2012-09-06 Vilniaus diena

Page 1

TODĖL, KAD naujienos Ketvirtadienis, ESU VILNIETIS Tikros sostinės rugsėjo 6 d., 2012 m. R.Pak­sui Kons­ti­tu­ci­nis Teis­mas va­kar už­kir­to ke­lią į Sei­mo rin­ki­mus. Lietuva 5p.

Nr. 208 (1407)

Lai­kai, kai e. par­duo­tuvė­se prekės bu­vo pi­gesnės, baigė­si. Ekonomika 7p.

diena.lt

1,30 Lt

Kve­be­ko se­pa­ra­tistų per­galės šventę ap­temdė šūviai ir mir­tis. Pasaulis 12p.

A.Zuo­kas grie­bia­si ir pa­trio­tiz­mo pa­mokų 8 val., tvar­kin­gai ei­lu­te iš­si­ri­kiavę moks­lei­viai, „Tau­ tiš­ka giesmė“ ir lė­ tai į viršų ky­lan­ ti tris­palvė. Ir taip kas­dien, nuo rugsė­ jo 1-osios iki pat va­ sa­ros, ne­svar­bu, ly­ja ar snin­ga.

Kon­cer­te da­ly­vau­ja tie, ku­rie jau ga­li la­bai ge­rai, ir tas, ku­ris ga­li dar ne­blo­gai. Maest­ro Vir­gi­li­ jus No­rei­ka apie at­si­svei­ki­ni­mo kon­certų turą

13p.

Miestas

„KultF­lux“ gre­sia iš­nyk­ti

Lietuva

And­re­jus Žu­kovs­kis a.zukovski@diena.lt

2

5p.

„Sod­ra“ pe­ri­ma ne­dar­bo iš­mo­kas

Lauks Vy­riau­sybės spren­di­mo

Idėją, kad kas rytą prie kiek­vie­nos sos­tinės, gal net ir Lie­tu­vos, mo­ kyk­los iš­kil­min­gai būtų iš­ke­lia­ma vals­tybės vėlia­va, vie­no­je ra­di­jo laidų iš­sakė sos­tinės me­ras Artū­ ras Zuo­kas. Ne­ži­nia, ar so­vie­ti­ nių laikų „pa­ka­zu­chos“ iš­siilgęs, ar nuo­šird­žiai mo­ky­ti pa­trio­tiz­ mo jaunąją kartą nu­sprendęs po­ li­ti­kas teigė pa­lauk­sian­tis, kol šiai idė­jai pri­bręs Lie­tu­vos val­dan­tie­ji.

3p.

Tra­di­ci­ja: pa­gal šiuo me­tu ga­lio­jan­čią tvarką vėlia­va prie kiek­vie­nos mo­kyk­los iš­ke­lia­ma rugsė­jo 1-ąją ir nu­

leid­žia­ma pa­si­bai­gus moks­lo me­tams.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vaitės nuo­tr.

Va­kar Vy­riau­sybė nu­tarė, kad „Sod­ra“ nuo kitų metų pra­džios pe­rims ne­ dar­bo pa­šalpų mokė­jimą iš Lie­tu­ vos dar­bo bir­žos te­ri­to­ri­nių sky­rių. Prem­je­ras And­rius Ku­bi­lius pa­ti­ki­ no, kad šis spren­di­mas leis su­tau­ py­ti ad­mi­nist­ra­vi­mo lėšų. Vyriau­ sybei pavyko suderinti nutarimo nuostatas, tačiau ginčytinus klausi­ mus ji spręs su kitų metų biudžetu.

VšĮ Karoliniškių poliklinika www.karpol.lt Kviečia išsitirti

skydliaukės funkciją su 34 % nuolaida – tik už 52 lt ir atlikti šiuos laboratorinius tyrimus:  skydliaukę stimuliuojančio hormono (tsH) nustatymas,  laisvo tiroksino (ft4) nustatymas,  laisvo trijodtironino (ft3) nustatymas,  antikūnų prieš skydliaukės peroksidazę (atPo) nustatymas.

Rūpinkitės savo sveikata! Dėl tyrimo kreiptis į Registratūros 102 kab.

Pasiūlymas galioja iki 2012-09-30 Programos kaina ne poliklinikos pacientams

69 Lt


2

ketvirtADIENIS, rugsėjo 6, 2012

miestas diena.lt/naujienos/miestas

A.Zuo­kas grie­bia­si ir pa­trio­tiz­mo pa­mo­kų „Tai bū­tų la­bai gra­ži idė­ja. 1 Ži­no­ma, mes ga­lė­tu­me jau da­bar pa­tvir­tin­ti šią tvar­ką sa­vo sa­ vi­val­dy­bė­je, kad vi­sos mū­sų mo­kyk­ los kas ry­tą iš­kil­min­gai pa­kel­tų vė­ lia­vas, bet no­ri­me pa­lauk­ti, kad iki šio spren­di­mo pri­bręs­tų na­cio­na­li­ nė Vy­riau­sy­bė“, – tei­gė A.Zuo­kas. Anot sos­ti­nės va­do­vo, vė­lia­ vos pa­kė­li­mo ce­re­mo­ni­ja mo­ky­ tų moks­lei­vius pa­trio­tiš­ku­mo, pa­ dė­tų jiems ge­riau mo­ky­tis ir ge­riau pa­žin­ti sa­vo ša­lies sim­bo­lius. Ver­ti­na ne­vie­na­reikš­miš­kai Po­rei­kiai: už štai to­kį vaiz­dą pro lan­gą, ne­per­šau­na­mus lan­gų stik­

lus ir ki­tą pra­ban­gą ki­še­nes ga­li tek­ti pa­leng­vin­ti ir 7 tūkst. li­tų.

To­mo Luk­šio (BFL) nuo­tr.

„Kem­pins­ki“ pra­ban­ga gun­dys ir vil­nie­čius? Va­kar, po 7 me­tų do­ku­men­tų de­ ri­ni­mų ir sta­ty­bų, Vil­niu­je du­ris at­vė­rė pra­ban­gus vieš­bu­čių tink­ lo „Kem­pins­ki Ho­tels“ pen­kių žvaigž­du­čių vieš­bu­tis, siū­ly­sian­ tis apar­ta­men­tų ir po 7 tūkst. li­tų.

Vieš­bu­tis įsi­kū­rė ša­lia Ka­ted­ ros aikš­tės, Uni­ver­si­te­to g. 14 / 2. Vieš­bu­ty­je, pa­va­din­ta­me „Kem­ pins­ki Ho­tel Cat­hed­ral Squa­re“, įreng­ti 96 pra­ban­giau­sios kla­sės kam­ba­riai ir apar­ta­men­tai. Be abe­jo, su­pran­ta­ma, jog vieš­bu­tis sie­kė už­pil­dy­ti pra­ban­gių apar­ta­ men­tų ni­šą, nes kai­nos net ir pa­ si­tu­rin­tiems eu­ro­pie­čiams, ką jau kal­bė­ti apie lie­tu­vius, čia ne itin pa­trauk­lios. Atsk­leis­ta, kad už pra­ban­giau­sią kam­ba­rį čia teks pa­klo­ti apie 7 tūkst. li­tų pa­rai. Res­tau­ruo­jant pa­sta­tą bu­vo ati­deng­ti XVI a. Vil­niaus gy­ny­ bi­nės sie­nos frag­men­tai, ku­riuos pa­vy­ko tin­ka­mai už­kon­ser­vuo­ti. Šiuo me­tu da­lį šios sie­nos, den­ gia­mos stik­lu, vieš­bu­čio sve­čiai ga­li iš­vys­ti prie įė­ji­mo į res­to­ra­ ną. Vieš­bu­ty­je ti­ki­ma­si su­lauk­ ti sve­čių, at­vyks­tan­čių į Lie­tu­vą tiek vers­lo rei­ka­lais, tiek pra­leis­ti ato­sto­gų ar ke­lių lais­vų die­nų. Vi­ si 96 „Kem­pins­ki Ho­tel Cat­hed­ ral Squa­re“ kam­ba­riai ir apar­ta­ men­tai yra skir­tin­gi bei uni­ka­lūs. Vi­siems jiems įreng­ti bu­vo nau­ do­ja­mos tik aukš­čiau­sios ko­ky­

bės me­džia­gos, o in­ter­je­rai su­ kur­ti ieš­kant praei­ties tra­di­ci­jos ir šian­die­nos es­te­ti­kos są­sa­jų.

Vieš­bu­tis sie­kė už­ pil­dy­ti pra­ban­gių apar­ta­men­tų ni­ šą, nes kai­nos net ir pa­si­tu­rin­tiems eu­ ro­pie­čiams, čia ne itin pa­trauk­lios.

„Kem­pins­ki Ho­tel Cat­hed­ral Squa­re“ iš­si­ski­ria pre­zi­den­ti­niais apar­ta­men­tais, ku­rie api­ma 132 kv. m. Spe­cia­liai jiems bu­vo su­ kur­ti bal­dai. Apar­ta­men­tai įreng­ ti taip, kad ati­tik­tų griež­čiau­sius sau­gu­mo rei­ka­la­vi­mus, pa­vyz­ džiui, juo­se įmon­tuo­ti kul­koms at­spa­rūs lan­gai. Pra­ban­gos ne­ trūks ir vieš­bu­ty­je įsi­kū­ru­sia­me res­to­ra­ne „Te­leg­ra­fas“. Taip jis pa­va­din­tas dėl to, kad nuo 1948ųjų dau­giau nei pus­šim­tį me­tų vieš­bu­čio pa­sta­te vei­kė cent­ri­nis mies­to te­leg­ra­fas. Čia ati­da­ry­tas ir fo­jė ba­ras „Le Sa­lon“, kon­fe­ ren­ci­jų cent­ras, ban­ke­tų sa­lė, SPA cent­ras, spor­to sa­lė, už­da­ras šil­ do­mas ba­sei­nas, dvi pir­tys. VD inf.

Dien­raš­čio kal­bin­tas švie­ti­mo ir moks­lo mi­nist­ras Gin­ta­ras Ste­po­ na­vi­čius pa­brė­žė, jog mi­nis­te­ri­ja yra ne­ma­žai pa­da­riu­si, kad vals­ty­bės sim­bo­liai bū­tų de­ra­mai pri­sta­ty­ti prie kiek­vie­nos švie­ti­mo įstai­gos. „Esa­me įtvir­ti­nę nuo­sta­tą, kad prie kiek­vie­nos švie­ti­mo įstai­gos nuo rug­sė­jo 1-osios, kai pra­si­de­da moks­lo me­tai, iki jų pa­bai­gos ka­ bė­tų vals­ty­bės vė­lia­va. Jau anks­ čiau už mū­sų lė­šas tos vė­lia­vos bu­ vo nu­pirk­tos. Ma­nau, kad tai la­bai gra­ži ir la­bai svar­bi tra­di­ci­ja, ug­ dan­ti tiek pi­lie­tiš­ku­mą, tiek moks­ lei­vių pa­gar­bą vals­ty­bei ir jos sim­ bo­liams“, – pa­brė­žė mi­nist­ras. Anot G.Ste­po­na­vi­čiaus, kiek­vie­ na nau­jo­vė pir­miau­sia tu­rė­tų bū­ ti svars­to­ma su mo­kyk­lų bend­ruo­ me­nė­mis. Kal­bė­da­mas konk­re­čiai apie A.Zuo­ko iš­sa­ky­tą idė­ją mi­ nist­ras pa­brė­žė, kad prieš kal­bė­ da­mas to­kio­mis te­mo­mis sos­ti­nės va­do­vas tu­rė­tų ap­mąs­ty­ti to­kios idė­jos įgy­ven­di­ni­mo bū­dus. „Prieš pa­sa­kant gra­žią idė­ją, sa­ vi­val­dy­bė ga­lė­tų pa­si­do­mė­ti, kiek ji pa­ti, kaip mo­kyk­lų stei­gė­ja, yra pa­si­ren­gu­si tą idė­ją įgy­ven­din­ti“, – pa­brė­žė pa­šne­ko­vas.

los gim­ta­die­nį kel­ti vė­lia­vą. O jei­ gu kas­die­ną? Tai juk ir blo­gas oras bū­na, ves­ti vai­kus, nie­ko ge­ro. Be to, pas mus nė­ra spe­cia­laus sto­vo, kad kas ry­tą kel­tu­me vė­lia­vą. Vė­ lia­va tie­siog yra iš­kel­ta ir ple­vė­suo­ ja“, – dės­tė pa­šne­ko­vė.

Zbig­nie­vas Ma­cie­jevs­kis:

Kad kas ry­tą bū­tų pa­ kel­ta vė­lia­va, kas va­ ka­rą ją kas nors tu­ rė­tų nu­leis­ti. Kaip ši ce­re­mo­ni­ja tu­rė­tų at­ ro­dy­ti? Ra­jo­ne pa­si­ge­do pi­ni­gų

Vil­niaus ra­jo­no Ne­mė­žio šv. Ra­po­lo Ka­li­naus­ko gim­na­zi­jos di­rek­to­rius Zbig­nie­vas Ma­cie­jevs­kis tei­gė, kad ska­ti­nant pa­trio­ti­nį ug­dy­mą svar­ biau­sia ne­per­lenk­ti laz­dos ir rim­tų da­ly­kų ne­pa­vers­ti far­su.

„Man ši idė­ja pri­me­na min­tį apie sa­los pir­ki­mą Grai­ki­jo­je. Gal ir ge­ ra min­tis, bet vi­siš­kai neap­gal­vo­ta, neaiš­ku, kaip ją įgy­ven­din­ti. Man at­ro­do, kad ge­ra tvar­ka yra to­kia kaip da­bar. Pra­si­dė­jus moks­lo me­ tams iš­kil­min­gai pa­ke­lia­ma vė­lia­ va, o pa­si­bai­gus moks­lo me­tams vėl nu­lei­džia­ma. Rei­kia ste­bė­ti, kad bū­tų lai­ko­ma­si tvar­kos – Lie­ tu­vos vė­lia­va ka­bė­tų iš de­ši­nės, ES kai­riau. O kil­not vė­lia­vą kas­dien? Man at­ro­do, tai net sa­vo­tiš­ka ne­ pa­gar­ba vals­ty­bės sim­bo­liui ir pa­ trio­tiz­mo for­ma­li­za­vi­mas“, – tei­ gė pa­šne­ko­vas. Pa­sak Z.Ma­cie­jevs­kio, prieš skel­ biant to­kią idė­ją reik­tų ge­ro­kai ap­ gal­vo­ti jos įgy­ven­di­ni­mą ir tvar­ką. „Ar tu­rė­tu­me iš­ri­kiuo­ti moks­lei­ vius ir kel­ti vė­lia­vą? O ke­lin­tą va­lan­ dą? Juk gim­na­zi­jo­je pa­mo­kos pra­si­ de­da skir­tin­gu lai­ku. Be to, kad kas ry­tą bū­tų pa­kel­ta vė­lia­va, kas va­ka­ rą ją kas nors tu­rė­tų nu­leis­ti. Kaip ši ce­re­mo­ni­ja tu­rė­tų at­ro­dy­ti? Kas jo­je tu­rė­tų da­ly­vau­ti?“ – re­to­riš­kai klau­sė gim­na­zi­jos va­do­vas.

Siū­lo to­bu­lin­ti min­tį

Sos­ti­nės švie­ti­mo įstai­gų va­do­vai miesto va­do­vo min­tį ver­ti­no įvai­ riai. Ga­bi­jos gim­na­zi­jos va­do­vė Vi­ li­ja Kli­ma­vi­čie­nė pri­si­pa­ži­no, kad jų mo­kyk­la kol kas ne­tu­ri tech­ni­ nės ga­li­my­bės kas ry­tą kel­ti ir nu­ leis­ti vė­lia­vą. Be to, šis klau­si­mas dar ne­bu­vo ap­tar­tas su bend­ruo­ me­ne. „Ma­nau, kad tai tik sos­ti­nės va­ do­vo min­tis, net ne pro­jek­tas. Tad mes šiuo klau­si­mu net ne­si­ta­rė­ me su bend­ruo­me­ne. Gal ir gra­ži ši idė­ja, bet ji ne­tu­rė­tų virs­ti ru­ti­ na. Gal ge­riau per šven­tes: Rug­sė­jo 1-ąją, Va­sa­rio 16-ąją, per mo­kyk­

Idėja: kas ir kaip turėtų pakelti ir nuleisti vėliavą, tokią mintį pakišęs

A.Zuokas nedetalizavo.

Tomo Urbelionio (BFL) nuotr.


3

ketvirtADIENIS, rugsėjo 6, 2012

miestas Val­dovų rūmuo­se ­ su­spin­do re­ne­san­sas Val­dovų rūmuo­se įvy­ko did­žio­sios Re­ ne­san­so menės ati­da­ry­mas, per kurį žiū­ro­vai galė­jo stebė­ti ope­ros pa­stišą – teat­ra­li­zuotą pen­kių ba­ro­ko kom­ po­zi­to­rių kūri­nių pro­gramą. Ren­gi­ nys įvy­ko Na­cio­na­li­nio mu­zie­jaus Lie­ tu­vos Did­žio­sios Ku­ni­gaikš­tystės val­ dovų rūmų ir Bal­ti­jos ka­me­ri­nio ope­ ros teat­ro ini­cia­ty­va. To­mo Luk­šio (BFL) nuo­tr.

Jau­ni­mas kvie­čia­mas gai­vin­ti Vil­nių Vil­niui pa­si­tai­kius uni­ka­liai ga­li­ my­bei tap­ti Eu­ro­pos jau­ni­mo sos­ ti­ne, jau­ni žmonės, tu­rin­tys idėjų bei ener­gi­jos, kvie­čia­mi da­ly­vau­ti lo­go­ti­po kūri­mo kon­kur­se.

Po­ky­čiai: „KultF­lux“ pa­vil­jo­nas 2009-ai­siais ir da­bar.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

„KultF­lux“ lau­kia, kas bus atei­ty­je Prie Ne­ries sto­vin­čio pa­vil­jo­no is­to­ri­ja ne­tru­kus ga­li baig­tis, jei­gu ini­cia­ty­vos ne­siims vers­li­nin­kai ar­ba „at­lie­ka­mos“ ener­gi­jos tu­rin­tys me­ni­nin­kai. Rūta Gri­go­lytė

r.grigolyte@diena.lt

Me­no­ty­ri­ninkė, mies­to kultū­ros ir ar­chi­tektū­ros teo­re­tikė, vie­ na pro­jek­to ini­cia­to­rių Ūla Tor­ nau sakė, kad vie­šo­sios įstai­gos „Kultf­liuk­sas“ gy­va­vi­mas ei­na į pa­baigą. „Mes, kaip vie­šo­ji įstai­ ga, veiklą jau bai­gia­me. Pa­vil­jo­nas yra lai­ki­na­sis sta­ti­nys, jam lei­di­ mas bu­vo iš­duo­tas iki šių metų. Ir pa­tys esa­me nu­si­teikę, kad tai – trum­pa­lai­kis pro­jek­tas. Iš ki­ tos pusės, skel­bia­me vi­so­kiems kultū­ros ope­ra­to­riams, kad, jei­ gu jie no­ri ką nors da­ry­ti, čia yra tam erdvė, tik rei­kia lei­di­mus gau­ ti. Da­lis ini­cia­to­rių, jau ne­be kaip vie­šo­ji įstai­ga, no­ri tęsti veiklą to­ liau“, – pa­sa­ko­jo Ū.Tor­nau. „KultF­lux“ ini­cia­ty­va siek­ta at­ gai­vin­ti kran­tinę, iš nau­jo ją pri­ si­jau­kin­ti, su­teik­ti pa­pil­domų spalvų Vil­niaus kultū­ri­niam gy­ ve­ni­mui. Vil­nie­čiai bu­vo kvie­čia­ mi da­ly­vau­ti, pra­mo­gau­ti, skai­ ty­ti, stebė­ti, me­di­tuo­ti ir ki­taip leis­ti laiką 2008 m. ant Ne­ries iš­ ki­lu­sio­je „KultF­lux“ plat­for­mo­je. „Dar ne­se­niai pa­čia­me Vil­niaus cent­re upė bu­vo įvai­riai nau­do­ ja­ma – vyk­o sie­li­nin­kystė, mau­ dynės, plau­kio­jo ne­di­de­li kro­vi­ni­ niai ir ke­lei­vi­niai lai­vai, ne­tgi bu­vo

iš­vys­ty­tas uni­ka­lus ener­gi­jos ga­ vy­bos būdas upė­je pluk­dant ne­ di­de­lius malūnė­lius“, – teigė pro­ jek­to ini­cia­to­riai. Pir­mus dve­jus tre­jus gy­va­vi­mo me­tus pa­vil­jo­ne vy­ko iš­ties daug kultū­ri­nių ren­gi­nių. „KultF­lux“ pro­gra­mo­je bu­vo mu­zi­kos, vi­zua­ liųjų menų, ki­no ir ma­dos pri­sta­ tymų, jaunųjų me­ni­ninkų pa­si­ ro­dymų, sek­ma­die­ni­nių turgų, dis­ku­sijų ir naktų su gy­va mu­zi­ ka bei didžė­jais, tarp­tau­ti­nių di­ zai­no dirb­tu­vių. Da­bar veik­la pa­vil­jo­ne ap­ti­lu­si, pa­ts pa­sta­tas iš­pai­šy­tas gra­fi­čiais, o ap­lin­ki­nių namų gy­ven­to­jai į jį jau žvel­gia ne­pa­tik­liai. Ū.Tor­nau ži­nio­mis, kai ku­rie pro­jek­to ak­ty­vis­tai galėtų tar­tis su sa­vi­val­dy­be ar­ba per­kel­ti pa­vil­ joną, ar­ba gau­ti lei­di­mus vykdyti to­les­nę veik­lą, ta­čiau pa­ti šiuo­se pro­ce­suo­se ne­be­da­ly­vau­ja. „Šią va­sarą dar vy­ko to­kia ini­ cia­ty­va, ji pra­si­dėjo vie­no­je Nor­ ve­gi­jos ga­le­ri­jo­je: ke­lios jau­nos me­no­ty­ri­ninkės rengė vie­no va­ ka­ro pa­ro­das, pa­vy­ko me­ni­ninkų, esan­čių iš Lie­tu­vos, bet gy­ve­ nan­čių už­sie­ny­je, pa­ro­dos. Tai­ gi kar­tais ten kas nors vyks­ta, bet nuo­la­tos or­ga­ni­zuo­ti ren­gi­nius ne­be­tu­ri­me ga­li­my­bių. In­ten­sy­ viai ieš­ko­jo­me žmo­nių, ku­rie su

ener­gi­ja galėtų pe­rim­ti pa­statą ir at­gai­vin­ti veiklą, bet tam rei­ kia kas­die­nių pa­stangų, neuž­ten­ ka ret­kar­čiais ką nors pa­da­ry­ti“, – pa­sa­ko­jo Ū.Tor­nau. Anot jos, pa­ti pa­vil­jo­no vie­ta pa­si­tei­si­no, tik dir­bant neat­ly­ gin­ti­nai ir rūpi­nan­tis vien kultū­ ri­niais rei­ka­lais tęsti­numą sun­ku su­kur­ti. „Il­gai­niui iš­se­ko pri­si­ jun­gu­sių prie veik­los žmo­nių jė­ gos. Or­ga­ni­za­cinės struktū­ros ne­bu­vi­mas taip pat kėlė tam ti­ krų rūpes­čių. Į mus kreipė­si ke­ lios ka­vinės, be­si­do­min­čios ga­ li­my­b e ati­d a­ry­t i, pa­v yzd­ž iui, va­sa­ros ka­vinę, bet juos išgąs­ di­no tai, kad pa­vil­jo­ne nėra tua­ letų ir kai ku­rių kitų da­lykų. Va­ di­na­si, vie­ta yra pa­trauk­li, bet yra kitų pro­blemų, ir tai būtų la­biau in­ves­ti­cijų klau­si­mas. Mes vi­sai ne­su­siję su vers­lu, esa­me kultū­ ros žmonės. Plėtrai reikėtų vers­ li­ninkų ar mies­to ini­cia­tyvų“, – sakė Ū.Tor­nau. Me­no­ty­ri­ninkė pri­si­pa­ži­no, kad me­niš­kos sie­ los ini­cia­to­rius nu­var­gi­no ir dėl kiek­vie­no ren­gi­nio bei jų cik­lo pri­va­lo­mas iš­ban­dy­mas sa­vi­val­ dybės biu­rok­ra­tiz­mu.

Apie „KultF­lux“ „KultF­lux“ – tai kultū­ros plat­for­ ma (ar­c hi­tek­t ai And­r ius Skiez­ ge­las, Mar­t y­nas Na­gelė ir Alek­ sand­ras Ka­va­l iaus­kas), įsikū­r u­ si Vil­n iu­je, Ne­r ies upės kran­t inė­ je prie­š ais Lie­t u­vos ener­ge­t i­kos mu­ziejų, prie Min­dau­go til­to. „KultF­lux“ tiks­las – pa­dėti vil­n ie­ čiams iš nau­jo pri­si­jau­k in­t i mies­ to upes ir pa­ž velg­ti į jas ki­taip.

Vil­nius – ga­li­my­bių ir jau­ni­mo mies­tas, ku­ria­me kiek­vie­nas ga­ li to­bulė­ti ir kel­ti sa­vo lygį. To­ kia min­ti­mi va­do­vau­jan­tis jau­ni žmonės kvie­čia­mi da­ly­vau­ti Vil­ niaus, kan­di­da­to į Eu­ro­pos jau­ ni­mo sos­tinę, lo­go­ti­po su­kūri­mo kon­kur­se. Šiuo me­tu Vil­nius yra at­rink­tas tarp ke­tu­rių miestų fi­ na­li­ninkų, ta­čiau iki spa­lio dar rei­kia pa­teik­ti kon­kur­so pa­raiš­ kos pa­tai­sy­mus. Vil­nius Eu­ro­pos jau­ni­mo sos­ti­ ne pre­ten­duo­ja tap­ti jau 2015 m. Mies­to pa­skel­bi­mas Eu­ro­pos jau­

ni­mo sos­ti­ne ro­do, kad mies­tas ski­ria ypa­tingą dėmesį jau­ni­mui, o pa­čiam mies­to jau­ni­mui su­tei­ kia ga­li­mybę pa­ro­dy­ti sa­vo pa­sie­ ki­mus ir veiklą vi­sai Eu­ro­pai. Eu­ro­pos jau­ni­mo sos­tinė – tai nuo 2009 m. vyks­tan­tis kon­kur­ sas, per kurį kas­met Eu­ro­pos jau­ ni­mo fo­ru­mas iš­ren­ka jau­ni­mo sos­tinę vie­niems me­tams. Jau­ ni­mo sos­tinė­mis jau bu­vo to­kie Eu­ro­pos mies­tai kaip Ro­ter­da­ mas, Ant­ver­pe­nas, Tu­ri­nas ir ki­ ti. Vil­niaus da­ly­va­vimą kon­kur­ se koor­di­nuo­ja Vil­niaus jau­ni­mo or­ga­ni­za­cijų sąjun­ga „Apsk­ri­ta­ sis sta­las“, Lie­tu­vos jau­ni­mo or­ ga­ni­za­cijų ta­ry­ba, Vil­niaus mies­ to sa­vi­val­dybė ir Vil­niaus jau­ni­mo rei­kalų ta­ry­ba. VD inf.

Proga: visi vietoje nesėdintys jaunuoliai kviečiami prisidėti prie galimy­

bės paskelbti Vilnių Europos jaunimo sostine.

Tomo Lukšio (BFL) nuotr.

Lo­go­ti­po rei­ka­la­vi­mai pat tu­r i būti žo­dis „Vil­nius“; pa­ts lo­ go­t i­pas turėtų būti ko­ky­biš­kas, pa­ ruoš­tas nau­do­jant taš­kinę ar­ba vek­ „Le­vel UP!“ yra ofi­cia­lus pro­jek­to šū­ to­r inę gra­f iką. Da­ly­vau­t i ga­l i vi­si kis, tad jis tu­r i at­si­spindė­t i lo­go­t i­ 14–29 metų jau­ni žmonės, o laimė­to­jai pe; tu­r i būti ma­to­m i Vil­n iaus frag­ bus ap­do­va­no­ti Vil­niaus mies­to sa­vi­ men­tai ir / ar­ba jau­n i žmonės; taip val­dybės įsteig­tais pri­zais.

Lo­go­ti­po kon­kur­se ga­li­ma da­ly­vau­ti iki rugsė­jo 19 d., o dar­bus rei­kia siųs­ti e. pa­štu eyc2015@vilnius.lt.


4

ketvirtADIENIS, rugsėjo 6, 2012

miestas diena.lt/naujienos/miestas

Ta­kai at­si­ras 2020-ai­siais Pras­ta dvi­ra­čių ta­kų inf­rast­ruk­ tū­ra sos­ti­nė­je be­si­pik­ti­nan­tiems dvi­ra­ti­nin­kams mies­to sa­vi­val­dy­ bė tu­ri nau­jie­nų – bus įreng­ta per 70 km as­fal­tuo­tų ta­kų. Tie­sa, tik 2020-ai­siais.

Iki 2020 m. pla­nuo­ja­ma su­kur­ti per 70 km as­fal­tuo­tų dvi­ra­čių ta­ kų ir dvi­ra­čių eis­mo juos­tų gat­vė­se, iki 30 km rek­rea­ci­nių dvi­ra­čių ta­kų par­kuo­se, be to, nu­žy­mė­ti dau­giau nei 80 km dvi­ra­ti­nin­kų tra­sų, su­ tvar­kius dan­gą rek­rea­ci­niuo­se miš­ kuo­se ir link van­dens tel­ki­nių. Taip pat, ri­bo­jant au­to­mo­bi­lių eis­mą cent­ri­nė­je mies­to da­ly­je, ke­ti­ na­ma apie 20 km gat­vių ir ša­li­gat­vių pri­tai­ky­ti dvi­ra­čių eis­mui. Sa­vi­val­ dy­bės įmo­nė „Vil­niaus pla­nas“ siū­lo dieg­ti ir vie­šų­jų dvi­ra­čių sis­te­mą bei įreng­ti ke­lias de­šim­tis dvi­ra­čių sau­ go­ji­mo aikš­te­lių, dieg­ti skait­me­ni­ nes tech­no­lo­gi­jas, ska­ti­nan­čias nau­ do­ti dvi­ra­čių trans­por­tą, de­ri­nant komp­lek­si­nes ke­lio­nes su vie­šuo­ju ir ki­tų rū­šių trans­por­tu, lei­džian­ čias pa­si­rink­ti ke­lio­nių marš­ru­tus vir­tua­liuo­se že­mė­la­piuo­se. Šiuo me­tu mies­te yra 94 km pa­ ženk­lin­tų dvi­ra­čių tra­sų, ta­čiau tik treč­da­lis jų yra ge­ros būk­lės. Dar trūks­ta 30 km ma­gist­ra­li­nių dvi­ra­ čių ta­kų, ku­rie su­sie­tų esa­mus ta­ kus ir mies­to cent­rą su tan­kiau­siai gy­ve­na­mais ra­jo­nais. VD inf.

Vai­kams aikš­te­lių teks pa­lauk­ti Dar va­sa­rą sos­ti­nės val­džia ža­dė­jo įreng­ ti ir su­tvar­ky­ti 85 vai­kų žai­di­mo aikš­te­ les. Ta­čiau vil­nie­čiai ste­bi­si, kad dar­bus pra­dė­ju­sios įmo­nės jų taip ir ne­bai­gė, o vie­toj aikš­te­lių pa­li­ko tik sta­tyb­vie­tes. Va­sa­ros vi­du­ry­je bu­vo skel­bia­ma apie Vil­niu­je nu­ma­to­mas atnaujin­ ti 85 vai­kų žai­di­mo aikš­te­les. Maž­ daug tuo me­tu se­no­sios bu­vo pra­ dė­tos iš­mon­tuo­ti. Ta­čiau vil­nie­tė Ma­ri­na K. pa­si­pik­ti­nu­si, kad Šeš­ ki­nės mik­ro­ra­jo­ne išar­džius se­ną­ ją žai­di­mo aikš­te­lę bu­vo pa­lik­ta tik duo­bė ir žvy­ro krū­va, o atė­jus ru­ de­niui jo­kių at­nau­ji­ni­mo dar­bų vis dar ne­ma­ty­ti. Pa­ti sa­vi­val­dy­bė ti­ ki­na, kad aikš­te­lės tik­rai bus įreng­ tos. Tie­sa, tuo me­tu, kai jų kie­mo vai­kams po va­sa­ros ato­sto­gų var­ giai ar rei­kės, – per rug­sė­jį ir spa­lį. Kaip ra­šo lrt.lt skai­ty­to­ja, prie jos na­mo Uk­mer­gės g. 208, Šeš­ ki­nės mik­ro­ra­jo­ne, dar lie­pos pra­ džio­je sto­vė­jo se­na vai­kų žai­di­mo aikš­te­lė, ku­rio­je va­sa­ros die­no­mis lai­ką leis­da­vo bū­rys kie­mo vai­kų. „Maž­daug lie­pos pa­bai­go­je se­ną­ją aikš­te­lę išar­dė, li­ko tik di­de­lė duo­ bė ir žvy­ro krū­va. Džiau­giau­si, kad gal­būt įrengs nau­ją, bet jau ru­duo atė­jo, ne­gi per tiek lai­ko, kai to­kie ge­ri orai bu­vo, ne­ga­lė­jo at­va­žiuo­

ti at­lik­ti dar­bų?“ – tei­rau­ja­si vil­ nie­tė. Sos­ti­nės sa­vi­val­dy­bės Mies­to tvar­ky­mo sky­riaus ve­dė­ja Ire­na Mi­ka­laus­kie­nė ra­mi­na, kad aikš­ te­lės bus įreng­tos: „Šiais me­tais rug­sė­jo bei spa­lio mė­ne­siais bus įreng­ta 130 aikš­te­lių, tarp jų ir Uk­mer­gės g. 208. Aikš­te­les įren­ gu­si įmo­nė eksp­loa­tuos jas tre­jus me­tus, t. y. keis ar­ba re­mon­tuos su­lau­žy­tus ele­men­tus, pri­žiū­rės dan­gą“, – at­sa­kė sky­riaus ve­dė­ja. Iš vi­so per 2012–2013 m. Vil­ niu­je pla­nuo­ja­ma įreng­ti apie 200 vai­kų žai­di­mo aikš­te­lių – apie 150 vie­toj se­nų­jų, ki­tas 50 nau­jo­se vie­ to­se, at­si­žvel­giant į gy­ven­to­jų pra­ šy­mus bei se­niū­ni­jų re­ko­men­da­ ci­jas. Šios aikš­te­lės bus pri­tai­ky­tos dvie­jų am­žiaus gru­pių vai­kams: iki 6 me­tų ir 6 me­tų bei vy­res­niems. Pa­sak ve­dė­jos, per 2006–2010 m. bu­vo įreng­ta 301 aikš­te­lė, pa­ na­šiai tiek aikš­te­lių Vil­niu­je dar lau­kia re­ne­san­so. Vie­nos aikš­te­ lės įren­gi­mo kai­na sie­kia apie 26

Išei­tis: nau­jas aikš­te­les ža­da­ma įreng­ti tik iki spa­lio pa­bai­gos, tad vai­

kams šį se­zo­ną dar teks džiaugtis to­kiom.

tūkst. li­tų. Kaip nu­ro­do sa­vi­val­dy­ bė, aikš­te­lės bus tvar­ko­mos An­ta­ kal­ny­je, Fa­bi­jo­niš­kė­se, Gri­giš­kė­se, Jus­ti­niš­kė­se, Ka­ro­li­niš­kė­se, Laz­ dy­nuo­se, Nau­ja­mies­ty­je, Nau­ji­ nin­kuo­se, Nau­jo­jo­je Vil­nio­je, Pa­

Tomo Urbelionio (BFL) nuotr.

ne­riuo­se, Pa­ši­lai­čiuo­se, Pi­lai­tė­je, Ra­sų se­niū­ni­jo­je, Se­na­mies­ty­je, Šeš­ki­nė­je, Šni­piš­kė­se, Ver­kiuo­se, Vilk­pė­dė­je, Vir­šu­liš­kė­se, Žir­mū­ nuo­se, Žvė­ry­ne. LRT inf.


5

ketvirtADIENIS, rugsėjo 6, 2012

lietuva diena.lt/naujienos/lietuva

„Sod­ra“ mo­kės pa­šal­pas be­dar­biams Va­kar Vy­riau­sy­bė nu­ta­rė, kad „Sod­ra“ nuo ki­tų me­tų pra­džios pe­rims ne­dar­bo pa­šal­pų mo­kė­ji­ mą iš Lie­tu­vos dar­bo bir­žos te­ri­to­ ri­nių sky­rių.

Ne­pa­si­duo­da: KT pa­reiš­kus, kad lei­di­mas R.Pak­sui kan­di­da­tuo­ti į Sei­mą prieš­ta­rau­ja Kons­ti­tu­ci­jai, jo par­

ti­jos na­riai tei­sin­gu­mo vėl ieš­kos Eu­ro­pos teis­muo­se.

To­mo Luk­šio (BFL) nuo­tr.

R.Pak­sui už­kirs­tas ke­lias į Sei­mą Kons­ti­tu­ci­nis Teis­mas (KT) va­kar už­kir­to ke­lią kan­di­da­tuo­ti į Sei­ mą pa­ša­lin­ta­jam pre­zi­den­tui Ro­lan­dui Pak­sui – pa­skel­bė, kad tai lei­dęs įsta­ty­mas yra an­ti­kons­ti­tu­ci­nis. Jo bend­ra­žy­giai jau ren­gia­si kreip­tis į tarp­tau­ti­nį ar­bit­ra­žą. KT tre­čia­die­nį pa­skel­bė, kad Sei­ mo priim­tos įsta­ty­mų pa­tai­ sos, lei­du­sios net ir su­lau­žiu­siam kons­ti­tu­ci­nę prie­sai­ką R.Pak­sui kan­di­da­tuo­ti į Sei­mą, prieš­ta­rau­ ja Kons­ti­tu­ci­jai. KT tei­gi­mu, po Eu­ro­pos Žmo­ gaus Tei­sių Teis­mo (EŽTT) spren­ di­mo, įpa­rei­go­ju­sio nu­ma­ty­ti ter­ mi­ną, kiek mi­nė­tas as­muo ne­ga­li kan­di­da­tuo­ti į Sei­mą, esą rei­kė­ jo keis­ti ir Kons­ti­tu­ci­ją, o ne vien Sei­mo rin­ki­mų įsta­ty­mą. Teis­ mo nuo­mo­ne, įsta­ty­mu mė­gi­nęs įveik­ti KT nu­ta­ri­mo ga­lią Sei­mas vir­ši­jo sa­vo įga­lio­ji­mus. KT įver­ti­no pa­va­sa­rį priim­tą Sei­ mo rin­ki­mų įsta­ty­mo pa­tai­są, pa­gal ku­rią per ap­kal­tą pa­ša­lin­tiems as­ me­nims į par­la­men­tą kan­di­da­tuo­ ti ne­ga­li­ma tik ket­ve­rius me­tus po ap­kal­tos. Iki to lai­ko prie­sai­ką su­ lau­žius kan­di­da­tuo­ti į Sei­mą bu­vo drau­džia­ma iki gy­vos gal­vos. Tie­sa, tei­sė­jas Ge­di­mi­nas Me­ so­nis pa­reiš­kė at­ski­rą­ją nuo­mo­nę – jis tvir­ti­no, kad KT ga­lė­jo pa­ keis­ti 2004 m. išaiš­ki­ni­mą, už­ drau­du­sį per ap­kal­tą pa­ša­lin­tam pre­zi­den­tui R.Pak­sui da­ly­vau­ti Sei­mo rin­ki­muo­se, užuo­t lai­kę­sis anks­tes­nės dokt­ri­nos. Pa­tys R.Pak­so va­do­vau­ja­mos Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo par­ti­jos at­ sto­vai ke­ti­na dėl to­kio išaiš­ki­ni­mo vėl kreip­tis į EŽTT. Tai pa­tvir­ti­no par­ti­jos vi­ce­pir­mi­nin­kas Va­len­ti­ nas Ma­zu­ro­nis. „Kons­ti­tu­ci­jo­je nė­ra ką keis­ti, nes to­kio straips­nio, ku­ris nu­ma­ to ter­mi­nus, Kons­ti­tu­ci­jo­je iš vi­ so nė­ra. Kons­ti­tu­ci­jo­je nie­ko ne­

kal­ba­ma apie jo­kius ne­lei­di­mus da­ly­vau­ti. Šį straips­nį pa­gim­ dė Egi­di­jaus Kū­rio va­do­vau­ja­mas KT, bend­rau­da­mas su kons­ti­tu­ ci­nė­mis dva­sio­mis“, – pik­ti­no­si V.Ma­zu­ro­nis.

KT įpa­rei­go­ja tam tik­ra pa­rei­ga bū­ti nuo­sek­liam ir va­do­ vau­tis anks­čiau su­ kur­ta kons­ti­tu­ci­ne dokt­ri­na. KT nu­ta­ri­mą ko­men­tuo­da­mas bu­vęs KT tei­sė­jas, tei­sės pro­fe­so­ rius Vy­tau­tas Sin­ke­vi­čius sa­kė ne­ sii­man­tis pro­gno­zuo­ti, ko­kia ga­ lė­tų bū­ti pa­kar­to­ti­nio krei­pi­mo­si į EŽTT baig­tis. V.Sin­ke­vi­čius pa­ brė­žė, kad EŽTT spren­di­mas dėl R.Pak­so priim­tas per­nai sau­sį, tad jis ga­li ne­priim­ti krei­pi­mo­si ir taip duo­ti Lie­tu­vai lai­ko pa­keis­ ti rei­kia­mus tei­sės ak­tus. Vis dėl­ to jis su­ti­ko su nuo­mo­ne, kad, no­ rint įgy­ven­din­ti anks­tes­nį­jį EŽTT spren­di­mą, Kons­ti­tu­ci­jos, o ne tik įsta­ty­mo pa­tai­sos yra bū­ti­nos. Vy­riau­sio­sios rin­ki­mų ko­mi­si­ jos (VRK) va­do­vas Ze­no­nas Vai­ gaus­kas va­kar tvir­ti­no, kad R.Pak­ so re­gist­ra­vi­mo kan­di­da­tu į Sei­mą klau­si­mas bus iš­spręs­tas jau ar­ti­ miau­sia­me po­sė­dy­je. „Ar­ti­miau­ sia­me po­sė­dy­je iš­nag­ri­nė­si­me ir at­sa­ky­si­me, kad ne­ga­li­me re­gist­ ruo­ti“, – sa­kė VRK pir­mi­nin­kas. VD, BNS inf.

Komentaras Al­vi­das Lu­ko­šai­tis Po­l i­to­lo­gas

L

a­biau ne­gu aiš­ku, kad tam tik­ru at­žvil­giu Tvar­kos ir tei­ sin­gu­mo par­ti­jos lai­ky­se­na, rin­ki­mų kam­pa­ni­jos stra­te­ ga­vi­mas ir tak­ti­ka per rin­ki­mų kam­ pa­ni­ją po spren­di­mo tu­rės šiek tiek keis­tis, ta­čiau ne­pa­sa­ky­čiau, kad šis spren­di­mas ga­lė­tų vi­siš­kai nu­žu­dy­ti par­ti­ją šiuo­se rin­ki­muo­se. Ši par­ti­ja la­ bai leng­vai at­pa­žįs­ta­ma, su­pran­ta­ma tam tik­ro kon­tin­gen­to, tam tik­rų pa­ žiū­rų, tam tik­rų įsi­ti­ki­ni­mų rin­kė­jų ir tie rin­kė­jai dėl ši­to KT spren­di­mo nie­ kur ne­dings. O KT ki­taip ir ne­ga­lė­jo pa­ sa­ky­ti. Jį įpa­rei­go­ja tam tik­ra pa­rei­ga bū­ti nuo­sek­liam ir va­do­vau­tis anks­ čiau su­kur­ta kons­ti­tu­ci­ne dokt­ri­na. Tra­di­ciš­kai yra daug neap­sisp­ren­du­sių, svy­ruo­jan­čių, be­si­blaš­kan­čių ir to­kiems rin­kė­jams pri­trauk­ti, su­vi­lio­ti rei­kia la­ bai spal­vin­gų ak­ci­jų, la­bai iš­skir­ti­nio ašt­ru­mo per rin­ki­mų kam­pa­ni­ją. Ma­ nau, kad tam tik­rų tei­si­nių ir po­li­ti­nių po­zi­ci­jų ­prie­ši­ni­mas, konf­lik­tiš­ku­mas šiuo klau­si­mu yra ga­na ašt­rus <...>. Dėl šio ašt­ru­mo, ma­nau, tam tik­rų rin­kė­jų dė­me­sį ga­li at­kreip­ti į sa­ve. Vis dėl­to ly­ de­rio kai­tos klau­si­mas šiai par­ti­jai kaip ir dau­ge­liui ki­tų yra pro­ble­mi­nis. Po­li­ti­ nių par­ti­jų at­sar­gi­nių žai­dė­jų suo­le­liai yra la­bai trum­pi – jie su­ras­ti, iš­siug­dy­ti, išauk­lė­ti ir pa­ti­kė­ti nau­jais ly­de­riais yra dar sun­kiau. Iš es­mės šian­dien iš­gy­ve­ na­me to­kius lai­kus, kad ryš­kių ly­de­rių – tu­riu gal­vo­je par­ti­nę po­li­ti­ką – mes ne­ tu­ri­me, iš­gy­ve­na­me par­ti­nės po­li­ti­kos be ly­de­rių lai­kus.

Pa­sak prem­je­ro And­riaus Ku­bi­ liaus, šis spren­di­mas leis su­tau­py­ ti ad­mi­nist­ra­vi­mo lė­šų. „Lai­mės mū­sų pi­lie­čiai, jiems pa­slau­gos bus tei­kia­mos efek­ty­ viau ir ge­riau. „Sod­ra“ tu­ri tas ga­ li­my­bes ge­rai iš­plė­to­tas ir iš­vys­ ty­tas. Taip pat tai leis su­tau­py­ti ad­mi­nist­ra­vi­mo lė­šų“, – tre­čia­die­ nį po Vy­riau­sy­bės pa­si­ta­ri­mo žur­ na­lis­tams sa­kė A.Ku­bi­lius. So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­ nist­ras Do­na­tas Jan­kaus­kas pra­ne­ šė, kad su ki­to­mis mi­nis­te­ri­jo­mis pa­vy­ko per sa­vai­tę su­de­rin­ti nu­ta­ ri­mo nuo­sta­tas, o gin­čy­ti­ni klau­si­ mai bus svars­to­mi vė­liau, kar­tu su ki­tų me­tų biu­dže­to pro­jek­tu. Re­dak­ci­nių pa­tai­sy­mų ne­lo­giš­ ku­mų anks­čiau įžvel­gė fi­nan­sų mi­nist­rė Ing­ri­da Ši­mo­ny­tė, to­dėl spren­di­mo priė­mi­mas bu­vo ati­dė­ tas. Lie­pos vi­du­ry­je Vy­riau­sy­bė iš es­mės jau pri­ta­rė dėl ne­dar­bo iš­ mo­kų mo­kė­ji­mo per­da­vi­mo „Sod­ rai“, ta­čiau ga­lu­ti­nis spren­di­mas tuo­met ne­bu­vo priim­tas, nes Svei­ ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos at­sto­vai pa­si­prie­ši­no siū­ly­mui su­si­mo­kė­ti „Sod­rai“ už pri­va­lo­mo­jo svei­ka­tos drau­di­mo įmo­kų ad­mi­nist­ra­vi­mą.

Ne­d ar­b o pa­š al­p ų mo­k ė­j i­m o tvar­kos pa­kei­ti­mo pro­jek­tas lai­ ko­mas vie­nu svar­bes­nių šių me­tų val­džios dar­bų. Ti­ki­ma­si, kad pa­kei­tus tvar­ką bū­tų su­ma­žin­tos Lie­tu­vos dar­bo bir­žos są­nau­dos, o su­tau­py­tos lė­ šos ga­lė­tų bū­ti ski­ria­mos ki­toms su užim­tu­mu su­si­ju­sioms funk­ci­ joms. Šiuo me­tu te­ri­to­ri­nės dar­bo bir­ žos lė­šas ne­dar­bo iš­mo­koms ir in­ for­ma­ci­ją gau­na iš „Sod­ros“. Ti­ki­ ma­si, kad pa­kei­tus tvar­ką su­ma­žės „Sod­ros“ in­for­ma­ci­jų tech­no­lo­gi­jų krū­vis, klien­tų ap­tar­na­vi­mas taps pa­pras­tes­nis. Užim­tu­mo rė­mi­mo fon­de ne­ dar­bo iš­mo­koms šie­met nu­ma­ty­ ta 276,7 mln. li­tų. VD, BNS inf.

276,7 mln. li­tų

ne­dar­bo iš­mo­koms šie­met nu­ma­ty­ta Užim­tu­mo rė­mi­mo fon­de.


6

ketvirtADIENIS, rugsėjo 6, 2012

nuomonės

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Nemirtingi rinkimų vedliai

Iš­lai­dų gy­ny­bai ma­žin­ti ne­ga­li­ma?

S

ei­mo pir­mi­nin­kė Ire­na De­gu­tie­nė ti­ki­ na, kad kol kas neaiš­ku, koks fi­nan­sa­ vi­mas ki­tų me­tų biu­dže­te bus nu­ma­ty­ tas gy­ny­bai, ta­čiau pa­brė­žia, jog iš­lai­dų kraš­to ap­sau­gai ma­ži­ni­mas prieš­ta­rau­tų vi­sų pa­grin­di­nių par­la­men­ti­nių par­ti­jų ge­gu­žę pa­ si­ra­šy­tam su­si­ta­ri­mui.

Ire­na De­gu­tie­nė:

Vi­sa­ver­tė Lie­tu­vos na­rys­tė Al­jan­se – tai ne tik NA­TO įsi­ pa­rei­go­ji­mai, pa­brė­žiu, bet ir Lie­tu­vos.

Fi­nan­sa­vi­mas ne­pa­kan­ka­mas

Justinas Argustas

K

o iš tie­sų sie­k ia so­cial­de­mok­ ra­tai, už­si­mo­ję žūt­būt įam­ž in­t i sa­vo­jo Mo­zės – Al­g ir­do My­ko­lo Bra­zaus­ko – at­m i­n i­mą? Ve­l io­ nis jau dau­g iau nei dve­jus me­tus il­si­si po že­me, ta­čiau mū­sų kai­rie­ji be jo – nė iš vie­ tos. Dis­ku­si­jos, kaip rei­kė­tų įam­žin­ti ana­pi­ lin iš­ke­lia­vu­sio pre­zi­den­to at­mi­ni­mą, prieš rin­k i­mus vėl at­g i­jo. A.M.Bra­zaus­ko var­dą su­teik­ti Kau­no hid­roe­ lekt­ri­nei, gim­tą­jį pre­zi­den­to mies­tą Kai­šia­ do­ris per­va­din­ti jo var­du, prie pre­zi­den­tū­ ros įkur­ti vi­sų ša­lies va­do­vų par­ką ir ten eks­ po­nuo­ti A.M.Bra­zaus­ko pė­dos at­spau­dą.

A.M.Bra­zaus­kas – sa­vo­tiš­kas po­li­ti­nis Mo­zė, iš­ve­dęs partiją iš ver­ty­bių dy­ku­mos. Tad neat­si­tik­ti­nai kairieji vis dar nau­do­ja­si jo var­du. To­k ie pa­siū­ly­mai iš kai­r ių­jų lū­pų lie­jo­si dau­g iau nei prieš me­tus. Ve­lio­nio ar­ti­mie­ ji la­bai rim­tais vei­dais svars­tė net apie ga­ li­my­bę jį per­lai­do­t i pa­čiuo­se Val­do­v ų rū­ muo­se. At­ro­dė, sta­bo gar­bi­ni­mas per ke­le­rius me­ tus jau iš­si­kvė­pė. Ta­čiau A.Bra­zaus­ką ūmai pri­si­m i­nė iš po­l i­t i­kos be­si­t rau­k ian­t is jo bend­ra­ž y­g is Čes­lo­vas Jur­šė­nas ir Ar­t ū­ro Zuo­ko va­do­vau­ja­ma Vil­niaus me­ri­ja. Ta­ry­ bos na­r iai svars­tys Č.Jur­šė­no pa­siū­ly­mą, ar sos­ti­nės Žir­mū­nų til­tą krikš­ty­ti A.M.Bra­ zaus­ko var­du. Pa­si­rin­ki­mas, sa­ky­tu­me, ma­žų ma­žiau­siai keis­tas. Ži­no­ma, tik tiems, kas ne­su­si­py­kę su is­to­r i­ja, nes vie­no­je til­to pu­sė­je sto­vi Šv. Pet­ro ir Po­vi­lo baž­ny­čia, ki­to­je – Tus­ku­lė­ nų me­mo­r ia­l i­nis mu­zie­jus. Kad ir kaip ten bū­t ų, pa­v yz­d žiui, 1991 m. Me­di­nin­kuo­se iš­ž u­dy­ti mui­ti­nin­kai ir pa­ sie­n ie­čiai to­k ios Vil­n iaus me­r i­jos gar­bės vis dar neuž­si­tar­na­vo. Ta­čiau ko­dėl bū­tent prieš rin­k i­mus po­li­ti­ kai to­kie at­kak­lūs? Tuo ste­bė­tis vi­siš­kai ne­ reik­tų. Ve­l io­nis pre­zi­den­tas – tai ne tik par­ ti­jos sim­bo­lis ir iš­k i­lus po­li­ti­kas, lig šiol ke­ lian­tis sim­pa­ti­jų. A.M.Bra­zaus­kas – tai šios par­ti­jos sa­vo­tiš­kas po­li­ti­nis Mo­zė, iš­ve­dęs ją iš ver­ty­bių dy­ku­mos. A.M.Bra­zaus­ko su­ kur­ti ir jo ne­te­kę kai­rie­ji iki šiol ne­tu­ri į ką at­si­rem­ti. Tad neat­si­tik­ti­nai vis dar nau­do­ ja­si jo var­du. Ki­tos par­ti­jos – jo­k ia išim­tis. Skir­tu­mas tik tas, kad jų sta­bai vis dar gy­vi. Tvar­kos ir tei­ sin­g u­mo par­t i­ja gar­bi­na Ro­lan­dą Pak­s ą, Dar­bo par­ti­ja – Vik­to­rą Us­pas­k i­chą, o da­lis kon­ser­va­to­rių-krikš­čio­nių de­mok­ra­tų vis dar ke­l iak­lups­čiau­ja prieš pir­mą­jį ver­ty­bi­ nin­ką Vy­tau­tą Lands­ber­g į.

Par­la­men­to va­do­vės tei­gi­mu, šiuo me­tu ski­ ria­mas fi­nan­sa­vi­mas gy­ny­bai – ne­pa­kan­ka­ mas, ir Lie­tu­va tu­rė­tų pa­sek­ti Es­ti­jos pa­vyz­ džiu bei di­din­ti iš­lai­das gy­ny­bai. „NA­TO yra Lie­tu­vos sau­gu­mo ga­ran­tas, o vi­sa­ver­tė Lie­tu­vos na­rys­tė Al­jan­se – tai ne tik NA­TO įsi­pa­rei­go­ji­mai, pa­brė­žiu, bet ir Lie­tu­ vos. Ir aki­vaiz­du, kad jei sie­kis yra gau­ti kuo di­des­nį NA­TO va­di­na­mą­jį po­li­ti­nį ma­to­mu­ mą Lie­tu­vo­je ir vi­sa­ver­tę na­rys­tę Al­jan­se, da­ bar­ti­nis gy­ny­bos fi­nan­sa­vi­mas tik­rai sun­ko­kai de­ra su Lie­tu­vos ski­ria­mais iš­tek­liais na­cio­na­ li­nei gy­ny­bai. Iš­lai­dų gy­ny­bai ma­ži­ni­mas tik­ rai prieš­ta­rau­tų vi­sų svar­biau­sių par­la­men­ti­nių par­ti­jų su­si­ta­ri­mui, tik­rai vi­sos par­la­men­ti­nės par­ti­jos tai su­pran­ta­me, vi­sos to sie­kia­me“, – in­ter­viu Ži­nių ra­di­jui va­kar sa­kė I.De­gu­tie­nė. Klau­sia­ma, ar pa­grįs­ta ži­niask­lai­do­je pa­si­ ro­džiu­si in­for­ma­ci­ja, kad iš­lai­das kraš­to ap­ sau­gai ki­tų me­tų biu­dže­to pro­jek­te nu­ma­to­ ma ma­žin­ti nuo 0,8 pro­c. iki 0,75 pro­c. BVP, I.De­gu­tie­nė pa­ti­ki­no, jog jo­kių ži­nių apie nu­ ma­to­mą fi­nan­sa­vi­mą ki­tą­met kol kas ne­tu­ri, nes biu­dže­to pro­jek­tas dar ne­svars­ty­tas net Vy­riau­sy­bė­je. „Per anks­ti pra­de­da­me dis­ku­tuo­ti to­kiais klau­si­mais, kai dar nė­ra biu­dže­to pro­jek­to,

Ne­vyk­do­me: šiuo me­tu Lie­tu­va gy­ny­bai ne­ski­ria nė 1 pro­c. BVP, nors NA­TO ša­lys yra įsi­

pa­rei­go­ju­sios siek­ti 2 pro­c. ro­dik­lio.

– jis dar ne­svars­ty­tas net Vy­riau­sy­bė­je, ką jau kal­bė­ti apie Sei­mą, kad nie­kas nė­ra ma­ tęs ir ne­ga­li sa­ky­ti, ko­kie ten skai­čiai“, – tei­ gė I.De­gu­tie­nė. Es­ti­ja pir­mau­ja

Sei­mo va­do­vė sa­kė, kad rugp­jū­tį su­si­ti­ku­si su Es­ti­jos par­la­men­to va­do­ve Ene Erg­ma su­lau­ kė ra­gi­ni­mo di­din­ti iš­lai­das gy­ny­bai. „Es­tai dar kar­tą ra­gi­na Lie­tu­vą ir Lat­vi­ją skir­ti adek­va­tų fi­nan­sa­vi­mą gy­ny­bai. Es­tai jau tai pa­da­rė prieš me­tus. Tad aš ma­nau, kad Sei­mo Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­ mi­te­tas bei Sei­mo Už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­tas, ku­rie ne kar­tą ra­gi­no Vy­riau­sy­bę di­din­ti gy­ ny­bos fi­nan­sa­vi­mą, nea­be­jo­ju, kad tai pa­da­ rys ir šį kar­tą“, – kal­bė­jo I.De­gu­tie­nė. Tiks­lo nie­kad ne­pa­sie­kė

Šių me­tų ge­gu­žę NA­TO vir­šū­nių su­si­ti­ki­ mo Či­ka­go­je iš­va­ka­rė­se vie­nuo­li­ka pa­grin­ di­nių par­ti­jų pa­si­ra­šė su­si­ta­ri­mą dėl gy­ny­ bos po­li­ti­kos 2012–2016 m. Ja­me skel­bia­ma, kad ša­lies par­la­men­ti­nės par­ti­jos, rem­da­mos ak­ty­vų Lie­tu­vos vaid­me­nį stip­ri­nant NA­TO ko­lek­ty­vi­nę gy­ny­bos ir sau­gu­mo sis­te­mą bei Lie­tu­vos da­ly­va­vi­mą ES sau­gu­mo ir gy­ny­bos po­li­ti­ko­je bei tvir­tai ti­kė­da­mos, kad vals­ty­bės ka­ri­nius pa­jė­gu­mus bū­ti­na stip­rin­ti, nuo­sek­ liai di­di­nant kraš­to ap­sau­gos sis­te­mos fi­nan­

Siū­lo kirp­ti išei­ti­nes

B

ai­gian­tis Sei­mo ka­den­ci­jai par­la­ men­to vi­ce­pir­mi­nin­kas kon­ser­va­to­ rius Čes­lo­vas Stan­ke­vi­čius siū­lo ge­ ro­kai ap­kar­py­ti Sei­mo na­rių išei­ti­nes iš­mo­kas. Par­la­men­ta­ras va­kar Sei­mo po­sė­džių sek­ re­to­ria­te įre­gist­ra­vo Sei­mo sta­tu­to pa­tai­sų pro­jek­tą, pa­gal ku­rį mak­si­ma­li išei­ti­nė iš­mo­ ka ne­vir­šy­tų tri­jų vi­du­ti­nių mė­ne­si­nių pa­sku­ti­nės ka­den­ci­jos at­ly­gi­ni­mų dy­džio. „Tau­py­mo tiks­lais bū­tų ga­li­ma ma­žin­ti iš­ mo­kas. Gal ki­ti ma­nys, jog per daug siū­lo­ma ma­žin­ti, bet ti­kiuo­si, kad bent pra­si­dės dis­ ku­si­ja Sei­me“, – tei­gė par­la­men­ta­ras. Da­bar ga­lio­jan­ti Sei­mo sta­tu­to nor­ma nu­ ma­to, kad ne­beiš­rink­tam par­la­men­ta­rui ga­li bū­ti iš­mo­ka­ma dvi­gu­bai dau­giau – še­šių mė­ ne­sių at­ly­gi­ni­mo dy­džio iš­mo­ka. Č.Stan­ke­vi­čius siū­lo, kad vi­są ket­ve­rių me­ tų ka­den­ci­ją dir­bu­siam Sei­mo na­riui bū­tų iš­

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

sa­vi­mą, įsi­pa­rei­go­ja „kas­met to­ly­giai di­din­ ti kraš­to ap­sau­gos sis­te­mai ski­ria­mas lė­šas, il­gai­niui siek­ti, kad kraš­to ap­sau­gos sis­te­ mos plėt­rai už­tik­rin­ti bū­tų skir­ta 2 pro­c. ša­ lies BVP“. Šiuo me­tu Lie­tu­va gy­ny­bai ne­ski­ria nė 1 pro­c. BVP, nors NA­TO ša­lys įsi­pa­rei­go­ju­sios siek­ti 2 pro­c. ro­dik­lio. Lie­tu­va iš NA­TO pa­rei­ gū­nų yra su­lau­ku­si kri­ti­kos dėl ne­pa­kan­ka­mo gy­ny­bos fi­nan­sa­vi­mo. Tai ne pir­mas par­ti­jų ban­dy­mas tar­tis dėl gy­ny­bos po­li­ti­kos. 2004 m. vie­nuo­li­ka Lie­ tu­vos po­li­ti­nių par­ti­jų įsi­pa­rei­go­jo 2005– 2008 m. kraš­to ap­sau­gai skir­ti ne ma­žiau kaip 2 pro­c. BVP – taip pra­tę­sė ana­lo­giš­ką 2001 m. pa­si­ra­šy­tą su­si­ta­ri­mą. Ta­čiau šis tiks­las rea­ liai nie­ka­da ne­bu­vo pa­siek­tas. Sei­mo Už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­to pir­mi­ nin­kas Ema­nue­lis Zin­ge­ris ge­gu­žę tei­gė, kad pa­si­ra­šius par­ti­jų su­si­ta­ri­mą dėl gy­ny­bos po­li­ti­kos jau per pir­mus ki­tų me­tų biu­dže­ to svars­ty­mus bus ma­to­mas di­des­nis fi­nan­ sa­vi­mas kraš­to ap­sau­gai. Prem­je­ras And­rius Ku­bi­lius par­ti­joms dė­ ko­jo dėl pa­si­ra­šy­to su­si­ta­ri­mo, o Pre­zi­den­ tės pa­ta­rė­jas na­cio­na­li­nio sau­gu­mo klau­si­ mais Jo­nas Mar­ke­vi­čius ko­men­tuo­da­mas šį do­ku­men­tą pa­brė­žė, jog svar­biau­sia – kad su­si­ta­ri­mas bū­tų rea­liai įgy­ven­di­na­mas. VD, BNS inf.

Apk­lau­sa Ar rei­kė­tų per­va­din­ti Žir­mū­nų til­tą?

mo­ka­ma dvie­jų vi­du­ti­nių mė­ne­si­nių to Sei­mo na­rio at­ly­gi­ni­mų dy­džio išei­ti­nė iš­mo­ka. Jei­gu Sei­mo na­rio dar­bas ne­pert­rau­kia­mai tru­ko il­giau nei ket­ve­rių me­tų ka­den­ci­ją, jam pri­klau­sy­tų tri­jų vi­du­ti­nių mė­ne­si­nių pa­sku­ ti­nės ka­den­ci­jos at­ly­gi­ni­mų dy­džio išei­ti­nė iš­mo­ka. Jei­gu as­muo Sei­mo na­riu bu­vo apie vie­nus ka­den­ci­jos me­tus, jam bū­tų mo­ka­ma ne ma­žiau kaip vie­no vi­du­ti­nio mė­ne­si­nio at­ ly­gi­ni­mo dy­džio iš­mo­ka. Be to, par­la­men­to vi­ce­pir­mi­nin­kas no­ri įtei­sin­ti ga­li­my­bę išei­ti­nes iš­mo­kas mo­kė­ ti da­li­mis. Pa­gal da­bar­ti­nę Sei­mo sta­tu­to re­dak­ci­ją Sei­mo na­riui iš­mo­ka­ma tiek vi­du­ti­nių mė­ ne­si­nių at­ly­gi­ni­mų, kiek me­tų ne­pert­rau­kia­ mai tru­ko jo ka­den­ci­ja Sei­me, bet ne ma­žiau kaip du ir ne dau­giau kaip še­ši dar­bo už­mo­ kes­čiai.

$!

% & $ Ne Taip Neturiu nuomonės

diena.lt

VD, BNS inf.

Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone. karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt „Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Diena Media News“ L.e.p. vyriausiasis redaktorius Alvydas Staniulis

„Vilniaus dienos“ VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386 „VILNIAUS DIENOS“ VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJAI: Stasys Gudavičius – 219 1371 Ignas Jačauskas – 219 1372 MIESTAS: Rūta Grigolytė – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391

LIETUVA: Justinas Argustas – 219 1381 EKONOMIKA: Jolita Mažeikienė (redaktorė) – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387 SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Mantas Stankevičius – 219 1383

Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 5500.

767

ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Margarita Vorobjovaitė – 219 1384

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3655, 261 3659, 261 3654, 261 3000, 261 9655, 279 1370 faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS: 261 3653 PRENUMERATOS SKYRIUS: 261 1688 PLATINIMO TARNYBA: 261 1688


7

ketvirtaDIENIS, rugsėjo 6, 2012

ekonomika

Prieš per­kant – kainų med­žioklė

E. par­duo­tuvės ne­tru­ko pri­pra­tin­ti gy­ven­to­jus prie min­ties, kad jo­se pre­kių be­maž vi­sa­da ga­li­ma įsi­gy­ti pi­giau nei įpras­to­ se par­duo­tuvė­se. Ta­čiau ak­lai šia ten­den­ci­ja pa­si­kliau­ti var­ to­to­jai ne­turėtų. Li­na Mra­zaus­kaitė

l.mrazauskaite@diena.lt

Dien­raš­čio skai­ty­to­ja Alio­na K. pa­ sa­ko­jo, kad lie­pos pra­džio­je ieš­ko­ da­ma fo­toa­pa­ra­to pir­miau­sia nu­ sprendė pa­si­žval­gy­ti į siū­lo­mas pre­kes ar­ti­miau­sio­je elekt­ro­ni­nių pre­kių par­duo­tuvė­je. Net­ru­kus jos akį pa­traukė apie 800 litų kai­nuo­ jan­tis mo­de­lis. „Ta­čiau nu­sprend­žiau fo­toa­pa­ra­to iš kar­to ne­pirk­ti ir grįžu­si na­mo pa­nar­šy­ti in­ter­ne­ te. Į paieš­kos sis­temą įved­žiau mo­ de­lio pa­va­di­nimą ir pa­ma­čiau, kad e. par­duo­tuvė­se kai­nos pa­na­šios ar net di­desnės nei ma­no ap­lan­ky­to­je par­duo­tuvė­je“, – sakė ji. Vis dėlto skai­ty­to­ja nu­sprendė ne­skubė­ti ir nu­vy­ku­si į ma­žesnę spe­cia­li­zuotą fo­toa­pa­ratų par­duo­ tuvę ten tokį pa­tį mo­delį įsi­gi­jo už dar ma­žesnę kainą – 600 litų. O ne­se­niai be­si­žval­gy­da­ma į da­bar­ ti­nes to­kio pa­ties fo­toa­pa­ra­to kai­ nas tiek elekt­ro­ninė­se, tiek įpras­to­ se par­duo­tuvė­se pa­matė, kad be­ne vi­sur jos nu­kri­tu­sios iki 600 litų. Įpras­to­se ir e. par­duo­tuvė­se su­ pa­našė­ju­sias kai­nas pa­šne­kovė sa­

R

kė taip pat pa­stebė­ju­si ir šiuo me­ tu ieš­ko­da­ma šal­dy­tu­vo. Anot jos, iš in­ter­ne­to paieškų sis­te­mo­je gau­ tų re­zul­tatų ma­ty­ti, kad kai ku­rio­se e. par­duo­tuvė­se kai­nos pa­na­šios ar net 200 litų di­desnės.

Lau­ry­nas Vi­li­mas:

E. erdvė­je kon­ku­ruo­ jan­tys pre­ky­bi­nin­kai tu­ri rea­guo­ti į rin­kos kai­nas ir ne­ga­li sau leis­ti tų pa­čių pre­kių var­to­to­jams pa­si­ūly­ti daug bran­giau. Skai­ty­to­ja Alio­na K. su­ti­ko, kad anks­čiau e. par­duo­tuvė­se tikė­ tis ma­žes­nių kainų bu­vo beveik įpras­ta. Tai ro­do ir pa­čios pa­šne­ kovės pa­tir­tis: pra­ėju­siais me­ tais re­mon­tuo­jant butą ir ieš­kant praus­tuvės jos kai­na did­žio­sio­se bui­tinės tech­ni­kos par­duo­tuvė­se siekė apie 200 litų. Ta­čiau e. par­ duo­tuvė­je jai pa­vy­ko ras­ti per­

pus pi­gesnę to­kio pa­ties mo­de­lio praus­tuvę. Lie­tu­vos elekt­ro­ninės pre­ky­ bos aso­cia­ci­jos pre­zi­den­tas Dai­ nius Liu­lys sakė, kad ap­skri­tai e. par­duo­tuvė­se pirk­ti yra pi­giau nei įpras­to­se, nes e. par­duo­tuvės dėl ma­ žes­nių sąnaudų ir di­des­nio lanks­tu­ mo ga­li pirkė­jams pa­si­ūly­ti že­mes­ nes tų pa­čių pre­kių kai­nas. Ty­rimų bend­rovės RAIT duo­me­ni­mis, dau­ giau nei 50 pro­c. Lie­tu­vos gy­ven­tojų tei­gia, kad pre­kių in­ter­ne­tu įsi­gy­ti yra pi­giau nei įpras­to­se par­duo­tuvė­se. „Ta­čiau, kaip ir vi­sur, e. erdvė­je pa­si­tai­ko išim­čių, t. y. vie­nos ar ki­tos prekės arba jų grupės ga­li būti kiek bran­gesnės nei tuo pat me­tu siū­lo­ mos pre­ky­bos cent­ruo­se. Tai su­si­ję ir su e. par­duo­tu­vių gau­na­mo­mis pre­ kių tie­ki­mo sąly­go­mis, ir su prekėms ar pre­kių grupėms tai­ko­mo­mis ak­ci­ jo­mis, vyks­tan­čio­mis tiek e. erdvė­je, tiek maž­me­ni­niuo­se pre­ky­bos cent­ ruo­se“, – sakė D.Liu­lys. Anot jo, taip pat svar­bu at­kreip­ ti dėmesį į tai, kad daž­nu at­ve­ju su bran­gesnė­mis prekė­mis e. par­ duo­tuvė­se su­si­du­ria pirkė­jai, su­ si­gundę rei­ka­lin­gas pre­kes at­si­

At­sar­gu­mas: lie­tu­viai, prie­š įsi­gy­da­mi prekę e. par­duo­tuvė­je, la­biau

nei kitų ša­lių gy­ven­to­jai linkę pa­tik­rin­ti jos kainą ki­to­se par­duo­tuvė­se.

siųs­ti iš už­sie­nio e. par­duo­tu­vių: „Ne­re­tai pa­si­tai­ko, kad už­sie­nio e. par­duo­tuvės ne vi­sa­da nu­ro­do ga­lu­tinę pri­sta­ty­mo kainą ar at­si­ ra­du­sius pa­pil­do­mus mo­kes­čius.“ Lie­tu­vos pre­ky­bos įmo­nių aso­ cia­ci­jos vyk­do­mojo di­rek­to­riaus Lau­ry­no Vi­li­mo ma­ny­mu, e. erdvė­je kon­ku­ruo­jan­tys pre­ky­bi­nin­ kai tu­ri rea­guo­ti į rin­kos kai­nas ir ne­ga­li sau leis­ti tų pa­čių pre­kių

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

var­to­to­jams pa­si­ūly­ti daug bran­ giau. Juo la­biau kad ati­džiai pir­ ki­nius be­si­ren­kan­čių var­to­tojų – ne­ma­žai. „Lie­tu­viai, pirk­da­mi e. par­duo­tuvė­se, yra la­bai at­sargūs ir ne­drąsūs. Todėl ma­nau, kad jie pa­ tik­rin­ti kai­nas linkę la­biau nei ki­ tų ša­lių gy­ven­to­jai, kur e. pre­ky­ba iš­si­vys­čiu­si la­biau ir kur žmonės nėra lo­jalūs konk­re­čioms par­duo­ tuvėms“, – sakė jis.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija

Pirmasis pozitronų emisijos tomografas Lietuvoje Eglė Pakalnytė Rugsėjo 3 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninėje Kauno klinikose pradėjo veikti pirmasis Lietuvoje pozitronų emisijos tomografas (PET). Šiuo metu tai pats moderniausias radiologinės diagnostikos įrenginys Lietuvoje, padėsiantis diagnozuoti onkologines, kraujagyslių, širdies, neurologines ligas ir parinkti veiksmingiausią gydymą.

Apie 11 mln. litų kainavęs modernus branduolinės medicinos įrenginys buvo įsigytas už 2007–2013 m. ES struktūrinės paramos lėšas. Tyrimo PET klinikinė reikšmė per pastarąjį dešimtmetį yra smarkiai išaugusi. Tai greičiausiai pasaulyje tobulėjanti ir vis plačiau taikoma diagnostinės radiologinėsbranduolinės medicinos sritis. Todėl tyrimas PET yra įvertintas kaip standartinė procedūra visose ES šalyse, leidžianti radikaliai pagerinti navikų diagnostiką ir optimizuoti gydymą, išvengti nepagrįstų chirurginių ir terapinių procedūrų, taip pat sutaupyti lėšų sveikatos sistemos sektoriui. Skaičiuojama, kad per metus LSMU ligoninėje Kauno klinikose bus atliekama apie 2 tūkst. tokių tyrimų, kurio vieno kaina – 3,5 tūkst. litų. Dirbti su sudėtinga modernia aparatūra Kauno klinikų specialistai mokėsi užsienio klinikose ir šiuo metu yra visiškai pasiruošę darbui. LSMU ligoninėje Kauno klinikose ES struktūrinių fondų lėšomis

įdiegta ne tik pozitronų emisijos tomografija, bet ir daugiapjūvė kompiuterinė tomografija, magnetinio rezonanso tomografija. Visi aparatai įrengti naujame apie 8,9 mln. litų kainavusiame maždaug 3 tūkst. kv. metrų ploto pastate, kuriame įsikūrė Radiologijos klinika, prasiplėtė Tomografijų skyrius. Antrasis PET po metų bus įrengtas VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose, įgyvendinant priemonę „Ankstyva onkologinių susirgimų diagnostika ir visavertis gydymas“. Širdies ir kraujagyslių bei onkologinės ligos yra pagrindinės Lietuvos gyven-

tojų sergamumo ir mirštamumo priežastys. Šiomis ligomis sergančių išgyvenamumas labai priklauso nuo ankstyvos ir tikslios diagnozės bei savalaikio gydymo. Todėl PET įrengimas yra gera žinia pacientams, nes iki šiol kilus būtinybei išsitirti tokiu aparatu jiems tekdavo vykti į kitas šalis – Estiją, Lenkiją, Vokietiją, Šveicariją. Tyrimai PET naudojami daugelio lokalizacijų navikų diagnostikai, ypač krūties, smegenų, plaučių, žarnyno, prostatos. Naudojant šį diagnostikos metodą, ankstyvose stadijose galima daug greičiau pamatyti pakitimus, nei atlie-

kant kompiuterinės tomografijos ar magnetinio rezonanso tyrimą. Šis tyrimas taip pat padeda įvertinti, kaip progresuoja navikas, ar nėra metastazių, padeda pasirinkti geriausią naviko gydymo būdą. Tyrimus PET taip pat galima atlikti, kai reikia apsispręsti, kokios apimties operacijos reikia, norint pašalinti naviką. Jungtinė PET ir kompiuterinės tomografijos technologija labai efektyvi ieškant nežinomo naviko. Kardiologijoje pozitronų emisijos tomografijos tyrimas atliekamas norint nustatyti kraujotaką širdyje, kuri gali būti išeminės

širdies ligos požymis, nustatyti pažeistus širdies audinius, ypač po infarkto. Tyrimas PET padeda įvertinti smegenų kraujotaką, gali padėti gydytojui nustatyti nervų sistemos ligas, tokias kaip Alzheimerio liga, Parkinsono liga, išsėtinė sklerozė, išeminis kraujotakos sutrikimas ar net šizofrenija. Taip pat padeda nustatyti epilepsijos židinius smegenyse.

Modernu: Radiologijos diagnostikos centre pacientus PET tirs gydytojų komanda – radiologai, kardiologai, onkologai ir kiti specialistai.

Kęstučio Šimatonio nuotr.


8

KetvirtADIENIS, rugsėjo 6, 2012

tema

Ne­sus­tab­do­ma Ki­ni­jos eko­no­mi­ka Kiek­vie­nais me­tais Ki­ni­jai pro­gno­zuo­ja­ma krizė, ta­čiau ji taip ir nea­tei­na. Ko­mu­nis­ti­nės ga­my­bos gi­gan­tės au­gi­mo tem­pas ir pa­ grei­tis ste­bi­na ana­li­ti­kus, su­ku­ria daug mitų apie šalį ir jos eko­ no­miką. Ka­ro­lis Ur­bo­nas Ty­r imų ins­t i­tu­to „So­cial Dy­na­m ics In­ter­na­t io­nal“ par­t ne­r is

Kal­bos neats­pin­di faktų

Pa­sau­ly­je ir taip ne­trūksta pro­blemų: JAV au­gi­mo sun­ku­mai, Eu­ ro­pos re­ce­si­ja, ne­ra­mu­mai Ar­ti­ muo­siuo­se Ry­tuo­se. Lėtėjan­tis Ki­ni­jos eko­no­mi­kos au­gi­mas įvar­ di­ja­mas kaip dar vie­na di­delė ir ne­ įver­tin­ta grėsmė. Tarp la­biau­siai es­ka­luo­jamų to po­žy­mių – išaugę Ki­ni­jos dar­buo­tojų at­ly­gi­ni­mai, sta­tybų bur­bu­las, že­mas vi­daus var­to­ji­mas. Ta­čiau fak­tai kal­ba prie­šin­gai ir ro­do tik atei­nantį Ki­ni­jos eko­no­ mi­kos pe­rei­namąjį lai­ko­tarpį, kai bus di­di­na­mos in­ves­ti­ci­jos į ino­ va­ci­jas, ska­ti­na­mas ša­lies vi­daus var­to­ji­mas, stip­ri­na­mas pa­slaugų sek­to­rius. Ypač at­si­žvel­giant į tai, kad did­žio­sios Va­karų vals­tybės yra pri­klau­so­mos ne tik nuo Ki­ni­ jo­je pa­ga­mi­na­mos pro­duk­ci­jos, bet ir nuo ypač spar­čiai išau­gu­sio eks­ por­to į ją. Naudinga kaip partnerė

ES pre­ky­ba su Ki­ni­ja nuo 1999 m. išau­go 6,7 kar­to. Ži­no­ma, šis skai­ čius ne­turėtų ste­bin­ti įver­ti­nus faktą, kad Ki­ni­jos ūkis per šį lai­ ko­tarpį kas­met ki­lo apie 8 pro­c. Ir nors ES pre­ky­bos su Ki­ni­ja ba­ lan­sas de­fi­ci­ti­nis, t. y. mes kur kas dau­giau įsi­ve­ža­me iš šios ša­lies nei į ją iš­ve­ža­me, ir eks­por­tas į ją su­ da­ro tik pusę eks­por­to į JAV vertės, tai ne­su­men­ki­na jos au­gi­mo po­ten­cia­lo ir svar­bos Eu­ro­pai. Ab­so­liu­ti ES didė­jan­čio eks­por­ to į Ki­niją nu­galė­to­ja yra Vo­kie­ ti­ja. Jos eks­por­tas 1999–2011 m.

išau­go be­veik de­šim­te­rio­pai – nuo 7 mlrd. eurų 1999 m. iki 64,6 mlrd. eurų pra­ėju­siais me­tais. Vien eks­ por­tas į Ki­niją su­da­ro 2,5 pro­c. Vo­ kie­ti­jos BVP. Tai – did­žiau­sia eks­ por­to į Ki­niją da­lis iš ES vals­ty­bių. At­siž­vel­giant į pa­grin­di­nes eks­ por­tuo­ja­mas pre­kes iš ES, – ma­ši­ nas, įren­gi­nius ir trans­por­to prie­ mo­nes, – Vo­kie­ti­jos da­lis vi­so­je ES eks­por­to į Ki­niją struktū­ro­je išau­ go nuo 39 iki 61 pro­c. Tai ro­do, ko­ kią svarbą ES ir ypač Vo­kie­ti­jai tu­ri au­gan­tis Ki­ni­jos ape­ti­tas tech­no­lo­ gi­joms iš Va­karų.

Ki­ni­ja yra už­sibrė­ žu­si ma­siš­kai kur­ ti dar­bo vie­tas ir au­ gin­ti pa­slaugų bei ino­va­cijų sek­to­rius. Eu­ro­pai au­gan­ti Ki­ni­ja yra la­bai nau­din­ga kaip pre­ky­bos par­tnerė. Išau­gu­si eu­ro­pietiškų pre­kių pa­ klau­sa Ki­ni­jo­je šiek tiek pa­leng­vi­ no krizės įtaką Europoje ir su­kūrė nau­jas ga­li­my­bes aug­ti, ta­čiau be­ si­kei­čian­ti Ki­ni­jos eko­no­mi­kos struktū­ra ir vis mažė­jan­čios in­ves­ ti­ci­jos į ga­mybą ga­li atei­ty­je nei­gia­ mai at­si­liep­ti ir ES ga­min­to­jams. Todėl Ki­ni­jos įta­ka ES yra ypa­tin­ ga, ji vis didė­ja, ir į tai pri­va­lo­ma at­ kreip­ti dėmesį ver­ti­nant ga­li­my­bes keis­ti mūsų iš­tek­lių pa­nau­do­jimą ir eks­por­to kryp­tis. Apsaugo sukauptas rezervas

Pir­miau­sia rei­kia pa­brėžti la­bai svar­bią Ki­ni­jos eko­no­mi­kos de­talę

Pre­ky­bos apim­tis išau­go Pre­ky­bos sri­ty­je Ki­ni­ja yra tarp reikš­ mingų Lie­tu­vos už­sie­nio pre­ky­ bos par­tne­rių. Sta­ tis­ti­kos de­par­ ta­men­to duo­ me­ni­mis, Ki­ni­ ja iš 186 Lie­tu­vos už­sie­n io pre­k y­ bos par­tne­rių 2011 m. pa­gal pre­ky­bos apy­vartą bu­vo 17-a, pa­gal eks­portą – 30-a, o pa­gal im­portą – 13a, 2012 m. pirmą pus­ metį iš 184 Lie­tu­vos už­sie­nio pre­ky­bos par­ tne­rių ati­tin­ka­mai bu­vo 16, 26 ir 12 vie­to­se. Pre­k y­b os apim­t is nuo 2004 iki 2011 m. išau­go dvi­g u­bai ir 2011 m. pre­k ių apy­var­ta siekė 1,758 mln. litų. Ta­č iau eks­p or­t as bu­vo daug ma­žes­nis ne­g u im­por­tas, todėl pre­ky­bos ba­lan­sas iš­li­ko nei­g ia­mas.

2012 m. pirmą pus­metį, pa­ly­g in­ti su 2011 m. ati­t in­ka­mu lai­ko­tar­piu, pre­ kių apy­var­ta su Ki­ni­ja pa­didė­jo 19,8 pro­c., eks­por­tas – 48,1 pro­c., im­por­tas – 16,7 pro­c. Ta­čiau pre­k y­bos ba­ lan­sas taip pat iš­l i­ko nei­g ia­mas. 2012 m. pirmą pus­metį į Ki­niją dau ­g i au ­s i a e k s ­p or ­t uo ­ ta me­die­nos ir me­die­nos dir­bi­ nių (24 pro­c.), įvai­ rių pra­monės dir­bi­ nių (22 pro­c.) ir ne­tau­ riųjų me­talų bei jų dir­bi­ nių (11 pro­c.). Šį lai­ko­tarpį iš Ki­ni­jos dau­giau­sia im­por­tuo­ ta ma­šinų ir me­cha­ni­nių įren­gi­ nių, elekt­ros įren­gi­nių ir jų da­lių (31,5 pro­c.), ne­tau­riųjų me­talų ir jų dir­bi­nių (10,1 pro­c.). Šal­ti­nis: Vals­ty­binė mo­kes­čių ins­pek­ci­ja

– jos už­sie­nio va­liu­tos re­zer­vus. Il­ gus me­tus iš eks­por­to už­dirb­da­ma per­tek­li­nes pi­nigų su­mas už­sie­ nio va­liu­ta, Ki­ni­ja kaupė re­zervą, ir jis per ke­lis de­šimt­me­čius pa­ siekė įspūdingą dydį – 3,2 trln. JAV do­le­rių. Ga­li­ma pa­ly­gin­ti: be­ veik to­kio pat dyd­žio yra Vo­kie­ti­ jos BVP. Tad at­ėjus kri­zei ar ki­lus eko­no­mi­niams ne­ra­mu­mams Ki­ni­ ja ne­pa­ten­ka į skolų krizę kaip eu­ ro zo­na ar­ba ne­su­si­du­ria su au­gi­mo pro­ble­mo­mis kaip JAV, nes eko­no­ mi­ka ga­na griež­tai kont­ro­liuo­ja­ma ir re­zer­vai pa­nau­do­ja­mi mak­si­ma­ liai spar­čiai. Pag­rin­di­nis klau­si­mas, kurį ėmė kel­ti Ki­ni­jos iš da­lies pla­ninės, iš da­lies rin­kos eko­no­mi­kos prie­ vaiz­dai, yra su­si­jęs su jų eko­no­ mi­kos lo­gi­ka. Kodėl ša­lis tu­ri sko­ lin­ti JAV vals­ty­bei pi­ni­gus (Ki­ni­ja yra did­žiau­sia JAV kre­di­torė, ša­liai pa­sko­li­nu­si apie 1,2 trln. JAV do­ le­rių), kad ji spaus­dintų JAV do­le­ rius ir jais ska­tintų sa­vo eko­no­mi­ kos da­ly­vius, o šie leistų pi­ni­gus ir už juos pirktų iš Ki­ni­jos im­por­tuo­ jamą pro­duk­ciją? Juk šiuos pi­ni­ gus ga­li­ma sko­lin­ti tie­siai sa­vo pi­ lie­čiams, kad jie pirktų sa­vo ša­lies pre­kes. Taip iš­ven­gia­ma sko­los ne­ grąži­ni­mo ri­zi­kos ir di­di­na­ma vi­ daus, o ne už­sie­nio ša­lies gy­ven­ tojų ge­rovė. Šis klau­si­mas ne hi­po­te­ti­nis – tai yra rea­lybė, nes Ki­ni­jo­je pra­si­ de­da pre­ce­den­to ne­tu­rin­tis tur­to per­skirs­ty­mas, kai in­ves­ti­ci­jo­mis va­ro­ma eko­no­mi­ka kei­čia kryptį ir tam­pa var­to­tojų rin­ka. Praė­ju­siais me­tais priim­tas 12-asis pen­ke­rių metų eko­no­mi­kos pla­nas nu­ma­ to aiškų po­sūkį ša­lies ūkiui, ku­ris tris de­šimt­me­čius bu­vo va­ro­mas pi­gios dar­bo jėgos ir ga­my­bos. Tai yra be­ne svar­biau­sias šio de­šimt­ me­čio įvy­kis pa­sau­ly­je, ku­ris iš prin­ci­po pa­keis pla­ne­tos eko­no­ minę raidą. Pag­rin­dinės šio pla­no su­de­da­ mo­sios da­lys yra in­ves­ti­cijų ir sta­ ty­bos rei­ka­la­vi­mai pla­nuo­ja­mai stam­baus mas­to ur­ba­ni­za­ci­jai. Jau da­bar pa­ja­mos mies­tuo­se yra tris kar­tus di­desnės nei už­mies­čio re­ gio­nuo­se. Siek­da­ma tva­rios ur­ba­ ni­za­ci­jos, Ki­ni­ja yra už­sibrė­žu­si ma­siš­kai kur­ti dar­bo vie­tas ir au­ gin­ti pa­slaugų bei ino­va­cijų sek­ to­rius. Nes jos va­do­vai pui­kiai su­pran­ta, kad 30 metų veikęs pa­ sau­lio ga­myk­los mo­de­lis at­gy­ve­no ir vėliau­siai po ke­lių de­šimt­me­čių su­stos ir ims mažė­ti – ten­kins vie­ tos pa­klausą ar­ba trans­for­muo­ sis į ino­va­cijų kūrimą. Tad įver­tinę faktą, kad šio­je ša­ly­je per atei­nantį de­šimt­metį su­si­kurs did­žiau­sia vi­ du­rinė klasė pla­ne­to­je, ga­li­me at­ sar­giai da­ry­ti iš­vadą, kur turė­tu­me ieš­ko­ti naujų klientų – tu­rin­čių pi­ nigų, ne­pra­sis­ko­li­nu­sių ir tu­rin­čių di­delę pa­skatą var­to­ti.

Reikšmė: Eu­ro­po­je išau­gu­si pre­kių pa­klau­sa šiek tiek pa­leng­vi­no krizės įtaką

Miestų vai­duok­lių baimė

Vie­na iš kitų di­de­lių bai­mių dėl Ki­ ni­jos per­kai­ti­mo yra įvar­di­ja­ma kaip in­ves­ti­ci­jos „į nie­kur“: tuš­ti oro uos­tai, ke­liai, mies­tai vai­duok­liai ir pa­našūs inf­rast­ruktū­ros pro­jek­tai. Pa­na­šus pa­vyz­dys yra Is­pa­ni­jo­je, kur už ES struktū­ri­nių fondų lėšas pa­sta­ty­tas ne vie­nas ne­vei­kian­tis oro uos­tas, o jiems iš­lai­ky­ti to­liau leid­žia­mi pi­ni­gai. Taip pat pui­kiai ži­no­me apie in­ves­ti­ci­jas į ke­lių inf­

rast­ruktūrą, ku­rios pla­na­vi­mas yra mažų ma­žiau­siai abe­jo­ti­nas. Re­mian­tis „Mor­gan Stan­ley Asia“ ana­li­ze, ši baimė yra ne­pagrįs­ta ir to­kios iš­va­dos pa­rem­tos ne fak­tais, o pa­pras­čiau­siais gan­dais. Tei­gia­ ma, kad Ki­ni­jos mo­der­ni­za­ci­ja yra did­žiau­sia ur­ba­ni­za­ci­jos is­to­ri­joje, ko­kią pa­sau­lis yra regėjęs. 2011 m. Ki­ni­jos ur­ba­ni­za­ci­jos ly­gis pirmą kartą per­žengė 50 pro­c. ir pa­siekė 51,3 pro­c. lygį. Pa­ly­gin­ki­me tai su


9

KetvirtADIENIS, rugsėjo 6, 2012

tema Komentarai

Ri­man­tas Šid­laus­kas Lie­tu­vos pre­k y­bos, pra­monės ir amatų rūmų aso­cia­ci­jos ge­ne­ra­l i­n is di­rek­to­r ius

N

ie­kam ne pa­slap­tis, kad ki­ nai tu­ri daug pi­nigų ir ne­ ma­žai am­bi­cijų įsit­vir­tin­ti Eu­ro­pos rin­ko­se. Lie­tu­va šiuo at­žvil­giu jiems būtų pa­ran­ki, pa­ to­g i ir pa­t rauk­l i ša­l is. Ta­čiau mes iki šiol ne­tu­ri­me jo­k io vals­tybės lyg­me­ niu su­da­ry­to prio­ri­tetų sąra­šo, ku­ria­ me būtų aiš­kiai nu­ma­ty­ta, į ko­kias sri­ tis Lie­tu­va norėtų pri­trauk­ti di­des­nių in­ves­ti­cijų. Nors yra dau­g ybė vals­t ybės ins­t i­t u­ cijų, ku­r ios rūpi­n a­s i in­ves­t i­c i­j o­m is, nuo­l at kal­b a­m a apie vers­lo kli­m a­to ge­r i­n imą, nie­k as ne­s ii­ma ele­men­t a­

Au­re­li­jus Ušec­kas

Lie­tu­vos pra­mo­ni­ninkų kon­fe­de­ra­ci­jos Už­sie­nio ry­šių de­par­ta­men­to di­rek­to­rius

Š Kodėl ša­lis tu­ri sko­lin­ ti JAV vals­ty­ bei pi­ni­gus, kad ji spaus­ dintų JAV do­ le­rius ir jais ska­tintų sa­ vo eko­no­mi­ kos da­ly­vius, o šie leistų pi­ni­gus ir už juos pirktų iš Ki­ni­jos im­ por­tuo­jamą pro­duk­ciją? Ki­ni­jo­je.

20 pro­c. ur­ba­ni­za­ci­jos ly­giu 1980 m. ir su­vok­si­me, ko­kio mas­to ir svar­ bos pro­ce­sai ten vyks­ta. Re­mian­tis Tarp­tau­tinės eko­no­mi­nio bend­ ra­dar­bia­vi­mo ir plėtros or­ga­ni­za­ ci­jos pro­gnozė­mis, Ki­ni­jos miestų gy­ven­tojų skai­čius turėtų pa­didė­ti dar 300 mln. iki 2030-ųjų. Ki­to­je, McKin­sey at­lik­to­je, stu­ di­jo­je pro­gno­zuo­ja­ma, kad iki 2025 m. Ki­ni­ja turės dau­giau nei 220 miestų, ku­rių po­pu­lia­ci­ja per­

iuo me­t u tarp Lie­t u­vos ir Ki­ ni­j os ban­do­m a megz­t i san­ ty­k ius, bet ša­lys kol kas lai­ ko­s i la­b ai ato­k iai vie­n a nuo ki­tos. Ne­g a­l i­m a sa­k y­t i, kad Lie­t u­vos vers­l as sis­te­m in­g ai veržtų­s i į Ki­n i­ jos rinką. Visų pir­m a, yra tam tikrų bai­m ių, kad esa­m e per ma­ž i ir kad ne­g alė­s i­m e pa­t en­k in­t i vi­s os Ki­n i­ jos po­rei­k ių – tie­s iog iš­t irp­s i­m e jos rin­ko­j e ir ne­b ūsi­me įdomūs. Ta­č iau ma­n au, taip pat kitų ša­l ių pa­t ir­t is ro­ do, kad ma­ž as ne­būti­n ai reiš­k ia pra­ stą. Ki­n i­j o­j e yra mažų re­g ionų, ku­r ių bent dalį už­p ildę sa­vo pro­d uk­c i­j a galė­t u­m e la­b ai ge­r ai gy­ven­t i. Ant­ra, Lie­t u­vos vers­l as ne­l a­b ai pa­ žįsta Ki­n i­j os rinkos, kol kas tik „pa­ flir­t uo­j a­m a“. Dar ne­l a­b ai su­p ran­t a­ ma, ko rei­k ia ki­nams, o jei­g u kar­t ais ir no­r i­ma rea­l i­z uo­t i sa­vo pro­duk­c iją, daž­n ai va­do­v au­j a­m a­s i va­k a­r ie­t iš­ kais me­to­dais. Ta­čiau rei­k ia su­pras­t i, kad dar­bas su Ki­n i­ja ski­r ia­si nuo dar­ bo su Va­k a­rais – san­t y­k iai su šia ša­l i­

Ne­pai­sant sta­tybų bu­mo ri­zi­kos, ku­riai val­dy­ti im­ta­si ypa­tingų fis­ ka­li­nių prie­mo­nių, Ki­ni­jos ur­ba­ ni­za­ci­jos ir vi­du­rinės klasės kūri­ mo pe­rio­das at­neš vi­siš­kai nau­jas ten­den­ci­jas ir eko­no­minę lo­giką. Vis dau­giau eks­por­to iš ES ir ki­ tų Va­karų vals­ty­bių kryps į Azi­jos gi­gan­tės var­to­to­jus. Ver­ta ne­pa­ mirš­ti, kad Ki­ni­ja tu­ri mil­ži­niš­kus re­zer­vus, la­bai žemą biud­že­to de­ fi­citą ir ma­žai už­sie­nio skolų.

mi la­biau grind­ž ia­m i as­me­n iš­k u­mu, ne­b ent tu­r i išs­k ir­t inį pro­duktą. Apsk­r i­tai su to­k ia ša­l i­m i kaip Ki­n i­ ja rei­k ia bend­rau­t i vals­ty­bi­niu ly­g iu. Rei­k ia la­bai di­delės vald­ž ios ins­t i­tu­ cijų, vie­šo­jo sek­to­riaus pa­gal­bos, nes ten san­ty­kiai daž­niau­siai už­mez­ga­mi per aukš­čiau­sius sluoks­nius. Maž­daug prie­š me­tus mes ke­lis kar­tus su­si­ti­ko­ me su vald­žios at­sto­vais dėl san­ty­kių su Ki­ni­ja, ta­čiau tuo me­tu bu­vo pra­šo­ ma šio klau­si­mo ne­kel­ti – vald­žia žadė­ jo pa­reng­ti eko­no­minės dip­lo­ma­ti­jos su Ki­n i­ja stra­te­g iją, ku­r ią galė­t u­me išk­r is­ta­l i­z uo­t i pir­m iau­sia ša­ly­je. Ta­ čiau iš esmės yra pro­ble­ma, kad nei vers­lo, nei vald­žios sluoks­niuo­se nėra tam tik­ro sis­te­mi­nio po­žiū­rio į Ki­niją. O jis, ma­no ma­ny­mu, būti­nas ir ne­ga­ li­mas be vald­žios pa­gal­bos. Kol kas Lie­tu­va Ki­ni­jai yra per men­ kai ži­no­ma ša­lis. Ki­ni­jai Lie­tu­vos rin­ kos skai­čiai ke­lia šyp­seną, ir mums tai rei­kia su­pras­ti – esa­me kai­mas Ki­ni­jos mas­tu. Ta­čiau esa­me la­bai pa­trauklūs kaip tam tik­ra lo­gis­tinė vie­ta, per ku­rią ga­li­ma plėstis į Eu­ropą – pa­siek­ti Skan­ di­na­viją ir pan. To­kių svars­tymų tarp ki­ nų yra, ta­čiau ne­ma­nau, kad bu­vo for­ mu­luo­ja­mi konk­retūs pa­si­ūly­mai. Kinų in­ves­ti­ci­jos Lie­tu­vo­je kol kas tėra smul­ kaus vers­lo lyg­mens: dau­giau­sia ša­ly­je vys­to­mas kinų res­to­ranų vers­las ar ma­ žesnės apim­ties pre­ky­ba. Nors la­biau pa­si­stengę galė­tu­me ki­nams pa­ro­dy­ti, kad esa­me rim­tas par­tne­ris.

Šalys in­ves­tuo­ja Sta­t is­t i­kos de­p ar­t a­men­to duo­me­ čiu lai­ko­tar­piu tie­sio­g inės Lie­t u­vos ni­m is, tie­s io­g inės Ki­n i­jos in­ves­t i­c i­ in­ves­t i­ci­jos Ki­n i­jo­je siekė 11,05 mln. jos Lie­t u­vo­je 2012 m. ko­vo 31 d. sie­ litų ir tai su­darė 0,19 pro­c . visų tie­ kė 18,59 mln. litų ir su­darė 0,04 pro­c. sio­g i­n ių in­ves­t i­cijų už­sie­ny­je. Ki­n i­ visų tie­sio­g i­n ių už­sie­n io in­ves­t i­cijų ja pa­gal tie­sio­g i­nes Lie­t u­vos in­ves­ (TUI) Lie­t u­vo­je. Ki­n i­ja pa­gal TUI dy­ ti­cijas užėmė 19 vietą. dį Lie­tu­vo­je užėmė 42 vietą. Tuo pa­ Šal­ti­nis: Vals­ty­binė mo­kes­čių ins­pek­ci­ja

Tu­ristų daugė­ja

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

kops mi­li­joną žmo­nių, pa­ly­gin­ti su da­bar­ti­niais 125 mi­li­jo­ni­niais mies­ tais. Taip pat stu­di­jo­je pro­gno­zuo­ ja­ma, kad iki to lai­ko­tar­pio ša­ly­je bus 23 did­mies­čiai, ku­rių gy­ven­ tojų skai­čius vir­šys 5 mln. Ša­lis jau da­bar ak­ty­viai in­ves­tuo­ ja biud­že­to pi­ni­gus į naujų miestų sta­tymą ir inf­rast­ruktūrą. BVP au­ gi­mo lėtėji­mas yra tik trans­for­ma­ ci­jos re­zul­ta­tas, ku­ris neiš­ven­gia­ mas esant bet ko­kiems po­ky­čiams.

rių da­lykų, pa­v yzd­ž iui, ne­s i­k al­b a su sa­v i­val­dybė­m is. Juk in­ves­t uo­to­jams pa­s i­ū ly­t i ga­l i­my­bių pa­ke­t us, for­mu­ luo­t i rei­ka­la­v i­mus ar iš­ly­gas yra vals­ tybės rei­k a­l as. Pa­v yzd­ž iui, ja­p o­n ai užėmė nišą pa­ sau­ly­j e vys­t y­d a­m i aukštą­s ias tech­ no­l o­g i­j as, au­t o­m o­b i­l ių pra­m onę, vaiz­d o ir gar­s o tech­n o­l o­g i­j as. Tai bu­vo aiš­k ios kryp­t ys, ku­r ias vals­ tybė rėmė ir į ku­r ias kon­cent­r a­vo­s i. O mes jo­k ios vi­z i­j os ne­t u­r i­m e. To­ dėl ma­n au, kad, kol ne­s u­s it­v ar­k y­ si­m e sa­vo kie­m e, kalbė­t i apie glau­ des­n ius ry­š ius atei­t y­j e anks­t i – ar su in­ves­t uo­t o­j ais iš Ki­n i­j os, ar Iz­ rae­l io, ar ko­k ios nors ki­tos ša­l ies. Pa­ž iūrė­k i­m e, kuo bai­g ia­s i ofi­c ialūs ša­l ių su­s i­t i­k i­m ai: ar­b a mes per­k a­me ko­k ią nors in­ves­t i­c iją, kad į Lie­t uvą ateitų gar­s us prekės ženk­l as, ku­r iuo galė­t u­m e gir­t is, ar­b a pa­s i­š ne­k a­m e su di­d e­l iais, daug pi­n igų tu­r in­č iais žmonė­m is ir dau­g iau su jais ne­b e­ su­s i­t in­k a­m e. Nes jie su­p ran­t a, kad mes pa­t ys ne­ž i­n o­m e, ko no­r i­m e.

Ki­ni­jos tu­riz­mo rin­ka yra vie­na spar­ čiau­siai au­gan­čių pa­sau­ly­je. Lie­tu­va tu­ris­tams iš Ki­ni­jos taip pat pa­trauk­ li. Tai ro­do kas­met au­gan­tys tu­ristų srau­tai. Lie­t u­vos sta­t is­t i­kos de­par­ ta­men­to duo­me­ni­mis, 2007–2011 m. Lie­t u­vos ap­g y­ven­d i­n i­mo įstai­go­se tu­ristų skai­čius iš Ki­ni­jos išau­go net 5,8 kar­to ir 2011 m. siekė 5,5 tūkst. Šių metų pirmą pus­metį at­v y­ko 2,2 tūkst. Ki­ni­jos tu­ristų. Šal­ti­nis: Vals­ty­binė mo­kes­čių ins­pek­ci­ja


10

ketvirtADIENIS, rugsėjo 6, 2012

sportas

„Žal­gi­ris“ nu­si­tai­kė į Su­per­tau­rę Ge­ra pra­džia – pu­ sė dar­bo: Kau­ no „Žal­gi­rio“ krep­ ši­nin­kai per­ga­le pra­dė­jo nau­jąjį se­zo­ną – sa­vo are­ no­je pir­mo­sio­se ša­lies Su­per­tau­rės rung­ty­nė­se 89:71 įvei­kė prin­ci­pi­nį var­žo­vą Vil­niaus „Lie­tu­vos ry­tą“.

ti­nių dvie­jų se­zo­nų Kau­no ir Vil­ niaus ko­man­dų tar­pu­sa­vio ma­čų san­ty­kis – 15:1. Iki ant­rų­jų Su­per­tau­rės rung­ty­ nių „Žal­gi­ris“ su­žais dar tris ma­ čus – Lie­tu­vos čem­pio­nai da­ly­vaus Kau­ne vyk­sian­čia­me Ste­po Bu­tau­ to tau­rės tur­ny­re. Rug­s ė­jo 6–9 d. Kau­n o spor­ to ha­l ė­j e vyk­s ian­č io­s e var­ž y­ bo­se taip pat ko­vos Pa­n e­v ė­ž io „Liet­ka­b e­l io“, Juž­n o „Chi­m ik“ (Uk­rai­n a), Ry­gos VEF (Lat­v i­ja), Vloc­l a­ve­ko „An­w il“ (Len­k i­ja) ir „Niž­n ij Nov­go­rod“ (Ru­s i­ja) ko­ man­dos. Vil­nie­čių lauks rug­sė­jo 7–11 d. Klai­pė­do­je ren­gia­mas Vla­do Ga­ ras­to tau­rės tur­ny­ras. Ja­me taip pat var­žy­sis uos­ta­mies­čio „Nep­ tū­no“, Kras­no­da­ro „Lo­ko­mo­tivKu­ban“ (Ru­si­ja), Ki­je­vo „Bu­di­vel­ nik“ ir Dniep­ro­pet­rovs­ko „Dnepr“ (Uk­rai­na) eki­pos. VD inf.

Sta­tis­ti­ka Ka­pi­to­nas: P.Jan­kū­nas bu­vo re­zul­ta­ty­vus ir sėk­min­gai ko­vo­jo dėl ka­muo­lio.

Sveiks­ta: R.Jav­to­kas pa­ža­dė­jo šį

se­zo­ną grįž­ti į aikš­tę.

Krep­ši­nio va­ka­ras, į „Žal­gi­rio“ are­ ną su­trau­kęs mi­nias žiū­ro­vų, pra­ si­dė­jo neįp­ras­tu Kau­no ko­man­dos pri­sta­ty­mu. Pir­ma­sis į aikš­tę pa­si­rams­čiuo­ da­mas ra­men­tais įžen­gė Ro­ber­ tas Jav­to­kas. Krep­ši­nin­kas sir­ga­ liams pa­ža­dė­jo, kad šį se­zo­ną jis tik­rai rung­ty­niaus, kai tik iš­si­gy­ dys trau­mą. Ly­di­mi griaus­min­gų ova­ci­jų vie­ nas pa­skui ki­tą iš vi­sų are­nos kam­ pe­lių ant par­ke­to išė­jo ki­ti žal­ gi­rie­čiai. Nau­jo­kui ame­ri­kie­čiui Trem­mel­lui Dar­de­nui te­ko su­dė­ tin­gas iš­ban­dy­mas – iš­var­dy­ti sa­ vo ko­man­dos drau­gų lie­tu­vių var­ dus. Jis su šia už­duo­ti­mi su­si­do­ro­jo be var­go. Bro­liai Lav­ri­no­vi­čiai, Man­tas Kal­nie­tis, Mar­kas Po­po­vi­čius bu­vo su­tik­ti itin šil­tai. Aud­rin­gų plo­ji­mų su­lau­kė Pau­lius Jan­kū­nas, „Žal­gi­ rio“ gar­bę gi­nan­tis jau 9-ąjį se­zo­ ną. Žal­gi­rie­čių vy­riau­sia­sis tre­ne­ris Joa­nas Pla­za pa­si­svei­ki­no lie­tu­viš­ kai „La­bas va­ka­ras“, pa­dė­ko­jo sir­ ga­liams už su­ti­ki­mą ir pa­brė­žė, kad la­bai di­džiuo­ja­si bū­da­mas su vi­sais „Žal­gi­rio“ are­no­je.

Eki­pos dvi­ko­vą pra­dė­jo šiais star­to pen­ke­tais: „Žal­gi­ris“ – T.Dar­de­nas, M.Po­po­vi­čius, Dar­ ju­šas Lav­ri­no­vi­čius, P.Jan­kū­nas ir Oli­ve­ris La­fayet­te’as, „Lie­tu­vos ry­ tas“ – Re­nal­das Sei­bu­tis, Pred­ra­ gas Sa­mar­džis­kis, Min­dau­gas Ka­ te­ly­nas, Ar­tū­ras Jo­man­tas ir Ja­nis Blū­mas. Pir­muo­sius taš­kus pel­nė J.Blū­ mas, o „Žal­gi­rio“ są­skai­tą nau­ jam se­zo­nui ati­da­rė P.Jan­kū­nas. Po ant­ro­jo lat­vio tri­taš­kio vil­nie­ čiai iš­si­ver­žė į prie­kį – 8:4. Net­ ru­kus du­kart pa­tai­kė T.Dar­de­nas, įme­tė P.Jan­kū­nas ir kau­nie­čiai per­ svė­rė re­zul­ta­tą sa­vo nau­dai – 10:8. „Žal­gi­rio“ ka­pi­to­nas to­li­mu šū­viu pa­di­di­no per­sva­rą – 13:9. Kau­no krep­ši­nin­kai už­tik­rin­tai dik­ta­vo sa­vo są­ly­gas – 26:17. Ant­ra­me kė­li­ny­je ini­cia­ty­va te­ bep­rik­lau­sė žal­gi­rie­čiams – 48:30. Per tre­čią­jį ket­vir­tį vil­nie­čiai taip pat ne­ra­do bū­dų su­stab­dy­ti Lie­tu­ vos čem­pio­nus – 71:48. Ket­vir­ta­ ja­me kė­li­ny­je po Ado Juš­ke­vi­čiaus tri­taš­kio ir Ta­do Kli­ma­vi­čiaus bei M.Kal­nie­čio dė­ji­mų „Žal­gi­rio“ per­sva­ra šok­te­lė­jo iki 80:51.

At­sa­ko­ma­sis su­si­ti­ki­mas vyks rug­sė­jo 17-ąją Vil­niu­je. Jei­gu „Lie­ tu­vos ry­tui“ pa­vyks at­si­re­van­šuo­ ti, ma­čo lai­mė­to­jas paaiš­kės su­ skai­čia­vus taš­kų skir­tu­mą. Sos­ti­nės eki­pa per­ga­le prieš „Žal­gi­rį“ džiau­gė­si se­no­kai – 2011-ųjų ge­gu­žės 9-ąją. Pas­ku­

Pa­siil­go: žiū­ro­vai plū­do į „Žal­gi­rio“ are­ną.

Ita­lės Vilniuje ne­lai­mė­jo nė vie­no se­to Man­tas Stan­ke­vi­čius m.stankevicius@diena.lt

Lie­tu­vos sta­lo te­ni­si­nin­kės sėk­ min­gai pra­dė­jo Eu­ro­pos čem­pio­ na­to „Chal­len­ge“ di­vi­zio­no kva­li­ fi­ka­ci­nes var­žy­bas – 3:0 su­triuš­ki­ no var­žo­ves iš Ita­li­jos. Ti­kė­jo­si per­ga­lės

Mū­sų ša­lies rink­ti­nės tre­ne­rio Ge­ di­mi­no Ušac­ko sau­sas re­zul­ta­tas ne­nus­te­bi­no. „Džiaugs­mo daug ne­bu­vo, nes pla­na­vo­me per­ga­lę. Li­kus ke­tu­ rioms die­noms iki su­si­ti­ki­mo, ga­ vo­me pa­tvir­tin­tą Ita­li­jos eki­pos su­dė­tį. Paaiš­kė­jo, kad neat­vyks jų pa­grin­di­nės žai­dė­jos – na­tū­ra­li­ zuo­ta ki­nė ir bul­ga­rė“, – po per­ ga­lės kal­bė­jo G.Ušac­kas.

Jis pa­brė­žė, kad į Vil­nių at­vy­ko tik vie­na Ita­li­jos sta­lo te­ni­si­nin­kė, ku­ri pa­gal vie­tą tarp­tau­ti­nia­me rei­tin­ge bu­vo aukš­čiau už tre­čią­ją Lie­tu­vos rink­ti­nės žai­dė­ją Ie­vą Ju­ce­vi­čiū­tę.

vo ly­de­rių. Ne­si­gin­čy­siu, mums pa­ dė­jo ir na­mų sie­nos, bet pre­ten­zi­jų žai­dė­joms ne­tu­riu – vi­si se­tai lai­ mė­ti. Gra­žu“, – tei­gė G.Ušac­kas. Šve­di­jo­je – sun­ki mi­si­ja

Ge­di­mi­nas Ušac­kas:

Ne­bu­vo net teo­ri­nių va­rian­tų, kad ga­lė­tu­ me pra­lai­mė­ti.

„Ne­bu­vo net teo­ri­nių va­rian­tų, kad ga­lė­tu­me pra­lai­mė­ti. Spor­te vis­ko pa­si­tai­ko, bet rei­tin­gas sta­lo te­ni­se – la­bai iš­kal­bin­gas da­ly­kas. Mū­sų ko­man­do­je ne­bu­vo Rū­tos Paš­kaus­kie­nės, ita­lės ne­tu­rė­jo sa­

Ki­tas rung­ty­nes Lie­tu­vos sta­lo te­ ni­si­nin­kės žais sve­čiuo­se su Šve­di­ jos eki­pa. „Šve­di­ja, Uk­rai­na ir Ser­ bi­ja – pa­jė­giau­sios ko­man­dos mū­sų po­gru­py­je. Šve­di­jos rink­ti­nės ly­de­ rė Ma­til­da Ek­holm šiuo me­tu pa­ sau­lio rei­tin­ge uži­ma 49-ąją vie­tą. Ki­tos dvi šve­dės kur kas silp­nes­ nės, jos yra mū­sų žai­dė­jų pa­jė­gu­ mo“, – svars­tė G.Ušac­kas. Tre­ne­rio nuo­mo­ne, per ma­čą su šve­dė­mis le­mia­ma bus tre­čių­jų žai­ dė­jų dvi­ko­va. „Ko­vą tik­riau­siai pra­ dė­si­me ne­sėk­me, nes jų ly­de­rę var­ gu ar įveik­si­me. Vis­kas pri­klau­sys

„Žal­g i­ris“–„Lie­tu­vos ry­tas“ 89:71 (27:19, 21:11, 23:18, 18:23). T.Kli­m a­ vi­č ius (8 at­ko­vo­t i ka­muo­l iai) ir P.Jan­k ū­nas (6 at­ko­vo­t i ka­muo­l iai) po 13, T.Dar­de­n as 10/J.Blū­m as 12 (4/7 tri­t aš­k ių, 4 re­z ul­t a­t y­v ūs per­ da­v i­m ai), R.Sei­bu­t is (5 re­z ul­t a­t y­ vūs per­d a­v i­m ai) ir M.Katelynas po 11, L.Ra­do­š e­v i­č ius 10.

And­riaus Alek­sand­ra­vi­čiaus nuo­tr.

Sta­tis­ti­ka

nuo ki­tų spor­ti­nin­kių re­zul­ta­tų. Ti­ kiu, kad Šve­di­ja su­burs stip­riau­sią rink­ti­nę. Ne­bent kas nors at­si­tiks – trau­ma, li­ga. Vis dėl­to to ti­kė­tis ne­ rei­kia. Bus sun­ku, ta­čiau mū­sų tiks­las – neišk­ris­ti į že­miau­sią di­vi­zio­ną“, – tvir­ti­no Lie­tu­vos rink­ti­nės stra­te­gas.

Lietuva–Italija 3:0. L.Mi­si­ko­ny­tė (ITTF 202)–G.Pic­co­l in (ITTF 634) 3:0 (11:9, 11:4, 11:1), E.Stuc­ky­tė (ITTF 333)–Ch.Co­lan­to­n i (ITTF 500) 3:0 (11:6, 11:8, 11:6), Ie­va Ju­ce­v i­č iū­tė (ITTF 518)–R.Scar­dig­no (ITTF 651) 3:0 (11:5, 11:7, 11:7).

Lauks ly­de­rės

Švedija–Ukraina 2:3, Serbija– Graikija 3:0.

Ti­ki­ma­si, kad ki­tą­met į ko­man­dą po mo­ti­nys­tės ato­sto­gų grįš ir ly­ de­rė – daug­kar­ti­nė Eu­ro­pos čem­ pio­nė R.Paš­kaus­kie­nė. „Rū­ta ne­pa­sa­kė, kad tik­rai žais ar ne­žais rink­ti­nė­je. Jos at­sa­ky­mas – gal­būt. Sun­ku pro­gno­zuo­ti, ką ji nu­spręs“, – sa­kė G.Ušac­kas. Po ma­čo su šve­dė­mis, lie­tu­vės lapk­ri­tį iš­mė­gins jė­gas su ser­bė­ mis, o 2013-ai­siais – su grai­kė­mis ir uk­rai­nie­tė­mis.

A gru­pė Komanda

1. Lie­tu­va 2. Ser­bi­ja 3. Uk­rai­na 4. Šve­di­ja 5. Grai­ki­ja 6. Ita­li­ja

Perg.

Pral.

Taškų sant.

Tšk.

1 1 1 0 0 0

0 0 0 1 1 1

3:0 3:0 3:2 2:3 0:3 0:3

2 2 2 1 1 1


11

ketvirtADIENIS, rugsėjo 6, 2012

sportas diena.lt/naujienos/sportas

V.Alek­nai – fe­de­ra­ci­jų pa­si­ti­kė­ji­mas Ke­lios di­džiau­sios ša­lies spor­to fe­de­ra­ci­jos siū­lo dis­ko me­ti­kui Vir­gi­li­jui Alek­nai kan­di­da­tuo­ti rin­ki­muo­se į Lie­tu­vos tau­ti­nio olim­pi­nio ko­mi­te­to (LTOK) pre­ zi­den­to pa­rei­gas.

Žvaigž­dy­nas: R.Mei­lu­ty­tės iš­ko­vo­tas olim­pi­nis auk­so me­da­lis Lie­tu­vai plau­ki­mo rungtyje – tre­čia­sis po L.Ka­čiu­šy­tės ir R.Žul­pos trium­fo 1980-

ai­siais.

AFP nuo­tr.

Pre­mi­jų da­ly­bo­se pri­rei­kė ne vien arit­me­ti­kos Olim­pi­nės čem­pio­nės plau­ki­kės Rū­tos Mei­lu­ty­tės pir­ma­jam tre­ ne­riui Gied­riui Mar­ti­nio­niui su­ži­bo vil­tis su­lauk­ti pre­mi­jos už bu­vu­sios auk­lė­ti­nės sėk­mę Lon­do­no žai­dy­nė­se. Ro­mas Po­de­rys r.poderys@diena.lt

Krei­pė­si ir į prem­je­rą

Už olim­pi­nį auk­so me­da­lį plau­ki­ kei R.Mei­lu­ty­tei ša­lies vy­riau­sy­bė pa­gal ga­lio­jan­čius įsta­ty­mus sky­ rė 400 tūkst. li­tų pre­mi­ją, jos tre­ ne­riui bri­tui Jo­nat­ha­nui And­rew Rud­dui – 200 tūkst. li­tų, o 8-ąją vie­tą užė­mu­siam Gied­riui Ti­te­niui – 20 tūkst. li­tų, jo tre­ne­riui Žil­vi­ nui Ov­siu­kui – 10 tūkst. li­tų. Vy­riau­sy­bės nu­ta­ri­me dėl di­ de­lio meist­riš­ku­mo spor­ti­nin­kų ska­ti­ni­mo yra są­ly­ga: jei­gu at­le­tą ren­gė ke­li tre­ne­riai, pre­mi­ja pa­da­ li­ja­ma spe­cia­lis­tams, at­si­žvel­giant į tai, koks jų in­dė­lis, o in­for­ma­ci­ ją apie tai pa­tei­kia tos spor­to ša­kos fe­de­ra­ci­ja. Lie­tu­vos plau­ki­mo fe­de­ra­ci­jos (LPF) nuo­mo­ne, įver­ti­ni­mo yra nu­si­pel­nęs ir pir­ma­sis R.Mei­lu­ty­ tės tre­ne­ris G.Mar­ti­nio­nis bei kai ku­rie ki­ti ša­lies plau­ki­mo spe­cia­ lis­tai. Ge­ri no­rai juos pa­ska­tin­ti įstri­ go prie biu­rok­ra­ti­nių bar­je­rų – tie spe­cia­lis­tai ne­bu­vo ak­re­di­tuo­ti Lon­do­no žai­dy­nė­se kaip Lie­tu­vos olim­pi­nės rink­ti­nės na­riai. To­dėl krei­pi­me­si į prem­je­rą And­ rių Ku­bi­lių, vi­daus rei­ka­lų mi­nist­ rą Ar­tū­rą Me­lia­ną ir Kū­no kul­tū­ros ir spor­to de­par­ta­men­to (KKSD) ge­ ne­ra­li­nį di­rek­to­rių Kle­men­są Rim­ še­lį LPF siū­lė pa­pil­do­mai ap­do­ va­no­ti spe­cia­lis­tus, dėl kvo­tos

ap­ri­bo­ji­mų neak­re­di­tuo­tus Lon­ do­no olim­pia­do­je, bet pri­si­dė­ju­ sius prie R.Mei­lu­ty­tės, G.Ti­te­nio ir ki­tų plau­ki­kų ren­gi­mo bei už in­ dė­lį į šią spor­to ša­ką per pa­sku­ti­nį ke­tur­me­tį olim­pi­nį cik­lą.

Ki­toks spren­di­mas reikš­tų ab­so­liu­tų Lie­tu­vos tre­ne­rių dar­bo ne­ver­ti­ni­mą. Siū­lo pre­mi­ją pa­da­ly­ti

Lon­do­no žai­dy­nė­se bu­vo ak­re­di­ tuo­ti na­cio­na­li­nės rink­ti­nės vy­ riau­sia­sis tre­ne­ris Ž.Ov­siu­kas, R.Mei­lu­ty­tės tre­ne­ris J.A.Rud­das, gy­dy­to­ja Er­nes­ta Ka­cie­nė ir ma­sa­ žuo­to­ja Van­da Gad­liaus­kai­tė. LPF siū­lė pre­mi­jas skir­ti ir pir­ma­ jam R.Mei­lu­ty­tės tre­ne­riui G.Mar­ ti­nio­niui, LPF tre­ne­rių ta­ry­bos pir­mi­nin­kui Al­gi­man­tui Jo­nui Juo­ zai­čiui, Lie­tu­vos olim­pi­nio spor­ to cent­ro plau­ki­mo ku­ra­to­rei Li­nai Ka­čiu­šy­tei, LPF di­rek­to­riui Emi­liui Vait­kai­čiui, ki­ne­zi­te­ra­peu­tui And­ riui Bog­de­liui, moks­li­nės gru­pės va­do­vui Juo­zui Sker­ne­vi­čiui. „R.Mei­lu­ty­tės tre­ne­riams skir­ tą pre­mi­ją siū­lo­me da­ly­ti – skir­ti ją da­bar­ti­niam tre­ne­riui J.A.Rud­ dui ir pir­ma­jam tre­ne­riui G.Mar­ ti­nio­niui. G.Mar­ti­nio­nio in­dė­lis ug­dant olim­pi­ne čem­pio­ne ta­pu­sią R.Mei­

lu­ty­tę – ne­nu­gin­či­ja­mas. Jis tre­ni­ ra­vo spor­ti­nin­kę kaip Kau­no plau­ ki­mo mo­kyk­los auk­lė­ti­nę nuo 2004 m. iki 2010 m. spa­lio, kol tė­ vo S.Mei­lu­čio ini­cia­ty­va Rū­ta iš­vy­ ko gy­ven­ti į Di­džią­ją Bri­ta­ni­ją. Tuo me­tu 13-me­tės spor­ti­nin­kės re­zul­ ta­tai jau bu­vo reikš­min­gi: ji – Lie­tu­ vos mo­te­rų re­kor­di­nin­kė, įvyk­džiu­si tarp­tau­ti­nio plau­ki­mo meist­ro nor­ ma­ty­vą, įra­šy­ta į 2010 m. ša­lies jau­ ni­mo ir 2011 m. Lie­tu­vos na­cio­na­li­ nės plau­ki­mo rink­ti­nių są­ra­šus. No­ri­me pa­žy­mė­ti, kad per be­veik dve­jus me­tus, ku­riuos R.Mei­lu­ty­ tė tre­ni­ra­vo­si Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je, Pli­mu­to mies­te, va­do­vau­ja­ma tre­ ne­rio J.A.Rud­do, pa­ruoš­ti olim­pi­nės čem­pio­nės neį­ma­no­ma. To­dėl skir­ ti vi­so nu­ma­ty­to dy­džio pre­mi­ją vie­ nam tre­ne­riui, t.y. J.A.Rud­dui, bū­tų ne­tei­sin­ga. Siū­lo­me pre­mi­ją da­ly­ti: 75 pro­c. – da­bar­ti­niam tre­ne­riui ir 25 pro­c. – pir­ma­jam tre­ne­riui. Ki­toks spren­di­mas reikš­tų ab­ so­liu­tų Lie­tu­vos tre­ne­rių dar­ bo ne­ver­ti­ni­mą, o tai šiais ma­si­ nio emig­ra­vi­mo iš Lie­tu­vos lai­kais skau­džiai at­si­liep­tų ne tik spor­to, bet ir ki­tų sri­čių spe­cia­lis­tų mo­ty­ va­ci­jai dirb­ti Lie­tu­vo­je“, – tei­gia­ ma LPF pre­zi­den­tės Ilo­nos Ju­di­tos Zuo­zie­nės pa­si­ra­šy­ta­me aiš­ki­na­ ma­ja­me raš­te. Ak­re­di­ta­ci­jų bar­je­rai

KKSD ge­ne­ra­li­nio di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jo Vy­tau­to Vai­nio pa­si­ ra­šy­ta­me at­sa­ky­me LPF kons­ta­

tuo­ja­ma: „Ne­ga­li­me skir­ti pre­mi­ jų G.Mar­ti­nio­niui, A.J.Juo­zai­čiui, L.Ka­čiu­šy­tei, E.Vait­kai­čiui, A.Bog­ de­liui, nes jie nė­ra Lie­tu­vos olim­ pi­nės rink­ti­nės na­riai.“ Vis dėl­to Kau­ne įvy­ku­sia­me LPF vyk­do­mo­jo ko­mi­te­to po­sė­dy­je bal­ sų dau­gu­ma nu­spręs­ta teik­ti KKSD anks­tes­nį pa­siū­ly­mą: R.Mei­lu­ty­ tės tre­ne­riams skir­tos pre­mi­jos 75 pro­c. iš­mo­kė­ti J.A.Rud­dui, 25 pro­c. – G.Mar­ti­nio­niui. Prieš šį va­rian­tą ne­bal­sa­vo nė vie­nas iš de­vy­nių po­ sė­dy­je da­ly­va­vu­sių LPF vyk­do­mo­jo ko­mi­te­to na­rių, du su­si­lai­kė. Bu­vo pa­siū­ly­mų pre­mi­ją tre­ne­riams pa­ da­ly­ti po ly­giai ar net iš vi­so jos at­ si­sa­ky­ti. Be to, LPF lau­kia in­for­ma­ci­jos iš KKSD, ku­ris krei­pė­si į Lie­tu­vos tau­ti­nį olim­pi­nį ko­mi­te­tą (LTOK) pa­pil­do­mo paaiš­ki­ni­mo – ką api­ brė­žia są­vo­ka „Lie­tu­vos olim­pi­nė rink­ti­nė“. „Kaip elg­tu­mės, jei­gu, tar­ki­me, olim­pi­nį me­da­lį bū­tų iš­ko­vo­jęs ar bent į fi­na­lą pa­te­kęs Vy­tau­tas Ja­ nu­šai­tis? To­kiu at­ve­ju jo tre­ne­ris Ra­mo­jus Ka­ly­tis lik­tų be pre­mi­ jos, nes jis ir­gi ne­bu­vo ak­re­di­tuo­ tas. Tai – non­sen­sas, – sa­kė LPF pre­zi­den­tė I.J.Zuo­zie­nė. – Ki­ tas pa­vyz­dys iš Lon­do­no – mū­ sų bok­si­nin­kai: bron­zą pel­niu­sio Eval­do Pet­raus­ko pir­ma­sis tre­ne­ ris Vin­cas Mu­raus­kas – nuo­ša­ly: ne­pre­mi­juo­tas, be to, į žai­dy­nes vy­ko sa­vo lė­šo­mis. Tai tik pa­tvir­ ti­na, kad de­rė­tų lanks­čiai įver­tin­ ti konk­re­čias si­tua­ci­jas ir ieš­ko­ti adek­va­čių spren­di­mų ar­ba pa­ tai­sy­ti spor­ti­nin­kų pre­mi­ja­vimo įsta­ty­mą taip, kad ne­kil­tų prieš­ ta­ra­vi­mų.“ Ga­lu­ti­nį spren­di­mą dėl pre­mi­ja­ vi­mo priims KKSD.

Vil­niu­je įvy­ku­sia­me spor­to fe­ de­ra­ci­jų at­sto­vų su­si­ti­ki­me da­ ly­va­vo ir V.Alek­na. Pa­si­ti­kė­ji­mą ti­tu­luo­čiau­siu ša­lies leng­vaat­le­ čiu iš­reiš­kė krep­ši­nio, leng­vo­sios at­le­ti­kos, šiuo­lai­ki­nės pen­kia­ko­ vės, bok­so, dziu­do, gol­fo fe­de­ra­ ci­jų va­do­vai. 40-me­tis V.Alek­na – du­kart olim­pi­nis (2000, 2004 m.) bei pa­ sau­lio (2003, 2005 m.), Eu­ro­pos (2006 m.) čem­pio­nas, šių var­žy­bų si­dab­ro bei bron­zos me­da­lių lai­ mė­to­jas, Lie­tu­vos re­kor­do bei ant­ ro­jo re­zul­ta­to per vi­są dis­ko me­ti­ mo is­to­ri­ją au­to­rius – 73,88 m. 2000 m. JAV žur­na­lo „Track and Fields News“ rin­ki­muo­se V.Alek­na bu­vo pri­pa­žin­tas pa­ sau­lio Me­tų at­le­tu. 2005 m. jis iš­rink­tas Me­tų leng­vaat­le­čiu Eu­ro­po­je ir ke­tu­ris­kart (2000, 2004, 2005, 2006 m.) – ge­riau­ siu Lie­tu­vos spor­ti­nin­ku. 2007 m. V.Alek­na bu­vo inau­ gu­ruo­tas UNES­CO spor­to čem­ pio­nu. Šis gar­bin­gas ti­tu­las at­le­tui su­teik­tas už veik­lą, pro­ pa­guo­jant spor­tą mo­kyk­lo­se ir at­si­da­vi­mą UNES­CO idea­lams. 2009 m. olim­pi­nis čem­pio­nas Lie­tu­vos kū­no kul­tū­ros aka­de­ mi­jo­je (LKKA) ap­­gy­nė spor­to ma­gist­ro laips­nį. Nuo 2011 m. lapk­ri­čio V.Alek­na – Vi­daus rei­ ka­lų mi­nis­te­ri­jos pa­ta­rė­jas spor­ to klau­si­mais. VD inf.

Spe­cia­lis­tų rinktinei ne­prit­rūks Kan­di­da­tų į Lie­tu­vos vy­rų krep­ ši­nio rink­ti­nės vy­riau­sio­jo tre­ ne­rio pa­rei­gas bus tik­rai dau­ giau nei vie­nas.

Lie­tu­vos krep­ši­nio tre­ne­rių aso­ cia­ci­jos (LKTrA) pa­reng­ta­me ga­ li­mų pre­ten­den­tų są­ra­še – net 19 spe­cia­lis­tų, tarp jų – ir kol kas nė vie­nos ko­man­dos ne­tre­ni­ra­ vęs olim­pi­nis čem­pio­nas Ša­rū­ nas Mar­čiu­lio­nis. Be le­gen­di­nio Ša­ro, taip pat pa­ mi­nė­ti Kęs­tu­tis Kem­zū­ra, Jo­nas Kaz­laus­kas, Ri­mas Kur­ti­nai­tis, To­mas Pa­čė­sas, Val­de­ma­ras Cho­ mi­čius, Ra­mū­nas Bu­tau­tas, Ka­ zys Maks­vy­tis, Ri­man­tas Gri­gas, Do­nal­das Kai­rys, Gin­ta­ras Kra­pi­ kas, Ro­ber­tas Kun­cai­tis, Gin­ta­ras Leo­na­vi­čius, Da­rius Mas­ko­liū­nas, Rū­te­nis Pau­laus­kas, Ša­rū­nas Sa­ ka­laus­kas, An­ta­nas Si­rei­ka, Li­nas Šal­kus ir Ro­ber­tas Gied­rai­tis. LKTrA na­riai tu­rė­tų at­rink­ti tris ge­riau­sius kan­di­da­tus. Vi­si pre­ten­den­tai į na­cio­na­li­ nės rink­ti­nės vy­riau­sio­jo tre­ne­ rio pa­rei­gas bus įvar­dy­ti rug­sė­jo pa­bai­go­je vyk­sian­čia­me Lie­tu­ vos krep­ši­nio fe­de­ra­ci­jos (LKF) vyk­do­mo­jo ko­mi­te­to po­sė­dy­je. VD inf.


12

KetvirtADIENIS, rugsėjo 6, 2012

pasaulis

33

žmo­nės va­kar žu­vo per spro­gi­mą ir gais­rą In­di­jos fe­jer­ver­kų ga­myk­lo­je.

Agi­ta­vo ­ žmo­na

Ats­ku­bė­jo ­ pa­gal­ba

Ant­ros ka­den­ci­jos sie­kian­čio JAV pre­zi­ den­to Ba­rac­ko Oba­mos žmo­na Mi­chel­ le ant­ra­die­nį per de­mok­ra­tų par­ti­jos su­ va­žia­vi­mą ban­dė skleis­ti vy­ro ke­rus. „Ba­ rac­kas ži­no, kas yra ame­ri­kie­tiš­ka sva­jo­ nė, nes jis gy­ve­na ja ir no­ri, kad kiek­vie­ nas šio­je ša­ly­je tu­rė­tų ly­gias ga­li­my­bes, ne­pai­sant to, kas mes, iš kur mes, kaip at­ ro­do­me ir ką my­li­me“, – su­va­žia­vi­mo da­ ly­viams pa­sa­ko­jo pir­mo­ji po­nia.

Is­pa­ni­ja ir Pran­cū­zi­ja pa­siun­tė ke­tu­ris ug­ nia­ge­sių lėk­tu­vus į Por­tu­ga­li­ją, ku­ri karšt­ li­giš­kai ko­vo­ja su miš­kų gais­rais. Ypač su­ dė­tin­ga pa­dė­tis su­si­klos­tė Vi­zė­jaus ap­ skri­ty­je, kur iš­de­gė 3 tūkst. hek­ta­rų plo­ tas. Pag­rin­di­nė gais­rų prie­žas­tis – jau ke­ le­tą sa­vai­čių Por­tu­ga­li­jo­je tvy­ran­tys karš­ čiai. Bet pa­si­tai­ko ir pa­de­gė­jų – šią va­ sa­rą ša­lies tei­sė­sau­ga su­lai­kė 42 įta­ria­ muo­sius.

Vie­nas žmo­gus žu­ vo, vie­nas bu­vo rim­ tai su­žeis­tas, kai ant­ ra­die­nio va­ka­rą už­ puo­li­kas pra­dė­jo šau­dy­ti per Kve­be­ ko rin­ki­mus lai­mė­ju­ sių se­pa­ra­tis­tų ly­de­ rės per­ga­lės kal­bą.

Nea­py­kan­ta: už­puo­li­kas pra­smu­ko į pran­cū­za­kal­bių se­pa­ra­tis­tų per­ga­lės šven­tę ir ėmė šau­dy­ti, ra­gin­da­mas ang­lus pa­bus­ti ir im­tis kerš­to.

AFP nuo­tr.

Rin­ki­mus vai­ni­ka­vo šū­viai ir mir­tis Grį­žo už­baig­ti kal­bos

Iš­rink­tą­ją prem­je­rę Pau­li­ne Ma­rois nuo sce­nos grei­tai nu­ve­dė as­mens sar­gy­bi­niai, bet po ke­lių mi­nu­čių ji grį­žo pa­ste­bi­mai su­krės­ta, bet ne­ nu­ken­tė­ju­si, ir grei­tai už­bai­gė sa­ vo kal­bą. Iš­puo­lis bu­vo įvyk­dy­tas ži­niask­ lai­dai pro­gno­zuo­jant, kad P.Ma­rois Kve­be­ko par­ti­ja lai­mė­jo ant­ra­die­ nio rin­ki­mus. Per ant­ra­die­nio bal­sa­vi­mą šio­ je Ka­na­dos pro­vin­ci­jo­je, kur dau­ gu­ma gy­ven­to­jų kal­ba pran­cū­ziš­ kai, nuo val­džios bu­vo nu­ša­lin­tas tris ka­den­ci­jas dir­bęs prem­je­ras Jea­nas Cha­rest ir jo li­be­ra­lai. Jei­ gu pro­gno­zuo­ja­mi rin­ki­mų re­zul­ ta­tai pa­si­tvir­tins, 63 me­tų P.Ma­ rois taps pir­mą­ja Kve­be­ko prem­je­re mo­te­ri­mi. „Ang­lai pra­bun­da!“

Žmo­gus, ku­ris, kaip įta­ria­ma, šau­dė per P.Ma­rois per­ga­lės kal­ bą sau­sa­kim­šo­je kon­cer­tų sa­lė­ je di­džiau­sia­me pro­vin­ci­jos mies­te Mon­rea­ly­je, bu­vo grei­tai areš­tuo­ tas. Ma­no­ma, kad jis bu­vo pra­dė­jęs šau­dy­ti ir lau­ke ne­to­li sa­lės. Fil­muo­to­je me­džia­go­je ma­ty­ti, kaip areš­tuo­ja­mas vy­ras šau­kia: „Ang­lai pra­bun­da! Tai bus su­knis­ tas at­ly­gis!“ Tai ro­dy­tų, kad šau­ dy­mo mo­ty­vas ga­lė­jo bū­ti ang­liš­kai kal­ban­čios ma­žu­mos nuo­gąs­ta­vi­ mai dėl Kve­be­ko ne­prik­lau­so­my­ bės nuo Ka­na­dos. Kve­be­ko par­ti­ja re­mia ne­prik­lau­so­my­bę nuo Ka­

na­dos, ku­rio­je bend­rai dau­gu­ma gy­ven­to­jų kal­ba ang­liš­kai, ta­čiau grei­tai at­si­skir­ti tik­riau­siai ne­ sieks, nes ma­no­ma, kad rin­kė­jams la­biau rū­pė­jo nu­trauk­ti J.Cha­rest val­dy­mą, o ne siek­ti ne­prik­lau­so­ my­bės. Ta­čiau prieš pat šau­dy­mą P.Ma­ rois bu­vo pa­sa­kiu­si: „Kve­be­ko atei­ tis yra bū­ti su­ve­re­nia ša­li­mi.“ Rin­kė­jai nu­si­vy­lė

Kve­be­ko par­ti­ja rin­ki­mus lai­mė­ jo rin­kė­jams nu­si­vy­lus de­vy­ne­rius me­tus tru­ku­siu li­be­ra­lų val­dy­mu, po pa­si­ro­džiu­sių įta­ri­mų ko­rup­ ci­ja ir ne vie­ną mė­ne­sį kas va­ka­ rą vy­ku­sių stu­den­tų pro­tes­tų prieš pla­nuo­ja­mą mo­kes­čio už moks­lą di­di­ni­mą. Ke­lio­se rin­ki­mų apy­lin­kė­se re­ zul­ta­tai dar ne­baig­ti skai­čiuo­ti, ta­čiau at­ro­do, kad Kve­be­ko par­ti­ja ga­vo maž­daug 32 pro­c. bal­sų – tik kiek dau­giau nei li­be­ra­lai – ir kad P.Ma­rois va­do­vaus ma­žu­mos vy­ riau­sy­bei. Ta­čiau il­ga re­gio­no prem­je­ ro J.Cha­rest po­li­ti­nė kar­je­ra, re­ gis, žlun­ga. Sa­vo mies­te Šerb­ru­ke J.Cha­rest ga­vo 34,7 pro­c. bal­sų ir pra­lai­mė­jo Kve­be­ko par­ti­jos kan­ di­da­tui Ser­ge’ui Car­di­nui, už ku­rį bal­sa­vo 42,41 pro­c. rin­kė­jų. Nors J.Cha­rest – tik ant­ras nuo šeš­to­jo de­šimt­me­čio Kve­be­ ko prem­je­ras, dir­bęs tris ka­den­ci­ jas, – ga­lė­jo pa­si­gir­ti ge­rais re­zul­ ta­tais eko­no­mi­kos sri­ty­je ir tvir­ta

rin­ki­mų kam­pa­ni­ja, jam ne­pa­vy­ ko įti­kin­ti rin­kė­jų. Jo tak­ti­ka apė­ mė ir bai­mės dėl ne­prik­lau­so­my­ bės kurs­ty­mą. Jau­ni vei­dai

Rin­kė­jų ak­ty­vu­mas bu­vo di­de­lis – 125 par­la­men­ta­rus rin­ko be­veik 6 mln. rin­kė­jų. Žmo­nės, re­gis, pa­lai­kė stu­den­ tų pu­sę. Leo Bu­reau-Bloui­nas yra tarp nau­jų su Kve­be­ko par­ti­jos vė­ lia­va iš­rink­tų vei­dų. Jis įvei­kė vie­ną li­be­ra­lų mi­nist­rą ir bū­da­mas 20-ies yra jau­niau­sias vi­sų lai­kų Kve­be­ko na­cio­na­li­nės asamb­lė­jos na­rys.

Tre­čias re­fe­ren­du­ mas ma­žai ti­kė­ti­nas tu­rint ome­ny­je tai, kad šiuo me­tu at­si­ skir­ti su­tin­ka vos treč­ da­lis kve­be­kie­čių. Kve­be­ko atei­ties koa­li­ci­ja, ku­ri prieš rin­ki­mus su sa­vo per­mai­nų ir se­no se­pa­ra­tis­tų bei fe­de­ra­lis­tų gin­čo už­bai­gi­mo ži­nia pa­gal po­pu­ lia­ru­mą bu­vo iš­ki­lu­si į ant­rą vie­tą, li­ko tre­čia. Anks­čiau prie rin­ki­mų apy­lin­kių bal­suo­ti atė­ję žmo­nės sa­kė, kad la­bai no­ri nau­jos vy­riau­sy­bės, bet at­ro­dė ne­su­ta­rian­tys ne­prik­lau­so­ my­bės klau­si­mu.

Vie­na penk­tą de­šim­tį me­tų ei­ nan­ti mo­te­ris, ku­ri atė­jo su pla­ ka­tu „Bal­suok šir­di­mi“, sa­kė, kad sva­jo­ja apie ne­prik­lau­so­mą Kve­be­ ką, „ma­žą ša­lį, ku­rią leng­viau val­ dy­ti“, ir mo­kan­čią ge­riau tvar­ky­ti sa­vo di­džiu­lius gam­tos iš­tek­lius. Už jos sto­vin­ti The­re­se Boi­ ly, vai­kai­čių jau tu­rin­ti imig­ran­ tė iš Pran­cū­zi­jos, bu­vo nu­si­tei­ku­si skep­tiš­kai. „Nep­rik­lau­so­my­bė? Iš tik­rų­jų ne­pa­lai­kau. Pap­ras­tai vis­ kas kei­čia­si į blo­ga“, – sa­kė ji. Per rin­ki­mų kam­pa­ni­ją ly­de­riai gin­či­jo­si dėl dar­bo vie­tų ir eko­no­ mi­kos, svei­ka­tos ap­sau­gos ir ki­tų so­cia­li­nių klau­si­mų. Re­fe­ren­du­mas – dar ne­grei­tai

J.Cha­rest ga­lė­jo ini­ci­juo­ti šiuos rin­ki­mus siek­da­mas nu­slo­pin­ ti stu­den­tų pro­tes­tus ir iš­veng­ ti ty­ri­mų ko­mi­si­jos knai­sio­ji­mo­si dėl kal­ti­ni­mų ko­rup­ci­ja, su­si­ju­sių su vy­riau­sy­bi­nių sta­ty­bų su­tar­čių skirs­ty­mu. Ta­čiau pa­grin­di­nis jo ra­gi­ni­mas bu­vo su­si­jęs su sie­kiu su­stab­dy­ti se­pa­ra­tis­tus, kad jie neiš­kil­tų. Kve­be­kas jau du kar­tus at­me­tė ne­prik­lau­so­my­bę – 1980 ir 1995 m., bet praė­ju­sį re­fe­ren­du­mą fe­ de­ra­lis­tai lai­mė­jo ma­ža per­sva­ra. Ta­čiau P.Ma­rois yra sa­kiu­si, kad tre­čią re­fe­ren­du­mą dėl ne­prik­lau­ so­my­bės reng­tų tik tuo at­ve­ju, jei per­ga­lė bū­tų ga­ran­tuo­ta, o tai ma­ žai ti­kė­ti­na tu­rint ome­ny­je, kad šiuo me­tu at­si­skir­ti su­tin­ka vos

treč­da­lis kve­be­kie­čių. Be to, re­fe­ ren­du­mui ne­pri­ta­ria nei li­be­ra­lai, nei Kve­be­ko atei­ties koa­li­ci­ja, nuo ku­rios pri­klau­so jė­gų pa­si­skirs­ty­ mas Na­cio­na­li­nė­je asamb­lė­jo­je. Ka­na­dos prem­je­ras Step­he­nas Har­pe­ris dar prieš mi­nė­tą kru­vi­ ną iš­puo­lį pa­svei­ki­no P.Ma­rois, bet pa­ra­gi­no kve­be­kie­čius „se­nų praei­ties kons­ti­tu­ci­nių mū­šių ne­ per­žiū­ri­nė­ti iš nau­jo“. „Taip pat no­rė­čiau pa­dė­ko­ti dar­ bą bai­gian­čiam prem­je­rui J.Cha­ rest už jo va­do­va­vi­mą ir at­si­da­vi­ mą Kve­be­ko žmo­nėms“, – pri­dū­rė S.Har­pe­ris. BNS, BBC inf.

Kve­be­ko is­to­ri­ja 1534 m. pran­cū­zų nau­ja­ku­riai

užė­mė te­ri­to­ri­ją, ku­rio­je įsi­kū­ręs da­bar­ti­nis Kve­be­kas. 1756 m. per Sep­ty­ne­rių me­tų ka­

rą bri­tai užė­mė Kve­be­ką ir su­kū­rė Kve­be­ko pro­vin­ci­ją – į ją ėmė plūs­ ti ang­la­kal­biai nau­ja­ku­riai. 1968 m. su­kur­ta Kve­be­ko par­ti­ja. 1970 m. ra­di­ka­lai se­pa­ra­tis­tai pa­

gro­bė pa­rei­gū­ną bri­tą ir nu­žu­dė Kve­be­ko dar­bo mi­nist­rą Pier­re’ą La­por­te’ą. 1976 m. Kve­be­ko par­ti­ja lai­mė­jo

pro­vin­ci­jos rin­ki­mus. 1980 ir 1995 m. Kve­be­ko rin­kė­jai

per re­fe­ren­du­mus ne­pri­ta­rė, kad bū­tų at­skir­ti nuo Ka­na­dos.


13

ketvirtADIENIS, rugsėjo 6, 2012

menas ir pramogos

V.No­rei­kos at­si­svei­ki­ni­mas Rug­sė­jį 77-ąjį gim­ta­die­nį švę­sian­tis maest­ro Vir­gi­li­jus No­rei­ ka ža­da įspū­din­gus at­si­svei­ki­ni­mo kon­cer­tus vi­so­je Lie­tu­vo­je – jam tal­kins per 100 žmo­nių. Kęs­tu­tis Ne­ve­raus­kas k.neverauskas@diena.lt

Po 55 pro­fe­sio­na­lio­jo­je sce­no­je pra­ leis­tų me­tų at­si­svei­ki­ni­mo kon­cer­ tų cik­lą „Ačiū už mei­lę – Vir­gi­li­jus No­rei­ka“ pla­nuo­jan­tis V.No­rei­ ka sce­no­je pa­si­ro­dy­ti pa­kvie­tė dar tris žy­mius te­no­rus: Me­rū­ną Vi­ tuls­kį, Ed­mun­dą Sei­lių ir Vai­dą Vyš­niaus­ką. V.No­rei­ka sa­kė, kad la­bai džiau­ gia­si ga­li­my­be sce­no­je dai­nuo­ ti su ki­tais at­li­kė­jais, ir per vi­są spau­dos kon­fe­ren­ci­ją ne­pra­ra­do šmaikš­tu­mo. „Kon­cer­te da­ly­vau­ja tie, ku­rie jau ga­li la­bai ge­rai, ir tas, ku­ris ga­li dar ne­blo­gai“, – apie sa­vo ir ko­le­ gų dai­na­vi­mo ga­li­my­bes šyp­so­da­ ma­sis pa­sa­ko­jo maest­ro. „Prie vi­sų jų esu šiek tiek pri­si­ dė­jęs. Prie vie­no dau­giau, prie ki­to – ma­žiau, bet vi­si jie yra ga­vę ma­ no pa­ta­ri­mų. Tu­riu stip­riai su­si­ kaup­ti ir pa­si­temp­ti, kad per daug neat­si­lik­čiau nuo jau­nų ko­le­gų“, – pri­dū­rė jis. Tie­sa, V.No­rei­ka mi­nė­jo, kad šis at­si­svei­ki­ni­mas dar ne­ga­lu­ti­nis. Jis no­rė­tų „pa­si­lik­ti kuk­lią tei­sę

dar pa­dai­nuo­ti ma­žes­nė­se sa­lė­ se“. Su kar­je­rą di­džio­jo­je sce­no­je bai­gian­čiu V.No­rei­ka pro­gą pa­dir­ bė­ti ga­vę te­no­rai džiau­gė­si ga­li­my­ be pa­bend­rau­ti su vie­na iš­ki­liau­ sių Lie­tu­vos mu­zi­kos as­me­ny­bių. „Maest­ro re­pe­ti­ci­jo­se da­li­jo­si pri­ si­mi­ni­mais apie kiek­vie­ną kū­ri­nį. Apie kiek­vie­ną re­pe­ti­ci­ją bū­tų ga­ li­ma pa­ra­šy­ti po kny­gą“, – pa­sa­ko­ jo M.Vi­tuls­kis.

Kon­cer­te da­ly­vau­ja tie, ku­rie jau ga­li la­ bai ge­rai, ir tas, ku­ris ga­li dar ne­blo­gai.

Or­kest­rui va­do­vau­jan­tis Vy­tau­ tas Lu­ko­čius sa­kė, kad dirb­ti su ke­ tu­riais te­no­rais re­pe­ti­ci­jo­je kar­tais bū­na sun­kiau nei su sa­vais tri­mis vai­kais. Tu­ro or­ga­ni­za­to­riai ir da­ly­viai ža­da įvai­ria­pu­siš­ką pa­si­ro­dy­mą. „Var­gu ar kas pri­si­me­na, kad vie­ nu me­tu sce­no­je bū­tų bu­vę ke­tu­ ri te­no­rai ir dai­na­vę tuos kū­ri­nius,

ku­rių Lie­tu­vo­je nie­kas ne­dai­na­ vo“, – sa­kė ren­gi­nio or­ga­ni­za­to­ rius ir tu­ro idė­jos au­to­rius Eu­ge­ ni­jus Šal­tis. Pir­mo­je kon­cer­to da­ly­je skam­ bės ari­jos iš G.Pu­ci­ni ope­rų „Tu­ ran­dot“, „Bo­he­ma“, G.Ver­di „Ote­ lo“, G.Do­ni­zetti „Mei­lės elik­sy­ras“, J.Mas­se­net „Ver­te­ris“, taip pat ži­ no­mos ita­liš­kos, nea­po­lie­tiš­kos dai­ nos: C.A.Bik­xio „Ma­ma“, L.Dal­los „Il can­to“, F.P.Tos­ti „Ma­re­chia­re“ ir gar­sio­ji „O so­le mio“. Ant­ro­je kon­cer­to da­ly­je klau­sy­ to­jai tu­rės pro­gą iš­girs­ti V.No­rei­ką ir Lie­tu­vos te­no­rus, at­lie­kan­čius gar­sius po­pu­lia­rio­sios pa­sau­lio mu­zi­kos ame­ri­kie­čių ir is­pa­nų hi­ tus – nuo J.Re­vaux, K.Fran­sua ir P.An­kos „Ma­no ke­lio“ (gar­su­sis F.Si­nat­ros dai­nuo­tas „My Way“) iki A.La­ros „Gra­na­dos“, E.Le­cuo­ nos „Por eso te quie­ro“, J.Ga­de „Ja­lou­sie“ ir kt. Prie te­no­rų pri­si­ jungs ir V.Lu­ko­čiaus su­bur­tas or­ kest­ras „Vil­nius Sin­fo­niet­ta“, tri­ mi­ti­nin­kas Vy­tau­tas Grub­liaus­kas, gi­ta­ris­tas To­mas Var­na­gi­ris. Vie­nu me­tu sce­no­je bus net iki 110 žmo­ nių, o pa­si­ro­dy­mą ant sce­nos fik­ suos ke­tu­rios ka­me­ros.

Komanda: V.No­rei­ką at­si­svei­ki­ni­mo kon­cer­tų cik­le ly­dės gau­sūs būrys

mu­zi­kan­tų.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

Kon­cer­tai Aly­taus spor­to ir pra­mo­gų are­no­je

Šiau­lių pra­mo­gų are­no­je – spa­lio

– rug­sė­jo 8 d. 19 val.

13 d. 19 val.

Vil­niaus „Sie­mens“ are­no­je – rug­sė­

Klai­pė­dos „Švy­tu­rio“ are­no­je – spa­

jo 21 d. 19 val.

lio 19 d. 19 val.

Kau­no „Žal­gi­rio“ are­no­je – rug­sė­jo

Pa­ne­vė­žio „Ci­do“ are­no­je – spa­lio

30 d. 19 val.

27 d. 19 val.


14

KetvirtADIENIS, rugsėjo 6, 2012

menas ir pramogos „Vilniaus diena“ rekomenduoja

KUR? Ki­no cent­re „Skal­vi­ja“, A.Goš­tau­to g. 2 / 15. KA­DA? Šian­dien 19 val. KIEK? 8–12 litų.

KUR? Ener­ge­ti­kos ir tech­ni­kos mu­zie­ju­je, Rink­tinės g. 2. KA­DA? Šian­dien 16 val. KIEK? Ne­mo­ka­mai.

KUR? Baž­ny­ti­nio pa­vel­do mu­zie­ju­je, Šv. My­ko­lo g. 9. KA­DA? Rugsė­jo 8 d. nuo 16 val. KIEK? 10 litų.

„Vil­niaus ki­no šor­tai“

Me­dis ir lem­pos

Mi­nint iš­ta­kas

Tris die­nas vyk­sian­tis trum­pa­met­ra­žių filmų fes­ti­va­lis „Vil­niaus ki­ no šor­tai“ pri­sta­to ati­da­ry­mo pro­gramą, ku­rio­je – 4 fil­mai: Gun­hil­do En­ge­rio (Nor­ve­gi­ja) „Prieš­lai­ki­nis“, Mar­ko Gil­lo (Jung­tinė Ka­ra­lystė) „Vur­ma­no pro­ble­ma“, Nésto­ro Fer­nán­de­zo (Is­pa­ni­ja) „Ma­no se­ne­lio pa­sa­kos“ ir Si­mo­no Gries­se­rio (Aust­ri­ja) „Da­bar jau ge­riau“.

Ap­žiūrė­da­mi naują eks­po­zi­ciją „Lai­ko gar­sai: me­dis ir lem­pos“ lan­ ky­to­jai galės su­si­pa­žin­ti su elekt­ro­tech­ni­kos pa­vel­do ob­jek­tais, pa­ li­ku­siais šiltą pėdsaką lie­tu­vių at­min­ty­je: tai se­no­vi­nis se­ne­lio ra­ di­jas su „ma­giš­ka aki­mi“, ne­pa­kar­to­ja­mai ar­ti­mas gar­sas iš se­nos ki­no salės... Vi­sa tai galė­si­te ne tik pa­ma­ty­ti, bet ir iš­girs­ti, pa­jus­ti!

Mi­nint 1629 m. rugsė­jo 8-ąją, kai bu­vo pa­šven­tin­ta Vil­niaus šv. ar­ kan­ge­lo My­ko­lo baž­ny­čia, ren­gia­ma pa­skai­ta bei kon­cer­tas, ku­ria­ me ka­me­ri­nis cho­ras „Ai­di­ja“, se­no­sios mu­zi­kos an­samb­lis „Afec­ tus“ ir var­go­ni­nin­kas Dai­nius Sver­dio­las at­liks A.Gab­rie­li, G.Fres­ co­bal­di ir kitų XVII a. kom­po­zi­to­rių kūri­nius.

KUR? Ba­re „Pia­no Man“, Is­lan­di­jos g. 1. KA­DA? Šian­dien 19 val. KIEK? Ne­mo­ka­mai.

KUR? Kny­gy­ne „So­fok­lis“, Ge­di­mi­no pr. 43. KA­DA? Šian­dien 18 val. KIEK? Ne­mo­ka­mai.

KUR? Prie Vin­gio par­ko est­ra­dos; Gri­giškė­se, Švie­sos g. 16. KA­DA? Šian­dien 13 val.; 18 val. KIEK? Ne­mo­ka­mai.

KUR? Teat­ro, mu­zi­kos ir ki­no mu­zie­ju­je, Vil­niaus g. 41. KA­DA? Iki rugsė­jo 11 d. KIEK? 3–5 li­tai.

Ant sta­lo – tie­siai iš sta­ti­nių

An­ti­ka ir lie­tu­viš­kos pa­sa­kos

Šiau­rie­tiš­ka­sis vaikš­čio­ji­mas

Mu­zi­ka tar­pu­ka­rio vi­suo­menė­je

Vi­siems, ku­rie mėgsta viskį, ket­vir­ta­die­nio va­ karą vertėtų už­suk­ti į „Pia­no Man“, kur lauks šio gėri­mo eks­per­tai. Jie pa­pa­sa­kos viską, ką pa­tys ži­no apie vis­kio is­to­riją, ypa­ty­bes ir var­to­ji­mo kultūrą.

Hu­ma­ni­ta­ri­nių mokslų dak­tarė Da­lia Di­lytė pa­ sa­kos apie skir­tingų kultūrų is­to­riją. Pa­tiems ma­ žiau­siems skir­ta kny­ga „Pa­sa­kos apie Lie­tu­vos is­ to­riją“, mo­ki­niams – „He­ladės švie­sa“, o suau­gu­ sie­siems – „Se­novės Ro­mos kultū­ra“.

Įvai­rio­se Vil­niaus vie­to­se ir ap­link jį iki pat rugsė­ jo 29-osios vyks šiau­rie­tiš­ko­jo vaikš­čio­ji­mo pa­ mo­kos. Per jas pro­fe­sio­nalūs tre­ne­riai ne tik mo­ kys tai­syk­lin­gai vaikš­čio­ti, bet ir pa­sa­kos apie šio spor­to naudą.

Se­no­sios fo­tog­ra­fi­jos – tar­si vi­zualūs praei­ties žmo­nių laiš­kai mums. Juos skai­ty­da­mi su­ži­no­ me, kuo tie žmonės gy­ve­no, kaip links­mi­no­si, ko­ kių laikė­si pa­pro­čių. Vi­sa tai – tar­pu­ka­rio fo­tog­ra­ fo Vin­co Fe­ri­naus­ko nuo­trau­ko­se.

tv programa

LRT

6.00 Labas rytas, Lietuva. 9.00 „Komisaras Reksas“ (N-7) (k). 10.00 „Hartlando užuovėja“ (k). 11.00 LRT aktualijų studija. Tiesioginė laida. 12.00 Kultūrų kryžkelė. Menora. 12.15, 12.30, 13.05, 14.05 Laba diena, Lietuva. Tiesioginė aktualijų laida. 12.20, 14.40 Žinios. 12.25, 14.50 Sportas, orai. 13.00, 14.00 LRT radijo žinios. 15.00 „Komisaras Reksas“ (N-7). 16.00 „Hartlando užuovėja“. 17.00 „Viena byla dviem“ (4) (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.45 Sportas. 18.50 Orai. 18.55 „Pabėgimas“ (3) (N-7). 19.55 Stilius. Veidai. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Verslas. 21.05 Kultūra. 21.10 Sportas. 21.13 Orai. 21.15, 22.15 Nuotykių f. „Tadas Blinda“ (1, 2) (1972 m.). 22.10 Loterija „Perlas“. 22.45 „Kuklus šiuolaikinių technologijų žavesys“ (8). 23.15 Vakaro žinios. 23.20 Sportas. 23.25 Orai. 23.30 „Pabėgimas“ (3) (N-7) (k).

LRT 6.00 val.

LNK

6.20 „Nickelodeon“ pristato. „Burbuliai“. 6.50 „Linksmieji Tomas ir Džeris“ (7) (k). 7.20 „Kempiniukas Plačiakelnis“ (k). 7.50 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) (k). 9.40 24 valandos (k). 10.35 Muz. kriminalinė komedija „Operacija LNK ir kitos aistros“. Naujojo LNK sezono pristatymo filmas (k). 13.00 „Nickelodeon“ valanda. „iKarli“. 13.30 „Kempiniukas Plačiakelnis“. 14.00 „Linksmieji Tomas ir Džeris“ (8). 14.30 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 16.30 „Šeimynėlė“ (N-7). 17.00 Labas vakaras, Lietuva. 17.45 24 valandos. 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.14 Sportas. 19.17 Orai. 19.19 KK2. Informacinis šou. 19.55 Valanda su Rūta. 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. Verslas. 22.19 Sportas. 22.23 Orai. 22.25 Kriminalinė Lietuva. 22.35 „Visa menanti“ (2) (N-7). 23.35 „Taikinys“ (N-7). 0.30 „Skaičiai“ (N-7). 1.25 Sveikatos ABC (k).

TV3

6.15 Teleparduotuvė. 6.30 Nauja diena. Tiesioginė transliacija.

LNK 16.30 val.

8.00 „Simpsonai“. 8.30 „Hana Montana“. 9.00 „Meilės sūkuryje“. 10.05 „Naisių vasara“. 11.00 „Begalinė istorija“. 12.00 Gyvenimas yra gražus. 12.30 Situacijų komedija „Motina ir sūnus“ (1) (Lietuva, 2012 m.). 13.10 „Hana Montana“. 13.40 „Ant bangos“. 14.10 „Madagaskaro pingvinai“. 14.40 „Simpsonai“. 15.10 „Meilės prieglobstis“. 16.10 „Drąsi meilė“. 17.10 Ką manai? 18.10 „Naisių vasara“. 18.45 TV3 žinios. 19.00 TV3 sportas. 19.05 TV3 orai. 19.10 Be komentarų. 19.40 Kas? Kur? Kada? 21.00 „Vyno kelias“. 21.35 TV3 vakaro žinios. 21.50 TV3 sportas. 21.55 TV3 orai. 22.00 „Aferistas“. 23.00 „Kaulai“. 0.00 „Daktaras Hausas“. 1.00 „Penktadienio vakaro žiburiai“. 1.45 „Biuras“.

BTV

6.30 Televitrina. 7.00 Žinios (k). 7.25 Kalbame ir rodome (N-7) (k).

TV3 19.40 val.

8.25 „Raudonas dangus“ (N-7) (k). 9.30 „Be namų negerai: naujas gyvenimas“. 10.30 „Margoša: moterimi negimstama“. 11.30 „VRS kamera“. Humoro laida (k). 12.00 „Ekstrasensų mūšis“ (N-7) (k). 13.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 14.00 „Liejyklos gatvė“ (N-7) (k). 15.00 „Raudonas dangus“ (N-7). 16.00 Kalbame ir rodome (N-7). 17.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 18.00 Žinios. Sportas. Orai. 18.25 „Liejyklos gatvė“ (N-7). 19.25 „Karštas vakaras“. 20.00 Žinios. Verslas. Sportas. 20.23 Orai. 20.25 „Muzikinė kaukė“. Muzikinis šou. 22.25 Drama „Enigma“ (D.Britanija, JAV, Vokietija, Nyderlandai, 2001 m.) (N-14). 0.50 Kalbame ir rodome (N-7) (k). 1.50 „Bamba“. Interaktyvus šou suaugusiesiems (S).

Lietuvos ryto TV 6.14, 13.00 TV parduotuvė. 6.30 Ryto reporteris. 9.15 Vasara su Asta. Svečiuose pas laidos „Negaliu tylėti“ heroję Laimą Vainilavičienę. Jos meilės istorija. 10.15 Girių takais. 10.55 „Beslano apsiaustis“ (2) (N-7). 12.00 Lietuvos diena. 13.45 Skonio reikalas. 14.45 Vasara su Asta. Svečiuose pas laidos „Negaliu tylėti“ heroję Laimą Vainilavičienę. Jos meilės istorija.

BTV 10.30 val.

15.45, 16.10, 1.00 Dok. f. „Istorijos paslaptys. Stebuklingoji kulka“ (1) (N-7). 16.00, 17.00, 18.00 Žinios. 17.20, 21.55 Lietuva tiesiogiai. 18.45 Vasara su Asta. Svečiuose pas Aušrį Kriščiūną-Tyntą. 19.45 „Istorijos paslaptys. Stebuklingoji kulka“ (2) (N-7). 21.00, 0.05 Reporteris. 21.52, 0.57 Orai. 22.30 Vasara su Asta. Svečiuose pas Aušrį Kriščiūną-Tyntą. 23.30 Pasaulio krepšinio apžvalga.

SPORT1

12.00 Televitrina. 13.00, 19.00, 21.00, 23.00 Žinios +. 13.15, 21.15 Miesto iššūkis. Ekstremalios dviratininkų kovos. 13.45 Klubų karaliai. „Al Ahly“. 14.15 Sporto metraštis. 14.25 Italijos „Serie A“ lyga. „Juventus“–„Roma“. 16.05 Angliškojo biliardo „Premier“ lyga. 17.50 Meninė gimnastika. „Berlyno „Masters“ taurė“. 19.15 Sportas LT. Jaunimo kultūrizmo čempionatas. 19.45 Sporto metraštis. 20.00 Sportas LT. Tarptautinės konkūrų varžybos Estijoje. 21.45 Didžiosios Britanijos žiedinės lenktynės „Porsche Carrera Cup 2012“. IV etapas (Oulton Park). 23.15 Klubų karaliai. „Al Ahly“.

lietuvos ryto tv 21.55 val.


paslaugos statybos ir remonto Gamina medžio masyvo vidaus duris iš uosio, ąžuolo. Kokybę garantuoja. www.vidinesdurys.lt. Tel. 8 689 44 984, e. paštas vidinesdurys@zebra.lt.

ketvirtADIENIS, rugsėjo 6, 2012

955284

Tel. 261 3653, 261 3655 Technikos remonto skelbimai@vilniausdiena.lt

O.Kor­šu­no­vo teat­re – trys prem­je­ros „Ju­li­jus Ce­za­ris“, spek­tak­lis pa­gal Fran­zo Kaf­kos kūrybą, Sa­mue­lio Bec­ket­to pjesė „Pas­ku­tinė Kre­po juos­ta“ – tai spek­tak­liai, ku­riuos žiū­ro­vams 14-ąjį se­zoną pa­ro­ dys OKT / Vil­niaus mies­to teat­ras. Lai­ma Že­mu­lienė l.zemuliene@diena.lt

Ko­va už sa­vo idė­jas

„14 se­zonų ne­vals­ty­bi­niam teat­ rui – ne­ma­žas lai­ko tar­pas. Tuos 14 metų reikė­jo ko­vo­ti už sa­ vo būvį, už sa­vo idė­jas, už ga­li­ mybę rea­li­zuo­ti tas sa­vo idė­jas. Per tuos me­tus bu­vo su­kur­tas brand­žiau­sias teat­ro re­per­tua­ ras. Tuos spek­tak­lius rodė­me ne tik Lie­tu­vos, bet ir už­sie­nio teat­ ruo­se, taip pat fes­ti­va­liuo­se. Bet mes ne­ta­po­me fes­ti­va­li­niu teat­ ru. Mes išugdė­me sa­vo žiū­ro­vus, su jais su­si­drau­ga­vo­me“, – kalbė­ jo teat­ro me­no va­do­vas, re­ži­sie­ rius Os­ka­ras Kor­šu­no­vas. Jis pa­brėžė, kad ne­pai­sant to, jog teat­ras pa­va­din­tas jo var­du, per 14 se­zonų čia dir­bo įvai­rių me­ni­ninkų: re­ži­sie­rių, sce­nog­rafų, kom­po­zi­to­ rių, ku­rie tą teatrą kūrė. Per tą laiką ja­me vai­di­no ge­riau­si įvai­raus am­ žiaus Lie­tu­vos ak­to­riai. Ki­ti, anuo­ met – jau­nie­ji, čia su­bren­do kaip as­me­nybės. Pag­rin­di­nių spek­tak­ lių sce­nog­ra­fi­jas teat­re su­kūrė Jū­ ratė Paulė­kaitė. „Svar­biau­sia, per tuos me­tus iš­sik­ris­ta­li­za­vo teat­ro brai­žas. Mūsų spek­tak­liai – la­bai skir­tin­ gi, ta­čiau juos sieja vie­nas svar­ bus da­ly­kas – tai nea­titrū­ki­mas nuo da­bar­ties, nuo ak­tua­lijų“, – ak­cen­ta­vo re­ži­sie­rius. Eks­pe­ri­men­tai stu­mia pir­myn

Gyvą teat­ro tėkmę me­ni­nin­kams pa­de­da pa­lai­ky­ti Aš­me­nos gatvė­je esan­čios OKT stu­di­jos veik­la. Čia vyks­ta įdo­miau­si eks­pe­ri­men­tai. Joje ir bus pa­ro­dy­ta pir­mo­ji se­zo­ no prem­je­ra – re­ži­sie­riaus Artū­ro Arei­mos spek­tak­lis „Ju­li­jus Ce­za­ ris“, su­kur­tas pa­gal Lie­tu­vo­je dar nie­ka­da ne­sta­tytą Wil­lia­mo Sha­kes­pea­re’o pjesę. Spek­tak­lio prem­je­ ra įvyks atei­nantį sa­vait­galį. „Džiau­giuo­si, kad ga­liu sta­ty­ti W.Sha­kes­pea­re’ą šia­me teat­re, kur

jis sta­ty­tas ne kartą. Džiu­gu, kad į jį ga­liu žiūrė­ti ki­taip – išar­dy­ti ir vėl su­konst­ruo­ti. Iš to spek­tak­ lio žiū­ro­vas pa­ts su­si­dėlios, koks šian­dien yra mūsų po­li­ti­nis gy­ve­ ni­mas“, – sakė A.Arei­ma. Stu­di­jo­je re­pe­tuo­ja ir ki­tas jau­ na­sis re­ži­sie­rius – Pau­lius Ig­na­ ta­vi­čius, ku­rio spek­taklį pa­gal tris F.Kaf­kos kūri­nius žiū­ro­vai pa­ma­ tys spalį. Spek­tak­ly­je tėvą vai­di­ na re­ži­sie­riaus tėvas – ra­šy­to­jas Eu­ge­ni­jus Ig­na­ta­vi­čius, kaž­ka­da tuo­metė­je kon­ser­va­to­ri­jo­je bai­ gęs ak­to­rystės stu­di­jas. „Mes dir­ba­me kar­tu, iš­nyks­ ta ta­kos­ky­ra tarp re­ži­sie­riaus ir ak­to­riaus, – pa­tiks­li­no P.Ig­na­ta­ vi­čius. – Spek­tak­ly­je bus la­biau ana­li­zuo­ja­mi šei­mos san­ty­kiai, ar­ti­mo meilė.“ Apie spek­taklį mąsto 20 metų

Stu­di­jo­je bręsta ir la­bai įdo­mus O.Kor­šu­no­vo pro­jek­tas su ak­ to­riu­mi Juo­zu Bud­rai­čiu pa­gal S.Bec­ket­to pjesę „Pas­ku­tinė Kre­ po juos­ta“. Re­ži­sie­rius davė pa­ žadą, kad šį spek­taklį pa­ro­dys iki Kalėdų. „Į tą darbą su J.Bud­rai­ čiu ei­na­me 20 metų. Spek­tak­ lio te­mos aštrė­ja. Vie­na jų – ap­ mąsty­mas apie sa­vo gy­ve­nimą“, – už­si­minė O.Kor­šu­no­vas. Teat­ro už­sie­nio ry­šių va­dy­bi­ ninkė Aud­ra Žu­kai­tytė pri­minė, kad ar­ti­miau­sios teat­ro gast­rolės vyks Vo­kie­ti­jo­je, Len­ki­jo­je, Ru­si­ jo­je. Kiek vėliau OKT / Vil­niaus mies­to teat­ras vai­dins Čilė­je bei Pietų Korė­jo­je. A.Žu­kai­tytė pa­ si­džiaugė, kad spek­tak­liai „Dug­ ne“, „Mi­ran­da“, su­kur­ti Stu­di­jos erdvė­je, už­sie­ny­je su­laukė ypač di­de­lio pri­pa­ži­ni­mo. Šį se­zoną žiū­ro­vai iš­vys ir anks­ tes­nius teat­ro spek­tak­lius „Ham­ le­tas“, „Įsta­bio­ji ir graud­žio­ ji Ro­meo ir Džul­je­tos is­to­ri­ja“, „Va­sar­vid­žio nak­ties sap­nas“, „Ug­nies vei­das“, „Shop­ping and Fuc­king“.

Esmė: „Mūsų spek­tak­liai – la­bai skir­tin­gi, ta­čiau juos sieja vie­nas

svar­bus da­ly­kas – nea­titrū­ki­mas nuo da­bar­ties“, – pa­brėžė re­ži­sie­ rius O.Kor­šu­no­vas. And­riaus Ufar­to (BFL) nuo­tr.

SKUBIAI IR NEMOKAMAI IŠVEŽA nenaudojamą buitinę techniką – šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techpaslaugos niką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. statybos ir remonto . 8 641 99 000, www.kaunakiemis.lt

Sienų, grindų apšiltinimas į oro951181 tarpus. Ekovata, termoputa, poliuretanu, granulėVisų kompiuterių ir televizorių taisymas mis. 1 kv. m – nuo 7 Lt. Konsultuojame. VilGaniuje, Žalgirio g. 131, tel. (8 5)Lietuvoje. 275 4665; rantuojame. Dirbame visoje Tel. www.pc-help.lt. 8 689 68 528. 933624 1009741

parduoda Kelionių Iš/į Kitas Londonąprekes saugiai, greitai vežame siuntinius. LietuvojeUAB pristatome Tel. 8 Bankrutavusi „Artanas“, iki į. k.durų. 300004279, 687parduoda 58 503,įmonės +44 778 627Paraiškos 1449. Informaciturtą. priimamos dienas nuo paskelbimo. ja –septynias www.lietuvalondonas.com . Administratorius, tel. 8 601 38 067.

959526

Kitos

Įvairūs

15

skelbimai

paslaugos

Karščiausi Kelionių pasiūlymai

Karščiausi Kelionių pasiūlymai Kelionių organizatorius

952525

Kelionių organizatorius Kelionių organizatorius

1013960

Įvairūs Nestandartinių baldų gamyba. Aukšta kokybė –Kita žema kaina. www.guobosbaldai.lt. Tel. 8 656 099. d. 10.00 val. Vilniaus raj. Rū201269 rugsėjo21 kainių sen. Juodiškių k. SB „Rožė“ bus760904 atliekami žemės sklypų 4180/1205:183 bei 4184/ 1205:184 kadastriniai matavimai. Kviečiame gretimų žemės sklypų 4184/1205:0180 bei Skl. Nr.182 sąvininkus ar jų paveldėtojus dalyvauti ribų paženklinime.Vykdytojas UAB „Geodezija ir topografija“ inž.geodezininkas Mindaugas Parduodamas dviejų kambarių butas PalanTelefonas pasiteirauti: 8 1A. 686Tel. 24 gosVakulskas. centre, už bažnyčios, S.Nėries g. 373, adresas: Kalvarijų 125-516, Vilnius.

parduoda

nekilnojamąjį turtą

8 603 62 096.

rinkiminis SUSIRINKIMAS, kuris vyksKauno Kelmi-į Vežame poilsiautojus iš Vilniaus, jos sodų 20-oji g. 13. Darbotvarkė: 1. Veiklos Palangą, Šventąją (ir atgal), nuo 35 Lt. Tel. ataskaita tvirtinimas. Revizoriaus atas8 699 99 ir965, 8 612 222.227. kaita ir tvirtinimas. 3. Sąmatos tvirtinimas. 975416 4. Įvairūs klausimai. 5. Pirmininko rinkimas. 6. Revizoriaus rinkimai. Susirinkus mažiau nei pusei bendrijos narių, pakartotinis susirinkimas bus šaukiamas 2012 06 24 11 val. toje Kita pačioje vietoje (ta pati darbotvarkė). BendriBIĮ pirmininkė. „Kontrastų biuras“ visu sąrašu parduojos da atsargas (įvairias kanceliarines prekes) 960769 už didžiausią pasiūlytą, bet ne mažesnę UAB „Nekilnojamojo Turto Projektai” atlieneikadastrinius 35 730 Lt kainą. Pasiūlymai teikiami iki ka matavimus Vilniaus r. sav., timo sklypo, kad. Nr. 0101/0075:0881, savininką vo2012 m. birželio 25 d. imtinai uždaruose Sudervės sen., Rastinėnų SB „Vilma”, Joną Šimėną, taip pat esamus ar k., būsimus arba„SBS kuose administratoriui, UAB Nr.bankroto 148asmenis (skl. kad. Nr. 4184/0934:0148), joskl. įgaliotus susisiekti su kadastrinių Legale“,darbų Ukmergės g.Jaroslavu 369A, Vilnius. matavimų vykdytoju Bazevič prašom gretimo (neprivatizuoto sodo)ikiDausklygiau tel.2012 (8nustatymo 5)m.206 0799, 8 611 2012 09 17 ir susitarti dėl ribų dienos po Nr.informacijos 147 savininką birželio 8 d. 10 ir kadastrinių darbų.sklypo Kon- ir 51 518. val. atvyktimatavimų prie jumssuderinimo priklausančio taktinė informacija: Trimitų g. 6-38, Vilnius. Tel. 8971990 dalyvauti riboženkliais Bogusla. 660 70 305, e.ženklinant paštas topomati@gmail.com Vladislavos Salmanovič paveldėto1014015 suvo Sovinskio sklypą Nr. 148turto arba prašom jų dėmesiui. Š. m. birželio 27 d. 16 val. Sklypo, Vilniaus m., Bezdonių sen., sisiektiesančio su darbų vykdytoju Jaroslavu Bazeadresu Vilniaus r., Pagirių sen., Ąžuolinės k., SB skl. Nr. 97, 8Mikašiūsavivič, Žalgirio g. „Romuva“, 131–213, Vilnius (tel. 677 79 ninkui! Š.SB m. „Ekspresas”, rugsėjo 18 d. vyks 9 val.sklypo vyks sklypo nų k.,e. kad. 348, paštas topomatik@gmail.com ). Nr. Nr.4167/1002:0027 110 kadastriniai matavimai. Kviečiame da960926 kadastriniai matavimai. lyvauti. Matavimus atlieka UAB „Baltijos MaKviečiame dalyvauti. Matavimus atlieka tavimai Vilniaus m. sav., Naujosios Vilnios sen., tavimų Organizacija”, Vilnius, Linkmenų g. 13. Kelionių SB „Jurginas“, skl. kad. Nr. 0101/0075:0912, kurį Tel.UAB „Baltijos 8 600 30 784.Matavimų Organizacija”, Lin1013703 nuosavybės teisesaugiai, valdo Jangreitai Kogarko.vežame Prašom greIš/į Londoną siun- kmenų g.13, Vilnius. Tel. 8 601 71 112. tinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 976256

1013702

Vežame keleivius į Vokietiją, Daniją, Olandi3G interneto stiprintuvai, antepervezimai. ją.GSM Tel. 8ryšio 699ir01 428, e. paštaskonsultavimas. nos, jungtys. Montavimas, info@gmail.com. S.Žukausko g. 35, Vilnius. Tel. (8 5) 212 0063, 8 652 96 985; www.Erksa.lt.

Statybosdokumente, įmonei reikalingi kelio darbininkai navimo gali apskųsti Valstybinės ir apželdintojai. Kreiptis tel. (8 5)inspekcijos 231 6179, teritorijų planavimo ir statybos 8 663 52500. prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų 975124 planavimo ir statybos valstybinės priežiūros UAB „Šeimos medicinos klinika“ siūlo skyriui, A.Juozapavičiaus g. 9, Vilnius, darper bą šeimos bendrosios prak-į mėnesį nuogydytojams jiems išsiųstoirlaiško (atsakymo tikos slaugytojams. Informacija pateiktą pasiūlymą) gavimo dienos.tel. 8 618 960590 37 721. 975626 INFORMACIJA APIE TERITORIJŲ PLANAVIMĄ. Pranešame apie kartojamą visuomenės inforĮvairūs mavimo procedūrą dėl parengto žemės sklypo Dobrovolės k. (5,1100 ha, sklypo Įmonei reikalingi aukštalipiai. Tel. 8kad. 650Nr. 91 0101/0164:31), Panerių seniūnijoje, Vilniuje, 253, 8 699 98 086. Tel. 8 687 35 428, e. paštas remigijusputinas@ 973725 detaliojo plano. Planavimo pagrindas – 2012 yahoo.com. 1014127 m. balandžio 12 d. Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdaviInformuojame, kad Ilja Lepiochinui priklausanTransportas, logistika čio žemės Jazminų g.Planavimo 5, Šveicarųtikslas k., Vil- – mo sutartissklypo Nr. 042042. Konditerijos įmonė priims į pagal darbą Vilniaus niaus r. sav., Vilniaus apsk., ribos bus ženklinapakeisti žemės tikslinę paskirtį bendrojo mos vietovėje š.m. rugsėjo 18 d. 16 val.vadybininGretimo regione vairuotoją-ekspeditorių, plano padalyti sklypą, nustatyti sklypo,sprendinius, kad. Nr. 4177/1203:255, savininkus irTel. pa- 8 ką-ekspeditorių ir prekybos agentą. teritorijos ir tvarkymo režimą. Develdėtojus naudojimo kviečiame atvykti į vietą arba kreiptis 611 45„Geodeziniai 000. organizatorius taliojo plano UAB „4Real“, į UAB matavimai”,– Vytauto g.976056 19, , Trakai. geodeziniai_matavimai@yahoo.com A.Goštauto g. 5-79, Vilnius, tel. 8 698 20 198. tel. 8 671 96 775, (8–5)UAB 285 1183. Projekto rengėjas „RV architektų stu1012852 dija“, Pamėnkalnio g. 28-2, Vilnius. ParengPranešame kad, yra atliekami kadastriniai ma-

1013374

955765

INFORMACIJA APIE TERITORIJŲ PLANAVIMĄ. Pradedamas rengti žemės sklypo Padekaniškių g. 11 (kadastro Nr.0101/0167:57), Pilaitės seniūnijoje, kurio plotas 6,6500 ha, paskirtis – žemės ūkio, detalusisperkame planas. Planavimo detaliojo Brangiai mišką supagrindas: žeme arba išsiteritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir parkirsti. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. eigų perdavimo sutartis Nr. 041518N/042122, Tel.2012 8 676 41 155.17 d. sudaryta tarp Vilniaus miesm. liepos to savivaldybės administracijos ir grupės 929896 žemės sklypo savininkų – Jelena Varėnos Žiedunova,r.Janina FiUAB „BEST COMPANY“ perka: lonova, Pavel Judickij, Judickij, Rozaveršelius, galvijus, avis.Romuald Sumokame iš karto. lija Bronislava Judickaja, Nadežda Makarenko, Mokame PVM.Makarenko, Tel. 8 613Genrych 70 805,Radiul, 8 613Raisa 70 Aleksandras 803, 8 601 71 „Ampli-5“ 558, (8 310) 48 Mečkovskij. 323. Radiul, UAB ir Jurij Pla953105 navimo tikslai: pakeisti žemės tikslinę paskirtį (iš žemės ūkio paskirties į kitą paskirtį ir miškų ūkio paskirties žemę) ir naudojimo būdą ir pobūdį, sklypų naudojimo ir tvarkymo režimą, vadovaujantis Vilniaus miesto bendrojo plano iki 2015 metų sprendiniais, padalyti sklypus. Detaliojo04plano organizatoriai – Jelena Žiedunova, 2012 20 Vilniaus apygardos teismo nutarFilonova,avialinijos“ Pavel Judickij, Romuald JudictimiJaninas UAB „Joanos iškelta bankroto kij, Rozalija Bronislava Judickaja, Nadežda Makabyla (c. b. Nr. B2-3323-160/2012). Bankrutuorenko, Aleksandras Makarenko, Genrych Radiul, jančios „Joanos avialinijos“ir administratoRaisaUAB Radiul, UAB „Ampli-5“ Jurij Mečkovskij. Detaliojo rengėjas:VALDYMO UAB „Architectura riumi paskirta plano UAB VERSLO IR REShumana“, A.Juozapavičiaus 9A-168, asmuo Vilnius, TRUKTŪRIZACIJOS CENTRAS. g. Įgaliotas tel. (8 5) 262 0052, 8 687 35 428. Su pareng– V.Česonis, tel. 8 686 83 541. Prašom iki 2012 tu projektu galima susipažinti rengėjo patalpose, m.A.Juozapavičiaus birželio 11 d. imtinai pateikti savodarbo kreditog. 9A-168, Vilniuje, dierinius reikalavimus gegužės6 d. 2 iki dienai nomis 9-17 val., nuo2012 2012m. m. rugsėjo 2012 m. spaliobylos 8 d. Vieša detaliojo plano kartu ekspozicija (bankroto įsiteisėjimo dienai) privyks Pilaitės seniūnijos patalpose, Vydūno g. 20, dedant kreditorinius reikalavimus patvirtinannuo 2012 m. rugsėjo 13 d. iki 2012 m. čiųVilniuje, dokumentų tinkamai įformintus nuorašus. spalio 8 d. Planavimo pasiūlymų pateikimo tvarTaipka:pat prašom nurodyti, ar šių reikalavimų planavimo pasiūlymai ir pastabos teikiami įvykdymas užtikrintas, nurodyti,raštu kokiuikibūdu projekto yra rengėjui ir organizatoriui viešo ir jo metu. Viešas svarstymas: taiaptarimo yra padaryta. Kreditorinį reikalavimądetaliojo pateikplano sprendinių viešas aptarimas 2012Inm. ti Savanorių pr. 262-105, LT-50204 vyks Kaunas. spalio 8 d. 14 val. Pilaitės seniūnijoje, Vydūno g. formacija tel./faks. (8 37) 229 886. 20, Vilniuje. Pasiūlymus dėl teritorijų planavimo 961016 dokumento galima teikti planavimo organizatoINFORMACIJA APIErengėjui TERITORIJŲ PLANAVIriui arba projekto iki viešo susirinkimo pabaigos. Asmenys gautą atsakymą, kad įLvovo jų paMĄ. Parengtas žemės sklypo, esančio neatsižvelgta Vilniuje, parengtame teg. teiktus 105A, pasiūlymus Šnipiškių seniūnijoje, sklyplanavimo dokumente, gali apskųsti Valsporitorijų kad. Nr. 0101/0032:986, bendras plotas tybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai 0,2419 ha, detalusis planas. Planavimo g. pa-9, prie Aplinkos ministerijos, A.Juozapavičiaus Vilnius, Vilniaus per mėnesį nuo jiems išsiųsto laiško (atgrindas: miesto savivaldybės admisakymo į direktoriaus pateiktą pasiūlymą) gavimo dienos. nistracijos pavaduotojo 2011

perKa

Įvairūs

Kita

07 13 įsakymas Nr. AD30-1732, 2011 08 01 detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis Nr.

Karščiausi Kelionių A.Vienuolio g.pasiūlymai 6, LT–01104 Vilnius

Ar svajojate aplankyti Niujorką? OAKCIJOS galbūt, KELTŲ Jus visada žavėjo Las Vegasas – BILIETAMS IŠ KLAIPĖDOS šviesų, kazino, pasirodymų ir viešbučių rojus? Keltų linija KLAIPĖDA–KYLIS Pamatykite nuostabiąją Šiaurės už Atėjo laikas TIKROMS ATOSTOGOMS! Vienvietė „Commodore“ kajutė Ameriką + automoypatingą kainą. tik 495 Lt* bilis + pusryčiai Dvivietėkruizas kajutė + automobilis 1324 Lt nuo ** Užsisakykite skrydį iki gegužės tik 15 dienos, ir Joninių Ryga–Stokholmas–Ryga KLAIPĖDA–KYLIS ir KLAIPĖKeltųLt linija leiskitės į nepamirštamą kelionę 2012 10 110 DA– KARLSHAMNAS 01–2013 03Jus 21 į trumpiausios nakties vaKviečiame Dvivietė „Commodore“ kajutė + automoNiujorkas nuo 2226 Lt karėlį! bilis + pusryčiai tik 738 Lt* Vašingtonas nuo Lt ir linksmybės Baltijos jūroje bus2526 disko, iki Keturvietė kajutė +irautomobilis tik 800 Lt* Bostonas nuo 2588 Lt ryto! Keltų linija KLAIPĖDA–ZASNICAS

Kelionių organizatorius

KELIONĖS KELIONĖSAUTOBUSU AUTOBUSU KELIONĖS AUTOBUSU Alyvų Duobelėje, Latvijoje Pirkti žydėjimo internetu:šventė www.kelioniupasiulymai.lt Čekijos rojus–Praha Čekijos pilys–Čekijos pilys–Čekijos rojus–Praha––577 637LtLt (05.26.) – 95 Lt Didingoji Italija ir Kaprio sala – 1747 Italija ir Kaprio sala – 1847 Muziejų naktis Varšuvoje (05.19/20) Lt–Lt175 Lt Ryga – Saremossala–Talinas sala – Talinas – 429 Lt Ryga–Saremos – 377 Čekijos rojus–Praha –Lt577 Lt Šiaurėspilys–Čekijos Italija su su poilsiu poilsiu prieAdrijos Adrijos jūros Šiaurės Italija prie jūros Šveicarijos nuo 1297 Ltgamtos stebuklai – 1397 Lt nuo 1197nuo Lt 999 Kroatija Lt Ryga–Saremos sala–Talinas – 377 Lt Kroatija nuo Lt pažintinė) Praha-Viena-Budapeštas nuo 577nuo Lt 1290 Lt Šiaurės Italija990 (poilsinė Praha-Viena-Budapeštas nuo 627 Lt Kroatija nuo 990 Lt LĖKTUVU IŠ IŠ VILNIAUS: VILNIAUS: LĖKTUVU Praha–Viena–Budapeštas nuo 619 Lt -10Ispanija, Kosta Brava, Kosta Dorada Ispanija, nuo 1979Kosta Lt Brava nuo 822 Lt Malta –– 904 Malta 904 Lt Lt IŠ VARŠUVOS (poilsinės) Graikija,Hurgada Chalkidikė 1099LtLtLt Cgalkidikė ––979 Egiptas, nuo 935 Ispanija, Kosta Alikantė – 1108 Ispanija, Dorada Bulgarija nuo 850 Lt – 999 Lt Graikija, Kos sala – 1128 Lt Ispanija, Alikantė – 1108 Šri LankaAntalija nuo 3500 Lt Lt Turkija, – 1295 Graikija, Kos sala – Kreta nuo 1170 Lt –1128 Bulgarija, Burgas 1185LtLt Turkija, Antalija 1185 LtLt Kroatija,nuo Rijeka Tunisas 770 –Lt1489 Turkija, Marmaris Bulgarija, Burgas –1620 1199LtLt Portugalija, Algarvė Lt Kroatija, Rijeka – 1279– 1999 Lt poilsinės) IŠ VARŠUVOS (pažintinės Turkija, Marmaris 1289LtLt(poilsinės) Kruizas Nilu 2038 LĖKTUVU IŠ nuo VARŠUVOS Bulgarija, Burgas –nuo 11991440 Ltnuo Izraelis–Jordanija–Egiptas Egiptas, Hurgada Lt 2423 Lt Bulgarijanuo – 1595 Portugalija, Algarvė Marokas 2634LtLt– 1899 Lt Turkija – 1440 LtLt Kuba nuo 5853 LĖKTUVU IŠ VARŠUVOS (poilsinės) Šri Lanka – 3500 Lt Egiptas, Hurgada nuo 995 Lt Kreta – 1170 Lt IŠ RYGOS: Bulgarija – 995 Lt LĖKTUVU IŠ VARŠUVOS (pažintinės – poTailandas (pažintinė ilsinės)– 1078 Turkija Lt poilsinė) – nuo 5218 Lt Kruizas nuo 1440 Šri LankaNilu – 3500 Lt Lt Izraelis – Egiptas nuo 1678 Lt IŠ VILNIAUS: Kreta – 1170 Lt Marokas – 2634 Lt Egiptas, Tunisas –Hurgada 770 Lt nuo 869 Lt Ispanija, – 1499(pažintinės Lt LĖKTUVUMaljorka IŠ VARŠUVOS – poilTurkija, sinės) Antalija – 889 Lt Kruizas Nilu nuo 1440 Lt Izraelis – Egiptas nuo 1678 Lt Marokas – 2634 Lt Kuba – 5853 Lt STOVYKLOS LIETUVOJE Pasaka nuo 550 Lt Top Fun 540 Lt Raganė 550 Lt Energetikas 600 Lt Laimingas žmogus – tai aš! 600 Lt Trimitas 520 Lt

Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 A.Vienuolio g. 6, LT-01104 Vilnius vilnius@vilnius.krantas.lt, Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 www.krantas.lt A.Vienuolio g. 6, LT-01104 Vilnius vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt Tel.Vegasas (8 5) 231nuo 3314.2871 Faks.Lt(8 5) 262 9120 Las vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt Torontas nuo 2382 Lt Trivietė kajutė + automobilis tik 777 Lt* Monrealis nuo 2874 Lt Keltų linija KLAIPĖDA–KYLIS / ZASNICAS Hiustonas nuo 2964 Lt Vasaros kruizas Ryga–Stokholmas–Ryga / KARLSHAMNAS Kalgaris nuo 3464 Lt nuo 125 Lt 2 sėdimos vietos + automobilis tik 380 Lt* Pamirškite kasdieninius rūpesčius ir atsipaį abi pusesjūroje! su oro uostų mo*ĮKaina vienąpateikta pusęlaive laiduokite Baltijos ** Į abi puses saule, vėju ir gera nuotaika. kesčiais. Mėgaukitės Akcijos galiojamokestis iki 2012 iki 12 100 10 Lt mokamas paRezervacijos Į pildomai. kainą kuro mokestis įskaičiuotas. Kruizo kaina pateikta iš išplaukimo Pasiūlymų skaičius kiekviename reise uosto. riboVietų skaičius ribotas. Daugiau informacijos www.krantas.lt tas .Daugiau informacijos www.krantas.lt

Pamėnkalnio g. 5/ K.Griniaus g., Vilnius Tel 8-5 262 7777, mob. 8 616 16 777 info@svite.lt, www.svite.lt, www.lek.lt

Graikija, Kreta Kuba – 5853 Lt – 99 Lt

Mažieji Laukystos pirataiLt 370 Lt Bulgarija, Varna – 1099

Holivudo akademija STOVYKLOS LIETUVOJE Portugalija, Algarvė – 599 2239LtLt Mes jėga Raganė 550450 Lt Lt Energetikas 600 Lt 450 Lt Žaidimų galaktika STOVYKLOS LIETUVOJE Laimingas žmogus – tai aš!į Lietuvą 600 Lt 450 Lt Apači indėnai atkeliauja Pasaka nuo Mes jėga 450550 Lt Lt Avataro Raganė –nuotykiai 550 595 Lt Ltkartu 450 Lt Mano pasaulis Mes šampinjonai STOVYKLOS UŽSIENYJE Laimingas žmogus 450 – taiLtaš! 600 Lt Stovykla Ukrainoje Aplink 7 dienas 49960Lt Lt Top Fun pasaulį 640 Lt per„Pribrežnyj“ dienai Mano pasaulis 595 Lt Kitas variantas 359 Lt STOVYKLOS UŽSIENYJE AVIABILIETAI Dodiinternetu: 550 Lt stovykla Anglų kalbos Estijoje 1790 Lt Pirkti www.lek.lt (yra ir pigios1699 aviakompanijos) STOVYKLOS UŽSIENYJE Bulgarijoje Lt Stovykla Ukrainoje Kroatijoje 2149 Lt „Pribrežnyj“

KELTAI 60 Lt dienai Ryga – Stokholmas Kryme– „Saliut“ AVIABILIETAI* Talinas Helsinkis1699 Lt Baku nuo 1050 Lt;LtMaljorka nuo 500 Lt Bulgarijoje 1699 Talinas – Stokholmas Ventspilis *kainos į –abiNyneshamnas puses Kroatijoje 2149 Lt Klaipėda – Karlshamnas Juodkalnijoje 1899 Lt (spec. pasiūlymas) KELTŲ AnglųBILIETAI kalbos Estijoje 1790 Lt Klaipėda – Kylisstovykla (spec. pasiūlymas) Ryga–Stokholmas AVIABILIETAI* Klaipėda – Zasnicas (spec. pasiūlymas) Talinas–Helsinkis Turku Alando Delis– nuo 1870salos Lt – Stokholmas KRUIZAI Talinas–Stokholmas Tokijas – 2229 Lt Viduržemio jūroje (spec. kaina) Ventspilis–Nyneshamnas Seulas – 2308 Lt kaina) Karibų jūroje (spec. Klaipėda–Karlshamnas (spec. kaina) pasiūlymas) Singapūras – 2310 Lt (spec. Tolimuosiuose Rytuose Klaipėda–Kylis (spec. Baltijos jūroje Bankokas – 2409 Lt pasiūlymas)

Klaipėda–Zasnicas Puketas – 2610 Lt (spec. pasiūlymas)

VIZOS Turku–Alando salos–Stokholmas *kainos į abi puses Į Rusiją nuo 260 Lt, Baltarusiją nuo 85 Lt

KELTAI VIZOS Joninės Baltijos jūroje (Tallink 3 d. kruizas) Į Rusiją nuo nuo 105 Lt 260 Lt; Baltarusiją nuo 85 Lt Ryga–Stokholmas Talinas–Helsinkis Talinas–Stokholmas Ventspilis–Nyneshamnas Klaipėda–Karlshamnas (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Kylis (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Zasnicas (spec. pasiūlymas) Turku–Alando salos–Stokholmas VIZOS Į Rusiją nuo 260 Lt Baltarusiją nuo 85 Lt


Orai

Antroje savaitės pusėje Lietuvoje prognozuojami vėsūs su trumpais lietumis orais. Šiandien dieną bus apie 17 laipsnių šilumos, trumpai palyti gali visoje Lietuvoje. Penktadienį temperatūra sumažės dar keliais laipsniais – dieną nesušils daugiau nei iki 15–17 laipsnių, lis stipriau, kils vėjas.

Šiandien, rugsėjo 6 d.

+17

Telšiai

+17

+17

Šiauliai

+17

Klaipėda

Panevėžys

+17

Utena

+17

Tauragė

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis) teka Mėnulis leidžiasi

6.35 19.57 13.22 21.46 13.23

250-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 116 dienų. Saulė Mergelės ženkle.

+17

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +30 Berlynas +17 Brazilija +28 Briuselis +19 Dublinas +16 Kairas +36 Keiptaunas +20 Kopenhaga +16

Londonas +20 Madridas +31 Maskva +19 Minskas +17 Niujorkas +28 Oslas +16 Paryžius +23 Pekinas +24

orai vilniuje Šiandien

Praha +17 Ryga +15 Roma +26 Sidnėjus +24 Talinas +14 Tel Avivas +32 Tokijas +30 Varšuva +18

+17

+17

Vilnius

Marijampolė

Vėjas

+17

Alytus

4–8 m/s

DATOS

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+13

+17

+14

+7

5

+10

+15

+11

+9

6

+11

+15

+12

+7

6

šeštadienį

1972 m. gimė futbolininkas Saulius Mikalajūnas. 1983 m. gimė Pippa Middleton, Kembridžo kunigaikštienės Catherine sesuo. 1986 m. gimė krepšininkas Mantas Kalnietis. 1998 m. Tokijuje mirė japonų kino režisierius Akira Kurosawa. 2004 m. mirė poetas, rašytojas, vertėjas Vladas Šimkus. 2007 m. mirė italų operos solistas tenoras Luciano Pavarotti.

1920 m. gimė poetas Paulius Širvys.

prizas Šią savaitę laimėkite Sandros Brown detektyvinį trilerį „Dūmų uždanga“.

S.Brown – JAV rašytoja, detektyvinių trilerių autorė, parašė daugiau nei 60 knygų. Jos išverstos į daugiau kaip 30 kalbų. Daugelis jos romanų yra skaitomiausių knygų sąrašuose ir visi jie, pasak „USA today“, verčia skaitytoją nerimastingai versti puslapį po puslapio iki pat pabaigos. „Dūmų uždanga“ – itin įtempto siužeto S.Brown detektyvinis trileris. Tai pasakojimas apie įžūlų sąmokslą ir apie tuos, kurie išdrįsta jį atskleisti. Draugai pasirodo eantys priešai, didvyriai virsta nusikaltėliais ir tenka pripažinti, kad visiškai pasitikėti negalima niekuo.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusių. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite: DIENA (tarpas) VD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba 2. Iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu at-

neškite į „Vilniaus dienos“ redakciją Labdarių g. 8, Vilnius. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį, rugsėjo 11 d. Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

1

2

3

4

5

Beata, Faustas, Magnas, Tautenė, Vaištautas

horoskopai

1766 m. gimė anglų fizikas ir chemikas Johnas Daltonas, pirmasis aprašęs įgimtą regėjimo ydą – spalvų neskyrimą, pavadintą daltonizmu. 1869 m. gimė austrų rašytojas Felixas Saltenas, apysakų apie stirniuką Bembį autorius. 1929 m. gimė istorikas Edvardas Gudavičius. 1943 m. gimė grupės „Pink Floyd“ muzikantas Rogeris Watersas. 1967 m. gimė JAV dainininkė Macy Gray.

penktadienį

Vardai

6

7

8

9

10

11

12

13

14

Avinas (03 21–04 20). Tinkamas laikas rinktis baldus, pertvarkyti namus ir t. t. Keisis požiūris į vertybes. Atsipalaiduokite ir pasimėgaukite gyvenimu, bet nepamirškite, kad vidinis tobulėjimas taip pat svarbus. Jautis (04 21–05 20). Labai sėkmingas laikas. Jums bus suprantamos aplinkinių emocijos. Tik apie tai niekam nesakykite, pasilaikykite sau savo nuomonę ir spėliones, kad neįžeistumėte artimo žmogaus. Dvyniai (05 21–06 21). Šiandien gali kilti slaptų ir tamsių minčių, būsite itin susimąstęs ir kam nors iš aplinkinių galite pasirodyti įtartinas. Nusiraminkite ir skirkite daugiau dėmesio savo dvasiniam pasauliui. Vėžys (06 22–07 22). Vertinsite savo karjerą ir praktinius sugebėjimus. Vadovybė įvertins jūsų naują požiūrį į darbą. Tik atminkite, kad kartais už iniciatyvą baudžiama, ypač jei elgiamasi neapgalvotai. Liūtas (07 23–08 23). Nauji bendravimo būdai padės sėkmingai susitarti su aplinkiniais. Būsite kalbesnis, noriai ir lengvai bendrausite. Galimas pokalbis su vyresniu žmogumi. Sekite savo mintis – tai labai svarbu. Mergelė (08 24–09 23). Naujo ciklo pradžia. Leiskite sau šiek tiek papramogauti, pasimėgauti gyvenimu. Gal atsiras laisvo laiko savo dvasiniam pasauliui pažinti, pamedituoti. Svarstyklės (09 24–10 23). Galimi konfliktai ir skaudūs įžeidimai. Nevarginkite savo galvos sudėtingomis mintimis, imkitės įprastų reikalų arba tiesiog pasivaikščiokite po parką ar mišką. Skorpionas (10 24–11 22). Jūsų perdėtas psichologinis spaudimas gali sugadinti santykius su aplinkiniais. Jei laiku tai suvoksite, neiškils jokių nenumatytų situacijų. Dažniau šypsokitės, bent jau sau. Šaulys (11 23–12 21). Būsite jautrus, kitaip vertinsite savo emocijas ir veiksmus. Galbūt tie įvertinimai bus nevisiškai teisingi, todėl geriau šiandien pailsėkite ir susikaupkite. Ožiaragis (12 22–01 20). Emocingumas ir jautrumas turės neigiamos įtakos jūsų interesams ir tolesnei veiklai. Galite būti pernelyg dosnus ir iššvaistyti per daug pinigų. Geriau piniginę palikite namie. Vandenis (01 21–02 19). Palanki diena bendrauti su draugais ir jaunais žmonėmis. Puikiai praleiskite laiką. Teigiamai vertinsite savo padėtį, bus malonu padėti aplinkiniams. Ir nesidrovėkite savo minčių bei darbų. Žuvys (02 20–03 20). Esate nepatenkintas pasauliu. Nejaučiate meilės aplinkiniams ir patys jaučiatės nemylimas. Neskubėkite aiškintis santykių – viskas greitai susitvarkys ir pasaulis nušvis kitomis spalvomis.


Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.