TODĖL, KAD naujienos Ketvirtadienis, ESU VILNIETIS Tikros sostinės rugsėjo 6 d., 2012 m. R.Paksui Konstitucinis Teismas vakar užkirto kelią į Seimo rinkimus. Lietuva 5p.
Nr. 208 (1407)
Laikai, kai e. parduotuvėse prekės buvo pigesnės, baigėsi. Ekonomika 7p.
diena.lt
1,30 Lt
Kvebeko separatistų pergalės šventę aptemdė šūviai ir mirtis. Pasaulis 12p.
A.Zuokas griebiasi ir patriotizmo pamokų 8 val., tvarkingai eilute išsirikiavę moksleiviai, „Tau tiška giesmė“ ir lė tai į viršų kylan ti trispalvė. Ir taip kasdien, nuo rugsė jo 1-osios iki pat va saros, nesvarbu, lyja ar sninga.
Koncerte dalyvauja tie, kurie jau gali labai gerai, ir tas, kuris gali dar neblogai. Maestro Virgili jus Noreika apie atsisveikinimo koncertų turą
13p.
Miestas
„KultFlux“ gresia išnykti
Lietuva
Andrejus Žukovskis a.zukovski@diena.lt
2
5p.
„Sodra“ perima nedarbo išmokas
Lauks Vyriausybės sprendimo
Idėją, kad kas rytą prie kiekvienos sostinės, gal net ir Lietuvos, mo kyklos iškilmingai būtų iškeliama valstybės vėliava, vienoje radijo laidų išsakė sostinės meras Artū ras Zuokas. Nežinia, ar sovieti nių laikų „pakazuchos“ išsiilgęs, ar nuoširdžiai mokyti patriotiz mo jaunąją kartą nusprendęs po litikas teigė palauksiantis, kol šiai idėjai pribręs Lietuvos valdantieji.
3p.
Tradicija: pagal šiuo metu galiojančią tvarką vėliava prie kiekvienos mokyklos iškeliama rugsėjo 1-ąją ir nu
leidžiama pasibaigus mokslo metams.
Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
Vakar Vyriausybė nutarė, kad „Sodra“ nuo kitų metų pradžios perims ne darbo pašalpų mokėjimą iš Lietu vos darbo biržos teritorinių skyrių. Premjeras Andrius Kubilius patiki no, kad šis sprendimas leis sutau pyti administravimo lėšų. Vyriau sybei pavyko suderinti nutarimo nuostatas, tačiau ginčytinus klausi mus ji spręs su kitų metų biudžetu.
VšĮ Karoliniškių poliklinika www.karpol.lt Kviečia išsitirti
skydliaukės funkciją su 34 % nuolaida – tik už 52 lt ir atlikti šiuos laboratorinius tyrimus: skydliaukę stimuliuojančio hormono (tsH) nustatymas, laisvo tiroksino (ft4) nustatymas, laisvo trijodtironino (ft3) nustatymas, antikūnų prieš skydliaukės peroksidazę (atPo) nustatymas.
Rūpinkitės savo sveikata! Dėl tyrimo kreiptis į Registratūros 102 kab.
Pasiūlymas galioja iki 2012-09-30 Programos kaina ne poliklinikos pacientams
69 Lt
2
ketvirtADIENIS, rugsėjo 6, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
A.Zuokas griebiasi ir patriotizmo pamokų „Tai būtų labai graži idėja. 1 Žinoma, mes galėtume jau dabar patvirtinti šią tvarką savo sa vivaldybėje, kad visos mūsų mokyk los kas rytą iškilmingai pakeltų vė liavas, bet norime palaukti, kad iki šio sprendimo pribręstų nacionali nė Vyriausybė“, – teigė A.Zuokas. Anot sostinės vadovo, vėlia vos pakėlimo ceremonija moky tų moksleivius patriotiškumo, pa dėtų jiems geriau mokytis ir geriau pažinti savo šalies simbolius. Vertina nevienareikšmiškai Poreikiai: už štai tokį vaizdą pro langą, neperšaunamus langų stik
lus ir kitą prabangą kišenes gali tekti palengvinti ir 7 tūkst. litų.
Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
„Kempinski“ prabanga gundys ir vilniečius? Vakar, po 7 metų dokumentų de rinimų ir statybų, Vilniuje duris atvėrė prabangus viešbučių tink lo „Kempinski Hotels“ penkių žvaigždučių viešbutis, siūlysian tis apartamentų ir po 7 tūkst. litų.
Viešbutis įsikūrė šalia Kated ros aikštės, Universiteto g. 14 / 2. Viešbutyje, pavadintame „Kem pinski Hotel Cathedral Square“, įrengti 96 prabangiausios klasės kambariai ir apartamentai. Be abejo, suprantama, jog viešbutis siekė užpildyti prabangių aparta mentų nišą, nes kainos net ir pa siturintiems europiečiams, ką jau kalbėti apie lietuvius, čia ne itin patrauklios. Atskleista, kad už prabangiausią kambarį čia teks pakloti apie 7 tūkst. litų parai. Restauruojant pastatą buvo atidengti XVI a. Vilniaus gyny binės sienos fragmentai, kuriuos pavyko tinkamai užkonservuoti. Šiuo metu dalį šios sienos, den giamos stiklu, viešbučio svečiai gali išvysti prie įėjimo į restora ną. Viešbutyje tikimasi sulauk ti svečių, atvykstančių į Lietuvą tiek verslo reikalais, tiek praleisti atostogų ar kelių laisvų dienų. Vi si 96 „Kempinski Hotel Cathed ral Square“ kambariai ir aparta mentai yra skirtingi bei unikalūs. Visiems jiems įrengti buvo nau dojamos tik aukščiausios koky
bės medžiagos, o interjerai su kurti ieškant praeities tradicijos ir šiandienos estetikos sąsajų.
Viešbutis siekė už pildyti prabangių apartamentų ni šą, nes kainos net ir pasiturintiems eu ropiečiams, čia ne itin patrauklios.
„Kempinski Hotel Cathedral Square“ išsiskiria prezidentiniais apartamentais, kurie apima 132 kv. m. Specialiai jiems buvo su kurti baldai. Apartamentai įreng ti taip, kad atitiktų griežčiausius saugumo reikalavimus, pavyz džiui, juose įmontuoti kulkoms atsparūs langai. Prabangos ne trūks ir viešbutyje įsikūrusiame restorane „Telegrafas“. Taip jis pavadintas dėl to, kad nuo 1948ųjų daugiau nei pusšimtį metų viešbučio pastate veikė centrinis miesto telegrafas. Čia atidarytas ir fojė baras „Le Salon“, konfe rencijų centras, banketų salė, SPA centras, sporto salė, uždaras šil domas baseinas, dvi pirtys. VD inf.
Dienraščio kalbintas švietimo ir mokslo ministras Gintaras Stepo navičius pabrėžė, jog ministerija yra nemažai padariusi, kad valstybės simboliai būtų deramai pristatyti prie kiekvienos švietimo įstaigos. „Esame įtvirtinę nuostatą, kad prie kiekvienos švietimo įstaigos nuo rugsėjo 1-osios, kai prasideda mokslo metai, iki jų pabaigos ka bėtų valstybės vėliava. Jau anks čiau už mūsų lėšas tos vėliavos bu vo nupirktos. Manau, kad tai labai graži ir labai svarbi tradicija, ug danti tiek pilietiškumą, tiek moks leivių pagarbą valstybei ir jos sim boliams“, – pabrėžė ministras. Anot G.Steponavičiaus, kiekvie na naujovė pirmiausia turėtų bū ti svarstoma su mokyklų bendruo menėmis. Kalbėdamas konkrečiai apie A.Zuoko išsakytą idėją mi nistras pabrėžė, kad prieš kalbė damas tokiomis temomis sostinės vadovas turėtų apmąstyti tokios idėjos įgyvendinimo būdus. „Prieš pasakant gražią idėją, sa vivaldybė galėtų pasidomėti, kiek ji pati, kaip mokyklų steigėja, yra pasirengusi tą idėją įgyvendinti“, – pabrėžė pašnekovas.
los gimtadienį kelti vėliavą. O jei gu kasdieną? Tai juk ir blogas oras būna, vesti vaikus, nieko gero. Be to, pas mus nėra specialaus stovo, kad kas rytą keltume vėliavą. Vė liava tiesiog yra iškelta ir plevėsuo ja“, – dėstė pašnekovė.
Zbignievas Maciejevskis:
Kad kas rytą būtų pa kelta vėliava, kas va karą ją kas nors tu rėtų nuleisti. Kaip ši ceremonija turėtų at rodyti? Rajone pasigedo pinigų
Vilniaus rajono Nemėžio šv. Rapolo Kalinausko gimnazijos direktorius Zbignievas Maciejevskis teigė, kad skatinant patriotinį ugdymą svar biausia neperlenkti lazdos ir rimtų dalykų nepaversti farsu.
„Man ši idėja primena mintį apie salos pirkimą Graikijoje. Gal ir ge ra mintis, bet visiškai neapgalvota, neaišku, kaip ją įgyvendinti. Man atrodo, kad gera tvarka yra tokia kaip dabar. Prasidėjus mokslo me tams iškilmingai pakeliama vėlia va, o pasibaigus mokslo metams vėl nuleidžiama. Reikia stebėti, kad būtų laikomasi tvarkos – Lie tuvos vėliava kabėtų iš dešinės, ES kairiau. O kilnot vėliavą kasdien? Man atrodo, tai net savotiška ne pagarba valstybės simboliui ir pa triotizmo formalizavimas“, – tei gė pašnekovas. Pasak Z.Maciejevskio, prieš skel biant tokią idėją reiktų gerokai ap galvoti jos įgyvendinimą ir tvarką. „Ar turėtume išrikiuoti mokslei vius ir kelti vėliavą? O kelintą valan dą? Juk gimnazijoje pamokos prasi deda skirtingu laiku. Be to, kad kas rytą būtų pakelta vėliava, kas vaka rą ją kas nors turėtų nuleisti. Kaip ši ceremonija turėtų atrodyti? Kas joje turėtų dalyvauti?“ – retoriškai klausė gimnazijos vadovas.
Siūlo tobulinti mintį
Sostinės švietimo įstaigų vadovai miesto vadovo mintį vertino įvai riai. Gabijos gimnazijos vadovė Vi lija Klimavičienė prisipažino, kad jų mokykla kol kas neturi techni nės galimybės kas rytą kelti ir nu leisti vėliavą. Be to, šis klausimas dar nebuvo aptartas su bendruo mene. „Manau, kad tai tik sostinės va dovo mintis, net ne projektas. Tad mes šiuo klausimu net nesitarė me su bendruomene. Gal ir graži ši idėja, bet ji neturėtų virsti ruti na. Gal geriau per šventes: Rugsėjo 1-ąją, Vasario 16-ąją, per mokyk
Idėja: kas ir kaip turėtų pakelti ir nuleisti vėliavą, tokią mintį pakišęs
A.Zuokas nedetalizavo.
Tomo Urbelionio (BFL) nuotr.
3
ketvirtADIENIS, rugsėjo 6, 2012
miestas Valdovų rūmuose suspindo renesansas Valdovų rūmuose įvyko didžiosios Re nesanso menės atidarymas, per kurį žiūrovai galėjo stebėti operos pastišą – teatralizuotą penkių baroko kom pozitorių kūrinių programą. Rengi nys įvyko Nacionalinio muziejaus Lie tuvos Didžiosios Kunigaikštystės val dovų rūmų ir Baltijos kamerinio ope ros teatro iniciatyva. Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
Jaunimas kviečiamas gaivinti Vilnių Vilniui pasitaikius unikaliai gali mybei tapti Europos jaunimo sos tine, jauni žmonės, turintys idėjų bei energijos, kviečiami dalyvauti logotipo kūrimo konkurse.
Pokyčiai: „KultFlux“ paviljonas 2009-aisiais ir dabar.
Gedimino Bartuškos nuotr.
„KultFlux“ laukia, kas bus ateityje Prie Neries stovinčio paviljono istorija netrukus gali baigtis, jeigu iniciatyvos nesiims verslininkai arba „atliekamos“ energijos turintys menininkai. Rūta Grigolytė
r.grigolyte@diena.lt
Menotyrininkė, miesto kultūros ir architektūros teoretikė, vie na projekto iniciatorių Ūla Tor nau sakė, kad viešosios įstaigos „Kultfliuksas“ gyvavimas eina į pabaigą. „Mes, kaip viešoji įstai ga, veiklą jau baigiame. Paviljonas yra laikinasis statinys, jam leidi mas buvo išduotas iki šių metų. Ir patys esame nusiteikę, kad tai – trumpalaikis projektas. Iš ki tos pusės, skelbiame visokiems kultūros operatoriams, kad, jei gu jie nori ką nors daryti, čia yra tam erdvė, tik reikia leidimus gau ti. Dalis iniciatorių, jau nebe kaip viešoji įstaiga, nori tęsti veiklą to liau“, – pasakojo Ū.Tornau. „KultFlux“ iniciatyva siekta at gaivinti krantinę, iš naujo ją pri sijaukinti, suteikti papildomų spalvų Vilniaus kultūriniam gy venimui. Vilniečiai buvo kviečia mi dalyvauti, pramogauti, skai tyti, stebėti, medituoti ir kitaip leisti laiką 2008 m. ant Neries iš kilusioje „KultFlux“ platformoje. „Dar neseniai pačiame Vilniaus centre upė buvo įvairiai naudo jama – vyko sielininkystė, mau dynės, plaukiojo nedideli krovini niai ir keleiviniai laivai, netgi buvo
išvystytas unikalus energijos ga vybos būdas upėje plukdant ne didelius malūnėlius“, – teigė pro jekto iniciatoriai. Pirmus dvejus trejus gyvavimo metus paviljone vyko išties daug kultūrinių renginių. „KultFlux“ programoje buvo muzikos, vizua liųjų menų, kino ir mados prista tymų, jaunųjų menininkų pasi rodymų, sekmadieninių turgų, diskusijų ir naktų su gyva muzi ka bei didžėjais, tarptautinių di zaino dirbtuvių. Dabar veikla paviljone aptilusi, pats pastatas išpaišytas grafičiais, o aplinkinių namų gyventojai į jį jau žvelgia nepatikliai. Ū.Tornau žiniomis, kai kurie projekto aktyvistai galėtų tartis su savivaldybe arba perkelti pavil joną, arba gauti leidimus vykdyti tolesnę veiklą, tačiau pati šiuose procesuose nebedalyvauja. „Šią vasarą dar vyko tokia ini ciatyva, ji prasidėjo vienoje Nor vegijos galerijoje: kelios jaunos menotyrininkės rengė vieno va karo parodas, pavyko menininkų, esančių iš Lietuvos, bet gyve nančių užsienyje, parodos. Tai gi kartais ten kas nors vyksta, bet nuolatos organizuoti renginius nebeturime galimybių. Intensy viai ieškojome žmonių, kurie su
energija galėtų perimti pastatą ir atgaivinti veiklą, bet tam rei kia kasdienių pastangų, neužten ka retkarčiais ką nors padaryti“, – pasakojo Ū.Tornau. Anot jos, pati paviljono vieta pasiteisino, tik dirbant neatly gintinai ir rūpinantis vien kultū riniais reikalais tęstinumą sunku sukurti. „Ilgainiui išseko prisi jungusių prie veiklos žmonių jė gos. Organizacinės struktūros nebuvimas taip pat kėlė tam ti krų rūpesčių. Į mus kreipėsi ke lios kavinės, besidominčios ga limyb e atid aryt i, pav yzdž iui, vasaros kavinę, bet juos išgąs dino tai, kad paviljone nėra tua letų ir kai kurių kitų dalykų. Va dinasi, vieta yra patraukli, bet yra kitų problemų, ir tai būtų labiau investicijų klausimas. Mes visai nesusiję su verslu, esame kultū ros žmonės. Plėtrai reikėtų vers lininkų ar miesto iniciatyvų“, – sakė Ū.Tornau. Menotyrininkė prisipažino, kad meniškos sie los iniciatorius nuvargino ir dėl kiekvieno renginio bei jų ciklo privalomas išbandymas savival dybės biurokratizmu.
Apie „KultFlux“ „KultFlux“ – tai kultūros platfor ma (arc hitekt ai Andr ius Skiez gelas, Mart ynas Nagelė ir Alek sandras Kaval iauskas), įsikūr u si Viln iuje, Ner ies upės krant inė je prieš ais Liet uvos energet ikos muziejų, prie Mindaugo tilto. „KultFlux“ tikslas – padėti viln ie čiams iš naujo prisijauk int i mies to upes ir paž velgti į jas kitaip.
Vilnius – galimybių ir jaunimo miestas, kuriame kiekvienas ga li tobulėti ir kelti savo lygį. To kia mintimi vadovaujantis jauni žmonės kviečiami dalyvauti Vil niaus, kandidato į Europos jau nimo sostinę, logotipo sukūrimo konkurse. Šiuo metu Vilnius yra atrinktas tarp keturių miestų fi nalininkų, tačiau iki spalio dar reikia pateikti konkurso paraiš kos pataisymus. Vilnius Europos jaunimo sosti ne pretenduoja tapti jau 2015 m. Miesto paskelbimas Europos jau
nimo sostine rodo, kad miestas skiria ypatingą dėmesį jaunimui, o pačiam miesto jaunimui sutei kia galimybę parodyti savo pasie kimus ir veiklą visai Europai. Europos jaunimo sostinė – tai nuo 2009 m. vykstantis konkur sas, per kurį kasmet Europos jau nimo forumas išrenka jaunimo sostinę vieniems metams. Jau nimo sostinėmis jau buvo tokie Europos miestai kaip Roterda mas, Antverpenas, Turinas ir ki ti. Vilniaus dalyvavimą konkur se koordinuoja Vilniaus jaunimo organizacijų sąjunga „Apskrita sis stalas“, Lietuvos jaunimo or ganizacijų taryba, Vilniaus mies to savivaldybė ir Vilniaus jaunimo reikalų taryba. VD inf.
Proga: visi vietoje nesėdintys jaunuoliai kviečiami prisidėti prie galimy
bės paskelbti Vilnių Europos jaunimo sostine.
Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
Logotipo reikalavimai pat tur i būti žodis „Vilnius“; pats lo got ipas turėtų būti kokybiškas, pa ruoštas naudojant taškinę arba vek „Level UP!“ yra oficialus projekto šū tor inę graf iką. Dalyvaut i gal i visi kis, tad jis tur i atsispindėt i logot i 14–29 metų jauni žmonės, o laimėtojai pe; tur i būti matom i Viln iaus frag bus apdovanoti Vilniaus miesto savi mentai ir / arba jaun i žmonės; taip valdybės įsteigtais prizais.
Logotipo konkurse galima dalyvauti iki rugsėjo 19 d., o darbus reikia siųsti e. paštu eyc2015@vilnius.lt.
4
ketvirtADIENIS, rugsėjo 6, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
Takai atsiras 2020-aisiais Prasta dviračių takų infrastruk tūra sostinėje besipiktinantiems dviratininkams miesto savivaldy bė turi naujienų – bus įrengta per 70 km asfaltuotų takų. Tiesa, tik 2020-aisiais.
Iki 2020 m. planuojama sukurti per 70 km asfaltuotų dviračių ta kų ir dviračių eismo juostų gatvėse, iki 30 km rekreacinių dviračių takų parkuose, be to, nužymėti daugiau nei 80 km dviratininkų trasų, su tvarkius dangą rekreaciniuose miš kuose ir link vandens telkinių. Taip pat, ribojant automobilių eismą centrinėje miesto dalyje, keti nama apie 20 km gatvių ir šaligatvių pritaikyti dviračių eismui. Savival dybės įmonė „Vilniaus planas“ siūlo diegti ir viešųjų dviračių sistemą bei įrengti kelias dešimtis dviračių sau gojimo aikštelių, diegti skaitmeni nes technologijas, skatinančias nau doti dviračių transportą, derinant kompleksines keliones su viešuoju ir kitų rūšių transportu, leidžian čias pasirinkti kelionių maršrutus virtualiuose žemėlapiuose. Šiuo metu mieste yra 94 km pa ženklintų dviračių trasų, tačiau tik trečdalis jų yra geros būklės. Dar trūksta 30 km magistralinių dvira čių takų, kurie susietų esamus ta kus ir miesto centrą su tankiausiai gyvenamais rajonais. VD inf.
Vaikams aikštelių teks palaukti Dar vasarą sostinės valdžia žadėjo įreng ti ir sutvarkyti 85 vaikų žaidimo aikšte les. Tačiau vilniečiai stebisi, kad darbus pradėjusios įmonės jų taip ir nebaigė, o vietoj aikštelių paliko tik statybvietes. Vasaros viduryje buvo skelbiama apie Vilniuje numatomas atnaujin ti 85 vaikų žaidimo aikšteles. Maž daug tuo metu senosios buvo pra dėtos išmontuoti. Tačiau vilnietė Marina K. pasipiktinusi, kad Šeš kinės mikrorajone išardžius seną ją žaidimo aikštelę buvo palikta tik duobė ir žvyro krūva, o atėjus ru deniui jokių atnaujinimo darbų vis dar nematyti. Pati savivaldybė ti kina, kad aikštelės tikrai bus įreng tos. Tiesa, tuo metu, kai jų kiemo vaikams po vasaros atostogų var giai ar reikės, – per rugsėjį ir spalį. Kaip rašo lrt.lt skaitytoja, prie jos namo Ukmergės g. 208, Šeš kinės mikrorajone, dar liepos pra džioje stovėjo sena vaikų žaidimo aikštelė, kurioje vasaros dienomis laiką leisdavo būrys kiemo vaikų. „Maždaug liepos pabaigoje senąją aikštelę išardė, liko tik didelė duo bė ir žvyro krūva. Džiaugiausi, kad galbūt įrengs naują, bet jau ruduo atėjo, negi per tiek laiko, kai tokie geri orai buvo, negalėjo atvažiuo
ti atlikti darbų?“ – teiraujasi vil nietė. Sostinės savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Irena Mikalauskienė ramina, kad aikš telės bus įrengtos: „Šiais metais rugsėjo bei spalio mėnesiais bus įrengta 130 aikštelių, tarp jų ir Ukmergės g. 208. Aikšteles įren gusi įmonė eksploatuos jas trejus metus, t. y. keis arba remontuos sulaužytus elementus, prižiūrės dangą“, – atsakė skyriaus vedėja. Iš viso per 2012–2013 m. Vil niuje planuojama įrengti apie 200 vaikų žaidimo aikštelių – apie 150 vietoj senųjų, kitas 50 naujose vie tose, atsižvelgiant į gyventojų pra šymus bei seniūnijų rekomenda cijas. Šios aikštelės bus pritaikytos dviejų amžiaus grupių vaikams: iki 6 metų ir 6 metų bei vyresniems. Pasak vedėjos, per 2006–2010 m. buvo įrengta 301 aikštelė, pa našiai tiek aikštelių Vilniuje dar laukia renesanso. Vienos aikšte lės įrengimo kaina siekia apie 26
Išeitis: naujas aikšteles žadama įrengti tik iki spalio pabaigos, tad vai
kams šį sezoną dar teks džiaugtis tokiom.
tūkst. litų. Kaip nurodo savivaldy bė, aikštelės bus tvarkomos Anta kalnyje, Fabijoniškėse, Grigiškėse, Justiniškėse, Karoliniškėse, Laz dynuose, Naujamiestyje, Nauji ninkuose, Naujojoje Vilnioje, Pa
Tomo Urbelionio (BFL) nuotr.
neriuose, Pašilaičiuose, Pilaitėje, Rasų seniūnijoje, Senamiestyje, Šeškinėje, Šnipiškėse, Verkiuose, Vilkpėdėje, Viršuliškėse, Žirmū nuose, Žvėryne. LRT inf.
5
ketvirtADIENIS, rugsėjo 6, 2012
lietuva diena.lt/naujienos/lietuva
„Sodra“ mokės pašalpas bedarbiams Vakar Vyriausybė nutarė, kad „Sodra“ nuo kitų metų pradžios perims nedarbo pašalpų mokėji mą iš Lietuvos darbo biržos terito rinių skyrių.
Nepasiduoda: KT pareiškus, kad leidimas R.Paksui kandidatuoti į Seimą prieštarauja Konstitucijai, jo par
tijos nariai teisingumo vėl ieškos Europos teismuose.
Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
R.Paksui užkirstas kelias į Seimą Konstitucinis Teismas (KT) vakar užkirto kelią kandidatuoti į Sei mą pašalintajam prezidentui Rolandui Paksui – paskelbė, kad tai leidęs įstatymas yra antikonstitucinis. Jo bendražygiai jau rengiasi kreiptis į tarptautinį arbitražą. KT trečiadienį paskelbė, kad Sei mo priimtos įstatymų patai sos, leidusios net ir sulaužiusiam konstitucinę priesaiką R.Paksui kandidatuoti į Seimą, prieštarau ja Konstitucijai. KT teigimu, po Europos Žmo gaus Teisių Teismo (EŽTT) spren dimo, įpareigojusio numatyti ter miną, kiek minėtas asmuo negali kandidatuoti į Seimą, esą reikė jo keisti ir Konstituciją, o ne vien Seimo rinkimų įstatymą. Teis mo nuomone, įstatymu mėginęs įveikti KT nutarimo galią Seimas viršijo savo įgaliojimus. KT įvertino pavasarį priimtą Sei mo rinkimų įstatymo pataisą, pagal kurią per apkaltą pašalintiems as menims į parlamentą kandidatuo ti negalima tik ketverius metus po apkaltos. Iki to laiko priesaiką su laužius kandidatuoti į Seimą buvo draudžiama iki gyvos galvos. Tiesa, teisėjas Gediminas Me sonis pareiškė atskirąją nuomonę – jis tvirtino, kad KT galėjo pa keisti 2004 m. išaiškinimą, už draudusį per apkaltą pašalintam prezidentui R.Paksui dalyvauti Seimo rinkimuose, užuot laikęsis ankstesnės doktrinos. Patys R.Pakso vadovaujamos Tvarkos ir teisingumo partijos at stovai ketina dėl tokio išaiškinimo vėl kreiptis į EŽTT. Tai patvirtino partijos vicepirmininkas Valenti nas Mazuronis. „Konstitucijoje nėra ką keisti, nes tokio straipsnio, kuris numa to terminus, Konstitucijoje iš vi so nėra. Konstitucijoje nieko ne
kalbama apie jokius neleidimus dalyvauti. Šį straipsnį pagim dė Egidijaus Kūrio vadovaujamas KT, bendraudamas su konstitu cinėmis dvasiomis“, – piktinosi V.Mazuronis.
KT įpareigoja tam tikra pareiga būti nuosekliam ir vado vautis anksčiau su kurta konstitucine doktrina. KT nutarimą komentuodamas buvęs KT teisėjas, teisės profeso rius Vytautas Sinkevičius sakė ne siimantis prognozuoti, kokia ga lėtų būti pakartotinio kreipimosi į EŽTT baigtis. V.Sinkevičius pa brėžė, kad EŽTT sprendimas dėl R.Pakso priimtas pernai sausį, tad jis gali nepriimti kreipimosi ir taip duoti Lietuvai laiko pakeis ti reikiamus teisės aktus. Vis dėl to jis sutiko su nuomone, kad, no rint įgyvendinti ankstesnįjį EŽTT sprendimą, Konstitucijos, o ne tik įstatymo pataisos yra būtinos. Vyriausiosios rinkimų komisi jos (VRK) vadovas Zenonas Vai gauskas vakar tvirtino, kad R.Pak so registravimo kandidatu į Seimą klausimas bus išspręstas jau arti miausiame posėdyje. „Artimiau siame posėdyje išnagrinėsime ir atsakysime, kad negalime regist ruoti“, – sakė VRK pirmininkas. VD, BNS inf.
Komentaras Alvidas Lukošaitis Pol itologas
L
abiau negu aišku, kad tam tikru atžvilgiu Tvarkos ir tei singumo partijos laikysena, rinkimų kampanijos strate gavimas ir taktika per rinkimų kam paniją po sprendimo turės šiek tiek keistis, tačiau nepasakyčiau, kad šis sprendimas galėtų visiškai nužudyti partiją šiuose rinkimuose. Ši partija la bai lengvai atpažįstama, suprantama tam tikro kontingento, tam tikrų pa žiūrų, tam tikrų įsitikinimų rinkėjų ir tie rinkėjai dėl šito KT sprendimo nie kur nedings. O KT kitaip ir negalėjo pa sakyti. Jį įpareigoja tam tikra pareiga būti nuosekliam ir vadovautis anks čiau sukurta konstitucine doktrina. Tradiciškai yra daug neapsisprendusių, svyruojančių, besiblaškančių ir tokiems rinkėjams pritraukti, suvilioti reikia la bai spalvingų akcijų, labai išskirtinio aštrumo per rinkimų kampaniją. Ma nau, kad tam tikrų teisinių ir politinių pozicijų priešinimas, konfliktiškumas šiuo klausimu yra gana aštrus <...>. Dėl šio aštrumo, manau, tam tikrų rinkėjų dėmesį gali atkreipti į save. Vis dėlto ly derio kaitos klausimas šiai partijai kaip ir daugeliui kitų yra probleminis. Politi nių partijų atsarginių žaidėjų suoleliai yra labai trumpi – jie surasti, išsiugdyti, išauklėti ir patikėti naujais lyderiais yra dar sunkiau. Iš esmės šiandien išgyve name tokius laikus, kad ryškių lyderių – turiu galvoje partinę politiką – mes ne turime, išgyvename partinės politikos be lyderių laikus.
Pasak premjero Andriaus Kubi liaus, šis sprendimas leis sutaupy ti administravimo lėšų. „Laimės mūsų piliečiai, jiems paslaugos bus teikiamos efekty viau ir geriau. „Sodra“ turi tas ga limybes gerai išplėtotas ir išvys tytas. Taip pat tai leis sutaupyti administravimo lėšų“, – trečiadie nį po Vyriausybės pasitarimo žur nalistams sakė A.Kubilius. Socialinės apsaugos ir darbo mi nistras Donatas Jankauskas prane šė, kad su kitomis ministerijomis pavyko per savaitę suderinti nuta rimo nuostatas, o ginčytini klausi mai bus svarstomi vėliau, kartu su kitų metų biudžeto projektu. Redakcinių pataisymų nelogiš kumų anksčiau įžvelgė finansų ministrė Ingrida Šimonytė, todėl sprendimo priėmimas buvo atidė tas. Liepos viduryje Vyriausybė iš esmės jau pritarė dėl nedarbo iš mokų mokėjimo perdavimo „Sod rai“, tačiau galutinis sprendimas tuomet nebuvo priimtas, nes Svei katos apsaugos ministerijos atstovai pasipriešino siūlymui susimokėti „Sodrai“ už privalomojo sveikatos draudimo įmokų administravimą.
Ned arb o paš alp ų mok ėj im o tvarkos pakeitimo projektas lai komas vienu svarbesnių šių metų valdžios darbų. Tikimasi, kad pakeitus tvarką būtų sumažintos Lietuvos darbo biržos sąnaudos, o sutaupytos lė šos galėtų būti skiriamos kitoms su užimtumu susijusioms funkci joms. Šiuo metu teritorinės darbo bir žos lėšas nedarbo išmokoms ir in formaciją gauna iš „Sodros“. Tiki masi, kad pakeitus tvarką sumažės „Sodros“ informacijų technologijų krūvis, klientų aptarnavimas taps paprastesnis. Užimtumo rėmimo fonde ne darbo išmokoms šiemet numaty ta 276,7 mln. litų. VD, BNS inf.
276,7 mln. litų
nedarbo išmokoms šiemet numatyta Užimtumo rėmimo fonde.
6
ketvirtADIENIS, rugsėjo 6, 2012
nuomonės
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Nemirtingi rinkimų vedliai
Išlaidų gynybai mažinti negalima?
S
eimo pirmininkė Irena Degutienė tiki na, kad kol kas neaišku, koks finansa vimas kitų metų biudžete bus numaty tas gynybai, tačiau pabrėžia, jog išlaidų krašto apsaugai mažinimas prieštarautų visų pagrindinių parlamentinių partijų gegužę pa sirašytam susitarimui.
Irena Degutienė:
Visavertė Lietuvos narystė Aljanse – tai ne tik NATO įsi pareigojimai, pabrėžiu, bet ir Lietuvos.
Finansavimas nepakankamas
Justinas Argustas
K
o iš tiesų siek ia socialdemok ratai, užsimoję žūtbūt įamž int i savojo Mozės – Alg irdo Mykolo Brazausko – atm in imą? Vel io nis jau daug iau nei dvejus metus ilsisi po žeme, tačiau mūsų kairieji be jo – nė iš vie tos. Diskusijos, kaip reikėtų įamžinti anapi lin iškeliavusio prezidento atminimą, prieš rink imus vėl atg ijo. A.M.Brazausko vardą suteikti Kauno hidroe lektrinei, gimtąjį prezidento miestą Kaišia doris pervadinti jo vardu, prie prezidentū ros įkurti visų šalies vadovų parką ir ten eks ponuoti A.M.Brazausko pėdos atspaudą.
A.M.Brazauskas – savotiškas politinis Mozė, išvedęs partiją iš vertybių dykumos. Tad neatsitiktinai kairieji vis dar naudojasi jo vardu. Tok ie pasiūlymai iš kair iųjų lūpų liejosi daug iau nei prieš metus. Velionio artimie ji labai rimtais veidais svarstė net apie ga limybę jį perlaidot i pačiuose Valdov ų rū muose. Atrodė, stabo garbinimas per kelerius me tus jau išsikvėpė. Tačiau A.Brazauską ūmai prisim inė iš pol it ikos besit rauk iant is jo bendraž yg is Česlovas Juršėnas ir Art ūro Zuoko vadovaujama Vilniaus merija. Tary bos nar iai svarstys Č.Juršėno pasiūlymą, ar sostinės Žirmūnų tiltą krikštyti A.M.Bra zausko vardu. Pasirinkimas, sakytume, mažų mažiausiai keistas. Žinoma, tik tiems, kas nesusipykę su istor ija, nes vienoje tilto pusėje stovi Šv. Petro ir Povilo bažnyčia, kitoje – Tuskulė nų memor ial inis muziejus. Kad ir kaip ten būt ų, pav yzd žiui, 1991 m. Medininkuose išž udyti muitininkai ir pa sien iečiai tok ios Viln iaus mer ijos garbės vis dar neužsitarnavo. Tačiau kodėl būtent prieš rink imus politi kai tokie atkaklūs? Tuo stebėtis visiškai ne reiktų. Vel ionis prezidentas – tai ne tik par tijos simbolis ir išk ilus politikas, lig šiol ke liantis simpatijų. A.M.Brazauskas – tai šios partijos savotiškas politinis Mozė, išvedęs ją iš vertybių dykumos. A.M.Brazausko su kurti ir jo netekę kairieji iki šiol neturi į ką atsiremti. Tad neatsitiktinai vis dar naudo jasi jo vardu. Kitos partijos – jok ia išimtis. Skirtumas tik tas, kad jų stabai vis dar gyvi. Tvarkos ir tei sing umo part ija garbina Rolandą Paks ą, Darbo partija – Viktorą Uspask ichą, o dalis konservatorių-krikščionių demokratų vis dar kel iaklupsčiauja prieš pirmąjį vertybi ninką Vytautą Landsberg į.
Parlamento vadovės teigimu, šiuo metu ski riamas finansavimas gynybai – nepakanka mas, ir Lietuva turėtų pasekti Estijos pavyz džiu bei didinti išlaidas gynybai. „NATO yra Lietuvos saugumo garantas, o visavertė Lietuvos narystė Aljanse – tai ne tik NATO įsipareigojimai, pabrėžiu, bet ir Lietu vos. Ir akivaizdu, kad jei siekis yra gauti kuo didesnį NATO vadinamąjį politinį matomu mą Lietuvoje ir visavertę narystę Aljanse, da bartinis gynybos finansavimas tikrai sunkokai dera su Lietuvos skiriamais ištekliais naciona linei gynybai. Išlaidų gynybai mažinimas tik rai prieštarautų visų svarbiausių parlamentinių partijų susitarimui, tikrai visos parlamentinės partijos tai suprantame, visos to siekiame“, – interviu Žinių radijui vakar sakė I.Degutienė. Klausiama, ar pagrįsta žiniasklaidoje pasi rodžiusi informacija, kad išlaidas krašto ap saugai kitų metų biudžeto projekte numato ma mažinti nuo 0,8 proc. iki 0,75 proc. BVP, I.Degutienė patikino, jog jokių žinių apie nu matomą finansavimą kitąmet kol kas neturi, nes biudžeto projektas dar nesvarstytas net Vyriausybėje. „Per anksti pradedame diskutuoti tokiais klausimais, kai dar nėra biudžeto projekto,
Nevykdome: šiuo metu Lietuva gynybai neskiria nė 1 proc. BVP, nors NATO šalys yra įsi
pareigojusios siekti 2 proc. rodiklio.
– jis dar nesvarstytas net Vyriausybėje, ką jau kalbėti apie Seimą, kad niekas nėra ma tęs ir negali sakyti, kokie ten skaičiai“, – tei gė I.Degutienė. Estija pirmauja
Seimo vadovė sakė, kad rugpjūtį susitikusi su Estijos parlamento vadove Ene Ergma sulau kė raginimo didinti išlaidas gynybai. „Estai dar kartą ragina Lietuvą ir Latviją skirti adekvatų finansavimą gynybai. Estai jau tai padarė prieš metus. Tad aš manau, kad Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos ko mitetas bei Seimo Užsienio reikalų komitetas, kurie ne kartą ragino Vyriausybę didinti gy nybos finansavimą, neabejoju, kad tai pada rys ir šį kartą“, – kalbėjo I.Degutienė. Tikslo niekad nepasiekė
Šių metų gegužę NATO viršūnių susitiki mo Čikagoje išvakarėse vienuolika pagrin dinių partijų pasirašė susitarimą dėl gyny bos politikos 2012–2016 m. Jame skelbiama, kad šalies parlamentinės partijos, remdamos aktyvų Lietuvos vaidmenį stiprinant NATO kolektyvinę gynybos ir saugumo sistemą bei Lietuvos dalyvavimą ES saugumo ir gynybos politikoje bei tvirtai tikėdamos, kad valstybės karinius pajėgumus būtina stiprinti, nuosek liai didinant krašto apsaugos sistemos finan
Siūlo kirpti išeitines
B
aigiantis Seimo kadencijai parla mento vicepirmininkas konservato rius Česlovas Stankevičius siūlo ge rokai apkarpyti Seimo narių išeitines išmokas. Parlamentaras vakar Seimo posėdžių sek retoriate įregistravo Seimo statuto pataisų projektą, pagal kurį maksimali išeitinė išmo ka neviršytų trijų vidutinių mėnesinių paskutinės kadencijos atlyginimų dydžio. „Taupymo tikslais būtų galima mažinti iš mokas. Gal kiti manys, jog per daug siūloma mažinti, bet tikiuosi, kad bent prasidės dis kusija Seime“, – teigė parlamentaras. Dabar galiojanti Seimo statuto norma nu mato, kad nebeišrinktam parlamentarui gali būti išmokama dvigubai daugiau – šešių mė nesių atlyginimo dydžio išmoka. Č.Stankevičius siūlo, kad visą ketverių me tų kadenciją dirbusiam Seimo nariui būtų iš
Gedimino Bartuškos nuotr.
savimą, įsipareigoja „kasmet tolygiai didin ti krašto apsaugos sistemai skiriamas lėšas, ilgainiui siekti, kad krašto apsaugos siste mos plėtrai užtikrinti būtų skirta 2 proc. ša lies BVP“. Šiuo metu Lietuva gynybai neskiria nė 1 proc. BVP, nors NATO šalys įsipareigojusios siekti 2 proc. rodiklio. Lietuva iš NATO parei gūnų yra sulaukusi kritikos dėl nepakankamo gynybos finansavimo. Tai ne pirmas partijų bandymas tartis dėl gynybos politikos. 2004 m. vienuolika Lie tuvos politinių partijų įsipareigojo 2005– 2008 m. krašto apsaugai skirti ne mažiau kaip 2 proc. BVP – taip pratęsė analogišką 2001 m. pasirašytą susitarimą. Tačiau šis tikslas rea liai niekada nebuvo pasiektas. Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmi ninkas Emanuelis Zingeris gegužę teigė, kad pasirašius partijų susitarimą dėl gynybos politikos jau per pirmus kitų metų biudže to svarstymus bus matomas didesnis finan savimas krašto apsaugai. Premjeras Andrius Kubilius partijoms dė kojo dėl pasirašyto susitarimo, o Preziden tės patarėjas nacionalinio saugumo klausi mais Jonas Markevičius komentuodamas šį dokumentą pabrėžė, jog svarbiausia – kad susitarimas būtų realiai įgyvendinamas. VD, BNS inf.
Apklausa Ar reikėtų pervadinti Žirmūnų tiltą?
mokama dviejų vidutinių mėnesinių to Seimo nario atlyginimų dydžio išeitinė išmoka. Jeigu Seimo nario darbas nepertraukiamai truko ilgiau nei ketverių metų kadenciją, jam priklausytų trijų vidutinių mėnesinių pasku tinės kadencijos atlyginimų dydžio išeitinė išmoka. Jeigu asmuo Seimo nariu buvo apie vienus kadencijos metus, jam būtų mokama ne mažiau kaip vieno vidutinio mėnesinio at lyginimo dydžio išmoka. Be to, parlamento vicepirmininkas nori įteisinti galimybę išeitines išmokas mokė ti dalimis. Pagal dabartinę Seimo statuto redakciją Seimo nariui išmokama tiek vidutinių mė nesinių atlyginimų, kiek metų nepertraukia mai truko jo kadencija Seime, bet ne mažiau kaip du ir ne daugiau kaip šeši darbo užmo kesčiai.
$!
% & $ Ne Taip Neturiu nuomonės
diena.lt
VD, BNS inf.
Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone. karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt „Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Diena Media News“ L.e.p. vyriausiasis redaktorius Alvydas Staniulis
„Vilniaus dienos“ VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386 „VILNIAUS DIENOS“ VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJAI: Stasys Gudavičius – 219 1371 Ignas Jačauskas – 219 1372 MIESTAS: Rūta Grigolytė – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391
LIETUVA: Justinas Argustas – 219 1381 EKONOMIKA: Jolita Mažeikienė (redaktorė) – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387 SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Mantas Stankevičius – 219 1383
Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 5500.
767
ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Margarita Vorobjovaitė – 219 1384
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3655, 261 3659, 261 3654, 261 3000, 261 9655, 279 1370 faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS: 261 3653 PRENUMERATOS SKYRIUS: 261 1688 PLATINIMO TARNYBA: 261 1688
7
ketvirtaDIENIS, rugsėjo 6, 2012
ekonomika
Prieš perkant – kainų medžioklė
E. parduotuvės netruko pripratinti gyventojus prie minties, kad jose prekių bemaž visada galima įsigyti pigiau nei įprasto se parduotuvėse. Tačiau aklai šia tendencija pasikliauti var totojai neturėtų. Lina Mrazauskaitė
l.mrazauskaite@diena.lt
Dienraščio skaitytoja Aliona K. pa sakojo, kad liepos pradžioje ieško dama fotoaparato pirmiausia nu sprendė pasižvalgyti į siūlomas prekes artimiausioje elektroninių prekių parduotuvėje. Netrukus jos akį patraukė apie 800 litų kainuo jantis modelis. „Tačiau nusprendžiau fotoaparato iš karto nepirkti ir grįžusi namo panaršyti interne te. Į paieškos sistemą įvedžiau mo delio pavadinimą ir pamačiau, kad e. parduotuvėse kainos panašios ar net didesnės nei mano aplankytoje parduotuvėje“, – sakė ji. Vis dėlto skaitytoja nusprendė neskubėti ir nuvykusi į mažesnę specializuotą fotoaparatų parduo tuvę ten tokį patį modelį įsigijo už dar mažesnę kainą – 600 litų. O neseniai besižvalgydama į dabar tines tokio paties fotoaparato kai nas tiek elektroninėse, tiek įprasto se parduotuvėse pamatė, kad bene visur jos nukritusios iki 600 litų. Įprastose ir e. parduotuvėse su panašėjusias kainas pašnekovė sa
R
kė taip pat pastebėjusi ir šiuo me tu ieškodama šaldytuvo. Anot jos, iš interneto paieškų sistemoje gau tų rezultatų matyti, kad kai kuriose e. parduotuvėse kainos panašios ar net 200 litų didesnės.
Laurynas Vilimas:
E. erdvėje konkuruo jantys prekybininkai turi reaguoti į rinkos kainas ir negali sau leisti tų pačių prekių vartotojams pasiūlyti daug brangiau. Skaitytoja Aliona K. sutiko, kad anksčiau e. parduotuvėse tikė tis mažesnių kainų buvo beveik įprasta. Tai rodo ir pačios pašne kovės patirtis: praėjusiais me tais remontuojant butą ir ieškant praustuvės jos kaina didžiosiose buitinės technikos parduotuvėse siekė apie 200 litų. Tačiau e. par duotuvėje jai pavyko rasti per
pus pigesnę tokio paties modelio praustuvę. Lietuvos elektroninės preky bos asociacijos prezidentas Dai nius Liulys sakė, kad apskritai e. parduotuvėse pirkti yra pigiau nei įprastose, nes e. parduotuvės dėl ma žesnių sąnaudų ir didesnio lankstu mo gali pirkėjams pasiūlyti žemes nes tų pačių prekių kainas. Tyrimų bendrovės RAIT duomenimis, dau giau nei 50 proc. Lietuvos gyventojų teigia, kad prekių internetu įsigyti yra pigiau nei įprastose parduotuvėse. „Tačiau, kaip ir visur, e. erdvėje pasitaiko išimčių, t. y. vienos ar kitos prekės arba jų grupės gali būti kiek brangesnės nei tuo pat metu siūlo mos prekybos centruose. Tai susiję ir su e. parduotuvių gaunamomis pre kių tiekimo sąlygomis, ir su prekėms ar prekių grupėms taikomomis akci jomis, vykstančiomis tiek e. erdvėje, tiek mažmeniniuose prekybos cent ruose“, – sakė D.Liulys. Anot jo, taip pat svarbu atkreip ti dėmesį į tai, kad dažnu atveju su brangesnėmis prekėmis e. par duotuvėse susiduria pirkėjai, su sigundę reikalingas prekes atsi
Atsargumas: lietuviai, prieš įsigydami prekę e. parduotuvėje, labiau
nei kitų šalių gyventojai linkę patikrinti jos kainą kitose parduotuvėse.
siųsti iš užsienio e. parduotuvių: „Neretai pasitaiko, kad užsienio e. parduotuvės ne visada nurodo galutinę pristatymo kainą ar atsi radusius papildomus mokesčius.“ Lietuvos prekybos įmonių aso ciacijos vykdomojo direktoriaus Lauryno Vilimo manymu, e. erdvėje konkuruojantys prekybinin kai turi reaguoti į rinkos kainas ir negali sau leisti tų pačių prekių
„Shutterstock“ nuotr.
vartotojams pasiūlyti daug bran giau. Juo labiau kad atidžiai pir kinius besirenkančių vartotojų – nemažai. „Lietuviai, pirkdami e. parduotuvėse, yra labai atsargūs ir nedrąsūs. Todėl manau, kad jie pa tikrinti kainas linkę labiau nei ki tų šalių gyventojai, kur e. prekyba išsivysčiusi labiau ir kur žmonės nėra lojalūs konkrečioms parduo tuvėms“, – sakė jis.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija
Pirmasis pozitronų emisijos tomografas Lietuvoje Eglė Pakalnytė Rugsėjo 3 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninėje Kauno klinikose pradėjo veikti pirmasis Lietuvoje pozitronų emisijos tomografas (PET). Šiuo metu tai pats moderniausias radiologinės diagnostikos įrenginys Lietuvoje, padėsiantis diagnozuoti onkologines, kraujagyslių, širdies, neurologines ligas ir parinkti veiksmingiausią gydymą.
Apie 11 mln. litų kainavęs modernus branduolinės medicinos įrenginys buvo įsigytas už 2007–2013 m. ES struktūrinės paramos lėšas. Tyrimo PET klinikinė reikšmė per pastarąjį dešimtmetį yra smarkiai išaugusi. Tai greičiausiai pasaulyje tobulėjanti ir vis plačiau taikoma diagnostinės radiologinėsbranduolinės medicinos sritis. Todėl tyrimas PET yra įvertintas kaip standartinė procedūra visose ES šalyse, leidžianti radikaliai pagerinti navikų diagnostiką ir optimizuoti gydymą, išvengti nepagrįstų chirurginių ir terapinių procedūrų, taip pat sutaupyti lėšų sveikatos sistemos sektoriui. Skaičiuojama, kad per metus LSMU ligoninėje Kauno klinikose bus atliekama apie 2 tūkst. tokių tyrimų, kurio vieno kaina – 3,5 tūkst. litų. Dirbti su sudėtinga modernia aparatūra Kauno klinikų specialistai mokėsi užsienio klinikose ir šiuo metu yra visiškai pasiruošę darbui. LSMU ligoninėje Kauno klinikose ES struktūrinių fondų lėšomis
įdiegta ne tik pozitronų emisijos tomografija, bet ir daugiapjūvė kompiuterinė tomografija, magnetinio rezonanso tomografija. Visi aparatai įrengti naujame apie 8,9 mln. litų kainavusiame maždaug 3 tūkst. kv. metrų ploto pastate, kuriame įsikūrė Radiologijos klinika, prasiplėtė Tomografijų skyrius. Antrasis PET po metų bus įrengtas VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose, įgyvendinant priemonę „Ankstyva onkologinių susirgimų diagnostika ir visavertis gydymas“. Širdies ir kraujagyslių bei onkologinės ligos yra pagrindinės Lietuvos gyven-
tojų sergamumo ir mirštamumo priežastys. Šiomis ligomis sergančių išgyvenamumas labai priklauso nuo ankstyvos ir tikslios diagnozės bei savalaikio gydymo. Todėl PET įrengimas yra gera žinia pacientams, nes iki šiol kilus būtinybei išsitirti tokiu aparatu jiems tekdavo vykti į kitas šalis – Estiją, Lenkiją, Vokietiją, Šveicariją. Tyrimai PET naudojami daugelio lokalizacijų navikų diagnostikai, ypač krūties, smegenų, plaučių, žarnyno, prostatos. Naudojant šį diagnostikos metodą, ankstyvose stadijose galima daug greičiau pamatyti pakitimus, nei atlie-
kant kompiuterinės tomografijos ar magnetinio rezonanso tyrimą. Šis tyrimas taip pat padeda įvertinti, kaip progresuoja navikas, ar nėra metastazių, padeda pasirinkti geriausią naviko gydymo būdą. Tyrimus PET taip pat galima atlikti, kai reikia apsispręsti, kokios apimties operacijos reikia, norint pašalinti naviką. Jungtinė PET ir kompiuterinės tomografijos technologija labai efektyvi ieškant nežinomo naviko. Kardiologijoje pozitronų emisijos tomografijos tyrimas atliekamas norint nustatyti kraujotaką širdyje, kuri gali būti išeminės
širdies ligos požymis, nustatyti pažeistus širdies audinius, ypač po infarkto. Tyrimas PET padeda įvertinti smegenų kraujotaką, gali padėti gydytojui nustatyti nervų sistemos ligas, tokias kaip Alzheimerio liga, Parkinsono liga, išsėtinė sklerozė, išeminis kraujotakos sutrikimas ar net šizofrenija. Taip pat padeda nustatyti epilepsijos židinius smegenyse.
Modernu: Radiologijos diagnostikos centre pacientus PET tirs gydytojų komanda – radiologai, kardiologai, onkologai ir kiti specialistai.
Kęstučio Šimatonio nuotr.
8
KetvirtADIENIS, rugsėjo 6, 2012
tema
Nesustabdoma Kinijos ekonomika Kiekvienais metais Kinijai prognozuojama krizė, tačiau ji taip ir neateina. Komunistinės gamybos gigantės augimo tempas ir pa greitis stebina analitikus, sukuria daug mitų apie šalį ir jos eko nomiką. Karolis Urbonas Tyr imų inst ituto „Social Dynam ics Internat ional“ part ner is
Kalbos neatspindi faktų
Pasaulyje ir taip netrūksta problemų: JAV augimo sunkumai, Eu ropos recesija, neramumai Arti muosiuose Rytuose. Lėtėjantis Kinijos ekonomikos augimas įvar dijamas kaip dar viena didelė ir ne įvertinta grėsmė. Tarp labiausiai eskaluojamų to požymių – išaugę Kinijos darbuotojų atlyginimai, statybų burbulas, žemas vidaus vartojimas. Tačiau faktai kalba priešingai ir rodo tik ateinantį Kinijos ekono mikos pereinamąjį laikotarpį, kai bus didinamos investicijos į ino vacijas, skatinamas šalies vidaus vartojimas, stiprinamas paslaugų sektorius. Ypač atsižvelgiant į tai, kad didžiosios Vakarų valstybės yra priklausomos ne tik nuo Kini joje pagaminamos produkcijos, bet ir nuo ypač sparčiai išaugusio eks porto į ją. Naudinga kaip partnerė
ES prekyba su Kinija nuo 1999 m. išaugo 6,7 karto. Žinoma, šis skai čius neturėtų stebinti įvertinus faktą, kad Kinijos ūkis per šį lai kotarpį kasmet kilo apie 8 proc. Ir nors ES prekybos su Kinija ba lansas deficitinis, t. y. mes kur kas daugiau įsivežame iš šios šalies nei į ją išvežame, ir eksportas į ją su daro tik pusę eksporto į JAV vertės, tai nesumenkina jos augimo potencialo ir svarbos Europai. Absoliuti ES didėjančio ekspor to į Kiniją nugalėtoja yra Vokie tija. Jos eksportas 1999–2011 m.
išaugo beveik dešimteriopai – nuo 7 mlrd. eurų 1999 m. iki 64,6 mlrd. eurų praėjusiais metais. Vien eks portas į Kiniją sudaro 2,5 proc. Vo kietijos BVP. Tai – didžiausia eks porto į Kiniją dalis iš ES valstybių. Atsižvelgiant į pagrindines eks portuojamas prekes iš ES, – maši nas, įrenginius ir transporto prie mones, – Vokietijos dalis visoje ES eksporto į Kiniją struktūroje išau go nuo 39 iki 61 proc. Tai rodo, ko kią svarbą ES ir ypač Vokietijai turi augantis Kinijos apetitas technolo gijoms iš Vakarų.
Kinija yra užsibrė žusi masiškai kur ti darbo vietas ir au ginti paslaugų bei inovacijų sektorius. Europai auganti Kinija yra labai naudinga kaip prekybos partnerė. Išaugusi europietiškų prekių pa klausa Kinijoje šiek tiek palengvi no krizės įtaką Europoje ir sukūrė naujas galimybes augti, tačiau be sikeičianti Kinijos ekonomikos struktūra ir vis mažėjančios inves ticijos į gamybą gali ateityje neigia mai atsiliepti ir ES gamintojams. Todėl Kinijos įtaka ES yra ypatin ga, ji vis didėja, ir į tai privaloma at kreipti dėmesį vertinant galimybes keisti mūsų išteklių panaudojimą ir eksporto kryptis. Apsaugo sukauptas rezervas
Pirmiausia reikia pabrėžti labai svarbią Kinijos ekonomikos detalę
Prekybos apimtis išaugo Prekybos srityje Kinija yra tarp reikš mingų Lietuvos užsienio preky bos partnerių. Sta tistikos depar tamento duo menimis, Kini ja iš 186 Lietuvos užsien io prek y bos partnerių 2011 m. pagal prekybos apyvartą buvo 17-a, pagal eksportą – 30-a, o pagal importą – 13a, 2012 m. pirmą pus metį iš 184 Lietuvos užsienio prekybos par tnerių atitinkamai buvo 16, 26 ir 12 vietose. Prek yb os apimt is nuo 2004 iki 2011 m. išaugo dvig ubai ir 2011 m. prek ių apyvarta siekė 1,758 mln. litų. Tač iau eksp ort as buvo daug mažesnis neg u importas, todėl prekybos balansas išliko neig iamas.
2012 m. pirmą pusmetį, palyg inti su 2011 m. atit inkamu laikotarpiu, pre kių apyvarta su Kinija padidėjo 19,8 proc., eksportas – 48,1 proc., importas – 16,7 proc. Tačiau prek ybos ba lansas taip pat išl iko neig iamas. 2012 m. pirmą pusmetį į Kiniją dau g i au s i a e k s p or t uo ta medienos ir medienos dirbi nių (24 proc.), įvai rių pramonės dirbi nių (22 proc.) ir netau riųjų metalų bei jų dirbi nių (11 proc.). Šį laikotarpį iš Kinijos daugiausia importuo ta mašinų ir mechaninių įrengi nių, elektros įrenginių ir jų dalių (31,5 proc.), netauriųjų metalų ir jų dirbinių (10,1 proc.). Šaltinis: Valstybinė mokesčių inspekcija
– jos užsienio valiutos rezervus. Il gus metus iš eksporto uždirbdama perteklines pinigų sumas užsie nio valiuta, Kinija kaupė rezervą, ir jis per kelis dešimtmečius pa siekė įspūdingą dydį – 3,2 trln. JAV dolerių. Galima palyginti: be veik tokio pat dydžio yra Vokieti jos BVP. Tad atėjus krizei ar kilus ekonominiams neramumams Kini ja nepatenka į skolų krizę kaip eu ro zona arba nesusiduria su augimo problemomis kaip JAV, nes ekono mika gana griežtai kontroliuojama ir rezervai panaudojami maksima liai sparčiai. Pagrindinis klausimas, kurį ėmė kelti Kinijos iš dalies planinės, iš dalies rinkos ekonomikos prie vaizdai, yra susijęs su jų ekono mikos logika. Kodėl šalis turi sko linti JAV valstybei pinigus (Kinija yra didžiausia JAV kreditorė, šaliai paskolinusi apie 1,2 trln. JAV do lerių), kad ji spausdintų JAV dole rius ir jais skatintų savo ekonomi kos dalyvius, o šie leistų pinigus ir už juos pirktų iš Kinijos importuo jamą produkciją? Juk šiuos pini gus galima skolinti tiesiai savo pi liečiams, kad jie pirktų savo šalies prekes. Taip išvengiama skolos ne grąžinimo rizikos ir didinama vi daus, o ne užsienio šalies gyven tojų gerovė. Šis klausimas ne hipotetinis – tai yra realybė, nes Kinijoje prasi deda precedento neturintis turto perskirstymas, kai investicijomis varoma ekonomika keičia kryptį ir tampa vartotojų rinka. Praėjusiais metais priimtas 12-asis penkerių metų ekonomikos planas numa to aiškų posūkį šalies ūkiui, kuris tris dešimtmečius buvo varomas pigios darbo jėgos ir gamybos. Tai yra bene svarbiausias šio dešimt mečio įvykis pasaulyje, kuris iš principo pakeis planetos ekono minę raidą. Pagrindinės šio plano sudeda mosios dalys yra investicijų ir sta tybos reikalavimai planuojamai stambaus masto urbanizacijai. Jau dabar pajamos miestuose yra tris kartus didesnės nei užmiesčio re gionuose. Siekdama tvarios urba nizacijos, Kinija yra užsibrėžusi masiškai kurti darbo vietas ir au ginti paslaugų bei inovacijų sek torius. Nes jos vadovai puikiai supranta, kad 30 metų veikęs pa saulio gamyklos modelis atgyveno ir vėliausiai po kelių dešimtmečių sustos ir ims mažėti – tenkins vie tos paklausą arba transformuo sis į inovacijų kūrimą. Tad įvertinę faktą, kad šioje šalyje per ateinantį dešimtmetį susikurs didžiausia vi durinė klasė planetoje, galime at sargiai daryti išvadą, kur turėtume ieškoti naujų klientų – turinčių pi nigų, neprasiskolinusių ir turinčių didelę paskatą vartoti.
Reikšmė: Europoje išaugusi prekių paklausa šiek tiek palengvino krizės įtaką
Miestų vaiduoklių baimė
Viena iš kitų didelių baimių dėl Ki nijos perkaitimo yra įvardijama kaip investicijos „į niekur“: tušti oro uostai, keliai, miestai vaiduokliai ir panašūs infrastruktūros projektai. Panašus pavyzdys yra Ispanijoje, kur už ES struktūrinių fondų lėšas pastatytas ne vienas neveikiantis oro uostas, o jiems išlaikyti toliau leidžiami pinigai. Taip pat puikiai žinome apie investicijas į kelių inf
rastruktūrą, kurios planavimas yra mažų mažiausiai abejotinas. Remiantis „Morgan Stanley Asia“ analize, ši baimė yra nepagrįsta ir tokios išvados paremtos ne faktais, o paprasčiausiais gandais. Teigia ma, kad Kinijos modernizacija yra didžiausia urbanizacijos istorijoje, kokią pasaulis yra regėjęs. 2011 m. Kinijos urbanizacijos lygis pirmą kartą peržengė 50 proc. ir pasiekė 51,3 proc. lygį. Palyginkime tai su
9
KetvirtADIENIS, rugsėjo 6, 2012
tema Komentarai
Rimantas Šidlauskas Lietuvos prek ybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos general in is direktor ius
N
iekam ne paslaptis, kad ki nai turi daug pinigų ir ne mažai ambicijų įsitvirtinti Europos rinkose. Lietuva šiuo atžvilgiu jiems būtų paranki, pa tog i ir pat raukl i šal is. Tačiau mes iki šiol neturime jok io valstybės lygme niu sudaryto prioritetų sąrašo, kuria me būtų aiškiai numatyta, į kokias sri tis Lietuva norėtų pritraukti didesnių investicijų. Nors yra daug ybė valst ybės inst it u cijų, kur ios rūpin as i invest ic ij om is, nuol at kalb am a apie verslo klim ato ger in imą, niek as nes iima element a
Aurelijus Ušeckas
Lietuvos pramonininkų konfederacijos Užsienio ryšių departamento direktorius
Š Kodėl šalis turi skolin ti JAV valsty bei pinigus, kad ji spaus dintų JAV do lerius ir jais skatintų sa vo ekonomi kos dalyvius, o šie leistų pinigus ir už juos pirktų iš Kinijos im portuojamą produkciją? Kinijoje.
20 proc. urbanizacijos lygiu 1980 m. ir suvoksime, kokio masto ir svar bos procesai ten vyksta. Remiantis Tarptautinės ekonominio bend radarbiavimo ir plėtros organiza cijos prognozėmis, Kinijos miestų gyventojų skaičius turėtų padidėti dar 300 mln. iki 2030-ųjų. Kitoje, McKinsey atliktoje, stu dijoje prognozuojama, kad iki 2025 m. Kinija turės daugiau nei 220 miestų, kurių populiacija per
iuo met u tarp Liet uvos ir Ki nij os bandom a megzt i san tyk ius, bet šalys kol kas lai kos i lab ai atok iai vien a nuo kitos. Neg al im a sak yt i, kad Liet uvos versl as sistem ing ai veržtųs i į Kin i jos rinką. Visų pirm a, yra tam tikrų baim ių, kad esam e per maž i ir kad neg alės im e pat enk int i vis os Kin i jos poreik ių – ties iog išt irps im e jos rinkoj e ir neb ūsime įdomūs. Tač iau man au, taip pat kitų šal ių pat irt is ro do, kad maž as nebūtin ai reišk ia pra stą. Kin ij oj e yra mažų reg ionų, kur ių bent dalį užp ildę savo prod ukc ij a galėt um e lab ai ger ai gyvent i. Antra, Liet uvos versl as nel ab ai pa žįsta Kin ij os rinkos, kol kas tik „pa flirt uoj am a“. Dar nel ab ai sup rant a ma, ko reik ia kinams, o jeig u kart ais ir nor ima real iz uot i savo produkc iją, dažn ai vadov auj am as i vak ar iet iš kais metodais. Tačiau reik ia suprast i, kad darbas su Kin ija skir iasi nuo dar bo su Vak arais – sant yk iai su šia šal i
Nepaisant statybų bumo rizikos, kuriai valdyti imtasi ypatingų fis kalinių priemonių, Kinijos urba nizacijos ir vidurinės klasės kūri mo periodas atneš visiškai naujas tendencijas ir ekonominę logiką. Vis daugiau eksporto iš ES ir ki tų Vakarų valstybių kryps į Azijos gigantės vartotojus. Verta nepa miršti, kad Kinija turi milžiniškus rezervus, labai žemą biudžeto de ficitą ir mažai užsienio skolų.
mi labiau grindž iam i asmen išk umu, neb ent tur i išsk irt inį produktą. Apskr itai su tok ia šal im i kaip Kin i ja reik ia bendraut i valstybiniu lyg iu. Reik ia labai didelės valdž ios inst itu cijų, viešojo sektoriaus pagalbos, nes ten santykiai dažniausiai užmezgami per aukščiausius sluoksnius. Maždaug prieš metus mes kelis kartus susitiko me su valdžios atstovais dėl santykių su Kinija, tačiau tuo metu buvo prašo ma šio klausimo nekelti – valdžia žadė jo parengti ekonominės diplomatijos su Kin ija strateg iją, kur ią galėt ume iškr istal iz uot i pirm iausia šalyje. Ta čiau iš esmės yra problema, kad nei verslo, nei valdžios sluoksniuose nėra tam tikro sisteminio požiūrio į Kiniją. O jis, mano manymu, būtinas ir nega limas be valdžios pagalbos. Kol kas Lietuva Kinijai yra per men kai žinoma šalis. Kinijai Lietuvos rin kos skaičiai kelia šypseną, ir mums tai reikia suprasti – esame kaimas Kinijos mastu. Tačiau esame labai patrauklūs kaip tam tikra logistinė vieta, per kurią galima plėstis į Europą – pasiekti Skan dinaviją ir pan. Tokių svarstymų tarp ki nų yra, tačiau nemanau, kad buvo for muluojami konkretūs pasiūlymai. Kinų investicijos Lietuvoje kol kas tėra smul kaus verslo lygmens: daugiausia šalyje vystomas kinų restoranų verslas ar ma žesnės apimties prekyba. Nors labiau pasistengę galėtume kinams parodyti, kad esame rimtas partneris.
Šalys investuoja Stat ist ikos dep art amento duome čiu laikotarpiu tiesiog inės Liet uvos nim is, ties iog inės Kin ijos invest ic i invest icijos Kin ijoje siekė 11,05 mln. jos Liet uvoje 2012 m. kovo 31 d. sie litų ir tai sudarė 0,19 proc . visų tie kė 18,59 mln. litų ir sudarė 0,04 proc. siog in ių invest icijų užsienyje. Kin i visų tiesiog in ių užsien io invest icijų ja pagal tiesiog ines Liet uvos inves (TUI) Liet uvoje. Kin ija pagal TUI dy ticijas užėmė 19 vietą. dį Lietuvoje užėmė 42 vietą. Tuo pa Šaltinis: Valstybinė mokesčių inspekcija
Turistų daugėja
„Shutterstock“ nuotr.
kops milijoną žmonių, palyginti su dabartiniais 125 milijoniniais mies tais. Taip pat studijoje prognozuo jama, kad iki to laikotarpio šalyje bus 23 didmiesčiai, kurių gyven tojų skaičius viršys 5 mln. Šalis jau dabar aktyviai investuo ja biudžeto pinigus į naujų miestų statymą ir infrastruktūrą. BVP au gimo lėtėjimas yra tik transforma cijos rezultatas, kuris neišvengia mas esant bet kokiems pokyčiams.
rių dalykų, pav yzdž iui, nes ik alb a su sav ivaldybėm is. Juk invest uotojams pas iū lyt i gal imybių paket us, formu luot i reikalav imus ar išlygas yra vals tybės reik al as. Pav yzdž iui, jap on ai užėmė nišą pa saulyj e vyst yd am i aukštąs ias tech nol og ij as, aut om ob il ių pram onę, vaizd o ir gars o techn ol og ij as. Tai buvo aišk ios krypt ys, kur ias vals tybė rėmė ir į kur ias koncentr avos i. O mes jok ios viz ij os net ur im e. To dėl man au, kad, kol nes us itv ark y sim e savo kiem e, kalbėt i apie glau desn ius ryš ius ateit yj e ankst i – ar su invest uot oj ais iš Kin ij os, ar Iz rael io, ar kok ios nors kitos šal ies. Paž iūrėk im e, kuo baig ias i ofic ialūs šal ių sus it ik im ai: arb a mes perk ame kok ią nors invest ic iją, kad į Liet uvą ateitų gars us prekės ženkl as, kur iuo galėt um e girt is, arb a pas iš nek am e su did el iais, daug pin igų tur inč iais žmonėm is ir daug iau su jais neb e sus it ink am e. Nes jie sup rant a, kad mes pat ys než in om e, ko nor im e.
Kinijos turizmo rinka yra viena spar čiausiai augančių pasaulyje. Lietuva turistams iš Kinijos taip pat patrauk li. Tai rodo kasmet augantys turistų srautai. Liet uvos stat ist ikos depar tamento duomenimis, 2007–2011 m. Liet uvos apg yvend in imo įstaigose turistų skaičius iš Kinijos išaugo net 5,8 karto ir 2011 m. siekė 5,5 tūkst. Šių metų pirmą pusmetį atv yko 2,2 tūkst. Kinijos turistų. Šaltinis: Valstybinė mokesčių inspekcija
10
ketvirtADIENIS, rugsėjo 6, 2012
sportas
„Žalgiris“ nusitaikė į Supertaurę Gera pradžia – pu sė darbo: Kau no „Žalgirio“ krep šininkai pergale pradėjo naująjį sezoną – savo are noje pirmosiose šalies Supertaurės rungtynėse 89:71 įveikė principinį varžovą Vilniaus „Lietuvos rytą“.
tinių dviejų sezonų Kauno ir Vil niaus komandų tarpusavio mačų santykis – 15:1. Iki antrųjų Supertaurės rungty nių „Žalgiris“ sužais dar tris ma čus – Lietuvos čempionai dalyvaus Kaune vyksiančiame Stepo Butau to taurės turnyre. Rugs ėjo 6–9 d. Kaun o spor to hal ėj e vyks ianč ios e varž y bose taip pat kovos Pan ev ėž io „Lietkab el io“, Južn o „Chim ik“ (Ukrain a), Rygos VEF (Latv ija), Vlocl aveko „Anw il“ (Lenk ija) ir „Nižn ij Novgorod“ (Rus ija) ko mandos. Vilniečių lauks rugsėjo 7–11 d. Klaipėdoje rengiamas Vlado Ga rasto taurės turnyras. Jame taip pat varžysis uostamiesčio „Nep tūno“, Krasnodaro „LokomotivKuban“ (Rusija), Kijevo „Budivel nik“ ir Dniepropetrovsko „Dnepr“ (Ukraina) ekipos. VD inf.
Statistika Kapitonas: P.Jankūnas buvo rezultatyvus ir sėkmingai kovojo dėl kamuolio.
Sveiksta: R.Javtokas pažadėjo šį
sezoną grįžti į aikštę.
Krepšinio vakaras, į „Žalgirio“ are ną sutraukęs minias žiūrovų, pra sidėjo neįprastu Kauno komandos pristatymu. Pirmasis į aikštę pasiramsčiuo damas ramentais įžengė Rober tas Javtokas. Krepšininkas sirga liams pažadėjo, kad šį sezoną jis tikrai rungtyniaus, kai tik išsigy dys traumą. Lydimi griausmingų ovacijų vie nas paskui kitą iš visų arenos kam pelių ant parketo išėjo kiti žal giriečiai. Naujokui amerikiečiui Tremmellui Dardenui teko sudė tingas išbandymas – išvardyti sa vo komandos draugų lietuvių var dus. Jis su šia užduotimi susidorojo be vargo. Broliai Lavrinovičiai, Mantas Kalnietis, Markas Popovičius buvo sutikti itin šiltai. Audringų plojimų sulaukė Paulius Jankūnas, „Žalgi rio“ garbę ginantis jau 9-ąjį sezo ną. Žalgiriečių vyriausiasis treneris Joanas Plaza pasisveikino lietuviš kai „Labas vakaras“, padėkojo sir galiams už sutikimą ir pabrėžė, kad labai didžiuojasi būdamas su visais „Žalgirio“ arenoje.
Ekipos dvikovą pradėjo šiais starto penketais: „Žalgiris“ – T.Dardenas, M.Popovičius, Dar jušas Lavrinovičius, P.Jankūnas ir Oliveris Lafayette’as, „Lietuvos ry tas“ – Renaldas Seibutis, Predra gas Samardžiskis, Mindaugas Ka telynas, Artūras Jomantas ir Janis Blūmas. Pirmuosius taškus pelnė J.Blū mas, o „Žalgirio“ sąskaitą nau jam sezonui atidarė P.Jankūnas. Po antrojo latvio tritaškio vilnie čiai išsiveržė į priekį – 8:4. Net rukus dukart pataikė T.Dardenas, įmetė P.Jankūnas ir kauniečiai per svėrė rezultatą savo naudai – 10:8. „Žalgirio“ kapitonas tolimu šūviu padidino persvarą – 13:9. Kauno krepšininkai užtikrintai diktavo savo sąlygas – 26:17. Antrame kėlinyje iniciatyva te bepriklausė žalgiriečiams – 48:30. Per trečiąjį ketvirtį vilniečiai taip pat nerado būdų sustabdyti Lietu vos čempionus – 71:48. Ketvirta jame kėlinyje po Ado Juškevičiaus tritaškio ir Tado Klimavičiaus bei M.Kalniečio dėjimų „Žalgirio“ persvara šoktelėjo iki 80:51.
Atsakomasis susitikimas vyks rugsėjo 17-ąją Vilniuje. Jeigu „Lie tuvos rytui“ pavyks atsirevanšuo ti, mačo laimėtojas paaiškės su skaičiavus taškų skirtumą. Sostinės ekipa pergale prieš „Žalgirį“ džiaugėsi senokai – 2011-ųjų gegužės 9-ąją. Pasku
Pasiilgo: žiūrovai plūdo į „Žalgirio“ areną.
Italės Vilniuje nelaimėjo nė vieno seto Mantas Stankevičius m.stankevicius@diena.lt
Lietuvos stalo tenisininkės sėk mingai pradėjo Europos čempio nato „Challenge“ diviziono kvali fikacines varžybas – 3:0 sutriuški no varžoves iš Italijos. Tikėjosi pergalės
Mūsų šalies rinktinės trenerio Ge dimino Ušacko sausas rezultatas nenustebino. „Džiaugsmo daug nebuvo, nes planavome pergalę. Likus ketu rioms dienoms iki susitikimo, ga vome patvirtintą Italijos ekipos sudėtį. Paaiškėjo, kad neatvyks jų pagrindinės žaidėjos – natūrali zuota kinė ir bulgarė“, – po per galės kalbėjo G.Ušackas.
Jis pabrėžė, kad į Vilnių atvyko tik viena Italijos stalo tenisininkė, kuri pagal vietą tarptautiniame reitinge buvo aukščiau už trečiąją Lietuvos rinktinės žaidėją Ievą Jucevičiūtę.
vo lyderių. Nesiginčysiu, mums pa dėjo ir namų sienos, bet pretenzijų žaidėjoms neturiu – visi setai lai mėti. Gražu“, – teigė G.Ušackas. Švedijoje – sunki misija
Gediminas Ušackas:
Nebuvo net teorinių variantų, kad galėtu me pralaimėti.
„Nebuvo net teorinių variantų, kad galėtume pralaimėti. Sporte visko pasitaiko, bet reitingas stalo tenise – labai iškalbingas dalykas. Mūsų komandoje nebuvo Rūtos Paškauskienės, italės neturėjo sa
Kitas rungtynes Lietuvos stalo te nisininkės žais svečiuose su Švedi jos ekipa. „Švedija, Ukraina ir Ser bija – pajėgiausios komandos mūsų pogrupyje. Švedijos rinktinės lyde rė Matilda Ekholm šiuo metu pa saulio reitinge užima 49-ąją vietą. Kitos dvi švedės kur kas silpnes nės, jos yra mūsų žaidėjų pajėgu mo“, – svarstė G.Ušackas. Trenerio nuomone, per mačą su švedėmis lemiama bus trečiųjų žai dėjų dvikova. „Kovą tikriausiai pra dėsime nesėkme, nes jų lyderę var gu ar įveiksime. Viskas priklausys
„Žalg iris“–„Lietuvos rytas“ 89:71 (27:19, 21:11, 23:18, 18:23). T.Klim a vič ius (8 atkovot i kamuol iai) ir P.Jank ūnas (6 atkovot i kamuol iai) po 13, T.Darden as 10/J.Blūm as 12 (4/7 trit ašk ių, 4 rez ult at yv ūs per dav im ai), R.Seibut is (5 rez ult at y vūs perd av im ai) ir M.Katelynas po 11, L.Radoš ev ič ius 10.
Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.
Statistika
nuo kitų sportininkių rezultatų. Ti kiu, kad Švedija suburs stipriausią rinktinę. Nebent kas nors atsitiks – trauma, liga. Vis dėlto to tikėtis ne reikia. Bus sunku, tačiau mūsų tikslas – neiškristi į žemiausią divizioną“, – tvirtino Lietuvos rinktinės strategas.
Lietuva–Italija 3:0. L.Misikonytė (ITTF 202)–G.Piccol in (ITTF 634) 3:0 (11:9, 11:4, 11:1), E.Stuckytė (ITTF 333)–Ch.Colanton i (ITTF 500) 3:0 (11:6, 11:8, 11:6), Ieva Jucev ič iūtė (ITTF 518)–R.Scardigno (ITTF 651) 3:0 (11:5, 11:7, 11:7).
Lauks lyderės
Švedija–Ukraina 2:3, Serbija– Graikija 3:0.
Tikimasi, kad kitąmet į komandą po motinystės atostogų grįš ir ly derė – daugkartinė Europos čem pionė R.Paškauskienė. „Rūta nepasakė, kad tikrai žais ar nežais rinktinėje. Jos atsakymas – galbūt. Sunku prognozuoti, ką ji nuspręs“, – sakė G.Ušackas. Po mačo su švedėmis, lietuvės lapkritį išmėgins jėgas su serbė mis, o 2013-aisiais – su graikėmis ir ukrainietėmis.
A grupė Komanda
1. Lietuva 2. Serbija 3. Ukraina 4. Švedija 5. Graikija 6. Italija
Perg.
Pral.
Taškų sant.
Tšk.
1 1 1 0 0 0
0 0 0 1 1 1
3:0 3:0 3:2 2:3 0:3 0:3
2 2 2 1 1 1
11
ketvirtADIENIS, rugsėjo 6, 2012
sportas diena.lt/naujienos/sportas
V.Aleknai – federacijų pasitikėjimas Kelios didžiausios šalies sporto federacijos siūlo disko metikui Virgilijui Aleknai kandidatuoti rinkimuose į Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) pre zidento pareigas.
Žvaigždynas: R.Meilutytės iškovotas olimpinis aukso medalis Lietuvai plaukimo rungtyje – trečiasis po L.Kačiušytės ir R.Žulpos triumfo 1980-
aisiais.
AFP nuotr.
Premijų dalybose prireikė ne vien aritmetikos Olimpinės čempionės plaukikės Rūtos Meilutytės pirmajam tre neriui Giedriui Martinioniui sužibo viltis sulaukti premijos už buvusios auklėtinės sėkmę Londono žaidynėse. Romas Poderys r.poderys@diena.lt
Kreipėsi ir į premjerą
Už olimpinį aukso medalį plauki kei R.Meilutytei šalies vyriausybė pagal galiojančius įstatymus sky rė 400 tūkst. litų premiją, jos tre neriui britui Jonathanui Andrew Ruddui – 200 tūkst. litų, o 8-ąją vietą užėmusiam Giedriui Titeniui – 20 tūkst. litų, jo treneriui Žilvi nui Ovsiukui – 10 tūkst. litų. Vyriausybės nutarime dėl di delio meistriškumo sportininkų skatinimo yra sąlyga: jeigu atletą rengė keli treneriai, premija pada lijama specialistams, atsižvelgiant į tai, koks jų indėlis, o informaci ją apie tai pateikia tos sporto šakos federacija. Lietuvos plaukimo federacijos (LPF) nuomone, įvertinimo yra nusipelnęs ir pirmasis R.Meiluty tės treneris G.Martinionis bei kai kurie kiti šalies plaukimo specia listai. Geri norai juos paskatinti įstri go prie biurokratinių barjerų – tie specialistai nebuvo akredituoti Londono žaidynėse kaip Lietuvos olimpinės rinktinės nariai. Todėl kreipimesi į premjerą And rių Kubilių, vidaus reikalų minist rą Artūrą Melianą ir Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) ge neralinį direktorių Klemensą Rim šelį LPF siūlė papildomai apdo vanoti specialistus, dėl kvotos
apribojimų neakredituotus Lon dono olimpiadoje, bet prisidėju sius prie R.Meilutytės, G.Titenio ir kitų plaukikų rengimo bei už in dėlį į šią sporto šaką per paskutinį keturmetį olimpinį ciklą.
Kitoks sprendimas reikštų absoliutų Lietuvos trenerių darbo nevertinimą. Siūlo premiją padalyti
Londono žaidynėse buvo akredi tuoti nacionalinės rinktinės vy riausiasis treneris Ž.Ovsiukas, R.Meilutytės treneris J.A.Ruddas, gydytoja Ernesta Kacienė ir masa žuotoja Vanda Gadliauskaitė. LPF siūlė premijas skirti ir pirma jam R.Meilutytės treneriui G.Mar tinioniui, LPF trenerių tarybos pirmininkui Algimantui Jonui Juo zaičiui, Lietuvos olimpinio spor to centro plaukimo kuratorei Linai Kačiušytei, LPF direktoriui Emiliui Vaitkaičiui, kineziterapeutui And riui Bogdeliui, mokslinės grupės vadovui Juozui Skernevičiui. „R.Meilutytės treneriams skir tą premiją siūlome dalyti – skirti ją dabartiniam treneriui J.A.Rud dui ir pirmajam treneriui G.Mar tinioniui. G.Martinionio indėlis ugdant olimpine čempione tapusią R.Mei
lutytę – nenuginčijamas. Jis treni ravo sportininkę kaip Kauno plau kimo mokyklos auklėtinę nuo 2004 m. iki 2010 m. spalio, kol tė vo S.Meilučio iniciatyva Rūta išvy ko gyventi į Didžiąją Britaniją. Tuo metu 13-metės sportininkės rezul tatai jau buvo reikšmingi: ji – Lietu vos moterų rekordininkė, įvykdžiusi tarptautinio plaukimo meistro nor matyvą, įrašyta į 2010 m. šalies jau nimo ir 2011 m. Lietuvos nacionali nės plaukimo rinktinių sąrašus. Norime pažymėti, kad per beveik dvejus metus, kuriuos R.Meiluty tė treniravosi Didžiojoje Britanijoje, Plimuto mieste, vadovaujama tre nerio J.A.Ruddo, paruošti olimpinės čempionės neįmanoma. Todėl skir ti viso numatyto dydžio premiją vie nam treneriui, t.y. J.A.Ruddui, būtų neteisinga. Siūlome premiją dalyti: 75 proc. – dabartiniam treneriui ir 25 proc. – pirmajam treneriui. Kitoks sprendimas reikštų ab soliutų Lietuvos trenerių dar bo nevertinimą, o tai šiais masi nio emigravimo iš Lietuvos laikais skaudžiai atsilieptų ne tik sporto, bet ir kitų sričių specialistų moty vacijai dirbti Lietuvoje“, – teigia ma LPF prezidentės Ilonos Juditos Zuozienės pasirašytame aiškina majame rašte. Akreditacijų barjerai
KKSD generalinio direktoriaus pavaduotojo Vytauto Vainio pasi rašytame atsakyme LPF konsta
tuojama: „Negalime skirti premi jų G.Martinioniui, A.J.Juozaičiui, L.Kačiušytei, E.Vaitkaičiui, A.Bog deliui, nes jie nėra Lietuvos olim pinės rinktinės nariai.“ Vis dėlto Kaune įvykusiame LPF vykdomojo komiteto posėdyje bal sų dauguma nuspręsta teikti KKSD ankstesnį pasiūlymą: R.Meiluty tės treneriams skirtos premijos 75 proc. išmokėti J.A.Ruddui, 25 proc. – G.Martinioniui. Prieš šį variantą nebalsavo nė vienas iš devynių po sėdyje dalyvavusių LPF vykdomojo komiteto narių, du susilaikė. Buvo pasiūlymų premiją treneriams pa dalyti po lygiai ar net iš viso jos at sisakyti. Be to, LPF laukia informacijos iš KKSD, kuris kreipėsi į Lietuvos tautinį olimpinį komitetą (LTOK) papildomo paaiškinimo – ką api brėžia sąvoka „Lietuvos olimpinė rinktinė“. „Kaip elgtumės, jeigu, tarkime, olimpinį medalį būtų iškovojęs ar bent į finalą patekęs Vytautas Ja nušaitis? Tokiu atveju jo treneris Ramojus Kalytis liktų be premi jos, nes jis irgi nebuvo akredituo tas. Tai – nonsensas, – sakė LPF prezidentė I.J.Zuozienė. – Ki tas pavyzdys iš Londono – mū sų boksininkai: bronzą pelniusio Evaldo Petrausko pirmasis trene ris Vincas Murauskas – nuošaly: nepremijuotas, be to, į žaidynes vyko savo lėšomis. Tai tik patvir tina, kad derėtų lanksčiai įvertin ti konkrečias situacijas ir ieškoti adekvačių sprendimų arba pa taisyti sportininkų premijavimo įstatymą taip, kad nekiltų prieš taravimų.“ Galutinį sprendimą dėl premija vimo priims KKSD.
Vilniuje įvykusiame sporto fe deracijų atstovų susitikime da lyvavo ir V.Alekna. Pasitikėjimą tituluočiausiu šalies lengvaatle čiu išreiškė krepšinio, lengvosios atletikos, šiuolaikinės penkiako vės, bokso, dziudo, golfo federa cijų vadovai. 40-metis V.Alekna – dukart olimpinis (2000, 2004 m.) bei pa saulio (2003, 2005 m.), Europos (2006 m.) čempionas, šių varžybų sidabro bei bronzos medalių lai mėtojas, Lietuvos rekordo bei ant rojo rezultato per visą disko meti mo istoriją autorius – 73,88 m. 2000 m. JAV žurnalo „Track and Fields News“ rinkimuose V.Alekna buvo pripažintas pa saulio Metų atletu. 2005 m. jis išrinktas Metų lengvaatlečiu Europoje ir keturiskart (2000, 2004, 2005, 2006 m.) – geriau siu Lietuvos sportininku. 2007 m. V.Alekna buvo inau guruotas UNESCO sporto čem pionu. Šis garbingas titulas atletui suteiktas už veiklą, pro paguojant sportą mokyklose ir atsidavimą UNESCO idealams. 2009 m. olimpinis čempionas Lietuvos kūno kultūros akade mijoje (LKKA) apgynė sporto magistro laipsnį. Nuo 2011 m. lapkričio V.Alekna – Vidaus rei kalų ministerijos patarėjas spor to klausimais. VD inf.
Specialistų rinktinei nepritrūks Kandidatų į Lietuvos vyrų krep šinio rinktinės vyriausiojo tre nerio pareigas bus tikrai dau giau nei vienas.
Lietuvos krepšinio trenerių aso ciacijos (LKTrA) parengtame ga limų pretendentų sąraše – net 19 specialistų, tarp jų – ir kol kas nė vienos komandos netrenira vęs olimpinis čempionas Šarū nas Marčiulionis. Be legendinio Šaro, taip pat pa minėti Kęstutis Kemzūra, Jonas Kazlauskas, Rimas Kurtinaitis, Tomas Pačėsas, Valdemaras Cho mičius, Ramūnas Butautas, Ka zys Maksvytis, Rimantas Grigas, Donaldas Kairys, Gintaras Krapi kas, Robertas Kuncaitis, Gintaras Leonavičius, Darius Maskoliūnas, Rūtenis Paulauskas, Šarūnas Sa kalauskas, Antanas Sireika, Linas Šalkus ir Robertas Giedraitis. LKTrA nariai turėtų atrinkti tris geriausius kandidatus. Visi pretendentai į nacionali nės rinktinės vyriausiojo trene rio pareigas bus įvardyti rugsėjo pabaigoje vyksiančiame Lietu vos krepšinio federacijos (LKF) vykdomojo komiteto posėdyje. VD inf.
12
KetvirtADIENIS, rugsėjo 6, 2012
pasaulis
33
žmonės vakar žuvo per sprogimą ir gaisrą Indijos fejerverkų gamykloje.
Agitavo žmona
Atskubėjo pagalba
Antros kadencijos siekiančio JAV prezi dento Baracko Obamos žmona Michel le antradienį per demokratų partijos su važiavimą bandė skleisti vyro kerus. „Ba rackas žino, kas yra amerikietiška svajo nė, nes jis gyvena ja ir nori, kad kiekvie nas šioje šalyje turėtų lygias galimybes, nepaisant to, kas mes, iš kur mes, kaip at rodome ir ką mylime“, – suvažiavimo da lyviams pasakojo pirmoji ponia.
Ispanija ir Prancūzija pasiuntė keturis ug niagesių lėktuvus į Portugaliją, kuri karšt ligiškai kovoja su miškų gaisrais. Ypač su dėtinga padėtis susiklostė Vizėjaus ap skrityje, kur išdegė 3 tūkst. hektarų plo tas. Pagrindinė gaisrų priežastis – jau ke letą savaičių Portugalijoje tvyrantys karš čiai. Bet pasitaiko ir padegėjų – šią va sarą šalies teisėsauga sulaikė 42 įtaria muosius.
Vienas žmogus žu vo, vienas buvo rim tai sužeistas, kai ant radienio vakarą už puolikas pradėjo šaudyti per Kvebe ko rinkimus laimėju sių separatistų lyde rės pergalės kalbą.
Neapykanta: užpuolikas prasmuko į prancūzakalbių separatistų pergalės šventę ir ėmė šaudyti, ragindamas anglus pabusti ir imtis keršto.
AFP nuotr.
Rinkimus vainikavo šūviai ir mirtis Grįžo užbaigti kalbos
Išrinktąją premjerę Pauline Marois nuo scenos greitai nuvedė asmens sargybiniai, bet po kelių minučių ji grįžo pastebimai sukrėsta, bet ne nukentėjusi, ir greitai užbaigė sa vo kalbą. Išpuolis buvo įvykdytas žiniask laidai prognozuojant, kad P.Marois Kvebeko partija laimėjo antradie nio rinkimus. Per antradienio balsavimą šio je Kanados provincijoje, kur dau guma gyventojų kalba prancūziš kai, nuo valdžios buvo nušalintas tris kadencijas dirbęs premjeras Jeanas Charest ir jo liberalai. Jei gu prognozuojami rinkimų rezul tatai pasitvirtins, 63 metų P.Ma rois taps pirmąja Kvebeko premjere moterimi. „Anglai prabunda!“
Žmogus, kuris, kaip įtariama, šaudė per P.Marois pergalės kal bą sausakimšoje koncertų salė je didžiausiame provincijos mieste Monrealyje, buvo greitai areštuo tas. Manoma, kad jis buvo pradėjęs šaudyti ir lauke netoli salės. Filmuotoje medžiagoje matyti, kaip areštuojamas vyras šaukia: „Anglai prabunda! Tai bus suknis tas atlygis!“ Tai rodytų, kad šau dymo motyvas galėjo būti angliškai kalbančios mažumos nuogąstavi mai dėl Kvebeko nepriklausomy bės nuo Kanados. Kvebeko partija remia nepriklausomybę nuo Ka
nados, kurioje bendrai dauguma gyventojų kalba angliškai, tačiau greitai atsiskirti tikriausiai ne sieks, nes manoma, kad rinkėjams labiau rūpėjo nutraukti J.Charest valdymą, o ne siekti nepriklauso mybės. Tačiau prieš pat šaudymą P.Ma rois buvo pasakiusi: „Kvebeko atei tis yra būti suverenia šalimi.“ Rinkėjai nusivylė
Kvebeko partija rinkimus laimė jo rinkėjams nusivylus devynerius metus trukusiu liberalų valdymu, po pasirodžiusių įtarimų korup cija ir ne vieną mėnesį kas vaka rą vykusių studentų protestų prieš planuojamą mokesčio už mokslą didinimą. Keliose rinkimų apylinkėse re zultatai dar nebaigti skaičiuoti, tačiau atrodo, kad Kvebeko partija gavo maždaug 32 proc. balsų – tik kiek daugiau nei liberalai – ir kad P.Marois vadovaus mažumos vy riausybei. Tačiau ilga regiono premje ro J.Charest politinė karjera, re gis, žlunga. Savo mieste Šerbruke J.Charest gavo 34,7 proc. balsų ir pralaimėjo Kvebeko partijos kan didatui Serge’ui Cardinui, už kurį balsavo 42,41 proc. rinkėjų. Nors J.Charest – tik antras nuo šeštojo dešimtmečio Kvebe ko premjeras, dirbęs tris kadenci jas, – galėjo pasigirti gerais rezul tatais ekonomikos srityje ir tvirta
rinkimų kampanija, jam nepavy ko įtikinti rinkėjų. Jo taktika apė mė ir baimės dėl nepriklausomy bės kurstymą. Jauni veidai
Rinkėjų aktyvumas buvo didelis – 125 parlamentarus rinko beveik 6 mln. rinkėjų. Žmonės, regis, palaikė studen tų pusę. Leo Bureau-Blouinas yra tarp naujų su Kvebeko partijos vė liava išrinktų veidų. Jis įveikė vieną liberalų ministrą ir būdamas 20-ies yra jauniausias visų laikų Kvebeko nacionalinės asamblėjos narys.
Trečias referendu mas mažai tikėtinas turint omenyje tai, kad šiuo metu atsi skirti sutinka vos treč dalis kvebekiečių. Kvebeko ateities koalicija, kuri prieš rinkimus su savo permainų ir seno separatistų bei federalistų ginčo užbaigimo žinia pagal popu liarumą buvo iškilusi į antrą vietą, liko trečia. Anksčiau prie rinkimų apylinkių balsuoti atėję žmonės sakė, kad labai nori naujos vyriausybės, bet atrodė nesutariantys nepriklauso mybės klausimu.
Viena penktą dešimtį metų ei nanti moteris, kuri atėjo su pla katu „Balsuok širdimi“, sakė, kad svajoja apie nepriklausomą Kvebe ką, „mažą šalį, kurią lengviau val dyti“, ir mokančią geriau tvarkyti savo didžiulius gamtos išteklius. Už jos stovinti Therese Boi ly, vaikaičių jau turinti imigran tė iš Prancūzijos, buvo nusiteikusi skeptiškai. „Nepriklausomybė? Iš tikrųjų nepalaikau. Paprastai vis kas keičiasi į bloga“, – sakė ji. Per rinkimų kampaniją lyderiai ginčijosi dėl darbo vietų ir ekono mikos, sveikatos apsaugos ir kitų socialinių klausimų. Referendumas – dar negreitai
J.Charest galėjo inicijuoti šiuos rinkimus siekdamas nuslopin ti studentų protestus ir išveng ti tyrimų komisijos knaisiojimosi dėl kaltinimų korupcija, susijusių su vyriausybinių statybų sutarčių skirstymu. Tačiau pagrindinis jo raginimas buvo susijęs su siekiu sustabdyti separatistus, kad jie neiškiltų. Kvebekas jau du kartus atmetė nepriklausomybę – 1980 ir 1995 m., bet praėjusį referendumą fe deralistai laimėjo maža persvara. Tačiau P.Marois yra sakiusi, kad trečią referendumą dėl nepriklau somybės rengtų tik tuo atveju, jei pergalė būtų garantuota, o tai ma žai tikėtina turint omenyje, kad šiuo metu atsiskirti sutinka vos
trečdalis kvebekiečių. Be to, refe rendumui nepritaria nei liberalai, nei Kvebeko ateities koalicija, nuo kurios priklauso jėgų pasiskirsty mas Nacionalinėje asamblėjoje. Kanados premjeras Stephenas Harperis dar prieš minėtą kruvi ną išpuolį pasveikino P.Marois, bet paragino kvebekiečius „senų praeities konstitucinių mūšių ne peržiūrinėti iš naujo“. „Taip pat norėčiau padėkoti dar bą baigiančiam premjerui J.Cha rest už jo vadovavimą ir atsidavi mą Kvebeko žmonėms“, – pridūrė S.Harperis. BNS, BBC inf.
Kvebeko istorija 1534 m. prancūzų naujakuriai
užėmė teritoriją, kurioje įsikūręs dabartinis Kvebekas. 1756 m. per Septynerių metų ka
rą britai užėmė Kvebeką ir sukūrė Kvebeko provinciją – į ją ėmė plūs ti anglakalbiai naujakuriai. 1968 m. sukurta Kvebeko partija. 1970 m. radikalai separatistai pa
grobė pareigūną britą ir nužudė Kvebeko darbo ministrą Pierre’ą Laporte’ą. 1976 m. Kvebeko partija laimėjo
provincijos rinkimus. 1980 ir 1995 m. Kvebeko rinkėjai
per referendumus nepritarė, kad būtų atskirti nuo Kanados.
13
ketvirtADIENIS, rugsėjo 6, 2012
menas ir pramogos
V.Noreikos atsisveikinimas Rugsėjį 77-ąjį gimtadienį švęsiantis maestro Virgilijus Norei ka žada įspūdingus atsisveikinimo koncertus visoje Lietuvoje – jam talkins per 100 žmonių. Kęstutis Neverauskas k.neverauskas@diena.lt
Po 55 profesionaliojoje scenoje pra leistų metų atsisveikinimo koncer tų ciklą „Ačiū už meilę – Virgilijus Noreika“ planuojantis V.Norei ka scenoje pasirodyti pakvietė dar tris žymius tenorus: Merūną Vi tulskį, Edmundą Seilių ir Vaidą Vyšniauską. V.Noreika sakė, kad labai džiau giasi galimybe scenoje dainuo ti su kitais atlikėjais, ir per visą spaudos konferenciją neprarado šmaikštumo. „Koncerte dalyvauja tie, kurie jau gali labai gerai, ir tas, kuris gali dar neblogai“, – apie savo ir kole gų dainavimo galimybes šypsoda masis pasakojo maestro. „Prie visų jų esu šiek tiek prisi dėjęs. Prie vieno daugiau, prie kito – mažiau, bet visi jie yra gavę ma no patarimų. Turiu stipriai susi kaupti ir pasitempti, kad per daug neatsilikčiau nuo jaunų kolegų“, – pridūrė jis. Tiesa, V.Noreika minėjo, kad šis atsisveikinimas dar negalutinis. Jis norėtų „pasilikti kuklią teisę
dar padainuoti mažesnėse salė se“. Su karjerą didžiojoje scenoje baigiančiu V.Noreika progą padir bėti gavę tenorai džiaugėsi galimy be pabendrauti su viena iškiliau sių Lietuvos muzikos asmenybių. „Maestro repeticijose dalijosi pri siminimais apie kiekvieną kūrinį. Apie kiekvieną repeticiją būtų ga lima parašyti po knygą“, – pasako jo M.Vitulskis.
Koncerte dalyvauja tie, kurie jau gali la bai gerai, ir tas, kuris gali dar neblogai.
Orkestrui vadovaujantis Vytau tas Lukočius sakė, kad dirbti su ke turiais tenorais repeticijoje kartais būna sunkiau nei su savais trimis vaikais. Turo organizatoriai ir dalyviai žada įvairiapusišką pasirodymą. „Vargu ar kas prisimena, kad vie nu metu scenoje būtų buvę ketu ri tenorai ir dainavę tuos kūrinius,
kurių Lietuvoje niekas nedaina vo“, – sakė renginio organizato rius ir turo idėjos autorius Euge nijus Šaltis. Pirmoje koncerto dalyje skam bės arijos iš G.Pucini operų „Tu randot“, „Bohema“, G.Verdi „Ote lo“, G.Donizetti „Meilės eliksyras“, J.Massenet „Verteris“, taip pat ži nomos itališkos, neapolietiškos dai nos: C.A.Bikxio „Mama“, L.Dallos „Il canto“, F.P.Tosti „Marechiare“ ir garsioji „O sole mio“. Antroje koncerto dalyje klausy tojai turės progą išgirsti V.Noreiką ir Lietuvos tenorus, atliekančius garsius populiariosios pasaulio muzikos amerikiečių ir ispanų hi tus – nuo J.Revaux, K.Fransua ir P.Ankos „Mano kelio“ (garsusis F.Sinatros dainuotas „My Way“) iki A.Laros „Granados“, E.Lecuo nos „Por eso te quiero“, J.Gade „Jalousie“ ir kt. Prie tenorų prisi jungs ir V.Lukočiaus suburtas or kestras „Vilnius Sinfonietta“, tri mitininkas Vytautas Grubliauskas, gitaristas Tomas Varnagiris. Vienu metu scenoje bus net iki 110 žmo nių, o pasirodymą ant scenos fik suos keturios kameros.
Komanda: V.Noreiką atsisveikinimo koncertų cikle lydės gausūs būrys
muzikantų.
Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
Koncertai Alytaus sporto ir pramogų arenoje
Šiaulių pramogų arenoje – spalio
– rugsėjo 8 d. 19 val.
13 d. 19 val.
Vilniaus „Siemens“ arenoje – rugsė
Klaipėdos „Švyturio“ arenoje – spa
jo 21 d. 19 val.
lio 19 d. 19 val.
Kauno „Žalgirio“ arenoje – rugsėjo
Panevėžio „Cido“ arenoje – spalio
30 d. 19 val.
27 d. 19 val.
14
KetvirtADIENIS, rugsėjo 6, 2012
menas ir pramogos „Vilniaus diena“ rekomenduoja
KUR? Kino centre „Skalvija“, A.Goštauto g. 2 / 15. KADA? Šiandien 19 val. KIEK? 8–12 litų.
KUR? Energetikos ir technikos muziejuje, Rinktinės g. 2. KADA? Šiandien 16 val. KIEK? Nemokamai.
KUR? Bažnytinio paveldo muziejuje, Šv. Mykolo g. 9. KADA? Rugsėjo 8 d. nuo 16 val. KIEK? 10 litų.
„Vilniaus kino šortai“
Medis ir lempos
Minint ištakas
Tris dienas vyksiantis trumpametražių filmų festivalis „Vilniaus ki no šortai“ pristato atidarymo programą, kurioje – 4 filmai: Gunhildo Engerio (Norvegija) „Priešlaikinis“, Marko Gillo (Jungtinė Karalystė) „Vurmano problema“, Néstoro Fernándezo (Ispanija) „Mano senelio pasakos“ ir Simono Griesserio (Austrija) „Dabar jau geriau“.
Apžiūrėdami naują ekspoziciją „Laiko garsai: medis ir lempos“ lan kytojai galės susipažinti su elektrotechnikos paveldo objektais, pa likusiais šiltą pėdsaką lietuvių atmintyje: tai senovinis senelio ra dijas su „magiška akimi“, nepakartojamai artimas garsas iš senos kino salės... Visa tai galėsite ne tik pamatyti, bet ir išgirsti, pajusti!
Minint 1629 m. rugsėjo 8-ąją, kai buvo pašventinta Vilniaus šv. ar kangelo Mykolo bažnyčia, rengiama paskaita bei koncertas, kuria me kamerinis choras „Aidija“, senosios muzikos ansamblis „Afec tus“ ir vargonininkas Dainius Sverdiolas atliks A.Gabrieli, G.Fres cobaldi ir kitų XVII a. kompozitorių kūrinius.
KUR? Bare „Piano Man“, Islandijos g. 1. KADA? Šiandien 19 val. KIEK? Nemokamai.
KUR? Knygyne „Sofoklis“, Gedimino pr. 43. KADA? Šiandien 18 val. KIEK? Nemokamai.
KUR? Prie Vingio parko estrados; Grigiškėse, Šviesos g. 16. KADA? Šiandien 13 val.; 18 val. KIEK? Nemokamai.
KUR? Teatro, muzikos ir kino muziejuje, Vilniaus g. 41. KADA? Iki rugsėjo 11 d. KIEK? 3–5 litai.
Ant stalo – tiesiai iš statinių
Antika ir lietuviškos pasakos
Šiaurietiškasis vaikščiojimas
Muzika tarpukario visuomenėje
Visiems, kurie mėgsta viskį, ketvirtadienio va karą vertėtų užsukti į „Piano Man“, kur lauks šio gėrimo ekspertai. Jie papasakos viską, ką patys žino apie viskio istoriją, ypatybes ir vartojimo kultūrą.
Humanitarinių mokslų daktarė Dalia Dilytė pa sakos apie skirtingų kultūrų istoriją. Patiems ma žiausiems skirta knyga „Pasakos apie Lietuvos is toriją“, mokiniams – „Heladės šviesa“, o suaugu siesiems – „Senovės Romos kultūra“.
Įvairiose Vilniaus vietose ir aplink jį iki pat rugsė jo 29-osios vyks šiaurietiškojo vaikščiojimo pa mokos. Per jas profesionalūs treneriai ne tik mo kys taisyklingai vaikščioti, bet ir pasakos apie šio sporto naudą.
Senosios fotografijos – tarsi vizualūs praeities žmonių laiškai mums. Juos skaitydami sužino me, kuo tie žmonės gyveno, kaip linksminosi, ko kių laikėsi papročių. Visa tai – tarpukario fotogra fo Vinco Ferinausko nuotraukose.
tv programa
LRT
6.00 Labas rytas, Lietuva. 9.00 „Komisaras Reksas“ (N-7) (k). 10.00 „Hartlando užuovėja“ (k). 11.00 LRT aktualijų studija. Tiesioginė laida. 12.00 Kultūrų kryžkelė. Menora. 12.15, 12.30, 13.05, 14.05 Laba diena, Lietuva. Tiesioginė aktualijų laida. 12.20, 14.40 Žinios. 12.25, 14.50 Sportas, orai. 13.00, 14.00 LRT radijo žinios. 15.00 „Komisaras Reksas“ (N-7). 16.00 „Hartlando užuovėja“. 17.00 „Viena byla dviem“ (4) (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.45 Sportas. 18.50 Orai. 18.55 „Pabėgimas“ (3) (N-7). 19.55 Stilius. Veidai. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Verslas. 21.05 Kultūra. 21.10 Sportas. 21.13 Orai. 21.15, 22.15 Nuotykių f. „Tadas Blinda“ (1, 2) (1972 m.). 22.10 Loterija „Perlas“. 22.45 „Kuklus šiuolaikinių technologijų žavesys“ (8). 23.15 Vakaro žinios. 23.20 Sportas. 23.25 Orai. 23.30 „Pabėgimas“ (3) (N-7) (k).
LRT 6.00 val.
LNK
6.20 „Nickelodeon“ pristato. „Burbuliai“. 6.50 „Linksmieji Tomas ir Džeris“ (7) (k). 7.20 „Kempiniukas Plačiakelnis“ (k). 7.50 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) (k). 9.40 24 valandos (k). 10.35 Muz. kriminalinė komedija „Operacija LNK ir kitos aistros“. Naujojo LNK sezono pristatymo filmas (k). 13.00 „Nickelodeon“ valanda. „iKarli“. 13.30 „Kempiniukas Plačiakelnis“. 14.00 „Linksmieji Tomas ir Džeris“ (8). 14.30 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 16.30 „Šeimynėlė“ (N-7). 17.00 Labas vakaras, Lietuva. 17.45 24 valandos. 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.14 Sportas. 19.17 Orai. 19.19 KK2. Informacinis šou. 19.55 Valanda su Rūta. 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. Verslas. 22.19 Sportas. 22.23 Orai. 22.25 Kriminalinė Lietuva. 22.35 „Visa menanti“ (2) (N-7). 23.35 „Taikinys“ (N-7). 0.30 „Skaičiai“ (N-7). 1.25 Sveikatos ABC (k).
TV3
6.15 Teleparduotuvė. 6.30 Nauja diena. Tiesioginė transliacija.
LNK 16.30 val.
8.00 „Simpsonai“. 8.30 „Hana Montana“. 9.00 „Meilės sūkuryje“. 10.05 „Naisių vasara“. 11.00 „Begalinė istorija“. 12.00 Gyvenimas yra gražus. 12.30 Situacijų komedija „Motina ir sūnus“ (1) (Lietuva, 2012 m.). 13.10 „Hana Montana“. 13.40 „Ant bangos“. 14.10 „Madagaskaro pingvinai“. 14.40 „Simpsonai“. 15.10 „Meilės prieglobstis“. 16.10 „Drąsi meilė“. 17.10 Ką manai? 18.10 „Naisių vasara“. 18.45 TV3 žinios. 19.00 TV3 sportas. 19.05 TV3 orai. 19.10 Be komentarų. 19.40 Kas? Kur? Kada? 21.00 „Vyno kelias“. 21.35 TV3 vakaro žinios. 21.50 TV3 sportas. 21.55 TV3 orai. 22.00 „Aferistas“. 23.00 „Kaulai“. 0.00 „Daktaras Hausas“. 1.00 „Penktadienio vakaro žiburiai“. 1.45 „Biuras“.
BTV
6.30 Televitrina. 7.00 Žinios (k). 7.25 Kalbame ir rodome (N-7) (k).
TV3 19.40 val.
8.25 „Raudonas dangus“ (N-7) (k). 9.30 „Be namų negerai: naujas gyvenimas“. 10.30 „Margoša: moterimi negimstama“. 11.30 „VRS kamera“. Humoro laida (k). 12.00 „Ekstrasensų mūšis“ (N-7) (k). 13.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 14.00 „Liejyklos gatvė“ (N-7) (k). 15.00 „Raudonas dangus“ (N-7). 16.00 Kalbame ir rodome (N-7). 17.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 18.00 Žinios. Sportas. Orai. 18.25 „Liejyklos gatvė“ (N-7). 19.25 „Karštas vakaras“. 20.00 Žinios. Verslas. Sportas. 20.23 Orai. 20.25 „Muzikinė kaukė“. Muzikinis šou. 22.25 Drama „Enigma“ (D.Britanija, JAV, Vokietija, Nyderlandai, 2001 m.) (N-14). 0.50 Kalbame ir rodome (N-7) (k). 1.50 „Bamba“. Interaktyvus šou suaugusiesiems (S).
Lietuvos ryto TV 6.14, 13.00 TV parduotuvė. 6.30 Ryto reporteris. 9.15 Vasara su Asta. Svečiuose pas laidos „Negaliu tylėti“ heroję Laimą Vainilavičienę. Jos meilės istorija. 10.15 Girių takais. 10.55 „Beslano apsiaustis“ (2) (N-7). 12.00 Lietuvos diena. 13.45 Skonio reikalas. 14.45 Vasara su Asta. Svečiuose pas laidos „Negaliu tylėti“ heroję Laimą Vainilavičienę. Jos meilės istorija.
BTV 10.30 val.
15.45, 16.10, 1.00 Dok. f. „Istorijos paslaptys. Stebuklingoji kulka“ (1) (N-7). 16.00, 17.00, 18.00 Žinios. 17.20, 21.55 Lietuva tiesiogiai. 18.45 Vasara su Asta. Svečiuose pas Aušrį Kriščiūną-Tyntą. 19.45 „Istorijos paslaptys. Stebuklingoji kulka“ (2) (N-7). 21.00, 0.05 Reporteris. 21.52, 0.57 Orai. 22.30 Vasara su Asta. Svečiuose pas Aušrį Kriščiūną-Tyntą. 23.30 Pasaulio krepšinio apžvalga.
SPORT1
12.00 Televitrina. 13.00, 19.00, 21.00, 23.00 Žinios +. 13.15, 21.15 Miesto iššūkis. Ekstremalios dviratininkų kovos. 13.45 Klubų karaliai. „Al Ahly“. 14.15 Sporto metraštis. 14.25 Italijos „Serie A“ lyga. „Juventus“–„Roma“. 16.05 Angliškojo biliardo „Premier“ lyga. 17.50 Meninė gimnastika. „Berlyno „Masters“ taurė“. 19.15 Sportas LT. Jaunimo kultūrizmo čempionatas. 19.45 Sporto metraštis. 20.00 Sportas LT. Tarptautinės konkūrų varžybos Estijoje. 21.45 Didžiosios Britanijos žiedinės lenktynės „Porsche Carrera Cup 2012“. IV etapas (Oulton Park). 23.15 Klubų karaliai. „Al Ahly“.
lietuvos ryto tv 21.55 val.
paslaugos statybos ir remonto Gamina medžio masyvo vidaus duris iš uosio, ąžuolo. Kokybę garantuoja. www.vidinesdurys.lt. Tel. 8 689 44 984, e. paštas vidinesdurys@zebra.lt.
ketvirtADIENIS, rugsėjo 6, 2012
955284
Tel. 261 3653, 261 3655 Technikos remonto skelbimai@vilniausdiena.lt
O.Koršunovo teatre – trys premjeros „Julijus Cezaris“, spektaklis pagal Franzo Kafkos kūrybą, Samuelio Becketto pjesė „Paskutinė Krepo juosta“ – tai spektakliai, kuriuos žiūrovams 14-ąjį sezoną paro dys OKT / Vilniaus miesto teatras. Laima Žemulienė l.zemuliene@diena.lt
Kova už savo idėjas
„14 sezonų nevalstybiniam teat rui – nemažas laiko tarpas. Tuos 14 metų reikėjo kovoti už sa vo būvį, už savo idėjas, už gali mybę realizuoti tas savo idėjas. Per tuos metus buvo sukurtas brandžiausias teatro repertua ras. Tuos spektaklius rodėme ne tik Lietuvos, bet ir užsienio teat ruose, taip pat festivaliuose. Bet mes netapome festivaliniu teat ru. Mes išugdėme savo žiūrovus, su jais susidraugavome“, – kalbė jo teatro meno vadovas, režisie rius Oskaras Koršunovas. Jis pabrėžė, kad nepaisant to, jog teatras pavadintas jo vardu, per 14 sezonų čia dirbo įvairių menininkų: režisierių, scenografų, kompozito rių, kurie tą teatrą kūrė. Per tą laiką jame vaidino geriausi įvairaus am žiaus Lietuvos aktoriai. Kiti, anuo met – jaunieji, čia subrendo kaip asmenybės. Pagrindinių spektak lių scenografijas teatre sukūrė Jū ratė Paulėkaitė. „Svarbiausia, per tuos metus išsikristalizavo teatro braižas. Mūsų spektakliai – labai skirtin gi, tačiau juos sieja vienas svar bus dalykas – tai neatitrūkimas nuo dabarties, nuo aktualijų“, – akcentavo režisierius. Eksperimentai stumia pirmyn
Gyvą teatro tėkmę menininkams padeda palaikyti Ašmenos gatvėje esančios OKT studijos veikla. Čia vyksta įdomiausi eksperimentai. Joje ir bus parodyta pirmoji sezo no premjera – režisieriaus Artūro Areimos spektaklis „Julijus Ceza ris“, sukurtas pagal Lietuvoje dar niekada nestatytą Williamo Shakespeare’o pjesę. Spektaklio premje ra įvyks ateinantį savaitgalį. „Džiaugiuosi, kad galiu statyti W.Shakespeare’ą šiame teatre, kur
jis statytas ne kartą. Džiugu, kad į jį galiu žiūrėti kitaip – išardyti ir vėl sukonstruoti. Iš to spektak lio žiūrovas pats susidėlios, koks šiandien yra mūsų politinis gyve nimas“, – sakė A.Areima. Studijoje repetuoja ir kitas jau nasis režisierius – Paulius Igna tavičius, kurio spektaklį pagal tris F.Kafkos kūrinius žiūrovai pama tys spalį. Spektaklyje tėvą vaidi na režisieriaus tėvas – rašytojas Eugenijus Ignatavičius, kažkada tuometėje konservatorijoje bai gęs aktorystės studijas. „Mes dirbame kartu, išnyks ta takoskyra tarp režisieriaus ir aktoriaus, – patikslino P.Ignata vičius. – Spektaklyje bus labiau analizuojami šeimos santykiai, artimo meilė.“ Apie spektaklį mąsto 20 metų
Studijoje bręsta ir labai įdomus O.Koršunovo projektas su ak toriumi Juozu Budraičiu pagal S.Becketto pjesę „Paskutinė Kre po juosta“. Režisierius davė pa žadą, kad šį spektaklį parodys iki Kalėdų. „Į tą darbą su J.Budrai čiu einame 20 metų. Spektak lio temos aštrėja. Viena jų – ap mąstymas apie savo gyvenimą“, – užsiminė O.Koršunovas. Teatro užsienio ryšių vadybi ninkė Audra Žukaitytė priminė, kad artimiausios teatro gastrolės vyks Vokietijoje, Lenkijoje, Rusi joje. Kiek vėliau OKT / Vilniaus miesto teatras vaidins Čilėje bei Pietų Korėjoje. A.Žukaitytė pa sidžiaugė, kad spektakliai „Dug ne“, „Miranda“, sukurti Studijos erdvėje, užsienyje sulaukė ypač didelio pripažinimo. Šį sezoną žiūrovai išvys ir anks tesnius teatro spektaklius „Ham letas“, „Įstabioji ir graudžio ji Romeo ir Džuljetos istorija“, „Vasarvidžio nakties sapnas“, „Ugnies veidas“, „Shopping and Fucking“.
Esmė: „Mūsų spektakliai – labai skirtingi, tačiau juos sieja vienas
svarbus dalykas – neatitrūkimas nuo dabarties“, – pabrėžė režisie rius O.Koršunovas. Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
SKUBIAI IR NEMOKAMAI IŠVEŽA nenaudojamą buitinę techniką – šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techpaslaugos niką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. statybos ir remonto . 8 641 99 000, www.kaunakiemis.lt
Sienų, grindų apšiltinimas į oro951181 tarpus. Ekovata, termoputa, poliuretanu, granulėVisų kompiuterių ir televizorių taisymas mis. 1 kv. m – nuo 7 Lt. Konsultuojame. VilGaniuje, Žalgirio g. 131, tel. (8 5)Lietuvoje. 275 4665; rantuojame. Dirbame visoje Tel. www.pc-help.lt. 8 689 68 528. 933624 1009741
parduoda Kelionių Iš/į Kitas Londonąprekes saugiai, greitai vežame siuntinius. LietuvojeUAB pristatome Tel. 8 Bankrutavusi „Artanas“, iki į. k.durų. 300004279, 687parduoda 58 503,įmonės +44 778 627Paraiškos 1449. Informaciturtą. priimamos dienas nuo paskelbimo. ja –septynias www.lietuvalondonas.com . Administratorius, tel. 8 601 38 067.
959526
Kitos
Įvairūs
15
skelbimai
paslaugos
Karščiausi Kelionių pasiūlymai
Karščiausi Kelionių pasiūlymai Kelionių organizatorius
952525
Kelionių organizatorius Kelionių organizatorius
1013960
Įvairūs Nestandartinių baldų gamyba. Aukšta kokybė –Kita žema kaina. www.guobosbaldai.lt. Tel. 8 656 099. d. 10.00 val. Vilniaus raj. Rū201269 rugsėjo21 kainių sen. Juodiškių k. SB „Rožė“ bus760904 atliekami žemės sklypų 4180/1205:183 bei 4184/ 1205:184 kadastriniai matavimai. Kviečiame gretimų žemės sklypų 4184/1205:0180 bei Skl. Nr.182 sąvininkus ar jų paveldėtojus dalyvauti ribų paženklinime.Vykdytojas UAB „Geodezija ir topografija“ inž.geodezininkas Mindaugas Parduodamas dviejų kambarių butas PalanTelefonas pasiteirauti: 8 1A. 686Tel. 24 gosVakulskas. centre, už bažnyčios, S.Nėries g. 373, adresas: Kalvarijų 125-516, Vilnius.
parduoda
nekilnojamąjį turtą
8 603 62 096.
rinkiminis SUSIRINKIMAS, kuris vyksKauno Kelmi-į Vežame poilsiautojus iš Vilniaus, jos sodų 20-oji g. 13. Darbotvarkė: 1. Veiklos Palangą, Šventąją (ir atgal), nuo 35 Lt. Tel. ataskaita tvirtinimas. Revizoriaus atas8 699 99 ir965, 8 612 222.227. kaita ir tvirtinimas. 3. Sąmatos tvirtinimas. 975416 4. Įvairūs klausimai. 5. Pirmininko rinkimas. 6. Revizoriaus rinkimai. Susirinkus mažiau nei pusei bendrijos narių, pakartotinis susirinkimas bus šaukiamas 2012 06 24 11 val. toje Kita pačioje vietoje (ta pati darbotvarkė). BendriBIĮ pirmininkė. „Kontrastų biuras“ visu sąrašu parduojos da atsargas (įvairias kanceliarines prekes) 960769 už didžiausią pasiūlytą, bet ne mažesnę UAB „Nekilnojamojo Turto Projektai” atlieneikadastrinius 35 730 Lt kainą. Pasiūlymai teikiami iki ka matavimus Vilniaus r. sav., timo sklypo, kad. Nr. 0101/0075:0881, savininką vo2012 m. birželio 25 d. imtinai uždaruose Sudervės sen., Rastinėnų SB „Vilma”, Joną Šimėną, taip pat esamus ar k., būsimus arba„SBS kuose administratoriui, UAB Nr.bankroto 148asmenis (skl. kad. Nr. 4184/0934:0148), joskl. įgaliotus susisiekti su kadastrinių Legale“,darbų Ukmergės g.Jaroslavu 369A, Vilnius. matavimų vykdytoju Bazevič prašom gretimo (neprivatizuoto sodo)ikiDausklygiau tel.2012 (8nustatymo 5)m.206 0799, 8 611 2012 09 17 ir susitarti dėl ribų dienos po Nr.informacijos 147 savininką birželio 8 d. 10 ir kadastrinių darbų.sklypo Kon- ir 51 518. val. atvyktimatavimų prie jumssuderinimo priklausančio taktinė informacija: Trimitų g. 6-38, Vilnius. Tel. 8971990 dalyvauti riboženkliais Bogusla. 660 70 305, e.ženklinant paštas topomati@gmail.com Vladislavos Salmanovič paveldėto1014015 suvo Sovinskio sklypą Nr. 148turto arba prašom jų dėmesiui. Š. m. birželio 27 d. 16 val. Sklypo, Vilniaus m., Bezdonių sen., sisiektiesančio su darbų vykdytoju Jaroslavu Bazeadresu Vilniaus r., Pagirių sen., Ąžuolinės k., SB skl. Nr. 97, 8Mikašiūsavivič, Žalgirio g. „Romuva“, 131–213, Vilnius (tel. 677 79 ninkui! Š.SB m. „Ekspresas”, rugsėjo 18 d. vyks 9 val.sklypo vyks sklypo nų k.,e. kad. 348, paštas topomatik@gmail.com ). Nr. Nr.4167/1002:0027 110 kadastriniai matavimai. Kviečiame da960926 kadastriniai matavimai. lyvauti. Matavimus atlieka UAB „Baltijos MaKviečiame dalyvauti. Matavimus atlieka tavimai Vilniaus m. sav., Naujosios Vilnios sen., tavimų Organizacija”, Vilnius, Linkmenų g. 13. Kelionių SB „Jurginas“, skl. kad. Nr. 0101/0075:0912, kurį Tel.UAB „Baltijos 8 600 30 784.Matavimų Organizacija”, Lin1013703 nuosavybės teisesaugiai, valdo Jangreitai Kogarko.vežame Prašom greIš/į Londoną siun- kmenų g.13, Vilnius. Tel. 8 601 71 112. tinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 976256
1013702
Vežame keleivius į Vokietiją, Daniją, Olandi3G interneto stiprintuvai, antepervezimai. ją.GSM Tel. 8ryšio 699ir01 428, e. paštaskonsultavimas. nos, jungtys. Montavimas, info@gmail.com. S.Žukausko g. 35, Vilnius. Tel. (8 5) 212 0063, 8 652 96 985; www.Erksa.lt.
Statybosdokumente, įmonei reikalingi kelio darbininkai navimo gali apskųsti Valstybinės ir apželdintojai. Kreiptis tel. (8 5)inspekcijos 231 6179, teritorijų planavimo ir statybos 8 663 52500. prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų 975124 planavimo ir statybos valstybinės priežiūros UAB „Šeimos medicinos klinika“ siūlo skyriui, A.Juozapavičiaus g. 9, Vilnius, darper bą šeimos bendrosios prak-į mėnesį nuogydytojams jiems išsiųstoirlaiško (atsakymo tikos slaugytojams. Informacija pateiktą pasiūlymą) gavimo dienos.tel. 8 618 960590 37 721. 975626 INFORMACIJA APIE TERITORIJŲ PLANAVIMĄ. Pranešame apie kartojamą visuomenės inforĮvairūs mavimo procedūrą dėl parengto žemės sklypo Dobrovolės k. (5,1100 ha, sklypo Įmonei reikalingi aukštalipiai. Tel. 8kad. 650Nr. 91 0101/0164:31), Panerių seniūnijoje, Vilniuje, 253, 8 699 98 086. Tel. 8 687 35 428, e. paštas remigijusputinas@ 973725 detaliojo plano. Planavimo pagrindas – 2012 yahoo.com. 1014127 m. balandžio 12 d. Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdaviInformuojame, kad Ilja Lepiochinui priklausanTransportas, logistika čio žemės Jazminų g.Planavimo 5, Šveicarųtikslas k., Vil- – mo sutartissklypo Nr. 042042. Konditerijos įmonė priims į pagal darbą Vilniaus niaus r. sav., Vilniaus apsk., ribos bus ženklinapakeisti žemės tikslinę paskirtį bendrojo mos vietovėje š.m. rugsėjo 18 d. 16 val.vadybininGretimo regione vairuotoją-ekspeditorių, plano padalyti sklypą, nustatyti sklypo,sprendinius, kad. Nr. 4177/1203:255, savininkus irTel. pa- 8 ką-ekspeditorių ir prekybos agentą. teritorijos ir tvarkymo režimą. Develdėtojus naudojimo kviečiame atvykti į vietą arba kreiptis 611 45„Geodeziniai 000. organizatorius taliojo plano UAB „4Real“, į UAB matavimai”,– Vytauto g.976056 19, , Trakai. geodeziniai_matavimai@yahoo.com A.Goštauto g. 5-79, Vilnius, tel. 8 698 20 198. tel. 8 671 96 775, (8–5)UAB 285 1183. Projekto rengėjas „RV architektų stu1012852 dija“, Pamėnkalnio g. 28-2, Vilnius. ParengPranešame kad, yra atliekami kadastriniai ma-
1013374
955765
INFORMACIJA APIE TERITORIJŲ PLANAVIMĄ. Pradedamas rengti žemės sklypo Padekaniškių g. 11 (kadastro Nr.0101/0167:57), Pilaitės seniūnijoje, kurio plotas 6,6500 ha, paskirtis – žemės ūkio, detalusisperkame planas. Planavimo detaliojo Brangiai mišką supagrindas: žeme arba išsiteritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir parkirsti. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. eigų perdavimo sutartis Nr. 041518N/042122, Tel.2012 8 676 41 155.17 d. sudaryta tarp Vilniaus miesm. liepos to savivaldybės administracijos ir grupės 929896 žemės sklypo savininkų – Jelena Varėnos Žiedunova,r.Janina FiUAB „BEST COMPANY“ perka: lonova, Pavel Judickij, Judickij, Rozaveršelius, galvijus, avis.Romuald Sumokame iš karto. lija Bronislava Judickaja, Nadežda Makarenko, Mokame PVM.Makarenko, Tel. 8 613Genrych 70 805,Radiul, 8 613Raisa 70 Aleksandras 803, 8 601 71 „Ampli-5“ 558, (8 310) 48 Mečkovskij. 323. Radiul, UAB ir Jurij Pla953105 navimo tikslai: pakeisti žemės tikslinę paskirtį (iš žemės ūkio paskirties į kitą paskirtį ir miškų ūkio paskirties žemę) ir naudojimo būdą ir pobūdį, sklypų naudojimo ir tvarkymo režimą, vadovaujantis Vilniaus miesto bendrojo plano iki 2015 metų sprendiniais, padalyti sklypus. Detaliojo04plano organizatoriai – Jelena Žiedunova, 2012 20 Vilniaus apygardos teismo nutarFilonova,avialinijos“ Pavel Judickij, Romuald JudictimiJaninas UAB „Joanos iškelta bankroto kij, Rozalija Bronislava Judickaja, Nadežda Makabyla (c. b. Nr. B2-3323-160/2012). Bankrutuorenko, Aleksandras Makarenko, Genrych Radiul, jančios „Joanos avialinijos“ir administratoRaisaUAB Radiul, UAB „Ampli-5“ Jurij Mečkovskij. Detaliojo rengėjas:VALDYMO UAB „Architectura riumi paskirta plano UAB VERSLO IR REShumana“, A.Juozapavičiaus 9A-168, asmuo Vilnius, TRUKTŪRIZACIJOS CENTRAS. g. Įgaliotas tel. (8 5) 262 0052, 8 687 35 428. Su pareng– V.Česonis, tel. 8 686 83 541. Prašom iki 2012 tu projektu galima susipažinti rengėjo patalpose, m.A.Juozapavičiaus birželio 11 d. imtinai pateikti savodarbo kreditog. 9A-168, Vilniuje, dierinius reikalavimus gegužės6 d. 2 iki dienai nomis 9-17 val., nuo2012 2012m. m. rugsėjo 2012 m. spaliobylos 8 d. Vieša detaliojo plano kartu ekspozicija (bankroto įsiteisėjimo dienai) privyks Pilaitės seniūnijos patalpose, Vydūno g. 20, dedant kreditorinius reikalavimus patvirtinannuo 2012 m. rugsėjo 13 d. iki 2012 m. čiųVilniuje, dokumentų tinkamai įformintus nuorašus. spalio 8 d. Planavimo pasiūlymų pateikimo tvarTaipka:pat prašom nurodyti, ar šių reikalavimų planavimo pasiūlymai ir pastabos teikiami įvykdymas užtikrintas, nurodyti,raštu kokiuikibūdu projekto yra rengėjui ir organizatoriui viešo ir jo metu. Viešas svarstymas: taiaptarimo yra padaryta. Kreditorinį reikalavimądetaliojo pateikplano sprendinių viešas aptarimas 2012Inm. ti Savanorių pr. 262-105, LT-50204 vyks Kaunas. spalio 8 d. 14 val. Pilaitės seniūnijoje, Vydūno g. formacija tel./faks. (8 37) 229 886. 20, Vilniuje. Pasiūlymus dėl teritorijų planavimo 961016 dokumento galima teikti planavimo organizatoINFORMACIJA APIErengėjui TERITORIJŲ PLANAVIriui arba projekto iki viešo susirinkimo pabaigos. Asmenys gautą atsakymą, kad įLvovo jų paMĄ. Parengtas žemės sklypo, esančio neatsižvelgta Vilniuje, parengtame teg. teiktus 105A, pasiūlymus Šnipiškių seniūnijoje, sklyplanavimo dokumente, gali apskųsti Valsporitorijų kad. Nr. 0101/0032:986, bendras plotas tybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai 0,2419 ha, detalusis planas. Planavimo g. pa-9, prie Aplinkos ministerijos, A.Juozapavičiaus Vilnius, Vilniaus per mėnesį nuo jiems išsiųsto laiško (atgrindas: miesto savivaldybės admisakymo į direktoriaus pateiktą pasiūlymą) gavimo dienos. nistracijos pavaduotojo 2011
perKa
Įvairūs
Kita
07 13 įsakymas Nr. AD30-1732, 2011 08 01 detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis Nr.
Karščiausi Kelionių A.Vienuolio g.pasiūlymai 6, LT–01104 Vilnius
Ar svajojate aplankyti Niujorką? OAKCIJOS galbūt, KELTŲ Jus visada žavėjo Las Vegasas – BILIETAMS IŠ KLAIPĖDOS šviesų, kazino, pasirodymų ir viešbučių rojus? Keltų linija KLAIPĖDA–KYLIS Pamatykite nuostabiąją Šiaurės už Atėjo laikas TIKROMS ATOSTOGOMS! Vienvietė „Commodore“ kajutė Ameriką + automoypatingą kainą. tik 495 Lt* bilis + pusryčiai Dvivietėkruizas kajutė + automobilis 1324 Lt nuo ** Užsisakykite skrydį iki gegužės tik 15 dienos, ir Joninių Ryga–Stokholmas–Ryga KLAIPĖDA–KYLIS ir KLAIPĖKeltųLt linija leiskitės į nepamirštamą kelionę 2012 10 110 DA– KARLSHAMNAS 01–2013 03Jus 21 į trumpiausios nakties vaKviečiame Dvivietė „Commodore“ kajutė + automoNiujorkas nuo 2226 Lt karėlį! bilis + pusryčiai tik 738 Lt* Vašingtonas nuo Lt ir linksmybės Baltijos jūroje bus2526 disko, iki Keturvietė kajutė +irautomobilis tik 800 Lt* Bostonas nuo 2588 Lt ryto! Keltų linija KLAIPĖDA–ZASNICAS
Kelionių organizatorius
KELIONĖS KELIONĖSAUTOBUSU AUTOBUSU KELIONĖS AUTOBUSU Alyvų Duobelėje, Latvijoje Pirkti žydėjimo internetu:šventė www.kelioniupasiulymai.lt Čekijos rojus–Praha Čekijos pilys–Čekijos pilys–Čekijos rojus–Praha––577 637LtLt (05.26.) – 95 Lt Didingoji Italija ir Kaprio sala – 1747 Italija ir Kaprio sala – 1847 Muziejų naktis Varšuvoje (05.19/20) Lt–Lt175 Lt Ryga – Saremossala–Talinas sala – Talinas – 429 Lt Ryga–Saremos – 377 Čekijos rojus–Praha –Lt577 Lt Šiaurėspilys–Čekijos Italija su su poilsiu poilsiu prieAdrijos Adrijos jūros Šiaurės Italija prie jūros Šveicarijos nuo 1297 Ltgamtos stebuklai – 1397 Lt nuo 1197nuo Lt 999 Kroatija Lt Ryga–Saremos sala–Talinas – 377 Lt Kroatija nuo Lt pažintinė) Praha-Viena-Budapeštas nuo 577nuo Lt 1290 Lt Šiaurės Italija990 (poilsinė Praha-Viena-Budapeštas nuo 627 Lt Kroatija nuo 990 Lt LĖKTUVU IŠ IŠ VILNIAUS: VILNIAUS: LĖKTUVU Praha–Viena–Budapeštas nuo 619 Lt -10Ispanija, Kosta Brava, Kosta Dorada Ispanija, nuo 1979Kosta Lt Brava nuo 822 Lt Malta –– 904 Malta 904 Lt Lt IŠ VARŠUVOS (poilsinės) Graikija,Hurgada Chalkidikė 1099LtLtLt Cgalkidikė ––979 Egiptas, nuo 935 Ispanija, Kosta Alikantė – 1108 Ispanija, Dorada Bulgarija nuo 850 Lt – 999 Lt Graikija, Kos sala – 1128 Lt Ispanija, Alikantė – 1108 Šri LankaAntalija nuo 3500 Lt Lt Turkija, – 1295 Graikija, Kos sala – Kreta nuo 1170 Lt –1128 Bulgarija, Burgas 1185LtLt Turkija, Antalija 1185 LtLt Kroatija,nuo Rijeka Tunisas 770 –Lt1489 Turkija, Marmaris Bulgarija, Burgas –1620 1199LtLt Portugalija, Algarvė Lt Kroatija, Rijeka – 1279– 1999 Lt poilsinės) IŠ VARŠUVOS (pažintinės Turkija, Marmaris 1289LtLt(poilsinės) Kruizas Nilu 2038 LĖKTUVU IŠ nuo VARŠUVOS Bulgarija, Burgas –nuo 11991440 Ltnuo Izraelis–Jordanija–Egiptas Egiptas, Hurgada Lt 2423 Lt Bulgarijanuo – 1595 Portugalija, Algarvė Marokas 2634LtLt– 1899 Lt Turkija – 1440 LtLt Kuba nuo 5853 LĖKTUVU IŠ VARŠUVOS (poilsinės) Šri Lanka – 3500 Lt Egiptas, Hurgada nuo 995 Lt Kreta – 1170 Lt IŠ RYGOS: Bulgarija – 995 Lt LĖKTUVU IŠ VARŠUVOS (pažintinės – poTailandas (pažintinė ilsinės)– 1078 Turkija Lt poilsinė) – nuo 5218 Lt Kruizas nuo 1440 Šri LankaNilu – 3500 Lt Lt Izraelis – Egiptas nuo 1678 Lt IŠ VILNIAUS: Kreta – 1170 Lt Marokas – 2634 Lt Egiptas, Tunisas –Hurgada 770 Lt nuo 869 Lt Ispanija, – 1499(pažintinės Lt LĖKTUVUMaljorka IŠ VARŠUVOS – poilTurkija, sinės) Antalija – 889 Lt Kruizas Nilu nuo 1440 Lt Izraelis – Egiptas nuo 1678 Lt Marokas – 2634 Lt Kuba – 5853 Lt STOVYKLOS LIETUVOJE Pasaka nuo 550 Lt Top Fun 540 Lt Raganė 550 Lt Energetikas 600 Lt Laimingas žmogus – tai aš! 600 Lt Trimitas 520 Lt
Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 A.Vienuolio g. 6, LT-01104 Vilnius vilnius@vilnius.krantas.lt, Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 www.krantas.lt A.Vienuolio g. 6, LT-01104 Vilnius vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt Tel.Vegasas (8 5) 231nuo 3314.2871 Faks.Lt(8 5) 262 9120 Las vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt Torontas nuo 2382 Lt Trivietė kajutė + automobilis tik 777 Lt* Monrealis nuo 2874 Lt Keltų linija KLAIPĖDA–KYLIS / ZASNICAS Hiustonas nuo 2964 Lt Vasaros kruizas Ryga–Stokholmas–Ryga / KARLSHAMNAS Kalgaris nuo 3464 Lt nuo 125 Lt 2 sėdimos vietos + automobilis tik 380 Lt* Pamirškite kasdieninius rūpesčius ir atsipaį abi pusesjūroje! su oro uostų mo*ĮKaina vienąpateikta pusęlaive laiduokite Baltijos ** Į abi puses saule, vėju ir gera nuotaika. kesčiais. Mėgaukitės Akcijos galiojamokestis iki 2012 iki 12 100 10 Lt mokamas paRezervacijos Į pildomai. kainą kuro mokestis įskaičiuotas. Kruizo kaina pateikta iš išplaukimo Pasiūlymų skaičius kiekviename reise uosto. riboVietų skaičius ribotas. Daugiau informacijos www.krantas.lt tas .Daugiau informacijos www.krantas.lt
Pamėnkalnio g. 5/ K.Griniaus g., Vilnius Tel 8-5 262 7777, mob. 8 616 16 777 info@svite.lt, www.svite.lt, www.lek.lt
Graikija, Kreta Kuba – 5853 Lt – 99 Lt
Mažieji Laukystos pirataiLt 370 Lt Bulgarija, Varna – 1099
Holivudo akademija STOVYKLOS LIETUVOJE Portugalija, Algarvė – 599 2239LtLt Mes jėga Raganė 550450 Lt Lt Energetikas 600 Lt 450 Lt Žaidimų galaktika STOVYKLOS LIETUVOJE Laimingas žmogus – tai aš!į Lietuvą 600 Lt 450 Lt Apači indėnai atkeliauja Pasaka nuo Mes jėga 450550 Lt Lt Avataro Raganė –nuotykiai 550 595 Lt Ltkartu 450 Lt Mano pasaulis Mes šampinjonai STOVYKLOS UŽSIENYJE Laimingas žmogus 450 – taiLtaš! 600 Lt Stovykla Ukrainoje Aplink 7 dienas 49960Lt Lt Top Fun pasaulį 640 Lt per„Pribrežnyj“ dienai Mano pasaulis 595 Lt Kitas variantas 359 Lt STOVYKLOS UŽSIENYJE AVIABILIETAI Dodiinternetu: 550 Lt stovykla Anglų kalbos Estijoje 1790 Lt Pirkti www.lek.lt (yra ir pigios1699 aviakompanijos) STOVYKLOS UŽSIENYJE Bulgarijoje Lt Stovykla Ukrainoje Kroatijoje 2149 Lt „Pribrežnyj“
KELTAI 60 Lt dienai Ryga – Stokholmas Kryme– „Saliut“ AVIABILIETAI* Talinas Helsinkis1699 Lt Baku nuo 1050 Lt;LtMaljorka nuo 500 Lt Bulgarijoje 1699 Talinas – Stokholmas Ventspilis *kainos į –abiNyneshamnas puses Kroatijoje 2149 Lt Klaipėda – Karlshamnas Juodkalnijoje 1899 Lt (spec. pasiūlymas) KELTŲ AnglųBILIETAI kalbos Estijoje 1790 Lt Klaipėda – Kylisstovykla (spec. pasiūlymas) Ryga–Stokholmas AVIABILIETAI* Klaipėda – Zasnicas (spec. pasiūlymas) Talinas–Helsinkis Turku Alando Delis– nuo 1870salos Lt – Stokholmas KRUIZAI Talinas–Stokholmas Tokijas – 2229 Lt Viduržemio jūroje (spec. kaina) Ventspilis–Nyneshamnas Seulas – 2308 Lt kaina) Karibų jūroje (spec. Klaipėda–Karlshamnas (spec. kaina) pasiūlymas) Singapūras – 2310 Lt (spec. Tolimuosiuose Rytuose Klaipėda–Kylis (spec. Baltijos jūroje Bankokas – 2409 Lt pasiūlymas)
Klaipėda–Zasnicas Puketas – 2610 Lt (spec. pasiūlymas)
VIZOS Turku–Alando salos–Stokholmas *kainos į abi puses Į Rusiją nuo 260 Lt, Baltarusiją nuo 85 Lt
KELTAI VIZOS Joninės Baltijos jūroje (Tallink 3 d. kruizas) Į Rusiją nuo nuo 105 Lt 260 Lt; Baltarusiją nuo 85 Lt Ryga–Stokholmas Talinas–Helsinkis Talinas–Stokholmas Ventspilis–Nyneshamnas Klaipėda–Karlshamnas (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Kylis (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Zasnicas (spec. pasiūlymas) Turku–Alando salos–Stokholmas VIZOS Į Rusiją nuo 260 Lt Baltarusiją nuo 85 Lt
Orai
Antroje savaitės pusėje Lietuvoje prognozuojami vėsūs su trumpais lietumis orais. Šiandien dieną bus apie 17 laipsnių šilumos, trumpai palyti gali visoje Lietuvoje. Penktadienį temperatūra sumažės dar keliais laipsniais – dieną nesušils daugiau nei iki 15–17 laipsnių, lis stipriau, kils vėjas.
Šiandien, rugsėjo 6 d.
+17
Telšiai
+17
+17
Šiauliai
+17
Klaipėda
Panevėžys
+17
Utena
+17
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis) teka Mėnulis leidžiasi
6.35 19.57 13.22 21.46 13.23
250-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 116 dienų. Saulė Mergelės ženkle.
+17
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +30 Berlynas +17 Brazilija +28 Briuselis +19 Dublinas +16 Kairas +36 Keiptaunas +20 Kopenhaga +16
Londonas +20 Madridas +31 Maskva +19 Minskas +17 Niujorkas +28 Oslas +16 Paryžius +23 Pekinas +24
orai vilniuje Šiandien
Praha +17 Ryga +15 Roma +26 Sidnėjus +24 Talinas +14 Tel Avivas +32 Tokijas +30 Varšuva +18
+17
+17
Vilnius
Marijampolė
Vėjas
+17
Alytus
4–8 m/s
DATOS
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
+13
+17
+14
+7
5
+10
+15
+11
+9
6
+11
+15
+12
+7
6
šeštadienį
1972 m. gimė futbolininkas Saulius Mikalajūnas. 1983 m. gimė Pippa Middleton, Kembridžo kunigaikštienės Catherine sesuo. 1986 m. gimė krepšininkas Mantas Kalnietis. 1998 m. Tokijuje mirė japonų kino režisierius Akira Kurosawa. 2004 m. mirė poetas, rašytojas, vertėjas Vladas Šimkus. 2007 m. mirė italų operos solistas tenoras Luciano Pavarotti.
1920 m. gimė poetas Paulius Širvys.
prizas Šią savaitę laimėkite Sandros Brown detektyvinį trilerį „Dūmų uždanga“.
S.Brown – JAV rašytoja, detektyvinių trilerių autorė, parašė daugiau nei 60 knygų. Jos išverstos į daugiau kaip 30 kalbų. Daugelis jos romanų yra skaitomiausių knygų sąrašuose ir visi jie, pasak „USA today“, verčia skaitytoją nerimastingai versti puslapį po puslapio iki pat pabaigos. „Dūmų uždanga“ – itin įtempto siužeto S.Brown detektyvinis trileris. Tai pasakojimas apie įžūlų sąmokslą ir apie tuos, kurie išdrįsta jį atskleisti. Draugai pasirodo eantys priešai, didvyriai virsta nusikaltėliais ir tenka pripažinti, kad visiškai pasitikėti negalima niekuo.
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusių. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite: DIENA (tarpas) VD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba 2. Iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu at-
neškite į „Vilniaus dienos“ redakciją Labdarių g. 8, Vilnius. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį, rugsėjo 11 d. Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
1
2
3
4
5
Beata, Faustas, Magnas, Tautenė, Vaištautas
horoskopai
1766 m. gimė anglų fizikas ir chemikas Johnas Daltonas, pirmasis aprašęs įgimtą regėjimo ydą – spalvų neskyrimą, pavadintą daltonizmu. 1869 m. gimė austrų rašytojas Felixas Saltenas, apysakų apie stirniuką Bembį autorius. 1929 m. gimė istorikas Edvardas Gudavičius. 1943 m. gimė grupės „Pink Floyd“ muzikantas Rogeris Watersas. 1967 m. gimė JAV dainininkė Macy Gray.
penktadienį
Vardai
6
7
8
9
10
11
12
13
14
Avinas (03 21–04 20). Tinkamas laikas rinktis baldus, pertvarkyti namus ir t. t. Keisis požiūris į vertybes. Atsipalaiduokite ir pasimėgaukite gyvenimu, bet nepamirškite, kad vidinis tobulėjimas taip pat svarbus. Jautis (04 21–05 20). Labai sėkmingas laikas. Jums bus suprantamos aplinkinių emocijos. Tik apie tai niekam nesakykite, pasilaikykite sau savo nuomonę ir spėliones, kad neįžeistumėte artimo žmogaus. Dvyniai (05 21–06 21). Šiandien gali kilti slaptų ir tamsių minčių, būsite itin susimąstęs ir kam nors iš aplinkinių galite pasirodyti įtartinas. Nusiraminkite ir skirkite daugiau dėmesio savo dvasiniam pasauliui. Vėžys (06 22–07 22). Vertinsite savo karjerą ir praktinius sugebėjimus. Vadovybė įvertins jūsų naują požiūrį į darbą. Tik atminkite, kad kartais už iniciatyvą baudžiama, ypač jei elgiamasi neapgalvotai. Liūtas (07 23–08 23). Nauji bendravimo būdai padės sėkmingai susitarti su aplinkiniais. Būsite kalbesnis, noriai ir lengvai bendrausite. Galimas pokalbis su vyresniu žmogumi. Sekite savo mintis – tai labai svarbu. Mergelė (08 24–09 23). Naujo ciklo pradžia. Leiskite sau šiek tiek papramogauti, pasimėgauti gyvenimu. Gal atsiras laisvo laiko savo dvasiniam pasauliui pažinti, pamedituoti. Svarstyklės (09 24–10 23). Galimi konfliktai ir skaudūs įžeidimai. Nevarginkite savo galvos sudėtingomis mintimis, imkitės įprastų reikalų arba tiesiog pasivaikščiokite po parką ar mišką. Skorpionas (10 24–11 22). Jūsų perdėtas psichologinis spaudimas gali sugadinti santykius su aplinkiniais. Jei laiku tai suvoksite, neiškils jokių nenumatytų situacijų. Dažniau šypsokitės, bent jau sau. Šaulys (11 23–12 21). Būsite jautrus, kitaip vertinsite savo emocijas ir veiksmus. Galbūt tie įvertinimai bus nevisiškai teisingi, todėl geriau šiandien pailsėkite ir susikaupkite. Ožiaragis (12 22–01 20). Emocingumas ir jautrumas turės neigiamos įtakos jūsų interesams ir tolesnei veiklai. Galite būti pernelyg dosnus ir iššvaistyti per daug pinigų. Geriau piniginę palikite namie. Vandenis (01 21–02 19). Palanki diena bendrauti su draugais ir jaunais žmonėmis. Puikiai praleiskite laiką. Teigiamai vertinsite savo padėtį, bus malonu padėti aplinkiniams. Ir nesidrovėkite savo minčių bei darbų. Žuvys (02 20–03 20). Esate nepatenkintas pasauliu. Nejaučiate meilės aplinkiniams ir patys jaučiatės nemylimas. Neskubėkite aiškintis santykių – viskas greitai susitvarkys ir pasaulis nušvis kitomis spalvomis.