2012-09-11 Klaipeda

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

212 (19 513)

antradienis, RUGsÄ—jO 11, 2012

www.kl.lt

.;A?.162;6@ ?B4@Âź7<

`cRVXNaN-XY Ya ?RQNXa\_Ă› 7\YN[aN 7b XRcVĂ˜VR[Ă›

sveikata

11

AkiĹł ĹĄviesÄ… iĹĄsaugos tik operacija

Pretendentai ÄŻ SeimÄ… stebimi tarsi pro didinamÄ…jÄŻ stiklÄ….

Retai ligai gydyti ĹĄeimos pinigĹł nebeuĹžtenka.

RugsÄ—jo 11-osios teroro akto metiniĹł ceremonijÄ… apkartino diskusijos dÄ—l memorialo statybĹł.

Miestas 2p.

GalimybÄ— iĹĄ saugoti jau nos merginos jimÄ… – bran gi akiĹł ope regÄ—racija. sunkina ÄŻgim tas psichoneu GydymÄ… apkimas. Tad rologinis su ne vi tridyti reta akiĹł si gydytojai ryĹžtasi gyliga sergan Ä?iÄ… klaipÄ—die tÄ™. Sandra Lu

s.lukosiute@

koĹĄiĹŤtÄ—

kl.lt

„Keratokonu sas“, – iĹĄ iĹĄtarÄ— gydy toja po apĹžiĹŤ gÄ…stingai NegaliÄ… priÄ— ros. mÄ— sunkiai Keratokonu PrieĹĄ 25 me sas – labai tus Ĺžinia apie liga, reta akiĹł neÄŻgaliÄ… jau gimusiÄ… Ĺžmo kuria serga vienas iĹĄ nÄ—lÄ™ dukrÄ… 4 tĹŤkst. niĹł. Galiau Jele chovskajai siai aklumu prilygo ĹĄokui. nai Su- baigianÄ?iai pasiligai progre spÄ—ja, jog Moteris suojant rakĹŤdikio ne galei ÄŻtakos gena tampa kĹŤgio for galÄ—jo turÄ— mos. Ĺ iÄ… ligÄ… ti deguonies prieĹĄ 15 me tĹł pirmieji trĹŤkumas bei sunkus nustatÄ— vogimdymas. kieÄ?iai. VokieÄ?iĹł kal Keratokonu J.Suchovska bos mokytoja dirbusi ja pristabdyti sas neiĹĄgydomas, ligÄ… iĹĄ pradĹžiĹł apvaĹžiavo ne kartu su dukra Julija specia vienÄ… gydymo padeda ÄŻvairiose uĹž ÄŻstaigÄ… ma lios linzÄ—s, o vÄ—liau sie atliekaoperacija ar tikÄ—josi kaip nio ĹĄalyse. Moteris ba ragenos dinimas. nors padÄ—ti personÄ—lei. Iki ĹĄiol savo jauJ.Suchovska vieno gimu giminÄ—je nebuvo nÄ— ja prisiminÄ—, sio su nega suĹžinojusi kaip le. apie Nors kai ku pÄ—si pagalbos dukters ligÄ… kreirie gydytojai tei nustatÄ— socialiniame Dauno sind mergai- le ir papra tinkĹĄÄ— romÄ…, Vokietijoje jos apie ĹĄiÄ… ligÄ…. pasidalyti patirtimi ne kaip neaiĹĄkios galÄ— buvo ÄŻvardyta Viena buvu si moki iĹĄ Itali kilmÄ—s psicho rologinis su neu- „Ko jos tiesiai ĹĄviesiai jai pa nÄ— trikimas. kia patirtis? ra Ar Ĺžinote, ko ĹĄÄ—: liga?! Geriau kia tai iĹĄ skaitÄ… banke“. kart atsidarykite sÄ…Julija po vie

sÄ—kmingai no nebandyto daryti ty

Bijo medikĹł

Kai Julijai bu rimo da- ga, vo nustatyta ĹĄi re bar paniĹĄ ji jau buvo paĹžeidusi vie ta likai bijo Kitos akies nÄ… akÄŻ. medikĹł. bĹŤklÄ— AkiĹł ligĹł gy buvo geresnÄ—. patarÄ— kreip dytoja klaipÄ—dietei tis goje. J.Suchovs ÄŻ specialistus RypÄ—si ÄŻ LigoniĹł kaja prieĹĄ tai kreiJelena nesle dymo iĹĄlaidĹł kasÄ… suĹžinoti dÄ—l gyjo susitaiky pia, jog ilgai negalÄ—kom ti Moteris iĹĄgir pensavimo. siprasti padÄ— su dukros liga. ApkÄ—tis ĹĄito ga do atsakymÄ…, jog tijo tik veikla lÄ—tĹł nebent je „Viltis“. bendrijoperÄ—jusi visas gydymo instancijas: Moteris pama iĹĄ Klai pra tÄ—, pÄ— dĹžiĹł doje, paskui kad ten lan gerokai sun kosi siai – Kaune, galiaukesnÄ™ nei Ju Vilniuje. lijos negalÄ™ turintys vai tuoti, kad toks Ĺ ios turÄ—tĹł konstaJ.Suchovska kai. Atgaiva ĹĄirdĹžiai jai buvo ir mÄ—gs je neteikiamas. gydymas Lietuvodarbas mokyk loje. Joje ji tamas sudaryta komi Tuomet specialiai davo visus sija turÄ—tĹł nu namĹł rĹŤpes pamirĹĄ- ti, kÄ… dary sprÄ™sti toliau. Ä?ius. Kaip paaiĹĄ Nustebino ki gydytojos ga sirgusios no Jelena, reta lireakcija NusistovÄ—ju dukros situa sÄŻ ĹĄeimos kino tai, jog ci gyvenimÄ… prieĹĄ porÄ… mergaitÄ— nuo jÄ… sunme yra neÄŻgali. gimimo liĹŤdna Ĺžinia tĹł sukrÄ—tÄ— dar viena Ju – mingai ban lija po vieno nesÄ—kdy ta reta akiĹł Julijai buvo nustatyliga. bar paniĹĄkai to daryti tyrimo dabijo medikĹł. Mama nuo lat dukrÄ… nu Tad net ele proďŹ laktinei vesdavo mentarus krau rimas prilygs ap jo tygydytojÄ…. Per ĹžiĹŤrai pas akiĹł ligĹł procedĹŤrai. ta sudÄ—tingiausiai kymÄ… jai ÄŻstri vienÄ… tokÄŻ apsilanMergaitÄ— ne dĹžia medikĹł go gydytojos prisileikad situaci arba tiesiog ja nÄ—ra gera, ĹžodĹžiai, ta. Neuro nualpslogas patarÄ— bet akiniĹł mergaitei ne kuo maĹžiau prireiks. jÄ… traumuo ti. Jelena iĹĄ pra „Mano vaikas asigmatizmÄ…, dĹžiĹł pamanÄ— apie vienÄ… akimir kiasi, kitÄ… – kÄ… juorÄ— rimtesnÄ™ taÄ?iau gydytoja ÄŻtaverkia. BĹŤtĹł bÄ—dÄ… ir duk sudÄ—tinga pervaĹžiuoti rÄ… nusiuntÄ— iĹĄsamesniems vi vien tam, kad sas gydymo ÄŻstaigas tyrimams ÄŻ ninÄ™. iĹĄgirstum nei ligo- atsa giamÄ… kymą“, – kojo paĹĄneko pasavÄ—.

Ĺ iandien priedas

Pasaulis 9p.

12

ď Ž Gydymas:

]R_ [NV 7b YV WNV NXVĂş \]R _ N PV WN Ob c\ Na YVX aN C\ XVR aV W\ WR

Kaina 1,30 Lt

;b\a _Nb XN V N` ZR [V [V\ NY Ob Z

\

Bran­gi hid­ran­tĹł re­for­ma Svei­kÄ… pro­tÄ… nu­run­ gÄ— vers­lo in­te­re­sai? Tik to­kia iť­va­da per­ ĹĄa­si gir­dint, kad ug­ nia­ge­siĹł va­do­vy­ bÄ— priÄ—­mÄ— spren­di­ mÄ… vi­so­je Lie­tu­vo­ je ÄŻreng­ti vie­no­dus prieť­gais­ri­nius gel­ bÄ—­ji­mo ÄŻren­gi­nius – ant­Şe­mi­nius hid­ran­ tus. Klai­pÄ—­die­Ä?iai ne­sle­pia, kad uos­ta­ mies­Ä?iui jie ne­tin­ ka­mi, o kas­me­ti­nis jĹł at­nau­ji­ni­mas kai­ nuos ke­lias­de­ťimt tĹŤks­tan­Ä?iĹł li­tĹł.

Ka­lÄ—­dĹł Se­ne­lis – prieĹĄ „Sod­rą“ As­ta Alek­sÄ—­jō­nai­tÄ— a.aleksejunaite@kl.lt

Ka­lÄ—­dĹł Se­ne­liu sa­ve va­di­nan­tis klai­pÄ—­die­tis krei­pÄ—­si ÄŻ teis­mÄ… su ieť­ki­niu „Sod­rai“. Vy­ras ÄŻsi­ti­ki­nÄ™s, kad iĹĄ jo ne­tei­sÄ—­tai rei­ka­lau­ta mo­ kÄ—­ti so­cia­li­nio drau­di­mo ÄŻmo­kas uĹž vi­sus me­tus, nors vai­kus ĹĄven­ Ä?iĹł pro­ga links­mi­no vos vie­nÄ… mÄ—­ ne­sÄŻ per me­tus. Ka­lÄ—­dĹł se­nis – uĹž dy­kÄ…

a.dykoviene@kl.lt

Nau­jo­vÄ—s ne­tin­ka?

4

Kli­ma­to­lo­gÄ— Aud­ro­nÄ— Gal­vo­nai­tÄ— tvir­ti­no ti­kin­ti, jog dvi ĹĄil­tos die­nos tik­rai nÄ—­ra va­di­na­mo­ji bo­bĹł va­sa­ra.

20p.

As­ta Dy­ko­vie­nÄ—

Vi­sai ne­se­niai su­re­mon­ta­vus Klai­ pÄ—­dos tu­riz­mo mo­kyk­lÄ…, ĹĄa­lia jos ÄŻreng­tas ant­Şe­mi­nis rau­do­nas hid­ ran­tas, pri­me­nan­tis se­no­vi­nÄŻ, ku­ riĹł ka­dais bu­vo pil­nas uos­ta­mies­tis. Ta­Ä?iau tai ne duok­lÄ— praei­ties re­lik­ tams. Tai nau­jas prieť­ gais­ri­nis rei­ka­la­vi­mas.

„Ši­tos bo­bĹł va­sa­ros neuĹžs­kai­to­me.“

„„Ne­tin­ka: jau da­bar nea­be­jo­ja­ma, kad mo­lin­ga­me Klai­pÄ—­dos grun­te ÄŻreng­ti nau­jie­ji hid­ran­tai Ĺžie­mos neatlai-

kys – jie tiesiog su­spro­gi­nÄ—s nuo ĹĄal­Ä?io.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

PRENUMERATA 2012 M.

KETVIRČIUI –

IĹĄsamesnÄ— informacija www.KL.lt ir Platinimo skyriaus tel. (8 46) 397 714.

51

Lt

Kos­tas Al­gi­man­tas Bart­ke­vi­Ä?ius tei­gÄ—, kad per­si­ren­gÄ™s Ka­lÄ—­dĹł Se­ ne­liu ÄŻ vai­kĹł na­mus ar gy­dy­mo ÄŻstai­gas uŞ­su­ka sa­vo ini­cia­ty­va, o kuk­lias do­va­nÄ—­les per­ka iĹĄ sa­vĹł lÄ—­ ĹĄĹł. „AĹĄ pa­ts au­gau vai­kĹł na­muo­se ir Ĺži­nau, koks svar­bus ten gy­ve­nan­ tiems ma­Şy­liams yra Ka­lÄ—­dĹł Se­ne­ lis. AĹĄ jo­kiĹł pa­ja­mĹł iĹĄ ĹĄios veik­los ne­ga­vau. Tik vie­nÄ… kar­tÄ… esu bu­vÄ™s pa­kvies­tas ÄŻ pri­va­Ä?iÄ… ÄŻmo­nÄ™, o ga­ vÄ™s at­ly­gÄŻ, dek­la­ra­vau pa­ja­mas“, – aiť­ki­no klai­pÄ—­die­tis. K.A.Bart­ke­vi­Ä?ius ti­ki­no, jog Ka­ lÄ—­dĹł Se­ne­liu jis per­si­ren­ gia jau 34-erius me­tus.

TAVO MIESTO NAUJIENOS www.KL.lt

7

2

antradienis, RUGsėjO 11, 2012

miestas

Kan­di­da­tais tapo tik per plau­ką Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė Sa­va­ran­kiš­kai pa­tek­ti į Sei­mą Klai­ pė­do­je sie­kian­tys po­li­ti­kai vos bu­ vo re­gist­ruo­ti kan­di­da­tais, nes apy­ gar­dos rin­ki­mų ko­mi­si­jos iš­brau­kė ne­ma­žai pri­sta­ty­tų pa­ra­šų.

Pre­ten­den­tai į kan­di­da­tus apy­gar­ dos rin­ki­mų ko­mi­si­joms iki rug­ sė­jo 4-osios tu­rė­jo pri­sta­ty­ti ma­ žiau­siai po tūks­tan­tį gy­ven­to­jų, sa­vo gy­ve­na­mą­ją vie­tą dek­la­ra­vu­ sių apy­gar­do­je, ku­rio­je po­li­ti­kas iš­ si­kė­lė, pa­ra­šų. Jų rin­ki­mo la­puo­se taip pat rei­kė­jo įra­šy­ti pa­si­ra­šiu­sių žmo­nių gy­ve­na­mo­sios vie­tos ad­re­ są ir as­mens ta­pa­ty­bės do­ku­men­to se­ri­jos nu­me­rį. Klai­pė­do­je pa­ra­šų rin­ki­mo la­ pus pa­siė­mė de­vy­ni pre­ten­den­tai į kan­di­da­tus, ta­čiau po dau­giau nei tūks­tan­tį pa­ra­šų rin­ki­mų ko­mi­si­ joms pri­sta­tė pen­ki iš jų. Kai ku­rie po­li­ti­kai va­kar ga­lė­ jo leng­viau at­si­kvėp­ti, nes su­ži­ no­jo, kad su­rink­tų pa­ra­šų už­te­ko, kad bū­tų pa­tvir­tin­ti kan­di­da­tais. Kai ku­riems jų sėk­mę pa­vy­ko pa­ čiup­ti tik už uo­de­gos. Bal­ti­jos vien­man­da­tė­je apy­gar­ do­je sa­va­ran­kiš­kai iš­si­kė­lu­si As­ ta Bau­ku­tė su­rin­ko 1 374 gy­ven­to­ jų pa­ra­šus, ta­čiau juos pa­tik­ri­nus tin­ka­mais pri­pa­žin­ti tik 1 014. Ki­tas pre­ten­den­tas į kan­di­da­ tus šio­je apy­gar­do­je – Ša­rū­nas Na­vic­kis pri­sta­tė 1 197 gy­ven­to­ jų pa­ra­šus, ku­rių po pa­tik­ros li­ko

1 049.„Pag­rin­di­nė prie­žas­tis, ko­ dėl ne­ma­žai pa­ra­šų bu­vo iš­brauk­ti, yra ta, kad pa­si­ra­šė žmo­nės, ku­rių dek­la­ruo­ta gy­ve­na­mo­ji vie­ta yra ne Bal­ti­jos apy­gar­dos te­ri­to­ri­jo­ je. Be to, da­lis gy­ven­to­jų duo­me­ nų ir pa­ra­šų bu­vo su­rai­ty­ti vie­na ran­ka“, – tei­gė Bal­ti­jos apy­gar­dos rin­ki­mų ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kė Jo­ lan­ta Li­mon­tie­nė. Ma­rių apy­gar­do­je sa­va­ran­kiš­kai iš­si­kė­lu­si Li­gi­ta Girs­kie­nė pri­sta­tė 1 099 gy­ven­to­jų pa­ra­šus, iš ku­rių iš­brauk­ti bu­vo 48 – li­ko 1 051. Ge­di­mi­nui Po­ciui pa­vy­ko su­rink­ ti 1 222 Ma­rių apy­gar­dos gy­ven­to­ jų pa­ra­šus, ku­rių ne­tin­ka­mais pri­ pa­žin­ti 57. Da­nės vien­man­da­tė­je apy­gar­do­ je kon­ser­va­to­rių kan­di­da­tu iš­kel­ tas Nag­lis Pu­tei­kis taip pat pa­si­šo­ vė su­rink­ti tiek gy­ven­to­jų pa­ra­šų, kiek jų rei­kia re­gist­ruo­tis sa­va­ran­ kiš­kais kan­di­da­tais. Po­li­ti­kas pri­ sta­tė 1 657 pa­ra­šus, iš ku­rių bu­vo iš­brauk­ti 172 ir li­ko 1 485. „Dau­giau­sia pa­ra­šų bu­vo iš­ brauk­ta dėl to, kad jie bu­vo pa­ra­ šy­ti vie­na ran­ka. Šei­mų, kai­my­nų duo­me­nys su­ra­šy­ti vie­na ran­ka, o tai nė­ra lei­džia­ma“, – tei­gė Da­nės apy­gar­dos rin­ki­mų ko­mi­si­jos pir­ mi­nin­kė Da­lia Poz­nec­kie­nė. Vi­sus kan­di­da­tus vien­man­da­tė­ se apy­gar­do­se – ir sa­va­ran­kiš­kus, ir ne­par­ti­nius bei rin­ki­mų są­ra­šus dau­gia­man­da­tė­je apy­gar­do­je Vy­ riau­sio­ji rin­ki­mų ko­mi­si­ja tu­ri pa­ skelb­ti iki rug­sė­jo 14 die­nos.

Sie­kis: dau­gu­ma po­li­ti­kų taip no­ri pa­tek­ti į Sei­mą, kad ne­re­tai per­si­sten­gia sa­ve rek­la­muo­da­mi ir vi­lio­da­mi

rin­kė­jus.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Rin­kė­jų vi­lio­nėms – sal­dai­niai, tor­tai, ro­žės Rin­ki­mų į Sei­mą kam­pa­ni­jai įsi­bė­gė­jant, jau re­gist­ruo­ja­mi pir­ mie­ji klai­pė­die­čių skun­dai, kad kan­di­da­tai į par­la­men­tą ban­ do pa­pirk­ti rin­kė­jus ar da­ro ki­tus pa­žei­di­mus.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

E.Jur­ke­vi­čiaus neaps­kun­dė, nes tai esą te­gul lie­ka jo są­ži­nės rei­ ka­lu.

Ban­dė pri­vi­lio­ti vai­kus

Pa­tik­ra: rin­ki­mų prie­vaiz­dai dau­giau­sia ne­tin­ka­mais pri­pa­ži­no A.Bau­

ku­tės pri­sta­ty­tų pa­ra­šų.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

„Tik­rai bjau­ru bu­vo žiū­rė­ti, kaip po šven­tų Mi­šių prie al­to­riaus at­ si­tū­pęs Sei­mo na­rys Eval­das Jur­ ke­vi­čius vai­kams da­li­jo sal­dai­nius ir dar kvie­tė jų mo­čiu­tes atei­ti vai­ šin­tis“, bai­sė­jo­si klai­pė­die­tė Bro­ nis­la­va Žu­kaus­kie­nė. Ji svars­tė, jog Bal­ti­jos vien­man­ da­tė­je rin­ki­mų apy­gar­do­je į Sei­mą ant­rai ka­den­ci­jai mė­gi­nan­tis pra­si­ brau­ti par­la­men­ta­ras pa­si­nau­do­jo su­si­da­riu­sia si­tua­ci­ja. „Prieš sa­vai­tę kle­bo­nas kvie­ tė šį sek­ma­die­nį ma­mas, mo­čiu­ tes į baž­ny­čią at­si­ves­ti vai­kus, nes apy­lin­kės ins­pek­to­rius tu­ rė­jo ne­mo­ka­mai da­ly­ti at­švai­ tus. Tai ir įvy­ko. Ta­čiau prie kle­ bo­no ir pa­rei­gū­no pri­si­gre­ti­no ir E.Jur­ke­vi­čius, ku­ris vi­siems da­li­jo sal­dai­nius. Ar tai nė­ra rin­kė­jų pa­ pir­ki­nė­ji­mas? Sei­mo na­rį baž­ny­ čio­je da­bar pa­ma­čiau pir­mą kar­tą per vi­są jo ka­den­ci­ją“, – tvir­ti­no pa­šne­ko­vė. Pats E.Jur­ke­vi­čius jo­kio rin­kė­jų pa­pir­ki­nė­ji­mo sa­vo el­ge­sy­je neįž­ vel­gė. „Sal­dai­nius da­viau vai­kams nuo tre­jų iki 12 me­tų, o jie juk ne­ga­li bal­suo­ti. Sal­dai­nių į baž­ny­čią at­ si­ne­šiau, nes kaip ki­taip pri­vi­lio­si vai­kus“, – aiš­ki­no sei­mū­nas. Jo el­ge­s iu pa­s i­p ik­t i­n u­s i klai­ pė­d ie­t ė rin­k i­m ų prie­vaiz­d ams

Pas­kun­dė dėl rek­la­mos

Vy­riau­sio­ji rin­ki­mų ko­mi­si­ja jau su­lau­kė vie­no skun­do iš Klai­pė­ dos. Ja­me rin­kė­jų pa­pir­ki­nė­ji­mu bu­vo ap­kal­tin­ti li­be­ral­cent­ris­tai, rug­sė­jo 3-ią­ją M.Maž­vy­do alė­ jo­je su­ren­gę ak­ci­ją, ku­rios me­tu moks­lei­viams ne­mo­ka­mai da­li­ jo tor­tą.

Ko­mi­si­ja nu­spren­dė ty­ri­mo dėl ga­li­mo rin­ kė­jų pa­pir­ki­nė­ji­mo ne­pra­dė­ti, nes ro­žė bu­vo vie­na, tad įvy­kis ne­reikš­min­gas.

Rin­k i­m ų prie­vaiz­d ai išaiš­k i­ no, kad tai nė­ra rin­kė­jų pa­pir­ki­ nė­ji­mas, nes ak­ci­ja yra tra­di­ci­nė, be to, skir­ta moks­lei­viams, ku­rių dau­gu­ma – ne­pil­na­me­čiai ir ne­ ga­li bal­suo­ti. „Iš Pa­lan­gos žur­na­lis­tų su­lau­ kiau pa­klau­si­mo dėl šios ak­ci­jos, ta­čiau mū­sų at­sa­ky­mas toks pat, kaip ir Vy­riau­sio­sios rin­ki­mų ko­ mi­si­jos. Ki­tų raš­tiš­kų skun­dų dėl kan­di­da­tų el­ge­sio dar ne­sa­me ga­ vę, ko­mi­si­jos na­riai tik tar­pu­sa­

vy­je pa­si­da­li­jo nuo­mo­nė­mis, kas jiems ne­pa­t in­ka. Re­ko­m en­d uo­ si­m e kan­d i­d a­tams veng­t i vi­so­ kių dvip­ras­miš­kų ak­ci­jų“, – tei­gė Pa­jū­rio apy­gar­dos rin­ki­mų ko­mi­ si­jos pir­mi­nin­kas Vy­tau­tas Kru­ tu­lis. Vy­riau­sio­ji rin­ki­mų ko­mi­si­ja iš uos­ta­mies­čio su­lau­kė dar vie­no skun­do – esą ant pa­sta­to prie Da­ nės upės ne­le­ga­liai pa­ka­bin­ta kan­ di­da­to Nag­lio Pu­tei­kio rek­la­ma. Rin­ki­mų prie­vaiz­dai iš­siaiš­ki­no, kad rek­la­ma le­ga­li – jai pa­ka­bin­ ti gau­ti lei­di­mai, su­mo­kė­ta rink­ lia­va. Pas­vei­ki­no su gim­ta­die­niu

„Raš­tiš­kų skun­dų ne­tu­ri­me, o gan­ dų yra vi­so­kių, ta­čiau jų ne­ga­li­me įro­dy­ti“, – sa­kė Bal­ti­jos apy­gar­dos rin­ki­mų ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kė Jo­ lan­ta Li­mon­tie­nė. Vy­r iau­s io­j i rin­k i­m ų ko­m i­s i­ja su­lau­kė skun­do ir iš Klai­pė­dos ra­ jo­no. Skun­de nu­ro­dy­ta, kad Sei­ mo na­rys Pet­ras Gra­žu­lis vie­nai mo­te­riai, ku­rios as­me­niš­kai ne­ pa­žįs­ta, bet ji gy­ve­na to­je apy­gar­ do­je, kur kan­di­da­tuo­ja ir šis po­li­ ti­kas, do­va­no­jo gim­ta­die­nio pro­ga ro­žę. Prie jos bu­vo pri­seg­ta kor­te­ lė, ku­rio­je bu­vo pa­ra­šy­tas svei­ki­ ni­mas ir par­la­men­ta­ro var­das bei pa­var­dė. Ko­mi­si­ja nu­spren­dė ty­ri­mo dėl ga­li­mo rin­kė­jų pa­pir­ki­nė­ji­mo ne­ pra­dė­ti, nes ro­žė bu­vo vie­na, tad įvy­kis ne­reikš­min­gas.

3

antradienis, RUGsėjO 11, 2012

miestas Pla­nuo­se – re­konst­ruk­ci­ja

Re­gist­ra­vo­si be­dar­biai

Išau­go kai­nos

Bend­ro­vė „Klai­pė­dos naf­ta“ ke­ti­na re­konst­ruo­ti tam­sių­ jų naf­tos pro­duk­tų kro­vos inf­ rast­ruk­tū­rą. Bend­ro­vės in­ves­ ti­ci­jos ga­li siek­ti kiek dau­giau nei 23 mln. li­tų. Ak­ci­nin­kams bus siū­lo­ma pri­tar­ti val­dy­bos spren­di­mui, ku­riuo nu­spręs­ta re­konst­ruo­ti įmo­nės tam­sių­jų naf­tos pro­duk­tų par­ką.

Rugp­jū­tį Klai­pė­dos te­ri­to­ri­nės dar­bo bir­žos Klai­pė­dos mies­te už­si­re­gist­ra­vo 1 tūkst. 634 ieš­ kan­tys dar­bo as­me­nys, iš jų 1 tūkst. 499 – be­dar­biai. Rug­sė­jo 1-osios duo­me­ni­mis, Klai­pė­dos mies­te bu­vo įre­gist­ruo­ti 11 tūkst. 286 ieš­kan­tys dar­bo as­me­nys, iš jų 8 tūkst. 914 be­dar­bių. Ne­dar­ bo ly­gis Klai­pė­do­je – 7,9 pro­c.

Klai­pė­do­je, vie­nin­te­lė­je tarp vi­sų di­džių­jų ša­lies mies­tų, rugp­jū­tį išau­go ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to kai­ nos. Jos pa­di­dė­jo 0,1 pro­c., pa­ly­ gin­ti su lie­pa. Vi­du­ti­nė kv. m kai­ na Klai­pė­do­je pa­sie­kė 3 324 Lt – 2 Lt dau­giau nei lie­pą. Vil­niu­je vi­ du­ti­nė kv. m kai­na yra 4 124 Lt, Kau­ne – 3 330 Lt, Šiau­liuo­se – 1 890 Lt, Pa­ne­vė­žy­je – 1 848 Lt.

Miestie­čiams per­mo­kų ne­grą­žins Klai­pė­die­čiai, iš­gir­ dę, jog bus ma­ži­na­ ma rink­lia­va už at­ lie­kų iš­ve­ži­mą ir tvar­ky­mą, nes iki šiol su­rink­ta dau­ giau pi­ni­gų nei rei­ kė­jo, iš­kart su­kru­ to, kur kreip­tis, kad per­mo­ka jiems bū­ tų grą­žin­ta.

Fo­tog­ra­fi­ja. Ant­ra­d ie­n į 18 val. bib­l io­ te­kos ka­v i­nė­je, esan­č io­je Man­to gat­ vė 25, vyks Klai­p ė­dos „Fo­tok­lu­b o 50 mm“ fo­tog­ra­f i­j ų pa­ro­dos „Port­re­t as“ ati­da­r y­mas.

v.spuryte@kl.lt

Per­tek­lius – 10,9 mln. li­tų

Nu­ma­ty­ta: už pi­ni­gus, ku­rių klai­pė­die­čiai su­mo­kė­jo dau­giau nei rei­kia, bus sta­to­mi po­že­mi­niai at­lie­kų kon­

tei­ne­riai, kokie jau iš­ban­do­mi mies­te.

tei­gė, jog nė vie­nas cen­tas iš su­ rink­tų pi­ni­gų nea­ti­ten­ka įmo­nei, vi­sos lė­šos per­ve­da­mos į spe­cia­lią sa­vi­val­dy­bės są­skai­tą.

Pra­gied­ru­lis Ve­lič­ka:

Man iš­kart ki­lo klau­ si­mas, koks bus per­ mo­kų grą­ži­ni­mo me­ cha­niz­mas tiems, ku­rie są­ži­nin­gai už šiukš­les mo­kė­jo vi­ sus me­tus?

Su­ma­žė­jo at­lie­kų

Klai­pė­dos re­gio­no at­lie­kų tvar­ky­ mo cent­ro, ku­ris ir ren­ka mo­kes­ čius už at­lie­kų iš­ve­ži­mą bei tvar­ky­ mą, at­sto­vas Arū­nas Liu­bi­na­vi­čius

„Man iš­kart ki­lo klau­si­mas, koks bus per­mo­kų grą­ži­ni­mo me­cha­ niz­mas tiems, ku­rie są­ži­nin­gai už

šiukš­les mo­kė­jo vi­sus me­tus? Kur tu­rės kreip­tis mo­kes­čius per­mo­kė­ ję klai­pė­die­čiai?“ – klau­sė klai­pė­ die­tis Pra­gied­ru­lis Ve­lič­ka. Uos­ta­mies­čio me­ro pa­va­duo­to­ jas Ar­tū­ras Šul­cas klai­pė­die­čių vil­ tis at­gau­ti pi­ni­gus iš­kart su­dau­žė – per­mo­kos ne­bus grą­ži­na­mos. „Kai Klai­p ė­d o­je bu­vo įves­ta vie­ti­nė rink­lia­va už at­lie­kų iš­ve­ ži­mą ir tvar­ky­mą, ne­bu­vo jo­kios me­to­di­kos, kaip ją ap­skai­čiuo­ ti. Ki­ti re­gio­nai nu­si­sta­tė ki­to­ kius dy­džius, to­dėl pi­ni­gų su­ren­ka ma­žiau nei rei­kia, pi­ni­gų pa­pil­do­ mai rei­kia skir­ti iš sa­vi­val­dy­bių biu­dže­tų. Pas mus rink­lia­va bu­ vo ap­skai­čiuo­ta su re­zer­vu, be to, pra­si­dė­jus kri­zei su­ma­žė­jo var­to­ ji­mas, tad ir at­lie­kų, dėl to ir su­ si­da­rė per­tek­li­nės lė­šos“, – aiš­ki­ no A.Šul­cas.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Sta­tys kon­tei­ne­rius

Jis tei­gė, kad pi­ni­gai, ku­rie ne­bu­ vo iš­leis­ti šiukš­lėms vež­ti ir tvar­ ky­ti, bus pa­nau­do­ti koo­fi­nan­suo­ ti at­lie­kų rū­šia­vi­mo li­ni­jos sta­ty­bas prie Dum­pių są­var­ty­no bei koo­fi­ nan­suo­ti po­že­mi­nių kon­tei­ne­rių Klai­pė­do­je sis­te­mos įdie­gi­mą. Abu šie pro­jek­tai tu­rė­tų bū­ti įgy­ ven­din­ti ki­tais me­tais. Nu­ma­to­ma įreng­ti apie 600 po­že­mi­nių kon­ tei­ne­rių 150 mies­to vie­tų. At­lie­kų rū­šia­vi­mo li­ni­ja bū­ti­na, nes Klai­ pė­dos lais­vo­jo­je eko­no­mi­nė­je zo­ no­je pra­dės veik­ti šiukš­lių de­gi­ni­ mo jė­gai­nė. „Jei ne­tu­rė­tu­me su­kau­pę lė­ šų, šiems pro­jek­tams pi­ni­gų rei­ kė­tų ieš­ko­ti mies­to biu­dže­te, o tai reikš­tų, kad jų ma­žiau bū­tų ski­ria­ ma, pa­vyz­džiui, gat­vių prie­žiū­rai“, – tei­gė A.Šul­cas.

Tik­rin­tis svei­ka­tos – per gim­ta­die­nį Eve­li­na Mi­ku­tie­nė e.mikutiene@kl.lt

Pro­fi­lak­ti­nė moks­lei­vių svei­ka­tos pa­tik­ra – kas­met pa­si­kar­to­jan­ti pro­ble­ma. As­mens svei­ka­tos prie­ žiū­ros ko­mi­si­ja va­kar ieš­ko­jo išei­ čių, kaip iš­veng­ti ei­lių prie gy­dy­to­ jų ka­bi­ne­tų.

„Tė­vai, no­rin­tys iš­veng­ti kas­me­ ti­nės pro­fi­lak­ti­nės svei­ka­tos pa­ tik­ros ei­lių gy­dy­mo įstai­go­se, moks­lei­vius ga­lė­tų ves­ti per gim­

Uos­t as. Jau ant­rą mė­ne­s į iš ei­lės už­ fik­suo­ta tei­g ia­ma uos­to kro­va. Rugp­ jū­t į pa­s iek­t as ant­ras ge­r iau­s ias ro-ro kro­v i­n ių (vnt.) mė­ne­s io re­z ul­t a­t as uos­to is­to­r i­j o­j e. Bu­vo per­k rau­t a 24 770 vnt., tai yra 8,4 pro­c ., ar­b a 1 909 vnt. dau­g iau, pa­ly­g in­t i su praė­ju­s ių me­t ų tuo pa­č iu mė­ne­s iu. Taip pat šį rugp­jū­t į Klai­p ė­dą nu­d žiu­g i­no krui­z i­ nių lai­v ų ke­lei­v ių gau­s a, ku­r ių į Klai­ pė­dos uos­t ą at­v y­ko 10 tūkst. 893 – net 119,4 pro­c ., ar­b a 5 929 krui­z i­n ių lai­v ų ke­lei­v iais dau­g iau. Dau­g iau jų per mė­ne­s į į Klai­p ė­dos uos­t ą bu­vo at­v y­kę tik 2007 me­t ų rugp­jū­t į. Sa­v i­val­dy­b ė. Ant­ra­d ie­n į Klai­p ė­dos me­ras Vy­t au­t as Grub­l iaus­k as 11.30 val. da­ly­vaus mies­to ta­r y­b os frak­c i­ jų po­s ė­dy­je, 13 val. priims krep­š i­n io klu­b o „Nep­t ū­n as“ rė­mė­jus ir sim­b o­ liš­k ai ap­s i­keis pa­ra­mos su­t ar­t i­m is.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė

„Klai­pė­da“ ra­šė, kad uos­ta­mies­čio me­ras Vy­tau­tas Grub­liaus­kas in­ for­ma­vo, jog dar šį mė­ne­sį po­li­ti­ kai tu­rė­tų ap­si­spręs­ti, ar rink­lia­ vą už at­lie­kų iš­ve­ži­mą ir tvar­ky­mą nuo ki­tų me­tų su­ma­žin­ti 15 pro­c., nes toks mies­to ta­ry­bos spren­di­mo pro­jek­tas jau pa­reng­tas. Pag­rin­di­nė prie­žas­tis, ko­dėl siū­ lo­ma ma­žin­ti rink­lia­vą, yra ta, jog Sa­vi­val­dy­bės kont­ro­lės ir au­di­to tar­ny­ba nu­sta­tė, kad 2008–2011 me­tais mo­kes­čių už šiukš­lių iš­ve­ži­ mą ir tvar­ky­mą su­rink­ta 10,9 mln. li­tų dau­giau nei rei­kė­jo. „Šios per­ tek­li­nės lė­šos pa­te­ko į mies­to biu­ dže­tą ir pa­žei­džiant tei­sės ak­tus bu­vo pa­nau­do­tos ne pa­gal pa­skir­ tį. Ta­čiau ne­ty­rė­me, kur jos bu­vo pa­nau­do­tos“, – tei­gė sa­vi­val­dy­bės kont­ro­lie­rė Dai­va Če­po­riū­tė.

Dienos telegrafas

ta­die­nį“, – pa­siū­lė Vi­suo­me­nės svei­ka­tos biu­ro di­rek­to­rė Ine­ta Pa­ čiaus­kai­tė. Pa­s i­r in­k ę tam tik­r ą mė­n e­s į kiek­vie­nais me­tais, per ku­rį bū­ tų tik­ri­na­ma moks­lei­vio svei­ka­ ta, tiek tė­vai, tiek svei­ka­tos prie­ žiū­ros spe­cia­lis­tai ga­lė­tų tin­ka­mai ver­tin­ti moks­lei­vio svei­ka­tos po­ ky­čius. Pro­fi­lak­ti­nės svei­ka­tos pa­tik­ ros pa­žy­mas ug­dy­mo įstai­goms moksleiviai turi pa­teik­ti iki rug­sė­ jo 15 die­nos.

Pa­žy­ma ga­lio­ja vi­sus me­tus nuo pa­tik­ros die­nos. Pa­vyz­džiui, moks­lei­viui pa­si­tik­ ri­nus svei­ka­tą lapk­ri­čio mė­ne­sį, ši pa­žy­ma ga­lio­ja vi­sus me­tus, tad ją ga­li­ma pa­teik­ti ki­tų me­tų rug­sė­jį. Tė­vams ne­be­rei­kia dar kar­tą ves­ ti moks­lei­vio kas­me­ti­nei svei­ka­tos pa­tik­rai prieš moks­lo me­tus. Anot Vi­s uo­m e­n ės svei­ka­tos biu­ro va­do­vės, dau­giau­sia pro­ ble­mų ky­la dėl gy­dy­to­jų ap­lai­du­ mo pil­dant nu­sta­ty­tos for­mos pa­ žy­mas.

„Pap­ras­č iau­s iai pra­l ei­d žia­m i svei­ka­tos pa­žy­mos for­mos lau­ ke­liai. Prie­žas­tys nė­ra aiš­kios, tad grei­čiau­siai tai – ap­lai­du­mas. Penk­ta­da­lis pa­teik­tų pa­žy­mų yra ne­tin­ka­mai už­pil­dy­tos. Ga­li­ma teig­ti, kad jos ne­ga­lio­jan­čios“, – dės­tė di­rek­to­rė I.Pa­čiaus­kai­tė. Pas­ta­rai­siais me­tais svei­ka­tos pa­tik­ros pa­žy­mų už­pil­dy­mo ko­ ky­bė ge­rė­ja, ta­čiau pa­gal jas vis dar sun­ku nu­sta­ty­ti to­kių pro­ble­ mų kaip moks­lei­vių nu­tu­ki­mas, re­ gos su­tri­ki­mai ten­den­ci­jas.

Pa­ro­da. Klai­pė­dos mies­to sa­v i­val­dy­ bės vie­š o­s ios bib­l io­te­kos Me­no sky­ riu­j e (J.Ja­no­n io g. 9) eks­p o­nuo­j a­m a Klai­p ė­dos jau­nų­jų me­n i­n in­k ų pa­ro­ da. Ji veiks iki rug­s ė­jo 30 die­nos. Čiuo­ž i­nė­j i­mas. Klai­p ė­dos kū­no kul­ tū­ros ir rek­rea­c i­jos cent­ras kar­t u su mies­to sa­v i­val­dy­b e jau šeš­t us me­ tus or­ga­n i­z uo­ja svei­k a­t i­n i­mo mė­ne­ sius, skir­t us klai­pė­d ie­čiams. Kiek­v ie­ ną sek­ma­d ie­n į 16 val. iki gruo­d žio 2 d. Klai­pė­dos gy­ven­to­jai ga­l i ne­mo­ka­ mai pa­č iuo­ž i­nė­t i ant le­do pre­k y­b os cent­re „Ak­ro­p o­l is“. Mir­t ys. Va­kar Ci­v i­l i­nės met­r i­ka­c i­jos sky­r iu­je už­re­g ist­r uo­tos 9 klai­p ė­d ie­ čių mir­t ys. Mi­rė Si­g i­t a Skir­mon­t ie­nė (g. 1923 m.), Li­d i­ja Zo­r i­na (g. 1923 m.), Vac­l a­va Gu­dei­k ie­nė (g. 1925 m.), Gu­ nar Po­l iak Po­l ia­kov (g. 1933 m.), Jur­g is Spro­g ys (g. 1935 m.), An­t a­nas Kun­k is (g. 1936 m.), Al­fon­s as Šeš­k us (g. 1948 m.), Al­do­n a Kviet­k ie­nė (g. 1953 m.), Sta­s ys Vit­k us (g. 1957 m.). Lė­b ar­t ų ka­p i­n ės. Šian­d ien lai­do­j a­ mi Sta­s ys Vit­k us, Si­g i­t a Skir­m an­t ie­ nė, Al­do­n a Kviet­k ie­nė, An­f i­s a Or­lo­ vie­nė. Jo­n iš­kės ka­p i­nės. Šian­d ien lai­do­ja­ ma Ole­na La­py­g i­na. Nau­j a­g i­m iai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 10 mo­te­r ų. Gi­mė 7 mer­g ai­tės ir 3 ber­n iu­k ai. Grei­to­j i. Va­k ar iki 16 val. grei­to­s ios pa­gal­b os me­d i­k ai su­l au­kė 52 iš­k vie­ ti­mų. Jiems te­ko sku­bė­t i į pa­gal­bą ne­ blai­v iems gat­vė­j e gu­l in­t iems as­me­ nims. Klai­p ė­d ie­čiai skun­dė­si ir aukš­ tu krau­jos­pū­d žiu.

4

antradienis, rugsėjo 11, 2012

miestas

Bran­gi hid­ran­tų re­for­ma 1

Nauja: žmonės baiminasi, kad į lau­ką iš­kel­ti skai­tik­liai su­kels ne­pa­to­gu­mų.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Piktina elekt­ri­kų akib­rokš­tas Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Ba­lan­džių gat­vės gy­ven­to­jai ne­ ga­li nu­sto­ti pik­ti­nę­si elekt­ros tie­ kė­jų pa­teik­to­mis staig­me­no­mis. Pra­džio­je ne­pa­si­ten­ki­ni­mą su­kė­lė iš na­mo ko­ri­do­riaus į gat­vę iš­kel­ ti elekt­ros skai­tik­liai, o da­bar šiur­ pi­na se­no­jo­je skai­tik­lių vie­to­je li­ kę sty­ro­ti elekt­ros lai­dai. „Pa­da­ry­ ta kaip raup­suo­tie­siems“, – pik­ti­no­ si klai­pė­die­čiai.

Žmo­nės skun­dė­si, jog ne­tvar­kin­ gai dar­bai at­lik­ti ir ki­tuo­se Ba­lan­ džių gat­vės na­muo­se. „Su­tin­ku, kad mū­sų ko­ri­do­rius nė­ra la­bai gra­žus, bet ar taip ga­li­ ma at­lik­ti dar­bus? Sie­na iš­griau­ta, pen­ki lai­dai sty­ro. Bet kas juos ga­ li nu­trauk­ti. Ar tie žmo­nės ir sa­vo na­muo­se taip re­mon­tą da­ro? O kur dar lai­das lau­ke nu­tį­sęs. Ar taip ga­ li­ma pa­lik­ti? Pa­da­rė kaip ark­li­dė­ se“, – pa­ste­bė­jo I.Sar­ge­lie­nė. Trū­ku­mus ža­da iš­tai­sy­ti

Iš­kel­ti nie­kas ne­pra­šė

Iš Ba­lan­džių gat­vė­je esan­čių na­mų elekt­ros skai­tik­liai į gat­vę bu­vo iš­ kel­ti prieš du mė­ne­sius. „Da­bar, kad nu­si­ra­šy­tu­me skai­ tik­lio duo­me­nis, tu­rė­si­me ei­ti į lau­ ką. Neį­si­vaiz­duo­ju, ką rei­kės da­ry­ ti žie­mą. Mū­sų gat­vė nė­ra va­lo­ma. Tu­rė­si­me klam­po­ti per pus­nis. O ką rei­kės da­ry­ti, jei nak­tį iš­muš sau­gik­lius?“ – bū­si­mos pro­ble­ mos bau­gi­no gy­ven­to­jas Zo­sę Vo­ sen­ko ir Ire­ną Sar­ge­lie­nę. Ne­ga­lę tu­rin­tis Pet­ras Vi­si­pa­vi­ čius tvir­ti­no, jog tai la­bai ap­sun­ kins jo gy­ve­ni­mą. Vy­ras pa­ste­bė­jo, kad žie­mą lau­ke esan­tys skai­tik­liai ga­li ir už­šal­ti. „Skai­tik­liai bu­vo ko­ri­do­riu­je ir vi­siems bu­vo ge­rai. Nie­kas ne­pra­ šė jų iš­kel­ti. Aiš­ki­no, kad tik­rin­ ti bu­vo ne­pa­to­gu, ta­čiau laip­ti­nių du­rys vi­sa­da pra­vi­ros. Jie bet ka­da ga­lė­jo atei­ti ir tik­rin­ti“, – pa­brė­žė gy­ven­to­jai. Klai­pė­die­čiai pa­ste­bė­jo, kad vi­ soms dė­žu­tėms, ku­rio­se su­mon­ tuo­ti skai­tik­liai, tin­ka tie pa­tys rak­te­liai. „Ga­lės bet kas at­si­ra­kin­ti ir da­ ry­ti ką no­ri, o mes gau­si­me mo­kė­ ti“, – nuo­gąs­ta­vo gy­ven­to­jai. Ka­bo ne­rei­ka­lin­gi lai­dai

Dar la­biau gy­ven­to­jus pa­pik­ti­no ne­tvar­kin­gai at­lik­ti dar­bai. Ba­lan­ džių gat­vės 1-aja­me na­me lai­dai į bu­vu­sią skai­tik­lių spin­tą su­ves­ti iš­dau­žus sie­ną. Taip pat pa­lik­tas lai­das, ku­ ris anks­čiau bu­vo nu­ves­tas į elekt­ ros stul­pą. Žmo­nės pa­sa­ko­jo, kad iš pra­džių jis bu­vo pa­lik­tas ka­bo­ti. Tik vė­liau, gy­ven­to­jams pa­reiš­kus ne­ pa­si­ten­ki­ni­mą, jis bu­vo su­suk­tas.

Skai­tik­liai iš na­mų ko­ri­do­rių į gat­ vę iš­kel­ti ne tik Ba­lan­džių, bet ir ap­lin­ki­nė­se gat­vė­se. Kaip in­for­ma­vo LES­TO, tai vyk­ do­mo in­ves­ti­ci­nio pro­jek­to da­lis. Jo me­tu oro elekt­ros li­ni­jos bus per­ kel­tos po že­me, o ap­skai­tos prie­ tai­sai iš gy­ve­na­mų­jų na­mų bus iš­ kel­ti į gat­vę. Nu­ma­ty­ta į gat­vę iš gy­ve­na­mų­ jų na­mų iš­kel­ti 101 skai­tik­lį. Anks­ čiau pa­brėž­ta, kad gy­ven­to­jams šie dar­bai ne­kai­nuos nė cen­to. Įmo­nės LES­TO Klai­pė­dos re­gio­ no tink­lo val­dy­mo de­par­ta­men­to di­rek­to­rius Min­dau­gas Lu­ka­še­vi­ čius tvir­ti­no, jog šiuo me­tu in­ves­ ti­ci­nis pro­jek­tas dar nė­ra baig­tas. Jis pa­ža­dė­jo, kad gy­ven­to­jų pa­ teik­ti prie­kaiš­tai bus per­duo­ti dar­ bus vyk­dan­čiam ran­go­vui. „Mū­sų įmo­nė nu­si­skun­di­mų iš gy­ven­to­jų ne­bu­vo ga­vu­si. Be abe­ jo­nės, de­mon­tuo­tos oro li­ni­jos lai­dai tu­rės bū­ti nuim­ti, o neiš­ vaiz­džiai, gof­ruo­ta­me vamz­dy­je pa­klo­tos ka­be­li­nės li­ni­jos bus su­ mon­tuo­tos lo­ve­ly­je“, – pa­brė­žė M.Lu­ka­še­vi­čius. Pa­sak jo, pa­gal Elekt­ros įren­gi­nių įren­gi­mo bend­rą­sias tai­syk­les vi­si elekt­ros skai­tik­liai tu­ri bū­ti įren­ gia­mi ope­ra­to­riui leng­vai priei­na­ mo­se ap­žiū­rė­ti ir nu­skai­ty­ti rod­ me­nis vie­to­se. „At­sip­ra­šo­me gy­ven­to­jų dėl vyk­do­mo pro­jek­to me­tu ky­lan­ čių ne­pa­to­gu­mų. Į pa­sta­bas bus at­si­žvelg­ta. LES­TO dar­buo­to­jai, ap­žiū­rė­ję ir įver­ti­nę at­lik­tų dar­ bų ko­ky­bę, prieš pa­si­ra­šy­da­mi dar­bų priė­mi­mo per­da­vi­mo ak­tą, įpa­rei­gos ran­go­vus iš­tai­sy­ti ga­li­ mus trū­ku­mus“, – tei­gė M.Lu­ka­ še­vi­čius.

„Yra rei­ka­la­vi­mas sta­ ty­ti nau­jus ant­že­mi­nius hid­ran­tus. Jie esą pa­to­ges­ni ug­ nia­ge­siams, ka­dan­gi iš kar­to ga­li­ ma pri­si­jung­ti žar­ną prie įren­gi­nio ir nau­do­ti van­de­nį. Ta­čiau ap­tar­ na­vi­mas pro­ble­miš­kes­nis. Ant­že­ mi­niai hid­ran­tai bū­na jaut­res­ni, jei yra ar­čiau gat­vės, juos su­ga­din­ti žy­miai leng­viau nei to­kį pa­tį po­ že­mi­nį įren­gi­nį“, – pa­sa­ko­jo uos­ ta­mies­ty­je hid­ran­tus pri­žiū­rin­čios bend­ro­vės „Klai­pė­dos van­duo“ ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Leo­nas Ma­ kū­nas. Va­do­vui ant­ri­no ir pri­si­sta­ty­ ti ne­no­rė­jęs „Klai­pė­dos van­dens“ dar­buo­to­jas. „Mū­sų są­ly­goms jie ne­tin­ka­mi, nes pas mus Klai­pė­do­je – grun­ti­ niai van­de­nys aukš­tai. Žie­mą hid­ ran­tai pa­pras­čiau­siai už­šals, tad juos kiek­vie­nais me­tais teks keis­ ti nau­jais. Ta­čiau mū­sų nuo­mo­nės nie­kas ne­pai­sė“, – pik­ti­no­si spe­ cia­lis­tas. Toks nu­ro­dy­mas esą gau­tas iš Prieš­gais­ri­nės gel­bė­ji­mo tar­ny­bos de­par­ta­men­to. Mask­vie­tiš­ki iš­stū­mė vo­kiš­kus

Bū­tent to­kio ti­po ant­že­mi­niai hid­ ran­tai Klai­pė­do­je bu­vo įreng­ti dar prieš­ka­ry­je, ta­čiau jų mies­te te­li­kę še­ši, nes ne­pa­si­tei­si­no. „Aš 37 me­tus pri­žiū­riu tuos hid­ ran­tus ir pui­kiai ži­nau jų tech­ni­nes ga­li­my­bes. Kai pra­dė­jau dirb­ti, vo­ kiš­kų iki­ka­ri­nių hid­ran­tų Klai­pė­ do­je bu­vo 127. Be­veik vi­sus juos pa­nai­ki­no­me. Įren­gė­me Mask­vos ti­po, po­že­mi­nius, nes ant­že­mi­niai žie­mą su­spro­gi­nė­da­vo“, – pa­sa­ko­ jo bend­ro­vės „Klai­pė­dos van­duo“ Van­den­tie­kio tink­lų tar­ny­bų va­do­ vas Ste­po­nas Al­mo­nas. Prieš žie­mą esą tek­da­vo iš kor­ pu­sų iš­pum­puo­ti van­de­nį, kad šie neuž­šal­tų. Rei­kė­jo net at­ski­ros žmo­nių bri­ga­dos jiems pri­žiū­rė­ti. „Jei hid­ran­tas įreng­tas mo­lin­ ga­me grun­te, per lai­ką po že­me ap­link jį su­si­kau­pia van­duo ir jis žie­mą už­šą­la. Tam rei­kia įreng­ti dre­na­žą, o tai – pa­pil­do­mos iš­lai­ dos, bran­gus ma­lo­nu­mas“, – apie nau­jų įren­gi­nių per­spek­ty­vą uos­ ta­mies­ty­je kal­bė­jo S.Al­mo­nas. Šiuo me­tu Klai­pė­dos mies­te yra 1 tūkst. 247 prieš­gais­ri­niai hid­ran­tai. Iš bend­ro hid­ran­tų skai­čiaus apie 17 pro­c. jau yra nau­jo ti­po.

Pa­to­giau ug­nia­ge­siams

Kre­tin­giš­kiai bu­vo be­ne pir­mie­ ji ša­ly­je, pra­dė­ję įren­gi­nė­ti nau­jus ant­že­mi­nius hid­ran­tus. Bend­ro­vės „Kre­tin­gos van­de­nys“ di­rek­to­rius Ge­di­mi­nas Va­li­ne­vi­čius tei­gė, kad toks bu­vęs ug­nia­ge­sių val­džios rei­ ka­la­vi­mas. „Po­že­mi­niai įren­gi­niai yra lei­ džia­mi tik to­se vie­to­se, kur ne­ga­li­ ma pa­sta­ty­ti ant­že­mi­nio hid­ran­to. Ki­taip jie pro­jek­to ne­de­ri­na ir ob­ jek­to ne­prii­ma“, – ne­slė­pė G.Va­li­ ne­vi­čius.

Leo­nas Ma­kū­nas:

Per me­tus mies­ te mes pa­kei­čia­me apie 100 su­si­dė­vė­ ju­sių hid­ran­tų. Tai įmo­nei kai­nuo­ja apie 50 tūkst. li­tų.

Ug­nia­ge­siams esą svar­biau­sia, kad at­vy­kę į iš­kvie­ti­mą jie leng­vai ras­tų van­dens įren­gi­nį, tai yra jis bū­tų tin­ka­mai pa­ženk­lin­tas ir bū­ tų vei­kian­tis. „Ant­že­mi­niai hid­ran­tai žy­miai ge­riau. Jie ma­to­mi, leng­viau pa­ sie­kia­mi. Pa­gal nau­jus nor­ma­ty­vus to­kių tu­rė­tų bū­ti dau­giau“, – įsi­ ti­ki­nęs Kre­tin­gos raj. Prieš­gais­ri­ nės gel­bė­ji­mo tar­ny­bos vir­ši­nin­ kas Gin­ta­ras Bruz­dei­li­nas. Nau­ji hid­ran­tai jau įreng­ti Kre­ tin­go­je, Sa­lan­tuo­se, Vid­man­tuo­ se. Da­bar vyk­do­mi nau­ji pro­jek­ tai Kar­te­no­je, Kū­lu­pė­nuo­se ir Dar­bė­nuo­se. Ten taip pat at­si­ras nau­ji rau­do­ni ant­že­mi­niai hid­ ran­tai.

Kai­nuo­ja ke­lis tūks­tan­čius

Kre­tin­gos ra­jo­ne grun­tas smė­lin­ gas, ten pro­ble­mos dėl už­ša­li­mo nė­ra. Ta­čiau iš­lai­dų dėl nau­jo­vės tu­rės ir kre­tin­giš­kiai, nes van­den­ tie­ki­nin­kai pa­ste­bė­jo, kad va­gi­šiai prie jų jau pri­ki­šo na­gus. „Hid­ran­tų dang­te­liai yra iš aliu­ mi­nio, juos va­gia. Da­bar ga­min­to­ jai pra­dė­jo dė­ti plas­ti­ki­nius, to­dėl pa­vog­tuo­sius kei­čia­me“, – ap­gai­ les­ta­vo G. Va­li­ne­vi­čius. Ta­čiau už šį pa­to­gu­mą mo­ka ne ug­nia­ge­siai, o van­den­tie­ki­nin­kai. O ir pa­tys hid­ran­tai – ne pi­gus ma­lo­nu­mas. „Hid­ran­to kai­na pri­klau­so­mai nuo jo aukš­čio yra apie 3 tūkst. li­ tų. Įren­gi­nio su­mon­ta­vi­mas, pa­ kei­ti­mo dar­bai at­siei­na dar 1 tūkst. 500 li­tų. Per me­tus mies­te mes pa­kei­čia­me apie 100 su­si­dė­vė­ju­ sių hid­ran­tų. Tai įmo­nei kai­nuo­ja apie 50 tūkst. li­tų. Po­že­mi­niai hid­ ran­tai sau­ges­ni, jo joks chu­li­ga­nas ne­su­lau­žys, jie ap­sau­go­ti nuo už­ ša­li­mo. Bet jie ne­la­bai pa­to­gūs ug­ nia­ge­siams, ku­rie tu­ri pa­kel­ti šu­li­ nio dang­tį, pri­si­jung­ti prie van­dens sis­te­mos. Tam su­gaiš­ta­mos ke­ lios pa­pil­do­mos mi­nu­tės“, – sa­kė L.Ma­kū­nas. Pa­rei­gū­nai mel­dė­si

Kol van­den­tie­ki­nin­kai ban­dė pa­tei­ sin­ti nau­jus, ta­čiau ne vi­so­se ša­lies vie­to­vė­se tin­kan­čius Prieš­gais­ri­nės ap­sau­gos ir gel­bė­ji­mo de­par­ta­men­ to rei­ka­la­vi­mus, pa­sta­ro­sios struk­ tū­ros ko­men­ta­rų iš aukš­čiau­sių va­ do­vų lū­pų iš­girs­ti ne­pa­vy­ko. De­par­ta­men­to di­rek­to­rius Re­mi­ gi­jus Ba­niu­lis, jo ko­le­gų tei­gi­mu, iš­vy­kęs į ko­man­di­ruo­tę Gru­zi­jo­ je, o li­ku­sie­ji va­kar ne­kė­lė te­le­fo­ no ra­ge­lių, nes, ti­kė­ti­na, mel­dė­ si Ši­lu­vo­je. Kaip skel­bia­ma Prieš­gais­ri­nės ap­sau­gos ir gel­bė­ji­mo de­par­ta­men­ to tink­la­la­py­je, rugsėjo10-oji Ši­lu­ vo­je Švč. Mer­ge­lės Ma­ri­jos gi­mi­mo at­lai­duo­se skir­ta po­li­ci­jos, vals­ty­ bės sie­nos ap­sau­gos ir prieš­gais­ ri­nei gel­bė­ji­mo tar­ny­boms. Va­kar bu­vo mel­džia­ma­si, kad kiek­vie­nas pa­rei­gū­nas są­ži­nin­gai at­lik­tų sa­vo pa­rei­gas, bu­vo dė­ko­ja­ma Die­vui už gai­les­tin­gu­mą, taip pat bu­vo au­ ko­ja­mos šv. mi­šios už šių tar­ny­bų pa­rei­gū­nus ir jų šei­mas. Čia žy­gia­ vo pa­rei­gū­nų ri­kiuo­tės, plė­ve­sa­vo jų vė­lia­vos.

Išs­tums: ap­lin­ki­niuo­se mies­tuo­se ir mies­te­liuo­se po­že­mi­niai prieš­gais­ri­niai įren­gi­niai dar nau­do­ja­mi, bet il­

gai­niui juos pa­keis ant­že­mi­niai hid­ran­tai.

Re­dak­ci­jos ar­chy­vo nuo­tr.

5

antradienis, rugsėjo 11, 2012

lietuva

Paragino elgtis atsakingai Prezidentė Dalia Grybauskaitė paskutinę sesiją pradedantį Seimą ragina atsakingai elgtis su šalies pinigais ir nepalikti naujos valdžios „pavojingų pažadų lauke“.

Rekordas: į Seimo rinkimų biuletenius šįkart bus įrašyta kaip niekad

daug kandidatų.

Gedimino Bartuškos nuotr.

Tendencija: Z.Vaigauskas paste-

bi, kad kandidatų vis gausėja.

Į 141 vietą – du tūkstančiai Seimo rinkimuose – lyg konkurse į gerą universitetą. Parlamento nario kėdės sieks daugiau kaip 2 tūkst. žmonių. Justinas Argustas j.argustas@diena.lt

Tad į vieną mandatą iš 141, esančio Seime, vidutiniškai pretenduos po 13–14 kandidatų. Tai – naujas rinkimų rekordas. Seimo rinkimų daugiamandatės apygardos biuletenyje bus 19 partijų kandidatų sąrašų. Visos šios partijos kelia savo kandidatus ir daugumoje arba visose vienmandatėse apygardose. Be to, dar kelios politinės organizacijos kelia savo pretendentus į Seimą tik kai kuriose vienmandatėse apygardose. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) vakar baigė pareiškinių dokumentų priėmimą iš Seimo rinkimuose dalyvauti norinčių partijų. Vakar, be kitų, dokumentus komisijai pateikė ir Lietuvos žmonių partijos atstovai. Jos pirmininkė Joana Šimanauskienė sakė, kad daugiamandatėje apygardoje keliamas 61 kandidatas, vienmandatėse – 26. „Naujoms, nedidelėms partijoms tikrai nelengva, nes finansavimas iš biudžeto skiriamas tik didžiosioms partijoms, o kontroliuojamos, atrodo, labiau

būtent mažosios“, – sakė ji dienraščiui. VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas skaičiuoja, kad Seimo nario kėdės sieks kiek daugiau nei 2 tūkst. žmonių. „Galutinių duomenų dar nėra, tačiau tendencija tokia, kad kandidatų daugėja“, – sakė jis.

Joana Šimanauskienė:

Naujoms, nedidelėms partijoms tikrai nelengva, nes finansavimas iš biudžeto skiriamas tik didžiosioms. Šiuose rinkimuose kur kas daugiau ir jėgas išmėginsiančių vienmandatėse rinkimų apygardose. Čia – taip pat rekordai. Kai kuriose iš jų varžysis net 15 ir daugiau kandidatų. 2008-aisiais parlamento kėdės siekė kiek daugiau nei pusantro tūkstančio piliečių, o 2004-aisiais

Komentaras Vytautas Dumbliauskas Politologas

T

ai, kad daugėja kandidatų į Seimo narius, liudija didelį nedarbą. Būti ketverius metus Seimo nariu – puikus darbas ir puikus atlyginimas. Ir beveik jokios atsakomybės. Juolab ir alga ne mažesnė kaip 5 tūkst. litų. Čia, žinoma, juokauju. Ši tendencija liudija, kad žmonės tampa drąsesni – po truputį bando jungtis, organizuotis. Nors pabrėžčiau, kad gera mūsų valdžios ir piliečių sąveika nelabai galima pasigirti. Piliečiai valdžios sprendimams įtakos daryti nelabai gali. Nemanyčiau, kad daugiau kandidatų liudija demokratijos brandą. Tik tai, kad visuomenė drąsėja. Jei visuomenė bręstų, būtų didesnis aktyvumas rinkimuose. Dauguma kandidatų turbūt mano taip: „O kodėl nepabandžius? Juk nieko neatsitiks.“ Vieni į tai žvelgia rimtai, o kiti, susibūrę į neaiškias organizacijas, mano, kad darbas Seime tebus jų vystomo verslo pratęsimas.

metais dar mažiau. Tąsyk pretendentų į parlamentarus buvo 1250. Kol kas iki galo neaišku, ar šiuose Seimo rinkimuose bus nors vienas koalicinis sąrašas. VRK šią savaitę patikrins visus pateiktus dokumentus, oficialiai patvirtins kandidatų sąrašus ir juos paskelbs penktadienį.

„Šis politinis sezonas trumpas, todėl svarbiausia išlaikyti stabilumą šalyje ir nepridaryti klaidų. Jeigu paskutinius kelis kadencijos mėnesius skirsite pradėtiems darbams pabaigti, Lietuva atsimins jus kaip antikrizinį Seimą, apsaugojusį šalį nuo ekonominės griūties“, – rašoma Prezidentės sveikinimo laiške sesijos pradžios proga. Laiške pabrėžta, kad, nepaisant politinio margumo, šis Seimas per ketverius metus „ne kartą parodė sugebėjimą susitarti ir susitelkti, kai Lietuvai ir jos žmonėms reikėjo ryžtingų sprendimų“. „Kartu su Seimu buvo sukurti nauji įrankiai kovai su korupcija, pradėtos istorinės pertvarkos energetikos sektoriuje, tobulinama teismų ir teisėsaugos institucijų veikla, skaidrinami viešieji pirkimai, atlaikyta sunkmečio banga“, – rašoma D.Grybauskaitės laiške. Seimo pirmininkė Irena Degutienė Seimo nariams linkėjo susikaupimo ir susiklausymo nuo pirmų dienų: „Linkiu tokio susitelkimo, koks leido mūsų olimpiečiams Londono olimpinėse žaidynėse pa-

siekti geriausių rezultatų per visus 22 nepriklausomybės metus.“ Į verslo susitikimus Kinijoje išvykusį premjerą Andrių Kubilių pavaduojanti krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė pareiškė, kad Seimas dar šioje sesijoje turės apsispręsti dėl pensijų reformos. „Kalbame ne apie artimiausių keturių ar šešių mėnesių, ne artimiausių ketverių metų problemų sprendimą, o artimiausių 40 ar 60 metų perspektyvą – kaip atrodys visa pensijų sistema. Šiuos klausimus būtina pagaliau išspręsti“, – sakė ministrė. R.Juknevičienės teigimu, taip pat reikalingi svarstymai, kaip tam tikrų profesijų asmenims numatytas papildomas socialines garantijas įtraukti į bendrą pensijų sistemą. Pasak jos, „norėtųsi tikėti pažangos“ svarstant Darbo kodekso pakeitimus, susijusius su darbo santykių lankstumu, skatinančius naujų darbo vietų kūrimą. Seimas vakar pradėjo rudens sesiją, paskutinę šios kadencijos parlamentui. Įregistruotame rudens sesijos darbų programos projekte – daugiau kaip 260 teisės aktų projektų. Šis Seimas dirbs, iki lapkritį prisieks naujojo parlamento nariai. „Klaipėdos“, BNS inf.

Įvertino: Prezidentė D.Grybauskaitė teigia, kad dabartinis Seimas

įrodė gebėjimą susitarti ir susitelkti svarbiems darbams.

Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.

Siekia išslaptinti informaciją Vilniuje įsikūrusi nevyriausybinė organizacija Žmogaus teisių stebėjimo institutas siekia, kad teismas įpareigotų Valstybės saugumo departamentą (VSD) išslaptinti medžiagą, minimą parlamentiniame tyrime dėl galimų slaptų JAV centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjimų.

Įtarimai: tyrimas parodė, kad šiame pastate Antaviliuose galėjo būti

įrengtos patalpos, tinkamos slaptam kalėjimui.

Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.

„Prašymai susiję su tokiais dokumentais kaip parlamentinio tyrimo išvadose minimas partnerių prašymas įsteigti Lietuvoje patalpas, tinkamas sulaikytiems asmenims laikyti, Lietuvos VSD ir JAV

CŽV bendradarbiavimo susitarimai“, – sakė instituto teisės programų koordinatorė Mėta Adutavičiūtė. VSD iki šiol atmesdavo tokius žmogaus teisių organizacijos prašymus. Šiandien Vilniaus apygardos administracinis teismas nagrinės bylą, kurioje institutas prašo, kad būtų išslaptintas prašymą nagrinėjusios VSD ekspertų sudarytos komisijos protokolas ir rekomendacija saugumo vadovui. „Norime sužinoti, kokie siūlymai ir rekomendacijos buvo pateikti

VSD vadovui dėl tos informacijos išslaptinimo. Manome, kad informacija laikoma įslaptinta nepagrįstai“, – sakė M.Adutavičiūtė. Per tyrimą buvo identifikuoti du objektai Vilniuje ir šalia sostinės esančiuose Antaviliuose, kur galėjo būtų įrengtos patalpos sulaikytiesiems laikyti. Taip pat nustatyti keli su CŽV siejami skrydžiai į Vilnių ir į Palangą, vykę 2003–2006 m., tačiau neatsakyta į klausimą, ar į Lietuvą atskraidinti įtariamieji terorizmu. „Klaipėdos“, BNS inf.

6

antradienis, rugsėjo 11, 2012

nuomonės

Kaip žlun­ga iliu­zi­jos?

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Rinkimų gelbėjimo scenarijus

Ja­ni­na Ba­či­liū­nai­tė-Os­ter­maier

T

Stasys Gudavičius

Č

ia bus pasiūlyta šventvagiška mintis – galbūt jau atėjo laikas visus Seimo narius rinkti tik daugiamandatėje apygardoje? Tai tikriausiai būtų nepopuliarus sprendimas. Mat dauguma Lietuvos rinkėjų kažkodėl įsikibę minties, kad daug teisingiau, kai parlamentaras renkamas vienmandatėje apygardoje. Bet dera pabrėžti, kad kandidatų sąrašai nėra joks blogis. Balsuodami už juos savo parlamentus išrenka žmonės daugumoje vakarietiškų, civili-

Seimo rinkimai balsuojant tik už kandidatų sąrašus būtų daug spartesni. zuotų, demokratinių valstybių. Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Suomijoje, Vokietijoje, Švedijoje, Prancūzijoje ir daugybėje kitų šalių nėra jokių vienmandačių apygardų. Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad šių valstybių parlamentai yra nedemokratiški ar nereprezentatyvūs, neatstovauja tautos interesams. Seimo rinkimai balsuojant tik už kandidatų sąrašus būtų daug spartesni. Jie baigtųsi jau per vieną dieną – šių metų rinkimų atveju jau spalio 14-osios vakarą žinotume galutinius balsavimo rezultatus. Bet Lietuvoje situacija tokia, kad visą naujojo Seimo paveikslą išvysime tik po antrojo rinkimų turo – spalio 28-ąją. Maža to, atsisakius atskirų apygardų, rinkimai kainuotų gerokai mažiau. Tie keli milijonai litų, užuot išleisti antrajam balsavimo turui, galėtų būti panaudoti kokio naujo vaikų darželio statyboms ar sunkių ligonių slaugai. Balsavimo tik už kandidatų sąrašus skeptikai pasakytų, kad tokia sistema neleistų rinkimuose tinkamai dalyvauti nepartiniams, nepriklausomiems kandidatams. Tokie argumentai lengvai atmetami. Pirmiausia, tų nepriklausomų kandidatų vis mažėja – šiųmečiuose Seimo rinkimuose jų tėra vos trys dešimtys. Tik vienas kitas laimi ir patenka į Seimą. Be to, tapęs parlamentaru nepartinis politikas dažniausiai prisišlieja prie kurios nors partijos. Ir nepriklausomumo nelieka nė kvapo.

iu­bin­ge­ne – dar va­sa­ ra: die­no­mis ter­mo­met­ras ro­do apie 28 laips­nius ši­ lu­mos, tik nak­tys vė­sios. Pir­mo­ji rug­sė­jo sa­vai­tė – va­sa­ros ato­sto­gų tą­sa, to­dėl net ir mies­ to au­to­bu­sai te­be­va­ži­nė­ja ato­sto­gų tvar­ka­raš­čiu. Mies­tą už­plū­dę stu­ den­tai vos įri­de­na sa­vo di­džiu­lius la­ga­mi­nus į mies­to au­to­bu­sus, va­ žiuo­jan­čius stu­den­tų bend­ra­bu­čių link. Žiū­riu į juos ir gal­vo­ju: moks­ lo šak­nys vi­sa­da kar­čios, bet vai­ siai – sal­dūs. No­rė­čiau, jog taip vi­ sa­da bū­tų. Štai prieš ke­lias die­nas Vo­kie­ti­jos dar­bo mi­nist­rė Ur­su­la von der Le­ yen pra­ne­šė, jog tų, ku­rie už­dir­ba ma­žiau nei 2,5 tūkst. eu­rų per mė­ ne­sį neats­kai­čius mo­kes­čių, po 35 me­tų dar­bo se­nat­vės pen­si­ja sieks 688 eu­rus. Ki­taip sa­kant, da­liai Vo­kie­ti­ jos pi­lie­čių tai reiš­kia skur­dą. Dar­ bo mi­nis­te­ri­ja no­rė­tų, jog 850 eu­rų bū­tų ga­ran­tuo­ta se­nat­vės pen­si­ja. Ta­čiau no­rai ir ga­li­my­bės ne vi­sa­da su­tam­pan­tys da­ly­kai. Ypač kai bo­ ta­gu pliauk­ši ki­tą­met vyk­sian­tys rin­ki­mai į Bun­des­ta­gą. Pas­kelb­ ti skai­čiai da­liai Vo­kie­ti­jos pi­lie­

Vi­siems įdo­mu, ko­ kia ži­nia Eu­ro­pai bus per­duo­ta tre­čia­ die­nio ry­tą. Ta­čiau aiš­ku vie­na: stro­ piau­sie­ji ima stig­ti kant­ry­bės.

gų, jei nė­ra per­spek­ty­vų praei­ties sko­loms įveik­ti, kai vis dar ir nau­ jos pri­si­de­da? Kal­nas toks di­de­lis, kad gy­ve­ni­mo neuž­teks jam pa­neš­ ti. Api­ma be­jė­giš­ku­mas. Tai pa­vo­ jin­gas jaus­mas.“ Pa­na­šu, jog blės­ta di­de­lės iliu­ zi­jos net to­kio­je ge­ro­vės vals­ty­ bė­je kaip Vo­kie­ti­ja. Tam, re­gis, ir pa­grin­das yra. Rug­sė­jo 12 die­ną, tre­čia­die­nį, bus pa­gar­sin­tas Teis­ mo pre­zi­den­to And­rea­so Voß­kuh­ le­so ir tei­sė­jų priim­tas spren­di­mas,

ku­ris tu­rės įta­kos ne tik Vo­kie­ti­jai, bet ir vi­sai Eu­ro­pos Są­jun­gai. Tai bus pa­da­ry­ta dėl to, kad Vo­ kie­ti­jos pi­lie­čiams at­si­bo­do gy­ven­ ti su­si­ver­žus dir­žus ir šelp­ti silp­nas eu­ro­zo­nos vals­ty­bes. Per 3,7 tūkst. pi­lie­čių pa­si­ra­šė ma­si­nį skun­dą ir pa­tei­kė jį Kons­ti­tu­ci­niam teis­mui. Jie ar­gu­men­ta­vo, jog yra pa­da­ry­ ti di­džiau­si pa­žei­di­mai prieš Pag­ rin­di­nį įsta­ty­mą, ka­dan­gi biu­dže­to tei­sė pri­klau­so Bun­des­ta­gui, o no­ ras dau­giau sa­va­ran­kiš­ku­mo per­ duo­ti Briu­se­liui, kai de­mok­ra­tiš­kai to ne­be­ga­li­ma kont­ro­liuo­ti, – an­ ti­kons­ti­tu­ci­nis. Prob­le­ma ki­lo dėl to, jog Vo­kie­ti­ jos vy­riau­sy­bė no­ri pa­sko­lin­ti Eu­ ro­pos cent­ri­niam ban­kui 700 mi­ li­jar­dų eu­rų. Di­džiau­sia Vo­kie­ti­jos vy­riau­sy­bės da­lis su­da­ro 190 mi­li­ jar­dų eu­rų. Kas ga­li ga­ran­tuo­ti šią su­mą? Skun­do au­to­riai ma­no, kad tiek daug pi­ni­gų skir­da­mas ki­toms vals­ty­bėms Vo­kie­ti­jos Bun­des­ta­ gas pra­ras reikš­mę sa­vo ša­ly­je. Sa­ vait­raš­tis „Die Zeit“ klau­sia, kas tai yra: iš­si­gel­bė­ji­mas ar griu­vė­siai? Vi­siems įdo­mu, ko­kia ži­nia Eu­ ro­pai bus per­duo­ta tre­čia­die­nio ry­ tą. Ta­čiau aiš­ku vie­na: stro­piau­sie­ ji ima stig­ti kant­ry­bės. Tai pra­de­da ba­lan­suo­ti ant pa­vo­jin­gos ri­bos, abi­pus ku­rios yra glo­ba­lio­ji Eu­ro­pa, ku­rios skal­dy­ma­sis ve­da į nie­kur. Eu­ro­pos cent­ri­nio ban­ko pre­zi­ den­tas Ma­rio Drag­hi spau­dos pus­ la­piuo­se dip­lo­ma­tiš­kai san­tū­rus: ne­dė­kin­ga da­lia, kai rei­kia da­ly­ti ne­nu­dob­to lo­kio kai­lį.

Atgarsiai

Me­tai ei­na, nie­kas ne­si­kei­čia

397 728

telefonas@kl.lt

Me­dis nu­vir­to ant ta­ke­lio

Praė­jo mė­nuo nuo Klai­pė­do­je praū­ žu­sio škva­lo, ta­čiau vė­jo iš­vers­tų me­ džių dar ne­bai­gė su­tvar­ky­ti. Bent pa­ ša­lin­tų juos nuo ta­ke­lių, kur daž­nai vaikš­to žmo­nės. Poil­sio par­ke iš­vir­ tę me­džiai juk be­veik su­tvar­ky­ti. Ta­ čiau vie­nas yra už­griu­vęs ant ta­ke­lio, esan­čio ne­to­li ge­le­žin­ke­lio per­va­žos. Nie­kaip ne­sup­ran­tu, kaip tvar­ky­to­ jai jo ne­pas­te­bė­jo? Bai­su žiū­rė­ti, kaip ma­mos, apei­da­mos me­dį, ve­ži­mė­lius tu­ri tą­sy­ti per žo­ly­nus. Emi­li­ja

Jū­ri­nin­ko nuo­mo­nė nu­liū­di­no

Pers­kai­čiau jū­rų ka­pi­to­no Ei­mu­čio As­ti­ko straips­nį „Dar­žas – ka­pi­to­no til­te­ly­je“ („Klai­pė­da“, 2012 09 05). Bu­vo liūd­na skai­ty­ti šio bu­vu­sio jū­ ri­nin­ko min­tis. Ga­li net pa­si­ro­dy­ti, kad Ka­pi­to­nų klu­bas, ku­riam jis pri­ klau­so, la­biau pri­me­na ne so­li­džių vy­rų, o pa­mal­džių mo­te­rų bū­re­lį. Ne­la­bai su­pran­tu, ko jiems už­kliu­vo ke­li agur­kai, au­gi­na­mi ka­pi­to­nų til­ te­ly­je? Gal ge­riau, kad jū­ri­nin­kai iš ne­tu­rė­ji­mo ką veik­ti per bor­tus šo­ ki­nė­tų? Ma­no gal­va, to­kia nuo­mo­nė dvel­kia so­vie­ti­niu naf­ta­li­nu. Je­go­ras

Ne­si­rū­pi­na sa­vo vai­ku

Mū­sų na­me vie­na mo­te­ris au­gi­ na tris sū­nus. Jie, kaip ir vi­si vai­ kai, nuo­lat lei­džia lai­ką kie­me. Jau­nes­ny­sis ber­niu­kas vi­są tą lai­ ką skriau­džia­mas. Kiek­vie­ną kar­ tą po lan­gais jis šau­kia ma­mą. Taip bū­na kas­dien po ke­lis kar­tus. Tas jo rė­ki­mas pri­me­na ka­tės kniau­ki­mą. Keis­čiau­sia, kad ma­ma ne­sii­ma jo­ kių prie­mo­nių. Jei vai­kui taip blo­ gai, tai iš­vis į kie­mą te­gul jo ne­lei­ džia. Ga­lė­tų gim­dy­to­ja pa­pra­šy­ti, kad vy­res­nė­liai ap­sau­go­tų jau­nė­lį. Ni­jo­lė

M.Ski­riu­tė. „Dėl šil­dy­mo – gal­vo­sū­kis“, „Klai­pė­da“, 2012 09 08 Tos pa­čios kal­bos jau 20 me­tų ir ne­ pa­ju­din­tas nė ma­ža­sis ko­jos pirš­te­ lis. Sąs­kai­tas ga­li­ma su­ma­žin­ti ne 20 pro­c., o gal ir 30–50 pro­c., jei­gu tik bū­tų su­ba­lan­suo­tos na­mo šil­ dy­mo sis­te­mos. Tai yra – nu­baus­ ti gy­ven­to­jai, pri­si­dė­ję pa­pil­do­mų ra­dia­to­rių, iš­si­ve­džio­ję po vo­nios ir tua­le­to grin­di­mis šil­dy­mą. Taip pat tu­rė­tų bū­ti bau­džia­mi ir be pro­jek­ to pa­si­di­di­nu­sie­ji bu­tus, su­jung­da­ mi juos su bal­ko­nais. Pas­ta­ruo­sius rei­kė­tų baus­ti ir už tai, kad už­mū­ ri­jo an­gas, ku­rios lei­do iš vie­no bal­ko­no pa­tek­ti į ki­tą gais­ro me­tu. Ko­dėl prieš­gais­ri­nė tar­ny­ba to ne­ kont­ro­liuo­ja? O kur dar tas fak­tas, kad dau­ge­lis gau­na kom­pen­sa­ci­jas už šil­dy­mą ir karš­tą van­de­nį. Pas­ ta­rie­ji tuo­jau pra­dės muš­ti būg­nus, kad na­muo­se šal­ta ir rei­kia pra­dė­ti šil­dy­mą, mat pra­dė­jo sirg­ti, o vais­ tams ne­tu­ri pi­ni­gų. To­dėl pa­na­šu, kad vėl bus lan­gai ati­da­ri­nė­ti, o ra­ dia­to­riai dangs­to­mi sku­du­rais, nes

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

čių trink­te­lė­jo it per­kū­nas iš gied­ ro dan­gaus. Vie­na 29-erių skai­ty­to­ja prieš ke­lias die­nas sa­vait­raš­ty­je „Die Zeit“ ra­šė, jog jos kar­ta pa­vel­dė­jo bi­li­jo­ni­nes sko­las, ku­rias pa­li­ko vi­ sų lai­kų tur­tin­gi tė­vai. „Mes, jau­ni­mas, – ra­šo au­to­rė, – tu­ri­me ne tik sko­las ap­mo­kė­ti, bet ir kli­ma­tą gel­bė­ti. Iš­lai­dos tė­vams ir se­ne­liams vi­sa­da di­dė­jo, bet jie vi­sa­da tu­rė­jo ir sau­ges­nę ge­ro­vę. Iš kur tu­ri ma­no kar­ta pa­si­sem­ti jė­

karštas telefonas

nuo karš­čio bu­tuo­se plyš gal­vos. Ir taip ta pa­ti pa­sa­ka be ga­lo – me­ tai iš me­tų. klp

An­ta­nas

***

Pra­dė­kit bu­tuo­se lau­žus kū­ren­ ti :)))

***

emig­rant

Ko­le­ga, jūs sa­ko­te, kad gy­ven­to­jai pa­di­di­no ra­dia­to­rių skai­čių. Bet ką da­ry­ti, kad net su pra­plės­tu ke­le­tu ra­dia­to­rių blo­kų bu­te žie­mą tem­ pe­ra­tū­ra te­sie­kia 14,5 laips­nio? Ko­dėl tams­ta nu­ty­li­te, kad žie­mą bu­to tem­pe­ra­tū­ra ne­ga­li bū­ti ma­ žes­nė nei 18 laips­nių. Man ne­rei­kia ge­riau nei ki­tiems, bet aš no­riu tu­ rė­ti tą pa­čią ši­lu­mą kaip ki­ti to pa­ ties na­mo gy­ven­to­jai, gy­ve­nan­tys vi­du­ri­niuo­siuo­se na­mo aukš­tuo­ se 24 laips­nių ši­lu­mo­je. Kol ne­ bus ka­pi­ta­liai per­tvar­ky­ta ši­lu­ mos sis­te­ma bu­tuo­se, taip ir bus. Juk mo­ka­me mes tą pa­tį, ką ir ki­ti gy­ven­to­jai, žie­mą bu­tuo­se vaikš­ čio­jan­tys kaip plia­že. O mes, kraš­ ti­nių bu­tų gy­ven­to­jai, nuo lapk­ri­

***

Na­mų re­no­va­ci­ja – tai dar vie­nas bū­das iš­melž­ti iš žmo­nių pi­ni­gus, o kaž­kam su­pil­ti auk­so kal­nus. Vie­na pa­žįs­ta­ma pa­sa­ko­jo, kad po na­mo re­no­va­ci­jos mo­kes­čiai be­veik ne­ pa­si­kei­tė. Tik pir­mus po­rą mė­ne­ sių už vie­no kam­ba­rio bu­to šil­dy­ mą ji su­lauk­da­vu­si maž­daug 80 li­tų są­skai­tų, o pa­skui vėl vis­kas grį­žo į se­nas vė­žes. Rei­kė­tų re­no­vuo­ti ne na­mus, o šil­dy­mo sis­te­mas ir leis­ ti žmo­nėms bu­tuo­se įsi­dė­ti re­gu­ lia­to­rius, kad jie pa­tys ga­lė­tų tau­ py­ti ši­lu­mą ir mo­kė­tų už tiek, kiek su­nau­do­ja. Ga­lia Por­ta­lo kl.lt skai­ty­to­jų ko­men­ta­rai

Ras­ti kars­tai pa­šiur­pi­no

Pers­kai­čiau pub­li­ka­ci­ją „Pas­ta­te – siau­bin­gas ra­di­nys“ („Klai­pė­da“, 2012 09 06) ir pa­šiur­pau. Ne­ži­nia, kiek tie kars­tai ap­leis­ta­me pa­sta­ te gu­li, bet nie­kas ne­si­rū­pi­na, iš kur jie at­si­ra­do. Nu­mir­čiau iš bai­mės, jei rei­kė­tų praei­ti pro tą pa­sta­tą. Gal ja­me ir vai­de­na­si? Abe­jo­ju, kad kas nors no­rė­tų pirk­ti pa­sta­tą, ku­ria­me yra to­kia „do­va­nė­lė“. Ma­nau, jog sta­ti­nį par­da­vi­nė­jan­tys as­me­nys tu­ rė­tų iš­vež­ti kars­tus. Prie­šin­gu at­ve­ju pir­kė­jų pa­sta­tui jie tik­rai ne­su­ras. Vi­da

Rei­kia dau­giau ta­ke­lių prie van­dens

Ma­ne pra­džiu­gi­no ži­nia, kad pla­ nuo­ja­ma re­konst­ruo­ti Da­nės kran­ ti­nes nuo Bir­žos til­to iki Mo­kyk­los gat­vės. Mies­te dar at­si­ras vie­na vie­ta, kur ga­li­ma bus sma­giai pa­ si­vaikš­čio­ti va­ka­rais. Re­konst­ruo­ tos kran­ti­nės yra la­bai po­pu­lia­rios. Klai­pė­do­je rei­kia kuo dau­giau poil­ sio vie­tų prie van­dens. Ma­rius Pa­ren­gė Mil­da Ski­riu­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

reklamos skyrius: 397

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

„Diena Media News“ laikinai einantis vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

čio – su žie­mi­ne ap­ran­ga. Da­ry­ki­te iš­va­das, po­nai.

Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 750

711, 397 715

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

Platinimo tarnyba: 397 772 397 727 397 706 397 725 397 770 397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

Prenumeratos skyrius: 397

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

714

Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 „Namai“: Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt Lina Bieliauskaitė – 397 730 Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 „Sveikata“: e. paštas skelbimai@kl.lt 397 705 Techninės redaktorės: Sandra Lukošiūtė – Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Loreta Krasauskienė Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė – 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide

R

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

antradienis, rugsėjo 11, 2012

užribis Šo­ki­ra­vo nuo­ga­lius

Da­nė­je ra­do sken­duo­lį

Su­dau­žė švie­so­fo­rą

Sek­ma­die­nį po pie­tų Meln­ra­ gė­je, ar­čiau mo­lo, kur vis dar kai­ti­na­si nuo­gos mo­te­rys, vie­ šai mas­tur­ba­vo­si 46 me­tų vil­ nie­tis. Po­li­ci­jai apie tai pra­ne­ šė poil­siau­to­jos. Po­li­ci­jos pa­ tru­liai su­lai­kė vy­rą ir nu­ga­be­no jį į ko­mi­sa­ria­tą. Sun­kiai ap­gir­ tęs sve­čias iš sos­ti­nės ne­ga­lė­jo paaiš­kin­ti sa­vo el­ge­sio mo­ty­vų.

Pir­ma­die­nio ry­tą ties Da­nės upe Ma­ža­ja­me Kai­me­ly­je esan­čiais so­dais vaikš­ti­nė­jęs žmo­gus pa­ ma­tė pa­kran­tė­je au­to­mo­bi­lį bei tuš­čią gu­mi­nę val­tį. Žmo­gus pa­ ma­nė, kad žve­ją ga­lė­jo iš­tik­ti ne­lai­mė. Pa­va­ka­re na­rai iš Da­ nės iš­trau­kė nu­sken­du­sį apie 60 me­tų vy­rą. Jo ar­ti­mie­siems pri­rei­kė me­di­kų pa­gal­bos.

Pir­ma­die­nį į Klai­pė­dos ra­jo­no po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­tą krei­pė­ si įmo­nės „Au­to­ma­gist­ra­lė“ at­ sto­vai ir pra­ne­šė, kad greit­ke­ lio Klaipėda–Vilnius pra­džio­je su­dau­žy­tas vie­nas švie­so­fo­ras, o dar du bu­vo pa­grob­ti. Va­gys­ tė pa­ste­bė­ta dar rug­sė­jo 6 die­ ną. Įmo­nė pa­ty­rė 10 tūkst. li­ tų nuo­sto­lį.

Ka­lė­dų Se­ne­lis – prieš „Sod­rą“ „Kaž­kas ma­ne pa­mo­kė, 1 kad ne­ga­liu šiaip sau už­ siim­ti to­kia veik­la, to­dėl ap­si­lan­

kiau Mo­kes­čių ins­pek­ci­jo­je, kur man bu­vo paaiš­kin­ta, jog in­di­vi­ dua­lios veik­los pa­žy­mė­ji­mo Ka­lė­ dų Se­ne­liui nie­kas neiš­duo­da“, – pa­sa­ko­jo klai­pė­die­tis. Vy­ras ga­vo pa­žy­mą, ku­rio­je bu­ vo nu­ro­dy­ta, kad jis ver­čia­si ki­ta, nie­kur ki­tur ne­pris­kir­ta, pra­mo­gi­ ne veik­la. „Bu­vo paaiš­kin­ta, jog aš tu­rė­siu mo­kė­ti „Sod­rai“, jei dirb­siu pa­gal su­tar­tį. Jei ir bu­vau sko­lin­gas, ko­ dėl nie­kas ma­nęs tin­ka­mai nein­for­ ma­vo? „Sod­ra“ siun­tė raš­tus ne tuo ad­re­su, ku­rį aš ofi­cia­liai bu­vau dek­ la­ra­vęs“, – aiš­ki­no pa­reiš­kė­jas. Nus­kai­čia­vo pi­ni­gus

Ne­lai­mė: gais­ras ki­lo tuo me­tu, kai dar­bi­nin­kai dir­bo ant ko­te­džo sto­go.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Pleš­kė­jo ko­te­džų sto­gai Žie­mai na­mus ruo­šu­sio dar­bi­nin­ko triū­sas bai­gė­si ne­lai­me – trys iš aš­tuo­ nių ko­te­džų uos­ta­mies­ty­je ne­te­ko sto­go, ge­si­nant bu­vo už­lie­tos gy­ve­na­mo­sios pa­tal­pos. Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Va­kar prieš­piet uos­ta­mies­čio Pak­ ruo­jo gat­vė­je plyks­te­lė­jo ug­nis ant vie­no 4-uo­ju nu­me­riu pa­žy­mė­tų ko­te­džų sto­gų. Ug­nia­ge­siams apie gais­rą pra­ neš­ta 10.43 val. Dū­mai ir lieps­na pli­to nuo Lie­tu­vos dvi­ra­čių spor­ to fe­de­ra­ci­jos ge­ne­ra­li­nio sek­re­ to­riaus Vac­lo­vo Šiugž­di­nio na­mo sto­go. Jis bu­vo pa­si­sam­dęs dar­bi­ nin­kus sto­gui tvar­ky­ti. Net­ru­kus lieps­na pa­sie­kė kai­ my­nys­tė­je gy­ve­nan­čio „Li­mar­ko“ lai­vi­nin­kys­tės kom­pa­ni­jos vyk­dan­ čio­jo di­rek­to­riaus Min­dau­go Pet­ raus­ko ko­te­džo sto­gą, o kiek vė­liau – dar vie­no kai­my­no na­mų sto­gą. Ug­nia­ge­siai sku­bė­jo lup­ti skar­ di­nes dan­gas, po ku­rio­mis pli­to lieps­na. Gel­bė­to­jus iš­kvie­tu­si mo­te­ris pa­sa­ko­jo ry­tą ste­bė­ju­si, kaip ant tre­čio­jo ko­te­džo sto­go plu­šo dar­

bi­nin­kai. Lan­guo­tais marš­ki­niais vil­kė­jęs vy­ras prieš vie­nuo­lik­ tą va­lan­dą la­bai gar­siai nu­si­kei­kė, ne­tru­kus po to ap­lin­ki­niai pa­ma­ tė to­je vie­to­je rūks­tan­čius dū­mus,

Ne­lai­mė pri­kaus­tė dau­gy­bės ap­lin­ki­ nių na­mų gy­ven­to­ jų bei gre­ta esan­ čio LCC tarp­tau­ti­nio uni­ver­si­te­to stu­den­ tų dė­me­sį. o dar po ke­lių aki­mir­kų pa­si­ro­dė lieps­na. Gais­ro me­tu iš vi­sų ko­te­džų bu­ vo eva­kuo­ti gy­ven­to­jai. Pa­gy­ve­nę žmo­nės lau­ke lū­ku­ria­vo vil­kė­da­ mi cha­la­tais, jau­nes­nie­ji iš na­mų sku­bė­jo ne­šti sa­vo ke­tur­ko­jus au­ gin­ti­nius.

Įvy­kio vie­to­je dir­bo ne tik ug­ nia­ge­siai, bet ir po­li­ci­ja bei me­di­ kai. Gy­ven­to­jai ne­nu­ken­tė­jo, ta­čiau ne vie­nas jų iš­si­gan­do. Sto­gą tvar­kiu­siam dar­bi­nin­kui nuo pa­tir­to stre­so pa­si­da­rė blo­ga, jis dėl šir­dies veik­los su­tri­ki­mo iš­ ga­ben­tas į li­go­ni­nę. Ug­nia­ge­siai iš­pjo­vė da­lį me­ta­ li­nės ko­te­džus juo­sian­čios tvo­ros, kad ga­lė­tų pa­siek­ti de­gan­čius pa­ sta­tus. Ne­lai­mė pri­kaus­tė dau­gy­bės ap­lin­ki­nių na­mų gy­ven­to­jų bei gre­ta esan­čio LCC tarp­tau­ti­nio uni­ver­si­te­to stu­den­tų dė­me­sį. Smal­suo­liai fo­tog­ra­fa­vo, fil­ma­vo bei gar­siai ap­ta­ri­nė­jo ug­nia­ge­sių dar­bą. Po po­ros va­lan­dų nuo pra­ne­ši­mo apie įvy­kį kons­ta­tuo­ta, kad gais­ ras už­ge­sin­tas. Ap­de­gė tri­jų ko­ te­džų sto­gai, ug­nia­ge­siai nuar­dė apie 200 kvad­ra­ti­nių met­rų sto­gų dan­gos. Gais­ras grei­tai iš­pli­to dėl to, kad sto­gai tu­ri daug ver­ti­ka­lių plokš­tu­mų. Ne­lai­mės vie­to­je dir­bo ke­tu­rios au­to­cis­ter­nos ir vie­nas au­to­mo­bi­ lis su me­cha­ni­nė­mis ko­pė­čio­mis iš tri­jų gais­ri­nės ko­man­dų. Gais­ro prie­žas­tis tirs Prieš­gais­ ri­nės gel­bė­ji­mo tar­ny­bos pa­rei­gū­ nai. Va­kar ant sto­go dir­bu­sio dar­ bi­nin­ko dėl ūmios jo li­gos ap­klaus­ti ne­pa­vy­ko.

K.A.Bart­ke­vi­čius apie tai, jog yra sko­ lin­gas, su­ži­no­jo tik tuo­met, kai sa­vo są­skai­to­je pa­si­ge­do da­lies pi­ni­gų. „Ofi­cia­liai aš dir­bau vai­ruo­to­ju. Vie­ną die­ną su­ži­no­jau, kad „Sod­ ra“ man nuo at­ly­gi­ni­mo nu­skai­čia­ vo so­cia­li­nio drau­di­mo įmo­kas. Aš jiems nie­kaip ne­ga­liu įro­dy­ti, kad Ka­lė­dų Se­ne­liu dir­bu tik mė­ne­sį“, – aiš­ki­no klai­pė­die­tis. Nuo 2004-ųjų, kai jis įre­gist­ra­vo in­di­vi­dua­lią veik­lą, jau yra su­si­kau­

pę ar­ti 3 tūkst. li­tų sko­la „Sod­rai“. Dėl sko­los išieš­ko­ji­mo jau kreip­ta­ si ir į ant­sto­lius. At­leis­ti nuo mo­kes­čio ne­ga­li

Va­kar Klai­pė­dos ad­mi­nist­ra­ci­ nia­me teis­me nag­ri­nė­jant pa­reiš­ kė­jo skun­dą, „Sod­ros“ at­sto­vė K.A.Bart­ke­vi­čiui aiš­ki­no, kad nie­ kas jo dvi­gu­bų įmo­kų ne­rei­ka­la­vo. „Kol pa­reiš­kė­jas so­cia­li­niu drau­ di­mu drau­džia­mas dar­bo­vie­tė­je ir ji mo­kė­jo įmo­kas, jam ne­bu­vo prie­ vo­lės mo­kė­ti įmo­kas, su­si­ju­sias su in­di­vi­dua­lia veik­la. At­leis­ti jį nuo įmo­kų mes ne­tu­ri­me pa­grin­do, nes jis ne­pa­ten­ka į as­me­nų są­ra­šą, ku­ riems yra tai­ko­ma to­kia leng­va­ta“, – tvar­ką aiš­ki­no „Sod­ros“ at­sto­vė Rai­mon­da Ži­la­kaus­ky­tė. Mi­n ant vals­ty­b i­n ių įstai­g ų slenks­čius vy­rui iki šiol nie­kas ne­ su­ge­bė­jo paaiš­kin­ti, kad ne­vyk­dy­ da­mas veik­los jis tu­rė­jo at­si­sa­ky­ti vers­lo liu­di­ji­mo. „Bet aš juk ne­gau­nu pa­ja­mų. Tie­ sa, „Sod­ra“ man yra nu­ra­šiu­si da­ lį sko­los, pri­pa­žin­da­ma ją be­vil­ tiš­ka. To­dėl aš ma­nau, kad jie tu­ri man grą­žin­ti vis­ką, ką yra nu­skai­ čia­vę. Jei to ne­pa­siek­siu teis­muo­se, kreip­siuo­si į Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­ sių Teis­mą“, – ti­ki­no klai­pė­die­tis.

By­la: Ka­lė­dų Se­ne­liu sa­ve va­di­nan­tis K.A.Bart­ke­vi­čius įsi­ti­ki­nęs, kad

„Sod­ra“ ne­tei­sė­tai jį ap­mo­kes­ti­no.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Are­no­je šo­vė pe­tar­dą Dai­va Ja­naus­kai­tė Ste­bė­ti sa­vo my­li­mos krep­ši­nio eki­pos var­žy­bų iš sos­ti­nės į uos­ta­ mies­tį at­vy­kę „Lie­tu­vos ry­to“ ko­ man­dos sir­ga­liai su­lau­kė ypa­tin­ go ap­sau­gi­nin­kų dė­me­sio.

Šeš­ta­die­nį „Švy­tu­rio“ are­no­je var­žy­bo­se dėl Vla­do Ga­ras­to var­ do tau­rės ko­vė­si „Lie­tu­vos ry­to“ ir Klai­pė­dos „Nep­tū­no“ eki­pos. Apie 15 sir­ga­lių gru­pė ste­bė­jo var­žy­bas tri­bū­no­se, kur ki­tų žiū­

ro­vų ne­bu­vo. Vai­ki­nai skan­da­vo, bet ap­sau­gi­nin­kų pyk­čio jie su­lau­ kė ne dėl to. Kaž­ku­ris iš šios gru­ pės as­me­nų su­sprog­di­no gar­si­nę pe­tar­dą. Ta­da sau­gos tar­ny­bos „Ar­gus“ dar­buo­to­jas įspė­jo sir­ga­lius. Po šio ne­di­de­lio in­ci­den­to are­nos vi­du­ je ne­be­šau­dy­ta, už­tat ke­li pe­tar­ dos už­tai­sai po var­žy­bų su­sprog­ din­ti lau­ke. Sek­ma­die­nį „Ar­gus“ ap­sau­gi­ nin­kai kur kas ati­džiau ap­žiū­ri­nė­jo sir­ga­lių krep­šius.

8

AntrADIENIS, rugsėjo 11, 2012

ekonomika

OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn kl.lt/naujienos/ekonomika

€

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,2030 DB sva­ras ster­lingų 1 4,3202 JAV do­le­ris 1 2,7001 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,7600 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9598 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,4158 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,7048 Ru­si­jos rub­lis 100 8,5084 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8561

–0,9218 % –0,7672 % –1,1604 % –0,8905 % +0,0121 % +0,6229 % +0,6159 % –0,1912 % –0,0910 %

Vakar Tink­las

A 95

Dy­ze­li­nas

Du­jos

„Sta­toil“

5,14

4,78

2,45

„Apoil“

5,10

4,77

2,46

Vi­d. kai­na vi­so ap­tar­na­vi­mo de­ga­li­nių tink­luo­se. Šal­ti­nis: www.de­ga­lu­kai­nos.lt WTI naf­ta

„Brent“ naf­ta

+0,03 %

–0,89 %

At­ga­vo ­ mi­li­jardą

De­ga­lų kai­nos pokytis

–0,47 %

96,90 dol. už 1 brl. 114,11 dol. už 1 brl.

Bank­ru­tuo­jan­čio ir na­cio­na­li­zuo­to ban­ko „Sno­ras“ kre­di­to­rių nau­dai iki rugpjū­čio 28 d. iš vi­so su­grąžin­ta 1,2 mlrd. litų ban­ ko tur­to. Per pa­starąjį mėnesį su­grąžin­ ta dar 41,4 mln. litų vertės tur­to. Did­žiąją dalį at­gautų lėšų su­da­ro sko­los ir palū­ka­ nos, kaip pra­nešė ban­ko ad­mi­nist­ra­to­rius Nei­las Coo­pe­ris. Ad­mi­nist­ra­to­rius tei­gia, kad lėšos gau­tos rea­li­za­vus fi­nan­sinį tur­ tą 25 vals­tybė­se.

0,2

pro­c.

mėne­sio inf­lia­ci­ja už­fik­suo­ta rugpjūtį.

Lie­tu­vo­je ap­tik­ta fi­nansų pi­ra­midė Lie­tu­vos ban­kas pro­ku­rorų pra­šo iš­tir­ti Ru­si­jo­je re­gist­ruo­tos fi­nansų pi­ra­midės „Gold Li­ne In­ter­na­tio­nal“ veiklą – įta­ria­ ma, kad ji vi­lio­jo pi­ni­gus iš Lie­tu­vos gy­ ven­tojų.

Nau­da: kaup­ti pen­siją pen­sijų fon­duo­se šiuo me­tu la­biau ap­si­mo­

ka nei lai­ky­ti indėlį ban­ke.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Pen­sijų fon­dai at­si­tie­sia Ant­ro­sios pa­ko­pos pen­sijų fon­ duo­se rugpjū­čio 31 d. bu­vo su­ kaup­ta apie 4,6 mlrd. litų. Nuo veik­los pra­džios 2004-ai­siais pen­sijų fon­dai būsi­mie­siems pen­ si­nin­kams už­dir­bo 410 mln. litų.

„Neį­si­gi­li­nu­siems ga­li at­ro­dy­ti, kad bend­ras už­dar­bis sie­kia tik 10 pro­c. bend­ros su­mos, ta­čiau pir­ mai­siais me­tais į fon­dus per­ves­ta ga­na ne­daug pi­nigų, todėl ir už­ dar­bis bu­vo mi­ni­ma­lus. Nors ver­ ty­bi­nių po­pie­rių rin­ko­se būna ir pa­ki­limų, ir nuo­smu­kių, pa­tir­tis ro­do, kad vertės prieau­gis vi­sa­ da pra­len­kia lai­kiną jos su­mažė­ jimą“, – sakė Lie­tu­vos in­ves­ti­cijų ir pen­sijų fondų aso­cia­ci­jos pre­ zi­den­tas Šarū­nas Ruz­gys. Nuo 2004-ųjų pen­sijų fon­ dų vie­netų vertės kas­met vi­du­ti­ niš­kai ki­lo po 4,8 pro­c. Vi­du­tinė me­tinė inf­lia­ci­ja šiuo lai­ko­tar­piu siekė tik 3,6 pro­c., o už ter­mi­ nuo­tuo­sius indė­lius daž­niau­siai siū­lo­mos 0,8–4 pro­c. palū­ka­nos. Vi­du­tinė fondų vertė nuo veik­ los pra­džios paau­go be­veik treč­ da­liu. Ge­riau­siai sekė­si vi­du­tinės ri­zi­kos pen­sijų fon­dams, in­ves­ta­ vu­siems į ak­ci­jas ir ob­li­ga­ci­jas. Jų vie­netų vertės nuo 2004-ųjų pa­ ki­lo maž­daug 30–40 pro­c. Pa­ly­ gin­ti kon­ser­va­tyvūs tik į ob­li­ga­ ci­jas in­ves­tavę pen­sijų fon­dai nuo veik­los pra­džios su­gebė­jo būsi­

mie­siems pen­si­nin­kams už­dirb­ ti po maž­daug 20–40 pro­c. ir nė vie­nais me­tais jų vertė ne­bu­vo su­mažė­ju­si. „Ten­ka tik ap­gai­les­tau­ti, jog kai ku­rie kri­ti­kai ar­ba ne­pa­si­do­ mi, ko­kia yra rea­li si­tua­ci­ja, ar­ba spe­cia­liai sa­ko ne­tiesą teig­da­mi, kad kaup­da­mi pen­sijų fon­duo­se žmonės pra­ran­da pi­ni­gus“, – sa­ kė Š.Ruz­gys.

„Lie­tu­vos ban­kas, įtar­da­mas sis­ temą „Gold Li­ne In­ter­na­tio­nal“ dėl ne­teisė­tos veik­los ir pi­nigų vi­lio­ji­ mo iš Lie­tu­vos gy­ven­tojų, kreipė­ si į Ge­ne­ra­linę pro­ku­ratūrą su pra­ šy­mu pra­dėti iki­teis­minį ty­rimą ar ki­taip už­kar­dy­ti galbūt nu­si­kals­ tamą jos veiklą“, – ra­šo­ma Lie­tu­ vos ban­ko pra­ne­ši­me spau­dai. Pa­sak Lie­tu­vos ban­ko, fi­nansų pi­ra­midės pus­la­py­je lie­tu­vių kal­ ba ra­gi­na­ma įmokė­ti tam tikrą pi­ nigų sumą, o už tai ža­da­ma fi­ nan­sinė nau­da, ku­ri esą tie­sio­giai pri­klau­sys nuo pri­trauktų da­ly­vių ir į sis­temą su­plau­ku­sių lėšų. Lie­ tu­viš­ka­ja­me sis­te­mos tink­la­la­py­je in­for­ma­ci­ja taip pat tei­kia­ma lat­ vių ir rusų kal­bo­mis. „Ma­to­me aki­vaizd­žių fi­nansų pi­ra­midės po­žy­mių, todėl pra­šo­ me Ge­ne­ra­linės pro­ku­ratū­ros pra­ dėti iki­teis­minį ty­rimą ar im­tis kitų baud­žia­mo­jo per­se­kio­ji­mo prie­mo­ nių, kad būtų ap­gin­ti vi­suo­menės in­te­re­sai dėl galbūt nu­si­kals­ta­mos

„Gold Li­ne In­ter­na­tio­nal“ veik­ los“, – pra­ne­ši­me teigė Lie­tu­vos ban­ko Fi­nan­si­nių pa­slaugų ir rin­ kų prie­žiū­ros de­par­ta­men­to di­rek­ to­rius Vi­lius Ša­po­ka.

Fi­nansų pi­ra­midės pus­la­py­je lie­tu­vių kal­ ba ra­gi­na­ma įmokė­ti tam tikrą pi­nigų sumą, o už tai ža­da­ma fi­nan­sinė nau­da. Pa­sak jo, Lie­tu­vo­je išim­tinę tei­ sę priim­ti indė­lius ir ki­tas grąžin­ti­ nas lėšas iš ne­pro­fe­sio­na­lių rin­kos da­ly­vių tu­ri tik lei­di­mus tu­rin­čios kre­di­to įstai­gos – sis­te­mai „Gold Li­ne In­ter­na­tio­nal“ li­cen­ci­jos Lie­ tu­vos ban­kas nėra iš­davęs. „Gold Li­ne“ tink­la­la­py­je tei­gia­ ma, kad re­gist­ruo­tis sis­te­mo­je ga­

li­ma tik tu­rint jau re­gist­ruo­to da­ ly­vio ser­ti­fik ­ a­to nu­merį. „Gold Li­ne In­ter­na­tio­nal“ po re­gist­ra­ci­jos siū­lo įmokė­ti 55 JAV do­le­rius į kitų da­ly­vių sąskai­tas. Tink­la­la­py­je tei­gia­ma, kad kiek­ vieną kartą, kai sis­te­mo­je už­si­ re­g ist­r uo­ja as­m uo, nau­d o­jan­ tis da­ly­vio ser­ti­fi­ka­to nu­merį, šis gau­na 10 JAV do­le­rių, 5 do­le­rius – kai da­ly­vio pa­vardė pa­mi­ni­ma re­gist­ruo­jan­tis nau­jam as­me­niui, 15 do­le­rių – kai re­gist­ruo­da­ma­sis as­muo pir­mo­je ei­lutė­je pa­mi­ni da­ly­vio pa­vardę. Už gau­tas pa­ja­ mas kiek­vie­nas da­ly­vis tu­ri as­me­ niš­kai su­mokė­ti pa­jamų mo­kes­ čius pa­gal jo ša­ly­je ga­lio­jan­čius įsta­ty­mus. Tink­la­la­py­je ra­šo­ma, kad iš da­ ly­vių su­rink­ta 36,855 mln. JAV do­ le­rių (apie 103 mln. litų). Šių metų pra­džio­je Lie­tu­vos ban­kas kreipė­si į Ge­ne­ra­linę pro­ ku­ratūrą dėl Ru­si­jos fi­nansų pi­ ra­midės MMM 2011 veik­los. Ke­ lis mėne­sius ją stebėję ir su­rinkę pa­kan­ka­mai duo­menų apie nu­si­ kals­ta­mus veiks­mus, šių metų bir­ želį pro­ku­ro­rai kar­tu su Lie­tu­vos kri­mi­na­linės po­li­ci­jos biu­ro pa­ reigū­nais nu­traukė jos veiklą. At­ li­kus iki­teis­minį ty­rimą nu­sta­ty­ta dau­giau kaip 25 įta­riamieji, galbūt pri­si­dėję prie ne­teisė­tos fi­nan­sinės veik­los, 11 as­menų su­lai­ky­ta. BNS, „Klaipėdos“ inf.

Nuo 2004-ųjų pen­ sijų fondų vie­netų vertė kas­met vi­du­ti­niš­kai ki­lo po 4,8 pro­c. Šiuo me­tu pen­sijų kau­pi­mo sis­te­mo­je da­ly­vau­ja dau­giau nei mi­li­jo­nas žmo­nių, ar­ba apie 80 pro­c. visų ša­lies dir­ban­čių as­ menų. „Sod­ros“ duo­me­ni­mis, per pir­mus aš­tuo­ne­rius sis­te­mos veik­los me­tus 11,5 tūkst. dir­ban­ čių as­menų jau išė­jo į pen­siją ir ga­vo vien­kar­ti­nes iš­mo­kas ar­ba jiems mo­ka­mos pe­rio­dinės iš­ mo­kos, dar 7,8 tūkst. at­vejų su­ mos iš­mokė­tos mi­ru­sio­jo ar­ti­ mie­siems. Iš vi­so iš­mokė­ta jau 73,7 mln. litų.

Ne­le­ga­lu: sis­te­mai „Gold Li­ne In­ter­na­tio­nal“ iš Lie­tu­vos ban­kas nėra iš­davęs li­cen­ci­jos priim­ti indė­lius ir ki­

„Klaipėdos“ inf.

To­mo Ur­be­lio­nio (BFL) nuo­tr.

tas grąžin­ti­nas lėšas.

9

AntrADIENIS, rugsėjo 11, 2012

pasaulis Krau­pi ­ žmog­žu­dystė

At­kir­tis ­ Ka­na­dai

Tai­ky­sis ­ į princą

Pod­si­nia­jos kai­me Pietų Si­bi­re vy­ras nu­šovė du ma­ža­me­čius sūnus, žmoną ir jos tėvus, vė­ liau kai­my­nams per­davė 6 tūkst. do­le­rių jų lai­do­tuvėms ir nu­si­žudė. Žu­di­kas anks­čiau su žmo­na ir vai­kais gy­ve­no Bal­ ta­ru­si­jo­je, ta­čiau prie­š ke­le­ rius me­tus mo­te­ris su vai­kais grįžo į Si­birą pas sa­vo tėvus.

Ira­nas pa­reiškė, kad Ka­na­da tu­ri neo­kon­ser­va­ty­vią ekst­re­ mis­tinę vy­riau­sybę. Taip Te­he­ ra­nas rea­ga­vo į Ota­vos spren­ dimą nu­trauk­ti dip­lo­ma­ti­nius ry­šius. Pa­sak Ira­no, Ka­na­ dos vy­riau­sybė, va­do­vau­ja­ma prem­je­ro Step­he­no Har­pe­rio, ne­var­žo­mai gi­na tarp­tau­tinį sio­nizmą.

Ta­li­ba­nas pa­skelbė esan­tis pa­si­ryžęs nu­žu­dy­ti Did­žio­sios Bri­ta­ni­jos princą Har­ry, at­lie­ kantį ka­rinę tar­nybą Af­ga­nis­ ta­ne. Pa­sak vie­no ko­vo­tojų, Ta­li­ba­nas tu­ri di­delės vertės planą ata­kuo­ti princą. Prin­ cas Har­ry ka­rinę tar­nybą at­ lie­ka pie­tinė­je Hel­man­do pro­ vin­ci­jo­je.

Te­ro­ro ak­to me­tinės be muziejaus Jung­tinė­se Vals­ti­jo­se kas­met rugsė­jo 11-ąją mi­ni­mos te­ro­ro ak­to ša­ly­je me­tinės. De­ja, muziejus tik sta­to­mas ir ne­ži­nia, ka­ da bus ati­da­ry­tas. Nie­kas ne­no­ri mokė­ti

Be­veik mi­li­jar­das do­le­rių – tiek turėtų kai­nuo­ti mu­zie­jus va­di­na­ mo­jo­je „ground ze­ro“, kur prie­š vie­nuo­li­ka metų stūkso­jo Pa­sau­ lio pre­ky­bos cent­ro (PPC) bokš­ tai dvy­niai. Iš­lai­ky­ti šį ob­jektą, kaip skai­ čiuo­ja­ma, ga­li kai­nuo­ti net 60 mln. do­le­rių per me­tus. De­ja, šių iš­laidų, re­gis, ne­no­ri nei Niu­jor­ko ad­mi­nist­ra­ci­ja, nei Niu­jor­ko vals­ ti­jos vald­žia, nei gre­ti­mas Nau­ja­ sis Džer­sis. „Ground ze­ro“ te­ri­to­ri­ja pri­ klau­so Niu­jor­ko ir Nau­jo­jo Džer­ sio uos­to di­rek­ci­jai, o ši yra pa­val­ di fe­de­ra­li­nei vald­žiai – Niu­jor­ko vals­t i­jos gu­b er­n a­to­r iui And­rew Mar­kui Cuo­mo ir Nau­jo­jo Džer­sio gu­ber­na­to­riui Chri­sui Chris­tie. Nors muziejaus sta­ty­bas ku­ruo­ja Niu­jor­ko me­ro Mi­chae­lo R.Bloom­ ber­go va­d o­vau­ja­m as Rugsė­j o 11-osios die­nos at­mi­ni­mo fon­das, ku­ris pastato sta­ty­bai su­rin­ko liū­ to dalį pi­nigų (apie 450 mln. do­ le­rių), būtent uos­to di­rek­ci­ja yra at­sa­kin­ga už mu­zie­jaus sta­ty­bas. Pa­gal 2006 m. pa­si­ra­šytą su­si­ ta­rimą abi ša­lys bu­vo įpa­rei­go­tos įgy­ven­din­ti pro­jektą. Fon­das rin­ko pi­ni­gus iš pri­va­ čių šal­ti­nių, taip pat mokė­jo že­ mės nuo­m os mo­kestį uos­to di­ rek­c i­jai. Ši įsi­p a­rei­go­j o skir­t i li­k u­s ius pi­n i­g us mu­z ie­jaus sta­ ty­b oms, ku­r io kai­n a, kaip ta­ da skai­čiuo­ta, turėtų siek­ti 700 mln. do­le­rių.

Įsi­senėję ne­su­ta­ri­mai

Abiejų ša­lių ne­su­ta­ri­mai pra­si­dėjo pra­ėju­siais me­tais, mi­nint 10-ąsias te­ro­ro ak­to me­ti­nes. Iš pra­džių fon­ das ir gu­ber­na­to­riai su­si­kir­to dėl to, kas turėtų val­dy­ti „ground ze­ro“. Vėliau A.M.Cuo­mo ad­mi­nist­ra­ ci­ja ėmė pik­tin­tis tuo, kad fon­das iš fe­de­ra­linės vals­ti­jos ėmė rei­ka­lau­ ti vis dau­giau pi­nigų, nes pro­jek­to kai­na nuo bu­vu­sių 700 mln. išau­ go iki 1,3 mlrd. dolerių.

Jiems rei­kia su­si­tik­ti akis į akį. Ne­ma­nau, kad ši pro­ble­ma ga­ li būti išspręs­ta elekt­ ro­ni­niais laiš­kais. A.M.Cuo­mo teigė, kad vie­toj pla­nuotų 150 mln. dolerių uos­tas ir taip skyrė dvi­gu­bai dau­giau. Ta­čiau M.R.Bloom­ber­gas at­rėžė, kad pa­ti uos­to di­rek­ci­ja ne­įgy­ven­di­no pro­ jek­to lai­ku, todėl kai­nos išau­go. Po šių kal­ti­nimų gu­ber­na­to­rius A.M.Cuo­mo ap­skri­tai su­stabdė pro­jektą. Tąkart ne­su­ta­ri­mai bu­vo išspręs­ti pa­si­ra­šius su­si­ta­rimą, kad iki 2012 m. fon­das mu­zie­jaus sta­ty­ boms at­seikės dar 75 mln. do­le­rių, taip pat mokės nuo­mos mo­kestį. Ta­č iau ta­d a gu­b er­n a­to­r ius A.M.Cuo­mo pa­rei­ka­la­vo ga­ran­ti­jos, kad fon­das bus at­sa­kin­gas ir už mu­ zie­jaus iš­lai­kymą. Būtent ta­da de­ry­ bos vėl įša­lo. M.R.Bloom­ber­gas pa­

Kai­nos: šiam did­žiu­liam ba­sei­nui, ku­ris sim­bo­li­zuo­ja vieną iš PPC bokštų dvy­nių, iš­lai­ky­ti kas­met no­ri­ma

skir­ti nuo 4,5 iki 5 mln. do­le­rių.

reiškė, kad fe­de­ra­linė vald­žia turėtų fi­nan­suo­ti mu­zie­jaus iš­lai­kymą, nes fon­das ne­bus pa­jėgus skir­ti tiek lė­ šų, o A.M.Cuo­mo per sa­vo at­sto­vus at­rėžė, kad uos­to di­rek­ci­ja ne­įpa­rei­ go­ta rūpin­tis mu­zie­jaus iš­lai­ky­mu. Da­bar pu­se lūpų kal­ba­ma, kad pro­jek­tas taip ir ga­li lik­ti įšal­dy­ tas, nors jau 2014 m „ground ze­ro“ du­ris at­vers va­di­na­ma­sis „Lais­ vės bokš­tas“ – vie­nas aukš­čiau­sių dan­go­rai­žių JAV. „Būtų tik­ra ka­tast­ro­fa, jei jie ne­ su­gebėtų su­si­tar­ti, – pik­ti­no­si Ira M.Mills­tein, fon­do val­dy­bos narė. – Jiems rei­kia su­si­tik­ti akis į akį. Ne­ma­nau, kad ši pro­ble­ma ga­li būti išspręs­ta elekt­ro­ni­niais laiš­kais.“

„Reu­ters“ nuo­tr.

Įspūdin­gos su­mos

Skai­čiuo­ja­ma, kad kas­met te­ri­to­ riją, ku­rio­je stovė­jo PPC bokš­tai, ap­lan­ko apie 4,5 mln. lan­ky­tojų. Ta­čiau kai ku­rie eks­per­tai ste­bi­si, jog Rugsė­jo 11-osios mu­ziejų iš­lai­ ky­ti taip bran­gu. Ži­niask­lai­da už­si­minė, kad ki­tus JAV mu­zie­jus iš­lai­ky­ti ša­lies mo­ kes­čių mokė­to­jams kai­nuo­ja ge­ro­ kai ma­žiau. Pa­vyzd­žiui, JAV ka­ro lai­vo „Ari­zo­ na“ Perl Har­bo­re me­mo­ria­lui iš­lai­ky­ti per me­tus ski­ria­ma 3,6 mln. do­le­rių, o Ar­ling­to­no ka­pinėms Va­šing­to­ne, ku­rias per me­tus ap­lan­ko apie 4 mln. lan­ky­tojų, – 45 mln. do­le­rių. Vis dėlto mu­zie­jaus Niu­jor­ke sta­ty­to­jai tvir­ti­na, kad jų Rugsė­jo

11-osios mu­zie­jus – uni­ka­lus, nors vien jo sau­gu­mui už­tik­rin­ti jie per me­tus ke­ti­na iš­leis­ti net 12 mln. do­le­rių. „Fak­tas tai, kad ši vie­ta bu­vo ata­ kuo­ta du kar­tus“, – tei­si­no­si fon­ do pre­zi­den­tas ir val­dy­bos pir­mi­ nin­kas Jo­sep­has Da­niel­sas. Pa­sak jo, vien du did­žiu­lius fon­ ta­nus, ku­rie sim­bo­li­zuo­ja bokš­tus dvy­nius, iš­lai­ky­ti per me­tus kai­ nuos nuo 4,5 iki 5 mln. do­le­rių. Vis dėlto būsi­mo mu­zie­jaus ad­ mi­nist­ra­ci­ja sa­ko, kad jį iš­lai­ky­ti ne­bus tik naš­ta. Pla­nuo­ja­ma, kad už par­duo­tus bi­lie­tus į mu­ziejų bus ga­li­ma surinkti apie 40 pro­c. me­ti­ nio mu­zie­jaus biud­že­to. „The New York Ti­mes“, „Dai­ly Mail“ inf.

Rugsė­jo 11-osios au­koms rūpi ne atminimas, o svei­ka­ta Dau­ge­lis nu­kentė­ju­sių per te­ro­ro ak­tus žmo­nių pik­tinasi, kad po­li­ ti­kai, užuot kalbėję apie naujų pa­ statų sta­ty­bas „ground ze­ro“, galėtų skir­ti tin­kamą dėmesį jų svei­ka­tai.

Au­kos: tūkstan­čiams dar­bi­ninkų

po te­ro­ro ak­to te­ko iš­ti­sas va­ lan­das leis­ti PPC griuvė­siuo­se, ku­riuo­se bu­vo ap­stu nuo­dingų med­žiagų. AFP nuo­tr.

Pa­gal­bos tar­nybų dar­buo­to­jai, sta­ ty­bi­nin­kai, lik­vi­davę te­ro­ro ak­to pa­da­ri­nius, kitų tar­nybų at­sto­vai – dau­ge­lis jų po Rugsė­jo 11-osios ata­kų sun­kiai su­si­rgo. Mi­li­jo­nai tonų nuo­laužų, de­ gan­tys lėktuvų, ku­rie rėžėsi į PPC bokš­tus dvy­nius, avia­ci­niai de­ga­ lai, plas­ti­kas, dulkės ir ki­tos nuo­ din­gos med­žia­gos smar­kiai pa­ kenkė jų svei­ka­tai. Da­bar šim­tai pa­reigūnų pri­vers­ti leis­ti die­nas svei­ka­tos įstai­go­se. Kai ku­rie jų ser­ga sun­kiai, kai ku­rie ne

taip. Ta­čiau vi­si jie skund­žia­si, kad vald­žios pa­gal­ba jiems – skur­di. Praė­ju­sią sa­vaitę Niu­jor­ko mies­ to prie­šgais­rinės ap­sau­gos de­par­ ta­men­tas pa­skelbė pa­var­des de­ vy­nių ug­nia­ge­sių, ku­rie mirė nuo ligų, su­keltų dir­bant „ground ze­ ro“. Skai­čiuo­ja­ma, kad nuo įvai­ rių ligų pra­ėjus vie­nuo­li­kai metų jau mirė dau­giau nei tūkstan­tis žmo­nių. Apie 20 tūkst. „ground ze­ro“ dar­bi­ninkų gy­do­mi, dar 40 tūkst. pri­vers­ti nuo­lat tik­rin­tis svei­katą. „Mes lai­do­ja­me šiuos vai­ki­nus į kairę ir į de­šinę, – sakė Nan­cy Car­ bo­ne, ne­vy­riau­sy­binės ne pel­no sie­kian­čios or­ga­ni­za­ci­jos „Friends of Fi­re­figh­ters“ di­rek­torė. – Tai tar­si epi­de­mi­ja.“

Per pa­starą­sias sep­ty­nias sa­vai­ tes pa­saulį pa­li­ko trys Niu­jor­ko po­ li­ci­jos pa­reigū­nai, du ug­nia­ge­siai ir vie­nas sta­ty­bi­nin­kas. Vi­si jie dir­bo „ground ze­ro“ ir mirė nuo vėžio. Les­lie Has­kins, ne­te­ku­si vy­ro, sa­ kė, kad po­li­tikų rie­te­nos dėl „ground ze­ro“ re­konst­ruk­ci­jos ją pyk­do. „Jie ser­ga ir mirš­ta, jų san­tuo­kos griū­va. Kodėl po­li­ti­kai švais­to pi­ ni­gus tiems pa­sta­tams, užuot pa­ si­rūpinę tais, ku­rie nu­kentė­jo“, – re­to­riš­kai klausė mo­te­ris. At­sis­ta­ty­dinęs Niu­jor­ko prie­šgais­rinės ap­sau­gos de­par­ta­men­ to ba­ta­lio­no va­das Ji­mas Ri­che­ sas, de­vy­nis mėne­sius pra­leidęs „ground ze­ro“ ieš­ko­da­mas sa­vo žu­vu­sio sūnaus ug­nia­ge­sio pa­laikų, po­li­tikų gin­čus dėl mu­zie­jaus pa­

va­di­no gėda. Prieš sep­ty­ne­rius me­tus vy­ras še­šio­li­ka va­landų pra­ lei­do ko­mos būse­nos dėl su­tri­ku­sio kvėpa­vi­mo. „Mes ga­li­me iš­leis­ti žmogų į Mė­ nulį, ta­čiau ne­su­ge­ba­me per de­ šimt metų pa­sta­ty­ti pa­statų“, – pik­ti­no­si buvęs ug­nia­ge­sys. Fea­las, pa­statų lik­vi­da­vi­mo eks­ per­tas, ne­tekęs ko­jos šalindamas te­ro­ro ak­to pa­da­ri­nius, taip pat pa­brėžė, kad jam įgri­so nuo­la­ti­niai po­li­tikų bar­niai dėl „ground ze­ro“ re­konst­ruk­ci­jos. „Tą dieną žu­vo 2751 žmo­gus. Tai liūd­na, ta­čiau jų kan­čios ne­tru­ko il­gai. O vi­si tie, ku­rie vy­ko jiems į pa­galbą, jau vie­nuo­li­ka metų iš lė­ to mirš­ta“, – sakė vy­ras. „Reu­ters“ inf.

10

antradienis, rugsėjo 11, 2012

sportas

Sporto telegrafas Čempionas. Europos senjorų tarptautinių šaškių čempionu ketvirtą kartą tapo vilnietis Edvardas Bužinskis. Vilniuje vykusiose varžybose, kuriose kovojo 45 dalyviai, Lietuvos atstovas pelnė 14 taškų iš 18.

Taurė neliks Klaipėdoje Rungtynių statistika „Neptūnas“ – „Lokomotiv-Kuban“ 60:93 (22:30, 5:23, 15:18, 18:22). D.Gailius 19, L.Mikalauskas 8, V.Šarakauskas 7, D.Johnsonas, M.Girdžiūnas ir M.Runkauskas po 6, R.Danys 5, M.Mažeika 3/V.Lichodejus 19, N.Šabalkinas 16, S.Jasaitis ir N.Calathesas po 11.

Nepasipriešino. „Atlanto“ varžovas Lietuvos futbolo taurės ketvirtajame etape – Kėdainių „Kėdainiai“ patyrė triuškinamą pralaimėjimą šalies 1-osios lygos čempionate. Agurkų sostinės futbolininkai Šilutėje net 0:11 (0:5) pralaimėjo „Šilutės“ vienuolikei, užimančiai šeštąją vietą tarp 10 ekipų. „Kėdainių“ žaidėjai yra absoliutūs lygos autsaideriai, po 20 rungtynių turintys vos 5 taškus. „Atlanto“ ir „Kėdainių“ akistata Klaipėdoje vyks rugsėjo 25 arba 26 dienomis. Rezultatai. Sekmadienį pasibaigusiose Londono vasaros olimpinėse žaidynėse daugiausia medalių – 231 – iškovojo Kinijos rinktinės nariai. Azijos atstovų sąskaitoje – 95 aukso, 71 sidabro ir 65 bronzos medaliai. Antrąją vietą komandų įskaitoje užėmė Rusijos atstovai (102: 36, 38, 28), o treti liko žaidynių šeimininkai Didžiosios Britanijos sportininkai (120: 34, 43, 43). Vienintelė iš Baltijos šalių medalius parolimpiadoje pelniusi Latvija (1 aukso ir 1 sidabro) 47-ąja pozicija pasidalijo su Namibija ir Rumunija, o iš viso medalius iškovojo 75 šalių parolimpiečiai. Nepasigailėjo. Trečiąją vietą Latvijos futbolo pirmenybėse užimantis Simono Pauliaus Ventspilio „Ventspils“ klubas kontrolinėse rungtynėse namuose 7:1 (4:0) sutriuškino Lietuvos futbolo A lygos vidutiniokę „Šiaulių“ vienuolikę. Garbės įvartį per pridėtą laiką įmušė Lukas Sendžikas. Šachmatai. Turkijoje pasibaigusioje 40-ojoje planetos šachmatų olimpiadoje Lietuvos moterų rinktinė iškovojo 5 pergales, 2 mačus baigė lygiosiomis, patyrė 4 pralaimėjimus. Surinkusios 12 taškų iš 22, lietuvės užėmė 44ąją vietą. Prieš dvejus metus Rusijoje vykusioje olimpiadoje mūsiškės buvo 20-osios. Lietuvos vyrai su 11 taškų iš 22 (5 pergalės, 1 lygiosios ir 5 pralaimėjimai) – liko 82-i. Praėjusioje olimpiadoje jie užėmė 35-ąją vietą. Kaune. Šešių komandų tarptautinio Stepo Butauto taurės vyrų krepšinio turnyro nugalėtoju tapo Lietuvos čempionas Kauno „Žalgirio“ klubas. Finale kauniečiai po pratęsimo 105:101 (28:22, 23:17, 17:24, 23:28, 14:10) nugalėjo antrojoje pozicijoje likusius Ramūno Butauto treniruojamus Latvijos pirmenybių nugalėtojus Rygos VEF krepšininkus. 26 taškus nugalėtojams pelnė Marko Popovičius, 18 – Paulius Jankūnas, po 16 – Mindaugas Kuzminskas bei Kšyštofas Lavrinovičius. Dviračių sportas. Didžiojoje Britanijoje prasidėjusių daugiadienių „Tour of Britain“ lenktynių pirmajame etape 58-ąją vietą užėmė „An Post-Sean Kelly“ ekipos narys Gediminas Bagdonas, o Aidis Kruopis („Orica-GreenEdge Cycling Team“) finiše buvo 77-as. G.Bagdonas 203 km trasoje nugalėtojui Luke’ui Rowe’ui pralaimėjo 1 min. 36 sek., o A.Kruopis – 7 min. 22 sek. Tenisas. Atvirajame JAV teniso čempionate moterų čempione ketvirtą kartą tapo 30-metė amerikietė Serena Williams. Ji finale per 2 val. 18 min. 6:2, 2:6, 7:5 įveikė favoritę 23-ejų baltarusę Viktoriją Azarenką.

„Dnipro“ – „Budivelnik“ 105:79 (33:26, 25:18, 31:18, 16:17).

Komandų rikiuotė Vieta, komanda

1. „Lokomotiv-Kuban“ 2. „Dnipro“ 3. „Lietuvos rytas“ 4. „Neptūnas“ 5. „Budivelnik“

Išbandymas: „Neptūno“ žaidėjams sunku varžytis su galingais varžovais.

Vytauto Petriko nuotr.

Klaipėdos „Neptūnas“, 60:93 nusileidęs Krasnodaro „Lokomotiv-Kuban“ ekipai ir patyręs antrąją nesėkmę, prarado viltį Vlado Garasto krepšinio taurės turnyre užimti pirmąją vietą. Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Rusijos komanda, kurioje buvo ir Simas Jasaitis, itin galingai žaidė antrąjį ketvirtį, kurį laimėjo 23:5. Jau įpusėjus susitikimui žiūrovai neabejojo Krasnodaro penketuko, pirmavusio 53:27, pergale.

Klaipėdiečių ekipoje rezultatyviu žaidimu išsiskyrė Deividas Gailius, pelnęs 19 taškų. Prie rusų ekipos pergalės S.Jasaitis prisidėjo 11 taškų. „Neptūno“ vyriausiasis treneris Kazys Maksvytis po susitikimo teisinosi, jog teko rungtyniauti su stipriais varžovais.

Tačiau strategas už pralaimėjimą dideliu skirtumu nesmerkė klaipėdiečių, atvirkščiai – gyrė auklėtinius už agresyvų žaidimą. „Savo vyrams už energiją ir ypač už gynybą parašyčiau devynetuką arba dešimtuką, – sakė K.Maksvytis. – Kadangi dalyvaujame neoficialiose varžybose,

Rungt.

Perg.

2 2 3 3 3

2 2 2 1 0

mokėmės tam tikrų dalykų, eksperimentavome, stengėmės įgyvendinti savo uždavinius. Negana to, varžovai prieš rungtynes turėjo laisvą dieną, o mes žaidėme trečiąsias rungtynes paeiliui.“ Ir antrosios trečiosios turnyro dienos varžybos nebuvo įtemptos. Dviejų Ukrainos komandų – Dnepropetrovsko „Dnipro“ ir Kijevo „Budivelnik“ – susitikimas baigėsi įtikinama Valdemaro Chomičiaus auklėtinių persvara 105:79. Penkių dienų turnyras Klaipėdos arenoje baigsis šiandien. 18 val. „Lietuvos rytas“ susirems su „Lokomotiv-Kuban“ komanda, 20.15 val. „Neptūnas“ išmėgins jėgas su „Dnipro“ krepšininkais.

Senjorams – bronzos medaliai Česlovas Kavarza Pirmajame Lietuvos senjorų ledo ritulio čempionate, vykusiame Klaipėdoje, pergalę šventė kauniečiai. Šeimininkai pasidabino bronzos medaliais.

Finalinėse rungtynėse intrigos nebuvo. Būsimi čempionai nuo pirmųjų minučių primetė savo žaidimą varžovams ir greitai išsiveržė į priekį. Antrajame kėlinyje sostinės ekipa bandė perimti iniciatyvą, tačiau nė viena ataka nesibaigė rezultatyviai. Trečiajame kėlinuke vilniečiai vietoje vartininko išleido šeštąjį žaidėją. Tuo pasinaudoję kauniečiai padidino skirtumą iki 5:0. Dėl bronzos medalių susirėmė pirmenybių favoritais buvę Klaipėdos ir Elektrėnų senjorai. Pergalė varžybose dėl 3-iosios vietos abiejų ekipų žaidėjams turėjo būti bent menka paguoda už prieš tai buvusias nesėkmes. Nenuostabu, kad aikštelėje užvirė atkakli kova. Pirmasis įvartis krito tik įpusėjus antrajam kėliniui. Taikliai smūgiavo klaipėdiečiai. Trečiajame kėlinyje elektrėniškiai visiškai pavargo. Tuo pasinaudoję uostamiesčio ledo ritulininkai pelnė dar keturis įvarčius ir iškovojo įtikinamą pergalę 5:0.

Kova: senjorai ant ledo varžėsi negailėdami savęs.

Rungtynėse dėl 5-osios vietos Gargždų ekipa pirmąjį kėlinį pirmavo prieš Šiaulių komandą 2:1, tačiau per kitus kėlinius palūžo ir pralaimėjo 3:8. Čempionate kovojo šešios ekipos. Jos buvo suskirstytos į dvi grupes. Klaipėdiečiai savo grupėje netikėtai 1:2 nusileido Kauno komandai. Laikinosios sostinės ekipa pergalę išplėšė likus žaisti 30 sek. Gal šeimininkams būtų kitaip susiklostęs susitikimas, jei baudinį

būtų realizavęs mūsų ekipos lyderis Jurijus Merkutovas. Po to kauniečiai, 7:2 įveikę šiauliečius, užsitikrino vietą finale. Saulės miesto atstovus net 10:1 įveikę klaipėdiečiai grupėje liko antri. B grupėje Elektrėnų ledo ritulininkai nesunkiai 6:1 nugalėjo Gargždų atstovus, tačiau 2:3 pralaimėjo vilniečiams, kurie gargždiškius parklupdė taip pat 6:1. „Čempionatas pavyko su kaupu. Komandos pademonstravo

gerą ledo ritulį, susidomėjimas čempionatu buvo didžiulis. Finalines rungtynes stebėjo gausus žiūrovų būrys, o tai liudija, jog ledo ritulys patraukli žiūrovams sporto šaka. Šis čempionatas pademonstravo, kad ateityje galėsime rengti ilgesnes varžybas ir pritraukti dar daugiau ekipų, mat susidomėjimą rodė Rokiškis, Panevėžys, Kretinga“, – apie pasibaigusias varžybas kalbėjo Lietuvos ledo ritulio federacijos atstovas Arvydas Bilius.

11

ANTRADIENIS, rugsėjo 11, 2012

sveikata

sveikata@kl.lt Redaktorė Jolanta Juškevičienė

Akių švie­są iš­sau­gos tik ope­ra­ci­ja Ga­li­my­bė iš­sau­go­ti jau­nos mer­gi­nos re­gė­ ji­mą – bran­gi akių ope­ra­ci­ja. Gy­dy­mą ap­ sun­ki­na įgim­tas psi­cho­neu­ro­lo­gi­nis su­tri­ ki­mas. Tad ne vi­si gy­dy­to­jai ryž­ta­si gy­ dy­ti re­ta akių li­ga ser­gan­čią klai­pė­die­tę.

Sand­ra Lu­ko­šiū­tė s.lukosiute@kl.lt

Ne­ga­lią priė­mė sun­kiai

Prieš 25 me­tus ži­nia apie gi­mu­sią neį­ga­lią jau­nė­lę duk­rą Je­le­nai Su­ chovs­ka­jai pri­ly­go šo­kui. Mo­te­ris spė­ja, jog kū­di­kio ne­ga­lei įta­kos ga­lė­jo tu­rė­ti de­guo­nies trū­ku­mas bei sun­kus gim­dy­mas. Vo­kie­čių kal­bos mo­ky­to­ja dir­bu­si J.Su­chovs­ka­ja kar­tu su duk­ra Ju­li­ja ap­va­žia­vo ne vie­ną gy­dy­mo įstai­gą įvai­rio­se už­sie­nio ša­ly­se. Mo­te­ris ti­kė­jo­si kaip nors pa­dė­ti sa­vo jau­ nė­lei. Iki šiol gi­mi­nė­je ne­bu­vo nė vie­no gi­mu­sio su ne­ga­le. Nors kai ku­rie gy­dy­to­jai mer­gai­ tei nu­sta­tė Dau­no sind­ro­mą, Vo­ kie­ti­jo­je jos ne­ga­lė bu­vo įvar­dy­ta kaip neaiš­kios kil­mės psi­cho­neu­ ro­lo­gi­nis su­tri­ki­mas.

Ju­li­ja po vie­no ne­ sėk­min­gai ban­dy­ to da­ry­ti ty­ri­mo da­ bar pa­niš­kai bi­jo me­di­kų.

Je­le­na ne­sle­pia, jog il­gai ne­ga­lė­ jo su­si­tai­ky­ti su duk­ros li­ga. Ap­ sip­ras­ti pa­dė­jo tik veik­la bend­ri­jo­ je „Vil­tis“. Mo­te­ris pa­ma­tė, kad ten lan­ko­si ge­ro­kai sun­kes­nę nei Ju­li­jos ne­ga­ lę tu­rin­tys vai­kai. At­gai­va šir­džiai J.Su­chovs­ka­jai bu­vo ir mėgs­ta­mas dar­bas mo­kyk­lo­je. Jo­je ji pa­mirš­ da­vo vi­sus na­mų rū­pes­čius. Nus­te­bi­no gy­dy­to­jos reak­ci­ja

Nu­sis­to­vė­ju­sį šei­mos gy­ve­ni­mą prieš po­rą me­tų su­krė­tė dar vie­na liūd­na ži­nia – Ju­li­jai bu­vo nu­sta­ty­ ta re­ta akių li­ga. Ma­ma nuo­lat duk­rą nu­ves­da­vo pro­fi­lak­ti­nei ap­žiū­rai pas akių li­gų gy­dy­to­ją. Per vie­ną to­kį ap­si­lan­ ky­mą jai įstri­go gy­dy­to­jos žo­džiai, kad si­tua­ci­ja nė­ra ge­ra, bet aki­nių mer­gai­tei ne­pri­reiks. Je­le­na iš pra­džių pa­ma­nė apie asig­ma­tiz­mą, ta­čiau gy­dy­to­ja įta­ rė rim­tes­nę bė­dą ir duk­rą nu­siun­ tė iš­sa­mes­niems ty­ri­mams į li­go­ ni­nę.

„Ke­ra­to­ko­nu­sas“, – iš­gąs­tin­gai iš­ta­rė gy­dy­to­ja po ap­žiū­ros. Ke­ra­to­ko­nu­sas – la­bai re­ta akių li­ga, ku­ria ser­ga vie­nas iš 4 tūkst. žmo­nių. Ga­liau­siai ak­lu­mu pa­si­ bai­gian­čiai li­gai pro­gre­suo­jant ra­ ge­na tam­pa kū­gio for­mos. Šią li­gą prieš 15 me­tų pir­mie­ji nu­sta­tė vo­ kie­čiai. Ke­ra­to­ko­nu­sas neiš­gy­do­mas, pri­stab­dy­ti li­gą iš pra­džių pa­de­da spe­cia­lios lin­zės, o vė­liau at­lie­ka­ ma ope­ra­ci­ja ar­ba ra­ge­nos per­so­ di­ni­mas. J.Su­chovs­ka­ja pri­si­mi­nė, kaip su­ži­no­ju­si apie duk­ters li­gą krei­ pė­si pa­gal­bos so­cia­li­nia­me tink­ le ir pa­pra­šė pa­si­da­ly­ti pa­tir­ti­mi apie šią li­gą. Vie­na bu­vu­si mo­ki­nė iš Ita­li­jos tie­siai švie­siai jai pa­ra­šė: „Ko­kia pa­tir­tis? Ar ži­no­te, ko­kia tai li­ga?! Ge­riau iš­kart at­si­da­ry­ki­te są­ skai­tą ban­ke“. Bi­jo me­di­kų

Kai Ju­li­jai bu­vo nu­sta­ty­ta ši re­ta li­ ga, ji jau bu­vo pa­žei­du­si vie­ną akį. Ki­tos akies būk­lė bu­vo ge­res­nė. Akių li­gų gy­dy­to­ja klai­pė­die­tei pa­ta­rė kreip­tis į spe­cia­lis­tus Ry­ go­je. J.Su­chovs­ka­ja prieš tai krei­ pė­si į Li­go­nių ka­są su­ži­no­ti dėl gy­ dy­mo iš­lai­dų kom­pen­sa­vi­mo. Mo­te­ris iš­gir­do at­sa­ky­mą, jog ti­ kė­tis ši­to ga­lė­tų ne­bent pe­rė­ju­si vi­ sas gy­dy­mo ins­tan­ci­jas: iš pra­džių Klai­pė­do­je, pa­skui Kau­ne, ga­liau­ siai – Vil­niu­je. Šios tu­rė­tų kons­ta­ tuo­ti, kad toks gy­dy­mas Lie­tu­vo­ je ne­tei­kia­mas. Tuo­met spe­cia­liai su­da­ry­ta ko­mi­si­ja tu­rė­tų nu­spręs­ ti, ką da­ry­ti to­liau. Kaip paaiš­ki­no Je­le­na, re­ta li­ ga sir­gu­sios duk­ros si­tua­ci­ją sun­ ki­no tai, jog mer­gai­tė nuo gi­mi­mo yra neį­ga­li. Ju­li­ja po vie­no ne­sėk­ min­gai ban­dy­to da­ry­ti ty­ri­mo da­ bar pa­niš­kai bi­jo me­di­kų. Tad net ele­men­ta­rus krau­jo ty­ ri­mas pri­lygs­ta su­dė­tin­giau­siai pro­ce­dū­rai. Mer­gai­tė ne­pri­si­lei­ džia me­di­kų ar­ba tie­siog nualps­ ta. Neu­ro­lo­gas pa­ta­rė kuo ma­žiau ją trau­muo­ti. „Ma­no vai­kas vie­ną aki­mir­ką juo­ kia­si, ki­tą – ver­kia. Bū­tų su­dė­tin­ga per­va­žiuo­ti vi­sas gy­dy­mo įstai­gas vien tam, kad iš­girs­tum nei­gia­mą at­sa­ky­mą“, – pa­sa­ ko­jo pa­šne­ko­vė.

12

Gy­dy­mas: per­nai Ju­li­jai akių ope­ra­ci­ja bu­vo at­lik­ta Vo­kie­ti­jo­je.

Nuot­rau­ka iš as­me­ni­nio al­bu­mo

12

ANTRADIENIS, rugsėjo 11, 2012

sveikata

Akių švie­są iš­sau­gos tik ope­ra­ci­ja Dels­ti ne­lei­do ir ge­ro­ 11 kai pa­žen­gu­si Ju­li­jos li­ga. Vie­nai akiai kuo sku­biau rei­

kė­jo ope­ra­ci­jos.

Lat­viai at­si­sa­kė ope­ruo­ti

Gy­dy­to­jai Ry­go­je at­si­sa­kė ope­ruo­ti klai­pė­die­tę. Prie­žas­tis – juos gąs­ di­no mer­gi­nos ne­ga­lė. Anes­te­zio­ lo­gas-rea­ni­ma­to­lo­gas ne­slė­pė, jog bai­mi­na­si dėl jos gy­vy­bės. Mer­ gi­na tie­siog ga­li neat­lai­ky­ti il­gai trun­kan­čios ra­ge­nos per­so­di­ni­mo ope­ra­ci­jos. Tuo me­tu Je­le­na su­lau­ kė elekt­ro­ni­nio laiš­ko iš Vo­kie­ti­jo­je gy­ve­nu­sių drau­gų, ku­rie šią ope­ra­ ci­ją pa­siū­lė at­lik­ti gar­sio­je Miun­ che­no kli­ni­ko­je. Su­rink­ti pi­ni­gus Ju­li­jos ope­ra­ci­ jai pa­dė­jo šei­mos drau­gai, pa­žįs­ta­ mi. Atos­to­goms tau­py­tus pi­ni­gus se­sers ope­ra­ci­jai paau­ko­jo vy­res­ nis mer­gi­nos bro­lis. „Nu­ti­kus ko­kiai bė­dai man bu­ vo ne­sun­ku suor­ga­ni­zuo­ti pi­ni­gų rin­ki­mą, ta­čiau pa­čiai priim­ti sve­ ti­mus paau­ko­tus pi­ni­gus yra su­dė­ tin­ga“, – ne­sle­pia mo­te­ris. Kad pi­ni­gų klau­si­mas Je­le­nai opus, dien­raš­čiui pa­sa­ko­jo jos bu­ vę mo­ki­niai ir pa­pra­šė pa­dė­ti sa­vo bu­vu­siai mo­ky­to­jai. Su­si­ti­kus šie žo­džiai pa­si­tvir­ ti­no: su­si­da­rė įspū­dis, jog Je­le­nai leng­viau kal­bė­ti apie mėgs­ta­mą bu­vu­sį dar­bą, ku­rio bu­vo pri­vers­ta at­si­sa­ky­ti dėl duk­ters li­gos, bu­vu­ sius mo­ki­nius, vy­res­nį sū­nus ar Ju­ li­jos kas­die­ny­bę nei apie gy­dy­mui bū­ti­nų pi­ni­gų sto­ką. Pa­dė­ko­jo už iš­tver­mę

Vo­kie­ti­jos me­di­kų klai­pė­die­tės ne­ ga­lė neiš­gąs­di­no. Ope­ra­ci­ja bu­vo su­pla­nuo­ta se­kun­džių tiks­lu­mu, kad pa­cien­tė ne­pa­tir­tų ne­rei­ka­lin­ gos įtam­pos. Per­nai rug­sė­jį vy­ku­si ope­ra­ci­ja tru­ko ke­tu­rias va­lan­das. Jos me­tu ope­ra­vęs pro­fe­so­rius ap­si­spren­dė ne­dė­ti ra­ge­nos imp­lan­to, bai­min­ da­ma­sis, kad šis ga­li tie­siog ne­pri­ gy­ti. „Blo­gai bu­vo Ju­liai“, – pri­ta­rė pa­ti mer­gi­na, klau­sy­da­ma­si, kaip ma­ma pa­sa­ko­jo apie ope­ra­ci­ją. Po ope­ra­ci­jos bū­rys anes­te­zio­lo­ gų mer­gi­nai at­ne­šė puokš­tę gė­lių ir pa­dė­ko­jo, kad ji at­lai­kė sun­kią bei il­gą ope­ra­ci­ją. Gy­dy­to­jas su­tei­kė vil­tį, kad po šios ope­ra­ci­jos mer­gi­na ga­lės ma­ty­ti dar apie po­rą me­tų. Ga­vo lei­di­mą iš Briu­se­lio

Apie klai­pė­die­tės ope­ra­ci­ją Vo­kie­ ti­jo­je ži­no­jo net Briu­se­ly­je (Bel­gi­ ja). Ke­lio­nę į pa­čia­me Miun­che­no cent­re įsi­kū­ru­sią kli­ni­ką klai­pė­die­ čiai ga­lė­jo įva­žiuo­ti tik su spe­cia­ liu lei­di­mu. Ka­dan­gi šei­mos ma­ši­ na se­na, jai ne­bu­vo leis­ta įva­žiuo­ti į cent­rą. Ten neį­lei­do ir ge­ro­kai nau­ jes­nę ma­ši­ną vai­ra­vu­sios bu­vu­sios Je­le­nos mo­ki­nės. Jos su­tuok­ti­nis iš Vo­kie­ti­jos krei­ pė­si į Briu­se­lio Eu­ro­pos ko­mi­si­ją, paaiš­ki­nęs apie sun­kiai ser­gan­čią mer­gai­tę iš Lie­tu­vos bei jos lau­

Vil­tis: Je­le­na Su­chovs­ka­ja ti­ki­si, kad pa­vyks su­rink­ti pi­ni­gų duk­ros akių ope­ra­ci­jai.

kian­čią sun­kią ope­ra­ci­ją. Se­nos ma­ši­nos įva­žiuo­ti į cent­rą ne­lei­ džia, met­ro neį­ga­li mer­gi­na ne­va­ žiuo­ja, o tak­si – per bran­gi su­si­ sie­ki­mo prie­mo­nė. Po 40 mi­nu­čių į li­go­ni­nę atė­jo fak­sog­ra­ma, lei­du­ si klai­pė­die­čių šei­mai iš prie­mies­ čio at­va­žiuo­ti iki kli­ni­kos.

Op­ti­kos šei­mi­nin­kas var­go ke­lias va­lan­ das, kol įdė­jo lin­zę. Jis vi­rė šo­ko­la­dą, bė­ go į par­duo­tu­vę pirk­ ti žur­na­lų, at­šau­kė vi­sus klien­tus.

Be­je, vo­kie­čiai ste­bė­jo­si, ko­dėl mer­gai­tės gy­dy­mo ne­kom­pen­suo­ja vals­ty­bė. Įsi­ki­šus Lie­tu­vos už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jai bu­vo paaiš­kin­ ta, kad mū­sų vals­ty­bė nė­ra su­da­ riu­si bend­ra­dar­bia­vi­mo su­tar­ties dėl neį­ga­lių vai­kų gy­dy­mo.

Ope­ra­ci­ja Vo­kie­ti­jo­je ir 10 die­nų gy­dy­mas šei­mai at­siė­jo per 6 tūkst. eu­rų. Mo­te­ris pri­pa­ži­no, jog jiems tai di­džiu­lė su­ma.

vis iš­kris­da­vo. Ma­ma taip pat pa­ ste­bė­jo, kad duk­ra vis blo­giau ma­to, jaut­riau rea­guo­ja į švie­są, o akis vis la­biau pri­me­na kū­gio for­mą.

Lin­zė vis iš­kris­da­vo

Ope­ra­ci­ja su­pla­nuo­ta lapk­ri­tį

Vo­kie­ti­jo­je Ju­li­jai bu­vo už­sa­ky­ta spe­cia­li lin­zė, pa­de­dan­ti su­stab­dy­ti ne­pa­gy­do­mos li­gos pro­gre­sa­vi­mą. Ją nu­spręs­ta pa­ga­min­ti tik vie­nai – ge­res­nės būk­lės akiai. 800 eu­rų lin­ zė bu­vo pa­ga­min­ta Švei­ca­ri­jo­je. Ta­čiau op­ti­kos šei­mi­nin­kas var­ go ke­lias va­lan­das, kol įdė­jo lin­zę. Jis vi­rė šo­ko­la­dą, bė­go į par­duo­tu­vę pirk­ti žur­na­lų, at­šau­kė vi­sus klien­ tus. Vien lin­zės ma­ta­vi­mas už­tru­ ko tris va­lan­das. Šią pro­ce­dū­rą ste­bė­ju­si ma­ma ne­ri­ma­vo, kaip kas ry­tą lin­zę rei­ kės įdė­ti duk­rai, o va­ka­rais ją išim­ ti. Nors įgu­dus šis ri­tua­las na­muo­ se ta­po kur kas pa­pras­tes­nis. Ta­čiau vie­ną ry­tą įdė­ta lin­zė vis iš­kris­da­vo. Je­le­ną po be­vai­sių pa­ stan­gų iš­ti­ko ner­vi­nis prie­puo­lis. Po skam­bu­čio ga­min­to­jams bu­vo priei­ta prie iš­va­dos, kad dėl pro­gre­ suo­jan­čios li­gos pa­si­kei­tė akies for­ ma. Bū­tent dėl šios prie­žas­ties lin­zė

Kas yra ke­ra­to­ko­nu­sas Ke­ra­to­ko­nu­sas – re­ta akių li­ga. Tai abi­pu­sis, pro­g re­suo­jan­t is ne­tai­syk­ lin­gas ra­ge­nos iš­si­gau­bi­mas. Plo­nė­ jant ra­ge­nai, ji įgau­na ne­tai­syk­l in­go kū­g io for­mą. Li­ga daž­niau­siai pra­si­

de­da paaug­lys­tė­je ar­ba jau­nys­tė­je. Daž­n iau­siai li­ga pa­žei­d žia abi akis, tik skir­t in­g u lai­k u. Jos prie­ž as­t ys nė­ra ži­no­mos. Pas­te­bi­ma, kad ke­ra­ to­ko­nu­sas daž­niau pa­si­tai­ko tarp tu­

Gy­dy­to­jų ap­žiū­ra Ry­go­je, kur tuo pat me­tu lan­kė­si ir bu­vęs Ju­li­jos gy­dy­to­jas iš Vo­kie­ti­jos, pa­tvir­ti­no – mer­gi­nai bū­ti­na sku­bi ant­ra ope­ ra­ci­ja. Šį­kart – ra­ge­nos transp­lan­ ta­ci­ja. Prie­šin­gu at­ve­ju mer­gi­na apaks. Ope­ra­ci­ja pa­skir­ta lapk­ri­ čio mė­ne­sį. Nors iš pra­džių Je­le­ na vy­lė­si, jog gal pa­vyks ope­ra­ci­ją ati­dė­ti iki ge­gu­žės, kad ga­lė­tų už­ si­dirb­ti bei su­tau­py­ti pi­ni­gų, ta­čiau gy­dy­to­jai pa­ta­rė ne­be­dels­ti. Šį­kart šei­ma ope­ra­ci­jai pa­si­rin­ko Ry­gą dėl per­pus ma­žes­nės kai­nos. Ta­čiau pa­pil­do­mų iš­lai­dų pa­rei­ka­ laus gy­ve­na­mo­jo būs­to nuo­ma. Vo­ kie­ti­jo­je Je­le­na su duk­ra bu­vo ap­si­ sto­ju­sios pas sa­vo bu­vu­sią mo­ki­nę. Ju­li­jos ope­ra­ci­jai ir gy­dy­mui rei­ kia ma­žiau­siai 5 tūks­tan­čių eu­ rų. Tad šei­mos drau­gai ir pa­žįs­ ta­mi pra­šo ge­rų žmo­nių pa­gal­bos bei pa­dė­ti iš­sau­go­ti ma­žą mer­gai­ tę pri­me­nan­čios Ju­li­jos re­gė­ji­mą.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Komentaras Li­na No­rei­kie­nė Vals­ty­bi­nės li­go­nių ka­sos prie Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos Tarp­tau­ti­nių ry­šių sky­riaus ve­dė­jo pa­va­duo­to­ja

V

als­t y­b i­n ė li­g o­n ių ka­s a kom­p en­s uo­j a ki­t o­s e ES ša­l y­s e su­t eik­t ų pla­n i­ nių me­d i­c i­n os pa­g al­b os pa­s lau­g ų iš­l ai­d as va­d o­v au­d a­m a­s i Svei­k a­tos ap­s au­g os mi­n ist­ro 201008-16 įsa­k y­m o Nr. V-729 nu­s ta­t y­ ta tvar­k a. As­m uo į už­s ie­n į gy­d y­t is siun­č ia­m as tuo­m et, kai iš­s em­t os vi­s os ga­l i­m y­b ės gy­d y­t is Lie­t u­vo­j e. Spren­d i­m ą pa­c ien­t ą siųs­t i gy­d y­t is sve­t ur prii­m a Svei­k a­t os ap­s au­g os mi­n is­te­r i­j o­j e vei­k ian­t i ko­m i­s i­j a, ga­ vu­s i uni­ver­s i­t e­t o li­g o­n ių ar ki­t ų li­ go­n i­n ių, ku­r io­s e įsteig­t os ati­t in­k a­ mos uni­ver­s i­te­to kli­n i­kos, gy­d y­to­j ų kon­s i­l iu­mo iš­v a­d ą bei ki­t us rei­k a­l in­ gus do­k u­m en­t us. Tuo at­ve­j u, jei ko­ mi­s i­j a prii­m a tei­g ia­m ą spren­d i­m ą, Vals­t y­b i­n ė li­g o­n ių ka­s a iš­duo­d a pa­ cien­t ui E112 for­m os pa­ž y­m ą, pa­t vir­ ti­n an­č ią pa­c ien­to tei­s ę gau­t i pla­n i­ nes me­d i­c i­n os pa­g al­b os pa­s lau­g as konk­re­č io­j e li­g o­n i­n ė­j e.

Pagalbos prašymas rin­čių­jų įgim­t us pa­k i­t i­mus, pa­v yz­ džiui, Dau­no sind­ro­mą. Ke­ra­to­ko­nu­ sas nė­ra pa­gy­do­mas. Li­gos pro­gre­sa­ vi­mą ga­li­ma tik pri­stab­dy­ti. Il­gai­niui gre­sia apa­k i­mas.

„Sweed­bank“

Ban­ko sąs­kai­ta

AB SWIFT/BIG co­das HA­BALT22

LT347300010115586584

Ban­ko ko­das 73000

Je­le­na Su­chovs­ka­ja

13

ANTRADIENIS, rugsėjo 11, 2012

sveikata Skrydžio ligos ir komfortas

JAV užregistruoti lietuviški vaistai

Pasitikrinti kainuoja pigiau

Dėl slėgio pokyčių lėktuve kai kurie keleiviai ima justi skausmus, primenančius širdies negalavimus. Norint išvengti sveikatos sutrikimų, specialistai pataria skrendant vartoti skysčių, geriausia negazuoto vandens, vengti alkoholinių gėrimų, sunkiai virškinamo maisto.

Šalies biofarmacijos bendrovė „Sicor Biotech“ Jungtinėse Amerikos Valstijose užregistravo Lietuvoje sukurtą ir gaminamą vaistą filgrastimą, skirtą onkologinėms ligoms gydyti. Tai – pirmasis Lietuvos farmacijos istorijoje vietinis vaistas, registruotas JAV.

Beveik pusė Lietuvos gyventojų per metus odontologo paslaugoms skiria nuo 100 iki 500 litų, kas trečias – 100 litų, o 14,5 proc. teigia neišleidžiantys nė lito. Tai atskleidė tyrimas. Profilaktinis tikrinimasis du kartus per metus yra pigiau nei gydyti užleistus dantis, sako odontologai.

Or­to­pe­di­nė ava­ly­nė ta­po be­ver­tė Prieš ke­lis mė­ne­ sius už­sa­ky­ta va­ sa­ri­nė or­to­pe­di­nė ava­ly­nė bu­vo pa­ga­ min­ta tik ru­de­niop. Vals­ty­bės švais­to­ mais pi­ni­gais su­si­ rū­pi­nu­siems klai­ pė­die­čiams Li­go­nių ka­sų at­sto­vai tie­siog pa­ta­rė kreip­tis į ki­ tus ga­min­to­jus.

s.lukosiute@kl.lt

Ba­su­tės vie­toj šle­pe­čių

Švais­to­mi pi­ni­gai

Pa­sak ma­mos, ke­lios va­lan­dos avint or­to­pe­di­nes ba­su­tes nau­ dos ne­duos. Pa­gal spe­cia­lis­tų re­ ko­men­da­ci­jas ko­re­guo­jan­čią ava­ ly­nę rei­kia avė­ti kuo il­giau. Be to, per tuos ke­lis mė­ne­sius mer­gai­tė paau­go, tad ba­su­tės ne­ tru­kus bus per ma­žos. Tė­vams už or­to­pe­di­nės ava­ly­nės ga­my­bą rei­kė­jo pri­mo­kė­ti tik 17 li­

Tu­ri­te klau­si­mų, su­si­ju­sių su svei­ ka­tos prie­žiū­ra, bet ne­ži­no­te, kur kreip­tis? No­rė­tu­mė­te ko nors pa­ si­tei­rau­ti gy­dy­to­jo, ta­čiau ma­no­ te, kad dėl ši­to ne­ver­ta ei­ti į gy­dy­ mo įstai­gą? Ra­šy­ki­te mums: svei­ kata@kl.lt ar­ba skam­bin­ki­te tel. 397 705. At­sa­ky­mų ieš­ko­ti jums pa­dės dien­raš­čio „Klai­pė­da“ prie­ das „Svei­ka­ta“.

– Per nak­tį vie­ną ar du kar­tus iš­pi­la pra­kai­tas, at­si­bun­du vi­ sa šla­pia, lyg gu­lė­čiau ba­lo­je. Šiaip ne­su gau­siai pra­kai­tuo­ jan­tis žmo­gus. Man 38 me­tai. Kas man ga­lė­tų bū­ti ir į ko­kį spe­cia­lis­tą rei­kė­tų kreip­tis? Klai­pė­dos svei­ka­tos prie­žiū­ ros cent­ro vi­daus li­gų gy­dy­to­ ja An­ge­lė Raz­gie­nė: – Vie­na­reikš­miš­kai sun­ku at­sa­ky­ti, bet pir­miau­sia pa­tar­čiau ap­si­lan­ ky­ti pas en­dok­ri­no­lo­gą. Rei­kė­tų at­ lik­ti ty­ri­mus dėl cuk­ri­nio dia­be­to.

Sand­ra Lu­ko­šiū­tė

De­šimt­me­tei mer­gai­tei skir­ta or­ to­pe­di­nė ava­ly­nė bu­vo už­sa­ky­ ta pa­va­sa­rį. Ga­min­to­jai pa­ža­dė­jo, kad ba­su­tės bus baig­tos lie­pos vi­ du­ry­je. Tad mer­gai­tės ma­ma ti­kė­jo­si, jog duk­ra dar spės pa­vaikš­čio­ti su pė­ das ko­re­guo­jan­čia ava­ly­ne. Ta­čiau praė­jus ke­liems mė­ne­ siams or­to­pe­di­nė ava­ly­nė mer­gai­ tei taip ir ne­bu­vo pa­ga­min­ta. Mo­ te­ris su­lauk­da­vo paaiš­ki­ni­mo, kad už­sa­ky­mas vė­luo­ja dėl ga­min­to­jų iš Kau­no kal­tės. Už­sa­ky­tos or­to­pe­di­nės ava­ly­nės klai­pė­die­tė su­lau­kė tik pa­sku­ti­nio­ sio­mis va­sa­ros die­no­mis, jau ge­ro­ kai at­vė­sus orams. Mo­te­ris abe­jo­jo, ar duk­ra spės pa­vaikš­čio­ti su šio­mis ba­su­tė­mis. Jas mer­gai­tė ga­lės ap­siau­ti ne­bent grį­žu­si na­mo iš mo­kyk­los – or­to­ pe­di­nę ava­ly­nę teks ne­šio­ti vie­to­ je šle­pe­čių.

Konsultacija

Pa­vė­la­vo: pa­va­sa­rį už­sa­ky­tos ba­su­tės bu­vo pa­ga­min­tos at­vė­sus orams.

tų, o li­ku­sią iš­lai­dų da­lį kom­pen­ sa­vo vals­ty­bė. „Vals­ty­bės pi­ni­gai iš­mes­ti į ba­ lą“, – si­tua­ci­ją dėl per­ne­lyg il­gai ga­min­tų ba­tų pa­ko­men­ta­vo mo­ te­ris.

„Vals­ty­bės pi­ni­gai iš­mes­ti į ba­lą“, – si­ tua­ci­ją dėl per­ne­lyg il­gai ga­min­tų ba­tų pa­ko­men­ta­vo mo­ te­ris. Klai­pė­die­tė pa­sa­ko­jo, kad nors or­to­pe­di­nę ava­ly­nę už­sa­ko ne pir­ mą kar­tą, ta­čiau su to­kiu vė­la­vi­mu dar ne­bu­vo su­si­dū­ru­si. Ji gir­dė­jo, kad už­sa­ky­mai vė­luo­ja ir suau­gu­ siems klien­tams. Sut­ruk­dė ato­sto­gos

Ba­tus ga­mi­nu­sios „Or­to­pe­di­jos tech­ni­kos“ di­rek­to­rius Vy­tau­tas Ka­ma­rai­tis pri­pa­ži­no, kad ava­ly­ nės ga­my­ba iš­ties vė­la­vo. „Tu­r i­m e la­bai ma­ž us ga­my­ bos li­m i­t us. Kiek Li­go­n ių ka­sos kom­pen­suo­ja, tiek ir pa­ga­mi­na­

me“, – vie­ną iš prie­žas­čių nu­ro­ dė va­do­vas. Klai­pė­dos re­gio­nui per mė­ne­ sį už­sa­ko­ma 60 po­rų or­to­pe­di­nės ava­ly­nės. Va­sa­rą or­to­pe­di­nės ava­ly­nės ga­ my­bos tem­pus su­ma­ži­na ir dar­ buo­to­jų ato­sto­gos. V.Ka­ma­rai­tis aiš­ki­no, kad su to­kiais vė­la­vi­mais su­si­du­ria­ma kiek­vie­ną va­sa­rą – dėl dar­buo­to­jų ato­sto­gų pail­gė­ja lau­ kian­čių­jų ei­lės. Siū­lo pa­ga­min­ti iš nau­jo

Di­rek­to­rius ne­slė­pė, jog su­lau­kia­ ma tė­vų skun­dų dėl už­si­tę­su­sios ga­my­bos ir išaug­tos ava­ly­nės. To­ kiais at­ve­jais ava­ly­nę ne­va siū­lo­ma pa­ga­min­ti iš nau­jo, o iš­lai­dos pa­ den­gia­mos iš įmo­nės re­sur­sų. V.Ka­ma­rai­tis pa­ti­ki­no, kad tė­vai įspė­ja­mi dėl ga­li­mo už­sa­ky­mo vė­ la­vi­mo. Ta­čiau pa­tys klien­tai ren­ ka­si, ko­kiam se­zo­nui ga­min­ti ava­ ly­nę. Va­do­vas paaiš­ki­no, kad Li­go­ nių ka­sos kom­pen­suo­ja or­to­pe­di­ nės ava­ly­nės ga­my­bos iš­lai­das, jei spe­cia­lis­tai nu­sta­to tam tik­rą pė­ dos de­for­ma­ci­ją. Esant leng­vai plokš­čia­pa­dys­tei ski­ria­mi įdėk­lai ava­ly­nei. Jų su­lau­kia­ma grei­čiau nei ava­ly­nės.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Komentaras Re­gi­man­tas Ki­čas Vals­ty­bi­nės li­go­nių ka­sos prie Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos Or­to­pe­di­jos tech­ni­kos kom­pen­sa­vi­mo sky­riaus vy­riau­sia­sis spe­cia­lis­tas

A

p­g ai­l es­t au­j a­m e, kad taip nu­t i­ko. Ti­k ė­t i­n a, kad nei gy­d y­t o­j as, iš­r a­š ęs siun­ ti­m ą kreip­t is į or­t o­p e­d i­ jos įmo­n ę, nei pa­t i or­to­p e­d i­j os įmo­ nė ma­m y­t ės nein­for­m a­vo, jog dėl kom­p en­s uo­j a­m ų or­t o­p e­d i­j os prie­ mo­n ių ga­m y­b os su ga­l io­j an­č iu gy­ dy­to­j o siun­t i­mu ga­l i­m a kreip­t is į bet ku­r ią or­t o­p e­d i­j os įmo­n ę, ku­r i yra pa­s i­r a­š iu­s i su­t ar­t į su Li­g o­n ių ka­s a. Ti­k ė­t i­n a, kad ki­t o­s e dvie­j o­s e Klai­ pė­d os įmo­n ė­s e ba­s u­tes bū­t ų pa­s iu­ vę grei­č iau. Šiuo me­t u, or­to­p e­d i­j os įmo­n ių duo­m e­n i­m is, lau­k ian­č ių or­ to­p e­d i­n ės ava­ly­n ės už­s a­k y­m o ei­l ė yra tik vie­n o­j e įmo­n ė­j e. Pa­g al ga­l io­ jan­č ius tei­s ės ak­t us ap­d raus­t a­s is, tu­r in­t is tei­s ę į or­t o­p e­d i­j os prie­m o­ nių kom­p en­s a­v i­m ą bei pa­g ei­d au­ jan­t is grei­č iau gau­t i bū­t i­n ą prie­m o­ nę ir ne­l auk­t i, kol jam ei­l ės tvar­k a bus pa­g a­m in­t a rei­k ia­m a or­t o­p e­d i­ jos prie­m o­n ė, už ją ga­l i su­m o­k ė­t i sa­vo lė­š o­m is bei vė­l iau gau­t i kom­ pen­s a­c i­j ą.

– Dau­gia­bu­čių na­mų kie­mai pil­ ni ma­ši­nų. Jos sta­to­mos ir ant ša­li­gat­vių. Nuo jų pa­skui kie­ mai ir ša­li­gat­viai bū­na te­pa­luo­ ti. Ar ga­ruo­da­mi šie ma­ši­nų te­ pa­lai da­ro ko­kį po­vei­kį žmo­gaus svei­ka­tai? Ar Klai­pė­do­je at­lie­ ka­mi to­kie ty­ri­mai? Klai­pė­dos mies­to sa­vi­val­dy­ bės Svei­ka­tos ap­sau­gos sky­ riaus ve­dė­ja Ja­ni­na Asa­daus­ kie­nė: – Sa­vi­val­dy­bė to­kių ty­ri­mų neat­lie­ ka. Jų nė­ra nei nu­pir­ku­si, nei už­sa­ kiu­si. Na­cio­na­li­nė ty­ri­mų la­bo­ra­ to­ri­ja ty­ri­mus da­ro pa­gal kie­no nors už­sa­ky­mą. Abe­jo­ju, ar au­to­mo­bi­lių pa­lie­ka­mi ter­ša­lai da­ro ko­kį po­vei­ kį svei­ka­tai. Ne­bent to­kiu at­ve­ju, jei­gu žmo­gus gy­ve­na ša­lia ter­ša­lų duo­bės ir nuo­lat kvė­puo­ja tuo oru. Bet mes gy­ve­na­me vė­juo­ta­me, lie­ tin­ga­me mies­te, kur iš­te­kė­ję te­pa­lai tė­ra trum­pa­lai­kis da­ly­kas. Po­vei­kis pa­si­reiš­kia ne­bent dir­vo­že­miui. Pa­ren­gė Sand­ra Lu­ko­šiū­tė

19

antradienis, rugsėjo 11, 2012

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė ir „Svajonių knygos“ leidykla –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Sandros Brown „Vienudu“ ir Susanos Mallery „Kaip iš giedro dangaus“ .

Sandra Brown. „Vienudu“. Lėktuvui sudužus Kanados miškų platybėse, dviem nepažįstamiesiems belieka kliautis vienas kitu. Sužeista ir persigandusi Rastė Karlson atsiduria viena su bauginančiu vyru. Tačiau ji supranta: be jo neišgyvens nė dienos laukinėje gamtoje. Vietnamo karo veteranas Kuperis Landris giliai širdyje nešiojasi nuoskaudą ir griežia dantį ant dailių turtingų moterų, tokių kaip Rastė. Žavi jauna verslininkė – jam tik erzinanti našta. Tankiame miške tyko pavojai, o ir aplinkybės susiklosto ne jų naudai. Sunkumus Rastė su Kuperiu gali įveikti, bet jie visiškai nesitiki užsigeisią šio to daugiau nei vien išgyventi... Susan Mallery. „Kaip iš giedro dangaus“ . Visą gyvenimą Heilė Foster gyveno lyg uždaryta. Klausydama tėvo patarimų, ką veikti, kaip rengtis ir net už ko tekėti, ji visiškai susipainiojo. Bet gana! Nuo šiol ji gyvens pagal savas taisykles ir elgsis taip, kaip geros mergaitės paprastai nesielgia! Čia pasirodo Kevinas Harmonas. Keletą dienų jie praleis didžiuliame kabriolete ir jaukiuose viešbučių kambarėliuose... Bus smagu, įsižiebs aistra, netrūks nuotykių. Bent jau Heilė to tikisi, tačiau Kevinas dar nieko nenujaučia...

Praėjusios savaitės teisingi atsakymai: pirmadienis – Kiškio kopūstai antradienis – Normuotojas trečiadienis – Kauliukas šuniukui ketvirtadienis – Naktinis drugys penktadienis – Didelis kamuolys Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Praėjusios savaitės laimėtojas – Jonas Paškevičius.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite DIENA

(tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, rugsėjo 18 d.

Skink prizus! „Klaipėdos“ naujienų portale

www.KL.lt/konkursai

Avinas (0321–0420).Lengvai bendrausite su aplinkiniais, šiandien būsite itin įžvalgus, pasikliausite savo protu. Tik atsargiai parinkite žodžius, kad netyčia neįskaudintumėte pačių artimiausių draugų. Jautis (04 21–05 20). Sveika nuovoka padės sėkmingai bendrauti su kolegomis ir nepažįstamaisiais. Nemalonūs dalykai nebepasikartos, jei drąsiai ranka numosite į prietarus ir baimes, susijusias su praeitimi. Dvyniai (05 21–06 21). Palanki diena bendrauti su draugais ir jaunais žmonėmis. Teigiamai vertinsite savo padėtį, bus malonu padėti aplinkiniams. Puikiai praleisite laiką. Pasikliaukite savo jėgomis ir sugebėjimais. Vėžys (06 22–07 22) Palanki diena kurti planus, priimti sprendimus. Rasite išeitį iš bet kokios probleminės situacijos. Jaučiate, kad sekasi, su viskuo susitvarkote. Tikėtina, kad vyresnis žmogus tinkamai patars. Liūtas (07 23–08 23). Kalbėsite įtikinamai. Palanki diena ieškoti naujų idėjų. Galimas malonus bendravimas su mylimais žmonėmis. Vakarop tapsite irzlus, bet truputis poilsio greitai pašalins įtampą. Mergelė (08 24–09 23). Mėgausitės gyvenimu. Noriai padėsite draugui ar mylimam žmogui. Kas nors gali pagirti jūsų skonį. Tačiau neverta tuo susižavėti ir patikėti meilikavimu. Svarstyklės (09 24–10 23). Atsiras galimybė atskleisti savo geriausias savybes, ypač socialinėje srityje. Kils abstrakčių idėjų, kuriomis galėsite pasidalyti su aplinkiniais. Bus įvertintas jūsų originalumas. Skorpionas (10 24–11 22). Jausite tiek šeimos, tiek draugų ir pažįstamų paramą. Darbe ir asmeniniame gyvenime vyraus darna. Galite patirti naudos iš pavaldinių. Tik nepiktnaudžiaukite kitų pasitikėjimu jumis. Šaulys (11 23–12 21). Susidursite su žmogumi, kurio planai nesiderins su jūsų mintimis ir idėjomis. Stengsitės kovoti su jo elgesiu ir veiksmais. Stabtelkite ir apgalvokite savo elgesį, nes spaudimas šiandien nepadės. Ožiaragis (12 22–01 20). Labai energingas laikotarpis, galite įgyvendinti planus arba rūpintis turimu verslu. Šiuo metu būsite fiziškai aktyvus. Treniruokitės arba romantiškai praleiskite laiką. Tačiau nepraraskite saiko. Vandenis (01 21–02 19). Pasitelkus vaizduotę, atsiras puiki galimybė pagerinti gyvenimo sąlygas. Jūsų draugai manys, kad esate idealistas. Tai sėkmingas laikas, nepraleiskite jo veltui. Žuvys (02 20–03 20). Seksis ieškant savo idealo ir siekiant svajonės. Nebijokite skraidyti padangėmis ir įgyvendinti savo svajas. Kaip niekada dabar jums padės įgimtas nuoširdumas ir atvirumas.

Orai

Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, šiandien nelis, bus mažai debesuota, dieną oras didžiuosiuose miestuose sušils iki 22–25 laipsnių. Rytoj naktį vietomis, dieną daugelyje šalies vietų prognozuojami lietūs, kai kur griaudės perkūnija. Temperatūra naktį bus 14–16, dieną 17–24 laipsnius šilumos. Ketvirtadienį ir penktadienį atvės labiau.

Šiandien, rugsėjo 11 d.

+20

+20

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia)

+23

Šiauliai

Klaipėda

+23

Panevėžys

+20

Utena

+23

6.43 19.47 13.04

255-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 111 dienų. Saulė Mergelės ženkle.

Tauragė

+23

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +28 Berlynas +25 Brazilija +31 Briuselis +20 Dublinas +13 Kairas +35 Keiptaunas +18 Kopenhaga +19

kokteilis Stul­bi­na­ma mei­lė vai­kams Sa­vo įspū­d žiais iš Is­pa­n i­jos pa­no­ro pa­si­da­ly­t i ir šio­je ša­ly­je ato­sto­ga­vu­si Mo­n i­ka. Jai la­biau­siai įstri­go is­pa­nų rū­pes­t is sa­vo at­ža­lo­mis – vai­kais. „Is­pa­nai ne­rea­l iai my­l i vai­k u­č ius, – pa­ste­bė­jo „Kok­tei­l io“ skai­t y­to­ja. – Jie juos čiū­čiuo­ja, my­luo­ja, bu­čiuo­ja. Ne­ ži­nau, kaip na­mie, bet vie­šu­mo­je vai­ kais la­biau rū­pi­na­si vy­rai. Man, kaip mo­te­r iai, la­bai ma­lo­nu tai ma­ty­ti. Šio­ je vals­t y­b ė­je, pa­ste­b ė­jau, tė­vai daž­ niau­siai vy­res­n io am­ž iaus. Šei­mo­se – po du tris vai­k us. La­bai daug tė­ve­ lių tu­r i įvai­k ių iš Azi­jos, Af­ri­kos. Pa­tys is­pa­nai, ma­tyt, vai­k ų „ne­mė­to“, tai tie, ku­r ie no­r i įsi­vai­k in­ti, tu­r i ma­ž y­lių ieš­ ko­t i už­sie­ny­je.“ Anot Mo­ni­kos, vai­kams la­bai daug lei­ džia­ma, ta­čiau jei­gu jie su­ner­vi­na tė­ vus, pa­sta­r ie­ji stau­g ia ne­pai­sy­da­m i nei vie­tos, nei lai­ko – jie sa­vęs ne­kont­ ro­l iuo­ja.

Siurp­ri­zai: ma­žie­ji Is­pa­ni­jo­je tei­

kia di­de­lį džiaugs­mą tė­ve­liams.

Nu­girs­tas po­kal­bis Va­kar par­ve­žė bro­l iu­ką iš gim­dy­mo na­mų. Jis toks ma­ž u­l iu­kas pu­pu­l iu­ kas, gra­ž u­t is, o jau žvai­r uo­ja į ma­no kom­piu­te­r į!

Ne­su­sap­nuo­ki­te apuo­ko Ži­no­k i­te, sap­nuo­t i apuo­ką yra blo­ga pra­na­š ys­tė. Su­s ap­na­v us šį paukš­t į, pa­ta­r ia­ma nie­ko ne­pra­dė­t i ry­to­jaus die­ną.

Links­mie­ji tirš­čiai Pa­ke­lė­je mo­te­r is stab­do au­to­mo­bi­ lius. Vie­nas su­sto­ja. Mo­te­ris pra­šo pa­ vė­žė­t i. Vai­r uo­to­jas mo­te­r į pa­so­d i­no ant prie­k i­nės sė­dy­nės, o jos bi­do­ną pa­dė­jo ant už­pa­ka­l i­nės. Vė­liau vy­riš­ kis pa­k lau­sė: – Alus? – Ne. – Deg­t i­nė? – Ne. – Tuo­met kas? – Ben­zi­nas. – O kam? – Ži­nau aš jus. Pri­va­ž iuo­ja­te iki pir­ mo miš­ke­l io ir sa­ko­te, kad bai­gė­si ben­z i­nas. Čes­ka (397 719; aną­dien vie­na ma­ma rė­kė vai­kui: „Jei pa­skę­si – na­mo ne­grįžk. Už­mu­šiu.“)

Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas

+18 +28 +16 +20 +23 +16 +21 +25

Praha Ryga Roma Sidnėjus Talinas Tel Avivas Tokijas Varšuva

Vėjas

2–6 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

+22

+24

+28 +19 +27 +21 +18 +32 +31 +28

Marijampolė

Vilnius

+22

Alytus

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

15

20

19

17

5

15

15

13

13

6

rytoj

ketvirtadienį

12

Augantas, Gytautė (Gytė), Helga, Hiacintas, Jacintas, Jackus, Nutautas.

rugsėjo 11-ąją

Rytas

12

Vardai

12

12

3

1971 m. su­lau­kęs 77-erių mi­rė Ni­k i­ta Chruš­ čio­vas, bu­vęs SSKP ly­ de­ris.

1990 m. pre­z i­den­t as Geor­ge Bush krei­pė­si į Kong­re­s ą, pa­t vir­t in­da­ mas JAV pa­si­ry­ži­mą gin­ ti Ku­vei­tą Ira­ko anek­si­ jos at­ve­ju. 1993 m. die­ną ofi­cia­l iai pra­neš­ta apie Lie­tu­vos sa­va­no­r ių maiš­tą Kau­ ne, ku­r is tru­ko be­veik du mė­ne­sius. 1998 m. Ru­si­jos Šiau­rės ka­r i­n io lai­v y­no ato­m i­ nia­me po­van­de­ni­nia­me lai­ve Mur­mans­ke pri­va­ lo­mą­ją ka­r i­nę tar­ny­b ą

at­lie­kan­tis jū­rei­vis iš au­ to­ma­to su­š au­dė aš­t uo­ nis tar­ny­bos drau­gus; lai­ ve už­si­ba­ri­ka­da­vęs žu­di­ kas po ne­pa­vy­ku­sių de­ ry­bų vė­liau nu­si­žu­dė. 2001 m. JAV bu­vo įvyk­ dy­tas di­džiau­sias is­to­ri­ jo­je te­ro­ro ak­tas: iš pra­ džių du pa­g rob­t i lėk­tu­ vai tren­kė­si į Pa­sau­l io pre­ky­bos cent­ro Niu­jor­ ke dan­go­rai­ž ius, po to vie­nas – į Pen­ta­go­ną ir dar vie­nas nu­kri­to Pen­ sil­va­ni­jo­je.

Ryklio patelė nėščia? Lietuvoje ateinantį pavasarį gali gimti vienas ar keli baltapelekio rifinio ryklio jaunikliai.

Ma­lo­nu­mas: va­sa­rą pri­me­nan­čiais orais šią sa­vai­tę bus ga­li­ma pa­si­

mė­gau­ti la­bai trum­pai.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Sug­rį­žu­si ši­lu­ma – ne bo­bų va­sa­ra Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Sa­vai­tės pra­džio­je su­grį­žu­si va­sa­ riš­ka ši­lu­ma nu­tei­kė ne tik ma­lo­ niai, bet ir su­kė­lė ne­ri­mą, kad jau pra­si­dė­jo va­di­na­mo­ji bo­bų va­sa­ra, ku­ri la­bai grei­tai baig­sis.

Si­nop­ti­kai pro­gno­za­vo, kad jau tre­ čia­die­nį su­grįš ru­de­niš­ki lie­tūs, o ter­mo­met­ro stul­pe­liai pa­kils tik vos aukš­čiau nei 10 laips­nių ši­lu­mos. „Mes ši­tos bo­bų va­sa­ros neužs­ kai­to­me ir ti­ki­mės, kad ji mus pra­ džiu­gins jai pri­klau­san­čiu lai­ ku – rug­sė­jo pa­bai­go­je ar­ba spa­lio pra­džio­je“, – vy­lė­si Lie­tu­vos hid­ ro­me­teo­ro­lo­gi­jos Kli­ma­to­lo­gi­jos sky­riaus ve­dė­ja Aud­ro­nė Gal­vo­ nai­tė. Anot jos, įpras­tai bo­bų va­sa­ra pra­si­de­da po Pra­ni­nių, ku­rios mi­ ni­mos spa­lio 4 die­ną. Tuo­met grįž­ ta va­sa­riš­ki orai, ku­riuos le­mia nuo Azo­ro sa­ly­no Af­ri­ko­je at­ke­lia­vęs

an­ti­cik­lo­nas. Nors per bo­bų va­sa­ rą nak­tys bū­na šal­tos, for­muo­ja­si rū­kas, die­no­mis džiu­gi­na sau­lė ir ma­lo­ni ši­lu­ma. „Šias dvi die­nas va­sa­riš­ką orą taip pat le­mia nuo Azo­ro sa­ly­no at­ slin­kęs an­ti­cik­lo­nas. Ta­čiau tai tik vie­na są­ly­gų, kad už­skai­ty­tu­me bo­ bų va­sa­rą. Ji bū­na tik po šal­nų, o jų dar ne­pa­si­tai­kė. Be to, bo­bų va­sa­ ra tę­sia­si apie sa­vai­tę, o da­bar šil­ ta bus tik dvi die­nas“, – A.Gal­vo­ nai­tė aiš­ki­no, ko­dėl dar yra vil­ties, kad šį ru­de­nį su­lauk­si­me bent sa­ vai­tę truk­sian­čių gra­žių orų. Reiš­ki­nys, kai ru­de­nį su­grįž­ta šil­tas ir sau­lė­tas oras, bo­bų va­sa­ ra va­di­na­mas dėl to, kad anks­čiau, kai grįž­da­vo ši­lu­ma, žmo­nės ei­da­ vo už­baig­ti lau­ko dar­bų ir mo­te­ rys ry­šė­da­vo la­bai gra­žias, ryš­kias, spal­vo­tas ska­re­les. Be to, me­džių la­pai po šal­nų taip pat nu­si­da­žo įvai­rio­mis spal­vo­mis ir yra pa­na­šūs į tas mo­te­rų ryš­kias ska­re­les.

Kauno prekybos ir laisvalaikio centro „Mega“ akvariume plau­ kiojanti ryklio patelė antrą mėne­ sį stambėja, o aplink ją plaukio­ ja žvalus patinas, todėl akvariumo prižiūrėtojus konsultuojantis Jū­ rų muziejaus Akvariumo skyriaus vedėjas Saulius Karalius mano, kad patelė gali lauktis. „Ryklius ne taip paprasta ap­ žiūrėti: jų neiškelsi iš akvariu­ mo ir nepririši kruopštesnei ap­ žiūrai, todėl apie jų būklę turime spręsti iš išvaizdos. Vis dėlto ma­ tau, kad ši jau lytiškai subrendu­ si ryklio patelė neįprastai stambė­ ja pilvo srityje. Manau, kad tai gali būti nėštumo pradžia. Jei įtarimai pasitvirtintų, po 10–13 mėnesių ji

turėtų vieną ar kelis palikuonis“, – sakė S.Karalius. „Megos“ akvariume gyvenančių baltapelekių rifinių ryklių patelės turėtų kas dvejus metus atsivesti apie 1–2, kiek rečiau po 5–6 jauni­ klius. Ši patelė būtų pirmoji besi­ laukianti „Megos“ akvariume. „Jei rykliukai gimtų, iškeltume juos į akvariumo techninėse pa­ talpose įrengtą karantino sistemą, kuri naudojama naujų žuvų akli­ matizacijai, kol jie pripras maitin­ tis ir sustiprės. Vėliau, perkėlus į akvariumą, reikėtų stebėti tėvų el­ gesį, nes rykliai neprižiūri palikuo­ nių ir gali rodyti agresiją“, – aiški­ no specialistas. Tai būtų pirmoji ryklio vada, gi­ musi Lietuvoje. Šeši Karibų jūros rykliai „Megos“ akvariume gyve­ na septintuosius metus. „Klaipėdos“ inf.

Pokyčiai: prekybos centro akvariume plaukiojanti patelė antrą mėne­

sį stambėja, todėl specialistai ją akylai stebi.

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.