TODÄ–L, KAD naujienos antradienis, ESU VILNIETIS Tikros sostinÄ—s rugsÄ—jo 4 d., 2012 m. Nr. 206 (1405) GatÂviĹł paÂvaÂdiÂni mĹł lenÂteÂliĹł reÂfor mÄ… premÂjeÂro suÂdaÂry ta darÂbo gruÂpÄ— tiÂkiÂsi ÄŻgyÂvenÂdinÂti paÂmaÂĹžu. LieÂtuÂva 4p.
diena.lt
DrauÂdiÂmo bend roÂvÄ—s ir gyÂvenÂto jo neÂsuÂtaÂriÂmus dÄ—l paÂtirÂtos ĹžaÂlos gaÂli aiĹĄÂkinÂtis teisÂmas. EkoÂnoÂmiÂka 8p.
1,30 Lt
Ar skanÂdaÂlas, ku rÄŻ ÄŻpliesÂkÄ— veng rai, neÂsuÂkels Ar mÄ—ÂniÂjos ir Azer baiÂdĹžaÂno kaÂro? Pasaulis 12p.
MoÂkykÂlos skamÂbuÂtis viÂsam paÂsauÂliui
PagÂrinÂdiÂnis ĹžmoÂgus teatÂre yra akÂtoÂrius, svarÂbiauÂsia – jo suÂsiÂtiÂkiÂmas su ĹžiĹŤÂroÂvu. MaÂno nuoÂmoÂne, viÂsi kiÂti yra tik paÂgalÂbiÂninÂkai. AkÂtoÂrius ir reÂĹžiÂsieÂrius RaÂmĹŤÂnas CiÂcÄ—Ânas
13p.
Miestas
2p.
NuosÂtoÂlius Ĺžada dar suskaiÄ?iuoti „LieÂtuÂvos spauÂda“ neÂkeÂtiÂna nuÂraÂĹĄy ti dÄ—l strinÂganÂÄ?ios e. biÂlieÂtĹł sisÂteÂmos paÂtirÂtĹł nuoÂstoÂliĹł. „KauÂpiaÂme duo meÂnis ir, maÂnau, vieÂnoÂkia ar kiÂtoÂkia forÂma iniÂciÂjuoÂsiÂme poÂkalÂbÄŻ miesÂto saÂviÂvalÂdyÂbÄ—Âje dÄ—l nuoÂstoÂliĹł ir veik los suÂtriÂkiÂmĹł komÂpenÂsaÂviÂmo“, – „Vil niaus dieÂnai“ teiÂgÄ— bendÂroÂvÄ—s „LieÂtu vos spauÂda“ atÂstoÂvai.
Miestas „„PaÂĹžanÂga: iĹĄ praÂdĹžiĹł sporÂtiÂninÂkams kurÂtos nuoÂtoÂliÂnio moÂkyÂmo sisÂteÂmos paÂstaÂruoÂju meÂtu priÂreiÂkÄ— emigÂranÂtĹł vaiÂkams. ToÂkia moÂkyÂmo sisÂteÂma
taiÂkoÂma sosÂtiÂnÄ—s Ozo gimÂnaÂziÂjoÂje.
DiÂdĹžioÂji BriÂtaÂniÂja, NorÂveÂgiÂja, VoÂkieÂtiÂja, net TaiÂlanÂdas ar NeÂpaÂlas – lieÂtuÂviai emigÂran tai ir jĹł vaiÂkai paÂbiÂrÄ™ po viÂsÄ… paÂsauÂlÄŻ. Ta Ä?iau neÂmaÂĹžai jĹł RugÂsÄ—Âjo 1-osios skamÂbuÂtÄŻ girÂdÄ—Âjo iĹĄ VilÂniaus. TieÂsa, virÂtuaÂliai.
AndÂreÂjus Ĺ˝uÂkovsÂkis a.zukovski@diena.lt
SuÂsiÂdoÂmÄ—Âjo emigÂranÂtai
Ĺ ianÂdien Ozo gimÂnaÂziÂjoÂje yra per 1000 moksÂleiÂviĹł. TaÂÄ?iau net 570 iĹĄ jĹł moÂkykÂlos sieÂnas saÂvo aki mis paÂmaÂto geÂriauÂsiu atÂveÂju karÂtÄ… per pusÂmeÂtÄŻ, kai atÂvyksÂta ÄŻ tarÂpi nÄŻ atÂsiÂskaiÂtyÂmÄ…. ViÂsi jie dieÂnas leiÂ
TaÂdas Ĺ irÂvinsÂkas, ManÂtas StanÂkeÂviÂÄ?ius
laÂbiau paÂgarÂsÄ—Âjo ne sporÂto laiÂmÄ—ÂjiÂmais, o ryÂĹĄiais su KauÂno nuÂsiÂkalÂtÄ—Â liĹł gauÂjoÂmis. Aliaus KoÂroÂlioÂvo (BFL) nuoÂtr.
MiesÂte kaÂraÂliaÂvo gÄ—ÂlÄ—s ir jauÂnysÂtÄ—
MarÂgaÂriÂtos VoÂrobÂjoÂvaiÂtÄ—s nuoÂtr.
dĹžia prie komÂpiuÂteÂrio: per atÂstuÂmÄ… bendÂrauÂdaÂmi su moÂkyÂtoÂjais, ruoĹĄÂ daÂmi naÂmĹł darÂbus ar ÄŻsiÂsaÂvinÂdaÂmi nauÂjos paÂmoÂkos meÂdĹžiaÂgÄ…. Net moÂk ykÂl os diÂrekÂtoÂr ius AlÂbiÂnas DauÂbaÂras nÄ—Âra viÂsiĹĄÂkai ÄŻprasÂtas peÂdaÂgoÂgas – uĹžuoÂt kÄ—ÂlÄ™s telefono raÂgeÂlÄŻ, jis atÂsiÂlieÂpia „Sky pe“ proÂgraÂma, o mo kyÂtoÂjĹł ir moksÂleiÂviĹł
3
VaÂlyÂti feÂdeÂraÂciÂjÄ… Ä—mÄ—Âsi teisÂmas
„„ĎtaÂriÂmai: 12 meÂtĹł LieÂtuÂvos futÂboÂlo grieÂtiÂnÄ—Âlei priÂklauÂsanÂtis J.KveÂdaÂras
2p.
„DaÂbar LieÂtuÂvos futÂboÂlas tuÂri ĹĄan sÄ… apÂsiÂvaÂlyÂti nuo vaÂgiĹłâ€œ, – paÂreiĹĄÂ kÄ— buÂvÄ™s futÂboÂliÂninÂkas RiÂman tas TursÂkis, iĹĄÂgirÂdÄ™s apie teisÂmo sprenÂdiÂmÄ… neÂteiÂsÄ—Âtu praÂturÂtÄ—ÂjiÂmu ÄŻtaÂriaÂmÄ… LieÂtuÂvos futÂboÂlo feÂdeÂraÂci jos (LFF) preÂziÂdenÂtÄ… JuÂliĹł KveÂda rÄ… nuÂĹĄaÂlinÂti nuo paÂreiÂgĹł. Pats isto rijos herojus miglotai aiĹĄkina apie politinÄŻ susidorojimÄ….
C Ă 8N_\YV[V XVĂş ]\YVXYV[VXN ddd XN_]\Y Ya 8cVRĂ˜VN V `VaV_aV
NuÂĹĄaÂliÂno puÂsei meÂtĹł
VaÂkar po pieÂtĹł LFF vaÂdoÂvus paÂsie kÄ— KauÂno apyÂgarÂdos proÂkuÂraÂtĹŤÂros siĹłsÂtas laiĹĄÂkas su KauÂno miesÂto apy linÂkÄ—s teisÂmo sprenÂdiÂmu nuÂĹĄaÂlin ti J.KveÂdaÂrÄ… nuo paÂreiÂgĹł puÂsei me tĹł. ToÂkiĹł sanÂkciÂjĹł teiÂsÄ—ÂsauÂga imaÂsi, kai galÂbĹŤt nuÂsiÂkalsÂtaÂma ÄŻtaÂriaÂmoÂjo veikÂla tieÂsioÂgiai gaÂli bĹŤÂti suÂsiÂjuÂsi su jo paÂreiÂgoÂmis. Pats J.KveÂdaÂras ÄŻta riaÂmas neÂteiÂsÄ—Âtu praÂturÂtÄ—ÂjiÂmu. „SiÂtuaÂciÂja bus spren dĹžiaÂma LFF ÄŻstaÂtuoÂse
7
@8F196.B8Âź@ 3B;8067¡ `b ! ;B<9.61. Â&#x201C; A68 B " 9A V_ NaYVXaV Vb\` YNO\_Na\_V[Vb` af_VZb`' ď&#x201A;&#x2014; `XfQYVNbXĂ? `aVZbYVb\WN[Ă&#x2DC;V\ U\_Z\[\ A@5 [b`aNafZN` ď&#x201A;&#x2014; YNV`c\ aV_\X`V[\ 3A! [b`aNafZN` ď&#x201A;&#x2014; YNV`c\ a_VW\QaV_\[V[\ 3A [b`aNafZN` ď&#x201A;&#x2014; N[aVXĂ[Ăş ]_VR `XfQYVNbXĂ&#x203A;` ]R_\X`VQNgĂ? .A=< [b`aNafZN`
?Ă]V[XVaĂ&#x203A;` `Nc\ `cRVXNaN 1Ă&#x203A;Y af_VZ\ X_RV]aV` Ă&#x; ?RTV`a_NaĂ_\` XNO
=N`VĂYfZN` TNYV\WN VXV &
=_\T_NZ\` XNV[N [R ]\YVXYV[VX\` ]NPVR[aNZ`
#& 9a
2
antrADIENIS, rugsėjo 4, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
Šventė – iššūkis vaikams ir tėvams Kęstutis Neverauskas k.neverauskas@diena.lt
Kompensacija: „Lietuvos spaudos“ kasininkėms teko dirbti viršvalandžius. Gali būti, kad už juos sumokė
ti bus paprašyta savivaldybės.
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
Patirtų nuostolių nepamirš Rūta Grigolytė
r.grigolyte@diena.lt
Vakar prie spaudos kioskų vis dar driekėsi klientų eilės. O bendrovė „Lietuvos spauda“ dėl patirtų nuo stolių svarsto inicijuoti pokalbį sa vivaldybėje.
Vilniaus centre esančių kioskų pardavėjai neturėjo net kada pasi dalyti dėl naujosios e. sistemos pa tirtais vargais. „Matote, kas daro si. Visai nusiplūkėme, bet daugiau kalbėti negaliu“, – trumpai atsakė kiosko Vilniaus gatvėje pardavėja. Savaitgalį kai kurie kioskai dirbo net
iki vidurnakčio. Bendrovės „Lietu vos spauda“ elektroninių produktų grupės vadovas Nerijus Orvidas sa kė, kad padėtis dėl naujųjų viešojo transporto e. bilietų platinimo stabi lizuojasi. „Šiandien e. sistema veikia daugiau ar mažiau be sutrikimų. Iki sekmadienio vakaro buvome išpla tinę beveik 75 tūkst. vilniečių kor telių. Per pastarąsias tris dienas la bai smarkiai išaugo klientų srautai, be to, transakcijos laikas yra pailgė jęs, nes susisiekimas su „Susisieki mo paslaugų“ serveriais lemia tam tikrą vėlavimą, bet apskritai vyksta pardavimas, pildymas, kortelių kei timas“, – aiškino N.Orvidas.
Paleista ne iki galo veikianti e. sistema bilietų platintojams „Lie tuvos spauda“ ir „Vaskota“ grei čiausiai atnešė tam tikrų nuostolių. Vien kioskelių pardavėjos turėjo dirbti viršvalandžius ir daug inten syviau, ilgesnis darbo laikas reika lauja ir kitų sąnaudų. „Kaupiame duomenis ir, manau, vienokia ar kitokia forma inicijuo sime pokalbį dėl nuostolių ir veik los sutrikimų kompensavimo. Tai yra ateities klausimas. Dabar no rime iki galo stabilizuoti padė tį, dirbame su tuo, ką turime. Vi si duomenys, tikėtina, bus mėnesio pabaigoje“, – sakė N.Orvidas.
Sostinės mokyklose vakar vėl su skambo moksleivių balsai. Nau jųjų mokslo metų šventė Vil niaus mokyklose prasidėjo va kar, rugsėjo 3-iąją. Maždaug pu sė šalies mokyklų Mokslo metų pradžios šventę rengė tradiciš kai, rugsėjo 1-ąją.
Pirmoką Otą į Tuskulėnų viduri nę mokyklą atvedęs vilnietis Re natas sakė, kad daugiau jaudulio pirmąją dieną mokykloje, ko gero, tenka pirmokėlių tėvams. „Sūnus norėjo eiti į mokyklą. Paruošti jį tam nebuvo sunku“, – pasakojo vilnietis.
Sūnus norėjo eiti į mokyklą. Paruošti jį tam nebuvo sunku. „Gana ramiai išleidžiu vaiką į mokyklą. Arti gyvename, sau gumo klausimu yra ramu“, – sa kė dukrą Saulę į pirmą klasę at vedusi Jolanta. Anot jos, daugiau jaudulio te ko dukrai. „Ji labai jaudinasi, tu ri didelių lūkesčių. Aš jau esu ve dusi sūnų į pirmą klasę, – sakė ji. – Manau, tėvams sunku paruoš ti pirmoką, jeigu jie sau per dide lius iššūkius kelia, daug dėmesio kreipia į apsipirkimą.“ Švietimo ir mokslo ministe rijos duomenimis, mokslo metų pradžios šventė pirmadienį vy
ko Vilniuje, Klaipėdoje, dalyje Kauno mokyklų, taip pat Palan goje, Neringos, Pagėgių, Elekt rėnų savivaldybėse, Vilniaus, Trakų, Jonavos, Kretingos, Šila lės, Plungės, Švenčionių, Šalči ninkų, Lazdijų, Varėnos, Kupiš kio, Pasvalio, Kelmės, Ignalinos rajonuose. Šeštadienį, rugsėjo 1-ąją, šią šventę jau paminėjo kai kurios Kauno mokyklos, taip pat ug dymo įstaigos Šiauliuose, Pane vėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Birštono, Kazlų Rūdos, Rieta vo, Druskininkų savivaldybė se, Kauno, Klaipėdos, Panevė žio, Alytaus, Ukmergės, Utenos, Anykščių, Skuodo, Šilutės, Prie nų, Raseinių, Šakių, Kėdainių, Joniškio, Biržų, Rokiškio, Akme nės rajonuose. Pasak ministerijos, šalies savi valdybės pagal sprendimus, ka da minėti mokslo metų pradžią, pasiskirstė maždaug po lygiai: 28 savivaldybėse (47 proc.) mokyk loms buvo rekomenduota mokslo metų pradžios šventę organizuoti rugsėjo 1 d., o 27-iose savivaldy bėse (45 proc.) – rugsėjo 3-iąją. Penkiose likusiose savivaldybė se (8 proc.) mokyklos rinkosi skir tingus, jų bendruomenėms pato gesnius variantus. Rugsėjo 1-oji, Mokslo ir žinių diena, yra paskelb ta Atmintinų dienų įstatymu. Ministerijos duomenimis, šiuos mokslo metus pradeda 1269 savi valdybių ir valstybinės mokyklos – devyniomis mažiau nei pernai. Mokyklose laukiama iki 20 tūkst. moksleivių mažiau nei pernai, kai mokėsi 387 tūkst. moksleivių.
Pataupė: Vilniuje buvo nuspręsta Rugsėjo 1-ąją švęsti pirmadienį –
rugsėjo 3 d. Tomo Urbelionio (BFL) nuotr.
Linksmintis kultūringai nepavyko Sekmadienio vakarą Katedros aištėje vykęs TV3 televizijos nau jojo sezono atidarymo koncertas ne visiems baigėsi linksmai.
Vilniaus arkikatedros bazili kos pašonėje tūkstantinei miniai stebint ir klausantis TV3 televi zijos laidų vedėjų ir šėlstant pa gal populiarių atlikėjų muziką, apsaugos darbuotojai nestovėjo be darbo.
Per koncertą vienas vyras įsi brovė į teritoriją tarp scenos ir publikos, kur pašaliniai neįlei džiami. Jį sutramdyti iš pradžių bandė du apsaugos darbuotojai, tačiau vyras priešinosi. Netrukus apsaugininkams į pa galbą atskubėjo trečias padėjėjas, o galiausiai ir ketvirtas. Sutram dyti įsibrovėlį pavyko tik suraki nus jį antrankiais. VD inf.
3
antrADIENIS, rugsėjo 4, 2012
miestas
Mokyklos skambutis visam pasauliui Aprūpino planšetiniais kompiuteriais
Sistema būtų naudinga ir mažumoms
A.Daubaras džiaugėsi, kad moder niosios technolog ijos dieg iamos ne tik nuotolinio mokymo srityje, bet ir tradicinėje mokykloje, nes da lis moksleivių į šią mokymo įstaigą ateina įprastai.
Vilniaus rajone įsikūrusios Šv. Ra polo Kalinausko gimnazijos direk torius Zbignievas Maciejevskis tei gė, kad nuotolinis mokymas padė tų išspręsti nutautėjimo ir asimilia cijos problemas.
„Šiemet mes pirmieji vieną gimnazi jos klasę, iš viso 29 moksleivius, ap rūpinome planšetiniais kompiute riais. Ir šioje srityje esame pirmieji Lietuvoje“, – džiaugėsi pedagogas.
„Būkime realistai ir pripažinime: kad ir kokie patriotai būtų šie žmonės, kad ir kaip jie norėtų išsaugoti savo tautiškumą, jeigu jų vaikai eis į ang lišką mokyklą, viską mokysis angliš kai, ryšio su tėvyne, kultūros ir pavel do jie neišsaugos“, – teigė pašnekovas. Pedagogas pasigedo platesnio tokios sistemos taikymo tautinių mažumų mokyklose.
Anot pašnekovo, modernių techno logijų diegimas atveria moksleiviams galimybes greičiau siekti karjeros.
Įvaizdis: už iš pažiūros pilkų ir nuobodžių Ozo gimnazijos sienų mokymas vyksta taikant modernias skait
menines technologijas.
lankomumą kontroliuo 1 ja ta pačia programa tie siog stebėdamas ženkliukus „prisi
jungęs“, „nėra vietoje“ ir pan. „Nuotolinio mokymo sistema mokykloje buvo kurta atskiroms Lietuvoje gyvenančių moksleivių grupėms, pastaruoju metu ji ypač paklausi tarp emigrantų. Vis dau giau užsienyje gyvenančių tėvelių, nenorėdami, kad jų atžala pamirštų gimtąją kalbą ar atitrūktų nuo tė vynės, savo vaikus leidžia būtent į mūsų mokyklą“, – sakė Ozo gim nazijos direktorius A.Daubaras. Tiesa, vaikai čia neateina fiziškai, tačiau dėl modernių informacinių technologijų jie lygiai kaip ir tra dicinės mokyklos moksleiviai girdi skambutį, mokytojo kalbą, spren džia užduotis ir čia pat internetu konsultuojasi su pedagogu. Sukūrė tūkstančius pamokų
Šiandien programai įgyvendinti sukurtas elektroninio mokymo tu rinys ir parengta daugiau nei 7000 tūkst. elektroninių pamokų. „Kurdami šią sistemą stengia mės, kad elektroninė pamoka būtų tokios pačios struktūros kaip ir tra dicinė. Mes taip pat turime tvarka raštį, pradžioje moksleiviui patei kiamas vaizdo įrašas su mokytojo kalba, vėliau dėstoma pamokos teorinė dalis. Paskui mokinys vi diniu paštu, specialia programa, gauna užduotis ir jas konsultuoda masis su mokytoju sprendžia“, – sistemos esmę išdėstė pedagogas.
Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
Padeda išsaugoti tautiškumą
Nuotolinio mokymo sistema, pa sak A.Daubaro, padeda užsieny je atsidūrusiems lietuvių vaikams nenutausti, o nusprendusi grįžti į tėvynę šeima galės drąsiai leisti sa vo atžalą į mokslus Lietuvoje. „Yra tokių atvejų, kai šeimos iš važiuoja metams ar pusmečiui. Kai kurios atsiduria tokiose valstybėse kaip Tailandas, kur mūsų ir jų švie timo sistemos visiškai nedera. To dėl stengiamasi neprarasti ryšio su Lietuva ir neblaškyti vaikų po skir tingas mokyklas“, – pabrėžė pa šnekovas. Populiaru, ypač tarp pradinukų tėvų, pastaruoju metu tapo moky tis „lietuviškų dalykų“. „Mes turime beveik 400 moks leivių, kurie būdami užsienyje lanko vietos mokyklas, mokosi ten, bet pas mus nuotoliniu būdu įgyja „lietuviš kų žinių“ – tai, ko negali išmokti už sienyje: lietuvių kalbos, Lietuvos is torijos ir geografijos, etnokultūros“, – pasakojo A.Daubaras. Jungia noras mokytis
Pats A.Daubaras kelioms klasėms nuotoliniu būdu dėsto istoriją. Mo kytojas negalėjo tiksliai pasakyti, iš kelių valstybių ir kokie moksleiviai susirenka jo virtualiose klasėse. „Kai dėstai internetu, geografinis atstumas nustoja galioti. Iš esmės tas pats, vaikas gyvena Airijoje ar Pabradėje. Visi jie vienodi, moko si tų pačių dalykų ir niekuomet per daug nesigilinau, kur jie tuo metu
yra“, – pabrėžė pedagogas. Vie nintelė problema, pasak A.Daubaro, – laikas. Kartais moksleiviai, gyven dami per tūkstančius kilometrų nuo tėvynės, praranda laiko pojūtį ir iš simuša iš tvarkaraščio. „Visi moksleiviai turi pamokų, konsultacijų su mokytojais tvarka raščius Lietuvos laiku, tačiau įvai rių kuriozų pasitaiko. Buvo toks atvejis, kai Tokijuje gyvenanti mer gina visuomet skambindavo mate matikos mokytojai pasikonsultuoti vidurnaktį, ir nemažai laiko praėjo, kol ji priprato, kad ten ir čia skir tingos laiko juostos“, – prisiminė pašnekovas.
Albinas Daubaras:
Kai dėstai interne tu, geografinis atstu mas nustoja galioti. Iš esmės tas pats, vai kas gyvena Airijoje ar Pabradėje. Kūrė sportininkams
Nuotolinio mokymo sistema mo kykloje galioja jau bemaž dešimt metų. Tačiau prisimindamas tuos laikus, kai ji tik buvo pradėta dieg ti, pedagogas pripažino negalvojęs, kad pagrindiniais jos naudotojais taps emigrantų vaikai. „Idėja ki lo dėl kelių priežasčių. Pirmiausia
„Jau nekalbu apie užsienio kalbų mokymąsi. Juk tiesiog per pamoką pasiklausyti naujienų, kur kalba gy vai, – visai kas kita, negu skaityti va dovėlį. Be to, tokiame kompiuteryje ne vienas vadovėlis telpa“, – dėstė di rektorius.
šalia mūsų veikė Olimpinio spor to centras ir jų mokiniai, kurie, be sporto, turėjo kaip ir visi vaikai mokytis, lankėsi mūsų mokykloje. Tačiau žinote, kaip būna su sporti ninkais. Neretai treniruotės jiems kirsdavosi su pamokomis. Todėl jau tuomet ėmėme mąstyti apie nuotolinį mokymą“, – prisiminė A.Daubaras. 2002–2003 m. buvo įkurta pir ma eksperimentinė klasė, kurios moksleiviai ėmėsi krimsti mokslą per atstumą. Eksperimentas pasi tvirtino ir jau po metų tokių klasių buvo trys. „O toliau – geometrine progresi ja. Pamatėme, kad šis dalykas po puliarus, ėmėmės profesionaliai kurti specialią programą, sulau kėme ES paramos. Ir galiu pasigir ti, kad mūsų moksleivių – spor tininkų – rezultatai visose srityse yra puikūs. Ir mokyklą jie gerai bai gė, ir sporte puikių rezultatų pa siekia. Ko gero, kaip pavyzdys šiuo atveju galėtų būti tenisininkas Ri čardas Berankis. Jis taip pat mokėsi pas mus nuotoliniu būdu“, – pasi gyrė mokyklos vadovas. Reikia savikontrolės
A.Daubaras pripažino, kad nema žą dalį norinčių studijuoti nuoto liniu būdu dėl prasto mokymosi tenka išbraukti iš sąrašų. Kai ku rie moksleiviai vis dar mano, kad pamoka prie kompiuterio namuo se atleidžia nuo pareigos siekti re zultatų ir įsisavinti žinių.
„Ypač norėtųsi, kad galimybę moky ti nuotoliniu būdų turėtų tautinių mažumų mokyklos, nes mums irgi svarbu išlaikyti savo moksleivius“, – pabrėžė Z.Maciejevskis.
„Tai problema. Kai kurie nesu geba pakeisti mąstymo ir mano, kad niekas jų nesukontroliuos, kad jie čia galės nieko neveikti, žaisti ir gauti pažymius. Bet taip nėra ir dėl šios priežasties daug mokinių išbraukiau“, – pasakojo gimnazi jos vadovas. Pasak pedagogo, skaitmeninės technologijos leidžia kontroliuoti moksleivio smalsumą ir norą mo kytis kur kas geriau, nei tai gali pa daryti tradicinės mokyklos. „Tėvai abejoja, ar mokymasis to kiu būdu gali būti visavertis, tačiau praeina vos keli mėnesiai ir jie įsi tikina šios sistemos pranašumais. Mokinys turi mokytis, o ne ei ti į mokyklą. Į tradicines mokyk las moksleiviai, deja, dažnai eina, bet nesimoko. Stengiamės, kad pas mus to nebūtų ir, man atrodo, mums neblogai sekasi“, – pabrėžė pašnekovas. Patirties sėmėsi latviai
Pasak A.Daubaro, nuotolinio mo kymo sistema, įdiegta Ozo gimna zijoje, domisi ne tik lietuviai, bet ir užsieniečiai. Kelių delegacijų yra sulaukta iš kaimynės Latvijos. „Lietuvoje iš viso yra trys tokios mokyklos. Mes Vilniuje – vienin teliai. Ir susidomėjimas tikrai ne mažas. Iš Latvijos buvo keturios delegacijos iš skirtingų mokyklų. Mes juos supažindinome su nuo tolinio mokymo sistemos veiki mu, jos principais, pranašumais“, – pabrėžė pašnekovas.
4
antrADIENIS, rugsėjo 4, 2012
lietuva diena.lt/naujienos/lietuva
Gatvių lentelių reformą išjudinti tikisi pamažu Šalies savivaldybės gatvių pavadinimų lenteles netrukus tu rės kabinti ne ant namų sienų, o ant specialių stulpelių. Tie sa, pavadinimai masiškai neturėtų būti perkabinami. Justinas Argustas j.argustas@diena.lt
Dirbo kelis mėnesius
Birželio pradžioje Vyriausybės vadovas pasirašė potvarkį, kuriuo sudarė darbo grupę, turinčią iš nagrinėti, kaip pamažu pakeisti visų gatvių Lietuvoje ženklinimą. Vakar darbo grupė baigė darbą ir premjerui Andriui Kubiliui patei kė pasiūlymus. Jei Lietuva nori būti moderni, ir miestų gatves turėtume ženk linti taip, kaip vakariečiai, – vi sas lenteles su gatvių pavadini mais nuo privačių pastatų reikėtų perkelti ant stulpelių, kurie būtų jau valstybinėje žemėje. Daugmaž tokie darbo grupės, vadovaujamos premjero patarėjo Laimono TalatKelpšos, siūlymai. Tad naujai tiesiamų, atnaujintų gatvių pavadinimai turės būti nu rodyti jau ne ant namo, o ant spe cialaus stulpelio. „Kadangi tai susiję su savival dybėmis, su išlaidomis, darbo grupė nesiūlo griežtai nustaty ti terminų, nuo kada taip elgtis – tiesiog siūlome palikti natūraliai apykaitai ir naują tvarką taikyti naujai tiesiamose ar rekonstruo jamose gatvėse“, – vakar aiškino L.Talat-Kelpša. Tauragė jau susitvarkė
Darbo grupė, be kita ko, siūlo pa taisyti kai kuriuos įstatymo įgy vendinamuosius teisės aktus. Būtent adresų suteikimo aprašą. Dabar jame numatyta, kad gat
vių pavadinimus reikia žymėti ant namų, o nesant tokios galimybės – iškelti ant specialaus stulpelio. O premjero suburta darbo grupė siūlo esamą tvarką kiek pakeisti: nustatyti, kad gatvių pavadinimus reikia žymėti ant kelio ženklo, o nesant galimybei – ant namo.
Kadangi tai susiję su savivaldybėmis, su išlaidomis, darbo grupė nesiūlo griež tai nustatyti terminų, nuo kada taip elgtis. Nemunas Bukauskas, Lietuvos automobilių kelių direkcijos Eis mo saugumo skyriaus vedėjas, darbo grupės narys, dienraščiui sakė, kad darbo grupė nenurodo, kada to savivaldybės turi imtis. N.Bukauskas nurodė, kad, tar kime, Tauragė savo gatves žymi pagal naująją tvarką. „Jie laiku su prato, kad taip naudingiau. Jie tai padarė per kokius ketverius me tus“, – kalbėjo specialistas. Būsime modernūs
Darbo grupės nariai laikosi nuo monės, kad dabartinė gatvių ženklinimo tvarka esą pasenusi. „Dabar gatvės ženklinamos neatsiklausiant namo savininko – jis privalo leisti, kad ant namo bū tų prikabinama lentelė su užrašu. O Vakarų Europoje tai yra valsty
bės, savivaldybės rūpestis, nesu sietas su privačia nuosavybe“, – yra aiškinęs Ministro pirmininko tarnybos Politikos analizės ir re formų departamento Regionų ir tautinių klausimų skyriaus vedė jas Gabrielius Landsbergis, darbo grupės vadovo pavaduotojas. Taigi išeitis – lenteles su gatvių pavadinimais perkelti į valstybi nę žemę, ant specialių stulpelių. „Tada tai būtų savivaldybės rū pestis – pagal galiojančias Kelių eismo taisykles yra tokia galimy bė“, – yra nurodęs G.Landsber gis. Tikrai neskubės
Kol kas neįsivaizduojama, kiek galėtų kainuoti gatvių ženkli nimo pakeitimai. Tai priklausys nuo to, kaip uoliai į šiuos pakeiti mus reaguos šalies savivaldybės. Jų biudžetai – skylėti, tad greitų permainų tikėtis neverta. Beje, Vakarų Europoje lentelės su gatvių pavadinimais dažniau siai nekabinamos ant specialių, tik joms skirtų, stulpelių. Nesu dėtinga paieška parodė, kad Lon done, Romoje, Paryžiuje, Barse lonoje ir daugelyje kitų miestų tokios lentelės paprastai paka bintos ant namų, taip pat priva čių. Tik Amerikoje priimta beveik visuotinai gatvių pavadinimus ra šyti ant lentelių ir jas iškelti ant specialių stulpelių. Lietuva esą seka Belgijos pavyz džiu – ten iš tiesų gatvių pavadi nimai žymimi ant specialių stul pelių.
Permainos: ant pastatų sienų ateityje gatvių pavadinimų lentelės nebeturėtų kabėti.
Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
5
antrADIENIS, rugsėjo 4, 2012
lietuva
Teks purtyti kišenes Per apkaltą iš Seimo pašalintas Linas Karalius pripažintas kaltu dėl netikrų dokumentų pagaminimo, jų panaudojimo ir sveti mo turto įgijimo apgaule.
Priedanga: siekdamas neteisėtai gauti 20 tūkst. litų ES paramos tuo me
tu Seimo nariu buvęs L.Karalius pasinaudojo ir savo motinos įstaiga.
Mindaugo Vaičiulio (BFL) nuotr.
Naikino narkotikus Afganistano Goro provincijoje, kurios atkūrimu rūpinasi Lietu vos vadovaujama Goro provinci jos atkūrimo grupė (PAG), sekma dienį sudeginta daugiau nei 1600 kilogramų narkotinių medžiagų.
Šios narkotinės medžiagos su rinktos Goro provincijos Kovos su nelegalia narkotinių medžia gų apyvarta padalinio, kuris jas konfiskavo iš narkotinių medžia gų pervežėjų. Kaip pranešė Krašto apsaugos ministerija, narkotinių medžiagų naikinimo operaciją stebėjo šalies Antinarkotinės veiklos vicemi nistras Bazas Mohammadas Ah madis, Goro provincijos guberna torius Syedas Anwaras Rahmatis, PAG-15 vadas pulkininkas Artū ras Radvilas, Ukrainos vyriausia sis nacionalinis atstovas Afganis tane pulkininkas Jurijus Torukas, įvairių organizacijų nariai, Afga nistano nacionalinių saugumo
pajėgų bei spaudos atstovai. „Go ro provincija yra narkotinių me džiagų tranzitinė teritorija, per kurią jie gabenami į platųjį pa saulį. Mes visomis priemonėmis kovojame su plėtros tinklais, ku rie driekiasi į Tadžikistaną, Rusi jos Federaciją, Amerikos ir Euro pos žemynų valstybes“, – kalbėjo Afganistano antinarkotinės veik los ministerijos viceministras. Šiuo metu tarnybą Lietuvos vadovaujamoje Goro provin cijos atkūrimo grupėje atlieka penkioliktoji karių pamaina, ku ri suformuota daugiausia iš Di džiosios kunigaikštienės Birutės motorizuotojo pėstininkų bata liono karių. Goro PAG stovykloje Čagčara ne kartu su Lietuvos kariais ir ci viliais tarnauja ir dirba Gruzijos, Japonijos, JAV, Lenkijos, Suomi jos, Čekijos, Ukrainos, Kroatijos ir Bulgarijos atstovai. VD, BNS inf.
Misija: narkotikų naikinimo operacijoje dalyvavo ir Lietuvos ka
riai.
KAM nuotr.
Teismas už įvykdytas nusikals tamas veikas jam skyrė 80 MGL (10,4 tūkst. litų) dydžio baudą. Taip pat teismas patenkino Svei katos apsaugos ministerijos civi linį ieškinį ir iš L.Karaliaus Svei katos apsaugos ministerijos naudai priteisė 20 tūkst. litų turtinei ža lai atlyginti. Vilniaus apygardos teismas by lą išnagrinėjo supaprastinto pro ceso tvarka. Tyrimas šioje baudžiamojoje byloje pradėtas kilus įtarimų, kad valstybės biudžeto lėšos panaudo tos neteisėtai, todėl sveikatos ap saugos ministras kreipėsi į pro kuratūrą. Įtarimai pasitvirtino ir teismas juos pripažino įrodytais. Pasak ikiteisminiam tyrimui va dovavusios Vilniaus miesto apylin kės prokuratūros prokurorės Ind rės Kupcikevičiūtės, aiškinantis šį nusikalstimą atliktos rašysenos ekspertizės, ištirti juridinių asme nų ūkinės finansinės veiklos doku
mentai, išanalizuotas pinigų judė jimas, jų išgryninimo aplinkybės. Anot prokuratūros, rasti ir nu statyti su nusikalstama veika su siję asmenys, kurių vardu pasi naudota pridengiant sukčiavimo mechanizmą. Teismo nuosprendyje konsta tuota, kad tuo metu Seimo nariu buvęs L.Karalius 2009 m. gruodį kreipėsi į Sveikatos apsaugos mi nisteriją savo motinos Irenos Ma žeikienės vadovaujamos viešosios įstaigos „Geri darbai“ vardu. Bylos duomenimis, lėšų jaunimo fizinį aktyvumą skatinti turinčiam projektui „Sniego parkas“ L.Kara lius prašė žinodamas, kad realiai jokio projekto viešoji įstaiga neor ganizuos. Tuometis Seimo narys minėtos viešosios įstaigos vardu pagami no netikrus dokumentus, susiju sius su projekto „Sniego parkas“ organizavimu bei vykdymu, ir juos pateikė ministerijai. Sveikatos ap
saugos ministerija, suklaidinta šių dokumentų, skyrė 20 tūkst. li tų „Sniego parkui“ iš dalies finan suoti. Pinigai pervesti į „Gerų dar bų“ banko sąskaitą. Tą pačią dieną pinigai buvo išgryninti. Tačiau vėliau Sveikatos apsaugos ministerijos atliktas auditas paro dė, kad viešoji įstaiga įsipareigoji mų nevykdė, todėl pareikalauta lė šas grąžinti. L.Karalius prisipažino pada ręs nusikalstamas veikas, dėl savo veiksmų apgailestavo ir įsipareigo jo atlyginti visą padarytą žalą. L.Karalius į Seimą buvo išrink tas pagal Tautos prisikėlimo par tijos sąrašą. 2010 m. lapkritį per surengtą apkaltos procesą parla mentaro mandato jis neteko. Neeilinę Seimo sesiją į atostogas Pietryčių Azijoje iškeitęs L.Kara lius pripažintas sulaužęs Seimo nario priesaiką ir šiurkščiai pažei dęs Konstituciją. VD, BNS inf.
6
antrADIENIS, rugsėjo 4, 2012
nuomonės
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Tyčinio piktnaudžiavimo neįžvelgia
P
olicijos departamento vadovybė tei gia neįžvelgianti darbuotojų tyčios ar piktnaudžiavimo dėl Valstybės kont rolės (VK) nustatytų pažeidimų.
Teisinė maišalynė
Kodėl už B.Obamą?
VK teigimu, Policijos departamentas nesilai kė viešojo pirkimo procedūrų ir padarė pa žeidimų mokėdamas už darbą. VK įpareigojo policijos generalinį komisa rą pašalinti sprendime nurodytus teisės aktų pažeidimus, o juos padariusius asmenis pa traukti tarnybos ar drausminėn atsakomybėn ir išieškoti padarytą žalą. „Išanalizavusi VK išvadas, Policijos depar tamento prie Vidaus reikalų ministerijos vado vybė neįžvelgia darbuotojų tyčios ar piktnau džiavimo. Išvadoje nurodyti trūkumai atsirado dėl dažno teisės aktų keitimosi, skirtingo jų in terpretavimo ir supratimo, policijos sistemai skiriamų lėšų trūkumo ar techninių kai kurių darbuotojų klaidų“, – vakar išplatintame pra nešime teigia Policijos departamentas. Tobulinti yra ką
Valentinas Beržiūnas
T
odėl, kad B.Obamos užs ien io pol it ika atit inka Liet uvos inte resus. Skamba miglotai? Taigi, o dabar plačiau. Pirma, ne sig il inant į B.Obamos vykdytą ir vykdomą vidaus pol itiką, šis JAV vadovas (bent jau pirmaisiais savo prez identav imo metais) laikėsi prag mat iškos užsien io pol it ikos li nijos. Kai kur ie B.Obamą kalt ina, kad šis kaip įmanydamas stengėsi parodyti, jog jis – ne George’as W.Bushas. Todėl, kaip kalbė ta, Amerika B.Obamos metais tapo mažiau pastebima ir Vašingtonas apleido savo išti kimus sąjung ininkus...
Tačiau Policijos departamentas žada tobu linti veiklos sritis, dėl kurių VK išsakė prie kaištų. Reaguodamas į VK išvadas, pateiktas Po licijos departamente ir pavaldžiose policijos įstaigose atlikus finansinį (teisėtumo) audi tą, bei rekomendacijas, policijos generali nis komisaras patvirtino šių rekomendacijų įgyvendinimo priemonių planą. Numaty ta stiprinti viešojo pirkimo, užmokesčio už darbą, buhalterinės apskaitos tvarkymo vi daus kontrolės procedūras. Planuojama to liau diegti ir tobulinti turimą programinę įrangą buhalterinei apskaitai tvarkyti. Nedi dinant esamo etatų skaičiaus, bus sustiprin tas metodologinis ir aiškinamasis darbas pa gal Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartų taikymą specifinė je policijos įstaigų veikloje.
„Tikimasi, kad numatytas specializuotų policijos įstaigų administravimo (ūkio, ap skaitos, personalo ir kt.) funkcijos centrali zavimas Policijos departamente leis efekty viau panaudoti valstybės skiriamas biudžeto lėšas ir turtą, sumažins jų netinkamo panau dojimo riziką“, – teigiama pranešime. Kai kurie išvadose nurodyti trūkumai jau pašalinti, kitus planuojama pašalinti iki šių metų pabaigos.
Išvadoje nurodyti trūku mai atsirado dėl dažno tei sės aktų keitimosi, skir tingo jų interpretavimo ir supratimo.
tuose. Telšių apskrities VPK pirko Plungės ra jono policijos komisariato pastato elektros ins taliacijos remonto darbus, neatmetęs dalyvio pasiūlymo, kuriame jis nebuvo pateikęs reika laujamų darbų kiekio ir sąmatos. Papildomų Policijos departamento patal pų remonto ir Anykščių rajono policijos ko misariato ir areštinės rekonstrukcijos darbų Policijos departamentas įsigijo atitinkamai už 68,5 tūkst. ir daugiau kaip 1,159 mln. litų neatlikęs viešojo pirkimo procedūrų. Be viešojo pirkimo procedūrų, kai kurias automobilių remonto bei priežiūros paslau gas įsigijo ir Vilniaus bei Klaipėdos apskričių VPK, pastarasis – taip pat areštinės valymo paslaugas. Auditoriai nustatė, kad Lietuvos policijos mokykla išnuomojo negyvenamą sias patalpas, prieš tai nepaskelbusi viešojo konkurso. Padidėjo atlyginimai
Pinigus leido neracionaliai
VK nustatė, kad Policijos departamentas ir jam pavaldžios įstaigos – Panevėžio, Kauno, Vilniaus, Klaipėdos ir Telšių apskričių vy riausieji policijos komisariatai (VPK) – pa darė Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimų. Panevėžio apskrities VPK mokėjo už auto mobilių remontą ir priežiūrą, tiekėjams ne nurodydamas galutinio perkamų paslaugų ir prekių skaičiaus. Dėl to perkančioji organi zacija negalėjo pateikti išsamios informacijos ir tai padarė įtaką pasiūlymo kainai – sudarė sąlygas lėšas panaudoti neracionaliai. Noreikiškių ir Domeikavos policijos nuova dų patalpų valymo paslaugas Kauno apskri ties VPK pirko apklausęs dvi vieno vadovo vadovaujamas įmones ir taip nesudarė sąlygų kitiems galimiems tiekėjams sąžiningai kon kuruoti dėl viešojo pirkimo sutarties. Vilniaus apskrities VPK už vertimo paslaugas sumokėjo 39,1 tūkst. litų daugiau, nes sutarties kainos neatitiko nurodytų pirkimo dokumen
Reikšmingų pažeidimų nustatyta ir mokant atlyginimus Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos ap skričių VPK bei Lietuvos kriminalinės polici jos biuro darbuotojams. Vilniaus apskrities VPK ir Lietuvos krimi nalinės policijos biuras pareigūnams mokėjo už viršvalandžius, nors darbas, kurį jie dirbo, nelaikomas viršvalandiniu. Kauno apskrities VPK pareigūnams išmokėjo 1 tūkst. litų už laikotarpį, kai jie buvo nušalinti nuo tarny bos, o atleistam darbuotojui – 1,4 tūkst. litų didesnę išeitinę išmoką bei kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Šio komisariato pareigūnams už darbą poilsio dieną buvo mokamas ne vidutinis, o nustatytas darbo užmokestis ir suteikia ma mokama poilsio arba sutrumpinta darbo diena. Už viršvalandinį ir nakties darbą buvo mokamas ne atlyginimas, o suteikiama laisva arba trumpinama darbo diena. Klaipėdos ap skrities VPK patyrė beveik 3,2 tūkst. litų žalą mokėdamas už komandiruotes. VD, BNS inf.
B.Obama ir jo užsienio politi kos planuotojai suvokė, kad Amerikai (taip, Amerikai, su pervalstybei!) trūksta parako. Iš tiesų, B.Obama ir jo užsienio politikos pla nuotojai suvokė, kad Amerikai (taip, Ame rikai, supervalstybei!) trūksta parako. Žinoma, galima ginkluotis, bet, galbūt, gink luosis ir tavo priešin inkas. Tačiau gal ima ir nusig inkluot i bei paskat int i tai padar y ti savo priešininką. Pož iūrio klausimas, ki taip sakant... Kodėl B.Obama – parankus Lietuvai? Tiesą pasak ius, jis – nei parank us, nei neparan kus. Tiesiog jis mąsto bent jau šiek tiek ra cional iau nei jo varžovas. Taig i, bent šiuo pož iūr iu jis parankesnis. Tiesa, kalbos yra kalbos... Vis dėlto, vertinant B.Obamos varžovo Mit to Romney nuomonę apie „geopol it ines dvikovas“ Europoje, o ypač Lietuvos pašo nėje, B.Obama (objektyviai vertinant) atro do gerokai sol id žiau. Tiesa, reikia pripažinti, kad B.Obama nieko tok io nenuveikė, ką būt ų gal ima įvardyt i kaip reikšmingą pokyt į JAV užsienio poli tikoje. Tačiau reikšmingų pokyčių niekuo met nebūna daug. B.Obama – ne pirmas prakalbo apie nusig inklav imą, ne pirmas šiuo klausimu kreipėsi į Maskvą ir t. t. Dabar apie Liet uvą. Jei B.Obama išlaik ys įtampos sumaž in imo kursą, mums (bent jau šiuo atveju) bus tik ger iau. Tiek Lietu vos vadovams, tiek B.Obamai iš prad žių derėt ų susit vark yt i savo kieme, o ne žiū rėti į kito. O jei M.Romney savo kalbom is siek ia po pul iar umo – tai jo asmen in is reikalas. Ta čiau respubl ikono paž adai net ur i nieko bendra su real iais Lietuvos interesais.
Pasiteisinimas: Policijos departamentas pripažįsta kai kuriuos VK nustatytus pažeidimus, bet teigia, kad jie atsirado ne iš blogos valios.
Vytenio Jurevičiaus (BFL) nuotr.
Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone. karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt „Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Diena Media News“ L.e.p. vyriausiasis redaktorius Alvydas Staniulis
„Vilniaus dienos“ VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386 „VILNIAUS DIENOS“ VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJAI: Stasys Gudavičius – 219 1371 Ignas Jačauskas – 219 1372 MIESTAS: Rūta Grigolytė – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391
LIETUVA: Justinas Argustas – 219 1381 EKONOMIKA: Jolita Mažeikienė (redaktorė) – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387 SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Mantas Stankevičius – 219 1383
Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 5500.
767
ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Margarita Vorobjovaitė – 219 1384
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3655, 261 3659, 261 3654, 261 3000, 261 9655, 279 1370 faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS: 261 3653 PRENUMERATOS SKYRIUS: 261 1688 PLATINIMO TARNYBA: 261 1688
7
antrADIENIS, rugsėjo 4, 2012
užribis
Valyti federaciją ėmėsi teismas numatyta tvarka. Šis 1 klausimas įtrauktas į rugsėjo 7 d. numatyto LFF Vykdo
mojo komiteto posėdį, į kurį pa kviesti ir tarptautinių futbolo or ganizacijų – Tarptautinės futbolo asociacijos (FIFA) ir Europos fut bolo asociacijų sąjungos (UEFA) – atstovai“, – rašoma vakar išplatin tame LFF pranešime. LFF Vykdomasis komitetas teis mo sprendimui įtakos daryti nega li. Jis įsigaliojo penktadienį. Kokių veiksmų LFF gali imtis savo prezi dento atžvilgiu, nekomentuojama. „Šiuo metu daugiau neturime, ką komentuoti. Teismo sprendi mas federacijos veiklai įtakos ne daro. Visas mūsų dėmesys – penk tadienį vyksiančioms Lietuvos ir Slovakijos rinktinių rungtynėms“, – dienraščiui sakė LFF atstovė spaudai Vaiva Zizaitė. Pats J.Kvedaras teismo sprendi mą žada skųsti, tačiau vakar išsa mesnių komentarų vengė ir teigė, kad rūpinasi futbolo reikalais. Turto šaltiniai – nežinomi
Veikėjas: pats J.Kvedaras kalba apie politinį susidorojimą, bet savo tur
tų kilmės pagrįsti vis tiek negali.
Artūro Morozovo nuotr.
J.Kvedaras: ką, negaliu sūnui nupirkti buto? Lietuvos futbolo federacijos pre zidentas Julius Kvedaras dien raštį tikino, kad sąmokslą prieš jį surengė postų federacijoje užsi geidę politikai, tačiau jų pastan gos subliūkš.
– Teismo sprendimas nuša linti jus nuo pareigų pakenks jums ir federacijos veiklai? – Dabar man svarbiausia ne aš pats, o tai, kad federacijos rėmė jai iš Vokietijos nepabėgtų. Jiems jau Vokietijoje pranešė tuos vi sus dalykus, bet jie atėjo ir pasa kė, kad mane palaiko. O aš teis mo sprendimą turiu teisę apskųsti pagal lietuviškus įstatymus. – Skųsite? – Aišku. Tik dar nemačiau to sprendimo. – Esate kaltinamas neteisėtu praturtėjimu. – Nesąmonė. Esu užpildęs Vals tybinės mokesčių inspekcijos dek laracijas, bet negavau jokių atsa kymų, o spaudoje parašyta visiška nesąmonė. Kaip aš galiu prieiti prie UEFA pinigų? Net neįsivaizduoju. – Kas nors nori specialiai jums pakenkti?
– Aišku, kad specialiai. Nežinau, iš kur jie tuos debesis ištraukė. – O koks tikslas jums kenkti? – Jūs net geriau žinote už mane, kiek yra norinčių tos preziden to vietos. Juk viską užvirė vienas politikas. Mano žiniomis, jam fe deracijoje buvo pažadėtas kažkoks postas. Jeigu jį futbolo žmonės iš rinks, tegul ateina ir į prezidento postą. – O jūsų postas labai geras? – Jūs vertinkit. – Pagal jūsų turimus turtus – neblogas. – Turiu dalį namo ir motociklą. Neturiu net mašinos. Kai reikia, pasiimu valdišką. – O nekilnojamasis turtas Pa langoje? – Sūnui pirkau vieno kambario butą (dienraščio žiniomis, pirk ti du sklypai su dviem statiniais). Treneriu dirba, tai ką, aš jam da bar negaliu su savo buvusiąja nu pirkti buto? Iki šiol esu už jį sko lingas. – Tai kaip baigsis ši istorija? – Baigsis taip, kaip ir visiems muilo burbulams.
Apie įtartiną J.Kvedaro turto kilmę dienraštis rašė pavasarį, kai jis buvo išrinktas LFF prezidentu. Pirmiau sia J.Kvedaro finansai užkliuvo Vals tybinei mokesčių inspekcijai (VMI). Inspektoriai nustatė, kad įsigyda mas motociklą „Harley-Davidson“ ir pirkdamas nekilnojamojo turto Palangoje esančiose Sermiesčio ir Kankorėžių gatvėse J.Kvedaras pa tyrė daugiau išlaidų, negu galėjo tu rėti pajamų. Pastabas VMI perdavė teisėsaugai. LFF prezidento iš esmės ėmėsi Kauno prokurorai, nes čia ir gyvena įtariamasis. Praėjusių metų spalį pradėtas iki teisminis tyrimas naują atskaitos taš ką pasiekė prieš mėnesį. Rugpjūčio 3 d. J.Kvedarui Kauno apygardos pro kuratūra pareiškė įtarimus dėl netei sėto praturtėjimo. Prokuratūra taip pat yra nurodžiusi skirianti laikiną sias apsaugos priemones įtariamojo vardu įsigytam motociklui „HarleyDavidson“ ir dviem nekilnojamojo turto objektams Palangoje. Su nusikalstamo pasaulio atsto
vais bendraujantis J.Kvedaras ne sugebėjo įrodyti, iš kur gavo lėšų šiems objektams įsigyti. Oficialios LFF prezidento pajamos nė iš tolo neprilygsta išlaidoms. J.Kvedaras bandė sukti uodegą – nurodė kelis neva jam pinigų paskolinusius as menis, tačiau tyrėjai tariamus kre ditorius apklausė ir patikrino jų fi nansinius reikalus. Paaiškėjo, kad jų piniginės kur kas liesesnės, nei buvo teigta. Tad J.Kvedaro praban gų gyvenimą užtikrinę pinigų šal tiniai liko nežinomi.
Ne kartą futbolo vei kėjo pavardė buvo minima Kauno mafi jos vadeivų vakarė lius aprašančiose po licijos ataskaitose. Įtariamųjų daugės?
Įtarimai kol kas pareikšti tik J.Kve darui, tačiau neatmetama galimy bė, kad įtariamųjų bus ir daugiau. Viena realiausių kandidačių patek ti į įtariamųjų sąrašą – LFF Finansų skyriaus vadovė, J.Kvedaro sugy ventinė Dalia Žigelienė. Teisėsau gos nepatvirtintais duomenimis, ji, J.Kvedaras ir dar keli veikėjai gali būti susiję su UEFA Lietuvai skirtų pinigų grobstymu. Pavyzdžiui, vien pirmajam LFF stadiono Vilniuje rekonstrukci jos etapui UEFA pažadėjo apie 8 mln. litų. Stadionu, į kurį būtų ga lima „kišti“ pinigus, LFF pasirūpi no prieš porą metų, kai vos už 2,2 mln. litų perėmė buvusį „Vėtros“ stadioną. Buvęs Vilniaus „Vėtros“ savininkas Romas Stašauskas ma no, kad komandą galutinai sužlug džiusi stadiono perėmimo proce dūra buvo neteisėta. Vien o Liet uvos dienrašč ių straipsnyje rašoma, kad dar vie nas J.Kvedaro pajamų šaltinis ga lėjo būti Kaune esanti Nacionalinė futbolo akademija (NFA). Neva ne maža dalis pinigų už aikštelių nuo
mą galėjo atsidurti ne kasoje, o kai kurių veikėjų kišenėse. „Nėra net ką komentuoti. Tame straipsnyje minimos sumos ir tei giniai neturi nieko bendra su rea lybe“, – teigė NFA direktorius Rai mondas Statkevičius. Savas – tarp gaujų
Teisėsaugos susidomėjimą J.Kve daru galėjo padidinti ir politikų pa raginimas. Praėjusią žiemą į VMI ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tar nybą kreipėsi keli parlamentarai. Jų teigimu, J.Kvedaro veikla „meta še šėlį visos LFF veiklos skaidrumui ir leidžia įtarti, kad Lietuvos futbole šiandien galbūt klesti korupcija, ne skaidrios bei neteisėtos finansinės ir varžybų klastojimo machinacijos“. Iki šių metų pavasario 12 metų LFF generalinio direktoriaus pa reigas ėjusio J.Kvedaro reputacijai kenkia ir artimos pažintys su nu sikalstamo pasaulio atstovais. Ne kartą futbolo veikėjo pavardė bu vo minima Kauno mafijos vadeivų vakarėlius aprašančiose policijos parengtose ataskaitose. J.Kvedaras dažniausiai bendravo su „daktarų“ gaujos nariais. Neo ficialiais duomenimis, jų gretose J.Kvedaras turėjo Lialkos pravar dę. Bendrauti su nusikaltėliais jis nevengė nei tada, kai dar buvo fut bolininkas ir futbolo treneris, nei tuomet, kai pradėjo eiti LFF gene ralinio direktoriaus pareigas. Kalbama, kad pastaraisiais me tais išdraskytą „daktarų“ gaują J.Kvedaro draugijoje pakeitė vie na žinomiausių nusikalstamų gru puočių Kaune – „kamuoliniai“.
12
metų
J.Kvedaras ėjo LFF generalinio direktoriaus pareigas.
Komentarai Ritas Vaiginas Viln iaus apskrit ies futbolo federacijos prez identas
Š
imt u proc ent ų išs ip ild ė tai, ką sak iau jau anksč iau apie finans in ius federac ijos neaišk umus, pras tus rinkt i nių rez ultat us. Ne velt ui mes kėlėme klausimą apie LFF vadovų pakeitimą, ne kart ą rag inau juos ats is tat yd int i. Tikrai ne dėl to, kad pat s nor iu užim ti jų poz ic ijas. Esu buvęs futb ol in in kas, todėl man skaudu, kai reik ia pri paž int i, kad Liet uvoje nėra futbolo. Manau, kad J.Kvedaru teisėsauga susi domėjo kieno nors paskatinta, tačiau link to jau buvo net rumpai einama. Prasidėję J.Kvedaro ir buvusio LFF va dovo Liutauro Varanavičiaus pykčiai buvo matyti jau seniai. Nenustebčiau suž inojęs, jog L.Varanavičius prisidė jo prie to, kad viskas išlindo į paviršių. Žinoma, ir jis pats, mano manymu, ne šventuolis. Jeig u teisėsauga šio reikalo nepal iks lik imo valiai, situacija Lietuvos futbo le gali pasikeisti. Mes galime būti Euro
pos vidut in iokai. Dabar esame abso liutūs autsaideriai, atsilikėliai visomis prasmėmis: sportine, materialinės ba zės, sportininkų rengimo sistemos po žiūr iu. Negerai, kad nieko Liet uvoje neturime. Yra žmonių, kurie galėtų vi sa tai sukurti, tačiau jau dvidešimt me tų viskas tiesiog plaukė pasroviui.
tybinę valdymo sistemą, kuri leidžia griauti nacionalinius kultūros, sporto, ekonomikos pamatus. O gal taip kas nors suplanavo? Todėl niekas nepa sikeitė nuo EBSW laikų, kai sunaikino ekonomiką. Ir, manau, nepasikeis, nes vienas banditas keičia kitą.
Rimantas Turskis Vladimiras Romanovas
Versl in inkas, sporto mecenatas
M
anęs nestebina dabar tinė Liet uvos futb olo sit uacija. Tač iau stebi na tai, kad jau daug iau kaip 10 metų Lietuvos futbolo federa cijos veikėjai griauna futbolą, bet į tai niekas nekreipia dėmesio. Nuo tų lai kų, kai federacija pasirašė sutart į su „Lietuvos ryto“ televizija ir gavo šio ži niasklaidos atstovo priedangą, A lyga virto lažybų lyga. Pagrindiniai klubai buvo priversti pa likti šalies aukščiausiąjį futbolo divi zioną, nes treneriai, žaidėjai ir federa cijos nariai buvo įtraukti į lažybas. Dėl tokios situacijos reikia kaltinti vals
Buvęs futbol in inkas
J
eigu futbolas apsivalys nuo to kių žmonių, kaip J.Kvedaras, bus labai gerai. Nežinau, ar čia bus taškas, tačiau dabar Lietu vos futbolas turi šansą apsivalyti nuo vagių. Matau žmonių, kurie galėtų su tvarkyti visus mūsų futbolo reikalus. Jų nedaug, bet yra. Pats dėl jo išgyvenu, noriu, kad pasiektume europinį lygį. Laiko visai esamai struktūrai pakeis ti reikėtų nemažai. Tereikėtų daug ir kantr iai dirbt i, viskas yra įmanoma. Negal ime atsil ikt i nuo estų ar latvių. Tikiu, kad mes pasieksime lygį, kurio esame verti. Dvidešimt metų buvo va giama, bet reikėtų gal penkerių metų ir pradėtume judėti į priekį.
8
antrADIENIS, rugsėjo 4, 2012
ekonomika
Draudimo bendrovei grasina teismu Eismo įvykį patyręs gyventojas jau kelis mėnesius laukia, kad draudimo bendro vė visiškai atlygintų žalą. Tačiau ši tikina, kad klientas tik siekia pašalinti dar iki ava rijos buvusius automobilio gedimus. Lina Mrazauskaitė
l.mrazauskaite@diena.lt
Sugrįžti atsisakė
Iš Libano kilęs Lietuvos pilietis, jau 18 metų turintis čia verslą, J.H. (re dakcijai vardas ir pavardė žinomi) pasakojo, kad šių metų gegužę pa kliuvo į eismo įvykį. Jį sukėlęs vai ruotojas buvo draustas bendrovės „Ergo“ draudimu, todėl apgadinto pašnekovo automobilio apžiūrėti atvyko šios bendrovės ekspertas. „Tuo metu, kai pas mane į darbą atvažiavo ekspertas, aš buvau už siėmęs. Todėl jis automobilį gara že apžiūrėjo be manęs, o man tik atnešė pasirašyti žalos aktą. Tai padariau nė neužmetęs į jį akies – bendrove pasitikėjau“, – sakė vyras. Vis dėlto po 2–3 valandų atra dęs laisvo laiko J.H. aktą peržiūrė jo ir pastebėjo, kad tarp išvardytų per avariją patirtų gedimų neįra šytas automobilio stoglangio gedi mas. Tai pastebėjęs jis iš karto pa skambino į būstinę ir nurodė, jog pageidautų, kad ekspertas grįžtų ir šią klaidą ištaisytų. „Iš karto reikėtų pabrėžti, kad paskambinus į draudimo bendro vės būstinę mane telefonu automa tiškai perspėjo, jog pokalbis įrašo mas. Todėl turiu įrodymą, kad dėl neteisingo žalos akto kreipiausi dar tą pačią dieną. Kai susisiekiau su ekspertu, šis pasakė, kad jam grįž ti neverta, taip pat šimtu procentų garantavo, jog bėdų dėl stoglangio nekils. Jis tik įspėjo, kad perspėčiau automobilių serviso darbuotojus nufotografuoti sugedusį stoglan gį“, – sakė pašnekovas. Nusprendė neremontuoti
„Nuvykęs į vieną eksperto nurody tų automobilių servisų papasako jau istoriją ir buvau maloniai nu stebintas, kai darbuotojas iš karto, dar man matant, pradėjo fotogra fuoti stoglangį ir pažadėjo, kad vis kas bus sutvarkyta“, – sakė J.H. Vis dėlto maždaug po dešimties dienų prasidėjo nesusipratimai.
Komentaras
Kęstutis Baranauskas
„NORDIA BAUBLYS & PARTN ERS“
D
raudžiamuosiuose ginčuose taikoma pag rind inė ginčo teisenos taisyklė dėl įrod i nėjimo pareigos paskirsty mo, t. y. šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Šiuo atveju, draudimo bendrovei atsisakius stoglangio gedi mą pripaž inti draudžiamuoju įvykiu, būtent automobilio savininkas turėtų
Pašnekovui telefonu draudimo bendrovė pranešė, kad automobilis jau suremontuotas. Tačiau atvykęs atsiimti automobilio jis pastebėjo, kad stoglangis nesutvarkytas. „Paklausiau, kas nutiko, tačiau darbuotojai man atsakė, kad drau dimas vieną dieną stoglangį norė jo tvarkyti, kitą – jau nebe. Dar buotojai liepė man kalbėtis su savo draudimo bendrove, nes viską, kas numatyta akte, jie padarė“, – sa kė J.H. Po kelių skambučių galiau siai draudimo bendrovė pašneko vui pranešė, kad taisyti stoglangio ji vis dėlto negali, nes oficialiame rašte šis nenurodytas. J.H. pabrėžė, kad ir šį kartą jis buvo automatiškai įspėtas apie įrašomą pokalbį. „Didžiausia problema šioje is torijoje yra tai, kad ekspertas ne norėjo grįžti, todėl mano pasira šytame žalos akte stoglangis taip ir nebuvo oficialiai įtrauktas“, – sakė J.H. Kaltę paneigė
Tačiau draudimo bendrovės „Er go Lietuva“ Žalų administravimo skyriaus vadovas Nerijus Giedraitis atkreipė dėmesį, jog atsisakymas mokėti draudimo išmoką grindžia mas ne tuo, kad defektų akte stog langis nebuvo įtrauktas, o klientas pasirašęs. Anot jo, stoglangio nu spręsta netaisyti, nes paaiškėjo, kad jis tinkamai neveikė dar prieš eismo įvykį. N.Giedraitis patikino, kad ant rąkart ekspertui atvykti apžiūrė ti automobilio nebuvo būtina, nes defektas galėjo būti nustatytas tik išardžius automobilio stoglangį: „Serviso darbuotojai konstatavo, kad stoglangio gedimas – natūra laus susidėvėjimo padarinys. Per draudžiamąjį įvykį jis mechaniš kai nebuvo pažeistas.“ Pašnekovas taip pat pabrėžė, kad jeigu stoglangis būtų buvęs ap gadintas per draudžiamąjį įvykį, bendrovė už jo remontą būtų su mokėjusi. „Deja, pasitaiko atvejų, kai klientai, piktnaudžiaudami si įrodyti, kad per tą įvykį buvo sugadin tas jo automobilio stoglangis. Šį faktą jis gali įrodinėti įvairiomis priemonė mis: ekspertų išvadomis, liudytojų pa rodymais ir kt. Telefon in io pokalbio su draudimo bendrove įrašas taip pat galėtų būti vienas įrodymų. Civilinio proceso kodeksas suteikia šalims tei sę prašyti teismo, kad šis išreikalautų telefoninio pokalbio įrašą iš draudimo bendrovės. Pabrėžtina, kad draudimo bendrovė turi įstatymo numatytą tei sę, bet ne pareigą, įrašyti telefoninius pokalbius su klientais ir atitinkamą lai ką juos saugoti. Ieškinį teismui draudėjas gali paduoti ne vėliau kaip per vienus metus nuo suž inojimo apie draud imo bendro vės atsisak ymą išmokėt i draud imo išmoką. Tačiau abejot ina, ar draud i mo bendrovė tiek laiko saugo pokal
Konfliktas: gyventojas mano, kad draudimo bendrovė atsisakė tvarkyti automobilio stoglangį sužinojusi,
kiek jai atsieis remontas, o ši nesąžiningumu įtaria gyventoją.
tuacija, naudodamiesi draudimo bendrove ir visais jos sąžiningais klientais, siekia susiremontuo ti ir senus, dar prieš draudžiamąjį įvykį atsiradusius automobilio ge dimus“, – sakė jis ir pabrėžė, kad draudimo bendrovė atlygino visą per eismo įvykį patirtą žalą. Stebina argumentai
J.H. bendrovės teiginiais piktinosi ir stebėjosi, kaip suklydęs ekspertas galėjo neturėti pagrindo grįžti. Anot jo, jei ekspertas būtų grįžęs ir iš kar to pasakęs, kad stoglangio gedimas nėra avarijos padarinys, J.H. būtų bematant samdęs nepriklausomą ekspertą. O dabar, kai automobilis jau suremontuotas, atlikti eksper tizę ir sudėtingiau, ir brangiau. J.H. sakė nesuprantąs ir to, kodėl servise nustačius, kad stoglangio gedimas šalinamas nebus, niekas jo apie tai neinformavo. Tuomet pašnekovas taip pat būtų stabdęs remontą ir kreipęsis į nepriklau somą ekspertą. Šiuos priekaištus N.Giedraitis atrėmė sakydamas, bių įrašus. Šiuo konkrečiu atveju tikė tina, jog per ginčą draudimo bendrovė teigs, kad pokalbio įrašo pateikti nega li, nes jo saugojimo laikas baigėsi. To dėl teisme reikėtų prašyti iš draudimo bendrovės išreikalauti ne tik pokalbio įrašą, bet ir normin į (įmonės vidaus) teisės aktą, kuris reglamentuoja tele foninių pokalbių įrašų saugojimo truk mę ir tvarką. Tačiau pabrėžtina, kad vien atitinka mo turinio telefoninio pokalbio įrašas negarantuoja, kad automobil io sav i ninkas laimės bylą, nes teismas verti na įrodymų visumą. Bene svarbiausias įrodymas tokiame ginče būtų eksper to arba specialisto išvada, kurioje būtų atsakyta į klausimą, ar stoglangis galė jo būti sugadintas būtent per tą drau džiamąjį įvykį, dėl kurio buvo kreipta si į draudimo bendrovę.
kad apie sprendimą bendrovė J.H. informavo. Todėl jau važiuodamas atsiimti automobilį jis esą situaci ją apie stoglangį žinojo.
Paklausiau, kas nuti ko, tačiau darbuoto jai man atsakė, kad draudimo bendrovė vieną dieną stoglan gį norėjo tvarkyti, ki tą – jau nebe.
Pasakojimą pakeitė
Paklaustas, kada bendrovė prane šė J.H. apie netaisytiną stoglangį, bendrovės atstovas, susisiekęs su automobilių serviso darbuotojais, savo pasakojimą pakeitė. Vėliau N.Giedraitis teigė, kad per pirmą eksperto apsilankymą J.H. apie avarijoje sugadintą stog langį net neužsiminė, kaip ir ne paskambino į draudimo bendro vės būstinę pranešti apie eksperto klaidą žalos akte. Anot jo, atvykęs į automobi lių servisą J.H. su darbuotojais dėl stoglangio remonto tarėsi asme niškai ir nenurodė, kad tai yra po eismo įvykio atsiradęs gedimas. Jo teigimu, apie tai klientas prabilo tik tuomet, kai serviso darbuotojai pranešė, kad dėl avarijos atsiradę automobilio defektai sutvarkyti, o remontuojant stoglangį teks keisti daug nusidėvėjusių detalių. „Norėtume pabrėžti, kad iki to laiko J.H. nė karto neužsiminė nei draudimo bendrovės, nei automo bilio serviso atstovams, kad per eis mo įvykį buvo sugadintas ir stoglan gis“, – vėliau teigė N.Giedraitis. Pasak jo, ekspertui J.H. skambi no tik suremontavus automobilį ir
„Shutterstock“ nuotr.
paaiškėjus apie sudėtingą stoglan gio gedimą. Žada ieškoti tiesos
Išgirdęs vėlesnius draudimo bend rovės pasakojimus J.H. sakė, kad bendrovei skambino mobiliuoju te lefonu, todėl nesunkiai teisme ga lėtų parodyti pokalbių išklotinę. J.H. tvirtino turįs įtarimų, jog draudimo bendrovė stoglangį at sisakė tvarkyti po to, kai sužinojo, kad naujas jo mechanizmas kainuo ja apie 4 tūkst. litų. „Kai nuvykau į „Mercedes“ centrą, sužinojau, kad tokio „Mersedes“ tipo stoglangis yra silpnoji automobilio vieta – per avariją ji sugenda pirmiausia. Be to, pasirodo, naudotas mechaniz mas daužtam automobiliui netin ka, todėl reikia pirkti naują. Manau, draudimo bendrovė paprasčiausiai nesitikėjo, kad stoglangio remontas atsieis taip brangiai.“ J.H. tvirtai laikėsi nuomonės, kad, nepavykus nesutarimo iš spręsti draugiškai, jis kreipsis į ne priklausomą ekspertą. Jam nuro džius, kad stoglangio gedimas yra avarijos padarinys, pašnekovas ti kino kreipsiąsis į teismą: „Tai yra garbės, o ne pinigų reikalas.“ Lietuvos banko atstovas spaudai Mindaugas Milieška komentuo ti situacijos nesiėmė. Jis tik pa brėžė, kad klientų ginčus ne teis me spręsti nuo šių metų pradžios ėmėsi Lietuvos bankas. Todėl pa šnekovas paragino paslaugomis nepatenkintą vartotoją išnaudoti šią galimybę. Savo įmonės filiale Vokietijoje dirbantis ir šioje šalyje gyvenantis J.H. sakė su tokia netvarka ten ne susidūręs. Anot jo, įvykus panašiai avarijai Vokietijoje jam tereikėjo paskambinti savo advokatui, o šis nurodė iškviesti policiją ir vėliau kreiptis į nepriklausomą ekspertą. Toliau visas derybas ir kitus reika lus už jį sutvarkė advokatas.
9
antrADIENIS, rugsėjo 4, 2012
sveikata sveikata.diena.lt
Pieno produktai tinka ne visiems Laktozės netoleravimas – gana dažnas reiškinys, tačiau ne visi žmonės supran ta, kas sukelia pilvo dieglius, viduriavi mą ar kitų nepageidaujamų simptomų. Kai kurie laktozės netoleravimą painioja su alergija pienui.
Sukelia fermento trūkumas
Lietuvoje per 34 proc. gyventojų trūksta pieno cukrų laktozę skai dančio fermento. Suvartojus pie no produktų ar kitokio maisto, ku riame yra laktozės, gali pasireikšti nepageidaujamų simptomų. Kaip paaiškino Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos ver tinimo instituto Mitybos skyriaus vyriausioji specialistė Vita Gapšy tė, laktozės netoleravimą sukelia fermento laktazės trūkumas plo najame žarnyne. Fermentas laktazė skaido pieno cukrų laktozę iki gliukozės ir ga laktozės, o šios medžiagos absor buojamos į kraują. Jei laktozė ne suskaidoma plonajame žarnyne, ji kartu su maistu patenka į storąjį žarnyną. Čia laktozę veikia storo sios žarnos bakterijos – vykstant šiam procesui išsiskiria dujos, to dėl juntamas pilvo pūtimas, žmo gus gali viduriuoti. Tai dažniausiai nėra gyvybei pavojinga būklė, ta čiau pasireiškiantys požymiai bū na nemalonūs. Laktozės netoleruoti dažniau siai pradeda vyresnio amžiaus žmonės, o kūdikystėje su tuo su siduriama retai. Laktozės netoleravimas paplitęs tarp Azijos, Ispanijos gyventojų ir Amerikos indėnų – iki 95 proc. O Šiaurės Europos gyventojai lakto zės netoleruoja rečiau. Skiriasi nuo alergijos
Pasak V.Gapšytės, ne visuose pie no produktuose yra vienodas lak tozės kiekis, tad jos netoleruojan tiems žmonėms svarbu žinoti, kad daug jos yra šviežiame piene, pie no milteliuose, leduose, lydytame sūryje. Tokie žmonės geriau toleruoja rūgščius pieno produktus: nesal džią varškę, nesaldų sūrį, kefyrą, rūgpienį, jogurtą ar grietinę.
Erkių aukų – vis daugiau
Specialistė atkreipė dėmesį, kad alergija pienui ir laktozės netole ravimas – ne tas pats. Alergija pie nui pasireiškia naujagimiams, jos požymių atsiranda dėl neįprastos imuninių mechanizmų reakcijos į piene esančius baltymus. Be maisto netoleravimui būdin gų simptomų, alergiškam žmogui gali atsirasti sloga, ašarojimas, odos niežulys, dilgėlinė, pasun kėti kvėpavimas ar net kilti anafi laksijai būdingų simptomų. Laktozės netoleravimo sukelia mi požymiai dažniausiai pasireiš kia praėjus 0,5–2 valandoms nuo pieno ar jo produktų vartojimo. Nustojus vartoti pieno produktus, požymiai paprastai išnyksta.
Laktozės netoleruo ti dažniausiai pra deda vyresnio am žiaus žmonės, o kūdikystėje su tuo susiduriama retai. Įspės etiketės
V.Gapšytė atkreipė vartotojų dė mesį, kad simptomų pasireiškimo stiprumas priklauso nuo su mais tu gauto laktozės kiekio. Kaip pabrėžė instituto specia listė, atidžiai perskaityta maisto produkto etiketė padės vartoto jams pasirinkti tinkamus maisto produktus ir išvengti tų, kurie gali sukelti nemalonių simptomų. Nuo 2014 m. alergiją ar neto leravimą sukeliančios medžiagos privalės būti paženklintos taip, kad aiškiai išsiskirtų iš kitų sąra šo sudedamųjų dalių: pavyzdžiui, tam tikru šriftu, stiliumi arba fo no spalva. VD inf.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, šiemet sergamumas erkių pernešamomis ligomis šaly je smarkiai padidėjo.
Kiekis: stiklinė pieno laktozės netoleravimo požymių dažniausiai ne
sukelia.
„Shutterstock“ nuotr.
Ką daryti? Atsisakykite pieno ar jo produktų
arba savo maisto racione sumažinki te jų kiekį. Nemažai žmonių, netole ruojančių laktozės, gali vartoti nedi delius pieno ar jo produktų kiekius, nejausdami neigiamų požymių;
Didesnis suvartotas pieno ar jo produktų kiekis gali sukelti: pilvo pūtimą; pilvo dieglius; viduriavimą;
paskirstykite suvartojamą pieno ar
vidurių užkietėjimą;
jo produktų kiekį į mažas porcijas;
pykinimą;
požymiai mažiau pasireiškia, jei
vėmimą; pieno produktai vartojami su kitų kūdikiams ir vaikams gali sulėtėti rūšių produktais; augimas ir sumažėti svoris. jei vartojate pieną, geriau rinkitės riebesnį; rinkitės mažiau laktozės turinčius
pieno produktus; rinkdamiesi produktus, atidžiai
Šių metų pirmą pusmetį Laimo li ga Lietuvoje užsikrėtė 13,37 proc. daugiau gyventojų nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, o sergamumas erkiniu encefalitu ūgtelėjo beveik du kartus. Lietuva, Latvija ir Estija – di džiausi erkinio encefalito židiniai Europoje, o vėstantys orai – ant roji erkių suaktyvėjimo banga. Ta čiau erkės darosi aktyvios jau visus metus, o sergamumas pavojingo mis erkių platinamomis ligomis šiemet smarkiai didėja. Erkių pernešamos ligos ir pačių erkių suaktyvėjimas mūsų šalyje tampa opia problema, nes šių ken kėjų lokalizacija labai plati, o susirgti pavojinga liga yra kone vienoda tikimybė tiek miesto, tiek kaimo gyventojui. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS cent ro duomenimis, tikimybė užsikrės ti bet kuria iš erkių platinamų ligų yra labai panaši visoje šalies teri torijoje, tačiau didžiausias šių ken kėjų aktyvumas – Pietų ir Vidurio Lietuvoje. VD inf.
2
perskaitykite etiketes, nes laktozės yra ir iš pieno pagamintuose gami niuose;
kartus
jei vargina nepageidaujami požy
per metus išaugo sergamumas erkiniu encefalitu.
miai, gydytojas gali paskirti fermen to laktazės preparatų.
10
antrADIENIS, rugsėjo 4, 2012
sportas diena.lt/naujienos/sportas
Golbolo rinktinė tęs kovą dėl medalių Romas Poderys r.poderys@diena.lt
Lietuvos aklųjų riedulio (golbolo) rinktinė, dar nesibaigus Londone vykstančios XIV parolimpiados A grupės varžyboms, jau užsitikri no vietą ketvirtfinalyje.
Tai paaiškėjo po to, kai lietuviai ketvirtojo turo susitikimą su Šve dijos komanda baigė lygiosiomis 5:5 (3:3). Mūsų ekipai po 2 įvarčius pelnė Genrikas Pavliukianecas ir Man tas Panovas, vieną – Arvydas Juchna. Varžovų gretose pasižy mėjo Fatmiras Seremetis, pelnęs visus 5 įvarčius. Šiandien paskutines A grupės rungtynes mūsiškiai žais su ly deriais Turkijos parolimpiečiais. Iš B grupės į ketvirtfinalį jau iško pė 2008-ųjų parolimpiados čem pionai kinai, taip pat Irano, Belgi jos ir Alžyro atstovai. Vyrų lengvosios atletikos ru tulio stūmimo F11/12 neįgalumo grupės varžybose jėgas išmėgino 1996, 2000 ir 2004 m. parolim pinių žaidynių prizininkas kau nietis Rolandas Urbonas. Jo re zultatas – 12,14 m ir 10-oji vieta. Aukso medalį iškovojo ukrai nietis Andrejus Holivecas – 16,25 m. Antrąją vietą užėmė rusas Vla dimiras Andriuščenka – 15,21 m. Trečias buvo australas Russellas Shortas – 14,73 m. R.Urbono asmeninis rekordas – 13,16 m. Londono parolimpia da šiam sportininkui – jau penk toji per jo karjerą. Rytoj rutulio stūmimo F37/38 neįgalumo grupės varžybose da lyvaus Mindaugas Bilius.
12,14
metrų
nustūmė rutulį R.Urbonas.
Karjera: Londono parolimpia
da R.Urbonui – penktoji.
Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.
Anšlagas: Berlyno olimpiniame stadione V.Aleknos pasirodymą stebėjo 54 tūkst. žiūrovų.
V.Alekną aplenkė tik olimpinis čempionas
Berlyne surengtose Tarptautinės lengvosios atletikos federaci jos (IAAF) „World Challenge“ serijos varžybose dukart olimpinis čempionas Virgilijus Alekna užėmė 2-ąją vietą. Lietuvos atletas numetė diską 66,63 m. Geresnį rezultatą pasie kė tik Londono olimpiados čem pionas vokietis Robertas Har tingas – 67,40 m. Trečią vietą užėmė 2008 m. Pekino olimpia dos vicečempionas lenkas Piot ras Malachowskis, diską numetęs 66,17 m. Moterų disko metimo varžybose dalyvavusi Lietuvos olimpietė Zi
naida Sendriūtė tarp 9 sportinin kių užėmė 5-ąją vietą – 60,71 m. Nugalėjo kubietė Yarelys Barrios – 66,59 m. Lietuvę taip pat aplen kė rusė Darija Piščalnikova (65,47 m), vokietė Nadine Mueller (64,34 m) ir amerikietė Aretha Thurmond (60,85 m). Lengvaatlečių varžybas Berly no olimpiniame stadione stebėjo 54000 žiūrovų.
Rugsėjo 9-ąją Briuselyje bus su rengtas paskutinis IAAF „Aukso lygos“ serijos varžybų etapas. Bendroje disko metikų įskaitoje, surinkęs 11 taškų, kol kas pirmau ja estas Gerdas Kanteris. Galimybių aplenkti jį turi ir ira nietis Ehsanas Hadadis (6 tšk.), ir V.Alekna (5 tšk.), nes baigia mosiose „Aukso lygos“ varžybo se galima iškovoti dvigubai dau
AFP nuotr.
giau taškų nei eiliniame etape: užėmusiajam 1-ąją vietą skiria mi atitinkamai 8 tšk. (įprastai – 4 tšk.), 2-ąją vietą – 4 tšk. (2 tšk.), 3-iąją vietą – 2 tšk. (1 tšk.). Į prizininkų gretas taip pat pre tenduoja R.Hartingas ir P.Mala chowskis (abu – po 4 tšk.). Pernai „Aukso lygos“ disko me tikų varžybas laimėjęs V.Alek na buvo apdovanotas 4,8 kg svo rio bei 35 cm aukščio prizu, kurio pag rind in is akcentas – gars ių „Beyer Chronometrie AG“ juve lyrų paruoštas keturių karatų dei mantas, vertas apie 80 tūkst. JAV dolerių. VD inf.
Latviai ir estai tikslo kol kas nepasiekė Juodkalnijos, Ukrainos, Kroatijos ir Italijos krepšininkai jau užsitik rino kelialapius į 2013 m. Slovėni joje vyksiantį Europos vyrų krepši nio čempionato finalo turnyrą.
Juodkaln ieč iai atrankos varž y bų A grupės mače 72:62 (11:17, 21:12, 19:18, 21:15) palaužė serbus ir, surinkę 14 taškų, jau nebenuk ris žemiau 2-osios vietos. Serbi jos, Izraelio ir Estijos rinktinių są skaitose – po 11 taškų. Estai savo aikštėje 53:84 (13:21, 17:19, 10:19, 13:25) nusileido Izraelio atsto vams. C grupėje Ukrainos ekipa 68:57 (19:14, 20:18, 13:18, 16:7) nugalė jo Austriją, o Kroatijos krepšinin kai 98:49 (18:17, 22:14, 25:16, 33:2) sutriuškino Kiprą. Ukrainiečiai tu ri 11 taškų, kroatai – 10, austrai – 8, vengrai – 7, Kipras – 6. Italai iškovojo šeštąją pergalę iš eilės – 68:56 (20:14, 22:12, 15:12, 11:18) parklupdė čekus ir su 12 taš
kų yra vienvaldžiai F grupės lyde riai. Kitose pozicijose – Čekija (10 tšk.), Turkija (8 tšk.), Baltarusija (7 tšk.) ir Portugalija (5 tšk.). D grupėje rungtyniaujanti Lat vijos rinktinė kol kas – trečia (8 tšk.). Pirmauja Bosnija ir Herce govina (10 tšk.) ir Gruzija (9 tšk.). Rugsėjo 5-ąją latviai svečiuose žais labai svarbų mačą su Nyder landų komanda, kuri taip pat tu ri 8 taškus. Iš viso 2013 m. Europos vy rų krepšinio čempionato atran kos varžybų šešiose grupėse da lyvauja 31 ekipa. Į finalinį etapą pateks 1–2 vietas grupėse užė musios rinktinės bei keturios ge riausios 3-iąsias vietas užėmusios komandos. Vietas „EuroBasket 2013“ finalo turnyre jau turi Lietuvos, Ispani jos, Makedonijos, Prancūzijos, Di džiosios Britanijos, Graikijos, Ru sijos ir Slovėnijos krepšininkai.
Lygis: kroatai (raudona apranga) per ketvirtąjį kėlinį leido Kipro ekipai
VD inf.
fibaeurope.com nuotr.
surinkti vos 2 taškus.
11
antrADIENIS, rugsėjo 4, 2012
sportas Pirmoji nesėkmė
Vilniečių pergalės
Apmaudus pralaimėjimas
Pirmąją nesėkmę Škotijos „Premier“ lygos futbolo čem pionate patyrė ir į 7-ąją vie tą su 6 taškais smuktelėjo lie tuviškasis Edinburgo „Hearts“ klubas. Savo aikštėje „Hearts“ 0:1 pralaimėjo „Dundee“ vie nuolikei. Marius Žaliūkas ir Ar vydas Novikovas žaidė visas rungtynes.
Vilniuje vykstančio XI Europos veteranų tarptautinių šaškių čempionato šimtalangių šaš kių žaibo turnyrą laimėjo tarp tautinis didmeistris vilnietis Edvardas Bužinskis, surinkęs 15 taškų iš 18 galimų, ir tarp tautinė meistrė vilnietė Ro ma Šidlauskienė – 9 taškai iš 18 galimų.
Atvirųjų JAV teniso pirmeny bių jaunių (iki 18 m.) vaiki nų varžybose 17-metis lietu vis Lukas Mugevičius (nuotr.) pirmajame atrankos ra te 4:6, 3:6 nusileido prancū zui Franzui Sydowui. L.Muge vičius pasaulio jaunių reitin ge yra 82-asis, jo varžovas – 147-asis.
Be lyderės bus sunkiau
Lietuvos moterų stalo teniso rinkti nės laukia naujas išbandymas – be savo tituluotosios lyderės Rūtos Paš kauskienės išsilai kyti Europos čem pionato „Challenge“ divizione.
Favoričių tikslai – išsilaikyti viršūnėje Mantas Stankevičius m.stankevicius@diena.lt
Tarptautiniame moterų rankinio turnyre „Erimos taurė“ tik Kauno „ACME-Žalgirio“ komandai pavy ko įveikti varžoves iš užsienio. Trofėjus – lenkėms
Šalčininkėliuose surengtose var žybose dalyvavo Lietuvos čem pionės Kauno rajono „GarliavosSM“ rankininkės, vicečempionė „ACME-Žalgirio“ ekipa, bronzos medalių laimėtoja Vilniaus „East con AG-Vilniaus kolegija“ bei „Šviesa-Eglė“ ir viešnios iš Len kijos (Kielcų KSS) bei Baltarusijos (Gardino „Gorodničanka“).
Rita Urnikienė:
Lūkesčiai: Lietuvos moterų stalo teniso rinktinė iš L.Misikonytės tiki
si svarių rezultatų.
Šiandien Vilniuje prasidės 2013 m. Europos stalo teniso čempionato kvalifikacinės varžybos. Trenerio Gedimino Ušacko va dovaujama mūsų šalies moterų ko manda, kuriai atstovaus Lina Mi sikonytė (202-oji vieta pasaulio ITTF reitinge), Eglė Stuckytė (333) ir Ieva Jucevičiūtė (518), išmėgins jėgas su Italijos nacionaline ekipa.
galijos, Bulgarijos ir Estijos stalo tenisininkės. Grupių nugalėtojos pateks į aukščiausiąjį Europos čempiona to divizioną, užėmusios 2–4 vie tas liks „Challenge“ divizione, o dvi silpniausios rinktinės iškris į „Standard“ divizioną. 2011-ųjų Europos čempionate serbės užėmė 12-ąją vietą, ukrai nietės – 13-ąją.
Gediminas Ušackas:
Augina antrą sūnų
Aukštyn – tik nugalėtojos
Labai svarbu sėk mingai sužaisti pir mąjį mačą. Mes daug treniravomės ir siek sime pergalės. Tai bus „Challenge“ diviziono mačas. A grupėje su lietuvėmis ir italėmis taip pat varžysis Serbi jos, Ukrainos, Švedijos ir Graiki jos atstovės, B grupėje – Turkijos, Slovakijos, Liuksemburgo, Portu
Pernai Lenkijoje vykusiame Euro pos čempionate Lietuvos komanda užėmė 16-ąją vietą ir iš elitinio di viziono iškrito į „Challenge“ divi zioną, nors tąkart mūsiškių gretose buvo daugkartinė Senojo žemyno pirmenybių čempionė ir prizinin kė R.Paškauskienė. Šįkart tituluotoji žaidėja ša lies rinktinei nepadės. Motinys tės atostogų išėjusi patyrusi spor tininkė praėjusį mėnesį pagimdė sūnų. Rūta ir Vytautas Paškauskai ketverių metukų Dovydo broliukui išrinko Tado vardą. Per savo karjerą R.Paškauskienė Europos čempionatuose yra iško
Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.
vojusi 16 medalių – 7 aukso, 2 si dabro ir 7 bronzos. Viliamasi, kad kaunietė grįš į na cionalinę rinktinę 2013-aisiais. Tikisi sėkmingo starto
„Labai svarbu sėkmingai sužais ti pirmąjį mačą. Be Rūtos mums bus sunkiau, bet mes daug treni ravomės ir sieksime pergalės. Mū sų užduotis – išsilaikyti „Challen ge“ divizione“, – prieš susitikimą su italėmis sakė Lietuvos rinktinės treneris G.Ušackas. „Mūsų komandą sudaro jaunos žaidėjos, bet jos kupinos ryžto. Padarysime viską, kiek leis jėgos ir meistriškumas“, – teigė Italijos ekipos strategė Andreja Ojstersek. Italių gretose bus Chiara Colan toni (ITTF reitingas – 500), Gior gia Piccolin (634) ir Rossella Scar digno (651). Po mačo su Italijos reprezen tantėmis Lietuvos stalo tenisinin kės rugsėjo 18-ąją svečiuose žais su švedėmis, o lapkritį taip pat išvy koje – su serbėmis. Kiti mačai vyks 2013-aisiais. VD inf.
Labai gaila, kad kar jerą baigė mūsų kapi tonė G.Onusaitytė. Ji buvo komandos smegenys.
Turnyrą laimėjo Kielcų koman da, pralaimėjusi tik „ACME-Žal giriui“ 28:29 (13:14). Vieną nesėk mę patyrė ir baltarusės, tačiau jos nusileido būtent lenkėms – 23:30 (11:16). Liet uvos klub ų dvikovose „Eastcon AG-Vilniaus kolegija“ 28:27 (17:1) įveikė „ACME-Žal girį“ ir 27:26 (14:10) – „ŠviesąEglę“, bet 23:31 (12:17) pralaimė jo „Garliavai-SM“. „Šviesa-Eglė“ privertė kapitu liuoti Garliavos rankininkes 23:19 (15:9) ir žalgirietes 22:20 (12:7), kurios 33:26 (18:12) pranoko gar liavietes. Komandos žaidė 2 kėlinius po 25 minutes. Žaidėjų gretos pasikeitė
„Garliavos-SM“ vyriausioji tre nerė Rita Urnikienė nedvejojo: apginti šalies čempionių titulą bus nelengva. „Šiais metais nesulaukėme jo kio papildymo. Kelios merginos paliko komandą. Labai gaila, kad
karjerą baigė mūsų kapitonė Gin tarė Onusaitytė. Ji buvo koman dos smegenys, – sakė R.Urnikie nė. – Treniruojamės dar tik antrą savaitę. Turnyras Šalčininkėliuo se – pačiu laiku.“ „ACME-Žalgirio“ vyriausiasis treneris Antanas Skarbalius ne buvo sužavėtas savo komandos pasirodymo. „Vienu įvarčiu pralaimėjome „Eastcon AG-Vilniaus kolegijai“, dviem – „Šviesai-Eglei“. Tai rodo tam tikras mūsų žaidimo spragas, – kalbėjo A.Skarbalius. – Po praė jusio sezono atsisveikinome su ke turiomis žaidėjomis, bet tiek pat tu rėsime naujokių: iš Panevėžio kūno kultūros ir sporto centro koman dos atvyko Amanda Jasiulevičiūtė ir Rita Oksaitė, iš Ispanijos grįžo Ne ringa Palionytė, dar prisiviliojome lengvaatletę Dianą Pranckutę.“ A.Skarbalius pabrėžė, kad atei nantį sezoną ekipos tikslai vėl bus patys aukščiausi. „Lietuvos čempionate – tik pirmoji vieta, be to, stengsimės išlaikyti savo rankose ir LRT tau rę. Europos taurės turnyre norė tume nužingsniuoti kuo toliau. Praėjusį sezoną buvome prie pat šalies pirmenybių aukso meda lių, tačiau mums pritrūko patir ties“, – svarstė „ACME-Žalgirio“ strategas. Tikslas – medaliai
„Eastcon AG-Vilniaus kolegi jos“ vairininkas Andriejus Pero vas tvirtino, kad jo vadovaujamos ekipos tikslai nesikeis – vilnietės sieks šalies čempionato medalių. „Rengtis sezonui pradėjome vėliau nei įprastai, bet šalies čem pionatas dėl merginų rinktinės varžybų irgi startuos vėliau. Di delių nuostolių išvengėme. Kar jerą dėl traumos baigė Vilija Kri siūnaitė, atsisveikinome su Dovile Šniokaite, bet iš Ispanijos sugrį žo Ieva Balčiūtė, prie komandos prisijungs kelios jaunos žaidė jos. Mūsų tikslai – tokie pat kaip ir praėjusį sezoną: stengsimės įsi terpti tarp prizininkių. Vis stip rėja „ACME-Žalgiris“, bet šiame turnyre kaunietes netyčia įvei kėme. Tai rodo, kad galėsime su kurti intrigą ir Lietuvos čempio nate“, – teigė A.Perovas.
Turnyro lentelė Komanda
1. Kielcų KSS 2. „Gorodničanka“ 3. „Eastcon AG-VK“ 4. „Šviesa-Eglė“ 5. „ACME-Žalgiris“ 6. „Garliava-SM“
Perg.
4 4 2 2 2 1
Lyg. Pral.
0 0 0 0 0 0
1 1 3 3 3 4
Įvarčiai
158:124 132:112 125:146 120:134 129:129 114:133
12
antrADIENIS, rugsėjo 4, 2012
pasaulis Surašymo duomenys
Įstos po krizės
Pašalintas iš pareigų
Estijos gyventojų surašymo duomenys rodo, kad 26 proc. šalies gyventojų savo gimtą ja laiko rusų kalbą. 68,5 proc. Estijos gyventojų kaip sa vo gimtąją kalbą nurodė es tų kalbą, o 8012 (0,6 proc.) žmonių – ukrainiečių. 147 žmonės kaip gimtąją nurodė gestų kalbą.
Lenkijos užsienio reikalų mi nistras Radosławas Sikors kis pareiškė, kad jo šalis į eu ro zoną stos tada, kai krizės ištiktas blokas išspręs sa vo problemas. Lenkija, kuri į ES įstojo 2004 m., žada, kad Mastrichto sutarties krite rijus dėl stojimo į euro zoną atitiks 2015 m.
Rusijos prezidentas Vladimi ras Putinas po kelių nesėk mingų raketų startų iš parei gų atleido Chruničevo valsty binio kosminio mokslo ir ga mybos centro generalinį di rektorių Vladimirą Nesterovą. 63 metų V.Nesterovas tech nologijų bendrovei vadovavo nuo 2005 m.
T.Blairą ir G.W.Bushą norėtų matyti teisme Pietų Afrikos Respublikos (PAR) arkivyskupas Desmondas Tu tu sekmadienį paragino Hagos tarptautinį tribunolą teisti buvu sį Didžiosios Britanijos premje rą Tony Blairą ir buvusį JAV pre zidentą George’ą W.Bushą dėl jų vaidmens Irako kare.
Nobelio taikos premijos laureatas savo straipsnyje, kurį išspausdi no Didžiosios Britanijos laikraštis „The Observer“, kaltino abu poli tikus melavus apie esą Irako turė tus masinio naikinimo ginklus.
Tarptautiniam teismui persekio jant Afrikos lyde rius taikomi kito kie standartai negu Vakarų šalių atsto vams.
Arkivyskupas pridūrė, kad dėl šios invazijos pasaulis tapo nesta bilus ir labiau susipriešinęs „ne gu dėl bet kurio kito konflikto is torijoje“. D.Tut u arg um entavo, kad „tarptautiniam teismui perse kiojant Afrikos lyderius taikomi kitokie standartai negu Vakarų šalių atstovams“. Jis aiškino, jog Irako karo ir po jo vykusių nera mumų aukų skaičius pakanka mas, kad T.Blairas ir G.W.Bushas būtų teisiami. „Vien dėl šių priežasčių nuo sekliame pasaulyje asmenys, at sakingi už šias kančias ir mirtis, turėtų eiti tuo pačiu keliu, kaip ir kai kurie jų kolegos Afrikoje bei Azijoje, kurie buvo priversti at sakyti už savo veiksmus Hagoje“, – sakė D.Tutu. T.Blairas į šią ata ką atsakė pranešimu, kuriame ra
šoma, jog „tai tas pats ginčas, ku ris vyko jau daug kartų, neturint pasakyti nieko nauja“. D.Tutu, seniai kritikuojan tis karą Irake, metė akibrokštą T.Blairui, pasitraukdamas iš vie nos PAR vykusios konferenci jos vadovo pareigų, nes joje daly vavo buvęs Didžiosios Britanijos premjeras. Kovotojas už taiką sakė boiko tavęs šį renginį, protestuodamas prieš T.Blairo „morališkai ne pateisinamus“ veiksmus, kai šis 2003 m. palaikė prasidėjusią JAV vadovaujamą invaziją į Iraką. „Artėjant šiai datai, jaučiausi vis labiau nepatogiai dėl dalyvavi mo viršūnių susitikime dėl „lyde rystės“ su ponu Blairu, – aiškino jis. – Lyderystė ir moralė neats kiriami. Geri lyderiai yra moralės sergėtojai. Esmė ne tai, Irako dik tatorius Saddamas Husseinas bu vo geras ar blogas arba kiek žmo nių jis išžudė. Esmė tai, kad ponas Bushas ir ponas Blairas neturėjo sau leisti nusileisti iki jo amoralu mo lygio. Jeigu lyderiams priimti na imtis drastiškų veiksmų, vado vaujantis melu, – nepripažįstant to ir neatsiprašant, kai jie tai su žinojo, – ko mes turėtume moky ti savo vaikus?“ D.Tutu taip pat argumenta vo, jog 2003 m. invazija, siekiant nuversti S.Husseiną, tapo įžan ga į šiuo metu vykstantį pilietinį karą Sirijoje, taip pat į potencia lią didesnę Artimųjų Rytų krizę, kurioje dalyvautų Iranas. „Kartoti seną antį, kad mes me lavome apie žvalgybos duomenis, yra visiškai neteisinga, kaip paro dė kiekviena nepriklausoma įro dymų analizė, – sakė arkivysku pas. – Ir sakyti, jog faktas, kad Saddamas išžudė šimtus tūkstan čių savo piliečių, yra nesusijęs su morale, reikalaujančia jį pašalin ti, yra keista.“ AFP, BNS inf.
Pavojus: belieka viltis, kad Azerbaidžano kario R.Safarovo paleidimas Pietų Kaukaze nesukels kruvino konf
likto.
Skamba karo varpas Ne paslaptis, kad įtampai tarp Armėnijos ir Azerbaidžano su kelti pakanka vos menkos kibirkšties. Ar vengrų sprendimas paleisti šalyje už armėno žmogžudystę nuteistą Azerbaidžano karį Ramilą Safarovą nevirs abiejų šalių karu? Laisvė ir apdovanojimai žudikui
Konfliktas įsiplieskė po to, kai ar mėną Vengrijoje nužudęs azerbai džanietis karys, vengrų nuteis tas kalėti iki gyvos galvos, tų pačių vengrų sprendimu buvo išsiųstas į tėvynę. Lyg to būtų buvę maža, Azerbai džane pats šios šalies vadovas Ilha mas Alijevas žudiką ėmė ir palei do į laisvę. Toks akibrokštas sukėlė pasipik tinimą ne tik Armėnijoje, tačiau ir JAV. Baltųjų rūmų šeimininkas Ba rackas Obama pareiškė esantis la bai susirūpinęs dėl šio malonės su teikimo. O Armėnija amžinam priešinin kui Azerbaidžanui pareiškė, kad šalis yra pasiruošusi karui. „Nenorime karo, bet jeigu rei kės – kovosime ir nugalėsime. Mes nebijome žudikų, net jeigu jie nau dojasi valstybės vadovo globa, – pasipiktinimo neslėpė Armėnijos prezidentas Seržas Sargsjanas. – Azerbaidžaniečiai buvo perspėti.“ S.Sargsjanas pridūrė: „Azerbai džanas – tai šalis, kurioje pagal ne teisėtus įsakymus išvaduojamas ir viešai šlovinamas kiekvienas niek šas, žudantis žmones vien dėl to, kad jie yra armėnai.“ Auką užkapojo kirviu
Nuomonė: kai kurie kovotojai už taiką pasaulyje sako, jog aukų
skaičius Irake – pakankamas argumentas, kad T.Blairas (kairėje) ir G.W.Bushas keliautų į tarptautinį teismą. „Scanpix“ nuotr.
„Scanpix“ nuotr.
Azerbaidžano karys R.Safarovas Vengrijoje buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos, kai 2004 m. mirtinai užkapojo Armėnijos kariškį Gur geną Margarijaną Budapešto karo akademijoje, kur abu kariai lankė
NATO organizuotus anglų kalbos kursus. Nors Azerbaidžanas vengrams žadėjo, kad karys tėvynėje nebus paleistas į laisvę, o kalės, pažado Baku nesilaikė.
Mes nebijome žudi kų, net jeigu jie nau dojasi valstybės va dovo globa. Priešingai, R.Safarovas buvo sutiktas kaip didvyris, o už savo kraupų „žygdarbį“ dar gavo ma joro laipsnį, namą ir atlyginimą už aštuonerius metus. Kario advokatai Vengrijos teis me argumentavo, kad R.Safarovas buvo patyręs moralinę traumą, nes keli jo artimieji žuvo per karą su ar mėnų pajėgomis, o G.Margarijanas esą įžeidinėjo jo šalį. Diplomatinis skandalas
Skandalas komplikavo Vengrijos santykius su Armėnija. Jerevanas dar penktadienį nutraukė diplo matinius ryšius su Budapeštu. Armėnai oficialiai pareiškė, kad vengrai padarė didelę klaidą, o ar mėnų protestuotojai šalies sosti nėje žodžių nevyniojo į vatą. „Vengrai savo garbę ir sąžinę azerbaidžaniečiams pardavė tar si paprasta prostitutė“, – kalbėjo protesto akcijos Jerevane organi zatorius armėnas Mkrčianas.
Protestai prie Vengrijos ambasa dų vyko ne tik Armėnijoje, tačiau ir kitose Europos šalyse, taip pat JAV, kuriose gyvena gausi armėnų bendruomenė. Bandydami užglaistyti skandalą Vengrijos diplomatai dar savaitgalį iškvietė Azerbaidžano ambasado rių ir pareiškė jam protestą dėl Ba ku sprendimo paleisti žudiką. „Vengrijai atrodo nepriimtinas malonės suteikimas R.Safarovui ir šalis tai smerkia“, – teisinosi Veng rijos užsienio reikalų ministerijos sekretorius Zsoltas Némethas. Tačiau Vengrijos premjero Vik toro Orbáno atstovas spaudai Péte ris Szijjártó atmetė kaltinimus, kad Budapeštas sutiko grąžinti kalinį į tėvynę, kai Azerbaidžanas sutiko įsigyti Vengrijos obligacijų. Pasak atstovo, tokių komentarų autoriai turi lakią vaizduotę. Azerbaidžanas taip pat atmetė kritiką dėl kario išlaisvinimo. BNS, BBC, „The Moscow Times“ inf.
Karabacho konfliktas Armėnijos palaikomi separatistai užgrobė Azerbaidžanui priklausan tį Kalnų Karabachą per karą, kuris nusinešė apie 30 tūkst. žmonių gy vybę. Abi šalys nėra pasirašiusios galutinės taikos sutarties nuo 1994 m. paskelbtų paliaubų, o jų pasieny je vis dar dažni susirėmimai. Anali tikai perspėja, kad šis įšaldytas konf liktas vėl gali virsti dideliu karu.
13
antradienis, rugsėjo 4, 2012
menas ir pramogos
Pristatys vikingų garbės kodeksą Vakar Vilniaus mažajame teatre buvo pri statytas naujasis sezonas. Viena jo staig menų žiūrovams – Ramūno Cicėno reži suotas spektaklis „Helgelando karžygiai“. Indrė Pepcevičiūtė i.pepceviciute@diena.lt
Žmogiškųjų vertybių tematika
Naująjį sezoną Vilniaus mažąjį teatrą lydės mitai ir pasakos, tiesa, skirti ne tik vaikams, bet ir suau gusiesiems. Pirmosiomis rugsėjo premjeromis skelbiami spektakliai „Helgelando karžygiai“ (premjera – rugsėjo 14 ir 15 d.) ir Evaldo Jaro „Damos vizitas“ (premjera – rug sėjo 28 d.). Dar vasaros pradžio je porą kartų parodyta Friedrico Dürrenmatto pjesės „Senos da mos vizitas“ inscenizacija nusipel nė jautraus, šiandienos visuome nės ydas ir problemas atspindinčio kūrinio vardo. Pasakojimas apie Klarą Cacha nasian (akt. Rimantė Valiukaitė), grįžtančią į savo gimtąjį nuskur dusį miestelį su siekiu atkeršyti ją seniai pažeminusiam Alfredui Iliui (akt. Vytautas Rumšas), iškelia į paviršių žmogaus gyvybės ir pini gų vertės klausimą.
R.Cicėno „Helgelando karžy giai“, pastatyti pagal to paties pa vadinimo gerai žinomo dramaturgo Henriko Ibseno pjesę, perkels į vi kingų laikus. Veiksmo vieta – isto rinė Norvegijos šiaurė – Helgelan das ir Eriko Kruvinojo laikai. Patraukė garbės žodis
Pats R.Cicėnas prisipažino, kad būtent garbės žodžio tema pa traukė dėmesį, kai pirmą kartą jis skaitė šią pjesę. „Dabar jis prara dęs savo prasmę, tapęs tarsi melo ir apgaulės įrankiu“, – sakė spek taklio režisierius. Papildydama jį ir praplėsdama spektaklio tematiką, aktorė R.Va liukaitė teigė, kad čia ne mažiau svarbi draugystės ir meilės tema. „Būtų galima tai pavadinti vikingų laikų melodrama. Du vyrai myli tą pačią moterį, tačiau jiems draugys tė svarbesnė už viską ir vienas jų dėl jos pasiaukoja“, – pasakojo aktorė. Režisieriumi tapęs R.Cicėnas tei gė, kad teatre svarbiausias žmogus
Nustebino: į sezono pristatymą Mažojo teatro režisierių komanda pasikvietė ir svečią – mešką, įprastai kla
jojančią vikingų miškais.
vis dėlto yra aktorius. „Bet kokiu at veju, būdamas aktoriumi ar režisie riumi visą laiką manau, kad pagrin dinis žmogus teatre yra aktorius, svarbiausia – jo susitikimas su žiū rovu. Mano nuomone, visi kiti yra tik pagalbininkai“, – dėstė R.Cicėnas. Spektaklyje vaidins būrys žy mių aktorių: antrą vaidmenį iš ei lės Mažajame teatre pristatysianti R.Valiukaitė, Leonardas Pobedo noscevas, Mindaugas Capas, Vy tautas Rumšas, Gintarė Latvėnai tė, Gabrielė Tuminaitė ir kiti.
Teatro archyvo nuotr.
Svečiai iš užsienio
Teatro vadovė Greta Cholina po Naujųjų metų prasidėsiantį eta pą pavadino tarptautiniu sezonu. Vienas svečių iš užsienio, kitąmet atvyksiančių į sostinę, – Lietuvos teatralams žinomas Konstantinas Bogomolovas. Jis savo spektakliui pasirinko Wilhelmo Haufo ir brolių Grimmų pasakas, jų motyvus. Dar vienas užsienietis – veng rų režisierius Peteris Galambosas. Jį padirbėti Lietuvoje pakvietė Ri
mas Tuminas, režisierių pamatęs viename festivalių. Tiesa, ši premjera ir viskas, kas su ja susiję, kol kas lieka intri ga, paslapties skraistę bus galima nuimti spalį, kai P.Galambosas at vyks susipažinti su trupe. Staigmena mažiesiems žiūro vams – spektakliu „Stebuklingo sios kreidelės“ debiutavusios Ol gos Lapinos muzikinis spektaklis „Hemulis, kuris mėgo tylą“ pagal suomių rašytojos Tove Jansson ap sakymą.
14
antrADIENIS, rugsėjo 4, 2012
menas ir pramogos „Vilniaus diena“ rekomenduoja
KUR? Knygyne „Sofoklis“, Gedimino pr. 43. KADA? Šiandien 18 val. KIEK? Nemokamai.
KUR? Šv. Kotr ynos bažnyčioje, Vilniaus g. 30. KADA? Rytoj 19 val. KIEK? 22–52 litai.
KUR? Kino centre „Skalvija“, A.Goštauto g. 2 / 15. KADA? Šiandien 19 val. KIEK? 8–12 litų.
Kaip mes išgarsėjome
Smuiko magija
Į istoriją – su ironija
Vilniečiai kviečiami praleisti ilgėjančius rudens vakarus su knyga. Prozininkė Vilė Vėl pristatys savo naujausią knygą vaikams „Kaip mes išgarsėjome“. Autorė pasidalys mintimis apie realaus mokinu kų pasaulio ir knygos panašumus, o dr. Kęstutis Urba palygins Lie tuvos ir užsienio kūrėjų vaikams akcentuojamas vertybes.
Iškilmingas smuikininkės Rusnės Mataitytės 50-mečio minėjimas. Gros R.Mataitytė, smuikininkė Austėja Juškaitytė, pianistas Rytis Paulius Juškaitis, pianistė Albina Šikšniūtė, violončelininkas Ed mundas Kulikauskas ir Šv. Kristoforo kamerinis orkestras. Skambės A.Vivaldi, F.Chopino, S.Harrisono, J.Andrejevo, B.Martinů kūriniai.
Kino festivalyje „Baltijos banga“ – estų režisierių Juliuso Kuno ir Kaljo Kiisko komedija „Pašėlę posūkiai“. 6-ojo dešimtmečio sovietų Estijos gyvenimas čia parodytas be ideologijos priemaišų. Jau pirmos 20 minučių leis įsijausti į juokingas meilės trikampių ir nesusipratimų peripetijas, o siužeto vingiai prikaustys dėmesį iki filmo pabaigos.
KUR? Galerijoje „Arka“, Aušros Vartų g. 7. KADA? Iki rugsėjo 15 d. KIEK? Nemokamai.
KUR? Lietuvos aido galerijoje, Trakų g. 13. KADA? Iki rugsėjo 13 d. KIEK? Nemokamai.
KUR? Menų spaustuvėje, Šiltadaržio g. 6. KADA? Rugsėjo 6 d. nuo 10 val. KIEK? 9–30 litų.
KUR? Vilniaus universitete, Universiteto g. 3. KADA? Iki rugsėjo 10 d. KIEK? Nemokamai.
Kūrybos procesas gyvai
Miesto žmogus fotografijoje
Cirko mėgėjams ir profesionalams
Poros ir panoramos
2-oji Vilniaus keramikos meno bienalė sukvie tė tiek Lietuvos, tiek užsienyje kuriančius meni ninkus. Eksponuojami jau pripažintų skulptorių, taip pat atrinktų Vilniaus dailės akademijos stu dentų darbai.
Menininkės Agnės Kondrataitės personalinė pa roda „Miestas“ dar kartą pristato neišsemiamą te mą – žmogaus ir miesto santykį. Juk mieste visi dirbame, kvėpuojame ir judame keisčiausiomis trajektorijomis.
Tarptautinis festivalis „Naujojo cirko savaitgalis 2012“ jau rugsėjo 6 d. pristato seminarus žong lieriams, lėlininkams, muzikantams, scenogra fams, cirko artistams, o vakare vyks kroatų „Fizi nio teatro“ spektaklis „C8H11NO2“.
Vilniaus universiteto studentų atstovybės Fotog rafijos klubas kviečia apsilankyti savo gražiausių nuotraukų parodoje „Pora ir panoramos“. Ekspo zicija veikia VU Centrinės bibliotekos patalpose, trečiame aukšte.
tv programa
LRT
9.00 „Komisaras Reksas“ (N-7) (k). 10.00 „Hartlando užuovėja“ (k). 11.00 LRT aktualijų studija. Tiesioginė laida. 12.00 Kultūrų kryžkelė. Vilniaus albumas (lenkų k.). 12.15, 12.30, 13.05, 14.05 Laba diena, Lietuva. Tiesioginė aktualijų laida. 12.20, 14.40 Žinios. 12.25, 14.50 Sportas, orai. 13.00, 14.00 LRT radijo žinios. 15.00 „Komisaras Reksas“ (N-7). 16.00 „Hartlando užuovėja“. 17.00 „Viena byla dviem“ (2) (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.45, 21.10, 23.20 Sportas. Orai. 18.55 Drama „Pabėgimas“ (1) (Prancūzija, Vokietija, 2007 m.) (N-7). 19.55 Stilius. Namai. 20.25, 22.10 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Verslas. 21.05 Kultūra. 21.15 Diskusija. Rinkimai 2012. Tiesioginė laida. 22.15 Pinigų karta. 23.15 Vakaro žinios. 23.30 Drama „Pabėgimas“ (1) (Prancūzija, Vokietija, 2007 m.) (N-7). (k).
LNK
6.00 Labas rytas, Lietuva. 6.20 „Nickelodeon“ pristato. „Burbuliai“ (5–8).
LRT 18.55 val.
6.50 „Linksmieji Tomas ir Džeris“ (5) (k). 7.20 „Kempiniukas Plačiakelnis“ (k). 7.50 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) (k). 9.40 24 valandos (k). 10.30 Komedija „Don Žuanas iš Marko“ (JAV, 1995 m.) (N-7). 12.30 Karamelinės naujienos (N-7) (k). 13.00 „Nickelodeon“ valanda. „iKarli“. 13.30 „Kempiniukas Plačiakelnis“. 14.00 „Linksmieji Tomas ir Džeris“ (6). 14.30 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 16.30 „Šeimynėlė“ (N-7). 17.00 Labas vakaras, Lietuva. 17.45 24 valandos. 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.14 Sportas. Orai. 19.19 KK2. 19.55 Pasaulis X. Paranormalių reiškinių kronika. 20.55 Karamelinės naujienos (N-7). 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. Verslas. 22.19 Sportas. Orai. 22.25 Kriminalinė Lietuva. 22.35 Veiksmo f. „Greitojo reagavimo būrys“ (Kanada, 2011 m.) (N-14). 0.25 „Skaičiai“ (N-7). 1.20 „Įstatymas ir tvarka. Specialiųjų tyrimų skyrius“ (N-7).
TV3 6.15 6.30 8.00 9.00
Teleparduotuvė. Nauja diena. Tiesioginė transliacija. „Buvusieji“. „Meilės sūkuryje“.
LNK 12.30 val.
10.05 „Naisių vasara“. 11.00 Drama „Džonis Cunamis“ (JAV, 1999 m.). 12.45 Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai. 13.10 „Hana Montana“. 13.40 „Ant bangos“. 14.10 „Madagaskaro pingvinai“. 14.40 „Simpsonai“. 15.10 „Meilės prieglobstis“. 16.10 „Drąsi meilė“. 17.10 Paskutinė instancija. 18.10 „Naisių vasara“. 18.45 TV3 žinios. 19.00 TV3 sportas. 19.05 TV3 orai. 19.10 Be komentarų. 19.40 Beatos virtuvė. 20.30 Gyvenimas yra gražus. 21.00 „Vyno kelias“. 21.35 TV3 vakaro žinios. 21.50 TV3 sportas. 21.55 TV3 orai. 22.00 Mokslinės fantastikos f. „Terra Nova“ (1) (Australija, JAV, 2011 m.). 23.00 „CSI kriminalistai“. 0.00 „Daktaras Hausas“. 1.00 „Penktadienio vakaro žiburiai“. 1.50 „Biuras“.
BTV 6.30 7.00 7.25 8.25 9.30
Televitrina. Žinios (k). Kalbame ir rodome (N-7) (k). „Raudonas dangus“ (N-7) (k). „Be namų negerai: naujas gyvenimas“.
TV3 23.00 val.
10.30 „Margoša: moterimi negimstama“. 11.30 „Milijonieriai“ (k). 12.00 „Jūrų velniai“ (N-7) (k). 13.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 14.00 „Liejyklos gatvė“ (N-7) (k). 15.00 „Raudonas dangus“ (N-7). 16.00 Kalbame ir rodome (N-7). 17.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 18.00 Žinios. 18.19 Sportas. 18.23 Orai. 18.25 „Liejyklos gatvė“ (N-7). 19.25 VRS kamera. 20.00 Žinios. 20.15 Verslas. 20.19 Sportas. 20.23 Orai. 20.25 Prajuokink mane. 21.25 „Lietuvos žinių“ tyrimas (N-7). 22.25 S. „Sostų karai“ (JAV, 2012 m.) (N-14). 23.25 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 0.25 Kalbame ir rodome (N-7) (k). 1.25 „Bamba“. Interaktyvus šou suaugusiesiems (S).
Lietuvos ryto TV 6.14 TV parduotuvė. 6.30 Ryto reporteris. 9.15 Vasara su Asta. Svečiuose pas Gintarą Rinkevičių. 10.15 Šiandien kimba. 10.55 Dok. f. „Kas nužudė J.F.Kennedy?“ (N-7). 12.00 Lietuvos diena. 13.00 TV parduotuvė. 13.45 Skonio reikalas.
BTV 19.25 val.
14.45 Vasara su Asta. Svečiuose pas Gintarą Rinkevičių. 15.45, 16.10 Dok. f. „Beslano apsiaustis“ (1) (N-7). 16.00, 17.00 Žinios. 17.20 Lietuva tiesiogiai. 18.00 Žinios. 18.45 Vasara su Asta. Svečiuose pas iliuzionistą Mantą Wizardą. 19.45 „Beslano apsiaustis“ (2) (N-7). 21.00 Reporteris. 21.52 Orai. 21.55 Lietuva tiesiogiai. 22.30 Vasara su Asta. Svečiuose pas iliuzionistą Mantą Wizardą. 23.30 Reporteris. 0.22 Orai. 0.25 Dok. f. „Beslano apsiaustis“ (1) (N-7).
SPORT1
12.00 Televitrina. 13.00, 19.00, 21.00, 23.00 Žinios +. 13.15 Klubų karaliai. „Manchester United“. 13.45 VTB vieningoji krepšinio lyga. Vilniaus „Lietuvos rytas“–Mariupolio „Azovmaš“. 15.10 Angliškojo biliardo „Premier“ lyga. 16.55 Lietuvos krepšinio lyga. Kauno „Žalgiris“–Utenos „Juventus“. 18.30 Automoto. 19.15 Angliškojo biliardo „Premier“ lyga. 21.15 Ispanijos ACB krepšinio lyga. „Mutua Joventut“–„Barcelona Regal“. 22.45, 23.15 „Sportinio pokerio „Premier“ lyga II“.
lietuvos ryto tv 10.55 val.
A:F@8C8 *C>G0?0D8Z80CA 6 8;=8CA ?4@ )C B,/358 .=+=950(38 /7 ),4+758/58 67(1 <\=4AX =C> 984<A 8NA8[AB> ;08N:> 0BA0:F<> X 9/158 82(:.=950(38 4-573(*/0( 9,2 ?0B48:BY ?0A8];F<Y 60D8<> 384=>A
' -+ & * , -
- *T , +S ,@0=4N0<4 0?84 :0@B>90<Y D8AC><4=\A 8=5>@ Technikos remonto ÄŽvairĹŤs <0D8<> ?@>243]@Y 3\; ?0@4=6B> O4<\A A:;F ?> >1@>D>;\A : 70 A:;F?> :03 @ % ' $ ! " G( H 8/8+> M8:904 <046,74924 ,?6J>,74;4,4 (07 ,0=4@8[ A4=8]=89>94 8;=8C94 .94+7Q ,>3=38K =/-2835Q D I+6.A=>?>< ! Tel. 261 3653, 261 3655 34B0;8>9> ?;0=> ,;0=0D8<> ?06@8=30A I <5+6,A56/< ?3;A56/< 597:3>=/;38K =/-2 skelbimai@vilniausdiena.lt 835Q 3; 53=>< /6/5=;98359< :;3/=+3<>< &/6 < 10;0=3O8> 3 4B0;8>9> B4@8B>@89[ ?;0=0D8 <> >@60=8G0B>@80CA B48A8[ 8@ ?0@486[ ?4@30D8 @@@ 5+>8+53/73< 6= Transportas, logistika <> ACB0@B8A @ ,;0=0D8<> B8:A;0A I liojo plano atrankos iĹĄvadÄ&#x2026; O dÄ&#x2014;l strateginio :9/4>0<45:= O8:9S ;<448= /,<-N *4794,?= ?0:48AB8 O4<\A B8:A;8=W ?0A:8@BX ?060; 14=3@>9> SIĹŞLO DARBÄ&#x201E; pasekmiĹł aplinkai vertinimo (SPAV). Pla 8A[ :><?8CB4@8[ 8@ B4;4D8G>@8[ B08AF<0A 8; <024:90 @,4<?:>:5N 06=;0/4>:<4Q @,/B-4949 ?;0=> A?@4=38=8CA ?030;FB8 A:;F?Y =CAB0BFB8 no pavadinimas, 4< rengimo pradĹžia ir tikslas: =8C94 M0;68@8> 6 B4; " B4@8B>@89>A =0C3>98<> 8@ BD0@:F<> @4O8<Y 4 6N 06=;0/4>:<4Q ;<06B-:= ,209>N (07 apie 4,5 ha teritorijos ĹĄalia MokslininkĹł gaEEE ?2 74;? ;B
B0;8>9> ?;0=> >@60=8G0B>@8CA I % J -40;H tvÄ&#x2014;s ir MolÄ&#x2014;tĹł plento detalusis planas rengia mas vadovaujantis 8;=8CA B4; Vilniaus miesto savival- (>NB0CB> 6 dybÄ&#x2014;s administracijos direktoriaus ÄŻsakymu ,@>94:B> @4=6\90A I % J- 0@278B4:B[ ABC KelioniĹł Nr. 30-986 (2011-07-11). Planavimo 3890H ,0<\=:0;=8> 6 8;=8CA tikslas: ,0@4=6 N X >=3>=Y A0C6808 6@48B08 D4O0<4 A8C= teritorijos naudojimo bĹŤdo ir pobĹŤdĹžio tiksstatybos reglamentĹł nustatymas, KelioniĹł B8=8CA 84BCD>94 ?@8AB0B><4 8:8 3C@[ 4; linimas, sklypĹł ribĹł ir plotĹł keitimas (numatoma vei =5>@<028 J O !:9/:9N paslaugĹł =,?24,4 2<04>,4 @0K,80 =4?9 kla- prekybos, ir pramogĹł), ĹžemÄ&#x2014;s 90 I EEE ;84BCD0;>=3>=0A 2>< >494?= !40>?@:50 ;<4=>,>:80 464 /?<Q (07 sklypÄ&#x2026; susisiekimo komunikacijoms ÄŻreng
;3< 3I >9<39 QJ>969 95A,K 1+;+8=>9 4+ @@@ ?3.38/<.>;A< 6= &/6 / :+I=+< ?3.38/<.>;A< B/,;+ 6=
antrADIENIS, rugsÄ&#x2014;jo 4, 2012
UD08@]A :;0CA8<08 ,8@<8=8=:> @8=:8<0A -4D8G>@80CA @8=:8<08 CA8@8=:CA <0O80C =48 ?CA48 14=3@89>A =0@8[ ?0:0@B>B8=8A ACA8@8=:8 <0A 1CA N0C:80<0A D0; B>94 Kita ?0Z8>94 D84B>94 B0 ?0B8 30@1>BD0@:\ %4=3@8 M F :9><,=>Q -4?<,=D @4=? =N<,J? ;,</?: 9>A ?8@<8=8=:\ /, ,>=,<2,= O@,4<4,= 6,9.074,<490= 15 ;<060= ?K /4/K4,?=4N ;,=4R7B>N -0> 90 8,K0=9L % J 4:8;=>90<>9> C@B> ,@>94:B08K 0B;84 904 !> 6,49N %,=4R7B8,4 >0464,84 464 :0 :030AB@8=8CA <0B0D8<CA 8;=80CA @ A0D 8 -4<K074: / 48>49,4 ?K/,<?:=0 @: C34@D\A A4= -0AB8=\=[ : % J 8;<0K 6?:=0 -,96<:>: ,/8494=><,>:<4?4 ) F' ' A:; @ A:; :03 @ ! !02,70D )680<2S= 2 *4794?= ,? ?@0N>< 6@4B8<> =4?@8D0B8GC>B> A>3> A:;F 24,? 491:<8,.45:= >07
5)?> @ A0D8=8=:Y < 18@O4;8> 3 211 2528, 8 680 61 528. Specialiojo plano ir D0; 0BDF:B8 ?@84 9C<A ?@8:;0CA0=Z8> A:;F?> 8@ SPAV atrankos dokumento rengÄ&#x2014;jas â&#x20AC;&#x201C; UAB 30;FD0CB8 O4=:;8=0=B @81>O4=:;808A %>6CA;0 â&#x20AC;&#x17E;MĹ˝ projektaiâ&#x20AC;&#x153;, Konstitucijos pr. 4A, Vilnius, *7,/4=7,@:= ',78,9:@4P >?<>: Vadovau;,@07/S>: tel. 8 687 90 987, 8 659 20 402. D> >D8=A:8> A:;F?Y @ 0@10 ?@0N>< AC damasis 2004 m.H rugpjĹŤÄ?io 27 d.*0@>A;0DC LR 5Q /S80=4?4 8 -4<K074: aplinkos / %0G4 @,7 A8A84:B8 AC 30@1[ DF:3FB>9C ministro Nr.D1-456 patvirtinto ,/<0=? ÄŻsakymu *4794,?= < %,24<4Q =09 â&#x20AC;&#x17E;Pla"46,J4R D8Z M0;68@8> 6 I 8;=8CA B4; nĹł ir programĹł atrankos dÄ&#x2014;l strateginio pa9Q 6 ' F 6=;<0=,=G @B6= =67B;: 6,/ #< 4 ?0NB0A sekmiĹł aplinkai B>?><0B8:$6<08; 2>< vertinimo tvarkos apraĹĄoâ&#x20AC;&#x153; 13
punktu, planavimo 6,/,=><494,4 organizatorius8,>,@48,4 priÄ&#x2014;mÄ&#x2014; sprendimÄ&#x2026; neatlikti specialiojo plano strate@40P4,80 /,7B@,?>4 ",>,@48?= ,>7406, ginio pasekmiĹł aplinkai vertinimo. Susipa) F ,7>45:= ",>,@48Q $<2,94C,.45,G !49 Ĺžinti su SPAV atrankos dokumentu, vertinimo 6809Q 2 *4794?= (07
subjektĹł iĹĄvadomis ir sprendimo neatlikti
ÄŽVAIRĹŞS
menas ir pramogos
PoÂrtreÂtuoÂse â&#x20AC;&#x201C; ÄŻamÂĹžinÂti daiÂliÂninÂkai DaiÂliÂninÂkÄ&#x2014; EleÂna NoÂna ZaÂvads kieÂnÄ&#x2014; neaÂbeÂjoÂja, kad tinÂkaÂmiau sia prieÂmoÂnÄ&#x2014; koÂleÂgoms ÄŻamÂĹžinÂti ir yra daiÂlÄ&#x2014;. KĹŤÂrÄ&#x2014;Âja kvieÂÄ?ia ÄŻ per soÂnaÂliÂnÄ&#x2122; paÂroÂdÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x17E;DaiÂliÂninÂkĹł poÂrtreÂtaiâ&#x20AC;&#x153;, kuÂrioÂje meÂniÂninÂkĹł veiÂdai paÂtys tamÂpa meÂno kĹŤÂriÂniais.
DarÂbĹł auÂtoÂrÄ&#x2014;s teiÂgiÂmu, kiekÂvie no mĹŤÂsĹł veiÂdas yra uniÂkaÂlus, ta ryÂtum mikÂroÂkosÂmoÂsas. Tad me niÂninÂkÄ&#x2014; poÂrtreÂtuoÂse atÂskleiÂdĹžia kiekÂvieÂno daiÂliÂninÂko inÂdiÂviÂdua luÂmÄ&#x2026;. â&#x20AC;&#x17E;MÄ&#x2014;gsÂtu steÂbÄ&#x2014;Âti ĹžmoÂniĹł veiÂdus â&#x20AC;&#x201C; kiekÂvieÂnas jĹł saÂviÂtas ir ÄŻdoÂmus. MeÂniÂninÂkĹł veiÂduoÂse dauÂgiau dvaÂsinÂguÂmo, ÄŻtamÂpos, viÂdiÂnÄ&#x2014;s enerÂgiÂjos. Tai paÂdeÂda atÂskleis ti neÂpaÂkarÂtoÂjaÂmÄ&#x2026; poÂrtreÂtuoÂja moÂjo chaÂrakÂteÂrÄŻ ir oriÂgiÂnaÂluÂmÄ&#x2026;. KiekÂvieÂnas pieÂĹĄiÂnys man â&#x20AC;&#x201C; atÂski ras darÂbas, miÂni kĹŤÂriÂnysâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; apie darÂbo suÂbtiÂlyÂbes paÂsaÂkoÂjo paÂro dos auÂtoÂrÄ&#x2014; ir priÂdĹŤÂrÄ&#x2014;, kad pri staÂtyÂme tuÂrÄ&#x2014;ÂtĹł suÂlaukÂti ir poÂrtreÂtuoÂse ÄŻamÂĹžinÂtĹł daiÂliÂninÂkĹł, o daÂlÄŻ darÂbĹł speÂciaÂliai paÂroÂdai su tiÂko paÂskoÂlinÂti muÂzieÂjai. DaiÂliÂninÂkÄ&#x2014;, paÂklausÂta, kaip ÄŻ jos suÂkurÂtus poÂrtreÂtus reaÂguoÂja koÂle gos, priÂsiÂmiÂnÄ&#x2014;, kad daĹžÂnai pirÂmoÂji paÂĹžinÂtis su saÂvo atÂvaizÂdu dauÂge liui kelÂdaÂvo nuoÂstaÂbÄ&#x2026;. ReiÂkÄ&#x2014;ÂdaÂvo paÂlikÂti laiÂko suÂsiÂgyÂvenÂti, priÂprasÂ
ti. KoÂleÂgos EleÂnai NoÂnai ne karÂtÄ&#x2026; yra saÂkÄ&#x2122;: â&#x20AC;&#x17E;Taip, tai aĹĄ. AtÂpaÂŞįsÂtu saÂve.â&#x20AC;&#x153; PaÂsiÂtaiÂkyÂdaÂvÄ&#x2122; daiÂliÂninÂkei ir linksÂmĹł siÂtuaÂciÂjĹł â&#x20AC;&#x201C; vieÂnas poÂrtreÂtuoÂjaÂmas nuÂtaÂrÄ&#x2014; paÂskaiÂtyÂti knyÂgÄ&#x2026;, o kiÂtas paÂsiÂsiĹŤÂlÄ&#x2014; duoÂti sa vo nuoÂtrauÂkÄ&#x2026;, bet gaÂliauÂsiai suÂti ko poÂzuoÂti, kol suÂrĹŤÂkys ciÂgaÂreÂtÄ&#x2122;. TaiÂgi, kiekÂvieÂnas poÂrtreÂtas tuÂri saÂvo isÂtoÂriÂjÄ&#x2026;.
MÄ&#x2014;gsÂtu steÂbÄ&#x2014; ti ĹžmoÂniĹł veiÂdus â&#x20AC;&#x201C; kiekÂvieÂnas jĹł saÂvi tas ir ÄŻdoÂmus. Anot daiÂliÂninÂkÄ&#x2014;s, paÂroÂdos kon cepÂsiÂja â&#x20AC;&#x201C; meÂniÂninÂkas ir laiÂkas, nes paÂstaÂraÂsis yra paÂgrinÂdiÂnis kĹŤÂriÂniĹł auÂtoÂriĹł verÂtinÂtoÂjas ir teiÂsÄ&#x2014;Âjas. Lai kas keiÂÄ?ia erdÂvÄ&#x2122;, ĹžmoÂnes. UĹžauÂgu si nauÂjoÂji karÂta paÂsiÂĹžyÂmi diÂdesÂniu laisÂvuÂmu ir inÂdiÂviÂduaÂluÂmo paieĹĄÂ koÂmis. Tuo ji skiÂriaÂsi nuo praÄ&#x2014; juÂsio amÂĹžiaus 8â&#x20AC;&#x201C;10 deÂĹĄimtÂmeÂÄ?iĹł sanÂtĹŤÂruÂmo ir uĹžÂdaÂrumo. VD inf.
KUR? PaÂmÄ&#x2014;nÂkalÂnio gaÂleÂriÂjoÂje, PaÂmÄ&#x2014;nÂkalÂnio g. 1 / 13. KAÂDA? RugÂsÄ&#x2014;Âjo 4 d. 18 val. KIEK? NeÂmoÂkaÂmai.
Apie auÂtoÂrÄ&#x2122; E.N.ZaÂvadsÂk ieÂnÄ&#x2014; poÂr treÂt us atÂl ie ka nauÂdoÂdaÂma ÄŻvaiÂrias techÂniÂkas, priÂklauÂsoÂmai nuo poÂzuoÂtoÂjo viÂdi nÄ&#x2014;s bĹŤÂseÂnos, nuoÂtaiÂkos, chaÂrakÂte rio. AuÂtoÂrÄ&#x2014;s kĹŤÂriÂniai atÂlikÂti angÂliÂmi, spalÂvoÂtu tuÂĹĄu, akÂriÂlu, sanÂgiÂna, paÂsteÂle. DaĹžÂnai daiÂliÂninÂkÄ&#x2014; vieÂnaÂme pa veiksÂle mÄ&#x2014;gsÂta nauÂdoÂti ir miĹĄÂrias techÂniÂkas. DaiÂliÂninÂkÄ&#x2014; E.N.ZaÂvadsÂkie nÄ&#x2014; dirÂba taÂpyÂbos ir graÂfiÂkos sriÂtyÂse, yra LieÂtuÂvos daiÂliÂninÂkĹł sÄ&#x2026;ÂjunÂgos ir MeÂniÂninÂkĹł asoÂciaÂciÂjos naÂrÄ&#x2014;, suÂrenÂ
guÂsi beÂveik 30 perÂsoÂnaÂliÂniĹł paÂroÂdĹł, daÂlyÂvaÂvuÂsi dauÂgeÂlyÂje gruÂpiÂniĹł paÂro dĹł LieÂtuÂvoÂje ir uĹžÂsieÂnyÂje. Jos darÂbĹł yra ÄŻsiÂgiÂjÄ&#x2122; LieÂtuÂvos naÂcioÂnaÂliÂnis dai lÄ&#x2014;s muÂzieÂjus, LieÂtuÂvos teatÂro, kiÂno ir muÂziÂkos muÂzieÂjus, ValsÂtyÂbiÂnis Vil niaus GaoÂno ĹžyÂdĹł muÂzieÂjus, NaÂcio naÂliÂnis M.K.Ä&#x152;iurÂlioÂnio daiÂlÄ&#x2014;s muÂzie jus KauÂne, LieÂtuÂvos daiÂlÄ&#x2014;s fonÂdas, KaÂliÂningÂraÂdo meÂno gaÂleÂriÂja RuÂsiÂjo je, ToÂkiÂjo â&#x20AC;&#x17E;TaÂma Art UniÂverÂsiÂty Mu seumâ&#x20AC;&#x153; JaÂpoÂniÂjoÂje.
PASLAUGOS
KARĹ Ä&#x152;IAUSI KELIONIŲ PASIĹŞLYMAI
4O0<4 :4;48D8CA X >:84B89Y 0=89Y ;0=38 9Y 4; 4 ?0NB0A ?4@D4G8<08 8=5>$6<08; 2><
Kitos 4AB0=30@B8=8[ 10;3[ 60<F10 C:NB0 :>:F 1\ I O4<0 :08=0 EEE 6C>1>A10;308 ;B 4; Naujam restoranui Vilniuje reikalingi: VI RÄ&#x2013;JAI, PICŲ KEPÄ&#x2013;JAI, RESTORANŲ ADMI
NISTRATORIAI, BARMENAI, PADAVÄ&#x2013;JAI, VALYTOJAI-INDŲ PLOVÄ&#x2013;JAI. Skambinti tel. 8 659 55181. CV siĹłsti elektroniniu paĹĄtu danute.krukoniene@delano.lt.
PARDUODA
NekilnojamÄ&#x2026;jÄŻ turtÄ&#x2026; SiĹŤlome slaugos, aukliĹł, namĹł prieĹžiĹŤros 1007712
darbÄ&#x2026; rusakalbÄ&#x2014;se ĹĄeimose Vokietijoje mo,0@3C>30<0A 3D849[ :0<10@8[ 1CB0A ,0;0= terims be ĹžalingĹł ÄŻproÄ?iĹł. Tel. 8 601 95 811. 6>A 24=B@4 CO 10O=FZ8>A \@84A 6 4; 1011555 UAB â&#x20AC;&#x17E;Viadukasâ&#x20AC;&#x153; siĹŤlo darbÄ&#x2026;: tinkuotojams, dailidÄ&#x2014;ms, betonuotojams, pagalbiniams darbininkams. Reikalavimai: darbo patirtis ir atitinkami kvaliďŹ kacijos paĹžymÄ&#x2014;jimai. Tel. (8 52) 13 89 31.
PERKA
%@0=6808 ?4@:0<4 <8N:Y AC O4<4 0@10 8NA8 1011349 :8@AB8 8A>94 84BCD>94 BA8A:08B><4 8N :0@B> UAB â&#x20AC;&#x17E;Starjobsâ&#x20AC;? reikalingi pagalbiniai dar 4; buotojai gamyboje terminuotam darbui Vil-
PASLAUGOS
KelioniĹł ÄŽVAIRĹŞS IĹĄ/ÄŻ LondonÄ&#x2026; saugiai, greitai veĹžame siun-
tinius. Lietuvoje pristatome iki durĹł. Tel. 8 Kita 687 58 503, +44 778 627 1449. Informaci-
ja â&#x20AC;&#x201C; www.lietuvalondonas.com. 8;=80CA 0?F60@3>A B48A<> =CB0@ 1010621 B8<8 % J*>0=>A 0D80;8=89>AH 8N:4;B0 10=:@>B> VeĹžame keleivius ÄŻ VokietijÄ&#x2026;, DanijÄ&#x2026;, Olandi1F;0 2 1 @ % %0=:@CBC> jÄ&#x2026;. Tel. 8 699 01 428, e. paĹĄtas pervezimai. 90=Z8>A % J*>0=>A 0D80;8=89>AH 03<8=8AB@0B> info@gmail.com. 986152 @8C<8 ?0A:8@B0 % - .+ - -
- R- / & * & - U60;8>B0A 0A<C> Kitos I V4A>=8A B4; ,@0N>< 8:8 < 18@O4;8> 3 8<B8=08 ?0B48:B8 A0D> :@438B> @8=8CA @48:0;0D8<CA < 646CO\A 384=08 10=:@>B> 1F;>A XA8B48A\98<> 384=08 :0@BC ?@8 3430=B :@438B>@8=8CA @48:0;0D8<CA ?0BD8@B8=0= Z8[ 3>:C<4=B[ B8=:0<08 X5>@<8=BCA =C>@0NCA
08? ?0B ?@0N>< =C@>3FB8 0@ N8[ @48:0;0D8<[ XDF:3F<0A F@0 COB8:@8=B0A =C@>3FB8 :>:8C 1]3C B08 F@0 ?030@FB0 @438B>@8=X @48:0;0D8<Y ?0B48: B8 0D0=>@8[ ?@ 0C=0A = UAB â&#x20AC;&#x17E;Kraustymo komandaâ&#x20AC;? â&#x20AC;&#x201C; profesiona5>@<02890 B4; 50:A lios kraustymo paslaugos ÄŻmonÄ&#x2014;ms ir gy1006458
+S ,0@4=6B0A O4<\A A:;F?> 4A0=Z8> D>D> 6 L=8?8N:8[ A4=8]=89>94 8;=8C94 A:;F ÄŽVAIRĹŞS ?> :03 @ ! 14=3@0A ?;>B0A Kita 70 34B0;CA8A ?;0=0A ,;0=0D8<> ?0 6@8=30A! 8;=80CA <84AB> Informacija apie 4,5 A0D8D0;3F1\A ha teritorijos03<8 ĹĄalia MokslininkĹł gatvÄ&#x2014;s ir MolÄ&#x2014;tĹł plento deta=8AB@0289>A 38@4:B>@80CA ?0D03C>B>9> XA0:F<0A @ 34B0;8>9> B4@8B>@89[ ?;0=0D8<> >@60=8G0B> @80CA B48A8[ 8@ ?0@486[ ?4@30D8<> ACB0@B8A @
dus, taÂÄ?iau ir keÂlis auÂtoÂportÂreÂtus.
OrÂgaÂniÂzaÂtoÂriĹł nuoÂtr.
SPAV motyvais bei pateikti pasiĹŤlymus raĹĄtu per 10 darbo dienĹł nuo ĹĄios informacijos paskelbimo spaudoje galima specialiojo plano (3/8>9639 1 &D
(3683>< rengÄ&#x2014;jo bĹŤstinÄ&#x2014;je.
KARĹ Ä&#x152;IAUSI KELIONIŲ PASIĹŞLYMAI
&/6
+5< 1012834 ?3683>< ?3683>< 5;+8=+< 6= @@@ 5;+8=+< 6= %/,4:52/5 . #
%/24/:8 #,2
(18 ; <?+494+=/ +:6+85A=3 !3>49;5Q 0A 460A0A =C> B KELIONIŲ ORGANIZATORIUS ;/24/:8 ;/24/:8 17(49(8 29 <<< 17(49(8 29
60;1]B *CA D8A030 O0D\9> 0A 460A0A I
>@>=B0A =C> B A.Vienuolio g. 6, LT-01104 Vilnius ND84A[ :0G8=> ?0A8@>3F<[ 8@ D84N1CZ8[ @>9CA# Tel. +>=@40;8A =C> B (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt, ,0<0BF:8B4 =C>AB018Y9Y L80C@\A <4@8:Y CO )8CAB>=0A =C> B www.krantas.lt 9E05 2(/1(8 # ! " # "# " *,=,<:= 6<?4C,= &B2,E'>:63:78,=E&B2, F?0B8=6Y :08=Y 0;60@8A =C> B 9?: !> OA8A0:F:8B4 A:@F3X 8:8 646CO\A 384=>A 8@ :9494Q 6<?4C,= &B2,E'>:63:78,=E&B2, 9?: RUOĹ KITE ROGES VASARÄ&#x201E; %,84<J64>0 6,=/409494?= <R;0=P4?= 4< ,>=4;, Ĺ arm El Ĺ eichas (Egiptas) nuo 1429 Lt ;48A:8B\A X =4?0<8@NB0<Y :4;8>=W 08=0 ?0B48:B0 X 018 ?CA4A AC >@> C>AB[ <>
!> Pasinaudokite galimybÄ&#x2122; nusipirkti Ĺžiemos 2669 Lt 7,4/?:64>0 7,4@0 ,7>45:= 5R<:50 I kelionÄ&#x2122; uĹž maĹžiausiÄ&#x2026; kainÄ&#x2026;: :4AZ808A Taba (Egiptas) nuo 2039 Lt 2739 Lt @40P4,80 ?= O ><?8;4,?=4:= 9,6>40= @, "S2,?64>S= =,?70 @S5? 4< 20<, 9?:>,46, TenerifÄ&#x2014; (Ispanija) nuo 2152 Lt 2219 Lt 8C9>@:0A =C> B -4G4@D0289>A <>:4AB8A 8:8 B <>:0<0A ?0 6,<S7O SlidinÄ&#x2014;jimas Italijoje nuo 1569 Lt 2149 Lt Dubajus (JAE) nuo 2899 Lt 3799 Lt 0N8=6B>=0A =C> B ?8;3><08 ,7>45:= 5R<:50 -?= 4< /4=6: 4< 7496=8B-S= 464 <?4C: 6,49, ;,>046>, 4J 4J;7,?648: ?:=>: SlidinÄ&#x2014;jimas Austrijoje nuo 1635 Lt 1687 Lt Pataja (Tailandas) nuo 3679 Lt 4419 Lt %>AB>=0A =C> B 84B[ A:08Z8CA @81>B0A <B>: ,?24,? 491:<8,.45:= AAA 6<,9>,= 7> Hurgada (Egiptas) nuo 1392 Lt 1449 Lt
KARĹ Ä&#x152;IAUSI KELIONIŲ PASIĹŞLYMAI
Goa (Indija) nuo 3199 Lt
%
at niuje. NorinÄ?ius uĹžsiregistruoti praĹĄome
vykti darbo& +, .H dienomis 9â&#x20AC;&#x201C;16 val. (12â&#x20AC;&#x201C;13 val. % J% 0@\=>A @ ?4@:0! pietĹł pertrauka), adresu Gedimino pr. 26, D4@N4;8CA 60;D89CA 0D8A C<>:0<4 8N :0@B> Vilnius (II aukĹĄtas). 1012484 +>:0<4 , + 4;
ventojams. Tel. 8 618 77 600; www.kraustymokomanda.lt. ' -+ & * , -
- *T ,
Â&#x201E;Â&#x201E;ÄŽĹžÂvalÂgos: paÂroÂdoÂje E.N.ZaÂvadsÂkieÂnÄ&#x2014; paÂteiÂkia ne tik koÂleÂgĹł atÂvaizÂ
%
ti suformavimas. Planavimo organizatorius: Vilniaus miesto savivaldybÄ&#x2014;s administracija, atstovaujama Miesto plÄ&#x2014;tros departamento, Konstitucijos pr. 3, LT-09601 Vilnius, tel.: (8-
"!P% '&" '%' KELIONÄ&#x2013;S AUTOBUSU F" $# $"$ ;FD[ OF3\98<> ND4=B\ C>14;\94 0BD89>94 Pirkti internetu: www.kelioniupasiulyT0645:= ;47B=ET0645:= <:5?=E%<,3, E !> mai.lt I B 4/492:54 >,745, 4< ,;<4: =,7, E !> Ä&#x152;ekijos pilysâ&#x20AC;&#x201C;Ä&#x152;ekijos rojusâ&#x20AC;&#x201C;Praha â&#x20AC;&#x201C; +CG849[ =0:B8A 0@NCD>94 I B 637 Lt &B2,E',<08:= =,7,E(,749,= E !> V4:89>A ?8;FAIV4:89>A @>9CAI,@070 I B Didingoji Italija ir Kaprio sala â&#x20AC;&#x201C; 1847 Lt H4,?<S= >,745, =? ;:47=4? ;<40 /<45:= 5R<:= LD4820@89>A 60<B>A AB41C:;08 I B Lt Rygaâ&#x20AC;&#x201C;Saremos salaâ&#x20AC;&#x201C;Talinas â&#x20AC;&#x201C; 429 9?:
!> Ĺ iaurÄ&#x2014;s Italija su poilsiu prie Adrijos jĹŤ-F60I 0@4<>A A0;0I 0;8=0A I B <:,>45, 9?: !> ros nuo 1297 Lt L80C@\A B0;890 ?>8;A8=\ ?0O8=B8=\ =C> B Kroatija nuo 999 %<,3, *409, ?/,;0J>,= 9?: !> @>0B890 =C> B Lt Prahaâ&#x20AC;&#x201C;Vienaâ&#x20AC;&#x201C;BudapeĹĄtas nuo 577 Lt F #$%$ @ % $" ,@070I 84=0I%C30?4NB0A =C> B LÄ&#x2013;KTUVU IĹ VILNIAUS: =;,945, :=>, <,@, 9?: !> Pirkti internetu: www.kelioniupasiuly",7>, E !> mai.lt G ( $G'("% ?>8;A8=\A Ispanija, Kosta Brava, B Kosta Dorada <,4645, 2,764/46S E !> 68?B0A )C@6030 =C> nuo 1979 :=>, :<,/, E !> Lt =;,945, %C;60@890 =C> B Malta â&#x20AC;&#x201C; 904 Lt =;,945, 746,9>S E
L@8 0=:0 =C> B Graikija, ChalkidikÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x201C; 1099 Lt <,4645, := =,7, E
!> @4B0 =C> B Ispanija, AlikantÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x201C; 1108 (?<645, 9>,745, E
!> Graikija, Kos sala â&#x20AC;&#x201C; 1128 Lt
C=8A0A =C> B Turkija, Antalija â&#x20AC;&#x201C; 1295 Lt ?72,<45, ?<2,= E
!> Bulgarija, Burgas â&#x20AC;&#x201C; 1185 Lt <:,>45, &4506, E !> G ( $G'("% ?0O8=B8=\A ?>8;A8=\A Kroatija, Rijeka â&#x20AC;&#x201C; 1489 Lt (?<645, ",<8,<4= !> @C8G0A 8;C =C> B Turkija, Marmaris 1620 Lt ?72,<45, ?<2,= E
!> G@04;8AI*>@30=890I 68?B0A =C> B Portugalija, AlgarvÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x201C; 1999 Lt LÄ&#x2013;KTUVU IĹ VARĹ UVOS (poilsinÄ&#x2014;s) %:<>?2,745, 72,<@S E !> +0@>:0A =C> B Egiptas, Hurgada nuo 1440 Lt C10 =C> B F #$%$ @ % !@$% " ;:47=49S= Bulgarija â&#x20AC;&#x201C; 1595 Lt 24;>,= ?<2,/, 9?: !> Turkija â&#x20AC;&#x201C; 1440 Lt G $) "% ?72,<45, E !> Ĺ ri Lanka â&#x20AC;&#x201C; 3500 Lt
08;0=30A ?0O8=B8=\ ?>8;A8=\ I =C> B Kreta â&#x20AC;&#x201C; 1170 Lt (?<645, E !> H<4 !,96, E !> LÄ&#x2013;KTUVU IĹ VARĹ UVOS (paĹžintinÄ&#x2014;s â&#x20AC;&#x201C; G ( ! '% <0>, E
!> poilsinÄ&#x2014;s) 68?B0A )C@6030 =C> B (?94=,= E !> A?0=890 +0;9>@:0 I B F #$%$ @ % !@$% " ;,K49>49S= E ;:47
C@:890 =B0;890 I B =49S= <?4C,= #47? 9?: !> C<,074= E 24;>,= 9?: !> ",<:6,= E !> ?-, E !> "# %& " #$% %,=,6, 9?: !> (:; ?9 !> &,2,9S !> 90<20>46,= !> !,48492,= K8:2?= E >,4 ,J !> (<484>,= !>
#+7N85+6839 1 ;383+>< 1 (3683>< &/6 79, 3809 <?3=/ 6= @@@ <?3=/ 6= @@@ 6/5 6=
(@08:890 @4B0 I B Lt Kruizas Nilu nuo 1440 ",K4054 !,?6B=>:= ;4<,>,4 !> %C;60@890 0@=0 I B Lt Izraelisâ&#x20AC;&#x201C;Egiptas nuo 1678 :74@?/: ,6,/0845, !> Marokas â&#x20AC;&#x201C; 2634 Lt ,>@BC60;890 ;60@D\ I B "0= 5S2, !> Kuba â&#x20AC;&#x201C; 5853 Lt STOVYKLOS LIETUVOJE I,4/48Q 2,7,6>46, !> %&"() "% &'(" RaganÄ&#x2014; 550 Lt ;,P4 49/S9,4 ,>6074,?5, O !40>?@N !> ,0A0:0 =C> B Energetikas 600 Lt @,>,<: 9?:>B64,4 6,<>? !> -060=\ I B Laimingas Ĺžmogus â&#x20AC;&#x201C; tai aĹĄ! 600 Lt "0= J,8;495:9,4 !> Mes jÄ&#x2014;ga 450 Lt 08<8=60A O<>6CA I B08 0N B Mano pasaulis 595 Lt ;7496 ;,=,?7O ;0< /409,= !>
>? 'C= B STOVYKLOS UĹ˝SIENYJE ",9: ;,=,?74= !> Stovykla Ukrainoje â&#x20AC;&#x17E;PribreĹžnyjâ&#x20AC;&#x153; 60 Lt 4>,= @,<4,9>,= !> %&"() "% 'H% !) dienai :/4 !> pirkti internetu: www. =6;[ :0;1>A AB>DF:;0 AB89>94 B AVIABILIETAI lek.lt "# %& " $A" & %C;60@89>94 B (yra ir pigios aviakompanijos) '>:@B67, )6<,49:50 F%<4-<0K9B5D @>0B89>94 B KELTAI !> /409,4 Rygaâ&#x20AC;&#x201C;Stokholmas <B80 F',74?>D !> ( & Talinasâ&#x20AC;&#x201C;Helsinkis %0:C =C> B" +0;9>@:0 =C> B ?72,<45:50 !> Talinasâ&#x20AC;&#x201C;Stokholmas Ventspilisâ&#x20AC;&#x201C;Nyneshamnas :08=>A X 018 ?CA4A <:,>45:50 !> KlaipÄ&#x2014;daâ&#x20AC;&#x201C;Karlshamnas ?:/6,7945:50 !> (spec. pasiĹŤlymas) &O & 927Q 6,7-:= =>:@B67, =>45:50 !> KlaipÄ&#x2014;daâ&#x20AC;&#x201C;Kylis (spec. pasiĹŤlymas) -F60I B>:7>;<0A % # (spec. pasiĹŤlymas) KlaipÄ&#x2014;daâ&#x20AC;&#x201C;Zasnicas
0;8=0AI)4;A8=:8A Turkuâ&#x20AC;&#x201C;Alando salosâ&#x20AC;&#x201C;Stokholmas 074= 9?: !> KRUIZAI
0;8=0AI B>:7>;<0A (:645,= E !> VidurĹžemio jĹŤroje (spec. kaina) 4=BA?8;8AI F=4A70<=0A '0?7,= E !> KaribĹł jĹŤroje (spec. kaina) ;08?\30I 0@;A70<=0A A?42 ?0A8];F<0A '492,;R<,= E !> Tolimuosiuose Rytuose (spec. kaina) ;08?\30I F;8A A?42 ?0A8];F<0A Baltijos jĹŤroje ,96:6,= E !> ;08?\30I/0A=820A A?42 ?0A8];F<0A VIZOS %?60>,= E !> ÄŽ C@:CI ;0=3> A0;>AI B>:7>;<0A RusijÄ&#x2026; nuo 260 Lt, BaltarusijÄ&#x2026; nuo 6,49:= O ,-4 ;?=0= 85 Lt.
# ( *"% :949S= ,7>45:= 5R<:50 (,77496 / 6<?4C,= U -CA89Y =C> B" %0;B0@CA89Y =C> B 9?: !> &B2,E'>:63:78,= (,749,=E 07=4964= (,749,=E'>:63:78,= *09>=;474=E#B90=3,89,= 7,4;S/,E ,<7=3,89,= =;0. ;,=4R7B8,= 7,4;S/,E B74= =;0. ;,=4R7B8,= 7,4;S/,E+,=94.,= =;0. ;,=4R7B8,= (?<6?E 7,9/: =,7:=E'>:63:78,= % ' " M &?=45N 9?: !> ,7>,<?=45N 9?: !>
Orai
Sausus orus savaitės viduryje keis trumpas lietus. Šiandien dar žymesnio lietaus nenumatoma. Temperatūra sieks 18–22 laipsnius šilumos. Trečiadienį gali trumpai palyti. Naktį bus 11–15, dieną 18–22 laipsniai šilumos. Antroje savaitės pusėje atvės, palis daugiau.
Šiandien, rugsėjo 4 d.
+18
+19
+19
Telšiai
Šiauliai
+19
Klaipėda
Panevėžys
+19
Utena
+19
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis) teka Mėnulis leidžiasi
6.31 20.02 13.31 20.52 11.09
248-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 118 dienų. Saulė Mergelės ženkle.
+20
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +32 Berlynas +23 Brazilija +29 Briuselis +23 Dublinas +18 Kairas +34 Keiptaunas +18 Kopenhaga +21
Londonas +25 Madridas +29 Maskva +19 Minskas +20 Niujorkas +26 Oslas +21 Paryžius +25 Pekinas +27
orai vilniuje Šiandien
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
+16
+20
+17
+12
3
Vilnius
Marijampolė
Vėjas
+19
Alytus
2–6 m/s
+17
+21
+18
+10
4
+17
+13
+6
4
ketvirtadienį
Žutautas. 1989 m. mirė detektyvinių knygų autorius prancūzas Georges’as Simenonas. 1993 m. Lietuvoje vizitą pradėjo popiežius Jonas Paulius II. 2006 m. mirė Lietuvos radijo ir televizijos diktorius Henrikas Paulauskas. 2006 m. Australijos gamtininkas Steve’as Irwinas žuvo nuo dygliauodegės rajos dūrio į krūtinę.
1981 m. gimė Beyoncé Knowles, amerikiečių dainininkė, aktorė.
prizas Šią savaitę laimėkite Sandros Brown detektyvinį trilerį „Dūmų uždanga“.
S.Brown – JAV rašytoja, detektyvinių trilerių autorė, parašė daugiau nei 60 knygų. Jos išverstos į daugiau kaip 30 kalbų. Daugelis jos romanų yra skaitomiausių knygų sąrašuose ir visi jie, pasak „USA today“, verčia skaitytoją nerimastingai versti puslapį po puslapio iki pat pabaigos. „Dūmų uždanga“ – itin įtempto siužeto S.Brown detektyvinis trileris. Tai pasakojimas apie įžūlų sąmokslą ir apie tuos, kurie išdrįsta jį atskleisti. Draugai pasirodo eantys priešai, didvyriai virsta nusikaltėliais ir tenka pripažinti, kad visiškai pasitikėti negalima niekuo.
rugsėjo 11 d. Praėjusios savaitės nugalėtoja – Danutė Belik. Praėjusios savaitės teisingi atsakymai: publika (pirmadienis), žiedlapis (antradienis), fabrikėlis (trečiadienis), Tarzanas (ketvirtadienis), ankstibrandis (penktadienis). Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
1
2
3
Vardai Germantė, Girstautas, Ida, Rozalija
horoskopai
1907 m. mirė norvegų kompozitorius Edvardas Griegas. 1949 m. gimė aktorius, režisierius Adolfas Večerskis. 1951 m. mirė Juozas Lukša-Daumantas, partizanas, kovotojas už Lietuvos laisvę. 1965 m. mirė Albertas Schweitzeris, vokiečių gydytojas, humanistas, filosofas, Nobelio taikos premijos laureatas. 1972 m. gimė futbolininkas, treneris Raimondas
trečiadienį
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusių. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite: DIENA (tarpas) VD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba 2. Iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Vilniaus dienos“ redakciją Labdarių g. 8, Vilnius. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį,
+20
+19
DATOS
Rytas
+15
Praha +23 Ryga +20 Roma +25 Sidnėjus +27 Talinas +19 Tel Avivas +34 Tokijas +32 Varšuva +23
4
5
6
7
8
9
10
11
Avinas (03 21–04 20). Jūsų vertybės prieštarauja jūsų interesams. Neigiamai vertinsite tradicijas, nesutiksite su vyresniais, autoritetingais žmonėmis. Pasistenkite dėl savo abejonių nesusikivirčyti. Jautis (04 21–05 20). Aplinkiniai gali neįvertinti jūsų svajingumo ir nesutikti su jūsų idėjomis ir idealais. Susikaupkite ir pagalvokite, kas jums svarbiausia. Dvyniai (05 21–06 21). Gali kilti gerų idėjų. Puikus laikas priimti sprendimus ir imtis protinės veiklos. Tik nebūkite paviršutiniškas ir pernelyg pasitikintis savimi. Vėžys (06 22–07 22). Būsite kalbesnis, noriai bendrausite, tad pavyks su visais lengvai susitarti. Galimas pokalbis su vyresniu žmogumi. Svarbiausia, kokias problemas spręsite, juk ne kiekvieną dieną jūsų taip įdėmiai klausys. Liūtas (07 23–08 23). Dėl aplinkinių provokacijų galite prarasti savitvardą. Pasistenkite būti kantrus. Geriau stabtelėkite ir pagalvokite, ar yra priežastis, leidžianti nesivaldyti ir elgtis beprotiškai. Mergelė (08 24–09 23). Esate vertinamas dėl savo gebėjimo susitvarkyti su duotomis užduotimis. Nereikėtų pernelyg atvirauti, ypač su mažai pažįstamais žmonėmis, nes rytoj galite sulaukti priekaištų dėl neatsargiai išsakytos nuomonės. Svarstyklės (09 24–10 23). Bendrausite emocionaliai, todėl savo žodžiais galite įžeisite aplinkinius. Palanki diena kurti ilgalaikius planus. Pasitelkite į pagalbą artimuosius, įsigilinkite į detales, nes suplanuoti dalykai pakeis jūsų gyvenimą. Skorpionas (10 24–11 22). Palanki diena ieškoti naujų idėjų. Galimas malonus bendravimas su mylimais žmonėmis. Vakarop tapsite irzlus, imsite nepasitikėti savimi, bet truputis poilsio greitai pašalins įtampą. Šaulys (11 23–12 21). Bus sunku susikaupti, gali kilti netinkamų ar klaidinančių minčių. Tai sunkus ir emocionalus laikas. Geriau būtų nuo visų atsiriboti ir pailsėti. Ožiaragis (12 22–01 20). Esate labai susikaupęs ir greitas, o žodžiai – vienintelis ginklas, kurio jums prireiks. Jautriai reaguosite į kitų žmonių žodžius ir veiksmus. Vandenis (01 21–02 19). Jūs vertinate idėjas, kurios jums nepasiekiamos. Bus lengva atskleisti savo meilę ir užjausti kitus, teigiamai įvertinti tai, ką siūlo gyvenimas. Imsite vertinti naujus dalykus. Žuvys (02 20–03 20). Palanki diena bendrauti su draugais ir jaunais žmonėmis. Bus malonu padėti aplinkiniams. Puikiai praleiskite laiką. Viskas jūsų rankose.