PIRMAS miesto dienraĹĄtis
PIRMADIENIS, liepos 30, 2012
www.kl.lt
176 (19 477)
=6?:.162;6@ 962 =<@
9
RUBRIKA
c ZNabaV`-XY Ya ?RQNXa\_Vb` CVQZN[aN` :NabaV` aRY % #%# " ddd Wb_N ! Ya
Teisingumo ministerija tikina, kad ÄŻ partijas be savo Ĺžinios ÄŻtraukti tik pavieniai asmenys.
KlaiÂpÄ&#x2014;ÂdoÂje baiÂmÄ&#x2014; keÂlia staÂtyÂbos kiÂtuoÂse BalÂtiÂjos uosÂtuoÂse.
BaimÄ&#x2014; atsilikti
ď Ž Pasirinkimas:
nuo kaimynĹł
8YNV ]Ă&#x203A; Q\` b\` a\ X_\ cN ]_V XYNb `f` V_ [b\ a\ Ă&#x;
Baltijos uostuose, taip pat ir KlaipÄ&#x2014; doje, verda statybos. TaÄ?iau iĹĄkyla ir nuogÄ&#x2026;stavimĹł, kad gali ma atsilikti nuo kaimynĹł. KlaipÄ&#x2014;dos uoste trĹŤksta teritorijĹł, nepritraukiamos uĹžsie nio investicijos.
Xb _Ă&#x; aR_ ZV [N YĂ&#x2013; Â&#x201C; 7Ă _Ăş ]R_ XĂ&#x203A; Y\` N_ [Nb WĂ&#x2013; WĂ&#x; XR YRV cVĂş V_ X_\ cV [VĂş Â&#x201C; XV aNV` ZR aNV` ]YNbX` WĂ _Ăş XRY uostininkai su bai aNV me
Ĺžvelgia ÄŻ ry- pre Ă&#x2DC;V\ [b\ a_ tojĹł, nes gali bĹŤti kes, plastikinius sutrikdytas uosgaminius ÄŻ Ruto veiklos tÄ&#x2122;stinu sijÄ&#x2026;, UkrainÄ&#x2026;, Bal mas. tarusi Su â&#x20AC;&#x17E;Katoen Natieâ&#x20AC;&#x153; jÄ&#x2026;. pagalba TaKliĹŤtis â&#x20AC;&#x201C; teritori lino uosto valdy jĹł sto ba ti Nieko nuostabaus, ka ti ir kitus Europos kisi pritraukkad tuo pat melogistikos verstu statybos vyks lo ryklius. ta ir nÄ&#x2014;s Baltijos uostuo kituose rytiVeiklai ÄŻ tÄ&#x2026; rinkÄ&#x2026;, se. galÄ&#x2014;jo bĹŤti pasirink kuri minima, Liepos 20-Ä&#x2026;jÄ&#x2026; Es â&#x20AC;&#x201C; tiek milijonĹł, ver tijos Mugos uostas ir KlaipÄ&#x2014;dos gabenti apie 0,5 to dalyje pradÄ&#x2014;tas tinant mln. automobiliĹł statyti didelis Lo- uostas. TaÄ?iau jis neturi laisvĹł terilitais, iki 2014 me ir 5 mln. tonĹł kro gistikos centras. Jo statyba kainuos torijĹł didĹžiuliams logistikos centviniĹł. tĹł pa35 mln. eurĹł (apie rams ir privaÄ?ioms Tuo pat metu baigos bus inves KlaipÄ&#x2014;dos uos121 mln. litĹł). Ĺ is in ves ti tuo ci joms. ta ÄŻ Beveik vienu me centras pradÄ&#x2014;s Mugos uostas to tu didelÄ&#x2014;s statybos te vykdoma ir dar keletas svar Rygos uosto nau kiĹł teritorijĹł turi. biĹł sausÄŻ. Tai bus veikti 2014 metĹł prasidÄ&#x2014;jo KlaipÄ&#x2014; jos dadidĹžiausias logis dos uoste ir Talino statybos projektĹł. Svarbiausias tikos Naujas uos jĹł centras rytinÄ&#x2014;s uosto Mugos daly â&#x20AC;&#x201C; KlaipÄ&#x2014;dos uosto lies statybÄ&#x2026;. tas Rygoje Baltijos je. centrinÄ&#x2014;s ir pietinÄ&#x2014;s dalies gilini KlaipÄ&#x2014;dos uoste Jau anksÄ?iau didĹžiu Tarp statybos Klai regione. mas iki 14,5 metpaskelbta, kad liai pokyÄ?iai prapÄ&#x2014;dos uoste dÄ&#x2014; oficialiai pradÄ&#x2014; ir Mugoje yra es met pirmÄ&#x2026;jÄŻ pus ti ir Latvijos sosti tas statyti nau- ro. IĹĄgilintas uostas turÄ&#x2014;tĹł atver metÄŻ nÄ&#x2014;s Rygos uoste. ti KlaipÄ&#x2014;dos uos minis skirtumas. Ä&#x152;ia 65 hekta jas keleiviĹł ir kro naujas vystymosi tĹł 18,79 mln. tonĹł Rygoje kraurĹł plote Krivusa te sta viniĹł terminalas. galimybes. kroviniĹł anglys la da- sudarÄ&#x2014; Nors ĹĄio termina su tam tikrais nuo tybos vyksta lyje statomas nau Bet tuo pat me 7,72 mln. tonĹł. lo pirsas statomas tu jas gÄ&#x2026;stavimais, jog jau nuo praÄ&#x2014;jusiĹł niĹł. KlaipÄ&#x2014;dos uos yra ir abejo- kroviniĹł nepadau nuojama baigti 2014 uostas. JÄŻ plaIĹĄ viso pastatyti metĹł. gÄ&#x2014;s. Tiesiog gate prie KiaulÄ&#x2014;s metĹł pabaigoje. naujÄ&#x2026; uostÄ&#x2026; RyNugaros bus sta li susiklostyti taip, Pastatyti termina Jau pradÄ&#x2014;tos staty gos uĹžmiestyje tomas suskystin ti keturios naujos lo infrastrukkainuos 152 mln. kad ÄŻ naujÄ&#x2026; ketĹł leiviĹł ir kro tĹŤrÄ&#x2026; KlaipÄ&#x2014;dos gamtiniĹł dujĹł ter prieplaukos po 250 eurĹł (apie 525 mln. viniĹł terminalÄ&#x2026; valstybinio jĹŤminalas. Gali bĹŤmetrĹł. Ĺ alia jĹł â&#x20AC;&#x201C; litĹł). Krivusalos perrĹł uosto direkci ti ir taip, kad uos sikels verslas iĹĄ projektui vykdyti jai kai to TarptautinÄ&#x2014;s jĹŤrĹł 17,5 metro gylis. Prieplaukose bĹŤ Rygos uosto valtĹł mln. litĹł. Dar dides nuos per 115 las bus iĹĄgilintas, laivybos kana- perkÄ&#x2014;los. krau dy ba iĹĄ ES gavo net namos anglys. o gi nÄ&#x2014;s sumos atei77,4 mln. eurĹł tyje turÄ&#x2014;s bĹŤti skir joms prie krantiniĹł linti akvatori(apie 267 mln. litĹł) Tuo metu Mugo Vykdant ĹĄÄŻ projek tos ÄŻ ĹĄÄŻ terminalÄ&#x2026; je tikimasi, kad pinigĹł neliks. paramÄ&#x2026;. Tai ditÄ&#x2026;, iĹĄ Latvijos vedanÄ?ioms Balti pastaÄ?ius naujÄ&#x2026; sostinÄ&#x2014;s centro bus â&#x20AC;&#x17E;Uosto kompani dĹžiausios ES inves jos pro logistikos centrÄ&#x2026; jĹł susirĹŤpiniticijos ÄŻ kurÄŻ nors perkelti visi ten dinÄ&#x2014;ms sankryĹžoms spekto Ĺžie- mas yra didĹžiu kroviniĹł daugÄ&#x2014;s. veikiantys angliĹł uosto objektÄ&#x2026; Bal lis. Uos Logistikos centterminalai. Dabar sutvarkyti. tijos ĹĄalyse. investuojant ÄŻ vals to direkcijai rÄ&#x2026; Estijos Mugos BendrovÄ&#x2014; KlaipÄ&#x2014; Rygos centre vei Saloje bus statomi kia â&#x20AC;&#x17E;Rigas Centrauos dos keleiviĹł ir tybÄ&#x2014;s svarbos ne tik termikroviniĹł termina objektus, kitiems kompanija â&#x20AC;&#x17E;Katoen te stato belgĹł lais Terminalsâ&#x20AC;&#x153; las ir â&#x20AC;&#x17E;Streksâ&#x20AC;&#x153; angliĹł nalai, bet ir tiesiami nauji privaĹžiaprojektams liks Natieâ&#x20AC;&#x153;. Logisterminalo statybos ÄŻ antĹžeminÄ&#x2122; kokie 5 procentai tikos srityje tai vimo keliai bei ge yra viena pasaulio krovos kompanijos. lÄ&#x2014;ĹĄĹł. Tai ĹžlugdydalÄŻ investuos leĹžinkeliai. per 73 mln. litĹł. tĹł Lietuvos tranzi lyderiĹł. PastaÄ?ius naujus IĹĄ esmÄ&#x2014;s tai reiĹĄ Planuojama, kad tÄ&#x2026;, sutriktĹł Klaiterminalus Krikia, kad Rygos jau 2014 metĹł pÄ&#x2014;dos uosto kon vusala, ĹĄios kompa uoste statomas nau Logistikos cent vasarÄ&#x2026; KlaipÄ&#x2014;do kurencingumasâ&#x20AC;&#x153;, ro kĹŤrimo vieta nijos angliĹł krojas giliavandeje pradÄ&#x2014;s veikti nau vÄ&#x2026; planuoja pa nis uostas. jas keleiviĹł ir kro- â&#x20AC;&#x201C; Uosto plÄ&#x2014;tojimo tarybos posÄ&#x2014;dy- Mugos uoste pasirinkta todÄ&#x2014;l, jog tonĹł. VÄ&#x2014;liau didinti net 16 mln. viniĹł terminalas. je dÄ&#x2014;stÄ&#x2014; Lietuvos vertinama, kad Es Tuo pat metu di Krivusala termi Jis krovos kompanitija gali tapti vardĹžiulÄ&#x2014;s vis naunalĹł jĹł termi lÄ&#x2014;s aptarnauti 1 mln. per metus ga- jĹł asociacijos tais ÄŻ Rusijos ir ki pajÄ&#x2014;gumai didÄ&#x2014;s na lĹł pre statybos vyksta tĹł buvusiĹł soviezidentas Aloyiki 26 mln. tonĹł keleiviĹł, perir zas Kuzmarskis. tiniĹł ĹĄaliĹł rinkas. per metus. Rusijos uostuose, Jis uĹžsiminÄ&#x2014;, kad Per ĹĄÄŻ centrÄ&#x2026; playpaÄ? Ust Lugonuojama gabenti je. ÄŽrenginÄ&#x2014;jamas Ir dabar anglys kakavÄ&#x2026;, vartojimo ir vi yra pagrindinis Rygos uosto iĹĄvaĹžiavimo kelias siĹĄkai naujas krovinys. IĹĄ ĹĄieiĹĄ Sankt Peterburgo uosto.
Ĺ iandien priedas
Lietuva 5p.
JĹŞRA
Vidmantas Ma
v.matutis@kl.lt
tutis
Ar beliks pinigĹł?
ÄŽspĹŤdingas Londono olimpiniĹł ĹžaidyniĹł atidarymo spektaklis abejingĹł nepaliko.
CVQ ZN[ a\ :N ab
525
Sportas 14p.
Po kaitÂros â&#x20AC;&#x201C; vÄ&#x2014;tÂros smĹŤÂgis SiÂnopÂtiÂkai fikÂsaÂvo karĹĄÂÄ?io reÂkorÂdus â&#x20AC;&#x201C; aukĹĄÂÄ?iauÂsiai oro temÂpeÂraÂtĹŤÂra paÂki lo KlaiÂpÄ&#x2014;ÂdoÂje. AliÂna mus karĹĄÂÄ?ius paÂjĹŤÂ ryÂje vaiÂniÂkaÂvo vÄ&#x2014;t ra, kuÂri suÂĹžaÂloÂjo dauÂgyÂbÄ&#x2122; pliaÂĹžuoÂse iĹĄÂkyÂlaÂvuÂsiĹł ĹžmoÂniĹł. VÄ&#x2014;Âjas ĹĄÄŻÂsyk ypaÄ? kÄ&#x2014;ÂsiÂnoÂsi ÄŻ vaiÂkus, paÂplĹŤÂdiÂmyÂje ÄŻ orÄ&#x2026; paÂkiÂlo veÂĹžiÂmÄ&#x2014;Âlis su kĹŤÂdiÂkiu.
16p.
ÄŽ J.JaÂnoÂnio gatÂvÄ&#x2122; suÂgrÄŻĹĄ akÂmeÂnys MilÂda SkiÂriuÂtÄ&#x2014; m.skiriute@kl.lt
J.JaÂnoÂnio gatÂvÄ&#x2014;s daÂlies reÂmonÂtas arÂtÄ&#x2014;Âja prie paÂbaiÂgos. Ĺ iÄ&#x2026; saÂvaiÂtÄ&#x2122; nu maÂtoÂma praÂdÄ&#x2014;Âti kloÂti ĹĄaÂliÂgatÂviĹł ir vaÂĹžiuoÂjaÂmoÂsios daÂlies danÂgÄ&#x2026;. Re monÂto darÂbai ims virÂti ir JoÂniĹĄÂkÄ&#x2014;s gatÂvÄ&#x2014;Âje.
a.aleksejunaite@kl.lt
PaÂvÄ&#x2014;ÂsiÂnes blaĹĄÂkÄ&#x2014; lyg ĹĄaÂpeÂlius
4
â&#x20AC;&#x17E;GolÂfas â&#x20AC;&#x201C; taiÂkus ĹžaiÂdiÂmas, dÄ&#x2014;l reÂzulÂtaÂtĹł neÂtenÂka su varÂĹžoÂvais kauÂtis lazÂdoÂmis.â&#x20AC;&#x153; â&#x20AC;&#x17E;DieÂna MeÂdia Newsâ&#x20AC;&#x153; turÂnyÂro nuÂgaÂlÄ&#x2014;ÂtoÂjas VyÂtauÂtas RicÂkus paÂneiÂgÄ&#x2014; ganÂdus, kad ĹžaiÂdĹžiant arisÂtokÂraÂtiĹĄÂkÄ&#x2026;ÂjÄŻ ĹžaiÂdiÂmÄ&#x2026; daÂlyÂviai pyksÂtaÂsi.
AsÂta AlekÂsÄ&#x2014;ÂjĹŤÂnaiÂtÄ&#x2014;
KlaiÂpÄ&#x2014;ÂdoÂje vaÂkar apie 18 val. kiÂlÄ&#x2122;s ĹĄkvaÂlas per penÂkias miÂnuÂtes pilÂnÄ&#x2026; ĹžmoÂniĹł paÂplĹŤÂdiÂmÄŻ paÂverÂtÄ&#x2014; siauÂbo filÂmÄ&#x2026; priÂmeÂnanÂÄ?iu vaizÂdu â&#x20AC;&#x201C; paÂkiÂlÄ&#x2122; ÄŻ orÄ&#x2026; daikÂtai smoÂgÄ&#x2014; poilÂsiauÂtoÂjams, paÂniÂkos iĹĄÂtikÂti ĹžmoÂnÄ&#x2014;s puoÂlÄ&#x2014; slÄ&#x2014;p tis miĹĄÂke. â&#x20AC;&#x17E;AkiÂmirksÂniu paÂkiÂlo smÄ&#x2014;Âlio aud ra. ToÂkio vaizÂdo aĹĄ gyÂveÂniÂme ne buÂvau reÂgÄ&#x2014;ÂjÄ&#x2122;s. SkÄ&#x2014;ÂÄ?iai, daikÂtai, net paÂvÄ&#x2014;ÂsiÂnÄ&#x2014;s paÂkiÂlo orÄ&#x2026;. Daug ĹžmoÂniĹł paÂtyÂrÄ&#x2014; smulÂkias trauÂmasâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; paÂsa koÂjo KlaiÂpÄ&#x2014;Âdos gelÂbÄ&#x2014;ÂtoÂjĹł tarÂnyÂbos vyr. speÂciaÂlisÂtas Alek sandÂras SiakÂki.
Kaina 1,30 Lt
Â&#x201E;Â&#x201E;OpeÂraÂtyÂviai: MiÂniÂjos gatÂvÄ&#x2014;Âje iĹĄÂvirÂtuÂsius meÂdĹžius suÂpjausÂtÄ&#x2014; ir nuo vaÂĹžiuoÂjaÂmoÂsios daÂlies nuÂriÂdeÂno keÂlioÂmis
maÂĹĄiÂnoÂmis atÂskuÂbÄ&#x2014;ÂjÄ&#x2122; ugÂniaÂgeÂsiai gelÂbÄ&#x2014;ÂtoÂjai.
AsÂtos AlekÂsÄ&#x2014;ÂjĹŤÂnaiÂtÄ&#x2014;s nuoÂtr.
Ĺ ios gatÂvÄ&#x2014;s vaÂĹžiuoÂjaÂmoÂjoÂje daÂly je jau iĹĄÂpilÂta skalÂda. PaÂruoĹĄÂti ir ĹĄa liÂgatÂviĹł paÂgrinÂdai. BaiÂgiaÂmi ÄŻreng ti skiÂriaÂmieÂji borÂteÂliai. Jie iĹĄÂliks tie paÂtys. Anot darÂbus atÂlieÂkanÂÄ?ios ÄŻmoÂnÄ&#x2014;s â&#x20AC;&#x17E;Ĺ˝emÂkaÂsaâ&#x20AC;&#x153; diÂrekÂtoÂriaus DaiÂniaus ZoÂko, treÂÄ?iaÂdieÂnÄŻ nuÂma toÂma praÂdÄ&#x2014;Âti kloÂti nauÂjas ĹĄaÂliÂgat viĹł trinÂkeÂles, vaÂĹžiuoÂjaÂmoÂjoÂje daÂly je â&#x20AC;&#x201C; seÂnuoÂsius akÂmeÂnis. VaÂdoÂvas tvirÂtiÂno, kad bendÂro vÄ&#x2014; ĹĄiek tiek atÂsiÂlieÂka nuo darÂbĹł graÂfiÂko, bet arÂtiÂmiauÂsiu meÂtu keÂtiÂnaÂma paÂsiÂvyÂti terÂmiÂnus.
2
METŲ JĹŞRININKO RINKIMAI Ĺ IANDIEN 9 VAL. STABDOMAS BALSAVIMAS! KandidatĹł sÄ&#x2026;raĹĄo ir balsavimo lapelio ieĹĄkokite 13 p.
2
PIRMADIENIS, liepos 30, 2012
miestas savaitgalio karščiai
Verslo pulsas Modern iz uos. Bendrovės „Klaip ė dos karton as“ ter itor ij oj e planuoj a ma pas tat yt i nauj ą, ne maž esn ės nei 17,5 MW šilum in ės gal ios bio kur u kūren am ą kat il ą, kur is iš da lies pakeis dab art in ius gamt in es duj as naud oj anč ius kat ilus. Tik i mas i, kad nauj as biok uro kat il as pag am ins apie 50 proc . šilum os (garo), reik al ingos įmonės techno log inėms reikmėms. Įgyvend inus i proj ekt ą įmon ė „Klaip ėdos karto nas“ mažd aug 40 proc . sum až ins šilum inės energ ij os gamyb os išl ai das. Taip pat planuoj am a, kad šis proj ekt as sud ar ys gal imyb es da lį maž esn ėm is sąn audom is pag a mintos šilum os tiekt i į Klaip ėd os miesto centr al iz uoto šilum os tie kimo tinkl ą. Smuk o. 2012 m. pirm o pusm eč io „Limarko“ laiv in ink ystės komp an i jos (LLK) paj amos buvo 29,9 mln. lit ų (8,7 mln. eur ų), palyg int i su to pat ies laikot arp io pern ai paj amo mis, jos sum až ėj o 43 proc . 2012 m. pirmų šeš ių mėnes ių LLK nuo stol is – 21,8 mln. lit ų (6,3 mln. eu rų). 2011 m. pirmoj o pusmeč io pel nas buvo 8,3 mln. lit ų (2,4 mln. eu rų). Pagr ind in ės neig iam os 2012 m. pusm eč io rez ult at ų priež as tys – dviej ų neefekt yv iai dirb us ių laiv ų pard av im as, val iut ų kurs ų pas ikeit im o įtak a dėl JAV doler io kurs o aug imo. Paraiškos. Art im iaus iu met u pla nuoj am a pas kelbt i kviet im ą teik ti par aišk as Eur op os Są j ung os strukt ūr in ių fondų lėš oms – prie monei „Inoček iai LT“. Param a, skir ta pas laug oms iš moksl o ir stud i jų inst it uc ij ų įsig yt i, bus teik ia ma smulk ioj o ir vid ut in io vers lo sub jekt ams. Ket in am a pas kirs tyt i 2,5 mln. lit ų. Prieš pas kelbd a ma kviet im ą, Mokslo, inov ac ij ų ir technolog ij ų agent ūr a org an iz uo ja sem in ar us did žiuos iuos e Liet u vos miest uos e. Sem in ar as Klaip ė doj e vyks liep os 30 d. 14 val. Klai pėdos mokslo ir technolog ij ų par ke (Herk aus Manto g. 84). Nauj ov ė. Nuo rugpj ūč io 1 d. įsig a lioj a Darb o kod eks o pakeit im ai, kur iuos e nus tatom a, kad darb uo toj as priv alo prad ėt i dirbt i kit ą po darb o sut art ies sud ar ym o dien ą, jeig u vėl esn ė darb o prad žia ne nust at yt a šal ių sus it ar imu. Darb dav ys turės pranešt i „Sodr ai“ apie asm ens darb o prad žią ne vėl iau kaip prieš vien ą darb o dien ą iki num at ytos darb o prad žios. Taip ti kim as i sum až int i nel eg al aus dar bo ir piktn aud žiav imo atvej ų. Per 2011 met us nus tat yt i 2120 neleg a liai, t.y. be darb o sut art ies dirb ę as menys.
Į J.Janonio gatvę sugrįš akmenys D.Zoko teigimu, užtru 1 ko vandentiekio atida vimas eksploatacijai.
„Tai labai mus stabdė. Dvi sa vaites kankinomės. Tačiau paga liau viską susitvarkėme. Šioje J.Ja nonio gatvės dalyje liko tik pakloti dangas“, – komentavo vadovas.
Didelių problemų dėl uždarytos Joniškės gatvės dalies neturė tų kilti.
Ta pati įmonė atnaujins ir Joniš kės gatvę. Darbai čia turėtų prasi dėti kitą savaitę. Pirmiausia čia bus įrengta sta tybų aikštelė. Joniškės gatvė taip pat bus remontuojama dviem etapais. Pirmiausia bus uždarytas jos ruožas nuo laidojimo namų bu vusio technikumo link. „Uždarome tik pusę remontuo ti numatytos gatvės. Siekiame, kad gyventojai patektų į laido jimo namus. Jei uždarysime vi
Darbai: uostamiesčio J.Janonio gatvės dalyje beliko pakloti dangą.
są gatvę, nebus gerai“, – tvirtino D.Zokas. Pasak vad ovo, did el ių prob lem ų dėl užd arytos Jon iš kės gatv ės dal ies net ur ėt ų kil
ti, tačiau vairuotojams teks da ryti lankstą. Įpročius iki rudens teks keisti ir klaipėdiečiams, ku rie į Palangą važiuoja Joniškės ir
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Liepų gatve iki viaduko. Joniškės gatvė iš pagrindų bus atnaujin ta nuo baldų įmonės iki sankry žos su Kelmiškės gatve.
Ant tako – spąstai poilsiautojams Į Pirmosios Melnragės paplūdimį centri niu taku einantys poilsiautojai turėtų bū ti atidūs, kad nesusižalotų kojų. Pasibai gus medinių lentelių keliui, čia lieka atvi ras betonas.
Pavojus: į Pirmosios Melnragės paplūdimį vedančio tako gale iš smė
lio išlindo betoninė dalis.
Vytauto Petriko nuotr.
Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Iš prad žių eid am i med in iu ta ku poilsiautojai vėliau nepaste bi atpustyto betono ir susižaloja kojas. Dėl patirtų sužalojimų ne vienas jų kreipėsi pagalbos į gel bėtojus. Klaipėdos savivaldybės Mies to priežiūros poskyrio vyriausio ji specialistė Milda Enciutė tvir tino, kad lėšų takui suremontuoti nėra. „Dar nežinome, kiek tiksliai sumokėsime už panduso ir me dinių laiptų įrengimą neįgalie siems skirtame pliaže“, – tvirti no M.Enciutė. Medinių takų atnaujinimui ne mažai lėšų buvo skirta pernai pa vasarį. Buvo atnaujintas ir pagrin dinis takas, vedantis į Pirmosios Melnragės paplūdimį. Sena me diena buvo likusi tik jo gale. Tačiau siautusios audros su niokojo tako galą. Tad teko nuim ti medieną ir sutrumpinti taką. Pasak M.Enciutės, pavasarį be toninė tako dalis buvo užnešta smėliu. Atrodė, kad poilsiautojams bėdų nekils. Tačiau, judant smėliui, be toninė dalis vėl atsivėrė.
„Prieš kelias dienas vykau ap žiūr ėt i pap lūd im ių. Neatrod ė, kad atpustyta betoninė tako da lis galėtų kelti grėsmę poilsiau tojams. Žiūr ės im e, ką gal im e
Poilsiautojai turi atidžiau žiūrėti, kas yra po kojomis, kad ant ko nors neužlip tų. Ypač Pirmosios Melnragės paplūdi myje. pad aryt i“, – žad ėjo vyr iaus ioj i specialistė. M.Enciutė atkreipė dėmesį, jog poilsiautojai turi atidžiau žiūrė ti, kas yra po kojomis, kad ant ko nors neužliptų. Ypač Pirmosios Melnragės paplūdimyje. „Šio pliažo smėlyje daug šake lių. Rangovai šakas bandė grėb ti, tačiau pravažiuoja gelbėtojai, praeina žmonės, ir jos vėl išlen da“, – tvirtino vyriausioji spe cialistė. Ji taip pat užsiminė, kad neati dūs žmonės gali susižaloti bet kur – ne tik paplūdimyje.
3
PIRMADIENIS, liepos 30, 2012
miestas savaitgalio karščiai
Dienos telegrafas Savivaldybė. Šiandien Klaipėdos me ras Vytautas Grubliauskas 9 val. daly vaus pasitarime su pavaduotojais ir ad ministracijos vadovais. 14 val. meras bendraus su klaipėdiečiais telefonu (tel. 39 60 01), 16 val. susitiks su miesto šven tės organizatoriais.
Autobusai: toks viešasis transportas per uostamiestį riedėjo tarpukariu.
AdM archyvo nuotr.
Automobiliai: XX a. trečiajame dešimtmetyje Klaipėdoje padaugėjo
privataus motorizuoto transporto.
Miesto jubiliejui – praeities vaizdai I.Simonaitytės biblioteka Klaipėdos miesto 760-ąjį gimtadienį pradės švęsti jau išvaka rėse. Antradienį jos Inkaro kiemelyje klaipėdiečių laukia unikalios istorinės fotopa rodos pristatymas ir choro iš Vokietijos koncertas. Po atviru dangumi liepos 31-ąją 16.30 val. visuomenei bus prista tyta paroda „Kai Klaipėda vadino si Memeliu“. Dalyvaus I.Simonaitytės biblio tekos direktorius Juozas Šikšnelis, istorikas Julius Žukas, Klaipėdos krašto darbo grupės archyvo (AdM) pirmininkas Uwe Jurgsties, paro dos rengėjos. Kilnojamoji ekspo zicija kitądien bus perkelta į Klai pėdos geležinkelio stotį, vėliau ją bus galima pamatyti miesto Cent riniame pašte. Parodos vaizdai veda į senąją Klaipėdą – tuos laikus, kai joje at sirado pirmieji automobiliai, au tobusai bei miesto pasididžiavi
mas – tramvajus, kai iškilo pašto rūmai, buvo pastatyta geležinke lio stotis. Parodoje eksponuojamos nuo traukos, atvirukai, transporto bi lietai – tik menka dalis AdM ar chyvo, kuris perduotas Klaipėdos apskrities viešajai I.Simonaitytės bibliotekai 2011-aisiais. Archyvą sudaro įvairių rūšių do kumentai: knygos, paveikslai, iš karpos iš laikraščių, atvirukai, že mėlapiai, teatro afišos, koncertų programos ir t.t. Ypač vertingi rankraščiai, as meniniai dokumentai bei laiškai, atspindintys krašto gyvenimą. Iš gausios medžiagos išsiskiria XX
a. pirmosios pusės stiklo nega tyvai bei unikalūs 1937 m. „Me mel er Dampfb oot“ spaust uv ės pas tato brėž in iai su arc hitekto H.Reism ann o ir leid ėjo W.Sie berto paraš ais, taip pat orig i nalūs paveikslai, kuriuose vaiz duojami Klaipėdos ar Klaipėdos krašto fragmentai. Ši I.Simonaitytės bibliotekos pa rengta kilnojamoji paroda – pir moji iš parodų serijos „Kai Klaipė da vadinosi Memeliu“. Po vernisažo 17 val. Inkaro kie melyje dainuos jungtinis choras iš Vokietijos, vadovaujamas Son jos Kirsch. „Klaipėdos“ inf.
Kanale – lėbautojų palikimas Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Nors netrukus ant Jono kalnelio prasidės šeimoms skirti Jūros šven tės renginiai, aplink jį vyrauja ne tvarka. Kalnelį juosiančiame kana le pilna alkoholinių gėrimų taros.
Daugiausia čia primėtyta skardinių, plastikinių butelių, mėtosi ir plasti kinės taurės. Tikriausiai į Jono kalne lį juosiantį kanalą alkoholinių gėrimų taros primėtė vakarais čia laiką leis ti susirenkantis jaunimas. Klaipėdos savivaldybės valdininkai pripažino nežinoję, kokia situacija yra minėto je vietoje. Jie pažadėjo viską sutvar kyti. Informaciją apie netvarką ka nale žadėta perduoti vidaus vandens telkinius prižiūrinčiai įmonei. Šios darbuotojai iš kanalo turėtų išrink ti šiukšles.
Netvarka: aplink Jono kalnelį esančiame vandens telkinyje pilna šiukšlių.
Vytauto Petriko nuotr.
Pagerbs. Trečiadienį, rugpjūčio 1 d., Jūrų muziejuje vyks iškilminga Lietuvos jūri ninkų pagerbimo ceremonija. Renginys prasidės 14 val. prie paminklo „Albatro sas“. Ceremonijoje dalyvaus šalies Prezi dentė Dalia Grybauskaitė. 14.40 val. vyks parodos „Su pirmojo prezidento vardu“ atidarymas. Pergalė. Klaipėdos „Atlantas“, nam ie 2:1 įveikęs Alytaus „Dainavą“, iškovo jo antrąją pergalę Liet uvos futbolo A lygos čempionate. Svečiai po 27 min. Mind augo Straukos įmušto įvarč io pirmavo, tač iau antrajame kėl inyje „Atlanto“ leg ion ier iai Nathanas Smi tas (54 min.) ir Tinas Lagatoras (56 min.) ne tik išlyg ino, bet ir persvėrė rez ultatą. Mirtys. Šeštadienį Klaipėdos civilinės metrikacijos skyriuje užregistruotos 5 klaipėdiečių mirtys. Mirė Klavdija Doro gavceva (g. 1924 m.), Irena Kirvaitienė (g. 1931 m.), Raisa Cycareva (g. 1935 m.), Ana tolij Novickij (g. 1937 m.), Emilija Danutė Siaurienė (g. 1939 m.). Naujagimiai. Per dvi savaitgalio paras pagimdė 18 moterų. Gimė 11 mergaičių ir 7 berniukai.
Užmiestyje: Klaipėdos geležin
kelio stotis iškilo atokiau nuo miesto ir ėmė veikti 1875 m.
Greitoji. Vakar iki 18 val. greitosios pa galbos medikai sulaukė 51 iškvietimo. Medikų pagalbos prireikė vyresnio am žiaus žmonėms.
4
pirmadienis, liepos 30, 2012
miestas
Jėga: vėjas nubloškė šaką ant Liepų ir Trilapio gatvių sankryžos šviesoforo.
Stichija: nuvirtę medžiai vakarykščiame Klaipėdos peizaže buvo įprastas reginys.
Po kaitros – vėtros smūgis 1
Dvi sužeistas moteris iš Smiltynės teko išgaben ti medikų automobiliu. „Vienai buvo išnarintas petys, kitai – praskelta galva. Daugelis net nesikreipė pagalbos ir išsku bėjo ieškoti per paniką pasimetu sių artimųjų. Žmonės neberanda savo daiktų, skambina vienas ki tam ir ieško giminaičių“, – iš įvy kio vietos pasakojo A.Siakki. Iš viso Smiltynės paplūdimyje buvo sužeista 12 žmonių. Giruliuose vėtra sugriovė lauko kavinę. Vežimėlį su vaiku pagavo tėvas
Tokio pat stiprumo gamtos stichi ja smogė ir Palangai. Staiga pakilęs vėjas nuo žemės nuplėšė ne tik gultus, perspėjan čiuosius ženklus, bet net į orą pa kėlė 3–4 metų vaikus. „Vėjas pakėlė vežimėlį su jame buvusiu kūdikiu. Gerai, kad tėvas buvo už penkių metrų, jis ir spėjo sugauti vaiko vežimėlį, kitaip nuo smūgio galėjo būti sužalotas ma žylis“, – pasakojo Palangos gelbė tojų tarnybos viršininkas Jonas Pi rožnikas. Palangoje audra rimčiau sužalo jo vieną žmogų, kiti patyrė smul kias traumas. Smiltynės paplūdimyje gelbėto jai taip pat puolė į pagalbą moti noms su vaikais. „Tai reikėjo pamatyti: mamos griebė į orą pakeltus vaikus. 3–4 metukų mažylius gūsis buvo pa kėlęs į orą, kitus vėjas išblaškė. Klupinėjančius mažuosius pri glaudė baro darbuotojai, kiti at bėgo į gelbėjimo stotį“, – tiki no Klaipėdos gelbėtojų vadovas A.Siakki. Daugeliui vaikų po audros reikė jo plauti smėlio pilnas akis. Sinoptikai škvalo nematė
Vos penkias minutes trukęs škva las neleido vandenyje buvusiems žmonėms išsiropšti į krantą, gel bėtojai brido ir tempė už rankų žmones iš jūros. Po audros gelbėtojai savo įspėja mąjį ženklą rado už 800 metrų. „Gultai skrido nuo 100 iki 300 metrų. Audra prasidėjo nuo Smil tynės, todėl paskambinome Meln ragės ir Girulių gelbėtojams, kad jie kuo skubiau įspėtų žmones apie grėsmę“, – teigė A.Siakki.
Palangos gelbėtojų vadovas J.Pi rožnikas taip pat stebėjosi, kad meteorologai nebuvo pateikę jo kio pranešimo apie gresiantį škva lą pajūryje. „Klaipėdos“ dienraščiui budintis Jūrinių prognozių skyriaus sinop tikas vakar apie 17 val. teigė, kad stipresnės audros pajūris gali su laukti pirmoje nakties pusėje. Ta čiau jau po valandos galinga vėtra smogė pajūriui. Ant kelių – nuvirtę medžiai
Klaipėdoje greitosios medicinos pagalbos ekipažai vos spėjo važiuo ti pagal iškvietimus. Labrenciškė se nuvirtus metalinėms konstruk cijoms buvo sužalotas vaikas. Minijos gatvėje vėjas išvertė kelis medžius. Dėl vieno itin di delio gluosnio, atgulusio skersai Minijos gatvės, buvo paralyžiuo tas eismas. Ugniagesiams teko pjaustyti ša kas ir išvirtusius medžius daugy bėje miesto gatvių. Medžiai virto ant automobilių, elektros laidų. Daugelyje vietų bu vo dingusi elektra. I.Simonaitytės gatvėje prie pat „Sodros“ Klaipėdos skyriaus pa stato nuo daugiabučio nulaužta antena pavojingai pakibo ties vir šutiniame aukšte gyvenančių žmo nių langais. Dėl vėjo pavojingai pakrypo vie no daugiabučio balkono konstruk cijos. Praeiviai iškvietė ugniage sius, nes įstiklinto balkono rėmas kybojo kėsindamasis nukristi. Jachta liko be burių
Pagalbos prireikė škvalo me tu Kuršių mariose buvusiai jach tai. Jūrų gelbėjimo koordinaci nis centras gavo pranešimą, kad mariose tarp Ventės rago ir Nidos skęsta laivas. Į pagalbą išskubėjo pasieniečių kateris, tačiau paaiškėjo, kad jach ta laikosi ant vandens, tik vėtra nu plėšė bures. Jachtos kapitonas paprašė kito laivo pagalbos. Atskubėjęs jis nu tempė jachtą į Nidos uostą.
Dėl skersai kelio Nida–Klaipė da nuvirtusio medžio buvo para lyžiuotas eismas Nidos kelyje. Kol ugniagesiai pjaustė kliuvinį, čia susidarė kilometro ilgio automo bilių eilė. „Situacija tikrai atrodė rimta, žmonės puolė slėptis nuo lūžinė jančių šakų ir virstančių medžių. Laivai, atrodė, kad išlips į krantą. Vieno bičiulio laivo aparatūra pa rodė, kad pūtė 73 mazgų vėjas, tai yra 37 metrai per sekundę“, – pa sakojo nidiškis Arūnas Burkšas.
Uosto tarnybos fiksavo iki 32 metrų gūsiais siautėjusį vėją, ta čiau darbas uoste nebuvo sustab dytas Šeštadienį sinoptikų matavi mo prietaisai užfiksavo Klaipėdoje tvyrojusį 33,7 laipsnio karštį. „Iki šiol Klaipėdoje liepos 28-ąją aukščiausia oro temperatūra buvo fiksuota 30,2 laipsnio. Tačiau tai buvo 2003-iųjų liepos 28-ąją“, – tikino Lietuvos hidrometeorolo gijos tarnybos budinti sinoptikė Margarita Kurkliauskaitė. Taigi karščio rekordas buvo vir šytas 3,5 laipsnio. Palangoje aukščiausia tempe ratūra buvo 33,1 laipsnio, kurorte 2003-iųjų liepos 28-ąją oras buvo įkaitęs iki 31,4 laipsnio. Sinoptikai teigė, kad pagal karš čio indeksą ir realiai jaučiamą oro temperatūrą savaitgalį pajūryje vy ravo 40 laipsnių karštis. Klaipėdiečius atakavo vapsvos
Aleksandras Siakki:
Akimirksniu pakilo smėlio audra. Tokio vaizdo aš gyveni me nebuvau regė jęs. Skėčiai, daiktai, net pavėsinės paki lo orą.
Neringos gyventojai buvo li kę be elektros, sutriko ir mobilu sis ryšys. Vakar vakare Neringos meras dėl susidariusios ekstremalios situacijos skubiai sušaukė tary bos posėdį dėl vėtros padarinių likvidavimo. Ugniagesiai gelbėtojai taip pat vos spėjo skubėti pagal iškvieti mus dėl nuvirtusių medžių Klai pėdos rajone ir Šilutėje. Šilutėje du medžiai nuvirto sker sai centrinės Lietuvininkų gatvės.
Savaitgalį klaipėdiečiai nuo karščio vadavosi mirkdami iki 21 laipsnio įšilusioje jūroje. Pasak Klaipėdos gelbėtojų tarnybos vyr. specialisto A.Siakki, nors poilsio dienomis pa jūryje buvo itin daug žmonių, ta čiau nelaimingų atsitikimų iki vis ką niokojusio škvalo išvengta. „Didžiausia bėda šį savaitgalį – pasiklydę vaikai. Melnragėje, Smil tynėje ir Giruliuose buvo maždaug 10 pranešimų apie pasimetusius vaikus“, – vakar po pietų neslėpė A.Siakki. Gelbėtojams teko suteikti pa galbą vabzdžių sugeltiems poil siautojams.
Pavojus: I.Simonaitytės gatvėje
nuo daugiabučio nulaužta ante na pakibo ties viršutiniu aukštu.
„Buvo problemų tiems, kurie yra alergiški įkandimams. Kreipėsi dvi merginos dėl vapsvų įgėlimo. Rim tesnės medikų pagalbos prireikė tik sekmadienį, kol nekilo vėtra, sau lės smūgį Smiltynėje patyrusiam jaunuoliui“, – tikino A.Siakki. Karščiai trauksis trumpam
Po rekordinių karščių pirmadienį oras vės ir tesieks 20–22 laipsnius šilumos. Antradienį laikysis pana ši temperatūra, o oras labiau ims kaisti nuo trečiadienio, kai termo metro stulpelis kils iki 24 laipsnių šilumos. Ketvirtadienį karštis vėl turėtų sugrįžti. Oras įkais iki 30 laipsnių karščio. Sinoptikai kritulių šią savaitę nežada, smarki liūtis pranašauja ma tik pirmadienio naktį.
Fiksavo 73 mazgų vėją
Nidos centre medis prispaudė jau ną merginą, jai sužalotas stuburas. Atvykęs greitosios medicinos pa galbos ekipažas išgabeno sužeistą ją į ligoninę.
Po rekordinių karščių – vėjas
Klaipėdos meteorologijos sto ties duomenimis, škvalas pajūryje prasidėjo 18.15 val. Pūtė 31 m/s vėjo gūsiuose įsismarkavęs pietys.
Smogė: Sulupės gatvėje medis nuvirto ant garažo.
Astos Aleksėjūnaitės nuotr.
5
pirmADIENIS, liepos 30, 2012
lietuva kl.lt/naujienos/lietuva
R.Šimašius – už balsavimą prieš visus Teisingumo ministras Remigijus Šimašius (nuotr.) sako, kad turi bū ti sudaryta galimybė per rinkimus žmonėms išreikšti valią balsuojant prieš visas partijas ar kandidatus.
Klaidos: piliečiai jau kelias savaites gali pasitikrinti, ar nėra partiniai, tačiau „netikrų“ narių – tų, kurie
dalyvavimo partijose parašais netvirtino, – vos vienas kitas.
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
Netikrų narių – vienetai? Esate partijos narys, tačiau to nežinote. Kad tokių atvejų yra, paaiškėjo Teisingumo ministerijai suteikus galimybę žmo nėms pasitikrinti, ar jie įtraukti į partijų sąrašus. Justinas Argustas j.argustas@diena.lt
Pasitikrinti dėl priklausymo ku riai nors politinei partijai jau ke letą savaičių galima ir internetu. Piliečiai tai daro aktyviai, tačiau aiškėja, kad „netikrų“ partijos na rių nėra begalės. Prieš dvi savaites Teisingumo ministerijai paskel bus, kad asmenys gali specialioje elektroninėje sistemoje pasitik rinti, ar priklauso politinei par tijai, šia galimybe jau pasinaudo jo per 3000 asmenų. Teisingumo ministerija sulaukė ir keliolikos piliečių pranešimų apie pastebė tus neatitikimus ir klausimų, kur kreiptis, jeigu ši elektroninė siste ma rodo netikslius duomenis. Tokių, kuriems sistema rodo, kad priklauso partijai, o iš tiesų taip nėra, – vienetai. Tai tvirtina Teisingumo ministerijos atstovai. Tikrinti piliečio, neva priklausan čio partijai, įrašymo teisėtumą – ne ministerijos reikalas, ji gali tik tarpininkauti. Teisingumo ministerijos atstovas spaudai Audris Kutrevičius pasa kojo, kad sulaukta keliolikos žmo nių skambučių. Vieni skundėsi, kad yra partiniai, bet sistema liudija priešingai. Kiti tikino, kad nieka
da su jokia politine jėga nesisaistė, bet sistema rodo, jog pilietis – ku rios nors partijos narys. A.Kutre vičiaus teigimu, sulaukta skundų dėl priklausymo visoms didžio sioms partijoms, ypač – Socialde mokratų ir Liberalų sąjūdžio. „Taip, į mus kreipėsi keliolika žmonių, ta čiau mes nieko negalime padary ti, žmonės turi kreiptis į partiją ir prašyti, kad juos iš sąrašų išbrauk tų. Ministerija tik tarpininkauja“, – nurodė A.Kutrevičius.
Audris Kutrevičius:
Į mus kreipėsi kelio lika žmonių, tačiau mes nieko negalime padaryti: žmonės tu ri kreiptis į partiją ir prašyti, kad juos iš sąrašų išbrauktų. Didžiųjų partijų sekretoriatai nurodo, kad per pastarąsias po rą savaičių daug besikreipiančių žmonių nebuvo. Antai Socialde mokratų partijos, oficialiai tu rinčios 17 000 narių, atsakingasis
sekretorius Antanas Valys teigia, kad skambinusių ir iš partijos są rašų prašiusių išbraukti asmenų buvo vos keli. „Vienas kitas buvo, masiškai tikrai nesikreipė. Detaliai su tais atvejais nesu susipažinęs. Krei pėsi tiesiai per partijos skyrius, galėjo būti Vilniaus miesto, dar kitur, viename kitame rajone, – komentavo A.Valys. – Kad pasa kytume detaliau, kokie ten tikslūs skaičiai, mes turėtume perklaus ti visus skyrius, bet čia ne vienos ir ne pusės dienos darbas. Juk va sara, žmonės atostogauja, nebu vo, kad duotas startas pasitikrin ti ir visi puolė tikrintis.“ Stojant į partiją reikia ir pilie čio parašo, ir prašymo. Kaip atsi tinka, kad niekada su jokia politi ne jėga nesisaistęs asmuo staiga įtraukiamas į partijos narių sąra šus? „Pasitaiko. Kartais būna, kad aktyviai padirba kokius metus, o paskui partinėje veikloje nebeda lyvauja. Ir išsibraukti iš partijos pamiršta“, – aiškino A.Valys. Pa našiai kalba ir kitų politinių parti jų atsakingieji sekretoriai. Jei politinė partija, į kurią žmo gus kreipiasi, neištaiso klaidos ar nereaguoja į prašymą, jis taip pat gali kreiptis į teismą.
Partijų narių – per šimtą tūkstančių Partijoms Lietuvoje priklauso 103 164 žmonės, t. y. beveik 3,4 proc. iš 3,05 mln. šalies gyventojų. Daugiausia na rių turi opozicinė Lietuvos socialde mokratų partija – 17 032, kaip rodo Teisingumo ministerijos BNS pateik ti duomenys. Opozicinė Darbo partija turi 13 919 na rių, opozicinė Tvarkos ir teisingumo partija – 13 094 narius. Valdančioji Tė vynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai turi 12 336 narius. Opoz icinė Krikščion ių part ija tur i 8237 narius, valdančioji Liberalų ir
Ministro nuomone, po šių Seimo rinkimų būtų prasminga suskai čiuoti, kiek žmonių per rinkimus išbraukė visus kandidatus, užuot priskyrus tokius biuletenius prie su gadintų. Ateityje esą reikėtų svars tyti galimybę biuletenyje pažymėti, kad balsuojama prieš visus. „Dabar turime tokį reglamen tavimą, kad rinkėjas būtinai tu ri pasirinkti kurią nors partiją arba kandidatą, priešingu atveju laiko ma, kad biuletenis sugadintas. Ki ta vertus, yra grupė rinkėjų, kurie nusivylę visomis partijomis arba visais kandidatais. Jie arba vadi nami apsižioplinusiais, sugadinu siais biuletenį, arba yra priversti balsuoti už kurią nors partiją. Toks pasirinkimas ekspromtu nebūtinai būna pats racionaliausias ar teisin giausias“, – BNS sakė teisingumo ministras, atstovaujantis Liberalų sąjūdžiui. „Svarbu, kad rinkėjai bent jau nebūtų kaltinami biuletenių gadi nimu, jei nusprendė išbraukti visas
partijas. Tai visiškai normali valios išraiška – jei netenkina niekas, tai aiškiai ir parodyti. Skelbiant re zultatus būtų visiškai prasmin ga pasakyti, kiek žmonių išbraukė visas partijas, o kiek – kitaip klai dingai pažymėjo, dėl ko biuletenis buvo sugadintas“, – kalbėjo R.Ši mašius. „Tikrai svarstytina įvesti gali mybę biuleteniuose pažymėti, kad balsuojama prieš visas partijas ar ba prieš visus kandidatus“, – sakė teisingumo ministras. „Klaipėdos“, BNS inf.
Skaitmenizuotis neskuba Ne visi lietuviai jau pasirengę ana loginės antžeminės televizijos iš jungimui – iki šio veiksmo likus 95 dienoms, ją vis dar žiūrėjo penkta dalis Lietuvos namų ūkių.
Daugiau nei pusė jų galimybe ma tyti televiziją rūpinsis rugsėjį arba spalį – tokia informacija pateikia ma visuomenės tyrimus atliekan čios bendrovės SIC reprezentaty vioje gyventojų apklausoje. „Nuo 2009 m. vidurkis, kiek gy ventojų perėjo prie skaitmeninės televizijos, yra 10 tūkst. per mėne sį. Dabar, žiūrėdami į pastaruosius metus, turime 90 tūkst. per mėne sį – tiek gyventojų turėtų skaitme nizuotis, kad lapkričio 1 d. nebelik tų analoginės televizijos vartotojų – tai 10 kartų daugiau per mėne sį, nei buvo iki šiol“, – pristatyda mas tyrimo duomenis sakė „Teo“ projektų vadovas Egidijus Stepo navičius. Televizijos paslaugų teikėjai būgštauja, kad, visiems dabarti niams analoginės televizijos var totojams suskubus paskutinę mi nutę, gali pritrūkti priedėlių ar
tekti ilgai laukti televiziją galinčių įjungti darbuotojų. Susisiekimo ministerijos atsto vų nuomone, tai, kad žmonių ak tyvumas didės baigiantis terminui, – normalu. Susisiekimo minist ro patarėjas ryšiams su visuomene Martynas Čerkauskas BNS patvir tino, kad to yra tikimasi, atsižvel giant į Latvijos ir Estijos pavyzdį. Tačiau, jo teigimu, kadangi par davėjai puikiai žino apie artėjantį išjungimą ir tai, kiek vartotojų žiūri analoginę antžeminę televiziją, ru deniui turėtų būti pasiruošę. Sprendimui išjungti analoginę televiziją mažas vartotojų aktyvu mas įtakos taip pat neturės – ga limybe matyti televiziją po spalio 29 d. jie turi pasirūpinti patys. Gyventojų tyrimo duomenimis, daugiausia analoginės televizijos žiūrovų liko kaimo vietovėse. Nutraukus analoginę antžeminę transliaciją, norint matyti televi ziją bus reikalingas televizorius su įmontuotu DVB-T MPEG-4 imtu vu arba specialus priedėlis, daliai vartotojų gali prireikti ir antenos. „Klaipėdos“, BNS inf.
centro sąjunga – 4777, valdantysis ja – 1257, Žemaičių partija – 1186, Lietu Lietuvos liberalų sąjūdis – 3645 na vos rusų sąjunga – 1186 narius. rius. Lietuvos krikščioniškosios demok Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjun ratijos partija turi 1112 narių, Lietuvos ga turi 2663, Lietuvos žaliųjų sąjūdis centro partija – 1157, Žemaitijos parti – 2267 narius, politinė partija „Sąjunga ja – 1148 narius. TAIP“ – 1613 narių, Tautininkų sąjunga Vos per tūkstantį narių turi partija – 1453 narius. „Jaunoji Lietuva“, Socialistinis liau Lietuvos liaudies partija turi 1624, Ko votojų už Lietuvą sąjunga – 1388, Lie tuvos pensininkų partija – 1304 na rius, Lietuvos lenkų rinkimų akcija – 1280 narių, Lietuvos socialdemokra tų sąjunga – 1239, Respublikonų parti
dies frontas, politinė partija Rusų al jansas, Leiboristų partija, Tautos vie nybės sąjunga, politinė partija „Profe sinių sąjungų centras“, tautinė partija „Lietuvos kelias“. BNS inf.
Perspėjimai: apie analoginės anžeminės televizijos pabaigą pranešan-
tis senolis ne visiems lietuviams padarė įspūdį.
Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
6
pirmadienis, liepos 30, 2012
nuomonės
Ar rinkliava išgelbės kurortą?
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Asta Aleksėjūnaitė a.aleksejunaite@kl.lt
P
alangos savivaldybei prabilus apie ketinimus atgaivinti įvažiavimo į kurortą mokestį, kilo diskusijos, kaip tai reikėtų įgyvendinti ir kokių lėšų prireiks, kad ši rinkliava būtų sėkmingai renkama. Prieš dešimtme tį įvedus tokią rinkliavą, pasipiktinimų sulaukė kurorto prieigose eismą stabdantys mokesčių rinkėjai, ta čiau savivaldybė pasiryžusi įgyvendinti šį sumanymą ir tam įsigyti specialią automobilių valstybinių nu merių skenavimo įrangą.
„Litovcai“ užkniso juodai Saulius Pocius
K
ad visą Norvegiją jau stebina plėšrūs zombiai iš Lietuvos – nieko naujo. O kad patys lietuviai pradėjo kovoti su savo sugyvulėjusiais tautiečiais, va čia tai naujiena. Dariumi Petraičiu prisistatantis išeivis ėmėsi iki šiol dar neregėtos iniciatyvos. Jis skundžia visus toje šalyje prasikaltusius ar dar tik ketinančius prasikalsti, nežinia iš kokių pajamų gyvenančius ir šiaip bandito amatu linkusius užsiimti lietuvius. Vyras net paskelbė savo elektroninio pašto adresą petraitis87@ yahoo.com. Juo prašo siųsti bet
Kai muitininkas paklausia, ar tavo mašina nėra vogta, apima toks apmaudas, jog, regis, sulįsi į žemę: kaip jam įrodyti, kad esi lietuvis, o ne „litovcas“? kokias žinias apie bet kur Norvegijoje gyvenančius ir įtartina veikla besimėgaujančius savo tautiečius. Trumse šaknis įleidęs jaunuolis paskelbė tikrą nepakantumo karą iš mūsų šalies atvažiavusiems banditams, kuriems atvirai pareiškė: „Aš nesustosiu tol, kol daugumos jūsų nesukišiu į kalėjimą“. Liepos viduryje Norvegijos kalėjimuose dienas leido bemaž 150 lietuvių. Palyginimui – lenkų ten kali tik 90. Absoliuti dauguma mūsų išeivių ten atsidūrė už narkotikų platinimą ir vagystes. Iš tiesų mūsų žmonės, išvarginti mėsos kombinatuose susiformavusio sovietinio principo, kad vogti reikia viską iš eilės, Norvegijoje patiria tam tikrą vidinę disharmoniją. Pavyzdžiui, kaip be sąžinės priekaištų praeiti pro neprirakintą dviratį? Juo labiau kad tokių laisvai nusavinamų
transporto priemonių ten šimtai tūkstančių. Nusigavus prie vandens telkinių, kurių toje šalyje gausybė, vėl tyko pagunda: rymo tūkstančiai motorinių valčių su pakabinamais varikliais. Tik griebk ir vežk į tėvynę. Mat norvegui ir į galvą neateis, kad tuos variklius galima vogti. Kaip ir apskritai imti tai, kas ne tavo. Kol norvegai taip mąsto, Marijos žemės homunkulai „užsitavarina“, kitaip sakant, pasikrauna prekių. Nes jiems irgi reikia vartoti. Įžvalgusis Algis RamanauskasGreitai jau seniai atrado naują agresyvių žinduolių veislę – „litovcus“. Tai tie patys banditai, kurie gali iš pensininkų buto pavogti paskutinius 10 litų, peiliu rėžti savo artimui į vidurius, iš darželio grįžtančius vaikus „prikarmilinti“ heroinu, o senoje kaimo pirkioje išžaginti vienišą devyniasdešimtmetę su rožiniu rankoje. Kad Norvegijoje apie tokius „litovcų“ išradimus jau yra žinoma, byloja ne tik straipsniai tos šalies dienraštyje „Dagbladet“, neseniai paskelbusiame aliarmą dėl „litauiske bander“ (lietuvių gaujų), bet ir dorų mūsų piliečių patirtis. Pavyzdžiui, kad ir prie Švedijos ir Norvegijos sienos. Jei dar prieš trejus metus muitininkai sustabdydavo vos du automobilius per dieną, tai dabar šių ten driekiasi eilės. Suprantama, turinčių lietuviškus numerius. Toje vietoje gali pasijusti kaip atvykęs pas tardytoją. Tavęs klausinėja visko: pas ką vyksti, kur dirbi, kokios tavo pajamos, ką veži. Bet kai pasiteirauja, ar tavo mašina nėra vogta ir ar vartoji narkotikus, apima tokia neviltis ir toks apmaudas, jog, regis, sulįsi į žemę iki Grenlandijos: kaip tam prakeiktam muitininkui įrodyti, kad esi lietuvis, o ne „litovcas“? Todėl D.Petraičio pasiryžimas vietos policijai skųsti visas tas mūsų sociumo šiukšles, atvykusias vogti ir žudyti, yra pavyzdys ir mums čia, išdrįsusiems pasilikti tėvynėje, kurioje iki karo taip pat, kaip ir Norvegijoje, niekas nerakindavo namų durų. Juk tie organizmai nėra mūsų tautiečiai, kurių reikėtų gailėtis, jie „litovcai“ – agresija alsuojantys žinduoliai, neturintys nei baltiškosios savasties, nei moralinės savimonės, nei pagaliau tikrosios tėvynės.
Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700
750
„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius
Už
Prieš
Raimundas Palaitis, buvęs Palangos meras: – Esu pasaulyje matęs įvairių pagalvės ir įvažiavimo mokesčių modelių. Palangos specifika tokia, kad mies tas vasarą dūsta nuo didelio mašinų srauto. Beje, labai daug tokių automobilių, kurie Palangos infrastruktū rai nepalieka jokių mokesčių. Tai daugiausia aplinkinių miestų ir rajonų gyventojų automobiliai, kuriais jauni mas tik važinėjasi po miestą ir sudaro mašinų spūstis. Tuos, kurie atvyksta ilsėtis, jau apmokestino pagalvės mokesčiu, tad jų apkrauti dar vienu mokesčiu nebū tų tikslinga. O už automobilius, mano galva, būtų ga lima rinkti rinkliavą, tačiau tik vasaros sezono metu. Tuomet žmonės daugiau naudotųsi viešuoju ar eko logišku transportu, dviračiais. Pasaulyje mačiau daug patogių mokėtojui rinkliavos surinkimo metodų. Pa vyzdžiui, Norvegijoje ties įvaža į miestą stovi automa tas – įmeti monetas, pakeliamas užtvaras ir važiuoji. Reikia prisiminti, kad istoriškai toks mokestis buvo, juk sovietiniais laikais buvo net du tokie mokesčiai – pagalvės mokestis, kai reikėdavo pirkti į pašto ženk lą panašų ženkliuką ir klijuoti į namų knygą, bei įva žiavimo mokestis.
Giedrė Kvedaravičienė, Palangos viešbučių ir res toranų asociacijos vadovė: – Vietinei įvažiavimo rinkliavai iš principo pritarčiau, bet jei miesto prieigose atsirastų užtvarai, būčiau prieš tokį rinkliavos surinkimo būdą. Svarbu, kad visuomenė žino tų, kokiems konkretiems darbams ar projektams bus iš leidžiami surinkti pinigai. Iš vienos pusės, nedidelis ku rortinis miestelis iš tiesų vasarą virsta masine atostogų sostine. Viso šio srauto kokybiškam aptarnavimui mies to infrastruktūra yra per maža, todėl žiūrint iš šio taško – rinkliavų idėja yra gera ir reikalinga. Kita vertus, kol kas neaišku, kiek teks išleisti pinigų rinkliavai įdiegti ir admi nistruoti bei ar tikrai surinktos lėšos pateisins tokių rink liavų atsiradimą. Galiausiai, vertinant sėkmingą užsienio šalių vietinių rinkliavų taikymo patirtį, svarbu įvertinti vi sus su tuo susijusius niuansus – miesto pasiekiamumą, ke lių infrastruktūrą pačiame mieste, transporto efektyvumą ir kitas viešąsias paslaugas. Juk, pavyzdžiui, eismas į Oks fordą Didžiojoje Britanijoje yra ribojamas itin dideliu mo kesčiu už mašinų stovėjimą, tačiau prie pat įvažos į miestą yra puikių, didelių automobilių stovėjimo aikštelių, į kurias kas penkios minutės iš miesto centro kursuoja autobusai.
karštas telefonas
Klausimai dėl apmokestinimo
397 728
telefonas@kl.lt
Prie vairo – idiotas
Ramiai ėjau šaligatviu, kai kirsdamas dvi eismo juostas visureigio vairuoto jas pradėjo man signalizuoti ir susto jo ties šaligatviu. Jis ne tik sustabdė eismą, bet ir sukėlė avarinę situaci ją. Pasižiūrėjau į jį piktu žvilgsniu ir nuėjau. Atsisukęs pamačiau, kaip vi sureigis užvažiavo ant šaligatvio, su stojo, o vairuotojas išlipo ir ramiu žingsniu nuėjo į parduotuvę. Juozas
Pasirodė informacija, kad Klaipėdoje bus apmokestintas automobilių lai kymas kiemuose. Man įdomu, kaip bus vykdoma ši tvarka? Ar mokės tik smulkiojo verslo atstovai, ar ir teis mų, prokuratūrų darbuotojai? Valerijus
Reklamos lapeliai – šiukšliadėžėje
Gyvenu Gedminų gatvėje. Kontei neryje radau išmestą didelę krūvą reklaminių lapelių. Kodėl jų nede da į pašto dėžutę? Turiu važiuoti iki prekybos centrų, kad gaučiau tuos lankstinukus. Žmonėms moka algą, o jie savo darbo neatlieka. Marina
Klaidinamos akcijos
Apsipirkinėjau viename didžiųjų preky bos centrų. Pamačiau, kad saldainiams taikoma akcija. Tačiau kasoje pardavė ja „išmušė“ visą kainą. Kasininkė pa sakė, kad akcija įsigalios tik rytoj. Buvo jau apie pusę šešių vakaro. Kodėl kai nos pakeičiamos akcijos išvakarėse, o ne vėliau? Juk taip klaidinami pirkėjai.
Gina laidojimo namus
Elena
Skaičiau dienraštyje A.Aleksėjūnai tės straipsnį „Prie kapo – akibrokštas“ („Klaipėda“, 2012 07 20). Norėčiau ap ginti šiuos laidojimo namus. Kai laido jau savo mamą, viskas buvo organizuo ta puikiai. Niekuo nereikėjo rūpintis, nekilo jokių bėdų. Gal čia tas atvejis, kai šaukštas deguto sugadina visą medų?
Esu pensininkė, noriu su anūkais nueiti į filmą „Mes už Lietuvą“. Visur jį rodo – Vilniuje, Kaune. Mūsų miesto kino teat ruose šio filmo nėra. Kodėl taip? Kodėl klaipėdiečiai negali matyti visų filmų, kuriuos mato kitų miestų gyventojai?
Birutė
Marija
Nerodo patriotinio filmo
Metas sutvarkyti turgų
Turguje – visiška netvarka. Turgus yra viena svarbiausių miesto vie tų. Reikia rimtų permainų, žmonių, kurie apsiimtų sutvarkyti šią vietą ir būtų ne gėda čia atsivesti užsienietį. Romas
Urviniai žmonės – ne urviniai
Per televiziją nacionalinio parko direk torius vairuotojus išvadino urviniais žmonėmis. Atgaunant nepriklauso mybę, prieš 22 metus, mums buvo sa koma, kad esame ne viena didelė ma sė. Dabar dėl kelių vairuotojų mus visus tokiais nemaloniais epitetais išvadina. Valerijus Parengė Mažvydas Laurinaitis
Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija
reklamos skyrius: 397 Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė
711, 397 715
Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –
Platinimo tarnyba: 397 706 397 725
Administratorė Daiva Pavliukovaitė –
397 750
Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė –
Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –
397 729
397 772 397 727
Sportas: Česlovas Kavarza –
397 719
397 770
397 713
„Namai“: Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“: Sandra Lukošiūtė – 397 705 Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 „TV diena“: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388
Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 000. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide
R
Prenumeratos skyrius: 397 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Krasauskienė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –
714
Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt
Užsakymų skyrius „Akropolyje“, 397 737 Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 397 713 e. paštas akropolis@kl.lt
pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.
7
pirmADIENIS, liepos 30, 2012
ekonomika
AkÂciÂja apÂnuoÂgiÂno preÂkyÂbos tinkÂlus Komentaras
VieÂĹĄa paÂslapÂtis, kad preÂkyÂbiÂninÂkai su tieÂkÄ&#x2014;Âjais suÂsiÂtaÂria dÄ&#x2014;l per akÂciÂjas tai koÂmĹł preÂkiĹł kaiÂnĹł ir drauÂdĹžia jas pi giau siĹŤÂlyÂti konÂku renÂtams. KonÂkuÂren ciÂjos taÂryÂbos (KT) sprenÂdiÂmas suÂjau kÄ&#x2014; ĹĄiÄ&#x2026; nuÂsiÂstoÂvÄ&#x2014;Âju siÄ&#x2026; versÂlo praÂktiÂkÄ&#x2026;, taÂÄ?iau abeÂjoÂjaÂma, ar jÄ&#x2026; nuÂtrauks. JoÂliÂta MaÂĹžeiÂkieÂnÄ&#x2014; j.mazeikiene@diena.lt
PraÄ&#x2014;ÂjuÂsiÄ&#x2026; saÂvaiÂtÄ&#x2122; akyÂlas pirÂkÄ&#x2014;Âjas preÂkyÂbos tinkÂluoÂse â&#x20AC;&#x17E;MaÂxiÂmaâ&#x20AC;&#x153; ir â&#x20AC;&#x17E;Ikiâ&#x20AC;&#x153; gaÂlÄ&#x2014;Âjo paÂsteÂbÄ&#x2014;Âti ÄŻdoÂmĹł daÂly kÄ&#x2026;. YpaÄ? tai buÂvo akÂtuaÂlu â&#x20AC;&#x17E;Ikiâ&#x20AC;&#x153; lip duÂkĹł akÂciÂjos daÂlyÂviams, nuÂspren duÂsiems uĹž suÂrinkÂtus lipÂduÂkus ÄŻsiÂgyÂti â&#x20AC;&#x17E;Boschâ&#x20AC;&#x153; ÄŻranÂkiĹł. DienÂraĹĄÂÄ?io skaiÂtyÂtoÂjas AndÂrius seÂnai keÂtiÂno ÄŻsiÂgyÂti siauÂrapÂjĹŤkÂlÄŻ ir ĹĄio ÄŻranÂkio daiÂrÄ&#x2014;Âsi ne vieÂnoÂje par duoÂtuÂvÄ&#x2014;Âje. â&#x20AC;&#x17E;MaÂne viÂlioÂjo â&#x20AC;&#x17E;Ikiâ&#x20AC;&#x153; pa siĹŤÂlyÂmas â&#x20AC;&#x17E;Boschâ&#x20AC;&#x153; siauÂrapÂjĹŤkÂlÄŻ ÄŻsi gyÂti su 60 proÂc. nuoÂlaiÂda, uĹž 119 liÂtĹł ir suÂrinkÂtus lipÂduÂkus. TaÂÄ?iau paÂste bÄ&#x2014;Âjau, kad â&#x20AC;&#x17E;MaÂxiÂmoÂjeâ&#x20AC;&#x153; paÂsiÂroÂdÄ&#x2014; ak ciÂja, to paÂties gaÂminÂtoÂjo siauÂrapÂjĹŤk lÄŻ siĹŤÂlanÂti ÄŻsiÂgyÂti uĹž 109 liÂtus be joÂkiĹł lipÂduÂkĹł. SuÂtauÂpiau 10 liÂtĹł ir lipÂdu kĹłâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; dÄ&#x2014;sÂtÄ&#x2014; paÂĹĄneÂkoÂvas. PaÂsak jo, siauÂrapÂjĹŤkÂliai buÂvo visiĹĄkai idenÂtiĹĄÂ ki. â&#x20AC;&#x17E;ÄŽsiÂtiÂkiÂnau, kad viÂsoÂkios akÂciÂjos ir nuoÂlaiÂdos â&#x20AC;&#x201C; tai tik akiĹł dĹŤÂmiÂmasâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; neÂdaugÂĹžoÂdĹžiaÂvo paÂĹĄneÂkoÂvas. SiekÂdaÂmi iĹĄÂvengÂti, kad neatÂsi tikÂtĹł taip, jog skirÂtinÂguoÂse preÂky bos tinkÂluoÂse tai paÂÄ?iai preÂkei bĹŤÂ
R
AiÂva DumÂÄ?aiÂtieÂnÄ&#x2014;
â&#x20AC;&#x17E;NORÂDIA BAUBÂLYS & PartÂnersâ&#x20AC;&#x153;
L
Â&#x201E;Â&#x201E;SuÂvarÂĹžyÂmas: preÂkyÂbiÂninÂkai paÂprasÂtai su tieÂkÄ&#x2014;Âjais suÂsiÂtaÂria iĹĄ anksÂto, kad atÂskiÂruoÂse preÂkyÂbos tinkÂluoÂse neÂ
bĹŤÂtĹł taiÂkoÂmos paÂnaÂĹĄios nuoÂlaiÂdos, taÂÄ?iau taip suÂsiÂtarÂti drauÂdĹžia ÄŻstaÂtyÂmas.
tĹł taiÂkoÂmos skirÂtinÂgos nuoÂlaiÂdos, preÂkyÂbiÂninÂkai paÂprasÂtai su tieÂkÄ&#x2014; jais suÂsiÂtaÂria iĹĄ anksÂto. Nors vers lo praÂktiÂkoÂje tai ne nauÂjieÂna, paÂsi roÂdo, kad 2010-aiÂsiais ÄŻsiÂgaÂlioÂjÄ&#x2122;s MaĹžÂmeÂniÂnÄ&#x2014;s preÂkyÂbos ÄŻmoÂniĹł ne sÄ&#x2026;ÂĹžiÂninÂgĹł veiksÂmĹł drauÂdiÂmo ÄŻsta tyÂmas tai daÂryÂti drauÂdĹžia. O ÄŻ ĹĄio ÄŻstaÂtyÂmo pinkÂles ĹĄieÂmet paÂteÂko preÂkyÂbos tinkÂlo â&#x20AC;&#x17E;Ikiâ&#x20AC;&#x153; parÂduoÂtuÂves valÂdanÂti bendÂroÂvÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x17E;PaÂlinkâ&#x20AC;&#x153;. Ĺ ieÂmet birÂĹžeÂlÄŻ KT maĹžÂmeÂniÂnÄ&#x2014;s preÂkyÂbos ÄŻmoÂnÄ&#x2122; â&#x20AC;&#x17E;PaÂlinkâ&#x20AC;&#x153; nuÂbau dÄ&#x2014; uĹž neÂpagÂrÄŻsÂtai suÂvarÂĹžyÂtas preÂkiĹł tieÂkÄ&#x2014;ÂjĹł gaÂliÂmyÂbes. KT priÂpaÂĹžiÂno, kad bendÂroÂvÄ&#x2014; paÂĹžeiÂdÄ&#x2014; MaĹžÂmeÂni nÄ&#x2014;s preÂkyÂbos ÄŻmoÂniĹł neÂsÄ&#x2026;ÂĹžiÂnin gĹł veiksÂmĹł drauÂdiÂmo ÄŻstaÂtyÂmÄ&#x2026; bei skyrÂÄ&#x2014; 360 tĹŤkst. liÂtĹł piÂniÂgiÂnÄ&#x2122; bau dÄ&#x2026;. TeiÂgiaÂma, kad tai yra pirÂmas at veÂjis, kai KT nuÂstaÂtÄ&#x2014; ĹĄio ÄŻstaÂtyÂmo reiÂkaÂlaÂviÂmĹł paÂĹžeiÂdiÂmÄ&#x2026;. KT tvirÂtiÂna, kad bendÂroÂvÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x17E;Pa linkâ&#x20AC;&#x153; vykÂdÄ&#x2014; drauÂdĹžiaÂmus veiksÂmus suÂdaÂryÂdaÂma suÂtarÂtis su maisÂto preÂkiĹł ir gÄ&#x2014;ÂriÂmĹł tieÂkÄ&#x2014;Âjais dÄ&#x2014;l rekÂlaÂ
mos paÂslauÂgĹł teiÂkiÂmo. Ĺ ioÂse suÂtar tyÂse buÂvo nuoÂstaÂta, kad anaÂloÂgiĹĄÂ kos preÂkÄ&#x2014;s neÂbus tieÂkiaÂmos kiÂtoms maĹžÂmeÂniÂnÄ&#x2014;s preÂkyÂbos ÄŻmoÂnÄ&#x2014;ms toÂkia pat ar maÂĹžesÂne kaiÂna per vi sÄ&#x2026; rekÂlaÂmos akÂciÂjÄ&#x2026;. PreÂkyÂbos tinkÂlo â&#x20AC;&#x17E;Ikiâ&#x20AC;&#x153; VieÂĹĄĹłÂjĹł ry ťiĹł deÂparÂtaÂmenÂto vaÂdoÂvo ValÂdo Lo peÂtos teiÂgiÂmu, bendÂroÂvÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x17E;PaÂlinkâ&#x20AC;&#x153; neÂsuÂtinÂka su KT nuÂtaÂriÂmu ir skir ta bauÂda, nes neÂbuÂvo paÂdaÂryÂta ĹžaÂla nei konÂkuÂrenÂciÂnei apÂlinÂkai, nei tie kÄ&#x2014;Âjams. PaÂsak jo, tieÂkÄ&#x2014;Âjai saÂvo pra neÂĹĄiÂmuoÂse nuÂroÂdÄ&#x2014;, kad joÂkiĹł nei giaÂmĹł paÂdaÂriÂniĹł ar ĹžaÂlos neÂpaÂtyÂrÄ&#x2014;. ÄŽverÂtiÂnus tai, kad preÂkyÂbos tink las â&#x20AC;&#x17E;Ikiâ&#x20AC;&#x153; gaÂvo bauÂdÄ&#x2026; dÄ&#x2014;l drauÂdĹžia mĹł suÂsiÂtaÂriÂmĹł su tieÂkÄ&#x2014;Âjais ir kiÂtaÂme preÂkyÂbos centÂre atÂsiÂraÂdo piÂgesÂniĹł akÂciÂniĹł preÂkiĹł, gaÂliÂma daÂryÂti prie laiÂdÄ&#x2026;, jog apribojimai buÂvo paÂnai kinÂti dauÂgeÂliui tieÂkÄ&#x2014;ÂjĹł. TaÂÄ?iau preÂkyÂbos tinkÂlo â&#x20AC;&#x17E;Ikiâ&#x20AC;&#x153; at stoÂvas V.LoÂpeÂta neÂmaÂno, jog tai buÂvo preÂteksÂtas konÂkuÂrenÂtams spausÂti tieÂkÄ&#x2014;Âjus ir praÂĹĄyÂti maÂĹžesÂ
ViÂtaÂliÂjaus BiÂleÂviÂÄ?iaus monÂtaÂĹžas
niĹł nei parÂduoÂtuÂvÄ&#x2014;Âse â&#x20AC;&#x17E;Ikiâ&#x20AC;&#x153; akÂciÂjos kaiÂnĹł. â&#x20AC;&#x17E;MĹŤÂsĹł tuÂriÂmais duoÂmeÂni mis, kiÂto preÂkyÂbos tinkÂlo parÂduo tuÂvÄ&#x2014;Âse buÂvo preÂkiauÂjaÂma to paÂties gaÂminÂtoÂjo, taÂÄ?iau kiÂtoÂkiais proÂduk tais. SkiÂriaÂsi jĹł techÂniÂniai duoÂme nys, toÂdÄ&#x2014;l lyÂginÂti jĹł kaiÂnĹł taip pat neÂgaÂliÂmaâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; saÂkÄ&#x2014; V.LoÂpeÂta. BendÂroÂvÄ&#x2014;s â&#x20AC;&#x17E;MaÂxiÂma LTâ&#x20AC;&#x153; atÂstoÂvÄ&#x2014; ryÂĹĄiams su viÂsuoÂmeÂne OlÂga MaÂlaĹĄÂ keÂviÂÄ?ieÂnÄ&#x2014; taip pat neiÂgÄ&#x2014;, kad tin klas paÂsiÂnauÂdoÂjo konÂkuÂrenÂtĹł ne sÄ&#x2014;kÂme. PaÂsak jos, saÂvaiÂtÄ&#x2014;s trukÂmÄ&#x2014;s akÂciÂja suÂlauÂkÄ&#x2014; diÂdeÂlio pirÂkÄ&#x2014;ÂjĹł suÂsi doÂmÄ&#x2014;ÂjiÂmo. LieÂtuÂvos marÂkeÂtinÂgo asoÂciaÂciÂjos eksÂperÂtĹł gruÂpÄ&#x2014;s naÂrys RyÂtis BuÂraÂÄ?as maÂno, kad lipÂduÂkĹł akÂciÂjĹł buÂmas se nai praeiÂty. PiÂkas jau atÂslĹŤÂgÄ&#x2122;s. KaĹžÂkaÂda uĹž lipÂduÂkus buÂvo gaÂliÂma priÂzĹł gauÂti neÂmoÂkaÂmai arÂba moÂkant simÂboÂliÂnÄŻ moÂkesÂtÄŻ, ir tai buÂvo sÄ&#x2014;k minÂgas ĹžingsÂnis. DaÂbar, kaip aki vaizÂdĹžiai maÂtyÂti iĹĄ miÂniÂmo atÂveÂjo, preÂkyÂbos centÂrai tieÂsiog apÂgauÂdiÂnÄ&#x2014; ja klienÂtusâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; paÂbrÄ&#x2014;ÂĹžÄ&#x2014; R.BuÂraÂÄ?as.
ieÂtuÂvos ResÂpubÂliÂkos MaĹžÂme niÂnÄ&#x2014;s preÂkyÂbos ÄŻmoÂniĹł neÂsÄ&#x2026; ŞiÂninÂg Ĺł veiksÂmĹł drauÂdiÂmo ÄŻstaÂt yÂmas yra gaÂna nauÂjas, jis ÄŻsiÂgaÂlioÂjo 2010 m. baÂlanÂdĹžio 1 d. Ar KT priimÂtas nuÂtaÂriÂmas dÄ&#x2014;l bendÂroÂvÄ&#x2014;s â&#x20AC;&#x17E;PaÂlinkâ&#x20AC;&#x153; veiksÂmĹł atiÂtikÂties miÂnÄ&#x2014;Âto ÄŻsta tyÂmo reiÂkaÂlaÂviÂmams taps preÂceÂden tu, vieÂnaÂreikĹĄÂm iĹĄÂkai sunÂk u verÂt inÂt i. VieÂna verÂtus, KT nuÂstaÂtÄ&#x2014;, kad bend roÂvÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x17E;PaÂlinkâ&#x20AC;&#x153; suÂtarÂtyÂse su maisÂto pre kiĹł ir gÄ&#x2014;ÂriÂmĹł tieÂkÄ&#x2014;Âjais ÄŻtvirÂt inÂta nuo staÂta, drauÂd ĹžianÂÄ?ia tieÂkÄ&#x2014;Âjams siĹŤÂlyÂt i preÂkes kiÂtiems pirÂkÄ&#x2014;Âjams toÂkia paÂÄ?ia ar maÂĹžesÂne kaiÂna nei bendÂroÂvei â&#x20AC;&#x17E;Pa linkâ&#x20AC;&#x153;, paÂĹžeiÂdÄ&#x2014; ÄŻstaÂtyÂmo reiÂkaÂlaÂviÂmus. KiÂta verÂtus, KT nuÂtaÂriÂmas dar gaÂli bĹŤÂ ti skunÂd ĹžiaÂmas teisÂmams ir aiĹĄÂk iÂna maÂsi, ar KT tinÂkaÂmai ÄŻverÂt iÂno viÂsas apÂlinÂkyÂbes prieĹĄ priimÂdaÂma toÂk ÄŻ nu taÂriÂmÄ&#x2026;. VersÂlo praÂk tiÂkoÂje paÂnaÂĹĄ ĹŤs suÂsiÂtaÂr i mai yra gaÂna plaÂÄ?iai paÂpliÂtÄ&#x2122;. SuÂtarÂties laisÂvÄ&#x2014;s prinÂciÂpas leiÂd Ĺžia ĹĄaÂl ims lais vai suÂdaÂryÂti suÂtarÂtis ir saÂvo nuoÂĹžiĹŤÂra nuÂstaÂtyÂti tarÂpuÂsaÂvio teiÂses bei paÂrei gas. Be abeÂjo, suÂtarÂÄ?iĹł nuoÂstaÂtos ne gaÂli prieĹĄÂtaÂrauÂti ÄŻstaÂtyÂmams. MaÂnyÂti na, kad tiksÂliai idenÂtiÂfiÂkaÂvus rekÂlaÂmos kamÂpaÂniÂjos taiÂkyÂmo laiÂkoÂtarÂpÄŻ (kuÂris neÂgaÂli tuÂrÄ&#x2014;Âti tÄ&#x2122;sÂtiÂnio poÂbĹŤÂdĹžio), konk reÂÄ?iai nuÂroÂd Ĺžius preÂkes, jĹł skaiÂÄ?iĹł, kaiÂnas, paÂkanÂkaÂmai apiÂbrÄ&#x2014;ÂĹž us kiÂtas akÂciÂjos sÄ&#x2026;ÂlyÂgas, bĹŤÂtĹł gaÂliÂma nuÂstaÂty ti ir riÂboÂjiÂmÄ&#x2026; per rekÂlaÂmos kamÂpaÂniÂjÄ&#x2026; anaÂloÂgiĹĄÂkoÂmis sÄ&#x2026;ÂlyÂgoÂmis vykÂdyÂti tas paÂÄ?ias rekÂlaÂmos kamÂpaÂniÂjas su kiÂtais pirÂkÄ&#x2014;Âjais. SvarÂbu, kaip ĹĄaÂlys paÂÄ?ios ap siÂbrÄ&#x2014;ĹĄ toÂk ius suÂsiÂtaÂr iÂmus. Ir neÂreiÂk ia paÂmirĹĄÂti, kad anaÂliÂzuoÂjaÂmi sanÂdoÂriai suÂdaÂroÂmi rekÂlaÂmos tiksÂlais â&#x20AC;&#x201C; kai nau dÄ&#x2026; gauÂna tiek pirÂkÄ&#x2014;Âjas, tiek ir tieÂkÄ&#x2014;Âjas. NaiÂvu bĹŤÂtĹł tiÂkÄ&#x2014;Ât is, kad po KT spren diÂmo bendÂroÂvÄ&#x2014;s â&#x20AC;&#x17E;PaÂlinkâ&#x20AC;&#x153; byÂloÂje diÂdie ji preÂkyÂbos centÂrai nuÂstos kelÂti anaÂlo giĹĄÂkas sÄ&#x2026;ÂlyÂgas saÂvo tieÂkÄ&#x2014;Âjams. GreiÂÄ?iau nuÂtaÂr iÂmo nuoÂstaÂtas paÂnauÂdos prieĹĄ saÂvo konÂk uÂrenÂtus, o su tieÂkÄ&#x2014;Âjais ieĹĄÂ kos kiÂtĹł bĹŤÂdĹł, kaip uĹžÂtikÂrinÂti geÂriau sias kaiÂnas saÂvo preÂkyÂbos vieÂtoÂse.
Projektas â&#x20AC;&#x17E;AĹĄ â&#x20AC;&#x201C; Ĺžaliasâ&#x20AC;&#x153;
Atliekas rĹŤĹĄiuoja kas treÄ?ias lietuvis Aurimas MorkĹŤnas Daugiau nei treÄ?dalis Lietuvos gyventojĹł nuolat rĹŤĹĄiuoja atliekas, taÄ?iau tik 15 proc. iĹĄ jĹł rĹŤĹĄiuoja viskÄ&#x2026;, kas gali bĹŤti perdirbta. LikÄ&#x2122; du treÄ?daliai iĹĄ viso to nedaro arba rĹŤĹĄiuoja tik kartais. Tai parodÄ&#x2014; Aplinkos ministerijos uĹžsakymu atliktas reprezentatyvus Lietuvos gyventojĹł nuomonÄ&#x2014;s tyrimas. Lietuviams rĹŤpi ekologija
Anot aplinkos ministro Gedimino Kazlausko, ĹĄie skaiÄ?iai nuteikia viltingai, taÄ?iau vis dar lieka daug erdvÄ&#x2014;s tobulÄ&#x2014;ti. â&#x20AC;&#x17E;RĹŤĹĄiavimas turÄ&#x2014;tĹł tapti kasdieniu kiekvieno Lietuvos gyventojo ÄŻproÄ?iu. Jeigu atliekĹł nerĹŤĹĄiuosime, didÄ&#x2014;jant gyventojĹł skaiÄ?iui, vartojimui, kylant gyvenimo lygiui, labai greitai paskÄ&#x2122;sime ĹĄiukĹĄď Ž LĹŤkesÄ?iai: ZV[V`a_N` cVYaV` QRQN Ă&#x; lynuoseâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; sakÄ&#x2014; G.Kazlauskas. WNb[Ă&#x2013;WĂ&#x2013; XN_aĂ&#x2013; RĹŤĹĄiuoti lietuvius labiau skati 1ZVa_VWNb` ?NQYV[`X\ 3\a\QVR[N Ya [b\a_ na ne ekonominiai, o ekologiniai
motyvai. Daugiau nei 50 proc. rĹŤĹĄiuojanÄ?iĹł nurodÄ&#x2014;, kad juos skatina noras sumaĹžinti aplinkos tarĹĄÄ&#x2026; ir saugoti senkanÄ?ius gamtos iĹĄteklius. TreÄ?dalÄŻ motyvuoja ir tai, kad rĹŤĹĄiuoti tiesiog nÄ&#x2014;ra sudÄ&#x2014;tinga. Taip pat treÄ?daliui rĹŤpi ir ÄŻ sÄ&#x2026;vartynus patenkanÄ?iĹł ĹĄiukĹĄliĹł kiekio maĹžinimas. Gyventojai, paklausti, kokias atliekas rĹŤĹĄiuoja, daĹžniausiai nurodÄ&#x2014; stiklÄ&#x2026;, popieriĹł ir plastikÄ&#x2026;. Ĺ ias Ĺžaliavas antriniam perdirbimui atiduoda net 80â&#x20AC;&#x201C;90 proc. rĹŤĹĄiuojanÄ?iĹł. IĹĄ jĹł tik kas penktas rĹŤĹĄiuoja maisto ir gÄ&#x2014;rimĹł dÄ&#x2014;Ĺžutes, skardines, kompostuoja maisto bei darĹžo atliekas. Motyvuoja ir gÄ&#x2014;da
MaĹžesnis atliekĹł kiekis ĹĄiukĹĄliadÄ&#x2014;ĹžÄ&#x2014;se ir teigiamas poveikis Lietuvos ekonomikai yra santykinai nesvarbĹŤs. Jie rĹŤpi tik atitinkamai 16 proc. ir 11 proc. apklaustĹłjĹł. ÄŽdomu, kad kaltÄ&#x2014;s jausmo vedamas atliekas rĹŤ-
ĹĄiuoja kas deĹĄimtas, o kaimynĹł ar draugĹł pavyzdĹžiu paseka viso labo 6 proc. rĹŤĹĄiuojanÄ?iĹł. â&#x20AC;&#x17E;Gyvenu naujame daugiabuÄ?iĹł kvartale, kuriame pastatyti ir spalvoti rĹŤĹĄiavimo konteineriai. Mano kaimynai â&#x20AC;&#x201C; jauni, iĹĄsilavinÄ&#x2122; ĹžmonÄ&#x2014;s. Kiek pastebiu, dauguma jĹł rĹŤĹĄiuoja atliekas. Versti viskÄ&#x2026; ÄŻ vienÄ&#x2026; konteinerÄŻ ne tik neleidĹžia sÄ&#x2026;ĹžinÄ&#x2014;, bet ir gÄ&#x2014;da prieĹĄ kaimynusâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; teigÄ&#x2014; vienas apklausos dalyviĹł. Platus konteineriĹł tinklas
Lietuviai, kurie atliekĹł nerĹŤĹĄiuoja, daĹžniausiai teigia to nedarantys dÄ&#x2014;l to, kad ĹĄalia jĹł namĹł nÄ&#x2014;ra rĹŤĹĄiuoti skirtĹł konteineriĹł. TaÄ?iau, Aplinkos ministerijos duomenimis, Lietuvoje jĹł jau yra pakankamai. PavyzdĹžiui, Kauno mieste ir rajone ÄŻrengtos net 1223 antriniĹł ĹžaliavĹł konteineriĹł aikĹĄtelÄ&#x2014;s, Vilniaus mieste ir rajone â&#x20AC;&#x201C; 1192, KlaipÄ&#x2014;dos mieste ir rajone â&#x20AC;&#x201C; 460. VidutiniĹĄ-
kai Lietuvoje viena antriniĹł ĹžaliavĹł konteineriĹł aikĹĄtelÄ&#x2014; tenka 388 gyventojams. Beveik 30 proc. visiĹĄkai atliekĹł nerĹŤĹĄiuojanÄ?iĹł lietuviĹł teigia, kad tam namuose neturi pakankamai vietos. Kita svarbi prieĹžastis â&#x20AC;&#x201C; ÄŻsitikinimas, kad rĹŤĹĄiavimas yra beprasmis uĹžsiÄ&#x2014;mimas. Ĺ iÄ&#x2026; prieĹžastÄŻ nurodÄ&#x2014; beveik kas ketvirtas respondentas. â&#x20AC;&#x17E;Sunku pasakyti, kiek laiko prireiks, kol lietuviai pradÄ&#x2014;s masiĹĄkai rĹŤĹĄiuoti, supras, kad to reikia. Vyresnius Ĺžmones, kurie turi savo ÄŻproÄ?iĹł, ÄŻtikinti sudÄ&#x2014;tinga. Tikriausiai turi uĹžaugti nauja karta, kuri mÄ&#x2026;stys kitaip. Situacija tokia, kad pastaraisiais metais atliekĹł kiekis smarkiai didÄ&#x2014;jo. Turime suprasti, kad reikia ne vien rĹŤĹĄiuoti, bet ir keisti vartojimo ÄŻproÄ?iusâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; teigÄ&#x2014; G.Kazlauskas.
8
pirmADIENIS, liepos 30, 2012
pasaulis Negalima bendrauti
Ragina taikytis
Vienas dublis
Pasak vokiečių žiniasklaidos, šalies federalinės policijos va dovas Matthiasas Seegeris ir abu jo pavaduotojai atstaty dinti dėl neaiškių ryšių su Bal tarusijos valdžios institucijo mis. Esama pranešimų, kad rengiamo atleidimo priežastis galėjo būti Baltarusijos parei gūnų mokymai Vokietijoje.
Popiežius Benediktas XVI paragino skubiai nutraukti kraujo liejimą Sirijoje. Šven tasis Tėvas kvietė tarptau tinę bendruomenę padaryti viską, kad šis konfliktas būtų išspręstas. Drauge pontifikas išreiškė susirūpinimą dėl pa staruoju metu suintensyvėju sio smurto Irake.
Olimpinių žaidynių atidarymo šventėje Jungtinės Karalystės karalienė Elžbieta II pasirodė kaip Bondo, kurį vaidino akto rius Danielis Craigas, mergi na, ir jai prireikė tik vieno dub lio. Vėliau 86 metų monarchė kelios akimirkos po vidurnak čio oficialiai paskelbė Londo no olimpiados pradžią.
Slapti planai? Įtakingas Izraelio laikraštis „Haa retz“ paskelbė, kad aukštas JAV prezidento Baracko Obamos ad ministracijos saugumo pareigū nas Izraelio premjerui pristatė Ira no puolimo planą.
Kaip rašė dienraštis, JAV preziden to patarėjas nacionalinio saugu mo klausimais Thomas Donilonas stengėsi įtikinti Izraelį, kad Vašing tonas pasiruošęs panaudoti karinę jėgą, jeigu diplomatija ir sankcijos nesugebėtų priversti Irano atsisa kyti urano sodrinimo programos. Liberalios pakraipos „Haaretz“, cituodamas neįvardytą JAV pa reigūną, nurodė, kad Th.Donilo nas Irano puolimo planus Izraelio premjerui Benjaminui Netanya hu pristatė per anksčiau šį mėnesį vykusį vizitą jo šalyje. Kaip teigė dienraštis, Th.Donilo nas B.Netanyahu sakė, kad Penta gonas planuoja galimą smūgį Irano branduoliniams objektams, taip pat parodė jam kai kuriuos šių planų. „Haaretz“ kartu tvirtino, kad šis pristatymas buvo aukšto lygio JAV pareigūnų, aplankiusių Izraelį per pastarąjį mėnesį, tarp jų – vals tybės sekretorės Hillary Clinton, reikšmingiausias mėginimas įti kinti žydų valstybę nesurengti at skiro karinio smūgio prieš Iraną. Tik paskelbus naujieną niekas nei iš Izraelio, nei iš JAV vyriausybės nesiėmė komentuoti pranešimo. Galiausiai vienas aukšto rango Izraelio pareigūnas paneigė laik raštyje paskelbtą pranešimą. „Šiame straipsnyje niekas nė ra teisinga. Th.Donilonas nebu vo susitikęs su premjeru per vaka rienę – jis nebuvo susitikęs su juo akis į akį, taip pat nepristatė ope ratyvinių Irano puolimo planų“, – tvirtino pareigūnas, atsisakęs vie šinti savo vardą. Pranešimas buvo paskelbtas tuo metu, kai Izraelyje viešėjo pagrindinis B.Obamos var žovas per lapkritį vyksiančius pre zidento rinkimus – respublikonų kandidatas Mittas Romney. BNS inf.
Žinia: Izraelio žiniasklaida pa
skelbė, kad amerikiečiai žydams parengė Irano puolimo planą. AFP nuotr.
Apie pasitraukimą iš ES britai mėgsta pakalbėti. Gal pa galiau kalbos virs darbais? O gal tai – tik tuščios šnekos?
Įgriso: apklausos rodo, kad daugelis britų, jei vyktų referendumas dėl šalies narystės ES, galbūt atsuktų
nugarą Bendrijai.
„Reuters“ nuotr.
Britai vėl purkštauja ant ES Nenorėtų federacijos
Iki šiol Jungtinės Karalystės prem jeras Davidas Cameronas vengė referendumo temos. Nenuostabu – tokios kalbos būtų kaip žibalas į ugnį. Britai nuo seno oponuoja vi soms idėjoms, kurios susijusios su Europos integracija. Londono motyvas gana paprastas: jei in tegracija vyks, Senajame žemyne dominuos vokiečiai – seni britų priešininkai. Be to, britai baiminasi, kad krizė ir integracija neatsilieptų jų eko nomikai. Juk kai kurios žemyni nės Europos šalys ne sykį karto jo, kad finansų sektorius ES turės būti griežčiau kontroliuojamas, o to Londono Sičio makleriai tikrai nenori. Visgi integracijos keliu ES kuo toliau, tuo drąsiau žengiama. Bri tams jau teko remti ietis Briusely je, kai buvo svarstomas ES finan sinio stabilumo paktas. Tik britai ir čekai atsisakė jį pasirašyti. Tad diskusijos dėl pasitraukimo iš ES Didžiojoje Britanijoje įga vo pagreitį. Kaip visada, baksno ti Dauning Stritui ėmė euroskep tikai toriai. Antai įtakingas toris, buvęs D.Camerono vyriausybės gyny bos ministras Liamas Foxas tie siai šviesiai pareiškė, kad, jo gal va, Jungtinės Karalystės vieta – ne ES: „Nemanau, kad Didžio sios Britanijos nacionalinis intere sas – dabartiniai santykiai su ES. Gyvenimas už Bendrijos sienos – joks siaubas.“ Politikas pridūrė, kad britai tu rėtų pasekti Šveicarijos ir Norve gijos pavyzdžiu. Tačiau D.Cameronas nemėgs ta ES temos, nes vadovauja koali
ciniam ministrų kabinetui, kurio partneriai yra liberaldemokratai, palaikantys narystę ES. Nenuostabu, kad D.Cameronas visaip bando išlaikyti pusiausvy rą. Kol kas jam teko pažadėti, kad po kelerių metų referendumo idė ja gali virsti realybe, bet tik ne da bar.
Nemanau, kad Di džiosios Britanijos nacionalinis inte resas – dabartiniai santykiai su ES.
„Suvokiu, kodėl svarstomas narystės klausimas, – kai ku rie žmonės tiesiog nori pasakyti: „Sustabdykite autobusą, aš no riu išlipti.“ Suprantu šiuos argu mentus, tačiau nepalaikau jų. Ne manau, kad tai šiuo metu tinkama išeitis. Dabar yra kitų bėdų, iš ku rių norėčiau visus ištraukti“, – sa kė premjeras. Tačiau dėl šių žodžių jis vėl su laukė kai kurių partijos kolegų priekaištų, esą atmetė referendu mo idėją. Nepaisydamas to, įtakingas konservatorius, Jungtinės Kara lystės užsienio reikalų sekreto rius Williamas Hague’as palaikė premjero poziciją. Jis sutiko, kad ES judėjimas federacijos link Di džiojoje Britanijoje neabejotinai paskatins surengti balsavimą dėl narystės, tačiau tam reikia laiko. „Jei viskas klostysis ta linkme (federacijos) ir matysime, kad iš laikyti gerus santykius su Europa galime ir kitokia forma, turėsime
spręsti ir referendumo klausimą, žinoma, jei mūsų partijų pozicija šiuo klausimu kaip reikiant skir sis, – sakė ministras. – Tai įvyks, bet ne dabar.“
rią 1975 m. įstojo Didžioji Britani ja. Spaudimą premjerui padidino ir opozicijoje esančios Leiboristų partijos sprendimas referendumo klausimą įtraukti į savo 2015-ųjų manifestą.
„Būti ar nebūti?“
Pasak britų žiniasklaidos, Dauning Strite svarstoma, kad referendu mas dėl ES galėtų būti sureng tas 2015 m., kai baigsis dabarti nės vyriausybės įgaliojimai, arba po rinkimų, jei D.Cameronas juos laimėtų. Anot žiniasklaidos, dabar ne sutariama dėl pagrindinio refe rendumo klausimo. Svarstoma, ar visuomenės nuomonės bus klau siama dėl narystės ES, ar tik dėl kai kurių galių, kurias Londonas suteikė Briuseliui, sugrąžinimo. Vienas artimas premjerui šal tinis teigė: „Taip, atėjo laikas at verti duris referendumui. Tai ga lėtų būti arba referendumas, arba Konservatorių partijos manifesto dalis prieš kitus rinkimus.“ Šaltinis taip pat paaiškino, ko dėl D.Cameronas iki šiol delsia dėl referendumo: „Dabar ne lai kas rengti referendumą. Šiuo me tu Europa keičiasi, ir ji keičiasi mūsų akyse. Mes turime pamaty ti, kuo viskas baigsis, ir tada kon sultuotis su visuomene, ką toliau daryti.“ Visgi spaudimas dėl referendu mo Dauning Stritui auga. Praė jusią savaitę 100 torių partijos parlamente narių pasiuntė prem jerui laišką. Jame pabrėžė, kad ES „pernelyg kišasi į britų gyveni mą, pernelyg kontroliuoja verslą ir narystės Bendrijoje kaina – per didelė“. Be to, parlamentarai pabrėžė, kad ES jau nebėra ta Bendrija, į ku
Euroskeptikai įtvirtina įtaką
Jei referendumas įvyktų, jis bū tų pirmas su ES reikalais susijęs balsavimas Didžiojoje Britanijoje nuo 1975 m., kai britai parėmė ša lies narystę Bendrijoje. Apklausos rodo, kad daugelis britų norėtų pareikšti savo valią ir nemaža dalis britų, regis, keti na atsukti nugarą ES. Tiesa, ir 1975 m. apklausos rodė, jog britai nesutiks, kad šalis taptų ES nare. Bet rezultatas buvo prie šingas. „Daily Mail“, „The New York Times“, „The Guardian“ inf.
Vokiečiams įgriso euras? Viešosios nuomonės tyrimo agen tūros „Emnid“ apklausa, kurios re zultatus paskelbė Vokietijos laik raštis „Bild am Sonntag“, rodo, jog 51 proc. vokiečių įsitikinę, kad vals tybei, kurios ekonomika didžiau sia Europoje, būtų geriausia nebepriklausyti 17 narių turinčiai eu ro zonai. 29 proc. respondentų tei gė, kad šaliai atsisakyti euro nebū tų naudinga. Šis tyrimas taip pat parodė, jog 71 proc. vokiečių nori, kad Graikija paliktų euro zoną, jei gu nesugebės laikytis savo pažadų griežtai taupyti. Vokietijos ekono mikos ministras Philippas Rösle ris komentavo, kad esama „nema žų abejonių, ar Graikija įgyvendina savo pažadus dėl reformų“.
9
pirmADIENIS, liepos 30 , 2012
rubrika
JŪRA
v.matutis@kl.lt Redaktorius Vidmantas Matutis tel. 8 686 02050 www.jura24.lt
Baimė atsilikti nuo kaimynų
Pasirinkimas: Klaipėdos uosto krova priklausys ir nuo to, į kurį terminalą – Jūrų perkėlos ar naująjį keleivių ir krovinių – kitais metais plauks jūrų kel tai.
Baltijos uostuose, taip pat ir Klaipėdoje, verda statybos. Tačiau iškyla ir nuogąs tavimų, kad galima atsilikti nuo kaimynų. Klaipėdos uoste trūksta teritorijų, nepritraukiamos užsienio investicijos. Vidmantas Matutis v.matutis@kl.lt
Ar beliks pinigų?
Beveik vienu metu didelės statybos prasidėjo Klaipėdos uoste ir Talino uosto Mugos dalyje. Klaipėdos uoste paskelbta, kad oficialiai pradėtas statyti nau jas keleivių ir krovinių terminalas. Nors šio terminalo pirsas statomas jau nuo praėjusių metų. Pastatyti terminalo infrastruk tūrą Klaipėdos valstybinio jū rų uosto direkcijai kainuos per 115 mln. litų. Dar didesnės sumos atei tyje turės būti skirtos į šį terminalą vedančioms Baltijos prospekto žie dinėms sankryžoms sutvarkyti. Bendrovė Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalas į antžeminę terminalo statybos dalį investuos per 73 mln. litų. Planuojama, kad jau 2014 metų vasarą Klaipėdoje pradės veikti naujas keleivių ir kro vinių terminalas. Jis per metus ga lės aptarnauti 1 mln. keleivių, per
gabenti apie 0,5 mln. automobilių ir 5 mln. tonų krovinių. Tuo pat metu Klaipėdos uos te vykdoma ir dar keletas svarbių statybos projektų. Svarbiausias jų – Klaipėdos uosto centrinės ir pie tinės dalies gilinimas iki 14,5 met ro. Išgilintas uostas turėtų atverti naujas vystymosi galimybes. Bet tuo pat metu yra ir abejo nių. Klaipėdos uoste prie Kiaulės Nugaros bus statomas suskystintų gamtinių dujų terminalas. Gali bū ti ir taip, kad uosto laivybos kana las bus išgilintas, o gilinti akvatori joms prie krantinių pinigų neliks. „Uosto kompanijų susirūpini mas yra didžiulis. Uosto direkcijai investuojant į valstybės svarbos objektus, kitiems projektams liks kokie 5 procentai lėšų. Tai žlugdy tų Lietuvos tranzitą, sutriktų Klai pėdos uosto konkurencingumas“, – Uosto plėtojimo tarybos posėdy je dėstė Lietuvos krovos kompani jų asociacijos prezidentas Aloy zas Kuzmarskis. Jis užsiminė, kad
uostininkai su baime žvelgia į ry tojų, nes gali būti sutrikdytas uos to veiklos tęstinumas. Kliūtis – teritorijų stoka
Nieko nuostabaus, kad tuo pat me tu statybos vyksta ir kituose ryti nės Baltijos uostuose. Liepos 20-ąją Estijos Mugos uos to dalyje pradėtas statyti didelis Lo gistikos centras. Jo statyba kainuos 35 mln. eurų (apie 121 mln. litų). Šis centras pradės veikti 2014 metų sausį. Tai bus didžiausias logistikos centras rytinės Baltijos regione. Tarp statybos Klaipėdos uoste ir Mugoje yra esminis skirtumas. Klaipėdos uoste statybos vyksta su tam tikrais nuogąstavimais, jog krovinių nepadaugės. Tiesiog ga li susiklostyti taip, kad į naują ke leivių ir krovinių terminalą per sikels verslas iš Tarptautinės jūrų perkėlos. Tuo metu Mugoje tikimasi, kad pastačius naują logistikos centrą krovinių daugės. Logistikos cent rą Estijos Mugos uoste stato belgų kompanija „Katoen Natie“. Logis tikos srityje tai yra viena pasaulio lyderių. Logistikos centro kūrimo vieta Mugos uoste pasirinkta todėl, jog vertinama, kad Estija gali tapti var tais į Rusijos ir kitų buvusių sovie tinių šalių rinkas. Per šį centrą pla nuojama gabenti kakavą, vartojimo
prekes, plastikinius gaminius į Ru siją, Ukrainą, Baltarusiją. Su „Katoen Natie“ pagalba Ta lino uosto valdyba tikisi pritrauk ti ir kitus Europos logistikos vers lo ryklius. Veiklai į tą rinką, kuri minima, galėjo būti pasirinktas ir Klaipėdos uostas. Tačiau jis neturi laisvų teri torijų didžiuliams logistikos cent rams ir privačioms investicijoms. Mugos uostas tokių teritorijų turi. Naujas uostas Rygoje
Jau anksčiau didžiuliai pokyčiai pra dėti ir Latvijos sostinės Rygos uoste. Čia 65 hektarų plote Krivusala da lyje statomas naujas uostas. Jį pla nuojama baigti 2014 metų pabaigoje. Jau pradėtos statyti keturios naujos prieplaukos po 250 metrų. Šalia jų – 17,5 metro gylis. Prieplaukose būtų kraunamos anglys. Vykdant šį projektą, iš Latvijos sostinės centro bus perkelti visi ten veikiantys anglių terminalai. Dabar Rygos centre veikia „Rigas Centra lais Terminals“ ir „Streks“ anglių krovos kompanijos. Pastačius naujus terminalus Kri vusala, šios kompanijos anglių kro vą planuoja padidinti net 16 mln. tonų. Vėliau Krivusala terminalų pajėgumai didės iki 26 mln. tonų per metus. Ir dabar anglys yra pagrindi nis Rygos uosto krovinys. Iš šie
Vidmanto Matučio nuotr.
525
– tiek milijonų, vertinant litais, iki 2014 metų pa baigos bus investuota į Rygos uosto naujos da lies statybą. met pirmąjį pusmetį Rygoje krau tų 18,79 mln. tonų krovinių anglys sudarė 7,72 mln. tonų. Iš viso pastatyti naują uostą Ry gos užmiestyje kainuos 152 mln. eurų (apie 525 mln. litų). Krivusalos projektui vykdyti Rygos uosto val dyba iš ES gavo net 77,4 mln. eurų (apie 267 mln. litų) paramą. Tai di džiausios ES investicijos į kurį nors uosto objektą Baltijos šalyse. Saloje bus statomi ne tik termi nalai, bet ir tiesiami nauji privažia vimo keliai bei geležinkeliai. Iš esmės tai reiškia, kad Rygos uoste statomas naujas giliavande nis uostas. Tuo pat metu didžiulės vis nau jų terminalų statybos vyksta ir Rusijos uostuose, ypač Ust Lugo je. Įrenginėjamas ir visiškai naujas išvažiavimo kelias iš Sankt Peter burgo uosto.
10
pirmADIENIS, liepos 30, 2012
rubrika JŪRA Įvairiausios prognozės
Žvejybos štilis
Baltarusijos kroviniai
Tarptautiniu lygiu Latvijos uos tams per kelis artimiausius de šimtmečius prognozuojamas iki 80 proc. krovos augimas. Tuo pat metu Klaipėdos uosto tyri mą atlikę ekspertai jam 2030 metais prognozuoja per 100 proc. krovos augimą. Atsargiai prognozes vertina transporto ekspertas A.Šakalys.
Teigiama, kad Baltijos jūro je mažėja menkių ištekliai. Ryti nės Baltijos jūros dalies žvejams nuo birželio 15 iki rugsėjo 14 die nos yra įvesti žvejybos apriboji mai. Lietuvos atveju tai nebūti na, nes menkių žvejybos kvota nėra išgaudoma. Lietuva yra ES žvejybos sistemos dalis ir priva lo laikytis apribojimų.
Per artimiausius 2–3 metus Baltarusijos krovinių Klaipėdos uoste padidės iki 20 mln. tonų ir sudarys 45 proc. visos Klaipė dos uosto apyvartos. Pagal 2011 m. rezultatus trečdalis krovinių (11 mln. iš 36 mln. tonų) Klaipė dos uoste yra baltarusiški. Kol kas panašios tendencijos išlieka ir šiais metais.
„Bega“ pasiruošusi išnaudoti nau uosto infrastruktūros parametru Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „Bega“ jau pasiruošė veiklai pagal naujas sąlygas, kurios atsiras iki 14,5 metro išgilinus uosto laivybos kanalą pietinėje dalyje. Vidmantas Matutis v.matutis@kl.lt
Didžiulės investicijos
Nuo 2010 iki 2020 m. kompanija „Bega“ į plėtrą investuoja per 330 mln. litų. Iki dabar „Bega“ jau investavo 83 mln. litų. Ji užbaigė universalaus žemės ūkio produktų terminalo statybą. Šis kompleksas skirtas tiek eksportui, tiek importui. Nauji sandėliavimo plotai ir našios technologijos suteiks galimybę papildomai 2,5 mln. tonų per metus padidinti „Begos“ krovos pajėgumą. „Bega“ dar planuoja išplėsti žemės ūkio produktų, birių krovinių taravimo ir distribucijos terminalus, įvesti naujus birių trąšų, cemento, kitų krovinių krovos pajėgumus. Uosto direkcijos investicijos į infrastruktūrinę dalį siekia per 66 mln. litų. Ji baigia statyti pirsą (krantinės Nr. 66A ir 67A). Tam, kad jis būtų funkcionalus ir terminalas galėtų veikti visu pajėgumu, Uosto direkcija dar turės rekonstruoti 66, 67 ir 68 krantines. Šiuo metu gilinamas uosto įplaukos kanalas. Kompanijos „Bega“ generalinis direktorius Aloyzas Kuzmarskis akcentavo, kad labai svarbu iki 14 metrų laiku išgilinti uosto akvatoriją prie kompanijos krantinių. „Priešingu atveju didelės gramzdos laivai negalės švartuotis prie „Begos“ krantinių. Uosto laivybos kanalo gilinimui išleisti dideli pinigai laukiamo efekto neduos“, – patikslino A.Kuzmarskis. Birių krovinių paskirstymo centras
Kaip „Klaipėdos Smeltė“ konteinerių krovos srityje, taip kompanija „Bega“ birių krovinių srityje planuoja tapti regiono krovinių skirstymo centru, vadinamu HUB-u. „Bega“ planuoja priimti 70–80 tūkst. tonų birių krovinių gabenančius tarpokeaninius „Panamax“ laivus. Iškrovus produktus, jie būtų perkraunami į mažesnius laivus ir gabenami į kitus Baltijos regiono uostus. Šiam sumanymui vykdyti Klaipėdoje, Vakarų Balti-
jos laivų statykloje“ jau pastatyta 6 tūkst. tonų talpos barža. Ji jau plukdo krovinius iš „Begos“ į kitus rytinės Baltijos šalių uostus. Dar viena analogiška barža baigiama statyti. Įgyvendinus jau minėtus investicijų iki 2020 m. planus, kompanijos „Bega“ krovos pajėgumas bus apie 10 mln. t krovinių per metus. Tai 2,5 karto viršys 2011 metų krovą. Yra ir tam tikrų nuogąstavimų. Ar valstybės planai dėl suskystintųjų gamtinių dujų terminalo sta-
Pamatęs, kad „Be goje“ jau įdiegtos di džiulės investici jos, šalies premjeras A.Kubilius pripaži no, jog pradėti pro jektai turi būti baigti, o investuotos lėšos nešti naudą.
tybos prie Kiaulės Nugaros nesustabdys kitų Klaipėdos uostui svarbių investicijų? Tai pasakyta ir kompanijoje „Bega“ apsilankiusiam šalies premjerui Andriui Kubiliui. Pamatęs, kad „Begoje“ jau įdiegtos didžiulės investicijos, jis pripažino, jog pradėti projektai turi būti baigti, o investuotos lėšos nešti naudą. Siekiant sklandaus uosto kompanijų darbo, būtina užtikrinti atitinkamą ir geležinkelių pralaidumą. Pietinę uosto dalį aptarnaujanti „Draugystės“ geležinkelio stotis yra netoli savo pajėgumų išnaudojimo ribos. Piko metu „Begoje“ suformuoti tuščių vagonų sąstatai stovi po kelias valandas, laukdami, kol bus priimti į „Draugystės“ stotį. Augant krovos apimtims, ši problema tik aštrės. Permainos „Begos“ kompanijoje
Įgyvendinant plėtros programą, „Begoje“ krovos ir uosto veiklai pritaikoma 13 hektarų teritorija.
Gylis: Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija vykdo gilinimo darbus uosto kanale ir prie baigiamo statyti pir
tuoti paskutinius krovos įrenginius ir netrukus pradės technologinius bandymus su kroviniu.
Vizitas: neseniai „Begoje“ lankęsis šalies premjeras A.Kubilius pripažino, jog kompani
joje padarytos didžiulės investicijos. Su naujais pajėgumais premjerą supažindino kom panijos „Bega“ generalinis direktorius A.Kuzmarskis, naujasis „Begos“ gamybos direk torius S.Lamakinas (antras iš dešinės), naujojo universalaus žemės ūkio produktų eks porto-importo terminalo vadovas V.Krivenko (dešinėje).
Tai daugiau nei trečdalis kompanijos teritorijos. Nauji siekiai iššaukė pokyčius ir kompanijos valdymo struktūrose. Atsirado nauja kompanijos „Bega“ gamybos direktoriaus pareigybė. Juo paskirtas buvęs krovos komplekso viršininkas Stanislavas Lamakinas. Artėjančios Jūros šventės metu už ilgametį ir nepriekaištingą darbą S.Lamakinui bus įteiktas Lietuvos Respublikos jūrų transporto darbuotojo garbės ženklas. Buvęs krovos darbų komplekso viršininko pavaduotojas Rytis Rutkauskas paskirtas trąšų, cheminių
medžiagų ir žaliavų terminalų vadovu. Buvęs pamainos viršininkas Viktoras Krivenko paskirtas naujojo universalaus žemės ūkio produktų eksporto-importo terminalo vadovu. Į užtarnautą poilsį išlydėtas ilgametis geležinkelio tarnybos vadovas Vytautas Gudinavičius. Jis kompanijoje dirbo nuo 2000 metų. Naujuoju šios tarnybos viršininku paskirtas Šarūnas Juodelis. Jis „Begos“ siuntimu bei lėšomis baigė Sankt Peterburgo valstybinį geležinkelių transporto universitetą ir jau 10 metų dirba kompanijoje.
Pajėgumai: nauji sandė
kurios pradedamos eksp ūkio produktų terminalo per metus padidinti „Be
Universalaus žemės ū terminalo krovos para Bendra talpa – 160 tūkst. kub. metrų. Universalumas – 8 sekcijos po 20
tūkst. kub. m skirtingiems produktams. Priėmimas – dengta vagonų ir auto-
mobilių iškrovimo ir pakrovimo stotis. Našumas – stotyje vienu metu iš-
kraunami 4 vagonai (pajėgumas 1200 kub.m/h), pakraunami 2 vagonai.
11
pirmADIENIS, liepos 30, 2012
JŪRA Kariaus su piratais
Keistos operacijos
Pelningiausios vietos
ES patvirtino 14,9 mln. eurų biu džetą, skirtą jos padalinio EU NAVFOR kovai su Somalio pira tais. Taip pat misija pratęsta iki 2014 m. pabaigos. Vykdant ope raciją „Atalanta“ piratus bus ga lima atakuoti ne tik jūroje, bet ir sausumoje. Šiemet pirmą kar tą užfiksuoti ryškūs piratavimo mastų mažėjimai.
Estijos Paldiski uostas tapo keisto naftos produktų tiekimo tarp Venesuelos ir Ekvadoro ra dikalų tarpininku. Venesuela iš Ekvadoro gavo naftą, kurią per dirbusi turėjo grąžinti atgal kaip naftos produktus. Tačiau ku ras buvo supirktas kitur. Į keistą schemą įtrauktas ir Estijos Pal diski uostas.
Pelningiausias darbas laivyne yra chemijos tanklaiviuose, du jovežiuose ir vadinamuosiuo se ofšoriniuose laivuose. Jie sta to ir aptarnauja platformas, vė jo jėgaines, kloja vamzdžius ir t.t. Šių laivų dalis pasaulyje su daro vos 2,4 proc. viso laivyno. Prekybos laivų jūrininkai norėtų juose dirbti, bet neturi patirties.
ujus us
Tarp jūrinių institu cijų Lietuvos sau gios laivybos admi nistracija pati jau niausia. Ji įkurta prieš dešimtmetį.
Veikla: saugios laivybos inspektoriai nuolat tikrina į Klaipėdos uostą atplaukusius Lietuvos ir užsienio laivus.
Laivybos administracija – ne baudėja Vidmantas Matutis v.matutis@kl.lt
Prieškario ištakos
rso, o „Begos“ kompanija baigia mon Gedimino Gudavičiaus nuotr.
ėliavimo plotai ir našios technologijos, ploatuoti užbaigus universalaus žemės o statybą, leis papildomai 2,5 mln. tonų egos“ krovos pajėgumą.
ūkio produktų ametrai Transporteriai – atskiri importui ir eks-
portui nuo priėmimo stoties iki sandėlio ir krovos krantinių. Bendras dengtų krovos galerijų ilgis – 2,5 km. Krova – mobilus 1200 tonų per valan-
dą laivų krautuvas ant pirso. 120 tonų keliamos galios kranas. Technologijos – sumontuotos moder-
nios krovinių temperatūros palaikymo priemonės, krovinių apskaitos sistema.
„Palyginti su Klaipėdos valstybi nio jūrų uosto direkcija, esame jau ni. Buvau susitikęs su Švedijos jū rų administracijos, kuri šventė 120 metų jubiliejų, ir Panamos jūrų ad ministracijos, kuriai 80 metų, at stovais“, – teigė Lietuvos saugios laivybos administracijos vadovas Evaldas Zacharevičius. Lietuvos saugios laivybos admi nistracijos ištakos taip pat siekia senesnius laikus. 1935 metais Lie tuvos eksporto akcinė bendrovė „Maistas“ už 180 tūkst. 203 litus įsigijo pirmąjį laivą. Tų metų pa baigoje Lietuvoje jau buvo regist ruoti trys laivai. Jų bendras tona žas siekė 2,4 tūkst. tonų. Palyginti su šiandienine Lietuvos jūrų laivininkyste, kai mažiausio laivo tonažas yra beveik šeši tūks tančiai, o didžiausio – „Ventos“ net 24 202 tonų, šis skaičius atro do egzotiškai. Tais pačiais 1935 metais įsteigta ir Lietuvos jūrininkystės inspek cija. Pirmuoju laivybos inspek toriumi buvo paskirtas Teodoras Daukantas. Dėmesys šiai institu cijai buvo didžiulis. Buvęs krašto apsaugos ministras jūrų kapitonas T.Daukantas tuo metu jau turėjo generolo leitenanto laipsnį. Būta skeptiško požiūrio
Atkūrus Lietuvos nepriklausomy bę, Saugios laivybos administracija įsteigta tik praėjus dešimtmečiui. Iki tol šios institucijos funkcijas vykdė Klaipėdos valstybinio jū rų uosto direkcijos Uosto kapito no tarnyba. Pagrindus įsikurti Saugios laivy bos administracijai padėjo Klaipė dos uosto kapitonas Viktoras Lu koševičius. Prie Saugios laivybos
Evaldas Zacharevičius:
Įrodėme, kad tikslas buvo ne bausti laivų savininkus, o padėti jiems susigaudyti dau gybės tarptautinių lai vybą reguliuojančių konvencijų jūroje. Pasirengimas: Vidaus vandenų laivybos inspekcija aprūpinta šiuolai
kiniais kontrolės laivais.
administracijos kūrimo ištakų sto vėjo jūrų kapitonas Sigitas Šileris. Į jos steigimą buvo žvelgiama skeptiškai – kam reikalinga dar viena biudžetinė kontroliuojan ti įstaiga? „Per dešimtmetį įrodėme, kad Lietuvos saugios laivybos admi nistracijos tikslas buvo ne baus ti laivų savininkus, o padėti jiems susigaudyti daugybės tarptautinių laivybą reguliuojančių konvencijų jūroje“, – tikino E.Zacharevičius. Šiuo metu Lietuvos saugios lai vybos administracija prižiūri ir padeda keliems šimtams su laivy ba susijusių įmonių, kurios vykdo per 70 įvairiausių veiklų. Per dešimtmetį pasiekta daug. 2006 metais Lietuva tapo Paryžiaus savitarpio supratimo memorandu mo nare. Per trumpą laiką ji sugebė jo iškopti iš Juodojo Paryžiaus me morandumo laivyno sąrašo į Pilkąjį. Nuo 2009 metų Lietuva yra garbin giausiame Baltajame sąraše. Reikšminga yra tai, kad pasaulyje
kaip profesionalai aukštai vertina mi Lietuvos jūrininkai. Kartais jū rininkai pakeiksnoja Lietuvos sau gios laivybos administraciją, kad ji kelia aukštus reikalavimus. Pyktis praeina, kai jūrininkai pasirašo ge rus kontraktus su užsienio laivybos kompanijomis. Jūrų valstybės pamatas
„Lietuvoje saugios laivybos admi nistracija nėra policininkė, ji veikiau partneris, draugas“, – teigė „Li marko“ laivininkystės kompanijos vadovas Vytautas Lygnugaris. Jis prisiminė atvejus, kai kompa nijos laivai buvo sulaikyti Afrikos uostuose ir Lietuvos saugios laivy bos administracijai pavyko įrodyti, kad sulaikymai buvo neteisėti. Iš viso per dešimtmetį Lietu vos saugios laivybos administra cija keturis kartus yra laimėjusi sulaikymo bylas ir sulaikymo at vejai buvo atšaukti. „Lietuva visa me pasaulyje palankiai vertinama kaip jūrų valstybė. Tai yra ir Lie
LSLA nuotr.
tuvos saugios laivybos administ racijos, kuri aktyviai dalyvauja tarptautinių laivybos organizaci jų veikloje, nuopelnas“, – akcen tavo susisiekimo ministras Eligi jus Masiulis. Jo nuomone, Saugios laivybos administracija naujų bruožų įgi jo, kai 2010 metais į jos sistemą po reorganizacijos buvo įjungta vi daus laivybą kontroliuojanti insti tucija. Kontrolė vidaus vandeny se žymiai pagerėjo. Tuo pat metu šioje srityje mažinama ir biurok ratinė našta. 10 metų jubiliejaus proga Lietu vos saugios laivybos administraci jos vadovui Evaldui Zacharevičiui ir šios institucijos darbuotojams Linui Kasparavičiui, Rimvydui Jakštui, Antanui Aloyzui Draugeliui, Vytau tui Pašinskui, Adomui Urnikiui, Ju rijui Bleikšniui, Reginai Lipskienei bei Vytautui Braslauskui susisieki mo ministras E.Masiulis įteikė Lie tuvos Respublikos jūrų transporto darbuotojo garbės ženklus.
12
pirmADIENIS, liepos 30, 2012
JŪRA
Seno burlaivio pėdsakais Keturstiebis barkas „Moshulu“ – vienin telis išlikęs vindžameris, kuris mena denyje brasus tampiusį lietuvį Vytautą Bagdonavičių.
Venantas Butkus Konfiskavo amerikiečiai
1904 m. vokiečių verslininkas Kurtas Simersas, vadovavęs sene lio įkurtai laivininkystės bendro vei, tapo dviejų komercinių bur laivių, statytų Škotijoje, savininku. Tai buvo paskutinieji XX a. keturs tiebiai metaliniai barkai. Viename jų beveik prieš 80 metų jūreiviškos patirties sėmėsi mūsų tautietis. Tai buvo gražus ir grei tas 122 m ilgio burlaivis „Kurt“ (vėliau „Moshulu“). Jo triumuose tilpo apie 5 tūkst. tonų birių kro vinių. Įgulą sudarė 26–30 jūrinin kų, kuriems tekdavo bet kokiu oru nepaleisti iš rankų didžiulio štur valo ir tvarkyti stiebuose keliamas 34 bures. Jų bendras plotas siekė 4180 kv. metrų. „Kurt“ dešimtmetį sėkmingai gabeno akmens anglis iš Anglijos į Pietų Ameriką, nitratus – iš Čilės į Vokietiją, kokso briketus – iš Vo kietijos į Meksiką. 1914 m. „Kurt“ atplaukė pasiimti kviečių krovinio į Oregono valstijos Portlando uos tą. Čia jį užklupo prasidėjęs Pir masis pasaulinis karas. Nors JAV tuo metu dar laikė si neutraliteto, amerikiečiai inter navo laivą, plaukiojusį su Vokieti jos vėliava, o po trejų metų, kai JAV įsitraukė į karą Europoje, jį kon fiskavo. Tuomečio JAV prezidento žmonos Editos Vilson pasiūlymu laivui buvo suteiktas naujas pava dinimas – „Moshulu“, vienos in dėnų genties kalba reiškiantis „be baimis“. Vokiečiams nesugrąžintas bur laivis JAV pakeitė bent kelis šei mininkus, kurie jį siuntė gabenti įvairiausių krovinių išilgai vakari nės Amerikos pakrantės, taip pat į Australiją, Pietų Afriką ir kitas at kampias vietoves. Įsigalint jūrų ke liuose dideliems transportiniams garlaiviams, amerikiečiai, nesiti kėdami sulaukti didesnės naudos, nutarė atsikratyti burlaiviu. Sovietų ir nacių nelaisvėje
Alandų salose Suomijoje laivi ninkystės kompaniją įkūręs šve das Gustavas Eriksonas turėjo di džiausią pasaulyje vindžamerių flotilę, tačiau pasitaikius progai vis dar supirkinėjo burlaivių epo chos mohikanus. 1935 m. pavasarį už 12 tūkst. do lerių G.Eriksonas iš amerikiečių nusipirko „Moshulu“ ir pasiuntė jį pargabenti kviečių iš Australijos. Šis reisas burlaiviui buvo išskirti nis – jis po 22 metų vėl sugrįžo į Europą. Nuo tada „Moshulu“ tapo nuo latiniu „kviečių regatų“ dalyviu. Kaip ir arbatinių kliperių laikais, laivas, pirmasis į Europą atgabe nęs naujojo derliaus kviečių, gau davo papildomą mokestį už kiek vieną toną. Trumpindami kelią,
burlaiviai drąsiai skriejo pro aud ringąjį Horno kyšulį. „Moshulu“ iš viso apsuko Horno kyšulį daugiau kaip pusšimtį kartų. Baigiantis 1938 m. žurnalas „Jū ra“ paskelbė straipsnį apie V.Bag donavičiaus 117 dienų plaukioji mo praktiką G.Eriksono burlaivyje „Moshulu“. Reikia stebėtis, kaip jis ten pateko. G.Eriksonas buvo griežtai atsisakęs priimti lietuvius praktikantus į savo laivus, kurie, plaukiodami „Olivebank“ ir „Ar chibald Russell“ burlaiviais, buvo sukėlę streiką Port Linkolno uos te Australijoje, skundėsi, kad pra ktikos metu negauna, kaip žadėta, teorinių žinių, iškildavo ir finansi nių problemų. Lietuvio ir su Suomijos vėliava plaukiojusio burlaivio likimai su siklostė vos ne panašiai. Prieš pat karą V.Bagdonavičius plaukio jo šturmanu praktikantu garlai vyje „Šiauliai“. Prasidėjus karui, „Šiauliai“ buvo vokiečių lėktu
Sąsajos: burlaivis „Moshulu“ turi panašumo su „Meridianu“ – abu jie ta po restoranais.
„Tugster.wordpress.com“ nuotr.
Lietuvio jūrininko ir „Moshulu“ likimai bu vo panašūs, tik burlai vis karo sunkmečius išgyveno, o jūrinin kas – ne.
vo subombarduoti netoli Hoglan do salos. Išsigelbėjusi komanda 9 paras praleido uolėtoje saloje. Atp laukęs rusų karinis kateris visus nugabeno į Leningradą. Dalis įgu los pateko į kalėjimą, kur lietuviai buvo sušaudyti arba mirė nuo kan čių ir bado. Tarp jų buvo ir V.Bag donavičius. Burlaivis „Moshulu“1940 m. balandį su Argentinos grūdais at plaukė į Norvegiją kaip tik tuo me tu, kai nacistinė Vokietija pradė jo šios šalies ir Danijos okupaciją. Laivą vokiečiai konfiskavo. Per ka rą jis buvo tampomas iš vieno Nor vegijos uosto į kitą. Jame apgyvendindavo Vermach to karius, įrengdavo remonto dirb tuves arba amunicijos sandėlius. Burlaivį kėsinosi bombarduoti bri tų lakūnai. Vienas iš penkių
Po karo „Moshulu“ juridiškai vis dar priklausė G.Eriksonui, tačiau buvo gerokai nustekentas. Kol jis stovėjo vienoje Norvegijos įlankų, kilusi audra laivą užnešė ant sek lumos, o bangos pavertė ant šo no. Netrukus mirė ir pats G.Erik sonas. Regis, tuomet turėjo baigtis bu vusio puikaus burlaivio karjera, bet atsirado neabejingų jo likimui žmonių. Du norvegų verslininkai gerokai aplaužytą burlaivį iškė
Istorija: taip burlaivis „Kurt“ atrodė 1904 metais.
lė iš vandens ir nuvilko į Narviką. Laivas perėjo dar per kelias ran kas, kol galiausiai jį įsigijo Švedi jos žemdirbių sąjunga ir naudojo kaip plaukiojantį grūdų sandė lį. 1961 m. burlaivis perėjo Suo mijos vyriausybės žinion, kuriai jis atiteko už 3,2 tūkst. tonų ru siškų rugių. Suomiai vėl jame lai kė grūdus. 1970 m. „Moshulu“ korpusą nu sipirko JAV specializuotų restora nų korporacija. Ji taip pat, kaip ka daise Klaipėdos valgyklų trestas pasielgė su „Meridianu“, garbingą jūrinę biografiją turintį „Moshu lu“ pavertė restoranu ant vandens. Sugrąžino jam buvusią išvaizdą: įstatė ne tik tokius pat stiebus, bet ir korpusą nudažė kaip anksčiau – per abu bortus driekiasi balta juos ta su juodais kvadratais, imituo jančiais portus (angos įkrovimui ir iškrovimui iš žemutinio denio). Jei tikėtumėme reklama, dabar lai vas-restoranas „Moshulu“ yra po puliariausia tokios paskirties užei ga Filadelfijoje. Kai kuriems „Moshulu“ amži ninkams pasisekė labiau. Keturs tiebiai barkai „Passat“(Liubeke) ir „Pommern“ (Marienhamne) tapo muziejais, o „Kruzenštern“ (bu vęs „Padua“) ir „Sedov“ (buvęs „Commodore Johnson“, „Magda lene Vinnen II“) vis dar plaukioja.
Atrakcija: senas burlaivis – mėgstama vieta fotografuotis.
13
PIRMADIENIS, liepos 30, 2012
sportas
PRISTATO
METŲ JŪRININKO RINKIMUS BALSUOKITE UŽ SAVO KANDIDATĄ
Šventė: per čempionato atidarymą legendinėje sporto halėje buvo galima išvysti ne vieną garsų šalies asme-
nį: sporto žurnalistą Vidą Mačiulį, Lietuvos Respublikos prezidentą V.Adamkų, A.Čupkovą ir „Žalgirio“ klubo savininką V.Romanovą. Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.
1. Anatolijus Bataščiukas, vyresnysis kapitono padėjėjas, ištikimas jūrininko profesijai. Parvyko iš Afrikos turėdamas didelių sveikatos problemų, tačiau nepasiduoda ligai ir ryžtingai siekia grįžti į jūrą.
10. Viktoras Račkovas, – už mokslinius jūrų ir vandenynų tyrimus, už publikacijas jūros tematika, už jaunimo skatinimą rinktis jūrininko profesiją, už didelę meilę ir ištikimybę pajūrio kraštui.
2. Andrius Grinius, vyresnysis mechanikas, gesinant gaisrą laive užtikrino laivo įrenginių darbą, kartu su kapitonu vadovaudami įgulai sėkmingai išgelbėjo darbuotojus bei keleivius.
11. Romualdas Šostakas, jūrininkas, gerbiantis ir vertinantis savo profesiją, atsidavęs Lietuvai ir uostamiesčiui.
Kaunas pakėlė kartelę į naujas aukštumas
3. Artūras Kalibartas, vyriausiasis mechanikas, vertinamas kaip vienas geriausių, kompetentingiausių specialistų, – už žmogiškumą, šilumą ir profesionalumą.
Marius Bagdonas
5. Viktoras Kozakas, tolimojo plaukiojimo kapitonas, turintis ilgametę patirtį Lietuvos laivyne, – už savo pastovumą, ištikimybę jūrinei profesijai.
m.bagdonas@diena.lt
Savaitgalį Kaune iškilmingai ati darytas 7-asis Europos veteranų krepšinio čempionatas. Jau po ati darymo garsiai pradėta kalbėti, jog tai bus, ko gero, geriausiai suorga nizuotos žemyno pirmenybės per visą šių varžybų istoriją.
6. Juozas Liepuonius, jūrų kapitonas, aktyviai dalyvaujantis Jūrų kapitonų klubo veikloje, – už materialinę paramą Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos studentams, bendradarbiavimą su Jūrų muziejumi, jūrinių reliktų saugojimą.
Svečius sužavėjo atidarymas
7 sporto salės ir daugiau nei pu santro tūkstančio krepšininkų iš 22 šalių. Tokiais rezultatais gali pasigirti 2012-ųjų Europos čem pion ato organ izator iai. Šešta dienio vakare legendinę Kauno sporto halę sausakimšai užpil dę pirmenybių dalyviai ir sirga liai išvydo įkvepiančią pramogi nę programą. Per atidarymo ceremoniją daly vius pasveikino ir abu šių pirme nybių globėjai – Lietuvos Respub likos prezidentas Valdas Adamkus bei Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas. Specialiai į šį renginį iš tolimo sios Argentinos atvyko Tarptauti nės krepšinio veteranų organizaci jos (FIMBA) prezidentas Rubenas Rodriguezas Lamas. Būtent jo tė vui prieš daugelį metų kilo idėja pradėti pasaulinį veteranų krepši nio judėjimą. Tribūnose buvo galima išvysti ir daugiau iškilių krepšinio bei pra mogų pasaulio asmenų – organi zacinio komiteto vadovą Anatolijų Čupkovą, nemažai praeityje garsių Kauno „Žalgirio“ krepšininkų bei dabartinį klubo savininką Vladi mirą Romanovą, sportinių šokių legendas Jūratę ir Česlovą Nor vaišas. Teis ę surengt i 7-ąjį Europ os veteranų čempionatą Lietuva ga vo prieš dvejus metus. 6-ajame FIMBA Europos krepšinio vete ranų čempionate Zagrebe (Kroa tija) būtent R.R.Lam as Kaun ą paskelbė 2012-ųjų FIMBA Seno jo žemyno čempionato organiza toriumi. Varžybos vyksta net šešiolikoje amžiaus kategorijų: moterys žai džia nuo 30 iki 55 metų, vyrai – nuo 30 iki 75 metų.
4. Sergejus Koškinas, kapitonas, sąžiningas ir dėmesingas savo įgulai, raginantis siekti profesinių aukštumų, profesi onalumo.
Nuotaika: šventinę atmosferą kūrė oficialūs turnyro talismanai – Krep-
šenių šeimynėlė.
Žada ir daugiau staigmenų
„Nustebinome varžybų dalyvius atidarymą suorganizavę kiek ki tokį. Po atidarymo sulaukėme tik rai nemažai gražių atsiliepimų“, – džiaugėsi organizacinio komiteto vadovas A.Čupkovas. – Ar per pirmąsias dvi varžybų dienas nesulaukėte jokių nusi skundimų? – paklausėme A.Čup kovo. – Kol kas pirmenybės vyksta tikrai sklandžiai. – Atidarymo ceremonijoje da lyvavo ir FIMBA preziden tas R.R.Lamas. Kokie jo įspū džiai? – Jis, kaip pasaulinės veteranų krepšinio organizacijos vadovas, kol kas vertina viską santūriai, ta čiau iš jo aplinkos žmonių teko gir dėti, kad FIMBA yra labai paten kinta tiek mūsų organizaciniais sugebėjimais, tiek pačiu turnyro atidarymu. Žalgiriečiai startavo pergalėmis
Pats A.Čupkovas vakar taip pat žengė į aikštę. Kauno „Žalgirio“ veteranų komanda pradėjo kovas 65 metų amžiaus grupėje su Nevs kio veteranų komanda iš Rusijos. Šeimininkai spurtu 14:0 pradė jo susitikimą ir iniciatyvos iš savo rankų taip ir nepaleido – 43:34. Žalgiriečių gretose išsiskyrė A.Čupkovas (8 taškai), Gediminas Budnikas, Marijonas Zinkevičius ir Algimantas Riauka (po 7). Nugalė tojų komandos marškinėlius šiame mače taip pat vilkėjo klubo savi ninkas V.Romanovas.
Komentaras Vladimiras Romanovas
„Žalg ir io“ krepšin io klubo sav in inkas
P
rieš sept yn iol ika met ų, kai su Kauno „Žalgirio“ krepšinio veteranais buvau nuvykęs į Kosta Riką stebėt i Pasaul io krepšinio veteranų čempionato, nepa galvojau, kad panašaus rango turnyras įvyks Kaune. Juo labiau nepagalvojau, kad pats pradėsiu žaisti krepšinį ir da lyvausiu pasaulio ir Europos veteranų čempionatuose.
Antrąsias rungtynes žalgirie čiai šiandien anksti ryte žaidė su HNMKY ekipa iš Suomijos. Skan dinavai pirmąsias grupės rungtynes pralaimėjo Nevskio ekipai 30:61. Pirmąją varžybų dieną užtikrin tą pergalę iškovojo ir kita „Žalgi rio“ komanda, kuri kovoja 55 me tų grupėje. Kauniečiai užtikrintai 67:44 palaužė Švedijos komandą ir žengė tvirtą žingsnį kito etapo link. Smogiamąja nugalėtojų ekipos jėga buvo praeityje krepšinio aikštelė je spindėję Sergejus Jovaiša, Vitol das Masalskis, Mindaugas Arlaus kas bei Liudas Žukaitis. Visi kartu jie pelnė net 51 tašką. Likusiose rungtynėse žalgiriečių laukia mačas su Kočevės veteranų komanda iš Slovėnijos. Pergale čempionate startavo ir 55 metų grupėje kovojanti Vil niaus moterų krepšinio komanda „Kamanė“. Ne vieną iškilią praei ties krepšinio žvaigždę savo greto se turinčios sostinės krepšininkės užtikrintai 35:23 įveikė viešnias iš Latvijos.
7. Viktoras Osipovas, kapitonas, kuris kasdieniame darbe visada vadovaujasi principu: saugiai dirbanti įgula – saugus laivas, saugus krovinys. 8. Vilius Pakalniškis, tolimojo plaukiojimo kapitonas, jūrų teisės specialistas, knygos „Laivybos sąvokų aiškinimas“ autorius, – už viso gyvenimo nuopelnus Klaipėdai ir jūrai. 9. Viktoras Pozonkevičius, jaunas kapitonas, savo srities profesionalas, – už jūrininkų interesų gynimą, jų problemų viešinimą, straipsnių jūrine tematika rašymą.
12. Vladimiras Tarasovas, nusipelnęs kapitonas, daug metų sėkmingai dirbantis jūroje, įkvėpęs ne vieną jauną kapitoną atsiduoti savo darbui ir jūrai. 13. Vytautas Valteras, jūrinio kelto kapitonas, savo srities profesionalas, daug metų sėkmingai dirbantis AB „DFDS Seaways“. 14. Valdemaras Vizbaras, – už Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, populiarinimą bei jaunimo įtraukimą į buriavimą ir jūrinę veiklą. 15. Olegas Voitiekus, laivo „TOR Corona“ vyr. kapitono padėjėjas, turintis ilgametę patirtį, perduodantis ją savo sekėjams, profesionalus, atsakingas ir atsidavęs darbui bei komandai. 16. Vytautas Vozgirdas, vyr. mechanikas, – už ilgametį darbą, profesionalumą ir išmonę labai sudėtingomis sąlygomis perdislokuojant laivą iš Australijos į Kanarų salas. 17. Arnoldas Zažeckis, augęs jūrininko šeimoje ir dar vaikystėje susipažinęs su šia nelengva profesija, sėkmingai su ja susiejo savo gyvenimą. 18. Ričardas Zažeckis, jūrininkas, savo ilgametę patirtį perduodantis studentams bei užtikrinantis bendradarbiavimą su užsienio šalių jūreiviais. 19. Aleksandras Zbitnevas, kapitonas, turintis 30 metų darbo patirtį, gebantis užtikrinti kokybišką įgulos darbą, – už Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje.
Projekto globėjas
Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis Projekto rėmėjas
BALSUOTI GALITE: Iš dienraščio iškirptą ir užpildytą lapelį siųsdami adresu: Metų jūrininkas, „Klaipėdos“ dienraščio redakcija, Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“, 92118 Klaipėda; arba atnešdami ir įmesdami į specialiąsias urnas redakcijoje, PC „Akropolyje“ ( Taikos pr. 61) esančiame skyriuje bei aštuoniuose didžiųjų „Iki“ prekybos centrų. Portale www.KL.lt. Balsai, atiduoti portale, bus sumuojami su balsais, pateiktais balsavimo lapeliuose. Liepos 13–30 d. (iki 9 val.) balsuodami Jūs rinksite labiausiai šio titulo vertą jūrininką. Liepos 31 – rugpjūčio 3 d. dienraštyje „Klaipėda“ bus pristatyti 3 daugiausia balsų surinkę pretendentai. Rugpjūčio 3 d. titulo laimėtojas bus paskelbtas Kruizinių laivų terminale.
METŲ JŪRININKO RINKIMUOSE BALSUOJU UŽ:
14
pirmADIENIS, liepos 30, 2012
sportas
Olimpiados starte – vilties ir Ketverius metus laukimo nuotaikomis gyvenęs sporto pasaulis pagaliau sprogo šventinėmis spalvomis. Londone prasi dėjusios XXX vasaros olimpinės žaidynės jau per pirmąsias dvi dienas mūsų šalies atstovams atnešė ne vieną lūkesčių ir vil čių kupiną akimirką. Marius Bagdonas m.bagdonas@diena.lt
Įžiebta vienybės liepsna
Trečią kartą Didžiosios Britanijos sostinėje vykstančios didžios spor to fiestos organizatoriai pasisten gė – olimpiados iškilminga pradžia nepaliko abejingo nė vieno žiūro vo, o 9,3 mlrd. svarų (41 mlrd. litų) kainavęs renginys pradėtas iš karto tituluoti geriausiu visų laikų olim piados atidarymu. Šventėje dalyvavo daugiau nei 10 tūkst. atletų, o 110-osios pagal abėcėlę olimpiniame stadione pa sirodžiusios Lietuvos delegacijos vėliavą nešė jau penktojoje olim piadoje dalyvaujantis bei du aukso medalius savo kolekcijoje turintis disko metikas Virgilijus Alekna.
Rūta Meilutytė:
Nesitikėjau nieko pa našaus. Man šokas, tik sapnuose galėjau įsivaizduoti apie tokį rezultatą.
Atskleisdami didžiausią olim piados atidarymo ceremonijos pa slaptį organizatoriai pasielgė ne standartiškai. Uždegti olimpinę ugnį pirmą kartą buvo patikėta ne kuriam nors garsiam atletui, o sep tyniems jaunuoliams. Callumas Airlie, Jordanas Duc kittas, Desiree Henry, Katie Kirk, Cameronas MacRitchie, Aidanas Reynoldsas ir Adelle Tracey priė mė ugnį iš olimpinį fakelą į stadio ną atnešusio penkiskart olimpinio čempiono Steve’o Redgrave’o ir kiekvienas įžiebė po mažytę lieps nelę variniuose žiedlapiuose ant žemės, iš kurių užsidegė daugiau
kaip 200 žiedlapių. Tada tie žiedla piai pakilo, priartėjo vienas prie ki to ir suformavo vieną liepsną, kuri vadinama vienybės liepsna. Plaukiko galingi grybšniai
Kol kai kurie atidarymo šventė je dalyvavę sportininkai dar tik ėjo ilsėtis, olimpiadoje startuojantys plaukikai jau galvojo apie pirmuo sius savo startus. Šeštadienį ryte 100 m plaukimo krūtine rungtyje startavęs 23-ejų anykštėnas Gied rius Titenis visai olimpinei rinkti nei parodė puikų pavyzdį. Atrankos varžybose, kurias ste bėjo ir šalies vadovė Dalia Grybaus kaitė, lietuvis distanciją įveikė per 59,68 sek., užėmė trečią vietą ir pateko į pusfinalį. Jame mūsiškiui sekėsi dar geriau. Distanciją G.Ti tenis įveikė per 59,66 sek. ir savo plaukime finišavo antras, o bend roje įskaitoje užėmė penktą vietą. „Mano darbas įvykdytas, – iškart po finišo džiaugėsi Lietuvos plau kikas. – Buvo tikrai sunku ir labai įdomu, tačiau dėl to ir verta dirb ti ketverius metus. Iškeltą tikslą įvykdžiau, o finale svarbiausia bus nusiteikti psichologiškai.“ Anykščiuose didžiąją savo karje ros dalį praleidęs Lietuvos plauki mo rinktinės vyriausiasis treneris Žilvinas Ovsiukas džiaugėsi auklė tinio pasirodymu. „Giedrius tikrai nudžiugino, o finale belieka palin kėti tik stiprių nervų. Visi dalyviai yra panašaus pajėgumo. Kas ge riausiai atlaikys psichologinį spau dimą, tas ir nugalės“, – teigė rink tinės treneris. Finalinis plaukimas vyko vakar vėlai vakare. R.Meilutytė nustebino pasaulį
Vakar ryte toje pačioje rungtyje sa ve ir pasaulį nustebino ir jauniausia Lietuvos delegacijos atstovė Rūta Meilutytė. Penkiolikametė spor tininkė atrankos varžybose pade
Misija: Lietuvos trispalvė šį kartą buvo penktą kartą olimpinėse žaidynėse dalyvaujančio V.Aleknos rankose.
žo į Lietuvą ir toliau ruošis olimpiados kovoms.
monstravo fenomenalų rezultatą ir aplenkė visas varžoves. 100 m plaukimo krūtine atrankos varžybose lietuvė distanciją įveikė per 1:05.56 min. ir net 1,74 sek. pa gerino sau pačiai priklausiusį Lie tuvos rekordą. Didžiojoje Britani joje besitreniruojanti sportininkė ne tik laimėjo savo plaukimą, bet ir buvo absoliučiai greičiausia tarp visų 46 dalyvių. „Nesitikėjau nieko panašaus. Man šokas, tik sapnuose galėjau įsivaizduoti apie tokį rezultatą“, – sakė tarsi meteoras į planetos plau kikių elitą įsiveržusi lietuvė. Pusfinalio varžybos taip pat vy ko vakar vėlai vakare. Olimpiniame plaukimo baseine savaitgalį užfiksuota ir pirmoji sen
Lūkesčiai: anykštėnas G.Titenis Londono baseine pasiekė užsibrėžtą tikslą – sėkmingai įveikęs atran
ką ir pusfinalį vakar vėlai vakare plaukė 100 m krūtine rungties finale.
Roberto Dačkaus (Fotodiena.lt) nuotr.
sacija. Daugkartinis olimpinis čem pionas amerikietis Michaelis Phelp sas 400 m kombinuotame plaukime liko tik ketvirtas, o nugalėtoju tapo jo tautietis Rayanas Lochte. Irkluotojai – be nuostolių
Sėkmingai Didžiosios Britani jos vandenyse kol kas startuoja ir mūsų šalies irkluotojai. Visi ke turi mūsų sportininkai tęsia kovą dėl apdovanojimų. Pirmąją varžy bų dieną galingais yriais save ir vi są šalį pradžiugino porinę dvivietę irklavę Saulius Ritteris ir Rolan das Maščinskas bei taip pat 2000 m distancijoje sėkmingai startavu si Donata Vištartaitė. Pirm am e atrankos plauk im e mūsiškių duetas distanciją įveikė
per 6:17:78 min. ir pateko į pus finalį. Lietuviai pasidalijo antrą ja vieta su tokį pat laiką užfiksa vusiais Slovėnijos atstovais Luka Spiku ir Iztoku Copu ir tik 4-io mis šimtosiomis sekundės da lies nusileido vokiečiams Ericui Knitteliui ir Stephanui Kruegeriui (6:17:74 min.). D.Vištartaitė distanciją įveikė per 7:43.07 min. ir užėmusi ant rąją vietą pateko į ketvirtfinalį. Lietuvė į priekį praleido tik Em mą Twigg iš Naujosios Zelandijos (7:40.24 min.). Pirmąją varžybų dieną nepasi sekė tik irklavimo rinktinės lyde riui Mindaugui Griškoniui, tačiau lietuvis sugebėjo reabilituotis va kar vykusiame paguodos plaukime.
Sensacija: visų šalies sporto sirgalių širdis vakar užkariavusi jauniausia Lie
tuvos olimpinės delegacijos narė R.Meilutytė po finišo sunkiai tvardė emo cijas.
15
pirmADIENIS, liepos 30, 2012
sportas
optimizmo puokštė
Prizininkų pakyla Šaudymas iš lanko. Vyrai. Ko
mandinės varžybos. 1. Italija, 2. JAV, 3. Pietų Korėja. Dviračių plentas. Vyrai. 1. Alek
sandras Vinokurovas (Kazachsta nas), 2. Rigoberto Uranas (Kolum bija), 3. Alexanderis Kristoffas (Nor vegija). Fechtavimasis. Moterys. Ra
pyra. 1. Elisa Di Francisca (Italija), 2. Arianna Errigo (Italija), 3. Valenti na Vezzali (Italija). Dziudo. Vyrai. 60 kg. 1. Arsenas
Vertinimas: Londono olimpinių žaidynių atidarymo ceremonijos režisierius Danny Boyle’as savo sukurtą
reginį vadino keistu, gluminančiu ir siurrealiu.
Galstjanas (Rusija), 2.Hiroaki Hirao ka (Japonija), 3. Felipe Kitadai (Bra zilija) ir Rišodas Sobirovas (Uzbe kistanas). Moterys. 48 kg. 1. Sarah Menezes (Brazilija), 2. Alina Dumit ru (Rumunija), 3. Éva Csernovicz ki (Vengrija) ir Charline Van Snick (Belgija). Šaudymas. Vyrai. Iš 10 m oriniu pistoletu. 1. Jinas Jong-ohas (Pietų Korėja), 2. Luca Tesconis (Italija), 3. Andrija Zlatičius (Serbija). Mote rys. Iš 10 m oriniu šautuvu. 1. Yi Si ling (Kinija), 2.Sylwia Bogacka (Len kija), 3. Yu Dan (Kinija). Iš 10 m ori niu pistoletu. 1. Guo Wenjun (Kini ja), 2. Céline Goberville (Prancūzija), 3. Aliona Kostevyč (Ukraina). Plaukimas. Vyrai. 400 m lais
vu stiliumi. 1. Sunas Yangas (Kinija), 2. Parkas Tae-Hwanas (Pietų Korė ja), 3. Peteris Vanderkaay‘us (JAV). 400 m kombinuotas plaukimas. 1. Ryanas Lochte (JAV), 2.Thiago Pe reira (Brazilija), 3. Kosuke Hagino (Japonija). Moterys. 400 m kombi nuotas plaukimas. 1. Ye Shiwen (Ki nija), 2. Elizabeth Beisel (JAV), 3. Li Xuanxu (Kinija). Estafetė 4×100m laisvu stiliumi. 1. Australija, 2. Ny derlandai, 3. JAV.
Po atidarymo ceremonijos atletas grį
Vienu iš favoritų laikytas irkluoto jas vyrų vienviečių valčių atrankos varžybų antrajame 2000 m plau kime finišavo tik ketvirtas ir į ket virtfinalį buvo priverstas brautis per paguodos varžybas. Visgi jose M.Griškonis pade monstravo charakterį ir nepaliko savo varžovams jokių šansų. Lietu vis distanciją nuirklavo per 7:00.19 min. ir net 11,36 sek. aplenkė ant roje vietoje likusį Mohseną Shadį Naghadehą iš Irano. Įdomu, kad atrankos varžybo se M.Griškonio laikas buvo gero kai geresnis – 6:46.56 min. „Viskas susiklostė kiek netikėtai. Teko irkluoti vienu kartu daugiau, nei tikėjausi, ir taip atlikti papil domą treniruotę, – po vakarykščio starto kalbėjo M.Griškonis. – Pir majame plaukime labai nepalankiai susiklostė burtai – gavau ypač pa jėgius varžovus. Be to, teko varžy tis pavėjui, o tai irgi parankiau sil pnesniems priešininkams. Laimei, viskas baigėsi sėkmingai.“ Griuvo, bet finišavo
Kiek kukliau dviračių plento varžy bose sekėsi Ramūnui Navardauskui ir Gediminui Bagdonui. Abu lietu viai distanciją baigė su pagrindine grupe dviratininkų, kuri nuo nu galėtoju tapusio 38-erių kazacho Aleksandro Vinokurovo atsiliko 40 sek.: R.Navardauskas finišo liniją kirto 46-as, o G.Bagdonas - 58-as. Beje, pastarasis sportininkas pa čioje lenktynių pradžioje pateko į incidentą. G.Bagdonas buvo vienas
Svečias: stipriausių šalies plaukikų pirmuosius startus Londono olimpiniame baseine stebėjo ir šalies va
dovė Dalia Grybauskaitė.
iš tų, kurie pateko į didžiulę griūtį, tačiau atsistojo ir tęsė kovą. „Atsistojau ir pabandžiau va žiuoti toliau. Sumuštą koją skau dėjo, tačiau lenktyniauti galėjau. Atmosfera Londono plente buvo tiesiog nuostabi“, – savo pasiro dymą apibendrino G.Bagdonas.
Atsistojau ir paban džiau važiuoti to liau. Sumuštą ko ją skaudėjo, tačiau lenktyniauti galėjau. Jam ši olimpiada jau baigėsi, o K.Navardauskas dar startuos in dividualaus starto lenktynėse. „Jaučiu daug atsakomybės ir psichologinio spaudimo, pasi stengsiu pasirodyti kuo geriau“, – apie būsimą startą kalbėjo K.Na vardauskas. Olimpinės Lietuvos vyrų rinkti nės trenerio Artūro Kaspučio tei gimu, jei R.Navardauskas pateks į 20-uką, tai bus labai geras rezul tatas. Gimnastas suklupo
Atrankos varžybų barjero prati muose ant arklio nepavyko įveik ti 21 metų kauniečiui gimnastui Rokui Guščinui. Lietuvis surin ko 14,366 balo ir užėmė 17-ą vie tą tarp 69-ių rungt ies dalyv ių. Iki finalinio aštuntuko Lietuvos gimnastui pritrūko 0,534 balo.
Beje, nepasisekė ne vienam lie tuviui. Netikėtą nesėkmę atranko je patyrė ir šios rungties olimpinis vicečempionas kroatas Filipas Ude, kuris su 13,933 balo liko tik 32-as. Nesėkme badmintono varžybose startavo vienintelė mūsų šalies šios sporto šakos atstovė 26-erių Akvilė Stapušaitytė. Pirmajame F grupės mače tauragiškė 16:21, 7:21 nusi leido 14-ajai turnyro raketei Ny derlandams atstovaujančiai 35-erių kinei Jie Yao ir gerokai komplikavo savo galimybes žengti toliau. Antrą grupės mačą šiandien lie tuvė žais su 29-erių islande Ragna Ingolfsdottir. Į aštuntfin alį pateks tik grupės nugalėtoja. Lyderiai – kinai
Įspūdingiausiai olimpiados pradžia susiklostė Kinijos sportininkams. Jau per pirmąją varžybų dieną jie susikrovė net 4 aukso medalius, o dar vieną tokios pačios prabos ap dovanojimą iškovojo vakar anks ti ryte. Su penkiais auksiniais medaliais praėjusių olimpinių žai dynių šeimininkė tvirtai pirmau ja komandinėje įskaitoje ir lenkia sėkmingai šaudymo ir fechtavimo rungtyse pasirodžiusius italus. Kinijos sportininkė iškovojo ir patį pirmąjį Londono olimpinių žaidynių aukso medalį – 23-ejų šaulė Siling Yi triumfavo mote rų šaudymo oriniu šautuvu iš 10 metrų finale. Nors olimpiada dar tik prasidėjo, joje jau užfiksuotas ir pirmasis tei giamas dopingo testas. Oficialiai
patvirtinta, jog Albanijos sunku mų kilnotojas Hysenas Pulaku tapo pirmuoju olimpiečiu, kuris naudo jo draudžiamus preparatus. Tarp tautinio olimpinio komiteto (TOK) teigimu, liepos 23-iąją atliktame sunkiaatlečio H.Pulaku dopingo teste buvo aptikta stanozololo. Be šio sportininko, iš žaidynių sun kiosios atletikos varžybų buvo pa šalinti ir du Turkijos atstovai, kurių dopingo testai buvo teigiami per pasirengimo olimpiadai etapą.
Sunkumų kilnojimas. Moterys. 48 kg. 1. Wang Mingjuan (Kinija), 2. Hiromi Miyake (Japonija), 3. Ry ang Chun-Hwa (Šiaurės Korėja).
Medaliai Šalis
1. Kinija 2. Italija 3. JAV 4. Brazilija 4. Pietų Korėja 6. Australija 6. Kazachstanas 6. Rusija
Auks.
Sid.
Bronz.
Iš viso
5 2 1 1 1 1 1 1
0 2 2 1 1 0 0 0
2 1 2 1 1 0 0 0
7 5 5 3 3 1 1 1
16
sportas
pirmadienis, liepos 30, 2012
Daugiau golfo turnyro akimirkų – kl.lt
Bendrovės „Diena Media News“ (DMN) golfo turnyras, vy kęs Klaipėdos pašonėje – Stančių kaime esančiame „National Golf Resort“ aikštyne, pranoko lūkesčius. „Tiek dovanų per visą sezoną nelaimiu, kiek gavau vien per šias varžybas“, – džiaugėsi Vytautas Rickus, nugalėjęs vyrų pirmosios katego rijos grupėje.
DMN turnyrą laimėjo V.Rickus ir I.Česnakienė Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt
Pasirinko golfą, o ne tenisą
Nuo ankstyvo ryto į kovą stojo 29 vyrai ir 7 moterys. Tarp stipriosios lyties atstovų pergalę šventęs V.Rickus vos tašku aplenkė Kazį Pauliką. Trečiąją vie tą užėmė Arūnas Kuraitis. V.Rickus atviravo, kad su golfo žaidimu susipažino prieš daugiau nei penkerius metus. „Lazdą į rankas paėmiau, kai prie Klaipėdos dar nebuvo golfo klubo, per atostogas Ispanijoje, Maljorkos saloje. Aikštyno šeimininkas pa kvietė mane ir kartu buvusį Arū ną Kuraitį pabandyti rankos taiklu mą“, – šypsojosi nugalėtojas.
Nugalėtojas: pajėgiausių vyrų grupėje geriausiai sekėsi V.Rickui.
Lyderė: moterų varžybas po atkaklios kovos laimėjo I.Česnakienė.
Arūnas Kuraitis:
Tuo ir žavi ši golfo turnyro sistema, kad gali varžytis skir tingo meistriškumo žaidėjai.
Anot V.Rickaus, žaidžiant golfą bū tina ištvermė, geras fizinis pasiren gimas, taiklumas ir gebėjimas susi kaupti. Jis sakė, kad dėl DMN turnyro paaukojo „Nida Jazz“ teniso varžybas, kurių iki šiol nebuvo praleidęs. „Nežinau, kokia intuicija pakuž dėjo žaisti golfą, o ne tenisą. Gal tai, kad prieš savaitę gerai pasiro džiau Lietuvos čempionate, o gal tai, kad DMN turnyre prizininkų laukė įspūdingi prizai, – gera nuo taika švytėjęs lyderis prisipažino, jog tokio dovanų lietaus nesitikė jo. – Tai siurprizas ne tik man, bet ir visiems turnyro dalyviams. Žinia apie gerą turnyrą pasklis ir kitąmet bus dar daugiau žaidėjų.“ Mažiau patyrusių – vyrų antroje kategorijos grupėje geriausiai žaidė Algirdas Zabarauskas. Antrasis bu vo Aleksandras Dronovas, trečias – Jonas Elenskis. Moterų grupėje nepralenkiama buvo Inga Česnakienė. Tik jai nu sileido Irina Trakšelienė. Trečio sios vietos dovanomis džiaugėsi Olesia Ševčenko. Žaisdama užmiršta darbus
I.Česnakienė dar buvo apdovano ta už taikliausią smūgį, kai kamuo
Ateitis: R.Cibauskas su žmona Reda neatme-
tė galimybės, jog patys kada nors žais golfą.
liukas po pirmo smūgio vos neįkri to į duobutę. „Prieš trejetą metų apie golfą bū čiau pasakiusi, kad tai „bobučių ir diedukų“ sportas, tačiau pradėjusi žaisti supratau, jog šioje sporto ša koje reikia ne tik išmokti techniškai smūgiuoti, bet ir daug protauti“, – teigė nugalėtoja. I.Česnakienė prisipažino, kad žaisdama golfą užmiršta rūpesčius, reikalus, išsivaduoja nuo stresų. Moteris tvirtino, jog DMN turnyre buvo maloniau žaisti, nei prieš sa vaitę vykusiame šalies čempionate. „Šiose varž yb ose nekank in o įtampa, kad būtinai reikia laimėti, – teigiamas turnyro puses vardijo taikliarankė. – Turnyre dalyvavu sios moterys buvo draugiškos. Tai labai svarbu, nes kartu reikia var žytis apie penkias valandas. Jei var žovės negeranoriškos, tai suprastėja nuotaika ir krenta žaidimo lygis.“ Dar dviem žaidėjams organizato riai įteikė dovanas už tolimiausius
Pagarba: TEO LT Klaipėdos regiono direktorius
L.Lapinskas su šeima pasveikino žaidėjus.
smūgius. Moterų grupėje apdova nota Jolanta Zabarauskienė, vyrų – Egidijus Slanina. Jo smūgiuotas ka muoliukas nuskriejo apie 260 m. Dalyviams – solidūs prizai
Pirmųjų vietų nugalėtojams buvo įteikti gausūs rėmėjų įsteigtų prizų rinkiniai: nakvynė viešbučio „Vana gupė“ verslo klasės kambariuose su pusryčiais, apsilankymu viešbučio SPA centre bei pirčių komplekse, prabangi vakarienė „Friedricho pa saže“, ekologiški „BioEco“ kosme tikos rinkiniai, kvietimai į „Snow“ areną, šveicariško „Lindt“ šokola do rinkiniai, „Chivas“ gėrimai bei renginio organizatoriaus dovanos – metinė dienraščių „Klaipėda“, „Kauno diena“ ar „Vilniaus diena“ prenumerata pasirinktinai. Pažiūrėti turnyro buvo atvykę ir verslo partneriai. Jie turėjo ga limybę dalyvauti golfo pamoko se bei susipažinti su šiuo žaidimu tiesiogiai.
Vairuotoja: verslininkė L.Bosienė išbandė hi-
bridinį „Lexus“ modelį.
Ekologiškos kosmetikos namai „BioEco“ pakvietė į užsiėmimus, kurie suintrigavo ne tik moteris, bet ir vyrus. Daugelis išbandė ran kų darbo kosmetiką, susipažino su jos gamybos ypatumais bei ekolo giškos kosmetikos nauda. Pagrindinis golfo turnyro rė mėjas „Lexus“ pristatė naujausius hibridinius modelius, o visi norin tieji bandomuosiuose važiavimuo se išbandė „Lexus“ automobilius. Aukštas varžybų lygis
DMN turnyro rezultatus apibend rinęs „National Golf Resort“ aikš tyno vadovas A.Kuraitis gyrė da lyvius, kuriems teko varžytis kone ekstremaliomis sąlygomis. „Oro temperatūra – 32 laipsniai karščio. Žaidėjai vaikščiojo, varžėsi neturėdami jokios užuovėjos. Pūs telėjęs vėjelis nesumažino karščio, o tik dar labiau apsunkino varžy bų sąlygas, nes sportininkams teko papildomai koreguoti smūgius“, –
Vytauto Liaudanskio nuotr.
tvirtino A.Kuraitis. Anot jo, jei pri zininkus lemtų smūgių skaičius, tai pergalę būtų šventęs vienas pajė giausių golfo žaidėjų Lietuvoje An tanas Sadauskas, DMN turnyre likęs penktas savo grupėje. „Tuo ir žavi ši golfo turnyro sistema, kad gali var žytis skirtingo meistriškumo žaidė jai“, – džiaugėsi A.Kuraitis. Paprašytas pakomentuoti turny ro lygį, patyręs žaidėjas neperdėda mas sakė, kad dėl DMN prizų kovo ję žaidėjai – aukšto meistriškumo. „Vyrų grupėje kovojo keturi spor tininkai iš Lietuvos pajėgiausių žai dėjų dvidešimtuko. Moterų grupė je nugalėjusi I.Česnakienė neseniai šalies čempionate iškovojo bron zos medalį. Žinant, kad kitose gol fo aikštynuose taip pat vyko turny rai, tai DMN varžybos sulaukė tikrai nemažai pajėgių sportininkų. Apie šį turnyrą, manau, išgirs dar dau giau šios sporto šakos mėgėjų ir ki tąmet dalyvaus dar daugiau golfo žaidėjų“, – įsitikinęs A.Kuraitis.
23
pirmadienis, liepos 30, 2012
įvairenybės kryžiažodis
horoskopai
„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė ir „Jotema“ leidykla –
Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Noros Roberts knygą „Ilgai ir laimingai“.
Nora Roberts. „Ilgai ir laimingai“. Keturios geriausios draugės jaučiasi laimingos, kad savo klientams prašmatniame Braunų dvare gali surengti nepakartojamą vestuvių šventę: Emalaina iš gėlių sukurs nuostabią pasakų šalį, Lorelė nudžiugins nepaprasto grožio ir skonio desertais, Makenzė įamžins kiekvieną laimingą sutuoktuvių akimirką, o Parker pasirūpins visomis šventės detalėmis.
Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
teatras Klaipėdos dramos teatras Palanga, Palangos senoji gimnazija, Jūratės g. 13 Rugpjūčio 8 d. 20 val. – M.Gavran. „Viskas apie moteris“, 1 d. spektaklis. Rež. D.Tamulevičiūtė. Rugpjūčio 9 d. 20 val. – E.E. Schmitt. „Paleistuvis“. 2 d. laisvamaniška komedija. Rež. P.Gaidys. Rugpjūčio 10 d. 20 val. – E.Kishon. „Ei, Džuljeta!“. 2 d. tragikomedija. Rež. A.Vizgirda. Bilietai parduodami nuo rugpjūčio 1 d. Palangos senojoje gimnazijoje (Jūratės g. 13) 12–18 val., spektaklių rodymo dieną – 13–20 val. Bilietus platina BILIETŲ PASAULIS (www.bilietupasaulis.lt). Informacija www.kldteatras.lt.
Žvejų rūmai (Taikos pr. 70) Rugpjūčio 14 d. 19 val. didžiojoje salėje – Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro gastrolės. N.Saimono komedija „Paskutinysis iš aistros kamuojamų
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima
pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., DIENA KL KLAIPĖDA (žinutės kaina – 1 Lt).
meilužių“. Rež. G.Gabrėnas. Bilieto kaina 28–33 Lt. Bilietų platintojas Bilietai.lt.
Išsamiau apie repertuarą, taikomas nuolaidas – www.koncertusale.lt. Vasaros koncertų ciklas KKS parko estradoje Rugpjūčio 11 d. 20 val. – „Operos paštetas“. D.Tiškovaitė (sopranas), A.Sabulytė (mecosopranas), J.Sakalauskas (baritonas), V.Lukošius. Bilietai – 20 Lt, studentams, moksleiviams, senjorams, neįgaliesiems – 15 Lt. KITI RENGINIAI Rugpjūčio 9 d. 19 val. – „Domino“ teatro komedija „Apie ką kalba vyrai?”. Bilietais prekiauja Bilietai.lt. Rugpjūčio 12 d. 19 val. – „Domino“ teatro komedija „Striptizo ereliai“. Bilietais prekiauja Bilietai.lt.
Klaipėdos muzikinis teatras (Danės g. 19, tel. 397 402) XV tarptautinis operos ir simfoninės muzikos festivalis „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“ Klaipėdos miesto 760 metų jubiliejui Liepos 31 d. 10–21 val. – paminklas „Arka“, Klaipėda. „Ore“. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto trupės atviros kūrybinės dirbtuvės. Rugpjūčio 4 d. 19 val. – Nidos evangelikų liuteronų bažnyčia. „Moterų dainos“. Koncertas. Solistė D.Kužmarskytė (mecosopranas). Koncertmeisterė I.Maknavičienė. Rugpjūčio 10 d. 21 val. – paminklas „Arka“, Klaipėda. Marijos Kalvelytės (fortepijonas) koncertas.
Klaipėdos koncertų salė (Šaulių g. 36, tel. 410 566, www.koncertusale.lt) Bilietus platina BILIETAI.LT. Informacija ir bilietų rezervavimas trumpuoju numeriu 1588 (2 Lt/min.).
Klaipėdos etnokultūros centras (Daržų g. 10) Kiekvieną trečiadienį 10–12 val. – konsultacijos kalendorinių švenčių klausimais (etnologė V.Jankūnaitė). Tel. 310 022. Kiekvieną ketvirtadienį 15–16.30 val. – konsultacijos tautinio kostiumo klausimais (dailininkė E.Matulionienė). Tel. 410 108.
2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda.
Avinas (03 21–04 20). Esate neįprastos nuotaikos, stengiatės įvertinti savo pažiūras ir asmenybę. Galimas susižavėjimas vyresniu ar autoritetingu žmogumi. Jautis (04 21–05 20). Aplinkiniai trukdys išsakyti savo nuomonę. Galbūt pritrūks jėgų, kantrybės bendraujant su kitais. Bus gana sunku objektyviai įvertinti įvykius, todėl rizikuojate susipainioti. Dvyniai (05 21–06 21). Esate labai įsitempęs, būsite šiek tiek irzlus. Dėl vidinių prieštaravimų gali kilti nesutarimų su aplinkiniais, todėl šiandien geriau patylėkite ir venkite konfliktų. Vėžys (06 22–07 22). Diena gali atrodyti beprasmė ir nuobodi. Bet jūs žinote, kad ateis kiti laikai, o kol kas teks panuobodžiauti darbe, tvarkyti aplinką. Liūtas (07 23–08 23). Svajokite, stebėkite žvaigždes, juk ne taip dažnai pasitaiko tokių galimybių. Gera knyga ar filmas padės atitrūkti nuo realybės. Dar geriau būtų aplankyti parodą, prezentaciją, tai, kas jus įkvėptų ir suteiktų naujų jėgų. Mergelė (08 24–09 23). Palanki diena atlikti įvairius darbus. Jūsų organizuotumas ir atsidavimas darbui padės įveikti bet kokią užduotį. Esate kupinas energijos ir emocijų, bet nepraraskite savitvardos. Svarstyklės (09 24–10 23). Pajusite stiprų poreikį bendrauti. Norėsite prieštarauti kitų žmonių vertybėms, plaukti prieš srovę. Nieko svarbaus nespręskite, ypač jei jaučiate, kad ne iki galo supratote situaciją. Skorpionas (10 24–11 22). Pastebėsite, kad esate vertinamas dėl gebėjimo susitvarkyti su duotomis užduotimis. Žmonės supras jūsų problemas ir palaikys jus. Neužrieskite nosies ir nepamirškite padėti kitiems. Šaulys (11 23–12 21). Palanki diena bendrauti su draugais ir jaunais žmonėmis. Puikiai praleiskite laiką. Teigiamai vertinsite savo padėtį, bus malonu padėti aplinkiniams. Ir nesidrovėkite savo minčių bei darbų. Ožiaragis (12 22–01 20). Esate linkęs analizuoti savo gyvenimą ir supantį pasaulį. Jus įkvėps bendravimas su jaunesniais žmonėmis. Kils noras imtis ko nors nauja, įdomaus, įgyvendinkite. Vandenis (01 21–02 19). Jaučiate šeimos paramą, o namai atrodo saugiausia vieta. Jaučiate aplinkinių palaikymą. Palankus laikas rimtiems pokyčiams ir asmeninėje erdvėje, ir apskritai supančioje aplinkoje. Žuvys (02 20–03 20). Neigiamai vertinsite savo idėjas ir mintis, o neteisingai suprasta kitų žmonių nuomonė suklaidins jus, todėl šiandien geriausia tiesiog patylėti ir imtis savo tiesioginių pareigų.
Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, rugpjūčio 7 d.
parodos KKKC Parodų rūmai (Aukštoji g. 1/Didžioji Vandens g. 2) RENGINIAI Rugpjūčio 8, 22, 29 d. 22 val. marinistinio kino ciklas. Nemokamai.
KKKC Meno kiemas (Bažnyčių g. 4) Iki rugpjūčio 10 d. Mindaugo Gabrėno fotografijų paroda „Dreamscapes“. Nemokamai. Iki rugpjūčio 14 d. KKKC tarptautinėje meno rezidentūroje – lietuvių menininkė Vaida Tamoševičiūtė. Iki rugpjūčio 17 d. tarptautinis projektas „3+3. Jaunas trijų šalių menas“. KKKC I a. meno galerija. Nemokamai. Iki rugpjūčio 20 d. KKKC tarptautinėje meno rezidentūroje – jaunasis kūrėjas iš Prancūzijos Aymeric Ebrard.
Lietuvos aklųjų bibliotekos Klaipėdos filialas (Šviesos g. 3) Iki rugsėjo 1 d. dvi Klaipėdos m. Regos ugdymo centro socialinio skyriaus dalyvių ir ugdytinių darbų tapybos ir keramikos parodos (dailės mokytoja J.Šatkutė ir keramikos mokytoja F.Spudulienė).
LDM Prano Domšaičio galerija (Liepų g. 33) Veikia P.Domšaičio tapybos ekspozicija, nuolatinė dailininko marinisto Č.Janušo (1907–1993, JAV) kūrinių ekspozicija „Prie Baltijos ir prie Atlanto“; V.Kašubos kūrybos ekspozicija „Žmogaus misterija“; iki rugpjūčio 31 d. dailininkų Renatės Lūšis, Irinos Novokreščionovos ir Ake’s Franzeno akvarelių paroda; iki rugsėjo 12 d. „Arbit Blatas. Sugrįžimas į tėvynę“. Iki rugpjūčio 24 d. nuo antradienio iki penktadienio 10–12 val. galerija kviečia vaikus į „Vasaros studiją“.
Orai
Šiandien Lietuvoje numatomi neramūs, su perkūnijomis orai. Vietomis lis smarkiai, bus škvalas, per kurį vėjo gūsiai sieks 15–20 m/s, kai kur susidarys kruša. Dieną bus 22–27 laipsniai šilumos. Rytoj orai nurims, karštis pasitrauks, tik vietomis trumpai palis. Dieną bus apie 20–25 laipsnius šilumos.
Šiandien, liepos 30 d.
+22
+21
Telšiai
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (priešpilnis)
+24
Šiauliai
Klaipėda
+25
Panevėžys
+28
Utena
+23
5.26 21.23 15.57
212-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 154 dienos. Saulė Liūto ženkle.
Tauragė
+24
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +37 Berlynas +20 Brazilija +26 Briuselis +18 Dublinas +14 Kairas +37 Keiptaunas +18 Kopenhaga +18
kokteilis Parade – prisiplakėlė Didžioji Britanija įrodė, kad turi gerų reži sierių. Tuo įsitikinome stebėdami įspū dingą vasaros žaidynių atidarymą. Vos ne pusę šventės laiko truko vals tybių komandų paradas. Mes neatkrei pėme dėmesio, tačiau Indija buvo nu stebusi, kad šalia šios šalies vėliavne šio imtynininko Sushilo Kumaro žings niavo niekam nepažįstama moteris. Ji akivaizdžiai išsiskyrė, nes buvo apsi rengusi ryškiai raudona palaidine. Apsaugininkai manė, kad toji dama – indų delegacijos narė, o indai manė, jog ji – žaidynių organizacinio komite to atstovė. „Tik po parado mes supratome, jog tai – pro apsaugą praėjusi moteris“, – teisino si vienas Indijos delegacijos vadovų. Narsuolė buvo atpažinta, kai nuotrauka pateko į plačiuosius žiniasklaidos van denis. Pasirodo, ji – Madhura Honey, ke letą metų Londone studijuojanti indė.
Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas
+19 +35 +28 +32 +24 +20 +22 +30
Praha Ryga Roma Sidnėjus Talinas Tel Avivas Tokijas Varšuva
Vėjas
Marijampolė
Vilnius
+24
Alytus
3–7 m/s
orai klaipėdoje Šiandien
+27
+25
+24 +26 +32 +15 +24 +32 +32 +26
bais akivaizdžiai išsiskyrė tarp Indijos atstovų.
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
21
21
20
18
6
20
21
20
16
6
20
22
20
21
5
rytoj
trečiadienį
Interpolas – už tigrus
1863 m. gimė automobilizmo pradininkas JAV Henry Ford. 1898 m. mirė Prūsijos ministras pirmininkas Otto von Bismarck, įkūręs Vokietijos imperiją (1871 m.) ir buvęs pirmuoju kancleriu (1871–1890 m.). 1938 m. gimė kino režisierius Kazimieras Musnickas. 1947 m. gimė garsusis kovinių kino filmų aktorius Arnold Schwarzenegger.
1948 m. gimė prancūzų aktorius Jean Reno.
teleloto Nr. 851 2012 07 29 §§§ §§§ §§§ Visa lentelė – 68 385 (1 x 68 385) Lt §§ §§§ Įstrižainės – 12 Lt §§§ Eilutė – 3 Lt §§ §§ Keturi kampai – 2 Lt
Tikras atvejis Vakar 911 gelbėjimo tarnyboje pasigirdo nerimą keliantis skambutis. Gelbėtojai susinervino ir ragelio nutarė nekelti.
Iš olimpiados Irkluotojas sako bičiuliui: – Na ne, daug iau aš su Jonu nebeirk luosiu. – O tai kodėl, blogai irkluoja ? – Ne. Paž iūrėk, kok ios jo ausys, prieš vėją nepairkluosime. Česka (397 719; labai patiko olimpinių žaidynių atidarymas, kuris, ko gero, buvo gražiausias iš visų)
Grobis: tigrai vis dar yra geidžiamas brakonierių taikinys.
Interpolas vakar paminėjo Pasau linę tigrų dieną ir paskelbė specia lios operacijos šioms didžiosioms katėms išsaugoti rezultatus: parei gūnai suėmė 40 žmonių ir konfiska vo tigrų kailių bei kitų kūno dalių.
Per operaciją „Grobis“ (Prey), su rengtą Butane, Kinijoje, Indijoje ir Nepale, buvo konfiskuota ir kito kios kontrabandos – raganosių ra gų, dramblių ilčių ir jūros arkliukų, taip pat saugomų augalų, paskelbė tarptautinė policijos organizacija. Interpolo aplinkosaugos nu sikaltimų programa koordinavo operaciją, kurioje dalyvavo po
Abdonas, Donatilė, Jovilė, Nortautas, Radvilė.
liepos 30-ąją
§§ §§ 01 57 29 39 71 66 68 52 07 54 61 35 20 13 03 63 69 09 58 12 04 49 51 73 15 34 41 72 50 26 38 47 02 32 17 §§§ 06 11 33 36 27 §§ §§§ 23 25 43 08 48 §§§ §§§ §§§ 60 59 55 42 53 44 75 46
Įžymybė: M.Honey ryškiais rū
Vardai
Vytauto Petriko nuotr.
licijos, muitinių, aplinkosaugos agentūrų, kovos su narkotikais biurų ir miškų apsaugos pareigū nai bei prokurorai. Operacija „Grobis“ buvo su rengta pagal projektą „Grobuo nis“ (Predator) Interpolo ir trylikos Azijos šalių, kuriose tebegyvuo ja laukinių tigrų populiacijos, ini ciatyva. BNS inf.
Papildomi prizai: „VW Jetta“ (TV) – Romualdas Škarnulis „Renault Thalia“ (TV) – Kazimieras Vytautas Želvys „VW Jetta“ – 0167155 „VW Jetta“ – 0069989 „Renault Thalia“ – 0342225 Kelialapis į Maljorką – 0069256 Kelialapis į Graikiją – 0087192 Kelialapis į Turkiją – 0 145461 Poriniai kelialapiai į Palangą – 0324444, 0435597, 0010905, 0405946, 0406879 Motoroleriai „Mosca Fava“ – 0488601, 0212632, 0455755 Dviračiai „Panther“ – 058*452 LED televizoriai „Orion“ – 033*357 Muzikos centrai su DVD „Sony“ – 013*842
1991 m. Rusija pripažino Lietuvos nepriklausomybę. 2007 m. mirė legendinis švedų kino režisierius Ingmar Bergman. 2007 m. mirė Michelangelo Antonioni, vienas garsiausių visų laikų italų kino kūrėjų. 2010 m. eidamas 81-uosius metus mirė literatūrologas, humanitarinių mokslų daktaras, prozininkas Juozas Jasaitis.
Fotokameros „Kodak“ – 019*517 Cikloninės krosnelės „LR“ – 012*776 Kavos aparatai „Electrolux“ – 026*862 TV priedėliai „TV Star“ – 005*879 GPS navigatoriai „Manta“ – 019*325 Planšetiniai kompiuteriai „Easypad“ – 016*464 10 000 Lt (tel. 1634, liepos 23 d.) – Viktoras Jasiūnas iš Kauno 10 000 Lt (tel. 1634, liepos 23 d.) – Danguolė Sutkaitienė iš Šakių rajono 10 000 Lt (tel. 1634, liepos 23 d.) – Julija Bružienė iš Anykščių rajono Kvietimai į TV: 000*161, 057*482, 053*865 Prognozė: Aukso puode bus – 1 000 000 Lt