2012-09-08 Vilniaus diena

TODĖL, KAD ESU VILNIETIS

Tikros sostinės naujienos

Šeštadienis, rugsėjo 8 d., 2012 m. Nr. 210 (1409)

diena.lt

TV HEROJUS G.LEŠKEVIČIAUS ŽVI

LGSNIS ANAPUS TIK ROVĖS

2,50 Lt NET 38 2012 m. rugsė jo

8 d.

PROGRA MOS

BIBLIOTEKA Šeimos užku lisiai KULINARIJA Bep rotybės obuoliai – baklažanai

LRT rojus Lietuvoje 3p.

KINO

Superage FOTELIS nto Džei Borno an so trininkas no

Šiandien priedas

Avan­gar­do tėvas – Ba­ras Tik Ba­ras gebė­jo rūky­ti dvi ci­ga­re­tes iš kar­to, įsi­kišęs jas į šner­ves. Jo kam­ba­ rys bu­vo pilnas retų knygų ir de­fi­ci­tinių vi­ni­linių plokš­telių.

Jis bu­vo to­kia ryš­ki Vil­niaus bo­he­mos figū­ra, kad pa­sa­ko­ ji­mai apie jo žy­gius iki šiol sklan­do iš lū­ pų į lūpas.

PORTRETAS

Tiražas 35 300

Ne­no­ri­me, kad Len­ki­ja ašt­rintų re­to­riką dėl ma­ žumų pro­blemų Lie­tu­ vo­je, nes mums šie ar­gu­ men­tai pri­me­na Mask­ vos ar­gu­men­tus apie rusų ma­žumą mūsų ša­ly­je.

Lat­vi­jos gy­ny­bos mi­nist­ras Ar­tis ­ Pab­ri­kas

5p. miestas

Ga­riū­nai ne­sku­ba dirb­ti le­ga­liai Ka­sos apa­ra­tai Ga­riūnuose įreng­ ti, ta­čiau nepri­gy­ja. Lau­ko pre­ky­ ba be­si­ver­čian­tys pre­kiau­to­jai jų ne­tu­ri, o pre­kiau­jan­tys pa­tal­po­se če­kių siū­ly­ti ne­sku­ba.

3p.

Ekonomika

Sėkmę ne­ša uni­ka­lu­mas

Lai­ma Že­mu­lienė l.zemuliene@diena.lt

Šei­mos val­do­mas Rūdninkų kny­ gy­nas jau dvy­li­ka metų var­žo­si su did­žiai­siais tink­lais. Jis klien­ tus vi­lio­ja ne tik kny­go­mis, bet ir vi­ni­linė­mis plokš­telė­mis.

9p.

Į pa­saulį žvelgė ki­tu kam­pu

Kitą penk­ta­dienį Artūrą Ba­rysąBarą (1954–2005 m.) Vil­niaus dailės aka­de­mi­jos di­zai­no ir ino­va­cijų cent­re „Ti­ta­ni­kas“ pri­si­mins bi­ čiu­liai ir pa­žįsta­mi. Sa­vait­galį ten vyk­sian­čia­me Vil­niaus knygų fes­ ti­va­ly­je, be kitų lei­di­nių, bus pri­ sta­ty­ta ir žur­na­lis­to Ge­di­mi­no Kajė­no kny­ga „Pa­ sau­lis pa­gal Barą“

6

Biog­ra­fi­ja: A.Ba­ry­sas-Ba­ras bu­vo lie­tu­viš­ko­jo avan­gar­di­nio ki­no pra­di­nin­kas, avan­gar­dinės mu­zi­kos grupės

IVT­KY­GYG vo­ka­lis­tas, knygų ir mu­zi­kos įrašų ko­lek­ci­nin­kas, spal­vin­ga Vil­niaus bo­he­mos figū­ra.

šiandien Pasaulis

JAV pre­zi­den­to rin­ki­mai artė­ja, ko­va aštrė­ja, tie­sa, kol kas kumš­ čiais svai­do­si tik kan­di­datų ant­ri­ nin­kai.

10p.

Kviečia išsitirti

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

Lietuva: D.Gry­baus­kaitė abe­jo­ja, ar šis Sei­mas įvyk­dys ši­lu­mos ūkio per­tvarką Šeš­ta­die­nis „Ne­gal­vo­ju, kaip čia per­va­ din­ti Vil­niaus uni­ver­si­tetą, kad rek­to­riaus kėdėje galė­ čiau sėdėti dar dvi ka­den­ci­ jas“, – po­kšta­ vo spa­lio 11-ąją ka­den­ciją bai­ gian­tis 69 metų Vil­niaus uni­ ver­si­te­to rek­to­ rius Be­ne­dik­tas Juod­ka.

17p.

5p.

Sportas

Pajė­giau­sias Lie­tu­vos te­ni­si­nin­ kas Ri­čar­das Be­ran­kis šie­met steng­ sis iš­si­lai­ky­ti tarp 100 pa­sau­lio eli­to žaidėjų ir iš­veng­ti traumų, ku­rios iš esmės ko­re­guo­ja da­ly­va­vi­mo var­žy­ bo­se pla­nus.

16p.

TV diena

VšĮ Karoliniškių poliklinika www.karpol.lt

Žadą ati­man­tys da­ly­kai, ste­buk­lin­ gi iš­gi­ji­mai, okul­tiz­mas, pra­ktinė ma­gi­ja, pa­ra­nor­malūs reiš­ki­niai, atei­ties pra­na­šystės, bioe­ner­ge­ti­ka, te­le­pa­ti­ja – toks mis­ti­nis šį se­zoną yra pub­li­cis­to Gied­riaus Leš­ke­vi­ čiaus pa­sau­lis.

skydliaukės funkciją su 34 % nuolaida – tik už 52 lt ir atlikti šiuos laboratorinius tyrimus:  skydliaukę stimuliuojančio hormono (tsH) nustatymas,  laisvo tiroksino (ft4) nustatymas,  laisvo trijodtironino (ft3) nustatymas,  antikūnų prieš skydliaukės peroksidazę (atPo) nustatymas.

Rūpinkitės savo sveikata!

Dėl tyrimo kreiptis į Registratūros 102 kab.

Pasiūlymas galioja iki 2012-09-30 Programos kaina ne poliklinikos pacientams

69 Lt

2

šeštADIENIS, rugsėjo 8, 2012

miestas Ma­dos ir ­ sti­liaus nak­tis Rugsė­jo 6-osios naktį Vil­niu­je, kaip ir did­žio­sio­ se pa­sau­lio ma­dos sos­tinė­se, vy­ko Sti­liaus nak­ tis. Iki iš­naktų ga­li­mybę ap­si­pirk­ti turėję gy­ven­ to­jai su­si­pa­ži­no ir su nau­jau­sio­mis ru­dens se­zo­ no ten­den­ci­jo­mis. Ma­dos naktį vai­ni­ka­vo pen­kių nak­ties ko­lek­cijų pri­sta­ty­mas: Juo­zo Stat­ke­vi­čiaus „Black&White“, su­kur­tos spe­cia­liai „Au­di­mui“, „Ka­ ren Mil­len“, „Ste­fa­nel“, taip pat vy­rų kla­si­kinės ma­ dos „Suit Supp­ly“ ko­lek­ci­jos ir „Kot­ry­nos“ vaikų ma­dos ko­lek­ci­jos.

Min­dau­go Vai­čiu­lio nuo­tr.

Pi­go būs­tai Per me­tus in­di­vi­dua­lių gy­ve­na­mų­ jų na­mų vi­du­ti­nės kai­nos Vil­niu­je ir be­veik vi­suo­se ki­tuo­se did­mies­ čiuo­se kri­to apie 3–7 pro­c.

Rugp­jū­tį, pa­ly­gin­ti su praė­ju­sių me­tų tuo pa­čiu lai­ko­tar­piu, in­di­ vi­dua­lūs gy­ve­na­mie­ji na­mai Vil­ niu­je vi­du­ti­niš­kai at­pi­go 22 tūkst. li­tų – iki 740 tūkst. li­tų, Pa­ne­vė­ žy­je kai­nos su­ma­žė­jo 10 tūkst. li­ tų – iki 285 tūkst. li­tų.

Bran­giau­siai in­di­vi­dua­lūs gy­ve­ na­mie­ji na­mai Lie­tu­vo­je par­duo­ da­mi Ne­rin­go­je (vi­du­ti­niš­kai už 1,6 mln. li­tų), Pa­lan­go­je ir Tra­kuo­ se (960 tūkst. li­tų). „Drus­ki­nin­kai ir Birš­to­nas – ku­ ror­ti­niai mies­tai, ku­riuo­se ne­stin­ ga tu­ris­tų iš už­sie­nio. Jie nuo­lat do­mi­si ga­li­my­bė­mis įsi­gy­ti būs­ tą, to­dėl iš­lie­ka di­de­lė gy­ve­na­mų­ jų na­mų pa­klau­sa. Tai tu­ri įta­kos ir gy­ve­na­mų­jų na­mų kai­noms aug­ti“, – tei­gė Eval­das Nar­bun­to­vi­čius, Do­mop­lius.lt pro­jek­tų va­do­vas.

Eks­per­tai pri­pa­žįs­ta, jog Vil­niu­je būs­tai spar­čiai pin­ga dar ir dėl to, kad čia dar prieš eko­no­mi­kos kri­ zę kai­nos bu­vo pa­ki­lu­sios dau­giau nei vi­so­je Lie­tu­vo­je.

VD, BNS inf.

Ga­li­mas ky­ši­nin­kas bu­vo nu­ša­lin­tas Vil­niaus ap­skri­ties vy­riau­sia­sis po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­tas (VPK) pra­ ne­šė, kad Vil­niu­je nuo pa­rei­gų nu­ ša­lin­tas dėl ky­ši­nin­ka­vi­mo įta­ria­ mas aukš­tas pa­rei­gas ei­nan­tis po­ li­ci­jos pa­rei­gū­nas.

Ko­mi­sa­ria­to Imu­ni­te­to sky­riaus pa­rei­gū­nai, at­lik­da­mi iki­teis­mi­nį ty­ri­mą dėl ky­ši­nin­ka­vi­mo, pa­pir­ki­ mo, pikt­nau­džia­vi­mo ir do­ku­men­ tų klas­to­ji­mo, vyk­dant vie­šuo­sius pir­ki­mus, ant­ra­die­nį ir tre­čia­die­nį at­li­ko kra­tas už­da­ro­sio­se ak­ci­nė­se bend­ro­vė­se ir ap­skri­ties VPK ad­ mi­nist­ra­vi­mo funk­ci­jas vyk­dan­čio pa­da­li­nio va­do­vo ka­bi­ne­te.

Po kra­tų už­da­ro­sios ak­ci­nės bend­ro­vės di­rek­to­riui P.M. ir Vil­ niaus ap­skri­ties VPK ad­mi­nist­ra­ vi­mo funk­ci­jas vyk­dan­čio pa­da­li­nio va­do­vui R.S. bu­vo įteik­ti pra­ne­ši­mai apie įta­ri­mą.

Vil­niaus mies­to 1-ojo apy­lin­kės teis­mo nu­tar­ti­mi pa­rei­gū­nas nu­ša­ lin­tas nuo pa­rei­gų trims mė­ne­siams.

Iki­teis­mi­nį ty­ri­mą kont­ro­liuo­ja Vil­ niaus apy­gar­dos pro­ku­ra­tū­ros Or­ ga­ni­zuo­tų nu­si­kal­ti­mų ir ko­rup­ci­ jos ty­ri­mų sky­riaus pro­ku­ro­ras.

VD, BNS inf.

Įau­go: skulp­tū­rų „Dviaukš­tis“, „Pus­kal­nis“ ir „Kran­ti­nės ar­ka“ eks­po­na­vi­mo lai­kas nea­pib­rėž­tas. Pa­sak sa­vi­val­dy­bės spe­cia­lis­tų, jas iš­mon­

tuo­ti, nu­vers­ti ar kaip nors ki­taip pa­nai­kin­ti ne­ma­žai kai­nuo­tų.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos, Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės, And­riaus Ufar­to (BFL) nuo­tr.

Skulp­tū­ros iš­ki­lo trum­pam, li­ko il­gam Trys 2009 m. Ne­ries kran­ti­nė­je at­si­ra­du­sios ir skan­da­lus kė­lu­sios skulp­tū­ros il­gai­ niui pri­ta­po prie Vil­niaus vei­do. Sa­vi­val­dy­bė­je ty­liai nu­spręs­ta: skulp­tū­ros sa­vo vie­to­se ga­li lik­ti il­gam, o au­to­riai ti­ki­na ne­bi­jan­tys, kad jų me­no kū­ri­niai pa­ti­ria įvai­ rių iš­ban­dy­mų.

Rū­ta Gri­go­ly­tė

r.grigolyte@diena.lt

Eks­po­nuos ne­­ter­mi­nuo­tai

Į pro­jek­to „Vil­nius – Eu­ro­pos kul­ tū­ros sos­ti­nė 2009“ (VEKS) Vi­ zua­lių­jų me­nų pro­gra­mą įė­ję me­ no kū­ri­niai – Min­dau­go Na­va­ko „Dviaukš­tis“, Ro­ber­to An­ti­nio „Pus­kal­nis“ ir Vla­do Ur­ba­na­vi­ čiaus „Kran­ti­nės ar­ka“ – su­kė­ lė la­bai kont­ro­ver­siš­kų reak­ci­jų, ban­dy­mų pa­sver­ti ir pa­ly­gin­ti jų es­te­ti­nę bei fi­nan­si­nę ver­tę. Be­ je, Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­jos tink­la­ la­py­je 2009 m. gruo­džio 9–20 d. skelb­to­je ap­klau­so­je, ku­rio­je su­ da­ly­va­vo 2589 žmo­nės, 59,1 pro­c. pa­si­sa­kė, kad skulp­tū­ras rei­kė­tų pa­lik­ti ten, kur jos yra, 25,8 pro­c.

– kad jas rei­kė­tų par­duo­ti auk­cio­ ne, 15,1 pro­c. – kad skulp­tū­ras rei­ kė­tų iš­mon­tuo­ti ir uti­li­zuo­ti.

Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­ja skulp­tū­ roms su­kur­ti sky­rė 300 tūkst. li­tų – dėl to pik­ti­no­si ne vie­nas mo­kes­ čių mo­kė­to­jas. Ta­čiau po ke­le­rių me­tų ne­be tuo, o šių skulp­tū­rų li­ ki­mu no­ri­si pa­si­do­mė­ti.

Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bė iš vie­šo­sios įstai­gos „Vil­nius – Eu­ro­

pos kul­tū­ros sos­ti­nė 2009“ skulp­ tū­ras pe­rė­mė 2010 m. pra­džio­je.

Sa­vi­val­dy­bė­je dėl to­les­nio skulp­ tū­rų li­ki­mo kol kas ne­dis­ku­tuo­ja­ ma, ne­spren­džia­ma. Pa­sak spe­ cia­lis­tų, jas iš­mon­tuo­ti, nu­vers­ti ar kaip nors ki­taip pa­nai­kin­ti ne­ ma­žai kai­nuo­tų.

Vla­das Ur­ba­na­vi­čius:

Ma­nau, kad skulp­ tū­ros va­ly­ti ne­rei­kė­ tų, gra­fi­čiai ir­gi yra tar­si mū­sų ap­lin­kos, to, kas vyks­ta mū­sų mies­te, pa­liu­di­ji­mas.

Lei­di­mas eks­po­nuo­ti skulp­tū­ras bu­vo iš­duo­tas 2009-ie­siems, ta­ čiau da­bar jų sto­vė­ji­mo lai­kas ne­ beap­ri­bo­tas. „Sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus 2010 m. sau­sio 21 d. įsa­ky­mu „Dėl skulp­tū­rų „Pus­ kal­nis“, „Dviaukš­tis“ ir „Kran­ti­ nės ar­ka“ pe­rė­mi­mo“ vi­sos trys

skulp­tū­ros per­duo­tos Ko­mu­na­li­ nio ūkio de­par­ta­men­tui eksp­loa­ tuo­ti ir pri­žiū­rė­ti. Šiuo įsa­ky­mu anks­tes­ni ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­ riaus įsa­ky­mų dėl lei­di­mų pa­sta­ ty­ti skulp­tū­ras punk­tai, api­brė­ žian­tys ter­mi­nuo­tą eks­po­na­vi­mo lai­ką, lai­ko­mi ne­te­ku­siais ga­lios“, – ko­dėl skulp­tū­ros ne­per­ke­lia­mos, paaiš­ki­no sa­vi­val­dy­bės Mies­to es­ te­ti­kos sky­riaus vy­riau­sio­ji spe­ cia­lis­tė Beat­ri­čė Ra­guo­tie­nė.

Ga­li sto­vė­ti de­šimt­me­čius

Per tre­jus me­tus skulp­tū­ros kei­tė­ si, tar­si įsi­lie­jo į mies­to gy­ve­ni­mą: ant „Kran­ti­nės ar­kos“ at­si­ran­da vis nau­jų gra­fič­ ių, „Pus­kal­nį“ va­ sa­rą pa­den­gia aukš­ta žo­lė, žie­mą – snie­gas. Net ir daug itin skep­ tiš­kai į, pa­vyz­džiui, „Kran­ti­nės ar­kos“ vamz­dį žiū­rė­ju­sių vil­nie­ čių su juo per tą lai­ką ap­si­pra­to.

Gal­būt il­gai­niui vil­nie­čiams pa­si­ mirš ir tai, kad šios skulp­tū­ros bu­ vo skan­da­lin­go ir daug pyk­čių su­ kė­lu­sio VEKS da­lis. „Kran­ti­nės ar­kos“ au­to­rius V.Ur­ ba­na­vi­čius „Vil­niaus die­nai“ sa­kė, kad vil­nie­čių reak­ci­jos į jo kū­ri­nį nu­ri­mo – žmo­nėms at­si­ra­do ki­tų

rū­pes­čių, ap­ta­ri­nė­ti šias skulp­tū­ras ne­be taip ak­tua­lu. „Pra­džio­je at­si­ lie­pi­mai bu­vo la­bai įvai­rūs, nau­ ji da­ly­kai vi­suo­met su­ke­lia daug reak­ci­jų, ir ta įvai­ro­vė man bu­vo įdo­mi“, – sa­kė me­ni­nin­kas.

Priežiūros nepageidauja

V.Ur­ba­na­vi­čius nė ne­no­rė­tų, kad skulp­tū­ra bū­tų spe­cia­liai pri­žiū­ri­ ma. „Ma­nau, kad skulp­tū­ros va­ly­ ti ne­rei­kė­tų, gra­fi­čiai ir­gi yra tar­ si mū­sų ap­lin­kos, to, kas vyks­ta mū­sų mies­te, pa­liu­di­ji­mas. Vi­so­ kie pa­tep­lio­ji­mai ne­tu­rė­tų veik­ti, jie gal net pa­pil­do kū­ri­nį, skulp­tū­ ra iš es­mės ne­si­kei­čia“, – ra­miai į pai­ši­nius ant sa­vo kū­ri­nio žiū­ri skulp­to­rius.

V.Ur­ba­na­vi­čius pa­ti­ki­no, kad skulp­tū­ra ir ne­bu­vo pla­nuo­ta trum­ pai eks­po­nuo­ti. „Ne­bu­vo taip, kad bū­tu­me ma­nę, jog to­liau skulp­tū­ ros ne­ga­lės sto­vė­ti, juk jei­gu ne to­je vie­to­je sto­vė­tų, tai ki­to­je. Skulp­tū­ ra ga­li iš­lai­ky­ti ke­lis de­šimt­me­čius.

In­ves­tuo­ta į jas ne tiek ir ma­žai, pa­ si­rink­tos me­džia­gos, ku­rios ne­bi­jo at­mos­fe­ros po­vei­kio ir to gy­ve­ni­ mo, ku­ris ap­link vyks­ta“, – pa­sa­ ko­jo V.Ur­ba­na­vi­čius.

3

ŠeštADIENIS, rugsėjo 8, 2012

miestas diena.lt/naujienos/miestas

Ga­riū­nuo­se nau­ja tvar­ka pri­gy­ja sun­kiai

No­ri­te iš­vys­ti Vil­niaus se­na­ mies­čio ir jo apy­ lin­kių grožį iš aukš­tai? Su­ži­no­ti Vil­niaus uni­ver­ si­te­to is­to­riją, su­ si­pa­žin­ti su gar­ biais as­me­ni­mis, ku­rie čia dėstė? Šian­dien tu­ri­ te uni­ka­lią ga­ li­mybę tai pa­da­ ry­ti ne­mo­ka­mai.

And­re­jus Žu­kovs­kis a.zukovski@diena.lt

Ka­sos apa­ra­tai Ga­riūnų tur­ga­ vietė­je įreng­ti, ta­čiau pri­gy­ja sun­ kiai. Lau­ko pre­ky­ba be­si­ver­čian­ tys pre­kiau­to­jai jų ne­tu­ri, o pa­tal­ po­se pre­kiau­jan­tys tu­ri, bet če­kių siū­ly­ti pirkė­jams ne­sku­ba.

Išk­lausė aiš­ki­nimų li­ta­niją

Proga: tik šiandien su šio šeštadienio „Vilniaus dienos“ numeriu vilniečiai ga­

lės nemokamai pakilti į Šv. Jonų bažnyčios bokštą.

Tomo Lukšio (BFL) nuotr.

Iš var­pinės – vi­sas se­na­mies­tis po ko­jo­mis Indrė Pep­ce­vi­čiūtė i.pepceviciute@diena.lt

li­ja­si įspūdžiais: „Ne­manė­me, kad mūsų Vil­nius yra toks gra­žus.“

Aukš­čiau­sias taš­kas

Pa­žin­tis su žy­miais as­me­ni­mis

Dien­raš­tis „Vil­niaus die­na“ ir Šv.

Jonų baž­ny­čia šian­dien su­tei­kia išs­kir­tinę pro­gą vi­siems no­rin­ tiems ap­si­lan­ky­ti ba­land­žio vi­du­ ry­je po re­konst­ruk­ci­jos ati­da­ry­to­je baž­ny­čios var­pinė­je. Di­din­ga var­ pinė su ba­ro­ki­niu Šv. Jonų baž­ny­ čios fa­sa­du yra Vil­niaus uni­ver­si­ te­to sim­bo­lis ir pa­ti aukš­čiau­sia bei puoš­niau­sia var­pinė vi­sa­me sos­ tinės se­na­mies­ty­je. Re­ne­san­so ar­ chi­tektū­ra pa­si­žy­min­ti var­pinė iš­ ki­lo XVI a. pa­bai­go­je, o po 1737 m. gais­ro, ku­rio žy­mių li­ko vi­du­je, vir­ šu­tinė jos da­lis bu­vo pa­sta­ty­ta ba­ ro­ko sti­liu­mi. „Iš Šv. Jonų baž­ny­čios var­pinės at­si­ve­ria pa­ts nuo­sta­biau­sias Vil­ niaus se­na­mies­čio ir jo apy­lin­ kių vaiz­das. Tai pa­ts aukš­čiau­sias taš­kas se­na­mies­ty­je – 68 m. Esa­ me aukš­čiau nei Ge­di­mi­no pi­lis. Jei iš var­pinės pa­žiūrė­si į miestą, vi­ sas se­na­mies­tis yra po ko­jo­mis – ma­ty­ti vi­si kie­mai, kie­me­liai, sto­ gai. Žiū­rint nuo Ge­di­mi­no ar Trijų kry­žių kal­no se­na­mies­tis yra to­lu­ mo­je, jaus­mas ne toks pat“, – sakė Vil­niaus uni­ver­si­te­to mu­zie­jaus di­ rek­to­rius dr. Ramū­nas Kond­ra­tas.

Jis pa­si­džiaugė, kad itin ma­lo­nu girdė­ti, kai žmonės, o svar­biau­sia – vie­ti­niai, nu­si­leidę iš var­pinės da­

Pir­ma­me var­pinės aukš­te įkur­ta ma­ža mu­zie­jaus pa­ro­da „Uni­ver­si­ te­tas ir pa­sau­lis“. Di­rek­to­riaus tei­ gi­mu, ji ga­na šiuo­lai­kiš­ka. Yra pen­ki di­de­li mo­ni­to­riai, jie taip su­prog­ ra­muo­ti, kad la­pai skleid­žia­si kaip kny­gos. Vie­na­me jų pa­tei­kia­ma in­ for­ma­ci­ja apie Vil­niaus uni­ver­si­te­to stei­gimą ir steigė­jus, ki­ta­me – apie žy­mius gy­dy­to­jus, tre­čia­me – gam­ ti­nin­kus, dar ki­ta­me – poe­tus. „Ta in­for­ma­ci­ja yra apie žy­mius žmo­nes, dau­giau­sia už­sie­nie­čius, ku­rie čia bu­vo at­va­žiavę ir dėstė mū­ sų uni­ver­si­te­te. Kad žmonės ma­tytų, jog tai ne tik vie­tinės reikšmės uni­ ver­si­te­tas. Apsk­ri­tai Rytų ir Vi­du­rio Eu­ro­po­je Vil­niaus uni­ver­si­te­tas bu­ vo vie­nas did­žiųjų švie­ti­mo centrų.

Ja­me dir­bo, baigė moks­lus ne­ma­žai žy­mių žmo­nių. Pas­kui į pa­saulį išėję jie gar­si­no Lie­tu­vos ir Vil­niaus var­ dą“, – pa­sa­ko­jo dr. R.Kond­ra­tas.

Pa­tal­pos plo­tas ne­di­de­lis – apie 52 kv. m. Čia iš­li­ku­sios ir XVII a. grin­di­nio ply­telės. Kaip pa­sa­ko­ jo mu­zie­jaus di­rek­to­rius, jie nau­ jas taikė prie senųjų, kad ati­tiktų spal­va ir for­ma.

Fu­ko švy­tuoklė

Ant­ra­me aukš­te lan­ky­to­jus pa­si­tin­ ka Fu­ko švy­tuoklė. XIX a. prancūzų

fi­zi­kas Léo­nas Fou­cault su­konst­ra­vo švy­tuoklę, ku­ri ta­po pir­mu įren­gi­ niu, įro­dan­čiu, kad Žemė su­ka­si apie sa­vo ašį. Uni­ver­si­te­to Šv. Jonų baž­ ny­čios bokš­te su­mon­tuo­tas paauk­ suo­tas švy­tuoklės ru­tu­lys sve­ria 34 kg, ly­no il­gis – 35 m. Mu­zie­jaus di­ rek­to­riaus tei­gi­mu, tai yra vie­nin­telė to­kia švy­tuoklė Bal­ti­jos ša­ly­se.

Var­pinė­je taip pat yra mo­der­ nus lif­tas bei XVIII a. laip­tai. Lif­ tu pa­ki­lus į 45 m aukš­ty­je įrengtą ap­žval­gos aikš­telę iš ke­tu­rių pu­sių at­si­ve­ria ne­pa­kar­to­ja­ma sos­tinės pa­no­ra­ma.

Pats ob­jek­tas ne­di­de­lis, todėl vie­nu kar­tu tel­pa tik apie 25–30 žmo­nių. Ta­čiau lan­ky­tojų čia tik­ rai ne­trūksta – kas­dien su­lau­kia­ ma po 200–300. Lan­ky­ma­sis var­ pinė­je yra se­zo­ni­nis. Kiek il­gai bus ga­li­ma ten už­suk­ti, pri­klau­sys nuo oro sąlygų. Mu­zie­jaus di­rek­to­rius vi­lia­si, kad mies­tie­čiai ir Vil­niaus sve­čiai ją ap­lan­ky­ti galės iki spa­ lio vi­du­rio.

Į dien­raš­čio re­dak­ciją kreipė­ si sa­vait­galį Ga­riū­nuo­se buvęs ir ap­si­pirk­ti nu­sprendęs vil­nie­tis To­mas (var­das pa­keis­tas). Paš­ne­ ko­vas sau įsi­gi­jo dra­bu­žių, vai­kui – žaislų, moks­lo pre­kių. „Pir­kau net ke­tu­rio­se vie­to­se ir nie­kur man ne­bu­vo pa­si­ūly­tas če­ kis, nors če­kis tu­ri būti pa­si­ūly­tas.

Iš pra­džių net ne­su­si­domė­jau, tu­ri jie ka­sos apa­ra­tus ar ne­tu­ri. Ste­bi­ no pa­ts fak­tas, kad če­kio ne­si­ūlo.

Juk tai par­davė­jo pa­rei­ga“, – pa­ sa­ko­jimą pra­dėjo pa­šne­ko­vas.

Ga­liau­siai neap­si­kentęs vil­nie­ tis vie­nos pre­ky­bi­ninkės pa­prašė če­kio. Paaiškė­jo, kad mo­te­ris ka­ sos apa­ra­to ne­tu­ri. „Ji pra­dėjo kažką mig­lo­tai aiš­ kin­ti, kad pre­kiau­jan­tiems deng­ tuo­se lau­ko pa­vil­jo­nuo­se ka­sos apa­ra­tai lyg ne­rei­ka­lin­gi, nes dėl drėgmės jie ga­li su­ges­ti“, – teigė pa­šne­ko­vas. Če­kių ne­duo­da net Va­ka­ruo­se

Su Ga­riūnų ad­mi­nist­ra­ci­ja dien­ raš­čio žur­na­lis­tams su­si­siek­ti ne­ pa­vy­ko, ta­čiau kal­bin­ti pre­ky­bi­nin­ kai ti­ki­no pa­klusę nau­ja­jai tvar­kai ir be­si­sten­gian­tys di­de­lių nu­si­žen­ gimų ne­da­ry­ti. Tai, kad ne­pa­siū­lo­ mas če­kis ar prekės kai­na ne vi­sa­da įmu­ša­ma į kasą, pre­ky­bi­nin­kai va­ di­no „smul­kiom klai­delėm“.

Vla­dis­lo­vu pri­si­statęs par­ davė­jas teigė ka­sos apa­ratą įsi­ gijęs tuo­met, kai jau ta­po aiš­ku, kad be jo nie­kaip neiš­si­suk­s. „Dėl če­kių – jau kai pra­de­da kas iš Mo­kes­čių ins­pek­ci­jos ei­ti, tai vi­si ži­no ir ta­da mes mu­šam tuos če­kius. O jei nėra, tai kam?“ – re­ to­riš­kai klausė pre­kiau­to­jas.

Ne­re­tai į Veng­riją par­si­ga­ben­ ti pre­kių vyks­tan­tis Vla­dis­lo­vas teigė, kad Va­karų Eu­ro­po­je ka­sos apa­ratų sis­te­ma jau vei­kia, ta­čiau vals­tybės nu­sta­ty­tos tvar­kos ne­si­ lai­ko­ma ir kaimyninėje lenkijoje.

Ak­ty­viai baud­žia pa­žeidė­jus

Vil­niaus ap­skri­ties vals­ty­binės mo­kes­čių ins­pek­ci­jos (VMI) vir­ ši­nin­kas Ma­rius Žem­gu­lis dien­ raš­čiui teigė, kad Vil­niaus ap­ skri­ties VMI spe­cia­lis­tai ne kartą lankė­si Ga­riūnų tur­ga­vietė­je ir aiš­ki­no pre­ky­bi­nin­kams naują­ ją tvarką.

Nuo ge­gužės 1 d. iki rugsė­jo 1 d.

Mo­kes­čių ins­pek­ci­jos spe­cia­lis­tai bend­ra­vo su 501 pre­ky­bi­nin­ku.

Pa­sak pa­šne­ko­vo, tuo pat me­tu bu­vo ak­ty­viai nu­sta­to­ma pa­žei­ dimų, iš­ra­šo­mos bau­dos. „Vi­so­se tur­ga­vietė­se bu­vo at­ lik­tas 241 ope­ra­ty­vus pa­tik­ri­ni­ mas ir be­veik treč­da­liu at­vejų te­ ko su­ra­šy­ti ad­mi­nist­ra­ci­nių teisės pa­žei­dimų pro­to­ko­lus: 8 pro­to­ ko­lus įmonėms dėl gautų pa­jamų ne­įtrau­ki­mo į ap­skaitą ar­ba kvi­ to neiš­da­vi­mo, 24 pro­to­ko­lus fi­ zi­niams as­me­nims dėl pa­jamų ne­ įtrau­ki­mo į ap­skaitą ar­ba kvi­to neiš­da­vi­mo, dek­la­ra­cijų ne­pa­tei­ki­ mo, 33 pro­to­ko­lus fi­zi­niams as­me­ nims dėl elekt­ro­ni­nių ka­sos apa­ratų (18) ir vers­lo liu­di­jimų (15) ne­turė­ ji­mo“, – kalbė­jo VMI at­sto­vas.

Kaip patekti?

Ne­mo­ka­mai pa­tek­ti į var­pinę ga­

li­te tik šian­dien ir tik su šian­die­nos „Vil­niaus die­nos“ nu­me­riu.

Ka­so­je būti­na pa­lik­ti iš­kirptą rek­

la­mos ku­poną.

Ad­re­sas: Šv. Jo­no g. 12, dar­bo lai­

kas: 10–19 val.

Bausmė: nors Mo­kes­čių ins­pek­ci­jos tik­rin­to­jai nuo­lat štur­muo­ja Ga­

riū­nus, pa­starųjų pre­kei­viai ran­da būdų kaip ne­su­mokė­ti mo­kes­čių.

And­riaus Ufar­to (BFL) nuo­tr.

4

šeštADIENIS, rugsėjo 8, 2012

miestas diena.lt/naujienos/miestas

Vil­nie­čiams teks at­nau­jin­ti an­te­nas

Ty­ri­mas pa­ro­dė, kad Vil­niu­je darb­ da­viai tu­ri di­džiau­ sią pa­si­rin­ki­mą, nes į vie­ną vie­tą pre­ten­duo­ja kur kas dau­giau no­rin­čių nei Kau­ne, Šiau­liuo­ se ar Klai­pė­do­je. Ta­ čiau pa­čių dar­buo­ to­jų tai ne­džiu­gi­na.

Lie­tu­vai jau po ma­žiau nei dvie­jų mė­ne­sių pe­rei­nant prie skait­me­ ni­nės te­le­vi­zi­jos da­liai gy­ven­to­jų teks at­nau­jin­ti ne tik te­le­vi­zo­rius, bet ir bend­ro nau­do­ji­mo an­te­nas.

Ga­li­my­bės: dar­bo ne­tu­rin­tiems vil­nie­čiams įdar­bi­ni­mo įstai­gų du­ris

ten­ka vars­ty­ti kur kas daž­niau nei ki­tų did­mies­čių gy­ven­to­jams, už­tat sos­ti­nės darb­da­viai džiau­gia­si tu­rė­da­mi di­des­nį pa­si­rin­ki­mą.

Sostinėje su­si­ras­ti dar­bą sun­kiau­sia Ty­ri­mo duo­me­ni­mis, ieš­kan­tys dar­bo Klai­pė­do­je ir jos apy­lin­kė­ se tu­ri di­des­nį pa­si­rin­ki­mą nei ki­ tų did­mies­čių gy­ven­to­jai, o su­dė­ tin­giau­sia yra ieš­kan­tiems dar­bo Vil­niu­je.

Pa­dė­tį di­džių­jų mies­tų dar­bo rin­ko­je at­spin­di ir ofi­cia­li sta­tis­ ti­ka – pa­jū­ry­je rugp­jū­tį Lie­tu­vos dar­bo bir­ža bu­vo už­fik­sa­vu­si ma­ žiau­sią bend­rą ne­dar­bo ly­gį vi­so­ je Lie­tu­vo­je, pa­vyz­džiui, Ne­rin­go­je jis sie­kė vos 1,8 pro­c. vi­sų dar­bin­go am­žiaus gy­ven­to­jų, Pa­lan­go­je – 5,7 pro­c., Klai­pė­do­je – 8 pro­c. Ki­tuo­se di­džiuo­siuo­se mies­tuo­se ofi­cia­lus ne­dar­bas di­des­nis, nors ir ne­sie­kia liūd­niau­sių ša­lies ne­dar­bo re­kor­ dų, – Vil­niu­je jis 8,4 pro­c., Kau­ne – 9,7 pro­c. „Vil­niu­je leng­viau­sia su­si­ras­ti tin­ka­mą kva­li­fi­kuo­tą dar­buo­to­ją.

Su­vei­kia dės­nis, kad di­des­nis skai­ čius gy­ven­to­jų ge­ne­ruo­ja di­des­ nį srau­tą ir kar­tu di­des­nį pa­si­rin­ ki­mą, to­dėl dar­buo­to­jams Vilniuje rei­kia kur kas la­biau pa­si­steng­ti ir pa­si­temp­ti, kad įti­kin­tų darb­da­vį“, – sa­kė Žil­vi­nas Pa­de­gi­mas, ty­ri­mą

at­li­ku­sios bend­ro­vės „Cvzo­na.lt“ di­rek­to­rius.

Dar­buo­to­jams Vil­ niuje rei­kia kur kas la­biau pa­si­steng­ti ir pa­si­temp­ti, kad įti­ kin­tų darb­da­vį.

Ly­gi­nant skir­tin­gų mies­tų dar­bo pa­siū­los ir paieš­kos skel­bi­mų duo­ me­nis paaiš­kė­jo, kad kiek­vie­nas iš tri­jų di­džių­jų ša­lies mies­tų ieš­ ko kiek ki­to­kio pro­fi­lio dar­buo­to­ jų. Pa­vyz­džiui, in­ži­nie­rių daž­niau ieš­ko Vil­niaus ir Klai­pė­dos darb­da­ viai, o pro­gra­muo­to­jų la­biau trūks­ ta Kau­no ir sos­ti­nės įmo­nėms, Vil­niu­je daž­niau rei­ka­lin­gi ad­mi­ nist­ra­to­riai. Vi­suo­se mies­tuo­se pa­ klau­sūs va­dy­bi­nin­kai ir par­da­vė­jaikon­sul­tan­tai. „Kau­ne ir Klai­pė­do­je jun­ta­mas stip­rus įvai­raus po­bū­džio dar­bi­ nin­kų po­rei­kis. Taip pat šiuo­se

To­mo Luk­šio (BFL) nuo­tr.

mies­tuo­se daž­niau nei Vil­niu­je pa­ pras­tais dar­bo paieš­kos skel­bi­mais ieš­ko­ma va­do­vų, o Vil­niu­je va­do­ vai daž­niau sam­do­mi ki­tais, ne to­ kiais vie­šais, per­so­na­lo at­ran­kos bū­dais“, – tei­gė Ž.Pa­de­gi­mas.

Pa­sak per­so­na­lo at­ran­kos spe­ cia­lis­to, dar­bo skel­bi­mai, ku­riais ieš­ko­ma įvai­rių dar­bi­nin­kų – va­ly­ to­jų, pa­kuo­to­jų, sta­ty­bi­nin­kų, san­ dė­lio dar­bi­nin­kų, su­lau­kia di­de­lio kan­di­da­tų su­si­do­mė­ji­mo. „Tai pa­nei­gia mi­tą, kad spe­cia­lų pro­fe­si­nį iš­si­la­vi­ni­mą tu­rin­tys dar­ buo­to­jai re­čiau nau­do­ja­si in­ter­ne­ tu dar­bo paieš­kai, – in­ter­ne­tas yra ta­pęs be­ne pa­grin­di­niu in­for­ma­ci­ jos šal­ti­niu ir su­si­sie­ki­mo prie­mo­ ne tiek dar­buo­to­jams, tiek darb­da­ viams“, – ti­ki­no Ž.Pa­de­gi­mas.

Po­pu­lia­riau­sios spe­cia­ly­bės, ku­ rių at­sto­vų ieš­ko­ma tri­juo­se di­ džiau­siuo­se Lie­tu­vos mies­tuo­se, yra ad­mi­nist­ra­to­rius, par­da­vė­jaskon­sul­tan­tas, asis­ten­tas ir va­dy­bi­ nin­kas. Vil­niu­je ir Kau­ne daž­niau nei pa­jū­ry­je ieš­ko­ma pa­da­vė­jo dar­ bo, o Klai­pė­do­je – ap­skai­ti­nin­ko.

Nuo spa­lio 29 d. vi­sai Lie­tu­vai pe­ rei­nant nuo ana­lo­gi­nės prie skait­ me­ni­nės te­le­vi­zi­jos, dau­gia­bu­čių na­mų ad­mi­nist­ra­to­riai ra­gi­na su­ si­siek­ti su sa­vo na­mo prie­žiū­ros va­dy­bi­nin­ku ir iš­siaiš­kin­ti, ar jū­ sų na­me rei­ka­lin­gi na­mo bend­ ro nau­do­ji­mo an­te­nos ir ki­tos TV įran­gos at­nau­ji­ni­mo dar­bai. „Rū­pi­na­mės, kad bend­ra na­ mo an­te­na be­si­nau­do­jan­tys žmo­ nės ir to­liau ga­lė­tų ma­ty­ti mėgs­ta­ mus ka­na­lus. Pri­me­na­me, kad jei bend­ra an­te­na bus ne­tin­ka­ma sig­ na­lui priim­ti, net ir įsi­gi­ję TV prie­ dė­lį gy­ven­to­jai te­le­vi­zi­jos ma­ty­ti ne­ga­lės“, – sa­kė Arū­nas Ku­bi­lius,

„Ma­no būs­to“ Vil­niaus re­gio­no va­do­vas. Spe­cia­lis­tai in­for­muo­ ja, kad na­mo bend­ro nau­do­ji­mo met­ri­nė an­te­na tu­ri bū­ti pa­keis­ta į lo­go­pe­rio­di­nę ar­ba de­ci­met­ri­nę, taip pat tu­ri bū­ti at­nau­jin­ti ka­be­ liai, an­te­nos, stip­rin­tu­vai, da­lik­liai ir sig­na­lo slo­pin­tu­vai.

Na­mo įran­gą pri­tai­kius skait­ me­n i­n ės te­l e­v i­z i­jos sig­n a­l ui priim­ti, gy­ven­to­jai ga­lės ma­ty­ti 12 ne­ko­duo­tų pro­gra­mų: LRT te­ levizija, LRT kultūra, LNK, TV3, BTV, „Lie­tu­vos ry­to“ te­le­vi­zi­ ją, TV1, TV6, PO­LO­NIA, LIUKS, IN­FO, BBC. Tu­rin­tys ka­be­li­nę, pa­ly­do­vi­nę, in­ter­ne­ti­nę te­le­vi­zi­ją ar­ba nuo­sa­ vą an­te­ną te­le­vi­zi­ją ga­lės ma­ty­ti ne­prik­lau­so­mai nuo to, ar bend­ ra an­te­na bei ki­ta įran­ga bus pa­ keis­ta, ar ne.

VD inf.

Per­mai­nos: jei ne­si­nau­do­ja­te ka­be­li­nės te­le­vi­zi­jos pa­slau­go­mis, o

tu­ri­te bend­ro nau­do­ji­mo an­te­ną, teks pa­si­do­mė­ti, ar ne­rei­kia jos at­ nau­jin­ti pe­rei­nant prie skait­me­ni­nės te­le­vi­zi­jos. Redakcijos archyvo nuotr.

Ki­no teat­ras virs­ta lan­dy­ne Kęs­tu­tis Ne­ve­raus­kas k.neverauskas@diena.lt

Vil­niaus cent­re esan­tys ap­leis­ti pa­sta­tai ke­liau­ja iš ran­kų į ran­ kas. Ta­čiau nau­ji pa­sta­to šei­mi­ nin­kai dar ne­reiš­kia, kad lan­dy­ nė­mis ta­pu­sios vie­tos pri­si­kels nau­jam gy­ve­ni­mui.

VD ir BNS inf.

Ke­le­rius me­tus be­si­tę­sian­čio „Lie­tu­vos“ ki­no teat­ro de­tek­ty­ vas, at­ro­do, pa­sie­kė lū­žio taš­ką. Šių me­tų va­sa­rį pa­ga­liau at­si­ra­do nau­ji šio pa­sta­to ir ap­link jį esan­ čio že­mės skly­po Py­li­mo gat­vė­je sa­vi­nin­kai.

Sos­ti­nės cent­re esan­ti val­da už 9 mln. li­tų pe­rė­jo į SEB ban­ kui pri­klau­san­čios ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to bend­ro­vės „Li­tec­tus“ ran­ kas. Prieš tai „Lie­tu­va“ pri­klau­ sė bank­ru­ta­vu­sios UAB „Ro­jaus apar­ta­men­tai“ tur­tą ad­mi­nist­ra­ vu­siai „Ad­mi­vi­tai“.

Prieš pus­me­tį 40,52 aro skly­ pą val­dan­čios bend­ro­vės ge­ne­ ra­li­nis di­rek­to­rius Ed­vi­nas Ma­ levs­kis „Vil­niaus die­nai“ tei­gė, kad kol kas neaiš­ku, ko­kie dar­bai bus vyk­do­mi šio­je val­do­je. „Jo­kių įsi­pa­rei­go­ji­mų ne­sa­me pri­siė­mę.

Vis dar svars­to­me ga­li­mas pa­sta­ to trans­for­ma­ci­jas“, – sa­kė jis. „Lie­tu­vos“ ki­no teat­ro ke­le­tą me­tų nie­kas ne­pri­žiū­rė­jo. Šią vie­ tą pa­mė­go al­ko­ho­li­nius gė­ri­mus

mies­to cent­re var­to­jan­tis jau­ni­ mas ir aso­cia­lūs as­me­nys. „Lie­ tu­vos“ sie­nos sa­va­va­liš­kai nuo­lat tep­lio­ja­mos gra­fit­ i­nin­kų.

E.Ma­levs­kis ti­ki­no, kad bend­ro­ vė pa­si­rū­pi­no pa­sta­to išo­re. „Mes ap­tvar­kė­me ap­lin­ką ša­lia pa­sta­to ir už­san­da­ri­no­me at­vi­ras an­gas, kad nie­kas ne­pa­tek­tų į vi­dų. Taip pat pe­rio­diš­kai ap­žiū­ri­mas pa­ sta­tas, kad iš­veng­tu­me ne­pra­šy­ tų lan­ky­to­jų ir ža­los pa­sta­tui“, – pa­sa­ko­jo „Li­tec­tus“ va­do­vas.

Ko­va: nors nau­jie­ji sa­vi­nin­kai

tei­gia su­tvar­kę bu­vu­sio „Lie­ tu­vos“ ki­no teat­ro pa­sta­tą, jau po ke­lių die­nų jis vėl bu­vo „pa­ puoš­tas“ gra­fi­čiais.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

5

šeštADIENIS, rugsėjo 8, 2012

lietuva Ša­lies va­do­vė Da­ lia Gry­baus­kai­tė va­ kar at­vy­ku­si į Sei­mą pa­žars­tė pa­gy­rų ir pa­svai­dė ak­me­nu­ kų. Anks­čiau Sei­mą ir par­ti­jas ji kri­ti­ka­ vo, o da­bar pra­bi­lo kiek ki­taip.

Dė­me­sys: Pre­zi­den­tės su­si­ti­ki­mas su Sei­mo val­dy­ba prieš pra­si­de­dant Sei­mo se­si­joms jau yra ta­pęs tra­di­ci­ja.

And­riaus Ufar­to (BFL) nuo­tr.

Prezidentė ir glos­tė, ir grū­mo­jo Kly­do, bet dir­bo

Ket­ve­rius me­tus Sei­mas dir­bo ge­ rai, nors kar­tais ir klys­da­vo. Taip va­kar pra­bi­lo ša­lies va­do­vė D.Gry­ baus­kai­tė, lan­ky­da­ma­si Sei­me. „Šis Sei­mas, nors ir bu­vo kri­ti­ kuo­ja­mas, nors ir da­rė klai­dų, kai kur klup­čio­jo, bet mums pa­si­se­ kė, kad vals­ty­bė­je bu­vo iš­lai­ky­tas po­li­ti­nis sta­bi­lu­mas, pa­grin­di­ niai spren­di­mai bu­vo priim­ti lai­ ku, tu­riu gal­vo­je ir na­cio­na­li­nius biu­dže­tus, ir ra­ti­fi­ka­ci­jas. Ka­ri­ nis ir eko­no­mi­nis bend­ra­dar­bia­ vi­mas ir mū­sų da­ly­va­vi­mas įvai­ rio­se tarp­tau­ti­nė­se or­ga­ni­za­ci­jo­se bu­vo už­tik­rin­tas bū­tent šio Sei­mo ir Vy­riau­sy­bės“, – va­kar su­si­ti­ku­si su Sei­mo va­do­vy­be kal­bė­jo D.Gry­ baus­kai­tė. Anks­čiau Sei­mas, ypač po­li­ti­nės par­ti­jos, iš ša­lies va­do­vės su­lauk­da­vo kur kas dau­giau kri­ti­ kos. Pre­zi­den­tė va­kar pri­dū­rė, kad Lie­tu­va pra­de­da ro­dy­ti po­li­ti­nę bran­dą. Ji aiš­ki­no se­nas tie­sas: po kiek­vie­nų rin­ki­mų Lie­tu­vo­je Vy­ riau­sy­bėms bu­vo įpras­ta su­griau­

ti ga­lio­ju­sius eko­no­mi­nius bu­vu­ sios val­džios spren­di­mus, o pa­skui nie­ko ne­bes­pė­ti su­kur­ti: „To­dėl kai kur at­si­lie­ka­me nuo mū­sų kai­my­ nų vien to­dėl, kad po­li­ti­nio tęs­ti­ nu­mo, po­li­ti­nės at­sa­ko­my­bės tęs­ ti svar­biau­sius stra­te­gi­nius dar­bus ne­bū­da­vo.“ Nuei­nan­čiam Sei­mui ji pa­ta­rė da­ry­ti ma­žiau, bet ge­riau.

Prem­je­ro pa­ža­dais ne­ti­ki

Ta­čiau Sei­mą pa­gy­ru­si D.Gry­baus­ kai­tė čia pat jį ir val­dan­čią­ją dau­gu­ mą su­kri­ti­ka­vo. Ji pa­reiš­kė ne­ti­kin­ ti, kad ka­den­ci­ją bai­gian­tis Sei­mas dar su­ge­bės per­tvar­ky­ti ir ši­lu­mos ūkį. „Šis Sei­mas ke­lis žings­ne­lius yra pa­da­ręs ši­lu­mos ūkio per­tvar­ kos sri­ty­je, bet pa­grin­di­nė ir es­mi­ nė ši­lu­mos ūkio per­tvar­ka nei­ni­ci­ juo­ta, ir aš abe­jo­ju, ar šis Sei­mas su­ge­bės tai at­lik­ti“, – Sei­me žur­ na­lis­tams ko­men­ta­vo Pre­zi­den­tė.

Ener­ge­ti­kos mi­nist­ras ir prem­je­ ras And­rius Ku­bi­lius dar va­sa­rą kal­ bė­jo apie bū­si­mą ši­lu­mos ūkio per­ tvar­ką ir ru­de­niop ža­dė­jo pa­teik­ti

jos per­tvar­kos gai­res, ta­čiau įsta­ty­ mų pro­jek­tų lig šiol nie­kas ne­ma­tė.

Pa­grin­di­nė ir es­mi­ nė ši­lu­mos ūkio per­ tvar­ka nei­ni­ci­juo­ta, ir aš abe­jo­ju, ar šis Sei­mas su­ge­bės tai at­lik­ti.

Tad Pre­zi­den­tė šią už­duo­tį nu­ ma­to jau nau­jam Sei­mui ir nau­jai val­dan­čia­jai dau­gu­mai. „Tai bū­ tų grei­čiau­siai jau ar­ti­miau­sia už­ duo­tis nau­jai po­li­ti­nei ban­gai, nau­ jam Sei­mui ir nau­jai Vy­riau­sy­bei“, – vy­lė­si ša­lies va­do­vė. Pre­zi­den­ tė ne­pra­lei­do pro­gos pri­dur­ti, kad žmo­nių in­te­re­sų gy­ni­mas ši­lu­mos ūkio per­tvar­kos sri­ty­je iš­liks jos prio­ri­te­tas, bei pri­dū­rė: „Ti­kiuo­si, ir nau­jas Sei­mas at­si­žvelgs į ma­no ini­cia­ty­vas ir prio­ri­te­tus.“

Kliu­vo A.Ažu­ba­liui

Be to, Pre­zi­den­tė lai­dė ak­me­nu­kus ir už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­ro Aud­ ro­niaus Ažu­ba­lio pu­sėn. Ji lai­ko­si nuo­mo­nės, kad ir dip­lo­ma­tai pri­ va­lo dek­la­ruo­ti pri­va­čiuosius in­ te­re­sus, o jų dek­la­ra­ci­jos tu­ri bū­ ti vie­šos. Ta­čiau A.Ažu­ba­lis ma­no ki­taip. „No­riu iš kar­to at­vi­rai pa­sa­ky­ ti: aš jau dek­la­ra­vau, o tai reiš­kia, kad kiek­vie­nas vals­ty­bės tar­nau­to­ jas ir po­li­ti­kas pri­va­lo vie­šai dek­la­ ruo­ti tai, kas pri­klau­so pa­gal įsta­ ty­mą. Slėp­ti čia nė­ra ko. Išim­tys pa­da­ry­tos tiems, ku­riems ne­rei­ kė­tų to da­ry­ti, – tai ope­ra­ty­vi­niai dar­buo­to­jai, žval­gy­bos žmo­nės.

No­riu iš kar­to pa­sa­ky­ti, kad dip­lo­ ma­tai yra vals­ty­bės tar­nau­to­jai ir slėp­ti jie ne­tu­ri ko. Jei­gu mes tu­ri­ me įta­ri­mų, kad dip­lo­ma­tas gy­ve­ na ne iš at­ly­gi­ni­mo, jis ne­tu­ri bū­ ti dip­lo­ma­ti­nė­je tar­ny­bo­je. To­dėl slėp­ti nė­ra ko ir dek­la­ruo­ti pri­va­ lo vi­si“, – va­kar Sei­me pik­ti­no­si D.Gry­baus­kai­tė.

Dėl R.Pak­so ty­lė­jo

Ne į vi­sus žur­na­lis­tų už­duo­tus klau­si­mus D.Gry­baus­kai­tė va­kar at­sa­ki­nė­jo no­riai.

Kons­t i­t u­c i­n io Teis­m o (KT) spren­di­mo dėl Tvar­kos ir tei­sin­ gu­mo par­ti­jos va­do­vo, pa­ša­lin­to­jo pre­zi­den­to Ro­lan­do Pak­so, D.Gry­ baus­kai­tė ne­ko­men­ta­vo. „Sa­vo as­me­ni­nę nuo­mo­nę tu­ riu vi­so­kią ir gal­būt įvai­rią, bet kaip Pre­zi­den­tė ga­liu at­sa­ky­ti tik taip: KT spren­di­mų ne­ko­men­tuo­ ju – juos rei­kia vyk­dy­ti“, – te­pa­sa­ kė D.Gry­baus­kai­tė.

Tre­čia­die­nį KT pa­skel­bė, kad Sei­mo rin­ki­mų įsta­ty­mo nuo­sta­ta, pa­gal ku­rią ap­kal­tos bū­du pa­ša­lin­ ti po­li­ti­kai į Sei­mą ne­ga­li kan­di­da­ tuo­ti ket­ve­rius me­tus, prieš­ta­rau­ ja Kons­ti­tu­ci­jai.

KT tei­gi­mu, no­rint leis­ti prie­ sai­ką su­lau­žiu­siems as­me­nims vėl kan­di­da­tuo­ti į pa­rei­gas, ku­rias pra­ de­dant ei­ti rei­kia pri­siek­ti, bū­ti­na keis­ti Kons­ti­tu­ci­ją.

VD, BNS inf.

Lat­vį nu­ste­bi­no lie­tu­vių ir len­kų ne­su­ta­ri­mai Lie­tu­vo­je va­kar ap­si­lan­kęs Lat­vi­ jos gy­ny­bos mi­nist­ras Ar­tis Pab­ ri­kas pa­reiš­kė, kad Len­ki­jos ar­gu­ men­tai dėl tau­ti­nių ma­žu­mų pa­ dė­ties pri­me­na Mask­vos re­to­ri­ką Lat­vi­jo­je, o es­tų pa­siū­ly­mą vyk­ dy­ti oro po­li­ci­jos ro­ta­ci­ją va­di­no ne­tin­ka­mu.

Pa­ly­gi­no su Mask­va

A.Pab­ri­kas, va­kar su­si­ti­kęs su Lie­ tu­vos val­džios at­sto­vais, sa­vo vie­ ša­me pa­reiš­ki­me pa­ra­gi­no Len­ki­ ją neašt­rin­ti re­to­ri­kos dėl tau­ti­nių ma­žu­mų pa­dė­ties Lie­tu­vo­je. Jis pri­dū­rė, kad Var­šu­vos ar­gu­men­tai pri­me­na Mask­vos po­zi­ci­ją dėl ru­ sa­kal­bių Lat­vi­jo­je. „Ne­no­ri­me, kad Len­ki­ja ašt­rin­ tų re­to­ri­ką dėl va­di­na­mų­jų ma­žu­ mų pro­ble­mų Lie­tu­vo­je, nes mums Ry­go­je šie ar­gu­men­tai la­bai pri­me­ na Mask­vos ar­gu­men­tus apie ru­sų imig­ran­tų ma­žu­mą mū­sų ša­ly­je“, – sa­kė Lat­vi­jos mi­nist­ras per dis­ku­

si­ją Kau­no Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ ver­si­te­te. „Ma­nau, kad Ru­si­jos dip­lo­ma­tai la­bai su­pran­ta pa­na­šu­mus, tad jie ypač lai­min­gi, kad dvi ES ša­lys gin­ či­ja­si dėl klau­si­mų, ku­riuos jie lai­ ko sa­vo te­ma“, – tei­gė A.Pab­ri­kas.

Jo tvir­ti­ni­mu, Lat­vi­ja la­bai su­si­rū­ pi­nu­si dėl Vil­niaus ir Var­šu­vos ne­su­ ta­ri­mų, o Len­ki­ją jis pa­va­di­no vie­na svar­biau­sių par­tne­rių mū­sų re­gio­ni­ niam sau­gu­mui už­tik­rin­ti, bend­ra­ dar­biau­ti eko­no­mi­nė­je sri­ty­je.

Len­ki­jos val­džia ne kar­tą kal­ti­ no Lie­tu­vą dėl len­kų tau­ti­nės ma­ žu­mos tei­sių Lie­tu­vo­je, ypač var­dų ir pa­var­džių ra­šy­mo bei švie­ti­mo.

Lie­tu­va kal­ti­ni­mus at­me­ta sa­ky­ da­ma, kad len­kai Lie­tu­vo­je tu­ri ge­ res­nes są­ly­gas nei bet kur ki­tur už Len­ki­jos ri­bų.

Gy­ny­bos ro­ta­ci­jos ne­no­ri

Mi­nist­ras taip pat tvir­ti­no, kad Lat­vi­ja ne­pri­ta­ria Es­ti­jos siū­ly­mui

įves­ti ro­ta­ci­ją NA­TO vyk­do­mai Bal­ti­jos ša­lių oro po­li­ci­jos mi­si­jai, nes tai pa­di­din­tų iš­lai­das. „Vie­nas ar­gu­men­tų prieš to­kią ro­ta­ci­ją – tai rei­ka­lau­tų dau­giau pi­ ni­gų. Ir ko­dėl ro­ta­ci­ja tu­ri vyk­ti tik į Es­ti­ją, gal ir Lat­vi­jai rei­kė­tų to­kios ro­ta­ci­jos? Tad šiuo me­tu Lat­vi­jos po­zi­ci­ja yra nei­gia­ma“, – BNS sa­kė mi­nist­ras, lan­ky­da­ma­sis Kau­ne.

Es­t i­jos gy­ny­b os mi­n is­te­r i­ja praei­tą sa­vai­tę dar kar­tą pa­reiš­kė, jog no­rė­tų, kad kuo grei­čiau bū­tų priim­tas spren­di­mas ro­tuo­ti NA­TO oro po­li­ci­jos mi­si­ją, ku­ri šiuo me­tu vyk­do­ma iš Lie­tu­vos.

Lie­tu­va Es­ti­jos siū­ly­mus ver­ti­na at­sar­giai. Ka­riuo­me­nės va­das ge­ ne­ro­las lei­te­nan­tas Ar­vy­das Po­ cius ge­gu­žę sa­kė, kad bū­ti­na ge­ rai pa­sver­ti, ar ap­si­mo­ka dub­liuo­ti pro­jek­tus, ypač kai NA­TO pa­brė­žia iš­ma­nio­sios gy­ny­bos kon­cep­ci­ją.

Anks­čiau krašto apsaugos ministrė Rasa Juk­ne­vi­čie­nė yra sa­kiu­si, kad

įve­dus ro­ta­ci­ją oro po­li­ci­jos mi­si­ja tap­tų daug bran­ges­nė.

Na­rys­tė ES pri­klau­sys nuo eu­ro

Lat­vi­jos gy­ny­bos mi­nist­ras taip pat iš­reiš­kė abe­jo­nes dėl na­rys­tės ES, jei žlug­tų eu­ras. Jei taip nu­tik­tų, anot jo, Bal­ti­jos ša­lių pri­si­jun­gi­mas prie ES bū­tų neut­ra­li­zuo­tas. „Eu­ro kri­zė ga­li itin pa­veik­ti mū­ sų atei­tį. Pa­sa­ky­čiau, kad jei­gu eu­ ras žlug­tų, ne­svar­bu, ką apie tai ma­ no­me, džiau­gia­mės dėl to ar ne, tai su­kel­tų daug iš­šū­kių, ku­rie pri­vers­ tų po­li­ti­kus ir par­ti­jas bei vals­ty­bes per­gal­vo­ti esa­mą si­tua­ci­ją Eu­ro­po­ je, – o tai mus ga­lė­tų grą­žin­ti į to­kią pa­čią ar pa­na­šią si­tua­ci­ją, ko­kia bu­vo XX a. ket­vir­tą de­šimt­me­tį. Ša­lys gal­ vos na­cio­na­lis­tiš­kiau, apie sa­vo in­te­ re­sus. Ką tai reiš­kia Bal­ti­jos ša­lims?

Juk esa­me ES pa­kraš­ty­je“, – per dis­ ku­si­ją su Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­ te­to stu­den­tais sa­kė A.Pab­ri­kas.

VD, BNS inf.

Pyk­tis: ne­su­si­kal­bė­ji­mai dėl gat­

vių pa­va­di­ni­mų ar kal­bos var­to­ ji­mo vals­ty­bės įstai­go­se A.Pab­ri­ kui pri­me­na Ru­si­jos re­to­ri­ką dėl Lat­vi­jos ru­sa­kal­bių pro­ble­mų.

„Scanpix“ nuo­tr.

6

ŠeštADIENIS, rugsėjo 8, 2012

tema

Avan­gar­do tėvas – Ba­ras apie šią vieną ryš­kiau­ 1 sių XX a. ant­ros pusės Vil­niaus al­ter­na­ty­vio­sios kultū­ros

as­me­ny­bių.

Lie­tu­viš­ko­jo avan­gar­di­nio ki­ no pra­di­nin­kas, avan­gar­dinės mu­ zi­kos grupės „Ir Vi­sa Tai Kas Yra Gra­žu Yra Gra­žu“ (IVT­KY­GYG) vo­ka­lis­tas, me­lo­ma­nas, bib­lio­fi­ las, su­kaupęs ne­įti­kimą knygų bei mu­zi­kos įrašų ko­lek­ciją, spal­vin­ ga Vil­niaus se­na­mies­čio bo­he­mos figū­ra – toks bu­vo Ba­ras.

Jis bu­vo lais­vas žmo­gus, tiek so­ viet­me­čiu, tiek ne­prik­lau­so­mo­je Lie­tu­vo­je ne­si­taikstė su sis­te­ma. Jis pa­ts sau bu­vo įdo­mus. Todėl pa­skui jį ėjo žmonės, ku­riems bu­vo įdo­mu gy­ven­ti, įdo­mu žvelg­ti į pa­saulį ki­tu kam­pu. O Ba­ras tai darė su did­žiu­liu po­lėkiu.

Gro­jo kir­viais ir pjūklais

Dai­li­ninką ir grupės IVT­KY­GYG idė­jinį vadą Artūrą Šli­pa­vi­čių-Šlipą su Ba­ru sie­jo se­nos drau­gystės sai­ tai. Šli­po ma­ma su tėčiu drau­ga­vo su Ba­ro tėvais, o vy­res­ny­sis jo bro­ lis Ri­man­tas – su Ba­ru. „Kai Ba­ras pa­matė ir iš­gir­do, kaip per ma­no pa­veikslų pa­ro­dos ati­ da­rymą skambė­jo mu­zi­ka, pa­si­ūlė sin­te­zuo­ti meną. Jis kūrė kiną ir norė­jo sin­te­zuo­ti vi­sus me­nus. O iš tikrųjų apie tai su Ba­ru jau bu­vo­me sva­joję ko­kius dve­jus tre­jus me­tus, tik vie­nas kitą tik­ri­no­me.

Kai pa­tik­ri­no­me, pra­dėjo­me tą avan­gar­dinį judė­jimą ir įkūrėme grupę IVT­KY­GYG. Sup­la­na­vo­me, kad Ba­ras bus at­sa­kin­gas už ki­ ną ir teatrą, o aš – už dailę ir mu­ ziką. Mes dvie­se turė­jo­me val­dy­ ti šias ke­tu­rias mūzas. Tuo tiks­lu pra­dėjo­me drau­gau­ti su rei­ka­lin­ gais žmonė­mis, telk­ti pro­fe­sio­na­ lių mu­zi­kantų būrį“, – pa­sa­ko­jo A.Šli­pa­vi­čius-Šli­pas.

Pir­mie­ji grupės kon­cer­tai būda­ vo ne­nuspė­ja­mi. Jie gro­da­vo skal­ bi­mo ma­ši­no­mis, li­niuotė­mis, kir­ viais, pjūklais. „Primą“ rūky­da­vo per nosį

Koks Ba­ras bu­vo – kaip žmo­gus, me­ni­nin­kas, drau­gas? „Jis bu­vo la­ bai su­dėtin­gas žmo­gus. Mes su juo nuo­lat barėmės. Ab­so­liu­čiai eks­ cent­riš­kas. Jam reikė­jo dėme­sio“, – ne­vy­nio­jo žod­žių į vatą Šli­pas.

Po šven­čių rytą Ba­ras pa­gi­rio­da­ vo­si tik šam­pa­nu, ir būti­nai – res­

to­ra­ne. Jis ei­da­vo į „Bo­čius“ ar­ ba „Bačką“, ku­ri anais lai­kais bu­vo Ro­tušės aikštė­je. „Bač­ko­je“ tilp­da­vo ne dau­giau kaip da­šimt žmo­nių.

Jei­gu jam ne­pa­tik­da­vo kom­pa­ ni­ja – res­to­ra­ne ko­kie du vy­ru­ kai sėdėda­vo, pa­vyzd­žiui, ap­si­ rengę kos­tiu­mais, į vieną šnervę įsi­kiš­da­vo vieną „Pri­mos“ ci­ga­ retę, į ant­rą – kitą ir taip rūky­da­ mas šiur­pin­da­vo chebrą. Tai būda­ vo jo fir­mi­nis ba­je­ris – ma­to­te, aš esu ki­toks.

Ne kartą Ba­ras taip už­sirūkė ir per grupės kon­certą. Yra jų mu­ zi­ko­je vie­ta, kur Šli­pas, būda­ vo, imp­ro­vi­zuo­ja. Tuo me­tu Ba­ras rūky­da­vo per nosį – to­kie būda­ vo jų iš­puo­liai. Vy­rai tai va­din­da­vo spek­tak­liu, per­for­man­su.

Artūras Šli­pa­vi­čius-Šlipas:

Mu­du neap­siš­li­fa­vo­ me. Pap­ras­čiau­siai aš jį ger­biau kaip me­ni­ninką, o jis – ma­ne.

Ekscentrikas: į vieną šnervę Baras įsikišdavo vieną „Primos“ cigaretę, į antrą – kitą ir taip rūkydamas šiurpindavo

kitoks.

Drau­gai iš­kopė į vald­žią

Ba­ras su žmo­na ir sūnu­mi gy­ve­ no Se­na­mies­ty­je. Į jų ma­žutį bu­ tą bu­vo ga­li­ma pa­tek­ti pro vie­ nus var­tus iš Vo­kie­čių gatvės. Jo kam­ba­rys bu­vo pri­kimš­tas knygų, plokš­te­lių, pa­veikslų. Kny­gos vie­ na ant ki­tos bu­vo su­krau­tos stir­ to­mis iki lubų. „Ta­čiau pas Barą neu­žei­si ka­da pa­norėjęs ir ne­su­si­taręs. Dau­giau kaip dviejų draugų jis ne­įsi­leis­da­ vo, nes ne­būda­vo vie­tos at­si­sėsti“, – pri­si­minė Šli­pas.

Ki­ta­me kam­ba­ry­je bu­vo įsikū­ru­ si žmo­na su sūnu­mi. Gy­ve­ni­mas su žmo­na Ni­jo­le Ba­rui ne­su­sik­lostė. Iš pro­fe­si­jos ji bu­vo mo­ky­to­ja. Po­ros sūnus Vy­tis – kaip iš akies trauk­tas tėvas jau­nystė­je.

Ko­kių žmo­nių pas Barą atei­da­vo? „Ga­li­ma, ne­minė­siu pa­vard­žių? Vi­sa ta cheb­ra, ku­ri da­bar yra vald­žio­je ir ku­riems ge­ro­kai per pen­kias­de­šimt, pas Barą per gim­ta­die­nius būda­vo.

Vi­sa cheb­ra jį pa­ži­no­jo. Bet ka­dan­ gi Ba­ras ap­si­myžęs se­na­mies­čiu galė­da­vo praei­ti, cheb­ra jo pra­dėjo veng­ti. Jo įvaizd­žio, jo gy­ve­ni­mo

būdo. Tie­siog nuo jo at­si­ri­bo­jo“, – pa­sa­ko­jo Šli­pas.

Par­davęs plokš­te­les užgėrė

Ko­lek­cio­nuo­ti Ba­ras pra­dėjo nuo tra­di­ci­nių da­lykų. Vi­sus bitlų, „Led Zep­pe­lin“ dis­kus, visą ro­ko kla­siką jis turė­jo sa­vo ko­lek­ci­jo­je. Tais lai­ kais (apie 1980 m.) Ba­ras turė­ jo apa­ratūrą, ku­ri bu­vo ver­ta nau­ jo Šli­po tėvo ži­gu­lio. Tik pas Barą skambė­da­vo to­kios pui­kios ko­kybės gar­sas, kad vi­si iš­si­žioję klau­sy­da­ vo­si. Dau­ge­liui žmo­nių darė įspūdį ne tik jo ko­lek­ci­ja, bet ir mu­zi­ka, jos skam­be­sys, gar­sas. Vi­ni­li­nių plokš­ te­lių Ba­ras galė­jo turė­ti apie 1000. „Bet vieną dieną jam pa­si­su­ko ša­ ra­ba­nai ir tą ko­lek­ciją pa­ki­šo po lo­ va. Pradė­jo domė­tis avan­gar­di­ne, eks­pe­ri­men­ti­ne mu­zi­ka. Bit­lai jam jau ne­beim­po­na­vo. Ir ta­da Ba­ras at­ ra­do sa­ve. O kai at­ra­do sa­ve, su­si­ta­ pa­ti­no su sa­vo ho­biu. Ei­da­vo gat­ve jis – ir kar­tu ne jis“, – dėstė Šli­pas.

Ba­ras pa­tyrė ir skaus­mingą mo­ mentą. Vi­sa jo ko­lek­ci­jos mu­zi­ka bu­vo vi­ni­linė­se plokš­telė­se. Ir vie­

ną dieną at­ėjo mo­men­tas, kai vos ne verk­da­mas jis pa­sakė: „Vis­kas, cheb­ra, at­ėjo nau­jas am­žius, nau­ja era, ne­bėra vi­ni­li­nių plokš­te­lių – vi­ sur kom­pak­tinės. Ne­be­da­ry­siu ki­no – vi­sur mo­der­nios ki­no ka­me­ros.“ Ir jis ne­be­darė ki­no. Pa­sakė, kad kiek­vie­nas kvai­lys ga­li da­bar kiną sta­ty­ti nau­do­da­mas skait­me­ni­nes vaiz­do ka­me­ras. Visą sa­vo vi­ni­li­nių plokš­te­lių ko­lek­ciją Ba­ras par­davė ke­liems gar­siems ko­lek­ci­nin­kams.

Pas­kui visą tą mu­ziką nu­si­pir­ko įra­šytą į kom­pak­ti­nes plokš­te­les. „Jo ko­lek­ci­ja bu­vo gran­dio­zinė, – pa­pildė Šli­po bro­lis me­ni­nin­kas Ri­man­tas Šli­pa­vi­čius. – Ir jos Ba­ras at­si­kratė ur­mu. Pas­kui iš to skaus­ mo užgėrė.“ Pri­pa­ži­no mai­nus

Ba­ras rin­ko įvai­rias kny­gas: ir se­ no­vi­nes, ir en­cik­lo­pe­di­jas. Jis ži­no­ jo tų knygų vertę. Tai bu­vo da­lis jo pa­jamų. Pa­vyzd­žiui, su­si­ra­šinė­ja su ko­kiu Ja­nu iš Kro­ku­vos dėl kny­gos.

Ba­ras nu­per­ka tą knygą, nes ži­no, kad jos rei­kia to­kiam Pet­rui iš Bal­

bie­riš­kio. Nu­per­ka tą knygą už 500, o par­duo­da už 1000.

Va­di­na­si, Ba­ras turė­jo ir vers­li­ nin­ko gys­lelę? „Pui­kią. Jis bu­vo vers­li­nin­kas.

Gy­ve­ni­me nie­kur ne­bu­vo dirbęs. Iš to jis pra­gy­ve­no, tai bu­vo vie­nin­ telės jo pa­ja­mos, – paaiš­ki­no Šli­pas.

– O tai, ką gau­da­vo­me už kon­cer­ tus, bu­vo ka­pei­kos. Esu da­ly­vavęs jo fi­nan­si­niuo­se rei­ka­luo­se. Kar­tais iš­va­ry­da­vo į vir­tuvę, kar­tais – ne.

Tie­siog jam reikė­da­vo įkalt – da­ lį sa­vo ko­lek­ci­jos pra­ger­da­vo. Bet ir gir­tas, ir blai­vus su­pra­to jos vertę.“ Ba­ras turė­jo Rai­mun­do Šli­žio, Hen­ri­ko Na­ta­le­vi­čiaus, taip pat Šli­po pa­veikslų. „Sa­vo pa­veiks­lus su juo keis­ da­vau į la­bai re­tas kom­pak­ti­nes plokš­te­les, – pa­sa­ko­jo Šli­pas. – Pa­vyzd­žiui, aš norė­jau Pen­de­revs­ kio plokš­telės – tai bu­vo la­bai re­ta plokš­telė. Jis bu­vo pa­rašęs sim­fo­ niją būgnams. Šitą ir dar po­rą Pen­ de­revs­kio plokš­te­lių įsi­gi­jau už pa­ veikslą – ap­si­mainėm. Ta­da dar grupės ne­bu­vo­me įkūrę.

Neprisitaikė: veidmainystės epochoje A.Barysas-Baras mokė sukeisti vertybes vietomis – nesąmones suvokti kaip tiesą, o lozungus paversti kliedesiais. Su juo niekada nebuvo nuobodu.

7

ŠeštADIENIS, rugsėjo 8, 2012

tema Vis­kas, cheb­ ra, at­ėjo nau­ jas am­žius, nau­ja era, ne­ bėra vi­ni­li­nių plokš­te­lių – vi­sur kom­ pak­tinės.

Ne­be­da­ry­siu ki­no – vi­sur mo­der­nios ki­no ka­me­ ros.

chebrą. Tai būdavo jo firminis bajeris – matote, aš esu Asmeninio archyvo nuotr.

Kaž­ka­da už sa­vo pa­veiks­liuką pir­kau iš jo Fran­ko Zap­pos ka­setę.

Fir­minę, Če­kos­lo­va­ki­jo­je iš­leistą.

Turė­ti ori­gi­nalą so­vietų lai­kais tai bu­vo krūta. Da­bar daug ką ga­li nu­ pirk­ti. Ir mo­terį ga­li nu­pirk­ti.“ Ko­va dėl ly­de­rio po­sto

Ba­ras ger­da­vo 12 dienų. Po to­kio za­ po­jaus vi­siš­kai neat­pa­žin­da­vo žmo­ gaus, – ne­ma­ty­da­vo. Jo regė­ji­mas ir taip bu­vo mi­nus 12. Pas­kui ne­ger­ da­vo du mėne­sius. Ta­da pa­si­pil­ dy­da­vo jo ko­lek­ci­ja, su IVT­KY­GYG re­pe­tuo­da­vo, kon­cer­tuo­da­vo. „Ba­ras norė­jo sto­ti į Maskvą, į ak­to­rinį. Ar sto­jo ir ne­įsto­jo, ar ne­sto­jo – šio fak­to ne­ži­nau. Tie­ siog žmo­gui reikė­jo sa­vi­raiš­kos, – kalbė­jo Šli­pas. – Tai bu­vo eks­ cent­riš­kas žmo­gus, ku­riam la­ bai reikė­jo dėme­sio. O kar­tais to dėme­sio reikė­jo per daug. Jam bu­ vo ne­svar­bu, ar sce­no­je kur­si me­ ną, ar snarglį nu­lei­si, svar­bu, kad būtų at­kreip­tas dėme­sys į jį. Ab­ so­liu­tus nar­ci­zas bu­vo Ba­ras. Dėl to mes la­bai barėmės.“

Ba­ras norė­jo būti kom­pa­ni­jos ved­ lys. Ir jei­gu kom­pa­ni­jo­je at­si­ras­da­vo as­me­nybė, stip­resnė už jį, – vis­kas, pra­si­dėda­vo konf­lik­tai. Vie­na to­kių stip­rių as­me­ny­bių ir bu­vo Šli­pas. „Juo­dai su juo bar­da­vomės. Jam vis at­rodė, kad aš no­riu ly­de­riau­ti.

Ne, mu­du neap­siš­li­fa­vo­me. Pap­ ras­čiau­siai aš jį ger­biau kaip me­ ni­ninką, o jis – ma­ne. Kaip me­ ni­nin­kai vieną dieną prie bu­te­lio aiš­ki­nomės, kas mums yra svar­bu?

Iš­siaiš­ki­no­me: re­zul­ta­tas. Žod­žiu, su­si­tarė­me, kad jis sce­no­je ne­ve­ mia. Kai nu­li­pi nuo sce­nos, sa­kiau, da­ryk, ką no­ri: ant ausų stovėk, be kel­nių vaikš­čiok“, – spal­vingą Ba­ro po­rtretą žod­žiais tapė Šli­pas.

Ta­čiau abu bro­liai Šli­pa­vi­čiai pri­ si­minė, kad toks griež­tas kaip Artū­ ras, Ba­ras bu­vo tuo­met, kai kiną kūrė. Jo po­žiū­ris į darbą bu­vo la­bai pro­fe­sio­na­lus. Tie, ku­rie su juo dir­ bo, įver­ti­no jo pro­fe­sio­na­lumą.

Ri­man­tui Ba­ro trūksta: „La­bai gra­žiai su juo pa­si­šnekė­da­vau stu­ di­jo­je. Jis bu­vo la­bai ge­ras klau­sy­ to­jas. Nuodėmk­lau­sys.“

Ne­bu­vo vie­ni­šius su ki­no ka­me­ra Lai­ma Že­mu­lienė l.zemuliene@diena.lt

„Veid­mai­nystės epo­cho­je Artū­ ras Ba­ry­sas mokė su­keis­ti ver­ty­ bes vie­to­mis – ne­sąmo­nes su­vok­ ti kaip tiesą, o lo­zun­gus pa­vers­ti klie­de­siais“, – taip apie lie­tu­viš­ko­ jo avan­gar­do tėvą Artūrą Ba­rysąBarą rašė jo bi­čiu­lis ra­šy­to­jas Al­ gi­man­tas Ly­va. Šaipė­si iš so­vie­tinės tik­rovės

Ir tie­sa, ir klie­de­siai įam­žin­ti Ba­ ro fil­muo­se. Jis su­kūrė 40 trum­ pa­met­ra­žių filmų 16 mm juos­to­je.

Sa­vo fil­muo­se Ba­ras šmaikš­čiai ir itin ki­ne­ma­tog­ra­fiš­kai pa­rodė uni­ kalų ir be­pro­tišką vie­no žmo­gaus gy­ve­nimą so­viet­me­čiu, o per jį ir sa­vo lai­ko­tarpį – pra­ėju­sio am­ žiaus 8–9 de­šimt­me­čius: gėlių vaikų epo­chos blyks­nius Lie­tu­vo­ je, Vil­niaus kie­mus ir gat­ves, ano me­to kas­die­nybės ab­surdą. Dau­ gu­ma Ba­ro filmų ar­ti­mi ko­me­di­ jos žan­rui, bet lyg pan­to­mi­ma be žod­žių su la­bai ge­rai iš jo plokš­te­ lių ko­lek­ci­jos pa­rink­ta mu­zi­ka.

Daž­nai sa­vo trum­pa­met­ra­žius vai­dy­bi­nius ir do­ku­men­ti­nius fil­ mus Ba­ras va­din­da­vo eks­pe­ri­ men­ti­niais, yra su jais da­ly­vavęs ki­no fes­ti­va­liuo­se tuo­metė­je So­ vietų Sąjun­go­je. Juo­se vai­di­na ne tik pa­ts Ba­ras ir drau­gai. Vie­na­ me vai­di­na ir ak­to­rius Rim­gau­das Kar­ve­lis, ka­ri­katū­ris­tas Me­čis­lo­ vas Šče­pa­vi­čius. „Ši­tas – nuo­sta­bus fil­mas. Atei­ na juo­du į val­gyklą ir val­go vieną po­rciją. Vie­nas jų at­si­gręžia at­gal – jo po­rci­ja pa­dėta ant ki­to sta­ lo“, – pri­si­minė me­ni­nin­kas Ri­

man­tas Šli­pa­vi­čius, su­kūręs Ba­ ro filmų tit­rus. „Dau­ge­ly­je filmų A.Ba­ry­sas šai­ po­si ir iš savęs, ir iš būre­lio sekėjų, pa­si­ruo­šu­sių lėkti pa­skui pra­našą.

Jis tie­siog ne­bi­jo­jo per­ženg­ti ri­ bos, kur ki­ti tik laukė me­si­jo. Tuo kai ku­rie jo fil­mai šian­dien at­ro­do ir no­va­to­riš­ki, ir brandūs.

Dar vie­na jo dar­bo ypa­tybė – gausūs bend­ra­dar­biai. Jis ne­bu­ vo vie­ni­šius su ki­no ka­me­ra. Iš to, ko­kiais li­ki­mo ke­liais vėliau pa­su­ ko bend­ra­žy­giai, ga­li­ma spręsti, ko­ kie ta­len­tin­gi žmonės jį su­po ir koks pla­tus bu­vo A.Ba­ry­so in­te­resų ra­tas bei kūry­bi­nis iš­sisk­lei­di­mas tarp ki­ no, teat­ro, mu­zi­kos, li­te­ratū­ros“, – straips­ny­je „Ba­ras ki­no ba­ruo­se“ rašė da­bar jau ana­pi­lin iš­ke­liavęs ki­no kri­ti­kas Skir­man­tas Va­liu­lis.

– pi­ni­gai. Šiais lai­kais su­kti filmą juos­to­je – la­bai bran­gu. „Pa­ti­ko man tie Ba­ro fil­mu­ kai. Kai pa­si­žiū­riu da­bar, jie gal­ būt nai­vo­ki. Bet jis bu­vo vie­nin­ te­lis to­kių filmų kūrėjas. Jie vi­si su hu­mo­ru, iro­ni­ja. Kaip po­kštas, kaip anek­do­tas. Ma­tai, kaip žmo­ nės ta­da ap­si­rengę, kaip el­gia­si, kaip Vil­niaus se­na­mies­tis at­ro­ do. Nie­kas to ne­nu­fil­ma­vo. Da­ bar tai at­ro­do to­kia do­ku­men­ti­ka!

Tie fil­mai – kaip ano, so­vie­ti­nio, gy­ve­ni­mo at­spin­dys“, – kalbė­jo R.Šli­pa­vi­čius.

Atkū­rus ne­prik­lau­so­mybę, Ba­ rui tar­si ne­be­li­ko kūry­bos ob­jek­to, konf­lik­to. Nors jis bandė konf­lik­ tuo­ti ir su naują­ja vald­žia, bet tas konf­lik­tas bu­vo švel­nus.

Rei­ka­lau­ja nau­jo įver­ti­ni­mo

Šiuo­lai­kinės tech­ni­kos nemė­go

Ta­čiau vieną dieną Ba­ras metė kur­ti tuos sa­vo fil­mu­kus. „Atė­jo ne­prik­lau­so­mybė. Kaip ir dau­ge­lis ma­no draugų me­ni­ ninkų – jie jau išėję ana­pi­lin – Ba­ras ne­su­ra­do sau vie­tos. Baigė­ si so­vie­ti­nis eta­pas, prie­š kurį jis stip­riai ko­vo­jo sa­vo hi­piš­ko­mis prie­monė­mis. Ki­tas niuan­sas – pa­si­keitė tech­no­lo­gi­jos. Fil­ma­ vi­mas, juostų kar­py­mas, mon­ta­ vi­mas – jis viską da­ry­da­vo pa­ts, žiūrė­da­vo kiek­vieną kad­riuką. Ir stai­ga su nau­jais vėjais pa­si­keitė ir fil­ma­vi­mo tech­ni­ka“, – pa­sa­ ko­jo R.Šli­pa­vi­čius. Šiuo­lai­ki­nių vaiz­do ka­merų Ba­ ras nemė­go. „Ką čia, ne­sąmonės“, – sa­ky­da­vo. Bandė šį tą fil­muo­ti mo­der­nio­mis prie­monė­mis, bet šios jam ne­pa­ti­ko. Ant­ras da­ly­kas

Lie­tu­vos ki­ne­ma­tog­ra­fi­jos is­to­ri­ jo­je A.Ba­ry­sas-Ba­ras turbūt liks kaip pa­sku­ti­nis mo­hi­ka­nas, kūręs ne­bylųjį kiną. „Vis dėlto Ba­ras ne­ta­po to­kia ryš­kia žvaigž­de, ko­kia jis nu­si­ pelnė būti. Kodėl? Kūrė sfe­ro­je, ku­ri bu­vo pa­ra­le­li su pro­fe­sio­ na­liuo­ju ki­nu ir lai­ko­ma mėgėjų veik­la, kai So­vietų Sąjun­go­je itin stiprė­jo ideo­lo­ginė kont­rolė ir ki­ ta­min­čių per­se­kio­ji­mas.

Da­bar į tuos lai­kus žiū­ri­ma iš naujų po­zi­cijų, kri­tiš­kai, tad ir Ba­ro fil­mai rei­ka­lau­ja būti įver­ tin­ti iš nau­jo, pla­čiau. Pa­si­keitė ir pa­ts ver­ti­nimų kon­teks­tas, kai lais­vai ga­li­me bend­rau­ti su vi­su pa­sau­liu, ly­gin­ti sa­ve ir ki­tus, su­ si­pa­žin­ti su fil­mais, ku­riuos anuo­ met tek­da­vo med­žio­te med­žio­ti“, – rašė S.Va­liu­lis.

Bu­vo šventė su juo pra­si­lenk­ti gatvė­je

Ki­toks: „Man būda­vo gra­žu ma­ty­ti, koks jis yra: žmo­gus ne iš šio pa­sau­lio, žmo­gus kos­mo­sas“, – Ba­ru

žavė­jo­si kny­gos au­to­rius žur­na­lis­tas G.Kajė­nas.

Lai­ma Že­mu­lienė Idė­ja pa­ra­šy­ti knygą apie lie­tu­ viš­k o­j o avan­g ar­d o tėvą Artū­ rą Ba­rysą-Barą žur­na­lis­to Ge­di­ mi­no Kajė­no aki­ra­ty­je pra­dėjo sklan­dy­ti prie­š dve­jus su pu­se metų.

„De­ja, su Ba­ru ne­bu­vau pa­žįsta­mas.

Bu­vau lankę­sis grupės IVT­KY­GYG kon­cer­tuo­se, bu­vau matęs Ba­ro fil­mus. Min­tis pa­ra­šy­ti knygą ki­lo iš vi­di­nio po­rei­kio kalbė­ti apie ši­ tą žmogų, nes jo jau ne­be­su­tik­da­ vau Vil­niaus se­na­mies­čio gatvė­ se. O anks­čiau ten jį ma­ty­da­vau nuo­lat.

Ži­no­jau, kad jis – ki­no, mu­zi­ kos žmo­gus. Man vi­sa­da būda­vo šventė tie­siog su juo pra­si­lenk­ ti gatvė­je. Jis bu­vo išs­kir­tinė as­ me­nybė, – kalbė­jo G.Kajė­nas. – Man būda­vo gra­žu ma­ty­ti, koks jis yra: žmo­gus ne iš ši­to pa­sau­ lio, žmo­gus kos­mo­sas. Vi­siš­kai ki­toks, ne­pri­tapęs prie sis­te­mos.

Ki­to lai­ko žmo­gus. Ir man pra­dėjo trūkti jo. Pa­ju­tau, kad apie jį rei­kia kalbė­ti.“ Sa­vo idėją G.Kajė­nas pa­si­ūlė lei­dyk­los „Ki­tos kny­gos“ va­do­vui Ge­di­mi­nui Ba­ra­naus­kui. Ši lei­ dyk­la yra iš­lei­du­si knygą ir apie Rimą Bu­roką – hipį poetą, per­se­ kiotą, tar­dytą so­vie­ti­nio sau­gu­mo

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vaitės nuo­tr.

ir nu­teistą už veltėd­žia­vimą. Mi­ rusį mįslin­go­mis ap­lin­kybė­mis Lu­kiš­kių kalė­ji­mo li­go­ninė­je. Ta­ da Ri­mui bu­vo tik 27-eri.

Kny­ga „Pa­sau­lis pa­gal Barą“ – tai se­ri­jos apie lie­tu­viš­ko­sios kontr­kultū­ros as­me­ny­bes tęsi­ nys. Ši kny­ga, kaip ir minė­to­ji apie R.Bu­roką, pra­si­de­da ma­žu sky­re­ liu išė­ju­siems drau­gams at­min­ti. „Ta kar­ta mirš­ta. Ir vis ma­žiau yra žmo­nių, ku­rie juos pri­si­me­na, ga­li pa­pa­sa­ko­ti apie tą lai­ko­tarpį“, – sakė G.Kajė­nas.

Jo kny­ga „Pa­sau­lis pa­gal Barą“ bus pri­sta­ty­ta rugsė­jo 14 d. 18 val.

Vil­niaus dailės aka­de­mi­jos di­zai­no ir ino­va­cijų cent­re „Ti­ta­ni­kas“.

8

šeštADIENIS, rugsėjo 8, 2012

savaitės interviu

Vie­šu­mo bus tik dau­giau KGB kad­ri­nių dar­buo­to­jų, at­sar­gos ka­ri­nin­kų są­ra­šai – jau vie­ ši. Net­ru­kus in­ter­ne­te pa­si­ro­dys ir pir­mo­sios už­ver­buo­tų­jų pa­ var­dės bei do­ku­men­tai. Apie KGB do­ku­men­tų vie­ši­ni­mą – po­ kal­bis su Lie­tu­vos gy­ven­to­jų ge­no­ci­do ir re­zis­ten­ci­jos ty­ri­mo cent­ro (LGGRTC) va­do­ve Te­re­se Bi­ru­te Bu­raus­kai­te.

Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

– Prieš ku­rį lai­ką in­ter­ne­te pa­ skelb­tas KGB at­sar­gos ka­ri­nin­ kų są­ra­šas, o šią sa­vai­tę – KGB pa­da­li­nių mies­tuo­se ir ra­jo­ nuo­se kad­ri­nių dar­buo­to­jų są­ ra­šai. Pus­la­pis kgbveik­la.lt dėl lan­ky­to­jų ant­plū­džio ku­rį lai­ką ne­tgi bu­vo ne­pa­sie­kia­mas. Re­ gis, vi­suo­me­nę KGB te­ma itin do­mi­na.

– Net­ru­kus tu­rė­si­me duo­me­nis, kiek žmo­nių ap­si­lan­kė sve­tai­nė­je, kas juos do­mi­na la­biau­siai. Taip, sve­ tai­nė nu­lūž­ta ne pir­mą kar­tą. Šią sa­vai­tę, aiš­ku, vi­sus su­do­mi­no pa­ skelb­ti KGB ra­jo­nų sky­rių do­ku­men­ tai iš vi­sos Lie­tu­vos. Anks­čiau do­ ku­men­tai, ku­riuos mes vie­ši­no­me, bu­vo dau­giau iš­plau­kę iš cent­ri­nio KGB apa­ra­to. Taip, bu­vo ir in­for­ma­ ci­jos apie ra­jo­nus, ne tik Vil­niaus ir Kau­no. Ma­ny­čiau, kad žmo­nės, ku­ rie gy­ve­na pe­ri­fe­ri­jo­je, – tie bu­ vę KGB dar­buo­to­jai vis dar ša­lia jų, jie nie­kur ne­din­go. Tad žmo­nių su­ si­do­mė­ji­mas šią sa­vai­tę pa­skelb­tais do­ku­men­tais man vi­siš­kai su­pran­ ta­mas. Jie no­ri ži­no­ti, kas gi ta­da bu­vo ir da­bar yra ša­lia jų. Sve­tai­nė kgbvei­kla.lt la­bai lan­ko­ma.

Aki­vaiz­du, kad vi­suo­me­nė no­ri apie tai ži­no­ti. Ir jei­gu mes bū­tu­me ma­nę, kad to ne­rei­kia, nė ne­bū­tu­ me pra­dė­ję dirb­ti. LGGRTC tu­ri­me su­si­for­ma­vu­sią vi­są moks­li­nin­kų gru­pę – jo­je ap­svars­to­me, ku­riuos do­ku­men­tus skelb­ti, juos ti­ria­me.

Rei­kia, kad vi­suo­me­nė gau­tų iš­sa­ mų vaiz­dą to, kas vy­ko KGB. Kaip bu­vo įtrau­kia­mi žmo­nės, kaip jie bu­vo šan­ta­žuo­ja­mi, kad bend­ra­ dar­biau­tų, kaip bu­vo per­se­kio­ja­mi ir pa­na­šiai.

– Ta­čiau da­liai gy­ven­to­jų ir so­ viet­me­čiu ne­bu­vo pa­slap­tis, ku­rie žmo­nės – kad­ri­niai KGB dar­buo­to­jai.

– Bū­da­vo vi­saip. Bet daž­niau­siai jie ne­pri­sis­ta­ty­da­vo. Net­gi tie, ku­rie pa­gal inst­ruk­ci­jas tu­rė­da­vo pri­si­ sta­ty­ti. Bet nie­kur ne­bu­vo jų pa­var­ džių, pa­rei­gy­bių. Jei pa­var­ty­tu­me to me­to te­le­fo­nų kny­gas, ku­rio­se skel­ bia­mi įstai­gų te­le­fo­nai, KGB te­bu­ vo vie­nas te­le­fo­nas.

– Ta­čiau mū­sų vi­suo­me­nę vis dar la­bai do­mi­na konk­re­čios žmo­nių – kad­ri­nių KGB dar­ buo­to­jų, ypač agen­tų ir slap­tų­ jų bend­ra­dar­bių, – pa­var­dės, o

ne nu­si­kals­ta­ma šios or­ga­ni­za­ ci­jos veik­la. Re­gis, dar nesu­vo­ kia­mas to KGB dar­bo mas­tas.

– Taip, jūs tei­sus. Vi­suo­me­nė žiū­ ri la­bai as­me­niš­kai – no­ri­ma konk­ re­čių pa­var­džių, konk­re­čių as­me­nų.

Bet mū­sų skel­bia­mų do­ku­men­tų tiks­las yra ne tas. Mes no­ri­me pa­ ro­dy­ti KGB veik­lą. O veik­lą vys­tė konk­re­tūs as­me­nys. Tai­gi per juos ta veik­la ir at­si­sklei­džia. Vie­šai skel­bia­mi do­ku­men­tai – tik di­de­lio dar­bo pra­džia. Ma­to­me, kad vi­suo­ me­nei tai rei­ka­lin­ga, ir mes ruo­šia­ mės dirb­ti to­liau, pa­teik­si­me dau­ giau in­for­ma­ci­jos bei do­ku­men­tų.

Če­kis­tai ar ka­gė­bis­ tai, kaip mes juos va­di­na­me, ir­gi bu­ vo žmo­nės. Ta­čiau jie sa­vo no­ru atė­jo dirb­ti to dar­bo, ku­ris oku­pan­tui bu­vo rei­ ka­lin­gas.

– Kol kas tink­la­la­py­je kgbveik­ la.lt, be ki­ta ko, skel­bia­mi tik kad­ri­niai KGB dar­buo­to­jai. Šį pa­va­sa­rį bu­vo pra­neš­ta, kad ne­tru­kus tu­rė­tų bū­ti pa­skelb­ tas ir 1700 KGB agen­tų są­ra­šas bei 62 agen­tų kor­te­lės, iš­sky­rus tuos, ku­rie pri­si­pa­ži­no bend­ra­ dar­bia­vę su KGB. Ko­dėl šis pro­ ce­sas už­tru­ko?

– Nes­ku­ba­me mes šio są­ra­šo skelb­ ti, nes tie­siog dar ti­ria­me jį. Iš tik­ rų­jų jo at­si­ra­di­mas ke­lia tam tik­rų min­čių. Jis bu­vo pil­do­mas 1987 m. iš kar­to, ta­čiau ja­me esan­tys įra­šai apie by­las ir agen­tus pra­si­de­da tais, ku­rie bu­vo ver­buo­ja­mi 1940-ai­ siais, par­ti­za­ni­niu lai­ko­tar­piu, tad do­ku­men­to kū­ri­mo lai­ku jau tik­rai ne­dir­bo. Tai­gi dėl to KGB re­gist­ra­ ci­jos žur­na­lo mes at­lie­ka­me ty­ri­mą.

Ky­la klau­si­mas, ar jis 1987 m. ne­ bu­vo ku­ria­mas są­mo­nin­gai, jau ne kaip KGB dar­bo do­ku­men­tas. Kal­ bant apie skel­bi­mą, rug­sė­jo pa­bai­ go­je ke­ti­na­me pa­skelb­ti apie 100 as­ me­nų iš mi­nė­to žur­na­lo – nuo 1-ojo nu­me­rio iki 100-ojo, su vi­sa pa­pil­ do­ma in­for­ma­ci­ja apie mi­nė­tus as­ me­nis ir pa­na­šiai. Tai bus as­me­nys, ku­rie vei­kė iki ko­kių 1950 m. Vė­liau skelb­si­me dau­giau as­me­nų.

– Ar vi­si KGB do­ku­men­tai, ku­ rios jūs skel­bia­te, pa­ti­ki­mi?

karštOJI linija: 212 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius.

Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt „Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

„Diena Media News“ L.e.p. vyriausiasis redaktorius Alvydas Staniulis

„Vilniaus dienos“ VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386

2022

– Do­ku­men­tai, ku­riuos mes skel­ bia­me ir apie ku­riuos vie­ši­na­me, yra KGB vi­daus dar­bo. Jie nie­ka­da ne­bu­vo ren­gia­mi vie­šin­ti. Ka­dan­ gi Lie­tu­va ta­po ne­prik­lau­so­ma, mes tu­ri­me tą ga­li­my­bę. Juk vie­nas KGB sky­rius nė ne­ži­no­jo apie ki­to KGB sky­riaus dar­bą. Abe­jo­nių ga­li kel­ti ne­bent ant­ri­niai do­ku­men­tai.

Kaip mi­nė­jau, pa­vyz­džiui, tas KGB agen­tų re­gist­ra­ci­jos žur­na­las.

– Ko­kius dar KGB do­ku­men­tus ruo­šia­ma­si skelb­ti ar­ti­miau­siu me­tu?

– No­rė­tu­me vi­suo­me­nę ap­švies­ ti, kaip bu­vo vyk­do­mas agen­tū­ ri­nis dar­bas emig­ra­ci­jo­je, moks­ lo ir švie­ti­mo sri­ty­je, taip pat apie moks­li­nį ir tech­ni­nį šni­pi­nė­ji­mą, apie jau­ni­mo or­ga­ni­za­ci­jas, fi­nan­ si­nius KGB veik­los as­pek­tus. Ypač pa­sku­ti­niais or­ga­ni­za­ci­jos veik­ los me­tais. Apie tai, kaip bu­vo ku­ ria­mos prie­dan­gos įmo­nės ir įstai­ gos, kaip jos bu­vo fi­nan­suo­ja­mos.

Juk bu­vo bend­ros fir­mos su už­sie­ niu, su par­tne­riais, ku­rie nė ne­ži­ no­jo ir ne­nu­tuo­kė, į ko­kį dar­bą juos įtrau­kia. Pla­nų – daug. Ti­ki­mės per dve­jus tre­jus me­tus vie­šai pa­skelb­ ti tiek ar­chy­vi­nių do­ku­men­tų, kad kiek­vie­nas iš pir­mi­nių šal­ti­nių su­ si­da­ry­tų adek­va­tų vaiz­dą, kas Lie­ tu­vos is­to­ri­jo­je bu­vo KGB. – Kai kurie sa­ko, kad rei­kia nu­ sto­ti grę­žio­tis į praei­tį ir liau­ tis de­mo­ni­zuo­ti KGB. Dau­ge­lis KGB ver­ti­na tik prin­ci­pu juo­ da–balta.

– Taip, kai kurie mus kal­ti­na, kad knai­sio­ja­mės po praei­tį, sa­ko, lai­kas baig­ti dras­ky­ti se­nas žaiz­das. Bet is­to­ri­ja tu­ri bū­ti nag­ri­nė­ja­ma ir da­ bar, ypač kai ją dar sa­vo kai­liu esa­me pa­ty­rę. Če­kis­tai ar ka­gė­bis­tai, kaip mes juos va­di­na­me, ir­gi bu­vo žmo­ nės. Ne­ga­li­me sa­ky­ti, kad jie vi­si tik­ tai juo­di. Ta­čiau jie sa­vo no­ru atė­jo dirb­ti to dar­bo, ku­ris oku­pan­tui bu­ vo rei­ka­lin­gas. Tai bu­vo tų žmo­nių as­me­ni­nis ap­si­spren­di­mas. Bet da­ bar tiems žmo­nėms jo­kių ap­ri­bo­ji­ mų nė­ra – nei jiems ke­lia­mos by­los, nei jie per­se­kio­ja­mi. Jie ga­li gy­ven­ti kaip nor­ma­lūs pi­lie­čiai. Tik ne­rei­kia pa­mirš­ti, kad dau­ge­lis jų, jau pa­gy­ ve­nu­sių, gau­na pen­si­ją iš Mask­vos.

Tad ga­li­me svars­ty­ti, kad jie gal­būt tu­ri ir tam tik­rų įsi­pa­rei­go­ji­mų.

Pri­min­siu, kad be­veik vi­sos agen­ tų dar­bo ir as­mens by­los iš­vež­tos iš Lie­tu­vos, ta­čiau yra ant­ri­niai do­ ku­men­tai, iš ku­rių ga­li­ma iden­ti­fi­

reklamos skyrius: 261 „VILNIAUS DIENOS“ VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJAI: Stasys Gudavičius – 219 1371 Ignas Jačauskas – 219 1372 MIESTAS: Rūta Grigolytė – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391

3654

Platinimo tarnyba: 261

LIETUVA: Justinas Argustas – 219 1381 EKONOMIKA: Jolita Mažeikienė (redaktorė) – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387

Smal­su­mas: „Žmo­nių su­si­do­mė­ji­mas šią sa­vai­tę pa­skelb­tais do­ku­

men­tais man vi­siš­kai su­pran­ta­mas. Jie no­ri ži­no­ti, kas gi ta­da ir da­ bar yra ša­lia jų“, – sa­ko T.B.Bu­raus­kai­tė.

To­mo Luk­šio (BFL) nuo­tr.

kuo­ti apie 80 pro­c. pa­sku­ti­nius tris de­šimt­me­čius vei­ku­sių agen­tų – iki 10 tūkst. as­me­nų.

– Kaip ma­no­te, ar liust­ra­ci­jos idė­ja vis dar ak­tua­li?

– Vi­suo­me­nė tu­ri tei­sę ži­no­ti, kas vy­ko. Ko­dėl vis­kas, kas vy­ko 50 me­ tų, tu­ri bū­ti nu­slėp­ta? Tai ne­tu­ri bū­ti už­da­ry­ta ar už­ra­kin­ta. Rei­kia vie­ną sy­kį iš­sklai­dy­ti mi­tus, api­ py­nu­sius so­vie­tų slap­to­sios tar­ny­ bos veik­lą.

Vie­ni KGB tie­siog de­mo­ni­zuo­ja, ki­ti nie­ki­na, esą kiek­vie­nas vos pa­ šne­kė­jęs su ka­gė­bis­tu iš kar­to bū­ da­vo įra­šy­tas į agen­tų są­ra­šus ir t. t. Kai žmo­nės su­si­pa­žins su tik­rą­ja veik­la, pa­rem­ta au­ten­tiš­kais do­ku­ men­tais, ma­nau, daug dū­me­lių iš­si­ sklai­dys. Ži­no­ti tie­są, o ne kie­no nors in­terp­re­ta­ci­jas, – la­bai svei­ka.

1688

SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Mantas Stankevičius – 219 1383 ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374

Prenumeratos skyrius: 261

– Vy­rau­ja nuo­mo­nė, kad vi­sa lig­šio­li­nė Liust­ra­ci­jos ko­mi­si­ jos veik­la – imi­ta­ci­ja. Esą ko­ mi­si­ja per vi­są sa­vo dar­bo lai­ką tik ir liust­ra­vo vie­ną Ka­zi­mi­rą Pruns­kie­nę.

– Prob­le­ma bu­vo tai, jog kiek­vie­ ną sa­vo spren­di­mą rei­kė­jo įro­dy­ ti teis­me. O mū­sų teis­mai – bend­ro po­bū­džio, ne­su­si­pa­ži­nę su agen­tū­ ri­nių, ar­chy­vi­nių do­ku­men­tų spe­ ci­fi­ka. Pa­vyz­džiui, ką reiš­kia ope­ ra­ty­vi­nin­ko juod­raš­tis, ku­ria­me jis ra­šo sa­vo pla­nus. Jo au­ten­tiš­ku­ mas ty­ri­nė­to­jui la­bai daug ką sa­ko.

O teis­mui – ne.

Kal­bant apie K.Pruns­kie­nę − rei­ kia tie­siog paim­ti ir iš­slap­tin­ti jos by­lą bei vi­są ją pa­skelb­ti. Nie­ko dau­giau. Skai­tan­tys žmo­nės ma­ to, tu­ri sa­vo nuo­mo­nę. Teis­mas ją įslap­ti­no.

1688

TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Margarita Vorobjovaitė – 219 1384

Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 4000.

Buhalterija: (8

46) 397 767

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS:

261 3655, 261 3659,261 3654,

261 3000, 261 9655, 279 1370

faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS: 261 3653 PRENUMERATOS SKYRIUS: 261 1688 PLATINIMO TARNYBA: 261 1688

9

šeštADIENIS, rugsėjo 8, 2012

ekonomika

OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn

+0,72 %

1,37

+0,85 %

+1,56 %

Eks­por­tas ir ­ im­por­tas au­go Lie­tu­vos eks­por­tas šių me­tų sausį–liepą sie­ kė 42,11 mlrd. li­tų, im­por­tas – 47,15 mlrd. li­ tų, ar­ba ati­tin­ka­mai 8,3 pro­c. bei 6,1 pro­c. dau­giau nei per ati­tin­ka­mą 2011 m. lai­ko­tar­ pį. Eks­por­tui aug­ti šie­met dau­giau­sia įta­kos tu­rė­jo 36,5 pro­c. pa­di­dė­jęs ka­ti­lų, ma­ši­nų ir me­cha­ni­nių įren­gi­nių, 22,1 pro­c. – bal­dų par­ da­vi­mas už­sie­ny­je. Im­por­tas pa­di­dė­jo iš už­ sie­nio per­kant 67,7 pro­c. dau­giau naf­tos pro­ duk­tų, 29,7 pro­c. – val­go­mų­jų dar­žo­vių.

mln.

per­nai sie­kė dar­buo­to­jų skai­čius ša­lies ūky­je.

diena.lt/naujienos/ekonomika

€

Valiutų kursai

De­ga­lų kai­nos

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,2410 DB sva­ras ster­lin­gų 1 4,3514 JAV do­le­ris 1 2,7354 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,7626 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9600 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,2496 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,7021 Ru­si­jos rub­lis 100 8,4939 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8633

pokytis

–0,8869 % –0,4325 % –0,7691 % –1,0069 % +0,0141 % +0,7166 % –0,4151 % +0,0518 % –0,3827 %

Vakar Tink­las

A 95

Dy­ze­li­nas

Du­jos

„Sta­toil“

5,14

4,79

2,46

„Kvis­ti­ja“

5,05

4,70

2,43

„Va­koil“

5,14

4,78

2,45

Vi­d. kai­na vi­so ap­tar­na­vi­mo de­ga­li­nių tink­luo­se. Šal­ti­nis: www.de­ga­lu­kai­nos.lt WTI naf­ta

„Brent“ naf­ta

96,35 dol. už 1 brl.

114,28 dol. už 1 brl.

Kny­gy­nas, kur su­si­tin­ka žo­džiai ir mu­zi­ka Rūd­nin­kų kny­gy­nas at­si­lai­kė prieš di­džių­ jų tink­lų kon­ku­ren­ci­ją ir at­gai­vi­no su­si­ do­mė­ji­mą vi­ni­li­nė­mis plokš­te­lė­mis. Po dvy­li­kos veik­los me­tų sa­vi­nin­kai drą­siai sa­ko ne­skai­čiuo­ją dar­bo sa­vai­tės die­nų.

Li­na Mra­zaus­kai­tė

l.mrazauskaite@diena.lt

Pa­sa­ko­ti apie šei­mos val­do­mą Rūd­ nin­kų kny­gy­ną no­ri­si pra­dė­ti ne­ti­ kė­tai – nuo į jį už­su­ku­sio lan­ky­to­ jo, ke­lioms mi­nu­tėms nu­trau­ku­sio po­kal­bį su vie­nu kny­gy­no sa­vi­nin­ kų Dei­man­tu Vai­nil­ka. Su­ži­no­jęs, kad kny­gy­no sa­vi­nin­kas šiuo me­ tu bend­rau­ti ne­ga­li, jis pa­ža­dė­jo pa­si­su­ki­nė­ti mies­te ir su­grįž­ti, kai šis bus lais­vas. „Tai yra vie­nas mū­ sų žmo­nių, čia per­kan­čių vi­ni­li­nes plokš­te­les. Jis mėgs­ta pa­bend­rau­ti apie mu­zi­ką. Mū­sų kny­gy­nas nė­ra to­kia par­duo­tu­vė, kur ant dar­buo­ to­jų nu­ga­rų pa­ra­šy­ta „Aš ga­liu jums pa­dė­ti“, bet kur dar­buo­to­jai tik pa­ ro­do, ku­rio­je pu­sė­je ieš­ko­ti pre­kės. Čia atei­nan­tys žmo­nės no­ri, kad su jais kal­bė­tų ta pa­čia kal­ba“, – lan­ ky­to­jui išė­jus sa­kė D.Vai­nil­ka.

Kny­gy­no sa­vi­nin­kas dien­raš­čiui pa­pa­sa­ko­jo apie kny­gų ir vi­ni­li­nių plokš­te­lių de­ri­nį kny­gy­ne, glau­ dų ry­šį su klien­tais ir pir­muo­sius vers­lo žings­nius.

– Kaip ir ka­da gi­mė idė­ja įkur­ ti kny­gy­ną?

– Kny­gy­nas jau 12 me­tų pri­klau­so mū­sų šei­mai, tie­sa, šis vers­las gi­ mė tru­pu­tį spon­ta­niš­kai. Pir­muo­ sius žings­nius žen­gė tė­vai, o mes su se­se­ria Ka­ro­li­na į pro­ce­są įsi­ jun­gė­me šiek tiek vė­liau. Tie­sa, da­ bar pa­grin­di­nius dar­bus at­lie­ka­me mes abu. Mes ir su­kū­rė­me da­bar­ti­nį kny­gy­no vei­dą, toks jis yra jau še­še­ rius sep­ty­ne­rius me­tus.

Iš pra­džių bu­vo la­bai sun­ku, nes manėme, kad rei­kia tu­rė­ti vi­sas nau­jas kny­gas, kaip da­ro ki­ti kny­ gy­nai. Ta­čiau tai yra vi­siš­kas sa­ vęs žlug­dy­mas. Svar­biau­sia ži­no­ti, kaip no­rė­tum at­ro­dy­ti. Aiš­ku, už­ tru­ko­me il­gą lai­ką, kol „nu­lip­dė­ me“ sa­ve.

– Kas pa­dė­jo for­muo­ti uni­ka­lų kny­gy­no įvaiz­dį?

– Kaip rei­kia įgy­ven­din­ti kny­gy­no idė­ją, tru­pu­tį pa­suf­le­ra­vo ke­lio­nės, – iš jų nuo­lat at­si­ve­ža­me ir idė­jų, ir daik­tų. Ke­liau­da­mas pa­ste­bė­jau, kad vi­ni­li­nių plokš­te­lių par­duo­tu­ vės gy­vuo­ja vi­sa­me pa­sau­ly­je. Ka­ dan­gi plokš­te­lių tu­rė­jau nuo se­nų lai­kų, – ka­se­tes iš­me­čiau, ta­čiau plokš­te­les pa­si­li­kau, – jo­mis po

tru­pu­tį už­pil­džiau len­ty­nas. Taip pat ra­do­me bend­ra­min­čių.

Nuo šių me­tų vež­tis plokš­te­lių pra­dė­jo­me la­bai in­ten­sy­viai ir kol kas esa­me vie­nin­te­liai Lie­tu­vo­je, tu­rin­tys to­kį jų pa­si­rin­ki­mą. Da­ bar siū­lo­me ir se­nų plokš­te­lių, ku­ rias žmo­nės pa­pras­tai per­ka sau, ir nau­jų, ku­rias do­va­no­ja ki­tiems.

Ma­lo­nu tai, kad žmo­nės jas do­va­ no­ja net ir tiems, ku­rie ne­tu­ri pa­ te­fo­no, ta­čiau la­bai mėgs­ta ku­rią nors gru­pę. Kar­tais po pu­sės me­tų žmo­nės atei­na ir sa­ko, kad pa­te­fo­ ną jau įsi­gi­jo.

Taip pat tap­ti įdo­mes­niems mums pa­dė­jo siū­lo­ma spau­da apie mu­zi­ką, ma­dą ir pan. iš vi­sos Eu­ro­pos. Tu­ ri­me par­tne­rių, ku­rie pa­de­da ženg­ti ko­ja ko­jon su vi­sa Eu­ro­pa.

Dei­man­tas Vai­nil­ka:

Žmo­gus, ku­ris yra tru­ pu­tė­lį reik­les­nis mu­ zi­kai, taip pat reik­liau ren­ka­si ir kny­gą.

– Ar bu­vo sun­ku ras­ti vi­ni­li­nių plokš­te­lių tie­kė­jų?

– Kai ku­rie su­si­ta­ri­mai su už­sie­nio par­tne­riais už­tru­ko net iki me­tų.

Lie­tu­vos rin­ka plokš­te­lių ir žur­na­lų po­žiū­riu juo­kin­gai ma­ža – pas mus nė­ra pa­siū­los ar­ba nė­ra daug žmo­ nių, ga­lin­čių jas įpirk­ti. Tai­gi rei­ kė­jo la­bai ar­gu­men­tuo­ti sa­vo no­rą bend­ra­dar­biau­ti: vie­ni pra­šė pa­ro­ dy­ti sa­vo fi­nan­si­nes ata­skai­tas, ki­ti pa­ti­kė­jo mū­sų di­džiu­liu no­ru.

– Mi­nė­jo­te, kad bu­vo ir sun­ku­ mų. Ir ne­nuos­ta­bu – juk ša­lies rin­ko­je esa­ma di­de­lių kny­gy­ nų tink­lų. Kaip pa­vyks­ta su jais kon­ku­ruo­ti?

– Pra­džia bu­vo sun­ki, nes rei­kė­jo ap­si­brėž­ti sa­vo tiks­lus. Mums ne­ svar­bu, kny­ga iš­leis­ta šian­dien ar prieš pen­ke­rius me­tus, – svar­bu tai, kas jo­je yra. To­dėl mes pra­dė­jo­ me la­bai ati­džiai at­rink­ti kny­gų tu­ ri­nį. Pra­dė­jo­me klau­si­nė­ti žmo­nių, kas jiems įdo­mu, ar­ba žiū­rė­ti, ko­ kių lan­ky­to­jų pas mus už­su­ka. Lie­ tu­vo­je gy­ve­ni­mo tem­pas la­bai lė­tas – už­sie­ny­je jis grei­tes­nis, dėl to ir pri­va­lai sek­ti nau­jie­nas.

Ati­du­mas: D.Vai­nil­ka pa­sa­ko­jo, kad kny­gy­ne nu­spręs­ta ne­siū­ly­ti vi­sų nau­jau­sių kny­gų – tik pa­gal tu­ri­nį ir

kny­gy­no lan­ky­to­jų at­si­lie­pi­mus at­rink­tas kny­gas.

– Kai kuriems ga­li pa­si­ro­dy­ ti, kad pa­siū­ly­ti kny­gų ir vi­ni­ li­nių plokš­te­lių vie­no­je erd­vė­je – neįp­ras­ta. Ko­dėl nu­spren­dė­te ap­rėp­ti abi šias kryp­tis?

– Šios kryp­tys la­bai glau­džiai su­ si­ju­sios. Nes tas žmo­gus, ku­ris yra tru­pu­tė­lį reik­les­nis mu­zi­kai, taip pat reik­liau ren­ka­si ir kny­gą. Ir at­virkš­ čiai: tas, ku­ris klau­so­si ge­ros mu­zi­ kos, la­biau krapš­to­si tarp kny­gų.

– Kaip tuo­met api­bū­din­tu­mė­te sa­vo klien­tus?

– Vi­ni­li­nės plokš­te­lės yra bran­ gios. Ta­čiau ne­reiš­kia, kad jas per­ ka tik tur­tin­gi žmo­nės. Yra ir žmo­ nių, ku­rie at­si­sa­ko be­ga­lės da­ly­kų, kad nu­si­pirk­tų tam tik­rą vi­ni­li­nę plokš­te­lę. Su šiais žmo­nė­mis rei­ kia bend­rau­ti, ir tai ve­ža. Kny­gy­ne su­ka­si dau­giau ar ma­žiau tie pa­tys žmo­nės, o ir nau­ji il­gam ne­dings­ta.

La­bai sten­gia­mės, kad bū­tu­me įdo­ mes­ni ir lankytojai su­ras­tų tai, ko ieš­ko­jo. Aiš­ku, dau­ge­lį da­ly­kų da­ bar ga­li­ma su­ras­ti in­ter­ne­te ir at­ si­siųs­ti, bet žmo­nėms vis tiek no­ri­ si tie­sio­gi­ai bend­ra­uti.

– Ma­ty­ti, kad su klien­tais pa­ lai­ko­te ar­ti­mą ry­šį. Ar ko­mu­ ni­ka­ci­ja iš lū­pų į lū­pas yra be­ ne svar­biau­sias bū­das pra­neš­ti apie sa­vo kny­gy­ną?

– Šian­dien yra ir dau­giau bū­ dų, kaip sa­ve rek­la­muo­ti, ta­čiau iš pra­džių ko­mu­ni­ka­ci­ja iš lū­pų į lū­

pas bu­vo svar­biau­sia. Vers­lo pra­ džia bu­vo tik­rai su­dė­tin­ga, o pir­ mas drą­ses­nis žings­nis pra­neš­ti apie sa­ve bu­vo nu­si­pirk­ti rek­la­ mos plo­tą ne­mo­ka­mai pla­ti­na­ma­ me lei­di­ny­je. Tai pa­dė­jo pa­di­din­ ti apie mus šne­kan­čių žmo­nių bū­rį.

Ta­čiau ap­skri­tai mes rek­la­muo­ja­ mės šiek tiek ki­taip: jau daug me­tų kas mė­ne­sį ar du ren­gia­me įvai­rias jau­nų žmo­nių ar stu­den­tų pa­ro­das, ku­rio­se jie į gy­ve­ni­mą pri­ke­lia už­si­ gu­lė­ju­sius sa­vo dar­bus. Prieš ket­ ve­rius ar pen­ke­rius me­tus čia ne­tgi vy­ko ma­dos pa­ro­dos ati­da­ry­mas – to­ji pa­ro­da vė­liau pa­skli­do po vi­ są ži­niask­lai­dą. Ir me­ni­nis fil­mas „Gied­rė“ čia bu­vo fil­muo­ja­mas.

– Gal­būt šian­die­ną jau pla­nuo­ ja­te vers­lą plės­ti?

– Plės­tis į ki­tą mies­tą tik­rai no­rė­ tu­me. Va­žiuo­tu­me į vi­sus Lie­tu­ vos mies­tus ir mies­te­lius, ku­rie tu­ ri se­na­mies­čius. Ta­čiau pro­ble­ma tai, kad ša­ly­je vi­si gy­ve­na pre­ky­bos cent­ruo­se. Ne­ži­nau, ar mes ras­tu­me sa­vo vie­tą pre­ky­bos cent­re – pri­si­ tai­ky­ti ga­lė­tu­me, ta­čiau, ma­nau, lai­ky­si­mės sie­kio bū­ti se­na­mies­čio gy­ve­ni­mo da­li­mi. Prieš me­tus la­bai no­rė­jo­me ati­da­ry­ti kny­gy­ną Klai­ pė­dos se­na­mies­ty­je, bet ten nė­ra žmo­nių, to­dėl rei­kia in­ves­tuo­ti la­ bai daug pi­ni­gų ir lai­ko.

– Ta­čiau in­ves­tuo­ti juk rei­kė­jo ir Vil­niu­je.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

– Rei­kė­jo, ta­čiau iš­gy­ven­ti čia yra pa­lan­kes­nė vie­ta, – jei žiū­rė­tu­me iš ko­mer­ci­nės pu­sės, ap­lin­kui yra vieš­ bu­čių. Be to, Vil­niu­je, kad ir su­ma­ žė­ju­si, iš­li­ko se­na­mies­čio kul­tū­ra.

Kau­ne ji taip pat gy­ves­nė, tad ten kny­gy­ną ati­da­ry­ti bū­tų leng­viau. Ži­ no­ma, nie­ka­da ne­sa­kau „nie­ka­da“.

– Kaip šian­dien ver­tin­tu­mė­te sa­vo sėk­mę?

– Net ne­ži­nau, kaip ma­tuo­ti sėk­mę: ar pa­gal ma­lo­nu­mą dirb­ti, ar pa­ gal tai, ko­kį kom­for­tą dar­bas su­ku­ ria bui­ty­je. Ta­čiau ži­nau, kad ry­tais ke­liuo­si no­rė­da­mas ei­ti į dar­bą, gy­ ve­nu ne­tu­rė­da­mas ryš­kaus po­jū­čio, ku­ri šian­dien sa­vai­tės die­na, – pir­ ma­die­nis man ne­si­ski­ria nuo sek­ ma­die­nio. Be to, dar­bas yra ge­ras to­bu­lė­ji­mo va­rik­lis. Mes la­bai daug skai­to­me ir klau­so­mės mu­zi­kos, – aš be­veik vi­sas čia esan­čias plokš­ te­les esu iš­klau­sęs, – ta­čiau jau­čiu, kad to ne­pa­kan­ka.

– Grįž­ki­me į ga­na to­li­mą praei­ tį. Ar pri­si­me­na­te, ko­kios bu­vo pa­čios pir­mos į jū­sų len­ty­nas at­ke­lia­vu­sios kny­gos?

– At­si­me­nu, kad tu­rė­jo­me di­džiu­ lę Agat­hos Chris­tie kny­gų ko­lek­ci­ ją. Keis­ta – pra­džia bu­vo to­kia su­ dė­tin­ga, kad šie da­ly­kai man net neuž­si­fik­sa­vo at­min­ty­je. Nors da­ bar ne­sun­kiai ga­lė­čiau pa­sa­ky­ti, ko­kių plokš­te­lių tu­rė­jo­me prieš še­ še­rius me­tus.

10

šeštadienis, rugsėjo 8, 2012

12p.

Li­bi­jos di­le­ma: ker­šy­ti ar at­leis­ti?

pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis

pasaulis Rin­ki­mų įkarš­tis: kri­ti­ka, Kas bus nau­ja­sis JAV pre­zi­den­tas? Gal Mit­tas Rom­ney, o gal Ba­rac­kas Oba­ma? Vie­nas sa­ko, kad jo opo­nen­tas nie­ko do­ra ne­ nu­vei­kė, ki­tas – kad var­žo­vas nie­ko nau­ja ne­siū­lo. Re­gis, kuo rin­ ki­mai ar­čiau, tuo kal­bų dau­giau.

Nu­vy­lė rin­kė­jus?

Kas rin­kė­jams svar­biau­sia? Eko­no­ mi­ka? So­cia­li­niai rei­ka­lai? Už­sie­ nio po­li­ti­ka?

Ma­tyt, eko­no­mi­ka. Su­per­vals­ty­ bės gy­ven­to­jais sa­ve įpra­tę va­din­ ti ame­ri­kie­čiai no­ri gy­ven­ti ge­rai.

Bent jau taip, kaip iki kri­zės...

Prieš ket­ve­rius me­tus jie ta­rė „ne“ res­pub­li­ko­nams, ku­rie, kaip ta­da daž­nai kal­bė­ta, įvė­lė JAV į di­ džiau­sią per pa­sta­ruo­sius ke­lis de­ šimt­me­čius kri­zę.

Kri­ti­kos ban­ga res­pub­li­ko­no Geor­ge’o W.Bus­ho ad­mi­nist­ra­ci­jai de­mok­ra­tas B.Oba­ma ta­da pui­kiai pa­si­nau­do­jo.

Tie­sa, po­ky­čių Ame­ri­ka lau­kė, ma­tyt, la­bai jau grei­tų. Da­bar da­ lis ame­ri­kie­čių sa­ko no­rin­tys tar­ ti „ne“ de­mok­ra­tams. Tiks­liau, B.Oba­mai ir jo į vi­sas pu­ses da­ly­ tiems pa­ža­dams.

Tie­sa, kol kas nu­spė­ti, kas lai­mės ša­lies va­do­vo rin­ki­mus, sun­ku.

Kaip ro­do nau­jau­sios ap­klau­sos, B.Oba­ma sa­vo var­žo­vą M.Rom­ney len­kia vos vie­nu pro­cen­tu. „Gal­ lup“ ap­klau­sa, ku­ri bu­vo at­lik­ta šią sa­vai­tę, pa­ro­dė, kad už B.Oba­ mą šiuo me­tu bal­suo­tų apie 47, o už M.Rom­ney – 46 pro­c. ame­ri­ kie­čių.

Pir­miau­sia – eko­no­mi­ka

Ką res­pub­li­ko­nai pa­ruo­šė B.Oba­ mai? Tai – M.Rom­ney. Nė­ra jis kuo nors iš­skir­ti­nis, bet si­tua­ci­ja ša­ly­je jam tik­rai pa­lan­ki.

Svar­biau­sia, kad res­pub­li­ko­nas ga­li į šuns die­nas iš­dė­ti B.Oba­ mos ad­mi­nist­ra­ci­jos po­li­ti­ką. Jam iš es­mės pa­kan­ka už­si­min­ti apie ša­lies biu­dže­to de­fi­ci­tą, eko­no­mi­ kos au­gi­mą, so­cia­li­nes pro­ble­mas, ir B.Oba­mos po­pu­lia­ru­mas tirps­ta kaip snie­gas pa­va­sa­rį.

Ne­nuos­ta­bu, kad M.Rom­ney pa­ si­rink­tas kan­di­da­tas į vi­cep­re­zi­ den­tus Vis­kon­si­no vals­ti­jos kong­ res­me­nas Pau­las Rya­nas – vie­nas di­džiau­sių B.Oba­mos ad­mi­nist­ra­ ci­jos kri­ti­kų.

Jis gar­sė­ja ne tik pa­šie­pia­mo­mis kal­bo­mis apie B.Oba­mos eko­no­mi­ nės po­li­ti­kos spra­gas, ta­čiau ir tuo, kad yra api­bū­di­na­mas kaip kon­ser­ va­ty­vios fis­ka­li­nės po­li­ti­kos ša­li­ nin­kas.

P.Rya­nas ne­sle­pia, kad JAV eko­ no­mi­kos, jei jis su M.Rom­ney va­ do­vaus ša­liai, lau­kia rim­tos re­ for­mos. P.Rya­nas sa­kė, kad kar­tu

su M.Rom­ney jis yra pa­si­ruo­šęs „priim­ti ne­leng­vų spren­di­mų, rei­ ka­lin­gų dar­bo vie­toms kur­ti, vy­ riau­sy­bės iš­lai­doms ma­žin­ti ir smul­kia­jam vers­lui gai­vin­ti“.

Tie­sa, ne­prik­lau­so­mi eko­no­mis­ tai kol kas at­sar­giai ver­ti­na P.Rya­ no re­for­mų pla­nus, nors jis ir va­ do­va­vo Ats­to­vų Rū­mų biu­dže­to ko­mi­te­tui, tad, kaip sa­ko jo ša­li­ nin­kai, ge­riau nei bet kas ki­tas iš­ ma­no biu­dže­to klau­si­mus.

Nė kiek ne­ste­bi­na, kad res­pub­li­ko­nai sa­vo rin­ki­mų ark­liu­ ku pa­si­rin­ko eko­no­ mi­ką.

Ginčai dėl sveikatos ir skolos

Dau­ge­lį se­ny­vo am­žiaus ame­ri­ kie­čių pik­ti­na B.Obamos svei­ka­tos ap­sau­gos re­for­mos pla­nas.

O P.Rya­nas siū­lo pri­va­ti­zuo­ ti svei­ka­tos prie­žiū­rą ir ri­bo­ti su ja su­si­ju­sias iš­lai­das. Jo tei­gi­mu, taip per ar­ti­miau­sią de­šimt­me­tį bū­tų ga­li­ma su­tau­py­ti 6 trln. do­le­rių.

Be to, pa­sak jo, bū­tų ga­li­ma da­lį svei­ka­tos ap­sau­gos pro­gra­mos da­ ly­vių per­kel­ti į pri­va­čius drau­di­mo pla­nus, ku­rie bū­tų per­ka­mi su vy­ riau­sy­bės su­bsi­di­jo­mis. Ži­no­ma, to­kios prie­mo­nės pa­ dė­tų su­ma­žin­ti biu­dže­to de­fi­ci­tą ir su­stab­dy­ti sko­los au­gi­mą, ta­čiau opo­nen­tai de­mok­ra­tai jau at­rė­žė, kad re­for­ma reiš­kia, jog mi­li­jo­nai JAV sen­jo­rų ar­ba liks be svei­ka­tos prie­žiū­ros, ar­ba tu­rės kaip rei­kiant pa­krapš­ty­ti pi­ni­gi­nes, kad su­si­mo­ kė­tų už šias pa­slau­gas.

JAV sko­los au­gi­mas – ki­ta P.Rya­ no nuo­lat kri­ti­kuo­ja­ma B.Oba­mos ad­mi­nist­ra­ci­jos po­li­ti­kos klai­da.

Praė­ju­sių me­tų ru­de­nį jis sa­vo ofi­cia­lio­je sve­tai­nė­je so­cia­li­nia­me tink­le „Twit­ter“ pa­reiš­kė, kad 15 trln. do­le­rių sko­los ri­bos per­žen­ gi­mas „žy­mi ne­šlo­vės die­ną JAV is­to­ri­jo­je“.

P.Rya­nas siū­lo pa­ra­mą smul­ kia­jam vers­lui ir rea­ni­muo­ti dar­bo vie­tų kū­ri­mo pro­gra­mą.

Ta­čiau eks­per­tai sa­ko, kad res­ pub­li­ko­no kal­bos apie so­cia­li­nių iš­mo­kų kar­py­mą, taip pat mo­kes­ čių ma­ži­ni­mą skam­ba mig­lo­tai. Be to, iki šiol neaiš­ku, kaip ke­ti­na­ma

di­din­ti dar­bo vie­tų skai­čių, taip pat kaip pa­ra­ma smul­kia­jam vers­lui pa­ gel­bės buk­suo­jan­čiai eko­no­mi­kai.

De­mok­ra­tų at­sa­kas

P.Rya­no stra­te­gi­jos spra­gos – ge­ra ga­li­my­bė de­mok­ra­tams at­si­grieb­ ti. Tai jie ir da­ro. An­tai B.Oba­ma, ver­tin­da­mas P.Rya­no ir M.Rom­ney pla­nus, pa­ra­gi­no ame­ri­kie­čius iš­ spir­ti lauk M.Rom­ney eko­no­mi­kos veiks­mų pla­ną, esą abu res­pub­li­ko­ nai nie­ko nau­ja ne­ža­da. „Bė­da tai, kad kiek­vie­nas jau ma­tė jo eko­no­ mi­kos žai­di­mo stra­te­gi­ją, – mes ži­ no­me, kas jo­je su­ra­šy­ta, – pa­reiš­ kė B.Oba­ma. – Dėl M.Rom­ney ir P.Rya­no žai­di­mo pla­no jums ga­liu duo­ti tik vie­ną pa­ta­ri­mą – iš­spir­ ki­te jį lauk; jis ne­veiks, jis ne­lai­mės rung­ty­nių. Tas tre­ne­ris jums ne­ rei­ka­lin­gas – tai bū­tų pra­lai­mė­ji­mų se­zo­nas.“ B.Oba­ma sa­vo prie­ši­nin­ ką pa­va­di­no praei­to am­žiaus re­lik­ tu, ku­ris ne­su­ge­ba rin­kė­jams pa­siū­ ly­ti nė vie­nos nau­jos idė­jos. „Nors yra daug iš­šū­kių, su ku­riais su­si­

Karš­tis: kuo pre­zi­den­to rin­ki­mai ar­čiau, tuo at­mos­fe­ra Jung­ti­nė­se Vals­ti­jo

du­ria­me šia­me nau­ja­ja­me šimt­me­ ty­je, tai, ką res­pub­li­ko­nai pa­siū­lė per tas tris die­nas, bu­vo pro­gra­ma, la­biau tin­ka­ma praei­tam šimt­me­ čiui, – pa­brė­žė pre­zi­den­tas. – Tai bu­vo grį­ži­mas... Mes jau esa­me tai

ma­tę – tai bu­vo ga­li­ma žiū­rė­ti per ne­spal­vo­tą te­le­vi­zo­rių su „triu­ šio au­si­mis“. Jis ne­pa­siū­lė nė vie­ nos nau­jos idė­jos. Tai bu­vo kar­to­ ji­mai iš tos pa­čios se­nos po­li­ti­kos, ku­rią gir­dė­jo­me de­šimt­me­čius; tos

Ku­ri po­nia la­biau su Jei vy­ras kan­di­da­tuo­ja į JAV pre­zi­ den­tus, dar­bo bus. Abie­jų kan­di­da­tų žmo­nos Mi­chel­le Oba­ma (nuotr. kai­ rėje) ir Ann Rom­ney kaip įma­ny­da­ mos plu­ša, kad ame­ri­kie­čiams įro­ dy­tų, jog jų vy­rai – pa­tys ge­riau­si.

Pir­mo­ji JAV po­nia, ži­no­ma, ne­ si­su­ka prie puo­dų. Ta­čiau sa­ky­ti kal­bas di­džiu­lėms rin­kė­jų au­di­to­ ri­joms ga­li ne kiek­vie­nas.

Ta­čiau tiek res­pub­li­ko­no Mit­to Rom­ney žmo­na Ann, tiek Ba­rac­ko Oba­mos ant­ro­ji pu­sė Mi­chel­le su sa­vo už­duo­ti­mis, re­gis, su­si­do­ro­jo ne­prie­kaiš­tin­gai. Tie­sa, A.Rom­ney te­ko kiek pa­pra­kai­tuo­ti ban­dant rin­kė­jus įti­kin­ti, kad jos ve­dy­bi­nis gy­ve­ni­mas ne­bu­vo ro­žė­mis klo­tas, nors vy­ras – mi­li­jo­nie­rius.

Har­var­do ir Prins­to­no uni­ver­ si­te­tuo­se iš­si­la­vi­ni­mą įgi­ju­si tei­ si­nin­kė M.Oba­ma rin­kė­jams sa­ kė, kad jos vy­ras – pa­pras­tas, kaip van­dens la­šas, nors ir tu­ri ypa­tin­ gų bū­do sa­vy­bių. „Kai žmo­nės ma­nęs klau­sia, ar bu­vi­mas Bal­tuo­siuo­se rū­muo­se pa­kei­tė ma­no vy­rą, ga­liu nuo­šir­ džiai pa­sa­ky­ti, kad, kal­bant apie jo

cha­rak­te­rį, jo įsi­ti­ki­ni­mus ir jo šir­ dį, B.Oba­ma te­bė­ra tas pa­ts vy­ras, ku­rį prieš vi­sus tuos me­tus įsi­my­ lė­jau. Tai vy­ras, ku­rį to­mis ra­my­bės aki­mir­ko­mis vė­ly­vais va­ka­rais ma­ tau pa­lin­ku­sį virš sa­vo dar­bo sta­lo, įni­ku­sį į laiš­kus, ku­riuos jam at­ siun­tė žmo­nės. Į laiš­ką tė­vo, sun­ kiai ga­lin­čio ap­mo­kė­ti sa­vo są­skai­ tas, mo­ters, mirš­tan­čios nuo vė­žio, ku­rios drau­di­mo bend­ro­vė ne­su­ mo­kės už jos gy­dy­mą, jau­no žmo­ gaus, tiek daug ža­dan­čio, bet tu­rin­ čio tiek ma­žai ga­li­my­bių. Ma­tau jo aky­se su­si­rū­pi­ni­mą ir gir­džiu ryž­tą jo bal­se, kai jis man sa­ko: „Tu ne­ pa­ti­kė­si, ką iš­gy­ve­na šie žmo­nės, Mi­chel­le. Tai ne­tei­sin­ga. Tu­ri­me to­liau dirb­ti, kad tai iš­tai­sy­tu­me.

Tu­ri­me dar tiek daug pa­da­ryti“, – pa­sa­ko­jo pre­zi­den­to žmo­na.

Ste­bė­to­jai nea­be­jo­ja, kad M.Oba­ ma, ku­rios mer­gau­ti­nė pa­var­ dė LaVaughn Ro­bin­son, – vie­nas svar­biau­sių vy­ro ko­zi­rių. Iš­sis­kir­ da­ma ža­ve­siu, už­slėp­ta tvir­ty­be ir vis di­dė­jan­čiais po­li­ti­niais įgū­ džiais, ji su­tei­kė la­bai rei­ka­lin­go gy­vu­mo kiek nu­ken­tė­ju­siam sa­vo vy­ro „pre­kės ženk­lui“.

11

šeštadienis, rugsėjo 8, 2012

pasaulis Šei­mos ­ gin­čas?

V.Pu­ti­no ­ sek­so pa­mo­kė­lė

Pran­cū­zi­jos po­li­ci­ja aiš­ki­na­si, ar bro­lių gin­čas ga­lė­jo tap­ti ira­kie­čių kil­mės bri­tų šei­mos tri­jų na­rių nu­žu­dy­mo Al­pė­se prie­ žas­ti­mi. Ži­niask­lai­do­je pa­si­ro­dė pra­ne­ši­ mų, kad kal­ba­ma apie gin­čą dėl pa­li­ki­mo, ver­to per 1,2 mln. eu­rų (4,14 mln. li­tų).

Nu­žu­dy­to­jo Saa­do al Hil­li bro­lis ket­vir­ta­ die­nį pa­si­da­vė bri­tų po­li­ci­jai ir tei­gė esąs ne­kal­tas bei su­tin­kan­tis bend­ra­dar­biau­ti, at­lie­kant ty­ri­mą.

Už­sie­nio ži­niask­lai­da ak­ty­viai ko­men­tuo­ja Ru­si­jos pre­zi­den­to Vla­di­mi­ro Pu­ti­no sam­ pro­ta­vi­mus apie gru­pi­nį sek­są. „Kai ku­rie mė­gė­jai sa­ko, kad gru­pi­nis sek­sas yra ge­ riau už in­di­vi­dua­lų, nes čia, kaip ir bet ku­ ria­me ko­lek­ty­vi­nia­me dar­be, ga­li­ma pa­tin­ gi­niau­ti“, – sa­kė ša­lies va­do­vas, ko­men­ tuo­da­mas už gro­tų pa­tup­dy­tos pank­ro­ ko gru­pės „Pus­sy Riot“ ak­ci­ją pa­grin­di­nė­ je Ru­si­jos šven­to­vė­je.

1

tūkst. skrydžių

vakar atšaukė Vokietijos oro bendrovė „Lufthansa“ dėl palydovų streiko.

pa­gy­ros ir net me­la­gys­tės

o­se karš­tes­nė.

pa­čios po­li­ti­kos, ku­ri bu­vo per­ša­ma vi­du­ri­nei kla­sei dau­ge­lį me­tų.“ Įta­kin­gi rė­mė­jai

Įta­kin­gų bu­vu­sių JAV po­li­ti­kų pa­ lai­ky­mas – reikš­min­gas kiek­

„Scan­pix“ nuo­tr.

vie­nam iš kan­di­da­tų. Bu­vu­si JAV vals­ty­bės sek­re­to­rė Con­do­leez­ za Ri­ce M.Rom­ney pa­va­di­no ly­de­ riu, ga­lin­čiu ap­sau­go­ti nuo už­sie­ nio ir vi­daus grės­mių. „Ma­tė­me, kad lais­vės troš­ki­mas yra vi­suo­ti­

u­jau­di­no Ame­ri­ką?

At­lik­da­ma pir­mo­sios po­nios pa­ rei­gas M.Oba­ma daug dė­me­sio sky­rė kam­pa­ni­joms už svei­ką mi­ ty­bą ir ge­rą fi­zi­nę būk­lę, taip pat ji iš­gar­sė­jo sa­vo no­ru pa­dė­ti ka­ro ve­ te­ra­nų šei­moms.

B.Oba­ma te­bė­ra tas pa­ts vy­ras, ku­rį prieš vi­sus tuos me­ tus įsi­my­lė­jau.

„Ji yra pir­mo­ji vy­riau­sio­ji ma­ ma, pir­mo­ji so­di­nin­kė, šau­ni te­ta – ji yra ge­rų ran­kų Op­rah, – sa­kė Ro­ber­tas Wat­so­nas, pir­mų­jų po­ nių vaid­me­nų eks­per­tas iš Lyn­no uni­ver­si­te­to Flo­ri­do­je. – Ne­ži­nau, ar tai įvaiz­džio per­kū­ri­mas, ar mes pa­ga­liau ima­me ma­ty­ti tik­rą­ją Mi­ chel­le. Kad ir kas tai bū­tų, tai – la­ bai veiks­min­ga.“ Ne­nuos­ta­bu, kad pir­mą­ją po­nią ame­ri­kie­čiai pa­lai­ko ge­ro­kai la­ biau nei pa­tį B.Oba­mą. Gau­sio­mis ova­ci­jo­mis bu­vo su­tik­tas ir B.Oba­

mos kon­ku­ren­to M.Rom­ney žmo­ nos Ann pa­si­ro­dy­mas Res­pub­li­ko­ nų par­ti­jos su­va­žia­vi­me Flo­ri­do­je.

A.Rom­n ey ne­s lė­p ė sa­vo ir M.Rom­ney mei­lės is­to­ri­jos, pra­si­ dė­ju­sios dar ko­le­dže, kal­bė­jo apie tvir­tą šei­mą, daug dė­me­sio sky­rė rin­kė­joms mo­te­rims. „Praė­jo 47 me­tai nuo to lai­ko, kai tas aukš­tas, lyg ir ža­vus jau­ nuo­lis par­ly­dė­jo ma­ne na­mo po mū­sų pir­mo­jo šo­kio. Vė­liau ne kiek­vie­na die­na bu­vo leng­va. Bet jis vis dar ma­ne pra­juo­ki­na. Ir nė kar­te­lio ne­tu­rė­jau net ma­žiau­sios prie­žas­ties abe­jo­ti, kad esu lai­ min­giau­sia mo­te­ris pa­sau­ly­je“, – pa­sa­ko­jo ji. Vis dėl­to svar­biau­sias A.Rom­ney tiks­las bu­vo įti­kin­ti ame­ri­kie­čius, kad jų šei­ma – kas­ die­niš­ka ir jos vy­ras su­pran­ta vi­sų žmo­nių pro­ble­mas. „Šis žmo­gus ne­su­si­kirs, – tvir­ tai iš­rė­žė A.Rom­ney. – Šis žmo­gus mū­sų ne­nu­vils. Šis žmo­gus pa­kels Ame­ri­ką! Mit­tu ga­li­ma pa­si­ti­kė­ti.

Jis my­li Ame­ri­ką. Jis nu­ves mus į ge­res­nį pa­sau­lį – taip, kaip sau­giai par­ly­dė­jo ma­ne iš tų šo­kių.“ Pa­ren­gė Va­len­ti­nas Ber­žiū­nas

nis, kai žmo­nės Ar­ti­muo­siuo­se Ry­ tuo­se su­ky­la jos gau­ti, – res­pub­li­ ko­nų su­va­žia­vi­me Tam­pos mies­te Flo­ri­do­je sa­kė C.Ri­ce. – Vis dėl­to Ara­bų pa­va­sa­rio pa­ža­das yra apim­ tas ne­tik­ru­mo ir prie­šiš­kų kai­my­

nų. M.Rom­ney su­pran­ta šią tik­ro­ vę. Mū­sų ge­ro­vė na­mie ir ly­de­rys­tė už­sie­ny­je yra su­si­ju­sios. Jie ži­no, ką da­ry­ti. Jie ži­no, kad mū­sų drau­gai ir są­jun­gi­nin­kai pri­va­lo vėl ga­lė­ti pa­si­ti­kė­ti mu­mis.“ B.Oba­ma tu­ri dar įta­kin­ges­nį rė­mė­ją – bu­vu­sį JAV va­do­vą Bil­lą Clin­to­ną.

Nors šio JAV pre­zi­den­to dar­ bą Bal­tuo­siuo­se rū­muo­se 1993– 2001 m. tem­dė skan­da­lai, rie­te­nos su res­pub­li­ko­nais ir ap­kal­tos gė­da, po di­džio­sios re­ce­si­jos B.Clin­to­no ka­den­ci­ja da­bar at­ro­do tar­si auk­ so am­žius.

Apk­lau­sos ro­do, kad B.Clin­to­nas šiuo me­tu JAV yra toks pat po­pu­ lia­rus kaip sa­vo inau­gu­ra­ci­jos die­ ną, – jį pa­lai­ko apie 66 pro­c. ame­ ri­kie­čių.

B.Clin­to­nas nė sy­kio ne­gai­lė­jo ge­rų žo­džių B.Oba­mai. „B.Oba­ma pa­da­rė ge­riau­sia, ką ga­lė­jo ap­verk­ti­no­mis są­ly­go­mis.

Jam sek­sis ge­riau, jei­gu Ame­ri­kos žmo­nės pa­sa­kys: ne, mes ne­no­ri­ me grįž­ti at­gal ten, kur pir­miau­sia pa­te­ko­me į bė­dą. Duo­ki­te mums XXI a. eko­no­mi­ką, ku­rios da­li­mi ga­lė­tu­me tap­ti mes vi­si“, – kal­bė­ jo bu­vęs JAV va­do­vas.

Po­li­ti­kai me­luo­ja iš­si­juo­sę?

Kad ir ką ža­da po­li­ti­kai, ste­bė­to­jai iro­ni­zuo­ja, kad vie­nas ryš­kiau­sių šios JAV pre­zi­den­to rin­ki­mų kam­ pa­ni­jos bruo­žų – me­la­gys­tės.

An­tai res­pub­li­ko­nas P.Rya­nas Ame­ri­kos spor­to žur­na­lis­tus ne­se­ niai pra­juo­ki­no vie­no­je ra­di­jo lai­do­

je pa­reiš­kęs, kad ma­ra­to­no dis­tan­ ci­ją įvei­kė vos per tris va­lan­das.

P.Rya­nas ne­sle­pia, kad la­bai rū­ pi­na­si sa­vo spor­ti­ne for­ma. Įta­kin­gas vo­kie­čių lei­di­nys „Der Spie­gel“ iro­ni­za­vo, kad res­pub­li­ ko­nų kan­di­da­tas į vi­cep­re­zi­den­ tus ga­lė­tų tap­ti pui­kiu spor­ti­nin­ ku. Mat lai­kas, per ku­rį po­li­ti­kas ne­va įvei­kė 42 ki­lo­met­rų dis­tan­ci­ ją, – ne­blo­gas.

Ta­čiau įdo­mu­mo dė­lei pa­si­kaps­ tę ar­chy­vuo­se ame­ri­kie­čių spor­ to žur­na­lis­tai nuo 1999 m. ra­do vos vie­ną įra­šą, kad as­muo var­du P.Rya­nas bė­go ma­ra­to­ne. De­ja, jo re­zul­ta­tas bu­vo 4.01 val.

Tie­sa, ylai iš­lin­dus iš mai­šo, po­ li­ti­kas gy­nė­si, kad ne vis­ką tei­sin­ gai pri­si­mi­nė.

Nors šis skan­da­las – menk­nie­ kis, žur­na­lis­tai sa­ko, kad me­luo­ti JAV po­li­ti­kai ne­si­bo­di.

An­tai, tas pa­ts P.Rya­nas, kal­bė­ da­mas Res­pub­li­ko­nų par­ti­jos su­va­ žia­vi­me Flo­ri­do­je, kal­ti­no B.Oba­ mą, jog šis ig­no­ra­vo spe­cia­lios Kong­re­so ko­mi­si­jos re­ko­men­da­ ci­jas dėl biu­dže­to de­fi­ci­to su­ma­ži­ ni­mo. Bet jis nė žo­de­liu neuž­si­mi­ nė, kad pa­ts dir­bo ko­mi­si­jo­je, ku­ri iš es­mės nie­ko do­ra ne­nu­vei­kė.

P.Rya­nas taip pat kal­ti­no ša­lies va­do­vą tuo, kad B.Oba­ma nu­ta­ rė nuo svei­ka­tos sis­te­mos nu­rėž­ti apie 760 mln. do­le­rių, ku­rie bū­tų skir­ti sen­jo­rams.

Ta­čiau pa­ties res­pub­li­ko­no pla­ čiai gi­ria­mas eko­no­mi­kos gai­vi­ni­ mo pla­nas nu­ma­to be­veik tą pa­tį.

Ga­liau­siai res­pub­li­ko­nų kan­di­ da­tas daug kal­bė­jo apie JAV au­to­ mo­bi­lių pra­mo­nės gi­gan­tų, to­kių kaip „Ge­ne­ral Mo­tors“, fi­nan­si­nes pro­ble­mas, ta­čiau, ma­tyt, pa­mir­ šo, kad šios bend­ro­vės pro­ble­mos pra­si­dė­jo dar anks­čiau, nei B.Oba­ ma ta­po ša­lies va­do­vu, t. y. res­pub­ li­ko­nų val­dy­mo me­tais.

Opo­nen­tai de­mok­ra­tai taip pat ne­si­bo­di kiek pa­juo­din­ti res­pub­ li­ko­nus.

An­tai B.Oba­mos ko­man­da ku­ rį lai­ką tri­mi­ta­vo, kad M.Rom­ney ke­ti­na už­draus­ti abor­tus net tuo at­ve­ju, jei mo­te­ris pa­sto­jo iš­prie­ var­tau­ta ar­ba nėš­tu­mas ke­lia pa­ vo­jų mo­ters gy­vy­bei.

Bet res­pub­li­ko­nų pro­gra­mo­je to­ kių nuo­sta­tų nė­ra.

Po­li­ti­kos ap­žval­gi­nin­kai iš dien­ raš­čio „Tam­pa Bay Ti­mes“ net ap­ skai­čia­vo, kad iš de­šim­ties res­pub­ li­ko­nų pa­reiš­ki­mų vie­nas vi­suo­met bus me­la­gin­gas.

Opo­nen­tų de­mok­ra­tų sto­vyk­lo­ je pa­dė­tis kiek ge­res­nė. Tarp jų iš pen­kias­de­šim­ties vie­nas pa­reiš­ki­ mas dvel­kia ap­gau­le.

BNS, „Der Spie­gel“, „News­week“, „Tam­pa Bay Ti­mes“, „New York Ti­mes“ inf.

12

šeštadienis, rugsėjo 8, 2012

pasaulis Reg­bis in­va­li­do vė­ži­mė­liuo­se Vie­na la­biau­siai int­ri­guo­jan­ čių ir kar­tu dau­giau­sia dis­ku­ si­jų su­kė­lu­si spor­to ša­kų Lon­ do­no pa­ra­lim­pia­do­je yra reg­ bis in­va­li­do vė­ži­mė­liuo­se. Ma­ ža to, kad toks spor­tas at­ro­ do itin šiurkš­tus, o žai­dė­jai po rung­ty­nių tu­ri ne tik mė­ly­ nių, bet ir lū­žių, šio­se žai­dy­nė­ se aš­tuo­nio­se rink­ti­nė­se da­ly­ vau­ja ir dvi mo­te­rys. Ryž­tin­gai nu­si­tei­kę žai­dė­jai ne­tgi at­si­sa­ kė seg­tis šal­mus.

Li­bi­jos di­le­ma: ker­šy­ti ar at­l Tei­sin­gu­mo paieš­ kos nau­jo­jo­je Li­ bi­jo­je ke­lia sun­ kių klau­si­mų dėl at­sa­ko­my­bės už Muam­ma­ro al Gad­ da­fi epo­chos nu­si­ kal­ti­mus. Vie­na­me ka­lė­ji­me vyk­do­mas uni­ka­lus eks­pe­ri­ men­tas, kur bu­vę ka­li­niai vėl su­si­tin­ ka su sa­vo kan­kin­ to­jais.

Ne­lais­vė: Had­bos ka­lė­ji­me lai­ko­mi M.al Gad­da­fi re­ži­mo ša­li­nin­kai – in­for­ma­to­riai, žu­di­kai, kan­kin­to­jai ir sam­di­niai.

No­ri iš­girs­ti at­sa­ky­mus

Vo­kie­ti­jos žur­na­las „Der Spie­gel“ ra­šo, kad Mo­ham­me­das Gwai­da­ ras ga­lė­tų su­ra­kin­ti ka­li­nį gran­di­ nė­mis, pa­kel­ti į orą, tran­ky­ti elekt­ ro­šo­ku ir spar­dy­ti ko­jų pa­dus tol, kol jie iš­si­pūs kaip ba­lio­nai. Vie­ na ver­tus, tai bū­tų są­ži­nin­ga, nes bū­tent taip šis vy­ras, da­bar sė­din­ tis Tri­po­lio Had­bos ka­lė­ji­mo 6-oje ka­me­ro­je, el­gė­si su juo.

48 me­tų M.Gwai­da­ras vie­nuo­ li­ka me­tų ka­lė­jo už sa­vo re­li­gi­nius įsi­ti­ki­ni­mus ir ban­dy­mą nu­vers­ ti vy­riau­sy­bę. Da­bar už gro­tų sė­ di bu­vęs mi­nist­ras pir­mi­nin­kas, 14 žval­gy­bos tar­ny­bos pul­ki­nin­ kų, de­šim­tys ka­lė­ji­mo pri­žiū­rė­to­ jų ir gal­va­žu­džių, taip pat Ham­sa – bu­vęs kan­kin­to­jas, 59-erių aukš­tas ir lie­sas vy­ras.

Bet M.Gwai­da­ras ne­no­ri jam at­ ly­gin­ti tuo pa­čiu, o ei­na su juo pa­ si­kal­bė­ti. Jis no­ri su­ži­no­ti at­sa­ky­ mą į klau­si­mus, ku­rie ka­ma­vo jį il­gus me­tus. Ko­dėl 1200 žmo­nių tu­rė­jo žū­ti Abu Sa­li­mo ka­lė­ji­mo sker­dy­nė­se 1996-ai­siais? Ko­dėl dar dau­giau žmo­nių tu­rė­jo pa­tir­ ti di­de­les kan­čias? Iš kur at­si­ra­do tiek daug nea­py­kan­tos?

Akis­ta­ta su kan­kin­to­ju

Pir­mą kar­tą kan­kin­to­jas ir jo au­ka, ku­ri da­bar ei­na Had­bos ka­lė­ji­mo

di­rek­to­riaus pa­rei­gas, pa­si­kal­bė­jo šie­met va­sa­rį. M.Gwai­da­ro žmo­nės suė­mė Ham­są su šei­ma be­si­slaps­ tan­tį Va­ka­rų Li­bi­jo­je – jis ne­tu­rė­jo pi­ni­gų pa­spruk­ti į už­sie­nį.

Pir­mas po­kal­bis bu­vo trum­pas. „Tu pri­si­me­ni?“ – pa­klau­sė M.Gwai­da­ras, ir Ham­sa link­te­lė­jo gal­va. M.Gwai­da­ras pa­ro­dė ka­li­niui sa­vo ran­kas, bet Ham­sa neatp­lė­šė akių nuo grin­dų.

M.Gwai­da­ras at­si­klau­pė, pa­lin­ko į prie­kį, su­ka­bi­no ran­kas už nu­ga­ ros ir ta­rė: „Štai, ką tu man pa­da­ rei. Štai kaip aš ka­bė­jau 10 die­nų.“ Tik tuo­met Ham­sa pa­žvel­gė į sa­ vo bu­vu­sio ka­li­nio ran­kas ir rie­šus su gi­liai įsi­rė­žu­sio­mis vir­vių žy­ mė­mis. „Aš ži­no­jau, kad vie­ną die­ną tu ma­ne su­čiup­si“, – ta­rė Ham­sa ir pra­dė­jo verk­ti.

žmo­niš­kų gy­ve­ni­mo są­ly­gų. Ne tik Had­bos ka­lė­ji­me, bet ir vi­so­je ša­ ly­je žmo­nės kei­čia­si vaid­me­ni­mis.

Re­vo­liu­cio­nie­riai suė­mė maž­daug 7 tūkst. žmo­nių, dau­ge­lis te­bė­ ra lai­ko­mi slap­tuo­se ka­lė­ji­muo­se.

Gar­siau­sias jų yra nu­vers­to Li­bi­ jos ly­de­rio sū­nus Sai­fas al Is­la­mas Gad­da­fi, ku­ris šį mė­ne­sį bus tei­sia­ mas az Zin­ta­no mies­te.

Bet dau­gu­ma ki­tų ka­li­nių bu­vo tik ma­ži sraig­te­liai di­de­lia­me dik­ta­tū­ ros me­cha­niz­me: in­for­ma­to­riai, žu­ di­kai, kan­kin­to­jai ir sam­di­niai. Da­ bar jie at­si­dū­rė ran­ko­se tų, su ku­riais ko­vo­jo ir ku­riuos en­gė. Tai­gi ky­la klau­si­mas, ką su jais da­ry­ti.

Vie­ni trokš­ta kerš­to, ki­ti yra at­ lai­dūs, bet kiek­vie­nas no­ri tei­sin­ gu­mo. Bet ar ga­li su­si­tai­ky­ti ša­lis, ku­ri tiek daug iš­ken­tė­jo?

Vyk­dė įsa­ky­mą

Kiek­vie­nas no­ri tei­sin­gu­mo

Had­bos ka­lė­ji­me vyk­do­mas uni­ka­ lus eks­pe­ri­men­tas: bu­vę ka­li­niai da­ bar yra pri­žiū­rė­to­jai, o bu­vę pri­žiū­ rė­to­jai – ka­li­niai. Juos vie­ni­ja Abu Sa­li­mas – grės­min­giau­sias Tri­po­ lio ka­lė­ji­mas po­li­ti­niams ka­li­niams, bai­mės epi­cent­ras M.al Gad­da­fi val­ dy­mo me­tais. Tūks­tan­čiai žmo­nių čia bu­vo kan­ki­na­mi. 1996 m. dau­ giau nei 1200 bu­vo iš­žu­dy­ti. Tai bu­ vo at­sa­kas į riau­šes, ki­lu­sias dėl ne­

Tik­riau­siai ka­lė­ji­mas yra vie­na ge­ riau­sių vie­tų pra­dė­ti ieš­ko­ti at­sa­ ky­mo. Had­bos ka­lė­ji­mo di­rek­to­rius pa­siū­lė „Der Spie­gel“ žur­na­lis­tams pa­tiems su­da­ly­vau­ti akis­ta­to­je.

Ka­bi­ne­te bu­vo trys vy­rai: Ham­ sa sė­dė­jo ant kė­dės, prie­šais jį ant so­fos įsi­tai­sė M.Gwai­da­ras, o ša­lia – jo ko­le­ga Moua­das Kha­li­las. Šis vai­kiš­ko vei­do 40-me­tis prieš re­ vo­liu­ci­ją pre­kia­vo bal­dais.

Ko­dėl Ham­sa yra čia?

„Aš esu vie­nas pri­žiū­rė­to­jų, ku­ rie da­ly­va­vo įvy­kiuo­se Abu Sa­li­ me, – ta­rė jis. – Taip pat da­ly­va­ vau šau­dy­muo­se, nes taip bu­vo lie­pęs ka­lė­ji­mo di­rek­to­rius. Nes­ kai­čia­vau, kiek žmo­nių nu­žu­džiau.

Jie da­vė mums nau­jus gink­lus, ir aš tie­siog šau­džiau.“ Ham­sa kal­bė­jo minkš­tu mo­no­to­ niš­ku bal­su žmo­gaus, ku­ris 16 me­ tų ban­dė sa­vo veiks­mus pa­tei­sin­ ti sau pa­čiam.

Ar jis kan­ki­no ka­li­nius? „Vi­suo­met sten­giau­si bū­ti mie­ las. Ne­bu­vau iš tų blo­gų­jų. Nep­ri­ si­me­nu, kad bū­čiau ką nors kan­ ki­nęs. Bet jei kan­ki­nau, tuo­met at­si­pra­šau“, – sa­kė Ham­sa.

M.Gwai­da­ras pa­sie­kė stik­li­nę van­dens ir vėl įsi­tai­sė gi­liai so­fo­je, ban­dy­da­mas at­ro­dy­ti šal­tak­rau­jiš­ kas, bet stai­ga su­šu­ko: „Aš tau at­ lei­džiu!“ „Bet tu kan­ki­nai! Tu kan­ki­nai jį!“ – įnir­šio ne­ga­lė­jo su­tvar­dy­ti M.Kha­li­las.

Kan­ki­ni­mo ma­ši­na

Iro­niš­ka, bet tie, ku­rie nu­ken­tė­jo la­biau­siai, daž­nai bū­na la­biau lin­ kę at­leis­ti. O štai M.Kha­li­las ne­no­ri nie­ko pa­mirš­ti. Jis apim­tas nea­py­ kan­tos žmo­nėms, ku­rie Abu Sa­li­me nu­žu­dė du jo bro­lius. Il­gus me­tus jis tu­rė­jo slėp­ti sa­vo jaus­mus, nes

net už­si­min­ti apie sker­dy­nes bu­vo pa­vo­jin­ga.

Nes­kai­čia­vau, kiek žmo­nių nu­žu­džiau.

Jie da­vė mums nau­ jus gink­lus ir aš tie­ siog šau­džiau.

„Taip, su ka­li­niais mes el­gė­mės blo­gai. Mais­tas bu­vo pra­stas. Dau­ ge­lis sir­go tu­ber­ku­lio­ze, o mes juos mu­šė­me“, – sa­kė Ham­sa, bet at­ si­sa­kė pri­pa­žin­ti kan­ki­nęs prie­šais ant so­fos sė­din­tį žmo­gų. „Jis bu­vo kan­ki­ni­mo ma­ši­na, – pa­reiš­kė M.Gwai­da­ras, tar­si Ham­sos ne­bū­tų buvę ka­bi­ne­te. – Jo vie­nin­ te­lis dar­bas bu­vo kan­kin­ti ka­li­nius.

Mes ga­li­me pri­si­min­ti kiek­vie­ną aki­ mir­ką, o jis ne­ga­li, nes kan­ki­no tiek daug žmo­nių.“ Ham­sa nu­si­šyp­so­jo ir ta­rė: „Man bu­vo duo­ti to­kie įsa­ ky­mai. Ką aš ga­lė­jau pa­da­ry­ti? Ma­no pusb­ro­lis bu­vo ka­lė­ji­me, ir aš bu­vau ste­bi­mas. Ne­tu­rė­jau pa­si­rin­ki­mo.“ Ko­kia baus­mė jam at­ro­do są­ži­ nin­ga? „Aš ne­ži­nau, – ta­rė Ham­sa. – Vis­kas Die­vo ran­ko­se.“ Pa­ren­gė Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis

Žirmūnai Todėl, kad esu vilnietis

šeštadienis, rugsėjo 8 d., 2012 m.

Is­to­ri­ja dar ku­ria­ma Prieš pen­kis de­šimt­ me­čius įkurtų Žir­ mūnų is­to­ri­ja jau yra vie­na tur­tin­ giau­sių iš visų Vil­ niaus mik­ro­ra­jonų – ji sie­ja­ma ir su vi­sos Lie­tu­vos praei­ties skaus­mu, ir su da­ bar­ties kūry­bi­niu po­lėkiu.

Šių laikų stu­den­tams Žirmū­nai grei­čiau­siai sie­ja­si su anar­chi­ ja, ki­nu ar trans­por­to žie­du, ku­ris va­žiuo­jant bent po­ra tro­lei­busų marš­rutų iš Saulė­te­kio pra­ne­ša, jog cent­ras – jau čia pat, ki­ta­pus Ne­ries. Vy­res­nie­siems tai vie­na tų sos­tinės vietų, ku­rio­je ėmė ma­ siš­kai dyg­ti na­mai, skir­ti „liau­ dies po­rei­kiams“. Gre­ta, Šiaurės mies­te­ly­je, įsikūrė ir vėliau liūd­ nai pa­garsė­ju­si so­vietų ka­rinė ba­ zė, ku­rio­je telk­tos jėgos smogė prie te­le­vi­zi­jos bokš­to ir Spau­dos rūmų surinkusiems vil­nie­čiams juo­dajį Sau­sio 13-osios sa­vait­galį.

Tie­sa, da­bar did­žiulės iš­par­duo­ tuvės bei sta­ty­bos reik­menų an­ ga­rai se­niai vi­sus mi­li­ta­ris­ti­nius pri­si­mi­ni­mus nu­vi­jo šalin.

Tiražas 5000

Dvilypė rajono praeitis Nors Žirmū­nuo­se ne­trūksta liūdnų po­ka­rio pri­si­mi­nimų, turbūt men­ kai kam ži­no­ma, kad Tus­kulėnų dva­re ne tik bu­vo įvyk­dy­tas KGB su­si­do­ro­ji­mas su „po­li­ti­niais iš­da­ vi­kais“, – čia ka­dai­se taip pat bu­vo ga­mi­na­mos ply­tos Šv. Pet­ro ir Po­ vi­lo baž­ny­čiai sta­ty­ti.

Vaiz­das: vie­na se­niau­sių in­ten­sy­viai ur­ba­ni­zuotų Vil­niaus erd­vių – Žirmū­nai – pa­traukli ir čia būstus be­

si­nuo­mo­jan­tiems stu­den­tams, ir šio rajono sen­bu­viams.

Jo­ninės, ­ Už­gavėnės, ­ gatvės šven-­ tės ne­leid­žia ­ Žirmūnų ­ kas­die­ny­bei tap­ti pil­kai. ­

2p.

Fil­mas ­ „Anar­chi­ja Žirmū­nuo­se“ iš­gar­si­no ­ Lie­tuvą ­ net už Eu­ro­ pos ribų.

6p.

BŪTI VILNIAUS DALIMI PRENUMERATA 2012 M.

KETVIRČIUI –

48

LT

www.vilniausdiena.lt Prenumeruoti galite: „Vilniaus dienos“ redakcijoje Labdarių g. 8, internetu www.diena.lt/dienraštis. Informacija tel. (8 5) 261 1688, 8 686 52 400, el. p. prenumerata@vilniausdiena.lt

Kęstučio Vanago (BFL) nuotr.

Ir nors lie­tu­vių ar­chi­tek­tams už šio mik­ro­ra­jo­no pla­ną su­teik­ta tuo­metė vals­ty­binė pre­mi­ja, jau ta­da ne vie­nas at­vykė­lis tarp ke­ liaaukš­čių mūrų ir vie­nas nuo ki­to neats­ki­riamų kiemų leng­vai pa­si­ klys­da­vo. Vis dėlto ato­kes­ni Vil­ niaus ra­jo­nai su pa­vy­du žvel­gia į šios mies­to da­lies ra­mybę ir į tai, jog čia gy­ven­to­jai bet ka­da ga­ li su­reng­ti iš­kylą gam­to­je, – kad ir kur Žirmū­nuo­se gy­ven­tum, per pen­kias mi­nu­tes priei­si did­žiau­ sią Vil­niaus upę.

Vis dėlto turbūt re­tas pa­tikėtų, kad anks­tyvą pa­va­sarį, pro Tus­ kulėnų rim­ties par­ką nu­si­lei­dus prie jau žalsvė­jan­čios de­ši­nio­sios Ne­ries kran­tinės, čia ga­li­ma iš­ vys­ti šaką krams­no­jantį be­brą. Dar sun­kiau būtų pa­tikė­ti, jog in­ter­ne­ te prie­š ke­letą metų pa­skli­du­sios žve­jy­bos lai­mi­kių – „de­šimt­ki­log­ra­mių“ la­šišų – nuo­trau­kos da­ ry­tos ne kur Nor­ve­gi­jo­je, o būtent Žirmū­nuo­se. Gam­ti­nin­kai ne­si­ste­bi – mies­to ir gam­tos drau­gystė šio­je vie­to­je pa­tei­kia ir dau­giau ne­tikė­ tumų.

Tai­gi „Vil­niaus die­na“ šį sa­vait­ galį kvie­čia mies­tie­čius iš ar­čiau pa­žvelg­ti į mik­ro­ra­jo­no šiuo­lai­ kinį veidą, praeitį ir į tuos, ku­rie jį da­ro gyvą, – čia gy­ve­nan­čius žmo­nes.

Pri­ke­lia­ma Žirmūnų ­ bib­lio­te­ka, ne­rod­žiu­ si gy­vybės ženklų dau­ gelį metų.

8p.

2

ŠeštADIENIS, rugsėjo 8, 2012

gyvenimas diena.lt/naujienos/miestas

Bend­ruo­me­nių pi­ni­gai – gy­ven­tojams mo­ty­vuoti And­re­jus Žu­kovs­kis a.zukovski@diena.lt

So­cia­linės ap­sau­gos ir dar­bo mi­ nis­te­ri­jos pro­jek­tas fi­nan­siš­kai pa­rem­ti bend­ruo­me­nių pro­jek­tus duo­da re­zul­tatų. Vie­no­se se­niū­ni­ jo­se gy­ven­to­jai jais džiau­gia­si, ki­ to­se jau ku­ria atei­ties pla­nus.

So­cia­linės ap­sau­gos ir dar­bo mi­ nis­te­ri­jos vyk­do­ma Vie­tos bend­ ruo­me­nių sa­vi­val­dos pro­gra­ma Žirmū­nuo­se, kaip ir dau­ge­ly­je ki­ tų Vil­niaus mik­ro­ra­jonų, pa­sie­ kia tikslą. Mi­nis­te­ri­jos skir­to­mis lėšo­mis ra­jo­no bend­ruo­menės pa­si­ren­gu­sios ak­ty­viai spręsti tas pro­ble­mas, ku­rių kol kas neišsp­rendė nė vie­na vald­žia.

Kodėl taip įvy­ko? Ko ge­ro, to­ dėl, kad žvel­giant iš vir­šaus ei­ li­nių gy­ven­tojų rūpes­čiai at­ro­do vi­sai be­reikš­miai, ta­čiau iš tiesų smulk­me­nos pa­pras­tiems žmo­ nėms ge­ro­kai ap­kar­tin­da­vo kas­ die­nybę. „Svar­biau­sia, kad tos lėšos pa­gimdė dis­ku­siją, ža­di­ na žmo­nių bend­ruo­me­niš­kumą.

Ki­lo la­bai įvai­rių min­čių, įvai­rių pro­jektų. At­ro­do, kad tie su­ma­ ny­mai tie­siog laukė sa­vo die­nos ir da­bar jiems at­si­ra­do pro­ga būti įgy­ven­din­tiems“, – teigė Žirmū­ nų se­niūnė Ona Sun­co­vienė.

Pi­ni­gus ga­vu­si bend­ruo­me­nių ta­ry­ba, anot se­niūnės, svarstė įvai­rius va­rian­tus, kaip pa­nau­do­

ti lėšas. Tarp jų ir tra­di­ci­nius bū­ dus, to­kius kaip reng­ti ap­klau­sas, rūpin­tis svei­ka­tin­gu­mu. „Žmonės sprend­žia. Yra pro­ jek­tas įreng­ti lau­ko tre­ni­ruok­ lius. Aš as­me­niš­kai gal dau­giau pi­nigų skir­čiau vaikų žai­di­mo aikš­telėms, ta­čiau šiuo at­ve­ju svar­biau­sia, ko no­ri bend­ruo­me­ nių ta­ry­bos, ir jų bal­sas vir­šes­ nis. Taip pat yra min­čių nu­pirk­ti šiau­rie­tiš­ko­jo ėji­mo lazdų“, – tei­ gė se­niūnė.

Be­maž svar­biau­sias, pa­sak pa­šne­kovės, pro­jek­tas – au­to­mo­bi­lių aikš­te­lių išplė­ti­mas. „Tai pro­ble­ma, ku­rios nie­ kas ne­si­ėmė spręsti, ir džiu­gu, kad da­bar pa­ėmę ini­cia­tyvą į sa­ vo ran­kas su mi­nis­te­ri­jos pa­gal­ba žmonės ban­dys tai įgy­ven­din­ti“, – džiaugė­si O.Sun­co­vienė.

Pa­sak se­niūnės, svar­biau­sia pa­ ra­gin­ti bend­ruo­me­nes grei­čiau ap­si­spręsti, nes pi­ni­gus rei­kia pa­ nau­do­ti iki Naujųjų metų. „Ži­no­ma, dau­gelį tų visų pro­ jektų rei­kia orien­tuo­ti į ateitį. Pa­ gerės inf­rast­ruktū­ra, žmonės taps ini­cia­ty­ves­ni. Su lai­ku ak­ty­viems žmonėms ge­riau sek­sis įsi­dar­bin­ ti, galbūt pra­dėti ką nors sa­vo. O tai – gerė­jan­ti so­cia­linė ap­lin­ ka. Da­bar tik svar­biau­sia pa­ra­ gin­ti vi­suo­me­ni­nin­kus grei­čiau for­mu­luo­ti ir teik­ti pa­si­ūly­mus, nes lai­ko li­ko ne­daug“, – dėstė pa­šne­kovė.

Dau­giau­sia gy­ ven­tojų tu­rin­ čiuo­se Žirmū­ nuo­se bėdų už­ ten­ka kaip ir bet ku­ria­me ki­ ta­me Vil­niaus ra­jo­ne. Ir nors se­niū­ni­ja su­ lau­kia dau­giau skundų nei gerų nau­jienų, anaip­ tol vis­kas nėra tik juo­da.

Ren­gi­nys: prie­š ke­letą metų ant Žirmūnų til­to vie­tos gy­ven­to­jai ir sve­čiai

Lakš­tin­ga­los giesmė pil­ko Indrė Pep­ce­vi­čiūtė i.pepceviciute@diena.lt

Šven­čių tra­di­ci­jos

Pa­judė­jo: le­dus pra­lau­žu­sios vie­tos bend­ruo­menės su So­cia­linės

ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­jos pa­gal­ba įgy­ven­dins dau­gybę pro­ jektų, ku­rie pa­leng­vins kas­die­nybę.

Visvaldo Morkevičiaus nuo­tr.

Komentaras

Do­na­tas Jan­kaus­kas

So­cia­l inės ap­sau­gos ir dar­bo mi­n ist­ras

B

end­r uo­menės mūsų ša­ ly­je tam­pa vis stip­resnės, jų bal­sas – vis gar­ses­nis, o nuo­monės – sva­resnės ir ver­t in­gesnės, prii­mant žmonėms svar­bius spren­di­mus.

Prieš pra­si­de­dant Vie­tos bend­r uo­ me­n ių sa­v i­val­dos pro­g ra­mai, pa­ gal ku­r ią bend­r uo­menės pa­č ios sprend­ž ia, ko­k iems gy­ven­tojų vie­ šie­siems in­te­re­sams ten­kin­ti iš vals­ tybės biud­že­to skir­ti lėšų, girdė­jo­me ne­ma­žai abe­jo­n ių, kad žmonės ne­ su­tars, su­si­gin­čys. Ta­čiau da­bar tik­ rai ga­liu drąsiai pa­sa­ky­ti, kad ma­to­ me pui­k ius pir­muo­sius re­z ul­ta­tus: gražė­jan­čius mies­tus ir mies­te­l ius,

ren­gia­mus kultū­ri­nius, svei­ka­tin­gu­ mo ren­g i­n ius, leid­ž ia­mus kraš­to­ty­ ros lei­di­nius, ku­rie fi­nan­suo­ja­mi bū­ tent per šią pro­gramą.

Be to, bend­r uo­menės na­r iai la­bai pri­si­de­da ir prie so­cia­linės pa­ra­mos sis­te­mos per­tvar­kos, ku­ri Lie­tu­vo­je pra­dėta nuo šių metų pra­džios. Pa­gal naują griež­tesnę tvarką sa­vi­val­dybė­ se skirs­tant so­cia­l inę pa­ramą įsik­lau­so­ma ir į vie­tos bend­ruo­menės, se­niūnų, se­niū­nai­čių nuo­monę – tai leid­žia so­cia­linę pa­ramą skir­ti ra­cio­ na­liau, būtent tiems, ku­riems iš­ties jos rei­kia. Glau­des­nis bend­ra­dar­bia­ vi­mas nea­be­jo­ti­nai duo­da tei­giamų re­zul­tatų, ypač eks­pe­ri­men­ti­nia­me pro­jek­te da­ly­vau­jan­čio­se pen­kio­se – Ak­menės, Ši­lalės, Pa­nevė­ž io, Rad­ vi­liš­kio ir Ra­sei­nių ra­jonų – sa­vi­val­ dybė­se, kur mažė­ja tiek so­cia­l inės pa­ra­mos gavėjų skai­čius, tiek iš­lai­ dos šioms reikmėms.

Esu tik­ras, kad ne­to­l i­mo­je atei­t y­je bend­r uo­menės bus dar stip­resnės ir ak­ty­vesnės. Jei ne­tikė­čiau tuo, ką da­rau, ne­da­ry­čiau.

Žirmūnų se­niūnės Onos Sun­co­ vienės tei­gi­mu, šis ra­jo­nas yra vie­nas se­niau­sių Vil­niu­je, ja­me gy­ve­na dau­giau­sia gy­ven­tojų, o išs­kir­ti­nis jis sa­vo is­to­ri­ja. Be abe­ jo, Žirmū­nai ne­ta­po iš­rink­tai­siais ir čia bėdų į va­lias, vis dėlto šia­ me ra­jo­ne gy­ve­nan­tys žmonės su­ si­kūrė sa­vo ap­linką – ne tik kas­ dienį gy­ve­nimą, bet ir šven­čių tra­di­ci­jas.

Nuo tos gra­žio­sios, links­mo­sios pusės ir norėtų­si pra­dėti. Pap­ra­ šy­ta pri­sta­ty­ti kultū­rinį Žirmūnų gy­ve­nimą se­niūnė už­si­minė, kad čia ne­trūksta įvai­rių ren­gi­nių, va­ ka­ro­nių, šven­čių, kon­cer­ti­nių pro­ gramų. Pa­sak jos, la­biau­siai pri­gi­ ju­sios metų šventės – Už­gavėnės Šei­my­niš­kių skve­re, Kalėdų ren­ gi­nių cik­las, Jo­ninės Žirmūnų pa­ plūdi­my­je.

Ne­ries pa­krantė­je esan­čio­je se­ niū­ni­jos salė­je re­pe­tuo­ja folk­ lo­ro ko­lek­ty­vai „Vil­niaus gi­ja“,

„Vil­niaus ai­niai“, ak­ty­viai vei­ kia Lie­tu­vos pa­gy­ve­nu­sių žmo­nių aso­cia­ci­jos Žirmūnų sky­rius, va­ do­vau­ja­mas Alek­sand­ros Mar­cin­ ke­vi­čiūtės. Paš­ne­kovės pa­sa­ko­ji­ mu, se­niū­ni­jo­je vy­ko daug liau­dies me­no ir ta­py­bos darbų pa­rodų, glaud­žiai bend­ra­dar­biau­ja­ma su ug­dy­mo įstaigų bend­ruo­menė­ mis, be ku­rių, kaip sakė O.Sun­co­ vienė, se­niū­ni­ja būtų tik biu­rok­ra­ tinė įstai­ga. Mo­te­ris pa­si­džiaugė, kad kas­met se­niū­ni­jos lan­guo­se nu­švin­ta „Pa­sa­kos“ dar­že­lio vit­ ražų pa­ro­da.

Mies­to gro­žio puo­selė­to­jai

To­liau var­dy­da­ma gra­žiuo­sius ra­jo­ no da­ly­kus, se­niūnė pra­šne­ko apie vers­lo įmo­nes, cent­rus, ku­rių veik­ los, pa­sak jos, ne­ga­li ne­pas­tebė­ti. „Jie ypač ge­rai pri­žiū­ri te­ri­to­riją, sa­vo iš­mo­ne ir kūry­biš­ku­mu puo­šia miestą, – sakė pa­šne­kovė. – Išs­kir­ ti­nis yra „Og­mios“ cent­ro, „Olifė­ jos“, „Tran­seks­pe­di­ci­jos“ po­žiū­ris į ap­lin­kos gro­žio puo­selė­jimą. Sek­ ti­nas „MG Val­dos“ pa­vyz­dys, kai per krizę ši įmonė Ver­kių gatvė­je

Su­si­ren­ka: vie­na gra­žiau­sių metų šven­čių – Jo­ninės – Žirmū­nuo­se jau

ta­pu­sios tra­di­ci­ja. Kas­met ren­gia­ma šventė neap­siei­na be dainų, šo­ kių, at­ri­bu­ti­kos, sma­gių pa­šne­ke­sių.

įrengė naują skverą su mo­der­niais suo­liu­kais ir ap­švie­ti­mu.“ O.Sun­co­vienė džiaugė­si, kad Žirmū­nuo­se spar­čiai vyk­do­ma dau­gia­bu­čių namų re­no­va­ci­ja. Esą lai­kui bėgant pa­si­keitė ir gy­ven­ tojų po­žiū­ris į tai. Iš pra­džių žiū­ rėję skep­tiš­kai, da­bar jie dėko­ja ir ne­ga­li at­si­džiaug­ti. „O ma­ne la­biau­siai džiu­gi­na žmo­nių ini­cia­ty­va. Štai ke­lios Rink­ tinės gatvės 47-o na­mo mo­te­rys taip gra­žiai su­tvarkė ap­linką prie sa­vo namų, kad ga­li eks­kur­si­jos va­žiuo­ti – nu­min­tas ir iš­va­žinė­tas kam­pas bu­vo pa­vers­tas gėlių oa­ze ir ak­menų mo­zai­ka. Bu­vu­sio­je dy­ kynė­je su­kur­tas ne­įti­ki­mas gro­žis“, – pa­sa­ko­jo se­niūnė.

Daug dėme­sio mo­kyk­loms

Dau­giau­sia gerų žod­žių ji ne­gailė­ jo Žirmū­nuo­se esan­čioms švie­ti­mo įstai­goms. „Iš jų sklin­dan­ti švie­sa iš­ lie­ka il­gam“, – sakė O.Sun­co­vienė.

Jos tei­gi­mu, mo­kyk­la lau­kia visų ir ug­do tikrą bend­ruo­menę. „Įsi­min­ ti­nos moks­lo metų pra­džios šven­ tės, kai ma­žuo­sius pir­mokė­lius ly­di ne tik tėvai, bet ir jau­nes­nie­ji bro­liu­ kai ar se­sutės, se­ne­liai ir mo­čiutės.

Ne­ga­liu ne­pa­minė­ti Emi­li­jos Plia­ te­rytės pro­gim­na­zi­jos pa­trio­ti­nių dainų pa­mokų, ku­rios vyks­ta Ko­vo 11-osios iš­va­karė­se. Kiek­vie­na pa­ mo­ka gra­žesnė šventė už bet ko­kius fe­jer­ver­kus“, – pa­ly­gi­no se­niūnė.

Jau tra­di­ci­ja ta­po Žirmūnų se­ niū­ni­jo­je vyks­tan­tys su­si­ti­ki­mai su Prano Ma­šio­to pra­dinės mo­kyk­ los kla­sių se­niū­nais. Per juos ap­ta­ ria­mos opios Žirmūnų pro­ble­mos.

Paš­ne­kovė teigė esan­ti ma­lo­niai nu­ste­bin­ta, kad vai­kus la­bai daug kas do­mi­na, kad jie nea­be­jin­gi juos su­pan­čiai ap­lin­kai. „Visų metų veiklą vai­ni­kuo­ja kalė­di­nis Žirmūnų bend­ruo­menės krep­ši­nio tur­ny­ras, kurį jau de­šimt

3

ŠeštADIENIS, rugsėjo 8, 2012

gyvenimas

4p.

Tus­kulėnų dva­re ir kur­ta, ir nai­kin­ta.

R

TEO

Žirmūnuose – neribotų galimybių internetas GALA“ paslaugas. Nenustebkite, jei į jūsų buto duris pasibels TEO darbuotojas ir parodys bei pasiū­ lys išbandyti šios televizijos gali­ mybes, atsakys į klausimus“, – sa­ kė G.Bilevičius.

Duomenų saugumas, interaktyvioji televizija, naujausių filmų nuoma – šviesolaidžio technologija paremtas internetas ZEBRA Žirmūnuose neturi lygių. Varinius laidus pakeitęs šviesolaidis pakeitė ir interneto kaip paslaugos sampratą. Tuo jau spėjo įsitikinti ne vienas tūkstantis Žirmūnų gyventojų. O nuo rugsėjo vartotojų laukia dar daugiau naujovių.

Internetinė saugykla

Interneto ZEBRA vartotojams ne­ seniai pasiūlyta virtuali saugykla padės išvengti tokių nemalonių si­ tuacijų kaip sugedus kompiuteriui išsitrynę duomenys. Be to, speci­ aliai internete sukurtoje duomenų talpykloje ne tik jūsų informacija bus saugi, bet ir turėsite galimy­ bę laisvai keistis turimais duome­ nimis. „Saugykloje galima laikyti nuo­ traukas, filmuotą medžiagą, ki­ tą svarbų turinį. Ji leidžia servery­ je laikyti iki 300 GB duomenų. Tiek vietos užimtų maždaug 100 tūkst. nuotraukų ar iki 100 valandų tru­ kmės filmuotos medžiagos. Failai čia saugūs: neprarasi jų dėl kom­ piuterio gedimo, vagystės ar kitų Patogu: G.Bilevičiaus teigimu, nelaimių, o prie failų prisijungiama šviesolaidinis internetas leidžia tik įvedus asmeninį slaptažodį, failų naudotis ir išskirtinėmis televi- kopijos saugomos keliose skirtingose zijos paslaugomis. TEO archyvo nuotr. vietose. Saugesnį variantą, nei ši in­

terneto ZEBRA paslauga, įsivaizduo­ zijos klientams) galės jau prasidė­ ti sunku“, – pasakojo G.Bilevičius. Ši jusias laidas ar filmus paleisti nuo paslauga teikiama ją užsisakius savi­ pradžių, sustabdyti vaizdą ir pa­ tarnos svetainėje www.manoteo.lt. sukti jį į priekį. Dar viena papil­ doma funkcija – meniu skiltyje Rinkiniai – galimybė sutaupyti „Mano TV įrašai“ pasirinkę punk­ TEO privatiems klientams siūlo tą „Įrašyti laidų kategorijas“, kli­ užsisakyti interaktyviąją televiziją entai be papildomos įrangos galės GALA su internetu ZEBRA paslau­ įrašyti visas mėgstamai kategorijai gų rinkinyje „Namai 1“.

Pasirinkę tokią galimybę ne tik priskirtas televizijos programas ir sutaupys, bet taip pat galės lengviau peržiūrėti jas per 14 dienų. „O nuo rugsėjo paslaugos „Inter­ administruoti paslaugų mokesčius. aktyvioji GALA“ klientai gali ma­ Norintiems dar daugiau galimybių tyti ir populiarius šalyje „Viasat“ siūlomi paslaugų rinkiniai „Namai sporto bei filmų kanalus, tarp ku­ 2“ ir „Namai 3“, su kuriais papil­ rių tokie populiarūs kanalai kaip domai gaunamos tokios paslaugos „Viasat sportas“, „Viasat Motor“, kaip televizija antram televizoriui, „TV1000 Ruskoje Kino“, – teigė failų saugykla internete, papildomi G.Bilevičius. Kanalų paketai „Via­ TV kanalų rinkiniai ir kt.

Daugiau informacijos apie mi­ sat sportas“ bei „Viasat filmai“ kainuos po 12 litų per mėnesį, kai­ nėtas paslaugas galite gauti ir jas na iš karto įsigyjant abu paketus užsisakyti prekybos centruose – 20 litų per mėnesį. Užsisakant „Akropolis“ (Ozo g. 25) ir „Par­ vieną ar abu kanalų paketus pusei kas Outlet“ (Verkių g. 29.) arba metų, šeštą mėnesį klientai kana­ Ukmergės g. 223 esančiuose TEO lus galės žiūrėti nemokamai. „Jau klientų aptarnavimo skyriuose, besinaudojantiems mūsų švieso­ taip pat mokamu telefonu 1817 bei laidiniu internetu siūlome išban­ interneto svetainėje www.teo.lt.

TEO inf. dyti ir televizijos „Interaktyvioji

Naujas greičio suvokimas

links­mi­no­si Gatvės šventė­je.

Žirmūnų se­niū­ni­jos ar­chy­vo nuo­tr.

o­je kas­die­nybė­je metų or­ga­ni­zuo­ja Žirmūnų gim­na­ zi­ja. Tur­ny­ro da­ly­viai tra­di­ciš­kai yra gim­na­zi­jos mo­ky­tojų, mo­ki­nių, tėvų, taip pat P.Ma­šio­to mo­kyk­los tėvų, E.Plia­te­rytės pro­gim­na­zi­jos mo­ki­nių ir 1-ojo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ ria­to ko­man­dos“, – apie bend­ruo­ menę vie­ni­jan­čius ren­gi­nius pa­sa­ ko­jo mo­te­ris.

Ona Sun­co­vienė:

Nu­min­tas, iš­va­žinė­tas kam­pas bu­vo pa­vers­tas gėlių oa­ze ir ak­menų mo­zai­ka. Bu­vu­sio­je dy­kynė­je su­kur­tas ne­įti­ki­mas gro­žis.

Daž­niau­sios – ap­lin­kos bėdos

Norėtų­si ma­ty­ti, girdė­ti ir turė­ ti tik tai, kas gra­žu ir mie­la. De­ja, se­na ge­ra pa­tarlė by­lo­ja, kad nėra namų be dūmų, nėra ir ra­jonų, ku­ riuo­se ne­būtų bėdų. O.Sun­co­vienė teigė, kad į se­niū­niją gerų ži­nių su­ plau­kia ma­žai: gy­ven­to­jai daž­niau­ siai skund­žia­si dėl duobėtų kiemų, išk­ly­pu­sių ša­li­gat­vių, nu­trupė­ju­ sių laiptų, su­lau­žytų vaikų žai­di­ mo aikš­te­lių, ne­nu­šie­nau­tos žolės, neiš­vežtų šakų, ne­sugrėbtų lapų ir kitų ūki­nių pro­blemų. „Žmonės ne­ga­li ra­miai žiūrė­ ti į įžūlų aso­cia­lių as­menų el­gesį – rau­simą­si po kon­tei­ne­rius, ap­lin­kos ter­šimą, lėba­vi­mus vi­du­ry bal­tos die­nos ir naktį po dau­gia­bu­čių lan­ gais“, – var­di­jo pa­šne­kovė ir pri­ dūrė, kad, ži­no­ma, to­kia pil­ka, niū­ ri kas­die­nybė ir už­bur­tas bėdų ra­tas būdin­gas ne vien Žirmū­nams.

Jos ma­ny­mu, dau­gelį pro­blemų išspręstų fi­nan­si­niai iš­tek­liai. „Juk tie minė­ti var­ga­ni ša­li­gat­viai ir it bombų iš­dau­žy­tos duobės fi­nan­

sa­vi­mo ne­su­lau­kia ke­lis de­šimt­ me­čius. Kai ku­rie ne­re­mon­tuo­ti nuo mik­ro­ra­jo­no sta­tybų pra­džios.

Ką jau kalbė­ti apie itin ma­žas au­to­ mo­bi­lių stovė­ji­mo aikš­te­les“, – sa­ kė se­niūnė.

Prieš ke­letą metų at­lik­ta gy­ven­ tojų ap­klau­sa pa­rodė, kad ma­žos au­to­mo­bi­lių stovė­ji­mo aikš­telės – pa­ti opiau­sia Žirmūnų pro­ble­ma.

Ta­čiau sa­vi­val­dybė jau pa­rengė ir pa­tvir­ti­no įva­žiavimo ke­lių išp­la­ ti­ni­mo schemą, tad, pa­šne­kovės tei­gi­mu, at­si­ra­do vil­tis, kad grei­tai bus ga­li­ma iš­sau­go­ti ir žel­dy­nus, ir pa­ten­kin­ti gy­ven­tojų po­rei­kius.

Dau­gu­ma ne­si­kraus­tytų

„Per krizę bu­vu­sios įšal­dy­tos sta­ty­ bos lyg eko­no­minės si­tua­ci­jos lak­ mu­so po­pierė­lis vis pa­ro­do, ko­kia mūsų pa­dėtis. Džiu­gu, kad dau­ge­ liu at­vejų jau ga­li­ma kalbė­ti būtuo­ ju lai­ku. Jei­gu pro­ble­ma ki­lu­si ne dėl eko­no­mi­nių prie­žas­čių, o dėl so­cia­ li­nio ar vi­suo­me­ni­nio konf­lik­to, ji ga­li už­sitęs­ti la­bai il­gai ir turė­ti nei­ giamų pa­da­ri­nių“, – sakė se­niūnė.

O.Sun­co­vienė už­si­minė ir apie tai, kad Žirmū­nuo­se trūksta vaikų dar­ že­lių. Pa­sak jos, la­biau­siai – Šiaurės mies­te­ly­je, kur gy­ve­na dau­giau­sia jaunų šeimų. Ta­čiau sa­vi­val­dybė­ je jau svars­to­mi va­rian­tai. Ma­žai čia, se­niūnės nuo­mo­ne, ir žel­dynų, rek­rea­ci­nių zonų. Tikė­ti­na, kad ši pro­ble­ma taip pat ne­tru­kus turė­ tų būti išspręs­ta, nes sa­vi­val­dybės Žel­dynų po­sky­ry­je pa­reng­ta ke­le­tas pro­jektų, ku­riuos ar­ti­miau­siu me­tu ke­ti­na­ma įgy­ven­din­ti.

Kad ir kiek bėdų tem­dytų virš gal­vos be­si­ri­tinė­jan­čią saulę, kad ir kiek būtų ne­pa­ten­kintų, O.Sun­ co­vienės tei­gi­mu, dau­gu­ma gy­ven­ tojų my­li Žirmū­nus ir nie­kur iš čia ne­si­kraus­tytų. „Pa­sak jų, čia ry­ tais dar ga­li iš­girs­ti lakš­tin­galą“, – šyp­telė­jo pa­šne­kovė.

Savo laiku vieni pirmųjų Lietuvo­ je varinius kabelius pakeitęs švieso­ laidžiu TEO šiuo metu gali pasiūlyti net 300 MB/s sparta veikiantį inter­ netą ZEBRA, nors sklandžiam darbui visiškai pakanka ir 100 MB/s greičiu veikiančio interneto. „Toks interneto greitis labai pravartus vaikams, ku­ riuos erzina stringantys interneto žaidimai“, – pabrėžė telekomunika­ cijų bendrovės TEO Vilniaus regiono direktorius Gintaras Bilevičius.

Anot jo, dauguma interneto tie­ kėjų šviesolaidinį kabelį nutiesia tik iki namo įvado, o į butus išve­ džioja paprastus varinius kabelius.

Siekiant neprarasti ryšio kokybės, šviesolaidis turi būti atvedamas iki pat kompiuterio. Būtent tokią gali­ mybę savo klientams suteikia TEO. Ar jūsų name jau veikia švieso­ laidinis internetas, sužinosite in­ terneto svetainėje www.internetas. zebra.lt suvedę savo gyvenamo­ sios vietos adresą arba paskambi­ nę mokamu telefonu 1817.

Daugiau nei televizija

Ko gero, galima išvardyti daugybę priežasčių ir situacijų, kai pralei­ džiame svarbius televizijos trans­ liacijų momentus. Pavyzdžiui, už­ trunkame darbe ir nepamatome pirmųjų žinių reportažų ar pamėg­ tos pokalbių laidos pradžios. Arba dar blogiau – tik kelioms sekun­ dėms pasitraukiame nuo ekrano, ir lyg tyčia – įmuštas įvartis... Nepra­ leisti svarbių akimirkų ir nesiblaš­ kyti, pavyzdžiui, tarp virtuvės ir televizoriaus, leidžia „Interaktyvio­ sios GALA“ nuo rugpjūčio siūloma paslauga „Žiūrėti nuo pradžių“.

Ją užsisakę klientai (paslauga veikia tik su interaktyviosios te­ levizijos priedėliu „Motorolla VIP 1003“, kuris paprastai suteikia­ mas visiems naujiems šios televi­

Patikima: interneto ZEBRA vartotojai gauna unikalią galimybę – virtualią saugyklą, kurioje jie gali laikyti net

iki 300 GB duomenų.

„Shutterstock“ nuotr.

4

ŠeštADIENIS, rugsėjo 8, 2012

istorija

Pa­va­di­nimą ra­jo­nui at­vežė Dau­ge­liui Žirmū­nai – ti­pi­nis so­viet­me­čio mik­ro­ra­jo­nas, ta­čiau iš tiesų šios mies­to da­lies is­to­ri­ja kur kas se­nesnė. Kad taip yra, liu­di­ja ir Tus­kulėnų komp­lek­sas, ir se­no­sios ka­pinės, ir pa­ts ra­jo­no pa­va­di­ni­mas.

And­re­jus Žu­kovs­kis a.zukovski@diena.lt

Skyrė ap­do­va­no­ji­mus

Žirmū­nai – so­viet­me­čio kūri­nys.

Did­žio­ji ra­jo­no da­lis išau­go būtent tuo lai­ko­tar­piu – tai bu­vo pir­ma­sis Vil­niaus ra­jo­nas, ku­ria­me bu­vo iš­ ban­dy­tas ma­sinės gy­ve­namųjų na­ mų sta­ty­bos prin­ci­pas. Šiam eks­ pe­ri­men­tui 1962 m. de­ši­nia­ja­me Ne­ries kran­te prie­šais An­ta­kalnį bu­vo skir­tas 127 ha plo­tas. Ja­me iš pra­džių sta­ty­ti pen­kiaaukš­čiai, o nuo 1965 m. ir de­vy­niaaukš­čiai bei dvy­li­kaaukš­čiai.

Už Žirmūnų gy­ve­namąjį ra­joną jo au­to­riams – ar­chi­tek­tams Bi­ ru­tei Kas­pe­ra­vi­čie­nei, Bro­nis­lo­vui Krūmi­niui ir Vac­lo­vui Zub­rui – bei sta­ty­bi­nin­kams 1968 m. bu­vo su­ teik­ta TSRS vals­ty­binė pre­mi­ja, ant­ ro­ji pa­gal svarbą po Le­ni­no pre­mi­jos.

Tai bu­vo pir­ma­sis So­vietų Sąjun­go­

Skai­čiai Žirmūnų mik­ro­ra­jo­nas uži­ma 8,5 kv. km, ar­ba 2,1 pro­c. vi­sos Vil­niaus te­ri­ to­ri­jos. Žirmūnų se­niū­ni­ja yra did­ žiau­sia pa­gal gy­ven­tojų skai­čių se­ niū­ni­ja Vil­niu­je – čia gy­ve­na apie 47 400 žmo­nių, ar­ba 9 pro­c. visų mies­to gy­ven­tojų.

je ma­sinės gy­ve­na­mo­sios sta­ty­bos įver­ti­ni­mas to­kio ly­gio pre­mi­ja.

Iki ma­si­nių sta­tybų pra­džios Žir­ mūnų mik­ro­ra­jo­no vie­to­je dau­ giau­sia stovė­jo ne­di­de­li me­di­niai na­mai. Tar­pu­ka­riu čia dau­giau­sia telkė­si mies­to dar­bi­nin­kai, bu­vo ir ke­le­tas ka­rei­vi­nių.

Dis­ku­si­jos neužt­ru­ko

Prieš pra­de­dant ra­jo­no sta­ty­bas dėl nau­jos gy­ven­vietės pa­va­di­ni­ mo dis­ku­tuo­ta neil­gai.

XIX a. Žirmū­nai len­kiš­kai bu­vo va­di­na­mi Lo­siuv­ka. Šio pa­va­di­ni­ mo kilmė sie­ja­ma su vie­no 1863 m. su­ki­li­mo slo­pin­tojų ge­ne­ro­lo Alek­ sand­ro Lo­se­vo pa­var­de. Šis anuo­ met čia turė­jo žemės sklypą.

Vis dėlto ap­si­sto­ta prie neut­ra­les­ nio pa­va­di­ni­mo. Nuspręs­ta, kad vie­ tovė va­din­sis Žirmū­nais, pa­gal ma­ žą gat­velę, bu­vu­sią to­je vie­to­je. Šio­ji mies­to pla­ne at­si­ra­do jau XVI a., tad bu­vo kur kas se­nesnė už Lo­siuvką.

Prad­žio­je – tik gat­velė

Pats žo­dis „Žirmū­nai“ sie­ja­mas su gar­siu XIX a. pra­džios ar­chi­tek­ tu Ka­ro­liu Podc­zas­zyńs­kiu ir jo gi­ minės tėvo­ni­ja Žirmū­nais – kai­mu Va­karų Bal­ta­ru­si­jo­je, ša­lia ke­lio Ly­ da–Varanavas. Žirmūnų dva­ras pri­klausė gar­ siai Lie­tu­vos ir Len­ki­jos vals­tybės

But­rimų gi­mi­nei, o 1790 m. Žir­ mūnų dva­re gimė būsi­mas ar­chi­ tek­tas K.Podc­zas­zyńs­kis. Jis „sta­ ty­bi­nin­ko“ kar­je­ros siekė Vil­niu­je, o 1825 m., su­pro­jek­tavęs ir pa­ statęs Tus­kulėnų dvarą, ša­lia ei­ nan­čiai gat­ve­lei pa­do­va­no­jo ir Žir­ mūnų vardą.

Vėliau gat­velė pa­va­di­nimą per­ davė vi­sam ra­jo­nui.

Statė vo­kie­čių be­lais­viai

Kai ku­rie Žirmūnų ob­jek­tai at­si­ra­ do anks­čiau, nei bu­vo su­kur­tas ra­ jo­nas. Dar XIX a. ša­lia Olim­pie­čių gatvės bu­vo žydų ka­pinės, su­nai­ kin­tos jau po Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro. Tar­pu­ka­riu bu­vo pa­sta­ty­tas da­bar­ti­nis Žal­gi­rio sta­dio­nas.

Po Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro, 1948 m., vo­kie­čių ka­ro be­lais­vių jis bu­vo at­sta­ty­tas ir išplės­tas iki 15 tūkst. žiū­rovų vietų. 1971 m. Žirmū­nuo­se bu­vo pa­sta­ty­ti vie­ni mo­der­niau­sių tuo­metė­je So­vietų Sąjun­go­je Spor­ to rūmai.

2003 m. Žirmū­nuo­se du­ris at­ vėrė Ge­ne­ra­linės pro­ku­ratū­ros pa­ sta­tas. Be to, Žirmū­nuo­se yra net ke­tu­ri til­tai per Nerį: Žirmūnų, Ši­ lo, Va­la­ku­pių ir Min­dau­go. Žir­ mūnų tiltą šiuo me­tu siū­lo­ma pa­ va­din­ti ne­prik­lau­so­mos Lie­tu­vos pre­zi­den­to Al­gir­do My­ko­lo Bra­ zaus­ko var­du.

Sąsa­jos: Žirmūnų vardą ra­jo­nas pa­veldė­jo iš Bal­ta­ru­si­jos kai­mo.

Tus­kulėnų dva­re ir kur­ta, ir And­re­jus Žu­kovs­kis Be­ne se­niau­sia Žirmūnų da­lis – Tus­kulė­nai. Šian­dien vi­sa komp­ lek­so te­ri­to­ri­ja skir­ta so­viet­me­ čio nu­si­kal­ti­mams at­min­ti, ta­čiau ne tik.

Pri­si­minė kūrėją

Am­ži­nybė: šian­dien ko­lum­ba­riu­me sau­go­ma per 700 1944–1947 m. su­

šau­dytų as­menų pa­laikų. Dau­ge­lis jų nei­den­ti­fi­kuo­ti.

Roko Medonio nuotr.

At­ga­vus Lie­tu­vos ne­prik­lau­so­mybę spe­cia­lis­tams at­ver­ti slaptųjų so­ vie­ti­nių tar­nybų ar­chy­vai at­skleidė krau­pią tiesą. Tus­kulėnų dva­ro te­ ri­to­ri­ja ilgą laiką bu­vo vie­ta, kur lai­do­tos so­vie­ti­nio re­ži­mo au­kos.

Vėliau jo te­ri­to­ri­jo­je veikė Sa­va­ no­riš­ka drau­gi­ja ar­mi­jai, avia­ci­jai ir lai­vy­nui rem­ti (DO­SAAF).

1944–1947 m. mir­ties baus­me nu­teistų ir sau­gu­mo vi­daus kalė­ ji­me šian­die­nia­me Ge­di­mi­no pro­ spek­te su­šau­dytų as­menų kūnai bu­vo ga­be­na­mi ir už­ka­sa­mi Tus­ kulėnų dva­ro te­ri­to­ri­jo­je.

Tus­k ulėnų me­m o­r ia­l i­n ia­m e komp­lek­se gi­du dir­ban­tis vy­res­ ny­sis spe­cia­lis­tas Mar­ty­nas Striū­ kas pa­sa­ko­jo, kad nors tarp su­šau­ dytų as­menų pa­si­taikė ir vie­nas ki­tas kri­mi­na­li­nis nu­si­kaltė­lis, vi­ sų jų at­mi­nimą nu­spręsta pa­gerb­ ti bend­rai kaip nu­kentė­ju­siųjų nuo so­vie­ti­nio re­ži­mo. „1944–1947 m. čia bu­vo slap­ta už­kas­ti NKGB-MGB vi­daus kalė­ ji­me ir Vil­niaus apy­linkė­se nu­žu­

dy­ti an­ti­so­vie­ti­nio gink­luo­to­jo pa­ si­prie­ši­ni­mo ko­vo­to­jai ir jų va­dai, dva­si­nin­kai, 1941 m. bir­že­lio su­ ki­li­mo da­ly­viai ir vi­si ne­įtikę so­ vie­ti­niam to­ta­li­ta­ri­niam re­ži­mui.

Trum­pai ta­riant, ab­so­liu­ti dau­ gu­ma bu­vo nu­teis­ti re­mian­tis 58 Baud­žia­mo­jo ko­dek­so straips­niu „Tėvynės iš­da­vystė“. O juk mes ži­no­me, ką so­viet­me­čiu reiškė šis straips­nis“, – pa­sa­ko­jimą pra­dėjo M.Striū­kas.

ras­ti, nors turbūt dar ne vi­si, be­lie­ ka nu­sta­ty­ti, kas yra kas. Tai ir da­ ro­ma“, – dėstė M.Striū­kas.

Gi­minės at­si­ėmė per­lai­do­ti

Iš vi­so to­kių „iš­da­vikų“ šiuo me­tu ap­tik­ta 724, iš jų 717 lai­ko­mi spe­ cia­liai bu­vu­sio Vi­daus rei­kalų mi­ nis­te­ri­jos (VRM) ga­ra­žo vie­to­je pa­sta­ty­ta­me ko­lum­ba­riu­me. Dar sep­ty­nių žmo­nių, ku­rie bu­vo at­ pa­žin­ti, pa­lai­kus ar­ti­mie­ji iš­si­vežė per­lai­do­ti. „Kai čia pra­si­dėjo ar­cheo­lo­gi­niai ka­sinė­ji­mai, bu­vo ap­tik­tos aš­tuo­ nios duobės su žmo­nių pa­lai­kais.

Tarp VRM ga­ra­žo pa­matų ras­ti 593 žmo­nių pa­lai­kai ir šio­je vie­to­je nu­ spręsta kur­ti ko­lum­ba­riumą.

Be­je, ko­lum­ba­riu­mas nėra vi­sai įpras­ta am­ži­no poil­sio vie­ta. Iš­ kas­ti pa­lai­kai, su­dėti me­ta­linė­se dėžutė­se, – vis dar spe­cia­listų ty­ rimų ob­jek­tas. „Ar­cheo­lo­gai, is­ to­ri­kai vis dar ne­pra­ran­da vil­ties iden­ti­fi­kuo­ti at­ski­rus žmo­nes. Su­ šau­dytųjų sąra­šai ži­no­mi, pa­lai­kai

Martynas Striūkas:

Ab­so­liu­ti dau­gu­ma bu­vo nu­teis­ti re­mian­ tis 58 Baud­žia­mo­jo ko­dek­so straips­niu „Tėvynės iš­da­vystė“.

O juk mes ži­no­me, ką so­viet­me­čiu reiškė šis straips­nis.

Dva­ro pa­tal­pos – eks­po­zi­ci­joms

Pa­čia­me Tus­kulėnų dva­re po 2005– 2008 m. re­konst­ruk­ci­jos pri­sta­to­ mos lai­ki­nos eks­po­zi­ci­jos. „1825 m. šį dva­relį pa­si­statė Vil­ niaus ge­ne­ral­gu­ber­na­to­rius Alek­

5

ŠeštADIENIS, rugsėjo 8, 2012

istorija

iš Bal­ta­ru­si­jos

Žydų ka­pinės įgi­jo sa­vo ri­bas And­re­jus Žu­kovs­kis Nuo 2008 m. Vil­niu­je ne­ti­lo kal­ bos apie ka­dai­se ša­lia Spor­to rū­ mų bu­vu­sias se­nas žydų ka­pi­nes.

Anuo­met ten veikė dar so­viet­me­ čiu įreng­ta au­to­mo­bi­lių stovė­ji­ mo aikš­telė.

4

tiltai per Nerį yra Žirmūnų mikrorajone. Šarūno Mažeikos (BFL) nuo­tr.

Svars­ty­ta, kad nuo se­no šian­dienė­ je Olim­pie­čių gatvė­je bu­vu­sias ka­ pi­nes, dar va­di­na­mas se­no­sio­ mis Šni­piš­kių ka­pinė­mis, Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro me­tais su­nai­ki­no vo­kie­čiai, tad jas at­kur­ti be­pras­ miš­ka. „Vil­niaus die­nos“ re­dak­ci­ ja tuo­met bu­vo ga­vu­si au­ten­tiš­kas be­si­trau­kian­čių vo­kie­čių ka­rių da­ ry­tas Vil­niaus ae­ro­nuot­rau­kas.

Jo­se aiš­kiai ma­ty­ti žydų ka­pinės, ir be­veik neapg­riau­tos. Tai lei­do da­ry­ti prie­laidą, ku­ri vėliau pa­si­ tvir­ti­no, kad ka­pi­nes su­nai­ki­no jau so­vie­tinė vald­žia. Šiuos duo­me­nis pa­tvir­ti­no ir ar­chy­vi­niai do­ku­men­ tai. XVI a. įkur­tos, bet nuo XVIII a. ne­vei­ku­sios ka­pinės po­ka­riu vald­ žios įsa­ky­mu bu­vo išar­dy­tos, o pa­ mink­lai pa­nau­do­ti laiptų sta­ty­ boms.

2008 m. dis­ku­si­ja tarp Lie­tu­vos ir žydų at­stovų vy­ko dėl ka­pi­nių ribų. Tais pat me­tais vyk­dy­ti ty­ rimų į Lie­tuvą bu­vo at­vykę ir žy­ dų at­sto­vai. 2009 m. ge­gužę Lie­ tu­vos vy­riau­sybė pri­tarė Kultū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­to pa­reng­toms Vil­niaus žydų Šni­piš­kių senųjų ka­ pi­nių ri­boms ir nu­statė ap­sau­ginę jų te­ri­to­riją.

Do­ku­men­te aiš­kiai nu­ro­dy­tos ne­gin­čy­ti­nos senųjų žydų ka­pi­ nių ri­bos. Taip pat nu­sta­ty­tos ap­ sau­ginės zo­nos ir to­je te­ri­to­ri­jo­je, kur dėl ka­pi­nių bu­vi­mo dar ky­la

Am­ž i­nybė: po ke­le­rių metų

dis­ku­sijų Lie­tu­vos žy­dai at­ga­ vo dalį sa­vo ka­pi­nių te­ri­to­ri­jos.

dis­ku­sijų. Šio­se zo­no­se in­ves­ta­vi­ mas bus ri­bo­ja­mas – jis ga­li­mas tik lai­kan­tis itin griežtų pa­mink­ lo­sau­gos rei­ka­la­vimų.

Vy­riau­sybės tei­gi­mu, žy­dai su­ ti­ko su jos pa­tvir­tin­to­mis ka­pi­nių ri­bo­mis ir ne­prieš­ta­ra­vo, kad gin­ čy­ti­no­je te­ri­to­ri­jo­je esan­tys „Ka­ ra­liaus Min­dau­go apar­ta­men­tai“ bei Spor­to rūmai ne­būtų ju­di­na­ mi, nors pri­pažįs­ta­ma, kad is­to­ riš­kai jie pa­ten­ka į ka­pi­nių ri­bas.

Dis­ku­si­jos dėl Šni­piš­kių ka­pi­ nių bu­vo su­lau­ku­sios ir tarp­tau­ ti­nio at­gar­sio. Jung­ti­nių Vals­tijų Kong­re­so Ats­tovų Rūmai pri­ėmė re­zo­liu­ciją, smer­kian­čią Lie­tu­vos Vy­riau­sybę dėl jos „ne­su­gebė­ji­ mo ap­sau­go­ti is­to­ri­nes žydų ka­ pi­nes Vil­niu­je“. Šiuo me­tu da­lis bu­vu­sių ka­pi­nių yra užsė­ta ve­ja, o su­nai­kin­to ne­kro­po­lio vietą mi­ ni at­mi­ni­mo ženk­las.

nai­kin­ta sand­ras Rims­kis-Kor­sa­ko­vas. Ir su šia sta­ty­ba pa­si­keitė te­ri­to­ri­jos pa­skir­tis. Iki tol Tus­kulė­nai ir apy­ linkės bu­vo daržų zo­na, o pa­skui, kai čia įsikėlė gu­ber­na­to­rius, tai ta­po rek­rea­ci­ne te­ri­to­ri­ja“, – dės­ tė M.Striū­kas.

Sut­var­ky­to­se dva­ro pa­tal­po­ se šiuo me­tu ren­gia­mos su vi­ so komp­lek­so pa­skir­ti­mi sie­ja­mos eks­po­zi­ci­jos: ho­lo­kaus­to, so­vie­ti­ nio re­ži­mo rep­re­sijų te­ma­ti­ka. Pa­ vyzd­žiui, šiuo me­tu vyks­ta Hen­ri­ ko Ci­ga­ro darbų „Lie­tu­vos kan­čia“ pri­sta­ty­mas. „Kol kas čia būna tik lai­ki­nos eks­po­zi­ci­jos, ta­čiau ši vie­ta ge­ rai ži­no­ma Žirmūnų gy­ven­to­jams.

Atei­ties pla­nai – įkur­ti čia nuo­ la­tinę eks­po­zi­ciją „Ho­mo so­vie­ ti­cus“. Su jos tu­ri­niu su­si­pa­žinę lan­ky­to­jai galėtų pa­ma­ty­ti, ko sie­ kė so­vie­ti­nis re­ži­mas, – vi­sus žmo­ nes pa­vers­ti pil­ko­mis vi­du­ti­nybė­ mis“, – pa­brėžė pa­šne­ko­vas.

Kūrėjas ir griovė­jas

Vie­na­me iš dva­ro pa­statų, va­di­na­ ma­ja­me bal­ta­ja­me dva­re­ly­je, prie­š me­tus du­ris lan­ky­to­jams at­vėrė Tus­kulėnų me­mo­ria­li­nis mu­zie­jus. Šiuo me­tu tai, ko ge­ro, vie­nas mo­ der­niau­sių ir jau­niau­sių sos­tinės mu­ziejų, ku­ris ta­po trau­kos cent­ ru tiek sos­tinės sve­čiams, tiek pa­ tiems Žirmūnų gy­ven­to­jams.

Is­to­ri­ja: Tus­kulėnų dva­ras – se­niau­sias Žirmūnų sta­ti­nys, me­nan­tis ir so­viet­me­čio eg­ze­ku­ci­jas, ir vei­ku­sią ply­tinę.

Nors mu­zie­jaus erdvė ne­di­delė, vos ke­tu­ri kam­barė­liai, ap­si­lan­kiu­ siam prie­š akis pra­bėga ke­lių am­žių is­to­ri­ja. Nuo to lai­ko, kai šio­je vie­ to­je prie­š dau­gelį šimt­me­čių vei­ kė plytų de­gi­ni­mo kros­nis, iki die­ nų, kai vie­ni žmonės pa­si­rinkę būti bu­de­liais žudė ki­tus, bu­de­liais tap­ ti ne­pa­no­ru­sius.

„Vyk­dant ar­cheo­lo­gi­nius ka­ sinė­ji­mus ir ieš­kant su­šau­dytų as­ menų, bu­vo ras­ta XVII a. kros­ nis, ku­rio­je bu­vo de­ga­mos ply­tos Šv. Pet­ro ir Po­vi­lo baž­ny­čiai sta­ ty­ti. Da­bar ji eks­po­nuo­ja­ma. Čia taip pat bu­vo ras­ti pirštų at­spau­ dai iš kros­nies vei­ki­mo lai­ko­tar­pio, ir jau iš vėles­nių laikų, kai čia bu­

vo lai­do­ja­mi nu­žu­dy­tie­ji“, – kalbė­ jo M.Striū­kas.

Mu­zie­ju­je ga­li­ma ir pa­čiam pa­ si­jus­ti kūrėju. Pas­pau­dus spe­cialų myg­tuką, ga­li­ma ant smėlio ran­ka ar čia pat pa­dėtais pa­ga­liu­kais per 20 se­kund­žių su­kur­ti pie­šinį. Vė­ liau jūsų kūry­bos vaiz­do med­žia­ga at­si­du­ria mu­zie­jaus in­ter­ne­to sve­

Margaritos Vorobjovaitės nuotr.

tainė­je, o jūs ga­li­te šiuo vaiz­du per so­cia­li­nius tink­lus da­ly­tis su drau­ gais ir pa­žįsta­mais.

Ki­tuo­se dvie­juo­se kam­barė­liuo­se in­te­rak­ty­vu­mo ma­žiau, ta­čiau ga­li­ ma pa­ma­ty­ti nu­žu­dytųjų ir žu­dikų akis­tatą – iš vienų prie­šais ki­tas su­dėtų fo­tog­ra­fijų žvel­gia bu­de­lis ir au­ka.

6

ŠeštADIENIS, rugsėjo 8, 2012

legenda

Pa­žin­tis: kai ku­riems fil­ma­vi­mo grupės na­riams pri­si­jau­kin­ti Žirmū­nus ne­bu­vo pa­pras­ta.

Fil­ma­vi­mai Žirmū­nuo­se – šiurkšti t

Fil­mo „Anar­chi­ja Žirmū­nuo­se“ sce­na­ri­jaus au­to­rius ir re­ži­sie­rius Sau­lius Drun­ga sa­ ko ne­galįs į pa­saulį žiūrė­ti kaip že­mai­tis ar kas ki­tas. „Žirmū­nai man yra ar­ti­mi, la­bai kom­for­ta­bi­liai ten jau­čiuo­si“, – sakė S.Drun­ga.

Rūta Gri­go­lytė

r.grigolyte@diena.lt

Vis dėlto, kad jaus­tu­mei­si ta­me ra­ jo­ne ge­rai, Žirmū­nus rei­kia tik­rai pa­ži­no­ti. Ne vi­sai kūry­bi­nei gru­ pei tai bu­vo pa­pras­ta.

– Ar pir­miau­sia gimė sce­na­ri­ jaus idė­ja, te­ma­ti­ka, tuo­met bu­ vo pa­si­rink­ti Žirmū­nai, ar pa­ts fil­mas kur­tas Žirmū­nams?

– Visą gy­ve­nimą gy­ve­nu ta­me ra­jo­ ne, tai ma­no pa­sau­lis, per tai rea­ guo­ju į visą li­kusį pa­saulį. Pa­tys Žirmū­nai yra kaip ale­go­ri­ja. Aš kal­ bu apie Lie­tuvą, bet ne­ga­liu kalbė­ti kaip že­mai­tis ar kas ki­tas.

– Kokį pa­sau­lio ma­ty­mo ra­kursą su­tei­kia Žirmū­nai? Pa­vyzd­žiui, fil­me ro­domų „ka­capų“ yra ir va­di­na­mo­jo­je „krasnū­cho­je“ (Sa­va­no­rių pro­spek­te), ir sto­ ties ra­jo­ne. Ko­kia yra Žirmūnų spe­ci­fi­ka?

– Ka­dai­se, so­vie­ti­niais lai­kais, Žirmū­nai bu­vo iš da­lies toks ga­na „po­sh“ (pra­ban­gus – red. pa­st.) mie­ga­ma­sis ra­jo­nas, ja­me bu­vo mo­der­nes­nių par­duo­tu­vių. Da­bar vis­kas, ži­no­ma, nu­puvę.

Pa­vyzd­žiui, ap­leis­tas Žirmūnų pre­ky­bos cent­ras da­bar yra tik­ras

Vie­t i­n is: re­ži­sie­rius S.Drun­ga

Žirmūnų neap­leid­žia visą gy­ve­ nimą.

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

koš­ma­ras. Sto­vi tas puvė­sis, o vis­ kas ap­link re­no­vuo­ta. Pas­kui, pa­ vyzd­žiui, kie­mai. Galė­jau fil­muo­ ti ir to­je pa­čio­je „krasnū­cho­je“, bet šios vie­tos man ar­ti­mos, la­ bai kom­for­ta­bi­liai ten jau­čiuo­si.

Kai ruošėmės fil­muo­ti, daug kas iš kūry­binės grupės per­skaitę sce­ na­rijų manė, kad čia be­ne juo­kai, bim bam, o kai pra­dėjo­me fil­muo­ ti, bu­vo truk­dymų iš žmo­nių, vi­so ki­to. Ta­da vi­si pa­matė, kad tai tik­ ri da­ly­kai.

– Ko­kių in­ci­dentų ar juo­kingų is­to­r ijų nu­t i­ko fil­m uo­jant „Anar­chiją Žirmū­nuo­se“?

– Gy­ven­to­jai tar­si da­ly­va­vo veiks­ me. Paer­zi­no, bet turė­jo­me su­si­ tvar­ky­ti. Žmonės iš­lindę per bal­ koną keik­da­vo­si, rėkau­da­vo vie­ni su ki­tais, mums rep­li­kas laidė, esą truk­do­me. O mes iš tikrųjų tik pa­ gy­vi­no­me jų gy­ve­nimą. Vi­so­kių per­so­nažų pri­si­žiū­ri. Pa­vyzd­žiui, reikė­da­vo lauk­ti, kol kas nors gir­ tas praeis pro kadrą. Vy­ti ne­galė­ jom, nes to­kiu at­ve­ju reikėtų aiš­kin­ tis, būtų skan­da­las, vis­kas užt­ruktų daug il­giau. Ge­riau te­gu jis praei­na pro kadrą, bet įdo­miau­sia, kad jis ne­ker­ta kad­ro, o ei­na į per­spek­tyvą, ir rei­kia lauk­ti, kol nu­tols. Tai truk­ dy­da­vo, nes turė­jo­me mažą biud­žetą ir stengėmės grei­tai fil­muo­ti.

Sce­na, kur he­rojė Sand­ra mu­ ša „ka­ca­pus“, fil­muo­ta kie­muo­se, ku­riuos su­pa pen­kiaaukš­čiai na­ mai. Te­nai vi­si per lan­gus ir bal­ko­ nus šnekė­jo­si iš na­mo į namą. Vie­ nas chu­li­ganė­lių ten be­fil­muo­jant su mo­to­ro­le­riu įlėkė tie­siai į aikš­ telę, norė­jo pa­si­ro­dy­ti, kaip mo­ka iš­lenk­ti po­sūkį, ta­čiau triu­kas jam ne­la­bai pa­vy­ko, vos neap­si­vertė.

Tuo­met ap­sau­gi­niai pa­si­kvietė po­ li­ci­nin­kus. Šiaip rimtų in­ci­dentų, muš­ty­nių ne­bu­vo, bet šio­kia to­kia įtam­pa bu­vo jun­ta­ma visą laiką.

– Ar veiks­me ne­da­ly­va­vo iš ma­ ty­mo pa­žįstamų žirmū­nie­čių?

– Ne, nes gy­ve­nu pa­čia­me ra­jo­no ga­le, ant kal­no, o fil­ma­vo­me maž­ daug vi­du­ry­je. Tie kie­mai man pa­ žįsta­mi, nes ei­da­vau per juos į mo­ kyklą. Se­niau bu­vo taip: jei­gu esi sve­ti­mas, ge­riau per kie­mus neik, eik ten, kur ap­švies­ta.

Kūry­ba: fil­mu „Anar­chi­ja Žirmū­nuo­se“ re­ži­sie­rius norė­jo ne tik pa­pa­sa­ko­ti dviejų mer­ginų is­to­riją, bet ir at­skleis­ti

Fil­muo­jant muš­ty­nių sceną su Sand­ra at­si­ti­ko įdo­mus da­ly­kas, ku­rio ne­pla­na­vau. To­lu­mo­je ma­ ty­ti de­vy­naukš­tis, iš ku­rio 2007 m. ki­lus gais­rui Man­tas Gim­žaus­kas (poe­tas, vertė­jas, sce­na­ris­tas – red. pa­st.) ir jo ak­las drau­gas (mu­zi­ kan­tas, poe­tas, fo­tog­ra­fas Re­mi­gi­ jus Au­die­jai­tis – red. pa­st.) iš­šo­ko ir už­si­mušė.

Anks­čiau, be­je, žmonės dau­giau bend­ra­vo, ne­turė­jo in­ter­ne­to. Da­ bar vi­si iš­sid­rabstė kas kur. Į ra­joną at­si­kėlė la­bai daug jau­ni­mo.

gaitė iš kai­mo, ku­ri su­si­de­da su Sand­ra, esą anar­chis­te. Jos te­ta jau yra už ri­bos, jos iš­min­tis tar­si ne­be­rei­ka­lin­ga.

– Kodėl fil­me nėra mie­ga­ma­ jam ra­jo­nui būdingų se­nukų ant suo­liukų?

– Norė­jau pa­ro­dy­ti, kad Žirmū­ nai kei­čia­si, pa­ti Lie­tu­va kei­čia­si, ban­do­me išei­ti į pa­saulį. Dėl to at­ si­ra­do ir ta aš­tuo­nio­lik­metė mer­

Apsk­ri­tai Lie­tu­vo­je be­veik nė­ ra su­bkultūrų, yra at­ski­ri in­di­vi­ dai, ku­rie mėgdžio­ja ko­kias nors pa­krai­pas.

Bend­ra­vau su vie­nu britų sce­na­ ris­tu, jis sakė, kad būtų ge­rai pa­ro­ dy­ti, kaip Vilė su­si­tin­ka su tik­rais

Žmonės iš­lindę per bal­koną keik­da­vo­si, rėkau­da­vo vie­ni su ki­tais, mums rep­li­kas laidė, esą truk­do­me.

anar­chis­tais, kal­ba apie po­li­tiką.

Ta­čiau tai būtų ne­sąmonė, ne­tik­ra, to nėra pas mus. Ži­nau ke­lis anar­ chis­tus, bet jie tar­pu­sa­vy­je be­veik ne­bend­rau­ja. Dėl to mes tik pa­va­ di­no­me „anar­chi­ja“, o tai, kas yra po šiuo žod­žiu, yra Lie­tu­vai būdin­ gi reiš­ki­niai.

– Ar nuo­mo­jamų butų fil­ma­vi­ mui ieš­ko­jo­te skel­bi­muo­se ant stulpų, kaip he­rojė Vilė?

– Pa­na­šiai. Daug fil­ma­vo­me bu­ tuo­se, o jie Žirmū­nuo­se la­bai ma­ ži. Pa­čiam žiūrė­ti sa­vo aki­mis yra vie­na, o su ka­me­ra – vi­sai kas ki­ta.

No­rint apim­ti di­desnį aki­ratį rei­ kia at­stu­mo, at­si­trauk­ti, o ten at­ si­re­mi į sieną. Ieš­ko­jo­me bu­to pir­ ma­me aukš­te, kad būtų ga­li­ma bent lempą sta­ty­ti gatvė­je. Vi­so­kių triu­ kų ėmėmės.

7

ŠeštADIENIS, rugsėjo 8, 2012

legenda diena.lt/naujienos/miestas

tikrovė ir ankšti bu­tai Vie­nas chu­li­ganė­ lių be­fil­ muo­jant su mo­to­ ro­le­riu įlė­ kė tie­siai į aikš­telę, norė­jo pa­ si­ro­dy­ti, kaip mo­ ka iš­lenk­ti po­sūkį, ta­ čiau triu­ kas jam ne­la­bai pa­vy­ko, vos neap­ si­vertė.

Apie filmą „Anar­chi­ja Žirmū­nuo­se“ – 2010 m. iš­leis­tas vai­dy­bi­n is pil­na­met­ra­ž is fil­mas. Filmą pro­d iu­sa­vo ne­prik­ lau­so­ma Lie­t u­vos ki­no ga­my­bos bendrovė „Tre­mo­ra“ su Veng­r i­jos ki­no bend­ro­ve „Ka­ta­pult Film“. Re­ ži­sie­r ius ir sce­na­r i­jaus au­to­r ius – S.Drun­ga, ope­ra­to­r ius – Fe­l ik­s as Ab­r u­kaus­kas, dai­l i­n in­kas – Arū­ nas Če­pu­lis.

Ak­to­r iai: To­ma Vaš­ke­v i­č iūtė, Se­ ve­r i­ja Ja­nu­šaus­kaitė, Jūratė Onai­ tytė, Mar­ty­nas Ne­dzins­kas, To­ma Gai­liūtė, Giedrė Gied­rai­tytė, Miglė Po­li­ke­vi­čiūtė, Miglė Ri­mai­tytė, Ne­li Ivan­čik, Alek­sand­ras Klei­nas, Lau­ ry­nas Per­ku­mas, Si­mas Bu­zi­liaus­ kas, Jo­nas Ver­sec­kas, Da­nas Ma­ci­ jaus­kas, Eve­li­na Du­ma­šiūtė, Ju­di­ta Ur­ni­kytė, Li­na Bu­dzei­kaitė.

2007 m. Kanų ki­no fes­t i­va­ly­je ap­ do­va­no­tas „Me­dia New Ta­lent“ pri­ zu už ge­r iau­sią sce­na­r ijų. 2011 m.

Ka­li­ning­ra­do ki­no fes­ti­va­ly­je „Bal­ ti­jos de­biu­tai“ – spe­cia­liuo­ju pri­zu.

2011 m. Mask­vos 33-iaja­me ki­no fes­ti­va­ly­je pelnė kon­kur­sinės pro­ gra­mos „Pers­pek­ty­vos“ pri­zą, taip pat si­dab­r inę Šv. Jur­g io sta­t ulėlę. „Si­dab­ri­nių ger­vių 2011“ ce­re­mo­ni­ jo­je fil­mas no­m i­nuo­tas ge­r iau­sio pil­na­met­ra­ž io fil­mo ka­te­go­r i­jo­je.

Yra su­si­t ar­t a dėl fil­mo pla­t i­n i­mo Did­ž io­jo­je Bri­ta­n i­jo­je, Ita­l i­jo­je, Vo­ kie­t i­j o­j e, Aust­r i­j o­j e, Švei­c a­r i­j o­j e, Prancū­z i­jo­je, Mo­na­ke, An­do­ro­je, Kor­si­ko­je, Liuk­sem­bur­ge, Ma­ke­do­ ni­jo­je, Ru­si­jo­je ir bu­v u­sio­se so­v ie­ tinė­se res­pub­l i­ko­se, Tai­va­ne.

Iki 2012 m. fil­mas pa­ro­dy­tas ki­no fes­t i­va­l iuo­se ir ren­g i­n iuo­se Ru­si­ jo­je, Lat­v i­jo­je, Len­k i­jo­je, Ma­ke­do­ ni­jo­je, Aust­ra­l i­jo­je, Is­pa­n i­jo­je, Da­ ni­jo­je, JAV, In­di­jo­je.

i Žirmūnų ko­lo­ritą.

Taip pat pa­matė­me, kad ne­ga­li­me fil­muo­ti žmo­gaus vi­su ūgiu. Tai lė­ mė, kad visą filmą tuo­met fil­ma­vo­me žmo­nes „su­pjaus­ty­da­mi“ da­li­mis: fil­muo­tas ar­ba vei­das, ar­ba ko­jos.

Pag­rin­di­nio bu­to, ku­ria­me fil­ ma­vo­me, ieš­ko­jo­me il­gai. Ga­liau­ siai pa­žįsta­mi pa­si­ūlė trijų kam­ba­ rių butą Kal­va­rijų gatvė­je. Vie­na­me kam­barė­ly­je bu­vo su­tal­pin­ti vi­si ne­ rei­ka­lin­gi to bu­to daik­tai, ki­tas bu­ vo pa­vers­tas mūsų daiktų san­dėliu, o tre­čias nau­do­ja­mas fil­muo­jant, ir dar vir­tuvė. Ta­čiau ir ta­me kam­ba­ ry­je, ku­ria­me fil­ma­vo­me, bu­vo sun­ ku iš­si­tek­ti: to­je pusė­je, ku­rio­je fil­ muo­da­vo­me, su­si­tvar­ky­da­vo­me, pa­skui, kai ka­merą tek­da­vo pa­suk­ ti, ir daik­tus per­mes­da­vo­me į kitą pusę. Vir­tuvė­je ir šal­dy­tuvą tek­da­ vo iš­neš­ti, kad ope­ra­to­rius turėtų kur at­si­sto­ti.

Liu­dos Dri­žytės nuo­tr.

Kitą butą iš­si­nuo­mo­jo­me pa­gal skel­bimą, ja­me dai­li­nin­kams reikė­ jo ir sie­nelę sta­ty­ti, nes ne­bu­vo ko­ ri­do­riaus.

– He­rojė Vilė su­si­ran­da in­for­ ma­cijos, kaip anar­chis­tai tvar­ ko­si su grei­to­jo mais­to res­to­ra­ nais, ir at­le­kia prie vie­no iš jų su Mo­lo­to­vo kok­tei­liu. Te­ko aiš­kin­ tis su „McDo­nald’s“ ar „Hes­bur­ ger“ dėl fil­me iš­kel­tos to­kių vie­ tų te­ro­ri­za­vi­mo idė­jos?

– Ori­gi­na­le pa­ra­šy­ta „McDo­ nald’s“, o „Hes­bur­ger“ fil­muo­jant bu­vo ma­ty­ti tik kaip to­li esan­tis ob­jek­tas. Kon­sul­ta­vau­si su vie­ na dėsty­to­ja, ar kas galėtų tei­siš­ kai pri­kib­ti, jei­gu fil­me būtų li­ kęs „McDo­nald’s“, – sakė, kad ne­turėtų. Vis dėlto pri­ėjo­me prie komp­ro­mi­si­nio spren­di­mo ir sce­

no­je, kur Vilė skai­to anar­chi­jos pra­džia­mokslį, ma­to­mas sky­rius „Kaip te­ro­ri­zuo­ti „McBur­ger“.

Tai­gi išė­jo toks hib­ri­das.

Tarėmės su „McDo­nald’s“, bet iš pat pra­džių ži­no­jo­me, kad jie ne­su­ tiks da­ly­vau­ti, nors tempė laiką, kol at­sakė. Tuo­met su­tarė­me su pi­ce­ ri­ja prie Min­ties sto­telės. Jie bu­vo mūsų rėmėjai. Dai­li­nin­kai pusę pi­ ce­ri­jos pa­darė kaip „hes­bur­gerį“, o pusė li­ko pi­ce­ri­jos. Tą va­karą klien­ tai vi­saip spėlio­jo, ar jų pamėg­ta vie­ta už­da­ro­ma.

– Ko­kie da­bar dar­bai ir pla­nai jūsų gal­vo­je?

– Šiuo me­tu ra­šau du sce­na­ri­jus, vieną sau, kitą norė­siu duo­ti kam nors ki­tam re­ži­suo­ti, dar ne­su to daręs. Temų neatsk­lei­siu, nemėgs­tu kalbė­ti apie tai, kas dar ne­baig­ta.

8

ŠeštADIENIS, rugsėjo 8, 2012

švietimas Nau­jo­sios ­ ar­chi­tektū­ros ke­liai Žirmū­nuo­se ap­stu ir nau­jo­sios ar­chi­ tektū­ros kūri­nių – Ge­ne­ra­linės pro­ ku­ratū­ros pa­sta­tas, su se­na­mies­ čiu jun­gian­tis mo­der­nus Min­dau­go til­tas, vos už jo pa­su­kus de­ši­niuo­ju Ne­ries kran­tu ke­lias ve­da prie Ūkio ban­ko teat­ro are­nos, Olim­pi­nio ko­ mi­te­to pa­sta­to ir čia pri­si­glau­du­sios irk­la­vi­mo spor­to bazės.

NEKILNOJAMASIS TURTAs PAGALBA ĮSISKOLINIMŲ, AREŠTŲ ATVEJAIS PROFESIONALUS DOKUMENTŲ TVARKYMAS

KONSULTACIJOS 17 metų patirtis

Tilto g. 21-1, Vilnius Tel.: (8-5) 2400 566, 8 639 322 54

Margaritos Vorobjovaitės nuo­tr.

Žirmū­nams – mo­der­ni bib­lio­te­ka

Me­dia­te­ka, knygų ka­ta­lo­gai, erd­vios salės, o galbūt net bend­ruo­menės cent­ras. Vi­sa tai turėtų at­si­ras­ti bai­gus gran­dio­zinę Žirmūnų vie­šo­sios bib­lio­te­kos re­konst­ruk­ciją.

And­re­jus Žu­kovs­kis a.zukovski@diena.lt

Grėsė virs­ti griuvė­siais

Žirmūnų gy­ven­to­jai jau bu­vo ne­ tekę vil­ties turė­ti sa­vo bib­lio­teką. Žirmūnų g. 6 esan­ti įstai­ga du­ris skai­ty­to­jams užt­renkė dar 2007 m. spalį ir ne­rodė jo­kių gy­vybės žen­ klų iki šiol.

Virė aist­ros, kalbė­ta apie pa­ trauk­laus ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to ob­ jek­to pri­va­ti­za­ciją. Bib­lio­te­ka net bu­vo įtrauk­ta į Vil­niaus sa­vi­val­ dybės pri­va­ti­zuo­jamų pa­statų sąra­ šą. Būgštau­ta, kad vie­toj vi­suo­me­ ninės įstai­gos ga­li įsi­kur­ti pre­ky­bos cent­ras ar ki­ta pri­va­ti įmonė.

Be­maž pen­ke­rius me­tus pa­sta­ tas bu­vo pa­lik­tas li­ki­mo va­liai, o gy­ven­to­jams bu­vo siū­lo­ma lan­ky­ tis gre­ti­muo­se An­ta­kal­nio ir Kal­va­

rijų bib­lio­te­kos fi­lia­luo­se. Ga­liau­ siai ap­si­spręsta ra­jo­no kultū­ros ži­dinį iš­sau­go­ti. Šiuo me­tu jau ant­ rą sa­vaitę vyks­ta bib­lio­te­kos pa­sta­ to re­konst­ruk­ci­ja.

Ke­lis­kart keitė pro­jektą

Pa­sak Vil­niaus sa­vi­val­dybės cent­ rinės bib­lio­te­kos ad­mi­nist­ra­ci­jos dar­buo­tojų, šiuo me­tu vyks­tan­ ti re­konst­ruk­ci­ja turėtų iš esmės pa­keis­ti bib­lio­te­kos vaizdą. Senų­ jų pa­talpų ne­liks nė kva­po. „Tai bus trijų aukštų mo­der­ nus pa­sta­tas su vi­sais šiuo­lai­ki­nei bib­lio­te­kai būdin­gais bruo­žais: in­ ter­ne­to skai­tyk­la, knygų fon­dais, skai­tyk­lo­mis, me­dia­te­ka“, – teigė vie­na cent­rinės bib­lio­te­kos dar­ buo­tojų.

Be to, tai pir­mo­ji rim­ta re­konst­ ruk­ci­ja nuo 1977 m. – tuo­met, kai

bib­lio­te­ka pirmą kartą at­vėrė du­ris lan­ky­to­jams.

Skyrė 1 mln. litų

Pirmą kartą apie at­nau­ji­nimą rim­ tai pra­bil­ta pra­ėju­sių metų pra­ džio­je, kai sa­vi­val­dybė­je per dis­ku­ siją „Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dybės cent­rinės bib­lio­te­kos veik­los da­ bar­tis ir per­spek­ty­vos“ sos­tinės bib­lio­te­ki­nin­kai iš­gir­do džiu­gią ži­nią: šių metų Vil­niaus mies­to biud­že­te nau­jai bib­lio­te­kai skir­ta 1 mln. litų.

Tuo­met svars­ty­ta, kad bib­lio­te­ka turėtų būti re­konst­ruo­ta iki 2013 m., kai Vil­nius teiks pa­raišką dėl pa­ sau­lio knygų sos­tinės ti­tu­lo.

Iš pra­džių bib­lio­te­kos re­konst­ ruk­ci­jos pro­jek­tas bu­vo pa­reng­tas vos už­da­rius įstaigą – 2007 m., ta­ čiau pa­sta­ro­ji re­konst­ruk­ci­ja pra­si­ dėjo pa­gal vi­siš­kai naują pro­jektą, kurį pa­rengė sa­vi­val­dybės įmonė „Vil­niaus pla­nas“. „Se­na­sis pro­ jek­tas kiek pa­se­no mo­ra­liš­kai, te­ko šį tą pa­keis­ti, per­skai­čiuo­ti. „Vil­ niaus pla­no“ spe­cia­lis­tai pa­rengė tik­rai puikų, mo­dernų pro­jektą“, – in­ter­viu dien­raš­čiui yra sa­kiu­si Vil­ niaus mies­to cent­rinės bib­lio­te­kos di­rek­torė Ri­ma Gra­žienė.

Lan­ky­to­jo bi­lie­tas ne­kai­nuos

Vil­niaus mies­to cent­rinės bib­lio­te­ kos sis­te­mo­je šiuo me­tu vei­kia 24 vie­šo­sios bib­lio­te­kos. Nau­jo­ji bib­ lio­te­ka taip pat bus vi­siš­kai at­vi­ra vil­nie­čiams, o už jos lan­ky­to­jo bi­ lietą mokė­ti ne­reikės. „Visų mūsų bib­lio­tekų skai­ty­to­ jo bi­lie­tai iš­duo­da­mi ne­mo­ka­mai.

Jų sa­vi­kai­na ne­di­delė, tad kol dar iš­ga­li­me, pi­nigų už juos ne­ren­ka­ me“, – yra sa­kiu­si R.Gra­žienė.

Skai­to ir nau­do­ja­si in­ter­ne­tu

Tie­sa, viešą­sias bib­lio­te­kas ka­ muo­ja ki­ta pro­ble­ma: vis ma­žiau žmo­nių skai­to kny­gas. Ta­čiau, pa­ sak cent­rinės bib­lio­te­kos dar­buo­ tojų, bend­ras lan­ky­tojų skai­čius ne­si­kei­čia. „Sun­ku pa­sa­ky­ti, ką žmonės skai­to, bet, ma­nau, skai­tan­čių kny­ gas mąžta. Vis dau­giau žmo­nių lan­ko­si bib­lio­te­ko­se ne tam, kad pa­siimtų na­mo knygą, o kad pa­si­ nau­dotų in­ter­ne­tu. Taip pat la­bai ne­ma­žai žmo­nių lan­ko kom­piu­te­ ri­nio raš­tin­gu­mo kur­sus. To­kie pat kur­sai veiks ir nau­jo­jo­je Žirmūnų bib­lio­te­ko­je. Lai­kai kei­čia­si ir bib­ lio­te­kos taip pat prie jų pri­si­tai­ko“, – teigė dar­buo­to­ja.

Kam skai­ty­to­jams rei­ka­lin­gos bib­lio­te­kos ir ar jų po­rei­kis neiš­ nyks? Bib­lio­tekų dar­buo­to­jos ma­ no, kad ne. Pir­miau­sia todėl, kad re­tas žmo­gus ga­li įpirk­ti tiek kny­ gų, kiek jų no­ri per­skai­ty­ti. „Ne­ga­li­me skųstis, kad bib­lio­ te­kos, bent jau kal­bant apie sos­ tinę, būtų blo­gai ap­rūpi­na­mos.

Gau­na­me pi­nigų ir iš Kultū­ros mi­nis­te­ri­jos, ir iš sa­vi­val­dybės.

O žmonės atei­na, nes laik­raš­čiai brangūs, kny­gos bran­gios. Pats ne viską ga­li įpirk­ti, o ir ne­rei­kia vis­ ko su­pirk­ti. Atė­jai ir pa­skai­tei“, – dėstė cent­rinės bib­lio­te­kos dar­ buo­to­ja.

24

bibliotekos

šiuo me­tu vei­kia Vil­niaus mies­to cent­rinės bib­lio­te­kos sis­te­mo­je.

Ter­mi­nas: jau kitų metų liepą žirmū­nie­čiai turėtų džiaug­tis nau­ju bib­

lio­te­kos pa­sta­tu. Projektuotojų vizualizacija ir Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vaitės nuo­tr.

13

šeštadienis, rugsėjo 8, 2012

pasaulis Reg­bis in­va­li­do vė­ži­mė­liuo­se

leis­ti?

Alaus upės plačiausios Azijoje Alus Azi­jos ša­ly­se ga­mi­na­mas jau 7 tūkst. me­tų, bet tik da­bar ji pra­ len­kė Eu­ro­pą, Ame­ri­ką ir pel­nė dau­giau­sia alaus su­var­to­jan­čio že­my­no ti­tu­lą.

Ašt­rus mais­tas ir karš­tis

Net šio­kia­die­nių va­ka­rais Sin­ga­ pū­ro vers­lo ra­jo­ne esan­čio­je Lau Pa Sat gat­vė­je tvy­ro šven­ti­nė at­ mos­fe­ra. Gat­vę oku­puo­ja nuo­la­ ti­niai ka­vi­nių ir res­to­ra­nų lan­ky­ to­jai. Jie pra­mo­gau­ja lau­ke, kur sklin­da keps­ni­nių sklei­džia­mi aro­ ma­tai ir dū­mai.

Išal­kę biu­rų dar­buo­to­jai, šei­mos ir tu­ris­tai ker­ta pa­tie­ka­lus, ap­link gro­ja mu­zi­kos gru­pės, o pa­da­vė­jos laks­to ant pa­dėk­lų lai­ky­da­mos po pen­kis bo­ka­lus alaus. „Prie ašt­rių pa­tie­ka­lų rei­kia le­ di­nio alaus, tai tik­rai ska­nu“, – pa­si­mė­gau­da­mas sa­kė iš Hon­ kon­go at­vy­kęs Be­nas, sė­din­tis prie ska­nės­tų pri­krau­to sta­lo su žmo­ na ir vai­kais.

Bet vy­ras tu­rė­jo dar vie­ną prie­ žas­tį už­si­sa­ky­ti alaus: „Tai oras – čia la­bai la­bai karš­ta.“ Šio­mis die­no­mis Sin­ga­pū­re ter­ mo­met­ro stul­pe­lis per­ko­pia 30 laips­nių ir net va­ka­rais sie­kia 27– 28 laips­nius.

Nors šis pa­sau­lio kam­pe­lis ne­ gar­sė­ja alu­da­rys­te, šio gė­ri­mo čia su­var­to­ja­ma vis dau­giau.

AFP nuo­tr.

Eu­ro­pa stag­nuo­ja, Azi­ja au­ga

Abu Sa­li­mo žu­dy­nės Su­šau­dy­ti riau­šes su­kė­lu­sius ka­li­ nius įsa­kė bu­vęs žval­gy­bos va­do­ vas Ab­dul­lah al Se­nus­si ir M.al Gad­ da­fi pusb­ro­lis Man­sou­ras Dhao. Pir­ ma­sis pa­bė­go į Mau­ri­ta­ni­ją, ant­ra­sis bu­vo suim­tas Mis­ra­to­je.

Skai­čiuo­jant lit­rus vie­nam gy­ven­ to­jui, Azi­ja vis dar ge­ro­kai at­si­lie­ ka nuo Eu­ro­pos.

Stra­te­gi­nių rin­kos ty­ri­mų bend­ ro­vės „Eu­ro­mo­ni­tor“ praė­ju­sių me­tų duo­me­ni­mis, pa­sau­ly­je pir­ mau­ja Če­ki­ja, kur vie­nam gy­ven­ to­jui ten­ka 174 lit­rai iš­ger­to alaus per me­tus. Po jos ri­kiuo­ja­si Ai­ri­ ja ir dar sep­ty­nios Eu­ro­pos ša­lys,

tarp jų ir Lie­tu­va. Pie­tų Af­ri­kos Res­pub­li­ka yra de­šim­ta, Jung­ti­ nės Vals­ti­jos – 11-os.

Ja­po­ni­ja yra pir­mo­ji Azi­jos ša­lis šia­me są­ra­še, bet pa­sau­ly­je uži­ma tik 41-ą vie­tą. Kiek­vie­nas ja­po­nas per me­tus vi­du­ti­niš­kai iš­ge­ria 64 lit­rus alaus.

Ta­čiau kar­tu paė­mus, Azi­ja 2007 m. ap­len­kė Eu­ro­pą ir Ame­ ri­ką. „Eu­ro­mo­ni­tor“ duo­me­ni­ mis, per­nai ji iš­gė­rė 67 mlrd. lit­rų alaus, Šiau­rės ir Pie­tų Ame­ri­ka – 57 mlrd., o Eu­ro­pa – 51 mlrd.

Be to, kol iš­si­vys­čiu­sios Eu­ro­ pos, Ame­ri­kos ir Aust­ra­li­jos rin­kos stag­nuo­ja, „Eu­ro­mo­ni­tor“ Azi­jos ir Ra­mio­jo van­de­ny­no re­gio­nui pro­gno­zuo­ja 4,8 pro­c. alaus var­ to­ji­mo au­gi­mą iki 2016 m.

Alus – ge­ro­vės gė­ri­mas

Vie­na prie­žas­čių yra au­gan­ti ir jau­na Azi­jos vi­suo­me­nė. Eks­per­ tai pri­du­ria, kad dar vie­nas veiks­ nių – dau­ge­ly­je Azi­jos ša­lių pa­ sta­rai­siais metais spar­čiai ky­lan­ti eko­no­mi­ka. „Alus tu­ri aiš­kią ko­re­lia­ci­ją su stip­riu eko­no­mi­kos au­gi­mu, – aiš­ ki­no fi­nan­si­nių pa­slau­gų bend­ro­ vės „Stan­dard Char­te­red“ var­to­ ji­mo ty­ri­mų eks­per­tas Nir­gu­na­nas Ti­ru­chel­va­mas. – Žmo­nės lin­ kę ger­ti alų au­gi­mo lai­ko­tar­piu. O stip­riuo­sius gė­ri­mus jie var­to­ja ir ge­rais, ir blo­gais lai­kais.“ Eks­per­tas pa­tei­kė pa­vyz­dį: per Di­džią­ją dep­re­si­ją ket­vir­tojo de­ šimt­me­čio pra­džio­je alaus su­var­ to­ji­mas smu­ko, o stip­rių­jų gė­ri­mų rin­ka iš­li­ko sta­bi­li.

Di­dė­ja su­si­rū­pi­ni­mas

Prie spar­čiai au­gan­čio alaus var­ to­ji­mo la­biau­siai pri­si­dė­jo Ki­ni­ ja. Da­bar ji ga­mi­na dau­giau­sia šio gė­ri­mo – 44 mlrd. lit­rų per me­

tus – ir len­kia JAV (23 mlrd. lit­rų), Bra­zi­li­ją (12 mlrd. lit­rų), Ru­si­ją (10 mlrd. lit­rų). Ki­ni­jos švie­su­sis alus „Snai­gė“ yra pa­sau­li­nis par­da­vi­ mo ly­de­ris, nors už Ki­ni­jos ri­bų be­veik ne­par­duo­da­mas.

Bet spar­čiau­siai alaus var­to­ji­ mas au­ga Viet­na­me, Kam­bo­džo­je ir Lao­se – čia „Eu­ro­mo­ni­tor“ pro­ gno­zuo­ja 9 pro­c. me­ti­nį au­gi­mą iki pat 2016-ųjų. To­kios ten­den­ci­jos pa­tin­ka ne vi­siems. Kai ku­rie tai sie­ja su stip­rė­jan­čia Va­ka­rų įta­ka.

Sin­ga­pū­re, ku­ris su pikt­nau­ džia­vi­mu al­ko­ho­liu ko­vo­ja la­bai di­de­liais „nuo­dė­mės“ mo­kes­čiais, už pa­si­ro­dy­mą gir­tam vie­šo­je vie­ to­je gre­sia mak­si­ma­li 1 tūkst. do­ le­rių (2700 li­tų) bau­da ir mė­ne­sio areš­tas.

Sin­ga­pū­ro me­di­ci­nos aso­cia­ci­ jos lei­džia­mas žur­na­las šie­met lie­ pą pa­skel­bė, kad al­ko­ho­lio var­to­ ji­mas ša­ly­je nuo 1992 iki 2004 m. pa­dvi­gu­bė­jo ir spar­čiai ar­tė­ja prie JAV ly­gio.

Anot lei­di­nio, gė­ri­mas be sai­ko, įga­vęs epi­de­mi­jos mas­tą Va­ka­rų ša­ly­je, pa­vo­jin­gai po­pu­lia­rė­ja ir Sin­ga­pū­re. Aso­cia­ci­ja re­ko­men­ da­vo įsteig­ti val­džios or­ga­ną, ku­ris spręs­tų al­ko­ho­lio var­to­ji­mo pro­ ble­mas, ir ri­bo­ti al­ko­ho­li­nių gė­ri­ mų rek­la­mą.

Var­to­to­jai no­ri eg­zo­ti­kos

Bet jo­kios bau­dos ir ri­bo­ji­mai kol kas ne­truk­do Sin­ga­pū­ro alaus mė­gė­jams. Par­da­vė­jai ste­bi nau­ ją ten­den­ci­ją – au­gan­tį var­to­to­jų ape­ti­tą bran­ges­niam alui. „La­biau pa­si­tu­rin­tys žmo­nės ieš­ko eg­zo­tiš­kų, įdo­mes­nių sko­ nių, ku­rių ga­li su­teik­ti aukš­tes­nės ko­ky­bės alus“, – sa­kė var­to­ji­mo pre­kių rin­kos eks­per­tas Goh Ha­ nas Pen­gas, dir­ban­tis bend­ro­vėms DMG ir „Part­ners Se­cu­ri­ties“.

Per sker­dy­nes iš­žu­dy­ti 1270 iš 1700 Abu Sa­li­mo ka­li­nių, įskai­tant ir 120 ser­gan­čių. Vi­si jie bu­vo iš­va­ry­ti į ka­ lė­ji­mo kie­mus, o pri­žiū­rė­to­jai dvi va­lan­das į juos šau­dė nuo sto­gų. Ki­ tą die­ną kū­nai bu­vo už­kas­ti sta­tyb­ vie­tės grio­vy­je. Bet po ket­ve­rių me­ tų pa­lai­kai vėl at­kas­ti ir su­de­gin­ti.

Sin­ga­pū­ro Ara­bų gat­vės ra­jo­nui bū­din­gos dvie­jų aukš­tų par­duo­tu­ vės pa­ma­žu virs­ta ba­rais ir res­to­ ra­nais.

Žmo­nės lin­kę ger­ti alų au­gi­mo lai­ko­tar­ piu. O stip­riuo­sius gė­ru­mus jie var­to­ja ir ge­rais, ir blo­gais lai­kais. Čia Den­ni­sas Cha­nas įstei­gė sa­ vo ka­vi­nę „Wit Bier“, ku­ri im­por­ tuo­ja alų iš Bel­gi­jos, Vo­kie­ti­jos ir Aust­ra­li­jos. Vy­ras įsi­ti­ki­nęs, kad už­sie­nie­tiš­ko ir ma­žos tal­pos ta­ ro­je par­duo­da­mo alaus pa­klau­ sa spar­čiai di­dės, nes žmo­nės no­ ri pa­ra­gau­ti ko nors nau­jo. „Jie tu­ri pa­si­rin­ki­mą, – aiš­ki­no jis. – Vie­toj vi­sur esan­čių „Carls­ berg“ ar­ba sin­ga­pū­rie­tiš­ko „Ti­ger“ jie ga­li tie­siog pa­sa­ky­ti: aš no­riu kvie­ti­nio alaus, aš no­riu pils­ne­ rio, aš no­riu vai­si­nio alaus.“ Ma­žos alaus da­ryk­los ir­gi po­pu­ lia­rė­ja. Ame­ri­kie­tis Scot­tas Bac­ ze­kas ba­re „Pump Room“ ver­ da ke­tu­rių rū­šių alų: švie­sų­jį, elį, in­diš­ką švie­sų­jį ir kvie­ti­nį elį. Jis ma­to di­de­lių ga­li­my­bių Piet­ry­čių Azi­jos alaus rin­ko­je. „Sė­dė­da­mas lau­ke karš­tą sek­ ma­die­nio po­pie­tę tik­riau­siai už­ si­no­rė­si ko nors mal­ši­nan­čio troš­ku­lį, ko nors leng­vo sa­vo kū­ ne – tur­būt ne stip­raus po­rte­rio, o leng­vo, gai­vaus švie­saus alaus“, – sam­pro­ta­vo S.Bac­ze­kas.

Vy­ras pa­ste­bė­jo, kad Sin­ga­pū­ro gy­ven­to­jų sko­nis yra la­bai skir­tin­ gas, to­dėl alaus ga­min­to­jai dar tu­ ri ką ty­ri­nė­ti.

BBC inf.

Alaus su­var­to­ji­mo ly­de­rės (lit­rais gy­ven­to­jui per me­tus)

Abu Sa­li­mo sker­dy­nė­se da­ly­va­vo maž­daug 300 žmo­nių. Treč­da­lis jų bu­vo suim­ti, dau­gu­ma at­si­dū­rė Had­bos ka­lė­ji­me. 20 vy­rų, iš­gy­ve­ nu­sių Abu Sa­li­mo siau­bą, da­bar tar­ do bu­vu­sius pri­žiū­rė­to­jus. Jie įra­šo iš­pa­žin­tis, lei­džia ki­toms au­koms su­si­tik­ti su nu­si­kal­tė­liais ir ban­do at­kur­ti įvy­kius, ku­rių pėd­sa­kus taip kruopš­čiai ban­dy­ta pa­slėp­ti.

Sta­tis­ti­ka: per­nai Azi­jos ir Ra­mio­jo van­de­ny­no re­gio­no ša­lių gy­ven­to­jai su­var­to­jo 69 mlrd. lit­rų alaus.

„Reu­ters“ nuo­tr.

Če­ki­ja

174

Ai­ri­ja

148

Aust­ri­ja

123

Vo­kie­ti­ja

123

Es­ti­ja

122

Len­ki­ja

116

Bel­gi­ja

112

Slo­vė­ni­ja

111

Lie­tu­va

111

Pie­tų Af­ri­kos Res­pub­li­ka 109 Šal­ti­nis: „Eu­ro­mo­ni­tor“

14

šeštADIENIS, rugsėjo 8, 2012

16p.

LFF ma­žiau­siai dvi sa­vai­tes ne­tu­rės va­do­vo.

???? ?? ???? ??

sportas@diena.lt Redaktorius Romas Poderys

???? ??

???? ??

???? ??

???? ??

sportas

D.Ado­mai­tis: ge­riau­si me­tai – „Žal Dai­nius Ado­mai­tis, 1998-ai­siais su Kau­ no „Žal­gi­riu“ iš­ko­vo­ jęs Eu­ro­pos tau­rę, o 1999-ai­siais ta­pęs Eu­ro­ly­gos čem­pio­ nu, pir­mą kar­tą jau kaip tre­ne­ris stos į ko­vą su sa­vo bu­vu­ sia ko­man­da.

D.Ado­mai­čio dos­jė Gi­mė 1974 m. sau­sio 19 d. Ša­kiuo­

se. Ūgis – 201 cm. Žai­dė Vil­niaus „Sta­ty­bos“, Kau­

no „Žal­gi­rio“, Mon­te­ka­ti­nio „Zuc­ chet­ti“, Vloc­la­ve­ko „An­wil“, Vroc­ la­v o „Sląsk“, Grav­l i­n o-Diun­k er­ ko „Ma­ri­ti­me“, Ry­gos „Ba­rons“ ko­ man­do­se.

1997–2001 m. at­sto­va­vo Lie­tu­vos

vy­rų krep­ši­nio rink­ti­nei.

Ti­tu­lai: 1996 m. Eu­ro­pos jau­ni­

mo čem­pio­nas, 1997, 1998, 1999 m.

Lie­tu­vos čem­pio­nas, 1998 m. Eu­ro­ pos tau­rės lai­mė­to­jas, 1999 m. Eu­ ro­ly­gos čem­pio­nas, 1999 m. Šiau­ rės Eu­ro­pos krep­ši­nio ly­gos (NE­ BL) čem­pio­nas, 2000 m. Sid­nė­jaus olim­pi­nių žai­dy­nių bron­zos me­da­ lio lai­mė­to­jas, 2001, 2002 m. Len­ ki­jos čem­pio­nas, 2008 m. Lat­vi­jos čem­pio­nas, 2008 m. Eu­ro­pos „Iš­šū­ kio“ tau­rės lai­mė­to­jas.

Tre­n e­r io kar­j e­r a: 2009–2010

m. – Slups­ko „Ener­ga Czar­ni“ vy­ riau­s io­j o tre­n e­r io asis­t en­t as, 2010–2012 m. – „Ener­ga Czar­ni“ vy­ riau­sia­sis tre­ne­ris, nuo 2012 m. bir­ že­lio – Vloc­la­ve­ko „An­wil“ vy­riau­ sia­sis tre­ne­ris.

Man­tas Stan­ke­vi­čius m.stankevicius@diena.lt

Kau­no spor­to ha­lė­je vyks­tan­čia­me tarp­tau­ti­nia­me Ste­po Bu­tau­to tau­ rės tur­ny­re šian­dien D.Ado­mai­čio tre­ni­ruo­ja­ma Vloc­la­ve­ko „An­wil“ (Len­ki­ja) eki­pa var­žy­sis su daug­ kar­ti­niais Lie­tu­vos čem­pio­nais žal­gi­rie­čiais. „Žal­gi­ry­je“ bu­vo ma­no pa­tys ge­ riau­si me­tai“, – šio ma­čo iš­va­ka­rė­ se sa­kė D.Ado­mai­tis.

– Dai­niau, ką jums reiš­kia iš­ ves­ti sa­vo krep­ši­nin­kus į dvi­ ko­vą su bu­vu­sia jū­sų ko­man­da?

– pa­klau­sė­me „An­wil“ stra­te­go.

– Jau­čiu ypa­tin­gų emo­ci­jų ant­plū­dį.

Aš, kaip žai­dė­jas, at­sto­vau­da­mas „Žal­gi­riui“ la­bai daug pa­sie­kiau.

Strategas: D.Adomaičio karjera glaudžiai susijusi su Lenkija.

Te­bep­ri­si­me­nu pui­kų mik­rok­li­ma­ tą, ko­lek­ty­vą, tre­ne­rius. Iki šiol su vi­sais tuo­me­čiais žal­gi­rie­čiais esa­ me la­bai ge­ri drau­gai. Ma­nau, to­ kių da­ly­kų neį­ma­no­ma pa­mirš­ti.

– Ar esa­te pa­ly­gi­nęs sa­vo lai­kų „Žal­gi­rį“ su da­bar­ti­niu?

– Tai pa­da­ry­ti su­dė­tin­ga. 1999-ųjų Eu­ro­ly­gos čem­pio­nas „Žal­gi­ris“ bu­ vo tre­ne­rio Jo­no Kaz­laus­ko pro­jek­ tas, ku­ria­me ge­rai de­rė­jo Lie­tu­vos rink­ti­nės žai­dė­jai ir kan­di­da­tai, jau­ni ir per­spek­ty­vūs žai­dė­jai bei trys už­sie­nie­čiai. Tai bu­vo pir­

mas kar­tas Lie­tu­vo­je, kai ko­man­ da bu­vo su­bur­ta re­mian­tis bū­tent to­kiais komp­lek­ta­ci­jos prin­ci­pais.

Ir tai pa­si­tvir­ti­no su kau­pu. Šie­ me­čio „Žal­gi­rio“ pri­va­lu­mas tas, kad dau­gu­ma krep­ši­nin­kų se­no­ kai rung­ty­niau­ja kar­tu – ar klu­ be, ar ša­lies rink­ti­nė­je. Jie pui­kiai vie­nas ki­tą su­pran­ta aikš­tė­je. Pir­ miau­sia tu­riu gal­vo­je lie­tu­vius, ku­ rie – stip­riau­si „Žal­gi­rio“ ko­zi­riai.

Ma­čiau pir­mą­sias kau­nie­čių rung­ ty­nes su Vil­niaus „Lie­tu­vos ry­tu“. Ži­nau, kad žal­gi­rie­čiai dar ne­bai­ gė vi­sų pa­si­ren­gi­mo se­zo­nui dar­bų,

Perspektyva: Lietuvos krepšinio specialistui patinka, kad naujieji „An­wil“ klubo vadovai tu­ri il­ga­lai­kę ko­

man­dos vi­zi­ją.

Ar­tū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

bet ste­bė­jau­si, kaip pui­kiai jie aikš­ tė­je jau­tė vie­nas ki­tą. Ki­tas da­ly­kas – „Žal­gi­ry­je“ su­bur­ti žai­dė­jai, ku­rie no­ri lai­mė­ti. Šie du veiks­niai – tvir­ tas pa­ma­tas la­bai ge­ram ko­lek­ty­ vui. Ne­ma­žą įta­ką žai­di­mo brai­žui, ma­no ma­ny­mu, tu­rės vy­riau­sia­sis tre­ne­ris Joa­nas Pla­za, ku­rio kar­je­rą įdė­miai ste­bė­jau pa­sku­ti­nius tre­jus me­tus. Ma­ne ža­vi jo pro­pa­guo­ja­mas krep­ši­nis. Ag­re­sy­vi gy­ny­ba, di­de­lis tem­pas – tai šiuo­lai­ki­nis žai­di­mas, džiu­gi­nan­tis žiū­ro­vus.

– Kuo sa­vi­ta jū­sų tre­ni­ruo­ja­ma „An­wil“ eki­pa?

– Nau­ja­sis se­zo­nas tu­rė­tų bū­ti, sa­ ky­ki­me, pe­rei­na­ma­sis, nes pa­si­kei­tė klu­bo va­do­vai. Nau­ja­sis pre­zi­den­tas – am­bi­cin­gas, tu­ri il­ga­lai­kę ko­man­ dos vi­zi­ją. Klu­bo biu­dže­tas su­ma­žė­jo 30 pro­c., to­dėl ne­da­ly­vau­si­me Eu­ ro­pos tau­rės var­žy­bo­se. Ki­tais me­ tais biu­dže­tas tu­rė­tų pa­siek­ti bu­ vu­sį ly­gį. Nau­jų­jų va­do­vų stra­te­gi­ja – pa­pras­ta: žings­nis po žings­nio – į prie­kį. Ki­tą­met „An­wil“ ko­man­da tik­rai bus ki­to­kia. O šį se­zo­ną ap­si­ ri­bo­si­me Len­ki­jos čem­pio­na­tu, ku­ ria­me ga­lio­ja tai­syk­lė, kad aikš­tė­je per var­žy­bas ko­vi­nia­me pen­ke­te tu­ ri bū­ti bent du len­kai.

– Koks jis – len­kiš­ka­sis krep­ši­ nis?

– Ga­li­ma drą­siai sa­ky­ti, kad eli­ti­ nis di­vi­zio­nas – tai fi­zi­nės jė­gos ly­

ga. Ji pri­me­na vo­kie­čių krep­ši­nio bun­des­ly­gą. Len­ki­jo­je rung­ty­niau­ ja ne­ma­žai už­sie­nie­čių. Be­veik kas­ met kiek­vie­no­je ko­man­do­je ga­li­ma su­skai­čiuo­ti po ke­tu­ris ar net pen­ kis le­gio­nie­rius. Tarp­tau­ti­niu ly­ giu len­kai, ma­nau, at­ro­do ne­blo­ gai: vie­nas klu­bas ko­vos Eu­ro­ly­go­je, du – Eu­ro­pos tau­rės var­žy­bo­se, dar vie­nas – VTB Vie­nin­go­sios ly­gos tur­ny­re. Iš­kal­bin­ga sta­tis­ti­ka, tie­ sa? Ko­man­dos – pa­na­šaus pa­jė­gu­ mo, iš­si­ski­ria tik ke­tu­rios su di­des­ niais biu­dže­tais.

Tre­ne­rio dar­bui ruo­ šiau­si pa­sku­ti­nius pen­ke­rius žai­dė­jo kar­je­ros me­tus. To­ dėl nau­ją gy­ve­ni­mo eta­pą pra­dė­jau ne­ skaus­min­gai.

– Su sa­vo auk­lė­ti­niais kal­ba­tės len­kiš­kai?

– Taip. Kai at­vy­kau į Len­ki­ją kaip žai­dė­jas, net nea­be­jo­jau, kad pri­ va­lau iš­mok­ti ša­lies, ku­rio­je rung­ ty­niau­siu, kal­bą. Pag­rin­di­nė kal­ba ko­man­do­je – ang­lų, nes „An­wil“ gre­to­se yra ir trys ame­ri­kie­čiai bei ka­na­die­tis, bet man pa­pras­čiau pa­

15

šeštADIENIS, rugsėjo 8, 2012

sportas G.Gus­tas žais „Nep­tū­ne“

NKL gre­to­se – nau­jo­kai

V.Klič­ko pa­dės taš­ką?

Klai­pė­dos „Nep­tū­nas“ vie­ nam se­zo­nui pa­si­ra­šė su­tar­ tį su 32 me­tų 190 cm ūgio gy­ nė­ju Gied­riu­mi Gus­tu. Praė­ju­sį se­zo­ną G.Gus­tas rung­ty­nia­vo Len­ki­jo­je, Zgo­že­le­co „Tu­row“ eki­po­je. Pas­ku­ti­nį kar­tą Lie­tu­ vo­je krep­ši­nin­kas žai­dė 2004ai­siais, kai at­sto­va­vo Kau­no „Žal­gi­riui“.

Na­cio­na­li­nės krep­ši­nio ly­gos (NKL) čem­pio­na­te da­ly­vaus 18 eki­pų. Tarp jų – ke­tu­rios nau­jo­kės: Plun­gės „Olim­pas“, Aly­taus „Dzū­ki­ja“, Ša­kių „Za­ na­vy­kas“ ir Birš­to­no „Jazz-Di­ rem­ta“. Iš ly­gos iš­kri­to aut­sai­ de­ris Šiau­lių „AB­RO-Uni­ver­si­ te­tas“. NKL se­zo­nas star­tuos spa­lio pra­džio­je.

Šian­dien Mask­vo­je dėl Pa­ sau­lio bok­so ta­ry­bos (WBC) čem­pio­no dir­žo su­per­sun­ kaus svo­rio ka­te­go­ri­jo­je kau­ sis uk­rai­nie­tis Vi­ta­li­jus Klič­ko ir Vo­kie­ti­jos at­sto­vas li­ba­nie­ tis Ma­nue­lis Char­ras. V.Klič­ko po šios dvi­ko­vos ke­ti­na baig­ti kar­je­rą. Iki šiol M.Char­ras lai­ mė­jo vi­sas dvi­ko­vas.

l­gi­ry­je“

Sta­tis­ti­ka „Žal­gi­ris“–„Chi­mik“ 81:67 (32:19, 22:24, 13:8, 14:16). R.Kau­kė­nas 15 taš­ kų, M.Kuz­mins­kas 14 (3/3 tri­taš­kių), T.Dar­de­nas 13 (4 re­zul­ta­ty­vūs per­ da­vi­mai)/D.Jo­sep­has 13, V.Good­ri­ ge’as 10 (5 at­ko­vo­ti ka­muo­liai).

sta­bas len­kams pa­sa­ky­ti jų gim­tą­ ja kal­ba.

– Atos­to­gas ski­ria­te Lie­tu­vai?

– Po se­zo­no vi­sa­da grįž­tu į Lie­tu­vą. Čia – šei­ma, tė­vai, drau­gai, dar­ bai, ku­riuos rei­kia at­lik­ti, stu­di­jos.

Poil­sis bū­na trum­pas, nes rei­kia at­ ras­ti lai­ko ir sa­vo pro­fe­si­nėms ži­ nioms gi­lin­ti.

– Po Lon­do­no olim­pi­nių žai­ dy­nių pra­si­dė­jo nau­jo Lie­tu­ vos vy­rų krep­ši­nio rink­ti­nės vy­riau­sio­jo tre­ne­rio ir kal­tų­ jų už lū­kes­čių ne­pa­tei­si­nu­sius re­zul­ta­tus paieš­kos. Ką ma­no­ te apie tai?

– Šia te­ma tu­riu sa­vo nuo­mo­nę, kaip ir kiek­vie­nas iš mū­sų, bet ne­ma­nau, kad rei­kia gar­siai rė­kau­ti ir ją skelb­ ti. Yra žmo­nės, at­sa­kin­gi už vi­sus spren­di­mus. Tai – jų tie­sio­gi­nis dar­ bas. To­dėl jie pa­tys ir pa­si­rinks ge­ riau­sią va­rian­tą. Nė vie­nas spe­cia­ lis­tas, dir­ban­tis Lie­tu­vos krep­ši­niui, ne­no­ri, kad šiai spor­to ša­kai bū­tų blo­giau. Mū­sų krep­ši­nio vir­šū­nė – rink­ti­nė, to­dėl vi­si tu­ri bū­ti suin­te­ re­suo­ti pa­dė­ti jai. Aš ne­tu­riu kom­pe­ ten­ci­jos svars­ty­ti, kas tu­rė­tų sto­vė­ti prie rink­ti­nės vai­ro, te­gul tai da­ro tie, kas šią sri­tį iš­ma­no ge­riau.

Ma­nau, kad už­duo­tis rink­ti­nei pra­si­brau­ti į Lon­do­no olim­pia­dos pus­fi­na­lį bu­vo įgy­ven­di­na­ma. Ko­ dėl ne­pa­si­se­kė? Su­si­dė­jo daug prie­ žas­čių, ne­tgi smulk­me­nų. Trū­ko Ro­ ber­to Jav­to­ko, ypač per dvi­ko­vas su to­mis eki­po­mis, ku­rios tu­rė­jo ga­lin­ gas puo­lė­jų gran­dis. Dis­ku­tuo­ti apie niuan­sus ga­li­ma il­gai ir nuo­bo­džiai, ta­čiau tik­rą­sias prie­žas­tis ži­no tik tre­ne­riai. Man į akis kri­to puo­li­me pa­da­ry­tų klai­dų skai­čius. Rei­kia de­ ta­lios ana­li­zės. Vis dėl­to aki­vaiz­du, kad krep­ši­nin­kai ko­vai ati­da­vė vi­ sas jė­gas, sten­gė­si. Ru­sai – įvei­kia­ mi var­žo­vai, bet ir jie ne vel­tui pa­ si­puo­šė bron­zos me­da­liais.

– Ka­da pa­sku­ti­nį kar­tą tik­ri­no­ te sa­vo ran­kos taik­lu­mą?

– O, se­no­kai (juo­kia­si)... Ne­sit­re­ ni­ruo­ju, nes žai­dė­jo kar­je­rą bai­giau dėl blauz­dos trau­mos. Pri­va­lau ir da­bar pro­tin­gai elg­tis. Praė­ju­sio se­ zo­no pa­bai­go­je pa­mė­čiau į krep­šį – su rie­šu dar vis­kas ge­rai. Nes­lėp­siu – pa­siilgs­tu ka­muo­lio.

– Ar bu­vo sun­ku iš žai­dė­jo per­ si­kva­li­fi­kuo­ti į tre­ne­rį?

– Kiek­vie­nas spor­to pro­fe­sio­na­las tu­ri ruoš­tis to­kiam žings­niui. Yra at­ve­jų, kai žai­dė­jas tre­ne­riu tam­pa po sun­kios trau­mos, bet tai – tra­ ge­di­ja. Man pa­vy­ko iš­veng­ti žiau­rių trau­mų, o tre­ne­rio dar­bui ruo­šiau­si pa­sku­ti­nius pen­ke­rius žai­dė­jo kar­ je­ros me­tus. To­dėl nau­ją gy­ve­ni­mo eta­pą pra­dė­jau ne­skaus­min­gai.

„An­w il“–„Chi­m ik“ 74:71 (19:18, 19:15, 18:20, 18:18). K.Szu­bar­ga 19 (9 re­zul­ta­ty­vūs per­da­vi­mai), R.Boy­ ki­nas 17, R.Wrigh­tas 11 (5 at­ko­vo­ti ka­muo­liai)/D.Jo­sep­has 19 (5/8 tri­ taš­kių), W.Dea­nas 13 (6 re­zul­ta­ty­ vūs per­da­vi­mai), A.Pus­to­vy­jus 12.

VEF–„Liet­ka­be­lis“ 81:72 (23:16, 22:25, 19:9, 17:22). K.Ja­ni­če­no­kas ir W.Da­niel­sas po 15, A.Ka­va­liaus­kas 13 (6 at­ko­vo­ti ka­muo­liai)/D.Griš­kė­nas ir K.Bab­kaus­kas po 15, K.Cip­ru­sas 9. „Niž­n ij Nov­go­rod“–VEF 65:76 (18:15, 22:23, 9:17, 16:21). V.Pa­ni­nas 15 (6 at­ko­vo­ti ka­muo­liai), J.Ba­bu­ri­nas ir P.Bre­ze­cas (6 at­ko­vo­t i ka­muo­ liai) po 8/A.Ka­va­liaus­kas 18 (6 at­ ko­vo­ti ka­muo­liai), E.J.Row­lan­das 13, W.Da­niel­sas 11 (5 klai­dos).

Ga­li­my­bės: efek­tin­gais me­ti­mais į „Chi­mi­k“ krep­šį blyks­te­lė­jo M.Kuz­mins­kas.

Lie­tu­vos čem­pio­nai ver­žia­si į fi­na­lą Vi­li­ja Žu­kai­ty­tė, Ro­mas Po­de­rys

li­ny­je Uk­rai­nos at­sto­vams ne­pa­ vy­ko su­reng­ti le­mia­mo štur­mo.

Lie­tu­vos čem­pio­nai „Žal­gi­rio“ krep­ši­nin­kai žen­gė pir­mą­jį žings­ nį į Kau­no spor­to ha­lė­je vyks­tan­ čio tarp­tau­ti­nio Ste­po Bu­tau­to tau­rės tur­ny­ro fi­na­lą: va­kar kau­ nie­čiai 81:67 įvei­kė Juž­no „Chi­ mik“ eki­pą.

Nau­jo­kas ren­gia­si iš­šū­kiams

Dik­ta­vo sa­vo są­ly­gas

Ma­čą su Uk­rai­nos at­sto­vais „Žal­ gi­ris“ pra­dė­jo šiuo star­to pen­ke­ tu: Man­tas Kal­nie­tis, Ri­man­tas Kau­kė­nas, Min­dau­gas Kuz­mins­ kas, Ta­das Kli­ma­vi­čius ir Kšyš­to­ fas Lav­ri­no­vi­čius.

Kau­nie­čiai iš­kart pe­rė­mė ini­cia­ ty­vą – 5:0, 11:5. Var­žo­vai ne­sut­ri­ ko ir su­švel­ni­no skir­tu­mą – 11:10, bet „Žal­gi­ris“ po K.Lav­ri­no­vi­ čiaus, Oli­ve­rio La­fayet­te’o ir Ri­ man­to Kau­kė­no tri­taš­kių vėl nu­ to­lo – 23:12. Net­ru­kus per­sva­rą pa­di­di­no Pau­lius Jan­kū­nas ir Dar­ ju­šas Lav­ri­no­vi­čius – 32:19.

Ant­ra­ja­me kė­li­ny­je „Chi­mi­k“ krep­ši­nin­kai dar kar­tą priar­ tė­jo – 39:38. Tuo­met ini­cia­ty­ vos ėmė­si „Žal­gi­rio“ le­gio­nie­ riai O.La­fayet­te’as ir Trem­mel­las Dar­de­nas, jiems sėk­min­gai pri­ ta­rė R.Kau­kė­nas: jų pa­stan­go­mis Kau­no ko­man­da pri­stab­dė var­žo­ vus – 54:43.

Tre­čia­ja­me kė­li­ny­je „Chi­mi­k“ per sep­ty­nias mi­nu­tes ne­pel­nė nė taš­ko, o „Žal­gi­ris“ dik­ta­vo sa­vo są­ly­gas – 67:51. Ket­vir­ta­ja­me kė­

Žal­gi­rie­čių rung­ty­nes su „Chi­mik“ eki­pa kol kas kaip žiū­ro­vas ste­bė­jo Kau­no ko­man­dos nau­jo­kas ame­ri­ kie­tis Jef­fas Foo­te’as. „Tre­ni­ruo­tis su „Žal­gi­riu“ pra­ dė­siu pir­ma­die­nį“, – sa­kė 213 cm ūgio vi­du­rio puo­lė­jas.

– Jef­fai, kaip jau­čia­tės Kau­ ne? – pa­klau­sė­me le­gio­nie­riaus iš JAV. – Esu su­ža­vė­tas mies­tu. „Žal­gi­ris“ – nuo­sta­bi ko­man­da, žai­dė­jai taip pat pui­kūs. Šiek tiek esu su­si­pa­ži­ nęs su Kau­no eki­pa. Kai žai­džiau Iz­rae­ly­je, Tel Avi­vo ko­man­do­je, te­ ko ko­vo­ti ir su žal­gi­rie­čiais.

– De­ja, ne­pa­žįs­tu. Ta­čiau kai tik at­vy­kau, vi­si žal­gi­rie­čiai ma­ne su­ ti­ko la­bai šil­tai.

– Kaip api­bū­din­tu­mė­te sa­ve kaip krep­ši­nin­ką?

– Man ge­rai se­ka­si per­duo­ti ka­ muo­lį, pa­tai­ky­ti iš ar­ti­mų nuo­to­lių, blo­kuo­ti var­žo­vų me­ti­mus. Gy­ny­ba taip pat vie­nas ma­no ko­zi­rių.

Fi­na­las – sek­ma­die­nį

Šian­dien 18.45 val. „Žal­gi­ris“ iš­ mė­gins jė­gas su Dai­niaus Ado­mai­ čio tre­ni­ruo­ja­ma Vloc­la­ve­ko „An­ wil“ eki­pa.

Prieš šią dvi­ko­vą, 16 val., su­si­ kaus „Niž­nij Nov­go­rod“ (Ru­si­ja)

ir Pa­ne­vė­žio „Liet­ka­be­lio“ krep­ ši­nin­kai.

Ry­toj 12 val. pra­si­dės ma­čas dėl 5-osios vie­tos, 14 val. – dėl 3-io­ sios, o 16.15 val. – di­dy­sis fi­na­las.

Va­kar Klai­p ė­d o­je pra­s i­d ė­jo tarp­tau­ti­nis Vla­do Ga­ras­to krep­ ši­nio tau­rės tur­ny­ras. Pir­mą­sias rung­ty­nes uos­ta­mies­čio „Nep­ tū­nas“ 78:94 (19:23, 15:28, 14:28, 30:15) pra­lai­mė­jo Vil­niaus „Lie­ tu­vos ry­tui“. Klai­pė­die­čių gre­to­ se re­zul­ta­ty­viau­siai žai­dė Mar­ty­ nas Ma­žei­ka – 16 taš­kų, vil­nie­čių eki­pai po 12 taš­kų pel­nė Ste­po­nas Bab­raus­kas, Re­nal­das Sei­bu­tis, Pred­ra­gas Sa­mar­džis­kis ir Do­vy­ das Re­di­kas.

– Ko siek­si­te „Žal­gi­ry­je“?

– No­riu įro­dy­ti, kad esu ge­ras žai­dė­jas, steng­siuo­si čia pri­tap­ ti. Mė­gin­siu kuo ge­riau pa­si­ro­dy­ ti vi­suo­se tur­ny­ruo­se – Eu­ro­ly­gos, VTB Vie­nin­go­sios ly­gos ir Lie­tu­vos čem­pio­na­te.

– Ar Eu­ro­ly­ga jums bus iš­šū­ kis?

– Tru­pu­tį rung­ty­nia­vau NBA, ta­ čiau žai­di­mo brai­žas Eu­ro­po­je ir JAV ski­ria­si. Eu­ro­ly­go­je man tik­rai ne­bus leng­va, bet ti­kiu, kad vis­kas bus ge­rai.

– Ar pa­žįs­ta­te nors vie­ną žai­ dė­ją iš „Žal­gi­rio“ ko­man­dos?

Kar­je­ra: J.Foo­te’as pri­pa­ži­no, kad Eu­ro­pos krep­ši­nis jam – iš­šū­kis.

To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

16

šeštADIENIS, rugsėjo 8, 2012

sportas startą skelbs V.Alekna

Kau­sis dėl vie­tos fi­na­le

Suk­lu­po pus­fi­na­ly­je

Šian­dien Vil­niu­je vyk­sian­čio­ se ma­ra­to­no bė­gi­mo var­žy­ bo­se jė­gas iš­mė­gins ne vien suau­gu­sie­ji. Jung­ti­nių Tau­ tų vai­kų fon­das – UNI­CEF – ren­gia vai­kams 1 km links­mą­ jį bė­gi­mą. Star­tą ma­žie­siems bė­gi­kams pa­skelbs du­kart olim­pi­nis čem­pio­nas Vir­gi­li­ jus Alek­na.

At­vi­ro­JAV te­ni­so čem­pio­na­ to vy­rų var­žy­bų pus­fi­na­ly­je jė­ gas iš­mė­gins ser­bas No­va­kas Džo­ko­vi­čius (nuotr.) ir is­pa­nas Da­vi­das Fer­re­ras bei ško­tas An­dy’is Murr­ray’us ir Če­ki­jos te­ni­si­nin­kas To­ma­šas Ber­dy­ chas. At­vi­ro­JAV te­ni­so čem­ pio­na­to pri­zų fon­dą su­da­ro 24 mln. JAV do­le­rių.

Lon­do­no pa­ro­lim­pi­nių žai­dy­ nių vy­rų ak­lų­jų rie­du­lio tur­ny­ ro pus­fi­na­ly­je Pe­ki­no pa­ro­lim­ pia­dos vi­ce­čem­pio­nė Lie­tu­vos rink­ti­nė 1:2 pra­lai­mė­jo Bra­zi­ li­jai ir va­kar dėl bron­zos me­ da­lių ko­vo­jo su tur­kais, ku­rie pus­fi­na­ly­je 0:2 nu­si­lei­do Eu­ro­ pos čem­pio­nei Suo­mi­jos ko­ man­dai.

Svei­ka­ta: R.Be­ran­kis su tre­ne­riu R.Bal­že­ku pa­ten­kin­ti, kad trau­mos ne­bet­ruk­do nei tre­ni­ruo­tis, nei da­ly­vau­ti tur­ny­ruo­se.

And­riaus Ufar­to (BFL) nuo­tr.

Trau­mos ir skaus­mai – praei­ty­je Pa­jė­giau­sias Lie­tu­vos te­ni­si­nin­kas Ri­čar­ das Be­ran­kis šie­met steng­sis iš­si­lai­ky­ti tarp 100 pa­sau­lio eli­to žai­dė­jų ir iš­veng­ ti trau­mų, ku­rios iš es­mės ko­re­guo­ja da­ly­ va­vi­mo var­žy­bo­se pla­nus.

R.Be­ran­kis grį­žo iš JAV, kur sėk­ min­gai žai­d ė ke­t u­r iuo­se tur­ny­ ruo­se, ta­čiau ne­pa­te­ko į pa­grin­di­ nes at­vi­ro JAV te­ni­so čem­pio­na­to vie­n e­t ų var­ž y­bas. „Va­sa­ra bu­vo pui­ki. Da­ly­va­vau ke­tu­riuo­se tur­

ny­ruo­se JAV. Svar­biau­sia, kad jau­ čiuo­si ge­rai – jo­kių skaus­mų, jo­kių trau­mų. Nors kiek­vie­na­me tur­ny­re kaus­to jau­du­lys, ta­čiau ir var­žo­vai ge­rai žai­džia“, – va­kar tei­gė R.Be­ ran­kis, ku­riam iki me­tų pa­bai­gos

dar ga­li tek­ti da­ly­vau­ti aš­tuo­niuo­ se tur­ny­ruo­se. Šiuo me­tu lie­tu­vis Pa­sau­lio te­ni­so pro­fe­sio­na­lų aso­cia­ci­jos (ATP) rei­tin­ ge su 594 taš­kais uži­ma 88-ąją vie­tą.

At­vi­ro­JAV čem­pio­na­to at­ran­kos var­ žy­bų tre­čio­jo ra­to dvi­ko­vą pra­lai­mė­jęs ame­ri­kie­čiui Ti­mui Smyc­ze­kui, R.Be­ ran­kis pel­nė 16 ATP rei­tin­go taš­kų ir už­dir­bo 8 638 JAV do­le­rių.

Te­ni­si­nin­ko tre­ne­rio Re­mi­gi­ jaus Bal­že­ko tei­gi­mu, iki me­tų ga­ lo svar­biau ne iš­sau­go­ti vie­tą ATP rei­tin­go 100-uke, ta­čiau iš­veng­ti ga­li­mų trau­mų. „Pag­rin­di­nis pus­me­čio tiks­las pa­siek­tas – iš­veng­ta trau­mų. Ga­

li­me nor­ma­liai tre­ni­ruo­tis ir da­ly­ vau­ti tur­ny­ruo­se. R.Be­ran­kio žai­ di­mo ko­ky­bė JAV bu­vo tik­rai ge­ra.

Kai ten­ka žais­ti su var­žo­vu, ku­ ris ATP rei­tin­ge yra tarp 50-osios ir 150-osios po­zi­ci­jos, rei­kia ati­ duo­ti vi­sas jė­gas, nes vi­si žai­dė­jai pa­jė­gūs. Ap­mau­du, kad ne­pa­te­ ko­me į JAV čem­pio­na­to pa­grin­di­ nes var­žy­bas. Da­bar svar­bu iš­lik­ti ATP šim­tu­ke, kad 2013-ųjų pra­ džio­je ne­reik­tų žais­ti at­vi­rų Aust­ ra­li­jos te­ni­so pir­me­ny­bių at­ran­kos ma­čų“, – kal­bė­jo R.Bal­že­kas.

Jau ki­tą sa­vai­tę R.Be­ran­kis iš­vyks į tur­ny­rą Liuk­sem­bur­ge, po to ke­ liaus į Sankt Pe­ter­bur­gą (Ru­si­ja),

Ba­ze­lį (Švei­ca­ri­ja) ar­ba Va­len­si­ją (Is­pa­ni­ja). „Jei pa­vyks ge­rai su­žais­ti ru­dens pra­džios pir­muo­sius tur­ny­rus, ki­ tuo­se ne­žai­si­me. Tuo­met lapk­ri­tį lauk­tų 10 die­nų per­trau­ka, o po jos – 15 die­nų fi­zi­nio pa­si­ren­gi­mo sto­ vyk­la 2013-ųjų at­vi­ram Aust­ra­li­jos te­ni­so čem­pio­na­tui“, – pla­nais da­ li­jo­si R.Bal­že­kas.

Pla­nuo­ja­ma ki­tą­met ru­de­nį Vil­ niu­je su­reng­ti ATP „Chal­len­ger“ se­ri­jos vy­rų te­ni­so tur­ny­rą, ku­rio pri­zų fon­dą su­da­ry­tų 100 tūkst.

JAV do­le­rių. Jį į sa­vo tvar­ka­raš­tį įtrauks ir R.Be­ran­kis.

VD, BNS inf.

LFF – kol kas be gal­vos Iki pa­na­gių su­si­komp­ro­mi­ta­vu­si Lie­tu­vos fut­bo­lo fe­de­ra­ci­ja (LFF) ma­žiau­siai dvi sa­vai­tes ne­tu­rės va­do­vo.

Krizė: į Lietuvos futbolo federacijos vartus tebemušami vienas įvartis

po kito.

Tomo Lukšio (BFL) nuotr.

Va­kar LFF vyk­do­mo­jo ko­mi­te­to po­sė­dis, svars­tęs šios or­ga­ni­za­ci­jos pre­zi­den­to Ju­liaus Kve­da­ro li­ki­mą, dir­bo lyg ka­ro są­ly­go­mis – už ke­lių ap­sau­gos tar­ny­bų už­tva­rų.

Neo­fi­cia­lio­mis ži­nio­mis, J.Kve­ da­ras sie­kė, kad į LFF vi­cep­re­zi­ den­to, ku­ris jį lai­ki­nai pa­va­duo­tų, pa­rei­gas bū­tų iš­rink­tas po­li­ti­kas – Sei­mo jau­ni­mo ir spor­to rei­ka­lų ko­mi­si­jos na­rys Žil­vi­nas Šil­ga­lis. Šis klau­si­mas į LFF VK po­sė­džio dar­bot­var­kę bu­vo įtrauk­tas ne­si­ lai­kant LFF įsta­tuo­se nu­ma­ty­tos pro­ce­dū­ros. Į tai dė­me­sį at­krei­pė ir skan­da­lu Lie­tu­vo­je su­si­do­mė­ju­ sios Eu­ro­pos fut­bo­lo aso­cia­ci­jų są­ jun­gos (UE­FA) pa­rei­gū­nai.

Kal­ba­ma, kad kai ku­rie LFF VK na­riai sua­be­jo­jo sa­vo lo­ja­ lu­mu J.Kve­da­rui ir ga­li­miems jo sta­ty­ti­ niams.

To­dėl nu­tar­ta ki­tą LFF VK po­sė­dį su­reng­ti po dvie­jų sa­vai­čių. Ga­li­mų pre­ten­den­tų į LFF vi­cep­re­zi­den­to pa­rei­gas kan­di­da­tū­ros kol kas neį­ var­di­ja­mos. Kal­ba­ma, kad kai ku­ rie LFF VK na­riai sua­be­jo­jo sa­vo lo­ja­lu­mu J.Kve­da­rui ir ga­li­miems jo sta­ty­ti­niams.

J.Kve­da­ras, įta­ria­mas UE­FA lė­šų grobs­ty­mu, nuo pa­rei­gų pu­sei me­ tų bu­vo nu­ša­lin­tas rugp­jū­čio 30 d.

Kau­no mies­to apy­lin­kės teis­mo spren­di­mu. Va­kar J.Kve­da­ras dar ne­bu­vo ap­skun­dęs šio spren­di­mo, pa­sku­ti­nė die­na jam tai pa­da­ry­ti – rug­sė­jo 10-oji.

Va­kar Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jo­ je (VRM) lan­kė­si UE­FA ge­ne­ra­li­nio di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas Theo­ do­re’as Theo­do­ri­dis ir Tarp­tau­ti­nės fut­bo­lo fe­de­ra­ci­jų aso­cia­ci­jos (FI­FA) plėt­ros de­par­ta­men­to va­do­vė Eu­ro­ pos ša­lių re­gio­nui Eva Pas­quier.

Sve­čiai su­si­ti­ko su vi­daus rei­ka­ lų mi­nist­ro pa­ta­rė­ju Gin­tau­tu Bab­ ra­vi­čiu­mi ir VRM vie­šo­jo sau­gu­mo po­li­ti­kos de­par­ta­men­to di­rek­to­riu­ mi To­mu Ži­lins­ku ir ap­ta­rė LFF su­ si­da­riu­sią si­tua­ci­ją. UE­FA at­sto­vai in­for­ma­vo, kad, vyk­dy­da­mi sa­vo pra­dė­tą ty­ri­mą, tie­sio­giai kreip­sis į Ge­ne­ra­li­nę pro­ku­ra­tū­rą dėl pa­pil­ do­mos in­for­ma­ci­jos.

VD inf.

17

šeštadienis, rugsėjo 8, 2012

20p.

Ba­lis: lai­min­go gy­ve­ni­mo fi­lo­so­fi­ja.

Li­ki­mą ko­re­ga­vo at­si­tik­ti­nu­mai Vi­są gy­ve­ni­mą to pa­ties dar­bo ne­ dirb­si. Vil­niaus uni­ver­si­te­to rek­to­ rius moks­li­nin­kas bio­che­mi­kas Be­ ne­dik­tas Juod­ka už­ve­ria šio moks­ lo ži­di­nio du­ris, – spa­lio 11 d. bai­gia­si jo ka­den­ci­ja.

Lai­ma Že­mu­lie­nė l.zemuliene@diena.lt

„Ne­gal­vo­ju, kaip čia per­va­din­ ti Vil­niaus uni­ver­si­te­tą, kad rek­ to­riaus kė­dė­je ga­lė­čiau sė­dė­ti dar dvi ka­den­ci­jas“, – po­kšta­vo 69 me­tų B.Juod­ka.

Apie uni­ver­si­te­tą ir dar­bą iki de­ vin­to pra­kai­to, at­si­tik­ti­nu­mus ir li­ki­mą, pa­vyz­din­gus es­tus ir lais­ vę nuo šei­mos ūkio su rek­to­riu­ mi kal­ba­si „Vil­niaus die­nos“ žur­na­lis­tė.

18

At­sis­vei­ki­na: šių me­tų Rug­sė­jo 1-oji bu­vo pa­sku­ti­nė moks­lo šven­tė, ku­rią B.Juod­ka su­ti­ko Vil­niaus uni­ver­si­te­to rek­to­riaus po­ste.

And­riaus Ufar­to (BFL) nuo­tr.

18

šeštadienis, rugsėjo 8, 2012

Li­ki­mą ko­re­ga­vo at­si­tik­ti­n – Ger­bia­mas rek­to­ 17 riau, tur­būt pra­stos nuo­tai­kos pa­si­ti­ko­te šiuos

niai mies­te­liai, per 300 pro­fe­so­rių, apie 1500 do­cen­tų ir moks­lo dak­ ta­rų. Įvai­rios moks­li­nės mo­kyk­los, la­bo­ra­to­ri­jos, cent­rai. Pa­vyz­džiui, Orien­ta­lis­ti­kos cent­ras – la­bai po­ pu­lia­rus. Jie dės­to ki­nų, ja­po­nų, per­sų, in­dų kal­bas ir kul­tū­rą.

moks­lo me­tus?

– Ne, esu pa­ki­lios nuo­tai­kos. Uni­ ver­si­te­te šie­met moks­lus pra­dė­ jo apie 2750 vals­ty­bės fi­nan­suo­ja­ mų stu­den­tų. Ge­ri stu­den­tai. Jei­gu pa­ro­dy­čiau, su ko­kiais ba­lais įsto­jo, tie­siog ža­vė­tis jais rei­kia. Dar apie 1100 stu­den­tų už moks­lą pa­tys mo­ kės. Ta­čiau prii­ma­me ne bet ką – nu­si­sta­to­me ba­lą. Jei per vals­ty­bi­ nius abi­tū­ros eg­za­mi­nus stu­den­tas su­rin­ko ma­žiau kaip 10,4 ba­lo, mo­ kėk mi­li­jo­ną, mes vis tiek ne­priim­ si­me. Mū­sų kar­te­lė aukš­tai iš­kel­ta.

– Ar ne­skau­dės šir­dies, kai spa­ lio 11 d. teks at­si­svei­kin­ti su rek­ to­riaus pa­rei­go­mis? Apž­vel­ki­te es­mi­nius sa­vo dar­bus, nu­veik­ tus Vil­niaus uni­ver­si­te­to la­bui.

– Šir­dies ne­skau­dės. Esu ab­so­liu­ čiai ra­mus. Bai­gia­si ant­ro­ji ir pa­gal įsta­ty­mus pa­sku­ti­nė ma­no ka­den­ ci­ja. Uni­ver­si­te­to ad­mi­nist­ra­ci­jai bū­siu ati­da­vęs 22 me­tus. Ne­gal­ vo­ju, kaip čia per­va­din­ti Vil­niaus uni­ver­si­te­tą, kad rek­to­riaus kė­dė­je ga­lė­čiau sė­dė­ti dar dvi ka­den­ci­jas.

Yra Lie­tu­vo­je to­kių žai­dė­jų, bu­vo ne vie­nas pa­vyz­dys.

Tu­ri bū­ti ro­ta­ci­ja, idė­jų kai­ta.

Ne­rei­kia ma­ny­ti, kad tu esi pa­sau­ lio bam­ba. Kiek pa­vy­ko nu­dirb­ti su sa­vo ko­man­da, esu lai­min­gas, kiek ne­pa­vy­ko, įver­tins is­to­ri­ja. Įs­ta­ ty­me tei­sin­gai pa­ra­šy­ta, kad rek­ to­rius ga­li dirb­ti ne il­giau kaip dvi ka­den­ci­jos. Tie­sa, yra išim­čių – Jo­nas Ku­bi­lius rek­to­riu­mi dir­bo 32 me­tus. Bet ta­da bu­vo ki­ti lai­kai. Jis bu­vo fan­tas­tiš­kas rek­to­rius.

Sau­lė­te­ky­je bai­gia­me įreng­ti jau pa­sta­ty­tą nau­ją bib­lio­te­ką. Pa­ dė­jo­me pa­grin­dus Gy­vy­bės moks­ lo cent­rui, ku­ris iš­kils ša­lia nau­ jo­sios bib­lio­te­kos. Pro­tin­gi žmo­nės ne nau­do­da­mi „Snai­gės“ šal­dy­tu­vą ląs­te­lės pa­slap­tis ty­ri­nės, o su­pe­rį­ran­gą. Taip pat iš­kils Fi­zi­nių moks­ lų ir tech­no­lo­gi­jų cent­ras. Jau da­ bar jam nu­pirk­ta 52 mln. li­tų ver­tės įran­gos. Iš Bal­tu­pių į cent­ri­nius rū­ mus per­kel­tas Fi­lo­so­fij­ os fa­kul­te­tas.

Tai – ne fa­kul­te­tas, o me­no kū­ri­nys.

Re­no­vuo­tas Is­to­ri­jos fa­kul­te­tas, Šv.

Jo­nų baž­ny­čios var­pi­nė – aukš­čiau­ sias se­na­mies­čio taš­kas, iš ku­rio at­ si­ve­ria nuo­sta­bu­sis Vil­nius.

Sau­lė­te­ky­je iš­kils tik­ras ame­ri­kie­ tiš­kas aka­de­mi­nis mies­te­lis. O aka­ de­mi­nia­me mies­te­ly­je rei­kia kul­tū­ rin­gai gy­ven­ti, spor­tuo­ti, ar ne? Bus įreng­tas ir spor­to cent­ras. Nu­ma­tė­ me, kad ten bus ir olim­pi­nius rei­ka­ la­vi­mus ati­tin­kan­tis ba­sei­nas.

– Jūs – re­tas rek­to­rius, ku­ris dar ir pa­skai­tas skai­to. Ar pa­

– Kaip su­val­do­te to­kį „dva­rą“?

– Vie­nas nie­ko ne­pa­da­ry­si. Bet pas mus yra tvar­ka. Dir­ba pen­ki pro­ rek­to­riai, kiek­vie­nas ku­ruo­ja sa­vo sfe­rą. Yra 14 de­ka­nų. Pen­ki moks­ lo ins­ti­tu­tai tu­ri sa­vo di­rek­to­rius.

Va, čia ir pra­si­de­da val­dy­mo pi­ra­ mi­dė. Jei­gu esi pro­tin­gas, la­bai gra­ žiai ga­li nau­do­tis pro­tin­gais žmo­ nė­mis.

Ka­dan­gi yra su­kur­ta sis­te­ma, kiek­vie­nas ži­no, kad pir­ma­die­nį jo bus pa­klaus­ta, ką pa­da­rė praė­ju­ sią sa­vai­tę. Ap­va­žiuo­ju fa­kul­te­tus ir sa­kau: „Na, ne­gi aš, rek­to­rius, tu­riu jums sa­ky­ti, kad ten ir ten gu­li ply­ta nu­kri­tu­si?“ Pa­vyz­džiui, prieš Rug­sė­jo 1-ąją nu­va­žiuo­ju į Sau­lė­ te­kį, žiū­riu, prie nau­jos mū­sų bib­ lio­te­kos sto­vi gė­lių va­zo­nai. Pil­nos pikt­žo­lių! Bet juk mes tu­ri­me Bo­ ta­ni­kos so­dą, kur au­gi­na­mos gė­ lės. Ne­gi Bo­ta­ni­kos so­do dar­buo­ to­jai į tas va­zas ne­ga­li pa­so­din­ti gė­lių? Ap­va­žiuo­ju bend­ra­bu­čius.

Kiek­vie­ną pir­ma­die­nio pa­si­ta­ri­mą pra­de­du net nuo to­kių da­ly­kų. Ta­ pau tar­si ūki­nin­ku, ir tai man pra­ dė­jo pa­tik­ti.

Dės­tau vi­są gy­ve­ ni­mą. Man pa­tin­ka skai­ty­ti pa­skai­tas ir ma­nau, kad man tai se­ka­si.

Drau­gi­ja: per il­ga­me­tę kar­je­rą B.Juod­kai te­ko su­si­pa­žin­ti ir su mo­nar­chais – Ny­der­lan­dų ka­ra­lie­ne Beat­ri­

če ir Is­pa­ni­jos ka­ra­liu­mi Jo­nu Ka­ro­liu I.

tin­ka tas dar­bas, bend­ra­vi­mas su stu­den­tais? Ar šie­met taip pat dės­ty­si­te?

– Dės­tau vi­są gy­ve­ni­mą. Man pa­ tin­ka skai­ty­ti pa­skai­tas ir ma­nau, kad man tai se­ka­si. Žmo­gus ga­li bū­ti la­bai ge­ras moks­li­nin­kas, bet ne­tu­rė­ti di­dak­ti­nių su­ge­bė­ji­mų.

Yra, pa­vyz­džiui, pa­sau­li­nio ly­gio ma­te­ma­ti­kų, bet jie kaip dės­ty­to­jai – blo­gi. Esa­me įve­dę tvar­ką, kad po kiek­vie­no se­mest­ro stu­den­tai an­ ke­to­je ano­ni­miš­kai įver­ti­na dės­ ty­to­jo dar­bą. Jei­gu trum­pai, ma­ne stu­den­tai ge­rai ver­ti­na. Skai­ty­ siu pa­skai­tas du kar­tus per sa­vai­ tę. Ru­dens se­mest­rą bio­che­mi­kams dės­tau bioor­ga­ni­nę che­mi­ją.

Ke­lio­nės: rek­to­rius su žmo­na Tii­na ir sū­nu­mi Ro­bert Ki­ni­jo­je.

And­riaus Ufar­to ir Ša­rū­no Ma­žei­kos (BFL) nuo­tr.

– Bet gir­dė­jau stu­den­tus kal­ bant, esą rek­to­rius B.Juod­ka – kir­vis.

– Jei­gu no­ri iš­mo­ky­ti, ne­ga­li bū­ ti nuo­lai­dus – tu­ri rei­ka­lau­ti. Tai ir rei­ka­lau­jam, ki­taip juk pro­tin­gais žmo­nė­mis ne­tam­pa­ma. Du­kart per se­mest­rą stu­den­tams pa­tei­kiu tes­tą – raš­tu tu­ri at­sa­ky­ti į 50 klau­si­mų.

Da­rau tai tam, kad jiems bū­tų leng­ viau eg­za­mi­ną lai­kyt. Tiems, ku­ rie ge­rai tes­tą pa­ra­šo, per eg­za­mi­ną pri­de­du po ba­lą. Ma­čiau, kad žmo­nės per se­mest­rą dir­bo, tai ne­gi gai­la?

– Į pa­skai­tas vyks­ta­te tro­lei­bu­ su ar tar­ny­bi­ne ma­ši­na nu­ve­ža vai­ruo­to­jas?

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

– Ne­si­nau­do­ju vai­ruo­to­jo pa­slau­ go­mis, tik uni­ver­si­te­to ma­ši­na. Esu sa­kęs, kad jei­gu jau ne­su­ge­bė­siu vai­ruot, tai kaip ga­liu rek­to­riaus pa­rei­gas eit? Jei­gu jau toks nu­pie­ pęs esi, kad ne­be­ga­li vai­ruot ma­ši­ nos, tai kaip ga­li vai­ruot uni­ver­si­ te­tą?

Ta­čiau kai rek­to­rių kon­fe­ren­ci­jos bū­na Klai­pė­do­je ar Šiau­liuo­se, pa­ pra­šau vai­ruo­to­jo, kad nu­vež­tų. Per 3–4 ke­lio­nės va­lan­das ma­ši­no­je ga­ liu dar­bus nu­dirb­ti.

– Vil­niaus uni­ver­si­te­tas – se­ niau­sias ne tik Lie­tu­vo­je, bet ir Ry­tų Eu­ro­po­je. Be to, tai – di­ džiau­sias Lie­tu­vos uni­ver­si­te­ tas, ja­me mo­ko­si apie 22 tūkst. stu­den­tų. Ar sun­ku jį vai­ruo­ti?

Ko­kiais me­to­dais vai­ruo­ja­te?

– Džiau­gia­mės, kad tarp tų stu­ den­tų yra net 852 tre­čio­sios pa­ko­ pos stu­den­tai – dok­to­ran­tai. Dok­ to­ran­tū­ra – tai moks­li­nė veik­la. Tai ro­do uni­ver­si­te­to moks­li­nį ly­gį. Vil­ niaus uni­ver­si­te­tas nė­ra vien dės­ ty­mo ins­ti­tu­ci­ja, tai ir moks­lo ži­ di­nys.

Tad šian­dien ma­no vai­ra­vi­mo ob­jek­tas – 14 fa­kul­te­tų, 5 moks­ lo ins­ti­tu­tai, bib­lio­te­ka, Bo­ta­ni­ kos so­das, mu­zie­jai, 6 aka­de­mi­

– Bet po dar­bų rei­kia ir at­si­gau­ ti. Ko­kie jū­sų po­mė­giai?

– Nė­ra po­mė­gių. Kai dir­bi ir ma­tai re­zul­ta­tą, kad uni­ver­si­te­tas ge­rė­ja, gra­žė­ja, tai ir poil­sio ne­rei­kia. Vien nuo to ge­ra. Die­vas kol kas man da­ vė svei­ka­tos.

– Jūs – dar­bo fa­na­ti­kas?

– Ab­so­liu­tus. Bet ne­su ro­bo­tas. Su žmo­na ei­nam ir į ope­rą, ir į kon­cer­ tus, ir į teat­rą. Man pa­tin­ka ope­ra.

Jei no­rit, pa­dai­nuo­ti ga­liu – tu­riu klau­są. Bet ope­ros, dra­mos teat­ro spek­tak­lių de­ko­ra­ci­joms ne­ga­li­ma nau­do­ti tuš­čių alaus dė­žių ir sa­ky­ti, kad me­nas su­mo­der­nė­jo. Man la­bai pa­tin­ka ope­ra, ta­čiau kla­si­ki­nė, su gra­žia sce­na. Ne­su­vul­ga­rin­ta, ne­ su­mo­der­nin­ta. Man ne­pa­tin­ka vul­ ga­rus me­no sti­lius, su­per­mo­der­nūs da­ly­kai. Bet gal to rei­kia, gal jau­ ni­mui tai įdo­mu? Gal da­bar to­kia ma­da, to­kia ban­ga? Jei man ne­pa­ tin­ka, ne­reiš­kia, kad blo­gai.

– Atos­to­gas pra­lei­do­te Ta­li­ne – gim­ta­ja­me žmo­nos ver­tė­jos Tii­nos mies­te. Es­tai nau­jo­vių ne­bi­jo. Ar Es­ti­jo­je jums pa­tin­ ka?

– Vaikš­tau po Ta­li­ną ir juo gė­riuo­si.

Daug me­tų. Dau­ge­lis lie­tu­vių kei­kia tuos es­tus, bet mums iš jų mo­ky­tis ir mo­ky­tis. Gy­ve­nu su sa­vo po­nia ly­giai 42 me­tus. Tiek me­tų ste­biu es­tus – kiek­vie­ną va­sa­rą ten nu­va­ žiuo­ja­me. Es­tai ne­si­ner­vi­na, tar­

19

šeštadienis, rugsėjo 8, 2012

nu­mai

Esu sa­kęs, kad jei­gu jau ne­su­ ge­bė­siu vai­ruot, tai kaip ga­liu rek­ to­riaus pa­rei­gas eit?

si nie­kur ne­sku­ba, bet jų biu­dže­tas su­ba­lan­suo­tas, tu­ris­tų pil­na. Mes gi­ria­mės, kad pas mus pa­dau­gė­ jo tu­ris­tų. O Ta­li­nas vi­sais lai­kais pil­nas tų tu­ris­tų. Ei­nu rugp­jū­čio vi­ du­ry­je per Ta­li­no se­na­mies­tį – vi­ sos ka­vi­nės pil­nos tu­ris­tų. Vi­si sė­ di, džiau­gia­si gy­ve­ni­mu.

Pa­žiū­ri te­le­vi­zo­rių – ne­gir­dė­jau, kad kas de­juo­tų. Pas mus įsi­jun­gi te­le­vi­zo­rių – vis­kas blo­gai. Ne­ma­ nau, kad mes blo­ges­ni už lat­vius ar es­tus, bet mū­sų po­žiū­ris į sa­ve – ki­ toks, mus grau­žia nuo­la­ti­nis ne­pa­ si­ten­ki­ni­mas. O es­tai – op­ti­mis­tai.

No­riu pa­sa­ky­ti: man es­tai pa­tin­ka.

Juos ver­ti­nu ir ger­biu. Jie nie­ka­da sa­vęs ne­kei­kia. Nie­kur Eu­ro­po­je ne­ gir­dė­jau, kad es­tai kal­bė­tų, jog pas juos vis­kas blo­gai. Jie ne taip ge­rai tu­ri, kaip gra­žiai sa­ve pri­sta­to. To­ dėl ir su­kū­rė pui­kų sa­vo įvaiz­dį.

Pas mus daug kal­ba­ma apie stu­ di­jų re­for­mas. Bet vi­sur vyks­ta re­ for­mos. Lie­tu­vo­je moks­lo ir stu­di­jų re­for­mos vyks­ta jau 22 me­tai. Ta­ čiau kas tik atei­na į val­džią, sa­ko: „Nie­ko ne­da­ry­ta. Va, mes pa­da­ry­ si­me.“ Tai – po­pu­liz­mas.

Per es­tų te­le­vi­zi­ją ma­čiau, kaip švie­ti­mo ir moks­lo mi­nist­ras rek­ to­rių pra­šė: „Suei­kit vi­si drau­ge ir per­žiū­rė­kit stu­di­jų pro­gra­mas, kad ne­bū­tų be­si­dub­liuo­jan­čių pro­gra­mų uni­ver­si­te­tuo­se. Ra­cio­na­liai dirb­ kit.“ Te­le­vi­zi­ja ro­dė, kaip va­sa­rą es­tų rek­to­riai rink­da­vo­si į tuos po­ sė­džius. O kas pas mus da­ro­si? Apie 1000 skir­tin­gų stu­di­jų pro­gra­mų Lie­tu­vos aukš­to­sio­se mo­kyk­lo­se!

Vie­na ki­tą dub­liuo­ja, per­dub­liuo­ja.

Ku­ria nau­jas, kad tik gau­tų krep­še­ lį iš vals­ty­bės.

– Kur ap­si­sto­ja­te, kai nu­va­žiuo­ ja­te į Ta­li­ną?

– Žmo­nos mo­ti­na ten gy­ve­na – tu­ rim kur ap­si­sto­ti, ne­rei­kia ei­ti į vieš­bu­tį. Ji gy­ve­na vie­na, pri­žiū­ ri­ma so­cia­li­nės dar­buo­to­jos, ku­ ri atei­na kiek­vie­ną die­ną. Tai – dar vie­nas pa­vyz­dys, ko­kia tvar­ka es­ tų me­di­ci­no­je. Ne­se­niai ji – 92 me­ tų mo­te­ris – su­si­lau­žė klu­bą. Pas­ kam­bi­no so­cia­li­nei dar­buo­to­jai ir ši nu­ve­žė pas chi­rur­gą. Jis ap­žiū­rė­jo ir nu­spren­dė: „Da­rom ope­ra­ci­ją.“ To­ kio am­žiaus žmo­gaus pas mus tur­ būt nie­kas neo­pe­ruo­tų. O ji po ope­ ra­ci­jos vaikš­to. Su laz­de­le. Į Ta­li­ną va­ži­nė­ju tik va­sa­rą per ato­sto­gas. Žmo­na pas mo­ti­ną nu­ va­žiuo­ja be­veik kas mė­ne­sį. Ta­li­ nas, jo at­mos­fe­ra, žmo­nių po­žiū­ris į sa­ve, į sa­vo ša­lį man la­bai pa­tin­ ka. Po­zi­ty­vus po­žiū­ris. Aiš­ku, ir jie tu­ri rū­pes­čių, pa­na­šių kaip Lie­tu­ vo­je, bet jie ma­žiau de­juo­ja.

Kai bu­vo eko­no­mi­nis pa­ki­li­mas, es­tai su­kau­pė fi­nan­sų re­zer­vą. O kai pra­si­dė­jo kri­zė, pa­dė­tį su­švel­ ni­no fi­nan­sais iš to re­zer­vo – ne­ si­sko­li­no iš ban­kų. Es­ti­jos biu­dže­ tas – su­ba­lan­suo­tas. Re­ta Eu­ro­pos vals­ty­bė taip gy­ve­na, to­dėl šiau­rie­ čius ir ner­vi­na, kaip leng­vai gy­ve­na Grai­ki­ja, Is­pa­ni­ja.

– Jūs – pla­čiai pri­pa­žin­tas moks­li­nin­kas bio­che­mi­kas. Ta­ čiau 22 me­tus uni­ver­si­te­te dir­ ba­te ad­mi­nist­ra­ci­nį dar­bą. Ar tę­sia­te moks­li­nin­ko veik­lą?

– Anks­čiau aiš­ki­nau, kad, jei­gu tik pa­ju­siu, kad ad­mi­nist­ra­ci­nės kė­ dės truk­do moks­lo dar­bui, pa­lik­

Dai­ni­nin­kas: „Aš ne­su ro­bo­tas. Su žmo­na ei­nam ir į ope­rą, ir į kon­cer­tus, ir į teat­rą. Man

pa­tin­ka ope­ra. Jei no­rit, pa­dai­nuo­ti ga­liu – tu­riu klau­są“, – ar­tė­jant sep­ty­nias­de­šimt­me­ čiui B.Juod­ka ne­pra­ran­da nei ge­ros nuo­tai­kos, nei jė­gų.

Margaritos Vorobjovaitės nuo­tr.

siu tas kė­des. Taip sa­kiau prieš 20 me­tų. Nuo 1991-ųjų dir­bau, ariau, kas dve­jus me­tus pa­lik­da­vau vi­ sus po­stus ir va­žiuo­da­vau į Vė­ žio ty­ri­mų cent­rą Vo­kie­ti­jo­je, Hei­ del­ber­ge. So­vie­tų lai­kais ma­nęs 10 me­tų neiš­lei­do į tą cent­rą, o te­ nykš­tis pro­fe­so­rius vis kvies­da­vo.

Su juo su­si­pa­ži­no­me per straips­ nius spau­do­je.

Tai­gi Hei­del­ber­ge dirb­da­vau la­ bo­ra­to­ri­jo­je kaip as­pi­ran­tas. Su­dė­ jus vi­sus tuos mė­ne­sius, su­si­da­ry­tų dve­ji me­tai. Nė vie­nas pro­fe­so­rius Lie­tu­vo­je ne­dir­ba la­bo­ra­to­ri­jo­ je pa­ts. Tam jie ne­tu­ri lai­ko. O aš, bū­da­mas ir Moks­lų aka­de­mi­jos pre­zi­den­tas, ir uni­ver­si­te­to pro­rek­ to­rius, dirb­da­vau dar ir la­bo­ra­to­ ri­jo­je. Tie­sa, už­sie­ny­je. Pa­lai­kiau sa­vo moks­li­nę for­mą dėl to, kad vis

pa­bėg­da­vau į Hei­del­ber­gą. Tam rei­ kė­jo mil­ži­niš­kų pa­stan­gų. Tam au­ ko­da­vau va­sa­ras, ato­sto­gas. Kar­tu su še­fu iš tų ty­ri­nė­ji­mų po kiek­vie­ no vi­zi­to pa­ra­šy­da­vo­me straips­nį ir iš­spaus­din­da­vo­me tarp­tau­ti­nė­ je moks­li­nė­je spau­do­je.

Bet vis tiek daug pra­ra­dau kaip moks­li­nin­kas. Per tuos 12 me­tų, kai esu Vil­niaus uni­ver­si­te­to rek­to­rius, jo­kių eks­pe­ri­men­tų la­bo­ra­to­ri­jo­je pa­ts ne­beat­li­kau.

– Tie­siog pui­ku, kai žmo­gus sa­vo ke­lią pa­si­ren­ka nuo jau­ nys­tės. Bet ne kiek­vie­nas ta­ da ži­no, koks ga­li bū­ti jo ke­lias.

Kaip pa­ju­to­te, kad jū­sų ke­lias – moks­las?

– Ma­no gy­ve­ni­mas ro­do, kad la­bai daug le­mia at­si­tik­ti­nu­mai, li­ki­mas.

Ta­da – už­si­spy­ri­mas, darbš­tu­mas, tiks­lo sie­ki­mas. Tie­siai sa­kau: aš ne­su ge­ni­jus, ne­su itin ta­len­tin­gas, bet esu la­bai darbš­tus, už­si­spy­ręs, tiks­lo sie­kian­tis žmo­gus.

Kai, bai­gęs Gargž­dų vi­du­ri­nę mo­ kyk­lą, įsto­jau į Vil­niaus uni­ver­si­te­ to Che­mi­jos fa­kul­te­tą, man bu­vo 17 me­tų. Ma­no­te, kad ten, Gargž­duo­se, che­mi­ja man la­bai pa­ti­ko? 1962 m.

Vil­niaus uni­ver­si­te­te bu­vo įkur­ ta Bio­che­mi­jos-bio­fi­zi­kos ka­ted­ra.

Bet bio­che­mi­kų ne­bu­vo – ka­ted­rai va­do­va­vo me­di­kas. Ka­dan­gi mo­ kiau­si la­bai ge­rai, pa­si­kvie­tė rek­to­ rius J.Ku­bi­lius ir pa­siū­lė va­žiuo­ti į Mask­vos uni­ver­si­te­tą gi­lin­tis į bio­ che­mi­ją. Sa­kiau, kad tu­riu su tė­vais pa­si­tar­ti, – šei­mo­je bu­vo­me ke­tu­ri vai­kai, trys iš jų – stu­den­tai. Tė­vai ma­no žy­gį pa­lai­mi­no.

Pa­si­rin­kau stu­di­juo­ti gam­ti­nių jun­gi­nių che­mi­ją, nes ta spe­cia­ly­bė – ar­čiau­siai bio­che­mi­jos. (Da­bar ji va­di­na­si bioor­ga­ni­nė che­mi­ja.)

Mask­vo­je mo­kiau­si ir as­pi­ran­tū­ro­ je, ap­si­gy­niau di­ser­ta­ci­ją. Kiek ten No­be­lio pre­mi­jos lau­rea­tų esu su­ti­ kęs, iš­klau­sęs! Kai stu­den­tams pa­ sa­ko­ju, kad vie­nas man skai­tė pa­skai­tas Mask­vo­je, ki­to klau­siau­si Ame­ri­ko­je, jie klau­so­si akis iš­pū­ tę. Au­di­to­ri­jo­je ro­dau į jų po­rtre­ tus: su tuo su­si­ti­kau vie­no­je ša­ly­je, su anuo – ki­to­je. O tas – Aa­ro­nas Klu­gas, žy­das, gi­mė Lie­tu­vo­je, Žel­ vo­je. Ir išaiš­ki­nu, už ką jis ga­vo No­ be­lio pre­mi­ją.

Ame­ri­ko­je sta­žuo­tė­je drau­ge sė­ di su uni­ver­si­te­to dok­to­ran­tais ir dis­ku­tuo­ji su No­be­lio pre­mi­jos lau­ rea­tu dvi va­lan­das, ką jis dir­bo, už ką ga­vo tą pre­mi­ją. Taip įtrau­kia moks­las, įtrau­kia, kad vis­kas pa­ si­da­ro įdo­mu. At­ro­do, kad ki­taip ir bū­ti ne­ga­lė­jo.

Ar­gi čia ne at­si­tik­ti­nu­mas? At­ si­tik­ti­nu­mas. Pa­te­kau į ge­rą vie­ tą, tu­rė­jau pro­gą klau­sy­tis pa­sau­ li­nio ly­gio moks­li­nin­kų pa­skai­tų ir se­mi­na­rų. Kai mo­kai­si ge­rai, da­ly­ kas pra­de­da pa­tik­ti. Su ma­ni­mi au­ go nau­ja moks­lo ša­ka – mo­le­ku­li­ nė bio­lo­gi­ja.

– Per gy­ve­ni­mą la­bai daug dir­ bo­te. Ar lik­da­vo lai­ko sū­nui Ro­ bert, žmo­nai Tii­nai?

– Dėl ko esu lai­min­gas, – vėl li­ki­ mas, – man ab­so­liu­čiai ne­rū­pi šei­ mos ūkis. Ab­so­liu­čiai. Bet bend­ ra­vi­mas – šven­tas da­ly­kas. Mes tu­ri­me vie­nin­te­lį sū­nų – da­bar jam 34-eri, aš jį be­pro­tiš­kai my­liu. Jis la­bai pro­tin­gas, daug ga­bes­nis ne­gu aš. Ma­tyt, tam įta­kos tu­rė­jo mai­šy­ tas es­tų ir lie­tu­vių krau­jas.

Kai jį au­gi­no­me, vi­sur kar­tu vyk­ da­vo­me nuo ma­žu­mės. Kiek­vie­ną va­sa­rą va­žiuo­da­vo­me į Es­ti­ją, to­ dėl jis pui­kiai mo­ka es­tų kal­bą. Da­ bar es­tų kal­ba jam pra­ver­čia dar­ be – Ro­bert vers­lo ad­vo­ka­tas, tu­ri bend­rą ad­vo­ka­tų kon­to­rą su es­tais ir lat­viais. Kai dirb­da­vau Hei­del­ber­ge, vež­da­vau­si ir ma­žu­tį vai­ką su žmo­ na. Ten gim­na­zi­jo­je jis mo­kė­si ke­lis kar­tus ir iš­mo­ko vo­kie­čių kal­bą. Šei­mos fi­nan­sai ma­nęs ab­so­liu­ čiai ne­do­mi­na, sa­vo al­gos ne­su ma­ tęs. Al­gą man per­ve­da į ban­ko kor­ te­lę, ir ta kor­te­le nė kar­to gy­ve­ni­me ne­su pa­si­nau­do­jęs.

Ma­nęs vi­siš­kai ne­do­mi­na bui­ti­nė ir fi­nan­si­nė gy­ve­ni­mo pu­sė, re­mon­ tai, vi­nių ka­li­mas. Dėl to esu la­bai lai­min­gas. Ma­no žmo­na – auk­si­nė, ji vis­ką da­ro, vis­ką su­ge­ba. Ji – pui­ ki or­ga­ni­za­to­rė, pa­gal or­ga­ni­za­ci­ nius su­ge­bė­ji­mus ga­lė­tų bū­ti me­rė.

Nuo ma­nęs ji nui­ma vi­sus bui­ti­nius rū­pes­čius. Klau­sia­te, kas ma­ne ren­ gia. Žmo­na. Ji per­ka man dra­bu­ žius, ba­tus. Esu lai­min­gas, šei­mo­je tu­rė­da­mas pa­ti­ki­mą žmo­gų.

– Ne­gi ne­sa­te į na­mus par­ne­šęs mais­to pro­duk­tų?

– Vie­nas nei­nu į par­duo­tu­vę. Kiek­ vie­ną sa­vait­ga­lį kar­tu su žmo­na va­žiuo­ja­me į par­duo­tu­vę nu­si­pirk­ti mais­to vi­sai sa­vai­tei. Ban­ko kor­te­ lės ir ten kaip ne­ma­tau, taip ne­ma­ tu. Bet man ir ne­rei­kia. Aš esu tam, kad pir­ki­nius nu­neš­čiau į ma­ši­ną.

O ką pirk­ti – va, čia aš tu­riu tvir­tą nuo­mo­nę. Man la­bai pa­tin­ka žu­vis, ta­čiau žmo­na ne­mėgs­ta jos va­ly­ti.

Ky­la pro­ble­mų, at­si­ran­da niuan­ sų. Gal žmo­nai ir sun­ku su ma­ni­ mi, ta­čiau man – toks kom­for­tas!

Gy­ve­ni­mu – kaip es­tai – esu pa­ ten­kin­tas.

20

šeštadienis, rugsėjo 8, 2012

Gat­vė: Balio gyventojai tiesiog ant asfalto dir­ba kasdienius sa­vo dar­bus, šne­ki­na tu­ris­tus, pa­si­la­bi­na su kai­my­nais.

Ba­lis: lai­min­go gy­ve­ni­mo fi­lo „Ra­dau ro­jaus kam­pe­lį“, – šyp­so­jo­si Egi­di­ja Mak­ric­kai­tė, su­grį­žu­ si iš Ba­lio sa­los (In­do­ne­zi­ja). Mer­gi­na pri­si­me­na svai­gi­nan­tį Ba­lio sa­los chao­są, kva­pą gniau­žian­čius gam­tos vaiz­dus ir gy­ve­ni­mo pra­ban­gos dar ne­su­ga­din­tų vie­tos žmo­nių fi­lo­so­fi­ją.

Mo­ni­ka Vi­soc­ky­tė Ga­li­ma ap­va­žiuo­ti per 10 va­lan­dų

Sau­lės ši­lu­ma, žyd­ra pa­kran­te ir bal­tu smė­liu su­si­vi­lio­ju­sius tu­ris­ tus, vos at­vy­ku­sius į Ba­lį, pa­si­tin­ka drėg­nas oras ir ryš­ki ža­lu­ma. „Nors die­ną ke­pi­na 30 laips­ nių karš­tis, kait­ra ne­var­gi­na, nes ją pra­ry­ja di­de­lė drėg­mė. Oras pa­ ste­bi­mai vės­ta li­pant aukš­tyn į kal­ nus“, – pa­sa­ko­jo E.Mak­ric­kai­tė.

Jai kri­to į akis, kad Ba­lio sa­la vi­ sai ma­žy­tė. Sė­dus į au­to­mo­bi­lį ją ga­li­ma ap­va­žiuo­ti per 10 va­lan­ dų, ta­čiau ji itin tur­tin­ga eg­zo­tiš­ kų gro­žy­bių. Mies­tuo­se iš­si­ke­ro­ju­ sios pal­mės, o gat­ve­lės pa­puoš­tos mar­gas­pal­viais so­di­nu­kais – gal­va svaigs­ta uo­džiant spal­vin­gų gė­lių ir me­džių kva­pus.

Gam­ta tie­siog svai­gi­na

„Pa­va­žia­vus to­lė­liau nuo mies­to at­si­ve­ria pa­veiks­lo ver­ti vaiz­dai.

Apy­lin­kės ap­so­din­tos ry­žiais, ša­lia

drie­kia­si tro­pi­niai miš­kai. Pa­kė­ lus gal­vą akys už­kliū­va už šniokš­ čian­čio kriok­lio purs­lų, o pa­že­me sru­ve­na ko­jas gai­vi­nan­čios upės ir upe­liūkš­čiai“, – gro­žė­jo­si E.Mak­ ric­kai­tė.

Ver­ta au­ko­ti poil­sį ir steng­tis Ba­ly­je pa­ ma­ty­ti kuo dau­giau.

Ji ne­si­bai­mi­no vei­kian­čių ug­ni­ kal­nių ar karš­tų­jų sro­vių. „Kas­dien su šei­ma leis­da­vo­mės keliauti vis po ki­tą sa­los da­lį. Nors dėl gau­sos vis­ką ap­rėp­ti ir pa­ma­ ty­ti sun­ku, ver­ta au­ko­ti poil­sį ir steng­tis Ba­ly­je pa­ma­ty­ti kuo dau­ giau“, – nea­be­jo­jo ke­liau­to­ja.

Jos nuo­mo­ne, sa­lo­je ver­ta iš­ban­ dy­ti tu­ris­tams siū­lo­mas ekst­re­ma­ lias pra­mo­gas. Lietuvei Ba­ly­je bu­vo pa­siū­ly­ta dvi­ra­čiais ke­liau­ti po sa­los

apy­lin­kes, sės­ti į val­tį ir leis­tis į ke­ lio­nę srau­nio­mis kal­nų upė­mis, vilk­ tis na­ro kos­tiu­mą ir pa­si­ner­ti į ko­ra­ lais nu­sė­to jū­ros dug­no ka­ra­lys­tę.

Iš­ban­dė ekst­re­ma­lias pra­mo­gas

„Nu­ta­riau pa­mirš­ti vi­di­nes bai­ mes ir leis­tis į nuo­ty­kius. Gal dėl to dva­sia iki šiol pil­na ne­pa­mirš­ta­ mų po­ty­rių. Ypač džiau­giuo­si, kad iš­drį­sau pa­si­vaikš­čio­ti po van­de­ niu (taip vie­ti­niai va­di­na nar­dy­mą 30 m gy­ly­je) ir leis­tis į ke­lio­nę kal­ nų upė­mis. Te­ko plauk­ti po kriok­ liais, šok­ti nuo 4 m aukš­čio skar­ džio“, – var­di­jo E.Mak­ric­kai­tė. Jos ma­ny­mu, ­mo­kes­tis už iš­vy­kas, pra­ mo­gas, mais­tą ir ki­tas pa­slau­gas eu­ ro­pie­čiui ga­li su­kel­ti šyp­se­ną. „Sun­ku nu­sa­ky­ti tiks­lias Ba­lio kai­nas – par­da­vė­jai lin­kę de­rė­tis ir ne­ke­ti­na tu­ris­to api­plėš­ti, – įsi­ti­ ki­no Egi­di­ja. – Ne­pa­tin­gė­jus daik­tą ar pa­slau­gą ga­li­ma nu­si­pirk­ti per­ pus pi­giau, nei pra­šo par­da­vė­jas.“ Die­nos iš­vy­ka – ke­lio­nė au­to­mo­

bi­liu su vai­ruo­to­jo ir gi­do pa­slau­go­ mis, eks­kur­si­jos – nar­dy­mas ar apy­ lin­kių lan­ky­mas – bei pie­tūs kai­nuo­ja apie 50 do­le­rių (142 li­tai). Vie­ti­niams tai ne­pap­ras­tai di­de­li pi­ni­gai.

Mais­tas – la­bai ašt­rus

Lietuvės ma­ny­mu, Ba­lio vir­tu­vė ne­nu­vil­tų net gur­ma­no. Sa­lo­je ga­ li­ma pa­ra­gau­ti įvai­riau­sių sko­nių ry­žių, po­pu­lia­rios troš­kin­tos dar­ žo­vės su jū­rų gė­ry­bė­mis. Čia ver­da­ma dau­gy­bė rū­šių sriu­ bų. Ba­lio pa­tie­ka­lai ypač ašt­rūs, svar­biau­sias vir­tu­vės ak­cen­tas – prie­sko­niai. At­vy­kė­liai iš­kart įspė­ ja­mi, kad ne­pra­tę valgyti aštriai ra­ gaudami ka­vi­nu­kė­se ar vie­ti­nių ga­min­tus pa­tie­ka­lus bū­tų at­sar­gūs.

Tu­ris­tai daž­niau­siai ten­ki­na­si vieš­bu­čio pa­tie­ka­lais, la­biau pri­ tai­ky­tais va­ka­rie­čiams. E.Mak­ric­ kai­tė Ba­ly­je dau­giau­sia val­gė ry­žių, švie­žių dar­žo­vių ir vai­sių.

Sten­gia­si kal­bė­ti ang­liš­kai

„Vi­si Ba­lio gy­ven­to­jai kiek įma­ny­ da­mi sten­gia­si šne­kė­ti ang­liš­kai, kad ga­lė­tų apie sa­vo sa­lą pa­pa­sa­ko­ ti at­vy­kė­liui. Net se­nu­kas, gat­vė­je skru­di­nan­tis ka­vos pu­pe­les, mo­ka pa­sa­ky­ti bent ke­lis ma­lo­nius žo­ džius sve­tim­ša­liui“, – apie ša­lies, gy­ve­nan­čios iš tu­riz­mo, ypa­tu­mus pa­sa­ko­jo E.Mak­ric­kai­tė.

Nors ­gy­ve­ni­mo ly­gis že­mas – vi­du­ti­niš­kai Ba­lio sa­los gy­ven­to­jas per mė­ne­sį už­dir­ba apie 570 li­tų, čia ne­pa­ma­ty­si­te nu­liū­du­sio, su­ si­krim­tu­sio ar dar blo­giau – gy­ve­ ni­mu ne­pa­ten­kin­to žmo­gaus. „Vie­ti­niai la­bai ti­kin­tys. Kiek­vie­ nuo­se na­muo­se pa­sta­ty­ta šven­tyk­ la die­vams, jo­se kas­dien au­ko­ja­mos au­kos“, – pa­sa­ko­jo ke­liau­to­ja.

Ji pa­ty­rė, kad vie­tos gy­ven­to­jų nuo­šir­du­mas tie­siog tvy­ro ore. Pa­ šnekovė ste­bė­jo­si ir ypa­tin­gu žmo­ nių darbš­tu­mu bei at­sa­kin­gu­mu. „Net ir ma­žiau­siam dar­be­liui Ba­lio gy­ven­to­jai skiria mak­si­ma­ lias pa­stan­gas. Jie mo­ka mė­gau­tis gy­ve­ni­mu, kad ir koks sun­kus jis bū­tų“, – tei­gia­mą po­žiū­rį par­si­ve­ žė E.Mak­ric­kai­tė.

Kraš­tą oku­puo­ja tu­riz­mas

Dar vie­nas iš­skir­ti­nis Ba­lio sa­ los bruo­žas – svai­gi­na­ntis chao­ sas, ly­dė­jęs per vi­są ke­lio­nę. Čia daug žmo­nių, trans­por­to prie­mo­ nių, jo­kių ke­lio ženk­lų ir vai­ra­vi­mo tai­syk­lių. „Ne­ra­si­te aukš­tų tvo­rų, ko­kio­ mis mėgs­ta ap­si­tver­ti va­ka­rie­čiai.

At­virkš­čiai, Ba­lio žmo­nės sten­gia­ si kuo dau­giau sa­vo gy­ve­ni­mo per­ kel­ti prie gat­vės: jie dro­ži­nė­ja, pi­ na vai­ni­kus, pie­šia ant me­džia­gos tie­siog sė­dė­da­mi prie ke­lio. Taip

21

šeštadienis, rugsėjo 8, 2012

Eg­zo­ti­ka: vie­nas iš įsta­biau­sių sa­los re­gi­nių –

Buitis: Balio salos gyventojų būstai nepasižymi nei dydžiu, nei prabanga, bet jų savininkams

Atostogos: E.Mak­ric­kai­tė puikiai praleido laiką.

Pa­si­rin­ki­mas: sa­lo­je – dau­gy­bė šven­tyk­lų, kur ga­li­ma pa­si­mels­ti ar­ba tie­siog bris­ti į van­de­nį.

šniokš­čian­tys kriok­liai.

to pakanka – jie čia laimingi.

Asmeninio archyvo nuotr.

o­so­fi­ja

ga­li­ma ir su kai­my­nu pa­si­la­bin­ti, ir tu­ris­tą pa­šne­kin­ti“, – šyp­so­jo­si E.Mak­ric­kai­tė.

Kar­tu su Egi­di­ja po Ba­lį ke­lia­vęs jos bro­lis Ei­man­tas Mak­ric­kas šia­ me ro­jaus kam­pe­ly­je sve­čia­vo­si jau ant­rą kar­tą.

Vai­ki­nas iš­kart pa­ste­bė­jo, kad sa­le­lė­je vis labiau po­pu­lia­rė­ja tu­ riz­mas, – per dve­jus me­tus, pra­ bė­gu­sius nuo pir­mo­jo ap­si­lan­ky­ mo, sa­los ap­lin­ka ge­ro­kai pa­si­kei­tė.

Pas­ta­ty­ta daug nau­jų vieš­bu­čių, mai­ti­ni­mo įstai­gų. „Pa­di­dė­ję tu­ris­tų srau­tai, ma­tyt, lė­mė ir pa­ki­lu­sias kai­nas“, – svars­ tė E.Mak­ric­kai­tė.

142

li­tus

kainuoja ke­lio­nė au­to­mo­bi­liu su vai­ruo­to­jo ir gi­do pa­slau­go­mis, eks­kur­si­jos – nar­dy­mas ar apy­lin­kių lan­ky­mas – bei pie­tūs.

Kurortas: Ba­lio pa­plū­di­miai europiečiams pri­me­na ra­my­bės oa­zę.

22

šeštADIENIS, rugsėjo 8, 2012

menas ir pramogos diena.lt/naujienos/laisvalaikis

Performansas: „Karalystėje“ R.Šapausko (viduryje) personažas karalius Mindė mėgino parodyti ži­niask­

lai­dos, ypač te­le­vi­zi­jos, įta­ką žmo­gui.

Gedimino Bartuškos nuotr.

Min­dau­go trie­na­lė­je – šių die­nų ka­ra­lius Min­dė Dvy­li­ka die­nų vyks­tan­čio­je Bal­ti­jos tarp­tau­ti­nio me­no trie­na­ lė­je dė­me­sys skir­tas per­for­man­sui ir ki­nui, o me­ni­nin­kų kū­ ry­ba pri­sta­to­ma per vie­ną žmo­gų – Min­dau­gą. Šių die­nų ka­ ra­lių Min­dę iš te­le­vi­zo­riaus ek­ra­no įkū­ni­jo Ri­mas Ša­paus­kas.

Ind­rė Pep­ce­vi­čiū­tė i.pepceviciute@diena.lt

Pa­si­rin­ko leng­vai at­pa­žįs­ta­mą

Šį sek­ma­die­nį pa­si­baig­sian­ti 11-oji Bal­ti­jos tarp­tau­ti­nio me­no trie­na­ lė yra kom­pak­tiš­kas dvy­li­kos die­ nų per­for­man­sui ir ki­nui skir­tas ren­gi­nys. Dau­gu­ma šiuo­lai­ki­nių bie­na­lių ir trie­na­lių vi­sa­me pa­ sau­ly­je sie­kia bū­ti vi­sa api­man­ čio­mis, pla­čiai iš­si­sklei­du­sio­mis pa­ro­do­mis, o Šiuo­lai­ki­nio me­no cent­ro (ŠMC) pa­kvies­ti ku­ra­to­riai nu­ta­rė pri­sta­ty­ti me­ni­nin­kų kū­ry­ bą per ra­di­ka­liai ma­žą tū­rį – vie­ną vie­nin­te­lį žmo­gų.

Kaip tei­gė vie­ni trie­na­lės ku­ra­ to­rių – Niu­jor­ke gy­ve­nan­tys me­ ni­nin­kai Ie­va Mi­se­vi­čiū­tė ir Mi­ chae­las Port­noy, nu­spren­dę, kad trie­na­lės erd­vė ga­lė­tų bū­ti tie­ siog vie­nas žmo­gus, – jie sten­gė­ si pa­si­rink­ti kuo „tuš­tes­nį“ žmo­ gų-erd­vę. Pa­sak jų, tai tu­rė­jo bū­ti ste­reo­ti­pas, ku­rį at­pa­žįs­ti, ta­čiau vė­liau paaiš­kė­ja, kad jis ne­tu­ri be­veik jo­kių sa­vy­bių ir yra at­vi­ ras po­ky­čiams. Tą žmo­gų jie nu­ ta­rė pa­va­din­ti vie­nu po­pu­lia­riau­ sių lie­tu­viš­kų var­dų – Min­dau­gu (var­das reiš­kia „dau­gia­min­tis“).

Vai­di­no ka­ra­lių

Ket­vir­ta­die­nio va­ka­rą ŠMC vie­nas gar­siau­sių lai­dų ve­dė­jų R.Ša­paus­ kas pie­šė šių die­nų ka­ra­liaus Min­ dau­go po­rtre­tą. Tie­sa, ne Min­ dau­go, o per­so­na­žo – Min­dės. Jo per­for­man­so „Ka­ra­lys­tė“ es­mė – žvilgs­nis į sa­ve ir į ži­niask­lai­dos, ypač te­le­vi­zi­jos, įta­ką žmo­gui, į kri­ ti­nio mąs­ty­mo iš­ny­ki­mą, už­slėp­tą ro­ja­liz­mo, ir stip­rios ran­kos il­ge­sį.

Te­le­vi­zi­jos per­so­na­žą – ka­ra­lių Min­dę – vai­di­nan­tis R.Ša­paus­ kas pa­si­da­bi­nęs puoš­niais ap­da­ rais, su ka­rū­na ant gal­vos sė­dė­jo įsi­tai­sęs sos­te ir žiū­rė­jo te­le­vi­zo­ rių. Jo kom­pa­nio­nas bu­vo ak­to­

rius Min­dau­gas (akt. Da­rius Gu­ maus­kas). Val­gy­da­mi traš­ku­čius, ger­da­mi alų, ko­men­tuo­da­mi lai­ das jie mė­gi­no at­skleis­ti šių die­nų ka­ra­lių Min­dę.

Ri­mas Ša­paus­kas-Min­dė:

Jei­gu jūs esa­te pro­ tin­gas, ne­žiū­ri­te te­ le­vi­zo­riaus. Bet jei­ gu jūs esat dur­nius, jūs esat žiū­ro­vas.

Jis jau ne­be XIII a. ka­ra­lius Min­ dau­gas. Tai šiuo­lai­ki­nis ka­ra­lius Min­dė iš te­le­vi­zo­riaus ek­ra­no, su sa­vo dva­ru, lėkš­tų pra­mo­gų ka­ ra­lys­te at­si­ra­dęs šio­je ek­ra­no pu­ sė­je. „Pik­tas ir kvai­las sos­te sė­di vie­nos die­nos ka­ra­lius. Siur­rea­lis­ ti­nis far­sas tę­sia­si. Rea­ly­bės po­jū­ tis pra­nyks­ta“, – taip bu­vo api­bū­ din­tas šis per­so­na­žas. Žmo­gus ir te­le­vi­zo­rius

Ak­to­riaus Min­dau­go pa­pra­šy­tas pa­pa­sa­ko­ti, iš kur at­si­ra­do Min­ dė, R.Ša­paus­kas pri­si­mi­nė 1995 m. Ta­da juo­du su Al­giu Ra­ma­ naus­ku sve­čia­vo­si Kau­ne. „Vie­ną kar­tą nak­tį su Ra­ma­naus­ku bu­vo­ me Kau­ne prie to­kios par­duo­tu­vės „El­vi­ja“, ku­ri du kar­tus spro­go.

Bu­vo toks nač­ny­kas, ak­va­riu­mu va­di­na­mas. Prie jo sto­vė­jo BMW troj­kė chu­li­gan­kė ir jo­je sė­dė­ jo du vai­ki­nai. Ti­piš­ki du kau­nie­ čiai, ku­rie tre­čią nak­ties tu­ri kaž­ką pa­si­šne­kė­ti prie par­duo­tu­vės. Mes pra­dė­jo­me mo­de­liuo­ti si­tua­ci­ją, nes tuo me­tu bai­gė­me dar vie­ną „Ra­dios­how“ se­si­ją nak­tį ir va­žia­ vo­me pri­si­pirk­ti mais­to pro­duk­tų ir al­ko­ho­lio. Ir kaž­kaip pa­mąs­ tėm, kas jie ga­lė­tų bū­ti. Al­gis ir

sa­ko: „Ėėė, va­kar kaž­kas du­kart į Ge­dą iš au­to­ma­to šo­vė.“ Ir pa­ma­ nėm, kad ga­li sė­dė­ti tas pats Ge­ das ir Min­dė. Nes Ge­das li­ko gy­ vas“, – is­to­ri­ją su­si­rin­ku­siesiems ŠMC pa­sa­ko­jo R.Ša­paus­kas.

Tu­rė­jo jie po­kal­biui ir ki­tų te­ mų. Vie­na jų – bū­tent te­le­vi­zi­ja. Čia ka­ra­lius Min­dė rė­žė teo­ri­ją, kas jis per vie­nas ir kas yra te­le­vi­ zi­ja bei tie, ku­rie ją žiū­ri. „Ka­ra­lius Min­dė ne­tu­ri nie­ko: nei kai­rių pa­žiū­rų, nei de­ši­nių. Jis žiū­ri te­le­vi­zo­rių ir vis­ką su­pran­ ta tie­sio­giai. Ką ro­do, taip ir su­ pran­ta. Yra svar­biau­si da­ly­kai, ką ma­ty­ti. Nes te­le­vi­zi­ja pa­ro­do. Kas ne­žiū­ri te­le­vi­zi­jos, tas yra dur­nius, tas ne­ži­no nie­ko, ne­tu­ri jo­kių pa­ žiū­rų. O kas žiū­ri, tas tu­ri pa­žiū­ ras. Kas ne­tu­ri pa­žiū­rų, tas ne­žiū­ri te­le­vi­zo­riaus. Pro­diu­se­riai mąs­ to, kad jūs esat dur­niai, jei­gu ne­ žiū­rit te­le­vi­zo­riaus. Ir jums, kaip dur­niams, rei­kia ro­dy­ti tą da­ly­ką to­kį per te­le­vi­zi­ją, kad jūs su­pras­ tu­mėt kaip dur­niai. Jei­gu jūs esa­te pro­tin­gas, ne­žiū­ri­te te­le­vi­zo­riaus.

Bet jei­gu jūs esat dur­nius, jūs esat žiū­ro­vas. Taip su­pran­ta­ma te­le­vi­ zi­ja“, – to­kią min­tį py­nė sos­te sė­ din­tis ka­ra­lius.

Sa­vait­ga­lį Min­dau­go trie­na­lė­je Šian­dien – Os­ka­ro Da­wic­kio

per­for­man­sas „Abe­jo­nė­mis ne­ pat­ri­mi­tuo­si“. Čia Min­dau­gas at­si­ durs ro­man­tiš­kai tra­giš­kų įvy­kių cent­re.

Ry­toj – Rag­na­ro Kjar­tans­so­no

per­for­man­sas. Čia Mindaugas, ap­ sup­tas paaug­lių, ku­rie vi­są die­ną il­sė­sis, links­min­sis, des­pe­ra­tiš­kai ban­dy­s ak­va­re­le už­fik­suo­ti van­ dens ir jau­nys­tės gro­žį.

975626

Technikos remonto SKUBIAI IR NEMOKAMAI IŠVEŽA nenaudojamą buitinę techniką – šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8 641 99 000, www.kaunakiemis.lt .

Tel. 261 3653, 261 3655, 261 3659

šeštadienis, rugsėjo 8, 2012

skelbimai@vilniausdiena.lt

951181

Visų kompiuterių ir televizorių taisymas Vilniuje, Žalgirio g. 131, tel. (8 5) 275 4665; www.pc-help.lt.

933624

Siūlo darbą

SKUBIAI IR NEMOKAMAI IŠVEŽA nenaudojamą buitinę techniką – šaldytuvus, Kelionių skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siun8 641 99 000, www.kaunakiemis.lt. tinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 1013615

Kelionių

687 58 503, +44 778 627 1449. Informacija – www.lietuvalondonas.com.

959526

Vežame keleivius į Vokietiją, Daniją, Olandiją. Tel. 8 699 01 428, e. paštas pervezimai. Vežame keleivius į Vokietiją, Daniją, Olandiją. Tel. 8 699 01 428, e. paštas pervezimai. info@gmail.com.

986153

Parduoda

info@gmail.com.

952525

Kitos

Kitas prekes

Nestandartinių baldų gamyba. Aukšta kokyViskas skaitmeninei televizijai: priedėliai, antenos, moduliai. Montavimas, konsul- bė – žema kaina. www.guobosbaldai.lt. Tel. tavimas. Išrašome sąskaitas kompensaci- 8 656 69 099. joms. S.Žukausko g. 35, Vilnius. Tel. (8 5) 212 0063, 8 652 96 985; www.Erksa.lt.

1014341

Maitinimo paslaugų įmonė darbui Vilniuje (mokyklų valgyklose) ieško

VIRĖJŲ Darbo pobūdis: maisto tvarkymas, darbas virtuvėje Siūlome: laiku mokamą sutartinį atlyginimą, socialines garantijas Tel. pasiteirauti (8 616) 27096 darbo dienomis 8–17 val.

„Amway“, „Oriflame“ ir kitiems tinklinio marketingo platintojams siūlome perspektyvų ir labai pelningą verslą su minimaliomis investicijomis. Skalbimo ir valymo priemonės iš Vokietijos, Ispanijos ir Anglijos. Tel. 8 679 10 283, e. paštas orinta87@gmail.com.

1010847

UAB „IRDAIVA” reikalingi darbui Vilniuje: betonuotojai, staliai-dailidės, mūrininkai, apdailininkai. Kontaktiniai telefonai: 8 659 38 480, 8 659 38 414.

1005428

Paslaugos

Statybos ir remonto Kokybiškas vonių RESTAURAVIMAS! Dirbame visoje Lietuvoje. www.vannavanna.lt. Tel. 8 614 88 953, e. paštas info@ vannavanna.lt.

1013396

Technikos remonto Visų kompiuterių ir televizorių taisymas Vilniuje, Žalgirio g. 131, tel. (8 5) 275 4665; www.pc-help.lt.

1002374

Perka

760904

parduoda nekilnojamąjį turtą

Įvairūs

AUTOMOBILIŲ SUPIRKIMAS VISOJE LIETU- Parduodamas dviejų kambarių butas PalanVOJE. GALI BŪTI DAUŽTI ARBA SU DEFEK- gos Kviečia centre, už bažnyčios, S.Nėries g. 1A. Tel. mokytis TAIS. Tel. 8 676 71 261.

62 096. mokytojas (magistras) moko 995293 8 603 Matematikos 955765 Brangiai perkame mišką su žeme arba išsi- matematikos moksleivius ir studentus. Ruokirsti. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš kar- šia egzaminams. Tel. 8 674 18 081, e. paštas matematikas1@gmail.com. to. Tel. 8 676 41 155.

929912

perKa

1015242

Brangiai perkame mišką su žeme arba išsikirsti. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto.

Tel. 8 676 41 155.

23

skelbimai

paslaugos

Karščiausi Kelionių pasiūlymai

Karščiausi kelionių pasiūlymai Kelionių organizatorius

Karščiausi Kelionių A.Vienuolio g.pasiūlymai 6, LT–01104 Vilnius

Kelionių organizatorius Kelionių organizatorius

Ar svajojate aplankyti Niujorką?

OAKCIJOS galbūt, KELTŲ Jus visada žavėjo Las Vegasas – BILIETAMS IŠ KLAIPĖDOS šviesų, kazino, pasirodymų ir viešbučių rojus?

Keltų linija KLAIPĖDA–KYLIS Pamatykite nuostabiąją Šiaurės už Atėjo laikas TIKROMS ATOSTOGOMS! Vienvietė „Commodore“ kajutė Ameriką + automoypatingą kainą. tik 495 Lt* bilis + pusryčiai Dvivietėkruizas kajutė + automobilis 1324 Lt nuo ** Užsisakykite skrydį iki gegužės tik 15 dienos, ir Joninių Ryga–Stokholmas–Ryga KLAIPĖDA–KYLIS ir KLAIPĖKeltų linija leiskitės į nepamirštamą kelionę 2012 10 110 Lt DA– KARLSHAMNAS 01–2013 03Jus 21 į trumpiausios nakties vaKviečiame Dvivietė „Commodore“ kajutė + automoNiujorkas nuo 2226 Lt karėlį! bilis + pusryčiai tik 738 Lt* Vašingtonas nuo Lt ir linksmybės Baltijos jūroje bus2526 disko, iki Keturvietė kajutė +irautomobilis tik 800 Lt* Bostonas 2588 Lt ryto!

KLAIPĖDA–ZASNICAS Keltų linijanuo

Kelionių organizatorius

929896

UAB „BEST COMPANY“ Varėnos r. perka: veršelius, galvijus, avis. Sumokame iš karto.

Mokame PVM. Tel. 8 613 70 805, 8 613 70 803, 8 601 71 558, (8 310) 48 323.

953105

Įvairūs Kita 2012 04 20 Vilniaus apygardos teismo nutartimi UAB „Joanos avialinijos“ iškelta bankroto byla (c. b. Nr. B2-3323-160/2012). Bankrutuojančios UAB „Joanos avialinijos“ administratoriumi paskirta UAB VERSLO VALDYMO IR RESTRUKTŪRIZACIJOS CENTRAS. Įgaliotas asmuo – V.Česonis, tel. 8 686 83 541. Prašom iki 2012 m. birželio 11 d. imtinai pateikti savo kreditorinius reikalavimus 2012 m. gegužės 2 dienai (bankroto bylos įsiteisėjimo dienai) kartu pridedant kreditorinius reikalavimus patvirtinančių dokumentų tinkamai įformintus nuorašus.

Taip pat prašom nurodyti, ar šių reikalavimų įvykdymas yra užtikrintas, nurodyti, kokiu būdu tai yra padaryta. Kreditorinį reikalavimą pateikti Savanorių pr. 262-105, LT-50204 Kaunas. Informacija tel./faks. (8 37) 229 886.

961016

INFORMACIJA APIE TERITORIJŲ PLANAVIMĄ. Parengtas žemės sklypo, esančio Lvovo g. 105A, Šnipiškių seniūnijoje, Vilniuje, sklypo kad. Nr. 0101/0032:986, bendras plotas 0,2419 ha, detalusis planas. Planavimo pagrindas: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2011 07 13 įsakymas Nr. AD30-1732, 2011 08 01 detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis Nr.

Akcijos taisyklės: nemokamą standartinį žodinį skelbimą iki 15 žodžių galite įdėti pateikę šį kuponą „Vilniaus dienos“ redakcijoje, Labdarių g. 8. Nemokamas skelbimas turi būti išspausdintas iki rugsėjo 30 d. Papildoma informacija tel. (8 5) 261 3653.

Kita

INFORMACIJA APIE TERITORIJŲ PLANAVIMĄ. pačioje vietoje (ta pati darbotvarkė). BendriBIĮ pirmininkė. „Kontrastų biuras“ visu sąrašu parduoPranešame apie kartojamą visuomenės infor- jos da atsargas (įvairias kanceliarines prekes) 960769 Įvairūs mavimo procedūrą dėl parengto žemės sklyuž didžiausią pasiūlytą, bet ne mažesnę po Dobrovolės k.

(5,1100 ha, sklypo kad.

Nr. UAB „Nekilnojamojo Turto Projektai” atlieĮmonei reikalingi aukštalipiai. Tel. 8 650 91 nei 35 730 Lt kainą. Pasiūlymai teikiami iki 0101/0164:31), Panerių seniūnijoje, Vilniuje, ka kadastrinius matavimus Vilniaus r. sav., 253, 8 699 98 086.

2012 m. birželio 25 d. imtinai vo973725 detaliojo plano. Planavimo pagrindas – 2012 Sudervės sen., Rastinėnų k.,uždaruose SB „Vilma”, kuose administratoriui, UAB „SBS m. balandžio 12 d. Detaliojo teritorijų planavi- skl.

Nr.bankroto 148 (skl. kad.

Nr. 4184/0934:0148), Legale“,gretimo Ukmergės g. 369A, Vilnius. moTransportas, organizatoriaus teisiųlogistika ir pareigų perdavi- prašom (neprivatizuoto sodo) Dausklygiau tel.2012 (8 5)m.206 0799, 8 611 mo sutartis Nr. 042042. Planavimo tikslas – po Nr.informacijos 147 savininką birželio 8 d.

10 Konditerijos darbąbendrojo Vilniaus val.

51 518. pakeisti žemėsįmonė tikslinępriims paskirtįį pagal atvykti prie jums priklausančio sklypo ir 971990 regione vairuotoją-ekspeditorių, vadybininplano sprendinius, padalyti sklypą, nustatyti dalyvauti ženklinant riboženkliais Boguslaką-ekspeditorių ir prekybos agentą.

Tel.De-8 Vladislavos Salmanovič turto paveldėtoteritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą.

Sovinskio sklypą Nr. 148 arba prašom su611 45 plano 000. organizatorius – UAB „4Real“, vo jų dėmesiui. Š. m. birželioJaroslavu 27 d. 16Bazeval. taliojo sisiekti su darbų 976056 sklypo formavimo ir vykdytoju pertvarkymo projektas.

Kita g. 5-79, Vilnius, tel. 8 698 20 198. vič, A.Goštauto adresu Vilniaus r., Pagirių sen., MikašiūŽalgirio g.

131–213, Vilnius (tel.

8 677 79 į UAB „BMO Projektai“, Lin- Nr. Projekto rengėjasVilniaus – UAB r.,„RV architektų stu- Prašom Sklypo, esančio Riešės sen., Panų k.,e.atvykti SB „Ekspresas”, vyks sklypo kad.

348, paštas topomatik@gmail.com ). g. 13, Vilnius, kadastriniai tel. 8 600 30matavimai.

784, e. šilių k., skl. kad. Nr. g.

4117/0300:0340, savi- kmenų dija“, Pamėnkalnio 28-2, Vilnius. Pareng960926 4167/1002:0027 justyna@bmo.lt , susipažinti su proninkams Edvardui Rynkevičiui ir Birutei Ryn- paštas Kviečiame dalyvauti.

Matavimus atlieka Kelionių kevičienei!

Gretimam žemės sklypui, kad. jekto UABsprendiniais. „Baltijos Matavimų Organizacija”, Lin1015122 Nr. Londoną 4117/0300:0310, rengiamas žemės Iš/į saugiai, greitai vežame siun- kmenų g.13, Vilnius. Tel. 8 601 71 112. tinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 976256

KELIONĖS KELIONĖSAUTOBUSU AUTOBUSU KELIONĖS AUTOBUSU Alyvų Duobelėje, Latvijoje Pirkti žydėjimo internetu:šventė www.kelioniupasiulymai.lt Čekijos rojus–Praha Čekijos pilys–Čekijos pilys–Čekijos rojus–Praha––577 587LtLt (05.26.)

– 95 Lt Didingoji Italija ir Kaprio sala – 1747 Italija ir Kaprio sala – 1747 Muziejų naktis Varšuvoje (05.19/20) Lt–Lt175 Lt Oktoberfest – alaus festivalis– –377 1147 Lt IsRyga–Saremos sala–Talinas Čekijos pilys–Čekijos rojus–Praha –Lt577PranLt panija su poilsiu–Šveicarija –Adrijos Žydroji Šiaurės Italija su poilsiu prie jūros Šveicarijos gamtos – 1397 Lt cūzijos Riviera 2297stebuklai Lt nuo 1197Italija Lt susala–Talinas Šiaurės poilsiu prie–Adrijos Ryga–Saremos 377 Lt jūros Kroatija nuo Lt pažintinė) nuo 1290 Lt – 1297 Lt Šiaurės Italija990 (poilsinė Praha-Viena-Budapeštas nuo627 577 LtLt Praha-Viena-Budapeštas nuo Kroatija nuo 990 Lt LĖKTUVU IŠ VILNIAUS: nuo 619 Lt Praha–Viena–Budapeštas LĖKTUVU IŠ VILNIAUS: Ispanija, Kosta Brava nuo 822 Lt Pirkti internetu: www.kelioniupasiulymai.lt Malta – 904 Lt Ispanija, Kosta(poilsinės) Brava, Kosta Dorada nuo IŠ VARŠUVOS 1979 Lt Hurgada Graikija, Cgalkidikė – 979 Egiptas, nuo 935LtLt Malta – 904 Lt Dorada – 999 Lt Ispanija, Kosta Bulgarija nuo 850 Lt Graikija, Chalkidikė – 1099 Lt Ispanija, Šri Lanka Alikantė nuo 3500–– 1108 Lt1108 Ispanija, Alikantė Graikija, Kreta nuoKos 1170sala Lt –– 1128 Graikija, Kos sala 1128 LtLt Turkija, nuo Antalija Antalija – 1185 1295LtLt Tunisas 770 –Lt Bulgarija, Burgas Burgas –– 1199 1185 LtLt Bulgarija, Kroatija, Rijeka Rijeka –– 1279 1489LtLt Kroatija, IŠ VARŠUVOS (pažintinės poilsinės) Turkija, Marmaris 1620 Lt Turkija, Marmaris 1289 Lt Lt Kruizas Nilu nuo 2038 Portugalija, Algarvė –Lt1999 Bulgarija, Burgas – 1199 Ltnuo 2423 Lt Izraelis–Jordanija–Egiptas LĖKTUVUnuo IŠ VARŠUVOS (poilsinės) Portugalija, Algarvė Lt Marokas 2634 Lt– 1899 Egiptas, Lt Kuba nuoHurgada 5853 Lt nuo 1440 LĖKTUVU IŠ VARŠUVOS (poilsinės) Bulgarija – 1595 Lt Egiptas, Turkija –Hurgada 1440 Lt nuo 995 Lt IŠ RYGOS:– 995 Lt Bulgarija Tailandas (pažintinė Turkija – 1078 Lt poilsinė) – nuo 5218 Lt Šri Lanka – 3500 Lt IŠ VILNIAUS: Kreta – 1170 Lt Egiptas, Tunisas –Hurgada 770 Lt nuo 869 Lt Ispanija, – 1499(pažintinės Lt LĖKTUVUMaljorka IŠ VARŠUVOS – poilTurkija, sinės) Antalija – 889 Lt Kruizas Nilu nuo 1440 Lt Izraelis – Egiptas nuo 1678 Lt Marokas – 2634 Lt Kuba – 5853 Lt STOVYKLOS LIETUVOJE Pasaka nuo 550 Lt Top Fun 540 Lt Raganė 550 Lt Energetikas 600 Lt Laimingas žmogus – tai aš! 600 Lt Trimitas 520 Lt

Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 A.Vienuolio g. 6, LT-01104 Vilnius vilnius@vilnius.krantas.lt, Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 www.krantas.lt A.Vienuolio g. 6, LT-01104 Vilnius vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt Tel.Vegasas (8 5) 231nuo 3314.2871 Faks.Lt(8 5) 262 9120 Las vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt Torontas nuo 2382 Lt Trivietė kajutė + automobilis tik 777 Lt* Monrealis nuo 2874 Lt Keltų linija KLAIPĖDA–KYLIS / ZASNICAS Hiustonas nuo 2964 Lt Vasaros kruizas Ryga–Stokholmas–Ryga / KARLSHAMNAS Kalgaris nuo 3464 Lt nuo 125 Lt 2 sėdimos vietos + automobilis tik 380 Lt* Pamirškite kasdieninius rūpesčius ir atsipaį abi pusesjūroje! su oro uostų mo*ĮKaina vienąpateikta pusęlaive laiduokite Baltijos ** Į abi puses kesčiais.

Mėgaukitės saule, vėju ir gera nuotaika.

Akcijos galiojamokestis iki 2012 iki 12 100 10 Lt mokamas paRezervacijos Į pildomai. kainą kuro mokestis įskaičiuotas.

Kruizo kaina pateikta iš išplaukimo Pasiūlymų skaičius kiekviename reise uosto. riboVietų skaičius ribotas.

Daugiau informacijos www.krantas.lt tas .Daugiau informacijos www.krantas.lt

Pamėnkalnio g. 5/ K.Griniaus g., Vilnius Tel 8-5 262 7777, mob. 8 616 16 777 info@svite.lt, www.svite.lt, www.lek.lt

Graikija, – 99 Šri Lanka –Kreta 3500 Lt Lt Mažieji Laukystos piratai 370 Lt Bulgarija, Kreta – 1170Varna Lt – 1099 Lt

Holivudo akademija Portugalija, Algarvė – 599 2239LtLt

Mes jėgaIŠ 450 Lt LĖKTUVU VARŠUVOS (pažintinės – poilsinės) Žaidimų galaktika 450 STOVYKLOS LIETUVOJE Lt Kruizas nuoatkeliauja 1440 Lt; Izraelis–Egiptas Apači Nilu indėnai į Lietuvą 450 Lt Pasaka 550 Lt – 2634 nuo 1678nuo Lt; Marokas Lt; Kuba – Avataro nuotykiai kartu 450 Lt Raganė – 550 Lt 5853 Lt Mes šampinjonai Laimingas žmogus 450 – taiLtaš! 600 Lt

AVIABILIETAI Aplink Top Fun pasaulį 640 Lt per 7 dienas 499 Lt Pirkti internetu: Mano pasauliswww.

595 Ltlek.lt (yra ir pigios aviakompanijos)

Kitas variantas 359 Lt STOVYKLOS UŽSIENYJE Dodi 550 Lt Anglų kalbos stovykla Estijoje 1790 Lt KELTAI Ryga–Stokholmas; STOVYKLOS1699 UŽSIENYJE Bulgarijoje Lt Talinas–Helsinkis; Talinas–Stokholmas; Ventspilis–NynesStovykla Ukrainoje Kroatijoje 2149 Lt „Pribrežnyj“ hamnas; Klaipėda–Karlshamnas (spec.

60 Lt dienai pasiūlymas); Klaipėda–Kylis (spec. pasiūKrymeKlaipėda–Zasnicas „Saliut“ 1699 Lt (spec. pasiūlyAVIABILIETAI* lymas); Baku nuo 1050 Lt;LtMaljorka nuo 500 Lt Bulgarijoje 1699 mas); Turku–Alando salos–Stokholmas *kainos į abi2149 puses Kroatijoje Lt KRUIZAI Juodkalnijoje 1899 Lt Viduržemio jūroje (spec. kaina) KELTŲ BILIETAI Anglųjūroje kalbos(spec. stovykla Estijoje 1790 Lt Karibų kaina) Ryga–Stokholmas AVIABILIETAI* Tolimuosiuose Rytuose (spec. kaina) Talinas–Helsinkis Baltijos jūroje Delis nuo 1870 Lt Talinas–Stokholmas Tokijas – 2229 Lt VIZOS Ventspilis–Nyneshamnas Seulasnuo – 2308 Lt Baltarusiją nuo 85 Lt Į Rusiją 260 Lt, Klaipėda–Karlshamnas Singapūras – 2310 Lt (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Kylis (spec.

Bankokas – 2409 Lt pasiūlymas) Klaipėda–Zasnicas Puketas – 2610 Lt (spec. pasiūlymas) Turku–Alando salos–Stokholmas *kainos į abi puses KELTAI VIZOS Joninės Baltijos jūroje (Tallink 3 d. kruizas) Į Rusiją nuo nuo 105 Lt 260 Lt; Baltarusiją nuo 85 Lt Ryga–Stokholmas Talinas–Helsinkis Talinas–Stokholmas Ventspilis–Nyneshamnas Klaipėda–Karlshamnas (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Kylis (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Zasnicas (spec. pasiūlymas) Turku–Alando salos–Stokholmas VIZOS Į Rusiją nuo 260 Lt Baltarusiją nuo 85 Lt

Orai

Savaitgalį Lietuvoje vyraus vėsūs orai, galimi trumpi lietūs. Šiandien trumpai gali palyti daugelyje rajonų, oras sušils iki 16–17 laipsnių. Sekmadienį lietaus bus mažiau, temperatūra bus panaši. Naktimis bus 10–12 laipsnių šilumos.

Šiandien, rugsėjo 8 d.

+16

+17

Telšiai

+16

Šiauliai

Klaipėda

+17

Panevėžys

+16

Utena

+17

Tauragė

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia) teka Mėnulis leidžiasi

6.39 19.52 13.13 23.09 15.18

252-oji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 114 dienų.

Saulė Mergelės ženkle.

+17

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +28 Berlynas +19 Brazilija +28 Briuselis +24 Dublinas +16 Kairas +34 Keiptaunas +22 Kopenhaga +17

Londonas +23 Madridas +27 Maskva +15 Minskas +16 Niujorkas +28 Oslas +17 Paryžius +29 Pekinas +25

orai vilniuje Šiandien

Praha +22 Ryga +11 Roma +28 Sidnėjus +22 Talinas +11 Tel Avivas +31 Tokijas +28 Varšuva +17

Vėjas

6–9 m/s

DATOS (rugsėjo 8 D.)

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+11

+16

+13

+11

7

+11

+15

+10

+5

7

+10

+18

+12

+8

5

+14

+20

+16

+10

3

sekmadienį

pirmadienį

antradienį

+16

+16

Šilinės (Švč. Mergelės Marijos gimimo diena) Vytauto Didžiojo karūnavimo diena Padėkos už Lietuvos nepriklausomybės ir laisvės apgynimą diena Tarptautinė raštingumo diena Statybininkų diena 1157 m. gimė Anglijos karalius Ričardas I, dar vadinamas Ričardu Liūtaširdžiu už jo riterišką kilnumą ir narsą.

1504 m. Florencijoje (Italija) atidengta Michelangelo Dovydo skulptūra.

1841 m. gimė čekų kompozitorius romantikas Antonínas Dvořákas.

1928 m. gimė režisierius Petras Abukevičius.

1949 m. mirė vokiečių kompozitorius Richardas Straussas.

1971 m. gimė amerikiečių aktorius Davidas Arquette’as.

1979 m. gimė JAV dainininkė Pink.

Marijampolė

Vilnius

+17

Alytus

DATOS (rugsėjo 9 D.) 1585 m. gimė kardinolas Rišeljė, pirmasis Prancūzijos karaliaus Liudviko XIII ministras, įtakingas visuomenės veikėjas.

1776 m. Amerikos Kongresas pritarė naujam šalies – Jungtinių Amerikos Valstijų – pavadinimui.

1828 m. gimė rusų literatūros klasikas Levas Tolstojus.

1898 m. mirė prancūzų poetas simbolistas Stéphane’as Mallarmé.

1901 m. mirė prancūzų dailininkas ir litografas Henri de Toulouse’as-Lautrecas.

1932 m. gimė rašytojas Vytautas Bubnys.

1934 m. mirė Juozas Naujalis, kompozitorius, vargonininkas, pedagogas.

1960 m. gimė aktorius Hugh Grantas.

1966 m. gimė amerikiečių aktorius Adamas Sandleris.

1980 m. gimė amerikiečių aktorė Michelle Williams.

įvairenybės

Iš­da­ly­ti MTV ap­do­va­no­ji­mai Bri­tų vai­ki­nų gru­pė „One Di­rec­tion“ ket­ vir­ta­die­nį su­si­šla­vė tris gar­bin­giau­sius MTV vi­deo­mu­zi­ kos ap­do­va­no­ji­mus ir įtvir­ti­no sa­vo ke­ lią į žvaigž­des JAV mu­zi­kos sce­no­je, o Ri­han­na lai­mė­jo Me­tų vaiz­do kli­po ap­do­va­no­ji­mą.

Nu­my­lė­ti­nė: „Gram­my“ lau­rea­tė, kant­ri ir po­pmu­zi­kos žvaigž­dė T.Swift per MTV ap­do­va­no­ji­mų ce­re­mo­ni­

ją mau­dė­si ran­kų jū­ro­je.

Bu­vęs Ri­han­nos vai­ki­nas Chri­sas Brow­nas ir bri­tų dai­ni­nin­kė M.I.A. pa­gal gau­tų ap­do­va­no­ji­mų skai­čių da­li­ja­si ant­rą vie­tą – jie per ap­do­ va­no­ji­mų įtei­ki­mo ce­re­mo­ni­ją Los An­dže­le ga­vo po dvi sta­tu­lė­les.

Bar­ba­do­se gi­mu­si Ri­han­na, ku­ ri drau­ge su re­pe­riu Dra­ke’u tu­rė­jo po pen­kias no­mi­na­ci­jas – dau­giau­ sia iš vi­sų, pra­dė­jo šou ener­gin­gu nau­jau­siu sing­lu „We Found Lo­ve“ ir at­nau­jin­ta dai­na „Coc­ki­ness“. „We Found Lo­ve“ pel­nė jai Me­ tų vaiz­do kli­po ap­do­va­no­ji­mą. Šio­je ka­te­go­ri­jo­je ji įvei­kė Ka­ty Per­ry su

„Wi­de Awa­ke“, Go­tye su „So­me­bo­ dy That I Used To Know“, Dra­ke’ą su „Ta­ke Ca­re“, ku­ria­me pa­si­ro­do ir pa­ti, bei M.I.A su „Bad Girls“.

Gru­pės „One Di­rec­tion“, ku­ri su­si­bū­rė po to, kai jos na­riai kaip so­lis­tai pa­si­ro­dė bri­tų ta­len­tų šou „The X Fac­tor“, kli­pas „What Ma­ kes You Beau­ti­ful“ bu­vo įver­tin­tas ir Ge­riau­sio de­biu­tan­to ap­do­va­ no­ji­mu, į ku­rį taip pat pre­ten­da­vo „Fun.“, Car­ly Rae Jep­sen, Fran­kas Ocea­nas bei „The Wan­ted“, ir Ge­ riau­sio po­pmu­zi­kos vaiz­do kli­po sta­tu­lė­le, dėl ku­rios, be ki­tų, var­

„Reu­ters“ nuo­tr.

žė­si ka­na­die­čių sen­sa­ci­ja Jus­ti­nas Bie­be­ris. „One Di­rec­tion“ taip pat lai­mė­ jo La­biau­siai da­li­ji­mo­si ver­to vaiz­ do kli­po ka­te­go­ri­jo­je.

Tarp ki­to­se pa­grin­di­nė­se ka­te­ go­ri­jo­se lai­mė­ju­sių mu­zi­kan­tų yra Nic­ki Mi­naj – jos „Stars­hips“ bu­ vo pri­pa­žin­tas ge­riau­siu at­li­kė­jos mo­ters vaiz­do kli­pu. Ji šio­je ka­te­ go­ri­jo­je įvei­kė K.Per­ry su „Part of Me“, Ri­han­ną su „We Found Lo­ve“, Beyon­cé su „Lo­ve on Top“ ir Se­le­ ną Go­mez su „Lo­ve You Li­ke a Lo­ ve Song“.

Ge­riau­sio at­li­kė­jo vy­ro vaiz­ do kli­po ap­do­va­no­ji­mas ati­te­ko Ch.Brow­nui už „Turn Up the Mu­ sic“, jis bu­vo pri­pa­žin­tas ge­res­niu už J.Bie­be­rio „Boyf­riend“, F.Ocea­ no „Swim Good“, Dra­ke’o „Ta­ke Ca­re“ ir Us­he­rio „Cli­max“.

Are­nos „Stap­les Cen­ter“ sce­ no­je taip pat pa­si­ro­dė „Gram­ my“ lau­rea­tė, kant­ri ir po­pmu­zi­ kos žvaigž­dė Tay­lor Swift, ji at­li­ko „We Are Ne­ver Get­ting Back To­ get­her“, ir Ali­cia Keys su dai­na „Girl on Fi­re“.

BNS inf.

Vardai Šiandien: Adrijonas, Daumantė, Gražina, Klementina, Liaugaudas, Marija Rytoj: Argintas, Darius, Ramutė, Serapina, Sergijus, Sonata

horoskopai Avinas (03 21–04 20). Artimiesiems reikalingas jūsų nuoširdus palaikymas, ypač jei norite iš tiesų pagerinti supantį pasaulį. Tačiau nepiktnaudžiaukite pasitikėjimu.

Jautis (04 21–05 20). Seksis bendrauti su jaunais žmonėmis, šeima ir aplinkiniais. Jausite jų supratimą ir palaikymą. Gali tekti prisiimti atsakomybę už seniau neišspręstas problemas, tik neskubėkite nieko žadėti.

Dvyniai (05 21–06 21). Klaidingai įvertinsite savo jėgas, užsiimsite veikla, kuri prieštaraus jūsų tikslams. Visa tai gali sugadinti šią dieną, todėl stenkitės neperžengti ribų. Užsiimkite kokiu nors maloniu reikalu.

Vėžys (06 22–07 22). Lengvas ir ramus laikas, viskas vyks sklandžiai. Pats laikas pagalvoti apie tobulinimosi ar karjeros galimybes. Viskas, ką numatysite, ateityje gali tapti realybe.

Liūtas (07 23–08 23). Bendraujant su vyresniais arba įtakingais žmonėmis gali išsirutulioti naujų idėjų. Pasinerkite į ramybę, neleiskite neigiamoms mintims ir miglotoms nuojautoms jūsų valdyti. Viskas yra taip, kaip turi būti.

Mergelė (08 24–09 23). Palanki diena apmąstyti ir kurti naujas idėjas. Daug kalbėsite su aplinkiniais, aptarinėsite savo mintis. Tikėtina trumpa kelionė.

Svarstyklės (09 24–10 23).

Palanki diena ieškoti naujų idėjų.

Galimas malonus bendravimas su mylimais žmonėmis. Viskas klostosi puikiai ir reikalai juda į priekį. Neišsigąskite lengvo nuovargio ir nesustokite.

Skorpionas (10 24–11 22). Bandysite pasinerti į romantišką gyvenimą, mėgausitės savo jausmais ir atvirai reikšite emocijas. Bus svarbūs ir jausmai, ir poelgiai. Norėsite pasivaikščioti arba pasportuoti. Šaulys (11 23–12 21). Galimi emocionalūs pokalbiai, pasistenkite būti supratingas ir nuolaidus. Niekas negali jūsų priversti daryti to, kas nemalonu, todėl pravers gebėjimas susitarti, tiesumas ir principingumas.

Ožiaragis (12 22–01 20). Niekuo neišsiskirianti diena. Trūks vaizduotės. Net knyga ar filmas nepadės atitolti nuo realybės. Jausitės vienišas.

Gelbės darbas, geras fizinis krūvis, pasivaikščiojimas.

Vandenis (01 21–02 19). Jūsų žodžiai gali turėti neigiamų padarinių. Tikėtinas konfliktas su vyresniu ar autoritetingu žmogumi. Gali kilti nesutarimų ir su aplinkiniais. Žuvys (02 20–03 20). Netinkamas laikas įsigyti naujų daiktų, rinktis spalvas, nes daugelis nesupras jūsų skonio ir vertybių. Nesijaudinkite, nieko baisaus neatsitiko: šis sudėtingas laikotarpis greitai baigsis.