2012-09-10 Klaipeda

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

=6?:.1 62;6@ ? B4@Âź7<

pirmadienis, RUGsÄ—jO 10, 2012

www.kl.lt

RUBR

DÄ—l de galĹł – p okyÄ?ia i

DegalĹł va locmanĹł gystÄ—s iĹĄ torija ne kateriĹł istik sukrÄ— uostÄ…, tÄ— bet prielaidas ir sudarÄ— Uosto direkcijo je 15 darbuoatleisti net tojĹł.

Tur­ga­vie­Ä?iĹł pre­kiau­to­jai jau pra­dÄ—­jo sa­va­no­riť­kai dieg­ti mo­kÄ—­ji­mo kor­te­lÄ—­mis ter­mi­na­lus.

Ekonomika 8p.

APEC vals­ty­biĹł ly­de­rius V.Pu­ti­nas priÄ—­mÄ— To­li­muo­siuo­se Ry­tuo­se.

Po de­ga­lų skan­da­lo ga­li bō­ti at­leis­ta 15 Şmo­nių.

Vidman

tas Ma v.matu tutis tis@kl.lt

ď Ž IĹĄva

uoste

da: ]\ _R\

_ TN [V gN PV W

\` b\`

Anot E.Gen aR [R OR Vartoja Ob` Ă&#x;Z tvi yra keis perpus N [\ ZN V tĹł reiĹĄki lo, uoste vis „AĹĄ bu maĹžiau cf` aV cVR kimo iĹĄ vau dar TrĹŤks niĹł dÄ—l [b ZR bendro degalĹł laidÄ…, kad teisus daryda ab ]YNb ta ir bÄ— vÄ—s pir- Po per XV\ WN[ Ă˜ tymo sis uoste veikÄ— de mas prie- ja tarpininkus. „Orlen Lietu Vb` Qb V_ QNb degalĹł giĹł va“ ga AnksÄ?iau is TVNb Y\ cijoje, tema. Ne tik Uos lĹł grobs- ninuĹž kiekvienÄ… direkci- ir kitĹł patik torijos buvo P ZN [Ăş XN „Buvo bet ir litrÄ… kams mo to direkimtasi rĹł. Ant aR _VĂş kitose nufil gerokai kÄ—jo po degalĹł tarpi- cijos vadovo Uosto kom did su direk- manĹł katerio muoti keturi 38 cen stalo reiĹĄ CVQ ZN[ naudos. maŞėjo laivĹł panijose naumeninÄ—s kuro a\ :N ab jĹŤrinin kainos. tus ĹĄalia vo kimai dÄ—l iĹĄÄ—ji gulÄ— nauji pa- ti taip pat degalĹł Ă˜V\ [b\ Tai man jÄ… konkur kai, sulailoc- nyba ir a_ rovÄ—s Smil ketu sÄ…Pas mo iĹĄ dar noru. pa bo sa- Ĺžino, kad pasi ri. Vienas pri ky- IĹĄ esmÄ—suosto prieĹžiĹŤ tynÄ—s pertvirtino bend- dalyvauti ki sÄ… ir pakvietuskelbus Pa Darius ros tik tas sipasavi atleidau kÄ— rinus uos jame degalĹł tie But los vado nĹł kate bus pertvarky tarnyba. iĹĄ darbo. no degalus. AĹĄ te iĹĄardy kÄ—jĹł bend- ĹžinkeliĹł pÄ… ir rugp vydas. Jis sa vas riĹł tas Dar kÄ—, kÄ—jo, kaddetaliĹł apskai tĹł gele- liu du nenori iĹĄei Kitas iĹĄÄ—jo pa jÄŻ tu plaukios darbo laikas. Vie locmarokai ma jĹŤtÄŻ keltai nau kad liets. vie nu meti ir aĹĄ Ĺžiau de nĹł medĹžia trĹŤksta ke tÄ…, paaiĹĄ- tas, atleisti. Kol jĹł nega- kitas su ÄŻgu nas locmanĹł uosto bend galĹł. Gal dojo gelio Ĺžmo „sukom gĹł. AtrodytĹł, likos to- tÄ— tol jis lyg ir ne gus nenuteis- nÄ—s, o dar la stovÄ—s prie kateris, taupymai rovÄ—se prasi ir kitose bi E.Gent kaltas“, kran dÄ— vie Bet ir Ä?ia, nuoti“ iĹĄ ge kÄ… galima vilas. tÄ— KlaipÄ— dÄ—l grobstymo“,jo degalĹł – svars- stovÄ—s be ÄŻgu nas prie kran tile Ĺžin dos pa los. Anks tinÄ—s – me ke si svarsvalstybi daiktĹł rodo, yra liĹł. tu dir to direk Ä?iau vie – nio ci vertingĹł Nebereikalin E.Gent bo trys ÄŻgulos“, nu dÄ—klÄ—s, geleĹžinkelio Eugeni jos generalinis jĹŤrĹł uosgi jĹŤ vilas. Klai ÄŻvairios – aiĹĄki bÄ— jus Gent direkto no ieĹĄmai. Taip per tvirtini giai, pa- ka pÄ—dos valsty rininkai – tiek eta rius vilas. Ankstes mo tvar bi pi nio tonas detalÄ—s, kius riĹł jĹŤ Senos to direk niais mÄ—ne cijoje su tĹł Uosto direkkuris ĹĄa Viktoras Lu rĹł uosto ar darbo graďŹ kÄ…, locmanĹł ka siais Uosci teko liĹł yra laiko geleĹžinkeliĹł de ma viena pa naudoda jos laivynas gĹł neteks susitarimu, ĹĄeviÄ?ius, reiba dvi locma mos pen ta per mÄ— maina per laiko Şėjo ir maŞės se. Ĺ iĹł nĹł ÄŻgu ĹĄiĹł pareikalingos. kiuose lÄ—s uoste pi spa nesÄŻ galĹł. Apievo nuo 32 iki de sandÄ—liuotono tar lÄŻ, pateikÄ— 42 Nenuos los taps nenu metĹł lie tarpÄŻ nuo 200 yra apie taliĹł vienos laivyno 85 proc. Uos tonĹł detabu, kad schemÄ…. nybos reor Uosto ka- su matomĹł maĹžin tonos tĹŤks to de 9 pos iki ganizavi iĹĄ manĹł ka galĹł sÄ…naudĹł direkcijos 2012 me- metrĹł bÄ—gio tantis litĹł. Dvidekaina mo lei darys laivĹł ÄŻgu ti 15 etatĹł net Iki ĹĄiol teriams tenka loc– tona, ĹĄimt 10 lĹł metras dĹžiami E.Gent . Liepos tĹł pabai Ĺžiau sve nes ĹžmonÄ—s nariai. Kiti atvi bus iĹĄ lai gos. „Vienas ria apie 50 kilog vienas gani siai dvi Uosto las vykdÄ— ma- mo ir uosto buvo uĹž pirmosiomis prieĹžiĹŤ direkci ďŹ ksuota, zacijas. ramĹł. dienomis roves, Uos jau iĹĄÄ—jo geleĹžinkeliĹł ros tarny vĹł eisjos reor- rĹł grupÄ—s. kateriĹł to direk Po jĹł kad iĹĄ jo spe degalĹł bĹł, nanu cijai par ĹĄalpos. iĹĄ darbo be iĹĄei cialistas tarnuo 292 iki 252. etatĹł suma Vykstant antkai iĹĄgabena raĹĄomi ir au locmanĹł duo Şė- tai Kas jis de tomobi „Žinau, nio nebeliko. damĹł nes mi dega toks, ne tinÄ—s pa- ma nyba pertvar Uosto kapito reorgani galĹł istorijos liais lai. neturiu Po ĹĄio kad kos bu pa to kom zacijai, iĹĄ Ĺžiausiai. vo paliesno etatĹł – panijos kai kurios uos- leĹžinkelio ÄŻrodymĹł, kad sakysiu, atsiras ĹĄaukvĹł kuro fakto Uosto di lai ta De lia vy ir rek tar no kon nau pininkams pareigas tas po li detales. Kitas vogÄ— ge- reor galĹł istori tonĹł lie sÄ…naudos suma cijos lai- po didmeninÄ—s sultanto. jĹł ja iĹĄ tikriau gos ĹĄaspe kainos pos mÄ— ga Ĺ ias siai rugpjĹŤtÄŻ. nesÄŻ ir Şėjo iki 22 rei 90 centĹł ant moka net grÄŻĹĄ, pasa yra reabilitaci cialis- nybo nizacijÄ… Uos ĹĄaukÄ— esminÄ™ kapitono pa kai to kapito iki 20 to reigĹł ne uĹžims uosto joje. Kai ka je. Joje ĹĄeviÄ?ius. ĹĄyti pareiĹĄkysiu ir jam, te iĹĄ no nĹł ga las. Mes ÄŻsiti nÄŻ. Bet tai yra kÄ™s kar taretatĹł. To kad to suma V.Lukokimą“, jĹł lus gali kinome, Atsi kia Şės – dÄ—stÄ— gali ra- ma kad de- vilas. kainos“, ma gauti ir be rugsÄ— reorganizacijos net 15 no ins ras ir visiĹĄkai E.Gentpapil IĹĄ – tikino nauja ka pektoriaus scheta svars jo 12 dienÄ… E.Gent domos leis darbo Uosto di pitorÄ—s bus ty vilas. rekcijo ti ne dyboje. ti Uosto direk pateik- plauvykdyti Uos pareigybÄ—. Jis tuto direk rijos he visi degalĹł va je dar atcijos valkiojimo cijos lai gystÄ—s rojai. „Supap kontro istovĹł Iki ĹĄiol no tarny rastiname Uos tai iĹĄ da lÄ™. sky du pada bos valdymÄ…. to kapito- ten riaus virĹĄinin lies darÄ— Laivy Joje no kas liniai – dantai. laivĹł eis bus tik tik Po reor ir du superinvienas ganiza mo taruĹžtikrins superintendan cijos liks laivĹł ap tas, rĹŤpinimÄ…. kuris

52

Ĺ iandien priedas

Pasaulis 13p.

211 (19 512)

9

IKA

JĹŞRA

c ZNabaV` ?RQNXa\_V-XY Ya CVQZN[aN b` aRY % #%# ` :NabaV` ddd Wb_N " ! Ya

DÄ—l ĹĄil­dy­mo – gal­vo­sō­kis

Kaina 1,30 Lt

„Ne­rin­go­je ak­ty­vus ku­ror­ ti­nis gy­ve­ni­mas ne­si­bai­gia kar­tu su va­sa­ra.“ Ne­rin­gos me­ras An­ta­nas Vin­kus sie­kia pra­tÄ™s­ti poil­sio ir ren­gi­niĹł se­zo­nÄ… ano­je ma­riĹł pu­sÄ—­je.

5p.

Val­dĹžio­je brÄ™s­ta po­ky­Ä?iai Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tÄ— v.spuryte@kl.lt

Rin­ki­muo­se ÄŻ Sei­mÄ… uos­ta­mies­Ä?io vien­man­da­tÄ—­se apy­gar­do­se lai­mÄ™ ban­dys ket­vir­ta­da­lis mies­to ta­ry­ bos na­riĹł. Jei ku­riems nors iĹĄ jĹł pa­si­seks, Klai­pÄ—­dos val­dĹžio­je bus po­ky­Ä?iĹł – ta­ry­bos na­rio man­da­tÄ… gaus nau­ji po­li­ti­kai. Ieť­ko nau­jo vi­ce­me­ro

„„IĹĄei­tis: klai­pÄ—­die­Ä?iai jau da­bar pra­dÄ—­jo su­kti gal­vas, kaip tau­py­ti ĹĄi­lu­mÄ… ir su­lauk­ti ma­Şes­niĹł sÄ…­skai­tĹł iĹĄ jos tie­kÄ—­jĹł.

Re­kor­d us pa­sie­ku­si ĹĄi­lu­mos kai­n a klai­p Ä—­d ie­Ä? ius ver­Ä? ia ne tik mels­t i ĹĄil­tos Ĺžie­m os, bet ir mÄ…s­t y­t i apie ĹĄil­dy­m o bō­ do pa­k ei­t i­mÄ…. Elekt­r a ir mal­ko­mis be­si­ťil­d an­t ys gy­ven­t o­ jai dĹžiau­g ia­s i, kad jĹł sÄ…­s kai­tos ma­Şes­nÄ—s nei kai­my­nĹł. Ta­ Ä?iau spe­c ia­l is­tai pa­brÄ—­Şia, jog keis­t i ĹĄil­d y­m o bō­d Ä… su­d Ä—­t in­g a ir ne­ra­c io­n a­l u.

Mil­da Ski­riu­tÄ— m.skiriute@kl.lt

Ga­li pra­nok­ti pro­gno­zes

Gam­ti­niĹł du­jĹł, iĹĄ ku­riĹł Klai­pÄ—­do­je pa­ga­mi­na­ma di­dĹžio­ji da­lis ĹĄi­lu­mos, kai­na vis ky­la. Lie­tu­vos ĹĄi­lu­mos tie­kÄ—­jĹł aso­cia­ci­jos duo­me­ni­mis, rugp­jō­tÄŻ ĹĄis ku­ras bu­vo 15 pro­c. bran­ges­nis nei per­nai tÄ… pa­tÄŻ mÄ—­ne­sÄŻ.

PRENUMERATA 2012 M.

KETVIRČIUI –

IĹĄsamesnÄ— informacija www.KL.lt ir Platinimo skyriaus tel. (8 46) 397 714.

51

Lt

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

4

Bal­ti­jos vien­man­da­tÄ—­je rin­ki­mĹł apy­gar­do­je rin­ki­muo­se ÄŻ Sei­mÄ… var­Şy­sis Klai­pÄ—­dos me­ro pa­va­duo­ to­jas, mies­to ta­ry­bos na­rys Ar­tō­ras Ĺ ul­cas. Jei jam pa­vyk­tĹł lai­mÄ—­ti ir uĹžim­ti kÄ—­dÄ™ par­la­men­te, kas tap­tĹł nau­ju Klai­pÄ—­dos vi­ce­me­ru? „Pras­ti tie po­li­ti­kai, ku­rie ne­ mo­de­liuo­ja atei­ties, nors tas Sei­ mo na­rio man­da­tas dar yra lyg brie­dis gi­rio­je. Aiť­ku, kad svars­to­ me, kas ga­lÄ—­tĹł tap­ti vi­ce­me­ru, ta­ Ä?iau pa­var­des ÄŻvar­dy­ti kol kas anks­ti.

TAVO MIESTO NAUJIENOS www.KL.lt

2

2

pirmadienis, RUGsėjO 10, 2012

miestas Ru­dens links­my­bių šven­tės aki­mir­kos

Verslo pulsas Ty­ri­mas. Per pa­sta­ruo­sius tris mė­ne­ sius res­to­ra­nuo­se ir ka­vi­nė­se lan­kė­si 46 pro­c. 18–74 me­tų am­žiaus Lie­tu­vos gy­ ven­to­jų. Tai at­sklei­dė rugp­jū­tį rin­kos ty­ ri­mų bend­ro­vės at­lik­tas ty­ri­mas. Daž­ niau ka­vi­nė­se ir res­to­ra­nuo­se lan­ko­si pen­kių di­džių­jų ša­lies mies­tų gy­ven­to­ jai. Pas­ta­rą­jį ket­vir­tį dau­giau nei pu­sė (55 pro­c.) Vil­niaus, Kau­no, Klai­pė­dos, Šiau­lių ir Pa­ne­vė­žio gy­ven­to­jų lan­kė­si ka­vi­nė­ se ar­ba res­to­ra­nuo­se. Ti­pi­nis res­to­ra­no ar ka­vi­nės lan­ky­to­jas – jau­nas did­mies­ čio gy­ven­to­jas. Tarp 18–30 me­tų am­ žiaus žmo­nių, gy­ve­nan­čių di­džiuo­siuo­ se Lie­tu­vos mies­tuo­se, res­to­ra­nuo­se lan­ ko­si 88 pro­c. Sta­tis­ti­ka. Šian­dien Sta­tis­ti­kos de­par­ ta­men­tas pa­skelbs rugp­jū­čio var­to­ji­mo pre­kių ir pa­slau­gų kai­nų po­ky­čius, o ry­ toj – gy­ven­to­jų pa­ja­mų ir gy­ve­ni­mo są­ly­ gų san­ty­kį, skur­do ri­zi­ką 2011 me­tais. Pen­si­jos. Ry­toj Sei­mas pra­dės pen­si­jų sis­te­mos re­for­mos įsta­ty­mų svars­ty­mą. Ko­lek­ci­ja. Ant­ra­die­nį Lie­tu­vos ban­kas skelbs lie­pos mo­kė­ji­mų ba­lan­są, o penk­ ta­die­nį į apy­var­tą bus iš­leis­ta pir­mo­ji 10 li­tų ko­lek­ci­nė auk­si­nė mo­ne­ta iš se­ri­jos „Lie­tu­vos moks­las“. Se­mi­na­ras. Rug­sė­jo 12 d., tre­čia­die­nį, 10 val. Vals­ty­bi­nės dar­bo ins­pek­ci­jos Klai­ pė­dos sky­riaus sa­lė­je (Smil­te­lės g. 12A, Klai­pė­da) gru­pė Vals­ty­bi­nio so­cia­li­nio drau­di­mo fon­do val­dy­bos ins­pek­to­rių ves se­mi­na­rą ma­žų ir vi­du­ti­nių įmo­nių at­sto­vams. Ma­žė­ja. Lie­tu­vos dar­bo bir­žos tei­gi­mu, ša­ ly­je to­liau nuo­sek­liai ma­žė­ja jau­ni­mo ne­ dar­bas. „Eu­ros­tat“ duo­me­ni­mis, Lie­tu­vo­je jis ma­žė­jo spar­čiau­siai ES ir per me­tus su­ si­trau­kė 7,5 pro­c. Re­gist­ruo­to jau­ni­mo ne­ dar­bo ma­žė­ji­mą fik­suo­ja ir Lie­tu­vos dar­ bo bir­ža. Jos duo­me­ni­mis, 2012 m. rug­ sė­jo 1 d. jau­nų be­dar­bių iki 25 me­tų am­ žiaus bu­vo įre­gist­ruo­ta 6,9 tūkst. ma­žiau nei 2011 m. rug­sė­jo 1 d., tai yra 29,8 tūkst. Re­kor­das. Per praė­ju­sią sa­vai­tę darb­ da­viai įre­gist­ra­vo šiais me­tais dau­giau­ sia lais­vų dar­bo vie­tų – 5,9 tūkst. Trys iš ke­tu­rių dar­bo pa­siū­ly­mų bu­vo skir­ti ne­ ter­mi­nuo­tam dar­bui. Dau­giau­sia dar­ bo pa­siū­ly­mų – dar­bi­nin­kiš­koms pro­ fe­si­joms ir ne­kva­li­fi­kuo­tiems dar­bi­nin­ kams. Rug­sė­jo pir­mą­ją sa­vai­tę mo­ky­ mo įstai­gos vis dar ieš­ko­jo ang­lų kal­bos ir pra­di­nio ug­dy­mo mo­ky­to­jų. Rugp­jū­ čio 31– rug­sė­jo 6 die­no­mis užim­tu­mas su­teik­tas 8,3 tūkst. žmo­nių. Kon­kur­sas. Siek­da­ma įver­tin­ti vers­lo at­ sto­vų in­dė­lį į Lie­tu­vos vers­lo plėt­rą, Ūkio mi­nis­te­ri­ja skel­bia kon­kur­są ap­do­va­no­ji­ mui „Už nuo­pel­nus vers­lui“ gau­ti. Įmo­nių at­sto­vai kvie­čia­mi teik­ti pa­raiš­kas da­ly­ vau­ti kon­kur­se, o ko­mi­si­jos nuo­mo­ne la­ biau­siai nu­si­pel­niu­sios įmo­nės bus ap­ do­va­no­tos Vers­lo die­nos šven­tės me­tu. Šiais me­tais įmo­nės ar as­me­nys ga­li kan­ di­da­tuo­ti pa­gal 9 no­mi­na­ci­jas.

Val­džio­je bręs­ta po­ky­čiai Tai bū­tų tas pa­ts, kas 1 dar ne­nu­mi­rus žmo­gui kal­bė­ti, kas užims jo vie­tą“, – pa­

ly­gi­no A.Šul­cas. Jis pa­žy­mė­jo, jog nau­ju vi­ce­me­ ru ga­lė­tų tap­ti tik mies­to ta­ry­bos na­rys. „Mū­sų par­ti­jos na­rių, ku­ rie tap­tų nau­jais mies­to ta­ry­bos na­riais, ga­li bū­ti ir dau­giau, nes, pa­vyz­džiui, Eu­ge­ni­jus Gent­vi­las rin­ki­mų są­ra­še yra šeš­tas, tad ga­li pa­tek­ti į Sei­mą“, – tvir­ti­no Li­be­ra­ lų są­jū­džio Klai­pė­dos sky­riaus pir­ mi­nin­kas A.Šul­cas. Rea­liau­siai į Klai­pė­dos mies­to ta­ry­bą, jei jo­je at­si­lais­vin­tų vie­tų, ga­lė­tų pa­tek­ti Dia­na Stan­kai­tie­nė, Li­na Skrups­ke­lie­nė, Juo­zas Grub­ lys, nes jie po­rin­ki­mi­nia­me sa­vi­ val­dos rin­ki­mų są­ra­še yra iš­kart po mies­to ta­ry­bos na­rio man­da­tus jau tu­rin­čių po­li­ti­kų.

Jei abiem po­li­ti­ kams rin­ki­muo­se pa­si­sek­tų, juos mies­ to ta­ry­bo­je tu­rė­tų pa­keis­ti Ol­ga Ža­lie­ nė ir Ed­mun­das Ku­ čins­kas.

Ta­čiau D.Stan­kai­tie­nė tu­rė­tų pa­ si­rink­ti po­li­ti­kės ke­lią ar dar­bą, nes jos So­cia­li­nės pa­ra­mos cent­ro di­rek­ to­rės pa­rei­gos yra ne­su­de­ri­na­mos su mies­to ta­ry­bos na­rės man­da­tu. Po­pu­lia­riau­sia – Ma­rių apy­gar­da

Iš Li­be­ra­lų są­jū­džio sėk­mę rin­ki­ muo­se Da­nės vien­man­da­tė­je apy­

Prog­no­zė: šį ru­de­nį, po rin­ki­mų į Sei­mą, Klai­pė­dos mies­to ta­ry­bo­je ga­li bū­ti nau­jų vei­dų.

gar­do­je ban­do mies­to ta­ry­bos na­ rys Aud­rius Vaiš­vi­la. Pa­j ū­r io vien­m an­d a­t ė­je rin­k i­ mų apy­gar­d o­je Li­b e­ra­l ų są­j ū­d is kan­d i­d a­te iš­k ė­l ė Ali­n ą Ve­ly­k ie­ nę, ku­r i yra Klai­p ė­d os sa­v i­val­ dy­b ės ad­m i­n ist­ra­c i­jos di­rek­to­ rės pa­va­duo­to­ja. Kas ją pa­keis­tų, jei po­li­ti­kei pa­vyk­tų pra­si­muš­ti į Sei­mą? „Šis po­stas pri­klau­so Li­be­ra­lų są­jū­džiui, to­dėl par­ti­ja ir spręs­ tų, kaip elg­tis. Tai bū­tų šiek tiek pa­pras­čiau nei ski­riant vi­ce­me­ rą, nes užim­ti šias pa­rei­gas ga­li ne mies­to ta­ry­bos na­rys“, – aiš­ki­no A.Šul­cas. Dau­giau­sia da­bar­ti­nių Klai­pė­dos mies­to ta­ry­bos na­rių dėl pa­te­ki­mo į Sei­mą var­žy­sis Ma­rių vien­man­da­ tė­je rin­ki­mų apy­gar­do­je.

Jo­je lai­mę ban­dys kon­ser­va­to­rius Ne­ri­jus Ča­pas ir, jei jam pa­si­seks, jį mies­to ta­ry­bo­je tu­rė­tų pa­keis­ti Al­fon­sas Vil­džiū­nas. Ki­to­se tri­jo­ se uos­ta­mies­čio apy­gar­do­se kon­ ser­va­to­riai kan­di­da­tais iš­kė­lė ne mies­to ta­ry­bos na­rius, o da­bar­ti­ nius sei­mū­nus. Grįž­tų dai­ni­nin­kas

Ma­rių apy­gar­do­je rin­ki­muo­se į Sei­ mą rin­kė­jų pa­lan­ku­mo sieks ir so­ cial­de­mok­ra­tė Li­li­ja Pet­rai­tie­nė. Jos sėk­mės at­ve­ju į mies­to ta­ry­bą tu­rė­tų su­grįž­ti Si­gi­tas Do­bi­lins­kas, ku­ris po­rin­ki­mi­nia­me sa­vi­val­dos rin­ki­mų są­ra­še yra ket­vir­tas, o so­ cial­de­mok­ra­tai iš­ko­vo­jo tris man­ da­tus. Li­be­ral­cent­ris­tai kan­di­da­tais į Sei­mą vien­man­da­tė­se apy­gar­do­

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

se iš­kė­lė du mies­to ta­ry­bos na­ rius: Ma­rių apy­gar­do­je – Vid­man­tą Pleč­kai­tį, Da­nės – Ri­man­tą Ta­raš­ ke­vi­čių. Jei abiem po­li­ti­kams rin­ki­ muo­se pa­si­sek­tų, juos mies­to ta­ry­ bo­je tu­rė­tų pa­keis­ti Ol­ga Ža­lie­nė ir Ed­mun­das Ku­čins­kas. Par­ti­ja „Tvar­ka ir tei­sin­gu­mas“ taip pat iš­kė­lė du mies­to ta­ry­bos na­rius kan­di­da­tais į Sei­mą Klai­ pė­dos vien­man­da­tė­se apy­gar­do­se. Ma­rių apy­gar­do­je sėk­mę ban­dys Ar­tū­ras Raz­ba­daus­kas, o Bal­ti­ jos – Na­tal­ja Is­to­mi­na. Jei rin­kė­jai juos de­le­guos į Sei­mą, mies­to ta­ry­ bos na­rio man­da­tai tu­rė­tų ati­tek­ti Vy­tau­tui Vai­čiui ir Kęs­tu­čiui Vin­ čiaus­kui. Rin­ki­mai į Sei­mą vyks spa­lio 14 die­ną, o ant­ra­sis tu­ras vien­man­da­ tė­se apy­gar­do­se – spa­lio 28-ąją.

Me­ras į dar­bą va­žiuo­ja au­to­bu­su Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Uos­t a­m ies­č io me­r ui Vy­t au­t ui Grub­liaus­kui taip pa­ti­ko vie­šo­jo trans­por­to re­for­ma, kad jis pa­ts į dar­bą iš na­mų Meln­ra­gė­je pra­dė­ jo va­ži­nė­ti mies­to au­to­bu­sais.

„Gal dar anks­ti da­ry­ti api­bend­ri­ ni­mus, ar vie­šo­jo trans­por­to sis­ te­mos re­for­ma bu­vo sėk­min­ga, ta­čiau ji tik­rai pa­vy­ko ge­riau nei Vil­niu­je. Be to, gal nuo ki­tų me­tų net at­pigs ke­lio­nė au­to­bu­sais“, – džiau­gė­si mies­to va­do­vas. Jis pa­brė­žė, jog šios re­for­mos sie­kis yra tas, kad kuo dau­giau žmo­nių nau­do­tų­si vie­šuo­ju trans­ por­tu. Me­ras klai­pė­die­čiams pa­ts ėmė ro­dy­ti pa­vyz­dį – jau ke­lias die­

nas į dar­bą va­žiuo­ja mies­to au­to­ bu­sais. Vie­šo­jo trans­por­to re­for­ ma Klai­pė­do­je su­kė­lė kai ku­rių ve­žė­jų ir gy­ven­to­jų pyk­tį, ta­čiau V.Grub­liaus­kas pro­ble­mų dėl to neįž­vel­gė. „Pa­ro­dy­ki­te man nors vie­ną re­ for­mą, ku­ri vi­siems bū­tų pa­ti­ku­ si. Na­tū­ra­lu, kad prie to­kio mas­to re­for­mos, ko­kia vyks­ta da­bar, neį­ ma­no­ma pri­si­tai­ky­ti per vie­ną die­ ną, ta­čiau ti­kiu, kad ji pa­si­tei­sins. „Mik­riu­kų“ mies­te tik­rai bu­vo per daug“, – nuo­mo­nę reiš­kė uos­ta­ mies­čio me­ras. Jis pa­ti­ki­no, jog „Klai­pė­dos ke­ lei­vi­nio trans­por­to“ ir sa­vi­val­dy­ bės Trans­por­to sky­riaus dar­buo­ to­jai ati­džiai ste­bi ke­lei­vių srau­tus ir, at­si­žvel­giant į juos, marš­ru­tai, gra­fi­kai ga­li bū­ti ope­ra­ty­viai ko­re­ guo­ja­mi.

Re­for­ma: nuo rug­sė­jo pra­džios Klai­pė­dos vie­šo­jo trans­por­to nau­jo­vė

– pri­ve­ža­mie­ji marš­ru­tai, ku­riais kur­suo­ja rau­do­ni au­to­bu­siu­kai.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

3

pirmadienis, RUGsėjO 10, 2012

miestas Ru­dens links­my­bių šven­tės aki­mir­kos

Dienos telegrafas Kong­re­sas. Uos­ta­mies­tis šeš­ta­die­nį ta­po Lie­tu­vos mo­to­cik­li­nin­kų ju­dė­ji­mo sos­ti­ ne – į Klai­pė­dą at­vy­ko apie šim­tas bai­ke­ rių iš vi­sų ša­ly­je vei­kian­čių klu­bų. Jie su­ si­rin­ko į Lie­tu­vos bai­ke­rių kong­re­są, ku­ ris šį­kart bu­vo su­reng­tas Klai­pė­do­je. Lie­ tu­vos bai­ke­rių kong­re­sas yra aukš­čiau­ sia ins­ti­tu­ci­ja ša­lies bai­ke­rių ju­dė­ji­me.

Per­so­na­žai: vai­kus links­mi­no animacinių filmų personažai Kem­pi­niu­kas ir Šre­kas.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Iš­mo­nė: ru­dens gė­ry­bių pa­ro­dai klai­pė­die­čiai at­ne­

šė ori­gi­na­lių eks­po­na­tų.

Ru­dens links­my­bių šven­tė­je li­jo do­va­no­mis Uostamiesčio Jū­ros par­ke šeš­ta­die­nį šur­ mu­lia­vo ru­dens links­my­bių šven­tė, ku­rio­je ne­trū­ko nei ge­ros nuo­tai­kos, nei do­va­nų. Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Šven­tę su­ren­gė dien­raš­tis „Klai­ pė­da“ ir vi­suo­me­ni­nis ju­dė­ji­mas „Klai­pė­die­ti, at­gai­vink sa­vo mies­ to par­ką“. Jū­ros par­ke (bu­vęs Klai­pė­dos poil­sio par­kas) ši šven­tė bu­vo jau ke­tu­rio­lik­ta. „Šven­tes ren­gia­me dėl to, kad kai vie­na bai­gia­si, žmo­nės priei­na ir klau­sia, ka­da bus ki­ta“,

– klai­pė­die­čių ak­ty­vu­mu džiau­gė­si vi­suo­me­ni­nio ju­dė­ji­mo va­do­vė Jo­ lan­ta Nor­kie­nė. Šia­me ren­gi­ny­je di­džiau­sias dė­ me­sys bu­vo skir­tas šei­moms ir bend­ruo­me­nėms. Ypač daug pra­ mo­gų tu­rė­jo vai­kai. Jie žai­dė su Kem­pi­niu­ku ir Šre­ku, pie­šė pie­ši­ nius, o gra­žiau­sių au­to­riai bu­vo ap­ do­va­no­ti. Ir suau­gu­siuo­sius, ir vai­ kus džiu­gi­no įvai­rių uos­ta­mies­čio ko­lek­ty­vų bei at­li­kė­jų pa­si­ro­dy­mai.

Į juos bu­vo įtrauk­ti vi­si su­si­rin­ku­ sie­ji, ku­rie ir šo­ko, ir dai­na­vo. Di­de­lio su­si­do­mė­ji­mo su­lau­kė ir ru­dens gė­ry­bių pa­ro­da. Į ją dar­žo­vių pri­sta­tę klai­pė­die­čiai ne­sto­ko­jo iš­ mo­nės – iš cu­ki­ni­jos bu­vo su­kur­tas

Šia­me ren­gi­ny­je di­ džiau­sias dė­me­ sys bu­vo skir­tas šei­ moms ir bend­ruo­ me­nėms. žmo­ge­liu­kas, obuo­lių ir pa­pri­kų vė­ ri­niai ta­po gy­va­tė­mis. Vi­si, ku­rie pa­ ro­dai pa­tei­kė sa­vo dar­bus, ga­vo dien­

raš­čio pri­zų. Jais šven­tė­je tar­si li­jo. Vi­si ga­lė­jo da­ly­vau­ti lo­te­ri­jo­je ir lai­ mė­ti dien­raš­čio „Klai­pė­da“ pre­nu­ me­ra­tą bei ki­tų ori­gi­na­lių pri­zų. „Vi­si bu­vo lai­min­gi. Sma­gu, kad šven­tė pa­si­tei­si­no ir klai­pė­die­čiai ga­lė­jo tu­ri­nin­gai pra­leis­ti lais­va­lai­ kį“, – džiau­gė­si dien­raš­čio „Klai­ pė­da“ rin­ko­da­ros pro­jek­tų va­do­vė Mi­la­na Ma­či­jaus­kie­nė. Ren­gi­ny­je da­ly­va­vo ne tik uos­ ta­mies­čio gy­ven­to­jai, bet ir žmo­ nės, įsi­kū­rę Slen­giuo­se, Ka­lo­tė­je, Rim­kuo­se, Ja­kuo­se, Sud­man­tuo­ se. Šven­tės par­tne­ris „Klai­pė­dos ke­lei­vi­nis trans­por­tas“ vi­sų prie­ mies­čių gy­ven­to­jus, ku­rie pa­no­ ro at­vyk­ti į ren­gi­nį, ne­mo­ka­mai į jį at­ve­žė ir par­ve­žė na­mo.

Ju­bi­lie­jus. Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to Me­ nų fa­kul­te­to folk­lo­ro an­samb­lis „Auk­so­ dis“ sa­vait­ga­lį Bo­ta­ni­kos so­de šven­tė 30 me­tų ju­bi­lie­jų. Į so­dą iš vi­sos Lie­tu­vos su­ va­žia­vo bu­vę an­samb­lio va­do­vės Rū­tos Vil­džiū­nie­nės stu­den­tai, da­bar pa­tys va­ do­vau­jan­tys pa­na­šioms gru­pėms. Mar­ gas­pal­viais tau­ti­niais rū­bais pa­si­da­bi­nę žmo­nės pa­skli­do po ru­de­niš­ką so­dą, iki va­ka­ro ai­dė­jo dai­nos ir juo­kas, o va­ka­re šok­ta iki de­vin­to pra­kai­to. Sa­vi­žu­dy­bės. Klai­pė­dos vi­suo­me­nės svei­ka­tos biu­ras pir­ma­die­nį 11 val. kvie­čia į dis­ku­si­ją „Sa­vi­žu­dy­bės Lie­tu­vo­je: fak­tai ir rea­ly­bė“. Dis­ku­si­ja skir­ta Pa­sau­li­nei sa­ vi­žu­dy­bių pre­ven­ci­jos die­nai pa­mi­nė­ti. Lie­tu­vo­je kiek­vie­ną mė­ne­sį nu­si­žu­do vi­ du­ti­niš­kai po 100 žmo­nių, per­nai iš gy­ve­ ni­mo pa­si­trau­kė 1 tūkst. 13 lie­tu­vių. Gais­ras. Šeš­ta­die­nį apie 23 val. gais­ras ki­lo ap­leis­ta­me bu­te Mo­gi­lio­vo g. Klai­pė­ do­je. Gais­ro me­tu ap­de­gė gu­lė­ju­sios ant grin­dų du­rys, ki­li­mas bei ap­rū­ko sie­nos. Įta­ria­mas pa­de­gi­mas. Nuos­to­lis ir bu­to sa­vi­nin­kas nu­sta­ti­nė­ja­mi. Mir­tys. Šeš­ta­die­nį Ci­vi­li­nės met­ri­ka­ci­ jos sky­riu­je už­re­gist­ruo­tos 3 klai­pė­die­ čių mir­tys. Mi­rė Ole­na La­py­gi­na (g. 1921 m.), Pet­ro­ne­lė Du­fi­nec (g. 1943 m.), Go­da Šmai­žy­tė (g. 1977 m.). Nau­ja­gi­miai. Per sta­tis­ti­nę pa­rą pa­gim­ dė 6 mo­te­rys. Gi­mė 2 mer­gai­tės ir 4 ber­ niu­kai.

Sa­vait­ga­lį – krau­pios ne­lai­mės Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė Klai­pė­do­je ir ap­lin­ki­niuo­se ra­jo­ nuo­se šis sa­vait­ga­lis dviem žmo­ nėms bu­vo pa­sku­ti­nis: ras­tas žiau­ riai nu­si­žu­dęs jau­nas vy­ras, po trau­ki­niu žu­vo se­no­lis. O nuo Pa­ lan­gos til­to nu­šo­kęs Ru­si­jos pi­lie­ tis li­ko gy­vas.

Uos­ta­mies­čio poil­sio par­ke vaikš­ ti­nė­ję klai­pė­die­čiai iš­vy­do šo­ki­ ruo­jan­tį vaiz­dą – ant žo­lės ty­san­tį jau­no vy­ro kū­ną. Jis gu­lė­jo ne­to­li Her­kaus Man­to g. 83 esan­čio pa­sta­to. Į įvy­kio vie­tą at­vy­kę po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai pa­ma­ tė, jog ant la­vo­no gal­vos už­mau­tas po­lie­ti­le­ni­nis mai­še­lis. Ap­žiū­rint kū­ną nu­sta­ty­ta, kad po juo yra juo­da ran­ki­nė. Iš jos ky­šo­ jo du­jų ba­lio­nė­lis, prie ku­rio bu­ vo pri­jung­ta žar­ne­lė, nu­ves­ta po

ant gal­vos už­mau­tu po­lie­ti­le­ni­niu mai­še­liu. Nors nea­be­jo­ja­ma, kad vy­ras nu­ si­žu­dė, pra­dė­tas iki­teis­mi­nis ty­ri­ mas mir­ties prie­žas­čiai nu­sta­ty­ti. Pa­rei­gū­nai iš­siaiš­ki­no, kad ve­lio­nis yra 1985 me­tais gi­męs klai­pė­die­tis. Šeš­ta­die­nio ry­tą krau­pi ne­lai­ mė įvy­ko Kre­tin­go­je, ge­le­žin­ke­lio per­va­žo­je, esan­čio­je ne­to­li Pad­va­ rių so­cia­li­nės glo­bos na­mų. Ke­lei­vi­nis trau­ki­nys Radviliš­ kis–Klaipėda mir­ti­nai par­tren­kė per ge­le­žin­ke­lio per­va­žą va­žia­vu­ sį dvi­ra­ti­nin­ką. Pir­mi­niais duo­me­ ni­mis, žu­vu­sy­sis – Pad­va­rių so­cia­ li­nės glo­bos na­mų gy­ven­to­jas – 84 me­tų J.P. Vy­ro ta­pa­ty­bė nu­sta­ty­ta prie jo ra­dus as­mens do­ku­men­tą. Nors ge­le­žin­ke­lio ruo­žas, ku­ria­ me įvy­ko ne­lai­mė, tu­rė­jo bū­ti lai­ki­ nai už­da­ry­tas, ta­čiau čia dir­ban­tys pa­rei­gū­nai ap­stul­bo pa­ma­tę pra­va­

žiuo­jant dar vie­ną trau­ki­nį. Va­žiuo­ da­mas per tą pa­čią ne­lai­mės vie­tą, žu­vu­sio vy­ro kū­no, ku­ris dar te­be­ bu­vo ant bė­gių, są­sta­tas ne­kliu­dė. Sek­ma­die­nio nak­tį apie 00.45 val. Bend­ra­ja­me pa­gal­bos cent­re gau­tas pra­ne­ši­mas, jog nuo til­to į jū­rą nu­šo­ko žmo­gus. Į įvy­kio vie­tą sku­biai bu­vo iš­siųs­ti ug­nia­ge­siai gel­bė­to­jai, grei­to­sios pa­ gal­bos me­di­kai. In­for­ma­ci­ja apie įvy­ kį per­duo­ta ir Pa­lan­gos gel­bė­to­jams, ta­čiau jie dir­ba tik nuo 8 iki 20 val. At­vy­kę ug­nia­ge­siai gel­bė­to­jai nuo til­to nu­lei­do ko­pė­čias, ku­rio­ mis iš van­dens iš­si­ropš­tė Ru­si­jos pi­lie­tis. Jis iš­kart per­duo­tas me­di­ kams, nes van­de­ny­je pra­lei­do ke­ lio­li­ka mi­nu­čių, o jo tem­pe­ra­tū­ra te­sie­kė 16 laips­nių. Kol kas ti­ria­ma, ar apie 30 me­ tų Ru­si­jos pi­lie­tis nuo til­to nu­šo­ko pa­ts, ar jį kas nors nu­stū­mė.

Pa­vo­jin­ga: spe­cia­lio­sioms tar­ny­boms ne­re­tai ten­ka sku­bė­ti į pa­gal­bą

nuo Pa­lan­gos til­to nu­šo­ku­siems ar nu­kri­tu­siems pi­lie­čiams.

4

pirmadienis, rugsėjo 10, 2012

miestas

Dėl šil­dy­mo – gal­vo­sū­kis

Komentarai

1

Prog­no­zuo­ja­ma, kad ki­tas šil­dy­mo se­zo­nas la­biau­siai smogs mies­tų, ku­riuo­se di­džio­ji da­ lis ši­lu­mos gau­na­ma iš gam­ti­nių du­ jų, se­nų na­mų gy­ven­to­jams. Pa­sak Lie­tu­vos ši­lu­mos tie­kė­ jų aso­cia­ci­jos pre­zi­den­to Vy­tau­ to Sta­siū­no, bū­tent to­kie var­to­to­jai yra pa­smerk­ti mil­ži­niš­koms są­skai­ toms. Vals­ty­bi­nė kai­nų ir ener­ge­ti­ kos ko­mi­si­ja dar ge­gu­žę pro­gno­za­vo, kad ši­lu­ma ar­tė­jan­čio šil­dy­mo se­zo­ no me­tu uos­ta­mies­ty­je vi­du­ti­niš­kai bus 2,4 pro­c. bran­ges­nė nei praė­ju­ sio ir sieks 25,69 cen­to už ki­lo­vat­ va­lan­dę be pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­ čio (PVM). Prog­no­zės ga­li bū­ti vir­šy­tos. Nuo rug­sė­jo Klai­pė­do­je įsi­ga­lio­ju­si ši­ lu­mos kai­na yra 8,17 pro­c. di­des­ nė nei vi­du­ti­nė praė­ju­sio se­zo­no ir sie­kia 27,14 cen­to už ki­lo­vat­va­lan­ dę be PVM. Lie­tu­vos ši­lu­mos tie­kė­jų aso­cia­ ci­ja nu­ma­to, kad dėl du­jų bran­gi­mo šiuo ku­ru šil­do­muo­se mies­tuo­se ši­ lu­mos kai­na ga­li bū­ti nuo 27 iki 37 cen­tų už ki­lo­vat­va­lan­dę be PVM. Pap­ras­tai Klai­pė­do­je ši­lu­ma bū­na pi­giau­sia, pa­ly­gin­ti su ki­tais šį ku­rą nau­do­jan­čiais mies­tais.

Jev­ge­ni­jus Sa­kovs­kis:

Gy­ven­to­jai no­ri at­ nau­jin­ti na­mus, tau­py­ti, bet, su­ži­no­ ję dar­bų kai­nas, ini­ cia­ty­vos at­si­sa­ko. Džiau­gia­si elekt­ri­niu šil­dy­mu

Praė­ju­sio se­zo­no me­tu klai­pė­die­čiai, ku­rie nau­do­ja­si cent­ra­li­zuo­tu šil­dy­ mu, už 60 kv. m plo­to bu­to ap­šil­dy­ mą vi­du­ti­niš­kai mo­kė­jo 236 li­tus. Kur kas ma­žiau ši pa­slau­ga at­siė­ jo re­no­vuo­tų ir nau­jos sta­ty­bos na­ mų gy­ven­to­jams. Už to­kio pat bu­ to ap­šil­dy­mą jie vi­du­ti­niš­kai mo­kė­jo 108 li­tus. Šil­dy­tis elekt­ra kai ku­riais at­ve­jais yra pi­giau nei cent­ra­li­zuo­ tai. Taip ši­lu­ma ap­si­rū­pi­na Bal­ti­jos pro­spek­to 113 dau­gia­bu­tis na­mas. Jo bend­ri­jos „Naud­va­ris“ pir­mi­nin­kas Juo­za­pas Alf­re­das Va­la­vi­čius tvir­ti­ no, kad ši pa­slau­ga gy­ven­to­jams at­ siei­na pi­giau nei kai­my­nams. Praė­ju­sio šil­dy­mo se­zo­no me­tu, spau­džiant di­die­siems šal­čiams, klai­pė­die­tis, gy­ve­nan­tis 53 kv. m plo­to bu­te, už elekt­rą iš vi­so su­mo­ kė­jo apie 400 li­tų. Tiek kai­na­vo ne tik pa­tal­pų, bet ir van­dens pa­šil­dy­mas, su­nau­do­ta elekt­ra ki­tiems bu­to įren­gi­niams. Tai­ko­mas ma­žes­nis ta­ri­fas

Pir­mi­nin­kas pa­sa­ko­jo, kad na­mas elekt­ra šil­do­mas nuo pat pa­sta­ty­mo. Pas­ta­tas tu­ri sa­vo trans­for­ma­to­ri­nę. „Klai­pė­do­je tik­riau­siai tai vie­nin­ te­lis toks dau­gia­bu­tis“, – pa­ste­bė­ jo pir­mi­nin­kas.

Al­gis Gai­žu­tis

Klai­pė­dos sa­v i­val­dy­bės Bu­t ų ir ener­ge­t i­kos po­sky­r io ve­dė­jas

C

ent­ra­li­zuo­tai tie­kia­mas šil­dy­ mas nė­ra bran­gus, kai dau­gia­ bu­tis na­mas yra su­tvar­ky­tas, įgy­ven­din­tos ener­gi­jos tau­py­ mo prie­mo­nės, su­tvar­ky­ta ap­skai­ta. Bū­ na at­ve­jų, kai gy­ven­to­jai, ne­su­lau­kę ki­tų kai­my­nų pri­ta­ri­mo na­mo at­nau­ji­ni­mui, ren­ka­si pa­pras­tes­nį ke­lią – at­si­sa­ko cent­ ra­li­zuo­to šil­dy­mo ir pa­si­ren­ka ki­tą bū­dą. Ta­čiau to da­ry­ti ne­pa­ta­ria­ma. Nė­ra ge­ rai, kai iš or­ga­niz­mo pa­ša­li­na­ma vie­na da­lis. Ge­riau šil­dy­mo bū­dą keis­ti vi­sam na­mui, o ne vie­nam bu­tui. Rei­kia ne­pa­ mirš­ti, kad at­si­jun­gi­mo nuo cent­ra­li­zuo­ to šil­dy­mo tvar­ka yra su­dė­tin­ga.

Pa­si­rin­ki­mas: Bal­ti­jos pro­spek­to 113 na­mas šil­do­mas elekt­ra.

J.A.Va­la­vi­čiaus tei­gi­mu, na­mui tai­ko­mi ma­žes­ni elekt­ros ta­ri­fai nei ki­tiems gy­ven­to­jams. Ki­lo­vat­va­lan­ dė at­siei­na 39,8 cen­to. „La­bai ne­si­bai­mi­na­me, kad elekt­ ra pa­brangs ke­liais cen­tais. Ge­rai tai, jog kiek­vie­nas gy­ven­to­jas ga­li re­gu­ liuo­ti ši­lu­mą sa­vo bu­te. Kiek­vie­nas nu­si­sta­to, kiek no­ri ir iš­ga­li su­mo­ kė­ti“, – tei­gė pir­mi­nin­kas. Anot jo, pa­tys gy­ven­to­jai sten­gia­ si tau­py­ti ši­lu­mą – ap­šil­ti­no vir­šu­ ti­nį aukš­tą, už­san­da­ri­no lif­tų šach­ tas, su­re­mon­ta­vo rū­sių ir bend­ro nau­do­ji­mo pa­tal­pų lan­gus. „Žmo­nės pa­ju­to, kad ši­lu­mos su­ nau­do­ja­ma ma­žiau. Jei rū­pin­sies na­mu, tvar­ky­si jį, gy­ven­si šil­čiau ir šil­dy­mas kai­nuos pi­giau“, – pa­brė­ žė J.A.Va­la­vi­čius. Bu­di nak­ti­mis ka­ti­li­nė­je

Pi­gia ši­lu­ma džiau­gia­si ir mal­ko­mis šil­do­mo dau­gia­bu­čio na­mo gy­ven­ to­jai. Vie­nin­te­lis toks Lie­tu­vo­je yra Kre­tin­go­je, Tie­kė­jų gat­vė­je. Praė­ju­ sio šil­dy­mo se­zo­no me­tu 60 kv. m plo­to bu­to ap­šil­dy­mas šei­mi­nin­kui at­siė­jo 60 li­tų per mė­ne­sį. Na­mo gy­ven­to­jai už šil­dy­mą po li­tą už kvad­ra­ti­nį met­rą mo­ka vi­sus me­ tus. Su­rink­ti pi­ni­gai nau­do­ja­mi mal­ koms įsi­gy­ti, ka­ti­li­nės nau­do­ja­mai elekt­rai ir šil­dy­mo sis­te­mai pa­pil­dy­ ti van­de­niu. Ka­ti­li­nė­je nak­ti­mis bu­di dar­bo ne­tu­rin­tys na­mo gy­ven­to­jai. Sąs­kai­to­mis už šil­dy­mą ne­si­skun­ džia bu­tus iš cent­ra­li­zuo­to į du­ji­nį šil­dy­mą iš­kei­tę gy­ven­to­jai. Se­na­mies­ty­je 40 kv. m plo­to bu­ te gy­ve­nan­tis klai­pė­die­tis pa­sa­ko­jo, kad per­nai šal­čiau­siu me­tu už du­jas mo­kė­jo 300 li­tų per mė­ne­sį. „To­kios su­mos už­te­ko ir pa­tal­pų šil­dy­mui, ir karš­to van­dens pa­šil­dy­ mui, ir vi­ryk­lei“, – tvir­ti­no vy­ras.

tvar­kant šil­dy­mo sis­te­mas. Na­mo sa­vi­nin­kų pri­ta­ri­mas taip pat rei­ ka­lin­gas, kai no­ri­ma nuo cent­ra­li­ zuo­to šil­dy­mo at­jung­ti bu­tą. Įmo­nės „Klai­pė­dos ener­gi­ja“ Klien­tų ap­tar­na­vi­mo cent­ro va­do­ vo Vir­gi­ni­jaus Zut­kio tei­gi­mu, rei­ kia ne­pa­mirš­ti, kad at­jun­gus bu­tą nuo na­mo sis­te­mos sa­vi­nin­kas iš­ lie­ka jos bend­ra­sa­vi­nin­kis. To­dėl jis pri­va­lo pri­žiū­rė­to­jui mo­kė­ti už ši­lu­ mą bend­ro nau­do­ji­mo pa­tal­po­se ir įren­gi­niuo­se. Keis­ti ne­pa­ta­ria

Pa­sak V.Zut­kio, kal­bant apie ar­tė­ jan­čio se­zo­no pro­gno­zes, spe­cia­lis­tų ver­ti­ni­mu, at­si­sa­ky­ti cent­ra­li­zuo­to šil­dy­mo mies­te ne­ra­cio­na­lu. „Ga­li­mos al­ter­na­ty­vos dau­gia­bu­ čių na­mų gy­ven­to­jams Klai­pė­do­ je – šil­dy­tis elekt­ra ar gam­ti­nė­mis du­jo­mis – yra bran­ges­nės. Ki­lo­vat­ va­lan­dė elekt­ros vi­du­ti­niš­kai kai­ nuo­ja 46 cen­tus, o cent­ra­li­zuo­ to šil­dy­mo – 29,6. Gam­ti­nės du­jos in­di­vi­dua­liems var­to­to­jams šią va­ sa­rą pa­bran­go apie 30 pro­c.“, – aiš­ ki­no V.Zut­kis. Jo tei­gi­mu, in­di­vi­dua­laus šil­dy­mo sek­to­riu­je pa­ste­bi­ma prie­šin­ga ten­ den­ci­ja – var­to­to­jai, ku­rie ga­li, vie­ to­je du­ji­nio šil­dy­mo įsi­ren­gia kie­to­ jo ku­ro ka­ti­lus. „Nors kū­re­ni­mas mal­ko­mis ar ang­li­mis su­ke­lia ne­pa­to­gu­mų, ta­ čiau aki­vaiz­du, kad in­di­vi­dua­liai šil­ dy­tis du­jo­mis dau­ge­liui jau yra per bran­gu“, – pa­brė­žė V.Zut­kis. Prie­šin­ga ten­den­ci­ja nei anks­ čiau šie­met Klai­pė­do­je pa­ste­bi­ma ir cent­ra­li­zuo­to šil­dy­mo sek­to­riu­je. At­si­jung­ti nuo jo no­ri du bu­tai, pri­ si­jung­ti du dau­gia­bu­čiai, ku­riuo­se yra 144 būs­tai. At­si­nau­jin­ti trūks­ta pi­ni­gų

Da­lis mo­kes­čių lie­ka

Dau­gia­bu­čių na­mų gy­ven­to­jams yra su­da­ry­ta ga­li­my­bė pa­keis­ti šil­dy­mo bū­dą. Ta­čiau tai pa­da­ry­ti su­dė­tin­ga. Bu­tų sa­vi­nin­kai tu­ri kreip­tis į na­mo ad­mi­nist­ra­to­rių, o jis – or­ga­ni­zuo­ ti gy­ven­to­jų su­si­rin­ki­mą. Jo me­tu prii­ma­mas spren­di­mas ir pa­ve­da­ ma val­dy­to­jui pa­keis­ti pa­sta­to šil­ dy­mo bū­dą. Šis pri­va­lo sa­vi­val­dy­bei pa­teik­ ti pra­šy­mą iš­duo­ti ra­šy­ti­nį pri­ta­ri­ mą pa­sta­to re­mon­to pro­jek­tui, per­

Skel­biant, jog ar­tė­jan­tis šil­dy­mo se­ zo­nas bus dar bran­ges­nis nei praė­ jęs, gy­ven­to­jai ak­ty­viai do­mi­si tau­ py­mo prie­mo­nė­mis. Dau­gia­bu­čius na­mus pri­žiū­rin­ čios įmo­nės „Vi­tės val­dos“ di­rek­to­ rius Jev­ge­ni­jus Sa­kovs­kis pa­sa­ko­jo,

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

kad klai­pė­die­čiai la­biau­siai do­mi­si šil­dy­mo sis­te­mos re­no­va­ci­ja ir na­ mo sie­nų ap­šil­ti­ni­mu. „Abu šie tau­py­mo bū­dai yra efek­ ty­vūs. Ta­čiau la­biau gy­ven­to­jai do­mi­ si šil­dy­mo sis­te­mų re­no­va­ci­ja, nes, ją at­li­kus, ga­li­ma su­tau­py­ti 15–20 pro­c. ener­gi­jos“, – ko­men­ta­vo va­do­vas. Pa­sak J.Sa­kovs­kio, in­ves­ti­ci­jos ne­re­tai gy­ven­to­jus at­gra­so nuo at­ nau­ji­ni­mo dar­bų. Du Deb­re­ce­no gat­vės dau­gia­bu­ čiai na­mai bu­vo nu­spren­dę šil­tin­ ti pa­sta­to sie­nas. Įvy­ko kon­kur­sas, iš­rink­ti ran­go­vai, bet žmo­nės per­ si­gal­vo­jo. „Gy­ven­to­jai no­ri at­nau­jin­ti na­ mus, tau­py­ti, bet, su­ži­no­ję dar­bų kai­nas, ini­cia­ty­vos at­si­sa­ko. Sie­nų šil­ti­ni­mas yra bran­gus“, – pa­ste­bė­ jo di­rek­to­rius. Gy­va­tu­ku šil­do grin­dis

Pa­sak V.Zut­kio, la­biau­siai na­mo šil­dy­mo efek­ty­vu­mas ir tau­pu­mas pri­klau­so nuo ši­lu­mos punk­to su­ re­gu­lia­vi­mo ir šil­dy­mo sis­te­mos su­ ba­lan­sa­vi­mo. „Tai pro­fe­sio­na­lų dar­bas. Kiek­ vie­nas na­mas ar bend­ri­ja pa­si­ren­ka sa­vo šil­dy­mo sis­te­mų pri­žiū­rė­to­ją ir tu­rė­tų ap­tar­nau­jan­čių spe­cia­lis­ tų klaus­ti, ar vis­kas ge­rai“, – pa­ta­ rė va­do­vas. V.Zut­kis pa­brė­žė, kad taip pat bū­tų ga­li­ma pa­tik­rin­ti, ar kas nors bu­tuo­ se nė­ra įsi­ren­gę pa­pil­do­mų ra­dia­to­ rių, ant­ro gy­va­tu­ko grin­dims šil­dy­ti. „To­kie prie­tai­sai iš­ba­lan­suo­ja vi­so na­mo šil­dy­mo sis­te­mą ir vie­ni bu­tai šą­la, o ki­tuo­se per karš­ta, nors vi­ si tu­ri mo­kė­ti vie­no­dai“, – ko­men­ ta­vo va­do­vas. Smulk­me­nos išau­gi­na są­skai­tas

Anot spe­cia­lis­tų, no­rint gau­ti ma­ žes­nes są­skai­tas už ši­lu­mą, bū­ti­ na im­tis ir pa­pras­tų tau­py­mo prie­ mo­nių. Po va­sa­ros rei­kia ap­žiū­rė­ti, ar laip­ti­nė­se yra vi­si stik­lai, ar san­ da­riai už­si­da­ro jos du­rys, ar rū­siuo­ se ne­siau­čia skers­vė­jai. Re­ko­men­duo­ja­ma ir už­kli­juo­ ti laip­ti­nė­je esan­čius lan­gus. J.Sa­

Jo­nas Kond­ra­tas

Ši­lu­mos ūkį pri­ž iū­r in­čios ir da­l iai na­mų ener­g i­ją tie­k ian­čios įmo­nės di­rek­to­r ius

Š

il­dy­ti dau­gia­bu­tį na­mą du­jo­mis nė­ra pi­g iau nei cent­ra­l i­zuo­tas šil­dy­mas, nes ski­ria­si šio ku­ro kai­nos. Cent­ra­l i­zuo­to šil­dy­mo tie­kė­jas da­bar už du­jas mo­ka ma­ž iau nei tie, ku­rie ši­lu­mą tie­kia iš au­to­no­mi­ nių ka­ti­li­nių. Anks­čiau pa­sta­rie­siems jos bu­vo ge­ro­kai ma­žes­nės. No­rint at­si­jung­ ti nuo cent­ra­li­zuo­to šil­dy­mo, pir­miau­sia rei­kia iš­spręs­ti šio ku­ro kai­nos klau­si­mą. Da­bar su­kur­ta sis­te­ma, dėl ku­rios to da­ ry­ti neap­si­mo­ka. Kiek var­to­to­jas mo­kės už šil­dy­mą, pri­klau­so nuo to, kiek jis ga­ li da­ry­ti įta­kos ši­lu­mos su­var­to­ji­mui. Jei bu­to sa­vi­nin­kas ga­li re­gu­liuo­ti ši­lu­mą sa­ vo na­muo­se, tuo­met jis mo­kės ma­žiau.

Dan­guo­lė Mi­ku­tie­nė

Būs­to ir ur­ba­n is­t i­nės plėt­ros agen­t ū­ros Vie­šų­jų ry­šių ir in­for­ma­v i­mo sky­r iaus ve­dė­ja

D

i­des­n is su­si­do­mė­ji­mas re­ no­va­ci­ja yra pa­ste­bi­mas vi­ so­je Lie­tu­vo­je. Klai­pė­da nė­ ra išim­t is. Tai sie­ja­me su ar­tė­jan­čia nau­jo šil­dy­mo se­zo­no pra­ džia, kai ku­rių sa­vi­val­dy­bių va­do­vų ini­ cia­ty­va ska­tin­ti re­no­va­ci­ją, ge­res­niu gy­ ven­to­jų in­for­ma­vi­mu apie ją. Per lie­pą ir rugp­jū­tį mū­sų agen­tū­ros dar­buo­to­jai pir­mi­nę in­for­ma­ci­ją apie re­no­va­ci­ją pa­ gal JES­SI­CA fi­nan­sa­vi­mo mo­de­lį pa­tei­kė 26 Klai­pė­dos dau­gia­bu­čių na­mų gy­ven­ to­jams. Iki šiol va­sa­ros me­tu to­kie su­si­ti­ ki­mai be­veik ne­vyk­da­vo.

kovs­kis pa­brė­žė, kad tai ele­men­ ta­rūs dar­bai, ku­riuos ga­li pa­da­ry­ti kiek­vie­nas žmo­gus. V.Zut­kis pa­ste­ bė­jo, kad pa­pras­tai žmo­nės bu­tus už­san­da­ri­na, o bend­ro nau­do­ji­mo pa­tal­pas pa­mirš­ta. „Ma­žos smulk­me­nos, esant di­ des­niems šal­čiams, ge­ro­kai išau­ gi­na są­skai­tas už šil­dy­mą. Pa­ti­ki­ miau­sias bū­das ma­žiau mo­kė­ti už šil­dy­mą – ši­lu­mą tau­py­ti vi­so­mis įma­no­mo­mis prie­mo­nė­mis“, – pri­ mi­nė va­do­vas.

5

pirmadienis, rugsėjo 10, 2012

aktualijos

Dėl tur­ga­vie­čių – su­si­ra­ši­nė­ji­mas Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė Smul­kie­siems vers­li­nin­kams at­ sto­vau­jan­ti or­ga­ni­za­ci­ja pra­šė Klai­pė­dos val­džios su­da­ry­ti spe­ cia­lią gru­pę, ku­ri pa­siū­ly­tų prie­ mo­nių, kaip at­gai­vin­ti uos­ta­mies­ čio tur­ga­vie­tes. Ta­čiau ji ne­bus su­ da­ry­ta, nes, anot mies­to va­do­vo, tuo tu­ri rū­pin­tis jau eg­zis­tuo­jan­ti ins­ti­tu­ci­ja.

Pra­šy­mą Klai­pė­dos me­rui Vy­tau­ tui Grub­liaus­kui su­ra­šė Smul­kio­jo ir vi­du­ti­nio vers­lo ta­ry­bos pir­mi­ nin­kas Aras Mi­leš­ka. Jis nu­ro­dė, jog sa­vi­val­dy­bės tur­ ga­vie­tė­se su­si­kur­ti dar­bo vie­tas ga­li dau­giau nei tūks­tan­tis klai­ pė­die­čių, ta­čiau pa­sta­rai­siais me­ tais pa­ste­bi­ma, kad pre­kei­vių la­ bai ma­žė­ja. Nors tur­ga­vie­tės yra pa­trauk­lio­se pre­ky­bos vie­to­se, smul­kie­ji vers­li­ nin­kai iš jų trau­kia­si, o tur­ga­vie­čių ad­mi­nist­ra­ci­jos, anot A.Mi­leš­kos, ne­sii­ma jo­kių prie­mo­nių su­si­da­ riu­siai si­tua­ci­jąai pa­ge­rin­ti. „To­dėl siū­lo­me su­da­ry­ti dar­ bo gru­pę iš Klai­pė­dos smul­kio­jo ir vi­du­ti­nio vers­lo ta­ry­bos na­rių, mies­to ta­ry­bos na­rių, tur­ga­vie­čių

pre­ky­bi­nin­kų at­sto­vų, moks­lo, sa­ vi­val­dy­bės spe­cia­lis­tų, ku­ri ga­lė­ tų ob­jek­ty­viai įver­tin­ti su­si­da­riu­ sią si­tua­ci­ją ir pa­siū­ly­ti veiks­min­gų prie­mo­nių pa­ge­rin­ti tur­ga­vie­čių veik­lą ir pa­trauk­lu­mą pre­kei­viams bei mies­to gy­ven­to­jams“, – raš­te pra­šė A.Mi­leš­ka. Ta­čiau uos­ta­mies­čio va­do­vo at­ sa­ky­mas bu­vo nei­gia­mas. V.Grub­ liaus­ko tei­gi­mu, Smul­kio­jo ir vi­ du­ti­nio vers­lo ta­ry­ba bu­vo su­kur­ta kaip vi­suo­me­ni­nė ta­ry­ba, su­ge­ ban­ti teik­ti kon­so­li­duo­tą nuo­mo­ nę ir pro­fe­sio­na­lius pa­ta­ri­mus sa­ vi­val­dy­bės ta­ry­bai. „Pa­pil­do­mos dar­bo gru­pės su­ kū­ri­mas iš es­mės įtrauk­tų tuos pa­ čius at­sto­vus ir dub­liuo­tų pa­čios Smul­kio­jo ir vi­du­ti­nio vers­lo ta­ry­ bos veik­lą. To­dėl siū­lo­me im­tis tie­ sio­gi­nio šio klau­si­mo ana­li­za­vi­mo ir spren­di­mų va­rian­tų paieš­kos pa­ čio­je ta­ry­bo­je“, – at­sa­kė V.Grub­ liaus­kas. Jis taip pat pa­brė­žė, jog sa­vi­ val­dy­bės įmo­nė „Se­na­sis tur­gus“ šiuo me­tu yra rest­ruk­tū­ri­zuo­ja­ ma į už­da­rą­ją ak­ci­nę bend­ro­vę, o tai, ti­kė­ti­na, leis įmo­nei la­biau iš­kris­ta­li­zuo­ti ko­mer­ci­nę veik­lą ir tiks­lus.

Išs­kir­ti­nu­mas: var­žy­bos ant Kur­šių ma­rių kran­to pri­ly­go eg­zo­ti­kai.

Ren­gi­nių ma­ra­to­ną Ne­rin­go­je pra­tę­sė fut­bo­las In­ten­sy­vi Ne­rin­gos va­sa­ros se­zo­no ren­ gi­nių pro­gra­ma įgi­jo tą­są ir ru­de­nį – sa­ vait­ga­lį Juodk­ran­tė­ je vy­ko tarp­tau­ti­nės fut­bo­lo rung­ty­nės. Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Kal­bos: kol kas tik dis­ku­tuo­ja­ma, kaip tur­ga­vie­tes pa­vers­ti pa­trauk­les­

nė­mis, ta­čiau rea­lių veiks­mų kol kas ne­sii­ma­ma.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Jo­se su­si­ti­ko vie­nos stip­riau­sių Lat­ vi­jos ir Lie­tu­vos fut­bo­lo ko­man­dų. Juodk­ran­tės sta­dio­no dan­gą, žai­di­ mą gre­ta ma­rių iš­ban­dė ant­rą­ją vie­ tą Lie­tu­vos fut­bo­lo ly­go­je uži­man­čio VMFD „Žal­gi­rio“ ir ket­vir­to­jo­je po­ zi­ci­jo­je Lat­vi­jos pir­me­ny­bė­se esan­ čio ke­tu­rių lie­tu­vių at­sto­vau­ja­ma Lie­po­jos „Me­ta­lurgs“ eki­pos. Pa­ro­do­mą­sias var­žy­bas, ku­rias ste­bė­jo ne­ma­žai gar­bių sve­čių, re­ zul­ta­tu 2:1 (2:0) lai­mė­jo „Žal­gi­ris“. Įvar­čius nu­ga­lė­to­jams pel­nė And­ re­jus Na­gu­ma­no­vas (35 min.) ir Ka­ mi­lis Bi­lins­kis (45 min.), vie­nin­te­ lį sve­čiams – Toms Mežs (77 min.). Nau­din­giau­siu rung­ty­nių žai­dė­ju

Po­zi­ci­ja: Ne­rin­gos me­ras A.Vin­kus tei­gė, kad di­de­lis dė­me­sys ren­gi­

niams bus ski­ria­mas ne tik va­sa­rą.

bu­vo pri­pa­žin­tas pir­mą­jį su­si­ti­ki­ mo įvar­tį pel­nęs „Žal­gi­rio“ ko­man­ dos sau­gas A.Na­gu­ma­no­vas. Sve­čių gre­to­se rung­ty­nia­vo trys lie­tu­viai – var­ti­nin­kas Au­re­li­jus Du­ bic­kas, gy­nė­jas Min­dau­gas Ba­gu­žis ir sau­gas To­mas Ta­mo­šaus­kas. Šios rung­ty­nės bu­vo vie­nas di­ džiau­sių šie­met spor­ti­nių ren­gi­nių Kur­šių ne­ri­jo­je. „Rung­ty­nių tiks­las bu­vo su­kur­ ti ren­gi­nį, ku­ris į Ne­rin­gą pri­trauk­ tų žmo­nių, kad jie ga­lė­tų su­si­pa­žin­ti su įspū­din­ga ru­de­nė­jan­čia gam­ta. Be to, fut­bo­las ša­lia ma­rių, kai to­lu­mo­ je bo­luo­ja lai­vų bu­rės, yra tik­ra eg­

Re­for­mos prie­ši­nin­kams – at­kir­tis Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė Spor­to bend­ruo­me­nė­je ki­lus ne­ pa­si­ten­ki­ni­mui pla­nuo­ja­ma sis­te­ mos re­for­ma, uos­ta­mies­čio me­ras Vy­tau­tas Grub­liaus­kas sto­jo gin­ti jos su­ma­ny­to­jų.

„Gir­dė­jau prie­kaiš­tų, kad spor­to re­for­mai va­do­vau­ja su juo ne­su­ si­ję žmo­nės. Ta­čiau tai nė­ra tie­ sa. Klai­pė­dos vi­ce­me­ro Vy­tau­to Če­po spe­cia­li­za­ci­ja bu­vo spor­to psi­cho­lo­gi­ja, o mies­to ta­ry­bos na­rys Al­gir­das Grub­lys spor­ tuo­ja, yra orien­ta­ci­nin­kas, pui­ kiai iš­ma­no spor­to rei­ka­lus“, –

tvir­ti­no uos­ta­mies­čio va­do­vas. Jis pa­brė­žė, jog spor­to re­for­ma kol kas ne­vyks­ta, šiuo me­tu dis­ku­tuo­ ja­ma tik dėl jos met­me­nų. „Blo­giau­sia tai, kad kri­ti­kai ne­pa­ tei­kia konst­ruk­ty­vių pa­siū­ly­mų“, – pa­ste­bė­jo V.Grub­liaus­kas. Dar­bo gru­pė pa­ren­gė du spor­to re­for­mos met­me­nų va­rian­tus. Pa­ gal vie­ną jų Klai­pė­do­je bū­tų ma­ ži­na­mas spor­to biu­dže­ti­nių įstai­ gų ir spor­to ša­kų jo­se skai­čius, įve­da­mas spor­ti­nin­ko krep­še­lis, į ku­rį ga­lė­tų pre­ten­duo­ti ir pri­va­ tūs klu­bai. Ant­ruo­ju va­rian­tu siū­lo­ma lik­vi­ duo­ti vi­sas biu­dže­ti­nes spor­to įstai­ gas, o pa­slau­gas pirk­ti iš klu­bų, ku­

rie pri­klau­so­mai nuo juos lan­kan­čių vai­kų skai­čiaus gau­na ati­tin­ka­mą spor­ti­nin­kų krep­še­lių kie­kį. „Nuo­gąs­ta­vi­mai, kad su­ma­žės fi­ nan­sa­vi­mas spor­tui, yra ne­pag­rįs­ti. Apie tai nie­kas ne­kal­ba, ga­li­ma bū­ tų net gal­vo­ti apie fi­nan­sa­vi­mo di­ di­ni­mą, jei tam pri­tar­tų po­li­ti­kai“, – tvir­ti­no Klai­pė­dos me­ras. Šiuo me­tu uos­ta­mies­ty­je spor­tui ir ba­zių iš­lai­ky­mui per me­tus ski­ria­ ma apie 13 mln. li­tų. Spor­to bend­ruo­me­nė taip pat pik­ti­na­si, kad jau dau­giau nei pu­sę me­tų Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Spor­ to ir kū­no kul­tū­ros sky­rius ne­tu­ri ve­dė­jo, nes bu­vęs va­do­vas Ire­ni­jus Za­lec­kis yra pa­že­min­tas pa­rei­go­se

ir per­kel­tas dirb­ti į Vie­šo­sios tvar­ kos sky­rių. I.Za­lec­kis to­kį spren­di­mą yra ap­ skun­dęs teis­mui, pra­šo jį grą­žin­ti į bu­vu­sias pa­rei­gas. By­la vis dar nag­ ri­nė­ja­ma. „Tai, kad Spor­to ir kū­no kul­tū­ros sky­rius ne­tu­ri nau­jo va­do­vo, ne­sie­ čiau su tuo, jog su I.Za­lec­kiu vyks­ ta teis­mi­niai gin­čai ir lau­kia­ma, kaip jie pa­si­baigs. Be to, sky­rius tik­rai nė­ ra pa­ra­ly­žiuo­tas ir ne­veiks­nus. Kon­ kur­so nau­jam ve­dė­jui pa­rink­ti pa­ skel­bi­mas tik­rai nė­ra vil­ki­na­mas ir, ma­nau, jog jis įvyks ne­to­li­mo­je atei­ ty­je, nes nau­jas va­do­vas tu­ri ži­no­ti spor­to re­for­mos met­me­nis, kad ga­ lė­tų dirb­ti“, – tei­gė V.Grub­liaus­kas.

zo­ti­ka“, – tei­gė vie­nas var­žy­bų or­ ga­ni­za­to­rių Min­dau­gas Ni­ko­li­čius. Var­žy­bas ste­bė­jo apie 300 žmo­ nių, o tai, anot pa­šne­ko­vo, reiš­kia, jog ren­gi­nys pa­vy­ko ir atei­ty­je to­kių tarp­tau­ti­nių fut­bo­lo var­žy­bų ga­li­ma pla­nuo­ti dar dau­giau. „Ne­rin­go­je ak­ty­vus ku­ror­ti­nis gy­ ve­ni­mas ne­si­bai­gia kar­tu su va­sa­ra. At­virkš­čiai, sie­kiant pra­tęs­ti se­zo­ną, tiek sa­vi­val­dy­bė, tiek ku­ror­to vers­li­ nin­kai dar di­des­nį dė­me­sį ski­ria kul­ tū­ri­nių ir spor­ti­nių ren­gi­nių pro­gra­ mai“, – Ne­rin­gos sa­vi­val­dy­bės me­ras An­ta­nas Vin­kus ža­dė­jo, jog ren­gi­nių ne­trūks ir pa­si­bai­gus va­sa­rai.

13 – tiek mln. li­tų per me­ tus ski­ria­ma Klai­pė­dos spor­to sis­te­mai. Mies­to va­do­vas tei­gė, kad spor­to re­ for­mos met­me­nys tu­rė­tų bū­ti pa­ tvir­tin­ti dar šiais me­tais ir tuo­met sis­te­mo­je pra­si­dė­tų po­ky­čiai. „Aki­vaiz­du, kad jų rei­kia, nes fi­ nan­sa­vi­mas – įspū­din­gas, o re­zul­ ta­tai – nea­dek­va­tūs“, – kons­ta­ta­ vo me­ras.

6

pirmadienis, rugsėjo 10, 2012

nuomonės

Ar val­džia tu­ri re­gu­liuo­ti vers­lą?

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Mo­ra­lės mor­ge – nau­jos au­kos

Saulius Pocius

Šį­syk la­biau nu­ste­bi­ no ne feis­bu­ko pa­to­lo­gi­ jos, o mo­kyk­los, ku­rio­ je tarps­ta va­di­na­mie­ ji pe­da­go­gai, po­zi­ci­ja. Ypač pri­bloš­kian­tys tos ug­dy­mo ži­ny­bos va­dų mo­ra­li­niai pro­fi­liai. tų ieš­ko­ti pe­do­fi­lai, ne­sub­ren­dė­liai, is­te­ riš­k i žu­d i­kai, afe­r is­tai ir spal­vo­t ų vė­l ia­ vų spra­g i­lais ar­šiai mo­juo­jan­t i sėd­me­ nų bro­li­ja? Ta­čiau šį­syk la­biau nu­ste­bi­no ne feis­bu­ ko pa­to­lo­gi­jos, o mo­kyk­los, ku­rio­je tarps­ ta va­di­na­mie­ji pe­da­go­gai, po­zi­ci­ja. Ypač pri­bloš­kian­tys tos ug­dy­mo ži­ny­bos va­dų mo­ra­li­niai pro­fi­liai. Kai mer­gai­tės li­k i­mu su­s i­r ū­pi­nę žur­ na­l is­tai pa­skam­bi­no mo­k yk­los, ku­r io­ je mo­ko­si nie­k in­ta paaug­lė, di­rek­to­r iui, šis krau­piai nu­ste­bo. „O aš čia kuo dė­tas? Čia juk vis­kas vyks­ta in­ter­ne­te“, – ap­niu­ kęs aiš­ki­no va­di­na­mo­sios švie­ti­mo įstai­ gos va­do­vas. Tai­gi su­pras­ki­te, po­nai, mo­kyk­los va­do­ vas šio­je is­to­ri­jo­je „nė prie ko“. Vi­sos tos pa­ty­čios su­ve­šė­jo ne jo va­do­vau­ja­mo­je įstai­go­je, o kaž­kur vir­tua­lia­me pa­sau­ly­je, ku­rio nie­kas neį­ga­li nei pirš­tais pa­čiu­pi­ nė­ti, nei sa­vo jaut­rių­jų vie­tų re­cep­to­riais už­re­gist­ruo­ti. Tai­gi jo, to pa­sau­lio, tar­si ir nė­ra, o jei nė­ra, tai nė­ra ir pro­ble­mos. Lo­giš­ka. Ar­ti­miau­sio­je „Auk­si­nių svo­g ū­ nų“ fies­to­je šios mo­k yk­los va­das ga­lė­t ų pre­ten­duo­t i į įžval­g iau­sio Lie­tu­vos šak­ nia­vai­sio sta­tu­są. Bė­da čia tik ta, kad to­ kią pat lo­gi­ką nau­do­jo vy­riau­sia­sis mo­ra­ lės mor­go ideo­lo­gas, kaž­ka­da pri­si­mąs­ tęs iki fra­zės: yra žmo­gus, yra pro­ble­ma. Vi­siš­kai su­pran­ta­ma, kad to­k ia va­do­vo po­zi­ci­ja – ži­ny­biš­kai pa­ran­ki. Ta­čiau aki­ vaiz­du, kad ir nu­žmo­gė­ju­si.

m.skiriute@kl.lt

Rei­kė­tų tik tvar­kos

os­ta­mies­čio val­džios spren­di­mu nuo rug­sė­ jo bu­vo pa­nai­kin­ti še­ši – 2, 7, 5, 15, 14, 11 – marš­ru­tai, ku­riuos ap­tar­na­vo marš­ru­ti­niai tak­si. Dėl to vi­są sa­vai­tę ne­ti­lo dis­ku­si­jos ir tarp ve­žė­jų, ir tarp sa­vi­val­dy­bės va­do­vų, ir tarp gy­ven­

U

to­jų. Mies­to val­džia nu­sta­to ir bi­lie­tų kai­nas marš­ru­ ti­niams tak­si. Tuo pik­ti­na­si pa­slau­gas mies­tie­čiams tei­kian­tys ve­žė­jai. Ar val­džia tu­ri re­gu­liuo­ti pri­va­tų vers­lą ir dik­tuo­ti, ko­kias kai­nas tu­rė­tų teik­ti vers­li­ nin­kai sa­vo klien­tams?

Už

Prieš

No­riu iš­sa­ky­ti sa­vo nuo­mo­nę apie „Karš­ta­me te­le­fo­ne“ nuo­lat ne­ty­lan­čią dis­ku­si­ją dėl Se­no­jo tur­gaus. Nep­ri­ta­riu tiems, ku­rie sa­ko, kad tur­gų rei­kė­tų per­kel­ti ki­tur, o į jo vie­tą at­kel­ti Skulp­tū­ rų par­ką. O kas bū­tų vie­toj par­ko? Nors gy­ve­nu pie­ti­nė­je mies­to da­ ly­je, bet pa­ti daž­nai va­žiuo­ju ap­ si­pirk­ti į Se­ną­jį tur­gų. Ap­si­pir­ku­si pa­vaikš­tau po se­na­mies­tį, už­su­ ku į ko­kią par­duo­tu­vė­lę, pa­žiū­riu, kaip pa­si­kei­tęs mies­tas. Tik dau­ giau tvar­kos rei­kė­tų šio­je tur­ga­ vie­tė­je. Ilo­na

Ne­bū­ki­te ak­li ir pra­re­gė­si­te

Ju­di­ta Si­mo­na­vi­čiū­tė, Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rė: – Marš­ru­tų nu­sta­ty­mas yra sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ ra­ci­jos di­rek­to­rės ju­ris­dik­ci­jos klau­si­mas. Aš vie­nus ga­liu pa­nai­kin­ti, ki­tus įdieg­ti. Taip elg­da­ma­si ne­per­ žen­giu jo­kių ri­bų. Kas va­žiuos nu­sta­ty­tais marš­ru­tais – jau vers­lo klau­si­mas. Ve­žė­jai no­ri – da­ly­vau­ja, no­ ri – ne­da­ly­vau­ja kon­kur­se. Sa­vi­val­dy­bė pri­va­lo pri­ žiū­rė­ti, ar pri­va­taus ve­žė­jo są­nau­dos ati­tin­ka iš­lai­das. Yra me­to­di­ka, ku­ri tai pa­tik­ri­na. Vals­ty­bė ne­ga­li leis­ti kles­tė­ti juo­da­jam vers­lui. Dėl to re­gu­liuo­ja­mos bi­lie­tų kai­nos. Marš­ru­ti­nių tak­si vers­le ir da­bar yra ne­skaid­ ru. Nuo Klai­pė­dos iki Pa­lan­gos ar Kre­tin­gos yra 25 ki­ lo­met­rai. Bi­lie­to kai­na – 5 li­tai. Per­va­žia­vus per Klai­ pė­dą, taip pat su­si­da­ro 25 ki­lo­met­rai. Bi­lie­tas kai­nuo­ja 2,5 li­to. Pa­ly­gi­nus skai­čius, ma­ty­ti at­sa­ky­mas. Sie­kia­ ma, kad ne­bū­tų ne­skaid­raus vers­lo. Vals­ty­bė skaid­ru­ mo sie­kė ir įves­da­ma ka­sos apa­ra­tus tur­guo­se. Pa­ma­ čius ne­skaid­rius da­ly­kus, rei­kia įsi­kiš­ti.

Lo­re­ta Aver­ki­na, Ke­lių marš­ru­ti­nių tak­si marš­ ru­tų ope­ra­to­riaus trans­por­to va­dy­bi­nin­kė: – Val­džia ne­tu­ri re­gu­liuo­ti pri­va­taus vers­lo. Tai truk­do vers­li­nin­kams lanks­čiau rea­guo­ti į rin­ką ir po­ ky­čius: va­žiuo­ti lai­kais ta­da, kai yra di­des­nis ke­lei­ vių srau­tas, taip pat ma­žin­ti ar­ba di­din­ti bi­lie­tų kai­ nas, su­teik­ti leng­va­tas ke­lei­viams. Vyks­ta koks nors ren­gi­nys, ei­na ma­sė žmo­nių, o tu sto­vi pri­riš­tas kaip šu­niu­kas ir lau­ki sa­vo lai­ko, ka­da ga­lė­si va­žiuo­ti, nes val­džia yra nu­sta­čiu­si tau gra­fi­ką. No­rė­jo­me tai­ky­ti leng­va­tas ke­lei­viams, ma­žin­ti bi­lie­tų kai­nas, kai ke­ lei­vių su­ma­žė­jo, ir taip juos pri­si­šauk­ti bei dau­giau už­dirb­ti. Tu­rė­jo­me vi­sas ga­li­my­bes. Ta­čiau pa­da­ry­ ti to ne­ga­lė­jo­me, nes kai­nas nu­sta­to val­džia. Da­bar esa­me vi­siš­kai iš­stum­ti iš rin­kos. Kam rei­kė­jo mies­ to val­džiai su­nai­kin­ti tai, kas bu­vo su­kur­ta prieš tiek me­tų? Ne­gi val­džia ga­li pa­re­gu­liuo­ti pre­ky­bos cent­ rui? Juk nea­teis ir ne­pa­sa­kys, kad po tri­jų mė­ne­sių jis bus už­da­ro­mas.

Atgarsiai

Ma­žes­nis mo­kes­tis? O ko­dėl? V.Spu­ry­tė. „Su­ma­žės mo­kes­čių naš­ta“, „Klai­pė­da“, 2012 09 08 ***

La­bai svei­kin­ti­nas toks val­džios spren­di­mas 15 pro­cen­tų su­ma­žin­ ti mo­kes­tį už šiukš­les. Jei dar bū­ tų pro­tin­gai su­ma­žin­tas mo­kes­tis ne tik už šiukš­lių iš­ve­ži­mą ir tvar­ ky­mą, bet ir už šil­dy­mą žie­mą, tai to­kiai val­džiai bū­tų ga­li­ma ir į ran­ ką pa­bu­čiuo­ti. Sta­nis­lo­vas P.

***

Mo­kes­čius ir rink­lia­vas pa­grįs­ki­te, o ne nuo­lai­das da­lin­ki­te. 1...

***

Tik­ra tie­sa. Bet ko­kie pa­slau­gų ta­ri­ fai ar rink­lia­vos tu­rė­tų pir­miau­siai bū­ti pa­grįs­tos skai­čia­vi­mais, at­lik­

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

397 728

telefonas@kl.lt

Mil­da Ski­riu­tė

V

a­d i­na­mo­sios in­ter­ne­to vei­ dak­ny­gės au­kų są­ra­šas il­gė­ ja. Į šį są­ra­šą pa­te­ku­si dar vie­ na mer­gai­tė šį­syk li­ko gy­va, ta­čiau jos pa­dė­tis – dau­giau nei ne­pa­vy­ dė­t i­na. Paaug­lės su­si­k ur­tu pro­fi ­l iu feis­ bu­ke vi­są va­sa­rą nau­do­jo­si kaž­ko­kie sek­ sua­liai su­si­dir­gi­nę pus­gal­viai, ku­rie sa­vo sei­lė­tas fan­ta­zi­jas mė­gi­no rea­li­zuo­ti mer­ gai­tės var­du siun­ti­nė­da­mi šleikš­čius pa­ siū­ly­mus jos drau­gams. Kas ga­l i pa­neig­t i, kad bū­tent to­k iems ir pa­ra­le­li­niams tiks­lams tas va­di­na­ma­sis so­cia­li­nis tink­las ir su­kurp­tas? Pa­neig­ti neį­ma­no­ma. Kaip neį­ma­no­ma neig­t i ir to, jog tas an­t i­so­cia­l i­n is tink­las tam ir su­gal­vo­tas, kad ja­me au­k ų ga­lė­

karštas telefonas

tais pa­gal pa­tvir­tin­tas me­to­di­kas. Da­bar, pa­si­ro­do, keis­tas vaiz­de­lis: kaž­kas anks­čiau nu­sta­tė ne­pag­rįs­tai di­de­lę rink­lia­vą, ku­rią da­bar ki­ti po­ li­ti­kai nu­spren­dė su­ma­žin­ti 15 pro­c. (nors pla­na­vo 10 pro­c.). Iš kur tai? Vėl iš ke­pu­rės. Tai ko­dėl ne su­ma­ žin­ti 50 pro­c., jei­gu at­lie­kų tvar­ky­to­ jai nuo­lan­kiai su­tin­ka su bet ku­riuo po­li­ti­kų pa­siū­ly­tu ta­ri­fu? Klai­pė­die­ čiams ta­da bū­tų dar ge­riau, ypač tai bū­tų pui­ku prieš rin­ki­mus... Pri­ta­riu 1...

***

Mo­kes­tis už šiukš­lių iš­ve­ži­mą yra so­cia­li­nis – val­dan­tie­ji už di­des­nį (bran­ges­nį) tur­tą mo­ka dau­giau, nei tie, ku­rių tur­tas – ma­žes­nis.

Po­re­lės el­gia­si vul­ga­riai

Va­ka­rais po dar­bų mėgs­ta­me su šei­ma nu­va­žiuo­ti į Kark­lę pa­si­ vaikš­čio­ti prie jū­ros. Sy­kiu su sa­ vi­mi pa­sii­ma­me dar­že­li­nu­ką sū­nų. Bet kar­tais ne­ma­lo­niai nu­tei­kia tai, jog pa­jū­ris kai ku­rioms po­re­ lėms tam­pa vie­šų gla­mo­nių vie­ta. Ne­re­tai jau­nuo­lių gla­mo­nės per­ žen­gia vi­sas pa­do­ru­mo ri­bas. Nors va­ka­ras dar ne­bū­na toks vė­lus, ta­ čiau jau­nuo­liai į ap­lin­ki­nius, re­gis, vi­sai ne­krei­pia dė­me­sio. Nuo vul­ ga­raus el­ge­sio jų ne­sus­tab­do net ša­lia su ma­žais vai­kais žai­džian­ čios šei­mos. Pap­ra­šė as­mens do­ku­men­to

Nuo­sa­vų na­mų gy­ven­to­jai tu­rė­tų mo­kė­ti per­pus ma­žiau už šiukš­les, nes pū­van­čias at­lie­kas jie kom­pos­ tuo­ja, pū­do že­mė­je, o tai, kas de­ ga, su­de­gi­na, tik stik­lą ir plas­ti­ką iš­me­ta. Dė­me­sio po­li­ti­kams

***

Ko­dėl mo­kes­tis gy­ven­to­jams bus ma­ži­na­mas nuo 2013 me­tų, jei­gu apie tai bu­vo kal­bė­ta dar ne­pra­si­ dė­jus va­sa­rai? To­kiam spren­di­mui priim­ti lai­ko bu­vo. Tai drą­siai bu­ vo ga­li­ma pra­dė­ti nuo lie­pos 1-o­ sios. Per sa­vo neū­kiš­ku­mą mies­to ta­ry­ba iš gy­ven­to­jų iš­mo­ni­jo apie 11 mln. li­tų. Svar­biau­sia – nie­kas ne­ no­ri pri­pa­žin­ti sa­vo kal­tės. Si­gi­tas Por­ta­lo kl.lt skai­ty­to­jų ko­men­ta­rai

Nusp­ren­dę pa­žiū­rė­ti fil­mą ki­no teat­re kar­tu su sa­vi­mi pa­siė­mė­ me ke­tu­rio­lik­me­tį sū­nų. Ta­čiau kai priė­jo mū­sų ei­lė pirk­ti bi­lie­ tus į pa­si­rink­tą fil­mą, par­da­vė­jas at­si­sa­kė juos par­duo­ti, kol ne­pa­ teik­si­me sū­naus as­mens do­ku­ men­to. Pa­si­ro­do, į pa­si­rink­tą fil­ mą bu­vo neį­lei­džia­mi jau­nes­ni nei 13 me­tų vai­kai. Sū­naus as­mens do­ku­men­to, ži­no­ma, ne­tu­rė­jo­ me. Ban­dė­me aiš­kin­ti par­da­vė­ jui, kad į fil­mą sū­nus ei­na su tė­ vais ir mes už jį at­sa­ko­me. Ta­čiau par­da­vė­jas ne­si­lei­do į kal­bas. Pik­ čiau­sia, jog ne­ra­do­me jo­kios in­ for­ma­ci­jos, kad, ki­lus klau­si­mų dėl žiū­ro­vo am­žiaus, ga­li pa­pra­ šy­ti as­mens do­ku­men­to. Li­ko­ me be fil­mo, o va­ka­ras bu­vo su­ ga­din­tas.

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

reklamos skyrius: 397

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

„Diena Media News“ laikinai einantis vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Si­mo­nas

Re­mi­gi­ja

***

RK.

Nie­kaip ne­sup­ran­tu tų žmo­nių, ku­rie vis šne­ka, kad Se­na­sis tur­ gus yra ge­rai. Pra­sik­rapš­ty­ki­te akis, ta­da gal pra­re­gė­si­te. Ar jūs ak­li, kad ne­ma­to­te, kas ten de­da­ si? Juk tai yra pa­ti bai­siau­sia vie­ ta mies­to cent­re! Ar jums, kaip klai­pė­die­čiams, dėl to ne gė­da? Tik­ras mies­to pa­trio­tas to­kių ne­ są­mo­nių tik­rai ne­kal­bės, o juo la­ biau ne­ra­ši­nės į laik­raš­tį. Gė­dos tu­rė­tu­mė­te!

Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 750

711, 397 715

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

Platinimo tarnyba: 397 772 397 727 397 706 397 725 397 770 397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

Vi­li­ja Pa­ren­gė Sand­ra Lu­ko­šiū­tė

Prenumeratos skyrius: 397

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

714

Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 „Namai“: Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt Lina Bieliauskaitė – 397 730 Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 „Sveikata“: e. paštas skelbimai@kl.lt 397 705 Techninės redaktorės: Sandra Lukošiūtė – Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Loreta Krasauskienė Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė – 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 000. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide

R

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

pirmadienis, RUGsėjO 10, 2012

lietuva kl.lt/naujienos/Lietuva

Praėjusią savaitę paskelbus kadrinių KGB darbuotojų sąrašą, šiuo metu ren­ giamas ir netrukus turėtų būti dalimis paskelbtas sovietų represinės institucijos slaptųjų bendradarbių sąrašas.

Pre­zi­den­tė svei­ki­no V.Bub­nį Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė pa­svei­ki­no ži­no­mą ra­šy­to­ją Vy­ tau­tą Jur­gį Bub­nį 80 me­tų ju­bi­ lie­jaus pro­ga.

Faktai: A.Anušauskas tvirtina, kad jau netrukus bus paskelbtas ir slap-

tųjų KGB bendradarbių sąrašas.

Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.

Slaptieji KGB agentai taps vieši Išves „iš už kadro“

Šį faktą BNS patvirtino Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas – istorikas ir buvęs ilgametis Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Rezistencijos tyrimo departamento direktorius Arvydas Anušauskas. Anot A.Anušausko, per liustracijos procesą nemaža dalis kadrinių KGB darbuotojų buvo likę "už kadro", todėl praeitą savaitę paviešinus visų kadrinių darbuotojų pavardes visuomenei suteikiama kur kas išsamesnė informacija. „Kai vyko slapta bendradarbiavusių su KGB liustracija, buvo kalbama, kad neprisipažinusių pavardės bus skelbiamos, bet „už kadro“ likdavo tie žmonės, kurie organiza-

Arvydas Anušauskas:

KGB siekė tam tikrų tikslų, taip pat ir kompromituoti žmones, dezinformuoti, – buvo ir fiktyvių agentų prirašyta.

vo, verbavo, vykdė politinį persekiojimą, šuo atveju tai yra būtent KGB (kadriniai – BNS) darbuotojai. Prieš tai buvo paskelbtos centrinių padalinių vadovų pavardės ir biografijos, dabar paskelbtos ir vietinių rajoninių skyrių vadovų, darbuotojų vardai ir pavardės, nes visuomenė iš tikrųjų tai turi žinoti. Dalis šių žmonių, žinoma, išvykę iš Lietuvos, dalis jų gyvena Lietuvoje, daro verslus, prisistato respektabiliais verslininkas, bet aš manau, kad žinojimas, kas ką darė savo laiku, tikrai yra būtinas“, – BNS sakė A.Anušauskas. Vykstant liustracijos procesui kadriniams KGB darbuotojams ir slaptiesiems agentams buvo taikomi apribojimai iki 2009 m. dirbti valstybės tarnyboje ir eiti pareigas kai kuriose privačiose įstaigose. Sąrašai pildomi paaiškinimais

„Tarp šitų paskelbtų pavardžių yra žmonių, kuriems buvo taikomi tie apribojimai, bet yra ir tų, kuriems nebuvo pritaikyti apribojimai, nes jie tuo metu, pavyzdžiui, buvo pensijoje. Tad šiuo atveju

tai yra išsamesni duomenys apie tuos asmenis, kurie dirbo komunistinės sistemos politinio persekiojimo organizacijoje“, – aiškino A.Anušauskas. Anot NSGK vadovo, šiuo metu rengiamas paskelbti ir kruopščiai tikrinamas dar vienas sąrašas – buvusių neprisipažinusių slaptųjų KGB agentų sąrašas. Jį žadama skelbti dalimis. „Dabar visas pavardes tame sąraše tikrina, nes, patys suprantate, KGB nebuvo tik šiaip sau sukurta organizacija, ji siekė tam tikrų tikslų, taip pat kompromituoti žmones, dezinformuoti, dėl to, pavyzdžiui, ir sąraše iš karto matėsi, kad buvo ir fiktyvių agentų prirašyta. Todėl be komentarų skelbti tos informacijos neįmanoma, bet, kiek man žinoma, nemenkai daliai jų (pavardžių – red. past.) jau parengti archyvais pagrįsti komentarai, ką tie asmenys iš tikrųjų padarė ar ko nepadarė, ir tas sąrašas taip pat po truputį bus pradėtas skelbti. Dalimis, nes darbas užtrunka tikrinant tų dokumentų patikimumą, – paskelbti sąrašą be komentarų būtų tiesiog žmonių klaidinimas ir dezinformavimas“, – pabrėžė Seimo komiteto vadovas. KGB bendradarbių – tūkstančiai

Remiantis išlikusia buvusio KGB dokumentine medžiaga daroma prielaida, kad 1940–1991 m. su buvusios LTSR KGB slapta bendradarbiavo apie 118 tūkst. asmenų. Turimais duomenimis, iki 1990ųjų balandžio 2 d. buvo sunaikintos 36 237 agentų asmens ir darbo bylos, iš krašto teritorijos išvežtos 8539 tokios bylos. Išlikusios operatyvinės įskaitos bylos sudaro 0,62 proc. viso išlikusio KGB archyvo. Be to, išlikusiose bylose labai daug defektų (išplėšti lapai, išpjaustytos agentų pavardės). Istorikų nuomone, 1987–1989 m. Lietuvoje slapta bendradarbiauti su KGB galėjo apie 5000 asmenų. Iš viso sovietų okupuotoje Lietuvoje veikė penki didžiųjų miestų skyriai ir 44 miestų bei rajonų poskyriai. Jų pasiskirstymas atitiko Lietuvos teritorinį administracinį suskirstymą. 1954–1967 m. veikė KGB miestų ir rajonų įgaliotinio įstaigos, o 1967-aisiais įkurti KGB miestų skyriai ir rajonų poskyriai. Išskir-

tinas Vilniaus miesto padalinys, įkurtas tik 1981 m. Iki tol ši teritorija priklausė centriniam LTSR KGB padaliniui. Miestų skyriai ir rajonų poskyriai savo veiklą organizavo pagal kontržvalgybos bei ideologinės kontržvalgybos linijas ir konkrečius objektus (pramonės įmonės, organizacijos, transporto, karinio pramoninio komplekso objektai). „Klaipėdos“, BNS inf.

„Sa­vo kū­ri­niuo­se Jūs jaut­riai ir pa­sta­biai iš­reiš­kia­te dra­ma­tiš­kus žmo­nių li­ki­mus, įsuk­tus is­to­ri­jos ver­pe­to. Vaiz­duo­da­mas pa­pras­to žmo­gaus gy­ve­ni­mą, per jį at­sklei­ džia­te ir tau­tos is­to­ri­ją, su­dė­tin­ gas jos pe­ri­pe­ti­jas, tra­di­ci­nių ver­ ty­bių rai­dą ir jų po­vei­kį žmo­gui. Jū­sų kny­gos spin­du­liuo­ja ti­kė­ji­ mą gy­ve­ni­mu, įvei­kian­čiu sun­ku­ mus žmo­gu­mi ir pa­slap­tin­ga me­ no ga­lia“, – ra­šo­ma Pre­zi­den­tės svei­ki­ni­me. Ša­lies va­do­vė ra­šy­to­jui pa­dė­ko­ jo už sva­rų in­dė­lį į Lie­tu­vos kul­ tū­rą ir pa­lin­kė­jo stip­ry­bės, ener­ gi­jos, nau­jų kū­ry­bi­nių su­ma­ny­mų bei ar­ti­mų­jų pa­lai­ky­mo, pra­ne­šė Pre­zi­den­tū­ra. V.J.Bub­nys yra pa­ra­šęs ir iš­ lei­dęs de­šimt ro­ma­nų, pen­kias apy­sa­kų bei ap­sa­ky­mų kny­gas ir še­šias kny­gas vai­kams, jo ro­ma­ nai yra iš­vers­ti į ru­sų, če­kų, len­ kų, lat­vių, es­tų, vo­kie­čių ir ki­tas kal­bas. Ra­šy­to­jas yra ga­vęs ap­do­va­ no­ji­mus už ro­ma­nus „Ba­lan­džio

Ju­b i­l ia­t as: V.J.Bub­nys va­kar

šven­tė 80-me­tį.

plas­tė­ji­me“, „Tas ry­to lau­ki­mas“, „Ne­sė­tų ru­gių žy­dė­ji­mas“, „Po va­sa­ros dan­gum“, taip pat ki­tus kū­ri­nius. Pa­gal V.J.Bub­nio apy­sa­ką „Ar­ be­ro­nas“ (1971 m.) bu­vo pa­sta­ty­ tas so­viet­me­čiu po­pu­lia­rus fil­mas „Ma­ža iš­pa­žin­tis“. „Klai­pė­dos“ ir BNS inf.

8

pirmADIENIS, rugsėjo 10, 2012

ekonomika

€

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,2328 DB sva­ras ster­lingų 1 4,3536 JAV do­le­ris 1 2,7318 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,7848 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9592 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,3637 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,6760 Ru­si­jos rub­lis 100 8,5247 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8587

pokytis

–0,2530 % +0,0506 % –0,1316 % +0,8036 % –0,0161 % +1,3831 % –0,5551 % +0,3626 % –0,1607 %

Nelegali Europa

Ka­ro­lis Ur­bo­nas Ty­r imų ins­t i­tu­to „So­cial Dy­na­m ics In­ter­na­t io­nal“ par­t ne­r is

P

raė­ju­sią sa­vaitę Eu­ro­pos cent­ri­nio ban­ko (ECB) va­do­vas ita­las Ma­rio Drag­hi at­vėrė naują pus­ lapį ES is­to­ri­jo­je ir pa­skelbė apie naują ne­ri­botą vals­ty­bių ob­li­ga­ cijų su­pir­kimą iš ECB lėšų. Pap­ ras­tai ta­riant, nu­tar­ta spaus­din­ ti tiek eurų, kad vals­ty­bių sko­los būtų su­pirk­tos ir joms ne­kiltų pro­blemų dėl aukštų palū­kanų. Tai yra pre­ce­den­to ne­tu­rin­tis veiks­mas, pa­žeid­žian­tis ES tei­ sės ak­tus, ku­rie re­mia­si vald­ žių at­sky­ri­mo prin­ci­pu. Cent­ri­ niam ban­kui yra su­teik­tas kainų sta­bi­lu­mo man­da­tas ir jis tai tu­ ri da­ry­ti mo­ne­ta­rinė­mis prie­ monė­mis, t. y. palū­kanų nor­mos kėli­mu ir pi­nigų masės val­dy­mu. Tie­sio­gi­nis da­ly­va­vi­mas vals­ty­ bių fi­nan­suo­se įsi­gy­jant jų ob­li­ ga­ci­jas yra ne­le­ga­lus. Su­tar­ties dėl Eu­ro­pos Sąjun­gos vei­ki­ mo 123 straips­ny­je šis veiks­mas griež­tai draud­žia­mas. Ži­no­ma, taip nu­si­per­ka­mas lai­ kas įgy­ven­din­ti il­gai ati­de­da­mas re­for­mas, ta­čiau šis lai­kas ypač bran­gus. Pusė metų, per ku­riuos bu­vo vyk­do­ma ana­lo­giš­ka pi­nigų spaus­di­ni­mo ir ob­li­ga­cijų su­pir­ ki­mo pro­gra­ma, kai­na­vo 1 trln. eurų. Nau­ja pro­gra­ma – bu­vu­ sios ana­lo­gas ir yra tik­ras akib­ rokš­tas, nes, pir­miau­sia, pa­žeid­ žia pa­grin­di­nius ES teisės ak­tus, ant­ra, vyk­do­mi tie pa­tys veiks­mai ti­kin­tis ki­to­kio re­zul­ta­to. Ar­gu­ men­tas, kad per­ka­mas lai­kas re­ for­moms įvyk­dy­ti, yra ab­sur­das. Už laiką bu­vo su­mokė­ta ir matė­ me, kaip eu­rok­ra­tai ne­pa­si­da­li­ jo vald­žios bei at­sa­ko­my­bių, bu­ vo ženg­tas tik vie­nas iš dau­giau nei tu­zi­no žings­nių to­lesnės in­ teg­ra­ci­jos link. Eu­ro­pai rei­kia in­ ves­ti­cijų ir dar­bo vietų – nau­jo­ jo Mars­hal­lo pla­no, o ne pi­nigų ma­ši­nos pa­lei­di­mo. M.Drag­hi pa­rodė sa­vo ne­kom­pe­ten­ciją, o ES ne­su­ge­ba su­si­kalbė­ti nė vie­ nu lyg­me­niu. Vie­nin­telė Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja su José Ma­nue­liu Bar­ro­ so prie­ša­ky­je ieš­ko rea­lių spren­ dimų ir ža­da kitą sa­vaitę pa­teik­ti planą, kaip turėtų būti tęsia­mas fis­ka­linės ir ban­kinės sąjun­gos kūri­mas su vi­so­mis graud­žiai rei­ ka­lin­go­mis re­for­mo­mis.

Dar­bo ­ sąnau­dos didė­jo

Kai­nos ­ to­liau kilo

Vie­nos va­lan­dos dar­bo sąnau­dos ša­lies pra­monės, sta­ty­bos ir pa­slaugų įmonė­se, įskai­tant ir in­di­vi­dua­lią­sias įmo­nes, ant­ rą šių metų ket­virtį, pa­ly­gin­ti su tuo pa­čiu lai­ko­tar­piu per­nai, pa­didė­jo 3,4 pro­c., vien vers­lo įmonė­se – 4 pro­c. Per me­tus dar­ bo sąnau­dos la­biau­siai au­go fi­nan­sinės ir drau­di­mo veik­los (7,1 pro­c.), sta­ty­bos (5,6 pro­c.), ka­sy­bos ir kar­jerų eksp­loa­ta­vi­mo (5,4 pro­c.) įmonė­se.

Re­kor­di­nes aukš­tu­mas pa­sie­ku­sios de­ galų kai­nos pra­ėju­sią sa­vaitę to­liau ki­lo. Bend­rovės „Lu­koil“ ir „Sta­toil“ po­pu­lia­ riau­sio 95 markės ben­zi­no kainą pa­di­di­no 2 cen­tais – ati­tin­ka­mai iki 5,17 ir 5,18 li­to už litrą. „Or­len“ de­ga­linė­se ben­zi­nas taip pat pa­bran­go 2 cen­tais, iki 5,17 li­to. Dy­ze­ li­no kai­na de­ga­linė­se per sa­vaitę pa­ki­lo ­ 2 cen­tais. „Or­len“ ir „Lu­koil“ jis kai­na­vo po 4,81 li­to už litrą, „Sta­toil“ – 4,82 li­to.

Ban­kai žen­gia į tur­gus Ne mais­to pre­kių siū­lan­tys lau­ko tur­ga­ vie­čių pre­ky­bi­nin­kai ne­pri­va­lo nau­do­ti ka­sos apa­ratų, ku­riems prie­ši­no­si, ta­čiau sa­va­no­riš­kai ėmė dieg­ti ban­ko mokė­ji­ mo kor­te­lių ter­mi­na­lus. Pir­mie­ji jau pa­ si­rodė sos­tinės Ga­riūnų tur­ga­vietė­je. Jo­li­ta Ma­žei­kienė j.mazeikiene@diena.lt

kuo­se at­siei­na 1,5–1,7 pro­c. pir­ki­ nio vertės.

Pas­kui pirkėjų po­rei­kius

Su­si­domė­ji­mas au­ga

Vil­niaus Ga­riūnų tur­ga­vietė­je, esan­čio­je ša­lia naujųjų vers­lo par­ ko „Ga­riū­nai“ ko­mer­ci­nių pa­talpų, dra­bu­žiais pre­kiau­jan­tis smul­ku­sis vers­li­nin­kas D.J. (var­das ir pa­vardė re­dak­ci­jai ži­no­mi), kaip ir dau­ge­ lis kitų va­di­na­mo­jo lau­ko tur­gaus pre­ky­bi­ninkų, nuo ge­gužės 1-osios ne­pri­valė­jo sa­vo pre­ky­vietė­je įsi­ reng­ti ka­sos apa­ra­to, ta­čiau įsi­ diegė ban­ko kor­te­lių ter­mi­nalą. „Tokį ma­no spren­dimą nulėmė ne vals­tybės vyk­do­ma po­li­ti­ka, o kilęs po­rei­kis. Ne­re­tai tur­gu­je ap­si­per­ kan­tiems žmonėms pri­trūkta pi­ nigų. Norė­da­mi įsi­gy­ti prekę jie le­ kia iš­sig­ry­nin­ti ar­ba at­vyks­ta pirk­ti kitą dieną. Ži­no­ma, kad tai nėra pa­ to­gu. Pa­gal­vo­jau, kodėl gi ne­ga­liu jiems pa­si­ūly­ti at­si­skai­tyti mokė­ ji­mo kor­te­le?“ – dėstė pa­kal­bin­tas pre­ky­bi­nin­kas. Prieš tris mėne­sius šią nau­jovę tur­gu­je pa­si­ūlęs sa­vo klien­tams D.J. li­ko pa­ten­kin­tas, nes pirkė­jams tai pa­si­rodė priim­ti­na.

Su­tei­kian­čių ga­li­mybę at­si­skai­ty­ti kor­te­le tur­gaus pre­kiau­tojų skai­čius ne­di­de­lis, bet jis po tru­putį au­ga.

„Nors ban­kas pa­sii­ma tam tikrą mo­kestį, pre­kių kainų ne­pakė­liau, o klien­tai ir to­liau de­ra­si dėl nuo­laidų ir jas gau­na“, – dėstė vy­riš­kis. Tur­ gaus pre­ky­bi­nin­kas ne­slėpė, kad ban­kas smul­kia­jam vers­li­nin­kui su­teikė ga­li­mybę mokė­ji­mo ter­mi­ na­lu pusę metų nau­do­tis ne­mo­ka­ mai, o sau pa­si­lie­ka 1,5 pro­c. kiek­ vie­no pir­ki­nio vertės. Pa­si­bai­gus še­šiems mėne­siams D.J. galės ter­ mi­nalą grąžin­ti ar­ba turės mokė­ti 35 litų per mėnesį fik­suotą mo­kestį ir ban­ko nu­sta­tytą dalį nuo kiek­ vie­no pir­ki­nio. „Mokė­ji­mo ter­mi­ na­las pa­si­tei­si­no, ne­ža­du jo at­si­sa­ ky­ti“, – teigė jis. Įprastai mo­kes­tis už vieną ope­ ra­ciją skai­ty­tu­vu skir­tin­guo­se ban­

Kol kas sos­tinės Ga­riūnų tur­ga­ vietė­je yra vos ke­lios pre­ky­bos vie­tos, ku­rio­se ga­li­ma at­si­skai­ty­ti mokė­ji­mo kor­te­le. Kal­bintų ban­ kų at­stovų tei­gi­mu, nėra jų daug ir kitų miestų tur­ga­vietė­se. Esą la­ bai sun­ku su­skai­čiuo­ti, kiek tiks­ liai tur­gaus pre­kiau­tojų nau­do­ja ban­ko mokė­ji­mo kor­te­lių ter­mi­ na­lus, nes ne­pra­šo­ma nu­ro­dy­ti, kur jį nau­dos – tur­gu­je ar įpras­to­je par­duo­tuvė­je. Dien­raš­čio ži­nio­mis, ban­kas „Swed­bank“ šiuo me­tu ad­ mi­nist­ruo­ja dau­giau­sia mokė­ji­mo ter­mi­nalų tur­ga­vietė­se. Ban­ko „Swed­bank“ Fi­nan­sa­vi­mo ir lėšų val­dy­mo de­par­ta­men­to di­ rek­to­riaus Dai­niaus Vil­čins­ko tei­ gi­mu, pir­mie­ji ga­li­mybę at­si­skai­ty­ ti kor­te­le pa­si­ūlė Vil­niaus tur­gaus pre­kiau­to­jai. Skai­čiuo­ja­ma, kad šiuo me­tu ban­kas „Swed­bank“ ap­ tar­nau­ja apie 10 pre­ky­bi­ninkų Vil­ niaus tur­ga­vietė­se. „Taip pat to­kią ga­li­mybę su­tei­kia ke­le­tas Kau­no ur­mo bazės pre­kiau­tojų. Su­tar­ta dėl at­si­skai­ty­mo kor­telė­mis pa­slau­gos tei­ki­mo su po­ra pre­ky­bi­ ninkų Pa­nevė­žio cent­ri­nia­me bei au­to­mo­bi­lių tur­guo­se, to­kią nau­ jovę pirkė­jams pri­sta­tys ir po vieną pre­ky­bi­ninką Aly­taus bei Varė­nos tur­guo­se“, – in­for­ma­vo D.Vil­čins­ kas. Ban­ki­nin­ko ver­ti­ni­mu, su­tei­ kian­čių ga­li­mybę at­si­skai­ty­ti kor­ te­le tur­gaus pre­kiau­tojų skai­čius ne­di­de­lis, bet jis po tru­putį au­ga. „Per 2011 m. pirmą pus­metį at­si­ skai­ty­mo mokė­ji­mo kor­telė­mis pa­slaugą ban­ke už­si­sakė 39 smul­kie­ ji vers­li­nin­kai, o per 2012 m. pirmą pus­metį to­kių vers­li­ninkų bu­vo jau 96. Čia kal­ba­me ne tik apie smul­ kiuo­sius pre­ky­bi­nin­kus, ta­čiau ir apie tak­si, ap­gy­ven­di­ni­mo, tei­si­nių kon­sul­ta­cijų pa­slau­gas tei­kian­čius as­me­nis. Tai­gi nuo­statą, kad pirkė­jui ga­li­mybę at­si­skai­ty­ti mokė­ji­mo kor­ te­le ga­li su­teik­ti tik stam­bie­ji pre­ky­ bi­nin­kai ar pa­slaugų teikė­jai, jau lai­ kas keis­ti“, – pa­brėžė D.Vil­čins­kas. Ska­ti­na kon­ku­ren­ciją

SEB ban­ko Mokė­ji­mo kor­te­lių de­ par­ta­men­to di­rek­torė Mo­ni­ka

Nau­jovė: kai ku­rio­se ša­lies tu­ga­vietė­se jau ga­li­ma at­si­skai­ty­ti ban­ko

mokė­ji­mo kor­telė­mis.

Jo­li­tos Ma­žei­kienės nuo­tr.

Rimkū­naitė-Bložė taip pat tvir­ti­ no, kad didė­ja mokė­ji­mo kor­te­lių skai­ty­tuvų skvar­ba į smul­kio­sios pre­ky­bos te­ri­to­ri­jas. „Mo­bi­liuo­sius kor­te­lių skai­ty­tu­vus tu­rin­tys ban­ ko klien­tai juos ga­li nau­do­ti vi­suo­se sa­vo pre­ky­bos taš­kuo­se, da­lis jų yra tur­gaus pre­ky­vietės“, – sakė ji. Kai ku­rie ban­ki­nin­kai teigia, kad iš tur­ga­vietė­se dir­ban­čių klien­ tų iki šiol ne­ju­to di­desnės pa­klau­ sos ad­mi­nist­ruo­ti mokė­ji­mo kor­te­ les. „Galbūt tai su­si­ję ir su tuo, kad dau­ge­ly­je pre­ky­vie­čių per­ka­mos kas­die­nio var­to­ji­mo prekės ir at­ si­skai­to­ma ne­di­delė­mis su­mo­mis. Žmo­gus pa­pras­tai to­kioms iš­lai­ doms sa­vo pi­ni­ginė­je tu­ri grynųjų pi­nigų“, – sakė DNB ban­ko Pro­ duktų plėtros de­par­ta­men­to va­do­ vo pa­va­duo­to­jas Žil­vi­nas Mi­le­ris. Jo tei­gi­mu, be­ne pa­grin­di­niai šios pa­slau­gos pa­klau­sos for­muo­to­jai yra pre­ky­bi­nin­kai. „Jei­gu pre­kiau­to­jas ma­to, kad vis dau­giau jo pirkėjų no­ ri už pir­kinį ar pa­slaugą at­si­skai­ty­ ti kor­te­le ir at­si­skai­ty­mai ne tik gry­ nai­siais pi­ni­gais, bet ir kor­te­le di­di­na ar galėtų pa­di­din­ti jo par­da­vimą bei apy­vartą, tuo­met jis ati­tin­ka­mai rea­ guo­ja į tai ir dalį pel­no ski­ria kor­te­lių skai­ty­tu­vui“, – sakė pa­šne­ko­vas. D.Vil­čins­ko tei­gi­mu, pa­grin­dinė atsiskaitymo terminalų populiarė­ jimo prie­žas­tis yra no­ras įgy­ti kon­ ku­ren­cinį pra­na­šumą. „Dar per­nai

at­lik­to ty­ri­mo duo­me­ni­mis, kas ket­vir­tas res­pon­den­tas įvar­di­jo, kad pa­si­ge­do ga­li­mybės at­si­skai­ ty­ti kor­te­le tur­gu­je, mugė­je, taip pat kas ket­vir­tam res­pon­den­tui yra tekę at­si­sa­ky­ti prekės, nes ne­ bu­vo ga­li­mybės at­si­skai­ty­ti kor­te­ le“, – dėstė ban­ki­nin­kas.

Komentaras Ma­rius Žem­gu­lis Vil­n iaus ap­skri­t ies vals­ty­binės mo­kes­čių ins­pek­ci­jos vir­ši­n in­kas

B

an­ko kor­te­lių skai­ty­tu­vai kai ku­rio­se Ga­riūnų tur­ga­vietės pre­k y­bos vie­to­se jau bu­vo iki įsi­ga­lio­jant teisės ak­tams dėl elekt­ro­n i­n ių ka­sos apa­ratų nau­ do­ji­mo, ir klien­tai ten galė­jo at­si­skai­ ty­ti ban­ko kor­te­le. Tei­g ia­mai ver­t i­na­me pre­k y­bi­n inkų ini­cia­tyvą įsi­gy­ti kor­te­lių skai­ty­tu­vus, nes at­si­skai­tant per banką su­ma­ži­na­ ma ga­li­mybė į ap­skaitą ne­įtrauk­ti gau­ tų pa­jamų, o kar­tu ir nu­slėpti dalį mo­ kes­čių: įra­šai apie ban­ki­nes ope­ra­ci­jas, pi­n igų srautų judė­ji­mus lie­ka ban­ kų in­for­ma­cinė­se sis­te­mo­se, mo­kes­ čių ins­pek­ci­ja ga­li pa­tik­rin­ti, ar vi­sos pa­ja­mos, gau­tos ne gry­nai­siais, bu­vo įtrauk­tos į ap­skaitą. Ki­taip ta­riant, ga­ li­mybė slėpti mo­kes­čius, gau­nant pa­ ja­mas per banką, kur kas ma­žesnė nei cir­ku­liuo­jant gry­nie­siems pi­ni­gams.

9

pirmADIENIS, RUGsėjO 10, 2012

rubrika

JŪRA

v.matutis@kl.lt Redaktorius Vidmantas Matutis tel. 8 686 02050 www.jura24.lt

Dėl de­ga­lų – po­ky­čiai uos­te De­ga­lų va­gys­tės iš loc­ma­nų ka­te­rių is­ to­ri­ja ne tik su­krė­tė uos­tą, bet ir su­da­rė prie­lai­das Uos­to di­ rek­ci­jo­je at­leis­ti net 15 dar­buo­to­jų.

Iš­va­da: po reor­ga­ni­za­ci­jos uos­te ne­be­bus įma­no­ma iš­vys­ti vie­nu me­tu plau­kio­jan­čius du ir dau­giau loc­ma­nų ka­te­rių.

Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Var­to­ja per­pus ma­žiau

„Aš bu­vau tei­sus da­ry­da­mas prie­ lai­dą, kad uos­te vei­kė de­ga­lų grobs­ ty­mo sis­te­ma. Ne tik Uos­to di­rek­ ci­jo­je, bet ir ki­to­se kom­pa­ni­jo­se ge­ro­kai su­ma­žė­jo lai­vų de­ga­lų są­ nau­dos. Tai man pa­tvir­ti­no bend­ ro­vės Smil­ty­nės per­kė­los va­do­vas Da­rius But­vy­das. Jis sa­kė, kad lie­ pą ir rugp­jū­tį kel­tai nau­do­jo ge­ ro­kai ma­žiau de­ga­lų. Gal ir ki­to­se uos­to bend­ro­vė­se pra­si­dė­jo de­ga­lų tau­py­mai dėl grobs­ty­mo“, – svars­ tė Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­ to di­rek­ci­jos ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Eu­ge­ni­jus Gent­vi­las. Anks­tes­niais mė­ne­siais Uos­ to di­rek­ci­jos lai­vy­nas per mė­ne­sį nau­do­da­vo nuo 32 iki 42 to­nų de­ ga­lų. Apie 85 pro­c. Uos­to di­rek­ci­jos lai­vy­no de­ga­lų są­nau­dų ten­ka loc­ ma­nų ka­te­riams. Lie­pos pir­mo­sio­mis die­no­mis bu­vo už­fik­suo­ta, kad iš loc­ma­nų ka­te­rių nu­ra­šo­mi ir au­to­mo­bi­liais iš­ga­be­na­mi de­ga­lai. Po šio fak­to Uos­to di­rek­ci­jos lai­ vų ku­ro są­nau­dos su­ma­žė­jo iki 22 to­nų lie­pos mė­ne­sį ir iki 20 to­nų rugp­jū­tį.

Anot E.Gent­vi­lo, uos­te vis dar yra keis­tų reiš­ki­nių dėl de­ga­lų pir­ ki­mo iš bend­ro­vės „Or­len Lie­tu­va“ per tar­pi­nin­kus. Anks­čiau di­rek­ci­ ja už kiek­vie­ną lit­rą de­ga­lų tar­pi­ nin­kams mo­kė­jo po 38 cen­tus ša­lia did­me­ni­nės ku­ro kai­nos. Pas­kel­bus nau­ją kon­kur­są ir pa­kvie­tus ja­me da­ly­vau­ti ki­tas de­ga­lų tie­kė­jų bend­

52

– tiek eta­tų Uos­to di­rek­ ci­jo­je su­ma­žė­jo ir ma­žės per lai­ko­tar­pį nuo 2009 me­tų lie­pos iki 2012 me­ tų pa­bai­gos. ro­ves, Uos­to di­rek­ci­jai par­duo­da­mų de­ga­lų ant­kai­nio ne­be­li­ko. „Ži­nau, kad kai ku­rios uos­ to kom­pa­ni­jos tar­pi­nin­kams ša­ lia did­me­ni­nės kai­nos mo­ka net po 90 cen­tų ant­kai­nį. Bet tai yra jų rei­ka­las. Mes įsi­ti­ki­no­me, kad de­ ga­lus ga­li­ma gau­ti ir be pa­pil­do­mos kai­nos“, – ti­ki­no E.Gent­vi­las.

Trūks­ta ir bė­gių

Po de­ga­lų is­to­ri­jos bu­vo im­ta­si ir ki­tų pa­tik­rų. Ant Uos­to di­rek­ ci­jos va­do­vo sta­lo gu­lė nau­ji pa­ reiš­ki­mai dėl išė­ji­mo iš dar­bo sa­ vo no­ru. Pa­tik­ri­nus uos­te išar­dy­tų ge­le­ žin­ke­lių de­ta­lių ap­skai­tą, paaiš­ kė­jo, kad trūks­ta ke­lio­li­kos to­ nų me­džia­gų. At­ro­dy­tų, ką ga­li­ma „su­kom­bi­nuo­ti“ iš ge­le­žin­ke­lių. Bet ir čia, pa­si­ro­do, yra ver­tin­gų daik­tų – ge­le­žin­ke­lio bė­giai, pa­ dėk­lės, įvai­rios tvir­ti­ni­mo de­ta­lės, ieš­mai. Se­nos ge­le­žin­ke­lių de­ta­lės uos­te yra lai­ko­mos pen­kiuo­se san­dė­liuo­ se. Šių de­ta­lių vie­nos to­nos kai­na yra apie tūks­tan­tis li­tų. Dvi­de­šimt met­rų bė­gio – to­na, nes vie­nas met­ras sve­ria apie 50 ki­log­ra­mų. „Vie­nas ge­le­žin­ke­lių spe­cia­lis­tas jau išė­jo iš dar­bo be išei­ti­nės pa­ šal­pos. Kas jis toks, ne­pa­sa­ky­siu, nes ne­tu­riu įro­dy­mų, kad vo­gė ge­ le­žin­ke­lio de­ta­les. Ki­tas spe­cia­lis­ tas po li­gos yra rea­bi­li­ta­ci­jo­je. Kai grįš, pa­sa­ky­siu ir jam, kad ga­li ra­ šy­ti pa­reiš­ki­mą“, – dės­tė E.Gent­ vi­las. Iš dar­bo Uos­to di­rek­ci­jo­je dar at­ leis­ti ne vi­si de­ga­lų va­gys­tės is­to­ ri­jos he­ro­jai.

„Bu­vo nu­fil­muo­ti ke­tu­ri loc­ ma­nų ka­te­rio jū­ri­nin­kai, su­lai­ky­ ti taip pat ke­tu­ri. Vie­nas pri­si­pa­ ži­no, kad pa­si­sa­vi­no de­ga­lus. Aš jį at­lei­dau iš dar­bo. Ki­tas išė­jo pa­ts. Dar du ne­no­ri išei­ti ir aš jų ne­ga­ liu at­leis­ti. Kol žmo­gus ne­nu­teis­ tas, tol jis lyg ir ne­kal­tas“, – svars­ tė E.Gent­vi­las. Ne­be­rei­ka­lin­gi jū­ri­nin­kai

Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­to ka­pi­to­nas Vik­to­ras Lu­ko­še­vi­čius, ku­ris ša­lių su­si­ta­ri­mu, šių pa­rei­ gų ne­teks spa­lį, pa­tei­kė Uos­to ka­ pi­to­no tar­ny­bos reor­ga­ni­za­vi­mo sche­mą. Iki šiol E.Gent­vi­las vyk­dė ma­ žiau­siai dvi Uos­to di­rek­ci­jos reor­ ga­ni­za­ci­jas. Po jų eta­tų su­ma­žė­ jo nuo 292 iki 252. Uos­to ka­pi­to­no tar­ny­ba per­tvar­kos bu­vo pa­lies­ta ma­žiau­siai. De­ga­lų is­to­ri­ja iš­šau­kė es­mi­nę reor­ga­ni­za­ci­ją Uos­to ka­pi­to­no tar­ ny­bo­je. Jo­je iš kar­to su­ma­žės net 15 eta­tų. To­kia reor­ga­ni­za­ci­jos sche­ ma rug­sė­jo 12 die­ną bus pa­teik­ ta svars­ty­ti Uos­to di­rek­ci­jos val­ dy­bo­je. „Su­pap­ras­ti­na­me Uos­to ka­pi­to­ no tar­ny­bos val­dy­mą. Jo­je bus tik du pa­da­li­niai – lai­vų eis­mo tar­

Vid­man­to Ma­tu­čio nuo­tr.

ny­ba ir uos­to prie­žiū­ros tar­ny­ba. Iš es­mės bus per­tvar­ky­tas loc­ma­ nų ka­te­rių dar­bo lai­kas. Vie­nu me­ tu plau­kios vie­nas loc­ma­nų ka­te­ris, ki­tas su įgu­la sto­vės prie kran­ti­ nės, o dar vie­nas prie kran­ti­nės sto­vės be įgu­los. Anks­čiau vie­nu me­tu dir­bo trys įgu­los“, – aiš­ki­no E.Gent­vi­las. Taip per­tvar­kius loc­ma­nų ka­te­ rių dar­bo gra­fik ­ ą, vie­na pa­mai­na ar­ba dvi loc­ma­nų įgu­los taps ne­ rei­ka­lin­gos. Ne­nuos­ta­bu, kad iš nu­ma­to­mų ma­žin­ti 15 eta­tų net 10 su­da­rys lai­vų įgu­lų na­riai. Ki­ti at­ lei­džia­mi žmo­nės bus iš lai­vų eis­ mo ir uos­to prie­žiū­ros tar­ny­bų, na­ rų gru­pės. Vyks­tant de­ga­lų is­to­ri­jos iš­šauk­ tai reor­ga­ni­za­ci­jai, at­si­ras ir nau­jų eta­tų – lai­vy­no kon­sul­tan­to. Šias pa­rei­gas tik­riau­siai užims uos­to ka­pi­to­no pa­rei­gų ne­te­kęs V.Lu­ko­ še­vi­čius. At­si­ras ir vi­siš­kai nau­ja ka­pi­to­ no ins­pek­to­riaus pa­rei­gy­bė. Jis tu­ rės vyk­dy­ti Uos­to di­rek­ci­jos lai­vų plau­kio­ji­mo kont­ro­lę. Iki šiol tai iš da­lies da­rė Lai­vy­no sky­riaus vir­ši­nin­kas ir du su­pe­rin­ ten­dan­tai. Po reor­ga­ni­za­ci­jos liks tik vie­nas su­pe­rin­ten­dan­tas, ku­ris už­tik­rins lai­vų ap­rū­pi­ni­mą.

10

pirmADIENIS, RUGsėjO 10, 2012

rubrika JŪRA Jū­ri­nin­kai nuo­ša­ly­je

Du­jo­tie­kis Bal­ti­jo­je

Uos­to pi­ni­gai

Lie­tu­vos jū­ri­nin­kų są­jun­gos pir­ mi­nin­kas Pet­ras Be­kė­ža pa­ste­ bė­jo, kad par­ti­jų pro­gra­mo­se be­veik neuž­si­me­na­ma apie jū­ ri­nin­kų ir Klai­pė­dos uos­to rei­ka­ lus. Prob­le­mų daug: nė­ra lai­vy­ no vys­ty­mo kon­cep­ci­jos, neaiš­ kūs jū­ri­nin­kų ap­mo­kes­ti­ni­mo prin­ci­pai, yra prieš­ta­ra­vi­mų tarp uos­to ir Klai­pė­dos vys­ty­mo.

Es­ti­jos Ta­li­no ir Si­la­me­jos uos­ tai pa­reiš­kė no­rą da­ly­vau­ti Ru­si­ ją ir Vo­kie­ti­ją Bal­ti­jos jū­ros dug­ nu jun­gian­čio du­jo­tie­kio „Nord Stream“ sta­ty­bos ant­ra­ja­me eta­pe. Jau ir 2007 me­tais, kai reng­ta­si I eta­po sta­ty­bai, Si­la­ mė­jos uos­tas no­rė­jo kur­ti du­jo­ tie­kio sta­ty­bos ba­zę, bet pa­si­ rink­ta Suo­mi­jos Kot­ka.

Ant­rą mė­ne­sį iš ei­lės uos­te gau­ tas re­kor­di­nis kie­kis rink­lia­vų – per 12 mln. li­tų. Tai lė­mė ge­ res­nė kro­va. Ta­čiau pa­ly­gin­ti su 2011 m. rink­lia­vo­mis, dar at­si­lie­ ka­ma 3,8 mln. li­tų. Uos­to di­rek­ ci­jos va­do­vy­bė ne­be­ti­ki, kad šie­ met pa­vyks pa­si­vy­ti re­kor­di­nių 2011 me­tų tiek kro­vos, tiek rink­ lia­vų gra­fi­ką.

Klai­pė­do­je no­ri­si jū­ri­nio iš­skir­ti­nu­mo Sie­kiant di­des­nio Klai­pė­dos iš­skir­ti­nu­mo Jū­ros kul­tū­ros koor­di­ na­ci­nė ta­ry­ba siū­lo for­muo­ti jū­riš­kes­nį mies­to vei­dą, at­kur­ti se­ nas ir dieg­ti nau­jas tra­di­ci­jas. Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Pa­va­di­ni­mai kran­ti­nėms

Svars­to­ma, kad Da­nės upės kran­ ti­nėms tu­rė­tų bū­ti su­teik­ti pa­va­ di­ni­mai. Is­to­ri­nius at­ski­rų Da­nės kran­ti­nių pa­va­di­ni­mus pa­siū­lė is­ to­ri­kai Ro­mas Ado­ma­vi­čius ir Dai­ nius Eler­tas. Jie jau bu­vo pri­sta­ty­ ti „Jū­ro­je“. Spe­cia­li Jū­ros kul­tū­ros koor­di­ na­ci­nės ta­ry­bos ko­mi­si­ja su­dė­lio­jo Da­nės kran­ti­nių pa­va­di­ni­mus. Nuo Šiau­rės ra­go iki „Švy­tu­rio me­nų do­ko“ bū­tų Ke­lei­vių kran­ti­nė. Nuo jos iki Pi­lies til­to – Se­no­sios mui­ ti­nės kran­ti­nė. Tarp Pi­lies ir Bir­ žos til­tų bū­tų Ka­ra­liš­ko­ji kran­ti­nė, o už Bir­žos til­to iki „Teo“ pa­sta­to – Lai­vų sta­tyk­lų kran­ti­nė, to­liau – iki nau­jo­jo til­to per Mo­kyk­los gat­vę – Elekt­ri­nės kran­ti­nė. Ki­to­je Da­nės upės pu­sė­je, prie krui­zi­nio ter­mi­na­lo, bū­tų Pie­ti­ nis ra­gas. Nuo jo iki įplau­kos į Pi­ lies uos­te­lį – Gar­lai­vių kran­ti­nė, to­liau iki Pi­lies til­to – Žve­jų kran­ ti­nė. Ruo­žui tarp Pi­lies ir Bir­žos til­tų siū­lo­mas Bu­riuo­to­jų kran­ti­ nės pa­va­di­ni­mas, o už Bir­žos til­to iki Jo­no kal­ne­lio įplau­ki­mo driek­ tų­si Baž­ny­čių kran­ti­nė, to­liau iki til­to per Mo­kyk­los gat­vę – Pe­ly­ no kran­ti­nė. Prie kiek­vie­nos kran­ti­nės bū­tų įreng­ti jų pa­va­di­ni­mus įam­ži­nan­ tys sten­dai, ku­rie ir paaiš­kin­tų, ko­ kios is­to­ri­nės ap­lin­ky­bės lė­mė, kad Da­nės kran­ti­nių da­liai skir­tas vie­

noks ar ki­toks pa­va­di­ni­mas. To­kius kran­ti­nių pa­va­di­ni­mus dar tu­rė­tų įtei­sin­ti Klai­pė­dos mies­to ta­ry­ba. Gal­būt svars­tant tuos pa­va­di­ni­ mus jie ir kei­sis. Da­lis klai­pė­die­čių nuo­lat siū­lo, kad Da­nės upei bū­tų grą­žin­tas se­ na­sis Dan­gės pa­va­di­ni­mas. Da­lis is­ to­ri­kų ne­tgi pyks­ta ant ži­niask­lai­ dos, ko­dėl upė va­di­na­ma ne Dan­ge, o Da­ne. Gal­būt svars­tant kran­ti­nių pa­va­di­ni­mus bū­tų tiks­lin­ga kel­ti klau­si­mą ir dėl upės pa­va­di­ni­mo.

Įam­ži­nant žy­miau­ sius jū­ri­nin­kus, pir­ miau­sia siū­lo­ma at­kreip­ti dė­me­sį į Teo­do­rą Dau­kan­tą ir Ado­mą Dau­gir­dą.

Žy­miau­si Lie­tu­vos jū­ri­nin­kai

Ki­ta Klai­pė­dos jū­ri­nio įvaiz­džio for­ ma­vi­mo kryp­tis – įam­žin­ti Lie­tu­vos nu­si­pel­niu­sius jū­ri­nin­kus. Jau su­da­ ry­tas pre­li­mi­na­rus to­kių jū­ri­nin­kų są­ra­šas. Ja­me įra­šy­ta 13 prieš­ka­rio jū­ri­nin­kų pa­var­džių. Tai pir­ma­sis Klai­pė­dos uos­to ka­pi­to­nas Liud­vi­ kas Stul­pi­nas, tar­pu­ka­rio Lie­tu­vos lai­vų ka­pi­to­nai – Juo­zas An­džė­jaus­ kas (lai­vas „Kas­ty­tis“), Be­ne­dik­tas Mon­ke­vi­čius („Šiau­liai“), Bro­nius Kriš­to­pai­tis („Kau­nas“), Juo­zas Ka­ mins­kas („Ma­ri­jam­po­lė“), Fe­lik­sas

Mar­cin­kus („Pa­ne­vė­žys“), Zig­mas Do­mei­ka („Fries­land“), Ka­zys Dau­ gė­la („Ni­da“). Są­ra­še taip pat įra­šy­ti lai­vo gy­dy­ to­jas, bri­ga­dos ge­ne­ro­las, il­ga­me­tis Lie­tu­vos jū­ri­nin­kų są­jun­gos pir­mi­ nin­kas Vla­das Na­ge­vi­čius-Na­gius, jū­ri­nin­kas, bri­ga­dos ge­ne­ro­las, jū­ ri­nin­kys­tės ins­pek­to­rius, LJS pir­ mi­nin­kas Teo­do­ras Dau­kan­tas, ka­pi­to­nas, Klai­pė­dos uos­to ka­pi­ to­nas, LJS Klai­pė­dos sky­riaus pir­ mi­nin­kas Ado­mas Dau­gir­das, ka­ pi­to­nas, ka­ri­nio lai­vo „Pre­zi­den­tas Sme­to­na“ va­das An­ta­nas Kaš­ke­lis ir ka­pi­to­nas lei­te­nan­tas, ka­ri­nio lai­vo „Pre­zi­den­tas Sme­to­na“ va­ das Po­vi­las La­ba­naus­kas. Gal­būt są­ra­še ga­lė­tų bū­ti ir dau­ giau pa­var­džių. Lie­tu­vo­je bu­vo ir pui­kių ta­ry­bi­nių lai­kų ka­pi­to­nų. Lai­vy­no tra­di­ci­jos puo­se­lė­ja­mos ir po Lie­tu­vos ne­prik­lau­so­my­bės at­ kū­ri­mo. Bet gal­būt nie­kas kol kas ne­drįs­ta kel­ti „ant pje­des­ta­lo“ gy­ vų jū­ri­nin­kų. Iš pra­džių siū­lo­ma la­biau at­ kreip­ti dė­me­sį į du šia­me są­ra­še esan­čius jū­ri­nin­kus ir pir­miau­sia įam­žin­ti jų var­dus. Tai Teo­do­ras Dau­kan­tas ir Ado­mas Dau­gir­das. Ru­si­jos im­pe­ri­jos ka­ri­nia­me lai­ vy­ne tar­na­vęs T.Dau­kan­tas bai­gė Sankt Pe­ter­bur­go ka­ri­nę jū­rų aka­ de­mi­ją. Sto­jus Lie­tu­vos ne­prik­ lau­so­my­bei, grį­žo į tė­vy­nę. Bu­vo kraš­to ap­sau­gos mi­nist­ras, Kau­ne or­ga­ni­za­vo pa­ruo­šia­mą­ją jū­rų mo­ kyk­lą, Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­ te skai­tė pa­skai­tas apie jū­ri­nin­kys­

Prin­ci­pas: įam­ži­nant Da­nės kran­ti­nių pa­va­di­ni­mus, bū­tų re­mia­ma­si ir tu

tės svar­bą Lie­tu­vai, pa­ra­šė kny­gą „Klai­pė­dos uos­tas“, ku­rio­je gi­li­ no­si į jo tech­ni­nes, eko­no­mi­nes ir gam­ti­nes są­ly­gas. Nuo 1936 m. ga­vęs ge­ne­ro­lo lei­ te­nan­to laips­nį iki 1939 me­tų dir­bo Lie­tu­vos jū­ri­nin­kys­tės ins­pek­to­ riu­mi Klai­pė­do­je. Pa­dė­jo pa­grin­ dus Lie­tu­vos sau­gios lai­vy­bos sis­ te­mai kur­ti. Per ka­rą pa­si­trau­kė į Vo­kie­ti­ją, vė­liau – į Ar­gen­ti­ną, po Lie­tu­vos ne­prik­lau­so­my­bės at­kū­ ri­mo pa­lai­kai per­lai­do­ti Kar­mė­la­ vos ka­pi­nė­se Kau­ne. A.Dau­gir­das Sankt Pe­ter­bur­ ge bai­gė po­van­de­ni­nių lai­vų ka­ro mo­kyk­lą, da­ly­va­vo mo­ko­mo­jo lai­ vo ke­lio­nė­je ap­link pa­sau­lį. 1918 me­tais grį­žo į Lie­tu­vą ir da­ ly­va­vo ne­prik­lau­so­my­bės ko­vo­se.

1927-ai­siais ta­po pir­muo­ju nau­jai įsi­gy­to lai­vo „Pre­zi­den­tas Sme­to­ na“ ka­pi­to­nu. Nuo 1934 iki 1939 me­tų po Liud­ vi­ko Stul­pi­no bu­vo Klai­pė­dos uos­ to ka­pi­to­nas. Tuo pat me­tu ėjo ir lei­di­nio „Jū­ ra“ at­sa­kin­go re­dak­to­riaus pa­rei­ gas, ak­ty­viai reiš­kė­si kaip bu­riuo­ to­jas, bu­vo Klai­pė­dos jachtk­lu­bo val­dy­bos na­rys. Mi­rė 1979-ai­siais, pa­lai­do­tas Či­ka­go­je. Jū­ri­nio įvaiz­džio pla­nai

Yra pla­nų, kaip įam­žin­ti šiuos ir ki­tus Lie­tu­vai nu­si­pel­niu­sius jū­ ri­n in­k us. Įžy­m ių jū­r i­n in­k ų var­ dai ga­l ė­t ų bū­t i su­teik­t i da­bar­ ti­n ėms Lie­t u­vos jū­r ei­v ys­t ės mo­kyk­loms.

Iš ak­va­to­ri­jos iš­kels de­v Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Šį mė­ne­sį iš uos­to ak­va­to­ri­jos tu­ rė­tų bū­ti iš­kel­tas daug prieš­ta­rin­ gų ver­ti­ni­mų su­lau­kęs de­via­ci­nis įren­gi­nys.

Veiks­mas: nu­griau­tas de­via­ci­nis įren­gi­nys ne­tru­kus bus pa­ša­lin­tas iš

uos­to.

Vid­man­to Ma­tu­čio nuo­tr.

Klaipėdos uos­t ą plė­to­t i truk­d ęs ob­jek­tas da­bar gu­l i 9,5 met­ro gy­ly­je. Jis truk­dy­tų gi­lin­ti uos­to da­lį, ku­ri rei­ka­lin­ga su­skys­tin­tų­ jų gam­ti­nių du­jų ter­mi­na­lui sta­ ty­ti.

Jau gau­tos eks­per­ti­zės iš­va­dos dėl šio gi­li­ni­mo. Klai­pė­dos vals­ ty­bi­nio jū­rų uos­to di­rek­ci­ja de­ry­ boms dėl gi­li­ni­mo ne­tru­kus pla­ nuo­ja kvies­tis olan­dų kom­pa­ni­jos „Van Oord“ at­sto­vus. Olan­dai šiuo me­tu gi­li­na Klai­pė­dos uos­tą. Ji jau yra iš­ka­su­si 1,9 mln. ku­bi­ nių met­rų grun­to maž­daug už 55 mln. li­tų. Ti­ki­ma­si, kad su olan­dais pa­vyks su­si­tar­ti dėl pa­lan­kių kai­nų, nes, dir­bant ga­lin­ga gi­li­ni­mo tech­ni­ka, kom­pa­ni­jai rei­ka­lin­gi kaip ga­li­ma

di­des­ni plo­tai, kad gi­li­ni­mo lai­vui ma­žiau rei­kė­tų su­ki­nė­tis. Atė­jo tas mo­men­tas, kai de­via­ci­ nį įren­gi­nį bū­ti­na iš­kel­ti. Uos­to di­rek­ci­jos už­sa­ky­mą at­liks bend­ro­vė „Ga­rant Di­ving“. Ji pa­ gal rug­sė­jo 5 die­ną pa­si­ra­šy­tą su­ tar­tį de­via­ci­nį įren­gi­nį, ku­ris sve­ria 260 to­nų, tu­ri iš­kel­ti per 20 die­nų. Tam pla­nuo­ja­ma nau­do­ti 330 to­ nų ke­lia­mo­sios ga­lios plau­kio­jan­ tį kra­ną. Kė­li­mo ope­ra­ci­ja nė­ra su­dė­tin­ ga. Svar­biau­sia, kad bū­tų pa­lan­kių

11

pirmADIENIS, RUGsėjO 10, 2012

JŪRA Žu­do jū­ri­nin­kus

Pap­lū­di­mio vai­duok­lis

Uos­tų per­spek­ty­vos

So­ma­lio pi­ra­tai kaip įkai­tą nu­ žu­dė bal­ke­ri­nio lai­vo „MV Or­ na“ jū­ri­nin­ką ir dar vie­ną su­žei­ dė. Kons­ta­tuo­ja­ma, kad tai pir­ ma­sis at­ve­jis, kai pi­ra­tai spe­cia­ liai žu­do jū­ri­nin­kus. Pi­ra­tų va­das aiš­ki­no, jog jū­ri­nin­ką jie nu­žu­dė, nes sa­vi­nin­kas per dve­jus me­ tus ne­su­mo­kė­jo iš­pir­kos už pa­ grob­tą lai­vą.

JAV Ala­ba­mos vals­ti­jos Fort Mor­gan pa­plū­di­my­je po ura­ga­ no pa­si­ro­dė di­de­lio lai­vo lie­ka­ nos. Is­to­ri­kai ma­no, kad tai yra apie 1860 me­tus sta­ty­ta šku­na. Ji nau­do­ta kont­ra­ban­dai ga­ben­ ti. Lai­vas jau pa­krikš­ty­tas pa­plū­ di­mio vai­duok­liu. Per ura­ga­nus pa­plū­di­my­je nuo jo smė­lis nu­ plau­na­mas jau tre­čią kar­tą.

Pas­kelb­ta Ru­si­jos Bal­ti­jos jū­ros re­gio­no uos­tų vys­ty­mo iki 2030ųjų stra­te­gi­ja. Per 18 me­tų šio re­ gio­no Ru­si­jos uos­tų kro­vą pla­nuo­ ja­ma pa­di­din­ti nuo 535 mln. to­nų pa­gal 2011-ųjų re­zul­ta­tus iki 1,4 mlrd. to­nų. Bal­ti­jos jū­ros re­gio­no uos­tai ly­de­riaus šio­je ša­ly­je, nes jie yra ar­čiau­siai iš­vys­ty­tų Eu­ro­ pos vals­ty­bių.

Pa­tai­ka­vi­mas pra­žu­dė lai­vą Ve­nan­tas But­kus Ši is­to­ri­ja yra ge­ras pa­vyz­dys, kad dau­gu­ma nė­ra tei­si prieš spe­cia­lis­tų nuo­mo­nę. Nors ši is­ to­ri­ja nu­ti­ko dau­giau nei prieš 140 me­tų, ta­čiau iš­li­ko ak­tua­li ir mū­sų die­noms. Vi­suo­me­nė spau­dė

uo, kas čia vei­kė prieš­ka­ry­je.

Įžy­mių jū­ri­nin­kų var­dais ga­lė­tų bū­ti pa­va­din­ti ir su Lie­tu­vos vė­ lia­va plau­kio­sian­tys nau­ji lai­vai. Prob­le­ma tik ta, kad to­kių lai­vų pa­va­di­ni­mai bū­tų il­gi ir už­sie­nie­ čiams sun­ku juos iš­tar­ti. Jū­ri­nin­kų var­dai, bend­ri­niai jū­ ri­niai pa­va­di­ni­mai ga­lė­tų bū­ti su­ teik­ti ir nau­joms Klai­pė­dos gat­ vėms, vi­suo­me­ni­nės pa­skir­ties ob­jek­tams. Gal­būt uos­ta­mies­ty­je at­si­ras­tų ir nau­jas gy­ve­na­mų­jų na­mų kvar­ ta­las, ku­ris tu­rė­tų jū­ri­nį pa­va­di­ni­ mą, o ir gat­vės ja­me bū­tų jū­ri­niais pa­va­di­ni­mais. Pla­nuo­ja­ma, kad sten­dai su in­ for­ma­ci­ne me­džia­ga apie žy­mius jū­ri­nin­kus ga­lė­tų bū­ti iš­dė­lio­ti pa­ ke­liui į Lie­tu­vos jū­rų mu­zie­jų. Žy­

„Jū­ros“ ar­chy­vo nuo­tr.

miau­siems Lie­tu­vos jū­ri­nin­kams ga­lė­tų bū­ti sta­to­mi ir pa­mink­lai, bius­tai, ba­rel­je­fai. Dar vie­na įam­ži­ni­mo kryp­tis – fil­mai, lai­dos jū­ri­ne te­ma­ti­ka per vi­suo­me­ni­nį trans­liuo­to­ją. Ma­no­ma, kad tiks­lin­ga bū­tų iš­ leis­ti ar­ba bent siū­ly­ti leis­ti pa­što ženk­lų se­ri­ją su prieš­ka­rio Lie­tu­vos lai­vais, at­kur­tais se­no­vi­niais žve­jy­ bos lai­ve­liais. Lie­tu­vos jū­rų mu­zie­jus bai­gia at­ kur­ti vi­sų prieš­ka­rio Lie­tu­vos pre­ ky­bos lai­vų ma­ke­tus. Prie idė­jų Klai­pė­dą pa­vers­ti jū­ riš­kes­niu mies­tu ga­lė­tų pri­si­dė­ ti ir kiek­vie­nas klai­pė­die­tis, siū­ ly­da­mas, kaip vie­nin­te­lį Lie­tu­vos uos­ta­m ies­t į padaryti la­b iau iš­ skir­ti­nu ša­lies mies­tu.

via­ci­nį įren­gi­nį die­nų – no­rint iš­kel­ti sun­kų įren­gi­ nį rei­kia, kad bū­tų ne di­des­nis kaip 7 met­rų per se­kun­dę vė­jas. Ru­de­ nė­jant die­nų be vė­jo ma­žė­ja. Iš­kel­tas de­via­ci­nis įren­gi­nys bus nu­pluk­dy­tas į 118 kran­ti­nę. Vė­liau me­ta­lo ir be­to­no ga­ba­las bus su­ pjaus­ty­tas. Dėl de­via­ci­nio įren­gi­nio te­be­ vyks­ta gin­čai teis­me. Šie­met ko­vą Klai­pė­dos apy­lin­kės teis­mas pri­tei­sė, kad Uos­to di­rek­ ci­ja su­mo­kė­tų įren­gi­nio sa­vi­nin­ kei Au­re­li­jai Tre­če­kaus­kie­nei 100

li­tų už tą įren­gi­nį. Ji už to­kią su­ mą de­via­ci­nį įren­gi­nį 2002 me­tais bu­vo įsi­gi­ju­si iš Lai­vy­bos pa­slau­ gų cent­ro. A.Tre­če­kaus­kie­nės ad­vo­ka­tas Al­gir­das Bau­ža pa­gei­da­vo, kad už de­via­ci­nį įren­gi­nį jo gi­na­ma­jai bū­ tų at­ly­gin­ta pa­gal drau­di­mo kom­ pa­ni­jos nu­sta­ty­tą ver­tę – 443 345 li­tai. Jau mi­nė­tas Klai­pė­dos apy­lin­kės teis­mo spren­di­mas yra ap­skųs­tas aukš­tes­nės ins­tan­ci­jos teis­mui – pro­ce­sas dar te­bė­ra ne­si­bai­gęs.

1870 me­tų rug­sė­jo 7-osios nak­ tį Bis­ka­jos įlan­ko­je be­veik su vi­sa įgu­la nu­sken­do to me­to ga­lin­giau­ sias ang­lų šar­vuot­lai­vis „Cap­ tain“. Ka­ra­liš­ka­ja­me jū­rų lai­vy­ne tai bu­vo di­džiau­sia ka­tast­ro­fa tai­ kos me­tu. Ją lė­mė lai­vo pro­jek­ta­ vi­mo klai­dos. Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos vi­suo­me­nė, tra­di­ciš­kai nea­be­jin­ga jū­ros rei­ka­ lams, bai­gian­tis XIX a. spau­dė Ad­ mi­ra­li­te­to lor­dus stip­rin­ti Ka­ra­liš­ ką­jį ka­ro lai­vy­ną. Bri­tų lai­vy­ne tar­na­vu­siam iš­ra­ dė­jui, lai­vų konst­ruk­to­riui ir sta­ ty­to­jui Cow­pe­riui Phipp­sui Co­le­sui (1819–1870) bu­vo pa­ves­ta su­pro­ jek­tuo­ti bokš­ti­nį šar­vuot­lai­vį. Ka­ dan­gi tuo me­tu ga­ro ma­ši­nos bu­ vo pa­ly­gin­ti ma­žo ga­lin­gu­mo, kaip pa­pil­do­mą va­ro­mą­ją jė­gą 97,5 met­ ro il­gio ka­ro lai­vas pri­va­lė­jo tu­rė­ti ir vi­są bu­ri­nę įran­gą. C.Co­le­sas pa­siū­lė sta­ty­ti šar­ vuot­lai­vį su neaukš­tais ant­van­de­ ni­niais bor­tais, nes tai su­teik­tų jam tak­ti­nį pra­na­šu­mą – lik­tų ma­žes­ nis lai­vo plo­tas, ku­rį ga­li pa­žeis­ ti prie­šo svie­di­niai. Lai­vą pla­na­ vo ap­gink­luo­ti sun­kiais pa­būk­lais, pa­slėp­tais ra­tu be­si­su­kio­jan­čiuo­ se plie­ni­niuo­se bokš­tuo­se. Pa­kel­ti bu­rėms, ku­rių bend­ras plo­tas sieks 4,6 tūkst. kvad­ra­ti­nių met­rų, bu­vo nu­ma­ty­ti trys sun­kūs tri­ko­jai stie­ bai. Kaip vė­liau paaiš­kė­jo, tai bu­vo aukš­čiau­si stie­bai vi­sa­me bri­tų bu­ ri­nia­me lai­vy­ne. Įti­ko lor­dams

Am­bi­cin­gas ka­ri­nio lai­vo pro­jek­tas įti­ko Ad­mi­ra­li­te­to lor­dams. Nors jie ir ne­bu­vo pro­fesionalai jū­rei­ vys­tės rei­ka­luo­se, ta­čiau, pa­si­ti­ kė­da­mi konst­ruk­to­riaus au­to­ri­te­ tu, neat­siž­vel­gė į tai, kad dėl že­mų bor­tų, aukš­tų stie­bų ir sun­kių pa­ būk­lų šar­vuo­tuo­se bokš­tuo­se svo­ rio cent­ras bus ne­leis­ti­nai aukš­tai ir tai su­ma­žins lai­vo sto­vu­mą (su­ ge­bė­ji­mą po pa­svi­ri­mo grįž­ti į pir­ mykš­tę pa­dė­tį). C.Co­le­so siū­lo­mas bū­si­mo lai­vo pro­jek­tas kė­lė ne­pa­si­ti­kė­ji­mą tarp kai ku­rių lai­vų sta­ty­to­jų ir lai­vy­no ka­ri­nin­kų. Net vy­riau­sia­sis Ka­ra­ liš­ko­jo lai­vy­no konst­ruk­to­rius Ed­ war­das Ja­me­sas Ree­das, ku­ris bu­vo at­sa­kin­gas už Ad­mi­ra­li­te­to už­sa­ ko­mų lai­vų sta­ty­bą, ka­te­go­riš­kai prieš­ta­ra­vo jo įgy­ven­di­ni­mui. Jo nuo­mo­ne, svar­biau­sias bū­si­mo lai­ vo trū­ku­mas – ne­sta­bi­lu­mas.

Tuo me­tu C.Co­le­sas per spau­ dą ir vie­šas dis­ku­si­jas ban­dė įti­ kin­ti vi­suo­me­nę sa­vo tei­su­mu. Pat­rio­tiš­kai nu­si­tei­ku­siems pi­lie­ čiams ne­la­bai svar­bi bu­vo spe­cia­ lis­tų nuo­mo­nė, jiems rei­kė­jo tik jų vi­zi­jas ati­tin­kan­čio ga­lin­go ka­ri­ nio lai­vo, už­tik­ri­nan­čio bri­tų do­ mi­na­vi­mą jū­ro­se. Ma­tyt, pa­na­šiai mąs­tė ir Ad­mi­ra­li­te­to ta­ry­ba, nes ji už­si­spy­ru­siai pra­stū­mi­nė­jo nau­jo­ jo lai­vo sta­ty­bą. Le­mia­mą žo­dį ta­rė pir­ma­sis jū­rų lor­das Hug­has Chil­ der­sas, pa­lai­mi­nęs nau­jo šar­vuot­ lai­vio sta­ty­bą. Be to, dar ap­kal­ti­ no E.Ree­dą ap­si­drau­dė­liš­ku­mu. Tad te­ko nu­si­leis­ti ir vy­riau­sia­jam Ad­mi­ra­li­te­to konst­ruk­to­riui, ta­ čiau vis dėl­to pa­brė­žiant sa­vo ne­

Vi­so­mis bu­rė­mis plau­kęs šar­vuot­lai­ vis ap­vir­to, pa­ni­ro po van­de­niu ir per ke­lias mi­nu­tes nu­ sken­do. prie­lan­ku­mą to­kiam spren­di­mui. Jis at­si­sa­kė pa­tvir­tin­ti bū­si­mo lai­ vo brė­ži­nius, ap­si­ri­bo­da­mas tik trum­pa ant jų už­dė­ta re­zo­liu­ci­ja – „Nep­rieš­ta­rau­ju“. Neat­lai­kė vė­jo ir ban­gų

Nau­ja­sis šar­vuot­lai­vis bu­vo pa­sta­ ty­tas per re­kor­diš­kai trum­pą lai­ką – ne­pil­nus trejus me­tus. Jam bu­ vo su­teik­tas „Cap­tain“ pa­va­di­ni­ mas. Tai bu­vo jau šeš­tas ir pa­sku­ ti­nis to­kį var­dą tu­rė­jęs bri­tų ka­ri­nis lai­vas. Ne­pai­sant vi­sų jo konst­ruk­ ci­nių trū­ku­mų, dau­ge­lio jū­ros ka­ ri­nin­kų nuo­mo­ne, šar­vuot­lai­viui „Cap­tain“ ne­bu­vo ly­gių ne tik ang­ lų lai­vy­ne, bet ir vi­sa­me pa­sau­ly­ je. Pir­mie­ji nau­jo­jo lai­vo ban­dy­mai praė­jo sėk­min­gai. 1870 me­tų ru­de­ nį „Cap­tain“ es­kad­ros su­dė­ty­je iš­

plau­kė į mo­ky­mus Bis­ka­jos įlan­ko­ je. Čia juos pa­si­ti­ko aud­ra. Esant di­de­liam ban­ga­vi­mui, šar­vuot­lai­ vis taip pa­svir­da­vo į pa­vė­ji­nę pu­sę, jog van­duo už­lie­da­vo be­veik vi­są vir­šu­ti­nį de­nį. Pa­siū­lius su­ma­žin­ti bu­rių plo­tą, rei­se da­ly­va­vęs C.Co­ le­sas tam prieš­ta­ra­vo, tvir­ti­no, kad ne­rei­kia į tai kreip­ti dė­me­sio, nes to­kie at­ve­jai nu­ma­ty­ti pro­jek­tuo­ jant lai­vą. Nak­tį iš rug­sė­jo 6 į 7-ąją aud­ra įsi­siau­tė­jo dar stip­riau. Po vi­dur­ nak­čio su vi­so­mis bu­rė­mis plau­ kęs šar­vuot­lai­vis ap­vir­to, pa­ni­ro po van­de­niu ir per ke­lias mi­nu­tes pa­sken­do. Žu­vo 483 įgu­los na­riai, tarp jų lai­vo konst­ruk­to­rius C.Co­ le­sas ir pir­mo­jo jū­rų lor­do H.Chil­ der­so sū­nus – bū­si­ma­sis jū­rų ka­ri­ nin­kas. Iš­si­gel­bė­jo tik 18 jū­rei­vių. Įvy­kį ty­ru­si ko­mi­si­ja pa­žy­mė­jo, kad lai­vas bu­vo pa­sta­ty­tas nuo­lai­ džiau­jant vi­suo­me­nės nuo­mo­nei, iš­reikš­tai par­la­men­te, ir ne­si­skai­ tant su lai­vy­no vy­riau­sio­jo konst­ ruk­to­riaus pa­sta­bo­mis bei jo prieš­ ta­ra­vi­mu to­kios konst­ruk­ci­jos lai­vo sta­ty­bai. Be to, „Cap­tain“ bu­vo priim­tas iš sta­ty­to­jų su žy­miais nu­kry­pi­ mais nuo pra­di­nio pro­jek­to. Ir taip že­mi bor­tai bu­vo su­ma­žin­ti 57 cen­ ti­met­rais. Kliu­vo ir Ad­mi­ra­li­te­to lor­dams už jų „ne­mok­šiš­ką už­si­spy­ri­mą“. Pir­ma­sis jū­rų lor­das, pa­sak is­to­ri­ kų, ban­dė ap­kal­tin­ti vi­sus, pra­de­ dant C.Co­le­su ir bai­giant lai­vo sta­ ty­to­jais, iš­sky­rus sa­ve pa­tį. Nors po šios ka­tast­ro­fos nie­kas ne­bu­vo nu­baus­tas, ta­čiau pir­ma­ sis jū­rų lor­das H.Chil­der­sas bu­vo pri­vers­tas išei­ti į at­sar­gą. Po šar­vuot­lai­vio „Cap­tain“ ka­ tast­ro­fos ne tik ang­lų, bet ir ki­tų ša­lių lai­vų sta­ty­to­jai ne­be­ban­dė sta­ty­ti stam­bių šar­vuot­lai­vių su že­mais ant­van­de­ni­niais bor­tais ir bu­ri­ne įran­ga, taip pat nu­ta­rė ma­ žiau dė­me­sio kreip­ti į vi­suo­me­nės nuo­mo­nę to­kiais klau­si­mais.

Au­ka: šar­vuot­lai­vis „Cap­tain“ jū­ro­je su bu­rė­mis.

Ang­lų ma­ri­nis­to F.Mit­chel­lo pa­veiks­las

12

pirmADIENIS, RUGsėjO 10, 2012

JŪRA

Uos­te pra­dės tvar­ky­ti už­terš­tą grun­tą Per pusantrų metų Klaipėdos uoste planuojama iš dokų duobių išsiurbti ir tinkamai sutvarkyti užterštą gruntą. Uostui svarbius darbus vykdys Latvijos BGS kompanija. Duobes valys pirmąkart

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto di­ rekcija pranešė džiugią naujieną – prasidės užteršto grunto siurbimo iš po dokų duobių ir tvarkymo darbai. Atlikus detalius tyrimus paaiškė­ jo, kad trijose AB „Vakarų laivų ga­ mykla“, dviejose AB „Klaipėdos lai­ vų remontas“ ir vienoje AB „Vakarų Baltijos laivų statykla“ dokų duobė­ se yra apie 200 tūkst. kubinių me­ trų grunto. Iki šiol užterštas gruntas dokų duobėse niekada nebuvo valy­ tas, nors kai kuriose vietose įrengtos net nuo 1955 metų. „Dar būdamas europarlamen­ taras sakiau, jog yra labai blogai, kai rekonstruojant Klaipėdos uos­ to vartus Pasaulio Bankas skyrė pi­ nigus dokų duobėms valyti, tačiau jie šiam tikslui nebuvo panaudoti“, – prisiminė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas. Užterštas gruntas, esantis dokų duobėse, riboja uosto laivų statybos ir remonto bendrovių plėtrą. Vaka­ rų laivų remonto bendrovė jau seniai žadėjo įsigyti „Panamax“ tipo lai­ vams remontuoti skirtą didžiulį do­ ką. Tokį doką bendrovė galės įsigyti ir eksploatuoti, išvalius dokų duobes. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos infrastruktūros ir plėtros direktorė Roma Mušeckienė pasa­ kojo, kad kai kuriose vietose dokų duobėse yra susikaupęs net iki ke­ turių metrų storio užteršto grunto sluoksnis. Šiuo metu realūs dokų duobių valymo darbai dar neprasi­ dėjo. Tačiau ekspertams jau pateik­ ti vertinti pirmojo etapo darbai. Po to bus kreipiamasi dėl statybos lei­ dimo. Realiai dokų duobių valymo projekto įgyvendinimas prasidės dar šiemet – lapkritį arba gruodį. Transportuos vamzdynais

Prie 139 krantinės, kurią naudoja Vakarų laivų gamykla, dokų duo­

bėse bus išvalytas gruntas ir pa­ siektas projektinis 15 ir 16 metrų gylis. Po bendrovės „Klaipėdos laivų remontas“ naudojamais do­ kais bus pasiektas 10 metrų gylis. Vakarų Baltijos laivų statyklos do­ kų gramzdinimo duobių gyliai bus atstatyti 4,5 ir 15 metrų. Visų Klaipėdos uoste esančių do­ kų duobių išvalymas, grunto trans­ portavimas siurbliais ir vamzdžiais į aikštelę, jo sausinimas, grunto py­ limas į geosintetinius konteinerius, sandėliavimo aikštelės parengimas ir sandėliavimas kainuos 22 mln. litų. Dokų duobių valymo ir grun­ to tvarkymo technologiją pasiū­ lė jau minėta kompanija BGS. To­ kiai technologijai pritarė Lietuvos aplinkosaugos tarnybos. Buvusioje vadinamojoje valčių prieplaukoje prie Smeltės pusiasalio užteršto grunto sandėliavimo aikš­ telė bus įrengta 4,5 hektaro plote, o

Ro­ma Mu­šec­kie­nė:

Kai ku­rio­se vie­to­ se do­kų duo­bė­se yra su­si­kau­pęs net iki še­šių met­rų sto­ rio už­terš­to grun­to sluoks­nis.

bendras projektu tvarkomos terito­ rijos plotas yra apie 6 hektarai. Si­ urbiant gruntą pačių dokų nereikės niekur tempti, tik jie negalės būti nuleidžiami, kol vyks grunto siur­ bimo darbai. Gruntas bus transpor­ tuojamas vamzdynu, kurio diame­ tras 315 milimetrų. Taip bus išvengta taršos. Uoste bus įrengta net aštuo­ ni kilometrai vamzdynų.

Išei­tis: ne­baig­to­je sta­ty­ti val­čių prie­plau­ko­je, ku­ri yra ša­lia Smel­tės pu­sia­sa­lio už Kiau­lės Nu­ga­ros, bus krau­

na­mas už­terš­tas grun­tas, o vė­liau įreng­tos kran­ti­nės.

Užteršto grunto tvarkymo pro­ jektas bus vykdomas dviem eta­ pais. Pradžioje bus nutiesti vamz­ dynai, keliai į aikštelę, įrengta trijų kontrolinių geosintetinių kontei­ nerių aikštelė su apsaugos padu iš specialios plėvelės, kad iš užteršto grunto surenkamas vanduo nepa­ kliūtų į aplinką. Paėmus užterštumo mėginius iš kontrolinės aikštelės toliau bus vykdomas antrasis etapas. Įren­ giama likusi aikštelės dalis, joje dviem aukštais kraunami geosin­ tetiniai konteineriai, užpildyti už­ terštu gruntu bei cheminėmis me­ džiagomis, sausinančiomis grunto nuosėdas bei surišančiomis ter­ šiančias daleles. Pilnai užpildyti geosintetiniai konteineriai bus už­ pilti 20 centimetrų smėlio sluoks­ niu, kol vyks grunto konsolidaci­ jos procesas. Po žiemos ir visiškos grunto konsolidacijos, atlikus kon­ trolinius grunto, esančio geosinte­ tiniuose konteineriuose, tyrimus bei įsitikinus, kad gruntas atitinka siekiamus parametrus ir yra ne­ kenksmingas aplinkai, bus pašalin­ ti geosintetiniai konteineriai. Taip sutvarkytas gruntas, kuris ateityje

galės būti naudojamas kaip staty­ binė medžiaga, vėl bus užpilamas smėlio sluoksniu. Nebus žalos gamtai

Užteršto grunto pašalinimas iš dokų duobių turės didžiulę reikšmę toliau vystant uostą, ypač Malkų įlankoje. Neišvalytos dokų duobės stabdo to­ lesnį Malkų įlankos gilinimą. Pirmiausia ketinama pradėti va­ lyti Vakarų laivų gamyklos naudo­ jamų dokų duobes. Išvalius duobes čia lauks dar vienas didžiulis per­ tvarkymas. Tarybiniais laikais įrengtos dokų duobės buvo tolokai viena nuo ki­ tos. Jau parengtas planas, kaip su­ glausti dokus. „Papildomai išgilinus dokų duo­ bės bus sujungtos. Dabartiniai trys dokai sutilps buvusių dviejų daly­ je. Atsilaisvinusi 139 krantinės da­ lis bus panaudota krovai. Šiuo metu bendrovė „Vakarų krova“ yra viena iš sparčiausiai uoste besivystančių kro­ vos kompanijų ir kiekvienas papildo­ mas metras krantinės jai yra labai rei­ kalingas“, – tvirtino E.Gentvilas. Dokų duobėse esantis užterštas gruntas bus tvarkomas civilizuotai,

KVJUD nuo­tr.

be žalos gamtai. Panašiai užterštas gruntas buvo tvarkomas ir Italijos Genujos uoste, Švedijos bei Rusi­ jos uostuose. Lietuvos aplinkos ministerija yra pritarusi tokiai grunto tvarky­ mo schemai, kokia bus naudoja­ ma Klaipėdos uoste. Dirbant pagal šią technologiją į krantą išsiurbtas gruntas neturėtų skleisti kvapų. Iš grunto, esančio geosintetiniuo­ se konteineriuose, išfiltruotas van­ duo bus surinktas ir atliekami kon­ troliniai tyrimai. Tik įsitikinus, kad vanduo yra pa­ kankamai švarus, bei gavus aplin­ kosaugos institucijų atstovų leidi­ mus, jis bus išleidžiamas į marias. Jei bus nustatytas vandens užterš­ tumas, vanduo bus išleidžiamas į valymo įrenginius. Konsoliduotas gruntas taps puikia statybine me­ džiaga. R.Mušeckienė tikino, kad taip sutvarkius užterštą gruntą ateityje aikštelės vietoje bus galima staty­ ti naujas krantines. Pagal Smeltės detalųjį planą buvusios nebaigtos statyti valčių prieplaukos vietoje ir nuo jos tolyn Kuršių marių link nu­ matyta įrengti keletą krantinių.

Šven­to­sios stab­dys – mi­nis­te­ri­jos ne­ran­gu­mas Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Dėl Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jo­je vyks­ tan­čių ne­su­sip­ra­ti­mų strin­ga Šven­ to­sios uos­to pa­si­ren­gi­mo sta­ty­ boms rei­ka­lai.

Si­tua­ci­ja: Šven­to­sios uos­te­lio vys­ty­mas to­liau strin­ga val­di­nin­kų stal­

čiuo­se.

Vy­to Ka­ra­cie­jaus nuo­tr.

Šven­to­sios uos­to sta­ty­bos po­vei­ kio ap­lin­kai ver­ti­ni­mo do­ku­men­to ren­gi­mas ta­po pa­vyz­džiu, kaip ne­ ran­giai Lie­tu­vo­je dir­ba vals­ty­bi­nės tar­ny­bos. „Po­vei­kio ap­lin­kai ver­ti­ni­mo do­ ku­men­tą jau se­niai su­de­ri­no­me su kai­my­ni­ne vals­ty­be – Lat­vi­ja. Tuo me­tu Lie­tu­vo­je pro­ce­dū­ros strin­ ga dėl neaiš­kių motyvų“, – guo­dė­ si Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­ to di­rek­ci­jos di­rek­to­rė Šven­to­sios uos­tui Ai­ri­da Čės­nie­nė.

At­li­kus Šven­to­sios uos­to po­vei­ kio ap­lin­kai ver­ti­ni­mo stu­di­ją, ją, kaip ir pri­va­lo­ma, pa­gal te­ri­to­ri­ nį prin­ci­pą nag­ri­nė­jo Klai­pė­dos re­gio­no ap­lin­kos de­par­ta­men­

Šven­to­sios uos­te­ lio de­ri­ni­mo rei­ka­ lai ge­riau­siu at­ve­ju ga­li nu­si­tęs­ti dar ma­ žiau­siai pus­me­čiui.

tas. Bu­vo pa­teik­tos iš­va­dos, siū­ly­ mai. Ta­čiau Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jo­je priim­tas spren­di­mas, kad Šven­to­ sios uos­to po­vei­kio ap­lin­kai ver­ ti­ni­mą nag­ri­nė­jo ne ta ins­ti­tu­ci­ja.

Do­ku­men­tas per­duo­tas ana­li­zuo­ti Vil­niaus ap­lin­kos agen­tū­rai. Ko­kiais mo­ty­vais rem­ta­si, neaiš­ ku. Paaiš­ki­ni­mas ga­li bū­ti vie­nas: val­di­nin­kai Lie­tu­vo­je yra vi­sa­ga­liai, to­dėl ką no­ri, tą ir da­ro. Dau­giau nei pus­me­čiui už­si­tę­ su­si Šven­to­sios uos­to sta­ty­bos po­ vei­kio ap­lin­kai ver­ti­ni­mo pro­ce­dū­ ra jau griau­na ki­tus pla­nus. Uos­to di­rek­ci­ja nea­pib­rėž­tam lai­kui tu­rė­ jo su­stab­dy­ti Šven­to­sios uos­to de­ ta­lio­jo pla­no pa­ren­gi­mą. Vi­si Šven­to­sios uos­te­lio de­ri­ni­mo rei­ka­lai ge­riau­siu at­ve­ju ga­li nu­si­ tęs­ti dar ma­žiau­siai pus­me­čiui. Bet ga­li­mas ir blo­ges­nis va­rian­tas. Ant no­sies nau­ji Sei­mo rin­ki­mai, po­stų da­ly­bos, to­dėl nė­ra ra­mūs že­mes­ nės gran­dies val­di­nin­kai, lau­kian­ tys nau­jų po­ky­čių.

13

pirmADIENIS, rugsėjo 10, 2012

pasaulis Kru­vi­nos ­ ata­kos

Nut­raukė ­ ry­šius

Riaušės ­ Vo­kie­ti­jo­je

Dau­giau nei 20 iš­puo­lių vi­sa­me Ira­ke per dvi die­nas pa­rei­ka­la­ vo 51 žmo­gaus gy­vybės, o dar dau­giau kaip 250 žmo­nių bu­vo su­žeis­ti. Dau­giau­sia aukų te­ro­ ro ak­tas nu­si­nešė Pietų Ira­ke. Dvi au­to­mo­bi­liuo­se pa­slėptos bom­bos spro­go tur­gu­je ne­to­ li vie­nos šven­tovės. Žu­vo 14 ir bu­vo su­žeis­ta dar 60 žmo­nių.

Ka­na­da už­darė am­ba­sadą Te­ he­ra­ne ir pa­žadė­jo iš­siųs­ti vi­ sus Ira­no dip­lo­ma­tus iš ša­lies, smerk­da­ma Ira­no pa­ramą Si­ ri­jai bei gra­si­ni­mus Iz­rae­liui. Ota­va per­spėjo ka­na­die­čius ir dvi­gubą Ira­no bei Ka­na­dos pi­ lie­tybę tu­rin­čius as­me­nis, kad ne­be­galės teik­ti pa­gal­bos, jei šie bus Ira­ne.

Vo­kie­ti­jo­je per riau­šes kur­ dų fes­ti­va­ly­je su­žeis­ta 80 po­ li­ci­ninkų, vie­nas jų – sun­kiai. Riau­ši­nin­kai į pa­reigū­nus svai­ dė ak­me­nis, bu­te­lius ir pe­tar­ das. Jie ap­ga­di­no ke­lis po­li­ci­jos au­to­mo­bi­lius. Riaušės ki­lo or­ ga­ni­za­to­riams ne­įlei­dus į fes­ti­ valį vie­no 14 metų ber­niu­ko su užd­raus­tos gru­puotės vėlia­va.

Pa­gar­ba gelbė­to­jams

Azi­jos ir Ra­mio­jo van­de­ny­no ša­lių eko­no­mi­nio bend­ ra­dar­bia­vi­mo (APEC) su­si­ti­ki­mas Rusų sa­lo­je Ru­si­jos To­li­muo­siuo­se Ry­ tuo­se, re­gis, ta­po pui­kia vie­ta or­ga­ni­za­ci­jos narėms pa­si­svai­dy­ti žai­ bais vie­nai į kitą.

Ry­toj Jung­tinė­se Vals­ti­jo­se bus mi­ni­mos rugsė­jo 11-osios ata­kų me­tinės.

Prieš vie­nuo­li­ka metų „Al Qae­ dos“ užg­rob­ti du ke­lei­vi­niai lėktu­vai rėžėsi į Pa­sau­lio pre­ ky­bos centrą Niu­jor­ke, tre­čia­sis lai­ne­ris smogė Pen­ta­go­no pa­sta­ tui ša­lies sos­tinė­je, o ket­vir­ta­sis nu­kri­to lau­kymė­je Pen­sil­va­ni­jos vals­ti­jo­je, kai ke­lei­viai pa­si­prie­ ši­no te­ro­ris­tams. Tą dieną žu­vo be­veik 3 tūkst. žmo­nių. Šios ata­kos pa­gal au­ kų skai­čių bu­vo did­žiau­sios ka­da nors įvyk­dy­tos JAV. Ki­vir­čai: su­si­rinkę prie ap­skri­to­jo sta­lo Rusų sa­lo­je APEC ša­lių ly­de­

riai pir­miau­sia ėmėsi spręsti te­ri­to­ri­nius gin­čus.

AFP nuo­tr.

Į Rusų salą – kaip į karą Ato­kus kam­pe­lis

Vietą, į ku­rią sa­vait­galį su­si­ti­ki­mo šei­mi­nin­kai ru­sai su­kvietė APEC or­ga­ni­za­ci­jos ly­de­rius iš 21 re­gio­ no ša­lies, nuo Mask­vos ski­ria nei daug, nei ma­žai – 9334 km. Rusų salą ša­lia Vla­di­vos­to­ko – la­biau­siai į ry­tus nu­to­lu­sio Ru­ si­jos did­mies­čio – anks­čiau nuo uos­ta­mies­čio skyrė sąsiau­ris, ta­ čiau Ru­si­ja, ruoš­da­ma­si svar­ biam ren­gi­niui, in­ves­ta­vo be­veik 6 mlrd. do­le­rių, kad tiek Vla­di­ vos­to­kas, tiek Rusų sa­la taptų jau­ kiu prie­globs­čiu re­gio­no ša­lių ly­ de­riams. Dar dau­giau nei 10 mlrd. dolerių Krem­lius skyrė tam, kad Vla­di­vos­to­ko re­gio­nas taptų svar­ biu in­ves­ti­cijų cent­ru. Šios su­mos didžioji da­lis bu­vo skir­ta inf­rast­ ruktū­rai re­no­vuo­ti. Svar­biau­sias ak­cen­tas – mil­ži­ niš­kas til­tas, šių metų liepą su­ jungęs Vla­di­vos­toką su Rusų sa­la. Jį va­sarą ati­darė pa­ts Ru­si­jos prem­ je­ras Dmit­ri­jus Med­ve­de­vas. Šis til­ tas jau įra­šy­tas į il­giau­sių pa­sau­ly­je ant lynų ka­ban­čių tiltų sąrašą. Te­ri­to­ri­niai gin­čai

Įspūdin­gos Ru­si­jos in­ves­ti­ci­jos į To­limųjų Rytų re­gioną tar­si ro­do Mask­vos am­bi­ci­jas gręžtis į Aziją. Ta­čiau čia tiek Ru­si­ja, tiek ki­tos re­ gio­no ša­lys nie­kaip ne­ran­da būdų, kaip spręsti įsi­senė­ju­sius te­ri­to­ri­ nius gin­čus. Tie­sa, Mask­va ir To­ki­ jas šį kartą ne­si­gin­či­jo dėl pie­ti­nių Ku­rilų salų, nes ja­po­nai, at­ro­do, turė­jo kitų neišspręstų rei­kalų su ki­to­mis kai­mynė­mis. Dau­giau­sia kal­ti­nimų su­laukė did­žiau­sia Azi­jos ga­liūnė Ki­ni­ja. Ja­ po­ni­jos prem­je­ras Yos­hi­hi­ko No­da pa­reiškė, kad ne­ke­ti­na reng­ti dvi­ ša­lių de­rybų su Ki­ni­jos pre­zi­den­tu Hu Jin­tao. Taip pat Pe­ki­nui kal­ti­ nimų pa­žėrė pie­tinės kai­mynės Fi­

li­pi­nai ir Viet­na­mas. Šios ša­lys kal­ ti­no sa­vo ga­lingąją kai­mynę tai­kant bau­gi­ni­mo stra­te­giją, Pe­ki­nui reiš­ kiant pre­ten­zi­jas į be­veik visą Pie­ tų Ki­ni­jos jūrą. Dėl konf­liktų Pietų Ki­ni­jos jūro­je smar­kiai įkai­to ir Pe­ki­no san­ty­kiai su Va­šing­to­nu. JAV suer­zi­no Ki­niją, rei­ka­lau­da­mos nu­sta­ty­ti elg­se­nos ko­deksą Pietų Ki­ni­jos jūro­je ir už­ tik­rin­ti laisvą lai­vybą šio­je stra­te­ giš­kai svar­bio­je ma­gist­ralė­je. Ta­ čiau Ki­ni­ja pa­didė­jusį JAV dėmesį Azi­jai lai­ko mėgi­ni­mu ap­ri­bo­ti Pe­ ki­no ga­lią.

Veik­da­mi kar­tu ir ša­lin­da­mi kliū­ tis, ska­ti­na­me di­na­ mišką plėtrą vi­sa­ me Azi­jos ir Ra­mio­jo van­de­ny­no re­gio­ne. Kalbė­da­mas per su­va­žia­vimą Ki­ ni­jos va­do­vas Hu Jin­tao tvir­ti­no, kad svar­biau­sia re­gio­no ša­lims ir Pe­ki­nui – sta­bi­lu­mas re­gio­ne. Ta­čiau JAV vals­tybės sek­re­torė Hil­la­ry Clin­ton lei­do su­pras­ti, kad

Va­šing­to­nas ne­pabūgs gin­ti stra­te­ gi­nių Ame­ri­kos in­te­resų. Ru­si­ja ak­cen­ta­vo pre­ky­bos svarbą

Su­si­ti­ki­mo šei­mi­ninkė Ru­si­ja pa­ra­ gi­no da­ly­ves lai­ky­tis vie­nybės, ta­ čiau Krem­lius ne­pa­si­var­gi­no įgel­ti kai ku­rioms APEC ša­lims. Kalbė­ da­mas apie eko­no­miką Ru­si­jos va­ do­vas Vla­di­mi­ras Pu­ti­nas pa­brėžė, kad svar­biau­sia re­gio­no ša­lims – ma­žin­ti kliū­tis pre­ky­bai. „Veik­da­mi kar­tu ir ša­lin­da­mi kliū­tis, ska­ti­na­ me di­na­mišką plėtrą vi­sa­me Azi­jos ir Ra­mio­jo van­de­ny­no re­gio­ne, taip pat vi­so pa­sau­lio eko­no­mi­kos plė­ trą. Svar­bu sta­ty­ti til­tus, o ne sie­ nas“, – kalbė­jo V.Pu­ti­nas. Per su­si­ti­kimą jis už­si­minė ir apie Eu­ra­zi­jos eko­no­minę sąjungą. Pa­ sak V.Pu­ti­no, „būsi­mo­ji Eu­ra­zi­jos eko­no­minė sąjun­ga ga­li tap­ti Eu­ro­ pos ir Azi­jos bei Ra­mio­jo van­de­ny­ no re­gio­no jun­gia­muo­ju veiks­niu“. Ru­si­ja, Bal­ta­ru­si­ja ir Ka­zachs­ta­ nas jau yra su­da­riu­sios Muitų są­ jungą. Krem­lius ti­ki­si, kad toks blo­kas, ku­ris turėtų sa­vo vyk­do­ mo­sios vald­žios ins­ti­tu­ciją ir tap­ tų bend­ra eko­no­mi­ne erd­ve, galė­ tų būti rim­tas at­sa­kas ES ir ki­tiems re­gio­ni­niams su­si­vie­ni­ji­mams.

Praėjęs de­šimt­me­tis bu­vo sun­kus, ta­čiau kar­tu mes at­sakė­me į šiuos klau­si­mus ir ta­ po­me stip­res­ne tau­ta. Ša­lies va­do­vas Ba­rac­kas Oba­ ma pa­ra­gi­no ame­ri­kie­čius, kad šie pa­gerbtų pir­muo­sius į ata­kas rea­ ga­vu­sius žmo­nes, taip pat vi­sus uni­for­muo­tus vy­rus ir mo­te­ris, už­tik­ri­nan­čius ša­lies sau­gumą. „Šia pro­ga pa­ger­biu narsą pir­ mųjų at­si­lie­pu­sių, ku­rie ri­zi­ka­vo sa­vo gy­vy­be tą dieną ir kiek­vieną dieną vėliau, – pa­brėžė B.Oba­ma. – Taip pat dėko­ju mūsų uni­for­ muo­tiems vy­rams ir mo­te­rims, ku­rie tar­na­vo ir au­ko­jo­si, kai ka­ da to­li nuo namų, kad mūsų ša­lis liktų sau­gi.“ JAV at­lik­tos ap­klau­sos ro­do, kad rugsė­jo 11-osios ata­kos lig šiol yra vie­na skaud­žiau­sių Ame­ri­kos is­

to­ri­jos aki­mirkų. Iki šiol net 97 pro­c. ame­ri­kie­čių pui­kiai pri­si­ me­na, kur jie bu­vo, kai iš­gir­do ži­ nią apie šias ata­kas, pa­na­šiai kaip ir per pre­zi­den­to Joh­no F.Ken­ne­ dy nu­žu­dymą. B.Oba­ma kar­tu pa­brėžė, kad prie­š vie­nuo­li­ka metų įvyk­dy­ ti iš­puo­liai ame­ri­kie­čiams su­kėlė daug klau­simų apie te­ro­riz­mo pri­gimtį ir kaip Ame­ri­ka turėtų į tai at­sa­ky­ti. „Praėjęs de­šimt­me­tis bu­vo sun­kus, ta­čiau kar­tu mes at­sakė­ me į šiuos klau­si­mus ir ta­po­me stip­res­ne tau­ta“, – teigė JAV va­ do­vas. Jis pri­dūrė, kad JAV smar­ kiai su­si­lpni­no „al Qae­dos“ va­ do­vybę. „Dėl mūsų žval­gy­bos dar­buo­ tojų ir gink­luotųjų pa­jėgų nar­sos bei įgūdžių Osa­ma bin La­de­nas nie­ka­da ne­beg­ra­sins Ame­ri­kai“, – sakė jis. „Užuot at­si­ri­boję nuo pa­sau­lio, mes stip­ri­no­me sa­vo sąjun­gas, kar­tu ge­rin­da­mi sau­gumą čia, na­ mie, – sakė pre­zi­den­tas. – Ir mū­ sų ša­lis yra stip­resnė, sau­gesnė bei la­biau ger­bia­ma pa­sau­ly­je.“ Ša­lies va­do­vas pa­brėžė, jog pra­ ėjus vie­nuo­li­kai metų jis ga­li drą­ siai teig­ti, kad jo­kie prie­šai ir jo­ kie te­ro­ro iš­puo­liai ne­ga­li pa­keis­ti ame­ri­kie­čių pri­gim­ties. „Esa­me ame­ri­kie­čiai ir gin­si­me bei sau­go­si­me šią šalį, ku­rią my­li­ me, – kalbė­jo B.Oba­ma. – Minė­ da­mi šią svar­bią su­kaktį pri­si­ min­ki­me tuos, ku­rių ne­te­ko­me; iš nau­jo su­tvir­tin­ki­me ver­ty­bes, ku­rioms jie at­sto­va­vo, ir to­liau žen­ki­me į prie­kį kaip vie­na ša­lis ir vie­na tau­ta.“ BNS inf.

BNS, „RIA No­vos­ti“, „Huf­fing­ton Post“ inf.

APEC ša­lių blo­kas APEC – Azi­jos ir Ra­mio­jo van­de­ny­

no ša­lių eko­no­mi­nio bend­ra­dar­bia­vi­ mo or­ga­ni­za­ci­ja.

Čilė, Pe­r u, Mek­s i­k a, JAV, Ka­n a­d a, Brunė­j us, Hon­k on­g as, Sin­g apū­r as ir Tai­l an­d as.

APEC ša­ly­se gy­ve­na apie 40 pro­c. pre­ky­bos ska­ti­ni­mas ir eko­no­mi­nis visų pa­sau­lio gy­ven­tojų, jos su­ku­ria bend­ra­dar­bia­vi­mas. 54 pro­c. pa­sau­lio bend­ro­jo vi­daus APEC pri­k lau­s o: Ru­s i­j a, Ki­n i­j a, pro­duk­to ir api­ma 44 pro­c. pa­sau­ Pietų Korė­j a, Ja­p o­n i­j a, Fi­l i­p i­n ai, linės pre­ky­bos. Jun­gia 21 šalį. Blo­ko tiks­las – lais­vos

Tai­v a­n as, Viet­n a­m as, Ma­l ai­z i­j a, Blo­kas įkur­tas 1989 m. Šiuo me­ In­d o­n e­z i­j a, Pa­p ua Nau­j o­j i Gvinė­ tu or­ga­ni­za­ci­jai pir­mi­nin­kau­ja Jung­ ja, Aust­r a­l i­j a, Nau­j o­j i Ze­l an­d i­j a, tinės Vals­ti­jos.

Pa­gar­ba: pra­ėjus vie­nuo­li­kai metų nuo rugsė­jo 11-osios tra­ge­di­jos

JAV tūkstan­čiai ša­lies pa­reigūnų pri­si­minė tą dieną žu­vu­sius ko­le­gas.­

„Reu­ters“ nuo­tr.

14

pirmadienis, rugsėjo 10, 2012

sportas

Įveikta pajėgi „Budivelnik“ ekipa Tarptautiniame Vlado Garasto krepšinio taurės turnyre, įveikę vieną pajėgiausių Ukrainos komandų – Kijevo „Budivelnik“ 100:95, pirmą pergalę iškovojo Klaipėdos „Neptūno“ krepšininkai.

Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Rezultatas neatspindi įvykių aikštelėje. Paskutiniajame kėlinyje uostamiesčio žaidėjai pirmavo net 17 taškų skirtumu. Tačiau varžovai per paskutiniąsias minutes priartėjo prie šeimininkų, o tiksint paskutinėms sekundėms sumažino skirtumą iki 5 taškų. „Neptūno“ vyriausiasis treneris Kazys Maksvytis atviravo, kad prieš rungtynes jautė, jog jo auklėtiniai žais gerai. „Vyrai nebejautė įtampos ir norėjo reabilituotis prieš žiūrovus, – sakė vasarą komandos vairą perėmęs K.Maksvytis. – Rungtynėms baigiantis krepšininkai iššvaistė skirtumą ir sukūrė intrigą.“ Trenerio netenkino komandos gynyba, leidusi varžovams pelnyti net 95 taškus. „Dar turime daug dirbti ir tobulėti“, – sakė strategas. Susitikime su „Budivelnik“ negalėjo žaisti kojos raumenis pasitempęs Giedrius Gustas ir Evaldas Dainys, kuriam atsinaujino peties trauma. Ukrainos ekipai mače su klaipėdiečiais negalėjo vadovauti su

Sporto telegrafas Krepšinis. Kaune vykusiame Stepo Butauto taurės vyrų krepšinio turnyre ketvirta liko Dainiaus Adomaičio treniruojama Vloclaveko „Anwill“ (Lenkija) ekipa, sekmadienį rungtynes dėl trečiosios vietos 67:78 (18:26, 15:17, 11:21, 23:14) pralaimėjusi „Nižnij Novgorod“ (Rusija) komandai. Penktąją vietą užėmė Panevėžio „Lietkabelis“, vakar 71:65 (16(15, 20:11, 22:24, 13:15) privertęs pasiduoti autsaiderius Južno „Chimik“ (Ukraina) krepšininkus. Pagrindinio prizo savininkas tapo žinomas po Rygos VEF ir Kauno „Žalgirio“ susitikimo. Tenisas. Pergalingai teniso turnyro „Trophee des Alpilles“ Prancūzijoje dvejetų varžybas baigė Laurynas Grigelis ir baltarusis Vladimiras Ignatikas. Jie finale per 77 minutes 6:7 (4:7), 6:3, 10:6 privertė pasiduoti ispanus Jordį Marse’ą-Vidrį bei Carlosą PochąGradiną. L.Grigelis ir V.Ignatikas užsitikrino po 80 ATP dvejetų reitingo taškus bei 2 650 eurų čekį.

Latvijos rinktine išvykęs Ainaras Bagatskis. Jį pakeitė asistentas – buvęs „Neptūno“ strategas Paulius Juodis. „Dvejopai jaučiausi, – prisipažino jis. – Keista, kai esi kitoje barikadų pusėje. Norisi ir laimėti, tačiau šiek tiek sirgau ir už „Neptūne“ esančius žaidėjus, tarp kurių – daug mano buvusių auklėtinių. Bet toks trenerio darbas. Visi siekiame pergalių. Šios rungtynės mūsų komandai buvo vos antrosios prieš artėjantį sezoną. Po neblogai sužaistų rungtynių su Krasnodaro komanda rungtyniavome labai prastai.“ Pirmą dieną „Neptūno“ krepšininkai susitiko su šalies vicečempionais – Vilniaus „Lietuvos ryto“ žaidėjais. Klaipėdiečiai priešinosi tik pirmąjį ketvirtį, kurį pralaimėjo 4 taškais. Įpusėjus antrajam kėliniui vilniečiai atitrūko ir pirmąją susitikimo dalį laimėjo 51:34. Po pertraukos šeimininkai buvo bejėgiai sustabdyti įsibėgėjusius svečius. Skirtumas šoktelėjo iki 70:38. Per paskutinįjį kėlinį Aleksandro Džikičiaus kariauna atleido vadeles. Tuo pasinaudoję „Neptūno“ žaidėjai sumažino santykį iki 16 taškų.

Meistriškumas: „Neptūno“ krepšininkai (mėlyna apranga) akivaizdžiai pranoko Kijevo „Budivelnik“ žaidėjus.

„Mūsų aukštaūgiai ir visa komanda greitai prisirinko pražangų ir praradome galimybę agresyviai gintis, – teisinosi K.Maksvytis. – Kol kas dar vyksta žvalgyba ir eksperimentavimas.“ Penkių komandų turnyre po dviejų dienų net keturios ekipos turėjo po pergalę: „Lietuvos rytas“, „Neptūnas“, „Dnipro“ ir Krasnodaro „Lokomotiv-Kuban“. Tiesa, Lietuvos penketukai buvo sužaidęs po du susitikimus, rusai ir ukrainiečiai – po vieną. Tik „Budivelnik“ ekipa po dviejų rungtynių nepatyrusi pergalės džiaugsmo, prarado viltis laimėti taurę. Vakar klaipėdiečiams buvo poilsio diena. „Lietuvos ry-

Vytauto Petriko nuotr.

Rungtynių statistika „Neptūnas“ – „Lietuvos rytas“ 78:94 (19:23, 15:28, 14:28, 30:15). M.Mažeika 15, D.Gailius 14, N.Barinovas 13, E.Dainys 9, R.Broadusas 8, M.Mikalauskas 6, V.Šarakauskas 4, M.Girdžiūnas 3, D.McClure 2, D.Johsonas 1/S.Babrauskas, R.Seibutis, P.Samardžiskis, D.Redikas po 12, M.Katelynas ir J.Blūmas po 11. „Neptūnas“ – „Budivelnik“ 100:95 (28:20, 19:22, 26:25, 27:28). D.Gailius 19, L.Mikalauskas ir R.Broadusas po 16, N.Barinovas 14, M.Mažeika 7, M.Girdžiūnas 6, D.McClure 5, D.Johnsonas ir V.Šarakauskas po 4, M.Runkauskas 3/L.Lyonsas 25, M.Delaney 22, D.Šalenga 11. „Lokomotiv-Kuban“ – „Budivelnik“ 105:90 (32:26, 22:26, 25:23, 26:15). „Lietuvos rytas“ – „Dnipro“ 85:88 (23:19, 22:17, 23:19, 17:33).

tas“ išbandė jėgas su „Budivelnik“, „Dnipro“ su „LokomotivKuban“. Turnyras baigsis rytoj. 18

val. žais „Lietuvos rytas“ ir „Lokomotiv-Kuban“, 20.15 val. „Neptūnas“ ir „Dnipro“.

Su slovakais pasidalyta po tašką Lietuvos rinktinė pirmąsias 2014 metų pasaulio futbolo čempionato Europos zonos atrankos turnyro G grupės rungtynes su Slovakijos komanda baigė lygiosiomis 1:1 (1:1).

Lietuviai pirmavo po Mariaus Žaliūko (18 min.) smūgio galva, tačiau dar pirmajame kėlinyje rezultatą išlygino Marekas Sapara (41 min.). Antrajame kėlinyje sužaidus 10 minučių Lietuvos futbolininkai įgijo kiekybinį pranašumą, nes iš aikštės buvo pašalintas svečių žaidėjas Viktoras Pečovskys (55 min.). Tačiau tuo pasinaudoti nepavyko, o per pridėtą laiką už antrą geltoną kortelę pirma laiko aikštę paliko ir Tadas Labukas(90+6 min.). „Mačo rezultatas – taikus, pelnėme tašką. Rungtynes, manau, galėjome laimėti. Įvartį praleidome po klaidos gynyboje, – sakė Lietuvos rinktinės vyriausiasis treneris

Įvartis: M.Žaliūkas, aukštai iššokęs ir aplenkęs slovakų vartininką, bu-

vo išvedęs lietuvius į priekį.

Valdo Knyzelio (LFF) nuotr.

vengras Csaba Laszlo. –Turėjome progų įmušti pergalingą įvartį. Galėjome laimėti, nes kontroliavome žaidimą. Dėl to šiek tiek liūdna.

Komandoje pasirodė nauji veidai – ekipa jauna. Tikiu, jog ateityje žaisime geriau. Į Graikiją vykstame tikėdamiesi iškovoti bent tašką.“

Slovakų rinktinės treneris Stanislavas Griga neslėpė siekio iškovoti pergalę Vilniuje, tačiau rungtynėms pakrypus tokia linkme liko patenkintas ir lygiosiomis. „Norėjosi išsivežti 3 taškus. Žaidėjai buvo pasyvūs, ekipai trūko kovingumo. Tikėjomės, kad rungtynės nebus lengvos. Žaidėme prieš pajėgų varžovą ir taškas pelnytas dėsningai“,– kalbėjo jis. Slovakijos trenerio vertinimu, antrajame kėlinyje komanda neatskleidė visų savo sugebėjimų, o pirmajame kėlinyje sužaidė dvi geras atkarpas. Antrąsias rungtynes Lietuvos rinktinė trečiadienį žais išvykoje su Graikijos vienuolike, kuri svečiuose 2:1 (0:1) įveikė Latvijos ekipą. Grupės lydere tapo Bosnijos ir Hercegovinos komanda, svečiuose net 8:1 (4:0) sutriuškinusi Lichtenšteino futbolininkus. „Klaipėdos“ ir BNS inf.

23

pirmadienis, rugsėjo 10, 2012

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė ir „Svajonių knygos“ leidykla –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Sandros Brown „Vienudu“ ir Susanos Mallery „Kaip iš giedro dangaus“ .

Sandra Brown. „Vienudu“. Lėktuvui sudužus Kanados miškų platybėse, dviem nepažįstamiesiems belieka kliautis vienas kitu. Sužeista ir persigandusi Rastė Karlson atsiduria viena su bauginančiu vyru. Tačiau ji supranta: be jo neišgyvens nė dienos laukinėje gamtoje. Vietnamo karo veteranas Kuperis Landris giliai širdyje nešiojasi nuoskaudą ir griežia dantį ant dailių turtingų moterų, tokių kaip Rastė. Žavi jauna verslininkė – jam tik erzinanti našta. Tankiame miške tyko pavojai, o ir aplinkybės susiklosto ne jų naudai. Sunkumus Rastė su Kuperiu gali įveikti, bet jie visiškai nesitiki užsigeisią šio to daugiau nei vien išgyventi... Susan Mallery. „Kaip iš giedro dangaus“ . Visą gyvenimą Heilė Foster gyveno lyg uždaryta. Klausydama tėvo patarimų, ką veikti, kaip rengtis ir net už ko tekėti, ji visiškai susipainiojo. Bet gana! Nuo šiol ji gyvens pagal savas taisykles ir elgsis taip, kaip geros mergaitės paprastai nesielgia! Čia pasirodo Kevinas Harmonas. Keletą dienų jie praleis didžiuliame kabriolete ir jaukiuose viešbučių kambarėliuose... Bus smagu, įsižiebs aistra, netrūks nuotykių. Bent jau Heilė to tikisi, tačiau Kevinas dar nieko nenujaučia...

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima

pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt).

Skink prizus! „Klaipėdos“ naujienų portale

www.KL.lt/konkursai

2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda.

Avinas (03 21–04 20). Atrodys, kad aplinkybės klostosi ne jūsų naudai. Jums trūks aplinkinių pritarimo bei meilės. Galite susipykti su jaunais žmonėmis, todėl patirsite stresą. Jautis (04 21–05 20). Aplinkiniai gali neįvertinti jūsų svajingumo ir nesutikti su jūsų idėjomis bei idealais. Gyvenime atsiras problemų. Susikaupkite ir pagalvokite, kas jums šiandien svarbiausia. Dvyniai (05 21–06 21). Galbūt būtent šiandien jums bus pasiūlytas darbas. Daug dėmesio skirsite gebėjimams vadovauti. Palanki diena dirbti su kitais žmonėmis. Būsite ne itin emocionalus. Vėžys (06 22–07 22) Šią dieną patartina praleisti su mylimu žmogumi. Tikėkitės emocijų antplūdžio. Nors esate patenkintas savo gyvenimu, vis tiek ieškosite naujų jo prasmių. Apskritai ši diena sėkminga. Liūtas (07 23–08 23). Puikiai seksis suprasti aplinkinius, malonūs jausmai, geri santykiai su kitais ir artimųjų parama padarys jus laimingą. Neieškokite juodos katės tamsiame kambaryje – ši diena tikrai puiki. Mergelė (08 24–09 23). Nepalanki diena planuoti savo veiksmus ir spręsti svarbius dalykus, nes bus sunku pasirinkti teisingą kelią. Būsite nepatenkintas dabartiniu gyvenimu. Svarstyklės (09 24–10 23). Aplinkiniai jums mes iššūkį dėl labai keblaus dalyko. Tai gali tapti kivirčo arba diskusijos priežastimi. Palanki diena ugdyti kantrybę ir patyrinėti savo emocijas, vertybes, veiksmus. Skorpionas (10 24–11 22). Aplinkinių pripažinimas ir įvertinimas turės didelę įtaką. Sieksite patenkinti savo poreikius. Dėl jūsų sugebėjimo teisingai pasirinkti puikiai seksis karjera. Šiuo metu viskas jūsų rankose. Šaulys (11 23–12 21). Sunku susikaupti, gali atsirasti netinkamų ar klaidinančių minčių. Tai sunkus ir emocionalus laikas, galimi kivirčai su vyresniais ir autoritetingais žmonėmis. Šiandien geriau atsipalaiduoti. Ožiaragis (12 22–01 20). Lengvai bendrausite su aplinkiniais, būsite pilnas idėjų ir pasiūlymų. Tik būkite dėmesingesnis, nes iškils pavojus įžeisti kitus žmones. Vandenis (01 21–02 19). Laikas atitrūkti nuo realybės ir pasinerti į svajonių pasaulį. Paklausykite mėgstamos muzikos, paskaitykite – viskas džiugins sielą, suteiks harmonijos jūsų gyvenimui. Žuvys (02 20–03 20). Patirsite malonių įspūdžių tyrinėdamas savo jausmus ir bendraudamas su artimais žmonėmis. Teigiamai vertinsite paslaptingus savo charakterio bruožus ir sugebėsite išspręsti svarbias problemas.

Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, rugsėjo 18 d.

Astrologija – vienas iš kelių, vedantis į savęs pažinimo gelmes. Šio mokslo studijos – reali galimybė suvokti subtilius Visatos ritmus, praeities, dabarties ir ateities ryšį, žmogaus gyvenimo ciklus. Ir, ne peikti likimą dėl nesėkmių, o efektyviai spręsti savo bei savo artimųjų problemas. Astrologija – ne išrinktųjų mokslas. Jis prieinamas ir net būtinas įvairių profesijų, siekiantiems tobulėti žmonėms. Baigusieji kursus gali tapti profesionaliais astrologais arba gautus įgūdžius naudoti savo kasdieniame gyvenime. Visus, kurie domisi astrologija ir norėtų tai studijuoti, rugsėjo 15d. 10 val. kviečiu į paskaitą, kuri vyks Liepų g. 26-2. Daugiau informacijos ir registracija tel. 8 671 97552 Rita.

Orai

Artimiausiomis dienomis Lietuvoje žymesnio lietaus nenumatoma, laikysis gana šilti orai. Šiandien dieną šils iki 20 laipsnių, bus mažai debesuota, antradienį prognozuojama 24 laipsniai šilumos. Trečiadienį šils iki 25 laipsnių, numatomas trumpas lietus su perkūnija.

Šiandien, rugsėjo 10 d.

+20

+20

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia)

+21

Telšiai

Šiauliai

Klaipėda

+21

Panevėžys

+20

Utena

+20

6.42 19.49 13.07

254-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 112 dienų. Saulė Mergelės ženkle.

Tauragė

+21

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +28 Berlynas +26 Brazilija +31 Briuselis +27 Dublinas +14 Kairas +35 Keiptaunas +19 Kopenhaga +22

kokteilis Be­vei­dė sek­re­to­rė Mė­ne­sį, o gal du ar net tris be sek­re­ to­rės dir­bęs Klai­pė­dos me­ras pa­sta­ ro­sio­mis die­no­mis tu­r i nau­ją pa­gal­bi­ nin­kę. Ka­dan­g i ne­bu­vo ofi­cia­laus pri­ sta­ty­mo, kas ji per paukš­tė, „Kok­tei­liui“ te­ko smal­sau­ti ap­l in­k i­niais ke­liais. Iš pa­t i­k i­mų šal­t i­n ių pa­v y­ko su­ž i­no­ ti, kad nau­ja­sis cer­be­ris, sau­go­sian­tis me­rą nuo ne­pa­gei­dau­ja­mų as­me­nų, – Dei­man­tė. Ko­kia šei­mi­nė pa­dė­tis, kiek tu­ri me­tų, kur dir­bo iki tol – to­k ių duo­me­nų ne­ tu­rė­jo ir „Kok­tei­l iui“ pa­dė­t i ne­ga­lė­jo net Vals­ty­bės sau­gu­mo de­par­ta­men­ to dar­buo­to­jai.

Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas

+23 +27 +13 +18 +23 +18 +28 +29

Praha Ryga Roma Sidnėjus Talinas Tel Avivas Tokijas Varšuva

+29 +13 +26 +25 +15 +32 +32 +23

Vėjas

3–7 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

11

20

15

16

3

15

23

19

16

3

rytoj

trečiadienį

17

Marijampolė

Vilnius

+20

Alytus

Vardai Dionyzas, Girmintė, Konstancija, Kostė, Mikalojus, Salvijus, Tautgirdas

rugsėjo 10-ąją

Rytas

16

+20

+21

13

10

1

1506 m. po Lie­t u­vos DK ir Len­ki­jos ka­ra­liaus Alek­s and­ro mir­t ies jo bro­lis Žy­gi­man­tas at­vy­ ko iš Si­le­zi­jos į Vil­nių. 1721 m. Ru­si­jos ir Šve­di­ jos tai­kos su­tar­ti­mi bai­ gė­si di­dy­sis Šiau­rės ka­ ras (1700–1721). 1895 m. tak­si vai­ruo­to­ jas iš Lon­do­no Geor­ge Smith ta­po pir­muo­ju nu­ baus­tu ne­blai­viu vai­ruo­ to­ju. Jam bu­vo pa­skir­ta 2 do­le­rių bau­da.

1960 m. gi­mė ak­to­ rius Co­l in Firth, vai­d i­ nęs žy­mia­ja­me se­ria­le „Pas­lap­t ys ir me­la­g ys­ tės“ bei fil­me „Bri­dži­tos Džouns die­no­raš­tis“.

1960 m. įkur­ta OPEC or­ga­ ni­za­ci­ja (naf­tą eks­por­tuo­ jan­čių ša­lių or­ga­ni­za­ci­ja). 1967 m. be­veik vi­si Gib­ ral­ta­ro rin­kė­jai bal­sa­vo už su­ve­re­n i­te­tą Di­d žio­ sios Bri­ta­ni­jos su­dė­ty­je, at­mes­da­mi Is­pa­ni­jos ad­ mi­nist­ra­vi­mo ga­li­my­bę. 1981 m. į Is­pa­ni­ją su­grą­ žin­ta gar­sio­ji Pab­lo Pi­ cas­so dro­bė „Guer­ni­ca“, ta­py­ta 1937 me­tais. Per pi­l ie­t i­n į ka­rą Is­pa­n i­jo­je pa­veiks­las bu­vo iš­vež­ tas ir eks­p o­nuo­ja­mas Niu­jor­ke.

Iš­vi­rė 1 000 lit­rų žu­vie­nės Tak­ti­ka: gal Dei­man­tė, slėp­da­

ma vei­dą, no­rė­jo pa­de­monst­ ruo­ti ki­tas kū­no for­mas?

„Kok­tei­lio“ po­zi­ci­ja Kai kas drįs­ta sa­ky­ti, kad ne­bū­na ne­gra­ žių mo­te­r ų, bū­na tik ma­žai deg­ti­nės.

Nau­ji kal­bos stan­dar­tai Ša­lies gy­ven­to­jai tu­ri nau­ją tur­tą – val­ diš­kus kal­bos stan­dar­tus. Vie­to­je „pi­ni­gai iš­leis­ti nee­fek­ty­viai“ rei­ kia sa­ky­ti „pi­ni­gai įsi­sa­vin­ti le­ga­liai“. Ar­ba fra­zę „mies­to val­d žios sa­v i­va­ lė“ rei­k ia keis­ti į „mies­to sa­vi­val­dy­bės spren­di­mai“. Vie­toj „po­l i­t i­kas sie­k ia val­d žios“ rei­k ia sa­ky­ti „po­li­ti­kas ne­no­ri bū­ti abe­jin­gas“. Vie­toj „po­l i­t i­kas pa­gau­tas va­g ian­t is“ rei­k ia sa­ky­ti „su po­l i­ti­ku įvy­ko po­li­ti­ nis su­si­do­ro­ji­mas“. „Val­d i­n in­kas“ ar­ba „sei­mū­nas“ rei­k ia sa­k y­t i „tar­nau­to­jas“ (pa­gal žo­d į „tar­ nau­t i“, ku­r į pa­siū­lė Sei­mo na­rys Eval­ das Jur­ke­vi­čius). Kai šūk­te­l i­me: „Stok, va­g ie!“, rei­k ia rik­ te­lė­t i: „At­sip­ra­šo­me, mes tu­ri­me jums prie­kaiš­tų“.

Vie­no­je mies­to mo­kyk­lo­je Po va­sa­ros ato­sto­g ų: – Ti­k iuo­s i, vai­k ai, jūs ne­p a­m ir­š o­te skai­čiuo­ti? – Ne! Sep­ty­ni, aš­tuo­ni, de­vy­ni, de­šimt, va­le­tas, da­ma, ka­ra­l ius, tū­zas!

Links­mie­ji tirš­čiai Siau­ro­je gat­ve­lė­je ne­ge­r i žmo­nės su­ stab­dė pa­g y­ve­nu­sį žmo­g ų, ap­si­ren­ gu­sį bran­g iu kos­tiu­mu, ir grės­min­gai rik­te­lė­jo: – Grei­tai tuš­tink ki­še­nes! – Aš ne­pa­tar­čiau jums taip elg­tis, – pa­ kvie­tė at­si­sa­ky­ti sa­vo kės­lų vy­riš­kis, – dir­bu vy­r iau­sy­bė­je! – Ak, taip! Na, ta­da grei­tai ati­duok mū­ sų pi­ni­gus! Čes­ka (397 719; jei du­rys į šir­dį už­da­ry­tos, bels­ki­tės į ke­pe­nis)

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Res­pub­li­ki­nia­me žu­vie­nės vi­ri­ mo čem­pio­na­te, jau ket­vir­tą kar­tą su­reng­ta­me Ši­lu­tė­je, ge­riau­si šios sriu­bos vi­ri­mo meist­rai var­žė­si dėl čem­pio­no žie­do.

Čem­pio­na­te da­ly­va­vo 24 ko­man­ dos. Di­džio­ji da­lis jų bu­vo iš Ši­lu­ tės ar ra­jo­no, iš ki­tų sa­vi­val­dy­bių at­vy­ko 10 vi­rė­jų ko­man­dų. Ab­so­liu­čių nu­ga­lė­to­jų ti­tu­lą, čem­ pio­no žie­dą ir čem­pio­no vė­lia­vą iš­ ko­vo­jo sve­čiai – Elekt­rė­nų ko­man­da „Elekt­ri­nis un­gu­rys“, ku­riai va­do­ va­vo vi­rė­jas Ka­zi­mie­ras Sta­siu­lio­nis. Pa­žy­mė­ti­na, jog ši ko­man­da iš­vi­rė 60 lit­rų žu­vie­nės, o tai yra su­dė­tin­

ga, nes sun­ku ap­skai­čiuo­ti, kiek rei­ kia prie­sko­nių, kad sriu­ba išei­tų la­ bai ska­ni. Žu­vie­nes ver­ti­no de­vy­nių žmo­nių ko­mi­si­ja. „Jos gre­to­se bu­vo įvai­rių vi­suo­ me­nės sluoks­nių at­sto­vai. Atei­ty­ je ko­mi­si­jos na­riai ga­lės bū­ti tik tie vi­rė­jai, ku­rie tu­ri žu­vie­nės vi­ri­mo čem­pio­na­to nu­ga­lė­to­jų žie­dus“, – tei­gė ren­gi­nio or­ga­ni­za­to­rius ir ve­ dė­jas Ma­ri­jus Bud­rai­tis. 24 ko­man­dos čem­pio­na­te iš­vi­rė net 1 120 lit­rų žu­vie­nės, ku­ria gar­ džiuo­tis ga­lė­jo re­kor­diš­kai daug į šven­tę su­si­rin­ku­sių sve­čių. „Kam klec­ky­nė, kam bul­vie­nė, mus su­ vie­ni­ja žu­vie­nė!“ – to­kiu šū­kiu or­ ga­ni­za­to­riai vi­sus nea­be­jo­ti­nai ki­ tais me­tais pa­kvies į jau penk­tą­jį žu­vie­nės vi­ri­mo čem­pio­na­tą.

Kie­kis: kiek­vie­na ko­man­da čem­pio­na­te vi­du­ti­niš­kai iš­vi­rė po 40 lit­rų

žu­vie­nės.

Ro­mual­do Eg­lins­ko nuo­tr.

PAJŪRIO KREDITO UNIJOS

RUDENINĖ AKCIJA

Paskolos palankiomis sąlygomis nuo 6 % Taikos pr. 17, Klaipėda. El. p. juku@lku.lt Tel.: 8 46 256777; 8 687 91143, 8 685 73777

teleloto Nr. 857 2012 09 09 §§§ §§§ §§§ Visa lentelė – 52 395 (1 x 52 395) Lt §§ §§§ Įstrižainės – 9 Lt §§§ Eilutė – 3 Lt §§ §§ Keturi kampai – 2 Lt §§ §§ 02 26 09 35 63 70 47 45 64 67 29 14 28 52 49 50 32 55 48 31 16 62 42 72 65 17 33 13 68 40 34 74 38 10 06 §§§ 66 27 53 11 15 §§ §§§ 21 58 05 51 69 §§§ §§§ §§§ 18 71 56 54 75 37 Papildomi prizai: „Renault Thalia“ (TV) – Ričardas Piragas „Hyundai i 20“ (TV) – Kęstutis Venzlauskas „Citroen C3“ – 0378132 1000 Lt – 0423951 Antivirusinės programos „Kaspersky“ – 011*685 10 000 Lt (tel. 1634, rugsėjo 3 d.) – Vidutė Jakimavičienė iš Vilniaus 10 000 Lt (tel. 1634, rugsėjo 3 d.) – Eimantas Ravaitis iš Marijampolės 10 000 Lt (tel. 1634, rugsėjo 3 d.) – Irena Ruseckienė iš Alytaus rajono Kvietimai į TV: 041*425, 022*286, 015*984. Prognozė: Aukso puode bus – 500 000 Lt

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.