ko­ti nuo­lat vi­suo­me­nės ap­klau­sų dug­ne tū­nan­čioms po­li­ti­nėms par­ti­joms.

Jų iž­duo­se – vos vie­na ki­ta pi­lie­čio au­ka.

Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

Vien biu­dže­to pi­ni­gai

Reikš­min­gą par­ti­jos ar rin­ki­mų kam­pa­ni­jos biu­dže­to da­lį su­da­ro fi­zi­nių as­me­nų au­kos. Ši­taip ne tik re­mia­mos pa­tin­kan­čios par­ti­jos, bet ir įsi­trau­kia­ma į po­li­ti­nį gy­ve­ ni­mą. Taip yra Va­ka­ruo­se.

Ta­čiau Lie­tu­vo­je paau­ko­ti po­li­ ti­kui ar par­ti­jai – vis dar blo­go to­ no ženk­las. Tai liu­di­ja par­ti­jų pa­ tei­kia­mi au­kų ir au­ko­to­jų są­ra­šai.

Sei­mo rin­ki­mai – vos po ke­lių mė­ ne­sių, o są­ra­šuo­se be­veik vien nu­ liai. Vie­nin­te­liai fi­nan­sa­vi­mo šal­ti­ niai – tie pa­tys biu­dže­to pi­ni­gai.

An­tai kon­ser­va­to­riai dar ge­gu­žės pa­bai­go­je kiek­vie­nam kan­di­da­tui vien­man­da­tė­je apy­gar­do­je per­ve­dė po 15 tūkst. li­tų. Rin­ki­mų kam­pa­ni­ jai, kaip liu­di­ja Vy­riau­sia­jai rin­ki­mų ko­mi­si­jai (VRK) pa­teik­ti duo­me­nys, de­ši­nie­ji lig šiol pa­sky­rė ly­giai pu­ sę mi­li­jo­no li­tų. So­cial­de­mok­ra­tai šiam tiks­lui kol kas at­rie­kė ge­ro­kai ma­žiau – vos 110 tūkst. O šiai par­ti­ jai paau­ko­jo tik ke­li as­me­nys. Paau­ ko­tos su­mos – po 10–20 li­tų.

Yra ir nu­si­tei­ku­sių paiš­lai­dau­ti

Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo par­ti­ja rin­ ki­mų kam­pa­ni­jai jau paau­ko­jo 353 tūkst. li­tų. Iš šių pi­ni­gų fi­zi­nių as­me­ nų au­kos su­da­ro vos 1,4 tūkst. li­tų.

Li­be­ra­lų są­jū­dis biu­dže­to asig­

na­vi­mų rin­ki­mų kam­pa­ni­jai tvir­ ti­na dar ne­nau­do­jęs. Kam­pa­ni­jai fi­nan­suo­ti jie iš par­ti­jos biu­dže­to per­ve­dė ly­giai 100 tūkst. li­tų, taip pat su­lau­kė vie­nos au­kos – 2,4 tūkst. li­tų.

Vik­to­ras Us­pas­ki­chas:

Ži­no­te, pa­fi­nan­suo­ si sa­vo par­ti­ją, tai per gal­vą dar ga­li­gau­ti.

Li­be­ra­lų ir cent­ro są­jun­ga, re­gis, nu­si­tei­ku­si paiš­lai­dau­ti. Ši par­ti­ja rin­ki­mų kam­pa­ni­jai jau sky­rė 400 tūkst. li­tų. Iš jų 300 tūkst. – pa­čios po­li­ti­nės par­ti­jos lė­šos. Li­kę pi­ni­ gai – iš biu­dže­to do­ta­ci­jos.

Duo­da tik N.Venc­kie­nei

Vie­nin­te­lė rin­ki­muo­se ke­ti­nan­ti da­ly­vau­ti po­li­ti­nė jė­ga, su­lau­ku­si „au­ko­to­jų“ ant­plū­džio, – po­li­ti­nis sam­bū­ris „Drą­sos ke­lias“. Jiems ne­di­de­les, iki 40 li­tų sie­kian­čias, au­kas sky­rė 110 žmo­nių. Taip ju­ dė­ji­mas su­rin­ko 4,2 tūkst. li­tų po­ li­ti­nei kam­pa­ni­jai fi­nan­suo­ti.

Po­li­ti­kų nuo­mo­nė šiuo klau­si­ mu vie­no­da – par­ti­jos ne­po­pu­lia­ rios, tai­gi ne­su­lau­kia ir au­kų, nors ir no­rė­tų. Juo­lab kad par­ti­jas už­

Fi­nan­sai: par­ti­joms pi­ni­gai iš dan­gaus kol kas ne­by­ra, nes žmo­nės ne­lin­kę joms au­ko­ti.

draus­ta rem­ti ju­ri­di­niams as­me­ nims. Ta­čiau vi­sus pra­no­ko Vik­ to­ras Us­pas­ki­chas, Dar­bo par­ti­jos ly­de­ris. „Ži­no­te, pa­fi­nan­suo­si sa­vo par­ti­ją, tai per gal­vą dar ga­li­ gau­

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

ti“, – rė­žė eu­ro­par­la­men­ta­ras. Ko­ dėl nie­kas neaau­ko­ja par­ti­joms, jis paaiš­ki­no taip: „At­si­ra­dus au­to­ri­ ta­ri­nio val­dy­mo po­žy­mių mū­sų vals­ty­bė­je, žmo­nės ži­no, kad jie

ga­li bū­ti tik­ri­na­mi, kont­ro­liuo­ja­ mi, ko­kias par­ti­jas pa­rė­mė. To­dėl ir ne­no­ri tu­rė­ti pa­pil­do­mų bė­dų – jie tie­siog no­ri su­si­lai­ky­ti nuo to­ kio žings­nio.“

vai. Gy­ven­to­jai juk ma­to, kad, tar­ki­me, V.Us­pas­ki­cho par­ti­ja – tai ne kas ki­tas kaip jo vers­lo tę­si­nys. Apie Ro­lan­dą Pak­są bei jo va­do­vau­ja­mą Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo par­ti­ją ga­li­me sa­ky­ti pa­na­ šiai ir t. t. Lie­tu­vos žmo­nės par­ti­jų at­ žvil­giu skep­tiš­ki.

Ar rem­da­mi par­ti­jas pi­lie­čiai ne­pa­si­ jus­tų ge­riau? Ar iš­nyk­tų skir­tis „mes“

ir „jie“? Ne­ma­nau, kad Lie­tu­vo­je taip ga­lė­tų at­si­tik­ti. Pri­min­siu vie­no ame­ ri­k ie­čių po­l i­to­lo­go žo­d žius: vals­ty­bė kar­tais bū­na „jie“, o kar­tais „mes“. Ir tas skirs­ty­mas ga­na reikš­min­gas – jis apė­ męs vi­są vals­ty­bę. Į ki­tos so­cia­li­nės ar ki­to­kios gru­pės at­sto­vus Lie­tu­vo­je vi­ są­laik žiū­ri­ma įta­riai. Gal tai le­mia mū­ sų is­to­ri­ja.

Komentaras Vy­tau­tas Dumb­liaus­kas Po­l i­to­lo­gas

K

ad nie­kas neau­ko­ja, ste­bė­ tis ne­rei­kė­tų. Par­ti­jos – po­ pu­l ia­r u­mo dug­ne. Gai­la, kad prie nei­g ia­mo par­t i­jų įvaiz­džio kū­ri­mo sa­vo kal­bo­mis pri­si­ dė­jo ir bu­vę bei esa­mi vals­ty­bės va­do­

Įver­tin­ta žmo­gaus tei­sių pa­dė­tis Lie­tu­vo­je Jung­ti­nių Tau­tų (JT) Žmo­gaus tei­ sių ko­mi­te­tas pa­ra­gi­no Lie­tu­vą tęs­ti ty­ri­mą dėl ga­li­mo da­ly­va­vi­ mo ame­ri­kie­čių vyk­dy­to­je įta­ria­ mų te­ro­ris­tų slap­to ka­li­ni­mo pro­ gra­mo­je, taip pat ak­ty­viau ko­vo­ ti su smur­tu šei­mo­je, sek­sua­li­nių ma­žu­mų disk­ri­mi­na­ci­ja.

Su­si­rū­pi­no dėl ty­ri­mo re­zul­ta­tų

Pa­siū­ly­mas: JT nuo­mo­ne, vals­

ty­bė tu­ri mo­ky­ti tei­sė­sau­gos pa­ rei­gū­nus, kad ko­vo­tų su nei­gia­ mais jaus­mais gė­jų at­žvil­giu.

In­gos Juo­dy­tės nuo­tr.

Ver­tin­da­mas Lie­tu­vo­je at­lik­tus ty­ ri­mus dėl spė­ja­mų Cent­ri­nės žval­ gy­bos val­dy­bos (CŽV) ka­lė­ji­mų, JT ko­mi­te­tas pa­reiš­kė esąs „su­si­rū­pi­ nęs, kad ne vi­sa in­for­ma­ci­ja ir įro­ dy­mai bu­vo su­rink­ti ir įver­tin­ti at­ lie­kant ty­ri­mus“.

Atas­kai­to­je pa­brė­žia­ma, kad Lie­tu­va tu­rė­tų „už­tik­rin­ti efek­ty­ vų ty­ri­mą dėl kal­ti­ni­mų pri­si­dė­ jus prie žmo­gaus tei­sių pa­žei­di­mų vyk­dant ko­vos su te­ro­riz­mu prie­ mo­nes“. „Ko­mi­te­tas ra­gi­na vals­ty­bę tęs­ti ty­ri­mus šiuo klau­si­mu ir už­tik­rin­ ti, kad vyk­dy­to­jai sto­tų prieš tei­ sin­gu­mą“, – ra­šo­ma do­ku­men­te.

Lie­tu­vo­je 2009 m. pa­bai­go­je per par­la­men­ti­nį ty­ri­mą bu­vo iden­ti­

fi­kuo­ti du ob­jek­tai Vil­niu­je ir ša­ lia jo, kur ga­lė­jo bū­ti įreng­tos pa­ tal­pos su­lai­ky­tie­siems lai­ky­ti. Taip pat nu­sta­ty­ti ke­li su CŽV sie­ja­mi skry­džiai į Vil­nių ir į Pa­lan­gą, vy­kę 2003–2006 m., ta­čiau neat­sa­ky­ ta į klau­si­mą, ar į Lie­tu­vą bu­vo at­ skrai­din­ta įta­ria­mųjų te­ro­riz­mu.

Po par­la­men­ti­nio ty­ri­mo at­ski­ rą ty­ri­mą pra­dė­jo pro­ku­ra­tū­ra, ta­ čiau praė­ju­sių me­tų sau­sio mė­ne­sį jį nu­trauk­da­mas pro­ku­ro­ras nu­ro­ dė ne­ga­vęs duo­me­nų, kad Lie­tu­vo­ je esan­čiuo­se ob­jek­tuo­se bū­tų bu­ vu­sios įreng­tos pa­tal­pos ka­li­niams lai­ky­ti.

Pa­si­tai­ko an­ti­se­mi­ti­nių in­ci­den­tų

JT ko­mi­te­tas sa­vo re­ko­men­da­ci­ jo­se taip pat pa­ra­gi­no įsteig­ti na­ cio­na­li­nę žmo­gaus tei­sių ins­ti­tu­ci­ ją, skir­ti pa­kan­ka­mai iš­tek­lių, kad bū­tų tin­ka­mai įgy­ven­di­na­mas įsta­ ty­mas prieš smur­tą šei­mo­je, pa­ ge­rin­ti či­go­nų gy­ve­ni­mo są­ly­gas, im­tis prie­mo­nių prieš sek­sua­li­nių ma­žu­mų disk­ri­mi­na­ci­ją.

Iš­va­do­se ko­mi­te­tas at­krei­pė dė­ me­sį į tei­gia­mus po­ky­čius žmo­gaus

tei­sių ap­sau­gos sri­ty­je – disk­ri­mi­ na­ci­ją drau­džian­tį Ly­gių ga­li­my­bių įsta­ty­mą ir jo pa­tai­sas, Bau­džia­ mo­jo ko­dek­so pa­tai­sas dėl nu­si­ kal­ti­mų iš kse­no­fo­bi­nių ar ra­si­nių pa­ska­tų, tarp­tau­ti­nių su­tar­čių ra­ ti­fi­ka­vi­mą.

Ko­mi­te­tas taip pat pa­svei­ki­no priim­tą Ap­sau­gos nuo smur­to ar­ ti­mo­je ap­lin­ko­je įsta­ty­mą, ta­čiau tei­gė esąs su­si­rū­pi­nęs, kad smur­ tas iš­lie­ka pa­pli­tęs, ypač prieš mo­ te­ris ar­ti­mo­je ap­lin­ko­je, o efek­ty­vių prie­mo­nių au­koms ap­sau­go­ti nė­ra.

JT eks­per­tai taip pat tei­gė, kad, nors ir tę­sia­ma pro­gra­ma in­teg­ ruo­ti či­go­nus į Lie­tu­vos vi­suo­me­ nę, iki šiol ši et­ni­nė gru­pė „ken­čia nuo disk­ri­mi­na­ci­jos, skur­do, men­ ko iš­si­la­vi­ni­mo, di­de­lio ne­dar­bo ir nea­dek­va­čių gy­ve­ni­mo stan­dar­tų, ypač, kiek tai su­si­ję su būs­tu“.

Atas­kai­to­je taip pat pa­brė­žia­ma, kad ša­ly­je vis dar pa­si­tai­ko an­ti­se­ mi­ti­nių in­ci­den­tų. Įs­ta­ty­mas ga­li ri­bo­ti lais­ves?

JT ko­mi­te­tas at­krei­pė dė­me­sį ir į Ne­pil­na­me­čių ap­sau­gos nuo nei­

gia­mo vie­šo­sios in­for­ma­ci­jos po­ vei­kio įsta­ty­mą, ku­ris, jo ver­ti­ ni­mu, ga­li ri­bo­ti žo­džio lais­vę ir „tu­rė­ti po­vei­kį pa­tei­si­nant les­bie­ čių, gė­jų, bi­sek­sua­lų ir tran­ssek­ sua­lų disk­ri­mi­na­ci­ją“. Ko­mi­te­ to nuo­mo­ne, sek­sua­li­nių ma­žu­mų tei­ses taip pat ga­li pa­kirs­ti siū­lo­ mi Ad­mi­nist­ra­ci­nių tei­sės pa­žei­ di­mų ko­dek­so, Ci­vi­li­nio ko­dek­so ir Kons­ti­tu­ci­jos pa­kei­ti­mai. „Vals­ty­bė tu­rė­tų im­tis pla­čios apim­ties švie­ti­mo kam­pa­ni­jų, taip pat mo­ky­ti tei­sė­sau­gos pa­rei­gū­nus, kad ko­vo­tų su nei­gia­mais jaus­mais les­bie­čių, gė­jų, tran­ssek­sua­lų ir bi­ sek­sua­lų at­žvil­giu“, – tei­gė ko­mi­ te­tas.

JT ko­mi­te­tas at­krei­pė dė­me­ sį į pre­ky­bos žmo­nė­mis pro­ble­mą, ypač vai­kų na­muo­se gy­ve­nan­čių ne­pil­na­me­čių iš­nau­do­ji­mą.

Ko­mi­te­tas tei­gia­mai įver­ti­no priim­tą Pro­ba­ci­jos įsta­ty­mą, ta­ čiau tei­gė, kad bū­ti­nos to­les­nės prie­mo­nės, ku­rios leis­tų su­trum­ pin­ti su­lai­ky­mo ir suė­mi­mo ter­ mi­nus.

VD, BNS inf.

6

šeštadienis, liepos 28, 2012

lietuva diena.lt/naujienos/lietuva

Bu­hal­te­rių by­lo­je dau­gė­ja įta­ria­mų­jų

Sei­mo na­rys Man­ tas Ado­mė­nas vis dėl­to lie­ka val­dan­ čio­sios Tė­vy­nės są­ jun­gos-Lie­tu­vos krikš­čio­nių de­mok­ ra­tų (TS-LKD) rin­ki­ mų šta­be.

Per iki­teis­mi­nį ty­ri­mą dėl ga­li­mo ap­lai­daus bu­hal­te­ri­nės ap­skai­ tos tvar­ky­mo Sei­mo kan­ce­lia­ri­ jo­je įta­ria­mų­jų pa­dau­gė­jo iki de­ šim­ties.

Dis­ku­si­jos: M.Ado­mė­nas (kai­rė­je) pri­pa­ži­no, kad su kon­ser­va­to­rių va­

do­vais, įskai­tant ir par­ti­jos vyk­do­mą­jį sek­re­to­rių R.Alek­ną, bu­vo gin­čų dėl rin­ki­mų kam­pa­ni­jos tak­ti­kos.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Pa­si­muis­tė ir pa­si­li­ko šta­be Ket­vir­ta­die­nį ži­niask­lai­dą pa­sie­kė in­for­ma­ci­ja apie tai, kad M.Ado­ mė­nas pa­ra­šė at­si­sta­ty­di­ni­mo iš TS-LKD rin­ki­mų šta­bo va­do­vo pa­ va­duo­to­jų pa­reiš­ki­mą. Šį fak­tą pa­ tvir­ti­no ir pa­ts po­li­ti­kas, nors ir ne­ de­ta­li­za­vo, ko­dėl nu­spren­dė iš­šok­ti iš kon­ser­va­to­rių rin­ki­mų trau­ki­nio.

Spė­ta, kad tarp M.Ado­mė­no ir TSLKD ly­de­rių per­bė­go juo­da ka­tė – ne­su­tar­ta dėl kai ku­rių rin­ki­mų kam­pa­ni­jos tak­ti­kos bei stra­te­gi­ jos da­ly­kų.

Ta­čiau va­kar kon­ser­va­to­riai iš­ pla­ti­no pra­ne­ši­mą spau­dai, ku­riuo in­for­muo­ta, kad M.Ado­mė­nas lie­ ka TS-LKD cent­ri­nia­me rin­ki­mų šta­be.

„Po­sė­džia­vu­si šta­bo va­do­vy­bė ne­pa­ten­ki­no šta­bo va­do­vo pa­va­ duo­to­jo pra­šy­mo at­si­sta­ty­din­ti“, – tei­gia­ma pra­ne­ši­me. „Spau­do­je pa­si­ro­dę pra­ne­ši­mai apie TS-LKD rin­ki­mų šta­bo „by­rė­ ji­mą“ nea­ti­tin­ka tik­ro­vės. Pa­si­ren­ gi­mas rin­ki­mų kam­pa­ni­jai vyks­ta in­ten­sy­viai ir pro­duk­ty­viai. Rin­ki­ mų stra­te­gi­ją tu­ri­me, ją pa­tvir­ti­no tiek rin­ki­mų šta­bas, tiek par­ti­jos pre­zi­diu­mas. To­dėl no­riu nu­ra­ min­ti vi­sus, kam šis klau­si­mas la­ bai opus ir jaut­rus, kad to­kios kal­ bos ne­tu­ri pa­grin­do. Kiek­vie­nas rin­ki­mų šta­bo na­rys, tu­rin­tis tvir­ tą nuo­mo­nę, ku­ri re­mia­si anks­tes­ nių sėk­min­gų rin­ki­mų pa­tir­ti­mi,

yra neį­kai­no­ja­ma ver­ty­bė“, – tei­ gė TS-LKD rin­ki­mų šta­bo va­do­ vas, par­ti­jos vyk­do­ma­sis sek­re­to­ rius Rai­mun­das Alek­na.

Jis pa­reiš­kė esąs „vi­siš­kai pa­ ten­kin­tas M.Ado­mė­no veik­la“, to­ dėl džiau­gia­si, kad „jis tę­sia dar­bą ko­man­do­je“. „Vis­ką ap­svars­tę ir ap­ta­rę po­zi­ ci­jas su ko­le­go­mis, nu­ta­rė­me, kad ir to­liau dirb­siu par­ti­jos rin­ki­mų šta­be“, – pa­reiš­kė M.Ado­mė­nas.

Jis pri­pa­ži­no, kad par­ti­jos va­do­ vy­bė­je bu­vo ki­lę dis­ku­si­jų dėl kai ku­rių su kam­pa­ni­ja su­si­ju­sių da­ ly­kų, ta­čiau pro­ble­mos esą jau iš­ spręs­tos.

VD inf.

Iki tol įta­ri­mų dėl ga­li­mo ap­lai­ daus bu­hal­te­ri­nės ap­skai­tos tvar­ ky­mo ir tar­ny­bos pa­rei­gų neat­li­ ki­mo bu­vo su­lau­ku­sios tik bu­vu­si Sei­mo kan­ce­lia­ri­jos Fi­nan­sų de­ par­ta­men­to di­rek­to­rė Da­nu­tė Pet­ raus­kie­nė ir bu­vu­si jos pa­va­duo­ to­ja Da­lė Špa­kaus­kie­nė.

Iš vi­so by­lo­je įta­ria­ mų­jų yra de­šimt ir jiems įteik­ti pra­ne­ ši­mai apie įta­ri­mą pa­da­rius nu­si­kals­ ta­mą vei­ką.

„Yra nau­jų įta­ria­mų­jų, bet ne­ ko­men­tuo­siu. Vyks­ta iki­teis­mi­nis ty­ri­mas, duo­me­nys ne­skelb­ti­ni“, – sa­kė iki­teis­mi­niam ty­ri­mui va­ do­vau­jan­ti Vil­niaus apy­gar­dos pro­ku­ra­tū­ros pro­ku­ro­rė Vil­ma Gu­žai­tė. Įta­ri­mus pra­dė­ta reikš­ ti ga­vus spe­cia­lis­to at­lik­tos eks­ per­ti­zės iš­va­dą.

Iki­teis­mi­nį ty­ri­mą at­lie­kan­čio Vil­niaus ap­skri­ties vy­riau­sio­jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to Nu­si­kal­ ti­mų ty­ri­mo sky­riaus Eko­no­mi­ nių nu­si­kal­ti­mų ty­ri­mo sky­riaus vir­ši­nin­kas Igo­ris Po­lik­ša in­for­ ma­vo, kad iš vi­so by­lo­je įta­ria­ mų­jų yra de­šimt ir jiems įteik­ti pra­ne­ši­mai apie įta­ri­mą pa­da­ rius nu­si­kals­ta­mą vei­ką, nu­ma­ ty­tą Bau­džia­mo­jo ko­dek­so 300 straips­ny­je, – do­ku­men­to su­ klas­to­ji­mą ar dis­po­na­vi­mą su­ klas­to­tu do­ku­men­tu. Įtei­kus pra­ne­ši­mus, vi­sų įta­ria­ mų­jų at­žvil­giu bu­vo at­lik­ti bū­ti­ni pro­ce­si­niai veiks­mai.

Pro­ku­ro­rė V.Gu­žai­tė sa­kė, kad įta­ria­mie­ji yra Sei­me dir­ban­tys as­me­nys. Jie nuo pa­rei­gų ne­nu­ ša­lin­ti.

Kompanija: R.Petkelienė – jau

nebe vienintelė įtariamoji.

Broniaus Jablonsko nuotr.

Šis iki­teis­mi­nis ty­ri­mas bu­vo iš­skir­tas iš ki­to ty­ri­mo, ku­ria­me teis­mo nuo­spren­džio jau su­lau­ kė bu­vu­si Sei­mo ka­si­nin­kė Re­gi­ na Pet­ke­lie­nė ir bu­vu­si Na­cio­na­ li­nės svei­ka­tos ta­ry­bos bu­hal­te­rė Ol­ga Go­lus­kai­tė. Lie­pos 13 d. pa­ skelb­tu nuo­spren­džiu R.Pet­ke­ lie­nė pri­pa­žin­ta iš Sei­mo kan­ce­ lia­ri­jos ka­sos iš­švais­čiu­si dau­giau nei 373 tūkst. li­tų, jai skir­ta rea­ li dve­jų me­tų lais­vės atė­mi­mo baus­mė pa­tai­sos na­muo­se.

To­kią pat baus­mę už su­kčia­vi­ mą ga­vo O.Go­lus­kai­tė.

Abi nu­teis­to­sios Sei­mo kan­ce­ lia­ri­jai tu­rės grą­žin­ti 373,5 tūkst. li­tų. Šis Sei­mo kan­ce­lia­ri­jos ieš­ ki­nys pa­ten­kin­tas. Įta­ri­mai tuo­me­tėms Fi­nan­sų de­par­ta­men­to va­do­vėms pa­teik­ ti, kai už di­de­lės su­mos pi­ni­gų iš­švais­ty­mą teis­ta bu­vu­si Sei­mo ka­si­nin­kė pra­bi­lo apie esą bu­vu­ sią ne­tvar­ką Sei­mo kan­ce­lia­ri­jos bu­hal­te­ri­jo­je.

VD, BNS inf.

373

tūkst. litų

iššvaisčiusi kaltinama buvusi Seimo kasininkė.

Taupys nuomodamiesi nau­jus au­to­mo­bi­lius Siek­da­mas at­nau­jin­ti au­to­mo­bi­ lių par­ką, Po­li­ci­jos de­par­ta­men­ tas šiais me­tais ke­ti­na iš­si­nuo­mo­ ti 164 nau­jus au­to­mo­bi­lius.

Kaip pra­ne­šė de­par­ta­men­to at­ sto­vas spau­dai Ra­mū­nas Ma­to­ nis, šiuo me­tu po­li­ci­ja tu­ri 2100 tar­ny­bi­nių au­to­mo­bi­lių. Iš jų 370 se­nes­ni kaip 10 me­tų, dar apie 300 yra nu­va­žia­vę dau­giau kaip 250 tūkst. ki­lo­met­rų. „No­rint už­ tik­rin­ti pa­grin­di­nių funk­ci­jų vyk­ dy­mą, mums kas­met rei­kė­tų apie 300 nau­jų au­to­mo­bi­lių. Tam rei­kia apie 18 mln. li­tų. Tiek skir­ti ne­ga­ li­me, to­dėl mes nuo­mo­ja­mės tuos au­to­mo­bi­lius. Šie­met pla­nuo­ja­me iš­si­nuo­mo­ti 164 au­to­mo­bi­lius“, – sa­kė R.Ma­to­nis.

Kaip skel­bia­ma „Vals­ty­bės ži­ nio­se“, kon­kur­są nuo­mo­tis skir­

Sty­gius: po­li­ci­jai kas­met rei­kė­

tų apie 300 nau­jų au­to­mo­bi­lių, bet ne­tu­ri­ma lė­šų tiek įsi­gy­ti.

And­riaus Ufar­to (BFL) nuo­tr.

tin­gų ti­pų au­to­mo­bi­lius lai­mė­ jo trys iš­per­ka­mo­sios nuo­mos bend­ro­vės.

VD, BNS inf.

7

šeštADIENIS, liepos 28, 2012

ekonomika

Vers­lo sėk­mę le­mia slap­tu­mas Au­gant in­for­ma­ci­jos kie­kiui ir vers­lo kon­ ku­ren­ci­jai, kon­fid ­ en­cia­lios in­for­ma­ci­jos už­ra­kin­ti sei­fe jau ne­pa­kan­ka. Ana­pus At­lan­to kar­tu su gar­siais vers­lo eks­per­tais iš­leis­to­je kny­go­je apie tai kal­ba lie­tu­vis Pau­lius Pet­rė­tis.

Li­na Mra­zaus­kai­tė

l.mrazauskaite@diena.lt

Įgy­ven­di­no sa­vo sie­kį

Šią sa­vai­tę vie­na gar­siau­sių JAV vers­lo kny­gų lei­dy­bos bend­ro­vių iš­lei­do pa­ta­ri­mų kny­gą, ku­rio­je kar­tu su gar­siais pa­sau­lio eks­per­ tais vers­lo pa­slap­tis at­sklei­džia ir lie­tu­vis P.Pet­rė­tis. Lei­dė­jai pla­ nuo­ja, kad kny­ga bus vie­na po­pu­ lia­riau­sių e. pre­ky­bos po­rta­le ama­ zon.com.

Kny­go­je „Nu­laužk sėk­mės ko­ dą“ in­for­ma­ci­jos sau­gos va­do­vas ir in­for­ma­ci­nių sis­te­mų au­di­to­rius P.Pet­rė­tis su­lau­žė daž­ną dar­buo­to­ jų įsi­ti­ki­ni­mą, kad jų tu­ri­ma in­for­ ma­ci­ja ne­reikš­min­ga, to­dėl nie­kam neį­do­mi. Au­to­rius pa­brė­žė, kad svar­bios in­for­ma­ci­jos ir net smulk­ me­nų nu­te­ki­ni­mas ga­li pri­tem­dy­ ti vers­lo sėk­mę, to­dėl jos sau­gu­mu bū­ti­na tin­ka­mai pa­si­rū­pin­ti.

De­biu­to ša­lia ke­lių pa­sau­li­nio ly­ gio ly­de­rys­tės, par­da­vi­mo, as­me­ni­ nio to­bu­lė­ji­mo gu­ru pa­ts P.Pet­rė­tis sen­sa­ci­ja ne­va­di­na, nors pri­pa­žįs­ta to kant­riai sie­kęs. Jis ne­slė­pė, kad kny­gos bend­raau­to­ris, ne vie­ną pa­ sau­li­nį be­stse­le­rį su­kū­ręs Bria­nas Tra­cy, yra jo au­to­ri­te­tas, su ku­riuo jau anks­čiau sie­kė pa­ra­šy­ti kny­gą.

Nors į pa­siū­ly­mą im­tis bend­ro pro­ jek­to už­sie­nio spe­cia­lis­tas tą­kart neat­sa­kė, po pus­me­čio ne­ti­kė­tai lie­tu­vį pa­sie­kęs lei­dyk­los pa­siū­ly­ mas ra­šy­ti kny­gą ke­lius su au­to­ri­ te­tu vis dėl­to su­ve­dė. „Lie­tu­va jau se­niai ne­bė­ra pa­sau­ lio pro­vin­ci­ja – mes tu­ri­me dau­gy­ bę aukš­čiau­sios kva­li­fi­ka­ci­jos spe­ cia­lis­tų, ku­rie pa­jė­gūs da­ly­vau­ti to­kiuo­se pro­jek­tuo­se. O pa­tek­ti į juos daž­niau­siai truk­do ne­pa­si­ti­ kė­ji­mas sa­vo jė­go­mis ir at­kak­lu­mo trū­ku­mas. Kar­tais te­rei­kia paieš­ ko­ti ga­li­my­bių ir jų at­si­ran­da“, – sa­kė P.Pet­rė­tis.

Ir smulk­me­nos yra svarbios

P.Pet­rė­tis kny­gos sky­riu­je apie in­ for­ma­ci­jos sau­gą pa­ste­bi, kad daž­ nas dar­buo­to­jas ar net įmo­nė sa­ve ver­ti­na kaip ne­reikš­min­gą varž­te­lį vi­sa­me vers­lo me­cha­niz­me. To­dėl ma­no, kad tik di­de­lėms kor­po­ra­ci­ joms gre­sia in­for­ma­ci­jos va­gys­tės. „Ta­čiau tai, kas mums at­ro­do sa­ vai­me su­pran­ta­ma ir jo­kia pa­slap­ tis, ki­tam ga­li bū­ti di­de­lis at­ra­di­ mas. Juk šiais lai­kais kon­ku­ren­ci­nį pra­na­šu­mą nu­le­mia smulk­me­nos“, – sa­kė jis ir pa­brė­žė, kad pa­si­rū­ pin­ti in­for­ma­ci­jos sau­gu­mu tu­ri ir smul­kios įmo­nės.

Paš­ne­ko­vas pa­sa­ko­jo dir­bęs su ne­di­de­le sta­ty­bų bend­ro­ve, nuo ku­rios for­tū­na po ke­le­rių sėk­min­ gų me­tų vie­ną die­ną nu­si­su­ko – vie­šo­jo pir­ki­mo kon­kur­suo­se kon­ ku­ren­tai vis pa­siū­ly­da­vo šiek tiek ma­žes­nę kai­ną ir taip su­si­šluo­da­ vo už­sa­ky­mus.

„Kaip ir įta­rė­me iš pat pra­džių, dėl to bu­vo kal­ta nu­te­ki­na­ma in­ for­ma­ci­ja. Kon­ku­ren­tai iš anks­to ži­no­da­vo, ko­kią kai­ną siū­ly­ti. Kai spra­gos ne­li­ko, bai­gė­si ir įmo­nės ne­sėk­mės“, – pa­sa­ko­jo jis.

Są­mo­nin­gu­mas au­ga

P.Pet­rė­čio tei­gi­mu, aukš­čiau­sio ly­ gio in­for­ma­ci­jos sau­gos spe­cia­lis­tų Lie­tu­vo­je yra ne ma­žiau, o gal­būt ir dau­giau nei ki­to­se ES ša­ly­se. Ta­ čiau ša­lies vers­lo su­pra­ti­mas, ko­kia svar­bi ši sri­tis, dar men­kas.

Anot jo, su už­sie­nio bend­ro­vė­mis bend­ra­dar­biau­jan­čios ar už­sie­nio ka­pi­ta­lo įmo­nės pa­sta­rai­siais me­ tais pa­ju­to di­de­lį spau­di­mą rū­pin­ tis in­for­ma­ci­jos ap­sau­ga ir to­dėl pa­da­rė ne­ma­žą pa­žan­gą. O vi­daus rin­ko­je vei­kian­čios įmo­nės pir­myn žen­gia daug lė­čiau.

Pau­lius Pet­rė­tis:

Kaip prieš val­gį ne­ su­si­mąs­ty­da­mi plau­ na­me ran­kas, taip ir dar­buo­to­jai tu­rė­tų sa­ vai­me lai­ky­tis in­for­ ma­ci­jos sau­gos tai­ syk­lių.

„Ta­čiau in­for­ma­ci­jos ap­sau­gos svar­bos su­vo­ki­mas ne­nu­mal­do­ mai di­dė­ja, kaip ir šios sri­ties spe­ cia­lis­tų bei kon­sul­ta­ci­jų pa­klau­sa.

Dėl au­gan­čio in­for­ma­ci­jos kie­kio ir po­bū­džio jos ap­sau­ga tam­pa tar­si dar­bo hi­gie­nos tai­syk­lės. Kaip prieš val­gį ne­su­si­mąs­ty­da­mi plau­na­me ran­kas, taip ir dar­buo­to­jai tu­rė­tų sa­vai­me lai­ky­tis in­for­ma­ci­jos sau­ gos tai­syk­lių“, – sa­kė jis.

P.Pet­rė­tis pri­pa­ži­no, kad smul­kia­ jam vers­lui tai pa­da­ry­ti sun­kiau, nes jis, ki­taip nei di­džio­sios kor­po­ra­ci­ jos, ne­tu­ri di­džiu­lių už in­for­ma­ci­jos sau­gą at­sa­kin­gų sky­rių ir dau­ge­lį dar­bų tu­ri at­lik­ti sa­vo­mis ran­ko­mis.

Bū­tent dėl to kny­gos au­to­rius sa­kė nu­spren­dęs pa­si­da­ly­ti pa­tir­ti­mi ir pa­dė­ti in­for­ma­ci­jos sau­gos spe­cia­ lis­tais tap­ti pa­tiems vers­li­nin­kams ar įmo­nių dar­buo­to­jams.

Vir­tua­lią erd­vę ap­lei­džia

„Kny­go­je su­for­mu­la­vau sep­ty­ nis in­for­ma­ci­jos sau­gos prin­ci­pus.

Jei­gu jų lai­kai­si, in­for­ma­ci­ja yra ga­ na sau­gi ir įmo­nė ga­li iš­si­vers­ti be spe­cia­lis­to“, – sa­kė P.Pet­rė­tis.

Anot jo, pir­miau­sia įmo­nės tu­rė­ tų sa­vęs pa­klaus­ti, ku­ri in­for­ma­ci­ ja joms svar­bi ir ko­dėl: „Klau­si­mas at­ro­do pa­pras­tas, ta­čiau at­sa­ky­mo la­bai daž­nai ne­ži­no ne tik dar­buo­ to­jai, bet ir va­do­vai. O kaip ga­li­te ap­sau­go­ti svar­bius duo­me­nis, jei

Kon­ku­ren­ci­ja: in­for­ma­ci­jos sau­gos eks­per­tas P.Pet­rė­tis įsi­ti­ki­nęs, kad svar­bios in­for­ma­ci­jos va­gys­tės gre­

sia ne tik di­džio­sioms įmo­nėms, bet ir smul­kia­jam vers­lui.

net ne­ži­no­te, ko­kie jie?“ P.Pet­rė­ tis taip pat pri­dū­rė, kad daž­niau­siai sau­gos prin­ci­pus žmo­nės su­pran­ ta ir tin­ka­mai tai­ko fi­zi­nė­je erd­vė­je, o vir­tua­lio­je juos ne­re­tai pa­mirš­ta: „Daž­niau­siai žmo­nės ži­no, kad su­ tar­tys ir pa­na­šūs do­ku­men­tai yra kon­fi­den­cia­li in­for­ma­ci­ja, ir juos sau­go sei­fe ar ar­chy­vuo­se. Įdar­bin­ da­mi žmo­gų ir duo­da­mi rak­tą nuo svar­bių pa­tal­pų darb­da­viai įspė­ja, kaip elg­tis, bet pa­sky­rę kom­piu­te­rį ne­duo­da jo­kių nu­ro­dy­mų dėl slap­ ta­žo­džio ar pan.“ Au­to­rius pa­brė­žė, kad vys­tan­tis tech­no­lo­gi­joms slap­ta­žo­džius už in­for­ma­ci­jos va­gis spė­lio­ja ro­bo­ tai, ku­rie ga­li įsi­brau­ti į kom­piu­te­rį grei­čiau nei per 16 mi­nu­čių. To­dėl au­to­rius pa­ta­rė slap­ta­žo­džius kur­ti re­mian­tis ga­na il­go­mis, bet reikš­ min­go­mis fra­zė­mis, pa­vyz­džiui, iš­ trau­ko­mis iš ge­rai ži­no­mos kny­gos ar ei­lė­raš­čio, taip pat pri­ra­šy­ti po­ rą skai­čių.

Ne ma­žiau svar­bu, kaip at­krei­ pė dė­me­sį P.Pet­rė­tis, ap­gal­vo­tai ženk­lin­ti slap­tos in­for­ma­ci­jos lai­ ky­mo vie­tas: „Pa­vyz­džiui, jei į biu­ rą įsi­bro­vęs va­gis pa­ma­tys už­ra­šą „Slap­ta zo­na. Įei­ti drau­džia­ma“, kaip ma­no­te, kur jis pir­miau­sia už­suks? Pa­va­din­ti bū­ti­na taip, kad su­pras­tų tik tie, kam rei­kia.“ Nu­te­ki­na ir ne­ži­no­da­mi

Pak­laus­tas, ko­kia yra kla­si­ki­nė in­ for­ma­ci­jos sau­gos klai­da, P.Pet­ rė­tis ne­tru­ko at­sa­ky­ti – tai ne­tin­ ka­mai su­tvar­ky­tas kom­piu­te­rio dar­bas­ta­lis. Anot jo, užuo­t su­dė­ję do­ku­men­tus į ka­ta­lo­gus, dar­buo­ to­jai daž­nai juos iš­dė­lio­ja ant vi­ siems ge­rai ma­to­mo dar­bas­ta­lio. „Net sve­čias, žvilg­te­lė­jęs per pe­tį, ga­li su­ži­no­ti la­bai daug in­ for­ma­ci­jos: su ko­kiais klien­tais ir tie­kė­jais dir­ba­ma, ko­kios su­da­ry­ tos su­tar­tys ir pan. Juk net iš do­ ku­men­tų pa­va­di­ni­mų ga­li­ma daug

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

ką su­pras­ti“, – pa­sa­ko­jo au­to­rius.

Ne­są­mo­nin­gai įmo­nės kon­fi­den­ cia­lią in­for­ma­ci­ją dar­buo­to­jai nu­ te­ki­na ir bend­rau­da­mi su drau­gais ar šei­mos na­riais. Paš­ne­ko­vas pa­ brė­žė, kad da­ly­da­mie­si jaut­res­ne in­for­ma­ci­ja žmo­nės ar­ti­muo­sius tu­rė­tų per­spė­ti, jog in­for­ma­ci­jos to­liau pla­tin­ti ne­de­rė­tų. Juk ki­tam žmo­gui, kaip sa­kė P.Pet­rė­tis, ga­ li bū­ti nė neaiš­ku, kad in­for­ma­ci­ ja - kon­fi­den­cia­li. „Kiek­vie­ną die­ną ko­kia nors įmo­nių svar­bi in­for­ma­ci­ja nu­te­ ka. Pra­dė­da­mas dirb­ti su klien­tu vi­suo­met jo pa­klau­siu, kiek įmo­ nė­je per me­tus ar mė­ne­sį įvyks­ ta nei­gia­mų įvy­kių. Jei at­sa­ko, kad neį­vyks­ta ar­ba įvyks­ta vie­nas du, va­di­na­si, apie da­lį in­for­ma­ci­jos nu­te­kė­ji­mo at­ve­jų nė ne­ži­no. Ta­ čiau net ir ne pa­čios svar­biau­sios in­for­ma­ci­jos nu­te­kė­ji­mas įmo­nei truk­do bū­ti kon­ku­ren­cin­gai“, – sa­ kė P.Pet­rė­tis.

Pasieniečių mokykloje – nauji kokybės standartai Pasieniečių mokykloje įdiegta nauja kokybės vadybos sistema sudarė sąlygas dar geriau ruošti specialistus.

Nuo šiol mokyklą paliekantys pasieniečiai atitinka aukščiausius tarptautinius standartus.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pasieniečių mokykla vykdo 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 4 prioriteto „Administracinių gebėjimų stiprinimas ir viešojo administravimo efektyvumo didinimas“ įgyvendinimo priemonės VP1-4.3-VRM-01-V „Viešųjų paslaugų kokybės iniciatyvos“ projektą Nr. VP1-4.3-VRM-01-V-01-013 „Kokybės vadybos modelio diegimas Valstybės sienos apsaugos tarnybos padalinyje“.

Šio projekto, finansuojamo iš Europos socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, tikslas – Pasieniečių mokykloje sukurti, įdiegti, sertifikuoti ir palaikyti kokybės vadybos sistemą, atitinkančią LST EN ISO 9001:2008 standarto reikalavimus (sertifikavimo sritis – pirminis ir tęstinis profesinis mokymas). Šių metų birželio pabaigoje per iškilmingą Pasieniečių dienos minėjimą mokyklai buvo įteiktas sertifikatas, patvirtinantis minėtos sistemos įdiegimą. Kokybės vadybos sistema yra nuolatinis mokyklos veiklos tobulinimo įrankis, užtikrinantis klientų pasitenkinimą teikiamomis paslaugomis ir kvalifikuoto Valstybės sienos apsaugos tarnybos personalo parengimą.

Naujų vadybos standartų įgyvendinimas ypač svarbus pasieniečių, užti-

krinsiančių vidinių bei išorinių ES sienų apsaugą ir Šengeno teisyno reikalavimus atitinkantį Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos lygį, ugdymui.

Pasieniečių mokykla rengia pareigūnus pagal ES sienų kontrolei, šalies nacionaliniam saugumui ir nelegalios migracijos procesų kontrolei keliamus reikalavimus. Naujoji kokybės vadybos sistema padės efektyviau stebėti, matuoti, analizuoti ir toliau gerinti Pasieniečių mokyklos veiklą.

Daugiau informacijos apie Pasieniečių mokyklos vykdomą politiką, veiklą ir galimybes tapti pasieniečiu ieškokite mokyklos interneto tinklalapyje www. pasienietis.lt.

Užs. 993962

8

šeštadienis, liepos 28, 2012

savaitės interviu

Prio­ri­te­tas – tech­no­lo­gi­niai moks­lai As­me­nų, turinčių aukštąjį išsilavinimą, Lie­tu­vo­je nė­ra per daug, pa­na­šus jų skai­čius tu­rė­tų iš­lik­ti ir atei­ty­je. O vals­ty­bė pa­si­ren­ gu­si in­ves­tuo­ti į stu­di­juo­sian­čius tech­no­lo­gi­nius moks­lus. Apie sto­ji­mą į aukš­tą­sias mo­kyk­las – po­kal­bis su švie­ti­mo ir moks­lo vi­ce­mi­nist­re Ne­ri­ja Pu­ti­nai­te.

Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

– Va­kar pa­skelb­ti pir­mie­ji sto­ji­ mo į aukš­tą­sias mo­kyk­las re­zul­ ta­tai. Re­gis, abi­tu­rien­tų įpro­čiai ne­si­kei­čia – po­pu­lia­riau­sios so­ cia­li­nių moks­lų pro­gra­mos.

Kaip šių­me­čio sto­ji­mo re­zul­ta­ tus ko­men­tuo­ja mi­nis­te­ri­ja? Ar pa­siek­ta tai, ko ti­kė­ta­si?

– Iš tie­sų, kal­bant apie pir­mą eta­ pą, ko­kių nors ryš­kes­nių per­mai­nų nė­ra. Tie­sa, yra vie­nas niuan­sas: į ne­vals­ty­bi­nes aukš­tą­sias mo­kyk­ las sto­jan­čių ir pra­šan­čių stu­di­jų sti­pen­di­jos šie­met ma­žiau. Per­nai bu­vo ga­li­ma sto­ti į ne­vals­ty­bi­nes aukš­tą­sias mo­kyk­las ir gau­ti stu­di­ jų krep­še­lį, šie­met – ne, ir ten sto­ja ma­žiau abi­tu­rien­tų. Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­ ją (ŠMM) ma­lo­niai ste­bi­na tai, kad dau­giau stu­den­tų pa­gei­dau­ja stu­ di­juo­ti tech­no­lo­gi­nius moks­lus. O so­cia­li­nius moks­lus – vis dar daug, bet šiek tiek ma­žiau. Nors pro­cen­ tas pa­ly­gin­ti ne­di­de­lis, tai ro­do, kad nuo­la­ti­nis kal­bė­ji­mas ir aiš­ki­ni­mas jau duo­da tam tik­rų re­zul­ta­tų.

– Ta­čiau so­cia­li­niai moks­lai vis dar pa­trauk­liau­si. Kaip ver­tin­ti ši­tą ten­den­ci­ją?

– To­kia ten­den­ci­ja yra vi­so­je Eu­ ro­po­je. So­cia­li­niai moks­lai bet ko­ kiu at­ve­ju yra prio­ri­te­tas. Vy­rau­ ja toks pa­pras­tas įsi­vaiz­da­vi­mas, kad jei bū­si va­dy­bi­nin­kas ar tei­si­ nin­kas, gal­būt grei­čiau gau­si dar­bą vien dėl to, kad tai la­biau pa­slau­gų, o ne ga­my­bos sfe­ra. O štai, jei bai­ gi tech­no­lo­gi­nius moks­lus, tai esą per­ne­lyg siau­ra spe­cia­li­za­ci­ja. Tai – ste­reo­ti­pai. Žmo­gus, tu­rin­tis ge­ rą tech­no­lo­gi­nių moks­lų pa­grin­dą, ga­li ne­sun­kiai įgy­ti pa­pil­do­mų kva­ li­fi­ka­ci­jų ir tęs­ti kar­je­rą.

– Tai tech­no­lo­gi­nių moks­lų rė­ mi­mo kryp­ties mi­nis­te­ri­ja lai­ ky­sis ir to­liau?

– Taip. Jau tre­jus me­tus iš ei­lės mi­nis­te­ri­ja sky­rė spe­cia­lias lė­šas aukš­to­sioms mo­kyk­loms, kad šios po­pu­lia­rin­tų šios moks­lo kryp­ties spe­cia­ly­bes. Bu­vo įvai­rios veik­los: moks­lei­viai bu­vo ve­ža­mi į ga­myk­ las, įmo­nes, bend­ra­vo su darb­da­ viais ir tai, ma­tyt, da­vė vai­sių. Mes vi­są­laik ra­gi­na­me ir ska­ti­na­me kuo di­des­nį aukš­tų­jų mo­kyk­lų bend­ra­ dar­bia­vi­mą su darb­da­viais. To nie­ ka­da ne­bus per daug.

Taip pat no­riu pri­min­ti, kad rea­ liai vals­ty­bės fi­nan­suo­ja­mų vie­tų to­ kio­se so­cia­li­nių moks­lų spe­cia­ly­bė­se kaip tei­sė ar va­dy­ba bu­vo su­ma­žin­ ta. Dau­giau­sia vals­ty­bės fi­nan­ suo­ja­mų vie­tų – tech­no­lo­gi­niuo­ se moks­luo­se. Šią kryp­tį steng­si­mės iš­lai­ky­ti ir to­liau. Ta­čiau pro­ble­ma – ne vals­ty­bės fi­nan­suo­ja­mos vie­tos, o už sa­ve mo­kan­tys stu­den­tai.

– Vals­ty­bės fi­nan­suo­ja­mų vie­tų dau­giau­sia pa­siū­ly­ta Vil­niaus

uni­ver­si­te­te, Vil­niaus Ge­di­ mi­no tech­ni­kos uni­ver­si­te­te ir Kau­no tech­no­lo­gi­jos uni­ver­si­ te­te. To­kia pa­sta­rų­jų me­tų ten­ den­ci­ja. Kaip ver­tin­ti ki­tus uni­ ver­si­te­tus?

– Mes ver­ti­na­me tai, kiek yra stu­ di­jų pro­gra­mų ir kiek yra įsto­ju­sių.

Vie­ni uni­ver­si­te­tai ma­žes­ni, ki­ti di­ des­ni. Mus la­biau do­mi­na ne­ren­ta­ bi­lios pro­gra­mos, ko­kia stu­di­jų ko­ ky­bė ir pan. Ir tik pa­skui ste­bi­me

No­riu pri­min­ti, kad rea­liai vals­ty­bės fi­ nan­suo­ja­mų vie­tų to­kio­se so­cia­li­nių moks­lų spe­cia­ly­bė­ se kaip tei­sė ar va­dy­ ba bu­vo su­ma­žin­ta.

tuos vals­ty­bi­nius uni­ver­si­te­tus, ku­ rie pri­trau­kia la­bai ma­žai vals­ty­bės fi­nan­suo­ja­mų stu­den­tų. Taip, čia mū­sų rū­pes­tis, ta­čiau kol kas jo­ kių iš­va­dų da­ry­ti ne­no­ri­me. Juk kol kas tik pir­mas sto­ji­mų į aukš­tą­sias eta­pas, bus dar ant­ras. Ir ta­da bus ga­li­ma ver­tin­ti, ko­kios ten­den­ci­ jos, kur ko­kie es­mi­niai po­ky­čiai ar čia tik šiaip svy­ra­vi­mas.

– Kvie­ti­mų stu­di­juo­ti vals­ty­ bės fi­nan­suo­ja­mo­se vie­to­se šie­met su­lau­kė 16 tūkst. as­me­ nų. Ar Lie­tu­va ir to­liau nu­si­tei­ ku­si rem­ti tiek daug stu­di­juo­ jan­čių?

– Lai­ko­mės Eu­ro­pos vi­dur­kio. Eu­ ro­pa yra nu­si­sta­čiu­si tiks­lą, kad 40 pro­c. tam tik­ros kar­tos žmo­nių tu­rė­tų aukš­tą­jį iš­si­la­vi­ni­mą. Rea­ liai Lie­tu­vo­je į aukš­tą­sias mo­kyk­ las įsto­ja tru­pu­tį dau­giau stu­den­ tų, nes įsto­ja dar ir pa­tys už moks­lą mo­kan­tys, ta­čiau bai­gu­sių stu­di­jas pro­cen­tas pa­na­šus ir mes jo sten­ gia­mės lai­ky­tis. Yra ap­skai­čiuo­ tos tam tik­ros pro­por­ci­jos. Ir jei mes, Lie­tu­va, sie­kia­me bū­ti ša­li­mi su vi­du­ti­nio ly­gio eko­no­mi­ka, tu­ rė­tu­me mi­nė­tą pro­por­ci­ją iš­lai­ky­ ti. Ji, be­je, yra šiek tiek su­ma­žė­ju­si – anks­čiau stu­di­juo­jan­čių ir re­mia­ mų bu­vo dau­giau ir sie­ki­nys bu­vo di­des­nis. Da­bar pa­di­di­no­me vals­ ty­bės fi­nan­suo­ja­mų vie­tų skai­čių pro­fe­si­nia­me mo­ky­me ir sten­gia­ mės pu­siaus­vy­rą iš­lai­ky­ti.

– Kal­bant apie abi­tu­rien­tus, ar nor­ma­lu, kad bai­gia­muo­sius eg­za­mi­nus iš­lai­ko be­ne vi­si – apie 90 pro­c.? Yra nuo­mo­nių, kad to­kia sis­te­ma ydin­ga, nes tai ne­ga­ran­tuo­ja, kad bū­tų at­ ren­ka­mi ga­biau­si ir stro­piau­si.

– Eg­za­mi­nus iš­lai­ko, ta­čiau es­mi­ nis klau­si­mas – ko­kie jų pa­žy­miai ir ar su jais ga­li sto­ti į aukš­tą­ją mo­ kyk­lą. Ku­rie iš­lai­ko ge­rai, ga­li pre­ ten­duo­ti į vals­ty­bės fi­nan­suo­ja­mas

vie­tas aukš­to­jo­je. To­kių – 60 pro­c., gal net ma­žiau. O ma­žas bai­gia­ mų­jų eg­za­mi­nų iš­lai­ky­mo pro­cen­ tas liu­dy­tų, kad bend­ro­jo la­vi­ni­mo mo­kyk­los ne­pa­da­ro sa­vo dar­bo.

Be­je, iš eks­per­tų, au­di­ta­vu­sių aukš­tą­sias, mes gir­di­me šį prie­kaiš­ tą. Pas mus yra pa­ly­gin­ti di­de­lis stu­ den­tų nu­by­rė­ji­mo iš aukš­tų­jų mo­kyk­ lų pro­cen­tas.

– Gal­būt šią pro­ble­mą iš­spręs­ tų sto­ji­mo į aukš­tą­sias mo­kyk­ las per­tvar­ka? Da­bar įsto­ja­ma skai­čiuo­jant tik bai­gia­mų­jų eg­za­mi­nų vi­dur­kį. Gal bar­je­ rą reik­tų griež­tin­ti – įves­ti, pa­ vyz­džiui, bū­ti­ną po­kal­bį su pre­ ten­den­tu?

– ŠMM vi­są­laik ra­gi­na uni­ver­si­te­ tus ir ko­le­gi­jas nu­si­sta­ty­ti mi­ni­ma­lų priė­mi­mo ba­lą, ir kai ku­rios aukš­to­ sios tai yra pa­da­riu­sios, o kai ku­rios ne. Bet mes ma­to­me ten­den­ci­ją, kad tas klau­si­mas svars­to­mas. Ta­čiau čia kal­ba­me ne apie vals­ty­bės fi­ nan­suo­ja­mus stu­den­tus, o apie ne­ fi­nan­suo­ja­mus. Links­ta­ma prie ten­ den­ci­jos, kad aukš­to­sios mo­kyk­los tą mi­ni­ma­lų ba­lą vis dėl­to nu­si­sta­tys, siek­da­mos pa­grįs­ti sa­vo ko­ky­bę. Ir tai su­ma­žin­tų tą stu­den­tų nu­by­rė­ ji­mą, ku­rį mi­nė­jau. Vyk­dant išo­ri­nį aukš­tų­jų mo­kyk­lų ver­ti­ni­mą, stu­ den­tų nu­by­rė­ji­mas bu­vo vie­nas iš tų kri­te­ri­jų, ku­ris lem­da­vo nei­gia­ mą įver­ti­ni­mą. Jei to ne­bū­tų, aukš­ tų­jų mo­kyk­lų ro­dik­liai pa­ge­rė­tų.

– Dar vie­na ak­tua­li pro­ble­ma – skir­tin­gas stu­den­tų ver­ti­ni­ mas aukš­to­sio­se mo­kyk­lo­se.

Vie­na yra tu­rė­ti aukš­tą vi­dur­ kį, tar­ki­me, stu­di­juo­jant Vil­ niaus uni­ver­si­te­te teo­ri­nę fi­zi­ ką ir vi­sai kas ki­ta, pa­vyz­džiui, Edu­ko­lo­gi­jos uni­ver­si­te­te. Aki­ vaiz­di pro­ble­ma, kad tech­ni­nių ir ne­tech­ni­nių spe­cia­ly­bių stu­ den­tų pa­žy­mių kar­te­lės ne­su­ly­ gin­tos.

– Su­tin­ku, kad ski­ria­si ver­ti­ni­mo sis­te­ma. Ki­to­se ša­ly­se mi­nė­tos prob­ le­mos spren­džia­mos įvai­riai. Pa­ vyz­džiui, ren­gia­mos bend­ros eg­ za­mi­na­vi­mo ko­mi­si­jos. Kal­bu apie pa­pras­tus eg­za­mi­nus. Stu­den­tą ver­ ti­na ke­lių uni­ver­si­te­tų dės­ty­to­jai. Ta­ čiau vi­sa tai vyks­ta tuo­met, kai vys­ to­si uni­ver­si­te­ti­nė kul­tū­ra. Ma­nau, atei­ty­je tai pa­siek­si­me ir Lie­tu­vo­je.

Kryp­tis: Lie­tu­va pa­si­ren­gu­si in­ves­tuo­ti ne į tei­si­nin­kus ar va­dy­bi­nin­

kus, o į tech­no­lo­gi­nių moks­lų at­sto­vus, kaip tvir­ti­na švie­ti­mo ir moks­ lo vi­ce­mi­nist­rė N.Pu­ti­nai­tė.

To­mo Luk­šio (BFL) nuo­tr.

karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386

VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJAI: Stasys Gudavičius – 219 1371 Ignas Jačauskas – 219 1372 MIESTAS: Rūta Grigolytė – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391 LIETUVA: Justinas Argustas – 219 1381 EKONOMIKA: Jolita Mažeikienė (redaktorė) – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388

PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387 SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Mantas Stankevičius – 219 1383 ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370

Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami.

Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 4000.

767

FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Margarita Vorobjovaitė – 219 1384 REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS:

261 3655, 261 3659,

261 3654, 261 3000,

261 9655, 279 1370

faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS: 261 3653 PRENUMERATOS SKYRIUS: PLATINIMO TARNYBA:

261 1688 261 1688

10

šeštADIENIS, liepos 28, 2012

tema

K.Bo­be­lio gy­ve­ni­mo re­cep­tai – Po­ne Ka­zy, ką pa­ 1 sta­ruo­ju me­tu vei­kia­ te, kuo už­sii­ma­te?

pub­li­ką? Ką Lie­tu­va tu­ri bend­ra su to­mis ša­li­mis, kam jis ten ga­li at­ sto­vau­ti? Bet va­žiuo­ja to­dėl, kad jam ap­mo­ka ke­lio­nę, duo­da dien­ pi­ni­gių. Jis iš to už­dir­ba.

Kur jūs pa­sau­ly­je ma­tė­te, kad Sei­mo na­rė vai­ką mai­tin­tų po­sė­ džių sa­lė­je? Ga­li pa­mai­tint vai­ką ka­bi­ne­te. Keis­ta, kai Sei­mo na­rys ei­na ant sce­nos anek­do­tų pa­sa­ko­ ti, šok­ti, dai­nuo­ti, krai­py­tis. Jei esi Sei­mo na­rys, tai iš­lai­kyk tą pres­ti­ žą, kad žmo­nės ta­ve gerb­tų.

– Apie jū­sų pa­si­trau­ki­mą iš Lie­ tu­vos po­li­ti­kos sklan­dė dau­ gy­bė įvai­rių kal­bų. Ko­dėl taip stai­ga ir ryž­tin­gai pa­si­trau­kė­ te iš Sei­mo?

– Lie­tu­vos Sei­mo na­riu bu­vau 14 me­tų. Pas­ku­ti­nį kar­tą į Sei­mą ma­ ne iš­rin­ko 2004 m. ket­vir­tai ka­den­ ci­jai. Bet 2006 m. čia pra­si­dė­jo to­ kios int­ri­gos, me­las, šan­ta­žas, kad aš pa­si­trau­kiau ne­si­bai­gus ter­mi­ nui – dar bu­vo li­kę dve­ji me­tai. Pa­ ma­čiau, kad čia be­tiks­lis dar­bas.

Pa­ma­niau, kad be rei­ka­lo sau svei­ ka­tą ga­din­siu.

Už­mirš­ta va­ka­rykš­tes skriau­das

– Kny­gas ren­giu. Iš­lei­dau dvi: pir­ mo­jo­je pri­si­mi­niau sa­vo gy­ve­ni­mą Lie­tu­vo­je ir Ame­ri­ko­je – pa­sa­ko­ jau sa­vo po­li­ti­nę biog­ra­fi­ją. Ant­ro­ jo­je kal­bu apie tai, kaip va­do­va­vau Vy­riau­sia­jam Lie­tu­vos iš­lais­vi­ni­mo ko­mi­te­tui (VLIK), pa­sa­ko­jau apie jo veik­lą. Pro­fe­so­rius Jo­nas Ani­čas re­da­ga­vo abu to­mus. Tre­čią­jį to­mą pla­nuo­ja­me iš­leis­ti iki ru­dens.

Kai nuo ma­žų die­ nų jam at­skai­tai į minkš­tą vie­tą, jis su­pran­ta už ką. La­ bai ge­ri ma­no vai­kai išau­go.

Grį­žau 1990 m. ru­de­nį, kai Lie­tu­ va jau bu­vo ta­pu­si ne­prik­lau­so­ma.

Vi­si la­bai en­tu­zias­tin­gai įsi­jun­gė­ me į dar­bus, no­rė­jo­me pa­dė­ti, rė­ mė­me. Ne­tu­rė­jau jo­kio tiks­lo eit į Sei­mą, bet ma­ne įkal­bė­jo, kad kan­ di­da­tuo­čiau. At­vi­rai pa­sa­ky­siu – gai­liuo­si, kad kan­di­da­ta­vau. Vis­ką tvar­kė kla­nai, kli­kos. Jei­gu tu ne­si kli­koj, kla­ne, tai nie­ko ne­pras­tum­ si, nie­kad tei­sy­bės ne­ra­si. Vi­si vie­ nas ki­tą iš­nau­do­ja ir rū­pi­na­si, kaip gaut pi­ni­gų iš val­džios.

– Žvel­giant iš ša­lies, kaip jums at­ro­do da­bar­ti­nis po­li­ti­nis Lie­ tu­vos gy­ve­ni­mas?

– Dar taip blo­gai ne­bu­vo kaip da­ bar. Ar ži­no­te nors vie­ną pa­sau­lio vals­ty­bę, ku­ri Sei­mo na­riams pirk­ tų au­to­mo­bi­lius? Net Ame­ri­ka sa­ vo kong­res­me­nui ar se­na­to­riui au­ to­mo­bi­lio ne­duos. Jei­gu jis vyks­ta tar­ny­bi­niu rei­ka­lu, jį nu­veš ir par­ veš. O čia vi­si au­to­mo­bi­lius ga­ vo už dy­ką. Bū­da­mas Sei­me, at­si­ sa­kiau au­to­mo­bi­lio – nu­si­pir­kau sa­vo. Tik­tai ta­da, kai bū­da­vo ofi­ cia­lūs priė­mi­mai, pra­šy­da­vau, kad Vy­riau­sy­bės vai­ruo­to­jas ma­ne nu­ vež­tų ir par­vež­tų.

Ko­dėl Sei­mo na­rys va­žiuo­ja at­ sto­vaut Lie­tu­vai kur nors į Ma­lai­ zi­ją, Kon­gą ar Pie­tų Af­ri­kos Res­

Bo­be­lių vir­tu­vė­je ant sta­lo – mo­ der­nus „iPad“ kom­piu­te­ris, ku­ rį mo­ti­nai at­ve­žė duk­tė Rū­ta. Kol pas tė­vus vie­ši Rū­ta ir anū­kai So­ fi­ja, Liu­das bei An­ta­nas, ją mo­ko nau­do­tis kom­piu­te­riu. „Įdo­mu, – ne­slė­pė rug­sė­jį 80me­tį švę­sian­ti D.Bo­be­lie­nė. – Ban­ dau, bet ka­žin ar įkir­siu?“ Bo­be­liai su­si­pa­ži­no Ka­zio duk­te­ rė­čios krikš­ty­no­se. Da­lia bu­vo pa­ sku­ti­nia­me uni­ver­si­te­to kur­se. Kai 1954 m. bai­gė uni­ver­si­te­tą, po­ra su­si­tuo­kė. „Da­lia bai­gė so­cio­lo­gi­jos moks­ lus. Bet aš ma­nau, kad nei so­cio­ lo­gai, nei psi­cho­lo­gai jo­kios nau­dos ne­duo­da, – sa­vo nuo­mo­nę at­vi­ rai dės­tė K.Bo­be­lis. – Kai žmo­nai tai pa­sa­kau, ji la­bai pyks­ta. Ji ma­ no, kad so­cio­lo­gai la­bai nau­din­gi žmo­nėms, nes ga­li so­cia­li­nes pro­ ble­mas iš­spręs­ti. Bet aš žiū­riu la­bai kri­tiš­kai, nes ne­ma­tau nė vie­nos pro­ble­mos, ku­rią jie iš­spręs­tų. Ta­ čiau ma­no žmo­na – la­bai fai­na.“ Pak­laus­ta, koks jų il­gos san­tuo­ kos re­cep­tas, D.Bo­be­lie­nė ne­sut­ri­ ko: „Tu­ri ne­lai­ky­ti pyk­čio. At­si­ke­li – jau ki­ta die­na, ir vis­ką pa­mirš­ti, kas va­kar bu­vo blo­gai, vis­ką pra­ de­di iš pra­džių. Mes la­bai lai­min­ gi. La­bai ge­ri mū­sų vai­kai, ypač – anū­kai.“ „Tu­rė­jo­me še­šis vai­kus. Bet iš­ gy­ve­no­me la­bai di­de­lę tra­ge­di­ją, kai jau­niau­sias sū­nus 17 me­tų mi­ rė nuo žar­nų vė­žio, – pa­sa­ko­ji­mą apie šei­mą tę­sė K.Bo­be­lis. – Da­bar yra pen­ki vai­kai – du sū­nūs ir trys duk­te­rys. Kiek­vie­nas tu­ri po ke­tu­ ris vai­kus. Iš vi­so tu­riu 20 anū­kų.

Jo­nas gy­ve­na čia, Vil­niu­je, Al­gis – Ame­ri­ko­je, Flo­ri­do­je. Mer­gai­ tės vi­sos gy­ve­na Ame­ri­ko­je. Rū­ ta – Šiau­rės Ka­ro­li­no­je, jos vy­ras – gy­dy­to­jas. Al­do­na gy­ve­na prie Va­šing­to­no, jos vy­ras bu­vo Ame­ ri­kos avia­ci­jos ma­jo­ras, da­bar išė­ jo į pen­si­ją. Ale­na gy­ve­na Flo­ri­do­ je, kur ir mes, jos vy­ras To­mas yra „biz­nie­rius“. Kiek­vie­nas vai­kas tu­ri at­ski­rą vers­lą, ta­čiau tu­rim ir vie­ną bend­rą – šei­mos.

Vi­si pen­ki vai­kai su­si­tuo­kę su lie­tu­viais ir lie­tu­vė­mis – mū­sų šei­ ma lie­tu­viš­ka. Vi­si vai­kai ir anū­kai lais­vai kal­ba lie­tu­viš­kai. Abu sū­ nūs ir duk­te­rys bai­gę uni­ver­si­te­tus ir tu­ri ma­gist­ro laips­nius.“

Re­cep­tas: „Tu­ri ne­lai­ky­ti pyk­čio. At­si­ke­li – ir vis­ką pa­mirš­ti, kas va­kar bu­vo blo­gai. Mes

Ma­no tė­ vas prieš mir­da­mas man ir bro­ liui pa­sa­ kė: „Vai­ kai, jei­gu Lie­tu­va bus lais­va, grįž­kit ir pa­dė­kit jai at­si­kur­ti.“

la­bai lai­min­gi. La­bai ge­ri mū­sų vai­kai, ypač – anū­kai“, – gau­sia šei­ma džiau­gia­si D.Bo­ be­lie­nė.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

Vai­kus paauk­lė­da­vo dir­žu

– Spė­ju, kad esa­te kie­ta šei­mos gal­va. Koks bu­vo pa­grin­di­nis jū­ sų prin­ci­pas, kai auk­lė­jo­te vai­ kus ir lei­do­te juos į moks­lus?

– Griež­tu­mas. Iš tė­vo pa­vel­dė­tas.

Tė­vas bu­vo Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės sa­va­no­ris, pul­ki­nin­kas, Kau­no ko­ men­dan­tas. Mū­sų na­muo­se, val­go­ ma­ja­me, jis bu­vo pa­ka­bi­nęs ka­riš­ką dir­žą. Jei­gu nu­si­kals­da­vo­me, sa­ky­ da­vo: „At­si­gulk, gau­si pen­kis dir­ žus.“ O kai vai­kys­tė­je per­li­po­me per tvo­rą į kai­my­nės po­nios Ado­ma­vi­ čie­nės so­dą ir pri­si­rin­ko­me vyš­nių, tė­vas mums at­skai­tė po 10 dir­žų.

Kar­tą duk­tė Rū­ta mu­du su žmo­ na bai­siai iš­gąs­di­no. Su žmo­na išė­ jo­me į res­to­ra­ną, o ją ir pus­se­se­rę Ra­są pa­li­ko­me na­mie. Joms tur­būt bu­vo po 17 me­tų. Grįž­ta­me – vi­sos švie­sos de­ga, du­rys neuž­ra­kin­tos,

o mer­gai­čių nė­ra. Žiū­ri­me – prie ba­sei­no, ant kė­džių, su­dė­ti jų dra­ bu­žiai. Puo­lė­me tik­rin­ti ba­sei­no – nė­ra. Ta­da gy­ve­no­me prie Či­ka­gos to­kio­je gra­žio­je vie­to­je ant kal­niu­ ko, kur di­de­lis so­das, upe­lis te­ka. Šau­kiam, rė­kiam, ieš­kom – nė­ra.

Pas­kam­bi­nau po­li­ci­jai. Vi­sur su tais po­li­ci­nin­kais laks­tom, jau vi­ sai iš pro­to ei­nam – o jų nie­kur nė­ ra. Po­li­ci­nin­kai at­siun­tė de­tek­ty­ vą, tas rim­tai ap­klau­sė ir iš­va­žia­vo.

Sė­dim su žmo­na kaip ant ada­tų, ir stai­ga iš­girs­ta­me, kad kaž­kas juo­ kia­si. Ato­kiau, prie miš­ke­lio, sto­vė­ jo sta­las, ap­deng­tas di­de­le stal­tie­ se. Jos tu­pė­jo po tuo sta­lu ir su­ma­nė mus pa­gąs­din­ti.

Iš kar­to pa­sa­kiau: „Rū­ta, at­si­gu­ li“, ir ji ga­vo pen­kis dir­žus. O Ra­sa sa­ko: „Dė­de Ka­zy, tu ne ma­no tė­vas – ne­gul­siu.“ Ta­čiau ją pa­gul­džiau

ir at­skai­čiau pen­kis dir­žus. Nuo to lai­ko bu­vo auk­si­nės mer­gai­tės.

Stai­ga pra­si­vė­rė na­mų du­rys ir vi­dun įžen­gė „kal­ti­nin­kė“ Rū­ta su sa­vo duk­te­ri­mi stu­den­te So­fi­ja. „Rū­ta, apie ta­ve pa­sa­ko­ju, – pra­ ne­šė K.Bo­be­lis. – Kar­tais su vai­kais rei­kia pa­sielg­ti la­bai griež­tai. Blo­ gai, kai tė­vai ne­kont­ro­liuo­ja ner­vų ir vai­kui pa­ga­liu tren­kia per nu­ga­ rą ar ran­ka į vei­dą. Kai nuo ma­žų die­nų jam at­skai­tai į minkš­tą vie­tą, jis su­pran­ta už ką. La­bai ge­ri ma­no vai­kai išau­go – nei gir­tuok­liai, nei nar­ko­ma­nai, nei pa­leis­tu­viai.“ – Ir dėl to­kio auk­lė­ji­mo neuž­ sit­rau­kė­te jų nea­py­kan­tos?

– Nie­kad. Ma­no san­ty­kiai su vai­ kais – pui­kiau­si. Jie kar­tais ma­ne pa­kri­ti­kuo­ja, bet švel­niai.

11

šeštADIENIS, liepos 28, 2012

tema Dos­jė Ka­zys Bo­be­lis gi­mė 1923 m. ko­vo 4 d. Kau­ne.

Stu­di­ja­vo me­di­ci­ną Vy­tau­to Di­

džio­jo, Gra­co (Aust­ri­ja), Tiu­bin­ge­no (Vo­kie­ti­ja) uni­ver­si­te­tuo­se. 1948 m. ap­gy­nė me­di­ci­nos moks­lų dak­ta­ ro di­ser­ta­ci­ją. 1949 m. at­vy­kęs į JAV, gy­ve­no Či­ka­go­je, stu­di­ja­vo ir spe­ cia­li­za­vo­si John­so Hop­kin­so, Bos­ to­no uni­ver­si­te­tuo­se ir Fi­la­del­fi­jos cent­ri­nė­je li­go­ni­nė­je, pri­klau­san­čio­ je Temp­lo uni­ver­si­te­tui. Įgi­jo chi­rur­ go spe­cia­ly­bę.

1953 m. pra­dė­jo pri­va­čią chi­rur­

go pra­kti­ką Či­ka­go­je ir El­dži­ne, Ili­ no­jaus vals­ti­jo­je. 1962–1972 m. – Či­ ka­gos me­di­ci­nos mo­kyk­los ir Či­ka­ gos Loyo­los uni­ver­si­te­to kli­ni­ki­nės chi­rur­gi­jos pro­fe­so­rius. 1978–1991 m. ver­tė­si pri­va­čia me­di­ci­nos pra­kti­ka Flo­ri­do­je. Prik­lau­sė dau­ge­liui JAV ir pa­sau­lio me­di­ci­nos or­ga­ni­za­ci­jų.

JAV at­kū­rė Lie­tu­vos atei­ti­nin­kų

Su­si­ti­ki­mai: „Mes la­bai ar­ti­mi. Per šventes šei­ma su­va­žiuoja pas ma­ne – būna ko­kie 36 žmo­

nės“, – šei­mos su­si­ti­ki­mus pri­si­mena Bo­be­lių duk­tė R.De­ge­sys.

Eis se­ne­lio ke­liu

Ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to sri­ty­je dir­ban­ ti Rū­ta ir šian­dien ne­ga­li paaiš­kin­ti, ko­dėl jos nuo tė­vų anuo­met pa­si­slė­ pė po sta­lu: „Jau­nys­tė – kvai­lys­tė.

Ra­sa ta­da jau bu­vo bai­gu­si uni­ver­ si­te­tą, o aš – gim­na­zi­ją. Ra­sa sa­ kė: „Dė­de Ka­zy, tu ne­si ma­no tė­vas – ne­si­gul­siu.“ O tu jai sa­kei, kad ją pa­gim­dei, to­dėl esi kaip tė­vas.“ „Kai bro­lie­nė gim­dė Ra­są, aš priė­miau kū­di­kį, – pa­tiks­li­no K.Bo­be­lis. – La­bai pui­kiai su­ta­ria­ me su vai­kais.“ „Mes la­bai ar­ti­mi, – tė­vui pri­ta­ rė Rū­ta. – Pa­dė­kos die­ną šei­ma su­ va­žia­vo pas ma­ne – bu­vo ko­kie 36 žmo­nės. Bu­vo la­bai šil­ta, tai na­mo te­ra­so­je su­stū­mė­me sta­lus ir val­gė­ me va­ka­rie­nę. Lo­vų vi­siems neuž­te­ ko – vie­ni nak­vo­jo ant čiu­ži­nių, ki­ti mieg­mai­šiuo­se, tre­ti ėjo į vieš­bu­tį.

Jiems iki ma­nęs iš Flo­ri­dos ma­ši­na rei­kė­jo va­žiuo­ti 12 va­lan­dų.“ Kai vai­kai at­va­žiuo­ja į Lie­tu­vą, D.Bo­be­lie­nė juos pa­le­pi­na lie­tu­viš­ kais pa­tie­ka­lais. Kai vi­si su­va­žiuo­ ja pas tė­vus į Flo­ri­dą, ant sta­lo taip pat ga­ruo­ja lie­tu­viš­ki val­giai. „Vi­si iš ma­mos iš­mo­ko­me ga­ min­ti šal­ti­barš­čius, kep­ti ku­ge­lį.

Net mū­sų sū­nūs ren­gia ku­ge­lio va­ ka­rus. Jie skam­bi­na man, kad pa­ si­tiks­lin­tų re­cep­tą. O aš skam­bi­nu ma­mai“, – pa­sa­ko­jo Rū­ta. „O mū­sų So­fi­ja bus dak­ta­rė“, – pa­reiš­kė K.Bo­be­lis. „Ir aš bū­siu dak­ta­ras“, – neiš­ ken­tė Liu­das.

So­fi­ja – kar­dio­lo­gė, mo­ky­tis jai li­ko vie­ni me­tai. Prieš po­rą me­tų mer­gi­na sta­ža­vo San­ta­riš­kių kli­ ni­ko­se. Liu­das no­rė­tų tap­ti anes­ te­zio­lo­gu.

Ne­ga­vo kom­pen­sa­ci­jos

– Dak­ta­re, jau­čiu, kad esa­te nu­ si­vy­lęs da­bar­ti­ne Lie­tu­va.

– No… Ne­nu­si­vy­liau. Man tik gai­ la ir skau­du žiū­rė­ti, kaip žmo­nės po dau­giau nei 20 ne­prik­lau­so­my­bės me­tų dar šian­dien ken­čia. Jei žmo­ gus už­dir­ba 800–900 ar 1200 li­tų per mė­ne­sį, tai kaip jis ga­li pra­gy­ ven­ti? Su žmo­na praė­ju­sią sa­vai­ tę nu­va­žia­vo­me nu­si­pirk­ti mais­to į „Ma­xi­mą“.

Pri­si­dė­jo­me ve­ži­mė­lį už 300 li­tų vi­sai sa­vai­tei. Ke­tu­rioms sa­vai­ tėms bū­tų 1200 li­tų, ar ne? Tai kaip žmo­gus, ku­ris gau­na 1000 li­tų, ga­li iš­si­vers­ti? Kaip jis ga­li mais­to, ba­ tus nu­si­pirk­ti, mo­kes­čius už ši­lu­mą ar te­le­fo­ną su­mo­kė­ti ir dar iš­va­ žiuo­ti kur nors ato­sto­gų? Tai neį­ ma­no­ma.

Pa­pa­sa­ko­siu epi­zo­dą, ku­ris ma­ ne bai­siai su­krė­tė.

Aš gau­da­vau Sei­mo na­rio al­gą, bet nė kar­to jos ne­paė­miau sau – gy­ve­nau iš san­tau­pų. Vi­sus 14 me­tų al­gą da­li­jau naš­lai­čiams, varg­šams, se­ne­lių na­mams – dau­giau­sia pa­ rem­da­vau ma­ri­jam­po­lie­čius.

Pra­si­dė­jo to­kios int­ ri­gos, me­las, šan­ta­ žas, kad aš pa­si­trau­ kiau, dar ne­si­bai­gus ter­mi­nui – dar bu­vo li­kę dve­ji me­tai.

Nu­ta­ręs pa­si­trauk­ti iš Sei­mo, prieš du mė­ne­sius nuė­jau tai pra­ neš­ti Sei­mo pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­ jui po­nui Jur­šė­nui ir Rin­ki­mų ko­mi­ si­jos pir­mi­nin­kui po­nui Vai­gaus­kui.

Pas­kui nuė­jau pas po­nią Pet­raus­ kie­nę, ku­ri bu­vo Sei­mo fi­nan­sų va­ do­vė, ir pa­sa­kiau, jog no­riu, kad ji ap­skai­čiuo­tų ma­no išei­ti­nę kom­ pen­sa­ci­ją už tuos 14 dar­bo me­tų.

Tą kom­pen­sa­ci­ją, sa­kiau, im­čiau ne sau – iš­da­ly­čiau ją, kaip ir al­gą, naš­lai­čiams, varg­šams, dau­gia­vai­ kėms šei­moms.

Praei­na vie­nas, du, trys, ke­tu­ ri mė­ne­siai – kom­pen­sa­ci­jos nė­ ra. Vėl nuei­nu pas po­nią Pet­raus­ kie­nę, o ji man sa­ko, jog yra Sei­mo pir­mi­nin­ko pa­rė­dy­mas, kad išei­ti­ nė kom­pen­sa­ci­ja man ne­prik­lau­so, nes iš Sei­mo pa­si­trau­kiau sa­vo no­ ru, ne­bai­gęs ka­den­ci­jos.

Bet išaiš­kė­jo, kad tai bu­vo spe­ cia­lus pa­rė­dy­mas. Kad man ne­bū­ tų iš­mo­kė­ta kom­pen­sa­ci­ja, Sei­mas priė­mė to­kį nu­ta­ri­mą. Praė­jo me­tai, priė­mė įsta­ty­mą vėl vi­siems mo­kė­ti kom­pen­sa­ci­jas.

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

Šei­ma: ma­ža­sis An­ta­nas – vie­nas iš 20-ies Bo­

be­lių anū­kų.

Spa­lį bus Sei­mo rin­ki­mai. Jau pra­neš­ta, kiek Sei­mo na­riams bus mo­ka­ma kom­pen­sa­ci­jos, jei­gu jie ne­bus iš­rink­ti ar­ba jei­gu ne­kan­di­ da­tuos į Sei­mą.

Aš esu vie­nin­te­lis Lie­tu­vo­je Sei­ mo, Vy­riau­sy­bės ar val­džios įstai­ gos na­rys, ku­ris ne­ga­vo išei­ti­nės kom­pen­sa­ci­jos.

– Ar ru­de­nį pla­nuo­ja­te grįž­ti į Flo­ri­dą? Ką vei­kia­te, su­grį­žęs į se­nuo­sius na­mus?

– Pap­ras­tai rug­sė­jį grįž­ta­me į Flo­ri­dą. Ten kar­tu su vai­kais pri­ žiū­riu bend­rą šei­mos biz­nį. Jo sa­ vi­nin­kai yra vai­kai, jie vis­ką tvar­ko, bet aš esu gal­va, nors ir ne ofi­cia­li.

Jie kar­tais pa­si­ta­ria su ma­ni­mi, kur in­ves­tuo­ti, kaip ap­draus­ti.

Taip pat la­bai se­ku lie­tu­vių ir ame­ri­kie­čių spau­dą. Dar pa­lai­kau ar­ti­mus ry­šius su Ame­ri­kos res­pub­ li­ko­nų par­ti­ja, ta­čiau Lie­tu­vo­je jo­ kiai par­ti­jai ne­prik­lau­sau. La­bai daug ra­šau apie VLIK veik­lą. Žve­jo­ju – mū­sų na­mas sto­vi ant Mek­si­kos įlan­kos kran­to. Pa­sii­mu šei­mos biz­niui pri­klau­san­tį lai­vą ir plau­kiam į jū­rą. Kar­tais žve­jo­ju tie­ siai nuo prie­plau­kos, ku­ri yra prie na­mo. Ba­sei­ne plau­kio­ju, ren­ku pa­ što ženk­lus, la­bai daug me­džio­jau.

Su žmo­na daug ke­liau­ja­me – au­to­ mo­bi­liu va­žiuo­ja­me tai pas vie­nus, tai pas ki­tus vai­kus.

– Me­di­ci­na ir po­li­ti­ka – vi­siš­ kai skir­tin­gos sri­tys. Kaip su­ si­klos­tė, kad jūs, gy­dy­to­jas, pa­ su­ko­te į po­li­ti­ką?

– 15 me­tų bu­vau bend­ro­sios chi­rur­ gi­jos gy­dy­to­jas Či­ka­gos uni­ver­si­te­ to li­go­ni­nė­se. Dir­bau die­ną nak­tį, šeš­ta­die­nį ir sek­ma­die­nį, nes bai­ siai mė­gau chi­rur­gi­ją. Bet kai ve­ džiau, žmo­na ma­ne pri­grie­bė – taip gy­ven­ti ne­ga­li­ma. Ame­ri­ko­je gy­dy­to­jas, ku­ris ver­čia­si pri­va­čia pra­kti­ka, tu­ri dirb­ti 24 va­lan­das per pa­rą sep­ty­nias die­nas per sa­ vai­tę.

Gy­ve­ni­mas pa­si­da­rė toks įtemp­ tas, kad žmo­na pa­sa­kė, jog tu­riu keis­ti spe­cia­ly­bę. Ta­da dve­jus me­ tus skyriau uro­lo­gi­nės chi­rur­gi­jos spe­cia­li­za­ci­jai. Tų li­go­nių ne­rei­kė­

jo lan­ky­ti kiek­vie­ną die­ną. Pa­gal tą spe­cia­ly­bę dir­bau ko­kius 20 me­tų.

Bu­vo la­bai sun­ku, nes vi­sa ma­ no po­li­ti­nė veik­la vyk­da­vo sa­vait­ ga­liais. 15 me­tų bu­vau JAV lie­tu­vių bend­ruo­me­nės ta­ry­bos na­rys, 10 me­tų – Ame­ri­kos lie­tu­vių ta­ry­bos pir­mi­nin­kas. 14 me­tų bu­vau VLIK pir­mi­nin­kas – iki tol, kol bu­vo at­ kur­ta Lie­tu­vos ne­prik­lau­so­my­bė ir už­da­ry­tas VLIK. Ma­no tė­vas prieš mir­da­mas man ir bro­liui pa­sa­kė: „Vai­kai, jei­gu Lie­ tu­va bus lais­va, grįž­kit ir pa­dė­kit jai at­si­kur­ti.“ Ma­no bro­lis, in­ži­nie­ rius, po­van­de­ni­nių lai­vų spe­cia­lis­ tas, į po­li­ti­ką ne­grį­žo, tik­tai fi­nan­ siš­kai pa­dė­da­vo. Jis ir man pa­sa­kė: „Nu­va­žiuok į Lie­tu­vą, ap­lan­kyk, bet ne­si­velk į po­li­ti­ką.“ Ta­čiau aš at­va­žia­vau į Lie­tu­vą ir įsi­trau­kiau į po­li­ti­ką.

– Koks jū­sų ge­ros svei­ka­tos re­ cep­tas, ku­rio lai­ko­tės vi­są gy­ ve­ni­mą?

– Čier­ka „Bo­be­li­nės“. Jo­je esan­ ti bruk­nių ir span­guo­lių sun­ka pa­ de­da inks­tams ge­riau funk­cio­nuo­ ti. Iš­ge­riu per pus­ry­čius, o jei ži­nau, kad ateis sve­čių, nu­ke­liu į va­ka­rie­ nę. Taip pat kiek­vie­ną die­ną iš­ge­ riu 81 mg as­pi­ri­no tab­le­tę. Ir žmo­na taip da­ro, ir vai­kai Rū­ta bei Jo­nas, taip pat žen­tai. Jie tu­ri ma­no ru­ ti­nos lai­ky­tis. Taip ir sa­kau: „Jei­ gu no­ri il­gai gy­ven­ti, lai­ky­kis ma­no ru­ti­nos. Ir tu­rėk ko­kį nors už­siė­mi­ mą.“ La­bai kri­tiš­kai žiū­riu į tuos, ku­ rie skel­bia, kad val­go tik­tai ve­ge­ ta­riš­ką mais­tą. Taip pat kri­tiš­ kai gal­vo­ju apie tuos, ku­rie nie­kad neiš­ge­ria čier­kos. Ir apie tuos, ku­rie ei­na me­di­tuo­ti. Tai – ab­sur­das. Esą jie pail­gins gy­ve­ni­mą. Bet nė vie­nas ne­pail­gi­no. Rei­kia vis­ką da­ry­ti su sai­ku, ne­per­ženg­ti ri­bos. To iš­mo­ kau iš vie­no sa­vo pro­fe­so­riaus, pas ku­rį sta­ža­vau de­vy­nis mė­ne­sius.

Jis sa­ky­da­vo: „Val­gyk vis­ką, bet su sai­ku, ir bū­si svei­kas. O kai sueis 50 me­tų, kiek­vie­ną die­ną iš­gerk tau­re­lę deg­ti­nės, nes tai – ge­riau­sias vais­ tas nuo šir­dies li­gų.“ Nie­kad gy­ ve­ni­me ne­rū­kiau. Nė vie­nas ma­no vai­kų ne­rū­ko.

or­ga­ni­za­ci­ją ir 1949–1952 m. va­do­ va­vo Či­ka­gos atei­ti­nin­kams. 1962– 1976 m. bu­vo JAV lie­tu­vių bend­ruo­ me­nės ta­ry­bos na­rys, 1969–1979 m. – Ame­ri­kos lie­tu­vių ta­ry­bos pir­mi­nin­ kas, nuo 1979 m. – šios or­ga­ni­za­ci­jos gar­bės pir­mi­nin­kas. 1979–1992 m., iki Vil­niu­je įvy­ku­sio sim­bo­li­nio Už­da­ro­ mo­jo Sei­mo, – Vy­riau­sio­jo Lie­tu­vos iš­lais­vi­ni­mo ko­mi­te­to (VLIK) pir­mi­ nin­kas. Va­do­va­vo VLIK or­ga­ni­zuo­ toms de­monst­ra­ci­joms, pi­ke­tams įvai­riuo­se JAV ir pa­sau­lio mies­tuo­ se. Pris­ta­ty­da­vo Lie­tu­vos Nep­rik­lau­ so­my­bės by­lą įvai­rio­se tarp­tau­ti­nė­ se kon­fe­ren­ci­jo­se, at­sto­va­vo VLIK Pa­sau­lio an­ti­ko­mu­nis­ti­nės ly­gos (angl. – World an­ti­com­mu­nist lea­ gue) kon­fe­ren­ci­jo­se Liuk­sem­bur­ge, Tai­va­ne, San Die­ge (JAV).

1989 m. kar­tu su Są­jū­džio at­sto­

vais pa­si­ra­šė Got­lan­do ko­mu­ni­ka­tą, ku­ria­me tei­gia­ma, kad „vi­sų pa­sau­lio lie­tu­vių gy­vy­bi­nis tiks­las yra ne­prik­ lau­so­mos Lie­tu­vos vals­ty­bės at­kū­ri­ mas“. 1975–1991 m. at­sto­va­vo Lie­tu­vai vi­so­se Eu­ro­pos sau­gu­mo ir bend­ra­ dar­bia­vi­mo kon­fe­ren­ci­jo­se. 1995 m.

Ota­vo­je iš­rink­tas Eu­ro­pos sau­gu­mo ir bend­ra­dar­bia­vi­mo or­ga­ni­za­ci­jos par­la­men­ti­nės asamb­lė­jos vi­cep­re­ zi­den­tu, 1996 m. Stok­hol­me per­rink­ tas tre­jų me­tų ka­den­ci­jai.

1992 m. grį­žo į Lie­tu­vą. 1992–

2004 m. VI, VII, VIII ir IX Sei­mo na­ rys. 1992–1996 m. – Sei­mo Už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas, 1996– 2000 m. – Už­sie­nio rei­ka­lų ir Eu­ro­ pos rei­ka­lų ko­mi­te­tų na­rys, 2000– 2004 m. – Už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­to pir­mi­nin­ko pa­va­duo­ to­jas. 1997 m. – kan­di­da­tas į Lie­tu­vos Res­ pub­li­kos pre­ zi­den­tus.

12

šeštadienis, liepos 28, 2012

14p.

Pre­zi­den­tų ir karalių vir­tu­vės pa­slap­tys.

pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis

pasaulis

Kru­vi­nos Džo­ke­rio „links­my­bės“ – ar Ja­me­sas Hol­me­sas su­pur­tė Ame­ri­ką.

Ko­dėl ga­bus mo­ki­nys ir stu­den­tas su­ ren­gė kru­vi­ną spek­tak­lį? Ame­ri­ka lau­kia at­sa­ky­mų.

Mir­ties baus­mė?

O gal sa­vo poel­gio mo­ty­vus žu­di­ kas nu­si­neš į ka­pą? Ko­lo­ra­de nuo 1976 m. bu­vo įvyk­dy­ta tik vie­na eg­ze­ku­ci­ja ka­li­niui.

Ta­čiau pro­ku­ro­rai ne­lin­kę žo­džių vy­nio­ti į va­tą – žu­dy­nės siau­bin­ gos, to­dėl jie yra pa­si­ruo­šę siū­ly­ti mir­ties baus­mę.

To­kio mas­to tra­ge­di­jos Ko­lo­ra­do vals­ti­ja ne­ma­tė nuo 1999 m., kai vos už 32 km nuo Oro­ros mies­to, ku­ria­me siau­tė­jo J.Hol­me­sas, Ko­ lum­bai­no vi­du­ri­nė­je mo­kyk­lo­je du mo­ki­niai nu­šo­vė 13 žmo­nių, dar 24 su­žei­dė ir ga­liau­siai nu­si­žu­dė.

Tie­sa, pro­ku­ro­rai pri­dū­rė, kad, prieš siū­ly­da­mi aukš­čiau­sią baus­ mę J.Hol­me­sui, ke­ti­na kon­sul­tuo­ tis su nu­ken­tė­ju­sių­jų šei­mo­mis.

Ar jie su­si­tai­ky­tų su il­gu teis­mo pro­ce­su, ku­ris vyk­tų sie­kiant skir­ ti di­džiau­sią baus­mę, ar ne – toks klau­si­mas ky­la kal­tin­to­jams. „No­ri­me su­lauk­ti jų nuo­mo­nės prieš priim­da­mi bet ko­kį spren­di­ mą šiuo klau­si­mu, – pa­brė­žė Ara­ pa­ho apy­gar­dos pro­ku­ro­rė Ca­rol Cham­bers. – Jei­gu bus pra­šo­ma mir­ties baus­mės, šis pro­ce­sas bus la­bai il­gas ir veiks jų gy­ve­ni­mus ne vie­nus me­tus.“ Šios sa­vai­tės pra­džio­je J.Hol­ me­sas pir­mą­syk sto­jo prieš teis­ mą Ara­pa­ho apy­gar­do­je Sen­te­nia­ lo mies­te.

Teis­me jis at­ro­dė ap­svai­gęs.

J.Hol­me­sas ne­su­ge­bė­jo su­telk­ti dė­me­sio – jo gal­va svy­ri­nė­jo; vai­ ki­nas tai pa­klai­ku­siai žvelg­da­vo iš­ plė­tęs akis, tai pri­si­mer­kęs – tar­si ap­kvai­tęs ar­ba ap­snū­dęs.

Dėl to­kio žu­di­ko el­ge­sio JAV net ki­lo dis­ku­si­jos – ar J.Hol­me­są kan­ ki­na ne­mi­ga, ar žu­di­kas ty­čia vai­ di­na psi­chi­nį li­go­nį?

Kai ku­rie tei­si­nin­kai pro­gno­za­ vo, jog žu­di­ko gy­ny­ba pra­šys teis­ mo, kad jis bū­tų pri­pa­žin­tas ne­pa­ kal­ti­na­mu. Tai­gi, dau­ge­lis spė­lio­jo, ar vai­ki­no el­ge­sys nė­ra ge­rai ap­gal­ vo­ta tak­ti­ka.

24 me­tų už­puo­li­kas teis­me pa­si­ ro­dė vil­kė­da­mas kaš­to­ni­nės spal­ vos ka­lė­ji­mo uni­for­mą. Jis bu­vo nu­si­da­žęs plau­kus oran­ži­ne spal­va.

Ta­čiau teis­me ne­ta­rė nė žo­džio.

Jau pa­skelb­ta, kad per ki­tą pir­ ma­die­nį vyk­sian­tį ant­rą­jį po­sė­dį J.Hol­me­sui bus pa­teik­ti kal­ti­ni­mai dėl 12 žmo­nių nu­žu­dy­mo, mė­gi­ni­ mo nu­žu­dy­ti dar 58 žmo­nes, taip

pat pa­pil­do­mi kal­ti­ni­mai, su­si­ję su jo bu­tu, ku­rį šis bu­vo už­mi­na­vęs.

Kol kas J.Hol­me­sui bu­vo nu­ro­dy­ta lik­ti Ara­pa­ho apy­gar­dos ka­lė­ji­me, kur jis lai­ko­mas vie­nu­tė­je, be tei­sės bū­ti pa­leis­tam už už­sta­tą.

Ar­ti­mų­jų siel­var­tas

Iš vi­so per kru­vi­ną iš­puo­lį žu­vo 12 žmo­nių, 58 bu­vo su­žeis­ti. Tarp au­ kų yra še­šia­me­tė mer­gai­tė, paaug­ lys ir du ka­riai.

Vi­sos au­kos mi­rė nuo šau­ti­nių žaiz­dų, dar ke­li žmo­nės žu­vo per spūs­tį, kai ki­no teat­ro lan­ky­to­jai mė­gi­no pa­bėg­ti iš sa­lės.

Jau­niau­sia au­ka – še­šia­me­tė Ve­ ro­ni­ca Mo­ser-Sul­li­van. „Ji bu­vo nuo­sta­bi ir ne­kal­ta“, – ne­slė­pė siel­var­to mer­gai­tės se­ne­lės se­suo An­nie Dal­ton. Mo­te­ris pri­si­ mi­nė, kad Ve­ro­ni­ca „mė­go puoš­tis ir skai­ty­ti, jai ge­rai se­kė­si mo­kyk­lo­je“.

Ve­ro­ni­cos 25 me­tų mo­ti­na, ku­ riai kul­kos pa­tai­kė į kak­lą ir pil­vą, iki šiol yra kri­ti­nės būk­lės. Ji gy­do­ ma Oro­ros li­go­ni­nė­je. Mo­te­ris ne­ ži­no, kad jos duk­ra mi­rė.

Vy­riau­sia au­ka – 51 me­tų Gor­ do­nas Cow­de­nas. Tarp žu­vu­sių­jų yra 27 me­tų Joh­nas La­ri­me­ras, ku­ ris per­nai bir­že­lį įsto­jo į ar­mi­ją, ir 29 me­tų Jes­se Child­res­sas, JAV oro pa­jė­gų vy­res­ny­sis pus­ka­ri­nin­kis.

Taip pat žu­vo 24 me­tų Jes­si­ca Gha­wi, no­rė­ju­si tap­ti spor­to ko­ men­ta­to­re, 27-ąjį gim­ta­die­nį šven­ tęs ba­ro pa­da­vė­jas Ale­xas Sul­li­ va­nas, 23 me­tų Mi­cay­la Me­dek, 26-erių Jo­nat­ha­nas Blun­kas, 32ejų Re­bec­ca Win­go, 24-erių Ale­ xan­de­ris Te­ve­sas ir 19-me­tis Ale­ xan­de­ris Boi­kas. 12-oji au­ka – 27 me­tų Mat­tas McQuin­nas.

Ga­bus stu­den­tas

Bai­siau­sia po šio šo­ko – tai, kad nie­kas ne­ga­li pa­sa­ky­ti, kas ga­li iš­ šau­ti. Be to, dar sy­kį nie­kas ne­su­ rea­ga­vo į per­spė­ji­mą žu­di­ko, ku­ris, bent jau kaip tvir­ti­no JAV ži­niask­ lai­da, jį pa­skel­bė prieš sa­vo krau­ pų žyg­dar­bį.

Esą J.Hol­me­sas sa­vo bu­vu­sio uni­ver­si­te­to psi­chiat­rui bu­vo pa­ siun­tęs pa­ke­tą su per­spė­ji­mu, ku­ ria­me bu­vo už­ra­šų kny­ge­lė ir pie­ ši­niai, api­bū­di­nan­tys jo pla­nus žu­dy­ti žmo­nes.

Te­le­vi­zi­ja „Fox News“, rem­da­ ma­si neį­var­dy­tu tei­sė­sau­gos šal­ ti­niu, pra­ne­šė, jog siun­ti­nys, ant

Tra­ge­di­ja: žu­dy­nės Ko­lo­ra­de su­krė­tė ame­ri­kie­čius, ta­čiau var­gu ar kas ti­ki, jog tai pa­sku­ti­nis kru­vi­nas iš­puo­l

ku­rio už­ra­šy­ta­me siun­tė­jo ad­re­se bu­vo nu­ro­dy­tas J.Hol­me­so var­das, bu­vo gau­tas Ko­lo­ra­do uni­ver­si­te­ to lie­pos 12 d., ta­čiau bu­vo ati­da­ ry­tas tik praė­jus ke­lioms die­noms po žu­dy­nių.

Ma­no šir­dis dūž­ta dėl gy­vy­bių, atim­tų per šį ne­su­vo­kia­mai be­pras­mį ak­tą. Man stin­ga žo­džių sa­vo siel­var­tui iš­sa­ky­ti.

Ta­čiau ki­tas tei­sė­sau­gos šal­ti­nis, ku­rį ci­ta­vo „Fox News“, sa­kė, kad pa­rei­gū­nai ne­ga­li pa­tvir­tin­ti, jog šis pa­ke­tas bu­vo gau­tas anks­čiau, nei įvy­ko žu­dy­nės.

J.Hol­me­sas bu­vo pa­vyz­di­nis stu­ den­tas. Užau­go jis tvar­kin­ga­me San Die­go prie­mies­ty­je. Kai­my­ nai vjį pri­si­me­na kaip uo­liai be­si­ mo­kan­tį, ta­čiau daug kal­bė­ti ne­lin­ ku­sį jau­nuo­lį.

Pa­sak jų, J.Hol­me­sas mė­go rū­ pin­tis sa­vo iš­vaiz­da.

Jo mo­ti­na Ar­le­ne dir­bo slau­ge, o tė­vas Ro­ber­tas Ja­me­sas Hol­me­sas – va­dy­bi­nin­ku vie­no­je pro­gra­mi­ nės įran­gos bend­ro­vė­je. J.Hol­me­ sas mė­go žais­ti fut­bo­lą Vestv­ju vi­ du­ri­nė­je mo­kyk­lo­je, ku­rią bai­gė, taip pat mė­go bė­gio­ti.

J.Hol­me­sas bu­vo itin ga­bus ko­le­ džo stu­den­tas. 2010 m. pa­va­sa­rį jis su pa­gy­ri­mu bai­gė neu­ro­bio­lo­gi­jos stu­di­jas Ka­li­for­ni­jos uni­ver­si­te­te Ri­ver­sai­de. Ta­da įsto­jo į neu­ro­bio­ lo­gi­jos dok­to­ran­tū­rą Ko­lo­ra­do uni­ ver­si­te­te Den­ve­ry­je, ta­čiau šių me­ tų bir­že­lį stu­di­jas nu­trau­kė.

Ri­ver­sai­do uni­ver­si­te­to kanc­le­ ris Ti­mot­hy P.Whi­te’as pa­sa­ko­jo, kad pa­gal aka­de­mi­nius pa­sie­ki­mus J.Hol­me­sas bu­vo „ge­riau­sias iš ge­ riau­sių“. Vis­gi J.Hol­me­so as­me­ ni­nis gy­ve­ni­mas ne­bu­vo ro­žė­mis klo­tas. Kaip pa­sa­ko­jo jį pa­ži­no­ję žmo­nės, vy­rui bu­vo sun­ku su­si­ras­ti dar­bą. Kai kas tvir­ti­no, kad jis bu­vo ką tik iš­si­sky­ręs su drau­ge.

Ta­čiau J.Hol­me­sas ne­bu­vo pa­ kliu­vęs į po­li­ci­jos aki­ra­tį, iš­sky­rus už grei­čio vir­ši­ji­mą. Nu­ro­do­ma, kad jis nė­ra įvyk­dęs jo­kių di­des­nių nu­si­kal­ti­mų ir nie­kaip ne­sie­ja­mas su te­ro­riz­mu.

Uždaras, bet malonus

Štai čia ir yra pa­ti pa­slap­tin­giau­sia J.Hol­me­so gy­ve­ni­mo da­lis.

Ko­dėl jau­nas per­spek­ty­vus vai­ ki­nas ne­ti­kė­tai nu­si­da­žė plau­kus oranžine spalva ir pa­si­va­di­no Džo­ ke­riu – ža­liap­lau­kiu pik­ta­da­riu iš fil­mų apie Bet­me­ną?

Ko­dėl jis nu­spren­dė įsi­verž­ti į ki­ no teat­rą ir im­ti šau­dy­ti į žmo­nes?

Ar jau­nuo­lį kan­ki­no dep­re­si­ja?

Kai­my­nai pa­sa­ko­jo, kad J.Hol­ me­sas bu­vo vie­ni­šius ir už­da­ro bū­do. „Jis vi­sa­da dė­vė­da­vo sle­pia­mo­ sios spal­vos kel­nes ir skry­bė­lę“, – sa­kė J.Hol­me­są pa­ži­no­jęs Gab­rie­lis Ma­cia­sas. Jis pri­si­mi­nė ma­ty­da­vęs J.Hol­me­są be­si­ne­šan­tį gink­lus bei gink­lų dėk­lą į sa­vo bu­tą ir iš jo. „Ge­rai jo ne­pa­ži­no­jo­me, nes jis su nie­kuo ne­si­kal­bė­da­vo. Jis vi­sa­da bū­da­vo už­si­ra­ki­nęs du­ris“, – pa­sa­ ko­jo G.Ma­cia­sas.

Ne­to­li gy­ve­nęs ap­sau­gi­nis Mel­ vi­nas Evan­sas sa­kė, kad J.Hol­me­ sas ret­kar­čiais lan­ky­da­vo­si vie­na­ me ba­re ne­to­li na­mų. „Jis vi­sa­da bū­da­vo už­da­ras. At­ ro­dė, kad jis ma­lo­nus vai­ki­nas, – sa­kė 33 me­tų M.Evan­sas. – Kiek­

13

šeštadienis, liepos 28, 2012

pasaulis Ieš­ko sta­li­nis­ti­nio ­ te­ro­ro au­kų

Ar­mi­ja štur­muos ­ eko­no­mi­nę sos­ti­nę

Len­ki­jo­je pra­de­da­ma ka­si­nė­ti vie­na ma­ si­nė ka­pa­vie­tė Var­šu­vos ka­rių ka­pi­nė­se – ieš­ko­ma 1948–1956 m. sta­li­nis­ti­nio re­ži­ mo vyk­dy­tos te­ro­ro kam­pa­ni­jos au­kų pa­ lai­kų. Nors praė­jo dau­giau nei pu­sė šimt­ me­čio, dau­ge­lio iš­ki­lių Len­ki­jos an­ti­na­cis­ ti­nio ir an­ti­so­vie­ti­nio pa­si­prie­ši­ni­mo vei­ kė­jų, nu­žu­dy­tų slap­to­sios po­li­ci­jos, lai­do­ ji­mo vie­ta te­bė­ra ne­ži­no­ma. Ka­si­nė­ji­mus pla­nuo­ja­ma baig­ti rugp­jū­tį.

Si­ri­jos ka­riuo­me­nė va­kar ap­šau­dė su­ki­lė­ lių užim­tus Ale­po kvar­ta­lus ir tel­kė su­stip­ rin­tas pa­jė­gas mies­to štur­mui. Ne­pai­sant to, Lais­vo­sios Si­ri­jos ar­mi­jos at­sto­vai ti­ki­ no, kad jau ne­tru­kus pe­rims vi­siš­ką mies­ to kont­ro­lę. Ale­pas yra ant­ras iš di­džiau­ sių Si­ri­jos mies­tų, va­di­na­mas eko­no­mi­ne ša­lies sos­ti­ne. Ma­ty­da­mi pa­vo­jų, iš Ale­po pa­bė­go tūks­tan­čiai gy­ven­to­jų. Mū­šiai va­ kar vi­rė ir Si­ri­jos sos­ti­nė­je Da­mas­ke.

Ame­ri­ka pa­si­mo­kys?

­lis JAV.

vie­ną sek­ma­die­nį ei­da­vau į ba­rą dai­nuo­ti ka­rao­kės. Kar­tais jį ten ma­ty­da­vau. Bū­da­vo, pa­si­kal­bė­da­ vo­me – ži­not, apie orą.“ Pra­šy­me iš­nuo­mo­ti bu­tą, pa­ teik­ta­me praei­tų me­tų pra­džio­je, J.Hol­me­sas sa­ve api­bū­di­no kaip „ra­mų, ge­ro bū­do“ stu­den­tą. Įmant­rus žu­dy­nių pla­nas

Kiek lai­ko J.Hol­me­sas ruo­šė­si žu­ dy­nėms – po­li­ci­ja aiš­ki­na­si. Kol kas ži­no­ma tiek, kad sker­dy­nėms pa­si­ruo­šęs jis bu­vo ge­rai.

Pa­sak pa­rei­g ū­n ų, J.Hol­m e­ sas atė­jo prie ki­no teat­ro vil­kė­da­ mas juo­dus dra­bu­žius, už­si­dė­jęs du­jo­kau­kę, ba­lis­ti­nį šal­mą, dė­ vė­da­mas ne­per­šau­na­mą lie­me­ nę ir ant­blauz­džius, juo­das tak­ti­ nes pirš­ti­nes, gerk­lės bei ge­ni­ta­li­jų ap­sau­gas.

Jis tu­rė­jo pu­siau au­to­ma­ti­nį šau­tu­vą AR-15, ly­gia­vamz­dį šau­ tu­vą „Re­ming­ton“ ir pis­to­le­tą „Glock“.

Sa­vo kru­vi­ną iš­puo­lį J.Hol­me­ sas pra­dė­jo svies­da­mas ke­lis du­ jų už­tai­sus į ki­no sa­lę. Jis tu­rė­ jo bi­lie­tą į nau­jau­sio fil­mo apie Bet­me­ną „Tam­sos ri­te­rio su­grį­

„Scan­pix“ nuo­tr.

ži­mas“ nak­ti­nį sean­są. Kaip tei­ gė vie­nas pa­rei­gū­nas, J.Hol­me­ sas per pa­sta­ruo­sius du mė­ne­sius įsi­gi­jo net ke­tu­ris šau­na­muo­sius gink­lus.

Tie­sa, iš­puo­lis ki­no teat­re ne­bu­ vo vie­nin­te­lis J.Hol­me­so „žyg­dar­ bis“.

Pa­rei­gū­nai, apieš­ko­ję jo na­mus Den­ve­rio prie­mies­ty­je, pa­skel­bė, kad bu­tas bu­vo už­mi­nuo­tas. Bu­ te pa­ste­bė­tos iš­temp­tos vie­los ir stik­lai­niai su che­mi­nė­mis me­džia­ go­mis.

Pa­rei­gū­nai tvir­ti­no, kad prie bom­bos laik­ma­čio J.Hol­me­sas bu­ vo pri­jun­gęs gar­so apa­ra­tū­rą. Pa­sak pa­rei­gū­nų, žu­di­kas pla­na­vo, kad bet kam įžen­gus į pa­sta­tą drioks­ te­lės spro­gi­mas. „Jis tu­rė­jo įjung­ti mu­zi­ką... Ten bu­vo laik­ma­tis. Įsi­jun­gė di­de­lis gar­sas – aki­vaiz­džiai sie­kiant iš­ pro­vo­kuo­ti skam­bu­tį dėl triukš­ mo. Žmo­nės tu­rė­jo įženg­ti (į bu­tą) ir de­to­nuo­ti šiuos sprogs­ta­muo­sius už­tai­sus“, – tvir­ti­no vie­nas pa­rei­ gū­nas.

Pa­rei­gū­nai pa­tvir­ti­no, kad J.Hol­ me­sas vei­kė vie­nas, nes jam tal­ki­ nu­sių as­me­nų neap­ti­ko.

Pa­sau­lis ir Ame­ri­ka – šo­ki­ruo­ti

JAV va­do­vas Ba­rac­kas Oba­ma ne­ tru­kus po žu­dy­nių Ko­lo­ra­de sa­kė, kad jį šo­ki­ra­vo iš­puo­lis. „Pri­si­pa­ži­nau jiems, kad to­kio­ se si­tua­ci­jo­se žo­džiai vi­sa­da bū­na nea­dek­va­tūs“, – sa­kė pre­zi­den­tas, lan­ky­da­ma­sis Ko­lo­ra­de.

Po­pie­žius Be­ne­dik­tas XVI tei­gė, kad jį „smar­kiai su­krė­tė be­pras­mis smur­tas“ Ko­lo­ra­do ki­no teat­re. Į Oro­ros mies­tą pa­gerb­ti žu­vu­ sių­jų at­vy­ko ir Bet­me­ną fil­me vai­ di­nęs Ho­li­vu­do ak­to­rius Chris­tia­ nas Ba­le’is.

Jis ap­si­lan­kė Oro­ros me­di­ci­nos cent­re, ku­ria­me te­be­gy­do­mi 20 iš 58 su­žeis­tų per ata­ką žmo­nių. „Žo­džiais neį­ma­no­ma nu­sa­ky­ ti siau­bo, ku­rį jau­čiu. Man ne­pa­ vyks­ta iš tie­sų su­vok­ti au­kų ir jų my­li­mų žmo­nių skaus­mo bei siel­ var­to, ta­čiau ma­no šir­dis ke­liau­ja pas juos“, – sa­kė ak­to­rius.

Ki­ta šio fil­mo žvaigž­dė An­ne Hatha­way pa­reiš­kė: „Ma­no šir­dis dūž­ta dėl gy­vy­bių, atim­tų per šį ne­ su­vo­kia­mai be­pras­mį ak­tą. Man stin­ ga žo­džių sa­vo siel­var­tui iš­sa­ky­ti.“ BNS, „Dai­ly Mail“, „Fox News“, „The Den­ver Post“, „Reu­ters“ inf.

proc.

pa­sie­kė ne­dar­bas Is­pa­ni­jo­je ant­rą šių me­tų ket­vir­tį.

Mo­juo­ti gink­lais JAV – vie­nas juo­kas Dar vie­nos be­pras­mės žu­dy­nės ir vėl at­gi­ju­sios kal­bos dėl gink­lų kont­ro­lės ša­ly­je. Ar Ko­lo­ra­do žu­ dy­nės ką nors pa­keis? Var­gu.

To­kio mas­to tra­ge­di­jos Ko­ lo­ra­do vals­ ti­ja ne­ma­tė nuo 1999 m., kai vos už 32 km nuo Oro­ ros mies­to, Ko­lum­bai­ no vi­du­ri­nė­je mo­kyk­lo­je du mo­ki­niai nu­ šo­vė 13 žmo­ nių, dar 24 su­žei­dė ir ga­ liau­siai nu­si­ žu­dė.

24,6

Au­kų at­mi­ni­mo ce­re­mo­ni­jo­je Ko­ lo­ra­do mies­te Oro­ro­je da­ly­va­vu­ si se­ny­vo am­žiaus Ge­nie Hart­ley ne­su­lai­kė emo­ci­jų. „Ger­biu fak­tą, kad žmo­nės tu­ri ap­si­gin­ti, – tai kons­ti­tu­ci­jos ant­ ro­sios pa­tai­sos es­mė. Ta­čiau tai, kas nu­ti­ko ta­me ki­no teat­re, nie­ kaip ne­su­si­ję su ant­rą­ja pa­tai­sa – tai bu­vo žu­dy­nės“, – ap­gai­les­ta­ vo mo­te­ris.

Po tra­ge­di­jos Ko­lo­ra­de JAV vėl im­ta gar­siai kal­bė­ti apie gink­ lų kont­ro­lės su­griež­ti­ni­mą ša­ly­ je. JAV va­do­vas Ba­rac­kas Oba­ma ža­dė­jo, jog vy­riau­sy­bė „im­sis vi­ sų įma­no­mų žings­nių“, kad už­ tik­rin­tų vi­sų ame­ri­kie­čių sau­gu­ mą. Ar iš tie­sų?

Suė­mus įvy­kių kal­ti­nin­ką Ja­ me­są Holm­są pas jį bu­vo ras­ti net ke­tu­ri gink­lai, tarp jų – šra­ti­ nis šau­tu­vas ir du pis­to­le­tai.

Vi­si šie gink­lai įsi­gy­ti le­ga­liai per pa­sta­ruo­sius še­šis mė­ne­sius.

Tai ro­do, kad gink­lus Ame­ri­ko­je ga­li pirk­ti kas no­ri ir kiek no­ri.

Kas kal­tas? Po­li­ti­kai, gink­lų pra­ mo­nės lo­bis­tai, o gal mei­lė gink­ lams yra vi­suo­me­nės pro­ble­ma?

Gink­lų lo­bis­tai – vie­ni įta­kin­ giau­sių JAV. Ne­nuos­ta­bu, kad po pa­na­šių tra­ge­di­jų JAV po­li­ti­kų kal­bos daž­niau krypsta į vi­suo­ me­nės su­si­vie­ni­ji­mą ir pa­ra­mą vie­nas ki­tam, o ne gink­lų kont­ ro­lės pro­ble­mą.

Tie­sa, ir vi­suo­me­nės spau­di­ mas ne­di­de­lis. Apk­lau­sos ro­do, kad už gink­lų lai­ky­mą pa­si­sa­ko be­veik pu­sė JAV gy­ven­to­jų ir tik 45 pro­c. ma­no, kad gink­lų pre­ky­ ba tu­ri bū­ti su­griež­tin­ta.

Nors JAV ne sy­kį siū­ly­ta įvai­rių gink­lų kont­ro­lės stip­ri­ni­mo prie­ mo­nių, pa­vyz­džiui, ri­bo­ti gink­lų skai­čių vie­nam žmo­gui, griež­tin­ ti rei­ka­la­vi­mus no­rin­tiems įsi­gy­

ti gink­lą, įves­ti psi­cho­lo­gi­nę pa­ tik­rą prieš įsi­gy­jant gink­lą, nie­ko reikš­min­go iki šiol ne­pa­siek­ta.

Ma­ža to, pa­ts JAV Kong­re­ sas 2004 m. ne­pra­tę­sė 1994 m. priim­to fe­de­ra­li­nio ko­vi­nių gink­ lų drau­di­mo. Šis pro­jek­tas nu­ma­ tė griež­tus ri­bo­ji­mus gink­lams.

Pa­vyz­džiui, JAV bu­vo už­draus­ ta AR-15 ir pa­na­šių gink­lų, to­kių kaip AK-47, ga­my­ba ir im­por­tas.

Taip pat bu­vo ap­ri­bo­tas šo­vi­nių skai­čius iki 10-ies to­kių šau­tu­vų dė­tu­vė­se.

Tie­sa, šiam įsta­ty­mui prieš­ta­ra­ vo JAV na­cio­na­li­nė šau­lių aso­cia­ ci­ja. O jei įsta­ty­mas bū­tų ga­lio­jęs, J.Hol­me­sui var­gu ar bū­tų pa­vy­kę gau­ti vie­ną iš gink­lų AR-15, ku­ riuo jis „dar­ba­vo­si“ ki­no sa­lė­je. „Ra­gi­ni­mai im­tis prie­mo­nių ai­ dė­jo ne­syk, bet kas­kart ne­sėk­min­ gai. Vie­nin­te­lė gink­lų kont­ro­lės išei­tis šiuo at­ve­ju bū­tų už­draus­ti vi­sus gink­lus. O tai, ži­no­ma, neį­ ma­no­ma, – ti­ki­no kons­ti­tu­ci­nės tei­sės spe­cia­lis­tas Eugene’as Vo­ lok­has. – Ir ne tik dėl kons­ti­tu­ci­ jos. Sun­ku už­kirs­ti ke­lią tam, ku­ris pa­si­ry­žęs įvyk­dy­ti nu­si­kal­ti­mą, jis tie­siog įsi­gis gink­lą ne­le­ga­liai.“ AR-15 gink­las – vi­siš­kai le­ga­ lus JAV. Ar toks gink­las ga­li bū­ti nau­do­ja­mas pra­mo­gai, kaip ne­ re­tai tvir­ti­na gink­lų pra­mo­nės lo­ bis­tai? Var­gu.

AR-15 – ko­vi­nio au­to­ma­to M-16 ci­vi­li­nė ver­si­ja. Šiais au­ to­ma­tais ame­ri­kie­čių ka­riai bu­vo gink­luo­ti Viet­na­mo ka­re. Iš AR-15 iš­šau­ta kul­ka vie­nu me­tu ga­li per­ ver­ti iš­kart net du žmo­nes.

Ma­ža to, nors į pra­mo­gų vie­tas gink­lų JAV ne­ga­li­ma įsi­neš­ti ir vi­si žmo­nės čia kruopš­čiai tik­ri­na­mi, lau­ke esan­čių as­me­nų tik­rin­ti ne­ ga­li­ma. An­tai, li­be­ra­lūs įsta­ty­mai Ko­lo­ra­do vals­ti­jo­je lei­džia lais­vai įsi­gy­ti gink­lų ir juos ne­šio­ti už­tai­ sy­tus. O šio­je vals­ti­jo­je jau įvy­ko dve­jos kru­vi­nos sker­dy­nės. „Dan­bu­ry News Ti­mes“, „The News-Press“, „Vic­to­ria Ti­mes Co­lo­nist“ inf.

Keis­ta: ne­pai­sy­da­mi krau­pių žu­dy­nių JAV, 49 pro­c. ame­ri­kie­čių ma­

no, kad ša­lies po­li­ti­kai tu­ri gerb­ti žmo­nių tei­sę įsi­gy­ti gink­lų.

„Reu­ters“ nuo­tr.

14

šeštadienis, liepos 28, 2012

pasaulis Karš­čiau­sios olim­pie­tės

Le­ryn Fran­co, Pa­rag­va­jaus leng­vaat­le­tė

Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos laik­raš­tis „The Sun“ ra­ šo, kad Lon­do­ne su­si­ rin­ko pa­sau­lio stip­riau­ sios bei ge­riau­sios for­ mos mo­te­rys, ir pri­sta­ tė sek­sua­liau­sių spor­ ti­nin­kių, da­ly­vau­jan­čių Lon­do­no olim­pi­nė­se žai­dy­nė­se, de­šim­tu­ką.

Lei­di­nys šmaikš­ta­vo, kad jos ne­leis už­ges­ti olim­pi­nei ug­niai.

Fran­ces­ca Pic­ci­ni­ni, Ita­li­jos tink­li­nin­kė

Step­ha­nie Ri­ce, Aust­ra­li­jos plau­ki­kė

Ana Iva­no­vič, Ser­bi­jos te­ni­si­nin­kė

Je­le­na Isin­ba­je­va, Ru­si­jos leng­vaat­le­tė

Pre­zi­den­tų Pran­cū­zas Gil­les’as Bra­gard’as ir ki­ti vi­ rė­jų pro­fe­sio­na­lų klu­bo na­riai pa­si­da­ li­jo pa­slap­ti­mis iš ga­lin­giau­sių pa­sau­lio vy­rų ir mo­te­rų vir­tu­vių.

Krem­liaus de­gus­ta­to­riai Grandinė: 22 proc. siekiantis nedarbas stumia moteris į prostituciją, o kainos krito tiek, kad norėdamos

normalaus atlygio jos priverstos užsiimti nesaugiu seksu.

„Scanpix“ nuotr.

Grai­ki­jo­je – ir svei­ka­tos kri­zė Fi­nan­si­nių sun­ku­mų sle­gia­mą Grai­ki­ją už­griu­vo dar vie­na pro­ ble­ma – ŽIV. Val­džia puo­lė kal­tin­ ti pro­sti­tu­tes, bet eks­per­tai pirš­tu baks­no­ja į pa­čią vy­riau­sy­bę.

Rei­dai, ty­ri­mai ir pa­ni­ka

Anks­ty­vą ge­gu­žę, prieš pat par­la­ men­to rin­ki­mus, Grai­ki­ja su­ži­no­jo, kad ją iš­ti­ko dar ir svei­ka­tos kri­zė.

Nau­ji sta­tis­ti­niai duo­me­nys pa­ro­ dė, kad ša­ly­je smar­kiai išau­go in­fe­ kuo­tų ŽIV žmo­nių skai­čius. Svei­ ka­tos spe­cia­lis­tai dėl to kal­ti­no lė­šų so­cia­li­nėms pro­gra­moms ma­ži­ni­ mą, bet leng­vais bal­sais su­si­vi­lio­ ję po­li­ti­kai vi­są kal­tę su­ver­tė pro­ sti­tu­tėms.

Gy­dy­to­jai bei po­li­ci­ja Atė­nuo­ se su­ren­gė rei­dus ir pri­ver­tė se­ niau­sios pro­fe­si­jos at­sto­ves at­lik­ ti ŽIV ty­ri­mus. Kai paaiš­kė­jo, kad de­šim­ties tes­tų re­zul­ta­tai – tei­gia­ mi, baus­mė bu­vo grei­ta ir skaus­ min­ga: po­li­ci­ja pa­skel­bė šių mo­te­ rų var­dus ir nuo­trau­kas in­ter­ne­te, o pa­skui ap­kal­ti­no pa­da­rius ža­lą ki­tų as­me­nų svei­ka­tai.

Pros­ti­tu­čių var­dai bei nuo­trau­kos pa­si­ro­dė ir Grai­ki­jos nau­jie­nų po­rta­luo­se, o ša­lia jų – bau­gi­nan­čios is­to­ri­jos apie tūks­tan­čius ve­du­sių vy­rų, ku­rie ga­li bū­ti už­si­krė­tę. „Tai bu­vo ka­tast­ro­fa“

Net­ru­kus prie pro­sti­tu­čių na­ mų, ku­rių ad­re­sai bu­vo pa­vie­šin­ ti, pra­dė­jo rink­tis lin­čiuo­to­jų mi­ nios, o Atė­nų kli­ni­ko­je „Prak­sis“ ne­ti­lo skam­bu­čiai: pa­ni­kuo­jan­tys vy­rai, nau­do­ję­si pro­sti­tu­čių pa­ slau­go­mis, no­rė­jo su­ži­no­ti, ar yra už­si­krė­tę, bet ne­no­rė­jo at­lik­ti ty­ ri­mų – bi­jo­jo, kad jų var­dai ir­gi pa­ teks į vie­šu­mą.

Kli­ni­kos „Prak­sis“ va­do­vas Tza­ ne­tas An­ty­pas tei­gė, kad Grai­ki­jos vy­riau­sy­bė pa­žei­dė vi­suo­ti­nai pri­ pa­žįs­ta­mą tai­syk­lę dėl ŽIV ser­gan­ čių žmo­nių pri­va­tu­mo. „Tai bu­vo ka­tast­ro­fa, – sa­kė jis.

– 15 me­tų mes žings­nis po žings­nio

ju­dė­jo­me į prie­kį, bet vi­sos pa­stan­ gos žlu­go vos per ke­le­tą die­nų.“ Vi­sa­me pa­sau­ly­je ŽIV at­ve­jų ma­ žė­ja, o Grai­ki­jo­je 2011-ai­siais jų skai­čius išau­go 57 pro­c., pa­ly­gin­ti su anks­tes­niais me­tais. Ypač šo­ki­ruo­ jan­tis šio skai­čiaus au­gi­mas už­fik­ suo­tas tarp nar­ko­ma­nų – 1450 pro­c.

Vy­riau­sy­bė ban­dė kal­tin­ti imig­ran­ tus, bet eks­per­tai nu­ro­dė tik­rą­sias prie­žas­tis. Tai lė­šų švirkš­tų kei­ti­ mo pro­gra­moms ma­ži­ni­mas, vi­suo­ me­nė­je įsi­tvir­ti­nu­sios smer­kia­mos nuo­tai­kos ir išau­gęs skai­čius pro­sti­ tu­čių, ku­rios iš ne­vil­ties su­tin­ka ly­ tiš­kai san­ty­kiau­ti be pre­zer­va­ty­vų, kad nors kiek pa­di­din­tų pa­ja­mas, kai kai­nos per kri­zę nu­si­ri­to vos iki ke­lių eu­rų už vie­ną klien­tą. ŽIV – lyg nuo­spren­dis

Ką reiš­kia bū­ti ŽIV ne­šio­to­ju Grai­ ki­jo­je, ge­rai ži­no 35 me­tų Tho­do­ris.

2010 m. vy­ras pa­te­ko į vi­rė­jų mė­ gė­jų šou „Mas­ter­chef“ fi­na­lą. Kai šou or­ga­ni­za­to­riai lie­pė vi­siems da­ly­viams pasitikrinti svei­ka­tą, jis no­riai su­ti­ko.

Bet da­ly­viams bu­vo at­lik­ti ŽIV ty­ri­mai, jiems pa­tiems net ne­pra­ ne­šus. Ki­tą die­ną Tho­do­ris bu­ vo pa­kvies­tas į kli­ni­ką ir su­ži­no­jo, kad yra už­si­krė­tęs ŽIV. Pro­diu­se­ riai lei­do jam pa­si­rink­ti: jis ga­lė­jo lik­ti su są­ly­ga, kad sa­vo ty­ri­mo re­ zul­ta­tą pra­neš ki­tiems da­ly­viams. „Nusp­ren­džiau pa­si­trauk­ti dėl šei­mos, nes kas nors iš ki­tų 19 da­ ly­vių ga­lė­jo pra­si­tar­ti apie tai žur­ na­lis­tams, tuo­met bū­čiau tu­rė­jęs la­bai di­de­lių pro­ble­mų“, – pa­sa­ ko­jo Tho­do­ris. „Mas­ter­chef“ pra­ne­šė žiū­ro­ vams, kad šou vy­ras pa­li­ko dėl vers­lo pro­ble­mų. Da­bar Tho­do­ ris yra be­dar­bis. Vi­so­se ka­vi­nė­se ir res­to­ra­nuo­se, ku­riuo­se ban­do įsi­ dar­bin­ti, jis gir­di tik nei­gia­mus at­ sa­ky­mus. Pa­sak Tho­do­rio, Atė­nai pa­na­šūs į ma­žą kai­mą: nors jo var­ das ne­bu­vo pa­skelb­tas vie­šai, apie jo svei­ka­tos būk­lę ži­no kiek­vie­na

sos­ti­nės vir­tu­vė. Nors da­bar ne­ mo­ka­mai gau­na an­ti­ret­ro­vi­ru­si­ nius vais­tus, Tho­do­ris bai­mi­na­ si, kad to­les­nis vals­ty­bės iš­lai­dų ma­ži­ni­mas pa­liks jį be gy­vy­biš­kai svar­bių me­di­ka­men­tų.

Ne­ma­to­mos au­kos

Tho­do­ris yra vie­nas žmo­nių, ku­ riuos tarp­tau­ti­nės or­ga­ni­za­ci­ jos „Gy­dy­to­jai be sie­nų“ at­sto­vas Grai­ki­jo­je Apos­to­las Vei­zis va­di­na ne­ma­to­mo­mis kri­zės au­ko­mis. Jie li­ko pa­mirš­ti, nes nė­ra pa­kan­ka­ mai skur­dūs, kad ga­lė­tų gau­ti ne­ mo­ka­mas me­di­ci­ni­nes pa­slau­gas, ir ne­tu­ri drau­di­mo, iš ku­rio bū­ tų su­mo­ka­ma už pri­va­čią svei­ka­ tos ap­sau­gą. „Kri­zės są­ly­go­mis tik­rai ne­rei­kė­ tų ma­žin­ti lė­šų svei­ka­tos ap­sau­gai ir so­cia­li­nėms pro­gra­moms. Jei­gu ry­ toj pra­trūks ŽIV, tu­ber­ku­lio­zė ar­ba ki­tos li­gos, pa­cien­tų prie­žiū­ra kai­ nos dar dau­giau“, – įspė­ji­mą Grai­ ki­jos vy­riau­sy­bei pa­siun­tė A.Vei­zis. „The In­de­pen­dent“ inf.

Ser­gan­ti vals­ty­bė

„De­gus­ta­to­rių iki šiol esa­ma, bet tik Krem­liu­je, kur gy­dy­to­jas ir vi­rė­jas ra­gau­ja kiek­vie­ną pa­tie­ ka­lą“, – at­sklei­dė G.Bra­gard’as, ruo­šęs pa­tie­ka­lus įta­kin­giau­ siems pa­sau­lio žmo­nėms.

G.Bra­gard’as apie pa­sau­lio ly­ de­rių vir­tu­vę šią sa­vai­tę pa­sa­ko­ jo Pa­ry­žiu­je, kur su­si­rin­ko prieš 35 me­tus jo įsteig­tas eli­ti­nis vi­ rė­jų klu­bas „Club des Chefs des Chefs“. Jam pri­klau­so 27 na­riai iš 25 ša­lių, ga­mi­nan­tys pre­zi­ den­tams, mi­nist­rams pir­mi­nin­ kams ir mo­nar­chams. Tarp jų yra ir da­bar­ti­nis Vladimiro Pu­ti­ no vi­rė­jas Vach­tan­gas Abu­ši­dis, ku­ris pa­tvir­ti­no ko­le­gos pran­ cū­zo pa­sa­ko­ji­mą apie Krem­liaus de­gus­ta­to­rius.

Bet vi­du­ram­žių mo­nar­chų pra­kti­kos lai­ko­si ir ki­ti šiuo­lai­ki­niai ly­de­riai. Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos ka­ra­liš­ka­jai šei­mai ga­mi­nan­tis An­to­nas Mo­si­man­nas pri­si­mi­nė bu­vu­sio JAV pre­zi­den­to Geor­ge’o W.Bus­ho vi­zi­tą į Lon­do­ną, kai du Fe­de­ra­li­nio ty­ri­mų biu­ro agen­tai iš­ra­ga­vo vi­sus iki vie­no vi­rė­jo pa­ siū­ly­tus pa­tie­ka­lus.

Skai­čia­vo kiek­vie­ną pen­są

Vie­ną pa­sta­rų­jų kar­tų į ka­ra­liš­ko­ sios vir­tu­vės dar­bą įsi­ki­šo prin­co Wil­lia­mo žmo­na, Kemb­ri­džo ku­ ni­gaikš­tie­nė Cat­he­ri­ne. Ji švei­ca­

Gil­les’as Bra­gard’as:

De­gus­ta­to­rių iki šiol esa­ma, bet tik Krem­liu­je, kur gy­ dy­to­jas ir vi­rė­jas ra­ gau­ja kiek­vie­ną pa­ tie­ka­lą. ro vi­rė­jo pa­pra­šė ga­min­ti leng­ ves­nį pa­da­žą.

A.Mo­si­man­nas taip pat pa­pa­ sa­ko­jo, kad Ge­le­ži­ne Le­di pra­ min­tai bu­vu­siai Di­džio­sios Bri­ ta­ni­jos mi­nist­rei pir­mi­nin­kei Mar­ga­ret That­cher vi­suo­met rū­ pė­da­vo pa­tie­ka­lų kai­na. Kar­tą ji pa­si­tei­ra­vo vi­rė­jo, kiek kai­na­vo ver­šie­nos keps­nys ir gry­bai, ku­ riuos val­gė tuo­me­tis Pran­cū­zi­

1450 pro­c. išau­go in­fe­kuo­tų ŽIV

nar­ko­ma­nų skai­čius per 2010– 2011 m.

63 ma­lia­ri­jos at­ve­jai už­fik­suo­ ti per­nai – tai pir­mas šios li­gos pro­ trū­kis Grai­ki­jo­je per pa­sta­ruo­sius 40 me­tų.

25 pro­c. išau­go be­na­mių skai­čius Atė­nuo­se 2011 m.

40 pro­c. pa­di­dė­jo sa­vi­žu­dy­bių skai­čius 2011 m. pir­mo­je pu­sė­je, pa­ ly­gin­ti su ati­tin­ka­mu lai­ko­tar­piu 2009-ai­siais.

70 pro­c. li­go­nių Acha­jos pro­vin­ci­ jo­je neį­per­ka gy­dy­to­jų skir­tų vais­ tų, kaip nu­sta­ty­ta per Pat­ro uni­ver­ si­te­to at­lik­tą ty­ri­mą.

40 pro­c. su­ma­žė­jo li­go­ni­nių biu­ dže­tai.

24 pro­c. dau­giau pa­cien­tų pa­te­ko į li­go­ni­nę 2010-ai­siais, pa­ly­gin­ti su anks­tes­niais me­tais.

Maitintojai: Kremliaus virtuvei vadovauja gruzinas Vachtangas

Abušidis, o JAV Baltųjų rūmų – iš Filipinų kilusi Cristeta Comer­ ford. „Scanpix“ nuotr.

15

šeštadienis, liepos 28, 2012

pasaulis Karš­čiau­sios olim­pie­tės

Jes­si­ca En­nis, Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos leng­vaat­le­tė

Vic­to­ria Pend­le­ton, Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos dvi­ra­ti­nin­kė

Ca­ro­li­ne Woz­niac­ki, Da­ni­jos te­ni­si­nin­kė

Me­la­nie Adams, Aust­ra­li­jos leng­vaat­le­tė

Mis­ty May-Trea­nor, JAV tink­li­nin­kė

ir karalių vir­tu­vės pa­slap­tys

Sko­nis: vals­ty­bių va­do­vai ir­gi bū­na iš­ran­kūs mais­tui, pa­vyz­džiui, B.Oba­ma ne­mėgs­ta bu­ro­kė­lių.

jos pre­zi­den­tas Fran­çois Mit­ter­ rand’as. Ge­ro­kai vė­liau, jau pa­li­ku­si prem­je­ro po­stą, M.That­cher sa­kė A.Mo­si­man­nui: „Tai bu­vo ska­nu, bet, ak, tai bu­vo bran­gu.“ B.Oba­ma ne­ken­čia bu­ro­kė­lių

Ber­nard’as Vaus­sio­nas, jau 40 me­ tų ga­mi­nan­tis Pran­cū­zi­jos pre­zi­ den­tams ir jų sve­čiams, sa­kė, kad

jo nau­ja­sis vir­ši­nin­kas Fran­çois Hol­lan­de’as ne­mėgs­ta ar­ti­šo­kų, bet džiau­gė­si, kad į Eli­zie­jaus rū­ mus grį­žo sū­ris, ku­rio bu­vo at­si­sa­ kęs jo pirm­ta­kas šo­ko­la­do mė­gė­jas Ni­co­las Sar­ko­zy.

JAV Bal­tų­jų rū­mų vi­rė­ja Cris­te­ta Co­mer­ford ne­no­rė­jo daug pa­sa­ko­ ti apie pre­zi­den­to Ba­rac­ko Oba­mos an­ti­pa­ti­ją bu­ro­kė­liams, tik­riau­siai

ne­no­rė­da­ma truk­dy­ti pir­mo­sios po­nios Mi­chel­le ban­dy­mams pri­ vers­ti ame­ri­kie­čių vai­kus val­gy­ti dau­giau vai­sių ir dar­žo­vių. Šiam tiks­lui ji ne­tgi įren­gė dar­ že­lį Bal­tų­jų rū­mų kie­me. Dar vie­ nas na­muo­se au­gin­tų vai­sių ir dar­žo­vių mė­gė­jas yra Mo­na­ko prin­cas Al­ber­tas II, tu­rin­tis sa­ vo eko­lo­giš­ką dar­žą. Jo as­me­ni­nis

„Reu­ters“ nuo­tr.

vi­rė­jas Chris­tia­nas Gar­cia va­di­na jį tik­ru gur­ma­nu. Po prin­co ves­ tu­vių su Pie­tų Af­ri­kos Res­pub­li­ kos plau­ki­ke Char­le­ne Witts­tock vi­rė­jui te­ko įtrauk­ti į val­gia­raš­ tį nau­ją pa­tie­ka­lą – af­ri­kie­tiš­ką mė­sos ap­ke­pą „Bo­bo­tie“, ga­mi­ na­mą iš mal­tos mė­sos su prie­sko­ niais ir gar­ny­ru, ku­rio pa­grin­das – kiau­ši­nis.

V.Pu­ti­no ska­nės­tas – py­ra­gė­lis su žu­vies įda­ru G.Bra­gard’as ne­siė­mė pla­čiau pa­sa­ ko­ti apie V.Pu­ti­no gast­ro­no­mi­nius po­ mė­gius, bet apie jam pa­tin­kan­čius pa­ tie­ka­lus jau ži­no­ma ga­na daug. Apie juos dar 2004 m. pa­pa­sa­ko­jo tuo­me­ tis Krem­liaus vi­rė­jas Mi­chai­las Žu­ko­ vas. Jis su pa­si­di­džia­vi­mu ap­ra­šė ke­ le­tą ku­li­na­ri­nių še­dev­rų, ruo­šia­mų Krem­liaus priė­mi­mams, to­kių kaip kep­ta ka­la­ku­tė „Mo­na Li­za“ ar­ba žu­ vis su gry­bais „Sten­ka Ra­zin“, bet pri­ pa­ži­no, kad V.Pu­ti­nas mėgs­ta pa­pras­ tą svei­ką mais­tą ir le­dus. Pa­sak Krem­ liaus vi­rė­jų, V.Pu­ti­no ape­ti­tas nuo­sai­ kus.

2007 m. laik­raš­tis „Kom­so­mols­ka­ja pra­vda“ su­ži­no­jo dar ke­le­tą de­ta­lių iš pre­zi­den­to vir­tu­vės. Ame­ri­kie­tis vi­rė­ jas Mi­chae­las Thomp­so­nas, tuo me­tu dir­bęs pre­zi­den­to re­zi­den­ci­jo­je „Bo­

čia­ro­vo šal­ti­nis“, pa­pa­sa­ko­jo žur­na­ lis­tams, kad prii­mant į dar­bą jam pir­ miau­sia bu­vo išaiš­kin­ti V.Pu­ti­no gast­ ro­no­mi­niai po­mė­giai. Paaiš­kė­jo, kad jis la­biau mėgs­ta žu­vį ne­gu mė­są, bet jei­gu val­go mė­są, tuo­met ren­ka­si avie­ ną. V.Pu­ti­nas taip pat nea­be­jin­gas sa­lo­ toms ir sū­dy­tiems agur­kams, o iš al­ko­ ho­li­nių gė­ri­mų mėgs­ta rau­do­ną­jį vy­ ną, kar­tais iš­ge­ria alaus. M.Thomp­so­ nas pri­si­pa­ži­no, kad ne­ga­lė­tų pa­va­ din­ti V.Pu­ti­no gur­ma­nu. Pa­sak vi­rė­jo, pre­zi­den­tas mėgs­ta ru­sų vir­tu­vę, ry­ tais val­go ko­šes, varš­kę ir me­dų.

O pa­da­vė­ja Iri­na iš vy­riau­sy­bi­nės sa­na­to­ri­jos „Ru­sia“ tuo­met pa­sa­ko­jo žur­na­lis­tams, kad V.Pu­ti­nas la­biau­ siai mėgs­ta kep­tus mil­ti­nius pa­tie­ka­ lus, ypač – py­ra­gė­lius su mal­tos žu­ vies įda­ru.

Vir­tu­vi­nė dip­lo­ma­ti­ja

„Club des Chefs des Chefs“ vi­rė­ jus šią sa­vai­tę Eli­zie­jaus rū­muo­ se priė­mė Pran­cū­zi­jos pre­zi­den­tas F.Hol­lan­de’as. „Jū­sų pro­fe­si­ja ne­leng­va, rei­ ka­lau­jan­ti daug jė­gų, – sve­čiams sa­kė ša­lies va­do­vas. – Bet ji la­bai svar­bi tarp­tau­ti­niams san­ty­kiams.

De­ry­bos ga­li bū­ti sėk­min­gos ar­ba ne­sėk­min­gos, o tai iš da­lies pri­ klau­so nuo to, ar sve­čiams pa­tiks jū­sų pa­tie­ka­lai. Vis­kas jū­sų ran­ ko­se. Jūs pa­de­da­te de­ry­bų pro­ ce­sui.“ Pa­ren­gė Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis

27

kulinarai De­gus­ta­ci­ja: ant Ru­si­jos va­do­vų V.Pu­ti­no (kai­rė­je) ir Dmit­ri­jaus Med­

ve­de­vo pie­tų sta­lo gu­lė­jo ir že­mės ūkio pa­ro­do­je do­va­nų gau­tos lie­ tu­viš­kos duo­nos.

AFP nuo­tr.

priklauso elitiniam virėjų klubui „Club des Chefs des Chefs“.

16

šeštadienis, liepos 28, 2012

18p.

Ve­te­ra­nai irgi trokš­ta per­ga­lių.

sportas@diena.lt Redaktorius Romas Poderys

sportas

Krep­ši­nin­kai pa­lin­kė­jo Lietuvai v Į šeš­tą­ją olim­pia­ dą va­kar iš­vy­ku­sios Lie­tu­vos vy­rų krep­ ši­nio rink­ti­nės žai­ dė­jai ir tre­ne­riai pa­ lin­kė­jo spor­to aist­ ruo­liams vie­ny­bės, ti­kė­ji­mo, ge­rų emo­ ci­jų bei už­tik­ri­no: kiek­vie­no­se rung­ty­ nė­se kau­sis iš vi­sų jė­gų.

Laikas: tuo metu, kai Lietuvos krepšininkai ruošėsi skrydžiui į Londoną, olimpinė krepšinio arena jau buvo rengiama būsimoms kovoms.

Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės vyriausiasis treneris Kęstutis Kemzūra išvykdamas į olimpiadą neslėpė geros nuotaikos ir žiūrovams palinkėjo gerų emocijų.

Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės kapitonas Linas Kleiza nelinkęs prognozuoti, kaip Lietuvos rinktinei seksis olimpiniame turnyre.

Puolėjas tikino, jog komanda kol kas susitelkusi į pirmąsias rungtynes prieš Argentiną.

– Kokios nuotaikos išvykstate į olimpiadą? – paklausėme K.Kemzūros.

– Nuotaikos geros. Turėjome dvi geras treniruotes. Šiandien tik įsikursime, nesitreniruosime. Rytoj turėsime vieną treniruotę, o sekmadienį kilsime į kovą.

– Ką pavyko padaryti per laikotarpį nuo Venesuelos iki dabar?

– Manau, forma tikrai ne prastesnė. Pagerinome žaidimą, tarpusavio supratimą. Padarėme tam tikrus pakeitimus, kurie mums padeda tiek puolant, tiek ginantis. Manau, mūsų forma nebloga.

– Ar turime pranašumą prieš komandas, kurios nežaidė atrankos turnyre?

– Pranašumas yra tas, kad mes jau perėjome tam tikrus išbandymus, buvome įvairiose situacijose, parodėme charakterį. Galime kalbėti apie pranašumus, bet juos reikia įrodyti, kai ateina laikas. Gali turėti pranašumų ir jų neparodyti aikštelėje, tada jie netenka prasmės.

– Su Argentina žaidėte prieš ketverius ir prieš dvejus metus. Ką reikia daryti dabar, kad laimėtume?

– Reikia žaisti taip pat gerai, kaip tada. Jų jėga žinoma, tai – L.Scola, visų pirma. Tada nebuvo Ginóbili. Šie du žmonės, ko gero, pavojin-

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės, Roberto

Rinktinės senbuvis Šarūnas Jasikevičius įsitikinęs, kad komanda dabar demonstruoja geresnę formą, negu atrankos turnyre Venesueloje, bet, anot jo, olimpiadoje teks žaisti dar geriau.

– Kokiomis mintimis važiuojate į olimpiadą? – žurnalistai paklausė Š.Jasikevičiaus.

– Mintys paprastos – stengtis kuo geriau pasiruošti pirmoms rungtynėms su Argentina ir kuo geriau sužaisti. Aišku, reikia stengtis laimėti. Nuo to viskas ir prasidės. Pirmos rungtynės labai svarbios, bet su jomis olimpiada nesibaigs.

– Kaip pavyko išlaikyti formą nuo atrankos turnyro? ­– Pasiruošimas buvo įdomus, ilgas. Daug kelionių, daug rungtynių. Manau, viskas pavyko. Turime pliusų, nes ilgai buvome kartu ir treniravomės. Žiūrėsime, viską parodys olimpiada.

giausi. Tačiau jie turi kitų patyrusių žaidėjų, tarkim, – ryšys tarp P.Prigioni ir L.Scola, žaidimas du prieš du. Nebuvo A.Nocioni, kuris prideda fizinės jėgos, gali pataikyti iš toli ir prasiveržti. Aišku, reikia paminėti C.Delfino. Jie žaidžia mažesne rotacija, naudoja 7 ar 8 žaidėjus. Aišku, tai pirmosios rungtynės, bet manau, kad mūsų atsarginių žaidėjų suolas ilgesnis.

Tikimės tai išnaudoti.

– Ko palinkėtumėte Lietuvos sporto sirgaliams, kurie stebės olimpiadą?

– Ko gero, ne tik sirgaliams, bet ir olimpiečiams palinkėčiau, kad tos olimpinės žaidynės mums atneštų daugiau gerų emocijų. Taip pat palinkėčiau, kad mūsų sportininkų startai suvienytų tautą bent jau tuo laikotarpiu ir duotų postūmį mūsų kasdieniame gyvenime visuose mūsų darbuose.

– Ar tai, kad žaidėte daugiau rungtynių, suteikia kokį nors pranašumą?

– Tai tikrai yra į naudą. Kaip pavyko išsaugoti formą ir ją pagerinti, ar tos kelionės nepakenkė, pasimatys olimpiadoje.

– Esi ne kartą skriaudęs Argentinos komandą. Kaip reikia su ja žaisti?

– Argentinos komanda yra tikrai gera, patyrusi. Lyderiai žaidžia NBA. Jau antrą olimpiadą iš eilės juos gauname kaip pirmus varžovus. Jie geri žaidėjai, žaidžia protingai. Reikės sužaisti tikrai labai gerai, norint laimėti.

– Turkijoje pavyko juos apibėgti. Kaip dabar, ar pavyks, nes komanda šiek tiek pasikeitė?

– Manau, mums reikia išlaikyti tą braižą, žaisti agresyviai, bėgti. Ar pavyks, ar ne – pamatysime vėliau. Ta komanda yra kiek pasikeitusi, nes grįžo Ginóbili, bet ir mūsų komanda yra pasikeitusi.

– Jungtinių Amerikos Valstijų komanda vadinama neįveikiama. Ar galima ją įveikti?

– Manau, olimpiadoje, tokiuose turnyruose, kai yra vienos rungtynės – visko gali būti. Yra gerų komandų. Nors jie ir yra favoritai, bet tose vienose rungtynėse visko gali atsitikti. Bus gal ne jų diena, o kieno nors kito. Žaidžiant atkrintamųjų varžybų serijoje, aišku, neįmanoma. Turbūt nė viena komanda jų neįveiktų, bet, žaidžiant vienas rungtynes, šansas tikrai yra.

– Pranašaujama, kad Lietuvai olimpiada baigsis ketvirtfinalyje. Kaip vertini tokias prognozes? Ar tai neprideda sportinio pykčio?

– Manau, kad turime daug to sportinio pykčio. Tų vertinimų, lūkesčių yra daug. Pirmosios rungtynės yra su Argentina, reikia nuo to pradėti, o ne žiūrėti toliau.

– Ar Argentina yra iš tų komandų, kurią norint nugalėti reikia žaisti geriausią krepšinį?

– Tai gera komanda – viena iš elitinių pasaulio komandų, elite esanti jau kelerius metus. Aišku, kad turėsime sužaisti labai geras rungtynes, kad juos nugalėtume.

– Kaip po Venesuelos pavyko išlaikyti formą? Ji pagerėjo ar išliko tokia pat?

– Sunku pasakyti. Po Venesuelos buvo labai sunku, nes vėl reikėjo „įeiti į ritmą“. Aš manau, kad dabar esame geresni, negu buvome ten. Aišku, ir varžovai yra jau žymiai stipresni. Mums tikrai reikės daug dar geriau negu dabar, kovoti iš paskutiniųjų ir po truputį skinti pergales.

– Karakase minėjote, kad dar tolokai iki olimpinių žaidynių, kad dar jos nėra ketvirtosios.

Ar dabar jau jaučiate, kad tuoj prasidės olimpiada?

17

šeštadienis, liepos 28, 2012

sportas Su­ži­no­jo ­ var­žo­vus

Pa­ge­ri­no ­ re­kor­dus

Že­mi­nan­čios ­ pa­baig­tu­vės

Paaiš­kė­jo Lie­tu­vos dziu­ do meist­rų var­žo­vai Lon­do­ no olim­pia­do­je. Ka­ro­lis Bau­ ža (iki 90 kg) pir­mo­jo­je ko­vo­ je su­si­tiks su 2010 me­tų pa­ sau­lio tau­rės lai­mė­to­ju pran­ cū­zu Ro­mai­nu Buf­fe­tu, o Ma­ rius Paš­ke­vi­čius (+100 kg) – su Na­za­rio Fia­kai­fo­nu iš Va­ nua­tu sa­ly­no.

Olim­pi­nė­se šau­dy­mo iš lan­ko at­ran­kos var­žy­bo­se blyks­te­lė­ jo Pie­tų Ko­rė­jos šau­liai. Imas Dong-Hyu­nas iš­šo­vė 72 strė­ les, su­rin­ko 699 taš­kus ir pa­ ge­ri­no pa­sau­lio re­kor­dą. Nau­ ją pla­ne­tos re­kor­dą pa­sie­kė ko­rė­jie­čių ko­man­da – tri­se iš­ šo­vę po 72 strė­les pel­nė 2087 taš­kus.

Eu­ro­pos fut­bo­lo ly­go­je – gė­ din­gas Lie­tu­vos klu­bų pa­si­ro­ dy­mas: Vil­niaus „Žal­gi­ris“ at­ sa­ko­mą­jį 2-ojo kva­li­fi­ka­ci­nio eta­po ma­čą aust­rų „Ad­mi­ra Wac­ker“ eki­pai pra­lai­mė­jo 1:5 (pir­mo­ji dvi­ko­va 1:1), o Ma­ri­ jam­po­lės „Sū­du­va“ 0:4 – ser­ bų „Voj­vo­di­nai“ (pir­mo­sios rung­ty­nės 1:1).

vie­ny­bės ir ti­kė­ji­mo Jaunasis Lietuvos krepšinio rink­ tinės vidurio puolėjas Jonas Va­ lančiūnas prisipažino, kad prieš išvyką į Londoną buvo sunku pri­ sivilioti miegą.

– Dalyvavai įvairiuose jaunimo čempionatuose, Europos krepšinio čempionate. Ką tau reiškia olimpiada?

– Manau, tai bus pats stipriausias turnyras. Ten juk susirenka patys stipriausi pasaulio sportininkai.

– Jeigu laimėtumėte medalį, ką pasižadėtumėte padaryti? Kažkada matėme krepšininkus išsiskutinėjusius antakius.

– Pirma reikia laimėti. Pažadėsiu vėliau. Dabar net negaliu sugalvoti (juokiasi).

o Dačkaus (fotodiena.lt), BFL, Gedimino Bartuškos nuo­tr.

ka. Ji man padeda atsipalaiduoti ir nukreipti mintis kur nors kitur.

– Jonai, prisipažink, ar prieš sėdant į lėktuvą atsirado didesnis jaudulys?

– Vakar, kai atsiguliau į lovą, negalėjau užmigti, nes buvo jauduliukas „bliamba, rytoj jau išvažiuojam į olimpiadą“. Dabar, oro uoste, jau geriau jaučiuosi.

– Ne kartą tavęs jau klausė apie Roberto Javtoko traumą, tačiau, ką manai apie Donato Motiejūno poziciją?

– Žinokite, manau, kad Donatas yra reikalingas rinktinei, tačiau į politinius dalykus apie sprendimus ir pozicijas tikrai nelendu. Nenagrinėjau susidariusios situacijos.

– Kada labiausiai jaudinatės ir kaip bandote to jaudulio atsikratyti?

– Labiausiai jaudinuosi prieš pat rungtynes – kai sėdu į autobusą, kuris veža į areną. Asmeniškai man atsikratyti jaudulio padeda muzi-

– Kokios yra mūsų rinktinės stipriosios pusės?

– Mėgstu sakyti, kad pirmiausia komanda turi parodyti savo stipriąsias puses, o ne kalbėti. Jeigu pasakysime, o vėliau to neįvykdysime, sulauksime daug kritikos.

– Pasirašėte sutartį su „Barcelona“. Kodėl pasirinkote būtent šią komandą?

– Tai buvo daugiau krepšinio sprendimas – norėjau žaisti tokiame klube kaip „Barcelona“, norėjau dirbti su Xavi Pascualiu ir žaisti Ispanijos lygoje. Tai buvo pagrindiniai veiksniai.

– Ar negąsdina, kad sutartis yra „1+1“ formulės, o ne garantuotų dvejų metų kontraktas?

– Kai tau 36 metai, tais metais nelabai kas švaistosi. Galvoju, kad dabar visada eisiu žaisti po metus.

Net nebuvo tokio reikalavimo, kad būtų garantuoti dveji metai.

– Kokios nuotaikos iškeliaujate į Londoną?

– Geros. Juk važiuojame į olimpiadą, todėl nuotaika negali būti bloga.

– Kaip vertini patį pasiruošimą. Buvo daug kalbėta apie pralaimėjimus ir sunkias pergales šiuo laikotarpiu...

– Vertinti jau per vėlu. Vienintelis įvertinimas, kuris gali būti – žaisime olimpinėse žaidynėse. Važiuojame į Londoną, viską pradedame nuo pradžių, o švieslentėje dega rezultatas 0:0. Pasiekėmė tai, ko norėjome.

– Su komandos draugais pasikalbate apie tikslus Londone?

– Nesikalbame, nes tikslus puikiai žinome. Norime kuo geriau pasirodyti, o kaip jau bus, taip.

Krepšinis yra sudėtingas žaidimas – kamuolys yra apvalus, to-

Aukš­ti at­ran­kos bar­je­rai, trau­mos, do­pin­gas – šios prie­žas­tys už­kir­to ke­lią į Lon­do­no olim­pia­dą ne vien kai ku­riems Lie­tu­vos spor­ti­nin­ kams, bet ir mū­siš­kių var­žo­vams, tarp jų – ne­tgi ti­tu­luo­toms pir­mo­jo ryš­ku­mo žvaigž­dėms.

Veng­rai – už bor­to

Lietuvos krepšinio rinktinės žai­ dėjas Martynas Pocius yra įsiti­ kinęs, kad didesnio psichologi­ nio spaudimo negu pernai tikrai nejaučia.

– Jau atėjo tas laikas, į lėktuvą bent jau įsėsiu, kaip toliau bus – nežinau (juokiasi). Tas jausmas sugrįžti į olimpinį kaimelį man tikrai labai malonus. Laukiu to. Aišku, tai buvo visos vasaros tikslas. Jau tiek treniruočių mėnesių praėjo.

Klup­dė ne tik trau­mos

Du­kart olim­pi­nis čem­pio­nas Vir­ gi­li­jus Alek­na dis­ko me­ti­mo sek­ to­riu­je ne­su­si­tiks su 2004-ųjų žai­dy­nių vi­ce­čem­pio­nu Zol­ ta­nu Ko­va­go ir skan­da­lin­guo­ ju 2002-ųjų Eu­ro­pos čem­pio­nu Ro­ber­tu Fa­ze­ka­šu.

Abu veng­rai iš­spir­ti iš na­cio­na­ li­nės rink­ti­nės už ga­li­mą do­pin­ go var­to­ji­mą. Prieš olim­pia­dą ir Z.Ko­va­go, ir R.Fa­ze­ka­šas at­si­sa­ kė duo­ti mė­gi­nius, o toks spren­ di­mas pri­ly­gi­na­mas tei­gia­mam do­pin­go re­zul­ta­tui.

R.Fa­ze­ka­šas, ku­riam gre­sia disk­va­li­fi­ka­ci­ja iki kar­je­ros pa­bai­ gos, tik­riau­siai jau ne­bū­tų rim­ tas kon­ku­ren­tas V.Alek­nai, nes po baus­mės už pa­žei­di­mus Atė­ nų žai­dy­nė­se šis Veng­ri­jos dis­ko me­ti­kas ne­pa­sie­kė sa­vo anks­tes­ nių re­zul­ta­tų ly­gio.

Kas ki­ta – Z.Ko­va­go. Šių me­ tų Eu­ro­pos čem­pio­na­to bron­ zos me­da­lio lai­mė­to­jas bu­vo tarp pre­ten­den­tų ir į Lon­do­no olim­ pia­dos pri­zi­nin­kus, o jo ge­riau­sias šio se­zo­no re­zul­ta­tas (68,21 m) – kol kas penk­ta­sis pa­sau­ly­je.

D.Phil­lip­sas te­be­si­gy­do

Ma­žiau kon­ku­ren­tų tu­rės šuo­li­nin­ kai į aukš­tį Ai­ri­nė Pal­šy­tė ir Rai­ vy­das Sta­nys. A.Pal­šy­tei ne­teks iš­mė­gin­ti jė­gų su 2008-ųjų olim­ pi­ne vi­ce­čem­pio­ne, du­kart pa­sau­ lio čem­pio­ne Blan­ka Vla­sič – kroa­ tė ne­spė­jo at­si­gau­ti po pa­kar­to­ti­nės Achi­lo saus­gys­lės ope­ra­ci­jos. „Daug tre­ni­ruo­juo­si, bet iki žai­dy­nių ne­ pa­siek­siu ge­riau­sios spor­ti­nės for­ mos. Vi­liuo­si, kad pra­leis­ta olim­ pia­da bus tik ne­di­de­lė spra­ga ma­no kar­je­ro­je“, – svars­tė B.Vla­sič.

Vy­rų var­žy­bo­se ne­da­ly­vaus šių me­tų pa­sau­lio už­da­rų pa­tal­ pų čem­pio­nas grai­kas Di­mit­ris Chond­ro­kou­kis – jis įkliu­vo do­ pin­go me­džio­to­jams.

Po­vi­las My­ko­lai­tis ir ki­ti olim­ pia­do­je da­ly­vau­sian­tys šuo­li­nin­ kai į to­lį iš sa­vo var­žo­vų są­ra­ šo iš­brau­kė trau­mą be­si­gy­dan­tį 2004-ųjų olim­pi­nį ir ke­tu­ris­kart pa­sau­lio čem­pio­ną ame­ri­kie­tį Dwigh­tą Phil­lip­są.

S.San­che­zas ti­tu­lo neap­gins

Aša­rų upe­lius iš­lie­jo su gim­nas­te Lau­ra Švil­pai­te tu­rė­ju­sios var­žy­ tis, bet už olim­pia­dos bor­to li­ku­sios JAV spor­ti­nin­kės Re­bec­ca Bross ir Nas­tia Liu­kin bei ki­nė Chen Fei. 2008-ųjų olim­pi­nė čem­pio­nė N.Liu­kin ir še­šių pa­sau­lio čem­ pio­na­tų pri­zi­nin­kė R.Bross su­ klu­po sa­vo ša­ly­je su­reng­ta­me at­ran­kos tur­ny­re, o pen­kis­kart pa­sau­lio čem­pio­nę C.Fei su­stab­ dė Achi­lo trau­ma.

Dvi­ra­ti­nin­kai Ra­mū­nas Na­var­ daus­kas ir Ge­di­mi­nas Bag­do­nas plen­te ne­lenk­ty­niaus su 2010-ųjų „Tour de Fran­ce“ nu­ga­lė­to­ju An­dy Schlec­ku (neat­si­ga­vo po trau­mos), 2008-ųjų olim­pi­niu čem­pio­nu Sa­ mue­liu San­che­zu (šie­met per „Tour de Fran­ce“ var­žy­bas su­si­lau­žė rak­ ti­kau­lį ir ke­lis pirš­tus) bei tris­kart pa­sau­lio čem­pio­nu Os­ca­ru Frei­re (vėl­gi dėl kri­ti­mo „Tour de Fran­ ce“ 6-aja­me eta­pe: su­lau­žy­ti šon­ kau­liai ir pa­žeis­ti plau­čiai).

Lon­do­no olim­pia­dos de­biu­tan­ tas plau­ki­kas Min­dau­gas Sa­daus­ kas, da­ly­vau­sian­tis 100 m lais­ vuo­ju sti­liu­mi var­žy­bo­se, iš­vengs akis­ta­tos su pen­kis­kart olim­pi­ niu ir 11 kar­tų pa­sau­lio čem­pio­ nu aust­ra­lu Ia­nu Thor­pe’u. Pa­ ra­dok­sa­lu, bet aust­ra­lų tor­pe­da, ša­lies čem­pio­na­te plauk­da­mas lais­vuo­ju sti­liu­mi 100 m ir 200 m, neį­vyk­dė at­ran­kos nor­ma­ty­ vų ir užė­mė ati­tin­ka­mai 21-ąją ir 12-ąją vie­tas.

Pa­ren­gė Ro­mas Po­de­rys

dėl visko nuspėti neįmanoma.

Stengsimės pasirodyti kuo geriau. Kol kas neburiame ir nežiūrime, su kuo teks žaisti.

– Nejaučiate psichologinio spaudimo?

– Didesnio spaudimo negu buvo pernai jausti neįmanoma. Šiais metais – viskas gerai.

Kalbino Mantas Stankevičius ir Kęstutis Neverauskas

Is­to­ri­ja: Atė­nų olim­pia­do­je V.Alek­na iš­ko­vo­jo auk­są, Z.Ko­va­go (kai­

rė­je) – si­dab­rą.

zim­bio.com nuo­tr.

18

šeštadienis, liepos 28, 2012

sportas

58-erių Vi­tol­dui Ma­ sals­kiui šian­dien Kau­ne star­tuo­jan­ tis Eu­ro­pos ve­te­ra­ nų krep­ši­nio čem­ pio­na­tas bus jau sep­tin­ta­sis. „Žal­gi­ rio“ klu­bo spor­to di­ rek­to­rius tei­gia, kad šir­dy­je jis vi­sam gy­ ve­ni­mui žal­gi­rie­tis ir at­sto­vau­ja tik tai ko­man­dai, ku­rios pa­va­di­ni­mas – „Žal­ gi­ris“.

Lūkesčiai: V.Masalskis (trečias iš dešinės) tikisi, kad lietuviai iškovos ne vieną medalių komplektą.

V.Ma­sals­kis: „Ve­te­ra­nai irgi trokš­ta per­ga­lių“ Ma­rius Bag­do­nas m.bagdonas@diena.lt

„Tik­ruo­ju ve­te­ra­nu tam­pa­ma, kai su­kan­ka 40 me­tų. Pas­ta­rai­siais me­tais Eu­ro­po­je ren­gia­muo­se tur­ ny­ruo­se var­žo­ma­si ir dau­giau kaip 30 me­tų am­žiaus gru­pė­se, ta­čiau to aš ne­sup­ran­tu – to­kio am­žiaus spor­ti­nin­kai dar ga­li spor­tuo­ti ir pro­fe­sio­na­liai“, – svars­tė V.Ma­ sals­kis.

– Vi­tol­dai, ka­da jūs įsi­jun­gė­te į ve­te­ra­nų spor­to ju­dė­ji­mą? – pa­klau­sė­me žal­gi­rie­čio.

– Kai vy­kau į pa­sau­lio čem­pio­na­ tą Kos­ta Ri­ko­je, man jau bu­vo ke­ tu­rias­de­šimt. Tuo­met va­do­va­vau mū­sų ko­man­dai, o jo­je žai­dė to­ kie praei­ty­je iš­ki­lūs žai­dė­jai kaip Mo­des­tas Pau­laus­kas, Ge­di­mi­nas Bud­ni­kas, Ana­to­li­jus Čup­ko­vas.

Iš­ko­vo­jo­me si­dab­ro me­da­lius. Tai bu­vo pir­mo­ji kregž­dė. Nuo to lai­ ko sten­giuo­si da­ly­vau­ti ve­te­ra­nų čem­pio­na­tuo­se kas­met, tra­di­ciš­ kai esu žal­gi­rie­čių eki­pos or­ga­ni­ za­to­rius.

– Esa­te ir šie­me­čio Eu­ro­pos čem­pio­na­to or­ga­ni­za­ci­nio ko­ mi­te­to na­rys. Kaip Kau­nas pa­ si­ren­gė dau­giau nei pu­sant­ro tūks­tan­čio da­ly­vių su­trauk­ sian­čiai krep­ši­nio šven­tei?

– Ma­nau, kad čem­pio­na­tas bus sklan­dus, nes daug ir sun­kiai pa­ dir­bė­jo­me. Svar­biau­sia, kad su­ lau­kė­me da­ly­vių ant­plū­džio. Kaip jau įpras­ta, di­džiau­sią de­le­ga­ci­ją at­siun­tė Ru­si­ja. Šiuo at­ve­ju tur­būt di­džiau­sią reikš­mę tu­ri ir eko­no­mi­ nės są­ly­gos – to­kiuo­se tur­ny­ruo­se da­ly­vau­jan­tys spor­ti­nin­kai pa­tys tu­ri su­si­mo­kė­ti už ke­lio­nes, su­si­ ras­ti rė­mė­jų. Mū­sų ša­ly­je ve­te­ra­ nų ju­dė­ji­mas taip pat pa­sta­rai­siais me­tais ga­na ak­ty­vus, nuo­lat vyks­ta ša­lies pir­me­ny­bės, tad ir Tarp­tau­ ti­nės krep­ši­nio ve­te­ra­nų fe­de­ra­ci­jos (FIM­BA) pa­si­ti­kė­ji­mas Lie­tu­va mū­ sų ne­nus­te­bi­no. No­rė­čiau, kad mū­ sų ša­lies ko­man­dos iš­ko­vo­tų ne vie­ ną me­da­lių komp­lek­tą.

– Ar la­bai ski­ria­si Eu­ro­pos ir pa­ sau­lio ve­te­ra­nų čem­pio­na­tai?

– Nors ve­te­ra­nams ren­gia­mos ir olim­pi­nės žai­dy­nės, sun­kiau­sia ko­ vo­ti pa­sau­lio čem­pio­na­tuo­se. Per­ nai Bra­zi­li­jo­je mums pir­mą kar­tą pa­vy­ko tap­ti pla­ne­tos čem­pio­nais.

Anks­čiau aukš­čiau­sias mū­sų pa­ sie­ki­mas bu­vo tre­čio­ji vie­ta, ku­rią taip pat iš­ko­vo­jo­me su ypač stip­ ria eki­pa. Eu­ro­pos čem­pio­na­tuo­ se kon­ku­ren­ci­ja šiek tiek ma­žes­ nė. Pa­gal šio­se var­žy­bo­se iš­ko­vo­tų me­da­lių skai­čių Lie­tu­va nu­si­lei­džia tik Ru­si­jai.

– Kau­ne jus ir jū­sų bend­ra­žy­ gius ten­kins tik aukš­čiau­sios pra­bos ap­do­va­no­ji­mai?

– Lai­mė­jo­me pir­mą­jį 2000-ai­ siais Lat­vi­jo­je įvy­ku­siame čem­pio­ na­te, po to nu­ga­lė­jo­me 2006-ai­ siais Ham­bur­ge. Ko­man­dos su­dė­tis jau daug me­tų sta­bi­li, šie­met ga­lės rung­ty­niau­ti be­veik vi­si pa­jė­giau­si žai­dė­jai, tad siek­si­me tik aukš­čiau­ sių ap­do­va­no­ji­mų. Kol ne­pra­si­dė­jo var­žy­bos, spręs­ti apie var­žo­vų pa­ jė­gu­mą dar anks­ti. Pir­mą­sias rung­ ty­nes žai­si­me su šve­dais. Su šios ša­ lies at­sto­vais rung­ty­nia­vo­me prieš ke­le­rius me­tus ir pra­lai­mė­jo­me, bet po to jie ke­liuo­se čem­pio­na­tuo­se iš ei­lės ne­da­ly­va­vo. Ki­ti mū­sų gru­pės var­žo­vai – slo­vė­nai, taip pat tu­rin­ tys gi­lias krep­ši­nio tra­di­ci­jas.

Da­bar­ties pro­fe­sio­ na­lai krep­ši­nin­kai gy­ve­na vieš­bu­ty­je, lėk­tu­ve ir spor­to sa­ lė­je. Ve­te­ra­nų spor­te – kiek ki­taip: žmo­nės su­si­tin­ka, bend­rau­ ja, daug pa­ma­to.

– Ar daž­nai tre­ni­ruo­ja­tės?

– Esa­me įkū­rę klu­bą ir da­ly­vau­ja­ me 55 me­tų am­žiaus gru­pės var­ žy­bo­se. Tre­ni­ruo­ja­mės du kar­tus per sa­vai­tę, o reng­da­mie­si Eu­ro­pos čem­pio­na­tui krū­vį kiek pa­di­di­no­ me – su­si­ren­ka­me tris­kart. Iš bu­ vu­sių tik­rų­jų pro­fe­sio­na­lų žai­džiu tik aš ir Ser­ge­jus Jo­vai­ša. Ve­te­ra­nų

žą – vi­si no­ri lai­mė­ti ir kar­tais net per daug ri­zi­kuo­ja.

– Ką jums da­vė ve­te­ra­nų spor­ te pra­leis­ti be­veik du de­šimt­ me­čiai?

– Da­bar­ties pro­fe­sio­na­lai krep­ši­ nin­kai gy­ve­na vieš­bu­ty­je, lėk­tu­ ve ir spor­to sa­lė­je. Ve­te­ra­nų spor­ te – kiek ki­taip: žmo­nės su­si­tin­ka, bend­rau­ja, daug pa­ma­to. Ap­lan­ kiau to­kias eg­zo­tiš­kas ša­lis kaip Puer­to Ri­ką, Bra­zi­li­ją, Nau­ją­ją Ze­ lan­di­ją, Aust­ra­li­ją, Fi­li­pi­nus, Sin­ ga­pū­rą, Ka­na­dą. Tai – pui­ki ga­li­ my­bė pa­ma­ty­ti ki­tų ša­lių kul­tū­ras, pra­plės­ti aki­ra­tį.

Iš­ban­dy­mas: ren­gian­tis Kau­ne vyk­sian­čiam Eu­ro­pos čem­pio­na­tui te­

ko pa­di­din­ti tre­ni­ruo­čių krū­vį.

krep­ši­nis sa­vi­tas tuo, kad ko­man­ do­se ga­li­ma pa­ma­ty­ti ne tik praei­ ty­je rung­ty­nia­vu­sius krep­ši­nin­kus, bet ir ak­ty­viai spor­tuo­jan­čius ki­tų spor­to ša­kų at­sto­vus.

– Ko­kie di­džiau­si skir­tu­mai tarp ve­te­ra­nų ir pro­fe­sio­na­laus krep­ši­nio?

– Ve­te­ra­nais va­di­nu tie­siog lė­čiau ju­dan­čius spor­ti­nin­kus (šyp­so­si).

Ve­te­ra­nų čem­pio­na­tuo­se – di­des­ nė trau­mų ti­ki­my­bė, vie­nas ar ki­ tas krep­ši­nin­kas su­si­žei­džia be­ veik kiek­vie­na­me su­si­ti­ki­me. Šiek tiek di­des­nis ri­zi­kos fak­to­rius, nes spor­ti­nin­kų nie­kas neapd­rau­džia, kiek­vie­nas da­ly­vis pa­si­ra­šo, kad pa­ts at­sa­ko už sa­vo svei­ka­tą.

Net ir neiš­ko­vo­ję me­da­lių spor­ti­ nin­kai džiau­gia­si ga­li­my­be pa­bend­ rau­ti ir dėl ne­sėk­mių neiš­gy­ve­na

To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

taip, kaip Eu­ro­pos ar pa­sau­lio čem­ pio­na­tuo­se pra­lai­mė­ję pro­fe­sio­na­ lai. Čia, skir­tin­gai nei di­džia­ja­me spor­te, yra ke­tu­rios pri­zi­nės vie­ tos, to­dėl džiaug­tis me­da­liais ga­ li ir ma­žą­jį fi­na­lą pra­lai­mė­ju­sios eki­pos.

Krep­ši­nio aist­ruo­liai, ste­bė­da­ mi ve­te­ra­nų var­žy­bas, ga­li pa­ma­ ty­ti daug pa­žįs­ta­mų vei­dų. Spon­ta­ niš­kai jie įsi­vaiz­duo­ja, kad praei­ties meist­rai tu­ri bū­ti ly­de­riai ir tarp ve­te­ra­nų. Vis dėl­to taip nė­ra. Po 50 me­tų ant par­ke­to pra­de­da do­ mi­nuo­ti tie žai­dė­jai, ku­rie nuo­lat rū­pi­na­si spor­ti­ne for­ma. Tad net ryš­kiau­sios praei­ties žvaigž­dės ga­ li at­si­dur­ti še­šė­ly­je, jei su­si­du­ria su ypač ge­rai fi­ziš­kai pa­si­ren­gu­siais krep­ši­nin­kais. Kad ir kaip bū­tų, ve­te­ra­nai tu­ri ir vie­ną pro­fe­sio­na­ liems spor­ti­nin­kams bū­din­gą bruo­

– Ar ga­li­ma ti­kė­tis, kad Lie­tu­ vo­je bus su­reng­tas ir pa­sau­lio ve­te­ra­nų krep­ši­nio čem­pio­na­ tas?

– Tam tu­ri­me vi­sas są­ly­gas – daug nau­jų are­nų, pui­kią inf­rast­ruk­tū­ rą. Įdir­bis la­bai ge­ras. Ne­ga­lė­čiau teig­ti, kad per ar­ti­miau­sius ke­le­ rius me­tus gau­si­me to­kią tei­sę, nes kon­ku­ren­ci­ja tarp or­ga­ni­za­to­rių – ne­ma­ža. Vis­gi ga­li­me pa­si­džiaug­ ti šil­tais san­ty­kiais su FIM­BA. Šios or­ga­ni­za­ci­jos val­dy­bo­je tu­ri­me sa­ vo at­sto­vą – A.Čup­ko­vą, nors pa­ tek­ti į ją tik­rai nė­ra leng­va. FIM­ BA įver­ti­no mū­sų ša­lies ve­te­ra­nų ju­dė­ji­mą – šios or­ga­ni­za­ci­jos pre­ zi­d en­t as ar­gen­t i­n ie­t is Ru­b e­n as La­m as šio­m is die­n o­m is vie­š ės Lie­tu­vo­je. Tai jo tė­čiui Eduar­dui Rod­ri­gue­zui La­mui pri­klau­so idė­ ja pra­dė­ti krep­ši­nio ve­te­ra­nų ju­ dė­ji­mą.

Lie­tu­vių tro­fė­jai 2000 m. Eu­ro­p os čem­pio­na­t as, Ry­ga (Lat­v i­ja) – 3 auk­so, 2 si­dab­ro ir 1 bron­zos me­da­lis; 2002 m. Atė­ nai (Grai­k i­ja) – 1 auk­so ir 2 si­dab­ro me­da­liai; 2004 m. Hel­sin­k is (Suo­ mi­ja) – 1 auk­so ir 2 si­dab­ro me­da­liai; 2006 m. Ham­bur­gas (Vo­kie­ti­ja) – 4 auk­so, 2 si­dab­ro ir 1 bron­zos me­da­ lis; 2008 m. Pe­za­ras (Ita­li­ja) – 2 auk­ so, 4 si­dab­ro ir 3 bron­zos me­da­liai; 2010 m. Zag­re­bas (Kroa­ti­ja) – 3 auk­ so, 2 si­dab­ro ir 1 bron­zos me­da­lis.

19

ŠeštADIENIS, LIEPOS 28, 2012

A.Vasiljevas į jo knygos pristatymą susirinkusias damas prajuokino iki ašarų.

28p.

Po­ra: „Nors Dangė tu­ri ir kitų ju­ve­lyrų pa­puo­šalų, ta­čiau puo­šia­si tik­tai ma­no. Bet jų tu­ri tik­rai la­bai daug“, – žmoną per dantį traukė A.Šep­kus.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vaitės nuo­tr.

A.Šep­kaus įkvėpi­mo žemės

Pa­sau­li­nio gar­so lie­tu­vio ju­ve­ly­ro Alek­sand­ro Šep­kaus pa­puo­ ša­lais galėtų puoš­tis pa­ti Še­che­re­za­da – to­kie jie gražūs ir eg­ zo­tiš­ki. Jais puo­šia­si Va­karų ki­no ak­to­riai, mu­zi­kan­tai, fi­nan­si­ nin­kai, po­li­ti­kai. Ta­čiau Lie­tu­vo­je gy­ve­nan­čios tau­tietės jiems tu­ri il­go­kai pa­tau­py­ti.

Lai­ma Že­mu­lienė l.zemuliene@diena.lt

Pa­puo­šalų tu­ri per daug

Baž­ny­ti­nio pa­vel­do mu­zie­ju­je Vil­ niu­je į A.Šep­kaus kūri­nius per lu­ pą ga­li­ma pa­žvelg­ti iš ar­čiau ir net su­skai­čiuo­ti ma­žu­čius bri­lian­tus, ku­riais ink­rus­tuo­ta apy­rankė ar žie­das. Mu­zie­ju­je ati­da­ry­ta pa­ro­da – tai ap­skri­tai pir­mo­ji as­me­ninė JAV,

ne­to­li Niu­jor­ko, gy­ve­nan­čio 58 metų auk­sa­ka­lio pa­ro­da.

Iš ke­lių šimtų pa­puo­šalų meist­ ras at­rin­ko 20, ku­rie jam la­biau­siai prie šir­dies. Auk­sa­ka­lio nuo­mo­ ne, jie ge­riau­siai iš­reiš­kia tai, ką jis ku­ria da­bar. Tai – žie­dai, pa­ka­bu­ čiai, aus­ka­rai, kak­lo vėri­nys ir apy­ rankė. Pa­puo­ša­lai su­kur­ti iš 18 ka­ ratų auk­so bei pla­ti­nos, ink­rus­tuo­ti skaid­riais ir spal­vo­tai­siais bri­lian­

tais, tur­ma­li­nais, sa­fy­rais, tsa­ vo­ri­tu. Bran­giau­sias pa­puo­ša­las – kak­lo vėri­nys, – au­to­riaus ver­ti­ ni­mu, par­duo­tuvė­je kai­nuotų apie 70 tūkst. JAV do­le­rių. Vi­sa pa­ro­da įver­tin­ta 600 tūkst. litų. Į pa­ro­dos ati­da­rymą A.Šep­kus at­vy­ko su žmo­na – tau­tos ypač mėgsta­mo poe­to Pau­liaus Šir­vio duk­ra Dan­ge Šir­vy­te. JAV A.Šep­ kus gy­ve­na nuo 1988 m., Dangė at­

vy­ko po metų. Alek­sand­ras pri­si­ me­na, kad į Ame­riką iš­vy­ko su 550 JAV do­le­rių ki­šenė­je – tiek ta­da iš­ keis­da­vo.

Sve­čio­je ša­ly­je buvęs lie­tu­vis pa­ darė pui­kią kar­jerą, su­kūrė įsta­ baus gro­žio kūri­nių. 1992 m. Man­ ha­ta­ne jis įkūrė sa­vo įmonę „Alex Šep­kus“. Po metų kitų JAV vy­ku­ sio­je pa­sau­linė­je ju­ve­ly­ri­kos pa­ ro­do­je A.Šep­kus bu­vo pri­pa­žin­tas per­spek­ty­viau­siu jau­nuo­ju Ame­ri­ kos ju­ve­ly­ru. „Šis var­das man su­teikė la­bai daug ne­mo­ka­mos rek­la­mos“, – ne­slėpė auk­sa­ka­lys, su­kūręs sa­vo prekės ženklą „Alex Šep­kus New York“. Juo pa­ženk­lin­ti pa­puo­ša­lai par­da­vinė­ja­mi be­veik 150 Ame­ri­ kos ir kitų ša­lių me­no ga­le­ri­jo­se.

Pats gra­žiųjų pa­puo­šalų kūrėjas – be auk­si­nių aus­karų, be apy­ran­ kių. Vie­nin­te­lis daik­tas, kurį pa­

darė sau, – tai ves­tu­vi­nis žie­das. „Jį pa­da­riau dieną prie­š ves­tu­ves“, – sakė A.Šep­kus.

Ta­čiau meist­ras pri­pa­ži­no, kad jo žmo­na Dangė pa­puo­šalų tu­ri per daug.

Prieš dau­gelį metų, kai P.Šir­ vys rašė ei­lu­tes my­li­mai mo­te­ riai „Ne­tin­ka tau auk­sas, ne­tin­ka si­dab­ras“, net min­tis gal­von ne­ šovė, kad jo vien­turtė Dangė puo­ šis ne tik auk­su, bet ir pui­kiais bri­ lian­tais, sa­fy­rais, tur­ma­li­nais. „Nors Dangė tu­ri ir kitų ju­ve­lyrų pa­puo­šalų, ta­čiau puo­šia­si tik­tai ma­no. Bet jų tu­ri tik­rai la­bai daug“, – tęsė Alek­sand­ras.

Ta­čiau ko­kios JAV ir pa­sau­lio žvaigždės yra įsi­gi­ju­sios jo su­kurtų pa­puo­šalų, A.Šep­kus neatsk­leidė, – te­pa­sakė, kad tarp jų yra ki­no ak­to­ rių, mu­zi­kantų, fi­ nan­si­ninkų, po­li­tikų.

20

20

ŠeštADIENIS, LIEPOS 28, 2012

A.Šep­kaus įkvėpi­mo žemės 19 – Prieš tris sa­vai­tes lan­kiau­si Bi­zan­ti­ja – did­žio­ji eg­zo­ti­ka

Ve­ne­ci­jo­je. Gėrėda­ma­si jūsų dir­bi­niais, pa­ju­tau sa­vo­tišką Bi­zan­ti­jos me­no įtaką, dvelks­ mą, tar­si kaž­kas juo­se al­suotų iš ten. Net auk­sinė apy­rankė, ku­rią var­tau ran­ko­se, – tar­ si gy­va, rai­to­si lyg pil­vo šo­kių šokė­ja iš anų laikų Kons­tan­ti­ no­po­lio. O kry­že­liai, nors ant jų ir iš­rai­žy­tos avytės, šiek tiek pri­me­na Bi­zan­ti­jos auk­sa­ka­lių kūri­nius.

– La­bai džiau­giuo­si, kad jie taip at­ro­do. Bi­zan­ti­ja man – did­žiau­sia eg­zo­ti­ka, ko­kią tik ga­liu įsi­vaiz­duo­ ti. Ma­no tiks­las – kad tie pa­puo­ša­ lai ne konk­re­čiai ro­dytų tą tra­di­ciją, bet by­lotų ma­no įsi­vaiz­da­vimą apie tuos lai­kus ir tą kultūrą. Jie žmo­ gui tu­ri su­kel­ti tam tikrą nuo­taiką, kaip iš­gir­dus žod­žius „Bi­zan­ti­jos lo­biai“. Tai, ką da­rau, taip pat ga­ li būti Bi­zan­ti­jos lo­biai. Ma­no pa­ puo­ša­lai nėra Bi­zan­ti­jos sti­liaus ko­pi­ja, bet jų nuo­tai­ka – taip.

Ta­čiau žmonės, ypač Ame­ri­ko­je, mėgsta, kad jiems tiks­liai būtų pa­ sa­ky­ta, ką pa­puo­ša­las vaiz­duo­ja ir kodėl jis taip pa­da­ry­tas. Ta­čiau aš ku­riu nuo­taiką.

O mes Ve­ne­ci­jo­je bu­vo­me prie­š dvi sa­vai­tes. Plaukė­me lai­vu į Tor­ če­lo salą, kur yra pir­mo­ji lagū­no­ je VII a. ba­zi­li­ka. Ten bu­vo pir­mo­ ji bend­ruo­menė, nuo ku­rios Ve­ne­ci­ja pra­si­dėjo. To­je sa­lo­je XI a. gy­ve­no 50 tūkst. žmo­nių, o da­bar gy­ve­na pen­ kios šei­mos ir yra pen­ki res­to­ra­nai.

Auk­sa­ka­lys, nemėgs­tan­tis žod­ žio „įkvėpi­mas“, pri­pažįs­ta, kad įkvėpi­mo se­mia­si iš Ve­ne­ci­jos –

tiks­liau, iš sa­vo įsi­vaiz­da­vi­mo, kaip ji at­rodė prie­š ke­lis šim­tus metų.

Emig­ruo­ti norė­jo nuo 14-os

– Kodėl emig­ra­vo­te į JAV? Dėl ge­res­nio gy­ve­ni­mo, už­dar­bio ar dėl pa­lan­kes­nių sąlygų at­si­ skleis­ti kaip kūrėjas?

– Vi­sai pa­ken­čia­mai pra­gy­ve­nau ir Lie­tu­vo­je, turė­da­vau daug pri­va­čių klientų. Daug kas ma­no pa­puo­ša­lus mėgo ir pirk­da­vo, už­sa­ky­da­vo. Bet aš norė­jau iš­va­žiuo­ti iš tos so­vietų ša­lies jau nuo to lai­ko, kai bu­vau paaug­lys, – turbūt nuo 14 metų.

Norė­jau iš­ban­dy­ti, ko ga­li­ma pa­ siek­ti. Iš­girs­ti ko­kią ži­nią apie tai, kas pa­sau­ly­je vyks­ta, ir pa­gal­vo­ji: „Aš ga­liu dar ge­riau pa­da­ry­ti.“ Ir band­žiau tai pa­da­ry­ti.

– Ar Ame­ri­ko­je la­bai pa­si­keitė jūsų darbų sti­lius?

– Ten pa­ty­riau kultū­rinį šoką, po kiek lai­ko pra­dėjau da­ry­ti vi­siš­kai ką ki­ta. Ko­kius po­rą metų dir­bau ki­tiems – kūriau vie­ne­ti­nius ne­ pap­ras­tai su­dėtin­gus pa­puo­ša­lus ži­no­mai „Bvlga­ri“ bend­ro­vei. Iš­ mo­kau, kaip juos da­ry­ti. Vos ne­ pa­ty­riau krizės, ma­niau, kad jau nie­ko ne­be­su­kur­siu. Bet at­va­žia­vo ap­lan­ky­ti drau­gas iš Lie­tu­vos – sa­ kė, ko­kias ne­sąmo­nes čia šne­ki, po ke­lių mėne­sių vėl pra­dėsi ką nors sa­vo kur­ti.

Iš tikrųjų taip ir bu­vo. Vieną die­ ną į galvą top­telė­jo min­tis – ne tai, kad min­tis, bet lyg jau vi­siš­kai su­ for­mu­luo­ta idė­ja, ką da­ry­siu, kaip ma­no pa­puo­ša­lai at­ro­dys, kodėl būtent to­kius da­ry­siu. Ir nuo to lai­ ko ta idė­ja neiš­ny­ko. Jau dau­giau kaip 20 metų ta pa­ti ener­gi­ja, ku­ri

ta­da į galvą plūstelė­jo, man pa­de­ da tuos pa­puo­ša­lus kur­ti.

O ta­da ki­lo idė­ja, kaip pa­da­ry­ ti vi­siš­kai nau­jus pa­puo­ša­lus. Tai, ką da­ry­da­vau anks­čiau, yra tar­ si vie­nas aš, o tai, ką da­rau da­bar, – ki­tas aš. Pa­si­ju­tau, lyg būčiau iš nau­jo gimęs. Kai kas iš to se­no li­ko, bet iš tikrųjų pa­si­da­riau lyg ki­tas žmo­gus. Ma­tyt, ra­di­kalūs gy­ve­ni­ mo po­ky­čiai pri­vertė da­ry­ti būtent tai, ką ga­liu.

Kai ma­ne pra­dėjo kvies­ti į įvai­rius ba­ liu­kus, pa­rodų ati­da­ ry­mus, man ne­pa­ti­ko ta pub­li­ka, – visą lai­ ką šne­ka apie nieką.

Do­va­no­ja per gi­mi­mo dieną

Kol kal­bamės su auk­sa­ka­liu, bend­ raamžė jo žmo­na D.Šir­vytė lai­ko­si ato­kiau ir ty­li. Dangė – ypač kuk­ li mo­te­ris. Pa­si­puo­šu­si išs­kir­ti­nio gro­žio ir vertės pa­puo­ša­lais, ji ne­ de­monst­ruo­ja sa­vo turtų.

Aus­ka­rus su tur­ma­li­nais, kry­želį, kaip ir ki­ta, vy­ras jai pa­do­va­no­jo per gi­mi­mo dieną ar­ba Kalė­das. „Tai – ne­pap­ras­to re­tu­mo tur­ma­li­nas, – vie­no sa­vo žie­do akutę api­būdi­no mo­te­ris. – Turbūt ki­to to­kio ne­įma­ no­ma ras­ti. Kai jį pa­ma­čiau, pa­sa­ kiau: „Ši­tas – ma­no.“ Ir ga­vau jį.“ Mo­ters ranką puo­šia efek­tin­gas žie­das – jo auk­sinė akutė plokš­čia lyg skrai­dan­ti lėkštė, o ant jos už­ so­din­tas bri­lian­tas. Tai bu­vo ket­ vir­tas žie­das auk­sa­ka­lio A.Šep­ kaus kūry­bos ke­ly­je. Ta­čiau kartą Alek­sand­ras pa­reiškė, kad to žie­ do nie­kas ne­sup­ras, ir pa­prašė, kad žmo­na jį duotų iš­ly­dy­ti, o vie­ toj šio pa­da­ry­siąs jai kitą. „Ne. Ši­ tas – ma­no“, – pa­si­prie­ši­no kuk­li, ta­čiau la­bai at­kak­li mo­te­ris. Lai­kas pa­rodė, kad jos tei­sybė. „Ši­tas žie­ das yra la­biau­siai mėgsta­mas lie­tu­ vių už­sa­kovų, – sakė Alek­sand­ras.

– Ne­ži­nau, kodėl.“ Ki­tas jos žie­das – taip pat su tur­ ma­li­no aku­te. Anot Dangės, jis nė­ ra bran­gus, ta­čiau ras­ti to­kios spal­ vos tur­ma­liną – ne­leng­va. Mo­te­riai pa­ti­ko šiek tiek me­ta­linė jo spal­va. „Ves­tu­vinį žiedą taip pat pa­darė Alek­sand­ras. Pak­lau­siau, kaip ei­ sim tuok­tis, jei žiedų nėra? Ka­dan­gi mes grįžom į tikė­jimą – į ka­ta­li­kybę, su­si­tuokė­me Ame­ri­kos baž­ny­čio­je.

Ci­vi­linę san­tuoką taip pat įfor­mi­no­ me Ame­ri­ko­je, bet jos net ne­lai­ko­me san­tuo­ka“, – ne­slėpė D.Šir­vytė.

„Tais lai­kais bu­vo la­bai blo­gas mies­to me­ras. Kol bu­vo tas me­ ras, tik­rai bu­vo ne­sau­gu vaikš­čio­ti po miestą. Mes la­bai blo­ga­me ra­jo­ ne gy­ve­no­me, nes ne­turė­jo­me pi­ nigų. To­kia pra­džia bu­vo“, – pri­si­ minė mo­te­ris.

Ta­čiau neil­gai tru­kus vis­kas pa­ si­keitė. Šian­dien jų nuo­sa­vo na­mo lan­gai žvel­gia į Had­so­no upę ir slė­ nį. Į Niu­jorką po­ra va­žiuo­ja re­tai. „Nei mes bo­he­mo­je da­ly­vau­ja­ me, nei vaikš­to­me į pa­rodų ati­da­ ry­mus. Nuo pat pra­džių, kai ma­ne pra­dėjo kvies­ti į įvai­rius ba­liu­kus, pa­rodų ati­da­ry­mus, man ne­pa­ti­ko ta pub­li­ka, – visą laiką šne­ka apie nieką“, – dėstė Alek­sand­ras.

Man­ha­ta­ne esan­ti A.Šep­kaus dirb­tuvė – nebe trijų pailgų ka­vos sta­le­lių dyd­žio, ko­kia bu­vo prie­š dau­giau nei 20 metų, kai jis nu­ sprendė, kad dirbs sau, o ne ži­no­ moms ju­ve­ly­ri­kos bend­rovėms.

Per mėnesį ar du na­muo­se auk­ sa­ka­lys su­ku­ria kūri­nio ori­gi­nalą.

Pas­kui ran­ko­ves pa­si­rai­to­ja 15 ju­ ve­lyrų, dir­ban­čių Man­ha­ta­ne. „Tarp jų – di­zainą bai­gu­si mo­ te­ris iš Ki­je­vo, ku­ri yra or­na­mentų ka­linė­ji­mo spe­cia­listė, – pa­sa­ko­ jo A.Šep­kus. – Yra vai­ki­nas ja­po­ nas – buvęs su­šių ga­min­to­jas gar­ sia­me ja­ponų res­to­ra­ne, jis įsta­to bri­lian­tus. Dir­ba ke­lios kinės, ku­ rios nie­kur ne­si­mokė, bet pui­kiai to dar­bo iš­mo­ko per ke­le­rius me­tus.

Dirb­tuvės va­do­vas – lie­tu­vis Aud­ rius Kru­lis, baigęs skulptūrą anuo­ me­čia­me Vil­niaus dailės ins­ti­tu­te.

Dir­ba dar ke­li lie­tu­viai. Jie da­ro tokį pat meną, kaip ir aš da­ry­čiau. Skir­ tu­mas tas, kad jie jo ne­su­ku­ria.

Ma­no vers­lo par­tne­ris Jef­fas Fee­ ro – ame­ri­kie­tis. Jis iš­ve­žio­ja dar­ bus į par­duo­tu­ves, or­ga­ni­zuo­ja rek­ lamą. Ką man reikėtų da­ry­ti vers­lo sri­ty­je, nu­vei­kia jis. Man lie­ka tik kur­ti pa­puo­ša­lus. Žmonės, ku­rie pri­sta­to ma­no dar­bus par­duo­ti į ga­ le­ri­jas ir bran­gias ju­ve­ly­ri­nes par­ duo­tu­ves, – taip pat ame­ri­kie­čiai.

Ta­čiau pro­fe­sio­na­laus ju­ve­ly­ro ame­ri­kie­čio nė vie­no ne­pa­si­sekė iš­lai­ky­ti il­giau kaip mėnesį. Jie ne­ sup­ran­ta, ko iš jų no­ri­ma. Per daug dar­bo, bus ge­rai, kaip yra, kam dar steng­tis?

Kai ku­rių kak­lo vėri­nių pa­da­ry­ ta du trys, kai ku­rių – 50. Ar­ba pa­ si­sekęs žie­das, ku­ris vi­siems la­bai pa­tin­ka, – jų ga­li būti 2 ar 3 tūkst.

Tai – ma­ži žie­du­kai su spal­vo­tais ak­menė­liais. Jie vi­si ga­li būti tru­ putį skir­tin­gi – skir­tin­ga ak­menų kom­bi­na­ci­ja, spal­vos ar­ba tru­putį ki­toks pa­vir­šiaus ap­dir­bi­mas.“ Pa­tin­ka keis­ti ak­me­nys

Vy­ras dir­ba, žmo­na gry­bau­ja

Emo­ci­jos: A.Šep­kus įsi­ti­kinęs, kad kiek­vie­nas pa­puo­ša­las tu­ri su­kur­

ti tik jam būdingą nuo­taiką.

Ar auk­sa­ka­lio žmo­na ne­bi­jo vaikš­ čio­ti Niu­jor­ko gatvė­mis pa­si­puo­ šu­si to­kiais išs­kir­ti­niais ir bran­giais pa­puo­ša­lais? „Kad mes gy­ve­nam miš­ke – 50 mi­nu­čių ke­lio nuo Niu­ jor­ko cent­ro grei­tuo­ju trau­ki­niu ar­ba au­to­mo­bi­liu. Į miestą be­veik ne­be­va­žiuo­jam. Alek­sand­ras dir­ ba na­mie, nie­kas ne­truk­do. Aš ei­ nu gry­bau­ti, fo­tog­ra­fuo­ju“, – pa­ sa­ko­jimą tęsė Dangė.

Mo­te­ris sakė, kad įdo­mu gy­ven­ti Ame­ri­ko­je. Bet pir­mas įspūdis, kai at­va­žia­vo į Niu­jorką, bu­vo bai­sus: vi­sur mėtėsi šiukšlės, virš gal­vos skraidė laik­raš­čiai, trau­ki­niai bu­ vo ne­sut­var­ky­ti.

– Alek­sand­rai, koks mėgsta­ miau­sias jūsų bran­gak­me­nis?

– Ne­tu­riu to­kio. Už­tat tu­riu po­mėgį keis­tiems ak­me­nims. Man pa­tin­ka dau­gu­ma ak­menų, bet daž­niau­siai tru­putį keis­ti ir ne­būti­nai la­bai ko­ mer­ciš­kai ver­tin­gi. Pa­vyzd­žiui, tur­ ma­li­nas su ko­kiu nors ink­liu­zu, ku­ris, pro­fe­sio­nalų nuo­mo­ne, jį su­ga­di­na, o man jis dėl to tik­tai gra­žes­nis.

Ir kai pa­da­rau pa­puo­šalą su to­kiu ak­me­niu, daž­niau­siai jį leng­viau par­duo­ti ne­gu pa­da­rytą su idea­liu ak­me­niu. Įvairūs ak­me­nys tu­ri, ga­ li­ma sa­ky­ti, cha­rak­terį. Kaip, tar­ kim, dei­man­tas ga­li būti ne­vi­siš­kai bal­tas – toks lai­ko­mas pi­ges­niu, bet jis man daž­nai gra­žes­nis už ide­

Ko­lek­c i­j a: vi­sa Vil­niu­je pri­sta­ty­ta A

alų dei­mantą. Ar­ba sa­fy­ras ga­li bū­ ti vie­noj pusėj ne­ge­ros spal­vos, bet nuo to jis man gra­žes­nis.

Spal­vo­tie­ji dei­man­tai – la­bai gražūs. Kai juos pra­dėjau nau­do­ti prie­š 10 metų, jie bu­vo daug pi­ges­ ni. Ta­čiau jų kai­nos pa­ki­lo dvi­gu­ bai, net tri­gu­bai, nes daug auk­ sa­ka­lių pra­dėjo juos nau­do­ti. O anks­čiau jų nie­kas ne­norė­jo pirk­ti.

– Kur tų ak­menų įsi­gy­ja­te?

– Niu­jor­ke. Į jį su­plau­kia ak­me­nys iš Vo­kie­ti­jos, Ita­li­jos, Bra­zi­li­jos, Iz­ rae­lio – iš visų ša­lių ak­menų pirk­ liai su­va­žiuo­ja į Niu­jorką. Ir jei­gu tik ku­ris nors iš­girs­ta, kad man rei­ kia ak­menų, pa­kan­ka vie­nam pa­ skam­bin­ti, ir pri­si­rinks pil­na dirb­ tuvė ak­menų pirk­lių.

Taip pat pa­sau­ly­je ži­no­ma did­ žiau­sia bran­gak­me­nių mugė Ari­ zo­nos vals­ti­jo­je, kur kas­met su­va­

21

ŠeštADIENIS, LIEPOS 28, 2012

A.Šep­kaus pa­ro­da ver­ta dau­giau ne­gu pusės mi­li­jo­no litų.

žiuo­ja ke­lios de­šim­tys tūkstan­čių bran­gak­me­nių pirk­lių iš vi­so pa­ sau­lio. Ak­me­nis per­ku ir ten.

gy­ve­n imą jų esu matęs šim­t us tūkstan­čių. Kiek dėl to dar ga­li­ ma jau­din­tis?

– Ar la­bai de­ritės pirk­da­mas bran­gak­me­nius?

– Ne­la­bai. Jei pirk­liai – ži­no­mi, jie tu­ri sa­vo kai­nas, par­duo­da daug kam, ir ką su juo iš­si­derė­si? Jei­gu per­ ki la­bai retą ak­menį, jis tu­ri sa­vo kai­ ną, ir nie­kas jo pi­giau ne­par­duos. Ko­ kios kai­nos? Nuo 50 do­le­rių iki 20–30 tūkst. Bet aš ne­per­ku la­bai bran­gių ak­menų, nes tik­rai brangūs kai­nuo­ja mi­li­jo­nus. Aš ne­tu­riu rei­kalų su to­kia rin­ka, ku­rio­je – did­žiu­liai dei­man­tai, sa­fy­rai ar­ba ru­bi­nai.

– Ar tie­sa, kad jūs pa­ts su­gal­ vo­jo­te čia eks­po­nuo­ja­mos apy­ rankės konst­ruk­ciją?

– Taip. Jau se­niai man šovė į gal­ vą min­tis pa­da­ry­ti konst­ruk­ciją, ant ku­rios būtų mon­tuo­ja­mos de­ talės. Ant vie­nos konst­ruk­ci­jos ga­ li­ma pa­da­ry­ti la­bai daug apy­ran­ kių, kak­lo pa­puo­šalų va­riantų. Bet ne­la­bai kas ma­ne ko­pi­juo­ja – to­ dėl, kad prie tų pa­puo­šalų la­bai daug dar­bo. Po­ra ži­nomų italų ju­ve­lyrų sakė, kad po to, kai pra­ dėjau sa­vo pa­puo­ša­lus ro­dy­ti, ge­ ro­kai pa­si­keitė vi­sa Ame­ri­kos ju­ ve­ly­ri­ka.

Dailės ins­ti­tu­te, kurį bai­giau, esu gavęs tam tikrą es­te­ti­kos nuo­ voką. Vie­nas pa­grin­di­nių ma­no su­

– Ar žiau­riai dre­ba ran­kos, plūste­li krau­jas į galvą ir links­ta ko­jos, pa­ma­čius gražų ak­menį?

– Gra­žus ak­muo manęs jau se­ niai ne­b eiš­m u­š a iš vėžių – per

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vaitės nuo­tr.

pra­timų apie pa­puo­ša­lus yra šis: jie tu­ri būti to­kie, kad būtų ma­lo­ nu juos pa­čiu­pinė­ti, kad būtų gra­ žu į juos pa­žiūrė­ti, kad žie­das ge­ rai lai­kytų­si ant pirš­to, o aus­ka­ras – ant au­sies.

Norė­jau iš­va­žiuo­ ti iš tos so­vietų ša­ lies jau nuo to lai­ko, kai bu­vau paaug­lys, – turbūt nuo 14 metų.

Norė­jau iš­ban­dy­ti, ko ga­li­ma pa­siek­ti.

– Ko rei­kia, kad auk­sa­ka­lys pa­ siektų tokį aukštą pro­fe­sio­na­ lu­mo lygį kaip jūsų?

– Pa­ty­ri­mo ir kruopš­čių pirštų.

– Jei­gu būtumė­te likęs čia ir neiš­va­žiavęs į Ame­riką, to­ kių pa­puo­šalų ne­būtumė­te su­ kūręs?

– Ne. Būčiau vi­sai ką ki­ta daręs.

Ame­ri­ko­je dau­giau pa­sie­kiau. Ir dau­giau pa­da­riau. Iš pra­džių bent ke­le­rius me­tus dirb­da­vau po 60–80 va­landų per sa­vaitę.

Vy­ras ir tėvas – vi­siš­kai ki­to­kie

A.Šep­kaus žmo­nos Dangės po­mėgis ir dar­bas – kur­ti Kalėdų at­vi­ru­kus.

At­vi­ru­kams mo­te­ris fo­tog­ra­fuo­ ja Kse­ni­jos Ja­ro­še­vaitės skulptū­ras, ku­rių na­muo­se tu­ri visą ko­lek­ciją.

Kiek­vie­nais me­tais ji pa­da­ro apie 700 at­vi­rukų ir Kalėdų pro­ga juos siun­čia drau­gams, Alek­sand­ro klien­ tams. Žmonės pra­dėjo juos rink­ti ir pra­šy­ti, kad au­torė su­rengtų pa­rodą.

Miš­ko ap­sup­ta­me na­me Dan­ gė daž­nai pai­ma į ran­kas P.Šir­vio

eilė­raš­čių to­melį. Mėgsta­miau­ sias jos eilė­raš­tis – „Atei­siu ty­ lią naktį“.

Sa­ko­ma, kad mo­te­ris daž­nai ren­ ka­si vyrą, pa­našų į sa­vo tėvą. Ar jos tėvas P.Šir­vys ir vy­ras – pa­našūs kaip as­me­nybės? „Ne. Ma­no tėtis bu­vo vi­siš­kai ki­ toks. Jis bu­vo gam­tos vai­kas. Anks­ti ne­te­ko tėvų, daug var­go, su bro­liu au­go vaikų na­muo­se. O Alek­sand­ ro tėvai la­bai rūpi­no­si, kad jis iš­ moktų daug kalbų. Nuo ma­žens jis mokė­jo vo­kie­čių, lenkų, rusų kal­ bas. Jis au­go vi­sai ki­taip – in­te­lek­ tua­lesnė­je ap­lin­ko­je“, – pa­ly­gi­no Dangė.

Ta­čiau sa­vo elekt­ro­ni­nio pa­što ad­resą Alek­sand­ras už­rašė ant ser­ vetėlės. Bo­hemą mėgęs jo uoš­vis P.Šir­vys res­to­ra­nuo­se ant ser­vetė­ lių yra pa­rašęs pluoš­tus pui­kiau­sių eilė­raš­čių.

22

ŠeštADIENIS, LIEPOS 28, 2012

Pir­ma­sis tu­ras po kai­me­lius ir kon Jų mu­zi­ka la­biau pri­me­na ro­ko ar džia­zo va­ria­ci­jas nei dai­nuo­ jamąją poe­ziją, jie pyks­ta va­di­na­mi bar­dais, ta­čiau šįkart šis var­das jiems tin­ka la­biau­siai. Būtent dėl be­pro­tiš­kos poe­to, mu­zi­kan­to Do­man­to Ra­zaus­ko ir dar še­šių bi­čiu­lių idė­jos – su­reng­ti ne­mo­kamą kon­certų turą ne Lie­tu­vos did­mies­čiuo­se, o mies­te­liuo­se ir kai­muo­se.

Ig­nas Ja­čaus­kas i.jacauskas@diena.lt

Kai dau­gu­ma sce­nos at­stovų rai­ ko va­sa­rinį py­ragą pa­jūrio ku­ror­ tuo­se, D.Ra­zaus­kas su gru­pe nu­ sprendė pa­da­ry­ti kai ką be­pro­tiš­ka – pa­si­da­ly­ti sa­vo dai­no­mis su tais, ku­rių ne­pa­sie­kia pla­čia­juos­čiai in­ter­ne­tai, ten, kur į sa­les mu­zi­ kantų bu­vo užk­lydę ne­bent tar­pu­ ka­riu. Spon­ta­niš­kai už­sukę į mies­ telį, už­lipę ant pi­lia­kal­nio, įlindę į ap­griu­vu­sią baž­ny­čią jie kon­cer­ta­ vo ne­pra­šy­da­mi nie­ko dau­giau, ne­ bent mais­to ir nak­vynės. Ne­regė­tai gra­ži Lie­tu­va, spin­din­čios neiš­le­ pintų klau­sy­tojų akys, nuo­sta­ba ir ne­tikė­ti jų at­si­ver­ti­mai – tai, pa­sak Do­man­to, bran­giau­sias ho­no­ra­ras, kurį ga­vo jis ir jo bend­ra­ke­lei­viai.

– Vie­to­je ne­sėdi – be­galės kon­ certų fes­ti­va­liuo­se, in­di­vi­ dualūs kon­cer­tai Lie­tu­vo­je, už­ sie­ny­je, sa­kei, vyk­si ir į JAV. Tad iš kur to­kia be­pro­tiš­ka idė­ja dar bas­ty­tis ir po Lie­tuvą? Kas dėl to kal­tas – Ke­roua­cas (gal ne šiaip sau pa­si­sko­li­nai „Dhar­ mos val­ka­tas“), vai­kystės ani­ ma­ci­niai fil­mai apie ke­liau­ jan­čius Brėme­no mu­zi­kan­tus, ap­skri­tai skai­ty­mas, mu­zi­ka, drau­gai ar tie­siog šiaip sau už­ si­norė­jai ro­ke­riškų gast­ro­lių?

– Kar­tais juo­kau­ju, kad ne­bėra lai­ ko ra­šy­ti nau­jas dai­nas – per daug kon­certų. Bet tai did­žiau­sias ma­ lo­nu­mas, ku­rio ri­bo­ti man ne­si­se­ ka. Ke­lionė į JAV pra­puolė, kaip į van­denį din­go or­ga­ni­za­to­riai. Ta­ čiau jau su­de­ri­no­me kon­certą Ko­ pen­ha­go­je, yra ke­le­tas pa­si­ūlymų iš Ang­li­jos lie­tu­vių. Va­di­na­si, judė­ji­mo bus ir ne Lie­tu­vo­je.

Prieš gerą pus­metį man ir mūsų bo­sis­tui Pau­liui Ru­ kui va­žiuo­jant iš kon­cer­to Pa­nevė­žy­je, vi­du­ry greit­ ke­lio šovė min­tis: o kodėl mums neap­va­žia­vus Lie­tu­vos šun­ke­liais? Mes nuo­lat kon­ cer­tuo­ja­me įvai­riuo­

se mies­tuo­se, bet kaip tie kai­me­liai ir mies­te­liai, ku­rie lie­ka šo­nuo­se?

Kas ten gy­ve­na? Kur koks pi­lia­kal­ nis, ak­muo, ka­pas? Rei­kia ap­lan­ky­ ti ir juos. Ir tai dvi­gu­bas ma­lo­nu­ mas: iš vie­nos pusės, mes pa­ma­tom ne­fa­sa­dinį Lie­tu­vos veidą ir ap­lan­ kom mums įdo­mias vie­tas, o iš ki­tos pusės, su­tei­kia­me ga­li­mybę pa­ro­dy­ ti, kad mokė­ti rei­kia ne už viską, – mu­zi­ka pa­ti pas ta­ve ga­li at­ke­liau­ ti į kiemą, net jei tu būsi vie­nin­te­lis mūsų klau­sy­to­jas.

Vie­nur gro­jo­me tik po­rai eks­ka­va­to­ri­ ninkų, ki­tur – šim­tui gerbėjų, suor­ga­ni­za­ vu­sių kon­certą ap­ leis­to­je kop­ly­čio­je vi­du­ry miškų.

Ant­ras žings­nis – vi­sa tai nu­fil­ muo­ti. Kai ką pa­na­šaus Is­lan­di­jo­ je yra da­riu­si grupė „Si­gur Rós“. Iš pra­džių manė­me, kad mūsų idė­jos ne­pa­lai­kys ki­ti užim­ti mu­zi­kan­tai.

Vis dėlto ke­liau­ja­ma 8 die­nas už sa­vo pi­ni­gus, be jo­kių pa­to­gumų, mie­ga­ma pas žmo­nes, ku­rie prii­ ma, ar­ba pa­la­pinė­se. De­ga­lai – už sa­vo pi­ni­gus. Ta­čiau, ma­no did­ žiau­siai nuo­sta­bai, iš­vy­ko­me sep­ ty­nie­se. Aš (gi­ta­ra, bal­sas), Si­mas Bu­ta­vi­čius (smui­kas), Pau­lius Ru­ kas (kont­ra­bo­sas), Ma­rius Lei­bu­ ras (mu­ša­mie­ji), Pra­nas Dap­šaus­ kas (trom­bo­nas), Si­mo­nas Švit­ra (fil­ma­vi­mas ir nuo­trau­ kos) ir net vai­ruo­to­jas Da­rius Ma­li­naus­kas, šiaip jau dir­ban­tis ap­švietė­ju. Vi­si tai darė iš idė­jos. Nuo­ mo­jo­me se­nuką mik­ roau­to­busą, pylėmės de­ga­lus. Pi­ni­gai bu­vo ren­ka­mi iš dviejų kon­ certų Vil­niu­je.

Patirtis: dykai savaitę su grupe koncertavęs D.Razauskas sako gavęs

daugiau, nei galėjo įsivaizduoti.

– Sa­ko­ma, kad Lie­tu­vo­je dy­kai mu­ziką da­ly­ti sau leid­žia tik And­rius Ma­mon­to­vas ir D.Ra­ zaus­kas. Bet kas bet ku­riuo me­ tu ga­li par­si­siųs­ti krūvas nau­ jau­sių dainų iš ta­vo tink­la­la­pio.

Da­bar – dar ir ne­mo­ka­mas kon­ certų tu­ras. Nors pro­blemų dėl mokė­ji­mo lyg ir ne­būtų – bi­ lie­tai į ta­vo kon­cer­tus daž­nai dings­ta jau prie­š sa­vaitę. Iš kur da­bar toks dos­nu­mas?

– Su vi­sa pa­gar­ba ir mei­le A.Ma­ mon­to­vui, bet jis mu­ziką ne­mo­ka­mai ėmė da­ly­ti tik da­bar, o mūsų dai­nos in­ter­ne­te ne­mo­ka­mos jau 10 me­ tų. Tik ką įrašė­me ir į sa­vo sve­tainę įdėjo­me naują al­bumą „Ro­dyklės“.

Ro­dyklės rodė, kad rei­kia va­žiuo­ti ir gro­ti būtent be jo­kių bi­lietų, par­da­ vi­mo sis­temų, ne salė­se, ne apy­bai­ siuo­se kultū­ros na­muo­se, o ant kal­ no, prie upės, prie tvar­to, po med­žiu, val­ty­je ir taip to­liau. Vie­nur gro­jo­ me tik po­rai eks­ka­va­to­ri­ninkų, ki­tur – šim­tui gerbėjų, suor­ga­ni­za­vu­sių kon­certą ap­leis­to­je kop­ly­čio­je vi­du­ ry miškų. Li­kus ke­lioms sa­vaitėms iki tu­ro sa­vo sve­tainė­je pra­šėme žmo­ nių siū­ly­ti įdo­mias, gra­žias ir svar­ bias vie­tas, ku­rio­se būtų ga­li­ma pa­ gro­ti. Vie­tas, kur pa­pras­tai mu­zi­ka ne­skam­ba. Vis­kas, ko norė­jo­me už tai, kad ten kon­cer­tuo­si­me, – kad mums pa­gal ga­li­my­bes suor­ga­ni­ zuotų mais­to. Ir ką jūs ma­no­te? Kad ir kur at­va­žiuo­da­vo­me, mūsų laukė troš­ki­niai, šiu­pi­niai, bly­nai, šaš­ly­kai, žu­vis, kar­tais ir nak­vynė ar bent jau sau­gi vie­ta pa­la­pi­nei.

Aiš­ku, po tuo slėpėsi ir rim­ta pro­ble­ma: kad ir kur nu­va­žiuo­da­ vo­me, vi­sur būda­vo la­bai sun­ku at­ si­svei­kin­ti. Reikė­da­vo užt­ruk­ti, dar pa­gro­ti, dar pa­si­vai­šin­ti, pa­bend­ rau­ti su tais, į ku­rių mies­telį neat­ va­žiuo­ja jo­kių mu­zi­kantų. Nie­ka­ da. Todėl jau pirmą tu­ro dieną ta­po aiš­ku, kad vis­ko, ką esa­me su­pla­ navę, neap­va­žiuo­si­me. Su­gebė­da­ vo­me per dieną pa­gro­ti ke­tu­ris pen­ kis kon­cer­tus ir tai iš­sunk­da­vo iki pa­sku­ti­nio la­šo. Kar­tais ir krau­ jo. Bo­sis­tas nuo­lat ieš­ko­da­vo pirk­ ti dau­giau pleist­ro pirš­tams.

– Ar iš anks­to de­ri­no­te vietą, lai­ ką, kur su­sto­si­te, ka­da kon­cer­ tuo­si­te? Koks bu­vo marš­ru­tas?

– Už marš­rutą ir svar­bias vie­tas bu­vau at­sa­kin­gas aš. Kaip vėliau paaiškė­jo, ge­ro­kai per­ver­ti­nau mū­ sų ga­li­my­bes ir nu­ver­ti­nau Lie­tu­vos dydį. Bu­vo vie­ tų, ku­rias de­ri­ no­me iš anks­to, žmonės pa­matė sve­tainė­je, kad va­žiuo­ja­me ap­link Lie­tuvą, ir siūlė vie­tas. Bu­vo to­kių, ku­rias norė­jo­me ap­lan­ky­ti pa­tys.

Pa­vyzd­žiui, bal­tiš­ka dan­gaus kūnų ste­byk­la ša­lia Ob­ser­va­to­ri­jos, mil­ ži­niš­ki klin­čių kar­je­rai prie Men­čių

Ma­gi­ja: grupės va­do Do­man­to, smui­ki­nin­ko Si­mo, bo­sis­to Pau­liaus, per­ku

ly­čios va­ka­re iš­šaukė lietų.

kai­mo ne­to­li Ak­menės, pa­ma­rio kai­ mai... Šiurkš­čiai ta­riant, marš­ru­tas bu­ vo su­pla­nuo­tas toks: ju­da­me Ry­ tų Aukš­tai­ti­ja, pro Molėtų, Ute­nos kraš­tus, ky­la­me link Sa­la­ko, Za­ rasų, Sartų apy­lin­kių, nuo Ro­kiš­kio kraštų trau­kia­me to­liau link Pas­va­ lio, Pak­ruo­jo, į šiau­rinę Lie­tuvą (Ža­ garės, Jo­niš­kio, abiejų Ak­me­nių apy­ linkės) ir at­si­du­ria­me Že­mai­ti­jo­je.

Ma­lamės ap­link Pla­te­lius, lan­ko­ me to­kius ma­žy­čius ste­buk­lus kaip Sa­lan­tai (ne­to­li – Or­vidų so­dy­ba), Tryš­kiai, Kar­te­na. Vėl į šiaurę iki Skuo­do gro­žy­bių, to­kių kaip Apuolė, Mosė­dis, kur­šių žemė­mis judė­jo­me link jūros, vėliau – pa­ma­rio (Ven­ tė, Rusnė, Mingė), o ta­da pro už­lie­ ja­mus kai­mus link pa­sa­kiš­ko Pa­ne­ munės ke­lio, tar­si da­li­jan­čio Lie­tuvą pu­siau. Pa­ne­munės ke­liu pro vi­sas pi­lis iki Vil­ki­jos, kur se­nuo­ju ir ma­ žai kie­no va­žiuo­ja­mu kel­tu per Ne­ muną kėlėmės į su­val­kie­čių že­mes.

Judė­jo­me iki pat va­ka­rinės sie­nos, su Ka­ra­liau­čiu­mi, kur sto­vi Ku­dir­ kos Nau­mies­tis, že­myn link Vil­ka­vi­ šio re­gio­no, ta­da – į Ma­ri­jam­polės apy­lin­kes ir pas dzūkus. La­biau­siai bai­mi­nomės dzūkų vai­šin­gu­mo, pa­

tys su­pran­tat... Bet rei­kia pri­pa­žin­ ti, kad ir su­val­kie­čiai ne­pa­tei­si­no sa­vo skūpo var­do – puo­tas kėlė. Kai kur marš­rutą keitė ir lie­tus. Kai kaž­ kur šiaurė­je gro­jo­me dainą „Lie­taus kam­ba­rys“, nu­gir­do­me, kad Vil­nių už­pylė. Vėliau Sa­lan­tuo­se įžeidė­me ap­leistą Gaid­žio kop­ly­čią sau­gan­ čią gaid­žio dva­sią, ir tą naktį pa­la­ pinės per lietų pa­sta­ty­ti ne­su­gebė­ jo­me, pra­šėmės pas žmo­nes. Ku­rie, kaip išaiškė­jo, – gi­minės. Iš vi­so nu­ va­žia­vo­me be­veik 1600 ki­lo­metrų.

La­biau­siai bi­jo­jo­me, kad ne­tektų pa­pil­do­mai pirk­ti dau­giau de­galų už sa­vo pi­ni­gus, o ne už ką tik Vil­ niu­je gau­tus ho­no­ra­rus. Ta­čiau si­ tua­ci­ja, su ku­ria pirmą kartą taip aiš­kiai su­si­dūrėme ke­liau­da­mi pa­ sie­niais, yra to­kia: mūsų pro­vin­ ci­jo­je apie le­ga­lius de­ga­lus nie­kas net girdė­ti ne­girdėjęs! Ir, su­vok­da­ mas blo­gai sakąs, pri­va­lau pa­sa­ky­ti „ačiū Die­vui“. Su­taupė­me.

Ge­riau­si ke­lionės mo­men­tai, kaip vi­sa­da, ne­sup­la­nuo­ja­mi. Štai, pa­ vyzd­žiui, ne­to­li Sartų yra toks il­gas, gal 35 metrų, ap­žval­gos bokš­tas, pa­ sta­ty­tas (o kal­bos gro­ži!) to­kio po­ no Trum­pos. Nuo jo vir­šaus at­si­ve­ ria vi­si Sar­tai. Tai­gi už­si­korė­me ten

23

ŠeštADIENIS, LIEPOS 28, 2012

n­cer­tas dviem eks­ka­va­to­ri­nin­kams Iš­li­pam prie Aly­taus pi­ lia­kal­nio, o ten iš pra­ virų au­to­mo­ bi­lių gro­ja mūsų dai­ nos. Keis­ta.

Nes prie­š tu­ rą manė­me gro­sian­tys trims žmo­ nėms, eže­ rams, paukš­ čiu­kams.

u­si­nin­ko Ma­riaus ir trom­bo­ni­nin­ko Pra­no gro­ji­mas prie Sa­lantų Gaid­žio kop­ Si­mo­no Švit­ros nuo­tr.

su vi­sais inst­ru­men­tais ir pra­dėjo­ me gro­ti at­si­sukę į ežerą. Trom­bo­ni­ nin­kas pūtė dūdelę, ir jos gar­sas ėjo taip to­li per ežerą, kad už ke­lių ki­ lo­metrų mus nu­gir­do bai­da­re plau­ kian­tis ma­no tėvas. Manė, kad jau vai­de­nas, kad eže­ro dva­sios. Sa­ko: „Gird­žiu pa­žįstamą me­lo­diją ir ne­ ga­liu pa­tikė­ti... Ne... Ne, ne­ga­li bū­ ti.“ Pa­na­šiai su­trikę bu­vo ir ne­ži­nia ko­kiais vėjais prie to vie­ni­šo bokš­to at­klydę kaž­ko­kie už­sie­nie­čiai.

Be­je, taip jau išė­jo, kad klau­sy­ tojų, po­ra ar šim­tas, bet bu­vo vi­sur.

Kaž­kaip mis­tiš­kai jų at­si­ras­da­vo net ten, kur ma­žiau­siai tikė­da­vomės. Štai Men­čių klin­čių kar­je­re mūsų, iki pa­žastų pa­sken­du­sių klin­ty­se, pa­si­klau­sy­ti su­sto­jo du eks­ka­va­to­ ri­nin­kai. Įsi­vaiz­duo­ki­te: nė gy­vos dva­sios ke­lio­li­kos hek­tarų plo­te, karš­tis, klin­tys, ne­pra­va­žiuo­ja­mi ir be­veik ne­praei­na­mi kar­je­rai, 20 me­ tų čia ka­si klin­tis, stai­ga at­si­su­ki ir ma­tai pen­kis iš­si­šie­pu­sius su gi­ta­ ra, kont­ra­bo­su, smui­ku, trom­bo­nu, per­ku­si­jom. Sto­vi sau ir gro­ja.

– Ke­lie­se va­žia­vo­te? Kaip su bi­čiu­liais ištvėrė­te ilgą ke­lionę kar­tu, ar muš­ty­nių ne­bu­vo?

– Pa­tiems šiek tiek keis­ta, kad ne­ su­si­py­ko­me. Nes turą kiek­vie­nas įsi­vaiz­da­vo kiek skir­tin­gai. Vie­nam norė­jo­si dau­giau poil­sio, ki­tam – dau­giau pa­ma­ty­ti ir pa­gro­ti. Su vy­ rais ištvėrė­me aš­tuo­nias die­nas taip, lyg būtu­me pa­žįsta­mi nuo vai­kystės, nors su kai ku­riais gro­ja­me tik po­rą mėne­sių. Tie­sa, nuo­lat ėmėme tran­ zuo­to­jus ke­ly­je, tad kar­tais ma­ši­no­je trum­pam at­si­ras­da­vo ir mo­terų. Štai Mingės kai­me ne­tikė­tai su­ti­ko­me dvi bel­ges, ku­rios taip pat ke­lia­vo ap­link Lie­tuvą. Pa­vežė­me iki Su­val­ki­jos.

Bet, ki­ta ver­tus, la­bai ge­rai, kad bu­ vo­me be mo­terų, be žmonų, drau­gių.

At­si­rastų vai­dy­bos, nu­tylė­jimų, kistų dis­kur­sas ir be­pro­tiškų po­kal­bių sti­ lius. O da­bar vis­kas pa­pras­ta: at­va­ žia­vom iki kūdros ar eže­ro, iš­šo­kom iš au­to­bu­siu­ko ir – kaip žvėrys vi­si nuo­gi į van­denį. Be jo­kių komp­leksų.

Did­žiau­sias mi­nu­sas – kad per maž­daug 32 kon­cer­tus, ku­riuos su­ gro­jo­me per tas die­nas, mūsų dai­ nos mums pa­tiems ėmė, švel­niai ta­riant, įkyrė­ti. Kaip juo­kais sakė mūsų ope­ra­to­rius Si­mo­nas: „Anks­ čiau su drau­ge dar pa­si­klau­sy­da­ vau Ra­zaus­ko ret­kar­čiais... Po ši­to tu­ro... Ne­pyk, Do­man­tai...“

– Ar ta­ve ir ta­vo grupę at­pažįs­ ta pro­vin­ci­ja? Sa­ko, kad pla­ čia­juos­tis in­ter­ne­tas, te­le­vi­zi­ja api­ma 90 pro­c. Lie­tu­vos, o in­ ter­ne­te esi ir tu. Bet vis­gi gal kai ko dar ne­pa­siekė? Ko­kia vie­ti­ nių reak­ci­ja, ko­kia jūsų? Kiek žmo­nių su­si­rink­da­vo?

– Nie­ko tas in­ter­ne­tas nea­pi­ma.

Bu­vo vietų, kur vieną teks­tinę bylą į mūsų ke­lionės die­no­raštį in­ter­ne­te krau­da­vo ke­lias va­lan­das. Vie­ti­niai vi­sur su­tik­da­vo la­bai skir­tin­gai.

Neį­ma­no­ma ly­gin­ti ko­kių že­mai­čių Tryš­kiuo­se ar Kar­te­no­je su su­val­ kie­čiais prie Vil­ka­viš­kio. Skir­tin­gi žmonės, skir­tin­gos pa­tir­tys, skir­ tin­gos kal­bos ir pa­sau­lio su­vo­ki­ mas. O dėl to ži­no­mu­mo, tai būda­vo vis­ko. Iš­li­pam prie Aly­taus pi­lia­kal­ nio, o ten iš gre­timų pra­virų au­to­ mo­bi­lių gro­ja mūsų dai­nos. La­bai keis­ta. Nes prie­š turą manė­me gro­ sian­tys dviem, trims žmonėms, eže­ rams, paukš­čiu­kams. Kartą gro­jo­me prie ap­leis­to Va­sa­rio 16-osios Ak­ to sig­na­ta­ro Mi­ro­no dva­ro lie­kanų.

Stai­ga su­ži­no­me, kad šio­je vie­to­ je mu­zi­ka pa­sku­tinį kartą skambė­ jo Sme­to­nos lai­kais. Įsi­vaiz­duo­ja­te, koks jaus­mas api­ma ten gro­jant?

Ma­ty­da­vo­me, kaip koks kai­mo keis­tuo­lis šok­čio­ja iš džiaugs­mo klau­sy­da­mas, ir jaus­da­vo­me ab­so­ liu­čią pa­laimą. Po to vi­si priei­na, pa­kal­ba, pa­klau­sinė­ja, su­si­pažįs­ tam, pa­val­gom. Bu­vo mer­gai­čių kaž­ku­ria­me mies­tu­ke, ku­rios vi­ sai sa­vo šei­mai ir drau­gams pus­ va­landį pa­ra­šus rin­ko, nors mūsų anks­čiau ne­ži­no­jo. Pap­ras­čiau­sias dėme­sys žmogų pa­per­ka stip­riau nei vi­si pa­sau­lio bliz­gu­čiai. Štai, pa­vyzd­žiui, pa­minė­siu Ve­ re­biejų mies­tuką ne­to­li Sim­no. Mo­ kyklą už­darė, dar­želį už­darė. Vis­ ką už­darė. Dar­bo nėra. Kas mirė, kas ge­ria, kas iš­va­žia­vo. Gro­jam mes prie ką tik už­da­ry­tos mo­kyk­ los, nie­kas mūsų ten ne­ži­no, bet atei­na pa­klau­sy­ti vi­si likę gy­vi Ve­ re­bie­juo­se. Ta­da to­se dai­no­se at­si­ ran­da kaž­ko­kio anks­čiau ne­regė­to tiks­lo, kon­cer­tas virs­ta sim­bo­li­niu.

Galbūt tas mies­te­lis tuoj pat dings iš žemė­la­pio, bus ga­lu­ti­nai su­ nai­kin­tas, pa­vers­tas vai­duok­liu.

Bu­vo ir „at­verstųjų“. Atei­na su tre­nin­gais, iš vei­do ma­tai, kad nu­ si­sta­ty­mas mūsų at­žvil­giu yra švel­ niai ka­te­go­riš­kas. Ta­čiau po ke­ lių dainų priei­na, spaud­žia ranką, dėko­ja. Tie­siog anks­čiau nie­ka­da ne­girdė­jo gy­vai gro­jant, ne­manė, kad ga­li­ma judė­ti ne tik pa­gal plak­ tu­ko gar­sus. To­kie da­ly­kai la­bai brangūs, nes vie­no žmo­gaus is­to­ri­ ja, su­si­ju­si su ta­vo dai­no­mis, pa­vei­ kia daug stip­riau, nei 10 tūkst. žiū­ rovų Vin­gio par­ke.

– Ar bu­vo no­rin­čių paim­ti iš ta­ vęs gi­tarą ir pa­gro­ti ką nors ki­ ta, nei gro­ji tu (Vy­sockį, pvz., tar­pu­ka­rio ro­man­sus)? Kuo kon­cer­tai did­mies­čiuo­se skyrė­ si nuo šitų? Kaip gar­sas, vaiz­ das – juk pa­sta­ruo­ju me­tu ne ma­žiau dėme­sio sky­rei ir vaiz­ di­nei kon­certų da­liai?

– Bu­vo. Liud­vi­na­vo mies­tu­ke ne­ to­li Ma­ri­jam­polės iš Si­mo bu­vo ban­do­ma iš­rei­ka­lau­ti smui­ku gro­ ti Ry­ba­ko me­lo­di­jas. Reikė­jo daug lie­tu­viš­kos dip­lo­ma­ti­jos pa­stangų. Ža­lio­sios kai­me, ne­to­li Vil­ka­viš­kio, vie­na švie­si mo­terėlė la­bai nu­ste­bo

po mūsų kon­cer­to, kad ji ne­girdė­ju­ si tiek daug liau­dies dainų.

Vi­sur gro­jo­me akus­tiš­kai. Ži­no­jo­ me, kaip su­sto­ti, kad girdėtų­si vi­si inst­ru­men­tai. Įra­šinė­jo­me į spe­cia­ lius dik­to­fo­nus. La­bai ge­ras ir keis­ tas jaus­mas, kai gro­ji akus­tiš­kai ant ko­kio Pa­le­mo­no kal­no ša­lia Ve­liuo­ nos. Čia pat de­be­sys ir gar­sas, ro­ dos, ei­na kaž­kur už jų. Ar­ba Ventės Ra­ge, kur toks vėjas, kad vie­nas ki­to ne­girdė­jo­me prie pat stovė­da­mi.

Vaiz­dinė kon­certų da­lis bu­ vo ne­pla­nuo­ta. Iš­li­pa ne­si­skutę, iš­si­maudę klin­ty­se, net kru­vi­ ni „val­ka­tos“ ir iš­sit­raukę smui­ ką, kont­ra­bosą, gi­tarą, trom­boną, ka­choną (per­ku­si­nis inst­ru­men­tas) ima­me gro­ti prie ko­kio pa­mink­lo lenkų oku­pan­tus iš­va­riu­siems ka­ riams. Ko­kio čia dar vaiz­do rei­kia?

Kai gro­da­vo­me su­te­mus ar­ba pa­ry­čiui, mūsų vai­ruo­to­jas ir ap­ švietė­jas Da­rius iš kaž­kur išt­rauk­ da­vo pro­žek­to­rių.

– Yra to­kia lai­da „Mūsų mies­te­ liai“, ten vedė­ja pa­sa­ko­ja – čia baž­ny­čia, var­pinė, čia suo­le­lis, čia jį tašęs kalęs sta­lius, čia į kultū­ros na­mus žmonės ren­ka­si. Ar iš ti­ krųjų toks tei­gia­mas pro­vin­ci­jos vaiz­das dėlio­ja­si did­mies­čio žmo­ nėms, pvz., tau, ta­vo gru­pei?

– Jei kalbė­si­me apie žmo­nes – ab­so­ liu­čiai tei­gia­mas. Kai ro­dai dėme­ sį, gau­ni dėmesį. Vie­na­me mies­tu­ke mums pa­rodė kultū­ros na­mus. Tai iki šiol bu­vo gra­žiau­si ma­no ma­ty­ ti kultū­ros na­mai – tie­siog griuvė­ sių krūva ir kaž­ka­da buvęs na­mas.

Ki­tur žmonės sa­vo jėgom, sa­vo ini­ cia­ty­va su­si­tvarkę pa­vydė­ti­nai gra­ žiai. Lie­tu­va – mil­ži­niš­ka. Čia vie­ nam ne­di­de­liam re­gio­nui ga­li­ma skir­ti sa­vaitę, tiek vis­ko yra pa­ma­ ty­ti, kas ne­sto­vi ša­lia greit­ke­lių, į ką nėra nuo­rodų ant žemė­la­pio.

– Ar da­bar vyk­si­te į Brėmeną?

– Ne­vyk­si­me.

Ne­tikė­tu­mas: at­gal iš Men­čių klin­čių kar­je­ro, ne­to­li Ak­menės. Už nu­

ga­ros – kon­cer­to klau­sy­tojų sunk­ve­ži­mis.

Šyp­se­nos: Tryš­kiuo­se, Že­mai­ti­jo­je, nau­ji gerbė­jai džiu­giai ren­ka­si į

kon­certą.

Išmonė: kai kur, pa­vyzd­žiui, ap­leis­to­je kop­ly­čio­je ne­to­li Pumpėnų,

gerbė­jai įsi­rengė ir pa­pil­do­mas „žiū­rovų tribū­nas“.

Do­man­to Ra­zaus­ko nuo­tr.

24

ŠeštADIENIS, LIEPOS 28, 2012

Kliūtis: įveikti paskutinę – Atsuntos – perėją sutrukdė sniego pūga.

Pakeliui: tarpinėje stotelėje trijų kilometrų aukštyje lietuviai sutiko turistų iš Gruzijos ir kitų šalių, tarp kurių

Gru­zi­jo­je ke­liau­to­jai pa­si­ju­to

Kiek­vie­nas iš mū­sų gi­liai pa­są­mo­nė­je tu­ri su­si­kū­ręs sa­vo sva­jo­nių ato­sto­gų pla­ną. Vie­niems tai – ke­lio­nė krui­zi­niu lai­vu, ki­tiems – poil­sis Ha­va­jų pa­plū­di­my­je, pa­žin­ti­nė ke­lio­nė į Ki­ni­ją. Yra žmo­nių, ku­rie neį­si­vaiz­duo­ja poil­sio be ekst­re­ma­lių po­jū­čių. Ke­lio­nė į Gru­zi­jos kal­nus – to­kį marš­ru­tą pa­si­rin­ko 12 lie­tu­vių.

Vi­li­ja Žu­kai­ty­tė

v.zukaityte@diena.lt

Žy­gis ne­pro­fe­sio­na­lams

Ne­di­de­lė gru­pe­lė lie­tu­vių bir­že­lį iš­si­ruo­šė ten, kur tu­ris­tai ga­li įkel­ ti ko­ją tik tris mė­ne­sius per me­tus.

Tu­še­ti­ja – tai is­to­ri­nė Gru­zi­jos sri­ tis šiau­ri­nė­je Ka­che­ti­jos da­ly­je, Di­ džio­jo Kau­ka­zo kal­na­gūb­rio šlai­ te. Pa­tek­ti į šiuos kal­nus ga­li­ma tik pra­si­dė­jus va­sa­rai, kai ke­liai ne to­ kie pa­vo­jin­gi. „Ši ke­lio­nė bu­vo skir­ta ne pro­fe­ sio­na­lams, o mė­gė­jams, no­rin­tiems ne tik su­si­pa­žin­ti su žy­din­čiais Kau­ka­zo kal­nais ir ato­kiau­siais Gru­zi­jos re­gio­nais, bet ir pa­si­krau­ ti ener­gi­jos, patirti ekstremalių pojūčių“, – ke­lio­nės tiks­lus pri­ sta­tė jos va­do­vas To­mas Bal­tu­šis.

Jis pa­ts Gru­zi­jo­je lan­kė­si jau ne pir­mą kar­tą, to­dėl no­rė­jo, kad kuo

dau­giau žmo­nių pa­ma­ty­tų tai, ko vi­są gy­ve­ni­mą ne­pa­mirš. „Gam­ta ir žmo­nės – nuo­sta­būs, vy­nas lie­ ja­si lais­vai – ko dau­giau no­rė­ti per ato­sto­gas“, – juo­kė­si T.Bal­tu­šis.

Ke­liau­jant lie­tu­viams te­ko tik­ras orų per­mai­nų iš­ban­dy­mas – nuo 35 laips­nių karš­čio iki mi­nu­si­nės tem­ pe­ra­tū­ros kal­nuo­se.

Užk­lu­po liū­tys ir snie­gas

Aukš­tai į kal­nus lie­tu­viai bu­vo at­ vež­ti au­to­mo­bi­liais. Vė­liau jiems te­ko ke­liau­ti pės­čio­mis. Sun­kiau­ sius ne­šu­lius pa­dė­jo ne­šti še­ši ark­ liai, ku­riuos ve­dė du vie­ti­niai vy­rai So­so ir La­ša. Per die­ną tek­da­vo ke­ liau­ti po 7-10 valandų.

Ke­lio­nė­je lie­tu­viams pa­ti­ko vis­ kas: gam­ta, se­no­viš­ki vie­nuo­ly­nai, gru­zi­nų tra­di­ci­niai sta­ti­niai. „Ga­lu­ti­nio ke­lio­nės tiks­lo pa­ siek­ti ne­pa­vy­ko, nes kal­nuo­se mus

pa­si­ti­ko liū­tys, jas kei­tė snie­gas, to­dėl ne­ga­lė­jo­me pe­rei­ti kal­nų pe­ rė­jos“, – pasakojo ke­lio­nės da­ly­vė Kor­ne­li­ja Du­se­vi­čie­nė.

Dėl pra­stų oro są­ly­gų ke­liau­ nin­kams te­ko ieš­ko­ti, kur ap­si­ sto­ti. Lie­tu­viams sa­vo na­mų du­ris at­vė­rė nuo­šir­di gru­zi­nė Je­ka­te­ri­na, vieš­bu­tu­ko kal­nuo­se sa­vi­nin­kė. „Ji priė­mė mus be jo­kio už­mo­kes­čio, nors pa­ti gau­na la­bai ma­žą pen­si­ ją. Te­ko pri­myg­ti­nai siū­ly­ti at­ly­ gį už nak­vy­nę, ką jau kal­bėti apie tai, kad mo­te­ris vai­ši­no mus ar­ ba­ta. Gru­zi­nė kal­nuo­se gy­ve­na tik tuos tris mė­ne­sius, kai bū­na tu­ris­ tų“, – pri­si­mi­nė Kor­ne­li­ja.

giau­sius sve­čius“, – min­ti­mis at­gal su­grį­žo Kor­ne­li­ja.

Va­li­ko gy­ve­na Te­la­vyje, 70–80 km nuo Tbi­li­sio. Tai Ka­che­ti­jos, vy­ nų re­gio­no, sos­ti­nė. Šia­me re­gio­ne užau­gin­tų vy­nuo­gių pa­kan­ka vi­sos ša­lies vyn­da­riams.

Ke­liau­to­jai spė­jo pa­tir­ti: gru­ zi­nai be ga­lo my­li lie­tu­vius, len­ kus ir uk­rai­nie­čius. Pa­gal gru­zi­nų tau­tos pa­pro­čius sve­čiai glo­bo­ja­mi nuo pir­mos iki pa­sku­ti­nės vieš­ na­gės pas juos die­nos, kad ir kiek tai tęs­tų­si. Gru­zi­nas Va­li­ko lie­ tu­viams skam­bin­da­vo kiek­vie­ną die­ną, no­rė­da­mas įsi­ti­kin­ti, kad vis­kas ge­rai. Gru­zi­no žmo­na nuo ry­to iki pat va­ka­ro su­ko­si vir­tu­ vė­je – ga­mi­no ska­niau­sius tra­di­ ci­nius Gru­zi­jos pa­tie­ka­lus. Sta­lai nuo mais­to tie­siog lin­ko.

Ke­liau­nin­kai la­bai nu­ste­bo su­ži­ no­ję, kad iki šiol Gru­zi­jo­je li­kęs se­ nas pa­pro­tys – vy­rai my­li­mą mo­ te­rį va­gia iš jos gi­mi­nai­čių. Va­li­ko sa­vo žmo­ną taip pat pa­vo­gė, bet su jos su­ti­ki­mu ir no­ru. Jo pa­ties duk­ ra taip pat yra pa­vog­ta.

Neap­sa­ko­mas šaš­ly­kų ska­nu­mas

Ža­vė­jo gru­zi­nų sve­tin­gu­mas

„Prieš žy­gį į kal­nus ap­si­sto­jo­me pas vie­tos gy­ven­to­ją Va­li­ko, ku­ rį pa­žįs­ta­mi va­di­na Vo­lo­dia. Mū­sų kom­pa­ni­ją jis pa­si­ti­ko kaip gar­bin­

Gru­zi­nas Va­li­ko lie­tu­viams at­sklei­ dė tik­rų gru­zi­niš­kų šaš­ly­kų re­cep­ tą. Vy­ras tur­gu­je per­ka tik tą pačią die­ną pjau­to gy­vu­lio mė­są, daž­ niau­siai kiau­lie­ną.

Mė­sa su­pjaus­to­ma ne­ma­žais ga­ ba­lais, į ją šiek tiek įtri­nama prie­ sko­nių ir nie­ko ne­laukiant ke­pama. Įdo­mu tai, kad ke­pa­ma ant vy­nuo­ gie­no­jų ša­ke­lių. Tam, kad per­si­ sunk­tų jų aro­ma­tu.

Kal­nuo­se su­ti­ko­me vie­ną gru­zi­ną, kal­ ban­tį lie­tu­viš­kai.

Jis mus pa­svei­ki­no sa­ky­da­mas: „Bu­vo­ me drau­gai ir lik­si­ me drau­gai.“

Vie­ną die­ną lie­tu­viams bu­vo iš­ kel­ta di­džiu­lė puo­ta, ku­rio­je da­ly­ va­vo vi­sa gru­zi­no šei­ma: dvi duk­ ros su šei­mo­mis, sū­nus, žmo­na. „Kie­me bu­vo pa­sta­ty­ti du di­de­li sta­lai po vy­nuo­gie­no­jais. Ant sta­ lo – įvai­riau­si pa­tie­ka­lai, ko­kius tik ga­mi­na gru­zi­nai. Va­li­ko žmo­ na mus net mo­kė ga­min­ti tra­di­ci­nį gru­zi­niš­ką pa­tie­ka­lą chin­ka­lius“, – įspū­džiais da­li­jo­si Kor­ne­li­ja.

Pus­šim­tis tau­rių vy­no

Ko­kios vai­šės be gru­zi­niš­ko vy­no? Šei­mi­nin­kės jį ne­šė gra­fi­nuo­se.

Spektras: šventyklos, kai kurios jų – tik vyrams, nuoširdumas vaikų akyse, kopimas į kalnus pasitelkiant arklius ir automobilius, nes su sunkiais nešuliais kai kurie keliai būtų sunkiai įveikiami,

25

ŠeštADIENIS, LIEPOS 28, 2012

Tos­tai sa­ko­ mi pa­gal nu­ sta­ty­tą ei­lę – jos ne­ga­li­ ma su­mai­ šy­ti. Iš pra­ džių ge­ria­ ma už mi­ ru­siuo­sius, Die­vą, šei­ mos na­rius.

buvo ir dvasiškių.

Tėviškai: Valiko, išlydėjęs turistus į kalnus, nepaliovė jais rūpintis.

kaip il­gai lauk­ti sve­čiai Gru­zi­jo­je vy­nas ge­ria­mas pa­gal la­bai griež­tas tai­syk­les. Prie kiek­ vie­no sve­čių sta­lo pri­va­lo bū­ti sta­ lo vir­ši­nin­kas – gru­zi­nai jį va­di­na ta­ma­da. Daž­niau­siai juo bū­na na­ mų šei­mi­nin­kas ar­ba jo pa­skir­tas as­muo. Šis žmo­gus tu­ri bū­ti ge­rai ver­ti­na­mas vi­suo­me­nės, iš­kal­bus, kad ga­lė­tų skelb­ti tos­tus.

Tos­tai sa­ko­mi pa­gal nu­sta­ty­tą ei­ lę – jos ne­ga­li­ma su­mai­šy­ti. Iš pra­ džių ge­ria­ma už mi­ru­siuo­sius, Die­ vą, šei­mos na­rius. No­rint pa­sa­ky­ti sa­vo tos­tą, prieš tai rei­kia iš­klau­sy­ ti apie 50 pri­va­lo­mų. „Po kiek­vie­no tos­to pri­va­lo­ma tau­rę vy­no iš­ger­ ti iki dug­no. Neiš­ger­ti – tar­si ne­pa­ gar­bos ženk­las“, – juo­kė­si To­mas. Ži­no­ma, to­li gra­žu ne kiek­vie­nas ga­li iš­ger­ti 50 tau­rių vy­no. Tos­ tą ga­li sa­ky­ti tik ta­ma­da. Jei­gu tai no­ri pa­da­ry­ti ­kas nors iš sve­čių, tu­ ri gau­ti ta­ma­dos lei­di­mą. Gru­zi­jo­ je vy­no gė­ri­mas be tos­to yra ne­to­ le­ruo­ja­mas. „Sep­tin­tą va­lan­dą ry­to, kai iš­si­ruo­šė­me ei­ti į kal­nus, taip pat bu­vo­me iš­ly­dė­ti su ąso­čiu vy­no.

Ir ne tik. Prie mū­sų kup­ri­nių bu­vo pa­sta­ty­ta 14 lit­rų vy­no tal­pyk­la.

Anot Va­li­ko, į kal­nus ne­ga­li­ma ei­ti be vy­no. Tą vy­ną mes pir­mą va­ka­rą kal­nuo­se ir iš­gė­rė­me, ne­no­rė­jo­me kan­kin­ti ark­lių – jie ir taip sun­kius ne­šu­lius ne­šė“, – apie sma­gias ke­ lio­nės aki­mir­kas pasakojo To­mas.

Pri­si­me­na A.Sa­bo­nį

Lie­tu­vius Gru­zi­jo­je ste­bi­no ne tik gam­tos gro­žis, žmo­nių nuo­šir­du­ mas ir ge­ra­no­riš­ku­mas, bet ir jų ži­ nios apie Lie­tu­vą. „Tbi­li­sy­je vie­na par­da­vė­ja, pre­ kiau­jan­ti su­ve­ny­rais, ma­nęs pa­ si­tei­ra­vo, ar Ar­vy­das Sa­bo­nis yra mū­sų ša­lies krep­ši­nin­kas. Ji pa­sa­ ko­jo, kad krep­ši­nin­kas jai la­bai pa­ ti­ko, bu­vo ge­ras spor­ti­nin­kas“, – pri­si­mi­nė Kor­ne­li­ja.

Kal­nų gy­ven­to­jai lie­tu­vius lai­ kė sa­vais žmo­nė­mis, nuo­lat ru­siš­ kai kar­to­da­vo „na­ši“ (liet. – mū­ siš­kiai). „Kal­nuo­se su­ti­ko­me vie­ną gru­ zi­ną, kal­ban­tį lie­tu­viš­kai. Jis mus pa­svei­ki­no sa­ky­da­mas: „Bu­vo­me drau­gai ir lik­si­me drau­gai.“ Manė­ me, kad tie­siog iš­mo­ko vie­ną fra­ zę ir ją vi­siems kar­to­ja. Bet iš­siaiš­ ki­no­me, kad jis 1983 m. at­vy­ko į Lie­tu­vą ir čia gy­ve­no apie še­še­ rius me­tus. Pui­kiai iš­mo­ko lie­tu­ vių kal­bą. Nuo to lai­ko, kai grį­žo į gim­ti­nę, jis nė kar­to ne­bu­vo nu­vy­ kęs į Lie­tu­vą, bet iš­mok­tos kal­bos ne­pa­mir­šo“, – gy­rė gru­zi­ną ke­ liau­nin­kė.

Ne vienoje par­duo­tu­vė­je, ku­rio­ je lan­kė­si, lie­tu­viai par­da­vė­jų bu­ vo pa­svei­kin­ti lie­tu­viš­kais žo­džiais.

Tai ne tik stebino keliautojus – jie jau­tė­si kaip na­mie.

, – tokia buvo turistų iš Lietuvos kelionė Kaukaze.

Kaukazas: net ir kalnų miesteliai mena didingą šalies praeitį.

Asmeninio archyvo nuotr.

26

ŠeštADIENIS, LIEPOS 28, 2012

La­žybų tar­pi­nin­kas azar­tui ne Ke­li kom­piu­te­riai, du te­le­vi­zo­riai, skai­čia­ vi­mo ma­šinėlė, ra­šik­lis, te­le­fo­nas. Taip at­ ro­do įpras­tai šešė­ly­je esan­čios pro­fe­si­ jos at­sto­vo dar­bo ka­bi­ne­tas. To­kia­me jau še­še­rius me­tus la­žybų tar­pi­nin­ku dir­ba 31-ų Gied­rius Bra­zai­tis.

Da­rius Sėle­nis

d.selenis@diena.lt

Kaip vis­kas vyks­ta?

„Spe­cia­lių mokslų, no­rint tap­ti la­ žybų tar­pi­nin­ku, nėra, – šyp­telė­ jo Lie­tu­vos kūno kultū­ros aka­de­ mi­jos (LKKA) spor­to tech­no­lo­gi­jas (tuo­met – tre­ne­rio spe­cia­lybė) ir spor­to fi­zio­lo­gi­jos ma­gist­rantūrą baigęs pir­mo­sios Lie­tu­vos la­žybų bend­rovės „Top Sport“ la­žybų tar­pi­nin­kas G.Bra­zai­tis. – No­rint juo tap­ti, ne­pa­kan­ka domė­tis vien spor­tu. Rei­kia mokė­ti grei­tai skai­ čiuo­ti, ana­li­zuo­ti.“ Šios pro­fe­si­jos žmonės įpras­tai būna šešė­ly­je, o pa­čius ge­riau­sius sten­gia­si per­si­vi­lio­ti kon­ku­ren­tai.

La­žybų tar­pi­ninkų dar­bas – ne tik koe­fi­cientų su­da­ry­mas ir pa­si­ūla.

Rei­kia nuo­lat gi­lin­tis į įvai­rias spor­to ša­kas, domė­tis ko­man­do­mis, žaidė­ jais, sek­ti jų fi­zinę formą, rea­guo­ti į trau­mas, ana­li­zuo­ti var­žy­bas.

Kaip vis­kas vyks­ta, kol žmonės kom­piu­te­rio ek­ra­ne ar­ba la­žybų bend­rovė­je pa­ma­to pa­si­ūlą su koe­ fi­cien­tais? „Iš pra­džių ap­skai­čiuo­ja­ma pro­ cen­tais, ko­kia ko­mandų ti­ki­mybė laimė­ti. Paskui pa­gal spe­cia­lią for­ mulę pa­skel­bia­mas koe­fi­cien­tas, kurį ly­gi­na­me su bend­ro­vių kon­ku­ ren­čių, – aiš­ki­no pa­tyręs la­žybų tar­ pi­nin­kas G.Bra­zai­tis. – Kai klien­tai pra­de­da sta­ty­ti pi­ni­gus, įver­tin­da­ mi įvai­rius ri­zi­kos veiks­nius, koe­fi­ cien­tus ko­re­guo­ja­me, nuo­lat stebė­ da­mi kiek­vieną pa­si­kei­timą.“

Klai­da – už­mirš­tas kab­le­lis

Lie­tu­vių la­žybų kon­to­ros ne­re­tai pa­skel­bia, daž­niau­siai krep­ši­ny­je, sa­vo pa­si­ūlas, bet at­si­žvel­gia­ma ir į gar­sių, pa­ty­ru­sių tarp­tau­ti­nių la­žybų bend­ro­vių jau pa­skelb­tus koe­fic­ ien­tus.

Kas yra ge­ras ar blo­gas la­žybų tar­pi­nin­kas? Gied­rius gūžtelė­jo pe­ čiais: tai pri­klau­so nuo kom­pe­ten­ci­ jos, ži­nių, pa­tir­ties, at­sa­kin­gu­mo. „Mes ne­si­var­žo­me tar­pu­sa­vy­ je dėl pel­no, nors kar­tais skai­čiuo­ ja­me, ku­ris už­dir­bo dau­giau­sia“, – šyp­telė­jo pa­šne­ko­vas, bet skai­ čių neatsk­leidė.

Itin svar­bu ne­da­ry­ti klaidų. Dar­ bą pa­leng­vi­na kom­piu­te­rinės pro­ gra­mos, spe­cia­lios for­mulės, bet la­žybų tar­pi­nin­kai – ir­gi žmonės, jie ir­gi klys­ta. „Yra buvę, kad vie­toj koe­fi­cien­to 1,18 esu pa­rašęs 18 ar vie­toj 2,5 – 25. Į tas klai­das aki­mirks­niu su­rea­guo­ da­vo pa­si­ūlas ste­bin­tys pa­tyrę lošė­ jai, – G.Bra­zai­tis pri­si­pa­ži­no spėjęs pra­laimė­ti 1000 litų, nors klai­das kaip­mat pa­tai­sy­da­vo. – Da­bar reg­ la­men­tuo­se jau įtrauk­tas veiks­nys – žmo­gaus klai­da, todėl nuo­la­ti­niai lošė­jai mums pra­ne­ša apie jas.“ Šim­tap­ro­cen­ti­nis laimė­ji­mas

Yra lošėjų, su­ge­ban­čių įveik­ti lo­ši­ mo bend­ro­ves. Jie vie­nu me­tu sta­to už vie­nos ko­man­dos per­galę vie­no­ je bend­rovė­je ir už tai, kad ant­ro­ji ko­man­da ne­pra­laimės, ki­to­je. „Tai – va­di­na­mo­sios ša­kutės“, – G.Bra­zai­tis ne­slėpė, kad to­kiu at­

Tarpininkas: G.Bra­zai­tis jau še­še­rius me­tus dir­ba la­žybų bend­rovė­je.

ve­ju laimė­ji­mas yra šim­tap­ro­cen­ ti­nis.

Kruopš­čiai ap­skai­čiavę skir­tin­ gus įvai­rio­se bend­rovė­se siū­lo­ mus koe­fi­cien­tus, vie­no­je lošė­jai sta­to už vie­nos ko­man­dos per­galę.

Laimė­ji­mas, pa­vyzd­žiui, – 6 pro­c.

Ki­to­je bend­rovė­je sta­to­ma, kad lai­ mės ar­ba su­žais ly­gio­sio­mis ant­ro­ji ko­man­da. Tuo­met laimė­ji­mas bū­ na apie 2 pro­c.

To­kiais at­ve­jais lošė­jai tu­ri at­si­ darę daug sąskaitų įvai­rio­se pa­sau­ lio la­žybų bend­rovė­se, tu­ri bend­ri­ ninkų įvai­rio­se ša­ly­se. Daž­niau­siai sta­to­ma už že­mes­nių lygų ir ne to­

kias svar­bias rung­ty­nes, no­rint laimė­ti itin bran­gias mi­nu­tes. „Tai – mil­ži­niš­kas dar­bas. Rei­kia turė­ti kom­piu­te­ri­nes pro­gra­mas, sek­ti įvai­rių bend­ro­vių koe­fi­cien­tus esa­muo­ju lai­ku, ku­rie grei­tai kin­ ta, spėti grei­tai viską ap­skai­čiuo­ti, – teigė pa­šne­ko­vas. – Be­je, tu­ri­me ir to­kių klientų juo­duo­sius sąra­šus, ati­džiai se­ka­me vi­sus sta­ty­mus.“ Įtar­ti­ni sta­ty­mai

G.Bra­zai­tis pa­tvir­ti­no, kad pa­sau­ ly­je lo­šimų vers­le vis dar esama ko­ rup­ci­jos. Daž­niau­siai įta­rimų ky­la dėl kai ku­rių fut­bo­lo, taip pat te­ni­ so, kar­tais – krep­ši­nio re­zul­tatų. „Įta­ri­mai dėl su­tartų rung­ty­nių ar re­zul­tatų ky­la įvai­rio­se, ypač po­pu­lia­riau­sio­se, spor­to ša­ko­se“, – ne­slėpė la­žybų tar­pi­nin­kas.

Be­ne dau­giau­sia gandų dėl įvai­ rių su­si­ta­rimų bu­vo kilę Grai­ki­jo­je, Tur­ki­jo­je, kai ku­rio­se Lo­tynų Ame­ ri­kos ša­ly­se. „Tie­sa, gandų apie Ar­gen­ti­nos ir Bra­zi­li­jos stip­riau­ sią fut­bo­lo lygą be­veik ne­girdė­jau.

Grai­ki­jo­je, Tur­ki­jo­je bu­vo keistų re­zul­tatų ir pa­grin­dinė­se ly­go­se, – pri­pa­ži­no G.Bra­zai­tis. – Be­je, anks­ čiau ne­re­tai būda­vo įtar­tinų sta­ tymų Švei­ca­ri­jos, Bel­gi­jos ant­ro­je ar net tre­čio­je fut­bo­lo ly­go­je.“ Įta­rimų ky­la, kai už kokį nors aut­sai­derį ar­ba pa­ste­bi­mai silp­ nesnį spor­ti­ninką vie­nu me­tu įvai­ rio­se bend­rovė­se pa­sta­to­mos įvai­ rios, tie­sa, ne itin di­delės, maž­daug po 200–300 litų, su­mos.

Hon­kon­go bir­žos ir Pa­nevė­žys?

G.Bra­zai­tis pa­tvir­ti­no gan­dus, kad daž­niau­siai ne­švarūs sta­ty­mai vyks­ta ne­le­ga­lio­se la­žybų bend­ rovė­se Azi­jo­je ir Hon­kon­go bir­žo­se, kur leid­žia­ma sta­ty­ti itin so­lid­žias Svarstymai: lažybų specialistai sako, kad 60 proc. laimėjimo sudaro kruopšti analizė ir apie 40 proc. – intuicija. pi­nigų su­mas. „Taip, tai vyks­ta ir

„Shutterstock“ nuotr. būtent ten sta­to­mos di­delės su­

mos, pa­lie­kan­čios at­garsį ir ofi­cia­ lio­se la­žybų bend­rovė­se“, – pri­pa­ ži­no pa­šne­ko­vas.

Skli­do gan­dai, kad Azi­jo­je bu­ vo sta­to­ma už triuš­ki­na­mus Pa­ nevė­žio „Ek­ra­no“ pra­laimė­ji­mus UE­FA Eu­ro­pos ly­gos at­sa­ko­mo­ sio­se rung­tynė­se Tel Avi­vo „Ha­ poel“ (2011 m. rugpjūtį pa­nevė­ žie­čiai pra­laimė­jo re­zul­ta­tu 0:4) ir Nor­ve­gi­jos „Va­le­ren­gos“ (2007 m. rugpjūtį pa­nevė­žie­čiai pra­laimė­jo re­zul­ta­tu 0:6) ko­man­doms.

Yra žmo­nių, ku­rie tu­ri kom­piu­te­ri­nes pro­gra­mas, se­ka kiek­vieną įvykį, ir sta­ty­ti la­žybų bend­ rovė­se jiems yra pra­ gy­ve­ni­mo šal­ti­nis.

„Lie­tu­vos krep­ši­ny­je vie­nas la­ biau­siai nu­skambė­ju­sių at­vejų – kai Pa­lan­gos „Nag­lis“ re­zul­ta­tu 66:103 pra­laimė­jo LKL rung­ty­ nes Kau­no „Žal­gi­riui“, – kalbė­jo G.Bra­zai­tis.

Ma­no­ma, kad pa­lan­giš­kiai, kau­ nie­čiams nė ne­įta­riant, spe­cia­liai ne­si­stengė ko­vo­ti iš visų jėgų, nes, kaip spėja­ma, kai ku­rie „Nag­lio“ žaidė­jai ir jų ar­ti­mie­ji la­žybų bend­ rovė­se ak­ty­viai statė di­de­les su­mas už Pa­lan­gos eki­pos pra­laimė­jimą di­des­niu nei 30 taškų skir­tu­mu.

Ne išim­tis – ir kai­my­nai

O daug dis­ku­sijų su­kėlęs lie­tu­vių krep­ši­nio rink­tinės pra­laimė­ji­mas Ni­ge­ri­jai olim­pinės at­ran­kos rung­ tynė­se Ve­ne­sue­lo­je? „Jo­kių įro­ dymų nėra, nors ir mums skam­

27

ŠeštADIENIS, LIEPOS 28, 2012

diena.lt/naujienos/laisvalaikis

e­pa­si­duo­da

Sce­nos de­biu­tantė skel­bia notą lėkštai mu­zi­kai Li­na Bie­liaus­kaitė

l.bieliauskaite@diena.lt

Tra­pi ma­ža­kalbė mer­gai­čiukė ne­bent mąsliu žvilgs­niu pri­me­ na mu­zi­ki­nio vaiz­do kli­po „Ma­ no dai­no­je“ he­roję. De­biu­tuo­jan­ ti at­likė­ja No­ta – kas­die­nybė­je lyg ir nie­kuo iš bend­raam­žių neiš­sis­ ki­rian­ti paauglė.

do­vau­ja­mos pro­diu­se­rinės įmonės at­ranką. „Kai pa­skam­bi­no ir pra­nešė, kad ma­ne at­si­rin­ko, už­lie­jo eu­fo­ ri­ja, – stip­rias emo­ci­jas pri­si­minė pa­šne­kovė ir at­vi­rai pri­si­pa­ži­no: – Aš net ne­ži­no­jau, kas tie Bend­žiai, tik po ku­rio lai­ko su­ži­no­jau, ko­ kius at­likė­jus jie pro­diu­suo­ja.“ Apie „ne­įvy­ku­sią“ meilę

Pra­no­ko per 100 kon­ku­rentų

Ta­čiau galbūt šis įspūdis – ap­ gau­lin­gas? Ant­raip var­gu ar to­ kie pa­tyrę pra­mogų vers­lo ryk­liai kaip bro­liai Gin­ta­ras ir Min­dau­gas Bend­žiai mer­giną būtų iš­si­rinkę iš dau­giau nei 120 dai­ningų jau­nuo­ lių, trokš­tan­čių tap­ti gar­siais, my­ li­mais, klau­so­mais atlikėjais.

Vos prie­š ke­letą mėne­sių 15-ąjį gim­ta­dienį pa­si­ti­ku­sios No­tos de­ biu­tas mu­zi­kinė­je ša­lies pa­dangė­ je – ne­vai­kiš­kai so­li­dus.

Ko ge­ro, ir prie pir­mojo jos vaiz­ do kli­po plušėję sti­lis­tai ne šiaip sau pa­rin­ko bran­desnį įvaizdį – to pra­šėsi tiek išs­kir­ti­nis, stip­rus vo­ka­las, tiek dra­ma­tiš­kas dai­nos siu­že­tas.

And­riaus Alek­sand­ra­vi­čiaus nuo­tr.

bi­no daug pa­si­pik­ti­nu­sių klientų, – Gied­rius teigė, kad dau­ge­lis sta­ tė už Lie­tu­vos rink­tinės per­galę. – Vis dėlto įtar­tinų sta­tymų ne­bu­ vo. O mums jau ke­lia įta­rimą, jei sta­to­ma 2-3 tūkst. litų su­ma, ne­ bent tai aukš­čiau­sio ly­gio rung­ tynės, olim­pia­da, pa­sau­lio, Eu­ro­ pos čem­pio­na­tai.“ Lie­tu­vos, kaip ir kai­mynės Lat­vi­ jos ar Es­ti­jos, dau­ge­lio fut­bo­lo re­ zul­tatų spėti ne­leid­žia­ma ar­ba siū­ lo­ma jung­ti su ki­tais. „Eu­ro­po­je pra­stai nu­skambė­jo ir Es­ti­jos (Nar­vos „Trans“ – red. pa­st.), Lat­vi­jos (Daug­pi­lio „Di­na­burg“ – red. pa­st.) ko­man­dos, sklin­da įvai­ rių kalbų apie kai ku­rias rusų te­ ni­si­nin­ko Ni­ko­la­jaus Da­vi­den­kos var­žy­bas aikš­ty­ne, – kai­my­nus minė­jo G.Bra­zai­tis. – Tu­ri­me duo­ menų bazę, į ku­rią įtrau­kia­mos įta­ rimų su­kėlu­sios ko­man­dos, spor­ti­ nin­kai, ne­tikė­ti re­zul­ta­tai.“ Pro­fe­sio­nalūs sta­ty­to­jai

Kaip rea­guo­ti į kai ku­riuos pa­sau­ ly­je at­si­ra­du­sius in­ter­ne­to po­rta­ lus, be­si­skel­bian­čius, kad jie ži­no, už ką sta­ty­ti ir jų pro­gnozės tei­sin­ gos bent 80 pro­c.? „Man at­ro­do, kad tai – sme­genų pud­ra­vi­mas“, – įsi­ti­ kinęs vie­nas ge­riau­sių Lie­tu­vos la­ žybų tar­pi­ninkų.

G.Bra­zai­tis la­biau linkęs ma­ny­ti, kad yra žmo­nių, ku­rie tu­ri kom­piu­ te­ri­nes pro­gra­mas, se­ka kiek­vieną įvykį, žaidė­jo formą, ir sta­ty­ti la­ žybų bend­rovė­se jiems yra pra­gy­ ve­ni­mo šal­ti­nis.

Jie daž­nai sten­gia­si ap­lenk­ti la­ žybų tar­pi­nin­kus, kai per var­žy­bas pel­no­mas įvar­tis, pa­ti­ria­ma trau­ma ar dar kas nors įvyks­ta. Tie­sa, da­ bar jau yra pro­gra­mos, ku­rios au­ to­ma­tiš­kai iš­jun­gia ga­li­mybę spė­ ti, kai pel­no­mas įvar­tis, ir įsi­jun­gia pa­kei­tus koe­fi­cientą.

„Kai ku­riuos klien­tus jau pa­ žįstu iš balsų, vardų, – ne­slėpė la­žybų tar­pi­nin­kas, kas­dien dir­ ban­tis bent po aš­tuo­nias va­lan­ das. – Yra žmo­nių, ku­rie dir­ba 12 va­landų, pri­žiū­ri re­zul­ta­tus naktį, ypač kai vyks­ta var­žy­bos Azi­jo­je ar Pietų Ame­ri­ko­je.“ Laimė­jimą nulėmė nea­ti­du­mas

La­biau­siai fut­bolą mėgstan­tis vy­ ras la­žybų bend­rovė­se sta­to sim­bo­ liš­kai, tik dėl azar­to, ypač iš­vykęs į už­sienį. Už ką? Daž­niau­siai ren­ka­ si te­nisą. Sta­to su­kom­bi­nuo­da­mas į vieną pen­kis še­šis re­zul­ta­tus.

Jis ne­si­lan­ko lo­ši­mo na­muo­se, ne­si­nau­do­ja lo­ši­mo au­to­ma­tais ir nėra itin azar­tiš­kas. „Po dar­bo žaid­žiu mėgėjų fut­ bo­lo ly­go­je, bėgio­ju, plau­kio­ju“, – taip G.Bra­zai­tis, anks­čiau už­sii­ minėjęs lengvą­ja at­le­ti­ka, pa­bėga nuo gal­vo­je nuo­lat be­si­su­kan­čių skai­čiukų ir koe­fi­cientų.

Pak­laus­tas, kiek įta­kos tu­ri in­ tui­ci­ja, G.Bra­zai­tis jos ne­pa­neigė. „Ma­nau, kad 60 pro­c. laimė­ji­mo su­da­ro kruopš­ti ana­lizė ir apie 40 pro­c. – in­tui­ci­ja“, – da­li­jo­si min­ti­ mis pa­šne­ko­vas.

Jis at­si­me­na ne vieną ku­riozą.

Kartą vie­nas klien­tas norė­jo 100 li­ tų pa­sta­ty­ti už ko­man­dos fa­vo­ritės per­galę, ku­rios koe­fi­cien­tas bu­vo 1,3. Suk­lydęs pa­statė už aut­sai­derę, ku­rios per­galė bu­vo ver­ti­na­ma tik 1:9. Grįžęs na­mo ir su­ži­nojęs, kad su­kly­do, žmo­gus skam­bi­no į la­žybų bend­rovę ir pra­šė pa­keis­ti jo spėji­ mą. „De­ja, to pa­da­ry­ti ne­galė­jo­me, nes bu­vo pra­ėję per­ne­lyg daug lai­ ko, – pa­ti­ki­no G.Bra­zai­tis ir šyp­ telė­jo. Bet įvy­ko sen­sa­ci­ja – rung­ ty­nes laimė­jo silp­nesnė ko­man­da, o lai­min­gas vy­ras džiaugė­si dėl sa­ vo klai­dos, nes sta­ty­ta su­ma pa­ didė­jo de­vy­nis kar­tus.“

No­ta ne­nei­gia – pra­mogų ir mu­ zi­kos pa­sau­ly­je jai dar daug kas nau­ja, ne­tikė­ta. Net ir šis in­ter­viu mūsų dienraščiui – pir­ma­sis dar tik pra­si­de­dan­čio­je jos kar­je­ro­je.

Kūry­biš­kos natū­ros mer­gi­na, ku­rią nuo pir­mos klasės ly­di dai­ lė, kol kas pa­ti sau neat­sakė į dau­ gelį klau­simų. „Ne­ži­nau, ar no­riu būti gar­ si. Ne­ži­nau, ar bus la­bai links­ma, kai ei­siu gat­ve ir vi­si į ma­ne žiūrės.

Mu­ziką įsi­vaiz­duo­ju la­biau kaip ma­lo­numą, lais­va­lai­kio pra­lei­di­mo būdą, o ne kaip pra­gy­ve­ni­mo šal­ tinį. Net ne­ga­liu pa­sa­ky­ti, kas da­ bar la­biau trau­kia – dai­nuo­ti ar ta­ py­ti. O gal at­ra­siu dar ką nors, kas man la­bai pa­tiks“, – svarstė No­ta.

To­li nuo pra­mogų pa­sau­lio pa­ gundų ir gri­masų, glo­bo­ja­ma sa­ vo ar­timųjų bei pro­diu­se­rių, No­ ta jau­čia­si taip, tar­si jos gy­ve­ni­me nie­kas ne­pa­si­keitė. Bent jau be­veik.

15-metė vis drąsiau jau­ki­na­si vaiz­do ka­me­ras, sceną, to­bu­li­na vo­ kalą ir ne­kant­riai lau­kia, kaip pub­li­ ka įver­tins būsimąjį, jau ant­rąjį, jos darbą. Nak­ti­mis fil­muo­tas vaiz­do kli­pas „Tylūs va­ka­rai“ die­nos švie­ są iš­vys jau ne­tru­kus, rugpjūtį.

No­ta ne­neigia – ir šįkart dai­na bus ly­riš­ka, apie „ne­įvy­ku­sią“ mei­ lę. „Juk fak­tiš­kai vi­sos dai­nos apie meilę“, – šyp­te­lėjo pa­šne­kovė.

Ne­ži­nau, ar no­riu būti gar­si. Ne­ži­nau, ar bus la­bai links­ ma, kai ei­siu gat­ve ir vi­si į ma­ne žiūrės.

Būtent kūri­nio te­ma­ti­ka – ly­riš­ kai, gal net kiek liūd­no­kai skam­ ban­ti ne­lai­min­gos meilės is­to­ri­ja – la­biau­siai ir užk­liu­vo ko­men­ tarų au­to­riams, kai dai­nos vaiz­ do kli­pas bu­vo pri­sta­ty­tas in­ter­ ne­to erdvė­je. Į klau­simą, ar su mer­gai­tiš­kos pa­tir­ties ba­ga­žu dar ne per anks­ti im­tis to­kios „sun­kio­sios ar­ti­le­ri­ jos“, No­ta at­sa­ko la­ko­niš­kai ir už­ tik­rin­tai – ne per anks­ti. „Neį­si­vaiz­duo­ju savęs dai­nuo­ jan­čios links­mas, lėkštas dai­ne­ les. Man pa­tin­ka gilūs, pra­smin­gi kūri­niai, ku­rie ver­čia su­si­mąsty­ ti. Ban­dy­siu nu­ste­bin­ti klau­ sy­to­jus ki­to­kia mu­zi­ka, ki­to­kiu įvaizd­žiu“, – dėstė No­ta, ku­ rios mėgsta­mų mu­zi­kos atlikėjų sąra­še iš­kal­bin­gi var­dai – Ri­han­ na, Beyon­ce, Whit­ney Hous­ton ar grupė „Coldp­lay“.

Kas tie Bend­žiai?

Vil­nietė, ku­rios tik­ro­jo var­do bent jau ofi­cia­lio­je ap­lin­ko­je da­ bar sten­gia­si neiš­tar­ti net ar­ti­ mie­ji, dar vi­sai ne­se­niai ne­galė­ jo nė įsi­vaiz­duo­ti, kad jos bal­sas skambės ra­di­jo ete­ry­je, kad ji fil­ muo­sis vaiz­do kli­puo­se ar kops į sceną prie­š būrį au­di­to­ri­jos. „Žiau­riai bi­jo­jau. Vi­sa­da ma­niau, kad tu­riu pub­li­kos, sce­nos baimę, bet tik reikė­jo jo­je at­si­sto­ti, ir vis­ kas iš­ga­ra­vo, pa­si­mir­šo. Dai­na­vau ir gal­vo­jau, kad rei­kia at­si­min­ti šią aki­mirką, – bu­vo nuo­sta­bu“, – at­ vi­ra­vo at­likė­ja, pri­si­mi­nu­si pirmą­ jį pa­si­ro­dymą kon­cer­te ir pirmąją akis­tatą su pub­li­ka.

Kad šian­dien ga­li skleis­tis jos ta­len­tas, mer­gi­na turėtų būti dėkin­ga sa­vo se­se­riai. Būtent ji iš­ siuntė an­ketą į bro­lių Bendžių va­

Amp­lua: No­tai pa­tin­ka pro­diu­se­rių pa­si­ūly­tas sce­ni­nis pseu­do­ni­-

mas – vei­kiau­siai dėl to, kad jis skam­be­siu pri­me­na žodį „na­ta“.

Vik­to­ri­jos Vaiš­vi­laitės-Ski­ru­tienės nuo­tr.

28

ŠeštADIENIS, LIEPOS 28, 2012

Apa­ti­niai dra­bu­žiai virs­ta vir­šu­ti­niais „Ma­no mie­lo­sios, ei­ti da­mai į operą ap­si­ren­gus juo­do­mis kel­ naitė­mis ir juo­da lie­menė­le, o ant jų už­si­vil­kus per­ma­tomą kū­ no spal­vos su­knelę be pa­mu­ša­lo – ne­ga­li­ma“, – užd­raudė gar­ sus ma­dos is­to­ri­kas Alek­sand­ras Va­sil­je­vas. Da­mos tuo me­tu lei­po iš juo­ko.

Lai­ma Že­mu­lienė l.zemuliene@diena.lt

Vie­no ak­to­riaus šou

Tai – tik vie­nas šmaikš­tus epi­zo­das iš gar­saus ma­dos is­to­ri­ko ir ko­lek­ ci­nin­ko, teat­ro sce­nog­ra­fo ir kos­ tiumų kūrėjo A.Va­sil­je­vo kny­gos „Šian­dien esu ma­din­gas“ pri­sta­ ty­mo va­ka­ro. Praė­jusį ket­vir­ta­dienį kny­ga bu­vo pri­sta­ty­ta Tai­ko­mo­sios dailės mu­zie­ju­je Vil­niu­je. Jis lū­ žo nuo pa­gy­ve­nu­sių ma­dos aukų ir au­to­riaus gerbėjų.

Kny­go­je pa­teik­ta 100 at­sa­kymų į klau­si­mus apie madą ir sa­ve. Iš ti­ krųjų ji kal­ba apie madą ir sti­lių.

Apie madą, jos is­to­riją A.Va­sil­ je­vas yra pa­rašęs ke­lias de­šim­tis knygų, jos iš­vers­tos į dau­gelį kalbų. „Šian­dien esu ma­din­gas“ – pir­mo­ji au­to­riaus kny­ga, iš­vers­ta į lie­tu­vių kalbą (lei­dyk­la „Bren­tus“).

Dau­gybę sen­ti­mentų A.Va­sil­je­ vas jau­čia ne tik Pa­ry­žiui, ku­ria­me gy­ve­na jau 30 metų, bet ir Lie­tu­ vai. Vil­niaus pa­kraš­ty­je jis tu­ri se­ ną šei­mos būstą – se­ne­lio so­dybą, į ku­rią at­skren­da dažną sa­vait­galį ir ku­rio­je va­sarą leid­žia ato­sto­gas.

Ma­dos gu­ru stebė­jo­si, kad vil­nie­ čiai iki šiol to ne­įsi­minė. „Kai atei­nu ap­si­pirk­ti į „Iki“ ar į „Ma­ximą“, vi­si klau­sinė­ja, ar aš Vil­niu­je pirmą kartą. Ma­no, kad tas, kurį ro­do per te­le­vi­zo­rių, ne­ val­go kot­letų“, – po­kšta­vo va­ka­ro kal­ti­nin­kas, jau se­niai tu­ rin­tis lie­tu­višką pa­są.

A.Va­s il­j e­vas ne­b ūtų A.Va­sil­je­vas – sa­vo pa­ sa­ko­jimą, kaip vi­sa­da, jis pa­įvai­ri­no ne­pa­kar­ to­ja­mu hu­mo­ro jaus­ mu, kand­žio­mis pa­ sta­bo­mis, su­bti­lia iro­ni­ja – kas pen­kios mi­ nutės per salę nu­vil­ny­ da­vo gerbėjų juo­ko ban­ga.

Kny­gos pri­sta­ty­mas bu­vo kaip vie­ no ak­to­riaus šou, mo­nos­pek­tak­lis vi­sais gy­ve­ni­mo klau­si­mais. Ne tik apie troš­ki­mo būti ma­din­gam ke­ lius ir klyst­ke­lius.

Pa­sid­žiaugęs, kad jo knygą sa­vo gimtą­ja kal­ba galės per­skai­ty­ti ir lie­tu­vių skai­ty­to­jai, au­to­rius pri­ minė, kad ji bu­vo ra­šo­ma Ru­si­jos skai­ty­to­jams, o jo­je ke­lia­mi da­ly­ kai, kaip sko­nio, san­ty­kio su ma­da, es­te­ti­ka, gro­žiu, spal­vo­mis ir for­ mo­mis išug­dy­mas, ak­tualūs visų ša­lių žmonėms.

Alek­sand­ras Va­sil­je­vas:

Vi­si ma­no, kad tas, ku­ rį ro­do per te­le­vi­zo­ rių, ne­val­go kot­letų.

Kai ku­rioms ma­dos au­koms ši kny­ga – ypač ak­tua­li. Au­to­rius pri­minė, kad ne vie­na jo skai­ty­to­ ja knygą lai­ko ir ant pa­galvės, ir po pa­gal­ve – tie­siog su ja mie­ga. „Ki­tos ma­no kny­gos – dau­giau is­to­rinės, aka­de­minės, o šio­je kal­ ba­ma apie šian­dienę, va­ka­rykštę ir būsimąją madą, jos bui­tinį lyg­ menį, – sakė au­to­rius. – O tai la­ biau jau­di­na ne spe­cia­lis­tus, bet pla­čiąją pub­liką, ku­ri no­ri at­ro­dy­ti ele­gan­tiš­kai.“

Ru­sai – ma­dos iš­si­šokė­liai

Vėliau A.Va­sil­je­vas trum­pai ap­ žvelgė sa­vo sce­nog­ra­fi­jas, su­kur­tas įvai­riems spek­tak­liams gar­siau­sių pa­sau­lio teatrų sce­no­se, pa­ra­šy­tas kny­gas, įvai­rių epochų dra­bu­žių ko­lek­ci­jas, ku­rios ne dūlėja spin­ to­se, o eks­po­nuo­ja­mos įvai­rių ša­ lių mu­zie­juo­se – nuo Ve­ne­ci­jos iki Ja­po­ni­jos, taip pat – ir Tai­ko­mo­sios dailės mu­zie­ju­je Vil­niu­je, kur ir vy­ ko kny­gos pri­sta­ty­mas.

Mūsų lai­kais ak­tua­li jau­ni­ni­mo­si pro­ble­ma. Per salę vil­ni­jo spar­nuo­ tas A.Va­sil­je­vo po­sa­kis: „Ver­čiau būti glamū­ri­ne mo­čiu­te ne­gu se­na mer­gai­te.“ Yra būdas tai pa­siek­ti. „Jei no­ri­te at­ro­dy­ti liek­nesnės, pa­ si­tem­pu­sios, vi­sa­da dėvėki­te figū­ rą ko­re­guo­jantį apa­tinį tri­ko­tažą, – mo­terų kūno ne­gailė­jo kan­du­ sis ma­dos ži­no­vas. – Ar­ba ma­žiau val­gy­ki­te“.

Dar vie­na pro­ble­ma – pro­vin­ cia­lu­mas. Anot au­to­riaus, jis pa­ si­reiš­kia ar­ba per­dėtu kuk­lu­mu, kai jo ne­rei­kia, ar­ba per­dėtu pa­ si­tikė­ji­mu sa­vi­mi, kai taip pat to ne­rei­kia.

Pak­laus­tas, ar, jo nuo­mo­ne, Lie­ tu­vo­je žmonės ren­gia­si ge­rai, A.Va­ sil­je­vas at­sakė, kad Bal­ti­jos ša­ly­se žmonės ren­gia­si ge­riau nei Ru­si­ jo­je. Ir tai pri­klausą nuo gam­tos. „Jūsų geras san­ty­kis su jūra, smė­ liu ir ža­lu­ma. Dau­gu­ma ren­gia­si ele­gan­tiš­kai, sten­gia­si neiš­si­šok­ti,

Pa­si­sekė: „Šian­dien esu ma­din­gas“ – pir­mo­ji au­to­riaus kny­ga, iš­vers­ta į lie­tu­vių kalbą.

Bib­li­ja: „Ne vie­na skai­ty­to­ja sakė, kad šią ma­no knygą lai­ko ir ant pa­

galvės, ir po pa­gal­ve – tie­siog su ja mie­ga“, – kūri­nio sėkme džiaugė­ si A.Va­sil­je­vas.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

o tai daž­nai galima pama­ty­ti Ru­si­ jos ma­do­je – ne tiek Mask­vos, kiek pie­ti­nių re­gionų. Ros­to­vas prie Do­ no, Do­nec­kas, Ode­sa – pa­tys ka­ tast­ro­fiš­kiau­si re­gio­nai, kur žmo­ nės pa­si­ryžę vis­kam“, – su­kri­ti­ka­vo pro­v in­c iją ma­d os gu­r u.

Ne­se­niai Ode­sos ope­ro­ je jis bu­vo su­rengęs kon­fe­ ren­ciją apie Ho­li­vu­do madą.

Salė­je bu­vo 1000 žmo­nių. „Įsi­mi­niau vieną damą, ku­riai bu­vo stip­riai per ke­ tu­rias­de­šimt. Ji bu­vo ap­si­ ren­gu­si juo­do­mis kel­naitė­ mis ir juo­da lie­menė­le, o ant jų vilkė­jo kūno spal­ vos per­ma­tomą su­knelę be pa­mu­ša­lo. Iš tikrųjų tai bu­vo tik­tai kel­naitės ir lie­menėlė, – ko­men­ta­vo A.Va­sil­je­vas. – Taip ap­si­ ren­gus da­mai ei­ti į ope­ rą, į vie­šumą, o ne į va­ sar­namį, – ne­ga­li­ma.“ „O ar tai blo­gai?“ – pa­si­gir­do klau­si­mas iš salės. „Neb­lo­gai.

Tai pa­ti­ko jos vy­ rui ar­ba tam, ku­ ris pa­keitė vyrą“, – žod­žio ki­šenė­je neieš­ko­jo vy­riš­kis. Iš šio pa­vyzd­žio bu­ vo pa­da­ry­ta iš­va­da, kad a p a t­ i n ­ ių dra­bu­žių – kaip vir­šu­ti­ nių – ma­da

spar­čiai po­pu­liarė­ja, o to­liau po­ pu­liarės dar la­biau. Mak­si­ma­liai trumpų šortų ma­da į Eu­ropą at­ke­ lia­vo iš Jung­ti­nių Ame­ri­kos Vals­ tijų, kur ją pro­pa­guo­ja sek­sua­liai no­rin­tis at­ro­dy­ti jau­ni­mas. „Ko­ vo­ti su jau­ni­mu ne­įma­no­ma, – tei­ gė A.Va­sil­je­vas. – Jau prie­š 20 metų sa­kiau, kad XXI a. apa­ti­niai dra­bu­ žiai taps vir­šu­ti­niais.“ Ma­dos mu­ziejų – į Val­dovų rūmus

Ma­dos ir teat­ro sri­ty­je la­bai daug nu­veikęs A.Va­sil­je­vas ne­ža­da su­ sto­ti. Vieną am­bi­cingą planą jis sie­ja ir su Vil­niu­mi – Rad­vilų rūmuo­se ke­t i­n a steig­t i ma­d os mu­ziejų. Šis būtų įkur­tas per ka­ rą su­griau­ta­me de­ši­nia­ja­me rū­ mų spar­ne, kurį jis at­sta­tytų sa­ vo lėšo­mis.

Ki­ta ver­tus, tai užt­ruktų. Tad kam dels­ti? Ma­dos mu­zie­jaus vi­ziją me­ni­nin­kas įžvel­gia ir did­žiu­liuo­se, bet vis dar ne­nau­do­ja­muo­se Val­ dovų rūmuo­se. „Jūs tu­ri­te pui­kių ki­limų, baldų, bet vi­sa tai juk kabės ant sienų, stovės pa­kraš­čiuo­se, o kas vi­du­ry­je? – klausė šmaikš­tuo­ lis. – Ten galėtų būti ro­do­mos ko­ lek­ci­jos. No­ri­si, kad tie rūmai būtų gy­vi, ne­štų Lie­tu­vai pelną, kad ten lan­kytų­si tu­ris­tai, būtų de­monst­ ruo­ja­ma ma­da, ta­py­ba, skulptū­ra.

Kad žmonės ten lan­kytų­si.“ Su sa­vo mie­lo­sio­mis da­mo­mis A.Va­sil­je­vas tar­si ran­ko­mis su­kir­ to: jis pa­si­rūpin­siąs po­diu­mu ma­ dų pri­sta­ty­mams, o joms lik­sią pa­ si­rūpin­ti pre­zi­dentū­ros ir Kultū­ros mi­nis­te­ri­jos pri­ta­ri­mu.

29

šeštADIENIS, liepos 28, 2012

menas ir pramogos „An­tis“ nu­tū­pė sos­ti­nė­je Ket­vir­da­die­nio va­ka­rą Mo­ky­to­jų na­mų kie­me­ lis vos ne­ply­šo nuo žmo­nių – čia, mi­nė­da­ma le­gen­di­nių „Ro­ko mar­šų“ 25-me­tį, ne­mo­ka­mą kon­cer­tą su­ren­gė gru­pė „An­tis“. Kaip ir ža­dė­ ta, į ren­gi­nį bu­vo ga­li­ma lais­vai at­si­neš­ti pa­ke­ lį varš­kės – taip pa­siel­gu­sių klau­sy­to­jų ap­sau­ gi­nin­kai ne­vi­jo lauk. O rin­ko­si čia ne tik „An­ ties“ su­si­kū­ri­mo am­ži­nin­kai – siau­tė ir ant­ro­ji ar tre­čio­ji kar­ta, užau­gu­si su šia maiš­tau­jan­čia mu­zi­ka.

Gedimino Bartuškos nuotr.

Jie drioks­te­lės „Žal­gi­rio“ are­no­je Šiandien „Žal­gi­rio“ are­na al­suos nuo gar­so, ener­gi­jos ir ge­rų emo­ci­jų. Mu­zi­kos le­gen­ da ta­pu­si ame­ri­kie­čių gru­pė „Red Hot Chi­ li Pep­pers“ pir­mą kar­tą su­rengs kon­cer­tą mū­sų ša­ly­je. Tai – pa­sau­li­nio kon­cer­ti­nio tu­ro „I‘m With You Tour“ da­lis.

Lu­kas Ki­vi­ta Ne­sens­tan­tis po­pu­lia­ru­mas

Tik­riau­siai nė­ra žmo­gaus, ku­ris ne­bū­tų gir­dė­jęs apie šį ko­lek­ty­vą.

1983 m. su­si­bū­ręs ket­ver­tu­kas – gi­ta­ris­tas Jos­has Kling­hof­fe­ris, būg­ni­nin­kas Cha­das Smit­has, bo­ sis­tas Mi­chae­las Bal­za­ry (pra­var­de „Flea“) ir lie­tu­viš­ko krau­jo tu­rin­tis vo­ka­lis­tas Ant­ho­ny Kie­dis – nuo pat pir­mo­jo al­bu­mo pa­si­ro­dy­mo pa­ver­gė mu­zi­kos ger­bė­jų šir­dis ir šian­dien iš­lie­ka vie­na po­pu­lia­riau­ sių gru­pių mu­zi­kos is­to­ri­jo­je.

Mi­li­jo­nus ger­bė­jų vi­sa­me pa­sau­ ly­je tu­rin­tys mu­zi­kan­tai ne­pa­lie­ ka nė vie­no abe­jin­go. Pa­sau­li­niais hi­tais ta­pę kū­ri­niai „Ca­li­for­ni­ca­ tion“, „Scar Tis­sue“, „Ot­her­si­de“, „Un­der the Brid­ge“, „By the Way“ ne kar­tą už­ka­ria­vo ir il­gą lai­ką lai­ kė­si pa­sau­lio mu­zi­kos to­pų vir­šū­ nė­se. „Red Hot Chi­li Pep­pers“ ga­li pa­si­gir­ti įspū­din­gais pa­sie­ki­mais.

Mu­zi­kan­tai yra par­da­vę dau­giau nei 80 mln. al­bu­mų vi­sa­me pa­sau­ ly­je, pen­kios iš de­šim­ties plokš­te­lių yra ta­pu­sios pla­ti­ni­nės. Jie pui­kiai įver­tin­ti ne tik mu­zi­kos ger­bė­jų, bet ir kri­ti­kų.

Gru­p ė pel­n ė net sep­ty­n ias „Gram­my“ sta­tu­lė­les, tarp ku­rių – ap­do­va­no­ji­mai už ge­riau­sią ro­ko al­bu­mą, ge­riau­sią ro­ko dai­ną, ge­ riau­sią sun­kio­jo ro­ko pa­si­ro­dy­mą ir ge­riau­sią vaiz­do kli­pą. Ame­ri­kie­ čiai yra pa­sie­kę ir re­kor­dą – „Al­ ter­na­ti­ve Ra­dio“ ra­di­jo to­puo­se jų dai­nos pir­ma­vo net 81 sa­vai­tę.

Lie­tu­viš­ka pa­var­dė

Nors gru­pės var­das kal­ba pa­ts už sa­ve, tai nė­ra vie­nin­te­lė prie­žas­tis, dėl ku­rios ro­ke­rių pa­si­ro­dy­mas su­ lau­kė mil­ži­niš­ko lie­tu­vai­čių su­si­ do­mė­ji­mo.

Dė­me­sį pri­kaus­to fak­tas, kad 49 me­tų vo­ka­lis­to ir ko­lek­ty­vo ly­de­ris A.Kie­dis yra lie­tu­vių kilmės. Dar XX a. pra­džio­je iš Lie­tu­vos į Jung­ ti­nes Ame­ri­kos Vals­ti­jas emig­ra­vę An­ta­nas ir Ju­li­ja Kie­džiai – at­li­kė­ jo pro­se­ne­liai.

Ger­bė­jai sa­vo die­ vai­čiams per pa­si­ro­ dy­mą su­rengs tik­rą staigmeną – vei­dus pa­si­puoš pri­kli­juo­ ja­mais ūsais.

Pats Ant­ho­ny di­džiuo­ja­si tu­rįs lie­tu­viš­ko krau­jo. Apie tai mu­zi­ kan­tas už­si­me­na sa­vo au­to­biog­ ra­fi­nė­je kny­go­je „Scar Tis­sue“. Be to, Lie­tu­vos var­dą ga­li­ma iš­girs­ ti vie­no­je iš gru­pės dai­nų, pa­va­ di­ni­mu „Es­pe­cial­ly In Mi­chi­gan“.

Prie­dai­ny­je gir­di­mi žo­džiai „A rai­ ny Lithuanian / Who’s dan­cing as an in­dian“ – užuo­mi­na apie lie­tu­ viš­ką vo­ka­lis­to kil­mę.

Išs­kir­ti­niai šou

„Red Hot Chi­li Pep­pers“ pa­si­žy­ mi uni­ka­liu skam­be­siu. Jų mu­zi­ kos žan­rą ga­li­ma api­bū­din­ti kaip

Skai­čius: pa­sau­ly­je par­duo­ta dau­giau nei 80 mln. „Red Hot Chi­li Pep­pers“ al­bu­mų ko­pi­jų.

al­ter­na­ty­vu­jį ro­ką su ryš­kiais fan­ ko ele­men­tais. Iš­ti­ki­miau­si ger­ bė­jai, se­kę gru­pės mu­zi­ki­nę rai­dą nuo pat pir­mų­jų kū­ri­nių, pa­tvir­ tin­tų, kad per vi­są gy­va­vi­mo lai­ ko­tar­pį ro­ke­riai eks­pe­ri­men­ta­vo su dau­ge­liu mu­zi­ki­nių sti­lių. Dėl šios prie­žas­ties kiek­vie­nas jų al­bu­mas išsiskiria sa­vi­tu skam­be­siu ir nuo­ tai­ka.

Dė­me­sio ver­ti gru­pės pa­si­ro­dy­ mai ir per juos su­reng­ti šou. Jie iš­ si­ski­ria tik jiems bū­din­gu sce­ni­ niu įvaiz­džiu ir ap­ran­ga. Per kai ku­riuos kon­cer­tus ket­ver­tas bu­ vo ryš­kiai nu­si­da­žę plau­kus, gro­jo dė­vė­da­mi si­jo­nus ar ki­tus iš­skir­ti­ nius dra­bu­žius. Tie­sa, ke­le­tą kar­tų cha­riz­ma­tiš­kie­siems vy­ru­kams jų ap­skri­tai ne­pri­rei­kė – jiems už­te­ ko pri­si­deng­ti vie­na ko­ji­ne!

Ger­bė­jai ren­gia staig­me­ną

Mu­zi­kos mė­gė­jų šir­dis už­ka­ria­vu­ siems mu­zi­kan­tams lie­tu­viai ža­da ne­nu­si­leis­ti iš­ra­din­gu­mu. Ame­ri­ kie­čių pa­si­ro­dy­mo ne­kant­rau­jan­tys su­lauk­ti ger­bė­jai sa­vo die­vai­čiams per pa­si­ro­dy­mą su­rengs tik­rą staigmeną – prieš gru­pės pa­si­ro­dy­mą tūks­tan­čiai klau­sy­to­jų vei­dus pa­ si­puoš pri­kli­juo­ja­mais ūsais.

Ak­ci­jos su­ma­ny­to­jos Gied­rės Ke­ siū­nai­tės tei­gi­mu, ūsai – tai neat­ sie­ja­ma A.Kie­džio įvaiz­džio da­lis.

Jos ma­ny­mu, taip bus pa­ro­dy­tas iš­skir­ti­nis dė­me­sys gru­pei ir ypač jos vo­ka­lis­tui.

Ste­bi­na tai, kad ak­ci­ja su­gal­vo­ ta ir bus vyk­do­ma pa­čių ger­bė­ jų ini­cia­ty­va. Ūsų di­zai­ną su­kū­ rė dai­li­nin­kas Da­nas Be­rez­nic­kas, o 6 tūkst. šių ūsų bus iš­spaus­din­

„Scanpix“ nuotr.

ti pa­čios su­ma­ny­mo au­to­rės lė­šo­ mis. „Žal­gi­rio“ are­no­je su­si­rink­ sian­čius ger­bė­jus prieš die­vai­čių pa­si­ro­dy­mą ap­šil­dys „in­die“ ro­ ko at­sto­vai iš Lon­do­no „The Vac­ ci­nes“. 2010 m. su­si­bū­ru­si gru­pė spar­čiai ko­pia į mu­zi­kos olim­pą – mu­zi­kan­tai jau bu­vo no­mi­nuo­ti net de­šimčiai skir­tin­gų ap­do­va­no­ji­mų, iš ku­rių lai­mė­jo „XFM Best New Mu­sic“, „NME Awards Best New Band“ ir „Quin­tes­sen­tial­ly Awards Best Emer­ging Ta­lent“ ka­te­go­ri­jo­ se. „The Vac­ci­nes“ pa­ža­da ne­nu­vil­ ti klau­sy­to­jų ir įkai­tin­ti at­mos­fe­rą prieš pa­grin­di­nių va­ka­ro sve­čių pa­ si­ro­dy­mą.

Kas: „Red Hot Chi­li Pep­pers“ Kur: „Žal­gi­rio“ are­na.

Ka­da: Šiandien 19.30 val.

Kurorto ra­my­bę paį­vai­rins įvertintas ki­nas Sa­vait­ga­lį su­pla­na­vę pra­leis­ti Ni­ do­je tu­rė­si­te pro­gą at­gai­vin­ti sie­lą ge­ru ki­nu – šian­dien bus ro­do­mas Eu­ro­pos Par­la­men­to LUX ap­do­va­ no­ji­mą pel­nęs fil­mas „Pla­to­no aka­ de­mi­ja“.

Eu­ro­pos Par­la­men­to In­for­ma­ci­jos biu­ras Lie­tu­vo­je drau­ge su fes­ti­va­ liu „Ki­no pa­va­sa­ris“ ren­gia ki­no sean­sus Ni­dos me­no ko­lo­ni­jo­je.

Va­kar žiū­ro­vai jau tu­rė­jo pro­gą pa­ žiū­rė­ti per­nai LUX ap­do­va­no­ji­mą

pel­niu­sį ir šių­me­čio „Ki­no pa­va­ sa­rio“ žiū­ro­vų įver­ti­ną pran­cū­zų re­ži­sie­riaus Ro­bert’o Gué­di­guia­ no fil­mą „Ki­li­man­dža­ro snie­gy­ nai“. Šian­dien 19 val. bus ga­li­ma pa­ma­ty­ti vie­ną iš 2010 m. LUX ap­do­va­no­ji­mui no­mi­nuo­tų fil­mų – grai­kų re­ži­sie­riaus Fi­lip­po Tsi­to kū­ri­nį „Pla­to­no aka­de­mi­ja“ (Grai­ ki­ja ir Vo­kie­ti­ja, 2009 m.). „Pla­to­ no aka­de­mi­ja“ su hu­mo­ru pa­sa­ko­ ja vie­nos Grai­ki­jos par­duo­tu­vė­lės sa­vi­nin­ko ir jo drau­gų, ne­mėgs­

tan­čių at­vy­kė­lių iš Al­ba­ni­jos, is­ to­ri­ją.

Eu­ro­pos Par­la­men­to LUX ap­ do­va­no­ji­mas, prie ku­rio pri­de­da­ mas ir 90 tūkst. eu­rų ver­tės pri­zas, kas­met ski­ria­mas fil­mams, at­spin­ din­tiems Eu­ro­pos ver­ty­bes, ta­pa­ tu­mą ir dau­gia­kul­tū­riš­ku­mą, taip pat ska­ti­nan­tiems dis­ku­si­jas eu­ ro­pi­nė­mis te­mo­mis. Pi­ni­gai ski­ ria­mi fil­mui su­btit­ruo­ti vi­so­mis ofi­cia­lio­mis ES kal­bo­mis ir įra­šy­ ti DVD. Šią sa­vai­tę „Ve­ne­ci­jos die­

nų“ tarp­tau­ti­nia­me ki­no fes­ti­va­ly­je Eu­ro­pos Par­la­men­tas pa­skel­bė tris fil­mus, ku­rie var­žy­sis dėl 2012 m.

LUX ap­do­va­no­ji­mo: Ben­ce’o Flie­ gau­fo „Csak a szél“ („Tik vė­jas“, Veng­ri­ja, Vo­kie­ti­ja, Pran­cū­zi­ja), And­reos Segré juos­ta „Io so­no Li“ („Shun Li ir poe­tas“, Ita­li­ja, Pran­ cū­zi­ja) ir Mi­gue­lio Go­me­so „Ta­bu“ (Por­tu­ga­li­ja, Vo­kie­ti­ja, Pran­cū­zi­ja, Bra­zi­li­ja).

Iki šiol LUX ki­no ap­do­va­no­ji­ mą yra pel­nę šie fil­mai: „Ro­jaus

pa­kraš­ty“ (rež. Fa­ti­has Aki­nas), „Lor­nos ty­lė­ji­mas“ (rež. bro­liai Jea­nas Pier­re’as ir Lu­cas Dar­den­ ne’ai), „Svei­ki at­vy­kę“ (rež. Phi­lip­ pe’as Lio­re­tas), „Kai mes išei­nam“ (rež. Feo Ala­dag) ir „Ki­li­man­dža­ro snie­gy­nai“ (rež. R.Gué­di­guia­nas).

VD inf.

KUR? Ni­dos me­no ko­lo­ni­jo­je,­ Tai­kos g. 43.

KA­DA? Šian­dien 19 val.

KIEK? Ne­mo­ka­mai.

30

ŠeštADIENIS, liepos 28, 2012

menas ir pramogos diena.lt/naujienos/kultura

Sek­ma­dienį ra­mins ro­man­sai ir bo­sa­no­vos Įsibėgėjęs Kris­tu­po va­sa­ros fes­ ti­va­lis šį sek­ma­dienį siū­lo net du „Kris­tu­po pik­nikų“ kon­cer­tus: vieną – ro­mansų, kitą – bra­zi­liš­ ko­sios bo­sa­no­vos mėgėjams.

Jau ry­toj Še­šuolė­lių dva­re dai­ni­ nin­kas Eu­ge­ni­jus Chreb­to­vas (bo­ sas) – jau­nas, cha­riz­ma­tiš­kas ope­ ros so­lis­tas – klau­sy­to­jams rusų kal­ba at­liks ro­man­sus, ar­ti­mus, ko ge­ro, kiek­vie­nam tiek įtrau­kian­čio­ mis me­lo­di­jo­mis, tiek jaus­min­gais, kan­čios bei il­ge­sio ku­pi­nais teks­ tais. Kon­cer­to pro­gra­mo­je skam­ bės gar­su­sis ro­man­sas „Jamš­čik, ne go­ni lo­ša­dej“ („Vežė­jau, ne­va­ ryk ark­lių“), kurį kom­po­zi­to­rius J.Feld­ma­nas pa­rašė sa­vo žmo­nai – dai­ni­nin­kei A.Grans­ka­jai, taip pat N.Lis­to­vo, A.Dar­go­myžs­kio, kitų kom­po­zi­to­rių ir se­no­vi­niai ro­man­ sai. Dai­ni­nin­kui tal­kins ne ma­žiau ži­no­mi trys at­likė­jai: Da­rius Dik­ šai­tis (smui­kas), Dai­nius Pal­šaus­ kas (vio­lon­čelė), Ne­ri­jus Ba­ku­ la (akor­deo­nas). Šių inst­ru­mentų temb­ras su­bti­liai pa­ryš­ki­na ro­ man­su iš­gy­ve­na­mus jaus­mus. Bet liūdė­ti tik­rai ne­bus ka­da, nes, pa­ sak E.Chreb­to­vo, kon­cer­te ne­trūks ir nuo­tai­kingų staig­menų.

Tą pa­tį – lie­pos 29-osios – va­ karą VU Bo­ta­ni­kos so­de jau­ kios ro­man­ti­kos mėgėjus kvie­čia „Nos­tal­giš­ko­ji bo­sa­no­va“ su ge­rai ži­no­ma vo­ka­lis­te Gied­re Kil­čiaus­ kienė (nuotr.) prie­ša­ky­je. Ekst­ra­ va­gan­tiš­ko­ji gru­pių „Emp­ti“ bei „Pie­no la­ze­riai“ vo­ka­listė pui­kiai per­si­kūni­ja į ly­rinį per­so­nažą ir taip at­skleid­žia ke­rintį bo­sa­novų grožį. Šis žan­ras gimė kaip ne­įpras­tas bra­zi­liš­ko­sios sam­bos ritmų ir kla­ si­ki­nio ame­ri­kie­tiš­ko­jo džia­zo mo­ tyvų mi­ši­nys. Jo gim­tinė – Rio de Ža­nei­ras, tiks­liau, Ipa­ne­ma, ku­ri ne­pap­ras­tai iš­garsė­jo po A.C.Jo­

bi­mo dai­nos „The Girl from Ipa­ ne­ma“ („Mer­gaitė iš Ipa­ne­mos“).

G.Kil­čiaus­kienė bo­sa­no­vas dai­ nuo­ja jau­kiai, pa­pras­tai ir tiks­liai jaus­da­ma sti­liaus niuan­sus. Bet sy­kiu jos at­li­ki­mas – „gied­riš­kas“, su leng­vu sals­vu­mu bal­se, sa­vi­tais ak­cen­tais ir, ži­no­ma, imp­ro­vi­za­ci­ ja. Vo­ka­lis­tei akom­pa­nuos Lie­tu­ vos džia­zo mu­zi­kan­tai: And­re­jus Po­le­vi­ko­vas (kla­vi­ši­niai), Pra­ nas Kent­ra (akus­tinė gi­ta­ra), Vy­ tis Ni­vins­kas (kont­ra­bo­sas), And­ rius Kai­rys (mu­ša­mie­ji) ir Pa­ve­las Že­moi­ti­nas (per­ku­si­ja). „Nos­tal­giš­ko­sios bo­sa­no­vos“ svin­guo­jan­tis gy­ve­ni­mo sal­du­mas, tar­si nu­ke­lian­tis į to­limąją Bra­zi­liją, ar ru­siš­ko ro­man­so at­ver­tos sie­los be­dugnės („Aš jus mylė­jau...“) – abu kon­cer­tai ku­pi­ni spal­vingų emo­ cijų ir al­suo­ja am­ži­na meilės te­ma.

VD inf.

KAS? Kon­cer­tas „Aš jus mylė­jau...“.

KUR? Še­šuolė­lių kai­mo dva­re, Šir­vintų r.

KA­DA? Ry­toj 17 val.

KAS? Kon­cer­tas­ „Nos­tal­giš­ko­ji bo­sa­no­va“.

KUR? VU Bo­ta­ni­kos so­de,­ Kairėnų g. 43, Vil­nius.

KA­DA? Ry­toj 19 val.

Įspūdžiai: prie Baltojo tilto į iškylą vidudienį rinkosi ir kostiumuoti valstybės tarnautojai, ir jaunimas.

Gedimino Bartuškos nuotr.

Prie Ne­ries su­reng­tas re­kor­di­nis pik­ni­kas Ma­žiau­siai 800 žmo­nių va­kar vi­du­dienį su­plūdo į pie­velę ša­lia Bal­to­jo til­to ir taip pa­siekė did­žiau­sio ka­da nors Lie­tu­vo­je vy­ku­sio pik­ni­ko re­kordą.

Pik­nikų tra­di­ci­jos

Pir­mie­ji did­žiau­sio pik­ni­ko da­ ly­viai pie­velė­je ša­lia Bal­to­jo til­to pa­si­rodė dar ge­ro­kai prie­š pie­tus.

Pa­sak ren­gi­nio or­ga­ni­za­to­rių, mi­ ne­ra­li­nio van­dens „Bor­jo­mi“ at­ stovų, pik­ni­kas sąmo­nin­gai bu­ vo or­ga­ni­zuo­ja­mas tuo me­tu, kai dau­ge­lis vyks­ta pie­tau­ti, nes at­ėju­ siems žmonėms bu­vo sie­kia­ma pa­ ro­dy­ti, kad net per trum­pas pietų per­trau­kas ga­li­ma sma­giai pra­leis­ ti laiką at­vi­ro­je erdvė­je.

Idė­jos au­to­riai ti­ki­na, kad šiuo­ lai­ki­nio gy­ve­ni­mo tai­syklės dik­ tuo­ja ne­natū­ralų gy­ve­ni­mo ritmą, kai nuo­lat sku­ba­ma, o žmo­gaus or­ga­niz­mas dėl to pa­ti­ria stresą.

Tad esą ver­ta bent trum­pas per­ traukė­les iš­nau­do­ti ne da­ly­ki­ niams pie­tums, o tie­siog at­si­pa­ lai­duo­ti ir pa­si­mėgau­ti ža­liai­siais did­mies­čių plo­tais.

Pik­ni­ko da­ly­vius sma­giai nu­teikė džia­zo at­likė­jos Rūtos Švil­paitės at­lie­ka­mos dai­nos. Vi­siems at­vy­

Žo­dis „pik­ni­kas“ at­si­ra­do XVII a. pa­ bai­go­je. Pik­nikų – val­gy­mo gry­na­ me ore su šei­mos na­r iais ir drau­ gais – tra­d i­ci­ja kil­d i­na­ma dar iš se­novės romėnų laikų. XVIII a. pik­n ikų tra­d i­c i­j a iš­p o­pu­l iarė­j o Prancū­z i­jo­j e ir Did­ž io­jo­j e Bri­t a­ ni­jo­je. Be­je, bri­tai lai­ko­m i pa­čiais did­žiau­siais pik­nikų kultū­ros puo­ selė­to­jais. Pik­n i­kams daž­n iau­siai pa­si­ren­ka­mos vaiz­din­gos už­mies­ čio vie­tovės, miestų par­kai, upių ir ežerų pa­krantės.

ku­siems bu­vo da­li­ja­mas mi­ne­ra­li­ nis van­duo ir įvai­rios Lie­tu­vos ūki­ ninkų so­do gė­rybės.

Tarp pie­tau­jan­čių ant žolės bu­ vo ga­li­ma pa­stebė­ti ir nuo stu­dijų be­siil­sin­čių stu­dentų, ir kos­tiu­ muotų vals­tybės tar­nau­tojų, biu­ro dar­buo­tojų, dau­giau­sia – iš ne­to­ li pik­ni­ko vie­tos įsikū­ru­sių įmo­nių ir net per dvi­de­šimt vie­no dar­že­lio ma­žy­lių su tėve­liais. „Džiau­giuo­si, kad pa­vy­ko sma­ giai pa­pie­tau­ti su ko­le­go­mis. Tie­ są pa­sa­kius, anks­čiau ne­la­bai su­ si­mąsty­da­vo­me apie ga­li­mybę iš­nau­do­ti pui­kią erdvę prie Bal­ to­jo til­to ir pie­tau­ti ant pie­velės, ta­čiau da­bar įsi­ti­ki­no­me – net ir neil­ga pietų per­trau­ka bei dar­bi­ niai kos­tiumė­liai ne­truk­do per pie­ tus ištrūk­ti iš biu­ro į gamtą. Pie­ tau­jant ant pie­vos net at­si­neš­tas mais­tas at­rodė ska­nes­nis“, – sakė tei­si­nin­ke pri­si­sta­čiu­si Miglė.

VD inf.

Pik­n i­kai la­bai po­pu­l iarūs Va­karų Eu­ro­pos ša­ly­se, JAV ir Aust­ra­l i­jo­ je. Vis dėlto šis reiš­k i­nys Lie­tu­vo­je dar ne­tu­ri tra­di­cijų, tad jas bus sie­ kia­ma su­kur­ti.

val. tel. 8 620 68 855, 8 650 34 654.

959483

UAB „IRDAIVA” reikalingi dirbti Vilniuje: betonuotojai, tinkuotojai, staliai-dailidės, fasado šiltintojai, apdailininkai, plytelių šeštadienis, liepos 28, 2012 klojėjai.

Kontakt. tel. 8 659 38 437, 8 659 38 480, 8 659 38 414.

959171

Verpimo įmonei Vilniuje reikalingi darbininkai. Apmokome. Tel. (8 5) 260 1970, 8 698 34 551, skambinti darbo dienomis nuo 9 iki 16 val.

Siūlo darbą

961027

paslaugos

Anglija! Obuolių, slyvų, aviečių, braš-

statybos ir Anglų remonto kių nuėmimas. k. nebūtina. Kaina 400 Lt! www.extratravel.lt. Tel. 8

688 15 532.

Gamina medžio masyvo vidaus du993317 ris iš uosio, ąžuolo. Kokybę garantuoja. www.vidinesdurys.lt. Tel. 8 689 44 984, e. paštas vidinesdurys@zebra.lt.

955284

Technikos remonto SKUBIAI IR NEMOKAMAI IŠVEŽA nenaudojamą buitinę techniką – šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8 641 99 000, www.kaunakiemis.lt.

951181

Visų kompiuterių ir televizorių taisymas Vilniuje, Žalgirio g. 131, tel. (8 5) 275 4665; www.pc-help.lt.

Nuolat dirbti Vilniaus mieste reikalingi933624 mūrininkai ir betonuotojai. Tel. 8 698 48 288, 8 612 00 350.

Kelionių

992493

Iš/įReikalinga Londoną valytoja saugiai,dirbti greitai vežamegrafiku siunslankiuoju tinius.

Lietuvoje pristatome durų.

Pilaitės mikrorajone.

Tel. (8iki45) 510 Tel. 021,88 753.+44 778 627 1449. Informaci687659 5848 503, 992546 ja – www.lietuvalondonas.com.

Maisto pramonė

959526

Vežame keleivius į Vokietiją, Daniją, Olandiir kavinėse reipervezimai. ją.Dirbti Tel. 8valgyklose 699 01 428, e. paštasŠventojoje kalingi virėjai ir padėjėjai. Apgyvendiname, info@gmail.com. maitiname nemokamai, atlyginimas pagal susitarimą. Tel. 8 684 53 422.

Kitos

952525

992702

Paslaugos Nestandartinių baldų gamyba. Aukšta kokywww.guobosbaldai.lt . Tel.ir bėGreitai – žemairkaina. patikimai pervežame siuntinius 8 656 69 099.krovinius. Lietuva-Anglija-Lietunedidelius 760904

va. Tel. 8 617 66 977, 8 611 77 743, +44 783 512 7838, +44 758 851 4042.

parduoda

992470

Technikos remonto nekilnojamąjį turtą Parduodamas kambarių butasnenauPalanSKUBIAI IRdviejų NEMOKAMAI IŠVEŽA buitinę techniką – šaldytuvus, gos dojamą centre, už bažnyčios, S.Nėries g. 1A. Tel. skalbykles, 8 603 62 096. virykles, kompiuterinę tech-

niką ir kitus elektronikos prietaisus.955765 Tel. 8 641 99 000, www.kaunakiemis.lt.

perKa Kelionių

981997

Brangiai perkame mišką su žeme arba išsiVežame keleivius į Vokietiją, Daniją, Olandikirsti.

Visoje Lietuvoje. iš karto. ją. Tel. 8 699 01 428,Atsiskaitome e. paštas pervezimai.

Tel.info@gmail.com.

8 676 41 155.

5-306, Vilnius, info@regroup.lt. Su parengtu pranešimo įteikimo dienos. detaliuoju planu galima susipažinti nuo 2012 960851 05 23 iki 2012 06 21 darbo dienomis pas pro- Parengtas Nacionalinės žemės tarnybos prie jekto rengėją. Parengto detaliojo plano vieša Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žeekspozicija nuo 2012 06 06 iki 2012 06 21 Šni- mėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymas dėl piškių seniūnijos patalpose, A.Juozapavičiaus žemės sklypo (kad. Nr. 4142/0400:228), g. 10A, Vilnius. Viešas susirinkimas: detaliojo plano sprendinių viešas aptarimas vyks 2012 esančio Šatrininkų k., Šatrininkų sen., Vilniaus r. sav., formavimo ir pertvarkymo prom. birželio 22 d. 11 val. Lukiškių g. 5,Tel. 235 261 kab., 3653, 3655, 261 jekto261 patvirtinimo 20123659 m. gegužės 10 d. TeVilniuje. Planavimo pasiūlymų pateikimo skelbimai@vilniausdiena.lt ritorijų planavimo dokumento rengėjas UAB tvarka: planavimo pasiūlymai ir pastabos teikiami projekto rengėjui arba organizatoriui „EFFECTIVUS“. Tel. 8 646 15 887, e. paštas raštu iki viešo susirinkimo pabaigos. Plana- effectivus@gmail.com.

961170 vimo dokumentų sprendinių pasiūlymų ap- šio687 58 503, +44šiais 778kontaktais: 627 1449.Lietuvos Informaci-01105, Vilniaus m. sav., tel. (8 5) 272 8536. 7. skelbimo galima Kita Sodininkų bendrijos METALURGAS nariams! skundimas: asmenys gautą atsakymą, kad į Respublikos . ja – www.lietuvalondonas.com aplinkos ministerijos Vilniaus re- Išsamiau susipažinti su atrankos išvada ir atINFORMACIJA atrankos parengtame išvadą dėl UAB 2012 aplinkos 06 10 11apsaugos val. šaukiamas ataskaitinis974465 jų pasiūlymus apie neatsižvelgta pla- giono departamentas, rankos dokumentais per 10 darbo dienų nuo „Eko tarnyba“ biokuro naudojimo energijai A.Juozapavičiaus Statybos įmonei reikalingi kelio darbininkai rinkiminis SUSIRINKIMAS, kuris vyksKauno Kelmig. 9, LT-01105, Vilniaus m. įšio skelbimo galima šiais kontaktais: Lietuvos navimo dokumente, gali apskųsti Valstybinės Vežame poilsiautojus iš Vilniaus, gauti ir kitų atliekų tvarkymo poveikio aplinir apželdintojai.

Kreiptis tel.

(8 5) 231 6179, jos sodų(820-oji 13.(irDarbotvarkė: 1. Veiklos sav., tel.

5) 272g.8536; UAB „Biosistema“, teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Palangą, Šventąją atgal), nuo 35 Lt. Tel.Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus revertinimo.

Planuojamos ūkinės veiklos A.Juozapavičiaus 8kai663 52500.1.ministerijos g. 3-109, LT-09310, Vilniausatas-giono aplinkos apsaugos departamentas, ataskaita ir965, tvirtinimas.

2.

Revizoriaus prie Aplinkos Vilniaus teritorijų 699tel.

99(8 8 612 22 227. užsakovas: UAB „Eko tarnyba“, Liudvinavo g. m.8sav., 975124 5) 277 8493. kaita ir tvirtinimas.

3. Sąmatos tvirtinimas.

975416A.Juozapavičiaus g. 9, LT-01105, Vilniaus m. planavimo valstybinės 1A, Vilniaus irm.statybos sav., LT-02241, tel. (8priežiūros 5) 204 994049 UAB medicinos siūlo dar4. Įvairūs klausimai. 5. Pirmininko rinkimas.sav., tel. (8 5) 272 8536; UAB „BIOSISTEMA“, skyriui, A.Juozapavičiaus g.e.9,p. Vilnius, per INFORMACIJA aptarnavi7191, „Šeimos faks.

(8 5) 204 7192,klinika“ apie atrankos išvadą dėl UAB bą šeimos irlaiško bendrosios prak-į 6. Revizoriaus rinkimai. Susirinkus mažiau neiA.Juozapavičiaus g. 3-109, LT-09310, Vilniaus mas@ekotarnyba.lt . 2. Planuojamos ūkinės mėnesį nuogydytojams jiems išsiųsto (atsakymo VILNIUS“ esamos atliekų tvarkymo veitikos Informacija tel. 8bio618 „VSA veiklosslaugytojams. pavadinimas: UAB „Eko tarnyba“ pusei bendrijos narių,aplinkai pakartotinis susirinkipateiktą pasiūlymą) gavimo dienos. klos išplėtimo poveikio vertinimo.

1. m. sav., tel. (8 5) 277 8493.

994595 960590 37 721. kuro naudojimas energijai gauti ir kitų atliemas bus šaukiamas 2012 06 24 11 val.

Kita ūkinės veiklos užsakovas: UABtoje 975626 Planuojamos kų tvarkymas.

3.

Planuojamos ūkinės veiklos VILNIUS“, g. 15, VilniausBendrim. pačioje vietojeLentvario (ta pati darbotvarkė).

INFORMACIJA APIE TERITORIJŲ PLANAVIMĄ. „VSA vieta: Liudvinavo g. 1A, Vilniaus m. sav., LT- sav., BIĮ LT-02300, „Kontrastų visu sąrašu parduotel.biuras“ 8 700 70 001, faks. (8 5) jos pirmininkė.

Pranešame apie kartojamą visuomenės infor02241.

4.

Atsakingos institucijos priimta atda1477, atsargas (įvairias kanceliarines prekes) 960769 info@vsa.lt . 2. Planuojamos ūkinės Įvairūs mavimo procedūrą dėl parengto žemės skly- 246 rankos išvada, ar privaloma vertinti poveikį veiklos pavadinimas: UABTurto „VSAbet VILNIUS“ esauž didžiausią pasiūlytą, ne mažesnę po Dobrovolės k. (5,1100 sklypo UAB „Nekilnojamojo Projektai” atlieĮmonei reikalingi aukštalipiai.

Tel. naudoji8kad.

650Nr. 91 mos aplinkai: UAB „Eko tarnyba“ha, biokuro atliekų veiklos išplėtimas.

3. iki neikadastrinius 35 730tvarkymo Lt kainą.

Pasiūlymai teikiami 0101/0164:31), Panerių seniūnijoje, Vilniuje, ka matavimus Vilniaus r. sav., mo energijai gauti ir kitų atliekų tvarkymui po- Planuojamos 253, 8 699 98 086. ūkinės veiklos vieta: Lentvario 2012 m. birželio 25 d. imtinai vo973725 veikio aplinkai neprivalomas detaliojo plano.vertinimas Planavimo pagrindas (2012 – 2012 k.,uždaruose SB „Vilma”, g.Sudervės 15, Vilniaussen., m. sav.Rastinėnų 4. Atsakingos institucijos kuose bankroto administratoriui, UAB „SBS m. balandžio liepos 26 d.

Respublikos m.

12Lietuvos d. Detaliojo teritorijųaplinkos planavi- priimta skl.

Nr.atrankos 148 (skl. kad.

Nr. 4184/0934:0148), išvada, ar privaloma vertinti ministerijos Vilniaus teisių regiono apsau- poveikį Legale“, Ukmergės g. 369A, Vilnius. mo organizatoriaus ir aplinkos pareigų perdaviaplinkai: UAB(neprivatizuoto „VSA VILNIUS“ esamosDauprašom gretimo sodo) sklyTransportas, logistika gos departamento raštas Nr. VR-1.7-783).

5. giau informacijos tel.2012 (8 5)m.206 0799, 8 611 tvarkymo veiklos išplėtimui poveikio mo sutartis Nr. 042042. Planavimo tikslas – atliekų po Nr. 147 savininką birželio 8 d.

10 Išsamiau susipažinti su informacija apie plaKonditerijos įmonė priims į pagal darbąbendrojo Vilniaus aplinkai vertinimas privalomas (2012 m.sklypo lie- ir 51 518. pakeisti žemės tikslinę paskirtįšiais val. atvykti prie jums priklausančio nuojamą ūkinę veiklą galima kontaktais: regione vairuotoją-ekspeditorių, vadybinin25 d. Lietuvos Respublikos aplinkos mi-971990 plano sprendinius, padalyti sklypą, nustatyti pos dalyvauti ženklinant BoguslaUAB „Eko tarnyba“, g.

1A, Vilniaus Vilniaus regionoriboženkliais aplinkos apsaugos ką-ekspeditorių ir Liudvinavo prekybos agentą.

Tel.De-8 nisterijos Vladislavos Salmanovič turto paveldėtoteritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą. m. sav., LT-02241, tel. (8 5) 204 7191, faks. (8 departamento vo Sovinskio sklypą Nr. 148 arba prašom suraštas Nr. VR-1.7-780).

5.

611 45 plano 000. jų dėmesiui. m. birželio 27planuojad. Išsa16Bazeval. taliojo organizatorius – UAB „4Real“, 5) 204 7192, e. p. aptarnavimas@ekotarnysisiekti su darbų vykdytoju Jaroslavu 976056 miau susipažinti suŠ.informacija apie A.Goštauto g. 5-79, Vilnius, tel. 8 atrankos 698 20 198. ba.lt. 6. Pasiūlymus persvarstyti iš- mą adresu Vilniaus r., šiais Pagirių sen., vič, Žalgirio g.galima 131–213, Vilnius (tel. 8Mikašiū677 79 ūkinę veiklą kontaktais: UAB vadą perrengėjas 20 darbo– dienų nuo architektų šio skelbimo Projekto UAB „RV stu- „VSA nų k., SB „Ekspresas”, VILNIUS“, Lentvario g.vyks 15, sklypo Vilniauskad. m.

348, e. paštas topomatik@gmail.com ). Nr. galimaPamėnkalnio teikti: Lietuvos Respublikos dija“, g. 28-2, Vilnius.aplinkos Pareng- sav., 960926 LT-02300, tel. 8 700 70 001, faks.

(8 5) 4167/1002:0027 kadastriniai matavimai. ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsau- 246 1477. 6. Pasiūlymus persvarstyti atrankos Kviečiame dalyvauti. Matavimus atlieka gos departamentas, A.Juozapavičiaus g. 9, LT- išvadą Kelionių 20 darbo dienų nuo šio skelbimo LinUAB per „Baltijos Matavimų Organizacija”, 01105, Vilniaus m. sav., tel. (8 5) 272 8536. 7. galima teikti: Lietuvos Respublikos aplinkos Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siunkmenų g.13, Vilnius.

Tel. 8 601 71 112.

Išsamiau susipažinti su atrankos išvada ir at- ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsau-976256 tinius.

Lietuvoje pristatome iki durų. rankos dokumentais per 10 darbo dienų Tel. nuo 8

Parduoda

953105

Įvairūs Baldus

Nauja ir naudota prekybos įranga – UAB Kita „NNPI“: kokybiškai gaminame, parduo-

dame prekybos vamzdinės kons2012 04 20 Vilniausįrangą; apygardos teismo nutarGerosavialinijos“ kainos. Tel.iškelta 8 684bankroto 22 221; timitrukcijos.

UAB „Joanos www.nnpi.lt . byla (c. b. Nr. B2-3323-160/2012).

Bankrutuo988406 jančios UAB „Joanos avialinijos“ administratoriumiPerka paskirta UAB VERSLO VALDYMO IR RESTRUKTŪRIZACIJOS CENTRAS. Įgaliotas asmuo – V.Česonis, tel. 8 686 83 541. Prašom iki 2012 m. birželio 11 d. imtinai pateikti savo kreditorinius reikalavimus 2012 m. gegužės 2 dienai (bankroto bylos įsiteisėjimo dienai) kartu pridedant kreditorinius reikalavimus patvirtinančių dokumentų tinkamai įformintus nuorašus.

Taip pat prašom nurodyti, ar šių reikalavimų įvykdymas yra užtikrintas, nurodyti, kokiu būdu tai yra padaryta. Kreditorinį reikalavimą pateikti Savanorių pr. 262-105, LT-50204 Kaunas. Informacija tel./faks. (8 37) 229 886.

961016

INFORMACIJA APIE TERITORIJŲ PLANAVIMĄ. Parengtas žemės sklypo, esančio Lvovo g. 105A, Šnipiškių seniūnijoje, Vilniuje, sklypo kad. Nr. 0101/0032:986, bendras plotas 0,2419 ha, detalusis planas. Planavimo pagrindas: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2011 07 13 įsakymas Nr. AD30-1732, 2011 08 01 detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių perkame ir pareigųmišką perdavimo sutartis Nr. Brangiai su žeme arba išsi-

kirsti. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 676 41 155.

929906

Įvairūs Dovanoja Geriems žmonėms dovanojame nemokamą internetą. Pasiūlymas galioja vasaros naktimis nuo 20 iki 6 val., o savaitgaliais – visą parą. Tele2. Išsami informacija apie visas sąlygas – www. tele2.lt 977001

skelbimai

siūlo darbą

Sklypo, esančio Vilniaus r., Sudervės sen., Vydautiškių k., kad. Nr. 4184/0500:0141, savininkei Rasai Krasko. Žemės sklypui, priklausančiam Kristinai Zacharevič, rengiamas kaimo plėtros žemėtvarkos projektas. Prašom atvykti į UAB „BALTIJOS MATAVIMŲ ORGANIZACIJA“, Linkmenų g.

13, Vilnius, tel. 8 600 30 784, e. paštas justyna@bmo.lt, susipažinti su projekto sprendiniais.

Įvairūs

994427

paslaugos

Karščiausi Kelionių pasiūlymai

Kelionių organizatorius

gos departamentas, A.Juozapavičiaus g. 9, LT-

Kelionių organizatorius Kelionių organizatorius

vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt A.Vienuolio g. LT-01104 6, LT-01104 Vilnius A.Vienuolio g. 6, Vilnius Tel. (8 5) 231 3314.

Faks.

(8 5) 262 Las Vegasas nuo 2871 Lt Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 91209120 vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt vilnius@vilnius.krantas.lt, Torontas nuo 2382 Lt www.krantas.lt Monrealis nuo 2874 Lt Hiustonas nuo 2964 Lt Stokholmas–Helsinkis Vasaros kruizas Ryga–Stokholmas–Ryga Kalgaris Talinas–Marienhamnas–Stokholmas nuo 125nuo Lt 3464 Lt Kopenhaga–Oslas Pamirškite kasdieninius rūpesčius ir atsipaAmsterdamas–Niukastlas Kaina pateikta į abi pusesjūroje! su oro uostų molaiduokite laive Baltijos www.krantas.lt kesčiais.

Mėgaukitės saule, vėju ir gera nuotaika.

Užsisakyk keltų bilietusikiinternetu, para- paRezervacijos mokestis 100 Lt mokamas šyk savo nuomonę ir laimėk talpią, grapildomai. kainakelioninę pateikta iš„Krantas išplaukimo uosto. žiąKruizo ir patogią Travel“ Vietų skaičius ribotas. www.krantas.lt Daugiau informacijos

Karščiausikelionių Kelionių A.Vienuolio g.pasiūlymai 6, LT–01104 Vilnius Karščiausi pasiūlymai Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120

Ar svajojate aplankyti Niujorką?

O galbūt, Jus visada žavėjo Las Vegasas – šviesų, kazino, pasirodymų ir viešbučių rojus?

Pamatykite nuostabiąją Šiaurės Ameriką Atėjo laikasjūras?

TIKROMS ATOSTOGOMS! Kas valdo Ne tik Neptūnas!

12 už ypatingą kainą. uostų mūsų rankose ir Jūsų paslaugoms Užsisakykite skrydį iki gegužės 15 dienos,nuo ir KELTŲ BILIETAI INTERNETU: Joninių kruizas Ryga–Stokholmas–Ryga Klaipėda–Kylis leiskitės 110 Lt į nepamirštamą kelionę 2012 10 Klaipėda–Karlshamnas 01–2013 03Jus 21 į trumpiausios nakties vaKviečiame Klaipėda–Zasnicas Niujorkas nuo 2226 Lt karėlį!

Ryga–Stokholmas Vašingtonas Lt ir linksmybės iki Baltijos jūrojenuo bus2526 ir disko, Talinas–Stokholmas Bostonas nuo 2588 Lt ryto!

Talinas–Helsinkis

Kelionių organizatorius

929896 986141

UAB „BESTpoilsiautojus COMPANY“ išVarėnos perka:į Vežame Vilniaus,r. Kauno Palangą,galvijus, Šventąją (ir atgal), nuo 35 Lt. Tel. veršelius, avis.

Sumokame iš karto.

8 699 99 965,Tel. 8 612 22 227.

Mokame PVM. 8 613 70 805, 8 613975449 70 803, 8 601 71 558, (8 310) 48 323.

31

KELIONĖS KELIONĖSAUTOBUSU AUTOBUSU KELIONĖS AUTOBUSU Alyvų žydėjimo šventė Duobelėje, Latvijoje www.kelioniupasiulymai.lt Pirkti internetu: Čekijos pilys–Čekijos rojus–Praha – 577 Lt (05.26.)

– 95 Lt Čekijos pilys–Čekijos rojus–Praha – 577 Lt Didingoji Italija irirKaprio Didingojinaktis ItalijaVaršuvoje Kapriosala sala––1747 1747Lt–Lt175 Lt Muziejų (05.19/20) Ryga–Saremos sala–Talinas – 377 Ryga–Saremos sala–Talinas – 377 Lt Lt Čekijos pilys–Čekijos rojus–Praha –Lt577 Šiaurės Italija su poilsiu prie Adrijos Šiaurės Italija su poilsiu prie Adrijos jūros Šveicarijos gamtos stebuklai – 1397 Ltjūros nuo 1197 Lt Lt Ryga–Saremos sala–Talinas – 377 Lt nuo 990 990 KroatijaItalija nuo LtLt pažintinė) nuo 1290 Lt Šiaurės (poilsinė Praha–Viena–Budapeštas nuo 627 Praha-Viena-Budapeštas nuo 627 Lt Lt Kroatija nuo 990 Lt LĖKTUVU IŠ IŠ VILNIAUS: VILNIAUS: LĖKTUVU Praha–Viena–Budapeštas nuo 619 Lt www.kelioniupasiulyPirkti internetu: Ispanija, Kosta Brava nuo 822 Lt mai.lt Malta – 904 Lt(poilsinės) IŠ VARŠUVOS Ispanija, Kosta Brava nuo 822 Lt; Malta – Graikija, Cgalkidikė – 979 Egiptas, Hurgada nuo 935LtLt– 979 Lt; Ispa904 Lt; Graikija, Chalkidikė Ispanija, Dorada – 999 Lt Bulgarija nuo 850 Lt– 999 nija, KostaKosta Dorada Lt; Ispanija, AliIspanija, Alikantė – 1108 Šri Lanka nuo 3500 Lt Kos sala – 1128 Lt; kantė – 1108; Graikija, Graikija, Kos sala 1128Lt;LtBulgarija, Burgas Turkija, Antalija Kreta nuo 1170 Lt– –1185 – 1199 Lt; Kroatija, Rijeka Turkija, Antalija – 1185 Lt – 1279 Lt; Turkija, Tunisas nuo 770 Lt Marmaris 1289 Lt;–Bulgarija, Bulgarija, Burgas 1199 Lt Burgas – 1199 Lt;VARŠUVOS Portugalija, Algarvė Lt Kroatija, Rijeka(pažintinės – 1279 Lt– 1899 IŠ poilsinės) LĖKTUVU IŠ VARŠUVOS (poilsinės) Turkija,Nilu Marmaris 1289LtLt Kruizas nuo 2038 Egiptas, Hurgada nuo 1440 Lt; Bulgarija Bulgarija, Burgas – 1199 Ltnuo 2423 Lt Izraelis–Jordanija–Egiptas – 1595 Lt; Turkija – 1440 Lt; Šri Lanka – Portugalija, Algarvė Marokas 2634 Lt– 1899 3500 Lt;nuo Kreta – 1170 Lt Lt Kuba nuo 5853 Lt LĖKTUVU IŠ VARŠUVOS LĖKTUVU IŠ VARŠUVOS(poilsinės) (pažintinės – poilEgiptas, Hurgada nuo 995 Lt Lt; Izraelis– sinės). Kruizas Nilu nuo 1440 IŠ RYGOS: Bulgarija – 995 Egiptas nuo 1678LtLt; Marokas – 2634 Lt; Tailandas (pažintinė poilsinė) – nuo 5218 Lt Kuba ––5853 LtLt Turkija 1078 STOVYKLOS LIETUVOJE Šri Lanka – 3500 Lt Pasaka nuo 550 IŠ VILNIAUS: Kreta – 1170 Lt Lt; Raganė 550 Lt; Energetikas –600 Egiptas, Hurgada nuo 869 Ltžmogus – tai Tunisas 770Lt; Lt Laimingas Ispanija, – 1499(pažintinės Lt LĖKTUVUMaljorka IŠ VARŠUVOS – poilTurkija, sinės) Antalija – 889 Lt Kruizas Nilu nuo 1440 Lt Izraelis – Egiptas nuo 1678 Lt Marokas – 2634 Lt Kuba – 5853 Lt STOVYKLOS LIETUVOJE Pasaka nuo 550 Lt Top Fun 540 Lt Raganė 550 Lt Energetikas 600 Lt Laimingas žmogus – tai aš! 600 Lt Trimitas 520 Lt

piniginę.

Pamėnkalnio g. 5/ K.Griniaus g., Vilnius Tel 8-5 262 7777, mob. 8 616 16 777 info@svite.lt, www.svite.lt, www.lek.lt

Graikija, Kreta – 99 520 Lt Lt aš!

600 Lt; Trimitas Mažieji Laukystos pirataiLt 370 Lt Bulgarija, Varna –piratai 1099 Mažieji Laukystos 370 Lt Holivudo akademija 599 LtLt Portugalija, Algarvė – 2239 Mes jėga 450 Lt Mes jėga 450 Lt 450 Lt Žaidimų galaktika Žaidimų galaktika 450 įLtLietuvą 450 Lt STOVYKLOS LIETUVOJE Apači indėnai atkeliauja Apači indėnai atkeliauja į Lietuvą 450 Lt Avataro nuotykiai kartu 450 Lt Pasaka nuo 550 Lt Avataro kartu Mes šampinjonai Lt 450 Lt Raganė –nuotykiai 550 Lt 450 Mano 595 450 Mes pasaulis šampinjonai Laimingas žmogus –LttaiLtaš! 600 Lt Kitas variantas Aplink pasaulį per Lt7 dienas 499 Lt Top Fun 640 Lt359 STOVYKLOS UŽSIENYJE Mano pasaulis 595 Lt Stovykla Ukrainoje „Pribrežnyj“ 60 Lt dieKitas variantas 359 Lt STOVYKLOS UŽSIENYJE nai; Kryme „Saliut“ 1699 Lt; BulgarijoDodi kalbos 550 Lt stovykla Estijoje 1790 Lt jeAnglų 1699 Lt; Italijoje 1299 Lt; Anglų kalbos STOVYKLOS UŽSIENYJE Bulgarijoje 1699 Lt Lt stovykla Estijoje 1790 Stovykla Ukrainoje Kroatijoje 2149 Lt „Pribrežnyj“ AVIABILIETAI 60 Ltinternetu: dienai www. lek.lt Pirkti Kryme „Saliut“ 1699 Lt AVIABILIETAI* (yra ir pigios aviakompanijos) KELTAI Baku nuo 1050 Lt;LtMaljorka nuo 500 Lt Bulgarijoje 1699 Ryga–Stokholmas; *kainos į abi2149 puses Kroatijoje Lt Talinas–Helsinkis; Talinas–Stokholmas; Juodkalnijoje 1899 LtVentspilis–Nyneshamnas; Klaipėda–Karlshamnas (spec.

KELTŲ AnglųBILIETAI kalbos stovykla Estijoje 1790 Lt pasiūlymas); Klaipėda–Kylis (spec. pasiūRyga–Stokholmas AVIABILIETAI* lymas); Klaipėda–Zasnicas (spec. pasiūlyTalinas–Helsinkis DelisTurku–Alando nuo 1870 Lt salos–Stokholmas mas); Talinas–Stokholmas Tokijas KRUIZAI – 2229 Lt Ventspilis–Nyneshamnas Seulas – 2308 Viduržemio jūrojeLt(spec. kaina) Klaipėda–Karlshamnas Singapūras – 2310kaina) Lt (spec. pasiūlymas) Karibų jūroje (spec.

Klaipėda–Kylis (spec.

Tolimuosiuose Rytuose (spec. kaina) Bankokas – 2409 Lt pasiūlymas) Klaipėda–Zasnicas (spec. pasiūlymas) Baltijos jūroje Puketas – 2610 Lt Turku–Alando salos–Stokholmas VIZOS į Rusiją 260 Lt, Baltarusiją *kainos į abinuo puses nuo 85 Lt KELTAI

VIZOS Joninės Baltijos jūroje (Tallink 3 d. kruizas) Į Rusiją nuo nuo 105 Lt 260 Lt; Baltarusiją nuo 85 Lt

Ryga–Stokholmas Talinas–Helsinkis Talinas–Stokholmas Ventspilis–Nyneshamnas Klaipėda–Karlshamnas (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Kylis (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Zasnicas (spec. pasiūlymas) Turku–Alando salos–Stokholmas VIZOS Į Rusiją nuo 260 Lt Baltarusiją nuo 85 Lt

F

e j u i n l Vi O OK

AS

A R A

NK

S A V OT

S UR

Fotografuok vasarėjantį Vilnių ir laimėk ekskursiją Bestogiu autoBusu draugų kompanijai!

Konkursas vyksta portale

Orai

Savaitgalį Lietuvoje bus karšta, gali kilti audrų. Šiandien kai kur trumpas lietus, galima perkūnija. Temperatūra bus 28–33 laipsniai karščio. Sekmadienio naktį vietomis, daugiausia vakariniuose rajonuose, dieną daug kur trumpi lietūs, perkūnija. Siaučiant perkūnijai vėjo gūsiai kai kur sieks 15–18 m/s. Temperatūra naktį bus 16–21, dieną 28–33 laipsniai karščio.

Šiandien, liepos 28 d.

+29

+30

Telšiai

+31

Šiauliai

Klaipėda

+32

Panevėžys

+29

Utena

+31

Tauragė

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (priešpilnis) teka Mėnulis leidžiasi

5.22 21.26 16.04 17.18 1.09

210-oji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 156 dienos.

Saulė Liūto ženkle.

+31

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +37 Berlynas +33 Brazilija +27 Briuselis +21 Dublinas +16 Kairas +35 Keiptaunas +19 Kopenhaga +26

Londonas +22 Madridas +31 Maskva +27 Minskas +31 Niujorkas +31 Oslas +21 Paryžius +24 Pekinas +34

orai vilniuje Šiandien

Praha +33 Ryga +31 Roma +36 Sidnėjus +17 Talinas +22 Tel Avivas +33 Tokijas +31 Varšuva +31

Vėjas

2–6 m/s

DATOS (liepos 28 D.)

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+25

+31

+26

+18

4

+25

+31

+27

+20

4

+26

+29

+21

+14

4

+18

+23

+19

+12

3

sekmadienį

pirmadienį

antradienį

1741 m. mirė italų kompozitorius Antonio Vivaldi.

1750 m. mirė vokiečių kompozitorius Johannas Sebastianas Bachas.

1794 m. giljotinuotas Prancūzijos revoliucijos lyderis Maximilienas Robespierre’as.

1866 m. gimė anglų vaikų rašytoja ir iliustratorė Beatrix Potter, „Pasakos apie Triušį Peterį“ autorė.

1914 m. prasidėjo Pirmasis pasaulinis karas.

1929 m. gimė Jacqueline Kennedy Onassis, 35-ojo JAV prezidento Johno Kennedy žmona.

1936 m. gimė dirigentas Juozas Domarkas.

1943 m. gimė grupės „Pink Floyd“ muzikantas Richardas Wrightas.

1954 m. gimė Venesuelos prezidentas Hugo Chávezas.

2007 m. mirė kino kritikas Saulius Macaitis.

įvairenybės La­dy Ga­ga ne­si­kuk­li­na

„The Dai­ly Mail“ inf.

Marijampolė

Vilnius

+31

Alytus

DATOS (liepos 29 D.) Bičkopis, dievo Bubilo ir bitininkų šventė Šv. Morta 1817 m. gimė armėnų kilmės Rusijos dailininkas Ivanas Aivazovskis.

1883 m. gimė Benito Mussolini, Italijos diktatorius, vienas fašizmo atstovų.

1890 m. mirė olandų tapytojas postimpresionistas Vincentas van Goghas.

1904 m. gimė Antanas Gudaitis, dailininkas tapytojas.

1925 m. gimė Graikijos kompozitorius Mikis Theodorakis.

1940 m. gimė teatro ir kino aktorius Vytautas Tomkus.

1960 m. mirė dailininkas tapytojas, dailėtyrininkas Justinas Vienožinskis.

1971 m. gimė Rūtenis Paulauskas, krepšinio treneris.

1981 m. Londone susituokė princas Charlesas ir ledi Diana Spencer.

1981 m. gimė ispanas Fernando Alonso, „Formulės-1“ lenktynininkas.

„Play­boy“ vir­še­ly­je – pir­mo­ji in­dė

Dai­ni­nin­kė La­dy Ga­ga, vi­sai ne­se­ niai pa­de­monst­ra­vu­si sa­vo kū­no gro­žy­bes kve­pa­lų rek­la­mo­je, vėl pra­džiu­gi­no ger­bė­jus.

Į so­cia­li­nį tink­lą „Twit­ter“ La­dy Ga­ga įkė­lė sa­vo nuo­trau­ką, ku­rio­je ji nuo­ga sė­di fo­te­ly­je, ap­si­ka­bi­nu­si ko­jas ir pri­glau­du­si jas prie krū­ti­ nės. Jos švie­sūs plau­kai pa­lai­di, ant vei­do be­veik nė­ra ma­kia­žo. Tie­sa, aky­li žur­na­lis­tai pa­ste­bė­jo, kad La­ dy Ga­ga vis­gi grei­čiau­siai vil­ki kū­ no spal­vos kel­nai­tes.

+31

+31

Bo­li­vu­do žvaigž­dė, dai­ni­nin­kė ir mo­de­lis Sher­lyn Chop­ra taps pir­mą­ ja In­di­jos mo­te­ri­mi, po­za­vu­sia vy­rų ero­ti­niam žur­na­lui „Play­boy“.

Atvirumas: 26 metų Lady Gaga turi vis mažiau paslapčių.

„Twitter“ nuotr.

28 me­tų mo­te­ris pri­pa­ži­no, kad šis žings­nis jai bu­vo iš­šū­kis, bet tei­ gė, jog di­džiuo­ja­si sa­vo poel­giu ir „Play­boy“ fo­to­se­si­ja yra vie­nas svar­biau­sių įvy­kių jos gy­ve­ni­me bei kar­je­ro­je. Tie­sa, apie po­za­vi­mą pa­sa­ko­ti tė­vams ak­to­rė ne­sku­ba.

Sh.Chop­ros spren­di­mą su­kri­ti­ka­ vo daug In­di­jos gy­ven­to­jų. So­cia­li­ niuo­se tink­luo­se pa­si­py­lė ko­men­ta­ rai, kad ji da­ro gė­dą sa­vo ša­liai. Kai kas ra­šė, kad ji vi­siš­kai ne­sek­sua­li, grei­čiau at­stu­mian­ti. „The Dai­ly Mail“ inf.

Supykdė: Indijoje, kur pardavi-

nėti ar kitaip platinti „Playboy“ yra draudžiama, Sh.Chopra sulaukė daug kritikos. AFP nuo­tr.

Vardai Šiandien: Alda, Ada, Augmina, Botvydas, Inocentas, Nazarijus, Nazaras, Vytaras Rytoj: Beatričė, Faustinas, Feliksas, Laimis, Mantvydas, Mantvydė, Morta, Olavas, Simplicijus

horoskopai Avinas (03 21–04 20). Džiaugsitės viskuo, kas nutinka jūsų gyvenime. Dėl šio pokyčio spinduliuosite meile ir geromis emocijomis. Tik nepasiduokite euforijai ir nežadėkite daugiau, negu galite įvykdyti.

Jautis (04 21–05 20). Nesulauksite reikiamo patarimo, o dėl pridarytų klaidų jausitės susierzinęs. Verta atsisakyti kolektyvinės veiklos, vargu ar pavyks pasiekti gerų rezultatų.

Dvyniai (05 21–06 21). Gali kilti gerų idėjų. Puikus laikas priimti sprendimus ir imtis protinės veiklos.

Nepasiduokite apatijai ir tinguliui, nepraleiskite progos daug nuveikti.

Vėžys (06 22–07 22). Esate nusivylęs savo karjera. Jūsų nepasitenkinimas gadins nuotaiką visiems šalia jūsų. Pasistenkite būti kantrus ir pasiruoškite emocijų protrūkiui.

Liūtas (07 23–08 23). Palanki diena atlikti įvairius darbus, būsite energingas, gerai organizuosite ne tik savo, bet ir pagalbininkų laiką. Vakarą praleiskite romantiškai.

Mergelė (08 24–09 23). Atrodys, kad aplinkybės klostosi ne jūsų naudai. Jums trūks aplinkinių ir artimųjų pritarimo bei meilės. Galite susipykti su brangiu žmogumi, todėl patirsite stresą.

Svarstyklės (09 24–10 23).

Seksis bendrauti su vaikais, jaunais žmonėmis. Jausite jų supratimą ir palaikymą. Jiems taip pat reikalingas jūsų nuoširdus palaikymas. Prisiimtus įsipareigojimus teks vėliau įvykdyti.

Skorpionas (10 24–11 22). Klaidingai įvertinsite savo jėgas ir užsiimsite veikla, kuri bus jums neįveikiama. Visa tai gali sugadinti dieną. Jeigu viskas klostosi ne taip, kaip reikia ar kaip norėtųsi, užsiimkite kokia nors malonia nesudėtinga veikla. Šaulys (11 23–12 21). Dėl skirtingo vertybių suvokimo įsivelsite į konfliktą, bet vėliau vis tiek teks ieškoti kompromiso. Neverta apie tai per daug kalbėti ar kitaip pabrėžti savo nepasitenkinimą.

Ožiaragis (12 22–01 20). Emocingumas turės neigiamos įtakos jūsų veiklai. Galite neteisingai apsispręsti, būti pernelyg dosnus ir iššvaistyti per daug pinigų. Laikas prisiminti atidėliotus reikalus ir juos užbaigti.

Vandenis (01 21–02 19). Darbo klausimai bus sprendžiami greitai ir nesunkiai, problemų sprendimas jums teiks malonumą. Tačiau paskubėkite susitvarkyti visus reikalus, nes artėja ne toks palankus laikotarpis. Žuvys (02 20–03 20). Nesulauksite pritarimo ir paaiškės, kad kai kurie žmonės išvis nebenori su jumis turėti nieko bendro. Pasistenkite užglaistyti konfliktus, nes po poros dienų visa tai gali virsti į tikrą karą.