TODĖL, KAD naujienos ESU VILNIETIS Tikros sostinės
pirmadienis, rugsėjo 10 d., 2012 m. Nr. 211 (1410)
Rengiamasi dalimis paskelbti KGB slaptųjų bendradarbių sąrašą. Lietuva 8p.
Turgaviečių prekiau- tojai jau pradėjo savanoriškai diegti mokėjimo kortelėmis terminalus. Ekonomika 9p.
diena.lt
APEC valstybių lyderius Rusijos vadovas V.Putinas priėmė Tolimuosiuose Rytuose esančioje Rusų saloje. Pasaulis 12p.
Maratonas ir žavėjo, ir piktino
1,30 Lt
Esminių pakeitimų šioje srityje dabar nereikėtų projektuoti – tam jau nėra laiko. Jurgis Razma taip įvertino Energetikos ministerijos galimybes įvykdyti šilumos reformą.
7p.
Miestas
3p.
Dėl fontano surėmė pečius Seimo kancel iar ij a bei Viln iaus miesto savivaldybė pagaliau sukru to tvark yt i prie parlamento esantį ir užsien iečių pajuokos objektu ta pusį apgriuvusį fontaną. Pinigų jam žadama ieškoti kitų metų valstybės biudžete, o darbus baigt i – iki kitos vasaros. Beje, patarimų prašyta net sovietmečių fontaną tvarkiusių sta tybininkų.
Miestas Nauda: kasmet tūkstančius dalyvių sutraukiantis maratonas sportininkams buvo puiki treniruotė, o mėgėjams – galimybė išbandyti savo jėgas. Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
Sekmadienį vienoje didžiausių lengvosios atletikos švenčių Lietuvoje – Tarptautinia me Vilniaus maratone – prie vienos star to linijos stojo mėgėjai ir profesionalai. Tačiau kai kurie vilniečiai renginiu nesi grožėjo, o piktinosi negalintys grįžti namo.
Indrė Pepcevičiūtė i.pepceviciute@diena.lt
Sunkiausia – atstumas
Saulėtą sekmadienio rytą T.Vrub levskio gatvėje (prie Katedros aikš tės) įrengtą starto liniją kirto dau giau nei 5 tūkst. dalyvių. Kaip ir kasmet, į maratoną susirinko Lie tuvos ir užsienio šalių atletai – tiek
profesionalai, tiek mėgėjai. Mara tone dalyvavo būrys žinomų šalies žmonių: Pekino olimpinių žaidynių dalyvis Vitalijus Kozlovas, kiokušin daugkartinė Europos čempionė, pasaulio vicečempionė Margarita Čiuplytė, aktorius Leonardas Po bedonoscevas, dainininkas Am berlife, grupės „4fun“ narė Julija Ritčik ir kiti.
i.jacauskas@diena.lt
Ką tik nusprendę pabranginti kelio nes viešuoju transportu, Vilniaus sa vivaldybės vadovai jau kuria radika liai priešingus planus: dabar regima visiškai nemokamo transporto vizi ja. Tiesa, tuomet žadamas ir mokes tis senų automobilių savininkams. Sprendimas: nemokamų kelionių idėja, Vilniaus valdžios pasiskolinta iš
Talino, bus svarstoma savivaldybės taryboje šią savaitę. Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
Prieš daugiau nei pusmetį Esti jos sostinės Talino savivaldybės
Dėmesys Lukiškėms
2
Vilniaus valdžia siūlys keliauti dykai Ignas Jačauskas
5p.
tarybos iškeltą idėją, jog viešasis transportas galėtų būti visiškai ne mokamas, pasigavo Vilniaus valdžia. Savaitgalį savivaldybės atsto vai išplatino pranešimą, kad jau šią savaitę sostinės savivaldybės tary boje bus svarstoma galimybė visiš kai kompensuoti miestiečių kelio nes viešuoju transportu. Tiesa, taip pat bus svarstoma, ar nemokamam keleivių vežimui kompensuoti tu rėtų būti skiriama dalis kitoms miesto reikmėms
5
Menas
13p.
Rusų dramos teatro staigmenos Šis Rusų dramos teatro sezonas ža da naujovių – sėkmingi spektakliai mažiesiems bus pristatyti lietuviš kai, taip pat rengiamasi prikelti lietu vių klasikos kūrinius. „Atsiras spek taklių, kuriais galės pasidomėti ir lie tuvis žiūrovas, ir jauni žmonės, ir dar visai maži vaikai. Tai nauja, kitokia, dramaturgija, kitokios temos“, – sa kė teatro vadovas ir režisierius Jo nas Vaitkus.
2
PirmADIENIS, rugsėjo 10, 2012
miestas Įspūdinga vežimėlių estafetė Vakar Vilniaus maratoną papildė dar vienas žavus reginys – vyko tėvelių su vežimėliais rungtis. Vežimėliuose, be abejo, turėjo sėdėti ir mažieji „šturma nai“. Apie 50 tėvelių nepabūgo konku rencijos ir nusprendė išmėginti savo jė gas. Nugalėtojų šeimyna gavo išties įspūdingą prizą – galimybę visus metus kas mėnesį įsigyti prekių už 500 litų. Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
Maratonas ir žavėjo, ir pik Pirmas Vilniaus ma 1 ratono distanciją – 42,195 km – įveikė ir ant aukš
čiausio prizininkų pakylos laiptelio užlipo 2010 m. pirmos vietos nu galėtojas Tomas Venckūnas. Jis maratono distanciją įveikė per 2 valandas 26 minutes ir 55 se kundes. Pernai jis liko trečias, o 2009-aisiais atbėgo antras. Po ap dovanojimų vyras prisipažino, kad sunkiausia maratone yra atstumas. „42 km – visada tik apie juos ir galvoju. Kiekvieną kartą juos įveik ti nėra lengva. Rezultatu esu pa tenkintas. Jis yra normalus. Vil niaus maratonas man patogus, nes niekur nereikia vykti iš sostinės. Trasa šiais metais buvo sunkesnė negu pernai, tačiau oras pasitaikė puikus, todėl viskas yra labai ge rai. Siekti pergalės visada ver čia varžovai. Viskas priklauso nuo jų“, – sakė aukso medalį laimėjęs T.Venckūnas. Antrą vietą užėmė lenkas Krzysz tofas Jerosławas Bartkewiczius, nuo nugalėtojo atsilikęs apie penkias minutes. Praėjusių metų maratono laimėtojas Baltarusijos sportinin kas Dmitrijus Grigorjevas atbėgo trečias. Pusmaratonį laimėjo olimpietė
Moterų maratone triumfavo ukrai nietė Anastasija Bulavinceva. Mo terų bėgimo trofėjus ne lietuvei atiteko pirmą kartą nuo 2007-ųjų. Pusmaratonio distanciją – 21 km – per 1 valandą 10 minučių ir 3 se kundes pirmas įveikė Remigijus Kančys. Greičiausia iš moterų pus maratonio distancijos bėgime buvo bėgikė Diana Lobačevskė. Kartu su maratono bei pusmara tonio bėgikais savo jėgas mėgino ir maratono estafetės dalyviai, kurie meistriškumą ir komandinę dva sią įrodė dalyvaudami keturiese su draugais, kolegomis ar šeimos na
Dalyvis: L.Pobedonoscevas, de
vintajame Vilniaus maratone įveikęs daugiau kaip 42 km, ke tina dalyvauti ir kitąmet.
riais. Kiekvienas jų turėjo nubėgti po vieną trasos ratą (10,549 km), taip visa komanda bendrai įveikė maratono distanciją – 42,195 km. Bėgimo entuziastai kojas mankš tino 4,2 km trasoje. Visiems dalyviams buvo įteik ti specialūs maratono medaliai, o prizines vietas užėmę bėgikai dar pasipuošė ir aukso, sidabro bei bronzos medaliais, buvo apdova noti piniginiais prizais. Maratono ritmą visą dieną palaikė Vakarų Afrikos būgnų mokyklos įkūrėjas Gediminas Mačiulskis su savo mokiniais. O prizininkams li pant ant pakylos į Katedros aikštę įžygiavo Lietuvos karinis orkestras. „Bėgti buvo smagu“
Šiųmetis Vilniaus maratonas pir mą kartą suteikė galimybę įveik
ti vieną trasos ratą – 10,549 km, arba ketvirtį maratono. Šios dalies bėgikai taip pat startavo su mara tono ir pusmaratonio dalyviais, bė go tomis pačiomis gatvėmis. Nuolat sportuojanti, tačiau spe cialiai maratonui nesiruošusi šios distancijos dalyvė Daiva Uosytė gyrė šventę ir džiaugėsi pirmą kar tą dalyvaudama maratone. „Sekėsi gerai, bėgti buvo smagu: Vilnius gražus, daug palaikančių žmonių, daug didžėjų, daug daly vių, labai faina. Labai sunku nebu vo, aišku, kojos pavargo. Šiaip de šimt kilometrų, nesiekiant labai gero rezultato, galima nubėgti. Bet jų užteko“, – juokdamasi sakė vil nietė D.Uosytė ir pridūrė, kad la bai malonus jausmas, kai kitus fi nišo liniją užkabinamas medalis. Ji prasitarė, kad norėtų bėgti ir visą maratono distanciją, tik esą tada jau tikrai reikėtų tam ruoštis. Optimistiškai nusiteikusi marato no dalyvė neatmetė galimybės ja me sudalyvauti ir kitąmet. Žymių žmonių atžalos
Sekmadienio popietę UNICEF vai kų maratono distanciją įveikė vai kai nuo 2-ejų iki 12 metų. Tarp šimtų vaikų bėgime dalyvavo ir ži nomų šalies žmonių atžalos. Startą mažiesiems maratono da lyviams davė dukart olimpinis ir dukart pasaulio čempionas Virgi lijus Alekna. Bėgime dalyvavo ir jo paties sūnūs – dvylikametis Mar tynas bei dešimtmetis Mykolas. Starto liniją kirto dar trejų me tų neturintis muzikanto Vikto ro Diawaros sūnus Kipras. Vaikų maratono distanciją įveikė ir visą maratoną bėgusio aktoriaus L.Po bedonoscevo dukra Emilija. Asta Stašaitytė-Masalskienė ir Giedrius Masalskis palaikė maratone daly vaujančius sūnus 10-metį Emilį bei 8-erių Danielių.
Nugalėtojai: pirmas maratono distanciją – 42,195 km – įveikė ir ant aukščiaus
T.Venckūnas. Antrą ir trečią vietas užėmė K.J.Bartkewiczius ir D.Grigorjevas
Bėgikė D.Lobačevskė: man tai – vienas malonu Mantas Stankevičius m.stankevicius@diena.lt
Pasirodo, Vilniaus maratonas tapo puikia sezono pradžia vienai Lie tuvos olimpiečių. Maratonininkė Diana Lobačevskė (nuotr.) sezoną pradėjo pergale pusmaratonio (21 km) bėgime.
– Ar sunki buvo pergalė pusma ratonyje? – Visiškai nesunki, man tai buvo vienas malonumas. – Ne vienas dalyvis džiaugėsi, kad trasa buvo labai žavi savo vaizdais.
– Graži, dėl to ginčytis negaliu. Didžioji jos dalis – miesto centre. Vienintelis dalykas, kuris netinka bėgikams, – danga. Mes privalome saugoti savo kojas. Tačiau visa kita man labai patiko, džiaugiuosi pui kia atmosfera. – Maratone dalyvavo per 5 tūkst. dalyvių. Ar nustebino šis skai čius? – Pris ipaž ins iu, tikėjaus i, kad šiais met ais dal yv ių bus daug. Past ar uos ius met us pas teb iu, kad vis daug iau žmon ių prat i nas i bėgiot i, sport uot i. Mat au, kad žmonės tren ir uojas i ne tik mėgėjiškai, neretai pastebiu žmo
nių būrelius, kurie per treniruotes viską daro labai kryptingai. Sma gu į tai žiūrėti Vingio parke. Tikė jau, kad dalyvių šiais metais tik rai netrūks. – Kas, jūsų manymu, skatina žmones rinktis bėgimą ir to kias ilgas distancijas? – Tai yra malonumas. Tokias dis tancijas renkasi žmonės, kurie su geba pajausti malonumą bėgdami. Jeigu nejaučiate malonumo, nieko gero nebus. Manau, kad organi zatoriai puikiai pasidarbavo: vy ko nemokamos treniruotės, rekla ma. Nepamirškime, kad Lietuvoje per pastaruosius metus atsirado
nem až ai sport o klubų. Žmonės keič ias i. Anksč iau Ner ies pau piu eidavau ir nepastebėdavau nė vieno bėgančio, o dabar – sunku net prasilenkti. Vingio parke da bar po pietų neįmanoma prabėgti. Žmonės ne tik bėgioja, bet ir va žinėja riedučiais, dviračiais. Tai nuostabu. – Ar galima sakyti, kad lietuviai vakarėja ir vis daugiau laiko at randa sportui? – Pritarčiau. Aštuonerius metus gyvenau Anglijoje. Grįžau ir pama čiau, kad pasikeitė lietuvių priori tetai ir požiūris į sportą. Tobulėja me žingsnis po žingsnio – gražu į
3
PirmADIENIS, rugsėjo 10, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
Fontaną prikels po metų Vilniaus miesto valdžia drauge su Seimo kanceliarija žada iki kitų me tų birželio vidurio suremontuoti kone pajuokos objektu tapusį fon taną, esantį prie Nepriklausomybės aikštės ir parlamento rūmų.
ktino
Gyventojai skundėsi dėl eismo Indrė Pepcevičiūtė i.pepceviciute@diena.lt
Vykstant Vilniaus maratonui cent rinės miesto gatvės buvo uždary tos. Tai sukėlė papildomų rūpesčių gyventojams: vieni negalėjo išva žiuoti, kiti – pereiti gatvės.
usio prizininkų pakylos laiptelio užlipo s. Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
umas tai žiūrėti. Mielai padėčiau žmo nėms, kuriems kyla klausimų, nuo ko reikėtų pradėti. Norėčiau kelti stimulą. Esu tik už tai, kad jaunimas sportuotų, o ne sėdėtų po tiltais ir gurkšnotų alų. – Kitais metais taip pat ne praleisite progos sudaly vauti? – Tikiuosi. Praėjusiais metais ne galėjau dalyvauti, šiais pavyko. Dabar pusmaratonį bėgau pra ėjus lygiai penkioms savaitėms nuo starto olimpinėse žaidynėse. Pasakysiu tiesiai šviesiai – labai tingiu treniruotis, todėl sezoną pradėjau Vilniaus maratone.
Vakar, kai tūkstančiai žmonių pui kiai nusiteikę bėgo dešimtis kilo metrų Vilniaus maratone, kai kurie centre gyvenantys liejo nepasiten kinimą dėl uždarytų gatvių ir jo mis draudžiamo eismo. „Šįryt grį žau į Vilnių ir negaliu pasiekti savo namų, nes uždarytos pagrindinės miesto gatvės. Gyvenu Vilniaus gatvėje, bet negaliu jos pasiekti, taigi automobilį kol kas teko pa likti A.Smetonos gatvėje“, – pik tinosi vilnietis Algis. Kiti bambėjo lūkuriuodami, kol galės pereiti gatvę, kuria bėgo ma ratonininkai. Tačiau buvo ir tokių, kurie sakė, kad draudžiamas eismas sukėlė šiokių tokių nepatogumų, bet esą tikrai ne tiek, kad reikėtų ką nors keikti. „Na, prisipažinsiu, šiandien te ko pažeisti eismo taisykles ir greit prasmukti gatve, kur eismas bu vo draudžiamas. Gerai, kad polici ja nestovėjo“, – šypsodamasis pa sakojo vilnietis Martynas. Vaikinas pridūrė, kad nors tokie renginiai ir sukelia nepatogumų vairuotojams, tai yra puiki miesto šventė ir vieną dieną galima pakentėti. Vilniaus vicemeras Romas Ado mavičius, komentuodamas gyven tojų skundus, teigė, jog niekada ne bus taip, kad visi būtų patenkinti. „Žinote, visiems tikrai nebus ge rai, vis tiek gatves reikės uždaryti. Buvo parinkti mažiausiai skausmin gi miesto bei miestiečių gyvenimui maršrutai ir priimtas toks sprendi mas. Jei norime surengti grandiozinį renginį ir dėl to virkaujame, kad, ži note, aš turėjau problemų, tai galiu pasakyti, kad gyvenant mieste ap skritai kyla labai daug problemų ir gyventi sunku“, – vilniečių reakci jas komentavo vicemeras. Sekmadienį eismas buvo draudžiamas T.Vrublevskio gatve, per Karaliaus Mindaugo tiltą, Žve jų, Upės, Saltoniškių, Sėlių, Sa kalų, Latvių, Vytauto, A.Mickevi čiaus gatvėmis, per Žvėryno tiltą, Gedimino prospektu, Vilniaus, Benediktinių, Šv. Ignoto, Domi nikonų, Vokiečių, Didžiąja, Suba čiaus, Maironio, Aukštaičių, Pau pio, Užupio, Barboros Radvilaitės ir Šventaragio gatvėmis.
Rugpjūčio pabaigoje Vilniaus miesto savivaldybės administra cijos direktorius Valdas Klimanta vičius sudarė komisiją, kuri turė jo įvertinti fontano prie Seimo techninę būklę. Be Seimo ir savi valdybės atstovų, į komisiją buvo įtraukti fontaną eksploatavusios ir remontavusios bendrovių atstovai, savivaldybės įmonės „Vilniaus pla nas“ vyriausiasis architektas. Savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento direkto riaus Virginijaus Paužos teigimu, fontaną norima sutvarkyti iki Lie tuvai pradedant pirmininkauti ES 2013 m. liepos 1 d. Seimo kanceliarija ne kartą yra kreipusis į sostinės savivaldybę dėl fontano būklės ir remonto. Tačiau kaskart sulaukdavo atsakymo, kad Vilniaus miestas tam neturi pinigų. Šiuo metu fontanas yra avarinės būklės, pastaruosius porą metų jis
Pajuoka: Seime ir jo prieigose besilankančių svečių žvilgsniai nuo
lat kliūva už šiuo metu neaiškios paskirties apgriuvusio įrenginio.
neveikia, valdymo mechanizmai ir vamzdžiai susidėvėję, jį išlaiky ti brangiai kainuoja, nes vanduo bėga į kanalizaciją, o ne grįžta at gal į fontaną. Prieš tris dešimtmečius įreng tas fontanas yra miesto savival dybės žinioje. Seimo kancleris Jonas Milerius BNS sakė, kad dėl fontano remon to praėjusią savaitę susitiko su sostinės vadovais. Seimo kance liarija net surado fontaną soviet
Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
mečiu stačiusius statybininkus, kad šie padėtų įvertinti jo būklę ir patartų, ką daryti. J.Mileriaus teigimu, ekspertai yra įvertinę, kad fontanui remon tuoti gali reikėti nuo dviejų iki ke liolikos milijonų litų. Jis pabrėžė, kad tam lėšų skirti iš savo biudžeto parlamentas negali, nes tai miesto fontanas. „Meras Artūras Zuokas mums siūlo perimti jį, ir mes ne būtume prieš“, – teigė kancleris. VD, BNS inf.
4
pirmADIENIS, rugsėjo 10, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
Bandymas: kad žinomo politiko veidas verčia graibstyti knygas – patikrinta tiesa, tačiau knygynas „Sofok
lis“ nusprendė leisti knygas pristatyti literatūros žmogui.
BŪTI VILNIAUS DALIMI PRENUMERATA 2012 M.
KETVIRČIUI –
48
LT
Prenumeruoti galite: „Vilniaus dienos“ redakcijoje Labdarių g. 8, internetu www.diena.lt/dienraštis. Informacija tel. (8 5) 261 1688, 8 686 52 400, el. p. prenumerata@vilniausdiena.lt
www.vilniausdiena.lt
Gedimino Bartuškos nuotr.
Knygyno reklamoje – vilniečio poeto veidas Versle dažniausiai galioja viena taisyklė – parduoti prekę bet kokiomis priemonė mis. Reklamai, aišku, geriausiai tinka visur ryškiai spindinti įžymybė. Bet, pasirodo, reklamuoti knygas kuo puikiausiai gali ir poetai. Ignas Jačauskas i.jacauskas@diena.lt
Užsukusius į „Sofoklio“ knygyną pačioje Vilniaus širdyje Gedimi no prospekte – pasitinka ne ryš kiaspalviai stendai su naujomis „virtuvinėmis“ ir „verslo sėkmės“ knygomis, o plakatas su poeto, li teratūros apžvalgininko Mariaus Buroko nuotrauka bei prierašu „rekomenduoja Marius Burokas ir „Užkietėjusio skaitytojo kronikos“. Ką tai reiškia – „Vilniaus diena“ paklausė paties rašytojo. – Daug kam netikėta buvo išvys ti tave vieno Vilniaus knygyno plakate, kuriame kvieti pirkti dvi knygas, antrą – su 50 proc. nuo laida. Pirma mintis – suprantu, kultūros žmonės gyvena gana sunkiai. Bet kaip iš tikrųjų išdrį sai „parduoti“ savo vardą ir at vaizdą? – Tai nėra naujiena – leidykla „Me todika“ periodiškai kviečia kokį nors žmogų išsirinkti kelias kny gas, kurias rekomenduotų kitiems. Tai būna ir virtuvės šefai, ir garsūs žmonės, pavyzdžiui, neseniai tą patį darė ir Andrius Mamontovas. Kaž kodėl pakvietė ir mane – atvažia vau, pasirinkau keletą knygų. Gal paskambino dėl to, kad rašau „Už kietėjusio skaitytojo kronikas“, kur į mano akiratį patenka daug knygų, gal kad recenzavau vieną jų knygą. O gal, kaip sako vienas draugas, iš tikrųjų pakilo literatūros apžvalgi ninkų vertė? Bet kuriuo atveju, tai visai gera tendencija. – Nežinau, ar tai sena tradici ja, bet Europoje, JAV neretai ir knygų anotacijose ne aprašo mas siužetas, ne analizuojama
rašytojo literatūrinė priklauso mybė ir galimos rašymo prie žastys, o pateikiama kito rašy tojo nuomonė. Kaip manai, tai pasiteisina? – Tikrai, yra tokia nauja mada, kai patinkančią knygą rekomenduoja ne banali anotacija, o koks nors ži nomas žmogus. Ypač JAV tai labai populiaru. Anglakalbiai šį reiškinį įvardija terminu „blurb“. Dabar net nežinau, kaip jį reikėtų vers ti į lietuvių kalbą. Bet knygų rekla mos veidais tampa ir tie patys ra šytojai, rekomenduojantys kolegas, ir politikai. Pavyzdžiui, buvęs JAV prezidentas Billas Clintonas į tai aktyviai įsitraukęs, labai dažnai reiškiasi. Žmogus tada ima knygą ir žiūri – aha, jis skaitė, sako, kad įdomu, gerai, gal ir aš paskaitysiu, turėsiu nuomonę.
– Pats nuo pat savo, kaip lite ratūros apžvalgininko, kar jeros pradžios atsiribojai nuo sunkiai skaitomos ir tik pa tiems akademikams įdomios literatūros kritikos, pasukai ki tu keliu – vadinamojo literatū rologinio popso (aišku, gerąja prasme). „Užkietėjusio skaity tojo kronikose“ informuoji ir apie literatūros raidos tenden cijas, ir apie pikantiškus knygų pasaulio užkulisius. Ar nepa sigendi ir daugiau tokių Vaka ruose įprastų apžvalgų? – Lietuvoje literatūros kritikos sri tį daugiausia yra apėmusi būtent kultūrinė spauda. Na, o ten, kaip žinia, tokiu lengvu stiliumi nepa rašysi. Yra keli dienraščiai, po rtalai, kurie turi savo kultūrinius priedus – ten pasireikšti leng viau. Tačiau daugelis jų netu ri, o jei ir turi, jie nyksta. Tad ne gali sau leisti tiek, kiek, tarkime, „New York Times“ apžvalgininkai. Tiesa, vienas populiarus Lietuvos naujienų portalas turėjo idėją taip pat sukurti knygų apžvalgų skil tį. Bet idėjos atsisakė – pareiškė: „Mums per brangu.“ Taigi, viskas čia paprasta.
– Ko trūksta, kad būtų kitaip, kad knygas reklamuotų ne vir tuvės, sporto, politikos virtuo zai, o kaip tik literatūros, knygų žmonės? Ar čia leidyklų požiū rio problema, ar vangi visuo menės reakcija į nuomonę tų, kurių jie kasdien nemato žur naluose ir TV ekranuose? – Leidykl os iš tiesų čia galėtų daug ką pakeisti. Nes kai kurie, kaip matome, jau domisi ir kito kia, pačių literatų, nuomone. Te levizijos rašytojų niekada nekvies, nes tai – tik ribotai auditorijai paž įstam i asm enys, nekel iant ys reit ingų. Bet rekl am uot i knygas pač iom is knygom is tikrai įma noma. Kita vertus, jei galiniame knygos viršelyje atsidurtų Kristi Tendencijos: poetas M.Burokas na Sabaliauskaitė, rekomenduo tvirtina, jog Vakaruose jau seniai janti tą knygą perskaityti, ką nors įprasta, kad net anotacijoje kole kalbanti apie tai, aš tikrai abejo gų knygas skaityti rekomenduoja ju, ar tokia reklamos akcija būtų rašytojai bei kiti menininkai ar net nenusisekusi. Populiarūs Lietu politikai. Andriaus Ufarto (BFL) nuotr. voje gali būti ir rašytojai.
5
PirmADIENIS, rugsėjo 10, 2012
7p.
miestas
Vyriausybė atkūrė Bažnyčios teises į nekilnojamą turtą.
Vilniaus valdžia siūlys keliauti dykai 1
dabar numatytų lėšų. Dėl nemokamų kelio nių troleibusais ir autobusais taip pat ketinama vykdyti ir gyventojų apklausą. Sostinės mero pavaduotojas Ro mas Adomavičius, „Vilniaus die nos“ paklaustas, kokios tokio su manymo realios galimybės, prabilo ir apie galimą senesnių automobi lių apmokestinimą, ir apie tai, jog Vilniuje negyvenantys žmonės bi lietus pirktų brangiau. – Kieno čia idėja? Turbūt jau žinote, iš kokių pinigų bus do tuojamos viešojo transporto iš laidos? – Idėja sena – ji gimė kalbantis su Talino miesto vadovais, kur te ko būti prieš pusę metų. Iš pradžių idėja atrodė kaip iš labai tolimų lai kų, bet kai ėmėme dėlioti pliusus ir minusus, finansavimo šaltinius, tai pasirodė visai įgyvendinama. Tad jei vilniečiai norėtų, manau, rim tai galėtume svarstyti tokį dalyką. Bet prieš tai dar reikia atlikti ap klausą. – Ar skaičiavote, kiek tai kai nuotų miesto biudžetui? Ir vis dėlto iš kur būtų gauti reikiami pinigai? – Skaičiavome. Ir šiuo metu mies tas dotuoja labai didelę dalį išlaidų – maždaug 55–56 proc., tai sudaro vidutiniškai apie 100 mln. litų per metus. Iš viso metinės viešojo trans porto sąnaudos – apie 187 mln. li tų. Bet pasikeitus situacijai Seime ir Vyriausybėje, jei sutartume, kad Vilnius gali pristabdyti senų auto mobilių, kurie labai teršia aplinką, invaziją į miestą, galėtume nema žai laimėti. Šiuo metu vykdome la bai didelę viešojo transporto sis
temos pertvarką, kuri turėtų leisti sutaupyti apie 30–33 mln. litų. Be to, miestiečiai turi išradingumo, manau, pasiūlys, iš ko būtų galima kofinansuoti išlaidas. Pasitarsime su tais, kurie deklaravę gyvenamąją vietą Vilniuje, kad jie galėtų važiuo ti nemokamai. Ką laimėtume dar – sumažintume automobilių skaičių gatvėse, pagerėtų pats eismas. Aišku, papildomų išlaidų mies tui būtų, bet viskas įmanoma: da lis lėšų būtų surinkta iš tų, ku rie atvažiuoja į miestą trumpam. Be to, galbūt sutarsime su gyven tojais, kad tie, kurių automobi lis yra 15 metų ir senesnis, mokėtų nustatyto dydžio mokestį. Koks jis – šiandien kalbėti dar sunku. Bet civilizuotose šalyse tai daroma. Aišku, klausimų dar nemažai. Bet kol kas mūsų tikslas yra tik suži noti gyventojų nuomonę, nesako me, kad viskas bus šimtu procentų realizuota.
Galbūt sutarsime su gyventojais, kad tie, kurių automobilis yra 15 metų ir senes nis, mokėtų nustaty to dydžio mokestį. – Vilnaus miesto savivaldybės skola siekia, jei neklystu, apie 1 mlrd. litų. Kaip būtų įmano ma surasti net ir nedidelę dalį papildomų lėšų, jei kreditoriai pinigus skolina vis sunkiau, o didelio pajamų augimo taip pat nenumatoma? – Mes, kaip jau žinote, bylinėjamės su Vyriausybe, kuri skyrė prie
volę padengti valstybės nustatytas lengvatas, bet lėšų tam neskyrė. O tai – beveik 500 mln. litų. Yra ir ki tos skolos, dėl kurių, beje, ir Kons titucinis Teismas, ir Europos teis mai yra pasisakę. Be abejo, mūsų valstybėje vyksta keisti dalykai – tai labiausiai ir erzina. – Kalbate apie nemokamas ke liones visiems miestiečiams, tačiau jau Vilniaus rajone gy venantiems pradinukams už keliones į mokyklą nuo rugsė jo reikia susimokėti patiems – lengvatų vežėjai nebetaiko, nes, kaip jie patys tvirtina, Vil niaus savivaldybė nesumoka šimtatūkstantinių skolų. Kaip sprendžiate šią problemą? – Ši problema bus sprendžiama labai paprastai: reikės sumokė ti. Nes yra sutartys, kurias reikia vykdyti. Bet į tai galima pažiūrė ti ir kitaip: yra vilniečiai, dekla ravę savo gyvenamąją vietą rajo ne, jų gyventojų pajamų mokestis keliauja taip pat į rajoną – jie iš laiko ir rajono mokyklas. Bet sa vo vaikus rajono gyventojai siun čia į Vilnių, mes turime apmokėti už juos visas išlaidas. Kaip čia su logika? Jos nėra. – Bet ar žmonės kalti, kad apsi sprendė leisti vaikus į Vilniaus mokyklas? Juk jie nežino visų politikos ir mokesčių įmantry bių, pajamų mokesčio paskirs tymo subtilumų, bet lengvatų vis tiek netenka. – Čia ne įmantrybės, čia paprasta matematika, finansai. Jie turi pa kliūti būtent ten, kur reikia. Bet vi sus šiuos metus niekas ar bent di delė dalis dalykų nevyksta taip, kaip turėtų vykti.
Delsimas: nelaukdami, kol Lukiškių aikštės atnaujinimo projektas
pajudės iš mirties taško, menininkai joje jau įkurdino iš smėlio pa darytą bitlo Johno Lennono skulptūrą. Gedimino Bartuškos nuotr.
Lukiškių projektą baigs iki rinkimų Rugsėjį tikimasi paskelbti Lie tuvos laisvės kovotojų atmini mo įamžinimo Vilniaus Lukiš kių aikštėje konkursą. Tai pra nešė Kultūros ministras Arūnas Gelūnas. Džiaugiasi padarę pradžią
A.Gelūnas sako, kad Kultūros mi nisterija ir konkursui vertinti su daryta komisija, kuriai vadovauja pats ministras, nori pakeisti vy raujantį skeptišką požiūrį, kad konkursas nepavyks. „Labai daug skeptikų dėl to konkurso. Jau girdisi balsų ir vie šojoje erdvėje, kad čia nieko ne bus – kaip 20 metų nieko neįvy ko, taip ir dabar nieko neįvyks. Mes norėtume truputėlį pravai kyti tą skepsio stingulį“, – BNS sakė A.Gelūnas. Min istro teig im u, kom is i ja ir Kultūros ministerija bandys paraginti menininkus, kad jie į konkursą nežiūrėtų skeptiškai ir ryžtųsi išmėginti jame jėgas. Tam rimtas pagrindas, pasak jo, yra sėkmingai įvykęs pačios aikštės sutvarkymo konkursas, kurį per nai laimėjo „Paleko archstudijos“ projektas „Ramybė“. „Pirmą kartą nuo nepriklauso mybės atgavimo turime bent jau architektūrinio sprendimo laimė toją – Rolando Paleko studiją, kuri yra oficiali laimėtoja, neapskųsta. Dėl to konkurso rezultato paten kinti ir vyresnės kartos žmonės, patriotinių organizacijų dalyviai, ir architektūros bendruomenė. Turime labai rimtą atskaitos taš ką, turbūt esame nelabai toli nuo pabaigos. Tikimės, kad turėsime rezultatą“, – apie kovotojų at minimo įamžinimo konkursą sa kė A.Gelūnas. Leis pamatyti visiems
Utopija: ką tik pabranginusi keliones viešuoju transportu, Vilniaus valdžia jau siūlo miestiečiams važiuoti
nemokamai.
Tomo Urbelionio (BFL) nuotr.
Pasak Kultūros ministerijos va dovo, šią savaitę pirmąkart po sėdžiavusi komisija, turinti or ganizuoti ir vykdyti konkursą,
aptarė konkurso sąlygas. Pasak jo, kvietimas dalyvauti konkurse turėtų pasirodyti artimiausiomis savaitėmis. „Buvo techninio pobūdžio su sitikimas, kokio dydžio maketas turi būti, kada skelbti konkursą, kiek laiko duoti menininkams ap sispręsti, kaip juos paraginti. Da bar derinsime tarpusavyje, tada viešojo pirkimo procedūrą mūsų specialistai tikslins, ir turėtų per savaitę kitą išeiti tas kvietimas dalyvauti konkurse su skelbimu, kada maketas bus viešai prieina mas menininkams, kad jie galėtų nusifotografuoti, pasimatuoti sa vo modelius“, – kalbėjo A.Gelū nas. „Idealiu atveju per rugsėjį vis kas turi būti užsukta, blogesniu atveju viskas nusikeltų į spalį. Stengsimės, kad taip neatsitiktų, nes spalis – karštas mėnuo, ir po litinėje arenoje bus labai daug ki tų judesių“, – teigė jis. Aikštę grįs akmenimis
Pagal aikštės sutvarkymo kon kurso laimėtojo projektą bū tų išryškinti esami aikštės er dvės bruožai: trapecijos forma su ją supančiu liepų perimetru, o vidinis aikštės perimetras būtų išskirtas naujomis liepų eilėmis. Aikštę siūloma grįsti akmens rie duliais. Lukiškių aikštės Vilniuje su tvarkymo ir paminklo joje pa statymo klausimas sprendžia mas nuo 1999-ųjų. Pernai buvo išrinktas aikštės sutvarkymo pa siūlymo nugalėtojas. Pasiūly me numatyta vieta žuvusiųjų už Lietuvos laisvę kovotojų atmini mo įamžinimo monumentui. Lukiškių aikštė susiformavo XX a. pradžioje. 1953-iaisiais čia pa statytas paminklas bolševikų ly deriui Leninui, 1991 m. jis de montuotas. Nuo to laiko aikštė tvarkyta nebuvo. VD, BNS inf.
6
PirmADIENIS, rugsėjo 10, 2012
nuomonės
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Naujas daugiabučių bendrijų įstatymas nesprendžia problemų Mindaugas Steponavičius
Moralės morge – naujos aukos Saulius Pocius
V
ad in am os ios int ern eto vei daknygės aukų sąraš as ilgėja. Į šį sąrašą patek us i dar vien a merg aitė šįkart liko gyv a, ta čiau jos padėtis – daug iau nei nep av ydė tin a. Paauglės sus ik urt u prof il iu feisbu ke visą vas arą naudoj os i kažkok ie sek sual iai sus id irg inę pusg alv iai, kur ie sa vo seilėt as fant az ij as mėgin o real iz uo ti merg aitės vardu siunt inėd am i šleikš čius pas iū lymus jos draug ams. Kas gal i paneigt i, kad būtent tok iems ir paralel in iams tiksl ams tas vad in am as is soc ial in is tinkl as ir suk urpt as? Paneigt i neį manom a. Kaip neį manom a neigt i ir to, jog tas ant is oc ial in is tinkl as tam ir sugalvot as, kad jame aukų galėtų ieškot i pedof il ai, nes ubrendėl iai, ister iš ki žud ik ai ir spalvotų vėliavų sprag il ais smark iai mojuojant i sėdmenų brol ija?
Šįsyk labiau nustebino ne feis buko patologijos, o mokyklos, kurioje tarpsta vadinamieji pedagogai, pozicija. Ypač pri bloškiantys tos ugdymo žiny bos vadų moraliniai profiliai. Tač iau šįsyk labiau nus tebino ne feisbu ko patolog ijos, o mok yklos, kur ioj e tarps ta vad in am iej i ped agog ai, poz ic ij a. Ypač priblošk iant ys tos ugdymo žinyb os vadų mor al in iai prof il iai. Kai mergaitės lik imu susir ūpinę žurnal is tai paskambino mok yklos, kur ioje mokosi niek inta paauglė, direktor iui, šis kraupiai nustebo. „O aš čia kuo dėtas? Čia juk viskas vyksta internete“, – apn iukęs aišk ino vad i namosios šviet imo įstaigos vadovas. Taigi supraskite, ponai, mokyklos vadovas šioje istor ijoje „niek uo dėtas“. Visos tos pa tyčios suvešėjo ne jo vadovaujamoje įstai goje, o kažk ur virt ual iame pas aulyje, ku rio niekas neį gal i nei pirštais pač iupinėt i, nei savo jautr iųjų vietų receptor iais užre gistr uot i. Taig i jo, to pas aul io, tarsi ir nėra, o jei nėra, tai nėra ir problemos. Log išk a. Art im iaus ioje „Auks in ių svogū nų“ fiestoj e šios mok yklos vad as galėtų pretenduot i į įžvalg iaus io Liet uvos šak niavaisio stat usą. Bėda čia tik ta, kad tok ią pat log iką naudojo vyr iaus ias is moralės morgo ideologas, kažkada prisimąstęs iki frazės: yra žmog us – yra problema. Visiš kai suprantama, kad tok ia vadovo poz icija žinybiškai parank i. Tačiau akivaizdu, kad ir nuž mogėjusi.
Teisin inkas, tinklaraščio www.blogabendr ija.lt autor ius
S
eimas po ilgų svarstymų pagaliau ry žosi pritarti naujai Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo redakcijai. Nuo 2012 m. liepos 1 d. įsigaliojusia me įstatyme ne tik kad neliko pradinio įstaty mo pavadinimo (nuo šiol teisės aktas vadin sis Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstaty mas), bet ir atsirado gana daug naujų reikš mingų pakeitimų, susijusių su daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijų stei gimo, valdymo tvarka, bendrijos narių ir kitų namo bendraturčių teisėmis bei pareigomis, taip pat sudarytos prielaidos išorinei bendri jos veiklos kontrolei. Reikia atkreipti dėmesį, kad nuo pat pra dinės įstatymo redakcijos priėmimo egzista vo akivaizdžios teisinio reguliavimo spragos, iš esmės ir nulėmusios neapdairų bei sku botą neūkiškai valdomų bendrijų steigimą si, bendrijos pirmininkų piktnaudžiavimą jiems suteiktais įgaliojimais ir eilinių bend rijų narių teisių bei teisėtų interesų pažeidi mus. Prie to akivaizdžiai prisidėjo ir 2000 m. gruodžio 21 d. LR Konstitucinio Teismo nu tarimas, kuriuo buvo panaikintos atskiros LR Konstitucijai prieštaravusios įstatymo nuo statos, tačiau tinkamo teisinio reguliavimo vietoj jų iki šiol sukurta nebuvo. Dėl tokio įstatymų leidėjo neapdairumo daugiabučių namų bendrijų nariai dažnai pasijusdavo ak lavietėje, kai siekiant pakeisti esamą daugia bučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros tvarką, to padaryti dėl ga liojančio įstatymo spragų nebuvo įmanoma. Taip bendrijų nariai itin dažnai tapdavo teisi nio reguliavimo netobulumo ir tuo sugeban čių pasinaudoti bendrijų pirmininkų įkaitais, ir akivaizdu, kad be išsamaus ir aiškaus teisi nio reguliavimo bei valstybės ar savivaldybių institucijų aktyvios kontrolės išeities iš susi dariusios situacijos rasti neįmanoma. Nenuostabu, jog šios ir kitos anksčiau išdės tytos problemos, su kuriomis susiduria ne maža dalis Lietuvoje veikiančių daugiabučių namų savininkų bendrijų, pagaliau paskatino Seimą imtis aktyvių veiksmų ištaisant galio jančio teisinio reguliavimo spragas bei trūku mus. Šioje straipsnių serijoje bus apžvelgia mi esminiai Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo pakeitimai, pateikiamos straipsnio autoriaus įžvalgos dėl atskirų naujovių taiky mo praktikoje ir įvardijamos taisytinos naujo teisinio reguliavimo nuostatos, dėl kurių net ir naujos redakcijos įstatymas gali nepasiekti jam keliamų tikslų. Bendrai apžvelgiant pakeitimus maty ti, jog įstatymas įneša tam tikrų naujovių į namo butų ir kitų patalpų savininkų bend rijos steigimo procedūrą, nustatydamas pa pildomų reikalavimų bei veiksmų, kurie tu rėtų būti atliekami steigiant bendriją, taip
Netobula: pasak teisininko M.Steponavičiaus, net ir Seimui patobulinus įstatymus, liko
daug neaiškumų.
Tomo Urbelionio (BFL) nuotr.
pat numatydamas galimybę nesteigiant at skiros bendrijos prisijungti prie jau veikian čios ir panašiai.
Įstatymų leidėjas nenustatė būdo, kaip bendrijos veikla nepatenkinti bendraturčiai galėtų atsiskirti nuo bendrijos.
Tuo pačiu įstatymu iš esmės peržiūrė tas bendrijos valdymas – įtvirtinami nau ji bendrijos valdymo organai ir nustatoma jų kompetencija, numatoma galimybė rink ti bendrijos įgaliotinius ir suteikiami įga liojimai jiems. Reikia atkreipti dėmesį, kad įstatymų leidėjas pagaliau ėmėsi priemonių įtvirtinti bendrijos nariais nesančių daugia bučio gyvenamojo namo bendraturčių tei ses ir pareigas sprendžiant su namo bend rojo naudojimo objektų valdymu susijusius klausimus, taip pat aiškiai įtvirtino pareigą savivaldybėms vykdyti bendrijos valdymo organų veiklos priežiūrą ir kontrolę. Nepaisant visų naujovių, tenka apgai lestauti, kad įstatymų leidėjas neatsispyrė
didžiųjų bendrijų pirmininkų spaudimui ir nesiėmė radikalesnių priemonių siekiant užkirsti kelią didžiųjų bendrijų, kuriose, kaip rodo praktika, ir egzistuoja didžiau si bendrijos narių teisių pažeidimai, veik lai, nenustatė būdo, kaip bendrijos veikla nepatenkinti bendraturčiai galėtų atsiskir ti nuo netinkamai namo priežiūrą vykdan čios bendrijos, ir panašiai. Įstatymų leidėjas taip pat nesiryžo imtis kardinalesnių prie monių efektyviai išorinei bendrijos valdymo organų veiklos kontrolei sukurti. Dėl to nau jai atsiradusi įstatymo nuostata dėl savival dybės vykdomos bendrijos valdymo organų kontrolės gali likti tik deklaratyvi ir nepa siekti jokių jai keliamų tikslų. Kartu reikia pabrėžti, kad, be išvardytų trūkumų, įstaty mas iš esmės neišsprendžia ir kitų įsisenėju sių bendrijų problemų ir toliau palieka gali mybes steigti neūkiškai valdomas bendrijas, nepagrįstai švaistyti bendrijos narių lėšas bei pažeisti namo bendraturčių teises. At rodo, kad Seimas turės dar ne kartą sugrįžti prie šio iki galo nebaigto darbo ir ištaisyti savo darbų trūkumus. Komentarų serijos autorius – teisininkas, turintis kelerių metų daugiabučių namų savininkų bendrijų konsultavimo patirtį.
Išsamiau naujojo įstatymo naujoves ir trūkumus apžvelgsime kitose publikacijose.
Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone. karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt „Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Diena Media News“ L.e.p. vyriausiasis redaktorius Alvydas Staniulis
„Vilniaus dienos“ VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386 „VILNIAUS DIENOS“ VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJAI: Stasys Gudavičius – 219 1371 Ignas Jačauskas – 219 1372 MIESTAS: Rūta Grigolytė – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391
LIETUVA: Justinas Argustas – 219 1381 EKONOMIKA: Jolita Mažeikienė (redaktorė) – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387 SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Mantas Stankevičius – 219 1383
Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 5500.
767
ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Margarita Vorobjovaitė – 219 1384
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3655, 261 3659, 261 3654, 261 3000, 261 9655, 279 1370 faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS: 261 3653 PRENUMERATOS SKYRIUS: 261 1688 PLATINIMO TARNYBA: 261 1688
7
pirmADIENIS, rugsėjo 10, 2012
lietuva diena.lt/naujienos/lietuva
Atkūrė Bažnyčios nuosavybę Vyriausybė atkūrė Bažnyčios tei ses į teismo valdomus ir „Snorui“ priklausančius pastatus Vilniu je, bet už juos numatoma atlygin ti kitu nekilnojamuoju turtu.
Vyriausybė nusprendė atkurti Vil niaus arkivyskupijos nuosavybės teisę į du pastatus sostinės cent re. Už juos bus atlyginama ne pini gais, o kitu nekilnojamuoju turtu. Kurijos teisės šią savaitę Vy riausybės priimtu sprendimu at kurtos į valstybei nuosavybės teise priklausantį ir šiuo me tu Vilniaus apygardos administ racinio teismo patikėjimo teise valdomą administracinį pastatą, esantį Vilniuje, Žygimantų g. 2, ir nacionalizuotam bankui „Snoras“ nuosavybės teise priklausantį pa statą – eksperimentinį korpusą, esantį Polocko g. 2. Vyriausybės
nutarime nurodoma, kad pirmojo pastato vertė siekia 1,784 mln. li tų, antrojo – 1,021 mln. litų. Nutarimą aiškinančiame rašte pabrėžiama, kad siekiant įgyven dinti jame numatytą teisinį regu liavimą reikės Vilniaus arkivysku pijos nuosavybėn neatlygintinai perduoti nekilnojamąjį turtą Vil niuje, Lizdeikos g. 5, Maudyklos g. 66, Turniškių g. 33 ir Burbiškių g. 3. Valstybės turto fondo Turto valdymo skyriaus viršininkė Ju lanta Poškutė BNS sakė, kad Baž nyčiai numatomi perduoti įvai rios paskirties pastatai šiuo metu nenaudojami. „Nekilnojamojo turto objektai nenaudojami ir nėra rengiami pri vatizuoti, nes Vyriausybė juos nu mato perduoti neatlygintinai Vil niaus arkivyskupijai“, – teigė ji. VD, BNS inf.
Nemažai kalbų, o darbų – jokių. Daug apie reformas šilu mos ūkyje kalbė ję valdantieji nu leidžia rankas, nes ką nors keisti – per vėlu. Tad tram dyti šilumininkus teks jau kitam Seimui. Būdas: kol A.Sekmoko žadėta radikali šilumos ūkio reforma stringa,
žmonės bus ir toliau priversti už šildymą mokėti brangiai arba ieškoti alternatyvių šildymo būdų. Kęstučio Vanago (BFL) nuotr.
Šilumos ūkio jau nereformuos Justinas Argustas j.argustas@diena.lt
Pažadai liejosi laisvai
Galimybė: atkuriant turtą Bažnyčiai vietoj senųjų pastatų ar pini
ginių kompensacijų nuspręsta atiduoti Valstybės turto fondui pri klausančius nenaudojamus statinius. Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
A.Zuokas posto palikti neketina Sąjungos „Taip“ lyderis sostinės meras Artūras Zuokas rinkimuo se ves savo komandą, bet pats į Seimą eiti ir galbūt palikti mero posto neplanuoja.
„Esu pirmas sąraše, vedu ko mandą, bet neplanuoju atsisa kyti savivaldybės tarybos man dato ir tapt i Seim o nar iu. Iš karto tai sakome, todėl, kad no rime būti atviri ir neturėti jokių paslapčių nuo rinkėjų“, – žur nalistams per šeštadienį vyks tantį „Taip“ tarybos posėdį sa kė A.Zuokas. A.Zuoko organ izac ijos kan didatų į Seimą sąraše antrą po zic iją po lyd er io užim a par lam entaras Žilv in as Šilgal is, tol iau – Mirosl avas Monkev i čius, Seim o nar iai Agnė Zuo
kienė ir Lig itas Kern ag is, Do natas Pilinkus, Rūta Vanagaitė, parl am entaras Vytautas Kur puvesas, Jūratė Matekon ienė, Žydrūnas Savickas. Taip pat sąraše yra buvusi euro parlamentarė Danutė Budreikaitė (12 vieta), parlamentarė Zita Už lytė (17), Lietuvos radijo ir televizi jos komisijos narė Janė Narvilienė (24), buvęs Karinių oro pajėgų va das Jonas Marcinkus (30). Savo rink imų prog ram oje „Taip“ įtraukė nemažai polito logų populistiniais vadinamų pla nų – jie siūlo mažinti Seimo na rių skaičių nuo 141 iki 101, Seimo kadenciją pailginti iki penkerių metų, tačiau nustatyti, kad par lamentaru galima būti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. VD, BNS inf.
Įsikibo: A.Zuokas net neslepia, kad, nors ir puoš rinkimų sąrašą,
pats į Seimą eiti ir palikti sostinės mero kėdės neketina.
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
„Mūsų laukia dar vienas svarbus uždavinys iki Seimo rinkimų – es minė šilumos ūkio reforma“, – taip šių metų gegužės pabaigoje skel bė energetikos ministras Arvydas Sekmokas. Tačiau Energetikos mi nisterija lig šiol visuomenei nei pa teikė įstatymo projektą, nei apie jį diskutavo. Regis, planai reformuoti šilumos ūkį dedami į stalčių. Apie tai dien raščiui užsiminė ir Tėvynės sąjun gos-Lietuvos krikščionių demok ratų (TS-LKD) frakcijos Seime seniūnas Jurgis Razma. „Aš ir dar keli frakcijos nariai turė jome galimybę uždarame susitikime prieš kurį laiką išklausyti prelimina rią informaciją apie tą įstatymo pro jektą. Detalių nenoriu atskleisti, ta čiau dėl kai kurių nuostatų išreiškiau gan skeptišką požiūrį. Esminių pa keitimų šioje srityje dabar nereiktų projektuoti – tam jau nėra laiko“, – vakar aiškino J.Razma. Imsis kitas Seimas?
Kad šis Seimas dar galėtų imtis ir šilumos ūkio pertvarkos, suabe
jojo ir Prezidentė Dalia Grybaus kaitė. „Šis Seimas kelis žingsnelius yra padaręs šilumos ūkio pertvar koje, bet pagrindinė ir esminė šilu mos ūkio pertvarka nėra inicijuota, ir aš abejoju, ar šis Seimas sugebės tai atlikti, – Seime praėjusią sa vaitę kalbėjo Prezidentė. Valdančiųjų atstovas J.Raz ma sakė, kad pritaria tokiai Pre zidentės minčiai. Tačiau pridūrė, kad šis Seimas dar gali svarsty ti „vieną kitą svarbią detalę“. Pa vyzdžiui, sustiprinti Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės ko misiją ir panašiai.
esmė būtų atskirti šilumos gamy bos ir tiekimo veiklas. O LŠTA at stovai tvirtina, kad gamybos ir tiekimo atskyrimas norimo efek to neatneš ir tik pabrangins šilumą gyventojams. „Paaiškėjo, kad A.Sekmoko kal bos, esą Lietuvoje planuojama ši lumos ūkio pertvarka atitinka trečiojo ES energetikos paketo rei kalavimus, prasilenkia su tikro ve. Tai LŠTA asociacijai patvirtino tarptautinės šilumos tiekėjų aso ciacijos „Euroheat&Power“ prezi dentas Birgeris Lauersenas“, – nu rodė A.Janukonis.
Šilumininkai piktinasi
Liberalams nepasisekė
„Tiesiog nesuprantama, kodėl mi nistras, žiniasklaidoje noriai kalbė jęs apie šilumos ūkio esą laukiančią reformą, su Energetikos ministe rijos ruošiamu įstatymo projek tu atsisako supažindinti šilumos ūkio rinkos dalyvius. Kodėl refor ma ruošiama už akių? Ar ministras ką nors nori nuslėpti nuo žmonių, kurie žiemą mokės už šilumą?“ – klausė Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) tarybos pirmi ninkas Andrius Janukonis. Energetikos ministras yra užsi minęs, kad šilumos ūkio reformos
Šilumos ūkio reformos šių metų pavasarį bandė imtis Liberalų są jūdžio atstovai. Jie siūlė, kad šilu mos perdavimo veikla, kitaip nei yra dabar, būtų atskirta nuo šilu mos gamybos ir tiekimo. Siekia ma, kad vartotojai įgytų galimybę šilumą pirkti iš trijų šaltinių – tie siogiai iš ją gaminančios katilinės, vamzdynus valdančio šilumos per davėjo arba šilumos tiekėjo. Tačiau birželį Seime vykęs bal savimas dėl Liberalų sąjūdžio frak cijos siūlytų Šilumos ūkio įstatymo pataisų žlugo.
8
pirmADIENIS, rugsėjo 10, 2012
lietuva diena.lt/naujienos/lietuva
Praėjusią sa vaitę paskelbus kadrinių KGB darbuotojų są rašą, šiuo metu rengiamas ir netrukus tu rėtų būti dali mis paskelb tas sovietų rep resinės institu cijos slaptųjų bendradarbių sąrašas.
Faktai: Seimo NSGK pirmininkas A.Anušauskas tvirtina, kad jau netrukus bus
paskelbtas ir slaptųjų KGB bendradarbių sąrašas.
Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.
Slaptieji KGB agentai taps vieši Išves „iš už kadro“
Šį faktą BNS patvirtino Seimo na cionalinio saugumo ir gynybos ko miteto (NSGK) pirmininkas – is torikas ir buvęs ilgametis Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Rezistencijos tyrimo departamento direktorius Arvydas Anušauskas. Anot A.Anušausko, per liustra cijos procesą nemaža dalis kadri nių KGB darbuotojų buvo likę „už kadro“, todėl praeitą savaitę pavie šinus visų kadrinių darbuotojų pa vardes visuomenei suteikiama kur kas išsamesnė informacija. „Kai vyko slapta bendradarbia vusių su KGB liustracija, buvo kal bama, kad neprisipažinusių pa vardės bus skelbiamos, bet „už kadro“ likdavo tie žmonės, kurie organizavo, verbavo, vykdė poli tinį persekiojimą, šiuo atveju tai yra būtent KGB (kadriniai – BNS past.) darbuotojai. Prieš tai buvo paskelbtos centrinių padalinių va dovų pavardės ir biografijos, dabar paskelbtos ir vietos rajoninių sky rių vadovų, darbuotojų vardai ir pavardės, nes visuomenė iš tikrų jų tai turi žinoti. Dalis šių žmonių, žinoma, išvykę iš Lietuvos, dalis jų gyvena Lietuvoje, daro verslus, pri
sistato respektabiliais verslininkas, bet aš manau, kad žinojimas, kas ką darė savo laiku, tikrai yra būtinas“, – BNS sakė A.Anušauskas. Vykstant liustracijos procesui kadr in iams KGB darb uotojams ir slaptiesiems agentams buvo taikomi apribojimai iki 2009 m. dirbti valstybės tarnyboje ir ei ti pareigas kai kuriose privačiose įstaigose.
Arvydas Anušauskas:
KGB siekė tam tikrų tikslų, taip pat ir kompromituoti žmo nes, dezinformuoti, – buvo ir fiktyvių agentų prirašyta. Sąrašai pildomi paaiškinimais
„Tarp šitų paskelbtų pavardžių yra žmonių, kuriems buvo taiko mi tie apribojimai, bet yra ir tų, kuriems nebuvo pritaikyti apri bojimai, nes jie tuo metu, pavyzd žiui, buvo pensijoje. Tad šiuo atve ju tai yra išsamesni duomenys apie
tuos asmenis, kurie dirbo komu nistinės sistemos politinio perse kiojimo organizacijoje“, – aiškino A.Anušauskas. Anot NSGK vado vo, šiuo metu rengiamas paskelbti ir kruopščiai tikrinamas dar vienas sąrašas – buvusių neprisipažinusių slaptųjų KGB agentų sąrašas. Jį ža dama skelbti dalimis. Siekė sukompromituoti
„Dabar visas pavardes tame sąraše tikrina, nes, patys suprantate, KGB nebuvo tik šiaip sau sukurta organi zacija, ji siekė tam tikrų tikslų, taip pat kompromituoti žmones, dezin formuoti, dėl to, pavyzdžiui, ir sąra še iš karto buvo matyti, kad buvo ir fiktyvių agentų prirašyta. Todėl be komentarų skelbti tos informacijos neįmanoma, bet, kiek man žinoma, nemenkai daliai jų (pavardžių – red. past.) jau parengti archyvais pa grįsti komentarai, ką tie asmenys iš tikrųjų padarė ar ko nepadarė, ir tas sąrašas taip pat po truputį bus pra dėtas skelbti. Dalimis, nes darbas užtrunka tikrinant tų dokumentų patikimumą, – paskelbti sąrašą be komentarų būtų tiesiog žmonių klaidinimas ir dezinformavimas“, – pabrėžė Seimo komiteto vadovas. VD, BNS inf.
KGB bendradarbių tiek, kiek gyventojų Šiauliuose Iš viso sovietų okupuotoje Lietuvoje veikė penki didžiųjų miestų skyriai ir 44 miestų bei rajonų poskyriai. Jų pasi skirstymas atitiko Lietuvos teritorinį ad ministracinį suskirstymą. 1954–1967 m. veikė KGB miestų ir rajonų įgaliotinio įstaigos, o 1967-aisiais įkurti KGB mies tų skyriai ir rajonų poskyriai. Išskirti nas Vilniaus miesto padalinys, įkurtas tik 1981 m. Iki tol ši teritorija priklausė Išl ik usios operat yv inės įskaitos by centr in iam LTSR KGB padal in iui. los sudaro 0,62 proc. viso išl ik usio Miestų skyriai ir rajonų poskyriai sa KGB archyvo. Be to, išl ikusiose bylo vo veiklą organizavo pagal kontržval se labai daug defektų (išplėšt i lapai, gybos bei ideologinės kontržvalgybos išpjaust ytos agentų pavardės). Isto lin ijas ir konkrečius objekt us (pra rikų nuomone, 1987–1989 m. Lietuvo monės įmones, organ izacijas, trans je slapta bendradarbiauti su KGB galė porto, kar inio pramoninio komplek so objektus). jo apie 5000 asmenų. Rem iant is išl ik us ia buv us io KGB dok um ent in e medž iag a dar om a priel aid a, kad 1940–1991 m. su bu vus ios LTSR KGB slapt a bendr ad ar biavo apie 118 tūkst. asmenų. Tur i mais duomen im is, iki 1990-ųjų ba landž io 2 d. buvo sun aik intos 36 237 agentų asmens ir darb o bylos, iš krašto ter itor ijos išvežtos 8539 to kios bylos.
Kęstučio Vanago (BFL) nuotr.
9
pirmADIENIS, rugsėjo 10, 2012
ekonomika Darbo sąnaudos didėjo
Kainos toliau kilo
€
Vienos valandos darbo sąnaudos šalies pramonės, statybos ir paslaugų įmonėse, įskaitant ir individualiąsias įmones, ant rą šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, padidėjo 3,4 proc., vien verslo įmonėse – 4 proc. Per metus dar bo sąnaudos labiausiai augo finansinės ir draudimo veiklos (7,1 proc.), statybos (5,6 proc.), kasybos ir karjerų eksploatavimo (5,4 proc.) įmonėse.
Rekordines aukštumas pasiekusios de galų kainos praėjusią savaitę toliau kilo. Bendrovės „Lukoil“ ir „Statoil“ populia riausio 95 markės benzino kainą padidino 2 centais – atitinkamai iki 5,17 ir 5,18 lito už litrą. „Orlen“ degalinėse benzinas taip pat pabrango 2 centais, iki 5,17 lito. Dyze lino kaina degalinėse per savaitę pakilo 2 centais. „Orlen“ ir „Lukoil“ jis kainavo po 4,81 lito už litrą, „Statoil“ – 4,82 lito.
Baltarusijos rublis 10000 3,2328 DB svaras sterlingų 1 4,3536 JAV doleris 1 2,7318 Kanados doleris 1 2,7848 Latvijos latas 1 4,9592 Lenkijos zlotas 10 8,3637 Norvegijos krona 10 4,6760 Rusijos rublis 100 8,5247 Šveicarijos frankas 1 2,8587
Bankai žengia į turgus Ne maisto prekių siūlantys lauko turga viečių prekybininkai neprivalo naudoti kasos aparatų, kuriems priešinosi, tačiau savanoriškai ėmė diegti banko mokėji mo kortelių terminalus. Pirmieji jau pa sirodė sostinės Gariūnų turgavietėje. Jolita Mažeikienė j.mazeikiene@diena.lt
kuose atsieina 1,5–1,7 proc. pirki nio vertės.
Paskui pirkėjų poreikius
Susidomėjimas auga
Vilniaus Gariūnų turgavietėje, esančioje šalia naujųjų verslo par ko „Gariūnai“ komercinių patalpų, drabužiais prekiaujantis smulkusis verslininkas D.J. (vardas ir pavardė redakcijai žinomi), kaip ir dauge lis kitų vadinamojo lauko turgaus prekybininkų, nuo gegužės 1-osios neprivalėjo savo prekyvietėje įsi rengti kasos aparato, tačiau įsi diegė banko kortelių terminalą. „Tokį mano sprendimą nulėmė ne valstybės vykdoma politika, o kilęs poreikis. Neretai turguje ap siperkantiems žmonėms pritrūkta pinigų. Norėdami įsigyti prekę jie lekia išsigryninti arba atvyksta pirkti kitą dieną. Žinoma, kad tai nėra patogu. Pagalvojau, kodėl gi negaliu jiems pasiūlyti atsiskaityti mokėjimo kortele?“ – dėstė pa kalbintas prekybininkas. Prieš tris mėnesius šią naujovę turguje pasi ūlęs savo klientams D.J. liko paten kintas, nes pirkėjams tai pasirodė priimtina.
Suteikiančių galimybę atsiskaityti kortele turgaus prekiautojų skaičius nedidelis, bet jis po truputį auga. „Nors bankas pasiima tam tikrą mokestį, prekių kainų nepakėliau, o klientai ir toliau derasi dėl nuolaidų ir jas gauna“, – dėstė vyriškis. Tur gaus prekybininkas neslėpė, kad bankas smulkiajam verslininkui suteikė galimybę mokėjimo termi nalu pusę metų naudotis nemoka mai, o sau pasilieka 1,5 proc. kiek vieno pirkinio vertės. Pasibaigus šešiems mėnesiams D.J. galės ter minalą grąžinti arba turės mokėti 35 litų per mėnesį fiksuotą mokestį ir banko nustatytą dalį nuo kiek vieno pirkinio. „Mokėjimo termi nalas pasiteisino, nežadu jo atsisa kyti“, – teigė jis. Įprastai mokestis už vieną ope raciją skaitytuvu skirtinguose ban
Kol kas sostinės Gariūnų turga vietėje yra vos kelios prekybos vietos, kuriose galima atsiskaityti mokėjimo kortele. Kalbintų ban kų atstovų teigimu, nėra jų daug ir kitų miestų turgavietėse. Esą la bai sunku suskaičiuoti, kiek tiks liai turgaus prekiautojų naudoja banko mokėjimo kortelių termi nalus, nes neprašoma nurodyti, kur jį naudos – turguje ar įprastoje parduotuvėje. Dienraščio žiniomis, bankas „Swedbank“ šiuo metu ad ministruoja daugiausia mokėjimo terminalų turgavietėse. Banko „Swedbank“ Finansavimo ir lėšų valdymo departamento di rektoriaus Dainiaus Vilčinsko tei gimu, pirmieji galimybę atsiskaity ti kortele pasiūlė Vilniaus turgaus prekiautojai. Skaičiuojama, kad šiuo metu bankas „Swedbank“ ap tarnauja apie 10 prekybininkų Vil niaus turgavietėse. „Taip pat tokią galimybę suteikia keletas Kauno urmo bazės prekiautojų. Sutarta dėl atsiskaitymo kortelėmis paslaugos teikimo su pora prekybi ninkų Panevėžio centriniame bei automobilių turguose, tokią nau jovę pirkėjams pristatys ir po vieną prekybininką Alytaus bei Varėnos turguose“, – informavo D.Vilčins kas. Bankininko vertinimu, sutei kiančių galimybę atsiskaityti kor tele turgaus prekiautojų skaičius nedidelis, bet jis po truputį auga. „Per 2011 m. pirmą pusmetį atsi skaitymo mokėjimo kortelėmis paslaugą banke užsisakė 39 smulkie ji verslininkai, o per 2012 m. pirmą pusmetį tokių verslininkų buvo jau 96. Čia kalbame ne tik apie smul kiuosius prekybininkus, tačiau ir apie taksi, apgyvendinimo, teisinių konsultacijų paslaugas teikiančius asmenis. Taigi nuostatą, kad pirkėjui galimybę atsiskaityti mokėjimo kor tele gali suteikti tik stambieji preky bininkai ar paslaugų teikėjai, jau lai kas keisti“, – pabrėžė D.Vilčinskas. Skatina konkurenciją
SEB banko Mokėjimo kortelių de partamento direktorė Monika
Valiutų kursai
Šiandien Valiuta
kiekis Santykis
pokytis
–0,2530 % +0,0506 % –0,1316 % +0,8036 % –0,0161 % +1,3831 % –0,5551 % +0,3626 % –0,1607 %
Nelegali Europa
Karolis Urbonas Tyr imų inst ituto „Social Dynam ics Internat ional“ part ner is
P
Naujovė: kai kuriose šalies tugavietėse jau galima atsiskaityti banko
mokėjimo kortelėmis.
Jolitos Mažeikienės nuotr.
Rimkūnaitė-Bložė taip pat tvirti no, kad didėja mokėjimo kortelių skaitytuvų skvarba į smulkiosios prekybos teritorijas. „Mobiliuosius kortelių skaitytuvus turintys ban ko klientai juos gali naudoti visuose savo prekybos taškuose, dalis jų yra turgaus prekyvietės“, – sakė ji. Kai kurie bankininkai teigia, kad iš turgavietėse dirbančių klien tų iki šiol nejuto didesnės paklau sos administruoti mokėjimo korte les. „Galbūt tai susiję ir su tuo, kad daugelyje prekyviečių perkamos kasdienio vartojimo prekės ir at siskaitoma nedidelėmis sumomis. Žmogus paprastai tokioms išlai doms savo piniginėje turi grynųjų pinigų“, – sakė DNB banko Pro duktų plėtros departamento vado vo pavaduotojas Žilvinas Mileris. Jo teigimu, bene pagrindiniai šios paslaugos paklausos formuotojai yra prekybininkai. „Jeigu prekiautojas mato, kad vis daugiau jo pirkėjų no ri už pirkinį ar paslaugą atsiskaity ti kortele ir atsiskaitymai ne tik gry naisiais pinigais, bet ir kortele didina ar galėtų padidinti jo pardavimą bei apyvartą, tuomet jis atitinkamai rea guoja į tai ir dalį pelno skiria kortelių skaitytuvui“, – sakė pašnekovas. D.Vilčinsko teigimu, pagrindinė atsiskaitymo terminalų populiarė jimo priežastis yra noras įgyti kon kurencinį pranašumą. „Dar pernai
atlikto tyrimo duomenimis, kas ketvirtas respondentas įvardijo, kad pasigedo galimybės atsiskai tyti kortele turguje, mugėje, taip pat kas ketvirtam respondentui yra tekę atsisakyti prekės, nes ne buvo galimybės atsiskaityti korte le“, – dėstė bankininkas.
Komentaras Marius Žemgulis Viln iaus apskrit ies valstybinės mokesčių inspekcijos viršin inkas
B
anko kortelių skaitytuvai kai kuriose Gariūnų turgavietės prek ybos vietose jau buvo iki įsigaliojant teisės aktams dėl elektron in ių kasos aparatų nau dojimo, ir klientai ten galėjo atsiskai tyti banko kortele. Teig iamai vert iname prek ybin inkų iniciatyvą įsigyti kortelių skaitytuvus, nes atsiskaitant per banką sumažina ma galimybė į apskaitą neįtraukti gau tų pajamų, o kartu ir nuslėpti dalį mo kesčių: įrašai apie bankines operacijas, pin igų srautų judėjimus lieka ban kų informacinėse sistemose, mokes čių inspekcija gali patikrinti, ar visos pajamos, gautos ne grynaisiais, buvo įtrauktos į apskaitą. Kitaip tariant, ga limybė slėpti mokesčius, gaunant pa jamas per banką, kur kas mažesnė nei cirkuliuojant gryniesiems pinigams.
raėjusią savaitę Europos centrinio banko (ECB) vadovas italas Mario Draghi atvėrė naują pus lapį ES istorijoje ir paskelbė apie naują neribotą valstybių obliga cijų supirkimą iš ECB lėšų. Pap rastai tariant, nutarta spausdin ti tiek eurų, kad valstybių skolos būtų supirktos ir joms nekiltų problemų dėl aukštų palūkanų. Tai yra precedento neturintis veiksmas, pažeidžiantis ES tei sės aktus, kurie remiasi vald žių atskyrimo principu. Centri niam bankui yra suteiktas kainų stabilumo mandatas ir jis tai tu ri daryti monetarinėmis prie monėmis, t. y. palūkanų normos kėlimu ir pinigų masės valdymu. Tiesioginis dalyvavimas valsty bių finansuose įsigyjant jų obli gacijas yra nelegalus. Sutarties dėl Europos Sąjungos veiki mo 123 straipsnyje šis veiksmas griežtai draudžiamas. Žinoma, taip nusiperkamas lai kas įgyvendinti ilgai atidedamas reformas, tačiau šis laikas ypač brangus. Pusė metų, per kuriuos buvo vykdoma analogiška pinigų spausdinimo ir obligacijų supir kimo programa, kainavo 1 trln. eurų. Nauja programa – buvu sios analogas ir yra tikras akib rokštas, nes, pirmiausia, pažeid žia pagrindinius ES teisės aktus, antra, vykdomi tie patys veiksmai tikintis kitokio rezultato. Argu mentas, kad perkamas laikas re formoms įvykdyti, yra absurdas. Už laiką buvo sumokėta ir matė me, kaip eurokratai nepasidali jo valdžios bei atsakomybių, bu vo žengtas tik vienas iš daugiau nei tuzino žingsnių tolesnės in tegracijos link. Europai reikia in vesticijų ir darbo vietų – naujo jo Marshallo plano, o ne pinigų mašinos paleidimo. M.Draghi parodė savo nekompetenciją, o ES nesugeba susikalbėti nė vie nu lygmeniu. Vienintelė Europos Komisija su José Manueliu Barro so priešakyje ieško realių spren dimų ir žada kitą savaitę pateikti planą, kaip turėtų būti tęsiamas fiskalinės ir bankinės sąjungos kūrimas su visomis graudžiai rei kalingomis reformomis.
10
pirmADIENIS, rugsėjo 10, 2012
sportas
Pirmasis „Žalgirio“ sezono finalas – su pratęsimu
Rungtynių statistika „Žalgiris–„Anwil“ 2012 09 08, Kauno sporto halė, 3000 žiūrovų.
78:61
(16:14, 22:12, 23:15, 17:20) „Žalgiris“: P.Jankūnas 17 taškų, O.Lafayette’as 13 (4/5 tritaškių), D.Lavrinovičius (7 atkovoti ka muoliai) ir K.Lavrinovičius po 12, T.Darde nas 8, M.Delašas, M.Kuzminskas ir R.Kau kėnas po 4, M.Kalnietis (7 rezultatyvūs per davimai) ir T.Klimavičius po 2.
„Anwil“: R.Wrightas 12, K.Szubarga (6 rezultatyvūs perdavimai), M.Ginyardas (6 atkovoti ka muoliai) ir R.Boykinas po 10, P.Frasunkie wicius 9 (6 atkovoti kamuoliai, 4 klaidos), S.Hajričius 5, L.Severynas 3, M.Bartoszas 2.
Komandų rodikliai: dvitaškiai – 20/36 (55 proc.) ir 19/36 (53 proc.), tritaškiai – 6/15 (40) ir 6/13 (46), baudų metimai – 20/26 (77) ir 5/14 (35), atkovota kamuolių – 27 ir 26, perimta – 11 ir 6, rezultatyvūs perdavimai – 24 ir 12, klaidos – 13 ir 22.
„Žalgiris“–VEF 2012 09 09, Kauno sporto halė, 3000 žiūrovų.
105:101
(28:22, 23:17, 17:24, 23:28, 14:10) „Žalgiris“:
Pergalė: žalgiriečiai laimėjo vardinį legendinio Lietuvos krepšininko ir trenerio S.Butauto turnyrą.
Kauno „Žalgiris“ savo trofėjų kolekciją papildė prizu, kokio iki šiol neturėjo, – Lietuvos krepšinio čempionai iškovojo Stepo Butauto taurę. Romas Poderys r.poderys@diena.lt
Finale įveikė rygiečius
Vakar Kauno sporto halėje įvyku siame tarptautinio turnyro finale žalgiriečiai po pratęsimo 105:101 įveikė S.Butauto sūnaus Ramūno Butauto treniruojamą Rygos VEF komandą. Lemiama dvikova buvo permai ninga. „Žalgiris“ išsiveržė į priekį 18:11, bet nemėgstamiausias pa saulio krepšininkas Kaune, VEF legionierius Donatas Zavackas vis sušvelnindavo skirtumą – 24:20.
Antrąjį kėlinį žalgiriečiai pradėjo tritaškiais: dukart pataikė Paulius Jankūnas, tikslą pasiekė Kšyštofo Lavrinovičiaus metimas ir – 38:24. Netrukus persvarą padidino Adas Juškevičius, K.Lavrinovičius ir Ta das Klimavičius – 45:31. Rygiečiai nepalūžo – 45:39. Trečiajame kėlinyje Kauno ko manda buvo nutolusi 63:42, bet atleido vadžias – 68:68. Galiau siai Kristapas Janičenokas toli mu šūviu persvėrė rezultatą VEF naudai – 71:68. Aštuoniais iš eilės Marko Popovičiaus taškais „Žalgi ris“ susigrąžino iniciatyvą – 78:71,
tačiau rygiečiai ginklų nesudėjo: likus žaisti 7,3 sekundės, Luke’as Louckas išlygino – 91:91. Per pratęsimą žalgiriečiai 1-4 taškų persvarą išlaikė iki rungtynių pabaigos. Pergalę taikliais baudų metimais įtvirtino M.Popovičius. Naudingiausiuoju turnyro žai dėju pripažintas „Žalgirio“ kapi tonas P.Jankūnas.
Žaidėme dinamišką krepšinį, aktyviai gynėmės. Tai pareikalavo nemažai jėgų.
„Tai buvo ketvirtosios rungtynės per paskutines penkias dienas, to dėl krepšininkai pradėjo jausti nuovargį. Be to, žaidėme dinamiš ką krepšinį, aktyviai gynėmės. Tai pareikalavo nemažai jėgų ir įtako
Tomo Raginos nuotr.
jo finalo eigą“, – kalbėjo „Žalgirio“ vyriausiasis treneris Joanas Plaza. „Manome, kad turnyras pavy ko. Stengsimės, kad jis būtų tradi cinis. Kitąmet komandos dėl S.Bu tauto taurės irgi kovos legendinėje halėje“, – sakė vienas šių varžybų organizatorių, S.Dariaus ir S.Girė no sporto centro komercijos direk torius, buvęs žalgirietis Mindaugas Arlauskas. „Anwil“ jautė nuovargį
Prieš „Žalgirį“ neatsilaikė ir Dai niaus Adomaičio treniruojama Vloc laveko „Anwil“ komanda – Lietuvos čempionai nugalėjo ją 78:61. „Padarėme nedovanotinų, ele mentarių gynybos klaidų, tai su trikdė mūsų žaidimą“, – po ma čo pripažino „Anwil“ legionierius Rubenas Boykinas. „Pristigome greičio, šviežumo. Kojos – lyg akmeninės. Matyt, at siliepia dideli fizinio pasirengimo krūviai“, – teigė Vloclaveko ekipos kapitonas Krzystofas Szubarga. „Anwil“ padarė didelį potencia lą turinčios ir savojo žaidimo sti liaus ieškančios komandos įspūdį. D.Adomaitis – geras treneris, jo vadovaujami krepšininkai – am bicingi. Netgi pirmaudami dvi dešimčia taškų negalėjome bū ti ramūs, kad darbą jau atlikome“, – sakė „Žalgirio“ vidurio puolėjas Darjušas Lavrinovičius.
M.Popovičius 26 taškai (6/10 tritaškių), P.Jankūnas 18, M.Kuzminskas (6 atkovo ti kamuoliai) ir K.Lavrinovičius po 16, O.La fayette’as 10 (7 rezultatyvūs perdavimai), T.Dardenas ir D.Lavrinovičius po 5, T.Klima vičius ir M.Kalnietis (10 rezultatyvių perda vimų) po 3, A.Juškevičius 2, M.Delašas 1.
VEF: K.Janičenokas 26 (5 klaidos), S.Zavackas 21, W.Danielsas 16 (6 atkovoti kamuoliai), A.Strelniekas 12, L.Louckas 11 (5 atkovoti kamuoliai), E.J.Rowlandas 10, A.Kavaliaus kas 5 (7 atkovoti kamuoliai, 5 rezultatyvūs perdavimai).
Komandų rodikliai: dvitaškiai – 18/31 (58 proc.) ir 20/38 (52 proc.), tritaškiai – 16/33 (48) ir 14/32 (44), baudų metimai – 21/28 (75) ir 19/29 (65), atkovota kamuolių – 30 ir 40, perimta – po 8, rezultatyvūs perdavimai – 27 ir 18, klaidos – po 16.
Rezultatai „Nižnij Novgorod“–„Lietkabe
lis“ 92:66 (25:20, 18:17, 23:9, 26:20). S.Šaškovas ir D.Labovičius po 15 taškų, D.Golovinas 13/D.Griškėnas ir T.Jogėla po 13, M.Kupšas 11. Dėl 5-osios vietos: „Lietkabe
lis“–„Chimik“ 71:65 (16:15, 20:11, 22:24, 13:15). T.Jogėla 13, K.Ciprusas ir D.Griškėnas po 12/S.Lesičius 13, W.Deane’as 9, O.Sizovas 8. Dėl 3-iosios vietos: „Anwil“–
„Nižnij Novgorod“ 67:78 (18:26, 15:17, 11:21, 23:14). S.Hajričius, K.Szu barga (5 klaidos) ir M.Ginyardas po 14/P.Brezecas 18 (5 atkovoti kamuo liai), S.Antonovas 14.
Vilniečių nesėkmė
Snaiperis: M.Popovičius (su kamuoliu) į VEF krepšį įmetė 6 tritaš
kius.
Lyderis: P.Jankūnas sėkmingai
žaidė visą turnyrą.
Klaipėdoje vykstančiame tarptau tiniame Lietuvos krepšinio federa cijos (LKF) garbės prezidento Vla do Garasto taurės turnyre Vilniaus „Lietuvos rytas“ 85:88 (23:19, 22:17, 23:19, 17:33) pralaimėjo Val demaro Chomičiaus treniruojamai
Dniepropetrovsko „Dnepr“ (Ukrai na) ekipai. Nugalėtojams Valdas Vasylius pelnė 21 tašką. Vilniečių greto se pasižymėjo latvis Janis Blūmas, surinkęs 14 taškų.
11
pirmADIENIS, rugsėjo 10, 2012
sportas
Daugiau sporto naujienų skaitykite diena.lt
V.Alekną aplenkė tik G.Kanteris
Medalių neiškovojo
V.Klyčko apgynė titulą
Paskutinėse šį sezoną „Dei mantinės lygos“ serijos varžy bose Belgijoje įspūdingą kar jerą baigiantis disko metikas Virgilijus Alekna (nuotr.) užė mė 3-iąją vietą (65,78 m), o galutinėje įskaitoje su 7 taš kais – 2-ąją. Pagrindinį prizą iškovojo estas Gerdas Kante ris (19 tšk.).
2000 m. ir 2008 m. iškovo jusi parolimpinių žaidynių si dabro medalius, Lietuvos vy rų aklųjų riedulio rinktinė Londono parolimpiadoje liko be apdovanojimų: mačą dėl 3-iosios vietos mūsiškiai 1:4 pralaimėjo turkams. Auksą pelnė suomiai, finale 8:1 įvei kę brazilus.
Bokso profesionalų sunkias vorių pasaulio čempiono ti tulą pagal WBC versiją de vintą kartą iš eilės apgynė ukrainietis Vitalijus Klyčko (nuotr.), Maskvoje techniniu nokautu 4-ajame raunde įvei kęs Vokietijos atstovą Manue lį Charrą – jam buvo prakirs tas antakis.
Slovakus nustebino neryžtingi lietuviai Senokai mačiau tokį pui kų įvar tį. Keis ta, kad Marius tiek me tų nebuvo kviečia mas į na cionalinę komandą.
Lietuvos futbolo rinktinė pirmąsias 2014 m. pasaulio futbolo čempionato Europos zonos atrankos turnyro G grupės rungty nes su Slovakijos komanda baigė 1:1. Nerealizavo pranašumo
Lygiosiomis labiau džiaugėsi slo vakai: jie iškovojo tašką svečiuose, be to, nuo 18-osios min. vijosi lie tuvius, o nuo 55 min. žaidė ne visos sudėties, nes iš aikštės buvo paša lintas Viktoras Pečovskis. Mūsų šalies komandai nepavy ko išnaudoti kiekybinio prana šumo. Antrajame kėlinyje aikštės šeimininkai nesugebėjo surengti rezultatyvaus slovakų vartų štur mo. Tikslo nepasiekė ir pavojin gi Tado Labuko bei Darvydo Šer no smūgiai. „Rungtynes, manau, galėjome laimėti. Įvartį praleidome po klai dos gynyboje, – po varžybų pa reiškė Lietuvos vienuolikės vy riausiasis treneris Csaba László. – Slovakai – labai stiprūs indivi dualiai, o mes pademonstravome gerą komandinį žaidimą. Turėjo me progų įmušti pergalingą įvartį, nes kontroliavome žaidimą. Dėl to šiek tiek liūdna.“ „Norėjome išsivežti tris taškus, bet žaidėjai buvo pasyvūs, ekipai trūko kovingumo. Geriausios mū sų atkarpos – 10 pirmųjų minučių ir 1-ojo kėlinio antroji dalis. Po per traukos žaisti tokiu pat tempu nepa vyko. Vis dėlto lygiosios – neblogas, dėsningas rezultatas, nes rungtynia vome su pajėgiais varžovais“, – sakė slovakų strategas Stanislavas Griga. Išpeikė aikštę
Lietuvos rinktinės gynėjas Marius Žaliūkas tvirtino, kad po jo įvarčio komanda tikriausiai šiek tiek atsi palaidavo, todėl iniciatyvą perėmė slovakai.
„Jeigu pirmąjį kėlinį būtume už baigę 1:0, antroji dvikovos dalis ga lėjo susiklostyti kitaip“, – svarstė lietuviškajam Edinburgo „Hearts“ atstovaujantis futbolininkas. „Senokai mačiau tokį puikų įvar tį. Keista, kad Marius tiek metų ne buvo kviečiamas į nacionalinę ko mandą. Akivaizdu, kad šiuo metu jis – geriausias Lietuvos rinktinės gy nėjas“, – teigė „Hearts“ klubo savi ninkas Vladimiras Romanovas. „Esu patenkintas savo sporti ne forma. Man gerai sekasi ir „He arts“ komandoje“, – kalbėjo M.Ža liūkas. Saugas Deividas Šemberas pa brėžė, kad yra nepatenkintas re zultatu, nes tokias rungtynes, kai žaidžiama savo aikštėje ir turi mas kiekybinis pranašumas, rei kia laimėti. Be to, Vladikaukazo „Alanijos“ ekipoje karjerą tęsian tis žaidėjas sukritikavo Lietuvos futbolo federacijos (LFF) stadio no dangą. „Tokio lygio rungtynėms ši aikš tė netinka. Tai antrosios lygos ar mėgėjų aikštė, bet ne profesiona lų“, – kirto D.Šemberas. Slovakijos komandai įvartį pel niusį saugą Mareką Saparą nu stebino Lietuvos futbolininkų ne ryžtingumas: „Kai aikštėje liko 10 mūsiškių, tikėjomės, kad lietuviai mus spaus iš paskutiniųjų, bet su sidarėme įspūdį, jog jie nenorė jo laimėti arba tiesiog nežinojo, ką daryti.“ Graikai įveikė latvius
Kitas atrankos varžybų G grupės rungtynes Lietuvos futbolinin
Pasižymėjo: M.Žaliūkas pelnė savo pirmąjį įvartį per karjerą nacionalinėje rinktinėje.
kai rugsėjo 12-ąją žais išvykoje su Graikijos vienuolike, kuri 2:1 (0:1) įveikė Latvijos ekipą. Latviai pirmavo po 42-ąją min. Aleksandro Caunos realizuoto 11 metr ų baud in io, bet graikai iš sigelb ėjo antrajam e kėl inyje – įvarčius įmušė Nikas Spyropou las (57 min.) ir Ganis Gekas (69 min.). Su graikais nežais vienas Lietu vos rinktinės senbuvių Tomas Da nilevičius – jis, rengdamasis mačui su slovakais, patyrė traumą, todėl nerungtyniavo ir Vilniuje. Grupės lydere tapo Bosnijos ir Hercegovinos komanda, svečiuose 8:1 (4:0) sutriuškinusi Lichtenštei no futbolininkus. Nugalėtojams po tris įvarčius pelnė Vedadas Ibiševi čius ir Edinas Džekas. Grandai nesuklupo
Gynyba: slovakai sėkmingai stabdė D.Šerną (Nr. 10).
BFL nuotr.
Kitose atrankos grupėse taip pat užfiksuota įspūdingų rezultatų. D grupėje vengrai 5:0 sutriuški no Andorą, H grupėje anglai 5:0 – Moldovą.
AFP nuotr.
G grupė Komanda
1. Bosn. ir Herceg. 2. Graikija 3. Slovakija 4. Lietuva 5. Latvija 6. Lichtenšteinas
Statistika
Perg. Lyg.
1 1 0 0 0 0
0 0 1 1 0 0
Pral.
Įv.
Tšk.
0 0 0 0 1 1
8:1 2:1 1:1 1:1 1:2 1:8
3 3 1 1 0 0
Europos grandai vokiečiai C gru pėje 3:0 nugalėjo Farerų Salų atsto vus, italai svečiuose B grupės mačą sužaidė lygiosiomis 2:2 su bulga rais, D grupėje olandai 2:0 palau žė turkus, F grupėje portugalai tik 2:1 pranoko Liuksemburgą, o I gru pėje prancūzai 1:0 privertė kapitu liuoti suomius. Į 2014 m. pasaulio futbolo čem pionato finalinį etapą Brazilijoje pateks visų devynių Europos zo nos grupių nugalėtojai, o aštuonios geriausios antrąsias vietas grupė se užėmusios komandos atkrinta mosiose varžybose kovos dėl liku sių keturių kelialapių. VD, sport1.lt, futbalsfz.sk inf.
Lietuva–Slovakija 2012 09 07, LFF stadionas.
1:1 (1:1) Teisėjas: Carlosas Closas Gomezas (Ispanija) Įvarčiai: Lietuva – M.Žaliūkas (18 min.), Slo vakija – M.Sapara (41 min.). Įspėjimai: Lietuva – G.Vičius (60 min.) ir T.Labukas (83 min.), Slovakija – M.Škrtelas (52 min.) ir M.Bakošas (62 min.).
Pašalinti: Lietuva – T.Labukas (90+6 min.), Slovakija – V.Pečovskis (55 min.). Lietuva: Ž.Karčemarskas, D.Šemberas, R.Radavičius, V.Andriuškevičius, M.Žaliūkas, E.Česnauskis (nuo 58 min. A.Novikovas), D.Šernas, S.Mikoliūnas (nuo 75 min. T.Labu kas), G.Vičius (nuo 67 min. D.Česnauskis), A.Klimavičius, V.Borovskis.
Slovakija: J.Mucha, P.Pekarikas, M.Škrtelas, R.Zabavnikas, M.Stochas (nuo 61 min. M.Bre zanikas), M.Sapara, M.Bakošas (nuo 79 min. M.Jakubka), T.Hubočanas, M.Hamšikas (nuo 86 min. J.Kucka), V.Pečovskis, M.Durišas.
12
pirmADIENIS, rugsėjo 10, 2012
pasaulis Kruvinos atakos
Nutraukė ryšius
Riaušės Vokietijoje
Daugiau nei 20 išpuolių visame Irake per dvi dienas pareikala vo 51 žmogaus gyvybės, o dar daugiau kaip 250 žmonių buvo sužeisti. Daugiausia aukų tero ro aktas nusinešė Pietų Irake. Dvi automobiliuose paslėptos bombos sprogo turguje neto li vienos šventovės. Žuvo 14 ir buvo sužeista dar 60 žmonių.
Kanada uždarė ambasadą Te herane ir pažadėjo išsiųsti vi sus Irano diplomatus iš šalies, smerkdama Irano paramą Si rijai bei grasinimus Izraeliui. Otava perspėjo kanadiečius ir dvigubą Irano bei Kanados pi lietybę turinčius asmenis, kad nebegalės teikti pagalbos, jei šie bus Irane.
Vokietijoje per riaušes kur dų festivalyje sužeista 80 po licininkų, vienas jų – sunkiai. Riaušininkai į pareigūnus svai dė akmenis, butelius ir petar das. Jie apgadino kelis policijos automobilius. Riaušės kilo or ganizatoriams neįleidus į festi valį vieno 14 metų berniuko su uždraustos grupuotės vėliava.
Pagarba gelbėtojams Rytoj Jungtinėse Valstijose bus minimos rugsėjo 11-osios atakų metinės.
Prieš vienuolika metų „Al Qae dos“ užgrobti du keleiviniai lėktuvai rėžėsi į Pasaulio pre kybos centrą Niujorke, trečiasis laineris smogė Pentagono pasta tui šalies sostinėje, o ketvirtasis nukrito laukymėje Pensilvanijos valstijoje, kai keleiviai pasiprie šino teroristams. Tą dieną žuvo beveik 3 tūkst. žmonių. Šios atakos pagal au kų skaičių buvo didžiausios kada nors įvykdytos JAV.
Praėjęs dešimtmetis buvo sunkus, tačiau kartu mes atsakėme į šiuos klausimus ir ta pome stipresne tauta. Šalies vadovas Barackas Oba ma paragino amerikiečius, kad šie pagerbtų pirmuosius į atakas rea gavusius žmones, taip pat visus uniformuotus vyrus ir moteris, užtikrinančius šalies saugumą. „Šia proga pagerbiu narsą pir mųjų atsiliepusių, kurie rizikavo savo gyvybe tą dieną ir kiekvieną dieną vėliau, – pabrėžė B.Obama. – Taip pat dėkoju mūsų unifor muotiems vyrams ir moterims, kurie tarnavo ir aukojosi, kai ka da toli nuo namų, kad mūsų šalis liktų saugi.“ JAV atliktos apklausos rodo, kad rugsėjo 11-osios atakos lig šiol yra viena skaudžiausių Amerikos is
torijos akimirkų. Iki šiol net 97 proc. amerikiečių puikiai prisi mena, kur jie buvo, kai išgirdo ži nią apie šias atakas, panašiai kaip ir per prezidento Johno F.Kenne dy nužudymą. B.Obama kartu pabrėžė, kad prieš vienuolika metų įvykdy ti išpuoliai amerikiečiams sukėlė daug klausimų apie terorizmo prigimtį ir kaip Amerika turėtų į tai atsakyti. „Praėjęs dešimtmetis buvo sunkus, tačiau kartu mes atsakė me į šiuos klausimus ir tapome stipresne tauta“, – teigė JAV va dovas. Jis pridūrė, kad JAV smar kiai susilpnino „al Qaedos“ va dovybę. „Dėl mūsų žvalgybos darbuo tojų ir ginkluotųjų pajėgų narsos bei įgūdžių Osama bin Ladenas niekada nebegrasins Amerikai“, – sakė jis. „Užuot atsiriboję nuo pasaulio, mes stiprinome savo sąjungas, kartu gerindami saugumą čia, na mie, – sakė prezidentas. – Ir mū sų šalis yra stipresnė, saugesnė bei labiau gerbiama pasaulyje.“ Šalies vadovas pabrėžė, jog pra ėjus vienuolikai metų jis gali drą siai teigti, kad jokie priešai ir jo kie teroro išpuoliai negali pakeisti amerikiečių prigimties. „Esame amerikiečiai ir ginsime bei saugosime šią šalį, kurią myli me, – kalbėjo B.Obama. – Minė dami šią svarbią sukaktį prisi minkime tuos, kurių netekome; iš naujo sutvirtinkime vertybes, kurioms jie atstovavo, ir toliau ženkime į priekį kaip viena šalis ir viena tauta.“ BNS inf.
Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių ekonominio bend radarbiavimo (APEC) susitikimas Rusų saloje Rusijos Tolimuosiuose Ry tuose, regis, tapo puikia vieta organizacijos narėms pasisvaidyti žai bais vienai į kitą. Kivirčai: susirinkę prie apskritojo stalo Rusų saloje APEC šalių lyde
riai pirmiausia ėmėsi spręsti teritorinius ginčus.
Į Rusų salą – kaip į karą Atokus kampelis
Vietą, į kurią savaitgalį susitikimo šeimininkai rusai sukvietė APEC organizacijos lyderius iš 21 regio no šalies, nuo Maskvos skiria nei daug, nei mažai – 9334 km. Rusų salą šalia Vladivostoko – labiausiai į rytus nutolusio Ru sijos didmiesčio – anksčiau nuo uostamiesčio skyrė sąsiauris, ta čiau Rusija, ruošdamasi svar biam renginiui, investavo beveik 6 mlrd. dolerių, kad tiek Vladi vostokas, tiek Rusų sala taptų jau kiu prieglobsčiu regiono šalių ly deriams. Dar daugiau nei 10 mlrd. dolerių Kremlius skyrė tam, kad Vladivostoko regionas taptų svar biu investicijų centru. Šios sumos didžioji dalis buvo skirta infrast ruktūrai renovuoti. Svarbiausias akcentas – milži niškas tiltas, šių metų liepą su jungęs Vladivostoką su Rusų sala. Jį vasarą atidarė pats Rusijos prem jeras Dmitrijus Medvedevas. Šis til tas jau įrašytas į ilgiausių pasaulyje ant lynų kabančių tiltų sąrašą. Teritoriniai ginčai
Pagarba: praėjus vienuolikai metų nuo rugsėjo 11-osios tragedijos
JAV tūkstančiai šalies pareigūnų prisiminė tą dieną žuvusius kolegas.
„Reuters“ nuotr.
AFP nuotr.
Įspūdingos Rusijos investicijos į Tolimųjų Rytų regioną tarsi rodo Maskvos ambicijas gręžtis į Aziją. Tačiau čia tiek Rusija, tiek kitos re giono šalys niekaip neranda būdų, kaip spręsti įsisenėjusius teritori nius ginčus. Tiesa, Maskva ir Toki jas šį kartą nesiginčijo dėl pietinių Kurilų salų, nes japonai, atrodo, turėjo kitų neišspręstų reikalų su kitomis kaimynėmis. Daugiausia kaltinimų sulaukė didžiausia Azijos galiūnė Kinija. Ja ponijos premjeras Yoshihiko Noda pareiškė, kad neketina rengti dvi šalių derybų su Kinijos prezidentu Hu Jintao. Taip pat Pekinui kalti nimų pažėrė pietinės kaimynės Fi
lipinai ir Vietnamas. Šios šalys kal tino savo galingąją kaimynę taikant bauginimo strategiją, Pekinui reiš kiant pretenzijas į beveik visą Pie tų Kinijos jūrą. Dėl konfliktų Pietų Kinijos jūroje smarkiai įkaito ir Pekino santykiai su Vašingtonu. JAV suerzino Kiniją, reikalaudamos nustatyti elgsenos kodeksą Pietų Kinijos jūroje ir už tikrinti laisvą laivybą šioje strate giškai svarbioje magistralėje. Ta čiau Kinija padidėjusį JAV dėmesį Azijai laiko mėginimu apriboti Pe kino galią.
Veikdami kartu ir šalindami kliū tis, skatiname dina mišką plėtrą visa me Azijos ir Ramiojo vandenyno regione. Kalbėdamas per suvažiavimą Ki nijos vadovas Hu Jintao tvirtino, kad svarbiausia regiono šalims ir Pekinui – stabilumas regione. Tačiau JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton leido suprasti, kad
Vašingtonas nepabūgs ginti strate ginių Amerikos interesų. Rusija akcentavo prekybos svarbą
Susitikimo šeimininkė Rusija para gino dalyves laikytis vienybės, ta čiau Kremlius nepasivargino įgelti kai kurioms APEC šalims. Kalbė damas apie ekonomiką Rusijos va dovas Vladimiras Putinas pabrėžė, kad svarbiausia regiono šalims – mažinti kliūtis prekybai. „Veikdami kartu ir šalindami kliūtis, skatina me dinamišką plėtrą visame Azijos ir Ramiojo vandenyno regione, taip pat viso pasaulio ekonomikos plė trą. Svarbu statyti tiltus, o ne sie nas“, – kalbėjo V.Putinas. Per susitikimą jis užsiminė ir apie Eurazijos ekonominę sąjungą. Pa sak V.Putino, „būsimoji Eurazijos ekonominė sąjunga gali tapti Euro pos ir Azijos bei Ramiojo vandeny no regiono jungiamuoju veiksniu“. Rusija, Baltarusija ir Kazachsta nas jau yra sudariusios Muitų są jungą. Kremlius tikisi, kad toks blokas, kuris turėtų savo vykdo mosios valdžios instituciją ir tap tų bendra ekonomine erdve, galė tų būti rimtas atsakas ES ir kitiems regioniniams susivienijimams. BNS, „RIA Novosti“, „Huffington Post“ inf.
APEC šalių blokas APEC – Azijos ir Ramiojo vandeny
no šalių ekonominio bendradarbiavi mo organizacija.
Čilė, Per u, Meks ik a, JAV, Kan ad a, Brunėj us, Honk ong as, Sing apūr as ir Tail and as.
APEC šalyse gyvena apie 40 proc. prekybos skatinimas ir ekonominis visų pasaulio gyventojų, jos sukuria bendradarbiavimas. 54 proc. pasaulio bendrojo vidaus APEC prik laus o: Rus ij a, Kin ij a, produkto ir apima 44 proc. pasau Pietų Korėj a, Jap on ij a, Fil ip in ai, linės prekybos. Jungia 21 šalį. Bloko tikslas – laisvos
Taiv an as, Vietn am as, Mal aiz ij a, Blokas įkurtas 1989 m. Šiuo me Ind on ez ij a, Pap ua Nauj oj i Gvinė tu organizacijai pirmininkauja Jung ja, Austr al ij a, Nauj oj i Zel and ij a, tinės Valstijos.
13
pirmADIENIS, rugsėjo 10, 2012
menas ir pramogos
J.Vaitkus: daugiau dėmesio skirsime jauniems Rugsėjo 8 d. prasidėjo naujas Lietuvos rusų dramos teatro sezonas. Jis startavo pernai metais pastatytu fantastišku Jo no Vaitkaus muzikiniu spektakliu pagal absurdo meistro Alek sandro Vedenskio pjesę „Eglutė pas Ivanovus“. Rūta Grigolytė
r.grigolyte@diena.lt
Taip pat atsiras galimybė įsigyti įvairius abonementus.
Skaitmeninės programėlės
Šiemet – šešios premjeros
Šį sezoną teatro kūrybinė grupė žada daug naujovių. Vienas ryš kiausių aspektų – noras pritraukti į teatrą daugiau jaunimo, o vaikus pratinti prie šio teatro nuo ma žumės. „Atsiras spektaklių, kuriais galės pasidomėti ir lietuvis žiūro vas, ir jauni žmonės, ir dar visai maži vaikai. Vienas spektaklis bus vežio jamas po darželius, skirtas 2–5 metų vaikams. Norime, kad jau maži vai kai pratintųsi, kad yra toks teatras, kuriame jie gali tikėtis ką nors pa matyti. Bene didžiausia mūsų pro blema yra tai, kad jaunasis žiūrovas ne taip dažnai ateina į teatrą, sunku ir suvokti, ko jis dabar nori. Reikia sudominti, patraukti, tad daugiau dėmesio skirsime jauniems žmo nėms“, – sakė režisierius ir teatro vadovas J.Vaitkus. Teatre žadama ir labai įdomi naujovė: nuo sezono pradžios ke tinama atsisakyti popierinių spek taklių programėlių ir pasiūlyti žiū rovams skaitmenines jų versijas.
Iki metų pabaigos teatre planuoja mos šešios premjeros.
Jonas Arčikauskas:
Mokykloje mokėmės, kad baudžiava panai kinta, bet aš matau, kad jos formos yra labai gajos. Rugsėjo viduryje vyksiančiai premjerai ruošiasi režisierė ir dra maturgė Agnė Dilytė, gerai pa žįstama Kauno mažojo bei Kauno kamerinio teatrų publikai. A.Di lytės spektaklyje „Iš meilės man“ pagal Annos Krogerus pjesę de šimtmetės mergaitės akimis pasa kojama apie susvetimėjimą šeimo je. „Šį sezoną Rusų dramos teatre itin domimasi šeimos santykių, vaikų temomis ir problemomis.
Suomių autorės pjesėje yra lietu viams labai aktuali problematika: vaiko vienatvė, egoistiškas suau gusiųjų elgesys. Manau, kad savo vaikams neturime per anksti pri mesti suaugusiųjų problemų, ne turime įtraukti per anksti į savo žaidimus ir taip toliau. Šiuo spek takliu tarsi deklaruosime: pamaty kime, išgirskime savo vaikus, apsi valykime ne tik savo namus, bet ir dvasią“, – pasakojo A.Dilytė. Rugsėjį lietuviškai prabils spek taklis vaikams „Stebuklingoji krei delė“, šiemet apdovanotas Auksiniu scenos kryžiumi. Tie patys aktoriai vaidins ir spektaklyje rusų kalba. Režisierės Olgos Lapinos teigimu, teatrui tai bus naujas kūrybinis bei žmogiškasis eksperimentas – reži sierė tiki, kad jis sėkmingas. „Spek taklio medžiaga dera su lietuvišku matymu, lietuviška kultūra. Tiesa, aktoriams tikrai nebuvo lengva per siorientuoti, tačiau tikiu, kad viskas bus gerai“, – sakė O.Lapina. Atnaujins lietuvių klasiką
Rugsėjo pabaigoje pasirodys re žisierės Laimos Adomaitienės
Įvairovė: režisierė O.Lapina naująjį Rusų dramos teatro sezoną pri
statys spektaklį „Stebuklingoji kreidelė“ lietuviškai, o teatro vadovas ir režisierius J.Vaitkus jau nustebino muzikiniu spektakliu „Eglutė pas Ivanovus“. Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
spektaklis „Trys mylinčios“ pa gal Žemaitės pjesę „Trys mylimos“. Netradicinė lietuvių klasikės kūrinio interpretacija scenoje skambės tri mis kalbomis: lietuvių, rusų ir lenkų. Iki Naujųjų metų taip pat įvyks J.Vaitkaus režisuojamo spektaklio „Stabmeldžiai“ premjera. Spektak lis statomas pagal paskutinę šiuolai kinės ukrainiečių dramaturgės Anos Jablonskajos, pernai žuvusios per te roristų išpuolį Maskvoje, pjesę. Sce nografiją bei kostiumus spektakliui kurs dailininkas Jonas Arčikauskas. „Menininkų padėtis Lietuvoje ap
gailėtina, ir ne tik ekonominiu po žiūriu. Tai mane pastūmėjo į šią te matiką. Mokykloje mokėmės, kad baudžiava panaikinta, bet aš ma tau, kad jos formos yra labai gajos. Mėginsime būti suprasti visomis kal bomis“ , – pasakojo J.Arčikauskas. Jaunųjų žiūrovų laukia du nau ji spektakliai. Gruodį scenoje at gims spalvinga Hanso Christia no Anderseno pasaka „Undinėlė“, patiems mažiausiems žiūrovams teatras ruošia lėlių spektaklį „Pi laitė“ rusų liaudies pasakos mo tyvais.
14
PirmADIENIS, rugsėjo 10, 2012
menas ir pramogos „Vilniaus diena“ rekomenduoja
KUR? Vyninėje „In Vino“, Aušros Vartų g. 7. KADA? Šiandien 21 val. KIEK? Nemokamai.
KUR? Vilniaus fotografijos galerijoje, Stiklių g. 4. KADA? Iki rugsėjo 22 d. KIEK? Nemokamai.
KUR? Dailininkų sąjungos parodų salėje, Vokiečių g. 4 / 2. KADA? Iki šiandien vakaro. KIEK? Nemokamai.
Knygų festivalis
20 Vilniaus metų
Duoklė ekspresionizmui
Rugsėjo 14–16 d. vyksiančio pirmojo Vilniaus knygų festivalio tiks las – populiarinti literatūrą ir jos skaitymą. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas šįkart pristatys lietuvių poezijos tėvu vadi namo klasiko Maironio poezijos skaitymus. Jo eilėraščius skaitys aktorius Andrius Bialobžeskis.
Fotografijos menininko Levo Žiriakovo pagrindinė kūrybos tema yra miestas, svarbiausias jų – Vilnius. Eksponuojami darbai sukur ti 1993–2012 m. Autorius nesiekė nuosekliai dokumentuoti konk rečių vietų pokyčių, bet permainos atsiskleidžia vos pažvelgus į įprastus dalykus per laiko atstumą.
Prancūzijoje kūręs litvakų kilmės tapytojas Chaïmas Soutine’as, XX a. pradžioje studijavęs tapybą Vilniuje, minimas šalia tokių dai lės genijų kaip Pablo Picasso, Marco Chagallo, Amadeo Modigliani. Jo garbei skirtame plenere Lietuvos sostinėje dalyvauja meninin kai ne tik iš mūsų šalies, bet iš ir Lenkijos bei Baltarusijos.
KUR? Vilniaus universitete, Universiteto g. 3. KADA? Iki rugsėjo 10 d. KIEK? Nemokamai.
KUR? Vilniaus mokytojų namuose, Vilniaus g. 39 / 6. KADA? Šiandien 18 val. KIEK? Nemokamai.
KUR? Žirmūnų g. 1E; Saulės slėnyje Antakalnyje. KADA? 13 val.; 17.30 val. KIEK? Nemokamai.
KUR? VU Botanikos sode, Kairėnų g. 43. KADA? Iki spalio 28 d. KIEK? 7 litai.
Poros ir panoramos
Etikos ir kultūros mokykloje
Šiaurietiškasis ėjimas sostinėje
Žemės menas Botanikos sode
Vilniaus universiteto Studentų atstovybės Fo tografijos klubas kviečia apsilankyti jos gražiau sių nuotraukų parodoje „Pora ir panoramos“. Eks pozicija veikia VU centrinės bibliotekos patalpo se, trečiame aukšte.
Kultūros tyrinėtojas Aleksandras Žarskus tapo žinomas jau nuo 1982-ųjų, kai ėmė skaityti pa skaitas tautinės kultūros, religijos ir psichologi jos temomis. Paskaita „Etikos ir kultūros mokyk loje“ vyks 215 auditorijoje.
Šįkart kvalifikuotų trenerių vykdomi šiaurietiš kojo ėjimo užsiėmimai keliasi į Antakalnį bei Žirmūnus – čia susipažinsite su šiaurietiškojo ėjimo nauda sveikatai, jo technika ir kaip tinka mai parinkti ėjimo lazdas.
Postmodernistinio meno kryptis – žemės menas – tai tarsi menininko dialogas su gamta, naujas požiūris į ją, bandymas įsiklausyti ir pasijusti jos dalimi. „Identitetas“ – tai devintoji projekto „Gam ta ir Menas“ paroda.
tv programa
LRT
6.00 Labas rytas, Lietuva. 9.00 „Komisaras Reksas“ (N-7) (k). 10.00 LR Seimo rudens sesijos pirmasis posėdis. Tiesioginė transliacija iš LR Seimo. 11.30 LRT aktualijų studija. Tiesioginė laida. 12.00 Kultūrų kryžkelė. Trembita. 12.15, 12.30, 13.05, 14.05 Laba diena, Lietuva. Tiesioginė aktualijų laida. 12.20, 14.40 Žinios. 12.25, 14.50 Sportas, orai. 13.00, 14.00 LRT radijo žinios. 15.00 „Komisaras Reksas“ (N-7). 16.00 „Hartlando užuovėja“. 17.00 „Viena byla dviem“ (6) (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.45, 21.10, 23.20 Sportas. Orai. 18.55 Nacionalinė paieškų tarnyba. 20.25, 22.10 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Verslas. 21.05 Kultūra. 21.15 Diskusija. „Rinkimai 2012“. Tiesioginė laida. 22.15 Dokumentinio kino vakaras. „British Petroleum“. Povandeninės srovės (D.Britanija, 2011 m.). 23.15 Vakaro žinios. 23.30 Pasaulio dokumentika. „Ui kalnų arbatos kultūra“ (Kinija) (k).
LNK
6.20 „Nickelodeon“ pristato. „Burbuliai“. 6.50 „Linksmieji Tomas ir Džeris“ (9) (k).
LRT 21.15 val.
7.20 „Kempiniukas Plačiakelnis“ (k). 7.50 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) (k). 9.40 24 valandos (k). 10.30 Nuotykių f. „Šnipų vaikučiai 2. Prarastų svajonių sala“ (JAV, 2002 m.). 12.30 KK2 (k). 13.00 „Nickelodeon“ valanda. „iKarli“. 13.30 „Kempiniukas Plačiakelnis“. 14.00 „Linksmieji Tomas ir Džeris“. 14.30 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 16.30 „Šeimynėlė“ (N-7). 17.00 Labas vakaras, Lietuva. 17.45 24 valandos. 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.14 Sportas. 19.17 Orai. 19.19 KK2. 19.55 Nuo... Iki... 20.55 Karamelinės naujienos (N-7). 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. Verslas. 22.19 Sportas. 22.23 Orai. 22.25 Kriminalinė Lietuva. 22.35 „Havajai 5.0“ (N-7). 23.35 „Įvykis“ (N-7). 0.30 „Skaičiai“ (N-7). 1.25 „Įstatymas ir tvarka. Specialiųjų tyrimų skyrius“ (N-7).
TV3 6.15 6.30 8.00 9.00
Teleparduotuvė. Nauja diena. Tiesioginė transliacija. „Moderni šeima“. „Meilės sūkuryje“.
LNK 20.55 val.
10.05 „Naisių vasara“. 11.00 Muz. komedija „Mokyklos miuziklas 2“ (JAV, 2007 m.). 13.10 „Hana Montana“. 13.40 „Ant bangos“. 14.10 „Madagaskaro pingvinai“. 14.40 „Simpsonai“. 15.10 „Meilės prieglobstis“. 16.10 „Drąsi meilė“. 17.10 Akistata. 18.10 „Naisių vasara“. 18.45 TV3 žinios. 19.00 TV3 sportas. 19.05 TV3 orai. 19.10 Be komentarų. 19.40 Kodėl? 21.00 „Vyno kelias“. 21.35 TV3 vakaro žinios. 21.50 TV3 sportas. 21.55 TV3 orai. 22.00 „Nusivylusios namų šeimininkės“. 23.00 „CSI Majamis“. 0.00 „Daktaras Hausas“. 1.00 „Penktadienio vakaro žiburiai“. 1.45 „Biuras“.
BTV
6.30 Televitrina. 7.00 Žinios (k). 7.25 Kalbame ir rodome (N-7) (k). 8.25 „Raudonas dangus“ (N-7) (k). 9.30 „Be namų negerai: naujas gyvenimas“. 10.30 „Margoša: moterimi negimstama“. 11.30 Savaitės kriminalai (N-7) (k).
TV3 22.00 val.
12.00 „Svotai“ (N-7) (k). 13.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 14.00 „Liejyklos gatvė“ (N-7) (k). 15.00 „Raudonas dangus“ (N-7). 16.00 Kalbame ir rodome (N-7). 17.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 18.00 Žinios. 18.19 Sportas. 18.23 Orai. 18.25 „Liejyklos gatvė“ (N-7). 19.25 „Milijonieriai“. 20.00 Žinios. 20.15 Verslas. 20.19 Sportas. 20.23 Orai. 20.25 „Pragaro virtuvė“ (N-7). 21.25 „Užkalnio 5“. 22.25 „Mentai“ (N-7). 23.25 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 0.25 Kalbame ir rodome (N-7) (k). 1.25 „Bamba“. Interaktyvus šou suaugusiesiems (S).
Lietuvos ryto TV 6.14, 13.00 TV parduotuvė. 6.30 Ryto reporteris. 9.15 „Uraganų persekiotojai“ (N-7). 10.15 Pradėk nuo savęs. 10.55 „24/7“. Savaitės aktualijų analizė ir komentarai. 12.00 Lietuvos diena. 13.45 Skonio reikalas. 14.45 Dok. f. „Skėrių gaudytojai“ (N-7). 15.40 Lyderių forumas. Užsienio politika ir tautinės mažumos.
BTV 21.25 val.
16.00 Žinios. 16.10, 17.20 Lyderių forumas. Užsienio politika ir tautinės mažumos. 17.00, 18.00 Žinios. 18.45 Vasara su Asta. 19.45 Dok. f. „Rugsėjo 11-osios didvyriai“ (1) (N-7). 21.00 Reporteris. 21.52 Orai. 21.55 Lyderių forumas. Užsienio politika ir tautinės mažumos. 23.55 Reporteris. 0.47 Orai. 0.50 Dok. f. „Skėrių gaudytojai“ (N-7).
SPORT1
12.00 Televitrina. 13.00 VTB vieningoji krepšinio lyga. Minsko „Minsk-2006“–Maskvos CSKA. 14.30 Italijos „Serie A“ lyga. „Lazio“–„Cesena“. 16.15 Sportas LT. Lietuvos tradicinės karatė čempionatas. 17.15 Italijos „Serie A“ lyga. „Roma“–„Lazio“ . 19.00, 21.00 Žinios +. 19.15 VTB vieningoji krepšinio lyga. Mažasis finalas. Vilniaus „Lietuvos rytas“–Krasnodaro „Lokomotiv-Kuban“. 21.15 Sportas LT. Europos šaudymo čempionatas. 22.15, 23.15 „Sportinio pokerio „Premier“ lyga II“. 23.00 Žinios +.
lietuvos ryto tv 19.45 val.
siūlo darbą
paslaugos statybos ir remonto Gamina medžio masyvo vidaus duris iš uosio, ąžuolo. Kokybę garantuoja. www.vidinesdurys.lt. Tel. 8 689 44 984, e. paštas vidinesdurys@zebra.lt.
pirmADIENIS, rugsėjo 10, 2012
955284
Tel. 261 3653, 261 3655 skelbimai@vilniausdiena.lt
Technikos remonto
„Aukcyon“ grįžta į Vilnių Po šešerių metų pertraukos Vil niuje koncertuos viena įdomiau sių grupių iš Sankt Peterburgo – „Aukcyon“.
Tai jau ketvirtoji kolektyvo vieš nagė Lietuvoje (pirmasis koncer tas įvyko dar festivalyje „Lituani ka-87“), neskaičiuojant grupės lyderio Leonido Fiodorovo solinių pasirodymų su kitais atlikėjais. Grupė susibūrė praėjusio am žiaus devintojo dešimtmečio pra džioje. Ji patyrė begalę netikėtų kūrybinių permainų, o muzikos stilius išgyveno sudėtingą evo liuciją: nuo tuo metu populiaraus postpankroko, ska, regio, Rytų Eu ropos ir Artimųjų Rytų folkloro bei džiazo iki visiškai savito stiliaus ir nė su viena kita grupe nesupanio jamo skambesio. „Aukcyon“ yra išleidę daugybę išskirtinių albumų, žyminčių tam tikrą kūrybinį laikotarpį. Grupė ne vengia eksperimentuoti ne vien inst rumentais, kuriant ir koncertuojant jai talkina žinomi Rusijos bei pasau lio menininkai: keli albumai išleisti drauge su šviesaus atminimo poe tu avangardistu Aleksejumi Chvos tenka, kontrabosininku Vladimi ru Volkovu (nuolat pasirodančiu su
„Aukcyon“), JAV muzikantais Joh nu Medeski, Marcu Ribotu ir kitais. Grupėje nuolat groja apie 10 muzikantų – beveik orkestras. Poezijai prilyginamus dainų tekstus kuria „Aukcyon“ muzi kantas Dmitrijus Ozerskis, taip pat grupės šoumenas Olegas Garkuša, muzikantas ir dainininkas L.Fio dorovas, dainose atsiranda ir kitų žinomų poetų kūrybos. Daugelis „Aukcyon“ atlikėjų nuolat rengia savarankiškus poe zijos, teatro bei muzikinius pro jektus ir juose dalyvauja. VD inf.
KUR? Klube „Pramogų bankas“, Pamėnkalnio g. 7 / 8. KADA? Rugsėjo 15 d. 20 val. KIEK? 99–139 litai.
Bilietus į koncertą galima įsigyti: užsukus į interneto svetainę
www.savasalus.lt;
SKUBIAI IR NEMOKAMAI IŠVEŽA nenaudojamą buitinę darbą techniką – šaldytuvus, siūlo skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitusdarbą elektronikos Siūlome aktyvausprietaisus. pardavimoTel. va8 641 99 000,(-ei). www.kaunakiemis.lt dybininkui Jei esi siekiantis .savo tikslo, laukiame CV su nuotrauka951181 info@ greenas.eu.
1014937VilVisų kompiuterių ir televizorių taisymas niuje, Žalgirio g. 131, tel. (8 5) 275 4665; www.pc-help.lt. paslaugos
933624
Kelionių Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siunĮmonė greitai suteikia tinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 trumpalaikias ir ilgalaikias paskOlas 687 58 fiziniams 503, +44ir juridiniams 778 627 1449. Informaciasmenims. ja – www.lietuvalondonas.com . 8 656 97 000, www.easyfinance.lt . 959526
Vežame keleivius į Vokietiją, Daniją, OlandiTechnikos remonto pervezimai. ją.Visų Tel. kompiuterių 8 699 01 428, e. paštas taisymas ir televizorių Vilinfo@gmail.com. niuje, Žalgirio g. 131, tel. (8 5) 275 4665; www.pc-help.lt.
Kitos
952525
1002375
perKa Nestandartinių baldų gamyba. Aukšta kokybėAUTOMOBILIŲ – žema kaina. SUPIRKIMAS www.guobosbaldai.lt . Tel. VISOJE LIETUVOJE. 8 656 69GALI 099.BŪTI DAUŽTI ARBA SU DEFEKTAIS. Tel. 8 676 71 261.
760904
995294
parduoda Kviečia moKyTis
nekilnojamąjį Matematikos mokytojasturtą (magistras) moko
matematikosdviejų moksleivius ir studentus. RuoParduodamas kambarių butas Palanegzaminams. Tel. 8 674 18 081,g.e.1A. paštas gosšia centre, už bažnyčios, S.Nėries Tel. matematikas1@gmail.com. 8 603 62 096. 1015243
Įvairūs
955765
perKa Kita
parduotuvėje „Savas alus“,
Giedraičių g. 85-211, Vilnius; koncerto dieną – klube „Pramogų
bankas“, Pamėnkalnio g. 7 / 8.
Brangiai perkame mišką su žemePLANAVIMĄ. arba išsiINFORMACIJA APIE TERITORIJŲ kirsti. Visoje Lietuvoje. karto. Parengtas apie 115,4 Atsiskaitome ha teritorijos iš prie LenTel.tvario 8 676ir41Ožiakalnio 155. gatvių detaliojo plano
953105
Trišalė tyrinėjimo ir projektavimo darbų sutartis Nr. A70-5(3.1.36-MP). Planavimo tikslas: nekeičiant Vilniaus miesto bendrojo plano iki 2015 m. sprendinių, žemės naudojimo paskirties ir naudojimo būdo keitimas, teriKita torijos naudojimo ir apsaugos svarbiausių 2012 04 20ir Vilniaus apygardos nutarkrypčių tvarkymo prioritetųteismo nustatymas, timisklypų UAB „Joanos avialinijos“ iškelta bankroto ribų tikslinimas ir dalijimas, žemės byla (c. b. Nr.režimo B2-3323-160/2012). Bankrutuotvarkymo ir statybos reglamentų nujančios UAB „Joanos avialinijos“ administratostatymas; Planavimo organizatoriai: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriumi paskirta UAB VERSLO VALDYMO IR RESrius, KonstitucijosCENTRAS. pr. 3, Vilnius, tel. (8-5) 211 TRUKTŪRIZACIJOS Įgaliotas asmuo 2529, faks. 211832033; Detaliojo – V.Česonis, tel.(8-5) 8 686 541. Prašom iki plano 2012 „Eventus PRO“,savo įmonės kom.rengėjas: birželio 11UAB d. imtinai pateikti kreditodas 300591759, Tauro g. 12, LT-01114 Vilnius; rinius reikalavimus 2012 m. gegužės 2 dienai Projekto vadovė, architektė: Ieva Leinartai(bankroto bylos212 įsiteisėjimo dienai) pritė, tel. (8-5) 3075, faks. (8-5) kartu 261 7368, dedant kreditorinius reikalavimus; patvirtinanieva@eventuspro.lt Informacie.paštas čiųjadokumentų tinkamaivadovė įformintus teikiama: Projekto Ievanuorašus. Leinartaiieva@ +370 655 43 413, Taiptė,pattel.prašom nurodyti, ar e.šiųpaštas reikalavimų . Detalusisnurodyti, planas eksponuojaeventuspro.lt įvykdymas yra užtikrintas, kokiu būdu UAB „Eventus PRO“ reikalavimą patalpose (Tauro taimas yra padaryta. Kreditorinį pateik-g. 12, LT-01114, 2012 m.Kaunas. rugsėjoIn10 ti Savanorių pr.Vilnius) 262-105,nuo LT-50204 d. iki 2012 m. spalio 5 229 d. Viešas svarstymas formacija tel./faks. (8 37) 886. įvyks UAB „Eventus PRO“ patalpose (Tauro g. 961016 12, LT-01114, Vilnius) 2012 m. spalio 8 d. 10 INFORMACIJA APIE TERITORIJŲ PLANAVIval. Planavimo pasiūlymai, pastabos ir preMĄ. Parengtas žemėsplano sklypo,rengėjui esančioir Lvovo tenzijos pateikiami orga-
Įvairūs
Paslaptis: L.Fiodorovas ir grupė „Aukcyon“, sukūrę nepaprastą at
mosferą koncerte Vilniuje prieš šešerius metus, nusprendė vėl čia apsilankyti. Organizatorių nuotr.
Chorinės muzikos puota
Brolių dominikonų ir valstybinio choro „Vilnius“ iniciatyva kasmet rudenį bažnyčia ir vienuolynas at gyja ne tik kaip dvasinė šventovė, bet ir kaip nauja koncertų erdvė. Įvairi ir intriguojanti Šv. Jokūbo festivalio programa šiais metais pateiks kontrastingą Artimųjų Ry tų ir Vakarų chorinių kultūrų spek trą, kuriame – nuo seniausias ru sų chorinės muzikos tradicijas puoselėjančio Maskvos A.Sveš nikovo akademinio rusų choro, pirmuosius sėkmingus žingsnius žengiančio ukrainiečių kameri nio choro „Voskresinnia“ iš Iva no Frankivsko iki visų trijų Lietu
vos valstybinių chorų. Festivalio klausytojai turės galimybę išgirs ti valstybinio choro „Vilnius“ at liekamus G.Rossini ir J.Haydno didelės apimties opusus, Šiaulių valstybinio kamerinio choro „Po lifonija“ interpretuojamus Vakarų Europos kompozitorių kūrinius, Kauno valstybinio choro atliekamą programą, skirtą Maironio jubilie jiniams metams, o festivalio pagrindiniu akcentu taps maskvie čių atliekama S.Rachmaninovo „Šv. Jono Auksaburnio liturgija“. Šv. Jokūbo festivalis šiais me tais pakvies ir į Kauną – svečiai iš užsienio koncertuos Šv. Pran ciškaus Ksavero (Jėzuitų) bažny čioje. Festivalį vainikuos drauge su broliais dominikonais rugsėjo 23 d. rengiama Šv. Jokūbo šeimos diena, kviesianti šeimas pabend rauti su broliais dominikonais bei festivalio atlikėjais. VD inf.
Sumanymas: valstybinio choro „Vilnius“ iniciatyva Šv. Jokūbo cho
rinės muzikos festivalis bus pristatomas ir Vilniaus, ir Kauno publikai.
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
g. 105A, Šnipiškių seniūnijoje, Vilniuje, sklypo kad. Nr. 0101/0032:986, bendras plotas 0,2419 ha, detalusis planas. Planavimo pagrindas: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2011 07 13 įsakymas Nr. AD30-1732, 2011 08 01 detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis Nr.
Įvairūs
15
skelbimai
paslaugos
Karščiausi Kelionių pasiūlymai
Karščiausi Kelionių pasiūlymai Kelionių organizatorius
Karščiausi Kelionių A.Vienuolio g.pasiūlymai 6, LT–01104 Vilnius
Kelionių organizatorius Kelionių organizatorius
Ar svajojate aplankyti Niujorką? OAKCIJOS galbūt, KELTŲ Jus visada žavėjo Las Vegasas – BILIETAMS IŠ KLAIPĖDOS šviesų, kazino, pasirodymų ir viešbučių rojus? Keltų linija KLAIPĖDA–KYLIS Pamatykite nuostabiąją Šiaurės už Atėjo laikas TIKROMS ATOSTOGOMS! Vienvietė „Commodore“ kajutė Ameriką + automoypatingą kainą. tik 495 Lt* bilis + pusryčiai Dvivietėkruizas kajutė + automobilis 1324 Lt nuo ** Užsisakykite skrydį iki gegužės tik 15 dienos, ir Joninių Ryga–Stokholmas–Ryga KLAIPĖDA–KYLIS ir KLAIPĖKeltųLt linija leiskitės į nepamirštamą kelionę 2012 10 110 DA– KARLSHAMNAS 01–2013 03Jus 21 į trumpiausios nakties vaKviečiame Dvivietė „Commodore“ kajutė + automoNiujorkas nuo 2226 Lt karėlį! bilis + pusryčiai tik 738 Lt* Vašingtonas nuo Lt ir linksmybės Baltijos jūroje bus2526 disko, iki Keturvietė kajutė +irautomobilis tik 800 Lt* Bostonas 2588 Lt ryto! KLAIPĖDA–ZASNICAS Keltų linijanuo
Kelionių organizatorius
konceptualiosios dalies tikslinimas ir929896 kvar-
talo,„BEST kuriame yra kadastriniai Nr. UAB COMPANY“ Varėnos sklypai r. perka: 0101/0165:440, 0101/0165:511 detalusis veršelius, galvijus, avis. Sumokame iš karto. planas.Planavimo 2012801613 13 70 VilMokame PVM. Tel. 8pagrindas: 613 70 805, niaus miesto savivaldybės administracijos di803, 8 601 71įsakymas, 558, (8 310) 48 323. rektoriaus Nr. 30-65; 2012 02 24
Savaitgalį chorinės muzikos gerbėjams duris atvėrė pačioje sos tinės širdyje įsikūrusi Šv. Apaš talų Pilypo ir Jokūbo bažnyčia, čia jau antrus metus vyksta tarp tautinis Šv. Jokūbo festivalis. Jis truks iki rugsėjo 23d.
ja – www.lietuvalondonas.com. 2012 06 10 11 val. šaukiamas ataskaitinis974465 rinkiminis SUSIRINKIMAS, kuris vyks KelmiVežame poilsiautojus iš Vilniaus, Kauno į jos sodų 20-oji g. 13.(irDarbotvarkė: 1. Veiklos Palangą, Šventąją atgal), nuo 35 Lt. Tel. ataskaita ir tvirtinimas. 2. Revizoriaus atas8 699 99 965, 8 612 22 227. kaita ir tvirtinimas. 3. Sąmatos tvirtinimas. 975416 4. Įvairūs klausimai. 5. Pirmininko rinkimas. 6. Revizoriaus rinkimai. Susirinkus mažiau nei pusei bendrijos narių, pakartotinis susirinkimas bus šaukiamas 2012 06 24 11 val. toje Kita pačioje vietoje (ta pati darbotvarkė). BendriBIĮ pirmininkė. „Kontrastų biuras“ visu sąrašu parduojos da atsargas (įvairias kanceliarines prekes) 960769 už didžiausią pasiūlytą, ne mažesnę UAB „Nekilnojamojo Turtobet Projektai” atlietikslai: nekeičiant žemės Pasiūlymai paskirties ir bendroneikadastrinius 35 730 Lt kainą. teikiami iki matavimus Vilniaus r. sav., joka plano sprendinių, VMV 1995-01-12 spren2012 m. birželio 25 d. imtinai uždaruose voSudervės sen., Rastinėnų k., SB „Vilma”, dimu Nr. bankroto 82V, „Dėl Žvėryno rajono planų kuose administratoriui, UABpa-„SBS skl. Nr. 148 (skl. kad. Nr. 4184/0934:0148), tvirtinimo“ nustatytų maksimalių užstatymo Legale“, Ukmergės g. 369A, Vilnius. prašomir gretimo sodo) sklyaukščio užstatymo(neprivatizuoto tankumo rodiklių, ap-Daugiau informacijos tel.2012 5)m.206 0799, 8 611 jungti pakeisti jų(8naudojimo būdą po Nr.sklypus, 147 savininką birželio 8 d. 10 51 518. į val. komercinės paskirties objektų teritorijos, atvykti prie jums priklausančio sklypo ir naudojimo – į prekybos, paslaugų ir971990 dalyvauti pobūdį ženklinant riboženkliais Boguslapramogų objektų statybos beiturto nustatyti teri- suVladislavos Salmanovič paveldėtovo Sovinskio sklypą Nr. 148 arba prašom torijos tvarkymo irŠ.naudojimo režimą. Planajų dėmesiui. m. birželio 27 d. 16Bazeval. sisiekti su darbų vykdytoju Jaroslavu vimo organizatoriusŪkis LT,sen., A.Tumėno adresu Vilniaus r.,UAB Pagirių Žalgirio g. 131–213, (tel.info@ 8Mikašiū677 79 g.vič, 4, Vilnius, tel. 8 678 08Vilnius 778, e.p. nų k., „Ekspresas”, vyksmiesto sklypoarchikad. 348, e. SB paštas ). Nr. ukis.lt . Rengėjai -topomatik@gmail.com UAB „Senojo 960926 4167/1002:0027 matavimai. tektai“, Šv. Ignoto g. 5kadastriniai (18p/d), tel./faks. 261 A30-2521 ir „Detaliojo teritorijų planavimo 1115; Kviečiame dalyvauti. Matavimus atlieka e.p. diana@smartas.lt . Apie viešumo Kelioniųpareigų ir teisių perdavimo procedūras organizatoriaus UAB „Baltijos Matavimų Organizacija”, Lininformuosime papildomai. 2012-09-06 042145.vežame Planavimo 1015737 Iš/į Londonąsutartimi saugiai,Nr.greitai siun- kmenų g.13, Vilnius. Tel. 8 601 71 112. tinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 976256
jų pasiūlymus neatsižvelgta parengtame plaStatybosdokumente, įmonei reikalingi kelio darbininkai navimo gali apskųsti Valstybinės ir apželdintojai. Kreiptis tel. (8 5)inspekcijos 231 6179, teritorijų planavimo ir statybos 8 663Aplinkos 52500.ministerijos Vilniaus teritorijų prie 975124 planavimo ir statybos valstybinės priežiūros UAB „Šeimos medicinos klinika“ siūlo skyriui, A.Juozapavičiaus g. 9, Vilnius, darper bą šeimos bendrosios prak-į mėnesį nuogydytojams jiems išsiųstoirlaiško (atsakymo tikos slaugytojams. Informacija pateiktą pasiūlymą) gavimo dienos.tel. 8 618 960590 37 721. 975626 INFORMACIJA APIE TERITORIJŲ PLANAVIMĄ. Pranešame apie kartojamą visuomenės inforĮvairūs mavimo procedūrą dėl parengto žemės sklypo Dobrovolės k. (5,1100 ha, sklypo Įmonei reikalingi aukštalipiai. Tel. 8kad. 650Nr. 91 nizatoriui iki viešo susirinkimo dienos raštu. 0101/0164:31), Panerių seniūnijoje, Vilniuje, 253, 8 699 98 086. Asmenys gautą atsakymą, kad į jų pateiktus 973725 detaliojo plano. Planavimo pagrindas terito– 2012 pasiūlymus neatsižvelgta parengtame m. balandžio 12 d. Detaliojo teritorijų planavirijų planavimo dokumente, gali apskųsti Vilmo organizatoriaus teisiųlogistika irir statybos pareigų perdaviniaus teritorijų planavimo valstyTransportas, mo sutartis Nr. 042042. Planavimo tikslas binės priežiūros skyriui (Juozapavičiaus g. 9, – Konditerijos įmonė priims į pagal darbą Vilniaus Vilnius) žemės per mėnesį jiems išsiųsto laišpakeisti tikslinęnuo paskirtį bendrojo regione vairuotoją-ekspeditorių, ko (atsakymo į pateiktą pasiūlymą) siuntiplano sprendinius, padalyti sklypą,vadybininnustatyti mo dienos.naudojimo ką-ekspeditorių ir prekybos agentą. Tel.De-8 teritorijos ir tvarkymo režimą. 1015772 611 45 plano 000. organizatorius – UAB „4Real“, taliojo 976056 Pradedamas rengti sklypų Kęstučio g. 46; A.Goštauto g. 5-79, Vilnius, tel. 8 698 20 de198. 46a, 48 (k/nr.0101/0031:330,399,175) Projekto rengėjas – UAB „RV architektų stutalusis planas, vadovaujantis VMSA direktodija“, Pamėnkalnioįsakymu g. 28-2,2012 Vilnius. Parengriaus pavaduotojo 08 08 Nr.
KELIONĖS KELIONĖSAUTOBUSU AUTOBUSU KELIONĖS AUTOBUSU Alyvų Duobelėje, Latvijoje Pirkti žydėjimo internetu:šventė www.kelioniupasiulymai.lt Čekijos rojus–Praha Čekijos pilys–Čekijos pilys–Čekijos rojus–Praha––577 587LtLt (05.26.) – 95 Lt Didingoji Italija ir Kaprio sala – 1747 Italija ir Kaprio sala – 1747 Muziejų naktis Varšuvoje (05.19/20) Lt–Lt175 Lt Oktoberfest – alaus festivalis– –377 1147 Lt IsRyga–Saremos sala–Talinas Čekijos pilys–Čekijos rojus–Praha –Lt577PranLt panija su poilsiu–Šveicarija –Adrijos Žydroji Šiaurės Italija su poilsiu prie jūros Šveicarijos gamtos – 1397 Lt cūzijos Riviera 2297stebuklai Lt nuo 1197Italija Lt susala–Talinas Šiaurės poilsiu prie–Adrijos Ryga–Saremos 377 Lt jūros Kroatija nuo 990 Lt pažintinė) nuo 1290 Lt – 1297 Lt Šiaurės Italija (poilsinė Praha-Viena-Budapeštas nuo627 577 LtLt Praha-Viena-Budapeštas nuo Kroatija nuo 990 Lt LĖKTUVU IŠ VILNIAUS: Praha–Viena–Budapeštas LĖKTUVU IŠ VILNIAUS: nuo 619 Lt Ispanija, Kosta Brava nuo 822 Lt Pirkti internetu: www.kelioniupasiulymai.lt Malta – 904 Lt Ispanija, Kosta(poilsinės) Brava, Kosta Dorada nuo IŠ VARŠUVOS 1979 Lt Hurgada Graikija, Cgalkidikė – 979 Egiptas, nuo 935LtLt Malta – 904 Ispanija, Kosta Dorada Bulgarija nuo Lt850 Lt – 999 Lt Graikija, Chalkidikė – 1099 Lt Ispanija, Šri Lanka Alikantė nuo 3500–– 1108 Lt1108 Ispanija, Alikantė Graikija, Kreta nuoKos 1170sala Lt –– 1128 Graikija, Kos sala 1128 LtLt Turkija, nuo Antalija Antalija – 1185 1295LtLt Tunisas 770 –Lt Burgas –– 1199 1185 LtLt Bulgarija, Burgas Kroatija, Rijeka Rijeka –– 1279 1489LtLt Kroatija, IŠ VARŠUVOS (pažintinės poilsinės) Turkija, Marmaris 1620 Lt Turkija, Marmaris 1289 Lt Kruizas Nilu nuo 2038 Lt Portugalija, Algarvė – 1999 Lt Bulgarija, Burgas – 1199 Ltnuo 2423 Lt Izraelis–Jordanija–Egiptas LĖKTUVUnuo IŠ VARŠUVOS (poilsinės) Portugalija, Algarvė Lt Marokas 2634 Lt– 1899 Egiptas, Lt Kuba nuoHurgada 5853 Lt nuo 1440 LĖKTUVU IŠ VARŠUVOS (poilsinės) Bulgarija – 1595 Lt Egiptas, Turkija –Hurgada 1440 Lt nuo 995 Lt IŠ RYGOS:– 995 Lt Bulgarija Tailandas (pažintinė Turkija – 1078 Lt poilsinė) – nuo 5218 Lt Šri Lanka – 3500 Lt IŠ VILNIAUS: Kreta – 1170 Lt Egiptas, Tunisas –Hurgada 770 Lt nuo 869 Lt Ispanija, – 1499(pažintinės Lt LĖKTUVUMaljorka IŠ VARŠUVOS – poilTurkija, Antalija – 889 Lt sinės) Kruizas Nilu nuo 1440 Lt Izraelis – Egiptas nuo 1678 Lt Marokas – 2634 Lt Kuba – 5853 Lt STOVYKLOS LIETUVOJE Pasaka nuo 550 Lt Top Fun 540 Lt Raganė 550 Lt Energetikas 600 Lt Laimingas žmogus – tai aš! 600 Lt Trimitas 520 Lt
Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 A.Vienuolio g. 6, LT-01104 Vilnius vilnius@vilnius.krantas.lt, Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 www.krantas.lt A.Vienuolio g. 6, LT-01104 Vilnius vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt Tel.Vegasas (8 5) 231nuo 3314.2871 Faks.Lt(8 5) 262 9120 Las vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt Torontas nuo 2382 Lt Trivietė kajutė + automobilis tik 777 Lt* Monrealis nuo 2874 Lt Keltų linija KLAIPĖDA–KYLIS / ZASNICAS Hiustonas nuo 2964 Lt Vasaros kruizas Ryga–Stokholmas–Ryga / KARLSHAMNAS 3464 Lt nuo 125nuo Lt 2Kalgaris sėdimos vietos + automobilis tik 380 Lt* Pamirškite kasdieninius rūpesčius ir atsipaį abi pusesjūroje! su oro uostų mo*ĮKaina vienąpateikta pusęlaive laiduokite Baltijos ** Į abi puses kesčiais. Mėgaukitės saule, vėju ir gera nuotaika. Akcijos galiojamokestis iki 2012 iki 12 100 10 Lt mokamas paRezervacijos Į pildomai. kainą kuro mokestis įskaičiuotas. Kruizo kaina pateikta iš išplaukimo Pasiūlymų skaičius kiekviename reise uosto. riboVietų skaičius ribotas. Daugiau informacijos www.krantas.lt tas .Daugiau informacijos www.krantas.lt
Pamėnkalnio g. 5/ K.Griniaus g., Vilnius Tel 8-5 262 7777, mob. 8 616 16 777 info@svite.lt, www.svite.lt, www.lek.lt
Graikija, – 99 Šri Lanka –Kreta 3500 Lt Lt Mažieji Laukystos pirataiLt 370 Lt Bulgarija, Varna – 1099 Kreta – 1170 Lt
Holivudo akademija Portugalija, Algarvė – 599 2239LtLt
Mes jėgaIŠ 450 Lt LĖKTUVU VARŠUVOS (pažintinės – poilsinės) Žaidimų galaktika 450 STOVYKLOS LIETUVOJE Lt Kruizas nuoatkeliauja 1440 Lt; Izraelis–Egiptas Apači Nilu indėnai į Lietuvą 450 Lt Pasaka 550 Lt – 2634 nuo 1678nuo Lt; Marokas Lt; Kuba – Avataro nuotykiai kartu 450 Lt Raganė – 550 Lt 5853 Lt Mes šampinjonai Laimingas žmogus 450 – taiLtaš! 600 Lt
AVIABILIETAI Aplink Top Fun pasaulį 640 Lt per 7 dienas 499 Lt Pirkti internetu: Mano pasauliswww. 595 Ltlek.lt (yra ir pigios aviakompanijos)
Kitas variantas 359 Lt STOVYKLOS UŽSIENYJE Dodi 550 Lt Anglų kalbos stovykla Estijoje 1790 Lt KELTAI Ryga–Stokholmas; STOVYKLOS1699 UŽSIENYJE Bulgarijoje Lt Talinas–Helsinkis; Talinas–Stokholmas; Ventspilis–NynesStovykla Ukrainoje Kroatijoje 2149 Lt „Pribrežnyj“ hamnas; Klaipėda–Karlshamnas (spec. 60 Lt dienai pasiūlymas); Klaipėda–Kylis (spec. pasiūKrymeKlaipėda–Zasnicas „Saliut“ 1699 Lt (spec. pasiūlyAVIABILIETAI* lymas); Baku nuo 1050 Lt;LtMaljorka nuo 500 Lt Bulgarijoje 1699 mas); Turku–Alando salos–Stokholmas *kainos į abi2149 puses Kroatijoje Lt KRUIZAI Juodkalnijoje 1899 Lt Viduržemio jūroje (spec. kaina) KELTŲ BILIETAI Anglųjūroje kalbos(spec. stovykla Estijoje 1790 Lt Karibų kaina) Ryga–Stokholmas AVIABILIETAI*Rytuose (spec. kaina) Tolimuosiuose Talinas–Helsinkis Baltijos jūroje Delis nuo 1870 Lt Talinas–Stokholmas Tokijas – 2229 Lt VIZOS Ventspilis–Nyneshamnas Seulasnuo – 2308 Lt Baltarusiją nuo 85 Lt Į Rusiją 260 Lt, Klaipėda–Karlshamnas Singapūras – 2310 Lt (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Kylis (spec. Bankokas – 2409 Lt pasiūlymas) Klaipėda–Zasnicas Puketas – 2610 Lt (spec. pasiūlymas) Turku–Alando salos–Stokholmas *kainos į abi puses KELTAI VIZOS Joninės Baltijos jūroje (Tallink 3 d. kruizas) Į Rusiją nuo nuo 105 Lt 260 Lt; Baltarusiją nuo 85 Lt Ryga–Stokholmas Talinas–Helsinkis Talinas–Stokholmas Ventspilis–Nyneshamnas Klaipėda–Karlshamnas (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Kylis (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Zasnicas (spec. pasiūlymas) Turku–Alando salos–Stokholmas VIZOS Į Rusiją nuo 260 Lt Baltarusiją nuo 85 Lt
Akcijos taisyklės: nemokamą standartinį žodinį skelbimą iki 15 žodžių galite įdėti pateikę šį kuponą „Vilniaus dienos“ redakcijoje, Labdarių g. 8. Nemokamas skelbimas turi būti išspausdintas iki rugsėjo 30 d. Papildoma informacija tel. (8 5) 261 3653.
Orai
Artimiausiomis dienomis Lietuvoje žymesnio lietaus nenumatoma, laikysis gana šilti orai. Šiandien dieną šils iki 20 laipsnių, bus mažai debesuota, antradienį prognozuojama 24 laipsniai šilumos. Trečiadienį šils iki 25 laipsnių, numatomas trumpas lietus su perkūnija.
Šiandien, rugsėjo 10 d.
+20
+22
+21
Telšiai
Šiauliai
+21
Klaipėda
Panevėžys
+20
Utena
+20
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia) teka Mėnulis leidžiasi
6.42 19.47 13.05 1.04 16.44
254-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 112 dienų. Saulė Mergelės ženkle.
+21
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +28 Berlynas +26 Brazilija +31 Briuselis +27 Dublinas +14 Kairas +35 Keiptaunas +19 Kopenhaga +22
Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas
orai vilniuje Šiandien
+23 +27 +13 +18 +23 +18 +28 +29
Praha Ryga Roma Sidnėjus Talinas Tel Avivas Tokijas Varšuva
+29 +13 +26 +25 +15 +32 +32 +23
Marijampolė
Vėjas
Vilnius
+20
Alytus
3–7 m/s
DATOS
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
+12
+20
+14
+10
5
+13
+24
+19
+15
5
+14
+24
+18
+10
5
Trečiadienį
1960 m. gimė aktorius Colinas Firthas.
Pasaulinė savižudybių prevencijos diena 1928 m. gimė Jeanas Va- 1976 m. gimė profesionanier, „Arkos“ bendruo- lus brazilų tenisininkas menės, kurioje proto ne- Gustavo Kuertenas. galią turintys žmonės ir 1977 m. gimė laidų vesveikieji gyvena kartu, dėja, folkloro dainininįkūrėjas, vienas iš judėji- kė, etnomuzikologė Lomo „Šviesa ir Tikėjimas“ reta Sungailienė. pradininkų. 1978 m. gimė krepšinin1950 m. gimė grupės kas Ramūnas Šiškauskas. „Aerosmith“ narys Joe 1980 m. gimė amerikiePerry. čių muzikantas, grupės 1968 m. gimė britų reži- „My Chemical Romance“ sierius Guy Ritchie. narys Mikey Way. 1974 m. gimė NBA 1983 m. gimė prancūzų krepšininkas Benas futbolininkas Jérémy Wallace’as. Toulalanas.
prizas Šią savaitę laimėkite knygas: Carol Marinelli „Magnato sutramdymas“ ir Elizabeth Bevarly „Skandalingas romanas“. Atvira, tiesą į akis rėžianti Ema gal ir neatrodo tinkama būti italo magnato padėjėja, bet jos bosui Lukui Damatui, užkietėjusiam širdžių ėdikui, patinka toks nuoširdumas. Nestokojanti sveiko proto Ema iš paskutiniųjų stengiasi išlaikyti su Luku oficialius santykius. Deja, netrukus suvokia, ką iš tikrųjų reiškia būti jo asmenine padėjėja. Gevinas Meisonas sunkiu darbu ir nepalenkiamu ryžtu sukūrė galingą verslo imperiją. Bet dabar milijonieriaus reputacijai iškilo pavojus. Visi šnibždasi, kad Gevinas nepaprastai panašus į Violetos Tendės populiaraus romano veikėją. Keisčiausia, kad Gevinas nėra net matęs šios rašytojos.
neškite į „Vilniaus dienos“ redakciją Labdarių g. 8, Vilnius. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį, rugsėjo 18 d. Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
1
2
Vardai Dionyzas, Girmintė, Konstancija, Kostė, Mikalojus, Salvijus, Tautgirdas
horoskopai
Antradienį
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusių. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite: DIENA (tarpas) VD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba 2. Iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu at-
+20
+21
3
4
5
6
7
8
9
Avinas (03 21–04 20). Atrodys, kad aplinkybės klostosi ne jūsų naudai. Jums trūks aplinkinių pritarimo bei meilės. Galite susipykti su jaunais žmonėmis, todėl patirsite stresą. Jautis (04 21–05 20). Aplinkiniai gali neįvertinti jūsų svajingumo ir nesutikti su jūsų idėjomis bei idealais. Gyvenime atsiras problemų. Susikaupkite ir pagalvokite, kas jums šiandien svarbiausia. Dvyniai (05 21–06 21). Galbūt būtent šiandien jums bus pasiūlytas darbas. Daug dėmesio skirsite gebėjimams vadovauti. Palanki diena dirbti su kitais žmonėmis. Būsite ne itin emocionalus. Vėžys (06 22–07 22) Šią dieną patartina praleisti su mylimu žmogumi. Tikėkitės emocijų antplūdžio. Nors esate patenkintas savo gyvenimu, vis tiek ieškosite naujų jo prasmių. Apskritai ši diena sėkminga. Liūtas (07 23–08 23). Puikiai seksis suprasti aplinkinius, malonūs jausmai, geri santykiai su kitais ir artimųjų parama padarys jus laimingą. Neieškokite juodos katės tamsiame kambaryje – ši diena tikrai puiki. Mergelė (08 24–09 23). Nepalanki diena planuoti savo veiksmus ir spręsti svarbius dalykus, nes bus sunku pasirinkti teisingą kelią. Būsite nepatenkintas dabartiniu gyvenimu. Svarstyklės (09 24–10 23). Aplinkiniai jums mes iššūkį dėl labai keblaus dalyko. Tai gali tapti kivirčo arba diskusijos priežastimi. Palanki diena ugdyti kantrybę ir patyrinėti savo emocijas, vertybes, veiksmus. Skorpionas (10 24–11 22). Aplinkinių pripažinimas ir įvertinimas turės didelę įtaką. Sieksite patenkinti savo poreikius. Dėl jūsų sugebėjimo teisingai pasirinkti puikiai seksis karjera. Šiuo metu viskas jūsų rankose. Šaulys (11 23–12 21). Sunku susikaupti, gali atsirasti netinkamų ar klaidinančių minčių. Tai sunkus ir emocionalus laikas, galimi kivirčai su vyresniais ir autoritetingais žmonėmis. Šiandien geriau atsipalaiduoti. Ožiaragis (12 22–01 20). Lengvai bendrausite su aplinkiniais, būsite pilnas idėjų ir pasiūlymų. Tik būkite dėmesingesnis, nes iškils pavojus įžeisti kitus žmones. Vandenis (01 21–02 19). Laikas atitrūkti nuo realybės ir pasinerti į svajonių pasaulį. Paklausykite mėgstamos muzikos, paskaitykite – viskas džiugins sielą, suteiks harmonijos jūsų gyvenimui. Žuvys (02 20–03 20). Patirsite malonių įspūdžių tyrinėdamas savo jausmus ir bendraudamas su artimais žmonėmis. Teigiamai vertinsite paslaptingus savo charakterio bruožus ir sugebėsite išspręsti svarbias problemas.