TODĖL, KAD naujienos trečiadienis, ESU VILNIETIS Tikros sostinės rugsėjo 5 d., 2012 m. Nr. 207 (1406) Vienų partijų kišenės prieš rinkimus sklidinos pinigų, kitų – visiškai tuščios. Lietuva 5p.
Atskleisti naujojo krepšinio rinktinės trenerio pavardę A.Sabonis žada mėnesio pabaigoje. Sportas 11p.
diena.lt
1,30 Lt
Teršalai Citarumo upėje Indonezijoje vietiniams gyventojams nerūpi. Pasaulis 12p.
Per upę – A.M.Brazausko tiltu?
Naujos valstybinės švietimo strategijos projektas yra silpnas, nes nėra aiškios vizijos. Prezidentės patarėja Virginija Būdienė
6p.
Miestas
4p.
Be skolų – nė žingsnio Viln iaus miesto sav iv aldybė art i miaus iu met u ket in a skelbt i nau ją 110 mln. litų pas kolos konk ursą. Dviejų po 40 mln. litų ir vienos 30 mln. litų penker ių metų trukmės pas kolų konk ursų techn in es spe cif ik ac ij as sav iv aldybė pas kelbė pirm ad ienį. Šie pin ig ai bus skirt i sen oms skoloms grąžint i.
Menas Idėja: Č.Juršėnas siūlo, kad Žirmūnų tiltui būtų suteiktas prezidento A.M.Brazausko vardas. Šis siūlymas bus pradėtas svarstyti sostinės savi
valdybėje. Gedimino Bartuškos nuotr.
Nuo Šv. Petro ir Povilo bažnyčios Žirmūnų link ateityje galbūt keliausime preziden to Algirdo Mykolo Brazausko tiltu. Savival dybėje svarstoma, ar perkrikštyti Žirmū nų tiltą buvusio šalies vadovo vardu.
Andrejus Žukovskis a.zukovski@diena.lt
Įregistravo Seimo narys
Artimiausiu metu Vilniaus taryba turėtų svarstyti oficialų Seimo nario Česlovo Juršėno prašymą Žirmū nų tiltą pavadinti pirmojo atkur tos nepriklausomos Lietuvos pre
i.pepceviciute@diena.lt
Praėjusią savaitę sostinės Lukiškių aikštėje išdygo legendinės grupės „The Beatles“ nario Johno Lenno no skulptūra. Vilniečiai ją vertina teigiamai, ja grožisi, tačiau ilgai iš likti šioje vietoje jai nelinki. Pagerbė legendą
Supriešino: praėjusį savaitgalį Lukiškių aikštėje iškilusi J.Lennono
skulptūra sukėlė diskusijų audrą. Gedimino Bartuškos nuotr.
Šiemet visas pasaulis mini ketver tuko iš Liverpulio – „The Beat
„Kino šortai“ kviečia į kelionę
zidento A.M.Brazausko vardu. Kol tai dar neįvyko, sostinės savival dybės interneto svetainėje vilnie čiams siūloma sudalyvauti apklau soje „Prezidento Algirdo Mykolo Brazausko atminimas“ ir pareikš ti savo pritarimą arba nepritarimą idėjai šio politiko vardu pavadinti Žirmūnų tiltą.
3
Žavus J.Lennono skulptūros laikinumas Indrė Pepcevičiūtė
13p.
les“ – 50 metų jubiliejų. Pagerbti šią legendinę grupę šiemet nutarė ir Sostinės dienų organizatoriai. Lukiškių aikštėje iškilo septynių metrų J.Lennono skulptūra. Scenoje prie Lukiškių aikštės praėjusį savaitgalį žinomi Lietuvos ir kitų šalių muzikantai savo kon certuose atliko nemažai bitlų hitų. Sekmadienį koncertavo „Belkin & Co“ su programa „Beatles in Jazz“. Scenoje koncertuojantis poetas ir dainų autorius
2
VšĮ Karoliniškių poliklinika www.karpol.lt Kviečia išsitirti
skydliaukės funkciją su 34 % nuolaida – tik už 52 lt ir atlikti šiuos laboratorinius tyrimus: skydliaukę stimuliuojančio hormono (tsH) nustatymas, laisvo tiroksino (ft4) nustatymas, laisvo trijodtironino (ft3) nustatymas, antikūnų prieš skydliaukės peroksidazę (atPo) nustatymas.
Rūpinkitės savo sveikata! Dėl tyrimo kreiptis į Registratūros 102 kab.
Pasiūlymas galioja iki 2012-09-30 Programos kaina ne poliklinikos pacientams
69 Lt
2
TrečiADIENIS, rugsėjo 5, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
Žavus J.Lennono skulptūros laikinumas Domantas Razauskas, 1 rodydamas į J.Lenno no skulptūrą, sakė: „Didelė gar bė groti prie J.Lennono. Visuomet norėjau, kad jis čia būtų vietoj Le nino.“ Traukia praeivius
Gedimino Bartuškos nuotr.
Vilniaus teatras nesikeis Jei miesto taryba artimiausia me posėdyje pritars, Vilniaus miesto teatro vardu nuo 2013 m. toliau vadinsis Oskaro Koršu novo teatras (OKT).
Tarybai pritarus, OKT Vilniaus miesto teatro vardas būtų su teiktas ketvirtą kartą iš eilės. Konkurso gauti Vilniaus mies to teatro vardą vertinimo komi sija, kuriai pirmininkavo profe sorė, teatrologė Irena Veisaitė, nusprendė – pirmoji vieta ati teko VšĮ OKT. Konkurse taip pat dalyvavo VšĮ „Cezario grupė“. Pasak komisijos, VšĮ OKT – tai vienas iš reprezentatyviausių teatrų Lietuvoje. Teatras pateikė sąrašą geriausių spektaklių pa statymų, kurie Vilniuje ir užsie nyje buvo įvertinti puikiai. Pats O.Koršunovas (nuotr.) stato spektaklius, ruošia did žiulius renginius įvairiose šaly se, atstovauja sostinei ir garsina Vilniaus vardą tarptautiniuose festivaliuose. Be to, gerai organizuojama socialinė veikla, studentams ir senjorams sudaromos palan kios sąlygos lankytis spektak liuose, daug dėmesio skiriama edukacinei veiklai. Pateikta įdo mių planų ateičiai. Miesto tarybai pritarus OKT Vilniaus miesto teatro vardą gautų trejiems metams. Konkursas skelbiamas ir Vil niaus miesto teatro vardas sutei kiamas likus vieniems metams iki praeitą konkursą laimėjusio teat ro sutarties pabaigos, šiuo atveju – iki 2013 m. birželio 20 d. Spren dimas dėl Vilniaus teatro vardo suteikimo bus priimtas rugsėjo 12 d. miesto tarybos posėdyje.
Iš daugiau nei 100 tonų smėlio pa daryta skulptūra nėra ilgaamžė, nors, kaip teigė ją konstravę latvių menininkai, apdorojus smėlį spe cialiomis medžiagomis, skulptū ra galėtų stovėti labai ilgai, esą ne trumpiau nei tikras paminklas. Vis dėlto vilniečius ir miesto svečius ji džiugins iki rugsėjo vidurio. Vietoje, kur sovietmečiu stovė jo Lenino paminklas, dabar išdy gusi garsaus pasaulyje muzikanto J.Lennono skulptūra išties džiu gina praeivius. Jie smalsiai ją ap žiūrinėja, fotografuoja ir patys ša lia įsiamžina. Tiesa, kalbinami daugelis jų tei gė, kad skulptūra išties žavi ir trau kia akį, tačiau palikti ją čia visam laikui kažin ar būtų gera mintis. „Į tai žiūriu kaip į Sostinės dienų programos dalį. Gražu, įdomu, pa traukia dėmesį. Labai griežtos nuo monės šiuo klausimu neturiu, bet vis dėlto kažin ar Lukiškių aikš tė būtų tinkama vieta J.Lennono skulptūrai, nors bitlai man ir labai patinka“, – sakė vilnietis Karolis. Užtenka ir F.Zappos
Tokios nuomonės buvo ir kompo zitorius, poetas Andrius Kulikaus kas. Pasak jo, laikinumas nėra blo gai, be to, jis turi savo žavesio. „Manau, kad laikinumas irgi turi žavesio. Liks prisiminimuose ir kai
Nuomonės
Dosjė Johnas Lennonas (1940–1980 m.) – vienas iš ket ur ių grupės „The Beat les“ nar ių, dar žinomas kaip gitar is tas, dainų kūrėjas, poetas, vokalistas, humor istas, pol it ikos akt yv istas, ak torius. Jis laikomas vienu įtaking iau sių XX a. muz ikantų ir dainų kūrėjų, kurie savo veikla skelbė laisvės ir pa cifi st ines idėjas, stengėsi keist i tuo metį pasaulį. 1980 m. gruodž io 8 d. J.Lennoną prie pat jo namų Niujorke
kuriems bus sentimentalu, kad to kia skulptūra vietoje stovėjo. O ne taip, kad imtų ir pastatytų visam laikui. Kur nors Anglijoj supras čiau, bet Lietuvoje, manau, ne. Už tenka, jau turim Franką Zappą, ku rio Lietuvoje nebuvo nė žingsnio. Bet tai irgi turi žavesio“, – nuo mone dalijosi kompozitorius. Pasisakydamas už laikinumą, jis J.Lennono skulptūrą iš smėlio pa lygino su ledo skulptūromis, kurias, pasak A.Kulikausko, pamatęs gau ni dozę adrenalino, ir šiaudinėmis skulptūromis Juodkrantėje, kurios per lygiadienį sudeginamos. Grąžina į jaunystę
Savaitės pradžioje į sostinę su grįžęs pašnekovas skulptūros dar nebuvo matęs, tačiau nuotrauko se ši jam atrodė labai įspūdingai. „Žinau, kad pastatyta, man tai la bai patiko. Kiek žiūrėjau interne te, labai įspūdingai atrodo. Ryt ei siu pasižiūrėti. Ir jaunimėlis į tai žiūri labai pozityviai. Ir humoro čia yra – skirtingų barikadų bu vusių revoliucionierių sugretini
Stasė
nušovė gerbėjas, anksčiau tą pat į va karą iš muz ikanto gavęs autografą.
mas “, – juokdamasis sakė A.Ku likauskas. Paprašytas pasidalyti mintimis, kokių asociacijų kelia pati legen dinė grupė, poetas sakė, kad bitlai grąžina jį į jaunystę. „Džiaugiuosi, kad buvau vos ne vienmetis, kartu ėjau su ta muzika. Man nereikėjo kaip dabartiniam jaunimui ieškoti kokių nors istorinių knygų ir pan. Ta muzika mus supo, mes nuo jos kaifavom, ja žavėjomės. Tada ne buvo tos komercinės muzikos, bu vo estrada, kuri ir suformavo mūsų, kaip aš vadinu, hipių kartos pa saulėžiūrą, muzikinę kultūrą, kuri tarp bendraamžių yra išlikusi ir da bar“, – kalbėjo kompozitorius. Pasak jo, anksčiau būdavo atve žamos tik pačios geriausios plokš telės, jie gaudavo tikrą informaciją. Dabar tarp daugybės stilių, A.Ku likausko teigimu, sunku išgirs ti tą viršūnę. „Dabar labai daug prikimšta muzikinio šlamšto, ku ris teršia smegenis prekybos cent ruose. Į tą muzikinę taršą reikėtų daugiau atkreipti dėmesio“, – sa kė pašnekovas.
Man labai gražu. Tiesą sakant, spėlio jome, kieno čia skulptūra, nes neži nojome. Bitlų neklausau, bet jei su manytų šią skulptūrą palikti ilgė liau, neprieštaraučiau, nes man tik rai patinka.
Edvardas Smėlio krūva, iš kurios pastatyta graži skulptūra (juokiasi). Smagu, kad daroma šis tas įdomaus, nauja. Galėtų likti ir ilgam, tik nežinau, ar J.Lennonui čia pati tinkamiausia vie ta. Prie skulptūros padėta gėlių, aki vaizdu, kad ji daug kam patinka.
Kristina Sakyčiau, pavykęs projektas. Tikrai gražu. Bitlai man patinka ir būčiau nieko prieš, jei ši skulptūra čia liktų.
Tada nebu vo tos ko mercinės muzikos, buvo estra da, kuri ir suformavo mūsų hipių kartos pa saulėžiūrą.
VD inf.
4
kartą OKT bus suteiktas Vilniaus miesto teatro vardas.
Susidomėjimas: prie J.Lennono skulptūros Lukiškių aikštėje kasdien būriuojasi žmonių.
Gedimino Bartuškos nuotr.
3
TrečiADIENIS, rugsėjo 5, 2012
miestas
Per upę – A.M.Brazausko tiltu? Komentarai
Dosjė
Saulius Pilinkus
Rotušės ceremon imeistras
A
š pats užaugau prie Žirmū nų tilto, tad jis man visuo met toks ir liks – Žirmū nų tiltas. Kaip vert inč iau pač ią idėją pavad int i tiltą A.M.Bra zausko vardu? Gal ir nebloga min tis šitaip pavad int i tiltą, bet, manau, valdž ia turėtų gerai pamąst yt i prieš apsispręsdama, kur is tiltas turėtų bū ti taip pavad intas. Žirmūnų tiltas šiuo atveju, manau, ne visai tinkamas, pirmiausia todėl, kad visai netol i yra Tuskulėnų memoria lin is kompleksas. Viln iečiams, išma nantiems istoriją, gali kilti įvairių klau simų. Ko gero, tai ne visai tinkama kai mynystė.
Tiesa, apklausos rezul 1 tatai greičiausiai neturės juridinės galios tarybos sprendi
mui. Vilniaus savivaldybės Viešų jų ryšių skyrius dienraštį informa vo, kad apklausos tikslas – sužinoti vilniečių nuomonę.
Svarstė kelis variantus
Dienrašč io kalb intas Viln iaus miesto pavadinimų, paminklų ir atminimo lentų komisijos pirmi ninko pavaduotojas istorikas To mas Čaplinskas teigė, kad svars tant Č.Juršėno pasiūlymą buvo kalbama ir apie velionio prezidento vardo suteikimą kitiems tiltams. „Buvo alternatyvus pasiūlymas. Svarstyta A.M.Brazausko vardą su teikti Valakupių tiltui, tačiau ko misija vis dėlto pasirinko Žirmūnų tiltą. Taip pat buvo siūlymas su rengti apklausą ir pasidomėti vil niečių nuomone šiuo klausimu“, – teigė pašnekovas. Paskelbti apklausą, anot T.Čap linsko, paskatino ir tai, jog tiek Žir mūnų, tiek kiti sostinės objektai jau turi savo pavadinimus, įprastus ir žinomus sostinės gyventojams. Bet koks pavadinimo keitimas, kad ir tokios iškilios asmenybės kaip
Česlovas Juršėnas:
A.M.Brazausko spe cialybė yra inžinie rius hidrotechnikas, ir jis vienaip ar kitaip susijęs su vandeniu.
Tiltas kaip metafora
Idėjos autorius Č.Juršėnas dienraš čiui teigė jau senokai svarstęs, kaip būtų galima įamžinti buvusio bend ražygio atminimą. Galiausiai žvilgs nis pakrypo Žirmūnų tilto link. „Ta idėja man kilo senokai. Juk kas yra tiltas? Tai statinys, ku ris jungia skirtingus krantus.
A.M.Brazauskas, kaip tas tiltas, taip pat simbolizuoja perėjimą. Iš vienos sistemos į kitą. Soviet mečiu, kai Maskva dar buvo stip ri, jis pasisakė už Lietuvos komu nistų partijos savarankiškumą ir tai pasiekė. Tai buvo krantas, ku rį jis ruošėsi palikti. Kitame krante jis irgi smarkiai prisidėjo prie Lie tuvos valstybingumo stiprinimo. Todėl tiltas šiuo atveju labai svar bus ženklas, kaip simbolis“, – idė jos esmę aiškino Č.Juršėnas. Anot pašnekovo, tinkamiausias jam pasirodė Žirmūnų tiltas, nes jis yra miesto centre ir visai netoli Mindaugo tilto. „Galbūt Valakupių tiltas yra il gesnis ir gražesnis, tačiau Žirmū nų tiltas tinkamesnis. Jis mies to centre. Be to, A.M.Brazausko specialybė yra inžinierius hidro technikas, ir jis vienaip ar kitaip sus ij ęs su vand en iu. Todėl čia drauge jam būtų atminimas kaip geram statybininkui, nes dirbo jis tikrai neblogai“, – pabrėžė pa šnekovas. Politikas taip pat vylėsi, kad vil niečiai, išsakydami savo nuomonę savivaldybės puslapyje, šią idėją palaikys.
1951 m. baigė Kaišiadorių vidu rinę mokyklą. 1956 m. baigė Kauno politechni
kos institutą ir įgijo inžinieriaus hid rotechniko specialybę. 1958–1962 m. dalyvavo statant
Kauno hidroelektrinę. 1965 m. paskirtas statybinių me-
džiagų pramonės ministru. 1967 m. pradėjo dirbti Valstybės
planavimo komiteto pirmininko pavaduotoju.
1988 m. spalio 21 d. remiamas Są jūdžio išrinktas LKP CK pirmuoju sekretoriumi.
Gedimino Bartuškos nuotr.
A.M.Brazauskas vardu, neabejo tinai turi vykti tik po visuomenės diskusijos. „Tikiuosi, kad ši ap klausa bus naudinga, o savival dybės taryba, svarstydama var do suteikimo klausimą, atsižvelgs į jos rezultatus. Būtų liūdna, jei gu tie rezultatai tiesiog imtų ir at sidurtų kur nors stalčiuje“, – pa brėžė pašnekovas.
mė 1932 m. Rokiškyje, vėliau persi kraustė gyventi į Kaišiadoris.
1977 m. tapo Lietuvos komunistų partijos Centrinio komiteto (LKP CK) sekretoriumi.
Požiūris: ne visiems vilniečiams mintis Žirmūnų tiltą pavadinti buvusio prezidento ir premjero vardu atro
do gera.
Algirdas Mykolas Brazauskas gi-
Deividas Matulionis Vyr iausybės kancler is
T
ok ia iniciat yva įdom i. Ma nau, kad kiekvienas spren dim as pagerbt i Liet uvai nusipelniusį žmogų, šiuo at veju A.M.Brazauską, yra vertas dėme sio ir gali sulaukti tik Vyriausybės pri tarimo. Žinoma, kas turėtų būti pagerbtas ir kaip, čia jau tur i spręsti special i ko misija.
Jam vadovaujant, 1989 m. Lie
tuvos komunistų partija atsiskyrė nuo Sovietų Sąjungos komunistų partijos. 1992 m. išrinktas Seimo pirmininku. 1993 m. išrinktas prezidentu pen
kerių metų kadencijai. 2001 m. grįžo į politiką, išrinktas
Vyriausybės vadovu. Šias pareigas ėjo iki 2006-ųjų. 2010 m. mirė nuo vėžio. Palaido
tas Vilniaus Antakalnio kapinėse.
Atminimo įamžinimas 2000 m., dar A.M.Brazauskui gyvam
esant, jo vardas buvo suteiktas Kaišia dorių 1-ajai vidurinei mokyklai. 2010 m. rugsėjo 24 d. Rokiškyje, ant
centr inės būstinės (Barb or os Rad vilaitės g. 1) atidengta memorialinė lenta.
2011 m. birželį minint A.M.Brazausko namo (Laisvės g. 7), kuriame gimė mirties metines Antakalnio kapinėse A.M.Brazauskas, atidengta memo prie A.M.Brazausko kapo atidengtas rialinė lenta su velionio bareljefu. Šis paminklas. A.M.Brazausko atvaizdas sukėlė nemažai diskusijų, nes atvaiz taip pat sukėlė diskusijų, nes nebuvo das pasirodė esąs visiškai nepanašus panašus į velionį. į žmogaus, kuriam buvo skirtas. 2011 m. liep os 2 d. Kaiš iad or ys e 2011 m. vas ar io 14 d. Viln iuj e ant atidarytas memorialinis namas-mu Lietuvos socialdemokratų partijos ziejus.
4
TrečiADIENIS, rugsėjo 5, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
Į skolų liūną grimzta vis giliau Parodoje – visa
krepšinio istorija
Vilniaus miesto savivaldybė arti miausiu metu ketina skelbti nau ją 110 mln. litų paskolos konkursą. Dviejų po 40 mln. litų ir vienos 30 mln. litų penkerių metų trukmės paskolų konkursų technines spe cifikacijas savivaldybė paskelbė pirmadienį.
Vilniaus miesto savivaldybės Vie šųjų pirkimų skyriaus vedėjas Eri kas Bėrontas BNS sakė, kad naujas paskolas ketinama naudoti anks tesnėms paskoloms refinansuoti. Savivaldybė penkeriems metams liepą jau pasiskolino 130 mln. litų: 58 mln. litų iš Šiaulių banko, 30 mln. litų – iš Ūkio banko ir 42 mln. litų – iš DNB banko. Bankams sa vivaldybė sumokės iš viso apie 29 mln. litų palūkanų, kaip skelbia ma Centriniame viešųjų pirkimų portale. Iš viso skoloms grąžinti Vilniaus valdžia anksčiau planavo šiemet skirti 175,8 mln. litų, arba 32 proc. daugiau nei 2011 m. Savivaldybės skolos liepos pra džioje siekė 969 mln. litų, iš jų 381
Lietuvos krepšinio federacija ir Lietuvos paštas kviečia į parodą „Lietuvos krepšiniui 90“. Nuot raukų ekspozicija lankytojams pateiks įsimintiniausius kadrus iš lietuvių krepšininkų kovų nuo 1937 iki 2011 m.
Krepšinio istoriko, kolekcininko Vytauto Gudelio fotografijų pa roda papildyta reikšmingiausiais Lietuvos krepšininkų iškovotais trofėjais, sportininkų apdovano jimais už asmeninius laimėjimus.
Lina Minderienė: Sprendimas: savivaldybė skolintais pinigais grąžins ankstesnes sko
las. Jų miestas turi beveik 900 mln. litų.
mln. litų – bankams. Šių metų pra džioje savivaldybės skola siekė 896 mln. litų. Savivaldybei šiemet buvo patvir tintas 199,4 mln. litų skolinimo
Gedimino Bartuškos nuotr.
si limitas. Liepą 29,3 mln. litų (8,5 mln. eurų) miesto valdžia pasisko lino iš Šiaurės investicijų banko, šią sumą skirs investicijų projektams.
Krepšinis – tai ne tik sporto šaka, bet ir neatsiejama Lietuvos istorijos dalis.
VD, BNS inf.
Daugelį reikšmingų krepši ninkų iškovotų trofėjų plačioji visuomenė regėjo tik televizijos ekranuose ar fotografijose. Lietu vos paštas sudarė puikią galimybę žmonėms net šešiuose miestuose iš arti pamatyti unikalius nacio nalinės vyrų krepšinio rinktinės ir stipriausių Lietuvos krepšinio klubų iškovotus apdovanojimus. O V.Gudelio fotografijų paroda leis prisiliesti prie populiariau sios mūsų krašte sporto šakos is torijos. Parodos atidaryme dalyvavęs Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas Arvydas Sabonis sa kė besidžiaugiantis, kad daugybę eksponatų pagaliau galės pama tyti ir plačioji visuomenė. „Mūsų šalies krepšinio istori joje gausu įvairių laimėjimų. Per 90 metų Lietuva turėjo daugybę progų didžiuotis ir džiaugtis, o
ši paroda primins daugumą jų. Nuotraukose žmonės išvys visą Lietuvos krepšinio kelią nuo pir mųjų jo žingsnių iki šių dienų. O visi parodoje eksponuojami marškinėliai, kamuoliai, taurės, medaliai leis dar aiškiau įsivaiz duoti tuos laikus ir prisiminti malonias akimirkas, – sakė A. Sa bonis. – Europos čempionais ta pome jau tris kartus, o kiek žmo nių gali pasigirti iš arti regėję bent vieną čempionų taurę? Bū tent šioje parodoje galima pama tyti 2003 m. Stokholme iškovotus čempionų trofėjus: taurę, medalį, kamuolį su žaidėjų parašais.“ „Krepšinis – tai ne tik sporto šaka, bet ir neatsiejama Lietuvos istorijos dalis“, – sakė Lietuvos pašto generalinė direktorė Lina Minderienė. Pasak jos, paštas, kaip ir šalies krepšinis, puoselėja senas tradi cijas, tad labai malonu, kad ši pa roda bus pristatyta būtent Lietu vos pašto skyriuose. „Ypač džiugu, kad šią istorinę parodą galės apžiūrėti ir mažes nių miestų, tokių kaip Telšiai ar Anykščiai, gyventojai. Viliuosi, kad kiekvienas, užsukęs į pašto skyrius apžiūrėti parodos, atras sau ką nors artimo ir brangaus“, – kalbėjo L.Minderienė. Paroda rugsėjį–sausį keliaus per šešis centrinius Lietuvos pašto skyrius Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Anykš čiuose ir Telšiuose. Lankytojai galės pamatyti na cionalinės vyrų rinktinės 2003 m. iškovotą Europos čempionų taurę bei medalį, skirtingų sezonų LKL čempionų žiedus, Kauno „Žal girio“ 1998 m. iškovotą Europos taurę, Vilniaus „Lietuvos ryto“ iš kovotą Europos čempionų tau rę, 2010 m. pasaulio čempionato bronzos medalį ir daug kitų trofėjų. VD inf.
Trofėjai: su lietuvių krepšininkų pergalių simboliais galės susipa
žinti plačioji visuomenė.
Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
5
trečiADIENIS, rugsėjo 5, 2012
lietuva diena.lt/naujienos/lietuva
Veikla primena šantažą
Vienų partijų atsto vai prasidėjusiai rin kimų kampanijai skiria šimtus tūks tančių litų, kitų rinki mams skirtose sąskaitose vis dar žio ji nuliai. Finansiškai pajėgiausios – tra dicinės partijos.
Vyr iaus ios ios rink im ų kom is i jos (VRK) nario Liutauro Ulevi čiaus elgesys dėl vienoje interne to svetainėje siūlomos paslaugos už tam tikrą mokestį paslėpti as menis kompromituojančią infor maciją turi galimo šantažo požy mių.
Kišenės: savireklamai prieš Seimo rinkimus toli gražu ne visos partijos galės skirti dideles sumas.
Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.
Pinigais partijos dar nesitaško Justinas Argustas j.argustas@diena.lt
bia, kad minėtos sumos – dar ne riba.
Konservatoriai – dosnūs
Kaltas taupumas?
Visos politinės partijos rengiasi rinkimams. Vienos pinigus rinki mų kampanijai jau leidžia, o kitos dar laukia ir taupo. Patekti į Seimą panoro 28 partijos, tačiau rinkimų išlaidas kol kas deklaruoja tik try lika jų. Valdančioji partija Tėvynės są junga-Lietuvos krikščionys de mokratai (TS-LKD) deklaruoja rinkimų kampanijai lig šiol sky rusi lygiai pusę milijono litų. Vi si šie pinigai, kaip nurodoma Vy riausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateiktoje ataskaitoje, – iš biudže to dotacijos. Tačiau TS-LKD pinigais apdali jo visus vienmandatininkus. Antai premjero, kandidato sostinės An takalnio rinkimų apygardoje, sąskaitoje – net 73 tūkst. litų. Šie pi nigai – vėl iš valstybės dotaci jos partijai. Beje, tokia parama kol kas negali pasigirti nė vienas kitas vienmandatininkas. Kons ervator iai savo vien mandatininkams yra išdaliję per pusantro milijono litų. TS-LKD rink im ų štab o vad ovai skel
430 tūkst. litų – tiek lig šiol rin kimų kampanijai skyrė opozicinė socialdemokratų partija. Didžio ji dalis šių pinigų – biudžeto asig navimai. Fiziniai asmenys partijai, kaip nurodo VRK, paaukojo vos 30 litų. Savo vienmandatininkų rin kimų kampanijoms partija perve dė po 7 tūkst. litų. Skelbiama, kad tai – ne riba. Vienmandatininkams jau išdalyta beveik trečdalis mili jono litų. Šiuo met u opoz ic in ė Darb o partija didelėmis pinigų sumo mis kol kas nesišvaisto. Parti ja VRK deklaruoja rinkimų kam panijai lig šiol skyrusi vos 60 tūkst. litų. Šie pinigai – taip pat iš valstybės dotacijos. Beje, Dar bo partija savo vienmandatinin kų kol kas neremia – šie pinigus, kaip rodo VRK duomenys, skiria patys. Tvarkos ir teisingumo partijos sąskaitoje – kiek daugiau nei pu sė milijono litų. Didžioji dalis šių pinigų – iš asignavimų partijai. Tik 8 tūkst. litų yra fizinių asme nų aukos.
Aukoja N.Venckienei
Liberalų ir centro sąjungos sąskai toje – taip pat daugiau nei pusė milijono. 300 tūkst. iš šių pinigų – partijos nuosavos lėšos, kita dalis – biudžeto asignavimai. Vienmanda tininkams ši partija atriekė dar kiek daugiau nei 240 tūkst. litų. Koal ic ijos part ner ių lib era lų sąskaitose – kiek mažesnės sumos. Partija rinkimams sky rė ketvirtadalį milijono. Visi šie pinigai – pačios politinės parti jos lėšos. Fiziniai asmenys Libe ralų sąjūdžiui suaukojo veik 14 tūkst. litų. Lietuvos lenkų rinkimų akci jos sąskaitose – lygiai pusė mili jono litų. Visi šie pinigai – nuo savos partijos lėtos. Aukų partija, kaip matyti iš VRK duomenų, ne sulaukė. Vien iš fizinių asmenų aukų, re gis, laikosi vienintelė politinė jėga, dalyvaujanti rinkimuose, – „Drą sos kelias“. Šios partijos sąskaito je – beveik 20 tūkst. litų. Didžioji dalis aukų – mažos fizinių asme nų aukos. Pačiai sąrašo lyderei Neringai Venckienei suaukota kiek daugiau nei 600 litų. Jos bendražygei Aud ronei Skučienei – 200 litų.
Gali išleisti 5 mln. litų Partijoms šiais metais nustatytas maksimalus išlaidų rinkimų kam panijai limitas – 2,7 mln. litų. Vis dėl to partijos gali išleisti daugiau pinigų, nes kiekvienas vienmandatininkas gali turėti atskirą rinkimų sąskaitą. Tad bendra pavienės partijos ir jos kandidatų vienmandatėse rinkimų apylinkėse išlaidų rinkimams suma gali būti ir kur kas didesnė. VRK pir mininkas Zenonas Vaigauskas yra sakęs, kad minėta suma gali būti pusšešto milijono litų. Didžiosios šalies partijos išsilaiko beveik iš biudžeto skiriamų dota cijų. Partijų dotacijoms šių metų biudžete numatyta 20,278 mln. li tų. Šie pinigai partijoms jau perves ti. Partijoms iš biudžeto skiriama suma, palyginti su praėjusiais me tais, smarkiai padidinta dėl įstaty mo, kuriuo verslui iš viso uždraus ta aukoti partijoms, o fiziniams as menims ribotas sumas leista auko ti tik per politinę kampaniją. Pernai partijoms iš biudžeto iš viso skirta per 5,4 mln. litų, 2010-aisiais – per 9,5 mln. litų.
Tai pareiškė Vyriausioji tarnybi nės etikos komisija (VTEK). Be to, ji pabrėžė, kad toks L.Ulevičiaus elgesys nesuderinamas su valsty bės pareigūnams keliamais elgesio standartais. Tokią nuomonę VTEK pareiš kė antradienį, tačiau kartu kons tatavo, jog komisija neturi pagrin do pradėti tyrimo dėl L.Ulevičiaus elgesio atitikties Viešųjų ir priva čių interesų derinimo valstybinė je tarnyboje įstatymo reikalavi mams. „Pateiktame pranešime nesama tam pagrįstų faktinių duomenų“, – teigiama VTEK pranešime. Klausimą dėl V.Ulevičiaus veiks mų VTEK svarstė gavusi neskel biamo asmens skundą. Pats L.Ulevičius sako, kad komi sija svarstė jau nebeegzistuojantį faktą, nes minėta paslauga nebu vo teikta, o iš puslapio skelbimas apie ją pašalintas dar iki jam tam pant VRK nariu. Taip pat Rinkimų komisijos narys stebėjosi, kodėl nebuvo pakviestas į VTEK posėdį – ten būtų pateikęs savo paaiški nimus. „Ta paslauga nė karto nebuvo suteikta, ir tinklalapyje apie ją bu vo skelbiama tik kelias dienas, vė liau ji buvo išimta, ir dar iki man tampant VRK nariu. Man tik keis ta, kodėl VTEK nepakvietė manęs į posėdį, aš būčiau viską paaiškinęs, be to, komisijai buvo elektroniniu paštu nusiųsta visa informacija“, – BNS sakė L.Ulevičius. VTEK gavo skundą dėl viešųjų ryšių specialisto L.Ulevičiaus at stovaujamo interneto tinklalapio faktaikalba.lt, kuriame sudėta po litikus kompromituojanti informa cija. Vienu metu šiame tinklalapyje siūlyta galimybė už pinigus išimti iš jos atitinkamą medžiagą. VD, BNS inf.
6
trečiADIENIS, rugsėjo 5, 2012
nuomonės
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Ginčo objektas – lietuvių kalba
Š
vietimo ir mokslo viceministras Vai das Bacys nesutinka su Prezidentės patarėja Virginija Būdiene, kuri pasi gedo reikalavimo stojantiems į aukš tąsias mokyklas tam tikru lygiu mokėti lie tuvų kalbą. Nusistebėjo nelygybe
Palikite J.Lennoną!
Viceministro teigimu, į lietuvių kalbos eg zamino rezultatą atsižvelgiama stojant į vi sas specialybes, o nustatytas užsienio kalbos mokėjimas stojant į kai kurias specialybes bus tik slenkstis. „Savaime lietuvių kalbos slenkstis yra numatytas – tu negali nemokėdamas lie tuvių kalbos išlaikyti lietuvių kalbos ir li teratūros egzamino“, – BNS antradienį sa kė V.Bacys.
Lukas Miknevičius
L
uk išk ių aikštėje Sost inės dienų proga išk ilus i Johno Lennono skulpt ūra galėt ų čia likt i su vi sam, o kult ūros min istro Arūno Gelūno vadovaujama šios aikštės sutvar kymo reikalus turinti spręsti darbo grupė te sau ramiai išsivaikšto. Tikr iausiai yra žmonių (gal ir visai nema žai), kur iems toks pas iūlymas skamb a įžūl iai ar net įžeid žiai, tačiau iš karto pul ti karščiuotis neverta.
Kokio paminklo Lukiškių aikštėje mes iš tiesų norime – mūsų tautos laisvei ar mūsų tautos skausmui? Tai, kad kažkada aikštėje stovėjusį Leniną pakeitė į buvusį KGB pastatą iki rugsėjo vi durio dar žvelgsiantis iš smėlio nulipdytas J.Lennonas, tik iš pirmo žvilgsn io atrodo fonetinis juokel is. Tiesa, gana vykęs. Kartai, kur i prieš tą pat į KGB pastatą grojo gitaromis bitlų dainas, J.Lennonas yra kur kas daug iau nei muzikantas – jis toks pats laisvės simbol is, koks vyresnei kartai, pa vyzd žiui, Justinas Marcinkevičius su Lie tuvos vardu lūpose. Kuris šių simbolių tikras? Abu ir nė vienas, todėl niekas netur i teisės kitiems primes ti savo nuomonės ir aišk inti, kad Luk išk ių aikštė turi atrodyti tik taip, o ne kitaip. Teig inys, kad aikštėje turėtų likti J.Lenno no skulptūra, yra toks pats teisingas ir ne teisingas, kaip ir pasipikt in imas tų kel ių matytų žmonių, kurie išvydę tok į „pasity čiojimą iš laisvės kov ų atminimo“ per Sos tinės dienas bėgo nuo Lukiškių aikštės kuo tol iau. Ką gi, rugsėjo viduryje J.Lennono skulptū ra bus susmulk inta, o smėl is išvežtas, ta čiau tikr iausiai taip ir liks neatsak yta, ko kio paminklo Lukiškių aikštėje mes iš tiesų nor ime – mūsų tautos laisvei ar mūsų tau tos skausmui? Visi tie jauni žmonės, kurie net ir pasibai gus Sost inės dienoms vis dar būr iuojasi prie užrašu „Imag ine“ (įsivaizduoti – angl.) padabintos J.Lennono skulpt ūros, groja gitaromis ar tiesiog sėdi ant suolelių, pasi rinkt ų pirmąjį var iantą. Bet kit i balsai tik riausiai bus garsesni. Tad Luk išk ių aikštės lik imą spręsiančiai darbo grupei tikrai prireiks vaizduotės.
Virginija Būdienė:
Mes nesuformulavome Lie tuvoje savo mokyklai, ko kią matom viziją, kokia ji turi būti, kokia jos svar biausia misija. Prezidentės Dalios Grybauskaitės patarė ja mokslo, kultūros ir nevyriausybinių or ganizacijų klausimais V.Būdienė antradienį nusistebėjo Švietimo ir mokslo ministeri jos patvirtintomis nuostatomis, kad stojant į aukštąsias mokyklas bus reikalaujama tam tikro užsienio kalbos mokėjimo lygio, o lie tuvių kalbos minimalių reikalavimų tame do kumente nėra. „Ką tik yra patvirtintas dokumentas, ku ris kalba apie 2014 m. stojimo į universitetus eilės sudarymą. Didžiai nuostabai, ten įtvir tinta nauja nuostata, kad negalėsi į universi tetą įstoti, jei nebūsi pasiekęs užsienio kalbos B2 lygio, į kolegiją – B1 lygio. Bet apie lietu vių kalbos pasiekimo minimumą ten nekal bama“, – antradienį interviu Žinių radijui sa kė V.Būdienė. Trūksta vizijos
V.Bacys aiškina, kad lietuvių kalbos egzami nas stojant į universitetą ar kolegiją reikš mingesnis nei užsienio kalbos mokėjimas. „Lietuvių kalbos rezultatas turi daug di desnę įtaką stojant į aukštąją mokyklą, nes
Skirtumai: iš studentų reikalaujama tam tikru lygiu mokėti užsienio kalbą, tačiau dėl lie
tuvių kalbos tokio reikalavimo nėra.
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
užsienio kalbos reikia tik slenkstį įveikti, o lietuvių kalbos rezultatas lemia tavo balą sto jant į aukštąją mokyklą. Kuo tu geriau išlaikai lietuvių kalbos egzaminą, tuo daugiau tiki mybės yra, kad gausi valstybės finansuojamą vietą“, – BNS dėstė V.Bacys. Viceministro aiškinimu, reikalavimas dėl užsienio kalbos įvedamas siekiant didinti Lietuvos aukštojo mokslo tarptautiškumą. V.Būdienė taip pat kritikavo rengiamą Vals tybinės švietimo strategijos projektą – vadi no jį silpnu, nes nesuformuluojama, kokios mokyklos turėtų būti siekiama. „2012 m. baigiasi valstybinės švietimo strategijos galiojimas ir yra parengtas naujos strategijos projektas, tačiau norėčiau pasa kyti, kad jis yra silpnas, nes nėra aiškios vi zijos. Mes nesuformulavome Lietuvoje savo mokyklai, kokią matom viziją, kokia ji tu ri būti, kokia jos svarbiausia misija, ką ji turi svarbiausiai daryti“, – kalbėjo patarėja. Jos vertinimu, strategijos pagrindas turi būti lituanistika paremtas Lietuvos mokyklos išskirtinumas, unikalumas. „Lietuvių kalba, lituanistika, baltistika – čia yra mūsų uniku mas, todėl viziją reikia ant tokių kojų pasta
tyti, tokį pagrindą jai suteikti, nes dalykai – matematika, technologijos, fizika, kas nori – tai kaip visur pasauly“, – sakė V.Būdienė. Yra kalbos strategija
„Mes turim atsakyti, kas turi būti mokyklos unikalumas. Tapatybės ugdymo vieta yra šei ma ir mokykla, ypač mokyklose savo tapatybę įgyjame, sustipriname, tampame patriotais, išmokstame tokių dalykų, kurie vėliau tam pa mūsų gebėjimais ir nuostatomis. Manau, kad mūsų mokyklos unikalumas turi būti tai, kas lietuviška, kas baltiška, ir lietuvių kalbos prioritetas turi būti kaip tapatybės ugdymo pagrindas“, – kalbėjo Prezidentės atstovė. Viceministras V.Bacys primena, kad lietu vių kalbos stiprinimo priemones apibrėžia kitas dokumentas. „Ši Vyriausybė yra patvirtinusi Lietuvių kalbos strategiją ir dėl to mes tikrai nema nome, kad reikėtų atkartoti tam tikrus daly kus kituose dokumentuose. Lietuvių kalbos strategijoje numatytos ir priemonės, ir visi kiti dalykai lietuvių kalbai stiprinti. Tai bū tų dubliavimas“, – teigė V.Bacys. VD, BNS inf.
Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone. karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt „Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Diena Media News“ L.e.p. vyriausiasis redaktorius Alvydas Staniulis
„Vilniaus dienos“ VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386 „VILNIAUS DIENOS“ VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJAI: Stasys Gudavičius – 219 1371 Ignas Jačauskas – 219 1372 MIESTAS: Rūta Grigolytė – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391
LIETUVA: Justinas Argustas – 219 1381 EKONOMIKA: Jolita Mažeikienė (redaktorė) – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387 SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Mantas Stankevičius – 219 1383
Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 5500.
767
ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Margarita Vorobjovaitė – 219 1384
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3655, 261 3659, 261 3654, 261 3000, 261 9655, 279 1370 faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS: 261 3653 PRENUMERATOS SKYRIUS: 261 1688 PLATINIMO TARNYBA: 261 1688
7
trečiADIENIS, rugsėjo 5, 2012
lietuva diena.lt/naujienos/lietuva
Sprendimas bus jau šiandien
Baltarusija yra at siuntusi kelis teisi nės pagalbos pra šymus dėl į Lietu vą pernai pabėgu sio baltarusio kario Stepano Zacharčen kos.
Įsakymas: iš Baltarusijos pabėgęs karys tikina, kad prireikus jam bū
tų tekę šaudyti į civilius gyventojus.
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
Siekia susigrąžinti dezertyrą Tai BNS antradienį patvirtino Ge neralinė prokuratūra. „Yra gau ti keli teisinės pagalbos prašymai. Vienas – dar praėjusiais metais“, – sakė Generalinės prokuratūros at stovė Rita Stundienė. Išsamiau šių prašymų Generali nė prokuratūra nekomentuoja, nes, anot R.Stundienės, „tai teisėsaugos institucijoms skirti dokumentai“. Baltarusijos naujienų portalas „Beloruskij partizan“ pranešė, kad iš Baltarusijos kariuomenės pernai pabėgęs 22 metų jaunesnysis ser žantas S.Zacharčenka laukia ekstradicijos. S.Zacharčenka interviu porta lui teigė iš Baltarusijos sprukęs, kai atsisakė pasirašyti pasižadėji mą esant reikalui šaudyti į civilius
šalies gyventojus, tačiau Lietuva nepatenkino jo prašymo suteikti prieglobstį. S.Zacharčenka nelegaliai Lie tuvos ir Baltarusijos sieną perėjo 2011 m. liepą. Karininkas tvirtino, kad tarnau damas kariuomenėje nuolat patir davo smurtą, o jo kantrybės tau rę perpildė jau minėtas vadovybės reikalavimas pasirašyti pasižadėji mą prireikus šaudyti į civilius ša lies gyventojus. „Sukvietė žvalgybos bataliono seržantus ir davė popierių, kuria me buvo parašyta, kad jeigu vidaus reikalų sistemos pajėgos nesusit varkys su protestuotojais, mes įsi pareigojame vykdyti bet kokį pre zidento įsakymą ir šaudyti į šalies
gyventojus, kurie kelia grėsmę Bal tarusijos konstitucinei santvar kai“, – portalui pasakojo S.Za charčenka. Tuo metu Baltarusijoje vyko vadi namosios tylos akcijos prieš diktato riumi vadinamą Baltarusijos prezi dentą Aliaksandrą Lukašenką. Anot karininko, jis atsisakė pasirašyti šį dokumentą ir 2011 m. liepos 27 d. pabėgo iš savo dalinio Minske. Baltarusis tvirtino Lietuvos ir Bal tarusijos sieną kirtęs naktį, netoli Medininkų-Kamenyj Log pasienio punkto. Atvykęs į Vilnių S.Zachar čenka teigė pats priėjęs prie polici ninkų ir papasakojęs savo istoriją. S.Zacharčenka įsitikinęs, kad sa vo šalyje būtų nuteistas kalėti. VD, BNS inf.
Konstitucinis Teismas (KT) šian dien skelbs nutarimą dėl Tvarkos ir teisingumo partijos pirmininko europarlamentaro Rolando Pak so galimybių dalyvauti Seimo rin kimuose.
atsižvelgdamas į Europos Žmo gaus Teisių Teismo sprendimą, kuriuo paskelbta, kad Seimo rin kimų įstatyme įtvirtintas nuola tinis ir neatšaukiamas draudimas yra neproporcingas.
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) pirmadienį atidėjo savo sprendi mą dėl per apkaltą nušalinto pre zidento R.Pakso registravimo kan didatu į Seimą, kol nepriimtas KT sprendimas. Tvarkos ir teisingumo partija paskelbė šį VRK sprendimą skųsianti teismui. KT šiandien skelbs nutarimą dėl Seimo rinkimų įstatymo pa taisos, pagal kurią per apkaltą pa šalinti asmenys į parlamentą kan didatuoti negali ketverius metus po apkaltos. Seimas tokią įstatymo pataisą priėmė pavasarį, o prieš tai, su laužius priesaiką, kandidatuoti į Seimą buvo draudžiama iki gy vos galvos. Tvarkos ir teisingumo parti ja pareiškinius dokumentus, ku riuose R.Paksas kandidatų są raše įrašytas pirmas, VRK įteikė rugpjūčio 22 d., pagal įstatymą sprendimą dėl kandidatų regist ravimo komisija turėjo priim ti per 10 dienų, terminas suėjo pirmadienį. VRK pirmininkas Zenonas Vai gauskas balsuoti dėl klausimo ati dėjimo pasiūlė „siekiant teisinio tikrumo“. Tuo atveju, jei KT pri pažintų įstatymą prieštaraujant Konstitucijai, jis nustotų galios. Seimas minimas pataisas priėmė
R.Paksui buvo su rengta apkalta dėl priesaikos sulau žymo ir šiurkštaus Konstitucijos pažei dimo. Pakeitęs įstatymą, kad po apkal tos kandidatuoti į Seimą politikui draudžiama ketverius metus, Sei mas atvėrė kelią per apkaltą iš pre zidento posto pašalintam R.Pak sui šį rudenį dalyvauti parlamento rinkimuose. KT pernai sausį išplatintame pranešime spaudai pareiškė, kad įgyvendinant Strasbūro teismo sprendimą „turi būti daromos atitinkamos Lietuvos Respubli kos Konstitucijos pataisos“. R.Paksas prezidento pareigų neteko 2004 m. balandį. Jam bu vo surengta apkalta dėl priesaikos sulaužymo ir šiurkštaus Konsti tucijos pažeidimo, nes jis išimties tvarka savo finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui suteikė Lietuvos pilietybę. Seimo rinkimai vyks spalio 14 d. VD, BNS inf.
Stiprinamas civilinės saugos sistemų bendradarbiavimas Naudojant ES paramą stiprinamas civilinės saugos sistemų bendradarbiavimas valdant gamtinio pobūdžio ekstremaliąsias situacijas Lietuvos, Latvijos ir Baltarusijos pasienio ruožuose. Vilniaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba šiuo metu vykdo tarptautinį Europos kaimynystės ir partnerystės priemonės Latvijos, Lietuvos ir Baltarusijos bendradarbiavimo per sieną programos projektą, stiprindama gamtinio pobūdžio ekstremaliųjų situacijų valdymą. Projekto partneriai – Latvijos Respublikos priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba ir Gardino srities valdyba prie Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijos. Kartu projekte, kaip asocijuotieji nariai, dalyvauja Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, Utenos apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba, Vilniaus, Nemenčinės, Švenčionėlių, Šalčininkų miškų urėdijos ir Vitebsko srities valdyba prie Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijos. Projektas prasidėjo 2011 m. rugsėjo 15 d., o pasibaigs 2013-aisiais. Bendras projekto biudžetas – 3,4 mln. litų (994 676 eurai), iš jų 3,1 mln. litų (895 000 eurų) skiria ES, o 340 tūkst. litų (99 676 eurus) įneša projekto vykdytojas ir partneriai. Pagrindinė projekto idėja – dėl tarpvalstybinio bendradarbiavimo plėtojimo ir gamtinės kilmės ekstremaliųjų situacijų valdymo stiprinimo – kilo stebint didelius pastarųjų metų miškų ir durpynų gaisrus Rusijoje. Būtina atkreipti dėmesį, kad ir savivaldybės, savo teritorijose atlik-
damos rizikos analizes, iš vis dažnėjančių gamtinės kilmės nelaimių išskiria gaisrų skaičių atvirose teritorijose. Todėl pagrindinis šio projekto tikslas – gerinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą susidarius ekstremaliosioms situacijoms durpynuose ir miškų masyvuose, tobulinti Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojų kvalifikaciją, aprūpinti juos būtina technika, informuoti gyventojus, kaip elgtis susidarius gamtinio pobūdžio ekstremaliosioms situacijoms arba kaip jų išvengti. Siekiant užsibrėžto tikslo, įgyvendinant projektą vykdoma tokia veikla: projekto valdymas ir viešinimas, bendros tarpvalstybinio reagavimo į miškų ir durpynų gaisrus sistemos tobulinimas, Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojų kvalifikacijos tobulinimas ir aprūpinimas reikalinga technika. Gerinant bendrą tarpvalstybinio reagavimo į miškų ir durpynų gaisrus sistemą rengiamas metodinis žinynas lietuvių, latvių ir rusų kalbomis, skirtas lauko gaisrų gesinimo vadovui. Šis žinynas bus naudingas tiek priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų, tiek kitų civilinės saugos sistemos įstaigų darbuotojams, dalyvaujantiems gamtinės kilmės ekstremaliųjų situacijų valdymo ar likvidavimo veikloje. Tobulinant praktinius ekstremaliųjų situacijų valdymo įgūdžius bus surengtos bendros civilinės saugos sistemų lauko pratybos, kuriose dalyvaus trijų projekte dalyvaujančių šalių atstovai. Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojų kvalifikacijai tobu-
linti įgyvendinant projektą organizuojami dveji kvalifikacijos kėlimo kursai: „Civilinės saugos pajėgų valdymas didelių ekologinių nelaimių atveju“ bei „Darbas su visuomene ir mokymas, kaip elgtis ekstremaliųjų situacijų metu“. Svarus indėlis gerinant pasirengimą valdyti gamtinio pobūdžio ekstremaliąsias situacijas – nauja gaisrų gesinimo technika. Projekto lėšomis bus įsigytos dvi didesnio važumo automobilinės cisternos, vandens siurbliai su priekabomis, rankinės miškų gaisrų gesinimo priemonės ir asmeninės apsaugos priemonės. Jos bus dislokuotos Švenčionių priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje ir Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 7-ojoje komandoje Nemenčinėje. Tikimasi, kad projektas teigiamai paveiks ne tik ekstremaliųjų situacijų valdymą, t. y. pagerins specialiųjų tarnybų atliekamų darbų kokybę, tačiau turės ir
socialinio, taip pat ekologinio švietimo poveikį. Apie 16 000 (iš jų 4500 – ketvirtų ir penktų klasių moksleiviai) gyventojų bus informuoti apie gaisrų atvirose teritorijose keliamą pavojų, jiems bus pateiktos rekomendacijos, kaip elgtis tokiais atvejais. Taip augs visuomenės atsakingumas ir pilietinė savimonė. Teigiamas projekto poveikis aplinkai ir ekologijai pasireikš keičiant seną, dažnai dar tarybinę, gaisrų gesinimo techniką į naują, kuri naudos mažiau degalų ir atitiks dabartinius ekologijos reikalavimus. Įgyvendinant projektą planuojama parengti daugiašalį susitarimą dėl supaprastintų sienų kirtimo procedūrų, kilus gaisrams atviroje teritorijoje, leisiantį efektyviau sutelkti atskirų valstybių pajėgas. Šis projektas naudingas ne tik kiekvienai jame dalyvaujančiai šaliai atskirai, bet ir visai ES vykdomai politikai. Projektas stiprins Latvijos, Lietuvos ir
Baltarusijos pasienio regionų teritorinę sanglaudą, užtikrins aukšto lygio aplinkos apsaugą, kels ekonominę ir socialinę gerovę bei skatins tarpkultūrinį dialogą ir kultūros įvairovę. Programos interneto svetainė: www. enpi-cbc.eu. ES sudaro 27 valstybės narės, nusprendusios pamažu sujungti žinias, išteklius ir ateitį. Per 50 metų plėtros valstybės narės sukūrė stabilumo, demokratijos ir tvarios plėtros erdvę, be to, išsaugojo kultūrų įvairovę, toleranciją ir asmens laisves. ES siekia dalytis šiais pasiekimais ir jų verte su šalimis ir gyventojais už jos ribų. Užs. 1013288
Šį projektą remia Europos Sąjunga This project is funded by the European Union
8
treÄ?iADIENIS, rugsÄ—jo 5, 2012
ekonomika diena.lt/naujienos/ekonomika
BrÄ™sÂta neÂraÂmuÂmai
KaÂroÂlis UrÂboÂnas TyÂr iÂmĹł insÂt iÂtuÂto „SoÂcial DyÂnaÂm ics InÂterÂnaÂt ioÂnal“ parÂt neÂr is
R
yÂtoj EuÂroÂpos centÂri nio banÂko (ECB) vaÂdo vas MaÂrio DragÂhi skaiÂtys praÂneÂĹĄiÂmÄ…, kuÂriaÂme bus atÂskleisÂtos deÂtaÂlÄ—s apie plaÂnuoÂja mÄ… ItaÂliÂjos ir IsÂpaÂniÂjos ĹĄaÂliĹł obÂli gaÂciÂjĹł suÂpirÂkiÂmo plaÂnÄ…. Jei plaÂnas bus priimÂtas, taip bus fakÂtiĹĄÂkai paÂtvirÂtinÂta, kad ĹĄios ĹĄaÂlys neÂsu sitÂvarÂko su saÂvo fiÂnanÂsais ir joms reiÂkia gelÂbÄ—ÂjiÂmo paÂkeÂto. Nors techÂniĹĄÂkai ĹĄis obÂliÂgaÂci jĹł suÂpirÂkiÂmas nÄ—Âra gelÂbÄ—ÂjiÂmo pa keÂtas, prie ECB vaiÂro esanÂtis ita las Ä—mÄ—Âsi viÂsĹł bĹŤÂdĹł, kad ĹĄÄŻ piÂniÂgĹł spausÂdiÂniÂmo ir skoÂliÂniÂmo vyÂriau syÂbÄ—ms veiksÂmÄ… paÂteikÂtĹł kaip dar vieÂnÄ… inÂterÂvenÂciÂjÄ…. DeÂja, tai pui kiai suÂvoÂkia VoÂkieÂtiÂja ir jos mo kesÂÄ?iĹł moÂkÄ—ÂtoÂjai – taiÂkoÂma trumÂpaÂreÂgiĹĄÂka straÂteÂgiÂja, apei naÂmi LiÂsaÂboÂnos suÂtarÂtyÂje nuÂma tyÂti insÂtiÂtuÂciÂjĹł gaÂliĹł atÂskyÂriÂmo prinÂciÂpai. O vieÂnas jĹł – drauÂdi mas ECB fiÂnanÂsuoÂti ES naÂriĹł vy riauÂsyÂbiĹł biuÂdĹžeÂtus. DeÂja, bĹŤÂtent tai plaÂnuoÂjaÂma daÂryÂti vÄ—l.
R
BuÂvo iĹĄÂleisÂtas triÂliÂjoÂnas euÂrĹł, bet to poveikis truÂko tik puÂsÄ™ me tĹł, o paÂskui siÂtuaÂciÂja grÄŻÂĹžo ÄŻ prieĹĄ tai buÂvuÂsiÄ… ir toÂliau Ä—mÄ— bloÂgÄ—Âti. DaÂbar siĹŤÂloÂma atÂlikÂti anaÂloÂgiĹĄÂkus veiksÂmus tiÂkinÂtis kiÂtoÂkio reÂzulÂta to. AlÂberÂtas EinsÂteiÂnas toÂkÄŻ elÂge sÄŻ ÄŻvarÂdiÂjo kaip beÂproÂtysÂtÄ™. MaÂtyt, esaÂme valÂdoÂmi beÂproÂÄ?iĹł, neÂsuÂge banÂÄ?iĹł priimÂti nÄ— vieÂno svarÂbaus sprenÂdiÂmo. Bet toks yra poÂliÂtiÂnio cikÂlo praÂkeiksÂmas – rinÂkÄ—Âjai rei kaÂlauÂja reÂzulÂtaÂtĹł Ä?ia ir daÂbar, nie kas neÂnoÂri kenÂtÄ—Âti, ypaÄ? aukĹĄÂtesÂnÄ— klaÂsÄ—, kuÂriai kelÂti moÂkesÂÄ?ius – ne vaÂlia. ToÂdÄ—l viÂsa kriÂzÄ—s sprenÂdiÂmo naĹĄÂta gulÂdoÂma ant sunÂkiauÂsiai be siÂverÂÄ?ianÂÄ?io varÂginÂgiauÂsio viÂsuo meÂnÄ—s sluoksÂnio. TaÂÄ?iau biuÂrokÂraÂtams ir kosÂtiu muoÂtiems nuÂsiÂkalÂtÄ—Âliams Ĺžai dĹžiant poÂliÂtiÂkÄ… ir neÂsprenÂdĹžiant ekoÂnoÂmiÂnÄ—s kriÂzÄ—s, laÂbai greiÂtai kils soÂciaÂliÂnÄ— kriÂzÄ—, kuÂri iĹĄÂsiÂverĹĄ viÂsiĹĄÂkai kiÂtaip. Ir to neÂreiÂkÄ—ÂtĹł nu verÂtinÂti. AlÂkaÂnĹł ir ĹžeÂmiÂnaÂmĹł be darÂbiĹł greÂtos diÂdÄ—Âja, jauÂniÂmas paÂsiÂryÂŞęs veikÂti ir, jei tai paÂreiÂka laus paÂsiÂprieÂĹĄinÂti valÂdĹžiai, tuÂrÄ—Â siÂme ne tik araÂbĹł, bet ir EuÂroÂpos paÂvaÂsaÂrÄŻ. NeÄŻÂmaÂnoÂma igÂnoÂruoÂti pykÂÄ?io ir kyÂlanÂÄ?io soÂciaÂliÂnio ne paÂsiÂtenÂkiÂniÂmo neÂveiÂkianÂÄ?iu mo deÂliu, kuÂrÄŻ suÂkĹŤÂrÄ— paÂti viÂsuoÂme nÄ—. Ta paÂti viÂsuoÂmeÂnÄ— – paÂmirĹĄÂta, paÂĹžeÂminÂta ir stumÂdoÂma – jÄŻ gaÂli ir paÂkeisÂti. Ĺ iuo atÂveÂju laÂbai reaÂlu, kad, kaip MaÂkiaÂveÂlis yra paÂsaÂkÄ™s, tiksÂlas paÂteiÂsins prieÂmoÂnes.
„„PrieĹĄinasi: „Linavos“ atstovai taip pat kategoriĹĄkai nepritaria licencijĹł naikinimui.
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
LicencijĹł neatsisakys IgÂnas JaÂÄ?ausÂkas i.jacauskas@diena.lt
VyÂriauÂsyÂbÄ— SuÂsiÂsieÂkiÂmo miÂnisÂte riÂjos siĹŤÂlyÂmu neÂkeÂtiÂna priÂtarÂti ini ciaÂtyÂvai neÂbeÂreiÂkaÂlauÂti leiÂdiÂmĹł iĹĄ veÂŞėÂjĹł, jeiÂgu jie kroÂviÂnius gaÂbeÂna tik toÂje saÂviÂvalÂdyÂbÄ—Âje, kuÂrioÂje yra reÂgistÂruoÂti.
„SieÂkiant uĹžÂtikÂrinÂti sÄ…ÂĹžiÂninÂgos konÂkuÂrenÂciÂjos sÄ…ÂlyÂgas, bĹŤÂtiÂna vi siems veÂŞėÂjams taiÂkyÂti bendÂrÄ…Â sias taiÂsykÂles dÄ—l leiÂdiÂmo versÂtis proÂfeÂsiÂne kroÂviÂniĹł veÂĹžiÂmo keÂliĹł transÂporÂtu veikÂla suÂteiÂkiÂmo ir tik iĹĄÂskirÂtiÂniais atÂveÂjais, kai kroÂvi niĹł veÂĹžiÂmas tuÂri laÂbai maÂŞą poÂvei kÄŻ transÂporÂto rinÂkai, leisÂti versÂtis kroÂviÂniĹł veÂĹžiÂmu neÂtuÂrint leiÂdiÂmo, liÂcenÂciÂjos“, – nuÂroÂdÄ— SuÂsiÂsieÂkiÂmo miÂnisÂteÂriÂja. MiÂnisÂteÂriÂja siĹŤÂlo VyÂriauÂsyÂbei neÂpriÂtarÂti dÄ—l parÂlaÂmenÂtaÂro Sei mo KaiÂmo reiÂkaÂlĹł koÂmiÂteÂto naÂrio
JoÂno StanÂkeÂviÂÄ?iaus teiÂkiaÂmĹł Ke liĹł transÂporÂto koÂdekÂso paÂkeiÂtiÂmĹł. SprenÂdiÂmÄ… nuÂmaÂtoÂma priimÂti per poÂsÄ—ÂdÄŻ treÂÄ?iaÂdieÂnÄŻ. J.StanÂkeÂviÂÄ?ius saÂkÄ—, kad paÂnaiÂki nus liÂcenÂciÂjas atÂsiÂrasÂtĹł dauÂgiau ve ŞėÂjĹł, suÂmaÂŞėÂtĹł jĹł paÂslauÂgĹł kaiÂna. DaÂbar auÂtoÂmoÂbiÂliais, kuÂriĹł ma sÄ— virÂĹĄiÂja 3,5 toÂnos, kroÂviÂnius gaÂli veĹžÂti tik veÂŞėÂjai, tuÂrinÂtys liÂcenÂci jÄ…. Be liÂcenÂciÂjos veĹžÂti kroÂviÂnius vi daus marĹĄÂruÂtais gaÂli paÂĹĄto siunÂtĹł, suÂgaÂdinÂtĹł ir avaÂriÂjas paÂtyÂruÂsiĹł au toÂmoÂbiÂliĹł, vaisÂtĹł bei kiÂtĹł gaÂmiÂniĹł, reiÂkaÂlinÂgĹł pirÂmaÂjai meÂdiÂciÂnos pa galÂbai, veÂŞėÂjai. LieÂtuÂvos veÂŞėÂjĹł auÂtoÂmoÂbiÂliais asoÂciaÂciÂjos „LiÂnaÂva“ preÂziÂdenÂtas AlÂgiÂmanÂtas KondÂruÂseÂviÂÄ?ius tvirÂti no, kad leiÂdus vykÂdyÂti veikÂlÄ… veÂŞė jams, neÂtuÂrinÂtiems liÂcenÂciÂjĹł, kilÂtĹł grÄ—sÂmÄ— ir kroÂviÂniĹł, ir viÂsuoÂmeÂnÄ—s sauÂguÂmui. „AiĹĄÂku, gaÂliÂma visÂkÄ… liÂbeÂraÂliÂzuo ti, viÂsÄ… keÂliĹł transÂporÂtÄ…. Bet tuoÂ
met kilÂtĹł diÂdeÂlÄ— riÂziÂka viÂsam ĹĄios rĹŤÂĹĄies versÂlui. Juk nieÂkas kaĹžÂkoÂdÄ—l neiÂna taiÂsyÂti danÂtĹł pas kalÂvÄŻ ar su viÂrinÂtoÂjÄ…. TaiÂgi neÂmaÂtau skirÂtuÂmo ir Ä?ia – kroÂviÂniams veĹžÂti reiÂkaÂlinÂga kvaÂliÂfiÂkaÂciÂja, nes tai tieÂsioÂgiai suÂsi jÄ™ su sauÂguÂmu keÂliuoÂse“, – tvirÂtiÂno „LiÂnaÂvos“ preÂziÂdenÂtas. Anot jo, siĹŤÂlyÂmo liÂbeÂraÂliÂzuoÂti reiÂkaÂlaÂviÂmus veÂŞėÂjams auÂtoÂriai tu rÄ—ÂtĹł priÂsiÂminÂti, jog dar ne taip se niai LieÂtuÂva puiÂkaÂvoÂsi pirÂmÄ…Âja vie ta EuÂroÂpoÂje paÂgal ŞōÂtis keÂliuoÂse. „DuoÂti uĹžÂsiimÂti ĹĄiuo versÂlu bet kam neÂbĹŤÂtĹł teiÂsinÂga – tiek vaÂdo vai, tiek ĹžeÂmesÂnÄ—s granÂdies perÂso naÂlas tuÂri bĹŤÂti kvaÂliÂfiÂkuoÂti. AĹĄ kalÂbu ne tik apie neÂlaiÂmes keÂliuoÂse – sta tisÂtiÂka roÂdo, kad kroÂviÂniĹł sekÂtoÂriu je daĹžÂniauÂsi neÂlaiÂminÂgi atÂsiÂtiÂkiÂmai kyÂla ne tik keÂliuoÂse dÄ—l neatÂsaÂkin go, neatÂsarÂgaus vaiÂraÂviÂmo, bet ir dÄ—l kroÂvos taiÂsykÂliĹł neÂsiÂlaiÂkyÂmo“, – liÂcenÂciÂjas tuÂrinÂÄ?iĹł veÂŞėÂjĹł poÂziÂci jas gyÂnÄ— A.KondÂruÂseÂviÂÄ?ius.
DaugiabuÄ?iĹł atnaujinimo (modernizavimo) programa
Renovacija suartino kaimynus Elena KiĹĄkytÄ— Kaip rodo renovuotĹł daugiabuÄ?iĹł gyventojĹł apklausos, kaimynus ĹŤkiniai reikalai – namo atnaujinimas, modernizavimas – labiau suartina. PamatÄ™, kad projektas pavyko, jie pasijunta bendrais jo ĹĄeimininkais, atsikrato anksÄ?iau gyvavusio ÄŻsitikinimo, kad kas nors iĹĄ ĹĄalies turÄ—tĹł ateiti ir sutvarkyti skylanÄ?ias sienas ar prakiurusÄŻ stogÄ…. Namas tikrÄ…ja to ĹžodĹžio prasme tampa bendrais namais.
PasidairÄ™ aplink ir praktiĹĄkai, o ne vien teoriĹĄkai ÄŻsitikinÄ™ renovacijos nauda, ÄŻ projektÄ… ÄŻsitraukia vis daugiau daugiabuÄ?iĹł. YpaÄ? kai ateitis neĹžada pigesniĹł ĹĄildymo ar dujĹł kainĹł. IĹĄeitis viena – maĹžinti ĹĄilumos suvartojimÄ…. Tik tokiu atveju galima tikÄ—tis maĹžesniĹł sÄ…skaitĹł. Labai aiĹĄkus, konkretus ekonominis tikslas suartino gyventojus. ApklausĹł duomenimis, daugiau kaip pusÄ— apklaustĹł gyventojĹł pradÄ—jo aktyviau dalyvauti bendrijos veikloje, nes suprato, kad bendru sutarimu iĹĄsprÄ™stos namo problemos pasiteisina. Net palĹŤkanĹł bankui nemoka
Kaip pasakojo sostinÄ—s vienos daugiabuÄ?io bendrijos (Minties g. 6) pirmininkas S.Berkelis, Ĺžmones prikalbinti ryĹžtis renovacijai buvo lyg ir nesunku. „Tik visi bijojo susisaistyti su bankais, bijojo palĹŤkanĹł, nes nuo seno mums dar tÄ—vai buvo ÄŻ galvas ÄŻkalÄ™, kad paskola yra prapultis, – pasakojo jis. – Ĺ˝inojau, kad susirinkime nusprÄ™s-
ti, ar imamÄ—s renovuoti namÄ…, yra sunku. Ä–jau pas kiekvienÄ… gyventojÄ… atskirai ir kalbÄ—jausi, aiĹĄkinau, pasakojau. Kai reikÄ—jo balsuoti, 54 butai iĹĄ 60 buvo uĹž renovacijÄ….“
tus uĹž kvadratinÄŻ savo buto metrÄ…. „Akivaizdu, kad renovacija visiems gyventojams atsipirks jau per kelerius metus“, – sakÄ— jis. Taupyti patinka visiems
Pernai ĹĄildymo kainos vidurkis uĹž kvadratinÄŻ metrÄ… mieste buvo 6–8 litai, o mes mokÄ—jome perpus pigiau. Paklausus, ar dabar visi patenkinti bendru sprendimu, pirmininkas sakÄ—: „Kaip nebus patenkinti? PavyzdĹžiui, pernai ĹĄildymo kainos vidurkis uĹž kvadratinÄŻ metrÄ… mieste buvo 6–8 litai, o mes mokÄ—jome perpus pigiau. O kur dar namo estetinis vaizdas. Kai namas graĹžesnis, visiems norisi labiau jÄŻ priĹžiĹŤrÄ—ti, tvarkyti, juo rĹŤpintis.“ „Kai jau nusprendÄ—me, kad renovuosime savo daugiabutÄŻ, skaiÄ?iavome, kiek tai kainuos, – pasakojo S.Berkelis. – PavyzdĹžiui, trijĹł kambariĹł butui visa kaina siekÄ— 9000, dviejĹł kambariĹł – 7000, vieno kambario – 5000 litĹł. Bet mokÄ—ti juk ne iĹĄkart reikÄ—jo, ĹžmonÄ—s turÄ—jo laiko pasitaupyti. TaÄ?iau mums nereikia mokÄ—ti palĹŤkanĹł.“ Kaip skaiÄ?iavo bendrijos pirmininkas S.Berkelis, namas per ĹĄildymo sezonÄ… sutaupo apie 30 000 litĹł, o norint per deĹĄimt metĹł grÄ…Ĺžinti renovacijos paskolÄ…, kas mÄ—nesÄŻ teks mokÄ—ti maĹždaug po du li-
Kad ĹĄildymo kainos ir gaunamos sÄ…skaitos atÄ—jus ĹĄalÄ?iams tampa bene pagrindine daugiabuÄ?iĹł gyventojĹł aptariama tema, atkreipÄ— dÄ—mesÄŻ ir kitos Vilniaus daugiabuÄ?io (Antakalnio g. 69) bendrijos pirmininkÄ— O.RimĹĄienÄ—. „MĹŤsĹł namo ĹžmonÄ—s gretimĹł nerenovuotĹł namĹł gyventojams jau gali pasigirti pavydÄ—tinomis kainomis, – sakÄ— ji. – ÄŽsivaizduokit, pavyzdĹžiui, uĹž mano dviejĹł kambariĹł 44,1 kv. m butÄ… su karĹĄtu vandeniu per didĹžiausius ĹĄalÄ?ius reikÄ—jo mokÄ—ti 149 litus. PrieĹĄais stovinÄ?iĹł nerenovuotĹł namĹł gyventojai mokÄ—jo trigubai daugiau.“ Daugiau informacijos apie DaugiabuÄ?iĹł namĹł atnaujinimo (modernizavimo) programÄ… (JESSICA) – www.atnaujinkbusta.lt ir nemokama telefono linija 8 800 200 12.
149 litai
uĹž renovuoto 44,1 kv. m buto apĹĄildymÄ… ir karĹĄtÄ… vandenÄŻ mokÄ—ti per didĹžiausius ĹĄalÄ?ius.
ď Ž Finansavo: Na[NbWV[aN` QNbTVNObaV` CVY[VNb` .[aNXNY[V\ T #&
/B=. N_PUfc\ [b\a_
ValstybÄ— remia (iki 2013 12 31) Lengvatinis kreditas (palĹŤkanos nekinta visÄ… paskolos grÄ…Ĺžinimo laikotarpÄŻ – 20 metĹł) 3 proc. palĹŤkanos Modernizavimo projekto parengimas 100 proc. Statinio statybos techninÄ— prieĹžiĹŤra 100 proc. Projekto ÄŻgyvendinimo administravimo iĹĄlaidos 100 proc. Parama turintiems teisÄ™ ÄŻ bĹŤsto ir ĹĄildymo iĹĄlaidĹł kompensavimÄ… 100 proc. Statybos darbĹł (energijÄ… taupanÄ?iĹł priemoniĹł) iĹĄlaidos: - sutaupius energijos ne maĹžiau kaip 40 proc. 30 proc. - sutaupius energijos ne maĹžiau kaip 20 proc. 15 proc.
9
trečiADIENIS, rugsėjo 5, 2012
užribis diena.lt/naujienos/kriminalai
Apvogė sandėlį
Įkando pareigūnui
Vilniuje sekmadienį apvog tas sandėlis – pavogta įvai rių statybinių įrankių. Kaip praneša Policijos departa mentas, Savanorių prospek te esantis sandėlis apvogtas apie 3 val. nakties išlaužus sieną. Nuostoliai siekia apie 50 tūkst. litų. Patalpas sau gojo bendrovė „Eurocash1“.
Pirmadienio pavakarę dėl įtarimų vagyste sulaikomas vilnietis įkando policijos pa reigūnui. 1981 m. gimęs P.V. pareigūnų buvo sulaikytas 16.40 val. Kalvarijų gatvė je. Sulaikomas jis pasiprie šino pareigūnams ir vienam jų įkando. Pareigūnas gydosi ambulatoriškai.
K.Michailovas paliktas už grotų Teismas nepatenkino dėl Medi ninkų žudynių kalėti iki gyvos galvos nuteisto buvusio Rygos omonininko Konstantino Michai lovo prašymo leisti jam laisvėje laukti antros instancijos teismo nuosprendžio.
Tai BNS patvirtino Lietuvos ape liacinio teismo teisėjas Aloyzas Kruopys, kuris pirmininkauja tei sėjų kolegijai K.Michailovo bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Prašymą K.Michailovas teis mui pateikė pirmadienį, spren dimas paskelbtas vakar. „Jis prašymą motyvavo tuo, kad yra nekaltas ir kad senaties ter minai suėję. Mes pasakėme, kad atsakymai į tuos klausimus dar negali būti duoti, jie bus vėliau, kai baigsime bylą nagrinėti. Šitie motyvai šiame etape nespren džiami“, – BNS sakė teisėjas. Jo teigimu, suėmimas K.Mi chailovui taikomas, nes yra pa vojus, kad jis gali slėptis. K.Michailovas, anksčiau turė jęs Nikulino pavardę, kol kas vie nintelis nuteistas dėl nusikaltimo, kai ankstų 1991 m. liepos 31 d. rytą Medininkų pasienio kontrolės po ste buvo šaltakraujiškai nužudyti
Po gaudynių Bal tarusijos pasieny je Varėnos rinktinės pasieniečiai sulai kė mikroautobusą, kuriuo gabenta 60 tūkst. pakelių kont rabandinių cigare čių. Krovinio vertė – beveik pusė milijo no litų.
septyni savo pareigas einantys po licijos ir muitinės pareigūnai. Šį nuosprendį skundę Lietuvos prokurorai siekia, kad K.Michai lovas būtų nuteistas už nusikal timus žmogiškumui. Nuosprendį skundė ir nuteistasis – jis katego riškai neigia savo kaltę. Lietuvos prokurorai dėl nusi kaltimo taip pat kaltina dar tris omonininkus, tačiau Maskva įta riamuosius išduoti atsisako. Toliau apeliacine tvarka K.Mi chailovo bylą nagrinėjantis Lietu vos apeliacinis teismas nuspren dė kviesti liudyti 13 asmenų. Tarp jų – buvęs Krašto apsau gos departamento vadovas Aud rius Butkevičius, nepriklauso mybės atkūrimo metais aktyviai veikę politikai Egidijus Bičkaus kas ir Nikolajus Medvedevas, tuomečiai kriminalinės policijos pareigūnai Vidas Pukinis ir Ge diminas Adiklis, buvusios orga nizacijos „Jedinstvo-VienybėJedność“ draugovės aktyvistas Aleksandras Smotkinas. Pirmuosius liudytojus tikimasi apklausti teismo posėdyje spalio 3 d. Visus 13 liudytojų numatoma apklausti iki gruodžio vidurio. VD, BNS inf.
Nemažėja: su kontrabandininkais kovojantys pasieniečiai šiemet turi
daugiau darbo nei pernai.
VSAT nuotr.
Mašiną metė net nesustoję Persekiojami kontrabandininkai iš šoko iš važiuojančio „Peugeot Bo xer“, o šis nevaldomas atsitrenkė į gyventojo šulinį ir jį nudaužė. Su laikytas vienas druskininkietis. Kaip pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba, pirmadienį apie 2 val. Varėnos rinktinės Specialio sios paskirties užkardos pareigūnai Varėnos rajono Strėžiūnų kaime, apie puskilometrį nuo Baltarusi jos sienos, pamatė be šviesų va žiuojantį krovininį mikroautobusą „Peugeot Boxer“. Pasieniečiai nu rodė vairuotojui sustoti, tačiau šis nepakluso ir didindamas greitį nu lėkė žvyrkeliu. Tarnybiniu visureigiu pareigūnai tamsoje bėglį prisivijo, tačiau šis po visą kelią manevruodamas išjung tomis šviesomis neleido pasienie čiams mikroautobuso aplenkti. Gaudynės truko apie dešimt kilo metrų iki Šalčininkų rajono terito
rijos pradžios. Matyt, supratę, kad nuo pasieniečių pasprukti nepa vyks, trys kontrabandininkai iššo ko iš važiuojančio mikroautobuso ir leidosi bėgti į čia pat esantį mišką. Kiek pavažiavęs nevaldomas „Peugeot Boxer“ nuriedėjo nuo ke lio, trenkėsi į vietos gyventojo šuli nį, jį nudaužė ir tik tuomet sustojo. Specialiosios paskirties užkardos pasieniečiams pavyko sulaikyti vie ną iš bėglių – 28-erių Druskininkų gyventoją. Kiti du iš mikroautobu so iššokę, tamsa pasinaudoję ir pa sislėpę asmenys ieškomi. Mikroautobuse pareigūnai rado 120 dėžių, iš viso 60 tūkst. pake lių, cigarečių „Fest“ su Baltarusijos banderolėmis. Skaičiuojant pagal Lietuvoje nustatytą muitinio ver tinimo metodiką šio krovinio ver tė yra apie 420 tūkst. litų. Varėnos rinktinėje dėl netei sėto disponavimo akcizu apmo
kestinamomis prekėmis pradė tas ikiteisminis tyrimas. Sulaikytą druskininkietį pasieniečiai uždarė į areštinę. Iš viso šiemet pasieniečiai su laikė 1,32 mln. pakelių kontraban dinių cigarečių. Tai 300 tūkst. pa kelių daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį.
Pastarasis prisistatė Baltarusijos piliečiu, nelegaliai atvykusiu į Lie tuvą, kaip pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Po vidurnakčio Ignalinos rink tinės Specialiosios paskirties už kardos pareigūnai Baltarusijos pa sienio ruože pastebėjo automobilį „Volkswagen Passat“.
Jis stovėjo netoli Švenčionių ra jono Bielkiškės kaimo, miško poil sio aikštelėje prie kelio Vilnius– Zarasai. Pasieniečiai nusprendė patikrinti dviejų mašinoje esančių vyrų doku mentus. Vairuotojo vietoje sėdintis 21-ų vilnietis pateikė negaliojan tį vairuotojo pažymėjimą. Iškviesti Švenčionių rajono policijos pareigū nai jam už tai surašė administracinių teisės pažeidimų protokolą. Automobilyje dar buvo jokių dokumentų neturintis vyras. Abu „Volkswagen Passat“ sėdėję as
tas už nusikaltimus žmogiškumui. Visvaldo Morkevičiaus nuotr.
VD inf.
1,32 mln.
pakelių cigarečių šiemet jau sulaikė pasieniečiai.
Į Lietuvą traukė nešinas racija Vilniaus rajone pasieniečiai nak tį sulaikė Baltarusijos pilietį, ne teisėtai perėjusį Lietuvos sieną. Pažeidėjas turėjo raciją.
menys negalėjo rišliai paaiškinti, ką čia veikia naktį, kokiu maršrutu ir kokiu tikslu vyksta. Vairuotojas ir keleivis buvo pristatyti į VSAT Ignalinos rinktinę apklausti. Čia dokumentų neturintis vyras prisi statė 27-erių Baltarusijos piliečiu, nelegaliai patekusiu į Lietuvą. Abu sulaikytuosius pasieniečiai uždarė į areštinę. VSAT Ignalinos rinktinėje dėl neteisėto valstybės sienos perėjimo ir neteisėto žmo nių gabenimo pradėtas ikiteismi nis tyrimas.
Kaip pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT), pirma dienį apie 23 val. Vilniaus rinkti nės Padvarionių užkardos pasie niečiai patruliavo Vilniaus rajono Dainavos kaimo prieigose. Pareigūnai tamsoje pastebė jo Baltarusijos ir Liedtuvos sieną pažeidusį vyrą. Jis tespėjo į Lietu vą įžengti dešimt metrų, kai buvo pasieniečių sulaikytas ir surakin tas antrankiais. Savo šalies pasą turėjęs 43-ejų Baltarusijos pilie tis Lietuvoje atsidūrė nešinas ra cija ir mobiliojo ryšio telefonu. Ko jis naktį ėjo į Lietuvą, aiški nasi ikiteisminį tyrimą dėl netei sėto sienos perėjimo pradėję VSAT Vilniaus rinktinės pasieniečiai. Jie baltarusį uždarė į areštinę.
VD, BNS inf.
VD, BNS inf.
Pasienio miške – be dokumentų Švenčionių rajone, netoli Baltaru sijos sienos esančioje pakelės poil sio aikštelėje, Ignalinos pasienie čiai antradienio naktį sulaikė vil nietį ir asmenį be dokumentų.
Tikslas: Lietuvos prokurorai siekia, kad K.Michailovas būtų nuteis
Kęstučio Vanago (BFL) nuotr.
10
trečiADIENIS, rugsėjo 5, 2012
sportas
12p.
Rusija baiminasi, kad „Gazprom“ gali prarasti pirmaujančias pozicijas.
Prie pietų stalo – ir apie sporto skaudulius
Pirmą kar tą principiniai varžovai – Kau no „Žalgirio“ ir Vilniaus „Lietu vos ryto“ krep šininkai – išmė gins jėgas ne įsi bėgėjus regu liariajam sezo nui, bet jo išva karėse: šian dien kauniečiai ir vilniečiai žais pirmąsias ša lies Supertau rės mačo rung tynes.
Mantas Stankevičius m.stankevicius@diena.lt
„Tai ką, kelsime triukšmą?“ – per susitikimą su olimpine čempione Laura Asadauskaite nepiktai ta rė prezidentas Valdas Adamkus, kreipdamasis į Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezi dentą Artūrą Poviliūną.
V.Adamkus su žmona Alma va kar į sostinės „Stiklių“ restoraną buvo pakvietęs papietauti L.Asa dauskaitę ir jos vyrą, Atėnų olim piados šiuolaikinės penkiakovės vicečempioną ir Pekino žaidynių bronzos medalio laimėtoją And rejų Zadneprovskį.
Valdas Adamkus:
Mūsų pareiga – daž niau garsiai prabilti ir priminti apie rūpes čius, kad tai pasiektų atsakingus asmenis. Neformalioje aplinkoje neiš vengta ir temų opiomis Lietuvos sporto aktualijomis. „Jeigu po ketverių metų, pasi baigus Rio de Žaneiro olimpinėms žaidynėms, vėl susitiksime ir kal bėsime apie tas pačias problemas, bus didelė gėda, – sakė A.Poviliū nas. – Turime padaryti viską, ką galime, kad to išvengtume.“ Į tai V.Adamkus atsakė: „Prezi dente, laikrodis jau tiksi, o Lietuva snaudžia. Jeigu kiti gali per aštuo
Darbas
Susitikimas: V.Adamkus įteikė L.Asadauskaitei simbolinį atminimo medalį.
niolika mėnesių pastatyti moder nius olimpinius objektus, kodėl mes negalime to padaryti?“ „Toks yra gyvenimas“, – reziu mavo A.Poviliūnas, o penkiako vininkė L.Asadauskaitė nukirto: „Tai yra gyvenimo klaidos. Jų bu vo daug.“ „Mes švaistome pinigus ten, kur nereikia. Ir puikiai tai žinome“, – tęsė V.Adamkus. „Lietuva vis dar gyvena olim pinėmis nuotaikomis. Noriu pa sidžiaugti ne tik mūsų sportinin kų laimėjimais, bet ir postūmiu,
kuris sukurs kitokį požiūrį į šalies sportinį gyvenimą. Reikia pada ryti, kad laimėjimai būtų pasie kiami lengviau“, – kalbėjo pre zidentas. V.Adamkus neslėpė, kad ste bėdamas L.Asadauskaitės pasi rodymą Londono olimpiadoje net drebėjo, kai sportininkė dalyvavo jodinėjimo varžybose: „Žinojau, kad viskas bus gerai, kad tik žir gas nesustreikuotų. Žirgas nunešė į pergalę. Dabar esame viršūnėje.“ V.Adamkus pabrėžė, kad L.Asa dauskaitės išsakyta kritiška nuo
Gedimino Bartuškos nuotr.
monė apie treniruočių sąlygas Lietuvoje – teisinga ir šiuo metu ypač reikalinga. „Tikiuosi, kad būsime išgirs ti ir pasiruošimo sąlygos pasikeis į gera. Reikia sutelkti dėmesį mū sų jaunajai kartai, – sakė prezi dentas. – Mūsų pareiga – dažniau garsiai prabilti ir priminti apie rū pesčius, kad tai pasiektų atsakin gus asmenis.“ „Viešumo sporto problemoms iš tiesų trūksta. Viliuosi, kad po to kių sėkmingų žaidynių situacija pagerės“, – pritarė A.Poviliūnas.
Joniškietis tapo pasaulio čempionu Patajoje (Tailandas) vykstančia me pasaulio imtynių jaunimo čempionate aukso medalį iško vojo Vilius Laurinaitis.
Lietuvos olimpinio sporto centro (LOSC) auklėtinis finale įveikė vo kietį Peterį Oehlerį. Pirmiausia svorio kategorijos iki 96 kg joniškietis ant menčių pa guldė švedą Mikaelį Karlą Axelį Nybergą, po to įveikė azerbaidža nietį Abasą Abdulajevą, o pusfina lyje palaužė kylančią Norvegijos imtynių žvaigždę, Europos suau gusiųjų čempionato penktosios vietos laimėtoją Hamletą Marthi ną Nielseną. „Vilius pas mane į treniruotes atėjo būdamas trečiokas. Jis kibo į darbą ir laimėjo visus savo am žiaus grupės čempionatus. V.Lau rinaitis be galo darbštus. Per tre niruotes jis išmėgindavo jėgas su Liutauru Nemeikšiu, Viliumi Ado maičiu, Antonu Audicku ir kitais vyresniais jaunuoliais, kurie jį ge rokai apglamžydavo. L.Nemeik šis – labai fiziškai stiprus atletas, negailėdavo varžovų, jo veiks mai buvo skausmingi, tačiau Vi lius kentėjo ir dirbo, dirbo… Jam, o ir Joniškio visuomeniniam klu
bui „Kova“, kuriame prakaitą liejo Vilius, labai padėjo jo mama. Po nia Alvyda buvo neabejinga imty nėms ir daugiau nei šešerius me tus rėmė klubą“, – savo auklėtiniu džiaugėsi pirmasis treneris Vladi miras Audickas.
Vladimiras Audickas:
Vilius pas mane į tre niruotes atėjo būda mas trečiokas. Jis ki bo į darbą ir laimėjo visus savo amžiaus grupės čempionatus. Per žingsnį nuo prizinės vie tos liko Ramūnas Dagys (iki 60 kg). Šių metų Europos jaunimo čempionato bronzos medalio lai mėtojas pirmąją imtį pralaimė jo finalininkui iraniečiui Raminui Soltanmoradui Taherisartangui. Paguodos kovoje anykštėnas pa laužė korėjietį Cheolą Jeongą, ta čiau dvikovoje dėl bronzos meda lio pripažino amerikiečio Davido Jesseso Thielkes pranašumą.
Žalgiri rengias Romas Poderys r.poderys@diena.lt
Mačo favoritas – „Žalgiris“
Kovą dėl Supertaurės daugkartinis šalies čempionas „Žalgiris“ pradės savo arenoje. Atsakomasis susiti kimas vyks rugsėjo 17-ąją Vilniu je. Jeigu komandos pasidalys po pergalę, mačo laimėtojas paaiškės suskaičiavus taškų skirtumą. Dvikovos favoritai – žalgiriečiai. Sostinės ekipa pergale prieš „Žal girį“ džiaugėsi senokai – 2011-ųjų gegužės 9-ąją. Paskutinių dviejų sezonų Kauno ir Vilniaus komandų tarpusavio mačų santykis – 14:1. Šįkart „Žalgiris“ ir „Lietuvos ry tas“ nebus stipriausių sudėčių: kau niečiams nepadės traumą besigydan tis vidurio puolėjas Robertas Javtokas, su vilniečiais dar nesitreniravo Serbi jos rinktinei Europos čempionato at rankos varžybose atstovaujantis gy nėjas Nemanja Nedovičius. Dvikova „Žalgirio“ arenoje prasi dės 19 val., bet Kauno klubas kviečia sirgalius atvykti anksčiau ir pamatyti netradicinį komandos pristatymą. Supertaurės rungtynės „Žalgi riui“ bus pirmasis jėgų patikrini mas prieš naująjį sezoną. „Lietu vos rytas“ jau žaidė du kontrolinius mačus: 97:58 įveikė Kauno „LKKAAtletą“ ir 100:63 – Surguto „Uni versitet-Jugra“ (Rusija) ekipą. Dirba pagal planą
Džiaugsmas: stovi iš kairės – treneris R.Vartanovas, pasaulio jaunimo
čempionas V.Laurinaitis, treneris O.Antoščenkovas ir A.Sekus, pirmo je eilėje – pasaulio čempionato 5-osios vietos laimėtojas R.Dagys.
LIF nuotr.
Nesėkmingai pasaulio čempio natas susiklostė Artūrui Sekui (iki 74 kg) – jis pirmąją dvikovą pralai mėjo Dovranui Jajlymovui iš Turk mėnistano.
Šiandien Julius Matuzevičius (iki 84 kg) išmėgins jėgas su Ti mūru Tašmagambetovu iš Ka zachstano. VD, LIF inf.
„Pradėti kontrolinių varžybų seriją su pajėgiu oponentu yra naudinga, nes geriau išryškėja pasirengimo reguliariajam sezonui rezultatai“, – vakar sakė „Žalgirio“ vyriausio jo trenerio Joano Plazos asistentas Saulius Štombergas. – Treneri, kaip „Žalgiris“ ren giasi dvikovai su „Lietuvos ry
11
trečiADIENIS, rugsėjo 5, 2012
sportas diena.lt/naujienos/sportas
A.Sabonis: visąlaik laimėti neįmanoma Mantas Stankevičius m.stankevicius@diena.lt
Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) prezidentas Arvydas Sa bonis nepatvirtino ir nepaneigė gandų, kad jau buvo susitikęs su galimu nauju kandidatu į šalies vyrų rinktinės vyriausiojo trene rio pareigas.
A.Sabonis nekomentavo žiniask laidoje pasirodžiusių pranešimų, kad bendravo su Jonu Kazlausku. „Palaukime iki rugsėjo pabaigos. Tada pasakysime, kas treniruos rinktinę“, – vakar teigė LKF pre zidentas, atidaręs Vilniuje šalies krepšinio 90-mečiui paminėti skirtą parodą.
s: „Žalgirio“ krepšininkai treniruojasi ir gamtoje, ir salėje.
Artūro Morozovo nuotr.
iečiai kovoms si įprastu ritmu tu“? – paklausėme S.Štombergo. – Mūsų darbo ritmas – be jo kių ypatingų akcentų. Treniruoja mės įprastu režimu, lauke ir salė je. Norime gerai pasirengti sezonui, o Supertaurės rungtynės – tik vie na galimybė iš daugelio, kai gali ma pasitikrinti, kaip viskas klos tosi pagal numatytą planą.
Saulius Štombergas:
Krepšininkams šis mačas – puiki proga susižaisti, geriau pa žinti vienas kitą, o mums, treneriams, – spręsti savo užduotis. – Ko tikitės iš mačo su vilnie čiais? – Turint galvoje, kad mūsų koman dos pasirengimas sezonui tik įpusė jo ir kad kol kas nežaidėme nė vie nų rungtynių, manau, dar tikrai ne metas aukščiausio lygio krepši niui. Todėl nesureikšminsime gali mų trūkumų – klaidų, taktikos ne tikslumų. Krepšininkams šis mačas – puiki proga susižaisti, geriau pa žinti vienas kitą, o mums, trene riams – spręsti savo užduotis. – Ar tai reiškia, kad krepšinio aistruoliai pamatys aikštėje vi sus žalgiriečius? – Sudėtį lems vyriausiojo trenerio J.Plazos sprendimai ir rungtynių eiga. Galbūt bus epizodų, kai norė sime išbandyti tam tikrus taktikos sumanymus, tikriausiai bus atkar pų, kai daugiau žaidimo laiko teks žaidėjams, kuriuos J.Plaza pažįs ta mažiau. Bet kokiu atveju mūsų tikslas – laimėti.
„Žalgiris“ Žaidėjas
Šalis
Pozicija
Ūgis
Tremmellas Dardenas Marko Popovičius Darjušas Lavrinovičius Adas Juškevičius Mantas Kalnietis Vytenis Lipkevičius Tadas Klimavičius Paulius Jankūnas Robertas Javtokas Mario Delašas Mindaugas Kuzminskas Oliveris Lafayette’as
JAV Kroatija Lietuva Lietuva Lietuva Lietuva Lietuva Lietuva Lietuva Kroatija Lietuva JAV
194 cm 185 cm 212 cm 194 cm 195 cm 198 cm 204 cm 205 cm 211 cm 207 cm 205 cm 188 cm
puolėjas gynėjas vidurio puolėjas gynėjas gynėjas gynėjas puolėjas puolėjas vidurio puolėjas puolėjas puolėjas gynėjas
Rimantas Kaukėnas
Lietuva
192 cm
gynėjas
Kšyštofas Lavrinovičius Lietuva Vyriausiasis treneris Joanas Plaza (Ispanija)
210 cm
puolėjas
– Prezidente, Lietuvos krep šinio rinktinė olimpinėse žai dynėse pateko į stipriausiųjų aštuntuką. Ko pritrūko iki ge resnių rezultatų? – paklausėme A.Sabonio. – Stebėjau, kaip komanda ruošė si varžyboms. Po to vyrai kovo jo kiekvienose rungtynėse, tačiau kažko pritrūko. Gal noro? Rusijos komandai pralaimėjome ir visas draugiškas rungtynes, todėl pra laimėjimas olimpinėse žaidynėse nebuvo staigmena. Žinoma, ru sai mūsų nesudaužė, tačiau ir mes jiems neįkandome. Nesinori kal bėti apie nuovargį, nes, tarkime, rusai taip pat, kaip ir mes, žaidė ir atrankos turnyre, ir olimpinėse žaidynėse. Vadinasi, buvome tie siog silpnesni už varžovus. – Ar iš tiesų buvote susitikęs su J.Kazlausku ir kalbėjotės apie galimą jo darbą su rinktine? – Dabar nieko nekomentuosiu.
Rugsėjo 26-ąją planuojamas LKF valdybos posėdis, tada viską ir pa pasakosime. Pakentėkime šiek tiek. Reikia keisti ar nekeisti rinktinės trenerio? Kol kas renkame informa ciją. Visi treneriai, dirbę su rinkti ne, yra kažką laimėję, po to – pra laimėję. Tai normalu. Lietuvoje taip nebus, kad visada laimėsime. Kiek vienas treneris atliko labai sudėtin gus darbus. Nė vieno blogo nėra. – Kokiam laikotarpiui bus su daryta sutartis su nauju tre neriu? Kokių kitų pasikeiti mų bus rinktinėje? – Yra keli žaidėjai, kurie baigė karjerą nacionalinėje komando je. Manau, kad naujam varžybų ciklui komanda atjaunės. Trene ris turi būti renkamas ketveriems metams, nesvarbu, kokie bus jo darbo rezultatai. Svarbiausia – olimpiada, o Europos ir pasaulio čempionatai – pasirengimas jai. Jeigu rinktinė Europoje bus devin ta, manote, reikia trenerį atleisti iš pareigų? Nereikia skausmin gai reaguoti į nesėkmes, juk esa me buvę ir viršūnėje, ir apačioje. Tereikia priimti sprendimus, kurie mums padėtų Rio de Žaneire. – Ar Lietuvos rinktinės tre neris galės dirbti ir su klubi ne komanda? – Neturime tiek trenerių ir pinigų, kad galėtume sau leisti turėti na cionalinės rinktinės trenerį, kuris daugiau nieko netreniruotų. – Ar svarstysite užsieniečių kandidatūras? – Turime pakankamai neblogų specialistų ir Lietuvoje. Juk kaž kas treniravo mūsų rinktinę, kad ji vis patenka tarp stipriausiųjų.
„Lietuvos rytas“ Žaidėjas
Deividas Dulkys Steponas Babrauskas Renaldas Seibutis Vilmantas Dilys Simas Buterlevičius Predragas Samardžiskis Mindaugas Katelynas Nemanja Nedovičius Artūras Jomantas Eimantas Bendžius Dovydas Redikas Leonas Radoševičius Dejanas Ivanovas
Šalis
Pozicija
Ūgis
Lietuva Lietuva Lietuva Lietuva Lietuva Makedonija Lietuva Serbija Lietuva Lietuva Lietuva Kroatija
196 cm 197 cm 196 cm 208 cm 200 cm 214 cm 206 cm 191 cm 200 cm 203 cm 192 cm 208 cm
gynėjas gynėjas gynėjas puolėjas puolėjas vidurio puolėjas puolėjas gynėjas puolėjas puolėjas gynėjas vidurio puolėjas
Bulgarija
205 cm
puolėjas
191 cm
gynėjas
Janis Blūmas Latvija Vyriausiasis treneris Aleksandras Džikičius (Serbija)
Žais ir turnyruose
Iki antrųjų Supertaurės rungty nių „Žalgiris“ sužais dar tris ma čus – Lietuvos čempionai dalyvaus Kaune vyksiančiame Stepo Butau to taurės turnyre. Rugs ėjo 6–9 d. Kaun o spor to hal ėj e vyks ianč ios e varž y bose taip pat kovos Pan ev ėž io „Lietkab el io“, Južn o „Chim ik“ (Ukrain a), Rygos VEF (Latv ija),
Vlocl aveko „Anw il“ (Lenk ija) ir „Nižn ij Novgorod“ (Rus ija) ko mandos. Vilniečių lauks rugsėjo 7–11 d. Klaipėdoje rengiamas Vlado Ga rasto taurės turnyras. Jame taip pat varžysis uostamiesčio „Nep tūno“, Krasnodaro „LokomotivKuban“ (Rusija), Kijevo „Budivel nik“ ir Dniepropetrovsko „Dnepr“ (Ukraina) ekipos.
Istorija: pasak A.Sabonio, Lietuvos krepšinio 90-mečiui skirtoje pa
rodoje galima pamatyti unikalių eksponatų. Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
12
TrečiADIENIS, rugsėjo 5, 2012
pasaulis Naujas streikas
Netikėta mirtis
Priešinasi intervencijai
Vakar didžiausios Vokietijos oro vežėjos „Lufthansa“ skrydžių palydovai paskelbė šalies oro uostuose rengiantys naują streiką. Ankstesnis skrydžių palydovų streikas, kuris buvo surengtas praėjusį penktadienį, įmonei atsiėjo milijonus eurų. Buvo atšaukta apie 200 skrydžių, tarp jų ir į Lietuvą.
Michaelas Clarke’as Dunca nas, kuris už vaidmenį filme „Žalioji mylia“ buvo nominuo tas „Oskarui“, mirė būdamas 54 metų. Aktorius liepos 13 d. patyrė miokardo infarktą. M.C.Duncanas taip pat yra pelnęs „Auksinio gaublio“ ir Ekrano aktorių gildijos apdo vanojimo nominacijas.
Kinija pareiškė, kad padėtis Sirijoje blogėja, tačiau Peki nas priešinasi išorinei ginkluo tai intervencijai į šią šalį. Kinija ir Rusija blokavo JT Saugumo Tarybos siūlytas rezoliucijas, turėjusias padidinti spaudimą Basharui al Assadui. Abi šalys tvirtina, kad Sirijoje būtinos diplomatinės priemonės.
Laikas susiimti? Rusijos ekonomikos plėtros mi nisterija baiminasi, kad šalies du jų milžinas „Gazprom“ gali pra rasti pirmaujančias pozicijas tiek vidaus, tiek užsienio rinkose.
Pasak šaltinių, ministerija para gino koncerną „Gazprom“, kad šis nevilkintų investicinių pro jektų. Didžiausią grėsmę, pasak ministerijos, dujų gigantui kelia skalūnų dujų išgavimas Europo je – tai paskatintų „Gazprom“ peržiūrėti kainų politiką. Nors dujų suvartojimas Rusi joje išaugo 25 proc. ir dar didėja, užsienio rinkose „Gazprom“ ga li prarasti pozicijas. O būtent už sienio rinkos – svarbiausias dujų giganto pajamų šaltinis, įplaukos iš jo sudaro apie 75 proc. Europa iki šiol lieka svarbiau sia Rusijos dujų pirkėja. Tačiau 2016 m. savo dujų terminalus, per kuriuos ketinama ekspor tuoti pigesnes skalūnų dujas, ketina visu pajėgumu paleisti JAV energetikos bendrovės. Todėl ministerija nuogąstau ja, kad amerikietiškos du jos „Gazprom“ gali tapti rimtu konkurentu. Visgi ministerijos atstovai pa brėžė, kad laiku įvykdyti inves ticiniai projektai leistų amorti zuoti galimą žalą „Gazprom“. Tačiau pareigūnai taip pat para gino dujų gigantą, kad šis tinka mai įvertintų, ar visos investici jos atsiperka. „Gazprom“ ministerijos pa reiškimo nekomentavo. Tiesa, anksčiau „Gazprom“ valdybos pirmininkas Aleksejus Mile ris tvirtino, kad skalūnų dujos vargu ar galės patenkinti Seno jo žemyno dujų poreikį. Nepriklausomas analitikas Dmitrijus Adamidovas taip pat pabrėžė, kad jo nestebina „Gazprom“ rami laikysena dėl skalū nų dujų, nes kol kas jų gabenimo ir net išgavimo Europoje per spektyva – labai miglota. „The Voice of Russia“ inf.
Reakcija: „Gazprom“, norėda-
mas išlaikyti savo pozicijas, turi padirbėti. „Reuters“ nuotr.
Pro kokį fabriką upė teka, tokios spalvos būna ir vanduo. Nega li būti? Deja, In donezijos Javos salos vakarinėje dalyje tekanti Ci tarumo upė pa saulyje garsė ja kaip tekantis šiukšlynas.
Pavojus: šalia Citarumo upės gyvena daugiau nei 15 mln. Indonezijos gyventojų, dar 25 mln. žmonių kasdien nau
doja jos vandenį, nors teršalų kiekis upėje beveik šimtą kartų viršija leistinas normas.
„Reuters“ nuotr.
Užteršta upė – ir tualetas, ir dušas, ir ligų šaltinis Spalvoti ryžių laukai
Kaip pasakoja vietiniai, kas kar tą upės vanduo nusidažo vis nau ja spalva. Ji gali būti mėlyna, žalia, net raudona. Ar tai gamtos išdaiga? Vargu. Upę teršia šalia jos stūksan tys fabrikai. Pirmasis šalia upės išdygo teks tilės fabrikas. Per pastarąjį de šimtmetį upę apsupo šimtai įvai rių fabrikų ir fabrikėlių. Greta gyvenantys ūkininkai, auginan tys ryžius, pasakojo, kad ne sykį jų laukus drėkinęs upės vanduo buvo ryškiai mėlynas. Ūkininkai spėjo, kad į vandenį ryškios spalvos nuotekas išleido būtent tekstilės fabrikas. Po kurio laiko vanduo staigiai tapo ryškiai raudonas. Derlius kasmet mažėja
Tačiau ne šis dalykas labiausiai pykdo ūkininkus. Jiems didžiau sias smūgis tai, kad per pastaruo sius metus, kai vienas po kito prie upės ėmė dygti fabrikai, smarkiai sumažėjo ryžių derlius. Derlius, pasak aplinkosaugos pa reigūnų, smarkiai sumenko po to, kai fabrikai ėmė leisti savo nuo tekas į kanalus, kurie suteka į Ci tarumo upę. „Beveik nėra ryžių, – kalbėjo Deni Riswandani, ro dydamas į ryžių laukus. – Derlius paprastai nuimamas kas pusę me tų, tačiau čia net praėjus šešiems mėnesiams laukas – tuščias.“ D.Riswandani yra protesto judė jimo vadovas. Protestuotojai į Cita
rumo upės problemą bando atkreip ti ne tik Javos salos, bet ir Centrinės Indonezijos valdžios dėmesį. Vyras yra kilęs iš Majalajos kai melio. Šis kaimas dabar atsidūrė pačiame Indonezijos tekstilės pra monės centre. Pasak jo, palei Cita rumo upę per pastaruosius dešimt metų išdygo net 600 tekstilės fab rikų. 170 iš jų – netoli kaimelio. 90 proc. fabrikų neturi vandens va lymo įrenginių. Kas dieną, pasak D.Riswandani, kuris rėmėsi Va karų Javos aplinkosaugos agentū ros duomenimis, mažiausiai 1,3 tūkst. litrų užteršto vandens pa kliūva į upę ir jos intakus.
Derlius paprastai nuimamas kas pusę metų, tačiau čia net praėjus šešiems mėnesiams laukas – tuščias.
Ibu Nooras, gyvenantis netoli raudonai mėlynų ryžių laukų, pasa kojo, kad jo kaimelyje upės vanduo stovi ir pūva. Kaimiečiai naudoja si šulinių vandeniu, tačiau šiuos jis pasiekia iš upės. „Kai tik nusiprau si, niežti odą“, – pasakojo I.Nooras, rodydamas savo raudonais taškais nusėtas rankas. Skaičiuojama, kad vien Majalajos kaime odos ligomis
serga apie 700 žmonių. Dar 300 žmonių kenčia nuo viduriavimo. „Žinoma, kad aš išsigandęs. Ypač bijau dėl savo vaikų. Tačiau ką mes galime padaryti? Neturime kito vandens šaltinio, – pasako jo ūkininkas. – Kai kurie vaikai jau užsikrėtė įvairiomis odos ligomis. Tiesa, alergija atsiranda ir vėl pra nyksta.“ Beje, daugelis ūkininkų nekaltina fabrikų vadovų, kad šie teršia jų aplinką, nes daugelis vie tinių juose ir dirba. Vyriausybė – bejėgė?
Pasak vietos aktyvistų, fabrikai ga mina produktus, kuriuos perka ži nomos pasaulyje drabužių pra monės įmonės, tokios kaip „Marks & Spencer“. Nors vyriausybė įpareigojo pra monės įmones pasirūpinti taršos sustabdymu, iki šiol mažai kas pa sikeitė. „Visų pirma, vyriausybė nesugeba atlikti reikiamo skaičiaus testų, kad patikrintų, koks taršos lygis. Jie paprasčiausiai pamato, kad kinta upės vandens spalva, ta da atlieka testą. Nors niekas nie kuomet nebuvo nubaustas. Tiesa,
du fabrikai buvo patraukti atsako mybėn, tačiau niekas nebuvo nu teistas“, – sakė D.Riswandani. Jis pridūrė, kad vyriausybės testai dažnai atliekami atmestinai, be to, niekas netikrina jų objektyvumo. Bandungo technologijos institu to prieš kelerius metus atlikti testai parodė, kad Citarumo upėje teršalų kiekis šimtus kartų viršija leistinas normas. Pasak privačiai laboratorijai pri klausančių mokslininkų, upėje gausu švino, cinko, chromo ir gyv sidabrio. „Galime džiaugtis bent tuo, kad pastaruoju metu vyriau sybė atkreipė dėmesį į problemą. Tačiau iki šiol ne visi fabrikai pasi rūpino vandens valymo įrenginiais, nors buvo įpareigoti tai padaryti“, – pabrėžė D.Riswandani. Vyr iausybės pareigūn ai pri dūrė, kad kai kuriems fabrikams tokie įrenginiai – per brangūs. O Kevinas Hartanto, Indonezijos tekstilės pramonės atstovas, pa reiškė, kad patys gyventojai teršia upę, pildami į ją įvairias nuotekas ir šiukšles. „Le Temps“ inf.
Labiausiai užteršta pasaulio upė Citar umo upės pak rantėse įsikūrę apie 15 mln. Indonez ijos gyventojų. Dar 25 mln. žmonių kasdien naudoja upės vandenį. Upė vandeniu aprūpi na 80 proc. Indonezijos sostinės Dža kartos gyventojų. Pastaruosius trejus
metus upę buvo bandoma valyti, pi nig ų prog ramai skyrė Azijos vyst y mosi bankas. Nors invest uota 500 mln. doler ių, vietos gyventojai net i ki, kad kada nors šią upę pav yks iš kuopti.
13
trečiADIENIS, rugsėjo 5, 2012
menas ir pramogos
Sveikins J.Meką jubiliejaus proga Septintus metus skaičiuojančio festiva lio „Vilniaus kino šortai“ organizatoriai ža da įspūdingą renginių programą. Jos ak centas – dešimt Jono Meko filmų.
Kęstutis Neverauskas k.neverauskas@diena.lt
Didžiausias istorijoje
Trumpametražių filmų festivalis jau kelerius metus į sostinės kino sales sutraukia būrį kino mėgėjų. Festivaliai turi tendenciją aug ti, tad ne išimtis ir šis. Šiųmečiai „Kino šortai“ bus didžiausi per septynerius metus. Rytoj prasi dėsiančiame trumpametražių kino filmų maratone – dešimt konkur sinių, trys specialiosios lietuviš kų filmų programos, žinomų reži sierių iš Ispanijos, Prancūzijos ir Lenkijos vizitai, muzikos ir kino sintezė ant stogo bei ryškiausias festivalio akcentas – „Kinoauto matas“. „Kam sėdėti kino teatre dvi va landas ir laukti filmo kulminaci jos, jeigu yra galimybė visas emo cijas patirti, pavyzdžiui, per dešimt minučių“, – retoriškai klausė „Vil niaus kino šortų“ direktorė Riman tė Daugėlaitė.
Šiemet festivalio organizatoriai konkursinėje programoje siūlo pa matyti 62 filmus iš 27 pasaulio ša lių. Šie kūriniai buvo atrinkti iš be veik tūkstančio festivalui atsiųstų filmų. Dovana J.Mekui
Festivalyje bus atiduota duoklė ir lietuviškam kinui. Pirmą kartą bus parodyta lietuvių sukurtų šo kių filmų programa, kurią sudarys net 11 filmų. Tiek pat filmų bus pa rodyta ir gražiausių animacinių fil mų programoje. Joje – jaunų ani matorių darbai. Seniausias – 1965 m. pieštas filmas „Vilkas ir siuvė jas“, sukurtas tuomet dar prade dančio animatoriaus Zenono Ta rakevičiaus. Trečiojoje specialioje programoje „Vilniaus kino šortai“ pagerbs šie met 90-ąjį gimtadienį minėsiantį režisierių Joną Meką. Žiūrovai iš vys dešimt unikalių J.Meko trum pametražių kūrinių. „Filmų sti listika labai įvairi – nuo politinės
Išskirtinumas: festivalio organizatorės R.Daugėlaitė (nuotr.) ir Marija Ruzgutė renginį nusprendė pristaty
ti keliaudamos atviru turistiniu autobusu.
tematikos iki jo poetinio maty mo, – sakė R.Daugėlaitė. – Žino me, kad filmus, kuriuos rodysime, pats J.Mekas taip pat įvardijo savo favoritais.“ Unikali galimybė
Apkeliavęs įvairius užsienio kino festivalius į „Vilniaus kino šortus“ atkeliaus ir legendinis „Kinoau tomatas“ – pirmasis interaktyvus filmas pasaulyje. Jis išskirtinis tuo, kad per kino seansą žiūrovai galės
patys nuspręsti, kaip elgtis pagrin diniam veikėjui. Paspaudę žalią ar raudoną myg tuką, jie pasuks filmo eigą norima kryptimi. 1967-aisiais režisierius Radužas Činčera šį savo filmą pristatė „Ex po“ parodoje Monrealyje, bet ne trukus jį rodyti uždraudė Čekoslovakijos valdžia. Tik 2006-aisiais režisieriaus dukra Alina Činčerova atkūrė savo tėvo juostą ir filmas vėl tapo pasiekiamas žiūrovams.
Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
Kelsis į kitus miestus Rugsėjo 6–9 d. festivalio „Vilniaus ki no šortai“ programos bus rodomos kino teatruose „Skalvija“, „Pasaka“ ir „Forum Cinemas Vingis“. Vėliau fes tivalio filmus bus galima pamatyti Kaune – rugsėjo 11–13 d., Klaipėdo je, Šiauliuose, Panevėžyje – 12–15 d. ir Nidoje – 13–15 d.
14
trečiADIENIS, rugsėjo 5, 2012
menas ir pramogos „Vilniaus diena“ rekomenduoja
KUR? Vilniaus g. 39 ir 41. KADA? Šiandien nuo 17 val. KIEK? Nemokamai.
KUR? Kino teatre „Vingis“, Savanorių pr. 7. KADA? Šiandien 17.30, 20.45 val. KIEK? 18 litų.
KUR? Vilniaus mokytojų namų kiemelyje, Vilniaus g. 39. KADA? Šiandien 20 val. KIEK? 10 litų.
Griežynės metas
Karo grimasos
J.Šeduikytės koncertas
Prieš 20 metų pradėtas rengti tarptautinis instrumentinio folkloro festivalis „Griežynė“ tęsia tradicijas – jau šiandien 17 val. Teatro, muzi kos ir kino muziejuje vyks fotografijos paroda „Muzikantas tarp žmo nių“, o nuo 18 val. Mokytojų namų kiemelyje gros Algirdo Klovos ir Sauliaus Petreikio duetas bei italų grupė „Domo Emigrantes“.
Tikrais įvykiais paremtas filmas „Karo gėlės“ pasakoja apie ameri kietį karstadirbį Džoną, atvykusį į katalikų bažnyčią Kinijos Nanki no mieste dvasininko paruošti laidotuvėms. Į miestą įsiveržę japo nai pradeda masines žudynes. Džonas pats apsimeta dvasininku ir imasi misijos – išgelbėti kuo daugiau civilių nuo japonų armijos.
Kūrinys „So Blue“ – pirmasis iš naujojo spalio pabaigoje pasirody siančio Jurgos Šeduikytės albumo. Ji režisieriaus Ričardo Mata čiaus sumanytame dainos klipe filmavosi liepos viduryje vienoje Vilniaus apylinkių pelkių. Koncerte Jurga ne tik dalysis savo muzi ka, bet ir pirmą kartą viešai pristatys „So Blue“ dainos klipą.
KUR? Prancūzijos ambasados kiemelyje, Didžioji g. 1. KADA? Šiandien 18 val. KIEK? Nemokamai.
KUR? „Litexpo“ rūmuose, Laisvės pr. 5. KADA? Šiandien 18 val. KIEK? 40 litų.
KUR? Pirklių klube, Gedimino pr. 35. KADA? Rytoj nuo 21 d. KIEK? 97 litai.
KUR? Teatro, muzikos ir kino muziejuje, Vilniaus g. 41. KADA? Iki spalio 6 d. KIEK? Nemokamai.
Négritude poezijos vakaras
Kaip išmokti mokytis
Nepakartojama stiliaus naktis
Atidėtas rugsėjis skulptūroje
Prancūziškas knygynėlis „Pegasas“ ir Prancūzų institutas Lietuvoje kviečia į Négritude judėjimo (poeto Aimé Césaire sukurtas terminas, reiškian tis „juodumą“) – Prancūzijos kolonijose gyvenu sių juodaodžių – poezijos skaitymus.
Kodėl vaikai nenori mokytis, kodėl jiems nesi seka, kaip jiems padėti ruošti namų darbus? Į šiuos klausimus atsakyti padės psichologės Jū ratės Bortkevičienės paskaita. Būtina registracija: paskaita@galimybes.lt.
Viena didžiausių mados švenčių Lietuvoje – „Sti liaus naktis“ – įsuka į mados dienų, savaičių, nak tų ir kitokių renginių sūkurį, Ji apima mados sos tines Milaną, Paryžių, Londoną, Romą, Floren ciją, Maskvą, o dabar – ir Vilnių.
Skulptoriaus Vladimiro Kančiausko darbų pa roda „Atidėtas rugsėjis“ dedikuota rašytojui Jur giui Kunčinui. Skulptorius kuria dekoratyvines skulptūras, mažąją plastiką, yra dalyvavęs paro dose JAV, Japonijoje.
tv programa
LRT
6.00 Labas rytas, Lietuva. 9.00 „Komisaras Reksas“ (N-7) (k). 10.00 „Hartlando užuovėja“ (k). 11.00 LRT aktualijų studija. Tiesioginė laida. 12.00 Kultūrų kryžkelė. Rusų gatvė (rusų k.). 12.15, 12.30, 13.05, 14.05 Laba diena, Lietuva. Tiesioginė aktualijų laida. 12.20 Žinios. 12.25 Sportas, orai. 13.00, 14.00 LRT radijo žinios. 14.40 Žinios. 14.50 Sportas, orai. 15.00 „Komisaras Reksas“ (N-7). 16.00 „Hartlando užuovėja“. 17.00 „Viena byla dviem“ (3) (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.45, 21.10, 23.20 Sportas. Orai. 18.55 „Pabėgimas“ (2) (N-7). 19.55 Stilius. Jausmai. 20.25, 22.10 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Verslas. 21.05 Kultūra. 21.15 Diskusija. Rinkimai 2012. Tiesioginė laida. 22.15 Teisė žinoti. 23.15 Vakaro žinios. 23.30 Drama „Pabėgimas“ (2) (N-7) (k).
LNK
6.20 „Nickelodeon“ pristato. „Burbuliai“. 6.50 „Linksmieji Tomas ir Džeris“ (6) (k). 7.20 „Kempiniukas Plačiakelnis“ (k).
LRT 22.15 val.
7.50 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) (k). 9.40 24 valandos (k). 10.35 Koncertas „Slavianskij bazar 2012“ (1) (k). 12.30 Karamelinės naujienos (N-7) (k). 13.00 „Nickelodeon“ valanda. „iKarli“. 13.30 „Kempiniukas Plačiakelnis“. 14.00 „Linksmieji Tomas ir Džeris“ (7). 14.30 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 16.30 „Šeimynėlė“ (N-7). 17.00 Labas vakaras, Lietuva. 17.45 24 valandos. 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.14 Sportas. 19.17 Orai. 19.19 KK2. 19.55 Diagnozė: Seimas. 20.55 Karamelinės naujienos (N-7). 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. Verslas. 22.19 Sportas. 22.23 Orai. 22.25 Kriminalinė Lietuva. 22.35 Veiksmo trileris „Durys priešais“ (N-14) (JAV, 2009 m.). 0.30 „Skaičiai“ (N-7). 1.25 „Įstatymas ir tvarka. Specialiųjų tyrimų skyrius“ (N-7).
9.00 „Meilės sūkuryje“. 10.05 „Naisių vasara“. 11.00 Kodėl? 12.20 Beatos virtuvė. 13.10 „Hana Montana“. 13.40 „Ant bangos“. 14.10 „Madagaskaro pingvinai“. 14.40 „Simpsonai“. 15.10 „Meilės prieglobstis“. 16.10 „Drąsi meilė“. 17.10 Prieš srovę. 18.10 „Naisių vasara“. 18.45 TV3 žinios. 19.00 TV3 sportas. 19.05 TV3 orai. 19.10 Be komentarų. 19.40 Stebuklų šalis. 20.30 Situacijų komedija „Motina ir sūnus“ (1) (Lietuva, 2012 m.). 21.00 „Vyno kelias“. 21.35 TV3 vakaro žinios. 21.50 TV3 sportas. 21.55 TV3 orai. 22.00 Vikingų loto. 22.05 „Pagrindinis įkaltis“. 23.00 „CSI Niujorkas“. 0.00 „Daktaras Hausas“. 1.00 „Penktadienio vakaro žiburiai“. 1.45 „Biuras“.
TV3
BTV
6.15 6.30 8.00 8.30
Teleparduotuvė. Nauja diena. Tiesioginė transliacija. „Simpsonai“. „Hana Montana“.
LNK 22.25 val.
6.30 7.00 7.25 8.25
Televitrina. Žinios (k). Kalbame ir rodome (N-7) (k). „Raudonas dangus“ (N-7) (k).
TV3 12.20 val.
9.30 „Be namų negerai: naujas gyvenimas“. 10.30 „Margoša: moterimi negimstama“. 11.30 „Milijonieriai“ (k). 12.00 „Mentai“ (N-7) (k). 13.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 14.00 „Liejyklos gatvė“ (N-7) (k). 15.00 „Raudonas dangus“ (N-7). 16.00 Kalbame ir rodome (N-7). 17.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 18.00 Žinios. 18.19 Sportas. 18.23 Orai. 18.25 „Liejyklos gatvė“ (N-7). 19.25 Auksarankiai (N-7). 20.00 Žinios. 20.16 Sportas. 20.19 Orai. 20.25 „Taip. Ne“. TV žaidimas. 21.25 „Sąmokslo teorija“. Tiesioginė diskusijų laida. 22.25 „Tikras kraujas“ (N-14). 23.25 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 0.25 Kalbame ir rodome (N-7) (k). 1.25 „Bamba“. Interaktyvus šou suaugusiesiems (S).
Lietuvos ryto TV
6.14, 13.00 TV parduotuvė. 6.30 Ryto reporteris. 9.15 Vasara su Asta. Svečiuose pas iliuzionistą Mantą Wizardą. 10.15 Namų daktaras. 10.55 Dok. f. „Beslano apsiaustis“ (1) (N-7). 12.00 Lietuvos diena. 13.45 Skonio reikalas.
BTV 19.25 val.
14.45 Vasara su Asta. Svečiuose pas iliuzionistą Mantą Wizardą. 15.45, 16.10, 0.25 „Beslano apsiaustis“ (2) (N-7). 16.00, 17.00, 18.00 Žinios. 17.20 Lietuva tiesiogiai. 18.45 Vasara su Asta. Svečiuose pas laidos „Negaliu tylėti“ heroję Laimą Vainilavičienę. Jos meilės istorija. 19.45 Dok. f. „Istorijos paslaptys. Stebuklingoji kulka“ (1) (N-7). 21.00, 23.30 Reporteris. 21.52 Orai. 21.55 Lietuva tiesiogiai. 22.30 Vasara su Asta. Svečiuose pas laidos „Negaliu tylėti“ heroję Laimą Vainilavičienę. Jos meilės istorija. 0.22 Orai.
SPORT1
12.00 Televitrina. 13.00, 19.00, 21.00, 23.00 Žinios +. 13.15 Miesto iššūkis. Ekstremalios dviratininkų kovos. 13.45 Klubų karaliai. „Ajax“. 14.15 VTB vieningoji krepšinio lyga. „Nižnij Novgorod“–Kauno „Žalgiris“. 15.50 Angliškojo biliardo „Premier“ lyga. 17.35 Meninė gimnastika. „Berlyno „Masters“ taurė“. 19.15 Angliškojo biliardo „Premier“ lyga. 21.15 Automoto. 21.45 Sportas LT. „Bigger’s Better“ bokso turnyras 2012 (II). 23.15 Klubų karaliai. „Ajax“.
lietuvos ryto tv 10.15 val.
1
: , ų 9
1
;
4
8 -
6
.
5
.
4
.
5
.
ribas ir planuojamos teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą. Planavimo organizatorius: UAB „Daltonas“ (į. k. 26077688), J.Jasinskio g. 16, Vilnius. Informaciją teikia Kęstutis Taletas, tel. (8 5) 254 6871, e. paštas kestutis@ trečiadienis, rugsėjo 5, 2012 taletas.lt. Detaliojo plano rengėjas: UAB „Regroup projektavimas”. Informacija teikiama tel. (8 5) 262 0353, 8 671 14 216, Lukiškių g. 5-306, Vilnius, info@regroup.lt. Su parengtu detaliuoju planu galima susipažinti nuo 2012 05 23 iki 2012 06 21 darbo dienomis pas projekto rengėją. Parengto detaliojo plano vieša ekspozicija nuo 2012 06 06 iki 2012 06 21 ŠniSiūlo piškių seniūnijos darbą patalpose, A.Juozapavičiaus g. 10A, Vilnius. Viešas susirinkimas: detaliojo plano sprendinių viešas aptarimas vyks 2012 m. birželio 22 d. 11 val. Lukiškių g. 5, 235 kab., Vilniuje. Planavimo pasiūlymų pateikimo tvarka: planavimo pasiūlymai ir pastabos teikiami projekto rengėjui arba organizatoriui raštu iki viešo susirinkimo pabaigos. Planavimo dokumentų sprendinių pasiūlymų apskundimas: asmenys gautą atsakymą, kad į jų pasiūlymus neatsižvelgta parengtame plaStatybosdokumente, įmonei reikalingi kelio darbininkai navimo gali apskųsti Valstybinės ir apželdintojai. Kreiptis tel. (8 5)inspekcijos 231 6179, „Amway“, „Oriflame“ ir kitiems tinklinio teritorijų planavimo ir statybos platintojams siūlome perspekty8marketingo 663Aplinkos 52500. prie ministerijos Vilniaus teritorijų 975124 vų ir labai pelningą verslą su minimaliomis planavimo ir statybos valstybinės priežiūros investicijomis. Skalbimo ir valymo priemoUAB „Šeimos medicinos klinika“ siūlo darskyriui, A.Juozapavičiaus 9, Vilnius, nės iš Vokietijos, Ispanijos g. ir Anglijos. Tel. per 8 bą irlaiško bendrosios prak-į mėnesį nuogydytojams jiems išsiųsto (atsakymo 679šeimos 10 283, e. paštas orinta87@gmail.com. 1010846 tikos slaugytojams. Informacija pateiktą pasiūlymą) gavimo dienos.tel. 8 618 960590 37Ieškome 721. pagalbinių darbuotojų. Žemės 975626 kasimo darbai, gerbūvio tvarkymas. AtINFORMACIJA APIE TERITORIJŲ PLANAVIMĄ. lyginimas apie 1300kartojamą Lt. Darbasvisuomenės Vilniuje. Tel. Pranešame infor8Įvairūs 672 72 427, e. paštas personalo.valdymavimo procedūrą dėl parengto žemės sklymas@yahoo.com. po Dobrovolės k. (5,1100 ha, sklypo Įmonei reikalingi aukštalipiai. Tel.1010242 8kad. 650Nr. 91 0101/0164:31), Panerių seniūnijoje,suVilniuje, Logistikos ieško vairuotojų nuo253, 8 699įmonė 98 086. 973725 detaliojo plano. PlanavimoDarbas pagrindas – 2012 savais mikroautobusais. – išvežioti siuntas Vilniaus mieste. Atlyginimas – 2500 m. balandžio 12 d. Detaliojo teritorijų planaviLt. Tel. 8 682 34 416teisių . mo organizatoriaus ir pareigų perdavi1003872 Transportas, logistika mo sutartis Nr. 042042. Planavimo tikslas – Konditerijos įmonė priims darbąbendrojo Vilniaus Naujam restoranui VIpakeisti žemės tikslinęVilniuje paskirtįįreikalingi: pagal RĖJAI,sprendinius, PICŲ KEPĖJAI, RESTORANŲ ADMIregione vairuotoją-ekspeditorių, vadybininplano padalyti sklypą, nustatyti NISTRATORIAI, irBARMENAI, PADAVĖJAI, ką-ekspeditorių prekybos agentą. Tel. 8 teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą. VALYTOJAI-INDŲ PLOVĖJAI. Skambinti tel.De611 45 000. taliojo plano organizatorius – UAB „4Real“, 8 659 55181. CV siųsti elektroniniu paštu 976056 danute.krukoniene@delano.lt. A.Goštauto g. 5-79, Vilnius, tel. 8 698 20 198. 1007713 Projekto rengėjas – UAB „RV architektų stuUAB „IRDAIVA” dija“, Pamėnkalnioreikalingi g. 28-2, darbui Vilnius. VilniuPareng-
5
o o 2 i . ų u -
6
o s 1 1 .
15
skelbimai
960851
Parengtas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymas dėl Paslaugos žemės sklypo (kad. Nr. 4142/0400:228), esančio Šatrininkų k., Šatrininkų sen., Vilniaus r. sav., formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo 2012suteikia m. gegužės 10 d. TeĮmonė greitai trumpalaikias ir ilgalaikias paskOlas ritorijų planavimo dokumento rengėjas UAB fiziniams ir juridiniams asmenims. „EFFECTIVUS“. Tel. 8 646 15 887, e.. paštas 8 656 97 000, www.easyfinance.lt effectivus@gmail.com. 961170 687 58 503, +44 778 627 1449. InformaciSodininkų bendrijos METALURGAS nariams! ja – www.lietuvalondonas.com. 2012 06 10 11 val. šaukiamas ataskaitinis974465 rinkiminis SUSIRINKIMAS, kuris vyksKauno Kelmi-į Vežame poilsiautojus iš Vilniaus, jos sodų 20-oji g. 13.(irDarbotvarkė: 1. Veiklos Palangą, Šventąją atgal), nuo 35 Lt. Tel. ataskaita ir tvirtinimas. 2. Revizoriaus atas8 699 99 965, 8 612 22 227. kaita ir tvirtinimas. 3. Sąmatos tvirtinimas. 975416 4. Įvairūs klausimai. Pirmininkoįrengirinkimas. Vaismedžių genėjimas. 5. Alpinariumų 6. Revizoriaus rinkimai. Susirinkus mas. Tujų „Smaragd“, kalninių pušųmažiau parda- nei puseiTel. bendrijos narių, vimas. 8 616 42 833. pakartotinis susirinkimas bus šaukiamas 2012 06 24 111006205 val. toje Kita pačioje vietoje (ta pati darbotvarkė). BendriĮvairūs BIĮ pirmininkė. „Kontrastų biuras“ visu sąrašu parduojos da atsargas (įvairias kanceliarines prekes) 960769 Kita už didžiausią pasiūlytą, betVilniaus ne mažesnę UAB „Nekilnojamojo Turto atlieSklypo, esančio Vilniaus m. sav.Projektai” m., neikadastrinius 35 sen., 730 Ltskl.kainą. teikiami iki Lazdynų Nr. 1,Pasiūlymai savininkui Staniska matavimus Vilniaus r. sav., 2012 m. birželio 25 d. imtinai uždaruose volavSudervės Narkevič! Š. m. rugsėjo 17 d. 9 val. vyks sen., Rastinėnų k., SB „Vilma”, sklypo, esančio Vilniaus m. sav. Vilniaus m.,„SBS kuose administratoriui, UAB skl. Nr.bankroto 1489, (skl. kad. Nr.matavimai. 4184/0934:0148), K.Jelskio g. kadastriniai Kvie-DauLegale“, Ukmergės g. 369A, Vilnius. prašom gretimoMatavimus (neprivatizuoto sodo) čiame dalyvauti. atlieka UABsklygiau (8 5)m.206 0799, 8 611 „Baltijos Matavimų Organizacija”, Vilnius, po Nr.informacijos 147 savininkątel. 2012 birželio 8 d. 10 51 518. Linkmenų g. 13. 8 616 09 979. val. atvykti prieTel.jums priklausančio sklypo ir 1012963 971990 dalyvauti ženklinant riboženkliais BoguslaSklypo, esančioSalmanovič Vilniaus r., Nemėžio sen., Vladislavos turto paveldėtovo Sovinskio Nr. 148 arba prašom Liepiškių k., skl.sklypą Nr. 841-2, savininkams Vik- sujų dėmesiui. Š. m. birželio 27 d. 16Bazeval. torui Pleskačevskiui ir Bronislavui Pleskiui! sisiekti su darbų vykdytoju Jaroslavu adresu Vilniaus r., Pagirių sen., MikašiūŠ.vič, m. Žalgirio rugsėjo 19 d. 9 val. vyks sklypo, esang. 131–213, Vilnius (tel. 8 677 79 čio348, r., Nemėžio sen., k., nųVilniaus k.,e. SB „Ekspresas”, vyksPaliepiukų sklypo kad. paštas topomatik@gmail.com ). Nr. skl.4167/1002:0027 Nr. 935, kadastriniai matavimai. Kvie960926 kadastriniai matavimai. je: betonuotojai, staliai-dailidės, mūrinin- čiame dalyvauti. Matavimus atlieka UAB Kviečiame dalyvauti. Matavimus atlieka kai, apdailininkai. Kontaktiniai telefonai: 8 „Baltijos Matavimų Organizacija”, Vilnius, Kelionių UAB „Baltijos Matavimų Lin659 38 480, 8 659 38 414. Linkmenų g. 13. Tel. 8 616 09Organizacija”, 979. 1005426 1013299 Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siun- kmenų g.13, Vilnius. Tel. 8 601 71 112. tinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 976256
siūlo darbą
Įvairūs
paslaugos
Karščiausi Kelionių pasiūlymai
Karščiausi kelionių pasiūlymai Kelionių organizatorius
Karščiausi Kelionių A.Vienuolio g.pasiūlymai 6, LT–01104 Vilnius
Kelionių organizatorius Kelionių organizatorius
Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 A.Vienuolio g. 6, LT-01104 Vilnius vilnius@vilnius.krantas.lt, Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 www.krantas.lt A.Vienuolio g. 6, LT-01104 Vilnius vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt Tel.Vegasas (8 5) 231nuo 3314.2871 Faks.Lt(8 5) 262 9120 Ar svajojate aplankyti Niujorką? Las vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt O galbūt, Jus visada žavėjo Las Vegasas – Torontas nuo 2382 Lt AKCIJOS KELTŲ BILIETAMS IŠ KLAIPĖDOS Trivietė kajutė + automobilis tik 777 Lt* šviesų, kazino, pasirodymų ir viešbučių rojus? Monrealis nuo 2874 Lt Keltų linija KLAIPĖDA–KYLIS Keltų linija KLAIPĖDA–KYLIS / ZASNICAS Pamatykite nuostabiąją Šiaurės už nuo 2964 Lt Atėjo laikas TIKROMS ATOSTOGOMS! Vasaros kruizas Ryga–Stokholmas–Ryga Vienvietė „Commodore“ kajutė Ameriką + automo/Hiustonas KARLSHAMNAS ypatingą kainą. tik 495 Lt* 3464 Lt bilis + pusryčiai nuo 125nuo Lt 2Kalgaris sėdimos vietos + automobilis tik 380 Lt* Užsisakykite skrydį iki gegužės tik 15 dienos, ir Dvivietėkruizas kajutė + automobilis 1324 Lt nuo ** Joninių Ryga–Stokholmas–Ryga Pamirškite kasdieninius rūpesčius ir atsipaKeltųLt linija KLAIPĖDA–KYLIS ir KLAIPĖleiskitės į nepamirštamą kelionę 2012 10 *ĮKaina vienąpateikta pusęlaive į abi pusesjūroje! su oro uostų mo110 laiduokite Baltijos DA– KARLSHAMNAS ** Į abi puses saule, vėju ir gera nuotaika. 01–2013 21 į trumpiausios nakties vakesčiais. Kviečiame03Jus Mėgaukitės Dvivietė „Commodore“ Akcijos galiojamokestis iki 2012 iki 12 100 10 Lt mokamas paNiujorkas nuo 2226 Lt kajutė + automoRezervacijos karėlį! bilis + pusryčiai tik 738 Lt* Į kainą kuro mokestis įskaičiuotas. Vašingtonas nuo Lt ir linksmybės iki pildomai. Baltijos jūroje bus2526 disko, Kruizo kaina pateikta iš išplaukimo Keturvietė kajutė +irautomobilis tik 800 Lt* Pasiūlymų skaičius kiekviename reise uosto. riboBostonas nuo 2588 Lt Vietų skaičius ribotas. www.krantas.lt ryto! Keltų linija KLAIPĖDA–ZASNICAS informacijos tasDaugiau .Daugiau informacijos www.krantas.lt
Kelionių organizatorius
6
: . 0
ma tel. 8 698 13 100. Planavimo pasiūlymai ir pastabos teikiami planavimo organizatoriui ir projekto rengėjui raštu ir telefonu iki viešo aptarimo dienos. Atmestų planavimo pasiūlymų pareiškėjai detaliojo plano sprendinius bei viešo svarstymo procedūras gali apskųsti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (A.Juozapavičiaus Tel. 261 3653, 261 3655, 261 3659 g. 9) per mėnesį nuo pareiškėjams registruoto pranešimo įteikimo dienos. skelbimai@vilniausdiena.lt
KELIONĖS KELIONĖSAUTOBUSU AUTOBUSU KELIONĖS AUTOBUSU Alyvų Duobelėje, Latvijoje Pirkti žydėjimo internetu:šventė www.kelioniupasiulyČekijos rojus–Praha – 577 Lt mai.lt pilys–Čekijos (05.26.) – 95 Lt Didingoji ItalijaVaršuvoje ir Kapriorojus–Praha sala – 1747 Lt–– 175 Lt Čekijos naktis pilys–Čekijos Muziejų (05.19/20) 637 Lt Ryga–Saremos sala–Talinas – 377–Lt577 Lt Čekijos pilys–Čekijos rojus–Praha Didingoji Italija ir Kaprio sala – 1847 Lt Šiaurės Italija su poilsiu prie Adrijos Šveicarijos gamtossala–Talinas stebuklai – 1397 Ltjūros Ryga–Saremos – 429 Lt nuo 1197Italija Lt sala–Talinas Šiaurės su poilsiu prie Adrijos Ryga–Saremos – 377 Lt jūKroatija nuo ros nuo 1297 Lt Lt pažintinė) nuo 1290 Lt Šiaurės Italija990 (poilsinė Kroatijanuo nuo990 999Lt Lt nuo 627 Lt Praha-Viena-Budapeštas Kroatija Praha–Viena–Budapeštas nuo 577 Lt LĖKTUVU IŠ VILNIAUS: Praha–Viena–Budapeštas LĖKTUVU IŠ VILNIAUS: nuo 619 Lt Ispanija, Kosta Brava nuo 822 Lt Pirkti internetu: www.kelioniupasiulyMalta – 904 Lt IŠmai.lt VARŠUVOS (poilsinės) Ispanija,Hurgada Kosta Brava, Kosta Graikija, Cgalkidikė – 979 LtLt Dorada Egiptas, nuo 935 nuo 1979Kosta Lt Dorada – 999 Lt Ispanija, Bulgarija nuo 850 Lt Malta – 904 Lt Ispanija, Šri Lanka Alikantė nuo 3500– 1108 Lt– 1099 Lt Graikija, Chalkidikė Graikija, Kos sala Lt Kreta nuo Alikantė 1170 Lt – 1128 Ispanija, – 1108 Turkija, Antalija – 1185 Lt Graikija, Kos sala – 1128 Lt Tunisas nuo 770 Lt Turkija, Antalija 1295LtLt Bulgarija, Burgas –– 1199 Bulgarija, Burgas – 1185 Lt Rijeka – 1279 Lt poilsinės) IŠKroatija, VARŠUVOS (pažintinės Kroatija, Rijeka – 1489 Lt Turkija, Marmaris 1289 Kruizas nuo 2038 LtLt Lt Turkija,Nilu Marmaris 1620 Bulgarija, Burgas – 1199 Ltnuo Lt2423 Lt Izraelis–Jordanija–Egiptas Portugalija, Algarvė – 1999 LĖKTUVUnuo IŠAlgarvė VARŠUVOS (poilsinės) Portugalija, Lt Marokas 2634 Lt– 1899 Egiptas, Hurgada nuo 1440 Lt Kuba nuo IŠ 5853 Lt LĖKTUVU VARŠUVOS (poilsinės) Bulgarija – 1595 Lt Egiptas, Turkija –Hurgada 1440 Ltnuo 995 Lt IŠBulgarija Lt Lt ŠriRYGOS: Lanka–– 995 3500 Tailandas (pažintinė Kreta ––1170 LtLt poilsinė) – nuo 5218 Lt Turkija 1078 Šri Lanka – 3500 Lt LĖKTUVU IŠKreta VILNIAUS: – 1170IŠLtVARŠUVOS (pažintinės – poilsinės) Egiptas, Tunisas –Hurgada 770 Lt nuo 869 Lt Ispanija, Maljorka – 1499(pažintinės Lt LĖKTUVU IŠ VARŠUVOS – poilTurkija, Antalija – 889 Lt sinės) Kruizas Nilu nuo 1440 Lt
Pamėnkalnio g. 5/ K.Griniaus g., Vilnius Tel 8-5 262 7777, mob. 8 616 16 777 info@svite.lt, www.svite.lt, www.lek.lt
Graikija,Nilu Kreta – 99 Lt Lt Kruizas nuo 1440 Mažieji Laukystos piratai Lt Bulgarija, Varna nuo – 1099 Lt 370 Izraelis–Egiptas 1678 Lt Holivudo akademija 599 Lt Marokas – 2634 Lt Portugalija, Algarvė – 2239 Lt Mes–jėga 450Lt Lt Kuba 5853 STOVYKLOS LIETUVOJE Žaidimų galaktika 450 Lt STOVYKLOS LIETUVOJE Raganė 550 Lt atkeliauja į Lietuvą 450 Lt Apači indėnai Pasaka nuo 550 Energetikas 600LtLt Avataro–nuotykiai Lt Lt Raganė 550 Lt kartu Laimingas žmogus – tai 450 aš! 600 Mesjėga šampinjonai Mes 450 Lt 450 Laimingas žmogus – taiLtaš! 600 Lt Mano pasaulis Aplink pasaulį per 7Ltdienas 499 Lt Top Fun 640 Lt 595 STOVYKLOS UŽSIENYJE Mano pasaulis 595 Lt Stovykla Ukrainoje „Pribrežnyj“ 60 Lt Kitas variantas 359 Lt STOVYKLOS UŽSIENYJE dienai Dodi 550 Lt Anglų kalbos stovykla Estijoje 1790 Lt AVIABILIETAI pirkti internetu: www. lek.lt STOVYKLOS1699 UŽSIENYJE Bulgarijoje Lt (yra ir pigios aviakompanijos) Stovykla Ukrainoje Kroatijoje 2149 Lt „Pribrežnyj“ KELTAI 60 Lt dienai Ryga–Stokholmas Kryme „Saliut“ 1699 Lt AVIABILIETAI* Talinas–Helsinkis Baku nuo 1050 Lt;LtMaljorka nuo 500 Lt Bulgarijoje 1699 Talinas–Stokholmas Ventspilis–Nyneshamnas *kainos į abi2149 puses Kroatijoje Lt Klaipėda–Karlshamnas Juodkalnijoje 1899 Lt (spec. pasiūlymas) KELTŲ AnglųBILIETAI kalbos stovykla Estijoje 1790 Lt Klaipėda–Kylis (spec. pasiūlymas) Ryga–Stokholmas AVIABILIETAI* (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Zasnicas Talinas–Helsinkis Turku–Alando Delis nuo 1870salos–Stokholmas Lt KRUIZAI Talinas–Stokholmas Tokijas – 2229 Lt Viduržemio jūroje (spec. kaina) Ventspilis–Nyneshamnas Seulasjūroje – 2308 Lt kaina) Karibų (spec. Klaipėda–Karlshamnas Singapūras – 2310 Lt (spec. Tolimuosiuose Rytuose (spec.pasiūlymas) kaina) Klaipėda–Kylis (spec. pasiūlymas) Baltijos jūroje Bankokas – 2409 Lt Klaipėda–Zasnicas VIZOS Puketas – 2610 Lt (spec. pasiūlymas) Į Turku–Alando Rusiją nuo 260 Lt, Baltarusiją nuo salos–Stokholmas *kainos į abi puses 85 Lt.
KELTAI VIZOS Joninės Baltijos jūroje (Tallink 3 d. kruizas) Į Rusiją nuo nuo 105 Lt 260 Lt; Baltarusiją nuo 85 Lt Ryga–Stokholmas
F
e j u i n l Vi
O OT
K
S
A R A
K ON
S A V
A RS
U
Fotografuok vasarėjantį Vilnių ir laimėk ekskursiją Bestogiu autoBusu draugų kompanijai!
Konkursas vyksta portale
Orai
Artimiausiomis dienomis Lietuvoje palis ir atvės. Šiandien daug kur trumpas lietus. Temperatūra bus 18–21 laipsnis šilumos. Ketvirtadienį taip pat numatomas trumpalaikis lietus, naktį temperatūra sieks 9–15, dieną – apie 17 laipsnių šilumos.
Šiandien, rugsėjo 5 d.
+18
+18
+19
Telšiai
Šiauliai
+20
Klaipėda
Panevėžys
+18
Utena
+18
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis) teka Mėnulis leidžiasi
6.33 20.00 13.27 21.16 12.18
249-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 117 dienų. Saulė Mergelės ženkle.
+20
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +33 Berlynas +20 Brazilija +28 Briuselis +19 Dublinas +17 Kairas +34 Keiptaunas +18 Kopenhaga +19
Londonas +21 Madridas +30 Maskva +20 Minskas +20 Niujorkas +28 Oslas +18 Paryžius +24 Pekinas +27
orai vilniuje Šiandien
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
+15
+19
+15
+11
4
Marijampolė
Vėjas
+17
+14
+7
4
penktadienį
+15
+13
+9
6
+18
horoskopai
1946 m. Zanzibare gimė britų dainininkas, muzikantas, dainų autorius, grupės „Queen“ lyderis Freddie Merkury (tikrasis vardas – Farrokhas Bulsara).
prizas Šią savaitę laimėkite Sandros Brown detektyvinį trilerį „Dūmų uždanga“.
S.Brown – JAV rašytoja, detektyvinių trilerių autorė, parašė daugiau nei 60 knygų. Jos išverstos į daugiau kaip 30 kalbų. Daugelis jos romanų yra skaitomiausių knygų sąrašuose ir visi jie, pasak „USA today“, verčia skaitytoją nerimastingai versti puslapį po puslapio iki pat pabaigos. „Dūmų uždanga“ – itin įtempto siužeto S.Brown detektyvinis trileris. Tai pasakojimas apie įžūlų sąmokslą ir apie tuos, kurie išdrįsta jį atskleisti. Draugai pasirodo eantys priešai, didvyriai virsta nusikaltėliais ir tenka pripažinti, kad visiškai pasitikėti negalima niekuo.
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusių. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite: DIENA (tarpas) VD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba 2. Iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu at-
neškite į „Vilniaus dienos“ redakciją Labdarių g. 8, Vilnius. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį, rugsėjo 11 d. Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
1
2
3
4
5
6
Vardai Dingailė, Erdenis, Justina, Laurynas, Rosvita, Stanislova (Stasė)
Alytus
3–9 m/s
1638 m. gimė Prancūzijos karalius Liudvikas XIV, dar vadinamas Karaliumi Saule. 1666 m. baigėsi Didysis Londono gaisras. 10 tūkst. pastatų, tarp jų ir Šv. Pauliaus katedra, buvo sunaikinta. Gaisras nusinešė 6 žmonių gyvybę. 1941 m. nacistinė Vokietija okupavo Estijos teritoriją. 1948 m. Rokiškyje gimė aktorė Vaiva Mainelytė. 1997 m. mirė Motina Teresė, albanų kilmės religinio ordino steigėja, Nobelio taikos premijos laureatė.
ketvirtadienį
+11
Vilnius
DATOS
Rytas
+15
+19
+18
Praha +23 Ryga +19 Roma +24 Sidnėjus +26 Talinas +17 Tel Avivas +34 Tokijas +32 Varšuva +24
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
Avinas (03 21–04 20). Neigiamai vertinsite savo idėjas, o neteisingai suprasta kitų žmonių nuomonė suklaidins jus, todėl geriausia tiesiog patylėti ir imtis tiesioginių pareigų. Jautis (04 21–05 20). Aiškiai suvoksite, ką vertinate ir mylite. Tinkamas laikas apmąstyti seniau paruoštus planus. Viskas sekasi puikiai ir, atrodo, bus nesunkiai įgyvendinta. Dvyniai (05 21–06 21). Neskubėkite, jeigu jums kas nors trukdo. Patirsite sunkumų bendraudamas, liksite nesuprastas. Galite susikivirčyti su vyresniu ar autoritetingu žmogumi. Jei pasitelksite į pagalbą savo darbštumą, diena taps tikrai puiki. Vėžys (06 22–07 22). Palanki diena bendrauti su jaunais žmonėmis. Teigiamai vertinsite savo padėtį, bus malonu padėti aplinkiniams. Puikiai praleisite laiką. Pasikliaukite savo jėgomis ir sugebėjimais. Liūtas (07 23–08 23). Greitai suvoksite, kurie dalykai svarbiausi. Tinkamas laikas rinktis naujus baldus, įsigyti naujų drabužių. Naudinga tvarkyti namų, turto reikalus. Mergelė (08 24–09 23). Laikas pasinaudoti savo kūrybingumu ir vaizduote, kad įgyvendintumėte idėjas. Gebėjimas reikšti mintis trauks ir žavės aplinkinius. Praverstų gera knyga ar filmas. Svarstyklės (09 24–10 23). Ieškosite ko nors neįprasto, kad galėtumėte pritaikyti savo kūrybiškumą. Nesistenkite aprėpti to, kas neaprėpiama, juk nuosaikumas ir nuodugnus dalykų pasvėrimas dar niekam nepadarė gėdos. Skorpionas (10 24–11 22). Tikėtini emocijų protrūkiai ir konfliktai. Kai kurie asmenys argumentuotai prieštaraus jūsų interesams. Būkite kantrus bendraudamas. Neskubėkite pateikti išvadų ir apibendrinimų. Šaulys (11 23–12 21). Tikėtina, kad gailėsitės netinkamai nusprendęs. Laukia daug nerimo ir išgyvenimų, bet juos pasistenkite nukreipti pozityvia linkme. Ožiaragis (12 22–01 20). Jūs energingas, jaučiate nepaprastą jėgų antplūdį, todėl kils noras judėti į priekį. Viskas klostysis puikiai, todėl nepramiegokite savo galimybių. Vandenis (01 21–02 19). Galite pakenkti aplinkiniams, nesugebėjęs paaiškinti savo ketinimų. Kils sunkumų kuriant naujus planus. Nesiginčykite ir nebandykite spaudimu pasiekti savo, nes rytoj tam neprireiks jokių pastangų. Žuvys (02 20–03 20). Netinkamas laikas įsigyti naujų daiktų, daugelis nesupras jūsų skonio. Nesijaudinkite: šis sudėtingas laikotarpis baigsis, bet reikia palaukti, o dabar geriausia pabūti vienam.