2012-09-01 Kauno diena

miestas

3p.

Ko­ją su­si­lau­žęs ­ Han­zos die­nų ­ re­ži­sie­rius ­ A.Žiu­raus­kas: ­ pri­si­jung­siu prie ­ vie­na­ko­jų pi­ra­tų.

lietuva

ekonomika

7p.

Interviu su majoru A.Smilga: apie ­ Sirijos žemėje išlietą ­ prakaitą ir sudėtingą ­ karo stebėtojo ­ kasdienybę.

9p.

Net­ra­di­ci­nės ku­li­na­ri­jos pa­mo­kos ir mais­to ­ ruo­šos ren­gi­niai ­ jau­ną lie­tu­vių ­ ko­man­dą iš­sky­rė iš įpras­tų res­to­ra­nų.

Tarp­tau­ti­nės ­ is­to­ri­kų ­ ko­mi­si­jos lau­kia ­ sun­kus dar­bas: ­ teks įver­tin­ti ­ oku­pan­tų veik­lą.

10p.

Šeštadienio

Rugsėjo 1, 2012 Nr. 204 (19763) Kaunodiena.lt 2,50 Lt

Kuris Kauno politikas stipriausias plėšrūnas?

Mo­kyk­lų tuš­tė­ji­mo me­tas Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

Rug­sė­jo 1-oji šie­met Lie­tu­vo­je pa­si­ tin­ka­ma mi­no­ri­ne nuo­tai­ka. Kaip nie­kad aki­vaiz­du: švie­ti­mo sis­te­ mai rei­kia ne tik per­mai­nų, bet ir mo­ki­nių.

Ir mo­ki­nių, ir mo­ky­to­jų kas­met vis ma­žės – to­kia rea­ly­bė, sa­ko val­di­nin­kai. „Štai šian­dien žiū­ rė­jau Dar­bo bir­žos tink­la­la­pį. Ten yra 70 skel­bi­mų – ieš­ko­ma mo­ ky­to­jų. De­ja, jų ieš­ko­me ne Vil­ niu­je, daž­nu at­ve­ju pro­vin­ci­jo­je.

Ta­čiau jau­niems žmo­nėms, ku­rie no­ri dirb­ti ir už­si­dirb­ti, tai pui­ ki pro­ga“,– pokalbyje su „Kau­no die­na“ mintimis dalijosi švie­ti­mo ir moks­lo vi­ce­mi­nist­ras Vai­das Ba­cys.

6

Dienos citata „Tai – mei­lė. Sup­ran­ta­te, kas yra mei­lė? Ji ga­li bū­ti bet ko­kia. Es­mė – ne ža­ve­sys“, – sa­kė Lie­tu­vos krep­ši­nio rink­ti­nės­ tre­ne­ris Val­de­ma­ras Cho­mi­čius,­ šią va­sa­rą Las Ve­ga­se su­si­tuo­kęs­ su sa­vo my­li­mą­ja Ag­ne.

Fe­no­ti­po­lo­gas: M.Lu­či­nas ti­ki­na, kad ga­li daug ką pa­sa­ky­ti apie žmo­gų pa­gal vei­do bruo­žus.

Aš­tuo­nių ži­no­mų Kau­no po­li­ti­kų nuo­trau­ kos. Ke­lios se­kun­dės, ir pa­sau­ly­je gar­sus fe­no­ti­po­lo­gas iš Es­ti­jos Mar­kas Lu­či­nas, žvelg­da­mas į jas, rė­žia į akis tai, ką, jo ma­ ny­mu, apie šiuos žmo­nes by­lo­ja jų vei­dai.

Da­rius Sė­le­nis

d.selenis@kaunodiena.lt

A.Ru­čie­nė – ji ne au­ka

„Aš ne ekst­ra­sen­sas. Kal­bu ne apie šiuos žmo­nes, bet apie fe­no­ti­po duo­me­nis, ku­riuos jie tu­ri“, – ap­ si­drau­dė pa­gal vei­do bruo­žus ir kū­ no ypa­ty­bes ti­ria­mų­jų cha­rak­te­rį

And­riaus Alek­sand­ra­vi­čiaus nuo­tr.

api­bū­di­nan­tis M.Lu­či­nas. Jo teo­ri­ ją ga­li­ma ing­no­ruo­ti, ne­ver­tin­ti jos rim­tai. Bet ga­li­ma ir įsi­klau­sy­ti.

Pir­mo­ji nuo­trau­ka, ku­rią pa­ro­dė­ me es­tų fe­no­ti­po­lo­gui, bu­vo Kau­no ta­ry­bos na­rės Auš­ros Ru­čie­nės. „No­ri­te to­kios žmo­nos? Svei­ki­nu, bet jums ne­pa­vy­džiu“, – šyp­te­lė­jęs ta­rė M.Lu­či­nas.

4

Iðkirpkite kuponà, já galite išsikeisti á bilietà vienam asmeniui VDU Botanikos sodo kasose.

Rugsëjo 1 d. (kuponas galioja tik vienà dienà).

dieniniu Tik su šešta

dienraðèiu

ÁËJIMASbotanikos sodà

!

S A M A K O M E N

o Á VDU Kaun

18p.

2

šeštadienis, rugsėjo 1, 2012

miestas

Oro kokybė Kaune 0

34

Šaltinis: Kauno miesto aplinkos kokybės tyrimai

Kietosios dalelės (KD10)

50mg/m3

Nustatyta 24 val. ribinė vertė

0

0,7

Anglies monoksidas (CO)

10 mg/m3

Nustatyta 8 val. ribinė vertė

0

73

211

mg/m3

Azoto dioksidas (NO2)

Nustatyta 1 val. ribinė vertė

Kodėl Ąžuo­ly­no parke vis dar nėra suo­liukų?

Per Ąžuo­lyną aukš­tos įtam­pos ka­belį klo­ ju­si bend­rovė nau­jus suo­liu­kus žadė­jo įreng­ti iki pra­ėju­sių metų pa­bai­gos, ta­čiau jų iki šiol nėra.

Ta­das Šir­vins­kas

t.sirvinskas@kaunodiena.lt

Kai­na: per sa­vaitę gėlės tur­ga­vietė­se pa­bran­go vi­du­ti­niš­kai 1 li­tu.

And­riaus Alek­sand­ra­vi­čiaus nuo­tr.

Prieš Rugsė­jo 1-ąją pa­bran­go gėlės Vi­li­ja Žu­kai­tytė

v.zukaityte@kaunodiena.lt

Kau­no tur­ga­vietė­se va­kar ne­ trūko įvai­rių spalvų ir rūšių gė­ lių, ta­čiau kai ku­rios jų kai­na­vo bran­giau nei prie­š sa­vaitę.

Sto­ties tur­gu­je nuo anks­ty­vo ry­to bu­vo ga­li­ma su­tik­ti pirkėjų, be­si­ dai­ran­čių gėlių Moks­lo metų pra­ džios šven­tei. „Pa­si­ta­riau su duk­ra, ko­kių gė­ lių ji norėtų do­va­no­ti mo­ky­to­jai“, – sakė tur­gu­je mo­te­ris ir iš­si­rin­ko mar­gas­pal­vių kar­de­lių puokštę.

Anot pre­ky­bi­ninkų, moks­lei­viai daž­niau­siai per­ka būtent kar­de­ lius ir ro­žes, ret­kar­čiais ger­be­ras, ta­čiau ga­li­ma rink­tis ir gvaz­di­kus, fre­zi­jas, vilkdalgius.

Par­davėjų tei­gi­mu, be­veik vi­sos gėlės au­gin­tos Lie­tu­vo­je ar­ba at­ vež­tos iš Olan­di­jos. „Tra­di­ciš­kai prie­š šven­tes gė­ lių tiekė­jai šiek tiek pa­ke­lia kai­ nas, todėl ir mes jas pa­di­di­na­me.

Praė­ju­sią sa­vaitę kar­de­liai kai­ na­vo po du li­tus, o šian­dien – po tris“, – pri­pa­ži­no Vir­gi­ni­ja Var­ nienė.

Anot pre­ky­bi­ninkės, pa­bran­go ne vi­sos gėlės. „Gvaz­dikų ir ger­ berų kai­na li­ko ta pa­ti – ati­tin­ka­

mai du ir trys li­tai už vieną žiedą.

Ro­žių kai­na pri­klau­so nuo dy­ džio: ma­žesnės – po du li­tus, pa­ čios did­žiau­sios – po pen­kis še­ šis“, – var­di­jo ji.

Olan­diš­ko­mis rožė­mis pre­kiau­ jan­tis Lai­mis Ba­ku­tis ti­ki­na ne­pa­ di­dinęs gėlių kai­nos, nors tiekė­jas jas ir pa­bran­gi­no. „Ne­no­ri­me at­bai­dy­ti pirkė­ jų, todėl kainų ne­kei­čia­me net šventės iš­va­karė­se“, – ar­gu­men­ ta­vo L.Ba­ku­tis.

Jis pa­stebė­jo, kad mo­ky­to­jams daž­niau­siai per­ka­ma po vieną di­ delę ar tris ma­žes­nes ro­žes. „Ži­no­ma, jei­gu pirkė­jo pi­ni­ ginė sto­resnė, gėlių nu­per­ka­ma dau­giau. Šian­dien vie­nas vy­ras sa­vo vai­ko mo­ky­to­jai nu­pir­ko 20 ro­žių puokštę“, – pa­sa­ko­jo par­ davė­jas.

Prie Sto­ties tur­gaus sa­vo užau­ gin­tais jur­gi­nais pre­kiau­jan­ti mo­ te­ris skundė­si, kad kau­nie­čiai ne­ puo­la pirk­ti dar­že­ly­je užau­gintų gėlių. „Šįryt nu­pir­ko tik vieną puokš­ telę. Pirkė­jai daž­niau­siai tik praei­na, net ne­žvilg­telė­ja į ma­ no gėles“, – ap­gai­les­ta­vo var­do ne­norė­ju­si sa­ky­ti par­davė­ja. Jur­ ginų puokš­tes ji siūlė už du–ke­ turis li­tus.

Mielieji, su džiaugsmu pasitinkame Rugsėjo 1-ąją, kuri vieniems kelia pačius gražiausius prisiminimus, kitiems dar tik atveria duris į naujas, iki šiol nepažintas ir daug žadančias erdves.

Pirmasis skambutis, mokyklos suolas, su jauduliu rankoje spaudžiama rudenėjanti gėlė, pažinimo klodus atveriantys Mokytojai, pirmieji draugai, kurie neretai lydi viso gyvenimo keliu. Visa tai dovanoja MOKYKLA. Vieta, kurioje žmogus auga, įgyja žinių, yra visapusiškai ugdomas, mokomas puoselėti tikrąsias vertybes.

Mokslo ir žinių dienos proga visiems Jums linkiu neišdildomų potyrių, prasmingų įžvalgų, turiningų akimirkų − su malonumu jas prisiminkite ir po daugelio metų. Tegul pirmoko rankose aidintis skambutis kiekvienam mūsų sužadina pačius šilčiausius ir nuoširdžiausius jausmus.

Sveikiname Rugsėjo 1-osios proga!

Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas

Paaiškė­jo, kad at­lik­ti dar­bai nėra pri­duo­ti vals­ty­bi­nei ko­mi­si­jai, nes bran­gus ka­be­lis net dvie­jo­se vie­to­ se bu­vo pa­žeis­tas. Ener­ge­ti­kai kal­ti­ na „Kau­no van­denų“ dar­bi­nin­kus.

Nuo „Mu­ra­vos“ pa­stotės Par­ ti­zanų gatvė­je iki Ka­ra­liaus Min­ dau­go pro­spek­to aukš­tos įtam­pos ka­belį tie­su­sios bend­rovės „A.Ži­ lins­kio ir ko UAB“ at­sto­vai tei­gia,

kad darbų sąra­še te­bu­vo likę pa­ sta­ty­ti suo­liu­kus Ąžuo­ly­ne, ta­čiau kor­tas su­maišė „Kau­no van­denų“ at­sto­vai. Šios bend­rovės sam­dy­ti dar­bi­nin­kai ka­belį pa­žeidė dvie­ jo­se vie­to­se: Rad­vilėnų plen­te ir Kęstu­čio gatvė­je. „Kau­no van­de­ nys“ sa­vo kaltės ne­ma­to. „Jie ka­belį per­vedė tie­siai per mūsų pri­žiū­rimą nuo­tekų vamzdį.

Jis pra­dėjo kimš­tis, todėl pa­manė­ me, kad kaž­kur su­si­darė kamš­ tis. Pa­samdė­me vieną įmonę, kad

ji pra­va­lytų vamzd­žius, taip ka­be­ lis ir bu­vo pa­žeis­tas. Jie ka­belį per­ vedė per mūsų vamzdį, o mes tu­ ri­me aiš­kin­ti, kad esa­me ne­kal­ti“, – stebė­jo­si „Kau­no van­denų“ tech­ ni­kos di­rek­to­rius Va­lys Vens­lo­vas. „A.Ži­lins­kio ir ko UAB“ rin­ko­da­ ros va­do­vas Au­re­li­jus Daš­ke­vi­čius pri­pa­ži­no, kad ka­be­lis galė­jo būti pa­klo­tas ne­tin­ka­mo­je vie­to­je, ta­ čiau dėl to kal­ti­na pro­jek­tuo­to­jus. „Vis­kas pa­da­ry­ta pa­gal pro­jektą, kurį rengė ne mūsų bend­rovės dar­ buo­to­jai. Vie­no­je pa­žei­di­mo vie­to­ je ga­li būti ir mūsų kaltės, ta­čiau, ma­no ži­nio­mis, „Kau­no van­de­nys“ apie tai bu­vo in­for­muo­ti“, – sakė A.Daš­ke­vi­čius.

V.Vens­lo­vas ti­ki­no apie ne vie­to­je pa­klo­tus ka­be­lius nie­ko ne­ži­nojęs.

Ka­be­lio pa­žei­di­mai kol kas nė­ ra pa­ša­lin­ti. Jo tiesė­jai ti­ki­si su­si­ tar­ti su „Kau­no van­de­ni­mis“ dėl nuo­sto­lių pa­si­da­li­ji­mo. Nuos­to­ lių su­ma neatsk­leid­žia­ma, ta­čiau, neo­fic­ ia­lio­mis „Kau­no die­nos“ ži­ nio­mis, jie ga­li siek­ti ne vieną šim­ tą tūkstan­čių litų.

Jie ka­belį per­vedė per mūsų vamzdį, o mes tu­ri­me aiš­kin­ti, kad esa­me ne­kal­ti.

Trūksta: nau­jas ta­kas Ąžuo­ly­ne nu­ties­tas, švies­tu­vai įreng­ti, ta­čiau

suo­liukų ir šiukš­liadė­žių nėra.

And­riaus Alek­sand­ra­vi­čiaus nuo­tr.

Ka­be­lio klo­ji­mo dar­bai kau­nie­ čiams la­biau­siai į akis kri­to prie­š me­tus, kai tranšė­jo­mis bu­vo iš­va­ go­tas Ąžuo­ly­nas.

Kalbė­ta, kad ka­be­lio tie­si­mo pro­ jek­tas bus už­baig­tas iki pra­ėju­sių metų pa­bai­gos. Nau­jus suo­liu­kus Ąžuo­ly­ne „A.Ži­lins­kio ir ko UAB“ ža­da pa­sta­ty­ti pa­čio­je pro­jek­to įgy­ven­di­ni­mo pa­bai­go­je. Tei­gia­ ma, kad suo­lai yra nu­pirk­ti, ta­čiau ne­sta­to­mi bai­mi­nan­tis van­dalų. Šis ka­be­lio tie­si­mo pro­jek­tas bend­ro­vei tik­rai nėra pa­ts sėkmin­ giau­sias. Ap­lin­ko­sau­gi­nin­kai ją baudė už per­ne­lyg ar­ti senų ąžuo­ lų iš­kas­tus gi­lius grio­vius. Vėliau bend­rovė ga­vo py­los, nes nau­jai nu­ ties­tas ta­kas ke­lio­se vie­to­se būda­vo ap­sem­tas. Taką te­ko per­klo­ti.

3

šeštadienis, rugsėjo 1, 2012

miestas

Ka­li­niai no­ri pri­si­teis­ti be­veik mi­li­joną litų Kau­no apy­gar­dos ad­mi­nist­ra­ci­ nia­me teis­me rugpjūtį gau­ta re­ kor­diš­kai daug nu­teistųjų skun­ dų dėl „ne­žmo­niškų“ ka­li­ni­mo sąlygų. Teis­mo pra­šo­ma pri­teis­ ti nuo 20 iki 150 tūkst. litų ne­tur­ ti­nei ža­lai at­ly­gin­ti.

Ne­gu­linės: A.Žiu­raus­kas va­kar dieną pra­lei­do na­muo­se, ta­čiau jau šian­dien ke­ti­na vai­din­ti tri­juo­se spek­

tak­liuo­se, fil­muo­tis nau­ja­me fil­me.

Artū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

Koją su­si­laužęs A.Žiu­raus­kas: būsiu vie­na­ko­jis pi­ra­tas Ta­das Šir­vins­kas

t.sirvinskas@kaunodiena.lt

Ant šo­kių par­ke­to pėdos kaulą su­ si­laužęs Han­zos dienų re­ži­sie­rius And­rius Žiu­raus­kas ti­ki­na, kad dėl trau­mos ne­nu­kentės nei ši šventė, nei teat­ras, nei ki­nas. Šo­kių pro­jek­ to jam ga­li tek­ti at­si­sa­ky­ti.

„Re­pe­ta­vo­me su šo­kių par­tne­re Kėdai­niuo­se. Gal per di­de­lis žings­ nis, gal per sli­dus par­ke­tas bu­vo – pėda ir už­si­lenkė“, – va­kar „Kau­no die­nai“ pa­sa­ko­jo A.Žiu­raus­kas.

Už­va­kar va­ka­re Kau­no kli­ni­ko­ se nu­sta­ty­ta, kad ži­no­mam ak­to­ riui ir re­ži­sie­riui lūžo pėdos kau­las.

Me­di­kai pėdą su­gip­sa­vo. Chi­rur­gai kau­nietį ra­mi­na, kad yra vil­čių, jog po sa­vaitės gip­so batą bus ga­li­ma nu­mes­ti į kampą, ta­čiau pa­cien­tas la­bai abe­jo­ja, ar galės da­ly­vau­ti po

sa­vaitės vie­no­je te­le­vi­zi­jo­je pra­si­ dėsian­čia­me šo­kių pro­jek­te.

Kitų planų A.Žiu­raus­kas at­si­ sa­ky­ti ne­ke­ti­na: šian­dien jis pla­ nuo­ja da­ly­vau­ti Rugsė­jo pir­mo­sios šventė­je duk­ros mo­kyk­lo­je, vai­din­ ti tri­juo­se spek­tak­liuo­se Kau­no lėlių teat­re ir fil­muo­tis nau­ja­me re­ži­sie­ riaus Emi­lio Vėly­vio fil­me Vil­niu­je.

Teat­re būsiu už šir­ mos, tad žiū­ro­vai gip­so ne­ma­tys. „Teat­re būsiu už šir­mos, tad žiū­ ro­vai gip­so ne­ma­tys, o dėl fil­mo jau skam­bi­nau, kad ieš­kotų dub­le­rio epi­zo­dams, kai fil­muos ma­no ko­ jas ir kad vaikš­tau. Vis­kas bus ge­ rai“, – dėstė A.Žiu­raus­kas.

Ak­to­rius taip pat per­ne­lyg neiš­ gy­ve­na dėl sa­vo re­ži­suo­jamų Han­ zos dienų, ku­rios Kau­ne vyks jau po sa­vaitės. „Kitą sa­vaitę vyks Han­zos kai­mo sta­ty­bos. Daug dar­bo nu­kris di­rek­ to­riui ant gal­vos, bet ma­nau, kad aš su ta ko­ja viską ap­vaikš­čio­siu. Bus sun­kiau, bet įdo­miau. Gal prie vie­ na­kojų pi­ratų pri­si­jung­siu“, – ge­ros nuo­tai­kos ne­pra­ra­do A.Žiu­raus­kas.

Ak­to­rius taip pat neat­metė ga­li­ mybės tre­čia­dienį „Žal­gi­rio“ are­ no­je da­ly­vau­ti „Žal­gi­rio“ ir „Lie­ tu­vos ry­to“ krep­ši­nio ko­mandų rung­tynė­se. „Žal­gi­rio“ ko­man­dos gerbė­jai per dau­gelį metų pri­pra­to, kad būtent jis at­lie­ka pub­liką už­de­ gan­čio žmo­gaus vaid­menį. „Tie­sa, dar ne­ži­nau, ar man leis su tuo gip­su krep­ši­nio aikš­telės par­ketą brai­žy­ti, ar ne“, – su­si­ mąstė A.Žiu­raus­kas.

„Meilės“ ligomis už­sik­re­čia vis jau­nes­ni Vi­li­ja Žu­kai­tytė

v.zu­kai­ty­te@­kau­no­d ie­na.lt

Kau­no der­ma­to­ve­ne­ro­logų duo­ me­ni­mis, šią va­sarą Kau­ne ly­tiš­kai plin­tan­čių ligų pro­trūkio ne­bu­vo, ta­čiau pa­ste­bi­ma ten­den­ci­ja, kad kas­met jaunė­ja pa­cientų am­žius.

„Ga­liu pa­tvir­tin­ti, kad va­sarą pa­ cientų skai­čius nei­šau­go. Per pa­ sku­ti­nius pen­ke­rius me­tus sta­tis­ ti­ka pa­na­ši“, – teigė Kau­no kli­nikų Odos ir ve­ne­ri­nių ligų kli­ni­kos In­ fek­ci­nių ir už­de­gi­mi­nių odos ir glei­vinės ligų sek­to­riaus va­dovė Ves­ta Ku­čins­kienė.

Gy­dy­to­jos tei­g i­m u, pa­p ras­ tai skai­čiuo­ja­ma, kiek ser­gan­čiųjų krei­pia­si per me­tus. „Šiais me­tais ser­ga­mu­mas ly­tiš­ kai plin­tan­čia chla­mi­di­ne in­fek­ci­ja yra 9–10 at­vejų 100 tūkst. gy­ven­ tojų, ser­ga­mu­mas si­fi­liu – 10 at­ vejų, go­norė­ja – 10-12“, – ten­den­ ci­jas var­di­jo V.Ku­čins­kienė.

Pas­tebė­ta, kad ve­ne­rinė­mis li­go­ mis daž­niau ser­ga vy­rai nei mo­te­rys.

Ser­gan­čiųjų am­žius – 20–29 metų. „Ly­tinį gy­ve­nimą žmonės pra­ de­da daug anks­čiau nei prie­š ke­lis de­šimt­me­čius, todėl ir mūsų pa­ cientų am­žius kas­met jaunė­ja“, – pa­žymė­jo pa­šne­kovė.

Pa­sak V.Ku­čins­kienės, anks­čiau žmonės gėdy­da­vo­si ve­ne­ri­nių li­ gų ir ne­si­kreip­da­vo pa­gal­bos, da­ bar si­tua­ci­ja pa­si­keitė. „Žmonės ta­po drąses­ni, ne­be­bi­jo ty­rimų. Be to, kas­met su­lau­kia­me dau­giau jau­nuo­lių, ku­rie pro­fi­lak­ tiš­kai at­vyks­ta pa­si­tik­rin­ti dėl ly­ tiš­kai plin­tan­čių ligų“, – pa­sa­ko­ jo der­ma­to­ve­ne­ro­logė.

Ji pa­brėžė, kad į kli­niką pa­ten­ ka dau­giau paaug­lių, ser­gan­čių šio­ mis li­go­mis. „Šie­met mūsų kli­ni­ko­je gulė­jo nėščia paauglė, ku­ri sir­go si­fi­ liu. Vėliau ji pa­gimdė vai­kelį, ku­riam bu­vo nu­sta­ty­tas nervų sis­te­mos si­fi­ lis“, – pri­si­minė V.Ku­čins­kienė.

Bend­ra rugpjūtį pa­teiktų rei­ka­ la­vimų dėl blogų ka­li­ni­mo są­ lygų su­ma su­da­ro dau­giau kaip 900 tūkst. litų. Vi­si skun­dai – iš Pra­vie­niš­kių pa­tai­sos namų, BNS sakė teis­mo at­stovė spau­dai Jur­ ga Trak­nytė.

Ka­li­niai skund­žia­si dėl per­pil­ dytų pa­tai­sos namų, kur nu­teistųjų skai­čius smar­kiai vir­ši­ja nu­sta­tytą leid­žiamą mak­si­malų skai­čių.

Skun­duo­se nu­ro­do­ma, kad gy­ ve­na­mo­jo plo­to vie­nam žmo­ gui ten­ka apie 2,3 kv. m. Būriuo­se gy­ve­na po 70–90 nu­teistųjų, to­

dėl jie pri­vers­ti nau­do­tis su ki­tais še­šio­mis praus­tuvė­mis, pen­kiais tua­le­tais, tri­mis pi­sua­rais.

Ka­l i­n iai ne­pa­ten­k in­t i, kad trum­pa­lai­kių pa­si­ma­ty­mų kam­ ba­riuo­se nėra šil­to van­dens, itin ma­žos skal­byk­los ir džio­vyk­los pa­tal­pos. Iš vi­so jos su­da­ro apie 10 kv. m, jo­mis nau­do­tis tu­ri nuo 1 200 iki 2 000 nu­teistųjų.

Si­tua­ci­ja nėra tiek pa­blogė­ju­si ar tiek blo­ga, kad stai­ga pa­si­piltų skun­dai, – sakė tei­sin­gu­mo mi­ nist­ras Re­mi­gi­jus Ši­ma­šius. – Be abe­jo, Lie­tu­vos įka­li­ni­mo įstai­go­se sąly­gos nėra to­kios, kad ten žmo­ gus galėtų džiaug­tis gy­ve­ni­mu. Ir Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­mas yra nu­rodęs tai­sy­ti pa­dėtį, ta­čiau tam rei­kia fi­nan­si­nių ga­li­my­bių.“ Anot jo, pa­didėjęs ka­li­nių skun­ dų skai­čius ro­do or­ga­ni­zuo­tumą.

KD, BNS inf.

Krepšinio turnyras Šilainiuose sutraukė 200 žmonių

Į krepšinio turnyrą Šilainiuose susirinko apie 200 žmonių. Atgiję kiemai rodo, kad tokie renginiai bendruomenei reikalingi. „Matydami augantį „Mūsų kiemo“ renginių populiarumą, ateityje ketiname tęsti švenčių bendruomenei tradicijas. Siekdami atgaivinti daugiabučių kiemus, dirbame nuosekliai – jau ne pirmus metus atnaujiname aplinką aplink namus, rengiame šventes bendruomenei.

Darbuotis skatina kasmet vis didėjantis gyventojų aktyvumas“, – sakė Vida Naudžiūnienė, „Mano būsto“ Kauno regiono vadovė.

V.Naudžiūnienė taip pat kvietė dalyvauti socialiniame tinkle „Facebook” vykstančiame nuotraukų konkurse „Azartiškiausia kiemo krepšinio turnyro akimirka“, kurio tikslas – populiarinti kiemo krepšinį. Gyventojai kviečiami tinkle „Facebook”, „Mūsų kiemo“ puslapyje, skelbti nuotraukas, kuriose atsispindėtų charakteringos akimirkos iš įvairių kiemo krepšinio turnyrų. Konkursas vyksta iki rugsėjo 6 d. „Šilainių būsto“, kuris atnaujino aikštelę ir suorganizavo renginį, Kauno grupės vadovė džiaugėsi, kad į šventę susirinko gausus

būrys dalyvių. „Vykstant turnyrui, sulaukėme klausimų, ar varžybas rengsime ir kitais metais. Siekiame skatinti kaimynus bendrauti, todėl, matydami didžiulį susidomėjimą, turnyrą ketiname organizuoti ir kitais metais“, – sakė J.Volteraitytė. „Gyvenu šalia, todėl krepšinio ateinu pažaisti gana dažnai. Kiemo turnyre dalyvauju kasmet. Ir draugai prisijungia. Labai patinka – gerai, kad yra kur parungtyniauti“, – sakė varžybose dalyvavęs Karolis. Į kiemo krepšinio turnyrą Šilainiuose taip pat atvyko jaunuolių iš krepšinio mokyklos „Perkūnas“. Iš viso varžybose dalyvavo keturios šios sporto įstaigos komandos. Jaunųjų krepšininkų treneris pasakojo, kad pirmą kartą šventėje dalyvavę pernai, šiemet vaikinai sekė skelbimus ir specialiai rengėsi turnyrui.

Turnyro akcentu tapo kovos 3 prieš 3 ir kamuolio varymo bei mėtymo į krepšį varžybos. Tarpusavyje rungėsi trijų amžiaus grupių dalyviai – iki 10 metų, 12–16 metų, 16 ir daugiau metų.

Organizatoriai kviečia peržiūrėti akimirkas iš įvykusio renginio socialiniame tinkle „Facebook”, „Mūsų kiemo“ puslapyje (facebook.com/ MusuKiemas).

Iniciatyva „Mūsų kiemas“ „Mūsų kiemas“ – tai iniciatyva, kurios tikslas – bendromis daugiabučius namus aptarnaujančių bendrovių ir gyventojų pastangomis atgaivinti daugiabučių aplinką, skatinti bendruomenės socialinį aktyvumą ir bendro turto tausojimą.

4

Šeštadienis, rugsėjo 1, 2012

miestas

Kuris Kauno politikas stipri Net­ru­kus, žvelg­da­mas į 1 A.Ru­čie­nės nuo­trau­ką, jis ėmė grei­ta­kal­be var­dy­ti to­kio

fe­no­ti­po sa­vy­bes: „Ji tu­ri stip­rius duo­me­nis, ku­rių pa­vy­dė­tų dau­ge­ lis žmo­nių. Nie­ka­da ne­bus au­ka. Ji gro­buo­nė.“ „Pro­tin­ga mo­te­ris, su ga­na aukš­ tu in­te­lek­tu, – tę­sė vei­dų spe­cia­ lis­tas. – Kie­ta, im­li. Ne su pa­čiais ge­riau­siais ner­vais, trūks­ta to­lia­ re­gys­tės, bet įžval­gi. Sti­prus cha­ rak­te­ris. Ne­pa­kan­ka­mai drą­si, tu­ ri at­sar­gu­mo, to­dėl itin dras­tiš­kų žings­nių ne­tu­rė­tų ženg­ti.“ „Tu­rė­ti to­kį prie­šą kaip ši mo­te­ris – la­bai blo­gai, – paaiš­ki­no M.Lu­či­ nas. – Toks žmo­gus veiks pro­tin­ gai, pe­dan­tiš­kai, kryp­tin­gai, kol tau taps la­bai blo­gai. Ta­čiau vie­na to­ li ne­nueis, pri­si­bi­jo, jai ne­pa­kan­ ka įgū­džių ir, ma­nau, kad jai ne­ bus įdo­mu vie­nai kaž­ką vyk­dy­ti.

Jai rei­kia už­siim­ti vers­lu. Im­li.“

Ro­man­ti­ką su pagalba be­dar­biams ji, kaip sa­ko­ma, kars­te ma­tė.

„Ma­ny­ti, kad toks žmo­gus alt­ ruis­tas, dva­sin­gas, kil­nia­šir­dis, kad nak­ti­mis ne­mie­gos, jei kaž­kam blo­gai pa­da­rė ar ne­pa­da­rė, – pa­vo­ jin­ga ha­liu­ci­na­ci­ja, – apie A.Ru­ čie­nės fe­no­ti­pą sa­kė M.Lu­či­nas. – Ro­man­ti­ką su pagalba be­dar­biams ji, kaip sa­ko­ma, kars­te ma­tė. Ir vie­ na­me kars­te, nes tai pi­giau. Pa­kar­ to­siu, tai – plėš­rū­no ti­pas.“

Atvirai: (iš kairės) A.Ručienė, A.Kupčinskas, O.Leiputė, A.Garbaravičius, R.Mikaitis, S.Buškevičius, G.Furmanavičius, V.Matijošaitis, estų fenotipologo

A.Kup­čins­kas vers­lui ne­tin­ka

„Jaut­rus, grei­tai įžei­džia­mas, ne­ sun­kiai pa­žei­džia­mas“, – įsi­žiū­ rė­jęs į Kau­no me­ro And­riaus Kup­ čins­ko nuo­trau­ką ta­rė M.Lu­či­nas. „Jo svei­ka­ta nei­dea­li, – ta­rė fe­ no­ti­po­lo­gas. – Tokio ti­po žmo­gus sten­gia­si gy­ven­ti ir at­ro­dy­ti ko­rek­ tiš­kai“, – ma­no M.Lu­či­nas. „Tu­ri už­gro­bė­jo po­ten­cia­lą, nors sa­vy­bių, ku­rio­mis im­tų, jam ne­pa­ kan­ka“, – stu­di­juo­da­mas A.Kup­ čins­ko vei­do bruo­žus kal­bė­jo es­tas.

„Trūks­ta ryž­to, – ta­rė M.Lu­či­ nas apie A.Kup­čins­ko fe­no­ti­pą. – Rim­tam mū­šiui ne­tiks. In­te­lek­ti­nis po­ten­cia­las ne­blo­gas, tad šis žmo­ gus ge­riau tiks kaip or­ga­ni­za­to­rius ar įdo­mių idė­jų ge­ne­ra­to­rius.“ „Vis­ko, kas su­ma­ny­ta, rea­li­zuo­ ti jam neuž­ten­ka duo­me­nų ir pa­ra­ ko, – tę­sė fe­no­ti­po­lo­gas. – Ko­mer­ ci­nės ga­li­my­bės – vi­du­ti­nės. Vie­nas jis silp­nas, ge­riau­siai dirb­tų su kuo

UAB „Kauno švara“ prekiauja

kokybišku sijotu kompostu

Dėl komposto įsigijimo kreiptis darbo dienomis telefonu 8 699 88 113.

nors po­ro­je, bet la­bai pri­klau­sys nuo to, su kuo dirbs. Ga­li no­rė­ti bū­ti ly­ de­ris, bet jis toks nė­ra, neiš­temps.“ O.Lei­pu­tė – pa­ktiš­ka ir už­gai­di

„Ši mo­te­ris žvė­riš­kai pra­ktiš­ka, už­si­spy­ru­si, jai iš es­mės nu­si­spjau­ ti į ap­lin­ki­nių nuo­mo­nę“, – „Kau­ no die­nai“ pa­siū­lius pa­stu­di­juo­ti mies­to vi­ce­me­rės Orin­tos Lei­pu­ tės nuo­trau­ką ėmė var­dy­ti, jo ma­ ny­mu, šiai po­li­ti­kei bū­din­gas sa­vy­ bes fe­no­ti­po­lo­gas. „Už­sis­py­ru­si, val­din­ga, stip­ ri, už­gai­di, – kal­bė­jo M.Lu­či­nas. – Ga­li im­ti ir pa­sielg­ti at­virkš­čiai, net 180 laips­nių kam­pu. Įž­val­gi, mėgs­ tan­ti sa­ve rep­re­zen­tuo­ti prieš ap­ lin­ki­nius.“ „To­kį žmo­gų la­bai sun­ku įkal­bė­ti, nes jis tu­ri la­bai stip­rią vi­di­nę nuo­ sta­tą. Bet jis ga­li pri­si­tai­ky­ti, nes yra pra­kti­kas, net ci­ni­kas“, – O.Lei­pu­ tės fe­no­ti­pą api­bū­di­no es­tas. „Ši pra­ktiš­ka mo­te­ris ga­li rea­li­zuo­ti žmo­giš­kas pro­ble­mas. Toks fe­no­ti­pas tu­ri duo­me­nų tvar­ky­ti ūkį, po­li­ci­ją, nu­si­kals­ta­mu­mą, bet ga­li ne­pa­bi­jo­ti su­si­tep­ti ran­kų. Jei toks žmo­gus mū­ sų pu­sė­je – pui­ku, jei prie­ši­nin­kų – la­bai blo­gai. Rim­ta fi­gū­ra – val­do­vė“, – kal­bė­jo M.Lu­či­nas. „To­kiam žmo­gui „dzin“, iš ko paim­ti pi­ni­gus: iš žmo­gaus, fab­ri­ ko, kon­ku­ren­to, vals­ty­bės, – O.Lei­ pu­tės fe­no­ti­pui pri­sky­rė sa­vy­bę es­tas. – Kie­ta ran­ka, jai sun­ku bū­ ti pa­val­di­ne. Teo­ri­jos apie ge­ro­vę – ne jai. Ge­riau ji ne po­li­ti­kė bū­tų,

o šei­mi­nin­kė, ūki­nin­kė. Ge­ros kil­ mės, gim­dy­tų svei­kus vai­kus.“

kas“, – A.Gar­ba­ra­vi­čiaus fe­no­ti­po po­rtre­tą žo­džiais nu­pie­šė es­tas.

A.Gar­ba­ra­vi­čiaus stip­rus ego

R.Mi­kai­tis per­ne­lyg minkš­tas

„Įžei­dus. Ge­ros nuo­mo­nės apie sa­ ve, ne­tgi ar­ti di­dy­bės ma­ni­jos. La­ bai stip­rus ego. Mėgs­ta pi­ni­gus“, – api­bū­di­no M.Lu­či­nas ta­ry­bos na­rio Ar­vy­do Gar­ba­ra­vi­čiaus fe­no­ti­pą. „Šis žmo­gus tu­ri ge­ras sme­ge­nis, jį val­dy­ti ne­leng­va, nes yra už­si­ spy­ręs, – žvelg­da­mas į A.Gar­ba­ ra­vi­čiaus nuo­trau­ką kal­bė­jo fe­no­ ti­po­lo­gas. – Mo­ka gra­žiai gal­vo­ti.

Kaž­kuo pri­me­na Vla­di­mi­rą Ži­ri­ novs­kį, ta­čiau ne toks ag­re­sy­vus, tak­tiš­kes­nis nei jis. Sa­vo tiks­lo sie­ kia šiek tiek pe­dan­tiš­kai, sta­bi­liai, il­gai, me­to­diš­kai. Prak­ti­kas.“ „Sle­pia, to­dėl vi­suo­me­nė be­veik nie­ka­da ne­ži­no, kad tai – la­bai sek­ sua­lus žmo­gus. Net­gi su iš­reikš­tu hi­per­sek­sua­lu­mu“, – ta­rė fe­no­ti­ po­lo­gas. „Jis neats­pa­rus stre­sui, – A.Gar­ ba­ra­vi­čiaus nuo­trau­ką to­liau stu­ di­ja­vo M.Lu­či­nas. – Jo or­ga­niz­mas sun­kiai iš­tve­ria ekst­re­ma­lias si­tua­ ci­jas, to­dėl jam ne­ga­li­ma var­to­ti daug al­ko­ho­lio, per­si­steng­ti su in­ ty­miais rei­ka­lais ir il­gai bū­ti pir­ty­ je, nes ga­li pa­tir­ti in­fark­tą.“ „Tai žmo­gus, ku­ris ne­siū­lys ino­ va­ty­vių da­ly­kų, jis yra ri­bo­tos fan­ ta­zi­jos. Ne­tu­ri itin di­de­lių ga­bu­mų vers­lui. Tu­ri daug vi­di­nių komp­ lek­sų. Ta­čiau tu­ri ryš­kių ūkiš­ku­mo bruo­žų. Val­di­nin­kas iki kau­lų sme­ ge­nų čiul­pų. Be­je, ge­ras val­di­nin­

„Neag­re­sy­vus, nė­ra že­mo in­te­lek­ to, tu­ri fi­lo­so­fin ­ ių ga­bu­mų, pla­tus aki­ra­tis, bet trūks­ta ag­re­sy­vu­mo ir ini­cia­ty­vos sa­vo spren­di­mams įgy­ ven­din­ti“, – Kau­no ta­ry­bos na­rio Ri­man­to Mi­kai­čio nuo­trau­ką ėmė ap­žiū­ri­nė­ti M.Lu­či­nas. „Tai toks fe­no­ti­pas, iš ku­rio ga­ li išei­ti mak­si­ma­liai ge­ras val­di­ nin­kas. Stam­baus ka­lib­ro žai­dė­jo, po­li­ti­nio ly­de­rio, mies­to va­do­vo, ša­lies pre­zi­den­to po­stas – ne jam“, – ta­rė es­tas. „Šis žmo­gus ne­tu­ri itin di­de­lių ga­bu­mų aukš­čiau­sio ly­gio vers­lui.

Jam ge­riau tik­tų va­dy­bi­nin­ko pa­ rei­gos. Jei va­do­vau­sis pro­tu, kurs įdo­mias vers­lo konst­ruk­ci­jas, tu­rės ne­ma­žai pi­ni­gų. Bet pri­mi­ty­ves­nis vers­las, nors ir di­de­liais mas­tais, iš se­ri­jos „pirk par­duok“, – ne jam“, – žvelg­da­mas į R.Mi­kai­čio nuo­ trau­ką sa­kė fe­no­ti­po­lo­gas. „Jis la­bai pri­klau­so­mas, vi­sa­ da ken­tės dėl sa­vo įvaiz­džio, – tę­ sė es­tas. – Jis no­ri at­ro­dy­ti pa­do­ rus. Jį ga­li­ma pa­spaus­ti, su­gė­din­ti.

Dar tu­ri šir­dy­je ge­ru­mo. Įta­riu, tu­ ri daug pa­slėp­tų komp­lek­sų, ne­pa­ si­ten­ki­ni­mo. Šis žmo­gus per­ne­lyg minkš­tas di­de­lei po­li­ti­kai.“ S.Buš­ke­vi­čius sa­vęs ne­pa­mirš

„Rim­tas žai­dė­jas, po­ten­cia­liai šis žmo­gus ga­li bū­ti ir pa­vo­jin­gas“, –

5

Šeštadienis, rugsėjo 1, 2012

miestas

iausias plėšrūnas?

Kas yra fe­no­ti­po­lo­gi­ja Fe­no­t i­po­lo­g i­ja – tai au­to­r i­nė Mar­ ko Lu­či­no tech­no­lo­g i­ja, pa­ten­tuo­ ta JAV, Ru­si­jo­je ir Es­ti­jo­je.

Fe­no­ti­po­lo­g i­jos es­mė – pa­gal žmo­ gaus vei­do bruo­žus nu­sta­ty­ti jo as­ me­n i­nes ir cha­rak­te­r io sa­v y­bes.

Fe­no­t i­po­lo­g i­jos ži­n ias ga­l i­ma tai­ ky­t i sa­vo dar­bi­nė­je veik­lo­je ar as­ me­ni­nia­me gy­ve­ni­me.

Pa­sak Mar­ko, pa­si­nau­do­jant fe­no­ ti­po­lo­g i­ja, ga­li­ma pa­si­rink­t i fir­mos va­do­vą, drau­gą, my­li­mą žmo­g ų.

Pa­gal fe­no­ti­po­lo­g i­ją žmo­gaus duo­ me­nis jau ga­li­ma nu­sta­ty­ti, kai vai­ kui 3-eji me­tai: tuo­met jau kaž­ką ga­ li­ma spręs­ti iš au­sies for­mų, kak­lo il­gio ir smak­ro. Nuo 11–12 me­tų jau ir iš no­sies, nors ji pa­ma­ž u dar kin­ta. „La­bai svar­bu, kad tė­vai ne­da­r y­ tų klai­dų ir vai­kus vers­da­mi rea­li­ zuo­t i sa­vo neį­g y­ven­d in­tas sva­jo­ nes. Gal vai­kui pui­k iai tiks bū­ti ju­ ris­tu, o iš jo no­ri pa­da­ry­ti mu­zi­kan­ tą“, – kal­bė­jo M.Lu­či­nas.

Aš ne ekst­ra­sen­sas.

Kal­bu ne apie šiuos žmo­nes, bet apie fe­ no­ti­po duo­me­nis, ku­riuos jie tu­ri.

M.Lučino manymu, be gerųjų, turi ir silpnų bei pavojingų bruožų.

Andriaus Aleksandravičiaus, Artūro Morozovo, Tomo Raginos, Andriaus Ufarto (BFL), Aliaus Koroliovo (BFL), Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.

vi­ce­me­ro Sta­nis­lo­vo Buš­ke­vi­čiaus bruo­žus ty­ri­nė­jo es­tų fe­no­ti­po­lo­ gas. – La­bai ryž­tin­gas, kie­tas, ne­ že­mo in­te­lek­to. Jei ką nu­spręs, pa­ da­rys. Žmo­gus tu­ri ge­rus fe­no­ti­po duo­me­nis. Ga­li va­do­vau­ti ir ko­ mer­ci­niams da­ri­niams, ir net ma­ fi­jos kla­nui, ge­rą­ja pra­sme.“

To­kiam žmo­gui „dzin“, iš ko paim­ti pi­ni­gus: iš žmo­gaus, fab­ri­ko, kon­ku­ren­to, vals­ty­bės. „Bet dirb­ti vel­tui, vals­ty­bei? Ne­ bent jam su­si­suk­tų pro­tas, – kal­ bė­jo M.Lu­či­nas, ap­žiū­ri­nė­da­mas S.Buš­ke­vi­čiaus nuo­trau­ką. – Dirbs sau, ini­cia­ty­vos di­de­lės nė­ra, pra­ kti­kas, ne teo­re­ti­kas. Teo­ri­jos jį ga­li net siu­tin­ti. La­bai už­si­spy­ręs, už­ gai­dus, dir­ba sa­vaip. Šį vy­rą sun­ku pa­ju­din­ti iš jo po­zi­ci­jos, pa­keis­ti jo nuo­mo­nę.“ „Jis ga­li pre­ten­duo­ti į aukš­tą vie­ tą, bet truk­dys ini­cia­ty­vos, ener­gi­ jos ir ino­va­ty­vių idė­jų trū­ku­mas, ne­su­ge­bė­ji­mas ma­nev­ruo­ti sun­ kio­se si­tua­ci­jo­se, va­do­va­vi­ma­sis ne grei­tai ir lanks­čiai, bet jė­ga“, – jo nuo­mo­ne, S.Buš­ke­vi­čiui bū­din­ gas sa­vy­bes var­di­jo es­tas. „Va­d o­vau­d a­m as ko­k iai nors struk­tū­rai, nie­ka­da ne­pa­mirš pa­ si­lik­ti ir sau“, – ta­rė M.Lu­či­nas.

V.Ma­ti­jo­šai­tis la­bai val­din­gas

„Šie žmo­nės, – su­gre­ti­na S.Buš­ ke­vi­čiaus ir mies­to ta­ry­bos na­rio Vis­val­do Ma­ti­jo­šai­čio nuo­trau­kas fe­no­ti­po­lo­gas, – bus ar­ba kon­ku­ ren­tai, ar­ba po­ri­nin­kai. Iš jų bū­tų ne­blo­ga ko­man­da.“ „Prak­ti­kas, kie­tas, stip­rus, ryž­ tin­gas. La­bai val­din­gas, – V.Ma­ ti­jo­šai­čio sa­vy­bes var­di­jo M.Lu­ či­nas. – Di­de­lė gy­ve­ni­mo pa­tir­tis, tem­pe­ra­men­tin­gas, ta­čiau mo­kan­ tis vi­du­je su­lai­ky­ti ener­gi­ją.“ „Jis įsi­my­lė­jęs sa­vo au­to­ri­te­ tą, – ta­rė es­tas apie V.Ma­ti­jo­šai­ tį. – Neuž­siims pri­mi­ty­viais nie­ kais, smulk­me­no­mis. Yra po­lin­kis į me­ną, bet už­slėp­tas ar net din­ gęs. Daug svar­biau jam vers­las, pi­ ni­gai.“ „Ko ge­ro, jis ge­ras ūki­nin­kas, jam tu­rė­tų sek­tis vers­le. Jis yra įdo­ maus, bet pra­kti­nio mąs­ty­mo. Šiek tiek kon­ser­va­ty­vus. Sun­kiai pa­ke­ lia stre­są“, – kal­bė­jo M.Lu­či­nas. „Jis mo­ka su­si­tar­ti, yra ga­na dip­ lo­ma­tiš­kas, ga­li ge­sin­ti įtemp­tą si­ tua­ci­ją, su­tar­ti ir gau­ti, kaip sa­ko­ ma, ir jums, ir mums“, – šyp­te­lė­jo es­tas. „Pre­zi­den­tas iš jo bū­tų silp­nas.

Mėgs­ta gra­žius daik­tus, au­to­mo­bi­ lius, mo­te­ris. Mies­tui jis ne­blo­gas ūki­nin­kas, ga­lė­tų bū­ti ne­tgi me­ras, ge­rai or­ga­ni­zuo­tų dar­bus. Bet tu­ri la­bai ge­rų ko­mer­ci­nių įgū­džių, tad di­de­lė ti­ki­my­bė, kad daug įsi­dė­tų sau į ki­še­nę“, – apie V.Ma­ti­jo­šai­ čio fe­no­ti­pą sa­kė M.Lu­či­nas.

G.Fur­ma­na­vi­čius – gud­rus, su­ktas

„Šis žmo­gus tu­ri at­vi­rai ko­mer­ci­ nį po­ten­cia­lą, – G.Fur­ma­na­vi­čiaus fe­no­ti­pą api­bū­di­no M.Lu­či­nas. – Ga­li iš­lik­ti ir itin sun­kio­mis są­ly­ go­mis. Pui­kus gy­ve­ni­mo ma­lo­nu­ mų ir po­jū­čių eks­per­tas. Pas­ta­bus, dė­me­sin­gas, su pui­kio­mis sme­ge­ ni­mis.“ „Jis la­bai gud­rus, ne­tgi šiek tiek su­ktas, – tę­sė es­tas. – Su to­kio ti­po žmo­gu­mi ga­li­ma da­ry­ti ge­rą vers­lą net su Ry­tų ša­li­mis. Jo men­ta­li­te­tas pui­kiai su­taps ir su Ry­tų ša­lių žmo­ nių. Tu­ri po­lin­kį į me­ną.“ „Yra ri­zi­kos, kad jei prieis prie vals­ty­bės tar­ny­bos, kur yra di­de­ li pi­ni­gai, jam ga­li bū­ti svar­biau jo in­te­re­sai“, – G.Fur­ma­na­vi­čiaus bruo­žus var­di­jo fe­no­ti­po­lo­gas. „Toks ga­li įsi­teik­ti ir pa­vog­ti, po to nu­si­šyp­so­ti kaip nie­kur nie­ko, man­da­giai at­si­pra­šy­ti: na, ne­ty­čia, taip išė­jo. Ir sau at­leis, toks tar­si ne­kal­tas, ge­ras, mie­las“, – kal­bė­ jo M.Lu­či­nas. „Jei jam šiek tiek pa­glos­ty­si šo­ ne­lį ir pil­vu­ką, pa­ro­dys kaip šu­niu­ kas le­te­nė­les ir taps ma­lo­nus, ge­ras, na­mi­nis, jau­kus, šei­mi­nis gy­vū­nė­ lis. Bet pyk­tis su juo geriau ne­rei­ kia“, – sa­kė fe­no­ti­po­lo­gas. „Pre­ky­ba, komp­ro­mi­sai, vers­ las – jam pa­lan­ki si­tua­ci­ja. Jis vi­ sa­da pa­gal­vos apie sa­ve“, – ma­no es­tas. „Ga­na už­si­spy­ręs, gan ge­ros nuo­mo­nės apie sa­ve, mo­ka pa­kan­ ka­mai ryš­kiai ir gra­žiai kal­bė­ti“, –

nu­sa­kė G.Fur­ma­na­vi­čiaus fe­no­ti­ pą M.Lu­či­nas.

Nu­ro­dė po­li­ti­nes po­ras

„Ši­tas, ši­tas ir dar pri­dė­jus šią as­ me­ny­bę... – M.Lu­či­nas paė­mė V.Ma­ti­jo­šai­čio, S.Buš­ke­vi­čiaus ir A.Ru­čie­nės nuo­trau­kas, – bū­tų ge­ ra kom­pa­ni­ja. Jei pri­si­jung­tų – tas (pa­ro­dė G.Fur­ma­na­vi­čiaus nuo­ trau­ką) – pa­vo­jin­ga, ap­gaus.“ „Ga­li­ma pri­dė­ti šią, – fe­no­ti­po­ lo­gas paė­mė O.Lei­pu­tės nuo­trau­ ką, – bet su ja ne­su­sit­var­kys. Sun­ kus vai­sius.“ „Ta plėš­rū­nė, – ro­do A.Ru­čie­ nės nuo­trau­ką, – ei­na pa­vo­jin­gais

30

ke­liais, bet su ja ga­li­ma tar­tis. Jai ši­tas vai­ki­nas (vėl pa­ro­dė į G.Fur­ ma­na­vi­čių) į kom­pa­ni­ją ne­tiks. Jis daug gud­res­nis už ją. O su ši­tuo (baks­te­lė­jo į S.Buš­ke­vi­čiaus nuo­ trau­ką) ga­li­ma tar­tis pa­gal ne­ra­šy­ tas tai­syk­les.“ Rink­d a­m as po­l i­t i­n es po­ ras pa­gal fe­n o­t i­p o­l o­g i­j ą M.Lu­ či­n as iš­s ky­r ė šias: S.Buš­ke­v i­ čių su A.Ru­č ie­n e, V.Ma­t i­jo­š ai­t į su O.Lei­p u­te, S.Buš­ke­v i­č ių su A.Gar­ba­ra­v i­č iu­m i. Jo ma­ny­m u, tai ge­ri due­tai. „Ši­tie, – M.Lu­či­nas pa­ro­dė į A.Kup­čins­ką ir R.Mi­kai­tį, – ne­tu­ri to­kių ryš­kių sa­vy­bių kaip anie.“

klasika ir elegancija

RUGSĖJO MĖNESĮ

%

nuolaida

ekonomiškumas ir paprastumas

VISIEMS GAMINIAMS

Produktai gaminami automatine šveicariška įranga.

Gaminiai išbandyti ir sertifikuoti Vokietijos VDE instituto laboratorijoje.

Ieškokite partnerių parduotuvėse www.vilmaelectric.lt

išskirtinis dizainas

6

šeštadienis, rugsėjo 1, 2012

savaitė

Mo­kyk­lų tuš­tė­ji­mo me­tas

Kitoks žvilgsnis

– Kaip ir kas­met, šie­ 1 met į mo­kyk­las Rug­ Va­sa­ros pa­ly­dos mo­ sė­jo 1-ąją ateis dar ma­žiau ki­nių – jau ne pir­mi me­

Poetas Kęstutis Navakas

V

a­s a­ros virs­mas ru­de­n iu vi­s a­ da yra sa­vo­t iš­kas psi­cho­lo­g i­n is slenks­tis, tar­si iš spal­vo­tos šven­ tės grįž­tum na­mo, kur rei­kės to­ liau gy­ven­ti. Nors ir ta kas­die­ny­bė nė­ra to­kia jau bai­si, ir ru­duo daug kam pa­tin­ka, ta­čiau „va­sa­ros links­my­bes“ daž­n iau­siai sie­k ia­ma pra­tęs­ti ar bent jau de­ra­mai pa­mi­nė­ti jų pa­ bai­gą. Prieš­pas­ku­t i­nė va­sa­ros die­na Kau­ne pui­kiai tai įro­dė.

Dai­l i­n in­kai tą die­ną rin­ko­si pa­ro­do­je „Jau­ no­ji Kau­no ta­py­ba 2012“. Dau­giau­sia tik dai­ li­nin­kai, pa­ro­dos ir li­te­ra­tū­ros va­ka­rai tam­pa vis la­biau ce­chi­niai. Žmo­nių su­si­rin­ko daug, o ir pa­ro­da anaip­tol ne­nu­vi­lia. Jau­no­ji ta­py­ ba, skir­tin­gai nuo jau­no­sios li­te­ra­tū­ros, Kau­ ne eg­zis­tuo­ja.

Abe­jin­ges­ni ta­py­bai žmo­nės tuo me­tu Mies­ to so­de ga­lė­jo klau­sy­tis Mu­zi­ki­nio teat­ro ar­ tis­tų, ope­re­čių ari­jas dai­na­vu­sių sto­vint tie­ siai R.Ka­lan­tos me­mo­r ia­lo vi­du­ry (tai, be­je, jo­kia švent­va­gys­tė, nes šis me­mo­ria­las liu­di­ ja ne tik mir­tį, bet ir gy­vy­bę). Ope­re­tė yra vie­ na Kau­no ta­pa­ty­bės da­lių, kar­tais ga­li­ma dėl to ir pa­si­džiaug­ti.

O Vil­niaus gat­vė bal­tai už­da­ri­nė­jo va­sa­ros se­ zo­ną. Tai nak­ti­nio klu­bo „La­ti­no“ idė­ja, tad šio

Grei­čiau­siai daug ko bus ir ru­de­nį. klu­bo priei­gos ir švy­tė­jo bal­tai – vi­sa ba­ro­ki­nė sce­nog­ra­fi­ja ne­bū­tų pa­da­riu­si gė­dos ir jau mi­ nė­tam Mu­zi­ki­niam teat­rui. Bal­tos duo­nos de­ gus­ta­ci­ja, bal­tos ar­ba­tos gė­ri­mas ir ki­ti da­ly­kai bu­vo gra­žūs pa­pil­di­niai, bet nie­kaip ne­su­ge­ bė­jo nu­stelb­ti bal­to vyks­mo epi­cent­ro. Ką čia ga­lė­jo veik­ti prie sta­liu­kų ne­til­pę kau­nie­čiai?

Pa­sig­ro­žė­ti ir pa­si­fo­tog­ra­fuo­ti, ką gi dau­giau.

Tuo pat me­tu Kau­nas Jazz kie­me­ly­je „The Fifth No­te Group“ pri­mi­nė, kad Kau­nas yra ir šio fes­ti­va­lio mies­tas, tad fes­ti­va­lis ir­gi pa­ly­ dė­jo va­sa­rą jam įpras­tu bū­du ir su jam įpras­ ta pub­li­ka. O va­ka­re „žmo­nių ka­vin­gais vei­ dais“ ka­dai­se ap­gy­ven­din­to­je te­ri­to­ri­jo­je prie vis dar nie­kaip neat­gy­jan­čios „Ro­mu­vos“ kon­ cer­ta­vo sim­pa­tiš­kas due­tas „Ka­ma­nių ši­le­lis“.

Ir čia ne­trū­ko klau­sy­to­jų.

Vis­ko bu­vo daug – pa­kak­tų ne­di­de­liam fes­ti­ va­liui. Ta­čiau ne­bu­vo jo­kio fes­ti­va­lio, tie­siog va­sa­ra bai­gė­si. Ne­si­no­rė­tų gal­vo­ti, kad pa­sku­ ti­nė­mis jos die­no­mis mies­to kū­ry­bi­nė po­ten­ ci­ja iš­lei­do pa­sku­ti­nį kva­pą ir da­bar te­liks gro­ žė­tis krin­tan­čiais la­pais. Grei­čiau­siai daug ko bus ir ru­de­nį. Kau­nie­čiai ne­be­nu­sė­di na­muo­ se prie te­le­vi­zo­riaus, ir tai – itin džiu­gi­nan­tis fak­tas. informacija:

302 250

tai ste­bi­ma mo­ki­nių ma­žė­ji­ mo ten­den­ci­ja. Ka­da si­tua­ci­ ja sta­bi­li­zuo­sis?

– Mo­ki­nių ma­žė­ji­mo ten­den­ci­ ja iš­si­lai­kys iki 2017-ųjų ir tais me­tais sta­bi­li­zuo­sis. Ta­čiau la­ bai svar­bu ak­cen­tuo­ti po­zi­ty­vius žings­nius, to­kius kaip dau­gia­ funk­cių cent­rų ati­da­ry­mas. Taip, tie cent­rai tik­rai neiš­sau­gos vi­sų mo­ky­to­jų ir vi­sų jų dar­bo vie­ tų. Iš­sau­gos tik da­lį. Tiems, ku­ rie no­rės per­sio­rien­tuo­ti ir dirb­ ti ki­tą dar­bą.

– Yra ir ki­ta di­de­lė pro­ble­ma.

Lie­tu­vo­je per­ne­lyg daug mo­ ky­to­jų – vy­res­nio ar­ba be­veik pen­si­nio am­žiaus.

– Taip, per­nai mū­sų ša­lies mo­ kyk­lo­se dir­bo 1100 mo­ky­to­jų, ku­ riems yra 65 ir dau­giau me­tų. O per­nai 60–64 me­tų mo­ky­to­jų tu­ rė­jo­me 2500. Iš tie­sų vis­ką su­su­ ma­vus mū­sų mo­kyk­lo­se mo­ky­to­jų, ku­riems per 60 me­tų, – apie 3700.

Sup­ran­tu, kad jau­nys­tė – ne yda, praei­na. Bet tai yra gy­ve­ni­mo pro­ ce­sai ir el­gian­tis pro­tin­gai, ma­ nau, bus ga­li­ma tą mo­ky­to­jų ne­ dar­bo klau­si­mą spręs­ti.

Jei pa­si­žiū­rė­si­me sta­tis­ti­ką, pa­ma­ty­si­me, kad pir­miau­sia mo­kyk­lo­se krū­vį ma­ži­na pen­si­ nio am­žiaus mo­ky­to­jai, jį pa­lie­ka jau­niems. Šie­met mo­ky­to­jų ma­ žė­ja 1000. Vien šie­met 500 pe­ da­go­gų bus per­kva­li­fi­kuo­ti į iki­ mo­kyk­li­nio ug­dy­mo pe­da­go­gus.

Dar 700 žmo­nių bus įdar­bin­ ti ug­dy­mo kar­je­ros spe­cia­lis­tais, 70 žmo­nių siun­čia­me il­ga­lai­ kių sta­žuo­čių. Tad, vis­ką su­dė­ jus, tas skai­čius pa­na­šus kaip ir dar­bo ne­ten­kan­čiųjų . Da­lis dar­ bo vie­tų pa­nai­ki­na­ma, bet da­lis su­ku­ria­ma. Ir tai da­ro­ma už ES pi­ni­gus, ne iš na­cio­na­li­nio biu­ dže­to. Bet ne­ma­nau, jog mo­ki­nių skai­čiui vis ma­žė­jant mes tu­rė­tu­ me kur­ti iliu­zi­jas, kad ne­tu­rė­si­me at­leis­ti mo­ky­to­jų.

– Kuo šiais moks­lo me­tais mo­ky­to­jai ir moks­lei­viai ga­ li pa­si­džiaug­ti – kas nau­ja vi­ du­ri­nio mo­ky­mo įstai­go­se?

– Kal­bant apie mo­ky­to­jus, pra­ de­da­me fi­nan­suo­ti il­ga­lai­kes sta­žuo­tes, taip pat bus nau­ jos mo­ky­to­jų kva­li­fi­ka­ci­jos for­ mos. Šie­met 70 mo­ky­to­jų, ne­ nut­rauk­da­mi dar­bo su­tar­ties, ta­čiau at­si­trauk­da­mi nuo sa­vo dar­bo vie­tos, ga­lės kel­ti kva­li­fi­ ka­ci­ją, mo­ky­tis ir gau­ti sta­bi­lias pa­ja­mas. O kal­bant apie mo­ki­ nius, juos kon­sul­tuos bent 700 mo­ky­to­jų – at­si­ras kar­je­ros ug­

reklamos skyrius:

Kasdienė prenumerata 1 mėn. – 26 (13*) Lt

ISSN 1392-7639 ©1992-2007 UAB „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242.

laikinai einantis „Diena media news“ vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis „Kauno dienos“ Vyriausioji redaktorė Jūratė Kuzmickaitė Vyr. redaktoriaus pavaduotojai: Arūnas Andriuškevičius – 302 252 Violeta Juodelienė – 302 260

„Diena media news“ generalinis direktorius Laimutis Genys

– Skel­bia­ma, kad šie­met už­ da­ro­mos de­vy­nios mo­kyk­ los. Atei­ty­je, su­pran­ta­ma, šis skai­čius dar la­biau augs?

– Mo­kyk­los yra už­da­ro­mos, tai ma­ty­ti vi­siems, ir tai aki­vaiz­du.

Ir jos už­da­ro­mos jau 20 me­tų.

Mo­kyk­lų už­da­ry­mas su­si­jęs vi­sų pir­ma ne su vie­no­kiais ar ki­to­ kiais spren­di­mais, o su mo­ki­nių skai­čiaus ma­žė­ji­mu. Bet mo­kyk­lų yra ir ati­da­ro­ma. Tai – dau­giau­ sia iki­mo­kyk­li­nio ug­dy­mo įstai­ gos. Jas lan­kan­čiųjų pa­dau­gė­jo 10 tūkst. Tad aki­vaiz­du, kad su tais dar­že­li­nu­kais tu­ri kas nors dirb­ti. Ten, kur rei­kia ati­da­ro­ me, kur rei­kia – už­da­ro­me.

Mo­kyk­lų už­da­ry­ mas su­si­jęs vi­sų pir­ma ne su vie­no­ kiais ar ki­to­kiais spren­di­mais, o su mo­ki­nių skai­čiaus ma­žė­ji­mu.

– Moks­lei­vių tė­vai, no­rin­tys sa­vo at­ža­loms su­teik­ti eli­ti­nį iš­si­la­vi­ni­mą, pa­si­gen­da pri­ va­čių mo­kyk­lų. Ar jų ne­tu­rė­ tų bū­ti dau­giau?

– Mi­nis­te­ri­ja ro­dė ini­cia­ty­vą ir ne­tgi tei­kė pa­tai­są, kai Sei­ me bu­vo svars­to­mas Švie­ti­mo įsta­ty­mas, kad ap­lin­kos ap­sau­ gai skir­tos lė­šos bū­tų nu­ma­ty­ tos ne­vals­ty­bi­nėms mo­kyk­loms, bet Sei­mas tam ne­pri­ta­rė. Taip, ne­vals­ty­bi­nės mo­kyk­los Lie­tu­vo­ je priei­na­mos tik gana pa­si­tu­rin­ čioms šei­moms.

Mū­sų nuo­mo­ne, Lie­tu­vo­je, kal­bant apie pri­va­čias mo­kyk­ las, bū­tų ga­li­ma svars­ty­ti olan­dų ar suo­mių va­rian­tą. Tai yra tos va­di­na­mo­sios bend­ruo­me­ni­nės mo­kyk­los. Mo­kyk­los tu­rė­tų įsi­ pa­rei­go­ti ne­rink­ti iš mo­ki­nių tė­ ve­lių pi­ni­gų dau­giau, nei nu­sta­

Po­ky­čiai: „Ne­ma­nau, jog mo­ki­nių skai­čiui vis ma­žė­jant mes tu­

rė­tu­me kur­ti iliu­zi­jas, kad ne­tu­rė­si­me at­leis­ti mo­ky­to­jų“, – sa­ko V.Ba­cys.

Tomo Lukšio (BFL) nuotr.

ty­ta dar­že­liuo­se ar iki­mo­kyk­li­nė­se įstai­go­se to­je sa­vi­val­dy­bė­je. Ta­ da, ti­kė­ti­na, at­si­ras­tų ini­cia­ty­va mo­ky­to­jų, ku­rie no­rė­tų veik­ti ir ką nors da­ry­ti – kur­ti sa­vo mo­kyk­lą, uni­ka­lią mo­kyk­lą.

– Prieš ku­rį lai­ką mi­nis­te­ri­ ja at­nau­ji­no vi­du­ri­nio ug­dy­ mo pro­gra­mas ir skel­bė, kad ju­da­ma nuo ka­li­mo prie mąs­ ty­mo ug­dy­mo. Ar vis­kas klo­ ja­si taip, kaip pla­nuo­ta?

– Sun­ku pa­sa­ky­ti. Ma­tyt, la­bai įvai­riai. Mo­kyk­lų ap­rū­pi­ni­mas mo­ky­mo prie­mo­nė­mis pa­de­da tai da­ry­ti. Vie­na, kai moks­lei­ vis ga­li klau­sy­tis mu­zi­ki­nio įra­ šo, ki­tas da­ly­kas – kai pa­ts ga­li kur­ti. Tar­ki­me, pa­vyz­dys, – per­ žiū­rė­ta Eti­kos pro­gra­ma. Ga­li­ma pa­si­rink­ti eti­ką ir ki­ną – tai­gi mo­ky­to­jams su­da­ro­mos są­ly­gos rink­tis. Ga­liau­siai – abi­tū­ros eg­za­mi­nai. Šie­met dvy­lik­to­kai ra­šys ra­ši­nį ir per eg­za­mi­ną bus ga­li­ma nau­do­tis žo­dy­nais. Tad sie­ksi­me ne pa­gau­ti, kur ko­kios no­si­nės ne­pa­dė­jo, o ver­tin­si­me vi­su­mą. Tai­gi tai tam tik­ras po­ žy­mis, kad nuo ka­li­mo tols­ta­ma.

Bet tai ne taip pa­pras­ta. Juk iš tie­sų leng­viau pa­tik­rin­ti, ar eg­ za­mi­nų la­pe tei­sin­gai pa­žy­mė­jai „a“, „b“ „c“ ar­ba „d“, nes vi­ suo­met tai at­ro­do ob­jek­ty­viau.

– Kad ir kaip ten bū­tų, abi­tu­ rien­tai, kaip liu­di­ja sto­ji­mų į aukš­tą­sias mo­kyk­las re­zul­ta­ tai, ir to­liau ma­siš­kai ren­ka­ si ne tech­no­lo­gi­nius, gam­tos moks­lus, ku­riems vals­ty­bė tei­kia pir­me­ny­bę, o so­cia­li­ nius ir hu­ma­ni­ta­ri­nius.

– To­dėl mo­kyk­lo­se ir pradės dirbti ug­dy­mo kar­je­ros spe­cia­ lis­tai, ku­rie moks­lei­vį ne nu­ kreips, o pa­dės at­ras­ti sa­vo ke­ lią. Ant­ra, jei­gu pa­si­žval­gy­tu­me gim­na­zi­jo­se, vy­res­nė­se kla­sė­se, po tech­no­lo­gi­jų, mu­zi­kos, gam­

tos, fi­zi­kos, che­mi­jos ar bio­lo­gi­ jos ka­bi­ne­tus, pa­ma­ty­tu­me, kaip per pa­sta­ruo­sius dve­jus me­ tus vis­kas pa­si­kei­tė – at­nau­jin­ ta įran­ga ir pan. Tai­gi, vals­ty­ bė to­kiu bū­du ska­ti­na do­mė­tis ir rink­tis. Juk kur kas įdo­miau atei­ti į gam­tos moks­lų pa­mo­ką ir da­ry­ti eks­pe­ri­men­tus, ne vien tik mo­ky­tis teo­ri­jos. Taip, jos ir­ gi rei­kia, bet pra­kti­ka – ir­gi la­ bai svar­bu. Tai­gi moks­lei­viams su­tei­kia­me dau­giau ga­li­my­bių at­si­skleis­ti. Pri­min­siu, kad šie­ met vals­ty­bė fi­nan­suo­ja ne tik 17 tūkst. pir­ma­kur­sių aukš­to­sio­se, bet ir 19 tūkst. įsto­ju­siųjų į pro­ fe­si­nes mo­kyk­las. Tad vals­ty­bės pro­por­ci­jos ir gai­rės yra aiš­ kios.

– Be­je, ko­dėl staiga pri­rei­kė spe­cia­lių Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­jos re­ko­men­da­ci­ jų mo­ky­to­jams, ką da­ry­ti su ne­tin­ka­mai be­siel­gian­čiais mo­ki­niais? Skel­bia­ma, esą jie pri­rei­kus ga­lės tik­rin­ ti net mo­ki­nių daik­tus, prieš mo­ki­nį pa­nau­do­ti pa­grįs­tus fi­zi­nius veiks­mus. Ar ne per pla­čiai už­si­mo­ta?

– Tik pa­tiks­lin­siu, kad pa­gal pa­ teik­tas re­ko­men­da­ci­jas mo­ki­nių daik­tų paim­ti tik­rai ne­bus ga­li­ ma, tu­rės bū­ti tam tik­ri su­si­ta­ ri­mai. O dėl re­ko­men­da­ci­jų, – bu­vo mo­ky­to­jų pa­gei­da­vi­mas ir mes, mi­nis­te­ri­ja, jas pa­ren­gė­me – aiš­kiai api­brė­žė­me tuos da­ly­ kus, ku­rie mo­ky­to­jams ga­li bū­ti svar­būs. Taip pa­sielg­ta sie­kiant mo­kyk­lo­se už­tik­rin­ti pro­tin­gos draus­mės pa­lai­ky­mą, tai­syk­lių lai­ky­mą­si, kad dar­bas mo­kyk­lo­je bū­tų kon­cent­ruo­tas į ug­dy­mą, o ne tik į draus­mės pa­lai­ky­mą. Vi­ sa tai bu­vo api­brėž­ta dau­ge­ly­je įsta­ty­mo įgy­ven­di­na­mų­jų tei­sės ak­tų, mes tik paė­mė­me ir su­dė­ jo­me į vie­ną vie­tą bei pa­ren­gė­me re­ko­men­da­ci­jas.

Komentarai nėra dienraščio redakcijos nuomonė.

E. paštas redakcija@kaunodiena.lt

„Kauno dienos“ redakcija Kęstučio g.

86, 44296 Kau­nas. Fak­sas 423 404.

dy­mo spe­cia­lis­tų. Mo­ki­niai bus pla­čiai kon­sul­tuo­ja­mi dėl pro­fe­ si­nio ren­gi­mo. Čia reik­ėtų pa­sa­ky­ti ir apie tech­no­lo­gi­nius spren­di­mus mo­ kyk­lo­se. Šie­met bai­gė­si pro­jek­tas ir 404 ša­lies mo­kyk­los bus ap­ rū­pin­tos nau­jais gam­tos moks­lų, me­nų, tech­no­lo­gi­jų ka­bi­ne­tais su mo­der­nia įran­ga. Be to, apie 1000 mo­kyk­lų at­si­sa­ko po­pie­ri­nių die­ ny­nų ir pe­rei­na prie elekt­ro­ni­nių, įtei­si­na­mas elekt­ro­ni­nis pa­žy­ mė­ji­mas. Į pro­gim­na­zi­jas atei­ na nau­jos mo­ky­mo prie­mo­nės – plan­še­ti­niai kom­piu­te­riai, len­tos ju­tik­li­niais ek­ra­nais ir pan.

MIESTO NAUJIENOS: Tadas Širvinskas – Mantas Lapinskas – Vilija Žukaitytė – Saulius Tvirbutas – Virginija Skučaitė – Jurgita Šakienė – TEISĖTVARKA: Diana Krapavickaitė –

302 230

Platinimo tarnyba: 302

242

Prenumeratos skyrius: 302

244

3 mėn. – 69 (39*) Lt Tik šeštadienio prenumerata 1 mėn. – 9 (6*) Lt 302 266 302 251 302 273 302 262 302 267 302 261

LIETUVA: Stasys Gudavičius –

(8 5) 219 1381

PASAULIS: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Valentinas Beržiūnas – (8 5) 219 1387 EKONOMIKA:

302 243

Jolita Žvirblytė –

(8 5) 219 1374

SPORTAS: Romas Poderys – 302 258 Marius Bagdonas – 302 259 Mantas Stankevičius – (8 5) 219 1383 Menas ir Pramogos: Enrika Striogaitė –

302 272

FOTOKORESPONDENTAI: Andrius Aleksandravičius – Artūras Morozovas – Tomas Ragina –

302 269 302 269 302 269

NAMAI: Vereta Rupeikaitė –

302 265

Sveikata: Marijana Jasaitienė –

302 263

Ratai: Arūnas Andriuškevičius –

302 260

TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 279 1380

http://www.kaunodiena.lt * prenumeratos kaina laikraštį atsiimant redakcijoje

aukštyn žemyn: Marijana Jasaitienė – Darius Sėlenis – Laima Žemulienė –

302 263 302 276 (8 5) 219 1374

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 302 234, 308 862, 308 863, 308 864, 302 230 reklama@kaunodiena.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Indeksas 0041. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 23 200.

ASMENINIAI SKELBIMAI: 302 231, 302 202, faksas 321 717 skelbimai@kaunodiena.lt SKELBIMŲ IR PRENUMERATOS SKYRIUS (Vytauto pr. 23) mob. 8 655 45 114 PLATINIMO TARNYBA: 302 242, 302 228 PRENUMERATOS SKYRIUS: 302 244

7

šeštadienis, rugsėjo 1, 2012

lietuva

kaunodiena.lt/naujienos/lietuva

Is­to­ri­kų ko­mi­si­ja įvar­dys nu­si­kal­tė­lius ir au­kas Komentaras Ša­rū­nas Lie­kis

Is­to­r i­kas, ko­m i­si­jos na­r ys

K At­pil­das: na­cių ir so­vie­tų nu­si­kal­ti­mų Lie­tu­va už­mirš­ti ne­si­ren­gia – tirs juos to­liau.

Ka­ro­lio Ka­vo­lė­lio (BFL) nuo­tr.

Na­cių ir so­vie­tų nu­si­kal­ti­mai Lie­tu­vo­je ne­liks už­mirš­ti – Lie­tu­va nu­spren­dė tęs­ti pra­dė­tą dar­bą ir ren­gia­si juos tir­ti bei įver­tin­ti.

Tad Pre­zi­den­tės dek­re­tu spe­cia­lios ko­mi­si­jos veik­la at­nau­jin­ta.

Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

im­si­mės tir­ti so­vie­ti­nės oku­pa­ci­ jos lai­ko­tar­pį po Sta­li­no mir­ties“, – aiš­ki­no E.Zin­ge­ris.

Įsi­ki­šo Pre­zi­den­tė

Lie­tu­va ren­gia­si iš­tir­ti ir įver­tin­ ti na­cių ir so­vie­ti­nės oku­pa­ci­jos me­tais ša­liai bei jos žmo­nėms pa­ da­ry­tą ža­lą. Spe­cia­li ko­mi­si­ja sa­ vo dar­bą ke­ti­na at­nau­jin­ti ru­de­nį.

At­nau­jin­ti Tarp­tau­ti­nės ko­mi­si­jos na­cių ir so­vie­tų oku­pa­ci­nių re­ži­mų nu­si­kal­ti­mams įver­tin­ti veik­lą sa­vo dek­re­tu nu­spren­dė Pre­zi­den­tė Da­ lia Gry­baus­kai­tė.

Tad jau ru­de­nį dvi ko­mi­si­jos gru­ pės, pa­si­kvie­tu­sios žy­mių Lie­tu­vos ir už­sie­nio is­to­ri­kų, kibs į dar­bus.

Ren­gia­ma­si baig­ti tir­ti ir ver­tin­ti ho­lo­kaus­tą, ki­tus na­cių nu­si­kal­ti­ mus 1941–1944 m., ypač va­di­na­ mą­jį ge­tų lai­ko­tar­pį. Ki­ta is­to­ri­kų gru­pė tirs so­vie­ti­nės oku­pa­ci­jos nu­si­kal­ti­mus, dė­me­sys bus kon­ cent­ruo­ja­mas į 1956–1990 m.

Tai dien­raš­čiui tvir­ti­no mi­nė­tos ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kas, par­la­men­ ta­ras Ema­nue­lis Zin­ge­ris. „Ho­lo­kaus­to ir na­cių nu­si­kal­ti­ mų ty­ri­mai dar neuž­baig­ti, taip pat

Tai bus di­džiu­lis po­ stū­mis į prie­kį. Ypač, kai ko­mi­si­jo­je dirbs to­kios žvaigž­dės kaip T.Sny­de­ris.

„La­bai tuo džiau­gia­mės. Tai bus di­džiu­lis po­stū­mis į prie­kį. Ypač, kai ko­mi­si­jo­je dirbs to­kios žvaigž­ dės kaip T.Sny­de­ris ir ki­ti. Dė­ko­ja­ me jiems už ge­rą va­lią. Mes nie­kam ne­si­ruo­šia­me pri­mes­ti nuo­mo­nių, ko­kios tu­rės bū­ti iš­va­dos, kaip kas tu­ri bū­ti su­ra­šy­ta“, – kal­bė­jo E.Zin­ge­ris.

Vi­si ko­mi­si­jos na­riai – is­to­ri­kai – dirbs vi­suo­me­ni­niais pa­grin­dais.

Tai reiš­kia, kad už dar­bą ko­mi­si­jo­je jiems ne­bus at­ly­gi­na­ma.

Dirbs garsus tyrėjas

Į ko­m i­s i­j ą įtrauk­tos dvi de­š im­ tys is­to­ri­kų iš Lie­tu­vos, Iz­rae­lio, Ame­r i­kos, Vo­k ie­t i­jos, Pran­c ū­ zi­jos, Ru­s i­jos ir Veng­r i­jos. Tarp jų – Jad Va­šem ir Ame­ri­kos žy­ dų ko­m i­te­to at­s to­vai, JAV Jei­l io ir Stan­for­do uni­ver­si­te­tų, Pran­ cū­zi­jos Sor­bo­nos uni­ver­si­te­to is­ to­ri­kai.

Vie­ni jų – lie­tu­viams jau pa­žįs­ ta­mas is­to­ri­kas Ti­mo­ty Sny­de­ris, pa­ra­šęs įžy­mų­jį vei­ka­lą „Kru­vi­nos že­mės“. E.Zin­ge­rio tei­gi­mu, tarp ko­mi­si­jos na­rių – ir ki­tos pa­sau­ li­nės is­to­ri­kų žvaigž­dės.

Vy­riau­sy­bė svei­ki­na

Lie­tu­vos Vy­riau­sy­bė pa­svei­ki­no Pre­ zi­den­tės spren­di­mą at­nau­jin­ti Tarp­ tau­ti­nę ko­mi­si­ją na­cių ir so­vie­tų oku­pa­ci­nių re­ži­mų nu­si­kal­ti­mams įver­tin­ti ir iš­sa­kė vil­tį, kad tai pa­ska­ tins di­des­nį do­mė­ji­mą­si Lie­tu­vo­je vyk­dy­tais oku­pan­tų nu­si­kal­ti­mais. „Vy­riau­sy­bė svei­ki­na Pre­zi­den­ tės spren­di­mą at­nau­jin­ti tarp­tau­ ti­nės ko­mi­si­jos veik­lą“, – BNS sa­ kė mi­nist­ro pir­mi­nin­ko And­riaus Ku­bi­liaus pa­ta­rė­jas Lai­mo­nas Ta­ lat-Kelp­ša. Jo tei­gi­mu, tarp­tau­ti­nės ko­mi­si­jos tiks­las, kaip ro­do jos pa­va­

o­mi­si­ja bu­vo su­stab­d žiu­si sa­vo veik­lą ir dau­gy­bė pla­ nuo­tų dar­bų bu­vo įšal­dy­ti ke­le­r iems me­tams. Ver­ta pa­mi­nė­ti, kad ko­mi­si­jai ban­dė kenk­ti tiek de­ši­nie­ji ra­di­ka­lai Lie­tu­vo­je, tiek nuo Ru­si­jos pri­klau­san­čios or­ga­ni­za­ ci­jos ir as­me­nys.

Ko­m i­si­jos at­gai­v i­n i­mas – tai sim­bo­l i­ nis at­sa­kas į kai ku­r ių tre­čių­jų ša­l ių ban­dy­mus for­muo­t i vi­sos Lie­t u­vos gy­ven­to­jų kaip na­cių ko­la­bo­ran­tų, pa­ to­lo­gi­nių ir konf­lik­tiš­kų kse­no­fo­bų bei an­ti­se­mi­tų įvaiz­d į.

Tar­k i­me, ho­lo­kaus­to uni­ka­lu­mo fak­ tas kar­tais su­si­dur­da­vo su eg­zal­t uo­ tu at­ski­r ų in­te­re­sų ir at­min­ties bend­ ruo­me­nių pa­si­prie­ši­ni­mu, ku­rios ma­ ty­da­vo sa­ve vie­nin­te­lė­mis to­ta­li­ta­riz­ mo au­ko­mis Lie­tu­vo­je.

Kai ku­riems mė­gė­jams kil­da­vo no­ras su­ly­g in­ti ar net virš ho­lo­kaus­to au­k ų iš­kel­ti ki­tų pi­lie­čių gru­pių kan­čias so­ vie­t i­nės oku­pa­ci­jos me­tais. Ne­t ie­sio­ giai pa­si­tai­ky­da­vo ban­dy­mų su­men­ kin­t i ho­lo­kaus­to au­kas už­m irš­t ant, kad Lie­t u­vos žy­dai mū­sų vals­t y­bei yra to­k ie pat pi­lie­čiai kaip ir lie­tu­viai.

Sa­vo ir sve­ti­mo di­men­si­ja bu­vo smar­ kiai iš­ba­lan­suo­ta.

di­ni­mas, yra įver­tin­ti na­cių ir so­vie­ ti­nių nu­si­kal­ti­mų mas­tą Lie­tu­vo­je. „Tra­giš­ki mū­sų vals­ty­bės is­to­ri­ jos pus­la­piai pa­sau­ly­je dar men­kai ži­no­mi. Ko­mi­si­jos už­sa­ky­ti is­to­ri­kų dar­bai in­ter­ne­te skel­bia­mi lie­tu­vių ir ang­lų kal­bo­mis, to­dėl su jais su­ si­pa­žin­ti ga­li ir už­sie­nio skai­ty­to­ jai“, – sa­kė prem­je­ro pa­ta­rė­jas.

Pir­mą kar­tą to­kia ko­mi­si­ja bu­vo su­da­ry­ta 1998 m. pre­zi­den­to Val­ do Adam­kaus dek­re­tu. Ta­čiau kai 2007 m. Lie­tu­vos ge­ne­ra­li­nė pro­ ku­ra­tū­ra pa­tei­kė įta­ri­mus ko­mi­si­ jos na­riui is­to­ri­kui Yitz­ha­kui Ara­ dui pri­si­dė­jus prie lie­tu­vių ci­vi­lių žu­dy­nių, šis pa­si­trau­kė iš ko­mi­si­jos ir jos na­riai dau­giau ne­be­su­si­rin­ko.

Vė­liau įta­ri­mai sa­vo kal­tę ka­te­go­ riš­kai nei­gu­siam Y.Ara­dui bu­vo pa­ nai­kin­ti dėl įro­dy­mų trū­ku­mo.

Ma­žiau vai­kų ir iš­lai­dų Val­džia nu­ta­rė šių me­tų biu­dže­ te nu­ma­ty­tas iš­mo­kas vai­kams su­ma­žin­ti 12 mln. li­tų ir šiuos pi­ ni­gus skir­ti so­cia­li­nėms iš­mo­ koms bei kom­pen­sa­ci­joms.

„Iš­mo­kų dy­džiai tik­rai ne­si­kei­ čia, vi­si, ku­riems pa­gal įsta­ty­mą pri­klau­so iš­mo­kos, jas ir to­liau gaus to­kio pat dy­džio. Su­tau­ pėme su­ma­žė­jus vai­kų skai­čiui“, – BNS sa­kė So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­jos Ry­šių su vi­suo­me­ne sky­riaus vy­riau­sio­ji spe­cia­lis­tė Val­da Vai­tie­kū­nai­tė.

Pa­sak jos, šios lė­šos mo­ka­ mos pa­gal Iš­mo­kų vai­kams įsta­ ty­mą – tai yra mė­ne­sio iš­mo­kos bend­rai gy­ve­nan­čių as­me­nų au­ gi­na­mam ar­ba glo­bo­ja­mam vai­ kui, jei­gu vi­du­ti­nės jų pa­ja­mos vie­nam as­me­niui per mė­ne­sį yra ma­žes­nės ne­gu 1,5 vals­ty­bės re­ mia­mų pa­ja­mų dy­džio (525 li­tai), bei vien­kar­ti­nę iš­mo­ką vai­kui. „Kal­ba­ma apie lė­šų per­skirs­ ty­mą tarp dvie­jų pro­gra­mų, per­ ke­liant lė­šas iš vie­nos pro­gra­mos į ki­tą – iš tų, kur bu­vo su­tau­py­ ta, į ki­tą pro­gra­mą, kad ne­trūk­ tų lė­šų so­cia­li­nėms iš­mo­koms ir kom­pen­sa­ci­joms“, – tvir­ti­no V.Vai­tie­kū­nai­tė.

So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­ bo mi­nis­te­ri­jos tei­gi­mu, iš­mo­kų lė­šų per­skirs­ty­mas leis vyk­dy­ ti sa­vi­val­dy­bių įsi­pa­rei­go­ji­mus rug­sė­jį. Siū­ly­mui tre­čia­die­nį jau pri­ta­rė Vy­riau­sy­bė.

Pir­mą pus­me­tį sa­vi­val­dy­bės so­cia­li­nėms pa­šal­poms, būs­ to šil­dy­mo kom­pen­sa­ci­joms jau pa­nau­do­jo 448,6 mln. li­tų, ar­ba 68,3 pro­c. vi­sų tam skir­tų lė­šų, ir da­lis jų jau rug­sė­jį ga­li pri­trūk­ ti lė­šų. Šių me­tų vals­ty­bės biu­ dže­te šiam tiks­lui iš vi­so skir­ta 656,4 mln. li­tų (20,8 pro­c. ma­ žiau, nei pa­nau­do­ta 2011 m.).

Vai­kų iš­mo­koms, Fi­nan­sų mi­ nis­te­ri­jos duo­me­ni­mis, pir­mą pus­me­tį pa­nau­do­ta 115,942 mln. li­tų, ar­ba 46,3 pro­c. vi­sų tam šie­ met nu­ma­ty­tų lė­šų.

Su­ma­ži­nus vai­kų iš­mo­koms skir­tas lė­šas, jų bend­ra su­ma šie­ met siek­tų 238,469 mln. li­tų.

KD, BNS inf.

9

ŠeštADIENIS, rugsėjo 1, 2012

OMX Vilnius

–0,51 %

OMX Riga

+0,50 %

14,4 pro­c.

di­desnė pirmą šių metų pus­metį, pa­ly­gin­ti su pra­ ėju­siais me­tais, Lie­tu­vos pa­što ir pa­siun­ti­nių rin­ka.

ekonomika

OMX Tallinn

+0,07 %

kaunodiena.lt/naujienos/ekonomika

Pak­lausą ­ ver­ti­na pra­sčiau

€

Rugpjūtį pra­monės įmo­nių va­dovų pa­si­ tikė­ji­mas sek­to­riu­mi smu­ko 7 pro­cen­ti­ niais punk­tais, iki mi­nus 14 pro­c. Įmo­nių va­dovų, blo­gai ver­ti­nan­čių pro­duk­ci­jos pa­ klausą, pa­daugė­jo nuo 38 iki 43 pro­c. Ar­ ti­miau­siais mėne­siais blo­gesnė ir pro­duk­ ci­jos ga­my­bos pro­gnozė. Ga­my­bos didė­ jimą pro­gno­zuo­ja 23 pro­c. įmo­nių va­dovų, mažė­jimą – 15 pro­c., o prie­š mėnesį pro­gno­zuo­ta ati­tin­ka­mai 32 pro­c. ir 16 pro­c.

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,2720 DB sva­ras ster­lingų 1 4,3572 JAV do­le­ris 1 2,7518 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,7782 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9591 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,2711 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,7289 Ru­si­jos rub­lis 100 8,5229 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8748

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

De­ga­lų kai­nos pokytis

–0,3138 % +0,1678 % +0,0436 % –0,1689 % –0,0181 % –1,6458 % +0,4717 % –0,4799 % –0,0139 %

Vakar Tink­las

A 95

Dy­ze­li­nas

Du­jos

„Sta­toil“

5,14

4,78

2,42

„Va­koil“

5,12

4,76

2,43

Vi­d. kai­na vi­so ap­tar­na­vi­mo de­ga­li­nių tink­luo­se. Šal­ti­nis: www.de­ga­lu­kai­nos.lt WTI naf­ta

„Brent“ naf­ta

96,43 dol. už 1 brl.

113,79 dol. už 1 brl.

Vers­las, nuo ku­rio akys ži­ba At­ra­du­si lie­tu­vių gys­lelę maistą ga­ min­ti pa­tiems, ne­ di­delė ir jau­na ko­ man­da „Čiop Čiop“ jau pla­nuo­ja plėsti verslą ir puo­selė­ja nau­jas idė­jas.

Paš­ne­ko­vas pa­ti­ki­no, kad lan­ ky­tojų skai­čiu­mi bend­rovė ne­si­ skund­žia. Todėl ko­mu­ni­ka­ci­ja iš lūpų į lūpas yra ge­riau­sia rek­la­ma.

Ji pa­sie­kia net kai­mynų lat­vių au­ sis: „Taip pat pas mus ap­si­lan­ko iš už­sie­nio su­grįžtan­tys lie­tu­viai. Jie grįžta, su­ren­gia va­karėlį ir po to vėl iš­si­bars­to po pa­saulį.“ Su kon­ku­ren­tais no­ri drau­gau­ti

Alternatyva: kelis kartus per savaitę gyventojai į „Čiop Čiop“ virtuvę kviečiami papietauti kitaip – dienos

Li­na Mra­zaus­kaitė

l.mrazauskaite@diena.lt

pietus pasigaminti savarankiškai.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

jau­čia­me jo­kio dis­kom­for­to, nes jie yra pro­tin­gi žmonės, pa­si­ti­ki mu­mis ir leid­žia idė­jas vys­ty­ti vi­siš­kai lais­ vai. Tai la­bai svar­bus da­ly­kas. Ki­tu at­ve­ju iš kar­to kiltų daug konf­liktų.

Aiš­ku, galė­tum mąsty­ti, kad būda­ mas vie­nas visą pelną pa­si­lik­tum sau ir galė­tum skir­tin­gai pa­skirs­ty­ ti pi­nigų srau­tus. Bet tuo­met at­si­ rastų kitų ri­zikų, nes reikėtų sko­lin­ tis iš bankų ir bet ku­riuo at­ve­ju su kuo nors da­ly­tis“, – svarstė ji.

ne, ki­tas ne­se­niai baigė ku­li­na­ri­jos moks­lus Lon­do­ne ir tu­ri did­žiulį po­ten­cialą.“

imp­ro­vi­zuo­ti“, – sakė bend­rovės „Čiop Čiop“ ren­gi­nių or­ga­ni­za­to­ rius Do­na­tas Lau­ciū­nas.

Žmo­nes mo­ko prin­cipų

„Tai yra ma­no aist­ra – ma­no akys ži­ba ga­mi­nant maistą“, – at­sakė bend­rovės „Čiop Čiop“ di­rek­torė Do­vilė Rinkū­naitė pa­klaus­ta, kodėl sa­vo verslą nu­sprendė sie­ti su ku­li­ na­ri­ja. Įmonę ji įkūrė pra­ėju­siais me­ tais ir per šį neilgą lai­ko­tarpį kar­tu su ne­gau­sia, kol kas vos trijų žmo­nių, ko­man­da išg­ry­ni­no vers­lo idėją.

D.Rinkū­naitė pa­sa­ko­jo, kad tuo­ metė įmonės veik­la bu­vo ki­to­kia nei šian­dien. Iš pra­džių pa­šne­kovė bu­vo nu­spren­du­si pa­si­ūly­ti net pa­sau­ly­je men­kai ži­nomą nau­jovę į klientų na­mus pri­sta­ty­ti konk­re­ tiems re­cep­tams rei­kiamų mais­to pro­duktų.

Nors nau­jovė su­laukė žmo­nių su­si­domė­ji­mo, veiklą su­bur­ta ko­ man­da ne­tru­kus nu­sprendė pa­ko­ re­guo­ti: „Galbūt žmonės ne taip mėgsta maistą ga­min­ti na­mie. To­ dėl vėliau pa­su­ko­me ki­ta link­me: pa­kvietė­me žmo­nes atei­ti pas mus, kad pa­mo­ky­tu­me juos ga­min­ti ir pa­ro­dy­tu­me, jog mais­to ruo­ša nė­ ra toks su­dėtin­gas da­ly­kas.“ Taip prie­š pus­metį sti­lin­gai įreng­ta­me lof­te, kur jau­kią nuo­ taiką ku­ria švie­sios spal­vos ir žo­ lės imi­ta­ci­ja po ko­jo­mis, ko­man­da su vir­tuvės še­fais pra­dėjo kvies­ ti gy­ven­to­jus į sve­čius. Čia or­ga­ni­ zuo­ja­mi įvairūs ren­gi­niai ir mais­to ruo­ši­mo kur­sai.

D.Rinkū­naitė pa­brėžė, kad pa­ pras­tai žmonės ga­min­da­mi re­ mia­si konk­re­čiais re­cep­tais. Ta­ čiau ko­man­da ak­cen­tuo­ja ką ki­ta. „Žmonės atei­na pas mus, iš­moks­ ta pa­grin­di­nius prin­ci­pus ir vėliau pa­si­kliau­ja sa­vo fan­ta­zi­ja, ge­ba

Pa­taikė „ant ban­gos“

D.Lau­ciū­nas pa­ti­ki­no, kad tuo me­ tu, kai ko­man­da pra­dėjo sa­vo verslą, ša­ly­je jau for­ma­vo­si kultū­ra pa­tiems ga­min­ti ko­ky­bišką maistą. Anks­čiau šios kultū­ros sti­go – žmonės mie­ liau ei­da­vo pa­val­gy­ti į ka­vi­nes.

Ga­li būti, kad idė­ja ska­tin­ ti šią kultūrą ir pa­traukė kon­kur­ so „Vers­lauk“ or­ga­ni­za­to­rių dė­ mesį. D.Rinkū­naitė pa­sa­ko­jo, kad laimė­ju­si kon­kursą ir ga­vu­si pir­ muo­sius pi­ni­gus vers­lo pra­džiai ji pa­ju­to pa­pil­domą pa­skatą ženg­ ti to­liau. O apie tuo me­tu pa­tir­ tus sun­ku­mus ji be­maž neuž­si­me­ na, nes neužt­ru­ko net in­ves­tuo­tojų paieš­ka – šie pa­tys ją su­si­ra­do.

Do­vilė Rinkū­naitė:

Ge­ro vers­lo esmė yra pir­miau­sia idė­ja, o ne pi­ni­gai, kad ir kaip abst­ rak­čiai tai skambėtų.

„In­ves­tuo­to­jai pa­ste­bi ge­ras idė­ jas. Vi­si vi­sus ma­to – juk ne­sa­me la­bai di­delė ša­lis“, – sakė D.Lau­ ciū­nas ir pa­brėžė, kad in­ves­tuo­tojų su­si­domė­jimą idė­jo­mis le­mia iš­sis­ky­ri­mas iš mi­nios ir ak­ty­vus da­ ly­va­vi­mas kon­kur­suo­se.

Pak­laus­ta, ar ne­su­sidūrė su jau­ nat­viš­ku maiš­tu, turė­da­ma įmo­ne da­ly­tis su in­ves­tuo­to­jais, D.Rinkū­ naitė at­sakė nei­gia­mai. „Mes pa­tys ir pri­ėmėme spren­dimą bend­ra­ dar­biau­ti su in­ves­tuo­to­jais. Ir ne­

Idėjų sto­kos ne­jau­čia

Pa­sa­ko­da­ma apie įmonės veiklą ir atei­ties pla­nus D.Rinkū­naitė pu­ siau juo­kais, pu­siau rim­tai pra­si­ tarė, kad pa­grin­dinė pro­ble­ma – su­si­val­dy­ti ir su­si­kon­cent­ruo­ti į svar­biau­sias idė­jas bei šį tą pa­lik­ti atei­čiai. Nes jau šian­dien pro­jektų ir ren­gi­nių įvyk­dy­ta ap­stu.

Paš­ne­ko­vai pa­sa­ko­jo, kad šią va­ sarą or­ga­ni­za­vo dvi die­ni­nes sto­ vyk­las vai­kams. Jo­se ma­žie­ji sve­ čiai bu­vo mo­ko­mi pa­grin­di­nių prin­cipų, kaip sveiką maistą pa­ga­ min­ti ska­niai, o ne­sveiką – svei­kai, taip pat vai­kams bu­vo or­ga­ni­zuo­ ja­mos iš­vy­kos į kaimą pas ūki­nin­ kus. D.Rinkū­naitė džiaugė­si, kad sto­vyk­los su­laukė sėkmės ir po jų net pa­tys tėvai nu­sprendė už­si­re­ gist­ruo­ti į mais­to ga­mi­ni­mo kur­sus. „Taip pat or­ga­ni­za­vo­me pir­muo­sius de­monst­ra­ci­nius die­nos pie­tus, kai žmonės pa­tys galė­jo ga­min­tis. Idė­ja bu­vo la­bai sėkmin­ga“, – sakė ji.

O šiuo me­tu ypač daug kon­ cent­ruo­ja­ma­si į il­ga­lai­kius dviejų mėne­sių kur­sus. To­kių kursų, anot D.Rinkū­naitės, ša­ly­je nėra, ta­čiau jų po­rei­kis – did­žiu­lis: „Pa­ruo­ši­ me la­bai stip­rią pro­gramą su pui­ kiais kvies­ti­niais še­fais – vie­nas jų dir­ba „Ja­mie’s Ita­lian“ res­to­ra­

Ap­si­lan­ko daug vers­li­ninkų

D.Lau­ciū­nas pa­sa­ko­jo, kad ren­gi­ nius už­sa­ko ne tik pa­pras­ti gy­ven­ to­jai, ta­čiau ir įmonės. Jos su­da­ro maž­daug pusę tu­rimų klientų. Tarp įmo­nių ne­tgi po­pu­lia­ru lof­te or­ga­ ni­zuo­ti su­si­ti­ki­mus su klien­tais ir taip da­ly­ki­nes nuo­tai­kas pra­skaid­ rin­ti ma­lo­nia, neo­fi­cia­lia veik­la. „Ne­se­niai vy­ko la­bai aukš­to ly­ gio ren­gi­nys, ku­ria­me gro­jo gy­va mu­zi­ka, bu­vo nu­sam­dy­ti pa­davė­ jai, bar­me­nai, vy­ko ar­ba­tos de­gus­ ta­ci­jos. Iš pra­džių bai­mi­nomės, kad ren­gi­nio da­ly­viai ne­norės ga­ min­ti, ta­čiau pa­ruošę už­kandį jie pa­no­ro pa­tys pa­si­ga­min­ti be­veik viską“, – sakė jis.

D.Rinkū­naitė apie plėtrą į už­sienį dar ne­gal­vo­ja, ta­čiau jau tvir­tai šne­ka apie po­reikį plėstis į ki­tus ša­lies mies­tus. „Da­bar ple­čia­me ir ko­mandą – ieš­kau su vers­lo klien­tais dirb­sian­čio žmo­gaus. Pi­nigų tam, kaip ir in­ves­ti­ ci­joms į pa­tal­pas bei jų at­nau­ji­nimą, už­ten­ka. Ka­dan­gi da­bar „Čiop Čiop“ pa­grin­dinė veik­la yra kur­sai ir ren­gi­ niai, ma­to­me daug ga­li­my­bių veik­ti ne tik šio­se pa­tal­po­se. Todėl po­ten­ cia­las pi­ni­gi­niu at­žvil­giu tik­rai di­ de­lis. Tuo la­biau kad viską da­ro­me turė­da­mi stip­rią idėją, su­lau­kia­me daug pa­lai­ky­mo iš ap­lin­ki­nių, tu­ri­me su­si­kūrę gerą vardą“, – svarstė ji.

Be to, net ir stiprė­jant mais­to ga­mi­ni­mo kultū­rai di­delės kon­ ku­ren­ci­jos pa­šne­ko­vai sakė ne­ jun­tan­tys. D.Rinkū­naitė pa­tvir­ti­ no, kad šiuo me­tu rin­ko­je esa­ma ke­lių ryš­kių veidų, ta­čiau var­žy­tis dėl klientų ne­ten­ka. „At­virkš­čiai – aš net svars­tau, kad mes turė­ tu­me ką nors nu­veik­ti kar­tu. Vi­ si tu­ri sa­vitą vi­ziją, vi­si ei­na sa­vo ke­liu. Ma­nau, esa­me pa­kan­ka­mai skir­tin­gi, kad galė­tu­me drau­giš­kai bend­rau­ti ir ne­jus­ti kon­ku­ren­ci­ jos“, – sakė ji.

Pap­ra­šy­ta įvar­dy­ti sa­vo vers­lo sėkmės for­mulę D.Rinkū­naitė at­ sakė be­ma­tant: „Aist­ra tam, ką da­ rai. Man at­ro­do, ge­ro vers­lo esmė yra pir­miau­sia idė­ja, o ne pi­ni­gai, kad ir kaip abst­rak­čiai tai skambėtų.“

Sa­vi­tu­mas: bend­rovės „Čiop Čiop“ di­rek­torė D.Rinkū­naitė ir ren­gi­nių

or­ga­ni­za­to­rius D.Lau­ciū­nas džiau­gia­si iš­sis­kyrę sa­vo vers­lo idė­ja ir su­ laukę in­ves­tuo­tojų pa­gal­bos.

10

ŠeštADIENIS, rugsėjo 1, 2012

12p.

Verbavimas į sukilėlių gretas – ne vienintelė Afrikos problema.

pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis

pasaulis

Si­ri­jos ka­ro stebė­to­jas: grė Karš­tis sie­kia 45 laips­nius, o, be uni­for­mos, krūtinę spaud­žia dar ir ne­per­šau­na­ma lie­menė. Apie Si­ri­jos žemė­je iš­lietą pra­kaitą ir su­dėtingą ka­ro stebė­to­jo kas­die­nybę dien­raš­čiui pa­pa­sa­ko­jo iš Jung­ti­nių Tautų (JT) stebė­ji­mo mi­si­jos šio­je ša­ly­je grįžęs ma­jo­ras And­rius Smil­ga.

Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis j.galisanskis@diena.lt

– Kokį įspūdį pa­li­ko Si­ri­ja?

Turbūt dar prie­š vyk­da­mi ten turė­jo­te išk­lau­sy­ti inst­ruk­tažą apie šios ša­lies ypa­tu­mus, kaip derėtų elg­tis, ko reikėtų sau­go­ tis?

– Taip, at­vy­kus į mi­siją ren­gia­mi ke­tu­rių dienų mo­ky­mai, ka­riai išk­lau­so pa­skai­tas apie kultūrų skir­ tu­mus, su­ži­no, į ką reikėtų at­kreip­ ti dėmesį.

Man as­me­niš­kai su­si­darė įspūdis, kad žmonės Si­ri­jo­je iš tiesų la­ bai drau­giš­ki. Jie vi­suo­met sten­gia­si pa­dėti, nors ne­kal­ba nei ang­liš­kai, nei ru­siš­kai. Tik did­mies­čiuo­se ga­li ras­ti už­sie­nio kalbą mo­kan­čių žmo­ nių, pa­vyzd­žiui, par­duo­tuvė­se, bet mes bu­vo­me la­bai ap­ri­bo­ti, į mies-

tą nie­kur ne­galė­jo­me išei­ti. Chim­se ke­li po­li­ci­nin­kai ir ka­riš­kiai kalbė­jo ang­liš­kai, bet ir­gi ne­la­bai ge­rai.

Po­li­ci­nin­kai, ku­rie sau­go­jo mūsų vieš­butį ir kar­tu va­žiuo­da­vo pa­tru­ liuo­ti, vis ban­dy­da­vo ką nors paaiš­ kin­ti ara­biš­kai, ir iš gestų, emo­cijų mums pa­vyk­da­vo šį tą su­pras­ti.

Per pa­skai­tas apie kultūrą taip pat aiš­ki­no, kaip derėtų elg­tis per kultū­ri­nes šven­tes, to­kias kaip ra­ ma­da­nas, ku­ris kaip tik ir vy­ko pa­sku­tinį JT stebė­ji­mo mi­si­jos mėnesį. Per ra­ma­daną ne­ga­li­ma vie­šai val­gy­ti, rūky­ti, ger­ti. Mu­sul­mo­nai per ra­ma­daną gy­ve­na nak­tinį gy­ve­ nimą, nes dieną jie ne­val­go, tik va­ ka­re val­go šven­ti­nius pus­ry­čius.

– Reikėtų ma­ny­ti, kad šau­dy­ti ir žu­dy­ti per ra­ma­daną mu­sul­ mo­nams taip pat ne­de­ra...

– Ne, ten to­kios tai­syklės ne­ga­lio­ ja. Chim­se gy­ve­no 2,5 mln. žmo­nių, nors, kiek jų yra da­bar, ne­galė­čiau pa­sa­ky­ti. Mies­te la­bai daug gar­sia­ kal­bių, per juos sa­ko­mos mal­dos.

Bet ir per mal­das šau­dy­da­vo ar­ti­ le­ri­ja ir mi­nos­vaid­žiai, vyk­da­vo ko­ vos veiks­mai. Per ra­ma­daną nie­kas ko­vos veiksmų ne­stabdė.

– Pa­pa­sa­ko­ki­te, kaip at­ro­do ka­ ro stebė­to­jo tar­ny­bos die­na.

– Ma­to­te, vi­sos die­nos skir­tin­ gos. Ka­ro stebė­to­jas at­lie­ka įvai­ rias funk­ci­jas: pa­tru­lio ly­de­rio, jo pa­va­duo­to­jo, vai­ruo­to­jo, fo­tog­ra­ fuo­to­jo. Kiek­vie­nas as­muo tu­ri sa­ vo at­sa­ko­mybę.

Turė­jo­me ka­ri­ninkų iš Arabų ša­ lių – Egip­to, Jor­da­ni­jos, Je­me­no, Ma­ro­ko, ku­rie iš­ma­no arabų kalbą.

Jie at­li­ko vertėjų vaid­menį.

Stebė­jo­me nuo vieš­bu­čio, ku­ria­ me gy­ve­no­me, sto­go. Pro žiū­ro­nus ma­ty­da­vo­me du neuž­baig­tus vieš­ bu­čio pa­sta­tus, o ten iš vie­no į kitą aukštą judė­jo snai­pe­riai ir šaudė į opo­zi­ci­jos pri­žiū­rimą ra­joną. O naktį ant to pa­ties pa­sta­to matė­me pa­sta­tytą kul­kos­vaidį, iš ku­rio ir­gi bu­vo šau­do­ma.

– Ką stebė­jo­te pa­tru­liuo­da­mi?

– Stebė­jo­me, kaip vyk­do­mas še­šių punktų tai­kos pla­nas. Bent pen­ ki punk­tai tik­rai bu­vo pa­žeid­žia­ mi. Vie­nas jų – už­tik­rin­ti hu­ma­ni­ ta­rinės pa­gal­bos tei­kimą.

Mūsų už­duo­tis bu­vo rink­ti in­for­ ma­ciją, pa­vyzd­žiui, apie pa­bėgėlių sto­vyk­las. Kiek jų yra, kiek žmo­nių jo­se gy­ve­na, ko­kio am­žiaus, koks sto­vyklų lo­gis­ti­nis ap­rūpi­ni­mas, ko­kios gy­ve­ni­mo sąly­gos.

Iš­va­da: A.Smil­ga kar­tu su ki­tais JT ka­ro stebė­to­jais įsi­ti­ki­no, kad bent

pen­ki iš še­šių K.An­na­no tai­kos pla­no punktų bu­vo pa­žeid­žia­mi.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vaitės nuo­tr.

– Ar daug bai­sių vaizdų te­ko pa­ma­ty­ti pa­tru­liuo­jant?

– Na, pa­vyzd­žiui, Al Ša­ma­zo ra­jo­ nas ša­lia Chim­so uni­ver­si­te­to bu­vo tris die­nas ap­šau­do­mas. Ka­riuo­ menė ap­su­po tą ra­joną, nau­do­ jo ar­ti­le­riją, mi­nos­vaid­žius, pa­skui valė ra­joną.

Dar yra ka­riai, va­di­na­mi „sha­ bi­ha“, – tai spe­cia­lie­ji po­li­ci­jos pa­da­li­niai. Tai yra žiaurūs ka­ riai, be­veik vi­si vy­res­nio am­žiaus, su barz­do­mis. Mums ne­te­ko ma­ ty­ti žu­vu­siųjų, bet iš to, ką girdė­ jau, ką kalbė­jo mūsų spe­cia­lis­ tai, daž­niau­siai jie bu­vo ran­da­mi

su 3–5 šau­tinė­mis žaiz­do­mis gal­ vo­je bei ma­če­čių kir­čiais ant kūno.

Galbūt žu­vu­siuo­sius ši­taip norė­ta pa­ženk­lin­ti.

Ga­vo­me in­for­ma­ci­jos, kad iš to ra­jo­no į pri­va­čią li­go­ninę prie pat Chim­so uni­ver­si­te­to ve­ža­mi nu­ kentėję žmonės. Mes grei­tai or­ga­ ni­za­vo­me pa­trulį, nu­vy­ko­me ten.

Pa­matė­me la­bai daug ka­rių, jie iš ko­vos veiksmų lau­ko vežė su­žeis­ tuo­sius. Juos vežė ir tak­si au­to­ mo­bi­liai, ir ci­vi­lių ma­ši­nos, ku­rios bu­vo be nu­me­rių, lyg būtų pri­klau­ siu­sios ko­kiam spe­cia­lia­jam pa­ da­li­niui. Bet JT per­so­na­las ne­bu­vo įleis­tas ten, kur su­žeis­tie­siems bu­vo tei­kia­ma pir­mo­ji pa­gal­ba.

– Nors bu­vo­te ne­ša­liš­ki stebė­ to­jai, iš­veng­ti pa­vo­jaus turbūt ne­pa­vy­ko?

– Taip, grėsmė tavęs lau­kia kiek­ vieną die­ną. Tu iš­vyks­ti pa­tru­liuo­ ti ne­ži­no­da­mas, ko tikė­tis, kas ga­ li nu­tik­ti.

Kartą pa­dėjo­me vie­ti­niam Si­ri­ jos Rau­do­na­jam Kry­žiui eva­kuo­ti gy­ven­to­jus iš Ba­ja­dos ra­jo­no. Daž­ niau­siai gy­ven­to­jai ne­norė­jo pa­lik­ ti sa­vo ra­jonų. Nors ar­ti­le­ri­ja šaudė, jie lik­da­vo – per ap­šau­dy­mus slėpda­vo­si vo­nios kam­ba­riuo­se. Įsi­vaiz­duo­ki­te, koks pa­vo­jus ky­la šiems žmonėms. O čia dar mes at­ va­žiuo­ja­me į ra­joną ne­ži­no­da­mi, ar pa­tek­si­me į ugnį. Juk ar­ti­le­ris­tas kar­tais ga­li ir klaidą pa­da­ry­ti.

Žu­vu­sie­ji daž­niau­siai bu­vo ran­da­mi su 3–5 šau­tinė­mis žaiz­do­ mis gal­vo­je ir ma­če­ čių kir­čiais ant kūno.

Tąkart pa­te­ko­me į ap­šau­dymą.

Vie­nam Rau­do­no­jo Kry­žiaus dar­ buo­tojų bu­vo su­žeis­ta ko­ja. Nors jie dėvi rau­doną uni­formą, ku­ri iš to­lo la­bai ge­rai ma­to­ma. Galbūt ga­li ne­pas­tebė­ti žyd­ro šal­mo ant gal­vos, nes jis ma­žiu­kas. Bet au­ to­mo­bi­lis su rau­do­nu mu­sul­mo­ niš­ku pusmė­nu­liu ir pri­ka­bin­ta vėlia­va la­bai ge­rai ma­to­mas. Tad grėsmė ky­la vi­siems, ne­svar­bu, tu esi stebė­to­jas, konf­lik­to da­ly­vis ar

Ak­la­vietė: did­žio­sios vals­tybės ne­s

Rau­do­no­jo Kry­žiaus dar­buo­to­jas, ku­rių dau­gu­ma yra Si­ri­jos gy­ven­ to­jai sa­va­no­riai.

Ne­to­li vieš­bu­čio, ku­ria­me gy­ve­ no­me, maž­daug už 200 m ore spro­ ginė­jo mi­nos. Tai yra vie­nas iš būdų, kai ske­veld­ro­mis nai­ki­na­ma te­ri­to­ ri­ja. Spro­gi­mai ap­link vieš­butį vy­ko maž­daug 600 m spin­du­liu. 600 m – ne­la­bai di­de­lis spin­du­lys.

Bu­vo šau­do­ma į JT au­to­mo­bi­ lius. Bu­vo aki­mirkų, kai bu­vo­me pa­tekę į ko­vi­nių veiksmų zo­nas.

Bet pa­gal pro­cedū­ras ka­ro stebė­to­ jas pir­miau­sia pri­va­lo pa­si­ša­lin­ti iš mir­ties zo­nos, o jau tuo­met ga­li įver­tin­ti, kas ir kaip ten nu­ti­ko.

Vieną­kart taip vyks­tant pa­tru­ liuo­ti lydė­jo trys vie­tos po­li­ci­jos

11

ŠeštADIENIS, rugsėjo 1, 2012

pasaulis Pri­čiu­po ­ žu­diką

In­ter­nautų med­žioklė

Ru­si­jos teisė­sau­ga su­laikė žu­diką, ku­ ris pra­ėju­sią sa­vaitę Ka­zanė­je žiau­riai su­ si­do­ro­jo su dviem mo­te­ri­mis ir nu­si­kal­ti­ mo vie­to­je ant sie­nos krau­ju pa­li­ko už­rašą „Pa­leis­ki­te „Pus­sy Riot“. 38 metų buvęs ke­lių aukštųjų mo­kyklų dėsty­to­jas, moks­ lų kan­di­da­tas Igo­ris Da­ni­levs­kis pri­si­pa­ ži­no, kad nie­ko bend­ra su nu­teis­ta ro­ko gru­pe ne­turė­jo, o tie­siog domė­jo­si aud­ ringą reak­ciją su­kėlu­sia by­la.

Bal­ta­ru­si­jos teisė­sau­ga ket­vir­ta­dienį su­ laikė ke­lis Bal­ta­ru­si­jos opo­zi­ci­jos po­pu­ lia­riau­sia­me ru­ne­to so­cia­li­nia­me tink­le „VKon­tak­te“ ad­mi­nist­ra­to­rius, ku­rie tvar­ kė rub­ri­kos „Nu­si­bo­do mums šis Lu­ka­ šen­ka“ in­for­ma­ci­jos srautą. Dviem jų va­ kar už chu­li­ga­nizmą teis­mas skyrė pen­kių ir sep­ty­nių par­ų areštą. Opo­zi­ci­jos ak­ty­ vis­tai pra­nešė, kad jų tu­ri­nys so­cia­li­niuo­se tink­luo­se tri­na­mas.

7,6

balo

stiprumo žemės drebėjimas prie Filipinų vakar sukėlė cunamio pavojų.

smė ty­ko kiek­vieną dieną Pro žiū­ro­nus ma­ty­da­vo­me du neuž­baig­ tus vieš­bu­čio pa­sta­tus, o ten iš vie­no į kitą aukštą judė­ jo snai­pe­riai ir šaudė į opo­ zi­ci­jos pri­žiū­ rimą ra­joną.

Skai­čiai ir fak­tai Konf­lik­tas Si­ri­jo­je pra­si­dėjo nuo

ma­si­nių pro­testų, ku­rie įsi­žiebė 2011 m. kovą. Kai sau­gu­mo pa­jėgos pa­lei­do ugnį į de­monst­ran­tus, į gat­ ves pa­traukė dar dau­giau gy­ven­ tojų. 2011-ųjų liepą įvai­riuo­se ša­ lies mies­tuo­se jau pro­tes­ta­vo šim­ tai tūkstan­čių žmo­nių.

Pre­zi­den­tas Bas­ha­ras al As­sa­das

mal­šin­ti maiš­to pa­siuntė ka­riuo­ menę. Ap­si­gink­la­vu­si opo­zi­ci­ja sto­ jo į kovą. Šie­met rugpjūtį mūšiai pa­ siekė sos­tinę Da­maską.

Per jau pu­s antrų metų trun­

kantį konf­liktą žu­vo dau­giau nei 20 tūkst. žmo­nių. Jung­ti­nių Tautų (JT) duo­me­ni­mis, nuo pi­lie­ti­nio ka­ ro Si­ri­jo­je į Jor­da­niją, Li­baną, Iraką ir Tur­kiją pa­bėgo dau­giau nei 200 tūkst. žmo­nių.

Va­karų vals­tybės spaud­žia B.al

As­sadą at­si­sta­ty­din­ti ir ra­gi­na JT Sau­gu­mo Ta­rybą im­tis veiksmų.

Bet šias pa­stan­gas blo­kuo­ja Ru­si­ja ir Ki­ni­ja.

Už­s ie­n io vals­t ybės pri­t arė dėl

JT pa­s iun­t i­n io Ko­f i An­n a­n o su­ derė­t o tai­k os pla­n o, bet smur­t ui didė­j ant pa­s iun­t i­n ys ga­l iau­s iai at­s i­s ta­t y­d i­n o, o JT stebė­t o­j ai pa­ si­t raukė iš Si­ri­jos.

K.An­n aną pa­k eitė Lakh­d a­r as

Bra­hi­mi, bet did­žio­sios vals­tybės ne­s u­t a­r ia dėl to­l es­n ių veiksmų, B.al As­sa­das ne­si­ruo­šia at­si­sta­ty­ din­ti, o Si­ri­jos opo­zi­ci­ja yra su­si­ skald­žiu­si, todėl ša­lies atei­tis tebė­ ra mig­lo­ta.

jas bei stebė­jo, kaip Ru­si­jos pa­jėgos vyk­do sa­vo ope­ra­ci­jas.

su­ta­ria dėl to­les­nių veiksmų, B.al As­sa­das ne­si­ruo­šia at­si­sta­ty­din­ti, o opo­zi­ci­ja su­si­skald­žiu­si, todėl Si­ri­jos atei­tis at­ro­do la­bai mig­lo­ta.

ma­ši­nos, ir dvi bu­vo su­var­py­tos kulkų. Du ka­rei­vu­kai bu­vo sun­kiai su­žeis­ti, vie­nam gal­va, ki­tam du­ bens kau­lai.

Bet gy­dy­to­jai ten da­ro ste­buk­lus, jie la­bai pro­fe­sio­nalūs, pa­da­ro ne­ įma­nomų da­lykų.

– Ar to­kio­je ka­ro mėsmalė­je leng­vai pa­vyk­da­vo at­skir­ti, ku­ ri konf­lik­to ša­lis yra ku­ri?

– Kaip ir pas mus Lie­tu­vo­je. Ar ga­ li pa­žiūrėjęs į žmogų pa­sa­ky­ti, jis že­mai­tis ar aukš­tai­tis? Ypa­tingų bruožų nėra.

– O uni­for­mos?

– Net jėgos ži­nybų uni­for­mos skir­ tin­gos, todėl iš jų sun­ku ką nors

pa­sa­ky­ti. Mes tu­ri­me tvar­kin­gus ski­ria­muo­sius ženk­lus, o jie to­kių ne­tu­ri. Ten ga­li pa­ma­ty­ti mo­to­cik­ lu va­žiuo­jantį vy­riškį su au­to­ma­ tu ant pe­ties ar­ba prie JT pa­tru­lių au­to­mo­bi­lio at­bėgan­čius žmo­nes su au­to­ma­tais, ir ne­sup­ra­si, kas jie yra iš tikrųjų. Ten ne­ži­nai, kas ta­ ve ste­bi.

– Kodėl Si­ri­jos ka­riuo­menė, ku­ri yra daug pa­jėgesnė ir ge­ riau dis­cip­li­nuo­ta, ne­ga­li įveik­ ti pra­sčiau gink­luotų ir su­si­ skald­žiu­sių su­kilė­lių?

– Ne­ži­nau, ką jums at­sa­ky­ti. Si­ri­ jos ka­riuo­menė iš­ties pa­jėgi, ji viską tu­ri: ir tankų, ir šar­vuo­čių, ir pėsti­ ninkų ko­vos ma­šinų, ir ar­ti­le­ri­jos,

ir prie­šlėktu­vinės gink­luotės, ir lėk­ tuvų bei sraig­tas­par­nių.

Galbūt tai iš tiesų yra sa­vo­tiš­kas par­ti­za­ni­nis ka­ras. Opo­zi­ci­ja ko­ vo­ja ma­žo­mis gru­pelė­mis, turbūt nau­do­ja ko­kią nors tak­tiką.

Man, kaip ka­riš­kiui, kai ku­rie veiks­mai ne­paaiš­ki­na­mi. Kodėl jie, pa­vyzd­žiui, du mėne­sius bom­bar­ da­vo Ha­ma­di­jos ir Al­ha­di­jos ra­jo­ nus? Ten li­ko tik griuvė­siai, o vis tiek bu­vo bom­bar­duo­ja­mi. Gal­ būt bu­vo in­for­ma­ci­jos, kad ten li­ ko ka­rių. Bet aš ka­ri­nių planų ne­ ma­čiau, todėl ne­ga­liu to­kių da­lykų paaiš­kin­ti.

– 2008–2009 m. da­ly­va­vo­te JT mi­si­jo­je Ab­cha­zi­jo­je. Ar bu­vo­

AFP nuo­tr.

te ten per pa­tį Ru­si­jos ir Gru­zi­ jos konf­liktą?

– Taip, ma­no mi­si­ja pra­si­dėjo 2008 m. ba­landį. Kai rugpjūtį pra­si­dėjo ka­ ro veiks­mai, Ru­si­jos nai­kin­tu­vai iš­vedė iš ri­kiuotės svar­bius ob­jek­ tus, to­kius kaip ry­šio bokš­tus, puo­ lė Po­čio uostą, Se­na­kio ka­rinę ba­ zę ir ge­le­žin­ke­lio stotį. Ten bu­vo ir ci­vi­lių gy­ven­tojų aukų. Pre­zi­den­tas Mi­chai­las Saa­kaš­vi­lis tuo­met pa­ skelbė mo­bi­li­za­ciją, bu­vo ir nau­jai mo­bi­li­zuotų ka­rių aukų. Toks bu­ vo pir­mas eta­pas – dvi ar tris nak­ tis vy­ko ant­skryd­žiai. Po to at­vy­ko pa­da­li­niai.

JT mi­si­ja ne­pa­sit­raukė, ji li­ ko Zug­did­žio sek­to­riu­je, Gru­zi­jos pusė­je, ir to­liau vykdė sa­vo funk­ci­

– Kur bu­vo sun­kiau – Si­ri­jo­je ar Gru­zi­jo­je?

– Si­ri­jo­je. Nors Gru­zi­jo­je ug­nies nu­trau­ki­mo ri­ba ir­gi bu­vo ap­šau­ do­ma, ten bu­vo di­de­lis pa­vo­jus pa­tek­ti į minų lauką, nes te­ri­to­ri­ jos bu­vo už­mi­nuo­tos. JT pa­tru­liai ir­gi bu­vo pa­kliuvę į pa­vo­jin­gas si­ tua­ci­jas.

Bet Si­ri­jo­je grėsmė tik­rai di­ desnė, čia ka­ro veiks­mai ge­ro­kai in­ten­sy­ves­ni. Visą par­ą vyks­ta su­si­šau­dy­mai, o ka­ro stebė­to­jas, jei­gu tu­ri ga­li­mybę naktį trum­pai pailsė­ti, prie ki­tos au­sies glaud­žia ant­r ą pa­galvę, kad su­m a­ž intų tą garsą. O gar­sas yra pa­kan­ka­ mas. Pa­vyzd­žiui, pa­sku­tinę mi­si­ jos dieną už 200–300 m nuo vieš­ bu­čio in­ten­sy­viai šaudė tan­kas.

Maž­daug nuo pusės trijų iki pu­ sės sep­ty­nių, ir taip kas mi­nutę, be per­trau­kos. O nor­ma­liam žmo­gui poil­sio ir­gi rei­kia, nors trijų ke­tu­ rių va­landų per par­ą.

12

ŠeštADIENIS, rugsėjo 1, 2012

pasaulis Ura­ga­nas Izao­kas Jung­tinėms Vals­ti­joms šią sa­ vaitę smo­gu­sio ura­ga­no Izao­ ko pa­da­ri­niai bu­vo ge­ro­kai švel­nes­ni nei prie­š sep­ty­ne­ rius me­tus pra­ūžu­sios Kat­ri­ nos, bet da­lis JAV Lui­zia­nos vals­ti­jos bu­vo užt­vin­dy­ta, dau­ giau nei mi­li­jo­nas žmo­nių li­ko be elekt­ros. Vald­žia eva­ka­vo 60 tūkst. žmo­nių, pa­dėti nu­ kentė­ju­sie­siems pa­si­ųsti ka­ riuo­menės da­li­niai ir na­cio­na­ linė gvar­di­ja.

So­cia­linės pro­ble­mos – dar vie­na Af­ri­kos opa Trūksta dar­bo, į sa­vo gre­tas žadė­da­mi tur­tus vi­lio­ja su­kilė­liai, o emig­ra­ci­ja į Eu­ropą – ne to­kia jau sal­di, kaip at­ro­do. Vi­du­rio Af­ri­kos ša­lių gy­ven­to­jus sle­gia rūpes­čiai.

Per­pil­dy­ta dar­bo rin­ka

Kas­met Ruan­do­je nuo 500 iki 750 uni­ver­si­te­tus ir kitas aukštą­sias mo­kyk­las bai­gu­sių jau­nuo­lių su­ka galvą, kaip iš­si­mai­tin­ti.

Dar­bo rin­ka šio­je Af­ri­kos ša­ly­je – per­pil­dy­ta. Dau­ge­lis jau­nuo­lių il­gai ne­su­ge­ba ras­ti kva­li­fi­kuo­to dar­bo.

25 metų Yvon­ne uni­ver­si­te­te įgi­ jo so­cio­lo­gi­jos ba­ka­lau­ro laipsnį, ta­čiau jau kurį laiką mer­gi­na dir­ ba pa­davė­ja vie­na­me ba­re Re­me­ ros mies­te, ne­to­li Ruan­dos sos­ tinės Ki­ga­lio.

Mėne­sio al­ga – 65 do­le­riai. Kaip ir dau­ge­lis jos bend­raam­žių, pa­ si­rin­ku­si men­kai mo­kamą darbą Yvon­ne vos su­du­ria galą su ga­lu. „Prieš atei­da­ma dirb­ti čia ieš­ko­ jau dar­bo, ku­ris ati­tiktų ma­no iš­si­ la­vi­nimą. Ta­čiau Ruan­do­je var­gu ar ra­si darbą, jei ne­tu­ri pa­žįstamų ar gi­mi­nių. Kon­kur­sai vyks­ta tik dėl akių, nes darb­da­viai iš anks­to ži­no, ką įdar­bins“, – kalbė­jo Yvon­ne.

Kai kurie jau­nuo­liai stei­gia sa­ vo verslą.

27 metų Ki­ga­ly­je gy­ve­nan­tis Pas­ca­las mies­to Nya­bu­go­go tur­ gu­je pre­kiau­ja dra­bu­žiais. „Tai nė­ ra pel­nin­ga veik­la. Mo­kes­čiai – di­ de­li, klientų ne­daug, ta­čiau ne­tu­riu ki­to pa­si­rin­ki­mo, juk rei­kia iš­gy­ ven­ti“, – pa­sa­ko­jo aukštąjį iš­si­la­ vi­nimą tu­rin­tis jau­nuo­lis.

Ki­ti jau­nuo­liai, ku­rių Ruan­do­ je vis dau­giau, ver­čia­si ne­teisė­ta veik­la. Da­lis jų spaus­di­na pa­dirb­tus pi­ni­gus, ki­ti klas­to­ja do­ku­men­tus.

Kai juos su­lai­ko po­li­ci­ja, jie me­luo­ ja, kad yra vald­žios pa­reigū­nai ar­ba mo­kes­čių rinkė­jai.

Dau­ge­lis su­kčių yra baigę uni­ ver­si­te­tus, todėl daž­nai pa­nau­do­ ja stu­dijų me­tais su­kaup­tas ži­nias. „Ne­se­niai vie­nas jau­nas 28 metų in­for­ma­ci­nių tech­no­lo­gijų spe­cia­ lis­tas su­gebė­jo nau­do­tis mo­bi­liuo­ ju ry­šiu pen­kis mėne­sius ir nie­ko ne­mokė­ti“, – pa­sa­ko­jo vie­nas Ki­ ga­lio gy­ven­to­jas.

O mer­gi­nos daž­niau pa­si­tel­kia ža­ vesį. An­tai, vie­nos Ruan­dos sos­tinė­ je esan­čios par­duo­tuvės sa­vi­nin­kas pa­pa­sa­ko­jo, kaip bu­vo ap­mul­kin­ tas. „Jau­na, ge­rai ap­si­ren­gu­si mo­ te­ris, pa­si­puo­šu­si gra­žiais pa­puo­ša­ lais, at­ėjo į ma­no par­duo­tuvę ir man skland­žia prancūzų kal­ba pra­si­tarė, kad iš­sik­rovė jos mo­bi­lio­jo te­le­fo­no

ba­te­ri­ja, o ji tu­ri sku­biai iš­siųs­ti ži­ nutę sa­vo ko­le­gei ban­ke. Da­viau jai sa­vo te­le­foną, o ji sėdo ant mo­to­ro­ le­rio ir nurū­ko. Dau­giau jos nie­kuo­ met ne­ma­čiau“, – pa­sa­ko­jo par­duo­ tuvės sa­vi­nin­kas Im­ma­cul­ée.

Pa­sak vie­ti­nių, jau­nos Ruan­dos mer­gi­nos, be va­gys­čių, tu­ri ir ki­ tą pel­ningą už­darbį – jos sa­vait­ ga­liais sėda į au­to­busą ir vyks­ta į kai­mynės Ugan­dos sos­tinę Kam­ palą dirb­ti pro­sti­tutė­mis.

Per sa­vait­galį, kaip neo­fi­cia­liai kal­ba­ma, už pro­sti­tu­ciją ga­li­ma su­ si­žer­ti apie 200 do­le­rių.

Daug jaunų žmo­nių yra pra­radę viltį. Jie la­ bai nu­si­minę ir bai­mi­ na­si dėl sa­vo atei­ties.

No­rin­čių daug, o dar­bo nėra

2008 m. ne­dar­bo ly­gis Ruan­do­je siekė 30 pro­c. Vy­riau­sybė žadė­ jo ir iki šiol ža­da, kad įkurs apie 200 tūkst. dar­bo vietų. „Ban­dy­ si­m e in­teg­r uo­t i jau­n us žmo­n es į dar­b o rinką. Tu­r i­m e pa­s iek­ ti, kad ne­d ar­bas būtų 5 pro­c.“, – pra­ėju­sių metų spalį pri­sta­ty­ da­m as nau­jos vy­r iau­sybės dar­ bus kalbė­jo da­bar­t i­n is Ruan­d os prem­j e­ras Pier­re’as Da­m ie­n as Ha­bu­mu­re­myi.

Ta­čiau nie­ko reikš­min­ga iki šiol vy­riau­sybė ne­su­gebė­jo pa­da­ry­ti.

An­tai, pa­skel­bus kon­kursą vos į 60 dar­bo vietų Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jo­je, kur siū­ly­tas lai­ki­nas dviejų mėne­sių dar­bas, pre­ten­da­vo 1,8 tūkst. žmo­nių. „Vi­sos pa­raiš­kos bu­vo žmo­nių, tu­rin­čių aukštąjį iš­ si­la­vi­nimą“, – sakė vie­nas mi­nis­ te­ri­jos dar­buo­to­jas, at­sa­kin­gas už per­so­na­lo at­ranką.

Po mėne­sio kon­kursą or­ga­ni­za­vo Ruan­dos na­cio­na­li­nis sta­tis­ti­kos ins­ti­tu­tas. Kaip pa­sa­ko­jo ins­ti­tu­to dar­buo­to­jai, vi­siems no­rin­tiems lai­ky­ti įdar­bi­ni­mo testą ins­ti­tu­to pa­sta­te ne­pa­ka­ko vie­tos, todėl eg­ za­miną te­ko reng­ti na­cio­na­li­nia­me Ki­ga­lio sta­dio­ne.

Dau­ge­lis Ruan­dos jau­nuo­lių bi­ jo, kad ne­dar­bas ša­ly­je – tik­sin­ ti bom­ba. „Daug jaunų žmo­nių yra

pra­radę viltį. Jie la­bai nu­si­minę ir bai­mi­na­si dėl sa­vo atei­ties. Ma­nau, kad reikėtų rim­tai su­si­rūpin­ti tais, ku­rių skrand­žiai tuš­ti“, – sakė vie­ nas uni­ver­si­tetą baigęs ir jau pen­ ke­rius me­tus ne­su­ge­ban­tis dar­bo ras­ti jau­nuo­lis.

Ver­buo­ja į su­kilė­lių gre­tas

Ne­dar­bas – ne vie­nin­telė pro­ble­ ma ne­ra­mumų dras­ko­ma­me Vi­du­ rio Af­ri­kos re­gio­ne.

Ry­tinė­je Kon­go De­mok­ra­tinės Res­pub­li­kos (KDR) da­ly­je, be­si­ri­ bo­jan­čio­je su Ruan­da, dau­ge­lis jau­ nuo­lių ver­buo­ja­mi į su­kilė­lių gre­tas.

Vie­ni at­si­sa­ko, ki­ti pri­si­de­da.

Pa­lu­ku, ku­riam 20 metų, pa­sa­ ko­jo, kad nuo su­kilė­lių pa­bėgo į kal­nus. Pa­sak jo, net vai­kai – su­ kilė­lių tai­ki­nys.

Jau­nuo­lis pa­sa­ko­jo, kad iš kaimų, ku­rie yra gre­ta jo tėviškės, į šiau­ rės ry­tuo­se esantį Be­nio miestą pa­bėgo apie 100 jau­nuo­lių. Vi­si jie pa­si­slėpė nuo M23 maiš­ti­ninkų.

Tie­sa, su­kilė­liai siū­lo vie­ti­niams at­lygį. Ta­čiau jau­nuo­liai sa­ko, kad nors at­ly­gis gan di­de­lis, jiems jų gy­vybė – svar­besnė. „Tik­rai neau­ ko­si­me gy­vy­bių. Pui­kiai matė­me, kas nu­ti­ko mūsų bro­liams 1996 m., kai vy­ko pi­lie­ti­nis ka­ras. Šian­dien vi­si, ku­rie ko­vo­jo, skurs­ta ir yra su­luo­šin­ti“, – sakė Matt­hieu, ku­ ris kaž­ka­da at­si­sakė su­kilė­lių siū­ lytų 200 do­le­rių.

Tapęs su­kilė­liu būsi tur­tin­gas?

M23 maiš­ti­ninkų ir KDR ar­mi­jos ko­vos re­gio­ne at­si­nau­ji­no šių me­ tų ba­landį. Nors maiš­ti­ninkų pa­ jėgos bu­vo in­teg­ruo­tos į KDR ka­ riuo­menę, maiš­ti­nin­kai at­si­skyrė ir KDR vald­žią ap­kal­ti­no su­si­ta­rimų ne­si­lai­ky­mu. Remiantis Jung­ti­nių Tautų skai­čia­vimais, nuo konf­lik­to pra­džios ba­landį Šiaurės Ki­vu pro­ vin­ciją bu­vo pri­vers­ti pa­lik­ti be­veik mi­li­jo­nas žmo­nių.

Bet dau­ge­lis jau­nuo­lių, li­ku­sių pro­vin­ci­jo­je, sa­ko, kad ne­si­jungs prie su­kilė­lių.

Tie­sa, 1996 m. pa­dėtis bu­vo ki­ to­kia. Ta­da daug jau­nuo­lių ir net vaikų ko­vo­jo su KDR ka­riuo­me­ne iki pat 2003 m.

Vis dėlto ki­to­se KDR ry­tinė­se te­ ri­to­ri­jo­se su­kilė­liams ver­buo­ti jau­ nuo­lius se­ka­si kur kas ge­riau.

Pa­si­rin­ki­mas: daug jaunųjų Ruan­dos ir KDR gy­ven­tojų ga­li rink­tis iš trijų

„Tu­ri­me draugų, ku­rie iš su­kilė­ lių ta­po pul­ki­nin­kais ir net ma­jo­ rais. Jų gy­ve­ni­mas vi­siš­kai pa­si­ keitė. Kai ku­rie net įsi­gi­jo vilų ir au­to­mo­bi­lių. Pri­sidėję prie su­kilė­ lių jie ta­po tur­tin­gi ir saugūs“, – sakė vie­nas Go­mos mies­te gy­ve­ nan­tis jau­nuo­lis, jau ap­si­sprendęs, kad pri­si­dės prie su­kilė­lių.

Ki­ti sa­vo ap­si­spren­dimą mo­ty­ va­vo tuo, kad pri­klau­sy­mas su­ kilė­lių pa­jėgoms jiems leis ap­ sau­go­t i sa­vo kai­m us. „Mūsų bend­ruo­menė il­gus me­tus bu­vo že­mi­na­ma. Atė­jo lai­kas, kai ga­ li­me kalbė­ti gar­siai ir su jėga“, – sakė ki­tas Go­mos mies­te Va­karų žur­na­listų su­tik­tas vai­ki­nas. Tie­ sa, jis kalbė­jo pa­šnibž­do­mis, kad ki­ti jau­nuo­liai, ku­rie ne­ke­ti­na pri­ si­jung­ti prie M23 maiš­ti­ninkų, jo neiš­girstų.

Tuos, ku­rie norėtų pri­si­jung­ ti prie su­kilė­lių, nuo­lat mėgi­na at­ kalbė­ti ne­vy­riau­sy­bi­nių or­ga­ni­za­ cijų ir Ka­ta­likų baž­ny­čios at­sto­vai. Šiaurės Ki­vu pro­vin­ci­jo­je bu­vo or­ga­ni­zuo­tos ke­lios pro­tes­to ak­ci­ jos. Kiek­vieną dieną Be­nio mies­te

vyks­ta pen­kių mi­nu­čių ak­ci­ja, per ku­rią pa­si­sa­ko­ma prie­š smurtą. „Iš tų visų konf­liktų mes tik pra­ lošė­me. Mūsų tėvai bu­vo nu­žu­dy­ ti, se­se­rys išp­rie­var­tau­tos. Tai pra­ keiks­mas kiek­vie­nam po­li­ti­kui, ku­ris ke­ti­na rem­ti šį karą“, – sakė Gil­ber­tas Kam­ba­le, vie­tos ne­vy­ riau­sy­binės or­ga­ni­za­ci­jos at­sto­vas.

Buvęs su­kilė­lis Sa­bi­ma­nas Ha­ te­ge­kas, da­ly­vavęs ak­ci­jo­je, sakė: „Aš gai­liuo­si dėl kiek­vie­nos mi­ nutės, ku­rią pra­lei­dau ko­vo­da­mas jų pusė­je.“ Eu­ro­pa – ne iš­si­gelbė­ji­mas

Daug su­grįžu­sių iš Eu­ro­pos Šiau­ rės Ki­vu pro­vin­ci­jo­je gy­ve­nan­čių žmo­nių sa­ko, kad emig­ra­ci­ja – ne pa­nacė­ja. Pa­sak jų, tėvynė­je nors ir sun­ku, ta­čiau ge­riau­sia. „Gy­ve­ni­mas Eu­ro­po­je – ge­ras, ta­čiau čia, Go­mo­je, man gy­ven­ ti ge­riau­sia. Čia vis­kas ge­ro­kai pi­ giau“, – pa­sa­ko­jo Jos­pi­nas Yo­to, ne­se­niai grįžęs į Gomą iš Lon­do­no, kur pra­lei­do sep­ty­ne­rius me­tus.

Jis, kaip ir dau­ge­lis tų, ku­rie Eu­ ro­po­je gy­ve­no ne­le­ga­liai, Se­no­jo

13

ŠeštADIENIS, rugsėjo 1, 2012

pasaulis Ura­ga­nas Izao­kas

Į JAV brau­na­si nau­jos li­gos Tro­pinė li­ga šie­nau­ja gy­vy­bes vi­ siš­kai ne­tro­pinė­je vie­to­je – JAV Tek­sa­so vals­ti­jo­je. Eks­per­tai kal­ ti­na ne tik kli­matą, bet ir skurdą.

Pi­kas tik pra­si­dėjo

ga­li­my­bių – vog­ti, ka­riau­ti ar­ba emig­ruo­ti.

že­my­no ne­be­va­di­na nau­juo­ju El­ do­ra­du. „Už­dirb­da­vau per dieną 50 do­le­ rių. Tai – did­žiu­liai pi­ni­gai Af­ri­ko­ je“, – sakė ki­tas grįžęs emig­ran­tas Fis­to­nas Ma­tun­gu­lu, pra­leidęs ke­ le­rius me­tus Prancū­zi­jo­je.

Ta­čiau čia pat vy­ras pri­dūrė: „Gy­ven­da­mas ten vi­suo­met bi­jo­ jau, kad ma­ne su­lai­kys po­li­ci­ja, to­ dėl vieną dieną sau pa­sa­kiau, kad dau­giau kaip bėglys ne­gy­ven­siu.“ Tie­sa, prie­š pen­ke­rius me­tus dau­ge­l iui Vi­d u­r io Af­r i­kos gy­ ven­tojų at­rodė, jog siųs­ti vaiką į Eu­ropą – pui­ki in­ves­ti­ci­ja. Kai ku­rie net par­duo­da­vo turtą, kad at­ža­los galėtų pa­siek­ti Senąjį že­ myną. Ta­čiau iliu­zi­jos pa­ma­žu iš­ sisk­laidė. „Par­da­viau sa­vo na­mus, kad galė­čiau vy­riau­sią sūnų iš­leis­ti į Eu­ropą. De­ja, sūnus iki šiol ne­su­ gebė­jo grąžin­ti man pi­nigų už ke­ lionę“, – pa­sa­ko­jo Mo­ris­has K. Vis dėlto ne vi­si gim­tinę pa­likę emig­ran­tai sku­ba at­gal į tėvynę.

Tie, ku­rie grįžo, sa­ko, kad vėl in­teg­ruo­tis į vi­suo­menę – sun­ku.

„Scan­pix“ nuo­tr.

„Šiuo me­tu sten­giuo­si kaip iš­ma­ ny­da­mas, kad galė­čiau at­si­grieb­ti už Eu­ro­po­je pra­leis­tus me­tus, – pa­ sa­ko­jo vie­nas iš Ai­ri­jos, kur pra­lei­do dve­jus me­tus, grįžęs Go­mos mies­to gy­ven­to­jas. – De­ja, pra­ra­dau la­bai daug lai­ko. Ma­no drau­gai ir bro­liai, ku­rie li­ko na­mie, įkūrė sa­vo įmo­ nes, o aš esu ba­sas.“ Jis pri­dūrė, kad dau­gelį KDR gy­ ven­tojų nuo grįži­mo į tėvynę at­bai­ do ir įsi­ti­ki­ni­mas, kad ša­ly­je – ne­ sau­gu. Ta­čiau sta­tis­ti­ka ro­do, kad kas mėnesį iš Eu­ro­pos į KDR grįžta šim­tai bu­vu­sių emig­rantų.

Pa­sak so­cia­li­nių pa­reigūnų, vie­ ni jų ima­si sa­vo vers­lo, ki­ti da­li­ja­si sa­vo pa­tir­ti­mi, įgy­ta Eu­ro­po­je, su tais, ku­rie vis dar no­ri ke­liau­ti į Se­ nąjį že­myną.

De­ja, Ja­me­sas Bu­ge­ra apie savą­ ją ke­lionę į Eu­ropą nie­ko ge­ro pa­ pa­sa­ko­ti ne­ga­li. „Dirb­da­vau 12 va­ landų per par­ą vie­no­je šal­dy­mo įrangą ga­mi­nan­čio­je įmonė­je. Ne­ ga­vau jo­kių pi­nigų, tik mais­to ir mie­gamąjį kaž­ko­kia­me rūsy­je“, – sakė vy­ras. „Sy­fia In­ter­na­tio­nal“ inf.

Va­karų Ni­l o vi­r u­s as gims­ta paukš­čiuo­se, šie per­duo­da ją uo­ dams, o pa­sta­rie­ji gel­da­mi žmo­ gui jį užk­re­čia. Dau­gu­ma vi­rusą pa­si­ga­vu­sių žmo­nių ne­pa­ti­ria jo­ kių simp­tomų, bet maž­daug vie­ nas iš pen­kių pra­de­da karš­čiuo­ ti, jam skau­da galvą ir kūną – tai tęsia­si apie sa­vaitę. Vie­nam iš 150 pa­si­se­ka dar ma­žiau – jį ga­ li iš­tik­ti karšt­ligė, pa­ra­ly­žius ir ko­ma. Kai ku­rie pa­cien­tai, ypač tu­rin­tys nu­si­lpu­sią imu­ninę sis­ temą bei vy­res­nio am­žiaus žmo­ nės, mirš­ta. Štai kodėl Va­karų Ni­lo vi­ru­ so pro­trūkis Jung­tinė­se Vals­ti­jo­se ke­lia to­kią baimę. Ligų kont­rolės cent­ro duo­me­ni­mis, šie­met ša­ly­ je už­fik­suo­ta jau 1118 šios li­gos at­ vejų, 41 žmo­gus dėl jos mirė. „Žmo­nių, už­sikrė­tu­sių Va­karų Ni­lo vi­ru­su, skai­čius dra­ma­tiš­kai išau­go per pa­starą­sias ke­letą sa­ vai­čių, ir tai ro­do, kad mums gre­ sia did­žiau­sias Va­karų Ni­lo li­gos pro­trūkis, kokį tik ši ša­lis yra ma­čiu­si“, – įspėjo Ligų kont­ rolės cent­ro at­sto­vas Ly­le’as Pe­ ter­se­nas.

Spe­cia­lis­tai pro­gno­zuo­ja, kad pa­cientų dar daugės, nes pi­ko pe­ rio­das rugpjū­čio vi­du­ry­je tik pra­ si­dėjo, o simp­to­mai ga­li pa­si­reikš­ ti pra­ėjus ir dviem sa­vaitėms nuo už­sikrė­ti­mo.

Dau­giau­sia Va­karų Ni­lo vi­ru­so at­vejų už­fik­suo­ta Tek­sa­so vals­ ti­jo­je. Ypač pra­sta pa­dėtis Da­ la­se, kur bu­vo pa­skelb­ta ne­pap­ ras­to­ji pa­dėtis ir pirmą kartą per 45 me­tus pes­ti­ci­dais pra­dėti nai­ kin­ti uo­dai, ne­pai­sant gy­ven­tojų būgšta­vimų, kad pes­ti­ci­dai ga­ li būti net pa­vo­jin­ges­ni už Va­karų Ni­lo vi­rusą.

Kli­ma­to sąly­gos pa­lan­kios vi­ru­sui

Kodėl 2012-ie­ji yra to­kie pa­lankūs Va­karų Ni­lo vi­ru­sui, dau­giau­sia kal­ti orai. Šil­ta žie­ma lei­do iš­gy­ ven­ti dau­giau uodų, nei įpras­ta, o la­bai karš­ta va­sa­ra dar pa­di­di­no jų po­pu­lia­ciją ir pa­spar­ti­no gy­vybės ciklą, todėl jų sei­lių liau­ko­se su­ si­for­ma­vo dau­giau vi­ru­so da­le­lių.

Da­la­se, ku­ris la­biau­siai ken­čia nuo li­gos pro­trūkio, bu­vo lie­tin­gas pa­ va­sa­ris ir dau­giau sto­vin­čio van­ dens – tai pui­kiau­sios sąly­gos uo­ dams dėti kiau­ši­nius.

Šian­dien šio­je ša­ ly­je skur­de gy­ve­na dau­giau žmo­nių nei bet ka­da anks­čiau.

Da­bar mes pri­va­lo­ me at­kreip­ti dėme­ sį į li­gas šio­je „Ki­to­ kio­je Ame­ri­ko­je“.

Ga­liau­siai kai ku­rie kal­ti­na net JAV būsto krizę: pa­skolų ne­su­si­ mo­kan­tys ir iš namų išk­raus­to­mi gy­ven­to­jai kar­tais pa­lie­ka ne­nu­ leis­tus ba­sei­nus, kur ir­gi gau­siai ir spar­čiai vei­sia­si uo­dai.

Va­sa­rai pa­si­bai­gus, baig­sis ir Va­karų Ni­lo vi­ru­so pro­trūkis. Bet kli­ma­tui šy­lant tai ne­bus pa­sku­ti­ nis at­ve­jis, kai li­ga, pa­pras­tai sie­ ja­ma su ato­grąžo­mis, at­ke­liau­ja į Jung­ti­nes Vals­ti­jas.

Dau­ge­liui ato­grąžų re­gionų būdin­ga Dengė karšt­ligė bu­vo už­ fik­suo­ta Pietų Tek­sa­se ir Flo­ri­do­ je. Bla­kių per­ne­ša­ma Ča­ga­so li­ga, sė­jan­ti mirtį Lo­tynų Ame­ri­ko­je, pra­ėjusį mėnesį pirmą kartą bu­vo už­fik­suo­ta Jung­tinė­se Vals­ti­jo­se.

Kal­ta ne tik tem­pe­ratū­ra

Bet pro­ble­ma ne­ga­li būti su­pap­ ras­tin­ta iki „kuo aukš­tesnė tem­ pe­ratū­ra, tuo dau­giau ligų“. 2010

m. žur­na­le „Na­tu­re“ moks­li­nin­kai rašė, kad nors per XX a. oro tem­ pe­ratū­ra pa­sau­ly­je pa­ki­lo, ma­lia­ri­ jos at­vejų smar­kiai su­mažė­jo, nes vals­tybės eko­no­miš­kai vystė­si ir ėmėsi prie­mo­nių li­gai su­val­dy­ti. Šian­dien ma­lia­ri­ja ir Dengė karšt­ligė yra ne tik kli­ma­to, bet ir skur­do ska­ti­na­mos li­gos. Štai ko­ dėl skurd­žia­me Kon­ge nuo ma­lia­ ri­jos kas­met žūsta maž­daug 200 tūkst. žmo­nių, o ato­grąžų, bet tur­tin­go­je Sin­gapū­ro vals­tybė­je ši li­ga vi­siš­kai lik­vi­duo­ta.

JAV na­cio­na­linės ato­grąžų me­ di­ci­nos mo­kyk­los eks­per­tas Pe­ te­ris J.Ho­te­zas ne­si­ste­bi, kad ato­grąžų li­gos pir­ma pa­si­reiš­kia Tek­sa­se ir ki­to­se pie­tinė­se vals­ti­ jo­se. Jos yra ne tik šil­tesnės, bet ir skur­desnės, pa­ly­gin­ti su ki­tais JAV re­gio­nais. Lui­zia­no­je, Ala­ba­mo­je ir Mi­si­sipė­je že­miau skur­do ri­bos gy­ve­na penk­ta­da­lis žmo­nių, o kai ku­rio­se Tek­sa­so apy­gar­do­se skur­ das sie­kia net 30 pro­c.

Ki­to­kia Ame­ri­ka

„Pag­rin­dinė kliū­tis ko­vo­je su ato­ grąžų li­go­mis Jung­tinė­se Vals­ti­jo­se yra tai, kad jos ne­pas­te­bi­mos, nes skurdūs žmonės ne­gau­na tin­ka­ mos me­di­ci­nos pa­gal­bos, – tvir­ti­no P.J.Ho­te­zas. – Net jei­gu skurd­žia­ me ra­jo­ne yra kli­ni­ka ar­ba svei­ka­ tos cent­ras, juo­se pa­pras­tai trūksta rei­ka­lingų diag­nos­ti­kos prie­mo­nių, o per­so­na­las ne­pa­kan­ka­mai pro­ fe­sio­na­lus, kad galėtų at­pa­žin­ti ir gy­dy­ti ato­grąžų li­gas.“ P.J.Ho­te­zas pri­minė Mi­chae­ lo Har­ring­to­no knygą „Ki­to­ kia Ame­ri­ka: skur­das Jung­tinė­se Vals­ti­jo­se“, ku­ri bu­vo la­bai po­ pu­lia­ri prie­š pusę am­žiaus. „Šian­dien šio­je ša­ly­je skur­de gy­ve­na dau­giau žmo­nių nei bet ka­da anks­čiau. Da­bar mes pri­va­ lo­me at­kreip­ti dėmesį į li­gas šio­ je „Ki­to­kio­je Ame­ri­ko­je“, – ra­gi­ no P.J.Ho­te­zas. „Ti­me“, „The New York Ti­mes“ inf.

Ro­jus: šil­ta žie­ma, lie­tin­gas pa­va­sa­ris ir karš­ta va­sa­ra Jung­tinė­se Vals­ti­jo­se su­darė pui­kiau­sias sąly­gas

uo­dams veis­tis, todėl Va­karų Ni­lo vi­ru­su už­sikrė­tu­sių žmo­nių skai­čius ga­li vir­šy­ti bet ko­kius re­kor­dus.

„Reu­ters“ nuo­tr.

14

šeštadienis, rugsėjo 1, 2012

17p.

Lie­tu­vos krep­ši­nio fe­de­ra­ci­jos (LKF) ge­ne­ra­li­niam sek­re­to­riui M.Bal­čiū­nui siūlomos naujos pareigos.

sportas@diena.lt ????

Redaktorius ??Romas Poderys ???? ??

???? ??

???? ??

???? ??

???? ??

sportas

Kelyje į Bra­zi­li­ją – lenk­ty­nės ir su la Pa­sie­ku­si dug­ną Lie­tu­vos fut­bo­lo rink­ti­nė lyg ir tu­rė­tų nuo jo at­si­spir­ti, ta­čiau ne­sėk­ min­gai su na­cio­na­li­ne ko­man­da eks­pe­ ri­men­ta­vu­sį Rai­mon­dą Žu­tau­tą pa­kei­tęs veng­ras Csa­ba Lasz­lo di­džiuo­ju gel­bė­to­ ju kol kas ne­ta­po ir jo­kių pro­švais­čių vis dar ne­ma­ty­ti.

Ma­rius Bag­do­nas m.bagdonas@diena.lt

Tre­ne­ris ža­di­na emo­ci­jas

Rug­sė­jo 7-ąją Lie­tu­vos fut­bo­li­ nin­kai pra­dės nau­ją žy­gį – at­ran­ kos cik­lą į 2014-ai­siais Bra­zi­li­jo­je vyk­sian­tį pa­sau­lio čem­pio­na­to fi­ na­lo tur­ny­rą.

Fut­bo­lo spe­cia­lis­tai tvir­ti­na, kad pa­lan­kes­nių var­žo­vų ti­kė­tis ne­ ga­lė­jo­me, bet pir­mą­sias rung­ty­ nes na­muo­se su Slo­va­ki­ja lie­tu­viai pa­si­tin­ka niū­rios nuo­tai­kos. Be to, mū­siš­kiams dar teks spręs­ti grai­kų, lat­vių, Lich­tenš­tei­no bei Bos­ni­jos ir Her­ce­go­vi­nos vie­nuo­li­kių pa­teik­ tus gal­vo­sū­kius.

Pen­ke­rios rung­ty­nės ir nė vie­ nos per­ga­lės – toks yra mū­sų na­ cio­na­li­nės rink­ti­nės vai­rą pe­rė­ mu­sio 48-erių C.Lasz­lo de­biu­tas.

Nau­jo­jo tre­ne­rio pa­stan­gos įkvėp­ ti žai­dė­jus kol kas bu­vo bergž­džios.

Ypač skau­dų an­tau­sį lie­tu­viai pa­ ty­rė bir­že­lio 1-ąją, kai Bal­ti­jos tau­ rės pus­fi­na­ly­je net 0:5 pra­lai­mė­jo „bra­liu­kams“ lat­viams. „Ką jau­ti, kai ma­tai sa­vo ša­lies vė­lia­vą? Gir­di him­ną? Nie­ko? Kas ta­vo vi­du­je? Ar daug žmo­nių sa­vo gy­ve­ni­me ga­li vis­ką pa­keis­ti per 90 mi­nu­čių? Ne, ta­čiau fut­bo­li­nin­kai to­kią ga­li­my­bę tu­ri, – vie­no­je pa­ sku­ti­nių sa­vo spau­dos kon­fe­ren­ci­ jų žur­na­lis­tams, bet ne fut­bo­li­nin­ kams emo­cin­gai kal­bė­jo C.Lasz­lo.

– La­bai svar­bu pa­keis­ti žai­dė­jų men­ta­li­te­tą. Jie tu­ri di­džiuo­tis sa­ vo ša­li­mi. To­kie ly­de­riai kaip Ma­ rius Ža­liū­kas, Dei­vi­das Šem­be­ras tu­ri sau pa­sa­ky­ti: man nu­si­bo­do pra­lai­mė­ti, aš no­riu ju­dė­ti į prie­kį.

Jei­gu vi­suo­met pra­lai­mi, ką grį­žęs na­mo ga­li pa­sa­ky­ti sa­vo sū­nui? Žmo­nai? Mer­gi­nai?“

ko­man­dos, net ir Lich­tenš­tei­nas, yra stip­res­nės už mus. Su­tin­ku, kad šį­kart vi­sos mū­sų gru­pės vie­nuo­li­ kės – pa­na­šaus pa­jė­gu­mo ir gal­būt pa­si­se­kė, kad nė­ra aiš­kaus fa­vo­ri­to, ko­kie bu­vo ita­lai, pran­cū­zai ar is­ pa­nai, ta­čiau vaiz­das ga­li bū­ti ap­ gau­lin­gas. Vi­sus bū­si­muo­sius var­ žo­vus ga­li­me įveik­ti, ta­čiau ga­li­me ir pra­lai­mė­ti. Ne­ži­nau, džiaug­tis ar liū­dė­ti, ta­čiau pri­va­lo­me kau­tis“, – mū­sų dien­raš­čiui sa­kė T.Da­ni­le­vi­ čius, už­si­mi­nęs ir apie di­džiau­sius pa­sta­rų­jų me­tų skau­du­lius.

At­ran­kos var­žy­bo­se į 2012-ųjų Eu­ro­pos pir­me­ny­bių fi­na­lo tur­ny­ rą R.Žu­tau­to va­do­vau­ja­ma rink­ti­nė priė­jo liep­to ga­lą ir pa­ty­rė di­džiau­ sią fias­ko per vi­są ša­lies fut­bo­lo is­ to­ri­ją. Mū­siš­kiai sa­vo gru­pė­je ap­ len­kė tik Lich­tenš­tei­ną, ta­čiau įveik­ti šios nykš­tu­ki­nės ša­lies ko­ man­dos ne­su­ge­bė­jo: sve­čiuo­se pra­lai­mė­jo 0:2, o na­muo­se dar kar­ tą kri­to vei­du į pur­vą – 0:0.

Tomas Danilevičius:

Vi­sus bū­si­muo­sius var­žo­vus ga­li­me įveik­ti, ta­čiau ga­li­ me ir pra­lai­mė­ti.

Skau­du­liai ne­nu­ri­mo

Pa­tys fut­bo­li­nin­kai rink­ti­nės šan­ sus ver­ti­na rea­liau. Ne vie­nus me­ tus rink­ti­nės ka­pi­to­no raiš­tį ry­šė­jęs To­mas Da­ni­le­vi­čius tei­gė, kad vi­si var­žo­vai ga­na grės­min­gi. „Net ne­ži­nau, ko ti­kė­tis iš bū­si­ mų­jų var­žy­bų. Po at­ran­kos į Eu­ro­ pos čem­pio­na­to fi­na­lo tur­ny­rą kam­ pa­ni­jos at­ro­do, kad ap­skri­tai vi­sos

Var­žo­vai – ne do­va­nė­lė

Išs­kir­ti­nė Lie­tu­vos fut­bo­lo rink­ ti­nės ypa­ty­bė – sėk­min­gai pra­dė­ti at­ran­kos cik­lus ir deg­ra­duo­ti jiems bai­gian­tis.

Pas­ku­ti­nius du žy­gius pla­ne­ tos pir­me­ny­bė­se lie­tu­viai pra­dė­jo įspū­din­gai. At­ran­ko­je į 2006-ųjų

Ly­gis: pa­sku­ti­nis C.Lasz­lo va­do­vau­ja­mos Lie­tu­vos rink­ti­nės su­si­ti­ki­mas su kai­my­nais lat­viais bu­vo tra­giš­

kas – 0:5.

fi­na­lo tur­ny­rą mū­siš­kiai star­ta­vo ly­gio­sio­mis 1:1 su Bel­gi­jos vie­nuo­ li­ke, ta­čiau ga­liau­siai ap­len­kė tik San Ma­ri­ną.

Po ket­ve­rių me­tų Jo­sé Cou­cei­ ro va­do­vau­ja­ma ka­riau­na Klu­že 3:0 su­triuš­ki­no Ru­mu­ni­ją, bet kai Lie­tu­vos fut­bo­lo fe­de­ra­ci­jos (LFF) vei­kė­jai pra­dė­jo rie­tis su Por­tu­ga­ li­jos fut­bo­lo spe­cia­lis­tu ir jo pu­sėn sto­ju­siais rink­ti­nės ly­de­riais, re­ zul­ta­tai pa­si­kei­tė. „Su vi­sais tre­ne­riais iš pra­džių vis­kas at­ro­dy­da­vo ge­rai, bet po to pra­si­dė­da­vo duo­bės. Gal čia vi­sos rink­ti­nės pro­ble­ma... Pa­žiū­rė­si­me.

No­rė­tų­si, kad šį­kart vis­kas bū­tų ki­taip“, – vy­lė­si vėl į rink­ti­nę pa­ kvies­tas puo­lė­jas And­rius Ve­lič­ka.

Su juo ne vie­nus me­tus fut­bo­ lo-beis­bo­lo klu­bo (FBK) „Kau­nas“ marš­ki­nė­lius vil­kė­jęs M.Ža­liū­kas ma­no, kad šia­me at­ran­kos cik­le bus ne­leng­va. „Eks­per­tais sa­ve va­di­nan­tys fut­ bo­lo spe­cia­lis­tai ga­li kal­bė­ti, ką no­ ri, bet, ma­no nuo­mo­ne, su fa­vo­ri­ tais mums žais­ti bū­tų ge­riau. Jei gru­pė­je rung­ty­niau­tų bent vie­na eli­ti­nė vie­nuo­li­kė, ko­vo­ti dėl ant­ ro­jo ke­lia­la­pio gal bū­tų leng­viau.

Da­bar vi­sos rink­ti­nės daug­maž ly­ gia­ver­tės ir so­li­džios. Grai­kai, bos­ niai, slo­va­kai – ne­ma­nau, kad bus pa­pras­ta žais­ti su jais. Net­gi drįs­

del­fi.lv nuo­tr.

čiau teig­ti prie­šin­gai: dėl kiek­vie­no taš­ko vyks nuo­žmi ko­va“, – sa­kė Edin­bur­go „Hearts“ klu­bo ka­pi­ to­nas. „Prog­no­zuo­ti tik­rai sun­ku. Esa­ me la­bai ne­pap­ras­to­je gru­pė­je. Iš pir­mo žvilgs­nio aiš­kių fa­vo­ri­tų lyg ir nė­ra, ta­čiau, ma­no ma­ny­mu, ne­ sa­me stip­res­ni už kon­ku­ren­tus. Su vi­sais vyks nuo­žmi ko­va, o kad pa­ siek­tu­me trokš­ta­mą re­zul­ta­tą, rei­ kės ir lai­mės, o gal­būt ir ne­di­de­ lio ste­buk­lo“, – kal­bė­jo šie­met Vla­di­kau­ka­zo „Ala­nios“ klu­bo marš­ki­nė­lius ap­si­vil­kęs Dei­vi­das Šem­be­ras, na­cio­na­li­nė­je rink­ti­ nė­je de­biu­ta­vęs prieš 16 me­tų – 1996-ai­siais.

Am­bi­ci­jos – ne­pag­rįs­tos?

Ne­ma­žai me­tų prie Lie­tu­vos rink­ti­ nės vai­ro sto­vė­jęs Al­gi­man­tas Liu­ bins­kas yra įsi­ti­ki­nęs, kad mū­siš­kiai tu­ri iš­nau­do­ti neei­li­nį šan­są. „Pri­pa­žin­ki­me, kad bur­tai mums bu­vo itin pa­lan­kūs. Var­žo­vai – la­ bai pa­ran­kūs. Jei da­bar ne­pa­si­nau­ do­si­me pro­ga, ka­da bus ki­tas toks kar­tas?“ – klau­sė 1991–1995 ir 2003–2008 m. rink­ti­nę tre­ni­ra­vęs ky­bar­tiš­kis.

A.Liu­bins­ko tei­gi­mu, gru­pė­je nė­ra aiš­kaus fa­vo­ri­to. „Juk grai­kų ne­pa­va­din­si­me ly­de­riais. Jau ne­ kal­bu apie ki­tus mū­sų fut­bo­li­nin­

kų var­žo­vus. Ži­no­ma, ne­bus leng­ va rung­ty­niau­ti – juk lai­mė­ti no­rės vi­si. Vis dėl­to pa­ga­liau ir mes tu­ri­ me pui­kią ga­li­my­bę iš­plauk­ti į pla­ tes­nius van­de­nis“, – svars­tė spe­ cia­lis­tas.

Su vie­nu ti­tu­luo­čiau­sių Da­ni­jos klu­bų Ko­pen­ha­gos „Brond­by“ šiuo me­tu dir­ban­tis bu­vęs A.Liu­bins­ko auk­lė­ti­nis Au­re­li­jus Skar­ba­lius tre­ ne­riui ne­pri­ta­rė. „Mū­siš­kių am­bi­ci­jos nė­ra pa­ grįs­tos. Joks na­mas ne­pra­de­da­mas sta­ty­ti nuo sie­nos ar sto­go. Pir­ miau­sia rei­kia su­dė­ti pa­ma­tus – su­da­ry­ti pro­gra­mą, au­gin­ti jau­ni­ mą ir tiks­lin­gai dirb­ti. Aki­vaiz­du, kad da­bar­ti­nė­je sis­te­mo­je kaž­kas ne­vei­kia. Ne­ti­kiu, kad vi­siš­kai nė­ ra žai­dė­jų, ypač jau­nų, ku­rie žais­tų aukš­tes­nio ly­gio klu­buo­se. Lie­tu­va tu­ri ga­bių vai­ki­nų, ku­rie yra grei­ ti ir at­le­tiš­ki – tai šiuo­lai­ki­nia­me fut­bo­le la­bai svar­bu. Da­bar­ti­nia­ me fut­bo­lo pa­sau­ly­je kon­ku­ren­ci­ ja yra mil­ži­niš­ka, su­ka­si di­džiu­liai pi­ni­gai. Tai nu­le­mia, kad klu­buo­ se dir­ba aukš­to ly­gio spe­cia­lis­tai ir jie pri­va­lo dirb­ti la­bai efek­ty­viai.

Vi­sos vi­du­ti­nės fut­bo­lo vals­ty­bės anks­čiau ar vė­liau su­lau­kia me­tų, kai atei­na stip­ri žai­dė­jų kar­ta ir taip pat žai­džia aukš­čiau­siu ly­giu, kaip da­bar bos­niai“, – kal­bė­jo bu­vęs il­ ga­me­tis rink­ti­nės gy­nė­jas.

15

šeštadienis, rugsėjo 1, 2012

sportas Iš­ko­vo­jo ­ me­da­lius

A.Inies­ta – ­ ge­riau­sias

Z.Send­riū­tė – 6-ojo­je vie­to­je

Ka­za­nė­je (Ru­si­ja) su­reng­ta­me Pa­sau­lio stu­den­tų bai­da­rių ir ka­no­jų irk­la­vi­mo čem­pio­na­te si­dab­ro me­da­lius iš­ko­vo­jo Ig­ nas Na­va­kaus­kas (vien­vie­tė bai­da­rė) bei Ri­čar­das Nek­rio­ šius ir And­re­jus Olij­ni­kas (po­ ri­nė dvi­vie­tė bai­da­rė), o bron­ zą – R.Nek­rio­šius (vien­vie­tė bai­da­rė).

Ge­riau­siu 2011–2012 m. se­zo­ no Eu­ro­pos fut­bo­li­nin­ku pa­ gal Eu­ro­pos fut­bo­lo aso­cia­ci­ jų są­jun­gos (UE­FA) ver­si­ją iš­ rink­tas „Bar­ce­lo­nos“ ir Is­pa­ ni­jos rink­ti­nės sau­gas And­ re­sas Inies­ta (nuo­tr.). Jis nu­ kon­ku­ra­vo ar­gen­ti­nie­tį Lio­ne­ lį Mes­sį ir po­rtu­ga­lą Cris­tia­no Ro­nal­do.

Švei­ca­ri­jo­je įvy­ku­sio­se Tarp­ tau­ti­nės leng­vo­sios at­le­ti­kos fe­de­ra­ci­jos (IAAF) „Dei­man­ ti­nės ly­gos“ se­ri­jos var­žy­bo­ se „Weltk­las­se Zürich“ Zi­nai­ da Send­riū­tė (nuo­tr.) nu­me­tė dis­ką 60,02 m ir užė­mė 6-ąją vie­tą. Per­ga­lę šven­tė olim­pi­nė čem­pio­nė kroa­tė Sand­ra Per­ ko­vič – 63,97 m.

at­viais

Komentaras

For­ma­tas 2014 m. pa­sau­lio fut­bo­lo čem­pio­

na­to fi­na­lo tur­ny­ras vyks Bra­zi­li­jo­je bir­že­lio 12–liepos 13 d.

Vla­di­mi­ras Ro­ma­no­vas „Hearts“ klu­bo sa­v i­n in­kas

S

Eu­ro­pos zo­no­je 53 rink­ti­nės de­

vy­nio­se gru­pė­se var­žy­sis dėl 13 ke­ lia­la­pių, at­ran­ka truks nuo 2012 m. rug­sė­jo 7-osios iki 2013 m. spa­lio 15-osios. Į fi­na­lo tur­ny­rą iš Eu­ro­pos zo­nos iš kar­to pa­teks gru­pių nu­ ga­lė­to­jai. Aš­tuo­nios ant­rą­sias vie­ tas užė­mu­sios ko­man­dos bus su­ skirs­ty­tos į ke­tu­rias po­ras ir 2013ųjų lapk­ri­čio 15 ir 19 d. kau­sis dėl li­ ku­sių ke­tu­rių ke­lia­la­pių.

Af­ri­kai tie­sio­giai ati­teks pen­ki ke­

lia­la­piai į fi­na­li­nį eta­pą, Pie­tų Ame­ ri­kai – ke­tu­ri (iš­sky­rus šei­mi­nin­kę Bra­zi­li­ją), Azi­jai – ke­tu­ri, CON­CA­ CAF (Šiau­rės Ame­ri­kos ir Ka­ri­bų jū­ros ba­sei­nui) re­gio­nui – trys.

Dar dėl dvie­jų ke­lia­la­pių at­krin­

ta­mo­sio­se var­žy­bo­se kau­sis penk­ tą­ją vie­tą Pie­tų Ame­ri­kos ir Azi­jos tur­ny­ruo­se užė­mu­sios rink­ti­nės, o Okea­ni­jos zo­nos tur­ny­ro nu­ga­lė­to­ ja ko­vos su ket­vir­tą­ją vie­tą CON­CA­ CAF zo­no­je užė­mu­sia eki­pa.

Aukš­tyn ir že­myn At­ran­ka į 1994 m. pa­sau­lio čem­

pio­na­tą. 1993 m. Se­vi­li­jo­je: Ispani­ ja–Lietuva 5:0 (vy­riau­sia­sis tre­ne­ris A.Liu­bins­kas), 1993 m. Ko­pen­ha­go­ je: Danija–Lietuva 4:0 (vyr. tre­ne­ris A.Liu­bins­kas).

At­ran­ka į 2002 m. pa­sau­lio čem­

pio­na­tą. 2000 m. Kau­ne: Lietuva– Gruzija 0:4 (vyr. tre­ne­ris S.Stan­kus), 2000 m. Kau­ne: Lietuva–Vengrija 1:6 (vyr. tre­ne­ris J.Kve­da­ras), 2001 m. Tries­te: Italija–Lietuva 4:0 (vyr. tre­ne­ris B.Zel­ke­vi­čius), 2001 m. Kau­ ne: Lietuva–Italija 0:0 (vyr. tre­ne­ris B.Zel­ke­vi­čius).

At­ran­ka į 2006 m. pa­sau­lio čem­

pio­na­tą. 2004 m. Šar­le­rua: Belgija– Lietuva 1:1 (vyr. tre­ne­ris A.Liu­bins­ kas), 2004 m. Vil­niu­je: Lietuva–Ispa­ nija 0:0 (vyr. tre­ne­ris A.Liu­bins­kas), 2005 m. Vil­niu­je: Lietuva–Belgija 1:1 (vyr. tre­ne­ris A.Liu­bins­kas).

At­ran­ka į 2010 m. pa­sau­lio čem­

pio­na­tą. 2008 m. Klu­že: Rumunija– Lietuva 0:3 (vyr. tre­ne­ris J.Cou­cei­ ro), 2008 m. Ma­ri­jam­po­lė­je: Lietu­ va–Austrija 2:0 (vyr. tre­ne­ris J.Cou­ cei­ro), 2009 m. Tof­ti­re: Fa­re­rų sa­ los–Lietuva 2:1 (vyr. tre­ne­ris J.Cou­ cei­ro), 2009 m. Ma­ri­jam­po­lė­je: Lie­ tuva–Serbija 2:1 (vyr. tre­ne­ris J.Cou­ cei­ro).

Grės­mė: D.Temp­le­to­no įvar­tis „Li­ver­pool“ ko­man­dai bu­vo smū­gis že­miau juos­tos.

„Scan­pix“ nuo­tr.

pe­cia­l iai skri­dau į Li­ver­pu­ lį ste­b ė­t i šių rung­t y­n ių ir ne­nu­si­v y­l iau. Ti­kė­jau, kad „Hearts“ tu­ri ga­li­my­bę įveik­ti „Li­ver­pool“ ko­man­dą, ku­ri dar ne­su­ si­for­ma­vu­si, bet ne­si­ti­kė­jau, kad ji nie­ ko ne­ga­lės pa­da­ry­ti.

Ang­l i­jos klu­bas iš­ly­g i­no rung­t y­n ių re­zul­ta­tą, kai įmu­šė at­si­tik­ti­n į įvar­t į, ku­rį ant­rą kar­tą bū­tų neį­ma­no­ma pa­ kar­to­t i: ka­muo­lys pra­sly­do tarp Ma­ riaus Ža­l iū­ko ko­jos, var­t i­n in­ko ran­ kos ir var­tų virps­to. „Hearts“ žai­dė pui­kiai. Edin­bur­go klu­ bo jau­ni­mas, tre­ne­rių šta­bas pa­ro­dė, kad jie mo­ka su­si­telk­t i ko­vai su ti­tu­ luo­tais var­žo­vais. Šios rung­t y­nės kė­lė di­de­l į su­si­do­ mė­ji­mą Eu­ro­po­je. Ta­č iau Lie­t u­vos ži­n iask­lai­da ei­l i­n į sy­k į vėl ne­pas­te­ bė­jo Edin­bur­go klu­bo ir tri­jų jo lie­tu­ vių – M.Ža­liū­ko, Ar­vy­do No­vi­ko­vo ir vy­r iau­sio­jo tre­ne­r io asis­ten­to Ed­ga­ ro Jan­kaus­ko.

„Hearts“ įbau­gi­no gran­dą iš Li­ver­pu­lio Ma­rius Bag­do­nas Lie­tu­viš­ka­sis Edin­bur­go „Hearts“ klu­bas bai­gė ko­vas ant­ra­ja­me pa­ gal pa­jė­gu­mą Se­no­jo že­my­no fut­ bo­lo tur­ny­re – Eu­ro­pos ly­go­je, ta­ čiau le­gen­di­nis ang­lų „Li­ver­pool“ jau­nuo­sius var­žo­vus iš Ško­ti­jos pri­si­mins dar il­gai.

Sa­va­me „Ty­ne­cast­le“ sta­dio­ne ap­ mau­džiai pra­lai­mė­ję pir­mą­ją dvi­ ko­vą 0:1, Edin­bur­go fut­bo­li­nin­ kai at­sa­ko­ma­ja­me ma­če „An­field“ sta­dio­ne ko­vė­si iš pa­sku­ti­nių­jų. „Hearts“ stra­te­gas Joh­n as McGlyn­nas iš­te­sė­jo žo­dį – edin­ bur­gie­čiai su­žai­dė nuo­sta­bias rung­ty­nes ir nė aki­mir­kos ne­nu­si­ lei­do ti­tu­luo­tiems prie­ši­nin­kams.

Sa­vo šan­so Ško­ti­jos rep­re­zen­ tan­tai su­lau­kė 85-ąją mi­nu­tę. Po Da­vi­do Temp­le­to­no smū­gio iš maž­daug 20 m su­kly­do „Li­ver­ pool“ var­ti­nin­kas Pe­pė Rei­na.

Pers­va­ra 1:0 bū­tų lei­du­si „Hearts“ klu­bui žais­ti pra­tę­si­mą. Edin­bur­go fut­bo­li­nin­kai me­tė­si į nau­ją ata­ką, bet už jau­nat­viš­ką en­tu­ziaz­mą bu­ vo nu­baus­ti. 88-ąją min. Urug­va­ jaus rink­ti­nės ata­kų ly­de­ris Lui­sas Sua­re­zas iš la­bai ašt­raus kam­po pa­siun­tė ka­muo­lį į Ja­mie Mac­Do­ nal­do gi­na­mus var­tus ir iš­plė­šė „Li­ver­pool“ eki­pai ke­lia­la­pį į Eu­ ro­pos ly­gos gru­pių tur­ny­rą – 1:1.

Per le­m ia­m ą epi­zo­d ą „He­ arts“ ka­pi­to­nui Ma­riui Ža­liū­kui tik aki­mir­kos pri­trū­ko, kad jis su­stab­dy­tų urug­va­jie­tį. Vis dėl­ to lie­tu­vio pa­stan­gos ne­li­ko ne­ pas­te­b ė­tos. Pa­t i­k i­m ai rung­ty­ nia­vęs M.Ža­liū­kas bu­vo iš­rink­tas ge­riau­siu ma­čo žai­dė­ju. Ar­vy­ das No­vi­ko­vas rung­ty­nia­vo iki 85-osios min.

Ne­pai­sant ap­mau­daus pra­ lai­mė­ji­mo, „Hearts“ stra­te­gas J.McGlyn­nas džiau­gė­si sa­vo auk­ lė­ti­niais, me­tu­siais rim­tą iš­šū­kį Ste­ve­nui Ger­rar­dui ir ki­toms „Li­ ver­pool“ žvaigž­dė­ms. „Ati­da­vė­me daug jė­gų ir žai­dė­ me pui­kiai. Kai „An­field“ sta­dio­ne iš­si­ver­žė­me į prie­kį, jaus­mas bu­ vo ne­pa­kar­to­ja­mas. Gai­la, kad tai tru­ko taip trum­pai“, – ap­gai­les­ta­ vo stra­te­gas.

Tre­ne­rio nuo­mo­ne, jo jau­na ir am­bi­cin­ga ko­man­da įro­dė, kad ga­li kau­tis su aukš­čiau­sio ka­lib­ ro var­žo­vais. „Ma­nau, kad po to­ kio pa­si­ro­dy­mo „Hearts“ klu­ bu ga­li di­džiuo­tis vi­si. Nea­be­jo­ju, kad šios rung­ty­nės vi­siems mū­ sų vai­ki­nams bus pui­ki pa­tir­tis, o sal­džius dar­bo vai­sius pra­dė­si­ me raš­ky­ti jau ne­tru­kus“, – tei­gė J.McGlyn­nas. „Abe­jos rung­ty­n ės su „He­ arts“ bu­vo la­bai sun­kios. Lai­mė, kad ma­no žai­dė­jai su­ge­bė­jo tin­

Įver­ti­ni­mas: M.Ža­liū­kas (bal­ta ap­ran­ga) pri­pa­žin­tas ge­riau­siu at­sa­

ko­mų­jų „Li­ver­pool“ ir „Hearts“ rung­ty­nių žai­dė­ju.

ka­mai nu­si­teik­ti ir, net pra­lei­ dę įvar­tį, pa­de­monst­ra­vo­ ryž­ tą ir at­si­tie­sė­. „Hearts“ vai­ki­nai

AFP nuo­tr.

nu­si­pel­nė pa­gy­ri­mo“, – kal­bė­jo „Li­ver­pool“ stra­te­gas Bren­da­nas Rod­ger­sas.

16

šeštadienis, rugsėjo 1, 2012

sportas

Olim­pi­niai vi­ce­čem­pio­nai įvei­kė Eu­ro­pos čem­pio­nus Lon­do­ne vyks­tan­čio­je XIV pa­ro­lim­pia­do­ je ant­rą­ją pe­rga­lę iš ei­lės iš­ko­vo­jo Lie­tu­ vos ak­lų­jų rie­du­lio (gol­bo­lo) rink­ti­nė.

Ro­m as Po­de­rys r.poderys@diena.lt

Pe­ki­no pa­ro­lim­pia­dos vi­ce­čem­ pio­nai mū­sų ša­lies spor­ti­nin­kai 10:0 (8:0) su­t riuš­k i­n o Eu­ro­p os čem­pio­nę Suo­mi­jos eki­pą. Gen­ ri­kas Pav­liu­kia­ne­cas pel­nė 5 įvar­ čius, Ar­vy­das Juch­na – 3, Sau­lius Leo­na­vi­čius ir Ma­rius Zi­bo­lis – po 1.

Pir­mo­jo­je A gru­pės dvi­ko­vo­je Lie­tu­vos ko­man­da 11:1 pra­no­ko Di­ džio­sios Bri­ta­ni­jos at­sto­vus. Šian­ dien mū­siš­kiai iš­mė­gins jė­gas su bra­zi­lais, ku­rie va­kar 4:5 nu­si­lei­do 2008 m. pa­ro­lim­pia­dos bron­zos me­da­lių lai­mė­to­jams šve­dams.

Su­žai­dus po dve­jas rung­ty­nes, A gru­pė­je pir­mau­ja Lie­tu­vos ir Tur­ki­jos rie­du­li­nin­kai (po 2 per­ ga­l es), po vie­n ą ma­č ą lai­m ė­jo Šve­di­jos ir Bra­zi­li­jos at­sto­vai, nė vie­no – bri­tai ir suo­miai.

Leng­vo­s ios at­l e­t i­kos var­ž y­ bo­se 2011 m. pa­sau­lio čem­pio­nė klai­pė­die­tė Ra­mu­nė Ado­mai­tie­ nė į to­lį nu­šo­ko 4,67 m ir užė­mė 4-ąją vie­tą. Lie­tu­vės re­zul­ta­tas – jos as­me­ni­nis re­kor­das ir ge­res­ nis nei bron­zos me­da­lį iš­ko­vo­ju­ sios ki­nės Yuan­hang Cao (4,40 m), ta­čiau Ki­ni­jos leng­vaat­le­tės neį­ga­lu­mo gru­pė – sun­kes­nė.

Pa­ro­lim­pia­dos čem­pio­ne ta­po ru­sė Mar­ga­ri­ta Gon­ča­ro­va – 4,84 m. Si­dab­ro me­da­lis įteik­tas uk­ rai­nie­tei Inai Stry­žak – 4,79 m. Šiandien startuos dar viena Lie­ tuvos lengvaatletė – rutulio stūmi­ mo varžybose dalyvaus 2011 m. pa­ saulio neįgaliųjų žaidynių (IWAS) čempionė raseiniškė Irena Permi­ nienė.

S4 vy­r ų neį­ga­l u­m o gru­p ės plau­ki­mo 50 m lais­vuo­ju sti­liu­ mi at­ran­kos var­žy­bo­se kau­nie­tis Kęs­tu­tis Sku­čas tarp 15 da­ly­vių

užė­mė 13-ąją vie­tą – 52,13 sek. ir į fi­na­lą ne­pa­te­ko.

Lie­tu­vis ap­len­kė tik aust­ra­lą Gran­tą Pat­ter­so­ną – 55,49 sek. ir mek­si­kie­tį Ar­nul­fą Cas­to­re­ną – 1 min. 03,27 sek. Ge­riau­sią re­zul­ ta­tą at­ran­kos eta­pe pa­sie­kė uk­ rai­nie­tis Es­ken­de­ras Mus­ta­je­vas – 38,77 sek.

Lie­tu­vos pa­ro­lim­pie­čiai jau at­ krei­pė dė­me­sį, kad vi­sos Lon­do­ no spor­to ba­zės, ku­rio­se var­žė­si XXX va­sa­ros olim­pi­nių žai­dy­nių da­ly­viai, pui­kiai pri­tai­ky­tos neį­ ga­lie­siems.

Vie­nas or­ga­ni­za­ci­nio ko­mi­te­to di­rek­to­rių Chri­sas Holm­sas pa­ pa­sa­ko­jo, kad įvažos, lif­tai, tua­le­ tai, du­šo ir vo­nios kam­ba­riai bu­ vo įren­gia­mi iš anks­to at­si­žvel­gus į neį­ga­lių­jų po­rei­kius.

Vi­sas olim­p i­n is kai­m e­l is pa­ ro­l im­p ie­č iams nuo rugp­j ū­č io 13-osios bu­vo per­tvar­ky­tas per sa­vai­t ę. Lon­d o­n o olim­p i­n ia­m e sta­dio­ne ir ki­to­se are­no­se pa­di­ din­tas vie­tų skai­čius neį­ga­lių­jų ve­ž i­m ė­l iams, ak­l ie­s iems įreng­ ta dau­giau sta­cio­na­rių gar­so in­ for­ma­ci­jos cent­rų, kur­tie­siems – spe­cia­lių vaiz­do ek­ra­nų.

Sėk­mė: Lon­do­no pa­ro­lim­pia­do­je R.Ado­mai­tie­nė pa­ge­ri­no as­me­ni­nį

šuo­lių į to­lį re­kor­dą.

17

šeštadienis, rugsėjo 1, 2012

sportas

Fe­de­ra­ci­ja ir aka­de­mi­ja – ko­le­gos Lie­tu­vos kū­no kul­tū­ros aka­de­mi­ja (LKKA) jau ki­tą sa­vai­tę ga­li tu­rė­ti nau­ją­ jį kanc­le­rį. Rea­liau­sias pre­ten­den­tas ei­ ti šias pa­rei­gas – Lie­tu­vos krep­ši­nio fe­de­ ra­ci­jos (LKF) ge­ne­ra­li­nis sek­re­to­rius Min­ dau­gas Bal­čiū­nas.

Ma­rius Bag­do­nas m.bagdonas@diena.lt

Kau­ne įsi­kū­ru­sios aukš­to­sios uni­ ver­si­te­ti­nės mo­kyk­los se­na­tui to­ kį pa­siū­ly­mą pa­tei­kė jos rek­to­rius pro­f. ha­bil. dr. Al­ber­tas Skur­vy­das. „Se­na­to po­sė­dis pla­nuo­ja­mas atei­nan­tį ket­vir­ta­die­nį. Per jį ir paaiš­kės, ar Min­dau­gas bus pa­ tvir­tin­tas uni­ver­si­te­to kanc­le­riu.

Kan­di­da­tą šioms pa­rei­goms tu­riu teik­ti aš. Ma­nau, kad M.Bal­čiū­ nas yra ge­riau­sias kan­di­da­tas. Tai – la­bai per­spek­ty­vus, da­ly­kiš­kas, su žmo­nė­mis leng­vai bend­rą kal­ bą ran­dan­tis spe­cia­lis­tas. Jį pa­žįs­tu kaip mū­sų aka­de­mi­jos bu­vu­sį dės­ ty­to­ją. Tiek stu­den­tų, tiek aka­de­ mi­nės bend­ruo­me­nės at­si­lie­pi­mai bu­vo tik ge­riau­si. Min­dau­gas lai­ ko­si sa­vo žo­džio, ne­sto­ko­ja ryž­to ir verž­lu­mo“, – mū­sų dien­raš­čiui bū­si­mo­jo ko­le­gos sa­vy­bes var­di­jo A.Skur­vy­das.

Anot rek­to­riaus, uni­ver­si­te­ to kanc­le­ris rū­pin­sis uni­ver­si­te­to

nin­kas Li­nas Klei­za. Šio LKF ir Kū­ no kul­tū­ros aka­de­mi­jos su­ma­ny­ mo mas­tas ge­ro­kai išau­go ir da­bar tai – tarp­tau­ti­nis pro­jek­tas. LKKA pa­siū­ly­mas man ne­bu­vo ne­ti­kė­tas, ne­ma­žai apie tai kal­bė­jo­mės ir dis­ ku­ta­vo­me.

– Koks aka­de­mi­jos auk­lė­ti­nių in­dė­lis į krep­ši­nio fe­de­ra­ci­jos veik­lą?

– Or­ga­ni­za­ci­niu po­žiū­riu LKF per pa­sta­ruo­sius ke­le­rius me­tus la­ bai išau­go. Vyk­do­me daug įvai­ rių ren­gi­nių ir pro­jek­tų. Di­džiau­ sias įro­dy­mas – 2011-ųjų Eu­ro­pos krep­ši­nio čem­pio­na­tas. Aka­de­mi­ jos spe­cia­lis­tų in­dė­lis jį or­ga­ni­zuo­ jant bu­vo tik­rai ne­ma­žas. Be­veik vi­si or­ga­ni­za­ci­nio ko­mi­te­to na­riai, pra­de­dant va­do­vu Min­dau­gu Špo­ ku, yra išug­dy­ti ar­ba dar ir da­bar dir­ba LKKA.

stra­te­gi­ne plėt­ra, inf­rast­ruk­tū­ra bei žmo­giš­ko­jo po­ten­cia­lo ug­dy­mu.

M.Bal­čiū­nas – LKKA auk­lė­ti­nis, uni­ver­si­te­te pra­lei­dęs de­šimt me­ tų. Čia jis bai­gė ba­ka­lau­ro ir ma­ gist­ro stu­di­jas, ap­si­gy­nė dak­ta­ro di­ser­ta­ci­ją.

Ma­nau, kad ga­lė­čiau bū­ti nau­din­gas ir fe­ de­ra­ci­jai, ir aukš­ta­ jai mo­kyk­lai.

Bend­ra­dar­bia­vi­mas: M.Bal­čiū­no tei­gi­mu, LKF ir LKKA ren­gia vis dau­

giau bend­rų pro­jek­tų.

„Į kanc­le­rio pa­rei­gas bu­vo pen­ki kan­di­da­tai. Min­dau­gas įvei­kė rim­ tus opo­nen­tus iš įvai­rių vers­lo bei vi­suo­me­ni­nių or­ga­ni­za­ci­jų. Jo pra­ na­šu­mas bu­vo tas, kad jis la­bai ge­rai iš­ma­no spor­to pa­sau­lį, sėk­min­gai va­do­vau­ja ša­lies krep­ši­nio fe­de­ra­ ci­jai“, – kal­bė­jo LKKA rek­to­rius. „Aka­de­mi­jos ir krep­ši­nio fe­de­ ra­ci­jos veik­los kryp­tys la­bai pa­na­ šios, esa­me ko­le­gos. Skir­tu­mas tik

tas, kad vie­nos ins­ti­tu­ci­jos tiks­las – reng­ti spe­cia­lis­tus, va­dy­bi­nin­ kus, krep­ši­nio ir fi­zi­nio ren­gi­mo tre­ne­rius, ki­tos – kuo efek­tyviau iš­nau­do­ti su­kur­tą pro­duk­tą. Jau sep­ty­ne­rius me­tus dir­bu krep­ši­ nio fe­de­ra­ci­jo­je. Per tą lai­ko­tar­pį pa­ma­čiau ne­ma­žai erd­vės abie­jų ins­ti­tu­ci­jų po­žiū­rių į spor­to spe­ cia­lis­tų ren­gi­mą su­vie­no­di­ni­mui“, – tei­gė M.Bal­čiū­nas.

Vytauto Petriko nuotr.

– Ar jums bu­vo ne­ti­kė­tas LKKA rek­to­riaus pa­siū­ly­mas?

– pa­klau­sė­me LKF ge­ne­ra­li­nio sek­re­to­riaus.

– Krep­ši­nio fe­de­ra­ci­ja su LKKA ren­gia vis dau­giau bend­rų pro­jek­ tų. Pa­vyz­džiui, Ang­li­jos Vor­čes­te­ rio uni­ver­si­te­tas siū­lo pir­mą­sias Eu­ro­po­je tarp­tau­ti­nes krep­ši­nio tre­ne­rio ma­gist­ro stu­di­jas, ku­rias krem­ta ir mū­sų rink­ti­nės krep­ši­

– Ar LKF pre­zi­den­tas Ar­vy­das Sa­bo­nis ne­prieš­ta­ra­vo, kad im­ tu­mė­tės nau­jų pa­rei­gų?

– Pag­rin­di­nė ma­no dar­bų sri­tis fe­ de­ra­ci­jo­je – fi­nan­sa­vi­mo už­tik­ri­ni­ mas. Su LKF va­do­vais ta­rė­mės, kiek lai­ko ir jė­gų užim­tų dar­bas aka­de­mi­ jo­je ir kaip tai ga­lė­tų at­si­liep­ti fe­de­ ra­ci­jai. Jei pre­zi­den­tas Ar­vy­das Sa­ bo­nis ir LKF vyk­do­mo­jo ko­mi­te­to na­riai ne­prieš­ta­raus, rim­tai svars­ ty­siu LKKA pa­siū­ly­mą. Ma­nau, kad ga­lė­čiau bū­ti nau­din­gas ir fe­de­ra­ci­ jai, ir aukš­ta­jai mo­kyk­lai. Tai – nau­ jas ma­no gy­ve­ni­mo iš­šū­kis, bet jis la­ bai pra­smin­gas.

18

Šeštadienis, rugsėjo 1, 2012

24p.

aukštyn žemyn

Olimpinės bronzos laimėtojas E.Petrauskas greitai apkabins draugę.

aukstynzemyn@diena.lt Redaktorė Jūratė Kuzmickaitė

V.Cho­mi­čius: tai – mei­lė. Su Bu­vęs vie­nas gar­siau­sių Lie­tu­vos krep­ ši­nin­kų, Dniep­ro­pet­rovs­ko „Dnip­ro“ ko­ man­dos vyr. tre­ne­ris Val­de­ma­ras Cho­mi­ čius vis toks pat ener­gin­gas, emo­cin­gas. Ir la­bai lai­min­gas – jis ne­se­niai su­si­tuo­kė su my­li­mą­ja Ag­ne, sva­jo­ja su­si­lauk­ti dvie­ jų vai­kų.

Da­rius Sė­le­nis

d.selenis@kaunodiena.lt

– Val­de­ma­rai, šie­met ato­sto­gų bu­vo ma­žai?

– Trys die­nos. Iš­kart po olim­pia­dos iš­vy­kau į Ni­cą. Iš ten – iš kar­to į tre­ni­ruo­čių sto­vyk­lą Klai­ pė­do­je. Toks jau mū­sų gy­ve­ni­mas.

Vis­kas ge­rai, – su­stab­dęs vai­ruo­ ja­mą au­to­mo­bi­lį, ku­ria­me bu­vo ir jo žmo­na, pra­dė­jo po­kal­bį V.Cho­ mi­čius.

–

Pamokos: Valdemaras sako, kad gyvenimas jį išmokė supratimo – ir kasdienėse situacijose, ir sporte.

Emo­c i­jos ap­r i­ mo, po olim­pia­ dos praė­jo šiek tiek lai­ko. Ar da­bar jau­

čia­te nu­si­vy­li­mą dėl Lie­tu­vos krep­ši­nio rink­ti­nės re­zul­ta­ tų? Jūs bu­vo­te vie­nas ne­sėk­ min­gai pa­si­ro­džiu­sios rink­ti­ nės tre­ne­rių.

– Vis­ką įver­ti­nęs lo­giš­kai, vi­są lai­ką bu­vęs su ko­man­da, ma­nau, kad vis­kas nor­ma­lu. Pa­te­ko­me į olim­pi­nes žai­dy­nes, ten – tarp aš­tuo­nių stip­riau­sių ko­man­dų.

Taip, pir­mą kar­tą ne­pa­te­ko­me į ket­ver­tu­ką.

Kai pen­ki pa­grin­di­niai žai­dė­ jai trau­muo­ti, jie ne­ga­li žais­ti vi­ sa jė­ga. Jie ne­ga­li lai­mė­ti, at­si­duo­ ti žai­di­mui 100 pro­cen­tų.

Pau­lius Jan­kū­nas ne­ga­lė­jo lanks­ ty­ti ran­kos, Li­nas Klei­za žai­dė iš­ti­ nu­siu ke­liu, Re­nal­das Sei­bu­tis su­

Lai­mučio Brun­dzos nuo­tr.

19

Šeštadienis, rugsėjo 1, 2012

aukštyn žemyn

up­ran­ta­te, kas yra mei­lė? ra­kin­tas, An­ta­nas Ka­va­liaus­kas trau­muo­tas – dvi va­lan­das prieš var­žy­bas jį tam­pė, lei­do vais­tus, bet jis neat­si­ga­vo. Jo­nas Va­lan­čiū­ nas pa­si­tem­pė ko­ją.

To­kių si­tua­ci­jų ne­nu­ma­ty­si iš anks­to. Bet, ne­pai­sant vis­ko, vy­rai la­bai ge­rai ko­vė­si su Ru­si­ja ir ga­lė­ jo­me lai­mė­ti. Nu­si­vil­ti ga­li, kai esi stip­riau­sias, vi­si svei­ki, o tu pra­ lai­mi.

– Prob­le­mų ir trau­mų neiš­ven­ gia nė vie­na ko­man­da. Lie­tu­va nu­ga­lė­jo tik Af­ri­kos ko­man­das, Tu­ni­są – itin ne­leng­vai. Ma­žo­ ka, tie­sa?

– Apie rung­ty­nes su Ru­si­ja si­tua­ci­ ją aiš­ki­nau. Ar­gen­ti­na už mus daug stip­res­nė. Pran­cū­zi­ja ir­gi ne silp­ nes­nė. Ko­dėl ne­pa­gal­vo­ja­me, kad ga­li bū­ti už mus ir stip­res­nių? Jei bū­tų svei­ki Klei­za, Jan­kū­nas, Va­ lan­čiū­nas, su ru­sais bū­tu­me žai­dę į vie­nus var­tus.

Po Ve­ne­sue­los bu­vo sun­ku at­ si­gau­t i emo­c iš­kai. Kai grį­ž o­m e, lei­d o­m e vy­rams pail­s ė­t i, bet po to jau nuo pir­mų tre­ni­ruo­čių ju­ to­me, kad mū­sų ly­de­riams ne­si­ se­ka, nė­ra to­k ios ener­g i­j os kaip prieš ikio­lim­pi­nį tur­ny­rą. Lai­mė­ jo­me prieš ko­man­das, ku­rių su­dė­ tis silp­nes­nė.

– Bet jūs vi­są lai­ką bu­vo­te mak­ si­ma­lis­tas ir ne­pa­tei­sin­da­vo­te pra­lai­mė­ji­mų.

– Kai žai­džiau „Žal­gi­ry­je“, kas­dien po tre­ni­ruo­tės at­lik­da­vau po 1000 me­ti­mų. Kai atei­da­vo var­žy­bų die­ na, kar­tais pel­ny­da­vau 20 taš­kų, o kar­tais – nė taš­ko. Nors steng­da­ vau­si ne ma­žiau nei per tre­ni­ruo­tes.

Kar­tais per ap­ši­li­mą pa­si­tem­pi pė­ dą. Žmo­nės iš ta­vęs ti­ki­si daug, bet ne­ži­no dau­ge­lio niuan­sų.

– Ru­si­jo­je dir­bo­te 13 me­tų. Da­ bar – Uk­rai­na. Jau­čia­te pa­si­kei­ ti­mą?

– Dir­bu ten, kur žmo­nės no­ri kaž­ko pa­siek­ti. Uk­rai­nos klu­bas pa­na­šus į Liu­ber­cų „Triumf“. Ne­tu­ri di­de­ lio biu­dže­to, bet tu­ri sa­vo išau­gin­ tus žai­dė­jus ir no­ri ko nors pa­siek­ ti. Ši po­li­ti­ka man pa­tin­ka.

bend­rau­ti. Net ir per su­si­ti­ki­mus – mi­nu­tė, dvi, ir vėl le­kia.

Be to, Uk­rai­no­je man la­bai pa­ tin­ka oras. Ten la­bai vė­ly­vas ru­duo ir anks­ty­vas pa­va­sa­ris. Ko­vo pra­ džio­je jau mau­džiau­si Dniep­re. Tuo me­tu jau sklei­džia­si žie­dai.

– Mask­va – tai ne Ru­si­ja.

– Dir­bau ne tik Mask­vo­je – ir Per­ mė­je, Liu­ber­cuo­se. Ge­ri va­do­vai, ge­ri tre­ne­riai, so­li­dūs biu­dže­tai.

Per­mė, ku­rios anks­čiau vi­sai ne­ pa­ži­no­jau, su­ža­vė­jo. To­dėl, kad va­do­vas sky­rė daug dė­me­sio krep­ ši­niui. Ka­za­nė – ir­gi ge­rai, bet ten sa­vi­tos tra­di­ci­jos, kul­tū­ra, ki­tas ti­kė­ji­mas. Tai – Ru­si­jos mu­sul­ mo­nų cent­ras.

– Dniep­ro­pet­rovs­ke – ki­taip?

– Jis pa­na­šus į Len­ki­jos mies­tus.

Cent­ras grįs­tas ak­me­ni­mis. Gy­ve­ nu cent­re, tri­jų kam­ba­rių bu­te. 10 mi­nu­čių nuo sa­lės. Nors man svar­ bu, kad bū­tų te­le­vi­zo­rius ir mie­ga­ ma­sis su lo­va.

– Gy­ve­na­te ne vie­nas.

– Su žmo­na. Ji la­bai pa­de­da, vi­ sur su ma­ni­mi kar­tu. Ir ke­lio­nė­se, ir tre­ni­ruo­tė­se, ir var­žy­bas ste­bi.

– Prieš jū­sų ato­sto­gas Ni­co­je bu­vo svar­bes­nis įvy­kis – ves­ tu­vės Las Ve­ga­se.

– (Juo­kia­si) Bu­vo vis­ko. Las Ve­ga­ sas bu­vo po Ve­ne­sue­los.

– Ko­dėl nu­spren­dė­te su­si­tuok­ ti? Da­bar po­pu­lia­ru gy­ven­ti ne­ su­si­tuo­kus.

– To­dėl, kad jau­čiu vi­su­mą, pil­nat­ vę. Kai tai jau­ti, ne­gal­vo­ji, kad bū­ ti­na. Tu tik no­ri su­si­tuok­ti su tuo žmo­gu­mi ir kad jis bū­tų gre­ta. Su­ si­tuo­kęs pri­sii­mi dau­giau at­sa­ko­ my­bės.

– Kar­tą iš­si­sky­rė­te. Ne­bu­vo bai­su tuok­tis ant­rą­kart? Leng­ vai pa­si­ry­žo­te šiam žings­niui?

– Ži­no­ma, ne­bai­su! Žmo­nės, ku­rie gy­ve­na kar­tu ne­su­si­tuo­kę, – neap­ sisp­ren­džia, ven­gia at­sa­ko­my­bės ir ne­ži­no, ko no­ri. Bet ne­ga­li lįs­ti į jų gy­ve­ni­mą. Vi­si tu­ri sa­vo gy­ve­ni­mus ir ne­ga­li ki­tiems pirš­ti sa­vo idė­jų.

Jiems ge­rai? Jų rei­ka­las. Mums ge­ rai taip.

– Ru­si­ja ir Uk­rai­na pa­na­šios ir kar­tu skir­tin­gos ša­lys. Drau­gai ir prie­šai.

– Į po­li­ti­ką ne­len­du. Ge­riau­sia po­ li­ti­ka – mak­si­ma­liai at­si­duo­ti ko­ man­dai, ku­rio­je dir­bu.

– Kur su­ti­ko­te sa­vo mei­lę?

– Prieš pen­ke­rius me­tus. Pas drau­ gus.

– O žmo­giš­ką­ja pra­sme? Kur ge­riau?

– Uk­rai­no­je. Ge­res­ni žmo­nės. Jei­gu ko nors pa­klau­si, aiš­kins pus­va­ lan­dį, pa­tiks­lins, pa­dės. Mask­vo­ je vi­si sku­ba, bė­ga, nė­ra su kuo pa­

– Kuo Ag­nė su­ža­vė­jo Val­de­ma­rą?

– Tai – mei­lė. Sup­ran­ta­te, kas yra mei­lė? Ji ga­li bū­ti bet ko­kia. Es­mė – ne ža­ve­sys. Kai įsi­my­lė­si­te, pa­ skam­bin­ki­te ir pa­sa­ky­ki­te, kas yra mei­lė.

– O kaip ma­no­te, kuo jūs su­ža­ vė­jo­te Ag­nę? Ener­gi­ja, darbš­ tu­mu, ak­ty­vu­mu, pro­tu?

– Ji apie ma­ne kaip krep­ši­nin­ką net ne­ži­no­jo. Viskuo. Tai buvo meilė iš pirmo žvilgsnio.

– Ni­co­je pra­bė­go jū­sų tri­jų die­ nų me­daus mė­nuo, bet ko­dėl nu­spren­dė­te tuok­tis bū­tent Las Ve­ga­se?

– Las Ve­ga­sas – įdo­miau­sias ma­no ma­ty­tas mies­tas pa­sau­ly­je. Šia­me mies­te yra vi­sas pa­sau­lis. Ten ap­ si­lan­kau kiek­vie­nais me­tais. Bus ge­ra pro­ga ten švęs­ti ves­tu­vių me­ ti­nes.

– Esate pra­si­ta­ręs, kad ves­tu­ves kel­si­te ir Lie­tu­vo­je.

– (Šyp­so­si) Mes jau su­si­tuo­kę. Ir jau pa­sa­kiau jums dau­giau, nei rei­kia.

– Jums – 53 me­tai. Vy­rus, per­ ko­pus 40, ypač 50 me­tų ri­bą, ne­re­tai api­ma bai­mė, stre­sas.

– Nė­ra bai­m ių. Esu ener­g in­gas, stip­r us, ak­t y­v iai spor­t uo­jan­t is.

Da­rau tą pa­t į, kaip ir bū­d a­m as 18 me­tų. Tik da­bar dar dau­giau dir­b u ir tre­n i­r uo­j uo­s i. Gy­ve­n i­ mas iš­m o­k o vis­k o ir ne­rei­k ia jo skirs­t y­t i da­l i­m is. Gy­ve­n u taip, kiek lei­džia tu­ri­ma ener­gi­ja. Rei­ kia gy­ven­ti šia die­na, nes ne­ži­nai, kas bus ry­toj.

– Tik Lie­tu­vo­je! Tai – pa­ti nuo­sta­ biau­sia ša­lis. Pa­ma­ty­ti ki­tas ša­lis, pail­sė­ti – ma­lo­nu, įdo­mu. Bet vi­ sa­da no­riu grįž­ti į Lie­tu­vą. Ji sie­lai kaž­ko­kia ki­to­kia.

– Bet čia daug žmo­nių, kei­kian­ čių sa­vo ša­lį ir emig­ruo­jan­čių.

– Nes ne­tu­ri dar­bo ar­ba no­ri dau­ giau už­dirb­ti. Iš­va­žiuo­ja ne iš ge­ro gy­ve­ni­mo, bet vis tiek daug grįž­ta.

– Sa­ko­te, kei­čia­tės, ta­po­te to­ le­ran­tiš­kes­nis, bet emo­ci­jų ju­ my­se – tiek pat daug. Ar, jei pri­ reiks, vėl at­si­gul­si­te krep­ši­nio aikš­te­lė­je ant grin­dų?

– Nors ir kiek­vie­ną die­ną. So­vie­ti­niai lai­kai spor­tui ne­bu­vo to­kie bai­sūs, pa­ly­gin­ti su tuo, kas vyks­ta da­bar.

Anuo­met Mask­vai ne­bu­vo po­li­tiš­kai nau­din­ga, kad lai­mė­tų „Žal­gi­ris“, bet „Žal­gi­ris“ ne­kart lai­mė­jo čem­pio­na­tą ir ne­bu­vo to­kių truk­dy­mų, ko­kie vyks­ ta da­bar. To­dėl rei­kia ko­vo­ti.

– Pa­me­na­te la­biau­siai neiš­nau­ do­tą gy­ve­ni­mo pro­gą ar jau­čia­ te sa­vig­rau­žą dėl ne­rea­li­zuo­tos sva­jo­nės, pa­da­ry­tos klai­dos?

– Jei ga­lė­čiau grįž­ti, pra­dė­čiau žais­ti krep­ši­nį ne 14, bet 6 me­tų.

Dar no­riu žais­ti, gy­ven­ti krep­ši­niu.

O vi­sa ki­ta – la­bai ge­rai.

– Jū­sų gy­ve­ni­mas – kla­jo­nės po ki­tas ša­lis. Lie­tu­va – kaip tar­pi­ nė sto­te­lė. Atei­ty­je gy­ven­si­te ne Lie­tu­vo­je?

– O jūs ar esa­te pa­kan­tus, su­ pra­tin­gas, to­le­ran­tiš­kas?

– Taip.

– Jei bū­tų jū­sų va­lia, kas tu­rė­ tų bū­ti vy­riau­sia­sis Lie­tu­vos krep­ši­nio rink­ti­nės tre­ne­ris?

– Kol kas oficialių kandidatų nėra.

Aš pa­lai­ky­siu ar ne­pa­lai­ky­siu tik ta­da, kai ži­no­siu, kas kan­di­da­tas.

Bet ga­liu dirb­ti su vi­sais.

– Kal­ba­te dip­lo­ma­tiš­kai.

– Ne. Rink­ti­nė­je esu ant­ra­sis tre­ ne­ris. Kai at­ro­do ge­rai, taip ir sa­ kau, kai blo­gai – taip pat. Tu­riu pa­tir­ties ir bet ku­rį ga­liu pa­mo­ ky­ti. O da­bar aš pa­lai­kau Kęs­ tu­tį Kem­zū­rą, nes ne­ma­čiau dar nė vie­no tre­ne­rio, ku­ris tiek lai­ ko skir­tų krep­ši­niui. Aš pa­ts iš jo mo­kau­si. Jis la­bai daug ana­li­zuo­ ja, ro­do žai­dė­jams vaiz­do kli­pus.

Kar­tais ži­nių neuž­ten­ka ir var­žy­ bas nu­le­mia ki­tos ap­lin­ky­bės. Dar­ bo įdė­ta bu­vo be­pro­tiš­kai daug ir jo ne­pa­lai­ky­ti bū­tų la­bai ne­tei­sin­ga.

Tas pa­ts bu­vo ir su Si­rei­ka, Kaz­ laus­ku.

– Ko gy­ve­ni­mas iš­mo­kė per 50 me­tų?

– Sup­ra­ti­mo. Vis­kam. Blo­giui. Gė­ riui. Pa­gal­bai. Bet kam. Ir spor­ te. Jei tu­rė­tu­me su­pra­ti­mo, ne­kil­tų to­kių klau­si­mų rink­ti­nei ir ne­bū­tų tiek pyk­čio.

– Ko­dėl žmo­nė­se tiek daug pa­ vy­do, pa­gie­žos?

– Ne­si­gi­li­nau. To ne­tu­riu. Ap­kal­ bos? Gy­ve­ni­mas mo­ko, kad kuo dau­giau klau­sy­si ap­kal­bų, ko­men­ ta­rų, tuo bus sun­kiau ir blo­giau. Po lai­mė­tų rung­ty­nių vi­si yra drau­gai, ne­šio­ja ant ran­kų, o kai pra­lai­mi – iš­kart tam­pi toks ir anoks. Aš sie­ lo­je smar­kiai iš­gy­ve­nu kiek­vie­ną pra­lai­mė­ji­mą, nes rei­kia per­si­prog­ ra­muo­ti.

rinktinės „virtuvėje“, kokios fizinės formos buvo žaidėjai prieš paskuti­ nes rungtynes.

Aš dir­bau su la­bai daug tre­ne­ rių. Su Vla­du Ga­ras­tu, Jo­nu Kaz­ laus­ku, An­ta­nu Si­rei­ka... Ne­bu­ vo nė vie­no vel­tė­džio. Bu­vo ir la­bai ge­rų, ir blo­gų die­nų. Ko­kiu tiks­lu?

Pa­sa­ky­ti sa­vo nuo­mo­nę yra vie­na, su­dirb­ti – kas ki­ta. To­dėl skau­du, kai trūks­ta pa­kan­tu­mo, su­pra­ti­mo, to­le­ran­ci­jos. Žmo­nės tu­rė­tų iš pra­ džių pa­žvelg­ti į sa­ve. Ir tik po to te­ gul vertina ki­tus.

Žmo­nės, ku­rie gy­ ve­na kar­tu ne­su­si­ tuo­kę, – neap­sisp­ ren­džia, ven­gia at­sa­ko­my­bės ir ne­ži­ no, ko no­ri.

– Vis­ką val­do pi­ni­gai?

– Ne­mėgs­tu apie tai kal­bė­ti, bet tei­sė­jai tu­rė­tų bū­ti neut­ra­lūs.

– Ne­se­niai įsi­plies­kė Ša­rū­no Mar­čiu­lio­nio, Ri­mo Kur­ti­nai­ čio ir va­di­na­mo­jo de­šim­tu­ko ko­man­dos konf­lik­tas su LKF sek­re­to­riu­mi Min­dau­gu Bal­ čiū­nu. Ku­rio­je ba­ri­ka­dų pu­sė­ je esa­te jūs?

– Ne­ma­tau jo­kio konf­lik­to. Kiek­ vie­nas ga­li pa­sa­ky­ti sa­vo nuo­mo­ nę. Bet jie ne­ži­no­jo, kas ir kaip bu­vo

– Ar jū­sų žmo­na Ag­nė Cho­mi­ čie­nė iš­ma­no apie krep­ši­nį?

– Šiek tiek. Nors se­niau šios spor­to ša­kos ne­mė­go ir nie­ko apie ją ne­ži­ no­jo. Bet man pa­tin­ka, kad ji su­si­ pa­ži­no ne su krep­ši­nin­ku, ne su tre­ ne­riu, bet su žmo­gu­mi.

– Kaip sa­ve įsi­vaiz­duo­ja­te dar po 20 me­tų, kai jums bus 73eji?

– Įsi­vaiz­duo­ju sa­ve to­kį pa­tį. Sli­di­ nė­siu, spor­tuo­siu, bė­gio­siu, dirb­siu tre­ne­riu ir mo­ky­siu vai­kus.

– Ir sa­vus? Su sa­vo duk­ro­mis – Ais­te, Ra­sa, Li­na bend­rau­ja­te?

– Ži­no­ma! – sa­ko nuo­šir­džiai nu­ ste­bęs.

– Be­je, su Ag­ne, ži­no­ma, sva­ jo­ja­te apie vai­kus. Kiek jų pla­ nuo­ja­te?

– (Juo­kia­si) Ne­ži­nau. Kiek no­rė­ čiau? Gal­būt dvie­jų. Bet čia jau kaip Die­vas duos.

20

Šeštadienis, rugsėjo 1, 2012

aukštyn žemyn

Grei­čiau ap­ka­bin­ti drau­gę ir duk­re­lę!

Olim­pi­nio bron­zos me­da­lio lai­mė­to­jo bok­si­nin­ko Eval­do Pet­raus­ko gy­ve­ni­ mas da­bar le­kia tar­si lenk­ty­nių au­to­mo­ bi­lis. Ši­lu­tiš­kis sie­kia to­bu­lė­ti, sva­jo­ja apie olim­pi­nį auk­są, įsto­jo į Lietuvos žmo­nių par­ti­ją, ne­tru­kus ap­ka­bins il­gai ne­ma­ty­tą my­li­mą­ją ir pu­sant­rų me­tų duk­re­lę.

Da­rius Sė­le­nis

d.selenis@kaunodiena.lt

Ne­nu­sa­ko­mas sko­nis

„Kram­čiau, kram­čiau bron­zos me­ da­lį. Sko­nis ne­nu­sa­ko­mas. Su nie­ kuo neį­ma­no­ma pa­ly­gin­ti, nė­ra ana­lo­gų, – šyp­so­si dvi­de­šimt­me­ tis ši­lu­tiš­kis. – Ta­me sko­ny­je daug pra­kai­to, krau­jo, va­lios, pa­stan­gų, to­dėl tai ska­niau­sia, ką esu ra­ga­ vęs.“ Nors pir­mo­ji eu­fo­ri­ja praė­jo, ži­ niask­lai­da vis dar ne­duo­da ra­my­ bės, jis vis dar švy­ti ir ne­ga­li už­ mirš­ti nuo­sta­bių aki­mir­kų. Ypač priė­mi­mo Ši­lu­tė­je ir iš Ai­ri­jos, iš jo my­li­mo­sios Do­vi­lės, at­skrie­ju­ sio svei­ki­ni­mo.

Bok­si­nin­ko my­li­mo­ ji su jų duk­re­le gy­ ve­na Ai­ri­jo­je, Slai­go mies­te, ne­to­li Dub­ li­no.

„Dar nie­ka­da Ši­lu­tė­je vie­no­je vie­to­je ne­bu­vau ma­tęs tiek daug žmo­nių. Ir bu­vo la­bai ge­ra ma­ty­ ti tiek daug ge­ra­no­riš­ku­mo“, – E.Pet­raus­kas vis dar pri­si­me­na nuo­sta­bų jo priė­mi­mą gim­ta­ja­me mies­te.

Jis vai­ki­nas, ver­tas mi­li­jo­no?

Eval­das juo­kia­si ir pa­si­ti­kė­da­mas sa­ko: „Ne mi­li­jo­no. Olim­pi­nio auk­so. Jei ne tei­sė­jai, gal­būt bū­tų pa­vy­kę? At­kak­liai to siek­siu – no­ riu, sva­jo­ju. Steng­siuo­si dar dau­ giau dirb­ti, to­bu­lė­ti.“ No­ri to­bu­lė­ti, bū­ti pa­vyz­džiu

Di­de­liu žings­niu į prie­kį jis įvar­di­ja ir sa­vo pa­si­rin­ki­mą sto­ti į Lietuvos

My­li­mo­sios ne­ma­tė nuo ba­lan­džio

„Tai – Lie­tu­vos olim­pi­nė vil­tis“, – Eval­das pui­kiai pa­me­na jam li­ pant ant gar­bės pa­ky­los iš­girs­tus žo­džius, kai bū­da­mas vos 15 me­ tų ta­po Lie­tu­vos suau­gu­sių­jų bok­ so čem­pio­nu.

Jau tuo­met jis ir pra­dė­jo sva­jo­ti apie olim­pia­dą. Ir apie me­da­lį.

Tie­sa, Eval­das sva­jo­nių tu­ri la­ bai daug. Ar­ti­miau­sia – kuo grei­ čiau pa­ma­ty­ti my­li­mą­ją Do­vi­lę ir pu­sant­rų me­tų duk­re­lę Gus­tę, ku­ rias va­di­na sa­vo šei­ma, ir ki­tais me­tais pla­nuo­ja kar­tu ap­si­gy­ven­ ti Vil­niu­je. O po to – gal ir at­švęs­ ti ves­tu­ves.

žmo­nių par­ti­ją. Ko­dėl dvi­de­šimt­ me­tis spor­ti­nin­kas taip nu­spren­ dė? Juk da­bar ne­ma­žai jau­ni­mo vi­ siš­kai abe­jin­gi po­li­ti­kai. „Jie pa­de­da jau­niems žmo­nėms, spor­tui, ne­gal­vo­ja tik apie nau­dą sau. La­bai ge­rą įspū­dį pa­li­ko Vla­ di­mi­ras Ro­ma­no­vas. Pro­tin­gas, konk­re­t us, žo­d žiais ne­s i­š vais­ tan­tis žmo­gus, – tei­gia olim­pi­ nio bron­zos me­d a­l io lai­m ė­to­ jas E.Pet­raus­kas. – Aš at­sa­kin­gai žvel­giu į sa­vo atei­tį, no­riu, kad bū­tų pa­de­da­ma jau­niems spor­ ti­nin­kams. Lie­tu­vai rei­kia nau­jų bok­so sa­lių ar­ba bū­ti­na bent re­ no­vuo­ti da­bar­ti­nes, nes kai kur, ypač ma­žuo­se mies­tuo­se, jų būk­ lė tra­giš­ka.“ „No­riu to­bu­lė­ti, gar­sin­ti Lie­tu­ vą, bū­ti pa­vyz­džiu jau­ni­mui. No­ riu įro­dy­ti, kad bok­sas – gar­bin­ga ko­va, pa­de­dan­ti aug­ti ne tik fi­ziš­ kai, bet ir dva­siš­kai“, – sako Eval­ das.

Kram­čiau, kram­čiau bron­zos me­da­lį. Sko­ nis ne­nu­sa­ko­mas.

Su nie­kuo neį­ma­no­ ma pa­ly­gin­ti, nė­ra ana­lo­gų.

Bok­si­nin­ko my­li­mo­ji su jų duk­ re­le ir sa­vo tė­vais gy­ve­na Ai­ri­jo­ je, Slai­go mies­te, ne­to­li Dub­li­no.

Jau­n as vy­ras Do­v i­l ės ir Gus­t ės ne­ma­tė nuo olim­pi­nio at­ran­kos tur­ny­ro pra­džios, net nuo ba­lan­ džio.

Di­džiau­sias lai­mė­ji­mas – duk­ra

Drau­gai – tie pa­tys

Jau da­bar sva­jo­jan­tis po spor­ti­ nės kar­je­ros tap­ti tre­ne­riu ir mo­ ky­to­ju E.Pet­raus­kas, pa­klaus­tas, ar vai­kys­tė­je bu­vo peš­tu­kas, nu­ si­juo­kia. „Ne, nors ne­bu­vau lin­kęs nu­si­ leis­ti. O da­bar – juo la­biau ne­si­ mu­šu. Sten­giuo­si iš­veng­ti konf­ lik­tų, riau­šių. Mie­lai iš­si­lie­ju bok­so rin­ge. Taip, di­džiau­sias me­nas yra ne lai­mė­ti ka­rą, o jo iš­veng­ti“, – ta­ria bok­si­nin­kas.

Jis juo­kia­si pri­si­pa­ži­nęs, kad kar­ tais no­ri­si rin­ge už­si­dirb­ti mė­ly­nę.

Eval­das ma­no, kad tai sti­mu­liuo­ja.

Vis dėl­to krau­jos­ru­vų ant jo kū­no pa­si­ro­do la­bai re­tai.

Eval­das pa­si­džiau­gia, kad nei nok­dau­nų, nei no­kau­tų nė­ra pa­ty­ ręs: „Sa­ko, kad po to la­bai skau­da gal­vą.“

Sie­kis: E.Pet­raus­kas ti­ki, kad olim­pi­nį bro­nzos me­da­lį bū­ti­nai pa­keis

auk­si­nis.

Ko­dėl pa­si­rin­ko bū­tent as­me­ni­ nį, ne ko­man­di­nį spor­tą, ši­lu­tiš­kis at­sa­ko grei­tai: „No­riu pa­ts bū­ti at­ sa­kin­gas už sa­vo klai­das, pri­siim­ti at­sa­ko­my­bę.“ Ir ti­ki­na, kad bent kol kas šlo­ vė jo neiš­le­pi­no, no­sies neuž­rie­tė.

Jiems no­ri­si pa­dė­ti iš vi­sos šir­dies Vla­di­mi­ras Ro­ma­no­vas Vers­l i­n in­kas, spor­to me­ce­na­tas

M

a­ne ste­bi­na, kad Lie­t u­ vos spor­t i­n in­kai ne­tu­r i jo­k io po­l i­t i­n io pa­lai­k y­ mo nei olim­pia­do­se, nei pa­sau­lio ir Eu­ro­pos čem­pio­na­tuo­se.

Iš mū­sų spor­ti­nin­kų tei­sė­jai da­ro at­ pir­k i­mo ožius, to­dėl jie tu­ri bū­ti aki­ vaiz­džiai pa­jė­ges­ni nei var­žo­vai, kad lai­mė­tų me­da­lius. Vis dėl­to ir tai šian­ dien ne vi­sa­da ga­ran­tuo­ja sėk­mę.

Spor­t as da­ro­s i po­l i­t i­z uo­t as, to­dėl kiek­v ie­nas mū­s ų spor­t i­n in­kas, iš­ ko­vo­jęs me­da­l į aukš­č iau­sio ran­go

var­ž y­bo­se, – tik­ras Lie­t u­vos did­v y­ ris. Dėl to jiems no­ri­si pa­dė­ti iš vi­sos šir­dies.

Bok­si­nin­kas Eval­das Pet­raus­kas nu­ si­pel­nė Lon­do­no žai­dy­nių auk­so me­ da­lio, bet to­kio­je sis­te­mo­je, ku­ri val­ do olim­pia­dą, yra ste­buk­las, kad lie­ tu­vis ap­skri­tai užė­mė pri­zi­nę vie­tą.

Ma­ne ma­lo­niai nu­ste­bi­no ne tik tai, kad šis jau­nas, per­spek­ty­vus, po­li­ti­ ka ir spor­tu be­si­do­min­tis at­le­tas jau daug pa­sie­kė bok­so rin­ge, bet ir tai, kad jis pla­nuo­ja sa­vo atei­tį. Vai­ki­nas no­ri įsi­gy­ti sa­vo būs­tą, sto­ti į uni­ver­ si­te­tą, par­si­vi­lio­ti iš Ai­ri­jos sa­vo duk­

rą su jos mo­ti­na ir su­kur­ti dar­nią šei­ mą. Ste­buk­las, kad iš­skir­ti­niu bok­so ta­len­tu ap­do­va­no­tas vai­ki­nas gy­ve­ na ir tre­ni­ruo­ja­si Lie­tu­vo­je.

Ma­ne nu­ste­bi­no ir tai, kad E.Pet­raus­ kas atė­jo į su­si­ti­ki­mą su sa­vo pir­muo­ ju tre­ne­riu Vin­cu Mu­raus­ku, ku­ris va­ žia­vo į Lon­do­no olim­pia­dą sa­vo lė­ šo­mis. Ly­g i­nant su kai ku­riais ki­tais spor­t i­n in­kais, ku­r ie ne tik pa­m ir­šo sa­vo pir­muo­sius tre­ne­rius, bet ir ap­ šmei­žė su sa­vo ar­ti­mais žmo­nė­mis, Eval­das nu­si­pel­no pa­gar­bos, to­dėl tu­ ri bū­ti dvi­gu­bai įver­tin­tas – ne tik kaip olim­pi­nio me­da­lio lai­mė­to­jas.

And­riaus Alek­sand­ra­vi­čiaus nuo­tr.

Li­ko tie pa­tys pen­ki drau­gai, iš jų du pa­grin­di­niai – ka­dai­se Ši­lu­tė­ je fut­bo­lą žai­dęs da­bar Drus­ki­nin­ kuo­se su tė­vu gy­ve­nan­tis Pau­lius Rau­dys ir grai­kų-ro­mė­nų im­ty­nių spor­ti­nin­kas vil­nie­tis Ju­lius Ma­tu­ ze­vi­čius.

„Ne­ga­lė­jau su Do­vi­le ir ma­žu vai­ku gy­ven­ti Olim­pi­nio cent­ro ba­ra­kuo­ se, kur pra­lei­dau il­gą lai­ką. Bū­ti at­ skir­tam at­stu­mo – la­bai sun­ku, kai jų ne­ma­tau, man liūd­na. Bet be­veik kas­dien bend­rau­ju per skai­pą, to­ dėl daug lai­ko pra­lei­džiu prie kom­ piu­te­rio“, – pri­si­pa­žįs­ta E.Pet­ raus­kas.

Jau grei­tai, rug­sė­jį, Do­vi­lė ir Gus­tė at­skris ato­sto­gau­ti į Lie­tu­ vą. O pa­skui jie vi­si kar­tu ke­liaus pail­sė­ti nuo spor­to į Ai­ri­ją.

Eval­das jau da­bar skai­čiuo­ja die­ nas ir va­lan­das, kai ga­lės pa­ma­ty­ ti my­li­mą­ją ir duk­re­lę. Jis nie­ka­da ne­pa­mirš jaus­mo, kai vos gi­mu­ sią Gus­tę lai­kė ant ran­kų Slai­go mies­te. „Nuos­ta­bus, ne­pa­kar­to­ja­mas jaus­mas...“ – nu­klys­ta praei­tin bok­si­nin­kas.

Kas sva­res­nis – bron­zos me­da­ lis ar duk­ra? „Duk­ra, – ne­dve­jo­da­ mas at­sa­ko E.Pet­raus­kas. – Me­da­ lis spor­ti­nin­kui la­bai svar­bu, ta­čiau vai­ko gi­mi­mas – su nie­kuo ne­pa­ly­ gi­na­mas da­ly­kas.“

21

Šeštadienis, rugsėjo 1, 2012

aukštyn žemyn My­ko­las Laiš­ko­nis, ar­ba Mi­chae­lis Lais­ ko­nis, kaip įra­šy­ta ame­ri­kie­čio pa­se, – pa­pras­tas, kuk­liai ap­si­ren­gęs ne­di­de­ lio ūgio vy­ras, vei­ do bruo­žais pri­me­ nan­tis sa­vo dė­dę – kau­nie­tį pro­fe­so­rių in­fek­to­lo­gą Al­vy­dą Laiš­ko­nį. Michae­ lis – vienas ge­riau­ sių pa­sau­lio kon­di­ te­rių.

No­rė­da­ mas pra­ gy­ven­ti, įsi­dar­bi­ nau vir­tu­ vė­je. Jau po ke­lių mė­ne­sių atė­jo su­ pra­ti­mas, kad tai ma­no ke­ lias.

Atradimai: M.Laiskonis Lietuvoje pirmą kartą pamatė lazdyno riešutą su kevalu, atrado silkę ir grybus.

And­riaus Alek­sand­ra­vi­čiaus nuotr.

Elitinio kulinaro filosofija: gy­ve­ni­mas pri­klau­so nuo mais­to Man­tas La­pins­kas

m.lapinskas@kaunodiena.lt

Su­ra­do po 100 me­tų

Vie­nas iš žy­miau­sių kon­di­te­rių pa­ sau­ly­je – ne pa­pras­tas vi­rė­jas, bet eli­ti­nės vir­tu­vės vir­tuo­zas.

Sve­čias iš JAV Lie­tu­vo­je vie­ ši pir­mą kar­tą. Sa­vo gi­mi­nes Kau­ ne jis su­ra­do per in­ter­ne­tą, praė­jus dau­giau nei 100 me­tų po to, kai jo pro­se­ne­lis XX a. pra­džio­je iš Pas­ va­lio ra­jo­no emig­ra­vo į JAV ir čia ve­dė len­kai­tę.

do­tis in­ter­ne­tu ir ieš­ko­ti bend­ra­ pa­var­džių, ji ra­do daug straips­nių apie in­fek­to­lo­gi­ją. „Vi­sa­da ieš­ko­da­mas in­for­ma­ ci­jos apie mū­sų pa­var­dę pa­ste­bė­ da­vau Al­vy­dą, jo straips­nius. At­li­ kau ne­ma­žą ty­ri­mą, vė­liau ėmė­me su­si­ra­ši­nė­ti – taip ir paaiš­kė­jo vi­ sa tie­sa. Mes ži­no­jo­me, kad eg­ zis­tuo­ja mū­sų gi­mi­nės Lie­tu­vo­ je, ta­čiau vi­sa­da gal­vo­da­vo­me, ar jie ži­no, kad eg­zis­tuo­ja­me mes“, – sa­kė M.Lais­ko­nis.

Su­ga­vo ame­ri­kie­tiš­ką sva­jo­nę

Lan­kė­si Ni­co­las Sar­ ko­zy, ki­no žvaigž­ dės, pa­vyz­džiui, To­mas Crui­se’as, dai­ni­nin­kas Da­vi­das Bo­wie.

„Iš­ti­są am­žių mes nie­ko ne­ži­ no­jo­me apie My­ko­lą. Ma­no tė­ vas ir jo pro­se­ne­lis bu­vo bro­liai, ta­čiau kai pa­sta­ra­sis iš­va­žia­vo į Ame­ri­ką, taip vis­kas ir už­si­mir­ šo. Ma­no tė­čiui ta­da te­bu­vo tre­ji me­tu­kai, o jo bro­liui, My­ko­lo pro­ se­ne­liui, – dvi­de­šimt, kai emig­ra­ vo“, – žvelg­da­mas į sa­vo sū­nė­ną pa­sa­ko­jo Kau­no kli­ni­kų In­fek­ ci­nių li­gų kli­ni­kos Svei­ka­tos ap­ sau­gos mi­nis­te­ri­jos kon­sul­tan­tas pro­fe­so­rius ha­bi­li­tuo­tas dak­ta­ras Al­vy­das Laiš­ko­nis.

Iš­ti­są šimt­me­tį Lie­tu­vo­je ir ki­ ta­pus At­lan­to gy­ve­nan­tys gi­mi­ nės nie­ko vie­ni apie ki­tus ne­ži­no­ jo – mi­rė pro­fe­so­riaus tė­vas, mi­rė jo bro­lis, Mi­chae­lio pro­se­ne­lis. Tik Mi­chae­lio ma­mai pra­dė­jus nau­

Du kar­tus 40 me­tų Mi­chae­lis bu­vo iš­rink­tas ge­riau­siu Ame­ri­kos kon­ di­te­riu. 2007 m. jis ta­po ge­riau­siu pa­sau­lio kon­di­te­riu ir pel­nė Ja­me­ so Bear­do ap­do­va­no­ji­mą. Pas­ta­ ra­sis ku­li­na­ras lai­ko­mas vir­tu­vės die­vai­čiu. „Taip, esu ta­pęs ge­riau­sias – ta­ čiau tai ne­bu­vo čem­pio­na­tas, ku­ riam rei­kė­jo ga­min­ti spe­cia­lų pa­ tie­ka­lą. Tie­siog ma­no dar­bus il­gai ver­ti­no su­da­ry­ta ko­mi­si­ja iš spe­ cia­lis­tų ir ku­li­na­ri­jos žur­na­lis­tų“, – pa­sa­ko­jo M.Lais­ko­nis.

Jis ne­bai­gė jo­kios spe­cia­lios vi­ rė­jų mo­kyk­los ar uni­ver­si­te­to. Vi­ sas sa­vo ži­nias vy­ras su­kau­pė do­ mė­da­ma­sis mais­to ga­mi­ni­mu ir dirb­da­mas vir­tu­vė­se – pra­dė­jo nuo duo­nos ga­mi­nių ke­pi­mo sa­vo drau­ go par­duo­tu­vė­lė­je. „Bu­vau dvi­de­šimt­me­tis ir lan­ kiau me­n ų mo­k yk­l ą, kur bu­vo dės­to­ma ta­py­ba ir fo­tog­ra­fi­ja, ta­ čiau nu­spren­džiau pa­da­ry­ti per­ trau­k ą. No­r ė­d a­m as pra­g y­ven­t i, įsi­dar­bi­nau vir­tu­vė­je. Jau po ke­ lių mė­ne­sių atė­jo su­pra­ti­mas, kad tai ma­no ke­lias, o vė­liau pri­si­dė­jo ir aist­ra ga­min­ti. Ir taip jau dvi­ de­šimt me­tų“, – šyp­so­si M.Lais­ ko­nis.

Tu­ri sa­vi­tą požiūrį

Vy­ras prieš ke­le­tą mė­ne­sių bai­gė sa­vo kar­je­rą vie­na­me žy­miau­sių Niu­jor­ko res­to­ra­nų „Le Ber­nar­ din“, ku­ris įsi­kū­ręs ša­lia Brod­vė­ jaus ir Cent­ri­nio par­ko.

Da­bar jis kū­ry­bos di­rek­to­rius Niu­jor­ko ku­li­na­ri­jos švie­ti­mo ins­ ti­tu­te. Lie­tu­viš­kų šak­nų tu­rin­tis ku­li­na­ras sa­vo pa­tir­ti­mi da­li­ja­si su stu­den­tais. „Gy­ve­ni­mas pri­klau­so nuo mais­ to – kai mais­tas ge­ras, tai ir žmo­nės lai­min­gi. Dėl to aš pa­si­rin­kau to­kį gy­ve­ni­mo bū­dą“, – pa­sa­ko­jo Ame­ ri­kos lie­tu­vis.

Tik­ro­sios žvaigž­dės

„Ar aš ga­mi­nau įžy­my­bėms? O, taip! Net neat­si­me­nu vi­sų, užė­ju­ sių į mū­sų res­to­ra­ną ne­to­li Cent­ri­ nio Par­ko. Daž­nai už­suk­da­vo po­li­

ti­kai, lan­kė­si bu­vęs Pran­cū­zi­jos pre­zi­den­tas Ni­co­las Sar­ko­zy, ki­ no žvaigž­dės, pa­vyz­džiui, To­mas Crui­se’as, dai­ni­nin­kas Da­vi­das Bo­ wie“, – var­di­jo M.Lais­ko­nis.

Kal­bė­da­mas apie tai, ką pa­ra­gau­ti siū­ly­tų tu­ris­tui Niu­jor­ke, M.Lais­ ko­nis tei­gė, kad šis mies­tas – tar­si di­de­lis ver­dan­tis puo­das, ku­ria­me mai­šo­si vi­sos kul­tū­ros ir čia ga­li­ma pa­si­rink­ti bet ko­kią vir­tu­vę. Niu­ jor­kas siū­lo vi­są ska­lę – nuo mais­ to gat­vė­je iki aukš­to­sios ku­li­na­ri­ jos res­to­ra­nų.

Res­to­ra­ne, ku­rio kon­di­te­riams va­ do­va­vo M.Lais­ko­nis, dir­bo 40 vi­rė­jų.

Jie mais­tą ga­min­da­vo 100 žmo­nių.

Pir­miau­siai bū­da­vo pie­šia­mas pa­tie­ka­lo es­ki­zas. Vė­liau vi­rė­jų ko­man­da ap­tar­da­vo, ko­kius pro­ duk­tus nau­dos, o tik po to mais­tas ruo­šia­mas ir ra­gau­ja­mas.

Kiau­ši­nio lukš­te – desertas Jei tu­rė­t ų ga­l i­my­bę pa­ga­m in­t i tik vie­ną pa­tie­ka­lą, M.Lais­ko­nis rink­tų­ si de­ser­tą kiau­ši­nio lukš­te. „La­bai pa­pras­tas, ta­čiau kar­tu ir la­bai su­dė­tin­gas de­ser­tas. Jį va­di­na­me tie­ siog „Kiau­ši­niu“.

At­sar­g iai nu­pjo­vus kiau­ši­nio vir­šū­ nė­lę, li­kęs try­nys ir bal­ty­mas ati­de­ da­mi į šo­ną ir ne­nau­do­ja­mi. Į kiau­ši­n io lukš­tą de­da­m i sluoks­ niai šo­ko­la­di­nio kre­mo, skys­tos ka­ ra­me­lės, ka­ra­me­lės putėsių, ant vir­ šaus už­var­vi­na­ma ke­le­tas la­šų na­tū­ ra­laus kle­vų si­ru­po ir už­beria­ma jū­ ros drus­kos. Šis de­ser­tas pa­tie­kia­mas kaip staig­ me­na“.

„Le Ber­nar­din“ pres­ti­žiš­kiau­sio „Mi­che­lin gi­do“ ver­ti­ni­mo ska­lė­je tu­ri tris žvaigž­du­tes. Taip įver­ti­nti tik sep­ty­ni Niu­jor­ko res­to­ra­nai.

M.Lais­ko­n is bend­ra­d ar­b iau­ ja su „Ritz Carl­ton“ vieš­bu­ čių tink­lu Kai­ma­nų sa­lo­se, pa­ta­ ri­a „Star­bucks“ tink­lui ir ke­lioms aukš­čiau­sio ly­gio kon­di­te­ri­jos par­ duo­tu­vė­lėms To­ki­ju­je.

Sil­kės, spur­gos ir gry­bai

M.Lais­ko­nis la­bai mėgs­ta pran­cū­ ziš­ką vir­tu­vę, ta­čiau ga­min­ti la­ biau­siai pa­tin­ka ja­po­niš­kus pa­tie­ ka­lus. „Nie­ka­da ga­min­da­mas ne­si­kon­ cent­ruo­ju į vie­nos ku­rios nors ša­ lies vir­tu­vę – ma­ne vi­sa­da la­biau do­mi­na ieš­ko­ji­mas, no­ras pa­ga­ min­ti ge­riau, su­kur­ti ką nors nau­ jo. Ga­mi­nant evo­liu­cio­nuo­ti“, – šyp­so­jo­si pa­šne­ko­vas. „Prieš at­vyk­da­mas apie lie­tu­ viš­ką vir­tu­vę ži­no­jau la­bai ma­žai, ta­čiau ji man la­bai pa­ti­ko. Ma­ nau, kad ma­no ki­tas pro­jek­tas bus jos ty­ri­nė­ji­mas, nes ji la­bai įdo­mi.

At­ra­dau sil­kę, ku­ri ma­ne su­ža­vė­ jo. Bu­vo­me Kur­šių ne­ri­jo­je – jū­ sų rū­ky­tos žu­vys... Jos nuo­sta­bios.

Išs­kir­čiau lie­tu­viš­kus gry­bus ir spur­gy­tes“, – sa­vo ke­lių die­nų lie­ tu­viš­ka ku­li­na­ri­ne pa­tir­ti­mi da­li­jo­ si pro­fe­sio­na­lus vi­rė­jas.

Pro­fe­so­rius A.Laiš­ko­nis pra­si­ta­ rė, kad jo sū­nė­nas Lie­tu­vo­je pir­mą kar­tą pa­ma­tė laz­dy­no rie­šu­tą su ke­va­lu – iki tol jam te­ko re­gė­ti tik lukš­ten­tus rie­šu­tus.

No­rė­da­mas ge­riau pa­žin­ti nau­ ją tau­tą, M.Lais­ko­nis vi­sa­da at­vy­ kęs pir­miau­siai už­su­ka į tur­gų – čia ga­li­ma pa­ma­ty­ti, ką vie­ti­niai žmo­ nės val­go. Ša­lia To­ki­jo, Ban­ko­ko tur­gų da­bar jo ko­lek­ci­jo­je pui­kuo­ sis ir Kau­no tur­gūs.

22

Šeštadienis, rugsėjo 1, 2012

aukštyn žemyn

Sim­bo­lis: San­ta Ma­ria dell‘Isola baž­ny­čia yra Tro­pė­jos vi­zi­ti­nė kor­te­lė.

Saulėtoje Tro­pė­joje ita­lai ap Ko­ne 3 000 me­tų gy­vuo­jan­tis vos ke­lių kvad­ra­ti­nių ki­lo­met­rų plo­to Ita­li­jos mies­ te­lis Tropėja tu­ris­tus trau­kia kriš­to­li­nio žyd­ru­mo jū­ros pa­plū­di­miais ir tuo, kad se­ na­mies­tį ant aukš­to skar­džio nuo jū­ros ban­gų tes­ki­ria vos pus­šim­tis met­rų.

Lo­re­ta Ga­lu­baus­kie­nė

l.galubauskiene@kaunodiena.lt

Pės­čio­mis iki vieš­bu­čio

Pipirai: aštrūs vietiniai prieskoniai gardina daugybę patiekalų.

Tie­sa, kad Ita­li­jo­je vieš­bu­čius rei­ kia rink­tis itin ap­dai­riai ir bū­ti pa­ si­ren­gu­siems ne­ti­kė­tu­mams, ir vėl pa­si­tvir­ti­no. Va­di­na­mie­ji an­ti­ki­niai ita­liš­ki vieš­bu­tė­liai in­ter­ne­to sve­ tai­nė­se daž­nai pri­sta­to­mi pa­mirš­ tant pa­mi­nė­ti reikš­min­gas de­ta­les.

Na, kad ir tai, jog prie jų pri­va­žiuo­ ti... neį­ma­no­ma.

At­vy­kus į Tro­pė­ją ne­pa­dė­jo nei au­to­mo­bi­lio na­vi­ga­cijos sis­te­ma, nei že­mė­la­pis, nes ke­lio ženk­lai by­ lo­jo ką ki­ta – vi­sur įva­žiuo­ti drau­ džia­ma.

Su­kant ra­tus ap­link pa­ga­liau trū­ ko kant­ry­bė ir, pa­li­kus au­to­mo­bi­lį to­lė­liau, te­ko kiū­tin­ti iki ar­ti­miau­ sio vieš­bu­čio pės­čio­mis. Pa­si­ti­kęs

ad­mi­nist­ra­ci­jos at­sto­vas šyp­so­da­ ma­sis pa­siū­lė pa­slau­gą – per se­na­ mies­tį pa­ly­dė­ti iki sa­vo vieš­bu­čio, o la­ga­mi­nus at­vež­ti tar­ny­bi­niu au­to­ mo­bi­liu, ku­ris, be­je, su daik­tais at­ vy­ko be­veik po va­lan­dos.

Ieš­ko­ji­mo ir ap­si­gy­ve­ni­mo pro­ ce­dū­ra tru­ko ko­ne dvi va­lan­das, nors pa­ts mies­te­lis teu­ži­ma 3,6 kv. km plo­tą.

Pap­lū­di­miai – smė­lė­ti

Tro­pė­ja – vie­nas iš se­niau­sių mies­ te­lių Ka­lab­ri­jos va­ka­ri­nė­je Vi­bo Va­len­ti­jos pro­vin­ci­jo­je, Pie­tų Ita­ li­jo­je, itin gau­siai lan­ko­ma tu­ris­tų vie­ta. Ti­rė­nų jū­ros pa­kran­tė­je įsi­ kū­ręs ku­ror­tas gar­sus nuo Se­no­ vės ro­mė­nų im­pe­ri­jos lai­kų, pir­ mą­kart pa­mi­nė­tas V am­žiu­je pr. m. e., o vi­du­ram­žiais bu­vęs svar­ bus pre­ky­bos uos­tas.

Įs­pū­din­gas se­na­mies­tis, siau­ros jau­kios gat­ve­lės, ve­dan­čios tie­siai ant jū­ros skar­džio, – vi­sa tai su­ ku­ria ne­pa­kar­to­ja­mai ža­vią ita­liš­ ką at­mos­fe­rą.

Pag­rin­di­nis sim­bo­lis, ta­pęs Tro­ pė­jos vi­zi­ti­ne kor­te­le, – San­ta Ma­ ria dell‘Isola baž­ny­čia, be­ne­dik­ti­nų vie­nuo­lių pa­sta­ty­ta pa­kran­tė­je ant kal­vos. XII a. nor­man­diš­ko sti­liaus ar­chi­tek­tū­ros še­dev­ras prieš šimt­ me­tį bu­vo nu­nio­ko­tas že­mės dre­ bė­ji­mo, ta­čiau ir vėl at­sta­ty­tas.

Smė­lė­ti Ti­rė­nų jū­ros pa­plū­di­miai ski­ria­si nuo ak­me­nin­gų prie Jo­ni­jos jū­ros. Dėl iš­skir­ti­nės gam­tos gro­žio ne vie­nas jų pa­ten­ka tarp gra­žiau­ sių­jų Eu­ro­po­je: vie­no­je pu­sė­je ty­ vu­liuo­ja kriš­to­li­nio skaid­ru­mo jū­ ra, ki­to­je – skar­džiai.

Pak­lau­sus apie ma­ fi­ją, dau­gu­ma at­sa­ko juo­kais ar­ba sten­gia­ si pa­suk­ti po­kal­bį ki­ta link­me.

Po­pu­lia­riau­sias pa­plū­di­mys Tro­ pė­jo­je – Ro­ton­da, esan­tis prie pat se­na­mies­čio, įsi­kū­ru­sio ant 60 m aukš­čio skar­džio: čia mėgs­ta­ma pa­ ly­dė­ti jū­ron be­si­lei­džian­čią sau­lę.

23

Šeštadienis, rugsėjo 1, 2012

aukštyn žemyn Vie­no­ je pu­sė­je ty­vu­liuo­ ja kriš­ to­li­nio skaid­ ru­mo jū­ ra, ki­to­ je – skar­ džiai.

Pri­pa­ži­ni­mas: Tro­pė­ja – vie­nas iš po­pu­lia­riau­sių Va­ka­rų Ka­lab­ri­jos ku­ror­tų.

Lo­re­tos Ga­lu­baus­kie­nės nuo­tr.

Ho­ri­zon­tas: nuo skar­džio at­si­ve­ria pui­kus vaiz­das į jū­rą.

pie ma­fi­ją kal­ba ne­no­riai Ka­ra­liau­ja pa­pri­kos ir svo­gū­nai

Įp­ras­ta, kad prie jū­rų ply­tin­čio­se vie­to­vė­se ti­pi­niai pa­tie­ka­lai – žu­ vų, ta­čiau ne Ka­lab­ri­jo­je, nors ir ska­lau­ja­mo­je dvie­jų – Ti­rė­nų ir Jo­ ni­jos – jū­rų. Sa­ko­ma, kad net kaž­ ka­da čia vieš­pa­ta­vę grai­kai, įkū­rę sa­vo ko­lo­ni­jas, nors ir bu­vo žve­ jų tau­ta, mė­są mėg­da­vę val­gy­ti la­ biau nei žu­vis.

Se­na­mies­čio res­to­ra­nė­liai, kur va­ka­rop sta­le­liai iš­ne­šami tie­siog ant grin­di­nio siau­ro­se gat­ve­lė­se po at­vi­ru dan­gu­mi, kvie­čia pa­ra­gau­ti įvai­rių kiau­lie­nos, avie­nos, jau­tie­ nos pa­tie­ka­lų. Tie­siog bū­ti­na pa­ ska­nau­ti keps­nių su ke­tu­rių sū­rių pa­da­žu – ita­lai juos ga­mi­na ne­pa­ kar­to­ja­mo sko­nio.

Mėgs­tan­tieji ti­ra­mi­su Pie­tų Ita­li­ jo­je daž­niau­siai lie­ka nie­ko ne­pe­šę.

Itin karš­to­mis va­sa­ro­mis me­niu jo ras­ti sun­ku – tai po­pu­lia­ru šiau­rė­ je, ta­čiau Tro­pė­jo­je ga­li­ma pa­sma­ li­žiau­ti ki­tu iš­skir­ti­niu ska­nės­tu – tar­tu­fo: ke­lių rū­šių le­dų de­ser­tu su šo­ko­la­du.

Na, o svar­biau­sia, ko rei­kia ne­pa­ mirš­ti čia ap­si­lan­kius, – ypa­tin­gų­ jų ait­rių­jų pa­pri­kų ir sal­džių­jų rau­ do­nų­jų Tro­pė­jos svo­gū­nų ci­pol­la di Tro­pea, įtrauk­tų net į Sau­go­mų kil­ mės vie­tos ir geog­ra­fi­nių nuo­ro­dų re­gist­rą. Šie svo­gū­nai sko­niu tik­rai ski­ ria­si nuo mums įpras­tų – neašt­

rūs ir la­bai ska­nūs. Be jų, sa­lo­tos ir mė­sos pa­tie­ka­lai gau­siai gar­di­na­ mi tra­di­ci­niais džio­vin­tais čiob­re­ liais, ku­rių ga­li­ma įsi­gy­ti net su­ve­ ny­rų par­duo­tu­vė­se.

Bū­ki­te bud­rūs: esa­te se­ka­mi!

Ita­li­jo­je par­duo­tu­vė­se neat­si­pa­ lai­duo­ki­te ir ne­sku­bė­ki­te iš­lėk­ti su pir­ki­niais, ne­pa­siė­mę pir­ki­mo kvi­to. Fi­nan­sų po­li­ci­jos au­to­mo­ bi­liai, lė­tai va­ži­nė­jan­tys tu­ris­tų pil­no­mis gat­ve­lė­mis, nors ir at­ ro­do ne­pas­te­bi­mi, bet dir­ba sa­ vo dar­bą: po­li­ci­nin­kai tik­ri­na, ar par­da­vė­jas duo­da kvi­tą pir­kė­jui.

Taip sten­gia­ma­si ko­vo­ti su še­šė­ li­niu vers­lu. Įdo­miau­sia, kad ne­pa­tei­kus pir­ ki­nio kvi­to bau­džia­mi abu: ir par­ da­vė­jas, ir pir­kė­jas, to­dėl ne­re­tai par­da­vė­jas tie­siog bruk­te įbru­ ka pir­ki­nio kvi­tą per­kan­čia­jam į ran­ką.

At­ro­do, Tro­pė­jo­je rū­pi­na­ma­si ne tik eko­no­mi­ne tvar­ka, bet ir fi­nan­ si­niu sau­gu­mu. Štai ma­ža­me cent­ ri­nia­me ban­ke, įė­jus pro dvi­gu­bas stik­li­nes lau­ko du­ris, šios už­si­da­ ro, nu­ske­nuo­ja­ma, ar neį­si­ne­ša­te gink­lo, ir tik tuo­met at­si­ve­ria ant­ ro­sios du­rys, leis­da­mos įei­ti vi­dun.

Vi­sa tai ne­bū­tų keis­ta did­mies­ty­je, bet mies­te­ly­je, tu­rin­čia­me ma­žiau nei 7 tūkst. gy­ven­to­jų, at­ro­do la­ bai neįp­ras­tai.

„Krikš­ta­tė­vio“ ak­to­riaus gim­ti­nė

Ma­žy­tė Tro­pė­ja tu­ri sa­vo žvaigž­ džių. Iš čia ki­lęs fut­bo­li­nin­kas ir ak­to­rius Ra­fas Val­lo­ne, vai­di­nęs gar­sia­ja­me fil­me „Krikš­ta­tė­vis 3“.

Be­je, apie ma­fi­ją. Ne ma­žiau nei Si­ci­li­jos Co­sa Nost­ra, Ka­lab­ri­jo­ je gar­si Ndrang­he­ta or­ga­ni­zuo­ta gru­puo­tė. Pa­sau­lio laik­raš­čiai mir­ ga in­for­ma­ci­ja apie jos juo­dus dar­ bus, nors prieš ge­rą pus­me­tį ir bu­ vo su­lai­ky­tas bo­sas.

Vie­ti­nių pa­klau­sus apie ma­fi­ ją, dau­gu­ma at­sa­ko ar­ba juo­kais, ar­ba sten­gia­si pa­suk­ti po­kal­bį ki­ ta link­me. Vis dėl­to vė­liau pra­si­ta­ ria­ma, kad, be vi­sa ko, kas­die­nia­ me gy­ve­ni­me ji ban­do kont­ro­liuo­ti van­dens tie­ki­mą ir šiukš­lių ve­ži­mo vers­lą. Tai iš tie­sų ak­tua­lu, juo­lab kai vi­są va­sa­rą re­gio­ną var­gi­na ko­ ne 40 laips­nių kait­ra.

Kur ga­li­ma pa­si­slėp­ti nuo ke­pi­ nan­čios Ka­lab­ri­jos sau­lės? Si­los kal­nuo­se! Šia­me na­cio­na­li­nia­me par­ke ita­lai ne tik mėgs­ta sli­di­nė­ti žie­mą, bet ir iš­ky­lau­ja vi­sus me­tus.

Nuo Tro­pė­jos iki jų – tik vie­na va­ lan­da va­žiuo­ti au­to­mo­bi­liu.

Va­sa­rą pa­ki­lus į dau­giau nei 1 500 m aukš­tį, tem­pe­ra­tū­ra su­ma­ žė­ja be­veik 15 laips­nių ir aki­mir­ką pa­si­jun­ti tar­si Lie­tu­vo­je: kū­ną ap­ gau­bia ma­lo­ni gai­va, o prieš akis at­si­ve­ria mū­sų miš­kus pri­me­nan­ tys vaiz­dai.

Va­ka­rie­nė: ma­žo­se gat­ve­lė­se pri­sės­ti kvie­čia jau­kūs res­to­ra­nai.

24

Šeštadienis, rugsėjo 1, 2012

aukštyn žemyn

Ra­šy­to­jui Vy­tau­ tui Ažu­ši­liui ir jo žmo­nai Onai gy­ve­ ni­mas ne­pa­šykš­tė­ jo iš­ban­dy­mų. Juos at­lai­kiu­si po­ra – iki šiol kar­tu. Dei­man­ti­ nė Ažu­ši­lių san­tuo­ ka va­kar bu­vo įre­ gist­ruo­ta Vil­niaus san­tuo­kų rū­muo­se, o Šv.Ra­po­lo baž­ny­ čio­je po­ra at­nau­ji­no san­tuo­kos įža­dus.

Akib­rokš­tas: „Ar ga­li bū­ti, kad 60 san­tuo­kos me­tų pra­bė­go kaip vie­na die­na?“ – ste­bi­si dei­man­ti­nes ves­tu­ves at­šo­kę O. ir V.Ažu­ši­liai.

Margaritos Vorobjovaitės nuotr.

Bend­ro gy­ve­ni­mo dei­man­tai Lai­ma Že­mu­lie­nė l.zemuliene@diena.lt

Ple­ve­no ge­ras jau­du­lys

V.Ažu­ši­lis sa­ko, kad 60 bend­ro gy­ ve­ni­mo me­tų pra­lė­kė kaip vie­na die­na. Ona – rea­ly­bės šou ant­ro­ sios vie­tos lai­mė­to­ja – pa­dė­tį ban­ do su­švel­nin­ti: „Kaip še­šios die­ nos.“ Dei­man­ti­nių ves­tu­vių iš­va­ka­ rė­se dien­raš­čio žur­na­lis­tai ap­si­ lan­kė pui­kia­me ir erd­via­me Ažu­ ši­lių na­me ne­to­li mies­to cent­ro.

Kai čia su­va­žiuo­ja vai­kai, anū­kai ir proa­nū­kiai, nuo kle­ge­sio kil­no­ ja­si sto­gas.

Jau­nys­tė­je Vy­tau­tas sva­jo­jo ra­šy­ ti, o Ona – pieš­ti. Gy­ve­ni­mas taip su­si­klos­tė, kad abu ta­po eko­no­ mis­tais.

Prieš dei­man­ti­nes ves­tu­ves 83 me­tų Vy­tau­tą ir ke­le­riais me­tais jau­nes­nę Oną slė­gė dau­gy­bė rū­ pes­čių: kaip vis­kas bus, ar vi­si bus pa­ten­kin­ti? O kur dar dra­bu­žiai, gro­žio sa­lo­nas?

O.Ažu­ši­lie­nė ne­no­rė­jo at­ro­dy­ ti pra­sčiau kaip rea­ly­bės šou Tau­ jė­nų dva­re, to­dėl šven­tei įsi­gi­jo dvi su­kne­les: aly­vi­nę – ce­re­mo­ni­joms, švie­siai mė­ly­ną – po­ky­liui.

Pri­si­mi­ni­mai spau­džia aša­rą

Į dei­man­ti­nę san­tuo­ką Ažu­ši­lius at­ve­dė mei­lė. Anot Onos, jei­gu žmo­nės my­li vie­nas ki­tą, tai ir gy­ ve­na kar­tu. Tai tu­ri įta­kos ir svei­ ka­tai, ir nuo­tai­kai.

Vy­tau­tas žmo­ną pa­pil­dė, kad, be mei­lės, rei­kia dar ir pa­si­ti­kė­ji­ mo, su­ta­ri­mo, pa­gar­bos – kad gy­ ve­ni­mą ga­lė­tum kal­ti ran­ka ran­kon, o sun­kią va­lan­dą at­si­rem­ti vie­nas į ki­tą. O rem­tis vie­nam į ki­tą jiems rei­kė­jo dau­gy­bę kar­tų – dėl „blo­ gų“ biog­ra­fi­jų su­tuok­ti­niai daž­nai bū­da­vo at­lei­džia­mi iš dar­bo. „Nep­riė­mė nei ma­nęs į aukš­tą­ją

mo­kyk­lą dėl biog­ra­fij­ os, nei Onu­ tės, nu­ma­ty­tos iš­trem­ti, ta­čiau pa­bė­gu­sios nuo trem­ties. Ji no­rė­ jo sto­ti į Dai­lės institutą“, – pa­sa­ ko­jo Vy­tau­tas.

Juo­du su­si­ti­ko ir su­si­pa­ži­no tuo­ met vei­ku­sia­me Vi­sa­są­jun­gi­nia­me nea­ki­vaiz­di­nia­me fi­nan­si­nia­me ins­ti­tu­te. Abu įsto­jo į šio ins­ti­tu­to Vil­niaus fi­lia­lą. Vis dėlto drau­gys­ tė pra­si­dė­jo ne iš kar­to.

Kol iš­si­mau­do, per­ si­ren­gia, ant sta­lo jau ga­ruo­ja cu­ki­ni­jų bly­ne­liai, ku­riuos iš­ ke­pa Vy­tau­tas.

Pri­si­mi­nus, kaip sau­sio 5-ąją, po jo var­da­die­nio va­ka­ro, au­to­bu­sų sto­te­lė­je pir­mą kar­tą pa­si­bu­čia­vo su bū­si­mą­ja žmo­na, V.Ažu­ši­liui net aša­ra iš­tryš­ko. Tą šal­tą žie­mos va­ ka­rą pra­si­dė­ju­siai mei­lės is­to­ri­jai, vė­liau su­tvir­tin­tai san­tuo­ka, te­ko at­lai­ky­ti ne­ma­žai iš­ban­dy­mų.

Nuo­pel­nus pri­ski­ria žmo­nai

Apie to­kį na­mą, ko­kia­me da­bar gy­ ve­na, Ažu­ši­liai ga­lė­jo tik pa­sva­jo­ ti. Jau­nai šei­mai daug ko trū­ko, ta­čiau, Onos nuo­mo­ne, ma­te­ria­ li­niai ne­pri­tek­liai šei­mą tik dar la­ biau su­bu­ria. „Sun­kiau­sia bu­vo, kad mus stum­ dė iš dar­bo į dar­bą. Oi, kiek kar­tų dėl tos biog­ra­fi­jos ji bu­vo at­leis­ta, – pa­de­ja­vo Vy­tau­tas. – Ir ma­ne gai­ nio­jo iš vie­no dar­bo į ki­tą.“ V.Ažu­ši­lis su­sio­rien­ta­vo, kad tiems gai­nio­ji­mams ga­li­ma at­ si­spir­ti moks­lu. Vy­ras ap­si­gy­nė bu­hal­te­ri­nės ap­skai­tos kan­di­da­ ti­nę di­ser­ta­ci­ją. Vė­liau įgi­jo fi­ nan­sų sri­ties ha­bi­li­tuo­to dak­ta­

ro laips­nį, ga­vo pro­fe­so­riaus var­dą. „Vi­sa tai – Onu­tės dė­ka. Ji pa­si­ šven­tu­si au­gi­no vai­kus, bui­ties rū­ pes­čius pri­siė­mė ant sa­vo pe­čių, o aš dirb­da­vau prie di­ser­ta­ci­jų, – pa­ sa­ko­jo V.Ažu­ši­lis. – Be­ne nuo 1973 m. pra­dė­jau dirb­ti Liau­dies ūkio spe­cia­lis­tų to­bu­li­ni­mo­si ins­ti­tu­ te. 17 me­tų bu­vau Aps­kai­tos ir fi­ nan­sų ka­ted­ros ve­dė­jas. Ta­čiau tai – di­des­nis Onu­tės nuo­pel­nas nei ma­no.“ „Oi ne, – už­pro­tes­ta­vo O.Ažu­ši­ lie­nė. – Rei­kė­jo ir ga­bu­mų, ir ta­len­ to, ir už­si­spy­ri­mo. At­si­me­nu, stu­ di­jų lai­kais aukš­to­sios ma­te­ma­ti­kos eg­za­mi­no mū­sų kur­so stu­den­tės nė­jo lai­ky­ti – bi­jo­jo. O jis atė­jo. Ir iš­lai­kė. Jau pir­mai­siais moks­lo me­ tais pa­ste­bė­jau, kad Vy­tau­tas – ne tik gra­žus, bet ir ga­bus.“

Pra­si­dė­jo ant­ra­sis kvė­pa­vi­mas

Ažu­ši­liai užau­gi­no dvi duk­te­ris – Snai­gę ir Ra­mu­nę. Pa­gal iš­si­la­vi­ni­ mą jos, kaip ir tė­vai, eko­no­mis­tės.

Snai­gė su­si­lau­kė dvy­nių Vy­tau­to ir Au­ri­mo, o Ra­mu­nė – Ei­gir­do. „Mū­sų vai­kai – vien duk­te­rys, o anū­kai – vien ber­niu­kai, – po­ kšta­vo Ažu­ši­liai. – Proa­nū­kių yra ir ber­niu­kų, ir mer­gai­čių.“ O.Ažu­ši­lie­nė sa­kė, kad di­džiau­ sias jos po­mė­gis – šei­ma. Jai ati­ duo­ta vi­sa jau­nys­tė, dip­lo­mai.

Iš tik­rų­jų, užau­gi­nus duk­te­ris, su­si­lau­kus anū­kų, įsi­kraus­čius gy­ ven­ti į pui­kų na­mą, mo­te­riai pra­si­ dė­jo tar­si ant­ra­sis kvė­pa­vi­mas.

Ji su­si­ra­do dau­gy­bę po­mė­gių: ket­ve­rius me­tus lan­kė Lo­ty­nų Ame­ri­kos li­ni­ji­nius šo­kius, jo­gą.

Da­ly­va­vo TV3 te­le­vi­zi­jos pro­jek­ te „Šau­niau­sios da­mos rin­ki­mai.

Lie­tu­vos perlai“. Sep­ty­ne­rius me­ tus lan­ko tai či tre­ni­ruo­tes.

Pas­ta­ruo­ju me­tu kiek­vie­ną ry­tą gar­baus am­žiaus mo­te­ris sku­ba į tai či tre­ni­ruo­tes prie Bal­to­jo til­to.

Rei­kia gul­ti 22 valandą

Mo­te­ris ke­lia­si dar prieš sau­lė­te­ kį. Anot jos, nuo­sta­bu kel­tis prieš sau­lė­te­kį, dėl to gy­ve­ni­mas il­gė­ja.

Pu­sę sep­ty­nių ry­to gru­pė jau pra­ de­da mankš­tą. Vie­nuo­lik­tą ji grįž­ ta na­mo vi­sa šla­pia. Kol iš­si­mau­do, per­si­ren­gia, ant sta­lo jau ga­ruo­ja cu­ki­ni­jų bly­ne­liai, ku­riuos iš­ke­pa Vy­tau­tas. „Ei­ti mie­go­ti bū­ti­nai rei­kia 22 va­ lan­dą. O jei­gu yra lai­ko die­ną, ga­ li­ma nu­snūs­ti po­gu­lio – tai gro­žio mie­gas, – mo­te­riš­kas pa­slap­tis at­ sklei­dė O.Ažu­ši­lie­nė. – Vi­są gy­ve­ ni­mą da­riau tik ge­rus dar­bus, nie­ kam nie­ko ne­pa­vy­dė­jau. Ma­nau, kad ge­ri dar­bai su­grįž­ta.“ Sa­ve iš­ban­dė rea­ly­bės šou

Rea­ly­bės šou „Lie­tu­vos per­lai. Šau­ niau­sios da­mos rinkimai“ – at­ski­ ras gar­baus am­žiaus su­lau­ku­sios aris­tok­ra­tiš­kos iš­vaiz­dos O.Ažu­ ši­lie­nės gy­ve­ni­mo pus­la­pis. Iš 500 už­pil­dy­tų an­ke­tų šou ren­gė­jai at­ rin­ko 10 da­ly­vių. Ren­gi­nys vy­ko ne­to­li Uk­mer­gės esan­čia­me Tau­ jė­nų dva­re. Įsit­rau­kus į rea­ly­bės šou, mo­te­ riai te­ko at­si­sa­ky­ti li­ni­ji­nių šo­kių.

Tai či, šo­kiai ir dva­ras – per di­de­ lis krū­vis. „Kai iš­va­žia­vau į dva­rą, ten bu­vau pus­me­tį – nuo rugp­jū­čio be­veik iki Nau­jų­jų me­tų. Bū­da­vo, gy­ve­na­me dva­re, ta­da trum­pam grįž­ta­me na­ mo. Pas­kui vėl krau­na­mės la­ga­mi­ nus ir vėl va­žiuo­ja­me į dva­rą. Per tą pus­me­tį pa­ma­čiau tiek, kiek sa­ vo gy­ve­ni­me ne­pa­ty­riau. Bu­vo la­ bai įdomu“, – džiau­gė­si O.Ažu­ši­ lie­nė.

Idė­ja gi­mė li­go­ni­nė­je

O kuo už­sii­ma lais­va­lai­kiu san­tū­ ru­sis eko­no­mis­tas V.Ažu­ši­lis? Pas­ ta­ruo­sius 20 me­tų pa­grin­di­nis Vy­ tau­to po­mė­gis – ra­šy­mas.

Kar­tą gu­lė­da­mas li­go­ni­nė­je jis skai­tė ro­ma­ną po ro­ma­no. Ypač pa­ti­ko fan­tas­ti­kos ir nuo­ty­kių ro­ ma­nai. Ta­da ir top­te­lė­jo min­tis: „Bet juk ir aš to­kį ga­lė­čiau pa­ra­šy­ ti.“ Ir per tris mė­ne­sius li­go­ni­nė­ je Vy­tau­tas į sto­rą są­siu­vi­nį su­me­tė fan­tas­ti­nį ro­ma­ną „Roneta“. „Ten su­ra­šiau tar­si tu­ri­nį, ap­ma­ tus. Grį­žus na­mo, dar rei­kė­jo daug dirbti“, – pa­tiks­li­no.

Ga­lu­ti­nai at­si­sa­kęs pri­va­taus vers­lo, V.Ažu­ši­lis pa­si­nė­rė į kū­ ry­bą. „Pra­dė­jau ra­šy­ti ro­ma­ną „Auk­ si­nis Sakalas“ – iš­gul­džiau sa­vo gim­to­jo kai­mo is­to­ri­ją į ke­tu­ris to­ mus, – pa­sa­ko­jo Vy­tau­tas. – Iš vi­ so iš­lei­dau 25 kny­gas.“ V.Ažu­ši­lis su­kū­rė dar vie­ną fan­ tas­ti­nį ro­ma­ną – „Dubleriai“. Jo plunks­nai pri­klau­so ir ro­ma­nai tri­ le­riai „Moša“ ir „Tina“.

Tarp ro­ma­nų ir uo­gie­nių

Vy­ras tiek įsi­trau­kė į ra­šy­mą, kad ne­be­li­ko lai­ko ki­tiems po­mė­giams. Žmo­na net bu­vo ne­pa­ten­kin­ta, kad per ma­žai dė­me­sio ski­ria jai. Ir vy­ ras nu­ta­rė „pasitaisyti“. Nau­jau­ sia­me kū­ri­ny­je – gy­ve­ni­mo ro­ma­ne „Per­lų dama“ jis iš­dės­tė ne­trum­pą žmo­nos gy­ve­ni­mo ke­lią.

Ki­ti po­mė­giai jį su­si­ra­do pa­tys.

Kai šią va­sa­rą Ona il­sė­jo­si prie Bal­ ti­jos jū­ros (dėl svei­ka­tos pro­ble­mų vy­ras ne­ga­li ke­liau­ti), Vy­tau­tui te­ ko im­tis šei­mi­nin­kau­ti. Vie­nin­te­lis ab­ri­ko­so me­dis jų so­de tiek už­de­ rė­jo vai­sių, kad vy­ras tik už gal­ vos su­siė­mė. Kai ab­ri­ko­sai pra­dė­jo kris­ti ant že­mės, Vy­tau­tas pa­si­rai­ to­jo ran­ko­ves ir puo­lė vir­ti uo­gie­ nę. Grį­žu­si iš pa­jū­rio, žmo­na ra­do 60 stik­lai­nių ab­ri­ko­sų uo­gie­nės.

V.Ažu­ši­lis šyp­so­jo­si: „Ry­tą nu­ ski­nu cu­ki­ni­ją ir ke­pu bly­ne­lius.

Onu­tė grįž­ta iš tai či, o kep­tu­vė­je jau čirš­ka bly­ne­liai.“

25

šeštadienis, rugsėjo 1, 2012

menas ir pramogos

Va­sa­ros pa­bai­gai – ryš­kūs jau­nų­jų po­tė­piai Nau­juo­sius moks­lo me­tus Vil­niaus dai­lės aka­de­mi­jos Kau­no dai­lės fa­kul­te­tas pa­si­tin­ka pa­ro­da „Jau­na Kau­no ta­py­ba 2012“, ku­rio­je – fa­kul­te­to ta­py­bos spe­cia­ly­bės ab­sol­ven­tų dar­bai.

„SIDABRINIS“ KONCERTŲ ABONEMENTAS

Kaina 100 Lt Orkestro vadovas Algimantas Treikauskas Rugsėjo 27 d., ketvirtadienį, 18 val.

G. Mahler – „Daina apie žemę“ Solistas – tarptautinių konkursų laureatas F. Schubert – Simfonija Nr. 8 „NebaigRUSLAN VILENSKY (violončelė, Latvija) toji“, h-moll Dirigentas MODESTAS PITRĖNAS LIETUVOS VALSTYBINIS SIMFONINIS Gruodžio 2 d., sekmadienį, 17 val.

ORKESTRAS Tango klasika Meno vadovas ir vyr. dirigentas ŠV. KRISTOFORO KAMERINIS ORKESTRAS Gintaras Rinkevičius Meno vadovas ir dirigentas Donatas Katkus Solistai: Solistas BJARKE MOGENSEN JOVITA VAŠKEVIČIŪTĖ (mecosopranas) VAIDAS VYŠNIAUSKAS (tenoras) (akordeonas, Danija) Dirigentas GINTARAS RINKEVIČIUS Dirigentas DONATAS KATKUS Programoje – kompozitorių C.Gardel, Lapkričio 16 d., penktadienį, 18 val.

A.Piazzolla, J.Gade kūriniai W. A. Mozart – Koncertas fortepijonui ir orkestrui Nr. 12, A-dur, KV 414 Gruodžio 13 d., ketvirtadienį, 18 val.

Muzika iš kino filmo „Karibų piratai“ H.Berlioz – Vokalinis ciklas balsui ir KAUNO MIESTO SIMFONINIS ORKESTRAS orkestrui „Vasaros naktys“, op. 7 Orkestro vadovas Algimantas Treikauskas S.Rachmaninov – Chorinė simfonija Solistė INDRĖ PETRAUSKAITĖ (fortepijonas) solistams, chorui ir orkestrui „Varpai“, Dirigentas STEPHEN ELLERY (Anglija) op. 35 LIETUVOS VALSTYBINIS SIMFONINIS Lapkričio 23 d., penktadienį, 18 val.

K. Burstein – Simfonija „Elixir“ ORKESTRAS Dainos balsui ir orkestrui Meno vadovas ir vyr. dirigentas KAUNO MIESTO SIMFONINIS ORKESTRAS Gintaras Rinkevičius Orkestro vadovas Algimantas Treikauskas KAUNO VALSTYBINIS CHORAS Solistė RITA NOVIKAITĖ (mecosopranas) Meno vadovas ir vyr. dirigentas Dirigentas KEITH BURSTEIN (Anglija) Petras Bingelis Solistai: Lapkričio 29 d., ketvirtadienį, 18 val.

P.Čaikovskij – Variacijos „Rokoko“ tema ASMIK GRIGORIAN (sopranas) VAIDAS VYŠNIAUSKAS (tenoras) C.Saint-Saëns – Koncertas violončelei LIUDAS MIKALAUSKAS (bosas) ir orkestrui Dirigentas GINTARAS RINKEVIČIUS KAUNO MIESTO SIMFONINIS ORKESTRAS Mieli klasikinės muzikos gerbėjai, Filharmonijos koncertų abonementas gali tapti puikia dovana Jūsų draugams, artimiesiems ar verslo partneriams. Kviečiame įsigyti „Sidabrinį“ abonementą, kiekis ribotas. „Auksinis“ koncertų abonementas jau išparduotas.

Abonementai parduodami Kauno filharmonijos kasoje antradieniais–sekmadieniais 14–18 val. Informacija teikiama tel. (8 37) 200 478, 203 547. Internetinis adresas www.kaunofilharmonija.lt.

Ket­vir­ta­die­nį ati­da­ry­to­je pa­ro­do­je pri­sta­to­mi jau­ni me­ni­nin­kai, stu­ di­jas bai­gę prieš ke­le­rius me­tus ir ak­ty­viai da­ly­vau­jan­tys pa­ro­do­ se, Lie­tu­vo­je ir už­sie­ny­je: Žyd­ri­ ja Ja­nu­šai­tė, Vai­da Ta­mo­še­vi­čiū­tė, Po­vi­las Ra­ma­naus­kas, Mil­da Sta­ ni­nie­nė, Jū­ra­tė Kluo­nė, Mil­da Gai­ liū­tė, Jus­tė Svirs­kai­tė, Ai­nė Ja­cy­tė, Ig­nas Gleix­neris, Ju­li­ja Kle­vins­ kai­tė, Lu­kas Kol­mo­gor­ce­vas, Ed­ vi­nas Kli­mas, Li­na Šni­rai­tė, Al­ma Vei­ve­ry­tė, Gin­ta­rė Mar­čiu­ly­nai­tė, Mo­ni­ka Ado­ma­vi­čiū­tė, Lau­ry­nas Leo­nai­tis.

Pa­ro­do­je ga­li­ma iš­vys­ti ir ma­ gist­ran­tū­ro­je te­bes­tu­di­juo­jan­čių, ta­py­bo­je dar tik at­ran­dan­čių sa­vo kal­bą kū­rė­jų Si­gi­tos Da­buls­ky­tės, Do­vi­lės Stru­mi­lai­tės, Gied­riaus Zau­ros, Dai­vos Ja­siu­kai­ty­tės, Mil­ dos Pal­kaus­kai­tės dar­bų.

Pa­ro­do­je jau­nie­ji me­ni­nin­kai pa­ tei­kia spekt­rą šiuo­lai­ki­nės ta­py­bos, ku­ri, pra­tur­tin­ta nau­jų tech­no­lo­gi­ jų, ne­ti­kė­tų plas­ti­nių spren­di­mų, so­cia­li­nių ar la­bai in­di­vi­dua­lių te­ mų, įsi­lie­ja į tarp­tau­ti­nį ta­py­bos kon­teks­tą.

Filharmonijos partneriai:

Filharmonijos dienraštis

RUDENS GĖRYBIŲ IR AMATŲ

MUGĖ 2012 Rugsėjo 7–9 d. nuo 10 iki 22 val.

Kaune, Laisvės alėjoje

Rudens gėrybėmis prekiaus ūkininkai, smulkieji verslininkai, savo dirbinius siūlys amatininkai ir dailininkai, prekybininkai ir tautodailininkai iš visos Lietuvos bei užsienio šalių.

Koncertinė programa – Miesto sode, prie Muzikinio teatro: Penktadienį – Derliaus dienoje koncertuos pučiamųjų orkestrai ir roko grupės „Korozija“, Deividas, Nierka, „Red“, kojūkininkai, fokusininkai, cirkininkai, mimai.

Vyks kulinarinio paveldo valgių degustacija. Šeštadienį – Jaunimo dienoje šokėjams gros armonikieriai, „Bočiai“, „Ainiai“, „Laumena“, „Ratelinis“, „Lipk ant sienų“, Lietuvos muzikos akademijos studentai.

Vyks tautinių drabužių paroda-pristatymas. Šeimininkės vaišins gardžiais daržovių blynais.

KD inf.

Sekmadienį – Šeimų dienoje su Saldumynų pirate, drakoniuku Dragu, pasakų fėjomis ir nykštukais siaus „Vaidilutė“, „Saulutė“, „Kazio Binkio teatras,“ „Svajonių gija“, „Tu ir aš“, „Rūtelė“ ir daug kitų atlikėjų bei kolektyvų. Vaikučius vaišinsime saldumynais.

RENGINIO GLOBĖJAS Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas DIDYSIS RĖMĖJAS Kauno miesto savivaldybė RĖMĖJAI: „Kauno švara“, Restoranas „Miesto sodas“, LR žemės ūkio rūmai PARTNERIAI Kauno kultūros centras „Tautos namai“

ŠvENTĖS DIENRAŠTIS „Kauno diena“ INFORMACINIAI RĖMĖJAI „Naujos tėviškės žinios“, „Ūkininko patarėjas“, „Kaimo laikraštis”, „Vakaro žinios“, „Statyba“, „Valstiečių laikraštis”, „Gimtasis kraštas”, Pūko radijas ORGANIZATORIAI Asociacija „Žaliasis Ąžuolynas“ ir Lietuvos žemės savininkų sąjunga

Daugiau informacijos: www.rudensgerybiumuge.lt, www.zaliasisazuolynas.lt, www.lzss.lt.

Trau­ka: į pa­ro­dos ati­da­ry­mą, ku­ris ta­po ryš­kiu be­si­bai­gian­čios va­sa­ros įvy­kiu, su­si­rin­ko ne tik jau­nie­ji, bet

ir so­li­dūs ta­py­to­jai ar ki­tų me­no sri­čių kū­rė­jai.

Ar­tū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

„Kauno dienos“ reklamos pardavimo skyrius: tel. 302 230, 302 234, 308 862, 308 863, e. paštas reklama@kaunodiena.lt

26

šeštadienis, rugsėjo 1, 2012

menas ir pramogos

Pas­ku­ti­nis „Se­na­mies­čio žio­go“ čir­pė­ji­mas Or­ga­ni­za­to­ riai kvie­čia vi­sus į fes­ ti­va­lio „Se­ na­mies­čio žio­gas“ iš­ ly­dė­tu­ves, bet pa­si­ža­ da ki­tais me­tais su­ grįž­ti su ši­ lu­ma ir va­ sa­ra.

Dvie­se: kau­nie­čiai jau spė­jo pa­ste­bė­ti „Ka­ma­nių ši­le­lio“ due­tą, ne­pa­liau­jan­tį ieš­

ko­ti sa­vo ke­lių mu­zi­ko­je.

Ki­to­kie: an­samb­lis „Ale Va“ pa­gar­sė­jęs sa­vo ne­tra­di­ci­niu po­žiū­riu į tra­di­ci­

nį folk­lo­rą.

Vi­są va­sa­rą Kau­no mies­to se­na­ mies­ty­je vy­kęs dai­nuo­ja­mo­sios poe­zi­jos fes­ti­va­lis „Se­na­mies­čio žio­gas“ pir­mą­jį ru­dens penk­ta­die­ nį at­si­svei­kins su sa­vo iš­ti­ki­mais klau­sy­to­jais iki ki­tų me­tų.

D.Ra­zaus­ko su­grį­ži­mas

Še­še­rius me­tus gy­vuo­jan­čio fes­ ti­va­lio sce­no­je pa­si­ro­dė dau­gu­ ma gar­siau­sių Lie­tu­vos dai­nuo­ja­ mo­sios poe­zi­jos at­li­kė­jų ir jau­nų­jų ta­len­tų, akus­ti­nės mu­zi­kos meist­ rų iš už­sie­nio.

Rug­sė­jo 7-ąją vi­si ge­ros mu­zi­ kos my­lė­to­jai kvie­čia­mi pri­si­jung­ ti prie gra­žios va­ka­ro­ji­mo po at­vi­ ru dan­gu­mi tra­di­ci­jos ir at­vyk­ti į jau pa­sku­ti­nį šeš­to­jo se­zo­no ren­ gi­nį, ku­ria­me kon­cer­tuos Do­man­ tas Ra­zaus­kas su gru­pe, Vy­tau­tas V.Lands­ber­gis, gru­pė „Ka­ma­nių ši­le­lis“ ir an­samb­lis „Ale Va“.

Dai­nų au­to­rius ir at­li­kė­jas, kom­ po­zi­to­rius ir poe­tas D.Ra­zaus­kas į Kau­ną su sa­vo pro­gra­ma su­grįš po il­gos per­trau­kos. At­li­kė­jas at­ vi­ra­vo, jog „Se­na­mies­čio žio­gui“ ruo­šia­mo­je pro­gra­mo­je bus daug imp­ro­vi­za­ci­jų. Jiems pa­gel­bės ge­ riau­sias Gru­zi­jos per­ku­si­nin­kas Irak­lis Koia­va, to­dėl klau­sy­to­jai ga­li ti­kė­tis daug staig­me­nų. „Su Kau­n u kiek­v ie­n ą mū­s ų gru­pės na­rį sie­ja ypa­tin­gi ir in­ ty­mūs ry­šiai, tad gro­ti čia vi­sa­ da ma­lo­nu­mas ir gar­bė“, – gra­ žių žo­džių kau­nie­čiams ne­gai­lė­jo at­li­kė­jas.

Ab­sur­do poe­ti­kos meist­ras

Su ne vie­na mū­za drau­gau­jan­tis V.V.Lands­ber­gis pas „Se­na­mies­ čio žio­g ą“ už­suks jau ket­vir­tą kar­tą. Fil­mų ir spek­tak­lių re­ži­ sie­rius, kny­gų au­to­rius dai­nuo­ ja­mo­sios poe­zi­jos klau­sy­to­jams pa­žįs­ta­mas kaip at­li­kė­jas, ku­ris sa­vo dau­gias­luoks­niais – me­di­ ta­ci­niais, fi­lo­so­fin ­ iais ir kar­tu iro­ niš­kais, šyp­se­ną ke­lian­čiais kū­ri­ niais, ro­dos, įsi­skver­bia tie­siai į klau­sy­to­jo sie­lą.

Kon­cer­te at­li­kė­jas da­ly­sis kū­ ry­ba, ku­ri yra to­kia at­vi­ra, jog ją vie­no­dai jaus­ti su­ge­ba ir vai­kas, ir suau­gusysis.

Kaip tei­gia pa­ts kū­rė­jas, is­to­ri­ jos gims­ta ste­bint eg­zis­tuo­jan­čias vai­kų cha­rak­te­rių pro­ble­mas, bai­ mes, komp­lek­sus, jų troš­ki­mus ir mė­gi­nant šiuos klau­si­mus gvil­ den­ti žvė­re­lių pa­sa­ko­se, ret­sy­ kiais pri­de­dant tru­pu­tė­lį ark­liš­ko hu­mo­ro, ab­sur­do poe­ti­kos, au­toi­ ro­ni­jos.

Jau­ni, bet ryš­kūs

Gru­pė jau­kiu pa­va­di­ni­mu „Ka­ma­ nių ši­le­lis“ – tai du jau­ni at­li­kė­jai, ieš­kan­tys sa­vęs tau­tų mu­zi­ko­je, lie­tu­viš­ka­me folk­lo­re, Šiau­rės ir Pie­tų skam­bė­ji­me bei žo­džio su­ bti­lu­me. Mai­šy­da­mi įvai­rius sti­ lius jie atė­jo kaip dai­nuo­ja­mo­sios poe­zi­jos žan­ro at­li­kė­jai, nors daž­ niau bu­vo api­bū­di­na­mi kaip eks­ pe­r i­m en­t i­n ės mu­z i­kos kū­r ė­jai, gro­jan­tys pjūk­lais, var­pais ir van­

de­niu. Da­bar Ka­mi­lė Gud­mo­nai­tė ir Man­tas Zem­lec­kas sce­no­je tie­ siog už­kre­čia jau­nat­viš­ka ir džiu­ gia ener­gi­ja, ne­si­steng­da­mi įtilp­ti į mu­zi­ki­nių žan­rų rė­mus ir to­liau eks­pe­ri­men­tuo­ja.

Pas­k u­t i­n į fes­t i­va­l io kon­cer­t ą pra­dės jau­nat­viš­ka ener­gi­ja ypač už­k re­č ian­t is folk­l o­ro an­samb­ lis „Ale va“. Gru­pės na­riai do­mi­ si tra­di­ci­ne lie­tu­vių kul­tū­ra: mu­ zi­kuo­ja liau­diš­kais inst­ru­men­tais (ban­d o­n i­ja, dūd­m ai­š iu, smui­ kais, būg­nais, lumz­de­liu, ba­sed­ la, ar­mo­ni­ka, sku­du­čiais), dai­ nuo­ja tra­di­ci­nes lie­tu­vių liau­dies dai­nas, šo­ka folk­lo­ri­nius šo­kius, ta­čiau jų dai­no­se ga­li­ma iš­girs­ ti ir džia­zo, bo­sa­no­vos, re­gio ele­ men­tų.

Fes­t i­va­l io or­ga­n i­za­to­r iai ne­ pa­mir­šo ir tra­di­ci­nių pa­ro­dų po at­vi­ru dan­gu­mi. Klau­sy­to­jai tu­ rės ga­li­my­bę pa­si­gro­žė­ti fo­tog­ ra­fi­jos dar­bų pa­ro­da, o ak­ty­ves­ni fes­ti­va­lio lan­ky­to­jai ga­lės iš­mok­ti pin­ti apy­ran­kes „Toks­Vi­soks“ or­ ga­ni­zuo­ja­mo­se kū­ry­bi­nė­se dirb­ tu­v ė­se. Or­ga­n i­za­to­r iai kvie­č ia vi­s us į fes­t i­va­l io „Se­n a­m ies­č io žio­gas“ iš­ly­dė­tu­ves, bet pa­si­ža­ da ki­tais me­tais su­grįž­ti su ši­lu­ ma ir va­sa­ra.

KD inf.

kas: „Se­na­mies­čio žio­go“ at­si­svei­ki­ni­mo kon­cer­tas. kur: Ry­šių mu­zie­jaus kie­me­ly­je. kada: rug­sė­jo 7 d. 19 val.

Kau­nie­čių cho­ro sėk­mė kon­kur­se Iš cho­rų fes­ti­va­lio-kon­kur­so Ma­ ke­do­ni­jo­je grį­žo Kau­no Vy­tau­ to Didžiojo/Švč. Mer­ge­lės Ma­ri­jos Ėmi­mo į dan­gų baž­ny­čios ka­me­ri­ nis cho­ras „Can­ta­te Do­mi­no“. Kau­ nie­čiams se­kė­si pui­kiai – par­si­vež­ tas 1-osios vie­tos dip­lo­mas.

„Oh­rid Choir Fes­ti­val“ yra di­ džiau­sias cho­rų fes­ti­va­lis Piet­ry­ čių Eu­ro­po­je. Šiais me­tais ja­me da­ly­va­vo 53 cho­rai iš 15 vals­ty­bių – nuo Is­lan­di­jos iki Iz­rae­lio. Cho­ rai da­ly­va­vo at­ski­ruo­se sak­ra­li­nės, po­pu­lia­rio­sios ir liau­dies mu­zi­kos kon­cer­tuo­se bei cho­ri­nio dai­na­vi­ mo meist­riš­ku­mo kon­kur­se. Vie­na iš kon­kur­so pri­va­lo­mų są­ly­gų – at­ lik­ti ma­ke­do­nų kom­po­zi­to­rių pa­ ra­šy­tą kū­ri­nį.

„Can­ta­te Do­m i­n o“ kon­k ur­ se pri­sta­tė su­dė­tin­gą ir įvai­rias­ pal­vę pro­gra­mą – nuo gri­ga­liš­ko­ jo cho­ra­lo ir re­ne­san­so kū­ri­nių iki šiuo­lai­ki­nių lie­tu­vių kom­po­zi­to­ rių cho­ri­nės mu­zi­kos. Ne­pai­sant var­gi­na­mos ke­lio­nės ir fes­ti­va­lio or­ga­ni­za­to­rių su­da­ry­tų ap­gai­lė­ ti­nų gy­ve­ni­mo są­ly­gų, „Can­ta­te Do­mi­no“ pa­te­ko į fi­na­lą, su­rin­kęs di­džiau­sią ko­mi­si­jos ba­lų skai­čių tarp suau­gu­sių­jų (C ka­te­go­ri­jos cho­rai).

Fi­na­le fes­ti­va­lio Didysis pri­ zas kiek ne­ti­kė­tai ati­te­ko ne­di­de­ liam jau­ni­mo (B ka­te­go­ri­jos) cho­ rui iš Len­ki­jos. „Can­ta­te Do­mi­no“ ga­vo pir­mo­sios vie­tos dip­lo­mą ir spe­cia­lų pri­zą už ge­riau­siai at­lik­ tą ma­ke­do­nų kom­po­zi­to­riaus kū­ri­

nį. Po kon­kur­so pa­ts kū­ri­nio „Ali­ lu­ja“ au­to­rius ir kon­kur­so žiu­ri pir­mi­nin­kas Z.Zap­ro­vas ne­gai­lė­ jo komp­li­men­tų ir vi­sam cho­rui, ir so­lo par­ti­ją at­li­ku­siai Ro­ber­tai Dau­gė­lai­tei.

Kaip pa­sa­ko­jo „Can­ta­te Do­mi­ no“ va­do­vas Ro­lan­das Dau­gė­la, ši iš­vy­ka bu­vo vie­nas iš šiais me­tais pa­žy­mi­mo cho­ro 20-me­čio ren­gi­ nių. „Iš vi­sos šir­dies dė­ko­ju cho­ro dai­ni­nin­kams, rė­mė­jams ir ly­dė­ ju­siems as­me­nims. Nors su­si­dū­ rė­me su to­kio­mis są­ly­go­mis, ko­kių per gau­sias cho­ro iš­vy­kas dar ne­ te­ko pa­tir­ti, bet vi­si bu­vo­me vie­ nin­gi kaip kumš­tis ir tin­ka­mai at­ sto­va­vo­me Kau­nui“, – sa­kė cho­ro va­do­vas.

KD inf.

27 3

šeštaDIENIS, rugsėjo 1, 2012

klasifikuoti skelbimai Skelbimų ir prenumeratos skyrius!

Kęstučio g. 86, I–V 7.30–17.30 val. Tel. 302 202, 302 231.

Vytauto pr. 23, priešais Autobusų stotį, I–V 7–16 val. (pietų pertrauka 13–14 val.) , VI 8–11 val. Tel. 8 655 45 114.

Klasifikuoti

Darbo skelbimai �������������������������������� 27 Paslaugos ���������������������������������������� 27, 28 Parduoda � ������������������������������������������������ 29 Perka � ��������������������������������������������������29, 30 Keičia � ��������������������������������������������������������� 29 Įvairūs � �����������������������������������������������28, 29 Pramogos, šventės, laisvalaikis � �������������������������������������������� 30 Karščiausi kelionių pasiūlymai ����������������������� 30 Kviečia � ���������������������������������������������29, 30 Kviečia mokytis ��������������������������������� 30 Atsiliepkite! ������������������������������������������� 30 Pamesta � ��������������������������������������������������� 30 Dingo � ���������������������������������������������������������� 30 Informuoja � �������������������������������������������� 30

skelbimai skelbimai@kaunodiena.lt 302 202, 302 231 (redakcijoje)

DARBo skelbimai

Transporto įmonė, dirbanti nuo 1992 m., kviečia dirbti patyrusį

SUNKVEŽIMIŲ REMONTO AUTOŠALTKALVĮ (Kaune)

Dirbti Vokietijoje ieškomas savarankiškas priežiūros personalas!

Jei Jūs: ĩ norite dirbti Vokietijoje ir pats nuspręsti, kurį pasiūlymą priimti; ĩ esate nuoširdus ir suprantate senyvo amžiaus žmones, kuriems reikalinga priežiūra; ĩ pakankamai gerai kalbate vokiškai; ĩ norite susikoncentruoti tik į priežiūros darbą ir nesirūpinti biurokratiniais reikalais; ĩ norite būti apdraustas ir registruotas visose Vokietijos institucijose; ĩ visada norite turėti kontaktinį partnerį; ĩ nenorite mokėti tarpininkavimo komisinių.

Tuomet įmonė „Hausengel“ kaip tik Jums!

Mes ieškome priežiūros paslaugas teikiančių asmenų, kurie nori Vokietijoje savarankiškai prižiūrėti senyvo amžiaus žmones, kuriems reikalinga priežiūra jų namuose.

Visais kitais reikalais pasirūpinsime mes – Jums tereikia nuspręsti, kurį pasiūlymą priimti.

Jūs būsite apdraustas Vokietijoje ir mes užregistruosime Jus visose institucijose. Mes Jus nuvešime pas šeimą ir pristatysite šeimos nariams. Jei turėsite klausimų arba susidursite su problemomis, galėsite susisiekti su mumis telefonu 24 valandas per parą. Įmonė „Hausengel“ yra Federalinės Europos slaugos ir priežiūros personalo asociacijos (vok. BEBP e.V.) narė. Ši asociacija rūpinasi Vokietijoje dirbančio slaugos ir priežiūros personalo teisėmis, interesais ir reputacija. Internetinė svetainė www.bebp.eu.

BMW ir MINI AUTOMOBILIŲ

Mes džiaugiamės suradę JUS! Tiesiog paskambinkite mums: Bernadeta Sulskutė: 8 349 73 847 Internetinė svetainė: www.hausengel.de.

PARDAVIMO VADYBININKĄ (-Ę) Kaune

Darbo aprašymas: ĩ Aktyvus BMW ir MINI automobilių pardavimas. ĩ Efektyvus esamų klientų aptarnavimas siekiant užtikrinti ilgalaikį bendradarbiavimą. ĩ Pasiūlymų, pardavimo dokumentų ruošimas, sutarčių sąlygų derinimas. ĩ Dalyvavimas kitoje automobilių pardavimo veikloje.

Reikalavimai: ĩ Domėjimasis automobiliais. ĩ Aukštasis išsilavinimas. ĩ Bent 5-erių metų darbo patirtis pardavimų srityje (iš kurių bent 3 metai aktyvių pardavimų patirties). ĩ Anglų bei rusų kalbų mokėjimas. ĩ Sugebėjimas užmegzti naujas pažintis, reprezentatyvi išvaizda bei stiprus atsakomybės jausmas. ĩ Noras tobulėti aktyvių pardavimų srityje.

Gyvenimo aprašymą siųskite iki rugsėjo 17 d. e. paštu miranda.vileike@modusgroup.lt.

Informuosime tik atrinktus kandidatus.

Siūlo darbą Audinių parduotuvei reikalinga (-as) pardavėja (-as). Garantuojame geras darbo sąlygas, gerą atlyginimą, draugišką kolektyvą. Tel. 8 685 46 817, 8 699 66 190, e. paštas bjurate@one.lt.

1009041

Automobilių servisui reikalingi: serviso vadovas, važiuoklės meistrai, automechanikai. Tel. 8 698 02 939.

1009065

Ąžuolinių baldų gamybos įmonei Noreikiškėse reikalingas stalius-staklininkas. Kreiptis tel. 8 686 51 249, nerijus@fornestas.lt.

1010858

Grožio namai Ti AMO siūlo darbą manikiūristei (-ui) ir žingeidiems kirpėjams. Tel. 8 686 98 420.

1008891

Įmonė ieško tarptautinių reisų vairuotojųekspeditorių. Reikalingos B, CE kategorijos.

Rusijos viza būtų privalumas. Kreiptis tel. (8 37) 441 155, 441 148, 8 676 23 382.

1004686

Komplektuojama taksistų grupė, dirbti firmoje turinčioje puikią dispečerinę, daug užsakymų, neturinčioje skolų ir praeities šleifo. Ateik drąsiai, net iš ten, kur esi apgaudinėjamas. Šioje firmoje tave gins LR įstatymai. Tel. 8 678 33 255.

1007448

8 655 45 114 (Vytauto pr. 23)

Kviečiame dirbti siuvėjus, baldų apmušėjus, pakuotojus, sukirpėjus, stalius, staklininkus, krovėjus (aplinkos tvarkymo darbams). Kreiptis: Drobės g. 66, Kaunas. Tel. (8 37) 341 768.

1004340

LR žemės ūkio rūmai ieško finansininko.

Kreiptis iki rugsėjo 4 d. Tel. (8 37) 400 360, e. paštas a.tomkiene@zur.lt; www.zur.lt.

1006846

Medienos apdirbimo įmonei reikalingas autokrautuvo vairuotojas, dirbti gatavos produkcijos sandėlyje. Kreiptis adresu Nemajūnų g. 31, Kaunas, skambinti tel. 8 612 96 776.

1008393

Metalo apdirbimo įmonei Šančiuose reikalingi šaltkalviai, pagalbiniai darbininkai.

Neturinčiuosius patirties, apmokome. Tel. 341 833.

1010852

Nauja, norvegiško kapitalo, PVC langų gamybos įmonė ieško gamybos vadovo, meistro. Siūlome kokurencingą atlyginimą, galimybę tobulėti. Tel. 8 656 34 410.

1007240

Norvegijoje reikalingi: skardininkai, staliai, betonavimo skydų surinkėjai-betonuotojai, mūrininkai. Reikalavimas – anglų k. Visos socialinės garantijos. Tel. 8 605 83 595.

Parduotuvei Sargėnuose, reikalinga pardavėja. Darbas pamainomis, slenkančiu grafiku. Tel. 8 672 44 467; uab.boleslovas@gmail.com.

1009025

Reikalingas (-a) laiškanešys (-ė) Kauno mieste. Kreiptis tel. 8 656 07 664. CV siųsti e. paštu kaunasbijusta@gmail.com.

1009934

Reikalingas plovėjas-poliruotojas. Atlyginimas – nuo rezultatų. Socialinės garantijos.

Tel. 8 686 99 453.

1007774

Reikalingi automobilių plovėjai (-os) plovykloje Šilainiuose. Atlyginimas – nuo 1400 Lt. Darbo patirtis būtų privalumas. Tel. 8 652 67 042.

1009890

Reikalingi autovežio vairuotojai trumpiems reisams. Geros darbo sąlygos, laiku mokamas atlyginimas. Tel. 8 674 56 399.

1005955

Reikalingi: važiuoklės remonto autošaltkalvis ir skardininkas-suvirintojas automobilių kėbulams paruošti. Tel. 8 698 36 705.

1010010

Restoranų tinklas „Bajorų kiemas“, ieško virėjų, indų plovėjų, virtuvės darbuotojų. Tel. 8 611 29129, 8 614 88 454.

1008812

Restoranui reikalingi virėjai ir padavėjai. Privalumai – darbo patirtis, anglų arba rusų kalba. Gyvenimo aprašymą siųsti e. paštu henrikas@ganbeicity.lt nurodant pareigas. Daugiau info tel. 8 678 80 880.

1007965

Saugos tarnybai reikalingi apsaugos darbuotojai dirbti reagavimo ekipažuose.

Darbas pamainomis. Visos socialinės garantijos. Atlyginimas iki 1 800 Lt. atskaičius mokesčius. Kontaktinė informacija: e. paštas apsauga@jungtis.lt; tel. 8 37 361354.

1004693

Reikalinga (-as) valytoja (-as), dirbti miesto centre. Tel. 8 692 52 591, e. paštas info@valymaskaune.lt.

Trikatožo siuvimo įmonė ieško: SIUVĖJŲ, siūti pavyzdžius įvairiomis siuvimo mašinomis ir TECHNOLOGO, galinčio organizuoti jų darbą. Darbas viena pamaina, laiku mokamas atlyginimas, visos soc. garantijos. Tel. 337 640, 8 656 12 126.

1009874

1011155

1008723

Atlyginimas nuo 2600 Lt. Gyvenimo aprašymą siųsti: daiva@elbinga.lt Tel. (8 37) 408 074

Tualetų valymas Vokietijoje (40 eurų per dieną, gyvenimas nemokamai). Tel. 0049 1713 132 099 nuo 18 val. (kalbėti rusiškai, vokiškai).

958531

UAB „Medienos era“ ieško staliaus-staklininko nestandartinių ąžuolinių baldų gamybai ir šlifuotojo plačiajuostėmis šlifavimo staklėmis. Būtina darbo patirtis. Tel. 8 620 77 262.

1006517

UAB „FPI Baltic” minkštųjų baldų gamybos įmonei reikalingi baldų apmušėjai (oda, audiniu). Reikalavimas – darbo patirtis. Darbas viena pamaina Žeimiuose (Jonavos r.). Siūlomas atlyginimas nuo 2 000 Lt. Tel. 8 687 21 336 arba e. paštu personalas@fpifurniture.eu.

1002619

UAB „Soloservis“ plečia savo veiklą ir į savo kolektyvą kviečia autošaltkalvius, šaltkalvius ir suvirintojus dirbti Jonavoje. Susidomėjus gyvenimo aprašymus (CV) prašome siųsti e. paštu jolanta@soloservis.lt. Tel. 8 696 63 650.

1007793

UAB UTF ieško vairuotojo-ekspeditoriaus (CE kateg.). Maršrutai: Vakarų Europa–Rusija. Patirtis ir gera reputacija būtina. Tel. 8 616 22 961.

1006131

Sėkmingai dirbanti ir plečianti gamybą, turinti ateities viziją AB „Kauno baltija“ ieško kvalifikuotų specialistų siuvėjų ir lygintojų. Jums siūlome: modernius įrengimus; patrauklias darbo sąlygas; darbo rezultatus atitinkantį atlyginimą; siuvėjams mokame iki 2000 Lt; visas LR įstatymų bei bendrovės kolektyvinėje sutartyje numatytas socialines garantijas. Kviečiame prisijungti prie mūsų kolektyvo. Kreiptis: Gaižiūnų g. 4, Personalo tarnyba. Tel. 8 650 52 887, e. paštas irenav@kaunobaltija.lt.

1009462

Siūlome darbą Kaune maršrutinio taksi vairuotojams. Tel. 8 672 23 577, 8 623 97 777.

1007402

Siūlome papildomą darbą. Ieškome darbuotojų reklaminei medžiagai/informacijai platinti. Apmokėjimas pagal susitarimą.

Tel. 8 699 47 717 (skambinti nuo pirmadienio).

1010360

Siūlome papildomą darbą. Ieškome darbuotojų, galinčių atlikinėti socialines apklausas. Tel. 8 656 40 312 (skambinti nuo pirmadienio).

Valymo paslaugų įmonė mielai priims į darbą valytojas (-us) ir kiemsargius, turinčius 35–55 proc. darbingumą. Kreiptis tel. 8 618 00 837.

1011528

Viešbučiui „Via Baltica“ reikalinga (-as) administratorė (-ius) dirbti naktimis. Kreiptis tel. 8 611 01 631; viabalticapramogos@gmail.com.

1009512

Reikalinga (-as) SPAUDOS PARDAVĖJA (-as) Savanorių pr., Vilijampolės, Šančių ir Petrašiūnų mikroraj. Lankstus darbo grafikas.

Kreiptis K.Donelaičio g. 46, Kaunas, tel. 8 (37) 204 293.

1008316

Reikalinga Reikalinga moteris padėti namų ruošos ir ūkio darbuose, nuolat gyventi Kauno r., Padainupio k. Atlyginimas pagal susitarimą.

Tel. 440 969, 8 686 19 651.

1008577

Ieško darbo Šiuo metu ieškau slaugytojos darbo Kaune darbo dienomis 8–17 val. (prižiūrėti moterį). Tel. 8 676 95 319.

1009938

1010350

Siūlome papildomą darbą. Ieškome žmonių, galinčių dirbti rinkiminėje kampanijoje.

Apmokėjimas pagal susitarimą. Tel. 8 699 85 865 (skambinti nuo pirmadienio).

Paslaugos Medikų

1010353

Siuvimo įmonei reikia kvalifikuotų siuvėjų (visomis mašinomis). Darbas Raudondvario pl. 76. Tel. 260 302, 8 618 87 551.

1000022

Statybos įmonei reikalingi BETONUOTOJAI. Kontaktinis telefonas 8 650 77 295.

1008858

Tarptautinių pervežimų įmonei „Autolėkis“ reikalingi vairuotojai (turintys C ir CE kat., patirtis važinėjant po Europą – būtina; darbas kietašoniais automobiliais) ir transporto vadovas. Tel. 210 777.

1007172

Transporto įmonei reikalingi transporto priežiūros vadovas (mechanikas) ir transporto vadybininkas. CV siųsti atranka@erdves.lt. Tel. 210 777.

1007177

Ar žinote, kad dėl kaklo kraujagyslių aterosklerotinių pokyčių sutrinka galvos smegenų kraujotaka ir padidėja insulto tikimybė? BIOFIRST klinika pristato naujieną – KAKLO KRAUJAGYSLIŲ ECHOSKOPINĮ (Duplex) tyrimą. Kraujagyslių chirurgė ir echoskopuotoja Žana Kavaliauskienė Jums atliks tikslią kaklo kraujagyslių echoskopiją, kurios metu bus ištirtos miego ir slankstelinės arterijos. Kaklo kraujagysles rekomenduojama ištirti esant neaiškios kilmės galvos svaigimui ir skausmui, ūžesiui, nepatikslintam insultui. BIOFIRST klinika, Studentų g. 37, Kaunas, tel. (8 37) 750 866; www.bioklinika.lt.

1011294

Nukelta į 28 p.

28 2

šeštaDIENIS, rugsėjo 1, 2012

klasifikuoti skelbimai AD servisas taiso nešiojamuosius, stacionarius ir žaidimų kompiuterius: lituoja, instaliuoja programas, šalina virusus, atnaujina navigacijas. Galime atvykti. Tel. 8 617 77 731.

Paslaugos Medikų

1008031

Statybos, remonto

Plastikiniai langai, šarvo durys, tinkleliai nuo vabzdžių, ritininės užuolaidos, žaliuzės. UAB „Jemesta“, Bijūnų g. 16, tel. 8 650 91 166.

1007759

1008190

Klinikos BENDROSIOS MEDICINOS PRAKTIKA naujiena – kaulų, sąnarių ir minkštųjų audinių magnetinio rezonanso tyrimai.

Gali būti atliekami skubiai. Tel. 313 665. Su EUROVAISTINĖS kortele MEDUS suteikiama 12 proc. nuolaida.

1008199

MASAŽAS. Profesionalus nugaros ir viso kūno masažas – pagalba – varginant skausmams, nuovargiui, depresijai. Pritaikomos įvairios metodikos. Tel. 8 611 40 061.

1010731

Padedame tapti laisvais nuo alkoholio ir tabako priklausomybių, sulieknėti – normalizuoti kūno svorį. Pašaliname tikrąsias šių problemų priežastis. Tel. 8 670 97 959, www.laisvi.lt.

1011574

Prekiaujame įvairiais kraujospūdžio matuokliais. Taisome sugedusius. „Medicinos reikmenys“. V.Putviskio g. 49, darbo dienomis nuo 9 iki 17 val. Tel. 206 511.

1008251

Rugsėjo mėn. net 20 Lt nuolaida stuburo specialisto I konsultacijai. Pažangios gydymo metodikos: kineziterapijos seansai su RedCord sistema, manualinė terapija, akupunktūra, elektrostimuliacija, teipavimas, masažai. Medicinos centras „Neuromeda“.

Tel. 8 613 42 780; www.neuromedicina.lt.

1011079

Šveicariški skaitmeniniai „Phonak“ klausos aparatai nuo 600 Lt. Kreiptis Savanorių pr. 139, Kaunas. Tel. (8 37) 207 392. www.klausosaparatai.lt

1008168

UAB „Rasos klinikoje“ suaugusiesiems atliekamos vidaus organų, skydliaukės, mažojo dubens ir širdies echoskopijos. Konsultuoja chirurgas. S.Žukausko g. 14–1, tel. 312 111. Darbo laikas I–V 8–20 val.

970478

Automobilininkams

1004452

PATARIAME, kaip APŠILTINTI

ORO TARPUS, SIENAS, GRINDIS, PERDANGAS, STOGUS, PAMATUS, FASADUS

EKOVATA, POLIURETANO PUTA, TERMOPUTA, GRANULĖMIS

www.kalga.lt

8 608 66111

Akcija! Plastikiniai langai, šarvuotos durys, aliuminio balkonai. Stikliname.

5 m. garantija. Apdailos darbai. Tel. 8 600 61 010, 8 617 56 746.

1003723

Atliekame kokybiškai tik gipskartonio montavimo darbus (sunkias ir lengvas konstrukcijas). Tel. 8 620 80 461, 8 671 13 410.

999225

Atliekame visus statybos, remonto darbus: elektra, santechnika, griovimas, mūrijimas, betonavimas, gipskartonio montavimas, visa apdaila. Tel. 8 699 77 162.

999976

Automobilinio bokštelio nuoma (15 m aukščio). Šlaitinių stogų dengimas, skardinimas.

Pjauname, genime medžius. Tel. 8 687 19 660 (Rolandas), 8 602 92 845.

1011350

Be dulkių kokybiškai šlifuojame, lakuojame, restauruojame parketą, medines grindis, laiptus. Tel. 8 677 36 264. www.slifavimas.info.

1005104

Automobilių kompiuterinė diagnostika. Taisome visus elektros gedimus, starterius, generatorius, automatines, mechanines dėžes, variklius, važiuoklę. Tel. 8 676 20 355.

1000995

Buitinės technikos remonto

BOBCAT nuoma. Sklypo lyginimas, planiravimas, grunto, smėlio, skaldos, juodžemio stumdymas, pervežimas, pakrovimas. Tel. 8 682 98 240, 8 667 88 878.

1009274

Drenažo, lauko ir vidaus vandentiekio bei kanalizacijos, valymo įrengimų montavimas. Medžiagos su nuolaida. Sutvarkome dokumentaciją. Tel. 8 674 13 881.

Greitai ir kokybiškai klojame trinkeles, suteikiame garantiją. Statome vejos ir kelio bortelius, sulyginame šulinius. Tveriame tvoras. Tel. 8 685 85 550.

1005703

Kalvystės darbai: metalinės laiptinių, sandėliukų, garažų durys, turėklai, tvoros, laiptų konstrukcijos, stogeliai. Tel. 477 155, 8 699 66 111; www.vaigeda.lt.

1010691

KAMINŲ ĮDĖKLAI. Pristatomi kaminai. Valymas. Remontas. Latakų valymas. Garantija. Tel. 8 605 53 814, e. paštas romaskalk@gmail.com.

AEG, „Ardo“, „Beko“, „Bosch“ ir kt. automatinių skalbyklių remontas. Dirbame ir savaitgaliais. Garantija iki 2 m. Tel. 8 602 56 100.

Kokybiškai ir nebrangiai atlieku visus buto remonto darbus: dažau, tapetuoju, montuoju gipskartonį ir t.t. Tel. 8 646 05 650.

1005661

1008360

„Ardo“, „Ariston“, „Bosch“, AEG ir kt. automatinių skalbyklių remontas ir jų prekyba.

Dirbame ir savaitgaliais. Garantija iki 2 m.

Tel. 8 609 07 201, 8 606 40 061.

Medinių grindų šlifavimas, kiliminių dangų valymas. Kokybiškai ir greitai. Tel. 8 607 62 034, 8 607 62 042; www.grinduslifavimas.com. Kaunas, Vilnius.

1009786

Kompiuterininkų Profesionalus kompiuterių taisymas. Komponentų keitimas, operacinės sistemos atkūrimas ir kitos paslaugos. Kaune atvyksime nemokamai. Tel. 8 672 00 861.

1001008

2 patyrę meistrai atlieka visų kompiuterių programinį ir tech. remontą, tinklų diegimą, plokščių litavimą. Kaune atvykimas nemokamas. Tel. 8 611 40 917.

999646

Visų kompiuterių ir televizorių taisymas Kaune, Savanorių pr. 192, tel. (8 37) 327 424; www.pc-help.lt.

1002336

1007192

Santechnikas keičia vandentiekio, kanalizacijos vamzdynus, stato WC. Kiti santechnikos darbai. Dirba be poilsio dienų. Garantija. Tel. 8 645 22 683.

1009013

Santechnikas montuoja kietojo kuro, dujines katilines, šildymo ir vandentiekio, vėdinimo sistemas. Konsultuoja. Taiko nuolaidas. Tel. 8 674 43 938.

1011111

Santechnikas-elektrikas taiso gedimus.

Montuoja elektrą, šildymą, vandentiekį, kanalizaciją, dušo kabinas, skalbykles, maišytuvus. Tel. 8 604 31 597.

998089

1005169

Vidaus įrangos

Mūrininkų brigada atlieka įvairius mūro darbus. Mūrija klinkerį. Tel. 8 676 22 632, 8 600 44 502, 8 600 23 064.

1004217

Nebrangiai ir greitai atlieku visą namo bei buto vidaus remontą. Kloju plyteles, dedu gipskartonį, atlieku kitus darbus. Tel. 8 677 14 549.

1011008

Nebrangiai kalu dailylentes, dažau, dedu laminuotas grindis, parketlentes, plyteles.

Tel. 477 800, 8 604 34 979.

1009033

Pastatų šiltinimas putplasčiu arba vata.

Dedame dekoratyvinį tinką. Dirbame savo arba užsakovo medžiagomis. Ilgametė patirtis, kokybė. Tel. 8 672 95 871.

1008384

Profesionalūs metalo suvirinimo darbai.

Tel. 8 646 14 495, UAB „Deina“, Partizanų g. 87A. 1007597

1005639

NEMOKAMAI išvežame bet kokį nereikalingą metalo laužą, buitinę techniką. Mokamai – senus baldus, šiukšles ir visa kt. Pjauname medžius. Tel. 8 601 99 230, 799 681.

1004554

Žolės, krūmų pjovimas trimeriu. Kaina nuo 4 Lt už a. Medžių pjovimas. Dirbama Kauno m. ir Kauno r. Tel. 8 616 71 652.

1006714

Įvairūs Nuomoja 1 kambario butą su baldais Ašigalio g., Eigulių mikrorajone. Tel. 8 620 58 719.

1011006

2 kambarių tvarkingą butą Šilainiuose (su baldais). Tel. 360 586, 8 605 14 032.

1010844

Dviejų kambarių butą Žaliojoje g., Garliavoje (su baldais ir buitine technika). Tel. 8 656 04 902, 8 618 56 876.

1007487

Ieškau našlio pensininko be žalingų įpročių, mylinčio kaimą, turinčio vairuotojo pažymėjimą, kartu gyventi su našle pensininke.

Tel. 8 626 66 051.

1003707

Išlaužo centre nuomojamas gyvenamasis namas (yra ūkinis pastatas, 23 a žemės prie namo). Tel. 8 689 95 787.

1010724

Visapusiškai atnaujintą veikiančią kavinę su visa virtuvės, prekybos ir salės įranga Šiaurės pr. Yra lauko reklama, internetinis puslapis. Tel. 8 685 56 606.

Gabenimai IVECO, MAN savivarčiais atvežame iki 13 t žvyro, smėlio, skaldos, atsijų, žvirgždo, kokybiško juodžemio iki 8-9 kub. m. Rašome sąskaitas. Tel. 8 633 33 374.

1006525

Atvežu žvyro, smėlio, akmens skaldos, akmenukų, juodžemio, atsijų iki 12 kub. m.

Savivarčio paslaugos. Tel. 8 618 67 815.

1006706

Keleivių, krovinių, automobilių, siuntų pervežimas. Visa rytinė UK dalis. Tel. 8 672 81 220, +44 777 882 6783.

APSAUGOS signalizacijos namams, sodyboms, butams, garažams, sodų nameliams. VAIZDO stebėjimo sistemos. Nėra abonementinio mokesčio. Pigiai. Tel. 8 675 04 304.

1011158

Baldžių

1006560

Transportas. Perkraustymas. www.limesa.lt.

Tel. 8 687 48 399.

997411

Vežame keleivius, siuntinius ir automobilius į Vokietiją, Daniją, Olandiją. Tel. 8 699 01 428, e. paštas pervezimai.info@gmail.com.

986115

Greitai, kokybiškai remontuojame minkštuosius baldus. Keičiame dizainą. Platus gobeleno pasirinkimas. Be poilsio dienų.

Transportas nemokamas. Tel. 440 774.

1007849

Kietųjų baldų gamyba: virtuvės, prieškambario, svetainės komplektai, spintos, komodos, stumdomosios sistemos, sekcijos, lentynos, žur. staliukai. Tel. 8 683 90 946.

963880

Šventėms

Kelionės Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siuntinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 687 58 503, +44 778 627 1449. Informacija – www.lietuvalondonas.com.

1010622

Įvairioms progoms nuomojame „Mercedes“ autobusiuką (8 vietų). www.limesa.lt.

Tel. 8 687 48 399.

997398

Gyvai grojantis ir dainuojantis muzikantasšvenčių vedėjas Kaune (žmogus-orkestras).

Tel. 8 686 97 021.

1010738

Kavinė UAB „Partizanai“ kviečia šauniai praleisti laiką, atšvęsti šeimos šventes (iki 100 asmenų). Tel. 8 612 65 960, 731 865. www.kavinepartizanai.lt.

1002677

1006102

1005972

Atvežame – baltarusiškų durpių briketų, akmens anglių didmaišiuose. Tel. 8 677 57 228.

1004110

Vonių restauravimo lyderiai. Patirtis 16 m. Stipriausia GREEN-NANO ekodanga su akmeniu ir keramika. www.restauruok.lt.

Tel. (8 37) 440 201, 8 671 88 575.

1009280

Dengiame stogus, rekonstruojame, skardiname. Kaminų įdėklai, valymas. Karkasinių namų statymas. Tel. 8 601 77 895.

1007979

Taisome įvairių tipų televizorius, garso ir vaizdo techniką, LCD monitorius. Garantija. Iškvietimas ir gedimo nustatymas nemokamas. Tel. 8 631 20 073

Santechnikai atlieka visus darbus. Padeda įsigyti prekes pigiau ir jas pristato. Dirba be poilsio dienų. Tel. 8 630 60 166.

998230

Keičiame asbestinius stogus į kt. stogų dangą ir padedame kaimo tipo vietovių gyventojams susitvarkyti dokumentus kompensacijai dėl asbestinių stogų keitimo iš ES gauti. Tel. 8 687 75 804.

1008644

1004345

Dengiame šlaitinius stogus, rekonstruojame, skardiname. Komplektuojame medžiagas. Gaminame kaminų įdėklus ir juos valome. Tel. 8 612 82 740.

1007393

Atliekame televizorių, garso aparatūros ir kitų el. prietaisų remonto darbus. Galime atvykti. Suteikiame garantiją. Savanorių pr.

155. Tel. 8 617 77 751.

Profesionalus vonių restauravimas.

Vieninteliai Lietuvoje atnaujiname vonią su ekologiško marmuro papildais.

5 metų garantija. Tel. (8 37) 773 100, 8 670 06 048. Daugiau informacijos www.voniurestauravimai.lt.

1010741

1007093

Automobilio apsauga nuo korozijos. Antikorozinis automobilio padengimas „Dinitrol“ medžiagomis. Suteikiame garantiją. Kalvarijos g. 28A, tel. 392 803, 8 698 36 705.

1003027

Plastikiniai langai, šarvo durys, balkonų stiklinimas, apdaila. Langų reguliavimas, taisymas. Buto remonto darbai. Savanorių pr. 287-316, tel. 8 606 28 921.

1009321

IŠBLAIVINIMAS VISĄ PARĄ. Priklausomybės ligų gydymas. Tel. 8 606 91 150.

Klinikoje GROŽIO PASAULIS gyd. onkologė– chirurgė L.Šarakauskienė ištiria apgamus siaskopu ir juos pašalina chirurginiu lazeriu bei kitais metodais. Tel. 313 900. Su EUROVAISTINĖS kortele MEDUS suteikiama 10 proc. nuolaida.

Plastikiniai LANGAI, šarvo DURYS (KBE, Decco vokiški profiliai), RITININĖS UŽUOLAIDOS, TINKLELIAI. Perkantiems 3 langus dovana – tinklelis nuo uodų. Tel. 8 654 34 270.

Finansų, audito UAB tvarko mažų ir vidutinių įmonių apskaitą nuo pirminių dokumentų iki balanso, įmonių steigimas. Tai pigiau, saugiau ir patikimiau. Tel. (8 37) 704 930, 8 603 26 118.

1003432

Kitos Akcija: moteriškas kirpimas – 15 Lt, vyriškas – 10 Lt. Kirpėjos paslaugos Senamiestyje. Dirbame: I–VI nuo 10 iki 18 val. Tel. 8 652 02 989.

1008808

ALADINO valykla valo: kilimus, čiužinių užvalkalus, BAUER patalynę, antklodes. Paimame nemokamai nuo 70 Lt. Dirbame I–V 8–19 val., VI 8–14 val. Utenos g. 21, tel. 8 601 01 432.

982967

Aplinkotvarka. Medžių, gyvatvorių, tujų genėjimas. Augalų sodinimas, kvalifikuoto sodininko paslaugos. Tinklinės ir segmentinės tvoros. Tel. 8 600 92 922.

1007451

Mielos moterys, būkite gražios! Ilgalaikis, beskausmis kontūrinis makiažas, kuris išlieka nuo 3 iki 5 metų. Rugsėjo mėnesį – 20% nuolaida. Tel. 8 600 87 882.

1010645

Vizos Vizos: Rusija, Baltarusija, Kazachstanas, Kinija. Vizos vairuotojams. Kreiptis Kęstučio g. 3, tel. 321 760, 8 685 04 003. Dirbame nuo 9 iki 18 val.

985002

Paskolos

Paskola be užstato per 10 min. iki 2000 Lt, turintiems oficialias pajamas. Tel. 314 531, skambinti d. d. nuo 9 iki 17 val., „Aujamacredit“.

1011227

Paskolos palankiausiomis salygomis nekilnojamojo ir kt. turto savininkams. Teirautis ir savaitgaliais. Tel. 8 602 36 979, (8 37) 210 625. www.sgpartneriai.lt.

995700

Trumpalaikės paskolos grynaisiais nuo 300 Lt, be užstato, pinigai į namus Kaune, Vilniuje, Šiauliuose, Panevėžyje. Tel. 8 700 55 000; www.europrovidus.lt.

1002892

Kiti Informuojame, kad įmonės savininkės sprendimu nuo 2012 m. rugpjūčio 27 d. Individuali įmonė IĮ LISAURA (kodas 160302278, adresas Sodų g. 17, Piliuona, Kauno r.), pertvarkoma į UAB LISAURA, kuri perims visas įmonės teises ir pareigas.

Tel. 8 650 72 685.

1010134

Moteris gali slaugyti senus žmones (kartu gyventi). Tel. 8 674 75 608.

1010723

29 3

šeštaDIENIS, rugsėjo 1, 2012

klasifikuoti skelbimai Įvairūs Kiti Astrologės paslaugos (Taro kortomis): apie darbą, sveikatą, gyvenimo lemtį ir kt. Tel. 8 673 56 319.

1008273

Parduodamas 2 kambarių naujos statybos butas Aukštuosiuose Šančiuose.

Bendras plotas 58 kv. m, 20 kv. m balkonas, 4 kv. m rūsys. Butas 8/3 a., pilnai kokybiškai irengtas, su baldais ir buitine technika, oro kondicionierius. Parduodamas be tarpininkų. Kaina 215 000 Lt. Tel. 8 686 20 949.

1007702

Buitinė technika Defektuota, naudota, nauja buitinė technika. Virtuvės įrankiai, aksesuarai ir indai. www.aldile.com, Jonavos g. 254, Kaunas.

Tel. 8 698 31 328.

1011494

Statybinės medžiagos

Keičia 2 k. butą plytiniame name (9/9 a., bendr. pl. 44 kv. m, balkonas, tamsus kambarys, plastikiniai langai, šarvo durys, rami vieta, patogus susisiekimas) į butą 1 a., gali būti ir mediniame name. Tel. 8 652 16 192.

1010994

parduoda

1011109

Parduodami 2 po 8 a žemės ūkio paskirties sklypai Rokeliuose (Kauno riba). 1 a kaina 3 000 Lt. Tel. 545 168, 8 606 57 246.

1007682

Parduodu mūrinį sodo namą su mansarda (125 kv. m, 1995 m., šulinys, garažas, 12 km iki Kauno, tinka gyventi žiemą, 6 a). Tel. 8 682 05 236.

10 arų ir 15 arų sklypus namų valdai Vaišvydavoje, Mikalinės akligatvyje. 1 a kaina 7 000 Lt. Tel. 8 612 33 579, 8 613 31 807.

1007400

2 k. butą Kęstučio g. (bendr. pl. 70 kv. m, II a.). Yra sprendimas pertvarkyti į administracines patalpas. Tinka advokatų kontorai.

Tel. 8 698 05 004.

1010840

2 kambarių butą Aleksote, S.Hariso g. (2 aukštas mediniame name, kūrenama krosnimi, yra vanduo, tualetas, yra žemės). Tel. 8 650 50 958.

Skubiai 1 k. butą Ž. Šančiuose (šaltas vanduo, WC, šildymas kietuoju kuru, sandėliukas). Netoli Nemunas, PC „Norfa“. Kaina sutartinė. Tel. 8 605 58 825.

1011000

Sodybą Taurakiemio k., nuo Kauno 15 km (68 a sklypas, 81 kv. m medinis namas, ūkiniai pastatai, sodas, vandens telkinys, trifazė elektra). Kaina 140 000 Lt. Tel. 8 615 79 118.

1006228

Unikalioje vietoje – tyla miesto centre, Bažnyčios g. akligatvyje, parduodamas 180 kv. m bendr. pl. gyv. namas. Sklypas 6,5 a. Visos komunikacijos. Kaina 790 000 Lt. Tel. 8 677 29 903.

1010771

1000474

BUTĄ Žaliakalnyje, Taikos pr. 44, mūriniame name. Parduodamas 4 kambarių butas.

5/4 a – 75,25 kv. m. Kaina sutartinė. Papildomai kieme 18 kv. m garažas. Tel. 8 682 21 787.

1007444

DnB būstas teikia paslaugas norintiesiems parduoti ar išnuomoti savo nekilnojamąjį turtą. Tel. 8 676 22 040, e. paštas darius. daugela@dnbbustas.lt.

999383

Išparduodu: butus, namus, sodus, sodybas, sklypus, patalpas. Padedu parduoti, nupirkti, konsultuoju. Tel. 8 618 84 422, (8 37) 333 555, www.simokusilas.lt.

914189

Keičiu arba parduodu gerai įrengtą 3 k. butą Birželio 23-osios g. (mūr. namas, III a., 66 kv. m, šiltas). Galimi įvairūs keitimai. Kaina 225 000 Lt. Tel. 8 652 69 111.

1004708

Namą (250 kv. m) ramioje vietoje, Vilijampolėje. Kaina 350 000 Lt. Galimi įvairūs KEITIMO variantai. Tel. 8 698 21 958.

1007936

Parduodama graži sodyba 35 km už Kauno, Klaipėdos link. Kaina sutartinė. Tel. 8 615 42 622.

1007941

Nekilnojamasis turtas kitose vietose

Gaminame įvairių matmenų statybinę medieną, lauko ir vidaus dailylentes, terasines lentas. Transporto paslaugos. Tel. 8 618 16 298, 8 614 55 029, 384 131. Romainių g.

29A, Kaunas.

1002248

Įvairią statybinę medieną, dailylentes, terasines lentas, pjuvenas, atraižas. Transporto paslaugos. Dirbame ir šeštadieniais. Tel. (8 37) 330 071, 8 682 25 858.

991869

YPATINGAS PASIŪLYMAS! Beržiniai briketai 390 Lt; uosio, ąžuolo briketai. Tel. 8 698 55 663.

1008283

998613

997440

Bendrovė „Derlinga žemė“ nuolat perka žemės ūkio paskirties žemę, pageidautina nuo 5 ha ir daugiau. Tel. 8 618 87 113.

1009140

Brangiai juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą: aliuminį, varį, žalvarį, akumuliatorius.

Išsivežame patys. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724.

997706

1006532

Nebrangiai parduodu malkas trinkelėmis ir skaldytas. Tel. 8 610 78 126.

Sodybą Berteškių k., Raseinių r. (su ūkiniais pastatais, yra sodas, vandentiekis, kanalizacija, yra žemės). Kaina 25 000 Lt. Tel. 8 615 83 695.

1002077

Perku mišką su žeme. Tel. 8 604 74 207, e. paštas miskeliai@yahoo.com.

BALTIC METAL, UAB – aukštomis kainomis neribotais kiekiais perka juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą. Atsiskaitome iš karto. Kreiptis R.Kalantos g. 49, Kaunas, tel. (8 37) 215 092, 8 698 55 553.

Brangiai perkame mišką su žeme arba išsikirsti, žemę, pievas. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 676 41 155.

Parduodu arba išnuomoju 2 k. butą Rukloje (b. pl. 51 kv. m, 5/2 a., 7 m įstiklintas balkonas, reikalingas remontas). 25 000 Lt (galima derėtis). Tel. 8 600 23 721.

1004324

1009153

Perku 1,5–2 kambarių butą Birštone arba keičiu į 2 kambarių butą Elektrėnuose. Tel. 8 682 77 796.

1010649

Durpių briketus, pjuvenų briketus, anglis.

Sveriame kliento kieme. Pristatome. Tel. 8 683 08 828.

1010418

999658

Perkame žemės ūkio paskirties žemę Kėdainių apskrityje. Siūlyti įvairius variantus. Tel. 8 686 86 065.

1008943

PIGIAI BITUMINIUS LAKŠTUS (kv. m – 11,89 Lt), skaidrius lakštus, tentus ir karvės kailius (nuo 599 Lt už vnt.). Išparduodame dažus – 50 proc.! Tel. 8 682 66288; www.ramchos.lt.

57 a žemės ūkio paskirties sklypą prie Alšios ežero, Stakliškių sen., Prienų r. Tel. 8 609 10 137, 8 319 51 045.

Skubiai Šventojoje dviejų kambarių butą. Iki pajūrio 500 m. Tel. 8 612 14 248, e. paštas miusle@mail.lt.

1003282

Perka žemę, mišką visoje Lietuvoje, tinka apleista, išnuomota, su bendraturčiais.

Greitai sutvarko dokumentus, atsiskaito iš karto. Tel. 8 671 08 059.

998530

3 m malkos. Spygliuočių rąstai. Miškavežio nuoma. Tel. 8 612 18 535.

1009447

Padedu parduoti, išnuomoti NT. Daugiausiai naujų butų, komercinės patalpos Kaune. 011 brokeris Ernestas Adomaitis. Tel. 8 693 00 011, e. paštas ernestas@011.lt.

Automobilių supirkimo įmonė perka automobilius nuo 200 iki 2000 Lt. Atsiskaitome iš karto. Pasiimame patys. Sutvarkome dokumentus. Tel. 8 615 87 008.

Automobilius (senus, surūdijusius, su defektais, nevažiuojančius) ir kėbulus. Atsiskaito iš karto, pasiima patys. Tel. 8 673 31 752, 8 607 97 663.

1 k. butą Jonavoje, Panerių g. (6/9 a., gyv. pl. 12, virtuvė 5 kv. m, WC ir pusvonė kartu, balkonas, naujas remontas, renovuotas).

Kaina 20 000 Lt. Galimas keitimas į butą Kaune. Tel. d. d. 8 698 20 630.

1009867

Perka

1009877

1009979

Nekilnojamasis turtas Kaune ir Kauno rajone

1006907

Aukštomis kainomis įmonė perka įvairius AUTOMOBILIUS ir kt. techniką (po eismo įvykio ar su kt. defektais). Greitai tvarkome dokumentus, atsiskaitome, pasiimame. Tel. 8 648 74 669.

Parduodamas naujai įrengtas namas Sargėnuose, 300 kv. m, 16 a sklypas. Kaina 595 000 Lt. Tel. 8 655 25 667.

Keičia

Saulėgrąžų briketai – supakuota po 8 kg (kaloringumas – 4 300–5 300 kcal/kg; pelningumas – 1–3 %; degimo laikas – 5–7 val.).

Tinka visiems katilams. Tel. 8 678 16 731.

Kitos prekės 979822

1010624

1003958

Parduodame stambias atraižas ir įvairias malkas: dvimetriais, trinkelėmis ir skaldytas.

Atvežame. Tel. 8 699 35 992, 8 614 08 432.

998191

Parduodu malkas „iš pirmų rankų“. Atvežu miškavežiu. Tel. 8 685 16 221, 8 635 30 367, (8 37) 291 255.

993207

Pigiausios malkos ir statybinė mediena. Atvežame. Tel. 8 651 11 564, 8 656 29 692.

1007553

913476

Brangiai perkame mišką visoje Lietuvoje.

Atliekame miško ruošos, medienos transportavimo darbus. Tel. 8 650 16 017.

1007953

Brangiai perkame mišką visoje Lietuvoje.

Atliekame miško ruošos, medienos transportavimo darbus. Tel. 8 650 16 017.

982541

Brangiai superkame visų markių lengvuosius automobilius, mikroautobusus, sunkvežimius. Išsivežame, tvarkome dokumentus. Tel. 8 643 06 597, 8 604 27 116.

1007186

Įvairius senus su defektais ir po avarijos automobilius, kėbulus. Pasiimame patys, išrašome utilizavimo pažymas. Tel. 8 684 26 629, 8 603 62 208.

1008918

Konsultuoju visais nekilnojamojo turto, paveldėjimo, paskolų, vertinimo klausimais.

Firma „Aujama“, Lukšio g. 34, tel. 311 208.

1009122

Nukelta į 30 p.

30 2

šeštaDIENIS, rugsėjo 1, 2012

klasifikuoti skelbimai Sportas

Pramogos, šventės, laisvalaikis

Perka

Vaikus ir jaunuolius (nuo 2 iki 18 m.), norinčius lankyti teatro mokyklėlę „Mano teatras“ (prie Dramos teatro) kviečiame ateiti rugsėjo 5 d. nuo 16 val. iki 19 val. į Kęstučio g. 62 (Dramos teatro mažųjų scenų kiemelis). Informacija www.manoteatras.visiems.lt. Tel. 8 682 14 209, 8 614 44 521, 778 453, 424 276.

Kyokushin karate treniruotės vaikams, paaugliams, jaunimui, suaugusiesiems, vyresniesiems! Treneris G.Tankevičius – Pasaulio karate vicečempionas, Kauno Klinikų sporto medicinos gydytojas, didelį dėmesį skiriantis saugiam sportui, sveikatos stiprinimui, tvirtam fiziniam parengimui, pasitikėjimo savimi ugdymui. Naudojamos efektyvios, moksliškai pagrįstos metodikos, modernus inventorius.

G.Tankevičiaus individualios treniruotės atsigaunantiems po sportinių traumų, operacijų, geresniam fiziniam pasirengimui, sveikatos stiprinimui, traumų profilaktikai. Adresas: Savanorių pr. 206. Tel. 8 678 34748; www.stoikas.lt.

1003466

1002589

ZUIKIO PUIKIO MOKYKLĖLĖ laukia vaikučių-zuikučių linksmose ir žaismingose pamokėlėse! Susipažinsime su raidelėmis ir skaičiukais, pirmaisiais angliškais žodeliais, piešime, lipdysime, dainuosime, žaisime ratelius, bendrausime ir draugausime (4–6 m.). Šešiamečius rengiame pirmai klasei. Muzikinės žaidimų pamokėlės 1–2, 2–3 m. vaikučiams. Mus rasite Širvintų g. 15 (Žaliakalnis), tel. 8 674 03 337; www.zuikiopuikio.lt. ZUIKIS PUIKIS Jūsų lauks!

Moksleivius, gimusius 1994–2006 m., norinčius išmokti ar jau mokančius žaisti krepšinį, kviečia krepšinio mokykla „Perkūnas“. Treniruotės vyks daugelio Kauno mikrorajonų sporto salėse. KM „Perkūnas“ – tai turnyrai, šventės, čempionatai, stovyklos. Mums svarbus kiekvienas vaikas! Informacija www.kmperkunas.lt, e. paštas kmperkunas@gmail.com, tel. 8 698 14 300, 370 387. Jeigu nori teigiamų emocijų – ateik į „Perkūną“.

Mokyklėlės Vaikų tautinių šokių kolektyvas „Tauškutis“ rugsėjo 5, 10 d. 18 val. kviečia naujus narius – vaikus nuo 4 iki 9 metų. Priėmimas vyks Garliavos kultūros centre (Liepų g. 17). Informacija tel. 8 615 30 299.

1005742

1007854

1006032

„Rudnosiuko“ studija Šilainiuose kviečia 2–6 metų vaikučius mokytis dailės, darbelių, muzikos, teatro – saviraiškos, gimtosios kalbos, matematikos ir anglų kalbos pradmenų. Šešiamečius rengiame pirmajai klasei. Tel. 231 508, 8 611 20 212. Daugiau informacijos rasite www.rudnosiukas.lt.

Rugsėjo 11 d. 18 val. kviečiame į įvadinį taichi senojo Jang stiliaus seminarą. Seminarą ves tarptautinės mokyklos Central Equalibrium mokytojas Bob Honiball iš Didžiosios Britanijos; www.bobhoniball.lt.

Registruotis tel. 8 612 77 899 nuo 17 val. Vėliau užsiėmimai vyks antradienais, ketvirtadieniais nuo 18 val.

1002143

1010803

Superkame visų markių senus automobilius, išsivežame patys. Išrašome utilizavimo pažymas.

Tel. 8 600 00 292, autominute@gmail.com.

1000928

VAZ, „Moskvič“, GAZ ir kitus importinius automobilius, kėbulus. Pasiimame. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724.

997657

Kviečia Aerobika moterims. Nauja grupė. Treniruotės vyks Kalniečiuose 3 k./sav. Užsiregistravus tel. 8 651 75 633 pirmą mėnesį kaina 60 Lt/mėn.

1009728

Kita

Kauno vaikų ir jaunimo šokio teatras „Gijelė“ rugsėjo 4, 6, 11 d. 18 val. kviečia naujus narius – vaikus nuo 5 iki 15 metų. Priėmimas vyks kultūros ir sporto centre „Girstutis“ (Kovo 11-osios g. 26). Informacija tel. 8 615 30 299, 8 687 99 315.

Pirksiu nebrangų namą, žemės sklypą Kaune iki 200 000 Lt. Tel. 8 686 16 325.

1006445

Kviečia Palanga! Pušyne, prie Birutės parko, mediniame vasarnamyje poilsiui nuomojami 1, 2, 3, 4 vietų kambariai. Tel. 8 612 83 010.

1011117

Mankšta senjorams. Nauja grupė. Užsiėmimai vyks Kalniečiuose, atradieniais ir ketvirtadieniais – 11 val. Kaina 40 Lt/mėn. Registracija tel. 8 651 75 633.

1009725

1005723

KAUNO VAIKŲ IR JAUNIMO TEATRAS „VILKOLAKIS“ (Kovo 11-osios g.

108, vilkolakis.lt, teatras@vilkolakis.lt) kviečia mergaites ir berniukus, merginas ir vaikinus tapti teatro aktoriais! Priėmimas į visas grupes vyks rugsėjo 15 d. (šeštadienį): 10 val. – į teatro pradžiamokslio grupę (5–7 m.); 11.30 val. – į parengiamąją aktorinę studiją (8–12 m.); 13 val. – į teatro trupę (13–17 m.). Informacija ir naujų narių registracija tel. 8 37 313 712 10–16 val.

Rugsėjo 4 d. 19 val. kviečiame Jus žiūrėti filmą „Dievo avinėlis“. Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus bažnyčia, Draugystės g. 1, tel. 8 606 78 591.

1005768

Kviečia mokytis

1002477

Mokymai

Dailininko studija kviečia vyresnių klasių moksleivius pasiruošti stojimui į menines specialybes ir suaugusiuosius mokytis akademinio piešimo ir tapybos. Tel. 8 610 63 923.

GRAFIKOS IR PROGRAMAVIMO STUDIJA kviečia 4–12 kl. moksleivius rinktis 2012/2013 mokslo metų programas: architektūra, programavimas, 3D grafika ir animacija, interneto svetainės. Mūsų adresas J.Naugardo g. 10 (Senamiestis). Tel. (8 37) 200 288, 8 640 34 845; www.prografika.lt.

1009527

Komplektuojamos kursų grupės dvyliktokams pasirengti matematikos valstybiniams egzaminams. Registruotis tel. 8 686 17 826.

1006132

Kalbų mokykla GLORIA LINGUA (Savanorių pr.3, tel. (8 37) 209 008, 8 600 82 843; www.glorialingua.lt) kviečia mokytis anglų, vokiečių, prancūzų, norvegų, ispanų, italų kalbų. Rengiame abitūros, IELTS egzaminams. Įvairių lygių grupės bei individualus mokymas. Kalbų mokymas įmonėse ir organizacijose.

1009704

Karščiausi kelionių pasiūlymai

1004239

KTU Jaunųjų kompiuterininkų mokykla kviečia 3–12 klasių moksleivius savaitgaliais mokytis programavimo, robotikos, fotografijos, muzikos medijos, architektūros ir dizaino, e. leidybos, e. verslo ir kitų programų. Registruotis Studentų g. 48A–321. Tel. 300 615, 8 610 64 208; www.jkm.lt.

Kelionių AgentūrA „Krantas Travel“

994603

VDU ir ITMC Kompiuterijos AKADEMIJA kviečia 3–12 klasių moksleivius į mokslo metų studijas pagal 24 mokymo programas. Tarptautiniai sertifikatai. Registruotis internetu www.kompiuterijosakademija.lt arba tel. (8 37) 407 460, 8 684 58960. Kęstučio g. 36, III a.

1006350

Šokiai, dainavimas Visada svajojai šokti? Žaviesi moderniu ir šiuolaikiniu šokiu? Šią galimybę Tau suteikia Kauno šokio teatras AURA! Rugsėjo 5 d. 15 val. kviečiame 5–7 m., o 16 val. – 9–12 m. vaikus. Rugsėjo 6 d. 16 val. kviečiame į paruošiamąją grupę (nuo 13 m.). 17 val. – „buvusių“ narių registracija. Rugsėjo 7 d. 17 val. kviečiame vaikinus ir merginas turinčius choreografinės patirties. 18 val. – vaikinus ir merginas, turinčius gerus klasikinio ir modernaus šokio pagrindus, į „Auros“ teatro trupę (turėti sportinę aprangą). M.Daukšos g. 30A, Kaunas. Tel. 8 37 202 062.

E.p. info@aura.lt; www.aura.lt.

Tel. (8 37) 490 202, I.Kanto g. 22, kaunas@kaunas.krantas.lt

www.krantas.lt RUOŠKITE ROGES VASARĄ Pasinaudokite galimybe nusipirkti žiemos kelionę už mažiausią kainą:

Slidinėjimas Italijoje – nuo 1569 Lt 2149 Lt. Slidinėjimas Austrijoje – nuo 1635 Lt 1687 Lt. Hurgada (Egiptas) – nuo 1392 Lt 1449 Lt. Šarm El Šeichas (Egiptas) – nuo 1429 Lt 2669 Lt. Taba (Egiptas) – nuo 2039 Lt 2739 Lt. Tenerifė (Ispanija) – nuo 2152 Lt 2219 Lt. Dubajus (JAE) – nuo 2899 Lt 3799 Lt. Pataja (Tailandas) – nuo 3679 Lt 4419 Lt. Goa (Indija) – nuo 3199 Lt.

1004013

NEMOKAMI linijinių šokių užsiėmimai pirmą rugsėjo savaitę Centre ir Vilijampolėje! Ateikite, pabandykite ir likite su VIENA LINIJA, nes tik čia madingiausi ir linksmiausi šokiai be porų. Patyrę ir energingi vadovai išmokys jus jaustis komfortiškai ant parketo. Pradėję šokti linijinius, atrasite daugiau šviesių gyvenimo pusių! Registracija www.line-dance.lt arba tel. 240 633, 8 615 93 665.

Kelionių organizatorius „AŠ KELIAUJU“ 5 DIENŲ KELIONĖ Į PARYŽIŲ LĖKTUVU.

1007429

Nori ir Tu dainuoti koncertuojančioje grupėje, filmuotis klipuose, dalyvauti įvairiuose renginiuose bei festivaliuose? Būtinai ateik į studiją ŠA LIA LIA. Tavęs laukia profesionalūs vokalo pedagogai. Studijoje – 5 grupės. Priimami nariai nuo 3 iki 20 m. Priėmimas vyks rugsėjo 3 ir 4 d. Savanorių pr. 206, II a., tel. 8 671 94 283, 8 611 19 256. www.salialia.lt.

997567

Šokių studija „Pivotas“ pradeda naują sezoną ir kviečia visus į judesio laisvės, grožio pažinimo ir bendravimo būdo užsiėmimus. Poriniai šokiai (suaugusiesiems): pradedančiųjų grupė – užsiėmimai vyks I ir III nuo 19 val. iki 20 val; pažengusiųjų grupė – I ir III nuo 20 val iki 21 val. Renkamės rugsėjo 3, 5, 10, 12, 17, 19 d. adresu: Kaunas, Laisvės al. 30A, III a. „Init“ TV patalpose. Registracija tel. 8 670 86 147, e. paštas sokimas@yahoo.com; www.pivotas.lt.

Tel. (8 37) 214 010, 8 656 37 114, Savanorių pr. 363A–202, askeliauju@askeliauju.lt.

Darbo laikas I–V 9–19 val.

1010183

Šokių klubas „Gintarėliai“ kviečia mokytis šokti: vaikus, jaunimą, suaugusiuosius ir senjorus – į pramoginių ir linijos šokių grupes. Šokių pamokos vyks Kauno technikos kolegijos didžiojoje salėje (Tvirtovės al. 35, Kaune) nuo rugsėjo 11 dienos. Daugiau informacijos ir tvarkaraštį galite rasti svetainėje www.daliadance.lt; tel. 8 612 54 053. Pirmoji pamoka – nemokamai, kviečiame pabandyti! Pirmųjų užsiregistravusiųjų laukia nuolaidos!

1010140

Pasiūlymas galioja iki rugsėjo 6 d.

Kelionių AgentūrA „KELIONIŲ CENTRAS“

1009942

VAIKŲ IR MOKSLEIVIŲ LAISVALAIKIO RŪMAI kviečia: į tautinių šokių ansamblį „Malūnėlis“, mergaičių ir jaunučių chorus, estrados studiją „M.E.S.“, sportinių šokių studiją „Mida“, diskžokėjų, šiuolaikinių šokių, breiko, akordeono, dailės, dizaino, keramikos, teatro, renginių organizatorių, gitaros, kanklių, smuikininkų, mušamųjų instrumentų, žurnalistų, folkloro, vaikinų dainavimo studijas, liaudies instrumentų orkestrą. Tel. (8 37) 423 205; www.vmlr.lt.

Kaina – 1360 Lt (asm.): skrydis, apgyvendinimas viešbutyje su pusryčiais Paryžiaus centre, lietuviškai kalbančio kelionės vadovo paslaugos.

Tel. (8 41) 525 059, 8 413 99 544, 8 698 07 197, travelcentre@splius.lt.

Kelionės autobusais iš Kauno (nėra degalų mokesčio) 09 07, 09 21 – Varšuva–Velička–Krokuva–Zakopanė. 3 d./2 n. – 355 Lt. 09 12 – Vengrija. Egeris–Budapeštas– Hevizas– Balatonas–Sentendre.

5 d./4 n. – 690 Lt.

09 15 – Lenkija. „Vilko guolis“ Gerložo girioje – Šv.Lipka–Gdanskas–Malborkas.

2 d./1 n. – 250 Lt. 09 22 – Lenkija. Varšuva. 2 d./1 n. – 225 Lt. 10 05 – Varšuva–Velička–Krokuva–Kalvarija Zebrzydovska–Čenstakavas.

3 d./2 n. – 355 Lt. Kelionės iš Šiaulių miesto 09 15 – Senasis Talinas ir gražuolė Hiumaa. 2 d./1 n. – 200 Lt. 09 22 – Saremaa ir senasis Talinas.

2 d./1 n. – 200 Lt. 10 05 – Mini kruizas: Ryga–Stokholmas – Krimulda. 3 d./2 n. – 345 Lt. Daugiau apie mus ir keliones www.travelcentre.lt

Kviečiame mokytis: plataus profilio kirpėjo specialybės (1 160 val., 6 mėn.); manikiūristės specialybės (3 mėn.). Išduodami valstybiniai pažymėjimai. Tel. 8 688 45 243, 8 685 35 343, 393 326.

1007110

Lietuvos ir Prancūzijos asociacijos Kauno skyrius kviečia į prancūzų kalbos kursus pradedantiesiems ir pažengusiesiems. Taip pat renkamos šeštadienio grupės. Tel. 203 994, 8 676 20 235.

1005602

Nemokami anglų kalbos kursai. Registruotis šeštadienį (09 01) 15–17 val.

Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus bažnyčia, Draugystės g. 1, tel. 8 606 78 591.

1005759

informuoja Rugsėjo 5 d. 18.30 val. Karolio Slenczeko paskaita „Budizmo kelias ir tikslas“. Viešbutis KAUNAS, Laisvės al. 79, konferencijų salė.

1008870

KAUNO MOKSLEIVIŲ TECHNINĖS KŪRYBOS CENTRAS A.Mic­ke­vi­čiaus g. 2, tel. 323 506 Rug­sė­jo 3–14 d. at­vi­rų du­rų die­nos mo­ki­ niams ir jų tė­ve­liams. Kvie­čia­me su­si­pa­žin­ ti su MTKC bū­re­liais, stu­di­jo­mis bei jų va­do­ vais, pra­smin­gai pra­leis­ti lai­ką.

Atsiliepkite!

1-o maršruto autobuse dingo vairuotojo ir automobilio bei draudimo dokumentai, išduoti Rimvydui Steikūnui. Radus prašome paskambinti tel. 740 481, 8 614 79 236.

1010782

Pamesta Dingusį Kauno Mičiurino tarybinio ūkio technikumo diplomą, išduotą Linai Janulionytei 1981 m., laikyti negaliojančiu.

1010221

Dingo Dingo Kovo 11-osios g. nedidelis trumpakojis šuo vardu FIGAS, panašus į Jorkšyrą (juodai pilkos spalvos, kojos gelsvos, dantukai atsikišę, nosytė priplota, apkirptas). Tel. 8 618 47 174. Atlygis 500 Lt. 1011600

31

šeštadienis, rugsėjo 1, 2012

kas, kur, kada teatras

Napoleonas MICKŪNAS

KAUNO VALSTYBINIS LĖLIŲ TEATRAS

(1944–2012)

Laisvės al. 87A

Jus palietė tamsa ranka vėsia...

Dabar jokia užuojauta neguodžia.

Nebent viltis, kad neišnyks dvasia, Kad liks darbai, sumanymai ir žodžiai.

Rugpjūčio 31 d. netikėta mirtis iš mūsų tarpo išplėšė il­ gametį partijos Tvarka ir teisingumas narį Napoleoną Mickūną.

N.Mickūnas gimė 1944 m. rugpjūčio 11 d. Kaune, tarnautojų šeimoje.

Mokėsi Kauno S.Nėries vidurinėje mokykloje. 1961 m. įstojo į Kauno poli­ technikos instituto (KPI, dabar – KTU) Elektrotechnikos fakultetą, kurį baigė su pagyrimu. Pirmoji darbovietė – KPI Teorinės radiotechnikos katedra, pe­ dagogo asistento pareigos. Dirbo mokslinį ir pedagoginį darbą, mokėsi aspi­ rantūroje, kurią baigęs 1973 m. apsigynė technikos mokslų kandidato diser­ taciją. Nuo 1993 m. suteiktas technikos mokslų daktaro mokslinis laipsnis. Su bendraautoriais išleido vadovėlį „Impulsinė technika“. Nuo 1979 m. dirbo Lie­ tuvos žemės ūkio akademijoje (LŽŪA, dabar – ASU), ėjo vyr. mokslinio ben­ dradarbio, asistento pareigas. 1984 m. suteiktas docento mokslinis vardas, išrinktas žemės ūkio elektrifikacijos katedros vedėju. Mokslinėje spaudoje pa­ skelbė daug straipsnių, yra daugelio išradimų autorius. LŽŪU dirbo iki 1997 m. Nuo 1992 m. dirbo susivienijime „Banga“ vyr. konstruktoriaus pavaduoto­ ju. 1994 m. įkūrė UAB „Radosatas“. Nuo 2002 m. partijos Tvarka ir teisingu­ mas narys, administravo interneto puslapį „Politikos aktualijos“. 2012 m. už nuoširdų ir aktyvų darbą partijos labui apdovanotas vardiniu medaliu.

Reikšdami nuoširdžiausią užuojautą šeimai ir artimiesiems, liūdi ir gedi partijos Tvarka ir teisingumas Kauno skyriaus nariai. Šviesus atminimas išliks jį pažinojusiųjų ir su juo ilgus metus dirbusiųjų atmintyje.

Atsisveikinimas su velioniu – rugsėjo 1 d. nuo 14 val. laidojimo namuo­ se S.Žukausko g. 38, Kaune. Laidojama rugsėjo 2 d. 14 val. Petrašiūnų kapi­ nėse.

Amžinąjį atilsį Dalijamės skausmu ir nuoširdžius užuojautos žodžius skiriame Mariaus GEDVILOS artimiesiems. Telydi Jus paguoda ir dvasios stiprybė šią sunkią netekties valandą.

Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio Kauno skyrius Netikėtai mirus partijos bendražygiui Napoleonui MICKŪNUI, skaudžią netekties ir liūdesio valandą nuoširdžiai užjaučiu velionio šeimą ir artimuosius.

Prezidentas Rolandas Paksas, partijos Tvarka ir teisingumas pirmininkas Skaudžios netekties ir liūdesio valandą, mirus mamai, Laimutę BALTRUŠIENĘ nuoširdžiai užjaučia AB „Pieno žvaigždės“ filialo „Kauno pienas“ kolektyvas.

Sunkią netekties valandą, mirus mamai, nuoširdžiai užjaučiame LKKA Infrastruktūros plėtros ir priežiūros skyriaus darbuotoją Oną RAUDAITIENĘ, jos šeimą ir artimuosius.

LKKA bendruomenė

Dėkoja Nuoširdžiai dėkojame Vytautui ir Nijolei Tumėnams, Jarmolaičiams, Ibenskams, Zitai Šopienei, Buragams, Tamošiūnams, giminėms, artimiesiems, kurso draugams, draugėms ir visiems pagerbusiems ir atsisveikinusiems su Norberta ZUTELE bei palydėjusiems į Amžinojo poilsio vietą.

Mama ir artimieji „Liūdinga“. Laidojimas, mirusiųjų paėmimas iš namų ir gydymo įstaigų. Kre­ mavimas 488 Lt (kaina gali keistis priklausomai nuo Lenkijos zloto kurso lito atžvilgiu pirkimo dieną). Mirusiųjų parvežimas iš užsienio. Platus gedulo dra­ bužių, reikmenų ir atributikos pasirinkimas. Užsakymų priėmimas – 24 val. per parą be poil­ sio dienų M.Daukšos g. 37, Vytauto pr. 47. Šarvojame Vytauto pr. 44A, S.Žukausko g. 3B, Ra­ dvilėnų pl. 15A, V.Krėvės pr. 95A, Aleksoto bažnyčioje. Tel. (8 37) 200 839, 8 633 33 399.

1007516

„PRARADIMAS“ – laidojimo paslaugos, kremavimas, parvežimas iš užsienio, pla­ tus laidojimo reikmenų pasirinkimas, paėmimas iš namų ir ligoninių, šaldytuvai, dokumentų sutvarkymas, giesmininkai, smuikas, gėlės, naujas MERCEDES katafal­ kas. Renovuotos šarvojimo salės Panerių g. 19, Vilijampolėje – NEMOKAMAI. Šar­ vojame Saulėtekio, Šv. Antano, Aleksoto bažnyčiose, S.Žukauko g. 3B, Perlojos g. 37, Kauno r. šarvojimo salėse. Užsakymai priimami 24 val. per parą be poilsio dienų – K.Petrausko g. 28, Žaliakalnis. Tel. (8 37) 730 200, 8 650 68 220. Taikome nuolaidas.

1005408

PAMINKLAI. Gaminame paminklus, dengiame kapavietes granito plokštė­ mis, užpilame kapą granito skalda, liejame pamatus, atnaujiname senus paminklus, kalame raides. Dirbame visoje Lietuvoje. Tel. 8 647 09 401, 384 912; www.uabpaminklai.lt. Raudondvario pl. 115A, Kaunas. Partneriai: K.Kasakausko g. 64 – Akmenė; J.Basanavičiaus g. 12 – Jonava; Ramybės g. 7, Garliava. Laidojimo reikmenys, paslaugos, kremavimas – tel. 8 615 50 520, 8 686 45 729.

999029

Pigiai parduoda PAMINKLUS, TVORELES IŠ JUODO IR SPALVOTO GRANITO gamintojo kainomis. Kinietiškais paminklais neprekiaujame. Tel. 8 699 80 865.

1009472

VISOS KAPŲ PRIEŽIŪROS PASLAUGOS: kapo dekoravimas skalde­ le, smėliu, juodžemiu. Tvarkymas po laidotuvių. Senų kapaviečių restauravimas, atnaujinimas. Trinkelių, plytelių, skaldytų akmenų klojimas. PAMINKLAI, AKMENS PLOKŠTĖS: paruošiame kapavietės projektus, gaminame įvairius paminklus iš kokybiško suomiško akmens. Liejame pamatus ir atliekame kitus beto­ navimo darbus. AKCIJA! PAMATŲ LIEJIMAS – nuo 450 Lt. Tel. 8 648 55 567; (8 37) 334 633, Savanorių pr. 225 („Juzėje“). www.kapineta.lt.

1007564

Rugsėjo 1 d. 12 val. – Valerijos ir Stasio Ratkevičių lėlių muziejuje KIŠKIS DRĄSUO­ LIS, rež. A.Žiurauskas (spektaklis – žaidi­ mas, kurį padeda kurti vaikai), nuo 3 m.

Rugsėjo 2 d. 12 val. – Mažojoje scenoje MEŠKIUKO GIMTADIENIS, rež. R.Bartninkaitė (muzikinė fėjų pasaka), nuo 3 m.

,,Nykš­tu­ko“ lė­lių te­at­ras Ry­šių is­to­ri­jos mu­zie­jus, Ro­tu­šės a. 19

Rug­sė­jo 2 d. 12 val. – „Par­še­lių nuo­ty­kiai”.

Bi­lie­tai par­duo­da­mi 1 val. prieš spek­tak­lį.

renginiai Fluxus Ministerija Jonavos g. 3 (buvusio batų fabriko „Lituanica” patalpos)

Rugsėjo 1 ir 3 d. – „Fluxus Ministerija” kauniečius ir Kauno miesto svečius kviečia pasitikti naujus mokslo metus.

Rugsėjo 1 d. 15 val. – ant Fluxus Ministe­ rijos stogo prasidės kūrybinės dirbtuvės, kurių metu bus audžiama viena iš ilgiausių trispalvių juostų ant pastato stogo.

16 val. – stalo žaidimų popietė, į kurią dalyviai galės atsinešti savo mėgstamus žaidimus. 18.30 val. – filmo „Balkonas” peržiūra. Tai 2008 m. lietuvių režisierės Giedrės Beinoriūtės filmas, skirtas visai šeimai, apie pirmąją meilę ir draugystę, 2009-aisiais pelnęs „Sidabrinės gervės“ apdovanojimą. 19 val. – profesionali Lotynų Amerikos šokių šokėja Gintarė Mali­ nauskaitė dalysis patirtimi ir mokys Lotynų Amerikos šokių žingsnelių. Po pamokos vyks social dance vakaras. 22 val. – vakaras su DJ Martin & McFly. Visi rugsėjo 1-osios renginiai nemokami.

Sekite informaciją socialiniame tinkle „Facebook“ <https://www.facebook.com/ events/406384192754526/>.

Rugsėjo 3 d. 21 val. – roko grupės „Sky­ ders” koncertas. 22.30 val. – vakaras su Roadsman (k.u.b. collective). Įėjimo kaina – 5 Lt. Sekite informaciją socialiniame tinkle „Facebook“ <https://www.facebook.com/ events/458198024201347/>.

Ne­mu­no prie­plau­ka ir kran­ti­nė Moks­lo ir ži­nių die­nos šven­tė SVEIKAS, RUGSĖJI Kau­no mies­to sa­vi­val­dy­bė, Vai­kų ir moks­ lei­vių lais­va­lai­kio rū­mai ir R.Gar­ba­ra­vi­ čie­nės vai­kų pa­ra­mos ir lab­da­ros fon­das vi­sus pir­mo­kus, jų tė­ve­lius, mo­ky­to­jus ir se­ne­lius, vy­res­nius bro­liu­kus ir se­su­tes, vi­sus, kaž­ka­da bu­vu­sius pir­mo­kus... rug­sė­jo 1 d. 15 val. kvie­čia į Moks­lo ir ži­nių die­nos šven­tę SVEIKAS, RUGSĖJI. Renginys nemokamas.

Vytauto DidŽiojo karo muziejaus sodelis Rugsėjo 1, 2 d. 16 val. – varpų muzikos koncertai, skirti Mokslo ir žinių dienai.

Karilionu skambins Julius Vilnonis.

Kau­no ar­ki­ka­ted­ra ba­zi­li­kA Rug­sė­jo mė­ne­sio sek­ma­die­niais 16 val.

Ar­ki­ka­ted­ro­je ba­zi­li­ko­je vyks Kau­no re­li­gi­ nės mu­zi­kos cen­tro (KRMC) or­ga­ni­zuo­ja­ma pro­fe­sio­na­lių me­ni­nin­kų kul­tū­ri­nė ak­ci­ja – kon­cer­tų cik­las „Kad vėl su­gaus­tų di­die­ji Kau­no ar­ki­ka­ted­ros var­go­nai”.

Rug­sė­jo 2 d. 16 val. pir­ma­ja­me kon­cer­te da­ly­vaus so­lis­tai Ri­ta Preik­šai­tė (me­co­sop­ ra­nas), Min­dau­gas Jan­kaus­kas (te­no­ras), Da­lia Ja­tau­tai­tė (var­go­nai) ir Egi­di­jus Stan­ ci­kas (skai­to­vas). Įė­ji­mas ne­mo­ka­mas.

Kauno šv. Arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčiA Rugsėjo 2 d. 16 val. – Lietuvos kamerinės muzikos festivalis. Kamerinės muzikos kon­ certas. Dalyvauja: Elena Kalvaitytė-Vitkaus­ kienė (sopranas), Julija Bujanovaitė (var­ gonai). Koncerto programoje: J.S.Bacho, A.Vivaldžio, W.A.Mozarto, J.Naujalio ir kitų kompozitorių kūriniai.

PRADĖKIME NAUJUS MOKSLO METUS APSILANKYdami MUZIEJUJE Vi­siems be­si­ruo­šian­tiesiems vėl štur­muo­ti moks­lo aukš­tu­mas Na­cio­na­li­nis M.K.Čiur­ lio­nio dai­lės mu­zie­jus pa­ren­gė do­va­ną.

Rug­sė­jo 1–2 d. Na­cio­na­li­nį M.K.Čiur­lio­nio dai­lės mu­zie­jų ir jo pa­da­li­nius moks­lei­viai, jų tė­ve­liai, stu­den­tai bei mo­ky­to­jai ga­lės ap­lan­ky­ti ne­mo­ka­mai.

M. IR K. PETRAUSKŲ LIETUVIŲ MUZIKOS MUZIEJUS K. Petrausko g. 31

J.GRUODŽIO MEMORIALINIS MUZIEJUS Salako g. 18

Mokslo ir žinių dienos proga kviečia moks­ leivius ir jų tėvelius nemokamai aplankyti muziejus rugsėjo 1–8 d.

Kau­no mies­to mu­zie­jus M.Va­lan­čiaus g. 6

Moks­lo ir ži­nių die­nos pro­ga svei­ki­na­me ir kvie­čia­me moks­lei­vius, jų tė­ve­lius bei mo­ ky­to­jus rug­sė­jo 1 ir 2 d. ap­lan­ky­ti Kau­no mies­to mu­zie­jų ir Kau­no pi­lį ne­mo­ka­mai.

Lietuvos Švietimo istorijos muziejus Vytauto pr. 52, tel. (8 37) 20 62 10; www.lsim.lt.

Sveikindami moksleivius, jų tėvelius ir mo­ kytojus naujųjų mokslo metų proga, kvie­ čiame rugsėjo 3 d. nemokamai apsilankyti Lietuvos švietimo istorijos muziejuje. Visų lankytojų laukia malonios staigmenos.

„EINAM KAUNAS 2012“ Rug­sė­jo 5 d., tre­čia­die­nį, 18–20 val. – „Šo­kam lin­di­ho­pą” (Lais­vės al., Mu­zi­ki­nio te­at­ro so­de­lis).

Rug­sė­jo 6 d., ket­vir­ta­die­nį, 18–19 val. – „Kla­si­ka Mies­to so­de” (Lais­ vės al. 93). „At­si­svei­ki­ni­mas su va­sa­ra”.

Da­ly­vaus Skaid­ra Jan­čai­tė (sop­ra­nas) ir drau­gai, Gra­ži­na Za­la­to­rie­nė (akom­pa­nia­ to­rė); 20 val. „Ro­mu­vos pa­sa­žas” (Lais­vės al. 54). „Be­to­ni­niai triu­šiai” (au­dio­po­e­ti­nio spengs­mo gru­pė).

Rug­sė­jo 7 d., penk­ta­die­nį, „Dū­dos Lais­vės alė­jo­je”. 16 val. ei­ty­nės nuo Kau­no šv. ar­kan­ge­lo My­ko­lo (Įgu­los) baž­ ny­čios (So­bo­ro), 16.30–17 val. kon­cer­tas Mu­zi­ki­nio te­at­ro so­de­ly­je. Da­ly­vaus Kau­no­ pu­čia­mų­jų in­stru­men­tų or­kest­ras „Ąžuo­ly­ nas” ir mer­gi­nų cho­re­og­ra­fi­nė gru­pė.

Vi­si ren­gi­niai ne­mo­ka­mi!

KAUNO KARTŲ NAMŲ PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ DIENOS CENTRAS Sąjun­gos a. 13A

Veikia skiau­ti­nin­kių R.But­ke­vi­čie­nės, B.Ju­ sai­tie­nės, R.Mar­cin­ke­vi­čie­nės, A.Miš­ke­ lie­nės, T.Zui­ko­vos dar­bų pa­ro­da ŽOLYNAI SKIAUTINIUOSE.

kinas „ROMUVOS“ KINO TEATRAS Lais­vės al. 54

Rug­sė­jo 1 d. – vi­siems moks­lei­viams ir stu­ den­tams bi­lie­to kai­na 5 Lt. 15 val. – „Vėž­liu­ko Ste­no nuo­ty­kiai” (Bel­gi­ ja, 2010 m., nuo­ty­kiai, ani­ma­ci­ja).

17 val. – „Mie­las drau­gas” (An­gli­ja, 2012 m., T, dra­ma, An­gli­ja, vai­di­na Ro­bertas Pat­tin­sonas, Uma Thur­man, Kris­tin Scott Tho­mas ir kt. Pa­gal Guy de Mau­pas­sant’o ro­maną).

19 val. – „Ne­nu­ga­li­mie­ji. Nar­sos įsta­ty­ mas” (JAV, 2012 m., ka­ri­nis, nuo­ty­kių, veiks­mo, tri­le­ris).

21 val. – „Mie­las drau­gas” (An­gli­ja, 2012 m., T, dra­ma, vai­di­na Ro­bertas Pat­tin­ sonas, Uma Thur­man, Kris­tin Scott Tho­mas ir kt. Pa­gal Guy de Mau­pas­sant’o ro­maną).

Rug­sė­jo 2 d. 15 val. – „Vėž­liu­ko Ste­no nuo­ty­kiai” (Bel­gi­ja, 2010 m., nuo­ty­kiai, ani­ma­ci­ja).

17 val. – „Sub­ti­lu­mas” (Pran­cū­zi­ja, 2011 m., T, ko­me­di­ja, ro­man­ti­nis, vai­di­na Aud­rey Tau­tou, François Da­miens, Bru­no To­des­chi­ni).

19 val. – „Mie­las drau­gas” (An­gli­ja, 2012 m., T, dra­ma, An­gli­ja, vai­di­na Ro­bertas Pat­tin­sonas, Uma Thur­man, Kris­tin Scott Tho­mas ir kt. Pa­gal Guy de Mau­pas­sant’o ro­maną).

Kitų kino teatrų repertuarai – priede „TV DIENA“

DATOS (rugsėjo 1 d.)

Mokslo ir žinių diena 1715 m. mirė Prancūzijos karalius Liudvikas XIV. 1939 m. vokiečiai įžengė į Lenkiją – prasidėjo Antrasis pasaulinis karas.

1949 m. gimė krepšininkas, treneris Rimantas Girskis.

1962 m. gimė Ruudas Gullitas, buvęs garsus Olandijos futbolininkas.

1966 m. gimė Timas Hardaway, buvęs NBA krepšininkas.

1985 m. mirė vaikų rašytoja, dramaturgė, vertėja Aldona Liobytė.

2004 m. Šiaurės Osetijoje ginkluoti grobikai įsiveržė į Beslano mokyklą ir paėmė įkaitais daugiau nei 1100 žmonių. Žuvo daugiau nei 380 žmonių.

horoskopai Avinas (03 21–04 20). Nepatartina įsigyti naujų daiktų, nes galite išleisti daug pinigų, o naudos bus mažai.

Jūsų prioritetai gali įžeisti vyresnį žmogų ar įtakingą asmenį. Kaip elgtis, jums pakuždės intuicija.

Jautis (04 21–05 20). Labai sėkminga diena. Kitaip vertinsite tai, kas gera. Dėl šio pokyčio jausite meilę ir dėkingumą. Tik nepasiduokite euforijai ir nežadėkite daugiau, negu galite įvykdyti.

Dvyniai (05 21–06 21). Laukia svarbus susitikimas. Galimi emocionalūs pokalbiai, bet pasistenkite būti nuolaidus. Niekas negali jūsų priversti daryti to, kas nemalonu, todėl pravers gebėjimas susitarti.

Vėžys (06 22–07 22). Palanki diena kurti planus, priimti sprendimus.

Rasite išeitį iš bet kokios probleminės situacijos. Neabejokite savo sėkme. Fortūna jums palanki, todėl dėkodamas imkite jos dovanas.

Liūtas (07 23–08 23). Būsite labai svajingas, sieksite atitrūkti nuo savo pareigų. Draugai netrukdys jūsų fantazijoms. Bet svajodamas nepamirškite realių įsipareigojimų.

Mergelė (08 24–09 23). Nepalanku planuoti veiksmus ir spręsti svarbius dalykus. Būsite nepatenkintas dabartiniu gyvenimu. Vyresnis už jus arba autoritetingas žmogus nepritars jūsų veiksmams ir sprendimams.

Svarstyklės (09 24–10 23). Palanki diena ieškoti naujų idėjų. Galimas malonus bendravimas su mylimais žmonėmis. Viskas klostosi puikiai ir reikalai juda į priekį. Neišsigąskite lengvo nuovargio ir nesustokite.

Skorpionas (10 24–11 22). Pamilsite vyresnį ar autoritetingą žmogų, bet būkite atidus ir netyčia neįskaudinkite artimo žmogaus. Šaulys (11 23–12 21). Svajokite, juk ne taip dažnai pasitaiko tokių galimybių. Knyga ar filmas padės atitrūkti nuo realybės. Dar geriau aplankyti parodą, pristatymą, ką nors tokio, kas įkvėptų ir suteiktų naujų jėgų.

Ožiaragis (12 22–01 20). Dėl skirtingo vertybių suvokimo įsivelsite į konfliktą, kuris vers ieškoti kompromiso. Neverta pabrėžti savo nepasitenkinimo. Pasistenkite susilaikyti nuo bet kokios kritikos.

Vandenis (01 21–02 19). Jūsų mintys ir idėjos nesutaps su aplinkinių nuomone, todėl galimi nesutarimai. Nebandykite kakta pramušti sienos. Geriau spręskite asmenines problemas. Žuvys (02 20–03 20). Viskas erzins ir pykdys. Galite nesulaikyti savo emocijų, nekontroliuoti elgesio. Bus nelengva išlikti ramiems, atsipalaiduoti ir pamiršti problemas. Antra dienos pusė palankesnė.

Orai

Savaitgalį Lietuvoje numatomi trumpi lietūs. Šiandien temperatūra bus 19–22 laipsniai šilumos. Sekmadienio naktį bus 14–16, dieną 18–21 laipsnis šilumos.

Šiandien, rugsėjo 1 d.

+19

+20

Telšiai

+20

Šiauliai

Klaipėda

+21

Panevėžys

+19

Utena

+21

Tauragė

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis) teka Mėnulis leidžiasi

6.26 20.10 13.44 19.53 7.33

245-oji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 121 diena.

Saulė Mergelės ženkle.

+22

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +32 Berlynas +20 Brazilija +30 Briuselis +17 Dublinas +19 Kairas +33 Keiptaunas +14 Kopenhaga +20

Londonas +20 Madridas +27 Maskva +15 Minskas +21 Niujorkas +30 Oslas +19 Paryžius +20 Pekinas +29

orai kaune šiandien

Praha +18 Ryga +19 Roma +25 Sidnėjus +18 Talinas +17 Tel Avivas +32 Tokijas +30 Varšuva +24

+21

+20

Vėjas

Marijampolė

1–7 m/s

Vilnius

+21

Alytus

Vardai Šiandien:

Burvilė, Egidijus, Gytautas, Gytis, Verena.

Rytoj:

Ainė, Ingrida, Jauvydė, Protenis, Steponas, Vaidevutis, Vilgaudė.

Gais­rai ve­ja tu­ris­tus

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+16

+22

+18

+16

3

+16

+21

+15

+16

4

+14

+21

+18

+12

5

rytoj

poryt

Is­pa­ni­jos pie­tuo­se už­si­lieps­no­ję miš­ kai su­kė­lė pa­vo­jų tu­ris­tams Sau­lė­to­jo­ je pa­k ran­tė­je. Iš Ma­la­gos pro­v in­ci­jos ku­ror­tų jau eva­kuo­ta 5 tūkst. žmo­nių.

Miš­ko gais­ras ki­lo ket­v ir­ta­d ie­n io va­ ka­re, o penk­ta­d ie­n į jis jau bu­vo apė­ męs 12 km ruo­š ą pa­lei jū­ros kran­tą.

Ypač su­dė­tin­ga pa­dė­tis su­si­klos­tė Mi­ cha­se, kur lieps­nos priar­tė­jo prie pat pri­va­čių na­mų. Iš vie­no vieš­bu­čio bu­ vo sku­biai eva­kuo­ti lan­ky­to­jai. Miš­ko gais­r ų plo­tas pa­sie­kė maž­daug tūks­ tan­t į hek­t a­r ų. Ko­vai su lieps­no­m is mo­bi­li­zuo­ta dau­g iau nei 250 žmo­nių ir spe­cia­li tech­ni­ka. „Eu­ro­news“ inf., AFP nuo­tr.

įvairenybės Nauja suomio provokacija Es­ti­jo­je pel­no ne­sie­kian­ti or­ga­ ni­za­ci­ja „La Co­lo­nia“ es­tų kal­ ba iš­lei­do Adol­fo Hit­le­rio drau­ go Diet­ri­cho Ec­kar­to kny­gą „Der Bols­che­wis­mus von Mo­ses bis Le­ nin. Zwie­gespräch zwis­chen Adolf Hit­ler und mir“ („Bol­še­viz­mas nuo Mo­zės iki Le­ni­no. Dia­lo­gas tarp Adol­fo Hit­le­rio ir ma­nęs“).

Anot Es­ti­jos sa­vait­raš­čio „Ees­ ti Eksp­ress“, prie šio lei­di­nio pri­ si­dė­jo suo­mių na­cio­nal­so­cia­lis­ tas Ris­to Tei­no­ne­nas, ku­ris prieš ke­le­rius me­tus pa­kar­to­ti­nai iš­ lei­do to­kias kny­gas apie Hit­le­ rį: „Adolf Hit­ler – va­bas­ta­ja“ („Adol­fas Hit­le­ris – iš­va­duo­to­ jas“) ir „Adolf Hit­ler ja lap­sed“ („Ado­fas Hit­le­ris ir vai­kai“).

Ru­si­jos nau­jie­nų agen­tū­ra „In­ ter­fax“ nu­ro­do, kad suo­mis R.Tei­ no­ne­nas, Es­ti­jai ta­pus ne­prik­lau­ so­mai, ap­si­gy­ve­no šio­je ša­ly­je, įgi­jo Es­ti­jos pi­lie­ty­bę ir ak­ty­viai ėmė­si plė­to­ti neo­na­cių ju­dė­ji­mą.

Jis pa­si­ro­dy­da­vęs su raiš­čiu, ku­ ria­me bu­vo svas­ti­ka, ant ran­ko­ vės ir or­di­nu ant krū­ti­nės; ren­gė va­ka­rė­lius na­ciams svar­bių da­tų, pa­vyz­džiui, 1942-ųjų Van­zės kon­ fe­ren­ci­jos, ku­rio­je bu­vo pa­tvir­tin­

tas žy­dų nai­ki­ni­mo pla­nas, pro­ga.

Tink­la­la­pis rus.del­fi .ee pa­žy­mi, kad 2001 m. R.Tei­no­ne­nas, kaip suo­mių skau­tų va­do­vas, Es­ti­jos pre­zi­den­to įsa­ku bu­vo ap­do­va­no­ tas Ma­ri­jos že­mės kry­žiaus 5-ojo laips­nio or­di­nu. 2009 m. pre­zi­ den­tas Too­mas Hend­ri­kas Il­ve­sas nu­ro­dė šį ap­do­va­no­ji­mą iš R.Tei­ no­ne­no atim­ti, nes šis or­di­ną ne­ šio­jo su Es­ti­ją oku­pa­vu­sios na­cių Vo­kie­ti­jos sim­bo­li­ka.

2007 m. spe­cia­lio­sios tar­ny­ bos Es­ti­jo­je at­krei­pė dė­me­sį į jo veik­lą, ta­čiau pro­ku­ra­tū­ra ne­tru­ kus nu­trau­kė jo by­lą, nu­ro­dy­da­ ma, kad „ga­lio­jan­čio­je bau­džia­ mo­jo­je tei­sė­je nė­ra nor­mos, pa­gal ku­rią jo veik­lą ga­li­ma bū­tų lai­ky­ti nu­si­kals­ta­ma“.

Vė­liau par­la­men­tas priė­mė ati­ tin­ka­mas įsta­ty­mo pa­tai­sas, lei­ du­sias pre­zi­den­tui T.H.Il­ve­sui atim­ti iš R.Tei­no­ne­no Ma­ri­jos že­mės kry­žių. Be­je, R.Tei­no­ne­nas grą­žin­ti apdovanojimą at­si­sa­kė.

Kny­ga „Der Bols­che­wis­mus von Mo­ses bis Le­nin“ bu­vo iš­leis­ ta Miun­che­ne 1924 m. ko­vą, tuoj po D.Ec­kar­to mir­ties.

BNS inf.

Ho­li­vu­do dau­gia­vai­kė ne­sus­to­ja

Motina: bu­vu­si „Be­ver­li Hil­so 90210“ žvaigž­dė To­ri Spel­ling ket­vir­ta­die­nį su­si­lau­kė ket­vir­to vai­ko – sū­naus

Fin­no Da­vey McDer­mot­to. 39 me­tų ak­to­rė, iš­te­kė­ju­si už Dea­no McDer­mot­to, džiu­gias nau­jie­nas pa­skel­bė tink­le Twit­ter.com: „Tai ber­niu­kas!“ Ji taip pat įdė­jo nuo­ro­dą į sa­vo in­ter­ne­to sve­tai­nę, ku­rio­je įdė­ta nau­ja­ gi­mio ran­ky­tės, su­gniau­žu­sios ma­mos pirš­tą, nuo­trau­ka. Ma­ža­sis Fin­nas augs su pen­ke­rių bro­liu­ku Lia­mu, ket­ve­rių se­su­te Stel­la ir dar vos vie­nų me­tu­kų se­su­te Hat­tie. „Scan­pix“ nuo­tr.