2012-09-08 Klaipeda

Page 1

Âź7< % ?B4@ 162;6@ 2 A.

RUGsÄ—jO 8, 2012

Nr. 210 (19 511)

12

s gystÄ—

ela r net m s ik s v o i r a l y g arÄ— pasĹĄatisu: kritika, pa cNXN_R-XY ?RQNXa\_Ă› Ya 7\YN[aN 7b XRcVĂ˜V

R[Ă›

8

10p. Libijos

dilema:

kerĹĄy

ti ar at

leisti?

QVR[N Ya ]N`NbYV`-_Vb` `XV` ?RQNXa\ 4NYV N[ 7bYVWN[N`

PasaNET uli38 oOS barito PROGRAM nas: sav e

www.kl.lt

NIS G.LEŠKEVIÒIAUS ŽVILGS

TV HEROJUS ANAPUS TIKROVĂ“S

2012 m. rugsĂ jo 8 d.

r Ĺł ÄŻka inkim

y, o gal Romne dora neko l Mittas tas? Ga onentas nie gis, kuo rin ziden lo. Re jo op nesiĹŤ JAV presako, kad jasis nauja pat s nau nieko ? Vienas Ä?iĹł, taip paKas bu Obama varĹžovas tĹł skai lui bo vie kiajam vers kai. u. dar kas ti mi – kad didin rama smul ekono Barac daugia ĹĄÄ™s siruo kaip pa buksuojanÄ?iai kÄ—, kitas kalbĹł yra pa reibÄ—s nuvei Ä?iau, tuo ney jis sprendimĹł, vy- gel gera m ar sakas vĹł gos – kurti, ir su M.Ro ratĹł at jos spra griebti neleng toms ti kimai

R

gerbian tis vyra s

Garsiau sio tos ope se mĹŤsĹł planeros certuojan scenose kon tis, rug Kauno „Žalgirio“ sÄ—jo 29 d. ÄŻspĹŤdin areno gÄ… pasi rodymÄ… je dantis 49-eriĹł Ĺžapasau gio rusĹł baritonas linio lyChvoros Dmitrijus skyrybas, tovskis – apie Ĺžmo skra nÄ…, holÄŻ, my n limÄ… Lon dĹžio opÄ…, alko„Pussy donÄ…, se Riot“ ir natvÄ™, seksÄ…. \ a_

]Ve• [b  @PN[

Demok strategi tams atsi ma, „priim darbo vie s maĹžin a no P.Rya bÄ— demokra Antai B.Ob ney kalingĹłbÄ—s iĹĄlaidomgaivinti“. m mismy daro. M.Ro iĹĄriausy jam versluisomi ekono a- gali jie ir ano ir Ä?ius kÄ—jams reika smulkia nepriklau vertina P.Ryva- ti. Tai damas P.Ry amerikie mikos Kas rin Socialiniai tyTiesa, atsargiai nors jis ir to vertin paragino ney ekono kopervals mika? tika? m dĹže nus, publi dinka. Su li nus, kol kas nio po ekonomi ve ÄŻpratÄ™ va rai. tai formĹł pla RĹŤmĹł biu ĹĄali- pla ti lauk M.RoesÄ… abu res da tai, aR` [Ă› „BÄ— tovĹł ko jo iĹĄ- spir mĹł planÄ…, R XN_ no re Matyt, tojais sa gyventi ge noĹžada. ` aV W\ ` vo Ats kaip sa tas ri ven . veiks ko nauja ne matÄ— jo eko Ĺži`R CNY bÄ—s gy rikieÄ?iai no iki krizÄ—s.. tarÄ— dova tetui, tad, bet kas ki T aV [Ă› nai nie vienas jau tegijÄ…, – mes SR _N 7b[ ti ame taip, kaip metus jie kaip komi geriau nei simus. reiĹĄNa Z\` klau kai, per kad kiek dimo stra ĹĄyta, – pa ir Bent jau ketverius s, kurie, ÄŻ di- nin biudĹžeto Ĺžai ra ĹžiĹŤrÄ—ti Ă˜VNb ab\ mney mikos kas joje su mano PrieĹĄ publikonam ÄŻvÄ—lÄ— JAV galima su „triuM.Ro XV ZNV N_ galiu buvo bina, res R[ a\ _V[ nome, ama. – DÄ—l no jums bÄ—ta, – tai televizoriĹł lÄ— nÄ— viekelis de„ne“ _R gV Q pla matÄ™ nai kal ruosius B.Ob k neste siĹŤ – iĹĄspirXb\ ] todimo me- nespalvotÄ… . Jis nepa tada daĹž per pasta vo kar no Ĺžai nÄ… patarimÄ… nelaimÄ—s ď Ž KarĹĄtis: NÄ— kie publikonailiu- kÄ— kono siÄ… P.Rya lÄ— jis jame ĹĄimt simis“ jos. Tai bu politikos, , vie ja siĹŤ au res nedĹžiau Ä?ius krizÄ™. respubli cijai tik pa ark nau ĹĄio nai me nos jums kad jos idÄ— mĹł duoti jis neveiks me ĹĄia ĹĄimtmekos banga administra kiai neris Ä?ius; tos Ä?ios se nojimĹł publiko programa, nos nau lauk; rinki tos pa deĹĄimtme kite jÄŻ niĹł. Tas tre tĹł pralaimÄ— nin- duria tai, kÄ… res Kriti W.Busho buvo mesavo rinko eko da pui mai iĹĄ ma ta si rungty gas – tai bĹŤ savo prieĹĄi lik- tyje, tris dienas, tam ĹĄimt– Tai ji riÄ… girdÄ—jome B.Oba George’o praei tas re ku pa ku kÄ—, tas. ratas reikalin B.Obama amĹžiaus siĹŤ- per tai ziden tinkama ka lau demok dojo. to pa daAmeri labiau pabrėŞė pre jau esame mikÄ…. sezonas.“ dino praei rinkÄ—jams jos. pasinau pokyÄ?iĹł tĹł. Dabar tar– .. Mes kÄ… pava nesugeba naujos idÄ— kiĹł, Ä?iui, grÄŻĹžimas. Tiesa, bai jau grei norintys ris la s liau, ko tu, ku lyti nÄ— vienos daug iĹĄĹĄĹŤ si- buvo skolo matyt, rikieÄ?iĹł sa tams. Tiks lyir jo ĹĄirsu yra atos ir amerida nimus ts vyras, „Nors su kuriais lis ame demokra sas puses ÄŻsitiki dÄ—l sveik pa amĹžiaussveikatos terÄŻ, jo ra tas tus ÄŻsimyGinÄ?ai nyvo ti „ne“ ir jo ÄŻ vi charak ama tebÄ— mÄ—s DaugelÄŻ se na B.Obamos me mai bÄ—s preziB.Ob B.Oba Ĺžadams. spÄ—ti, kas lai planas. tizuosus tuos tomis ramy pikti pa ja ÄŻ JAV didatĹł dÄŻ, rÄŻ prieĹĄ vi mapriva kurÄŻ tiems kol kas nu mus, sunku. sos, kieÄ?iĹł gos reformos datuo siĹŤlo riboti su ja vyras, vais vakaraisstalo, kandi AbiejĹł kan tr. kai- ku klau Tai apsau Tiesa, vo rinki nas ras ly ap ir a bo jau. vÄ— vy lÄ— bus. sios (nuo Jei vado mney O P.Ry prieĹžiĹŤrÄ… teigimu, taip komis savo dar jam atdarbo ĹĄalies rodo naujau vÄ… M.Ro Obama ÄŻmanydaJo akimir kusÄŻ virĹĄ bĹŤtĹł katos dentus, Michelle Ĺžo kuriuos vo, sunlin Kaip tu. „Galta ti svei sias iĹĄlaidas. ĹĄimtmetÄŻ vo var ney kaip Ä?iams ÄŻrotÄ— tau pa ÄŻ laiĹĄkus, de Ĺžmonos lik ju ma sa procen leriĹł. rikie laiĹĄkÄ… vo sÄ…skaisi. Ann Rom B.Oba vos vienu ri buvo at a- susi artimiausiÄ… 6 trln. do dalÄŻ ÄŻnikusÄŻ ĹžmonÄ—s. ÄŽ rÄ—je) ir ĹĄa, kad ame tys geriau Ĺžio, kÄ—ti sa pyti galima dalenkia klausa, ku kad uĹž B.Ob o per – pa sutau siuntÄ— Ä?io apmo Ä?ios nuo vÄ— subĹŤtĹł mos plu jĹł vyrai ap galima pasak jo, programos mo netan apie 47, galin jog lup“ parodÄ—, vÄ— ne dytĹł, vaitÄ™, tu balsuotĹł c. ameriĹžinoma,sakyti kiai moters, mirĹĄ bendro no ĹžmoBe to, apsaugos draudi ĹĄiÄ… sa nia, mo Ä?ius vyme po tos va 46 pro TaÄ?iau dito- tas,rios draudi gydymÄ…, jau turinsveika kelti ÄŻ pri perkami su ji JAV mÄ… ĹĄiuo mney – ku per jos Pirmo prie puodĹł.rinkÄ—jĹł au Ä?io, bet tau jo lyviĹł kurie bĹŤtĹł mis. kÄ—s uĹž Ĺžadan uĹž M.Ro Ma sisuka didĹžiulÄ—ms vienas. nus, subsidijo nÄ—s pa-ir to mo , tiek daug galimybiĹł. ryĹžtÄ… pla mo Mit kieÄ?iĹł. ka prie gaus Ĺžai citÄ… girdĹžiu kalbas gali ne kiek kono nomi B.Oba- riausybÄ—s tokios to deďŹ publi racko Ä?io tiek marĹŤpinimÄ… ir ko: „Tu nesia – eko paruoĹĄÄ— jis kuo rijoms tiek Ba tiek res Ĺ˝inoma, Ĺžinti biudĹžegimÄ…, taÄ?iau nÄ—s, su susi jis man sa ra Pirmiau likonai TaÄ?iau Ĺžmona Ann, Michelle jo akyse ĹĄie Ĺžmorime ney. NÄ— pub ĹĄalyje dÄ—tĹł suma skolos au jau atrėŞė, sÄ— se, kai vena ro Tu KÄ… res – M.Rom situacija dyti ratai milijonai Romney antroji pu gis, susido ney jo bal si, kÄ… iĹĄgy teisinga. tume. Tai sustab tai demok re mai? skirtinis, bet patikÄ— le. Tai ne tai iĹĄtaisy katos nas kia, jog A.Rom Obamosduotimis, – nen dant Tiesa, ryti“, nors iĹĄ rai palanki. respubliko a- opo reforma reiĹĄ liks be svei kiant savo uĹžkaiĹĄtingai. tuoti ban nis Michel dirbti, kaddaug pada rei bi jam tik biausia, kad iĹĄdÄ—ti B.ObJam kad senjorĹł arbaturÄ—s kaip simokai liau dy to ve neprie papra dar tiek to Ĺžmona. batas, JAV Svar arba kad su dienas politikÄ…. kiek kad jos Turime jo preziden ja, kad M.Ovarapie ĹĄuns teko ĹžiĹŤros, gines, jos kinti, roŞėmis klo jo jus ÄŻti gali ÄŻ ministraci uĹžsiminti mi- prie ĹĄtyti pini agas. pasako tojai neabe nÄ— pa rinkÄ— mas nebuvo nierius. gauti – vienas bÄ— pakrap ĹĄias paslau – kita P.Ry verjo mos ad pakanka citÄ…, ekono ni mer Ste li uni uĹž gyve ras – mi ďŹ mas, gimas B.Obamos stono kurios Robinson, IĹĄsiskirteiiĹĄ esmÄ—s dĹžeto de nes proble ta kÄ—tĹł skolos au jama nors vy do ir Prin mÄ… ÄŻgijusi sa- ma, biu li ughn JAV tikuo tikos klaida. vo tybe koziriĹł. ĹĄalies mÄ…, socia liarumas tirps lat kri li sa dÄ— LaVa siĹł vyro slÄ—pta tvir ÄŻgĹŤHarvar iĹĄsilavini jams gi rinkÄ— no nuo racijos po rudenÄŻ jis me se kaip uĹž biau kos au amos popu rÄŻ. ma tuo niais go tas, svar Ĺžavesiu, panist site tĹł sa linia politi M.Oba – papras ypatinlin ir B.Ob gas pava M.Romney zi- admi jusiĹł me nÄ—je socia kad 15 dama dÄ—janÄ?iais labai reika savo sininkÄ— jos vyras re tai PraÄ— ir turi kÄ—, kaip snie tabu, kadtas ÄŻ vicep vis di suteikÄ— pareiĹĄ perĹženlioje sve kÄ—, kad laĹĄas, nors tÄ—jusiam ji ar ir oďŹ cia „Twitter“ Nenuos kandida ken s, jos kong bos ti sia, nu ri dens biĹł. vals nas los van le tas nÄ… JAV se dĹžiai mo kiek lui“. nÄ™s klau do savy sirink Viskonsino nas – vie ra- tink doleriĹł sko ĹĄlovÄ—s die gĹł bĹŤ ĹžmonÄ—s ma se rĹŤmuoĹĄir- gyvu „prekÄ—s Ĺženk las Rya administ trln. „Şymi ne siuo dentus ro „Kai smulnas Pau mos Baltuo rÄ…, galiu nuo jo vy gimas je“. ramÄ… darbo resme siĹł B.Oba buvimasmano vy kalbant apie lo pa ti momis istorijo tÄ— didĹžiau tikĹł. nas siĹŤir reanimuo paĹĄiepia mipakei sakyti, kad, P.Rya pa cijos kri sÄ—ja ne tik amos ekono tuo, verslui gramÄ…. resdĹžiai kiajam rimo pro sako, kad niĹł Jis gar apie B.Ob taÄ?iau ir li gas, mis konser- vietĹł kĹŤ ekspertai apie socia kalbo litikos spra ĹĄalimas kaip mokesTaÄ?iau kalbos nÄ—s po apibĹŤdina politikos Be taip pat kono publi karpymÄ…, ba miglotai. ma kad yra ďŹ skalinÄ—s na JAV eko- iĹĄmokųŞinimÄ… skam kaip keti vatyvios vaku, ma pia, kad ninkas.anas nesle M.Romney re- Ä?iĹł ĹĄiol neaiĹĄ to, iki P.Ry jis su rimtos kos, jei laukia kad kartu nomi ĹĄaliai, sakÄ—, dovaus P.Ryanas formos.

no-

kÄ—jus? biausia? Eko sielÄ— rin svar Nuvy lai? UĹž

BIBLIOTEKA

Ĺ eimos uĹžkulisiai

KULINARIJA rotybĂ s

Bep obuoliai – baklaŞanai

no jaudi biau su onia la Kuri p

JAV pre­zi­den­to rin­ki­mai ar­tÄ—­ja, ko­va aĹĄt­rÄ—­ja, bet kumť­Ä?iais kol kas ĹĄvais­to­si tik kan­di­da­tĹł ant­ri­nin­kai. Pasaulis 8p.

2 A.16 2;6@ ?B 4@Âź7< %

kÄ…? Ameri

turi jau stis don Ĺžuanu

Da

rius d.seleni SÄ—lenis s@dien a.lt

LRT rojus Lietuvoje

– Pelenė? buklo ne Nemanau. Di – Dmit de rijau, jō bōdamas buvo. Krasnojars lio stesų gyve mą gali studentas, nike, ma votiťka pavadinti sa- bai geros nuo jau buvau dar mo Pe kos ver lenės pasa- ťingai nei dabar.nės apie save. laPriesija? Pap Tuomet vaikinu ras buvau kas iť to tas tas, mak da ly limojo Kras no o laimė va vau kon simaliskur daug me jarsko jau jęs vau savo dar labiau suose, tų kon tuoja cergar lės sce talentu. Norė įtikėdanos, pa pasaulio siausiose jau didesau Kaip sa scenose. kė ir ki linės sėkmės. vaizdų talentą. ti, turėjau aki-

DaĹžnas

ď Ž

KINO FOTELIS Superagento DĹžeisono Borno antrininkas

sveÄ?ias

garsiose

scenose

D.Chvo rostovs mÄ— 1962 kis gim. spa ď Ž 1985–19 lio 16 d. Kras no 90 m. bu jars ke. valstybi Nu si pelnÄ™s Ru nio ope vo Krasnojars sijos ar ko ros ir ba solistas. tistas, ba tonas, leto teat riapdo ro gybe, tarp vanotas daujĹł ir vals ď Ž Pasau premijĹł. tybine, lyje dife laimÄ— iĹĄgarsÄ—jo 1989 m., kai Karjo BBC televizi sÄ… „Pasau ď Ž TÄ—vas jos kon lio daini – inĹžinie kurninkas“ prizÄ… ir rius che kas, mÄ— ir vienin titulÄ… „Ge migo groti telÄŻ riausias fortepijo muzikuo balsas“. nu, ď Ž ti, turÄ—jo Nuo 1990 didelÄ™ pasaulio operos saulio cho m. dirba su ĹžvaigĹždĹžiĹł garsiais garso ÄŻra rais, kom ĹĄĹł kolek latinis pozitoriais. pacijÄ…. garsiau NuosiĹł teatrĹł daininin pasaulio ope ď Ž D.Chvo ros kas: Royal House rostovs — Co kis baigÄ— Kras Opera nojarsko Bavarian vent Garden (Londo M.Gorkio meno State Ope ne), Munich mokslĹł ra (Miun Sta pedagogikos Berlin Sta te Opera (Miun chene), mokyk lÄ…. Nuo te Opera anksty chene), alla Sca vos jau (Berlyne), la (Mila nystÄ—s jau atli Teatro ne), Vien ra (Vie ko arijas, se- rÄ—s), na), Teatro Co na State Openus rusiĹĄ lon (Bue kus romanMetro nos Aisus ir dai Chicago politan Opera nas. (Niujor Lyric Ope ke), jos teat ra (ÄŒika re (Sankt go Peterbur je), Marivos teat re „Nau ge), Maskjoji ope ra“.

Ĺ iandien priedai

Kaina 1,60 Lt

PORTRETAS

Po­ras su­vie­ni­ja iť­min­tis TiraŞas 35 300

„Bō­da­mas stu­den­tas, jau bu­vau ge­ros nuo­mo­nÄ—s apie sa­ve. Prie­ťin­gai nei da­bar.“ Gar­sus ru­sĹł ba­ri­to­nas Dmit­ri­jus Chvo­ros­tovs­kis pa­ty­rÄ—, kad po­Şiō­ris ÄŻ sa­ve nuo­lat kei­Ä?ia­si.

12p.

Su­ma­ŞÄ—s mo­kes­Ä?iĹł nať­ta Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tÄ— v.spuryte@kl.lt

Jau ĹĄÄŻ mÄ—­ne­sÄŻ uos­ta­mies­Ä?io po­li­ti­ kai tu­rÄ—­tĹł su­ma­Şin­ti klai­pÄ—­die­Ä?iĹł pe­Ä?ius sle­gian­Ä?iÄ… mo­kes­Ä?iĹł nať­tÄ… – ma­Şiau mo­kÄ—­ti rei­kÄ—s uĹž at­lie­kĹł iť­ve­Şi­mÄ… ir tvar­ky­mÄ….

„„DÄ—­me­sys: Sta­sÄ—s ir Pet­ro Biels­kiĹł auk­si­niĹł ves­tu­viĹł ĹĄven­tÄ™ su­ren­gÄ— su­tuok­ti­niĹł vai­kai.

Kai sta­tis­ti­ka ne­gai­les­tin­gai by­lo­ja, jog Lie­ tu­vo­je iĹĄy­ra ko­ne kas ant­ra san­tuo­ka, po pus­ťim­tÄŻ ir dau­giau me­tĹł drau­ge gy­ve­ nan­Ä?ios po­ros tam­pa nō­die­nos eg­zo­ti­ka, stul­bi­na­ma re­te­ny­be.

Li­na Bie­liaus­kai­tÄ— l.bieliauskaite@kl.lt

Pir­mo­ji ir vie­nin­te­lÄ— mei­lÄ—

Ga­li­ma sa­ky­ti, jog to­kiems Ĺžmo­ nÄ—ms pa­si­se­kÄ— dvi­gu­bai. Jie ne tik de­ťimt­me­Ä?ius su­ge­ba gy­ven­ ti dar­niai, puo­se­lÄ—­ti jaus­mus, bet ir ne­pa­ty­rÄ— to­kiĹł Ĺžiau­riĹł li­ki­mo smō­giĹł, apie ku­riuos sa­ko­ma –

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

iki mir­tis mus iť­skirs. Ta­Ä?iau ne­ se­n iai so­l i­d ĹžiÄ… bend­ro gy­ve­n i­ mo su­kak­tÄŻ – auk­si­nes ves­tu­ves at­ťven­tÄ™ gar­bĹŤs klai­pÄ—­die­Ä?iai su tuo su­tik­tĹł iĹĄ da­lies. Gal­bĹŤt su­ ras­ti sa­vÄ…­jÄ… gi­mi­nin­gÄ… sie­lÄ… – iĹĄ tie­sĹł sÄ—k­mÄ—, ta­Ä?iau tvir­tĹł, har­ mo­nin­gĹł san­ty­kiĹł for­mu­lÄ—­je tai tik men­ka su­de­da­mo­ ji da­lis.

4

„Jau pa­si­ra­ťiau mies­to ta­ry­bos spren­di­mo pro­jek­tÄ… dÄ—l rink­lia­vos uĹž at­lie­kĹł iť­ve­Şi­mÄ… ir tvar­ky­mÄ… ma­Şi­ni­mo ir jÄŻ iť­siun­Ä?iau svars­ty­ ti ko­mi­te­tuo­se. Ma­nau, kad rug­sÄ—­ jo pa­bai­go­je vyk­sian­Ä?ia­me mies­to ta­ry­bos po­sÄ—­dy­je po­li­ti­kai bal­suos tei­gia­mai ir ĹĄis mo­kes­tis bus su­ ma­Şin­tas 15 pro­c.“, – va­kar tei­gÄ— Klai­pÄ—­dos me­ras Vy­tau­tas Grub­ liaus­kas. Rink­lia­vos dy­dÄŻ uĹž at­lie­kĹł iť­ve­ Ĺži­mÄ… ir tvar­ky­mÄ… spe­cia­liai su­da­ ry­ta gru­pÄ— bu­vo ÄŻpa­rei­go­ta per­Şiō­ rÄ—­ti, nes paaiť­kÄ—­jo, kad mo­kes­Ä?iĹł su­ren­ka­ma dau­giau, nei jĹł rei­kia ĹĄiukť­lÄ—ms iť­veŞ­ti ir su­ tvar­ky­ti.

2

2

šeštadienis, RUGsėjO 8, 2012

miestas

Išk­reip­ta gyventojų raš­tin­gu­mo tik­ro­vė As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Šian­dien, rug­sė­jo 8-ąją, mi­nint Tarp­tau­ti­nę raš­tin­gu­mo die­ną, Lie­tu­va džiau­gia­si, kad vi­si jos gy­ ven­to­jai raš­tin­gi. Taip liu­di­ja sta­ tis­ti­ka. Ta­čiau, pa­si­ro­do yra to­kių, ku­riems raš­to ne­rei­kia.

Tarp­tau­ti­nė raš­tin­gu­mo die­na pa­ sau­ly­je mi­ni­ma jau 40 me­tų. Kal­ba, raš­tas ir skai­ty­mas – tai pa­ma­ti­nės mąs­ty­mo, bend­ra­vi­mo ir ži­nių įgi­ ji­mo prie­mo­nės. Raš­tin­gu­mas – kiek­vie­no žmo­gaus tei­sė, ku­ri lei­džia jam jaus­tis lais­vam, pa­žin­ti jį su­pan­tį pa­sau­lį, iš­veng­ti įvai­rių konf­lik­tų ir juos spręs­ti. Sta­ tis­ti­ka ro­do, kad Lie­tu­vo­je vi­si žmo­ nės raš­tin­gi. Ki­taip ta­riant, žmo­nių, ne­pa­žįs­tan­čių rai­džių, nė­ra.

Vytautas Čepas:

Tik­rai raš­tin­gų žmo­ nių Lie­tu­vo­je yra tik ke­lio­li­ka pro­cen­tų. „Kas yra raš­tin­gu­mas, ar tik rai­ džių ži­no­ji­mas ir mo­kė­ji­mas iš jų pa­ra­šy­ti ke­lis sa­ki­nius, ar ge­bė­ji­ mas sklan­džiai dės­ty­ti min­tis po­ pie­riu­je? Pa­ra­dok­sa­lu, bet tik­rai raš­tin­gų žmo­nių Lie­tu­vo­je yra tik ke­lio­li­ka pro­cen­tų“, – įsi­ti­ki­nęs Klai­pė­dos me­ro pa­va­duo­to­jas Vy­ tau­tas Če­pas. Vy­riau­sio­ji kal­bos tvar­ky­to­ja Klai­pė­dos mies­te As­ta Chrus­ta­lio­va ma­no, kad ši bė­da pas mus neeg­zis­

tuo­ja: „Aš tik­ri­nu dar­že­lių, švie­ti­ mo įstai­gų do­ku­men­tus, ma­ny­čiau, kad jų dar­buo­to­jai yra raš­tin­gi“. Ta­čiau mū­sų ša­ly­je ir mū­sų mies­ te yra žmo­nių, ku­rie nie­ka­da nie­kur ne­dir­bo, juo la­biau – nie­kur ne­si­ mo­kė. Pa­vyz­džiui, kal­bant apie ro­ mų tau­ti­nę ma­žu­mą pri­pa­žįs­ta­ma, kad re­tas ku­ris jų tau­ty­bės vai­kas lan­ko mo­kyk­lą. Kont­ro­liuo­ti ro­mų be­veik neį­ma­no­ma. „Jie yra ne­raš­tin­gi. Ta pro­ble­ ma bu­vo spręs­ta Vy­riau­sy­bės ly­ giu. Pra­dė­ta nuo Vil­niaus ta­bo­ro, ten bu­vo pa­sta­ty­ta mo­kyk­la, ku­ri iki šiol ne­vei­kia. Vil­niaus uni­ver­ si­te­to moks­li­nin­kai net pa­ra­šė pir­ mą­ją pa­sau­ly­je či­go­nų kal­bos gra­ ma­ti­ką“, – pa­sa­ko­jo V.Če­pas apie ban­dy­mus la­vin­ti či­go­nus. Tai bu­vo prieš de­šimt­me­tį. Ta­ da at­ras­ta dau­gy­bė prie­žas­čių, dėl ko ne­rei­kia mo­ky­tis. Pa­sak V.Če­ po, či­go­nai esą vis tiek sa­vo vai­kų į mo­kyk­las ne­lei­džia, bet pro­ble­ ma eg­zis­tuo­ja ir aso­cia­lio­se lie­tu­ vių šei­mo­se. „Jų vai­kus mo­kyk­la trau­kia ne kaip moks­lo ži­di­nys, o kaip vie­ta, kur ga­li­ma ne­mo­ka­mai pa­val­gy­ti“, – įsi­ti­ki­nęs Klai­pė­dos vi­ce­me­ras. Sus­kai­čiuo­ti ne­raš­tin­gus vai­kus esą la­bai sun­ku, nes gy­ven­to­jų ap­ skai­ta su­dė­tin­ga. Re­gist­ra­ci­jos nė­ ra, tik – gy­ve­na­mo­sios vie­tos dek­ la­ra­vi­mas. Ke­li tūks­tan­čiai žmo­nių sa­vo gy­ve­na­mą­ją vie­tą dek­la­ra­vo Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bė­je, o kur jie iš tie­sų gy­ve­na, neaiš­ku. „Su­sek­ti, su­re­gu­liuo­ti, kas lan­ ko mo­kyk­lą, o kas ne, su­dė­tin­ga. Ar tik­rai vi­si pas mus mo­ka ra­šy­ti, skai­ty­ti – sun­ku pa­sa­ky­ti“, – tei­ gė V.Če­pas.

Sta­tis­ti­ka: ofi­cia­liais duo­me­ni­mis, Lie­tu­vo­je ne­raš­tin­gų žmo­nių nė­ra.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

GERBIAMI KLAIPĖDOS STATYBININKAI, sveikinu Jus profesinės šventės – Statybininkų dienos proga. Linkiu, kad Jūsų planai būtų realūs, o darbai neštų visokeriopą naudą verslui, visuomenei ir šeimoms. Tegul kiekvienas Jūsų rankomis sukurtas statinys liudija apie žmogaus darbštumą, atsakomybę ir stiprybę. Mieli kolegos, linkiu visokeriopos sėkmės laikant šio nelengvo meto egzaminą. Būkite veržlūs ieškojimuose, atkaklūs derybose ir kantrūs savo kasdienėje veikloje. Šventinės nuotaikos Jūsų kolektyvams! Klaipėdos pramonininkų asociacijos prezidentas Rimantas Taraškevičius

Ke­lio­nė: bir­že­lio 19 die­ną iš­plau­ku­si iš Klai­pė­dos, va­kar „Lie­tu­va“ grį­žo na­mo.

„Lie­tu­va“ grį­žo su tro­fė­jais Po dau­giau nei du mė­ne­sius tru­ku­sios ke­lio­nės iš tarp­tau­ ti­nės re­ga­tos į gim­ tą­jį uos­tą su dviem tro­fė­jais su­grį­žo jach­ta „Lie­tu­va“.

„Jau 37 -uo­sius me­tus skai­čiuo­ jan­ti jach­ta „Lie­tu­va“ sėk­min­gai ir gar­bin­gai at­sto­va­vo Klai­pė­dai ir vi­sai ša­liai. Iš­ko­vo­ju­si du pri­zus ir ap­lan­kiu­si de­vy­nias ša­lis, įgu­la lai­min­gai grį­žo na­mo“, – pa­sku­ ti­nia­me ke­lio­nės eta­pe įgu­lai va­ do­va­vęs ka­pi­to­nas Ste­po­nas Ku­ dze­vi­čius pra­ne­šė mies­to me­rui Vy­tau­tui Grub­liaus­kui. „Džiau­gia­mės, kad ko­man­da grį­ žo svei­ka, nors de­nis ir at­ro­do ne­ la­bai gar­bin­gai“,– sa­kė S.Ku­dze­ vi­čius. Vy­riau­sia­sis jach­tos ka­pi­to­nas Os­val­das Ku­dze­vi­čius mi­nė­jo, jog įgu­la pa­te­ko į du di­de­lius štor­mus, ku­rių me­tu jach­ta ne­žy­miai ap­ga­ din­ta. Ta­čiau nei štor­mai, nei lė­šų sty­ gius Klai­pė­dos jū­rei­vys­tei ne­sut­ ruk­dė kas­me­ti­nė­se „The Tall Ships Ra­ces“ var­žy­bo­se iš­ko­vo­ti du pri­ zus: pir­mą­jį – už ant­rą­ją vie­tą sa­ vo kla­sė­je eta­pe Lisabona–Kadizas, ant­rą­jį – už ge­riau­sią pa­si­ro­dy­mą įgu­lų pa­ra­de.

Lai­mė­jo: vy­riau­sia­sis jach­tos „Lie­tu­va“ ka­pi­to­nas O.Ku­dze­vi­čius de­

mons­tar­vo iš­ko­vo­tus tro­fė­jus.

Sim­bo­lis: Klai­pė­dos me­ras V.Grub­liaus­kas ka­pi­to­nui S.Ku­dze­vi­čiui ir

vi­sai jach­tos įgu­lai do­va­no­jo sim­bo­li­nį bi­nok­lį, pro ku­rį, kad ir kur be­ žvelg­tų, ma­ty­tų gim­tą­jį uos­tą. Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

„Pa­si­ro­do, ga­li­me ne tik bu­riuo­ ti, bet esa­me ir pui­kūs ar­tis­tai“,– ge­ros nuo­tai­kos ne­slė­pė O.Ku­dze­ vi­čius. Tarp­tau­ti­nių var­žy­bų re­ga­ta „The tall Ships Ra­ces“ uos­ta­mies­ čio įgu­lai jau sep­tin­to­ji.

Iš vi­so įgu­lo­je pa­si­keis­da­mi dar­ ba­vo­si 27 bu­riuo­to­jai. Jach­ta įvei­kė dau­giau nei 4000 jūr­my­lių, ap­lan­ kė Bel­gi­ją, Pran­cū­zi­ją, Por­tu­ga­li­ją, Is­pa­ni­ją, Gib­ral­ta­rą, Ai­ri­ją, Vo­kie­ ti­ją. „Klai­pė­dos“ inf.

Su­ma­žės mo­kes­čių naš­ta Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės 1 Kont­ro­lės ir au­di­to tar­ ny­bos fi­nan­si­nio au­di­to iš­va­do­

se nu­ro­do­ma, jog 2008–2011 me­ tais su­rink­tos per­tek­li­nės vie­ti­nės rink­lia­vos už at­lie­kų tvar­ky­mą lė­šos – be­veik 11 mln. li­tų – pa­te­ko į sa­vi­ val­dy­bės biu­dže­tą ir bu­vo pa­nau­do­ tos ne pa­gal tie­sio­gi­nę pa­skir­tį. „Ats­pir­ties taš­kas, kiek su­ma­ žin­ti rink­lia­vą, bu­vo 10 pro­c., ta­ čiau ga­liau­siai su­si­tar­ta dėl 15 pro­c. Tai ri­ba, kad ir gy­ven­to­jai pa­jus­tų pa­leng­vė­ji­mą, o Klai­pė­dos re­gio­ no at­lie­kų tvar­ky­mo cent­ras ne­nu­

ken­tė­tų“, – dės­tė V.Grub­liaus­kas. Pak­laus­tas, ar Klai­pė­dos re­gio­ no at­lie­kų tvar­ky­mo cent­ras ne­ si­prie­ši­no dėl rink­lia­vos ma­ži­ni­ mo 15 pro­c., uos­ta­mies­čio va­do­vas tei­gė, jog bū­tų keis­ta, jei sa­vi­val­dy­ bės val­do­mos įmo­nės va­do­vai im­tų ig­no­ruo­ti po­li­ti­kų va­lią. Pre­li­mi­na­riai skai­čiuo­ja­ma, kad rink­lia­vą su­ma­ži­nus 15 pro­c. klai­ pė­die­čiai per me­tus su­tau­pys be­ veik pust­re­čio mi­li­jo­no li­tų. Jei po­ li­ti­kai pri­tars rink­lia­vos už at­lie­kų iš­ve­ži­mą ir tvar­ky­mą ma­ži­ni­mui, ji įsi­ga­lios nuo ki­tų me­tų pra­džios.

2,5 – be­veik tiek per me­tus klai­pė­die­čiai su­tau­py­tų li­tų, rink­lia­vą su­ma­ži­nus 15 pro­c.

3

šeštadienis, RUGsėjO 8, 2012

miestas Atos­to­gos – Mal­jor­ko­je

Dis­ku­tuos apie sa­vi­žu­dy­bes

Kvie­čia čiuo­ži­nė­ti

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės ad­mi­ nist­ra­ci­jos di­rek­to­rė Ju­di­ta Si­ mo­na­vi­čiū­tė nuo pir­ma­die­nio ato­sto­gaus. Ji il­sė­sis dvi sa­vai­tes. Pir­ma­die­nį pu­sę die­nos di­rek­to­ rė dar bus dar­be, nes da­ly­vaus pa­si­ta­ri­me pas me­rą. Dar po ke­ lių die­nų ji sa­vai­tei iš­skris ato­sto­ gų į Mal­jor­ką, kad ga­lė­tų pa­si­mė­ gau­ti va­sa­ra.

Klai­pė­dos vi­suo­me­nės svei­ ka­tos biu­ras pir­ma­die­nį 11 val. kvie­čia į dis­ku­si­ją „Sa­vi­žu­dy­ bės Lie­tu­vo­je: fak­tai ir rea­ly­ bė“. Dis­ku­si­ja skir­ta pa­mi­nė­ti Pa­sau­li­nę sa­vi­žu­dy­bių pre­ven­ ci­jos die­ną. Lie­tu­vo­je kiek­vie­ną mė­ne­sį nu­si­žu­do vi­du­ti­niš­kai po 100 žmo­nių, per­nai iš gy­ve­ ni­mo pa­si­trau­kė 1 013 lie­tu­vių.

Klai­pė­dos kū­no kul­tū­ros ir rek­ rea­ci­jos cent­ras kar­tu su mies­ to sa­vi­val­dy­be jau šeš­tus me­ tus or­ga­ni­zuo­ja svei­ka­ti­ni­mo mė­ne­sius, skir­tus klai­pė­die­ čiams. Kiek­vie­ną sek­ma­die­nį 16 val. iki gruo­džio 2 d. Klai­pė­ dos gy­ven­to­jai ga­li ne­mo­ka­mai pa­čiuo­ži­nė­ti ant le­do pre­ky­bos cent­re „Ak­ro­po­lis“.

Spūs­tis ma­žins mi­nist­ras

Tar­sis: jei pa­vyks su­de­rin­ti, trau­ki­niai Rim­kų per­va­ža ne­kur­suos ry­tais tarp 7 ir 9 va­lan­dos.

Vai­ruo­to­jams ry­tais ne­be­rei­kės gaiš­ti lai­ Vy­tau­tas Grub­liaus­kas: ko spūs­ty­se prie Rim­kų per­va­žos bei Ši­ Ne­sup­ran­ta­ma ir ne­ lu­tės plen­to ir Bal­ti­jos pro­spek­to žie­di­nės pa­tei­si­na­ma, kad eis­ mas per Rim­kų per­va­ san­kry­žos. Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Iš­va­duo­ti vai­ruo­to­jus iš spūs­čių prie Rim­kų per­va­žos pa­ža­dė­jo su­ si­sie­ki­mo mi­nist­ras Eli­gi­jus Ma­ siu­lis. Spūs­tys pi­ko va­lan­do­mis prie Rim­kų per­va­žos su­si­da­ro, nes eis­

mas už­da­ro­mas dėl pir­myn at­gal kur­suo­jan­čio ši­lum­ve­žio. Nors žmo­nės tuo pik­ti­no­si, ge­ le­žin­ke­li­nin­kai tvir­ti­no tvar­kos ne­ kei­sią – taip bus iki ki­tų me­tų pra­ džios. „Ne­sup­ran­ta­ma ir ne­pa­tei­si­na­ ma, kad eis­mas per Rim­kų per­va­žą už­da­ro­mas bū­tent pi­ko va­lan­do­

žą už­da­ro­mas bū­tent pi­ko va­lan­do­mis.

mis. Dėl to krei­piau­si į E.Ma­siu­lį. Jis pa­ža­dė­jo pa­si­kal­bė­ti su ge­le­žin­ ke­li­nin­kais, kad trau­ki­niai Rim­kų per­va­ža ne­kur­suo­tų ry­tais tarp 7 ir 9 va­lan­dos“, – tei­gė Klai­pė­dos me­ ras Vy­tau­tas Grub­liaus­kas.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Jam ne­ri­mą ke­lia ir kas­ryt prie Ši­lu­tės plen­to ir Bal­ti­jos pro­spek­ to žie­di­nės san­kry­žos su­si­da­ran­ čios spūs­tys – au­to­mo­bi­lių ei­ lė nu­si­drie­kia per visą Vil­niaus plen­tą. Me­ras tvir­t i­n o, kad dėl šios pro­ble­mos jau bu­vo su­si­ti­kęs su Klai­pė­dos ap­skri­ties vy­riau­sio­jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to Ke­lių po­li­ ci­jos biu­ro va­do­vu Ra­mū­nu Ši­ dei­kiu. Su­tar­ta, jog ry­tais pi­ko va­lan­do­ mis eis­mą šio­je san­kry­žo­je re­gu­ liuos pa­rei­gū­nai, tad spūs­čių tu­ rė­tų su­ma­žė­ti. Eis­mas bus pra­dė­tas re­gu­liuo­ti pir­ma­die­nį ar­ba ant­ra­die­nį.

Po iš­gy­ve­ni­mų – sau­gūs na­mai Mo­te­rims, pa­ty­ru­sioms kri­zę, du­ris at­vė­rė „Vil­ties na­mai“. Taip sim­bo­ liš­kai va­di­na­mas penk­ta­die­nį du­ ris at­vė­ręs Šei­mos ir vai­ko ge­ro­vės cent­ro pa­da­li­nys Klai­pė­do­je.

Gre­ta Klai­pė­dos svei­ka­tos cent­ro Tai­kos pro­spek­te pa­sta­ty­ta­me nau­ ja­me dvie­jų aukš­tų, 400 kv. m plo­to pa­sta­te vie­nu me­tu ga­lės ap­si­sto­ti apie 20 smur­tą pa­ty­ru­sių mo­te­rų su vai­kais. Jos bus prii­ma­mos ypa­tin­gais kri­zės at­ve­jais. Smur­to au­koms bus tei­kia­ma įvai­ria­pu­sė kon­sul­ta­ci­ja ir psi­cho­lo­gi­nė pa­gal­ba. Įren­gi­nė­jant cent­ro pa­tal­pas siek­ta su­kur­ti kuo jau­kes­nę ap­lin­ ką kri­zių iš­tik­toms mo­te­rims. Jos cent­re ga­lės gy­ven­ti iki 6 mė­ ne­sių. Pa­da­li­nio va­do­vės Li­nos Kra­ saus­kie­nės tei­gi­mu, pa­gal­ba bus tei­kia­ma ne tik čia gy­ve­nan­čioms mo­te­rims. „Kon­sul­tuo­tis priim­si­me vi­sas mo­te­ris, tu­rin­čias psi­cho­lo­gi­nių

Dienos telegrafas San­t uo­k os. Klai­p ė­d os ci­v i­l i­n ės met­r i­k a­c i­j os sky­r iu­j e šian­d ien tuok­ sis 26 po­ros. Žie­dus su­m ai­nys Alek­ sand­r a Gu­s e­v a ir Si­m o­n as Čės­n a (10.30 val.), Ie­v a Al­m o­n ai­t ė ir Egi­ di­j us Tiš­k us (10.40 val.), Eve­l i­n a Ri­ te­r y­tė ir Pau­l ius Kar­k aus­k as (10.50 val.), Eg­l ė Vik­to­r i­n ai­tė ir Ri­m an­t as Že­g u­n is (11 val.), Di­n a Te­ren­t iuk ir Ra­mū­n as Ma­t ai­t is (11.10 val.), Jo­l an­ ta Kup­r ins­k ai­tė ir Pra­n as Kniukš­t a (11.20 val.), Džiul­j e­t a Ma­s io­n ė ir Egi­ di­j us Šiau­ly­t is (11.30 val.), Rai­m on­ da Ma­č iu­ly­tė ir Ed­g a­ras Ta­m a­v i­č ius (11.40 val.), Ol­g a Ru­s i­n a ir Ma­r ius Bu­ laus­k as (11.50 val.), Kris­t i­n a Kir­š y­ tė ir Igors Orin­ko (12.10 val.), Ju­l i­j a Voit­k iv ir Ro­m an Ba­t iuš­kov (12.30 val.), Dai­v a Lu­š ai­tė ir Ju­l ius Pet­ro­ šius (12.40 val.), Er­n es­t a Šim­k u­tė ir Pau­l ius Žel­v ys (14.10 val.), Lau­r a Ci­ pa­r y­tė ir Ar­v y­d as Drums­t as (14.20 val.), Si­mo­n a Jo­nu­š ai­tė ir Au­re­l i­j us Jan­k aus­k as (14.30 val.), Gied­rė Ma­ tu­l io­ny­tė ir Ig­n as Pa­š i­l is (14.40 val.), Ire­n a Jab­l ons­k y­t ė ir Aud­r ius Kas­ maus­k as (15 val.), Ju­l i­j a Rim­š ai­tė ir And­r ius Va­l ins­k is (15.10 val.), Jur­g i­ ta Vait­k ie­nė ir Ra­mū­n as Ra­de­v i­č ius (15.20 val.), Vik­to­r i­j a Vait­k u­tė ir De­ ni­s as Bon­d a­ren­ko (15.30 val.), Zo­f i­ ja Ši­me­l ie­n ė ir Ge­d i­m i­n as Ber­no­t as (15.40 val.), Lau­r a Žvi­l aus­k ie­n ė ir Mar­t y­n as Plai­p a (16 val.), Mar­t a Vo­ loš­č iuk ir Ro­l an­das Alu­t is (16.10 val.), Jur­g i­t a Vi­ly­tė ir Be­ne­d ik­t as Vait­ke­ vi­č ius (16.20 val.), Sand­r a Rui­b y­t ė ir Ro­k as Olend­r a (16.30 val.), Jur­g a But­k u­t ė ir Rus­l a­n as Gon­s e­rovs­k ij (16.40 val.). Mir­t ys. Va­k ar Ci­v i­l i­n ės met­r i­k a­c i­ jos sky­r iu­j e už­re­g ist­r uo­tos 7 klai­p ė­ die­č ių mir­t ys. Mi­rė Va­len­t i­n a Ci­f i­ro­ va (g. 1927 m.), Alek­s ej Po­l i­k ar­p ov (g. 1929 m.), Pet­r as Ri­m an­t as Pet­rė­n as (g. 1935 m.), Va­len­t in Ti­mo­fe­j ev (g. 1937 m.), Liud­v i­k as Ra­vei­k is (g. 1940 m.), Bo­r is Ty­syach­ny (g. 1940 m.), Ste­ po­n as Skrip­k aus­k as (g. 1948 m.). Lė­b ar­t ų ka­p i­n ės. Šian­d ien lai­d o­ ja­m i Gert­r ū­d a Ab­ro­m a­v i­č ie­n ė, Ka­ zi­m i­r a Ston­k ie­n ė, Vy­t au­t as Uz­nys, Vik­tor Šku­le­p a, Eval­d as Gra­ž e­l is, ry­ toj – Pet­ras Ri­m an­t as Pet­rė­n as, Bo­r is Ty­s yach­ny. Jo­n iš­kės ka­p i­n ės. Šian­d ien lai­do­ja­ mi Va­len­t i­n a Ci­f i­ro­v a, Bro­n ė Ma­cei­ nie­n ė, ry­toj – Liud­v i­k as Ra­vei­k is. Nau­j a­g i­m iai. Per sta­t is­t i­nę pa­r ą pa­ gim­dė 11 mo­te­r ų. Gi­mė 7 mer­gai­tės ir 4 ber­n iu­k ai.

Pa­sis­ten­gė: atidaryme dalyvavę svečiai įsitikino, kad sta­tant ir įren­gi­nė­jant cent­ro pa­tal­pas siek­ta su­kur­ti

kuo jau­kes­nę ap­lin­ką kri­zių iš­tik­toms mo­te­rims.

pro­ble­mų, pa­ti­rian­čias įvai­riau­ sių kri­zių sa­vo gy­ve­ni­me“, – apie būsimų paslaugų specifiką pasa­ kojo Šei­mos ir vai­ko ge­ro­vės cent­ ro di­rek­to­rė Ri­ta Bra­tei­nai­tė-Vit­ kie­nė.

Ji ti­ki­si, kad jau gruo­džio mė­ne­ sį čia ga­lės ap­gy­ven­din­ti pir­mą­sias mo­te­ris ir su­teik­ti joms vi­są rei­ka­ lin­gą pa­gal­bą. Mo­te­rų kri­zių cent­ro pro­jek­to ver­tė – 3 mln. 191 tūkst. Lt. Klai­

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

pė­dos sa­vi­val­dy­bė pro­jek­tui įgy­ ven­din­ti sky­rė per 325 tūkst. Lt, Da­ni­jos „Es­per­sen“ fon­das – 1 mln. Lt. Ki­tą da­lį lė­šų su­da­rė pa­ra­ma iš struk­tū­ri­nių ES fon­dų. „Klai­pė­dos“ inf.

Grei­to­j i. Va­k ar iki 16 val. grei­to­s ios pa­g al­b os me­d i­k ai su­l au­k ė 60 iš­ kvie­t i­m ų. Klai­p ė­d ie­č iai skun­d ė­s i pil­vo skaus­m ais, gal­vos svai­g i­mu. Me­d i­k ai į pa­g al­b ą sku­b ė­j o ir gat­vė­ je gu­l in­t iems ne­b lai­v iems as­m e­ nims. Jie pa­d ė­j o ir ap­s i­nuo­d i­j u­s iam nar­ko­m a­nui.

4

šeštadienis, rugsėjo 8, 2012

miestas

Po­ras su­vie­ni­ja iš­min­tis 1

„Man at­ro­do, kad mes tie­ siog pro­tin­gai žiū­rė­jo­me į gy­ve­ni­mą“, – tei­gė ži­no­mas uos­ta­ mies­čio re­ži­sie­rius, teat­ro­lo­gas, pe­ da­go­gas Pet­ras Biels­kis, svars­ty­da­ mas, jog gal­būt to­ji iš­min­tis ne tik pa­dė­jo iš­sau­go­ti san­tuo­ką, bet ir iš­ veng­ti ašt­rių konf­lik­tų. „Ne­bu­vo vi­siš­kai be­vil­tiš­kų si­ tua­ci­jų ir di­de­lių konf­lik­tų pa­vy­ko iš­veng­ti. Die­vas duos, to­kių jau ir ne­be­bus. O tas ba­ri­ma­sis, ma­nau, bu­vo tik dėl to, kad bur­na neuž­žel­ tų“, – juo­ka­vo pa­šne­ko­vas. „Aš pa­nei­giu vi­sus dės­nius, kad pir­mo­ji mei­lė nyks­ta. Tai yra ma­no pir­mo­ji ir vie­nin­te­lė mei­lė“, – at­vi­ra P.Biels­kio žmo­na Sta­sė Biels­kie­nė. Būs­tas – ki­no teat­re

Rug­sė­jo 1-ąją sa­vo šei­mą, bi­čiu­ lius, bu­vu­sius stu­den­tus su­tuok­ ti­niai su­bū­rė į auk­si­nių ves­tu­vių šven­tę. Jau­kios iš­kil­mės vy­ko Lau­ ku­vo­je. Baž­ny­čio­je, ku­rio­je P.Biels­ kis bu­vo krikš­ty­tas, po­rą pa­lai­mi­no dva­si­nin­kas, o ypa­tin­gą įvy­kį nuo šiol pri­mins ir ant be­var­džių pirš­tų su­ži­bę si­dab­ri­niai žie­dai. Ly­giai prieš 50 me­tų Vil­niu­je vy­ ku­si ce­re­mo­ni­ja, kaip šian­dien me­na klai­pė­die­čiai, bu­vu­si ge­ro­kai kuk­ les­nė. Nuo­ta­kai tuo me­tu bu­vo 23eji, o jau­ni­kiui – 27-eri. „Su­si­tuo­kė­me ket­vir­ta­die­nį, nes Pet­ras stu­di­ja­vo Mask­vo­je, ir ki­tą

Pet­ras Biels­kis:

Ne­tu­rė­jo­me nie­ko – nei bu­to, nei pi­ni­gų. Vel­nias mums ta­da lie­pė „že­ny­tis“.

die­ną jam rei­kė­jo iš­va­žiuo­ti. Ne­bu­vo jo­kių iš­kil­mių, da­ly­va­vo­me tik ke­tu­ rie­se“, – pa­sa­ko­jo mo­te­ris. „Ta­da ne­tu­rė­jo­me nie­ko – nei bu­to, nei pi­ni­gų. Vel­nias mums ta­ da lie­pė „že­ny­tis“, – pu­siau juo­kais, pu­siau rim­tai kal­bė­jo P.Biels­kis. „Nak­ti­mis ei­da­vo­me dirb­ti, o die­ ną – į „Kro­ni­kos“ ki­no teat­rą. Su­mo­ kė­da­vo­me 10 ka­pei­kų ir iki ket­vir­tos po pie­tų ga­lė­da­vo­me pa­mie­go­ti“, – šian­dien ne­su­vo­kia­mas bui­ties są­ly­ gas pri­si­mi­nė S.Biels­kie­nė. „Da­bar kam nors pa­sa­ky­tum. O ta­da taip gy­ve­no­me. Lapk­ri­tį pra­ mu­šam le­dą Ne­ry­je ir ei­na­me plau­ ti dra­bu­žių“, – žmo­nai ant­ri­no P.Biels­kis. Su­si­ki­bę, kad vė­jas ne­nu­pūs­tų

S.Biels­kie­nės tei­gi­mu, anuo­met ne­pri­ tek­lių jau­tė dau­ge­lis žmo­nių, tad ali­ na­mos bui­ties su­tuok­ti­niai steng­da­vo­ si ne­su­reikš­min­ti, neak­cen­tuo­ti. Paš­ne­ko­vė ne­nei­gė, jog gal­būt to­kie sun­ku­mai žmo­nes tik dar la­ biau suar­ti­na, o il­gai­niui skau­džios, sun­kios pa­tir­ties pri­si­mi­ni­mai tam­ pa ne­be to­kie ryš­kūs. „Kar­tais pa­si­žiū­riu nuo­trau­kas – ei­na­me mu­du abu už ran­kų su­si­ki­ bę. Pa­gal­vo­ju, kai vai­kas ma­mai už ran­kos paė­męs – vie­nas ėji­mas. Vė­ liau ki­to­kių pra­smių at­si­ran­da. O jau se­nat­vė­je ran­ko­mis su­si­kim­bi, kad vė­jas ne­nu­pūs­tų, – juo­kė­si pa­šne­ ko­vas. – Tai, kad mes ei­na­me su­si­ ki­bę už ran­kų, tu­ri pra­smę. Mes pa­

Bendrystė: Valentinas ir Irena Greičiūnai laikosi tradicijos laisvalaikį leisti bei įvairiuose renginiuose lankytis drauge, neretai jiems draugiją pa-

laiko sūnus Žilvinas bei marti Rita (viduryje).

lai­ko­me vie­nas ki­tą ir pa­lai­ky­si­me. Tai yra es­mė.“ P.Biels­kio aki­mis, pra­smin­gas ir jud­vie­jų su žmo­na 50 bend­rys­tės me­tų tu­ri­nys: užau­gin­tos duk­ros, džiu­gi­na anū­kės, už­gy­ven­tas bū­rys iš­ti­ki­mų, nuo­šir­džių drau­gų. Ko­dėl, su­tuok­ti­nių nuo­mo­ne, šian­dien dau­gu­ma san­tuo­kų to­kios tra­pios? „Man at­ro­do, kad žmo­nės ski­ria­ si iš dur­nu­mo. Nie­kas jų ne­beauk­ lė­ja, juk rei­kia žmo­gu­je ug­dy­ti at­sa­ ko­my­bę. O jei mes su­da­rė­me su­tar­tį vie­nas su ki­tu, va­di­na­si, rei­kia jos lai­ky­tis“, – svars­tė P.Biels­kis. Pa­tei­si­na pa­to­gią bū­se­ną

50 me­tų bend­ro gy­ve­ni­mo krai­tį su­kau­pę klai­pė­die­čiai Va­len­ti­nas ir Ire­na Grei­čiū­nai su­si­tuo­kė taip pat per­ko­pę dvi­de­šimt­me­tį. Jau­na­sis jau bu­vo at­šven­tęs 23-ią­jį, o nuo­ta­ka – 21-ąjį gim­ta­die­nį. „Nea­ti­dė­lio­ti­nos bū­ti­ny­bės ne­ bu­vo, kaip kar­tais kam pa­si­tai­ko“, – šyp­so­jo­si V.Grei­čiū­nas. Iki san­tuo­kos po­ra bu­vo drau­ga­ vu­si 10 mė­ne­sių. „Pa­ly­gin­ti neil­gai, bet Va­len­ti­nas la­bai no­rė­jo „že­ny­ tis“, – pri­simi­nu­si nu­si­juo­kė I.Grei­ čiū­nie­nė. Be abe­jo, anuo­met nė ne­bu­vo min­ties, kad jau­nuo­liai ga­lė­tų gy­ ven­ti drau­ge ne­su­si­tuo­kę. „Bu­vo bai­si gė­da gy­ven­ti su­si­dė­ jus. Man ir šian­dien tai bai­sus da­ ly­kas. Sup­ran­tu, kad su drau­ge ga­ li kaž­kur pa­si­ro­dy­ti vie­ną, ki­tą ki­tą. Bet jei su drau­ge ar drau­gu gy­ve­ni dve­jus me­tus, pen­ke­rius ar aš­tuo­ ne­rius, jau kve­pia ne­rim­tais da­ly­ kais, – pri­pa­ži­no pa­šne­ko­vė. – Kei­ čia­si ver­ty­bės, užau­go nau­jos kar­tos, ku­rių jau vi­siš­kai ki­toks po­žiū­ris. Šie žmo­nės uži­ma svar­bius po­stus, jie tu­ri priė­ji­mą prie in­for­ma­ci­jos sklai­dos, to­dėl tas tie­sas pla­čiai ir skel­bia.“

„Man at­ro­do, kad žmo­nės, ku­rie ven­gia įsi­pa­rei­go­ti, pa­tei­si­na sa­ vo pa­to­gią bū­se­ną. Ga­li­ma bet ką pro­pa­guo­ti, bet tai nė­ra į pra­smin­ gą ir pa­lan­kią atei­tį ve­dan­ti po­zi­ci­ja. Aiš­ku, ir su­si­tuo­ku­siems žmo­nėms nu­tin­ka vi­so­kių da­ly­kų, ne­sa­me su­ pan­čio­ti ir su­ra­kin­ti neat­ra­ki­na­ma spy­na“, – kal­bė­jo V.Grei­čiū­nas. Vis­kas la­bai sek­sua­lu

Su­tuok­ti­niai ne­nei­gė, jog ir jų na­mai per tuos 50 me­tų ne­bu­vo be dū­mų. Ta­čiau nė vie­nam nie­ka­da ne­bu­ vo ki­lę min­čių trink­te­lė­ti du­ri­mis ir pa­suk­ti skir­tin­gais ke­liais. „Ma­no­te, taip ir gy­ve­ni nė kar­to ne­su­si­py­kęs, dai­ne­les dai­nuo­ji? Juk su­si­tin­ka ab­so­liu­čiai skir­tin­gi pa­ sau­liai – ir skir­tin­go auk­lė­ji­mo, pa­ žiū­rų, kar­tais – skir­tin­go iš­si­la­vi­ ni­mo. Da­bar ma­din­ga sa­ky­ti: mei­lė trun­ka tre­jus me­tus. Tre­jus me­tus ga­li truk­ti su­si­ža­vė­ji­mas, eu­fo­ri­ja. Praei­na, na­tū­ra­lu. Bet jei no­ri bū­ ti kar­tu su ki­tu žmo­gu­mi, rei­kia lai­ ky­tis pa­gar­bos, pa­rei­gos ir pa­kan­tu­ mo. Šiuo­se tri­juo­se žo­džiuo­se tel­pa vi­sas moks­las. O da­bar pas mus vis­ kas taip su­ves­ta į sek­są, vis­kas taip sek­sua­lu“, – pa­ste­bė­jo pa­šne­ko­vė. I.Grei­čiū­nie­nės nuo­mo­ne, jei ger­ bi ki­tą, tu­ri gerb­ti ir jo trū­ku­mus bei ne­si­steng­ti žmo­gaus pa­keis­ti, nes vis tiek to ne­pa­vyks pa­siek­ti. „Tie­siog tu­ri to­le­ran­tiš­kai, na­tū­ ra­liai vie­nas prie ki­to „pri­si­tri­ni“, – įsi­ti­ki­nu­si pa­šne­ko­vė. „Apie mus tur­būt ga­li­ma pa­sa­ ky­ti pa­gal lie­tu­viš­ką pa­tar­lę – ati­ti­ ko kir­vis ko­tą“, – šyp­so­jo­si V.Grei­ čiū­nas. Ne­laks­tė po vie­ną

Mo­te­ris ma­no, kad su­kur­ti tvir­tą šei­mą pa­dė­jo ir tam tik­ri prin­ci­pai, ku­rių po­ra nuo­sek­liai lai­kė­si. „Kol vai­kai bai­gė mo­kyk­lą, ne­bu­ vo nė vie­no kar­to, kad bū­tu­me iš­

Redakcijos archyvo nuotr.

va­žia­vę ato­sto­gau­ti be jų. Vie­nin­te­lį kar­tą, kai jie dar bu­vo ma­ži, Nau­juo­ sius me­tus su­ti­ko­me ne na­mie. Man ne­bu­vo jo­kios šven­tės“, – pri­si­pa­ži­ no pa­šne­ko­vė. Tiek jau­nys­tė­je, tiek da­bar su­ tuok­ti­niai sten­gia­si į vi­sus ren­gi­ nius, sve­čius ei­ti tik drau­ge. „Aš iš­bė­gau su drau­gė­mis iš­ger­ ti ka­vos. Ta­da jis iš­bėgs iš­ger­ti su drau­gais alaus. Ir štai to­kie išė­ji­mai iš­virs­ta į ne­ži­nia ką. Nie­ka­da nie­ kur ne­laks­tė­me po vie­ną“, – pa­ti­ ki­no mo­te­ris. „Ir tai, ma­nau, yra pa­ts svar­biau­sias da­ly­kas“, – su­ti­ko ir V.Grei­čiū­nas. „Kai tik su­si­tuo­kė­me, Va­len­ti­ no ma­ma ma­ne mo­kė – ne­svar­bu, kad su­si­py­ko­te, vi­sur ei­ki­te drau­ ge, links­min­ki­tės, neiš­si­duo­ki­te. O jau kai grį­ši­te na­mo, vėl duok vel­ nių. Ir val­gy­ti vi­sa­da ga­mink, ne­ svar­bu, kad su­si­py­kę, im­kis ki­tų įpras­tų dar­bų, nes tai yra pa­rei­ga“, – pri­si­mi­nė pa­šne­ko­vė, pri­pa­ži­nu­ si, kad šiuo­se ap­mo­ky­muo­se – gi­li gy­ve­ni­mo pa­tir­tis. Apie ki­tus ne­gal­vo­ja

Nors vos tik su­si­tuo­ku­si po­ra ne­ jau­tė di­de­lių fi­nan­si­nių ne­pri­tek­ lių, ta­čiau bend­ro gy­ve­ni­mo pra­džia nebu­vo sal­di. Maž­daug pen­ke­rius me­tus jau­nuo­liams te­ko gy­ven­ ti kar­tu su V.Grei­čiū­no tė­vais ir net da­ly­tis vie­nu mie­ga­muo­ju. „Jau­nai 21-erių mo­te­riai, kai uoš­ vė val­do ir pi­ni­gi­nę, ir sam­tį, nė­ra taip pa­pras­ta. Ne­sa­ky­čiau, kad bu­ vo blo­ga, bet jos bu­vo ki­toks ma­ ty­mas. Ir tas lai­ko­tar­pis bu­vo sun­ kus“, – at­vi­ra­vo pa­šne­ko­vė. I.Grei­čiū­nie­nė ne­nei­gė, jog bu­ vo ne kar­tą ki­lę min­čių, jog rei­kė­tų išei­ti gy­ven­ti at­ski­rai. „Bet juk ne­gal­vo­ji vien apie sa­ve. O jei Va­len­ti­nas ne­bū­tų su­ti­kęs? Ne­ jau­gi bū­čiau išė­ju­si su vai­kais? Ta­da bū­tų bu­vę vi­siems pra­stai – ir jam,

ir man, ir vai­kams. O da­bar žmo­nės apie ki­tus ne­gal­vo­ja, net apie sa­vo vai­kus“, – ap­gai­les­ta­vo mo­te­ris. Pus­šim­tį me­tų dar­niai gy­ve­nan­ tys su­tuok­ti­niai pri­pa­ži­no, jog tai ne­bu­vo, kaip po­pu­lia­ru sa­ky­ti, mei­lė iš pir­mo žvilgs­nio. Tad I.Grei­čiū­nie­ nė neat­me­tė, jog tai, kad jie šian­dien drau­ge, rei­kė­tų dė­ko­ti ir li­ki­mui. „Ko ge­ro, mums pa­si­se­kė. Ti­kiu, kad yra kaž­ko­kios nuo mū­sų ne­prik­ lau­san­čios jė­gos, gal­būt tam tik­ras in­for­ma­ci­nis cent­ras, ku­ris mus kaž­kiek val­do“, – svars­tė mo­te­ris. Ce­re­mo­ni­ja su­grau­di­no

Bir­že­lio 9-ąją auk­si­nes ves­tu­ves at­ šven­tę Va­len­ti­nas ir Ire­na Grei­čiū­nai sa­vo ar­ti­mų­jų, bi­čiu­lių aki­vaiz­do­je priė­mė ir san­tuo­kos sak­ra­men­tą. „Anuo­met to ne­ga­lė­jo­me pa­da­ry­ti, aiš­ku, žmo­nės tuok­da­vo­si slap­ta. Bet Va­len­ti­nas toks jau yra, kad jei ne­ga­li­ ma, va­di­na­si, ne­ga­li­ma. Sup­ran­ta­ma, kad ci­vi­li­nė met­ri­ka­ci­ja yra ju­ri­di­nis ak­tas, bet psi­cho­lo­giš­kai, dva­siš­kai tuok­tu­vės baž­ny­čio­je – ne­nu­sa­ko­ mas da­ly­kas“, – kal­bė­jo pa­šne­ko­vė, pri­pa­ži­nu­si, jog iš­kil­min­ga ce­re­mo­ ni­ja su­grau­di­no ne tik ją pa­čią, bet ir ki­tus jo­je da­ly­va­vu­sius sve­čius. Su­tuok­ti­niai ne­nei­gė, jog no­rė­jo­si di­de­lės, la­bai gra­žios ir pra­smin­gos šven­tės. Ją įpras­mi­no ir šiai su­kak­ čiai spe­cia­liai su­kur­ta skulp­tū­ri­nė kom­po­zi­ci­ja, ku­ri nuo šiol puo­šia šei­mos na­mų kie­me­lį. „Iš tie­sų mes sa­ve ga­li­me lai­ky­ti lai­min­gais žmo­nė­mis, lai­min­ga šei­ ma, užau­gi­no­me du vai­kus, su­lau­ kė­me anū­kų, – pri­pa­ži­no I.Grei­ čiū­nie­nė. – Tur­būt la­bai ge­rai, jog ne­bu­vo taip, kad mus pa­tup­dė ant auk­si­nių kiau­ši­nių, o vi­są gy­ve­ni­ mą kaž­ko sie­kė­me, pa­leng­va gra­ži­ no­mės, tur­tė­jo­me. Ta­da vis­ką ki­taip įver­ti­ni. Kai kas gal ir pa­vė­luo­tai te­ ko šių lai­kų mas­te­liais, bet vi­sur su­ spė­jo­me.“

5

šeštadienis, rugsėjo 8, 2012

Šeštadienio interviu

Nuo ma­žens – bad­min­to­no ke­liu Čes­lo­vas Ka­var­za

Vi­zi­ti­nė kor­te­lė

c.kavarza@kl.lt

T

re­ne­ris An­ta­nas Nar­vi­ las lais­vą sa­vait­ga­lį įvar­di­ ja ste­buk­lu. Nuo sep­tin­tos kla­sės į ran­kas paė­męs ra­ ke­tę, net ir gar­siu spe­cia­lis­tu ta­pęs 63-ejų klai­pė­die­tis su ja ne­si­ski­ria iki šiol. Ak­ty­vios spor­ti­nės kar­je­ ros me­tais per­ga­les sky­nęs A.Nar­ vi­las da­bi­no­si me­da­liais, o šian­dien pa­ts ruo­šia jau­ną­ją kar­tą, lai­min­čią Lie­tu­vo­je ir už­sie­ny­je. Bad­min­to­no šak­nys Nar­vi­lų šei­mo­je – tvir­tos: tė­vo ir se­ne­lio pė­do­mis se­ka sū­nus Do­na­tas ir anū­kė Ga­bi­ja.

Gi­mė 1949 m. sau­sio 12 d. Klai­pė­do­je. Mo­kė­si 9-ojo­je vi­du­ri­nė­je mo­kyk­lo­ je, 1-aja­me in­ter­na­te, 10-ojo­je vi­du­ri­ nė­je mo­kyk­lo­je. Vi­du­ri­nius moks­lus bai­gė va­ka­ri­nė­je mo­kyk­lo­je. Vie­n as bad­m in­to­no pra­d i­n in­k ų mies­te. 13 kar­tų Lie­tu­vos čem­pio­nas. 1977 m. bu­vo ab­so­l iu­čiai ge­r iau­sias res­pub­li­kos žai­dė­jas, lai­mė­jęs auk­so me­da­lius vi­so­se tri­jo­se gru­pė­se.

Vai­kys­tės ne­si­no­ri pri­si­min­ti

– Kur pra­bė­go jū­sų, po­ka­rio vai­ko, ne­rū­pes­tin­gos die­nos? – Gi­miau ir au­gau But­sar­gių gat­ vė­je. Mū­sų na­mas bu­vo prie­šais so­viet­me­čiu bu­vu­sią val­gyk­lą, ku­ ri dau­ge­lį me­tų sto­vė­jo ap­leis­ta da­bar­ti­nė­je Til­žės gat­vė­je. Vai­kys­ tė bu­vo ka­tast­ro­fiš­ka: ir tra­giš­ka, ir al­ka­na. Anks­ti, kai man bu­vo vos dve­ji, mi­rė tė­vas. Į šei­mą atė­jo pa­ tė­vis. Nors jis tu­rė­jo auk­si­nes ran­ kas, bu­vo bai­sus al­ko­ho­li­kas. Pri­gė­ ręs muš­da­vo ma­mą, o ir aš ne kar­tą esu šo­kęs iš ant­ro aukš­to. Vė­liau jis at­si­dū­rė ka­lė­ji­me. Ma­mai bu­vo sun­ku iš­lai­ky­ti ma­ne ir de­vy­niais me­tais jau­nes­nę se­sę Bi­ru­tę. Po de­ vy­nių kla­sių nu­trau­kiau moks­lus ir išė­jau dirb­ti į „Bal­ti­jos“ lai­vų sta­ tyk­lą lai­vų su­rin­kė­ju mo­ki­niu. Da­ vė kū­jį ir tu­rė­jau mo­suo­ti. – Jei kū­jį kil­no­jo­te, tai bu­vo­te tvir­tas? – Ne­bu­vau su­griu­vęs. Nuo ma­ žens vi­sas die­nas spor­tuo­da­vau. Par­bėg­da­vau, bal­tą duo­ną į van­ de­nį pa­mir­ky­da­vau, po to – į cuk­ rų ir vėl iš­lėk­da­vau žais­ti fut­bo­lo. Dėl jo ne kar­tą te­ko ken­tė­ti. Fut­ bo­lo var­tai bu­vo prie to­kio tvar­to. Bet kai stip­riau spir­da­vo­me, tai ka­ muo­lys, per­lė­kęs per jį, daž­nai iš­ muš­da­vo to­kių La­zaus­kų, tu­rė­ju­sių pen­kias duk­te­ris, lan­gus. Pa­ban­dė ir pa­ti­ko

– Ka­da už­si­krė­tė­te bad­min­to­ no vi­ru­su? – Bu­vau sep­tin­to­kas mo­kyk­lo­je-in­ ter­na­te, ku­ria­me da­bar uni­ver­si­te­to Me­nų fa­kul­te­tas. Prie spor­to sa­lės sto­vė­jo sta­lo te­ni­so sta­lai. Žais­ da­vau prie jų nuo­lat, bu­vau vie­nas ly­de­rių. Vie­ną die­ną tre­ne­ris Al­gir­ das Vit­kaus­kas pa­kvie­tė pa­ban­dy­ ti. Spe­cia­lis­tas ne­ga­lė­jo at­si­ste­bė­ti, kad nuo pir­mų­jų mi­nu­čių smū­gia­ vau tai­syk­lin­gai. „Čia ta­vo vie­ ta“, – pa­sa­kė tre­ne­ris. Taip ir li­kau bad­min­to­ne. Vė­liau tre­ni­ruo­da­vo­ mės 5-ojo­je vi­du­ri­nė­je mo­kyk­lo­ je. Jo­je sa­lę gau­da­vo­me nuo 22 val. Tai į bend­ra­bu­tį grįž­da­vau nak­tį – apie 1 val. Tek­da­vo į kam­ba­rį lip­ti per lan­gą. Prieš ar­mi­ją, apie dve­ jus me­tus, bu­vau ap­lei­dęs spor­tą, bet grį­žęs iš jos vėl paė­miau ra­ke­ tę. Net­ru­kus – 1974-ai­siais ta­pau Lie­tu­vos čem­pio­nu in­di­vi­dua­liai. Po per­ga­lių su­mąs­čiau, kad rei­kia su­sie­ti gy­ve­ni­mą su bad­min­to­nu. – Užau­gi­no­te du sū­nus. Prieš dve­jus me­tus šven­tė­te ru­bi­ni­nes ves­tu­ves. Gy­ve­ni­mas – idea­lus?

Nu­si­pel­nęs Lie­tu­vos tre­ne­ris. 2007 m. ap­do­va­no­tas or­di­no „Už nuo­ pel­nus Lie­tu­vai“ Ri­te­rio kry­ž iu­mi. Ve­dęs. Žmo­na Zo­fi­ja, sū­nūs – Da­rius (41 m.) ir Do­na­tas (38 m.).

En­tu­zias­tas: gy­ve­ni­mą bad­min­to­nui paau­ko­jęs A.Nar­vi­las nė kiek to ne­si­gai­li.

– Su Zo­fi­ja auk­so žie­dus su­mai­niau 1970-ai­siais, kai man bu­vo 21-eri. Per 40 me­tų vis­ko bu­vo: ir juo­do, ir bal­to. Te­ko gy­ven­ti bend­ra­bu­ty­

Po de­vy­nių kla­sių nu­trau­kiau moks­lus ir išė­jau dirb­ti į „Bal­ ti­jos“ lai­vų sta­tyk­lą lai­vų su­rin­kė­ju mo­ ki­niu. Da­vė kū­jį ir tu­rė­jau mo­suo­ti.

je, 8 kvad­ra­ti­nių met­rų kam­ba­rė­ly­ je, ku­rį da­vė 2-oji in­ži­ne­ri­nių tink­lų val­dy­ba. Jo­je įsi­dar­bi­nau to­po geo­ de­zi­nin­ku. Po to per me­tus ža­dė­jo su­teik­ti vie­no kam­ba­rio bu­tą. Iš­te­ sė­jo žo­dį, ga­vau jį Tai­kos pro­spek­ te, prie žie­di­nės san­kry­žos. Apsk­ ri­tai džiau­giuo­si šei­ma. Žmo­na – nuo­sta­bi šei­mi­nin­kė, ga­mi­nan­ ti la­bai ska­nius pa­tie­ka­lus. Sū­nūs ir­gi pa­si­rin­ko gy­ve­ni­mo ke­lius. Da­ rius gy­ve­na Šiau­liuo­se, dir­ba drau­ di­mo kom­pa­ni­jo­je, o Do­na­tas ei­na ma­no pė­do­mis – ta­po bad­min­to­no tre­ne­riu. Sma­gu pri­si­min­ti šei­my­ ni­nio gy­ve­ni­mo pra­džią. Kai gi­mė Da­rius, jau tar­na­vau Ka­li­ning­ra­de, žval­gy­bos di­vi­zi­jo­je. Ta pro­ga ga­ vau pen­kių die­nų ato­sto­gas. O ki­tos ato­sto­gos nu­kri­to tar­si iš dan­gaus. Vie­ną ry­tą di­vi­zi­jos va­das su­ma­nė su­reng­ti bė­gi­mo var­žy­bas ap­link eže­rą, lai­mė­to­jui pa­ža­dė­jęs ke­lio­ nę na­mo. Avė­da­mas ker­zi­nius ba­ tus 6 ki­lo­met­rų dis­tan­ci­jo­je ap­len­ kiau be­maž 600 ka­rei­vių.

– Gy­ve­no­te mies­te, ta­čiau pa­ sta­ruo­ju me­tu įsi­kū­rė­te Do­vi­ luo­se. Ko­dėl? – Pa­bė­gau nuo mies­to triukš­ mo. Ieš­ko­da­mi ra­do­me pirk­ti skly­ pą Do­vi­luo­se. Nu­vy­kus į vie­tą, ko­ jos su­lin­do į že­mę – su­pra­to­me: čia gy­ven­si­me. Ša­lia – upe­lis, me­džiai. Vė­liau iš­si­ka­siau tven­ki­nį, nu­si­pir­ ko­me ož­kų, viš­tų, įsi­gi­jo­me du šu­ nis. Ma­nau, kad iš čia su žmo­na dau­giau nie­kur ne­si­kraus­ty­si­me. – Ta­po­te ži­no­mu tre­ne­riu. Ar sun­kus spe­cia­lis­to ke­lias? – Dirb­ti tre­ne­riu se­kė­si. Neil­gai tru­kus išau­gi­nau pir­mą­jį per­liu­ką – Egi­di­jų Jan­kaus­ką, ta­pu­sį SSRS čem­pio­nu. To­dėl te­ko at­si­svei­kin­ti su geo­lo­gais, nes rei­kė­jo daug va­ ži­nė­ti po var­žy­bas, sto­vyk­las. Var­ go bu­vo vi­so­kio, bet iš bad­min­to­no duo­ną val­giau. Tie­sa, bu­vo juo­das pe­rio­das, kai Lie­tu­va at­sta­tė ne­ prik­lau­so­my­bę. Vis­kas su­griu­vo. Ne­bu­vo kur ei­ti. O iš­gy­ven­ti rei­ kė­jo. Te­ko bū­ti kont­ra­ban­di­nin­ ku. Į Len­ki­ją vež­da­vau de­fi­ci­ti­nes pre­kes – rū­ky­tą mė­są, kon­ser­vus, o at­gal – do­le­rius. Kai bu­vo dvi mui­ti­nės, vie­ną miš­kais apei­da­ vau, temp­da­mas ran­ki­nes, la­ga­ mi­nus ar mai­šus. Lie­tu­viai mui­ ti­nin­kai bu­vo itin uo­lūs, o ru­sai ar len­kai per­ne­lyg ne­tik­rin­da­vo. Vie­ną kar­tą mui­ti­nė­je su­ti­kau dir­ ban­tį daug­kar­ti­nį Lie­tu­vos bad­ min­to­no čem­pio­ną Juo­zą Balt­ri­ mą. Su juo ne tik daug me­tų kar­tu rung­ty­niau­da­vo­me, bet ir kar­čio­ sios iš­ger­da­vo­me. O tą­kart sun­ku įsi­vaiz­duo­ti – jis ap­si­me­tė ma­nęs ne­pa­žįs­tas. Ėmė raus­tis po ma­ no man­tą. Sa­kau: „Juo­zai, ką da­

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

rai?“. O jis net ne­rea­ga­vo. Ne vie­ nas aš taip sten­giau­si iš­gy­ven­ti. Į Len­ki­ją va­ži­nė­da­vo net tuo­me­tis Klai­pė­dos spor­to ko­mi­te­to pir­mi­ nin­kas Alek­sand­ras Po­ni­mat­ki­nas. O kar­tą tur­gu­je prie Va­ka­rų lai­vų ga­myk­los pa­ste­bė­jau ki­tą bu­vu­sį Spor­to ko­mi­te­to pir­mi­nin­ką – Jo­ ną Ki­se­lio­vą. Jis pre­kia­vo ka­muo­ liais, spor­ti­niais ba­te­liais, sta­lo te­ni­so ra­ke­tė­mis, ka­muo­liu­kais. Už­sik­rė­tė ko­lek­cio­na­vi­mo ma­ni­ja

– Dve­jus me­tus gy­ve­no­te ir dir­ bo­te Pran­cū­zi­jo­je. Ko­kiais ke­ liais at­si­dū­rė­te šio­je ša­ly­je? – Pran­cū­zi­jo­je ran­ki­nį žai­dė ži­no­ mas Kau­no „Gra­ni­to“ ran­ki­nin­kas Ro­mas Dumb­liaus­kas. Jis bu­vo ve­ dęs ma­no žmo­nos se­se­rį Ge­no­vai­tę Kiu­dy­tę, ži­no­mą Lie­tu­vos leng­vaat­ le­tę. R.Dumb­liaus­kas, ap­si­gy­ve­nęs El­za­so re­gio­ne ša­lia Vo­kie­ti­jos, at­ krei­pė dė­me­sį, jog Pran­cū­zi­jo­je la­ bai po­pu­lia­rus bad­min­to­nas. Tai pa­si­sten­gė, kad at­vyk­čiau dirb­ti į šią ša­lį. Kai nu­va­žia­vau, nu­ste­bau, jog vien šia­me re­gio­ne bu­vo net 68 bad­min­to­no klu­bai, ku­rie var­žė­si sep­ty­nio­se ly­go­se. – Kaip pa­vy­ko su­si­kal­bė­ti pran­ cū­ziš­kai, nes tai sun­ki kal­ba? – El­za­so re­gio­ne vi­si kal­bė­ jo vo­kiš­kai. Se­no­ji el­za­sie­čių kal­ ba – dau­giau vo­kiš­ka. Yra el­za­sie­ čių kal­ba, tik nė­ra sa­vi­to raš­to. Iš pra­džių bu­vau vie­nas, vė­liau at­vy­ ko žmo­na ir sū­nus Do­na­tas. Klu­bas iš­nuo­mo­jo na­mą už 2,5 tūkst. fran­ kų. Ka­dan­gi man tai bu­vo bran­gu, iš­si­nuo­mo­jau tri­jų kam­ba­rių bu­ tą už 1,2 tūkst. fran­kų. Bad­min­

to­no klu­bas nu­pir­ko 22 arus že­ mės, ruo­šė­si man sta­ty­ti spor­to sa­lę. Ka­dan­gi ten gau­na­mų pi­ni­ gų už­tek­da­vo nuo al­gos iki al­gos ir ne­ma­čiau pra­smės dirb­ti šio­je ša­ly­je, su­si­ruo­šiau grįž­ti į Klai­pė­ dą. Tuo la­bai nu­liū­di­nau pran­cū­ zus. Be to, ne­pa­ti­ko že­my­ni­nis kli­ ma­tas, o aš pri­pra­tęs prie jū­ros. Ir ap­skri­tai, gal­vo­jau, nu­va­žiuo­siu tik pus­me­čiui. Tie­sa, dar ko­kį de­šimt me­tų su pran­cū­zais pa­lai­kė­me ry­ šius, va­žiuo­da­vau su sa­vo auk­lė­ti­ niais į jų tur­ny­rus. Kai pra­dė­jo­me per­ne­lyg leng­vai lai­mė­ti, ta­po ne­ beį­do­mu. – Ar dar kuo nors, be spor­to, do­mi­tės? – Už­sik­rė­čiau ko­lek­cio­nuo­ti se­no­ vi­nius laik­ro­džius ir rak­tus. Laik­ro­ džių – per 50, o rak­tų – net ne­skai­ čia­vau. La­bai mėgs­tu ope­rą, ba­le­tą, kla­si­ki­nę mu­zi­ką. Ma­ši­no­je tik to­ kią ir klau­sau­si. Net va­žiuo­jant į var­žy­bas au­to­bu­se skam­ba kla­si­ka. Jau­nuo­sius spor­ti­nin­kus auk­lė­jau, kad ne ko­kio nors mėš­lo klau­sy­tų, o ge­rą mu­zi­ką. Bet da­bar­ti­nis jau­ni­ mas au­si­nu­kais už­si­kem­ša ir klau­ so­si sa­vų „ba­la­bei­kų“. – O kur bu­vo ko­lek­cio­na­vi­mo pra­džia? – Gy­ven­da­mas Pran­cū­zi­jo­je kiek­ vie­ną šeš­ta­die­nį, sek­ma­die­nį va­ ži­nė­da­vau į blu­sų tur­gų 50 km ar di­des­niu spin­du­liu. Pirk­da­vau vi­ so­kias se­nie­nas, ku­rios man pa­tik­ da­vo. Nuo ta­da ir „už­si­ve­džiau“. Da­bar, kur be­va­žiuo­ju, sten­giuo­ si par­si­vež­ti laik­ro­dį. Bet ne vi­sa­ da pa­vyks­ta. Pa­na­šiai bu­vo ir su rak­tais. Blu­sų tur­gu­je pirk­da­mas di­des­nį kie­kį vi­so­kių tvar­tų, klė­čių rak­tų ge­ro­kai nu­si­lyg­da­vau – ko­ne iki juo­kin­gos kai­nos. – Ar tarp jų yra koks nors ypa­ tin­gas? – Vie­nas laik­ro­dis – 1636 me­tų. Jo is­to­ri­jos ne­ži­nau. Pir­kau per­ ne­lyg ne­klau­si­nė­jęs. Pran­cū­zai į blu­sų tur­gų ne­ša vis­ką, kas ne­rei­ ka­lin­ga, ar­ba, pa­vyz­džiui, vi­sus ne­se­niai mi­ru­sios bo­bu­tės daik­ tus. Ir kiek­vie­ną už vie­ną fran­ką par­duo­da­vo.

6

šeštadienis, rugsėjo 8, 2012

sportas

Lankėsi UEFA atstovai Iki panagių susikompromitavusi Lietuvos futbolo federacija (LFF) dar mažiausiai dvi savaites neturės vadovo.

LFF Vykdomojo komiteto posėdis, svarstęs šios organizacijos prezidento Juliaus Kvedaro likimą, dirbo lyg karo sąlygomis – už kelių apsaugos tarnybų užtvarų. Neoficialiomis žiniomis, J.Kvedaras siekė, kad į LFF viceprezidento, kuris jį laikinai pavaduotų, pareigas būtų išrinktas politikas – Seimo jaunimo ir sporto reikalų komisijos narys Žilvinas Šilgalis. Tačiau šis klausimas į LFF VK posėdžio darbotvarkę buvo įtrauktas nesilaikant LFF įstatuose numatytos procedūros. Į tai dėmesį atkreipė ir skandalu Lietuvoje susidomėjusios Europos futbolo asociacijų sąjungos (UEFA) pareigūnai. Todėl nutarta kitą LFF VK posėdį surengti po dviejų savaičių. Galimų pretendentų į LFF viceprezidento pareigas kandidatūros kol kas neįvardijamos. Kalbama, kad kai kurie LFF VK nariai suabejojo savo lojalumu J.Kvedarui ir galimiems jo statytiniams. Vidaus reikalų ministerijoje (VRM) lankėsi UEFA generalinio direktoriaus pavaduotojas Theodore Theodoridis ir Tarptautinės futbolo federacijų asociacijos (FIFA) Plėtros departamento vadovė Europos šalių regionui Eva Pasquier. Svečiai susitiko su vidaus reikalų ministro patarėju Gintautu Babravičiumi bei VRM viešojo saugumo politikos departamento direktoriumi Tomu Žilinsku ir aptarė LFF susidariusią situaciją. UEFA atstovai informavo, kad, vykdydami savo pradėtą tyrimą, tiesiogiai kreipsis į Generalinę prokuratūrą dėl papildomos informacijos. „Klaipėdos“ inf.

„Neptūnas“ buvo bejėgis Klaipėdos „Neptūno“ krepšininkai pirmosiose Vlado Garasto taurės turnyro rungtynėse pralaimėjo Vilniaus „Lietuvos ryto“ ekipai. Svečiai iš sostinės šventė įtikinamą pergalę 94:78 (23:19, 28:15, 28:14, 15:30).

Pastangos: nors „Neptūno“ krepšininkai (mėlyna apranga) ir siekė sužaisti kuo geriau, tačiau akivaizdžios

nesėkmės neišvengė.

les. Tuo pasinaudoję „Neptūno“ žaidėjai sumažino santykį iki 16 taškų. Pirmasis V.Garasto turnyras vyks penkias dienas – baigsis rugsėjo 11-ąją. Turnyras vyks rato sistema, po dvejas rungtynes kiekvieną dieną. Penktadienį dar žaidė Krasnodaro „Lokomotiv-Kuban“ ir Kijevo „Budivelnik“. Šeštadienį į kovą stos ir penktasis turnyro dalyvis – Valdemaro Chomičiaus treniruojamas Dnepropetrovsko „Dnipro“ klubas.

Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Kazio Maksvyčio auklėtiniai priešinosi tik pirmąjį ketvirtį, kurį pralaimėjo 4 taškais. Įpusėjus antrajam kėliniui vilniečiai atitrūko ir pirmąją susitikimo dalį laimėjo 51:34. Po pertraukos šeimininkai buvo bejėgiai sustabdyti įsibėgėjusius svečius. Skirtumas šoktelėjo iki 70:38. Per paskutinįjį kėlinį Aleksandro Džikičiaus kariauna atleido vade-

Vytauto Petriko nuotr.

Rungtynių tvarkaraštis Rugsėjo 8 d.

Rugsėjo 10 d.

18 val. „Lietuvos rytas” – „Dnipro”

18 val. „Lietuvos rytas” – „Budivelnik” 20.15 val. „Dnipro” – „Lokomotiv-Kuban”

20.15 val. „Neptūnas” – „Budivelnik”

Rugsėjo 9 d.

Rugsėjo 11 d.

18 val. „Dnipro” – „Budivelnik”

18 val. „Lietuvos rytas” – „LokomotivKuban”

20.15 val. „Neptūnas” – „Lokomotiv20.15 val. „Neptūnas” – „Dnipro” Kuban”

Lygoje žais 18 komandų Surengtame Nacionalinės krepšinio lygos (NKL) Vykdomojo komiteto posėdyje buvo sprendžiami aktualiausi su artėjančiu sezonu susiję klausimai.

Bene svarbiausias pokytis lygoje – komandų skaičius. Vykdomojo komiteto sprendimu 2012-2013 metų sezone rungtyniaus 18 ekipų. Keturios jų – naujokės. Prie lygos prisijungė Plungės „Olimpas“, Alytaus „Dzūkija“, Šakių „Zanavykas“ ir Birštono „Jazz - Diremta“. Sportiniu principu į NKL patekęs Regionių krepšinio lygos čempionas „Olimpas“ užims iš lygos iškritusio Šiaulių „ABRO–Universiteto“ vietą. Vėl žaisti panorusi Kauno „Erelita” kelsis į Alytaus areną ir žais Alytaus „Dzūkijos“ pavadinimu. Praėjusių metų aukso medalinin-

kė Kauno „LKKA–Atleto” komanda kelsis į Birštoną ir vadinsis Birštono „Jazz–Diremta”. Šakių „Zanavykas” į lygą pateko komerciniu keliu. Klaipėdos „Naftos-Universiteto“ krepšininkai, sezonui pradėję ruoštis nuo rugpjūčio mėnesio,

„Klaipėdos“ inf.

2012–2013 metų NKL ekipos Birštono „Jazz–Diremta“

Joniškio „Delikatesas“

Vilniaus „Statyba“

Mažeikių „Mažeikiai“ Kauno „Žalgiris–Sabonio krepšinio Molėtų „Ežerūnas–Karys“ centras“ Pakruojo „Meresta“ Vilniaus „Perlas–MRU“ Klaipėdos „Nafta–Universitetas“ Vilniaus „Š.Marčiulionio KA– Twome- Šilutės „Šilutė“ nas“ Gargždų „Gargždai–Bremena“ Alytaus „Dzūkija“ Marijampolės „Sūduva–Mantinga“ Plungės „Olimpas“ Jonavos „Triobet“ Šakių „Zanavykas“. Radviliškio „Radviliškis–Juodeliai“

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

turi kitą vyriausiąjį trenerį. Dvejus metus ekipai vadovavusį Dainių Miliūną pakeitė Mindaugas Bugys. V.Knašiaus krepšinio mokykloje treneriu dirbantis M.Bugys pastaraisiais metais ugdė RKL žaidusią Gargždų komandą.

750

reklamos skyrius: 397

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

„Diena Media News“ laikinai einantis vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 750

711, 397 715

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

Pokytis: D.Miliūnas „Naftos-Universiteto“ krepšininkams ateinantį se-

zoną nebevadovaus.

Platinimo tarnyba: 397 772 397 727 397 706 397 725 397 770 397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

Prenumeratos skyrius: 397

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Vytauto Petriko nuotr.

714

Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 „Namai“: Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt Lina Bieliauskaitė – 397 730 Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 „Sveikata“: e. paštas skelbimai@kl.lt 397 705 Techninės redaktorės: Sandra Lukošiūtė – Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Loreta Krasauskienė Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė – 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 000. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide

R

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

šeštadienis, RUGsėjO 8, 2012

lietuva

Prezidentė ir glostė, ir grūmojo Šalies vadovė Dalia Grybauskaitė vakar atvykusi į Seimą pažarstė pagyrų ir pasvaidė akmenukų. Anksčiau Seimą ir partijas ji kritikavo, o dabar prabilo kiek kitaip. Klydo, bet dirbo

Ketverius metus Seimas dirbo gerai, nors kartais ir klysdavo. Taip vakar prabilo šalies vadovė D.Grybauskaitė, lankydamasi Seime. „Šis Seimas, nors ir buvo kritikuojamas, nors ir darė klaidų, kai kur klupčiojo, bet mums pasisekė, kad valstybėje buvo išlaikytas politinis stabilumas, pagrindiniai sprendimai buvo priimti laiku, turiu galvoje ir nacionalinius biudžetus, ir ratifikacijas. Karinis ir ekonominis bendradarbiavimas ir mūsų dalyvavimas įvairiose tarptautinėse organizacijose buvo užtikrintas būtent šio Seimo ir Vyriausybės“, – vakar susitikusi su Seimo vadovybe kalbėjo D.Grybauskaitė. Anksčiau Seimas, ypač politinės partijos, iš šalies vadovės sulaukdavo kur kas daugiau kritikos. Prezidentė vakar pridūrė, kad Lietuva pradeda rodyti politinę brandą. Ji aiškino senas tiesas: po kiekvienų rinkimų Lietuvoje Vy-

Nueinančiam Seimui Prezidentė patarė daryti mažiau, bet geriau. riausybėms buvo įprasta sugriauti galiojusius ekonominius buvusios valdžios sprendimus, o paskui nieko nebespėti sukurti: „Todėl kai kur atsiliekame nuo mūsų kaimynų vien todėl, kad politinio tęstinumo, politinės atsakomybės tęsti svarbiausius strateginius darbus nebūdavo.“ Nueinančiam Seimui ji patarė daryti mažiau, bet geriau. Premjero pažadais netiki

Tačiau Seimą pagyrusi D.Grybauskaitė čia pat jį ir valdančiąją daugumą sukritikavo. Ji pareiškė netikinti, kad kadenciją baigiantis Seimas dar sugebės pertvarkyti ir šilumos ūkį. „Šis Seimas kelis žingsnelius yra padaręs šilumos ūkio pertvarkos srityje, bet pagrindinė ir esminė šilumos ūkio pertvarka neinicijuota, – Seime žurnalistams komentavo Prezidentė. Energetikos ministras ir premjeras Andrius Kubilius dar vasarą kalbėjo apie būsimą šilumos ūkio pertvarką ir rudeniop žadėjo pateikti jos pertvarkos gaires, tačiau įstatymų projektų lig šiol niekas nematė. Tad Prezidentė šią užduotį numato jau naujam Seimui ir naujai valdančiajai daugumai. „Tai būtų greičiausiai jau artimiausia užduotis naujai politinei bangai, naujam Seimui ir naujai Vyriausybei“, – vylėsi šalies vadovė. Prezidentė nepraleido progos pridurti, kad žmonių interesų gynimas šilumos ūkio pertvarkos srityje išliks jos prioritetas. Kliuvo A.Ažubaliui

Be to, Prezidentė laidė akmenukus ir užsienio reikalų ministro Audroniaus Ažubalio pusėn. Ji laikosi nuomonės, kad ir diplomatai privalo deklaruoti privačius interesus,

o jų deklaracijos turi būti viešos. Tačiau A.Ažubalis mano kitaip. „Noriu iš karto atvirai pasakyti: aš jau deklaravau, o tai reiškia, kad kiekvienas valstybės tarnautojas ir politikas privalo viešai deklaruoti tai, kas priklauso pagal įstatymą. Slėpti čia nėra ko. Išimtys padarytos tiems, kuriems

nereikėtų to daryti, – tai operatyviniai darbuotojai, žvalgybos žmonės. Noriu iš karto pasakyti, kad diplomatai yra valstybės tarnautojai ir slėpti jie neturi ko. Jeigu mes turime įtarimų, kad diplomatas gyvena ne iš atlyginimo, jis neturi būti diplomatinėje tarnyboje. Todėl deklaruoti priva-

lo visi“, – vakar Seime piktinosi D.Grybauskaitė. KT sprendimus reikia vykdyti

Ne į visus žurnalistų užduotus klausimus D.Grybauskaitė vakar atsakinėjo noriai. Konstitucinio Teismo sprendimo dėl Tvarkos ir teisingumo partijos vadovo,

pašalintojo prezidento Rolando Pakso D.Grybauskaitė nekomentavo. „Savo nuomonę asmeninę turiu visokią ir galbūt įvairią, bet kaip Prezidentė galiu atsakyti tik taip: KT sprendimų nekomentuoju – juos reikia vykdyti", – tepasakė D.Grybauskaitė. „Klaipėdos“, BNS inf.

8

šeštadienis, rugsėjo 8, 2012

10p.

Li­bi­jos di­le­ma: ker­šy­ti ar at­leis­ti?

pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis

pasaulis Rin­ki­mų įkarš­tis: kri­ti­ka, Kas bus nau­ja­sis JAV pre­zi­den­tas? Gal Mit­tas Rom­ney, o gal Ba­rac­kas Oba­ma? Vie­nas sa­ko, kad jo opo­nen­tas nie­ko do­ra ne­ nu­vei­kė, ki­tas – kad var­žo­vas nie­ko nau­ja ne­siū­lo. Re­gis, kuo rin­ ki­mai ar­čiau, tuo kal­bų dau­giau. Nu­vy­lė rin­kė­jus?

Kas rin­kė­jams svar­biau­sia? Eko­no­ mi­ka? So­cia­li­niai rei­ka­lai? Už­sie­ nio po­li­ti­ka? Ma­tyt, eko­no­mi­ka. Su­per­vals­ty­ bės gy­ven­to­jais sa­ve įpra­tę va­din­ ti ame­ri­kie­čiai no­ri gy­ven­ti ge­rai. Bent jau taip, kaip iki kri­zės... Prieš ket­ve­rius me­tus jie ta­rė „ne“ res­pub­li­ko­nams, ku­rie, kaip ta­da daž­nai kal­bė­ta, įvė­lė JAV į di­ džiau­sią per pa­sta­ruo­sius ke­lis de­ šimt­me­čius kri­zę. Kri­ti­kos ban­ga res­pub­li­ko­no Geor­ge’o W.Bus­ho ad­mi­nist­ra­ci­jai de­mok­ra­tas B.Oba­ma ta­da pui­kiai pa­si­nau­do­jo. Tie­sa, po­ky­čių Ame­ri­ka lau­kė, ma­tyt, la­bai jau grei­tų. Da­bar da­ lis ame­ri­kie­čių sa­ko no­rin­tys tar­ ti „ne“ de­mok­ra­tams. Tiks­liau, B.Oba­mai ir jo į vi­sas pu­ses da­ly­ tiems pa­ža­dams. Tie­sa, kol kas nu­spė­ti, kas lai­mės ša­lies va­do­vo rin­ki­mus, sun­ku. Kaip ro­do nau­jau­sios ap­klau­sos, B.Oba­ma sa­vo var­žo­vą M.Rom­ney len­kia vos vie­nu pro­cen­tu. „Gal­ lup“ ap­klau­sa, ku­ri bu­vo at­lik­ta šią sa­vai­tę, pa­ro­dė, kad už B.Oba­ mą šiuo me­tu bal­suo­tų apie 47, o už M.Rom­ney – 46 pro­c. ame­ri­ kie­čių. Pir­miau­sia – eko­no­mi­ka

Ką res­pub­li­ko­nai pa­ruo­šė B.Oba­ mai? Tai – M.Rom­ney. Nė­ra jis kuo nors iš­skir­ti­nis, bet si­tua­ci­ja ša­ly­je jam tik­rai pa­lan­ki. Svar­biau­sia, kad res­pub­li­ko­nas ga­li į šuns die­nas iš­dė­ti B.Oba­ mos ad­mi­nist­ra­ci­jos po­li­ti­ką. Jam iš es­mės pa­kan­ka už­si­min­ti apie ša­lies biu­dže­to de­fi­ci­tą, eko­no­mi­ kos au­gi­mą, so­cia­li­nes pro­ble­mas, ir B.Oba­mos po­pu­lia­ru­mas tirps­ta kaip snie­gas pa­va­sa­rį. Ne­nuos­ta­bu, kad M.Rom­ney pa­ si­rink­tas kan­di­da­tas į vi­cep­re­zi­ den­tus Vis­kon­si­no vals­ti­jos kong­ res­me­nas Pau­las Rya­nas – vie­nas di­džiau­sių B.Oba­mos ad­mi­nist­ra­ ci­jos kri­ti­kų. Jis gar­sė­ja ne tik pa­šie­pia­mo­mis kal­bo­mis apie B.Oba­mos eko­no­mi­ nės po­li­ti­kos spra­gas, ta­čiau ir tuo, kad yra api­bū­di­na­mas kaip kon­ser­ va­ty­vios fis­ka­li­nės po­li­ti­kos ša­li­ nin­kas. P.Rya­nas ne­sle­pia, kad JAV eko­ no­mi­kos, jei jis su M.Rom­ney va­ do­vaus ša­liai, lau­kia rim­tos re­ for­mos. P.Rya­nas sa­kė, kad kar­tu

su M.Rom­ney jis yra pa­si­ruo­šęs „priim­ti ne­leng­vų spren­di­mų, rei­ ka­lin­gų dar­bo vie­toms kur­ti, vy­ riau­sy­bės iš­lai­doms ma­žin­ti ir smul­kia­jam vers­lui gai­vin­ti“. Tie­sa, ne­prik­lau­so­mi eko­no­mis­ tai kol kas at­sar­giai ver­ti­na P.Rya­ no re­for­mų pla­nus, nors jis ir va­ do­va­vo Ats­to­vų Rū­mų biu­dže­to ko­mi­te­tui, tad, kaip sa­ko jo ša­li­ nin­kai, ge­riau nei bet kas ki­tas iš­ ma­no biu­dže­to klau­si­mus.

Nė kiek ne­ste­bi­na, kad res­pub­li­ko­nai sa­vo rin­ki­mų ark­liu­ ku pa­si­rin­ko eko­no­ mi­ką.

Ginčai dėl sveikatos ir skolos

Dau­ge­lį se­ny­vo am­žiaus ame­ri­ kie­čių pik­ti­na B.Obamos svei­ka­tos ap­sau­gos re­for­mos pla­nas. O P.Rya­nas siū­lo pri­va­ti­zuo­ ti svei­ka­tos prie­žiū­rą ir ri­bo­ti su ja su­si­ju­sias iš­lai­das. Jo tei­gi­mu, taip per ar­ti­miau­sią de­šimt­me­tį bū­tų ga­li­ma su­tau­py­ti 6 trln. do­le­rių. Be to, pa­sak jo, bū­tų ga­li­ma da­lį svei­ka­tos ap­sau­gos pro­gra­mos da­ ly­vių per­kel­ti į pri­va­čius drau­di­mo pla­nus, ku­rie bū­tų per­ka­mi su vy­ riau­sy­bės su­bsi­di­jo­mis. Ži­no­ma, to­kios prie­mo­nės pa­ dė­tų su­ma­žin­ti biu­dže­to de­fi­ci­tą ir su­stab­dy­ti sko­los au­gi­mą, ta­čiau opo­nen­tai de­mok­ra­tai jau at­rė­žė, kad re­for­ma reiš­kia, jog mi­li­jo­nai JAV sen­jo­rų ar­ba liks be svei­ka­tos prie­žiū­ros, ar­ba tu­rės kaip rei­kiant pa­krapš­ty­ti pi­ni­gi­nes, kad su­si­mo­ kė­tų už šias pa­slau­gas. JAV sko­los au­gi­mas – ki­ta P.Rya­ no nuo­lat kri­ti­kuo­ja­ma B.Oba­mos ad­mi­nist­ra­ci­jos po­li­ti­kos klai­da. Praė­ju­sių me­tų ru­de­nį jis sa­vo ofi­cia­lio­je sve­tai­nė­je so­cia­li­nia­me tink­le „Twit­ter“ pa­reiš­kė, kad 15 trln. do­le­rių sko­los ri­bos per­žen­ gi­mas „žy­mi ne­šlo­vės die­ną JAV is­to­ri­jo­je“. P.Rya­nas siū­lo pa­ra­mą smul­ kia­jam vers­lui ir rea­ni­muo­ti dar­bo vie­tų kū­ri­mo pro­gra­mą. Ta­čiau eks­per­tai sa­ko, kad res­ pub­li­ko­no kal­bos apie so­cia­li­nių iš­mo­kų kar­py­mą, taip pat mo­kes­ čių ma­ži­ni­mą skam­ba mig­lo­tai. Be to, iki šiol neaiš­ku, kaip ke­ti­na­ma

di­din­ti dar­bo vie­tų skai­čių, taip pat kaip pa­ra­ma smul­kia­jam vers­lui pa­ gel­bės buk­suo­jan­čiai eko­no­mi­kai. De­mok­ra­tų at­sa­kas

P.Rya­no stra­te­gi­jos spra­gos – ge­ra ga­li­my­bė de­mok­ra­tams at­si­grieb­ ti. Tai jie ir da­ro. An­tai B.Oba­ma, ver­tin­da­mas P.Rya­no ir M.Rom­ney pla­nus, pa­ra­gi­no ame­ri­kie­čius iš­ spir­ti lauk M.Rom­ney eko­no­mi­kos veiks­mų pla­ną, esą abu res­pub­li­ko­ nai nie­ko nau­ja ne­ža­da. „Bė­da tai, kad kiek­vie­nas jau ma­tė jo eko­no­ mi­kos žai­di­mo stra­te­gi­ją, – mes ži­ no­me, kas jo­je su­ra­šy­ta, – pa­reiš­ kė B.Oba­ma. – Dėl M.Rom­ney ir P.Rya­no žai­di­mo pla­no jums ga­liu duo­ti tik vie­ną pa­ta­ri­mą – iš­spir­ ki­te jį lauk; jis ne­veiks, jis ne­lai­mės rung­ty­nių. Tas tre­ne­ris jums ne­ rei­ka­lin­gas – tai bū­tų pra­lai­mė­ji­mų se­zo­nas.“ B.Oba­ma sa­vo prie­ši­nin­ ką pa­va­di­no praei­to am­žiaus re­lik­ tu, ku­ris ne­su­ge­ba rin­kė­jams pa­siū­ ly­ti nė vie­nos nau­jos idė­jos. „Nors yra daug iš­šū­kių, su ku­riais su­si­

Karš­tis: kuo pre­zi­den­to rin­ki­mai ar­čiau, tuo at­mos­fe­ra Jung­ti­nė­se Vals­ti­jo

du­ria­me šia­me nau­ja­ja­me šimt­me­ ty­je, tai, ką res­pub­li­ko­nai pa­siū­lė per tas tris die­nas, bu­vo pro­gra­ma, la­biau tin­ka­ma praei­tam šimt­me­ čiui, – pa­brė­žė pre­zi­den­tas. – Tai bu­vo grį­ži­mas... Mes jau esa­me tai

ma­tę – tai bu­vo ga­li­ma žiū­rė­ti per ne­spal­vo­tą te­le­vi­zo­rių su „triu­ šio au­si­mis“. Jis ne­pa­siū­lė nė vie­ nos nau­jos idė­jos. Tai bu­vo kar­to­ ji­mai iš tos pa­čios se­nos po­li­ti­kos, ku­rią gir­dė­jo­me de­šimt­me­čius; tos

Ku­ri po­nia la­biau su Jei vy­ras kan­di­da­tuo­ja į JAV pre­zi­ den­tus, dar­bo bus. Abie­jų kan­di­da­tų žmo­nos Mi­chel­le Oba­ma (nuotr. kai­ rėje) ir Ann Rom­ney kaip įma­ny­da­ mos plu­ša, kad ame­ri­kie­čiams įro­ dy­tų, jog jų vy­rai – pa­tys ge­riau­si.

Pir­mo­ji JAV po­nia, ži­no­ma, ne­ si­su­ka prie puo­dų. Ta­čiau sa­ky­ti kal­bas di­džiu­lėms rin­kė­jų au­di­to­ ri­joms ga­li ne kiek­vie­nas. Ta­čiau tiek res­pub­li­ko­no Mit­to Rom­ney žmo­na Ann, tiek Ba­rac­ko Oba­mos ant­ro­ji pu­sė Mi­chel­le su sa­vo už­duo­ti­mis, re­gis, su­si­do­ro­jo ne­prie­kaiš­tin­gai. Tie­sa, A.Rom­ney te­ko kiek pa­pra­kai­tuo­ti ban­dant rin­kė­jus įti­kin­ti, kad jos ve­dy­bi­nis gy­ve­ni­mas ne­bu­vo ro­žė­mis klo­tas, nors vy­ras – mi­li­jo­nie­rius. Har­var­do ir Prins­to­no uni­ver­ si­te­tuo­se iš­si­la­vi­ni­mą įgi­ju­si tei­ si­nin­kė M.Oba­ma rin­kė­jams sa­ kė, kad jos vy­ras – pa­pras­tas, kaip van­dens la­šas, nors ir tu­ri ypa­tin­ gų bū­do sa­vy­bių. „Kai žmo­nės ma­nęs klau­sia, ar bu­vi­mas Bal­tuo­siuo­se rū­muo­se pa­kei­tė ma­no vy­rą, ga­liu nuo­šir­ džiai pa­sa­ky­ti, kad, kal­bant apie jo

cha­rak­te­rį, jo įsi­ti­ki­ni­mus ir jo šir­ dį, B.Oba­ma te­bė­ra tas pa­ts vy­ras, ku­rį prieš vi­sus tuos me­tus įsi­my­ lė­jau. Tai vy­ras, ku­rį to­mis ra­my­bės aki­mir­ko­mis vė­ly­vais va­ka­rais ma­ tau pa­lin­ku­sį virš sa­vo dar­bo sta­lo, įni­ku­sį į laiš­kus, ku­riuos jam at­ siun­tė žmo­nės. Į laiš­ką tė­vo, sun­ kiai ga­lin­čio ap­mo­kė­ti sa­vo są­skai­ tas, mo­ters, mirš­tan­čios nuo vė­žio, ku­rios drau­di­mo bend­ro­vė ne­su­ mo­kės už jos gy­dy­mą, jau­no žmo­ gaus, tiek daug ža­dan­čio, bet tu­rin­ čio tiek ma­žai ga­li­my­bių. Ma­tau jo aky­se su­si­rū­pi­ni­mą ir gir­džiu ryž­tą jo bal­se, kai jis man sa­ko: „Tu ne­ pa­ti­kė­si, ką iš­gy­ve­na šie žmo­nės, Mi­chel­le. Tai ne­tei­sin­ga. Tu­ri­me to­liau dirb­ti, kad tai iš­tai­sy­tu­me. Tu­ri­me dar tiek daug pa­da­ryti“, – pa­sa­ko­jo pre­zi­den­to žmo­na. Ste­bė­to­jai nea­be­jo­ja, kad M.Oba­ ma, ku­rios mer­gau­ti­nė pa­var­ dė LaVaughn Ro­bin­son, – vie­nas svar­biau­sių vy­ro ko­zi­rių. Iš­sis­kir­ da­ma ža­ve­siu, už­slėp­ta tvir­ty­be ir vis di­dė­jan­čiais po­li­ti­niais įgū­ džiais, ji su­tei­kė la­bai rei­ka­lin­go gy­vu­mo kiek nu­ken­tė­ju­siam sa­vo vy­ro „pre­kės ženk­lui“.

9

šeštadienis, rugsėjo 8, 2012

pasaulis Šei­mos ­ gin­čas?

V.Pu­ti­no ­ sek­so pa­mo­kė­lė

Pran­cū­zi­jos po­li­ci­ja aiš­ki­na­si, ar bro­lių gin­čas ga­lė­jo tap­ti ira­kie­čių kil­mės bri­tų šei­mos tri­jų na­rių nu­žu­dy­mo Al­pė­se prie­ žas­ti­mi. Ži­niask­lai­do­je pa­si­ro­dė pra­ne­ši­ mų, kad kal­ba­ma apie gin­čą dėl pa­li­ki­mo, ver­to per 1,2 mln. eu­rų (4,14 mln. li­tų). Nu­žu­dy­to­jo Saa­do al Hil­li bro­lis ket­vir­ta­ die­nį pa­si­da­vė bri­tų po­li­ci­jai ir tei­gė esąs ne­kal­tas bei su­tin­kan­tis bend­ra­dar­biau­ti, at­lie­kant ty­ri­mą.

Už­sie­nio ži­niask­lai­da ak­ty­viai ko­men­tuo­ja Ru­si­jos pre­zi­den­to Vla­di­mi­ro Pu­ti­no sam­ pro­ta­vi­mus apie gru­pi­nį sek­są. „Kai ku­rie mė­gė­jai sa­ko, kad gru­pi­nis sek­sas yra ge­ riau už in­di­vi­dua­lų, nes čia, kaip ir bet ku­ ria­me ko­lek­ty­vi­nia­me dar­be, ga­li­ma pa­tin­ gi­niau­ti“, – sa­kė ša­lies va­do­vas, ko­men­ tuo­da­mas už gro­tų pa­tup­dy­tos pank­ro­ ko gru­pės „Pus­sy Riot“ ak­ci­ją pa­grin­di­nė­ je Ru­si­jos šven­to­vė­je.

1

tūkst. skrydžių

vakar atšaukė Vokietijos oro bendrovė „Lufthansa“ dėl palydovų streiko.

pa­gy­ros ir net me­la­gys­tės

o­se karš­tes­nė.

pa­čios po­li­ti­kos, ku­ri bu­vo per­ša­ma vi­du­ri­nei kla­sei dau­ge­lį me­tų.“ Įta­kin­gi rė­mė­jai

Įta­kin­gų bu­vu­sių JAV po­li­ti­kų pa­ lai­ky­mas – reikš­min­gas kiek­

„Scan­pix“ nuo­tr.

vie­nam iš kan­di­da­tų. Bu­vu­si JAV vals­ty­bės sek­re­to­rė Con­do­leez­ za Ri­ce M.Rom­ney pa­va­di­no ly­de­ riu, ga­lin­čiu ap­sau­go­ti nuo už­sie­ nio ir vi­daus grės­mių. „Ma­tė­me, kad lais­vės troš­ki­mas yra vi­suo­ti­

u­jau­di­no Ame­ri­ką? At­lik­da­ma pir­mo­sios po­nios pa­ rei­gas M.Oba­ma daug dė­me­sio sky­rė kam­pa­ni­joms už svei­ką mi­ ty­bą ir ge­rą fi­zi­nę būk­lę, taip pat ji iš­gar­sė­jo sa­vo no­ru pa­dė­ti ka­ro ve­ te­ra­nų šei­moms.

B.Oba­ma te­bė­ra tas pa­ts vy­ras, ku­rį prieš vi­sus tuos me­ tus įsi­my­lė­jau.

„Ji yra pir­mo­ji vy­riau­sio­ji ma­ ma, pir­mo­ji so­di­nin­kė, šau­ni te­ta – ji yra ge­rų ran­kų Op­rah, – sa­kė Ro­ber­tas Wat­so­nas, pir­mų­jų po­ nių vaid­me­nų eks­per­tas iš Lyn­no uni­ver­si­te­to Flo­ri­do­je. – Ne­ži­nau, ar tai įvaiz­džio per­kū­ri­mas, ar mes pa­ga­liau ima­me ma­ty­ti tik­rą­ją Mi­ chel­le. Kad ir kas tai bū­tų, tai – la­ bai veiks­min­ga.“ Ne­nuos­ta­bu, kad pir­mą­ją po­nią ame­ri­kie­čiai pa­lai­ko ge­ro­kai la­ biau nei pa­tį B.Oba­mą. Gau­sio­mis ova­ci­jo­mis bu­vo su­tik­tas ir B.Oba­

mos kon­ku­ren­to M.Rom­ney žmo­ nos Ann pa­si­ro­dy­mas Res­pub­li­ko­ nų par­ti­jos su­va­žia­vi­me Flo­ri­do­je. A.Rom­n ey ne­s lė­p ė sa­vo ir M.Rom­ney mei­lės is­to­ri­jos, pra­si­ dė­ju­sios dar ko­le­dže, kal­bė­jo apie tvir­tą šei­mą, daug dė­me­sio sky­rė rin­kė­joms mo­te­rims. „Praė­jo 47 me­tai nuo to lai­ko, kai tas aukš­tas, lyg ir ža­vus jau­ nuo­lis par­ly­dė­jo ma­ne na­mo po mū­sų pir­mo­jo šo­kio. Vė­liau ne kiek­vie­na die­na bu­vo leng­va. Bet jis vis dar ma­ne pra­juo­ki­na. Ir nė kar­te­lio ne­tu­rė­jau net ma­žiau­sios prie­žas­ties abe­jo­ti, kad esu lai­ min­giau­sia mo­te­ris pa­sau­ly­je“, – pa­sa­ko­jo ji. Vis dėl­to svar­biau­sias A.Rom­ney tiks­las bu­vo įti­kin­ti ame­ri­kie­čius, kad jų šei­ma – kas­ die­niš­ka ir jos vy­ras su­pran­ta vi­sų žmo­nių pro­ble­mas. „Šis žmo­gus ne­su­si­kirs, – tvir­ tai iš­rė­žė A.Rom­ney. – Šis žmo­gus mū­sų ne­nu­vils. Šis žmo­gus pa­kels Ame­ri­ką! Mit­tu ga­li­ma pa­si­ti­kė­ti. Jis my­li Ame­ri­ką. Jis nu­ves mus į ge­res­nį pa­sau­lį – taip, kaip sau­giai par­ly­dė­jo ma­ne iš tų šo­kių.“ Pa­ren­gė Va­len­ti­nas Ber­žiū­nas

nis, kai žmo­nės Ar­ti­muo­siuo­se Ry­ tuo­se su­ky­la jos gau­ti, – res­pub­li­ ko­nų su­va­žia­vi­me Tam­pos mies­te Flo­ri­do­je sa­kė C.Ri­ce. – Vis dėl­to Ara­bų pa­va­sa­rio pa­ža­das yra apim­ tas ne­tik­ru­mo ir prie­šiš­kų kai­my­

nų. M.Rom­ney su­pran­ta šią tik­ro­ vę. Mū­sų ge­ro­vė na­mie ir ly­de­rys­tė už­sie­ny­je yra su­si­ju­sios. Jie ži­no, ką da­ry­ti. Jie ži­no, kad mū­sų drau­gai ir są­jun­gi­nin­kai pri­va­lo vėl ga­lė­ti pa­si­ti­kė­ti mu­mis.“ B.Oba­ma tu­ri dar įta­kin­ges­nį rė­mė­ją – bu­vu­sį JAV va­do­vą Bil­lą Clin­to­ną. Nors šio JAV pre­zi­den­to dar­ bą Bal­tuo­siuo­se rū­muo­se 1993– 2001 m. tem­dė skan­da­lai, rie­te­nos su res­pub­li­ko­nais ir ap­kal­tos gė­da, po di­džio­sios re­ce­si­jos B.Clin­to­no ka­den­ci­ja da­bar at­ro­do tar­si auk­ so am­žius. Apk­lau­sos ro­do, kad B.Clin­to­nas šiuo me­tu JAV yra toks pat po­pu­ lia­rus kaip sa­vo inau­gu­ra­ci­jos die­ ną, – jį pa­lai­ko apie 66 pro­c. ame­ ri­kie­čių. B.Clin­to­nas nė sy­kio ne­gai­lė­jo ge­rų žo­džių B.Oba­mai. „B.Oba­ma pa­da­rė ge­riau­sia, ką ga­lė­jo ap­verk­ti­no­mis są­ly­go­mis. Jam sek­sis ge­riau, jei­gu Ame­ri­kos žmo­nės pa­sa­kys: ne, mes ne­no­ri­ me grįž­ti at­gal ten, kur pir­miau­sia pa­te­ko­me į bė­dą. Duo­ki­te mums XXI a. eko­no­mi­ką, ku­rios da­li­mi ga­lė­tu­me tap­ti mes vi­si“, – kal­bė­ jo bu­vęs JAV va­do­vas. Po­li­ti­kai me­luo­ja iš­si­juo­sę?

Kad ir ką ža­da po­li­ti­kai, ste­bė­to­jai iro­ni­zuo­ja, kad vie­nas ryš­kiau­sių šios JAV pre­zi­den­to rin­ki­mų kam­ pa­ni­jos bruo­žų – me­la­gys­tės. An­tai res­pub­li­ko­nas P.Rya­nas Ame­ri­kos spor­to žur­na­lis­tus ne­se­ niai pra­juo­ki­no vie­no­je ra­di­jo lai­do­

je pa­reiš­kęs, kad ma­ra­to­no dis­tan­ ci­ją įvei­kė vos per tris va­lan­das. P.Rya­nas ne­sle­pia, kad la­bai rū­ pi­na­si sa­vo spor­ti­ne for­ma. Įta­kin­gas vo­kie­čių lei­di­nys „Der Spie­gel“ iro­ni­za­vo, kad res­pub­li­ ko­nų kan­di­da­tas į vi­cep­re­zi­den­ tus ga­lė­tų tap­ti pui­kiu spor­ti­nin­ ku. Mat lai­kas, per ku­rį po­li­ti­kas ne­va įvei­kė 42 ki­lo­met­rų dis­tan­ci­ ją, – ne­blo­gas. Ta­čiau įdo­mu­mo dė­lei pa­si­kaps­ tę ar­chy­vuo­se ame­ri­kie­čių spor­ to žur­na­lis­tai nuo 1999 m. ra­do vos vie­ną įra­šą, kad as­muo var­du P.Rya­nas bė­go ma­ra­to­ne. De­ja, jo re­zul­ta­tas bu­vo 4.01 val. Tie­sa, ylai iš­lin­dus iš mai­šo, po­ li­ti­kas gy­nė­si, kad ne vis­ką tei­sin­ gai pri­si­mi­nė. Nors šis skan­da­las – menk­nie­ kis, žur­na­lis­tai sa­ko, kad me­luo­ti JAV po­li­ti­kai ne­si­bo­di. An­tai, tas pa­ts P.Rya­nas, kal­bė­ da­mas Res­pub­li­ko­nų par­ti­jos su­va­ žia­vi­me Flo­ri­do­je, kal­ti­no B.Oba­ mą, jog šis ig­no­ra­vo spe­cia­lios Kong­re­so ko­mi­si­jos re­ko­men­da­ ci­jas dėl biu­dže­to de­fi­ci­to su­ma­ži­ ni­mo. Bet jis nė žo­de­liu neuž­si­mi­ nė, kad pa­ts dir­bo ko­mi­si­jo­je, ku­ri iš es­mės nie­ko do­ra ne­nu­vei­kė. P.Rya­nas taip pat kal­ti­no ša­lies va­do­vą tuo, kad B.Oba­ma nu­ta­ rė nuo svei­ka­tos sis­te­mos nu­rėž­ti apie 760 mln. do­le­rių, ku­rie bū­tų skir­ti sen­jo­rams. Ta­čiau pa­ties res­pub­li­ko­no pla­ čiai gi­ria­mas eko­no­mi­kos gai­vi­ni­ mo pla­nas nu­ma­to be­veik tą pa­tį. Ga­liau­siai res­pub­li­ko­nų kan­di­ da­tas daug kal­bė­jo apie JAV au­to­ mo­bi­lių pra­mo­nės gi­gan­tų, to­kių kaip „Ge­ne­ral Mo­tors“, fi­nan­si­nes pro­ble­mas, ta­čiau, ma­tyt, pa­mir­ šo, kad šios bend­ro­vės pro­ble­mos pra­si­dė­jo dar anks­čiau, nei B.Oba­ ma ta­po ša­lies va­do­vu, t. y. res­pub­ li­ko­nų val­dy­mo me­tais. Opo­nen­tai de­mok­ra­tai taip pat ne­si­bo­di kiek pa­juo­din­ti res­pub­ li­ko­nus. An­tai B.Oba­mos ko­man­da ku­ rį lai­ką tri­mi­ta­vo, kad M.Rom­ney ke­ti­na už­draus­ti abor­tus net tuo at­ve­ju, jei mo­te­ris pa­sto­jo iš­prie­ var­tau­ta ar­ba nėš­tu­mas ke­lia pa­ vo­jų mo­ters gy­vy­bei. Bet res­pub­li­ko­nų pro­gra­mo­je to­ kių nuo­sta­tų nė­ra. Po­li­ti­kos ap­žval­gi­nin­kai iš dien­ raš­čio „Tam­pa Bay Ti­mes“ net ap­ skai­čia­vo, kad iš de­šim­ties res­pub­ li­ko­nų pa­reiš­ki­mų vie­nas vi­suo­met bus me­la­gin­gas. Opo­nen­tų de­mok­ra­tų sto­vyk­lo­ je pa­dė­tis kiek ge­res­nė. Tarp jų iš pen­kias­de­šim­ties vie­nas pa­reiš­ki­ mas dvel­kia ap­gau­le. BNS, „Der Spie­gel“, „News­week“, „Tam­pa Bay Ti­mes“, „New York Ti­mes“ inf.

10

šeštadienis, rugsėjo 8, 2012

pasaulis Reg­bis in­va­li­do vė­ži­mė­liuo­se Vie­na la­biau­siai int­ri­guo­jan­ čių ir kar­tu dau­giau­sia dis­ku­ si­jų su­kė­lu­si spor­to ša­kų Lon­ do­no pa­ra­lim­pia­do­je yra reg­ bis in­va­li­do vė­ži­mė­liuo­se. Ma­ ža to, kad toks spor­tas at­ro­ do itin šiurkš­tus, o žai­dė­jai po rung­ty­nių tu­ri ne tik mė­ly­ nių, bet ir lū­žių, šio­se žai­dy­nė­ se aš­tuo­nio­se rink­ti­nė­se da­ly­ vau­ja ir dvi mo­te­rys. Ryž­tin­gai nu­si­tei­kę žai­dė­jai ne­tgi at­si­sa­ kė seg­tis šal­mus.

Li­bi­jos di­le­ma: ker­šy­ti ar at­l Tei­sin­gu­mo paieš­ kos nau­jo­jo­je Li­ bi­jo­je ke­lia sun­ kių klau­si­mų dėl at­sa­ko­my­bės už Muam­ma­ro al Gad­ da­fi epo­chos nu­si­ kal­ti­mus. Vie­na­me ka­lė­ji­me vyk­do­mas uni­ka­lus eks­pe­ri­ men­tas, kur bu­vę ka­li­niai vėl su­si­tin­ ka su sa­vo kan­kin­ to­jais.

Ne­lais­vė: Had­bos ka­lė­ji­me lai­ko­mi M.al Gad­da­fi re­ži­mo ša­li­nin­kai – in­for­ma­to­riai, žu­di­kai, kan­kin­to­jai ir sam­di­niai.

No­ri iš­girs­ti at­sa­ky­mus

Vo­kie­ti­jos žur­na­las „Der Spie­gel“ ra­šo, kad Mo­ham­me­das Gwai­da­ ras ga­lė­tų su­ra­kin­ti ka­li­nį gran­di­ nė­mis, pa­kel­ti į orą, tran­ky­ti elekt­ ro­šo­ku ir spar­dy­ti ko­jų pa­dus tol, kol jie iš­si­pūs kaip ba­lio­nai. Vie­ na ver­tus, tai bū­tų są­ži­nin­ga, nes bū­tent taip šis vy­ras, da­bar sė­din­ tis Tri­po­lio Had­bos ka­lė­ji­mo 6-oje ka­me­ro­je, el­gė­si su juo. 48 me­tų M.Gwai­da­ras vie­nuo­ li­ka me­tų ka­lė­jo už sa­vo re­li­gi­nius įsi­ti­ki­ni­mus ir ban­dy­mą nu­vers­ ti vy­riau­sy­bę. Da­bar už gro­tų sė­ di bu­vęs mi­nist­ras pir­mi­nin­kas, 14 žval­gy­bos tar­ny­bos pul­ki­nin­ kų, de­šim­tys ka­lė­ji­mo pri­žiū­rė­to­ jų ir gal­va­žu­džių, taip pat Ham­sa – bu­vęs kan­kin­to­jas, 59-erių aukš­tas ir lie­sas vy­ras. Bet M.Gwai­da­ras ne­no­ri jam at­ ly­gin­ti tuo pa­čiu, o ei­na su juo pa­ si­kal­bė­ti. Jis no­ri su­ži­no­ti at­sa­ky­ mą į klau­si­mus, ku­rie ka­ma­vo jį il­gus me­tus. Ko­dėl 1200 žmo­nių tu­rė­jo žū­ti Abu Sa­li­mo ka­lė­ji­mo sker­dy­nė­se 1996-ai­siais? Ko­dėl dar dau­giau žmo­nių tu­rė­jo pa­tir­ ti di­de­les kan­čias? Iš kur at­si­ra­do tiek daug nea­py­kan­tos? Akis­ta­ta su kan­kin­to­ju

Pir­mą kar­tą kan­kin­to­jas ir jo au­ka, ku­ri da­bar ei­na Had­bos ka­lė­ji­mo

di­rek­to­riaus pa­rei­gas, pa­si­kal­bė­jo šie­met va­sa­rį. M.Gwai­da­ro žmo­nės suė­mė Ham­są su šei­ma be­si­slaps­ tan­tį Va­ka­rų Li­bi­jo­je – jis ne­tu­rė­jo pi­ni­gų pa­spruk­ti į už­sie­nį. Pir­mas po­kal­bis bu­vo trum­pas. „Tu pri­si­me­ni?“ – pa­klau­sė M.Gwai­da­ras, ir Ham­sa link­te­lė­jo gal­va. M.Gwai­da­ras pa­ro­dė ka­li­niui sa­vo ran­kas, bet Ham­sa neatp­lė­šė akių nuo grin­dų. M.Gwai­da­ras at­si­klau­pė, pa­lin­ko į prie­kį, su­ka­bi­no ran­kas už nu­ga­ ros ir ta­rė: „Štai, ką tu man pa­da­ rei. Štai kaip aš ka­bė­jau 10 die­nų.“ Tik tuo­met Ham­sa pa­žvel­gė į sa­ vo bu­vu­sio ka­li­nio ran­kas ir rie­šus su gi­liai įsi­rė­žu­sio­mis vir­vių žy­ mė­mis. „Aš ži­no­jau, kad vie­ną die­ną tu ma­ne su­čiup­si“, – ta­rė Ham­sa ir pra­dė­jo verk­ti.

žmo­niš­kų gy­ve­ni­mo są­ly­gų. Ne tik Had­bos ka­lė­ji­me, bet ir vi­so­je ša­ ly­je žmo­nės kei­čia­si vaid­me­ni­mis. Re­vo­liu­cio­nie­riai suė­mė maž­daug 7 tūkst. žmo­nių, dau­ge­lis te­bė­ ra lai­ko­mi slap­tuo­se ka­lė­ji­muo­se. Gar­siau­sias jų yra nu­vers­to Li­bi­ jos ly­de­rio sū­nus Sai­fas al Is­la­mas Gad­da­fi, ku­ris šį mė­ne­sį bus tei­sia­ mas az Zin­ta­no mies­te. Bet dau­gu­ma ki­tų ka­li­nių bu­vo tik ma­ži sraig­te­liai di­de­lia­me dik­ta­tū­ ros me­cha­niz­me: in­for­ma­to­riai, žu­ di­kai, kan­kin­to­jai ir sam­di­niai. Da­ bar jie at­si­dū­rė ran­ko­se tų, su ku­riais ko­vo­jo ir ku­riuos en­gė. Tai­gi ky­la klau­si­mas, ką su jais da­ry­ti. Vie­ni trokš­ta kerš­to, ki­ti yra at­ lai­dūs, bet kiek­vie­nas no­ri tei­sin­ gu­mo. Bet ar ga­li su­si­tai­ky­ti ša­lis, ku­ri tiek daug iš­ken­tė­jo? Vyk­dė įsa­ky­mą

Kiek­vie­nas no­ri tei­sin­gu­mo

Had­bos ka­lė­ji­me vyk­do­mas uni­ka­ lus eks­pe­ri­men­tas: bu­vę ka­li­niai da­ bar yra pri­žiū­rė­to­jai, o bu­vę pri­žiū­ rė­to­jai – ka­li­niai. Juos vie­ni­ja Abu Sa­li­mas – grės­min­giau­sias Tri­po­ lio ka­lė­ji­mas po­li­ti­niams ka­li­niams, bai­mės epi­cent­ras M.al Gad­da­fi val­ dy­mo me­tais. Tūks­tan­čiai žmo­nių čia bu­vo kan­ki­na­mi. 1996 m. dau­ giau nei 1200 bu­vo iš­žu­dy­ti. Tai bu­ vo at­sa­kas į riau­šes, ki­lu­sias dėl ne­

Tik­riau­siai ka­lė­ji­mas yra vie­na ge­ riau­sių vie­tų pra­dė­ti ieš­ko­ti at­sa­ ky­mo. Had­bos ka­lė­ji­mo di­rek­to­rius pa­siū­lė „Der Spie­gel“ žur­na­lis­tams pa­tiems su­da­ly­vau­ti akis­ta­to­je. Ka­bi­ne­te bu­vo trys vy­rai: Ham­ sa sė­dė­jo ant kė­dės, prie­šais jį ant so­fos įsi­tai­sė M.Gwai­da­ras, o ša­lia – jo ko­le­ga Moua­das Kha­li­las. Šis vai­kiš­ko vei­do 40-me­tis prieš re­ vo­liu­ci­ją pre­kia­vo bal­dais. Ko­dėl Ham­sa yra čia?

„Aš esu vie­nas pri­žiū­rė­to­jų, ku­ rie da­ly­va­vo įvy­kiuo­se Abu Sa­li­ me, – ta­rė jis. – Taip pat da­ly­va­ vau šau­dy­muo­se, nes taip bu­vo lie­pęs ka­lė­ji­mo di­rek­to­rius. Nes­ kai­čia­vau, kiek žmo­nių nu­žu­džiau. Jie da­vė mums nau­jus gink­lus, ir aš tie­siog šau­džiau.“ Ham­sa kal­bė­jo minkš­tu mo­no­to­ niš­ku bal­su žmo­gaus, ku­ris 16 me­ tų ban­dė sa­vo veiks­mus pa­tei­sin­ ti sau pa­čiam. Ar jis kan­ki­no ka­li­nius? „Vi­suo­met sten­giau­si bū­ti mie­ las. Ne­bu­vau iš tų blo­gų­jų. Nep­ri­ si­me­nu, kad bū­čiau ką nors kan­ ki­nęs. Bet jei kan­ki­nau, tuo­met at­si­pra­šau“, – sa­kė Ham­sa. M.Gwai­da­ras pa­sie­kė stik­li­nę van­dens ir vėl įsi­tai­sė gi­liai so­fo­je, ban­dy­da­mas at­ro­dy­ti šal­tak­rau­jiš­ kas, bet stai­ga su­šu­ko: „Aš tau at­ lei­džiu!“ „Bet tu kan­ki­nai! Tu kan­ki­nai jį!“ – įnir­šio ne­ga­lė­jo su­tvar­dy­ti M.Kha­li­las. Kan­ki­ni­mo ma­ši­na

Iro­niš­ka, bet tie, ku­rie nu­ken­tė­jo la­biau­siai, daž­nai bū­na la­biau lin­ kę at­leis­ti. O štai M.Kha­li­las ne­no­ri nie­ko pa­mirš­ti. Jis apim­tas nea­py­ kan­tos žmo­nėms, ku­rie Abu Sa­li­me nu­žu­dė du jo bro­lius. Il­gus me­tus jis tu­rė­jo slėp­ti sa­vo jaus­mus, nes

net už­si­min­ti apie sker­dy­nes bu­vo pa­vo­jin­ga.

Nes­kai­čia­vau, kiek žmo­nių nu­žu­džiau. Jie da­vė mums nau­ jus gink­lus ir aš tie­ siog šau­džiau.

„Taip, su ka­li­niais mes el­gė­mės blo­gai. Mais­tas bu­vo pra­stas. Dau­ ge­lis sir­go tu­ber­ku­lio­ze, o mes juos mu­šė­me“, – sa­kė Ham­sa, bet at­ si­sa­kė pri­pa­žin­ti kan­ki­nęs prie­šais ant so­fos sė­din­tį žmo­gų. „Jis bu­vo kan­ki­ni­mo ma­ši­na, – pa­reiš­kė M.Gwai­da­ras, tar­si Ham­sos ne­bū­tų buvę ka­bi­ne­te. – Jo vie­nin­ te­lis dar­bas bu­vo kan­kin­ti ka­li­nius. Mes ga­li­me pri­si­min­ti kiek­vie­ną aki­ mir­ką, o jis ne­ga­li, nes kan­ki­no tiek daug žmo­nių.“ Ham­sa nu­si­šyp­so­jo ir ta­rė: „Man bu­vo duo­ti to­kie įsa­ ky­mai. Ką aš ga­lė­jau pa­da­ry­ti? Ma­no pusb­ro­lis bu­vo ka­lė­ji­me, ir aš bu­vau ste­bi­mas. Ne­tu­rė­jau pa­si­rin­ki­mo.“ Ko­kia baus­mė jam at­ro­do są­ži­ nin­ga? „Aš ne­ži­nau, – ta­rė Ham­sa. – Vis­kas Die­vo ran­ko­se.“ Pa­ren­gė Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis

11

šeštadienis, rugsėjo 8, 2012

pasaulis Reg­bis in­va­li­do vė­ži­mė­liuo­se

leis­ti?

Alaus upės plačiausios Azijoje Alus Azi­jos ša­ly­se ga­mi­na­mas jau 7 tūkst. me­tų, bet tik da­bar ji pra­ len­kė Eu­ro­pą, Ame­ri­ką ir pel­nė dau­giau­sia alaus su­var­to­jan­čio že­my­no ti­tu­lą. Ašt­rus mais­tas ir karš­tis

Net šio­kia­die­nių va­ka­rais Sin­ga­ pū­ro vers­lo ra­jo­ne esan­čio­je Lau Pa Sat gat­vė­je tvy­ro šven­ti­nė at­ mos­fe­ra. Gat­vę oku­puo­ja nuo­la­ ti­niai ka­vi­nių ir res­to­ra­nų lan­ky­ to­jai. Jie pra­mo­gau­ja lau­ke, kur sklin­da keps­ni­nių sklei­džia­mi aro­ ma­tai ir dū­mai. Išal­kę biu­rų dar­buo­to­jai, šei­mos ir tu­ris­tai ker­ta pa­tie­ka­lus, ap­link gro­ja mu­zi­kos gru­pės, o pa­da­vė­jos laks­to ant pa­dėk­lų lai­ky­da­mos po pen­kis bo­ka­lus alaus. „Prie ašt­rių pa­tie­ka­lų rei­kia le­ di­nio alaus, tai tik­rai ska­nu“, – pa­si­mė­gau­da­mas sa­kė iš Hon­ kon­go at­vy­kęs Be­nas, sė­din­tis prie ska­nės­tų pri­krau­to sta­lo su žmo­ na ir vai­kais. Bet vy­ras tu­rė­jo dar vie­ną prie­ žas­tį už­si­sa­ky­ti alaus: „Tai oras – čia la­bai la­bai karš­ta.“ Šio­mis die­no­mis Sin­ga­pū­re ter­ mo­met­ro stul­pe­lis per­ko­pia 30 laips­nių ir net va­ka­rais sie­kia 27– 28 laips­nius. Nors šis pa­sau­lio kam­pe­lis ne­ gar­sė­ja alu­da­rys­te, šio gė­ri­mo čia su­var­to­ja­ma vis dau­giau. AFP nuo­tr.

Eu­ro­pa stag­nuo­ja, Azi­ja au­ga

Abu Sa­li­mo žu­dy­nės Su­šau­dy­ti riau­šes su­kė­lu­sius ka­li­ nius įsa­kė bu­vęs žval­gy­bos va­do­ vas Ab­dul­lah al Se­nus­si ir M.al Gad­ da­fi pusb­ro­lis Man­sou­ras Dhao. Pir­ ma­sis pa­bė­go į Mau­ri­ta­ni­ją, ant­ra­sis bu­vo suim­tas Mis­ra­to­je.

Skai­čiuo­jant lit­rus vie­nam gy­ven­ to­jui, Azi­ja vis dar ge­ro­kai at­si­lie­ ka nuo Eu­ro­pos. Stra­te­gi­nių rin­kos ty­ri­mų bend­ ro­vės „Eu­ro­mo­ni­tor“ praė­ju­sių me­tų duo­me­ni­mis, pa­sau­ly­je pir­ mau­ja Če­ki­ja, kur vie­nam gy­ven­ to­jui ten­ka 174 lit­rai iš­ger­to alaus per me­tus. Po jos ri­kiuo­ja­si Ai­ri­ ja ir dar sep­ty­nios Eu­ro­pos ša­lys,

tarp jų ir Lie­tu­va. Pie­tų Af­ri­kos Res­pub­li­ka yra de­šim­ta, Jung­ti­ nės Vals­ti­jos – 11-os. Ja­po­ni­ja yra pir­mo­ji Azi­jos ša­lis šia­me są­ra­še, bet pa­sau­ly­je uži­ma tik 41-ą vie­tą. Kiek­vie­nas ja­po­nas per me­tus vi­du­ti­niš­kai iš­ge­ria 64 lit­rus alaus. Ta­čiau kar­tu paė­mus, Azi­ja 2007 m. ap­len­kė Eu­ro­pą ir Ame­ ri­ką. „Eu­ro­mo­ni­tor“ duo­me­ni­ mis, per­nai ji iš­gė­rė 67 mlrd. lit­rų alaus, Šiau­rės ir Pie­tų Ame­ri­ka – 57 mlrd., o Eu­ro­pa – 51 mlrd. Be to, kol iš­si­vys­čiu­sios Eu­ro­ pos, Ame­ri­kos ir Aust­ra­li­jos rin­kos stag­nuo­ja, „Eu­ro­mo­ni­tor“ Azi­jos ir Ra­mio­jo van­de­ny­no re­gio­nui pro­gno­zuo­ja 4,8 pro­c. alaus var­ to­ji­mo au­gi­mą iki 2016 m. Alus – ge­ro­vės gė­ri­mas

Vie­na prie­žas­čių yra au­gan­ti ir jau­na Azi­jos vi­suo­me­nė. Eks­per­ tai pri­du­ria, kad dar vie­nas veiks­ nių – dau­ge­ly­je Azi­jos ša­lių pa­ sta­rai­siais metais spar­čiai ky­lan­ti eko­no­mi­ka. „Alus tu­ri aiš­kią ko­re­lia­ci­ją su stip­riu eko­no­mi­kos au­gi­mu, – aiš­ ki­no fi­nan­si­nių pa­slau­gų bend­ro­ vės „Stan­dard Char­te­red“ var­to­ ji­mo ty­ri­mų eks­per­tas Nir­gu­na­nas Ti­ru­chel­va­mas. – Žmo­nės lin­ kę ger­ti alų au­gi­mo lai­ko­tar­piu. O stip­riuo­sius gė­ri­mus jie var­to­ja ir ge­rais, ir blo­gais lai­kais.“ Eks­per­tas pa­tei­kė pa­vyz­dį: per Di­džią­ją dep­re­si­ją ket­vir­tojo de­ šimt­me­čio pra­džio­je alaus su­var­ to­ji­mas smu­ko, o stip­rių­jų gė­ri­mų rin­ka iš­li­ko sta­bi­li. Di­dė­ja su­si­rū­pi­ni­mas

Prie spar­čiai au­gan­čio alaus var­ to­ji­mo la­biau­siai pri­si­dė­jo Ki­ni­ ja. Da­bar ji ga­mi­na dau­giau­sia šio gė­ri­mo – 44 mlrd. lit­rų per me­

tus – ir len­kia JAV (23 mlrd. lit­rų), Bra­zi­li­ją (12 mlrd. lit­rų), Ru­si­ją (10 mlrd. lit­rų). Ki­ni­jos švie­su­sis alus „Snai­gė“ yra pa­sau­li­nis par­da­vi­ mo ly­de­ris, nors už Ki­ni­jos ri­bų be­veik ne­par­duo­da­mas. Bet spar­čiau­siai alaus var­to­ji­ mas au­ga Viet­na­me, Kam­bo­džo­je ir Lao­se – čia „Eu­ro­mo­ni­tor“ pro­ gno­zuo­ja 9 pro­c. me­ti­nį au­gi­mą iki pat 2016-ųjų. To­kios ten­den­ci­jos pa­tin­ka ne vi­siems. Kai ku­rie tai sie­ja su stip­rė­jan­čia Va­ka­rų įta­ka. Sin­ga­pū­re, ku­ris su pikt­nau­ džia­vi­mu al­ko­ho­liu ko­vo­ja la­bai di­de­liais „nuo­dė­mės“ mo­kes­čiais, už pa­si­ro­dy­mą gir­tam vie­šo­je vie­ to­je gre­sia mak­si­ma­li 1 tūkst. do­ le­rių (2700 li­tų) bau­da ir mė­ne­sio areš­tas. Sin­ga­pū­ro me­di­ci­nos aso­cia­ci­ jos lei­džia­mas žur­na­las šie­met lie­ pą pa­skel­bė, kad al­ko­ho­lio var­to­ ji­mas ša­ly­je nuo 1992 iki 2004 m. pa­dvi­gu­bė­jo ir spar­čiai ar­tė­ja prie JAV ly­gio. Anot lei­di­nio, gė­ri­mas be sai­ko, įga­vęs epi­de­mi­jos mas­tą Va­ka­rų ša­ly­je, pa­vo­jin­gai po­pu­lia­rė­ja ir Sin­ga­pū­re. Aso­cia­ci­ja re­ko­men­ da­vo įsteig­ti val­džios or­ga­ną, ku­ris spręs­tų al­ko­ho­lio var­to­ji­mo pro­ ble­mas, ir ri­bo­ti al­ko­ho­li­nių gė­ri­ mų rek­la­mą. Var­to­to­jai no­ri eg­zo­ti­kos

Bet jo­kios bau­dos ir ri­bo­ji­mai kol kas ne­truk­do Sin­ga­pū­ro alaus mė­gė­jams. Par­da­vė­jai ste­bi nau­ ją ten­den­ci­ją – au­gan­tį var­to­to­jų ape­ti­tą bran­ges­niam alui. „La­biau pa­si­tu­rin­tys žmo­nės ieš­ko eg­zo­tiš­kų, įdo­mes­nių sko­ nių, ku­rių ga­li su­teik­ti aukš­tes­nės ko­ky­bės alus“, – sa­kė var­to­ji­mo pre­kių rin­kos eks­per­tas Goh Ha­ nas Pen­gas, dir­ban­tis bend­ro­vėms DMG ir „Part­ners Se­cu­ri­ties“.

Per sker­dy­nes iš­žu­dy­ti 1270 iš 1700 Abu Sa­li­mo ka­li­nių, įskai­tant ir 120 ser­gan­čių. Vi­si jie bu­vo iš­va­ry­ti į ka­ lė­ji­mo kie­mus, o pri­žiū­rė­to­jai dvi va­lan­das į juos šau­dė nuo sto­gų. Ki­ tą die­ną kū­nai bu­vo už­kas­ti sta­tyb­ vie­tės grio­vy­je. Bet po ket­ve­rių me­ tų pa­lai­kai vėl at­kas­ti ir su­de­gin­ti.

Sin­ga­pū­ro Ara­bų gat­vės ra­jo­nui bū­din­gos dvie­jų aukš­tų par­duo­tu­ vės pa­ma­žu virs­ta ba­rais ir res­to­ ra­nais.

Žmo­nės lin­kę ger­ti alų au­gi­mo lai­ko­tar­ piu. O stip­riuo­sius gė­ru­mus jie var­to­ja ir ge­rais, ir blo­gais lai­kais. Čia Den­ni­sas Cha­nas įstei­gė sa­ vo ka­vi­nę „Wit Bier“, ku­ri im­por­ tuo­ja alų iš Bel­gi­jos, Vo­kie­ti­jos ir Aust­ra­li­jos. Vy­ras įsi­ti­ki­nęs, kad už­sie­nie­tiš­ko ir ma­žos tal­pos ta­ ro­je par­duo­da­mo alaus pa­klau­ sa spar­čiai di­dės, nes žmo­nės no­ ri pa­ra­gau­ti ko nors nau­jo. „Jie tu­ri pa­si­rin­ki­mą, – aiš­ki­no jis. – Vie­toj vi­sur esan­čių „Carls­ berg“ ar­ba sin­ga­pū­rie­tiš­ko „Ti­ger“ jie ga­li tie­siog pa­sa­ky­ti: aš no­riu kvie­ti­nio alaus, aš no­riu pils­ne­ rio, aš no­riu vai­si­nio alaus.“ Ma­žos alaus da­ryk­los ir­gi po­pu­ lia­rė­ja. Ame­ri­kie­tis Scot­tas Bac­ ze­kas ba­re „Pump Room“ ver­ da ke­tu­rių rū­šių alų: švie­sų­jį, elį, in­diš­ką švie­sų­jį ir kvie­ti­nį elį. Jis ma­to di­de­lių ga­li­my­bių Piet­ry­čių Azi­jos alaus rin­ko­je. „Sė­dė­da­mas lau­ke karš­tą sek­ ma­die­nio po­pie­tę tik­riau­siai už­ si­no­rė­si ko nors mal­ši­nan­čio troš­ku­lį, ko nors leng­vo sa­vo kū­ ne – tur­būt ne stip­raus po­rte­rio, o leng­vo, gai­vaus švie­saus alaus“, – sam­pro­ta­vo S.Bac­ze­kas. Vy­ras pa­ste­bė­jo, kad Sin­ga­pū­ro gy­ven­to­jų sko­nis yra la­bai skir­tin­ gas, to­dėl alaus ga­min­to­jai dar tu­ ri ką ty­ri­nė­ti. BBC inf.

Alaus su­var­to­ji­mo ly­de­rės (lit­rais gy­ven­to­jui per me­tus)

Abu Sa­li­mo sker­dy­nė­se da­ly­va­vo maž­daug 300 žmo­nių. Treč­da­lis jų bu­vo suim­ti, dau­gu­ma at­si­dū­rė Had­bos ka­lė­ji­me. 20 vy­rų, iš­gy­ve­ nu­sių Abu Sa­li­mo siau­bą, da­bar tar­ do bu­vu­sius pri­žiū­rė­to­jus. Jie įra­šo iš­pa­žin­tis, lei­džia ki­toms au­koms su­si­tik­ti su nu­si­kal­tė­liais ir ban­do at­kur­ti įvy­kius, ku­rių pėd­sa­kus taip kruopš­čiai ban­dy­ta pa­slėp­ti.

Sta­tis­ti­ka: per­nai Azi­jos ir Ra­mio­jo van­de­ny­no re­gio­no ša­lių gy­ven­to­jai su­var­to­jo 69 mlrd. lit­rų alaus.

„Reu­ters“ nuo­tr.

Če­ki­ja

174

Ai­ri­ja

148

Aust­ri­ja

123

Vo­kie­ti­ja

123

Es­ti­ja

122

Len­ki­ja

116

Bel­gi­ja

112

Slo­vė­ni­ja

111

Lie­tu­va

111

Pie­tų Af­ri­kos Res­pub­li­ka 109 Šal­ti­nis: „Eu­ro­mo­ni­tor“

12

šeštADIENIS, rugsėjo 8, 2012

vakarė

vakare@kl.lt Redaktorė Jolanta Juškevičienė

Pasaulio ba­ri­to­nas: sa­ve ger­bian­t Gar­siau­sio­se mū­sų pla­ne­ tos ope­ros sce­no­se kon­ cer­tuo­jan­tis, rug­sė­jo 29 d. Kau­no „Žal­gi­rio“ are­no­je įspū­din­gą pa­si­ro­dy­mą ža­ dan­tis 49-erių pa­sau­li­nio ly­ gio ru­sų ba­ri­to­nas Dmit­ri­jus Chvo­ros­tovs­kis – apie žmo­ną, sky­ry­bas, skran­džio opą, al­ko­ ho­lį, my­li­mą Lon­do­ną, se­nat­vę, „Pus­sy Riot“ ir sek­są.

Da­rius Sė­le­nis

d.selenis@diena.lt

– Dmit­ri­jau, jū­sų gy­ve­ni­ mą ga­li­ma pa­va­din­ti sa­ vo­tiš­ka Pe­le­nės pa­sa­ kos ver­si­ja? Pap­ras­tas vai­ki­nu­kas iš to­li­mo­ jo Kras­no­jars­ko jau daug me­tų kon­cer­ tuo­ja gar­siau­sio­se pa­sau­lio sce­no­se.

– Pe­le­nė? Ne­ma­nau. Di­de­lio ste­ buk­lo ne­bu­vo. Kras­no­jars­ke, dar bū­da­mas stu­den­tas, jau bu­vau la­ bai ge­ros nuo­mo­nės apie sa­ve. Prie­ šin­gai nei da­bar. Tuo­met bu­vau mak­si­ma­lis­ tas, da­l y­va­vau kon­k ur­s uo­se, o lai­mė­jęs dar la­biau įti­kė­da­ vau sa­vo ta­len­tu. No­rė­jau di­de­ lės sce­nos, pa­sau­li­nės sėk­mės. Kaip sa­kė ir ki­ti, tu­rė­jau aki­ vaiz­dų ta­len­tą.

Daž­nas sve­čias gar­sio­se sce­no­se D.Chvo­ros­tovs­kis gi­ mė 1962 m. spa­lio 16 d. Kras­n o­j ars­k e. Nu­s i­p el­ nęs Ru­si­jos ar­tis­tas, ba­ri­ to­nas, ap­do­va­no­tas dau­ gy­be, tarp jų ir vals­ty­bi­ne, pre­mi­jų.

1985–1990 m. bu­vo Kras­no­jars­ko

vals­ty­bi­nio ope­ros ir ba­le­to teat­ro so­lis­tas. Pa­sau­ly­je iš­gar­sė­jo 1989 m., kai Kar­

di­fe lai­mė­jo BBC te­le­vi­zi­jos kon­kur­ są „Pa­sau­lio dai­ni­nin­kas“ ir vie­nin­te­lį pri­zą ir ti­tu­lą „Ge­riau­sias bal­sas“.

Tė­vas – in­ži­nie­rius che­mi­

kas, mė­go gro­ti for­te­pi­jo­nu, mu­zi­kuo­ti, tu­rė­jo di­de­lę pa­ sau­lio ope­ros žvaigž­džių gar­so įra­šų ko­lek­ci­ją. D.Chvo­ros­tovs­kis bai­

gė Kras­no­jars­ko M.Gor­ kio me­no moks­lų pe­da­ go­gi­kos mo­kyk­lą. Nuo anks­ty­vos jau­nys­tės jau at­li­ko ari­jas, se­ nus ru­siš­kus ro­man­ sus ir dai­nas.

Nuo 1990 m. dir­ba su gar­siais pa­

sau­lio cho­rais, kom­po­zi­to­riais. Nuo­ la­ti­nis gar­siau­sių pa­sau­lio ope­ros teat­rų dai­ni­nin­kas: Royal Ope­ra Hou­se — Co­vent Gar­den (Lon­do­ne), Ba­va­rian Sta­te Ope­ra (Miun­che­ne), Mu­nich Sta­te Ope­ra (Miun­che­ne), Ber­lin Sta­te Ope­ra (Ber­ly­ne), Teat­ro al­la Sca­la (Mi­la­ne), Vien­na Sta­te Ope­ ra (Vie­na), Teat­ro Co­lon (Bue­nos Ai­ rės), Met­ro­po­li­tan Ope­ra (Niu­jor­ke), Chi­ca­go Ly­ric Ope­ra (Či­ka­go­je), Mari­ jos teat­re (Sankt Pe­ter­bur­ge), Mask­ vos teat­re „Nau­jo­ji ope­ra“.

13

šeštADIENIS, rugsėjo 8, 2012

vakarė Dai­nos žo­džiai – apie šu­nis

R.Ki­ril­ki­nas su­lau­kė at­kir­čio

Te­le­vi­zi­jos ir ra­di­jo lai­dų ve­dė­ja klai­pė­die­tė Skai­va Ja­se­vi­čiū­tė neiš­si­ža­da sa­vo mei­lės au­gin­ti­niams. Iš­kei­tu­si vie­ną te­le­vi­zi­jos ka­na­lą į ki­tą, ji ir šį se­zo­ną lan­ky­sis ži­no­miau­sių Lie­tu­vos žmo­ nių ir ne ką ma­žiau po­pu­lia­rių jų au­gin­ti­nių na­muo­se. Skai­va ne­tgi su­kū­rė teks­tą nau­jai lai­dos dai­nai pa­gal „Ain‘t no suns­hi­ ne when she‘s go­ne“. „Daug žiū­ro­vų vi­są va­sa­rą lau­kė lai­dos, o tai ro­do, kad praė­ju­sia­me se­zo­ne mums pa­vy­ko su­kur­ti ko­ ky­biš­ką, links­mą ir nau­din­gą pra­mo­gi­nę lai­dą apie gy­vū­nus“, – džiau­gė­si S.Ja­se­vi­čiū­tė. Es­mi­nių po­ky­čių „Ke­tur­ko­jis šou“ ne­ ža­da, ta­čiau lai­dos kū­rė­jai jau spė­jo at­nau­jin­ti sa­vo stu­di­ją. Į ją to­liau kvie­s vi­sus no­rin­čius žiū­ro­vus su sa­vo au­gin­ti­niais.

Prieš ke­lias die­nas vi­suo­me­nės dis­ku­si­jas su­kė­lė dai­ni­nin­ko Rus­la­no Ki­ril­ki­no pa­reiš­ki­mas dėl ne­va pa­tir­to koš­ma­ro kon­ cer­tuo­jant vie­na­me Klai­pė­dos klu­be. Dai­ni­nin­kas jį iš­va­di­no sky­le, tei­gė iš kar­to nu­trau­kęs sa­vo mu­zi­ki­nį pa­si­ro­dy­mą ir ža­ dė­jo ten nie­ka­da ne­be­kon­cer­tuo­ti. Po to­kio akib­rokš­to mu­zi­ki­ nio klu­bo va­do­vas Ed­vi­nas nu­spren­dė ne­be­ty­lė­ti ir prieš te­le­vi­ zi­jos ka­me­ras de­mas­kuo­ti ži­no­mą dai­ni­nin­ką. „Rus­la­nas Ki­ril­ ki­nas yra me­la­gis ir afe­ris­tas. No­riu įspė­ti vi­sus Lie­tu­vos vers­ li­nin­kus ir klu­bų sa­vi­nin­kus – ne­kvies­ki­te jo kon­cer­tuo­ti“, – vie­šai sa­vo nuo­mo­nę apie ži­no­mą dai­ni­nin­ką pa­skelbs uos­ta­ mies­čio klu­bo va­do­vas.

n­tis vy­ras tu­ri jaus­tis donžua­nu – Ka­da pa­sku­ti­nį kar­tą lan­kė­tės gim­ta­ja­me mies­te? – O, tai bu­vo se­niai. At­ro­do, dau­ giau nei prieš me­tus. – Kas pir­miau­sia iš­ky­la prieš akis pri­si­me­nant Kras­no­ jars­ką? – O, Die­ve! Įdo­mu, ką aš pa­me­nu? – už­si­sva­jo­ja. – Net sun­ku iš­skir­ ti. Tar­si ko­lia­žas. Mies­tas, su­pa­ mas kal­vų. Dvi da­lys, ku­rias da­li­ja ga­lin­gas ir pla­tus Je­ni­se­jus. Tai su­ tei­kia di­dy­bės, erd­vės, ga­lios. La­ bai įsta­bi gam­ta. Įsi­vaiz­duo­ju tai ir šiur­pas ei­na per kū­ną... La­bai my­liu se­ną­jį mies­tą. Ge­ rai, kad jį pri­žiū­ri, res­tau­ruo­ja. Ži­no­ma, pa­me­nu ir fil­har­mo­ni­jos pa­sta­tą, ku­ria­me dir­bau. Lon­do­nas – my­li­miau­sias mies­tas

– Be­je, ko­dėl gy­ve­na­te bū­tent Lon­do­ne? – Nors la­bai daug ke­liau­ju po pa­ sau­lį, ga­li­ma sa­ky­ti, kad gy­ve­nu Lon­do­ne. Ko­dėl? Ten gy­ve­na ma­ no šei­ma. – Ko­dėl ne Ro­mo­je, Pa­ry­žiu­je, Niu­jor­ke, Mask­vo­je ar Kras­no­ jars­ke? – Ban­džiau dve­jus tre­jus me­tus gy­ ven­ti Že­ne­vo­je, iš kur ki­lu­si žmo­ na. Bet ne­pa­ti­ko. La­bai nuo­bo­du, ne­di­de­lis oro uos­tas, to­dėl la­bai ne­pa­to­gu skrai­dy­ti. Lon­do­nas – kas ki­ta. Tai – di­ de­lis, eu­ro­pie­tiš­kas, kos­mo­po­li­ ti­nis mies­tas. Čia gy­ven­ti pa­to­ gu, ži­no­ma, ne­nuo­bo­du. Žmo­nės drau­giš­ki. Tai – cent­ras, pa­to­gu ke­liau­ti į vi­sus že­my­nus, taip pat nu­skris­ti iki Niu­jor­ko, kur ne­re­tai dir­bu. Lon­do­ną my­liu, ger­biu ir pažįs­ tu ge­riau nei bet ko­kį ki­tą pa­sau­ lio mies­tą. Mask­vos ir ne­tgi Kras­ no­jars­ko ne­pa­žįs­tu taip ge­rai kaip Lon­do­no. – Jū­sų bal­se ne­si­jau­čia ak­cen­ to, nors žmo­na Flo­ranz tu­ri ita­lų ir pran­cū­zų krau­jo, gy­ ve­na­te Didžiojoje Bri­ta­ni­jo­je, daug ke­liau­ja­te. – Da­bar ke­lias die­nas kal­bu tik ru­ siš­kai. Gy­ve­ni­me dau­giau­sia yra mei­lės

– Ką mes iš­gir­si­me „Žal­gi­rio“ are­no­je? – Tai bus po­pu­lia­rios ope­ros mu­zi­ kos kon­cer­tas. Jo pro­gra­mo­je – ma­ no mėgs­ta­miau­si kom­po­zi­to­riai: G.Ver­di, V.Bel­li­ni, A.Ru­bins­tei­ nas, R.Vag­ne­ris. Taip pat nea­po­ lie­tiš­kos dai­nos. – Da­bar prieš kon­cer­tus tur­būt jau ne­si­jau­di­na­te? – Oi, ne, ner­vi­nuo­si, nes jei ne­si­

jau­din­čiau, iš­kart rei­kė­tų baig­ti kar­je­rą. Pri­va­lo bū­ti jau­du­lys.

Kur mei­lė, ten iš­ ti­ki­my­bė, at­si­da­ vi­mas. Mei­lė – tai jė­ga, vy­riš­ku­mas. My­lin­tis žmo­gus tu­ri di­de­lę jė­gą. Jis ga­li nu­vers­ti kal­nus ir pa­da­ry­ ti di­de­lius dar­bus, net ste­buk­lus. My­ lin­tis žmo­gus ne­ bus pa­šle­mė­kas, ne­sielgs gė­din­gai ir šlykš­čiai.

– Kla­si­ki­nis ope­ros mu­zi­ kos re­per­tua­ras su­si­kū­rė XIX a. pa­bai­go­je. Kaip ma­no­te, ar šiais lai­kais jis ak­tua­lus? Kas bend­ro tarp to me­to he­ro­jų ir da­bar­ti­nių, smar­kiai be­si­kei­ čian­čio pa­sau­lio žmo­nių? – Kla­si­ki­nė ope­ra kal­ba apie tai, kas ne­sens­ta: mei­lę, nea­py­kan­tą, pa­vy­dą, pyk­tį, gė­rį, blo­gį, dė­me­ sin­gu­mą. Nors gy­ve­ni­mas ir žmo­ nės kei­čia­si, tai yra svar­biau­sia ir da­bar. – Ko iš kla­si­ki­nio re­per­tua­ro dau­giau­sia jū­sų gy­ve­ni­me? – Mei­l ės. Ar­ti­mam, žmo­nėms, vai­kams. Kur mei­lė, ten iš­ti­ki­ my­bė, at­si­da­vi­mas. Mei­lė – tai ir dar­bas, re­li­gi­ja, mu­zi­ka, li­te­ra­tū­ ra, me­nas. Mei­lė – tai jė­ga, vy­riš­ ku­mas. My­lin­tis žmo­gus tu­ri di­ de­lę jė­gą. Jis ga­li nu­vers­ti kal­nus ir pa­da­ry­ti di­de­lius dar­bus, net ste­buk­lus. My­lin­tis žmo­gus ne­ bus pa­šle­mė­kas, ne­sielgs gė­din­ gai ir šlykš­čiai. No­rė­jo bok­so kriau­šės?

– Dmit­ri­jau, ga­li­te paaiš­kin­ti sa­vo tei­gi­nį: „Na­mie aš bū­nu la­bai bjau­rus“? – Hm... Na, per­ne­lyg smar­kiai aš čia apie sa­ve. Esu per daug sa­ vik­ri­tiš­kas. Pro­fe­si­ja už­de­da ant­ spau­dą, to­dėl bū­na, kad ne­si­jau­čiu kom­for­tiškai. Žvė­riš­kai per­var­gęs nie­ko ne­no­riu ar prieš kon­cer­tą bū­nu dirg­lus.

Ir nors ne­su gi­liai ti­ kin­tis, ta­čiau šok­ti ant al­to­riaus – švent­ va­gys­tė.

Vis dėl­to nie­kas taip ne­pra­džiu­ gi­na kaip vai­kų juo­kas. Ga­liu pa­ tvir­tin­ti, kad jų sau­lė­tos šyp­se­nos ir juo­kas iš­gy­do be­veik vis­ką (su pir­mą­ja žmo­na, bu­vu­sia ba­le­ri­na Svet­la­na, ba­ri­to­nas 1996 m. su­si­ lau­kė dvy­nių Alek­sand­ros ir Da­ni­ lo, su Flo­ranz 2003 m. – Mak­si­mo ir 2007 m. – Ni­nos). Kai ma­tau Mak­si­mo ir Ni­nos šyp­se­nas, iš­kart ky­la tei­gia­ma ener­gi­ja, su­stip­rė­ja mei­lė gy­ve­ ni­mui, kū­ry­bai, dar­bui. Kar­tu tai su­tei­kia at­sa­ko­my­bės. – No­rė­da­mas iš­si­lie­ti esa­te gal­ vo­jęs įsi­gy­ti bok­so kriau­šę? – Ne, ne... Jei rei­kės, vi­sa­da ra­siu. Kar­tais rei­kia iš­lie­ti ener­gi­ją, bet rei­kia jos ir su­kaup­ti. Pri­va­lai tei­

Žvaigž­dė: pa­sau­li­nio ly­gio ba­ri­to­nas D.Chvo­ros­tovs­kis dau­giau­sia komp­li­men­tų

ski­ria sa­vo žmo­nai Flo­ranz.

sin­gai ją iš­nau­do­ti dirb­da­mas sce­ no­je. Dėl vi­so to tu­ri bū­ti mo­ra­liš­ kai svei­kas.

kie nuo­sta­būs mū­sų vai­kai. Ge­ri ir gra­žūs. Pa­na­šūs į ma­mą. Kas ge­ riau­sia – tik iš jos...

– Kaip ją kau­pia­te? Jo­ga, me­di­ ta­ci­ja, gam­ta, kny­gos? – Mo­k u skirs­t y­t i ener­g i­j ą, pa­ si­krau­ti iš ki­tų žmo­nių. Bū­nu ir vie­n as, o tuo me­t u daž­n iau­s iai jau­č iuo­s i la­b ai ge­rai: mąs­t au, pa­si­krau­nu. Gai­la, kad ne­mo­ku ra­šy­ti.

– Bet bal­sas – tė­čio? – Kad ma­ma tu­ri nuo­sta­bų bal­są.

– Jūs dai­ni­nin­kas, ku­ris mo­ka klau­sy­tis ty­los? – Taip. Man pa­tin­ka vi­di­nė ty­la. Ir aš la­bai kom­for­tiškai jau­čiuo­si vie­nas su sa­vi­mi. Žmo­na – an­ge­las

– Ar tie­sa, kad dėl in­ten­sy­vaus dar­bo tu­rė­jo­te skran­džio opą? – Prieš dvy­li­ka me­tų... – Prieš „Ri­go­le­tą“ Hjus­to­ne? – Taip. Prie to pri­si­dė­jo sky­ry­bos, bu­vo daug ner­vų. Nes­lėp­siu, ir al­ ko­ho­lis. Ny­kau aky­se. Ir jei ne ma­ ma gy­dy­to­ja, tur­būt ne­kal­bė­tu­me. Sku­biai pa­gul­dė į li­go­ni­nę. No­rint su­si­grą­žin­ti jė­gas, rei­kė­jo ger­ti vy­ no, val­gy­ti mė­sos. Vos vos spė­jau at­si­gau­ti iki prem­je­ros. Tie­sa, nuo 2002 m. in­ten­sy­viai spor­tuo­ju, ne­var­to­ju al­ko­ho­lio, gy­ve­nu svei­kai. De­ja, skran­dis dar jaut­rus ir rea­guo­ja į mais­tą. – Tu­rė­jo­te ir tu­ri­te daug ger­bė­ jų. Kuo jas nu­run­gė ir jus su­ža­ vė­jo dai­ni­nin­kė Flo­ranz? – Ji – uni­ka­lus žmo­gus. To­kių dau­giau nė­ra. Į žmo­gų įsi­kū­ni­jęs an­ge­las. Ty­ras, stip­rus, ge­ras, su di­de­le tei­gia­ma ener­gi­ja. To­dėl to­

– Jums tur­būt te­ko gir­dė­ ti anek­do­tą apie ope­ros dai­ ni­nin­ką, ku­riam my­lin­tis su mer­gi­na stai­ga su­skam­ba te­le­ fo­nas. Dai­ni­nin­kas at­si­lie­pia ir bai­gęs po­kal­bį sa­ko mer­gi­nai : „Grei­čiau ren­kis ir va­žiuok, po mė­ne­sio – „Tra­via­ta“. – Gir­dė­jau, ži­no­ma. Kai jau­ti ma­lo­ nu­mą, pa­si­ten­ki­ni­mą, esi pa­ky­lė­tas, tai pa­de­da dar­bui, bal­sui. Bet kai per­ne­lyg daug – ken­kia. Kas su­tei­ kia ma­lo­nu­mo ir nau­do­ja­ma sai­kin­ gai – pui­ku. Net ir spek­tak­lio die­ ną neat­si­sa­kau nuei­ti į spor­to sa­lę, nors tai ne­re­ko­men­duo­ja­ma. Sai­kin­gai, jau­čiant ma­lo­nu­mą, yra ge­rai ir spor­tas, ir sek­sas. Ir tuo­met ge­riau pa­vyks­ta spek­tak­liai. Tie­sa, svar­bu ir ge­rai iš­si­mie­go­ti. „Pus­sy Riot“ ne­ger­bia

– At­ro­do, esa­te sa­kęs, kad kiek­vie­nas sa­ve ger­bian­tis vy­ ras tu­ri jaus­tis donžua­nu. – Taip. Bet ne­bū­ti­nai veiks­mais. Pa­kan­ka taip jaus­tis min­ty­se. – Ne­se­niai spau­do­je bu­vo pa­ skelb­ta in­for­ma­ci­ja, kad jū­ sų ir gar­saus kom­po­zi­to­riaus, pro­diu­se­rio, vers­li­nin­ko Igo­ rio Kru­to­jaus afi­šų nuo­trau­ kos bu­vo iš­pieš­tos. Igo­rį nu­ pie­šė su kau­ke. – Kal­bė­jau apie tai Mek­si­ko­je, spau­dos kon­fe­ren­ci­jo­je. Gal­būt at­ si­ras ir pas ma­ne to­kia ke­pu­rė?

– Ži­no­ma, gir­dė­jo­te skan­da­lą apie „Pus­sy Riot“. Jū­sų nuo­ mo­nė? – Ne­ger­biu jų. Gal­būt tai ir po­ li­ti­nė po­zi­ci­ja. Ir nors ne­su gi­liai ti­kin­tis, ta­čiau šok­ti ant al­to­ riaus – švent­va­gys­tė. Bet ko­kiu at­ve­ju ne­ga­li­ma ty­čio­tis iš ti­ kin­čių­jų. Už chu­li­ga­niz­mą rei­ kia baus­ti. – Dmit­ri­jau, sa­ky­ki­te at­vi­rai: bi­jo­te se­nat­vės? – Ži­no­ma! Ne­no­riu. Rei­kia spor­ tuo­ti, svei­kai gy­ven­ti. Ži­nau ne vie­ną daug vy­res­nį už ma­ne žmo­ gų (D.Chvo­ros­tovs­kiui spa­lio 16ąją su­kaks 50 me­tų – aut. pa­st.), ku­ris at­ro­do pui­kiai. O ma­no pro­ fe­si­ja, gy­ve­ni­mas su­si­jęs su to­nu­ su, po­ten­ci­ja, svei­ka­ta. – Gar­sūs žmo­nės kar­tais pri­si­ pa­žįs­ta, kad vis­ko tu­ri, bet ne­ si­jau­čia lai­min­gi. Jų jau nie­kas ne­džiu­gi­na. – Tu­rė­ti vis­ką – tai skam­ba su iš­ly­ga. Ži­nau, kad kar­je­rą, ko­ kios pa­sie­kiau aš, pa­sie­kia ne­ dau­ge­lis. Rei­kia daug nuo­la­ti­nio pro­gre­sa­vi­mo me­tų. Tai – di­de­lė lai­mė. Ma­ne su­pa my­lin­tys žmo­ nės. Žmo­na, vai­kai. Aš su vil­ti­ mi žvel­giu į atei­tį, no­riu, kad jie bū­tų lai­min­gi, no­riu pa­ma­ty­ti užau­gu­sius vai­kus. Ti­kiuo­si, kad dar ga­lė­siu džiu­gin­ti sa­vo ger­bė­ jus, klau­sy­to­jus ir kar­tu sa­ve pa­tį. Me­nas ir dai­na­vi­mas man vis dar tei­kia ma­lo­nu­mo, to­dėl esu la­bai lai­min­gas. – Tai sa­ko jū­sų pro­tas ar jaus­ mai? – Ir pro­tas, ir jaus­mai.

14

šeštADIENIS, rugsėjo 8, 2012

vakarė

Neįp­ras­tas krui­zi­nis lai­vas „Na­tio­nal Geog­rap­hic Exp­lo­rer“ – smalsie­ siems skirtas laivas pasaulio tyrinėtojas, ku­ria­me ke­lio­nių ro­man­ti­ka per­si­pi­na su ty­ri­nė­ji­mais. Ja­me kiek­vie­nas ke­lei­ vis – tar­si moks­li­nin­kas, as­me­niš­kai pri­ si­lie­čian­tis prie nuo­sta­biau­sių pa­sau­lio gam­tos ir kul­tū­ros ste­buk­lų. As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Vie­ši ir vie­šės

Sa­vai­tės pra­džio­je Klai­pė­do­je vie­ šė­jo su Ba­ha­mų vė­lia­va plau­kio­jan­ tis lai­ne­ris „Na­tio­nal Geog­rap­hic Exp­lo­rer“. Šį kar­tą į gar­sios ty­ri­ nė­to­jų kom­pa­ni­jos aki­ra­tį pa­kliu­ vo ir mū­sų pa­kran­tė. Į uos­ta­mies­tį dar kar­tą šis lai­vas at­vyks rug­sė­jo vi­du­ry­je ir už­baigs šių me­tų Klai­pė­dos krui­zi­nių lai­ vų se­zo­ną. Per­nai „Na­tio­nal Geog­rap­hic Exp­lo­rer“ į mū­sų mies­tą bu­vo at­ plau­kęs du kar­tus, ki­tą­met jis ir vėl čia lan­ky­sis ge­gu­žę. Eks­kur­si­jų or­ga­ni­za­to­rius Ma­rius Se­ra­pi­nas tvir­ti­no, kad pa­na­šia­me lai­ve jam kol kas bū­ti ne­te­ko, nes šis esąs iš­skir­ti­nis. „Daž­niau­siai pas mus at­plau­ kia di­die­ji ma­si­nio tu­riz­mo lai­ne­ riai „Cos­ta Pa­ci­fi­ca“, „Ocean Prin­ cess“ ar „Chris­tal Simp­ho­ny“. „Na­tio­nal Geog­rap­hic Exp­lo­rer“ – ki­toks, ki­to­kie ke­lei­viai, net lai­ vo au­ra ki­ta“, – įspū­džiais da­li­jo­si M.Se­ra­pi­nas. Šis lai­vas esą ne­spin­di to­kia pra­ ban­ga, kaip ki­ti krui­zi­niai lai­ne­riai. Nors krui­zas juo ir la­bai bran­gus, čia svar­biau­sia ne pra­ban­ga, o ap­ lin­kos – gam­tos, nau­jų uos­tų – pa­ ži­ni­mas. Eks­pe­di­ci­jos po Bal­ti­ją

Į Klai­pė­dą už­su­kan­tis lai­ne­ris – vie­nas iš še­šių „Na­tio­nal Geog­ rap­h ic“ pri­k lau­san­č ių lai­v ų, ap­rū­pin­tas vi­sa eks­pe­di­ci­joms rei­ ka­lin­ga tech­ni­ka. Ja­me yra ir ke­li ne­di­de­li lai­ve­liai, ku­riais moks­li­ nin­kai iria­si prie kran­to, kai pri­ si­švar­tuo­ti nė­ra ga­li­my­bių, ar lei­

džia­si į eks­pe­di­ci­jas ste­bė­ti ko­kių nors jū­ros gy­vū­nų. „Na­tio­nal Geog­rap­hic Exp­lo­rer &Lindblad Ex­pe­di­tions“ kas­met or­ga­ni­zuo­ja eks­pe­di­ci­nes nuo­ty­

Specifika: į Klai­pė­dą už­su­kan­tis lai­ne­ris – vie­nas iš še­šių „Na­tio­nal Geog­rap­hic“ pri­klau­san­čių lai­vų, ap­rū­pin­tas vi

Ma­rius Se­ra­pi­nas:

„Na­tio­nal Geog­ rap­hic Exp­lo­rer“ – ki­toks, ki­to­kie ke­ lei­viai, net lai­vo au­ra ki­ta. ki­nes edu­ka­ci­nes ke­lio­nes po ypa­ tin­gas pa­sau­lio vie­tas. Šiais me­tais jų ke­lio­nės marš­ru­tas – de­vy­nios Bal­ti­jos jū­ros ša­lys ir jų gra­žiau­si mies­tai: Ko­pen­ha­ga, Stok­hol­mas, Hel­sin­kis, Sankt Pe­ter­bur­gas, Ta­ li­nas, Ry­ga, Klai­pė­da, Liu­be­kas, Gdans­kas. Lai­vo įgu­la – aukš­čiau­sio ran­ go įvai­rių sri­čių eks­per­tai: is­to­ ri­kai, geo­lo­gai, ar­cheo­lo­gai, jū­ros bio­lo­gai, kul­tū­ro­lo­gai. Su jais lai­ vo sve­čiai nuo­la­tos bend­rau­ja, da­ li­ja­si įspū­džiais. Priė­mi­mo va­lan­dų

Mai­ti­ni­mas: tai vie­na iš sa­lių, ku­rio­je val­go ke­lei­viai.

ir įpras­to pro­to­ko­lo bend­rau­jant su ko­man­da lai­ve nė­ra. „Na­tio­nal Geog­rap­hic Exp­lo­rer“ lai­vas – iš­skir­ti­nis, ja­me plau­kia iš­ skir­ti­niai ly­din­tys as­me­nys, o į to­ kią ke­lio­nę su­si­ren­ka žmo­nės iš vi­ so pa­sau­lio.

„Įs­pū­dį pa­li­ko su­si­ti­ki­mas su pa­ sau­li­nio gar­so fo­tog­ra­fais vy­ru ir žmo­na Cot­to­nu Coul­so­nu ir Sis­se Brim­berg. Jie plau­kia ta­me lai­ve ir ke­lei­viams ve­da fo­tog­ra­fi­jos kur­ sus. Mo­ko, kaip gra­žiai ir ne­pri­mi­ ty­viai pa­žvelg­ti į gam­tą“, – pa­sa­ ko­jo klai­pė­die­tė.

Mo­ko gar­sūs fo­tog­ra­fai

Klai­pė­die­tė Ne­rin­ga Gird­vai­nie­nė po ap­si­lan­ky­mo ty­ri­nė­to­jų lai­ne­ ry­je ne­slė­pė su­si­ža­vė­ji­mo. „Lai­vas funk­cio­na­liai pri­tai­ky­ tas ir ty­ri­nė­ji­mams, ir pa­to­giam ke­lia­vi­mui. Pa­ruoš­ti ne tik spe­cia­ lūs rū­bai, bet ir laz­dos pa­si­vaikš­ čio­ji­mams. Lai­vo ap­lin­ka la­bai jau­ ki ir sti­lin­ga“, – įspū­džiais da­li­jo­si N.Gird­vai­nie­nė. „Na­tio­nal Geog­rap­hic Exp­lo­rer“ įreng­tos pui­kios erd­vės bend­rau­ti, ana­li­zuo­ti, nag­ri­nė­ti ke­lio­nė­je pa­ ma­ty­tus, už­fik­suo­tus, iš­gy­ven­tus da­ly­kus, ke­lei­vius čia už­bu­ria ir ypa­tin­ga lai­vo bib­lio­te­ka.

lai­ne­ris, skir­tas smal­siems ke­liau­ to­jams, ku­riems čia nie­ko ne­trūks­ ta“, – įsi­ti­ki­nęs M.Se­ra­pi­nas. Lai­ve ne­tgi yra ap­ran­ga, skir­ta ekst­re­ma­lioms są­ly­goms, kai nu­ plau­kus į An­tark­ti­dą ke­lei­viai iš­si­ lai­pi­na į kran­tą. Bran­gus krui­zas

Su­si­ti­ki­mai su gar­se­ny­bė­mis

Ke­lio­nę „Na­tio­nal Geog­rap­hic Exp­lo­rer“ ren­ka­si ne moks­li­nin­kai, o pa­pras­ti žmo­nės, sa­vo ato­sto­gas no­rin­tys pra­leis­ti pra­smin­gai. Kar­tais į krui­zą yra pa­kvie­čia­mi sve­čiai, ku­rie pra­ve­da trum­pus se­ mi­na­rus įvai­rio­mis te­mo­mis, uos­ tuo­se su­si­tin­ka­ma pa­bend­rau­ti su žy­miais žmo­nė­mis, pa­vyz­džiui, Len­ki­jo­je ke­liau­to­jai su­si­ti­ko su Le­chu Wa­łę­sa, Sankt Pe­ter­bur­ge nu­ma­ty­tas su­si­ti­ki­mas su Mi­chai­ lu Gor­ba­čio­vu. „Tai nė­ra lai­vas, ku­riuo plau­ kio­ja moks­li­nin­kai, tai – tu­ris­ti­nis

Eg­zo­ti­ka: įspū­din­ga tau­raus vy­no spin­ta lai­ve su­ke­lia ge­ras emo­ci­jas.

Krui­zai „Na­tio­nal Geog­rap­hic Exp­ lo­rer“ lai­vu trun­ka nuo sa­vai­tės iki dvie­jų ir kai­nuo­ja ne­pi­giai. De­ šim­ties die­nų ke­lio­nė at­siei­na 20 tūkst. JAV do­le­rių (be­veik 55 tūkst. li­tų) vie­nam žmo­gui. Kai įpras­tų krui­zų kai­nos yra 2,5 tūkst. eu­rų (8,6 tūkst. li­tų). Ki­ taip ta­riant, ke­lio­nė lai­vu „Na­tio­ nal Geog­rap­hic Exp­lo­rer“ dau­giau nei 6 kar­tus bran­ges­nė. „Ma­nau, kad da­lį kai­nos su­ da­ro ir pa­ts „Na­tio­nal Geog­rap­ hic Exp­lo­rer“ var­das. Vi­sa įran­ ga, dės­ty­to­jai, pa­sau­li­nio gar­so sve­čiai, lek­to­riai ir­gi kai­nuo­ja“,

Sti­lius: poil­sio kam­ba­rys lai­ve spin­d

15

šeštADIENIS, rugsėjo 8, 2012

vakarė

už­su­ko ir į Klai­pė­dą

i­sa eks­pe­di­ci­joms rei­ka­lin­ga tech­ni­ka.

– sa­kė M.Se­ra­pi­nas. Lai­ve tel­ pa 145 ke­lei­viai, įgu­lą su­da­ro 84 žmo­nės. Le­do kla­sės lai­vas, ga­ lin­tis plau­kio­ti ir at­šiau­rio­mis są­ly­go­mis, nė­ra la­bai di­de­lis – jo il­gis sie­kia 112 met­rų, kai, pa­vyz­ džiui, „Cos­ta Pa­ci­fi­ca“ yra 290 met­rų il­gio. Dėl sa­vo ga­ba­ri­tų „Na­tio­nal Geog­rap­hic Exp­lo­rer“ yra pa­slan­ kes­nis lai­ne­ris, juo ga­li­ma leng­viau pra­plauk­ti, kur sek­liau ir siau­riau. Nei ten dir­ban­čių, nei tuo lai­vu plau­kio­ju­sių lie­tu­vių nė­ra bu­vę. Nes tai pa­kan­ka­mai bran­gu. „Man ir pa­čiam bū­tų la­bai sma­ gu juo pa­ke­liau­ti. Tai nė­ra ma­si­nio tu­riz­mo krui­zas. Jis skir­tas žmo­ nėms, be­si­do­min­tiems gam­tos pa­ ži­ni­mu“, – pa­sa­ko­jo M.Se­ra­pi­nas. 60 me­tų pa­ži­ni­mo

Šių ke­lio­nių pra­di­nin­kas – Lar­sas Eri­kas Lindb­la­das. 1950 m. pa­bai­ go­je į to­kią pa­žin­ti­nę ke­lio­nę lai­

du­liuo­ja sai­kin­ga pra­ban­ga.

Reta: šios grupės laivais dar nekeliavo nė vienas lietuvis.

vu jis iš­pluk­dė pir­mą­ją gru­pę ke­ liau­to­jų. Pa­sau­ly­je L.E.Lindb­la­das sie­kė at­ras­ti ne­ži­no­mus uni­ka­lius kul­ tū­ros ir gam­tos kam­pe­lius bei sa­ vo at­ra­di­mais pa­si­da­ly­ti su ki­tais žmo­nė­mis. Po šių nuo­ty­ki­nių eks­pe­di­ci­jų jis pa­va­din­tas „eko­lo­gi­nio tu­riz­ mo“ tė­vu. Sve­nas Olo­fas Lindb­la­ das, Lar­so sū­nus, daug ke­lia­vo su sa­vo tė­vu ir anks­ti mo­kė­si ty­ri­nė­ti ci­vi­li­za­ci­jos ne­su­ga­din­tus pa­sau­lio kam­pe­lius. 1979 me­tais Sve­nas įkū­rė bend­ ro­vę, įsi­gi­jo lai­vų ir tę­sė švie­čia­ mą­sias eks­pe­di­ci­jas. Šian­dien kom­pa­ni­ja yra orien­ tuo­ta į jau „at­ras­tų vie­tų“ ty­ri­nė­ ji­mus. Jos mo­to: „Ne­tu­ri­me tei­sės su­ nai­kin­ti ar­ba pa­keis­ti pa­sau­lio pa­ vel­do taip, kad jis tap­tų neat­pa­ žįs­ta­mas. Mes pri­va­lo­me pla­ne­tą iš­sau­go­ti atei­ties kar­toms“.

Pagalba: į vi­sus iš­ki­lu­sius klau­si­mus pa­si­ren­gęs at­sa­ky­ti kiek­vie­nas įgu­los na­rys.

Sve­č ias: šį se­zo­ną „Na­tio­nal

Geog­rap­hic Exp­lo­rer“ Klai­pė­do­ je lan­ky­sis du kar­tus.

Rū­bai: eks­pe­di­ci­nia­me lai­ne­ry­je yra spe­cia­lūs kos­tiu­mai ir laz­dos ke­

liau­to­jams, ke­ti­nan­tiems iš­si­lai­pin­ti šal­tuo­se kraš­tuo­se.

Bib­lio­te­ka: lai­ve yra ne vie­na pa­tal­pa, kur ga­li­ma ras­ti ir pa­skai­ty­ti do­

mi­nan­čią li­te­ra­tū­rą.

Ne­rin­gos ir Vid­man­to Gird­vai­nių nuo­tr.

Orai

Savaitgalį Lietuvoje vyraus vėsūs orai, galimi trumpi lietūs. Šiandien trumpai gali palyti daugelyje rajonų, oras sušils iki 16–17 laipsnių. Sekmadienį lietaus bus mažiau, temperatūra bus panaši. Naktimis bus 10–12 laipsnių šilumos.

Šiandien, rugsėjo 8 d.

+16

+17

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia)

+16

Telšiai

Šiauliai

Klaipėda

+17

Panevėžys

+16

Utena

+17

6.38 19.54 13.15

252-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 114 dienų. Saulė Mergelės ženkle.

Tauragė

+17

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +28 Berlynas +19 Brazilija +28 Briuselis +24 Dublinas +16 Kairas +34 Keiptaunas +22 Kopenhaga +17

kokteilis La­vin­ki­me lie­tu­vių kal­bą Aną­dien vy­ko ra­šy­bos kon­kur­sas. Jo da­ly­viai tu­rė­jo pa­ra­šy­t i kū­ri­n į, ku­rio vi­si žo­džiai pra­si­dė­tų vie­na rai­de. Vie­ nas ra­šy­to­jas su­kur­pė to­k į ra­ši­nė­l į.

Londonas +23 Madridas +27 Maskva +15 Minskas +16 Niujorkas +28 Oslas +17 Paryžius +29 Pekinas +25

Praha +22 Ryga +11 Roma +28 Sidnėjus +22 Talinas +11 Tel Avivas +31 Tokijas +28 Varšuva +17

Marijampolė

Vėjas

Vilnius

+17

Alytus

6–9 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

+16

+16

Vardai Šiandien: Adrijonas, Daumantė, Gražina, Klementina, Liaugaudas, Marija Rytoj: Argintas, Darius, Ramutė, Serapina, Sergijus, Sonata

rugsėjo 8-ąją

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

16

17

17

16

9

15

16

15

15

4

16

20

19

13

6

rytoj

pirmadienį

1157 m. gi­mė ka­ra­lius Ri­ čar­das I (Liū­ta­šir­dis), pa­ si­ž y­mė­jęs ri­te­r iš­k u kil­ nu­mu, nar­sa, did­v y­r iš­ ku­mu. 1429 m. Ža­na d’Ark, vals­ tie­tė mer­g i­na, ne­va die­ viš­k o­s ios ap­v aiz­d os įkvėp­ta, įsi­ver­žė į Pa­r y­ žių ke­t in­da­ma nu­vers­t i nuo sos­to Bur­g un­d i­jos ku­n i­gaikš­t į ir per­duo­t i Pa­ry­žių nau­jai ka­rū­nuo­ tam ka­ra­liui Ka­ro­liui VII. 1565 m. is­pa­nai įkū­rė pir­mą­ją ka­ta­li­kų gy­ven­

vie­tę Ame­ri­ko­je – Šv. Au­ gus­ti­ną Flo­ri­do­je. 1831 m., nu­mal­ši­nę su­ ki­li­mą, ru­sai užė­mė Var­ šu­vą. 1841 m. gi­mė če­kų kom­ po­z i­to­r ius ro­man­t i­k as An­to­n in Leo­pold Dvo­ rak. Mi­rė 1904 m. 1855 m. bai­gė­si Kry­mo ka­ras. 1949 m. mi­rė gar­sus vo­ kie­č ių kom­p o­z i­to­r ius Ri­chard Strauss. Gi­mė 1864 m. Miun­che­ne. 1951 m. San Fran­cis­ke

(JAV) pa­si­ra­šy­ta tai­kos su­tar­tis tarp Ja­po­ni­jos ir 49 pa­sau­lio vals­ty­bių. 1954 m. Bri­ta­ni­ja, Pran­cū­ zi­ja, JAV, Aust­ra­li­ja, Nau­ jo­ji Ze­lan­di­ja, Pa­kis­ta­nas, Tai­lan­das ir Fi­li­pi­nai pa­si­ ra­šė Piet­ry­čių Azi­jos Gy­ ny­bos su­tar­t į ir Ra­mio­jo van­de­ny­no Char­ti­ją. 1988 m. auk­cio­ne Lon­ do­ne El­ton John par­da­ vė kai ku­riuos sa­vo kos­ tiu­mus ir kon­cer­ti­nę at­ ri­bu­t i­ką už 6,2 mi­l i­jo­no do­le­rių.

Pra­no pa­va­sa­ris Pa­si­ro­dė pir­m ie­ji pra­bu­du­sio pa­sau­ lio po­ž y­m iai. Pa­ke­lė­je pra­s i­sklei­dė pie­nės, pra­si­ka­lė pu­šų pum­pu­rai, pa­ kvi­po pa­kal­nu­tės. Pa­si­gir­do par­skren­ dan­čių paukš­čių plaz­dė­ji­mas. Pra­si­ dė­jo penk­ta­die­nis. Pa­bu­do pen­k ias­de­šimt­me­t is Pra­nas – praei­ty­je pus­ka­ri­nin­k is, pa­dė­ko­mis pa­gerb­tas, pa­g y­ro­m is pa­l iaup­sin­tas. Pa­si­rai­vė, pa­si­rą­žė, pra­si­mer­kė, pa­si­ ka­sė pra­pli­ku­sį pa­kau­šį, pa­si­tai­sė pa­ klo­dę, pa­ki­šo pi­ža­mą po pa­gal­ve. Pas­ kui puo­lė praus­tis. Pus­r y­čiams pa­ra­ga­vo py­ra­go, pa­siė­ męs puo­du­ką pri­si­py­lė pie­no – pa­si­ gar­d žiuo­da­mas pa­gė­rė. Po to pa­gal­ vo­jo pa­va­ž iuo­t i Pas­va­l in. Pa­vaikš­t i­ nės po pa­va­sa­r iu pa­k vi­pu­sį Pas­va­l į, pa­si­g ro­žės. Pus­va­lan­d į Pra­nui pa­gal­vo­jus, pa­ke­ lei­v in­ga pa­na pa­s i­tai­kė – pa­vė­ž i­no Pas­va­lin. Pa­ke­ly pas pus­se­se­rę Pet­ru­ tę pa­si­sve­čia­vo – pra­džiu­go pen­si­nin­ kė Pet­ru­tė, pa­ma­čiu­si pusb­ro­l į Pra­ną, pa­ple­pė­jo, pie­tu­mis pa­vai­ši­no. Pa­s is­t ip­r i­nęs Pra­n as pa­s u­ko pas pul­k i­n in­ką Po­v i­lą. Pa­siš­ne­k u­čia­vo, po pa­k vi­pu­sį pa­va­sa­r iu par­ke­l į pa­ vaikš­t i­nė­jo. Pul­k i­n in­kas pa­vai­š i­no po­n iš­kais pa­pi­ro­sais. Pas­k ui Pra­nas pa­pra­šė pul­k i­n in­ko Po­v i­lo pa­vė­žė­t i pre­k y­v ie­tėn. Po pre­k y­v ie­tę Pra­nas pa­vaikš­t i­nė­jo, pa­si­de­rė­jęs pir­ko pa­ rū­ky­tą par­še­l į. Pen­k ias­de­šimt – par­še­l iui, pen­k io­l i­ kos pa­ka­ko pa­plo­tė­l iui, po­ra pa­si­l i­ko pa­šte­tui. Pa­va­ka­r y Pra­nas pail­sęs, pa­var­gęs par­ke­l ia­vo. Pa­dė­jo pre­kes prie­me­ nė­je, pei­l į pa­ga­lan­do, par­še­l io pa­si­ pjaus­tė, pa­plo­tė­l į pa­da­že pa­da­žė, pa­ šte­t u pa­te­p ė, pa­skui puo­dą pa­kai­ tė, pa­čep­sė­da­mas pa­va­ka­r ie­n ia­vo. Prisp­ro­gęs, pil­vą pri­k i­šęs, pli­kę pa­ glos­tęs, pri­glu­do prie pa­svi­ru­sios pu­ še­lės, pa­si­ž val­gė po priau­g u­sią pikt­ žo­l ių pie­ve­lę, pa­mąs­tė pjau­t i priau­ gu­sias pikt­žo­les – pik­ta pa­si­da­rė. Pa­ ban­dė pikt­žo­les pa­mirš­t i. Pliūp­te­lė­jo praei­ties pri­si­mi­ni­mai: pa­sva­jo­jo, pri­ si­m i­nė pir­mą­ją pa­m il­tą pa­ną Pau­l i­ ną, pir­mą­ją pa­bu­čiuo­tą pa­ne­lę Pat­r i­ ci­ją. Po pa­ra­l iais – pra­slin­ko pen­k ias­ de­šimt pa­va­sa­r ių. Čes­ka („Kar­tais gai­la, kad drau­gai – ne to­kie jau ir di­de­li par­šai“, – pa­gal­vo­jo Mi­kė Pū­kuo­tu­kas, kep­da­mas kiau­lie­nos keps­nį)

Trum­pam su­grįš va­sa­ra Sand­ra Lu­ko­šiū­tė s.lukosiute@kl.lt

Sa­vait­ga­lį ir ki­tos sa­vai­tės pra­džio­ je lau­kia per­mai­nin­gi orai. Net­rūks lie­taus, bet bus ir die­nų, pri­min­ sian­čių pra­bė­gu­sią va­sa­rą.

Rugsėjo 8 d. (šeštadienį) 14.00–17.00 val. Jūros parkas (buvęs Poilsio parkas)

LINKSMYBĖS: ĩ šventės atidarymas; ĩ muzikos mokyklos YAMAHA pasirodymas; ĩ vaikų šou studijos „Tamesa“ pasirodymas; ĩ bendruomenių komandų varžytuvės (būtina išankstinė registracija tel. 8 655 45118); ĩ loterija su dienraščio „Klaipėda“ prizais; ĩ Klaipėdos vaikų laisvalaikio centro klubo „Saulutė“ muzikinio lavinimo studijos pasirodymas; ĩ šokių pamoka su „Ten dance“; ĩ studijos „Grock“ mušamųjų pamokėlė; ĩ Saulės Bogužaitės su grupe pasirodymas; ĩ grupės „Chill’us“ pasirodymas; ĩ įspūdingiausios daržo gėrybės rinkimai (dalyvauja visi atvežę rudenišką gėrybę); ĩ šventės uždarymas, apdovanojimai. ŠVENTĖS PARTNERIAI:

s žiugin d s u s AS u vi s met EMPINIUK u. ė t n e Šv asis K draug linksm ptinguoju RIZAI! RP sla su pa OS IR SIU N DOVA Visi šventės dalyviai iš aplinkinių Klaipėdos gyvenviečių bus atvežti ir parvežti linksmaisiais autobusiukais. SUSITIKIMO VIETA IR LAIKAS: ĩ Slengių stotelė ĩ Gindulių stotelė ĩ Kalotės stotelė ĩ Rimkų stotelė ĩ Prie mokyklos Jakuose (Jakų g.) ĩ Sudmantų g. prie parko ĩ Universiteto stotelė

13.30 13.30 13.30 13.20 13.20 13.30 17.05

Pa­sak Lie­tu­vos me­teo­ro­lo­gi­jos tar­ ny­bos Jū­rų pro­gno­zių sky­riaus ve­ dė­jo Lion­gi­no Pakš­čio, sa­vait­ga­lio die­no­mis bus skir­tin­gi orai. Šeš­ta­die­nį bus de­be­suo­ta su pra­ gied­ru­liais, pro­tar­piais nu­ma­to­ mas lie­tus. Va­ka­re ga­li­ma su­lauk­ti ir liū­ties. Šeš­ta­die­nį dar iš­si­lai­kys ne­ma­lo­nus stip­ro­kas vė­jas – pūs va­ka­rų, šiau­rės va­ka­rų 10–15 m/s stip­ru­mo vė­jas. Sek­ma­die­nis bus be žy­mes­nio lie­ taus, vė­jas šiek tiek su­si­lpnės. Pūs šiau­rės va­ka­rų 6–11 m/s vė­jas. Abiem sa­vait­ga­lio die­no­mis oro tem­pe­ra­tū­ra iš­si­lai­kys pa­na­ši – ter­mo­met­rų stul­pe­liai kils iki 15–18 laips­nių ši­lu­mos. Nak­ti­mis tem­pe­ ra­tū­ra nu­kris iki 11–14 laips­nių ši­ lu­mos. Sek­ma­die­nį pa­ge­rė­jęs oras iš­ si­lai­kys ir ki­tos sa­vai­tės pra­džio­ je. Pir­ma­die­nį ir ant­ra­die­nį lau­kia ma­lo­nūs, va­sa­riš­ki orai. Šio­mis die­no­mis pro­gno­zuo­ja­ mas ne­pas­to­vus de­be­suo­tu­mas, be lie­taus. Pūs pie­tų, piet­ry­čių 4–9 m/s stip­ru­mo vė­jas. Die­no­mis tem­pe­ra­tū­ra tu­rė­tų šok­te­lė­ti iki 20–23 laips­nių ši­lu­ mos. Nak­ti­mis tem­pe­ra­tū­ra nu­kris iki 13–16 laips­nių ši­lu­mos. Pa­sak si­nop­ti­ko, va­sa­riš­kais orais džiaug­si­mės neil­gai. Nuo tre­čia­die­ nio jie su­bjurs. Lau­kia­mi de­be­suo­ti orai, pro­tar­piais nu­ma­to­mas lie­tus. Pūs va­ka­rų, piet­va­ka­rių vė­jas, ku­rio stip­ru­mas sieks iki 7–12 m/s. Ant­ro­je sa­vai­tės pu­sė­je die­no­ mis tem­pe­ra­tū­ra pa­kils iki 16–19 laips­nių ši­lu­mos, o nak­ti­mis bus apie 11–14 laips­nių ši­lu­mos.

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.