2012-09-01 Vilniaus diena

TODĖL, KAD ESU VILNIETIS

Tikros sostinės naujienos Šeštadienis, rugsėjo 1 d., 2012 m.

Nr. 204 (1403) diena.lt Tv heROjus

2,50 Lt NEt 38 PROGRA

A.SAkAlAuS žvaigždėms kAS bus švelnu s

2012 m. rugsė jo

1 d.

MOs

+

SAvAitė horoskop S ir KryžiAž as odiS

TV3 ste­buklų­š a­lis Taikiklyje

kuliNaRiJa Ekspe

29p.

Paskutiniai „Pietų muzikos gyvai“ akordai palydėjo vasarą

Kai karą gali tik stebėti

Karš­tis sie­kia 45 laips­nius, o, be uni­for­mos, krūti­ nę spaud­žia dar ir ne­per­šau­na­ma lie­menė. Ap­link griaudė­ja spro­gi­ mai ir švil­pia kul­ kos. Jung­ti­nių Tau­ tų stebė­ji­mo mi­si­jo­ je da­ly­vavęs ma­jo­ ras And­rius Smil­ga Si­ri­jos žemė­je iš­lie­jo ne­ma­žai pra­kai­to.

rimen su cukinijomtai is

kiNO­F Otelis Ap laukia okalipsės

Šiandien priedas PORTReTas

bibliOteka Stabų saulėlydis ir klasikos paie škos

ma su šyp sena

Tiražas 35 200

Mo­kyk­los yra už­da­ro­mos, tai ma­ty­ti vi­siems, ir tai aki­vaiz­du. Ir jos už­da­ro­ mos jau 20 metų. Švie­ti­mo ir moks­lo vi­ce­mi­nist­ras Vai­das Ba­cys

8p.

MIestas

Prie bi­lietų nu­si­driekė eilės Li­kus die­nai iki rugsė­jo 1-osios, kai Vil­niu­je baigs ga­lio­ti se­nie­ji e. bi­lie­tai, vil­nie­čio kor­te­lių sis­te­ ma vėl ėmė strig­ti, o prie kioskų nu­si­driekė eilės.

2p.

Mies­tas

Atminimas vis dar suburia gyvuosius

2008–2009 m. pa­na­šio­je mi­si­jo­je Ab­cha­zi­jo­je per Ru­si­jos ir Gru­zi­jos konf­liktą da­ly­vavęs A.Smil­ga kalbė­ da­mas su „Vil­niaus die­na“ pri­si­pa­ ži­no: „Si­ri­jo­je bu­vo bai­siau.“ Visą par­ą vyks­ta su­si­šau­dy­mai, o ka­ro stebė­to­jas, jei tu­ri ga­li­mybę naktį trum­pai pailsė­ti, prie ki­tos au­sies glaud­žia ant­rą pa­galvę, kad su­ma­žintų tą garsą. „O gar­sas yra pa­kan­ka­mas“, – pa­sa­ko­jo ka­riš­kis.

Plačiau skaitykite

Pasaulis

12

1991 m. sau­sio 13 d. žu­vu­siems laisvės gynė­jams at­min­ti skir­tos me­mo­ria­linės len­tos iki šiol ša­ lia savęs su­bu­ria žu­vu­siųjų ar­ti­ muo­sius ir kai­my­nus.

2p.

Mies­tas

Lent­varį da­li­ja­si Vil­nius ir Tra­kai Patirtis: į Vil­nių grįžęs ma­jo­ras A.Smil­ga pa­sa­ko­jo, kad kai ku­rie ko­vos veiks­mai Si­ri­jo­je jam, kaip ka­riš­kiui,

bu­vo vi­siš­kai ne­su­vo­kia­mi.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vaitės nuo­tr.

Lietuva: na­cių ir so­vietų nu­si­kal­ti­mai ne­liks už­mirš­ti

šiandien Pasaulis

Vog­ti, ka­riau­ti ar­ba emig­ruo­ti – dau­ u­ma Cent­rinės Af­ri­kos gy­ven­tojų g tu­ri tik tris ga­li­my­bes.

14p.

Šeštadienis

Vil­nie­čiams Vy­ tau­tui Ažu­ši­liui ir jo žmo­nai Onai gy­ve­ni­mas ne­pa­ šykštė­jo iš­ban­ dymų. Juos at-­ lai­kiu­si po­ra – iki šiol kar­tu.

Dei­man­tinė Ažu­ ši­lių san­tuo­ka va­kar sostinės Šv. Rapolo bažnyčioje vai­ni­kuo­ ta po 60 metų at­nau­jin­tais įža­dais.

19p.

9p. Šeštadienis

Fut­bo­lo rink­tinė lyg ir turėtų at­si­ spir­ti nuo dugno, ta­čiau ne­sėkmin­ gai su na­cio­na­li­ne ko­man­da eks­pe­ ri­men­ta­vusį Rai­mondą Žu­tautą pa­ keitęs veng­ras Csa­ba László (nuo­tr.) did­žiuo­ju gelbė­to­ju ne­ta­po.

16p.

TV diena

Vie­nas gar­siau­sių lie­tu­vių di­zai­ne­ rių, ką tik tėve­liu tapęs Alek­sand­ ras Pog­reb­no­jus, jau ne­tru­kus LNK ete­ry­je per­si­kūnys į vi­sa­žinę mo­ čiutę su „Cha­nel“ ska­re­le. Šįkart „TV die­na“ ta­po pa­sa­kišką jo po­rtretą.

11 tūkst. gy­ven­tojų tu­rin­tis Lent­ va­ris būtų gar­dus kąsnis be­si­pu­ čian­čiam Vil­niui, ta­čiau Tra­kai auk­si­nius kiau­ši­nius de­dan­čio mies­to nea­ti­duos.

4p.

Eko­no­mi­ka

Ku­li­na­riją pri­sta­to ki­taip Net­ra­di­cinės ku­li­na­ri­jos pa­mo­ kos ir įvairūs ren­gi­niai jauną ko­ mandą išs­kyrė iš įprastų res­to­ ranų. Į vir­tuvę plūsta ir pa­pras­ti gy­ven­to­jai, ir vers­li­nin­kai. 11p.

2

šeštADIENIS, rugsėjo 1, 2012

miestas

4p.

Jaunavedžiai šią vasarą tuoktis traukė į gamtą.

At­mi­ni­mo len­t 1991 m. sau­sio 13 d. žu­vu­siems lais­vės gy­ nė­jams at­min­ti ant na­mų, ku­riuo­se jie gy­ ve­no, pa­ka­bin­tos at­mi­ni­mo len­tos. Taip Vil­niu­je at­si­ra­do tra­giš­kos is­to­ri­jos ženk­lai, iki šiol su­bu­rian­tys žu­vu­sių­jų ar­ ti­muo­sius ir kai­my­nus.

And­re­jus Žu­kovs­kis a.zukovski@diena.lt

Ka­bi­no pa­vė­luo­tai

Pyk­tis: kai ku­rie ei­lė­je įstri­gę vil­nie­čiai ne­slė­pė ne­pa­si­ten­ki­ni­mo nau­ją­ja vie­šo­jo trans­por­to bi­lie­tų sis­te­ma.

And­riaus Ufar­to (BFL) nuo­tr.

Prie bi­lie­tų nusidriekė ei­lės Kęs­tu­tis Ne­ve­raus­kas k.neverauskas@diena.lt

Li­kus die­nai iki rug­sė­jo 1-osios, kai Vil­niu­je baigs ga­lio­ti se­nie­ji e. bi­lie­tai, vil­nie­čio kor­te­lės sis­te­ma vėl ėmė strig­ti.

Sto­vė­jo ir va­lan­dą

Ke­ti­nę pa­si­pil­dy­ti nau­ją­ją kor­te­lę vil­nie­čiai penk­ta­die­nį vėl at­si­mu­ šė į tech­ni­nių pro­ble­mų sie­ną.

Vi­sa­m e mies­te esan­č iuo­se spau­dos kios­kuo­se vėl už­stri­gus bi­lie­tų pil­dy­mo sis­te­mai, mies­ to gy­ven­to­jai už­plū­do sa­vi­val­dy­ bės įmo­nės „Su­si­sie­ki­mo pa­slau­ gos“ kios­ką V.Ku­dir­kos aikš­tė­je.

Ei­lė­je, nu­si­drie­ku­sio­je net ke­lias­ de­šimt met­rų, kai ku­rie vil­nie­čiai lau­kė dau­giau nei va­lan­dą. „Apė­jau dau­giau nei de­šimt kios­kų. Nė vie­na­me iš jų ne­bu­ vo nei kor­te­lių, nei ga­li­my­bių jas pa­pil­dy­ti. Sto­viu čia jau va­lan­ dą. Ma­nau, dar pu­sant­ros teks pa­lauk­ti“, – pa­sa­ko­jo pe­da­go­gė Joa­na.

Anot jos, nau­jo­sios sis­te­mos ne­rei­kė­tų bi­jo­ti, bet, kai ten­ka il­ gai lauk­ti ei­lė­je, ji at­ro­do pra­stai.

Ne­pa­to­gu­mai – ne nau­jie­na

Vil­nie­tis Mar­ty­nas, nu­spren­dęs pa­gel­bė­ti ko­le­goms ir ke­liems jų pa­keis­ti kor­te­les, ne­ma­no, kad ne­pa­si­ten­ki­ni­mas vil­nie­čio kor­ te­le duo­tų ko­kios nors nau­dos. „Sto­viu čia apie va­lan­dą. Šis kios­kas ar­ti dar­bo, oras ge­ras, ne­ ly­ja, ne­šal­ta, tad ko­dėl gi ne – ga­ li­ma ir pa­sto­vė­ti, – juo­ka­vo vy­ras.

– Jei­gu jau su­gal­vo­tos nau­jos tai­ syk­lės, tai rei­kia prie jų tai­ky­tis.

Abe­jo­ju, kad at­keis at­gal.“ Prieš nau­juo­sius moks­lo me­tus nu­spren­dęs sa­vo kor­te­lę pa­si­pil­ dy­ti mė­ne­si­niu bi­lie­tu moks­lei­vis Nor­ber­tas tei­gė su ne­pa­to­gu­mais dėl vil­nie­čio kor­te­lės su­si­du­rian­ tis ne pir­mą kar­tą: „Pa­čią pir­mą die­ną, kai bu­vo ga­li­ma pa­si­keis­ ti bi­lie­tą, tai pa­vy­ko pa­da­ry­ti tik

tre­čia­me kios­ke, o šian­dien ap­ laks­čiau krū­vą kios­kų ir nie­kur neį­ma­no­ma pa­si­pil­dy­ti bi­lie­to, tik čia ir prie sto­ties.“

Sto­viu čia jau va­lan­ dą. Ma­nau, dar pu­ sant­ros teks pa­lauk­ti.

Siū­lo su­kti at­gal

Bend­ro­vė „Lie­tu­vos spau­da“, ku­ rios kios­kų tink­las yra di­džiau­sias vie­šo­jo trans­por­to bi­lie­tų sos­ti­ nė­je pla­tin­to­jas, dėl strin­gan­čios vil­nie­čio kor­te­lių sis­te­mos ra­gi­na mies­to va­do­vus leis­ti pil­dy­ti se­ ną­sias e. bi­lie­to kor­te­les. „Lie­tu­vos spau­dos“ elekt­ro­ ni­nių pro­duk­tų gru­pės va­do­vas Ne­ri­jus Or­vi­das BNS sa­kė, kad penk­ta­die­nį nuo ry­to se­nuo­sius e. bi­lie­tus kei­čian­čių vil­nie­čio kor­ te­lių sis­te­mos su­tri­ki­mai fik­suo­ ja­mi di­džio­jo­je da­ly­je bend­ro­vės kios­kų sos­ti­nė­je. „Ga­lė­tų bū­ti pa­siū­ly­mas gal­būt pra­tęs­ti se­no­sios e. bi­lie­to sis­te­ mos ga­lio­ji­mo lai­ką. Čia spren­ di­mą prii­ma­me ne mes. Tai mū­sų siū­ly­mas, spren­di­mą tu­ri priim­ti mies­to val­džios vy­rai“, – BNS sa­ kė N.Or­vi­das.

Kliū­čių ne­kil­tų

Jo tei­gi­mu, „Lie­tu­vos spau­dos“ kios­kai tech­no­lo­giš­kai bū­tų pa­si­ ruo­šę pil­dy­ti se­ną­sias kor­te­les. „Dėl strin­gan­čios „Su­si­sie­ki­mo pa­slau­gų“ e. bi­lie­to sis­te­mos mes tu­ri­me daug strin­gan­čių „Su­si­ sie­ki­mo pa­slau­goms“ pri­klau­ san­čių kor­te­lių ter­mi­na­lų, dėl to mū­sų ap­tar­na­vi­mo lai­kas il­gė­ ja ir na­tū­ra­liai su­si­da­ro ei­lės. De­ ja, mes ne­tu­ri­me ga­li­my­bių da­ry­ ti įta­kos „Su­si­sie­ki­mo pa­slau­gų“ e. bi­lie­to sis­te­mai. Ta sis­te­ma, ku­ rią jie mums pa­tei­kė, strin­ga“, –

esa­mą pa­dė­tį api­bū­di­no N.Or­ vi­das. Bend­ro­vės at­sto­vas sa­kė, kad „Lie­tu­vos spau­da“ šį sa­vait­ ga­lį pail­gi­no cent­re esan­čių kios­ kų dar­bo lai­ką iki vi­dur­nak­čio, dau­giau kios­kų dirbs sek­ma­die­nį.

Taip pat pla­ti­na­mi pi­ges­ni nei au­ to­bu­suo­se ar tro­lei­bu­suo­se vien­ kar­ti­niai po­pie­ri­niai bi­lie­tai. „Mes in­for­ma­vo­me ne tik „Su­ si­sie­ki­mo pa­slau­gas“, bet ir sa­vi­ val­dy­bę apie mė­ne­sio pa­bai­go­je na­tū­ra­liai pa­di­dė­sian­čius klien­ tų srau­tus, aki­vaiz­du – „Su­si­sie­ ki­mo pa­slau­gos“ ne­pa­da­rė iš­va­ dų, ir tu­ri­me pa­da­ri­nius“, – dės­tė N.Or­vi­das.

Pa­sak jo, kios­kai tech­no­lo­giš­kai pri­si­tai­kę prie kiek­vie­no mė­ne­sio pra­džio­je ir pa­bai­go­je pa­di­dė­jan­ čio klien­tų srau­to, kai tran­sak­ci­ jų skai­čius išau­ga iki 300 kar­tų, ir pa­sta­ruo­sius ke­le­rius me­tus di­ des­nių su­tri­ki­mų ne­bū­da­vo.

Strin­ga nuo pat pra­džių Iš vi­so Vil­niu­je yra apie 115 bi­lie­tus tu­rin­čių pla­tin­ti „Lie­tu­vos spau­dos“ ir 35 „Vas­ko­tos“ kios­kai. Juo­se se­nie­ ji e. bi­lie­tai tu­rė­tų bū­ti kei­čia­mi nau­ jo­mis vil­nie­čio kor­te­lė­mis.

Net pen­kios Sau­sio 13-osios au­ koms skir­tos at­mi­ni­mo len­tos yra Laz­dy­nų mik­ro­ra­jo­ne. Il­ga­me­tis šio ra­jo­no se­niū­nas, o šiuo me­tu Vil­niaus ta­ry­bos na­rys ir ak­ty­vus Laz­dy­nų bend­ruo­me­nės na­rys Al­ gis Strel­čiū­nas gai­li­si, kad at­mi­ni­ mo len­tos at­si­ra­do pa­vė­luo­tai. „Kai prie te­le­vi­zi­jos bokš­to žu­vo lais­vės gy­nė­jai, po vi­sų tų įvy­kių bū­ta la­bai di­de­lio emo­ci­nio pa­ki­li­ mo, ta­čiau val­di­nin­kai įam­žin­ti at­ mi­ni­mo to­se vie­to­se, kur šie žmo­ nės gy­ve­no, ne­sus­ku­bo“, – sa­vo pa­sa­ko­ji­mą pra­dė­jo A.Strel­čiū­nas.

Paš­ne­ko­vas pri­si­mi­nė, kad žu­ vu­siuo­sius pa­gerb­ti jų gy­ven­to­ je vie­to­je nu­spręs­ta kur kas vė­liau nei 1991 m. Anuo­met se­niū­nu dir­ bęs A.Strel­čiū­nas tei­gė su­lau­kęs skam­bu­čio iš mies­to val­džios at­ sto­vų, ku­rie tei­ra­vo­si vie­tų, kur gy­ ve­no žu­vu­sie­ji. „Tuo­met bu­vau se­niū­nu, jie man skam­bi­no ir klau­sė, kur tie na­mai, ku­riuo­se gy­ve­no žu­vę sau­sio 13 d. prie te­le­vi­zi­jos bokš­to. Dar ma­nęs tei­ra­vo­si, kaip gy­ven­to­jai rea­guo­ tų ir kaip aš pa­ts ver­ti­nu to­kią idė­ ją, kad ant tų na­mų at­si­ras­tų at­mi­ ni­mo len­tos, skir­tos žu­vu­sie­siems pa­gerb­ti. Pa­sa­kiau, kad tai ge­ra idė­ ja ir ją rei­kia kuo sku­biau įgy­ven­ din­ti“, – pri­si­mi­nė pa­šne­ko­vas.

Su­kir­ši­no ka­ro­li­niš­kie­čius

Po skam­bu­čio iš aukš­čiau Laz­dy­ nuo­se ant pen­kių dau­gia­bu­čių fa­ sa­dų at­si­ra­do at­mi­ni­mo len­te­ lės Vi­dui Ma­ciu­le­vi­čiui, Vy­tau­tui Vait­kui, Vir­gi­ni­jui Drus­kiui, Apo­ li­na­rui Juo­zui Po­vi­lai­čiui, Ro­lan­dui Jan­kaus­kui.

Len­te­lės at­si­ra­do ir gre­ti­ma­me Ka­ro­li­niš­kių mik­ro­ra­jo­ne. Be to, pa­sta­ra­ja­me žu­vu­sių­jų gar­bei bu­ vo per­va­din­tos ke­lios gat­vės. Ši­taip at­si­ra­do L.Asa­na­vi­čiū­tės, V.Drus­ kio ir kt. gat­vės. „Gat­vių pa­va­di­ni­

Al­gis Strel­čiū­nas:

Kiek ži­nau, ši tra­di­ci­ja yra tik mū­sų pa­ra­pi­jo­je ir ra­jo­ne. Ki­tur to nė­ra.

Už­de­ga at­mi­ni­mo žva­ku­čių

Šian­dien, anot pa­šne­ko­vo, at­mi­ ni­mo len­tos ant dau­gia­bu­čių ta­po Sau­sio 13-osios pa­ger­bi­mo vie­to­ mis. Mik­ro­ra­jo­no gy­ven­to­jai kas­ met tra­giš­kų me­ti­nių iš­va­ka­rė­se ren­ka­si prie dau­gia­bu­čių, už­de­ga žva­ke­lių, vė­liau ke­liau­ja klau­sy­ti šv. Mi­šių Jo­no Bos­ko baž­ny­čio­je. „Kiek ži­nau, ši tra­di­ci­ja yra tik mū­sų pa­ra­pi­jo­je ir ra­jo­ne. Ki­tur to nė­ra. Vi­suo­met su­si­ren­ka­me sau­sio 12 ar­ba sau­sio 13 d., už­de­ga­me žva­ ku­čių, pri­si­me­na­me tuos žmo­nes, ei­na­me klau­sy­tis šv. Mi­šių, vė­liau ren­ka­mės prie te­le­vi­zi­jos bokš­to“, – pa­sa­ko­jo A.Strel­čiū­nas. Į baž­ny­čią be­veik vi­sa­da atei­na ir žu­vu­sių­jų ar­ti­mie­ji. Tie­sa, dau­ge­lis jų jau ne­be­gy­ve­na tuo­se na­muo­se, kur ka­bo at­mi­ni­mo len­tos, ta­čiau vis vien at­vyks­ta pri­si­min­ti dau­ giau nei 20 me­tų se­nu­mo įvy­kių. „Šian­dien tos len­tos jau ne­krin­ ta į akis. Ar­ti­mie­ji iš­va­žia­vo gy­ven­ ti ki­tur ir grįž­ta ne­la­bai daž­nai. O ša­lia gy­ve­nan­tys žmo­nės ma­to tai kaip kas­die­ny­bę ir gal ne­la­bai krei­ pia dė­me­sį. Vis dėl­to, pa­ste­bė­jau, kad vis daž­niau prie dau­gia­bu­čių, prie tų len­tų, at­si­ran­da žva­ku­čių ir jas pa­de­da­me ne mes, o ap­lin­ki­niai gy­ven­to­jai. Va­di­na­si, at­mi­ni­mas gy­vas“, – tei­gė A.Strel­čiū­nas.

Į šven­tę s

Nau­jo­sios kor­te­lės pra­dė­tos pla­tin­ti rugp­jū­čio vi­du­ry­je, ta­čiau nuo pat pra­džių fik­suo­ja­ma su­tri­ki­mų. Po to, kai nau­jos sis­te­mos ne­pa­vy­ko pa­leis­ti sklan­džiai, nu­spręs­ta, kad Vil­niu­je iki Nau­jų­jų me­tų bus pre­ kiau­ja­ma ir po­pie­ri­niais vie­šo­jo trans­por­to bi­lie­tais.

Kęs­tu­tis Ne­ve­raus­kas Penk­ta­die­nį Vil­niaus Ka­ted­ros aikš­tė­je iš­kil­min­gai pra­si­dė­jo Sos­ ti­nės die­nų ren­gi­niai. Sim­bo­li­ne jų pra­džia ta­po neį­ga­lių­jų šven­tė „Tau, Vil­niau“.

Įve­dus nau­ją e. bi­l ie­to sis­te­mą, vien­kar­ti­nius bi­lie­tus kei­čia 30 ir 60 mi­nu­čių e. bi­lie­tai, ku­riuos pa­ žy­mė­ję ke­lei­viai ga­li per­sės­ti iš vie­nos trans­por­to prie­mo­nės į ki­ tą, ne­žy­mė­da­mi nau­jo bi­lie­to.

Mė­ne­si­nius bi­lie­tus kei­čia 30 die­ nų bi­lie­tai, ku­rie ga­lio­ja 30 ka­len­ do­ri­nių die­nų pir­mą kar­tą juos pa­ žy­mė­jus.

mų kei­ti­mas – dar vie­nas pa­vyz­ dys, kad veiks­mų im­ta­si per vė­lai.

Rei­kė­jo tai da­ry­ti tais pa­čiais ar­ba ki­tais me­tais, o ne po pen­ke­rių me­ tų. Na­tū­ra­lu, kad įvy­kiai šiek tiek iš­blu­ko at­min­ty­je ir žmo­nės pik­ti­ no­si, maiš­ta­vo prieš gat­vių per­va­ di­ni­mą. Bu­vo vi­siš­kai be­rei­ka­lin­ gų aist­rų ir be­rei­ka­lin­go pyk­čio“, – dės­tė A.Strel­čiū­nas.

At­mos­fe­ra: D.Jan­kaus­kas kal­bė­

jo, kad ne­sun­ku pa­jus­ti į šven­tę „Tau, Vil­niau“ su­si­rin­ku­sių žmo­ nių ši­lu­mą.

Aš­tun­tą kar­tą vyks­tan­tis ren­gi­nys į pa­grin­di­nę sos­ti­nės aikš­tę su­trau­kė dau­giau ne­gu 2 tūkst. žmo­nių, tu­ rin­čių ne­ga­lią. Šven­tę pra­dė­jo iš­kil­ min­gas Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės or­ kest­ro kon­cer­tas. Per ren­gi­nį „Tau, Vil­niau“ vyks­ta di­de­lė mu­gė, ku­rio­je sa­vo dar­bus pri­sta­to įvai­rios neį­ga­ lių­jų or­ga­ni­za­ci­jos iš vi­sos Lie­tu­vos.

3

ĹĄeĹĄtADIENIS, rugsÄ—jo 1, 2012

miestas diena.lt/naujienos/miestas

tos su­tel­kia kai­my­nus

„„Pa­bai­ga: skun­do dÄ—l dumb­lo dvo­ko, sklin­dan­Ä?io iĹĄ „Vil­niaus van­de­nĹłâ€œ,

teis­mas ne­be­nag­ri­nės, nes dvo­ko ne­be­li­ko.

And­riaus Ufar­to (BFL) nuo­tr.

At­siė­mė skun­dą Laz­dy­nuo­se ne­be­li­kus dumb­lo kva­po, pro­ku­ro­rai at­siė­mė skun­ dą dėl bend­ro­vės „Vil­niaus van­ de­nys“ veik­los.

„„Pa­gar­ba: 5 iť 13 Şu­vu­sių­jų prie te­le­vi­zi­jos bokť­to 1991 m. at­mi­ni­mas pa­gerb­tas Laz­dy­nuo­se. Prie na­mų,

ku­riuo­se gy­ve­no Ĺžu­vu­sie­ji, iki ĹĄiol uŞ­de­ga­ma Ĺžva­ku­Ä?iĹł.

And­riaus Ufar­to (BFL) nuo­tr.

Ku­ria nau­jÄ… pro­jek­tÄ… A.Strel­Ä?iō­nas ĹĄiuo me­tu ak­ty­viai puo­ se­lė­ja dak­ta­rÄ—s Eu­ge­ni­jos Ĺ im­kō­nai­ tÄ—s at­mi­ni­mÄ…. Dau­giau nei 30 me­tĹł Laz­dy­nuo­se gy­ve­nu­si mo­te­ris bu­vo ge­rai pa­Şįs­ta­ma mik­ro­ra­jo­no gy­ven­ to­jams, gar­sė­jo kaip vais­ti­nin­kÄ—, Ĺžo­li­ nin­kÄ—, me­dĹžiĹł my­lė­to­ja, ra­ťy­to­ja.

Yra min­tis gal­bĹŤt pa­so­din­ti ten vyť­niĹł, nes ji la­bai mė­go ĹĄiuos me­dĹžius. Taip pat jau pa­skelb­tas kon­kur­sas dÄ—l at­mi­ ni­mo vie­tos pa­Şenk­li­ni­mo. Gal­bĹŤt ten sto­vÄ—s pa­mink­las ar ak­muo su len­te­le“, – dÄ—s­tÄ— A.Strel­Ä?iō­nas.

E.Ĺ im­kō­nai­tei at­min­ti“, – pa­brė­Şė bu­ vÄ™s Laz­dy­nĹł se­niō­nas.

„Tai bu­vo pa­pras­ta mo­te­ris, bet jos at­ mi­ni­mą įam­Şin­ti mik­ro­ra­jo­ne la­bai svar­bu. Er­fur­to g. 4 yra jos me­mo­ria­li­ nis bu­tas, me­dis. Ša­lia įreng­tas skve­ras.

laz­dy­nie­tis, iťė­jęs iť na­mų ir nuė­jęs 100–200 met­rų, ga­lė­tų at­si­dur­ti ťio­ je tra­so­je. Jo­je bus gi­rai­tės obe­lų, ki­tų me­dŞių. Ir vi­sa ťi tra­sa taip pat skir­ta

rai at­si­lie­pÄ—. Nes tai ne ideo­lo­gi­jos da­ly­ kas, o pa­Şy­mė­ji­mas, kad sa­vo lai­ku tai bu­vo itin mo­der­nus ir pa­ts ĹĄiuo­lai­kiť­ kiau­sias ra­jo­nas“, – tei­gÄ— pa­ťne­ko­vas.

Dar vie­na len­te­lÄ—, ka­dai­se puo­ťu­si Laz­dy­nus, ir in­for­ma­vu­si, kad ĹĄis ra­ jo­nas yra ap­do­va­no­tas Le­ni­no pre­ mi­ja, ĹĄiuo me­tu nu­ka­bin­ta. Ta­Ä?iau Taip pat ne vie­na at­mi­ni­mo len­ta tu­rė­ tiek gy­ven­to­jai, tiek bu­vÄ™s se­niō­nas Ĺ iuo me­tu jos at­mi­ni­mui pa­gerb­ti ÄŻreng­ tĹł at­si­ras­ti ir ap­link Laz­dy­nus ÄŻren­gia­ ne­lin­kÄ™s at­si­liep­ti blo­gai apie ĹĄÄŻ at­mi­ tas E.Ĺ im­kō­nai­tÄ—s skve­ras, yra pa­skelb­ mo­je 10 km svei­ka­tin­gu­mo tra­so­je. ni­mo Ĺženk­lÄ…. tas kon­kur­sas at­mi­ni­mo vie­tai ÄŻreng­ti. „Šios tra­sos es­mÄ— – kad kiek­vie­nas „Ji nuim­ta, bet laz­dy­nie­Ä?iai apie jÄ… ge­

su­gu­Şė­jo neį­ga­lie­ji Ĺ ven­tÄ—s glo­bė­jas Lie­tu­vos so­cia­li­nÄ—s ap­sau­gos ir dar­bo mi­nist­ras Do­na­tas Jan­kaus­kas pa­si­dĹžiau­gÄ— ĹĄven­te ir sa­ kÄ—, kad svar­biau­sia vi­siems su­si­bur­ ti ir pa­bend­rau­ti. „Sim­bo­liť­ka ir pra­smin­ga, kad Sos­ti­nÄ—s die­nas jau ať­tun­tÄ… kar­ tÄ… pra­de­da ĹĄven­tÄ— „Tau, Vil­niau“. Ĺ ven­tÄ—, ÄŻ ku­riÄ… at­vyks­ta Ĺžmo­nÄ—s, ati­duo­dan­tys sa­vo lais­va­lai­kÄŻ, ĹĄir­ dÄŻ ir dar­bÄ… tam, kad bend­ru­mo dĹžiaugs­mas ly­dė­tĹł kiek­vie­nÄ… mie­ lÄ… die­ną“, – sa­kÄ— mi­nist­ras. D.Jan­ kaus­kas pa­kvie­tÄ— ĹĄven­tÄ—s sve­Ä?ius ÄŻsi­gy­ti mu­gÄ—s da­ly­viĹł ga­mi­niĹł. „Dar­bai spin­di ĹĄi­lu­ma. Ga­li la­bai ne­sun­kiai pa­jus­ti ĹĄir­dies tvir­tu­

mÄ…, ge­ru­mÄ… ir ran­kĹł darbť­tu­mą“, – kal­bė­jo jis.

Mu­gė­je va­kar po­pie­tę bu­vo pre­ kiau­ja­ma įvai­riais ga­mi­niais: nuo įvai­rių ar­bat­Şo­lių ir mais­to ga­mi­ nių iki rank­dar­bių ir me­no dir­bi­nių.

Vi­si no­rin­tys ga­lė­jo ÄŻsi­gy­ti megz­ tĹł vil­no­niĹł ko­ji­niĹł, stik­lo, me­dĹžio dir­bi­niĹł, ta­py­bos dar­bĹł. Ĺ ven­tÄ—s, ku­riÄ… or­ga­ni­zuo­ja Lie­ tu­vos spe­cia­lio­sios kō­ry­bos drau­ gi­ja „Gu­bo­ja“, sve­Ä?ius links­mi­no dik­si­len­das „Sweet­band“ ir neį­ ga­lių­jĹł na­cio­na­li­nis „Spal­vĹł mu­zi­ kos“ or­kest­ras. Ren­gi­nÄŻ „Tau, Vil­ niau“ pa­bai­gÄ— ĹĄven­ti­nis po­pu­lia­riĹł mu­zi­kos at­li­kė­jĹł kon­cer­tas.

Vil­niaus apy­gar­dos ad­mi­nist­ra­ci­nis teis­mas tre­Ä?ia­die­nÄŻ nu­trau­kÄ— by­los nag­ri­nė­ji­mÄ…, kaip BNS in­for­ma­vo teis­mo at­sto­vÄ— spau­dai Si­gi­ta Ja­ci­ ne­vi­Ä?ie­nÄ—-Bal­ta­duo­nÄ—.

Vil­niaus apy­gar­dos vy­riau­sia­sis pro­ku­ro­ras dar 2010 m. krei­pė­si ÄŻ teis­mus siek­da­mas, kad bend­ro­ vÄ—s „Vil­niaus van­de­nys“ uŞ­sa­ky­ mu ÄŻmo­nÄ— „Biast­ra Plius“ ne­be­ kom­pos­tuo­tĹł nu­sau­sin­to dumb­lo sos­ti­nÄ—s nuo­te­kĹł va­lyk­los te­ri­to­ ri­jo­je – gy­ven­to­jai tuo­met skun­ dė­si ne­ma­lo­niu kva­pu, sklin­dan­Ä?iu iĹĄ Tit­na­go gat­vė­je esan­Ä?iĹł nuo­te­kĹł va­ly­mo ÄŻren­gi­niĹł.

Anot S.Ja­ci­ne­vi­Ä?ie­nÄ—s-Bal­ta­ duo­nÄ—s, ÄŻren­gi­niai bu­vo at­nau­jin­ti, ir vė­liau Vil­niaus vi­suo­me­nÄ—s svei­ ka­tos cent­ro at­lik­ti ty­ri­mai pa­ro­dÄ—,

41

mln. kub. m per me­tus iť­va­lo­ma Vil­niaus nuo­te­kų va­lyk­lo­je.

kad ap­lin­kos tar­ťa ne­vir­ťi­ja leis­ti­ nų nor­mų. Pro­ku­ro­ras dėl to nu­ta­ rė at­siim­ti skun­dą.

Vil­niaus mies­to Laz­dy­nĹł mik­ ro­ra­jo­no ir Ge­ro­sios Vil­ties bend­ ruo­me­niĹł ini­cia­ty­va at­lik­ti ty­ri­ mai anks­Ä?iau ro­dÄ—, kad che­mi­nÄ— oro tar­ťa daug kar­tĹł vir­ťi­jo leis­ti­ nas nor­mas – amo­nia­ko kon­cent­ ra­ci­ja bu­vo per di­de­lÄ—.

Kom­pos­ta­vi­mo dar­bus pa­gal su­tar­tÄŻ su „Vil­niaus van­de­ni­mis“ tuo­met at­li­ko bend­ro­vÄ— „Biast­ra Plius“. Pro­ku­ro­rai sie­kÄ— ap­sau­go­ ti gy­ven­to­jĹł in­te­re­sus ir kons­ti­tu­ ci­nÄ™ tei­sÄ™ ÄŻ svei­kÄ… bei sau­giÄ… ap­lin­ kÄ… ir tei­gÄ—, jog ÄŻmo­nÄ—s ne­pri­siė­mÄ— pa­rei­gos uŞ­tik­rin­ti, kad tar­ťos ly­gis ne­bō­tĹł vir­ťi­ja­mas.

Vil­niu­je lie­pÄ… pra­dė­jo veik­ti Vo­ kie­ti­jos bend­ro­vÄ—s „WTE Was­ser­ tech­nik“ sta­ty­ti vie­ni mo­der­niau­ siĹł dumb­lo ap­do­ro­ji­mo ÄŻren­gi­niĹł Eu­ro­po­je, ÄŻ ku­riuos „Vil­niaus van­ de­nys“ in­ves­ta­vo 145 mln. li­tĹł.

Nau­jo­ji dumb­lo ap­do­ro­ji­mo sis­te­ ma pen­kis kar­tus su­ma­Şins su­si­ kau­pian­Ä?io dumb­lo kie­kÄŻ.

Pō­dant dumb­lÄ… su­si­da­riu­sios bio­du­jos nau­do­ja­mos kom­bi­nuo­to­ je ĹĄi­lu­mos ir elekt­ros ga­my­bos jė­ gai­nė­je. Vil­niaus nuo­te­kĹł va­lyk­lo­ je per me­tus iť­va­lo­ma apie 41 mln. ku­bi­niĹł met­rĹł nuo­te­kĹł. Va­lyk­lo­ je kas­dien su­si­da­ro apie 200 to­nĹł nuo­te­kĹł dumb­lo. Jis anks­Ä?iau bu­ vo ve­Şa­mas ÄŻ Ka­rio­tiť­kiĹł są­var­ty­ nÄ… ar ÄŻ lau­kus.

VD, BNS inf.

)&

klasika ir elegancija

58*6Ä•-2 0Ä•1(6ÄŤ

dkebW_ZW

ekonomiĹĄkumas ir paprastumas

9,6,(06 *$0,1,$06

Produktai gaminami automatine ĹĄveicariĹĄka ÄŻranga.

Gaminiai iĹĄbandyti ir sertifikuoti Vokietijos VDE instituto laboratorijoje.

„„Bō­rys: ťie­met į ren­gi­nį at­vy­ko

dau­giau kaip 2 tōkst. da­ly­vių.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

IeĹĄkokite partneriĹł parduotuvÄ—se ZZZ YLOPDHOHFWULF OW

iĹĄskirtinis dizainas

4

ŠeštADIENIS, rugsėjo 1, 2012

miestas diena.lt/naujienos/miestas

Lent­va­ris – auk­s

11 tūkst. gy­ven­tojų tu­rin­tis Lent­va­ris bū­ tų gar­dus kąsne­lis į vi­sas pu­ses be­si­pu­ čian­čiam Vil­niui, ta­čiau Tra­kai auk­si­nius kiau­ši­nius su­ren­kamų mo­kes­čių pa­vi­da­ lu de­dan­čio mies­to ati­duo­ti ne­si­ruo­šia.

And­re­jus Žu­kovs­kis a.zukovski@diena.lt

Važiuoja: keliauti Gariūnų tiltu jau galima, tik kurį laiką dar teks laiky-

tis greičio apribojimų.

To­mo Luk­šio (BFL) nuo­tr.

At­nau­ji­no eismą Nuo rugpjū­čio 30 d. at­nau­jin­tas trans­por­to eis­mas Ga­riūnų til­tu – eis­mas vyks­ta abiem til­to pusė­mis.

Dėl Ga­riūnų gatvės re­konst­ruk­ci­ jos, ku­rią pla­nuo­ja­ma baig­ti apie 2012 m. spa­lio 31 d., lai­ki­nai bus ri­bo­ja­mas leis­ti­nas sau­gus grei­tis iki 40 km/val. ir kro­vi­ni­nių au­to­ mo­bi­lių eis­mas, ku­rių ri­bo­ta masė di­desnė nei 7,5 t, iki 2012 m. rugsė­ jo 30 d. bus nu­krei­pia­mas Sa­va­no­ rių pro­spek­tu.

Ga­riūnų til­to re­konst­ruk­ci­ja bu­ vo pra­dėta 2011 m. bir­želį, nes šio mies­to til­to būklė bu­vo pra­sčiau­ sia, todėl at­lik­tas ka­pi­ta­li­nis til­ to re­mon­tas: jis su­tvir­tin­tas, vi­sos me­ta­linės konst­ruk­ci­jos pa­deng­ tos an­ti­ko­ro­zinė­mis dan­go­mis,

at­nau­jin­ta hid­roi­zo­lia­ci­ja, vi­siš­kai pa­keis­ta til­to dan­ga, su­mon­tuo­ ti nau­ji turėk­lai, pa­sta­ty­ti ap­švie­ ti­mo stul­pai, ku­rių anks­čiau vi­sai ne­bu­vo. Vi­so pro­jek­to vertė – 10,2 mln. litų, ku­riuos skyrė Lie­tu­vos au­to­mo­bi­lių ke­lių di­rek­ci­ja ir Vil­ niaus mies­to sa­vi­val­dybė.

Ga­riūnų gatvės re­konst­ruk­ci­ja bu­ vo pra­dėta 2011-ųjų lapk­ritį – at­nau­ jin­ta gatvės va­žiuo­ja­mo­sios da­lies dan­ga, įreng­tas lie­taus nuo­tekų tink­ las, gatvės bor­tai, dan­ga dvi­ra­čių ta­ kams su pa­grindų įren­gi­mu, su­tvar­ ky­tas gatvės ap­švie­ti­mas ir at­lik­ti ki­ti dar­bai. Šio pro­jek­to darbų ver­ tė sie­kia 34 mln. litų, ku­riuos skyrė Lie­tu­vos au­to­mo­bi­lių ke­lių di­rek­ci­ja ir Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dybė.

VD inf.

Jau­čia­si vil­nie­čiai

Pa­tys lent­va­rie­čiai grei­čiau sa­ ve pri­ski­ria vil­nie­čiams nei Trakų gy­ven­to­jams. Mies­te­lio gy­ven­ tojų ry­šys su sos­ti­ne taip pat kur kas ar­ti­mes­nis nei su sa­vi­val­dybės cent­ru – Tra­kais. Dau­gu­ma lent­ va­rie­čių dirb­ti va­žinė­ja į sos­tinę, krei­pia­si į Vil­niaus gy­dy­mo įstai­ gas, leid­žia vai­kus į sos­tinės mo­ kyk­las ar dar­že­lius.

Jų su­mo­ka­mas gy­ven­tojų pa­ jamų mo­kes­tis ge­ro­kai pa­pil­ do Trakų sa­vi­val­dybės biud­žetą, nors lent­va­rie­čių pi­nigų ne­ma­ža da­lis taip pat už­dir­ba­ma sos­tinė­ je. Tad ne­nuos­ta­bu, kad vėl į vie­ šumą ke­lia­mas siū­ly­mas pri­jung­ ti Lent­varį prie Vil­niaus.

Vy­tas Rukšė­nas:

Jei­gu jau at­si­skir­ ti nuo Trakų, tai ge­ riau­sia tap­ti at­ski­ra sa­vi­val­dy­be. Vil­ nius mūsų ne­trau­ kia, nes ma­to­me Gri­giš­kių pa­vyzdį.

Svars­to ne pirmą kartą

Lent­va­rio at­sky­ri­mo nuo Tra­ kų klau­si­mas iš­ky­la jau ne pirmą kartą. Ta­čiau, ko ge­ro, ryš­kiau­ sias mėgi­ni­mas pri­jung­ti mies­ tą prie sos­tinės bu­vo 2002 m.

Anuo­met bu­vo su­rink­ti 3 tūkst.

Lent­va­rio gy­ven­tojų pa­rašų, gau­ tas Vil­niaus sa­vi­val­dybės pri­ta­ ri­mas, ta­čiau spren­dimą blo­ka­ vo Tra­kai.

Šian­dien ti­ki­mybė, kad Lent­va­ ris taps Vil­niaus da­li­mi, dar la­biau mig­lo­ta. Pir­miau­sia todėl, kad kal­ bos apie mies­to pri­jun­gimą ar per­ da­vimą pa­gimdė at­ski­ros Lent­va­ rio sa­vi­val­dybės įkūri­mo idėją.

Re­mia­si Elektrėnų pa­vyzd­žiu

Lent­va­rio se­niū­nas Vy­tas Rukšė­nas to­kią mintį taip pat linkęs pa­lai­ky­ ti. Jo nuo­mo­ne, Lent­va­ris su vi­sa esa­ma inf­rast­ruktū­ra galėtų pui­ kiai iš­si­lai­ky­ti, o to­kių ka­dai­se nuo Trakų at­si­sky­ru­sių sa­vi­val­dy­bių – Vie­vio ar Elektrėnų – pa­vyz­dys ro­do, kad sa­va­ran­kiš­ku­mas ska­ti­ na spar­tesnę sa­vi­val­dybės raidą.

Pa­vyzd­žiui, Elektrėnų sa­vi­val­ dybė, ku­ri bu­vo tik Trakų sa­vi­val­ dybės da­lis, šian­dien ga­li pa­si­gir­ti did­žiau­siu Lie­tu­vo­je vi­du­ti­niu at­ ly­gi­ni­mu. „Jei­gu jau at­si­skir­ti nuo Trakų, tai ge­riau­sia tap­ti at­ski­ra sa­vi­val­dy­be. Vil­nius mūsų ne­trau­ kia, nes ma­to­me Gri­giš­kių pa­vyzdį.

Pri­jun­gus šį miestą prie Vil­niaus, jis ta­po, ko ge­ro, pra­sčiau­siu ir pra­ sčiau­siai pri­žiū­ri­mu ra­jo­nu. Gy­ve­ ni­mo ko­kybė ja­me tik­rai nu­kri­to“, – ti­ki­no se­niū­nas.

Pa­sak se­niū­no, Vil­nius Lent­ va­riui šiuo me­tu ne­ga­li pa­si­ūly­ ti nie­ko, ko šis ne­turėtų. Mies­tas tu­ri gerą su­si­sie­ki­mo su sos­ti­ne sis­temą, se­niū­ni­jo­je vei­kia per 80 įmonių, o tai dar­bo vie­tos, ku­rių vien lent­va­riš­kiai už­pil­dy­ti ne­ ga­li. Tad vi­siš­kai natū­ra­lu, kad da­liai gy­ven­tojų vyks­tant dirb­ ti į Vil­nių ne­ką ma­žiau žmo­nių iš kitų miestų ir mies­te­lių at­vyks­ta dirb­ti į Lent­varį. „Jie ne­ga­li mums pa­si­ūly­ti ge­res­nio su­si­sie­ki­mo, nes da­bar kas 10–15 mi­nu­čių į Vil­ nių va­žiuo­ja au­to­bu­sai, mik­roau­ to­bu­sai, trau­ki­niai. Vi­du­tinė kai­ na bet ku­riuo trans­por­tu – apie 3 li­tus. O tai tiek pat kiek Vil­niu­je“, – pa­brėžė V.Rukšė­nas.

Teisės: Lent­va­ris šiuo me­tu tu­ri mi

Lent­va­ry­je taip pat yra pla­tus vaikų dar­že­lių, mo­kyklų tink­las, ne­ma­ža rek­rea­cinė zo­na. „Kalbė­da­mi apie pri­jun­gimą jie ža­da pi­gesnį van­denį, bet juk vamz­dy­nai liks tie pa­tys, sa­vi­kai­na ta pa­ti. Juk ne­bus ati­ties­tas at­ski­ ras vamz­dis iš Vil­niaus cent­ro?“ – re­to­riš­kai klausė se­niū­nas.

Plau­kia di­delės in­ves­ti­ci­jos

Neo­fi­cia­liai pa­kal­bin­ti Trakų sa­ vi­val­dybės na­riai ti­ki­no Lent­va­rio Vil­niui nea­ti­duo­sian­tys. Tai liu­di­ ja ir pa­sta­ruo­ju me­tu į mies­to inf­rast­ruktūrą in­ves­tuo­ja­mos lėšos. „Ten­ka pri­pa­žin­ti, kad Lent­va­ ris ilgą laiką bu­vo ap­leis­tas, ta­čiau da­bar į jį vien ar­ti­miau­siu me­tu su­pla­nuo­ta in­ves­tuo­ti per 15 mln. litų. Tai lėšos, ku­rios pa­kels gy­ve­ ni­mo ko­kybę Lent­va­ry­je iki mie­ gamųjų ra­jonų Vil­niu­je ly­gio. Be to, Trakų sa­vi­val­dybės ly­giu tai yra la­bai ne­ma­ži pi­ni­gai ir po to­ kių in­ves­ti­cijų mies­to Vil­niui nie­ kas nea­ti­duos“, – teigė ne­minė­ti pa­vardės pra­šęs vie­nas Trakų ra­ jo­no sa­vi­val­dybės ta­ry­bos na­rių.

V.Rukšė­nas taip pat pa­tvir­ti­no, kad mies­tui tvar­ky­ti pra­dėti skir­

Su­si­tuok­ti p Kęstu­tis Ne­ve­raus­kas k.neverauskas@diena.lt

Vil­nie­čiai vis drąsiau nau­do­ja­si ga­li­my­be san­tuo­kas įre­gist­ruo­ ti tik baž­ny­čio­je ar­ba sa­vo pa­si­ rink­to­se vie­to­se. Tie­sa, tra­di­ciš­ kai dau­giau­sia po­rų su­si­tuo­kia Vil­niaus san­tuokų rūmuo­se.

Daugė­ja: per­nai va­sarą ne baž­ny­čio­je ar ci­vi­linės met­ri­ka­ci­jos biu­re

įre­gist­ruo­ta 60 san­tuokų, šią – 69.

Ser­ge­jaus Mu­li­no nuo­tr.

Va­sa­ra daž­nai pa­si­ren­ka­ma vie­ nam svar­biau­sių žings­nių gy­ve­ ni­me – ves­tuvėms. Jau­na­ved­žiai san­tuoką įre­gist­ruo­ti ga­li ne­būti­ nai tik san­tuokų rūmuo­se. Jie ga­ li pa­si­nau­do­ti ga­li­my­be su­si­tuok­ti tik baž­ny­čio­je ar­ba iš­sik­vies­ti ci­ vi­linės met­ri­ka­ci­jos biu­ro dar­buo­ toją į pa­si­rinktą vietą.

Pa­ly­gin­ti su 2011-ųjų va­sa­ra, šie­met per tą pa­tį laiką Vil­niaus ci­vi­linės met­ri­ka­ci­jos sky­riu­je įre­

5

ŠeštADIENIS, rugsėjo 1, 2012

miestas

29p.

Projektas „Pietų muzika gyvai“ atsisveikino su vilniečiais iki kito sezono.

so vertės

ies­to sta­tusą, ta­čiau pri­jung­tas prie Vil­niaus taptų ei­li­niu prie­mies­čiu.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vaitės nuo­tr.

ti ne­ma­ži pi­ni­gai. „Pa­ga­liau rea­liai pra­dėta kalbė­ti apie per­va­žos pro­ ble­mos spren­dimą. Įrengė­me vai­ kų žai­dimų aikš­te­les, kei­čia­me van­ den­tiekį. Tvar­ko­mas dva­ro par­kas, tik, de­ja, pa­ties dva­ro tvar­ky­ti ne­

ga­li­me, nes jis yra pri­va­tus ir tai di­ delė pro­ble­ma. Ar Vil­nius su sa­vo pra­sko­lintu biud­že­tu bus pa­jėgus įgy­ven­din­ti vi­sus šiuos pro­jek­tus ir ar jam rūpės mies­to pa­kraš­čiu tapęs Lent­va­ris?“ – svarstė se­niū­nas.

Da­li­ja­si kon­ser­va­to­riai ir len­kai Ja­ros­l a­vas Nar­ke­v i­č ius pa­rengė ir par­la­men­te įre­g ist­ra­vo siū­lymą steig­t i naują – Lent­va­r io – sa­v i­val­ dybę. Jo nuo­mo­ne, Lent­va­r io pri­ klau­ sy­mas Trakų ra­jo­nui ne­leid­ P.Sau­dar­go tvir­ti­ni­mu, jung­tis prie žia efek­ t y­v iai spręsti mies­to pro­ Vil­n iaus pa­gei­dau­ja pa­tys Lent­va­ rio gy­ven­to­jai, su­t in­ka ir Vil­n iaus blemų. Be to, Lent­va­ris tu­ri mies­to mies­to sa­vi­val­dybė, tik ke­lią to­k iai tei­ses nuo 1949 m. bei yra su­si­for­ ini­cia­t y­vai anks­čiau yra už­k ir­tu­si mavęs kaip sa­va­ran­k iš­kas ad­m i­ nist­ra­ci­nis vie­ne­tas.

Trakų ra­jo­no sa­vi­val­dybė.

Pa­s ak P.Sau­dar­go, apie 80 pro­c . „Prik­lau­sy­mas Trakų ra­jo­nui nu­le­ Lent­va­r io gy­ven­tojų dir­ba Vil­n iu­ mia ne­pa­kan­kamą Lent­va­rio – did­ žiau­sios ra­jo­no gy­ven­vietės pa­gal je, ta­čiau jų mo­ka­mas gy­ven­tojų pa­ gy­ven­tojų skai­čių – rep­re­zen­ta­ciją jamų mo­kes­tis yra įskai­to­mas į Tra­ ra­jo­no lyg­me­n iu sprend­ž iant gy­ kų ra­jo­no sa­vi­val­dybės biud­žetą, o ven­vie­tei ak­tua­lias eko­no­mi­nes bei ši sa­v i­val­dybė, pa­sak par­la­men­ta­ so­cia­l i­nes pro­ble­mas. Tai yra su­ ro, Lent­va­riui ski­ria ne­pa­kan­ka­mai pran­ta­ma ir nu­lem­ta Trakų kaip is­ dėme­sio. to­rinės ir svar­bią reikšmę Lie­tu­vos Prieš ke­l ias die­nas Lie­t u­vos len­ vals­ty­bin­gu­mui tu­rin­čios vie­tovės kų rin­k imų ak­ci­jos at­sto­vas Sei­me sta­tu­so“, – teigė J.Nar­ke­vi­čius.

Kon­ser­va­to­r ius Pau­l ius Sau­dar­gas pa­teikė siū­lymą Lent­varį iš Trakų ra­jo­no sa­v i­val­dybės per­duo­t i Vil­ niaus mies­to sa­vi­val­dy­bei.

po­ros trau­kia į gamtą gist­ruo­ta dau­giau san­tuokų. Per­ nai va­sarą tuokė­si 2037 po­ros, šie­ met, be­si­bai­giant rugpjū­čiui, šis skai­čius išau­go iki 2227. Did­žio­ji da­lis po­rų san­tuo­kai įre­gist­ruo­ti vis dėlto rin­ko­si Vil­niaus san­tuokų rūmus. Per­nai čia žie­dus su­mainė 1043, šie­met – 1259 po­ros.

Jau­na­ved­žiai pa­sta­ruo­sius dve­ jus me­tus ak­ty­viai nau­do­jo­si ga­ li­my­be įre­gist­ruo­ti san­tuoką baž­ ny­čio­je ar­ba sa­vo pa­si­rink­to­je vie­to­je. Baž­ny­čio­se naują gy­ve­ ni­mo sta­tusą šią va­sarą tei­siš­kai įtvir­ti­no 635 po­ros.

No­rin­čių tuok­tis sa­vo pa­si­ rink­to­se vie­to­se taip pat ne­trūko.

Per­nai va­sarą ne baž­ny­čio­je ar ci­ vi­linės met­ri­ka­ci­jos biu­re įre­gist­ ruo­ta 60 san­tuokų, šią – 69.

Vil­niaus mies­to ci­vi­linės met­ri­ ka­ci­jos sky­riaus vedė­ja Ilo­na Jur­

gu­tienė pa­sa­ko­jo, kad be­si­tuo­kian­ tys ne san­tuokų rūmuo­se daž­nai ren­ka­si gamtą – Ver­kių par­ką, Vil­ niaus uni­ver­si­te­to Bo­ta­ni­kos sodą.

Tarp po­pu­lia­rių vietų ves­tu­vių ce­ re­mo­ni­jai I.Jur­gu­tienė pa­minė­jo Bel­montą, Vil­niaus ro­tušę. Taip pat tuo­kia­ma­si res­to­ra­nuo­se ir ka­vinė­ se, ku­rio­se vyks­ta ves­tu­vių puo­ta.

Tie­sa, no­rin­tys su­si­tuok­ti ekst­ re­ma­lio­je ap­lin­ko­je pir­miau­sia turėtų už­tik­rin­ti visų ce­re­mo­ni­jos da­ly­vių sau­gumą. Ci­vi­linės met­ ri­ka­ci­jos tai­syklė­se nu­ro­dy­ta, kad ve­dy­boms įre­gist­ruo­ti pa­si­rink­ta vie­ta tu­ri ne­prieš­ta­rau­ti vie­ša­jai tvar­kai ir ge­rai mo­ra­lei, taip pat ne­kel­ti pa­vo­jaus gy­vy­bei ar svei­ ka­tai. Pa­sak I.Jur­gu­tienės, biu­ro dar­buo­to­jams iki šiol ne­te­ko at­ si­sa­ky­ti vyk­ti re­gist­ruo­ti san­tuo­ kos pa­si­rink­to­je vie­to­je.

Miesto po­li­ci­ja bus ati­desnė Vil­niaus po­li­ci­ja ar­ti­miau­sio­mis sa­vaitė­mis ža­da su­stip­rin­tai pa­tru­ liuo­ti prie mo­kyklų ir ki­to­se vie­to­ se, kur pa­pras­tai būna di­de­lis vai­ kų judė­ji­mas.

„Mes tra­di­ciš­kai dirb­si­me su­stip­ rin­tai prie mo­kyklų, prie did­žiųjų pėsčiųjų per­ė jų, prie did­ž iųjų san­kryžų tam, kad pa­dėtu­me mo­ ki­nu­kams vėl grįžti į tas vėžes – kad ne­būtų ne­rei­ka­lingų skaud­žių įvy­k ių. Taip pat no­r iu vi­s iems vai­r uo­to­jams pri­m in­t i tai, kad jie gy­ve­na di­de­lia­me mies­te“, – va­kar žur­na­lis­tams sakė Vil­niaus ap­s kri­t ies vy­r iau­s io­jo po­l i­c i­jos ko­mi­sa­ria­to vir­ši­nin­kas Kęstu­tis Lan­čins­kas. „Norė­č iau pa­k vies­t i būti to­ le­ran­tiš­kus, visą laiką pri­si­min­ ti, kad pėsčiųjų per­ėja ga­li ei­ti ir jų vai­kas, jų krikš­ta­vai­kis, gi­ mi­nai­tis, ku­riam taip pat kar­tais trūksta ati­du­mo, – visą laiką tai pri­s i­m in­t i“, – kalbė­jo sos­t inės po­li­ci­jos va­do­vas.

Jo tei­gi­mu, pa­gal at­skirą planą per ak­ciją eis­mo prie­žiūrą gatvė­ se vie­nu me­tu vyk­dys nuo 300 iki 600 pa­reigūnų – ge­ro­kai dau­ giau nei pa­pras­tai. Po­li­ci­jai dir­bant

Saugumas: pareigūnai žada rūpintis, kad mokyklas vaikai pasiektų

sveiki ir gyvi.

įpras­tu re­ži­mu sos­tinė­je vie­nu me­ tu pa­tru­liuo­ja apie 45 eki­pa­žus.

Drau­di­mo bend­rovė „Lie­tu­vos drau­di­mas“ vi­sam rugsė­jui nuo eis­mo ne­lai­mių ap­draud­žia vi­sus ša­lies moks­lei­vius, ku­rių, skai­čiuo­ ja­ma, šie­met bus apie 370 tūkst.

Drau­di­mas ga­liotų į ne­laimę pa­

Gedimino Bartuškos nuo­tr.

te­kus pėsčiam moks­lei­viui nuo 7 iki 21 val. Pa­na­šias ak­ci­jas ši drau­ di­mo bend­rovė ren­gia jau try­lik­tus me­tus. Per ana­lo­gišką ak­ciją per­nai drau­di­mo iš­mo­kos skir­tos dėl aš­ tuo­nių įvy­kių, ku­rių vie­nas baigė­ si mir­ti­mi.

VD, BNS inf.

6

ŠeštADIENIS, rugsėjo 1, 2012

tema

Į ap­leis­tas vie­tas ve­da ne­blėstan Ko ap­leis­ta­me pa­sta­te ga­li pri­reik­ti de­šim­to­kui? Galbūt dau­ge­liui – pa­si­slėpus nuo suau­gu­siųjų nu­veik­ti ką nors ne­tin­ka­mo ar naktį pa­si­gąsdin­ti vai­duok­liais. Ta­čiau esa­ma ir kur kas tau­res­nių sie­kių tu­rin­čio ap­leis­tus pa­sta­tus lan­kan­čio jau­ni­mo.

Rūta Gri­go­lytė

r.grigolyte@diena.lt

Trau­kia griuvė­siai

„Yra daug ap­leistų kultū­ros pa­ s-tatų, to­kių kaip dva­rai, baž­ny­ čios, – jie yra tar­si Lie­tu­vos is­ to­r i­jos pa­m ink­l ai. La­bai gai­l a, kad daug jų itin pra­stos būklės.

Be abe­jo, yra juo­se ir tos mis­ti­ kos, įdo­mu pa­žiūrė­ti, ko­kių juo­ se pa­lik­ta daiktų. Ran­da­me įvai­rių įran­kių, nuo­traukų, li­go­ninė­se –

ve­žimė­lių. Vi­sa tai ska­ti­na apie tas vie­tas su­ži­no­ti ką nors nau­jo“, – apie min­tis ir jaus­mus, ku­riuos su­ke­lia ap­leis­ti pa­sta­tai, pa­sa­ko­ jo tink­la­la­pio ap­leis­ti.lt įkūrėjas Vy­tau­tas Švit­ra.

2009 m. gruodį pa­leis­to tink­la­la­ pio pra­di­nin­kas tuo me­tu dar bu­vo moks­lei­vis. V.Švit­ra, ku­ris vi­suo­ met domė­jo­si ap­leis­to­mis vie­to­mis ir jų is­to­ri­jo­mis, įkūrė sve­tainę, kad šias vie­tas galėtų pa­ma­ty­ti dau­giau žmo­nių.

Idė­jai pa­virs­ti rea­ly­be la­bai pa­ dėjo prie tink­la­la­pio kūri­mo pri­ si­dėję pa­gal­bi­nin­kai, o vėliau, sve­ tai­nei iš­po­pu­liarė­jus, nuo­trau­kas bei in­for­ma­ciją ėmė siųs­ti ir dau­ giau bend­ra­min­čių. „Iš­po­pu­liarė­ji­mas bu­vo ne­tikė­ tas, ma­niau, tink­la­la­pis bus la­biau sa­viems, bet in­for­ma­ciją ėmė siū­ ly­ti ir ki­tos sve­tainės, skai­ty­to­jai“, – pa­sa­ko­jo V.Švit­ra.

Per šį laiką V.Švit­ra ap­lankė daug Lie­tu­vo­je esan­čių už­marš­tin nuei­ nan­čių pa­statų ir skai­ty­to­jus su­pa­ žin­di­no su jų is­to­ri­ja.

Vy­tau­tas Švit­ra:

Sve­tainė skir­ta su­ pa­žin­din­ti, o ne tam, kad ap­ra­šo­mos vie­ tos tuoj pat būtų iš­ pai­šy­tos ar joms dar la­biau pa­kenk­ta.

Nuo ga­myklų iki li­go­ni­nių

Pas­lap­tys: ap­leis­tuo­se pa­sta­tuo­se ran­da­mi daik­tai pa­sa­ko­ja sa­vas is­

to­ri­jas, ska­ti­na apie tas vie­tas su­ži­no­ti ką nors nau­jo.

Vy­tau­to Švit­ros nuo­tr.

Vil­niu­je ap­leis­ti.lt ko­man­da ap­rašė ir nu­fo­tog­ra­fa­vo daug ap­leistų ob­ jektų – nuo ga­myklų, li­go­ni­nių iki po­že­mi­nių tu­ne­lių. Ver­ta pa­minė­ti nors ke­lis iš jų. 2010-ai­siais V.Švit­ ra Po­loc­ko gatvė­je ap­lankė ap­leistą teks­tilės ga­myklą „Vi­li­ja“.

Ga­myk­los veik­los pra­džia sie­ ja­ma su 1950 m. bei Fe­lik­so Dzer­ žins­kio ar­te­le, kur verp­ti ir da­žy­ ti siū­lai.

Užu­py­je prie Kri­vių ir Po­loc­ko gat­vių san­kir­tos esan­čia­me so­de­ ly­je V.Švit­ra ap­žiūrė­jo nuo Ant­ ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro už­si­li­ku­sias slėptu­ves.

Vai­ki­nas ap­lankė ir ap­leistą Nau­ jo­sios Vil­nios psi­chiat­ri­jos li­go­ ninės pa­statą, ku­ria­me bu­vo Vaikų psi­chiat­ri­jos sky­rius. Jį fo­tog­ra­fa­vo du kar­tus – dieną ir naktį.

Vėliau pa­statų vai­duok­lių lan­ky­ to­jo tai­ki­niu ta­po ke­li­ninkų įmonė.

Ap­leistą bu­vu­sią bend­rovę ga­li­ ma ras­ti va­žiuo­jant nuo Sa­va­no­rių žie­do, pie­ti­niu Vil­niaus ap­link­ke­ liu ju­dant link oro uos­to ties Bur­ biškė­mis, kairė­je ke­lio pusė­je.

Tik­ru lo­biu ap­leistų vietų mėgė­ jams ta­po buvęs Vil­niaus „Žal­gi­ rio“ at­vi­ra­sis ba­sei­nas tarp Spor­ to rūmų ir Teat­ro are­nos, prie­šais Nerį. 2010-ųjų bir­želį čia at­vykęs V.Švit­ra rašė: „Pir­ma­sis ba­sei­nas – var­li­nu­kas, ja­me vei­sia­si žu­vys ir jų tik­rai daug. Klau­si­mas, kaip jos ten pa­te­ko, lie­ka at­vi­ras. Ki­tas ba­sei­nas skir­tas plau­ki­mams lai­ kui, net iš­li­ku­sios plau­kikų star­ tinės po­zi­ci­jos. Ja­me laiką leid­ žia an­tys. Pas­ku­ti­nis – ba­sei­nas šuo­liams. Tramp­li­nai tra­giš­kos būklės, laip­tai per­puvę, o pa­ti konst­ruk­ci­ja pa­ste­bi­mai svy­ruo­ ja, bet tu­rint no­ro už­si­muš­ti ga­ li­ma lip­ti.“ Lapk­ritį jis nu­vy­ko į Pa­ne­rių ge­ le­žin­ke­lio tu­nelį – vieną iš dvie­

jų ge­le­žin­ke­lio tu­ne­lių Lie­tu­vo­je, ku­ris iš­kas­tas po kal­vo­mis Pa­ne­ rių miš­ke Vil­niu­je. Pa­ne­rių tu­ne­lis bu­vo pra­dėtas sta­ty­ti 1859 m. ca­ro Alek­sand­ro II nu­ro­dy­mu, tie­siant ge­le­žin­ke­lio Sankt Peterburgas– Varšuva ruožą Vilnius–Lentvaris.

Neap­lenkė jis vie­nos žy­miau­sių Vil­niaus ap­leistų vietų – Mi­sio­ nie­rių li­go­ninės. „Li­go­ninė ir šian­ dien tu­ri savų gy­ven­tojų. Nors čia ypač ty­lu ir ra­mu, vis dėlto rūsy­ je yra ke­le­tas kam­barė­lių, ku­riuo­ se gy­ve­na val­ka­tos. Be to, ra­do­me ir jų sa­va­darbę krosnį“, – įspūdžiais sve­tainė­je da­li­jo­si V.Švit­ra.

2011 m. kovą ap­leis­ti.lt ko­lek­ty­ vas kar­tu su ke­le­tu sve­tainės drau­ gų nu­sprendė ap­si­lan­ky­ti ap­leis­ ta­me pre­ky­bos cent­re, esan­čia­me Žirmū­nuo­se. „Iš­vog­ta ir ap­leis­ ta vis­kas, tik lu­bos kai kur dar gra­ žios li­ko. Maž­daug iki 2000 m. tai bu­vo be­ne po­pu­lia­riau­sia par­duo­ tuvė, esan­ti Žirmū­nuo­se, ir po­pu­ lia­ru­mu nu­si­lei­do turbūt tik Ka­rei­ vių gatvė­je bu­vu­siai „Eko­no­mi­jai“, – pri­si­minė V.Švit­ra.

Ba­landį ko­lek­ty­vas nu­sprendė ap­lan­ky­ti pa­čia­me mies­to cent­re esan­čią Šv. Jokū­bo li­go­ninę. Taip pat fon­taną, ku­ris bu­vo pa­sta­ty­ tas, bet taip nie­ka­da ir ne­veikė. „De­vin­ta­ja­me de­šimt­me­ty­je sta­ tant Vil­niaus uni­ver­si­te­to Ma­te­ ma­ti­kos ir in­for­ma­ti­kos ins­ti­tutą bei Vil­niaus uni­ver­si­te­to Bio­che­ mi­jos ins­ti­tutą tarp jų bu­vo su­ma­ ny­ta įreng­ti ne­di­delę poil­sio zoną su di­de­liu ir gra­žiu fon­ta­nu. Fon­ ta­nas taip nie­ka­da ir ne­bu­vo įjung­ tas“, – vie­nat­ve dvel­kian­čią vietą api­būdi­no V.Švit­ra.

Norėtų pa­ska­tin­ti at­kur­ti

V.Švit­ros tei­gi­mu, bu­vo ke­le­tas at­ vejų, kai į po­rta­lo ko­mandą kreipė­ si vals­tybės įstaigų dar­buo­to­jai. „Ką mes ga­li­me pa­da­ry­ti, tik in­ for­muo­ti. Įstai­gos, ku­rios rūpi­na­si kultū­ros pa­vel­du, tik­rai ži­no mūsų pus­lapį, bet ko­kių nors konk­re­ čių re­zul­tatų sun­ku tikė­tis. Pa­vyzd­žiui, yra Kau­no for­tai, ant jų pri­ kal­tos len­telės su už­ra­šais „Lie­ tu­vos kultū­ros pa­vel­das“, ta­čiau for­tai pa­lik­ti griū­ti, ant jų au­ga med­žiai, ir dar po po­ros de­šimt­ me­čių, ma­nau, jų ne­be­liks, nors jie tik­rai uni­kalūs“, – sakė V.Švit­ra.

Vis dėlto stu­den­tas ti­ki­si, kad jo ini­cia­ty­vos ką nors pa­ska­tins pa­si­ rūpin­ti nors da­li­mi ap­leistų vietų.

Be­je, ne visų skai­ty­to­jams pri­sta­ tomų pa­statų koor­di­natės tink­la­ la­py­je nu­ro­do­mos. Kai ku­rios tiks­ lios vie­tos ne­nu­ro­do­mos ven­giant ne­lai­mingų at­si­ti­kimų, o kai ku­ rios – ne­no­rint pa­kenk­ti pa­tiems pa­sta­tams. „Ne­si­no­ri, kad kas nors būtų su­ dau­žy­ta. Sve­tainė skir­ta su­pa­žin­ din­ti, o ne tam, kad ap­ra­šo­mos vie­ tos tuoj pat būtų iš­pai­šy­tos ar joms dar la­biau pa­kenk­ta. Prie­šin­gai – norėtų­si mo­ty­vuo­ti at­kur­ti. Ki­ta ver­tus, dau­ge­lis pa­statų ne­saugūs, kai kur net ra­do­me pa­liktų me­di­ka­ mentų, che­mi­nių med­žiagų. Ne­ma­

Ga­las: Mi­sio­nie­rių li­go­ninė ap­leis­ta

nau, kad bet kam reikėtų ei­ti į to­kius pa­sta­tus“, – aiš­ki­no V.Švit­ra.

Gal­vo­ja apie eks­kur­si­jas

Tie­sa, vai­ki­nui pra­dėjus stu­di­juo­ti ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to ma­ta­vi­mo in­ži­ ne­riją Kau­no ko­le­gi­jo­je, tink­la­la­pis kiek ap­ti­lo, ta­čiau V.Švit­ra ar­ti­mo­je atei­ty­je ža­da jį at­nau­jin­ti – pla­nuo­ ja­ma, kad at­si­ras bend­ra­min­čių fo­ ru­mas, pus­la­pis bus pa­to­ges­nis var­ to­to­jams. Min­ty­se jau brai­žo­mas ir kitų lan­ky­tinų vietų žemė­la­pis. „Vietų, ku­rias no­ri­si ap­lan­ky­ ti, yra ne­ma­žas sąra­šiu­kas, pra­de­ dant ga­myk­lo­mis ir bai­giant dva­ rais, ku­rių Lie­tu­vo­je yra ne­ma­žai gra­žių ir ap­leistų, jų is­to­ri­ja tur­ tin­ga. Vėliau norėtų­si ir į už­sienį iš­vyk­ti“, – pa­sa­ko­jo V.Švit­ra.

Vai­ki­nas pri­pa­ži­no turįs min­čių ir apie ga­li­mybę reng­ti spe­cia­lias eks­kur­si­jas. „Ši idė­ja dar ne vi­sai su­si­gulė­ju­si, bet, ma­nau, anks­čiau ar vėliau bus rea­li­zuo­ta“, – vylė­si en­tu­zias­tas.

7

ŠeštADIENIS, rugsėjo 1, 2012

tema diena.lt/naujienos/miestas

n­tis en­tu­ziaz­mas

jau dau­giau nei sep­ty­ne­rius me­tus.

Ne­be­gy­do: Šv. Jokū­bo li­go­ninė, įkur­ta 1808 m., veiklą su­stabdė 2003 m. lapk­ritį.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

8

šeštADIENIS, rugsėjo 1, 2012

savaitės interviu

Mo­ky­to­jų ir mo­ki­nių tik ma­žės Ir mo­ki­nių, ir mo­ky­to­jų kas­met vis ma­ žės, ta­čiau tai – ne pro­ble­ma. „Nuo ka­li­mo prie mąs­ty­mo ug­dy­mo“ – šiuo ke­liu vi­du­ ri­nio moks­lo sis­te­ma su­ks ir to­liau. Apie tai „Vil­niaus die­na“ kal­bė­jo­si su švie­ti­mo ir moks­lo vi­ce­mi­nist­ru Vai­du Ba­ciu.

Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

– Kaip ir kas­met, šie­met į mo­ kyk­las Rug­sė­jo 1-ąją ateis dar ma­žiau mo­ki­nių – jau ne pir­mi me­tai ste­bi­ma mo­ki­nių ma­žė­ ji­mo ten­den­ci­ja. Kaip pro­gno­ zuo­ja­te, ka­da si­tua­ci­ja sta­bi­li­ zuo­sis?

– Mo­ki­nių ma­žė­ji­mo ten­den­ci­ja iš­ si­lai­kys iki 2017-ųjų ir tais me­tais sta­bi­li­zuo­sis. Ta­čiau la­bai svar­bu ak­cen­tuo­ti po­zi­ty­vius žings­nius, to­kius kaip dau­gia­funk­cių cent­rų ati­da­ry­mas. Taip, tie cent­rai tik­ rai neiš­sau­gos vi­sų mo­ky­to­jų ir vi­ sų jų dar­bo vie­tų. Iš­sau­gos tik da­lį.

Tiems, ku­rie no­rės per­sio­rien­tuo­ti ir dirb­ti ki­tą dar­bą. Štai šian­dien žiū­rė­jau Dar­bo bir­ žos tink­la­la­pį. Ten yra 70 skel­bi­mų – ieš­ko­ma mo­ky­to­jų. De­ja, jų ieš­ ko­me ne Vil­niu­je, daž­nu at­ve­ju pro­ vin­ci­jo­je. Ta­čiau jau­niems žmo­ nėms, ku­rie no­ri dirb­ti ir už­si­dirb­ti, tai pui­ki pro­ga.

– Ta­čiau yra ki­ta di­de­lė pro­ble­ ma. Lie­tu­vo­je per­ne­lyg daug mo­ky­to­jų – vy­res­nio ar­ba be­ veik pen­si­nio am­žiaus.

– Taip, per­nai mū­sų ša­lies mo­kyk­ lo­se dir­bo 1100 mo­ky­to­jų, ku­riems yra 65 ir dau­giau me­tų. O per­ nai 60–64 me­tų mo­ky­to­jų tu­rė­jo­ me 2500. Iš tie­sų vis­ką su­su­ma­vus mū­sų mo­kyk­lo­se mo­ky­to­jų, ku­riems per 60 me­tų, – apie 3700. Sup­ran­ tu, kad jau­nys­tė – ne yda, praei­na.

Bet tai yra gy­ve­ni­mo pro­ce­sai ir el­ gian­tis pro­tin­gai, ma­nau, bus ga­ li­ma tą mo­ky­to­jų ne­dar­bo klau­si­ mą spręs­ti.

Jei pa­si­žiū­rė­si­me sta­tis­ti­ką, pa­ ma­ty­si­me, kad pir­miau­sia mo­kyk­lo­ se krū­vį ma­ži­na­si pen­si­nio am­žiaus mo­ky­to­jai, jį pa­lie­ka jau­niems. Šie­ met mo­ky­to­jų ma­žė­ja 1000. Ta­čiau vien šie­met 500 pe­da­go­gų bus per­ kva­li­fi­kuo­ti į iki­mo­kyk­li­nio ug­dy­ mo pe­da­go­gus. Dar 700 žmo­nių bus įdar­bin­ti ug­dy­mo kar­je­ros spe­cia­ lis­tais, 70 žmo­nių siun­čia­me il­ga­ lai­kių sta­žuo­čių. Tad vis­ką su­dė­jus tas skai­čius pa­na­šus kaip ir dar­bo ne­ten­kan­čių. Da­lis dar­bo vie­tų pa­ nai­ki­na­ma, bet da­lis su­ku­ria­ma. Ir tai da­ro­ma už ES pi­ni­gus, ne na­cio­ na­li­nio biu­dže­to. Bet ne­ma­nau, jog mo­ki­nių skai­čiui vis ma­žė­jant mes tu­rė­tu­me kur­ti iliu­zi­jas, kad ne­tu­ rė­si­me at­leis­ti mo­ky­to­jų.

– Kuo šiais moks­lo me­tais mo­ ky­to­jai ir moks­lei­viai ga­li pa­si­ džiaug­ti – kas nau­ja vi­du­ri­nio mo­ky­mo įstai­go­se?

– Kal­bant apie mo­ky­to­jus, pra­de­da­ me fi­nan­suo­ti il­ga­lai­kes sta­žuo­tes, taip pat bus nau­jos mo­ky­to­jų kva­li­ fi­ka­ci­jos for­mos. Šie­met 70 mo­ky­to­ jų, ne­nut­rauk­da­mi dar­bo su­tar­ties, ta­čiau at­si­trauk­da­mi nuo sa­vo dar­ bo vie­tos, ga­lės kel­ti kva­li­fi­ka­ci­ją, mo­ky­tis ir gau­ti sta­bi­lias pa­ja­mas.

O kal­bant apie mo­ki­nius, juos kon­ sul­tuos bent 700 mo­ky­to­jų – at­si­ras kar­je­ros ug­dy­mo spe­cia­lis­tų. Mo­ki­ niai bus pla­čiai kon­sul­tuo­ja­mi dėl pro­fe­si­nio pa­si­ren­gi­mo. Čia reik­tų pa­sa­ky­ti ir apie tech­ no­lo­gi­nius spren­di­mus mo­kyk­lo­se. Šie­met bai­gė­si pro­jek­tas ir 404 ša­ lies mo­kyk­los bus ap­rū­pin­tos nau­ jais gam­tos moks­lų, me­nų, tech­ no­lo­gi­jų ka­bi­ne­tais su mo­der­nia įran­ga. Be to, apie 1000 mo­kyk­lų at­si­sa­ko po­pie­ri­nių die­ny­nų ir pe­ rei­na prie elekt­ro­ni­nių, įtei­si­na­mas elekt­ro­ni­nis pa­žy­mė­ji­mas. Į pro­ gim­na­zi­jas atei­na nau­jos mo­ky­mo prie­mo­nės – plan­še­ti­niai kom­piu­ te­riai, len­tos ju­tik­li­niais ek­ra­nais ir pan. Ir tai liu­di­ja mū­sų ša­lies ug­dy­ mo pa­žan­gą. Ei­na­me tuo ke­liu, ku­ riuo ei­na vi­sas pa­sau­lis.

Mo­kyk­lų už­da­ry­ mas su­si­jęs vi­sų pir­ ma ne su vie­no­kiais ar ki­to­kiais spren­di­ mais, o su mo­ki­nių skai­čiaus ma­žė­ji­mu.

– Skel­bia­ma, kad šie­met už­ da­ro­mos de­vy­nios mo­kyk­los.

Atei­ty­je, su­pran­ta­ma, šis skai­ čius dar la­biau augs?

– Mo­kyk­los yra už­da­ro­mos, tai ma­ ty­ti vi­siems, ir tai aki­vaiz­du. Ir jos už­da­ro­mos jau 20 me­tų. Mo­kyk­ lų už­da­ry­mas su­si­jęs vi­sų pir­ma ne su vie­no­kiais ar ki­to­kiais spren­di­ mais, o su mo­ki­nių skai­čiaus ma­ žė­ji­mu. Bet mo­kyk­lų yra ir ati­da­ro­ ma. Tai – dau­giau­sia iki­mo­kyk­li­nio ug­dy­mo įstai­gos. Jas lan­kan­čių pa­ dau­gė­jo 10 tūkst. Tad aki­vaiz­du, kad su tais dar­že­li­nu­kais tu­ri kas nors dirb­ti. Ten, kur rei­kia ati­da­ ro­me, kur rei­kia – už­da­ro­me. Tai gy­ve­ni­miš­ka.

karštOJI linija: 212 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius.

Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt „Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

„Diena Media News“ L.e.p. vyriausiasis redaktorius Alvydas Staniulis

„Vilniaus dienos“ VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386

2022

Po­ky­čiai: „Ne­ma­nau, jog mo­ki­nių skai­čiui vis ma­žė­jant mes tu­rė­tu­me kur­ti iliu­zi­jas, kad ne­tu­rė­si­me at­leis­

ti mo­ky­to­jų“, – sa­kė V.Ba­cys.

– Moks­lei­vių tė­vai, no­rin­tys sa­vo at­ža­loms su­teik­ti eli­ti­nį iš­si­la­vi­ni­mą, pa­si­gen­da pri­va­ čių mo­kyk­lų. Ar jų ne­tu­rė­tų bū­ ti dau­giau?

– Mi­nis­te­ri­ja ro­dė ini­cia­ty­vą ir ne­tgi tei­kė pa­tai­są, kai Sei­me bu­vo svars­to­mas Švie­ti­mo įsta­ty­mas, kad ap­lin­kos ap­sau­gai skir­tos lė­šos bū­tų nu­ma­ty­tos ne­vals­ty­bi­nėms mo­kyk­loms, bet Sei­mas tam ne­pri­ ta­rė. Taip, ne­vals­ty­bi­nės mo­kyk­los Lie­tu­vo­je priei­na­mos tik pa­kan­ka­ mai pa­si­tu­rin­čioms šei­moms.

Mū­sų nuo­mo­ne, Lie­tu­vo­je, kal­ bant apie pri­va­čias mo­kyk­las, bū­tų ga­li­ma svars­ty­ti olan­dų ar suo­mių va­rian­tą. Tai yra tos va­di­na­mo­sios bend­ruo­me­ni­nės mo­kyk­los. Ta­ čiau mo­kyk­los tu­rė­tų įsi­pa­rei­go­ti ne­rink­ti iš mo­ki­nių tė­ve­lių pi­ni­gų dau­giau, nei nu­sta­ty­ta dar­že­liuo­ se ar iki­mo­kyk­li­nė­se įstai­go­se to­je sa­vi­val­dy­bė­je. Ta­da, ti­kė­ti­na, at­ si­ras­tų ini­cia­ty­va mo­ky­to­jų, ku­ rie no­rė­tų veik­ti ir ką nors da­ry­ti – kur­ti sa­vo mo­kyk­lą, uni­ka­lią mo­ kyk­lą. Bet apie tai rei­kia dis­ku­tuo­ti, tar­tis. Taip, tai bū­tų ne­blo­gas bū­ das ini­cia­ty­viems mo­ky­to­jams kur­ti mo­kyk­lą, ku­ri bū­tų pa­trauk­li moks­ lei­vių tė­vams.

– Prieš ku­rį lai­ką mi­nis­te­ri­ ja at­nau­ji­no vi­du­ri­nio ug­dy­mo pro­gra­mas ir skel­bė, kad ju­da­ ma nuo ka­li­mo prie mąs­ty­mo ug­dy­mo. Ar vis­kas klo­ja­si taip, kaip pla­nuo­ta?

– Sun­ku pa­sa­ky­ti. Ma­tyt, la­bai įvai­ riai. Mo­kyk­lų ap­rū­pi­ni­mas mo­ky­

reklamos skyrius: 261 „VILNIAUS DIENOS“ VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJAI: Stasys Gudavičius – 219 1371 Ignas Jačauskas – 219 1372 MIESTAS: Rūta Grigolytė – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391

3654

Platinimo tarnyba: 261

LIETUVA: Justinas Argustas – 219 1381 EKONOMIKA: Jolita Mažeikienė (redaktorė) – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387

Tomo Lukšio (BFL) nuotr.

mo prie­mo­nė­mis pa­de­da tai da­ry­ti.

Vie­na, kai moks­lei­vis ga­li klau­sy­tis mu­zi­ki­nio įra­šo, ki­tas da­ly­kas – kai pa­ts ga­li kur­ti. Tar­ki­me, pa­vyz­dys, – per­žiū­rė­ta Eti­kos pro­gra­ma. Ga­ li­ma pa­si­rink­ti eti­ką ir ki­ną – tai­ gi mo­ky­to­jams su­da­ro­mos są­ly­gos rink­tis. Ga­liau­siai, abi­tū­ros eg­za­ mi­nai. Šie­met dvy­lik­to­kai ra­šys ra­ ši­nį ir per eg­za­mi­ną bus ga­li­ma nau­do­tis žo­dy­nais. Tad sie­kia­me ne pa­gau­ti, kur ko­kios no­si­nės ne­pa­ dė­jo, o ver­tin­si­me vi­su­mą. Tai­gi tai tam tik­ras po­žy­mis, kad nuo ka­li­mo tols­ta­ma. Bet tai ne taip pa­pras­ta.

Juk iš tie­sų leng­viau pa­tik­rin­ti, ar eg­za­mi­nų la­pe tei­sin­gai pa­žy­mė­jai „a“, „b“ „c“ ar­ba „d“, – nes vi­suo­ met tai at­ro­do ob­jek­ty­viau.

– Ta­čiau, kad ir kaip ten bū­tų, abi­tu­rien­tai, kaip liu­di­ja sto­ji­ mų į aukš­tą­sias mo­kyk­las re­ zul­ta­tai, ir to­liau ma­siš­kai ren­ ka­si ne tech­no­lo­gi­nius, gam­tos moks­lus, ku­riems vals­ty­bė tei­ kia pir­me­ny­bę, o so­cia­li­nius ir hu­ma­ni­ta­ri­nius.

– To­dėl mo­kyk­lo­se ir at­si­ras ug­dy­mo kar­je­ros spe­cia­lis­tai, ku­rie moks­lei­ vį ne nu­kreips, o pa­dės at­ras­ti sa­ vo ke­lią. Ant­ra, jei­gu pa­si­žval­gy­tu­ me gim­na­zi­jo­se, vy­res­nė­se kla­sė­se, po tech­no­lo­gi­jų, mu­zi­kos, gam­tos, fi­zi­kos, che­mi­jos ar bio­lo­gi­jos ka­ bi­ne­tus, pa­ma­ty­tu­me, kaip per pa­ sta­ruo­sius dve­jus me­tus vis­kas pa­ si­kei­tė, – at­nau­jin­ta įran­ga ir pan.

Tai­gi, vals­ty­bė to­kiu bū­du ska­ti­na do­mė­tis ir rink­tis. Juk kur kas įdo­ miau atei­ti į gam­tos moks­lų pa­mo­ką

1688

SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Mantas Stankevičius – 219 1383 ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374

Prenumeratos skyrius: 261

ir da­ry­ti eks­pe­ri­men­tus, ne vien tik mo­ky­tis teo­ri­jos. Taip, jos ir­gi rei­ kia, bet pra­kti­ka – ir­gi la­bai svar­ bu. Tai­gi moks­lei­viams su­tei­kia­me dau­giau ga­li­my­bių at­si­skleis­ti.

Pri­min­siu, kad šie­met vals­ty­bė fi­nan­suo­ja ne tik 17 tūkst. pir­ma­ kur­sių aukš­to­sio­se, bet ir 19 tūkst. įsto­ju­sių į pro­fe­si­nes mo­kyk­las. Tad vals­ty­bės pro­por­ci­jos ir gai­rės yra aiš­kios.

– Be­je, ko­dėl ūmai pri­rei­kė spe­cia­lių Švie­ti­mo ir moks­ lo mi­nis­te­ri­jos re­ko­men­da­ci­jų mo­ky­to­jams, ką da­ry­ti su ne­ tin­ka­mai be­siel­gian­čiais mo­ki­ niais? Skel­bia­ma, esą jie pri­rei­ kus ga­lės tik­rin­ti net mo­ki­nių daik­tus, prieš mo­ki­nį pa­nau­do­ ti pa­grįs­tus fi­zi­nius veiks­mus.

Ar ne per pla­čiai už­si­mo­ta?

– Tik pa­tiks­lin­siu, kad pa­gal pa­ teik­tas re­ko­men­da­ci­jas mo­ki­nių daik­tų paim­ti tik­rai ne­bus ga­li­ma, tu­rės bū­ti tam tik­ri su­si­ta­ri­mai. O dėl re­ko­men­da­ci­jų, bu­vo mo­ky­to­jų pa­gei­da­vi­mas ir mes, mi­nis­te­ri­ja, at­si­liep­da­mi jas pa­ren­gė­me – aiš­ kiai api­brė­žė­me tuos da­ly­kus, ku­rie mo­ky­to­jams ga­li bū­ti svar­būs. Taip pa­sielg­ta sie­kiant mo­kyk­lo­se už­tik­ rin­ti pro­tin­gos draus­mės pa­lai­ky­ mą, tai­syk­lių lai­ky­mą­si, kad dar­bas mo­kyk­lo­je bū­tų kon­cent­ruo­tas į ug­ dy­mą, o ne tik į draus­mės pa­lai­ky­ mą. Vi­sa tai bu­vo api­brėž­ta dau­ge­ ly­je įsta­ty­mo įgy­ven­di­na­mų­jų tei­sės ak­tų, mes tik paė­mė­me ir su­dė­jo­me į vie­ną vie­tą bei pa­ren­gė­me re­ko­ men­da­ci­jas.

1688

TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Margarita Vorobjovaitė – 219 1384

Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 4000.

Buhalterija: (8

46) 397 767

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS:

261 3655, 261 3659,261 3654,

261 3000, 261 9655, 279 1370

faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS: 261 3653 PRENUMERATOS SKYRIUS: 261 1688 PLATINIMO TARNYBA: 261 1688

9

šeštADIENIS, rugsėjo 1, 2012

lietuva diena.lt/naujienos/lietuva

Oro mi­si­ją no­ri ro­tuo­ti

Na­cių ir so­vie­tų nu­si­kal­ti­mai Lie­ tu­vo­je ne­liks už­ mirš­ti – Lie­tu­va nu­ spren­dė tęs­ti pra­ dė­tą dar­bą ir ren­gia­ si juos tir­ti bei įver­ tin­ti. Tad Pre­zi­den­ tės dek­re­tu spe­cia­ lios ko­mi­si­jos veik­ la at­nau­jin­ta.

Es­ti­ja no­rė­tų, kad kuo grei­čiau bū­tų priim­tas spren­di­mas ro­tuo­ ti NATO oro po­li­ci­jos mi­si­ją, ku­ri šiuo me­tu vyk­do­ma iš Lie­tu­vos. O Lie­tu­vos kraš­to ap­sau­gos mi­nist­rė Ra­sa Juk­ne­vi­čie­nė sa­ko, kad Vil­ niu­je apie tai ne­svars­to­ma.

Penk­ta­die­nį po Lie­tu­vos ka­ri­nių oro pa­jė­gų ba­zė­je Šiau­liuo­se vy­ ku­sios mi­si­ją at­lie­kan­čių ša­lių pa­ si­kei­ti­mo ce­re­mo­ni­jos, Es­ti­jos gy­ny­bos mi­nis­te­ri­jos po­li­ti­kos sek­ re­to­rius Sve­nas Sak­ko­vas tei­gė, kad Es­ti­ja no­rė­tų NA­TO ša­lių nai­kin­tu­ vus dis­lo­kuo­ti sa­vo ša­ly­je.

At­pil­das: na­cių ir so­vie­tų nu­si­kal­ti­mų Lie­tu­va už­mirš­ti ne­si­ren­gia – tirs ir ver­tins juos to­liau.

Kęs­tu­čio Va­na­go (BFL) nuo­tr.

Oku­pan­tų veik­la bus įver­tin­ta Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

Įsi­ki­šo Pre­zi­den­tė

Lie­tu­va ren­gia­si iš­tir­ti ir įver­tin­ ti na­cių ir so­vie­ti­nės oku­pa­ci­jos me­tais ša­liai bei jos žmo­nėms pa­ da­ry­tą ža­lą. Spe­cia­li ko­mi­si­ja sa­ vo dar­bą ke­ti­na at­nau­jin­ti ru­de­nį.

At­nau­jin­ti Tarp­tau­ti­nės ko­mi­si­jos na­cių ir so­vie­tų oku­pa­ci­nių re­ži­ mų nu­si­kal­ti­mams įver­tin­ti veik­ lą sa­vo dek­re­tu nu­spren­dė Pre­zi­ den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė.

Tad jau ru­de­nį dvi ko­mi­si­jos gru­ pės, pa­si­kvie­tu­sios žy­mių Lie­tu­vos ir už­sie­nio is­to­ri­kų, kibs į dar­bus.

Ren­gia­ma­si baig­ti tir­ti ir ver­tin­ti ho­lo­kaus­tą, ki­tus na­cių nu­si­kal­ti­ mus 1941–1944 m., ypač va­di­na­ mą­jį ge­tų lai­ko­tar­pį. Ki­ta is­to­ri­kų gru­pė tirs so­vie­ti­nės oku­pa­ci­jos nu­si­kal­ti­mus, dė­me­sys bus kon­ cent­ruo­ja­mas į 1956–1990 m.

Tai dien­raš­čiui tvir­ti­no mi­nė­tos ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kas, par­la­men­ ta­ras Ema­nue­lis Zin­ge­ris. „Ho­lo­kaus­to ir na­cių nu­si­kal­ ti­mų ty­ri­mai dar neuž­baig­ti, taip pat im­si­mės tir­ti so­vie­ti­nės oku­ pa­ci­jos lai­ko­tar­pį po Sta­li­no mir­ ties“, – aiš­ki­no E.Zin­ge­ris.

Dirbs gar­sus is­to­ri­kas

Į ko­mi­si­ją įtrauk­tos dvi de­šim­ tys is­to­ri­kų iš Lie­tu­vos, Iz­rae­lio, Ame­ri­kos, Vo­kie­ti­jos, Pran­cū­zi­jos,

Ru­si­jos ir Veng­ri­jos. Tarp jų – Jad Va­šem ir Ame­ri­kos žy­dų ko­mi­te­ to at­sto­vai, JAV Jei­lio ir Stan­for­do uni­ver­si­te­tų, Pran­cū­zi­jos Sor­bo­ nos uni­ver­si­te­to is­to­ri­kai.

Vie­ni jų – lie­tu­viams jau pa­žįs­ ta­mas is­to­ri­kas Ti­mo­ty Sny­de­ris, pa­ra­šęs įžy­mų­jį vei­ka­lą „Kru­vi­nos že­mės“. E.Zin­ge­rio tei­gi­mu, tarp ko­mi­si­jos na­rių – ir ki­tos pa­sau­li­ nės is­to­ri­kų žvaigž­dės.

Ema­nue­lis Zin­ge­ris:

La­bai tuo džiau­gia­ mės. Tai bus di­džiu­ lis po­stū­mis į prie­kį.

Ypač, kai ko­mi­si­jo­je dirbs to­kios žvaigž­ dės kaip T.Sny­de­ris. „La­bai tuo džiau­gia­mės. Tai bus di­džiu­lis po­stū­mis į prie­kį. Ypač, kai ko­mi­si­jo­je dirbs to­kios žvaigž­ dės kaip T.Sny­de­ris ir ki­ti. Dė­ ko­ja­me jiems už ge­rą va­lią. Mes nie­kam ne­si­ruo­šia­me pri­mes­ti nuo­mo­nių, ko­kios tu­rės bū­ti iš­ va­dos, kaip kas tu­ri bū­ti su­ra­šy­ ta“, – kal­bė­jo E.Zin­ge­ris.

Vi­si ko­mi­si­jos na­riai – is­to­ri­kai – dirbs vi­suo­me­ni­niais pa­grin­ dais. Tai reiš­kia, kad už dar­bą ko­ mi­si­jo­je jiems ne­bus at­ly­gi­na­ma.

Vy­riau­sy­bė svei­ki­na

Lie­tu­vos Vy­riau­sy­bė pa­svei­ki­no Pre­zi­den­tės spren­di­mą at­nau­jin­ ti Tarp­tau­ti­nę ko­mi­si­ją na­cių ir so­ vie­tų oku­pa­ci­nių re­ži­mų nu­si­kal­ ti­mams įver­tin­ti ir iš­sa­kė vil­tį, kad tai pa­ska­tins do­mė­ji­mą­si Lie­tu­vo­je vyk­dy­tais oku­pan­tų nu­si­kal­ti­mais. „Vy­riau­sy­bė svei­ki­na Pre­zi­den­ tės spren­di­mą at­nau­jin­ti tarp­tau­ ti­nės ko­mi­si­jos veik­lą“, – BNS sa­ kė mi­nist­ro pir­mi­nin­ko And­riaus Ku­bi­liaus pa­ta­rė­jas Lai­mo­nas Ta­ lat-Kelp­ša. Jo tei­gi­mu, tarp­tau­ti­ nės ko­mi­si­jos tiks­las, kaip ro­do jos pa­va­di­ni­mas, yra įver­tin­ti na­cių ir so­vie­ti­nių nu­si­kal­ti­mų mas­tą Lie­ tu­vo­je. „Tra­giš­ki mū­sų vals­ty­bės

is­to­ri­jos pus­la­piai pa­sau­ly­je dar men­kai ži­no­mi. Ko­mi­si­jos už­sa­ky­ti is­to­ri­kų dar­bai in­ter­ne­te skel­bia­mi lie­tu­vių ir ang­lų kal­bo­mis, to­dėl su jais su­si­pa­žin­ti ga­li ir už­sie­nio skai­ ty­to­jai“, – sa­kė prem­je­ro pa­ta­rė­jas.

Pir­mą kar­tą to­kia ko­mi­si­ja bu­vo su­da­ry­ta 1998 m. pre­zi­den­to Val­ do Adam­kaus dek­re­tu. Ta­čiau kai 2007 m. Lie­tu­vos ge­ne­ra­li­nė pro­ ku­ra­tū­ra pa­tei­kė įta­ri­mus ko­mi­si­ jos na­riui is­to­ri­kui Yitz­ha­kui Ara­ dui pri­si­dė­jus prie lie­tu­vių ci­vi­lių žu­dy­nių, šis pa­si­trau­kė iš ko­mi­si­jos ir jos na­riai dau­giau ne­be­su­si­rin­ko.

Vė­liau įta­ri­mai sa­vo kal­tę ka­te­go­ riš­kai nei­gu­siam I.Ara­dui bu­vo pa­ nai­kin­ti dėl įro­dy­mų trū­ku­mo.

Komentaras Ša­rū­nas Lie­kis

Is­to­ri­kas, ko­mi­si­jos na­rys

K

o­mi­si­ja bu­vo su­stab­d žiu­si sa­vo veik­lą ir dau­gy­bė pla­ nuo­tų dar­bų bu­vo įšal­dy­ti ke­le­r iems me­tams. Ver­ta pa­mi­nė­ti, kad ko­mi­si­jai ban­dė kenk­ti tiek de­ši­nie­ji ra­di­ka­lai Lie­tu­vo­je, tiek nuo Ru­si­jos pri­klau­san­čios or­ga­ni­za­ ci­jos ir as­me­nys. Ko­mi­si­jos at­gai­vi­ni­ mas – tai sim­bo­li­nis at­sa­kas į kai ku­rių tre­čių­jų ša­lių ban­dy­mus for­muo­ti vi­ sos Lie­tu­vos gy­ven­to­jų kaip na­cių ko­ la­bo­ran­tų, pa­to­lo­gi­nių ir konf­lik­tiš­kų kse­no­fo­bų bei an­ti­se­mi­tų įvaiz­dį.

Tar­ki­me, ho­lo­kaus­to uni­ka­lu­mo fak­ tas kar­tais su­si­dur­da­vo su eg­zal­tuo­tu at­ski­rų in­te­re­sų ir at­min­ties bend­ruo­ me­nių pa­si­prie­ši­ni­mu, ku­rios ma­ty­ da­vo sa­ve vie­n in­te­lė­mis to­ta­l i­ta­r iz­ mo au­ko­mis Lie­tu­vo­je.

Kai ku­riems mė­gė­jams kil­da­vo no­ras su­ly­gin­ti ar net virš ho­lo­kaus­to au­kų iš­kel­ti ki­tų pi­lie­čių gru­pių kan­čias so­ vie­ti­nės oku­pa­ci­jos me­tais.

Ne­t ie­sio­g iai pa­si­t ai­k y­da­vo ban­dy­ mų su­men­k in­t i ho­lo­kaus­to au­kas už­mirš­tant, kad Lie­tu­vos žy­dai mū­ sų vals­ty­bei yra to­kie pat pi­lie­čiai ir lie­tu­v iai. Sa­vo ir sve­t i­mo di­men­si­ja bu­vo smar­kiai iš­ba­lan­suo­ta.

No­rė­tu­me, kad dėl to bū­tų nu­spręs­ta kaip ga­li­ma grei­čiau. Bet mes šiuo at­ve­ju ne­sa­ me vie­nin­te­lė pu­sė.

„Dėl jū­sų klau­si­mo, ar Es­ti­ja no­ rė­tų ma­ty­ti mi­si­jos ro­ta­vi­mą, – mes no­rė­tu­me. Ma­no­me, kad krū­viai ir ri­zi­kos, su­si­ju­sios su NA­TO oro po­ li­ci­ja ir ki­to­mis mi­si­jo­mis, tu­ri bū­ ti pa­da­ly­tos po ly­giai vi­soms su­si­ju­ sioms ša­lims, ar­ba ly­giau, nei bu­vo iki šiol. Es­ti­ja pa­si­ren­gu­si pa­da­ry­ ti sa­vo da­lį. Dėl mo­da­lu­mų (ro­ta­ ci­jų pa­si­skirs­ty­mo) rei­kia su­si­tar­ ti – mes tam pa­si­ruo­šę. Tai­gi, ga­liu la­bai aiš­kiai pa­reikš­ti, kad Es­ti­ja yra suin­te­re­suo­ta atei­ty­je priim­ti NA­TO oro po­li­ci­ją, nes, ma­nau, tai mū­sų pa­rei­ga“, – kal­bė­jo S.Sak­ko­vas. „No­rė­tu­me, kad dėl to bū­tų nu­ spręs­ta kaip ga­li­ma grei­čiau. Bet mes šiuo at­ve­ju ne­sa­me vie­nin­te­lė pu­sė. Čia ir da­bar ne­spe­ku­liuo­siu apie da­tas“, – sa­kė S.Sak­ko­vas pa­ klaus­tas, ka­da ga­lė­tų paaiš­kė­ti ga­ li­mo NA­TO nai­kin­tu­vų per­si­kė­li­mo į Es­ti­ją lai­kas. Į klau­si­mą, ar Es­ti­jos noras su­ pran­ta­mas Lie­tu­vo­je, jis at­sa­kė: „Ma­nau, mes ma­to­me la­bai ge­rą Bal­ti­jos ša­lių bend­ra­dar­bia­vi­mą.“ Lie­tu­vos kraš­to ap­sau­gos mi­ nist­rė R.Juk­ne­vi­čie­nė žur­na­lis­tams sa­kė, jog Lie­tu­va ne­svars­to ga­li­my­ bės mi­si­ją per­kel­ti į Es­ti­ją, ir už­si­ mi­nė, kad tai to­li­mas – 10–15 me­ tų – klau­si­mas.

Anot jos, to­kios dis­ku­si­jos ne­ nau­jas da­ly­kas.

VD, BNS inf.

10

ŠeštADIENIS, rugsėjo 1, 2012

lietuva diena.lt/naujienos/lietuva

Mažė­ja vaikų, ma­žiau rei­kia ir iš­mokų Vald­žia nu­tarė šių metų biud­že­te nu­ma­ty­tas iš­mo­kas vai­kams su­ ma­žin­ti 12 mln. litų ir šiuos pi­ni­ gus skir­ti so­cia­linėms iš­mo­koms bei kom­pen­sa­ci­joms.

„Iš­mokų dyd­žiai tik­rai ne­si­kei­čia, vi­si, ku­riems pa­gal įsta­tymą pri­ klau­so iš­mo­kos, jas ir to­liau gaus to­kio pat dyd­žio. Su­taupėm su­ mažė­jus vaikų skai­čiui“, – BNS sakė So­cia­linės ap­sau­gos ir dar­ bo mi­nis­te­ri­jos Ry­šių su vi­suo­ me­ne sky­riaus vy­riau­sio­ji spe­ cia­listė Val­da Vai­tiekū­naitė.

Pa­sak jos, šios lėšos mo­ka­mos pa­gal Iš­mokų vai­kams įsta­tymą – tai yra mėne­sio iš­mo­kos bend­rai gy­ve­nan­čių as­menų au­gi­na­mam ar­ba glo­bo­ja­mam vai­kui, jei­gu vi­ du­tinės jų pa­ja­mos vie­nam as­me­ niui per mėnesį yra ma­žesnės ne­ gu 1,5 vals­tybės re­miamų pa­jamų dyd­žio (525 li­tai), bei vien­kar­tinė iš­moka vai­kui. „Kal­ba­ma apie lėšų per­skirs­ tymą tarp dviejų pro­gramų, per­ ke­liant lėšas iš vie­nos pro­gra­mos į kitą – iš tų, kur bu­vo su­tau­py­ta,

į kitą pro­gramą, kad ne­trūktų lė­ šų so­cia­linėms iš­mo­koms ir kom­ pen­sa­ci­joms“, – tvir­ti­no V.Vai­ tiekū­naitė.

So­cia­linės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­jos tei­gi­mu, iš­mokų lė­ šų per­skirs­ty­mas leis vyk­dy­ti sa­ vi­val­dy­bių įsi­pa­rei­go­ji­mus rugsė­ jį. Siū­ly­mui tre­čia­dienį jau pri­tarė Vy­riau­sybė.

Pirmą pus­metį sa­vi­val­dybės so­cia­linėms pa­šal­poms, būs­ to šil­dy­mo kom­pen­sa­ci­joms jau pa­nau­do­jo 448,6 mln. litų, ar­ba 68,3 pro­c. visų tam skirtų lėšų, ir da­lis jų jau rugsėjį ga­li pri­trūkti lėšų. Šių metų vals­tybės biud­že­ te šiam tiks­lui iš vi­so skir­ta 656,4 mln. litų (20,8 pro­c. ma­žiau, nei pa­nau­do­ta 2011 m.).

Vaikų iš­mo­koms, Fi­nansų mi­ nis­te­ri­jos duo­me­ni­mis, pirmą pus­metį pa­nau­do­ta 115,942 mln. litų, ar­ba 46,3 pro­c. visų tam šie­ met nu­ma­tytų lėšų.

Su­ma­ži­nus vaikų iš­mo­koms skir­tas lėšas, jų bend­ra su­ma šie­ met siektų 238,469 mln. litų.

VD, BNS inf.

Tau­pys: iš­mokų dy­dis ne­si­keis, bet, mažė­jant vaikų, joms reikės vis

ma­žes­nių sumų.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Ne­rims­ta: Kau­no apy­gar­dos ad­mi­nist­ra­ci­nis teis­mas pra­nešė rugpjūtį su­laukęs re­kor­di­nio Pra­vie­niš­kių pa­

tai­sos na­muo­se ka­lin­čių as­menų skundų skai­čiaus.

To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

Pag­rin­do skųstis nėra Ka­li­ni­mo sąly­gos pa­tai­sos na­muo­se pa­sta­ruo­ju me­tu ne­pab­logė­jo, kad būtų pa­grin­do skundų la­vi­nai at­si­ras­ti.

Taip tvir­ti­na tei­sin­gu­mo mi­nist­ras Re­mi­gi­jus Ši­ma­šius. „Si­tua­ci­ja nėra tiek pa­blogė­ju­si ar to­ kia blo­ga, kad stai­ga pa­si­piltų skun­ dai“, – penk­ta­dienį BNS sakė mi­ nist­ras, ko­men­tuo­da­mas Kau­no apy­gar­dos ad­mi­nist­ra­ci­nio teis­mo pra­ne­šimą, kad teis­mas rugpjūtį su­ laukė itin daug nu­teistųjų skundų dėl ne­tur­tinės ža­los, ku­ri sie­ja­ma su „ne­ žmo­niš­ko­mis, an­ti­sa­ni­ta­rinė­mis, ne­ pri­tai­ky­to­mis nu­teis­tie­siems at­lik­ti bausmę ir žiau­rio­mis sąly­go­mis“.

Jis svarstė, kad pa­si­pylę skun­ dai grei­čiau­siai ne­su­siję su in­di­vi­ dua­lių tei­sių gy­ni­mu, grei­čiau su no­ru vi­suo­me­nei pa­ro­dy­ti esamą pa­dėtį.„Be abe­jo, Lie­tu­vos įka­li­ni­ mo įstai­go­se sąly­gos nėra to­kios, kad ten žmo­gus galėtų džiaug­ tis gy­ve­ni­mu. Ir Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­mas yra nu­rodęs tai­sy­ ti pa­dėtį, ta­čiau tam rei­kia fi­nan­si­ nių ga­li­my­bių“, – kalbė­jo tei­sin­gu­ mo mi­nist­ras.

Anot jo, pa­didėjęs ka­li­nių skundų skai­čius ro­do jų or­ga­ni­zuo­tumą.

Re­mi­gi­jus Ši­ma­šius:

Be abe­jo, Lie­tu­vos įka­ li­ni­mo įstai­go­se sąly­ gos nėra to­kios, kad ten žmo­gus galėtų džiaug­tis gy­ve­ni­mu.

Kau­no apy­gar­dos ad­mi­nist­ra­ci­ nis teis­mas pra­nešė rugpjūtį su­ laukęs re­kor­di­nio Pra­vie­niš­kių pa­tai­sos na­muo­se ka­lin­čių as­ menų skundų skai­čiaus. Pra­šo­ ma pri­teis­ti po 20–150 tūkst. litų ne­tur­ti­nei ža­lai at­ly­gin­ti. Bend­ra

rugpjūtį pa­teiktų rei­ka­la­vimų dėl ka­li­ni­mo sąlygų su­ma su­da­ro dau­ giau kaip 900 tūkst. litų.

Ka­li­niai tei­gia baus­mes at­lie­kan­ tys per­pil­dy­tuo­se pa­tai­sos na­muo­ se, kur nu­teistųjų skai­čius smar­ kiai vir­ši­ja nu­sta­tytą leid­žiamą mak­s i­m alų skai­č ių. Ka­l i­n i­m o sąly­gos esan­čios an­ti­sa­ni­ta­rinės, ne vi­so­se pa­tal­po­se yra šil­to van­ dens, tėra vie­na ma­ža skal­byk­la ir džio­vyk­la.

Skundų au­to­riai taip pat at­kreipė dėmesį, kad Lie­tu­vos teis­mai už pa­ tir­tus fi­zi­nius ir dva­si­nius iš­gy­ve­ni­ mus bei skausmą ir teisės aktų nor­ mų ne­si­lai­kymą iki šiol pri­teis­da­vo 18–60 litų už vieną ka­li­ni­mo nu­ ro­dy­to­mis sąly­go­mis dieną, o Eu­ ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­mas už pa­na­šius pa­žei­di­mus pri­tei­sia 70– 100 litų už dieną.

VD, BNS inf.

UAB „Viešųjų ryšių technologijos“ įdiegė e. verslo valdymo sistemą Ryšių su visuomene agentūra „Viešųjų ryšių technologijos“ prisijungė prie projekto „Elektroninio verslo valdymo sistemos įdiegimas įmonėje“ (Nr. VP22.1-ŪM-02-K-02-135). Įmonėje įdiegta e. verslo valdymo sistema leis padidinti veiklos produktyvumą – gerinant paslaugų teikimą, pardavimo ir finansų administravimą. Šis projektas buvo finansuojamas ES struktūrinės paramos ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis pagal 2007–2013 m. Ekonomikos augimo veiksmų programos 2 prioriteto „Verslo produktyvumo didinimas ir aplinkos verslui gerinimas“ priemonę VP2-2.1-ŪM-02-K „E-verslas LT“. Jam skirta iki 79 000,00 litų (iki 50 proc.) be PVM iš ES regioninės plėtros fondo lėšų. Bendra tinkamų finansuoti projekto išlaidų suma – 158 000,00 litų be PVM. Vykdant projekto veiklas, įmonėje optimizuoti 5 vidiniai ir 2 išoriniai įmonės procesai – sukurti ir įdiegti e. verslo valdymo sistemos automatizuoti, nestandartiniai sprendimai. Pasak UAB „Viešųjų ryšių technologijos“ savininko Kęstučio Gečo, tai leidžia įmonei dirbti efektyviau

ir sukurti didesnę pridėtinę vertę, sudaryti palankias sąlygas didinti darbo našumą, gerinti verslo aplinką eksportui, kelti įmonės konkurencingumą ir produktyvumą.

Projekto įgyvendinimo laikotarpis apėmė daugiau nei metus – nuo 2011 m. birželio iki 2012 m. rugpjūčio, kol į vieną sistemą buvo darniai sujungtas paslaugų, finansų, klientų, duomenų, kokybės, pardavimo ir užsakymų valdymas.

E. verslo sistema buvo diegiama trimis etapais. Pirmiausia buvo analizuojami įmonės verslo procesai, vėliau atliekami sistemos projektavimo, programavimo ir galop diegimo darbai.

Per verslo procesų analizės etapą buvo įvertinta UAB „Viešųjų ryšių technologijos“ situacija, nustatyti e. verslo valdymo sistemos reikalavimai, paruošta rekomenduojamos sistemos architektūra, nubraižyta optimizuojamų veiklos procesų struktūra, nustatyti funkcionalumo parametrai.

Per projektavimo etapą išskirtos veiksmų grupės, joms parinkti konkretūs įrankiai, sudaryti e. verslo valdymo sistemos reikalavimai, apklausus įmonės darbuotojus dėl sistemos išvaizdos, panaudo-

jamumo, vykdymo parametrų, veikimo sąlygų, sistemos priežiūros, saugumo, teisinių aspektų. Remiantis šiais reikalavimais, suprojektuota sistemos architektūra, atlikti programavimo darbai, sukurti ryšiai tarp sistemos elementų ir sąsajos su kitomis programomis. Taip pat atlikti naujos valdymo sistemos paleidimo bandymai, po kiekvieno sistemos pakeitimo vykdyti regresiniai bandymai, užtikrinantys senų sistemos funkcijų korektišką veikimą.

Be to, sudaryti konsultacinio pobūdžio mokymų dirbti e. verslo valdymo sistema, duomenų migravimo, testavimo, e. verslo valdymo sistemos paleidimo planai, paruoštas bendrųjų ir asmeninių mokymų planas „Viešųjų ryšių technologijos“ darbuotojams, parengtos Vartotojų instrukcijos ir darbo su sistema metodika.

Paskutinis – diegimo – etapas užtikrino sklandų e. verslo valdymo sistemos paleidimą, perpratimą ir funkcionavimą.

Kasdienės operacijos visiškai pritaikytos prie ryšių su visuomene agentūros verslo procesų, ištaisytos atsiradusios neatitiktys, suderintas duomenų migravimas į e. verslo valdymo sistemos aplinką, generuotos statistinės ataskaitos, dubliuotos bandomojo laikotarpio ir suplanuotos kasdienės operacijos. Taip pat vyko konsultacinio pobūdžio darbuotojų mokymai ir konsultacijos, kaip dirbti su e. verslo valdymo sistema. Šiandien „Viešųjų ryšių technologijų“ naudojama e. verslo programinė įranga leidžia susisteminti ir valdyti kur kas didesnę dalį įmonės procesų nei prieš tai: vienoje vietoje administruojami visi ryšių su visuomene projektai, sudarytos sutartys, aprašyti tiekėjai ir klientai, koordinuoja-

mi, planuojami ir analizuojami susiję procesai. Darbuotojai greitai ir patogiai e. verslo sistemoje gali parengti sąskaitas, kontroliuoti mokėjimus, nusistatyti automatinius priminimus. Sukaupta informacija gali būti analizuojama pagal nustatytus tikslus ir lyginama įvairiais pjūviais. „Su e. verslo valdymo sistema tikimės dar efektyviau valdyti didelės apimties projektus ir dar kokybiškiau teikti paslaugas klientams. Pradiniame etape išnagrinėję įmonės verslo procesus, nustatėme neišnaudotas galimybes. Šios įžvalgos ir konsultacijos su specialistais leido sistemą pritaikyti būtent mūsų poreikiams.

Manome, kad informacinių technologijų amžiuje ėjimas koja kojon su jomis yra vienas mūsų sėkmingo verslo principų“, – teigia UAB „Viešųjų ryšių technologijos“ savininkas K.Gečas.

Užs. 1011596

11

ŠeštADIENIS, rugsėjo 1, 2012

OMX Vilnius

–0,51 %

OMX Riga

+0,50 %

14,4 pro­c.

di­desnė pirmą šių metų pus­metį, pa­ly­gin­ti su pra­ ėju­siais me­tais, Lie­tu­vos pa­što ir pa­siun­ti­nių rin­ka.

ekonomika

OMX Tallinn

+0,07 %

diena.lt/naujienos/ekonomika

Pak­lausą ­ ver­ti­na pra­sčiau

€

Rugpjūtį pra­monės įmo­nių va­dovų pa­si­ tikė­ji­mas sek­to­riu­mi smu­ko 7 pro­cen­ti­ niais punk­tais, iki mi­nus 14 pro­c. Įmo­nių va­dovų, blo­gai ver­ti­nan­čių pro­duk­ci­jos pa­ klausą, pa­daugė­jo nuo 38 iki 43 pro­c. Ar­ ti­miau­siais mėne­siais blo­gesnė ir pro­duk­ ci­jos ga­my­bos pro­gnozė. Ga­my­bos didė­ jimą pro­gno­zuo­ja 23 pro­c. įmo­nių va­dovų, mažė­jimą – 15 pro­c., o prie­š mėnesį pro­gno­zuo­ta ati­tin­ka­mai 32 pro­c. ir 16 pro­c.

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,2720 DB sva­ras ster­lingų 1 4,3572 JAV do­le­ris 1 2,7518 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,7782 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9591 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,2711 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,7289 Ru­si­jos rub­lis 100 8,5229 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8748

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

De­ga­lų kai­nos pokytis

–0,3138 % +0,1678 % +0,0436 % –0,1689 % –0,0181 % –1,6458 % +0,4717 % –0,4799 % –0,0139 %

Vakar Tink­las

A 95

Dy­ze­li­nas

Du­jos

„Sta­toil“

5,14

4,78

2,42

„Kvis­ti­ja“

5,03

4,70

2,37

„Va­koil“

5,13

4,76

2,43

Vi­d. kai­na vi­so ap­tar­na­vi­mo de­ga­li­nių tink­luo­se. Šal­ti­nis: www.de­ga­lu­kai­nos.lt WTI naf­ta

„Brent“ naf­ta

96,43 dol. už 1 brl.

113,79 dol. už 1 brl.

Vers­las, nuo ku­rio akys ži­ba At­ra­du­si lie­tu­vių gys­lelę maistą ga­ min­ti pa­tiems, ne­ di­delė ir jau­na ko­ man­da „Čiop Čiop“ jau pla­nuo­ja plėsti verslą ir puo­selė­ja nau­jas idė­jas.

Paš­ne­ko­vas pa­ti­ki­no, kad lan­ ky­tojų skai­čiu­mi bend­rovė ne­si­ skund­žia. Todėl ko­mu­ni­ka­ci­ja iš lūpų į lūpas yra ge­riau­sia rek­la­ma.

Ji pa­sie­kia net kai­mynų lat­vių au­ sis: „Taip pat pas mus ap­si­lan­ko iš už­sie­nio su­grįžtan­tys lie­tu­viai. Jie grįžta, su­ren­gia va­karėlį ir po to vėl iš­si­bars­to po pa­saulį.“ Su kon­ku­ren­tais no­ri drau­gau­ti

Alternatyva: kelis kartus per savaitę gyventojai į „Čiop Čiop“ virtuvę kviečiami papietauti kitaip – dienos

Li­na Mra­zaus­kaitė

l.mrazauskaite@diena.lt

pietus pasigaminti savarankiškai.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

jau­čia­me jo­kio dis­kom­for­to, nes jie yra pro­tin­gi žmonės, pa­si­ti­ki mu­mis ir leid­žia idė­jas vys­ty­ti vi­siš­kai lais­ vai. Tai la­bai svar­bus da­ly­kas. Ki­tu at­ve­ju iš kar­to kiltų daug konf­liktų.

Aiš­ku, galė­tum mąsty­ti, kad būda­ mas vie­nas visą pelną pa­si­lik­tum sau ir galė­tum skir­tin­gai pa­skirs­ty­ ti pi­nigų srau­tus. Bet tuo­met at­si­ rastų kitų ri­zikų, nes reikėtų sko­lin­ tis iš bankų ir bet ku­riuo at­ve­ju su kuo nors da­ly­tis“, – svarstė ji.

ne, ki­tas ne­se­niai baigė ku­li­na­ri­jos moks­lus Lon­do­ne ir tu­ri did­žiulį po­ten­cialą.“

imp­ro­vi­zuo­ti“, – sakė bend­rovės „Čiop Čiop“ ren­gi­nių or­ga­ni­za­to­ rius Do­na­tas Lau­ciū­nas.

Žmo­nes mo­ko prin­cipų

„Tai yra ma­no aist­ra – ma­no akys ži­ba ga­mi­nant maistą“, – at­sakė bend­rovės „Čiop Čiop“ di­rek­torė Do­vilė Rinkū­naitė pa­klaus­ta, kodėl sa­vo verslą nu­sprendė sie­ti su ku­li­ na­ri­ja. Įmonę ji įkūrė pra­ėju­siais me­ tais ir per šį neilgą lai­ko­tarpį kar­tu su ne­gau­sia, kol kas vos trijų žmo­nių, ko­man­da išg­ry­ni­no vers­lo idėją.

D.Rinkū­naitė pa­sa­ko­jo, kad tuo­ metė įmonės veik­la bu­vo ki­to­kia nei šian­dien. Iš pra­džių pa­šne­kovė bu­vo nu­spren­du­si pa­si­ūly­ti net pa­sau­ly­je men­kai ži­nomą nau­jovę į klientų na­mus pri­sta­ty­ti konk­re­ tiems re­cep­tams rei­kiamų mais­to pro­duktų.

Nors nau­jovė su­laukė žmo­nių su­si­domė­ji­mo, veiklą su­bur­ta ko­ man­da ne­tru­kus nu­sprendė pa­ko­ re­guo­ti: „Galbūt žmonės ne taip mėgsta maistą ga­min­ti na­mie. To­ dėl vėliau pa­su­ko­me ki­ta link­me: pa­kvietė­me žmo­nes atei­ti pas mus, kad pa­mo­ky­tu­me juos ga­min­ti ir pa­ro­dy­tu­me, jog mais­to ruo­ša nė­ ra toks su­dėtin­gas da­ly­kas.“ Taip prie­š pus­metį sti­lin­gai įreng­ta­me lof­te, kur jau­kią nuo­ taiką ku­ria švie­sios spal­vos ir žo­ lės imi­ta­ci­ja po ko­jo­mis, ko­man­da su vir­tuvės še­fais pra­dėjo kvies­ ti gy­ven­to­jus į sve­čius. Čia or­ga­ni­ zuo­ja­mi įvairūs ren­gi­niai ir mais­to ruo­ši­mo kur­sai.

D.Rinkū­naitė pa­brėžė, kad pa­ pras­tai žmonės ga­min­da­mi re­ mia­si konk­re­čiais re­cep­tais. Ta­ čiau ko­man­da ak­cen­tuo­ja ką ki­ta. „Žmonės atei­na pas mus, iš­moks­ ta pa­grin­di­nius prin­ci­pus ir vėliau pa­si­kliau­ja sa­vo fan­ta­zi­ja, ge­ba

Pa­taikė „ant ban­gos“

D.Lau­ciū­nas pa­ti­ki­no, kad tuo me­ tu, kai ko­man­da pra­dėjo sa­vo verslą, ša­ly­je jau for­ma­vo­si kultū­ra pa­tiems ga­min­ti ko­ky­bišką maistą. Anks­čiau šios kultū­ros sti­go – žmonės mie­ liau ei­da­vo pa­val­gy­ti į ka­vi­nes.

Ga­li būti, kad idė­ja ska­tin­ ti šią kultūrą ir pa­traukė kon­kur­ so „Vers­lauk“ or­ga­ni­za­to­rių dė­ mesį. D.Rinkū­naitė pa­sa­ko­jo, kad laimė­ju­si kon­kursą ir ga­vu­si pir­ muo­sius pi­ni­gus vers­lo pra­džiai ji pa­ju­to pa­pil­domą pa­skatą ženg­ ti to­liau. O apie tuo me­tu pa­tir­ tus sun­ku­mus ji be­maž neuž­si­me­ na, nes neužt­ru­ko net in­ves­tuo­tojų paieš­ka – šie pa­tys ją su­si­ra­do.

Do­vilė Rinkū­naitė:

Ge­ro vers­lo esmė yra pir­miau­sia idė­ja, o ne pi­ni­gai, kad ir kaip abst­ rak­čiai tai skambėtų.

„In­ves­tuo­to­jai pa­ste­bi ge­ras idė­ jas. Vi­si vi­sus ma­to – juk ne­sa­me la­bai di­delė ša­lis“, – sakė D.Lau­ ciū­nas ir pa­brėžė, kad in­ves­tuo­tojų su­si­domė­jimą idė­jo­mis le­mia iš­sis­ky­ri­mas iš mi­nios ir ak­ty­vus da­ ly­va­vi­mas kon­kur­suo­se.

Pak­laus­ta, ar ne­su­sidūrė su jau­ nat­viš­ku maiš­tu, turė­da­ma įmo­ne da­ly­tis su in­ves­tuo­to­jais, D.Rinkū­ naitė at­sakė nei­gia­mai. „Mes pa­tys ir pri­ėmėme spren­dimą bend­ra­ dar­biau­ti su in­ves­tuo­to­jais. Ir ne­

Idėjų sto­kos ne­jau­čia

Pa­sa­ko­da­ma apie įmonės veiklą ir atei­ties pla­nus D.Rinkū­naitė pu­ siau juo­kais, pu­siau rim­tai pra­si­ tarė, kad pa­grin­dinė pro­ble­ma – su­si­val­dy­ti ir su­si­kon­cent­ruo­ti į svar­biau­sias idė­jas bei šį tą pa­lik­ti atei­čiai. Nes jau šian­dien pro­jektų ir ren­gi­nių įvyk­dy­ta ap­stu.

Paš­ne­ko­vai pa­sa­ko­jo, kad šią va­ sarą or­ga­ni­za­vo dvi die­ni­nes sto­ vyk­las vai­kams. Jo­se ma­žie­ji sve­ čiai bu­vo mo­ko­mi pa­grin­di­nių prin­cipų, kaip sveiką maistą pa­ga­ min­ti ska­niai, o ne­sveiką – svei­kai, taip pat vai­kams bu­vo or­ga­ni­zuo­ ja­mos iš­vy­kos į kaimą pas ūki­nin­ kus. D.Rinkū­naitė džiaugė­si, kad sto­vyk­los su­laukė sėkmės ir po jų net pa­tys tėvai nu­sprendė už­si­re­ gist­ruo­ti į mais­to ga­mi­ni­mo kur­sus. „Taip pat or­ga­ni­za­vo­me pir­muo­sius de­monst­ra­ci­nius die­nos pie­tus, kai žmonės pa­tys galė­jo ga­min­tis. Idė­ja bu­vo la­bai sėkmin­ga“, – sakė ji.

O šiuo me­tu ypač daug kon­ cent­ruo­ja­ma­si į il­ga­lai­kius dviejų mėne­sių kur­sus. To­kių kursų, anot D.Rinkū­naitės, ša­ly­je nėra, ta­čiau jų po­rei­kis – did­žiu­lis: „Pa­ruo­ši­ me la­bai stip­rią pro­gramą su pui­ kiais kvies­ti­niais še­fais – vie­nas jų dir­ba „Ja­mie’s Ita­lian“ res­to­ra­

Ap­si­lan­ko daug vers­li­ninkų

D.Lau­ciū­nas pa­sa­ko­jo, kad ren­gi­ nius už­sa­ko ne tik pa­pras­ti gy­ven­ to­jai, ta­čiau ir įmonės. Jos su­da­ro maž­daug pusę tu­rimų klientų. Tarp įmo­nių ne­tgi po­pu­lia­ru lof­te or­ga­ ni­zuo­ti su­si­ti­ki­mus su klien­tais ir taip da­ly­ki­nes nuo­tai­kas pra­skaid­ rin­ti ma­lo­nia, neo­fi­cia­lia veik­la. „Ne­se­niai vy­ko la­bai aukš­to ly­ gio ren­gi­nys, ku­ria­me gro­jo gy­va mu­zi­ka, bu­vo nu­sam­dy­ti pa­davė­ jai, bar­me­nai, vy­ko ar­ba­tos de­gus­ ta­ci­jos. Iš pra­džių bai­mi­nomės, kad ren­gi­nio da­ly­viai ne­norės ga­ min­ti, ta­čiau pa­ruošę už­kandį jie pa­no­ro pa­tys pa­si­ga­min­ti be­veik viską“, – sakė jis.

D.Rinkū­naitė apie plėtrą į už­sienį dar ne­gal­vo­ja, ta­čiau jau tvir­tai šne­ka apie po­reikį plėstis į ki­tus ša­lies mies­tus. „Da­bar ple­čia­me ir ko­mandą – ieš­kau su vers­lo klien­tais dirb­sian­čio žmo­gaus. Pi­nigų tam, kaip ir in­ves­ti­ ci­joms į pa­tal­pas bei jų at­nau­ji­nimą, už­ten­ka. Ka­dan­gi da­bar „Čiop Čiop“ pa­grin­dinė veik­la yra kur­sai ir ren­gi­ niai, ma­to­me daug ga­li­my­bių veik­ti ne tik šio­se pa­tal­po­se. Todėl po­ten­ cia­las pi­ni­gi­niu at­žvil­giu tik­rai di­ de­lis. Tuo la­biau kad viską da­ro­me turė­da­mi stip­rią idėją, su­lau­kia­me daug pa­lai­ky­mo iš ap­lin­ki­nių, tu­ri­me su­si­kūrę gerą vardą“, – svarstė ji.

Be to, net ir stiprė­jant mais­to ga­mi­ni­mo kultū­rai di­delės kon­ ku­ren­ci­jos pa­šne­ko­vai sakė ne­ jun­tan­tys. D.Rinkū­naitė pa­tvir­ti­ no, kad šiuo me­tu rin­ko­je esa­ma ke­lių ryš­kių veidų, ta­čiau var­žy­tis dėl klientų ne­ten­ka. „At­virkš­čiai – aš net svars­tau, kad mes turė­ tu­me ką nors nu­veik­ti kar­tu. Vi­ si tu­ri sa­vitą vi­ziją, vi­si ei­na sa­vo ke­liu. Ma­nau, esa­me pa­kan­ka­mai skir­tin­gi, kad galė­tu­me drau­giš­kai bend­rau­ti ir ne­jus­ti kon­ku­ren­ci­ jos“, – sakė ji.

Pap­ra­šy­ta įvar­dy­ti sa­vo vers­lo sėkmės for­mulę D.Rinkū­naitė at­ sakė be­ma­tant: „Aist­ra tam, ką da­ rai. Man at­ro­do, ge­ro vers­lo esmė yra pir­miau­sia idė­ja, o ne pi­ni­gai, kad ir kaip abst­rak­čiai tai skambėtų.“

Sa­vi­tu­mas: bend­rovės „Čiop Čiop“ di­rek­torė D.Rinkū­naitė ir ren­gi­nių

or­ga­ni­za­to­rius D.Lau­ciū­nas džiau­gia­si iš­sis­kyrę sa­vo vers­lo idė­ja ir su­ laukę in­ves­tuo­tojų pa­gal­bos.

12

ŠeštADIENIS, rugsėjo 1, 2012

14p.

Verbavimas į sukilėlių gretas – ne vienintelė Afrikos problema.

pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis

pasaulis

Si­ri­jos ka­ro stebė­to­jas: grė Karš­tis sie­kia 45 laips­nius, o, be uni­for­mos, krūtinę spaud­žia dar ir ne­per­šau­na­ma lie­menė. Apie Si­ri­jos žemė­je iš­lietą pra­kaitą ir su­dėtingą ka­ro stebė­to­jo kas­die­nybę dien­raš­čiui pa­pa­sa­ko­jo iš Jung­ti­nių Tautų (JT) stebė­ji­mo mi­si­jos šio­je ša­ly­je grįžęs ma­jo­ras And­rius Smil­ga.

Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis j.galisanskis@diena.lt

– Kokį įspūdį pa­li­ko Si­ri­ja?

Turbūt dar prie­š vyk­da­mi ten turė­jo­te išk­lau­sy­ti inst­ruk­tažą apie šios ša­lies ypa­tu­mus, kaip derėtų elg­tis, ko reikėtų sau­go­ tis?

– Taip, at­vy­kus į mi­siją ren­gia­mi ke­tu­rių dienų mo­ky­mai, ka­riai išk­lau­so pa­skai­tas apie kultūrų skir­ tu­mus, su­ži­no, į ką reikėtų at­kreip­ ti dėmesį.

Man as­me­niš­kai su­si­darė įspūdis, kad žmonės Si­ri­jo­je iš tiesų la­ bai drau­giš­ki. Jie vi­suo­met sten­gia­si pa­dėti, nors ne­kal­ba nei ang­liš­kai, nei ru­siš­kai. Tik did­mies­čiuo­se ga­li ras­ti už­sie­nio kalbą mo­kan­čių žmo­ nių, pa­vyzd­žiui, par­duo­tuvė­se, bet mes bu­vo­me la­bai ap­ri­bo­ti, į mies-

tą nie­kur ne­galė­jo­me išei­ti. Chim­se ke­li po­li­ci­nin­kai ir ka­riš­kiai kalbė­jo ang­liš­kai, bet ir­gi ne­la­bai ge­rai.

Po­li­ci­nin­kai, ku­rie sau­go­jo mūsų vieš­butį ir kar­tu va­žiuo­da­vo pa­tru­ liuo­ti, vis ban­dy­da­vo ką nors paaiš­ kin­ti ara­biš­kai, ir iš gestų, emo­cijų mums pa­vyk­da­vo šį tą su­pras­ti.

Per pa­skai­tas apie kultūrą taip pat aiš­ki­no, kaip derėtų elg­tis per kultū­ri­nes šven­tes, to­kias kaip ra­ ma­da­nas, ku­ris kaip tik ir vy­ko pa­sku­tinį JT stebė­ji­mo mi­si­jos mėnesį. Per ra­ma­daną ne­ga­li­ma vie­šai val­gy­ti, rūky­ti, ger­ti. Mu­sul­mo­nai per ra­ma­daną gy­ve­na nak­tinį gy­ve­ nimą, nes dieną jie ne­val­go, tik va­ ka­re val­go šven­ti­nius pus­ry­čius.

– Reikėtų ma­ny­ti, kad šau­dy­ti ir žu­dy­ti per ra­ma­daną mu­sul­ mo­nams taip pat ne­de­ra...

– Ne, ten to­kios tai­syklės ne­ga­lio­ ja. Chim­se gy­ve­no 2,5 mln. žmo­nių, nors, kiek jų yra da­bar, ne­galė­čiau pa­sa­ky­ti. Mies­te la­bai daug gar­sia­ kal­bių, per juos sa­ko­mos mal­dos.

Bet ir per mal­das šau­dy­da­vo ar­ti­ le­ri­ja ir mi­nos­vaid­žiai, vyk­da­vo ko­ vos veiks­mai. Per ra­ma­daną nie­kas ko­vos veiksmų ne­stabdė.

– Pa­pa­sa­ko­ki­te, kaip at­ro­do ka­ ro stebė­to­jo tar­ny­bos die­na.

– Ma­to­te, vi­sos die­nos skir­tin­ gos. Ka­ro stebė­to­jas at­lie­ka įvai­ rias funk­ci­jas: pa­tru­lio ly­de­rio, jo pa­va­duo­to­jo, vai­ruo­to­jo, fo­tog­ra­ fuo­to­jo. Kiek­vie­nas as­muo tu­ri sa­ vo at­sa­ko­mybę.

Turė­jo­me ka­ri­ninkų iš Arabų ša­ lių – Egip­to, Jor­da­ni­jos, Je­me­no, Ma­ro­ko, ku­rie iš­ma­no arabų kalbą.

Jie at­li­ko vertėjų vaid­menį.

Stebė­jo­me nuo vieš­bu­čio, ku­ria­ me gy­ve­no­me, sto­go. Pro žiū­ro­nus ma­ty­da­vo­me du neuž­baig­tus vieš­ bu­čio pa­sta­tus, o ten iš vie­no į kitą aukštą judė­jo snai­pe­riai ir šaudė į opo­zi­ci­jos pri­žiū­rimą ra­joną. O naktį ant to pa­ties pa­sta­to matė­me pa­sta­tytą kul­kos­vaidį, iš ku­rio ir­gi bu­vo šau­do­ma.

– Ką stebė­jo­te pa­tru­liuo­da­mi?

– Stebė­jo­me, kaip vyk­do­mas še­šių punktų tai­kos pla­nas. Bent pen­ ki punk­tai tik­rai bu­vo pa­žeid­žia­ mi. Vie­nas jų – už­tik­rin­ti hu­ma­ni­ ta­rinės pa­gal­bos tei­kimą.

Mūsų už­duo­tis bu­vo rink­ti in­for­ ma­ciją, pa­vyzd­žiui, apie pa­bėgėlių sto­vyk­las. Kiek jų yra, kiek žmo­nių jo­se gy­ve­na, ko­kio am­žiaus, koks sto­vyklų lo­gis­ti­nis ap­rūpi­ni­mas, ko­kios gy­ve­ni­mo sąly­gos.

Iš­va­da: A.Smil­ga kar­tu su ki­tais JT ka­ro stebė­to­jais įsi­ti­ki­no, kad bent

pen­ki iš še­šių K.An­na­no tai­kos pla­no punktų bu­vo pa­žeid­žia­mi.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vaitės nuo­tr.

– Ar daug bai­sių vaizdų te­ko pa­ma­ty­ti pa­tru­liuo­jant?

– Na, pa­vyzd­žiui, Al Ša­ma­zo ra­jo­ nas ša­lia Chim­so uni­ver­si­te­to bu­vo tris die­nas ap­šau­do­mas. Ka­riuo­ menė ap­su­po tą ra­joną, nau­do­ jo ar­ti­le­riją, mi­nos­vaid­žius, pa­skui valė ra­joną.

Dar yra ka­riai, va­di­na­mi „sha­ bi­ha“, – tai spe­cia­lie­ji po­li­ci­jos pa­da­li­niai. Tai yra žiaurūs ka­ riai, be­veik vi­si vy­res­nio am­žiaus, su barz­do­mis. Mums ne­te­ko ma­ ty­ti žu­vu­siųjų, bet iš to, ką girdė­ jau, ką kalbė­jo mūsų spe­cia­lis­ tai, daž­niau­siai jie bu­vo ran­da­mi

su 3–5 šau­tinė­mis žaiz­do­mis gal­ vo­je bei ma­če­čių kir­čiais ant kūno.

Galbūt žu­vu­siuo­sius ši­taip norė­ta pa­ženk­lin­ti.

Ga­vo­me in­for­ma­ci­jos, kad iš to ra­jo­no į pri­va­čią li­go­ninę prie pat Chim­so uni­ver­si­te­to ve­ža­mi nu­ kentėję žmonės. Mes grei­tai or­ga­ ni­za­vo­me pa­trulį, nu­vy­ko­me ten.

Pa­matė­me la­bai daug ka­rių, jie iš ko­vos veiksmų lau­ko vežė su­žeis­ tuo­sius. Juos vežė ir tak­si au­to­ mo­bi­liai, ir ci­vi­lių ma­ši­nos, ku­rios bu­vo be nu­me­rių, lyg būtų pri­klau­ siu­sios ko­kiam spe­cia­lia­jam pa­ da­li­niui. Bet JT per­so­na­las ne­bu­vo įleis­tas ten, kur su­žeis­tie­siems bu­vo tei­kia­ma pir­mo­ji pa­gal­ba.

– Nors bu­vo­te ne­ša­liš­ki stebė­ to­jai, iš­veng­ti pa­vo­jaus turbūt ne­pa­vy­ko?

– Taip, grėsmė tavęs lau­kia kiek­ vieną die­ną. Tu iš­vyks­ti pa­tru­liuo­ ti ne­ži­no­da­mas, ko tikė­tis, kas ga­ li nu­tik­ti.

Kartą pa­dėjo­me vie­ti­niam Si­ri­ jos Rau­do­na­jam Kry­žiui eva­kuo­ti gy­ven­to­jus iš Ba­ja­dos ra­jo­no. Daž­ niau­siai gy­ven­to­jai ne­norė­jo pa­lik­ ti sa­vo ra­jonų. Nors ar­ti­le­ri­ja šaudė, jie lik­da­vo – per ap­šau­dy­mus slėpda­vo­si vo­nios kam­ba­riuo­se. Įsi­vaiz­duo­ki­te, koks pa­vo­jus ky­la šiems žmonėms. O čia dar mes at­ va­žiuo­ja­me į ra­joną ne­ži­no­da­mi, ar pa­tek­si­me į ugnį. Juk ar­ti­le­ris­tas kar­tais ga­li ir klaidą pa­da­ry­ti.

Žu­vu­sie­ji daž­niau­siai bu­vo ran­da­mi su 3–5 šau­tinė­mis žaiz­do­ mis gal­vo­je ir ma­če­ čių kir­čiais ant kūno.

Tąkart pa­te­ko­me į ap­šau­dymą.

Vie­nam Rau­do­no­jo Kry­žiaus dar­ buo­tojų bu­vo su­žeis­ta ko­ja. Nors jie dėvi rau­doną uni­formą, ku­ri iš to­lo la­bai ge­rai ma­to­ma. Galbūt ga­li ne­pas­tebė­ti žyd­ro šal­mo ant gal­vos, nes jis ma­žiu­kas. Bet au­ to­mo­bi­lis su rau­do­nu mu­sul­mo­ niš­ku pusmė­nu­liu ir pri­ka­bin­ta vėlia­va la­bai ge­rai ma­to­mas. Tad grėsmė ky­la vi­siems, ne­svar­bu, tu esi stebė­to­jas, konf­lik­to da­ly­vis ar

Ak­la­vietė: did­žio­sios vals­tybės ne­s

Rau­do­no­jo Kry­žiaus dar­buo­to­jas, ku­rių dau­gu­ma yra Si­ri­jos gy­ven­ to­jai sa­va­no­riai.

Ne­to­li vieš­bu­čio, ku­ria­me gy­ve­ no­me, maž­daug už 200 m ore spro­ ginė­jo mi­nos. Tai yra vie­nas iš būdų, kai ske­veld­ro­mis nai­ki­na­ma te­ri­to­ ri­ja. Spro­gi­mai ap­link vieš­butį vy­ko maž­daug 600 m spin­du­liu. 600 m – ne­la­bai di­de­lis spin­du­lys.

Bu­vo šau­do­ma į JT au­to­mo­bi­ lius. Bu­vo aki­mirkų, kai bu­vo­me pa­tekę į ko­vi­nių veiksmų zo­nas.

Bet pa­gal pro­cedū­ras ka­ro stebė­to­ jas pir­miau­sia pri­va­lo pa­si­ša­lin­ti iš mir­ties zo­nos, o jau tuo­met ga­li įver­tin­ti, kas ir kaip ten nu­ti­ko.

Vieną­kart taip vyks­tant pa­tru­ liuo­ti lydė­jo trys vie­tos po­li­ci­jos

13

ŠeštADIENIS, rugsėjo 1, 2012

pasaulis Pri­čiu­po ­ žu­diką

In­ter­nautų med­žioklė

Ru­si­jos teisė­sau­ga su­laikė žu­diką, ku­ ris pra­ėju­sią sa­vaitę Ka­zanė­je žiau­riai su­ si­do­ro­jo su dviem mo­te­ri­mis ir nu­si­kal­ti­ mo vie­to­je ant sie­nos krau­ju pa­li­ko už­rašą „Pa­leis­ki­te „Pus­sy Riot“. 38 metų buvęs ke­lių aukštųjų mo­kyklų dėsty­to­jas, moks­ lų kan­di­da­tas Igo­ris Da­ni­levs­kis pri­si­pa­ ži­no, kad nie­ko bend­ra su nu­teis­ta ro­ko gru­pe ne­turė­jo, o tie­siog domė­jo­si aud­ ringą reak­ciją su­kėlu­sia by­la.

Bal­ta­ru­si­jos teisė­sau­ga ket­vir­ta­dienį su­ laikė ke­lis Bal­ta­ru­si­jos opo­zi­ci­jos po­pu­ lia­riau­sia­me ru­ne­to so­cia­li­nia­me tink­le „VKon­tak­te“ ad­mi­nist­ra­to­rius, ku­rie tvar­ kė rub­ri­kos „Nu­si­bo­do mums šis Lu­ka­ šen­ka“ in­for­ma­ci­jos srautą. Dviem jų va­ kar už chu­li­ga­nizmą teis­mas skyrė pen­kių ir sep­ty­nių par­ų areštą. Opo­zi­ci­jos ak­ty­ vis­tai pra­nešė, kad jų tu­ri­nys so­cia­li­niuo­se tink­luo­se tri­na­mas.

7,6

balo

stiprumo žemės drebėjimas prie Filipinų vakar sukėlė cunamio pavojų.

smė ty­ko kiek­vieną dieną Pro žiū­ro­nus ma­ty­da­vo­me du neuž­baig­ tus vieš­bu­čio pa­sta­tus, o ten iš vie­no į kitą aukštą judė­ jo snai­pe­riai ir šaudė į opo­ zi­ci­jos pri­žiū­ rimą ra­joną.

Skai­čiai ir fak­tai Konf­lik­tas Si­ri­jo­je pra­si­dėjo nuo

ma­si­nių pro­testų, ku­rie įsi­žiebė 2011 m. kovą. Kai sau­gu­mo pa­jėgos pa­lei­do ugnį į de­monst­ran­tus, į gat­ ves pa­traukė dar dau­giau gy­ven­ tojų. 2011-ųjų liepą įvai­riuo­se ša­ lies mies­tuo­se jau pro­tes­ta­vo šim­ tai tūkstan­čių žmo­nių.

Pre­zi­den­tas Bas­ha­ras al As­sa­das

mal­šin­ti maiš­to pa­siuntė ka­riuo­ menę. Ap­si­gink­la­vu­si opo­zi­ci­ja sto­ jo į kovą. Šie­met rugpjūtį mūšiai pa­ siekė sos­tinę Da­maską.

Per jau pu­s antrų metų trun­

kantį konf­liktą žu­vo dau­giau nei 20 tūkst. žmo­nių. Jung­ti­nių Tautų (JT) duo­me­ni­mis, nuo pi­lie­ti­nio ka­ ro Si­ri­jo­je į Jor­da­niją, Li­baną, Iraką ir Tur­kiją pa­bėgo dau­giau nei 200 tūkst. žmo­nių.

Va­karų vals­tybės spaud­žia B.al

As­sadą at­si­sta­ty­din­ti ir ra­gi­na JT Sau­gu­mo Ta­rybą im­tis veiksmų.

Bet šias pa­stan­gas blo­kuo­ja Ru­si­ja ir Ki­ni­ja.

Už­s ie­n io vals­t ybės pri­t arė dėl

JT pa­s iun­t i­n io Ko­f i An­n a­n o su­ derė­t o tai­k os pla­n o, bet smur­t ui didė­j ant pa­s iun­t i­n ys ga­l iau­s iai at­s i­s ta­t y­d i­n o, o JT stebė­t o­j ai pa­ si­t raukė iš Si­ri­jos.

K.An­n aną pa­k eitė Lakh­d a­r as

Bra­hi­mi, bet did­žio­sios vals­tybės ne­s u­t a­r ia dėl to­l es­n ių veiksmų, B.al As­sa­das ne­si­ruo­šia at­si­sta­ty­ din­ti, o Si­ri­jos opo­zi­ci­ja yra su­si­ skald­žiu­si, todėl ša­lies atei­tis tebė­ ra mig­lo­ta.

jas bei stebė­jo, kaip Ru­si­jos pa­jėgos vyk­do sa­vo ope­ra­ci­jas.

su­ta­ria dėl to­les­nių veiksmų, B.al As­sa­das ne­si­ruo­šia at­si­sta­ty­din­ti, o opo­zi­ci­ja su­si­skald­žiu­si, todėl Si­ri­jos atei­tis at­ro­do la­bai mig­lo­ta.

ma­ši­nos, ir dvi bu­vo su­var­py­tos kulkų. Du ka­rei­vu­kai bu­vo sun­kiai su­žeis­ti, vie­nam gal­va, ki­tam du­ bens kau­lai.

Bet gy­dy­to­jai ten da­ro ste­buk­lus, jie la­bai pro­fe­sio­nalūs, pa­da­ro ne­ įma­nomų da­lykų.

– Ar to­kio­je ka­ro mėsmalė­je leng­vai pa­vyk­da­vo at­skir­ti, ku­ ri konf­lik­to ša­lis yra ku­ri?

– Kaip ir pas mus Lie­tu­vo­je. Ar ga­ li pa­žiūrėjęs į žmogų pa­sa­ky­ti, jis že­mai­tis ar aukš­tai­tis? Ypa­tingų bruožų nėra.

– O uni­for­mos?

– Net jėgos ži­nybų uni­for­mos skir­ tin­gos, todėl iš jų sun­ku ką nors

pa­sa­ky­ti. Mes tu­ri­me tvar­kin­gus ski­ria­muo­sius ženk­lus, o jie to­kių ne­tu­ri. Ten ga­li pa­ma­ty­ti mo­to­cik­ lu va­žiuo­jantį vy­riškį su au­to­ma­ tu ant pe­ties ar­ba prie JT pa­tru­lių au­to­mo­bi­lio at­bėgan­čius žmo­nes su au­to­ma­tais, ir ne­sup­ra­si, kas jie yra iš tikrųjų. Ten ne­ži­nai, kas ta­ ve ste­bi.

– Kodėl Si­ri­jos ka­riuo­menė, ku­ri yra daug pa­jėgesnė ir ge­ riau dis­cip­li­nuo­ta, ne­ga­li įveik­ ti pra­sčiau gink­luotų ir su­si­ skald­žiu­sių su­kilė­lių?

– Ne­ži­nau, ką jums at­sa­ky­ti. Si­ri­ jos ka­riuo­menė iš­ties pa­jėgi, ji viską tu­ri: ir tankų, ir šar­vuo­čių, ir pėsti­ ninkų ko­vos ma­šinų, ir ar­ti­le­ri­jos,

ir prie­šlėktu­vinės gink­luotės, ir lėk­ tuvų bei sraig­tas­par­nių.

Galbūt tai iš tiesų yra sa­vo­tiš­kas par­ti­za­ni­nis ka­ras. Opo­zi­ci­ja ko­ vo­ja ma­žo­mis gru­pelė­mis, turbūt nau­do­ja ko­kią nors tak­tiką.

Man, kaip ka­riš­kiui, kai ku­rie veiks­mai ne­paaiš­ki­na­mi. Kodėl jie, pa­vyzd­žiui, du mėne­sius bom­bar­ da­vo Ha­ma­di­jos ir Al­ha­di­jos ra­jo­ nus? Ten li­ko tik griuvė­siai, o vis tiek bu­vo bom­bar­duo­ja­mi. Gal­ būt bu­vo in­for­ma­ci­jos, kad ten li­ ko ka­rių. Bet aš ka­ri­nių planų ne­ ma­čiau, todėl ne­ga­liu to­kių da­lykų paaiš­kin­ti.

– 2008–2009 m. da­ly­va­vo­te JT mi­si­jo­je Ab­cha­zi­jo­je. Ar bu­vo­

AFP nuo­tr.

te ten per pa­tį Ru­si­jos ir Gru­zi­ jos konf­liktą?

– Taip, ma­no mi­si­ja pra­si­dėjo 2008 m. ba­landį. Kai rugpjūtį pra­si­dėjo ka­ ro veiks­mai, Ru­si­jos nai­kin­tu­vai iš­vedė iš ri­kiuotės svar­bius ob­jek­ tus, to­kius kaip ry­šio bokš­tus, puo­ lė Po­čio uostą, Se­na­kio ka­rinę ba­ zę ir ge­le­žin­ke­lio stotį. Ten bu­vo ir ci­vi­lių gy­ven­tojų aukų. Pre­zi­den­tas Mi­chai­las Saa­kaš­vi­lis tuo­met pa­ skelbė mo­bi­li­za­ciją, bu­vo ir nau­jai mo­bi­li­zuotų ka­rių aukų. Toks bu­ vo pir­mas eta­pas – dvi ar tris nak­ tis vy­ko ant­skryd­žiai. Po to at­vy­ko pa­da­li­niai.

JT mi­si­ja ne­pa­sit­raukė, ji li­ ko Zug­did­žio sek­to­riu­je, Gru­zi­jos pusė­je, ir to­liau vykdė sa­vo funk­ci­

– Kur bu­vo sun­kiau – Si­ri­jo­je ar Gru­zi­jo­je?

– Si­ri­jo­je. Nors Gru­zi­jo­je ug­nies nu­trau­ki­mo ri­ba ir­gi bu­vo ap­šau­ do­ma, ten bu­vo di­de­lis pa­vo­jus pa­tek­ti į minų lauką, nes te­ri­to­ri­ jos bu­vo už­mi­nuo­tos. JT pa­tru­liai ir­gi bu­vo pa­kliuvę į pa­vo­jin­gas si­ tua­ci­jas.

Bet Si­ri­jo­je grėsmė tik­rai di­ desnė, čia ka­ro veiks­mai ge­ro­kai in­ten­sy­ves­ni. Visą par­ą vyks­ta su­si­šau­dy­mai, o ka­ro stebė­to­jas, jei­gu tu­ri ga­li­mybę naktį trum­pai pailsė­ti, prie ki­tos au­sies glaud­žia ant­r ą pa­galvę, kad su­m a­ž intų tą garsą. O gar­sas yra pa­kan­ka­ mas. Pa­vyzd­žiui, pa­sku­tinę mi­si­ jos dieną už 200–300 m nuo vieš­ bu­čio in­ten­sy­viai šaudė tan­kas.

Maž­daug nuo pusės trijų iki pu­ sės sep­ty­nių, ir taip kas mi­nutę, be per­trau­kos. O nor­ma­liam žmo­gui poil­sio ir­gi rei­kia, nors trijų ke­tu­ rių va­landų per par­ą.

14

ŠeštADIENIS, rugsėjo 1, 2012

pasaulis Ura­ga­nas Izao­kas Jung­tinėms Vals­ti­joms šią sa­ vaitę smo­gu­sio ura­ga­no Izao­ ko pa­da­ri­niai bu­vo ge­ro­kai švel­nes­ni nei prie­š sep­ty­ne­ rius me­tus pra­ūžu­sios Kat­ri­ nos, bet da­lis JAV Lui­zia­nos vals­ti­jos bu­vo užt­vin­dy­ta, dau­ giau nei mi­li­jo­nas žmo­nių li­ko be elekt­ros. Vald­žia eva­ka­vo 60 tūkst. žmo­nių, pa­dėti nu­ kentė­ju­sie­siems pa­si­ųsti ka­ riuo­menės da­li­niai ir na­cio­na­ linė gvar­di­ja.

So­cia­linės pro­ble­mos – dar vie­na Af­ri­kos opa Trūksta dar­bo, į sa­vo gre­tas žadė­da­mi tur­tus vi­lio­ja su­kilė­liai, o emig­ra­ci­ja į Eu­ropą – ne to­kia jau sal­di, kaip at­ro­do. Vi­du­rio Af­ri­kos ša­lių gy­ven­to­jus sle­gia rūpes­čiai.

Per­pil­dy­ta dar­bo rin­ka

Kas­met Ruan­do­je nuo 500 iki 750 uni­ver­si­te­tus ir kitas aukštą­sias mo­kyk­las bai­gu­sių jau­nuo­lių su­ka galvą, kaip iš­si­mai­tin­ti.

Dar­bo rin­ka šio­je Af­ri­kos ša­ly­je – per­pil­dy­ta. Dau­ge­lis jau­nuo­lių il­gai ne­su­ge­ba ras­ti kva­li­fi­kuo­to dar­bo.

25 metų Yvon­ne uni­ver­si­te­te įgi­ jo so­cio­lo­gi­jos ba­ka­lau­ro laipsnį, ta­čiau jau kurį laiką mer­gi­na dir­ ba pa­davė­ja vie­na­me ba­re Re­me­ ros mies­te, ne­to­li Ruan­dos sos­ tinės Ki­ga­lio.

Mėne­sio al­ga – 65 do­le­riai. Kaip ir dau­ge­lis jos bend­raam­žių, pa­ si­rin­ku­si men­kai mo­kamą darbą Yvon­ne vos su­du­ria galą su ga­lu. „Prieš atei­da­ma dirb­ti čia ieš­ko­ jau dar­bo, ku­ris ati­tiktų ma­no iš­si­ la­vi­nimą. Ta­čiau Ruan­do­je var­gu ar ra­si darbą, jei ne­tu­ri pa­žįstamų ar gi­mi­nių. Kon­kur­sai vyks­ta tik dėl akių, nes darb­da­viai iš anks­to ži­no, ką įdar­bins“, – kalbė­jo Yvon­ne.

Kai kurie jau­nuo­liai stei­gia sa­ vo verslą.

27 metų Ki­ga­ly­je gy­ve­nan­tis Pas­ca­las mies­to Nya­bu­go­go tur­ gu­je pre­kiau­ja dra­bu­žiais. „Tai nė­ ra pel­nin­ga veik­la. Mo­kes­čiai – di­ de­li, klientų ne­daug, ta­čiau ne­tu­riu ki­to pa­si­rin­ki­mo, juk rei­kia iš­gy­ ven­ti“, – pa­sa­ko­jo aukštąjį iš­si­la­ vi­nimą tu­rin­tis jau­nuo­lis.

Ki­ti jau­nuo­liai, ku­rių Ruan­do­ je vis dau­giau, ver­čia­si ne­teisė­ta veik­la. Da­lis jų spaus­di­na pa­dirb­tus pi­ni­gus, ki­ti klas­to­ja do­ku­men­tus.

Kai juos su­lai­ko po­li­ci­ja, jie me­luo­ ja, kad yra vald­žios pa­reigū­nai ar­ba mo­kes­čių rinkė­jai.

Dau­ge­lis su­kčių yra baigę uni­ ver­si­te­tus, todėl daž­nai pa­nau­do­ ja stu­dijų me­tais su­kaup­tas ži­nias. „Ne­se­niai vie­nas jau­nas 28 metų in­for­ma­ci­nių tech­no­lo­gijų spe­cia­ lis­tas su­gebė­jo nau­do­tis mo­bi­liuo­ ju ry­šiu pen­kis mėne­sius ir nie­ko ne­mokė­ti“, – pa­sa­ko­jo vie­nas Ki­ ga­lio gy­ven­to­jas.

O mer­gi­nos daž­niau pa­si­tel­kia ža­ vesį. An­tai, vie­nos Ruan­dos sos­tinė­ je esan­čios par­duo­tuvės sa­vi­nin­kas pa­pa­sa­ko­jo, kaip bu­vo ap­mul­kin­ tas. „Jau­na, ge­rai ap­si­ren­gu­si mo­ te­ris, pa­si­puo­šu­si gra­žiais pa­puo­ša­ lais, at­ėjo į ma­no par­duo­tuvę ir man skland­žia prancūzų kal­ba pra­si­tarė, kad iš­sik­rovė jos mo­bi­lio­jo te­le­fo­no

ba­te­ri­ja, o ji tu­ri sku­biai iš­siųs­ti ži­ nutę sa­vo ko­le­gei ban­ke. Da­viau jai sa­vo te­le­foną, o ji sėdo ant mo­to­ro­ le­rio ir nurū­ko. Dau­giau jos nie­kuo­ met ne­ma­čiau“, – pa­sa­ko­jo par­duo­ tuvės sa­vi­nin­kas Im­ma­cul­ée.

Pa­sak vie­ti­nių, jau­nos Ruan­dos mer­gi­nos, be va­gys­čių, tu­ri ir ki­ tą pel­ningą už­darbį – jos sa­vait­ ga­liais sėda į au­to­busą ir vyks­ta į kai­mynės Ugan­dos sos­tinę Kam­ palą dirb­ti pro­sti­tutė­mis.

Per sa­vait­galį, kaip neo­fi­cia­liai kal­ba­ma, už pro­sti­tu­ciją ga­li­ma su­ si­žer­ti apie 200 do­le­rių.

Daug jaunų žmo­nių yra pra­radę viltį. Jie la­ bai nu­si­minę ir bai­mi­ na­si dėl sa­vo atei­ties.

No­rin­čių daug, o dar­bo nėra

2008 m. ne­dar­bo ly­gis Ruan­do­je siekė 30 pro­c. Vy­riau­sybė žadė­ jo ir iki šiol ža­da, kad įkurs apie 200 tūkst. dar­bo vietų. „Ban­dy­ si­m e in­teg­r uo­t i jau­n us žmo­n es į dar­b o rinką. Tu­r i­m e pa­s iek­ ti, kad ne­d ar­bas būtų 5 pro­c.“, – pra­ėju­sių metų spalį pri­sta­ty­ da­m as nau­jos vy­r iau­sybės dar­ bus kalbė­jo da­bar­t i­n is Ruan­d os prem­j e­ras Pier­re’as Da­m ie­n as Ha­bu­mu­re­myi.

Ta­čiau nie­ko reikš­min­ga iki šiol vy­riau­sybė ne­su­gebė­jo pa­da­ry­ti.

An­tai, pa­skel­bus kon­kursą vos į 60 dar­bo vietų Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jo­je, kur siū­ly­tas lai­ki­nas dviejų mėne­sių dar­bas, pre­ten­da­vo 1,8 tūkst. žmo­nių. „Vi­sos pa­raiš­kos bu­vo žmo­nių, tu­rin­čių aukštąjį iš­ si­la­vi­nimą“, – sakė vie­nas mi­nis­ te­ri­jos dar­buo­to­jas, at­sa­kin­gas už per­so­na­lo at­ranką.

Po mėne­sio kon­kursą or­ga­ni­za­vo Ruan­dos na­cio­na­li­nis sta­tis­ti­kos ins­ti­tu­tas. Kaip pa­sa­ko­jo ins­ti­tu­to dar­buo­to­jai, vi­siems no­rin­tiems lai­ky­ti įdar­bi­ni­mo testą ins­ti­tu­to pa­sta­te ne­pa­ka­ko vie­tos, todėl eg­ za­miną te­ko reng­ti na­cio­na­li­nia­me Ki­ga­lio sta­dio­ne.

Dau­ge­lis Ruan­dos jau­nuo­lių bi­ jo, kad ne­dar­bas ša­ly­je – tik­sin­ ti bom­ba. „Daug jaunų žmo­nių yra

pra­radę viltį. Jie la­bai nu­si­minę ir bai­mi­na­si dėl sa­vo atei­ties. Ma­nau, kad reikėtų rim­tai su­si­rūpin­ti tais, ku­rių skrand­žiai tuš­ti“, – sakė vie­ nas uni­ver­si­tetą baigęs ir jau pen­ ke­rius me­tus ne­su­ge­ban­tis dar­bo ras­ti jau­nuo­lis.

Ver­buo­ja į su­kilė­lių gre­tas

Ne­dar­bas – ne vie­nin­telė pro­ble­ ma ne­ra­mumų dras­ko­ma­me Vi­du­ rio Af­ri­kos re­gio­ne.

Ry­tinė­je Kon­go De­mok­ra­tinės Res­pub­li­kos (KDR) da­ly­je, be­si­ri­ bo­jan­čio­je su Ruan­da, dau­ge­lis jau­ nuo­lių ver­buo­ja­mi į su­kilė­lių gre­tas.

Vie­ni at­si­sa­ko, ki­ti pri­si­de­da.

Pa­lu­ku, ku­riam 20 metų, pa­sa­ ko­jo, kad nuo su­kilė­lių pa­bėgo į kal­nus. Pa­sak jo, net vai­kai – su­ kilė­lių tai­ki­nys.

Jau­nuo­lis pa­sa­ko­jo, kad iš kaimų, ku­rie yra gre­ta jo tėviškės, į šiau­ rės ry­tuo­se esantį Be­nio miestą pa­bėgo apie 100 jau­nuo­lių. Vi­si jie pa­si­slėpė nuo M23 maiš­ti­ninkų.

Tie­sa, su­kilė­liai siū­lo vie­ti­niams at­lygį. Ta­čiau jau­nuo­liai sa­ko, kad nors at­ly­gis gan di­de­lis, jiems jų gy­vybė – svar­besnė. „Tik­rai neau­ ko­si­me gy­vy­bių. Pui­kiai matė­me, kas nu­ti­ko mūsų bro­liams 1996 m., kai vy­ko pi­lie­ti­nis ka­ras. Šian­dien vi­si, ku­rie ko­vo­jo, skurs­ta ir yra su­luo­šin­ti“, – sakė Matt­hieu, ku­ ris kaž­ka­da at­si­sakė su­kilė­lių siū­ lytų 200 do­le­rių.

Tapęs su­kilė­liu būsi tur­tin­gas?

M23 maiš­ti­ninkų ir KDR ar­mi­jos ko­vos re­gio­ne at­si­nau­ji­no šių me­ tų ba­landį. Nors maiš­ti­ninkų pa­ jėgos bu­vo in­teg­ruo­tos į KDR ka­ riuo­menę, maiš­ti­nin­kai at­si­skyrė ir KDR vald­žią ap­kal­ti­no su­si­ta­rimų ne­si­lai­ky­mu. Remiantis Jung­ti­nių Tautų skai­čia­vimais, nuo konf­lik­to pra­džios ba­landį Šiaurės Ki­vu pro­ vin­ciją bu­vo pri­vers­ti pa­lik­ti be­veik mi­li­jo­nas žmo­nių.

Bet dau­ge­lis jau­nuo­lių, li­ku­sių pro­vin­ci­jo­je, sa­ko, kad ne­si­jungs prie su­kilė­lių.

Tie­sa, 1996 m. pa­dėtis bu­vo ki­ to­kia. Ta­da daug jau­nuo­lių ir net vaikų ko­vo­jo su KDR ka­riuo­me­ne iki pat 2003 m.

Vis dėlto ki­to­se KDR ry­tinė­se te­ ri­to­ri­jo­se su­kilė­liams ver­buo­ti jau­ nuo­lius se­ka­si kur kas ge­riau.

Pa­si­rin­ki­mas: daug jaunųjų Ruan­dos ir KDR gy­ven­tojų ga­li rink­tis iš trijų

„Tu­ri­me draugų, ku­rie iš su­kilė­ lių ta­po pul­ki­nin­kais ir net ma­jo­ rais. Jų gy­ve­ni­mas vi­siš­kai pa­si­ keitė. Kai ku­rie net įsi­gi­jo vilų ir au­to­mo­bi­lių. Pri­sidėję prie su­kilė­ lių jie ta­po tur­tin­gi ir saugūs“, – sakė vie­nas Go­mos mies­te gy­ve­ nan­tis jau­nuo­lis, jau ap­si­sprendęs, kad pri­si­dės prie su­kilė­lių.

Ki­ti sa­vo ap­si­spren­dimą mo­ty­ va­vo tuo, kad pri­klau­sy­mas su­ kilė­lių pa­jėgoms jiems leis ap­ sau­go­t i sa­vo kai­m us. „Mūsų bend­ruo­menė il­gus me­tus bu­vo že­mi­na­ma. Atė­jo lai­kas, kai ga­ li­me kalbė­ti gar­siai ir su jėga“, – sakė ki­tas Go­mos mies­te Va­karų žur­na­listų su­tik­tas vai­ki­nas. Tie­ sa, jis kalbė­jo pa­šnibž­do­mis, kad ki­ti jau­nuo­liai, ku­rie ne­ke­ti­na pri­ si­jung­ti prie M23 maiš­ti­ninkų, jo neiš­girstų.

Tuos, ku­rie norėtų pri­si­jung­ ti prie su­kilė­lių, nuo­lat mėgi­na at­ kalbė­ti ne­vy­riau­sy­bi­nių or­ga­ni­za­ cijų ir Ka­ta­likų baž­ny­čios at­sto­vai. Šiaurės Ki­vu pro­vin­ci­jo­je bu­vo or­ga­ni­zuo­tos ke­lios pro­tes­to ak­ci­ jos. Kiek­vieną dieną Be­nio mies­te

vyks­ta pen­kių mi­nu­čių ak­ci­ja, per ku­rią pa­si­sa­ko­ma prie­š smurtą. „Iš tų visų konf­liktų mes tik pra­ lošė­me. Mūsų tėvai bu­vo nu­žu­dy­ ti, se­se­rys išp­rie­var­tau­tos. Tai pra­ keiks­mas kiek­vie­nam po­li­ti­kui, ku­ris ke­ti­na rem­ti šį karą“, – sakė Gil­ber­tas Kam­ba­le, vie­tos ne­vy­ riau­sy­binės or­ga­ni­za­ci­jos at­sto­vas.

Buvęs su­kilė­lis Sa­bi­ma­nas Ha­ te­ge­kas, da­ly­vavęs ak­ci­jo­je, sakė: „Aš gai­liuo­si dėl kiek­vie­nos mi­ nutės, ku­rią pra­lei­dau ko­vo­da­mas jų pusė­je.“ Eu­ro­pa – ne iš­si­gelbė­ji­mas

Daug su­grįžu­sių iš Eu­ro­pos Šiau­ rės Ki­vu pro­vin­ci­jo­je gy­ve­nan­čių žmo­nių sa­ko, kad emig­ra­ci­ja – ne pa­nacė­ja. Pa­sak jų, tėvynė­je nors ir sun­ku, ta­čiau ge­riau­sia. „Gy­ve­ni­mas Eu­ro­po­je – ge­ras, ta­čiau čia, Go­mo­je, man gy­ven­ ti ge­riau­sia. Čia vis­kas ge­ro­kai pi­ giau“, – pa­sa­ko­jo Jos­pi­nas Yo­to, ne­se­niai grįžęs į Gomą iš Lon­do­no, kur pra­lei­do sep­ty­ne­rius me­tus.

Jis, kaip ir dau­ge­lis tų, ku­rie Eu­ ro­po­je gy­ve­no ne­le­ga­liai, Se­no­jo

15

ŠeštADIENIS, rugsėjo 1, 2012

pasaulis Ura­ga­nas Izao­kas

Į JAV brau­na­si nau­jos li­gos Tro­pinė li­ga šie­nau­ja gy­vy­bes vi­ siš­kai ne­tro­pinė­je vie­to­je – JAV Tek­sa­so vals­ti­jo­je. Eks­per­tai kal­ ti­na ne tik kli­matą, bet ir skurdą.

Pi­kas tik pra­si­dėjo

ga­li­my­bių – vog­ti, ka­riau­ti ar­ba emig­ruo­ti.

že­my­no ne­be­va­di­na nau­juo­ju El­ do­ra­du. „Už­dirb­da­vau per dieną 50 do­le­ rių. Tai – did­žiu­liai pi­ni­gai Af­ri­ko­ je“, – sakė ki­tas grįžęs emig­ran­tas Fis­to­nas Ma­tun­gu­lu, pra­leidęs ke­ le­rius me­tus Prancū­zi­jo­je.

Ta­čiau čia pat vy­ras pri­dūrė: „Gy­ven­da­mas ten vi­suo­met bi­jo­ jau, kad ma­ne su­lai­kys po­li­ci­ja, to­ dėl vieną dieną sau pa­sa­kiau, kad dau­giau kaip bėglys ne­gy­ven­siu.“ Tie­sa, prie­š pen­ke­rius me­tus dau­ge­l iui Vi­d u­r io Af­r i­kos gy­ ven­tojų at­rodė, jog siųs­ti vaiką į Eu­ropą – pui­ki in­ves­ti­ci­ja. Kai ku­rie net par­duo­da­vo turtą, kad at­ža­los galėtų pa­siek­ti Senąjį že­ myną. Ta­čiau iliu­zi­jos pa­ma­žu iš­ sisk­laidė. „Par­da­viau sa­vo na­mus, kad galė­čiau vy­riau­sią sūnų iš­leis­ti į Eu­ropą. De­ja, sūnus iki šiol ne­su­ gebė­jo grąžin­ti man pi­nigų už ke­ lionę“, – pa­sa­ko­jo Mo­ris­has K. Vis dėlto ne vi­si gim­tinę pa­likę emig­ran­tai sku­ba at­gal į tėvynę.

Tie, ku­rie grįžo, sa­ko, kad vėl in­teg­ruo­tis į vi­suo­menę – sun­ku.

„Scan­pix“ nuo­tr.

„Šiuo me­tu sten­giuo­si kaip iš­ma­ ny­da­mas, kad galė­čiau at­si­grieb­ti už Eu­ro­po­je pra­leis­tus me­tus, – pa­ sa­ko­jo vie­nas iš Ai­ri­jos, kur pra­lei­do dve­jus me­tus, grįžęs Go­mos mies­to gy­ven­to­jas. – De­ja, pra­ra­dau la­bai daug lai­ko. Ma­no drau­gai ir bro­liai, ku­rie li­ko na­mie, įkūrė sa­vo įmo­ nes, o aš esu ba­sas.“ Jis pri­dūrė, kad dau­gelį KDR gy­ ven­tojų nuo grįži­mo į tėvynę at­bai­ do ir įsi­ti­ki­ni­mas, kad ša­ly­je – ne­ sau­gu. Ta­čiau sta­tis­ti­ka ro­do, kad kas mėnesį iš Eu­ro­pos į KDR grįžta šim­tai bu­vu­sių emig­rantų.

Pa­sak so­cia­li­nių pa­reigūnų, vie­ ni jų ima­si sa­vo vers­lo, ki­ti da­li­ja­si sa­vo pa­tir­ti­mi, įgy­ta Eu­ro­po­je, su tais, ku­rie vis dar no­ri ke­liau­ti į Se­ nąjį že­myną.

De­ja, Ja­me­sas Bu­ge­ra apie savą­ ją ke­lionę į Eu­ropą nie­ko ge­ro pa­ pa­sa­ko­ti ne­ga­li. „Dirb­da­vau 12 va­ landų per par­ą vie­no­je šal­dy­mo įrangą ga­mi­nan­čio­je įmonė­je. Ne­ ga­vau jo­kių pi­nigų, tik mais­to ir mie­gamąjį kaž­ko­kia­me rūsy­je“, – sakė vy­ras. „Sy­fia In­ter­na­tio­nal“ inf.

Va­karų Ni­l o vi­r u­s as gims­ta paukš­čiuo­se, šie per­duo­da ją uo­ dams, o pa­sta­rie­ji gel­da­mi žmo­ gui jį užk­re­čia. Dau­gu­ma vi­rusą pa­si­ga­vu­sių žmo­nių ne­pa­ti­ria jo­ kių simp­tomų, bet maž­daug vie­ nas iš pen­kių pra­de­da karš­čiuo­ ti, jam skau­da galvą ir kūną – tai tęsia­si apie sa­vaitę. Vie­nam iš 150 pa­si­se­ka dar ma­žiau – jį ga­ li iš­tik­ti karšt­ligė, pa­ra­ly­žius ir ko­ma. Kai ku­rie pa­cien­tai, ypač tu­rin­tys nu­si­lpu­sią imu­ninę sis­ temą bei vy­res­nio am­žiaus žmo­ nės, mirš­ta. Štai kodėl Va­karų Ni­lo vi­ru­ so pro­trūkis Jung­tinė­se Vals­ti­jo­se ke­lia to­kią baimę. Ligų kont­rolės cent­ro duo­me­ni­mis, šie­met ša­ly­ je už­fik­suo­ta jau 1118 šios li­gos at­ vejų, 41 žmo­gus dėl jos mirė. „Žmo­nių, už­sikrė­tu­sių Va­karų Ni­lo vi­ru­su, skai­čius dra­ma­tiš­kai išau­go per pa­starą­sias ke­letą sa­ vai­čių, ir tai ro­do, kad mums gre­ sia did­žiau­sias Va­karų Ni­lo li­gos pro­trūkis, kokį tik ši ša­lis yra ma­čiu­si“, – įspėjo Ligų kont­ rolės cent­ro at­sto­vas Ly­le’as Pe­ ter­se­nas.

Spe­cia­lis­tai pro­gno­zuo­ja, kad pa­cientų dar daugės, nes pi­ko pe­ rio­das rugpjū­čio vi­du­ry­je tik pra­ si­dėjo, o simp­to­mai ga­li pa­si­reikš­ ti pra­ėjus ir dviem sa­vaitėms nuo už­sikrė­ti­mo.

Dau­giau­sia Va­karų Ni­lo vi­ru­so at­vejų už­fik­suo­ta Tek­sa­so vals­ ti­jo­je. Ypač pra­sta pa­dėtis Da­ la­se, kur bu­vo pa­skelb­ta ne­pap­ ras­to­ji pa­dėtis ir pirmą kartą per 45 me­tus pes­ti­ci­dais pra­dėti nai­ kin­ti uo­dai, ne­pai­sant gy­ven­tojų būgšta­vimų, kad pes­ti­ci­dai ga­ li būti net pa­vo­jin­ges­ni už Va­karų Ni­lo vi­rusą.

Kli­ma­to sąly­gos pa­lan­kios vi­ru­sui

Kodėl 2012-ie­ji yra to­kie pa­lankūs Va­karų Ni­lo vi­ru­sui, dau­giau­sia kal­ti orai. Šil­ta žie­ma lei­do iš­gy­ ven­ti dau­giau uodų, nei įpras­ta, o la­bai karš­ta va­sa­ra dar pa­di­di­no jų po­pu­lia­ciją ir pa­spar­ti­no gy­vybės ciklą, todėl jų sei­lių liau­ko­se su­ si­for­ma­vo dau­giau vi­ru­so da­le­lių.

Da­la­se, ku­ris la­biau­siai ken­čia nuo li­gos pro­trūkio, bu­vo lie­tin­gas pa­ va­sa­ris ir dau­giau sto­vin­čio van­ dens – tai pui­kiau­sios sąly­gos uo­ dams dėti kiau­ši­nius.

Šian­dien šio­je ša­ ly­je skur­de gy­ve­na dau­giau žmo­nių nei bet ka­da anks­čiau.

Da­bar mes pri­va­lo­ me at­kreip­ti dėme­ sį į li­gas šio­je „Ki­to­ kio­je Ame­ri­ko­je“.

Ga­liau­siai kai ku­rie kal­ti­na net JAV būsto krizę: pa­skolų ne­su­si­ mo­kan­tys ir iš namų išk­raus­to­mi gy­ven­to­jai kar­tais pa­lie­ka ne­nu­ leis­tus ba­sei­nus, kur ir­gi gau­siai ir spar­čiai vei­sia­si uo­dai.

Va­sa­rai pa­si­bai­gus, baig­sis ir Va­karų Ni­lo vi­ru­so pro­trūkis. Bet kli­ma­tui šy­lant tai ne­bus pa­sku­ti­ nis at­ve­jis, kai li­ga, pa­pras­tai sie­ ja­ma su ato­grąžo­mis, at­ke­liau­ja į Jung­ti­nes Vals­ti­jas.

Dau­ge­liui ato­grąžų re­gionų būdin­ga Dengė karšt­ligė bu­vo už­ fik­suo­ta Pietų Tek­sa­se ir Flo­ri­do­ je. Bla­kių per­ne­ša­ma Ča­ga­so li­ga, sė­jan­ti mirtį Lo­tynų Ame­ri­ko­je, pra­ėjusį mėnesį pirmą kartą bu­vo už­fik­suo­ta Jung­tinė­se Vals­ti­jo­se.

Kal­ta ne tik tem­pe­ratū­ra

Bet pro­ble­ma ne­ga­li būti su­pap­ ras­tin­ta iki „kuo aukš­tesnė tem­ pe­ratū­ra, tuo dau­giau ligų“. 2010

m. žur­na­le „Na­tu­re“ moks­li­nin­kai rašė, kad nors per XX a. oro tem­ pe­ratū­ra pa­sau­ly­je pa­ki­lo, ma­lia­ri­ jos at­vejų smar­kiai su­mažė­jo, nes vals­tybės eko­no­miš­kai vystė­si ir ėmėsi prie­mo­nių li­gai su­val­dy­ti. Šian­dien ma­lia­ri­ja ir Dengė karšt­ligė yra ne tik kli­ma­to, bet ir skur­do ska­ti­na­mos li­gos. Štai ko­ dėl skurd­žia­me Kon­ge nuo ma­lia­ ri­jos kas­met žūsta maž­daug 200 tūkst. žmo­nių, o ato­grąžų, bet tur­tin­go­je Sin­gapū­ro vals­tybė­je ši li­ga vi­siš­kai lik­vi­duo­ta.

JAV na­cio­na­linės ato­grąžų me­ di­ci­nos mo­kyk­los eks­per­tas Pe­ te­ris J.Ho­te­zas ne­si­ste­bi, kad ato­grąžų li­gos pir­ma pa­si­reiš­kia Tek­sa­se ir ki­to­se pie­tinė­se vals­ti­ jo­se. Jos yra ne tik šil­tesnės, bet ir skur­desnės, pa­ly­gin­ti su ki­tais JAV re­gio­nais. Lui­zia­no­je, Ala­ba­mo­je ir Mi­si­sipė­je že­miau skur­do ri­bos gy­ve­na penk­ta­da­lis žmo­nių, o kai ku­rio­se Tek­sa­so apy­gar­do­se skur­ das sie­kia net 30 pro­c.

Ki­to­kia Ame­ri­ka

„Pag­rin­dinė kliū­tis ko­vo­je su ato­ grąžų li­go­mis Jung­tinė­se Vals­ti­jo­se yra tai, kad jos ne­pas­te­bi­mos, nes skurdūs žmonės ne­gau­na tin­ka­ mos me­di­ci­nos pa­gal­bos, – tvir­ti­no P.J.Ho­te­zas. – Net jei­gu skurd­žia­ me ra­jo­ne yra kli­ni­ka ar­ba svei­ka­ tos cent­ras, juo­se pa­pras­tai trūksta rei­ka­lingų diag­nos­ti­kos prie­mo­nių, o per­so­na­las ne­pa­kan­ka­mai pro­ fe­sio­na­lus, kad galėtų at­pa­žin­ti ir gy­dy­ti ato­grąžų li­gas.“ P.J.Ho­te­zas pri­minė Mi­chae­ lo Har­ring­to­no knygą „Ki­to­ kia Ame­ri­ka: skur­das Jung­tinė­se Vals­ti­jo­se“, ku­ri bu­vo la­bai po­ pu­lia­ri prie­š pusę am­žiaus. „Šian­dien šio­je ša­ly­je skur­de gy­ve­na dau­giau žmo­nių nei bet ka­da anks­čiau. Da­bar mes pri­va­ lo­me at­kreip­ti dėmesį į li­gas šio­ je „Ki­to­kio­je Ame­ri­ko­je“, – ra­gi­ no P.J.Ho­te­zas. „Ti­me“, „The New York Ti­mes“ inf.

Ro­jus: šil­ta žie­ma, lie­tin­gas pa­va­sa­ris ir karš­ta va­sa­ra Jung­tinė­se Vals­ti­jo­se su­darė pui­kiau­sias sąly­gas

uo­dams veis­tis, todėl Va­karų Ni­lo vi­ru­su už­sikrė­tu­sių žmo­nių skai­čius ga­li vir­šy­ti bet ko­kius re­kor­dus.

„Reu­ters“ nuo­tr.

16

šeštadienis, rugsėjo 1, 2012

18p.

Lie­tu­vos krep­ši­nio fe­de­ra­ci­jos (LKF) ge­ne­ra­li­niam sek­re­to­riui M.Bal­čiū­nui siūlomos naujos pareigos.

sportas@diena.lt ????

Redaktorius ??Romas Poderys ???? ??

???? ??

???? ??

???? ??

???? ??

sportas

Kelyje į Bra­zi­li­ją – lenk­ty­nės ir su la Pa­sie­ku­si dug­ną Lie­tu­vos fut­bo­lo rink­ti­nė lyg ir tu­rė­tų nuo jo at­si­spir­ti, ta­čiau ne­sėk­ min­gai su na­cio­na­li­ne ko­man­da eks­pe­ ri­men­ta­vu­sį Rai­mon­dą Žu­tau­tą pa­kei­tęs veng­ras Csa­ba Lász­ló di­džiuo­ju gel­bė­to­ ju kol kas ne­ta­po ir jo­kių pro­švais­čių vis dar ne­ma­ty­ti.

Ma­rius Bag­do­nas m.bagdonas@diena.lt

Tre­ne­ris ža­di­na emo­ci­jas

Rug­sė­jo 7-ąją Lie­tu­vos fut­bo­li­ nin­kai pra­dės nau­ją žy­gį – at­ran­ kos cik­lą į 2014-ai­siais Bra­zi­li­jo­je vyk­sian­tį pa­sau­lio čem­pio­na­to fi­ na­lo tur­ny­rą.

Fut­bo­lo spe­cia­lis­tai tvir­ti­na, kad pa­lan­kes­nių var­žo­vų ti­kė­tis ne­ ga­lė­jo­me, bet pir­mą­sias rung­ty­ nes na­muo­se su Slo­va­ki­ja lie­tu­viai pa­si­tin­ka niū­rios nuo­tai­kos. Be to, mū­siš­kiams dar teks spręs­ti grai­kų, lat­vių, Lich­tenš­tei­no bei Bos­ni­jos ir Her­ce­go­vi­nos vie­nuo­li­kių pa­teik­ tus gal­vo­sū­kius.

Pen­ke­rios rung­ty­nės ir nė vie­ nos per­ga­lės – toks yra mū­sų na­ cio­na­li­nės rink­ti­nės vai­rą pe­rė­ mu­sio 48-erių C.Lász­ló de­biu­tas.

Nau­jo­jo tre­ne­rio pa­stan­gos įkvėp­ ti žai­dė­jus kol kas bu­vo bergž­džios.

Ypač skau­dų an­tau­sį lie­tu­viai pa­ ty­rė bir­že­lio 1-ąją, kai Bal­ti­jos tau­ rės pus­fi­na­ly­je net 0:5 pra­lai­mė­jo „bra­liu­kams“ lat­viams. „Ką jau­ti, kai ma­tai sa­vo ša­lies vė­lia­vą? Gir­di him­ną? Nie­ko? Kas ta­vo vi­du­je? Ar daug žmo­nių sa­vo gy­ve­ni­me ga­li vis­ką pa­keis­ti per 90 mi­nu­čių? Ne, ta­čiau fut­bo­li­nin­kai to­kią ga­li­my­bę tu­ri, – vie­no­je pa­ sku­ti­nių sa­vo spau­dos kon­fe­ren­ci­ jų žur­na­lis­tams, bet ne fut­bo­li­nin­ kams emo­cin­gai kal­bė­jo C.Lász­ló.

– La­bai svar­bu pa­keis­ti žai­dė­jų men­ta­li­te­tą. Jie tu­ri di­džiuo­tis sa­ vo ša­li­mi. To­kie ly­de­riai kaip Ma­ rius Ža­liū­kas, Dei­vi­das Šem­be­ras tu­ri sau pa­sa­ky­ti: man nu­si­bo­do pra­lai­mė­ti, aš no­riu ju­dė­ti į prie­kį.

Jei­gu vi­suo­met pra­lai­mi, ką grį­žęs na­mo ga­li pa­sa­ky­ti sa­vo sū­nui? Žmo­nai? Mer­gi­nai?“

ko­man­dos, net ir Lich­tenš­tei­nas, yra stip­res­nės už mus. Su­tin­ku, kad šį­kart vi­sos mū­sų gru­pės vie­nuo­li­ kės – pa­na­šaus pa­jė­gu­mo ir gal­būt pa­si­se­kė, kad nė­ra aiš­kaus fa­vo­ri­to, ko­kie bu­vo ita­lai, pran­cū­zai ar is­ pa­nai, ta­čiau vaiz­das ga­li bū­ti ap­ gau­lin­gas. Vi­sus bū­si­muo­sius var­ žo­vus ga­li­me įveik­ti, ta­čiau ga­li­me ir pra­lai­mė­ti. Ne­ži­nau, džiaug­tis ar liū­dė­ti, ta­čiau pri­va­lo­me kau­tis“, – mū­sų dien­raš­čiui sa­kė T.Da­ni­le­vi­ čius, už­si­mi­nęs ir apie di­džiau­sius pa­sta­rų­jų me­tų skau­du­lius.

At­ran­kos var­žy­bo­se į 2012-ųjų Eu­ro­pos pir­me­ny­bių fi­na­lo tur­ny­ rą R.Žu­tau­to va­do­vau­ja­ma rink­ti­nė priė­jo liep­to ga­lą ir pa­ty­rė di­džiau­ sią fias­ko per vi­są ša­lies fut­bo­lo is­ to­ri­ją. Mū­siš­kiai sa­vo gru­pė­je ap­ len­kė tik Lich­tenš­tei­ną, ta­čiau įveik­ti šios nykš­tu­ki­nės ša­lies ko­ man­dos ne­su­ge­bė­jo: sve­čiuo­se pra­lai­mė­jo 0:2, o na­muo­se dar kar­ tą kri­to vei­du į pur­vą – 0:0.

Tomas Danilevičius:

Vi­sus bū­si­muo­sius var­žo­vus ga­li­me įveik­ti, ta­čiau ga­li­ me ir pra­lai­mė­ti.

Skau­du­liai ne­nu­ri­mo

Pa­tys fut­bo­li­nin­kai rink­ti­nės šan­ sus ver­ti­na rea­liau. Ne vie­nus me­ tus rink­ti­nės ka­pi­to­no raiš­tį ry­šė­jęs To­mas Da­ni­le­vi­čius tei­gė, kad vi­si var­žo­vai ga­na grės­min­gi. „Net ne­ži­nau, ko ti­kė­tis iš bū­si­ mų­jų var­žy­bų. Po at­ran­kos į Eu­ro­ pos čem­pio­na­to fi­na­lo tur­ny­rą kam­ pa­ni­jos at­ro­do, kad ap­skri­tai vi­sos

Var­žo­vai – ne do­va­nė­lė

Išs­kir­ti­nė Lie­tu­vos fut­bo­lo rink­ ti­nės ypa­ty­bė – sėk­min­gai pra­dė­ti at­ran­kos cik­lus ir deg­ra­duo­ti jiems bai­gian­tis.

Pas­ku­ti­nius du žy­gius pla­ne­ tos pir­me­ny­bė­se lie­tu­viai pra­dė­jo įspū­din­gai. At­ran­ko­je į 2006-ųjų

Ly­gis: pa­sku­ti­nis C.Lász­ló va­do­vau­ja­mos Lie­tu­vos rink­ti­nės su­si­ti­ki­mas su kai­my­nais lat­viais bu­vo tra­giš­

kas – 0:5.

fi­na­lo tur­ny­rą mū­siš­kiai star­ta­vo ly­gio­sio­mis 1:1 su Bel­gi­jos vie­nuo­ li­ke, ta­čiau ga­liau­siai ap­len­kė tik San Ma­ri­ną.

Po ket­ve­rių me­tų Jo­sé Cou­cei­ ro va­do­vau­ja­ma ka­riau­na Klu­že 3:0 su­triuš­ki­no Ru­mu­ni­ją, bet kai Lie­tu­vos fut­bo­lo fe­de­ra­ci­jos (LFF) vei­kė­jai pra­dė­jo rie­tis su Por­tu­ga­ li­jos fut­bo­lo spe­cia­lis­tu ir jo pu­sėn sto­ju­siais rink­ti­nės ly­de­riais, re­ zul­ta­tai pa­si­kei­tė. „Su vi­sais tre­ne­riais iš pra­džių vis­kas at­ro­dy­da­vo ge­rai, bet po to pra­si­dė­da­vo duo­bės. Gal čia vi­sos rink­ti­nės pro­ble­ma... Pa­žiū­rė­si­me.

No­rė­tų­si, kad šį­kart vis­kas bū­tų ki­taip“, – vy­lė­si vėl į rink­ti­nę pa­ kvies­tas puo­lė­jas And­rius Ve­lič­ka.

Su juo ne vie­nus me­tus fut­bo­ lo-beis­bo­lo klu­bo (FBK) „Kau­nas“ marš­ki­nė­lius vil­kė­jęs M.Ža­liū­kas ma­no, kad šia­me at­ran­kos cik­le bus ne­leng­va. „Eks­per­tais sa­ve va­di­nan­tys fut­ bo­lo spe­cia­lis­tai ga­li kal­bė­ti, ką no­ ri, bet, ma­no nuo­mo­ne, su fa­vo­ri­ tais mums žais­ti bū­tų ge­riau. Jei gru­pė­je rung­ty­niau­tų bent vie­na eli­ti­nė vie­nuo­li­kė, ko­vo­ti dėl ant­ ro­jo ke­lia­la­pio gal bū­tų leng­viau.

Da­bar vi­sos rink­ti­nės daug­maž ly­ gia­ver­tės ir so­li­džios. Grai­kai, bos­ niai, slo­va­kai – ne­ma­nau, kad bus pa­pras­ta žais­ti su jais. Net­gi drįs­

del­fi.lv nuo­tr.

čiau teig­ti prie­šin­gai: dėl kiek­vie­no taš­ko vyks nuo­žmi ko­va“, – sa­kė Edin­bur­go „Hearts“ klu­bo ka­pi­ to­nas. „Prog­no­zuo­ti tik­rai sun­ku. Esa­ me la­bai ne­pap­ras­to­je gru­pė­je. Iš pir­mo žvilgs­nio aiš­kių fa­vo­ri­tų lyg ir nė­ra, ta­čiau, ma­no ma­ny­mu, ne­ sa­me stip­res­ni už kon­ku­ren­tus. Su vi­sais vyks nuo­žmi ko­va, o kad pa­ siek­tu­me trokš­ta­mą re­zul­ta­tą, rei­ kės ir lai­mės, o gal­būt ir ne­di­de­ lio ste­buk­lo“, – kal­bė­jo šie­met Vla­di­kau­ka­zo „Ala­nios“ klu­bo marš­ki­nė­lius ap­si­vil­kęs Dei­vi­das Šem­be­ras, na­cio­na­li­nė­je rink­ti­ nė­je de­biu­ta­vęs prieš 16 me­tų – 1996-ai­siais.

Am­bi­ci­jos – ne­pag­rįs­tos?

Ne­ma­žai me­tų prie Lie­tu­vos rink­ti­ nės vai­ro sto­vė­jęs Al­gi­man­tas Liu­ bins­kas yra įsi­ti­ki­nęs, kad mū­siš­kiai tu­ri iš­nau­do­ti neei­li­nį šan­są. „Pri­pa­žin­ki­me, kad bur­tai mums bu­vo itin pa­lan­kūs. Var­žo­vai – la­ bai pa­ran­kūs. Jei da­bar ne­pa­si­nau­ do­si­me pro­ga, ka­da bus ki­tas toks kar­tas?“ – klau­sė 1991–1995 ir 2003–2008 m. rink­ti­nę tre­ni­ra­vęs ky­bar­tiš­kis.

A.Liu­bins­ko tei­gi­mu, gru­pė­je nė­ra aiš­kaus fa­vo­ri­to. „Juk grai­kų ne­pa­va­din­si­me ly­de­riais. Jau ne­ kal­bu apie ki­tus mū­sų fut­bo­li­nin­

kų var­žo­vus. Ži­no­ma, ne­bus leng­ va rung­ty­niau­ti – juk lai­mė­ti no­rės vi­si. Vis dėl­to pa­ga­liau ir mes tu­ri­ me pui­kią ga­li­my­bę iš­plauk­ti į pla­ tes­nius van­de­nis“, – svars­tė spe­ cia­lis­tas.

Su vie­nu ti­tu­luo­čiau­sių Da­ni­jos klu­bų Ko­pen­ha­gos „Brond­by“ šiuo me­tu dir­ban­tis bu­vęs A.Liu­bins­ko auk­lė­ti­nis Au­re­li­jus Skar­ba­lius tre­ ne­riui ne­pri­ta­rė. „Mū­siš­kių am­bi­ci­jos nė­ra pa­ grįs­tos. Joks na­mas ne­pra­de­da­mas sta­ty­ti nuo sie­nos ar sto­go. Pir­ miau­sia rei­kia su­dė­ti pa­ma­tus – su­da­ry­ti pro­gra­mą, au­gin­ti jau­ni­ mą ir tiks­lin­gai dirb­ti. Aki­vaiz­du, kad da­bar­ti­nė­je sis­te­mo­je kaž­kas ne­vei­kia. Ne­ti­kiu, kad vi­siš­kai nė­ ra žai­dė­jų, ypač jau­nų, ku­rie žais­tų aukš­tes­nio ly­gio klu­buo­se. Lie­tu­va tu­ri ga­bių vai­ki­nų, ku­rie yra grei­ ti ir at­le­tiš­ki – tai šiuo­lai­ki­nia­me fut­bo­le la­bai svar­bu. Da­bar­ti­nia­ me fut­bo­lo pa­sau­ly­je kon­ku­ren­ci­ ja yra mil­ži­niš­ka, su­ka­si di­džiu­liai pi­ni­gai. Tai nu­le­mia, kad klu­buo­ se dir­ba aukš­to ly­gio spe­cia­lis­tai ir jie pri­va­lo dirb­ti la­bai efek­ty­viai.

Vi­sos vi­du­ti­nės fut­bo­lo vals­ty­bės anks­čiau ar vė­liau su­lau­kia me­tų, kai atei­na stip­ri žai­dė­jų kar­ta ir taip pat žai­džia aukš­čiau­siu ly­giu, kaip da­bar bos­niai“, – kal­bė­jo bu­vęs il­ ga­me­tis rink­ti­nės gy­nė­jas.

17

šeštadienis, rugsėjo 1, 2012

sportas Iš­ko­vo­jo ­ me­da­lius

A.Inies­ta – ­ ge­riau­sias

Z.Send­riū­tė – 6-ojo­je vie­to­je

Ka­za­nė­je (Ru­si­ja) su­reng­ta­me Pa­sau­lio stu­den­tų bai­da­rių ir ka­no­jų irk­la­vi­mo čem­pio­na­te si­dab­ro me­da­lius iš­ko­vo­jo Ig­ nas Na­va­kaus­kas (vien­vie­tė bai­da­rė) bei Ri­čar­das Nek­rio­ šius ir And­re­jus Olij­ni­kas (po­ ri­nė dvi­vie­tė bai­da­rė), o bron­ zą – R.Nek­rio­šius (vien­vie­tė bai­da­rė).

Ge­riau­siu 2011–2012 m. se­zo­ no Eu­ro­pos fut­bo­li­nin­ku pa­ gal Eu­ro­pos fut­bo­lo aso­cia­ci­ jų są­jun­gos (UE­FA) ver­si­ją iš­ rink­tas „Bar­ce­lo­nos“ ir Is­pa­ ni­jos rink­ti­nės sau­gas And­ re­sas Inies­ta (nuo­tr.). Jis nu­ kon­ku­ra­vo ar­gen­ti­nie­tį Lio­ne­ lį Mes­sį ir po­rtu­ga­lą Cris­tia­no Ro­nal­do.

Švei­ca­ri­jo­je įvy­ku­sio­se Tarp­ tau­ti­nės leng­vo­sios at­le­ti­kos fe­de­ra­ci­jos (IAAF) „Dei­man­ ti­nės ly­gos“ se­ri­jos var­žy­bo­ se „Weltk­las­se Zürich“ Zi­nai­ da Send­riū­tė (nuo­tr.) nu­me­tė dis­ką 60,02 m ir užė­mė 6-ąją vie­tą. Per­ga­lę šven­tė olim­pi­nė čem­pio­nė kroa­tė Sand­ra Per­ ko­vič – 63,97 m.

at­viais

Komentaras

For­ma­tas 2014 m. pa­sau­

lio fut­bo­lo čem­ pio­n a­t o fi­n a­ lo tur­ny­ras vyks Bra­zi­li­jo­je bir­že­lio 12–liepos 13 d.

Vla­di­mi­ras Ro­ma­no­vas „Hearts“ klu­bo sa­v i­n in­kas

S

E u ­r o ­p o s

zo­n o­j e 53 rink­ti­nės de­ vy­nio­se gru­pė­se var­žy­sis dėl 13 ke­ lia­la­pių, at­ran­ka truks nuo 2012 m. rug­sė­jo 7-osios iki 2013 m. spa­lio 15osios. Į fi­na­lo tur­ny­rą iš Eu­ro­pos zo­ nos iš kar­to pa­teks gru­pių nu­ga­lė­to­ jai. Aš­tuo­nios ant­rą­sias vie­tas užė­ mu­sios ko­man­dos bus su­skirs­ty­tos į ke­tu­rias po­ras ir 2013-ųjų lapk­ri­čio 15 ir 19 d. kau­sis dėl li­ku­sių ke­tu­rių ke­lia­la­pių.

Af­ri­kai tie­sio­giai ati­teks pen­ki ke­

lia­la­piai į fi­na­li­nį eta­pą, Pie­tų Ame­ ri­kai – ke­tu­ri (iš­sky­rus šei­mi­nin­kę Bra­zi­li­ją), Azi­jai – ke­tu­ri, CON­CA­ CAF (Šiau­rės Ame­ri­kos ir Ka­ri­bų jū­ros ba­sei­nui) re­gio­nui – trys.

Dar dėl dvie­jų ke­lia­la­pių at­krin­

ta­mo­sio­se var­žy­bo­se kau­sis penk­ tą­ją vie­tą Pie­tų Ame­ri­kos ir Azi­jos tur­ny­ruo­se užė­mu­sios rink­ti­nės, o Okea­ni­jos zo­nos tur­ny­ro nu­ga­lė­to­ ja ko­vos su ket­vir­tą­ją vie­tą CON­CA­ CAF zo­no­je užė­mu­sia eki­pa.

Grės­mė: D.Temp­le­to­no įvar­tis „Li­ver­pool“ ko­man­dai bu­vo smū­gis že­miau juos­tos.

„Hearts“ įbau­gi­no gran­dą iš Li­ver­pu­lio Ma­rius Bag­do­nas

Aukš­tyn ir že­myn At­ran­ka į 1994 m. pa­sau­lio čem­

pio­na­tą. 1993 m. Se­vi­li­jo­je: Ispani­ ja–Lietuva 5:0 (vy­riau­sia­sis tre­ne­ris A.Liu­bins­kas), 1993 m. Ko­pen­ha­go­ je: Danija–Lietuva 4:0 (vyr. tre­ne­ris A.Liu­bins­kas).

At­ran­ka į 2002 m. pa­sau­lio čem­

pio­na­tą. 2000 m. Kau­ne: Lietuva– Gruzija 0:4 (vyr. tre­ne­ris S.Stan­kus), 2000 m. Kau­ne: Lietuva–Vengrija 1:6 (vyr. tre­ne­ris J.Kve­da­ras), 2001 m. Tries­te: Italija–Lietuva 4:0 (vyr. tre­ne­ris B.Zel­ke­vi­čius), 2001 m. Kau­ ne: Lietuva–Italija 0:0 (vyr. tre­ne­ris B.Zel­ke­vi­čius).

At­ran­ka į 2006 m. pa­sau­lio čem­

pio­na­tą. 2004 m. Šar­le­rua: Belgija– Lietuva 1:1 (vyr. tre­ne­ris A.Liu­bins­ kas), 2004 m. Vil­niu­je: Lietuva–Ispa­ nija 0:0 (vyr. tre­ne­ris A.Liu­bins­kas), 2005 m. Vil­niu­je: Lietuva–Belgija 1:1 (vyr. tre­ne­ris A.Liu­bins­kas).

At­ran­ka į 2010 m. pa­sau­lio čem­

pio­na­tą. 2008 m. Klu­že: Rumunija– Lietuva 0:3 (vyr. tre­ne­ris J.Cou­cei­ ro), 2008 m. Ma­ri­jam­po­lė­je: Lietu­ va–Austrija 2:0 (vyr. tre­ne­ris J.Cou­ cei­ro), 2009 m. Tof­ti­re: Fa­re­rų salos– Lietuva 2:1 (vyr. tre­ne­ris J.Cou­cei­ro), 2009 m. Ma­ri­jam­po­lė­je: Lietuva–Ser­ bija 2:1 (vyr. tre­ne­ris J.Cou­cei­ro).

„Scan­pix“ nuo­tr.

pe­cia­l iai skri­dau į Li­ver­pu­ lį ste­b ė­t i šių rung­t y­n ių ir ne­nu­si­v y­l iau. Ti­kė­jau, kad „Hearts“ tu­ri ga­li­my­bę įveik­ti „Li­ver­pool“ ko­man­dą, ku­ri dar ne­su­ si­for­ma­vu­si, bet ne­si­ti­kė­jau, kad ji nie­ ko ne­ga­lės pa­da­ry­ti.

Ang­l i­jos klu­bas iš­ly­g i­no rung­t y­n ių re­zul­ta­tą, kai įmu­šė at­si­tik­ti­n į įvar­t į, ku­rį ant­rą kar­tą bū­tų neį­ma­no­ma pa­ kar­to­t i: ka­muo­lys pra­sly­do tarp Ma­ riaus Ža­l iū­ko ko­jos, var­t i­n in­ko ran­ kos ir var­tų virps­to. „Hearts“ žai­dė pui­kiai. Edin­bur­go klu­ bo jau­ni­mas, tre­ne­rių šta­bas pa­ro­dė, kad jie mo­ka su­si­telk­t i ko­vai su ti­tu­ luo­tais var­žo­vais. Šios rung­t y­nės kė­lė di­de­l į su­si­do­ mė­ji­mą Eu­ro­po­je. Ta­č iau Lie­t u­vos ži­n iask­lai­da ei­l i­n į sy­k į vėl ne­pas­te­ bė­jo Edin­bur­go klu­bo ir tri­jų jo lie­tu­ vių – M.Ža­liū­ko, Ar­vy­do No­vi­ko­vo ir vy­r iau­sio­jo tre­ne­r io asis­ten­to Ed­ga­ ro Jan­kaus­ko.

Lie­tu­viš­ka­sis Edin­bur­go „Hearts“ klu­bas bai­gė ko­vas ant­ra­ja­me pa­ gal pa­jė­gu­mą Se­no­jo že­my­no fut­ bo­lo tur­ny­re – Eu­ro­pos ly­go­je, ta­ čiau le­gen­di­nis ang­lų „Li­ver­pool“ jau­nuo­sius var­žo­vus iš Ško­ti­jos pri­si­mins dar il­gai.

Sa­va­me „Ty­ne­cast­le“ sta­dio­ne ap­ mau­džiai pra­lai­mė­ję pir­mą­ją dvi­ ko­vą 0:1, Edin­bur­go fut­bo­li­nin­ kai at­sa­ko­ma­ja­me ma­če „An­field“ sta­dio­ne ko­vė­si iš pa­sku­ti­nių­jų. „Hearts“ stra­te­gas Joh­n as McGlyn­nas iš­te­sė­jo žo­dį – edin­ bur­gie­čiai su­žai­dė nuo­sta­bias rung­ty­nes ir nė aki­mir­kos ne­nu­si­ lei­do ti­tu­luo­tiems prie­ši­nin­kams.

Sa­vo šan­so Ško­ti­jos rep­re­zen­ tan­tai su­lau­kė 85-ąją mi­nu­tę. Po Da­vi­do Temp­le­to­no smū­gio iš maž­daug 20 m su­kly­do „Li­ver­ pool“ var­ti­nin­kas Pe­pė Rei­na.

Pers­va­ra 1:0 bū­tų lei­du­si „Hearts“ klu­bui žais­ti pra­tę­si­mą. Edin­bur­go fut­bo­li­nin­kai me­tė­si į nau­ją ata­ką, bet už jau­nat­viš­ką en­tu­ziaz­mą bu­ vo nu­baus­ti. 88-ąją min. Urug­va­ jaus rink­ti­nės ata­kų ly­de­ris Lui­sas Sua­re­zas iš la­bai ašt­raus kam­po pa­siun­tė ka­muo­lį į Ja­mie Mac­Do­ nal­do gi­na­mus var­tus ir iš­plė­šė „Li­ver­pool“ eki­pai ke­lia­la­pį į Eu­ ro­pos ly­gos gru­pių tur­ny­rą – 1:1.

Per le­m ia­m ą epi­zo­d ą „He­ arts“ ka­pi­to­nui Ma­riui Ža­liū­kui tik aki­mir­kos pri­trū­ko, kad jis su­stab­dy­tų urug­va­jie­tį. Vis dėl­ to lie­tu­vio pa­stan­gos ne­li­ko ne­ pas­te­b ė­tos. Pa­t i­k i­m ai rung­ty­ nia­vęs M.Ža­liū­kas bu­vo iš­rink­tas ge­riau­siu ma­čo žai­dė­ju. Ar­vy­ das No­vi­ko­vas rung­ty­nia­vo iki 85-osios min.

Ne­pai­sant ap­mau­daus pra­ lai­mė­ji­mo, „Hearts“ stra­te­gas J.McGlyn­nas džiau­gė­si sa­vo auk­ lė­ti­niais, me­tu­siais rim­tą iš­šū­kį Ste­ve­nui Ger­rar­dui ir ki­toms „Li­ ver­pool“ žvaigž­dė­ms. „Ati­da­vė­me daug jė­gų ir žai­dė­ me pui­kiai. Kai „An­field“ sta­dio­ne iš­si­ver­žė­me į prie­kį, jaus­mas bu­ vo ne­pa­kar­to­ja­mas. Gai­la, kad tai tru­ko taip trum­pai“, – ap­gai­les­ta­ vo stra­te­gas.

Tre­ne­rio nuo­mo­ne, jo jau­na ir am­bi­cin­ga ko­man­da įro­dė, kad ga­li kau­tis su aukš­čiau­sio ka­lib­ ro var­žo­vais. „Ma­nau, kad po to­ kio pa­si­ro­dy­mo „Hearts“ klu­ bu ga­li di­džiuo­tis vi­si. Nea­be­jo­ju, kad šios rung­ty­nės vi­siems mū­ sų vai­ki­nams bus pui­ki pa­tir­tis, o sal­džius dar­bo vai­sius pra­dė­si­ me raš­ky­ti jau ne­tru­kus“, – tei­gė J.McGlyn­nas. „Abe­jos rung­ty­n ės su „He­ arts“ bu­vo la­bai sun­kios. Lai­mė, kad ma­no žai­dė­jai su­ge­bė­jo tin­

Įver­ti­ni­mas: M.Ža­liū­kas (bal­ta ap­ran­ga) pri­pa­žin­tas ge­riau­siu at­sa­

ko­mų­jų „Li­ver­pool“ ir „Hearts“ rung­ty­nių žai­dė­ju.

ka­mai nu­si­teik­ti ir, net pra­lei­ dę įvar­tį, pa­de­monst­ra­vo­ ryž­ tą ir at­si­tie­sė­. „Hearts“ vai­ki­nai

AFP nuo­tr.

nu­si­pel­nė pa­gy­ri­mo“, – kal­bė­jo „Li­ver­pool“ stra­te­gas Bren­da­nas Rod­ger­sas.

18

šeštadienis, rugsėjo 1, 2012

sportas

Fe­de­ra­ci­ja ir aka­de­mi­ja – ko­le­gos Lie­tu­vos kū­no kul­tū­ros aka­de­mi­ja (LKKA) jau ki­tą sa­vai­tę ga­li tu­rė­ti nau­ją­jį kanc­le­rį. Rea­liau­sias pre­ten­den­tas ei­ ti šias pa­rei­gas – Lie­tu­vos krep­ši­nio fe­ de­ra­ci­jos (LKF) ge­ne­ra­li­nis sek­re­to­rius Min­dau­gas Bal­čiū­nas.

Ma­rius Bag­do­nas m.bagdonas@diena.lt

Kau­n e įsi­k ū­r u­s ios aukš­to­s ios uni­ver­s i­te­t i­n ės mo­k yk­l os se­n a­ tui to­k į pa­s iū­ly­m ą pa­tei­k ė jos rek­to­rius pro­f. ha­bil. dr. Al­ber­ tas Skur­vy­das. „Se­na­to po­sė­dis pla­nuo­ja­mas atei­nan­tį ket­vir­ta­die­nį. Per jį ir paaiš­kės, ar Min­dau­gas bus pa­ tvir­tin­tas uni­ver­si­te­to kanc­le­riu.

Kan­di­da­tą šioms pa­rei­goms tu­riu teik­ti aš. Ma­nau, kad M.Bal­čiū­ nas yra ge­riau­sias kan­di­da­tas. Tai – la­bai per­spek­ty­vus, da­ly­kiš­kas, su žmo­nė­mis leng­vai bend­rą kal­ bą ran­dan­tis spe­cia­lis­tas. Jį pa­žįs­tu kaip mū­sų aka­de­mi­jos bu­vu­sį dės­ ty­to­ją. Tiek stu­den­tų, tiek aka­de­ mi­nės bend­ruo­me­nės at­si­lie­pi­mai bu­vo tik ge­riau­si. Min­dau­gas lai­ ko­si sa­vo žo­džio, ne­sto­ko­ja ryž­to ir verž­lu­mo“, – mū­sų dien­raš­čiui bū­si­mo­jo ko­le­gos sa­vy­bes var­di­jo A.Skur­vy­das.

Anot rek­to­riaus, uni­ver­si­te­ to kanc­le­ris rū­pin­sis uni­ver­si­te­to stra­te­gi­ne plėt­ra, inf­rast­ruk­tū­ra bei žmo­giš­ko­jo po­ten­cia­lo ug­dy­mu.

Eu­ro­po­je tarp­tau­ti­nes krep­ši­nio tre­ne­rio ma­gist­ro stu­di­jas, ku­rias krem­ta ir mū­sų rink­ti­nės krep­ši­ nin­kas Li­nas Klei­za. Šio LKF ir Kū­no kul­tū­ros aka­ de­mi­jos su­ma­ny­mo mas­tas ge­ro­ kai išau­go ir da­bar tai – tarp­tau­ ti­nis pro­jek­tas. LKKA pa­siū­ly­mas man ne­b u­vo ne­t i­k ė­t as, ne­m a­ž ai apie tai kal­b ė­j o­m ės ir dis­k u­t a­ vo­me.

Ma­nau, kad ga­lė­čiau bū­ti nau­din­gas ir fe­ de­ra­ci­jai, ir aukš­ta­ jai mo­kyk­lai.

– Koks aka­de­mi­jos auk­lė­ti­nių in­dė­lis į krep­ši­nio fe­de­ra­ci­jos veik­lą?

– Or­ga­ni­za­ci­niu po­žiū­riu LKF per pa­sta­ruo­sius ke­le­rius me­tus la­bai išau­go. Vyk­do­me daug įvai­rių ren­ gi­nių ir pro­jek­tų. Di­džiau­sias įro­ dy­mas – 2011-ųjų Eu­ro­pos krep­ ši­nio čem­pio­na­tas. Aka­de­mi­jos spe­cia­lis­tų in­dė­lis jį or­ga­ni­zuo­jant bu­vo tik­rai ne­ma­žas. Be­veik vi­ si or­ga­ni­za­ci­nio ko­mi­te­to na­riai, pra­de­dant va­do­vu Min­dau­gu Špo­ ku, yra išug­dy­ti ar­ba dar ir da­bar dir­ba LKKA.

„Į kanc­le­rio pa­rei­gas bu­vo pen­ ki kan­di­da­tai. Min­dau­gas įvei­kė rim­tus opo­nen­tus iš įvai­rių vers­lo bei vi­suo­me­ni­nių or­ga­ni­za­ci­jų. Jo pra­na­šu­mas bu­vo tas, kad jis la­bai ge­rai iš­ma­no spor­to pa­sau­lį, sėk­ min­gai va­do­vau­ja ša­lies krep­ši­nio fe­de­ra­ci­jai“, – kal­bė­jo LKKA rek­ to­rius. „Aka­de­mi­jos ir krep­ši­nio fe­de­ ra­ci­jos veik­los kryp­tys la­bai pa­na­ šios, esa­me ko­le­gos. Skir­tu­mas tik tas, kad vie­nos ins­ti­tu­ci­jos tiks­las – reng­ti spe­cia­lis­tus, va­dy­bi­nin­ kus, krep­ši­nio ir fi­zi­nio ren­gi­mo

– Ar LKF pre­zi­den­tas Ar­vy­das Sa­bo­nis ne­prieš­ta­ra­vo, kad im­ tu­mė­tės nau­jų pa­rei­gų?

– Pag­rin­di­nė ma­no dar­bų sri­tis fe­ de­ra­ci­jo­je – fi­nan­sa­vi­mo už­tik­ri­ ni­mas. Su LKF va­do­vais ta­rė­mės, kiek lai­ko ir jė­gų užim­tų dar­bas aka­de­mi­jo­je ir kaip tai ga­lė­tų at­ si­liep­ti fe­de­ra­ci­jai.

Jei pre­zi­den­tas Ar­vy­das Sa­bo­ nis ir LKF vyk­do­mo­jo ko­mi­te­to na­ riai ne­prieš­ta­raus, rim­tai svars­ty­ siu LKKA pa­siū­ly­mą. Ma­nau, kad ga­lė­čiau bū­ti nau­din­gas ir fe­de­ra­ ci­jai, ir aukš­ta­jai mo­kyk­lai. Tai – nau­jas ma­no gy­ve­ni­mo iš­šū­kis, bet jis la­bai pra­smin­gas.

M.Bal­čiū­nas – LKKA auk­lė­ti­nis, uni­ver­si­te­te pra­lei­dęs de­šimt me­ tų. Čia jis bai­gė ba­ka­lau­ro ir ma­ gist­ro stu­di­jas, ap­si­gy­nė dak­ta­ro di­ser­ta­ci­ją.

Bend­ra­dar­bia­vi­mas: M.Bal­čiū­no tei­gi­mu, LKF ir LKKA ren­gia vis dau­

giau bend­rų pro­jek­tų.

tre­ne­rius, ki­tos – kuo efek­tyviau iš­nau­do­ti su­kur­tą pro­duk­tą. Jau sep­ty­ne­rius me­tus dir­bu krep­ši­ nio fe­de­ra­ci­jo­je. Per tą lai­ko­tar­pį pa­ma­čiau ne­ma­žai erd­vės abie­jų ins­ti­tu­ci­jų po­žiū­rių į spor­to spe­ cia­lis­tų ren­gi­mą su­vie­no­di­ni­mui“, – tei­gė M.Bal­čiū­nas.

Vytauto Petriko nuotr.

– Ar jums bu­vo ne­ti­kė­tas LKKA rek­to­riaus pa­siū­ly­mas?

– pa­klau­sė­me LKF ge­ne­ra­li­nio sek­re­to­riaus.

– Krep­ši­nio fe­de­ra­ci­ja su LKKA ren­gia vis dau­giau bend­rų pro­jek­ tų. Pa­vyz­džiui, Ang­li­jos Vor­čes­te­ rio uni­ver­si­te­tas siū­lo pir­mą­sias

Olim­pi­niai vi­ce­čem­pio­nai įvei­kė Eu­ro­pos čem­pio­nus Ro­mas Po­de­rys r.poderys@diena.lt

Lon­do­ne vyks­tan­čio­je XIV pa­ro­ lim­pia­do­je ant­rą­ją pe­rga­lę iš ei­lės iš­ko­vo­jo Lie­tu­vos ak­lų­jų rie­du­lio (gol­bo­lo) rink­ti­nė.

Pe­k i­n o pa­ro­l im­p ia­d os vi­ce­č em­ pio­n ai mū­s ų ša­l ies spor­t i­n in­ kai 10:0 (8:0) su­triuš­ki­no Eu­ro­ pos čem­p io­n ę Suo­m i­jos eki­p ą.

Gen­r i­k as Pav­l iu­k ia­n e­c as pel­ nė 5 įvar­čius, Ar­vy­das Juch­na – 3, Sau­lius Leo­na­vi­čius ir Ma­rius Zi­bo­lis – po 1.

Pir­mo­jo­je A gru­pės dvi­ko­vo­je Lie­tu­vos ko­man­da 11:1 pra­no­ko Di­ džio­sios Bri­ta­ni­jos at­sto­vus. Šian­ dien mū­siš­kiai iš­mė­gins jė­gas su bra­zi­lais, ku­rie va­kar 4:5 nu­si­lei­do 2008 m. pa­ro­lim­pia­dos bron­zos me­da­lių lai­mė­to­jams šve­dams.

Su­žai­dus po dve­jas rung­ty­nes, A gru­pė­je pir­mau­ja Lie­tu­vos ir Tur­ki­jos rie­du­li­nin­kai (po 2 per­ ga­l es), po vie­n ą ma­č ą lai­m ė­jo Šve­di­jos ir Bra­zi­li­jos at­sto­vai, nė vie­no – bri­tai ir suo­miai.

Leng­vo­s ios at­l e­t i­kos var­ž y­ bo­se 2011 m. pa­sau­lio čem­pio­nė klai­pė­die­tė Ra­mu­nė Ado­mai­tie­ nė į to­lį nu­šo­ko 4,67 m ir užė­mė

4-ąją vie­tą. Lie­tu­vės re­zul­ta­tas – jos as­me­ni­nis re­kor­das ir ge­res­nis nei bron­zos me­da­lį iš­ko­vo­ju­sios ki­nės Yuan­hang Cao (4,40 m), ta­čiau Ki­ni­jos leng­vaat­le­tės neį­ ga­lu­mo gru­pė – sun­kes­nė.

Pa­ro­lim­pia­dos čem­pio­ne ta­po ru­sė Mar­ga­ri­ta Gon­ča­ro­va – 4,84 m. Si­dab­ro me­da­lis įteik­tas uk­ rai­nie­tei Inai Stry­žak – 4,79 m. Šiandien startuos dar viena Lie­ tuvos lengvaatletė – rutulio stūmi­ mo varžybose dalyvaus 2011 m. pa­ saulio neįgaliųjų žaidynių (IWAS) čempionė raseiniškė Irena Permi­ nienė.

S4 vy­r ų neį­ga­l u­m o gru­p ės plau­ki­mo 50 m lais­vuo­ju sti­liu­ mi at­ran­kos var­žy­bo­se kau­nie­tis Kęs­tu­tis Sku­čas tarp 15 da­ly­vių užė­mė 13-ąją vie­tą – 52,13 sek. ir į fi­na­lą ne­pa­te­ko.

Lie­tu­vis ap­len­kė tik aust­ra­lą Gran­tą Pat­ter­so­ną – 55,49 sek. ir mek­si­kie­tį Ar­nul­fą Cas­to­re­ną – 1 min. 03,27 sek. Ge­riau­sią re­zul­ ta­tą at­ran­kos eta­pe pa­sie­kė uk­ rai­nie­tis Es­ken­de­ras Mus­ta­je­vas – 38,77 sek.

Lie­tu­vos pa­ro­lim­pie­čiai jau at­ krei­pė dė­me­sį, kad vi­sos Lon­do­ no spor­to ba­zės, ku­rio­se var­žė­si XXX va­sa­ros olim­pi­nių žai­dy­nių

da­ly­viai, pui­kiai pri­tai­ky­tos neį­ ga­lie­siems.

Vie­nas or­ga­ni­za­ci­nio ko­mi­te­to di­rek­to­rių Chri­sas Holm­sas pa­ pa­sa­ko­jo, kad įvažos, lif­tai, tua­le­ tai, du­šo ir vo­nios kam­ba­riai bu­ vo įren­gia­mi iš anks­to at­si­žvel­gus į neį­ga­lių­jų po­rei­kius.

Vi­sas olim­p i­n is kai­m e­l is pa­ ro­l im­p ie­č iams nuo rugp­j ū­č io 13-osios bu­vo per­tvar­ky­tas per sa­vai­t ę. Lon­d o­n o olim­p i­n ia­m e sta­dio­ne ir ki­to­se are­no­se pa­di­ din­tas vie­tų skai­čius neį­ga­lių­jų ve­ž i­m ė­l iams, ak­l ie­s iems įreng­ ta dau­giau sta­cio­na­rių gar­so in­ for­ma­ci­jos cent­rų, kur­tie­siems – spe­cia­lių vaiz­do ek­ra­nų.

21

įvartį per dvejas rungtynes jau pelnė Lietuvos aklųjų riedulio rinktinės žaidėjai.

Sėk­mė: Lon­do­no pa­ro­lim­pia­do­je R.Ado­mai­tie­nė pa­ge­ri­no as­me­ni­nį

šuo­lių į to­lį re­kor­dą.

19

šeštadienis, rugsėjo 1, 2012

22p.

Saulėtoje Tro­pė­joje ita­lai apie ma­fi­ją kal­ba ne­no­riai.

Gy­ve­ni­mo ka­rū­na – dei­man­ti­nė san­tuo­ka Vil­nie­čiams Vy­tau­ tui Ažu­ši­liui ir jo žmo­nai Onai gy­ve­ ni­mas ne­pa­šykš­tė­ jo iš­ban­dy­mų. Juos at­lai­kiu­si po­ra – iki šiol kar­tu. Dei­man­ti­ nė Ažu­ši­lių san­tuo­ ka va­kar bu­vo įre­ gist­ruo­ta Vil­niaus san­tuo­kų rū­muo­se, o Šv. Ra­po­lo baž­ ny­čio­je po­ra at­ nau­ji­no san­tuo­kos įža­dus.

jei­gu žmo­ nės my­li vie­ nas ki­tą, tai ir gy­ve­ na kar­tu. be mei­lės, rei­ kia dar ir pa­ si­ti­kė­ji­mo, su­ta­ri­mo, pa­gar­bos – kad gy­ve­ni­ mą ga­lė­tum kal­ti ran­ ka ran­kon, o sun­kią va­ lan­dą at­si­ rem­ti vie­nas į ki­tą.

Lai­ma Že­mu­lie­nė l.zemuliene@diena.lt

Ple­ve­no ge­ras jau­du­lys

Ra­šy­to­jas V.Ažu­ši­lis sa­ko, kad 60 bend­ro gy­ve­ni­mo me­tų pra­lė­kė kaip vie­na die­na. Ona – rea­ly­bės šou „Lietuvos perlai. Šauniausios damos rinkimai“ ant­ro­sios vie­tos lai­mė­to­ja – pa­dė­tį ban­do su­švel­ nin­ti: „Kaip še­šios die­nos.“ Dei­man­ti­nių ves­tu­vių iš­va­ka­ rė­se „Vil­niaus die­nos“ žur­na­lis­ tai ap­si­lan­kė pui­kia­me ir erd­via­ me Ažu­ši­lių na­me ne­to­li mies­to cent­ro. Kai čia su­va­žiuo­ja vai­kai, anū­kai ir proa­nū­kiai, nuo šur­mu­ lio kil­no­ja­si sto­gas. Jau­nys­tė­je Vy­ tau­tas sva­jo­jo ra­šy­ti, Ona – pieš­ti.

Ta­čiau gy­ve­ni­mas taip su­si­klos­tė, kad abu ta­po eko­no­ mis­tais.

20

Šven­tė: va­kar Ažu­ši­liai iš­kil­min­gai at­nau­ji­no san­tuo­kos įža­dus.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

20

šeštadienis, rugsėjo 1, 2012

Gy­ve­ni­mo ka­rū­na – dei­man­ti­nė san­tuo­ka Prieš ves­tu­ves 83 me­ 19 tų Vy­tau­tą ir ke­liais me­tais jau­nes­nę Oną slė­gė dau­gy­

bė rū­pes­čių: kaip vis­kas bus, ar vi­ si bus pa­ten­kin­ti? O kur dar dra­bu­ žiai, gro­žio sa­lo­nas? O.Ažu­ši­lie­nė ne­no­rė­jo at­ro­dy­ti pra­sčiau kaip rea­ly­bės šou Tau­jė­nų dva­re, to­dėl šven­tei įsi­gi­jo dvi su­kne­les: aly­vi­ nę ce­re­mo­ni­joms, švie­siai mė­ly­ną – po­ky­liui.

Abi duk­te­rys ir anū­kai ra­mi­ no: „Be pa­ni­kos. Vis­kas bus ge­ rai.“ Jie no­rė­jo, kad bū­tų su­reng­ ta ši šven­tė, tė­vams bei se­ne­liams ne­pa­šykš­tė­jo staig­me­nų. Dei­man­ ti­nių ves­tu­vių puo­ta įvy­ko „Stik­ lių“ res­to­ra­ne.

Nuo­pel­nus pri­ski­ria žmo­nai

Į dei­man­ti­nę san­tuo­ką Ažu­ši­lius at­ve­dė mei­lė. Anot Onos, jei­gu žmo­nės my­li vie­nas ki­tą, tai ir gy­ ve­na kar­tu. Tai tu­ri įta­kos ir svei­ ka­tai, ir nuo­tai­kai. Vy­tau­tas žmo­ną pa­pil­dė, kad, be mei­lės, rei­kia dar ir pa­si­ti­kė­ji­mo, su­ta­ri­mo, pa­gar­ bos – kad gy­ve­ni­mą ga­lė­tum kal­ti ran­ka ran­kon, o sun­kią va­lan­dą at­ si­rem­ti vie­nas į ki­tą. O rem­tis vie­ nam į ki­tą jiems rei­kė­jo dau­gy­bę kar­tų – dėl „blo­gų“ biog­ra­fi­jų su­ tuok­ti­niai daž­nai bū­da­vo at­lei­džia­ mi iš dar­bo. „Nep­riė­mė nei ma­nęs į aukš­tą­ją mo­kyk­lą dėl biog­ra­fi­jos, nei Onu­ tės, nu­ma­ty­tos iš­trem­ti, ta­čiau pa­ bė­gu­sios nuo trem­ties. O ji no­rė­jo sto­ti į Dai­lės ins­ti­tu­tą“, – pa­sa­ko­ jo Vy­tau­tas.

Juo­du su­si­ti­ko ir su­si­pa­ži­no tuo­ met vei­ku­sia­me Vi­sa­są­jun­gi­nia­me nea­ki­vaiz­di­nia­me fi­nan­sų ins­ti­tu­ te. Abu įsto­jo į šio ins­ti­tu­to Vil­ niaus fi­lia­lą. Ta­čiau drau­gys­tė pra­ si­dė­jo ne iš kar­to.

Pri­si­mi­nus, kaip sau­sio 5-ąją, po jo var­da­die­nio va­ka­ro, au­to­bu­ sų sto­te­lė­je pir­mą kar­tą pa­si­bu­čia­ vo su bū­si­mą­ja žmo­na, V.Ažu­ši­liui net aša­ra iš­tryš­ko. Tą šal­tą žie­mos va­ka­rą pra­si­dė­ju­siai mei­lės is­to­ ri­jai, vė­liau su­tvir­tin­tai san­tuo­ka,

te­ko at­lai­ky­ti ne­ma­žai iš­ban­dy­mų.

Apie to­kį na­mą, ko­kia­me gy­ve­na da­bar, Ažu­ši­liai ga­lė­jo tik pa­sva­ jo­ti. Jau­nai šei­mai daug ko trū­ko, ta­čiau, Onos nuo­mo­ne, ma­te­ria­ li­niai ne­pri­tek­liai šei­mą tik dar la­ biau su­bu­ria. „Sun­kiau­sia bu­vo, kad mus stum­ dė iš dar­bo į dar­bą. Oi, kiek kar­tų dėl tos biog­ra­fi­jos ji bu­vo at­leis­ta, – pa­de­ja­vo Vy­tau­tas. – Ir ma­ne gai­ nio­jo iš vie­no dar­bo į ki­tą.“ V.Ažu­ši­lis su­sio­rien­ta­vo, kad tiems gai­nio­ji­mams ga­li­ma at­ si­spir­ti moks­lu. Vy­ras ap­si­gy­nė bu­hal­te­ri­nės ap­skai­tos kan­di­da­ to di­ser­ta­ci­ją. Vė­liau įgi­jo fi­nan­sų sri­ties ha­bi­li­tuo­to dak­ta­ro laips­nį, ga­vo pro­fe­so­riaus var­dą. „Vi­sa tai – Onu­tės dė­ka. Ji at­si­ da­vu­siai au­gi­no vai­kus, bui­ties rū­ pes­čius pri­siė­mė ant sa­vo pe­čių, o aš dirb­da­vau prie di­ser­ta­ci­jų, – pa­ sa­ko­jo V.Ažu­ši­lis. – Be­ne nuo 1973 m. pra­dė­jau dirb­ti Liau­dies ūkio spe­cia­lis­tų to­bu­li­ni­mo­si ins­ti­tu­ te. Bu­vau Aps­kai­tos ir fi­nan­sų ka­ ted­ros ve­dė­jas 17 me­tų. Ta­čiau tai – di­des­nis Onu­tės nuo­pel­nas nei ma­no.“ „Oi ne, – už­pro­tes­ta­vo O.Ažu­ši­ lie­nė. – Rei­kė­jo ir ga­bu­mų, ir ta­len­ to, ir už­si­spy­ri­mo. At­si­me­nu, stu­ di­jų lai­kais aukš­to­sios ma­te­ma­ti­kos eg­za­mi­no mū­sų kur­so stu­den­tės nė­jo lai­ky­ti – bi­jo­jo. O jis nuė­jo. Ir iš­lai­kė. Jau pir­mai­siais moks­lo me­ tais pa­ste­bė­jau, kad Vy­tau­tas – ne tik gra­žus, bet ir ga­bus.“ Fi­nan­si­nin­kas nuo 15 me­tų

Ažu­ši­liai užau­gi­no dvi duk­te­ris – Snai­gę ir Ra­mu­nę. Pa­gal iš­si­la­vi­ ni­mą jos, kaip ir tė­vai, – eko­no­ mis­tės. Snai­gė su­si­lau­kė dvy­nių Vy­tau­to ir Au­ri­mo, o Ra­mu­nė – Ei­gir­do. „Mū­sų vai­kai – vien duk­te­rys, o anū­kai – vien ber­niu­kai, – po­kšta­ vo Ažu­ši­liai. – Ta­čiau proa­nū­kių yra ir ber­niu­kų, ir mer­gai­čių.“ Są­jū­džio lai­kais V.Ažu­ši­lis įkū­rė sa­va­ran­kiš­ką moks­lo ir mo­ky­mo

cent­rą bu­hal­te­rių dar­bui to­bu­lin­ti.

Tai bu­vo star­to aikš­te­lė į pri­va­čio­ jo vers­lo van­de­nis. Vė­liau tą vers­lą pe­rė­mė vai­kai ir anū­kai. „O aš Ei­gir­dą iš­mo­kiau dirb­ ti kom­piu­te­riu fi­nan­si­nin­ko dar­ bą, – pa­pil­dė Ona. – Vy­tau­to įmo­ nė­je kom­piu­te­ri­za­vau bu­hal­te­ri­nę ap­skai­tą, o per va­sa­ros ato­sto­gas priim­da­vo­me dirb­ti Ei­gir­dą. Jo mo­ ti­na Ra­mu­nė ta­da stu­di­ja­vo Pra­ ho­je, Ei­gir­dui ga­lė­jo bū­ti apie 15 me­tų. Man bu­vo bai­su, kad jis at­ si­durs gat­vė­je su paaug­lių kom­pa­ ni­ja. Kom­piu­te­ris jam la­bai pa­ti­ko.

Už tas pa­mo­kas Ei­gir­das man la­bai dė­kin­gas.“ Ei­gir­das su­kū­rė šei­mą su es­te ir gy­ve­na Ta­li­ne. Dir­ba be­ne de­šim­ ty­je vers­lo sri­čių. Jo vai­kai – Ažu­ši­ lių proa­nū­kiai – kal­ba es­tiš­kai, lie­ tu­viš­kai ir ru­siš­kai.

Jau pir­mai­siais moks­lo me­tais pa­ ste­bė­jau, kad Vy­tau­ tas – ne tik gra­žus, bet ir ga­bus.

Pra­si­dė­jo ant­ra­sis kvė­pa­vi­mas

O.Ažu­ši­lie­nė sa­kė, kad di­džiau­sias jos po­mė­gis – šei­ma. Jai ati­duo­ta vi­sa jau­nys­tė, dip­lo­mai.

Iš tik­rų­jų užau­gi­nus duk­te­ris, su­si­lau­kus anū­kų, įsi­kraus­čius gy­ ven­ti į pui­kų na­mą, mo­te­riai pra­ si­dė­jo tar­si ant­ra­sis kvė­pa­vi­mas.

Ji su­si­ra­do dau­gy­bę po­mė­gių: ket­ ve­rius me­tus lan­kė Lo­ty­nų Ame­ri­ kos li­ni­ji­nius šo­kius, jo­gą. Da­ly­va­vo TV3 te­le­vi­zi­jos pro­jek­te „Lie­tu­vos per­lai. Šau­niau­sios da­mos rin­ki­ mai“. Sep­ty­ne­rius me­tus lan­ko taiči tre­ni­ruo­tes.

Pas­ta­ruo­ju me­tu kiek­vie­ną ry­ tą gar­baus am­žiaus mo­te­ris sku­ba į taiči tre­ni­ruo­tes prie Bal­to­jo til­to.

Ke­lio­nė iš na­mų pės­čio­mis trun­ka 25 mi­nu­tes. Rug­sė­jo 9-ąją „Sie­

Akib­rokš­tas: „Ar ga­li bū­ti, kad 60 san­tuo­kos me­tų pra­bė­go kaip vie­na di

mens“ are­no­je gru­pė pa­de­monst­ ruos sa­vo nu­me­rius. „Taiči – tai Ry­tų ko­vos me­nų pa­grin­du pri­tai­ky­ta svei­ka­tin­gu­ mo mankš­ta, ku­ri lei­džia pa­mirš­ ti ke­lią į po­lik­li­ni­ką. Va­sa­rą mū­sų mo­ky­to­jas grį­žo iš Ki­ni­jos, dir­ba­me pa­gal nau­ją pro­gra­mą. To­kia mu­ zi­ka, to­kie su­ki­nu­kai, tie­siog šo­kio ele­men­tai!“ – taiči ža­vė­jo­si ener­gi­ ja spin­du­liuo­jan­ti O.Ažu­ši­lie­nė.

Mo­te­ris ke­lia­si dar prieš sau­lė­te­ kį. Anot jos, nuo­sta­bu kel­tis prieš sau­lė­te­kį, dėl to gy­ve­ni­mas il­gė­ja.

Pu­sę sep­ty­nių ry­to gru­pė jau pra­ de­da mankš­tą. Vie­nuo­lik­tą mo­te­ ris grįž­ta na­mo vi­sa šla­pia. Kol iš­ si­mau­do, per­si­ren­gia, ant sta­lo jau ga­ruo­ja cu­ki­ni­jų bly­ne­liai, ku­riuos iš­ke­pa Vy­tau­tas.

V.Ažu­ši­lis šyp­so­jo­si: „Ry­tą nu­ ski­nu cu­ki­ni­ją ir ke­pu bly­ne­lius.

Veik­la: užau­gi­nus duk­te­ris, su­si­lau­kus anū­kų ir proa­nū­kių, mo­te­riai pra­si­dė­jo tar­si ant­ra­sis kvė­pa­vi­mas. Ji su­si­ra­do dau­gy­bę po­mė­gių ir vy­rui ne­dū­sau­ja ant pe­ties, kad liūd­na ir ne­

tu­ri ką veik­ti. Tad Vytautas gali atsidėti kūrybai.

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

21

šeštadienis, rugsėjo 1, 2012

ie­na?“ – ste­bi­si dei­man­ti­nes ves­tu­ves at­šo­kę Ažu­ši­liai.

Onu­tė grįž­ta iš taiči, o kep­tu­vė­je jau čirš­ka bly­ne­liai.“ „Ei­ti mie­go­ti bū­ti­nai rei­kia 22 val. O jei­gu yra lai­ko, ga­li­ma nu­ snūs­ti po­gu­lio – tai gro­žio mie­gas, – mo­te­riš­kas pa­slap­tis at­sklei­dė O.Ažu­ši­lie­nė. – Vi­są gy­ve­ni­mą da­ riau tik ge­rus dar­bus, nie­kam nie­ko ne­pa­vy­dė­jau. Ma­nau, kad ge­ri dar­ bai su­grįž­ta.“ Kol Ona pa­sa­ko­jo apie sa­vo po­ mė­gius, Vy­tau­tas švel­niai šyp­so­jo­ si, su mei­le žvelg­da­mas į dei­man­ti­ nę sa­vo nuo­ta­ką.

Ry­tą nu­ski­nu cu­ki­ ni­ją ir ke­pu bly­ne­ lius. Onu­tė grįž­ta iš taiči, o kep­tu­vė­je jau čirš­ka bly­ne­liai.

Sa­ve iš­ban­dė rea­ly­bės šou

Rea­ly­bės šou „Lie­tu­vos per­lai. Šau­niau­sios da­mos rin­ki­mai“ – at­ski­ras gar­baus am­žiaus su­lau­ ku­sios aris­tok­ra­tiš­kos iš­vaiz­dos O.Ažu­ši­lie­nės gy­ve­ni­mo pus­la­pis.

Iš 500 an­ke­tas už­pil­džiu­sių kan­di­ da­čių šou ren­gė­jai at­rin­ko 10 da­ly­ vių. Vis­kas vy­ko ne­to­li Uk­mer­gės esan­čia­me Tau­jė­nų dva­re.

Ta­čiau įsi­trau­ku­siai į rea­ly­bės šou mo­te­riai te­ko at­si­sa­ky­ti li­ni­ji­ nių šo­kių. Taiči, šo­kiai ir dva­ras – per di­de­lis krū­vis. „Kai iš­va­žia­vau į dva­rą, ten bu­ vau pus­me­tį – nuo rugp­jū­čio be­

veik iki Nau­jų­jų me­tų. Bū­da­vo, gy­ve­nam dva­re, ta­da trum­pam grįž­tam na­mo. Pas­kui vėl krau­na­ mės la­ga­mi­nus ir vėl va­žiuo­ja­me į dva­rą. Per tą pus­me­tį pa­ma­čiau tiek, kiek sa­vo gy­ve­ni­me ne­pa­ty­ riau. Bu­vo la­bai įdo­mu“, – džiau­ gė­si O.Ažu­ši­lie­nė.

Da­ly­vau­ti rea­ly­bės šou žmo­ną pa­ska­ti­no vy­ras, pa­ma­tęs per te­ le­vi­zo­rių rek­la­mą. Iš pra­džių Ona pa­ma­nė, kad ne­ver­ta. Ta­čiau po ke­lių die­nų, pa­ti iš­vy­du­si te­le­vi­ zo­riaus ek­ra­ne bė­gan­čią rek­la­mos ei­lu­tę, su­mąs­tė: „O ko­dėl ne­pa­ ban­dyt, ko­dėl neuž­pil­dyt tos an­ ke­tos?“ Duk­tė iš­spaus­di­no iš in­ ter­ne­to an­ke­tą, mo­ti­na ją už­pil­dė, įdė­jo fo­tog­ra­fi­jų ir iš­siun­tė nu­ro­ dy­tu ad­re­su.

Ir vie­ną die­ną į Ažu­ši­lių na­mų du­ris pa­si­bel­dė rea­ly­bės šou kū­ ry­bi­nė gru­pė. Ona bu­vo nu­fil­ muo­ta ir šo­kių aikš­te­lė­je, ir taiči tre­ni­ruo­tė­se. Ta­čiau kad ir ko kū­ ry­bi­nės gru­pės klaus­da­vo, ši ty­lė­ da­vo it van­dens į bur­ną pri­si­py­lu­ si. O kai re­ži­sie­riaus pa­klaus­da­vo, ar daug da­mų jau tu­ri at­rin­kę, šis at­sa­ky­da­vo: „Tu­riu tik vie­ną vie­ nin­te­lę.“ Gy­ve­ni­mas Tau­jė­nų dva­re pa­žė­rė daug staig­me­nų, džiaugs­mo, „ada­ tė­lių“ ir konf­lik­tė­lių. O.Ažu­ši­lie­nė iš­ko­pė į fi­na­lą – jai ati­te­ko ant­ro­ ji vie­ta. O Vy­tau­tas tar­si po­kšta­vo, kad vis­kas iš anks­to bu­vo nu­ma­ ty­ta: „Tu­riu pa­grin­do taip ma­ny­ ti. Ma­no ir duk­rų skam­bu­čiai bu­vo už­blo­kuo­ti. Pir­ma­die­nį, kai Onu­tė jau bu­vo na­mie, jos te­le­fo­nas pra­

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

pliu­po: „Da­ma dė­ko­ja už bal­są.“ Iš vi­so – 40 skam­bu­čių. Va­di­na­ si, šeš­ta­die­nį, per fi­na­lą, ji ne­ga­vo tų bal­sų.“ Tarp ro­ma­nų ir uo­gie­nių

O kuo už­sii­ma lais­va­lai­kiu san­tū­ ru­sis eko­no­mis­tas V.Ažu­ši­lis? Pas­ ta­ruo­sius 20 me­tų pa­grin­di­nis Vy­ tau­to po­mė­gis – ra­šy­mas. Kar­tą gu­lė­da­mas li­go­ni­nė­je jis skai­tė ro­ ma­ną po ro­ma­no. Ypač pa­ti­ko fan­ tas­ti­kos ir nuo­ty­kių ro­ma­nai. Ta­ da ir top­te­lė­jo min­tis: „Bet juk ir aš to­kį ga­lė­čiau pa­ra­šy­ti.“ Ir per tris mė­ne­sius li­go­ni­nė­je Vy­tau­tas į sto­rą są­siu­vi­nį „su­me­tė“ fan­tas­ti­ nį ro­ma­ną „Ro­ne­ta“. „Ten su­ra­šiau tar­si tu­ri­nį, ap­ma­ tus. Grį­žus na­mo, dar rei­kė­jo daug dirb­ti“, – pa­tiks­li­no. „Ro­ne­tą“ V.Ažu­ši­lis iš­lei­do sa­vo lė­šo­mis prieš dau­giau nei du de­ šimt­me­čius. Ro­ma­nas bu­vo toks po­pu­lia­rus ir grei­tai din­go iš kny­ gy­nų, kad jo lei­di­mą te­ko pa­kar­ to­ti dar du kar­tus. Ge­ro­kai vė­liau V.Ažu­ši­lis su­ži­no­jo, kad Ro­ne­tos var­du šei­ma iš Kur­šė­nų pa­va­di­no sa­vo duk­te­rį. Vie­no­je Kny­gų mu­ gė­je tė­vai ją, jau mer­gi­ną, pri­sta­ tė au­to­riui.

Ga­lu­ti­nai at­si­sa­kęs pri­va­čio­ jo vers­lo, V.Ažu­ši­lis pa­si­nė­rė į kū­ ry­bą. „Pra­dė­jau ra­šy­ti ro­ma­ną „Auk­ si­nis Sa­ka­las“ – iš­gul­džiau sa­vo gim­to­jo kai­mo is­to­ri­ją į ke­tu­ris to­ mus, – pa­sa­ko­jo Vy­tau­tas. – Iš vi­ so iš­lei­dau 25 kny­gas.“ V.Ažu­ši­lis su­kū­rė dar vie­ną fan­

Aris­tok­ra­tė: rea­ly­bės šou „Lie­tu­vos per­lai. Šau­niau­sios da­mos rin­ki­

mai“ – at­ski­ras gar­baus am­žiaus su­lau­ku­sios O.Ažu­ši­lie­nės gy­ve­ni­ mo pus­la­pis.

tas­ti­nį ro­ma­ną – „Dub­le­riai“. Jo plunks­nai pri­klau­so ir ro­ma­nai tri­ le­riai „Mo­ša“ bei „Ti­na“.

Vy­ras tiek įsi­trau­kė į ra­šy­mą, kad ne­be­li­ko lai­ko ki­tiems po­mė­giams. Žmo­na net bu­vo ne­pa­ten­kin­ta, kad per ma­žai dė­me­sio ski­ria jai. Ir vy­ ras nu­ta­rė „pa­si­tai­sy­ti“. Nau­jau­ sia­me kū­ri­ny­je – gy­ve­ni­mo ro­ma­ne „Per­lų da­ma“ – jis iš­dės­tė ne­trum­ pą žmo­nos gy­ve­ni­mo ke­lią.

Ki­ti po­mė­giai jį su­si­ra­do pa­tys.

Kai šią va­sa­rą Ona il­sė­jo­si prie Bal­ ti­jos jū­ros (dėl svei­ka­tos pro­ble­mų vy­ras ne­ga­li ke­liau­ti), Vy­tau­tui te­ ko im­tis šei­mi­nin­kys­tės. Vie­nin­te­ lis ab­ri­ko­so me­dis jų so­de tiek vai­ sių už­de­rė­jo, kad jis tik už gal­vos su­siė­mė. O kai ab­ri­ko­sai pra­dė­jo kris­ti ant že­mės, Vy­tau­tas pa­si­rai­ to­jo ran­ko­ves ir puo­lė vir­ti uo­gie­ nę. Grį­žu­si iš pa­jū­rio, žmo­na ra­do 60 stik­lai­nių ab­ri­ko­sų uo­gie­nės.

25

knygas per gyvenimą jau parašė Vytautas Ažušilis.

22

šeštadienis, rugsėjo 1, 2012

Sim­bo­lis: San­ta Ma­ria dell’Isola baž­ny­čia yra Tro­pė­jos vi­zi­ti­nė kor­te­lė.

Saulėtoje Tro­pė­joje ita­lai a Ko­ne 3000 me­tų gy­vuo­jan­tis vos ke­lių kvad­ra­ti­nių ki­lo­met­rų plo­to Ita­li­jos Tro­ pėjos mies­te­lis tu­ris­tus trau­kia kriš­to­li­nio žyd­ru­mo jū­ros pa­plū­di­miais ir tuo, kad se­ na­mies­tį ant aukš­to skar­džio nuo jū­ros ban­gų tes­ki­ria vos pus­šim­tis met­rų.

Lo­re­ta Ga­lu­baus­kie­nė l.galubauskiene@diena.lt

Pės­čio­mis iki vieš­bu­čio

Pipirai: aštrūs vietos prieskoniai gardina daugybę patiekalų.

Tie­sa, kad Ita­li­jo­je vieš­bu­čius rei­ kia rink­tis itin ap­dai­riai ir bū­ti pa­ si­ren­gu­siems ne­ti­kė­tu­mams, ir vėl pa­si­tvir­ti­no. Va­di­na­mie­ji an­ti­ki­niai ita­liš­ki vieš­bu­tė­liai in­ter­ne­to sve­ tai­nė­se daž­nai pri­sta­to­mi pa­mirš­ tant pa­mi­nė­ti reikš­min­gas de­ta­les.

Na, kad ir tai, jog prie jų pri­va­žiuo­ ti... neį­ma­no­ma.

At­vy­kus į Tro­pė­ją ne­pa­dė­jo nei au­to­mo­bi­lio na­vi­ga­cijos sis­te­ma, nei že­mė­la­pis, nes ke­lio ženk­lai by­ lo­jo ką ki­ta – vi­sur įva­žiuo­ti drau­ džia­ma.

Su­kant ra­tus ap­link pa­ga­liau trū­ ko kant­ry­bė ir, pa­li­kus au­to­mo­bi­lį to­lė­liau, te­ko kiū­tin­ti iki ar­ti­miau­

sio vieš­bu­čio pės­čio­mis. Pa­si­ti­kęs ad­mi­nist­ra­ci­jos at­sto­vas šyp­so­da­ ma­sis pa­siū­lė pa­slau­gą – per se­na­ mies­tį pa­ly­dė­ti iki sa­vo vieš­bu­čio, o la­ga­mi­nus at­vež­ti tar­ny­bi­niu au­to­ mo­bi­liu, ku­ris, be­je, su daik­tais at­ vy­ko be­veik po va­lan­dos. Ieš­ko­ji­mo ir ap­si­gy­ve­ni­mo pro­ce­dū­ra tru­ko ko­ne dvi va­lan­das, nors pa­ts mies­ te­lis teu­ži­ma 3,6 kv. km plo­tą.

Įs­pū­din­gas se­na­mies­tis, siau­ros jau­kios gat­ve­lės, ve­dan­čios tie­siai ant jū­ros skar­džio, – vi­sa tai su­ ku­ria ne­pa­kar­to­ja­mai ža­vią ita­liš­ ką at­mos­fe­rą.

Pag­rin­di­nis sim­bo­lis, ta­pęs Tro­ pė­jos vi­zi­ti­ne kor­te­le, – San­ta Ma­ ria dell’Isola baž­ny­čia, be­ne­dik­ti­nų vie­nuo­lių pa­sta­ty­ta pa­kran­tė­je ant kal­vos. XII a. nor­man­diš­ko sti­liaus ar­chi­tek­tū­ros še­dev­ras prieš šimt­ me­tį bu­vo nu­nio­ko­tas že­mės dre­ bė­ji­mo, ta­čiau ir vėl at­sta­ty­tas.

Smė­lė­ti Ti­rė­nų jū­ros pa­plū­di­ miai ski­ria­si nuo ak­me­nin­gų prie Jo­ni­jos jū­ros. Dėl iš­skir­ti­nės gam­ tos gro­žio ne vie­nas jų pa­ten­ka tarp gra­žiau­sių­Eu­ro­po­je: vie­no­je pu­sė­ je ty­vu­liuo­ja kriš­to­li­nio skaid­ru­mo jū­ra, ki­to­je – skar­džiai.

Po­pu­lia­riau­sias pa­plū­di­mys Tro­ pė­jo­je – Ro­ton­da, esan­tis prie pat se­na­mies­čio, įsi­kū­ru­sio ant 60 m aukš­čio skar­džio: čia mėgs­ta­ma pa­ ly­dė­ti jū­ron be­si­lei­džian­čią sau­lę.

Pap­lū­di­miai – smė­lė­ti

Ka­ra­liau­ja pa­pri­kos ir svo­gū­nai

Tro­pė­ja – vie­nas se­niau­sių mies­te­ lių Ka­lab­ri­jos va­ka­ri­nė­je Vi­bo Va­ len­ti­jos pro­vin­ci­jo­je, Pie­tų Ita­li­jo­je, itin gau­siai lan­ko­ma tu­ris­tų vie­ta.

Ti­rė­nų jū­ros pa­kran­tė­je įsi­kū­ręs ku­ ror­tas gar­sus nuo se­no­vės ro­mė­nų im­pe­ri­jos lai­kų, pir­mą­kart pa­mi­nė­ tas V a. pr. Kr., o vi­du­ram­žiais bu­vęs svar­bus pre­ky­bos uos­tas.

Įp­ras­ta, kad prie jū­rų ply­tin­čio­se vie­to­vė­se ti­pi­niai pa­tie­ka­lai – žu­ vų, ta­čiau ne Ka­lab­ri­jo­je, nors ir ska­lau­ja­mo­je dvie­jų – Ti­rė­nų ir Jo­ ni­jos – jū­rų. Sa­ko­ma, kad net kaž­ ka­da čia vieš­pa­ta­vę grai­kai, įkū­rę sa­vo ko­lo­ni­jas, nors ir bu­vo žve­ jų tau­ta, mė­są mėg­da­vę val­gy­ti la­ biau nei žu­vis.

23

šeštadienis, rugsėjo 1, 2012

Vie­no­ je pu­sė­je ty­vu­liuo­ ja kriš­ to­li­nio skaid­ ru­mo jū­ ra, ki­to­ je – skar­ džiai.

Pri­pa­ži­ni­mas: Tro­pė­ja – vie­nas iš po­pu­lia­riau­sių Va­ka­rų Ka­lab­ri­jos ku­ror­tų.

Lo­re­tos Ga­lu­baus­kie­nės nuo­tr.

Ho­ri­zon­tas: nuo skar­džio at­si­ve­ria pui­kus vaiz­das į jū­rą.

apie ma­fi­ją kal­ba ne­no­riai Se­na­mies­čio res­to­ra­nė­liai, kur va­ka­rop sta­le­liai iš­ne­šami tie­siog ant grin­di­nio siau­ro­se gat­ve­lė­se po at­vi­ru dan­gu­mi, kvie­čia pa­ra­gau­ti įvai­rių kiau­lie­nos, avie­nos, jau­tie­ nos pa­tie­ka­lų. Tie­siog bū­ti­na pa­ ska­nau­ti keps­nių su ke­tu­rių sū­rių pa­da­žu – ita­lai juos ga­mi­na ne­pa­ kar­to­ja­mo sko­nio.

Mėgs­tan­tys ti­ra­mi­su Pie­tų Ita­li­ jo­je daž­niau­siai lie­ka nie­ko ne­pe­šę.

Itin karš­to­mis va­sa­ro­mis valgia­ raštyje jį ras­ti sun­ku – tai po­pu­lia­ ru šiau­rė­je, ta­čiau Tro­pė­jo­je ga­li­ ma pa­sma­li­žiau­ti ki­tu iš­skir­ti­niu ska­nės­tu – tar­tu­fo, ke­lių rū­šių le­ dų de­ser­tu su šo­ko­la­du.

Na, o svar­biau­sia, ko rei­kia ne­pa­ mirš­ti čia ap­si­lan­kius, – ypa­tin­gų­ jų ait­rių­jų pa­pri­kų ir sal­džių­jų rau­ do­nų­jų Tro­pė­jos svo­gū­nų ci­pol­la di Tro­pea, įtrauk­tų net į Sau­go­mų kil­ mės vie­tos ir geog­ra­fi­nių nuo­ro­dų re­gist­rą. Šie svo­gū­nai sko­niu tik­rai ski­ria­si nuo mums įpras­tų – neašt­ rūs ir la­bai ska­nūs. Be jų, sa­lo­tos ir mė­sos pa­tie­ka­lai gau­siai gar­di­na­ mi tra­di­ci­niais džio­vin­tais čiob­re­ liais, ku­rių ga­li­ma įsi­gy­ti net su­ve­ ny­rų par­duo­tu­vė­se.

Bū­ki­te bud­rūs: esa­te se­ka­mi!

Ita­li­jo­je par­duo­tu­vė­se neat­si­pa­ lai­duo­ki­te ir ne­sku­bė­ki­te iš­lėk­ti su pir­ki­niais, ne­pa­siė­mę pir­ki­mo kvi­ to. Fi­nan­sų po­li­ci­ja, au­to­mo­bi­liais

lė­tai va­ži­nė­jan­ti tu­ris­tų pil­no­mis gat­ve­lė­mis, nors ir at­ro­do ne­pas­ te­bi­mi, bet dir­ba sa­vo dar­bą: tik­ri­ na, ar par­da­vė­jas duo­da kvi­tą pir­ kė­jui. Taip sten­gia­ma­si ko­vo­ti su še­šė­li­niu vers­lu. Įdo­miau­sia, kad ne­pa­tei­kus pir­ ki­mo kvi­to bau­džia­mi abu: ir par­ da­vė­jas, ir pir­kė­jas, to­dėl ne­re­tai par­da­vė­jas tie­siog bruk­te įbru­ka kvi­tą pirkėjui į ran­ką.

Pak­lau­sus apie ma­ fi­ją, dau­gu­ma at­sa­ko juo­kais ar­ba sten­gia­ si pa­suk­ti po­kal­bį ki­ta link­me.

At­ro­do, Tro­pė­jo­je rū­pi­na­ma­ si ne tik eko­no­mi­ne tvar­ka, bet ir fi­nan­si­niu sau­gu­mu. Štai ma­ža­me cent­ri­nia­me ban­ke, įė­jus pro dvi­ gu­bas stik­li­nes lau­ko du­ris, šios už­si­da­ro, nu­ske­nuo­ja­ma, ar neį­ si­ne­ša­te gink­lo, ir tik tuo­met at­ si­ve­ria ant­ro­sios du­rys bei lei­džia įei­ti vi­dun.

Vi­sa tai ne­bū­tų keis­ta did­mies­ty­ je, bet mies­te­ly­je, tu­rin­čia­me ma­ žiau nei 7 tūkst. gy­ven­to­jų, at­ro­do la­bai neįp­ras­tai.

„Krikš­ta­tė­vio“ ak­to­riaus gim­ti­nė

Ma­žy­tė Tro­pė­ja tu­ri sa­vo žvaigž­ džių. Iš čia ki­lęs fut­bo­li­nin­kas ir ak­to­rius Ra­fas Val­lo­ne, vai­di­nęs gar­sia­ja­me fil­me „Krikš­ta­tė­vis 3“. Be­je, apie ma­fi­ją. Ne ma­žiau nei Si­ci­li­jos Co­sa Nost­ra, Ka­lab­ ri­jo­je gar­si or­ga­ni­zuo­ta gru­puo­tė ’Ndrang­he­ta. Pa­sau­lio laik­raš­čiai mir­ga in­for­ma­ci­ja apie jos juo­dus dar­bus, nors prieš ge­rą pus­me­tį ir bu­vo su­lai­ky­tas bo­sas.

Vie­ti­nių pa­klau­sus apie ma­fi­ ją, dau­gu­ma ar­ba at­sa­ko juo­kais, ar­ba sten­gia­si pa­suk­ti po­kal­bį ki­ ta link­me. Vis dėl­to vė­liau pra­si­ta­ ria­ma, kad, be vi­sa ko, kas­die­nia­ me gy­ve­ni­me ji ban­do kont­ro­liuo­ti van­dens tie­ki­mą ir šiukš­lių ve­ži­mo vers­lą. Tai iš tie­sų ak­tua­lu, juo­lab kai vi­są va­sa­rą re­gio­ną var­gi­na ko­ ne 40 laips­nių kait­ra.

Kur ga­li­ma pa­si­slėp­ti nuo ke­pi­ nan­čios Ka­lab­ri­jos sau­lės? Si­los kal­nuo­se! Šia­me na­cio­na­li­nia­me par­ke ita­lai ne tik mėgs­ta sli­di­nė­ti žie­mą, bet ir iš­ky­lau­ja vi­sus me­tus.

Nuo Tro­pė­jos iki jų – tik vie­na va­ lan­da va­žiuo­ti au­to­mo­bi­liu.

Va­sa­rą pa­ki­lus į dau­giau nei 1500 m aukš­tį, tem­pe­ra­tū­ra su­ma­ žė­ja be­veik 15 laips­nių ir aki­mir­ką pa­si­jun­ti tar­si Lie­tu­vo­je: kū­ną ap­ gau­bia ma­lo­ni gai­va, o prieš akis at­si­ve­ria mū­sų miš­kus pri­me­nan­ tys vaiz­dai.

Va­ka­rie­nė: ma­žo­se gat­ve­lė­se pri­sės­ti kvie­čia jau­kūs res­to­ra­nai.

24

šeštadienis, rugsėjo 1, 2012

„Tai – mei­lė. Sup­ran­ta­te, kas y Bu­vęs vie­nas gar­siau­sių Lie­tu­vos krep­ši­nin­kų, Dniep­ro­pet­rovs­ ko „Dnip­ro“ ko­man­dos vyr. tre­ne­ris Val­de­ma­ras Cho­mi­čius vis toks pat ener­gin­gas, emo­cin­gas. Ir la­bai lai­min­gas – jis ne­se­niai su­si­tuo­kė su my­li­mą­ja Ag­ne ir sva­jo­ja su­si­lauk­ti dvie­jų vai­kų.

Da­rius Sė­le­nis

d.selenis@diena.lt

– Val­de­ma­rai, šie­met ato­sto­gų bu­vo ma­žai?

– Trys die­nos. Iš­kart po olim­pia­ dos iš­vy­kau į Ni­cą. Iš ten – iš kar­ to į tre­ni­ruo­čių sto­vyk­lą Klai­pė­do­je.

Toks jau mū­sų gy­ve­ni­mas. Vis­kas ge­rai.

– Emo­ci­jos ap­ri­mo, po olim­ pia­dos praė­jo šiek tiek lai­ko.

Ar da­bar jau­čia­te nu­si­vy­li­mą dėl Lie­tu­vos krep­ši­nio rink­ti­ nės re­zul­ta­tų? Jūs bu­vo­te vie­ nas ne­sėk­min­gai pa­si­ro­džiu­ sios rink­ti­nės tre­ne­rių.

– Vis­ką įver­ti­nęs lo­giš­kai, vi­są lai­ ką bu­vęs su ko­man­da, ma­nau, kad vis­kas nor­ma­lu. Pa­te­ko­me į olim­ pi­nes žai­dy­nes, ten – tarp aš­tuo­nių stip­riau­sių ko­man­dų. Taip, pir­mą kar­tą ne­pa­te­ko­me į ket­ver­tu­ką.

Kai pen­ki pa­grin­di­niai žai­dė­jai trau­muo­ti, ne­ga­li žais­ti vi­sa jė­ga.

Jie ne­ga­li lai­mė­ti, at­si­duo­ti žai­di­ mui šim­tu pro­cen­tų.

Pau­lius Jan­kū­nas ne­ga­lė­jo lanks­ ty­ti ran­kos, Li­nas Klei­za žai­dė iš­ ti­nu­siu ke­liu, Re­nal­das Sei­bu­tis – su­ra­kin­tas, An­ta­nas Ka­va­liaus­kas – trau­muo­tas: dvi va­lan­das prieš var­žy­bas jį tam­pė, lei­do vais­tus, bet jis neat­si­ga­vo. Jo­nas Va­lan­čiū­ nas pa­si­tem­pė ko­ją.

To­kių si­tua­ci­jų ne­nu­ma­ty­si iš anks­to. Bet, ne­pai­sant vis­ko, vy­rai la­bai ge­rai ko­vė­si su Ru­si­ja ir mes ga­lė­jo­me lai­mė­ti. Nu­si­vil­ti ga­li ta­ da, kai esi stip­riau­sias, vi­si svei­ki, o tu pra­lai­mi.

– Prob­le­mų ir trau­mų neiš­ven­ gia nė vie­na ko­man­da. Lie­tu­va nu­ga­lė­jo tik Af­ri­kos ko­man­das, Tu­ni­są – itin ne­leng­vai. Ma­žo­ ka, tie­sa?

– Rung­ty­nių su Ru­si­ja si­tua­ci­ją jau aiš­ki­nau. Ar­gen­ti­na už mus bu­vo daug stip­res­nė, Pran­cū­zi­ja ir­gi ne silp­nes­nė. Ko­dėl ne­pa­gal­vo­ja­me, kad ga­li bū­ti už mus ir stip­res­nių? Jei bū­ tų bu­vę svei­ki Klei­za, Jan­kū­nas, Va­ lan­čiū­nas, su ru­sais bū­tu­me žai­dę į vie­nus var­tus. Po Ve­ne­sue­los bu­vo sun­ku at­si­gau­ti emo­ciš­kai. Kai grį­ žo­me, lei­do­me vy­rams pail­sė­ti, bet po to jau nuo pir­mų tre­ni­ruo­čių pa­ ju­to­me, kad mū­sų ly­de­riams ne­si­se­ ka, nė­ra to­kios ener­gi­jos, kaip prieš ikio­lim­pi­nį tur­ny­rą. Lai­mė­jo­me prieš ko­man­das, ku­rių su­dė­tis silp­nes­nė.

Ne­su­si­tuo­kę kar­tu gy­ve­nan­tys žmo­nės neap­sisp­ren­džia, ven­gia at­sa­ko­my­bės ir ne­ži­no, ko no­ri.

– Bet jūs vi­są lai­ką bu­vo­te mak­ si­ma­lis­tas ir ne­pa­tei­sin­da­vo­te pra­lai­mė­ji­mų.

– Kai žai­džiau „Žal­gi­ry­je“, kas­dien po tre­ni­ruo­tės at­lik­da­vau po 1000 me­ti­mų. Kai atei­da­vo var­žy­bų die­ na, kar­tais pel­ny­da­vau 20 taš­kų, o kar­tais – nė taš­ko. Nors steng­da­ vau­si ne ma­žiau nei per tre­ni­ruo­tes.

Kar­tais per ap­ši­li­mą pa­si­tem­pi pė­ dą. Žmo­nės iš ta­vęs ti­ki­si daug, bet ne­ži­no dau­ge­lio niuan­sų.

– Ru­si­jo­je dir­bo­te 13 me­tų. Da­ bar – Uk­rai­na. Jau­čia­te pa­si­kei­ ti­mą?

– Dir­bu ten, kur žmo­nės no­ri ko nors pa­siek­ti. Uk­rai­nos klu­bas pa­ na­šus į Liu­ber­cų „Triumf“. Ne­tu­ri di­de­lio biu­dže­to, bet tu­ri sa­vo išau­ gin­tus žai­dė­jus ir no­ri ko nors pa­ siek­ti. Ši po­li­ti­ka man pa­tin­ka.

– O žmo­giš­ką­ja pra­sme? Kur ge­riau?

– Uk­rai­no­je. Ge­res­ni žmo­nės. Jei­gu ko nors pa­klau­si, aiš­kins pus­va­ lan­dį, pa­tiks­lins, pa­dės. Mask­vo­ je vi­si sku­ba, bė­ga, nė­ra su kuo pa­ bend­rau­ti. Net ir per su­si­ti­ki­mus – mi­nu­tė, dvi ir vėl le­kia.

Be to, Uk­rai­no­je man la­bai pa­ tin­ka oras. Ten la­bai vė­ly­vas ru­duo ir anks­ty­vas pa­va­sa­ris. Ko­vo pra­ džio­je jau mau­džiau­si Dniep­re. Tuo me­tu jau sklei­džia­si žie­dai.

– Bet Mask­va ge­ro­kai ski­ria­si nuo vi­sos Ru­si­jos?

– Dir­bau ne tik Mask­vo­je – ir Per­ mė­je, Liu­ber­cuo­se. Ge­ri va­do­vai, ge­ri tre­ne­riai, so­li­dūs biu­dže­tai.

Per­mė, ku­rios anks­čiau vi­sai ne­pa­ ži­no­jau, su­ža­vė­jo. To­dėl, kad va­do­ vas sky­rė daug dė­me­sio krep­ši­niui.

Ka­za­nė – ir­gi ge­rai, bet ten sa­vi­tos tra­di­ci­jos, kul­tū­ra, ki­tas ti­kė­ji­mas.

Tai – Ru­si­jos mu­sul­mo­nų cent­ras.

– Dniep­ro­pet­rovs­ke yra ki­ taip?

– Jis pa­na­šus į Len­ki­jos mies­tus.

Cent­ras grįs­tas ak­me­ni­mis. Gy­ve­ nu cent­re, tri­jų kam­ba­rių bu­te. 10 mi­nu­čių nuo sa­lės. Nors man svar­ bu, kad bū­tų te­le­vi­zo­rius ir mie­ga­ ma­sis su lo­va.

– Gy­ve­na­te ne vie­nas?

– Su žmo­na. Ji la­bai pa­de­da, vi­sur su ma­ni­mi kar­tu. Ir ke­lio­nė­se, ir tre­ni­ruo­tė­se, ir rung­ty­nes ste­bi.

– Prieš jū­sų ato­sto­gas Ni­co­je bu­vo svar­bes­nis įvy­kis – ves­ tu­vės Las Ve­ga­se.

– Bu­vo vis­ko. Las Ve­ga­sas bu­vo po Ve­ne­sue­los.

– Ko­dėl nu­spren­dė­te su­si­tuok­ ti? Da­bar po­pu­lia­ru gy­ven­ti ne­ su­si­tuo­kus.

– To­dėl, kad jau­čiu vi­su­mą, pil­nat­ vę. Kai tai jau­ti, ne­gal­vo­ji, kad bū­ ti­na. Tu tik no­ri su­si­tuok­ti su tuo žmo­gu­mi ir kad jis bū­tų gre­ta. Su­ si­tuo­kęs pri­sii­mi dau­giau at­sa­ko­ my­bės.

– Kar­tą jau iš­si­sky­rė­te. Ne­bu­vo bai­su tuok­tis ant­rą­kart? Leng­ vai pa­si­ry­žo­te šiam žings­niui?

– Ži­no­ma, ne­bai­su! Ne­su­si­tuo­ kę kar­tu gy­ve­nan­tys žmo­nės neap­ sisp­ren­džia, ven­gia at­sa­ko­my­bės ir ne­ži­no, ko no­ri. Bet ne­ga­li lįs­ti į jų gy­ve­ni­mą. Vi­si tu­ri sa­vo gy­ve­ni­mus ir ne­ga­li ki­tiems pirš­ti sa­vo idė­jų.

Jiems ge­rai? Jų rei­ka­las. Mums ge­ rai taip.

Bendražygiai: aikštėje petys į petį kovoję V.Chomičius ir A.Sabonis

nuo krepšinio nenutolo – vienas dirba treneriu, kitas tapo Lietuvos krepšinio federacijos prezidentu. Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.

Įvykiai: nors vasara su krepšinio rinktine V.Chomičiui nebuvo pati sėkmin

– O kaip ma­no­te, kuo jūs su­ža­ vė­jo­te Ag­nę? Ener­gi­ja, darbš­ tu­mu, ak­ty­vu­mu, pro­tu?

– Ji apie ma­ne kaip krep­ši­nin­ką net ne­ži­no­jo. Kuo su­ža­vė­jau? Sa­kė, kad vy­riš­ku­mu, ener­gi­ja. Aki­mis.

– Ni­co­je pra­bė­go jū­sų tri­jų die­ nų me­daus mė­nuo, bet ko­dėl nu­spren­dė­te tuok­tis bū­tent Las Ve­ga­se?

– Las Ve­ga­sas – įdo­miau­sias ma­no ma­ty­tas mies­tas pa­sau­ly­je. Šia­me mies­te yra vi­sas pa­sau­lis. Ten ap­si­ lan­kau kiek­vie­nais me­tais. Bus ge­ra pro­ga ten švęs­ti ves­tu­vių me­ti­nes.

– Jums – 53 me­tai. Vy­rus, per­ ko­pu­sius 40-ies, ypač 50-ies me­tų ri­bą, ne­re­tai api­ma bai­ mė, stre­sas. Ne­jau­čia­te to?

– Nė­ra bai­mių. Esu ener­gin­gas, stip­rus, ak­ty­viai spor­tuo­jan­tis.

Da­rau tą pa­tį, kaip ir bū­da­mas 18 me­tų. Tik da­bar dar dau­giau dir­ bu ir tre­ni­ruo­juo­si. Gy­ve­ni­mas iš­ mo­ko vis­ko ir ne­rei­kia jo skirs­ty­ti da­li­mis. Gy­ve­nu taip, kiek lei­džia tu­ri­ma ener­gi­ja. Rei­kia gy­ven­ti šia die­na, nes ne­ži­nai, kas bus ry­toj.

– Kur su­ti­ko­te sa­vo mei­lę?

– Pas drau­gus prieš pen­ke­rius me­ tus.

– Ko gy­ve­ni­mas iš­mo­kė per 50 me­tų?

– Sup­ra­ti­mo. Apie vis­ką: blo­gį, gė­ rį, pa­gal­bą. Apie bet ką. Taip pat ir spor­te. Jei bū­tu­me su­pra­tin­gi, ne­ kil­tų to­kių klau­si­mų rink­ti­nei ir ne­ bū­tų tiek pyk­čio.

– Kuo jus su­ža­vė­jo Ag­nė?

– Tai – mei­lė. Sup­ran­ta­te, kas yra mei­lė? Ji ga­li bū­ti bet ko­kia. Es­mė – ne ža­ve­sys. Kai įsi­my­lė­si­te, pa­skam­ bin­ki­te ir pa­sa­ky­ki­te, kas yra mei­lė.

– Gal svars­tė­te, ko­dėl žmo­nės jau­čia tiek daug pa­vy­do, pa­ gie­žos?

– Ne­si­gi­li­nau. To ne­tu­riu. Ap­kal­ bos? Gy­ve­ni­mas mo­ko, kad kuo

dau­giau klau­sy­si ap­kal­bų, ko­men­ ta­rų, tuo bus sun­kiau ir blo­giau. Po lai­mė­tų rung­ty­nių vi­si yra drau­gai, ne­šio­ja ant ran­kų, o kai pra­lai­mi – iš­kart tam­pi toks ir anoks. Aš sie­ lo­je smar­kiai iš­gy­ve­nu kiek­vie­ną pra­lai­mė­ji­mą, nes rei­kia „per­si­ prog­ra­muo­ti“.

– Pa­me­na­te la­biau­siai neiš­nau­ do­tą gy­ve­ni­mo pro­gą ar grau­ žia­tės dėl ne­rea­li­zuo­tos sva­jo­ nės, pa­da­ry­tos klai­dos?

– Jei ga­lė­čiau grįž­ti, pra­dė­čiau žais­ ti krep­ši­nį ne 14, bet 6 me­tų. Dar ir da­bar no­riu žais­ti, gy­ven­ti krep­ši­ niu. O vi­sa ki­ta – la­bai ge­rai.

– Jū­sų gy­ve­ni­mas – kla­jo­nės po ki­tas ša­lis. Lie­tu­va – kaip tar­pi­ nė sto­te­lė. Atei­ty­je gy­ven­si­te ne Lie­tu­vo­je?

– Tik Lie­tu­vo­je! Tai – pa­ti nuo­sta­ biau­sia ša­lis. Pa­ma­ty­ti ki­tas ša­lis, pail­sė­ti – ma­lo­nu, įdo­mu. Bet vi­ sa­da no­riu grįž­ti į Lie­tu­vą. Ji sie­lai kaž­ko­kia ki­to­kia.

– Bet čia daug žmo­nių, kei­kian­ čių sa­vo ša­lį ir emig­ruo­jan­čių.

– Nes ne­tu­ri dar­bų ar­ba no­ri dau­ giau už­dirb­ti. Iš­va­žiuo­ja ne iš ge­ro gy­ve­ni­mo, bet vis tiek daug grįž­ta.

– Sa­ko­te, kei­čia­tės, ta­po­te to­le­ ran­tiš­kes­nis, bet emo­ci­jų ju­my­ se – tiek pat daug. Jei pri­reiks, vėl at­si­gul­si­te krep­ši­nio aikš­te­ lė­je ant grin­dų?

– Nors ir kiek­vie­ną die­ną. So­vie­ ti­niai lai­kai spor­tui ne­bu­vo to­kie bai­sūs, pa­ly­gin­ti su tuo, kas vyks­ ta da­bar. Anuo­met Mask­vai ne­bu­ vo po­li­tiš­kai nau­din­ga, kad lai­mė­

25

šeštadienis, rugsėjo 1, 2012

diena.lt/naujienos/laisvalaikis

yra mei­lė?“

Stu­di­jos to­li­mo­je ša­ly­je pri­ly­go jau­nys­tės elik­sy­rui Li­na Bie­liaus­kai­tė

l.bieliauskaite@diena.lt

Kam trenk­tis už tūks­tan­čių ki­lo­ met­rų, kad iš­mok­tum sve­ti­mos kal­bos, jei ga­li ei­ti į kur­sus ar sam­ dy­tis mo­ky­to­ją, ku­ris net atei­tų į na­mus? Nes taip įdo­miau!

Lau­kė dvi­gu­bas iš­šū­kis

ngiausia, liūdėti nebuvo kada – Valdemaro laukė vestuvės su išrinktąja Agne.

Klai­pė­die­tė žur­na­lis­tė, lei­dė­ja Zi­ta Tal­lat-Kelp­šai­tė, su­lau­ku­si pa­siū­ ly­mo pa­si­sem­ti ang­lų kal­bos ži­nių to­li­mo­jo­je Ka­na­do­je, ne­dve­jo­jo nė se­kun­dės. „Iš tie­sų ma­nęs lau­kė dvi­gu­bas iš­šū­kis – pir­ma, bu­vau vi­sai ne­si­ mo­kiu­si šios kal­bos, ant­ra – „ne­ drau­ga­vau“ su kom­piu­te­riais“, – šyp­so­jo­si pa­šne­ko­vė.

Pra­mok­ti ang­lų kal­bos tiek, kad ge­bė­tų su­si­šne­kė­ti, tri­kal­bio žur­ na­lo „Jū­ra-Mo­re-Sea“ re­dak­to­ rę pri­ver­tė gy­ve­ni­mas – mo­te­riai ten­ka daž­nai vyk­ti į už­sie­nio ko­ man­di­ruo­tes, da­ly­vau­ti tarp­tau­ti­ niuo­se ren­gi­niuo­se. Vie­na­me to­kių ji ir su­lau­kė ne­ti­kė­to pa­siū­ly­mo.

Ant ap­si­spren­di­mo svars­tyk­ lių pra­na­šu­mų lėkš­te­lės nu­gu­ lė ne vie­nas ar­gu­men­tas – ne tik ga­li­my­bė pa­si­ner­ti į vi­siš­kai nau­ją veik­lą, iš­mok­ti ką nors nau­ja, bet ir pa­tir­ti ne­kas­die­nių įspū­džių, pa­žin­ti sve­čią ša­lį.

Paš­ne­ko­vė ne­nei­gė, kad ne ma­ žiau int­ri­ga­vo ir pro­ga po dau­ge­ lio me­tų per­trau­kos vėl pa­si­jus­ ti stu­den­te.

Tomo Lukšio (BFL) nuotr.

tų „Žal­gi­ris“, bet „Žal­gi­ris“ ne­kart lai­mė­jo čem­pio­na­tą ir ne­bu­vo to­kių truk­dy­mų, ko­kie vyks­ta da­bar. To­ dėl rei­kia ko­vo­ti.

– Vis­ką val­do pi­ni­gai?

– Ne­mėgs­tu apie tai kal­bė­ti, bet tei­sė­jai tu­rė­tų bū­ti neut­ra­lūs.

– Ne­se­niai įsi­plies­kė Ša­rū­no Mar­čiu­lio­nio, Ri­mo Kur­ti­nai­ čio ir va­di­na­mo­jo de­šim­tu­ko ko­man­dos konf­lik­tas su Lie­tu­ vos krep­ši­nio fe­de­ra­ci­jos sek­ re­to­riu­mi Min­dau­gu Bal­čiū­nu.

Ku­rio­je ba­ri­ka­dų pu­sė­je esa­ te jūs?

– Ne­ma­tau jo­kio konf­lik­to. Kiek­ vie­nas ga­li pa­sa­ky­ti sa­vo nuo­mo­ nę. Bet jie ne­ži­no­jo, kas bu­vo prieš pa­sta­rą­sias rung­ty­nes, kiek trau­ mų, kiek žmo­nės bu­vo at­si­da­vę.

Aš dir­bau su la­bai daug tre­ne­rių.

Su Vla­du Ga­ras­tu, Jo­nu Kaz­laus­ku, An­ta­nu Si­rei­ka... Ne­bu­vo nė vie­no vel­tė­džio. Bu­vo ir la­bai ge­rų, ir blo­ gų die­nų. Bet vi­si tre­ne­riai bū­da­vo su­dir­ba­mi. Ko­kiu tiks­lu? Pa­sa­ky­ti sa­vo nuo­mo­nę yra vie­na, su­dirb­ti – kas ki­ta. To­dėl skau­du, kai trūks­ta pa­kan­tu­mo, su­pra­ti­mo, to­le­ran­ci­ jos. Žmo­nės tu­rė­tų iš pra­džių pa­ žvelg­ti į sa­ve. Ir tik po to te­gul su­ dir­ba ki­tus.

ži­no­siu, kas kan­di­da­tas. Bet ga­liu dirb­ti su vi­sais.

– Kal­ba­te dip­lo­ma­tiš­kai.

– Ne. Rink­ti­nė­je esu ant­ra­sis tre­ne­ ris. Kai at­ro­do ge­rai, taip ir sa­kau, kai blo­gai – taip pat. Tu­riu pa­tir­ ties ir bet ku­rį ga­liu pa­mo­ky­ti. O da­bar aš pa­lai­kau Kęs­tu­tį Kem­zū­ rą, nes ne­ma­čiau dar nė vie­no tre­ ne­rio, ku­ris tiek lai­ko skir­tų krep­ši­ niui. Aš pa­ts iš jo mo­kau­si. Jis la­bai daug ana­li­zuo­ja, ro­do žai­dė­jams vaiz­do kli­pus. Kar­tais ži­nių neuž­ ten­ka ir var­žy­bas nu­le­mia ki­tos ap­ lin­ky­bės. Dar­bo bu­vo įdė­ta be­pro­ tiš­kai daug ir jo ne­pa­lai­ky­ti bū­tų la­bai ne­tei­sin­ga. Tas pa­ts bu­vo ir su Si­rei­ka, Kaz­laus­ku.

– Ar jū­sų žmo­na Ag­nė Cho­mi­ čie­nė nu­si­ma­no apie krep­ši­nį?

– Šiek tiek. Nors se­niau šios spor­to ša­kos ne­mė­go ir nie­ko apie ją ne­ži­ no­jo. Bet man pa­tin­ka, kad ji su­si­ pa­ži­no ne su krep­ši­nin­ku, ne su tre­ ne­riu, o su žmo­gu­mi.

– Kaip sa­ve įsi­vaiz­duo­ja­te dar po 20 me­tų, kai jums bus 73eji?

– Įsi­vaiz­duo­ju sa­ve to­kį pa­tį. Sli­di­ nė­siu, spor­tuo­siu, bė­gio­siu, dirb­siu tre­ne­riu ir mo­ky­siu vai­kus.

– O jūs ar esa­te pa­kan­tus, su­ pra­tin­gas, to­le­ran­tiš­kas?

– Taip.

– Ir sa­vus? Su sa­vo duk­ro­mis Ais­te, Ra­sa, Li­na bend­rau­ja­te?

– Ži­no­ma!

– Jei bū­tų jū­sų va­lia, kas tu­rė­ tų bū­ti vy­riau­sia­sis Lie­tu­vos krep­ši­nio rink­ti­nės tre­ne­ris?

– Ne­tu­ri­me kan­di­da­to. Aš pa­lai­ ky­siu ar ne­pa­lai­ky­siu tik ta­da, kai

– Be­je, su Ag­ne, ži­no­ma, sva­ jo­ja­te apie vai­kus. Kiek jų pla­ nuo­ja­te?

– Ne­ži­nau. Kiek no­rė­čiau? Gal­būt dvie­jų. Bet čia jau kaip Die­vas duos.

Vie­nin­te­lė ir pir­mo­ji

Pas­kai­tų ma­ra­to­nas, kar­tu su bend­ra­m oks­l iais nuo­m o­ja­m as būs­tas, kul­tū­ri­niai ren­gi­niai, va­ ka­rė­liai, iš­ky­los – Van­ku­ve­ry­je ap­si­sto­ju­si mo­te­ris į stu­den­tiš­ką gy­ve­ni­mą pa­si­nė­rė vi­sa gal­va.

Paš­ne­ko­vė juo­ka­vo, kad per du mė­ne­sius su­spė­jo tiek, kiek bū­da­ ma Lie­tu­vo­je tur­būt ne­bū­tų nu­ vei­ku­si per me­tus. „Kar­tais na­mie per du mė­ne­sius nie­kur nė no­sies neiš­ki­ši“, – pri­ pa­ži­no Z.Tal­lat-Kelp­šai­tė.

Ka­na­dos ang­lų kal­bos ko­le­gi­jo­ je ir jos fi­lia­luo­se mo­ko­si ar­ba yra mo­kę­si stu­den­tų iš 50 ša­lių.

Z.Tal­lat-Kelp­šai­tei te­ko su­si­ bi­čiu­liau­ti su bend­ra­moks­liais iš Ja­po­ni­jos, Ko­rė­jos, Ki­ni­jos, Sau­ do Ara­bi­jos, Vo­kie­ti­jos, Če­ki­jos, Uk­rai­nos ir Ru­si­jos.

Ko­le­gi­jo­je ji bu­vo vie­nin­te­lė ir iki tol pir­mo­ji lie­tu­vė. Paš­ ne­ko­vė vy­lė­si, kad po jos pa­tir­ ties šią mo­ky­mo įstai­gą at­ras ir dau­giau tau­tie­čių.

Dvi anū­kes tu­rin­čios Z.Tal­latKelp­šai­tės ne­glu­mi­no ir tai, kad vy­riau­siam jos bend­ra­moks­liui iš Ja­po­ni­jos bu­vo 30 me­tų. Kaip pa­ste­bė­jo mo­te­ris, di­džio­ji da­lis stu­den­tų – ką tik mo­kyk­las bai­ gę jau­nuo­liai.

Paš­ne­ko­vė juo­ka­vo, kad stu­di­ juo­da­ma pri­si­mi­nė ne tik stu­den­ tiš­kas pra­mo­gas, bet ir džin­sus bei spor­ti­nius ba­te­lius.

On­ly eng­lish (tik ang­liš­kai – angl.) – ši griež­ta tai­syk­lė ne­ga­ lio­ja tik dvie­jo­se įstai­gos vie­to­se: val­gyk­lo­je ir ant ko­le­džo sto­go, o jos ne­pai­san­čių lau­kia griež­ta baus­mė.

It fut­bo­lo rung­ty­nė­se stu­den­ tams ro­do­mos gel­to­no­sios kor­ te­lės. Vie­na reiš­kia griež­tą įspė­ji­ mą, o už­si­dir­bęs dvi ga­li ne­be­gau­ti dip­lo­mo, nors ir bū­tum iš­klau­sęs vi­są kur­są.

Zi­ta Tal­lat-Kelp­šai­tė:

Mes sa­vo kas­die­ny­ bė­je „už­si­cik­li­na­me“ dėl men­kų pro­ble­ mė­lių, o čia jau­čiau­si nuo pe­čių nu­si­me­tu­si ma­žiau­siai 30 me­tų. „Šia­me ko­le­dže lai­ko­ma­si la­bai griež­tos tvar­kos ir dėl lan­ko­mu­mo ar vė­la­vi­mo. Kol au­di­to­ri­jos du­rys at­vi­ros – ga­li ei­ti į vi­dų, bet jei jos už­da­ry­tos – vis­kas. Kad ne­da­ly­ vau­si pa­skai­to­je dėl pa­tei­si­na­mos prie­žas­ties, dės­ty­to­ją ga­li įspė­ti ne vė­liau kaip pus­va­lan­dį iki už­ siė­mi­mų pra­džios. Ir jo­kio skam­ bi­ni­mo, bend­rau­ja­ma elekt­ro­ni­ niu pa­štu. Apsk­ri­tai mo­kyk­la tu­ri bend­rą kom­piu­te­rių tink­lą, dės­ ty­to­jai ga­li bet ka­da tie­sio­giai pa­ tai­sy­ti stu­den­to dar­bą, pa­žy­mė­ti tam tik­ras pa­sta­bas“, – pa­sa­ko­jo Z.Tal­lat-Kelp­šai­tė.

Mo­te­rį iš pra­džių ste­bi­no tai, kad dės­ty­to­jai ska­ti­na stu­den­

Bai­sioji gel­to­noji kortelė

Z.Tal­lat-Kelp­šai­tei te­ko pa­tir­ti, kad, ne­pai­sant ko­le­gi­jo­je vy­rau­ jan­čios de­mok­ra­tiš­kos at­mos­fe­ ros, tam tik­rais at­ve­jais lai­ko­ma­si griež­tos tvar­kos.

Įro­dy­mas: pa­stan­gų vai­sius –

dip­lo­mas.

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

tus vie­nus su ki­tais tar­tis, dis­ku­ tuo­ti, da­ly­tis ži­nio­mis, sa­vo dar­ bais. „Pas mus prie­šin­gai – kad tik kas nors ko nors ne­nu­si­ra­šy­tų“, – šyp­so­jo­si pa­šne­ko­vė.

Mo­te­ris pri­si­mi­nė, kad per pa­ skai­tas au­di­to­ri­ja ūž­da­vo, gaus­ da­vo kaip avi­lys. Jei šur­mu­lys ap­rim­da­vo, dės­ty­to­jas be­mat su­ klus­da­vo, kad kas nors ne taip.

Stu­di­jos su virš­va­lan­džiais

Pir­mą mė­ne­sį Z.Tal­lat-Kelp­šai­tė lan­kė vers­lo ang­lų kal­bos pa­skai­ tas. „Ko­kias dvi sa­vai­tes pu­sės ne­ sup­ra­tau“, – pri­si­mi­nu­si šyp­so­jo­ si pa­šne­ko­vė.

Ant­rą mė­ne­sį jau mo­kė­si ra­šy­ bos, to­bu­li­no kal­bė­ji­mo įgū­džius. „Tai bu­vo la­bai in­ten­sy­vus kur­sas, mo­kiau­si va­di­na­mo­jo­je smart, iš­ ma­nio­jo­je, kla­sė­je“, – pa­sa­ko­jo Z.Tal­lat-Kelp­šai­tė.

Mo­te­riai te­ko iš­ban­dy­ti ir grei­ to­jo kal­bė­ji­mo me­to­di­ką. Jos prin­ ci­pas – šne­kė­ti kuo ne­sup­ran­ta­ miau ir kaip įma­no­ma grei­čiau. „Jau kai nor­ma­liai, lė­tai kal­ba, daug ko ne­sup­ran­ti, o čia dar ge­ ro­kai pa­sun­ki­na­ma už­duo­tis“, – pri­pa­ži­no pa­šne­ko­vė.

Kas­dien pa­skai­to­se mo­te­ris pra­leis­da­vo po aš­tuo­nias va­lan­ das. Dar tris bū­da­vo pa­lin­ku­si ties na­mų už­duo­ti­mis. Be to, bū­da­ma sve­čio­je ša­ly­je re­dak­to­rė rū­pi­no­si ir žur­na­lo lei­dy­bos rei­ka­lais.

Taip, gy­ve­ni­mo tem­pas bu­ vo spar­tie­tiš­kas. Ta­čiau kiek­vie­ną lais­vą mi­nu­tę mo­te­ris steng­da­vo­si iš­nau­do­ti mak­si­ma­liai tu­ri­nin­gai.

Siū­lė už­trauk­ti „žo­lės“

Paš­ne­ko­vė kva­to­jo, kad ap­si­lan­ kiu­si ma­ri­hua­nos šven­tė­je jos da­ ly­vių bu­vo priim­ta kaip sa­va, nes lyg ty­čia tą­dien jos ap­ran­go­je ne­ trū­ko ža­lios spal­vos de­ta­lių.

Pag­rin­di­nė­je Van­ku­ve­rio aikš­ tė­je, kur vy­ko ma­si­nio „žo­ly­tės“ rū­ky­mo ce­re­mo­ni­ja, mo­te­riai te­ ko iš­vys­ti bū­rį keis­to­kų, ta­čiau ge­ra­no­riš­kai nu­si­tei­ku­sių per­so­ na­žų. „Dės­ty­to­jas įspė­jo stu­den­tus ne­da­ly­vau­ti šia­me ren­gi­ny­je, bet kur aš iš­ken­tė­siu“, – šyp­so­jo­si pa­šne­ko­vė pri­si­mi­nu­si, kad ka­ na­pių ger­bė­jai ir jai siū­lė pri­jung­ti prie vi­suo­ti­nių links­ my­bių.

Z.Tal­l at-Kelp­š ai­ tė pri­si­pa­ži­no, kad Ka­na­da ją be ga­lo su­ža­vė­jo įsta­biu gam­tos gro­žiu.

Bi­čiu­lio pa­sko­ lin­tu dvi­ra­čiu ji iš­mai­ šė vi­są Van­ku­ve­rį bei jo apy­lin­kes, ap­si­lan­kė olim­pi­nia­ me mies­te­ly­je Vist­le­ry­je, Ka­na­ dos Bri­tų Ko­lum­bi­jos sos­ti­nė­je Vik­to­ri­jo­je, nu­ga­lė­jo sa­ve įko­pu­ si į kal­ną bei neat­sis­py­rė pa­gun­dai pa­siirs­ty­ti ka­ja­kais van­de­ny­ne. „Tuos du mė­ne­sius tar­si skrai­ džiau, – pri­si­pa­ži­no pa­šne­ko­vė. – Mes sa­vo kas­die­ny­bė­je „už­si­cik­ li­na­me“ dėl men­kų pro­ble­mė­lių, o čia jau­čiau­si nuo pe­čių nu­si­me­ tu­si ma­žiau­siai 30 me­tų. Tie jau­ ni žmo­nės, tarp ku­rių bu­vau, gy­ ve­nau, vi­sai ki­taip žiū­ri į pa­sau­lį, jie ne­tu­ri sa­vo praei­ties, ir tai sa­ vo­tiš­kai ža­vi.“

26

šeštadienis, rugsėjo 1, 2012

diena.lt/naujienos/laisvalaikis

Ja­po­ni­ja Že­mai­ti­jo­je Tel­šiuo­se gy­ve­nan­tis dai­li­nin­kas sa­vo na­mus pa­ver­tė Ry­tų Azi­jos sa­la. Gau­sus lan­ky­to­jų bū­rys čia ne­mo­ka­mai ga­li pa­si­jus­ti it Ki­ni­ jo­je ar Ja­po­ni­jo­je.

Ap­si­ren­gęs dra­bu­žiais, ku­riuos dė­vi ki­nai, Alf­re­das Jo­nu­šas pa­ si­tin­ka sve­čius. Prieš ke­tu­rias de­šim­tis me­tų sa­vo 8 arų plo­to so­dy­bo­je jis įkū­rė ja­po­niš­ką so­ dą. Te­kan­čios Sau­lės ša­lis že­mai­ tį su­ža­vė­jo po to, kai jis pa­ma­tė ar­chi­tek­to Taan­ge Ken­zoo su­ pro­jek­tuo­tą To­ki­jo olim­pi­nį sta­ dio­ną. „Esu at­kū­ręs Ki­ni­jai bū­din­gų pa­sta­tų gru­pę, pra­de­dant Kon­ fu­ci­jaus šven­tyk­la, pir­mo Ki­ni­jos pre­zi­den­to Su Dia Dze­no mau­zo­ lie­ju­mi, Gan Su dy­ku­mo­je esan­čiu Pus­mė­nu­lio eže­ru su oa­ze, šven­ tyk­lų komp­lek­su, bai­giant tarp

kal­nų sto­vin­čiais gar­siai­siais Ti­ be­to Po­ta­la­sos rū­mais“, – var­di­ jo dai­li­nin­kas A.Jo­nu­šas.

So­de įsi­kū­ru­si ir gar­sio­ji Ki­nų sie­nos sta­ty­to­jo im­pe­ra­to­riaus Ši Chuang­di te­ra­ko­ti­nė ka­riuo­me­nė, ta­čiau ne vi­si 8 tūkst. ka­rių, o tik frag­men­tas, taip pat ki­nų im­pe­ ra­to­rių rū­mai, gra­žuo­lių pa­go­dų ma­ke­tai, mu­zi­kos inst­ru­men­tai ir ki­nų die­vai. Ja­po­ni­jos da­lis pra­si­ de­da nuo tra­di­ci­nių teat­rų Mo ir Ka­bu­ki kau­kių. Ant sie­nos iš­ra­šy­ ta ja­po­nų tau­ti­nė gies­mė, įreng­ tas tra­di­ci­nis ar­ba­tos na­me­lis, kur ar­ba­tos gė­ri­mo ce­re­mo­ni­ja trun­ka ke­tu­rias va­lan­das. Bet dau­giau­sia lan­ky­to­jų dė­me­sio su­lau­kia ste­ buk­lin­ga­sis vie­nuo­lis Bu­da, at­ ne­šan­tis pi­ni­gų ir tur­to. Te­rei­kia jo bam­bą vy­rams pa­trin­ti de­ši­ne ran­ka, o mo­te­rims – kai­re.

LRT inf.

Troš­ki­mas – ap­ka­bin­ti dr Olim­pi­nio bron­zos me­da­lio lai­mė­to­jo bok­si­nin­ko Eval­do Pet­raus­ko gy­ve­ni­ mas da­bar le­kia tar­si lenk­ty­nių au­to­ mo­bi­lis. Ši­lu­tiš­kis sie­kia to­bu­lė­ti, sva­jo­ ja apie olim­pi­nį auk­są, įsto­jo į Žmo­nių par­ti­ją, ne­tru­kus ap­ka­bins il­gai ne­ma­ty­ tą my­li­mą­ją ir pu­sant­rų me­tų duk­re­lę.

Da­rius Sė­le­nis

d.selenis@diena.lt

Ne­nu­sa­ko­mas sko­nis

„Kram­čiau, kram­čiau bron­zos me­ da­lį. Sko­nis ne­nu­sa­ko­mas. Su nie­ kuo neį­ma­no­ma jį pa­ly­gin­ti, nė­ra ana­lo­gų, – šyp­so­si dvi­de­šimt­me­ tis spor­ti­nin­kas. – Ta­me sko­ny­je daug pra­kai­to, krau­jo, va­lios, pa­ stan­gų, to­dėl tai ska­niau­sia, ką esu ra­ga­vęs.“ Nors pir­mo­ji eu­fo­ri­ja praė­jo, ži­ niask­lai­da ne­duo­da ra­my­bės, bet jis vis dar švy­ti ir ne­ga­li už­mirš­ti nuo­sta­bių aki­mir­kų. Ypač priė­mi­ mo Ši­lu­tė­je ir iš Ai­ri­jos, iš jo my­ li­mo­sios Do­vi­lės, at­skrie­ju­sio pa­ svei­ki­ni­mo.

Įam­ži­no: pa­ti Lie­tu­va kal­nų ne­tu­ri, už­tat pa­sau­ly­je yra kal­nų, ku­rie

tu­ri lie­tu­viš­kus var­dus.

Ra­mu­nės Stra­gaus­kai­tės (BFL) nuo­tr.

Lietuviški akcentai Rugp­j ū­t į Lie­t u­v os ke­l iau­t o­j ai tris vir­šū­nes kal­nuo­se Kir­gi­zi­ jo­je pa­va­di­no lie­tu­viš­kais var­ dais. Tian Ša­nio kal­nuo­se esan­ čio­je snie­go ir le­do Ak­su sie­no­je at­si­ra­do Lie­tu­vos-Kir­gi­zi­jos, Ne­ ries ir ke­liau­to­jo An­ta­no Poš­kos vir­šu­kal­nės.

„Ak­su sie­no­je ri­kiuo­ja­si vi­sa ei­lė lie­tu­viš­kų vir­šū­nių, o šie­met, kai or­ga­ni­za­vau eks­pe­di­ci­ją, pa­ma­ nė­me, kad bū­tų pra­smin­ga to­je sie­no­je vi­sas ki­tas pa­va­din­ti lie­ tu­viš­kai“, – BNS sa­kė ke­liau­to­jas, eks­pe­di­ci­jos „Tian Ša­nis 2012“ va­do­vas Al­gi­man­tas Ju­ce­vi­čius.

Pa­sak jo, aukš­čiau­siai – 5 ki­lo­ met­rų aukš­čio – vir­šū­nei su­teik­ tas Lie­tu­vos-Kir­gi­zi­jos var­das, o že­mes­nio­sios dvi, sie­kian­čios apie 4,5 ki­lo­met­ro, pa­va­din­tos Ne­ries bei A.Poš­kos var­dais.

Anot ke­liau­to­jo, ypa­tin­gas dė­ me­sys ski­ria­mas Lie­tu­vos-Kir­gi­ zi­jos vir­šū­nės at­si­ra­di­mo fak­tui, pa­brė­žian­čiam šių ša­lių ke­liau­ to­jų, al­pi­nis­tų ir kul­tū­ros žmo­ nių dau­ge­lį me­tų puo­se­lė­ja­mus ry­šius. Ti­ki­ma­si, kad tai pa­dės krei­pian­tis į Kir­gi­zi­jos vals­ty­bi­ nes ins­ti­tu­ci­jas dėl šių ir ki­tų iki šiol ofi­cia­liai neį­tei­sin­tų vir­šū­ nių var­dų pri­pa­ži­ni­mo. „Su­si­ ra­ši­nė­ji­ma su Kir­gi­zi­jos vy­riau­

sy­be, kad jas ofi­cia­liai įtei­sin­tų.

Anks­čiau bū­da­vo, kad da­vei pa­ va­di­ni­mą, jis at­si­ran­da al­pi­nis­tų že­mė­la­piuo­se, ži­ny­nuo­se, ir tuo bai­gia­si, bet ka­dan­gi da­bar ki­ tos vals­ty­bės, tu­ri bū­ti Vy­riau­sy­ bės nu­ta­ri­mai, kad įtei­sin­tų. Tu­ rė­da­mi to­kių dip­lo­ma­ti­nių tiks­lų, aukš­čiau­sią vir­šū­nę pa­va­di­no­me Lie­tu­va-Kir­gi­zi­ja“, – pa­sa­ko­jo A.Ju­ce­vi­čius. „Ki­ta­me Ak­su sie­nos ga­le yra Ne­mu­nas – pa­ma­nė­me, kad vie­ną bū­tų pra­smin­ga pa­va­din­ti Ne­ri­mi.

Tai Lie­tu­vai la­bai svar­būs var­dai, ži­no­mi ir ki­to­se ša­ly­se. Ka­dan­gi nuo dar vie­nos at­ša­kos įsi­žiū­rė­ jus to­lu­mo­je ma­ty­ti Hin­du­ku­šas, kur kaž­ka­da ke­lia­vo A.Poš­ka, ku­ rio 110 me­tų gi­mi­mo me­ti­nes ki­ tą­met mi­nė­si­me, tre­čią vir­šū­nę pa­va­di­no­me A.Poš­kos var­du“, – kal­bė­jo jis.

Pa­sak jo, ki­tą­met ren­gia­ma­si vyk­ti į Ta­dži­ki­ją, kur yra la­kū­nų Ste­po­no Da­riaus, Sta­sio Gi­rė­no ir jų lėk­tu­vo „Li­tua­ni­ca“ var­dais pa­va­din­tos vir­šū­nės. Ki­tą­met bus mi­ni­mos jų skry­džio per At­lan­tą 80-osios me­ti­nės.

Ak­su sie­no­je yra ir ki­tos lie­tu­ viš­kais var­dais pa­va­din­tos vir­šū­ nės: Žal­gi­rio, Ne­mu­no, Lie­tu­vos var­do tūks­tant­me­čio.

VD, BNS inf.

Kram­čiau, kram­čiau bron­zos me­da­lį. Sko­ nis ne­nu­sa­ko­mas.

Su nie­kuo neį­ma­no­ ma jį pa­ly­gin­ti, nė­ra ana­lo­gų. „Dar nie­ka­da Ši­lu­tė­je vie­no­je vie­to­je ne­bu­vau ma­tęs tiek daug žmo­nių. Ir bu­vo la­bai ge­ra ma­ty­ ti tiek daug ge­ra­no­riš­ku­mo“, – E.Pet­raus­kas vis dar pri­si­me­na nuo­sta­bų jo priė­mi­mą gim­ta­ja­me mies­te.

Jis – vai­ki­nas, ver­tas mi­li­jo­no?

Eval­das juo­kia­si ir pa­si­ti­kin­čiai sa­ ko: „Ne mi­li­jo­no. Olim­pi­nio auk­so.

Jei ne tei­sė­jai, gal­būt bū­tų pa­vy­kę?

Ta­čiau to at­kak­liai siek­siu, no­riu, sva­jo­ju. Steng­siuo­si dar dau­giau dirb­ti, to­bu­lė­ti.“ No­ri bū­ti pa­vyz­dys

Di­de­liu žings­niu į prie­kį jis lai­ko ir sa­vo pa­si­rin­ki­mą sto­ti į Žmo­ nių par­ti­ją. Ko­dėl dvi­de­šimt­me­tis spor­ti­nin­kas taip pa­siel­gė? Juk da­ bar ne­ma­ža da­lis jau­ni­mo vi­siš­kai abe­jin­gi po­li­ti­kai. „Jie pa­de­da jau­niems žmo­nėms, spor­tui, ne­gal­vo­ja tik apie nau­dą sau. La­bai ge­rą įspū­dį pa­li­ko Vla­ di­mi­ras Ro­ma­no­vas. Pro­tin­gas, konk­re­tus, žo­džiais ne­si­švais­tan­tis žmo­gus, – tei­gė olim­pi­nio bron­ zos me­da­lio lai­mė­to­jas E.Pet­raus­ kas. – Aš at­sa­kin­gai žvel­giu į sa­vo atei­tį, no­riu, kad bū­tų pa­de­da­ma jau­niems spor­ti­nin­kams. Lie­tu­vai rei­kia nau­jų bok­so sa­lių ar­ba bū­ti­ na bent re­no­vuo­ti da­bar­ti­nes, nes kai kur, ypač ma­žuo­se mies­tuo­se, jų būk­lė tra­giš­ka.“

E.Pet­raus­kas tei­gia: „No­riu to­ bu­lė­ti, gar­sin­ti Lie­tu­vą, bū­ti pa­ vyz­dys jau­ni­mui. No­riu įro­dy­ti, kad bok­sas – gar­bin­ga ko­va, pa­ de­dan­ti aug­ti ne tik fi­ziš­kai, bet ir dva­siš­kai.“ Drau­gai – tie pa­tys

Jau da­bar sva­jo­jan­tis po spor­ti­ nės kar­je­ros tap­ti tre­ne­riu ir mo­ ky­to­ju E.Pet­raus­kas, pa­klaus­tas, ar vai­kys­tė­je bu­vo muš­tu­kas, nu­ si­juo­kia. „Ne, nors ne­bu­vau lin­kęs nu­si­ leis­ti. O da­bar juo la­biau ne­si­mu­ šu. Sten­giuo­si iš­veng­ti konf­lik­tų, riau­šių. Mie­lai iš­si­lie­ju bok­so rin­ ge. Taip, di­džiau­sias me­nas yra ne lai­mė­ti ka­rą, o jo iš­veng­ti“, – ti­ki­ na bok­si­nin­kas.

Jis juo­kia­si pri­si­pa­ži­nęs, kad kar­ tais no­ri­si rin­ge už­si­dirb­ti mė­ly­nę.

Eval­das ma­no, kad tai sti­mu­liuo­ja.

Ta­čiau krau­jos­ru­vų ant jo kū­no pa­ si­ro­do la­bai re­tai.

Eval­das pa­si­džiau­gia, kad nei nok­dau­nų, nei no­kau­tų nė­ra pa­ty­ ręs: „Sa­ko, kad po to la­bai skau­da gal­vą.“ Ko­dėl pa­si­rin­ko bū­tent as­me­ni­ nį, o ne ko­man­di­nį spor­tą, vy­ras at­sa­ko grei­tai: „No­riu pa­ts bū­ti at­ sa­kin­gas už sa­vo klai­das, pri­siim­ti at­sa­ko­my­bę.“ Ir ti­ki­na, kad bent kol kas šlo­vė jo neiš­le­pi­no, no­sies neuž­rie­tė. Li­ ko tie pa­tys pen­ki drau­gai, iš jų du pa­grin­di­niai – ka­dai­se Ši­lu­tė­je fut­ bo­lą žai­dęs da­bar Drus­ki­nin­kuo­se su tė­vu gy­ve­nan­tis Pau­lius Rau­dys ir grai­kų – ro­mė­nų im­ty­nių spor­ ti­nin­kas vil­nie­tis Ju­lius Ma­tu­ze­vi­ čius.

Ne­si­ma­tė nuo ba­lan­džio

„Tai – Lie­tu­vos olim­pi­nė vil­tis“, – Eval­das pui­kiai pa­me­na li­pant ant gar­bės pa­ky­los iš­girs­tus žo­džius, kai bū­da­mas vos 15 me­tų ta­po Lie­tu­vos suau­gu­sių­jų bok­so čem­pio­nu.

Jau tuo­met jis ir pra­dė­jo sva­jo­ti apie olim­pia­dą. Ir apie me­da­lį.

Tie­sa, Eval­das sva­jo­nių tu­ri la­ bai daug. Ar­ti­miau­sia – kuo grei­ čiau pa­ma­ty­ti my­li­mą­ją Do­vi­lę ir pu­sant­r ų me­t ų duk­re­l ę Gus­t ę, ku­rias va­di­na sa­vo šei­ma, ir ki­ tais me­tais kar­tu ap­si­gy­ven­ti Vil­ niu­je. O ta­da – gal ir at­švęs­ti ves­ tu­ves.

Bok­si­nin­ko my­li­mo­ji su jų duk­ re­le ir sa­vo tė­vais gy­ve­na Ai­ri­jo­ je, Slai­go mies­te, ne­to­li Dub­li­no.

Jau­n as vy­ras Do­v i­l ės ir Gus­t ės ne­ma­tė nuo olim­pi­nio at­ran­kos tur­ny­ro pra­džios, net nuo ba­lan­ džio.

Sie­kis: E.Pet­raus­kas ti­ki, kad olim­pi

Di­džiau­sias lai­mė­ji­mas – duk­ra

„Ne­ga­lė­jau su Do­vi­le ir ma­žu vai­ku gy­ven­ti Olim­pi­nio cent­ro ba­ra­kuo­ se, kur pra­lei­dau il­gą lai­ką. Bū­ti at­ skir­tam at­stu­mo – la­bai sun­ku, kai jų ne­ma­tau, man liūd­na. Bet be­veik kas­dien bend­rau­ju skai­pu, to­dėl daug lai­ko pra­lei­džiu prie kom­piu­ te­rio“, – pri­si­pa­žįs­ta E.Pet­raus­kas.

Jau grei­tai, rug­sė­jį, Do­vi­lė ir Gus­tė at­skris ato­sto­gau­ti į Lie­tu­ vą. O pa­skui jie vi­si kar­tu ke­liaus pail­sė­ti nuo spor­to į Ai­ri­ją. Eval­ das jau da­bar skai­čiuo­ja die­nas ir va­lan­das, kai ga­lės pa­ma­ty­ti my­li­ mą­ją ir duk­re­lę. Jis nie­ka­da ne­pa­ mirš jaus­mo, kai vos gi­mu­sią Gus­ tę lai­kė ant ran­kų. „Nuos­ta­bus, ne­pa­kar­to­ja­mas jaus­mas...“ – nu­klys­ta praei­tin bok­si­nin­kas.

Kas sva­res­nis – bron­zos me­da­lis ar duk­ra? „Duk­ra, – ne­dve­jo­da­mas at­sa­ko E.Pet­raus­kas. – Nors me­da­ lis spor­ti­nin­kui la­bai svar­bu, vai­ko gi­mi­mas – su nie­kuo ne­pa­ly­gi­na­ mas da­ly­kas.“

27

šeštadienis, rugsėjo 1, 2012

30p.

Savičiaus gatvės gyventojai patys sau surengė šventę.

rau­gę ir duk­re­lę

Kaip mankš­tin­tis po gim­dy­mo?

Ne vie­na pa­gim­džiu­si mo­te­ris skun­džia­si pa­pil­do­mais ki­log­ra­ mais ar su­gle­bu­siu kū­nu. At­gau­ti anks­tes­nes kū­no for­mas pa­de­da mankš­ta, be to, be­si­mankš­ti­nan­ čios mo­te­rys iš­ven­gia kai ku­rių komp­li­ka­ci­jų po gim­dy­mo.

Net jei nė­ra ga­li­my­bių spor­tuo­ ti klu­be, ras­ti lai­ko mankš­tai na­ mie įma­no­ma.

Po gim­dy­mo pil­vo rau­mens jė­ga vi­siš­kai at­ku­ria­ma per še­šis mė­ne­ sius. Izo­met­ri­nius (sta­ti­nius) pil­vo pre­so pra­ti­mus (at­si­len­ki­mus) ga­ li­ma at­lik­ti praė­jus 12 va­lan­dų po gim­dy­mo, vė­liau pa­laips­niui di­di­

nant ju­de­sių amp­li­tu­dę bei in­ten­ sy­vu­mą.

Vi­sus pil­vo rau­me­nų stip­ri­ni­mo pra­ti­mus rei­kia at­lik­ti de­ri­ nant su kvė­pa­vi­mu.

Vi­sus pil­vo rau­me­nų stip­ri­ni­mo pra­ti­mus rei­kia at­lik­ti de­ri­nant su kvė­pa­vi­mu. Dir­bant su pil­vo pre­su reik­tų ne­pa­mirš­ti ir pra­ti­mų, stip­ ri­nan­čių nu­ga­ros rau­me­nis, kad rau­me­nų jė­ga vys­ty­tų­si to­ly­giai ir

neat­si­ras­tų rau­me­nų dis­ba­lan­so, dėl ko ne­re­tai at­si­ran­da skaus­mai nu­ga­ro­je. Ly­giai taip pat svar­būs du­bens, krū­ti­nės rau­me­nys, pe­čių juos­ta (tra­pe­ci­ja). Įvai­rūs fi­zi­niai pra­ti­mai yra la­bai svar­būs ir tar­ pu­sa­vy­je su­si­ję.

Prieš mankš­tą tiek ma­my­tei, tiek kū­di­kiui rei­kia ap­ši­li­mo. Kū­ di­kiams nau­do­ja­mi leng­vi ju­de­ siai pra­džio­je ko­jy­tėms, nu­ga­ry­tei ir tuo­met ran­ky­tėms. Vi­sus pra­ti­ mus re­ko­men­duo­ja­ma kar­to­ti 5–7 kar­tus. Mankš­ta pa­ge­rins nuo­tai­ ką tiek spor­tuo­jan­čiai ma­my­tei, tiek ma­žy­liui.

VD inf.

Pra­ti­mai 1. Su­si­tin­kam Pra­di­nė pa­dė­tis: gu­li­ma ant nu­ga­ros, ko­jos su­lenk­tos ir pa­kel­tos; ant blauz­ dų pil­vu gul­do­mas kū­di­kis, jis pri­lai­ ko­mas už lie­mens. Įk­ve­piant ky­la vir­šu­ti­nė kū­no da­lis (at­si­len­kia­ma), tuo pat me­tu prie sa­ vęs trau­kia­mi su­lenk­ti ke­liai. Išk­ve­ piant tru­pu­tį lei­džia­ma vir­šu­ti­nė kū­ no da­lis ir nuo sa­vęs stu­mia­mi su­ lenk­ti ke­liai.

Pra­ti­mą at­li­ki­te 10–15 kar­tų, po gi­laus įkvė­pi­mo ir iš­kvė­pi­mo per­trau­kė­lės pa­kar­to­ki­te.

įkvė­pi­mo ir iš­kvė­pi­mo per­trau­kė­lės vėl vis­ką pa­kar­to­ki­te.

3. At­sis­pau­di­mas Pra­di­nė pa­dė­tis: gu­la­ma­si pil­vu ant gim­nas­ti­kos ka­muo­lio, ke­liai su­lenk­ ti, nu­ga­ra tie­si. Kū­d i­k is gul­do­mas prie­šais sa­ve ant že­mės. Įk­ve­pia­ma. Išk­ve­piant lei­d žia­ma­si prie kū­di­kio len­kiant al­kū­nes.

Pra­ti­mą at­li­ki­te 10–15 kar­tų, po gi­laus įkvė­pi­mo ir iš­kvė­pi­mo per­trau­kė­lės vėl pa­kar­to­ki­te.

5. Kū­di­kio ran­ku­čių kė­li­mas Pra­d i­n ė pa­d ė­t is: kū­d i­k is gul­d o­ mas ant nu­g a­ros, tvir­t ai lai­ko­m a už rie­š ų.

Ran­ky­tės pa­kai­to­mis ke­lia­mos į vir­ šų. Pra­ti­mą kar­to­ki­te 5–7 kar­tus.

6. Kū­di­kio mo­ky­mas at­si­sės­ti Pra­di­nė pa­dė­tis: kū­di­kis gul­do­mas ant nu­ga­ros, ma­my­tė kaip at­ra­mą jam duo­da sa­vo pirš­tą.

Kū­di­kis leng­vai kils­te­lė­ja­mas į vir­ šų, ska­ti­nant jį at­si­sės­ti. Kū­di­kis tai at­ liks ref­lek­siš­kai. Pa­ju­tęs, kad ga­li at­si­ 4. Sėd­me­nų stip­ri­ni­mas sės­ti, jis tu­ri kel­ti gal­vy­tę ir ro­dy­ti no­ 2. Du­bens kė­li­mas Pra­di­nė pa­dė­tis: gu­la­ma­si pil­vu ant rą sės­tis.

Pra­di­nė pa­dė­tis: gu­li­ma ant nu­ga­ros, ko­ gim­nas­t i­kos ka­muo­l io, iš­t ies­to­mis Jau sė­din­čiam kū­di­k iui ga­l i­ma pri­ jos su­lenk­tos; kū­di­kis gul­do­mas ant ma­ ran­ko­mis re­mia­ma­si į grin­dis, ko­jos lai­ky­ti ko­jy­tes, kad jos ne­k il­tų į vir­ mos šlau­nų, pri­lai­kant jį už lie­mens. per ke­lius su­lenk­tos, kū­di­kis gul­do­ šų. Tai ga­li­ma at­lik­ti nau­do­jant sa­vo Įk­ve­pia­ma. Išk­ve­piant ke­lia­mas du­ mas prie­šais sa­ve ant že­mės. kū­no svo­rį, t. y. leng­vai lai­ky­ti kū­di­ buo, tuo pa­čiu me­tu su­t rau­k ia­mi Įk­ve­pia­ma. Išk­ve­piant su­lenk­tos ko­ kio ko­jy­tes tarp sa­vo ke­lių. šlau­nų, sėd­me­nų, tarp­vie­tės rau­me­ jos ke­lia­mos aukš­tyn ir kar­tu ati­trau­ Jei kū­di­kio am­žius iki še­šių mė­ne­ nys. To­kio­je pa­dė­ty­je kū­nas lai­ko­ kia­mos į ša­lis. sių, ne­rei­kė­tų, kad jis at­si­sės­tų iki ga­ mas 5 se­kun­des, ta­da grįž­ta­ma į pra­ Pra­ti­mą at­li­ki­te 10–15 kar­tų, po gi­laus lo. Tie­siog už­ten­ka ska­tin­ti šį ju­de­sį, di­nę pa­dė­tį. įkvė­pi­mo ir iš­kvė­pi­mo per­trau­kė­lės nes vi­siš­kai už­ten­ka to­kio rau­me­nų Pra­ti­mą at­li­ki­te 10–15 kar­tų, po gi­laus pa­kar­to­ki­te. su­si­trau­ki­mo.

5–7 kartus

i­nį bron­zos me­da­lį bū­ti­nai pa­keis auk­si­nis.

Komentaras

Vla­di­mi­ras Ro­ma­no­vas

Vers­l i­n in­kas, spor­to me­ce­na­tas

M

a­ne ste­bi­na, kad Lie­tu­ vos spor­t i­nin­kai ne­tu­r i jo­k io po­l i­t i­n io pa­lai­k y­ mo nei olim­pia­do­se, nei Pa­sau­lio ir Eu­ro­pos čem­pio­na­tuo­se. Iš mū­sų spor­ti­nin­k ų tei­sė­jai da­ro at­pir­ ki­mo ožius, to­dėl jie tu­ri bū­ti aki­vaiz­ džiai pa­jė­ges­ni nei var­žo­vai, kad lai­ mė­tų me­da­lius. Ta­čiau ir tai šian­dien ne vi­sa­da ga­ran­tuo­ja sėk­mę.

Spor­tas da­ro­si po­li­ti­zuo­tas, to­dėl kiek­ vie­nas mū­sų spor­ti­nin­kas, iš­ko­vo­jęs me­da­lį aukš­čiau­sio ran­go var­žy­bo­se, – tik­ras Lie­tu­vos did­vy­ris. Dėl to jiems no­ri­si pa­dė­ti iš vi­sos šir­dies.

And­riaus Alek­sand­ra­vi­čiaus nuo­tr.

Bok­si­n in­kas E.Pet­raus­kas nu­si­pel­nė Lon­do­no žai­dy­nių auk­so me­da­lio, bet to­kio­je sis­te­mo­je, ku­ri val­do olim­pia­ dą, yra ste­buk­las, kad lie­tu­vis ap­skri­tai užė­mė pri­z i­nę vie­tą. Ma­ne ma­lo­niai nu­ste­bi­no ne tik tai, kad ši­tas jau­nas, per­spek­ty­vus, po­li­ti­ka ir spor­tu be­si­ do­min­tis at­le­tas jau daug pa­sie­kė bok­ so rin­ge, bet ir tai, kad jis pla­nuo­ja sa­vo atei­tį. Vai­ki­nas no­ri įsi­gy­ti būs­tą, sto­ti į uni­ver­si­te­tą, par­si­vi­lio­ti iš Ai­ri­jos sa­vo duk­rą su jos mo­ti­na ir su­kur­ti dar­nią šei­mą. Ste­buk­las, kad iš­skir­ti­niu bok­so ta­len­tu ap­do­va­no­tas vai­ki­nas gy­ve­na ir tre­ni­ruo­ja­si Lie­tu­vo­je.

Ma­ne nu­ste­bi­no ir tai, kad E.Pet­raus­ kas atė­jo į su­si­ti­ki­mą su sa­vo pir­muo­ju tre­ne­riu Vin­cu Mu­raus­ku, ku­ris va­žia­ vo į Lon­do­no olim­pia­dą sa­vo lė­šo­mis.

Pa­ly­gin­ti su kai ku­riais ki­tais spor­ti­nin­ kais, ku­rie ne tik pa­mir­šo sa­vo pir­muo­ sius tre­ne­rius, bet ir ap­šmei­žė juos su sa­vo ar­ti­mais žmo­nė­mis, Eval­das nu­ si­pel­no pa­gar­bos, to­dėl tu­ri bū­ti dvi­ gu­bai įver­t in­tas – ne tik kaip olim­pi­ nio me­da­lio lai­mė­to­jas.

re­ko­men­duo­ja­ma kar­to­ti vi­sus pra­ti­mus.

Ju­dė­ji­mas: įvai­rios kar­tu at­lie­ka­mos mankš­tos nau­din­gos ir ma­mai, ir vai­kui.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

28

šeštadienis, rugsėjo 1, 2012

Lais­va­lai­kis – miš­ke su že­mė­la­piu Se­nas orien­ta­vi­mo­ si spor­to vil­kas Sei­ mo na­rys Al­gir­das Sy­sas ma­to tik šios spor­to ša­kos pra­ na­šu­mus. Orien­ta­ vi­mo­si spor­tas – tai ne tik bu­vi­mas gam­to­je ir svei­ka­ tos stip­ri­ni­mas. Šis spor­tas – vie­nas veiks­nių, pa­dė­ju­sių taip il­gai iš­lik­ti po­li­ ti­ko­je.

Lai­ma Že­mu­lie­nė l.zemuliene@diena.lt

Ke­ly­je ne­trū­ko pa­vo­jų

Ne­se­niai A.Sy­sas grį­žo iš Kroa­ti­ jos, kur da­ly­va­vo at­vi­ro­se dau­gia­ die­nė­se orien­ta­vi­mo­si spor­to var­ žy­bo­se. Šios vy­ko na­cio­na­li­nia­me par­ke pen­kias die­nas, var­žė­si per 1000 orien­ta­ci­nin­kų įvai­rio­se am­ žiaus gru­pė­se. A.Sy­sas yra klu­ bo „La­bi­rin­tas“ na­rys. Var­žy­bo­se Kroa­ti­jo­je da­ly­va­vo ir šis klu­bas, ir dar ke­li iš Vil­niaus bei Kau­no. „Ran­ko­se tu­ri kom­pa­są, duo­da dar že­mė­la­pį ir per kuo trum­pes­ nį lai­ką tu­ri su­ras­ti vi­sus punk­tus, ku­rie pa­žy­mė­ti ta­me že­mė­la­py­je“, – orien­ta­vi­mo­si spor­tą trum­pai api­bū­di­no 58 me­tų A.Sy­sas.

Gau­sa: į orien­ta­vi­mo­si spor­to var­žy­bas Kroa­ti­jo­je su­va­žia­vo per 1000 spor­ti­nin­kų.

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

Bu­vau pa­da­ręs žiau­ rių klai­dų, to­dėl re­ zul­ta­tu ne­ga­lė­jau pa­si­džiaug­ti pir­mą­ ją die­ną, kai te­ko įveik­ti il­gą tra­są.

Iš­bė­gęs į tra­są vy­ras tuoj pat pa­ ty­rė, kad Kroa­ti­jos vie­to­vės ski­ria­si nuo Lie­tu­vos. Vi­sų pir­ma, tai kal­ nuo­tos vie­to­vės, ant­ra, la­bai daug uo­lų, ak­me­nų. Ne­ga­na to, ap­stu įgriu­vų, ku­rių gy­lis sie­kia 15–20 met­rų, jos pil­nos rie­du­lių, me­džių.

Bė­gant su že­mė­la­piu ir kom­pa­su ran­ko­se men­kas ma­lo­nu­mas į to­ kią įgriū­ti. „To­kio­je vie­to­vė­je orien­tuo­tis la­ bai pai­nu, už­tat įdo­mu“, – ne­nu­si­ mi­nė A.Sy­sas.

Vie­ną die­ną orien­ta­ci­nin­kai bė­ gio­jo ir po pa­jū­rio mies­te­lį – var­žy­ bos vy­ko se­na­mies­ty­je. Kaip Lie­tu­ vos Sei­mo na­riui se­kė­si tūks­tan­čio orien­ta­ci­nin­kų bū­ry­je? Su­su­ma­vus pen­ke­rių var­žy­bų re­zul­ta­tus, Lie­ tu­vos po­li­ti­kas bu­vo 22-as. „Bu­vau auk­si­nia­me vi­du­ry­je, – pa­sa­ko­jo A.Sy­sas. – Ma­no am­žiaus gru­pė­je bu­vo apie 50 da­ly­vių. Gal ge­riau man se­kė­si mies­to var­žy­ bo­se. Bu­vau pa­da­ręs žiau­rių klai­ dų, to­dėl re­zul­ta­tu ne­ga­lė­jau pa­

Drau­ge: į Kroa­ti­ją Sei­mo na­rį A.Sy­są ly­dė­jo žmo­na Ire­na.

si­džiaug­ti pir­mą­ją die­ną, kai te­ko įveik­ti il­gą tra­są – la­bai su­dė­tin­ gą. Ta­da ban­džiau ati­džiau skai­ty­ ti že­mė­la­pį – Kroa­ti­jos miš­kas vi­ siš­kai ki­toks nei Lie­tu­vos. Vie­naip jis at­ro­do že­mė­la­py­je, ta­čiau ki­taip – rea­ly­bė­je, erd­vė­je.“ Grei­tis ir mąs­ty­mas – kar­tu

Kaip pa­šne­ko­vas ruo­šė­si var­žy­ boms Kroa­ti­jo­je?

Vy­ras kas­dien da­ro mankš­tą. Jei yra ga­li­my­bė, kar­tą per sa­vai­tę da­ ly­vau­ja orien­ta­ci­nin­kų var­žy­bo­se.

Ant­ra­die­niais ir ket­vir­ta­die­niais Vil­niu­je vyks­ta ma­si­nės orien­ta­ ci­nin­kų var­žy­bos. Ap­link mies­tą – dau­gy­bė gra­žių miš­kų, pel­kių, kūd­rų, lau­kų. O sa­vait­ga­liais vyks­ ta rim­tos var­žy­bos – Lie­tu­vos, at­

ski­rų mies­tų čem­pio­na­tai. „Tai ir yra pui­ki tre­ni­ruo­tė prieš už­sie­ nio var­žy­bas, – paaiš­ki­no A.Sy­ sas. – Orien­ta­vi­mo­si spor­te rei­kia, kad bū­tų tra­sa, kad bū­tų pa­žy­mė­ ti spe­cia­lūs punk­tai. Pap­ras­tai bė­ gio­ti ga­li, ta­čiau tai – ne orien­ta­vi­ ma­sis. O orien­ta­vi­mo­si var­žy­bo­se tu­ri bėg­ti ir gal­vo­ti. Bėg­ti ne per grei­tai, kad ne­pa­da­ry­tum klai­dų, kad ne­nu­bėg­tum ten, kur ne­rei­ kia.“ Kad var­žy­bo­se tap­tum nu­ga­lė­to­ ju, tu­ri su­de­rin­ti bė­gi­mo grei­tį su mąs­ty­mu. Tai šia­me spor­te svar­ biau­sia. „Ka­dan­gi į orien­ta­vi­mo­si spor­tą atė­jau iš bė­gi­mo ta­ke­lio, ma­no ko­ jos kar­tais bū­na per grei­tos ma­no gal­vai“, – po­kšta­vo A.Sy­sas.

Klas­ta: var­žy­bų da­ly­vius ir ža­vė­jo, ir gąs­di­no Kroa­ti­jos gam­ta, – orien­

ta­ci­nin­kų ty­ko­jo ne­ma­žai pa­vo­jų.

Pa­de­da ir po­li­ti­ko­je

Po tar­ny­bos so­vie­tų ka­ri­nia­me jū­ rų lai­vy­ne A.Sy­sas su­si­ža­vė­jo van­ dens tu­riz­mu. Ku­rį lai­ką bu­vo pri­ sie­kęs van­de­ni­nin­kas – leis­da­vo­si į bai­da­rių žy­gius upė­mis ir eže­rais.

O van­dens tu­ris­tai kar­tais reng­ da­vo ir to­kias var­žy­bas, per ku­rias rei­kė­da­vo ir ge­rai orien­tuo­tis. Ta­ da rei­kė­da­vo ne tik irk­luo­ti, var­tus įveik­ti van­de­ny­je – vyk­da­vo net bai­da­rių ra­liai.

Orien­ta­vi­mo­si spor­tu A.Sy­sas už­sii­ma dau­giau nei 30 me­tų. Nuo 1999 iki 2006 m. jis bu­vo Lie­tu­vos orien­ta­vi­mo­si spor­to fe­de­ra­ci­jos pre­zi­den­tas. „Orien­ta­vi­mo­si spor­tas tur­būt pa­de­da bet ku­ria­me dar­be, o ypač – po­li­ti­ko­je, kur tu­ri sė­dė­ti, gal­vo­

ti, su­pras­ti po­li­ti­nius vė­jus ir po­le­ di­nes sro­ves: kaip elg­tis, ką da­ry­ti ir kaip kal­bė­ti.

Tai – ga­li­my­bė pa­bū­ti gam­to­ je, su­tvar­ky­ti sa­vo fai­lus gal­vo­je.

Bėg­da­mas ga­li ap­gal­vo­ti ir dar­bot­var­kes, ir die­not­var­kes, ir kal­bas.

Tai la­bai pa­de­da. Taip pat bė­gi­ mas – fi­zi­nis dar­bas. Tai pa­de­da sun­kiuo­se po­sė­džiuo­se, kai rei­kia sė­dė­ti ir nak­ti­mis, sek­ti kal­bė­to­jų min­tis, gal­vo­ti, pa­čiam kal­bė­ti – ne ne­są­mo­nes, o su­vo­kiant, ką da­rai“, – dės­tė A.Sy­sas.

A.Sy­sas 16 me­tų yra Sei­mo na­ rys, bai­gia ket­vir­tą­ją ka­den­ci­ją. Vy­ ras neat­me­ta ti­ki­my­bės, kad orien­ ta­vi­mo­si spor­tas – vie­nas veiks­nių, pa­dė­ju­sių jam taip il­gai iš­si­lai­ky­ti Sei­mo na­rio po­ste.

29

šeštADIENIS, rugsėjo 1, 2012

menas ir pramogos

At­si­svei­ki­no iki ki­to se­zo­no Vi­są va­sa­rą per pie­tų per­trau­ką pa­no­ru­ sius įkvėp­ti gry­no oro vil­nie­čius ir mies­ to sve­čius džiu­gi­no Sta­nis­lo­vo Mo­niuš­ kos skve­re­ly­je skam­bė­ju­si gy­va mu­zi­ka.

Ind­rė Pep­ce­vi­čiū­tė i.pepceviciute@diena.lt

Už­bai­gė tri­ju­lė iš Vil­niaus

Tre­čią va­sa­rą iš ei­lės dar­bo die­ no­mis mies­tie­čiai at­si­kvėp­ti už­ suk­da­vo į S.Mo­niuš­kos skve­re­lį, esan­tį ša­lia Šv. Kot­ry­nos baž­ny­ čios. Čia vi­dur­die­niais pus­va­lan­ dį mė­gau­da­mie­si pie­tu­mis ir ge­ ru oru žmo­nės klau­sy­da­vo „Pie­tų mu­zi­kos gy­vai“.

Va­kar skve­re­ly­je skam­bė­ju­si gy­ va mu­zi­ka su klau­sy­to­jais at­si­svei­ ki­no iki ki­tos va­sa­ros. Vis di­dė­jan­tį klau­sy­to­jų bū­rį su­trau­ku­si vie­šo­ ji mies­to erd­vė va­kar mu­zi­kos pri­ si­pil­dė pa­sku­ti­nį kar­tą šie­met – su tre­čiuo­ju „Pie­tų mu­zi­ka gy­vai“ se­zo­nu at­si­svei­kin­ti pa­dė­jo gru­pė „The Sweet com­pa­ny“.

Tri­ju­lė iš Vil­niaus – cha­riz­ma­tiš­ ko­ji Eve­li­na Joy­ce, Ri­mas ir Jus­tas Ja­sen­kos – per trum­pą lai­ką ta­po nea­be­jo­ti­nais pub­li­kos nu­my­lė­ti­ niais. Gru­pės pro­gra­ma su­da­ry­ta iš ne­mirš­tan­čių džia­zo ir pa­sau­li­ nės est­ra­dos kū­ri­nių, ku­riuos mu­ zi­kan­tai su di­de­le mei­le ir ma­lo­nu­ mu do­va­no­jo vil­nie­čiams ir mies­to sve­čiams.

At­ran­da ir už­sie­nie­čiai

Vil­niaus mo­ky­to­jų na­mų ren­gi­nių va­dy­bi­nin­kė ir šio pro­jek­to ku­ra­ to­rė Ra­mu­nė But­ku­tė tei­gė, kad „Pie­tų mu­zi­ka gy­vai“ su­lau­kia vis di­des­nio žmo­nių dė­me­sio – ne tik jau­nų, bet ir vy­res­nio am­žiaus. Be to, tai yra nau­ja mu­zi­ki­nė erd­vė tu­ ris­tams.

„Drau­gau­ja­me su Tu­riz­mo in­ for­ma­ci­jos cent­ru, jie in­for­ma­ci­ją apie mū­sų kon­cer­tus skel­bia ang­ lų kal­ba ir įtrau­kia į sa­vo lan­ko­mų vie­tų są­ra­šą. Tai­gi džiau­gia­mės, kad S.Mo­niuš­kos skve­re­lį at­ran­da ir už­sie­nie­čiai, taip pat tai yra ge­ ra vie­ta šei­moms pra­leis­ti lai­ką, per pie­tus pa­bū­ti su vai­kais to­je mu­zi­ ki­nė­je erd­vė­je“, – sa­kė R.But­ku­tė.

Ra­mu­nė But­ku­tė:

Džiau­gia­mės, kad S.Mo­niuš­kos skve­re­ lį at­ran­da ir už­sie­nie­ čiai, taip pat tai ge­ra vie­ta šei­moms pa­bū­ti su vai­kais mu­zi­ki­nė­je erd­vė­je.

Ge­rų at­si­lie­pi­mų apie mu­zi­ki­nes po­pie­tes mies­to cent­re ne­gai­lė­jo ir čia už­su­kan­tys gy­ven­to­jai. Su duk­ry­ te skve­re­ly­je įreng­to­je vai­kų žai­di­mo aikš­te­lė­je žai­džian­ti Re­gi­na džiau­ gė­si ga­li­my­be links­mai pra­leis­ti lai­ ką. „Gy­ve­na­me ne­to­li, kai gra­ži šil­ta die­na, vi­sa­da to­kiu me­tu išei­na­me į lau­ką. Šią va­sa­rą S.Mo­niuš­kos skve­ re­ly­je bu­vo­me ne kar­tą. La­bai džiu­ gu, kad ren­gia­mi to­kie pro­jek­tai, žmo­nės tik­rai pui­kiai pra­lei­džia po­ pie­tę“, – pa­sa­ko­jo mo­te­ris.

Gro­ja be at­ly­gio

Daug ge­rų at­si­lie­pi­mų su­lau­kian­ tys pro­jek­to or­ga­ni­za­to­riai mu­zi­

Pra­mo­ga: šią va­sa­rą S.Mo­niuš­kos skve­re­ly­je vyk­dant pro­jek­tą „Pie­tų mu­zi­ka gy­vai“ bu­vo su­reng­ta per 60

kon­cer­tų. Va­kar tre­čią mu­zi­ki­nį skve­re­lio se­zo­ną už­bai­gė gru­pė „The Sweet com­pa­ny“. Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

ki­nes po­pie­tes mies­tie­čiams ke­ti­ na do­va­no­ti ir ki­tą­met. R.But­ku­tė už­si­mi­nė, kad kar­tais ne itin ge­rų at­si­lie­pi­mų su­lau­kia dėl mu­zi­kan­ tų. Ki­ta ver­tus, kiek žmo­nių, tiek nuo­mo­nių ir sko­nių. Di­de­lė at­li­ kė­jų at­ran­ka čia ne­vyk­do­ma, kaip sa­kė pro­jek­to ku­ra­to­rė, lei­džia­ma kon­cer­tuo­ti tiek pro­fe­sio­na­lams, tiek mė­gė­jams.

Be­je, kal­bė­da­ma apie juos, pa­ šne­ko­vė džiau­gė­si, kad mu­zi­kan­ tai la­bai no­riai įsi­trau­kia į pro­ jek­tą. Esą juk kon­cer­tuo­ti ten­ka už dy­ką, ta­čiau tai su ma­lo­nu­mu da­ro net ir tie, ku­rie pa­pras­tai už kon­cer­tus gau­na ne­ma­žus ho­no­ ra­rus. „Pa­tys at­li­kė­jai sa­ko, kad jiems pa­tin­ka čia kon­cer­tuo­ti, pa­ tin­ka ši ma­ža, šil­ta erd­vė, pa­ti at­

mos­fe­ra“, – at­si­lie­pi­mais da­li­jo­ si R.But­ku­tė. Šią va­sa­rą or­ga­ni­za­to­riams pa­ vy­ko su­reng­ti per 60 gy­vos pie­tų mu­zi­kos kon­cer­tų, juo­se pa­si­ro­dė dau­giau nei ke­li šim­tai įvai­rių mu­ zi­kos žan­rų at­li­kė­jų iš Lie­tu­vos bei už­sie­nio. Vė­sio­mis ir lie­tin­go­mis die­no­mis kon­cer­tai ne­bu­vo ren­ gia­mi.

Fotografijos pa­ro­do­je – Įsi­my­lė­jo Lie­tu­vą san­tuo­kos ins­ti­tu­ci­jų al­bu­mas Kaip skir­tin­go­se kul­tū­ro­se pa­si­tin­ka­ mas vie­nas svar­biau­sių įvy­kių žmo­ gaus gy­ve­ni­me – san­tuo­ka? Vil­mos Sa­mu­lio­ny­tės fo­tog­ra­fi­jos pa­ro­da „Kos­ha“ leis pa­žvelg­ti į skir­tin­gų kul­ tū­rų san­tuo­kos su­da­ry­mo vie­tas.

Le­gen­di­nė Williamo Sha­kes­pea­re’o fra­zė „vi­sas pa­sau­lis yra sce­na“ pil­ do­si ir šių lai­kų rea­ly­bė­je: kas­die­ nių vaid­me­nų ir ri­tua­lų svar­bą bei eg­zis­ta­vi­mą pa­brė­žia dau­ge­lis soa­ cia­li­nių moks­lų. Tie­sa, va­ka­rie­tiš­ ko­je kul­tū­ro­je kur kas leng­viau ko­ re­guo­ti sa­vo so­cia­li­nę pa­dė­tį.

O Ry­tų kul­tū­ro­se at­si­duo­da­ma nu­si­sto­vė­ju­sioms re­li­gi­jos ir tra­di­ ci­jos nor­moms. Pa­si­rin­ki­mo tei­sė nors ir dek­la­ruo­ja­ma, bet re­tai ka­da lau­žo­mi ker­ti­niai ka­no­nai. Pa­gal ly­tį yra nu­spręs­ta ta­vo to­les­nė gy­ve­ni­ mo ei­ga ir funk­ci­niai vaid­me­nys.

Sau­do Ara­bi­jo­je kos­ha (fo­nas – arab.) va­di­na­ma sce­na ir nuo­ta­kos sos­tas, ku­ria­me ji sė­di sa­vo ves­tu­ vių die­ną, iš ku­rio jos atei­na pa­ siim­ti vy­ras, ja­me sė­din­čią svei­ ki­na vi­sos abie­jų pu­sių gi­mi­nai­tės (vy­rai ir mo­te­rys ves­tu­ves šven­čia

at­ski­rai). Tai svar­biau­sia, la­biau­siai ma­to­ma ir de­ko­ruo­ja­ma vie­ta ves­ tu­vė­se ar su­ža­dė­tu­vė­se.

Lie­tu­vo­je yra 59 ci­vi­li­nės met­ri­ ka­ci­jos sky­riai. Tai vie­ta, kur po­ ra tam­pa ofi­cia­liai su­si­tuo­ku­si. Ta­ ry­bi­niais lai­kais tai bu­vo vie­nin­te­lė vie­ta, kur po­ra ga­lė­jo gau­ti san­tuo­ kos liu­di­ji­mą. To­kios dirb­ti­nai su­ konst­ruo­tos erd­vės stai­ga tu­rė­jo at­ sto­ti ir san­tuo­ką įtei­si­nan­čią įstai­gą, ir ta­vo „gy­ve­ni­mo šven­tės“ vie­tą, at­lik­da­vo funk­ci­ją, ku­ri se­niau pri­ klau­sė baž­ny­čiai. Ste­bint be­si­kar­ to­jan­čius įstai­gų in­ter­je­rus skir­ tin­go­se vie­to­se iš­ky­la sak­ra­lu­mo ir dirb­ti­nu­mo sam­plai­kos įspū­dis.

Fo­tog­ra­fės V.Sa­mu­lio­ny­tės, dve­ jus me­tus gy­ve­nu­sios ir dir­bu­sios Sau­do Ara­bi­jo­je, žvilgs­nis bū­tent ir kryps­ta į Ry­tų Eu­ro­pos bei mu­sul­ mo­niš­kų ša­lių san­tuo­kos ins­ti­tu­ci­ jas. Pa­ro­do­je neiš­vy­si­te ce­re­mo­ni­ jos aki­mir­kų – au­to­rės su­ma­ny­mas ir bu­vo at­skleis­ti skir­tin­gų kul­tū­ rų de­ta­les per in­ter­je­rą, pa­teik­ti ne už­baig­tą vaiz­dą, o tik užuo­mi­nas į kul­tū­ri­nius kon­teks­tus.

VD inf.

Sub­ti­lio­mis na­to­mis me­nų fab­ ri­ko „Lof­tas“ nau­ją­jį se­zo­ną ati­ da­ręs bei įžan­gi­nį žo­dį fes­ti­va­ ly­je „Vil­nius Mu­sic Week“ ta­ręs elekt­ro­ni­nės mu­zi­kos die­vu­kas Ni­co­las Jaa­ras li­ko su­ža­vė­tas lie­ tu­vių klau­sy­to­jais.

Skir­tu­mai: so­viet­me­čiu at­si­ra­

dęs ci­vi­li­nės san­tuo­kos biu­ras bei ara­biš­ka kos­ha V.Sa­mu­lio­ ny­tės fo­tog­ra­fi­jo­se, ne­pai­sant skir­tin­gų kul­tū­ri­nių kon­teks­tų, tu­ri dau­gy­bę pa­na­šu­mų.

Vil­mos Sa­mu­lio­ny­tės nuo­tr.

KUR? Pros­pek­to ga­le­ri­jo­je,­ Ge­di­mi­no pr. 43.

KA­DA? Rug­sė­jo 5 d. 17 val.

KIEK? Ne­mo­ka­mai.

„Pa­ti­kė­kit, ne­daž­nai tai sa­kau, ta­čiau esu su­ža­vė­tas Lie­tu­vos žmo­nė­mis – jie mo­ka įsi­klau­sy­ ti, ta­čiau ir lai­ku „nu­si­rau­ti“ bei pa­leis­ti sa­vo kū­nus šok­ti“, – in­ ter­viu po pa­si­ro­dy­mo sa­kė ame­ ri­kie­čių, či­lie­čių ir pa­les­ti­nie­čių krau­jo tu­rin­tis N.Jaa­ras.

Pak­lau­sy­ti lau­kia­miau­sio va­ ka­ro at­li­kė­jo su­si­rin­ko dau­giau nei 1200 žmo­nių. Jis me­nų fab­ri­ ko pub­li­ką ap­do­va­no­jo vi­sais sa­ vo ži­no­miau­siais kū­ri­niais, – „El Ban­di­do“, „Mi Mu­jer“, „Spa­ce Is On­ly Noi­se“ ir kt., – ta­čiau ir pa­li­ko daug erd­vės eks­pe­ri­men­ tams. „La­bai mėgs­tu klu­bi­nę ap­lin­ ką. Ji man nė kiek ne­pa­vir­šu­ti­ niš­ka. Jo­je tvy­ro kaž­ko­kia skaus­ mo, šird­g ė­l os nuo­tai­ka, o tai pa­de­da pa­jus­ti mu­zi­ką“, – sa­vo min­tis dės­tė šiuo me­tu pa­sau­ly­je itin po­pu­lia­rus kū­rė­jas. Pak­laus­ tas, ką su sa­vi­mi at­si­ve­žė į Lie­

tu­vą, at­sa­kė, kad nie­ko ypa­tin­ga, iš­sky­rus lai­mės kau­liu­ką, ku­ rį vi­sad su sa­vi­mi ne­šio­ja­si vi­di­ nė­je odi­nės striu­kės ki­še­nė­je: „Šį kau­liu­ką man pa­do­va­no­jo ma­no pir­mo­ji mer­gi­na... Kai man bu­vo 15 me­tų“, – šyp­so­da­ma­sis pa­sa­ ko­jo 22-ejų mu­zi­kan­tas.

Ni­co­las iš Lie­tu­vos šį­ryt iš­ skri­do itin su­ža­vė­tas ne tik vie­ tos pub­li­ka, bet ir pa­čiu me­nų fab­ri­ku: „Vos užė­jęs į „Lof­tą“ pa­ju­tau, kad čia vyks­ta ge­ri da­ ly­kai.“ O kuo to­liau į ry­tus nuo jo pa­m ėg­to Ber­ly­n o, tuo jam pub­l i­ka ke­l ia di­d es­n į su­s i­d o­ mė­ji­mą. „Ne­se­n iai bu­vo­m e Gru­z i­jo­ je, Tur­ki­jo­je, o da­bar esa­me Lie­ tu­vo­je – ga­liu pa­sa­ky­ti, kad čia žmo­nės kur kas at­vi­res­ni. No­riu čia grįž­ti kuo grei­čiau.“ Be N.Jaa­ro, „Lof­to“ se­zo­ no ati­da­ry­mo nuo­tai­ka rū­pi­no­si kur kas ra­miau nei įpras­ta gro­da­ mas „Gol­den Pa­ra­zyth“ ir tvar­ kin­gai prieš pat N.Jaa­ro pa­si­ro­ dy­mą su­si­rin­ku­siuo­sius ap­šil­dęs Vi­d is. Po va­ka­ro lau­k ia­m iau­ sio pa­si­ro­dy­mo ant sce­nos li­po Ni­co­lo drau­gas ir tu­ro di­džė­jus Acid Pau­li.

VD inf.

30

šeštADIENIS, rugsėjo 1, 2012

menas ir pramogos diena.lt/naujienos/laisvalaikis

Sa­vi­čiaus gat­vė su­ren­gė sa­vo šven­tę Ind­rė Pep­ce­vi­čiū­tė i.pepceviciute@diena.lt

Su­si­bė­go: be­veik pen­ke­rius me­tus ki­to­mis veik­lo­mis už­siė­mę gru­

Pas­ku­ti­nę va­sa­ros die­ną sos­ti­nė­ je pir­mą kar­tą su­reng­ta Sa­vi­čiaus gat­vės šven­tė. Ja or­ga­ni­za­to­riai sie­kė ar­ti­miau su­pa­žin­din­ti su gat­vės is­to­ri­ja ir pa­kvie­tė į dau­gy­ bę ren­gi­nių.

pės „Skamp“ na­riai jau at­sar­giai kal­ba net apie nau­ją, vie­nuo­lik­tą­jį, al­bu­mą. „Skamp“ ar­chy­vo nuo­tr.

At­si­ku­ria „Skamp“ De­šimt mu­zi­ki­nių al­bu­mų iš­lei­ du­si gru­pė „Skamp“ po be­veik pen­ke­rius me­tus tru­ku­sios per­ trau­kos grįž­ta su nau­ju kū­ri­niu „Re­vo­lu­tion“.

„Gal­būt dėl to, kad nie­kad ne­lin­ dom į te­le­vi­zi­ją, kai ku­rie ga­lė­jo pa­ma­ny­ti, jog skam­pų ne­bė­ra, ta­ čiau mes neiš­sis­kirs­tė­me, tie­siog ku­rį lai­ką nie­ko ne­kū­rė­me“, – sa­ kė gru­pės na­rys, mu­zi­kos ir teks­ tų kū­rė­jas Vik­to­ras Dia­wa­ra.

Per šiuos me­tus kiek­vie­nas iš at­li­kė­jų tu­rė­jo pa­pil­do­mos veik­ los. Be to, kiek­vie­nam per šiuos be­veik pen­ke­r ius me­t us gi­m ė vai­k ų. V.Dia­wa­ra prieš tre­j us me­tus pa­gy­vi­no Vil­niaus kul­ tū­ri­nį gy­ve­ni­mą ati­da­ręs me­nų fab­ri­ką „Lof­tas“. Eri­ca Jen­nings su vy­ru Jur­giu Di­džiu­liu su­kū­ rė due­tą „The Ball & Chain“, o Vi­lius Ale­sius ati­da­rė ak­ty­vaus lais­va­lai­kio cent­rą po sto­gu pa­

va­di­ni­mu „Kab­lys“. Vis dėl­to po itin sėk­min­go pa­si­ro­dy­mo fes­ ti­va­ly­je „Kark­lė“, ku­rio lan­ky­ to­jai pir­mie­ji iš­gir­do švie­žu­tė­lį „Re­vo­lu­tion“, tri­ju­lė ry­žo­si sa­ vo nau­ją kū­ry­bą pri­sta­ty­ti vi­ siems. „Šios dai­nos žo­džius Eri­ca pa­ ra­šė dar praė­ju­siais me­tais. Net­ ru­kus įra­šė­me šios dai­nos re­gio ver­si­ją, ta­čiau mums ji iki ga­ lo ne­pa­ti­ko“, – nau­jos „Skamp“ dai­nos is­to­ri­ją pa­sa­ko­jo V.Ale­ sius.

V.Dia­wa­ra pri­dū­rė, kad dai­ na at­si­ra­do dar ta­da, kai pa­sau­ ly­je vie­na po ki­tos pra­dė­jo kil­ ti re­vo­liu­ci­jos – Egip­te, Si­ri­jo­je ir t. t. Ga­liau­siai ka­ri­nis per­vers­mas įvy­ko ir jo gim­ta­ja­me Ma­ly­je.

Vi­si no­rin­tys iš­girs­ti vi­są nau­jo „Skamp“ kū­ri­nio ver­si­ją ga­lės tai pa­da­ry­ti ry­toj per ra­di­jo sto­tį ZIP FM nuo 17.30 val.

VD inf.

Kvies­liai: ap­si­lan­ky­ti uni­ka­lio­

je vie­nos gat­vės šven­tė­je praei­ vius kvie­tė jau­nie­ji mu­zi­kan­tai.

Ind­rės Pep­ce­vi­čiū­tės nuo­tr.

Idė­ja su­reng­ti Sa­vi­čiaus gat­vės šven­tę, kaip pa­sa­ko­jo jos ini­cia­ to­rius ren­gi­nius or­ga­ni­zuo­jan­čios įmo­nės „Even­tum group“ pro­jek­ tų va­do­vas To­mas Bal­čiū­nas, jau anks­čiau bu­vo ki­lu­si ir jos gy­ven­ to­jams. Tai iš­siaiš­ki­nę, ko­vo mė­ne­ sį jo­je įsi­kū­rę ren­gi­nių or­ga­ni­za­to­ riai ėmė­si ini­cia­ty­vos. „Pa­si­vaikš­čio­jo­me šia gat­ve­le.

Ji ma­ža, tu­ri sa­vo is­to­ri­ją: čia gy­ ve­no Čiur­lio­nis, čia nuo se­no vy­ ko žy­dų pre­ky­ba, jo­je bu­vo įsi­kū­ręs pa­grin­di­nis ve­ži­mų ir ark­lių ser­vi­ sas. Vi­sos Sa­vi­čiaus gat­vė­je įsi­kū­ ru­sios par­duo­tu­vė­lės – iš­skir­ti­nės, pre­kiau­ja vin­ta­ži­niais dra­bu­žiais, ak­se­sua­rais. Res­to­ra­nai, kok­tei­lių ba­ras, kol­dū­ni­nė, se­no­ji ke­pyk­lė­lė taip pat yra su­kū­rę sa­vi­tą ap­lin­ką ir ga­mi­na iš­skir­ti­nį mais­tą“, – Sa­ vi­čiaus gat­vės iš­skir­ti­nu­mą pa­brė­ žė T.Bal­čiū­nas.

Mi­ni­ma­lio­mis iš­lai­do­mis su­ren­ gę šven­tę jos or­ga­ni­za­to­riai džiau­

gė­si, kad Sos­ti­nės die­nos lei­do jiems pri­si­glaus­ti po sa­vo spar­ne­ liu ir suor­ga­ni­zuo­ti vis­ką bū­tent va­kar. Šven­tės die­ną bu­vo su­reng­tos trys eks­kur­si­jos po Sa­vi­čiaus gat­vės kie­mus. M.K.Čiur­lio­nio na­muo­se vy­ko kon­cer­tai, pa­žin­ti­nė eks­kur­ si­ja. Gat­vė­je ant me­di­nių lan­gi­nių bu­vo iš­ka­bin­tos res­tau­ruo­tos se­ nos nuo­trau­kos, kaip anks­čiau at­ ro­dė Sa­vi­čiaus gat­vė.

Sa­vi­čiaus gat­vės pra­džio­je bu­vo įsi­kū­ręs sten­das, kur sa­vo pa­si­ro­ dy­mais ir nuo­sta­biais bal­sais klau­ sy­to­jus bei praei­vius džiu­gi­no jau­ni mu­zi­kan­tai, va­sa­rą da­ly­va­vę Dai­ nos sto­vyk­lo­je.

Va­ka­re vie­na­me Sa­vi­čiaus gat­vės kie­mų pa­sta­ty­to­je sce­no­je kon­cer­ ta­vo at­li­kė­jai ne tik iš sos­ti­nės, bet ir Tel­šių, Plun­gės, Ši­la­lės, Šven­čio­ nė­lių.

En­tu­zias­tin­gai nu­si­tei­ku­si kom­ pa­ni­ja ne­to­li­mo­je atei­ty­je ke­ti­na pra­dė­ti reng­ti Sa­vi­čiaus gat­ve­lės ren­gi­nių cik­lus, per ku­riuos sieks su­pa­žin­din­ti vi­suo­me­nę su gat­ vės kie­mais ir kar­tu la­biau su­bur­ti čia gy­ve­nan­čius žmo­nes. „Kad jie šyp­so­tų­si vie­ni ki­tiems, svei­kin­tų­ si, nes kar­tais pa­mirš­ta tai pa­da­ry­ ti“, – šyp­so­da­ma­sis sa­kė T.Bal­čiū­ nas ir pri­dū­rė, kad vis dėl­to čia vi­si ga­na ma­lo­nūs.

dienomis nuo 9 iki 16 val.

961027

paslaugos statybos ir remonto šeštadienis, rugsėjo 1, 2012 Gamina medžio masyvo vidaus duris iš uosio, ąžuolo. Kokybę garantuoja. www.vidinesdurys.lt. Tel. 8 689 44 984, e. paštas vidinesdurys@zebra.lt.

955284

Technikos remonto Siūlo darbą SKUBIAI IR pagalbinių NEMOKAMAI IŠVEŽA nenauIeškome darbuotojų. Žemės kasimobuitinę darbai,techniką gerbūvio –tvarkymas.

Atdojamą šaldytuvus, lyginimasvirykles, 1300 Lt. kompiuterinę Darbas Vilniuje.

Tel. skalbykles, tech8 672 72 427, e. paštas personalo.valdyniką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. mas@yahoo.com.

1010241 .

8 641 99 000, www.kaunakiemis.lt 951181

UAB „Viadukas“ siūlo darbą: tinkuoto-

Visųjams, kompiuterių ir televizorių taisymas Vildailidėms, betonuotojams, pagalniuje, Žalgiriodarbininkams. g. 131, tel. (8 Reikalavimai: 5) 275 4665; biniams darbo patirtis ir atitinkami kvalifikacijos www.pc-help.lt. pažymėjimai. Tel. (8 52) 13 89 31.

933624

1011347

Ieškomas atsakingas darbininkas įv. valyKelionių mo darbų vykdymui, turintis vairuotojo pa-

Iš/įžymėjimą.

Londoną Privalumas – saugiai, greitai vežame siunnuosavas automotinius. iki durų.

Tel. 89 8 bilis irLietuvoje panašauspristatome darbo patirtis.

Tel. 8 618 687807, 588503, +44536.

778 627 1449. Informaci615 25 1010811 ja – www.lietuvalondonas.com.

959526 Siūlome papildomą darbą. Ieškome darbuotojų reklaminei medžiagai/informacijai plaVežame keleivius į Vokietiją, Daniją, Olanditinti. Apmokėjimas pagal susitarimą. Tel. 8 pervezimai. ją.699 Tel. 47 8 699 01 428, e.nuo paštas 717 (skambinti pirmadienio).

info@gmail.com.

1010363

Ieškome952525 dar-

Siūlome papildomą darbą. buotojų, galinčių atlikinėti socialines apklausas. Tel. 8 656 40 312 (skambinti nuo pirmadienio).

Kitos

1010352 Nestandartinių baldų gamyba. Aukšta kokySiūlome papildomą darbą.

Ieškome bė – žema kaina. www.guobosbaldai.lt.žmoTel. nių, 69 galinčių 8 656 099. dirbti rinkiminėje kampanijo-

je. Apmokėjimas pagal susitarimą. 760904 Tel. 8 699 85 865 (skambinti nuo pirmadienio).

1010356

UAB „IRDAIVA” reikalingi darbui Vilniuparduoda je: betonuotojai, staliai-dailidės, mūrinin-

kai, apdailininkai. Kontaktiniai nekilnojamąjį turtątelefonai: 8 659 38 480, 8 659 38 414.

1005424 Parduodamas dviejų kambarių butas Palangos centre, už bažnyčios, S.Nėries g. 1A. Tel. Paslaugos 8 603 62 096.

Technikos remonto

955765

Visų kompiuterių ir televizorių taisymas VilperKa niuje, Žalgirio g. 131, tel. (8 5) 275 4665;

www.pc-help.lt.

Brangiai perkame mišką su žeme arba1002373 išsikirsti. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto.

Tel. 8Kelionių 676 41 155.

raštu iki viešo susirinkimo pabaigos. Plana961170 vimo dokumentų sprendinių pasiūlymų ap- 687 58 503, +44 778 627 1449. InformaciSodininkų bendrijos METALURGAS nariams! skundimas: asmenys gautą atsakymą, kad į ja – www.lietuvalondonas.com.

974465 jų pasiūlymus neatsižvelgta parengtame pla- 2012 06 10 11 val. šaukiamas ataskaitinisStatybosdokumente, įmonei reikalingi kelio darbininkai SUSIRINKIMAS, kuris vyksKauno Kelmi-į navimo gali apskųsti Valstybinės rinkiminis Vežame poilsiautojus iš Vilniaus, ir apželdintojai.

Kreiptis tel. (8 5)inspekcijos 231 6179, jos sodų 20-oji g. 13. Darbotvarkė: 1. Veiklos teritorijų planavimo ir statybos Palangą, Šventąją (ir atgal), nuo 35 Lt. Tel. 8 663Aplinkos 52500.ministerijos Vilniaus teritorijų ataskaita tvirtinimas.

Revizoriaus atasprie 8 699 99 ir965, 8 612 222.227.

975124 975416 planavimo ir statybos valstybinės priežiūros kaita ir tvirtinimas. 3. Sąmatos tvirtinimas.

UAB „Šeimos medicinos klinika“ siūlo261 dar4. Įvairūs klausimai.

Pirmininko rinkimas.

Tel. 261 3655, 2615.3659 skyriui, A.Juozapavičiaus g. 9, Vilnius, per3653, bą šeimos bendrosios prak-į 6. Revizoriaus rinkimai. Susirinkus mažiau nei mėnesį nuogydytojams jiems išsiųstoirlaiško (atsakymo skelbimai@vilniausdiena.lt tikos slaugytojams.

Informacija pateiktą pasiūlymą) gavimo dienos.tel. 8 618 pusei bendrijos narių, pakartotinis susirinki960590 37 721. mas bus šaukiamas 2012 06 24 11 val. toje Kita 975626 INFORMACIJA APIE TERITORIJŲ PLANAVIMĄ. pačioje vietoje (ta pati darbotvarkė). BendriBIĮ pirmininkė. „Kontrastų biuras“ visu sąrašu parduodarjos Pranešame apie kartojamą visuomenės infor- geodeziniai_matavimai@yahoo.com Įvairūs bodadienomis 8–17 val. (pietų pertraukaprekes) 12 atsargas (įvairias kanceliarines 960769 Įvairūs mavimo procedūrą dėl parengto žemės skly- –13). Tel. faks. (8 52) 85 11 83. už didžiausią pasiūlytą, bet ne mažesnę 1010868 po Dobrovolės k.

(5,1100 ha, sklypo kad.

Nr. Kita UAB „Nekilnojamojo Turto Projektai” atlieĮmonei reikalingi aukštalipiai. Tel. 8 650 91 nei 35 730 Lt kainą. Pasiūlymai teikiami iki 0101/0164:31), Panerių seniūnijoje, Vilniuje, ka kadastrinius matavimus Vilniaus r. sav., UAB „Geodeziniai matavimai“ informuoja, 253, 8 699 98 086.

2012 m. birželio 25 d. imtinai vo973725 kad pradedami žemės sklypų formadetaliojo plano. rengti Planavimo pagrindas – 2012 Parduoda Sudervės sen., Rastinėnų k.,uždaruose SB „Vilma”, kuose administratoriui, UAB „SBS vimo ir pertvarkymo projektai: 1. Ažulaum. balandžio 12 d. Detaliojo teritorijų planavi- skl.

Nr.bankroto 148 (skl. kad.

Nr. 4184/0934:0148), Kitas prekes kės organizatoriaus k., Riešės sen., teisių Vilniaus r. sav., kadasLegale“, Ukmergės g.

369A, Vilnius. mo ir pareigų perdaviprašom gretimo (neprivatizuoto sodo) DausklyTransportas, trinis Nr. 4170/1100:262.logistika Planavimo tikslas Bankrutavusi DUAB tel. „INGO įmo-8 611 giau (8 5)m.Baltic“, 206 0799, mo sutartis Nr. 042042.

Planavimo tikslas – po Nr.informacijos 147110426768, savininką 2012 birželio 8Vil-d. 10 – žemės sklypo padalijimas į atskirus dvynės kodas Odminių g.

3, Konditerijos įmonė priims darbąbendrojo Vilniaus val.

51 518. pakeisti žemės tikslinęnekeičiant paskirtįį pagal atvykti prie priklausančio ir lika žemės sklypų, jų pagrindi- nius, parduoda užjums pasiūlytą didžiausiąsklypo kai-971990 regione vairuotoją-ekspeditorių, vadybininplano sprendinius, padalyti sklypą,būdo nustatyti nės žemės naudojimo paskirties, bei ną: dalyvauti BoguslaPatalpasženklinant Odminių riboženkliais g. 3-10A, Vilnius, ką-ekspeditorių ir prekybos agentą.

Tel.De-8 bendras pobūdžio,naudojimo nenumatant statybos.

2. KartaVladislavos Salmanovič paveldėtoteritorijos ir tvarkymo režimą. plotassklypą 101,95 kv. turto m, mūriniavo Sovinskio Nr. 148 arba prašom su611 45k., 000. niškių Maišiagalos sen., Vilniaus r. sav., mejų name, mansarda, unikalus Nr. dėmesiui. Š. m. birželio 27 d.109416Bazeval. taliojo plano organizatorius – UAB „4Real“, sisiekti su darbų vykdytoju Jaroslavu 976056 kadastrinis g.

Nr.5-79, 4132/0300:107.

Planavimo statybos metai iki 1940 A.Goštauto Vilnius, tel. 8 698 20 198. 0257-5011:0023, adresu Vilniaus r., Pagirių sen., Mikašiūvič, Žalgirio g. 131–213, Vilnius 677 79 tikslas – žemės sklypo padalijimas į atski- m., pradinė pardavimo kaina – (tel.

569 8000 Projekto rengėjas – UAB „RV architektų stunų k., SB „Ekspresas”, vyks sklypo kad. rus aštuonis žemės sklypus, nekeičiant jų Lt.348, e. paštas topomatik@gmail.com ). Nr. Paraiškos turto pirkimui priimamos per dija“, Pamėnkalnio 28-2, Vilnius.

Pareng- 204167/1002:0027 960926 kadastriniai matavimai. pagrindinės žemės g.naudojimo paskirties, dienų nuo paskelbimo dienos, t. y. iki būdo bei pobūdžio, nenumatant statybos. rugsėjo Kviečiame dalyvauti.

Matavimus atlieka 21 d. imtinai BDUAB „INGO BalKelionių Planavimo pasiūlymų pateikimo tvarka – su tic“ patalpose g. 3-10A, Vilniuje LinUAB „BaltijosOdminių Matavimų Organizacija”, parengto projekto sprendiniais galima susiIš/į Londoną saugiai, greitai vežame siun- (4-as aukštas).

Parduodamo turto71apžiūra kmenų g.13, Vilnius.

Tel. 8 601 112. pažinti ir pateikti savo pasiūlymus dėl plano tinius.

Lietuvoje pristatome iki durų.

Tel. 8 vyksta iš anksto susitarus su turto pardavi-976256 sprendinių per 10 darbo dienų nuo laikraš-

siūlo darbą

953105 ją. Tel. 8 699 01 428, e. paštas pervezimai. info@gmail.com.

Įvairūs

986151

Perka Kita

2012 04 20 Vilniaus apygardos teismo nutartimi UAB „Joanos avialinijos“ iškelta bankroto byla (c. b. Nr. B2-3323-160/2012). Bankrutuojančios UAB „Joanos avialinijos“ administratoriumi paskirta UAB VERSLO VALDYMO IR RESTRUKTŪRIZACIJOS CENTRAS. Įgaliotas asmuo – V.Česonis, tel. 8 686 83 541. Prašom iki 2012 m. birželio 11 d. imtinai pateikti savo kreditorinius reikalavimus 2012 m. gegužės 2 dienai (bankroto bylos įsiteisėjimo dienai) kartu pridedant kreditorinius reikalavimus patvirtinančių dokumentų tinkamai įformintus nuorašus.

Taip pat prašom nurodyti, ar šių reikalavimų įvykdymas yra užtikrintas, nurodyti, kokiu būdu tai yra padaryta. Kreditorinį reikalavimą pateikti Savanorių pr. 262-105, LT-50204 Kaunas. Informacija tel./faks. (8 37) 229 886.

961016

INFORMACIJA TERITORIJŲ PLANAVIAUTOMOBILIŲAPIE SUPIRKIMAS VISOJE LIETUMĄ.

Parengtas žemės sklypo, esančio Lvovo VOJE. GALI BŪTI DAUŽTI ARBA SU DEFEK8 676 71seniūnijoje, 261. g. TAIS. 105A,Tel. Šnipiškių Vilniuje, skly995291 po kad. Nr. 0101/0032:986, bendras plotas Brangiai perkame mišką su žeme arba išsi0,2419 ha, detalusis planas. Planavimo pakirsti. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš kargrindas: to. Tel. Vilniaus 8 676 41miesto 155. savivaldybės admi929911 nistracijos direktoriaus pavaduotojo 2011 07 13 įsakymas Nr. AD30-1732, 2011 08 01 detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis Nr.

skelbimai

Įvairūs

paslaugos

Karščiausi Kelionių pasiūlymai

Kelionių organizatorius

čio išleidimo. Su specialiuoju planu galima susipažinti – UAB „Geodeziniai matavimai“, Vytauto g. 19, Trakai, Tel. (8 52) 85 11 83,

mo vykdytoju administratoriaus UAB „Jupoga“ įgaliotu asmeniu J.Dzekunsku tel. 8 685 67 424.

Karščiausi Kelionių A.Vienuolio g.pasiūlymai 6, LT–01104 Vilnius

1009897

Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 Kelionių organizatorius vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt A.Vienuolio g. 6, LT-01104 Vilnius Tel.Vegasas (8 5) 231nuo 3314.2871 Faks.Lt(8 5) 262 9120 Ar svajojate aplankyti Niujorką?

Las Kelionių organizatorius vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt O galbūt, Jus visada žavėjo Las Vegasas – Torontas nuo Lt Vilnius A.Vienuolio g. 6,2382 LT-01104 šviesų, kazino, pasirodymų ir viešbučių rojus? Tel. Monrealis nuo 2874 (8 5) 231 3314.

Faks. (8Lt5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt, Pamatykite Šiaurės Ameriką už Hiustonas nuo 2964 Lt www.krantas.lt Atėjo laikasnuostabiąją TIKROMS ATOSTOGOMS! Vasaros kruizas Ryga–Stokholmas–Ryga ypatingą kainą.

Kalgaris nuo 125nuo Lt 3464 Lt Užsisakykite skrydį iki gegužės 15 dienos,nuo ir Joninių kruizas Ryga–Stokholmas–Ryga RUOŠKITE ROGES VASARĄ Pamirškite kasdieninius rūpesčius Šarm El Šeichas (Egiptas) nuo 1429 Ltir atsipaleiskitės 2012 10 Kaina pusesjūroje! su oro uostų mo110 Lt į nepamirštamą Pasinaudokite galimybę kelionę nusipirkti žiemos 2669 Ltpateikta laiduokite laiveį abi Baltijos 01–2013 21 į trumpiausios kelionę už03mažiausią kainą: nakties vakesčiais.

Taba (Egiptas) saule, nuo 2039 2739nuotaika.

Lt Kviečiame Jus Mėgaukitės vėjuLtir gera Tenerifė (Ispanija) nuo iki 2152 Lt Niujorkas nuo 2226 Lt Rezervacijos mokestis 100LtLt2219 mokamas pakarėlį!

Slidinėjimas Italijoje nuo 1569 Lt 2149 Lt 3799 L t Dubajus (JAE) nuo 2899 Lt Vašingtonas nuo 2526 Lt pildomai.

Baltijos jūroje bus ir disko, ir linksmybės iki Kruizo kaina pateikta iš išplaukimo uosto.

Slidinėjimas Pataja (Tailandas) nuo 3679 Lt 4419 Lt Bostonas nuoAustrijoje 2588 Lt nuo 1635 Lt 1687 Lt Vietų skaičius ribotas. ryto!

Daugiau informacijos www.krantas.lt Hurgada (Egiptas) nuo 1392 Lt 1449 Lt

Karščiausi kelionių pasiūlymai

Goa (Indija) nuo 3199 Lt

Kelionių organizatorius

Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame929896 siun-

tinius.

Lietuvoje pristatome iki durų.

Tel. 8 UAB „BEST COMPANY“ Varėnos r. perka: 687 58 503, +44 778 627 1449. Informaciveršelius, galvijus, avis.

Sumokame iš karto. ja – www.lietuvalondonas.com.

Mokame PVM. Tel. 8 613 70 805, 8 6131010619 70 803, 8 601keleivius 71 558, į(8Vokietiją, 310) 48Daniją, 323. OlandiVežame

31

KELIONĖS KELIONĖSAUTOBUSU AUTOBUSU KELIONĖS AUTOBUSU Alyvų Duobelėje, Latvijoje Pirkti žydėjimo internetu:šventė www.kelioniupasiulyČekijos rojus–Praha – 577 Lt mai.lt pilys–Čekijos (05.26.)

– 95 Lt Didingoji ItalijaVaršuvoje ir Kapriorojus–Praha sala – 1747 Lt–– 175 Lt Čekijos naktis pilys–Čekijos Muziejų (05.19/20) 637 Lt Ryga–Saremos sala–Talinas – 377–Lt577 Lt Čekijos pilys–Čekijos rojus–Praha Didingoji Italija ir Kaprio sala – 1847 Lt Šiaurės Italija su poilsiu prie Adrijos Šveicarijos gamtossala–Talinas stebuklai – 1397 Ltjūros Ryga–Saremos – 429 Lt nuo 1197Italija Lt sala–Talinas Šiaurės su poilsiu prie Adrijos Ryga–Saremos – 377 Lt jūKroatija nuo ros nuo 1297 Lt Lt pažintinė) nuo 1290 Lt Šiaurės Italija990 (poilsinė Kroatijanuo nuo990 999Lt Lt nuo 627 Lt Praha-Viena-Budapeštas Kroatija Praha–Viena–Budapeštas nuo 577 Lt LĖKTUVU IŠ VILNIAUS: Praha–Viena–Budapeštas LĖKTUVU IŠ VILNIAUS: nuo 619 Lt Ispanija, Kosta Brava nuo 822 Lt Pirkti internetu: www.kelioniupasiulyMalta – 904 Lt IŠmai.lt VARŠUVOS (poilsinės) Ispanija,Hurgada Kosta Brava, Kosta Graikija, Cgalkidikė – 979 LtLt Dorada Egiptas, nuo 935 nuo 1979Kosta Lt Dorada – 999 Lt Ispanija, Bulgarija nuo 850 Lt Malta – 904 Lt Ispanija, Šri Lanka Alikantė nuo 3500– 1108 Lt– 1099 Lt Graikija, Chalkidikė Graikija, Kos sala Lt Kreta nuo Alikantė 1170 Lt – 1128 Ispanija, – 1108 Turkija, Antalija – 1185 Lt Graikija, Kos sala – 1128 Lt Tunisas nuo 770 Lt Turkija, Antalija 1295LtLt Bulgarija, Burgas –– 1199 Bulgarija, Burgas – 1185 Lt Rijeka – 1279 Lt poilsinės) IŠKroatija, VARŠUVOS (pažintinės Kroatija, Rijeka – 1489 Lt Turkija, Marmaris 1289 Kruizas nuo 2038 LtLt Lt Turkija,Nilu Marmaris 1620 Bulgarija, Burgas – 1199 Ltnuo Lt2423 Lt Izraelis–Jordanija–Egiptas Portugalija, Algarvė – 1999 LĖKTUVUnuo IŠAlgarvė VARŠUVOS (poilsinės) Portugalija, Lt Marokas 2634 Lt– 1899 Egiptas, 1440 Lt Kuba nuoHurgada 5853 Lt nuo(poilsinės) LĖKTUVU IŠ VARŠUVOS Bulgarija – 1595 Lt Egiptas, Turkija –Hurgada 1440 Ltnuo 995 Lt IŠBulgarija RYGOS: Lt Lt Šri Lanka–– 995 3500 Tailandas (pažintinė Kreta ––1170 LtLt poilsinė) – nuo 5218 Lt Turkija 1078 Šri Lanka – 3500 Lt LĖKTUVU IŠKreta VILNIAUS: – 1170IŠLtVARŠUVOS (pažintinės – poilsinės) Egiptas, Tunisas –Hurgada 770 Lt nuo 869 Lt Ispanija, Maljorka – 1499(pažintinės Lt LĖKTUVU IŠ VARŠUVOS – poilTurkija, Antalija – 889 Lt sinės) Kruizas Nilu nuo 1440 Lt Izraelis – Egiptas nuo 1678 Lt Marokas – 2634 Lt Kuba – 5853 Lt STOVYKLOS LIETUVOJE Pasaka nuo 550 Lt Top Fun 540 Lt Raganė 550 Lt Energetikas 600 Lt Laimingas žmogus – tai aš! 600 Lt Trimitas 520 Lt

Pamėnkalnio g. 5/ K.Griniaus g., Vilnius Tel 8-5 262 7777, mob. 8 616 16 777 info@svite.lt, www.svite.lt, www.lek.lt

Graikija,Nilu Kreta – 99 Lt Lt Kruizas nuo 1440 Mažieji Laukystos piratai Lt Bulgarija, Varna – 1099 Lt 370 Izraelis–Egiptas nuo 1678 Lt Holivudo– akademija Marokas 2634 Lt – 599 Portugalija, Algarvė 2239LtLt Mes–jėga 450Lt Lt Kuba 5853 STOVYKLOS LIETUVOJE Žaidimų galaktika 450 Lt STOVYKLOS LIETUVOJE Raganė 550 Lt atkeliauja į Lietuvą 450 Lt Apači indėnai Pasaka nuo 550 Lt Energetikas 600 Lt Avataro–nuotykiai Lt Lt Raganė 550 Lt kartu Laimingas žmogus – tai 450 aš! 600 Mesjėga šampinjonai Mes 450 Lt 450 Laimingas žmogus – taiLtaš! 600 Lt Mano pasaulis Aplink pasaulį per 7Ltdienas 499 Lt Top Fun 640 Lt 595 STOVYKLOS UŽSIENYJE Mano pasaulis 595 Lt Stovykla Ukrainoje „Pribrežnyj“ 60 Lt Kitas variantas 359 Lt STOVYKLOS UŽSIENYJE dienai Dodi 550 Lt Anglų kalbos stovykla Estijoje 1790 Lt AVIABILIETAI pirkti internetu: www. lek.lt STOVYKLOS1699 UŽSIENYJE Bulgarijoje Lt (yra ir pigios aviakompanijos) Stovykla Ukrainoje Kroatijoje 2149 Lt „Pribrežnyj“ KELTAI 60 Lt dienai Ryga–Stokholmas Kryme „Saliut“ 1699 Lt AVIABILIETAI* Talinas–Helsinkis Baku nuo 1050 Lt;LtMaljorka nuo 500 Lt Bulgarijoje 1699 Talinas–Stokholmas Ventspilis–Nyneshamnas *kainos į abi2149 puses Kroatijoje Lt Klaipėda–Karlshamnas Juodkalnijoje 1899 Lt (spec. pasiūlymas) KELTŲ AnglųBILIETAI kalbos stovykla Estijoje 1790 Lt Klaipėda–Kylis (spec. pasiūlymas) Ryga–Stokholmas AVIABILIETAI* Klaipėda–Zasnicas (spec. pasiūlymas) Talinas–Helsinkis Turku–Alando Delis nuo 1870salos–Stokholmas Lt KRUIZAI Talinas–Stokholmas Tokijas – 2229 Lt Viduržemio jūroje (spec. kaina) Ventspilis–Nyneshamnas Seulasjūroje – 2308 Lt kaina) Karibų (spec.

Klaipėda–Karlshamnas Singapūras – 2310 Lt (spec.

Tolimuosiuose Rytuose (spec.pasiūlymas) kaina) Klaipėda–Kylis (spec. pasiūlymas) Baltijos jūroje Bankokas – 2409 Lt Klaipėda–Zasnicas VIZOS Puketas – 2610 Lt (spec. pasiūlymas) Į Turku–Alando Rusiją nuo 260 Lt, Baltarusiją nuo salos–Stokholmas *kainos į abi puses 85 Lt.

KELTAI VIZOS Joninės Baltijos jūroje (Tallink 3 d. kruizas) Į Rusiją nuo nuo 105 Lt 260 Lt; Baltarusiją nuo 85 Lt Ryga–Stokholmas Talinas–Helsinkis Talinas–Stokholmas Ventspilis–Nyneshamnas Klaipėda–Karlshamnas (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Kylis (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Zasnicas (spec. pasiūlymas) Turku–Alando salos–Stokholmas VIZOS Į Rusiją nuo 260 Lt Baltarusiją nuo 85 Lt

F

e j u i n l i V

O OT

N KO

S A V

A RS

S

A R A KU

Fotografuok vasarėjantį Vilnių ir laimėk ekskursiją Bestogiu autoBusu draugų kompanijai!

Konkursas vyksta portale

Orai

Savaitgalį Lietuvoje numatomi trumpi lietūs. Šiandien temperatūra bus 19–23 laipsniai šilumos. Sekmadienio naktį bus 14–16, dieną 18–21 laipsnis šilumos.

Šiandien, rugsėjo 1 d.

+19

+20

+20

Telšiai

Šiauliai

Klaipėda

+21

Panevėžys

+19

Utena

+21

Tauragė

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis) teka Mėnulis leidžiasi

6.26 20.10 13.44 19.53 7.33

245-oji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 121 diena.

Saulė Mergelės ženkle.

+22

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +32 Berlynas +20 Brazilija +30 Briuselis +17 Dublinas +19 Kairas +33 Keiptaunas +14 Kopenhaga +20

Londonas +20 Madridas +27 Maskva +15 Minskas +21 Niujorkas +30 Oslas +19 Paryžius +20 Pekinas +29

orai vilniuje Šiandien

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+15

+21

+18

+14

3

+17

+22

+16

+9

3

+16

+22

+19

+10

3

sekmadienį

pirmadienį

antradienį

+20

+16

+11

3

+21

+20

Vėjas

Vilnius

Marijampolė

1–7 m/s

DATOS (rugsėjo 1 D.)

Rytas

+16

Praha +18 Ryga +19 Roma +25 Sidnėjus +18 Talinas +17 Tel Avivas +32 Tokijas +30 Varšuva +24

Mokslo ir žinių diena 1715 m. mirė Prancūzijos karalius Liudvikas XIV. 1939 m. vokiečiai įžengė į Lenkiją – prasidėjo Antrasis pasaulinis karas.

1949 m. gimė krepšininkas, treneris Rimantas Girskis.

1957 m. Kuboje gimė dainininkė Gloria Estefan.

1957 m. gimė Juodkalnijos krepšinio treneris Duško Ivanovičius.

1962 m. gimė Ruudas Gullitas, buvęs garsus Olandijos futbolininkas.

1966 m. gimė Timas Hardaway, buvęs NBA krepšininkas.

1974 m. gimė latvių grupės „Brainstorm“ lyderis Renaras Kauperis.

1985 m. mirė vaikų rašytoja, dramaturgė, vertėja Aldona Liobytė.

2004 m. Šiaurės Osetijoje ginkluoti grobikai įsiveržė į Beslano mokyklą ir paėmė įkaitais daugiau nei 1100 žmonių. Žuvo daugiau nei 380 žmonių.

+21

Alytus

Bu­vu­si „Be­ver­li Hil­so 90210“ žvaigž­dė To­ri Spel­ling ket­vir­ta­ die­nį pa­gim­dė ket­vir­tą vai­ką – sū­ nų Fin­ną Da­vey McDer­mot­tą.

39 me­tų ak­to­rė, ku­ri yra iš­te­kė­ju­ si už Dea­no McDer­mot­to, džiu­gias nau­jie­nas pa­skel­bė so­cia­li­nia­me tink­le „Twit­ter“: „Tai ber­niu­kas!“ Ji taip pat įdė­jo nuo­ro­dą į sa­vo in­ ter­ne­to sve­tai­nę, ku­rio­je įdė­ta nau­ ja­gi­mio ran­ky­tės, su­gniau­žu­sios ma­mos pirš­tą, nuo­trau­ka.

Ma­ža­sis Fin­nas augs su pen­ke­rių me­tų bro­liu­ku Lia­mu, ket­ve­rių se­ su­te Stel­la ir vie­nų me­tu­kų mažy­ le Hat­tie.

DATOS (rugsėjo 2 D.) 1666 m. kepėjo namuose prasidėjo didysis Londono gaisras.

1937 m. mirė prancūzas modernių olimpinių žaidėjų įkūrėjas Pierre’as de Coubertinas.

1950 m. gimė teatro ir kino aktorius Arūnas Storpirštis.

1964 m. gimė Kanados aktorius Keanu Reevesas.

1968 m. gimė meksikiečių aktorė Salma Hayek.

1973 m. mirė anglų rašytojas J.R.R.Tolkienas, geriausiai žinomas kaip „Žiedų valdovo“ autorius.

BNS inf.

Naujiena: „Tai berniukas!“ – so-

cialiname tinkle „Twitter“ pranešė aktorė. „Scanpix“ nuotr.

Bu­te­lis jū­ro­je plau­kio­jo 98 me­tus Ško­ti­jos žve­jys iš jū­ros iš­trau­kė bu­te­lį su raš­te­liu, ku­ris bu­vo iš­ mes­tas į van­de­nį prieš 98 me­tus, ir pel­nė nau­ją pa­sau­lio re­kor­dą.

And­rew Lea­pe­ris anks­tes­nį re­ kor­dą pa­ge­ri­no pen­ke­riais me­ tais. Įdo­miau­sia tai, kad anks­tes­ nis re­kor­das bu­vo pa­siek­tas ta­me pa­čia­me žve­jy­bos lai­ve, ku­riuo plau­kio­ja ir A.Lea­pe­ris.

Bu­te­lį su raš­te­liu, ža­dan­čiu še­ šių pen­sų pre­mi­ją jį ra­du­siam, 1914 m. į jū­rą iš­me­tė ka­pi­to­nas Brow­nas iš Glaz­go na­vi­ga­ci­jos mo­kyk­los.

Raš­te­ly­je bu­vo pra­šo­ma nu­ro­ dy­ti ra­di­mo lai­ką bei vie­tą ir grą­ žin­ti bu­te­lį Ško­ti­jos žve­jy­bos ko­ mi­si­jos di­rek­to­riui. Už tai bu­vo ža­da­ma še­šių pen­sų pre­mi­ja.

Bu­te­lis pri­klau­sė par­ti­jai 1890 spe­cia­lių bu­te­lių, skir­tų jū­ros sro­ vėms prie Ško­ti­jos kran­tų ty­ri­nė­ ti. Šie bu­te­liai tu­rė­jo grimz­ti į tam tik­rą gy­lį ir plauk­ti prie pat dug­no.

Tik 315 jų bu­vo ras­ti.

43 me­tų A.Lea­pe­ris bu­te­lį ap­ti­ko į ry­tus nuo Šet­lan­do sa­lų, kur tra­ le­riu „Co­pius“ žve­jo­jo men­kes. „Mes pa­kė­lė­me tra­lą, ir aš pa­ ma­čiau bu­te­lio kak­le­lį. Vos spė­jau jį pa­čiup­ti – ki­taip jis bū­tų vėl įkri­ tęs į van­de­nį“, – pa­sa­ko­jo žve­jys.

Pa­sak vy­ro, jo bi­čiu­lis Mar­kas An­der­so­nas, ku­ris 2006 m. pel­ nė anks­tes­nį re­kor­dą žve­jo­da­mas tuo pa­čiu tra­le­riu, li­ko ne­pa­ten­ kin­tas. „Jis nuo­lat gy­rė­si sa­vo re­kor­du,

Ra­di­nys: A.Lea­pe­ris už ras­tą bu­te­lį tik­riau­siai ne­gaus ža­dė­tų še­šių

pen­sų, bet ga­li džiaug­tis pa­te­kęs į Guin­nes­so re­kor­dų kny­gą.

o da­bar stai­ga vir­to ant­ru – su tuo sun­ku su­si­tai­ky­ti“, – sa­kė A.Lea­ pe­ris.

Ra­di­nys bu­vo už­re­gist­ruo­tas Guin­nes­so re­kor­dų kny­go­je.

Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos ap­lin­kos mi­nist­ras Ri­char­das Loch­hea­das pa­reiš­kė, kad Ško­ti­ja tu­ri il­gą ir šlo­vin­gą jū­ros ty­ri­nė­ji­mų tra­di­ ci­ją. „Plau­kio­ti pa­leis­tų bu­te­lių is­to­ ri­ja – ryš­kus šios tra­di­ci­jos pus­ la­pis. Šis bu­te­lis grį­žo pas mus iš lai­kų, kai mes tik pra­dė­jo­me su­

Šiandien: Burvilė, Egidijus, Gytautas, Gytis, Verena.

Rytoj: Ainė, Ingrida, Jauvydė, Protenis, Steponas, Vaidevutis, Vilgaudė

įvairenybės

Did­vy­rė mo­ti­na

Vardai

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

pras­ti jū­ros sti­chi­jos su­dė­tin­gu­ mą“, – sa­kė mi­nist­ras.

Bet okea­nog­ra­fas Bil­las Tur­rel­ las, ty­ri­nė­jan­tis 1914 m. pra­dė­tą eks­pe­ri­men­tą, ne­bu­vo toks įkvėp­ tas at­ra­di­mo. Anot jo, A.Lea­pe­rio ras­tas bu­te­lis be­veik per 100 me­ tų nu­plau­kė vos de­vy­nias my­lias, o tai reiš­kia eks­pe­ri­men­to ne­sėk­mę.

Bu­te­lis kar­tu su Guin­nes­so re­ kor­dų kny­gos ser­ti­fi­ka­tu bu­ vo per­duo­tas Fet­la­ro moks­li­niam cent­rui Šet­lan­do sa­lo­se.

BBC inf.

horoskopai Avinas (03 21–04 20). Nepatartina įsigyti naujų daiktų, nes galite išleisti daug pinigų, o naudos bus mažai. Jūsų prioritetai gali įžeisti vyresnį žmogų ar įtakingą asmenį. Kaip elgtis, jums pakuždės intuicija.

Jautis (04 21–05 20). Labai sėkminga diena. Kitaip vertinsite tai, kas gera. Dėl šio pokyčio jausite meilę ir dėkingumą. Tik nepasiduokite euforijai ir nežadėkite daugiau negu galite įvykdyti.

Dvyniai (05 21–06 21). Laukia svarbus susitikimas. Galimi emocionalūs pokalbiai, bet pasistenkite būti nuolaidus. Niekas negali jūsų priversti daryti to, kas nemalonu, todėl pravers gebėjimas susitarti.

Vėžys (06 22–07 22). Palanki diena kurti planus, priimti sprendimus. Rasite išeitį iš bet kokios probleminės situacijos. Neabejokite savo sėkme. Fortūna jums palanki, todėl dėkodamas imkite jos dovanas.

Liūtas (07 23–08 23). Būsite labai svajingas, sieksite atitrūkti nuo savo pareigų. Draugai netrukdys jūsų fantazijoms. Bet svajodamas nepamirškite realių įsipareigojimų.

Mergelė (08 24–09 23). Nepalanku planuoti veiksmus ir spręsti svarbius dalykus. Būsite nepatenkintas dabartiniu gyvenimu. Vyresnis už jus arba autoritetingas žmogus nepritars jūsų veiksmams ir sprendimams.

Svarstyklės (09 24–10 23).

Palanki diena ieškoti naujų idėjų.

Galimas malonus bendravimas su mylimais žmonėmis. Viskas klostosi puikiai ir reikalai juda į priekį. Neišsigąskite lengvo nuovargio ir nesustokite.

Skorpionas (10 24–11 22). Pamilsite vyresnį ar autoritetingą žmogų, bet būkite atidus ir netyčia neįskaudinkite artimo žmogaus. Šaulys (11 23–12 21). Svajokite, juk ne taip dažnai pasitaiko tokių galimybių. Knyga ar filmas padės atitrūkti nuo realybės. Dar geriau aplankyti parodą, pristatymą, ką nors tokio, kas įkvėptų ir suteiktų naujų jėgų.

Ožiaragis (12 22–01 20). Dėl skirtingo vertybių suvokimo įsivelsite į konfliktą, kuris vers ieškoti kompromiso. Neverta pabrėžti savo nepasitenkinimo. Pasistenkite susilaikyti nuo bet kokios kritikos.

Vandenis (01 21–02 19). Jūsų mintys ir idėjos nesutaps su aplinkinių nuomone, todėl galimi nesutarimai. Nebandykite kakta pramušti sienos. Geriau spręskite asmenines problemas. Žuvys (02 20–03 20). Viskas erzins ir pykdys. Galite nesulaikyti savo emocijų, nekontroliuoti elgesio.

Bus nelengva išlikti ramiems, atsipalaiduoti ir pamiršti problemas. Antra dienos pusė palankesnė.