2012-09-03 Klaipeda

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

=6?:.162 ;6@ ?B4@ Âź7<

pirmadienis, RUGsÄ—jO 3, 2012

www.kl.lt

RUBRIK 9 A

c ZNabaV`-XY ?RQNXa\_Vb` Ya CVQZN[aN` : aRY % #%# NabaV` ddd Wb_N ! " Ya

Žvejybo s ateitis –

Lietuvos okeaninÄ—s Ĺžvejy bos vers las gyve na giausiÄ… lai sudÄ—tinkotarpÄŻ. Jo ateitis pri nuo Euro klauso pos SÄ…jungos valdi nin riems trĹŤk kĹł, kusta kompetencijos.

Žmonių gelbėjimui skirti sraigtasparniai sukirťino ťalies politikus.

Ar Turkijos noras tapti ArtimĹłjĹł RytĹł regiono lydere patyrÄ— fiasko?

NuomonÄ—s 6p.

DÄ—l ES valdininkĹł ­ nekompetencijos kilo grÄ—smÄ— Lietuvos Ĺžvejybos pramonei.

Pasaulis 13p.

Vidman

v.matuti

205 (19 506)

JĹŞRA

Briuselio rankose

ď Ž Situa

tas Matu

s@kl.lt

tis

cija: YNV c N`  /N ]R aR[ PV W \` ]_V cR_` YN[ QV`• “ cVR [N` V XR aN` YNbX a b _Vú  /NYa aV TR _R` [ Y N[ a\`• YNV Vú YNV

Europos XĂş cĂş Xb _V` cR W\ W\ :Nb nesugebÄ— Komisijos derybi KreipÄ—si _V aN [V W\` g\ nin jo ÄŻ europar [\ WR ORa Q resĹł Mau apginti ES ĹžvejĹł kai vai neatsiĹž lamenta Lietuvos rus ri vel Ă›Y 2b _\ ] in okea \` 8\ ZV liepos pa tanijos zonoje. Ĺ ie te- bendrÄ… nuo gÄ— ÄŻ valstybiĹł las didĹžiau ninÄ—s Ĺžvejybos `V W\` cNY nariĹł ty baigoje bu monÄ™, ig vers- ES met gy QV [V[ XĂş [R vos, nora vo joti Mau sius interesus turi nÄ— X\Z ri /R[Q _\ c Ĺžve- tne ir Mauritanijos ĹžvepasiraĹĄytas inte Europos Ĺžvejybos vo ir ne- laivai, bus parduodami Ă›`  /NYa je Ĺžvejybos tanijai priklausan resĹł. YN[ aN• [b\ rystÄ—s su pramonÄ—s Ĺžvejy jybos paratlei a_ tuvos Ĺžve dĹžiami jĹŤrininkai. bos Ĺ˝ve ĹžuvĹł ĹĄio zonoje. DidĹžiausiÄ… Ä?io- Jis netenki sitarimo protoko jybos lai je na nÄ— vie las. joti, jai nebegalÄ—s efek dalÄŻ Ä?ios vynas, ku Lietaip la rovÄ—s „Baltzonoje sugaudo nos Ĺžvejo ES ĹĄalies ris ir bendjan- Lie bus priversti trauktyviai Ĺžve- ES, bai sunyko Lietu lanta“ lai „Aras“, dar vai tuvai ir ki Ĺ˝emÄ—s ĹŤkiointeresĹł. vai „Kovas“, „Ir toms ES tis iĹĄ ĹĄios trupu labiau sumaŞės. ÄŻstojus ÄŻ minist gyvy kevi Jos laimi vinga“ ir „Balan Lietuva po valstybÄ—ms tÄŻ neteks kiai dis“. vus Ä?ius kreipÄ—si ÄŻ Lie ras K.Star- nos. biĹĄkai svarbios savo, rinÄ?ios jĹŤ Ĺžvejybos 100 tĹŤkst. per metus suda tuvos atstoSusiklos Europos rinÄ—s vals kaip ÄŻtakÄ… turo per zo- to“, tonĹł. Ĺ i bend Ä?ius Par ty la to ky bÄ—s, pa men kioms ap dĹžiausia bÄ—ms, nea – teigÄ— Ĺže reikĹĄtĹł sa autoritete, kad rovÄ— yra Bal lin- K.Star mÄ—s ĹŤkio okeaninÄ—s tijos ĹĄaliĹł pramo di- svarstomas vo nuomonÄ™, kai jie kainos ES var bejotina, kad Ĺžu ministras keviÄ?ius. ninÄ—s bos vĹł bus Ĺžve klau Europos totojams didÄ—s. „Maurita jybos kompanija. partnerys simas dÄ—l ĹžvejyKo ni mi tÄ—s jos sija Keisti jo mo Islamo Res susitarimo ES ir Mau kos vande rita publitarp mln. kÄ—ti Mauritani ÄŻsipareigo- „Mumsreikalavimai nys yra vie siĹł pasau Dar anks nijos. ni ĹžuvingiaueurĹł kasmet. jai beveik 70 Eu ly Ä?iau ÄŻ eu trukdo nei ropos SÄ…junga dau tarus Ga laivynas je, o Lietuvos Ĺžve ro padeda giau ilgai ir sÄ—k jybos Pak ZigmantÄ… Bal parlemen- bei, lima teigti, kad esant “, – ti panijos „Bal ĹĄios ĹĄalies Ä?ytÄŻ, mingai Ĺžve jog sÄ…, LaimÄ… ti tic Atlant kino komiĹĄ Andrikie RolandÄ… nepat Ĺžvejyba bus neren kimy- kuri ope zonoje. Pas skirtinÄ—je ekonomi jojo tÄ… PaleckÄŻ Shipping“, Kazys raukli, ĹĄios nÄ™ ir Jusruo ta krei Starkevi lÄ—ĹĄos bus bili ir bos laivais, ja „Baltlantos“ Ä?ias rajone Ĺžve taraisiais metais nÄ—je vininkystÄ—s pÄ—si ir Lietuvos Ä?ius: Ĺžvejytik tuĹĄĹĄia Ĺžu- ĹĄvais ES mokesÄ?iĹł mo jo vas Aleksandbiuro Lietuvoje jybos laivai, jo ĹĄeĹĄi Lietuvos me asociacija, produktĹł gamin kÄ—tojĹł lÄ— tymas. atsto- Lietuvos tojĹł kurios na ĹĄĹł Ĺžve- lan kuriĹł sugau Ĺžvejybos ES inicia ras LobaÄ?iovas. „Manome, sudaryda rÄ— yra „Baltta“. tos Ĺžu vynas, ku tyva ties vo laikad patvir pasiraĹĄy so Lietuvos nuo 50 iki 65 pro vys tinus ĹĄio krantais Ĺžvejybos Mauritanijos to c. vi- Pi bai suny ris ir taip lanÄ… siekia draudimo sÄ…lygas, Ĺžve susitarimo pro kino ĹžemÄ—s ĹžuvĹł laimikio“, nigĹł ĹĄvais ma to ko zo– mo Respub jyba Mauritanijos kolo jĹŤrmyliĹł. padidinti nuo 12 iki StarkeviÄ?ius.ĹŤkio ministras aiĹĄ- Lietuvos Ĺže tymas Europos ÄŻstojus ÄŻ „Baltlan Isla- 80 likos eko Kazys tos“ laivai 20 SÄ… jungÄ…, van nominÄ—s ke Europos mÄ—s ĹŤkio ministro proc. lai zonos laiĹĄ- tu denyse taps nuo dar jos krantĹł mikio prie Mauri apie labiau suma ma, kad parlamentarams stolinga. vos laivai tanisugau tei Europos Şės. LieLie- iki tuva po Komisijos gia- iĹĄ ĹĄios svar bus priversti trauk 15 jĹŤrmyliĹł. davo zonoje nuo atstotru bios 12 tis pu Lietu pramonei tÄŻ neAt teks savo, zonos. Ne vos Ĺžvejybos my viruose vandeny se radus alter kaip ÄŻtalÄ—s na- veik Ĺžvejams nÄ—ra kÄ… uĹž 20 jĹŤr- kÄ… tu ti.

Ĺ iandien priedas

12

Ba­ruo­se – le­tar­go gra­fi­kas

Kaina 1,30 Lt

rinÄ?ios valstybÄ—s, jĹŤrinÄ—s autorite to.

„Mō­sĹł ÄŻsta­ty­mai ne­pa­lan­ kĹŤs jau­niems Ĺžmo­nÄ—ms.“ Klai­pÄ—­dos sa­vi­val­dy­bÄ—s Ĺ vie­ti­mo sky­riaus Ug­dy­mo ir ko­ky­bÄ—s kai­tos po­sky­rio ve­dÄ—­ja Vir­gi­ni­ja Ka­za­kaus­kie­nÄ— ap­gai­les­tau­ja dÄ—l dar­bo ne­ran­dan­Ä?iĹł jau­nĹł mo­ky­to­jĹł.

2p.

Mokyklose – ir vÄ—l nauja pra­dĹžia Sand­ra Lu­ko­ťiō­tÄ— s.lukosiute@kl.lt

Nau­juo­sius moks­lo me­tus uos­ta­ mies­ty­je pa­si­tin­ka­ma dve­jo­po­mis nuo­tai­ko­mis. Nors ÄŻ mo­kyk­las su­ gu­ŞÄ—s ke­liais ĹĄim­tais ma­Şiau moks­ lei­viĹł, ta­Ä?iau pir­mo­kĹł bus dau­giau nei per­nai.

„„Rea­ly­bÄ—: kai ku­riems se­na­mies­Ä?io ba­rams sek­ma­die­niais vie­no ki­to lan­ky­to­jo ne­pa­kan­ka, kad bō­tĹł ver­ta at­ver­ti uĹžei­gos du­ris. Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Uos­ta­mies­Ä?io cent­re ÄŻsi­kō­ru­sios mai­ti­ni­ mo ÄŻstai­gos lan­ky­to­jus ver­Ä?ia keis­ti ÄŻpro­ Ä?ius. Ne­pa­si­tei­si­nus lō­kes­Ä?iams dÄ—l klien­ tĹł srau­tĹł, vers­li­nin­kai grie­bia­si iť­ga­nin­go ĹĄiau­do – su­trum­pin­to ka­vi­niĹł bei res­to­ra­ nĹł dar­bo lai­ko.

PasiĹŤlymas galioja pateikus tos dienos dienraĹĄtÄŻ.

Li­na Bie­liaus­kai­tÄ— l.bieliauskaite@kl.lt

Duos uŞ­dirb­ti ki­tiems

Kai ku­rios cent­ri­nÄ—­je mies­to da­ly­ je esan­Ä?ios uĹžei­gos ne­dir­ba ne tik sek­ma­die­nÄŻ ir pir­ma­die­nÄŻ, bet ap­ skri­tai dras­tiť­kai ap­kar­pÄ— sa­vo dar­ bo va­lan­das. Ĺ tai vie­nas se­na­mies­ Ä?io res­to­ra­nÄ—­lis, ku­rÄŻ pa­mÄ—­go ir ÄŻ

Klai­pÄ—­dÄ… uŞ­su­kan­Ä?ios gar­se­ny­bÄ—s, ĹĄio­kia­die­niais lan­ky­to­jĹł lau­kia tik nuo 17 val. O ne taip se­niai veik­ lÄ… pra­dÄ—­ju­si vy­ni­nÄ— iť­vis skel­bia­ si dir­ban­ti nuo 18 val. vos tris die­ nas per sa­vai­tÄ™. Ka­vi­niĹł, res­to­ra­nĹł sa­vi­nin­kai ne­be­si­bo­di ir il­ges­niam lai­kui uŞ­ra­kin­ti sa­vo ÄŻstai­gĹł du­ris bei su vi­sa ko­man­da iĹĄei­ ti ato­sto­gĹł.

4

Klai­pÄ—­do­je nau­jų­jĹł moks­lo me­tĹł pra­dĹžios ĹĄven­tÄ— ĹĄiandien pra­si­dÄ—s 8 val. ry­to Lie­tu­vi­nin­kĹł aikť­tÄ—­je. Ren­gi­niĹł mo­kyk­lo­se pra­dĹžia – va­ lan­da vÄ—­liau. ÄŽ uos­ta­mies­Ä?io mo­kyk­las ĹĄiais moks­lo me­tais ateis ge­ro­kai ma­ Ĺžiau moks­lei­viĹł nei per­nai. Prog­ no­zuo­ja­ma, kad ÄŻ mo­kyk­lĹł suo­lus sÄ—s 18 440 moks­lei­viĹł – 600 ma­ Ĺžiau nei per­nai. Pa­ly­gin­ti su anks­tes­niais me­tais, ĹĄÄŻ rug­sÄ—­jÄŻ mo­ki­niĹł skai­Ä?iaus ma­ Şė­ji­mas nÄ—­ra toks dras­ tiť­kas.

2

2

pirmadienis, RUGsėjO 3, 2012

miestas

Jau­nų mo­ky­to­jų nenori Uostamiesčio mo­ kyk­lo­se pe­da­go­gų kol kas ne­trūks­ta. Tad jau­niems mo­ ky­to­jams, ne­tu­rin­ tiems dar­bo sta­žo ar mo­ky­to­ja­vu­siems vos ke­le­rius me­tus, įsi­dar­bin­ti pa­gal spe­ cia­ly­bę be­veik neį­ ma­no­ma.

As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Pra­šo tar­pi­nin­kau­ti

Į mies­to biu­dže­tą li­tai by­ra gau­siai Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Klai­pė­dos mies­to biu­dže­te ir po pir­mo­jo pus­me­čio, kai bu­vo per­ skirs­ty­tos viršp­la­ni­nės pa­ja­mos, pi­ni­gų yra dau­giau nei pla­nuo­ta.

Per sep­ty­nis šių me­tų mė­ne­sius į Klai­pė­dos iž­dą jau su­rink­ta 250,6 mln. li­tų, o bu­vo pla­nuo­ta 347,1 mln. li­tų. Biu­dže­to pa­ja­mų su­rin­ki­mo pla­ nas įvyk­dy­tas 101,4 pro­c. ar­ba 3,5 mln. li­tų dau­giau nei pla­nuo­ta. Anot Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Fi­nan­sų sky­riaus ve­dė­jos Rū­tos Kam­ba­rai­tės, la­biau­siai biu­dže­tą pil­dė ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to mo­kes­ čio mo­kė­to­jai – pi­ni­gų gau­ta 2 mln. li­tų dau­giau. Gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio taip pat su­rink­ta dau­giau – pa­pil­do­mai mi­li­jo­nas li­tų. Į mies­to biu­dže­tą su­rink­ta ir 393 tūkst. li­tų dau­giau nei pla­nuo­ta vie­ti­nių rink­lia­vų bei 177 tūkst. li­ tų bau­dų. „Bir­že­lio pa­bai­go­je mies­to biu­ dže­tą pa­tiks­li­no­me – pa­ja­mų pla­ ną pa­di­di­no­me 5 mln. li­tų ir po šio pa­di­di­ni­mo džiau­gia­mės, jog pi­ni­ gų vis tiek su­ren­ka­me dau­giau“, – tei­gė R.Kam­ba­rai­tė. Jos tei­gi­mu, pa­grin­di­nė prie­žas­ tis, ko­dėl pa­ja­mų dau­giau nei pla­ nuo­ta, yra ta, kad Fi­nan­sų mi­nis­ te­ri­jos pro­gno­zės dėl uos­ta­mies­čio biu­dže­to bu­vo ga­na tiks­lios. „Si­tua­ci­ja tik­rai ne­pras­tė­ja, bet kaip bus to­liau, ga­lė­si­me api­bend­ rin­ti tik ta­da, kai baig­sis tre­čia­ sis ket­vir­tis. Ta­čiau įpras­tai ant­ rą­jį pus­me­tį gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio, ku­ris su­da­ro pa­grin­di­ nę pa­ja­mų da­lį, su­rin­ki­mai ne­la­ bai kren­ta“, – dės­tė R.Kam­ba­rai­ tė. Bir­že­lio pa­bai­go­je, kai mies­to

„Ang­lų kal­bos mo­ky­to­ja, tu­rin­ ti vie­nų me­tų dar­bo sta­žą, ieš­ko dar­bo pa­gal spe­cia­ly­bę.“ „Mu­zi­ kos mo­ky­to­ja, ne­tu­rin­ti pe­da­go­gi­ nio dar­bo pa­tir­ties, ga­lė­tų mo­ky­ ti mu­zi­kos.“ Tai tik ke­le­tas iš ke­lių šim­tų įvai­ riuo­se ša­lies mies­tuo­se dar­bo ieš­ kan­čių­jų skel­bi­mų. Pe­da­go­gai pa­gei­dau­ja įsi­dar­bin­ ti ir Klai­pė­do­je – dau­gu­mos jų dar­ bo sta­žas vos vie­ni me­tai, tik vie­no skel­bi­mo au­to­rė dar­že­lio auk­lė­to­ja dir­bo 15 me­tų. Pap­ras­tai į Dar­bo bir­žą krei­pia­ ma­si iš­mė­gi­nus vi­sas ki­tas ga­li­ my­bes. Žmo­nės net krei­pia­si į sa­vi­val­ dy­bės Švie­ti­mo sky­rių ir val­di­nin­ kų pra­šo tar­pi­nin­kau­ti. „Yra jau­nų žmo­nių, ku­rie ieš­ko dar­bo, bet po­rei­kio iš ug­dy­mo įstai­ gų nė­ra“, – tvir­ti­no sa­vi­val­dy­bės Ug­dy­mo ir ko­ky­bės kai­tos po­sky­rio ve­dė­ja Vir­gi­ni­ja Ka­za­kaus­kie­nė. Ne­pa­lan­kūs įsta­ty­mai

Biu­dže­to pa­ja­ mų su­rin­ki­mo pla­ nas įvyk­dy­tas 101,4 pro­c. ar­ba 3,5 mln. li­ tų dau­giau nei pla­ nuo­ta.

ta­ry­ba pa­tiks­li­no Klai­pė­dos biu­ dže­to pa­ja­mas ir jų pla­ną pa­di­di­no 5 mln. li­tų, jie bu­vo iš­skirs­ty­ti fi­ nan­suo­ti įvai­rias sri­tis: keis­ti dar­ že­lių lan­gus, kom­pen­suo­ti vie­šo­jo trans­por­to leng­va­tas, įreng­ti Klai­ pė­dos cent­ri­nio sta­dio­no dirb­ti­nę dan­gą, prieš uos­ta­mies­čio ju­bi­lie­ jų pa­puoš­ti mies­tą. Pa­tiks­lin­tos šių­me­čio mies­to biu­dže­to pa­ja­mos tu­rė­tų bū­ti apie 375 mln. li­tų, bet tai vis tiek apie 15 mln. li­tų ma­žiau nei praė­ju­siais me­tais.

Prieš ke­le­tą me­tų trū­ko ang­lų kal­ bos, in­for­ma­ci­nių tech­no­lo­gi­jų mo­ky­to­jų bei so­cia­li­nių pe­da­go­gų. Pas­ta­rų­jų po­rei­kis at­si­ra­do, kai tik mo­kyk­lo­se bu­vo įves­ta ši pa­rei­gy­ bė. Da­bar so­cia­li­nių pe­da­go­gų jau ne­tgi per daug.

Ne­rei­ka­lin­gi: vyresniems pedagogams pa­si­trau­kus į pen­si­ją gali pri­trūkti

ma­te­ma­ti­kų, tačiau dėl pra­di­nių kla­sių mo­ky­to­jų pro­ble­mų ne­kil­s.

Švie­ti­mo sky­riaus spe­cia­lis­tės ste­bi ir ki­tą ten­den­ci­ją, jog ma­žė­ ja mo­ky­to­jų krū­viai. Dau­giau nei 36 va­lan­das per sa­vai­tę mo­ky­to­jai dir­ba

Ma­no­ma, kad spe­ cia­lis­tų pri­trūks, kai į pen­si­ją pa­si­ trauks so­li­daus am­ žiaus mo­ky­to­jai, ku­rie jau yra su­lau­ kę pen­si­jos ir te­be­ dir­ba. tik 9 uos­ta­mies­čio mo­kyk­lo­se. Tei­ gia­ma, jog krū­viai ma­žė­ja, nes ne­ bė­ra pe­da­go­gų pa­klau­sos. Tai su­si­ję ir su mo­ki­nių skai­čiaus ma­žė­ji­mu. „Mū­sų įsta­ty­mai ne­pa­lan­kūs jau­niems žmo­nėms – jie, o ne tie, ku­rie tu­ri so­li­des­nį dar­bo sta­žą, at­lei­džia­mi pir­miau­sia, kai yra ma­

„Shutterstock“ nuotr.

ži­na­mi eta­tai“, – kons­ta­ta­vo V.Ka­ za­kaus­kie­nė. Vie­tą uži­ma pen­si­nin­kai?

Ma­no­ma, kad spe­cia­lis­tų pri­trūks, kai į pen­si­ją pa­si­trauks so­li­daus am­žiaus mo­ky­to­jai, ku­rie jau yra su­lau­kę pen­si­jos ir te­be­dir­ba. Klai­pė­do­je 2011–2012 moks­lo me­ tais mo­kyk­lo­se dir­bo 143 pen­si­nin­ kai. Iš jų – 24 ma­te­ma­ti­kos, 17 pra­ di­nio ug­dy­mo, 14 ang­lų kal­bos ir 12 fi­zi­nio la­vi­ni­mo mo­ky­to­jų. Šių spe­ cia­ly­bių pen­si­nin­kų dau­giau­sia. Vy­ riau­siai uos­ta­mies­čio mo­ky­to­jai – 76-eri. „Ga­li­ma pro­gno­zuo­ti, kad jiems pa­si­trau­kus į pen­si­ją pri­trūks ma­ te­ma­ti­kų. Dėl pra­di­nių kla­sių mo­ ky­to­jų pro­ble­mų ne­tu­rė­tų kil­ti, nes šie spe­cia­lis­tai ren­gia­mi Klai­pė­do­ je“, – aiš­ki­no V.Ka­za­kaus­kie­nė. Gar­baus am­žiaus pe­da­go­gai į pen­ si­ją tu­rė­tų pa­si­trauk­ti sa­vo no­ru – esą tei­si­nė ba­zė to­kia, kad jų at­leis­ti ne­ga­li­ma. Klai­pė­do­je šiuo me­tu dir­ ba maž­daug 2 tūkst. pe­da­go­gų.

Mokyklose – ir vėl nauja pra­džia Pa­sak Švie­ti­mo sky­riaus 1 ve­dė­jos Lai­mos Priž­gin­ tie­nės, į mo­kyk­las nea­tei­da­vo po

tūks­tan­tį ir dau­giau moks­lei­vių. Švie­ti­mo dar­buo­to­jus džiu­gi­na tai, jog šie­met pir­mą kar­tą į mo­ kyk­las su­gu­žės dau­giau pir­mo­ kų – 1550. Pir­ma­sis skam­bu­tis nu­skam­bės 80 vai­kų dau­giau nei praė­ju­siais moks­lo me­tais. Pas­ku­ti­niuo­sius moks­lo me­ tus pra­dės apie 1450 abi­tu­rien­ tų. Jų šie­met bus apie 150 ma­žiau nei per­nai. O štai dar­že­liai su­lauks dau­giau vai­kų. Prog­no­zuo­ja­mas jų skai­čius – apie 8220. Pa­ly­gin­ti su per­nai, šie­met dar­že­li­nu­kų bus tri­ mis gru­pė­mis dau­giau. Ma­žė­jan­tis moks­lei­vių skai­čius at­si­lieps kla­sių komp­lek­tams. Šį ru­de­nį jų bus 44 komp­lek­tais ma­

žiau nei praė­ju­siais moks­lo me­tais. Dvi mo­kyk­los nau­jus moks­lo me­ tus pra­dės nau­jais pa­va­di­ni­mais. Bu­vu­si 1-oji spe­cia­lio­ji mo­kyk­la pa­va­din­ta „Gu­bo­jos“, o 2-oji spe­ cia­lio­ji – „Me­dei­nės“ var­du. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Ug­dy­mo ko­ky­bės ir kai­tos po­sky­rio ve­dė­ja Vir­gi­ni­ja Ka­za­kaus­kie­nė pa­mi­nė­jo ke­le­tą ug­dy­mo pro­ce­so nau­jo­vių. Mo­kyk­lo­se bus ski­ria­mas di­des­ nis dė­me­sys pro­fe­si­niam orien­ta­ vi­mui, kad abi­tu­rien­tai pa­si­rink­ da­mi stu­di­jas va­do­vau­tų­si ne tik eg­za­mi­nų re­zul­ta­tais. Ga­būs vai­kai ga­lės per­šok­ti ke­lias kla­ses – ši­tai nu­ma­to nau­ja reg­la­ men­tuo­ta tvar­ka. Nau­jais moks­lo me­tais be­veik dvi­gu­bai pa­dau­gės mo­kyk­lų, nau­do­jan­čių elekt­ro­ni­ nį die­ny­ną.

Rug­sė­jo 3-io­sios ren­gi­niai 8 val. – iš­kil­min­ga Pir­mo­ji pa­mo­ka Lie­tu­vi­nin­kų aikš­tė­je. 8.50 val. – nuo Lie­tu­vi­nin­kų aikš­

tės iki Sau­sio 15-osios gat­vės ir Tai­ kos pro­spek­to san­kry­žos pa­ju­dės mo­kyk­lų leng­vų­jų au­to­mo­bi­lių eki­ pa­žai, skam­bu­čiais kvies­da­mi vi­sus į mo­kyk­las. 9–10 val. – Moks­lo ir ži­nių šven­tė Klai­pė­dos bend­ro­jo ug­dy­mo įstai­ go­se. 12 val. – šv. Mi­šios uos­ta­mies­čio baž­

ny­čio­se.

3

pirmadienis, RUGsėjO 3, 2012

miestas Ak­ci­ja prieš kont­ra­ban­dą

Rug­sė­jo 1-oji – be in­ci­den­tų

ieškojo gry­bau­to­jo

Žve­jy­bos uos­to ra­jo­ne dau­gy­ bę me­tų ka­ra­liau­jan­tys kont­ra­ ban­di­nių ci­ga­re­čių par­da­vi­nė­to­jai vie­nai die­nai bu­vo iš­stum­ti iš gat­ vės ak­ci­jos „Kont­ra­ban­dą per­ki – iš vai­kų va­gi!“ da­ly­vių. Pas­ta­rie­ ji, kaip ne­pri­ta­ri­mo ne­le­ga­liai pre­ ky­bai ženk­lą, pri­ri­šo kont­ra­ban­ di­nių ci­ga­re­čių pa­ke­lį prie ba­lio­no ir pa­lei­do į orą.

Pa­sak Klai­pė­dos po­li­ci­jos pa­rei­ gū­nų, rug­sė­jo 1-oji uos­ta­mies­ty­ je praė­jo be in­ci­den­tų. Po­li­ci­nin­ kai neuž­fik­sa­vo rim­tų ne­lai­mių ar nu­si­kal­ti­mų. Šį kar­tą į vie­šo­ se vie­to­se bu­dė­ju­sių pa­rei­gū­nų aki­ra­tį ne­pak­liu­vo ir gir­tau­jan­čių ne­pil­na­me­čių, medikai skubėjo į pagalbą smulkias traumas pa­ tyrusiems klaipėdiečiams.

Klai­pė­dos po­li­ci­ja ieš­kojo šeš­ ta­die­nį gry­bau­ti išė­ju­sio ir ne­ grį­žu­sio vy­ro. 50-me­tis Ni­ko­ la­jus Ba­ka­no­vas išė­jo gry­bau­ti šeš­ta­die­nio ry­tą apie 7.30 val. Rie­ta­vo sa­vi­val­dy­bės Gird­vai­ nių miš­ke išsekęs vyras aptik­ tas tik po pusantros paros. Pa­ siklydusį vyrą iš miško išvedė vietos gyventojai.

Par­ke – Ru­dens links­my­bių šven­tė Ar­tė­jan­tį sa­vait­ga­ lį Klai­pė­dos Jū­ros par­ke šur­mu­liuos Ru­dens links­my­bių šven­tė, ku­rio­je ne­ trūks nei pra­mo­gų, nei at­rak­ci­jų, nei do­va­nų.

Renginys. Pir­m a­d ie­n į Klai­p ė­d o­j e nau­j us moks­lo me­t us pra­dės ne tik mo­k yk­l os, ko­l e­g i­j os, bet ir uni­ver­ si­te­t as. 10 val. prie Kris­t i­j o­no Do­ne­ lai­č io pa­m ink­lo lau­k ia­m i vi­s i Klai­ pė­d os uni­ver­s i­te­to stu­d en­t ai. Čia vyks jų moks­lo me­t ų pra­d žios šven­ tė. 10.30 val. jų ei­s e­n a pa­ju­dės į Klai­ pė­dos uni­ver­s i­te­to mies­te­l į. Nu­m a­ to­m a, kad ce­re­mo­n i­j a ja­me pra­s i­dės 11 val. Po pa­s ta­ro­s ios šven­tė per­s i­ kels į fa­k ul­te­t us. Su­tar­tis. Bend­ro­vė „Klai­pė­dos naf­ta“ pa­si­ra­šė nau­ją su­tar­t į dėl 4 mln. to­nų naf­tos pro­duk­t ų kro­vos. Tai su­da­r ys apie 25 pro­c. vi­so bend­ro­vės val­do­mo ter­mi­na­lo pa­jė­gu­mų. Su­tar­tis dėl tam­ sių­jų naf­tos pro­duk­t ų kro­vos pa­si­ra­ šy­ta su „Lu­koil“ gru­pės įmo­ne „Li­tas­co S.A.“ iki 2014 m. ant­ros pu­sės.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Šven­tę ren­gia dien­raš­tis „Klai­ pė­da“ ir vi­suo­me­ni­nis ju­dė­ji­mas „Klai­pė­die­ti, at­gai­vink sa­vo mies­ to par­ką“. „Skai­čia­vau, kad tai jau bus 14 ren­gi­nys mū­sų par­ke. Jis bus tra­ di­ci­nis, ta­čiau ir ki­toks. Par­kas ir yra ta vie­ta, ku­rio­je no­ri­si reng­ ti šven­tes, kad žmo­nės su­si­tik­tų, pa­bend­rau­tų, pa­si­links­min­tų, su­ si­drau­gau­tų. Šven­tes or­ga­ni­zuo­ja­ me to­dėl, kad po kiek­vie­nos žmo­ nės vis tei­rau­ja­si, ka­da bus ki­ta“, – klai­pė­die­čių ak­ty­vu­mu džiau­ gė­si vi­suo­me­ni­nio ju­dė­ji­mo va­do­ vė Jo­lan­ta Nor­kie­nė. Dien­raš­čio „Klai­pė­da“ rin­ko­da­ ros pro­jek­tų va­do­vė Mi­la­na Ma­či­ jaus­kie­nė tei­gė, jog šio­je šven­tė­je di­de­lis dė­me­sys bus skir­tas šei­ moms ir bend­ruo­me­nėms. „To­dėl šven­tė­je da­ly­vau­ti kvie­čia­me ne tik Klai­pė­dos mies­to gy­ven­to­jus, bet ir klai­pė­die­čius, ku­rie yra įsi­kū­rę ap­lin­ki­nė­se gy­ven­vie­tė­se. Jo­se yra itin stip­rus bend­ruo­me­niš­ku­mo jaus­mas. Ren­gi­nio par­tne­ris „Klai­ pė­dos ke­lei­vi­nis trans­por­tas“ pa­ si­rū­pins žmo­nių iš to­li­mes­nių gy­

Dienos telegrafas

Trau­ka: dien­raš­čio „Klai­pė­da“ Jū­ros par­ke or­ga­ni­zuo­ja­mi ren­gi­niai jau ta­po tra­di­ci­ja.

ven­vie­čių at­ve­ži­mu ir par­ve­ži­mu“, – in­for­ma­vo M.Ma­či­jaus­kie­nė. „Klai­pė­dos ke­lei­vi­nio trans­por­ to“ di­rek­to­riaus Gin­ta­ro Ne­niš­kio tei­gi­mu, žmo­nėms no­ri­si pa­ro­dy­ ti, jog prie­mies­čio gy­ven­to­jams su­

Bend­ruo­me­nės bus pa­kvies­tos var­žy­tis, ku­ri iš jų vik­riau­sia ir gud­riau­sia.

si­siek­ti su uos­ta­mies­čiu nuo šian­ dien taps pa­pras­čiau. „Šian­dien star­tuo­ja pri­ve­ža­mie­ji marš­ru­tai, to­dėl pa­vė­žė­da­mi į šven­tę dar kar­tą no­ri­me įro­dy­ti, ko­kį ge­rą su­si­sie­ ki­mą ga­li tu­rė­ti gy­ven­to­jai. Be to, ap­link Klai­pė­dą esan­čio­se gy­ven­ vie­tė­se iš­ties juk di­džio­ji da­lis gy­

ven­to­jų yra klai­pė­die­čių, to­dėl juos ir no­ri­me at­vež­ti į mies­to šven­tę“, – tei­gė G.Ne­niš­kis. Šeš­ta­die­nį nuo 14 val. Jū­ros (bu­ vu­sia­me Poil­sio) par­ke prie vai­ kų žai­di­mų aikš­te­lės vyk­sian­čio­ je šven­tė­je, or­ga­ni­za­to­rių tei­gi­mu, tik­rai bus links­ma. Vai­kus džiu­gins links­ma­sis Kem­ pi­niu­kas su pa­slap­tin­guo­ju drau­gu, pa­si­ro­dys įvai­rūs uos­ta­mies­čio ko­ lek­ty­vai ir at­li­kė­jai. Bend­ruo­me­nės bus pa­kvies­ tos var­žy­tis, ku­ri iš jų vik­riau­sia ir gud­riau­sia (bū­ti­na išanks­ti­nė re­ gist­ra­ci­ja tel. 8 655 45118). Šven­tė­je bus ren­ka­ma įspū­din­ giau­sia dar­žo gė­ry­bė, vyks lo­te­ri­ja, ku­rios pa­grin­di­nis pri­zas – dien­ raš­čio „Klai­pė­da“ pre­nu­me­ra­ta. „Ori­gi­na­lių pri­zų bus tiek daug, kad jų už­teks ko­ne vi­siems šven­ tės da­ly­viams“, – ža­dė­jo M.Ma­či­ jaus­kie­nė.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

In­for­ma­ci­ja Vi­si šven­tės da­ly­viai iš ap­lin­ki­nių Klai­ pė­dos gy­ven­vie­čių bus at­vež­ti ir par­ vež­ti links­mai­siais au­to­bu­siu­kais. Su­si­ti­ki­mo vie­ta ir lai­kas: Slen­gių sto­te­lė – 13.30 Ka­lo­tės sto­te­lė – 13.30 Rim­kų sto­te­lė – 13.20 Prie mo­kyk­los Ja­kuo­se (Ja­kų g.) –

13.20 Sud­man­tų g. prie par­ko – 13.30

Iš­vy­ki­mo vie­ta ir lai­kas:

AEROTENKO REKONSTRUKCIJA

Mir­tis. Šeš­ta­d ie­n į apie 18.50 val. ties Mi­n i­jos ir Kal­nu­p ės gat­v ių san­k ry­ ža, apie 15 met­r ų nuo bu­v u­sios įmo­ nės „Prog­re­sas“ tvo­ros, ap­t ik­tas maž­ daug 45 me­tų am­ž iaus vy­ro kū­nas be smur­to žy­mių. Vy­ras bu­vęs ži­lų plau­ kų, plik­te­lė­jęs, vi­du­ti­nio kū­no su­dė­ji­ mo, apie 170–175 cm ūgio. Vy­ras vil­kė­ jo džin­si­nį švar­ką, gel­to­nus marš­ki­nė­ lius, avė­jo ru­dus bu­tus, mū­vė­jo juo­das spor­ti­nes kel­nes. Ant krū­ti­nės ir de­ši­ nės ran­kos tu­rė­jo ta­tui­ruo­tes. Po­li­ci­ja mir­t ies prie­žas­čiai nu­sta­ty­t i pra­dė­jo iki­teis­mi­n į ty­ri­mą.

Uni­ver­si­te­to sto­te­lė – 17.05

Mieli moksleiviai, studentai ir pedagogai,

AB „Klaipėdos kartonas“ 2012 m. kovo mėn. pasirašė sutartį su Lietuvos aplinkos apsaugos agentūra dėl įmonės nuotekų biologinio valymo įrenginių modernizavimo finansavimo. Š.m. birželio mėn. įgyvendino investicinį projektą – rekonstravo bendrovės nuotekų biologinio valymo įrenginius, pastatant 4 plaukiojančius aeratorius aerotenke. Rekonstrukcijos tikslas – maksimaliai sumažinti riziką, susijusią su biocheminiu deguonies suvartojimo BDS7 išvalymu, užtikrinti stabilų nuotekų išvalymą iki aplinkosauginių reikalavimų, darant kuo mažesnį poveikį Kuršių marioms bei sumažinti el. energijos sunaudojimą. Šiuo metu aeratoriai sėkmingai dirba. Pirmieji rezultatai nuteikia optimistiškai ir rodo, kad numatyti tikslai bus pasiekti. Lėšos 300 tūkst. Lt investicijai gautos iš LAAIF, kuri patenkino pateiktą įmonės paraišką šiam projektui vykdyti. Projektą įvykdė UAB „Upinis“, laimėjusi konkursą įrangos tiekimui.

Fi­n i­š as. Dub­l i­ne fi­n i­š a­v us re­ga­t ai „The Tall Ships Ra­ces“ jach­ta „Lie­t u­ va“ grįž­ta į gim­tą­jį Klai­pė­dos uos­tą. Pas­ku­ti­nia­me re­ga­tos eta­pe „Lie­tu­va“ sa­vo kla­sė­je užė­mė penk­t ą­ją vie­t ą. Ta­čiau klai­pė­d ie­čių įgu­la par­pluk­do du ap­do­va­no­ji­mus – jie lai­mė­jo ant­rą­ ją vie­tą sa­vo kla­sė­je už ant­rą­jį var­ž y­ bų eta­pą Lisabona– Ka­di­sas. Taip pat spe­cia­lų pri­zą už ge­riau­sią pa­si­ro­dy­ mą įgu­lų pa­ra­de.

Sveikiname Jus su Mokslo ir žinių diena, norime Jums palinkėti kantrybės, keliaujant per žinių girią, užsispyrimo, siekiant tikslų, nes visi siekiai yra akli, jei nėra žinojimo... Jūsų kelionę į mokslo ir žinių šalį kviečiame pradėti rugsėjo 3-iąją M.Mažvydo alėjoje nuo 12 iki 13 val., šalia kavinės „Jorkas“, tradicinėje Liberalų ir centro sąjungos Klaipėdos skyriaus organizuojamoje šventėje. Liberalų ir centro sąjungos Klaipėdos skyrius Politinė reklama apmokėta iš Liberalų ir centro sąjungos einamosios sąskaitos

Užs. 1011962

AB „Klaipėdos energija“ informuoja AB „Klaipėdos energija“ ieško

=2?@<;.9< C.1F/6;6;8<

Dėl šiluminės trasos remonto rugsėjo 4 dieną nuo 7 iki 15 val. bus nutrauktas šilumos tiekimas karšto vandens ruošimui šiems namams: ?268.9.C6:.6' Paryžiaus Komunos g. 18, 20, 22, 24. vadyba, Atsiprašome(personalo dėl galimų nepatogumų. Šilutės pl. 4, 10.■ aukštasis universitetinis išsilavinimas administravimas); Informacija tel. (8 46) 410 869. ■ darbo teisės žinios, geras darbo kodekso nuostatų žinojimas, metodinių nurodymų personalo klausimais žinojimas; ■ 3–5 metai darbo personalo valdymo srityje patirtis; ■ užsienio kalbų žinios (anglų, rusų); ■ personalo mokymo ir kvalifikacijos kėlimo žinios; ■ puikūs darbo kompiuteriu įgūdžiai; ■ patirtis energetikos sektoriuje (privalumas).

Sprog­muo. Klai­pė­dos ra­jo­ne, Do­v i­lų se­niū­ni­jo­je, Ket­ver­g ių kai­me, Tven­k i­ nio gat­vė­je, at­lie­kant že­mės ūkio dar­ bus, ras­ta gra­na­ta. Ra­d i­n į iš­si­ga­be­no iš­mi­nuo­to­jai. Avarija. Prie Jakų žiedinės sankry­ žos automobilis „Opel Zafira“ du kar­ tus trenkėsi į automobilio „Volvo“ galą ir nuvažiavo. Paaiškėjo, kad „Opel Za­ firos“ vairuotojui 50-mečiam V. N. pa­ sidarė bloga, jis neteko sąmonės, o ša­ lia sėdėjusi jo žmona 53-ejų Dalia grie­ bė vairą, bandė išvairuoti, tačiau atsi­ trenkė į „Volvo“. Nau­ja­g i­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 8 mo­te­rys. Gi­mė 6 mer­gai­tės ir 2 ber­niu­kai. Grei­to­ji. Va­kar iki 18 val. grei­to­sios pa­ gal­bos me­di­kai su­lau­kė 55 iš­kvie­ti­mų. Klai­pė­die­čiai skun­dė­si pil­vo ir gal­vos skaus­mais, krau­jo­ta­kos su­t ri­k i­mais, aukš­tu krau­jos­pū­d žiu.

4

pirmadienis, rugsėjo 3, 2012

miestas

Ba­ruo­se – le­tar­go gra­fi­kas 1

Iš­gy­ve­ni­mo klau­si­mas

Ai­das Ka­vec­kis:

Ma­nau, kad tai vi­siš­ kai ne­tei­sin­gas po­ žiū­ris, to­kie me­to­dai ne­gelbs­ti. Tai gal ta­ da ge­riau iš vi­so už­ si­da­ry­ti ir at­si­da­ry­ti ba­tų par­duo­tu­vę? jau ne pa­si­pi­ni­ga­vi­mo, o iš­gy­ve­ni­ mo klau­si­mas O no­rint iš­gy­ven­ti, rei­kia im­tis ir ne­po­pu­lia­rių prie­mo­ nių“, – įsi­ti­ki­nu­si vers­li­nin­kė. L.Ber­žins­kie­nė pri­pa­ži­no, jog dėl to ga­liau­siai nu­ken­čia ne vien var­ to­to­jai, bet ir mies­tas. „Ma­nau, jog mū­sų val­džia tu­rė­ tų bū­ti suin­te­re­suo­ta, kad mes kuo dau­giau, il­giau dirb­tu­me ir kuo dau­giau už­dirb­tu­me, o mo­kes­čiai lik­tų sa­vi­val­dy­bės biu­dže­te. Vers­ las ne­ga­li at­gai­vin­ti se­na­mies­čio. Vers­las ga­li tik prie to pri­si­dė­ti sa­ vo dar­bu, mo­kes­čiais. Ta­čiau da­bar se­na­mies­ty­je – vie­ni su­var­žy­mai“, – kons­ta­ta­vo pa­šne­ko­vė. 200 li­tų ne­gelbs­ti

„Nė­ra apy­var­tos, žmo­nių“, – taip į smal­sau­jan­čių­jų klau­si­mus, ko­ dėl ne­dir­ba sek­ma­die­niais, at­sa­ko

Ro­me­na Sa­vic­kie­nė

Klai­pė­dos tu­r iz­mo ir kul­t ū­ros in­for­ma­ci­jos cent­ro di­rek­to­rė

Š

Vers­li­nin­kai ti­ki­na tam tu­rin­tys sva­rių ar­gu­men­ tų, ta­čiau ar ga­liau­siai to­kia „op­ ti­mi­za­vi­mo­si“ pra­kti­ka neat­si­suks prieš juos pa­čius? Nors Klai­pė­dos vers­li­nin­kų se­ na­mies­čio są­jun­gos pre­zi­den­tė Lo­re­ta Ber­žins­kie­nė pri­pa­ži­no, jog si­tua­ci­ja nė­ra nor­ma­li, ta­čiau jos ne­dra­ma­ti­zuo­ja. „Nie­ko bai­saus, jei lan­ky­to­jas ras už­da­ry­tą ba­rą. Pas­ta­ra­sis leis už­ dirb­ti ki­tam, ku­rio du­rys tuo me­tu bus at­vi­ros“, – ma­no se­na­mies­čio vers­li­nin­kų at­sto­vė. Paš­ne­ko­vė pri­pa­ži­no, jog ne­te­ko gir­dė­ti, kad to­kių prie­mo­nių grieb­ tų­si Vil­niaus ar Kau­no se­na­mies­ čiuo­se įsi­kū­ru­sios mai­ti­ni­mo įstai­ gos. Ta­čiau ji pa­brė­žė, kad šiuo­se mies­tuo­se ir lan­ky­to­jų fi­nan­si­nės ga­li­my­bės yra di­des­nės. „Kiek­vie­nas pa­si­skai­čiuo­ja ir neuž­si­da­ro ta­da, kai yra lan­ky­to­jų. Juk rei­kia iš­lai­ky­ti per­so­na­lą, mo­ kė­ti už elekt­rą ir pa­na­šiai. Jei klien­ tų nė­ra, gal­būt ge­riau tuo mo­men­tu už­si­da­ry­ti ir nie­kam ne­mo­kė­ti. Čia

Komentaras

Nuos­ta­ta: ne­ma­ža da­lis be­si­su­kan­čių­jų ka­vi­nių bei res­to­ra­nų pa­slau­gų sri­ty­je pri­pa­žįs­ta, jog šis vers­las tur­

tų ne­krau­na.

ir ka­vi­nės „Fla­min­gas“ sa­vi­nin­kas bei vir­tu­vės še­fas Da­rius Piš­či­kas. Jis ne­nei­gė, jog ir sek­ma­die­niais lan­ky­to­jai už­suk­da­vo at­si­ger­ti ka­ vos, ta­čiau esą 200 li­tų apy­var­ ta ne­gelbs­ti. „Ne­ga­liu dirb­ti dėl „paukš­čiu­ko“, rei­kia iš­si­lai­ky­ti, tai ne koks spau­dos kios­kas“, – vaiz­ džiai pa­ly­gi­no pa­šne­ko­vas. Be­veik du de­šimt­me­čius uos­ta­ mies­čio cent­re vei­kian­čios mai­ti­ ni­mo įstai­gos va­do­vas pri­si­mi­nė, jog pa­ko­re­guo­ti dar­bo gra­fi­ką pri­ ver­tė su­ma­žė­ję lan­ky­to­jų srau­tai, at­si­da­rius pre­ky­bos cent­rui „Ak­ ro­po­lis“, ir nuo to lai­ko si­tua­ci­ja ženk­liai ne­pa­ge­rė­jo. „Ne­ga­lė­čiau teig­ti ofi­cia­liai, bet ma­nau, kad bu­vau vie­nas pir­mų­ jų, ku­ris ėmė ne­be­dirb­ti sek­ma­die­ niais. Iš pra­džių vi­si žiū­rė­jo krei­vai, o da­bar pa­se­kė ma­no pa­vyz­džiu. Ly­ giai kaip ir išei­ti ato­sto­gų, kai ka­vi­ nė už­si­da­ro dviem sa­vai­tėms. Da­bar, žiū­riu, dau­ge­lis šį mo­de­lį pe­rė­mė“, – kal­bė­jo „Fla­min­go“ šei­mi­nin­kas. Rei­kia kaip tik dirb­ti

Paš­ne­ko­vas tei­gė ne­ga­lįs įvar­dy­ti re­ cep­to, ką rei­kė­tų da­ry­ti, kad pa­dė­tis pa­si­keis­tų iš es­mės. Vers­li­nin­kas iro­ ni­za­vo, jog ga­li­ma de­gin­ti lau­žus ar grieb­tis ko­kių ki­tų įmant­ry­bių, ta­ čiau tai vei­kiau po­pu­lis­ti­nės, nei rea­ liai nau­dos duo­sian­čios prie­mo­nės. „Yra daug „jei­gu“. Nors ne­ma­ nau, kad žmo­nės da­bar la­bai blo­gai gy­ve­na. Per kri­zę bu­vo la­bai sun­ku. Da­bar žmo­nės jau at­si­ga­vę“, – pa­ ste­bė­jo D.Piš­či­kas. Jis pri­pa­ži­no, jog klai­pė­die­čiai, ko ge­ro, ne­tu­ri ir sa­vait­ga­li­nių pa­ si­sė­dė­ji­mų mies­to ka­vi­nė­se kul­tū­ ros, tra­di­ci­jų. „Žmo­nės ge­riau iš­ va­žiuos kur nors 20 km už mies­to“, – ma­no pa­šne­ko­vas. Tuo tar­pu „Fried­ri­cho pa­sa­žo“ įkū­rė­jas ir sa­vi­nin­kas Ai­das Ka­vec­ kis pri­si­pa­ži­no, jog pa­sta­ruo­ju me­ tu įsi­ga­lin­ti ten­den­ci­ja dirb­ti trum­ piau ar tam tik­ro­mis die­no­mis vi­sai už­si­da­ry­ti, at­ro­do keis­to­kai. „Ma­nau, kad tai vi­siš­kai ne­tei­ sin­gas po­žiū­ris, to­kie me­to­dai ne­

PAJŪRIO KREDITO UNIJOS

RUDENINĖ AKCIJA

Paskolos palankiomis sąlygomis nuo 6 % Taikos pr. 17, Klaipėda. El. p. juku@lku.lt Tel.: 8 46 256777; 8 687 91143, 8 685 73777

Ta­do Uma­ro (BFL) nuo­tr.

gelbs­ti. Tai gal ta­da ge­riau iš vi­so už­si­da­ry­ti ir at­si­da­ry­ti ba­tų par­ duo­tu­vę ar kaž­ką pa­na­šaus? Rei­kia kaip tik dirb­ti, kad pa­siek­tum re­ zul­ta­tų“, – įsi­ti­ki­nęs vers­li­nin­kas. Prog­no­zuo­ja ne­leng­vus lai­kus

Paš­ne­ko­vas ne­nei­gė, jog jam ke­lia nuo­sta­bą, kaip mai­ti­ni­mo įstai­ga ga­li ne­dirb­ti net dvi die­nas per sa­vai­tę. „Žmo­gus atei­na į ba­rą ne tik pa­ sė­dė­ti ir pa­žiū­rė­ti į ko­kį nors pa­ veiks­lą. Jis čia atei­na pa­val­gy­ti. Ko­kia yra vi­suo­me­ni­nio mai­ti­ni­ mo es­mė? Čia la­bai svar­bu mais­to ža­lia­vų ju­dė­ji­mas. Dėl to mes tu­ri­ me ir ne­ma­žai iš­ve­ža­mų­jų ban­ke­tų, pa­pil­do­mai tei­kia­me mais­to pri­sta­ ty­mo pa­slau­gą, – aiš­ki­no „Fried­

ri­cho pa­sa­žo“ tink­lo va­do­vas. – O jei ba­rai lei­džia sau ne­dirb­ti po dvi die­nas ar ki­taip su­si­trum­pin­ti lai­ką, va­di­na­si, at­si­ran­da sto­vin­ čių pro­duk­tų, o tai reiš­kia, kad jie ne­švie­ži. Juos tu­ri ar­ba už­si­šal­dy­ ti, ar­ba dar kaž­ką da­ry­ti. Ir tai at­si­ lie­pia ga­lu­ti­niam var­to­to­jui.“ Lan­ky­to­jų prie­lan­ku­mo ne­sto­ko­ jan­čio „Fried­ri­cho pa­sa­žo“ sa­vi­nin­kas įsi­ti­ki­nęs, jog stra­te­giš­kai pa­trauk­li vie­ta, įstai­gos rek­la­ma – tik ne­di­de­ lės vers­lo su­de­da­mo­sios da­lys. „Ma­nau, čia, kaip ir kiek­vie­na­ me dar­be, – jei jį nuo­šir­džiai dir­bi, ap­lin­ki­niai tai įver­ti­na. Ir gal­būt tas įver­ti­ni­mas atei­na ne per du mė­ne­ sius, me­tus, kaip kad daug kas no­ rė­tų, bet rei­kia dirb­ti me­tų me­tus. Tai ypač sun­kus vers­las, ku­rio pel­

ian­d ien esu lin­k u­si su­pras­t i vers­l i­n in­k us. To­k iu bū­du jie, ma­tyt, rea­guo­ja į si­tua­ci­ją rin­ ko­je. Jei per vi­są die­ną pa­si­ ro­do ko­kie pen­ki žmo­nės, sa­vi­nin­kai pa­si­skai­čiuo­ja, ar jiems ap­si­mo­ka dirb­ ti. Va­sa­ros me­tu ba­rai pri­si­de­ri­na prie pa­di­dė­ju­sio sve­čių ir tu­ris­tų srau­to, žie­ mą, ma­nau, dau­ge­lis pe­reis prie ki­to­kio dar­bo gra­fi­ko. Jei pas mus cent­re bū­tų dau­g iau jau­n i­mo, stu­den­t ų, dau­g iau ju­de­sio, gal ir si­tua­ci­ja bū­tų ki­to­kia. Ži­ nau, kad ir ki­tuo­se Eu­ro­pos mies­tuo­ se yra to­kių ka­vi­nu­kių, ku­rios, pa­vyz­ džiui, dir­ba tik per pie­tus – pa­mai­ti­na žmo­nes ir už­si­da­ro. Ma­nau, kad ateis lai­kas, kai ir pas mus kaip ko­kio­je nors Ita­l i­jo­je ar Is­pa­n i­jo­je mai­t i­n i­mo įstai­ gos pra­dės spe­cia­li­zuo­tis – vie­nos ka­vi­ nu­kės bus to­kios, ku­rio­se bus ga­li­ma ir pa­val­gy­ti, ir iš­ger­ti, ki­tos – kur tik iš­ger­ ti bei pa­siim­ti ko­kių nors už­kan­džių ir pa­na­šiai. Tur­būt tie­siog da­bar tas lai­ko­ tar­pis, kai Klai­pė­dos ka­vi­nės tu­ri at­ras­ ti sa­vo vei­dą. Be jo­kios abe­jo­nės, mums tai dar neįp­ras­ta. Bet il­gai­niui žmo­nės pri­pran­ta prie po­ky­čių. Tur­būt šiuo at­ ve­ju svar­biau­sia – in­for­ma­ci­jos sklai­da, kad vi­si pui­kiai ži­no­tų, kas ka­da dir­ba, ir dėl to ne­kil­tų pro­ble­mų.

nin­gu­mas la­bai ne­di­de­lis, ir į jį rei­ kia įdė­ti la­bai daug pa­jė­gų bei su­ ma­nu­mo“, – tvir­ti­no vers­li­nin­kas. A.Ka­vec­kis pro­gno­za­vo, jog ar­ tė­jan­tis šal­ta­sis se­zo­nas skau­džiai smogs ne­ma­žai da­liai šio vers­ lo at­sto­vų, dir­ban­čių uos­ta­mies­ čio cent­re. „Ši žie­ma bus la­bai sun­ki. Ma­nau, kad iš­liks tik pa­tys stip­riau­si, at­ kak­liau­si, tie, ku­rie nu­si­tei­kę dirb­ ti, o ne iš­si­nuo­mo­jo ba­rą ir ėmė su juo žais­ti“, – įsi­ti­ki­nęs pa­šne­ko­vas.

5

pirmadienis, RUGsėjO 3, 2012

miestas

Įspūdingas naujasis sezonas „Švyturio“ arenoje Daugiau nei 200 tūkst. – būtent tiek klaipėdiečių ir miesto svečių apsilankė „Švyturio“ arenoje per pirmajį sezoną. Uostamiesčio gyventojus kvietė ne tik koncertai, tokie kaip visus lankomumo rekordus viršijęs SEL ar Rusijos popprincu tituluojamo F.Kirkorovo koncertas, bet ir klasikinės muzikos projektai. Būtent pirmaisiais arenos gyvavimo metais klaipėdiečiai turėjo unikalią galimybę mėgautis Mireille Mathieu koncertu. „Džiaugiamės, jog vienintelė vakarų Lietuvoje arena yra universali, ir miestiečiai galėjo apsilankyti ne tik muzikiniuose koncertuose, bet ir per 40 sporto renginių, ir net 4 įspūdinguose pasirodymuose ant ledo“, – džiaugėsi pirmąjį gimtadienį švenčiančios arenos direktorė Jolita Krickė. „Švyturio“ arenoje naujus namus rado ir profesionalių parodų organizatorius – „Expo Vakarai“. Iš viso arenoje per metus įvyko 75 renginiai – tai įspūdingas pasiekimas, kuris reikalavo ne tik organizatorių, bet ir arenos darbuotojų pastangų ir profesionalumo.

tas vienintelis Lietuvoje visame pasaulyje garsios argentinietiško tango trupės „Tango Pasion“ pasirodymas – išskirtiniame šou Klaipėdoje karšto temperamento ir subtilios erotikos šokio grožį atskleis geriausi tango meistai iš Pietų Amerikos. O kur dar prieš gražiausias metų šventes pasirodysianti temperamentingoji kubiečių trupė „Pasion de Buena Vista“, kuri lietuviams žada nepamirštamą, unikalią gyvos muzikos ir aistringų šokių fiestą, atkeliausiančią tiesiai iš Kubos. Praėjusiais metais visus lankomumo rekordus viršijęs ir per 8000 gerbėjų sutraukęs SEL atlikėjas Egidijus Dragūnas šį sezoną vėl grįš su dar įspūdingesniu šviesų ir muzikos šou. „Džiugu, jog „Švyturio“ arenos repertuaras naująjį sezoną bus pripildytas profesionalių ir įspūdingų projektų įvariems skoniams“, – sakė direktorė. Naująjį sezoną verlso atstovų ir kitų smalsių klaipėdiečių laukia profesionalios namų idėjų, statybos, grožio parodos. Jau antrą kartą bus organizuojama miesto verslininkų ypač laukiama Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų rengiama verslo kontaktų paroda, kurios metu Klaipėdos įmonės ne tik užmezga ryšius, bet ir pristato savo veiklą klaipėdiečiams.

Naujos tradicijos Klaipėdoje

Išskirtinis būdas stebėti renginius

Jau metus klaipėdiečius renginiais džiuginančioje „Švyturio“ arenoje rugsėjo 7 d. startuoja naujasis 2012– 2013 metų sezonas, kuris žada būti dar įspūdingesnis ir įvairesnis. Maloniai nustebinę metai

Skaičiai: per pirmąjį sezoną arenoje įvyko net 75 įspūdingi renginiai.

Rugsėjo 8 d. (šeštadienį) 14.00–17.00 val. Jūros parkas (buvęs Poilsio parkas)

LINKSMYBĖS: ĩ šventės atidarymas; ĩ muzikos mokyklos YAMAHA pasirodymas; ĩ vaikų šou studijos „Tamesa“ pasirodymas; ĩ bendruomenių komandų varžytuvės (būtina išankstinė registracija tel. 8 655 45118); ĩ loterija su dienraščio „Klaipėda“ prizais; ĩ Klaipėdos vaikų laisvalaikio centro klubo „Saulutė“ muzikinio lavinimo studijos pasirodymas; ĩ šokių pamoka su „Ten dance“; ĩ studijos „Grock“ mušamųjų pamokėlė; ĩ Saulės Bogužaitės su grupe pasirodymas; ĩ grupės „Chill’us“ pasirodymas; ĩ įspūdingiausios daržo gėrybės rinkimai (dalyvauja visi atvežę rudenišką gėrybę); ĩ šventės uždarymas, apdovanojimai. ŠVENTĖS PARTNERIAI:

ins džiug s u s i AS uv s met EMPINIUK u. ė t n e Šv asis K draug linksm ptinguoju RIZAI! RP sla su pa OS IR SIU N DOVA Visi šventės dalyviai iš aplinkinių Klaipėdos gyvenviečių bus atvežti ir parvežti linksmaisiais autobusiukais. SUSITIKIMO VIETA IR LAIKAS: ĩ Slengių stotelė ĩ Gindulių stotelė ĩ Kalotės stotelė ĩ Rimkų stotelė ĩ Prie mokyklos Jakuose (Jakų g.) ĩ Sudmantų g. prie parko ĩ Universiteto stotelė

13.30 13.30 13.30 13.20 13.20 13.30 17.05

Naująjį sezoną „Švyturio“ arenoje klaipėdiečiai pasitiks su trenksmu. Jau įsisiūbavo pasiruošimas pirmajam šalyje draugiškam tarptautiniam vyrų krepšinio turnyrui Vlado Garasto taurei laimėti. Šalies krepšinio legendos ir Lietuvos krepšinio federacijos garbės prezidento V.Garasto globojamas turnyras, kuriame dalyvaus 5 krepšinio komandos iš Lietuvos, Rusijos ir Ukrainos, „Švyturio“ arenoje vyks š.m. rugsėjo 7–11 d. „Didžiuojamės, jog uostamiestyje vyks pirmasis tokio tipo turnyras, kuriame dalyvaus aukščiausiose lygose žaidžiančios komandos. Šis tarptautinis turnyras mums, kaip organizatoriams, yra didelis iššūkis ir atsakomybė. Tikiu, kad naujos krepšinio šventės startas bus sėkmingas ir sulauks didžiulio krepšinio aistruolių dėmesio ne tik uostamiestyje, bet ir visoje Lietuvoje“, – sako „Švyturio“ arenos direktorė J. Krickė. Turnyrą planuojama organizuoti kasmet. Naujojo sezono žvaigždės

Renginių organizatoriai žada užburiantį ir gausų renginių sezoną „Švyturio“ arenoje: uostamiestį stebins ir nematyti, visame pasaulyje pripažinimo sulaukę projektai, ir dar kartą grįžtantys renginiai, tokie kaip legendinės grupės „Smokie“ koncertas, kuriuo simboliškai buvo atidaryta arena. Taip pat klaipėdiečius kvies Virgilijus Noreika, Borisas Moisejevas, Maskvos J.Nikulino cirkas ant ledo, Valeryj Meladzė ir vienos unikaliausių, charizmatiškiausių šio laikmečio asmenybių – Vito pasirodymai. Lapkričio mėnesio pradžioje „Švyturio“ arenoje bus sureng-

„Švyturio“ arenoje, kaip ir kitose pasaulio arenose, yra ypatingas būdas stebėti renginius – CSC Telecom Klubas. „Klubas – tai išskirtinis aptarnavimas klientams, mėgstantiems ne tik lankytis renginiuose, bet ir mėgautis jais patogiai ir kartu taupiai – mokant mažiausią bilieto kainą. Kiekvieną klientą stengiamės apgaubti asmeniniu dėmesiu ne tik per renginius. Klubo nariams taip pat yra garantuojami ir kiti privalumai – atskiras Klubo įėjimas į areną, Klubo kėdė bei erdvė, į kurią patenka tik Klubo nariai, atskira rūbinė, baras, o nuo šio sezono ir speciali automobilių stovėjimo aikštelė. Kaip ir praėjusį, ir ateinantį sezoną lepinsime Klubo narius maloniomis staigmenėlėmis, bet tebūnie tai kol kas paslaptis,“ – šypsojosi CSC Telecom Klubo privalumus vardijanti „Švyturio“ arenos direktorė Jolita Krickė. Naujas sezonas – nauji iššūkiai

„Švyturio“ arenos kolektyvas darbingai ir linksmai nusiteikęs laukia naujojo 2012–2013 m. sezono pradžios“, – sakė J. Krickė. Pasak direktorės, kitą sezoną ir toliau bus stengiamasi pritraukti kuo daugiau įdomių projektų į uostamiestį bei klaipėdiečiams ir miesto svečiams sukurti malonias pramogas. „Esame dėkingi savo partneriams: „Nacionalinis bilietų platintojas“, „Argus“, „YIT technika“, „Akvija“, „CV Žemaitija“, kurių profesionalaus darbo dėka mes sėkmingai įveikėme pirmuosius ir tvirtai žengiame į antruosius metus. Drauge laukiame įspūdingo naujojo sezono“, – entuziastingai pasakojo direktorė J. Krickė. Užs. 1011919

6

pirmadienis, rugsėjo 3, 2012

nuomonės

Nau­ji sraig­tas­par­niai būtini?

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Tau­tos li­tai – grau­ži­kams

a.aleksejunaite@kl.lt

Kirs­ti rei­kia iš pe­ties

y­riau­sy­bės spren­di­mas tri­jų nau­jų paieš­kos ir gel­bė­ji­mo sraig­tas­par­nių įsi­gi­ji­mui iš re­no­va­ci­jos fon­ do skir­ti 138 mln. li­tų, su­kė­lė dis­ku­si­jas. Vie­ni įsi­ti­ki­nę, kad nau­jus sraig­tas­par­nius įsi­gy­ti bū­ti­na, nes jie da­ly­vau­ja žmo­nių gel­bė­ji­mo ope­ra­ci­jo­se. Ta­čiau to­kį spren­di­mą kri­ti­kuo­jan­tie­ji tei­gia, kad to­kiam pir­ki­niui ne­ga­li­ma skir­ti pi­ni­gų iš re­no­va­ci­jos fon­do.

Už

Prieš

Ar­vy­das Alek­sas Nar­mon­tas, Klai­pė­dos uos­to ka­pi­to­no pa­va­duo­to­jas, Uos­to prie­žiū­ros tar­ ny­bos vir­ši­nin­kas: – Nau­jų gel­bė­ji­mo ir paieš­kos dar­bams skir­tų sraig­ tas­par­nių mums la­bai rei­kia. Bu­vo at­ve­jų, kai nie­kas, iš­sky­rus sraig­tas­par­nius, ne­ga­lė­jo pa­dė­ti. Prieš de­ šimt­me­tį ki­lus aud­rai, vė­jas nu­trau­kė uos­to ka­na­lą gi­li­nu­sios Da­ni­jos žem­siur­bės „Ma­chia­vel­li“ ly­nus ir ban­gos nu­ne­šė lai­vą Gi­ru­lių link. Juk mes pa­tys lai­vo žem­siur­bės įgu­los iš­gel­bė­ti ne­ga­lė­jo­me, nors jis bu­vo čia pat, už uos­to var­tų. Pū­tė toks stip­rus vė­jas, kad mū­sų sraig­tas­par­niai ne­ga­lė­jo net pa­kil­ti. Ta­da žmo­ nes iš­gel­bė­jo spe­cia­liai iš Šve­di­jos iš­kvies­tas gel­bė­ to­jų sraig­tas­par­nis su dviem sraig­tais. To­kius gel­bė­ ji­mo dar­bus or­lai­vių pi­lo­tai daž­nai tu­ri at­lik­ti. Juk kas­met vyks­ta gel­bė­ji­mo dar­bai ant Kur­šių ma­rių le­ do. Sraig­tas­par­nis yra la­bai rei­ka­lin­gas žmo­nių gel­ bė­ji­mo ope­ra­ci­jo­se. Jei bū­tu­me ne­tu­rė­ję sraig­tas­par­ nių, daug žmo­nių bū­tų at­si­svei­ki­nę su gy­vy­be. Ta­čiau tech­ni­ką bū­ti­na at­nau­jin­ti.

Eli­gi­jus Ma­siu­lis, su­si­sie­ki­mo mi­nist­ras: – Aš tik­rai ne­pri­ta­riu ir ne­pri­tar­siu, kad sraig­tas­ par­nius rei­kia įsi­gy­ti iš re­no­va­ci­jos pi­ni­gų. Ma­no ma­ny­mu, Lie­tu­vai rei­kė­tų efek­ty­viau pa­nau­do­ti tu­ri­mą tur­tą ir tech­ni­ką. Vals­ty­bės sie­nos ap­sau­ gos tar­ny­ba tu­ri ne vie­ną, o pen­kis sraig­tas­par­nius. Ma­nau, kad rei­kia per­skirs­ty­ti funk­ci­jas, kad jie ga­ lė­tų da­ly­vau­ti žmo­nių paieš­kos ir gel­bė­ji­mo dar­ buo­se. Juo­lab kad jie iš da­lies yra pri­tai­ky­ti to­kiems žmo­nių paieš­kos, veik­los koor­di­na­vi­mo dar­bams, įgu­los iš­ma­no sa­vo dar­bą. Gal­būt bū­tų ga­li­ma pirk­ ti vie­ną sraig­tas­par­nį, ku­rio rei­kia ka­riš­kiams, bet tik­rai ne tris. Aš ne­pa­tei­si­nu to­kio iš­lai­da­vi­mo. Jei žmo­nių gel­bė­ji­mo ope­ra­ci­jo­se pui­kiai da­ly­vau­ja pa­ sie­nie­čių lai­vai, ko­dėl jų sraig­tas­par­niai ne­ga­li? Jie yra lai­ko­mi Kau­ne. To­dėl ma­nau, kad vie­ną ar du sraig­tas­par­nius rei­kė­tų per­kel­ti į pa­jū­rį. Ne­mir­ se­to­je esan­ti ka­riš­kių ba­zė yra pri­tai­ky­ta, ir or­lai­ viai ga­lė­tų nuo­lat čia bu­dė­ti bei da­ly­vau­ti gel­bė­ji­ mo dar­buo­se.

Saulius Pocius

J

ei biu­rok­ra­tas jums sa­ko, kad vals­ty­bė ne­tu­ri pi­ni­gų, ži­no­ki­te: jis me­luo­ja. Sup­ran­ta­ma, kan­ce­ lia­ri­jų grau­ži­kai ne­ga­li pa­sa­ky­ti tie­sos, nes tai ne­nau­din­ga jų kas­tai, ku­ rios vė­žio pa­grauž­ta mo­ra­lė sklei­džia to­ kią pu­vė­sių smar­vę, ko­kia ne­dvo­kė net iš­ga­ma Jean-Baptiste‘as Grenouille‘as iš P.Süskin­do ro­ma­no „Kve­pa­lai“. Pi­ni­g ų vals­ty­bė­je yra. Ir net per daug. Bė­da – ne pi­ni­gų su­mos, o jų pa­skirs­ty­ mo anach­ro­niz­mai. Apie tai by­lo­ja ir pa­ sta­rą­ją sa­vai­tę ošęs skan­da­las dėl re­no­ va­ci­jos mi­li­jo­nų, už ku­riuos, kaip nu­švi­ to biu­rok­ra­ti­jos gy­vių sme­ge­ny­se, rei­ kia pirk­t i sraig­tas­par­n ius. Ga­l i­ma net pa­ma­ny­ti, kad vals­ty­bę val­do ne sėb­ rų „cheb­ry­tė“, o anar­chis­tų va­das Nes­ to­ras Mach­no, pa­gar­sė­jęs po­lin­kiu šau­ dy­ti ant sie­nos nu­tū­pu­sias mu­ses.

Gal tau­ta kaip nors ga­ li ap­siei­ti be vi­sų tų per­ tek­li­nių eta­tų, ku­rių mi­ nis­te­ri­jo­se pri­vi­so kaip utė­lių. Pas mus yra šven­tų po­rei­kių, ku­riems tų li­tų vi­sa­da pa­ka­ko ir pa­kaks. Pa­vyz­ džiui, val­di­nin­k ų al­goms ir prie­dams. Vi­sa tai yra mo­ka­ma tvar­k in­gai ir lai­ ku. Ne taip, kaip pri­va­čia­me sek­to­r iu­ je, – kai už­dir­ba­ma. O ir tų val­di­nin­ki­ jos gau­jų vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jo­se ryš­kiai daug. Vien mi­nis­te­ri­jo­se tarps­ta net 54 mi­n ist­r ų pa­ta­rė­jai ir pa­dė­jė­jai. Šia­me biu­rok­ra­ti­jos veis­ly­ne su­si­sluoks­nia­vo dar ir sa­va hie­rar­chi­ja: yra pa­pras­ti pa­ ta­rė­jai, o bran­giau ap­mo­ka­mi – vy­riau­ sie­ji. Žo­džiu, ly­ges­ni tarp ly­gių. Tarp šių eta­ti­nių „lais­vo oro di­rek­to­rių“ yra įvai­ rias­pal­vių as­me­nų ir net as­me­ny­bių. Ky­ la tik klau­si­mas, ką jie vi­si ten vei­kia? Pa­ vyz­džiui, ką vi­daus rei­ka­lų mi­nist­rui ga­ li pa­tar­ti bu­vęs stam­biap­lokš­čių na­mų de­ta­lių ga­myk­los ce­cho vir­ši­nin­kas? Yra, su­pran­ta­ma, ir įsi­dė­mė­ti­nų išim­čių. Kler­kų, ne­ga­lin­čių at­si­plėš­ti nuo dar­bo. Pa­vyz­džiui, su­si­sie­ki­mo mi­nist­ro pa­ta­ rė­jas Mar­ty­nas Čer­kaus­kas dar­buo­ja­si ir sa­vo ves­tu­vių me­tu. Net ato­sto­gau­da­ mas Grai­ki­jo­je mi­nis­te­ri­jos pa­ži­ba neiš­ ken­čia ne­spin­du­lia­vęs įžval­giais nu­ro­ dy­mais smul­k ie­siems pa­val­d i­n iams. Pa­v y­dė­t i­nas uo­lu­mas, ver­tas gar­bės len­tos ir dar vie­nos taip gei­džia­mos pre­ mi­jos „į ran­kas“. Tik gal tau­ta kaip nors ga­li ap­siei­ti be vi­sų tų orių nu­ro­dy­mų? Ir tų per­tek­li­ nių eta­t ų, ku­r ių mi­n is­te­r i­jo­se pri­v i­so kaip utė­lių.

No­riu pa­si­džiaug­ti laik­raš­čiu „Klai­pė­da“. Kas­dien per­skai­tau be­veik vi­sus jo straips­nius. Ska­ niai juo­kiuo­si, skai­ty­da­ma Čes­ lo­vo Ka­var­zos „Kok­tei­lį“. Bu­vo la­bai ge­ras Pra­gied­ru­lio Ve­lič­ kos straips­nis „Skulp­tū­rų par­kas – šu­ny­nas“ („Klai­pė­da“, 2012 08 29). Pri­dė­čiau, jog ne tik šu­ny­ nas, bet ir šiukš­ly­nas. No­riu pa­ si­džiaug­ti dien­raš­čio „Klai­pė­da“ žur­na­lis­tais. Jie drą­sūs žmo­ nės, ra­šo ak­tua­liais mies­tie­čiams klau­si­mais, ker­ta tie­siai ir ne­vy­ nio­ja žo­džių į va­tą. Pas­ta­rie­ji žo­ džiai ypač tin­ka dien­raš­čio „Klai­ pė­da“ re­dak­to­riui Sau­liui Po­ciui. Skai­tau jo straips­nius su ma­lo­ nu­mu ir no­riu, kad kuo dau­giau jų bū­tų. Rub­ri­ko­je „Karš­tas te­le­ fo­nas“ kaž­ko­kia be­var­dė ra­šė, kad te­gul pa­ts S.Po­cius ieš­ko mer­gai­ čių. Ga­liu pa­sa­ky­ti, kad aš la­bai no­riu, jog per te­le­vi­zi­ją pa­ro­dy­ tų, ar tos mer­gai­tės gy­vos. O gal jau jų ne­bė­ra? Ta pa­ti be­var­dė ste­ bi­si, ko­dėl S.Po­cius ra­šo apie tas dvi mer­gai­tes. Man pa­tin­ka, kad ra­šo. Taip kla­nui vis už­li­pa­ma ant nuo­spau­dos. Tai jiems skau­di vie­ ta. No­riu pa­si­džiaug­ti vi­sais dien­ raš­čio „Klai­pė­da“ žur­na­lis­tais – ir Mil­da Ski­riu­te, ir As­ta Dy­ko­vie­ne, ir Sta­siu Gu­da­vi­čiu­mi, ir Vio­le­ta Juo­de­lie­ne, ir Sand­ra Lu­ko­šiū­te, ir Dai­va Ja­naus­kai­te. Vi­sa­da la­ bai lau­kiu Ri­tos Bo­čiu­ly­tės prie­dų „Du­rys“ ir „Gin­ta­ro la­šai“. Juo­se ran­du šir­džiai mie­lų pa­si­skai­ty­ mų. Džiau­giuo­si, kad esu už­si­ sa­kiu­si dien­raš­tį „Klai­pė­da“. Pa­ siū­ly­čiau žmo­nėms kuo anks­čiau jį už­si­sa­ky­ti, nes bū­na pi­ges­nis. Pas­kui be rū­pes­čių ga­li lauk­ti, kol po nau­jų me­tų gau­si nau­ją laik­ raš­tį. Vi­siems žur­na­lis­tams lin­kiu stip­rios svei­ka­tos, kaip S.Po­cius, ne­vy­nio­ti žo­džių į va­tą, o kirs­ti iš pe­ties. Esu įsi­ti­ki­nu­si, kad žur­na­ lis­tai Klai­pė­dos mies­tą per­tvar­kys į ge­rą­ją pu­sę. Bi­ru­tė E.

Mies­te ir smir­di, ir ne­smir­di

J

au ant­rą kar­tą per po­rą mė­ ne­sių dien­raš­tis „Klai­pė­ da“ iš­spaus­di­no straips­nius su esą gy­ven­to­jų skun­dais dėl pie­ti­nę mies­to da­lį var­gi­nan­čių kva­pų, ku­rie sklin­da, kaip tei­gia­ma ra­ši­niuo­se, iš bio­dy­ze­li­no ga­myk­los „Mes­til­la“. Ka­dan­gi dar­bo rei­ka­lais man ten­ ka bū­ti ga­myk­los te­ri­to­ri­jo­je įvai­ riu pa­ros me­tu (nors ne­su įmo­nės dar­buo­to­jas), o ir gy­ve­nu pie­ti­nė­je mies­to da­ly­je (Jū­ri­nin­kų pr.– Mo­ gi­lio­vo g. ra­jo­ne), tad pa­kan­ka­mai ob­jek­ty­viai ga­liu pa­reikš­ti, kad šie nu­si­skun­di­mai dėl kva­pų, sklin­ dan­čių iš šios ga­myk­los iki Bu­del­

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

397 728

telefonas@kl.lt

As­ta Alek­sė­jū­nai­tė

V

karštas telefonas

kie­mio, Vy­tu­rio gat­vių, yra iš­gal­vo­ ti. Gal­būt kas nors nu­si­skun­di­mus konk­re­čia įmo­ne ir „or­ga­ni­zuo­ja“? Pa­čio­je ga­myk­los te­ri­to­ri­jo­je ga­na re­tai jau­čia­mas ne­stip­rus mais­to pro­duk­tų kva­pas, pa­na­šus į ke­pa­ mų bly­nų kva­pą. Nie­ko nuo­sta­baus, nes ga­myk­la per­dir­ba rap­sus. Už ga­myk­los te­ri­ to­ri­jos ri­bų tų kva­pų be­veik ne­si­ jau­čia, o kal­bos apie kva­pų pa­skli­ di­mą iki pie­ti­nės mies­to da­lies yra ne­pag­rįs­tos. Ki­tas da­ly­kas, kad esant piet­ry­ čių vė­jui iš van­dens va­ly­mo įren­ gi­nių Dum­piuo­se atei­na ypač ne­ ma­lo­nus kva­pas, ku­rį ga­li­ma ir

už­fik­suo­ti, ir iš­ma­tuo­ti, bet tik esant piet­ry­čių vė­jui. Skun­dų au­to­rių pir­miau­sia pra­ šy­čiau ap­si­žiū­rė­ti, ar ar­ti lan­gų ne­sto­vi šiukš­lių kon­tei­ne­riai ar­ba ki­ti vie­ti­nės reikš­mės kva­pų šal­ ti­niai... O vie­šai kal­tin­ti tą ar ki­tą konk­ re­čią įmo­nę įvai­rio­mis nuo­dė­mė­ mis rei­kė­tų tik ta­da, kai yra ne­gin­ či­ja­mi ob­jek­ty­vūs įro­dy­mai. Ne­rei­kia pa­mirš­ti, kad Klai­pė­da be pra­mo­nės ne­bu­vo ir ne­bus, ki­ taip ne­bus iš ko gy­ven­ti. Juk at­ly­gi­ ni­mai, pen­si­jos, įmo­kos iš dan­gaus ne­kren­ta. Pa­gal­vo­ki­me.

Rub­ri­ko­je „Karš­tas te­le­fo­nas“ („Klai­pė­da“, 2012 08 29) bu­vo iš­ spaus­din­tas straips­ne­lis „Iš kur jis vis­ką ži­no?“. Ir džiau­giuo­si, ir ste­biuo­si, kad jis bu­vo pub­li­kuo­ tas. Juk šis straips­ne­lis lie­čia dien­ raš­čio „Klai­pė­da“ re­dak­to­rių Sau­ lių Po­cių. Jau se­niai pik­ti­no­mės jo straips­niais apie Ke­džių ir Venc­ kų gil­di­ją. Ko­dėl S.Po­cius rū­pi­na­ si to­mis mer­gai­tė­mis, ku­rios yra ir ap­reng­tos, ir, man at­ro­do, pa­ val­giu­sios. Juk Lie­tu­vo­je yra šim­ tai ba­dau­jan­čių mer­gai­čių. Dėl po­ nios Ne­rin­gos Venc­kie­nės jau net juo­kas nei­ma. Kiek ga­li­ma ve­džio­ ti už no­sies tei­sė­sau­gą? Trūks­ta žo­džių.

J.J.

Ste­fa­ni­ja

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

reklamos skyrius: 397

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

„Diena Media News“ laikinai einantis vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Mer­gai­tė­mis rū­pin­tis ne­rei­kia

Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 750

711, 397 715

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

Platinimo tarnyba: 397 772 397 727 397 706 397 725 397 770 397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

Pa­ren­gė Mil­da Ski­riu­tė Prenumeratos skyrius: 397

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

714

Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 „Namai“: Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt Lina Bieliauskaitė – 397 730 Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 „Sveikata“: e. paštas skelbimai@kl.lt 397 705 Techninės redaktorės: Sandra Lukošiūtė – Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Loreta Krasauskienė Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė – 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 000. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide

R

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

pirmadienis, RUGsėjO 3, 2012

lietuva

Lietuvos žmonių partijos sąskrydis: pokyčiams ragino ir žalgiriečiai Lietuvos žmonių partijos nariai susirinko į pirmąjį sąskrydį, kuriame tvyrojo gera nuotaika, vyko daug sportinių rungčių, su dalyviais bendravo „Žalgirio“ klubo krepšininkai. Romas Naujalis Himnas ir vėliava

„Taip sutapo, kad sąskrydis startavo rugsėjo pirmąją. Mūsų partija tarsi pirmokai pradeda pirmuosius savo metus“, – Lietuvos žmonių partijos sąskrydžio atidarymą pradėjo vienas naujos politinės jėgos lyderių, krepšinio klubo „Žalgiris“ savininkas Vladimiras Romanovas. Iškilmingai iškėlus Lietuvos žmonių partijos vėliavą ir sugiedojus valstybinį himną partijos pirmininkė Joana Šimanauskienė kalbėjo apie partijos laukiančius iššūkius. „Galima ir reikia valdyti valstybę geriau, – įsitikinusi J.Šimanauskienė, – nors finansinė situacija pasaulyje ir Lietuvoje labai sudėtinga.“ Tikslas – atstovauti žmonėms

„Tik mūsų visų susitelkimas, valstybinis požiūris ir aiškus esmės suvokimas gali padėti atstovauti žmonių poreikiams, mūsų nuostatoms ir protėvių įskiepytoms vertybėms“, – teigė Lietuvos žmonių partijos pirmininkė. „Vadovausimės tuo pačiu šūkiu kaip ir krepšininkai: mes – už Lietuvą“, – sąskrydžio dalyviams sakė J.Šimanauskienė. V.Romanovas priminė valstybės istorijos ir simbolių reikšmę šalies gyvybingumui. „Dievas mato mus pagal mūsų simbolį. Išnyksta simboliai – nėra ir mūsų, – kalbėjo V.Romanovas. – Lietuvos simbolis – Gedimino stulpai. Mūsų valstybės gali nebe-

Simbolis: sąskrydyje suplevėsa-

Bendravimas: „Žalgirio“ krepšininkai turėjo apie ką pakalbėti su klubo savininku V.Romanovu (centre), par-

likti, jei nesusigrąžinsime šio protėvių simbolio.“

me Vladimirui“, – šypsojosi Alytaus skyriaus lyderis Algimantas Paukštaitis.

vo partijos vėliava.

tijos pirmininke J.Šimanauskiene ir sąskrydžio dalyviais.

Prisistatė regionai

Partijos nariai į erdvią, įspūdingų gamtovaizdžių apsuptą sodybą „Guosta“, esančią prie to paties pavadinimo ežero, rinkosi nuo penktadienio. Pirmąjį vakarą buvo surengta pažintinė vakaronė. Dalyviai prisistatė dainomis, eilėmis, kūrybingai apibūdino savo regionus.

Vladimiras Romanovas:

Lietuvos simbolis – Gedimino stulpai. Mūsų valstybės gali nebelikti, jei nesusigrąžinsime šio protėvių simbolio. Per kulinarinio paveldo pristatymą vaišingumu garsėjantys dzūkai liko ištikimi tradicijai nustebinti gardumynų gausa: jie atvežė didžiulį kepalą Alytaus kepyklos duonos, dzūkiškų bandų, sumuštinių su baravykų užtepu. „Alytus garsėja šimtalapiais, tad ant stalo padėjome ir šio gardėsio. Surinkome ir dzūkiškos girios rasos, kurią padovanojo-

Valdžios kiaulysčių dorojimas

Vilniečiai atgabeno keptą paršelį. „Nuo seno Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje svarbus žvėris buvo šernas, kurį medžiojo didikai. Kita šio paršelio simbolika – valdžios prikrėstos kiaulystės. Jas mes ir sudorosime šiame sąskrydyje“, - aiškino Vytautas Lazinka. V.Romanovas šį paršelį supjaustė gabalėliais ir išdalijo dalyviams, tuo parodydamas, kad nauja politinė jėga gali susidoroti su ankstesnės valdžios paliktomis kiaulystėmis. Daug kas gyrė raseiniškės Ritos Kačiušienės gamintą sūrį, ragavo V.Romanovo žmonos Svetlanos raugintų agurkų. Vakaronėje partijos narius nustebino V.Romanovo ir J.Šimanauskienės vokalinis duetas. Jie sudainavo R.Paulo dainą „Pasutinis lapas“ ir J.Frenkelio „Gervės“. Gausių plojimų susilaukė ir partijos pirmininkės solinis pasirodymas, kai ji, paraginta dalyvių, padainavo ir daugiau dainų. Sportiška dvasia

Šeštadienį, antrąją dieną, karaliavo sportinis azartas. Iš sąskrydžio dalyvių buvo suburtos kelios regionų futbolo, krepšinio komandos, vy-

ko virvės traukimo varžybos, smiginio turnyras. Futbolo aikštelėje stipriausia buvo Kauno komanda. Ji finale 4:1 nugalėjo vilniečius. Kauniečių komandą sudarė krepšinio klubo „Žalgiris“ administracijos darbuotojai. Dešimt įvarčių įmušęs klubo „Žalgiris“ Klientų aptarnavimo skyriaus direktorius Mindaugas Kvedaras sakė, kad pergalę lėmė komandinis žaidimas. „Gerai gynėmės, turėjome puikų vartininką, tad man liko tik mušti įvarčius“, – šypsojosi jis. Nenugalimi kauniečiai buvo ir krepšinio turnyro finale – įveikė biržiečius. Krepšininkai tapo komentatoriais

Krepšinio turnyre teisėjavo profesionalai – Kauno „Žalgirio“ krepšininkai. Varžybas komentavo broliai Lavrinovičiai. „Teisėjau, nepamiršk, kad švilpuku reikia dar ir švilpti“, – juokavo kreipdamasis į Tadą Klimavičių Darjušas Lavrinovičius. Jis varžybas komentavo pirmą kartą. „Įsitikinau, koks tai rimtas ir nelengvas darbas – reikia greitai mąstyti, sekti varžybų eigą, apibūdinti situaciją, pažinoti žaidėjus“, – dalijosi įspūdžiais žalgirietis. Mantas Kalnietis pastebėjo, kad sąskrydyje vyravo itin gera nuotaika. „Visi šauniai leidžia savaitgalį,

Tikslas: pirmuosius gyvavimo metus skaičiuojanti Lietuvos žmonių partija vadovausis tuo pačiu šūkiu kaip ir krepšininkai: „Mes – už Lietuvą!“.

o mes, krepšininkai, darome tai, ko anksčiau nedarę: teisėjaujame, komentuojame. Vėliau bus proga vienas kitą per dantį patraukti. Taip pat ir mane, pirmą kartą teisėjaujantį“, – šypsojosi jis. Apie sveiką ir sportišką visuomenę

Paulius Jankūnas akcentavo, kad jam Lietuvos žmonių partija priimtina pirmiausia dėl savo dėmesio sportui. „Tai labai svarbi sritis, nes sveika ir sportiška visuomenė gali labai daug pasiekti“, – įsitikinęs žalgirietis. „Džiaugiuosi, kad mūsų idėjas paremia žalgiriečiai, jie – mūsų partijos ir šalies istorijos Atlantai“, – sakė V.Romanovas. Geriausieji krepšinio turnyro žaidėjai apdovanoti „Žalgirio“ klubo marškinėliais su krepšininkų autografais. Įvairiais prizais buvo nudžiuginti ir kiti sporto varžybų dalyviai. Šeštadienio vakarą vainikavo sąskrydžio dalyvių susibūrimas prie didelio laužo ir įspūdingas ugnies bei fejerverkų šou. Koncertavo grupė „Studija“. Sekmadienį prieš pietus buvo nuleista sąskrydžio vėliava ir palinkėta sėkmės šios partijos nariams artėjančiuose Seimo rinkimuose. Politinė reklama bus apmokėta iš Lietuvos žmonių partijos rinkimų sąskaitos. Užs. 6123214

Artūro Morozovo nuotr.

8

pirmADIENIS, rugsėjo 3, 2012

ekonomika

€

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,2820 DB sva­ras ster­lingų 1 4,3573 JAV do­le­ris 1 2,7601 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,7824 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9594 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,2247 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,7444 Ru­si­jos rub­lis 100 8,4818 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8753

pokytis

+0,3056 % +0,0023 % +0,3016 % +0,1512 % +0,0060 % –0,5610 % +0,3278 % –0,4822 % +0,0174 %

Ne­dar­bas – ­ vie­nas did­žiau­sių

Kai­nos ki­to ­ ne­smar­kiai

Šių metų lie­pos duo­me­ni­mis, Lie­tu­va pa­ gal did­žiau­sio ne­dar­bo lygį uži­ma sep­tintą vietą ES – jis siekė 13 pro­c. Di­des­nis ne­dar­ bas bu­vo re­gist­ruo­tas tik kri­zių kre­čia­mo­ se ES ša­ly­se: Is­pa­ni­jo­je (25,1 pro­c.), Grai­ ki­jo­je (ge­gužę – 23,1 pro­c.), Lat­vi­jo­je (bir­ želį – 15,9 pro­c.), Por­tu­ga­li­jo­je (15,7 pro­c.), Ai­ri­jo­je (14,9 pro­c.) ir Slo­va­ki­jo­je (14 pro­c.). Ta­čiau Lie­tu­vo­je to­liau fik­suo­ja­mas vie­nas did­žiau­sių ne­dar­bo mažė­jimų per me­tus.

Re­kor­di­nes aukš­tu­mas pa­sie­ku­sios de­ galų kai­nos pra­ėju­sią sa­vaitę ki­to ne­smar­ kiai. Bend­rovės „Lu­koil“ ir „Sta­toil“ po­pu­ lia­riau­sio 95 markės ben­zi­no kainą pa­di­ di­no 2 cen­tais – ati­tin­ka­mai iki 5,15 li­to ir 5,16 li­to už litrą. „Or­len“ de­ga­linė­se ben­zi­ no kai­na per sa­vaitę ne­si­keitė ir li­ko 5,13 li­to. Dy­ze­li­no kai­na de­ga­linė­se per sa­vaitę iš­li­ko sta­bi­li: „Lu­koil“ ir „Or­len“ litrą par­ davė po 4,79 li­to, o „Sta­toil“ – po 4,8 li­to.

Vers­las, nuo ku­rio akys ži­ba At­ra­du­si lie­tu­vių gys­lelę maistą ga­ min­ti pa­tiems, ne­ di­delė ir jau­na ko­ man­da „Čiop Čiop“ jau pla­nuo­ja plėsti verslą ir puo­selė­ja nau­jas idė­jas.

pa­no­ro pa­tys pa­si­ga­min­ti be­veik viską“, – sakė jis. Paš­ne­ko­vas pa­ti­ki­no, kad lan­ ky­tojų skai­čiu­mi bend­rovė ne­si­ skund­žia. Todėl ko­mu­ni­ka­ci­ja iš lūpų į lūpas yra ge­riau­sia rek­la­ma. Ji pa­sie­kia net kai­mynų lat­vių au­ sis: „Taip pat pas mus ap­si­lan­ko iš už­sie­nio su­grįžtan­tys lie­tu­viai. Jie grįžta, su­ren­gia va­karėlį ir po to vėl iš­si­bars­to po pa­saulį.“ Su kon­ku­ren­tais no­ri drau­gau­ti

Alternatyva: kelis kartus per savaitę gyventojai į „Čiop Čiop“ virtuvę kviečiami papietauti kitaip – dienos

pietų pasigaminti savarankiškai.

Li­na Mra­zaus­kaitė

l.mrazauskaite@diena.lt

imp­ro­vi­zuo­ti“, – sakė bend­rovės „Čiop Čiop“ ren­gi­nių or­ga­ni­za­to­ rius Do­na­tas Lau­ciū­nas.

Žmo­nes mo­ko prin­cipų

„Tai yra ma­no aist­ra – ma­no akys ži­ba ga­mi­nant maistą“, – at­sakė bend­rovės „Čiop Čiop“ di­rek­torė Do­vilė Rinkū­naitė pa­klaus­ta, kodėl sa­vo verslą nu­sprendė sie­ti su ku­li­ na­ri­ja. Įmonę ji įkūrė pra­ėju­siais me­ tais ir per šį neilgą lai­ko­tarpį kar­tu su ne­gau­sia, kol kas vos trijų žmo­nių, ko­man­da išg­ry­ni­no vers­lo idėją. D.Rinkū­naitė pa­sa­ko­jo, kad tuo­ metė įmonės veik­la bu­vo ki­to­kia nei šian­dien. Iš pra­džių pa­šne­kovė bu­vo nu­spren­du­si pa­si­ūly­ti net pa­sau­ly­je men­kai ži­nomą nau­jovę į klientų na­mus pri­sta­ty­ti konk­re­ tiems re­cep­tams rei­kiamų mais­to pro­duktų. Nors nau­jovė su­laukė žmo­nių su­si­domė­ji­mo, veiklą su­bur­ta ko­ man­da ne­tru­kus nu­sprendė pa­ko­ re­guo­ti: „Galbūt žmonės ne taip mėgsta maistą ga­min­ti na­mie. To­ dėl vėliau pa­su­ko­me ki­ta link­me: pa­kvietė­me žmo­nes atei­ti pas mus, kad pa­mo­ky­tu­me juos ga­min­ti ir pa­ro­dy­tu­me, jog mais­to ruo­ša nė­ ra toks su­dėtin­gas da­ly­kas.“ Taip prie­š pus­metį sti­lin­gai įreng­ta­me lof­te, kur jau­kią nuo­ taiką ku­ria švie­sios spal­vos ir žo­ lės imi­ta­ci­ja po ko­jo­mis, ko­man­da su vir­tuvės še­fais pra­dėjo kvies­ ti gy­ven­to­jus į sve­čius. Čia or­ga­ni­ zuo­ja­mi įvairūs ren­gi­niai ir mais­to ruo­ši­mo kur­sai. D.Rinkū­naitė pa­brėžė, kad pa­ pras­tai žmonės ga­min­da­mi re­ mia­si konk­re­čiais re­cep­tais. Ta­ čiau ko­man­da ak­cen­tuo­ja ką ki­ta. „Žmonės atei­na pas mus, iš­moks­ ta pa­grin­di­nius prin­ci­pus ir vėliau pa­si­kliau­ja sa­vo fan­ta­zi­ja, ge­ba

Pa­taikė „ant ban­gos“

D.Lau­ciū­nas pa­ti­ki­no, kad tuo me­ tu, kai ko­man­da pra­dėjo sa­vo verslą, ša­ly­je jau for­ma­vo­si kultū­ra pa­tiems ga­min­ti ko­ky­bišką maistą. Anks­čiau šios kultū­ros sti­go – žmonės mie­ liau ei­da­vo pa­val­gy­ti į ka­vi­nes. Ga­li būti, kad idė­ja ska­tin­ ti šią kultūrą ir pa­traukė kon­kur­ so „Vers­lauk“ or­ga­ni­za­to­rių dė­ mesį. D.Rinkū­naitė pa­sa­ko­jo, kad laimė­ju­si kon­kursą ir ga­vu­si pir­ muo­sius pi­ni­gus vers­lo pra­džiai ji pa­ju­to pa­pil­domą pa­skatą ženg­ ti to­liau. O apie tuo me­tu pa­tir­ tus sun­ku­mus ji be­maž neuž­si­me­ na, nes neužt­ru­ko net in­ves­tuo­tojų paieš­ka – šie pa­tys ją su­si­ra­do.

Do­vilė Rinkū­naitė:

Ge­ro vers­lo esmė yra pir­miau­sia idė­ja, o ne pi­ni­gai, kad ir kaip abst­rak­čiai tai skambėtų. „In­ves­tuo­to­jai pa­ste­bi ge­ras idė­ jas. Vi­si vi­sus ma­to – juk ne­sa­me la­bai di­delė ša­lis“, – sakė D.Lau­ ciū­nas ir pa­brėžė, kad in­ves­tuo­tojų su­si­domė­jimą idė­jo­mis le­mia iš­sis­ky­ri­mas iš mi­nios ir ak­ty­vus da­ ly­va­vi­mas kon­kur­suo­se. Pak­laus­ta, ar ne­su­sidūrė su jau­ nat­viš­ku maiš­tu, turė­da­ma įmo­ne da­ly­tis su in­ves­tuo­to­jais, D.Rinkū­ naitė at­sakė nei­gia­mai. „Mes pa­tys

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

ir pri­ėmėme spren­dimą bend­ra­ dar­biau­ti su in­ves­tuo­to­jais. Ir ne­ jau­čia­me jo­kio dis­kom­for­to, nes jie yra pro­tin­gi žmonės, pa­si­ti­ki mu­mis ir leid­žia idė­jas vys­ty­ti vi­siš­kai lais­ vai. Tai la­bai svar­bus da­ly­kas. Ki­tu at­ve­ju iš kar­to kiltų daug konf­liktų. Aiš­ku, galė­tum mąsty­ti, kad būda­ mas vie­nas visą pelną pa­si­lik­tum sau ir galė­tum skir­tin­gai pa­skirs­ty­ ti pi­nigų srau­tus. Bet tuo­met at­si­ rastų kitų ri­zikų, nes reikėtų sko­lin­ tis iš bankų ir bet ku­riuo at­ve­ju su kuo nors da­ly­tis“, – svarstė ji. Idėjų sto­kos ne­jau­čia

Pa­sa­ko­da­ma apie įmonės veiklą ir atei­ties pla­nus D.Rinkū­naitė pu­ siau juo­kais, pu­siau rim­tai pra­si­ tarė, kad pa­grin­dinė pro­ble­ma – su­si­val­dy­ti ir su­si­kon­cent­ruo­ti į svar­biau­sias idė­jas bei šį tą pa­lik­ti atei­čiai. Nes jau šian­dien pro­jektų ir ren­gi­nių įvyk­dy­ta ap­stu. Paš­ne­ko­vai pa­sa­ko­jo, kad šią va­ sarą or­ga­ni­za­vo dvi die­ni­nes sto­ vyk­las vai­kams. Jo­se ma­žie­ji sve­ čiai bu­vo mo­ko­mi pa­grin­di­nių prin­cipų, kaip sveiką maistą pa­ga­ min­ti ska­niai, o ne­sveiką – svei­kai, taip pat vai­kams bu­vo or­ga­ni­zuo­ ja­mos iš­vy­kos į kaimą pas ūki­nin­ kus. D.Rinkū­naitė džiaugė­si, kad sto­vyk­los su­laukė sėkmės ir po jų net pa­tys tėvai nu­sprendė už­si­re­ gist­ruo­ti į mais­to ga­mi­ni­mo kur­ sus. „Taip pat or­ga­ni­za­vo­me pir­ muo­sius de­monst­ra­ci­nius die­nos pie­tus, kai žmonės pa­tys galė­jo ga­min­tis. Idė­ja bu­vo la­bai sėkmin­ ga“, – sakė ji. O šiuo me­tu ypač daug kon­ cent­ruo­ja­ma­si į il­ga­lai­kius dviejų mėne­sių kur­sus. To­kių kursų, anot D.Rinkū­naitės, ša­ly­je nėra, ta­čiau jų po­rei­kis – did­žiu­lis: „Pa­ruo­ši­

me la­bai stip­rią pro­gramą su pui­ kiais kvies­ti­niais še­fais – vie­nas jų dir­ba „Ja­mie’s Ita­lian“ res­to­ra­ ne, ki­tas ne­se­niai baigė ku­li­na­ri­jos moks­lus Lon­do­ne ir tu­ri did­žiulį po­ten­cialą.“ Ap­si­lan­ko daug vers­li­ninkų

D.Lau­ciū­nas pa­sa­ko­jo, kad ren­ gi­nius už­sa­ko ne tik pa­pras­ti gy­ ven­to­jai, ta­č iau ir įmonės. Jos su­da­ro maž­daug pusę tu­rimų kli­ entų. Tarp įmo­nių ne­tgi po­pu­ lia­ru lof­te or­ga­ni­zuo­ti su­si­ti­ki­ mus su klien­tais ir taip da­ly­ki­nes nuo­tai­kas pra­skaid­rin­ti ma­lo­nia, neo­fi­cia­lia veik­la. „Ne­se­niai vy­ko la­bai aukš­to ly­ gio ren­gi­nys, ku­ria­me gro­jo gy­va mu­zi­ka, bu­vo nu­sam­dy­ti pa­davė­ jai, bar­me­nai, vy­ko ar­ba­tos de­gus­ ta­ci­jos. Iš pra­džių bai­mi­nomės, kad ren­gi­nio da­ly­viai ne­norės ga­ min­ti, ta­čiau pa­ruošę už­kandį jie

D.Rinkū­naitė apie plėtrą į už­sienį dar ne­gal­vo­ja, ta­čiau jau tvir­tai šne­ka apie po­reikį plėstis į ki­tus ša­lies mies­tus. „Da­bar ple­čia­me ir ko­mandą – ieš­kau su vers­lo klien­tais dirb­sian­čio žmo­gaus. Pi­nigų tam, kaip ir in­ves­ti­ ci­joms į pa­tal­pas bei jų at­nau­ji­nimą, už­ten­ka. Ka­dan­gi da­bar „Čiop Čiop“ pa­grin­dinė veik­la yra kur­sai ir ren­gi­ niai, ma­to­me daug ga­li­my­bių veik­ti ne tik šio­se pa­tal­po­se. Todėl po­ten­ cia­las pi­ni­gi­niu at­žvil­giu tik­rai di­ de­lis. Tuo la­biau kad viską da­ro­me turė­da­mi stip­rią idėją, su­lau­kia­me daug pa­lai­ky­mo iš ap­lin­ki­nių, tu­ri­me su­si­kūrę gerą vardą“, – svarstė ji. Be to, net ir stiprė­jant mais­to ga­mi­ni­mo kultū­rai di­delės kon­ ku­ren­ci­jos pa­šne­ko­vai sakė ne­ jun­tan­tys. D.Rinkū­naitė pa­tvir­ti­ no, kad šiuo me­tu rin­ko­je esa­ma ke­lių ryš­kių veidų, ta­čiau var­žy­tis dėl klientų ne­ten­ka. „At­virkš­čiai – aš net svars­tau, kad mes turė­ tu­me ką nors nu­veik­ti kar­tu. Vi­ si tu­ri sa­vitą vi­ziją, vi­si ei­na sa­vo ke­liu. Ma­nau, esa­me pa­kan­ka­mai skir­tin­gi, kad galė­tu­me drau­giš­kai bend­rau­ti ir ne­jus­ti kon­ku­ren­ci­ jos“, – sakė ji. Pap­ra­šy­ta įvar­dy­ti sa­vo vers­lo sėkmės for­mulę D.Rinkū­naitė at­ sakė be­ma­tant: „Aist­ra tam, ką da­ rai. Man at­ro­do, ge­ro vers­lo esmė yra pir­miau­sia idė­ja, o ne pi­ni­gai, kad ir kaip abst­rak­čiai tai skambėtų.“

Sa­vi­tu­mas: bend­rovės „Čiop Čiop“ di­rek­torė D.Rinkū­naitė ir ren­gi­nių

or­ga­ni­za­to­rius D.Lau­ciū­nas džiau­gia­si iš­sis­kyrę sa­vo vers­lo idė­ja ir su­ laukę in­ves­tuo­tojų pa­gal­bos.

9

pirmADIENIS, RUGsėjO 3, 2012

rubrika

JŪRA

v.matutis@kl.lt Redaktorius Vidmantas Matutis tel. 8 686 02050 www.jura24.lt

Žve­jy­bos atei­tis – Briu­se­lio ran­ko­se Lie­tu­vos okea­ni­ nės žve­jy­bos vers­ las gy­ve­na su­dė­tin­ giau­sią lai­ko­tar­pį. Jo atei­tis pri­klau­so nuo Eu­ro­pos Są­jun­ gos val­di­nin­kų, ku­ riems trūks­ta kom­ pe­ten­ci­jos.

Si­tua­ci­ja: lai­vas „Ba­lan­dis“ – vie­nas iš ke­tu­rių „Balt­lan­tos“ lai­vų, ku­ris žve­jo­jo Mau­ri­ta­ni­jos zo­no­je, bet dėl Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos val­di­nin­kų ne­kom­

pe­ten­ci­jos pri­vers­tas lauk­ti ge­res­nių lai­kų.

Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Krei­pė­si į eu­ro­par­la­men­ta­rus

Lie­tu­vos okea­ni­nės žve­jy­bos vers­ las di­džiau­sius in­te­re­sus tu­ri žve­ jo­ti Mau­ri­ta­ni­jai pri­klau­san­čio­ je žve­jy­bos zo­no­je. Di­džiau­sią da­lį žu­vų šio­je zo­no­je su­gau­do bend­ ro­vės „Balt­lan­ta“ lai­vai „Ko­vas“, „Aras“, „Ir­vin­ga“ ir „Ba­lan­dis“. Jos lai­mi­kiai per me­tus su­da­ro per 100 tūkst. to­nų. Ši bend­ro­vė yra di­ džiau­sia Bal­ti­jos ša­lių pra­mo­ni­nės okea­ni­nės žve­jy­bos kom­pa­ni­ja. „Mau­ri­ta­ni­jos Is­la­mo Res­pub­li­ kos van­de­nys yra vie­ni žu­vin­giau­ sių pa­sau­ly­je, o Lie­tu­vos žve­jy­bos lai­vy­nas il­gai ir sėk­min­gai žve­jo­jo šios ša­lies iš­skir­ti­nė­je eko­no­mi­nė­je zo­no­je. Pas­ta­rai­siais me­tais šia­me ra­jo­ne žve­jo­jo še­ši Lie­tu­vos žve­ jy­bos lai­vai, ku­rių su­gau­tos žu­vys su­da­ry­da­vo nuo 50 iki 65 pro­c. vi­ so Lie­tu­vos žu­vų lai­mi­kio“, – aiš­ ki­no že­mės ūkio mi­nist­ras Ka­zys Star­ke­vi­čius.

Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos de­ry­bi­nin­kai ne­su­ge­bė­jo ap­gin­ti ES žve­jų in­te­ re­sų Mau­ri­ta­ni­jos zo­no­je. Šie­met lie­pos pa­bai­go­je bu­vo pa­si­ra­šy­tas ES ir Mau­ri­ta­ni­jos žve­jy­bos par­ tne­rys­tės su­si­ta­ri­mo pro­to­ko­las. Jis ne­ten­ki­na nė vie­nos žve­jo­jan­ čios ES ša­lies in­te­re­sų. Že­mės ūkio mi­nist­ras K.Star­ ke­vi­čius krei­pė­si į Lie­tu­vos at­sto­ vus Eu­ro­pos Par­la­men­te, kad jie pa­reikš­tų sa­vo nuo­mo­nę, kai bus svars­to­mas klau­si­mas dėl žve­jy­ bos par­tne­rys­tės su­si­ta­ri­mo tarp ES ir Mau­ri­ta­ni­jos. Dar anks­čiau į eu­ro­par­le­men­ ta­rus Zig­man­tą Bal­čy­tį, Ro­lan­dą Pak­są, Lai­mą And­ri­kie­nę ir Jus­ tą Pa­lec­kį krei­pė­si ir Lie­tu­vos žu­ vi­nin­kys­tės pro­duk­tų ga­min­to­jų aso­cia­ci­ja, ku­rios na­rė yra „Balt­ lan­ta“. Pi­ni­gų švais­ty­mas

Lie­tu­vos že­mės ūkio mi­nist­ro laiš­ ke Eu­ro­pos par­la­men­ta­rams tei­gia­ ma, kad Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos at­sto­

vai neat­siž­vel­gė į vals­ty­bių na­rių bend­rą nuo­mo­nę, ig­no­ra­vo ir ne­ gy­nė Eu­ro­pos žve­jy­bos pra­mo­nės in­te­re­sų. Žve­jai ne­be­ga­lės efek­ty­viai žve­ jo­ti, bus pri­vers­ti trauk­tis iš šios Lie­tu­vai ir ki­toms ES vals­ty­bėms gy­vy­biš­kai svar­bios žve­jy­bos zo­ nos. Su­sik­los­čius to­kioms ap­lin­ ky­bėms, nea­be­jo­ti­na, kad žu­vų kai­nos ES var­to­to­jams di­dės. Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja įsi­pa­rei­go­ jo mo­kė­ti Mau­ri­ta­ni­jai be­veik 70 mln. eu­rų kas­met. Ga­li­ma teig­ti, kad esant ti­ki­my­ bei, jog žve­jy­ba bus ne­ren­ta­bi­li ir ne­pat­rauk­li, šios lė­šos bus tik tuš­ čias ES mo­kes­čių mo­kė­to­jų lė­šų švais­ty­mas. „Ma­no­me, kad pa­tvir­ti­nus šio pa­si­ra­šy­to su­si­ta­ri­mo pro­to­ko­lo są­ly­gas, žve­jy­ba Mau­ri­ta­ni­jos Is­la­ mo Res­pub­li­kos eko­no­mi­nės zo­nos van­de­ny­se taps nuo­sto­lin­ga. Lie­ tu­vos lai­vai bus pri­vers­ti trauk­tis iš šios svar­bios Lie­tu­vos žve­jy­bos pra­mo­nei zo­nos. Ne­ra­dus al­ter­na­

Bend­ro­vės „Balt­lan­ta“ nuo­tr.

ty­vos, bus par­duo­da­mi žve­jy­bos lai­vai, at­lei­džia­mi jū­ri­nin­kai. Lie­ tu­vos žve­jy­bos lai­vy­nas, ku­ris ir taip la­bai su­ny­ko Lie­tu­vai įsto­jus į ES, dar la­biau su­ma­žės. Lie­tu­va po tru­pu­tį ne­teks sa­vo, kaip įta­ką tu­ rin­čios jū­ri­nės vals­ty­bės, au­to­ri­te­ to“, – tei­gė že­mės ūkio mi­nist­ras K.Star­ke­vi­čius. Keis­ti rei­ka­la­vi­mai

„Mums Eu­ro­pos Są­jun­ga dau­giau truk­do nei padeda“, – ti­ki­no kom­ pa­ni­jos „Bal­tic At­lant Shipping“, ku­ri ope­ruo­ja „Balt­lan­tos“ žve­jy­ bos lai­vais, biu­ro Lie­tu­vo­je at­sto­ vas Alek­sand­ras Lo­ba­čio­vas. ES ini­cia­ty­va ties Mau­ri­ta­ni­jos kran­tais žve­jy­bos drau­di­mo zo­ ną sie­kia­ma pa­di­din­ti nuo 12 iki 20 jūr­my­lių. „Balt­lan­tos“ lai­vai apie 80 pro­c. lai­mi­kio prie Mau­ri­ta­ni­ jos kran­tų su­gau­da­vo zo­no­je nuo 12 iki 15 jūr­my­lių. At­vi­ruo­se van­de­ny­se už 20 jūr­ my­lės žve­jams nė­ra ką veik­ti.

12

Ka­zys Star­ke­vi­čius:

Lie­tu­vos žve­jy­bos lai­ vy­nas, ku­ris ir taip la­ bai su­ny­ko įsto­jus į Eu­ro­pos Są­jun­gą, dar la­biau su­ma­žės. Lie­ tu­va po tru­pu­tį ne­ teks sa­vo, kaip įta­ ką tu­rin­čios jū­ri­nės vals­ty­bės, au­to­ri­te­to.

10

pirmADIENIS, RUGsėjO 3, 2012

rubrika JŪRA Ti­ki­si kro­vi­nių

Pa­ra­ma žu­vi­nin­kys­tei

Trans­por­to ata­šė

Dėl Ru­si­jos sto­ji­mo į Pa­sau­lio pre­ky­bos or­ga­ni­za­ci­ją pel­nus jau skai­čiuo­ja Lat­vi­jos uos­ti­nin­ kai. Ti­ki­ma­si iki 10 pro­c. kro­vos au­gi­mo. Kro­vi­niai plūs­te­lės, nes Ru­si­jo­je ne­liks disk­ri­mi­na­ci­nių ge­le­žin­ke­lio ta­ri­fų. Dėl tos pa­ čios prie­žas­ties di­des­nis Ru­si­jos kro­vi­nių srau­tas tu­rė­tų at­si­ris­ti ir į Klai­pė­dą.

Pa­gal 2007–2014 m. ES veiks­ mų pro­gra­mą žu­vi­nin­kys­tės sek­to­rius įsi­pa­rei­go­jo pa­nau­do­ ti 248 mln. li­tų pa­ra­mos. Iki šių me­tų lie­pos 1 d. pa­nau­do­ta be­ veik 98 mln. li­tų. Dar pa­si­ra­šy­ta su­tar­čių, ku­rių ver­tė be­veik 180 mln. li­tų. Ne­vyk­do­mi įsi­pa­rei­go­ ji­mai dėl lai­vų mo­der­ni­za­vi­mo ir prie­plau­kų sta­ty­bos.

Bu­vęs su­si­sie­ki­mo mi­nist­ro pa­ ta­rė­jas klai­pė­die­tis Ro­lan­das Bra­žins­kas pa­skir­tas trans­por­to ata­šė Ki­ni­jo­je. Lie­tu­va no­ri tap­ti ge­le­žin­ke­liais ga­be­na­mų Ki­ni­jos pre­kių skirs­ty­mo į Eu­ro­pą cent­ ru. Trans­por­to ata­šė iš­lai­ky­mas Ki­ni­jo­je per me­tus kai­nuos 225 tūkst. li­tų. Lie­tu­va iš vi­so tu­ri 9 trans­por­to ata­šė.

Šie­met Klai­pė­dos jū­rų kro­vi­nių kom­ pa­ni­ja ga­li krau­ti kaip nie­kad daug grū­dų. Dėl ki­lu­sio ažio­ta­žo, kad per uos­tą neiš­ga­be­na­ mas Lie­tu­vo­je gau­ siai išau­gin­tas grū­ dų der­lius, uos­ti­nin­ kų kal­tės įžvelg­ti neį­ma­no­ma.

Tem­pai: di­džiu­lis „Pa­na­max“ lai­vas prie KLAS­CO kran­ti­nių grū­dų pri­krau­na­mas per 4–5 pa­ras.

KLAS­CO – lie­tu­viš­kų grū­dų kro­v Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Pa­pil­do­mi pa­jė­gu­mai

Rugp­jū­tį Klai­pė­dos jū­rų kro­vi­nių kom­pa­ni­ja (KLAS­CO) pa­kro­vė per 100 tūkst. to­nų grū­dų. Bai­gian­tis mė­ne­siui, KLAS­CO grū­dų ter­mi­ na­le į „Panamax” ti­po lai­vą „Li­ ber­ty Dream“ pa­krau­ta 63 tūkst. to­nų grū­dų, ku­rie iš­pluk­dy­ti į Af­ ri­ką. Rug­sė­jį iki mė­ne­sio vi­du­rio pla­ nuo­ja­ma priim­ti ne ma­žiau kaip tris „Panamax“ ti­po lai­vus, į ku­ riuos bus krau­na­ma po 60 tūkst. to­nų grū­dų. Per šį mė­ne­sį KLAS­ CO pla­nuo­ja pa­krau­ti per 200 tūkst. to­nų vien grū­dų. Į ma­žes­ nius lai­vus dar krau­na­mi rap­sai ir ki­tos grū­di­nės kul­tū­ros. Praė­ju­sių me­tų lie­tu­viš­kų grū­ di­nių kul­tū­rų kro­va nuo 2011 me­tų bir­že­lio iki šių me­tų bir­že­lio KLAS­ CO ter­mi­na­luo­se su­da­rė per 700 tūkst. to­nų. Šie­met KLAS­CO pla­ nuo­ja pa­krau­ti per du su pu­se mi­li­ jo­no to­nų. Toks yra ir bend­ras Lie­ tu­vos grū­dų au­gin­to­jų der­lius. „Nau­jas KLAS­CO grū­dų kro­vos ga­li­my­bes at­vė­rė per­nai rug­sė­jo vi­du­ry­je po re­konst­ruk­ci­jos pra­

dė­ju­si veik­ti grū­dų ter­mi­na­lo da­lis. Pas­ta­ty­tos še­šios nau­jos si­lo­si­nės grū­dų sau­gyk­los. Kar­tu su se­nai­ siais pa­jė­gu­mais tai lei­džia su­ kaup­ti 105 tūkst. to­nų grū­dų ir vie­ nu me­tu krau­ti du „Panamax“ti­po laivus“, – tei­gė KLAS­CO ge­ne­ra­li­ nis di­rek­to­rius Aud­rius Pau­ža. Anks­čiau KLAS­CO vie­nu me­ tu ga­lė­da­vo san­dė­liuo­se lai­ky­ti 60 tūkst. to­nų grū­dų. Išp­lės­ti pa­jė­gu­ mai su­teiks ga­li­my­bę grei­tai iš­ga­ ben­ti lie­tu­viš­kus grū­dus. A.Pau­ žą įsi­ti­ki­nęs, kad po 1–1,5 mė­ne­sio pro­ble­mų dėl grū­dų iš­ga­be­ni­mo į už­sie­nį ne­be­liks. At­si­ra­dus grū­dų ant­plū­džiui, KLAS­CO grū­dus krau­na ne tik grū­ dų ter­mi­na­le. Ma­žes­niems lai­vams nau­do­jan­tis kiek lė­tes­ne tech­no­lo­ gi­ja nei grū­dų ter­mi­na­le, nau­do­ja­ mi ir KLAS­CO Kro­vos ter­mi­na­lo pa­jė­gu­mai. Lie­tin­gų orų įta­ka

„Nė vie­nais me­tais dėl lie­tu­viš­kų grū­dų eks­por­to ne­ki­lo to­kio ažio­ ta­žo, kaip šie­met. Ga­liu pa­sa­ky­ti, kad pro­ble­ma yra iš­pūs­ta. Ir uos­ tas ga­li pa­krau­ti vi­sus lie­tu­viš­kus grū­dus, ir ge­le­žin­ke­liai juos lai­ku ga­li pri­sta­ty­ti. Ir vie­ni, ir ki­ti esa­

me suin­te­re­suo­ti tai da­ry­ti ope­ra­ ty­viai, nes tai yra mū­sų veik­los pa­ jamos“, – pa­ste­bė­jo A.Pau­ža. Šiuo me­tu per pa­rą vien KLAS­ CO prii­ma per 140 va­go­nų ir 50 sunk­ve­ži­mių grū­dų. Per pa­ rą KLAS­CO į lai­vus ga­li pa­krau­ti apie 20 tūkst. to­nų grū­dų. Ge­le­ žin­ke­liais ir au­to­mo­bi­liais į KLAS­

Uos­tas per me­tus ga­ li krau­ti apie ke­tu­ris mi­li­jo­nus to­nų grū­ dų, o Lie­tu­vos au­gin­ to­jų der­lius su­da­ro per 2,5 mln. to­nų.

eks­por­to. Uos­tas ne­bu­vo įvar­dy­tas kaip kal­ti­nin­kas. KLAS­CO, „Bega“, „Va­ka­rų kro­ va“ ir ki­tos kom­pa­ni­jos per mė­ne­sį ga­li krau­ti per 320 tūkst. to­nų grū­ dų. Lie­tu­vos grū­dų au­gin­to­jų po­ rei­kiai yra ge­ro­kai vir­ši­ja­mi. To­dėl tiek KLAS­CO, tiek ki­tos kom­pa­ ni­jos pa­pil­do­mai krau­na ir Ru­si­ jos grū­dus. Tai vyks­ta va­sa­rį, ko­vą, ba­lan­dį, kai di­džio­ji da­lis lie­tu­viš­kų grū­dų jau yra iš­ga­ben­ti per uos­tą. Gal­būt pro­ble­ma yra tai, kad uos­te tik KLAS­CO ga­li priim­ti di­ džiuo­sius „Panamax“ ti­po grū­dų ga­be­ni­mo lai­vus. Bet grei­tai ir šios pro­ble­mos ne­liks, nes uos­tas gi­li­ na­mas. Grū­dai šie­met – sun­kes­ni

CO per pa­rą ga­li bū­ti at­ga­be­na­ma apie 10 tūkst. to­nų grū­dų. Jų kro­va šie­met pra­si­dė­jo tri­mis sa­vai­tė­mis anks­čiau nei įpras­tai. Der­lius už­ de­rė­jo ge­ras, ta­čiau pa­ken­kė lie­ tūs. Lie­tu­vo­je trūks­ta grū­dų džio­ vyk­lų. Pa­sak A.Pau­žos, Vil­niu­je pas Vy­ riau­sy­bės kanc­le­rį bu­vo su­reng­tas pa­si­ta­ri­mas dėl lie­tu­viš­kų grū­dų

„Šiuo me­tu vyk­do­me vien Lie­tu­ vos grū­dų eks­por­tuo­to­jų už­sa­ky­ mus. Bend­ra­dar­biau­ja­me ir tu­ri­ me il­ga­lai­kes grū­dų kro­vos su­tar­tis su stam­biau­siais grū­dų su­pir­kė­ jais,tokiais kaip „Li­nas ir agro“, „Ag­ro rodeo“, „Agrochema“. Vie­ ni ki­tus su­pran­ta­me ir sten­gia­mės, kad vis­kas vyk­tų sklan­džiai. Lai­vus frach­tuo­ja pa­tys grū­dų su­pir­kė­jai. Bū­da­vo at­ve­jų, kai gin­čy­da­vo­ si, ku­rio lai­vas pir­miau tu­ri sto­

Per­mai­nos: nau­jos grū­dų sau­gyk­los

ti prie kran­ti­nių. Šie­met, kai vie­nu me­tu ga­li­me sta­ty­ti du „Pana­ max“ lai­vus, to nebėra“, – pa­ste­ bė­jo A.Pau­ža. Ta­čiau smul­kių niuan­sų vi­sa­da bū­na. Vie­nas lai­vas bu­vo at­plau­ kęs ne­šva­riais triu­mais. Pa­pil­do­ mai už­tru­ko dvi pa­ras, kol juos iš­ si­plo­vė. Įgu­la sten­gė­si, nes to­kio ti­po lai­vai plau­na­mi net iki pen­ kių pa­rų. Pa­sak A.Pau­žos, apie 90 pro­c. lai­vų at­plau­kia šva­riais triu­mais.

11

pirmADIENIS, RUGsėjO 3, 2012

JŪRA Kon­tei­ne­riai – švie­ti­mui

Disk­ri­mi­na­ci­ja Ang­li­jo­je

Di­džiau­sias led­lau­žis

Pie­tų Af­ri­kos Res­pub­li­kos Pi­ ket­ber­go mies­te kon­tei­ne­riuo­se įreng­ta mo­kyk­la ir spor­to cent­ ras. Lai­vy­bos li­ni­ja „Saf­ma­ri­ne“ įvai­riems pro­jek­tams paau­ko­ jo per 8 tūkst. kon­tei­ne­rių. Dau­ gu­ma jų pa­nau­do­ti Pie­tų Af­ri­ko­ je ir su­sie­ti su švie­ti­mu. Kon­tei­ne­ riuose įreng­tos ir bib­lio­te­kos, vai­ kų dar­že­liai.

Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos jū­ri­nin­kų ir trans­por­to dar­buo­to­jų są­jun­ga pro­tes­ta­vo prieš jū­ri­nin­kų iš ry­ tų ša­lių disk­ri­mi­na­ci­ją. Tarp sa­ lų plau­kio­jan­čiuo­se kel­tuo­se dir­ ban­tys uk­rai­nie­čiai gau­na 2,35 sva­ro ster­lin­gų už va­lan­dą, kai ang­las – ma­žiau­siai še­šis sva­ rus. Kal­tin­ta ir ES, ku­ri lei­džia kles­tė­ti ne­tei­sy­bei.

Ru­si­jos kom­pa­ni­ja „Ro­sa­tomf­ lot“ už­sa­kė iki 2017 me­tų pa­sta­ ty­ti di­džiau­sią pa­sau­ly­je 173 m il­ gio, 34 m plo­čio ato­mi­nį led­lau­ žį „LK-60“. Lai­ve bus su­mon­tuo­ ti du ato­mi­niai reak­to­riai. Led­lau­ žis dirbs Ba­ren­co, Pe­čio­ros, Ka­ ros jū­ro­je, Si­bi­ro upių žio­ty­se. Jis kai­nuos 37 mlrd. rub­lių – apie 3,2 mlrd. li­tų.

„Reff­lot“ at­gi­mė pri­si­mi­ni­muo­se Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Kro­vi­nys: lai­vas „Li­ber­ty Dream“ iš­ga­be­no per 63 tūkst. to­nų lie­tu­viš­kų grū­dų.

Jau grei­tai bus dvi­de­šimt­me­tis, kai ne­prik­lau­so­my­bę at­ga­vu­si Lie­tu­va ne­su­ge­bė­jo iš­lai­ky­ti ir su­ žlug­dė okea­ni­nės žve­jy­bos lai­vy­ ną. Lai­vai se­niai vir­to me­ta­lo lau­ žo krū­va, ne­di­de­lė da­lis dar ir šian­ dien žve­jo­ja, bet jau ki­tų sa­vi­nin­kų ran­ko­se. Iš­li­ko ne­ma­ža da­lis bu­vu­ sių jū­ri­nin­kų, ku­rie me­na okea­ni­ nės žve­jy­bos lai­kus. Bran­gūs pri­si­mi­ni­mai

Kie­kiai: KLAS­CO per pa­rą prii­ma apie 10 tūkst. to­nų grū­dų.

o­vos ga­ran­tas

Gal kiek la­biau pa­si­se­kė Ref­ri­že­ra­ to­rių lai­vy­no ba­zės lai­vams. Da­lis – apie 15–17 lai­vų – pa­te­ko į vė­liau at­si­ra­du­sį Klai­pė­dos trans­por­to lai­vy­ną ir bu­vo iš­sau­go­ti. Jū­rų ka­pi­to­nų klu­bo pir­mi­nin­ kas Juo­zas Lie­puo­nius su ko­le­go­ mis su­ren­gė bu­vu­sios Ref­ri­že­ra­to­ rių lai­vy­no ba­zės (REFF­LOT) lai­vų ka­pi­to­nų su­si­ti­ki­mą. Dau­gu­ma bu­ vu­sių ka­pi­to­nų – per 70–80 me­ tų. Ne­ma­ža da­lis jau yra išė­ju­si ir ana­pi­lin. „Refflot“ ka­pi­to­nai su­ta­rė kiek­vie­nais me­tais su­si­tik­ti ir pa­si­ da­ly­ti pri­si­mi­ni­mais. J.Lie­puo­nius – jau­niau­sias iš bu­ vu­sių „Refflot“ ka­pi­to­nų. Jis va­do­va­ vo 1965 me­tais sta­ty­tos ba­zės „Ry­ bac­ka­ja slava” įgu­lai, ku­rią su­da­rė net 240 žmo­nių. Tuo­met ba­zių ka­ pi­to­nai dar bu­vo ir tų lai­vų di­rek­to­ riai. Po Lie­tu­vos ne­prik­lau­so­my­bės at­kū­ri­mo šis lai­vas bu­vo pa­va­din­tas „S.Girėnas”. Vė­liau kaip me­ta­lo lau­ žas par­duo­tas ir dar ku­rį lai­ką dir­bo kaip pre­ky­bi­nis-trans­por­ti­nis lai­vas To­li­muo­siuo­se Ry­tuo­se. „1998 me­tais Ka­me­rū­ne bu­vau su­ti­kęs po par­da­vi­mo ma­no bu­ vu­sia­me lai­ve „S.Girėnas“ dir­bu­sį ka­pi­to­ną. Man lai­vas „S.Girėnas“ – bran­gus. Jo at­vaiz­dą te­be­nau­ do­ju vi­zi­ti­nė­se kor­te­lė­se. Pas­ku­ti­ niai duo­me­nys apie tą lai­vą yra to­ kie, kad jis 2002 me­tais dar bu­vo Indonezijoje“, – pri­si­mi­nė J.Lie­ puo­nius. Anot jo, Vo­kie­ti­jo­je sta­ ty­tas lai­vas bu­vo ypač mo­der­nus. Ja­me nau­do­tas „Krupp“ fir­mos lakš­ti­nis me­ta­las, ku­ris da­bar kaip

die­na nuo nak­ties ski­ria­si nuo pa­ sau­lio lai­vų sta­tyk­las už­val­džiu­sio ki­niš­ko me­ta­lo. Ba­zių li­ki­mai – ne­pa­lan­kūs

Ref­ri­že­ra­to­rių lai­vy­no ba­zė pa­ki­li­ mo lai­ko­tar­piu prieš Lie­tu­vos ne­ prik­lau­so­my­bės at­ga­vi­mą tu­rė­jo 34 lai­vus. Juo­se dir­bo apie 4,5 tūkst. jū­ri­nin­kų. Lai­vy­ną su­da­rė sep­ty­nios plau­kio­jan­čios ba­zės – „So­vets­ka­ ja Litva“, sta­ty­ta 1959 me­tais, len­ kiš­ko ti­po „Pa­lan­ga“, „Vin­cas Mic­ ke­vi­cius Kap­su­kas“, „Pri­bal­ti­ka“, „Na­hi­ce­van“, sta­ty­tos 1970–1975 me­tais, „Ry­bac­ka­ja Sla­va“ ir „Bo­ je­va­ja Sla­va“ – sta­ty­tos Vo­kie­ti­jo­je, Ky­ly­je, 1965 ir 1966 me­tais. Anuo­met gar­sė­ju­sių plau­kio­ jan­čių ba­zių li­ki­mai – ne­ma­lo­nūs. Dau­ge­lis jų, Lie­tu­vai ne­su­ge­bė­jus iš­lai­ky­ti žve­jy­bos lai­vy­no, bu­vo

„Reff­lot“ pa­ki­li­mo lai­ko­tar­piu prieš Lie­tu­vos ne­prik­lau­ so­my­bės at­ga­vi­mą tu­rė­jo 34 lai­vus. ati­duo­ti į me­ta­lo lau­žą. Da­lis lai­ vų ati­te­ko ki­tiems sa­vi­nin­kams ir juos per­se­kio­jo ne­lem­tis. „Pri­bal­ ti­ka“ bu­vo už­pluk­dy­ta ant ak­me­ nų To­li­mų­jų Ry­tų žve­jy­bos re­gio­ ne. „Na­hi­ce­van“ lai­ve ki­lo gais­ras, iš­de­gė ant­sta­to da­lis. „Refflot“ taip pat tu­rė­jo per 20 trans­por­ti­nių ref­ri­že­ra­to­rių, ku­ rie pluk­dė ap­do­ro­tas žu­vis. Lai­vy­ ne bu­vo ir spe­cia­lios pa­skir­ties lai­ vų – pro­duk­to­ve­žis, po 2–3 tūkst. to­nų gė­lo van­dens pluk­dę tank­ lai­viai „Aly­tus“, „Sam­bor“ , „Se­ van “, ku­ro tank­lai­viai „Žal­gi­ris“, „Deb­re­ce­nas“, „Lin­ku­va“, gel­bė­ji­ mo lai­vai „Ram­by­nas“, „Kas­ty­tis“, „Strop­ti­vij“. Lai­vy­ne – gar­sūs ka­pi­to­nai

Nuo 1989 me­tų pa­sku­ti­niuo­ju ba­ zės vir­ši­nin­ku bu­vo jū­rų ka­pi­to­nas Se­mio­nas Rud­nic­kis, sau­gios lai­

vy­bos tar­ny­bai va­do­va­vo Al­ber­tas Stro­či­lo­vas, ka­pi­to­nas glo­bė­jas bu­ vo Jev­ge­ni­jus Gre­či­nas. „Reff­lot“ ka­pi­to­nų su­si­ti­ki­me nu­skam­bė­jo pa­grin­di­nė min­tis, kad jų lai­vy­ne bu­vo la­bai griež­ta tvar­ka, draus­mė, to­dėl per vi­są jo gy­va­vi­ mą nuo 1964 iki 1992 me­tų neį­vy­ ko nė vie­nos rim­tes­nės ava­ri­jos. Ava­ri­jos pa­si­py­lė jau po „Reff­ lot“ ad­mi­nist­ra­ci­nio su­nai­ki­ni­mo, kai lai­vai bu­vo per­duo­ti nau­jai su­ kur­tai Lie­tu­vos vals­ty­bi­nio žve­jy­ bos lai­vy­no įmo­nei „Jū­ra“. 1994 me­tais su­ge­dus va­rik­liui ang­lų vil­ ki­kai prie Šet­lan­do sa­lų su­gau­dė drei­fa­vu­sią ba­zę „Bo­je­va­ja sla­va“. Vel­kant į me­ta­lo lau­žą nu­sken­do bu­vę „Reff­l ot“ lai­vai „Jur­bar­kas“, „Ne­va“. Ak­ty­viai jū­rų ka­pi­to­nai dis­ku­ta­vo ir dėl trans­por­ti­nio ref­ri­že­ra­to­riaus „Lin­ku­va“ ir vi­sos jo įgu­los žū­ties 2000 me­tais Ra­mia­ja­me van­de­ny­ ne. Dėl šio lai­vo rei­so pa­da­ry­ta rim­ tų klai­dų, ma­no pa­ty­rę ka­pi­to­nai. Ne­ma­ža da­lis šian­dien Klai­pė­ do­je ži­no­mų jū­rų ka­pi­to­nų yra va­ do­va­vę „Refflot“ lai­vams. Net­ra­ di­ci­nio ka­pi­to­no su pyp­ke įvaiz­dį anuo­met su­for­ma­vo jū­rų ka­pi­to­ nas Al­gir­das Kul­bo­kas. Ki­tų ba­zių ka­pi­to­nai-di­rek­to­riai bu­vo Anūp­ ras Stuo­kus, Iva­nas Šel­čio­no­kas, Jev­ge­ni­jus Ok­na­čius, Via­čes­la­vas Pe­rec, Al­fon­sas Vaic­kus, Ana­to­li­ jus Vi­ti­no­vi­čius, Ana­to­li­jus Se­ve­ riu­chi­nas, „Reff­l ot“ lai­vais plau­kio­jo ži­no­ mi ka­pi­to­nai Si­gi­tas Ši­le­ris, Vac­ la­vas Stan­ke­vi­čius, Vy­tau­tas Pau­ laus­kas, Ze­no­nas Kau­pas, Vik­to­ras Rud­gal­vis, Vik­to­ras Kuz­ne­co­vas, Ri­čar­das Za­žec­kis, Va­si­li­jus Baš­ ki­ro­vas, Leo­ni­das Fo­mi­nas, Vik­to­ ras Ku­la­ko­vas, Pra­nas Kai­rys, Zi­ gmas Mozeris, Albinas Braziunas, Aleksejus Polikarpovas, Vladimi­ ras Strekalovas ir ki­ti. 1985–1989 me­tais „Reff­l ot“ dir­bo apie 100 jū­ rų ka­pi­to­nų. Dau­ge­lis jų ne už par­ti­nius nuo­ pel­nus, o už la­bai ge­rą, at­sa­kin­gą dar­bą bu­vo ap­do­va­no­ti vals­ty­bi­ niais ap­do­va­no­ji­mais.

ge­ro­kai pra­plė­tė KLAS­CO kro­vos ga­li­my­bes. Vi­dos Bor­te­lie­nės nuo­tr.

Kur nors ne­to­li­ma­me uos­te iš­kro­ vus iš lai­vo kro­vi­nį, ne­bu­vo spė­ta iš­plau­ti jo triu­mų. Tai nė­ra joks nu­si­žen­gi­mas, ta­ čiau, kai grū­dų ant­plū­dis šie­met yra ge­ro­kai di­des­nis, kiek­vie­na pa­ ra tu­ri įta­kos. Ki­tas niuan­sas, kad lie­tu­viš­ki grū­dai šie­met yra sun­kes­ni. Kai per ru­giap­jū­tę ma­žai ly­ja, grū­dai bū­na sau­ses­ni ir leng­ves­ni. Dėl lie­tin­go pjū­ties lai­ko­tar­pio šie­met lau­kuo­se grū­dai ku­lia­mi 20-21 pro­c. drėg­

nu­mo. Į lai­vus jie krau­na­mi iki 15 pro­c. drėg­nu­mo. Trūks­tant džio­ vyk­lų, grū­dai džio­vi­na­mi lau­kuo­ se, dangs­to­mi plė­ve­le ir, vos pa­ sie­kę drėg­nu­mo nor­mą, „kišami“ į lai­vus. Kai grū­dai bū­na sau­si, jie pi­la­mi į sau­gyk­las ir lau­kia­ma, kol jų kai­ na, lai­kui bė­gant, ims kil­ti. Šie­met sau­gyk­los su džio­vyk­lo­mis „už­ kiš­tos“, to­dėl ūki­nin­kai kaip ga­ li­ma grei­čiau sten­gia­si at­si­kra­ty­ ti grū­dais.

At­min­tis: bu­vu­sios lai­vy­no ba­zės „Reff­lot“ jū­ri­nin­kai su­si­ti­ko po dvi­de­šim­ties me­tų.

Juo­zo Lie­puo­niaus nuo­tr.

12

pirmADIENIS, RUGsėjO 3, 2012

JŪRA

Han­zos bur­lai­viai va­kar ir šian­dien

Re­konst­ruo­tas: „Li­sa von Lübeck“ – 39,9 m il­gio Han­zos ko­go rep­li­ka.

Jū­rų ar­cheo­lo­gi­jos sen­sa­ci­ja bu­vo prieš 50 me­tų per Brėme­ną te­kan­čios Vė­ze­rio upės dumb­ly­ne ap­ti­kus me­di­nio lai­vo lie­ka­nas, ku­rios pri­klau­sė Han­zos lai­kų bur­lai­viui – ko­gui. Ve­nan­tas But­kus Skir­tin­gų lai­vų jun­gi­nys

600 me­tų dumb­le iš­gu­lė­jęs lai­ vas tapo mu­zie­jaus eks­po­na­tu. Šio at­sa­kin­go dar­bo ėmė­si Vo­kie­ti­jos lai­vy­bos mu­zie­jus Brė­mer­ha­fe­ne. Šian­dien čia ga­li­ma ap­žiū­rė­ti ne tik iš­sau­go­tas 1380 me­tais sta­ty­to lai­vo lie­ka­nas, bet ir su­si­pa­žin­ti su Han­zos lai­vy­no is­to­ri­ja. Brė­me­no ko­gas, taip bu­vo pa­ va­din­tas ra­di­nys, nė­ra tik XII–XIV am­žius me­nan­tis is­to­ri­nis lai­vy­bos pa­mink­las. Tai dvie­jų skir­tin­gų vi­ du­ram­žių lai­vų sta­ty­bos tra­di­ci­jų sin­te­zės pro­duk­tas. Iš vi­kin­gų lai­vų, skir­tų ga­ben­ti di­de­liems kie­kiams pro­vi­zi­jos ir ark­liams, ko­gas pa­vel­ dė­jo stip­riai su­ręs­tą pla­tų kor­pu­są, o

iš Vi­dur­že­mio jū­ros pre­ky­bos lai­vų – aukš­tus bor­tus ir tie­sią­sias (rė­ji­nes) bu­res. Taip at­si­ra­do nau­jo ti­po lai­vai, ku­riuos se­ną­ja vo­kie­čių kal­ba va­di­no kog­gen (iš­gaub­tas). Tai bu­vo maž­ daug 20–30 met­rų il­gio ir 5–8 met­ rų plo­čio tal­pūs kro­vi­ni­niai lai­vai su aukš­tais bor­tais, įspū­din­gais ant­sta­ tais prie­ky­je ir lai­va­ga­ly­je. Jie tu­rė­ jo vie­ną ar du stie­bus su tie­sio­sio­mis 150–200 kvad­ra­ti­nių met­rų bu­rė­ mis. Stie­buo­se bu­vo įreng­ti va­di­na­ mie­ji „var­nų liz­dai“, ku­riuo­se bu­din­ tys jū­rei­viai ste­bė­da­vo ap­lin­ką. Rei­kė­jo tal­pes­nių lai­vų

Plė­to­jan­tis pre­ky­bai Šiau­rės Eu­ro­ po­je, rei­kė­jo stip­rių ir tal­pių van­ dens trans­por­to prie­mo­nių. Ko­gai pir­miau­sia bu­vo skir­ti pre­ky­bos

Mi­si­ja: „Ube­na von Bre­men“ kas­met nu­plau­kia apie 4 tūkst. jūr­my­lių.

rei­ka­lams, ta­čiau tu­rė­jo ir gink­luo­ tę. Jų ant­sta­tuo­se sto­vė­jo pa­tran­kos ir bu­dė­jo šau­liai. Ki­lus ka­ri­niams konf­lik­tams ar už­puo­lus pi­ra­tams, Han­zos pirk­lių lai­vai tap­da­vo grės­ min­ga jė­ga. Bū­tent to­kie lai­vai pa­ dė­jo Han­zos są­jun­gai XII–XIV am­ žiais do­mi­nuo­ti Šiau­rės Eu­ro­po­je. Han­zos mies­tų pirk­liai ko­gais plau­kio­jo Bal­ti­jos, Šiau­rės ir net Vi­dur­že­mio jū­ro­se. Kaip by­lo­ja ra­ šy­ti­niai šal­ti­niai, jie bu­vo nu­tie­sę van­dens ke­lius nuo Ka­di­so Is­pa­ni­ jo­je iki Ka­la­vi­juo­čių or­di­no įkur­tos Ry­gos, nuo Ško­ti­jos ir Nor­ve­gi­jos iki sla­viš­ko­jo Nov­go­ro­do. Tal­piuo­ se triu­muo­se Han­zos ko­gai ga­ben­ da­vo įvai­riau­sius kro­vi­nius: grū­ dus, au­di­nius, rū­ky­tas žu­vis, alų, drus­ką ir cuk­rų.

pūs­ta­šo­niai ne­ran­gūs ko­gai il­gai­niui bu­vo pri­mirš­ti. Jų at­vaiz­dai li­ko se­ no­se kro­ni­ko­se ir bu­vu­sių Han­zos mies­tų her­bi­niuo­se ant­spau­duo­ se. Prak­tiš­kes­nės in­for­ma­ci­jos su­ tei­kė ra­di­niai. Se­nų­jų ko­gų lie­ka­nos bu­vo ras­tos ne tik Vo­kie­ti­jos pa­jū­ry­ je, bet ir Jut­lan­di­jos pu­sia­sa­ly­je (Da­ ni­ja), Olan­di­jos po­lde­riuo­se, o 1990 me­tais ir Piar­nu mies­to (Es­ti­ja) apy­

At­gi­mę is­to­ri­jos liu­di­nin­kai

lin­kė­se. Pa­gal su­rink­tus duo­me­nis ne kar­tą bu­vo ban­do­ma pa­sta­ty­ti gar­ sių­jų Han­zos ko­gų ko­pi­jas. Pir­mie­ji, ku­rie pa­ban­dė re­konst­ ruo­ti ko­gą, bu­vo Liu­be­ko gy­ven­to­jai. Jie dar 1926 me­tais, mi­nė­da­mi sa­vo mies­to, kaip bu­vu­sio Han­zos są­jun­ gos cent­ro, 700-ąsias me­ti­nes, už au­ko­tus pi­ni­gus pa­sta­tė 22 met­rų il­

Pra­si­dė­jus XV am­žiui, sėk­min­gai gy­ vuo­jan­čiai Han­zos mies­tų są­jun­gai pri­rei­kė trans­por­tuo­ti di­des­nius kro­ vi­nių kie­kius. Bal­ti­jos re­gio­no pirk­ liams te­ko sta­ty­ti di­des­nius dvie­jų ar tri­jų stie­bų lai­vus, to­kius kaip po­rtu­ ga­lų su­kur­tos ka­ra­ve­lės. Lė­taei­giai, plau­kian­tys vos 3,5 maz­go grei­čiu,

Han­zos mies­tų pirk­liai su ko­gais plau­kio­jo Bal­ti­jos, Šiau­rės ir net Vi­dur­ že­mio jū­ro­se.

„Bre­mer­ha­ven.de“ nuo­tr.

gio ir 6 met­rų plo­čio Liu­be­ko ko­gą. Šis lai­vas iš­si­lai­kė iki 1950 me­tų, kol dėl ne­tin­ka­mos prie­žiū­ros su­by­rė­jo, bet mies­tas neat­si­sa­kė am­bi­ci­jos tu­ rė­ti ir atei­ty­je pa­na­šų lai­vą, sim­bo­li­ zuo­jan­tį gar­sią jų mies­to praei­tį. Liu­be­ko vers­li­nin­kės ir me­ce­na­ tės Li­zos Drė­ger ini­cia­ty­va bu­vo pa­sta­ty­ta ir 2004 me­tais į van­de­ nį nu­leis­ta ki­ta ko­go rep­li­ka, ku­riai ini­cia­to­rės gar­bei bu­vo su­teik­tas „Li­sa von Lübeck“ var­das. Tai bu­ vo vie­na pa­sku­ti­nių­jų ko­go ko­pi­ jų. O pir­mie­ji, pa­ska­tin­ti Brė­me­no ra­di­nio, bu­vo drau­gi­jos „Ju­gend in Ar­beit Kiel e.V.“ en­tu­zias­tai, Ky­ly­ je pa­sta­tę 23 met­rų il­gio ko­gą pa­gal vi­sas anų lai­kų tech­no­lo­gi­jas. Pa­na­šios ini­cia­ty­vos ėmė­si ir ki­ ti bu­vę Han­zos mies­tai, puo­se­lė­jan­ tys jū­ri­nės kul­tū­ros is­to­ri­nį pa­vel­dą. Šian­dien Bal­ti­jos, Šiau­rės, o ne­re­tai ir to­li­mes­nes jū­ras va­go­ja ke­lio­li­ ka gar­sių­jų Han­zos ko­gų ko­pi­jų. Tai – „Kie­ler Han­se­kog­ge“, „Bre­mer Kog­ge“, „Kam­per Kog­ge“ ir ki­ti. Jie da­ly­vau­ja se­nų­jų lai­vų są­skry­džiuo­ se, jais plau­kio­ja šim­tai įvai­raus am­ žiaus žmo­nių, nea­be­jin­gų jū­ros ro­ man­ti­kai ir lai­vy­bos is­to­ri­jai.

Žve­jy­bos atei­tis – Briu­se­lio ran­ko­se 9

Ten žve­jy­bos lai­mi­kiai yra iki dešim­ties kar­ tų ma­žes­ni. Žve­jy­bos vers­lą men­ ki­nan­tis rei­ka­la­vi­mas yra ir tai, kad 60 pro­c. ES žve­jy­bos lai­vų įgu­ lų na­rių su­da­ry­tų vie­ti­niai Mau­ ri­ta­ni­jos jū­rei­viai. Jie ne­tu­ri jo­kios jū­ri­nės kva­li­fi­ka­ci­jos, nors Mau­ ri­ta­ni­ja yra iš­da­vu­si jū­ri­nius do­ ku­men­tus. Ki­tas rei­ka­la­vi­mas – žu­vis par­ duo­ti tik Mau­ri­ta­ni­jo­je ir neat­ly­ gin­ti­nai ati­duo­ti 2 pro­c. lai­mi­kio vie­tos val­džiai kaip pa­ra­mą ba­dau­ jan­tie­siems. A.Lo­ba­čio­vas pa­ste­bė­jo, kad tuo pikt­nau­džiau­ja­ma. Rei­ka­lau­ja­ma pa­čių ge­riau­sių žu­vų, ku­rios, pa­ na­šu, pa­kliū­va ne ba­dau­jan­tiems, o per­par­da­vi­nė­to­jams. Tai reiš­kia le­ga­liai įtei­sin­tą ko­ rup­ci­ją. Įves­tas ir ku­ro įsi­gi­ji­mo Mau­ ri­ta­ni­jo­je mo­no­po­lis per vie­ną kom­pa­ni­ją. Ša­lia to dar pa­di­din­ ti ir mo­kes­čiai, ku­rie iki še­šių kar­ tų išau­gi­na žve­jy­bos Mau­ri­ta­ni­jos zo­no­je iš­lai­das. Dėl to­kių sun­kiai

įgy­ven­di­na­mų tech­ni­nių žve­jy­bos są­ly­gų žve­jy­ba Mau­ri­ta­ni­jo­je taps neį­ma­no­ma. Ne­pai­so ša­lių in­te­re­sų

Lie­tu­vos žve­jai Mau­ri­ta­ni­jos zo­ no­je yra tik ne­di­de­lio bend­ro žve­ jy­bi­nio lai­vy­no da­lis. Mau­ri­ta­ni­jos zo­no­je žu­vis žve­jo­ja lai­vai iš Ru­si­ jos, Ai­ri­jos, Lat­vi­jos, Ki­ni­jos, Bel­ gi­jos, Is­lan­di­jos, Uk­rai­nos, Pie­tų Ko­rė­jos. La­biau­siai zo­no­je šei­mi­ nin­kau­ja Olan­di­jos žve­jai. Yra dvi gry­nai olan­diš­kos kom­pa­ni­jos ir dar ke­lios bend­ros kom­pa­ni­jos su vo­kie­čiais, ai­riais, len­kais, ne­tgi lie­tu­viais. „Balt­lan­ta“ yra vie­na se­niau­siai žve­jo­jan­čių bend­ro­vių šio­je zo­no­ je. Pa­sak A.Lo­ba­čio­vo, „Baltlan­ ta“ Mau­ri­ta­ni­jos, Se­ne­ga­lo, Ma­ro­ ko ra­jo­nuo­se žve­jo­ja nuo 1990-ųjų. Su Ma­ro­ku ir Se­ne­ga­lu ES san­ty­ kiai pa­šli­jo jau anks­čiau. Žve­jai tu­ ri prie­kaiš­tų, kad ES ne­pa­si­ra­ši­nė­ja nau­jų žve­jy­bos su­tar­čių su Se­ne­ga­ lu, Na­mi­bi­ja, An­go­la dėl žve­jy­bos jų zo­no­se.

Prieš du de­šimt­me­čius Mau­ri­ta­ ni­jos zo­no­je žve­jo­jo apie 20 lai­vų, ku­rie per pa­rą šal­dė 50–70 to­nų žu­vų. Da­bar žve­jo­ja apie 70 stam­ bių lai­vų, ku­rie per pa­rą jų šal­do iki 400 to­nų. Ats­ki­rą žve­jy­bos da­lį Mau­ri­ta­ni­ jos zo­no­je su­da­ro Is­pa­ni­jos žve­jy­ bos lai­vy­nas, ku­ris čia yra di­džiau­ sias žve­jo­jant ne­pe­la­gi­nių žu­vų rū­šis – aš­tuon­ko­jus, mo­lius­kus, mer­lū­zas. Kaip tei­gė Lie­tu­vos žu­vi­nin­kys­ tės pro­duk­tų ga­min­to­jų aso­cia­ci­ jos pir­mi­nin­kas Al­fon­sas Bar­gai­la, Is­pa­ni­jos že­mės ūkio, mi­ty­bos ir gam­to­sau­gos mi­nis­te­ri­ja jau anks­ čiau pa­reiš­kė ne­pa­si­ten­ki­ni­mą ES vyk­do­ma žve­jy­bos po­li­ti­ka Mau­ri­ ta­ni­jos zo­no­je. Nus­te­bi­no tai, kad net 400 pro­c. pa­di­din­tas lai­vų sa­vi­nin­kų li­cen­ci­ jų mo­kes­tis. Atk­rei­pia­mas dė­me­ sys, kad vi­sos ES ša­lys na­rės, ku­rios vyk­do veik­lą Mau­ri­ta­ni­jos zo­no­ je ne­pri­ta­rė Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos ir Mau­ri­ta­ni­jos su­si­ta­ri­mui. Ne­pai­ sant to, nu­tar­ta su­si­ta­ri­mą tvir­tin­

ti. Tai įro­do esant ES ad­mi­nist­ra­vi­ mo pro­ble­mų, kai ga­li­ma ig­no­ruo­ti ES ša­lių in­te­re­sus. Rei­ka­lau­ja ir žu­vų, ir pi­ni­gų

Jau ir anks­čiau Lie­tu­vos žve­jai Mau­ri­ta­ni­jos zo­no­je pa­ty­rė pro­ ble­mų, su­sijusių su ES ins­ti­tu­ci­ jų ne­kom­pe­ten­ci­ja. Kart­kar­tė­mis dėl ne­tin­ka­mo žve­jy­bos li­cen­ci­jų skirs­ty­mo ir anks­čiau su­si­da­ry­da­ vo žve­jy­bos lai­vų pra­sto­vų. Keis­tai api­brėž­tam lai­ko­tar­piui, api­man­čiam vie­ną mė­ne­sį, da­li­ja­ mos žve­jy­bos li­cen­ci­jos. Jei rei­kia trum­pam re­mon­tuo­ti žve­jy­bos lai­ vą, vis tiek pri­va­lo­ma pirk­ti li­cen­ ci­ją. Ki­taip po re­mon­to lai­vas sto­ vės, kol praeis mė­nuo ir jam ga­lės bū­ti nu­pirk­ta žve­jy­bos li­cen­ci­ja. Ki­ta žve­jy­bos Af­ri­ko­je bė­da – nuo­la­ti­nės 100–200 tūkst. JAV do­ le­rių bau­dos už ne­ži­nia ką. Vie­ti­ niam ins­pek­to­riui „ki­lo įtarimas“, kad lai­vas bu­vo už­su­kęs į drau­džia­ mą zo­ną – bau­da. Ra­do nuo­lat pra­ plė­šia­mo­se jau su­pa­kuo­to­se dė­žė­ se ko­kią nors ma­žes­nę nei nu­ma­to

stan­dar­tas žu­vį – vėl šim­ta­tūks­ tan­ti­nė bau­da. Anot A.Lo­ba­čio­vo, iš Af­ri­kos zo­ no­je žve­jo­jan­čių lai­vų nė­ra nė vie­ no, kad jo ne­bū­tų areš­ta­vę Mau­ ri­ta­ni­jos pa­rei­gū­nai. Tik Af­ri­kos ša­ly­se įpras­tas vaiz­de­lis, kad at­ plau­kus lai­vui prieš iš­krau­nant žu­ vis juo­se lan­ko­si ne tik mui­ti­nin­kai, bet ir ka­riš­kiai. Ir iš­sa­ko­mi nuo­la­ ti­niai rei­ka­la­vi­mai ne tik žu­vų, bet ir pi­ni­gų. Jau ir anks­čiau Mau­ri­ta­ni­jos zo­ nos žve­jai ste­bė­jo­si, kad ten yra įtei­sin­tas mo­no­po­lis ku­ro tie­ki­mui, ku­ris prieš­ta­rau­ja Pa­sau­li­nės pre­ ky­bos or­ga­ni­za­ci­jos nuo­sta­toms. Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos Jū­rų rei­ka­lų ir žu­vi­nin­kys­tės ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­ ra­tas į tai rea­ga­vo keis­tai. Paaiš­ki­ no, kad ku­ro kai­na nuo rin­kos kai­ nos ga­li skir­tis 10 JAV do­le­rių už to­ną. Ta­čiau žve­jai ti­ki­na, kad rea­liai kai­na ski­ria­si nuo 50 iki 100 JAV do­le­rių už to­ną. Kai per pa­rą vie­ nas lai­vas su­nau­do­ja 30–50 to­nų, su­si­da­ro di­de­lės pi­ni­gų su­mos.

13

pirmADIENIS, rugsėjo 3, 2012

pasaulis Ne­lai­mė Pran­cū­zi­jo­je

Pa­sie­kė ga­lią

Pro­tes­tai Is­pa­ni­jo­je

Vie­nas vai­kas žu­vo, dar maž­ daug 40 žmo­nių bu­vo su­žeis­ ta, kai Pie­tų Pran­cū­zi­jo­je ne­ to­li Vi­do­ba­no mies­te­lio ap­vir­to ru­mu­nų tu­ris­tus ve­žan­tis au­ to­bu­sas. Kai ku­rių su­žeis­tų­jų būk­lė yra kri­ti­nė. Po­li­ci­ja pa­ tvir­ti­no, kad ne­lai­mė ki­lo dėl pa­dan­gų. Au­to­bu­sas nu­lė­kė į šo­ną ir per­si­ver­tė per ati­tva­rą.

Ira­no bran­duo­li­nės pro­gra­mos va­do­vo pa­va­duo­to­jas Mo­ham­ ma­das Ah­ma­dia­nas pra­ne­šė, kad šalies ato­mi­nės elekt­ri­nės reak­to­rius pa­sie­kė vi­są pla­ nuo­tą ga­lią. Ira­nas pa­si­sta­tė ato­mi­nę elekt­ri­nę pie­ti­nia­me Bu­šeh­ro uos­ta­mies­ty­je. Ji yra ker­ti­nis ak­muo Ira­nui bandant tap­ti bran­duo­li­ne ša­li­mi.

Apie 300 žmo­nių blo­ka­vo žie­ di­nį plen­tą Is­pa­ni­jos sos­ti­nė­ je, pro­tes­tuo­da­mi prieš biu­ dže­to iš­lai­dų tau­py­mo prie­ mo­nes, ku­rios ne­re­gist­ruo­tus imig­ran­tus pa­liks be ne­mo­ka­ mos svei­ka­tos prie­žiū­ros. Vy­ riau­sy­bė ti­ki­si, kad re­for­ma per me­tus pa­dės su­tau­py­ti 1,5 mlrd. eu­rų.

Žu­di­kas – did­vy­ris

Prieš kurį laiką Tur­ ki­ja ne­slė­pė am­bi­ ci­jų, kad ke­ti­na tap­ ti Ar­ti­mų­jų Ry­tų re­ gio­no ly­de­re. Am­bi­ ci­jos li­ko am­bi­ci­jo­ mis? O gal tai naujo­ ji turkų užsienio po­ litikos strategija?

Šim­tai ar­mė­nų sa­vait­ga­lį pro­ tes­ta­vo prie Veng­ri­jos kon­su­la­ to Je­re­va­ne. Bu­da­peš­tas vie­ną Azer­bai­dža­no ka­rį, nu­žu­džiu­sį ar­mė­ną, iš­siun­tė į jo tė­vy­nę ir ši jam ne­del­siant su­tei­kė ma­lo­nę.

Klau­si­mas: ar virš tur­kų dip­lo­ma­ti­jos va­do­vo A.Da­vu­toğ­lu ne­si­kau­pia juo­di de­be­sys?

„Reu­ters“ nuo­tr.

Tur­ki­jos už­sie­nio po­li­ti­kos vi­ra­žai Už­sie­nio po­li­ti­kos vir­tuo­zas?

Prieš dve­jus me­tus Tur­ki­jos prem­ je­ras Re­ce­pas Tayyi­pas Er­doğa­nas į ša­lies už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­ro pa­rei­gas pa­sky­rė Ah­me­tą Da­vu­ toğ­lu – tarp­tau­ti­nių san­ty­kių pro­ fe­so­rių. Pa­vers­ti An­ka­rą re­gio­no dip­lo­ma­ ti­jos cent­ru – toks, re­gis, bu­vo nau­ jo­jo dip­lo­ma­ti­jos va­do­vo tiks­las. Ma­žiau kal­bė­ta apie in­teg­ra­ci­ją į Eu­ro­pą, san­ty­kius su Va­šing­to­ nu, ta­čiau dau­giau dė­me­sio skir­ ta tam, kas de­da­si pa­šo­nė­je – Ar­ ti­mų­jų Ry­tų re­gio­ne. Pas­ta­ruo­sius dve­jus me­tus A.Da­ vu­toğ­lu daž­niau bu­vo ga­li­ma su­tik­ ti ša­ly­se kai­my­nė­se nei tė­vy­nė­je. 25 die­nas per mė­ne­sį jis pra­leis­da­vo už­jū­riuo­se. Bent taip tvir­ti­na tur­ kų ži­niask­lai­da. „Jo­kių bė­dų su kai­my­nais“

Nors A.Da­vu­toğ­lu pa­skel­bė sa­vo mo­to: „Jo­kių bė­dų su kai­my­nais“, ne vis­kas, re­gis, pa­vy­ko, kaip pla­ nuo­ta. Tik ar ga­lė­jo pa­vyk­ti? Pir­mu iš­ban­dy­mu A.Da­vu­toğlu ta­po Iz­rae­lis. Žy­dų ka­riai ap­šau­dė į Ga­zos ruo­žą hu­ma­ni­ta­ri­nę pa­gal­ bą pluk­dan­čius ak­ty­vis­tus. Tur­ki­jos reak­ci­ja bu­vo tul­žin­ga, nors tai ne­ste­bi­no – žu­vę ak­ty­vis­ tai bu­vo tur­kai. An­ka­ros san­ty­kiai su Tel Avi­vu at­ša­lo. Nuo­sek­li tur­kų lai­ky­se­na pa­ti­ko ir toms re­gio­no ša­lims, ku­ rios ne­jau­čia di­de­lių sim­pa­ti­jų Iz­

rae­liui, nors di­de­lio gais­ro tarp­tau­ ti­nė­je erd­vė­je konf­lik­tas ne­su­kė­lė. Tie­sa, An­ka­ros ir Tel Avi­vo skan­ da­las, re­gis, bu­vo tik ma­žy­tis ne­ su­sip­ra­ti­mas, pa­ly­gin­ti su Si­ri­jos klau­si­mu.

Tos Tur­ki­jos, ku­ri anks­čiau kė­lė am­bi­ cin­gus pla­nus, su­si­ ju­sius su ES, Iz­rae­liu ir Ira­nu, mez­gė nau­ jo ly­gio dia­lo­gą su Si­ ri­ja, Ru­si­ja ir JAV, aš ne­be­ma­tau. Prieš pra­si­de­dant ne­ra­mu­mams Si­ri­jo­je Tur­ki­ja dek­la­ra­vo, kad ne­ke­ ti­na vel­tis į konf­lik­tus su Da­mas­ku. Prie­š in­gai, atė­j ęs į val­d žią R.T.Er­doğa­nas pa­reiš­kė, kad pro­ va­ka­rie­tiš­kas An­ka­ros kur­sas ne­ bus svar­biau­sias ša­lies už­sie­nio po­li­ti­kos tiks­las. Tam rei­kė­jo įro­dy­mo. Juo ta­ po 2003 m. Tur­ki­jos iš­tar­tas „ne“ bend­ra­dar­biau­ti su JAV ver­čiant Sad­da­mą Hus­sei­ną Ira­ke. Tur­kų spren­di­mas ge­ro­kai at­šil­ dė san­ty­kius su kai­my­nė­mis – ypač Si­ri­ja ir Ira­nu, iki tol at­sar­giai žvel­ gu­sio­mis į NA­TO na­rę Tur­ki­ją. An­ka­ros ir Da­mas­ko san­ty­kiai nuo­sek­liai ši­lo. A.Da­vu­toğ­lu iki

2011 m., kai Ara­bų ša­ly­se pra­si­dė­jo va­di­na­mo­ji Pa­va­sa­rio re­vo­liu­ci­ja, 50 kar­tų lan­kė­si Bas­ha­ro al As­sa­do Si­ri­jo­je. 2009 m. abi ša­lys su­ren­ gė du aukš­to ly­gio mi­nist­rų su­si­ti­ ki­mus. Net bu­vo nu­tar­ta, kad tarp abie­jų ša­lių bus pa­nai­kin­tas vi­zų re­ži­mas. Pla­nas ne­pa­si­tei­si­no

De­ja, Si­ri­jo­je už­vi­rus ne­ra­mu­ mams, si­tua­ci­ja pa­si­kei­tė. Da­bar Tur­ki­ja – vie­na ak­ty­viau­sių Si­ri­jos re­ži­mo prie­ši­nin­kių. Ta­čiau Da­mas­kas – ne vie­nin­te­ lė An­ka­ros pro­ble­ma. Grai­ki­jai pa­te­kus į fi­nan­sų kri­zę, tur­kų pa­stan­gos megz­ti glau­des­nį dia­lo­gą su ES ta­po komp­li­kuo­tos. Kip­ro klau­si­mas iki šiol ne­ju­da iš mir­ties taš­ko. O bū­tent ši pro­ble­ma – vie­nas di­džiau­sių kliu­vi­nių An­ ka­rai kal­bė­tis su Briu­se­liu. San­ty­kiai su Ira­ku nė­ra ge­ri. Šiais me­tais įvy­kęs A.Da­vu­toğ­lu vi­zi­tas į šiau­ri­nį Ira­ko mies­tą Kir­ku­ką, ku­ ria­me gy­ven­to­jų dau­gu­mą su­da­ro kur­dai, su­kė­lė nei­gia­mą šii­tų do­ mi­nuo­ja­mos Ira­ko val­džios reak­ci­ ją. Ira­ko prem­je­ras Nou­ri al Ma­li­ki pa­si­pik­ti­no, kad net ne­bu­vo in­for­ muo­tas apie šį vi­zi­tą. Kur­dų do­mi­nuo­ja­ma­me Ira­ko re­ gio­ne gau­su naf­tos, to­dėl tur­kai pa­ lai­ko glau­džius san­ty­kius su Kur­dų au­to­no­mi­nio re­gio­no va­do­vais, ku­ rie ne­pai­so cent­ri­nės Ira­ko val­džios pa­si­pik­ti­ni­mo ir juo­dą­jį auk­są par­ duo­da tur­kams.

Tur­ki­jos san­ty­kiai su šii­tiš­kuo­ ju Ira­nu nie­kuo­met ne­pa­si­žy­mė­jo abi­pu­siu pa­si­ti­kė­ji­mu. Ara­bų pa­va­sa­ris tik pa­di­di­ no trin­tį tarp su­ni­tų ir šii­tų. Nors An­ka­ra ir ban­dė vai­din­ti reikš­min­ ges­nį vaid­me­nį Ira­no ir Va­ka­rų de­ ry­bo­se dėl Te­he­ra­no bran­duo­li­nės pro­gra­mos, Ira­nas iki šiol skep­tiš­ kai žvel­gia į tur­kus. An­ka­ros ban­dy­mas ties­ti til­ tus tarp Va­ka­rų ir Ry­tų ne­bu­vo la­ bai sėk­min­gas. Taip ma­no Cu­ma­ lis Ona­las, „Za­man“ dien­raš­čio ap­žval­gi­nin­kas, anks­čiau pa­lai­kęs A.Da­vu­toğ­lu po­li­ti­ką. „Tos Tur­ki­jos, ku­ri anks­čiau kė­ lė am­bi­cin­gus pla­nus, su­si­ju­sius su ES, Iz­rae­liu ir Ira­nu, mez­gė nau­jo ly­gio dia­lo­gą su Si­ri­ja, Ru­si­ja ir JAV, aš ne­be­ma­tau“, – pa­brė­žė ap­žval­ gi­nin­kas. C.Ona­las ak­cen­ta­vo, kad pa­ma­žu Tur­ki­jos už­sie­nio po­li­ti­ka grįž­ta į tą, ku­ri bu­vo prieš R.T.Er­ do­ğa­nui ir jo va­do­vau­ja­mai AKP par­ti­jai 2002 m. atė­jus į val­džią. „Šiuo me­tu nė­ra kai­my­nės, su ku­ria ne­bū­tų pro­ble­mų. Da­bar la­ bai pui­kiai ma­to­me, ko­kios šios pa­stan­gos bu­vo ne­vai­sin­gos“, – sa­kė jis. Pak­laus­tas ar Tur­ki­ja yra pa­vyz­dys toms Ara­bų ša­lims, ku­rio­se įvy­ko re­ vo­liu­ci­jos, C.Ona­las tei­gė: „Ke­tu­rios vals­ty­bės – Egip­tas, Li­bi­ja, Tu­ni­sas ir Je­me­nas – Tur­ki­jos dau­giau ne­ lai­ko pa­vyz­di­niu mo­de­liu, nors mes dė­jo­me daug pa­stan­gų.“ „Le Mon­de“ inf.

Ke­li šim­tai įtū­žu­sių de­monst­ ran­tų su­de­gi­no Veng­ri­jos vė­lia­vą ir ap­mė­tė dip­lo­ma­ti­nę at­sto­vy­bę kiau­ši­niais, po­mi­do­rais ir mo­ne­ to­mis. Pro­tes­tuo­to­jai kal­ti­no Bu­ da­peš­tą su­da­rius san­do­rį su Ba­ ku mai­nais į ga­li­my­bę pel­ny­tis iš Azer­bai­dža­no ener­gi­jos iš­tek­lių. „Veng­rai sa­vo gar­bę ir są­ži­ nę azer­bai­dža­nie­čiams par­da­ vė tar­si pa­pras­ta pro­sti­tu­tė“, – pik­ti­no­si pro­tes­to or­ga­ni­za­ to­rius ar­mė­nas Mkrčia­nas. Je­re­va­nas penk­ta­die­nį nu­trau­ kė dip­lo­ma­ti­nius san­ty­kius su Veng­ri­ja, ku­ri, pa­sak Ar­mė­ni­jos pre­zi­den­to Ser­žo Sargs­ja­no, pa­ da­rė di­džiu­lę klai­dą iš­duo­da­ma žu­di­ką, ku­ris sa­vo au­ką už­ka­po­ jo kir­viu Bu­da­peš­te 2004 m. Azer­bai­dža­no ar­mi­jos lei­te­ nan­tas Ra­mi­las Sa­fa­ro­vas bu­vo nu­teis­tas ka­lė­ti iki gy­vos gal­vos už Ar­mė­ni­jos ka­ri­nin­ko Gur­ge­no Mar­ga­ri­ja­no nu­žu­dy­mą Bu­da­ peš­to ka­ro aka­de­mi­jo­je, kur abu ka­riš­kiai da­ly­va­vo NA­TO or­ga­ni­ zuo­tuo­se ang­lų kal­bos kur­suo­se. R.Sa­fa­ro­vas tei­gė, kad G.Mar­ ga­ri­ja­nas įžei­dė Azer­bai­dža­ną, ku­ris praei­to am­žiaus 10-aja­me de­šimt­me­ty­je ko­vė­si žiau­ria­me ka­re su Ar­mė­ni­ja dėl gin­či­ja­mo Kal­nų Ka­ra­ba­cho re­gio­no. Ar­mė­ni­jos įtū­žį tik­riau­siai dar la­biau pa­di­dins fak­tas, kad Azer­bai­dža­nas grą­ži­no R.Sa­fa­ ro­vą į ar­mi­ją ir su­tei­kė jam ma­ jo­ro laips­nį. BNS inf.

Stan­dar­tai: veng­rai ar­mė­no

nu­žu­dy­mu kal­ti­na­mą azer­ bai­dža­nie­tį pa­lei­do į tė­vy­nę – ten jam už „žyg­dar­bį“ su­teik­ tas ma­jo­ro laips­nis. „Reu­ters“ nuo­tr.

14

pirmadienis, rugsėjo 3, 2012

sportas Sporto telegrafas

Aštunta. Londono parolimpinėse žaidynėse aštuntą vietą tarp 16 dalyvių užėmė rutulio stūmikė Irena Perminienė. Raseiniuose gyvenanti 54-erių klaipėdietė rutulį nustūmė 6 m 14 cm. Už rezultatą ji gavo 876 taškus. Aukso medalį iškovojo Kinijos atstovė Liwan Yang, rutulį nustūmusi 7 m 50 cm (1057 taškai), sidabro – Vokietijos sportininkė Marianne Buggenhagen – 8 m 32 cm (946 taškai), bronzos – amerikietė Angela Madsen – 8 m 88 cm (934 taškai). Geriausius atletus lėmė ne vien rezultatai, bet ir neįgalumo klasė. Pokyčiai. Kėdainių krepšinio klubas prieš naująjį sezoną susigrąžino senąjį – „Nevėžio“ pavadinimą. Taip pat kėdainiškiai atnaujino ekipos logotipą. Pralaimėjo. Klaipėdos „Neptūno“ krepšininkai išbandė jėgas su Krasnodaro „Lokomotiv-Kuban“ komanda, kurioje žaidžia Simas Jasaitis. Pajėgesni buvo rusai 108:85 (29:21, 25:18, 28:24, 26:22). Pažaidė. Draugiškos rungtynės Makedonijoje tarp vietos Skopjės „MZT Skopje“ klubo ir Čerkasų „Monkeys“ komandos iš Ukrainos baigėsi ne itin draugiškai. 26-ąją min. Makedonijos rinktinės žaidėjas Giorgijus Čekovskis nesportiškai prasižengė prieš „Monkeys“ ekipai atstovaujantį amerikietį Vincentą Hunterį, kuris makedonui atsakė smūgiais. Netrukus kilo muštynės,

į kurias įsivėlė dauguma abiejų ekipų krepšininkų bei dalis arenoje susirinkusių aistruolių. Makedonų žaidėjai Tonis Grnčarovas ir Todoras Gečevskis buvo išvežti į ligoninę dėl įtarimo, kad jiems lūžo rankos. Indėlis. Sezonui besirengiantis Ispanijos krepšinio čempionas Madrido „Real“ klubas su Martynu Pociumi 95:68 (26:19, 25:18, 17:20, 17:11) nugalėjo Zagrebo „Cibona“ (Kroatija) krepšininkus. Lietuvio indėlis kuklus – vos 2 taškai. Tenisas. Niujorke vykstančiame baigiamajame šio sezono „Didžiojo kirčio“ serijos teniso turnyre - atvirose JAV pirmenybėse, kurių prizų fondą sudaro 24 mln. JAV dolerių – buvo žaidžiami šešioliktfinalio mačai. Penkiskart (2004– 2008 metais) atviro JAV čempionato nugalėtojas favoritas šveicaras Roger Federeris 6:3, 6:4, 6:4 nugalėjo ispaną Fernando Verdasco. Trečia turnyro raketė škotas Andy Murray’us privertė pasiduoti kitą Ispanijos tenisininką Feliciano Lopezą, Tomašas Berdychas įveikė amerikietį Samą Querrey. Lygiosios. Aštuntą tašką Rusijos aukščiausiosios futbolo lygos čempionate iškovojo Deivido Šembero atstovaujamas Vladikaukazo „Alanija“, namuose sužaidęs lygiosiomis 1:1 su Permės „Amkar“ futbolininkais. Lietuvis žaidė visą mačą.

Kova: svarbiose varžybose tauragiškiai gelbėjosi įvairiai – net šiurkščiu žaidimu.

Vytauto Petriko nuotr.

Tauragėje sėkmė išsprūdo Tarsi užkeiktos varžybų pabaigos neleidžia „Atlantui“ pakilti į aukštesnę Lietuvos futbolo A lygos čempionato vietą. Namie žaidę Tauragės „Tauro“ futbolininkai išlygino rezultatą – 1:1, ir iš klaipėdiečių pergalę atėmė per pridėtą laiką. Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Analogiška situacija buvo prieš tai buvusiame ture, kai „Ekranas“ į „Atlanto“ vartus pergalingą įvartį įmušė tiksint papildomoms minutėms – 92-ąją. Po to, kai iš šalies pirmenybių pasitraukė Vilniaus „Reo“ ekipa, „Tauro“ ir „Atlanto“ komandos galėjo lengviau atsipūsti – joms jau garantuotos vietos kitų metų A lygos čempionate. Tačiau dabar abu klubai turi kitą tikslą – užimti aštuntąją vietą ir gal net aplenkti septintoje pozicijoje įsitvirtinusią Alytaus „Dainavos“ vienuolikę. Nenuostabu, kad Tauragėje vyko atkakli kova. Ji tapo dar nuožmesnė, kai 5-ąją susitikimo minutę į šeimininkų vartus galva įvartį įmušė iš Senegalo kilęs „Atlanto“ legionierius Malikas N‘Diaye. Tiesa, įvartis buvo pasiuntęs tauragiškius į nokdauną. Netrukus dvi idealias progas padidinti skirtumą turėjo klaipėdiečių puolėjas Evaldas Razulis. Abu kartus iššokęs vienas prieš vartininką, nepataikė įmušti kamuolio į vartus. Po pertraukos prasidėjo „kietas“ futbolas, tauragiškiai, siekdami žūtbūt išlyginti rezultatą, nesau-

gojo nei savo, nei „Atlanto“ žaidėjų kojų. Klaipėdos ekipos gydytojas nespėjo bėgioti į aikštę. Tačiau Denisui Gordejui ir Justui Vilavičiui medikas negalėjo padėti – juos teko pakeisti. Keitimai išbalansavo žaidimą – šeimininkai tvirtai perėmė iniciatyvą. Nors prie „Atlanto“ vartų pavojingų momentų netrūko, atrodė, kad pavyks išsaugoti pergalę. Tačiau 92-ąją min. po tauragiškio Simono Babiliaus smūgio kamuolys pataikė prie savų vartų buvusiam Edgarui Žarskiui. 11 m baudinį realizavo Vladas Petkevičius. „Esu piktas ant žaidėjų, nes jie negerbė nieko: nei futbolo, nei kitos komandos, nei manęs, nei klubo, – po finalinio švilpuko niršo „Atlanto“ vyriausiasis treneris Sebastianas Roquesas. – Po rungtynių su „Ekranu“ vaikinai pagalvojo, kad be vargo įveiks „Taurą“. Tačiau tai yra futbolas. Jei neįvertini varžovų, nežaidi visa jėga – rungtynių nelaimėsi. Iki pertraukos rungtyniavome neblogai, tačiau įmušę anksti įvartį, sustojome. Kai nežaidi, vieną įvartį tikrai praleisi. Aš nepykstu ant žaidėjų, kai jie pralaimi gerai žaisdami, bet kai rungtyniauja prastai – nerandu jiems pateisinimo.“

Strategas pastebėjo, kad priverstiniai keitimai atsiliepė komandos žaidimui – jis išsiderino. „D.Gordėjus kartu su M.N‘Diaye pirmajame kėlinyje puikiai gynėsi. Jį pakeitusiam E.Žarskiui buvo labai sunku. O kai aikštę paliko J.Vilavičius – situacija dar labiau pablogėjo, – sakė specialistas iš Prancūzijos.“ Pirmą įvartį Lietuvos čempionate įmušęs M.N‘Diaye, jį skyrė savo sūneliui. Prancūzijoje gyvenantis senegalietis pripažino, kad po šio įvarčio jis ir komandos draugai atsipalaidavo. „Nors buvo labai sunkios rungtynės, tačiau privalėjome laimėti, ypač po to, kai turėjome gerų progų padidinti skirtumą, – prastos nuotaikos neslėpė legionierius. – Esame geresnė komanda nei „Tauras“, tačiau to neįrodėme.“

Rungtynių statistika „Tauras“ – „Atlantas“ 1:1 (0:1). V.Petkevičius (90+2 min. iš 11 m)/ M.N‘Diaye (5). „Šiauliai“ – „Banga“ 0:1 (0:0). G.Alaverdašvilis (84).

Komandų rikiuotė Vieta, komanda

1. „Panevėžio „Ekranas“ 2. Vilniaus „Žalgiris“ 3. Marijampolės „Sūduva“ 4. Pakruojo „Kruoja“ 5. Šiaulių „Šiauliai“ 6. Gargždų „Banga“ 7. Alytaus „Dainava“ 8.Tauragės „Tauras“ 9. Vilniaus „Reo“ 10. Klaipėdos „Atlantas“

Rungtynės Įvarčiai

25 26 27 26 27 26 26 27 27 27

55-19 52-14 55-29 37-23 57-42 27-26 32-48 27-67 26-54 16-62

Taškai

60 57 53 46 42 34 25 20 19 17

23

pirmadienis, rugsėjo 3, 2012

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė ir „Jotema“ leidykla –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Nora Roberts knygą „Ilgai ir laimingai“.

Nora Roberts. „Ilgai ir laimingai“. Keturios geriausios draugės jaučiasi laimingos, kad savo klientams prašmatniame Braunų dvare gali surengti nepakartojamą vestuvių šventę: Emalaina iš gėlių sukurs nuostabią pasakų šalį, Lorelė nudžiugins nepaprasto grožio ir skonio desertais, Makenzė įamžins kiekvieną laimingą sutuoktuvių akimirką, o Parker pasirūpins visomis šventės detalėmis.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima

pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt).

2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, rugsėjo 11 d.

Avinas (03 21–04 20). Dieną patartina praleisti su mylimu žmogumi, vaikais. Tikėtinas emocijų antplūdis. Nors esate patenkintas savo gyvenimu, vis tiek ieškosite naujų jo prasmių. Pasistenkite nepraleisti dienos bergždžiai. Jautis (04 21–05 20). Seksis bendrauti su vaikais, jaunais žmonėmis, šeima. Jausite jų supratimą ir palaikymą. Beje, jiems taip pat reikalinga jūsų nuoširdi parama. Dvyniai (05 21–06 21). Galbūt jums bus pasiūlytas darbas. Gerai apsvarstykite pasiūlymą – gal tik iš pirmo žvilgsnio jis atrodo nepatrauklus, o iš tikrųjų pliusų daugiau nei minusų. Palanki diena dirbti komandoje. Vėžys (06 22–07 22). Mėgausitės gyvenimu, vertinsite savo padėtį. Noriai padėsite draugui ar mylimam žmogui. Jums pavyks išspręsti ne tik įprastas problemas, bet ir išsinarplioti iš gana sudėtingų situacijų. Liūtas (07 23–08 23). Lengvas ir ramus laikas, viskas vyksta sklandžiai. Tinkamai organizuotas darbas neturėtų kelti rūpesčių. Neleiskite negatyvioms mintims ir miglotoms nuojautoms valdyti jūsų. Viskas yra taip, kaip turi būti. Mergelė (08 24–09 23). Jūsų gera koordinacija ir atsidavimas darbui padės įveikti bet kokią užduotį. Esate kupinas energijos ir emocijų, tik nepraraskite savitvardos. Nesiimkite nieko naujo ir sudėtingo. Tiesiog dirbkite savo darbą. Svarstyklės (09 24–10 23). Mėgausitės romantiškais jausmais ir atvirai reikšite emocijas. Norėsite pasivaikščioti gamtoje ir pasimėgauti šiltomis dienomis. Skorpionas (10 24–11 22). Užplūs naujų idėjų lavina. Mėgausitės ilgais pokalbiais, rašysite laiškus, plepėsite telefonu. Tačiau vakarop gali apnikti apatija. Patartina pasportuoti – taip atsiras daugiau energijos. Šaulys (11 23–12 21). Aplinkiniai nepritars jūsų nuomonei, prieštaraus idėjoms. Būtina apsvarstyti susidariusią situaciją. Priešingu atveju viskas gali baigtis ginču ar konfliktu. Ožiaragis (12 22–01 20). Energingas laikotarpis, tinkantis planams įgyvendinti. Būsite aktyvus. Sportuokite gamtoje, dirbkite ūkio darbus, tačiau nepraraskite saiko. Vandenis (01 21–02 19). Sunkumai darbe gali turėti neigiamos įtakos jūsų ateities planams. Dabar nespręskite svarbių klausimų. Susikoncentruokite į būtiniausius reikalus, o ateityje laukia geresni laikai. Žuvys (02 20–03 20). Patirsite malonių įspūdžių bendraudamas su artimais žmonėmis. Labiau pasikliaukite savimi ir sugebėsite išspręsti visas problemas.

Orai

Savaitės pradžioje Lietuvoje išliks de­ besuoti orai, vietomis galimi trumpi lietūs, bet temperatūra dienomis dar pakils daugiau nei 20 laipsnių. Šiandien vietomis galimas nestiprus lie­ tus, oras sušils iki 18–22 laipsnių. Antradienio dieną žymesnio lietaus ne­ numatoma. Temperatūra naktį 11–15, dieną 19–21 laipsnis šilumos.

Šiandien, rugsėjo 3 d.

+18

+18

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis)

+19

Šiauliai

Klaipėda

+20

Panevėžys

+20

Utena

+19

6.29 20.06 13.37

247-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 119 dienų. Saulė Mergelės ženkle.

Tauragė

+20

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +31 Berlynas +23 Brazilija +30 Briuselis +21 Dublinas +22 Kairas +34 Keiptaunas +16 Kopenhaga +20

kokteilis Iš Vents­pi­lio – stul­bi­na­mi įspū­džiai Iš „Kok­tei­l io“ su­ž i­no­jęs apie Lat­v i­jos uos­ta­m ies­t y­je Vents­pi­ly­je „kla­jo­jan­ čias“ kar­ves, nu­sku­bė­jo jų pa­ž iū­rė­t i Sta­sys su šei­ma. Klai­pė­die­tis grį­žo ku­pi­nas neiš­dil­do­ mų įspū­džių, ku­riuos pa­da­rė ne vien ke­t ur­ko­jai gal­v i­jai, bet ir pa­ts lat­v ių uos­ta­mies­tis. Vy­r iš­k is pa­siū­lė pri­vers­t i­nai nu­vež­t i Klai­pė­dos val­di­nin­kus į Vents­pi­lį – te­ gul pa­si­žiū­ri. „Ko­kios ten gro­žy­bės, kaip su­tvar­ky­tas mies­tas, – vos at­gau­da­mas kva­pą aik­ čio­jo vy­riš­k is. – Vi­sur trin­ke­lės iš­klo­ tos, gė­ly­nai, fon­ta­nai. Ne­ga­l iu at­si­to­ kė­ti nuo pa­ma­ty­to vaiz­do. Nie­kas ne­ kė­lė dra­mų, kai kaž­ku­ria­me kie­me pa­ li­ko­me au­to­mo­bi­lį. Apsk­ri­tai, kur jį pa­ sta­ty­si – ten ge­rai. Net prie jū­ros spe­cia­ liai ma­ši­noms yra nu­ties­tas ke­lias. Vi­ sas pa­jū­ris – bliz­ga. Sū­puok­lės prie jū­ ros vai­kams – vel­tui. Ne­ga­lė­jau pa­ti­kė­ ti, kad esu Lat­vi­jo­je.“

Londonas +24 Madridas +28 Maskva +20 Minskas +21 Niujorkas +24 Oslas +21 Paryžius +24 Pekinas +27

Praha +24 Ryga +19 Roma +24 Sidnėjus +23 Talinas +18 Tel Avivas +32 Tokijas +31 Varšuva +24

Marijampolė

Vėjas

Vilnius

+21

Alytus

0–8 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

+20

+21

Vardai Auksė, Bronislova, Grigalius, Mirga, Pijus, Sirtautas.

rugsėjo 3-iąją

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

16

18

17

17

8

17

18

18

17

6

17

17

17

16

8

rytoj

trečiadienį 1907 m. gi­mė re­ž i­sie­ rius ir ak­to­rius Juo­zas Mil­ti­nis. Mi­rė 1994 m.

1939 m. Di­džio­ji Bri­ta­ni­ ja ir Pran­cū­zi­ja pa­skel­bė ka­rą Vo­kie­ti­jai. 1942 m. Fran­kas Si­nat­ ra pra­dė­jo sa­vo so­lo kar­ je­rą. 1945 m. po tre­jų me­t ų per­trau­kos bri­tai iš ja­po­ nų at­siė­mė Sin­ga­pū­rą. 1967 m. Šve­di­jos ke­liuo­ se įves­tas de­ši­nės pu­sės eis­mas. 1976 m. NA­SA erd­vė­ lai­vis „Vi­king 2“ nu­si­lei­

do Mar­se ir pra­dė­jo tir­ ti at­mos­fe­rą bei dir­vo­ že­mį. 1991 m. Es­ti­ja, Lat­vi­ja ir Lie­tu­va pa­pra­šė na­r ys­ tės JT. 1994 m. Ki­n i­ja ir Ru­si­ ja pa­skel­bė apie prie­šiš­ ku­mo tar­pu­sa­vio san­ty­ kiuo­se pa­bai­gą. 2010 m. ne­to­li Alias­kos, Aleu­t ų sa­ly­no ra­jo­ne, įvy­ko 6,5 ba­lo stip­ru­mo že­mės dre­bė­ji­mas.

Bal­ti­jos jū­ros die­nai – didžiulis ait­va­ras Bal­ti­jos jū­ros die­na uos­ta­mies­ty­je šie­ met pa­mi­nė­ta ori­ gi­na­liai – į dan­gų bu­vo iš­kel­tas 120 kv. met­rų dy­džio ait­va­ras-vė­lia­va.

Gra­žuo­lė: ši­tas gal­vi­jas – Auk­so

sau­lės ir Si­dab­ro mė­nu­lio kar­vė.

Ne­mo­ka­mas pa­ta­ri­mas Ge­riau­siai į Vents­pi­l į va­ž iuo­ti pir­mą­ jį rugp­jū­čio sa­vait­ga­lį. Tuo­met vyks­ta ne tik mies­to šven­tė, bet ir sim­bo­liais ta­pu­sių kar­vių pa­ra­das. Tie­sa, to­mis pa­čio­mis die­no­mis Klai­ pė­do­je ir­g i ne­l iūd­na: ar­ba vyks­ta Jū­ ros šven­tė, ar­ba Klai­pė­dos gim­ta­die­ nio links­my­bės.

Lat­vių na­cio­na­li­niai val­giai Per vi­s ą eg­z is­ta­v i­mo is­to­r i­ją Lat­v i­ ja bu­vo skir­tin­gų vals­ty­bių su­dė­ty­se. Tai tu­rė­jo di­džiu­lę įta­ką na­cio­na­li­nei ku­li­na­ri­jai. Lat­v iai mėgs­ta put­rą – kruo­pų ko­šę, ku­ri val­go­ma su pie­nu ar­ba su mė­sa ir tau­kais, skab­put­rę – pie­niš­ką pa­rau­gin­ tą kruo­pų sriu­bą ir ko­pūs­tie­nę – sriu­ba iš švie­žių ir rau­gin­tų dar­žo­vių (ko­pūs­ tų, bu­ro­kė­lių la­pų, rūgš­ty­nių). Dar kai­my­nai tu­ri na­cio­na­li­nį kiau­lie­ nos pa­tie­ka­lą. Kiau­lie­na ar­ba kiau­lie­ na ir jau­tie­na su­pjaus­to­ma laz­de­lė­mis, ap­ke­pi­na­ma kar­tu su rū­ky­ta mė­sa ir svo­gū­nais. Troš­ki­nant įde­da­ma agur­ kų, grie­t i­nės, prie­sko­n ių. Pa­t ie­k ia­ma su vir­to­mis bul­vė­mis.

Links­mie­ji tirš­čiai Kon­cer­te: – Klau­syk, o čia Ba­chas ar Bet­ho­ve­nas? – Ne­ži­nau. Jis į mus nu­ga­ra sto­vi. Čes­ka (397 719; kur ten mums iki venst­pi­lie­čių. Jie tu­ri bend­ro­vę „Vents­pils naf­ta“)

As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Pu­čiant ga­na stip­riam vė­jui ren­ gi­nio or­ga­ni­za­to­riai pir­ma pa­lei­do vie­ną ne­di­de­lį ait­va­rą, ku­ris iš­kė­lė ir įspū­din­gą 120 kv. m dy­džio ren­ gi­nio sim­bo­lį. „Bal­ti­jos jū­ros die­na tra­di­ciš­kai yra skir­ta at­kreip­ti dė­me­sį į eko­ lo­gi­nes Bal­ti­jos jū­ros pro­ble­mas, ta­čiau bū­ti­na žvelg­ti pla­čiau. Vi­ sos Bal­ti­jos jū­ros re­gio­no ša­lys su­ si­du­ria su ap­lin­ko­sau­gi­niais, eko­ no­mi­niais ir so­cia­li­niais iš­šū­kiais, o juos ga­li­ma įveik­ti tik dir­bant kar­tu. Bal­ti­jos jū­ros die­nos pro­ga iš­kel­da­mi mil­ži­niš­ką ait­va­rą-vė­ lia­vą no­ri­me priminti, jog bū­da­mi vie­nin­gi ir dirb­da­mi kar­tu ga­li­me efek­ty­viau rū­pin­tis sa­vo jū­ros šva­ra bei pa­ska­tin­ti mū­sų re­gio­no au­gi­ mą“, – tei­gė už­sie­nio rei­ka­lų vi­ce­ mi­nist­ras Vy­tau­tas Leš­ke­vi­čius. Tai jau ne pir­mas Klai­pė­do­je or­ ga­ni­zuo­ja­mas ren­gi­nys, skir­tas Bal­ti­jos jū­ros re­gio­no pro­ble­moms. Šių me­tų sau­sį Šiau­rės ra­ge bu­vo pri­sta­ty­tas ne­tra­di­ci­nis kel­ro­dis, ro­dan­tis at­stu­mus iki Bal­ti­jos jū­ ros re­gio­no vals­ty­bių sos­ti­nių.

Sim­bo­lis: virš pi­lia­vie­tės pa­ki­lęs vos 4 ki­log­ra­mus sve­rian­tis, ta­čiau 120 kv. met­rų dy­džio ait­va­ras plaz­dė­

jo vi­są va­lan­dą.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Tik RUGSĖJO 8 DIENĄ ir tik Jums − NATIONAL GOLF RESORT golfo klubo čempionatas! Kviečiame visus golfo žaidėjus ir juos palaikančius registruotis ir dalyvauti renginyje! Stančių km. Kretingalės sen. Klaipėdos raj. www.nationalgolf.lt

Tel. + 370 655 22222 El. p. info@nationalgolf.lt

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.