TODĖL, KAD naujienos ESU VILNIETIS Tikros sostinės
Pirmadienis, Rugsėjo 3 d., 2012 m.
Profesorius A.Bumblauskas nesistebėtų, jei baltarusiai pareikštų teises į Vytį. Nuomonės 6p.
Nr. 205 (1404)
diena.lt
Rinkos kaina nuomojami butai išgraibstomi per kelias dienas. Ekonomika 9p.
1,30 Lt
Ar Turkijos noras tapti Artimųjų Rytų regiono lydere patyrė fiasko? Pasaulis 11p.
Sprogimas pasiglemžė gyvybę
Renovacijos programa šios Vyriausybės buvo sunkiausiai ir blogiausiai vykdoma programa, todėl iš jos lėšų daryti ko nors kita tikrai nereikėtų. Prezidentė Dalia Grybauskaitė
8p.
Miestas
4p.
Per miestą – lyg su banglente Vieniems tai puikiausias būdas leis ti laisvalaikį. Kit iems – geresnė už dviratį transp orto priemonė. Kad ir kaip būtų, ilgosiom is riedlentė mis važ inėjant is jaun imas jau tam pa įprast u vaizdu Viln iaus gatvė se. Tiesa, patys riedlent in inkai pri pažįsta, kad nemažai jaunuolių nau jovės vaikosi tik dėl mados.
Miestas
Nelaimė: pirtį Subačiaus gatvėje sprogimas sugriovė beveik visiškai. Gedimino Bartuškos nuotr.
Vakar paryčiais Subačiaus gatvės gyven tojus iš lovų išvertė sprogimas, per kurį visiškai sugriuvo viešoji pirtis. Po griuvėsiais viena moteris žuvo, kitai pavyko išsigelbėti.
Rūta Grigolytė
r.grigolytė@diena.lt
Sprogimas viešojoje pirtyje Suba čiaus g. 49A nugriaudėjo sekma dienį apie 5 val. Priešgaisrinės ap saugos ir gelbėjimo departamentas pranešė, kad pastatui įgriuvus žuvo
Minios draugiškų žmonių, šypsenos ir šventinėje atmosferoje paskendęs senamiestis. Šiemet Sostinės dienos buvo labai tvarkingos: aiš kus renginių žemėlapis ir gana kultūringa – su retomis išimtimis – publika. Prospektas dūzgė kaip kasmet Vilnietis: pradžią Sostinės dienoms davė Vilniaus garbės piliečio var-
do suteikimo A.Kaušpėdui ceremonija.
Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
Penktadienį festivalis prasidėjo gražiu akcentu: Katedros aikštė
Savaitgalį eilės netrumpėjo
moteris, kūrenusi pirtį. Kūnas ras tas 7.22 val. „Pastatas mūrinis, po sprogimo įgriuvo pastato dalis. Įvykis tiria mas“, – BNS sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamen to Situacijų koordinavi mo skyriaus atstovas.
4
Sostinės dienos pavyko kaip niekad Rūta Grigolytė
5p.
je miesto garbės piliečio vardas suteiktas grupės „Antis“ lyde riui, architektui Algirdui Kaušpė dui, susirinkusieji galėjo mėgautis specialiai festivaliui latvių sukurtu vandens fontanų ir šviesų šou. Jaukiai apniukusį šeštadienio rytą Vilnius pradėjo švęsti antrąją Sostinės dienų dieną. Jau nuo pusės dešimtos daugelis meno ekspozicijų ir „Gardžių lauktuvių kelio“ lau ko virtuvėlių Gedimino prospekte buvo įsikūrę,
2
VšĮ Karoliniškių poliklinika www.karpol.lt Kviečia išsitirti
skydliaukės funkciją su 34 % nuolaida – tik už 52 lt ir atlikti šiuos laboratorinius tyrimus: skydliaukę stimuliuojančio hormono (tsH) nustatymas, laisvo tiroksino (ft4) nustatymas, laisvo trijodtironino (ft3) nustatymas, antikūnų prieš skydliaukės peroksidazę (atPo) nustatymas.
Rūpinkitės savo sveikata! Dėl tyrimo kreiptis į Registratūros 102 kab.
Pasiūlymas galioja iki 2012-09-30 Programos kaina ne poliklinikos pacientams
69 Lt
2
PirmADIENIS, rugsėjo 3, 2012
miestas
Sostinės dienos pavyko kaip niekad jų šeimininkai bend 1 ravo tarpusavyje ir laukė atsibusiančių ir į gatves išei
siančių vilniečių bei miesto svečių. Sostinės dienų tradicija tapęs aš tuntus metus rengiamas „Dūzgian tis prospektas“ buvo suskirstytas į keturias veiksmo erdves: „Menų ir muzikos gatvę“, „Gardžių lauktu vių kelią“, „Žaidimų ir sveikatos parką vaikams, tėvams, visiems“, taip pat „Knygų alėją: idėjų ir lais vės erdvę“. Menų ir muzikos gatvėje buvo įrengtos vizualiųjų menų ekspo zicijos, rodyti įvairūs dailininkų, keramikų ir tapytojų darbai, meno dirbiniai, vyko daug kultūros ren ginių ir koncertų. Scenoje prie Nacionalinio dra mos teatro pasirodė nedidelės gru pės, bardai, aktoriai ir kiti įvairūs pavieniai atlikėjai. Didesnėje pro spekto scenoje prie Vinco Kudirkos
aikštės vyko įvairių stilių muzi kos grupių koncertai, įvairių pro fesionalių kolektyvų pasirodymai, spektakliai.
Domantas Razauskas:
Didelė garbė groti prie J.Lennono. Visuomet norėjau, kad jis čia būtų vietoj Lenino. „Gardžių lauktuvių kelyje“ kiek vienas galėjo paragauti ir įsigy ti įvairiausių gardumynų. Pas kanauti ar įsigyti buvo galima medaus, vaistažolių arbatų, karvių ir ožkų sūrių, dešrų rinkių, strutie nos, žvėrienos, šakočių ir šimtala
pių, duonos sausučių, pagardų su braškėmis ir svogūnais. „Žaidimų ir sveikatos parke vai kams, tėvams, visiems“ lankytojų laukė lauko ir stalo žaidimai, spe cialios atrakcijos vaikams ir jau nimui. Parke vyko netradicinės medicinos, masažo ir kitokie svei katingumo seansai. „Knygų alėjoje: idėjų ir laisvės erdvėje“ plačią knygų įvairovę pri statė dauguma Vilniaus leidyklų, knygų su nuolaidomis galėjo įsi gyti visi norintys. Pagerbiant grupę „The Beatles“, kurios 50 metų jubiliejų šiemet mi ni visas pasaulis, Lukiškių aikštė je iškilo Johno Lennono skulptūra iš smėlio. Prie jos vaikštinėjantys vilniečiai pusiau rimtai svarstė, kad tokia skulptūra aikštėje galėtų ir likti – taip būtų baigta dešimt metį trunkanti diskusija dėl Lukiš kių aikštės likimo. D.Razauskas prie J.Lennono
Šeštadienį Sostinės dienų šeštadie nio koncertai ir kiti renginiai vilni jo per visą miesto centrą. Sceno je prie Nacionalinio dramos teatro vidurdienį pasirodė šiuolaiki nio cirko trupė „AntiGravitacija“. Spektaklis „Kelionė“ su žonglierių ir akrobatų pasirodymais pritraukė nemažą būrį smalsuolių. Dar daugiau žmonių rinkosi prie Lukiškių aikštės. 13 val. šioje sce noje koncertavo poetas ir dainų au torius Domantas Razauskas, kuris atliko dainas iš naujo albumo „Ro dyklės“. Nemaža dalis klausytojų, akivaizdu, buvo tikri D.Razaus ko gerbėjai – dainas niūniavo kar tu su atlikėju. „Didelė garbė groti prie J.Lennono. Visuomet norėjau, kad jis čia būtų vietoj Lenino“, – į Lukiškių aikštėje iškilusią smėlio skulptūrą rodė D.Razauskas. Nuo lietaus nebėgo
Įvairovė: ramiai vaikštinėdami ir besidairydami Sostinės dienų lanky
tojai vienoje gatvėje galėjo ir meno kūrinių pažiūrėti ar įsigyti, ir knygų nusipirkti, ir koncertų pasiklausyti ar kitokių pasirodymų pasižiūrėti, ir pavalgyti. Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
Gedimino prospekte šeštadienį žmonių buvo nemažai, tačiau spūsčių nesusidarė. Ramiai vaikš tinėdami ir besidairydami Sostinės dienų lankytojai vienoje gatvėje galėjo ir meno kūrinių pažiūrėti ar įsigyti, ir knygų nusipirkti, ir kon certų pasiklausyti ar kitokių pasi rodymų pasižiūrėti, ir pavalgyti. Tiesa, vaikštinėjant po rengi nius ir išalkus teko nusivilti pie tumis prospekte: pataikyta gau ti mažą porciją, brangiai ir ne itin
Triukai: spektaklis „Kelionė“ sutraukė nemažą būrį smalsuolių.
Legenda: scenoje prie Lukiškių aikštės buvo atliekami grupės „The
Beatles“ hitai. Šalia iškilo skulptūra J.Lennonui.
skaniai. Tačiau festivalio kuriamos šventinė nuotaikos tai labai nesu gadino. Prie scenos šalia Vinco Kudir kos aikštės 17 val. daug klausy tojų sutraukė Solo ansamblis. Tai – penki teatro laboratorijos „Atvi ras ratas“ aktoriai: Giedrius Kiela, Vytautas Leistrumas, Jonas Šar kus, Justas Tertelis, Sergejus Iva novas. Aktoriai atliko savos kūry bos dainas, pasižyminčias lengva ironija. Margoje klausytojų minioje netruko atsirasti šokančių ir šau kiančių „Dar!“.
Tą pačią valandą scenoje prie Na cionalinio dramos teatro tradicinę turkų muziką pristatė daugiainst rumentininkas Irfanas Bulutas. Klausytojai muzikos klausytis galėjo ir įsitaisę ant tam padėtų sėdynių. Vakarop žmones gatvėse po pa stogėmis ginė nesmarkus lietus, tačiau festivalio lankytojai skirs tytis nė neketino. Naktinėti mėgstantys vilniečiais šeštadienio vakarą traukė į Ka tedros aikštę. Ten nuo 21 val. vy ko tikro garso ir vaizdo koncertas, kuriame pasirodė Latvijoje ypač
3
PirmADIENIS, rugsėjo 3, 2012
miestas Tarptautinis akcentas Pirmąjį rudens savaitgalį su Sos tinės dienom is derėj o ir Žydų kultūros dienos. Rugsėjo 1 ir 2 d. Lietuvoje vykstančiose trad icinė se Europos žydų kultūros dienose iš arčiau pristatyta žydų kasdienio gyvenimo kultūra: tradicijos, ama tai, humoro ypatumai. Viln iuje sekmad ienį surengt i net trys įdomūs reng iniai. 11 val. vyko pažintinis pasivaikščio jimas „Netikėti Vilniaus žydų pasi vaikščiojimai“, kurį vedė lektorė Do vilė Troskovaitė. „Netikėti Vilniaus žydų pasivaikščiojimai“ prasidėjo Luk išk ių aikštėje. Čia atsiskleid žia jau primiršta šios vietos reikš mė garsiosios Vilniaus žydų teatro tradicijos raidai 1908–1936 m. Cirko teatre Lukiškių aikštėje spektaklius rodė Žydų liaudies teatras.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Einant Ged imino prospektu link Katedros aikštės, stabtelėta prie res torano „Neringa“, kur mėgo lanky tis kompozitorius Benjaminas Gor bulskis, o apie restoraną eiles kūrė žymusis Josifas Brodskis. Priešais restoraną nebeišlikusiame pastate gyveno vienas garsiausių visų lai kų Vilniaus žydų Cemachas Šaba das – visuomenės veikėjas, bend ruomenės lyderis, humanistas ir gy dytojas, vėliau tapęs populiarių lite ratūros personažų Daktaro Dolitlio ir Daktaro Aiskaudos personažu. Pasiekus Katedros aikštę, pasako ta vietos žydų legenda apie paslap ting us XVIII a. įvyk ius, o pasuk us Vilniaus universiteto link – apie jo reikšmę Viln iaus žydų bendr uo menei. Keliaujant aukštyn, Didž ią ja gatve, ne vieno namo sienos me na žydų istoriją.
Aktoriai: Solo ansamblis atliko savos kūrybos dainas, pasižyminčias
lengva ironija.
populiari grupė „Instrumenti“, lietuviai „Jazzu & Leon Somov“ bei britas elektroninės trance muzikos kūrėjas bei remiksuotojas Chicane. Koncertas sulaukė bene daugiau siai klausytojų ir jie stengėsi ne kreipti dėmesio į lietų. Sekmadienis džiugino oru
Sekmadienį, grįžus šilumai ir gan vasariškiems orams, prasidėjo pa
skutinė Sostinės dienų diena. Įvai riausių renginių gausu buvo ir tą dien. Trijose scenose Gedimino prospekte sekmadienį vyko folkro ko, roko, indie pop, acid jazz, fanko, soulo, džiazo ir įvairių kitokių gru pių pasirodymai. Koncerte nuo 16 val. scenoje prie Lukiškių aikštės buvo atlieka mi grupės „The Beatles“ hitai, ku riuos dainavo visa minia.
Vėliau vyko paž int in is pasivaikš čiojimas po buv usį Viln iaus žydų kvartalą „Gyven imas Viln iaus žy dų kvartale“, kurį vedė lektorė Jur gita Verbick ienė. Per paž int inį pa sivaikščiojimą siekta atk reipt i dė mesį į istorinio žydų kvartalo kas dienybę, jo užstatymo sav itumus ir svarbiausias vietas. Taip pat sekmadienį įvyko paskai ta „Nuo lopšio iki kapo: humoras žy dų dvasiniame ir kasdieniame gy venime“, kurią vedė lektorė Larisa Lempertienė. Per susitik imą audi torija supaž indinta su įvairiais žy dų humoro pavyzdž iais: nuo Bibli jos iki liaudies dainų, nuo relig inės teisės kaz usų iki poholokaust in io juodojo humoro, nuo senovės iki modernybės.
Pavargo: renginių priežiūra Z.Kelmickaitei „kainuoja labai daug svei
katos“.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Festivalis – rekordinis Rūta Grigolytė
r.grigolyte@diena.lt
„Dūzgiančio prospekto“ siela ir kuratorė Zita Kelmickaitė mano, kad šiemet festivalis Sostinės die nos sulaukė daugiau lankytojų nei ankstesniais metais. Tiesa, ji pripažįsta, kad renginių priežiū ra reikalauja daug jėgų.
– Kaip viskas pavyko, ar išsi pildė lūkesčiai? – „Vilniaus die na“ pasiteiravo Z.Kelmickaitės. – Labai daug žmonių. Matau lais vus žmones, daugybę jaunų žmo nių. Tas jaunumas tiesiog pulsuo ja, tai nėra senų žmonių miestas, ir matai, kad jis turi ateitį. Manau, kad tiek žmonių, kiek buvo šiemet, dar nebuvo nė vienose Sostinės dienose. Jaunystės, karščio ypač daug įnešė „Vilnius Music Week“. Tai yra gyvybė, jauni žmonės. – Nebuvo nusivylusių žmonių? – Buvo, žinoma, bambančių, pa vyzdžiui, kodėl muzika taip gar siai groja. Tačiau, matant kelias dešimt tūkstančių jaunų žmonių, kam tas bambėjimas? Tai kitoks stilius, kitoks tipas, nesupran tu, kodėl kartais žmonės burno
ja, nenori nieko pažinti. Net ne galiu reaguoti į juos normaliai, juk jie negali visko reguliuoti pa gal save, visas pasaulis neturi ap link juos suktis. Jeigu tau per gar su, atsisuk ten, kur tyliau.
Tas jaunumas tie siog pulsuoja, tai nėra senų žmonių miestas, ir matai, kad jis turi ateitį. – Kokių dar naujų pastebė jimų buvo? – Buvo matyti, kad žmonės šiemet šiek tiek mažiau finansiškai pa jėgūs. Kalbėjausi su maisto par davėjais – jie sakė, kad per Jūros šventę pirkėjai išsitraukdavo 200 litų, o čia – 20 litų. Na, bet ką pa darysi. Žmonės gali grožėtis dau gybe meno kūrinių gatvėje, jiems viskas atnešta. Labai prašome visų prekybi ninkų, kad viskas būtų estetiška ir tvarkinga. Ir pavyksta, bet tai kai nuoja labai daug sveikatos. Šiemet pajutau, kad reikės pagalvoti, ar verta įdėti tiek savo darbo.
4
PirmADIENIS, rugsėjo 3, 2012
miestas Neryje – irkluotojų šventė Kaip ir kiekvienų me tų pirmąjį rugsėjo šeš tadienį, Neries upe vy ko masinė irkluotojų plaukimo šventė. 10 ki lometrų ilgio trasa, pra sidėjusi ties 2-uoju Va lakampių paplūdimiu, tesėsi iki pat Žvėryno pėsčiųjų tilto. Šiųmetė je Vilniaus regatoje da lyvavo 318 irkluotojų. Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
Sprogimas pasiglemžė gyvybę Dalis pirties buvo šil 1 doma dujomis. Mano ma, kad kūrikė ėjo išjungti pirties
šildymo. Tuomet ir nugriaudėjo sprogimas, kuris pasiglemžė mo ters gyvybę. Pastate tuo metu buvo ir pirties sargė, tačiau kitoje patal
poje buvusiai moteriai po sprogi mo pavyko išeiti į lauką. Netoli pirties gyvenantys žmo nės „Vilniaus dienai“ vakar pa sakojo, kad sprogimas buvo la bai garsus. „Laimė, pirtyje nebuvo daug žmonių, jeigu tai būtų įvykę
dieną, kiek daug aukų būtų buvę“, – sakė pirties kaimynystėje gyve nanti moteris. Sprogimo padarinius sekma dienį tvarkė ir griuvenas iš įvykio vietos vežė įmonės „Grinda“ dar bininkai.
Vieniems tai pui kiausias būdas pra leisti laisvalaikį. Ki tiems – geresnė už dviratį transpor to priemonė. Kad ir kaip būtų, ilgosio mis riedlentėmis važinėjantis jau nimas jau tampa įprastu vaizdu Vil niaus gatvėse.
Sunkumai: Agnės teigimu, atrasti
nelabai patogu dėl didelio eismo ir
Tvarkė: vakar sprogimo padarinius šalino „Grindos“ darbininkai.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Per miestą – lyg
Nugriuvo dalis sienos
Indrė Pepcevičiūtė
Tą pačią dieną apie 13 val. Islandijos gatvėje nugriuvo dalis pastato sienos. Su trenksmu krito prie stogo esančio lietvamzdž io dalis ir kartu nugriovė nemažą gabalą sienos po vamzdž iu. Gatvėje iš karto pasklido dulk ių de besis.
Sukūrė banglentininkai
Laimė, tai įvyko tuomet, kai gatvėje ne buvo praeivių. Jeigu tai būtų įvykę va karą, kai toje vietoje prie baro būriuo jasi daugybė rūkalių, aukų nebūtų bu vę išvengta. Šalia stovintys automobi liai buvo tik išpurvinti – įlenkimų nuo kritusio tinko nebuvo matyti.
Ilgosios riedlentės (angl. – long board) atsirado apie 1959 m. Ha vajuose. Sakoma, kad ilgesnį riedlentės variantą išrado bang lentininkai. Jie ilgai laukdami bangų ieškojo alternatyvos sau sumoje, daikto, kuriuo važiuo dami galėtų jaustis panašiai kaip vandenyje. „Pirmieji tokie bandymai buvo vadinami sidewalksurfing. Pir mos ilgosios riedlentės buvo tie siog paprastos lentos, o prie jų pritaisytos riedučių ašys su ra tukais. Važiuodavo zigzagu, tarsi čiuoždami banglente, mėginda vo ranka paliesti žemę, kaip lie čia bangą“, – kaip atsirado ilgo sios riedlentės, pasakojo jau porą metų pati važinėjanti Agnė Bu chaveckaitė. Ratukai tais laikais buvo tik metaliniai. Jokio sukibimo su as faltu, nepatogu, todėl ši naujie na ilgai negyvavo. Praėjus ke letui metų ji dingo. Vėliau, apie 1970 m., buvo atrasti poliureta niniai ratukai. Pašnekovės teigi mu, prasidėjo masinė ilgųjų ried lenčių gamyba.
je jau yra ilgųjų riedlenčių kultūra – diskutuotinas klausimas ir vie no atsakymo į jį nepavyko ras ti. Tačiau, matyt, galima sakyti, kad maža bendruomenė yra. „Ir ji auga. Tik laiko klausimas, kaip greit ji išaugs“, – sakė parduo tuvės „Crankskateshop“ atsto vas Karolis. Kalbėdama apie greit popu liarėjantį važ inėj imąs i ilgąja riedlente Agnė neslėpė įsitikini mo, kad daugelis tų naujųjų pra dedančiųjų lentas įsigyja pagauti mados šauksmo. „Tai atėjo su hipsterių karta ir, manau, daugeliui tai yra toks mados reikalas“, – sakė mergi na. Ji pridūrė, kad tie, kurie pra dėjo važinėti prieš dvejus metus, važinėja iki šiol. Feisbuke jie tu ri savo puslapį, kuriame planuo jami susitikimai, pasivažinėjimai. „Tik dabar visi labai išsibarstę. Nežinau, galbūt užsiėmę ir va žinėja kiekvienas sau. Nebesusi tinkame grupėmis kaip anksčiau. Ir pati galiu pasakyti, kad laiko tikrai trūksta. Su lenta turiu lai ko nuvažiuoti į darbą ir parva žiuoti, nes labai daug veiklos“, – pasakojo ilgąją riedlentę kaip transporto priemonę naudojanti A.Buchaveckaitė.
Vis daugiau norinčių
Renkasi naktimis
i.pepceviciute@diena.lt
Maždaug prieš trejus ketverius metus ilgosios riedlentės atkelia vo į mūsų šalį. Tiesa, iš pat pra džių jomis važinėjo vos vienas kitas asmuo. Dabar tokių yra ne mažai ir kasdien atsiranda nau jų. Ar galima teigti, kad Lietuvo
Pasak pašnekovės, sunku atrasti vietų, kur galėtum važinėti. Mer gina su draugais kartais vyksta į Ignaliną. Ten yra trasos, kuriose vasarą treniruojasi slidininkai. „Rodos, trasa yra 11 km ilgio, labai smagi: kalnai, nuokalnės ir
5
PirmADIENIS, rugsėjo 3, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
Neryje – irkluotojų šventė
Eilės prie kioskų netirpsta Šeštadienį ir sekmadienį Vilniuje prie kioskų, platinančių naujuosius elektroninius viešojo transporto bi lietus, vėl nusidriekė eilės.
Pakeisti ir papildyti naująją vilnie čio kortelę kartais užtrunka dau giau nei penkias minutes, keliolikos žmonių eilių atsirado prie daugu mos „Lietuvos spaudos“ kioskų sostinėje. Savivaldybė šeštadienio po pietę pranešė, kad dieną veikė per 130 kioskų, parduodančių vilnie čio korteles.Savivaldybės praneši me buvo nurodoma, kad, atsižvel giant į didelius bilietus perkančių keleivių srautus, pirmomis rugsė jo dienomis dalis kioskų dirba iki 23–24 val. Apie 80 kioskų dirbo ir sekma dienį. Iki sekmadienio 15 val. kor teles buvo pasipildę daugiau kaip 92 tūkst. sostinės keleivių. „Vilniaus diena“ jau rašė, kad pasipildyti naująją kortelę su manę vilniečiai penktadienį atsi mušė į techninių problemų sieną. Visame mieste esančiuose spau dos kioskuose vėl užstrigus bi
vietų, kur būtų smagu važinėtis, ne taip lengva, o spirtis miesto gatvėmis nelygių takų. Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
su banglente pan.“, – apibūdino Agnė. Nuva žiuoja jie ir į Druskininkus. Ten aplink ežerus iškloti nauji take liai. Ji atskleidė nusižiūrėjusi ge rą kelią Dubingių link, kurį vieną dieną ketina išbandyti.
Palygindama ried lentę su ilgąja ried lente visad sakau: pirmoji yra širšė, kuri nori visur įlįsti, o ant roji – kamanė, kuria gali ramiai keliauti. Vilniuje vieta, kur ramiausia va žinėti, nes nėra eismo, nedaug žmonių, pašnekovų teigimu, yra Vingio parkas. Idealiausia vieta pradedantiesiems, Karolio many mu, yra Katedros aikštė. O norin tys patirti tikrą laisvės pojūtį, adre naliną ir nebijantys greičio renkasi naktimis, kai ištuštėja gatvės. Pa sirenka maršrutą ir juo važiuoja. Agnė prisipažino prie jų neprisi jungianti, nes turi greičio baimę. O Karolis papasakojo, kokiu maršru tu leidžiasi, kai miestas užmiega. „Renkamės Katedros aikštėje, važiuojame link Onos bažnyčios, pakylame prie barbakano į viršų, prie „Tamstos“, tada leidžiamės Rotušės link. Važiuojame per visą Vokiečių gatvę, Vilniaus ir žemyn Gedimino prospektu iki Katedros aikštės“, – sakė vaikinas. Karolis ilgąja riedlente važinė ti pradėjo praėjusiais metais, bet,
kaip pats teigė, iškart įšoko į kitą lygį, nes jau trylika metų čiuožia snieglente. Reikalingos apsaugos
Važinėti centre nepatogu dėl di delio eismo, be to, A.Buchavec kaitės teigimu, kad galėtum va žinėti miesto gatvėmis, turi būti pritaikyta lenta. Ratai turi būti di deli, minkšti, kad ne taip jaustų si kiekvienas akmenukas, atšoku si plytelė ir pan. Čia, kaip ir daugelyje kitų spor to šakų, taip pat patariama turė ti apsaugas. Daugelis dieną Vil niaus gatvėmis besivažinėjančių jaunuolių jų nedėvi. „Pas mus apskritai nėra visos tos saugumo kultūros. Šalmas atrodo kaip ne reikalingas, net gėdingas dalykas. Nors visame pasaulyje šalmas yra pirmas daiktas, kurį turi pasiim ti išeidamas iš namų su lenta“, – stebėjosi pašnekovė. Ilgoji riedlentė yra gerokai sta bilesnė ir greitesnė už riedlentę. Pasirodo, tarp vienų ir kitų at stovų vyrauja savotiška konku renc ija, prieš tar ing i jausm ai, kaip ir tarp snieglentininkų ir slidininkų. „Palygindama ried lentę su ilgąja riedlente visad sa kau: pirmoji yra širšė, kuri nori visur įlįsti, o antroji – kamanė, kuria gali ramiai, komfortiškai sau keliauti“, – šypsodamasi kalbėjo Agnė. Tiesa, ilgosios riedlentės skir tos ir ilgoms distancijoms. Mer ginos teigimu, yra net tokių en tuziastų, kurie šiomis lentomis išsiruošia keliauti po pasaulį.
Trikdžiai: garsiai reklamuota naujoji viešojo transporto bilietų siste
ma niekaip neįsivažiuoja.
lietų pildymo sistemai, miesto gyventojai užplūdo SĮ „Susisie kimo paslaugos“ kioską V.Kudir kos aikštėje. Eilėje, nusidrieku sioje net keliasdešimt metrų, kai kurie vilniečiai laukė daugiau nei valandą.
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
„Perėjome daugiau nei dešimt kioskų. Nė viename iš jų nebu vo nei kortelių, nei galimybių pa pildyti. Stovime čia jau valandą, ir atrodo, kad dar pusantros teks pa laukti“, – piktinosi vilniečiai. VD, BNS inf.
6
PirmADIENIS, rugsėjo 3, 2012
nuomonės
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Vytį gali susigrąžinti baltarusiai?
L Tautos litai – graužikams
ietuvoje vykstant diskusijoms dėl platesnio istorinės vėliavos su Vyčiu naudojimo, Vilniaus universiteto is torijos profesorius Alfredas Bumb lauskas teigia, kad Vytį kaip savo simbolį ga li susigrąžinti ir Baltarusija, kurios režimas ima labiau gręžtis į Lietuvos Didžiosios Ku nigaikštystės (LDK) paveldą. „Be abejo“, – taip istorikas atsakė į BNS klausimą, ar Baltarusijos herbu netolimoje ateityje vėl gali tapti Vytis. „Yra baltarusių, kurie mano, kad Lietuva il gai nedėkingai elgėsi jų atžvilgiu. Jiems, net Lietuvos draugams, kai kurie mūsų autoriai, akademikai yra už borto. Jie mano, kad lie tuviai prieš baltarusius pasiuntė akademi kus, kad suniekintų Baltarusiją, nes baltaru sių vaidmuo LDK buvo daug rimtesnis, negu lietuviai paišo“, – kalbėjo istorikas.
Saulius Pocius
J
ei biurokratas jums sako, kad vals tybė netur i pinigų, žinok ite: jis me luoj a. Supr ant am a, kancel iar ijų grauž ikai negal i pas ak yt i tiesos, nes tai nenaudinga jų kastai, kurios vėžio pag raužta moralė skleidž ia tok ią puvė sių smarvę, kok ia nedvokė net išgama Ža nas Bat istas Grenujis iš P.Süskindo roma no „Kvepalai“. Pin igų valstybėje yra. Ir net per daug. Bė da – ne pin igų sumos, o jų paskirst ymo anachronizmai. Tai byloja ir pastarąją sa vaitę ošęs skandalas dėl renovacijos mili jonų, už kuriuos, kaip nušvito biurokratijos gyvių smegenyse, reikia pirkti sraigtaspar nius. Gal ima net pamanyt i, kad valst ybę valdo ne sėbrų „chebrytė“, o anarchistų va das Nestoras Machno, pagarsėjęs polinkiu šaudyti ant sienos nutūpusias muses.
Gal tauta kaip nors gali apsieiti be visų tų perteklinių etatų, kurių ministerijose priviso kaip utėlių. Mes tur ime šventų poreik ių, kuriems tų li tų visada pakako ir pakaks. Pavyzdžiui, val dininkų algoms ir priedams. Visa tai moka ma tvark ingai ir laiku. Ne taip, kaip priva čiajame sektoriuje, – kai uždirbama. O ir tų valdininkijos gaujų valstybės institucijose ryšk iai per daug. Vien ministerijose tarps ta net 54 min istrų patarėjai ir padėjėjai. Šiame biurokrat ijos veislyne susisluoks niavo dar ir sava hierarchija: yra paprast i patarėjai, o brang iau mokami – vyriausie ji. Žodž iu, lygesni tarp lyg ių. Tarp šių etati nių „laisvo oro direktor ių“ yra įvair iaspal vių asmenų ir net asmenybių. Kyla tik klau simas, ką jie visi ten veik ia? Pav yzdž iui, ką vidaus reikalų ministrui gali patarti bu vęs stambiaplokščių namų detalių gamyk los cecho viršininkas? Yra, suprantama, ir įsidėmėt inų išimčių. Klerkų, negal inč ių atsiplėšti nuo darbo. Pav yzdž iui, susisiek imo min istro patarė jas Martynas Čerkauskas darbuojasi ir per savo vestuves. Net atostogaudamas Grai kijoje min ister ijos paž iba neiškenčia ne spindul iavęs įžvalg iais nurodymais smul kiesiems pavaldiniams. Pavydėtinas uolu mas, vertas garbės lentos ir dar vienos taip geidž iamos premijos „į rankas“. Tik gal tauta kaip nors gali apsieiti be visų tų orių nurodymų? Ir tų perteklinių etatų, kur ių minister ijose priviso kaip utėlių.
Pokyčiai: Vytis kaip Baltarusijos nacionalinis herbas buvo panaikintas 1995 m., tačiau
Alfredas Bumblauskas:
pastaruoju metu baltarusiai esą kitaip žvelgia į LDK istoriją.
Įsivaizduokite, jei kada nors Baltarusijos Rada su sitelkia ir paskelbia, kad ji ne Baltarusija, o Litva. Ir ką Lietuva darytų?
Pasak A.Bumblausko, verta pripažinti, kad baltarusių vaidmuo Lietuvoje įvertintas ne pakankamai, – istoriko žodžiais, lietuviai į LDK istoriją žiūri viena akim, o ne dviem, ir užmiršta, pavyzdžiui, kad pusė Vilniaus bu vo baltarusiškas. Kita vertus, A.Bumblausko teigimu, Balta rusija perlenkia lazdą visiškai į kitą pusę, kai Lietuvos istoriją vadina tik Žemaitijos istori ja. „Įsivaizduokite, jei kada nors Baltarusijos Rada susitelkia ir paskelbia, kad ji ne Baltaru sija, o Litva. Ir ką Lietuva darytų? Ir ką darytų tie, kurie rėkia prieš LDK Vytį? Įsivaizduoki
te, baltarusiai pasivadina Litva ir sako: o jūs esate pavogę mūsų pavadinimą“, – svarstė A.Bumblauskas. „Daug kas piktinasi, kam reikia istorinės vėliavos – juk raudona. Kita vertus, kaip ki taip pademonstruosi ryšį su LDK? Jeigu pik tinamės, tai piktinkimės ir LDK, ar taip?“ – kalbėjo mokslininkas. Vytis kaip Baltarusijos nacionalinis herbas buvo panaikintas po tarptautinių standartų neatitikusio 1995 m. referendumo, kurį inici javo į valdžią atėjęs Aliaksandras Lukašenka. Tačiau pastaruoju metu, pasak A.Bumblausko, A.Lukašenkos režimas keičia požiūrį į LDK. „Sakyčiau, kad keturi iš penkių istorikų yra įsitikinę baltarusišku LDK pobūdžiu. Ilgai atrodė, kad A.Lukašenka tai pristabdo. Bet dabar ši koncepcija jau yra ir oficioziniuose Baltarusijos laikraščiuose. Tendencijos to kios. A.Lukašenka juk viską gali, kai jam rei kės, jis gali apsiginkluoti šia koncepcija“, – A.Bumblauskas.
Kęstučio Vanago (BFL) nuotr.
XIV a. lietuvių kunigaikščio Algirdo valdy mo metais LDK išsiplėtus iki Juodosios jūros, Lietuva tapo dvilypė – apėmė etnines pagoniš kas lietuvių žemes ir gausesnes gyventojų sta čiatikiškas senrusių žemes. Jose pamažu susi formavo atskira nuo Maskvos rusų LDK slavų rusėnų tauta, iš kurios vėliau atsirado šiuolai kinės baltarusių ir ukrainiečių tautos. Be to, lie tuviai užimtose žemėse rado raštiją, kurios pa tys dar neturėjo, ir LDK rašto kalba tapo rusėnų – baltarusių ir ukrainiečių protėvių – kalba. Šiuo metu istorinę vėliavą privalu iškel ti virš Lietuvos valdovų rūmų Vilniuje, Tra kų pilyje ir Karo muziejaus skverelyje Kaune. Grupė Seimo narių siūlo vėliavą kelti Kara liaus Mindaugo karūnavimo dieną liepos 6-ąją ir Žalgirio mūšio dieną liepos 15-ąją. Istorinės vėliavos su Vyčiu prototipas – per 1410 m. Žalgirio mūšį Lietuvos Didžio sios Kunigaikštystės kariuomenės naudotos vėliavos. VD, BNS inf.
Finansinę drausmę bando įvesti įstatymu
L
ietuvos finansų ministerija parengė konstitucinį įstatymą, kuriame nu matant subalansuoto biudžeto tai syklę būtų įvykdytas ES fiskaliniame pakte prisiimtas įsipareigojimas. Ministerijos nuomone, šiemet kovą ES va dovų pasirašytą ir birželį Lietuvos Seimo ra tifikuotą sutartį būtų galima įgyvendinti pri ėmus Ūkio stabilumo ir augimo taisyklių konstitucinį įstatymą. ES fiskalinis paktas
buvo sukurtas reaguojant į skolų krizę eu ro zonoje. Jį pasirašiusios 25 valstybės sutiko įsipareigoti siekti, kad biudžeto struktūrinis deficitas neviršytų 0,5 proc. bendrojo vidaus produkto, jei nėra nepaprastųjų aplinkybių. Sutartis, prie kurios neprisijungė britai ir čekai, taip pat numato sankcijas taisyklių ne silaikančioms šalims. Pagal Finansų ministerijos siūlymą įsiparei gojimams užtikrinti būtų steigiama Biudže-
t o politikos kontrolės institucija. Pagal pro jektą jos vadovą penkeriems metams, bet ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės, skir tų Seimas Respublikos prezidento teikimu. Fiskalinis paktas įsigalios, jei jį ratifikuos 12 euro zonos šalių. Lietuvos valdžios atstovai ratifik uodami sutartį teigė, jog įsipareigojimų prisiėmimas pasiųstų žinią tarptautinėms rin koms, kad taupymo politika bus tęsiama. VD, BNS inf.
Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone. karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt „Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Diena Media News“ L.e.p. vyriausiasis redaktorius Alvydas Staniulis
„Vilniaus dienos“ VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386 „VILNIAUS DIENOS“ VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJAI: Stasys Gudavičius – 219 1371 Ignas Jačauskas – 219 1372 MIESTAS: Rūta Grigolytė – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391
LIETUVA: Justinas Argustas – 219 1381 EKONOMIKA: Jolita Mažeikienė (redaktorė) – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387 SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Mantas Stankevičius – 219 1383
Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 5500.
767
ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Margarita Vorobjovaitė – 219 1384
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3655, 261 3659, 261 3654, 261 3000, 261 9655, 279 1370 faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS: 261 3653 PRENUMERATOS SKYRIUS: 261 1688 PLATINIMO TARNYBA: 261 1688
7
pirmADIENIS, RUGSĖJO 3, 2012
LIETUVA Lietuvos žmonių partijos nariai susirinko į pirmąjį sąskrydį, kuriame tvyro jo gera nuotaika, vyko daug sporto rungčių, su daly viais bendravo „Žalgirio“ klubo krepšininkai.
Ryžtas: naujos politinės partijos nariai pasirengę teigiamiems pokyčiams šalyje.
Artūro Morozovo nuotr.
Lietuvos žmonių partija ragina keistis Romas Naujalis Himnas ir vėliava
„Taip sutapo, kad sąskrydis vyko Rugsėjo 1-ąją. Mūsų partija tarsi pirmokai pradeda pirmuosius sa vo metus“, – Lietuvos žmonių par tijos sąskrydžio atidarymą pradėjo vienas naujos politinės jėgos lyde rių, krepšinio klubo „Žalgiris“ sa vininkas Vladimiras Romanovas. Iškilmingai pakėlus Lietuvos žmonių partijos vėliavą ir sugiedo jus valstybinį himną partijos pirmi ninkė Joana Šimanauskienė kalbė jo apie partijos laukiančius iššūkius. „Galima ir reikia valdyti valstybę ge riau, – įsitikinusi J.Šimanauskienė. – Nors finansinė situacija pasaulyje ir Lietuvoje labai sudėtinga.“ Tikslas – atstovauti žmonėms
„Tik mūsų visų susitelkimas, vals tybinis požiūris ir aiškus esmės su vokimas gali padėti atstovauti žmo nių poreikiams, mūsų nuostatoms ir protėvių įskiepytoms vertybėms“, – teigė Lietuvos žmonių partijos
pirmininkė. „Vadovausimės tuo pa čiu šūkiu kaip ir krepšininkai: „Mes – už Lietuvą“, – sąskrydžio daly viams sakė J.Šimanauskienė. V.Romanovas priminė valstybės istorijos ir simbolių reikšmę ša lies gyvybingumui. „Dievas mato mus pagal mūsų simbolį. Išnyksta simboliai – nėra ir mūsų, – kalbėjo V.Romanovas. – Lietuvos simbo lis – Gedimino stulpai. Mūsų vals tybės gali nebelikti, jei nesusigrą žinsime šio protėvių simbolio.“ Prisistatė regionai
Partijos nariai į erdvią, įspūdingų gamtovaizdžių apsuptą sodybą „Guosta“, esančią prie to paties pavadinimo ežero, rinkosi nuo penktadienio. Pirmąjį vakarą buvo surengta pažintinė vakaronė. Dalyviai prisi statė dainomis, eilėmis, kūrybingai apibūdino savo regionus. Per kulinarijos paveldo prista tymą vaišingumu garsėjantys dzūkai liko ištikimi tradicijai nuste binti gardumynų gausa: jie atvežė
didžiulį kepalą Alytaus kepyklos duonos, dzūkiškų bandų, sumuš tinių su baravykų užtepu. „Alytus garsėja šimtalapiais, tad ant stalo padėjome ir šio gardėsio. Surinkome ir dzūkiškos girios ra sos – ją padovanojome Vladimi rui“, – šypsojosi Alytaus skyriaus lyderis Algimantas Paukštaitis. Valdžios kiaulysčių dorojimas
Vilniečiai atgabeno keptą paršelį. „Nuo seno Lietuvos Didžiojoje Ku nigaikštystėje svarbus žvėris buvo šernas, kuriuos medžiojo didikai. Kita šio paršelio simbolika – valdžios prikrėstos kiaulystės. Jas mes ir sudorosime šiame sąskrydyje“, – aiškino Vytautas Lazinka. V.Romanovas šį paršelį supjaustė gabalėliais ir išdalijo dalyviams, tuo parodydamas, kad nauja po litinė jėga gali susidoroti su anks tesnės valdžios paliktomis kiau lystėmis. Daug kas gyrė raseiniškės Ritos Kačiušienės gamintą sūrį, raga vo V.Romanovo žmonos Svetlanos raugintų agurkų. Vakaronėje partijos narius nuste bino V.Romanovo ir J.Šimanaus kienės vokalinis duetas. Jie sudaina vo R.Paulo dainą „Paskutinis lapas“ ir J.Frenkelio „Gervės“. Gausių plo jimų sulaukė ir partijos pirmininkės solinis pasirodymas, kai ji, paragin ta dalyvių, atliko ir daugiau dainų.
Joana Šimanauskienė:
Vadovausimės tuo pačiu šūkiu kaip ir krepšininkai: „Mes – už Lietuvą.“ Sportinė dvasia
Vėliava: partijos vėliavą sąskrydyje pakėlė partijos pirmininkė J.Šima
nauskienė ir „Žalgirio“ savininkas V.Romanovas.
Šeštadienį, antrąją dieną, karaliavo sportinis azartas. Iš sąskrydžio da lyvių buvo suburtos kelios regionų futbolo, krepšinio komandos, vy ko virvės traukimo varžybos, smi ginio turnyras. Futbolo aikštelėje stipriausi buvo Kauno komanda. Ji finale 4:1 nu galėjo vilniečius. Kauniečių komandą sudarė krep šinio klubo „Žalgiris“ administra cijos darbuotojai. Dešimt įvarčių įmušęs klubo „Žalgiris“ Klientų aptarnavimo skyriaus direktorius Mindaugas Kvedaras sakė, kad pergalę lėmė
Azartas: per sąskrydį partijos nariai aktyviai dalyvavo įvairiose rungtyse.
Bendravimas: su sąskrydžio dalyviais atvyko pabendrauti „Žalgirio“
krepšininkai.
komandinis žaidimas. „Gerai gynėmės, turėjome puikų vartininką, tad man liko tik mušti įvarčius“, – šypsojosi jis. Kauniečiai nenugalimi buvo ir krepšinio turnyro finale – įveikė biržiečius. Krepšininkai tapo komentatoriais
Krepšinio turnyre teisėjavo profe sionalai – Kauno „Žalgirio“ krep šininkai. Rungtynes komentavo broliai Lavrinovičiai. „Teisėjau, nepamiršk, kad švil puku reikia dar ir švilpti“, – juo kavo kreipdamasis į Tadą Klimavi čių Darjušas Lavrinovičius. Jis rungtynes komentavo pirmą kartą. „Įsitikinau, koks tai rimtas ir nelengvas darbas – reikia grei tai mąstyti, sekti rungtynių eigą, apibūdinti situaciją, pažino ti žaidėjus“, – dalijosi įspūdžiais žalgirietis. Mantas Kalnietis atkreipė dėmesį, kad sąskrydyje vyravo itin gera nuotaika. „Visi šauniai leid žia savaitgalį, o mes, krepšininkai, darome tai, ko anksčiau nedarė me: teisėjaujame, komentuoja me. Vėliau bus proga vienas kitą per dantį patraukti. Taip pat ma
ne, pirmą kartą teisėjaujantį“, – šypsojosi jis. Apie sveiką visuomenę
Paulius Jankūnas akcentavo, kad jam Lietuvos žmonių partija priim tina pirmiausia dėl savo dėmesio sportui. „Tai labai svarbi sritis, nes sveika ir sportiška visuomenė ga li labai daug pasiekti“, – įsitikinęs žalgirietis. „Džiaugiuosi, kad mūsų idė jas paremia žalgiriečiai, jie – mūsų partijos ir šalies istorijos Atlan tai“, – sakė V.Romanovas. Ger iaus i krepš in io turny ro žaidėjai apdovanoti „Žalgirio“ klubo marškinėliais su krepši ninkų autografais. Įvairiais prizais buvo nudžiuginti ir kiti sporto var žybų dalyviai. Šeštadienio vakarą vainikavo sąskrydžio dalyvių susibūrimas prie didelio laužo ir įspūdingas ug nies bei fejerverkų šou. Koncertavo grupė „Studija“. Sekmadienį prieš pietus buvo nu leista sąskrydžio vėliava ir palinkėta sėkmės šios partijos nariams artė jančiuose Seimo rinkimuose. Politinė reklama bus apmokėta iš Lietuvos žmonių partijos rinkimų sąskaitos. Užs. 6123214
8
pirmADIENIS, rugsėjo 3, 2012
lietuva
Mokslo dieną – kritika Vyriausybei
Širvintose Rugsėjo 1-osios šventėje dalyvavusi Prezidentė Dalia Grybauskaitė paragino moksleivius nepamiršti savo kilmės ir skolos Lietuvai, net jei ateityje jie nuspręs išvykti iš šalies. Šalies vadovė aptarė ir valstybės aktualijas. Šventės nepastumdysi
Šalies vadovė taip pat skeptiškai įvert in o šventės perk ėlimą kai kuriose mokyklose į pirmadienį ir sakė, kad Rugsėjo 1-oji neturėtų būti stumdoma. „Net jeigu išva žiuosite, nepamirškite iš kur ki lote, kas jus išmokė, kas suteikė žinių ir davė gyvybę. Tegu išlieka mūsų brangi Lietuva jums svar biausia kelrodė žvaigždė visam gyvenimui, kad ir ką darytumėte, prisiminkite, iš kur kilote, kam dirbote ir kam esate skolingi. Tai gi gaukite ir atiduokite“, – kreip damasi į moksleivius sakė D.Gry bauskaitė. Ji taip pat pabrėžė, kad „Rugsė jo 1-osios nei pakeisi, nei atšauksi, nei pastumdysi“. Vėliau žurnalistams Prezidentė sakė nepritarianti, kad šventė būtų kilnojama, ir svarstė, kad taip galbūt kai kur nuspręsta dėl miesto šventės. „Rugsėjo 1-oji man labai svarbi, ir, tikiuosi, mums visiems labai svarbi diena, tai pirmo ji mokslo diena, pradedame tą di delį žygį į žinių pasaulį, kuris mus
formuoja. Kaip ir Naujųjų metų ar Kalėdų, nemanau, kad galima pa skelbti kitą Rugsėjo 1-osios datą“, – kalbėjo Prezidentė. „Čia priklauso, aišku, nuo tradi cijų, apsisprendimo ar gal kokioms nors šventėms šį kartą sutrukdė Rugsėjo 1-oji kuriam nors mies tui, bet Rugsėjo 1-oji yra Rugsėjo 1-oji“, – sakė D.Grybauskaitė.
Norėčiau patvirtinti, kad sraigtasparnių tikrai reikia, bet jiems reikėjo rasti kitų šaltinių.
Kritika renovacijos programai
Kalbėdama su žurnalistais Prezi dentė D.Grybauskaitė sukritika vo Vyriausybės sprendimą pirkti sraigtasparnius iš namų renovacijai nepanaudotų ES lėšų ir sakė, kad reikėjo ieškoti kitų šaltinių. „Norė čiau patvirtinti, kad sraigtasparnių
tikrai reikia, bet jiems reikėjo ras ti kitų šaltinių, ir tokio sprendimo priimti nebuvo galima“, – sakė ša lies vadovė. Vyriausybės vykdomą pastatų renovavimo programą šalies vadovė pavadino sunkiausiai ir blogiausiai vykdoma programa. „Renovacijos programa šios Vyriausybės buvo sunkiausiai ir blogiausiai vykdoma programa, todėl iš jos lėšų daryti ko nors kita tikrai nereikėtų“, – kalbė jo D.Grybauskaitė. Premjeras Andrius Kubilius prieš kelias dienas pareiškė, kad, nors kai kurie politikai žeria kritiką, Vyriau sybė neketina atsisakyti planų už laiku nepanaudotas būsto renova cijai skirtas ES paramos lėšas įsigyti tris gelbėjimo sraigtasparnius. Pa sak jo, laiku nepanaudojus ES para mos, Lietuvai tektų ją grąžinti. „Nereikia meluoti“
Komentuodama iš Lietuvos į Bal tarusiją įskridusių švedų akty vistų „pliušinių meškiukų akciją“, D.Grybauskaitė pareiškė, kad ne reikia meluoti. „Nereikia meluoti,
Vizitas: Rugsėjo 1-ąją Prezidentė D.Grybauskaitė sveikino Širvintų
moksleivius.
nereikės nusišnekėti ir išsisukinė ti“, – žurnalistams Širvintose sakė Prezidentė paklausta apie Lietuvos institucijų reakciją ir Baltarusijos prezidento grasinimus. Kam adre suotos šios pastabos, šalies vadovė nedetalizavo. D.Grybauskaitė taip pat teigė, kad atlikus tyrimą dėl
Džojos Gundos Barysaitės nuotr.
Lietuvos sienos kirtimo „infor macija bus pateikta Lietuvos vi suomenei ir Švedijos teisėsaugai“. BNS paklausta, ar Lietuva turi su teikti teisinę pagalbą Baltarusijai, Prezidentė atsakė: „Aš pasakiau dėl sienos kirtimo.“ VD, BNS inf.
9
pirmADIENIS, rugsėjo 3, 2012
ekonomika Nedarbas – vienas didžiausių
Kainos kito nesmarkiai
€
Šių metų liepos duomenimis, Lietuva pa gal didžiausio nedarbo lygį užima septintą vietą ES – jis siekė 13 proc. Didesnis nedar bas buvo registruotas tik krizių krečiamo se ES šalyse: Ispanijoje (25,1 proc.), Grai kijoje (gegužę – 23,1 proc.), Latvijoje (bir želį – 15,9 proc.), Portugalijoje (15,7 proc.), Airijoje (14,9 proc.) ir Slovakijoje (14 proc.). Tačiau Lietuvoje toliau fiksuojamas vienas didžiausių nedarbo mažėjimų per metus.
Rekordines aukštumas pasiekusios de galų kainos praėjusią savaitę kito nesmar kiai. Bendrovės „Lukoil“ ir „Statoil“ popu liariausio 95 markės benzino kainą padi dino 2 centais – atitinkamai iki 5,15 lito ir 5,16 lito už litrą. „Orlen“ degalinėse benzi no kaina per savaitę nesikeitė ir liko 5,13 lito. Dyzelino kaina degalinėse per savaitę išliko stabili: „Lukoil“ ir „Orlen“ litrą par davė po 4,79 lito, o „Statoil“ – po 4,8 lito.
Baltarusijos rublis 10000 3,2820 DB svaras sterlingų 1 4,3573 JAV doleris 1 2,7601 Kanados doleris 1 2,7824 Latvijos latas 1 4,9594 Lenkijos zlotas 10 8,2247 Norvegijos krona 10 4,7444 Rusijos rublis 100 8,4818 Šveicarijos frankas 1 2,8753
Butų nuomos pa klausa kiekvienais metais itin suak tyvėja vasarą, kai į didžiuosius šalies miestus planuoja atvykti ir apsigy venti studentai iš kitų šalies vietovių. Tačiau šiemet rin ka stebina naujomis tendencijomis.
Karolis Urbonas Tyr imų inst ituto „Social Dynam ics Internat ional“ part ner is
Skuba: šiais metais, kitaip nei ankstesniais, studentai aktyviai būsto Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.
Nuoma piką pasieks rudenį Pastarųjų kelerių metų statistika rodo, kad ankstesniais metais bu tų nuomos pasiūla išaugdavo ant roje vasaros pusėje arba paskutinį vasaros mėnesį, kai studentai jau sužinodavo stojamųjų egzaminų rezultatus ir būdavo tikri, kuriame mieste gyvens nuo rugsėjo. Šiemet, priešingai nei ankstesniais metais, butų paklausa ėmė augti anksčiau – jau nuo pavasario, kaip rodo ne kilnojamojo turto portalo aruodas. lt duomenys. Pasak nek iln ojam ojo turto agentūros „Proreal“ vadovo Li no Janučio, nuo gegužės nuomos paklausa ėmė augti dėl gyventojų, kurie nusprendė būstą nuomotis, neradę nusipirkti tinkamo nekil nojamojo turto. Kita suinteresuotųjų grupė – studentai – jau vasaros pradžioje panoro būti užtikrinti dėl gyvena mosios vietos rudenį ir ėmė ieško ti būsto nuomos pasiūlymų. Dalis jų, suradę tinkamą variantą, vasarą mokėjo nuomos mokestį, nors į nuomojamus butus planavo įsikel ti tik prasidėjus mokslo metams. Tokios išankstinės būsto paieškos
kiekis Santykis
pokytis
+0,3056 % +0,0023 % +0,3016 % +0,1512 % +0,0060 % –0,5610 % +0,3278 % –0,4822 % +0,0174 %
Tvirtas Europos Komisijos žodis
išsinuomoti ieškojo anksčiau – liepos viduryje.
Ieškoti suskubo iš anksto
Valiutų kursai
Šiandien Valiuta
lėmė, kad butų nuomos paklausos pikas šiemet buvo ne vasaros pa baigoje, kaip ankstesniais metais, o liepos viduryje. Pasak L.Janučio, būtent liepą ieškantys išsinuomo ti būstą buvo aktyviausi. Paieška neužtrukdavo
Iš portale aruodas.lt publikuo jamų butų nuomos skelbimų sta tistikos matyti, kad šią vasarą už rinkos kainą siūlomų butų paieš kos neretai truko vos kelias die nas. Pasak portalo aruodas.lt at stovės Viktorijos Steponavičiūtės, liepą ir rugpjūtį beveik kasdien pa sitaikė atvejų, kai įdėjus skelbimą po vienos ar kelių dienų išnuomo jamų butų savininkai kreipdavosi į portalo administraciją, kad ši butų nuomos skelbimą išimtų. Pasiūlos trūkumas turi įta kos kainoms augti. Šių metų bir želį buvo fiksuojamas butų nuo mos rinkos aktyvumas, bet kainos ėmė šiek tiek didėti tik liepą. Pasak L.Janučio, pokytis nebuvo didelis – kainos išaugo iki 10–15 proc. Pa vyzdžiui, anksčiau butą norėta iš nuomoti už 1500 litų per mėnesį, dabar jo kaina išaugo iki 1600 litų.
Aktyviausias bus ruduo
Portalo aruodas.lt skelbimų statis tika rodo, kad netoli miesto cent ro esantys butai nuomojami apie penktadalį pigiau nei centre. Mie gamuosiuose rajonuose, kurie nuo centro nutolę labiausiai, butų nuo ma gali atsieiti 35 proc. pigiau nei centre. Iš skelbimuose pateikiamų kai nų matyti, kad vieno kambario bu to Vilniuje nuomos kaina šiuo me tu siekė vidutiniškai 650 litų per mėnesį, dviejų kambarių – vidu tiniškai nuo 750 iki 900 litų, trijų kambarių – vidutiniškai nuo 1100 iki 1400 litų per mėnesį. Anot L.Janučio, galima išskirti tris etapus, kai butų nuomos pa klausa itin suaktyvėja. Pirmasis kasmet pastebimas mokslo metų pabaigoje, kai studijas baigę jau nuoliai pradeda ieškoti kitos gyve namosios vietos. Antrasis fiksuo jamas vasaros viduryje, kai nuoma pasidaro itin aktuali naujiems at vykstantiems studentams. Trečia sis – vėliausias – etapas prasideda per šildymo sezoną arba studen tams pagyvenus keliese. VD inf.
P
raėjusią savaitę vienas įtakingiausių Europos ly derių Europos Komisijos (EK) prezidentas José Ma nuelis Barroso pateikė viešą krei pimąsi, kuris yra bene stipriausias ES lyderių pareiškimas per pa staruosius metus. EK preziden tas teigia, kad visi iki šiol vykdyti veiksmai vedė prie stipresnės Eu ropos ir didesnės konsolidacijos, Europa tapo vieningesnė ir integ racija tęsiasi. Nors daug um a graž ių apra šymų kelia nerimą dėl bandy mo uždangstyti tragišką mak roekon om inę sit uac iją, tač iau J.M.Barroso viešai įsipareigojo, kad EK iki rugsėjo 12 d. pateiks pasiūlymus, kaip efektyviai tęsti ES integracijos procesą ir judėti federacinės sąjungos link. Pasiūlymas bus pateiktas re miant is trim is princ ip ais: 1) vienas finansų rinkos priežiūros organas visai Europai; 2) Euro pos centrinio banko (ECB) pati kimumo stiprinimas; 3) plačiai apim anč ios ir lanksč ios prie žiūros mechanizmo sukūrimas. EK prezidentas kalba apie vi soje Europoje taikomą indėlių ir investicijų draudimo schemą – ji sustiprintų pasitikėjimą visos ES bankų sistema ir taip sukurtų tikrą bankų sąjungą, kuri leis tų pal aik yt i dabar labai silpną euro val iutą. Priež iūros me chan izm o stand art izav im as ir sutelk im as į vien as rankas yra
turbūt blaiviausias pasiūlymas per visą krizės laikotarpį. La bai keista, kad bene vienintelio efektyvaus ES valdž ios organ o prezidentas apie tai prabilo taip vėlai, kai ES lyderystės klausi mas jau priėjęs beveik juokingą tašką – tur im e ES prez id entą, kuris neturi jokių derybinių ga lių. Europai atstovauja Europos Komisija, ECB vadovai, atskiros šalys veda derybas su užsienio part ner iais be bendros pol it i kos ir yra daug kitų pavyzdžių, kurie mūsų partneriams suku ria aiškų įvaizdį, kad apie vien tisą Europ os kom andą kalbėt i dar labai vėlu.
Priežiūros mecha nizmo standartiza vimas ir sutelkimas į vienas rankas yra turbūt blaiviausias pasiūlymas per vi są krizės laikotarpį. Tad labai natūraliai kyla klau simas, ar šis EK prezidento pa reiškimas yra galų gale perimtas Europos lyderystės vairas, ar tik retorika prieš neišvengiamas ka tastrofas. Rugsėjis bus svarbiausias mė nuo Europai šiais metais: Vokie tijos teismas pateiks išvadą, ar Europos gelbėjimo fondo suda rymas ir valstybinių lėšų skyri mas jam nepažeidė šalies kons tit uc ijos, vad in am oj i „troika“ (ECB, EK ir TVF) pateiks išvadas dėl Graikijos progreso sprend žiant šalies finansų problemas, įvyks keli ypač svarbūs viršūnių susitikimai, nulemsiantys did žiaus io pasaul io ekon om ikos vieneto ateitį.
10
pirmADIENIS, rugsėjo 3, 2012
sportas diena.lt/naujienos/sportas
Neįgaliųjų varžybos įdomios ir princui Romas Poderys r.poderys@diena.lt
Londone vykstančiose XIV vasa ros parolimpinėse žaidynėse pir mąją nesėkmę patyrė, bet vilčių prasibrauti į atkrintamąsias var žybas neprarado Lietuvos aklųjų riedulio (golbolo) rinktinė.
2008 m. Pekino parolimpiados vicečempionai Lietuvos rieduli ninkai A grupėje 5:12 (3:8) pralai mėjo Brazilijos ekipai. Po du įvar čius mūsų šalies komandai pelnė Genrikas Pavliukianecas ir Neri jus Montvydas, 1 – Mantas Pano vas. Brazilų gretose net 10 įvarčių pelnė Romario Diego Marquesas. „Per mačą su brazilais mūsiš kiams labai nesisekė, net baudi nių smūgiai buvo netikslūs. Ta čiau, kaip sakė patys sportininkai, apmaudi nesėkmė užgavo jų am bicijas, todėl per likusias dvikovas jie klaidų nekartos“, – sakė rung tynes stebėjęs Lietuvos neįgaliųjų sporto federacijos (LNSF) prezi dentas Anatolijus Čupkovas. Tarp aklųjų riedulio varžybų žiūrovų buvo ir Didžiosios Brita nijos princas Williamas. Vakar vakare Lietuvos riedu lininkai išmėgino jėgas su Peki no parolimpiados bronzos me dalių laimėtojais švedais, o rytoj varžybas A grupėje baigs su ly dere Turkijos rinktine, kuri 4:0 (3:0) privertė kapituliuoti Euro pos čempionus suomius. Lengvosios atletikos turnyre aš tuntąją vietą tarp šešiolikos daly vių moterų rutulio stūmimo rung tyje (grupės F54/55/56) užėmė
Irena Perminienė. Sėkmingiausiu – trečiuoju – bandymu raseiniškė rutulį nustūmė 6,14 m. Čempione tapo F54 neįgalumo grupės pasaulio rekordą pasiekusi Kinijos lengvaatletė Liwan Yang – 7,50 m, aplenkusi vokietę Ma riannę Buggenhagen – 8,32 m bei amerikietę Angelą Madsen – 8,88 m (kinės neįgalumo grupė – sun kesnė nei Vokietijos ir JAV spor tininkių).
Lietuvos delega cijos atstovus pa kvietė Brazilijos reprezentantai – jie rengia 2016-ųjų Rio de Žaneiro parolim piados pristatymą. Šiandien vyrų varžybose jė gas išmėgins 1996, 2000 ir 2004 m. parolimpinių žaidynių prizi ninkas kaunietis Rolandas Urbo nas. Londono parolimpiada šiam sportininkui – jau penktoji per jo karjerą. „Mūsų parolimpiečiai susitel kę savo rungčių išbandymams, bet yra ir laisvalaikis. Žaidynių kaimelyje gausu įvairių pramo gų – kompiuterių centrų, stalo žaidimų, muzikos ir kino klubų, jaukių kavinukių. Lietuvos dele gacijos atstovus pakvietė Brazi lijos reprezentantai – jie rengia 2016-ųjų Rio de Žaneiro paro limpiados pristatymą“, – papa sakojo A.Čupkovas.
Apšilimas: naujo krepšinio sezono įžangai – principinis „Žalgirio“ ir „Lietuvos ryto“ mačas dėl Lietuvos su
pertaurės.
Jėgas išmėgins dviejuose turnyruose Lietuvos vyrų krepšinio klubai pradėjo priešsezoninių rungty nių maratoną. Šią savaitę šalyje, Kauno sporto halėje ir Klaipė dos „Švyturio“ arenoje, vyks net du tarptautiniai turnyrai, kuriuo se varžysis ir svečiai iš Ukrainos, Lenkijos, Rusijos bei Latvijos. „Žalgiris“ laukia vilniečių
Karjera: prieš ketverius metus Pekino parolimpiadoje I.Perminienė
užėmė 6-ąją vietą.
AFP nuotr.
Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
Šalies čempionas ir taurės laimė tojas Kauno „Žalgiris“ rugsėjo 7–9 d. išmėgins jėgas Stepo Butauto taurės turnyre, kuris vyks Kauno sporto halėje. Žalgiriečiai A grupėje varžysis su Južno „Chimik“ (Ukraina) ir Vloc laveko „Anwil“ (Lenkija) ekipomis, o B grupėje kovos „Nižnij Novgo rod“ (Rusija), Rygos VEF (Latvija) ir Panevėžio „Lietkabelis“. Prieš šį turnyrą „Žalgiris“ rugsė jo 5-ąją savo arenoje žais Lietuvos supertaurės rungtynes su Vilniaus „Lietuvos rytu“. Vilniečiai pirmame kontrolinia me mače Druskininkuose 97:58 įveikė Lietuvos krepšinio lygoje (LKL) debiutuoti besirengiančius Nacionalinės krepšinio lygos (NKL) čempionus – Kauno „LKKA-Atle to“ krepšininkus. Šiandien sostinės atstovai pla nuoja draugiškas varžybas su Sur guto „Universitet-Jugra“ (Rusija) komanda. LKL vicečempionai taip pat da lyvaus rugsėjo 7–11 d. Klaipėdoje vyksiančiame Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) garbės preziden to Vlado Garasto taurės turnyre. Jame taip pat rungtyniaus uosta miesčio „Neptūnas“, Krasnodaro „Lokomotiv-Kuban“ (Rusija) bei du Ukrainos kolektyvai – Kijevo
„Budivelnik“ ir Dniepropetrovsko „Dnepr“. Rygiečiai bus be lyderių
Dėl S.Butauto taurės kovosian tys „Lietkabelio“ krepšininkai sa vo aikštėje 80:83 nusileido Utenos „Juventus“ ekipai. Iki mačo pabaigos likus pusant ros minutės, rezultatas buvo ly gus – 77:77, bet „Juventus“ žai dėjai Arvydas Čepulis ir Darius Gvezdauskas tritaškiais išplėšė pergalę. Panevėžiečiai planuoja šį mėne sį savo arenoje surengti Raimundo Sargūno taurės turnyrą. Į Kauną atvyksiančioje Rygos VEF komandoje nebus Latvijos na cionalinės rinktinės žaidėjų Dairio Bertano ir Kasparo Berzinio. Tai patvirtino rygiečių klubo direkto rė Laila Spalinia. „Neptūnas“ susitiko su Simo Jasaičio atstovaujamu „Lokomo tiv-Kuban“ klubu ir pralaimėjo 85:108. Klaipėdiečių gretose nebuvo sergančio Lauryno Mikalausko, po sunkios traumos reabilitaci ją baigiančio Mariaus Runkausko ir legionieriaus Dave’o McClure’o, bet uostamiesčio ekipoje debiuta vo amerikietis Rashaunas Broadu sas bei peržiūroje esantys Giedrius Gustas ir Nikita Baranovas.
Nesėkmės Kinijoje
LKL bronzos medalių laimėtojas Prienų „Rūdupis“ turnė Kinijo je pradėjo dviem pralaimėjimais. Pirmajame mače prieniškiai 76:88 nusileido Sietlo universitetui, o antrajame 65:76 – Kinijos rezervi nei rinktinei. Per dvikovą su ame rikiečiais prieniškiai nepataikė net 24 baudų ir 19 kartų suklydo. Į ki nų krepšį Gintaras Kadžiulis įmetė 13 taškų, Gediminas Orelikas – 12. Kinijoje „Rūdupiui“ atstovauja 8 žaidėjai. Dėl čiurnos traumos su ekipa neišvyko Artūras Milaknis. VD inf.
Statistika „Lietuvos rytas“–„LKKA-Atletas“ 97:58 (20:19, 27:14, 24:17, 26:8). D.Iva novas 12 taškų, A.Jomantas 11, S.Bu terlevičius – 8/Š.Vingelis 22, A.Saka lauskas 13, E.Tviraga 7. „Lietkab elis“–„Juvent us“ 80:83 (20:23, 16:19, 21:24, 23:17). M.Kupšas 15, D.Griškėnas ir K.Babkauskas po 12, K.Ciprusas 11, E.Ežerskis 10/A.Če pulis 21 (6/9 tritaškių), D.Gvezdaus kas 16, G.Matulis 13, A.Viskontas 11. „Neptūnas“–„Lokomotiv-Kuban“ 85:108 (21:29, 18:25, 24:28, 22:26). D.Gail ius 31, M.Mažeika 18, G.Gus tas 10/A.Mar ičius 28, S.Jasait is 20, N.Calathesas 19, V.Lichodėjus 18.
11
pirmADIENIS, rugsėjo 3, 2012
pasaulis Nelaimė Prancūzijoje
Pasiekė galią
Protestai Ispanijoje
Vienas vaikas žuvo, dar maž daug 40 žmonių buvo sužeis ta, kai Pietų Prancūzijoje ne toli Vidobano miestelio apvirto rumunų turistus vežantis au tobusas. Kai kurių sužeistųjų būklė yra kritinė. Policija pa tvirtino, kad nelaimė kilo dėl padangų. Autobusas nulėkė į šoną ir persivertė per atitvarą.
Irano branduolinės programos vadovo pavaduotojas Moham madas Ahmadianas pranešė, kad šalies atominės elektrinės reaktorius pasiekė visą pla nuotą galią. Iranas pasistatė atominę elektrinę pietiniame Bušehro uostamiestyje. Ji yra kertinis akmuo Iranui bandant tapti branduoline šalimi.
Apie 300 žmonių blokavo žie dinį plentą Ispanijos sostinė je, protestuodami prieš biu džeto išlaidų taupymo prie mones, kurios neregistruotus imigrantus paliks be nemoka mos sveikatos priežiūros. Vy riausybė tikisi, kad reforma per metus padės sutaupyti 1,5 mlrd. eurų.
Žudikas – didvyris
Prieš kurį laiką Tur kija neslėpė ambi cijų, kad ketina tap ti Artimųjų Rytų re giono lydere. Ambi cijos liko ambicijo mis? O gal tai naujo ji turkų užsienio po litikos strategija?
Šimtai armėnų savaitgalį pro testavo prie Vengrijos konsula to Jerevane. Budapeštas vieną Azerbaidžano karį, nužudžiusį armėną, išsiuntė į jo tėvynę ir ši jam nedelsiant suteikė malonę.
Klausimas: ar virš turkų diplomatijos vadovo A.Davutoğlu nesikaupia juodi debesys?
„Reuters“ nuotr.
Turkijos užsienio politikos viražai Užsienio politikos virtuozas?
Prieš dvejus metus Turkijos prem jeras Recepas Tayyipas Erdoğanas į šalies užsienio reikalų ministro pareigas paskyrė Ahmetą Davu toğlu – tarptautinių santykių pro fesorių. Paversti Ankarą regiono diploma tijos centru – toks, regis, buvo nau jojo diplomatijos vadovo tikslas. Mažiau kalbėta apie integraciją į Europą, santykius su Vašingto nu, tačiau daugiau dėmesio skir ta tam, kas dedasi pašonėje – Ar timųjų Rytų regione. Pastaruosius dvejus metus A.Da vutoğlu dažniau buvo galima sutik ti šalyse kaimynėse nei tėvynėje. 25 dienas per mėnesį jis praleisdavo užjūriuose. Bent taip tvirtina tur kų žiniasklaida. „Jokių bėdų su kaimynais“
Nors A.Davutoğlu paskelbė savo moto: „Jokių bėdų su kaimynais“, ne viskas, regis, pavyko, kaip pla nuota. Tik ar galėjo pavykti? Pirmu išbandymu A.Davutoğlu tapo Izraelis. Žydų kariai apšaudė į Gazos ruožą humanitarinę pagal bą plukdančius aktyvistus. Turkijos reakcija buvo tulžinga, nors tai nestebino – žuvę aktyvis tai buvo turkai. Ankaros santykiai su Tel Avivu atšalo. Nuosekli turkų laikysena patiko ir toms regiono šalims, ku rios nejaučia didelių simpatijų Iz
raeliui, nors didelio gaisro tarptau tinėje erdvėje konfliktas nesukėlė. Tiesa, Ankaros ir Tel Avivo skan dalas, regis, buvo tik mažytis ne susipratimas, palyginti su Sirijos klausimu.
Tos Turkijos, kuri anksčiau kėlė ambi cingus planus, susi jusius su ES, Izraeliu ir Iranu, mezgė nau jo lygio dialogą su Si rija, Rusija ir JAV, aš nebematau. Prieš prasidedant neramumams Sirijoje Turkija deklaravo, kad neke tina veltis į konfliktus su Damasku. Prieš ingai, atėj ęs į vald žią R.T.Erdoğanas pareiškė, kad pro vakarietiškas Ankaros kursas ne bus svarbiausias šalies užsienio politikos tikslas. Tam reikėjo įrodymo. Juo ta po 2003 m. Turkijos ištartas „ne“ bendradarbiauti su JAV verčiant Saddamą Husseiną Irake. Turkų sprendimas gerokai atšil dė santykius su kaimynėmis – ypač Sirija ir Iranu, iki tol atsargiai žvel gusiomis į NATO narę Turkiją. Ankaros ir Damasko santykiai nuosekliai šilo. A.Davutoğlu iki
2011 m., kai Arabų šalyse prasidėjo vadinamoji Pavasario revoliucija, 50 kartų lankėsi Basharo al Assado Sirijoje. 2009 m. abi šalys suren gė du aukšto lygio ministrų susiti kimus. Net buvo nutarta, kad tarp abiejų šalių bus panaikintas vizų režimas. Planas nepasiteisino
Deja, Sirijoje užvirus neramu mams, situacija pasikeitė. Dabar Turkija – viena aktyviausių Sirijos režimo priešininkių. Tačiau Damaskas – ne vieninte lė Ankaros problema. Graikijai patekus į finansų krizę, turkų pastangos megzti glaudesnį dialogą su ES tapo komplikuotos. Kipro klausimas iki šiol nejuda iš mirties taško. O būtent ši problema – vienas didžiausių kliuvinių An karai kalbėtis su Briuseliu. Santykiai su Iraku nėra geri. Šiais metais įvykęs A.Davutoğlu vizitas į šiaurinį Irako miestą Kirkuką, ku riame gyventojų daugumą sudaro kurdai, sukėlė neigiamą šiitų do minuojamos Irako valdžios reakci ją. Irako premjeras Nouri al Maliki pasipiktino, kad net nebuvo infor muotas apie šį vizitą. Kurdų dominuojamame Irako re gione gausu naftos, todėl turkai pa laiko glaudžius santykius su Kurdų autonominio regiono vadovais, ku rie nepaiso centrinės Irako valdžios pasipiktinimo ir juodąjį auksą par duoda turkams.
Turkijos santykiai su šiitiškuo ju Iranu niekuomet nepasižymėjo abipusiu pasitikėjimu. Arabų pavasaris tik padidi no trintį tarp sunitų ir šiitų. Nors Ankara ir bandė vaidinti reikšmin gesnį vaidmenį Irano ir Vakarų de rybose dėl Teherano branduolinės programos, Iranas iki šiol skeptiš kai žvelgia į turkus. Ankaros bandymas tiesti til tus tarp Vakarų ir Rytų nebuvo la bai sėkmingas. Taip mano Cuma lis Onalas, „Zaman“ dienraščio apžvalgininkas, anksčiau palaikęs A.Davutoğlu politiką. „Tos Turkijos, kuri anksčiau kė lė ambicingus planus, susijusius su ES, Izraeliu ir Iranu, mezgė naujo lygio dialogą su Sirija, Rusija ir JAV, aš nebematau“, – pabrėžė apžval gininkas. C.Onalas akcentavo, kad pamažu Turkijos užsienio politika grįžta į tą, kuri buvo prieš R.T.Er doğanui ir jo vadovaujamai AKP partijai 2002 m. atėjus į valdžią. „Šiuo metu nėra kaimynės, su kuria nebūtų problemų. Dabar la bai puikiai matome, kokios šios pastangos buvo nevaisingos“, – sakė jis. Paklaustas ar Turkija yra pavyzdys toms Arabų šalims, kuriose įvyko re voliucijos, C.Onalas teigė: „Keturios valstybės – Egiptas, Libija, Tunisas ir Jemenas – Turkijos daugiau ne laiko pavyzdiniu modeliu, nors mes dėjome daug pastangų.“ „Le Monde“ inf.
Keli šimtai įtūžusių demonst rantų sudegino Vengrijos vėliavą ir apmėtė diplomatinę atstovybę kiaušiniais, pomidorais ir mone tomis. Protestuotojai kaltino Bu dapeštą sudarius sandorį su Ba ku mainais į galimybę pelnytis iš Azerbaidžano energijos išteklių. „Vengrai savo garbę ir sąži nę azerbaidžaniečiams parda vė tarsi paprasta prostitutė“, – piktinosi protesto organiza torius armėnas Mkrčianas. Jerevanas penktadienį nutrau kė diplomatinius santykius su Vengrija, kuri, pasak Armėnijos prezidento Seržo Sargsjano, pa darė didžiulę klaidą išduodama žudiką, kuris savo auką užkapo jo kirviu Budapešte 2004 m. Azerbaidžano armijos leite nantas Ramilas Safarovas buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos už Armėnijos karininko Gurgeno Margarijano nužudymą Buda pešto karo akademijoje, kur abu kariškiai dalyvavo NATO organi zuotuose anglų kalbos kursuose. R.Safarovas teigė, kad G.Mar garijanas įžeidė Azerbaidžaną, kuris praeito amžiaus 10-ajame dešimtmetyje kovėsi žiauriame kare su Armėnija dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono. Armėnijos įtūžį tikriausiai dar labiau padidins faktas, kad Azerbaidžanas grąžino R.Safa rovą į armiją ir suteikė jam ma joro laipsnį. BNS inf.
Standartai: vengrai armėno
nužudymu kaltinamą azer baidžanietį paleido į tėvynę – ten jam už „žygdarbį“ suteik tas majoro laipsnis. „Reuters“ nuotr.
13
pirmADIENIS, rugsėjo 3, 2012
menas ir pramogos
Kurti kultūrą palieka bendruomenėms Šalyje suskaičiuojama apie 200 kultūros centrų, o jų filialų – apie 800. Kai kurie filialai yra apverktinos būklės, tačiau Kultū ros ministerijos Regionų kultūros skyrius tikina, kad kiekviena me kaime centro nepastatysi, o kultūrą turi iniciatyviai kurti ir pačios bendruomenės. Kaip mano Dusetų kultūros centro direktorius Alvydas Stauskas, Lie tuvos kaimo padėtis nelabai švie si – miesteliai po truputį tuštė ja, daug žmonių išsikelia gyventi į miestus ar išvyksta į užsienį. „Viskas priklauso ir nuo savival dybės požiūrio: nebelieka kultū ros namų darbuotojų – nebelieka ir kultūros namų. Žinoma, sovietinio tipo pastatai tikrai šalti, nejaukūs, kartais dideli stūkso tušti ir atrodo liūdnokai“, – kultūros centrų būklę trumpai nusakė direktorius. „Mes privalome atvežti gerų me no kolektyvų, rodyti aukštą meno lygį, parodas, nes ir kaimo žmogus nusipelno pamatyti, kas yra gero. Nuvažiavęs į Vilnių jis vargiai eis į Filharmoniją ar galeriją. Į „Akropolį“ – galbūt taip, bet jaunimui naudinga pirmiausia pamatyti profesionalųjį meną, kad galėtų į ką nors lygiuotis“, – apie būtinybę puoselėti kultūrą provincijoje kalbėjo A.Stauskas. Panašiai mąsto ir etnologas Li bertas Klimka. Jis teigė, kad galimy bių sulaukti profesionaliojo meno
provincijoje yra: „Gal ne visur, bet tas tinklas po truputį įsisėjo. Be veik visuose kraštuose, buvusiose apskrityse, yra po kultūros centrą. Jeigu atsiranda gabaus jaunimo, jis gali kur nors prisišlieti, plėtoti savo raišką“, – mano etnologas.
Alvydas Stauskas:
Nuvažiavęs į Vilnių kaimo žmogus vargiai eis į Filharmoniją ar galeriją. Į „Akropolį“ – galbūt taip. Irenos Seliukaitės, Kultūros mi nisterijos Regionų kultūros sky riaus vedėjos, teigimu, šiandien ne kiekviena įstaiga vadinama kultū ros centru. „Buvome taip įpratę vadinti, bet pagal įstatymą dabar turime apie 176 kultūros centrus, o jie dar turi įvairios materialinės būklės filialų. Tokių yra daug, su
skaičiuotume apie 800 Lietuvoje“, – skaičius pateikė I.Seliukaitė. Pasak skyriaus vadovės, kultūros centrams nustatyti tam tikri reika lavimai, kuriuos jie turi atitikti. „Vienur gali vykti tik disko teka, bet tuomet tai nevadina ma kultūros centru, galbūt nė ra ir bendruomenės, kuriai reikia kultūrinio vyksmo. Pagaliau 800 kultūros centrų šiandien Lietuvai gal ir nereikėtų, nes mes kalbame apie aukštos kokybės kultūros pa slaugą, kurią turi teisę turėti kiek vienas gyventojas. Verkiame, kad kaime neliko kultūros, bet kiekvie name kultūros centro ir negali būti. Šiandien jau ne tokios sąlygos arba pagaliau valstybė nėra tokia turtin ga, kad galėtų išlaikyti, šildyti, su daryti sąlygas ten dirbančiam žmo gui“, – lrt.lt dėstė I.Seliukaitė. Pašnekovės žiniomis, geriausios būklės kultūros centrai yra Varė noje, Marijampolėje, Alytuje, Ig nalinoje, Radviliškyje ir keliuose kituose miestuose ar rajonuose.
Priežiūra: kultūros centrams nustatyti tam tikri reikalavimai, kuriuos
VD, lrt.lt inf.
Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.
jie turi atitikti.
14
PirmADIENIS, rugsėjo 3, 2012
menas ir pramogos „Vilniaus diena“ rekomenduoja
KUR? LDK valdovų rūmuose, Katedros a. 3. KADA? Rytoj 18 val. KIEK? Nemokamai.
KUR? Menų spaustuvėje, Šiltadaržio g. 6. KADA? Rugsėjo 6 d. 19 val. KIEK? 18–20 litų.
KUR? Deimantų muziejuje, Vokiečių g. 11. KADA? Iki rugsėjo 24 d. KIEK? Nemokamai.
Operos gimimas
Naujasis cirkas
Žiedai ir vizijos
1636 m. rugsėjo 4 d. Vilniuje, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) valdovų rūmuose, Lenkijos karaliaus ir didžiojo kunigaikš čio Vladislovo Vazos iniciatyva parodyta pirmoji opera „Elenos pagrobimas“. Minint operos gimimą Lietuvoje skambės C.Monte verdi, A.Vivaldi, F.Caccini, H.Purcellio, G.F.Händelio operų arijos.
Naujojo cirko festivalyje pasirodysiančio Kroatijos „Fizinio teatro“ spektaklio „C8H11NO2“ tema – šizofrenija ir šios ligos įtaka asmeny bei. Eksperimentinio, laboratorinio proceso rezultatas – kūrinys, kuriame dera plastinė akrobatika, butoh, breikas, gyvai atliekama elektroninė muzika, vaizdo interviu.
Šioje parodoje eksponuojami Rimanto Dichavičiaus kūriniai iš dviejų ciklų – tai fotografijos „Žiedai tarp žiedų“ ir fotopaveikslai „Vizijos“. Abiejuose cikluose neaptiksime nė šešėlio natūralizmo ar vulgarumo. Autorius išaukština moters kūną, kuris tampa api bendrinančiu moteriškumo simboliu, turinčiu sakralumo prasmę.
KUR? Vilniaus grafikos meno centre, Latako g. 3. KADA? Iki rugsėjo 22 d. KIEK? Nemokamai.
KUR? Mažosios Lietuvos ambasadoje, Vokiečių g. 22 KADA? Iki rugsėjo 10 d. KIEK? Nemokamai.
KUR? Lukiškių aikštėje. KADA? Šiandien 18.30 val. KIEK? Nemokamai.
KUR? Žirmūnų g. 1E, Gabijos g. 83. KADA? Rugsėjo 3, 10, 17, 24 d. 13 val. KIEK? Nemokamai.
Senis besmegenis
Dvasios ir kūno vienovė
Burbulai įkvepia draugystei
Šiaurietiškasis vaikščiojimas
Dešimtmetį Vokietijoje gyvenantis ir kuriantis lietuvių menininkas Kęstutis Svirnelis persona linėje parodoje žiūrovams pristato naujausius specialiai šiai ekspozicijai sukurtus darbus – ki netinius objektus.
Dvasinio ugdymo ir meditacijos centras rengia danų fotografo Soreno Solkerio Starbirdo fotog rafijų parodą. „Šviesa žmonių akyse“. Joje prista tomi jogų portretai. Darbo dienomis nuo 18.30 val. vyks ir meditacijos.
Sostinės gyventojai kviečiami pūsti muilo bur bulų, į iškylą ir menines improvizacijas. Akci jos idėja – su knygomis, termosais arbatos ir muilo burbulų pūtimo „įranga“ gaivinti viešą sias erdves.
Įvairiose Vilniaus miesto bei rajono vietose iki rugsėjo 29-osios vyks šiaurietiškojo ėjimo pa mokos, per kurias profesionalūs treneriai taip pat pasakos apie šį sportą ir jo naudą. Pradžia – Žirmūnuose ir Pašilaičiuose.
tv programa
LRT
6.00 Labas rytas, Lietuva. 9.00 „Komisaras Reksas“ (N-7) (k). 10.00 „Hartlando užuovėja“ (k). 11.00 LRT aktualijų studija. Tiesioginė laida. 12.00 Kultūrų kryžkelė. Trembita. 12.15, 12.30, 13.05, 14.05 Laba diena, Lietuva. Tiesioginė aktualijų laida. 12.20, 14.40 Žinios. 12.25, 14.50, 18.45 Sportas, orai. 13.00, 14.00 LRT radijo žinios. 15.00 „Komisaras Reksas“ (N-7). 16.00 „Hartlando užuovėja“. 17.00 Kriminalinis s. „Viena byla dviem“ (1) (Vokietija, 1981–2012 m.) (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.55 Nacionalinė paieškų tarnyba. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Verslas. 21.05 Kultūra. 21.10 Sportas, orai. 21.15, 22.15 Dokumentinio kino vakaras. Premjera. „Ukraina“ (2011 m.). 22.10 Loterija „Perlas“. 23.35 Vakaro žinios. 23.40 Sportas, orai. 23.50 Pasaulio dokumentika. „Lemtingi metai“ (2007 m.).
LNK
6.20 Anim. s. „Nickelodeon“ pristato. „Burbuliai“ (1–4) (Rusija, 2011 m.). 6.50 „Kas naujo, Skūbi Dū?“ (k).
LRT 17.00 val.
7.20 „Kempiniukas Plačiakelnis“ (k). 7.50 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) (k). 9.40 „Išdykę seniokai“ (N-7) (k). 10.35 Romantinė drama „Gatvės tango“ (JAV, 2006 m.) (N-7). 13.00 „Nickelodeon“ valanda. „iKarli“. 13.30 „Kempiniukas Plačiakelnis“. 14.00 „Linksmieji Tomas ir Džeris“ (5). 14.30 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 16.30 „Šeimynėlė“ (N-7). 17.00 Labas vakaras, Lietuva. 17.45 24 valandos. 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.14 Sportas. 19.17 Orai. 19.19 KK2. Infošou. 19.55 Nuo... Iki... 20.55 Karamelinės naujienos (N-7). 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. Verslas. 22.19 Sportas. 22.23 Orai. 22.25 Kriminalinė Lietuva. 22.35 „Havajai 5.0“ (N-7). 23.35 „Įvykis“ (N-7). 0.30 „Skaičiai“ (N-7). 1.25 „Įstatymas ir tvarka. Specialiųjų tyrimų skyrius“ (N-7).
10.05 „Naisių vasara“. 11.00 Muz. komedija „Mokyklos miuziklas“ (JAV, 2006 m.). 13.10 „Hana Montana“. 13.40 „Ant bangos“. 14.10 „Madagaskaro pingvinai“. 14.40 „Simpsonai“. 15.10 „Meilės prieglobstis“. 16.10 „Drąsi meilė“. 17.10 Akistata. 18.10 „Naisių vasara“. 18.45 TV3 žinios. 19.00 TV3 sportas. 19.05 TV3 orai. 19.10 Be komentarų. 19.40 Kodėl? 21.00 „Vyno kelias“. 21.35 TV3 vakaro žinios. 21.50 TV3 sportas. 21.55 TV3 orai. 22.00 „Nusivylusios namų šeimininkės“. 23.00 „CSI Majamis“. 0.00 „Daktaras Hausas“. 1.00 „Kaltės kaina“. 2.00 „Biuras“.
TV3
6.30 Televitrina. 7.00 Žinios (k). 7.25 Kalbame ir rodome (N-7) (k). 8.25 „Raudonas dangus“ (N-7) (k). 9.30 „Be namų negerai: naujas gyvenimas“. 10.30 „Margoša: moterimi negimstama“.
6.15 6.30 8.00 9.00
Teleparduotuvė. Nauja diena. Tiesioginė transliacija. „Moderni šeima“. „Meilės sūkuryje“.
LNK 22.35 val.
BTV
TV3 18.10 val.
11.30 „Milijonieriai“ (k). 12.00 „Naujakuriai“. 13.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 14.00 „Liejyklos gatvė“ (N-7) (k). 15.00 „Raudonas dangus“ (N-7). 16.00 Kalbame ir rodome (N-7). 17.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 18.00 Žinios. 18.19 Sportas. 18.23 Orai. 18.25 „Liejyklos gatvė“ (N-7). 19.25 „Milijonieriai“. 20.00 Žinios. 20.15 Verslas. 20.19 Sportas. 20.23 Orai. 20.25 „Pragaro virtuvė“ (N-7). 21.25 „Užkalnio 5“. 22.25 „Mentai“ (N-7). 23.25 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 0.25 Kalbame ir rodome (N-7) (k). 1.25 „Bamba“. Interaktyvus šou suaugusiesiems (S).
Lietuvos ryto TV 6.14 TV parduotuvė. 6.30 Ryto reporteris. 9.15 „Uraganų persekiotojai“ (N-7). 10.15 Pradėk nuo savęs. 10.55 „24/7“. Savaitės aktualijų analizė ir komentarai. 12.00 Lietuvos diena. 13.00 TV parduotuvė. 13.45 Skonio reikalas. 14.45 Dok. f. „El Niño“ reiškinys“ (N-7).
BTV 18.25 val.
15.40 Lyderių forumas. Ekonomika ir darbo vietų kūrimas. 16.00 Žinios. 16.10 Lyderių forumas. Ekonomika ir darbo vietų kūrimas. 17.00 Žinios. 17.20 Lyderių forumas. Ekonomika ir darbo vietų kūrimas. 18.00 Žinios. 18.45 Vasara su Asta. Svečiuose pas Gintarą Rinkevičių. 19.45 Dok. f. „Beslano apsiaustis“ (1) (N-7). 21.00 Reporteris. 21.52, 0.47 Orai. 21.55 Lyderių forumas. Ekonomika ir darbo vietų kūrimas. 23.55 Reporteris. 0.50 Dok. f. „Kas nužudė J.F.Kennedy?“ (N-7).
SPORT1
12.00 Televitrina. 13.00 VTB vieningoji krepšinio lyga. Talino „Kalev“–„Nižnij Novgorod“. 14.35 Italijos „Serie A“ lyga. „Cagliari“–Milano „Inter“. 16.20 Sportas LT. Lengvosios atletikos federacijos taurės varžybos. 17.20 Ispanijos ACB krepšinio lyga. „Unicaja“–„Valencia Basket“. 19.00, 21.00, 23.00 Žinios +. 19.15 Angliškojo biliardo „Premier“ lyga. 21.15 Sportas LT. Tarptautinės konkūrų varžybos Estijoje. 22.15 „Sportinio pokerio „Premier“ lyga II“. 23.15 Klubų karaliai. „Manchester United“.
lietuvos ryto tv 13.45 val.
957451
Terminuotam darbui Lentvaryje reikalingi pagalbiniai (-ės) darbuotojai (-os) (langų gamyba). Darbas prie staklių, langų profilių gaminimas, plastiko surinkimas, langų apkaustų uždėjimas, frezavimas, virinimas, metalo pjovimas. Registruotis darbo dienomis 9-16 val. tel. 8 620 68 855, 8 650 34 654.
pirmADIENIS, rugsėjo 3, 2012
959483
UAB „IRDAIVA” reikalingi dirbti Vilniuje: betonuotojai, tinkuotojai, staliai-dailidės, fasado šiltintojai, apdailininkai, plytelių klojėjai. Kontakt. tel. 8 659 38 437, 8 659 38 480, 8 659 38 414.
Viena daugiausia dėmesio Baltijos ša lyse šiuo metu su laukiančių latvių grupių „Instrumenti“ savo debiutinį albumą pristato ir Lietuvoje.
959171
Verpimo įmonei Vilniuje reikalingi darbininkai. Apmokome. Tel. (8 5) 260 1970, 8 698 34 551, skambinti darbo dienomis nuo 9 iki 16 val. 961027
paslaugos statybos ir remonto Gamina medžio masyvo vidaus duris iš uosio, ąžuolo. Kokybę garantuoja. www.vidinesdurys.lt. Tel. 8 689 44 984, e. paštas vidinesdurys@zebra.lt. 955284
Technikos remonto
Viešnagė: latviai „Instrumenti“ visą praėjusį savaitgalį džiugino Vil-
niaus melomanus.
M.P.3nenaunuotr. SKUBIAI IR NEMOKAMAI IŠVEŽA dojamą buitinę techniką – šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8 641 99 000, www.kaunakiemis.lt.
Latviai „Instrumenti“ veržiasi į Lietuvą
951181
Dar penktadienį sparčiai popu liarėjanti latvių grupė „Instru menti“ Vilniuje, Rūdninkų kny gyne, surengė susitikimą su gerbėjais, o jau po kelių valandų skubėjo į menų fabriką „Loftas“, kur grojo su lietuviais „Rasaba sa“, „Fusedmarc“ ir „Without Letters“. Nenurimo latviai ir šeš tadienį – jie koncertavo Katedros aikštėje, o jau vakar dalyvavo ir naujojo TV3 sezono pristatyme. Savo koncertais sostinės festiva lio lankytojus džiuginusi „Instru menti“ pateikė dar vieną staigmeną – debiutinio albumo kompaktinę plokštelę jau galima rasti muzikos parduotuvėse ir prekybos centrų muzikos skyriuose. Pasak šį albumą Lietuvoje išlei dusios bendrovės M.P.3, nuo kitos savaitės mažosiose muzikos par duotuvėse bei Rūdninkų knygyne bus pradėta prekiauti ir „Instru menti“ vinilo plokštelėmis. Pir masis debiutinio „Instrumenti“
Visų kompiuterių ir televizorių taisymas Vilniuje, Žalgirio g. 131, tel. (8 5) 275 4665; www.pc-help.lt. 933624 albumo radijo singlas „Live Jac Muhly, dirbęs su tokiais atlikėjais ket Under Your Seat“ jau anksčiau kaip Björk ir grupe „Antony and Kelionių skambėjo Lietuvos radijo stoty the Johnsons“. Londoną saugiai, vežame siunse. O praėjusią savaitę pristatytas Iš/įAl bumo „Tru“ pagreitai sirodym as – ne Lietuvoje Tel. 8 naujausias grupės kūrinys „Born tinius. pirmas muzikpristatome os agentūiki rosdurų. M.P.3 58ra503, 778 627 to Die“ iš karto sulaukė kelių mūsų 687 bend darb+44 iavim o su lat1449. viais Informacirezul ja – www.lietuvalondonas.com. šalies radijo stočių dėmesio, ypač tatas. Įvairiais metais M.P.3 surengė 959526 gerai įvertintas alternatyviosios Vežame „Brainskeleivius torm“, į„The Ho b os“, „The Vokietiją, Daniją, Olandimuzikos mekos – „Opus 3“. Iš vi ją. Sound inso, „Jump pervezimai. Tel. 8Poets“, 699 01 Igo 428,Fo e.mpaštas so naujajame albume skamba de info@gmail.com. ravos“ ir kitų latvių atlikėjų pasiro vyni grupės kūriniai. Prie kai ku dymus mūsų šalyje, išleido Lietuv952525 ai rių iš jų styginių aranžuotėmis skirtą „The Hobos“ albumą „Hea Kitos prisidėjo JAV kompozitorius Nico ven of Green“. Nestandartinių baldų gamyba. Aukšta kokybė – žema kaina. www.guobosbaldai.lt. Tel. Lydėjo žaibiška sėkmė 8 656 69 099. 760904
parduoda
Vokalistai Janis Šipkėvicas (Shipsi) ir pilną Rygos areną, šiemet dalyvavo Reinis Sėjanas (Reynsi) grupę „Inst įvairių Europos šalių muzikos festi rumenti“ sukūrė 2009 m. Dėl išskir valiuose, tarp jų Lietuvoje puikiai ži tinio indie pop ir eksperimentinės nomuose „Heineken Open’er“ ir grojo Parduodamas kambarių Palanelektron inės muz ikos skambesio did žiojoje „Podviejų sitivus“ festivabutas lio sce gos centre, už bažnyčios, S.Nėries g. 1A. Tel. duetas greitai pelnė tarptautinį pri noje. Praėjusiais metais grupė pasi 8 603 62 096. pažinimą. Gimtojoje šalyje latvių at rodė Karklės festivalyje Lietuvoje. 955765 likėjai į savo koncertą jau surinko VD inf.
nekilnojamąjį turtą
perKa
Brangiai perkame mišką su žeme arba išsikirsti. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 676 41 155.
Raštingumo dieną kviečia minėti skaitant balsu Rugsėjo 8-ąją, Tarptautinę raštin gumo dieną, organizacija UNESCO šiemet kviečia minėti organizuo jant skaitymo balsu vaikams va landėles.
Tarptautinę raštingumo dieną Jungtinių Tautų Švietimo, mokslo ir kultūros organizacija (UNESCO) mini jau daugiau nei 40 metų. Šių metų tema – raštingumas ir tai ka, ja siekiama parodyti su raštin
gumu susijusių ugdomų vertybių įvairiapusiškumą. Tad iniciatyva „Visa Lietuva skaito vaikams“ skatina stiprinti vaikų, paauglių ir suaugusiųjų ry šius tam, kad vaikai saugiai ir įdo miai augtų bei galėtų lavinti tiek intelektą, tiek emocijas. UNES CO atkreipia dėmesį į skaitymo balsu naudą – suaugusieji ragi nami skaityti vaikams balsu kas dien bent po 20 minučių.
Nauda: specialistų teigimu, skaitymas padeda ne tik lavinti vaizduotę
bei intelektą, bet ir vystyti emocijas.
„Shutterstock“ nuotr.
ma tel. 8 698 13 100. Planavimo pasiūlymai ir pastabos teikiami planavimo organizatoriui ir projekto rengėjui raštu ir telefonu iki viešo aptarimo dienos. Atmestų planavimo pasiūlymų pareiškėjai detaliojo plano sprendinius bei viešo svarstymo procedūras gali apskųsti15 Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (A.Juozapavičiaus g. 9) per mėnesį nuo pareiškėjams registruoto pranešimo įteikimo dienos.
skelbimai
960851
Parengtas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žeKelionių mėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymas dėl Iš/į Londoną saugiai, vežame siunžemės sklypo (kad.greitai Nr. 4142/0400:228), tinius. Lietuvoje pristatome iki durų. sen., Tel. 8 Vilesančio Šatrininkų k., Šatrininkų 687 58 503, +44 778 627 1449. Informacir. sav., formavimo ir pertvarkymo projaniaus – www.lietuvalondonas.com. jekto patvirtinimo 2012 m. gegužės1010620 10 d. Teritorijų planavimo dokumento rengėjas UAB Kitos „EFFECTIVUS“. Tel. 8 646 15 887, e. paštas effectivus@gmail.com. 961170 687 58 503, +44 778 627 1449. InformaciSodininkų bendrijos METALURGAS nariams! ja – www.lietuvalondonas.com. suteikia ataskaitinis2012 06 Įmonė 10 11 greitai val. šaukiamas 974465 trumpalaikias ir ilgalaikias paskOlas rinkiminis SUSIRINKIMAS, kuris vyks KelmiVežame poilsiautojus iš Vilniaus, Kauno į fiziniams ir juridiniams asmenims. jos 20-oji 13.(irDarbotvarkė: 1.. Veiklos 8sodų 656 97 000,g.www.easyfinance.lt Palangą, Šventąją atgal), nuo 35 Lt. Tel. ataskaita tvirtinimas. Revizoriaus atas8 699 99 irgenėjimas. 965, 8 612 Alpinariumų 222.227. Vaismedžių įrengi-975416 kaita ir tvirtinimas. 3. Sąmatos tvirtinimas. mas. Tujų „Smaragd“, kalninių pušų parda4. Įvairūs klausimai. 5. Pirmininko rinkimas. vimas. Tel. 8 616 42 833. 1006204 nei 6. Revizoriaus rinkimai. Susirinkus mažiau pusei bendrijos narių, pakartotinis susirinkiPerKa mas bus šaukiamas 2012 06 24 11 val. toje Kita pačioje vietojeSUPIRKIMAS (ta pati darbotvarkė). BendriAUTOMOBILIŲ BIĮ pirmininkė. „Kontrastų biuras“ visuVISOJE sąrašuLIETUparduojos VOJE. GALI BŪTI DAUŽTI ARBA SU DEFEKda Tel. atsargas 960769 TAIS. 8 676 (įvairias 71 261. kanceliarines prekes) 995292 už didžiausią pasiūlytą, ne mažesnę UAB „Nekilnojamojo Turtobet Projektai” atlieneikadastrinius 35 730 Lt kainą. Pasiūlymai teikiami iki ka matavimus Vilniaus r. sav., ĮvairūS 2012 m. birželio 25 d. imtinai uždaruose voSudervės sen., Rastinėnų k., SB „Vilma”, kuose administratoriui, UAB „SBS Kita skl. Nr.bankroto 148 (skl. kad. Nr. 4184/0934:0148), Legale“, Ukmergės g. 369A, Vilnius. Informuojame, kad(neprivatizuoto yra atliekami sodo) žemėsDauprašom gretimo sklygiau informacijos (8 5)m. 206 0799, 8 611 sklypo (Kėkšto g. 815) po Nr.Nr. 1470101/0049:0785 savininkątel.2012 birželio d. 10 kadastriniai matavimai. Suinteresuotus 51 518. val. atvykti prie jums priklausančio sklypo ir asmenis (kaimyninių sklypų savininkus)971990 dalyvautiatvykti ženklinant riboženkliais kviečiame į minėto sklypo ribųBoguslapaVladislavos Salmanovič turto paveldėtovo Sovinskio sklypą Nr.10 148val. arba prašom suženklinimą 2012 09 14 Informacijųteikiama dėmesiui. m. 27 „Geosd. 16Bazeval. jasisiekti 8Š.614 08birželio 648,Jaroslavu UAB sutel. darbų vykdytoju tatus“, Ateities 10, Tel.sen., 8 614 08 79 adresu Vilniaus r., Vilnius Pagirių vič, Žalgirio g.g,131–213, Vilnius (tel. 8Mikašiū677 eg@geostatus.lt. 648, nų e.k.,e.paštas SB „Ekspresas”, vyks sklypo1011163 kad. 348, paštas topomatik@gmail.com ). Nr. 960926 4167/1002:0027 kadastriniai PRANEŠIMAS: Nac. žemės tarnybos matavimai. Vilniaus Kviečiame dalyvauti. Matavimus atlieka m. skyriaus 2012 08 22 įsakymu Nr. 48VĮKelionių PaSlaugoS (14.48.2.)-3180 žemės sklypo LinUAB „Baltijos patvirtintas Matavimų Organizacija”, Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siun- Nr.kmenų 4144/0200:52, esančio Pamiškių g.13, Vilnius. Tel. 8 601 71 112.k., Technikos remonto tinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 Vilniaus r., kaimo plėtros žemėtvarkos pro-976256
siūlo darbą
Įvairūs
paslaugos
Karščiausi Kelionių pasiūlymai
Visų kompiuterių ir televizorių taisymas Vilniuje, Žalgirio g. 131, tel. (8 5) 275 4665; www.pc-help.lt.
Kelionių organizatorius
jektas ūkininko sodybos vietai parinkti. Savininkas Rišard Suchodolskij, rengėjas UAB BMO.
Karščiausi Kelionių A.Vienuolio g.pasiūlymai 6, LT–01104 Vilnius 1002400
1011688
Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 Kelionių organizatorius vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt A.Vienuolio g. 6, LT-01104 Vilnius Tel.Vegasas (8 5) 231nuo 3314.2871 Faks.Lt(8 5) 262 9120 Ar svajojate aplankyti Niujorką? Las Kelionių organizatorius vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt O galbūt, Jus visada žavėjo Las Vegasas – Torontas nuo Lt Vilnius A.Vienuolio g. 6,2382 LT-01104 šviesų, kazino, pasirodymų ir viešbučių rojus? Tel. Monrealis nuo 2874 (8 5) 231 3314. Faks. (8Lt5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt, Pamatykite Šiaurės Ameriką už Hiustonas nuo 2964 Lt www.krantas.lt Atėjo laikasnuostabiąją TIKROMS ATOSTOGOMS! Vasaros kruizas Ryga–Stokholmas–Ryga ypatingą kainą. Kalgaris nuo 125nuo Lt 3464 Lt Užsisakykite skrydį iki gegužės 15 dienos,nuo ir Joninių kruizas Ryga–Stokholmas–Ryga RUOŠKITE ROGES VASARĄ Pamirškite kasdieninius rūpesčius Šarm El Šeichas (Egiptas) nuo 1429 Ltir atsipaleiskitės 2012 10 Kaina pusesjūroje! su oro uostų mo110 Lt į nepamirštamą Pasinaudokite galimybę kelionę nusipirkti žiemos 2669 Ltpateikta laiduokite laiveį abi Baltijos 01–2013 21 į trumpiausios kelionę už03mažiausią kainą: nakties vakesčiais. Taba (Egiptas) saule, nuo 2039 2739nuotaika. Lt Kviečiame Jus Mėgaukitės vėjuLtir gera Tenerifė (Ispanija) nuo iki 2152 Lt Niujorkas Rezervacijos mokestis 100LtLt2219 mokamas pakarėlį! nuo 2226 Lt Slidinėjimas Italijoje nuo 1569 Lt 2149 Lt Dubajus (JAE) nuo 2899 Lt 3799 L t Vašingtonas Lt ir linksmybės iki pildomai. Baltijos jūrojenuo bus2526 ir disko, Kruizo(Tailandas) kaina pateikta iš išplaukimo uosto. Slidinėjimas Pataja nuo 3679 Lt 4419 Lt Bostonas nuoAustrijoje 2588 Lt nuo 1635 Lt 1687 Lt Vietų skaičius ribotas. ryto! Daugiau informacijos www.krantas.lt Hurgada (Egiptas) nuo 1392 Lt 1449 Lt
KarščiauSi Kelionių PaSiūlymai
Goa (Indija) nuo 3199 Lt
Kelionių organizatorius
929896
UAB „BEST COMPANY“ Varėnos r. perka: veršelius, galvijus, avis. Sumokame iš karto. Mokame PVM. Tel. 8 613 70 805, 8 613 70 Jau nuo71šio ad48 ien323. io, bent 803, 8 601 558,pir (8 m 310) vieną savaitę – rugsėjo 3–8 d. 953105 – suaugusieji, ypač ugdymo įstai gos, raginami inicijuoti skaitymo valandėles, per kurias vaikams Kitaskaitoma balsu taikos tema. būtų Jas esą gyvintteismo i trum 2012 04 20galėtų Vilniauspa apygardos nutartimi bankroto posUAB dis„Joanos kusijosavialinijos“ su vaikiškelta ais tai kos byla (c.tb. ir raš inNr. guB2-3323-160/2012). mo tema, kurioBankrutuose at jančios UAB „Joanos siskleistų, kaipavialinijos“ vaikai administratosuvokia riumi IR RESšiuospaskirta dalykUAB us irVERSLO kokiąVALDYMO vietą įvai TRUKTŪRIZACIJOS CENTRAS. Įgaliotas raus amžiaus vaikų mąstysenasmuo oje –jieV.Česonis, užima.tel. 8 686 83 541. Prašom iki 2012 m. birželio 11 d. imtinai pateikti savo kreditoPerreikalavimus renginius2012 mažm. esgegužės nieji vai ai rinius 2 kdienai galės ir mo k y t is ra š y t i bei pieš t (bankroto bylos įsiteisėjimo dienai) kartui,pribandykreditorinius dami keliais žodžiais ap dedant reikalavimus patvirtinanrašdokumentų yti arba pie šdami atvaiznuorašus. duo čių tinkamai įformintus ti tai, jiems yra skai omreikalavimų a bal Taip patkas prašom nurodyti, ar tšių su ir pan.yra užtikrintas, nurodyti, kokiu būdu įvykdymas tai Ak yra cpadaryta. Kreditorinį pateikijos „Vi sa Liereikalavimą tuva skai to tivai Savanorių LT-50204 kams“ pr. org262-105, anizato riai ragKaunas. ina ne Informacija 886.ir siųsti tik aktytel./faks. viai dal(8 yv37) aut229 i, bet 961016 renginių nuotraukas, trumpus ap INFORMACIJA APIE TERITORIJŲ PLANAVIrašymus, vaikų mintis ir kitą vaiz MĄ. Parengtas žemės sklypo, esančio Lvovo dinę ar žodinę medžiagą e. paštu g. 105A, Šnipiškių seniūnijoje, Vilniuje, sklyinfo@vlsv.lt bei UNESCbendras O sekrplotas e po kad. Nr. 0101/0032:986, toriatui lietuva@unesco.lt. Akpa0,2419 ha,–detalusis planas. Planavimo tyviausVilniaus iems žamiesto damasavivaldybės staigmenų. grindas: admiVD inf. nistracijos direktoriaus pavaduotojo 2011 07 13 įsakymas Nr. AD30-1732, 2011 08 01 detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis Nr.
Įvairūs
ribas ir planuojamos teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą. Planavimo organizatorius: UAB „Daltonas“ (į. k. 26077688), J.Jasinskio g. 16, Vilnius. Informaciją teikia Kęstutis Taletas, tel. (8 5) 254 6871, e. paštas kestutis@ taletas.lt. Detaliojo plano rengėjas: UAB „Regroup projektavimas”. Informacija teikiama tel. (8 5) 262 0353, 8 671 14 216, Lukiškių g. 5-306, Vilnius, info@regroup.lt . Su parengtu Tel. 261 3653, 261 3655 detaliuoju planu galima susipažinti nuo 2012 skelbimai@vilniausdiena.lt 05 23 iki 2012 06 21 darbo dienomis pas projekto rengėją. Parengto detaliojo plano vieša ekspozicija nuo 2012 06 06 iki 2012 06 21 ŠniSiūlo piškių seniūnijos darbą patalpose, A.Juozapavičiaus g. 10A, Vilnius. Viešas susirinkimas: detaliojo plano sprendinių viešas aptarimas vyks 2012 m. birželio 22 d. 11 val. Lukiškių g. 5, 235 kab., Vilniuje. Planavimo pasiūlymų pateikimo tvarka: planavimo pasiūlymai ir pastabos teikiami projekto rengėjui arba organizatoriui raštu iki viešo susirinkimo pabaigos. Planavimo dokumentų sprendinių pasiūlymų apskundimas: asmenys gautą atsakymą, kad į jų pasiūlymus neatsižvelgta parengtame plaStatybosdokumente, įmonei reikalingi kelio darbininkai navimo gali apskųsti Valstybinės ir apželdintojai. Kreiptis tel. (8 5)inspekcijos 231 6179, teritorijų planavimo ir statybos papildomą darbą.Vilniaus Ieškome dar8Siūlome 663Aplinkos 52500. prie ministerijos teritorijų 975124 buotojų reklaminei medžiagai/informaciplanavimo irApmokėjimas statybos valstybinės priežiūros jai platinti. pagal susitarimą. UAB „Šeimos medicinos klinika“ siūlo darskyriui, A.Juozapavičiaus g. 9, Vilnius, per Tel. 8 699 47 717. bą šeimos bendrosios prak-į 1010372 mėnesį nuogydytojams jiems išsiųstoirlaiško (atsakymo tikos slaugytojams. Informacija tel. 8dar618 Siūlome papildomągavimo darbą. Ieškome pateiktą pasiūlymą) dienos. 37 721. galinčių atlikinėti socialines 960590 buotojų, ap975626 klausas. Tel. 8 APIE 656 40 312. INFORMACIJA TERITORIJŲ PLANAVIMĄ. 1010366 Pranešame apie kartojamą visuomenės inforSiūlome papildomą darbą. Ieškome žmoĮvairūs mavimo procedūrą parengtokampanijožemės sklynių, galinčių dirbti dėl rinkiminėje po k. (5,1100 ha, sklypo Įmonei reikalingi aukštalipiai. Tel. 8kad. 6508Nr. 91 je. Dobrovolės Apmokėjimas pagal susitarimą. Tel. 0101/0164:31), Panerių seniūnijoje, Vilniuje, 699 85 865.98 086. 253, 8 699 973725 detaliojo plano. Planavimo pagrindas 1010369 – 2012 m.UAB balandžio 12 d. Detaliojo teritorijų planavi„Viadukas“ siūlo darbą: tinkuotomojams, organizatoriaus teisiųlogistika ir pareigųpagalperdavidailidėms, betonuotojams, Transportas, Reikalavimai: mobiniams sutartis darbininkams. Nr. 042042. Planavimo tikslas – Konditerijos įmonė priims darbąbendrojo Vilniaus darbo žemės patirtis ir atitinkami pakeisti tikslinę paskirtįįkvalifikacijos pagal pažymėjimai. Tel. padalyti (8 52) 13sklypą, 89 31.vadybininregione vairuotoją-ekspeditorių, plano sprendinius, nustatyti 1011348 ką-ekspeditorių ir prekybos agentą. Tel.De-8 teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą. UAB „IRDAIVA” reikalingi darbui Vilniu611 45 plano 000. organizatorius – UAB „4Real“, taliojo 976056 je: betonuotojai, staliai-dailidės, mūrininA.Goštauto g. 5-79, Kontaktiniai Vilnius, tel. 8telefonai: 698 20 198. kai, apdailininkai. 8 Projekto rengėjas UAB „RV architektų stu659 38 480, 8 659– 38 414. 1005425 dija“, Pamėnkalnio g. 28-2, Vilnius. Pareng-
KELIONĖS KELIONĖSAUTOBUSU AUTOBUSU KELIONĖS AUTOBUSU Alyvų Duobelėje, Latvijoje Pirkti žydėjimo internetu:šventė www.kelioniupasiulyČekijos rojus–Praha – 577 Lt mai.lt pilys–Čekijos (05.26.) – 95 Lt Didingoji ItalijaVaršuvoje ir Kapriorojus–Praha sala – 1747 Lt–– 175 Lt Čekijos naktis pilys–Čekijos Muziejų (05.19/20) 637 Lt Ryga–Saremos sala–Talinas – 377–Lt577 Lt Čekijos pilys–Čekijos rojus–Praha Didingoji Italija ir Kaprio sala – 1847 Lt Šiaurės Italija su poilsiu prie Adrijos Šveicarijos gamtossala–Talinas stebuklai – 1397 Ltjūros Ryga–Saremos – 429 Lt nuo 1197Italija Lt sala–Talinas Šiaurės su poilsiu prie Adrijos Ryga–Saremos – 377 Lt jūKroatija nuo ros nuo 1297 Lt Lt pažintinė) nuo 1290 Lt Šiaurės Italija990 (poilsinė Kroatijanuo nuo990 999Lt Lt nuo 627 Lt Praha-Viena-Budapeštas Kroatija Praha–Viena–Budapeštas nuo 577 Lt LĖKTUVU IŠ VILNIAUS: Praha–Viena–Budapeštas LĖKTUVU IŠ VILNIAUS: nuo 619 Lt Ispanija, Kosta Brava nuo 822 Lt Pirkti internetu: www.kelioniupasiulyMalta – 904 Lt IŠmai.lt VARŠUVOS (poilsinės) Ispanija,Hurgada Kosta Brava, Kosta Graikija, Cgalkidikė – 979 LtLt Dorada Egiptas, nuo 935 nuo 1979Kosta Lt Dorada – 999 Lt Ispanija, Bulgarija nuo 850 Lt Malta – 904 Lt Ispanija, Šri Lanka Alikantė nuo 3500– 1108 Lt– 1099 Lt Graikija, Chalkidikė Graikija, Kos sala Lt Kreta nuo Alikantė 1170 Lt – 1128 Ispanija, – 1108 Turkija, Antalija – 1185 Lt Graikija, Kos sala – 1128 Lt Tunisas nuo 770 Lt Turkija, Antalija 1295LtLt Bulgarija, Burgas –– 1199 Bulgarija, Burgas – 1185 Lt Rijeka – 1279 Lt poilsinės) IŠKroatija, VARŠUVOS (pažintinės Kroatija, Rijeka – 1489 Lt Turkija, Marmaris 1289 Kruizas nuo 2038 LtLt Lt Turkija,Nilu Marmaris 1620 Bulgarija, Burgas – 1199 Ltnuo Lt2423 Lt Izraelis–Jordanija–Egiptas Portugalija, Algarvė – 1999 LĖKTUVUnuo IŠAlgarvė VARŠUVOS (poilsinės) Portugalija, Lt Marokas 2634 Lt– 1899 Egiptas, Hurgada nuo 1440 Lt Kuba nuo IŠ 5853 Lt LĖKTUVU VARŠUVOS (poilsinės) Bulgarija – 1595 Lt Egiptas, Turkija –Hurgada 1440 Ltnuo 995 Lt IŠBulgarija Lt Lt ŠriRYGOS: Lanka–– 995 3500 Tailandas (pažintinė Kreta ––1170 LtLt poilsinė) – nuo 5218 Lt Turkija 1078 Šri Lanka – 3500 Lt LĖKTUVU IŠKreta VILNIAUS: – 1170IŠLtVARŠUVOS (pažintinės – poilsinės) Egiptas, Tunisas –Hurgada 770 Lt nuo 869 Lt Ispanija, Maljorka – 1499(pažintinės Lt LĖKTUVU IŠ VARŠUVOS – poilTurkija, Antalija – 889 Lt sinės) Kruizas Nilu nuo 1440 Lt
Pamėnkalnio g. 5/ K.Griniaus g., Vilnius Tel 8-5 262 7777, mob. 8 616 16 777 info@svite.lt, www.svite.lt, www.lek.lt
Graikija,Nilu Kreta – 99 Lt Lt Kruizas nuo 1440 Mažieji Laukystos piratai Lt Bulgarija, Varna nuo – 1099 Lt 370 Izraelis–Egiptas 1678 Lt Holivudo akademija 599 Lt Marokas – 2634 Lt Portugalija, Algarvė – 2239 Lt Mes–jėga 450Lt Lt Kuba 5853 STOVYKLOS LIETUVOJE Žaidimų galaktika 450 Lt STOVYKLOS LIETUVOJE Raganė 550 Lt atkeliauja į Lietuvą 450 Lt Apači indėnai Pasaka nuo 550 Energetikas 600LtLt Avataro–nuotykiai Lt Lt Raganė 550 Lt kartu Laimingas žmogus – tai 450 aš! 600 Mesjėga šampinjonai Mes 450 Lt 450 Laimingas žmogus – taiLtaš! 600 Lt Mano pasaulis Aplink pasaulį per 7Ltdienas 499 Lt Top Fun 640 Lt 595 STOVYKLOS UŽSIENYJE Mano pasaulis 595 Lt Stovykla Ukrainoje „Pribrežnyj“ 60 Lt Kitas variantas 359 Lt STOVYKLOS UŽSIENYJE dienai Dodi 550 Lt Anglų kalbos stovykla Estijoje 1790 Lt AVIABILIETAI pirkti internetu: www. lek.lt STOVYKLOS1699 UŽSIENYJE Bulgarijoje Lt (yra ir pigios aviakompanijos) Stovykla Ukrainoje Kroatijoje 2149 Lt „Pribrežnyj“ KELTAI 60 Lt dienai Ryga–Stokholmas Kryme „Saliut“ 1699 Lt AVIABILIETAI* Talinas–Helsinkis Baku nuo 1050 Lt;LtMaljorka nuo 500 Lt Bulgarijoje 1699 Talinas–Stokholmas Ventspilis–Nyneshamnas *kainos į abi2149 puses Kroatijoje Lt Klaipėda–Karlshamnas Juodkalnijoje 1899 Lt (spec. pasiūlymas) KELTŲ AnglųBILIETAI kalbos stovykla Estijoje 1790 Lt Klaipėda–Kylis (spec. pasiūlymas) Ryga–Stokholmas AVIABILIETAI* (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Zasnicas Talinas–Helsinkis Turku–Alando Delis nuo 1870salos–Stokholmas Lt KRUIZAI Talinas–Stokholmas Tokijas – 2229 Lt Viduržemio jūroje (spec. kaina) Ventspilis–Nyneshamnas Seulasjūroje – 2308 Lt kaina) Karibų (spec. Klaipėda–Karlshamnas Singapūras – 2310 Lt (spec. Tolimuosiuose Rytuose (spec.pasiūlymas) kaina) Klaipėda–Kylis (spec. pasiūlymas) Baltijos jūroje Bankokas – 2409 Lt Klaipėda–Zasnicas VIZOS Puketas – 2610 Lt (spec. pasiūlymas) Į Turku–Alando Rusiją nuo 260 Lt, Baltarusiją nuo salos–Stokholmas *kainos į abi puses 85 Lt.
KELTAI VIZOS Joninės Baltijos jūroje (Tallink 3 d. kruizas) Į Rusiją nuo nuo 105 Lt 260 Lt; Baltarusiją nuo 85 Lt Ryga–Stokholmas
Orai
Savaitės pradžioje Lietuvoje išliks debesuoti orai, vietomis galimi trumpi lietūs, bet temperatūra dienomis dar pakils daugiau nei 20 laipsnių. Šiandien vietomis galimas nestiprus lietus, oras sušils iki 18–22 laipsnių. Antradienio dieną žymesnio lietaus nenumatoma. Temperatūra naktį 11–15, dieną 19–21 laipsnis šilumos.
Šiandien, rugsėjo 3 d.
+18
+19
Telšiai
+19
Šiauliai
Klaipėda
+20
Panevėžys
+20
Utena
+19
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis) teka Mėnulis leidžiasi
6.29 20.05 13.36 20.30 9.59
247-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 119 dienų. Saulė Mergelės ženkle.
+20
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +31 Berlynas +23 Brazilija +30 Briuselis +21 Dublinas +22 Kairas +34 Keiptaunas +16 Kopenhaga +20
Londonas +24 Madridas +28 Maskva +20 Minskas +21 Niujorkas +24 Oslas +21 Paryžius +24 Pekinas +27
orai vilniuje Šiandien
Praha +24 Ryga +19 Roma +24 Sidnėjus +23 Talinas +18 Tel Avivas +32 Tokijas +31 Varšuva +24
+20
+21
Vilnius
Marijampolė
Vėjas
+21
Alytus
0–8 m/s
DATOS
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
+15
+20
+17
+11
4
+15
+20
+17
+11
4
+16
+21
+17
+9
5
trečiadienį
rusų rašytojas. 1953 m. gimė prancūzas Jeanas Pierre’as Jeunet, filmo „Amelija iš Monmartro“ režisierius. 1965 m. gimė amerikiečių aktorius Charlie Sheenas. 1973 m. gimė dviratininkė Zita Urbonaitė. 1980 m. gimė Aleksandra Fomina, Lietuvoje gyvenanti prozininkė, vertėja.
1907 m. gimė režisierius ir aktorius Juozas Miltinis.
prizas Šią savaitę laimėkite Sandros Brown detektyvinį trilerį „Dūmų uždanga“.
S.Brown – JAV rašytoja, detektyvinių trilerių autorė, parašė daugiau nei 60 knygų. Jos išverstos į daugiau kaip 30 kalbų. Daugelis jos romanų yra skaitomiausių knygų sąrašuose ir visi jie, pasak „USA today“, verčia skaitytoją nerimastingai versti puslapį po puslapio iki pat pabaigos. „Dūmų uždanga“ – itin įtempto siužeto S.Brown detektyvinis trileris. Tai pasakojimas apie įžūlų sąmokslą ir apie tuos, kurie išdrįsta jį atskleisti. Draugai pasirodo eantys priešai, didvyriai virsta nusikaltėliais ir tenka pripažinti, kad visiškai pasitikėti negalima niekuo.
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusių. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite: DIENA (tarpas) VD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba 2. Iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu at-
neškite į „Vilniaus dienos“ redakciją Labdarių g. 8, Vilnius. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį, rugsėjo 11 d. Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
1
2
3
4
5
Auksė, Bronislova, Grigalius, Mirga, Pijus, Sirtautas
horoskopai
1658 m. mirė žymus britų karvedys Oliveris Cromwellis. 1856 m. gimė moderniosios Amerikos architektūros pradininkas, pirmųjų dangoraižių projektuotojas Louisas Sullivanas. 1875 m. gimė Ferdinandas Porsche, austrų automobilių inžinierius. 1883 m. mirė Ivanas Turgenevas,
antradienį
Vardai
6
7
8
9
10
11
12
13
14
Avinas (03 21–04 20). Dieną patartina praleisti su mylimu žmogumi, vaikais. Tikėtinas emocijų antplūdis. Nors esate patenkintas savo gyvenimu, vis tiek ieškosite naujų jo prasmių. Pasistenkite nepraleisti dienos bergždžiai. Jautis (04 21–05 20). Seksis bendrauti su vaikais, jaunais žmonėmis, šeima. Jausite jų supratimą ir palaikymą. Beje, jiems taip pat reikalinga jūsų nuoširdi parama. Dvyniai (05 21–06 21). Galbūt jums bus pasiūlytas darbas. Gerai apsvarstykite pasiūlymą – gal tik iš pirmo žvilgsnio jis atrodo nepatrauklus, o iš tikrųjų pliusų daugiau nei minusų. Palanki diena dirbti komandoje. Vėžys (06 22–07 22). Mėgausitės gyvenimu, vertinsite savo padėtį. Noriai padėsite draugui ar mylimam žmogui. Jums pavyks išspręsti ne tik įprastas problemas, bet ir išsinarplioti iš gana sudėtingų situacijų. Liūtas (07 23–08 23). Lengvas ir ramus laikas, viskas vyksta sklandžiai. Tinkamai organizuotas darbas neturėtų kelti rūpesčių. Neleiskite negatyvioms mintims ir miglotoms nuojautoms valdyti jūsų. Viskas yra taip, kaip turi būti. Mergelė (08 24–09 23). Jūsų gera koordinacija ir atsidavimas darbui padės įveikti bet kokią užduotį. Esate kupinas energijos ir emocijų, tik nepraraskite savitvardos. Nesiimkite nieko naujo ir sudėtingo. Tiesiog dirbkite savo darbą. Svarstyklės (09 24–10 23). Mėgausitės romantiškais jausmais ir atvirai reikšite emocijas. Norėsite pasivaikščioti gamtoje ir pasimėgauti šiltomis dienomis. Skorpionas (10 24–11 22). Užplūs naujų idėjų lavina. Mėgausitės ilgais pokalbiais, rašysite laiškus, plepėsite telefonu. Tačiau vakarop gali apnikti apatija. Patartina pasportuoti – taip atsiras daugiau energijos. Šaulys (11 23–12 21). Aplinkiniai nepritars jūsų nuomonei, prieštaraus idėjoms. Būtina apsvarstyti susidariusią situaciją. Priešingu atveju viskas gali baigtis ginču ar konfliktu. Ožiaragis (12 22–01 20). Energingas laikotarpis, tinkantis planams įgyvendinti. Būsite aktyvus. Sportuokite gamtoje, dirbkite ūkio darbus, tačiau nepraraskite saiko. Vandenis (01 21–02 19). Sunkumai darbe gali turėti neigiamos įtakos jūsų ateities planams. Dabar nespręskite svarbių klausimų. Susikoncentruokite į būtiniausius reikalus, o ateityje laukia geresni laikai. Žuvys (02 20–03 20). Patirsite malonių įspūdžių bendraudamas su artimais žmonėmis. Labiau pasikliaukite savimi ir sugebėsite išspręsti visas problemas.