Penktadienis, rugpjūčio 31 d., 2012 m. Nr. 203 (1402) Tv he
ROjus šeštadieni s TODĖL, Todėl, KADVilnieTis ESU VILNIETIS Kad esu
sausio 23 d.,
2010 m.
nr. 15 (671)
A.SAkA diena.lt lAu žvaigždėmsSkAS bus
TV3 laidos „Akis tata“ ir LNK „Abi pus sienos“ rei Kedys. Kristupas tingus augina Drą Krivickas ėmė sius si D.Kedžio gyny Leškevičius ad bos, o Giedrius vokatauja Laimu tei Stankūnaitei ir Andriui Ūsui.
švelnus
NEt 38
PROGRA MOs
„Mane išgelbė
jo Dievas“
Dvidešimtmetė lietuvaitė Karo lina Kirilko niekada nepamirš koš ma ro, kurį išgyve no per žemės drebė jimą Haityje.
2,00 Lt
d.
„Pussy Riot“ bylos atgarsius papildė kraupi dviguba žmogžudystė. Pasaulis 10p.
rugsėjo 1
Įsigytas elektro nines ir buitines prekes gyventojai draudžia tiesiai prekybos vietoje. Ekonomika 8p.
diena.lt
Galvodavau, ką man reikėtų daryti – eiti į džiungles bananų valgy ti?
2012 m.
TODĖL, KAD naujienos ESU VILNIETIS Tikros sostinės
„Vėtros“ futbolo komandos treneris Virginijus Liubšys
8p. MieStaS
„Staiga pasigir do tarsi greitai pra stiprus garsas, va nys, – prisiminė žiuotų traukiK.Kirilko. – Ir tą pačią akimirką pradėjo drebėti namas. Pirmomis akimirkomis šo kiruoti nutilome. Bandėme keltis ir lipti nuo namo, tačiau pradžioje to padaryti nepavy ko. Matėme, kaip griuvo gretimi namai, mūsų na mo tvora...“
Netoli griuvo mo jo namai, tvoros, kykla, lūžinėbuvo girdėti verksklykė žmonės, šauksmai. Gatvės mas, pagalbos kių ir dūmų sūku paskendo dulryje. Plačiau skaitykite
Šokoladas
17
Idėja, verta „Kristoforo“
SAvA horosk itėS opas ir KryžiAžo diS
TV3 stebukl ųšalis
Pasaulis
Buvęs JAV prezi den W.Bushas – nors tas George’as ir nepopuliarus, bet reikalingas. 12p.
Taikiklyj e
Sėkmė: žemės
drebėjimas Hai tyje nusinešė Karoliną Kirilko. dešimtis tūkstan
Ratai: 11 pata rimų vairuotojams
šiandien priedai
+
Ūkininkų turge lių užkrėtęs Mindau idėja šalį vičius gautą Šv. gas Maciule Kristoforo statulėlę mielai pa į tūkstančius ga dalytų balėlių. 3p. teMa
„Irmanto sriubos“ be Irmanto
Svajonę atidary ti sriubų res toraną įgyven dinęs Jablonskas dabar Irmantas da, bet minties sriubų never su joną iš sriubos sikrauti mili neatsisako. 5p. eko no Mi ka
čių gyvybių ir
tik atsitiktinu
mas išgelbėjo
Tomo Mozūros
PORTReTa s
montažas
Šokoladas
Naktinio klubo sce jantis vyras. Įsiaud noje repuoninkas, besiplaiks rinęs būgnitančia kasele. Abiem jiems – 31-i ir gal jų veik la niekam nekeltų nuo juodu nebūtų ku stabos, jei nigai. 19p.
tV diena
Darbas užsieny je – tik miražas
Aklai įdarbinimo pasitikėję lietu agentūromis viai vis dažniau užsienyje lieka ir be darbo, ir be pinigų. Dėl to ten minti teismų slenks ka kantriai čius. 6p. UžribiS
27p.
Sportas
Saulius Štomber gas grįžo į didįjį krep sušinį. Dvejų metų per trau vienam geriausių ka visų laikų Lietuvos krepšininkų išėjo tik į naudą. Saulius grįžo su laukęs antrojo vaiko, iš sigydęs skausmus, pasiilgęs krepšinio. Ir nė kiek nepanašus į ve teraną. „Sugrįžo noras žaisti. Tad kiek leis sveikata ir bus noro, dar rungtyniausiu“, – sakė dviejų olimpiadų prizi ninkas. 14p.
Rytoj — storesnė „Vilniaus diena“ ir priedas „TV diena“.
Sveikatos viršūnės e
panika kuliNkilo aR Ekspe iJa
STT įkliuvęs svei katos apsau gos
Pirmas lietuviš kas S ženklu. Ir galbūt filmas su merciškai sėkmin pirmas kogas. Lietuvos kino teatruose pra juostos „Zero 2“ dėtos rodyti režisierius Emilis Vėlyvis tiki: jo darbas privalo pritrauk ti žiūrovų.
1,30 Lt
viceministras Artūras Ski men kas gari li būti taimo tik pir ji sveika su tos cuapkisaunigos sistemą apėmu jomis sio korupcijos
bibliOtek Stabų saulė a ir klasikos
tinklo auka. 9p.
lydis paieškos
kiNOFO Apoka telis lipsės lau kiama su
šypsena
Po kriokliu – nepaisant pavojų Tiražas 35 200
Po Vytauto Lietuva nuskendo, išniro iš vandens tik Basanavi čiaus laikais. Istorikas Alfredas Bumblauskas pasišaipė iš stereotipinio požiūrio į šalies istoriją.
5p.
Miestas
2p.
Skaityti – į miesto širdį
Problema: vilniečiai po šiuo kriokliu maudytis lenda nepaisydami pavojaus. Tačiau nieko nedaro ir savivaldybė – nei pašalina pavojingai kybantį
betono luitą, nei įrengia įspėjamuosius ženklus.
Maudynes Verkių parke esančiame kriok lyje pamėgę vilniečiai susirūpino, kad jį dengiantis stogelis gali būti pavojingas, ir paprašė savivaldybės jį sutvarkyti. Valdininkai pavojų pripažino, bet, užuot problemą išsprendę, pasiūlė ten apskritai nekišti nosies.
Rūta Grigolytė
r.grigolyte@diena.lt
Atsakymas nepatenkino
Dėl Verkių parko šaltinio kriok lio stogelio skundėsi jau ne vie nas vilnietis, tačiau formalus sa vivaldybės ats tovų atsak ym as į ofic ialų sost inės gyventojo Ro ko skundą gautas tik šią savaitę. Atrodo, abi šalys taip ir nesusiš nekėjo.
Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos nuotr.
Tiek Vilniaus miesto savivaldybės miesto problemų registre, tiek me ro Artūro Zuoko paskyroje feisbu ke paskelbta stogelio nuotrauka ir apibūdinta problema. „Per karščius nuvykome į Verkių parką prie kriok lio. Maudėmės šaltinyje. Patyrėme neapsakomą džiaugsmą, buvo la bai smagu. Tačiau besimaudyda mas krioklyje pamačiau virš gal vos styrantį stogelį iš cemento ir akmenų.
2
Lenkiškos mokyklos ginklų dar nesudėjo Andrejus Žukovskis a.zukovski@diena.lt
Nerimstantys streikų komitetai, protesto akcijos, žygis Gedimino prospekte, pamokų boikotas. Pra eitų metų scenarijus šiemet nepa sikartos, tačiau naujus mokslo me tus lenkiškos mokyklos pasitinka kovinės parengties. Proga: tiek naujojo Švietimo įstatymo priėmimą, tiek pernykščių moks
lo metų pradžią rajono mokyklų moksleiviai ir mokytojai pasitiko mi tinguodami. Vytenio Jurevičiaus (BFL) nuotr.
Jaučia kartėlį
Šiuos mokslo metus mokyklos, ku riose dėstoma lenkų kalba, vis dar
pasitinka su nuoskauda. Lietuvių kalbos pozicijas stiprinantis nauja sis Švietimo įstatymas vis dar kaiti na aistras ir švietimo sistemoje dir bančius lenkus verčia kovoti. Jėgų įstatymo kritikams suteikia ir artė jantys rinkimai. Vilniaus rajono Šv. Rapolo Kalinausko gimnazijos di rektorius Zbignievas Maciejevs kis dienraščiui kartojo tuos pačius kaip ir daugelio kitų kalbintų len kiškų mokyklų direktorių žodžius: „Faktiškai niekas nesikeičia, pozicija lieka ta pati.“
2
Miestas
3p.
Dėl bilieto tenka paklajoti Jaunesn i žmonės gal i aplėkti nors ir dvideš imt spaudos kioskų, kol ras, kur pas ipildyt i e. bil ietą ar įsi gyt i viln ieč io kortelę. Tač iau rea lybė tok ia, kad ne visi – jaun i ir svei ki. Rugpjūčio vidur yje paleista e.bi lietų sistema sklandž iai neveik ia, o senjorai verč iam i lakst yt i po visą miestą.
Pramogos 13p.
Traukiniu su muzika
2
penktADIENIS, rugpjūčio 31, 2012
miestas
13p.
Muzikinis traukinys džiugins vilniečius ir kauniečius.
Po kriokliu –
Lenkiškos mokyklos ginklų dar nesudėjo „Tai įstatymas, kurio 1 įgyvendinimas šimtu procentų nėra įmanomas, ir tiek
sėjį. Kol to nėra, nei mes, nei tėvai savo pozicijos nekeisime“, – kal bėjo mokyklos direktorius.
mūsų, tiek tėvų, tiek vaikų po zicija lieka ta pati. Įstatymas bu vo skubotas, priimtas be diskusi jų, nepasitarus su bendruomene, nebandant ieškoti kompromiso, pažeidžiant mūsų, kaip proce so dalyvių, teises“, – nuoskaudas vardijo Z.Maciejevskis. Senų istorijų nekartos
Pernai įstatymas buvo pasitiktas itin priešiškai. Moksleiviai atsisa kė eiti į mokyklas, o maištaujan čias atžalas remiantys tėvai puo lė kurti streikų komitetus. Šiemet aistros atlėgo, o tautinės mažu mos atstovai pasirinko laukimo taktiką. „Reikia ne kovoti, nes kova tarp savo valstybės piliečių nėra gerai. Reikia kalbėtis ir diskutuoti. Ti kimės, kad nauja valdžia po rin kimų bandys rasti kitą būdą, kaip išspręsti šią problemą, ir Švietimo įstatymas bus atšauktas“, – vylė si pedagogas. Pasak Z.Maciejevskio, įtampą gerokai sumažintų ir pavasarį vy kusių bandomųjų lietuvių kalbos egzaminų rezultatų paskelbimas. Šie turėtų parodyti, kiek tautinių
Mato ir pranašumų
Zbignievas Maciejevskis:
Reikia ne kovoti, nes kova tarp savo valstybės piliečių nėra gerai. Reikia kalbėtis ir disku tuoti. mažumų mokyklų moksleiviai moka lietuvių kalbą ir yra pasiren gę pereiti prie naujos sistemos. „Manau, kad šių rezultatų pa viešinimas gerokai pataisytų pa dėtį ir nuramintų tiek tėvus, tiek moksleivius. Švietimo ministeri ja žada, kad tai bus padaryta rug
„Tačiau ar naujajame Švietimo įstatyme visiškai nėra nieko gera ir jį reikia besąlygiškai atšaukti?“ – pasiteiravome Z.Maciejevskio. „Žinoma, ne, ten yra nema žai gerų dalykų, ir dalį tų naujo vių mes nesunkiai įgyvendinome. Pavyzdžiui, buvo reikalaujama padidinti lietuvių kalbos pamo kų skaičių. Nedelsdami tai pada rėme, nes suprantame, kaip svar bu gerai mokėti valstybės, kurioje gyveni, kalbą. Tai labai svarbu“, – teigė pedagogas. Tačiau, anot pašnekovo, nesup rantamas lieka noras apriboti tau tinės mažumos kalbos vartojimą. „Tai ginčytinas dalykas. Gali ma kalbėti apie laipsnišką refor mos įgyvendinimą, kai lietuviškai bus pradėta mokyti nuo pirmos klasės ir jau tapęs dvyliktoku toks abiturientas laikys tokius pat eg zaminus kaip ir lietuvių mokyklą baigęs žmogus. Tačiau ir tai ne tobulas sprendimas, nes žmogus negali valstybinės kalbos mokėti geriau negu gimtosios, šiuo atve ju lenkų“, – pabrėžė pašnekovas.
Mieste situacija geresnė Sostinės lenkakalbių mokyklų vadovai reformą ir galimybes linkę ją įgyven dinti vertinti švelniau. Jono Pauliaus II gimnazijos direktorius Adamas Blaš kevičius tikino, kad jo vadovaujamoje švietimo įstaigoje nauja ugdymo tvar ka be pokyčių galioja jau nuo pernai.
teigė pašnekovas. Vis dėlto nuoskau dą dėl reformos skubotumo jaučia ir šios sostinės mokyklos auklėtiniai bei jų tėvai. A.Blaškevičiui lig šiol keistai skamba teiginiai, kad lenkiškų ar ru siškų mokyklų moksleiviai mokosi prasčiau nei jų bendraamžiai iš lietu „Pas mus didesnių problemų nebu viškų mokyklų. vo. Kadangi mūsų mokiniai yra vil „Štai dabar rankose laikau statistiką: niečiai ir turi kontaktą su lietuvių kal mano mokyklos valstybinių egza ba, jiems buvo nesunku prisitaiky minų rezultatai nė kiek ne prastesni ti. Tad pas mus įstatymas vykdomas nei šalia esančios lietuvių mokyklos. ir didesnių sunkumų nepatiriame“, – Ir taip buvo visada. Tad teiginys, kad
mokyklų, kur dėstoma lenkų kalba, lygis yra prastesnis, – netiesa“, – kal bėjo pašnekovas. Mokyklos direkto rius patvirtino kolegos iš Vilniaus ra jono žodžius, kad šiuo metu kalbos apie streikus nėra. Tačiau situacija gali bet kuriuo metu pasikeisti. „Manau, nepasitenkinimas liko, tik nė ra taip viešai demonstruojamas. Kiek žinau, streikuoti nesiruošiame, bet de zorganizuoti mokymo procesą labai lengva, jeigu tik kas norėtų. Ilgai ruoštis tam nereikia“, – tikino A.Blaškevičius.
Paskirtis: šis krioklys iš tiesų yra hidrotechninis įrenginys, skirtas van
dens lygiui reguliuoti.
Skaitydami auga ne Indrė Pepcevičiūtė i.pepceviciute@diena.lt
Visą vasarą vykstantys projekto „Augu skaitydamas“ renginiai su laukė didelio visuomenės dėme sio. Į leidyklos „Alma littera“ inicia tyvą įsitraukė ne tik vaikai ir jų tėve liai, bet ir žinomi šalies žmonės bei miestų merai. Skatino ir merai
Paliaubos: pernai triukšmingai prieštaravę Švietimo įstatymo pataisoms, šiemet lenkiškų mokyklų pe
dagogai kiek pritilo, bet tikina, kad ginklų dar nesudėjo.
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos nuotr.
Gegužę pradėtas „Alma litteros“ inicijuotas projektas „Augu skai tydamas“ visą vasarą įvairiausiais renginiais kvietė vaikus skaityti. Didžiųjų Lietuvos miestų merai jau ragino mažuosius skaityti ir patys jiems skaitė pasakų ištraukas. Vakar projekto renginys pasiekė Vilnių. Į Rotušės aikštę pasiklausyti miesto mero Artūro Zuoko susirinko di džiulis būrys vaikų ir jų tėvelių. „Skaityti mažiesiems svarbiau sius miesto žmones – merus – pa kvietėme neatsitiktinai. Taip no rėjome parodyti, kad lydimi knygų vaikai užaugę gali pasiekti visų už sibrėžtų tikslų. Tikimės, kad šie renginiai tiek patiems vaikams, tiek jų tėveliams padėjo suprasti,
jog skaitymas yra ne tik prasmin gas laisvalaikis, bet ir galimybė užsitikrinti geresnę ateitį“, – sa kė įmonių grupės „Alma littera“ generalinis direktorius Gintautas Mažeika. Jis džiaugėsi, kad tiek šie, tiek ki ti renginiai sulaukė vaikų ir tėvelių dėmesio, ir neatmetė galimybės, jog reikėtų surengti ir mažesnių miestų merų skaitymus vaikams. Kalbėdamas apie projektą genera linis direktorius teigė, kad jį vyk dyti išties nesunku. „Manau, kad pati idėja priimtina visuomenei. Ir jos įsitraukimas iš tiesų juntamas. Visi renginiai, iniciatyvos sulaukė atgarsio, palaikymo, viskas vyko labai sklandžiai“, – sėkminga pra džia liko patenkintas G.Mažeika. Išdalyta 30 tūkst. knygų medžių
Įgyvendinant projektą „Augu skai tydamas“ buvo siekiama didžiau sios vaikų parašytos knygos re kordo, organizuotas vaikų knygų mėnuo, per kurį žymūs Lietuvos žmonės skaitė ištraukas iš savo mėgstamiausių vaikystės knygų. Liepą ir rugpjūtį didžiųjų miestų vaikų ligoninėse vaikiškas knygas
3
penktADIENIS, rugpjūčio 31, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
nepaisant pavojų Stogelis palinkęs, toks 1 jausmas, kad bet kada gali nukristi. Ženklo, kad maudy
tis draudžiama ar pavojinga, nėra. Žinau, iš kur atiteka vanduo, todėl drąsiai darau išvadą, kad švarus. Tačiau skambinau į Verkių parko direkciją – niekas visą dieną ne kėlė ragelio, kaip ir niekas man neatrašė e. laiško. Siunčiau jiems nuotrauką. Taip pat siūliausi pa dėti nugriauti tą stogelį, nes žada me ten lankytis dažnai, tad norisi saugumo. Kodėl verta imtis prie monių? Jei pasviręs akmenų sto gelis kris į apačią, o apačioje kas nors maudysis, apie 100–150 kg svoris krisdamas nužudys žmo gų arba padarys jį neįgalų. Leng vo sužeidimo čia tikrai nebus, nes smūgis eis į galvą, stuburą, na, dar ir pečius. Labai prašome reaguo ti ir padėti mums susitvarkyti“, – rašė vilnietis Rokas. Rugpjūčio 28 d. gavęs Vilniaus miesto savivaldybės administra cijos Aplinkos ir energetikos de partamento Būsto renovavimo skyriaus atsakymą vilnietis pasi piktino. Su gramatinėmis klaidomis pa rašytame atsakyme į rugpjūčio 15 d. gautą laišką skyriaus vedė ja Stasė Kvederienė teigė: „Vilniaus mieste yra nustatytos penkios vie tos, kuriose patvirtintomis Vilniaus paplūdimių ir jų maudyklų įrengi mo ir jų eksploatavimo ir žmonių elgesio vandens telkiniuose taisyk lėmis, yra įrengti miesto paplūdi miai. Paplūdimius įrengia, tvarko ir prižiūri savivaldybės ar privačios įmonės (bendrovės). Paplūdimiuose maudymosi sezono metu budi gel bėtojai, medicinos personalas, pri žiūrima paplūdimio įranga. Vilniaus miesto savivaldybė neužtikrina sau gos maudymosi, prieigų prie van dens telkinių ne paplūdimių vieto se. Jūsų e. laiške nurodytoje vietoje, prie krioklio, maudytis yra nesau
gu, krioklys nepritaikytas maudy tis. Artimiausia saugi maudymosi vieta gyvenantiems Fizikų gatvėje yra „Žaliųjų ežerų“ paplūdimys.“
Vida Petiukonienė:
Vandens lygis upe liuose keičiasi pri klausomai nuo lie taus. Kartais tuo upeliu vanduo neša net rąstus ir akmenis. Gailisi apskritai prasidėjęs
Iš tiesų oficialiuosius Vilniaus paplūdimius prižiūri bendrovės „Grinda“ Gelbėjimo ir paplūdi mių priežiūros įstaiga. Vandens tyrimus juose atlieka Vilniaus vi suomenės sveikatos biuras. Tyri mai atliekami maudymosi sezono metu (birželio 1–rugsėjo 15 d.) kas dvi savaites. Krioklio reikalus spręsti ar bent padėti tai daryti prašiusį vilnie tį galbūt labiau nustebino savival dybės tarnautojų požiūris į pro blemą. „Tai fantastiškas ir puikus bū das išspręsti problemą „teoriš kai“. Nieko nedaryti, nedėti pa stangų, nes aš manau, kad tiesiog nėra tam etatų arba galimybių la biau gilintis. Viskas suprantama. Yra kaip yra. Gailiuosi, kad prisi registravau prie savivaldybės pus lapio ir kad stengiausi ką nors pa keisti viešai... Gaila, kad tiek dėta pastangų ir jokio rezultato, neskai tant popierinio atsakymo. Susitvarkysime patys. Iki kitos vasa ros susitvarkysime visiškai. Lan kysimės ten žiemą ir padarysime tvarką patys savo jėgomis. Beje, laiške pasijutau kiek pažemintas, juk nurodytose vietose nesimau dome ir maudytis nesiruošiame,
nes ten vandenukas gana fekali zuotas, nelabai mums tinkamas. Turime švaresnių pasirinkimų“, – savivaldybės darbuotojams ir Vilniaus gyventojams žinutę so cialiniame tinklalapyje parašė vi siškai nusivylęs gyventojas. Pavojus visai realus
Kadangi savivaldybės raštas siųs tas asmeniškai besikreipusiajam, vilnietis nusprendė jį paviešin ti. Tačiau atrodo, kad savivaldy bės darbuotojams tiesiog reikėjo surašyti išsamesnį atsakymą „ar čiau žmogaus“. Tokį paaiškinimą „Vilniaus dienos“ žurnalistams pateikė Pavilnių ir Verkių regio ninių parkų direkcijos direktorė Vida Petiukonienė. Ji teigė, kad piktuoju minimas šaltinio krioklys viso labo yra hid rotechninis įrenginys ir nėra mau dytis skirta vieta. Vandens lygis upeliuose keičiasi priklausomai nuo lietaus ir tuo upeliu vanduo neša net rąstus ir akmenis. „Po tuo vandeniu iš tiesų labai pavojinga lįsti saugant gyvybę. O tas stogelis... konstrukcijos beto nas vietomis išsikišęs, vietomis lygi siena. Ten lįsti tikrai negali ma“, – perspėjo direktorė. V.Petiukonienė taip pat sakė, kad įspėjančių nelįsti į vandenį ženklų nėra, nes tai būtų net ne logiška. „Tai elementarūs dalykai. Taip, kaip nėra ženklų, kad žmogus ei tų kelkraščiu, o neitų gatve, taip ir ten. Viduriu kelio eiti pavo jinga, o ši vieta neskirta maudy tis. Jeigu tai būtų skirta vandens procedūroms ar kokioms nors ki toms reikmėms, tuomet suprantu, bet čia hidrotechninis įrenginys, skirtas vandens lygiui reguliuo ti, ir jeigu žmogus sugalvoja lįs ti, tai yra jo paties atsakomybė“, – gyventojų pretenzijomis stebė josi V.Petiukonienė.
e tik vaikai skaitė žinomi žmonės ir leidyklos „Alma littera“ darbuotojai. Iki šiol norą prisijungti prie pro jekto pareiškė ir jame jau dalyvau ja 1306 Lietuvos miestų, miestelių ir kaimų bibliotekos. Per visą vasarą vaikams bu vo išdalyta 30 tūkst. knygų me džių – specialių projekto „Augu skaitydamas“ plakatų, ant kurių vaikai turėjo klijuoti lapelius su savo perskaitytų knygų pavadini mais. Rugsėjo pabaigoje sostinėje vyks renginys, kuriame bus ren kami didžiausius knygų medžius užauginę vaikai, o spalį planuoja mas renginys televizijoje, per ku rį dešimt nugalėtojų – daugiausia knygų perskaičiusių vaikų – bus apdovanoti. „Medžių išdalijome labai daug. Įdomu, kiek jų sugrįš. Turėtų susirinkti keli tūkstančiai vaikų, o tai iš tiesų didelis skai čius“, – sakė pašnekovas. Šis projektas – tik pradžia
Projektas „Augu skaitydamas“ yra pirmasis leidyklos „Alma littera“ iniciatyvos „Lietuva – daugiausia skaitanti šalis Europoje“ – žings nis. Juo siekiama padėti tėvams
Sėkmė: projekto „Augu skaitydamas“ renginiai sulaukė didelio visuo
menės dėmesio. Su džiaugsmu juose dalyvavo ir mažieji skaitytojai.
formuoti vaikų skaitymo įpročius, ugdyti skaitymo įgūdžius, paversti skaitymą mėgstamu užsiėmimu ir taip užtikrinti jiems geresnę atei tį. „Manau, kad tokios iniciaty vos visuomenėje labai reikėjo. Tai bus daugiametė programa, akty viai rengiame priemonių planą, tad idėjų, iniciatyvų, projektų tik rai darysime dar labai daug“, – ža dėjo G.Mažeika. Pašnekovas teigė, kad tikslas yra į visa tai įtraukti visuomenę. Pa vieniai projektai dėmesio sulaukė, bet norint pasiekti daugiau valsty
Gedimino Bartuškos nuotr.
bės mastu, padidinti žmonių norą skaityti, pasak generalinio direkto riaus, reikia ir politikų palaikymo. „Ženklas „Augu skaitydamas“ tinka ne tik vaikams, bet ir mums, nes visi augame skaitydami. Kol kas skaitymo tendencijos nebu vo labai teigiamos, bet tikiu, kad galima padaryti lūžį“, – įsitikinęs G.Mažeika. Projekto „Augu skaitydamas“ tikslas – paskatinti kuo daugiau vaikų pamėgti skaityti, todėl prie jo kviečiamos prisijungti visos įstai gos, organizacijos ar gyventojai.
Nusivylimas: vilnietė apėjo tiek kioskelių netoli namų, kiek pajėgė, bet
bilieto neįsigijo.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Dėl bilieto – po visą miestą Rūta Grigolytė
r.grigolyte@diena.lt
Jaunesni žmonės gali aplėkti nors ir dvidešimt spaudos kioskų, kol ras, kur pasipildyti e. bilietą ar įsigy ti vilniečio kortelę. Tačiau realybė tokia, kad ne visi – jauni ir sveiki.
Ne paslaptis, kad didesnė dalis vie šuoju transportu besinaudojančių vilniečių bilietus perka su nuo laidomis. Tai mokiniai, studentai, senjorai, neįgalieji – labiausiai pa žeidžiami mūsų miesto bendruo menės nariai. Iki šiol nuo liepos 15-os bandyta ir rugpjūčio 15 d. paleista e. bilietų sistema neveikia sklandžiai. Daugiausia dėl to ir nukenčia tie, kuriems labiausiai viešojo trans porto reikia. Į „Vilniaus dienos“ redakciją paskambinusi sostinės centro gyventoja Angelė skundė
si, kad negali įsigyti 30 dienų bi lieto rugsėjui. „Apėjau net kelis kioskus cent re, ir niekur neveikė sistema. Esu neįgalioji, man buvo atlikta stu buro operacija ir ji nepavyko, to dėl liko neįgali viena koja. Be to, kad šaligatviai visur išgriuvę ir tu riu būti labai atidi, kad nenugriū čiau, toli vaikščioti nė negaliu. Ką man daryti? Popierinių bilietų man pirkti neapsimoka, išleisčiau daug daugiau, o rugsėjo 1-oji jau tuoj pat. Nuolat važinėju į polikliniką, pas anūkus“, – visiškai nusivylu si kalbėjo moteris. Nuo rugpjūčio 15 d. įsigyti 30 dienų bilietai ir 30 dienų bilietai, galiojantys tik darbo dienomis, galios 30 kalendorinių dienų pir mą kartą juos pažymėjus. Pavyz džiui, pirmą kartą pažymėjus bi lietą rugsėjo 7 d., bilietas galios iki spalio 6 d. imtinai.
4
penktADIENIS, rugpjūčio 31, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
Vietoj servetėlių – laikraščių skiautės Nuo metų pradžios Vilniuje dėl šiurkščių higienos ir maisto tvar kymo reikalavimų neatitikimų sustabdyta šešių kioskų-kebabi nių veikla, kaip informuoja Vil niaus valstybinė maisto ir vete rinarijos tarnyba.
Rūpestis: pasibaigus konkursui Lukiškių aikštės sklypą numatoma perduoti Vilniaus miesto savivaldybės
nuosavybėn.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Likimą spręs dešimt galvų Kultūros ministras Arūnas Gelū nas sudarė komisiją, kuri organi zuos ir atliks konkursą dėl Lietu vos laisvės kovotojų atminimo įamžinimo Vilniaus Lukiškių aikš tėje bei įvertins kūrėjų pateiktus pasiūlymus.
Pasak Kultūros ministerijos, kon kursas prasidės rugsėjį, o kitą sa vaitę komisija susirinks į pirmą po sėdį ir aptars konkurso sąlygas. „Kompetentingą komisiją sudaro 9 kūrybinių organizacijų deleguo
ti nariai, jai vadovaus kultūros mi nistras“, – teigiama pranešime. Ministerija pabrėžė, kad, „sie kiant užtikrinti Lukiškių aikštės sutvarkymą ir Lietuvos laisvės ko votojų atminimo įamžinimą“, pa sibaigus konkursui Lukiškių aikš tės sklypą numatoma perduoti Vilniaus miesto savivaldybės nuo savybėn. Liepą Vyriausybė įpareigojo Kul tūros ministeriją suorganizuo ti Lietuvos laisvės kovotojų atmi nimo įamžinimo Lukiškių aikštėje
Vilniuje meninės idėjos projekto konkursą. Lukiškių aikštės Vilniuje su tvarkymo ir paminklo joje pasta tymo klausimas sprendžiamas dar nuo 1999 m. Pernai buvo išrink tas aikštės sutvarkymo konkurso nugalėtojas. Pasiūlyme numaty ta vieta žuvusių už Lietuvos lais vę kovotojų atminimo įamžinimo monumentui, tačiau meninės idė jos projekto konkursas iki šiol ne paskelbtas. VD, BNS inf.
„Šią savaitę patikrinus, veiklą priversta laikinai nutraukti UAB „ANEG“ priklausanti kebabinė Savanorių prospekte. Tikrinant nustatyta, kad įmonėje nesilaiko ma bendrų higienos reikalavimų: gamybos patalpa netvarkinga, nešvarios sienos, grindys, gamy bos ir šaldymo įrenginiai. Klien tams vietoj servetėlių buvo pa dėta suplėšytų laikraščių. Be to, klientus aptarnaujanti darbuo toja nebuvo pasitikrinusi svei katos ir išklausiusi maisto tvar kymo higienos įgūdžių mokymo kursų“, – sakė Vilniaus valstybi nės maisto ir veterinarijos tarny bos viršininko pavaduotoja Vaida Barkovskienė. Specialistės teigimu, kebabus gaminančiuose ir parduodančiuo se kioskuose aktualiausi savikont rolės sistemos ir higienos reikala vimų užtikrinimo klausimai. „Tikrindami dažnai nustato me, kad būtina dokumentaci ja pildoma nereguliariai arba kai kuriais atvejais visai nevedama. Daugumoje kioskų-kebabinių naudojamas atvežtinis vanduo, kuris pašildomas elektriniu van dens šildytuvu, tačiau būna, kad vandens visai nėra arba šildytu vas neveikia. Dažnai kioskuose
trūksta švaros ir tvarkos, kai kur reikia remonto, o įrenginiai ne švarūs, seniai valyti, darbuotojai neturi dezinfekcinių priemonių, skirtų gamybiniams paviršiams ir rankoms dezinfekuoti. Pasitaiko, kad ir taip ankštame kioske laiko ma pašalinių, nenaudojamų daik tų. Kartais nustatoma ir produktų bei pusgaminių laikymo tempe ratūros pažeidimų, kai paruošti pusgaminiai laikomi tiesiog ap linkos temperatūroje“, – pabrė žė V.Barkovskienė.
Vaida Barkovskienė:
Dažnai kioskuo se trūksta švaros ir tvarkos, kai kur rei kia remonto, o įren giniai nešvarūs, se niai valyti. Vilniaus valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba šiais metais jau registravo 17 vartotojų skun dų dėl kebabinių veiklos, 10 iš jų buvo pagrįsti. Už nustatytus pažeidimus at sakingiems asmenims buvo skir tos baudos, šešių kebabinių veik la laikinai sustabdyta. Šiuo metu Vilniuje veikia 111 kioskų-kebabi nių. Per metus veiklą pradeda vi dutiniškai 13, o nutraukia 14 ke babus gaminančių įmonių. VD inf.
Skanaus: šiais metais jau registruota 17 skundų dėl kebabinių veik
los, 10 iš jų buvo pagrįsti. Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
Kalėjimas jau turi vadovą Lukiškių tardymo izoliatoriui-ka lėjimui vadovaus Viktoras Davi denka. Vakar teisingumo minist ras Remigijus Šimašius priėmė jo priesaiką.
V.Davidenka į naujas pareigas pa skirtas be konkurso, kaip BNS in formavo Teisingumo ministerijo je. Jis nuo kovo laikinai vadovavo kalėjimui, o prieš tai ėjo Kalėjimų departamento Apsaugos, priežiū ros ir įskaitos skyriaus viršininko pareigas. „V.Davidenka neeilinės atestacijos būdu perkeltas į aukš
tesnes pareigas“, – BNS sakė Tei singumo ministerijos Viešųjų ry šių skyriuje. Šių metų kovą mirė Lukiš kių tardymo izoliatoriaus kalėji mo direktorius 57 metų Alvydas Maknickas, Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui vadovavęs nuo 2010 m. spalio. Lukiškių tardymo izoliatoriuskalėjimas – viena seniausių įka linimo įstaigų Lietuvoje, pradėta statyti Rusijos imperatoriaus Ni kolajaus II įsaku 1901 m. VD, BNS inf.
5
penktADIENIS, rugpjūčio 31, 2012
lietuva diena.lt/naujienos/lietuva
Kreipėsi į prokuratūrą
Keturi žinomi ša lies istorikai suvie niję jėgas išleido naują Lietuvos istoriją. Lietuvos pirmininkavimo ES proga išleidžia mos knygos au toriai siekia kovo ti ir su Lietuvos is toriją apnikusiais stereotipais.
Teisingumo ministras Remigi jus Šimašius dėl grasinimų ant stolei Sonatai Vaicekauskienei ketvirtadienį kreipėsi į Genera linę prokuratūrą.
Iššūkis: keturi istorikai parašė konceptualią Lietuvos istorijos sintezę. Gal lengviau įveiksime stereotipus?
Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
Į Europą – su nauja knyga Justinas Argustas j.argustas@diena.lt
A.Šapoka – ne autoritetas
Tarpukariu istoriko Alfredo Šapo kos redaguota „Lietuvos istorija“ – bene geriausiai Lietuvoje žinomas istorijos veikalas, tačiau lig šiol po puliarumo nepraranda. Šiai anti lenkiškai, vien lietuvius Lietuvos istorijoje „rodančiai“ knygai mūsų šalies istorikai metė iššūkį. Buvo nuspręsta: Lietuva Euro pai ir pasauliui prisistatys su nau ja knyga – trumpa ir konceptualia Lietuvos istorijos versija. Keturių istorikų – Alfonso Eidinto, Alfredo Bumblausko, Antano Kulikausko ir Mindaugo Tamošaičio – parašyta „Lietuvos istorija“ vakar pristaty ta ir visuomenei. Nors per knygos pristatymą kal bėjęs užsienio reikalų ministras citavo A.Šapoką ir jo pagrindinę mintį „raskime lietuvius Lietuvos istorijoje“, nauja knyga tokio po žiūrio tikrai neatspindės. Juk kam Lietuvos istorijoje ieškoti lietuvių, jei visa istorija – mūsų? Viln iaus univers iteto profe sor ius, vien as knygos autor ių A.Bumbl auskas prim inė: nau ja Lietuvos istorijos sintezė – ne antismetoniška, tačiau joje at sisakoma požiūrio, kad Rusijos, Austrijos-Vengrijos ir Vokietijos imperijos įvykdytas Abiejų Tau
tų Respublikos padalijimas iš es mės išgelbėjo nuo lenkų kultūros ir kalbos dominavimo: „A.Smeto nos tautininkų ir jų idėjas reišku sio A.Šapokos pastangomis buvo sukurta antilenkiška Lietuvos is torija. Tad šita knyga, man atrodo, viską šiek tiek grąžina į vėžes.“
Alfredas Bumblauskas:
A.Smetonos tauti ninkų ir jų idėjas reiškusio A.Šapokos pastangomis buvo sukurta antilenkiš ka Lietuvos istorija.
Stereotipų įkaitai
Dar viena problema, su kuria susi duriame, – stereotipai. Nauja Lie tuvos istorijos sinteze siekiama
įveikti ir juos. Tačiau liaudyje pa plitusius trumpus pasakojimus ar ba naratyvus sugriauti ir perkonst ruoti – itin sunku. „Kas nors iš tėvelių, mamyčių, bobulės ir babytės, yra išgirdęs kažkokią Lietuvos istorijos viziją, pavyzdžiui, tokią: po Vytauto Lie tuva nuskendo, išniro iš vandens tik Basanavičiaus laikais. Štai trys dėmenys, didysis naratyvas pasa kytas vienu sakiniu. Ir toks saki nys slegia. Natūralu, kad istorikai pradeda rašyti pagal tokį modelį“, – priminė A.Bumblauskas. Tad neatsitiktinai didelė nau josios knygos dalis skiriama Lie tuvos ir Lenkijos santykiams. Bendros valstybės – Abiejų Tautų Respublikos – istorija pristatoma knygos skyriuje, taip ir pavadinta me: „Lenkijos ir Lietuvos valstybių jungtuvės“. A.Bumblauskas darsyk priminė, kad Lietuvos istorijoje lig šiol yra krūva nutylėjimų. Antai iki da bar gajus naratyvas, kuris skelbia, kad Lietuvą nuo Lenkijos išgelbė jusi Rusija. „Štai visa seka: Jekaterina, tada S.Muravjovas, tada didysis Leni nas, didysis Stalinas – be šito ket vertuko Lietuva nebūtų išsiva davusi iš lenkų kalbos ir kultūros dominavimo. Tai šitokios idėjos drįsau atsisakyti“, – vakar kalbė jo A.Bumblauskas.
Suprastų ir močiutė?
Vos 280 puslapių – į tiek, pasiro do, galima sutalpinti Lietuvos is toriją. Knygos redakcinės kolegi jos narys, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Al vydas Jokubaitis vakar garsiai iš tarė tai, kas lig šiol buvo sakoma tyliai. Tai, kad Lietuvos istorikai rašyti dar neišmoko. „Jie visi bijo rašyti tokias kny gas, kokią jūs dabar matote. Jie gali matyti daug faktų, tačiau kar tais tai ne pranašumas, o trūku mas. Gali ilgai sėdėti archyvuose, o kai prireikia drąsesnės minties, kviečiasi filosofus“, – pabrėžė A.Jokubaitis. Tačiau nauja „Lietuvos istorija“, regis, ne tokia – trumpa, kon ceptuali, be sensacijų. A.Jokubai čio teigimu, ją rašant buvo vado vautasi ir vadinamuoju močiutės argumentu: „Šią knygą galite pa bandyti duoti paskaityti ir mo čiutėms – ji paskaitoma ir lengvai suprantama.“ Naują Lietuvos istorijos sintezę artimiausiu metu ruošiamasi iš leisti ir užsienio kalbomis. Lig šiol tokio konceptualaus veikalo ne buvo. Tad, kaip vakar juokauta per knygos pristatymą, diplomatai ją galės nešiotis ir savo portfeliuose. Tai – dar viena galimybė solidžiai prisistatyti Europai.
Teisingumo ministerija pra nešė, kad R.Šimašius į proku rorus kreipėsi „reaguodamas į viešai pasirodžiusią informa ciją apie antstolei S.Vaicekaus kienei siųstus galimus grasini mus susidoroti“. „Niekas negali riboti gali mybės diskutuoti dėl pareigūnų veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo nei tuo labiau naudotis teisinė mis priemonėmis juos ginčijant. Pareigūnų veiksmų pagrįstumas turi būti aiškus, o likus abejonių dėl jų teisėtumo galima ir reikia tai pasitikrinti teismuose. Ta čiau bandymai įrodyti savo tie są grasinimais susidoroti negali būti toleruojami jokiais atvejais, jokioje profesijoje“, – pranešime spaudai sakė ministras. Teisingumo ministerijos va dovas sakė tikįs, kad pareigū nai „labai atsakingai ištirs tiek šį, tiek visus kitus atvejus, kai grasinama pareigūnams, o kal ti asmenys sulauks už tai tinka mos atsakomybės“.
Bandymai įrodyti savo tiesą grasini mais susidoroti ne gali būti toleruoja mi jokiais atvejais. Žiniasklaida vakar pranešė, kad pinigus iš buvusios teisė jos Neringos Venckienės rin kimų sąskaitos nurašiusi S.Vai cekauskienė antradienį telefonu gavo grasinamąją žinutę.„Kodėl tu dar neužkasta? Kai numirsi, būsi iki pusės užkasta. O kirmi nai ropos tau per ausis“, – ci tuojamas žinutės tekstas. Antstolė iš asmeniškai N.Venc kienės atidarytos rinkimų sąskai tos banke nurašė 178 litus ir 8 centus. Tai buvo 3829 litų skolos likutis antstolei už Kėdainių teis mo sprendimo grąžinti Laimutei Stankūnaitei jos dukterį įvykdymą. VD, BNS inf.
6
penktADIENIS, rugpjūčio 31, 2012
nuomonės
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Skyrybos per prievartą
Šūviai dviem kryptimis
T
radiciškai rugpjūčio 15 d. Lietuvo je prasideda ančių medžioklės se zonas. Vos atėjus šiai datai, daž niausiai artimiausią savaitgalį prie vandens telkinių patraukia būreliai šautuvais apsiginklavusių medžiotojų. Daugelis mano, kad vasaros pabaigoje antys jau užauginusios jauniklius, todėl medžioklė lyg ir nebeturėtų trikdyti jauniklių auginimo proceso. Bet ar iš tiesų taip yra? Deja, ne. Peri vėliau, nei įprasta
Justinas Argustas
N
eįteisintai premjero Andr iaus Kubil iaus ir Darbo part ijos ly derio Viktoro Uspaskicho partnerystei – dar vienas išbandy mas. Ūmai į daug iau nei trejus metus besi tęsiančią dviejų vyr ų pol it inę draug ystę ėmė šnairuot i pats konservatorių patriar chas Vytautas Landsberg is. Šią savaitę jis įspėjo, kad konservatoriams reikėtų jau dabar apsispręsti, su kuo po rin kimų draugauti, o kam ištarti „ne“. Baisiau sia, kas gal i nutikti, – tai draugystė iš išskai čiav imo su V.Uspask icho part ija. Ger iau jau budėt i opoz icijos apkasuose, nei susi dėti su Kėdainių kniaziumi. Maždaug taip part ijos nar iams pakartojo aukščiausias partijos vertybininkas V.Landsberg is.
Kai kurių medžiojamų rūšių antys, nežinoda mos medžiotojų kalendoriaus, jauniklius iš siperi ypač vėlai ir dažnai pasmerkia savo va das ir save pražūčiai. Jau ne pirmus metus Lietuvos ornitologai pastebi, kad kai kurių rūšių ančių perėjimo sezonas itin vėlyvas. Ypač kuoduotųjų ančių. Šios antys šalyje dažniausiai peri žuvininkys tės tvenkiniuose, seklesniuose eutrofin iuose ežeruose, apleistuose žvyro karjeruose, dur pynuose, t. y. vietose, kurias pirmiausia sten giasi aplankyti medžiotojai. Kai kuriuose žu vininkystės tvenkinių kompleksuose tai viena gausiausiai perinčių ančių rūšių. Dėl palankių veisimosi ir specifinių mity bos sąlygų žuvininkystės ūkiuose kuoduoto sios antys jauniklius išperiitin vėlai – daugu moje jų pirmosios vados pasirodo tik liepos pradžioje, o didžioji dalis ančiukų išperima liepos antroje pusėje. Pačios vėlyviausios va dos pasirodo tik rugpjūčio pradžioje.
Vėlyvas vadas dažnai išperi ir kitų rūšių an tys: rudagalvės, didžiosios ir pilkosios antys. Paprastai jos pasirodo anksčiau, tačiau rugp jūčio pradžioje Lietuvos vandens telkiniai dar pilni neskraidančių įvairių rūšių ančiukų. Vėlyvomis antromis ar pakartotinėmis dė timis pasižymi ir laukiai – dar vieni medžio jamų rūšių paukščiai. Rugpjūčio viduryje daž name vandens telkinyje pamatysime laukių šeimynas su vos poros savaičių jaunikliais.
Motinai žuvus, žus ir jos dar neskraidančių pūkuotukų vada. Trukdo ramiai augti
Ančiukai pradeda skraidyti sulaukę maždaug 50 dienų, todėl, prasidėjus medžioklės sezo nui, jie dar būna nedideli, o ūgtelėję – visiškai nesavarankiški ir skristi bei pasirūpinti savi mi tikrai negali. Taigi, kas atsitinka prasidėjus medžioklės sezonui? Ančių medžioklės daugelyje vietų pradedamos nuo rugpjūčio 15 d., kai ančiu kai yra vos 2–3 savaičių. Vadinasi, jiems iki savarankiško pirmojo skrydžio dar reiks luk telėti apie 3–4 savaites ir jie tokiu metu pū kus dar tik keičia plunksnomis. Tarkim, kad medžiotojai laikosi taisyklių ir nešaudo į plaukiojančias antis, tarp kurių yra
ir neskraidančių jauniklių. Tačiau lengvu me džiotojų laimikiu tampa vargšės jų motinos. Patelės, saugiai suslapsčiusios vaikus ir aplink aidint šūviams, bando pasprukti nuo gąsdi nančio garso, bet tik paskutinę minutę paki lusios į orą tampa medžiotojo laimikiu. Kaip tik tokiu metu jos tampa lengviausiu taikiniu. Motinai žuvus, žus ir jos dar neskraidančių pūkuotukų vada. Spėjusios pasprukti pate lės vis vien kenčia dėl nuolatinio trikdymo ir per medžioklę nuolat patiria stresą, nes nuo lat stengiasi grįžti pas paliktus jauniklius, o ten jas ir vėl pasitinka šūviai. Prieštarauja ES teisei
Per ankstyva vandens paukščių medžioklė yra ne tik neetiška gyvūnų atžvilgiu ir nera cionali gamtos turtų naudojimo požiūriu, bet ir prieštarauja ES paukščių direktyvai, kur 7 straipsnis sako: „Valstybės narės <...> rūpi nasi, kad rūšys, kurioms taikomi teisės ak tai dėl medžioklės, nebūtų medžiojamos nei jauniklių auginimo, nei įvairių veisimosi sta dijų metu.“ Taigi, leisdamos medžioti paukščius, dar auginančius jauniklius, Lietuvos institucijos pažeidžia minėtos direktyvos reikalavimus. Todėl Lietuvos ornitologų draugija prašo Aplinkos ministerijos ančių medžioklės pra džią nustatyti, kai baigiasi jauniklių augini mo laikotarpis, t. y. nuo rugsėjo 1 d. Pranešimą parengė Lietuvos ornitologų draugijos tarybos nariai Julius Morkūnas ir Eglė Pakštytė
Darbo partija šiai koalicijai – itin nusipelniusi. Būdama opozicijoje nė nebandė versti ministrų. Kodėl staiga pat riarchui užk liuvo V.Us pask ichas? Juk pastaruosius trejus metus premjeras A.Kubil ius ir dešimt V.Uspask i cho vair uojamų Darbo part ijos nar ių Sei me dirbo ranka rankon. Taip, akmenukus vienas į kitą jie mėtė ir mėtys, tačiau tai – tik nereikšmingos smulkmenos. Lemiamom is akim irkomis, kai reikėdavo priimt i biud žetą, atlaik yt i interpel iacijas, V.Uspask ichas konservator ių vedl iui iš tiesdavo pagalbos ranką – dešimt jo parti jos narių klusniai balsuodavo taip, kaip rei kia A.Kubil iui. Dar 2009-aisiais, kai koalicijoje ėmė maiš tauti skilę Arūno Valinsko partijos nariai, premjeras A.Kubilius partnerystę V.Uspas kichui pasiūlė oficialiai. Šaukimas į koalici ją į Briusel į buvo išsiųstas raštu: „Siūlome pradėti konsultacijas dėl prisijung imo ar ba bendradarbiavimo kitomis formomis“, tačiau tokį laišką V.Uspaskichui tąsyk siun tę konservatoriai ir jų koalicijos partneriai vėliau persigavojo ir nutarė apsiriboti neo ficialia partneryste. Tėv ynės sąjungos-Liet uvos krikščion ių demokratų vicepirmininkė, karo ministrė Rasa Juknevičienė tada žodžių į vatą nevy niojo: „Dar prieš rinkimus mus spaudė kitos jėgos, kad pasakytume, su kuo tikrai neitu me į koaliciją. Jau tada svarstėme, kad nie ko nesakysime, nes mus varo į kampą. Pa vyzdžiui, kodėl socialdemokratams visada galima būti su visais, o mums jau ne?“ Ir iš tiesų? Kodėl visiems galima viskas, o konservator iams – jau ne? Darbo part ija šiai koal icijai – itin nusipeln iusi. Būdama opoz icijoje nė nebandė verst i min istr ų, o priešingai – žlugdydavo interpeliacijas. Ga liausiai būtent Darbo partijos narių balsais išgelbėtas A.Kubil iaus amž iaus projektas „Atominė elektr inė“. Tad kodėl lig šiol pol it iškai draugavę du vyrai turėtų skirtis ir po rink imų?
Našlaičiai: prasidėjus medžioklės sezonui kuoduotųjų ančių jaunikliai dar nemoka skraidyti.
„Shutterstock“ nuotr.
Rūkyti metė iš antro karto
P
remjeras Andrius Kubilius sako re miantis pataisas, kuriomis numaty ta daugiau apribojimų įsigyjant taba ko gaminių. „Pasiūlymai remiasi pastarojo laikotar pio pasauline patirtimi ir pasauline praktika, kokių veiksmų imamasi siekiant sumažinti rūkymą, rūkymo patrauklumą ir taip padė ti žmonėms išvengti kartais labai žiaurių rū kymo padarinių sveikatai“, – vakar interviu Žinių radijui sakė premjeras. „Aš pats visą laiką labai atvirai pabrėžiu, kad pats jaunystėje irgi esu klaidžiojęs tais keliais, bet iš antro karto sėkmingai mečiau rūkyti“, – pridūrė Vyriausybės vadovas. A.Kubilius pabrėžė, kad svarstomomis pa taisomis siūloma ne tik uždrausti rūkyti ne
pilnamečiams, bet ir cigarečių pakelius žy mėti šokiruojančiais vaizdais, riboti rūkalų prieinamumą parduotuvėse. „Tai, ką siūloma perkelti iš pasaulinės pa tirties, man atrodo visiškai suprantama. Mes kalbame ne tik apie tai, kad jauniems žmo nėms iki 18 metų būtų draudžiama rūkyti ir įsigyti tabako gaminių, bet lygiai taip pat siū loma įvesti naujus žymėjimus – vadinamuo sius žiaurius paveikslėlius ant pakelių, lygiai taip pat siūloma riboti prieinamumą parduo tuvėse prie tabako gaminių, kad jie nešvytė tų prieš akis atsistojus prie kasos aparato“, – pasiūlymus vardijo premjeras. Jis nesiėmė prognozuoti, ar pataisas dėl rū kalų prieinamumo ribojimo pavyks priim ti šios kadencijos Seimui. Pasak A.Kubiliaus,
viskas priklausys nuo to, ar tam užteks poli tinės valios. „Tai priklausys nuo to, kiek bus sutarimo ir politinės valios, bet kryptis aiški – mažin ti rūkymo paplitimą ir kartu padėti žmonėms išvengti tokio žalingo įpročio“, – reziumavo A.Kubilius. Seime svarstomos pataisos, kuriomis ne pilnamečiams būtų draudžiama rūkyti, įsi gyti ir turėti rūkalų, reikalaujama, kad ciga rečių ir kitų tabako gaminių pakuotės būtų ženklinamos įspėjamaisiais paveiksliukais, kurie neskatintų rūkyti. Be to, prekybinin kus ketinama įpareigoti tabako gaminių ne siūlyti savitarnos lentynose. Vyriausybė jau pasisakė už tokias pataisas. VD, BNS inf.
Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone. karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt „Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Diena Media News“ L.e.p. vyriausiasis redaktorius Alvydas Staniulis
„Vilniaus dienos“ VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386 „VILNIAUS DIENOS“ VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJAI: Stasys Gudavičius – 219 1371 Ignas Jačauskas – 219 1372 MIESTAS: Rūta Grigolytė – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391
LIETUVA: Justinas Argustas – 219 1381 EKONOMIKA: Jolita Mažeikienė (redaktorė) – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387 SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Mantas Stankevičius – 219 1383
Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 5500.
767
ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Margarita Vorobjovaitė – 219 1384
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3655, 261 3659, 261 3654, 261 3000, 261 9655, 279 1370 faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS: 261 3653 PRENUMERATOS SKYRIUS: 261 1688 PLATINIMO TARNYBA: 261 1688
7
penktADIENIS, rugpjūčio 31, 2012
lietuva diena.lt/naujienos/lietuva
Be darbo – 1000 mokytojų Dėl mažėjančio moksleivių skaičiaus, retinamo mokyklų tink lo naujaisiais mokslo metais maždaug tūkstančiui mokytojų ne liks darbo. „Galutiniai duomenys bus šiek tiek vėliau, bet manome, kad bent tūkstančiu mokytojų mokyklo se šiais mokslo metais dirbs ma žiau“, – vakar surengtoje spau dos konferencijoje sakė švietimo ir mokslo ministras Gintaras Ste ponavičius. Jo teigimu, praėjusiais mokslo metais šalyje dirbo apie 27 tūkst. mokytojų. Ministras taip pat pabrėžė, kad nebūtinai visi krūvio mokyklose netenkantys pedagogai taps bedar biais, – kai kurie išeis į pensiją. „Jeigu pasižiūrėtume į statistiką, praėjusiais metais mokyklose dir bo daugiau kaip 1,1 tūkst. mokyto jų, kurie jau buvo sulaukę 65 me tų“, – teigė G.Steponavičius. Šiuos mokslo metus pradės 1269 savivaldybių ir valstybinės mokyklos – devyniomis mažiau nei pernai. Mokyklose, pasak ministro, lau kiama iki 20 tūkst. mokinių mažiau nei pernai, kai mokėsi 387 tūkst. moksleivių. „Deja, liūdna demografinė ten dencija, kai kasmet ateina mažiau mokinių į mokyklas, išlieka ir šie met. Kita vertus, būtų galima pa sakyti ir tai, kad per pastarąjį lai kotarpį mokyklų skaičius, palyginti su mokinių skaičiumi, mažėjo lė čiau – mokinių nuo 2006–2007 m.
Gintaras Steponavičius:
Deja, liūdna demog rafinė tendencija, kai į mokyklas kasmet ateina mažiau moki nių, išlieka ir šiemet. sumažėjo beveik 25 proc., o mo kyklų skaičius – 15 proc.“, – žur nalistams sakė ministras. Tačiau ministras džiaugėsi au gimo tendencijomis ikimokyklinio ugdymo srityje – pastaraisiais me tais tokias įstaigas lankančių vai kų skaičius auga, steigiama naujų darželių. Jis pabrėžė, kad dauguma naujų ikimokyklinio ugdymo įstai gų yra nevalstybinės.
Pedagogų profsąjungos pripažįs ta, kad mokytojų gretos pernelyg gausios ir artimiausiu metu tūks tančiai jų neteks darbo, tačiau tei gia, jog niekas nesiima spręsti šios problemos. „Problema, kurią reikia spręs ti, kuri jau įvardyta, bet nenuro dyta sprendimo būdų, – mokyto jų perteklius. Tai reikia pripažinti, tai pripažino taip pat Švietimo ir mokslo ministerija. Ji teigia, kad per artimiausius dvejus metus per 5 tūkst. mokytojų reikės atleisti – reikės atleisti kas penktą šalies mokytoją. Dažnai tai yra darbingo amžiaus aukštos kvalifikacijos spe cialistai, kuriems parengti valstybė yra išleidusi daugybę lėšų“, – per spaudos konferenciją vakar dėstė Lietuvos švietimo profesinės są jungos pirmininkas Audrius Jur gelevičius. „Šios problemos, be to, kad ji įvardyta, niekas nesiima spręsti. Bent jau mums neteko girdėti, kad Švietimo ir mokslo ministerija tu rėtų kokį nors realesnį planą, kaip tai padaryti“, – teigė jis. Profsąjungos ragina reguliuo ti, kiek specialistų turėtų parengti Lietuvos edukologijos universite tas, taip pat siūloma mažinti mo kinių skaičių klasėse. VD, BNS inf.
Projektas: KOP aviacijos bazėje atsiras aviacinių degalų saugykla.
Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.
Statys saugyklą Krašt o aps aug os min ist er ij a (KAM) ketina skelbti tarptautinį konkursą Šiauliuose esančioje Karinių oro pajėgų (KOP) aviaci jos bazėje įrengti aviacinių dega lų saugyklą už 24,1 mln. litų, ku riuos skirs NATO.
Kaip rodo Viešųjų pirkimų tar nybai pateikti KAM duomenys, Šiaulių bazėje turėtų būti įreng ta aviacinių degalų saugykla ir su ja susijusi infrastruktūra. Anot ministerijos, KOP bazėje turėtų būti įrengtos dvi po 1 tūkst. kubinių metrų degalų talpyklos, technologiniai vamzdynai, siurb linė, elektros tinklai, lietaus nuo tekų surinkimo tinklai, valymo įranga, keliai privažiuoti ir geležin kelio atšaka, priešgaisrinis tvenki nys, dvi degalų išpylimo ir įpylimo vietos, sutvarkyta teritorija. Projektas finansuojamas iš NATO saugumo investicijų pro
gramos lėšų, numatoma dar bų kaina – 7 mln. eurų (apie 24,1 mln. litų). Informacijoje apie projektą tei giama, kad darbų pradžia numa toma 2013 m. antrą ketvirtį, pa baiga – 2014-ųjų gale. Planuojama, kad pasiūlymus dalyviai pateiks iki kitų metų ba landžio 11 d., o sutartis su kon kurso laimėtoju bus pasirašyta birželio 1 d. Liepą skelbtame KAM praneši me buvo teigiama, kad įrengiant saugyklą ministerijos lėšomis bus nutiesta maždaug 1,3 kilometro ilgio geležinkelio atšaka, kuria į saugyklą cisternomis bus gabe nami degalai, ir nutiestos elekt ros linijos. Įgyvendinant projektą, į vals tybės biudžetą grįš beveik 6 mln. litų pridėtinės vertės mokesčio, kurį sumokės KAM. VD, BNS inf.
Parama – psichikos sveikatos paslaugų kokybei gerinti Vilniaus miesto psichikos sveikatos centras baigia vykdyti svarbų investicinį projektą, skirtą paslaugų kokybei gerinti. Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro misija – patenkinti pacientų poreikius ir lūkesčius, teikiant prieinamas, saugias, kokybiškas ir efektyvias stacionarines ir dienos stacionaro sveikatos priežiūros paslaugas. Vykdant pagal 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos prioriteto „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“ priemonę „Krizių intervencijos centrų įkūrimas“ finansuojamą projektą „Krizių intervencijos centro įsteigimas Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre“ sukurtas Vilniaus miesto krizių intervencijos centras, kuriame teikiamos stacionarinės ir dienos stacionaro paslaugos. Paslaugos daugiausia teikiamos Vilniaus miesto gyventojams, tačiau priimami gydytis ir pacientai iš kitų Lietuvos miestų. Projektas finansuotas ES struktūrinių fondų (Europos regioninės plėtros fondas) ir Lietuvos Respublikos bendrojo finansavimo lėšomis. Parama psichikos sveikatos paslaugų kokybei gerinti siekia apie 1,2 mln. litų. Įgyvendinant projektą, gerinant psichikos sveikatos paslaugų kokybę, atliktas remontas stacionaro patalpose, įrengtos patalpos dienos stacionarui, įsigyta kompiuterinė įranga, elektrokardiografas, šviesos terapijos lempa, skirta sezoninei (žiemos) depresijai gydyti, baldai, įrengtos stebėjimo, apsaugos ir įeigos kontrolės sistemos. Gerinant psichikos sveikatos paslaugų prieinamumą Vilniuje įsigyti du automobiliai, leisiantys teikti mobilias psichikos sveikatos paslaugas.
Stacionaras primena privatų centrą Krizių intervencijos centre atliekama nuodugni pacientų apžiūra ir diagnostika, apimanti biologinius, psichologinius, socialinius ligos aspektus. Per apžiūrą nustatomas reikiamos pagalbos mastas, sudaromas krizės įveikimo planas ir pasirenkama optimali pagalbos forma. Sprendžiant iš paciento būklės galimas krizinis hospitalizavimas stacionare (gydymas trunka iki dešimties parų). Pasak skyriaus vedėjos Aistės Černiauskaitės, stacionaras nedidelis, jaukus, labiau primena privatų centrą nei valstybės įstaigą. Jį sudaro septynios palatos, kuriose iš viso yra 10 lovų. Palatos vienvietės arba dvivietės – tai pacientams suteikia saugumo, privatumo jausmą. Skyriuje įrengtos dvi tualeto ir dušo patalpos. Pacientai laiką gali leisti palatose, o panorėję pabendrauti gali susirinkti poilsio kambaryje, kuriame yra nedidelė biblioteka, televizorius, jaukios kušetės. Pacientai, turintys individualius maitinimosi įpročius, gali laikyti savo maistą šaldytuve, pasišildyti jį mikrobangų krosnelėje.
Po trumpo stacionarinio gydymo pacientai du mėnesius gali tęsti gydymą krizių skyriaus dienos stacionare, kuriame užsiėmimai vyksta tris kartus per savaitę. Dienos stacionare vienu metu gali gydytis iki 15 pacientų. Čia, be individualių konsultacijų su psichiatru bei psichologu-psichoterapeutu, vyksta grupiniai užsiėmimai: grupinė psichoterapija, filmų terapija, audiovizualinė relaksacija, specialistų skaitomos psichoedukacinės paskaitos apie įvairius psichikos sutrikimus ir pagalbą su jais susidūrus. Tarp užsiėmimų pacientai laiką gali leisti jiems skirtame jaukiame poilsio kambaryje, kuriame gali pasikalbėti, išgerti kavos ar arbatos. Krizių intervencijos skyriaus komandą sudaro gydytojai psichiatrai, psichologaipsichoterapeutai, psichikos sveikatos slaugytojai, psichikos sveikatos slaugytojų padėjėjai, socialinė darbuotoja. Įsitraukiant į gydymą pasveikstama greičiau Skyriuje parenkamas gydymas yra įvairiapusis, individualus. Kalbėdami su pacien-
tu specialistai atsižvelgia į paciento poreikius, problemų pobūdį ir priežastis, paties paciento požiūrį į gydymo būdus. Gydymo planas aptariamas su pacientu, papasakojama apie įvairius tinkamus esamam sutrikimui gydymo būdus. „Skyriaus personalas elgiasi su pacientais kaip su lygiais problemų sprendėjais, o ne nurodinėja iš aukšto, kas žmogui būtų geriausia. Sergantis žmogus taip noriau įsitraukia į gydymo procesą, pats aktyviau jame dalyvauja ir pasveiksta greičiau nei tuomet, jei tik lauktų specialistų pagalbos, pats neįdėdamas pastangų sveikti“, – teigė A.Černiauskaitė. Skyriaus personalas įtraukia į sveikimo procesą ir besigydančių žmonių šeimą, artimuosius. Pacientui sutinkant, ir jam dalyvaujant, vedamos šeimos konsultacijos, per kurias šeima sužino apie problemas, kamuojančias pacientą. Šeima ir artimieji įsitraukia į gydymo procesą, apgalvoja būdus, kaip jie patys galėtų padėti sergančiam žmogui sveikti. Taip sukuriama saugi sociali-
nė aplinka, užtikrinamas gydymo tęstinumas. Pasitelkiama paslaugų kokybė Į klausimą, kokių problemų turintys žmonės gydomi krizių skyriuje, skyriaus vedėja atsakė, kad gydomi pacientai, kamuojami įvairių ūmių būklių, sukeltų psichikos ligos (depresijų, psichozinių ligų), savižudiško elgesio, emocinio streso, sutrikdančio adaptaciją, ir kitų situacijų. Skyriaus vedėjos teigimu, šiuo projektu džiaugiasi ir personalas, ir pacientai. „Stengiamės ne tik suteikti paslaugą, bet ir siekiame, kad pacientai būtų patenkinti personalo darbu. Manau, kad skyriaus aplinkos jaukumu, paslaugų kokybe ir dėmesiu pacientams nenusileidžiame jokiai privačiai klinikai“, – sakė A.Černiauskaitė. Užs. 1010166
8
penktADIENIS, rugpjūčio 31, 2012
ekonomika
OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn diena.lt/naujienos/ekonomika
€
Valiutų kursai kiekis Santykis
Baltarusijos rublis 10000 3,2720 DB svaras sterlingų 1 4,3572 JAV doleris 1 2,7518 Kanados doleris 1 2,7782 Latvijos latas 1 4,9591 Lenkijos zlotas 10 8,2711 Norvegijos krona 10 4,7289 Rusijos rublis 100 8,5229 Šveicarijos frankas 1 2,8748
–0,26 %
pokytis
–0,3138 % +0,1678 % +0,0436 % –0,1689 % –0,0181 % –1,6458 % +0,4717 % –0,4799 % –0,0139 %
Vakar Tinklas
A 95
Dyzelinas
Dujos
„Statoil“
5,11
4,77
2,40
„Kvistija“
5,03
4,69
2,37
„Vakoil“
5,13
4,76
2,43
„Brent“ nafta
95,09 dol. už 1 brl. 113,02 dol. už 1 brl.
Lanksčiu darbu dar nepasitiki Aukštųjų technologijų bendro vės į lankstų darbą jau žiūri pa lankiai, tačiau tradicinės pramo nės įmonės suteikti daugiau lais vės darbuotojams dar prisibijo.
Tradicinės pramonės įmonės dar neatsikrato baimių, kad, įvedus laisvesnes darbo valandas, ga li sumažėti našumas. Tai patvir tino Žinių ir ekonomikos forumo direktorius Edgaras Leichteris. Todėl, anot jo, tokie lankstūs da lykai kaip suspausta darbo savai tė, darbo nuoma, metinės darbo valandos ir darbas pagal iškvieti mą Lietuvoje primiršti. Vis dėlto lanksčios darbo są lygos yra išsigelbėjimas laiko at žvilgiu suvaržytiems žmonėms. Pasak E.Leichterio, į darbo rin ką paprastai įsilieti nepavyks ta tiems žmonėms, kurie dėl įsi pareigojimų šeimai negali dirbti įprastų 8 darbo valandų dienos. Dažniausiai tai vaikais, neįgaliai siais besirūpinančios šeimos ar ba tiesiog asmeninių bėdų turin tys žmonės. „Dažniausiai įvesti lanksčias darbo sąlygas baiminasi tradici nėse pramonės įmonėse dirban tys darbdaviai, kur be darbuotojo jų darbas sustotų“, – ketvirta dienį spaudos konferencijoje sa kė E.Leichteris. Anot jo, darbdaviams trūksta motyvacijos keisti darbo sąlygas, be to, jie norėtų aiškesnio regla mentavimo. E.Leichteris taip pat atkreipė dėmesį, kad ir patys dar buotojai nesikreipia į darbdavius, neprašo kitokių darbo sąlygų.
Statybos šalyje šių metų liepą, paly ginti su tuo pačiu 2011 m. mėnesiu, pabrango 2,6 proc. Metinį kainų pa didėjimą lėmė 3 proc. pabrangusios statybinės medžiagos ir gaminiai bei 2,3 proc. išaugęs darbo užmokestis. Per metus gyvenamųjų pastatų staty ba pabrango 2,1 proc., negyvenamų jų – 2,5 proc., o inžinerinių statinių – 2,8 proc.
Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
–0,16 %
Statybos pabrango
Degalų kainos
Šiandien Valiuta
–0,07 %
„Jie nesako, kad jų netenkina dabartinė darbo tvarka, nesako, kad turi kokių nors sunkumų šei moje ir todėl jiems reikia kitokių darbo valandų. O darbdaviai ne nori klausinėti darbuotojų, ar jie turi problemų“, – sakė jis. Pagrindą įvesti lankstesnes darbo sąlygas kuria ir įsigalinčios naujausios technologijos, kurios suteikia galimybę dirbti nuoto liniu būdu. Lietuvoje naujausios technologijos sparčiai skinasi ke lią – jų naudojimas šalyje neatsi lieka nuo pasaulinio vidurkio ar ba jį vejasi. Tyrimų bendrovės TNS LT ty rimo duomenimis, išmaniaisiais telefonais naudojasi 17 proc. ša lies gyventoj ų, planš et in iais kompiuteriais – 4,3 proc. „Plan šetiniai kompiuteriai mūsų šaly je kol kas lieka nišiniu įrenginiu“, – teigė TNS LT projektų vadovė Inga Bitinaitė. Tačiau tyrimas atskleidė, kad Lietuvos gyventojai pagal nau dojimąsi planšetiniais įrengi niais neatsilieka nuo pasaulinio vidurkio – 2012 m. pasaulyje jais naudojosi 5 proc. gyventojų. Di džiausiais rodikliais pasižymėjo išsivysčiusios Azijos šalys ir Šiau rės Amerika. Išmaniųjų telefonų naudojimas Lietuvoje kol kas dukart mažes nis nei išsivysčiusiose šalyse ir 11 procentinių punktų mažesnis nei pasaulinis vidurkis. Absoliu ti dauguma gyventojų šį įrenginį naudojo Saudo Arabijoje, Singa pūre, Norvegijoje, Švedijoje ir kt. BNS, VD inf.
si kelią, jų lanksčiam darbui įtvirtinti nepakanka – darbdavius stab do baimės dėl smuksiančio našumo. „Shutterstock“ nuotr.
mlrd. litų
pirmą šių metų pusmetį siekė transporto, apgyvendinimo ir paslaugų įmonių pajamos.
Galimybė preky bos vietoje apdraus ti įsigytą prekę ša lyje dar tik atsiran da, o tokios paslau gos teikėjai ieško klientų. Tačiau pa klausa šios paslau gos pradininkų kol kas nenuvylė.
Apsauga: dažniausiai lietuviai draudžia su savimi į kelionę vežamą
elektroninę įrangą.
„Shutterstock“ nuotr.
Draudžia net nuo audrų Lina Mrazauskaitė
l.mrazauskaite@diena.lt
Paskatino dažnos nelaimės
Šiuo metu šalyje apdrausti įsigy tą prekę gyventojai gali vos trijose parduotuvėse, o šią paslaugą siū lo tik viena draudimo bendrovė. Prekybininkai prekių draudimo paklausa sako esantys patenkinti, tačiau draudimo bendrovė dary ti skubotų išvadų nedrįsta. Ji pri pažįsta, kad susidomėjimas paslauga paaiškės tik ateityje ir pri klausys nuo rinkos brandumo. Bendrovės „Topo centras“ atstovo žiniasklaidai Eriko Kundrecko teigi mu, pasiūlyti prekių draudimo paslaugą tiesiai prekybos centre pa skatino dažnas klientų susidūri mas su nelaimėmis, kai dėl patir tos žalos garantija negalioja. „Dirbdami buitinės technikos ir elektronikos prekių pardavimo srityje dažnai susidurdavome su klientais, kurie įsigytus prietai sus netyčia sudaužydavo, įmesda vo į vandenį ar kitaip sugadinda vo. Taip pažeistiems prietaisams garantija netaikoma, tad klien tams taisymo išlaidas tekdavo pa dengti patiems. Dar prastesnė si tuacija dėl vagysčių, kai prietaisas prarandamas visam laikui“, – pa sakojo E.Kundreckas.
sus, kurie naudojami ne namuose, o vykstant į komandiruotes ar ke liones vežami su savimi. „Pirkinių draudimas yra nauja paslauga, todėl kol kas pratiname pirkėjus. Dažnam reikia ir papildo mo paaiškinimo, kokia tai paslauga ir kodėl ji gali būti naudinga. Pirki nių draudimas kai kuriose užsienio šalyse labai populiarus, o ar prie šio produkto pripras lietuviai – paro dys ateitis“, – sakė A.Gimbickas.
Andrius Gimbickas:
Pirkėjai teigiamai įvertina, kad draudi mas galioja daugeliu garantijoje nenuma tytų atvejų.
Pirk in ių draud im ą siūl anč ios bendrovės „Lietuvos draudimas“ Gyventojų draudimo skyriaus va dovas Andrius Gimbickas sakė, kad paslauga pirkėjams pradėta teikti nuo šių metų pradžios. Anot jo, tai ypač aktualu įsigyjantiems bran gesnę buitinę techniką, taip pat perkantiems elektroninius prietai
A.Gimbicko teigimu, pirkinių draudimas galioja visus metus ir kainuoja priklausomai nuo pirki nio vertės – nuo kelių dešimčių li tų: „Pirkėjai teigiamai įvertina, kad draudimas galioja daugeliu garanti joje nenumatytų atvejų, tokių kaip įtampos šuoliai per perkūniją. Taip pat prekių draudimas galioja įvykus žalai ar vagystei net ir užsienyje, bet kurioje pasaulio šalyje. Grįžus iš ke liones ir pateikus reikiamus doku mentus apie įvykį užsienyje draudi mo bendrovė atlygins patirtą žalą.“ Pirkėjai gali apdrausti visas bui tinės technikos ir elektronikos pre kes, svarbu, kad draudimo įmoka siektų ne mažiau kaip 20 litų. Ta čiau dažniausiai lietuviai draudžia elektroninę įrangą: fotoaparatus, vaizdo kameras, televizorius ir ne šiojamuosius kompiuterius. Bando ir sukčiauti
Pašnekovo manymu, prekių drau dimo populiarumas priklauso ir nuo rinkos išsivystymo lygio. Anot jo, tokių draudimo produktų sklai da labiau būdinga draudimo srityje brandžioms rinkoms, kuriose daly tis turto rizika su draudimo bendro vėmis yra įprasta praktika. Tuomet papildomi draudimai, pavyzdžiui, pirkinių draudimas, yra kitas gy ventojų sąmoningumo žingsnis.
Prognozuoja atsargiai
Priešprieša: nors Lietuvoje naujausios technologijos sparčiai skina
21,7
Įkainiai skirtingi
E.Kundreckas pasakojo, kad įsigy tas prietaisas apdraudžiamas pre kybos vietoje – visi dokumentai per 10 minučių užpildomi kasoje. Skirtingų prekių grupėms taikomi skirtingi įkainiai, o paprastai drau dimo įmoka yra tam tikras procen tas nuo įsigyjamos prekės kainos.
E.Kundreckas neslėpė, kad pasi taiko ne tik atsisakančių paslau gos, bet ir kuriozinių situacijų, kai paslaugos atsisakęs klientas po va landos kitos sugrįžta ir prašo prie taisą vis dėlto apdrausti. Tačiau to kiu atveju jau būna per vėlu. „Apdraudžiamos tik naujos, dar iš parduotuvės neiškeliavusios prekės“, – sakė jis. A.Gimbicko teigimu, pirkinių draudimas kompensuoja kliento patirtus nuostolius dėl visų rizikų, išskyrus tuos atvejus, kai sugadin ta tyčia, naudota ne pagal paskirtį ar bandoma sukčiauti. „Visus įtarimus sukčiavimu ti ria mūsų specialistai, ir, išsiaiški nus sukčiavimo faktą, asmuo ne tik netenka draudimo išmokos, bet ir yra patraukiamas atsakomybėn“, – patikino pašnekovas.
9
penktADIENIS, rugpjūčio 31, 2012
sportas diena.lt/naujienos/sportas
Varžovų gretose – pažįstami veidai Marius Bagdonas m.bagdonas@diena.lt
Rugsėjo 6–9 d. Kauno sporto halė je vyksiančiame tarptautiniame Stepo Butauto taurės turnyre pa grindinio trofėjaus su „Žalgiriu“ sieks dar penkios komandos – iš Lietuvos, Ukrainos, Rusijos, Len kijos ir Latvijos. Sugrįš į namus
Legenda: M.Maughan uždegė pagrindinį XIV parolimpinių žaidynių fakelą.
Pranašumas: Lietuvos aklųjų riedulio rinktinė sutriuškino parolimpiados šeimininkų ekipą.
„Reuters“, AFP nuotr.
„Scanpix“ nuotr.
Parolimpiadą pradėjo pergale Lietuvos neįgalieji sportininkai sėkmingai pradėjo Londone startavusias XIV parolimpines žaidynes. Romas Poderys r.poderys@diena.lt
4,2 tūkst.
neįgaliųjų sportininkų dalyvauja XIV parolimpinėse žaidynėse.
Vakar neįgaliųjų riedulio (golbo lo) turnyro A grupėje mūsų šalies rinktinė 11:1 sutriuškino Didžio sios Britanijos komandą. 4 įvar čius pelnė Genrikas Pavliukia necas, 3 – Marius Zibolis, po 2 – Arvydas Juchna ir Mantas Pa novas. Britų gretose pasižymė jo Michaelas Sharkey. Lietuvos ekipai taip pat atstovauja Sau lius Leonavičius ir Nerijus Mont vydas. „Manau, mes neblogai gynė mės, tačiau klaidų neišvengėme. Žaidžiant su pasaulio čempionais kiekvienas netikslumas brangiai kainuoja“, – po varžybų sakė Di džiosios Britanijos ekipos žaidėjas Niallas Grahamas. Šiandien lietuvių varžovė bus Europos čempionė Suomijos rink tinė, 5:6 pralaimėjusi Brazilijos ekipai. Rytoj mūsiškiai susitiks su brazilais. Trečiose A grupės rung tynėse ketvirtadienį Turkijos paro limpiečiai 9:2 privertė kapituliuo ti švedus.
B grupėje varžosi Kinijos, Irano, Pietų Korėjos, Alžyro, Kanados ir Belgijos rinktinės. Į ketvirtfina lį pateks 1–4 vietas grupėse užėmę kolektyvai. Šiandien startuos lengvaatletė Ramunė Adomaitienė ir plaukikas Kęstutis Skučas. Per atidarymo iškilmes, kurio se dalyvavo ir Didžiosios Britani jos karalienė Elžbieta II, Tarptau tinio olimpinio komiteto (IOC) prezidentas Jacquesas Rogge’as, XXX vasaros olimpinių žaidynių ir XIV parolimpinių žaidynių or ganizacinio komiteto vadovas Se bastianas Coe, didįjį varžybų deg lą įžiebė keturiskart parolimpinė čempionė, 84-erių britė Margare ta Maughan. „Sportas suteikia šansą įrody ti, kad galime įveikti bet kokius sunkumus. Sportui negalioja žo dis „ne“ ir jokie barjerai“, – sakė S.Coe. Olimpinėse Londono bazėse dėl 503 komplektų apdovanojimų 20ies sporto šakų varžybose kovos 4,2 tūkst. neįgaliųjų sportininkų iš 164 valstybių.
Joano Plazos treniruojamiems žalgiriečiams tai bus viena pir mųjų repeticijų šį sezoną. Rugsė jo 5-ąją savoje „Žalgirio“ areno je Lietuvos čempionai žais šalies Supertaurės pirmąją dvikovą su Vilniaus „Lietuvos rytu“, po to pradės kovas S.Butauto turnyre. A grupėje „Žalgirio“ varžovės bus Južno „Chimik“ (Ukraina) ir Vloclaveko „Anwil“ (Lenkija) ekipos. B grupėje varžysis nema žai jaunų „Žalgirio“ krepšinin kų turintis Panevėžio „Lietkabe lis“, Žemutinio Naugardo „Nižnij Novgorod“ (Rusija) ir Rygos VEF (Latvija). Rugsėjo 9-ąją dėl taurės kovos abiejų grupių nugalėtojai. „Žalgirio“ klubo aistruoliai savo komandą vėl galės išvys ti krepšinio mekoje, kurioje kau niečiai iškovojo įspūdingiausias pergales. Su istoriniais namais „Žalgiris“ atsisveikino 2011-ųjų gegužę, kai triumfavo LKL finale, įveikęs „Lietuvos rytą“. Krepšinio mėgėjai aukščiau sio lygio krepšinį galės stebėti už simbolinę kainą – kiekvieną dieną bus žaidžiamos dvejos rungtynės, o bilietas į jas tekainuos 15 litų. Halėje – ir D.Adomaitis
Južno ir Vloclaveko komando se krepšinio sirgaliai pamatys ne vieną gerai pažįstamą veidą. Nuo šių metų birželio prie „An wil“ vairo stojo Dainius Adomaitis. 38-erių strategas 1996–1999 m. yra vilkėjęs „Žalgirio“ marškinė lius ir tapęs Eurolygos čempionu. 2000 m. Sidnėjaus olimpinių žai dynių bronzos medalininkas nuo 2009-ųjų vadovavo kitai Lenkijos ekipai – Slupsko „Energa Czarni“. „Anwil“ marškinėlius D.Ado maitis yra vilkėjęs ir kaip krep šininkas. Vloclaveke jis praleido 1999–2000 m. sezoną. Ateinantį sezoną „Anwil“ keti na eiti tuo pačiu keliu kaip ir „Žal giris“ – klubo vadovai siekia, kad
komandos pagrindą sudarytų vie tos krepšininkai. „Mūsų tikslas – ilgalaikė perspektyva. Kuriame nevienadienį projektą, todėl no rime, kad ekipos branduolį suda rytų perspektyvūs ir jauni Lenki jos krepšininkai. Po dvejų metų jau turėtume raškyti pirmuosius vaisius“, – kalbėjo D.Adomaitis. „Chimik“ ekipos marškinėlius vilkės neblogai mūsų krepšinio aistruoliams pažįstamas Willie Deane’as. 2008 m. šis amerikie tis gynėjas atstovavo „Žalgiriui“. Eurolygoje nežibėjęs krepšinin kas persikėlė į Ukrainą. Jis buvo „Odessos“ klubo lyderis, tačiau praėjusį sezoną skandalingai at sisveikino su šia ekipa ir išvyko į Madrido „Estudiantes“. Galiau siai keliai W.Deane’ą vėl atvedė į Ukrainą. Južno ekipa, kaip ir dauguma Ukrainos klubų, remiasi legio nieriais. Pagrindiniais smuikais griežia JAV, Kanados, Serbijos, Juodkalnijos ir Lenkijos atstovai. Pernai Ukrainos reguliarųjį se zoną ketvirtoje vietoje užbaigu sio klubo vadovybė šiemet sva joja apie nacionalinės Superlygos bronzos medalius. Sustiprino kauniečiai
Šiemet ambicijų nestokojanti „Lietkabelio“ komanda neseniai sustiprino savo gretas dviem per spektyviais „Žalgiriui“ priklau sančiais jaunais žaidėjais – Tauru Jogėla ir Mindaugu Kupšu. Juos Kauno klubas paskolino panevė žiečiams. Be jų, istoriniam Panevėžio klu bui pavyko sukirsti rankomis su pa tyrusiais Vidu Ginevičiumi ir Mar tynu Andriukaičiu, įsigyti neblogai užsirekomendavusį Valdą Dabkų ir išsaugoti Adomą Drungilą. Į Kauną mielai sutiko atvykti ir VEF ekipa, kuriai vadovauja bu vęs Lietuvos rinktinės vairininkas Ramūnas Butautas. „Latvijos klubą treniruojantis Ramūnas – S.Butauto sūnus, tad VEF ekipą prisivilioti nebuvo sun ku. Rygiečiams žaisti legendinėje halėje – garbės reikalas“, – sakė S.Dariaus ir S.Girėno sporto cent ro direktorius Vytas Snarskis. „Sukvietėme pajėgių komandų būrį. Džiugu, kad „Žalgiris“ bent trumpam sugrįš į sporto halę“, – sakė S.Dariaus ir S.Girėno spor to centro komercijos direktorius Mindaugas Arlauskas.
Karjera: lenkų „Anwil“ ekipos strategas D.Adomaitis, atstovauda
mas „Žalgiriui“, tapo Eurolygos čempionu.
radio.koszalin.pl nuotr.
10
penktADIENIS, rugpjūčio 31, 2012
pasaulis
5
australų kariai trečiadienį žuvo per du kruvinus incidentus Afganistane.
Protestuotojai pjaunasi venas Pyktį ir neviltį po žeme užsiba rikadavę Italijos kalnakasiai reiškia ne tik žodžiais. Vienas jų prieš televizijos kameras persi pjovė venas.
„Jie ten nusprendė pribaigti kal nakasius. Jau geriau mes pasi pjausime patys!“ – sušuko 49 metų Stefano Meletti prieš iš sitraukdamas peilį ir du kartus kirsdamas sau per riešą. Per spaudos konferenciją ka sykloje šalia stovėję du kalnaka siai čiupo vyrą už rankų ir pri spaudė prie žemės. Susižeidęs italas buvo skubiai nuvežtas į ar timiausią ligoninę. Gydytojai vė liau pranešė, kad paciento gyvy bei pavojus negresia. S.Mel ett i dirba kaln akas iu jau 24 metus. Sardinijos salo je esanti kasykla „Nuraxi Figus“ aprūpina anglimi netoli esančią elektrinę ir suteikia darbo pu sei tūkstančio šachtininkų. Bet, kilus ekonomikos krizei, elekt rinė pradėjo pirkti mažiau ang lių, kasyklos likimas pakibo ant plauko. Protestuodami prieš kasyklos uždarymą, maždaug šimtas šachti ninkų sekmadienį prisikrovė 350 kg sprogmenų, užsibarikadavo 400 m gylyje ir pagrasino susisprogdinti bei į orą paleisti kasyklą. „Neatimkite iš mūsų noro gy venti“, – sakė kalnakasių profe
sinės sąjungos atstovas Giancarlo Sau, vienas iš tų, kurie griebė už rankų venas persipjovusį S.Me letti. Šachtininkai viliasi, kad jų dar bo vietas galėtų išgelbėti kasyk los reorganizacija ir galimybė joje saugoti surinktą anglies dioksidą, – šitaip pasaulis bando kovoti su klimato atšilimu. Bet valdžia teigia, kad tokia reorganizacija kainuotų 250 mln. eurų per metus. Tokių pinigų Ita lija nepajėgi skirti.
Palydovų streikas
Pagrobėjui – kalėjimas
Stambiausios Vokietijos oro linijų bend rovės „Lufthansa“ orlaivių palydovai šian dien žada pradėti streiką ir reikalauti at lyginimus padidinti 5 proc. Akcijos orga nizatoriai įspėjo apie trikdžius, bet paža dėjo prieš šešias valandas informuoti ke leivius apie atšaukiamus skrydžius. „Luft hansa“ išgyvena sunkius laikus, bendro vė ketina mažinti investicijas ir atleisti 3,5 tūkst. darbuotojų.
Karo teismas vakar skyrė ketverius su pu se metų kalėjimo specialiųjų pajėgų pa reigūnui Aleksejui Ustimčiukui, kuris bu vo pripažintas kaltu dėl antivirusinių pro gramų kūrėjo Jevgenijaus Kasperskio (nuotr.) sūnaus Ivano pagrobimo. Trys as menys dar laukia nuosprendžio šioje by loje. 20-metis jaunuolis buvo pagrobtas Maskvoje pernai balandžio 19-ąją, bet po penkių dienų buvo išlaisvintas.
Prognozės, kad ka lėjimo nuosprendis Rusijos pankroko grupei „Pussy Riot“ pakurstys religinę konfrontaciją ir pro vokacijas, jau pildosi.
Jie ten nusprendė pribaigti kalnaka sius. Jau geriau mes pasipjausime pa tys!
Italijos vyriausybė šią savai tę ketino susitikti su Sardinijos valdžia ir aptarti regiono ekono mines perspektyvas. Nedarbo lygis Sardinijoje jau siekia 16 proc. ir gali dar padi dėti, jeigu stambiausia regiono darbdavė – aliuminio bendrovė „Alcoa“ – uždarys nuostolingai dirbančią lydyklą salos pietuo se. Tai gali įvykti jau šiemet, jei gu neatsiras lydyklos pirkėjas. „Euronews“, „Reuters“ inf.
Triukšmas: „Pussy Riot“ byla suskaldė Rusijos visuomenę ir sulaukė
audringos reakcijos užsienyje.
Kruvina provokacija? Subjaurojo neatpažįstamai
Iš pradžių stačiatikių aktyvistai Maskvoje pradėjo puldinėti „Pus sy Riot“ šalininkus, o pastarieji, mėgdžiodami Ukrainos feministes, Archangelsko ir Čeliabinsko srityse pjovė kryžius. Bet trečiadienį tokių incidentų virtinę papildė itin žiau rus nusikaltimas. Kazanėje rastos nužudytos dvi moterys. Šalia jų kūnų ant sienos žu dikas paliko užrašą „Free Pussy Riot“ („Paleiskit „Pussy Riot“ – angl.). Tyrėjai nustatė, kad nužudytos moterys yra 76 metų pensininkė Farida Z. ir jos 38-erių dukra Lilija Z. Moterys gyveno kartu. Praneši mą apie kraupų radinį policija ga vo trečiadienį 17 val. vietos laiku. Į teisėsaugą kreipėsi kaimynai, laip tinėje pajutę nuo lavonų sklindantį siaubingą kvapą. Žudikas buvo itin žiaurus: abie jų moterų kūnai subjauroti beveik neatpažįstamai. Ieško apiplėšimo pėdsakų
Ekspertizė parodė, kad dvigu ba žmogžudystė įvykdyta rugpjū
čio 24–26 d. Abi moterys mirė nuo daugybinių dūrių peiliu. Ekspertai suskaičiavo kelias dešimtis durti nių ir pjautinių žaizdų. Farida buvo pensininkė ir niekur nedirbo. Jos dukra dirbo pardavė ja prie namų esančioje parduotu vėje. Pasak kaimynų, Farida buvo labai apdairi bendraudama su nepažįs tamaisiais, niekada neatidaryda vo durų žmogui, kurio nepažino jo iš veido. Be to, duktė Lilija stengėsi ne palikti motinos vienos ilgam, nes pensininkė labai išgyveno dėl vy ro ir sūnaus netekties. Prieš kele rius metus Lilijos brolis užsimušė automobilio katastrofoje, o tėvas mirė nuo vėžio. Naujienų portalas ProKazan.ru rašė, kad jokie daiktai iš buto ne dingo, bet Tatarstano respubli kos tyrimų komitetas laikraščiui „Komsomolskaja Pravda“ pranešė, kad pagrindinė tyrėjų versija yra žmogžudystė vykdant apiplėšimą. Pareigūnai toliau aiškinasi, ar iš buto dingo kokių nors daiktų.
Nuosprendis suskaldė visuomenę Rugpjūčio viduryje Maskvos teismas nuteisė tris grupės nares dvejus me tus kalėti už „pankmaldą“ sostinės ka tedroje vasarį, kuria buvo protestuo jama prieš prezidentą Vladimirą Pu tiną.
Ultimatumas: maždaug 100 Sardinijos šachtininkų prisikrovė 350
kg sprogmenų, užsibarikadavo 400 m gylyje ir pagrasino susisprog dinti bei į orą paleisti kasyklą. AFP nuotr.
„Reuters“ nuotr.
Ši byla suskaldė rusus. Kremliui drau giškos televizijos ir kitos žiniasklaidos priemonės tą „maldą“ nušvietė dau giausia negatyviai, o šalyje dominuo janti Stačiatikių bažnyčia „Pussy Riot“
akciją pavadino šventvagiška. Tačiau šimtai menininkų, muzikantų ir inte lektualų pasirašė peticijas, kuriose valdžia raginama paleisti grupės na res. Šią savaitę buvo paskelbti valstybinės agentūros VTsIOM atliktos apklausos rezultatai, kurie rodo, kad trečdalis ru sų dvejų metų kalėjimo bausmę laiko pernelyg griežta, o 31 proc. vadina ją tinkama.
Psichas ar narkomanas
„Pussy Riot“ ginantis užrašas ant sienos, manoma, buvo parašytas krauju. Ar žudikas iš tiesų susijęs su pankroko grupės šalininkais, nežinoma. Pasigirdo spėlionių, kad tai buvo provokacija arba ban dymas suklaidinti tyrėjus. „Tai, kas įvyko Kazanėje, – šlykš ti, purvina provokacija, – pareiškė „Pussy Riot“ advokatas Nikolajus Polozovas. – Man gaila, kad išga mos tokiais tikslais naudoja grupės „Pussy Riot“ pavadinimą.“ Atsakovų advokatas „Pussy Riot“ byloje Michailas Kuznecovas įsiti kinęs, kad užrašo krauju nebūtų buvę, jeigu tyrėjai gaudytų ne tik skandalingos akcijos vykdytojus, bet ir užsakovus, o vietoj straips nio „Chuliganizmas“ pankroko grupės merginoms inkriminuotų ekstremizmą. „Jeigu būtų pritaikę 282-ąjį straipsnį (Neapykantos ir nesan taikos kurstymas religiniais moty vais), tokių padarinių nebūtų buvę. Ir niekas pasaulyje nedrįstų rem ti tų, kurie sėja religinio pobūdžio neapykantą“, – tikino advokatas. Tyrėjai įtaria, kad žudikas norė jo juos suklaidinti. „Bute buvo netvarka. Įtariame, kad tai buvo arba narkomanas, ar ba žmogus tiesiog norėjo nukreipti įtarimus klaidinga kryptimi“, – sa kė Tatarstano teisėsaugos atstovas Andrejus Šeptickis. Psichologai iškėlė versiją, kad žmogžudystę galėjo įvykdyti psi chiškai nesveikas asmuo, paveik tas karštų diskusijų dėl „Pussy Riot“. BNS, newsru.com inf.
11
penktadienis, rugpjūčio 31, 2012
VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS NAUJIENOS
Vilniaus miesto savivaldybė, Konstitucijos pr. 3, LT-09601, Vilnius. Tel. (8 5) 211 2000, faks. (8 5) 211 2222. www.vilnius.lt. Vilniaus miesto savivaldybė socialiniuose tinkluose: www.facebook.com/vilnius.lt, www.twitter.com/vilnius_lt Informacija tel. 1664. Pasitikėjimo tel. (8 5) 211 2885. Pirminė teisinė pagalba – gyventojai registruojami tel. (8 5) 211 2744, www.teisinepagalba.lt. Klauskite: e.vicemeras@vilnius.lt
skelbimai Vilniaus Žirmūnų vaikų ir jaunimo klubas kviečia visus vaikus ir jaunuolius smagiai ir turiningai praleisti laisvalaikį, ugdyti talentus. Siūlome lankyti šiuos būrelius: • keramikos studiją, • vaidybos studiją, • gitaros studiją, • šachmatininkų būrelį, • taikomųjų menų būrelį, • šiuolaikinių šokių būrelį, • Rytų dvikovų būrelį, • anglų kalbos būrelį, • miuziklo mokyklėlę, • mažylių mokyklėlę, • mažųjų teatrą.
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 6 d. sprendimu Nr. 1-608 pakeistas 2011 m. balandžio 6 d. sprendimas Nr. 1-2070 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento tvirtinimo“. Pakeitimų esmė – išplėsti tarybos nariams skiriamų išmokų tikslinį panaudojimą, nustatyti, kad komitetų posėdžiai rengiami prireikus, bet ne rečiau kaip kartą per mėnesį arba per du mėnesius nuo paskutinio posėdžio atostogų metu, taip pat nustatyti, kad komitetų posėdžiai yra teisėti, jei juose dalyvauja daugiau kaip pusė visų komiteto narių. Reglamentas papildytas nuostata, kad informacija gyventojams ir gyvenamosios vietovės bendruomenės atstovams skelbiama Savivaldybės interneto tinklalapyje www.vilnius.lt. Taip pat pakeista dokumentų bylų perdavimo į Savivaldybės archyvą tvarka. Su reglamentu galite susipažinti tinklalapyje www.vilnius.lt.
Teritorijų planavimo informacija Pradedamas rengti apie 0,865 ha sklypo Fabijoniškių g. 97 ir šalia esančios teritorijos Fabijoniškių seniūnijoje detalusis planas. Teritorijų planavimo dokumento rengimo pagrindas – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. gegužės 30 d. įsakymas Nr. 301062. Planavimo organizatorius: Vilniaus miesto savivaldybės administracija, atstovaujama Miesto plėtros departamento, kodas 188701240, Konstitucijos pr. 3, LT-09601, Vilnius, www.vilnius.lt. Informaciją teikia Lina Adžgauskienė tel. (8 5) 211 2752, e. paštas lina.adzgauskiene@ vilnius.lt. Plano rengėjas: SĮ „Vilniaus planas“, Konstitucijos pr. 3, LT-09601 Vilnius, tel. (8 5) 211 2497. Informaciją teikia Linas Sinkevičius, tel. (8 5) 211 2536, e. paštas linas.sinkevicius@vplanas.lt. Planuojama teritorija: apie 0,865 ha sklypo Fabijoniškių g. 97 ir šalia esanti teritorija Fabijoniškių seniūnijoje. Planavimo tikslas – vadovaujantis Vilniaus miesto bendrojo plano iki 2015 m. sprendiniais ir nekeičiant esamo žemės sklypo pagrindinės žemės naudojimo paskirties, naudojimo būdo ir pobūdžio, pakeisti sklypo ribas ir plotą, prijungiant laisvos įsiterpusios valstybinės žemės plotą, ir patikslinti naujai formuojamo žemės sklypo naudojimo ir tvarkymo režimą. Pasiūlymų teikimas: pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumento projekto visuomenė gali teikti planavimo organizatoriui raštu per visą teritorijų planavimo dokumento rengimo laikotarpį iki viešo susirinkimo ir per jį. Planavimo terminai: planavimo pradžia – 2012 m. liepa, pabaiga – 2014 m. balandis. Apie galimybę susipažinti su detaliojo plano sprendiniais, viešos ekspozicijos ir viešo susirinkimo vietą bei laiką bus skelbiama papildomai seniūnijoje, vietos spaudoje, Vilniaus miesto savivaldybės tinklalapyje ir planuojamoje teritorijoje įrengtame stende. Pradedamas rengti apie 23,7 ha teritorijos tarp Liepkalnio gatvės ir tarptautinio Vilniaus oro uosto Naujininkų seniūnijoje detalusis planas. Teritorijų planavimo dokumento rengimo pagrindas – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. gegužės 21 d. įsakymas Nr. 30-973. Planavimo organizatorius: Vilniaus miesto savivaldybės administracija, atstovaujama Miesto plėtros departamento, kodas 188701240, Konstitucijos pr. 3, LT09601, Vilnius, www.vilnius.lt. Informaciją teikia Vytautas Kondratas, tel. (8 5) 211 2754, e. paštas vytautas.kondratas@ vilnius.lt. Plano rengėjas: SĮ „Vilniaus planas“, Konstitucijos pr. 3, LT-09601 Vilnius, tel. (8 5) 211 2497. Informaciją teikia Linas Sinkevičius, tel. (8 5) 211 2536, e. paštas linas.sinkevicius@vplanas.lt. Planuojama teritorija: 23,7 ha teritorija tarp Liepkalnio gatvės ir Tarptautinio Vilniaus oro uosto Naujininkų seniūnijoje. Planavimo tikslas – žemės sklypų ribų ir plotų, teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimo nustatymas (keitimas) vadovaujantis Vilniaus miesto bendrojo plano sprendiniais. Pasiūlymų teikimas: pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumento projekto visuomenė gali teikti planavimo organizatoriui raštu per visą teritorijų planavimo dokumento rengimo laikotarpį iki viešo susirinkimo ir per jį. Planavimo terminai: planavimo pradžia – 2012 m. birželis, pabaiga – 2014 m. spalis. Apie galimybę susipažinti su detaliojo plano sprendiniais, viešos ekspozicijos ir viešo susirinkimo vietą bei laiką bus skelbiama papildomai seniūnijoje, vietos spaudoje, Vilniaus miesto savivaldybės tinklala-
pyje ir planuojamoje teritorijoje įrengtame stende. Pradedamas rengti apie 37,4 ha teritorijos prie Kiepkalnio gatvės Kuprioniškėse Rasų seniūnijoje detalusis planas. Teritorijų planavimo dokumento rengimo pagrindas – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. gegužės 21 d. įsakymas Nr. 30-971. Planavimo organizatorius: Vilniaus miesto savivaldybės administracija, atstovaujama Miesto plėtros departamento, kodas 188701240, Konstitucijos pr. 3, LT-09601, Vilnius, www.vilnius.lt. Informaciją teikia: Vytautas Kondratas tel. (8 5) 211 2754, e. paštas vytautas.kondratas@vilnius.lt. Plano rengėjas: SĮ „Vilniaus planas“, Konstitucijos pr. 3, LT-09601 Vilnius, tel. (8 5) 211 2497. Informaciją teikia: Vida Kukelkienė, tel. (8 5) 211 2706, e. paštas vida.kukelkiene@vplanas.lt. Planuojama teritorija: apie 37,4 ha teritorija prie Liepkalnio gatvės Kuprioniškėse Rasų seniūnijoje. Planavimo tikslas – žemės sklypų ribų ir plotų, teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimo nustatymas (keitimas) vadovaujantis Vilniaus miesto bendrojo plano sprendiniais. Pasiūlymų teikimas: pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumento projekto visuomenė gali teikti planavimo organizatoriui raštu per visą teritorijų planavimo dokumento rengimo laikotarpį iki viešo susirinkimo ir per jį. Planavimo terminai: planavimo pradžia – 2012 m. birželis, pabaiga – 2014 m. spalis. Apie galimybę susipažinti su detaliojo plano sprendiniais, viešos ekspozicijos ir viešo susirinkimo vietą bei laiką bus skelbiama papildomai seniūnijoje, vietos spaudoje, Vilniaus miesto savivaldybės tinklalapyje ir planuojamoje teritorijoje įrengtame stende. Pradedamas rengti apie 79 ha teritorijos tarp Liepkalnio, Salininkų gatvių ir Tarptautinio Vilniaus oro uosto Naujininkų seniūnijoje detalusis planas. Teritorijų planavimo dokumento rengimo pagrindas – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. gegužės 21 d. įsakymas Nr. 30-972. Planavimo organizatorius: Vilniaus miesto savivaldybės administracija, atstovaujama Miesto plėtros departamento, kodas 188701240, Konstitucijos pr. 3, LT-09601, Vilnius, www.vilnius.lt. Informaciją teikia: Vytautas Kondratas, tel. (8 5) 211 2754, e. paštas vytautas.kondratas@vilnius.lt. Plano rengėjas: SĮ „Vilniaus planas“, Konstitucijos pr. 3, LT-09601 Vilnius, tel. (8 5) 211 2497. Informaciją teikia: Linas Sinkevičius, tel. (8 5) 211 2536, e. paštas linas.sinkevicius@vplanas.lt. Planuojama teritorija: 79 ha teritorija tarp Liepkalnio, Salininkų gatvių ir Tarptautinio Vilniaus oro uosto, Naujininkų seniūnijoje. Planavimo tikslas – žemės sklypų ribų ir plotų, teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimo nustatymas (keitimas) vadovaujantis Vilniaus miesto bendrojo plano sprendiniais. Pasiūlymų teikimas: pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumento projekto visuomenė gali teikti planavimo organizatoriui raštu per visą teritorijų planavimo dokumento rengimo laikotarpį iki viešo susirinkimo ir per jį. Planavimo terminai: planavimo pradžia – 2012 m. birželis, pabaiga – 2014 m. spalis. Apie galimybę susipažinti su detaliojo plano sprendiniais, viešos ekspozicijos ir viešo susirinkimo vietą bei laiką bus skelbiama papildomai seniūnijoje, vietos spaudoje, Vilniaus miesto savivaldybės tinklalapyje ir planuojamoje teritorijoje įrengtame stende.
Primins apie drausmę
NUO RUGPJŪČIO 15 D.
liai judantys policijos pareigūnų atvaizdai“, – pranešė Vilniaus savivaldybės atstovai. Vilniaus miesto savivaldybė ragina transporto priemonių Rengdamasi naujiems mokslo me- vairuotojus artėjant rugsėjo 1 d. tams ir siekdama užtikrinti sau- būti budresniu kelyje, nevirgumą miesto gatvėse Vilniaus šyti saugaus leistino greičio, miesto savivaldybė geltonu įspė- pristabdyti prieš pėsčiųjamuoju ženklu „Apsaugok ma- jų perėjas. ne“ paženklino 241 perėją – iš viso Apie tai vairuoto678 trikampiais ženklais. Taip pat jams primins visą 59 perėjose pastatyti 238 geltoni mėnesį nuo miesįspėjamieji skydai „Pėsčiųjų per- to viešojo transėja“, 109 įspėjamosios priemonės porto žvelgiantys (stulpeliai) saugumo salelėse Vil- policijos pareigūnai. niaus miesto gatvėse ir pavojingose Tryliktą kartą vyksiančios akgatvių vietose, įrengti 27 dirbtiniai cijos „Apsaugok mane“ naujovės greičio mažinimo kalneliai perėjo- bus pristatytos rugpjūčio 31 dieną, se ir pavojingose gatvių vietose, 5 11 val. Spaudos konferencija vyks saugumo saleles, 4 greičio rodymo šalia J.Basanavičiaus progimnaziženklai, 4 visiškai naujos perėjos. jos S.Konarskio g. 27. Joje dalyvaus „Šiais metais į mokyklą pradės Vilniaus meras Artūras Zuokas, Vileiti apie 5100 pirmokėlių. Iš viso niaus apskrities vyriausiojo policipradinių klasių moksleivių miesto jos komisariato viršininkas Kęstutis gatvėse bus apie 20 tūkst. Visi tu- Lančinskas, bendrovės „Lietuvos rime prisidėti prie to, kad jie sau- draudimas“ vadovas Kęstutis Šergiai pasiektų mokyklą ir saugiai pytis. grįžtų į namus. Vairuotojai, pėstiepartneriai – Vilniaus Patogi naudoti –Akcijos gali būti pildoma tiek pinigų ji turi būti budrūs ir užtikrinti sau- miesto savivaldybė, Vilniaus apsgumą miesto gatvėse. Jau tryliktus krities vyriausiasis policijos kokelionės viešuoju transportu bilietais; metus vyksiančios akcijos „Apsau- misariatas ir bendrovė „Lietuvos gok mane“ akcentu taps ir didžiu- draudimas“. Visą rugsėjį sostinėje vairuotojams apie drausmę gatvėse primins ir didžiuliai judantys policijos pareigūnai.
VIETOJE E. BILIETO suma, tiek
NUO RUGPJŪČIO 15 D.
Pažymėjus bet kurį kortelėje esantį bilietą, galima persėsti iš vienos transporto priemonės į kitą nemokamai ir neribotai; Pigesni bilietai - moksleiviams ir studentams viešojo transporto bilietas trimestrui – 60 Lt, 30 d. bilietas suaugusiajam – 100 Lt; Senosios e. bilieto kortelės keičiamos į Vilniečio korteles nemokamai įprastose bilietų platinimo vietose.
KOKĮ BILIETĄ PASIRINKTI
VIETOJE E. BILIETO NAUDOJANTIS VIEŠOJO TRANSPORTO PRIEMONĖMIS?
DARBO Patogi naudoti – gali būti pildoma tiek pinigų suma, tiek KASDIEN RETAI DIENOMIS kelionės viešuoju transportu bilietais; Pažymėjus bet kurį kortelėje esantį bilietą, galima persėsti į kitą nemokamai ir neribotai; 30 DIENŲiš vienos transporto priemonės KORTELĘ GALIMA PAPILDYTI NORIMA PINIGŲ SUMA, BILIETAS
KURIĄ PANAUDOSITE VIEŠAJAME TRANSPORTE
PIRKDAMI MIN. ARBA 60 MIN. BILIETĄ Pigesni bilietai - moksleiviams ir 30 studentams viešojo transporto bilietas trimestrui – 60 Lt, 30 MIN. 30 d. bilietas suaugusiajam – 100 Lt; 30 DIENŲ
20 LT 50 LT 100 LT
BILIETAI
BILIETAS
Senosios e. bilieto kortelės keičiamos į Vilniečio korteles 90 DIENŲ 18 LT 0,50 LT 45 LTbilietų platinimo vietose. 1,25 LT BILIETASnemokamai įprastose 90 LT
60 LT 150 LT 300 LT
2,50 LT
90 DIENŲ KOKĮ BILIETĄ PASIRINKTI BILIETAS
60 MIN. BILIETAI
180 DIENŲ BILIETAS
1, 3, 10 DIENŲ BILIETAI
NAUDOJANTIS VIEŠOJO TRANSPORTO PRIEMONĖMIS? 180 DIENŲ 54 LT 0,70 LT 135 LT BILIETAS 1,75 LT 270 LT DARBO 3,50 LT KASDIEN RETAI 120 LT DIENOMIS
300 LT 600 LT
30 DIENŲ BILIETAS
270 DIENŲ 20 LT BILIETAS 50 LT 180 LT 450 LT 900 LT
100 LT
90 DIENŲ BILIETAS
KORTELĘ GALIMA PAPILDYTI NORIMA PINIGŲ SUMA,
KURIĄ PANAUDOSITE VIEŠAJAME TRANSPORTE 1 DIENOS 108 LT PIRKDAMI 30 MIN. ARBA 60 MIN. BILIETĄ 2,6 LT 270 LT 6,5 LT 540 LT LT 3013MIN. 30 DIENŲ BILIETAI BILIETAS 3 DIENŲ 18270 LT DIENŲ 45 LT BILIETAS 90 LT
60 LT 150 LT TURIMUS VIENKARTINIUS 300 LT BILIETUS GALĖSITE PANAUDOTI IKI 2012 12 31.
180 DIENŲ BILIETAS 120 LT
4,6 LT
0,50 LT11,5 LT 1,25 LT 23 LT 2,50 LT
10 DIENŲ
162 LT 405 LT 90 DIENŲ 810 LTBILIETAS 54 LT 135 LT 270 LT
Kilus klausimams kreipkitės: 300 LT SĮ „Susisiekimo paslaugos“ Klientų aptarnavimo centras 600 LT DIENŲ Gedimino pr. 9A, Vilnius, telefonas (+370 5) 210 7050, el. 180 p. info@vilniusticket.lt
9,2 LT 60 MIN. 23 LT BILIETAI 46 LT 0,70 LT 1,75 LT 3,50 LT „Susisiekimo paslaugos“ 1, 3, 10 SĮDIENŲ
12
penktadienis, rugpjūčio 31, 2012
menas ir pramogos „Vilniaus diena“ rekomenduoja
KUR? Gedimino prospekte. KADA? Šiandien nuo 17 val. KIEK? Nemokamai.
KUR? Vilniaus „Lėlės“ teatre, Arklių g. 5. KADA? Rytoj 12 val. KIEK? 10 litų.
KUR? Vilniaus turizmo informacijos centre, Vilniaus g. 22. KADA? Rytoj 13 val. KIEK? 30 litų.
Sostinės dienos
Pasakų pasaulis
Ekskursija su knyga
Gedimino prospekte visą savaitgalį vyks Sostinės dienų šventė. Jau šiandien 17 val. prie V.Kudirkos aikštės koncertuos jaunimo choras „Kivi“, prie Nacionalinio dramos teatro 17 val. rengiamas Vilniaus ko legijos Menų fakulteto studentų projektas „Galutinė stotelė – teatras“, o 18 val. koncertuos bitbokso atlikėjas Šarūnas Datenis.
Viena gražiausių ir populiariausių lietuviškų pasakų „Aukso obe lėlė, vyno šulinėlis“ – tai istorija apie Pamotės engiamą Našlaitę. Nedorėlė ragana kartu su savo dukromis kankina mergelę skirda ma neįveikiamas užduotis, tačiau gėris, padedamas stebuklingų jėgų, galiausiai laimi. Spektaklis skirtas vaikams nuo trejų metų.
Ekskursija populiaraus Kristinos Sabaliauskaitės romano „Silva Re rum“ takais po XVII a. Vilnių. Kaip gyveno miestas 1655–1667 m., ku rie miestiečiai, meno ir architektūros kūriniai įkvėpė romano siu žetą, sužinosite per dviejų valandų ekskursiją. Būtina išankstinė re gistracija – apie renginio vietą bus pranešta įsigijusiems bilietus.
KUR? Prekybos centre „Ozas“, Ozo g. 18. KADA? Rytoj 13–17 val. KIEK? Nemokamai.
KUR? Kino centre „Skalvija“, Goštauto g. 2 / 15. KADA? Rytoj 15 val. KIEK? 6–8 litai.
KUR? Knygyne „Mint Vinetu“, Šv. Ignoto g. 16. KADA? Rytoj 19 val. KIEK? Nemokamai.
KUR? „Muzikos rūsyje“, A.Jakšto g. 9. KADA? Rytoj 21 val. KIEK? 5 litai.
Linksma Rugsėjo 1-oji
Šeimyninis kino seansas
Žodis prieš šautuvus
Ginklai, rožės ir muzika
Pagrindinėje prekybos ir pramogų centro „Ozas“ renginių aikštėje moksleivių laukia Jaunimo teatro spektaklis, daugybė prizų, žaidimų, šau niausio pirmoko konkursas, fotosesijos ir bega lė kitų smagumynų!
Nuotaikingame filme visai šeimai „Koko ir vai duokliai“ dvylikametis berniukas su tėvais įsi kelia į butą, kuriame mįslingai mirė senasis Vin centas. Ar vaiduoklių iš tiesų egzistuoja? Ar Ko ko išspręs kilusias bėdas?
Poezijos ir muzikos vakare menininkai taria žodį prieš gatvių gaujų smurtą, ypač nukreiptą prieš moteris, kuris įbaugino Siudad Chuaresą ir visą Meksiką. Vilnius prisijungia prie 131 miesto, kurie siunčia žinią, kad meksikiečiai – ne vieni.
Ir vėl „Muzikos rūsį“ sudrebins „Guns N’ Roses“ ir jų pasauliniai hitai, tokie kaip „Welcome To The Jungle“, „Sweet Child O’ Mine“ ar „Civil War“, ku riuos atliks pati tikriausia lietuvių rokerių grupė „Triple Slash“.
tv programa
LRT
6.00 Labas rytas. 9.00 „Komisaras Reksas“ (N-7) (k). 10.00 „Hartlando užuovėja“ (k). 11.00 LRT vasaros studija. Tiesioginė laida. 12.00 „Senis“ (N-7) (k). 13.15 Bėdų turgus. 14.15 Popietė su Algimantu Čekuoliu (subtitruota laida). 14.50 Žinios. 15.10 „Komisaras Reksas“ (N-7). 16.05 „Hartlando užuovėja“. 17.05 „Senis“ (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.35 Sportas. 18.40 Orai. 18.45 Lietuvos tūkstantmečio vaikai. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 20.45 Verslas. 20.50 Kultūra. 20.55 Sportas. 20.58 Orai. 21.00 Duokim garo! 22.10 Loterija „Perlas“. 22.15 Duokim garo! 23.00 Fantastinis f. „Sfinkso mįslės“ (D.Britanija, Kanada, 2008 m.) (N-7).
LNK
6.20 „Nickelodeon“ pristato. „Smalsutė Dora“ (8). 6.50 „Kempiniukas Plačiakelnis“ (k).
LRT 20.30 val.
7.20 „Šeimynėlė“ (N-7) (k). 7.50 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) (k). 9.45 Kviečiu šokti. Pažadinta aistra (k). 13.10 „Nickelodeon“ valanda. „iKarli“. 13.40 „Kempiniukas Plačiakelnis“. 14.10 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 16.10 KK2 (N-7). 17.40 „Šeimynėlė“ (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.05 Sportas. 19.08 Orai. 19.10 Koncertas „Slavianskij bazar 2012“ (1). Dalyvauja: Loreen, Ch.Normanas, E.Anusauskaitė, A.Rybakas, B.Moisejevas, A.Veski, S.Fox, S.Lazarevas. 21.10 Veiksmo f. „Ikaras“ (JAV, Kanada, 2010 m.) (N-14). 22.50 Veiksmo trileris „Greitkelio žudikas“ (JAV, Kanada, 2004 m.) (N-14). 0.35 Veiksmo f. „Karo paukščiai“ (JAV, 2008 m.) (N-14).
TV3
6.45 Teleparduotuvė. 7.00 „Madagaskaro pingvinai“. 7.30 „Simpsonai“. 8.00 „Buvusieji“. 9.00 „Meilės sūkuryje“. 10.05 „Naisių vasara“. 11.00 Anim. nuotykių f. „Zebriukas Dryžius“ (Pietų Afrika, JAV, 2005 m.). 13.10 „Bakuganas“.
LNK 0.35 val.
13.40 „Lūžtanti banga“. 14.10 „Ant bangos“. 14.40 „Madagaskaro pingvinai“. 15.10 „Simpsonai“. 15.40 „Meilės prieglobstis“. 16.40 „Drąsi meilė“. 18.45 TV3 žinios. 19.00 TV3 sportas. 19.05 TV3 orai. 19.10 100 000 € grynais. 20.10 „Kitą kartą Pietų Amerikoje 2012“. 21.00 Veiksmo f. „Fantastiškas ketvertas. Sidabrinio banglentininko iškilimas“ (JAV, Vokietija, D.Britanija, Kanada, 2007 m.). 22.50 Romantinė komedija „Myliu tave, žmogau“ (JAV, 2009 m.). 1.00 Romantinė komedija „Džeinė skuba į pasimatymą“ (JAV, Kanada, 2003 m.).
17.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 18.00 Žinios. 18.19 Sportas. 18.23 Orai. 18.25 „Mentai“ (N-7). 19.25 „Milijonieriai“. 20.00 Žinios. 20.15 Verslas. 20.19 Sportas. 20.23 Orai. 20.25 Rusų kinas. Drama „Dukrele mano“ (Ukraina, 2008 m.) (N-7). 22.25 Amerikietiškosios imtynės (N-14). 23.25 „Tauras“. Lietuvos galiūnų čempionato IV etapas Visagine (k). 0.25 „Bamba“. Interaktyvus šou suaugusiesiems (S).
BTV
6.14, 13.00 TV parduotuvė. 6.30 Ryto reporteris. 9.15 Vasara su Asta. 10.15 Pašėlę TV pokštai (N-7). 10.55 Dok. f. „Paskutinės princesės Dianos gyvenimo dienos“ (1). 12.00 Lietuvos diena. 13.45 Skonio reikalas. 14.45 Vasara su Asta. 15.45 Dok. f. „Paskutinės princesės Dianos gyvenimo dienos“ (2). 16.00 Žinios. Orai. 16.10 Dok. f. „Paskutinės princesės Dianos gyvenimo dienos“ (2).
6.30 Televitrina. 7.00 Žinios (k). 7.25 „Raudonas dangus“ (N-7). 8.25 Prajuokink mane (k). 9.30 „Miesčionys“ (N-7). 10.00 „Margoša: moterimi negimstama“. 11.00 „Be namų negerai: naujas gyvenimas“. 12.00 „Ekstrasensų mūšis“ (N-7) (k). 13.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 14.00 „Mentai“ (N-7) (k). 15.00 „Raudonas dangus“ (N-7). 16.00 „Amerikos talentai VI“.
TV3 14.10 val.
Lietuvos ryto TV
BTV 23.25 val.
17.00, 18.00 Žinios. Orai. 17.20 Pasaulio krepšinio apžvalga. 18.40 Pašėlę TV pokštai (N-7). 19.00 „Inspektorius Luisas“ (N-7). 21.00 Reporteris. 21.37 Orai. 21.40 Romantiška drama „Paryžius“ (Prancūzija, 2008 m.) (N-7). 0.15 „Uraganų persekiotojai“ (N-7). 1.15 Dok. f. „Paskutinės princesės Dianos gyvenimo dienos“ (2).
SPORT1
12.00 Televitrina. 13.00 Žinios +. 13.15 Didžiosios Britanijos žiedinės lenktynės „Porsche Carrera Cup“ (Knockhill). 14.25 VTB vieningoji krepšinio lyga. Mariupolio „Azovmaš“–Gdynės „Asseco Prokom“. 15.55 Ispanijos ACB krepšinio lyga. Madrido „Real“–Bilbao „Bizkaia Basket“. 17.30 Ispanijos ACB krepšinio lyga. „Banca Civica“–Madrido „Real“. 19.00 Sporto metraštis. 19.25 VTB vieningoji krepšinio lyga. Kauno „Žalgiris“–Kijevo „Budivelnik“. 21.00 Sporto metraštis. 21.15 Italijos „Serie A“ lyga. „Palermo“–„Lazio“. 23.00 Sporto metraštis. 23.15 Klubų karaliai. „Bayern Munich“.
lietuvos ryto tv 6.30 val.
13
penktADIENIS, rugpjūčio 31, 2012
menas ir pramogos diena.lt/naujienos/kultura
Festivalį traukinyje dalysis Vilnius ir Kaunas Vakar Vilniuje prasidėjusį miesto muzikos festivalį „Vilnius Music Week 2012“ kauniečiai gali pasiekti ypatinga transporto priemone – muzikiniu traukiniu.
Antrąjį Kultūros bei Švietimo ir mokslo ministerijos skelbtą kon kursą sukurti dokumentinį filmą ar serialą, skirtą Jono Radvano he rojiniam epui „Radviliada“, laimė jo režisieriaus Arūno Matelio įkur ta (nuotr.) „Studija Nominum“.
Kaip BNS sakė A.Matelis, jie laimėjo konkursą vykdyti pirmą filmo kūri mo etapą – pasirengti ir pradėti pir muosius filmavimo darbus. „Mes ruošėmės apie metus dalyvau ti šiame konkurse, pirmajame kon kurse nedalyvavome, nes matėme, kad tai didelės apimties, sudėtinga medžiaga“, – teigė A.Matelis. Kultūros ministro Arūno Gelū no įsakymu bendrovei „Ultra No minum“ skirta 189 860 litų filmo parengiamųjų darbų etapui. Pasak A.Matelio, planuoja ma, kad sukurti trijų dalių filmą užtruktų apie 15 mėnesių. Kūry binei komandai, be paties reži sieriaus, priklauso Romas Lilei kis, Ramunė Rakauskaitė, Renata Šerelytė, ekspertai Ingė Lukšaitė, Deimantas Karvelis, Zigmantas Kiaupa, Sigitas Narbutas. Filmuoti planuojama ne tik Lietuvoje, bet ir buvusios Lietu vos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje, Italijoje. Antrasis konkursas filmui apie Radvilas kurti paskelbtas gegužės pabaigoje, pirmasis vyko praėju sių metų pabaigoje. Pirmą kartą gautos trys paraiškos, bet verti nimo komisija nusprendė, kad jos yra nepakankamos kokybės, to dėl paskelbtas naujas konkursas,
Kęstutis Neverauskas k.neverauskas@diena.lt
Vakarėlis, nestovintis vietoje
Pirmieji muzikinį traukinio vagoną vakar išbandė žurnalistai. Pakeliui į Vilnių festivalio atmosferą kūrė di džėjų ir prodiuserių duetas „M&D Substance“ su vokaliste Justi fy ir perkusininkas Donny Drumz. Duetas „Gerai Gerai ir Miss She ep“ traukinyje pristatė naują sce ninę aprangą, kurią kūrė dizaineris Robertas Kalinkinas. Įvaizdį pato bulinti kelyje pasišovė stilistas Va lerijus Gigevičius. Jis pripažino, kad traukinyje modeliuoti šukuosenos iki šiol dar neteko. Dovilė Filmanavičiūtė, geriau žinoma Miss Sheep slapyvardžiu, negalėjo atsidžiaugti nauja ekstra vagantiška šukuosena svarstyda ma, kad su ja galės pasirodyti tiek koncerte, tiek darbe.
Nuo penktadienio iki sekmadienio iš Kau no į Vilnių ir atgal vykstančio trauki nio viename vagonų skambės gyva festi valio dalyvių muzika.
bet pakoreguotos jo sąlygos: jis padalytas į dvi dalis – parengia muosius ir gamybos darbus, kurių kiekvienai duodami vieni metai. Tai dvigubai ilgiau nei pirmąkart buvo numatyta darbų trukmė. Konkurso sąlygose buvo nuro dyta, kad filmo kūrėjai turės ak tualizuoti vieną reikšmingiausių XVI a. Lietuvos lotyniškosios li teratūros veikalų. J.Radvanas he rojinį epą „Radviliada“ sukūrė 1592 m. Jis pasakoja apie Radvi los Rudojo gyvenimą ir žygius. Šis filmas didele dalimi bus fi nansuojamas valstybės lėšomis, pagal 2010 m. pabaigoje kultūros bei švietimo ir mokslo ministrų pasirašytą susitarimą dėl televi zijos filmų ar serialų aktualiomis Lietuvos istorijos ir kultūros te momis kūrimo. Ministerijos nu mato padengti ne mažiau kaip 20 proc. projekto lėšų. Šio filmo kūrimą po pusę mi lijono finansuos abi ministerijos, dar mažiausiai 20 proc. šios su mos įsipareigoja skirti kūrėjai. VD, BNS inf.
Vizija – filmų ciklas Pagal min istrų susitar imą kasmet planuojama paremt i po vieną pil nametražį televizinį kūrybinės do kumentikos filmą arba 3–5 serijų te lev iz inį kūrybinės dok ument ikos
Ir į priekį, ir atgal
Nuo penktadienio iki sekmadienio iš Kauno į Vilnių ir atgal vykstan čiame traukinyje įrengtas specialus festivalio vagonas, kuriame gyvai skambės festivalio dalyvių muzika. Į ypatingąjį vagoną kauniečiai turi galimybę patekti laimėję specialius konkursus kavinėse „Coffee Inn“, festivalio paskyroje feisbuke (www. facebook.com/MusicWeek2012) ir per radijo stotį „Radiocentras“. Traukiniai su specialiaisiais va gonais iš Kauno vyksta kasdien nuo penktadienio iki sekmadienio 12.07 val. Taip pat vakarais kauniečiai su muzika gali iš sostinės grįžti na mo muzikiniu vagonu. Iš Vilniaus traukinys išvyksta 19.40 val.
filmą apie išk ilią Lietuvos kultūros asmenybę, kultūros, istorijos įvykį ar reišk inį. Pernai gruodį įvyko pir mojo šio projekto filmo „Česlovo Mi lošo amž ius“ premjera.
Šv. Jokūbo šventė dovanos 9 koncertus Rugsėjo 8 d. Šv. Apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčioje prasidės ant rasis Šv. Jokūbo festivalis, vilnie čiams ir sostinės svečiams prista tysiantis sakralios chorinės mu zikos šedevrus.
Miestas pasineria į muziką
Pirmą kartą sostinėje vykstantis festivalis vakar vakare prasidėjo koncertais menų fabrike „Loftas“. Kitomis dienomis įvairūs su mu zika susiję renginiai vyks didžio joje Vilniaus centro dalyje, o kon centruosis Gedimino prospekte. Atlikėjų pasirodymus bus galima stebėti muzikos klubuose „Loftas“, „Tamsta“, „Soul Box“, taip pat at virose erdvėse: Lukiškių aikštėje, Nacionalinio dramos teatro nišoje, V.Kudirkos ir Katedros aikštėse. Festivalyje „Vilnius Music Week 2012“ – ne tik muzikos koncertai, bet ir seminarai įvairiomis su mu zikos vadyba susijusiomis temo mis. Jie vyks kino teatre „Pasaka“.
Kunigaikščius įamžinti patikėta A.Mateliui
Staigmena: muzikinis festivalio traukinys, kurį vakar išbandė patys
muzikantai ir žurnalistai, jau šiandien džiugins kauniečius, vykstan čius į sostinę. Kęstučio Neverausko nuotr.
2011 m. valstybinio choro „Vil nius“ ir brolių dominikonų ini ciatyva pradėtas rengti festiva lis ir šiais metais žada pikantiškų staigmenų chorinės muzikos mė gėjams – festivalio programą pa puoš Maskvos A.Svešnikovo vals tybinis akademinis rusų choras bei Ukrainos Ivano-Frankovės kamerinis choras „Vaskresinnia“, kuris koncertuos ne tik Šv. Apaš talų Pilypo ir Jokūbo bažnyčioje Vilniuje, bet ir Kauno Šv. Pran ciškaus Ksavero bažnyčioje. „Džiaugiamės galėdami prista tyti pasaulyje plačiai žinomą ir aktyviai koncertuojantį Maskvos A.Svešnikovo chorą. Turėsime unikalią galimybę išgirsti auten tišką rusų atliekamą S.Rachma ninovo „Šv. Jono Auksaburnio liturgijos“ skambesį. O svečiai iš
Ukrainos ne tik koncertuos Vil niuje ir Kaune, bet ir dalyvaus sekmadienio liturgijoje ukrainie čių kalba Vilniaus Švč. Trejybės graikų apeigų katalikų bažnyčio je“ – pasakojo festivalio meno vadovas Povilas Gylys. Lietuvių chorinės muzikos kultūrai festivalyje atstovaus trys pagrindiniai šalies kolektyvai: Kauno valstybinis choras (meno vadovas ir vyr. dirigentas P.Bin gelis), Šiaulių valstybinis kame rinis choras „Polifonija“ (meno vadovas T.Ambrozaitis) ir valsty binis choras „Vilnius“ (meno va dovas ir vyr. dirigentas P.Gylys). Šiaulių valstybinis kameri nis choras „Polifonija“ ir šiemet festivalyje pristatys įvairių šalių bei laikotarpių autorių sakralinę muziką, o pirmą kartą festivaly je dalyvausiantis Kauno valstybi nis choras pateiks Maironio me tams skirtą programą „Maironis“. Valstybinis choras „Vilnius“ Šv. Jokūbo festivalio programą įrė mins dideliais kūriniais. VD inf.
klojėjai. Kontakt. tel. 8 659 38 437, 8 659 38 480, 8 659 38 414.
959171
14
menas ir pramogos
Verpimo įmonei Vilniuje reikalingi darbininkai. Apmokome. Tel. (8 5) 260 1970, 8 698 34 551, skambinti darbo dienomis nuo 9 iki 16 val. 961027
diena.lt/naujienos/kultura paslaugos
statybos ir remonto
G.Beinoriūtės filmas – be specialiųjų efektų
Gamina medžio masyvo vidaus duris iš uosio, ąžuolo. Kokybę garantuoja. www.vidinesdurys.lt. Tel. 8 689 44 984, e. paštas vidinesdurys@zebra.lt.
Technikos remonto
Nostalgiško ir žaismingo kino kū rėja, režisierė Giedrė Beinoriūtė (nuotr.) spalį pristatys žiūrovams naują savo darbą „Pokalbiai rimto mis temomis“. Čia specialiųjų efek tų taip pat nebus.
Režisierė G.Beinoriūtė, Lietuvos kino publikai geriausiai žinoma kaip filmo „Balkonas“ autorė, bai gė kurti naują dokumentinį filmą „Pokalbiai rimtomis temomis“. Filmas be dekoracijų, peizažų, išorinio veiksmo ir specialiųjų efek tų, kad būtų galima įsižiūrėti į min tį. „Noriu stebėti mintį, keliaujan čią nuo vieno antakio prie kito, nuo smakro iki akių, čia, rodos, jau gims tančią, čia vėl grąžinamą į smegenų įsčias – dar pabrandinti“, – sako fil mo autorė ir režisierė G.Beinoriūtė. „Pokalbiai rimtomis temomis“ – tai 11 pasakojimų ir vienas nutylė jimas apie gyvenimą. Pagrindiniai filmo herojai, vaikai ir paaugliai, apdovanoti ypatingu gebėjimu apsakyti juos supantį pa
955284
Studijos „Monoklis“ archyvo nuotr.
saulį. Intymūs minimalistine ma niera nufilmuoti pokalbiai su jais atskleidžia kartais melancholišką, kartais juokingą, kartais drama tišką šiuolaikinio pasaulio vaizdą. Filme keliami klausimai apie vie natvę, meilę, Dievą, pasaulį, žmo gaus ryšį su kitu žmogumi.
„Maža kas užduoda tokių klau simų. ŠiaipIR nieks neuždIŠVEŽA uoda,nenaubet SKUBIAI NEMOKAMAI dojamą buitinę gerai“, – sa ko vietechniką nas film–ošaldytuvus, herojų. skalbykles, Klau simai virykles, užduotkompiuterinę i. Atsakymtechai nikąnaujų ir kitusklau elektronikos prietaisus. Tel. iškels simų. Kar tais pra 641 99 000, www.kaunakiemis.lt. juok8ins. 951181 Filmo herojai papasakos apie iš Visų kompiuterių irstelevizorių samų bučiavimą i, parodtaisymas ys, kurVilniuje,žia, Žalgirio g. 131,da. tel.Jie (8 ži 5)n275 4665; spaud kai skau o, jog www.pc-help.lt. meilė yra jausmas, kuriam užklu 933624 pus atrodo, kad širdis tiesiog plyš, sprogs ir išsitaškys į visas penkias Kelionių dalis. Taip pat papasakos, kad čia Iš/į saugiai, greitai siunvis kasLondoną yra iliu zija, bet galvežame ima pa tinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 matyti ir visai kitą pasaulį – be 687 58 503, +44 778 627 1449. Informacigaja lybę. – www.lietuvalondonas.com. Treji metai skirti idėjai subran 959526 din ti, susipa žintiį Vokietiją, su vaikDaniją, ais, jiems Vežame keleivius Olandistebė ti ir8 699 fiksuo i, filmui mon tuo pervezimai. ją. Tel. 01 t428, e. paštas ti info@gmail.com. „Monoklio“ studijoje kartu su operatoriais Audriumi Kemežiu 952525 ir Eitvydu Doškumi, montuotoju Da nielKitos iumi Kokanauskiu, prodiusere Nestandartinių baldų Jur ga Gluskinie ne. gamyba. Aukšta koky. Tel. bė – kžema kaina. „Po albiai rimtwww.guobosbaldai.lt omis temomis“ ki 656r69 no8teat uo099. se pasirodys spalio 12 d.760904
parduoda
VD inf.
nekilnojamąjį turtą Parduodamas dviejų kambarių butas Palangos centre, už bažnyčios, S.Nėries g. 1A. Tel. 8 603 62 096.
955765
žemės sklypo (kad. Nr. 4142/0400:228), esančio Šatrininkų k., Šatrininkų sen., Vilniaus r. sav., formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo 2012 m. gegužės 10 d. Teritorijų planavimo dokumento rengėjas UAB penktADIENIS, „EFFECTIVUS“. Tel. 8 rugpjūčio 646 15 887,31,e.2012 paštas effectivus@gmail.com. 961170 687 58 503, +44 778 627 1449. InformaciSodininkų bendrijos METALURGAS nariams! ja – www.lietuvalondonas.com. 2012 06 10 11 val. šaukiamas ataskaitinis974465 rinkiminis SUSIRINKIMAS, kuris vyksKauno Kelmi-į Vežame poilsiautojus iš Vilniaus, jos sodų 20-oji g. 13.(irDarbotvarkė: 1. Veiklos Palangą, Šventąją atgal), nuo 35 Lt. Tel. ataskaita ir tvirtinimas. 2. Revizoriaus atas8 699 99 965, 8 612 22 227. kaita ir tvirtinimas. 3. Sąmatos tvirtinimas. 975416 Įvairūs 4. Įvairūs klausimai. 5. Pirmininko rinkimas. Kita 6. Revizoriaus rinkimai. Susirinkus mažiau nei Antstolė Nemiranarių, Šiugždaitė pusei bendrijos pakartotinisskelbia susirinki2396/29983 žemės sklypo (bendras plotas mas bus šaukiamas 2012 06 24 11 val. toje Kita 2,9983 ha), esančio Sudervės g. 14C, Avižiepačioje vietojesen., (ta pati darbotvarkė). Bendrinių k., Avižienių Vilniaus r. sav., nuosaBIĮ pirmininkė. „Kontrastų biuras“ visu sąrašu parduojos vybės teise priklausančių Vadimui Basovui, da atsargas (įvairias kanceliarines prekes) 960769 pirmąsias varžytynes. Varžytynės vyks 2012 už03didžiausią pasiūlytą, ne mažesnę 10UAB 14 val. adresu Konstitucijos pr. 15/5„Nekilnojamojo Turtobet Projektai” atlieneiVilniuje. 35 730Pradinė Lt kainą. Pasiūlymai teikiami iki 74,ka kaina – 160 000 kadastrinius matavimus Vilniaus r.Lt.sav., 2012 m. dalyvio birželio 25 d. imtinai uždaruose voVaržytynių – 16 k., 000 Sudervės sen., įmoką Rastinėnų SBLt įnešti „Vilma”, į antstolės Nemirosadministratoriui, Šiugždaitės sąskaitą kuose UABNr.„SBS skl. Nr.bankroto 148 (skl. kad. Nr. 4184/0934:0148), LT077044060000469161. Parduodamas Legale“, Ukmergės g. 369A, Vilnius. Dauprašom gretimoir (neprivatizuoto sodo) turtas yra įkeistas areštuotas. Norintys ap-sklygiau informacijos tel. (8 5) 206 0799, 8 611 po Nr. 147 savininką 2012 m. birželio 8 d. žiūrėti turtą turi kreiptis į antstolę. Suintere- 10 51 518. val.asmenys, atvykti prie jumsteisių priklausančio sklypo ir suoti turintys į parduodamą 971990 turtą, iki varžytynių pateikti antstolei dalyvauti ženklinanttuririboženkliais BoguslaVladislavos Salmanovič turto paveldėtosavo teises patvirtinančius dokumentus. In- suvo Sovinskio sklypą Nr. 148 arba prašom formacija tel. (8 52) 74 27 42. jų dėmesiui. Š. m. birželio 27 d. 16 val. sisiekti su darbų vykdytoju Jaroslavu Baze1009152 adresu Vilniaus r., Pagirių sen., Mikašiūvič, Žalgirio g. 131–213, Vilnius (tel. 8 677 Pranešimas apie UAB „Vilčeksta“ neeilinio 79 nų k.,e.SB „Ekspresas”, vyks sklypo kad. 348, paštas topomatik@gmail.com ). Nr. visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvar960926 4167/1002:0027 kadastriniai matavimai. ventojams. Tel. 8 618 77 600; www.kraus- kės papildymą. UAB „Vilčeksta“ (juridinio Kviečiame dalyvauti. Matavimus atlieka asmens kodas 186117571) neeilinio visuotitymokomanda.lt. Kelionių 965762 nioUAB akcininkų susirinkimo, įvyks 2012 Lin„Baltijos Matavimųkuris Organizacija”, Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siun- m.kmenų rugsėjog.13, 24 d. 14.00 Tel. val.,8adresu Vilnius. 601 71 Vilkpė112. Kitos tinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 dės g. 4, Vilnius, darbotvarkė papildoma976256
g. 10A, Vilnius. Viešas susirinkimas: detaliojo plano sprendinių viešas aptarimas vyks 2012 m. birželio 22 d. 11 val. Lukiškių g. 5, 235 kab., Vilniuje. Planavimo pasiūlymų pateikimo tvarka: planavimo pasiūlymai ir pastabos teikiami projekto rengėjui arba organizatoriui raštu iki viešo susirinkimo pabaigos. Planavimo dokumentų sprendinių pasiūlymų apskundimas: asmenys gautą atsakymą, kad į jų pasiūlymus neatsižvelgta parengtame plaStatybosdokumente, įmonei reikalingi kelio darbininkai navimo gali apskųsti Valstybinės ir apželdintojai. Kreiptis tel. (8 5)inspekcijos 231 6179, teritorijų planavimo ir statybos 8 663Aplinkos 52500.ministerijos Vilniaus teritorijų prie 975124 siūlo darbą planavimo ir statybos valstybinės priežiūros UAB „Šeimos medicinos klinika“ siūlo skyriui, A.Juozapavičiaus g. 9, Vilnius, darper bą šeimos bendrosios prak-į mėnesį nuogydytojams jiems išsiųstoirlaiško (atsakymo tikos slaugytojams. Informacija pateiktą pasiūlymą) gavimo dienos.tel. 8 618 960590 37 721. 975626 INFORMACIJA APIE TERITORIJŲ PLANAVIMĄ. Pranešame apie kartojamą visuomenės inforĮvairūs mavimo procedūrą dėl parengto žemės sklypo Dobrovolės k. (5,1100 ha, sklypo Įmonei reikalingi aukštalipiai. Tel. 8kad. 650Nr. 91 0101/0164:31), Panerių seniūnijoje, Vilniuje, 253, 8 699 98 086. 973725 detaliojo plano. Planavimo pagrindas – 2012 m. balandžio 12 d. Detaliojo teritorijų planavimoTransportas, organizatoriaus teisiųlogistika ir pareigų perdaviUABsutartis „IRDAIVA” reikalingi darbui tikslas Vilniu- – mo Nr. 042042. Planavimo je: betonuotojai, staliai-dailidės, Konditerijos įmonė priims į pagal darbąmūrininVilniaus pakeisti žemės tikslinę paskirtį bendrojo kai, apdailininkai. Kontaktiniai telefonai: 8 regione vairuotoją-ekspeditorių, vadybininplano 659 38sprendinius, 480, 8 659 padalyti 38 414. sklypą, nustatyti 1005423 ką-ekspeditorių ir prekybos agentą. Tel.De-8 teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą. 611 45 plano 000. organizatorius – UAB „4Real“, taliojo 976056 paslaugos A.Goštauto g. 5-79, Vilnius, tel. 8 698 20 198. Projekto rengėjas komanda” – UAB „RV –architektų stuUAB „Kraustymo profesionalios kraustymo paslaugos ir gydija“, Pamėnkalnio g. 28-2,įmonėms Vilnius. Pareng-
siūlo darbą
Įvairūs
paslaugos
Karščiausi Kelionių pasiūlymai
Kelionių organizatorius
Vaismedžių genėjimas. Alpinariumų įrengimas. Tujų „Smaragd“, kalninių pušų pardavimas. Tel. 8 616 42 833.
šiuo klausimu: 3. Bendrovės valdybos narių atšaukimas ir naujų bendrovės valdybos narių rinkimas.g. 6, LT–01104 Vilnius A.Vienuolio
Karščiausi Kelionių pasiūlymai 1006203
1009445
Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 Kelionių organizatorius vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt A.Vienuolio g. 6, LT-01104 Vilnius Tel.Vegasas (8 5) 231nuo 3314.2871 Faks.Lt(8 5) 262 9120 Ar svajojate aplankyti Niujorką? Las Kelionių organizatorius vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt O galbūt, Jus visada žavėjo Las Vegasas – Torontas nuo Lt Vilnius A.Vienuolio g. 6,2382 LT-01104 šviesų, kazino, pasirodymų ir viešbučių rojus? Tel. Monrealis nuo 2874 (8 5) 231 3314. Faks. (8Lt5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt, Pamatykite Šiaurės Ameriką už Hiustonas nuo 2964 Lt www.krantas.lt Atėjo laikasnuostabiąją TIKROMS ATOSTOGOMS! Vasaros kruizas Ryga–Stokholmas–Ryga ypatingą kainą. Kalgaris nuo 125nuo Lt 3464 Lt Užsisakykite skrydį iki gegužės 15 dienos,nuo ir Joninių kruizas Ryga–Stokholmas–Ryga RUOŠKITE ROGES VASARĄ Pamirškite kasdieninius rūpesčius Šarm El Šeichas (Egiptas) nuo 1429 Ltir atsipaleiskitės 2012 10 Kaina pusesjūroje! su oro uostų mo110 Lt į nepamirštamą Pasinaudokite galimybę kelionę nusipirkti žiemos 2669 Ltpateikta laiduokite laiveį abi Baltijos 01–2013 21 į trumpiausios kelionę už03mažiausią kainą: nakties vakesčiais. Taba (Egiptas) saule, nuo 2039 2739nuotaika. Lt Kviečiame Jus Mėgaukitės vėjuLtir gera Tenerifė (Ispanija) nuo iki 2152 Lt Niujorkas nuo 2226 Lt Rezervacijos mokestis 100LtLt2219 mokamas pakarėlį! 2149 Lt Slidinėjimas Italijoje nuo 1569 Lt Dubajus (JAE) nuo 2899 Lt 3799 L t Vašingtonas nuo 2526 Lt pildomai. Baltijos jūroje bus ir disko, ir linksmybės iki Kruizo(Tailandas) kaina pateikta iš išplaukimo uosto. Slidinėjimas Pataja nuo 3679 Lt 4419 Lt Bostonas nuoAustrijoje 2588 Lt nuo 1635 Lt 1687 Lt Vietų skaičius ribotas. ryto! Daugiau informacijos www.krantas.lt Hurgada (Egiptas) nuo 1392 Lt 1449 Lt
Karščiausi Kelionių pasiūlymai
Goa (Indija) nuo 3199 Lt
perKa Brangiai perkame mišką su žeme arba išsikirsti. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 676 41 155.
Kelionių organizatorius
929896
UAB „BEST COMPANY“ Varėnos r. perka: veršelius, galvijus, avis. Sumokame iš karto. Mokame PVM. Tel. 8 613 70 805, 8 613 70 803, 8 601 71 558, (8 310) 48 323. 953105
Įvairūs Kita 2012 04 20 Vilniaus apygardos teismo nutartimi UAB „Joanos avialinijos“ iškelta bankroto byla (c. b. Nr. B2-3323-160/2012). Bankrutuojančios UAB „Joanos avialinijos“ administratoriumi paskirta UAB VERSLO VALDYMO IR RESTRUKTŪRIZACIJOS CENTRAS. Įgaliotas asmuo – V.Česonis, tel. 8 686 83 541. Prašom iki 2012 m. birželio 11 d. imtinai pateikti savo kreditorinius reikalavimus 2012 m. gegužės 2 dienai (bankroto bylos įsiteisėjimo dienai) kartu pridedant kreditorinius reikalavimus patvirtinančių dokumentų tinkamai įformintus nuorašus. Taip pat prašom nurodyti, ar šių reikalavimų įvykdymas yra užtikrintas, nurodyti, kokiu būdu tai yra padaryta. Kreditorinį reikalavimą pateikti Savanorių pr. 262-105, LT-50204 Kaunas. Informacija tel./faks. (8 37) 229 886. 961016
INFORMACIJA APIE TERITORIJŲ PLANAVIMĄ. Parengtas žemės sklypo, esančio Lvovo g. 105A, Šnipiškių seniūnijoje, Vilniuje, sklypo kad. Nr. 0101/0032:986, bendras plotas 0,2419 ha, detalusis planas. Planavimo pagrindas: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2011 07 13 įsakymas Nr. AD30-1732, 2011 08 01 detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis Nr.
KELIONĖS KELIONĖSAUTOBUSU AUTOBUSU KELIONĖS AUTOBUSU Alyvų Duobelėje, Latvijoje Pirkti žydėjimo internetu:šventė www.kelioniupasiulyČekijos rojus–Praha – 577 Lt mai.lt pilys–Čekijos (05.26.) – 95 Lt Didingoji ItalijaVaršuvoje ir Kapriorojus–Praha sala – 1747 Lt–– 175 Lt Čekijos naktis pilys–Čekijos Muziejų (05.19/20) 637 Lt Ryga–Saremos sala–Talinas – 377–Lt577 Lt Čekijos pilys–Čekijos rojus–Praha Didingoji Italija ir Kaprio sala – 1847 Lt Šiaurės Italija su poilsiu prie Adrijos Šveicarijos gamtossala–Talinas stebuklai – 1397 Ltjūros Ryga–Saremos – 429 Lt nuo 1197Italija Lt sala–Talinas Šiaurės su poilsiu prie Adrijos Ryga–Saremos – 377 Lt jūKroatija nuo ros nuo 1297 Lt Lt pažintinė) nuo 1290 Lt Šiaurės Italija990 (poilsinė Kroatijanuo nuo990 999Lt Lt nuo 627 Lt Praha-Viena-Budapeštas Kroatija Praha–Viena–Budapeštas nuo 577 Lt LĖKTUVU IŠ VILNIAUS: Praha–Viena–Budapeštas LĖKTUVU IŠ VILNIAUS: nuo 619 Lt Ispanija, Kosta Brava nuo 822 Lt Pirkti internetu: www.kelioniupasiulyMalta – 904 Lt mai.lt IŠ VARŠUVOS (poilsinės) Ispanija,Hurgada Kosta Brava, Kosta Graikija, Cgalkidikė – 979 LtLt Dorada Egiptas, nuo 935 nuo 1979Kosta Lt Dorada – 999 Lt Ispanija, Bulgarija nuo 850 Lt Malta – 904 Lt Ispanija, Šri Lanka Alikantė nuo 3500– 1108 Lt– 1099 Lt Graikija, Chalkidikė Graikija, Kos sala – 1128 Lt Kreta nuo 1170 Lt Ispanija, Alikantė – 1108 Turkija, Antalija –Lt1185 Lt Lt Graikija, Kos770 sala – 1128 Tunisas nuo Turkija, Antalija 1295LtLt Bulgarija, Burgas –– 1199 Bulgarija, Burgas – 1185 Lt Rijeka – 1279 Lt poilsinės) IŠKroatija, VARŠUVOS (pažintinės Kroatija, Rijeka – 1489 Lt Turkija, Marmaris 1289 Kruizas nuo 2038 LtLt Lt Turkija,Nilu Marmaris 1620 Bulgarija, Burgas – 1199 Ltnuo Lt2423 Lt Izraelis–Jordanija–Egiptas Portugalija, Algarvė – 1999 LĖKTUVUnuo IŠAlgarvė VARŠUVOS Portugalija, Lt Marokas 2634 Lt– 1899(poilsinės) Egiptas, 1440 Lt Kuba nuoHurgada 5853 Lt nuo(poilsinės) LĖKTUVU IŠ VARŠUVOS Bulgarija – 1595 Lt Egiptas, Turkija –Hurgada 1440 Ltnuo 995 Lt IŠBulgarija RYGOS: – Lt Lt Šri Lanka – 995 3500 Tailandas (pažintinė Kreta – 1170 Lt Turkija – 1078 Lt poilsinė) – nuo 5218 Lt Šri Lanka – 3500 Lt LĖKTUVU IŠKreta VILNIAUS: – 1170IŠLtVARŠUVOS (pažintinės – poilsinės) Egiptas, Tunisas –Hurgada 770 Lt nuo 869 Lt Ispanija, Maljorka – 1499(pažintinės Lt LĖKTUVU IŠ VARŠUVOS – poilTurkija, Antalija – 889 Lt sinės) Kruizas Nilu nuo 1440 Lt Izraelis – Egiptas nuo 1678 Lt Marokas – 2634 Lt Kuba – 5853 Lt STOVYKLOS LIETUVOJE Pasaka nuo 550 Lt Top Fun 540 Lt Raganė 550 Lt Energetikas 600 Lt Laimingas žmogus – tai aš! 600 Lt Trimitas 520 Lt
Pamėnkalnio g. 5/ K.Griniaus g., Vilnius Tel 8-5 262 7777, mob. 8 616 16 777 info@svite.lt, www.svite.lt, www.lek.lt
Graikija,Nilu Kreta – 99 Lt Lt Kruizas nuo 1440 Mažieji Laukystos piratai Lt Bulgarija, Varna – 1099 Lt 370 Izraelis–Egiptas nuo 1678 Lt Holivudo– akademija Marokas 2634 Lt – 599 Portugalija, Algarvė 2239LtLt Mes–jėga 450Lt Lt Kuba 5853 STOVYKLOS LIETUVOJE Žaidimų galaktika 450 Lt STOVYKLOS LIETUVOJE Raganė 550 Lt atkeliauja į Lietuvą 450 Lt Apači indėnai Pasaka nuo 550 Lt Energetikas 600 Lt Avataro–nuotykiai Lt Lt Raganė 550 Lt kartu Laimingas žmogus – tai 450 aš! 600 Mesjėga šampinjonai Mes 450 Lt 450 Laimingas žmogus – taiLtaš! 600 Lt Mano Aplink pasaulį per 7Ltdienas 499 Lt Top Funpasaulis 640 Lt 595 STOVYKLOS UŽSIENYJE Mano pasaulis 595 Lt Stovykla Ukrainoje „Pribrežnyj“ 60 Lt Kitas variantas 359 Lt STOVYKLOS UŽSIENYJE dienai Dodi kalbos 550 Lt pirkti Anglų stovykla Estijoje 1790 Lt AVIABILIETAI internetu: www. lek.lt STOVYKLOS1699 UŽSIENYJE Bulgarijoje Lt (yra ir pigios aviakompanijos) Stovykla Ukrainoje Kroatijoje 2149 Lt „Pribrežnyj“ KELTAI 60 Lt dienai Ryga–Stokholmas Kryme „Saliut“ 1699 Lt AVIABILIETAI* Talinas–Helsinkis Baku nuo 1050 Lt;LtMaljorka nuo 500 Lt Bulgarijoje 1699 Talinas–Stokholmas Ventspilis–Nyneshamnas *kainos į abi2149 puses Kroatijoje Lt Klaipėda–Karlshamnas Juodkalnijoje 1899 Lt (spec. pasiūlymas) KELTŲ AnglųBILIETAI kalbos stovykla Estijoje 1790 Lt Klaipėda–Kylis (spec. pasiūlymas) Ryga–Stokholmas AVIABILIETAI* Klaipėda–Zasnicas (spec. pasiūlymas) Talinas–Helsinkis Turku–Alando Delis nuo 1870salos–Stokholmas Lt KRUIZAI Talinas–Stokholmas Tokijas – 2229 Lt Viduržemio jūroje (spec. kaina) Ventspilis–Nyneshamnas Seulasjūroje – 2308 Lt kaina) Karibų (spec. Klaipėda–Karlshamnas Singapūras – 2310 Lt (spec. Tolimuosiuose Rytuose (spec.pasiūlymas) kaina) Klaipėda–Kylis (spec. pasiūlymas) Baltijos jūroje Bankokas – 2409 Lt Klaipėda–Zasnicas VIZOS Puketas – 2610 Lt (spec. pasiūlymas) Į Turku–Alando Rusiją nuo 260 Lt, Baltarusiją nuo salos–Stokholmas *kainos į abi puses 85 Lt.
KELTAI VIZOS Joninės Baltijos jūroje (Tallink 3 d. kruizas) Į Rusiją nuo 105nuo Lt 260 Lt; Baltarusiją nuo 85 Lt Ryga–Stokholmas Talinas–Helsinkis Talinas–Stokholmas Ventspilis–Nyneshamnas Klaipėda–Karlshamnas (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Kylis (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Zasnicas (spec. pasiūlymas) Turku–Alando salos–Stokholmas VIZOS Į Rusiją nuo 260 Lt Baltarusiją nuo 85 Lt
15
penktadienis, rugpjĹŤÄ?io 31, 2012
Tel. 261 3653, 261 3655, 261 3659 skelbimai@vilniausdiena.lt
skelbimai
Orai
Sausą penktadienį Lietuvoje turėtų pakeisti lietingas šeštadienis. Šiandien žymesnio lietaus nenumatoma, lepins saulė. Temperatūra sieks 18–22 laipsnius šilumos. Šeštadienį daug kur trumpai palis. Naktį bus 12–15, dieną 17–19 laipsnių šilumos.
Šiandien, rugpjūčio 31 d.
+20
+22
+22
Telšiai
Šiauliai
+21
Klaipėda
Panevėžys
+19
Utena
+20
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis) teka Mėnulis leidžiasi
6.24 20.12 13.48 19.35 6.17
244-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 122 dienos. Saulė Mergelės ženkle.
+22
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +32 Berlynas +18 Brazilija +29 Briuselis +17 Dublinas +17 Kairas +33 Keiptaunas +15 Kopenhaga +19
Londonas +18 Madridas +29 Maskva +15 Minskas +20 Niujorkas +33 Oslas +19 Paryžius +19 Pekinas +32
orai vilniuje Šiandien
Praha +18 Ryga +21 Roma +29 Sidnėjus +16 Talinas +19 Tel Avivas +32 Tokijas +31 Varšuva +25
+21
+20
Vilnius
Marijampolė
Vėjas
+20
Alytus
2–7 m/s
DATOS
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
+14
+21
+15
+11
3
+14
+23
+17
+15
3
+16
+20
+17
+12
3
sekmadienį
jos karalienė Rania. 1974 m. gimė penkiakovininkas Andrejus Zadneprovskis. 1993 m. iš Lietuvos teritorijos išvesti paskutiniai sovietų kariuomenės daliniai. 1997 m. autoavarijoje Paryžiuje bėgdami nuo juos persekiojančių fotografų žuvo Velso princesė Diana ir jos draugas milijonierius Dodi Al Fayedas.
prizas Šią savaitę laimėkite knygas: Jill Shalvis „Žavioji antrininkė“ ir Shirley Jump „Meilės loterija“ Ema Vilis nė nesvajojo dirbti modeliu, juo labiau pozuoti vyrų kalendoriui, kol jos dvynė sesuo nepaprašė nueiti į fotosesiją vietoj jos. Pozuodama gražuoliui fotografui Ema pasijunta gundančia moterimi ir nesąmoningai ima vilioti. Ar jų ryšys gali tęstis ir pasibaigus fotosesijai? Meilės loterija Edžertono Krantų gyventojų širdis pripildo meilės. Bet įsivaizduokite Sofijos Votson nuostabą, kai ištraukiamas lapelis su jos vardu, nors ji jo ten neįdėjo. Labiausiai džiūgauja kandusis Harlanas Džonsas. Tačiau pasitenkinimo šypsnys netrunka išnykti.
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusių. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite: DIENA (tarpas) VD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba 2. Iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu at-
neškite į „Vilniaus dienos“ redakciją Labdarių g. 8, Vilnius. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį, rugsėjo 4 d. Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
1
2
3
4
Albertinas, Aristidas, Izabelė, Raimunda, Raimundas, Raimondas, Vilmantas, Vilmantė
horoskopai
Laisvės diena Interneto dienoraščių diena 12 m. gimė Romos imperatorius Kaligula (tikrasis vardas Gajus Julijus Cezaris Germanikas). 1867 m. mirė prancūzų poetas ir meno kritikas Charles’is Baudelaire’as. 1870 m. gimė Maria Montessori, italų gydytoja, pedagogė. 1945 m. gimė airių dai1949 m. gimė amerikienininkas Van Morrisočių aktorius Richardas nas. Gere‘as. 1970 m. gimė Jordani-
šeštadienį
Vardai
5
6
7
8
9
10
11
12
13
Avinas (03 21–04 20). Jūsų troškimai bus be galo stiprūs. Tikėtinas meilės romanas. Kils poreikis iš esmės keisti savo gyvenimą, nes esate išvargintas nesėkmių, per greitai lekiančio laiko ir pilkos kasdienybės. Jautis (04 21–05 20). Logiškas mąstymas ir išmintis padės teisingai apsispręsti. Darbo klausimai bus sprendžiami greitai ir nesunkiai. Jėgų ir energijos bus kaip niekad daug, svarbiausia nepasiduoti tinguliui. Dvyniai (05 21–06 21). Klaidingai įvertinsite savo jėgas, užsiimsite veikla, kuri prieštaraus jūsų įsitikinimams. Jeigu viskas klostosi ne taip, kaip reikia, užsiimkite kokiu nors maloniu reikalu. Vėžys (06 22–07 22). Šis laikas nesėkmingas. Kils pavojus būti suklaidintam. Patirsite psichologinį spaudimą. Todėl kruopščiai atlikite savo tiesiogines pareigas ir neapsikraukite naujomis idėjomis. Liūtas (07 23–08 23). Jausite emocinę įtampą. Tačiau atsiras proga prisiminti seniai atidėliotus reikalus ir sėkmingai juos užbaigti, o tai tikrai pakels nuotaiką. Mergelė (08 24–09 23). Pirmenybę teiksite įprastiems darbams ir nesigriebsite nerealių idėjų ar būdų atitrūkti nuo tikrovės. Realūs darbai ir planai ne tik atneš naudos, bet ir nuramins. Svarstyklės (09 24–10 23). Patirsite malonumą skaitydamas knygą ar žiūrėdamas filmą. Gal tiesiog taip stengsitės išvengti pilkos kasdienybės. Domėsitės įvairiomis naujovėmis, šiuolaikiniu menu. Skorpionas (10 24–11 22). Puikiai mąstote ir esate kupinas naujų idėjų. Pasinaudokite šia puikia būsena įgyvendindamas neatidėliotinus reikalus. Šaulys (11 23–12 21). Dėl skirtingo vertybių suvokimo įsivelsite į konfliktą ir nenorėsite ieškoti kompromiso. Nustosite gerbti autoritetingą žmogų. Neverta apie tai kalbėti ir pabrėžti savo nepasitenkinimo. Ožiaragis (12 22–01 20). Jūsų mintys bei idėjos nesutaps su aplinkinių nuomone, todėl galimi nesutarimai ir konfliktai. Nebandykite kakta pramušti sienos. Geriau spręskite asmenines problemas. Vandenis (01 21–02 19). Jūsų žodžiai gali turėti neigiamų padarinių. Tikėtinas konfliktas su vyresniu ar autoritetingu žmogumi. Gali kilti nesutarimų. Nesijaudinkite – didelės žalos jie neatneš. Žuvys (02 20–03 20). Turite pakankamai energijos ir motyvacijos, kad pagerintumėte savo aplinką ir gyvenimą. Neskubėkite jėga brukti savo patirties, nes tylėjimas ir susivaldymas taip pat pagirtinos savybės.