2012-09-12 Klaipeda

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

treÄ?iadienis, RUGsÄ—jO 12, 2012

www.kl.lt

213 (19 514)

A?2š6.162; 6@ ?B4@Ÿ7<

[NZNV-XY Ya ?RQNXa\_Ă› 9V[N /VRYVNb`XNV aĂ›

RUBRIKA11

namai

Saugotoja i Neringai

KlaipÄ—dieÄ?iai privertÄ— koreguoti autobusĹł grafikus.

Revoliucija baigÄ—si, taÄ?iau Egipte toliau karaliauja chaosas.

Miestas 3p.

Projektas suprieĹĄino architektus ir saugomĹł teritorijĹł pareigĹŤnus.

Nidos kultĹŤ ros ir turizmo infor macijos centro „Agi la“ architektĹŤrinÄ—s koncepcijos konkur sÄ… jÄ™s autoriĹł laimÄ—ko vas kol kas lektyneturi jokiĹł garan tijĹł, jog jĹł pasiĹŤlytas projektas bus ÄŻgy vendintas. 27 kon kur lyvius nurun so dagusi ir vertinimo komisijos geriausia pri paĹžinta architektĹł idÄ— patinka Vals ja netybÄ—s saugomĹł teri tarnybai ir torijĹł jos vadovei RĹŤtai BaĹĄ kytei.

ď Ž NeÄŻtiko:

Dalia Grik ĹĄaitÄ— Asta Dyko vienÄ—

N_ PUV aRX a Ă­ _V [Ă›` X\[ cVR aV [R N_ PR] PV W\` X\[ PUV aRX aĂ­ _ N OĂ­ QV[ T N 8b_ VĂş [R Xb_ `Ă– YNV ZĂ› WĂ?` QN_ ON` XNV X _V WNV b _VĂş `]R Berly

Kas tinka

PVN YV` aĂş aRV nui, netin ÄŽ Neringoje TV Zb f_N ]R_ IdÄ—ja keis surengtÄ… kon ka Nidai [R YfT Z\ tĹł Nidos cent mÄ—tojĹł pro QR_ [b` V_ [R PavasarÄŻ rÄ… jekto prista kurso laiab _V [VR X\ OR[Q ďŹ ni architektĹŤ ĹĄavusiame „Agilos“ sijÄ… atvykusi ĹĄios Vals tymÄ…-disku9VR ab c\` N_ _N `b PUV aRX aĂş `Ă– rinÄ—s kon tybÄ—s saugo Wb[ T\` cV gbN cepcijos kon- teritorijĹł tarny kurse verti mĹł YV gN PV WN bos ni siai 1-osios mo komisija vienbal- neslÄ—pÄ— savo neigia (VSTT) vadovÄ— vietos laimÄ— mos nuosta skelbÄ— iĹĄ tos. tojais pa- R.BaĹĄkytÄ—s teigimu, tri ĹĄis projek Kauno, KlaijĹł miestĹł – Vilniaus, negali bĹŤti ÄŻgyven tas dinamas UNESCO globoja suburtÄ… kĹŤ pÄ—dos – architek moje KurĹĄiĹł tĹł ciona rybinÄŻ kolek nerijos nalinio parko MorkĹŤnÄ… te ir bendraau tyvÄ…: MariĹł prieĹĄ tarautĹł Lie ritorijoje, nes tai torius Vyte ĹŞsÄ…, AndriĹł tuvos teisÄ—s nÄŻ aktams. kĹŤnÄ…, AistÄ™ UogintÄ…, VitalijĹł Jan- EsÄ… toks pastatas ga Ta kytÄ™, Vytau rutytÄ™, LinÄ… Grons- mas Vilniuje, Berly lÄ—tĹł bĹŤti statone, PanevÄ— Ĺžy, bet PovilÄ… KiĹĄ tÄ… LelÄŻ, MantÄ… GipÄ…, ne Nidoje ar kurio kionÄŻ. je kito saugomoje Nidos cent teritorijoje. je valstybÄ—s „Kas tinka nios architek rui jie pasiĹŤlÄ— modernetinka Ni kitiems miestams, tas daliĹł: maĹžes tĹŤros pastatÄ… iĹĄ dvie dai“,– ď Ž IdÄ—ja: jĹł sa QN ON_ aV [Ă&#x; ;V toriai ÄŻkurdi niajame projekto au- vÄ—. DidĹžiausiu pro kÄ— VSTT vadoQ\` XbY aĂ­ Wb` `aN aV [ jek no Turizmo _\` V_ ab _Vg Vb` V_ aNV] jos centrÄ…, informaci- ÄŻvardijo ĹĄiuolaikinÄ™ to trĹŤkumu ji Z\ V[ S\_ Na `XV_ aV `XV_ di architektĹŤ aV[ TN` V\ PR[ ZN PV W\` PR[a _\  .TV nei funkci dysis skirtas kultĹŤri- esÄ… visiĹĄkai nede rÄ…, Kome jai. YN• ]N `aN a ran a _\ Sb[X PV ntaras Ă– `VĂ­ Y\ ZN _R WN` vietĹł univer Jame suplanuota 500 architektĹŤrinÄ—s sti Ä?iÄ… prie Nidos X\[`a _b\ listikos. aV Ă&#x; Qb [Nb kestro duo sali salÄ—, scena su or- VSTT vadovÄ— dar ga KurĹĄiĹł be, persiren nerijai. Kal liepÄ… raĹĄtu pÄ—si ÄŻ Ne bant apie bariai, pa jekto vien to prorodĹł salÄ—, gimo kam- bÄ™. Ja ringos miesto savi kreitisumÄ…, jis nÄŻ, o dar grei geras, bet kitos modervaldyme aiĹĄkiai niam kul jis visai ne tesnÄ—s reak Nidoje tĹŤ dera. Mes nu cijos sulauk me iĹĄ visuo papraĹĄysi patalpos. ros centrui bĹŤtinos konkursui pateik rodÄ—, kuris iĹĄ valdybÄ—s, menÄ—s. Ĺ˝ino tume saviAbu kad jie sufor tĹł projek te, mes kal mÄ—s su vie tĹł muotĹł archi Ä?iĹłjĹł takas. pastatus skiria pÄ—s- lÄ—tĹł bĹŤti ÄŻgyven tĹŤrinÄ™ Nidos bÄ—jotiniais nidiĹĄ dintas cent gatek- jĹł ne centrinÄ—s je Nidos da kiais. NÄ— vie pasakÄ—, kad dalies rinÄ—dabar vienas PastatĹł kom nas ly tai puikus pastatas toks, vizijÄ…, nes norÄ—tĹł ringos vado je. MaĹža to, raĹĄte Nepozicija, anot pastatas ir toriĹł, natĹŤ si, kad jis – skirtingo kitas kitoks vams teigta: auatsirastĹł stiliaus, skir ra re. KodÄ—l taip „PraĹĄo Nidos centtingi pasta gamtinÄ™ ap liai ÄŻsilieja ÄŻ esamÄ… rasti galimybÄ™ su sitikime ar atsitinka, tai. Su- ir daryti prie me RĹŤta BaĹĄkytÄ— chitektai pa lin ÄŻgyvendin kad architek visuomenÄ— lai reiĹĄ ÄŻ greta esan kÄ…, atveria vaiz vie das kÄ—, ti Vals nas tai pro kad tuos paÄ?ius tybÄ—s pastatas cent jek kiek- to dÄ… dalykus maskirtingai? re turi savo ja centrinÄ™ Ä?iÄ… kalvÄ…, suformuo- Blogiausiu atveju, tÄ… Nr. 280816. vadovÄ— saugomĹł teritorijĹł tarny Ĺ itaip bĹŤti Pakartosiu braiŞą. negali. Rei miesto aikĹĄ bos t.y. jeigu senÄ… tiesÄ…, riai pritariu. kia iĹĄsirink Ä?iĹłjĹł takus. tik tÄ™ bei pÄ—s- negalima pasirink kokÄŻ stiliĹł. kuArchitektai ti kaĹž- su Mes ĹĄiuo at ti KurĹĄiĹł ne rai tinkamiau nori ÄŻsiam kurti sau pa es pritaria veju pirme teiktume rijai Pastato iĹĄo Ĺžinti, sio projek mink me ny sa Ni bÄ™ lÄ… vi rÄ—s to, ga dos kulir siekia, kad valdybÄ—s kutuoti dÄ—l apdailai ar vieno jĹł dar tĹŤros namĹł tai pasirin pastato ar tektĹŤriniam kiek3-iÄ…jÄ… vietÄ… lima dischitekbas bĹŤtĹł ki rekonstruk ko chi- ne stiliui. Nes toks. Archi uŞėmu ci- bus mÄ—gsta sa jai arba sta dĹžiagÄ… – me Neringai bĹŤdingÄ… me- koncepcijos (Nr. jeigu ir to tektai einama to vo darbĹł tyboms iĹĄ 477364) ÄŻgy sios liau esa dÄŻ. kiu keliu, dinimo, ge derinti nei naumĹł pasta jo, bet nepri ven- pa kÄ… mes tu prie ro tĹł, nei prie tariame tam me? VisiĹĄkÄ… eklek rÄ—si- ne siĹŤlymui, padirbÄ—jus. kai su ja ap ti linkos. Mes prieĹĄ archi kÄ…, stiliĹł skir kuris buvo Nidos cent tektĹŤ jis iĹĄrink tu

Ĺ iandien priedas

Pasaulis 9p.

perĹĄa savo skonÄŻ

Bau­dos – sve­ti­mu var­du

12

M

pernelyg tas, nes modernus ir neturi nie bendra su vietine ar ko chitektĹŤra, bĹŤdin-

Kaina 1,30 Lt

mÄ… sus, re. Net jei rinÄ—s idÄ—jos gu mĹŤsĹł bet pirmiau konkurvis dÄ—lto tarnyba sia reikia pritartĹł pa reikalavimus, iĹĄsiaiĹĄkin sirinktam to projektui, ti Ĺžinoti kon pasta- ni neatmetu tekstÄ… ir or zuoti kon galimybÄ—s, UNESCO gakursÄ…. Mes, greitai su kad me aiĹĄku, su reaguotĹł su architek ÄŻ ĹĄÄŻ daritais, tarsimÄ—s, sitiksime ieĹĄkoti bandysisprendimo.

„Muziejus laukia pagalbos, o ne pagaliĹł ÄŻ ratus.“ JĹŤrĹł muziejaus RyĹĄiĹł su visuomene skyriaus vedÄ—ja Nika PuteikienÄ— apgailestavo, kad seimĹŤnai narplioja nepagrÄŻstas korupcijos apraiĹĄkas.

2p.

Tur­gu­je – tuĹĄtÄ—jimo metas Sand­ra Lu­ko­ťiō­tÄ— s.lukosiute@kl.lt

Tuť­tÄ—­jan­Ä?ios tur­ga­vie­tÄ—s ÄŻ ne­vil­tÄŻ va­ro pir­kÄ—­jus. Tur­ga­vie­Ä?iĹł va­do­ vai ti­ki­na, kad pre­ky­bi­nin­kĹł ma­ Şė­ja dÄ—l pir­kÄ—­jĹł sto­kos, o smul­kie­ji vers­li­nin­kai kal­ti­na sa­vi­val­dy­bÄ™. Pa­si­gen­da pre­ky­bi­nin­kĹł

„„Grei­tis: paĹžeidÄ—jai pa­rei­gō­nus mÄ—­gi­na per­gud­rau­ti ÄŻ ko­mi­sa­ria­tus at­si­ves­da­mi sam­dy­tus sa­va­no­rius, ku­rie pri­sii­ma sve­ti­mas bau­das.

Ge­di­mi­no Bar­tuť­kos nuo­tr.

Ke­liĹł ere­liĹł iť­ra­din­gu­mas ste­bi­na pa­rei­ gō­nus – uŞ­kie­tÄ—­jÄ™ pa­Şei­dÄ—­jai ÄŻ po­li­ci­jos ko­ mi­sa­ria­tus pa­skui sa­ve uĹž ran­kos tem­ pia­si be­na­mius ir ÄŻro­di­nÄ—­ja, kad tai jie, vir­ťy­da­mi grei­tÄŻ, laks­tÄ— pra­ban­gio­mis ma­ ĹĄi­no­mis.

As­ta Alek­sÄ—­jō­nai­tÄ— a.aleksejunaite@kl.lt

Grei­tį vir­ťi­jo 41 km

Ne­se­niai Klai­pÄ—­do­je toks leng­va­ ti­kiĹł ieť­ko­jÄ™s vai­ruo­to­jas teis­mo bu­vo nu­baus­tas uĹž me­la­vi­mÄ… po­ li­ci­jos pa­rei­gō­nams. Vai­ruo­to­jui skir­ta tĹŤks­tan­Ä?io li­tĹł bau­da ir jam teks pa­Ä?iam at­sa­ky­ti uĹž pa­da­ry­tÄ… nu­si­Şen­gi­mÄ…. Au­to­mo­bi­lio „Au­di

A6“ vai­ruo­to­jas sta­cio­na­raus grei­ Ä?io ma­tuok­lio bu­vo uŞ­fik­suo­tas le­ kian­tis 131 km per valandÄ… grei­Ä?iu, kai to­je vie­to­je leis­ti­nas grei­tis – 90 km/val. „Leis­ti­nas grei­tis bu­vo vir­ ĹĄy­tas 41 km. Vai­ruo­to­jui grÄ—­sÄ— bau­ da nuo 600 iki 800 li­tĹłâ€œ, – pa­sa­ ko­jo Klai­pÄ—­dos ke­liĹł po­li­ci­jos biu­ro Ad­mi­nist­ra­ci­nÄ—s veik­los po­sky­rio vir­ťi­nin­kas Min­dau­gas DĹžer­mei­ka.

PRENUMERATA 2012 M.

KETVIRČIUI –

IĹĄsamesnÄ— informacija www.KL.lt ir Platinimo skyriaus tel. (8 46) 397 714.

51

Lt

7

Uos­ta­mies­Ä?io tur­ga­vie­tÄ—­se aki­vaiz­ dĹžiai ma­ŞÄ—­ja pre­ky­bi­nin­kĹł. Pir­kÄ—­jai pa­ste­bi, kad vis dau­giau tuť­Ä?iĹł pre­ kys­ta­liĹł sto­vi ne tik dar­bo die­no­mis, bet ir sa­vait­ga­liais. Ĺ e­ťias dar­bo die­ nas dir­ban­ti klai­pÄ—­die­tÄ— ap­si­pirk­ti ÄŻ tur­gĹł daŞ­niau­siai ei­da­vo sek­ma­die­ niais. Ta­Ä?iau po il­ges­nÄ—s per­trau­kos uŞ­su­ku­si ÄŻ Nau­jÄ…­jÄŻ tur­gĹł ge­ro­kai nu­ ste­bo pa­ma­Ä?iu­si vos ke­lis pre­ky­bi­ nin­kus mÄ—­sos pa­vil­jo­ne. Pa­vaikť­Ä?io­ju­si tarp apy­tuť­Ä?iĹł pre­kys­ta­liĹł mo­te­ris taip ir iĹĄÄ—­jo tuť­ Ä?io­mis. Jai nuo se­no ÄŻpras­tĹł pre­ky­ bi­nin­kĹł ne­bu­vo, o li­ku­ sie­ji pre­kia­vo li­ku­Ä?iais.

TAVO MIESTO NAUJIENOS www.KL.lt

3

2

trečiadienis, RUGsėjO 12, 2012

miestas

Delfinariume vis dar ieško korupcijos pa­dė­tų gau­ti fi­nan­sa­vi­mą pa­baig­ ti del­fi­na­riu­mo re­konst­ruk­ci­ją. Juk šis ob­jek­tas svar­bus ne tik Klai­pė­dai, bet ir Lie­tu­vai. O da­bar su­lau­kia­me tik pa­ga­lių kai­šio­ji­mo į ra­tus“, – ap­ mau­do ne­slė­pė N.Pu­tei­kie­nė. Ji pa­si­džiau­gė tuo, kad del­fi­na­ riu­mo re­konst­ruk­ci­ja, ku­ri il­giau nei me­tus bu­vo su­sto­ju­si, vėl tę­ sia­ma – praė­ju­sį penk­ta­die­nį pa­ si­ra­šy­ta su­tar­tis su nau­ju ran­go­vu. Nu­ma­ty­ta, kad jis pa­baigs tvar­ ky­ti žiū­ro­vų sa­lę ir del­fi­nų pa­si­ro­ dy­mų ba­sei­ną, įrengs gy­vū­nų gy­ ve­na­muo­sius ba­sei­nus ir del­fi­nų te­ra­pi­jai rei­ka­lin­gas pa­tal­pas.

Šian­dien Sei­mo An­ ti­ko­rup­ci­jos ko­mi­si­ ja tu­rė­tų ap­si­spręs­ ti, ar Jū­rų mu­zie­ jaus del­fi­na­riu­mo re­konst­ruk­ci­jos ir del­fi­nų iš­ga­be­ni­mo į Grai­ki­ją is­to­ri­jo­ je, ku­rio­je ne­va yra ne­ge­rų užuo­maz­ gų, pa­dė­ti ga­lu­ti­nį taš­ką.

Li­gi­tas Ker­na­gis:

Vil­tis: ti­ki­ma­si, kad del­fi­nai į Klai­pė­dą sugrįš iki ki­tų me­tų va­sa­ros.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

„La­bai ti­kiuo­si, kad ko­mi­si­ja ga­ liau­siai nu­spręs, ar tęs­ti ty­ri­mą, ar jį nu­trauk­ti, ar vi­są su­rink­tą me­džia­gą per­duo­ti ati­tin­ka­moms tei­sė­sau­gos ins­ti­tu­ci­joms“, – tei­ gė An­ti­ko­rup­ci­jos ko­mi­si­jos pir­ mi­nin­kas Li­gi­tas Ker­na­gis. Ko­m i­s i­j a del­f i­n a­r iu­m o re­ konst­ruk­ci­ja ir del­fi­nų iš­ga­be­ni­

mo į Grai­ki­jos pri­va­tų zoo­lo­gi­jos so­d ą ap­l in­k y­b ė­m is su­s i­d o­m ė­ jo prieš ge­rą pus­me­tį. Jau įvy­ko ke­li po­sė­džiai, įvai­rioms ins­ti­tu­ ci­joms, pri­va­čioms bend­ro­vėms iš­s iųs­t i pa­k lau­s i­m ai ir gau­t i jų at­sa­ky­mai. Ty­ri­mas, anot L.Ker­na­gio, pra­ dė­tas, nes į ko­mi­si­ją krei­pė­si kon­ kur­se re­konst­ruo­ti del­fi­na­riu­mą da­ly­va­vu­si ir jo ne­lai­mė­ju­si bend­ ro­vė.

Sei­mū­nas ti­ki­no su­lau­kęs ir gy­ vū­nų tei­sių gy­nė­jų laiš­ko dėl ne­va ne­tei­sė­to del­fi­nų iš­ga­be­ni­mo, to­dėl su­si­do­mė­ta ir juo. „Užuo­maz­gų, kad ty­ri­mą tu­rė­ tų pe­rim­ti ati­tin­ka­mos tei­sė­sau­ gos ins­ti­tu­ci­jos, tik­rai yra. Ga­vo­me Jū­rų mu­zie­jaus su­tar­tį su Grai­ki­jos zoo­lo­gi­jos so­du. Jo­je tik­rai yra daug neaiš­ku­mų, ta­čiau jų ne­ga­liu įvar­ dy­ti, nes su­tar­tis – kon­fi­den­cia­li. Tu­ri­me in­for­ma­ci­jos, kad del­fi­nai

Re­dak­ci­jos ar­chy­vo nuo­tr.

iš­vež­ti ne­le­ga­liai. Re­konst­ruk­ci­ jos kon­kur­sas taip pat ke­lia abe­jo­ nių, tu­ri­me ir Vie­šų­jų pir­ki­mų tar­ ny­bos pa­teik­tą pa­žy­mą“, – ti­ki­no L.Ker­na­gis. Lie­tu­vos jū­rų mu­zie­jaus Ry­šių su vi­suo­me­ne sky­riaus ve­dė­ja Ni­ ka Pu­tei­kie­nė ap­gai­les­ta­vo, jog po­ li­ti­kai ieš­ko ko­rup­ci­jos ten, kur jos neį­ma­no­ma ras­ti, ir taip esą sie­kia pa­si­kel­ti sa­vo rei­tin­gus. „Mes taip lau­kia­me pa­gal­bos iš po­li­ti­kų, ku­rie

Užuo­maz­gų, kad ty­ri­ mą tu­rė­tų pe­rim­ti ati­ tin­ka­mos tei­sė­sau­ gos ins­ti­tu­ci­jos, tik­ rai yra.

Tre­čia­sis re­konst­ruk­ci­jos eta­ pas, jei pa­vyks gau­ti pi­ni­gų iš ES, – lau­ko ba­sei­no sta­ty­ba. Vi­so pro­ jek­to ver­tė yra 33 mln. li­tų. „Ti­kiuo­si, kad šį­kart neap­si­me­ luo­si­me ir iki ki­tų me­tų va­sa­ros del­fin ­ a­riu­mas jau bus re­konst­ruo­ tas taip, kad į jį ga­lė­tų grįž­ti ir del­ fi­nai, ir žiū­ro­vai“, – vy­lė­si N.Pu­ tei­kie­nė.

Buities technikos ir elektronikos parduotuvės ruošiasi pasikeitimams Justė Labutytė Nuvilnijus žinioms apie vienos iš „To­ po centro“ prekės ženklą valdžiusios įmonės „Topo technika“ akcininkų pasikeitimus, smalsesni klaipėdiečiai vis dažniau užsuka į 3 uostamiestyje įsikūrusias buities technikos ir elek­ tronikos parduotuves. Ištikimi pir­ kėjai domisi, kokie pasikeitimai lau­ kia, koks bus naujasis veikiančių par­ duotuvių pavadinimas, kokias įdo­ mias akcijas ar nuolaidų programas pasiūlys greit naujas iškabas pasika­ binsiančios parduotuvės. Bus naujų parduotuvių

Iki šiol UAB „Topo technika“ Vakarų Lietuvos regione valdė 6 parduotu­ ves, kurias pirkėjai pamėgo dėl pro­ fesionalaus konsultantų darbo, pa­ tikimų patarimų, lanksčių kainų ir smagių akcijų. Bendrovės vadovas Mindaugas Skalandžiūnas sako, kad prie jau esamų parduotuvių Klaipė­ doje, Gargžduose, Plungėje ir Šilu­ tėje per pusmetį ketinama atidary­ ti dar po vieną parduotuvę Kaune ir Vilniuje bei elektroninę parduotu­ vę. Taip per ilgus gyvavimo metus Vakarų Lietuvos gyventojų pasiti­ kėjimą užsitarnavusi ir Klaipėdoje įsikūrusi bendrovė taps nacionali­ nio buities technikos ir elektroni­ kos tinklo valdytoja. Ambicinga ir realiais skaičiavimais bei partnerių palaikymu paremta „Topo techni­ kos“ plėtra padės jau seniai ekono­ mikos augimu didžiausiems Lietu­ vos miestams nenusileidžiančios

Klaipėdos dar spartesniam vysty­ muisi. Daugiau kaip 10 metų kar­ tu dirbantis darnus „Topo tech­ nikos“ kolektyvas ketina pasiūlyti inovatyvią šiuolaikinę rinkodarą, išskirtinius prekės ženklus ir pa­ trauklų prekių asortimentą. Visi su UAB „Topo technika“ susiję garan­ tiniai įsipareigojimai lieka galioti ir toliau – tiek klientams, tiek tiekė­ jams, tiek partneriams.

Paslapties skrais­ tė bus praskleista jau šio mėnesio pabaigoje, kai bus oficialiai paskelbtas naujasis prekybos tinklo pavadinimas.

Dėmesys – prekių garantijoms

Išaugusi ir plėtrą planuojanti ben­ drovė ketina atidaryti ir elektroninę parduotuvę, kuri leis patogiai rinktis prekes nepakylant nuo stalo ir nuolat sekti pasaulinės technikos naujovių tendencijas, išanalizuoti ir palygin­ ti prekių charakteristikas. „Vartotojai vis dažniau skundžiasi vien elektro­ nine komercija užsiimančių versli­ ninkų nesąžiningumu, vėluojančiais pristatymo terminais ar sudėtingo­ mis garantinio remonto procedūro­ mis“, – sako „Topo technikos“ va­

Dėmesys: „Topo technikos“ parduotuvės vardo pasikeitimo dieną, kaip visada turi paruošusios stulbina-

mų akcijų ir konkursų.

dovas M.Skalandžiūnas. – „Perkant internetu prekėms gamintojai su­ teiks tokias pačias garantijas, kaip ir perkant įprastose parduotuvėse. Mes dirbame su įgaliotais serviso centrais ir priimame atsakomybę už garanti­ nių įsipareigojimų įvykdymą“. Pa­ sak bendrovės direktoriaus, žmo­ nės, pirkdami techniką, vis aktyviau naudojasi pratęsto garantinio laiko­ tarpio paslauga ir taip ilgesniam lai­ kui apsisaugo nuo papildomų išlai­ dų. Šią paslaugą ketinama pasiūlyti ir internetinėje parduotuvėje. Visiems nauju pavadinimu star­ tuosiančio prekybos tinklo pirkė­ jams bus pasiūlyta ir atnaujinta klientų lojalumo programa. „Ti­ krai stengsimės visiems savo išti­ kimiems pirkėjams kompensuoti nedidelius nepatogumus keičiant korteles ir leisime patiems įsitikinti

mūsų planuojamomis palankesnė­ mis jų kišenei naujovėmis“, – tvir­ tina „Topo technikos“ vadovas. Naują pavadinimą atskleis šventėje

„Topo technika“ klaipėdiečius ir miesto svečius kartu su buities tech­ nikos ir elektronikos gigantu „Sam­ sung“ rugsėjo pabaigoje kviečia į didžiausios Baltijos šalyse įreng­ tos išskirtinės ekspozicijos atidary­ mą (adresu Taikos pr.39, Klaipėda). Pasaulyje lyderio pozicijas užiman­ čio buities technikos ir elektronikos gamintojo pasitikėjimą Klaipėdos bendrovė užsitarnavo ilgalaikio ben­ dradarbiavimo ir patikimos partne­ rystės dėka. Pasak M.Skalandžiūno, atnaujinta ir šiuolaikišką pavadi­ nimą gavusi viena iš parduotuvių greičiausia gali tapti etalonu kitiems rinkos žaidėjams. Šventinę nuotaiką

žadama sukurti visam priešpaskuti­ niam rugsėjo savaitgaliui. „Džiugu, jog žmonės sveikina mūsų spren­ dimą pradėti dirbti savarankiškai ir supranta, kad išaugusi sveika kon­ kurencija yra naudinga vartotojui, – sako „Topo technika“ direkto­ rius. – Siekdami pirkėjų palanku­ mo norime būti pažangūs, pateikti pačių naujausių gaminių, juos įdo­ miai pristatyti, šią informaciją iš­ platinti ir lanksčiai reaguoti į rinkos diktuojamus kainų pokyčius.“ „Sieksime savo pasikeitimais įro­ dyti, kad prekybininkai gali būti drau­ giški šeimai, ir stengsimės būti kuo arčiau kiekvieno žmogaus, orientuo­ tis į jo asmeninius poreikius“, – už­ tikrino bendrovės „Topo technika“ , valdančios 6 parduotuves Vakarų Lie­ tuvoje, vadovas M.Skalandžiūnas. Užs.1014628

3

trečiadienis, RUGsėjO 12, 2012

miestas

Pa­ko­re­ga­vo au­to­bu­sų gra­fi­kus

Dienos telegrafas Lai­vai. Klai­pė­do­je be­si­bai­g iant krui­ zi­nės lai­v y­bos se­zo­nui, ant­ra­d ie­n į į uos­ta­mies­t į už­su­ko du krui­zi­niai lai­ vai – „Oria­na“ ir „Delp­hin“. Jie at­pluk­dė be­veik pust­re­čio tūks­tan­čio tu­r is­t ų. Lai­vas „Oria­na“ Klai­pė­do­je vie­ši ant­ rą kar­tą. Juo at­plau­kė 1 900 tu­r is­t ų. Di­d žio­ji jų da­lis – bri­tai. „Delp­hin“ pri­ si­švar­ta­vo jau tre­čią kar­tą. Juo į uos­ ta­mies­tį at­plau­kė apie 500 tu­ris­tų, ku­ rių dau­gu­ma vo­k ie­čiai. Krui­zi­nės lai­ vy­bos se­zo­nas baig­sis ki­tą sa­vai­tę, pir­ ma­d ie­n į, kai uos­te pri­si­švar­t uos pa­ sku­t i­n is šie­met krui­z i­n is lai­vas „Na­ tio­nal Geog­rap­hic Exp­lo­rer“.

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Tarp ke­lei­vių su­maiš­tį su­kė­lu­si vie­šo­jo trans­por­to re­for­ma to­bu­ li­na­ma. At­siž­velg­da­mas į ke­lei­vių pa­sta­bas, „Klai­pė­dos ke­lei­vi­nis trans­por­tas“ pa­ko­re­ga­vo di­džių­ jų ir ma­žų­jų au­to­bu­sų va­žia­vi­mo gra­fi­kus. Ta­čiau klai­pė­die­čių pra­ šy­mai ne­si­bai­gia.

Vie­šo­sios įstai­gos „Klai­pė­dos ke­ lei­vi­nis trans­por­tas“ di­rek­to­rius Gin­ta­ras Ne­niš­kis tvir­ti­no, jog dau­giau­sia bu­vo per­žiū­rė­ti nau­ jų­jų pri­ve­ža­mų­jų marš­ru­tų gra­ fi­kai. „Vie­nur re­ti­nom, ki­tur daž­ ni­nom. La­biau­siai pa­keis­tas 2A marš­ru­to gra­fi­kas. At­siž­vel­gė­me ir į gy­ven­to­jų pra­šy­mus. Da­bar jau vie­niems ge­rai, bet ki­tiems blo­gai“, – tvir­ti­no va­do­vas. Pa­sak G.Ne­niš­kio, vėl gau­tas pluoš­tas gy­ven­to­jų pra­šy­mų. „Žmo­n ės no­r i grei­tai, pi­g iai ir pa­to­g iai per­va­ž iuo­t i mies­ tą. Ge­r iau­s ia, kad au­to­b u­s as jį paim­t ų iš na­m ų. Taip pat gy­ ven­to­jai pra­š o, jog nau­j ie­j i au­ to­b u­sai dar­b ą pra­d ė­t ų anks­č iau, o už­baig­t ų vė­l iau. Rea­g uo­s i­m e į pra­š y­m us, ta­č iau vis­ko grei­tai ne­pa­d a­ry­s i“, – pa­sa­ko­jo di­rek­ to­r ius. Pa­ko­re­ga­vus gra­fi­kus, daž­niau va­žiuos ir 7-ojo marš­ru­to au­to­bu­ siu­kai. G.Ne­niš­kis aiš­ki­no, kad rug­sė­ jo pra­džio­je pi­ko me­tu kai ku­rie au­to­bu­sai bū­na per­pil­dy­ti. Vė­liau žmo­nės per­si­skirs­tys. „Yra at­vy­kę daug stu­den­tų. Jie dar ieš­ko, kaip pa­to­giau­siai pa­siek­ ti no­ri­mą taš­ką. Kai ku­riems rei­kia tai pa­sa­ky­ti. Dar­buo­to­jai su­lau­kia daug to­kių klau­si­mų“, – pa­sa­ko­ jo va­do­vas. Pa­ko­re­ga­vus tvar­ka­raš­čius dar­bo die­no­mis va­žiuos 1, 2A, 2B, 7, 11A, 14A, 15A, 18, 18A, 20, 21, o sa­vait­ ga­lio ir šven­čių die­no­mis 2, 2A, 2B, 7, 8, 11A, 14A, 15A, 18A, 20 bei 21 marš­ru­tus ap­tar­nau­jan­tys di­die­ji au­to­bu­sai ir ma­žie­ji rau­do­nie­ji au­ to­bu­sė­liai.

Vers­las. Tre­čia­d ie­n į 15.30 val. ro­t u­ šė­je vyks Smul­k io­jo ir vi­du­ti­nio vers­ lo ta­ry­bos po­sė­dis. Jo me­tu bus svars­ to­mi du klau­si­mai. Tarp jų – ar rei­ka­ lin­g i Klai­pė­do­je kon­fe­ren­ci­jų ir vers­ lo pa­ro­dų rū­mai.

Ne­li­ko: pir­kė­jus Nau­ja­ja­me tur­gu­je pa­si­tin­ka tuš­ti pre­kys­ta­liai.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Tur­gu­je – tuštėjimo metas Pre­ky­bi­nin­kų pa­si­gen­da 1 ir Se­no­jo tur­gaus pir­kė­ jai. Pa­tys tur­gaus par­da­vė­jai ne­sle­ pia, kad jų ger­tos ge­ro­kai ap­ma­žė­ ju­sios. Vie­ni išė­jo į pen­si­ją, o ki­ti už­si­dirb­ti duo­nai iš­va­žia­vo sve­tur. Su­ma­žė­jo pir­kė­jų

„Se­no­jo tur­gaus“ di­rek­to­rės Ra­ mu­tės Ku­bi­lie­nės ma­ny­mu, pre­ ky­bi­nin­kų su­ma­žė­jo dėl klien­tų sto­kos bei smu­ku­sios per­ka­mo­sios ga­lios. Tam įta­kos tu­ri ir se­zo­niš­ ku­mas. Di­rek­to­rė nei­gė, kad tur­gaus pre­ kei­vius pra­re­ti­no mo­kes­čių naš­ta – per pa­sta­ruo­sius ke­le­rius me­tus kai­ nos už pre­ky­bos vie­tas ne­si­kei­tė. Vie­no kvar­dar­ti­nio met­ro kai­na mė­ne­siui, pri­klau­so­mai nuo vie­tos, sie­kia 100-160 li­tų. „Nau­jo­jo tur­gaus“ lai­ki­no­ji di­ rek­to­rė Zi­nai­da Kar­pa­lo pri­pa­ži­no, kad gal šie­met pre­ky­bi­nin­kų su­ma­ žė­jo šiek tiek la­biau nei anks­tes­ niais me­tais – apie 10 pro­c. Ta­čiau jų ma­žė­ji­mas nė­ra toks ryš­kus. Gre­tos la­biau pra­re­tė­jo tarp pre­ kiau­to­jų rū­ky­tais ga­mi­niais ir sker­ die­na, kiek ma­žiau – tarp pre­kiau­ jan­čių dar­žo­vė­mis, pra­mo­ni­nė­mis pre­kė­mis.

Neuž­dir­ba net mo­kes­čiams

Lie­tu­vos smul­kių­jų vers­li­nin­kų ir pre­ky­bi­nin­kų aso­cia­ci­jos Klai­pė­ dos sky­riaus pir­mi­nin­ko Do­na­to Bo­ty­riaus ne­ste­bi­na tuš­tė­jan­čios

Per pa­sta­ruo­sius po­rą me­tų Nau­ja­ja­ me tur­gu­je pre­kei­ vių su­ma­žė­jo treč­ da­liu, o Se­na­ja­me – dar la­biau. pre­ky­vie­tės. Jis pro­gno­zuo­ja, kad šis pro­ce­sas tik spar­tės, jei sa­vi­ val­dy­bė ir to­liau ne­siims prie­mo­ nių tur­ga­vie­tėms gel­bė­ti. Pir­mi­nin­ko pa­ste­bė­ji­mu, per pa­ sta­ruo­sius po­rą me­tų Nau­ja­ja­me tur­gu­je pre­kei­vių su­ma­žė­jo treč­da­ liu, o Se­na­ja­me – dar la­biau. Pre­ ky­bi­nin­kų su­ma­žė­ji­mas dar aki­ vaiz­des­nis bus šal­tuo­ju me­tų lai­ku, kai ne­liks pre­kiau­to­jų se­zo­ni­nė­mis gė­ry­bė­mis. Pa­sak D.Bo­ty­riaus, abe­jo­se sa­ vi­val­dy­bei pa­val­džio­se tur­ga­vie­tė­ se ga­lė­tų įsi­kur­ti daug nau­jų dar­bo

vie­tų, ta­čiau nie­ko ne­da­ro­ma, kad jos tap­tų pa­trauk­lios no­rin­tiems pre­kiau­ti. Esą tur­ga­vie­čių vie­tos – stra­te­ giš­kai pui­kios, pri­va­žia­vi­mai – ge­ ri, bet dar­bo są­ly­gos ap­gai­lė­ti­nos. Pre­ky­bi­nin­kus gąs­di­na per­ne­lyg di­de­lės kai­nos už pre­ky­bos vie­ tas. Pir­mi­nin­ko tei­gi­mu, smul­kie­ji vers­li­nin­kai ne­beuž­dir­ba net mo­ kes­čiui už vie­tą, jau ne­kal­bant apie ki­tas prie­vo­les. „Kai nė­ra pel­no, tuš­tė­ja ir pre­ ky­vie­tės“, – kons­ta­ta­vo pir­mi­ nin­kas. Kaip pa­vyz­dį D.Bo­ty­rius pa­tei­kė lanks­čiau dir­ban­čias pri­va­čias tur­ ga­vie­tes, ku­rios aki­vaiz­džiai ge­riau lai­ko­si ir ne­si­skun­džia nei pir­kė­jų, nei pre­ky­bi­nin­kų sto­ka.

160

– tiek Lt turguje kainuoja vieno kvadratinio metro nuoma.

Ri­b os. Kur­š ių ma­r ių pa­k ran­tę prie Kur­šių ne­r i­jos siū­lo­ma per­duo­t i Ne­ rin­gos mies­to sa­v i­val­dy­b ės ži­n ion. To­k į įsta­ty­mo pro­jek­tą dėl Ne­r in­gos, Klai­pė­dos mies­to bei ra­jo­no ir Ši­lu­tės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bių te­ri­to­ri­jų ri­bų pa­ kei­t i­mo tei­k ia vi­daus rei­ka­lų mi­n ist­ ras Ar­tū­ras Me­lia­nas. Dirb­tu­vės. I.Si­mo­nai­ty­tės bib­lio­te­ka kvie­čia į Kū­ry­bi­nio ra­šy­mo dirb­tu­ves, ku­rias ves ra­šy­to­jos Ni­jo­lė Ke­pe­nie­nė ir Sond­ra Si­ma­na. Pir­ma­sis už­siė­mi­ mas vyks tre­čia­die­nį 17.30 val. Kū­ry­bi­ nės dirb­tu­vės veiks tris mė­ne­sius. Lau­ kia­mi vi­si, ku­rie no­ri ra­šy­ti, da­ly­tis sa­ vo kū­ry­ba. Už­siė­mi­mai ne­mo­ka­mi. Mir­tys. Va­kar Ci­v i­l i­nės met­r i­ka­ci­jos sky­r iu­je už­re­g ist­r uo­tos 7 klai­p ė­d ie­ čių mir­t ys. Mi­rė Pet­ras Ja­k ub­ka (g. 1920 m.), An­na Ki­riuš­k i­na (g. 1928 m.), Sta­sys Ja­ku­baus­kas (g. 1929 m.), Ana­ to­lij Va­sin (g. 1936 m.), Si­g i­tas Mont­vy­ das (g. 1957 m.), Žyd­r ū­nas Ka­l i­novs­ kis (g. 1982 m.), Au­g us­tas Ge­ne­v i­čius (g. 1985 m.). Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi An­ta­nas Kun­k is, Ar­se­n i­jus Ka­laš­n i­ kov, Si­g i­tas Mant­vy­das, Au­gus­tas Ge­ ne­vi­čius, An­na Ki­riuš­k i­na. Jo­niš­kės ka­pi­nės. Šian­d ien lai­do­ja­ ma Li­di­ja Zo­ri­na. Nau­ja­g i­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 11 mo­te­r ų. Gi­mė 5 mer­gai­tės ir 6 ber­niu­kai.

5

trečiadienis, rugsėjo 12, 2012

lietuva kl.lt/naujienos/Lietuva

Kan­di­da­tų są­ra­še – ir gar­sūs krep­ši­nin­kai

Va­kar Sei­mui ne­pa­vy­ko pri­tar­ti Kons­ti­tu­ci­jos pa­tai­soms, ku­rio­mis bū­tų pa­ko­re­guo­ta Lie­tu­vos vy­ riau­sio­jo ad­mi­nist­ra­ci­nio teis­mo (LVAT) tei­sė­jų sky­ri­mo tvar­ka. Sei­mo va­do­vė ap­gai­les­ta­vo

Kar­tu: tarp Lie­tu­vos žmo­nių par­ti­jos kan­di­da­tų – žal­gi­rie­čiai Dar­ju­šas

ir Kšyš­to­fas Lav­ri­no­vi­čiai bei jų klu­bo sa­vi­nin­kas V.Ro­ma­no­vas.

Vai­do­to Gri­go nuo­tr.

kie­n ė, ji ba­l o­t i­r uo­ja­s i ir Cent­ro vien­man­da­tė­je apy­gar­do­je. Tre­č ias kan­d i­d a­t ų są­ra­š e – bu­vęs gar­sus „Žal­gi­rio“ krep­ši­ nin­kas, da­bar tre­n e­r is Vi­tol­d as Ma­sals­kis (Alek­so­to-Vi­li­jam­po­ lės apy­gar­da), ket­vir­tas – bu­vęs krep­ši­nin­kas, da­bar vers­li­nin­kas Ana­to­li­jus Čup­ko­vas (Pra­mo­nės), penk­tas – krep­ši­nin­kas R.Kau­kė­ nas, šeš­tas – šo­kė­jas A.Kan­de­lis, sep­tin­tas – bu­vęs Ra­sei­nių me­ ras Pet­ras Vež­ba­v i­č ius (Ra­sei­ nių), aš­tun­tas – vers­li­nin­kas Al­

gi­man­tas Paukš­tai­tis (Dzū­ki­jos), de­vin­tas – krep­ši­nin­kas D.Lav­ri­ no­vi­čius, de­šim­ta – kul­tū­riz­mo tre­ne­rė Ala Gu­se­va (Pa­jū­rio). Ki­t as ži­n o­m as krep­š i­n in­ kas K.Lav­r i­n o­v i­č ius kan­d i­d a­ tų są­ra­š e įra­š y­tas vie­n uo­l ik­tas nu­m e­r iu. Nei jis, nei jo bro­l is vien­m an­d a­t ė­se apy­gar­d o­se ne­ kan­d i­d a­t uo­ja. Iš vi­so par­ti­ja ke­lia 61 kan­di­da­ tą dau­gia­man­da­tė­je apy­gar­do­je ir 26 vien­man­da­tė­se. „Klaipėdos“, BNS inf.

Ką lė­mė rinkimų bur­tai?

Skai­čius: Sei­mo rin­ki­mų biu­le­te­niuo­se bus įrašyti 18-os par­ti­jų, iš­kė­

8. Lie­tu­vos so­cial­de­mok­ra­tų par­ti­ja. 9. Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo par­ti­ja. 10. Koa­li­ci­ja „Už Lie­tu­vą Lie­ tu­vo­je“, ku­rią su­da­ro Lie­tu­vos cent­ro par­ti­ja, Tau­ti­nin­kų są­jun­ ga, Lie­tu­vos so­cial­de­mok­ra­tų są­ jun­ga ir Tau­tos vie­ny­bės są­jun­ga. 11. Krikš­čio­nių par­ti­ja. 12. Lie­tu­vos žmo­nių par­ti­ja. 13. So­cia­lis­ti­nis liau­dies fron­tas. 14. Lie­tu­vos vals­tie­čių ir ža­lių­ jų są­jun­ga. 15. Par­ti­ja „Jau­no­ji Lie­tu­va“. 16. Li­be­ra­lų ir cent­ro są­jun­ga. 17. Emig­ran­tų par­ti­ja. 18. Są­jun­ga TAIP. „Esame patenkinti šiuo numeriu. Gražus skaičius – metai turi 12 mėne­ sių, kiekvieną mėnesį bus galima nu­ veikti ką nors gražaus. Buvo 12 apašta­ lų. Taigi, tikimės, kad šis skaičius bus mums sėkmingas“, – dienraščiui sa­ kė Lietuvos žmonių partijos pirminin­ kė Joana Šimanauskienė. „Rinkėjams tai lengvai įsimenantis numeris, ypač tiems, kurie mokėsi dar tais laikais, kai penketas mokykloje buvo aukš­ čiausias įvertinimas“, – sakė vienas konservatorių vadovų Jurgis Razma.

BFL nuo­tr.

„Klaipėdos“, BNS inf.

Par­ti­jos iš­trau­kė bur­tus, ko­kia tvar­ka bus įra­šy­tos Sei­mo rin­ki­ mų biu­le­te­ny­je.

Iš vi­so spa­lį vyk­sian­čiuo­se rin­ki­ muo­se sa­vo kan­di­da­tų są­ra­šus ke­ lia 17 par­ti­jų ir vie­na ke­tu­rių par­ ti­jų koa­li­ci­ja, tad iš vi­so iš­si­da­ly­ta 18 nu­me­rių:

Sta­sys Gu­da­vi­čius s.gudavicius@diena.lt

Vers­li­nin­kas ir Kau­no krep­ši­nio klu­bo „Žal­gi­ris“ sa­ vi­nin­kas Vla­di­mi­ ras Ro­ma­no­vas ne tik pa­ts kan­di­ da­tuo­ja į Sei­mą, bet ir drau­ge ve­ da­si ke­le­tą gar­sių ša­lies krep­ši­nin­kų – bro­lius Dar­ju­šą ir Kšyš­to­fą Lav­ri­ no­vi­čius, Ri­man­ tą Kau­kė­ną.

Vi­s i trys krep­š i­n in­kai šį se­zo­n ą žai­džia „Žal­gi­ry­je“. Tarp kan­di­da­tų yra ir ži­no­mas spor­ti­nių šo­kių meist­ras And­rius Kan­de­lis. Va­kar Vy­riau­sio­ji rin­ki­mų ko­ mi­si­ja įre­gist­ra­vo Lie­tu­vos žmo­ nių par­ti­jos kan­di­da­tus į Sei­mą. Par­ti­jos rin­ki­mų są­ra­še pir­mas įra­šy­tas V.Ro­ma­no­vas. Vien­man­ da­tė­je rin­ki­mų apy­gar­do­je jis ne­ kan­d i­d a­t uo­ja. Ant­ra kan­d i­d a­t ų są­ra­še – Lie­tu­vos žmo­nių par­ti­ jos pir­mi­nin­kė Joa­na Ši­ma­naus­

Kons­ti­tu­ci­ja li­ko ne­pa­keis­ta

1. Li­be­ra­lų są­jū­dis. 2. Res­pub­li­ko­nų par­ti­ja. 3. Dar­bo par­ti­ja. 4. De­mok­ra­ti­nė dar­bo ir vie­ny­ bės par­ti­ja. 5. Tė­vy­nės są­jun­ga-Lie­tu­vos krikš­čio­nys de­mok­ra­tai. 6. Par­ti­ja „Drą­sos ke­lias“. 7. Lie­tu­vos len­kų rin­ki­mų ak­ci­ja.

lu­sių sa­vo kan­di­da­tus, pa­va­di­ni­mai.

Pir­muo­ju dar­bot­var­kės klau­si­ mu ple­na­ri­nia­me po­sė­dy­je bu­vo nu­ma­ty­ta pir­mą­kart bal­suo­ti dėl Kons­ti­tu­ci­jos pa­tai­sos, ku­ria nu­ sta­to­ma, kad Sei­mas pre­zi­den­ to tei­ki­mu ski­ria LVAT tei­sė­jus ir pir­mi­nin­ką. Pa­gal šiuo me­tu ga­ lio­jan­čią Kons­ti­tu­ci­ją LVAT tei­ sė­jus ir šio teis­mo va­do­vą ski­ ria sa­va­ran­kiš­kai tik pre­zi­den­tas. Sei­mas šia­me pro­ce­se nie­kaip ne­ da­ly­vau­ja. Bet po dis­ku­si­jų su­reng­to bal­ sa­vi­mo re­zul­ta­tai pa­ro­dė, kad ini­cia­ty­va pa­ko­re­guo­ti Kons­ti­ tu­ci­ją žlu­go – už pa­tai­są bal­sa­vo 85 Sei­mo na­riai, prieš bu­vo 3, su­ si­lai­kė 21. No­rint, kad Kons­ti­tu­ ci­ja bū­tų pa­ko­re­guo­ta, už tu­rė­jo bal­suo­ti ne ma­žiau kaip 94 par­ la­men­ta­rai.

Nuo­mo­nė: Pre­zi­den­tės pa­ta­rė­

ja S.Cir­tau­tie­nė pa­brė­žė, kad siū­ly­ta Kons­ti­tu­ci­jos pa­tai­sa su­ma­žin­tų vals­ty­bės va­do­vo ga­lias. Šarūno Mažeikos (BFL) nuo­tr.

sė­jus, bet jie taip pat bū­tų įra­šy­ ti ša­lia Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo bei Ape­lia­ci­nio teis­mo tei­sė­jų, ku­ riems už šiurkš­tų Kons­ti­tu­ci­jos pa­žei­di­mą ar­ba prie­sai­kos su­ lau­žy­mą, taip pat paaiš­kė­jus, kad pa­da­ry­tas nu­si­kal­ti­mas, Sei­mas ga­lė­tų su­reng­ti ap­kal­tą. Ne­ma­to prie­žas­čių per­mai­noms

Pa­sak Pre­zi­den­tės pa­ta­rė­jos, esa­ma LVAT tei­sė­jų sky­ri­ mo tvar­ka iki šiol vei­kė „ga­na sėk­ min­gai“. „Pa­tai­sa ne­priim­ta“, – kons­ ta­ta­vo Sei­mo pir­mi­nin­kė Ire­na De­gu­tie­nė, prieš tai ak­ty­viai ra­ gi­nu­si ko­le­gas bal­suo­ti. „O gai­ la...“ – pri­dū­rė ji. Ant­rą­syk bal­suo­tų ki­ti

Tai bu­vo pir­mas bal­sa­vi­mas dėl pa­tai­sos priė­mi­mo. Jei­gu jis bū­tų bu­vęs sėk­min­gas, ne anks­čiau kaip po tri­jų mė­ne­sių, tai yra jau nau­ jos ka­den­ci­jos Sei­me, vyk­tų ant­ras bal­sa­vi­mas. Da­bar, at­me­tus pa­tai­ sas, prie jų ne­ga­lės bū­ti su­grįž­ta ne ma­žiau kaip me­tus. Ga­l io­jan­č io­je Kons­t i­t u­c i­jo­ je nu­ma­ty­ta, kad Sei­mas ski­ria Kons­ti­tu­ci­nio ir Lie­tu­vos Aukš­ čiau­sio­jo Teis­mo tei­sė­jus ir jų pir­mi­nin­kus. LVAT tei­sė­jus šiuo me­tu ski­ria pre­zi­den­tas iš tei­sė­ jų kar­je­ros sie­kian­čių as­me­nų re­ gist­ro, pa­ta­rus Tei­sė­jų ta­ry­bai. Pa­gal dar praė­ju­sios ka­den­ci­ jos Sei­me re­gist­ruo­tą pro­jek­tą į Kons­ti­tu­ci­ją bū­tų įra­šo­ma ne tik tai, kad Sei­mas ski­ria LVAT tei­

Dar prieš bal­sa­vi­mą Pre­zi­den­tės pa­ta­rė­ja Sol­vei­ga Cir­tau­tie­nė su­kri­ ti­ka­vo siū­ly­mą keis­ti LVAT tei­sė­jų sky­ri­mo tvar­ką. Ji at­krei­pė dė­me­sį, kad taip su­ma­ži­na­mos pre­zi­den­to ir di­di­na­mos Sei­mo ga­lios. S.Cir­tau­tie­nė sa­kė, kad siū­lo­ mos pa­tai­sos po­li­ti­zuo­tų teis­mą. Jos tei­gi­mu, nė­ra jo­kių rim­tų ar­ gu­men­tų, „ko­dėl rei­kė­tų tai keis­ ti ir dar la­biau po­li­ti­zuo­ti, ap­sun­ kin­ti sky­ri­mo pro­ce­dū­rą“. Pa­sak Pre­zi­den­tės pa­ta­rė­jos, esa­ma LVAT tei­sė­jų sky­ri­mo tvar­ka iki šiol vei­kė „ga­na sėk­min­gai“. S.Cir­tau­tie­nė pri­mi­nė, kad Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė per su­si­ti­ki­mą su Sei­mo val­dy­ ba praė­ju­sią sa­vai­tę ra­gi­no veng­ti „po­pu­lis­ti­nių pa­siū­ly­mų ir ne­mo­ ty­vuo­tų spren­di­mų, po­li­ti­zuo­jan­ čių tei­sė­sau­gos ins­ti­tu­ci­jas“. „Tai pir­miau­sia Spe­cia­lių­jų ty­ ri­mų tar­ny­bos, Vals­ty­bės sau­gu­ mo de­par­ta­men­to, pro­ku­ra­tū­ros ir ki­tų ins­ti­tu­ci­jų veik­lą reg­la­men­ tuo­jan­čių tei­sės ak­tų pa­kei­ti­mai, ku­rie su­si­ję su siū­ly­mais, kad va­ do­vai bū­tų at­leis­ti ne­pat­vir­ti­nus jų veik­los ata­skai­tų. Tai, be abe­jo, po­pu­lis­ti­nis spren­di­mas, tai bū­tų žings­nis at­gal ir aki­vaiz­dus tei­sė­ sau­gos ins­ti­tu­ci­jų po­li­ti­za­vi­mas. Ly­giai taip pat kaip ir mė­gi­ni­mas šian­dien keis­ti, pa­vyz­džiui, ge­ne­ ra­li­nio ko­mi­sa­ro sky­ri­mo tvar­ką, tar­si pa­da­rant jį pa­val­dų Vy­riau­ sy­bei“, – dės­tė pa­ta­rė­ja.

Ko­re­guo­ta de­šimt kar­tų Po pu­sant­ro mė­ne­sio su­kaks ly­ giai 20 me­tų, kai vi­suo­ti­nia­me re­ fe­ren­du­me vals­ty­bės pi­lie­čių bal­ sų dau­gu­ma priim­ta ga­lio­jan­ti Lie­ tu­vos Kons­ti­tu­ci­ja. Iki šiol jo­je bu­vo priim­ta de­šimt pa­ tai­sų. Pas­ta­rą­jį kar­tą – 2004 m., kai Lie­tu­va įsto­jo į ES, ir 2006-ai­siais, kai dė­ti tei­si­niai pa­grin­dai sie­kiant įsi­ves­ti eu­rą. Šie­met pa­va­sa­r io se­si­jo­je Sei­mas

ban­dė pa­keis­t i Kons­t i­t u­c i­jos 38 straips­n į, ku­r ia­me kal­ba­ma apie šei­mos ins­t i­tu­tą. Pri­t rū­ko vos vie­ no bal­so, kad pa­siū­ly­tam pro­jek­ tui bū­t ų pri­tar­ta per pir­mą bal­sa­ vi­mą. Sa­vo ei­lės lau­kia dar ke­lios pa­siū­ ly­tos Kons­ti­tu­ci­jos pa­tai­sos, tarp jų – ir jau daug me­tų dis­ku­tuo­ta ir ne­ tgi sy­k į vos ne­priim­ta pa­tai­sa dėl tie­sio­gi­nių me­rų rin­ki­mų.

6

trečiadienis, rugsėjo 12, 2012

nuomonės

Redakcijos skiltis

Grą­žin­ki­te mū­sų „mik­riu­ką“

Populizmo tvaikas

U

Žvilgsnis

Ignas Jačauskas

B

urtažodis „rinkimai“ politikus veikia nors ir ne visai vienodai, bet vis tiek dažniausiai priverčia verstis per galvą, kaip būti pastebėtiems. Seime tai pasireiškia desperatišku noru registruoti pasiūlymus, susijusius su politiko rinkimų apygarda. Didmiesčių politikams kyla noras numesti gardų kąsnį miestiečiams, net jei tai būtų tik utopija blizgančiame popierėlyje. Svarbu, kad būtų patraukli. Štai sostinės savivaldybės vadovas Artūras Zuokas savo internetiniame dienoraštyje skelbia: „Būk realistas – siek neįmanomo.“ Būtent šis šūkis puikiausiai tinka naujausiai Vilniaus valdžios idėjai viešąjį transportą padaryti nemokamą. Tiesa, mintis nenauja – ją beveik metus jau bando įgyvendinti Estijos sostinė Talinas. Estai, garsėjantys šaltakraujiškumu, gebėjimu įvertinti visus „už“ ir „prieš“, mokėjimu planuoti į tolimą ateitį, matyt, turi bent apytikrį planą, kaip tai

Didmiesčių politikams kyla noras numesti gardų kąsnį miestiečiams, net jei tai būtų tik utopija blizgančiame popierėlyje. įgyvendinti nesukeliant sprogimo kitose miestui svarbiose srityse: socialinės apsaugos, sveikatos, miesto priežiūros ir t. t. Turbūt ne šiaip sau vienintelė Estija visoje ES sugebėjo prieš krizę sukaupti pakankamai atsargų, kad ją atlaikytų, ir tik šypsojosi iš desperatiškų Baltijos kaimynių bandymų susiveržti diržą iki tos jo vietos, kur skylučių jau nebėra. Beje, Klaipėdos ir Kauno merai tokios idėjos tvirtina bent jau kol kas net svarstyti neketinantys ir nevyniodami į vatą užsimena: tokius pasiūlymus Vilnius tegali teikti tik prieš rinkimus į Seimą. Mat norint viešąjį transportą padaryti nemokamą, – o ką ir kalbėti apie bent šimtą papildomų milijonų transporto dotacijoms, – tektų keisti transporto sistemą (juk visi tuomet užplūstų autobusus ir troleibusus), pirkti dešimtis naujų transporto priemonių, įvesti naujų maršrutų. Turint omenyje tai, kad šiais laikais nesusitvarkoma net su penkerius metus ruošta elektroninio bilieto sistema, tokių grandiozinių planų įgyvendinimo tikimybė artėja prie visiško nulio.

ž ką to­kia baus­mė Tau­ ra­lau­kio gy­ven­to­jams? Gy­ve­na­me, re­gis, XXI am­žiu­je, o Tau­ra­lau­kis stu­mia­mas į ak­mens am­žių. Pa­nai­kin­tas bu­vęs vie­nin­te­lis mik­roau­to­bu­sas, lei­dęs be pro­ble­mų pa­siek­ti mies­tą. Li­ko 14-ojo marš­ ru­to au­to­bu­sas, ku­ris va­žiuo­ja kas 15–20 min., o sa­vait­ga­liais ir šven­ čių die­no­mis – kas pus­va­lan­dį. Re­for­mos me­tu įsteig­tas nau­jas 7-ojo marš­ru­to gra­fik ­ as – iš Ma­zū­ riš­kių iki mies­to li­go­ni­nės. Au­to­bu­siu­kai kur­suo­ja kas va­ lan­dą ir, kiek te­ko ma­ty­ti, vi­siš­kai tuš­ti. Įdo­mu, kam tai nau­din­ga? Juk ne vi­siems gy­ven­to­jams ak­tua­ lus yra mė­ne­si­nis elekt­ro­ni­nis bi­ lie­tas. Ar apie tai ne­pa­gal­vo­ta? No­rė­tų­si pa­žvelg­ti „mie­liems“ po­nams į akis ir nuo­šir­džiai pa­ klaus­ti: ar įsi­vaiz­duo­ja­te, ko­kius at­stu­mus ten­ka įveik­ti Tau­ra­lau­ kio gy­ven­to­jams pės­tu­te iki vie­ nin­te­lės au­to­bu­so sto­te­lės? Ar ga­li­te su­pras­ti, kas da­ro­si ry­te, kai į vie­ną au­to­bu­są (Nr. 14) ban­do su­lip­ti vos ne pu­sė Tau­ra­lau­kio gy­ ven­to­jų. Ir, ne­duok Die­ve, pa­vė­luo­ si nors mi­nu­tę, ki­tas au­to­bu­sas bus tik po 15–20 min. O ry­te juk svar­bi kiek­vie­na se­kun­dė... Na, o kas bus žie­mą? Bai­su net pa­gal­vo­ti. Juk ne kar­tą yra bu­vę, kai pa­spau­dus šal­tu­kui 14 au­to­bu­so rei­ kia­mu gra­fi­ku ne­su­lauk­da­vo­me, nes jie mat neį­si­jun­gia. O „mik­riu­kai“ mums bu­vo kaip iš­si­gel­bė­ji­mas. Ir čia la­bai tin­ka se­na liau­dies iš­ min­tis: „So­tus al­ka­no neuž­jaus“. Ar­gi ga­li „ger­bia­mi“ po­nai, va­ žiuo­da­mi šil­tuo­se, pra­ban­giuo­se au­to­mo­bi­liuo­se, su­pras­ti pa­pras­tą žmo­gų, šą­lan­tį sto­te­lė­je ir dre­ban­tį iš šal­čio ir bai­mės, ar nu­kaks lai­ku į dar­bą, į pa­skai­tas, pa­mo­kas? To­kie „pro­tin­gi“ nu­ta­ri­mai, vi­sai neat­siž­vel­giant į rink­tus gy­ven­to­jų pa­ra­šus, į mik­roau­to­bu­sų vai­ruo­to­jų nuo­mo­nę ir jų opias pro­ble­mas, su­ da­ro įspū­dį, kad gy­ve­na­me mo­der­ ni­zuo­tos bau­džia­vos lai­kais, trūks­ta tik šiuo­lai­ki­nio Ta­do Blin­dos. O taip no­rė­tų­si pa­si­jaus­ti lais­vu de­mok­ ra­ti­nės vals­ty­bės pi­lie­čiu...

Gy­ve­nu prie­šais Se­ną­jį tur­gų ir daž­nai pro lan­gą ma­tau, kaip ten šlais­to­si gir­tuok­liai, be­na­miai. Čia daž­nai už­klys­ta tu­ris­tai, tad jie tur­būt ne ko­kį įspū­dį iš­si­ve­ ža apie uos­ta­mies­tį. Tur­gų tu­rė­ tų per­kel­ti tru­pu­tė­lį to­liau. Jam vie­ta bū­tų aikš­tė­je, kur par­da­ vi­nė­ja dar­žo­ves. Juo la­biau kad dra­bu­žių par­da­vė­jų, ku­rie pre­ kiau­ja prieš mū­sų na­mo lan­gus, nė­ra tiek daug. Tad ne­sup­ran­tu, kam tiek daug vie­tos pa­lik­ti tuš­ čiam plo­tui. Ja­ni­na Pas­kir­tis: vie­šo­jo trans­por­to re­for­ma pa­ti­ko ne vi­siems klai­pė­die­čiams. Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Pa­nai­ki­nus 7-ojo marš­ru­to tak­si, di­džiu­lė pro­ble­ma iš­ki­lo ir ki­tiems mies­to gy­ven­to­jams, dir­ban­tiems Tau­ra­lau­kio pro­gim­na­zi­jo­je, gy­ ve­nan­tiems ki­ta­me mies­to ga­le ar net Ma­zū­riš­kė­se. Apie tai juk taip pat ne­pa­gal­vo­ ta. Ka­da gi mū­sų val­džios at­sto­

Ka­da gi mū­sų val­ džios at­sto­vai, priim­da­mi spren­di­ mus, pra­dės gal­vo­ ti gal­va? Ka­da nors vie­na au­si­mi ban­ dys iš­girs­ti pa­pras­to žmo­gaus bal­są?

vai, priim­da­mi spren­di­mus, pra­dės gal­vo­ti gal­va? Ka­da nors vie­na au­ si­mi ban­dys iš­girs­ti pa­pras­to žmo­ gaus bal­są? Ka­da? Kas ga­li aiš­kiau ir su­pran­ta­miau iš­dės­ty­ti esa­mas pro­ble­mas, jei ne pa­ts Tau­ra­lau­kio gy­ven­to­jas? Gy­ve­nu Tau­ra­lau­ky­je jau šeš­tus me­tus ir drą­siai ga­liu teig­ti, kad ry­tais ir va­ka­rais mik­roau­to­bu­sai va­žiuo­da­vo pil­ni. Na, o kaip skau­ du ma­ty­ti, kai cent­ri­nė­mis mies­to

V.Spu­ry­tė. „Mies­tie­čiams per­mo­kų ne­grą­žins“, „Klai­pė­da“, 2012 09 11

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

Tur­gų rei­kė­tų su­ma­žin­ti

gat­vė­mis kas ke­le­tą mi­nu­čių va­ žiuo­ja di­džiu­liai 8-ojo marš­ru­to au­to­bu­sai, o jiems iš pa­skos pus­ tuš­čiai 8-ojo marš­ru­to tak­si. Tad no­ri­si pa­klaus­ti, kur čia ta va­di­na­mo­ji eko­lo­gi­ja ar eko­no­mi­ ka? Svei­ku pro­tu tai ne­su­vo­kia­ma. Kad ir kaip ne­pat­rauk­liai nu­ skam­bė­tų, per­ša­si min­tis, kad ši re­for­ma kaž­kam la­bai nau­din­ga. Va­di­na­si, mie­las klai­pė­die­ti, jei iš­ su­kai iš cent­ri­nės mies­to gat­vės, tu jau ne­be­rū­pi mū­sų val­džios at­sto­ vams. Ta­vo pro­ble­mų nie­kas ne­gir­ di ar­ba tie­siog ne­no­ri gir­dė­ti. Ar ga­li šian­dien Tau­ra­lau­kio gy­ven­to­jas va­ din­ti sa­ve klai­pė­die­čiu? Ar ga­li jaus­ tis sau­gus ir iš­girs­tas? Kur mums dar kreip­tis, kad mus iš­girs­tų? Mes, Tau­ra­lau­kio gy­ven­to­jai, vi­ sa­da už re­for­mas ir nau­jo­ves, bet tai tu­ri pa­ten­kin­ti žmo­nių lū­kes­ čius ir ne­si­kirs­ti su svei­ku pro­tu. Mie­li, ger­bia­mi po­nai, mes ne­ rei­ka­lau­ja­me neį­ma­no­mo, mes nuo­šir­džiai pra­šo­me: grą­žin­ki­te Tau­ra­lau­kiui bu­vu­sį 7-ojo marš­ ru­to tak­si. Tau­ra­lau­kiš­kiai ir mies­to gy­ven­to­ jai, ku­riems opi ši pro­ble­ma: Ilo­na, Eve­li­na, Do­na­tas, Vi­ta, Vai­das, Ri­ma, Jo­lan­ta, Ni­jo­lė, Zi­ta, Liu­das, Ste­fa­ni­ ja, As­ta, Da­lia, Vil­ma, Man­tas, Dia­na, Ra­sa, Sva­jū­nė, Na­ta­li­ja, Si­mo­na, Li­ na, Ire­na, Vai­da ir dau­ge­lis ki­tų pri­ ta­rian­čių šiam straips­niui.

Ta­das ***

Tu­ri­me nuo­sa­vą na­mą. Per mė­ne­sį dviem žmo­nėms kon­tei­ne­rį iš­ve­ža tik vie­ną kar­tą. Kai­my­nai pa­liu­dys – ir tas ne­bū­na pil­nas. Ko­dėl tu­ri­me mo­kė­ti

Vir­gi­ni­ja

Me­dį pa­trau­kė

No­riu pa­si­džiaug­ti, kad jū­sų „Karš­tas te­le­fo­nas“ – ga­lin­gas gink­las. Šio­je nuo­mo­nių skil­ ty­je pa­si­guo­džiau dėl poil­sio par­ke ant ta­ko nu­vir­tu­sio me­ džio ne­to­li ge­le­žin­ke­lio bė­gių. Po ke­lių die­nų me­dis bu­vo pa­ trauk­tas. Skai­ty­to­ja

Anek­do­tai – pa­gal am­žių

Kai ku­rie mik­roau­to­bu­sų vai­ruo­ to­jai ke­lei­vius links­mi­na anek­ do­tais. Sma­gu pa­si­klau­sy­ti, ypač prieš dar­bo die­ną pa­ke­lia nuo­tai­ ką. Bet kar­tais vai­ruo­to­jas anek­ do­tus ga­lė­tų pa­rink­ti pa­gal ke­ lei­vių am­žių. Nes­ma­gu, kai su ma­žu vai­ku įli­pu­si mo­te­ris bu­vo pri­vers­ta klau­sy­tis ki­tiems ke­lei­ viams pa­sa­ko­ja­mų anek­do­tų apie ant­rą ga­lą.

***

Ne­ma­tau bė­dos, nes pi­ni­gai vis tiek nu­ke­lia­vo į sa­vi­val­dy­bės są­skai­tą. O tai reiš­kia – ati­te­ko mies­tui. Jums at­ro­do, kad mo­kes­čius mo­kė­ti blo­ gai? Gal vals­ty­bė ir sa­vi­val­dy­bė tu­ ri vi­siems iš biu­dže­to tik da­ly­ti? Bet juk kaž­kaip jį rei­kia ir pri­pil­dy­ti. as Por­ta­lo kl.lt skai­ty­to­jų ko­men­ta­rai

Su­te­mus grį­ži­nė­jau na­mo ir jau iš anks­to ne­ri­ma­vau, kaip rei­kės ap­grai­bo­mis ieš­ko­ti lif­to. Bu­vau ma­lo­niai nu­ste­bin­ta, kai vos įė­jus į laip­ti­nę už­si­de­gė švie­sa. Į ju­ de­sius rea­guo­jan­tis ap­švie­ti­mas bu­vo įreng­tas ne tik ša­lia lif­to, bet ir ko­ri­do­riuo­se, ve­dan­čiuo­se į bu­tą. Ta­po ne tik pa­to­giau, bet ir elekt­ros ener­gi­jos su­tau­py­si­ me. Pas­ta­ruo­ju me­tu gy­ven­to­ jai dėl tau­pu­mo va­ka­re iš­jung­ da­vo švie­są.

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

reklamos skyrius: 397

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

„Diena Media News“ laikinai einantis vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Kratc di­rek­to­riui

Keis­tai skam­ba „ne­grą­žins“. Ki­tais me­tais ne­mo­kė­si­me ir su­si­grą­žin­ si­me pa­tys.Vis­kas la­bai pa­pras­ta, sko­las rei­kia grą­žin­ti.

Dien­raš­ty­je ne kar­tą esa­te ra­ šę apie vai­ruo­to­jų kul­tū­ros sto­ką ir neat­sa­kin­gą jų el­ge­sį. Praė­ju­ sią die­ną ta­pau to­kio įvy­kio liu­ di­nin­ke, kai per vai­ruo­to­jo sku­ bė­ji­mą pa­gy­ve­nu­si mo­te­ris vos ne­pa­ty­rė trau­mos. Gar­baus am­ žiaus po­nia vie­ną ko­ją pa­dė­jo ant ša­li­gat­vio, o ki­tą tik ruo­šė­si kel­ ti į au­to­bu­są, kai vai­ruo­to­jas už­ da­rė du­ris. Mo­te­ris pra­ra­do pu­ siaus­vy­rą ir nu­kri­to. Ge­rai, kad ša­lia sto­vė­ję žmo­nės pa­dė­jo jai at­si­kel­ti.

Nuo­tai­ką pa­kė­lė ap­švie­ti­mas

tiek daug? Kur yra įsta­ty­mas, kad už ne­pa­da­ry­tą dar­bą rei­kia mo­kė­ti?

***

Vos iš­ven­gė trau­mos

Dai­va

Klaipėdiečiai jaučiasi apvogti

Si­gi­tas

Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 728

telefonas@kl.lt

Atgarsiai

„Už šiukš­lių iš­ve­ži­mą ir tvar­ky­mą su­ rink­ta 10,9 mln. li­tų dau­giau nei rei­ kė­jo“. Tas ir yra, kad sa­vi­val­dy­bė su KRATC dėl sa­vo neū­kiš­ku­mo Klai­ pė­dos gy­ven­to­jus ap­vo­gė, o ne iš jų „su­rin­ko dau­giau nei rei­kė­jo“. Klai­ pė­dos gy­ven­to­jai yra ne sė­ja­mų ru­ gių, ne au­gi­na­mų bul­vių, ne braš­kių lys­vių lau­kai, kad ne­bū­tų ga­li­ma pla­ nuo­ti su­rink­to der­liaus kie­kio.

karštas telefonas

397 750

711, 397 715

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

Platinimo tarnyba: 397 772 397 727 397 706 397 725 397 770 397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

Kre­tin­gos gat­vės gy­ven­to­ja Pa­ren­gė Sand­ra Lu­ko­šiū­tė

Prenumeratos skyrius: 397

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

714

Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 „Namai“: Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt Lina Bieliauskaitė – 397 730 Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 „Sveikata“: e. paštas skelbimai@kl.lt 397 705 Techninės redaktorės: Sandra Lukošiūtė – Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Loreta Krasauskienė Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė – 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide

R

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

trečiadienis, rugsėjo 12, 2012

užribis Čirkš­te­lė­jo per kak­lą

Nak­tį de­gė ma­ši­na

Uos­te pa­skli­do ter­ša­lai

Nak­tį iš pir­ma­die­nio į ant­ra­die­ nį Klai­pė­dos ra­jo­ne, Gram­ba­viš­ kių kai­me sun­kiai ap­gir­tęs 26 me­tų vie­tos gy­ven­to­jas Al­vy­ das pei­liu su­ža­lo­jo sa­vo 32 me­ tų bro­lį. Šis dėl pjau­ti­nės kak­lo žaiz­dos gy­do­mas am­bu­la­to­riš­ kai. Įta­ria­ma­sis pa­te­ko į areš­ti­ nę, pa­rei­gū­nai jį ke­ti­no ap­klaus­ ti tik ta­da, kai pra­blai­vės.

Ant­ra­die­nį ne­tru­kus po vi­dur­ nak­čio Pa­ne­vė­žio gat­vė­je prie 5 na­mo už­si­lieps­no­jo au­to­mo­ bi­lis „Peu­geot 307“. Gais­ras ki­ lo va­rik­lio sky­riu­je. Iš­de­gė vi­ sos au­to­mo­bi­lio de­gio­sios da­ lys, taip pat ap­si­ly­dė ša­lia sto­ vė­ju­sio „Nis­san Mic­ra“ de­ši­ nės pu­sės veid­ro­dė­lis ir po­sū­ kio lem­pu­tė.

Ant­ra­die­nį uos­te ties bend­ro­ vės „Klai­pė­dos Smel­tė“ kran­ti­ nė­mis pa­ste­bė­tos naf­tos pro­ duk­tų dė­mės. Va­kar spė­lio­ ta, kad tai ga­li bū­ti hid­rau­li­nių įren­gi­nių skys­tis. Kas pa­sklei­dė ter­ša­lus, aiš­ki­no­si Uos­to ka­pi­ to­no tar­ny­ba bei ap­lin­ko­sau­gi­ nin­kai. Ter­ša­lų pli­ti­mas su­stab­ dy­tas, jų bu­vo ne­daug.

Bau­dos – sve­ti­mu var­du Ta­čiau į po­li­ci­ją pa­žei­dė­ 1 jas iš kar­to atė­jo su ki­tu vy­ru. Klai­pė­die­tis, ap­žiū­rė­jęs grei­

Komentaras

Uos­ta­mies­čio pa­rei­gū­nai su­se­kė ir su­čiu­po iš ki­to Lie­tu­vos kraš­to at­ si­bas­čiu­sį va­gį, siau­bu­sį klai­pė­die­ čių na­mus. Edi­ta Ci­bie­nė

Klai­pė­dos AV­M I Mo­kes­t i­n ių prie­vo­l ių de­par­ta­men­to di­rek­to­rė

C

Už me­lą – 1 tūkst. li­tų bau­da

Be­na­mis su BMW?

Klai­pė­dos pa­rei­gū­nai šią va­sa­rą bu­vo su­lai­kę dar vie­ną iš Ang­li­jos į tė­viš­kę su­grį­žu­sį vai­ruo­to­ją. „Kai jis at­vy­ko pa­siim­ti su­lai­ ky­to au­to­mo­bi­lio, kar­tu at­si­ve­dė al­ko­ho­liu dvel­kian­tį, be gy­ve­na­ mo­sios vie­tos vy­rio­ką, net ne­tu­ rin­tį vai­ruo­to­jo pa­žy­mė­ji­mo. Ko­ kiu bū­du stai­ga prie pra­ban­gios ma­ši­nos vai­ro ga­li sės­ti be­na­mis? Mums ki­lo įta­ri­mų, kad kaž­kas čia su­kčiau­ja“, – ste­bė­jo­si M.Džer­ mei­ka. Emig­ran­tai mie­lai bū­na pa­si­ruo­ šę už at­ly­gį su­si­ras­ti jų bau­das ga­ lė­sian­čių pri­siim­ti be­dar­bių. „Kal­ba­ma, kad už ke­lis šim­tus li­tų toks vei­kė­jas nu­žings­niuos į po­li­ci­ją ir pa­si­ra­šys pri­si­pa­ži­ni­mą, kad vai­ra­vo ma­ši­ną. Ta­čiau ski­riant bau­dą to­kie vei­kė­jai teis­me jau ne­ be­pa­si­ro­do. O ir bau­dų mo­kė­ti jie ne­si­ruo­šia. Iš be­na­mio ir ant­sto­lis nie­ko ne­peš“, – pa­sa­ko­jo M.Džer­ mei­ka.

Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

čio ma­tuok­lio pa­da­ry­tą nuo­trau­ką, ėmė teig­ti, kad tai ne jis sė­dė­jo prie vai­ro, o nuo­trau­ka esą ne­ko­ky­biš­ka ir ne­ryš­ki. „Iš tie­sų kar­tais nuo­trau­kos bū­ na ne­ryš­kios. Ta­čiau vy­ras at­žings­ nia­vo su ki­tu as­me­niu, ku­ris ne­si­ spy­rio­da­mas pri­si­pa­ži­no vai­ra­vęs, aiš­ki­no, kad gai­li­si, ir pa­tei­kė vai­ ruo­to­jo pa­žy­mė­ji­mą. Jam ir bu­vo su­ra­šy­tas pro­to­ko­las už ke­lių eis­ mo tai­syk­lių pa­žei­di­mą“, – pa­sa­ ko­jo M.Džer­mei­ka. Pa­sak pa­rei­gū­nų, net ir su­ra­šius pro­to­ko­lą dėl pa­žei­di­mo grei­čio ma­tuok­lių pa­da­ry­tos nuo­trau­kos vis tiek dar kar­tą yra per­žiū­ri­mos ki­tų po­li­ci­jos tar­ny­bų. „Po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai nu­sta­tė, kad vai­ruo­to­jas me­la­vo. Už me­ la­gin­gus pa­ro­dy­mus teis­mas jam sky­rė 1 tūkst. li­tų bau­dą“, – aiš­ki­ no M.Džer­mei­ka. Įkal­bė­da­mas ki­tą žmo­gų pri­ siim­ti at­sa­ko­my­bę už ke­lių eis­mo tai­syk­lių pa­žei­di­mą, klai­pė­die­tis mė­gi­no iš­gel­bė­ti sa­vo vai­ruo­to­jo pa­žy­mė­ji­mą. „Jis anks­čiau jau bu­ vo baus­tas ir jam grė­sė ne tik pi­ ni­gi­nė bau­da, bet ir tei­sės vai­ruo­ti au­to­mo­bi­lį atė­mi­mas pu­sei me­tų“, – pa­ste­bė­jo M.Džer­mei­ka. Pa­si­ro­do, kad me­na­mų bi­čiu­lių pa­slau­go­mis ke­lių ere­liai mė­gi­na nau­do­tis ne taip jau re­tai. „Ta­čiau šiaip sau nie­kas sve­ti­ mos bau­dos sau ne­pri­siims. Ma­no­ me, kad „pa­gal­bi­nin­kai“ nuo­bau­dą su­tin­ka pri­siim­ti už tam tik­rą at­ly­ gį“, – svars­tė M.Džer­mei­ka.

Su­čiu­po but­va­gį

Pa­sa­kos: Ke­lių po­li­ci­jos biu­ro pa­rei­gū­nui M.Džer­mei­kai yra te­kę 28-

ąjį kar­tą baus­ti pa­žei­dė­ją, ku­ris bu­vo su­rin­kęs bau­dų už 14 tūkst. li­tų ir net ne­ke­ti­no jų su­mo­kė­ti. Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Bau­dą pri­sii­ma už 500 li­tų

Po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai ati­džiai ste­ bi to­kias ten­den­ci­jas, kai pra­ku­tę emig­ran­tai nuo at­sa­ko­my­bės mė­ gi­na iš­si­suk­ti sve­ti­mo­mis pa­var­dė­ mis. „Kaip ne­ti­kė­ti žmo­gu­mi, kai jis atei­na su pri­si­pa­ži­ni­mu? Prii­ ma­me vi­sus paaiš­ki­ni­mus, su­ra­ šo­me pro­to­ko­lą, su­ruo­šia­me do­ ku­men­tus ir by­la ke­liau­ja į teis­mą. Tik po ku­rio lai­ko paaiš­kė­ja, kad nie­kas bau­dos net ne­si­ruo­šia mo­ kė­ti, o be­na­mis jau pra­puo­lęs kaip į van­de­nį“, – ti­ki­no pa­rei­gū­nas.

Uos­ta­mies­ty­je sklin­da kal­bos, kad už 500 li­tų bet ku­ris be­na­mis ar be­dar­ bis iš­di­džiai su­rai­ ty­tų pa­ra­šą pri­si­pa­ ži­ni­me, kad tai jis vai­ra­vo nau­ju­tė­lai­tį „BMW X5“. Uos­ta­mies­ty­je sklin­da kal­bos, kad už 500 li­tų bet ku­ris be­na­mis ar be­dar­bis iš­di­džiai su­rai­ty­tų pa­ ra­šą pri­si­pa­ži­ni­me, kad tai jis vai­ ra­vo nau­ju­tė­lai­tį „BMW X5“. „Yra ir ki­ta ka­te­go­ri­ja pa­žei­dė­ jų, ku­rie nie­ka­da ne­mo­kė­jo ir ne­ mo­kės pa­skir­tų bau­dų“, – kal­bė­ jo pa­rei­gū­nas. Klai­pė­dos pa­rei­gū­nai pri­si­me­na, kad vie­nas vai­ruo­to­jas už 28 ke­lių eis­mo tai­syk­lių pa­žei­di­mus jau yra su­rin­kęs 14 tūkst. li­tų bau­dų, ta­čiau iki šiol jų net ne­si­ruo­šia su­mo­kė­ti. „Per vie­ną mė­ne­sį vien mū­sų biu­ras ski­ria bau­dų už 170 tūkst. li­ tų. Teis­muo­se ski­ria­mos dar di­des­ nės su­mos. Mū­sų skai­čia­vi­mais, iš

vi­so bau­dų ne­mo­ka apie penk­ta­ da­lis vi­sų pa­žei­dė­jų“, – pa­sa­ko­jo M.Džer­mei­ka. Per mė­ne­sį uos­ta­mies­čio pa­ rei­gū­nai fik­suo­ja apie 71 tūkst. li­ tų ne­su­mo­kė­tų bau­dų. Po­li­ci­jos duo­me­ni­mis, per­nai ša­lies gy­ven­ to­jams pa­skir­ta be­maž 90 mln. Lt bau­dų, o su­rink­ta 52 mln. Lt. Re­kor­das – 75 pa­žei­di­mai

O štai Klai­pė­dos ra­jo­ne sa­vo­tiš­ką re­kor­dą bu­vo pa­sie­kęs net 75 kar­tus per vie­ne­rius me­tus už ke­lių eis­mo tai­syk­les baus­tas vai­ruo­to­jas. „Mū­ sų ra­jo­ne pro­ble­ma šiek tiek ki­to­kia – ma­tuok­liui už­fik­sa­vus pa­žei­di­mą, pra­ku­tę vers­li­nin­kai mė­gi­na aiš­kin­ ti, kad ne jie va­žia­vo sa­vo pra­ban­ gio­mis ma­ši­no­mis, o ne­va vers­lo par­tne­riai. Ta­čiau mums ne bė­ da nu­sta­ty­ti kas iš tie­sų sė­dė­jo prie vai­ro“, – aiš­ki­no Klai­pė­dos ra­jo­no Ke­lių po­li­ci­jos po­sky­rio vir­ši­nin­kas Kęs­tu­tis Vit­kaus­kas. Tur­tin­gų vy­rų me­la­gys­tes pa­ de­da išaiš­kin­ti Vals­ty­bės sie­nos ap­sau­gos tar­ny­bos Pak­ran­čių ap­ sau­gos rink­ti­nės pa­rei­gū­nai. Ke­lių po­li­ci­jos biu­ro pa­rei­gū­nai ru­de­niop su­si­dū­rė su ki­ta pro­ble­ma. „Va­sa­rą iš už­sie­nio į na­mus at­vy­kęs jau­ni­ mas ke­liuo­se el­gia­si chu­li­ga­niš­kai. Ma­ny­da­mi, kad nie­kas jų ne­su­ras, jie net mai­vo­si prieš grei­čio ma­ tuok­lių ob­jek­ty­vus“, – pa­ste­bė­jo K.Vit­kaus­kas. Pa­rei­gū­nai pri­si­me­na at­ve­jį, kai ne sa­vo au­to­mo­bi­liu lai­gęs jau­nuo­ lis vis tiek bu­vo su­čiup­tas, o by­ la nu­ke­lia­vo į teis­mą. „Vie­ną kar­ tą jau­nuo­liai pra­lė­kė pro ma­tuok­lį ne­si­ti­kė­da­mi, kad juos už­fik­suos, o ki­tą kar­tą jie tai pa­da­rė spe­cia­liai, prieš ma­tuok­lį iš­kė­lę ran­kas į vir­ šų“, – pri­si­mi­nė K.Vit­kaus­kas. Kol kas pa­rei­gū­nai ne­prog­no­ zuo­ja, koks skai­čius at­vy­kė­lių vai­

ent­ra­l i­za­vus bau­dų val­dy­ mą, VMI tai­kys vie­no­dą jų ad­m i­n ist­ra­v i­mo tvar­ką ir tu­r i­mą pa­t ir­t į, kaip iš­si­rei­ ka­lau­ti bau­dų su­mo­kė­ji­mo. Ti­ki­ma­si, kad dėl nau­jos tvar­kos bau­dų su­mo­kė­ ji­mas pa­ge­rės, ma­žės vals­ty­bės bau­dų su­rin­ki­mo kaš­tai. Šiuo me­tu skir­tin­gos ins­ti­tu­ci­jos tai­ko skir­tin­gas nu­ta­ri­mo skir­t i ad­m i­n ist­ra­ci­nę bau­dą vyk­dy­ mo kont­ro­lės pro­ce­dū­ras, to­dėl išieš­ ko­ji­mo kaš­tai di­des­n i nei VMI. Bau­ dų ad­mi­nist­ra­vi­mui bus nau­do­ja­mos mo­der­n i­z uo­tos ir jau įdieg­tos VMI Mo­kes­čių ap­skai­tos in­for­ma­ci­nės sis­ te­mos. Ki­ta ver­tus, bau­dos su­mo­kė­ji­ mas taps pa­to­ges­nis gy­ven­to­jams, nes bus su­pap­ras­tin­ta pa­ti mo­kė­ji­mo pro­ ce­dū­ra. Vi­si mo­kė­ji­mai bus at­lie­ka­mi vie­nu įmo­kos ko­du, ma­to­mi ir su­den­ gia­mi au­to­ma­tiš­kai VMI in­for­ma­ci­nė­je sis­te­mo­je. In­for­ma­ci­ja apie bau­dą gy­ ven­to­jui bus priei­na­ma per VMI in­ter­ ne­to po­rta­lą, to­dėl jis ga­lės sek­ti sa­vo mo­kė­ji­mus ir prie­vo­les vals­ty­bei. Taip bus su­da­ry­tos są­ly­gos skaid­res­nei, aiš­ kes­nei ir la­biau cent­ra­li­zuo­tai vals­ty­ bės bau­dų ap­skai­tai, leis su­tau­py­t i bau­dos mo­kė­to­jo lai­ką, bus iš­veng­ta da­lies pa­pil­do­mų su bau­dos išieš­ko­ji­ mųu su­si­ju­sių są­nau­dų. Jei­gu gy­ven­ to­jas ne­bus su­mo­kė­jęs vi­sų jam pa­ skir­tų bau­dų, jos ga­li bū­ti išieš­ko­tos ir iš mo­kes­ti­nių per­mo­kų – to­kiu at­ve­ju žmo­gui per­mo­ka bū­tų grą­ži­na­ma tik už­skai­čius tu­r i­mas sko­las vals­ty­bei, pvz., grą­ži­na­mas per­mo­kos li­ku­tis, at­ skai­čius bau­das. Pab­rėž­ti­na, kad vyk­ dant šią funk­ci­ją bus re­mia­ma­si ge­rą­ja VMI pra­kti­ka, pir­miau­sia tai­kant pre­ ven­ci­nes prie­mo­nes, in­for­muo­jant ir pri­me­nant žmo­nėms apie pa­skir­tas bau­das. O tais at­ve­jais, kai ne­bus tin­ ka­mai rea­guo­ja­ma, bus ima­ma­si griež­ tes­nių prie­mo­nių.

ruo­to­jų pa­da­ry­tų pa­žei­di­mų taip ir liks nei­šaiš­kin­tas. Nuo ki­tų me­tų lie­pos to­kius įžū­ lius vai­ruo­to­jus ke­ti­na­ma tram­ dy­ti spe­cia­liai su­kur­tu re­gist­ru, ku­ria­me at­si­durs vi­si ad­mi­nist­ra­ ci­niai tei­sės pa­žei­di­mai. O bau­dų su­rin­ki­mas bus pa­ti­kė­tas Vals­ty­ bi­nei mo­kes­čių ins­pek­ci­jai. Pik­ ty­biš­kai ven­gian­čių mo­kė­ti bau­ das vai­ruo­to­jų ga­li lauk­ti san­kci­jos – ga­li bū­ti neiš­duo­da­mos li­cen­ci­ jos ar­ba ne­grą­ži­na­mos mo­kes­čių per­mo­kos.

Sek­ma­die­nį va­ka­re Klai­pė­dos 1-ojo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to pa­rei­gū­nai gau­dė vi­so­je Lie­tu­vo­je ieš­ko­mą nu­ si­kal­tė­lį. Ope­ra­ci­ja bai­gė­si sėk­min­ gai – ieš­ko­ma­sis su­čiup­tas, o jo iš­ si­nuo­mo­ta­me bu­te ap­tik­ta ne­ma­žai vog­tų daik­tų. 1975 me­tais gi­męs įta­ria­ma­sis, var­du Ar­mis, bu­vo ieš­ko­mas Kau­ no po­li­ci­nin­kų. Bu­vo ži­no­ma, kad lai­ki­no­jo­je sos­ti­nė­je jis ap­vo­gė ke­ tu­ris na­mus. Pa­gal nu­si­kal­ti­mų brai­žą bū­ta įta­ri­mų, kad tas pa­ts as­muo ap­vo­gė dar du pri­va­čius na­ mus Gargž­duo­se bei vie­ną – Klai­ pė­do­je. Šio nu­si­kal­tė­lio tiks­las pa­ pras­tai bū­da­vo pi­ni­gai, do­ku­men­tai bei ju­ve­ly­ri­niai dir­bi­niai. At­li­kę kra­ tą pa­rei­gū­nai ra­do ne­ma­žai įkal­čių, įro­dan­čių, jog šis žmo­gus tik­rai pa­ bu­vo­jo ap­vog­tų žmo­nių na­muo­se. Iš Kau­no ra­jo­no Do­mei­ka­vos į Klai­pė­dą at­si­bas­tęs anks­čiau teis­ tas vy­ras bu­vo įkliu­vęs ir už nar­ko­ ti­kus. Įta­ria­ma­sis lai­ko­mas Klai­pė­ dos ap­skri­ties vy­riau­sio­jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to areš­ti­nė­je.

Du vy­rai – ne­gy­vi Dai­va Ja­naus­kai­tė Keis­tos dvie­jų vy­rų mir­tys už­mi­nė mįs­lę uos­ta­mies­čio po­li­ci­jos pa­rei­ gū­nams. Aiš­ki­na­ma­si, ar jie ne­ta­po nu­si­kal­ti­mų au­ko­mis.

Ant­ra­die­nio ry­tą per va­lan­dą pra­ neš­ta apie du vie­šo­se vie­to­se mi­ ru­sius vy­rus. 9.45 val. Tai­kos pro­ spek­te prie 41 na­mo ap­tik­tas apie 60 me­tų ne­gy­vas vy­ras. Va­kar jo as­me­ny­bė dar ne­bu­vo nu­sta­ty­ta. Kol kas ne­ži­no­ma, ar vy­ras iš aukš­ tai kri­to, ar mi­rė dėl li­gos. 10.50 val. pa­rei­gū­nams pra­neš­ta apie jau­no vy­ro mir­tį Žve­jy­bos uos­ to ra­jo­ne. Praei­viai kiek anks­čiau pie­vo­je ne­to­li Žal­gi­rio gat­vė­je esan­ čio ap­leis­to na­mo pa­ste­bė­jo gu­lin­tį jau­ną vy­rą. Iš­gir­dę knar­ki­mą žmo­ nės pa­ma­nė, kad jis mie­ga, ir pa­ gal­bos ne­kvie­tė. Vė­liau, kai tas pa­ts žmo­gus ne­be­ro­dė jo­kių gy­vy­bės po­ žy­mių, apie mir­tį pra­neš­ta po­li­ci­jai bei grei­to­sios pa­gal­bos me­di­kams. Jie kons­ta­ta­vo, kad 1980 me­tais gi­męs vy­ras mi­rė.

8

trečiADIENIS, rugsėjo 12, 2012

ekonomika

OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn kl.lt/naujienos/ekonomika

€

Šiandien kiekis Santykis

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,2059 DB sva­ras ster­lin­gų 1 4,3205 JAV do­le­ris 1 2,6961 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,7658 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9589 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,4011 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,6649 Ru­si­jos rub­lis 100 8,4932 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8577

pokytis

+0,0905 % +0,0069 % –0,1481 % +0,2101 % –0,0181 % –0,1747 % –0,8481 % –0,1786 % +0,0560 %

Le­mia­ma Eu­ro­pos sa­vai­tė Ka­ro­lis Ur­bo­nas

Ty­ri­mų ins­ti­tu­to „So­cial Dy­na­mics In­ter­na­tio­nal“ par­tne­ris

Š

ian­dien Vo­kie­ti­jos fe­de­ra­li­nis kons­ti­tu­ci­nis teis­mas spren­ džia neei­li­nį klau­si­mą – ar su­spen­duo­ti 500 mlrd. eu­ rų Eu­ro­pos sta­bi­lu­mo me­cha­niz­ mo (ESM) veik­lą. Jau ke­tu­rio­li­ka iš sep­ty­nio­li­kos eu­ro zo­nos ša­lių ra­ ti­fi­ka­vo ESM stei­gi­mo su­tar­tį, li­ko tik trys – Vo­kie­ti­ja, Ita­li­ja ir Es­ti­ja. Es­ti­jos bal­sas ne­tu­ri ve­to tei­sės dėl to, kad jos in­dė­lis ne­vir­ši­ja 10 pro­c. vi­so fon­do ver­tės. Ta­čiau di­džiau­ sią grės­mę ke­lia Vo­kie­ti­ja, ku­rios mo­kes­čių mo­kė­to­jai la­biau­siai iš vi­sos ES ne­no­ri pri­si­dė­ti prie pie­ ti­nių vals­ty­bių gel­bė­ji­mo fon­do. Prog­no­zuo­ja­ma, kad teis­mo spren­di­mas ne­tu­rė­tų bū­ti ra­di­ka­ lus, ir fon­do stei­gi­mo su­tar­tis tu­ rė­tų bū­ti ra­ti­fi­kuo­ta, ta­čiau su pa­ pil­do­mo­mis kont­ro­lės są­ly­go­mis. Vo­kie­ti­ja grei­čiau­siai sieks su­stip­ rin­ti fis­ka­li­nę kont­ro­lę ir ES ins­ti­ tu­ci­jų ga­lią prieš tas ša­lis, ku­rios kreip­sis į ESM pa­gal­bos. Ki­tas ypač svar­bus įvy­kis šian­ dien – Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos (EK) pir­mi­nin­ko José Ma­nue­lio Bar­ro­so pa­ža­das, kad EK pa­teiks ES fis­ka­ li­nės ir ban­ki­nės in­teg­ra­ci­jos stra­ te­gi­ją, ku­ri, pa­sak jo, tu­rė­tų pa­dė­ti iš­spręs­ti kri­zę ir tęs­ti ES fe­de­ra­ci­ nės są­jun­gos kū­ri­mą. Šis EK žings­ nis neį­ver­tin­tas, nes bū­tent jis yra es­mi­nis įvy­kis, ku­ris nu­ro­dys po­ li­ti­nes ES stra­te­gi­jos gai­res. Pi­ni­ gų spaus­di­ni­mo žai­di­mai nie­ko neišsp­ręs, tik pri­da­rys dar dau­ giau bė­dų ir nu­pirks ypač bran­ gaus lai­ko. Taip pat šian­dien Olan­di­jos pi­ lie­čiai da­ly­vau­ja re­fe­ren­du­me dėl to, ar leis­ti par­la­men­tui pra­dė­ ti ty­ri­mą dėl ES ga­lių iš­plė­ti­mo ir ve­tuo­ti pa­sta­ruo­sius Eu­ro­pos ins­ ti­tu­ci­jų veiks­mus, su­stip­ri­nan­čius na­rių biu­dže­tų kont­ro­lę. Penk­ta­die­nį vyks Eu­ro­pos fi­ nan­sų mi­nist­rų su­si­ti­ki­mas Kip­ re. Per jį dė­lio­ja­mi to­les­ni blo­ko veiks­mai kri­zės spren­di­mo klau­ si­mu. Su­si­ti­ki­mo dar­bot­var­kę ga­ li smar­kiai pa­ko­re­guo­ti šian­die­nos įvy­kiai, ga­lin­tys su­jauk­ti Eu­ro­pos vir­šū­nių pla­nus. Di­džiau­sia ga­li­ma grės­mė – ne­pa­kan­ka­mai įver­tin­ tas EK pa­siū­ly­mas ir vi­siš­kai tech­ nok­ra­tiš­kas spren­di­mas spaus­din­ ti eu­rus. At­ro­do, kad į pa­grin­di­nę Eu­ro­pos cent­ri­nio ban­ko kė­dę at­ si­sė­dęs ita­las su­ge­bė­jo pa­kreip­ ti vi­sos ES vai­rą į pie­ti­nių vals­ty­ bių pu­sę.

Vakar Tink­las

A 95

Dy­ze­li­nas

Du­jos

„Sta­toil“

5,14

4,78

2,45

„Apoil“

5,10

4,77

2,46

„Brent“ naf­ta

–0,35 %

Lie­tu­vo­je per­nai že­miau skur­do ri­zi­ kos ri­bos gy­ve­no apie 660 tūkst. as­me­ nų, ku­rie su­da­rė 20 pro­c. vi­sų ša­lies gy­ ven­to­jų – 0,2 pro­cen­ti­nio punk­to ma­žiau nei 2010-ai­siais. Skur­do ri­zi­kos ri­ba per­ nai bu­vo 691 li­tas per mė­ne­sį vie­nam gy­ ve­nan­čiam as­me­niui ir 1452 li­tai šei­mai, ku­rio­je yra du suau­gę as­me­nys ir du vai­ kai iki 14 me­tų, kaip pra­ne­šė Sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­tas.

Vi­d. kai­na vi­so ap­tar­na­vi­mo de­ga­li­nių tink­luo­se. Šal­ti­nis: www.de­ga­lu­kai­nos.lt WTI naf­ta

+0,53 %

Kas penk­tas gy­ven­to­jas skurs­ta

De­ga­lų kai­nos

Valiutų kursai

Valiuta

–0,15 %

96,67 dol. už 1 brl. 114,75 dol. už 1 brl.

88 proc.

Lie­tu­vos gy­ven­to­jų tu­ri nuo­sa­vą na­mą ar bu­tą, kaip ro­do ty­ri­mas.

Grą­ži­nant sko­lą – kliū­tys Už šei­mos na­rį grą­žin­ti sko­lą Vals­ty­bi­ nei mo­kes­čių ins­pek­ci­jai (VMI) ga­li bū­ti ne taip pa­pras­ta. Ins­ti­tu­ci­jos dar­buo­to­jai dangs­to­si nau­jai die­gia­ma sis­te­ma, to­dėl su­si­da­riu­sią pro­ble­mą spren­džia neo­fi­ cia­liais bū­dais. Li­na Mra­zaus­kai­tė

l.mrazauskaite@diena.lt

„Ge­riau sko­lą te­gu mo­ka pa­ts“

Dien­raš­čio skai­ty­to­jas Al­gir­das P. (re­dak­ci­jai var­das ir pa­var­dė ži­no­ mi) sa­kė esąs sko­lin­gas VMI – tu­rįs mo­kes­ti­nės pa­sko­los su­tar­tį. Jo sko­ la iš­skai­dy­ta lyg pa­sko­la, to­dėl kas mė­ne­sį jis mo­ka įmo­kas. O su­lau­kęs pro­gos at­si­kra­ty­ti fi­nan­si­nės naš­tos – su­mo­kė­ti vi­sas li­ku­sias įmo­kas iš kar­to – pa­šne­ko­vas vis dėl­to to pa­ da­ry­ti ne­ga­lė­jo. Jam ke­lią už­kir­to vir­ti­nė ne­su­sip­ra­ti­mų VMI. „Prieš ku­rį lai­ką šei­mos na­ rys pa­no­ro už ma­ne pa­deng­ti vi­są sko­lą ir taip pa­do­va­no­ti man sa­vo­ tiš­ką do­va­ną. Jis nu­vy­ko į VMI ir pa­sa­kė, kad no­ri da­bar pat su­mo­ kė­ti sko­lą už ma­ne. Ta­čiau jam at­ sa­kė, kad tai neį­ma­no­ma“, – pa­ sa­ko­jo Al­gir­das P. Anot pa­šne­ko­vo, šei­mos na­rys ban­dė iš­siaiš­kin­ti, ko­dėl to pa­da­ ry­ti neį­ma­no­ma. Ta­čiau teiš­gir­do at­sa­ky­mą: „Neį­ma­no­ma, ir tiek. Rei­kia pe­rei­ti dau­gy­bę biu­rok­ra­ ti­nių slenks­čių. O ir ap­skri­tai ge­ riau sko­lą te­gu mo­ka pa­ts.“ Praė­jus ke­lioms die­noms Al­gir­ das P. ne­sėk­min­gai pa­ban­dė su­si­ siek­ti su VMI pa­rei­gū­ne, ku­ri yra pa­si­ra­šiu­si jo mo­kes­ti­nės pa­sko­los su­tar­tį. Po ke­lių die­nų ki­ta pa­rei­ gū­nė jam pa­reiš­kė, kad rugp­jū­čio pa­bai­go­je jis ga­li nė ne­varg­ti pri­si­ skam­bin­ti, nes dar­bo vie­to­je nie­ ko ne­ras. Pa­lau­kęs iki rug­sė­jo Al­gir­das P. pa­ga­liau su­si­sie­kė su ieš­ko­ma VMI pa­rei­gū­ne. Ta­čiau paaiš­kė­jo, kad ji pa­ti ne­ži­no, ką da­ry­ti šei­mos na­ riui no­rint su­mo­kė­ti ki­to sko­lą. To­dėl nu­krei­pė į ki­tas dvi spe­cia­ lis­tes pri­dū­ru­si, kad to­kiu at­ve­ju rei­kia pil­dy­ti pa­pil­do­mas for­mas. Nuk­rei­pė dar ki­tur

„Aiš­ku, vė­liau at­ro­dė, kad bū­ tų bu­vę leng­viau, jei ma­no šei­ mos na­rys pi­ni­gus bū­tų per­ve­dęs man, o sko­lą pa­den­gęs aš pa­ts. Ta­ čiau pa­ju­tau azar­tą. Ne­jau ma­no tė­vas, ma­ma ar sū­nus ne­ga­li ofi­ cia­liai pa­dė­ti iš­si­kaps­ty­ti iš sko­ lų? Koks skir­tu­mas, kie­no tai pi­ ni­gai?“ – pik­ti­no­si Al­gir­das P. Po ke­lių die­nų ban­dy­mų pri­si­ skam­bin­ti vie­nai iš nu­ro­dy­tų spe­ cia­lis­čių Al­gir­das P. su­ži­no­jo, kad

jo­kių for­mų pil­dy­ti ne­rei­kia. Jis nu­ džiu­go iš­gir­dęs, jog už­ten­ka pri­si­ jung­ti prie sa­vo e. ban­ki­nin­kys­tės ir, jei įmo­kas mo­ka ki­tas as­muo, už­pil­dy­ti „iš­plės­ti­nį pa­ve­di­mą“. „Ta­da man­da­giai pa­klau­siau, ar ga­lė­tų pa­sa­ky­ti ma­no li­ku­tį, ku­rį rei­kia su­mo­kė­ti, nes VMI ne­su­tei­ kia ga­li­my­bės pa­čiam ste­bė­ti, kiek jau su­mo­kė­ta ir koks sko­los li­ku­ tis. Jį tu­ri kas mė­ne­sį skai­čiuo­ ti pa­ts, kaip ir pa­lū­ka­nas. Ta­čiau man bu­vo at­sa­ky­ta, kad ši spe­cia­ lis­tė neuž­sii­ma tuo ir kad rei­kė­ tų kreip­tis į dar vie­ną spe­cia­lis­tę, ku­riai aš pri­skir­tas pa­gal gi­mi­mo me­tus“, – dės­tė Al­gir­das P.

Al­gir­das P.:

Bū­tų bu­vę leng­viau, jei ma­no šei­mos na­rys pi­ni­gus bū­ tų per­ve­dęs man, o sko­lą pa­den­gęs aš pa­ts.

Pa­siū­lė ne­mo­kė­ti

Tuo­met, kaip sa­kė pa­šne­ko­vas, pra­si­dė­jo di­džiau­si ne­su­sip­ra­ti­ mai. Anot jo, pa­skam­bi­nus nu­ro­ dy­tai spe­cia­lis­tei, Al­gir­dui P. iš­kart bu­vo pa­sa­ky­ta, kad jis ne­ga­li su­ži­ no­ti sa­vo sko­los li­ku­čio, nes tai yra kon­fi­den­cia­li in­for­ma­ci­ja: „Pa­sa­ kė, kad tu­riu ei­ti į VMI, ra­šy­ti pra­ šy­mą ir man bus, ma­tyt, į au­sį pa­ sa­ky­ta, kiek sko­los li­ko su­mo­kė­ti. Pra­dė­jau širs­ti – juk aš tie­siog no­ riu su­grą­žin­ti, ką esu sko­lin­gas. Klau­siau, ko­dėl jie ne­ga­li man pa­ sa­ky­ti su­mos, ku­rią šei­mos na­rys ma­no var­du at­siųs tuč­tuo­jau?!“ Po il­gos pau­zės ra­ge­ly­je ir pa­tarš­ ki­nu­si kom­piu­te­rio kla­vi­šais Al­gir­ do P. pa­šne­ko­vė pri­si­pa­ži­no, kad ins­ti­tu­ci­jo­je da­bar die­gia­ma nau­ ja sis­te­ma ir ji ne­ga­lin­ti pa­si­žiū­rė­ ti li­ku­čio. O ir ap­skri­tai dar­buo­to­jai dar pa­tys nie­ko ne­sup­ran­ta.

Pai­nia­va: no­rint su­ži­no­ti, kaip as­muo ga­li pa­deng­ti šei­mos na­rio sko­

lą VMI, ga­li pri­reik­ti vir­ti­nės skam­bu­čių įvairiems spe­cia­lis­tams.

Al­gir­das P. pa­sa­ko­jo, kad su­tri­ ku­si VMI dar­buo­to­ja ėmė jo klau­ si­nė­ti, gal­būt jis ku­rį lai­ką ar bent rug­sė­jį įmo­kų ga­lė­tų ne­mo­kė­ti: „Po il­gų bergž­džių kal­bų ir ban­dy­mų kaip nors ma­ni­mi at­si­kra­ty­ti man bu­vo pa­siū­ly­ta per­ves­ti ko­kią nors di­de­lę su­mą taip, tar­si per­ves­čiau mė­ne­si­nę įmo­ką. Ta­da bai­gę dieg­ ti sis­te­mą jie, jei bus per­mo­ka, ją po ku­rio lai­ko grą­žins.“ Ap­gai­les­ta­vo dėl ne­su­sip­ra­ti­mų

VMI vir­ši­nin­ko pa­va­duo­to­jas Ge­ di­mi­nas Vyš­niaus­kis ko­men­tuo­ da­mas su­si­da­riu­sią si­tua­ci­ją pir­ miau­sia ap­gai­les­ta­vo ir at­si­pra­šė mo­kes­čių mo­kė­to­jo, kad šis ope­ ra­ty­viai ne­ga­vo tin­ka­mos pa­slau­ gos ir kon­sul­ta­ci­jų. „Is­to­ri­ja bus iš­nag­ri­nė­ta, kaip ir im­ta­si bū­ti­nų prie­mo­nių, kad pa­ slau­gas mo­kes­čių mo­kė­to­jai gau­ tų ko­ky­biš­kas ir daug grei­čiau“, – pa­ža­dė­jo jis. G.Vyš­niaus­kis pa­

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

brė­žė, kad ne­tru­kus mo­kes­čių mo­kė­to­jas apie sa­vo mo­kes­ti­nę sko­lą vals­ty­bei bet ka­da ga­lės su­ ži­no­ti pri­si­jun­gęs prie nau­jos VMI in­ter­ne­to sve­tai­nės. „Šian­dien gy­ven­to­jas sa­vo sko­ lą vals­ty­bei ga­li su­ži­no­ti atė­jęs į VMI ar­ba tai ga­li pa­da­ry­ti jo raš­ tiš­ką įga­lio­ji­mą tu­rin­tis as­muo – tai rei­ka­lin­ga sie­kiant ap­sau­go­ti pri­va­čius as­mens duo­me­nis“, – dės­tė G.Vyš­niaus­kis. Jis pa­ti­ki­no, kad su­mo­kė­ti mo­kes­čius už ki­tus as­me­nis ga­li­ma vi­sais at­ve­jais – ne­svar­bu, ar tai bū­tų mo­kes­tis, ar mo­kes­ti­nės sko­los su­tar­tis, ar ad­ mi­nist­ra­ci­nė bau­da: „Tais at­ve­jais, kai mo­kes­čiai, įmo­kos ar rink­lia­ vos mo­ka­mos už ki­tą fi­zi­nį ar­ba ju­ri­di­nį as­me­nį, bū­ti­na pil­dy­ti iš­ plės­ti­nę mo­kė­ji­mo nu­ro­dy­mo for­ mą ir nu­ro­dy­ti pra­di­nio mo­kė­to­jo var­dą ir pa­var­dę ar­ba įmo­nės pa­ va­di­ni­mą, pra­di­nio mo­kė­to­jo as­ mens ar­ba įmo­nės ko­dą.“

9

trečiADIENIS, rugsėjo 12, 2012

pasaulis Mir­ti­nas ­ nuo­das

No­ri ­ lais­vės

Pa­gy­rė ­ Grai­ki­ją

Če­ki­jo­je ap­si­nuo­di­ję me­ta­ no­liu mi­rė 5 ne­le­ga­lų al­ko­ho­ lį var­to­ję žmo­nės, dar 12 at­ si­dū­rė li­go­ni­nė­se. Ša­lies ži­ niask­lai­da tvir­ti­na, kad į li­go­ ni­nes pa­te­ko dau­giau kaip 20 žmo­nių. Kai ku­rie apa­ko ar yra kri­ti­nės būk­lės. Žmo­nės nu­ken­tė­jo dau­giau­sia ry­ti­nė­ je Če­ki­jos da­ly­je.

De­šim­tys tūks­tan­čių ne­prik­ lau­so­my­bei pri­ta­rian­čių ka­ ta­lo­nų de­monst­ra­ci­jo­je Bar­ se­lo­no­je rei­ka­la­vo at­si­skir­ti nuo Is­pa­ni­jos. Ka­ta­lo­ni­ja, ku­ ri su­da­ro penk­ta­da­lį Is­pa­ni­jos eko­no­mi­kos, sa­ko, kad cent­ ri­nei vy­riau­sy­bei mo­ka daug dau­giau mo­kes­čių nei gau­na mai­nais.

Vo­kie­ti­jos fi­nan­sų mi­nist­ ras Wolf­gan­gas Schaeub­le (nuotr.) pa­gy­rė Grai­ki­jos pa­ siek­tą „reikš­min­gą pa­žan­gą“ ma­ži­nant sa­vo sko­lų naš­tą, ta­čiau pa­ra­gi­no Atė­nus lai­ ky­tis duo­tų pa­ža­dų. Ki­tą mė­ ne­sį kre­di­to­riai pa­skelbs ata­ skai­tą, ku­rio­je bus įver­tin­ta Grai­ki­jos pa­žan­ga.

Apkartinta šventė Ko­so­ve

Kai ku­rie egip­tie­čiai sa­ko, kad po re­vo­ liu­ci­jos lau­kia po­ ky­čių, kai ku­rie tei­ gia, kad jų ti­kė­tis ne­ ver­ta. Kad ir kas tei­ sus, aki­vaiz­du, jog trans­por­to chao­ so iš Egip­to gat­vių re­vo­liu­ci­ja neiš­gy­ ven­di­no.

Nors Ko­so­vui Va­ka­rų ša­lys su­tei­kė vi­siš­ką su­ve­re­nu­mą, Ru­si­ja įvar­ di­jo Ko­so­vą kaip kva­zi­vals­ty­bę, o Ser­bi­ja ap­kal­ti­no Priš­ti­ną dėl nu­ si­kals­ta­mos pre­ky­bos žmo­nių or­ ga­nais.

Net­var­ka: vie­na di­džiau­sių Egip­to sos­ti­nės Kai­ro pro­ble­mų – trans­por­to sis­te­ma, ku­rio­je tvy­ro chao­sas.

„Reu­ters“ nuo­tr.

Ar Egip­tas pa­kei­tė sa­vo vei­dą? Par­duo­tu­vė ša­lia gat­vės

Ko­dėl Kai­ro trans­por­to sis­te­ma taip jau­di­na Egip­to žmo­nes ir po­ li­ti­kus? Ogi to­dėl, kad ša­lies eko­no­ mi­kai nuo­la­ti­nės spūs­tys gat­vė­ se kai­nuo­ja be­veik po 8 mlrd. do­ le­rių kas­met. Tai su­da­ro dau­giau nei 3 pro­c. Egip­to bend­ro­jo vi­daus pro­duk­to. Šiuos skai­čius pa­tei­kia Pa­sau­lio ban­kas. Sus­kai­čiuo­ta, kad mi­li­ jar­dus do­le­rių nu­si­ne­ša trans­por­ to vė­la­vi­mas ir de­ga­lų nau­do­ji­mas sto­vint spūs­ty­se. Pa­ly­gin­ti su ki­tų pa­sau­lio ša­lių sos­ti­nė­mis, ku­rios ir­gi ken­čia nuo nuo­la­ti­nių spūs­čių gat­vė­se, Kai­ras – re­kor­di­nin­kas. Re­vo­liu­ci­ja Egip­te pra­si­dė­jo, vy­ko ir, re­gis, bai­gė­si. Ta­čiau Kai­ro gat­ vė­se te­be­šei­mi­nin­kau­ja chao­sas. An­tai Nas­ras Mo­ham­me­das Gha­le­bas jud­rio­je sos­ti­nės gat­vė­ je pre­kiau­ja gai­viai­siais gė­ri­mais. Par­da­vė­jai, to­kie kaip N.M.Gha­ le­bas, truk­do eis­mą, ta­čiau jiems nė­ra ki­tos išei­ties. Mies­tas pri­ grūs­tas au­to­mo­bi­lių, mo­to­ro­le­ rių, au­to­bu­sų ir sunk­ve­ži­mių, o pre­kiau­ti tur­gu­je neap­si­mo­ka. „Žmo­nės au­to­mo­bi­liuo­se – įkai­tę, juk jiems rei­kia kuo nors at­si­gai­vin­ti“, – tvir­ti­no 43 me­tų N.M.Gha­le­bas. Vy­rui net ne­top­te­lė­jo gal­von, kad jo „par­duo­tu­vė“ gat­vė­je ke­lia daug ne­pa­to­gu­mų vai­ruo­to­jams. „Aš juk dir­bu gat­vės pa­kraš­ty­ je“, – lyg nie­kur nie­ko nu­si­juo­kė vy­ras. Tiks­las – pri­kel­ti eko­no­mi­ką

Kar­tais po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai pa­ vai­ko pre­kiau­to­jus iš gat­vių, ta­ čiau jų tiek daug, kad, re­gis, vi­sų

Kai­ro pa­rei­gū­nų ne­pa­kak­tų jiems su­tram­dy­ti. Skai­čiuo­ja­ma, kad Egip­to sos­ti­ nė­je še­šė­li­niu vers­lu už­sii­ma tūks­ tan­čiai, o gal net de­šim­tys tūks­ tan­čių gy­ven­to­jų. Tie­sa, nau­ja­sis Egip­to va­do­vas Mo­ha­me­das Mor­si pa­reiš­kė, kad su­tvar­ky­ti trans­por­to sis­te­mą bus vie­nas svar­biau­sių jo prio­ri­te­tų per pir­mą­sias šim­tą pre­zi­den­ta­ vi­mo die­nų.

Ne­ma­tau di­de­ lio skir­tu­mo tarp to, kas yra da­bar ir kaip bu­vo Mu­ba­ra­ ko laikais. Tiks­las – am­bi­cin­gas. De­šimt­ me­čius Egip­te nie­kam ne­pa­vy­ko pa­ža­bo­ti gat­vės pre­kiau­to­jų ir su­ tvar­ky­ti trans­por­to sis­te­mos taip, kad ši funk­cio­nuo­tų be prie­kaiš­tų. Be trans­por­to sis­te­mos, M.Mor­ si lau­kia ir daug ki­tų dar­bų – at­ gai­vin­ti eko­no­mi­ką, už­tik­rin­ti sklan­dų so­cia­li­nės sis­te­mos funk­ cio­na­vi­mą, kad ša­ly­je ne­kil­tų nau­ ja ne­ra­mu­mų ban­ga. Egip­tas jau krei­pė­si į Tarp­tau­ti­ nį va­liu­tos fon­dą dėl 4,8 mlrd. do­ le­rių pa­sko­los. Pa­ra­mos M.Mur­si pa­pra­šė ir iš di­džių­jų ara­bų ša­lių bei JAV. Vis­gi Kai­ro gy­ven­to­jai pik­ti­na­ si, kad es­mi­nių po­ky­čių ša­ly­je ne­ ma­to. „Chao­sas kont­ro­liuo­ja pa­dė­tį, – iro­niš­kai kal­bė­jo Saa­das Hag­ra­sas, Egip­to vers­lo laik­raš­čio „Al Alam Al Youm“ ap­žval­gi­nin­kas. – Nors po­li­ti­nis gy­ve­ni­mas pa­ma­žu grįž­ta

į vė­žes, re­vo­liu­ci­ja iš es­mės nie­ko ne­pa­kei­tė. Nu­si­kal­ti­mų skai­čius išau­go, po­li­ci­jos pa­rei­gū­nų gat­ vė­se – vis ma­žiau, skur­das iš­li­ko. Maž­daug 40 pro­c. egip­tie­čių iki šiol gy­ve­na vos už 2 do­le­rius per die­ną. Ką jau kal­bė­ti apie ne­dar­bo ly­gį – jis tik au­ga. Tam tik­ra pra­ sme pa­pras­tų gy­ven­to­jų pa­dė­tis po re­vo­liu­ci­jos net pa­blo­gė­jo.“ Mo­ham­me­das Ah­me­das, 31 me­ tų pi­ra­ti­nės pro­gra­mi­nės įran­gos ir vaiz­da­juos­čių par­da­vė­jas, taip pat pa­brė­žė, kad ne­ma­to po­ky­čių. „Ne­ma­tau di­de­lio skir­tu­mo tarp to, kas yra da­bar ir kaip bu­vo Mu­ ba­ra­ko laikais“, – kal­bė­jo vy­ras. Daug gy­ven­to­jų, ma­žai tvar­kos

Egip­to sos­ti­nės trans­por­to sis­te­ ma ne­pri­tai­ky­ta to­kiam skai­čiui au­to­mo­bi­lių ir žmo­nių, kiek da­ bar gy­ve­na mies­te. Bent taip sa­ ko eks­per­tai. Nors did­mies­ty­je ir iš­dy­go daug nau­jų til­tų, bu­vo pa­sta­ty­tas ap­ link­ke­lis, pa­to­bu­lin­ta met­ro sis­te­ ma, Kai­ro gy­ven­to­jų skai­čius au­ga taip spar­čiai, kad įvai­rūs trans­por­ to sis­te­mos to­bu­li­ni­mai pro­ble­mų neišsp­ren­džia. Šiuo me­tu Kai­ro gat­vė­mis va­ži­ nė­ja apie 2,2 mln. trans­por­to prie­ mo­nių. Nuo aš­tun­to­jo de­šimt­me­ čio trans­por­to prie­mo­nių skai­čius Egip­to sos­ti­nė­je nuo­lat au­go vi­du­ ti­niš­kai po 4 pro­c. Egip­to gy­ven­to­jų skai­čius per pa­sta­ruo­sius de­šimt me­tų pa­di­ dė­jo 13 mln. Ši naš­ta te­ko bū­tent Kai­rui ir jo prie­mies­čiams. Šiuo me­tu sos­ti­nė­je gy­ve­na apie 18 mln. gy­ven­to­jų. Tie­sa, ne tik gy­ven­to­jų skai­ čius, bet ir vie­tos vai­ra­vi­mo tra­ di­ci­jos ke­lia pro­ble­mų. Kai­re re­tai

ka­da pai­so­ma švie­so­fo­rų ar ki­tų eis­mo ženk­lų. Kaip sa­ko Saf­wa­nas Khed­ras, trans­por­to spe­cia­lis­tas iš Kai­ro uni­ver­si­te­to, taip yra to­dėl, kad dau­ge­lis mies­to gy­ven­to­jų tra­di­ ciš­kai mo­ko­si vai­ruo­ti su drau­gais ar gi­mi­nė­mis, o ne lan­ko spe­cia­ lius vai­ruo­to­jų kur­sus. „Jei žmo­gus ką nors da­ro klai­ din­gai, jis juk tu­ri ži­no­ti, ka­da klys­ta, ki­taip ne­pa­si­mo­kys“, – apie spe­cia­lių kur­sų bū­ti­ny­bę kal­ bė­jo S.Khed­ras. Kai­ro vai­ruo­to­jai pik­ti­no­si pa­ rei­gū­nų dar­bu, esą nuo­la­ti­nės pa­ tik­ros trik­do eis­mą. „Ar jūs, kad pa­tik­rin­tu­mė­te vai­ruo­to­jų pa­žy­mė­ji­mus, su­stab­ dy­tu­mė­te vi­są ša­lį?“ – re­to­riš­kai klau­sė Mo­ham­me­das He­dis, 49 me­tų tak­si vai­ruo­to­jas. Pre­k y­b i­n in­kas M.Ah­m e­d as klau­sė: „Kur jie mus per­kels? Ar jie no­ri, kad mes pre­kiau­tu­me na­mie. Už ką mums mai­tin­ti sa­ vo šei­mas?“ Pa­sak M.Ah­me­do, vers­las ir taip pa­ty­rė sun­kų su­krė­ti­mą re­vo­liu­ci­ jos me­tais. „Kas­dien at­si­ke­liu ir pir­ma min­ tis, ku­ri šau­na į gal­vą, – kaip ne­ no­riu čia (į gat­vę – red. pa­st.) grįž­ ti. Ta­čiau grįž­tu. Grįž­tu kas­dien“, – sa­kė M.Ah­me­das. Vis dėl­to pre­kiau­to­jas sa­kė, kad ti­ki, jog nau­ja­sis ša­lies va­do­vas iš­ spręs trans­por­to pro­ble­mas taip, kad ir avis bū­tų svei­ka, ir vil­kas so­tus. „Ži­no­te, jis tik du mė­ne­siai val­ džio­je. Ma­tyt, lai­ko stin­ga. Tai­gi, duo­ki­me jam ga­li­my­bę. Ti­ki­mės, kad Die­vas – jo pu­sė­je“, – vy­lė­ si vy­ras. „The New York Ti­mes“ inf.

Va­ka­rai pa­skel­bė, kad bai­gė sa­vo mi­si­ją nuo Ser­bi­jos at­si­sky­ru­sio­je pro­vin­ci­jo­je. Mi­si­jo­je da­ly­va­vo 23 ES ša­lys, Jung­ti­nės Vals­ti­jos ir Tur­ ki­ja. Te­ri­to­ri­ja ir 2 mln. jos gy­ven­ to­jų, tarp ku­rių dau­giau­sia – et­ni­ nių al­ba­nų, bu­vo ad­mi­nist­ruo­ja­ma tarp­tau­ti­nių ins­ti­tu­ci­jų nuo NA­TO bom­bar­da­vi­mo kam­pa­ni­jos. 2008 m. va­sa­rio 17 d. Ko­so­vas vie­n a­š a­l iš­kai pa­s kel­b ė ne­p rik­ lau­so­my­bę nuo Ser­bi­jos ir vė­liau bu­vo pri­pa­žin­tas apie 90-ies ša­ lių, įskai­tant dau­gu­mą ES vals­ty­ bių. Ta­čiau tam iki šiol prie­ši­na­si Belg­ra­das, Mask­va ir Ko­so­vo ser­ bai. Nors Ko­so­vo val­džia su­ti­ko mi­ si­jos pa­bai­gą tar­si šven­tę, Ser­bi­ja, ku­ri ne­pri­pa­žįs­ta pro­vin­ci­jos kaip ne­prik­lau­so­mos res­pub­li­kos, pa­ skel­bė, kad tu­ri in­for­ma­ci­jos, jog Ko­so­ve kles­ti or­ga­nų pre­ky­ba.

Ko­so­vas bu­vo ir te­ bė­ra kva­zi­vals­ty­bė, ne­san­ti tarp­tau­ti­nis tei­si­nis su­bjek­tas.

Ser­bi­jos pro­ku­ro­ras at­sklei­dė, kad Belg­ra­do ran­ko­se at­si­dū­rė vie­ nas bu­vęs Ko­so­vo su­ki­lė­lis, ku­ris, kaip tvir­ti­na Ser­bi­ja, per Ko­so­vo ka­rą da­ly­va­vo chi­rur­gi­nė­je ope­ra­ ci­jo­je, per ku­rią bu­vo išim­ta šir­ dis vie­nam ser­bui ka­li­niui ir vė­liau par­duo­ta tarp­tau­ti­nė­je juo­do­jo­je žmo­nių or­ga­nų rin­ko­je. Ko­so­vo už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­ ras En­ve­ras Hox­ha­jus at­rė­žė, kad Ser­bi­jos in­for­ma­ci­ja – „pro­pa­gan­ da“ ir mė­gi­ni­mas „ap­juo­din­ti Ko­ so­vui la­bai svar­bią die­ną“. O Ru­si­ja pa­skel­bė, kad lai­ko ir lai­kys Ko­so­vą kva­zi­vals­ty­be, ne­ tu­rin­čia tei­si­nio sta­tu­so. „Ka­dan­gi Tarp­tau­ti­nė Ko­so­vo val­dy­mo gru­pė ne­tu­ri vi­suo­ti­nai pri­pa­žįs­ta­mo ofi­cia­laus sta­tu­so, mū­sų nuo­mo­ne, kad ir ko­kį spren­ di­mą ji bū­tų priė­mu­si, Ko­so­vas bu­ vo ir te­bė­ra kva­zi­vals­ty­bė, ne­san­ ti tarp­tau­ti­nis tei­si­nis su­bjek­tas“, – pa­brė­žė Ru­si­jos už­sie­nio rei­ka­ lų mi­nis­te­ri­jos at­sto­vė Ma­ri­ja Za­ cha­ro­va. BNS inf.

10

trečiadienis, rugsėjo 12, 2012

sportas

Prieš sezoną – vizitas pas merą Klaipėdos merą Vytautą Grubliauską aplankė „Neptūno“ krepšinio klubo valdybos nariai.

Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Valdybos pirmininkas Eugenijus Gentvilas, įteikęs V.Grubliauskui kamuolį su Klaipėdos ekipos žaidėjų autografais, pastebėjo, kad netrukus prasidės krepšinio sezonas, kuris „Neptūnui“ bus kaip niekada įdomus. Uostamiesčio krepšininkai debiutuos Vieningosios lygos (VL) turnyre, sieks aukštos vietos Lietuvos krepšinio lygos (LKL) čempionate. „Pernai buvo gražus žaidimas, bet mažokai pergalių. Ypač buvo gražių pralaimėjimų per paskutiniąsias sekundes, per pratęsimus“, – pašmaikštavo E.Gentvilas. Vakar pirmininkas, kalbėdamas apie tikslus naujame sezone, dideliais planais komandai nesišvaistė. „Vieningoje lygoje neturime iliuzijų, krepšininkai sieks pasirodyti kuo geriau, o šalies čempionate komanda stengsis patekti į ketvertuką, – sakė Klaipėdos

Baigėsi turnyras Česlovas Kavarza

Dovana: E.Gentvilas (dešinėje) įteikė V.Grubliauskui kamuolį su šiuo metu „Neptūne“ esančių žaidėjų parašais. Vytauto Liaudanskio nuotr.

valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas. – Žaisdami Vieningoje lygoje sulauksime daugiau žiūrovų, nes į uostamiestį atvyks garsūs klubai – Maskvos CSKA, Sankt Peterburgo „Spartak“, Kauno „Žalgiris“ ir kitos Eurolygos lygio komandos.“ Mero svetainė trumpam virto sutarties apsikeitimo vieta. Rankas paspaudė ir dokumentais ap-

sikeitė klubo direktorius Osvaldas Kurauskas ir Vakarų laivų gamyklos vadovas Arnoldas Šileika. Laivų gamintojai, kaip ir pastaruosius dvejus metus, bus pagrindiniai „Neptūno“ rėmėjai. Anot E.Gentvilo, šįmet „Neptūnui“ reikės bent dviejų su trupučiu milijonų litų. Kad būtų surinkta tokia suma, būtinas didesnis miesto finansinis indėlis.

„Šį sezoną mūsų lauks kelionės ne į kokią Liepoją ar Jelgavą, o į Krasnodarą, Krasnojarską, Sankt Peterburgą, Maskvą, Čekiją, todėl reiks akivaizdžiai daugiau lėšų“, – sakė vadovas. Pirmininkas prisipažino, kad šiandien klube yra tik dalis pinigų, reikalingų visam sezonui. „Vieningosios lygos ir LKL varžybų pradžiai turime lėšų. Teks

ieškoti naujų finansinių šaltinių“, – realios situacijos neslėpė E.Gentvilas, pabrėžęs, kad dar plačiau piniginę atvers jo vadovaujama Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Šįmet, skirtingai nei pernai, pinigai už bilietus atiteks krepšinio klubui, o ne Klaipėdos arenai. Todėl klubo atstovai yra dar labiau suinteresuoti, kad tribūnos būtų sausakimšos. Klubo direktorius O.Kurauskas papasakojo, kad veda intensyvias derybas su Martynu Andriuškevičiumi. „Vlado Garasto turnyre įsitikinome, kad mūsų komandos silpnoji vieta – aukštaūgiai, – sakė O.Kurauskas. – M.Andriuškevičius tris savaites treniruojasi Klaipėdoje. Krepšininkas atviravo, kad su kiekviena diena jis vis labiau nori sezoną praleisti „Neptūne“. Kiek anksčiau jis sakė, kad žais mūsų ekipoje iki kol sulauks geresnio pasiūlymo. Kadangi mes sieksime konkrečių tikslų, tokia žaidėjo pozicija mūsų netenkino.“ E.Gentvilas nemažas viltis sieja ir su naujuoju treneriu Kaziu Maksvyčiu, buvusiu Lietuvos jaunimo rinktinės vyriausiuoju strategu. „Jis su rinktine įrodė, kad moka laviruoti sunkiose žaidybinėse situacijose, retai klysta, – K.Maksvytį gyrė valdybos pirmininkas. – Pernai komandą treniravęs Paulius Juodis man patiko, tačiau per lemiamas minutes nerasdavo teisingo sprendimo. Praėjęs sezonas būtų buvęs sėkmingas, jei ne keletas pralaimėtų rungtynių, kurias privalėjome laimėti.“

„National Golf Resort“ klubo čempionato nugalėtojai J.Zabarauskienė ir A.Kuraitis

Klaipėdoje vykusiame Vlado Garasto krepšinio taurės turnyre priešpaskutinę dieną pergales iškovojo Vilniaus „Lietuvos ryto“ ir Krasnodaro „Lokomotiv-Kuban“ ekipos.

Šį savaitgalį „National Golf Resort“ vyko kasmet rengiamas klubo čempionatas. Varžybose rungėsi ne tik klubo nariai bei akcininkai, bet ir atviros grupės žaidėjai, kurių gretose ir svečiai iš Rusijos bei Vokietijos.

Lietuvos vicečempionai be didesnio vargo 82:68 (19:15, 29:21, 16:15, 17:15) įveikė Kijevo „Budivelnik“ krepšininkus, „Lokomotiv-Kuban“ ekipa 100:91 (31:18, 20:20, 18:26, 31:27) nugalėjo pirmą pralaimėjimą patyrusius Dnepropetrovsko „Dnipro“ žaidėjus. Vilniečių ekipoje rezultatyviausiai žaidė Renaldas Seibutis, pelnęs 16 taškų, Dejanas Ivanovas – 12 ir Janis Blumas – 10. Kijevo ekipoje Malcolmas Delaney pelnė 24 taškus, Leo Lyonsas – 22. Dainius Šalenga surinko 7 taškus. Ar taurė liko Lietuvoje, buvo atsakyta po vakar vykusių kovų. „Lietuvos rytas“ žaidė su „Lokomotiv-Kuban“ penketuku, „Neptūnas“ – su „Dnipro“ komanda. Pirmieji penkių ekipų turnyrą baigė Kijevo „Budivelnik“ žaidėjai. Jie, pralaimėję visas ketverias rungtynes, liko paskutiniai.

„National Golf Resort“ čempionate dalyvavo 44 žaidėjai, iš jų – 8 moterys. Geriausios golfo žaidėjos vardą jau trečius metus iš eilės išsaugojo Jolanta Zabarauskienė, 103 smūgių rezultatu NGR čempionate iškovojusi pirmą vietą. Antroji vieta atiteko Irinai Trakšelienei (rezultatas – 120 smūgių), trečioji – Rasai Ramonaitei (rezultatas – 175 smūgiai). Tarp vyrų žaidėjų geriausiu antrus metus iš eilės pripažintas Arūnas Kuraitis, kurio rezultatas – 83 smūgiai. Antrą vietą 87 smūgių rezultatu iškovojo Lutz Behrens, trečią – Algirdas Zabarauskas (rezultatas – 93 smūgiai). Antros čempionato dalyvių grupės prizinės vietos atiteko: tarp vyrų pirma vieta – Vytautui Rickui (rezultatas 86 smūgiai), antroji – Lukui Baranauskui (rezultatas 97 smūgiai), trečioji – Jonui

Elenskiui (rezultatas 101 smūgis). Tarp moterų geriausiai žaidė ir pirmą vietą užėmė Inga Česnakienė (rezultatas – 105 smūgiai), antra buvo Daiva Mumgaudienė, sužaidusi 111 smūgių rezultatu, trečioji vieta atiteko Almai Macijauskaitei (129 smūgių). Trečiosios – atvirosios grupės prizines vietas pasidalijo Kęstutis Jazbutis, sužaidęs 86 smūgių rezultatu, Antanas Sadauskas (rezultatas – 86 smūgiai) ir svečias iš Maskvos Alexey Krylov (rezultatas – 91 smūgis). Be prizų neliko ir visą sezoną besitęsiančio Piramidės turnyro nugalėtojai, kur pirma vieta atiteko Arūnui Kuraičiui, antra – Linui Baužiui, o trečia – Kaziui Paulikui. Sveikinimai Piramidės turnyro nugalėtojams! „National Golf Resort“ čempionato apdovanojimų ceremonijoje paminėti buvo ir per sezoną labiausiai patobulėję žaidėjai. Tai I.Česnakienė, savo žaidėjos įvertį (HCP) pagerinusi net 35,12 proc., ir Vytautas Zaueras, pagerinęs savo kaip golfo žaidėjo įvertį 25,61 proc. Daugiausia raundų per šių metų sezoną sužaidė golfo klubo na-

Prizininkai: K.Paulikas, A.Kuraitis, J.Zabarauskienė.

riai Irina Trakšelienė ir Kazys Paulikas. Sveikiname visus prizininkus ir nominantus! Dėkojame čempionato rėmėjams už įsteigtus puikius prizus: „Golf City“, „Kavos bankui“, įmonei „Ja-

Luko Kuraičio nuotr.

dvygos žolės“, TEO, „Apoil“ degalinių tinklui. Tikimės visų sulaukti artėjančiame medikų turnyre „Danvitės“ taurė 2012“, kuris vyks rugsėjo 22 d. Užs. 1017040

11

TREČIADIENIS, RUGsėjO 12, 2012

rubrika

namai

namai@kl.lt Redaktorė Lina Bieliauskaitė

Sau­go­to­jai Ne­rin­gai per­ša sa­vo sko­nį Ni­dos kul­tū­ros ir tu­ riz­mo in­for­ma­ci­jos cent­ro „Agi­la“ ar­chi­ tek­tū­ri­nės kon­cep­ci­ jos kon­kur­są lai­mė­ jęs au­to­rių ko­lek­ty­ vas kol kas ne­tu­ri jo­ kių ga­ran­ti­jų, jog jų pa­siū­ly­tas pro­jek­ tas bus įgy­ven­din­ tas. 27 kon­kur­so da­ ly­vius nu­run­gu­si ir ver­ti­ni­mo ko­mi­si­jos ge­riau­sia pri­pa­žin­ta ar­chi­tek­tų idė­ja ne­ pa­tin­ka Vals­ty­bės sau­go­mų te­ri­to­ri­jų tar­ny­bai ir jos va­do­ vei Rū­tai Baš­ky­tei. Neį­ti­ko: ar­chi­tek­tū­ri­nės kon­cep­ci­jos kon­kur­są lai­mė­jęs dar­bas, kai ku­rių spe­cia­lis­tų tei­gi­mu, yra per­ne­lyg mo­der­nus ir ne­tu­ri nie­ko bend­ra su

vie­ti­ne ar­chi­tek­tū­ra, bū­din­ga Kur­šių ne­ri­jai.

Da­lia Grik­šai­tė As­ta Dy­ko­vie­nė Idė­ja keis­tų Ni­dos cent­rą

Pa­va­sa­rį fi­ni­ša­vu­sia­me „Agi­los“ ar­chi­tek­tū­ri­nės kon­cep­ci­jos kon­ kur­se ver­ti­ni­mo ko­mi­si­ja vien­bal­ siai 1-osios vie­tos lai­mė­to­jais pa­ skel­bė iš tri­jų mies­tų – Vil­niaus, Kau­no, Klai­pė­dos – ar­chi­tek­tų su­bur­tą kū­ry­bi­nį ko­lek­ty­vą: Ma­rių Mor­kū­ną ir bend­raau­to­rius Vy­te­nį Ūsą, And­rių Uo­gin­tą, Vi­ta­li­jų Jan­ kū­ną, Ais­tę Ta­ru­ty­tę, Li­ną Grons­ ky­tę, Vy­tau­tą Le­lį, Man­tą Gi­pą, Po­vi­lą Kiš­kio­nį. Ni­dos cent­rui jie pa­siū­lė mo­der­ nios ar­chi­tek­tū­ros pa­sta­tą iš dvie­jų da­lių: ma­žes­nia­ja­me pro­jek­to au­ to­riai įkur­di­no Tu­riz­mo in­for­ma­ci­ jos cent­rą, di­dy­sis skir­tas kul­tū­ri­ nei funk­ci­jai. Ja­me su­pla­nuo­ta 500 vie­tų uni­ver­sa­li sa­lė, sce­na su or­ kest­ro duo­be, per­si­ren­gi­mo kam­ ba­riai, pa­ro­dų sa­lė, ki­tos mo­der­ niam kul­tū­ros cent­rui bū­ti­nos pa­tal­pos. Abu pa­sta­tus ski­ria pės­ čių­jų ta­kas. Pas­ta­tų kom­po­zi­ci­ja, anot au­ to­rių, na­tū­ra­liai įsi­lie­ja į esa­mą gam­ti­nę ap­lin­ką, at­ve­ria vaiz­dą į gre­ta esan­čią kal­vą, su­for­muo­ ja cent­ri­nę mies­to aikš­tę bei pės­ čių­jų ta­kus. Pas­ta­to išo­rės ap­dai­lai ar­chi­tek­ tai pa­si­rin­ko Ne­rin­gai bū­din­gą me­ džia­gą – me­dį.

Lie­tu­vos ar­chi­tek­tų są­jun­gos vi­zua­li­za­ci­ja

Kas tin­ka Ber­ly­nui, ne­tin­ka Ni­dai

Į Ne­rin­go­je su­reng­tą kon­kur­so lai­ mė­to­jų pro­jek­to pri­sta­ty­mą-dis­ku­ si­ją at­vy­ku­si šios Vals­ty­bės sau­go­mų te­ri­to­ri­jų tar­ny­bos (VSTT) va­do­vė ne­slė­pė sa­vo nei­gia­mos nuo­sta­tos. R.Baš­ky­tės tei­gi­mu, šis pro­jek­tas ne­ga­li bū­ti įgy­ven­di­na­mas UNES­ CO glo­bo­ja­mo­je Kur­šių ne­ri­jos na­ cio­na­li­nio par­ko te­ri­to­ri­jo­je, nes tai prieš­ta­rau­tų Lie­tu­vos tei­sės ak­tams. Esą toks pa­sta­tas ga­lė­tų bū­ti sta­to­ mas Vil­niu­je, Ber­ly­ne, Pa­ne­vė­žy, bet ne Ni­do­je ar ku­rio­je ki­to­je vals­ty­bės sau­go­mo­je te­ri­to­ri­jo­je. „Kas tin­ka ki­tiems mies­tams, tas ne­tin­ka Ni­dai“,– sa­kė VSTT va­do­ vė. Di­džiau­siu pro­jek­to trū­ku­mu ji įvar­di­jo šiuo­lai­ki­nę ar­chi­tek­tū­rą, esą vi­siš­kai ne­de­ran­čią prie Ni­dos ar­chi­tek­tū­ri­nės sti­lis­ti­kos. VSTT va­do­vė dar lie­pą raš­tu krei­ pė­si į Ne­rin­gos mies­to sa­vi­val­dy­ bę. Ja­me aiš­kiai nu­ro­dė, ku­ris iš kon­kur­sui pa­teik­tų pro­jek­tų ga­ lė­tų bū­ti įgy­ven­din­tas cent­ri­nė­ je Ni­dos da­ly­je. Ma­ža to, raš­te Ne­ rin­gos va­do­vams teig­ta: „Pra­šo­me ras­ti ga­li­my­bę su­da­ry­ti prie­lai­das įgy­ven­din­ti pro­jek­tą Nr. 280816. Blo­giau­siu at­ve­ju, t.y. jei­gu tik­rai ne­ga­li­ma pa­si­rink­ti Kur­šių ne­ri­jai tin­ka­miau­sio pro­jek­to, ga­li­ma dis­ ku­tuo­ti dėl 3-ią­ją vie­tą užė­mu­sios kon­cep­ci­jos (Nr. 477364) įgy­ven­ di­ni­mo, ge­ro­kai su ja pa­dir­bė­jus.

12

Idė­ja: da­bar­ti­nį Ni­dos kul­tū­ros ir tu­riz­mo in­for­ma­ci­jos cent­ro „Agi­la“ pa­sta­tą siū­lo­ma re­konst­ruo­ti į du nau­

jus sta­ti­nius ir taip at­skir­ti skir­tin­gas šio cent­ro funk­ci­jas.

Komentaras

Rū­ta Baš­ky­tė

Vals­ty­bės sau­go­mų te­r i­to­r i­jų tar­ny­bos va­do­vė

M

es pri­ta­ria­me Ni­dos kul­ tū­ros na­mų re­konst­ruk­ci­ jai ar­ba sta­ty­boms iš nau­ jo, bet ne­pri­ta­ria­me tam pa­siū­ly­mui, ku­ris bu­vo iš­rink­tas, nes jis per­ne­lyg mo­der­nus ir ne­tu­ri nie­ko bend­ra su vie­ti­ne ar­chi­tek­tū­ra, bū­din­

ga Kur­šių ne­ri­jai. Kal­bant apie to pro­ jek­to vien­ti­su­mą, jis ge­ras, bet Ni­do­je jis vi­sai ne­de­ra. Mes pa­pra­šy­si­me sa­vi­ val­dy­bės, kad jie su­for­muo­tų ar­chi­tek­ tū­ri­nę Ni­dos cent­ri­nės da­lies vi­zi­ją, nes da­bar vie­nas pa­sta­tas toks, ki­tas ki­toks – skir­tin­go sti­liaus, skir­tin­gi pa­sta­tai. Su­ si­ti­ki­me ar­chi­tek­tai pa­reiš­kė, kad kiek­ vie­nas pa­sta­tas cent­re tu­ri sa­vo brai­žą. Ši­taip bū­ti ne­ga­li. Rei­kia iš­si­rink­ti kaž­ ko­kį sti­lių. Mes šiuo at­ve­ju pir­me­ny­bę teik­tu­me sa­vi­val­dy­bės pa­sta­to ar­chi­ tek­tū­ri­niam sti­liui. Nes jei­gu ir to­liau bus ei­na­ma to­kiu ke­liu, ką mes tu­rė­si­ me? Vi­siš­ką ek­lek­ti­ką, sti­lių skir­tu­mą Ni­dos cent­re. Net jei­gu mū­sų tar­ny­ba vis dėl­to pri­tar­tų pa­si­rink­tam pa­sta­ to pro­jek­tui, neat­me­tu ga­li­my­bės, kad UNES­CO grei­tai su­rea­guo­tų į šį da­ri­

nį, o dar grei­tes­nės reak­ci­jos su­lauk­tu­ me iš vi­suo­me­nės. Ži­no­te, mes kal­bė­jo­ mės su vie­ti­niais ni­diš­kiais. Nė vie­nas jų ne­pa­sa­kė, kad tai pui­kus pa­sta­tas ir no­rė­tų­si, kad jis at­si­ras­tų Ni­dos cent­ re. Ko­dėl taip at­si­tin­ka, kad ar­chi­tek­tai ir vi­suo­me­nė tuos pa­čius da­ly­kus ma­ to skir­tin­gai? Pa­kar­to­siu se­ną tie­są, ku­ riai pri­ta­riu. Ar­chi­tek­tai no­ri įsiam­žin­ti, su­kur­ti sau pa­mink­lą ir sie­kia, kad kiek­ vie­no jų dar­bas bū­tų ki­toks. Ar­chi­tek­tai ne­mėgs­ta sa­vo dar­bų de­rin­ti nei prie esa­mų pa­sta­tų, nei prie ap­lin­kos. Mes ne prieš ar­chi­tek­tū­ri­nės idė­jos kon­kur­ sus, bet pir­miau­sia rei­kia iš­siaiš­kin­ti rei­ka­la­vi­mus, ži­no­ti kon­teks­tą ir or­ga­ ni­zuo­ti kon­kur­są. Mes, aiš­ku, su­si­tik­si­ me su ar­chi­tek­tais, tar­si­mės, ban­dy­si­ me ieš­ko­ti spren­di­mo.

12

TREČIADIENIS, RUGsėjO 12, 2012

rubrika namai

Sau­go­to­jai Ne­rin­gai per­ša sa­vo sko­nį O ne­no­rint nie­ko keis­ti 11 iš es­mės, tin­ka kon­cep­ ci­ja, ga­vu­si pa­ska­ti­na­mą­ją pre­mi­

ją (Nr. 010000)“. To­kie Vals­ty­bės sau­go­mų te­ri­to­ri­jų tar­ny­bos va­do­ vės nu­ro­dy­mai, re­vi­zuo­jan­tys ofi­ cia­liai pa­si­bai­gu­sio vie­šo kon­kur­so re­zul­ta­tus, su­glu­mi­no tiek kon­kur­ są ini­ci­ja­vu­sios Ne­rin­gos mies­to sa­vi­val­dy­bės va­do­vus, tiek or­ga­ ni­za­to­rius – Lie­tu­vos ar­chi­tek­tų są­jun­gą (LAS). Ar­chi­tek­tai – už ko­ky­bę

Pro­jek­to pri­sta­ty­me-dis­ku­si­jo­je ša­ lies ar­chi­tek­tų bend­ruo­me­nės at­sto­ vai gin­či­jo val­di­nin­kės nuo­sta­tą esą Ni­do­je ga­li bū­ti sta­to­mi tik se­nų­jų žve­jų gy­ven­vie­čių ar vi­lų ar­chi­tek­ tū­ri­nį brai­žą ati­tin­kan­tys pa­sta­tai. LAS vi­ce­pir­mi­nin­ko Ta­das Bal­ čiū­no nuo­mo­ne, vi­sur, net sau­go­ mo­se te­ri­to­ri­jo­se, pa­sta­tai sta­to­mi pa­gal po­rei­kį: jei­gu bend­ruo­me­ nei rei­kia mo­kyk­los, sta­to­ma mo­ kyk­la, jei­gu baž­ny­čios – baž­ny­čia, jei­gu kul­tū­ros cent­ro – pro­jek­tuo­ ja­mas ir sta­to­mas šią funk­ci­ją at­ lik­sian­tis sta­ti­nys, o ne žve­jo so­dy­ ba. Kon­kur­so ver­ti­ni­mo ko­mi­si­jos na­rio tei­gi­mu, svar­biau­sia, kad ar­ chi­tek­tū­ra bū­tų ge­ros ko­ky­bės. Tuo esą kon­kur­se iš­si­sky­rė lai­mė­ jęs pro­jek­tas. Ar­chi­tek­tai pa­brė­žė, jog ir tarp­ tau­ti­niai tei­sės ak­tai – su­si­ta­ri­mai bei kon­ven­ci­jos, reg­la­men­tuo­jan­ čios ar­chi­tek­tū­ri­nę sti­lis­ti­ką sau­ go­mo­se te­ri­to­ri­jo­se, ak­cen­tuo­ ja, kad pla­nuo­jant nau­jas sta­ty­bas rei­kia veng­ti ki­čo ir imi­ta­ci­jų. Juo­ lab kad pa­sau­li­nė pa­tir­tis ro­do, jog

net ir gre­ta ver­tin­giau­sių pa­vel­do ob­jek­tų sėk­min­gai iš­ky­la šiuo­lai­ ki­nės ar­chi­tek­tū­ros ob­jek­tai, ku­rių Lie­tu­vo­je taip bai­mi­na­ma­si. To­kią nuo­mo­nę pa­lai­kė ir Kul­tū­ros mi­ nis­te­ri­jos pa­rei­gū­nai. Vi­ce­mi­nist­ro Ge­di­mi­no Rut­kaus­ko at­siųs­ta­me laiš­ke tei­gia­ma, jog Ni­dos kul­tū­ros cent­ras ne­tu­rė­tų bū­ti re­konst­ruo­ ja­mas sie­kiant jam su­teik­ti tra­di­ ci­nės ar­chi­tek­tū­ros sti­lis­ti­ką. Pas­ ta­tas ga­li ir tu­ri bū­ti šiuo­lai­ki­nės ar­chi­tek­tū­ros, svar­bu, kad jis ne­ kont­ras­tuo­tų su esa­ma ap­lin­ka.

Ne­ra­dus su­ta­ri­mo Lie­ tu­vo­je, ga­li bū­ti pa­si­ telk­ti ir UNES­CO eks­ per­tai, ta­čiau Lie­tu­va ofi­cia­liai tu­rė­tų pra­šy­ ti to­kios pa­gal­bos bei ap­mo­kė­ti eks­per­tų at­ vy­ki­mo iš­lai­das.

Į pro­jek­to ap­ta­ri­mą at­vy­ku­ si UNES­CO Lie­tu­vos na­cio­na­li­nės ko­mi­si­jos at­sto­vė Gin­ta­rė Ta­mo­ šaus­kai­tė tei­gė, jog spren­džiant šią si­tua­ci­ją svar­bu, kad ne­bū­tų pa­žei­ džia­mi LR tei­sės ak­tai. Ji neat­me­ tė ga­li­my­bės, kad ne­ra­dus su­ta­ri­ mo Lie­tu­vo­je ga­li bū­ti pa­si­telk­ti ir UNES­CO eks­per­tai, ta­čiau Lie­tu­va ofi­cia­liai tu­rė­tų pra­šy­ti to­kios pa­ gal­bos bei ap­mo­kė­ti eks­per­tų at­ vy­ki­mo iš­lai­das.

Sie­kia komp­ro­mi­so

Ne­rin­gos mies­to me­ras An­ta­nas Vin­kus pa­brė­žė sie­kiąs vi­sų pu­ sių komp­ro­mi­so ir su­ta­ri­mo, nes ku­ror­to sa­vi­val­dy­bė suin­te­re­suo­ ta kuo grei­čiau įgy­ven­din­ti pro­jek­ tą, kad vie­tos gy­ven­to­jai ir Ne­rin­gos sve­čiai ne­sto­ko­tų kul­tū­ri­nių ren­gi­ nių. Da­bar­ti­nė­je „Agi­lo­je“, sta­ty­to­je pa­gal ti­pi­nį so­viet­me­čio ki­no teat­ro pro­jek­tą, anot ku­ror­to va­do­vo, neį­ ma­no­ma reng­ti aukš­to me­ni­nio ly­ gio kon­cer­tų ar spek­tak­lių. Ar­chi­ tek­tū­ri­nį kon­kur­są nau­jo kul­tū­ros cent­ro pro­jek­tui ini­ci­ja­vę ne­rin­giš­ kiai ir jį or­ga­ni­za­vęs Lie­tu­vos ar­chi­ tek­tų są­jun­gos Klai­pė­dos sky­rius kruopš­čiai ren­gė kon­kur­so są­ly­gas, at­li­ko vi­sas pri­va­lo­mas tei­si­nes pro­ ce­dū­ras, apie kon­kur­są in­for­ma­vo Kur­šių ne­ri­jos te­ri­to­ri­jo­je vei­kian­ čias vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jas. Vie­šai ir de­mok­ra­tiš­kai su­reng­tu kon­kur­su di­džia­vę­sis Ne­rin­gos mies­to va­do­ vas A.Vin­kus dis­ku­si­jo­je ga­lė­jo tik ste­bė­tis, kas ska­ti­na VSTT ko­re­guo­ti kon­kur­so re­zul­ta­tus praė­jus ke­liems mė­ne­siams po jų pa­skel­bi­mo. Tuo pat me­tu sa­vait­ga­lį Ne­rin­ go­je į tra­di­ci­nį „Za­vi­ši­nių“ ren­gi­nį su­si­rin­kę ša­lies ar­chi­tek­tų bend­ ruo­me­nės at­sto­vai, dar kar­tą ap­ svars­tę „Agi­los“ ar­chi­tek­tū­ri­nės kon­cep­ci­jos kon­kur­so lai­mė­to­ jų pro­jek­tą, šio­je konf­lik­ti­nė­je si­ tua­ci­jo­je ne­lin­kę pa­si­duo­ti vie­nos vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jos spau­di­mui bei, anot ar­chi­tek­tų, abe­jo­ti­nam sko­niui. Kon­kur­są ini­ci­ja­vu­siai Ne­ rin­gos sa­vi­val­dy­bei re­ko­men­duo­ ta ne­dels­ti pra­dė­ti kul­tū­ros cent­ro pla­na­vi­mo dar­bus.

Są­sa­jos: nau­ja­sis komp­lek­sas tu­rė­tų dar­niai įsi­lie­ti į bend­rą kraš­to­vaiz­dį.

Pro­jek­to vi­zua­li­za­ci­ja

Naujas daugiabučių bendrijų (DNSB) įstatymas: naujovės, nesprendžiančios problemų

Mindaugas Steponavičius Teisininkas, tinklaraščio www.blogabendrija.lt autorius

Lietuvos Respublikos Seimas po ilgų svarstymų pagaliau ryžosi pritarti naujai Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo redakcijai.

Nuo 2012 m. liepos 1 d. įsigalio­ jusiame įstatyme ne tik kad ne­ liko pradinio įstatymo pavadini­ mo (nuo šiol teisės aktas vadinsis Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymu), bet ir atsirado pakankamai daug naujų reikšmin­ gų pakeitimų, susijusių su daugia­ bučių gyvenamųjų namų savininkų

bendrijų steigimo, valdymo tvarka, bendrijos narių bei kitų namo ben­ draturčių teisėmis ir pareigomis, taip pat sudarytos prielaidos išo­ rinei bendrijos veiklos kontrolei. Reikia atkreipti dėmesį, kad nuo pat pradinės įstatymo redakcijos priėmimo egzistavo akivaizdžios teisinio reguliavimo spragos, iš es­ mės ir sąlygojusios neapdairų bei skubotą neūkiškai valdomų ben­ drijų steigimąsi, bendrijos pirmi­ ninkų piktnaudžiavimą jiems su­ teiktais įgaliojimais bei eilinių bendrijų narių teisių ir teisėtų in­ teresų pažeidimus. Tam akivaiz­ džiai prisidėjo ir 2000 m. gruo­ džio 21 d. LR Konstitucinio Teismo nutarimas, kuriuo buvo panaikin­ tos atskiros LR Konstitucijai prieš­ taravusios įstatymo nuostatos, ta­ čiau tinkamo teisinio reguliavimo jų vietoje iki šiol sukurta nebuvo. Dėl tokio įstatymų leidėjo neap­ dairumo daugiabučių namų ben­ drijų nariai dažnai pasijusdavo aklavietėje, kai siekiant pakeis­ ti esamą daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objek­ tų priežiūros tvarką to padaryti dėl galiojančio įstatymo spragų nebu­ vo įmanoma. Tokiu būdu bendrijų nariai itin dažnai tapdavo teisinio

reguliavimo netobulumo bei tuo sugebančių pasinaudoti bendri­ jų pirmininkų įkaitais ir akivaizdu, jog be išsamaus ir aiškaus teisinio reguliavimo bei valstybės ar savi­ valdybių institucijų aktyvios kon­ trolės išeities iš susidariusios situ­ acijos rasti neįmanoma. Nenuostabu, jog šios ir kitos aukščiau išdėstytos problemos, su kuriomis susiduria nemaža dalis Lietuvoje veikiančių daugiabučių namų savininkų bendrijų, paga­ liau paskatino Seimą imtis aktyvių veiksmų ištaisant galiojančio tei­ sinio reguliavimo spragas bei trū­ kumus. Šioje straipsnių serijoje bus apžvelgiami esminiai Daugiabu­ čių gyvenamųjų namų ir kitos pa­ skirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo pakeitimai, pateikiamos straipsnio autoriaus įžvalgos dėl atskirų naujovių taikymo praktiko­ je bei įvardijamos taisytinos naujo teisinio reguliavimo nuostatos, dėl kurių net ir naujos redakcijos įsta­ tymas gali nepasiekti jam keliamų tikslų. Bendrai apžvelgiant pakeiti­ mus matyti, jog įstatymas įneša tam tikrų naujovių į namo butų ir kitų patalpų savininkų bendri­ jos steigimo procedūrą, nusta­

tydamas papildomus reikalavi­ mus bei veiksmus, kurie turėtų būti atliekami steigiant bendriją, taip pat numatydamas galimy­ bę nesteigiant atskiros bendrijos prisijungti prie jau veikiančios bendrijos ir panašiai. Tuo pačiu įstatymu yra iš esmės peržiūrė­ tas bendrijos valdymas - įtvir­ tinami nauji bendrijos valdymo organai bei nustatomos jų kom­ petencijos, numatoma galimybė rinkti bendrijos įgaliotinius bei suteikiami įgaliojimai jiems. Rei­ kia atkreipti dėmesį, jog įstatymų leidėjas pagaliau ėmėsi priemonių įtvirtinti bendrijos nariais nesan­ čių daugiabučio gyvenamojo na­ mo bendraturčių teises ir parei­ gas sprendžiant su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu susi­ jusius klausimus, taip pat aiškiai įtvirtino pareigą savivaldybėms vykdyti bendrijos valdymo orga­ nų veiklos priežiūrą ir kontrolę. Nepaisant visų naujovių, tenka apgailestauti, jog įstatymų leidė­ jas neatsispyrė didžiųjų bendrijų pirmininkų spaudimui ir nesiėmė radikalesnių priemonių siekiant užkirsti kelią didžiųjų bendrijų, kuriose, kaip rodo praktika, ir eg­ zistuoja didžiausi bendrijos narių

teisių pažeidimai, veiklai, nenu­ statė būdo, kaip bendrijos veikla nepatenkinti bendraturčiai galė­ tų atsiskirti nuo netinkamai namo priežiūrą vykdančios bendrijos ir panašiai. Įstatymų leidėjas taip pat nesiryžo imtis kardinalesnių prie­ monių sukuriant efektyvią išorinę bendrijos valdymo organų veiklos kontrolę, dėl ko naujai atsiradusi įstatymo nuostata dėl savivaldy­ bės vykdomos bendrijos valdymo organų kontrolės gali likti tik de­ klaratyvia bei nepasiekti jokių jai keliamų tikslų. Kartu, reikia pažy­ mėti, jog, be išvardytų trūkumų, įstatymas iš esmės neišsprendžia ir kitų įsisenėjusių bendrijų pro­ blemų bei toliau palieka galimybes neūkiškai valdomų bendrijų stei­ gimui, nepagrįstam bendrijos na­ rių lėšų švaistymui bei namo ben­ draturčių teisių pažeidinėjimui. Panašu, kad Seimas turės dar ne kartą sugrįžti prie šio iki galo ne­ baigto darbo bei ištaisyti savo dar­ bų trūkumus. Išsamiau naujojo įstatymo naujoves ir trūkumus apžvelgsime kitose publikacijose. Komentarų serijos autorius – teisininkas, turintis kelerių metų DNSB konsultavimo patirtį.

19

trečiadienis, rugsėjo 12, 2012

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė ir „Svajonių knygos“ leidykla –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Sandros Brown „Vienudu“ ir Susanos Mallery „Kaip iš giedro dangaus“ .

Sandra Brown. „Vienudu“. Lėktuvui sudužus Kanados miškų platybėse, dviem nepažįstamiesiems belieka kliautis vienas kitu. Sužeista ir persigandusi Rastė Karlson atsiduria viena su bauginančiu vyru. Tačiau ji supranta: be jo neišgyvens nė dienos laukinėje gamtoje. Vietnamo karo veteranas Kuperis Landris giliai širdyje nešiojasi nuoskaudą ir griežia dantį ant dailių turtingų moterų, tokių kaip Rastė. Žavi jauna verslininkė – jam tik erzinanti našta. Tankiame miške tyko pavojai, o ir aplinkybės susiklosto ne jų naudai. Sunkumus Rastė su Kuperiu gali įveikti, bet jie visiškai nesitiki užsigeisią šio to daugiau nei vien išgyventi... Susan Mallery. „Kaip iš giedro dangaus“ . Visą gyvenimą Heilė Foster gyveno lyg uždaryta. Klausydama tėvo patarimų, ką veikti, kaip rengtis ir net už ko tekėti, ji visiškai susipainiojo. Bet gana! Nuo šiol ji gyvens pagal savas taisykles ir elgsis taip, kaip geros mergaitės paprastai nesielgia! Čia pasirodo Kevinas Harmonas. Keletą dienų jie praleis didžiuliame kabriolete ir jaukiuose viešbučių kambarėliuose... Bus smagu, įsižiebs aistra, netrūks nuotykių. Bent jau Heilė to tikisi, tačiau Kevinas dar nieko nenujaučia...

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima

pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt).

2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, rugsėjo 18 d.

Skink prizus! „Klaipėdos“ naujienų portale

www.KL.lt/konkursai

Avinas (03 21–04 20). Aplinkiniai nepritars jūsų nuomonei, prieštaraus jūsų idėjoms. Būtina apsvarstyti susidariusią situaciją. Priešingu atveju dabartinė padėtis gali turėti neigiamos įtakos jūsų idėjoms. Jautis (04 21–05 20). Stenkitės vengti konfliktų ir kivirčų. Jūsų mintys neatitiks jausmų, dėl to patirsite nuoskaudų ir pajusite nesutarimų kartėlį. Atminkite, kad emocijos dažnai būna blogas patarėjas. Dvyniai (05 21–06 21). Sugebėsite lengvai apmąstyti praeities įvykius ir padaryti teisingas išvadas. Kad ankstesnės bėdos nebekankintų, svarbu nekartoti senų klaidų. Vėžys (06 22–07 22). Gali susidaryti įspūdis, kad gyvenimas klostosi taip, lyg kas nors tyčiotųsi iš jūsų ir bandytų suerzinti. Galbūt kas nors iš tikrųjų ieško būdų, kaip jus supykdyti. Bus tikrai sunku valdytis. Liūtas (07 23–08 23). Galbūt jums bus pasiūlytas darbas. Daug dėmesio skirsite gebėjimams vadovauti. Palanki diena dirbti su kitais žmonėmis. Ir neapsirinkate – beveik viskas jums pasiekiama ir įmanoma. Mergelė (08 24–09 23). Pastebėsite, kad esate vertinamas dėl savo gebėjimo susitvarkyti su duotomis užduotimis. Žmonės supras jūsų problemas ir palaikys jus. Tačiau nereikia pernelyg atvirauti, ypač su mažai pažįstamais žmonėmis. Svarstyklės (09 24–10 23). Jūsų mintys ir idėjos nesutaps su aplinkinių nuomone, todėl galimi nesutarimai ir konfliktai. Nebandykite kakta pramušti sienos. Geriau spręskite asmenines problemas. Skorpionas (10 24–11 22). Sprendimai darbe gali prieštarauti norui tobulėti ir ką nors keisti. Teks paprakaituoti, norint teisingai pasirinkti, kas svarbiau – kelias į sėkmę ar asmeninis tobulėjimas. Šaulys (11 23–12 21). Esate neįprastos nuotaikos, stengiatės įvertinti savo pažiūras ir asmenybę. Pamilsite vyresnį arba autoritetingą žmogų. Tik pasistenkite neįskaudinti seno draugo. Ožiaragis (12 22–01 20). Jusite tiek šeimos, tiek draugų paramą. Darbe ir asmeniniame gyvenime vyraus darna. Galite patirti naudos iš pavaldinių ir jaunų žmonių. Vandenis (01 21–02 19). Jūsų troškimai bus be galo stiprūs. Tikėtinas meilės romanas. Kils poreikis branginti gyvenimą, nes esate išvargintas nesėkmių, per greitai lekiančio laiko ir pilkos kasdienybės. Žuvys (02 20–03 20). Galbūt nesutiksite su aplinkinių nuomone. Galite susikivirčyti su vyresniu ar autoritetingu žmogumi. Tačiau nebūtina visko suprasti paraidžiui.

Orai

Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, šiandien lis visoje šalyje, daug kur su perkūnija, įdienojus sušils iki 20–24 laipsnių. Rytoj lietaus numatoma mažiau, temperatūra naktį sieks 10–12, dieną – apie 14–15 laipsnių šilumos.

Šiandien, rugsėjo 12 d.

+18

+16

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia)

+20

Šiauliai

Klaipėda

+21

Panevėžys

+20

Utena

+16

6.45 19.44 12.59

256-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 110 dienų. Saulė Mergelės ženkle.

Tauragė

+21

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +28 Berlynas +15 Brazilija +31 Briuselis +17 Dublinas +14 Kairas +34 Keiptaunas +17 Kopenhaga +16

kokteilis Lie­tu­vos vy­rai – ki­to­kie Pers­kai­čiu­si Mo­ni­kos įspū­džius apie Is­ pa­ni­jo­je vai­ku­čius my­l in­čius tė­ve­l ius, ku­r ie sa­vo ma­ž ą­sias at­ža­las čiū­čiuo­ ja, my­luo­ja ir bu­čiuo­ja, sa­vo nuo­mo­nę apie si­tua­ci­ją Lie­tu­vo­je iš­reiš­kė In­ga. „Ypa­t in­g u rū­pes­čiu ir glo­ba vai­kams pa­si­ž y­mi ne tik is­pa­nai, bet ir ki­tų Eu­ ro­pos ša­l ių tė­ve­l iai, – sa­kė mo­te­r is. – O lie­tu­vai­čiai vy­rai ma­no, kad rū­pin­ tis vai­kais pri­va­lo tik ma­ma. Re­tas jų ma­lo­niai sa­vo lais­va­lai­kį pra­lei­džia su šei­ma. Daž­niau – su drau­gais. O žmo­ nai pa­l ie­ka ne tik vi­sus bui­t i­n ius rū­ pes­čius, bet ir vai­k ų auk­lė­ji­mą.“

Londonas +17 Madridas +30 Maskva +20 Minskas +23 Niujorkas +26 Oslas +14 Paryžius +17 Pekinas +25

Praha +15 Ryga +19 Roma +26 Sidnėjus +23 Talinas +16 Tel Avivas +31 Tokijas +30 Varšuva +22

Vėjas

3–8 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

+24

+16

Marijampolė

Vilnius

+21

Alytus

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

16

16

14

14

5

12

12

13

13

2

13

15

14

13

9

rytoj

penktadienį

1683 m. Žeč­pos­po­l i­tos, Aust­r i­jos ir Vo­k ie­t i­jos ku­n i­gaikš­t ys­čių jung­t i­ nė ka­riuo­me­nė su­mu­šė tur­kus prie Vie­nos. 1801 m. Ru­si­jos ca­ras Alek­sand­ras I anek­sa­vo Gru­zi­ją. 1848 m. Švei­ca­ri­ja priė­ mė nau­ją kons­t i­t u­ci­ją, ku­r i pa­skel­bė Švei­ca­r i­ ją ta­pus Fe­de­ra­ci­ne Res­ pub­li­ka. 1873 m. klien­tams bu­vo par­duo­ta pir­mo­ji spaus­ di­ni­mo ma­ši­nė­lė.

1910 m. į Los An­d že­lo (JAV) po­l i­ci­jos de­par­ta­ men­tą dirb­ti priim­ta Ali­ ce Wells – pir­mo­ji mo­te­ ris po­li­ci­nin­kė pa­sau­lio is­to­ri­jo­je. 1934 m. Lie­tu­va, Lat­vi­ja ir Es­t i­ja pa­si­ra­šė Bend­ ra­dar­bia­v i­mo ir abi­pu­ sio pa­l ai­k y­mo su­t ar­ tį, ku­r ios pa­g rin­d i­n is tiks­las bu­vo ap­si­sau­go­ ti nuo vo­k ie­čių na­cis­tų ag­re­si­jos. 1970 m. pra­b an­g u­s is „Con­cor­de“ pir­mą kar­

Ra­cio­na­li­za­ci­ja: kad vai­ku­čiai

ne­truk­dy­tų, kai ku­rie tė­ve­liai jiems su­gal­vo­ja pra­mo­gų.

Ga­li­ma nu­si­pirk­ti na­mą, bet ne na­mų ži­ di­n į, ga­li­ma nu­si­pirk­ti lo­vą, bet ne mie­ gą, ga­li­ma nu­si­pirk­ti laik­ro­d į, bet ne lai­ ką, ga­l i­ma nu­si­pirk­t i kny­gą, bet ne ži­ nias, ga­li­ma nu­si­pirk­ti pa­dė­t į vi­suo­me­ nė­je, bet ne pa­gar­bą, ga­l i­ma už­mo­kė­t i dak­ta­rui, bet ne­nu­si­pirk­si svei­ka­tos, ga­ li­ma pa­pirk­ti są­ž i­nę, bet ne gy­ve­ni­mą, ga­li­ma nu­si­pirk­ti sek­są, bet ne mei­lę.

Links­mie­ji tirš­čiai Vy­ras už­tin­ka žmo­ną su mei­lu­žiu. Įre­ mia jam pis­to­le­tą: – Sa­kyk, ko­k ia ji lo­vo­je? – O! Ke­r in­ti mo­te­r is! – Ge­rai, tai pa­siimk ją sau. – Ką tu, ką tu. Aš iš bai­mės. Šiaip šal­ta kaip kars­to len­ta! – Tuo la­biau pa­siimk. Čes­ka (397 719; nors Is­pa­ni­jo­je daug šu­nų ir jie ga­li įkąs­ti – no­riu į Mal­jor­ką)

tą nu­s i­lei­do Lon­do­no „Heath­row“ oro uos­te. 1980 m. Tur­ki­jo­je įvyk­dy­ tas ka­riš­kių per­vers­mas. 2009 m. Da­la­se mi­rė JAV se­l ek­c i­n in­k as Nor­m an Bor­laug, ku­riam už nau­jų la­bai der­l in­g ų kvie­čių iš­ ve­d i­mą sie­k iant už­k irs­t i ke­lią ba­dui be­si­vys­tan­čia­ me pa­sau­ly­je bu­vo pa­skir­ ta No­be­lio tai­kos pre­mi­ja. 2010 m. Es­t i­jo­je pir­mą kar­t ą pa­m i­nė­t a nau­ja vals­ty­bi­nė šven­tė – Mo­ čiu­čių ir se­ne­lių die­na.

Egzorcistai leis savo žurnalą Lenkiją apėmus egzorcistų bumui, katalikų kunigai suvienijo jėgas ir planuoja leisti, anot jų, pirmąjį pasaulyje mėnesinį žurnalą, kuriame bus rašoma viena – apie pastangas persekioti velnią.

Is­pa­nai alps­ta dėl šu­nų

Ki­nų iš­min­tis

Egidijus, Gvidas, Marija, Ovidijus, Silvinas, Tolvaldas, Vaidmantė.

rugsėjo 12-ąją

Gražus grybas slepia klastą

Ne­ma­ž ai lai­ko Is­pa­n i­jo­je pra­lei­du­si Mo­n i­ka ste­bė­jo­si ne tik rū­pes­t in­gais tė­ve­l iais. Jai gi­lų įspū­d į pa­l i­ko šu­nų gau­sa šio­je ša­ly­je „Su­si­da­riau nuo­mo­nę, kad kiek­vie­na šei­ ma tu­ri po šu­n į, o ne­re­tai ir po du ar net tris, – juo­kė­si ji. – Kaip ir Lie­tu­vo­je, is­pa­ nai ne­ren­ka ke­tur­ko­jų ter­ša­lų, to­dėl ten rei­kia dar aky­liau žiū­rė­ti po ko­jo­mis.“ Anot „Kok­tei­lio“ skai­ty­to­jos, is­pa­nai šu­ nis ve­da­si vi­sur: į plia­žus, nors yra drau­ džian­t ys ženk­lai, į ka­v i­nes, par­duo­t u­ ves. Tie­sa, di­die­ji šu­nys lie­ka lau­ke. Di­ džiuo­sius au­g in­t i­n ių „pro­duk­t us“ pa­ plū­di­miuo­se šei­mi­nin­kai su­ren­ka.„Šu­ nims plia­ž uo­se – vi­siš­ka lais­vė, da­ro ką no­ri. Ir nie­kas ten ne­pyks­ta. Nuo skys­tų­ jų „ter­ša­lų“ gelbs­ti kas­dien pa­si­kar­to­jan­ tys po­tvy­niai ir ato­slū­giai. Kai ku­riuo­se plia­ž uo­se van­duo ke­liau­ja 50–100 met­ rų, tai jis vis­ką iš­plau­na į van­de­ny­ną.“

Vardai

Panašumai: nors šis grybas nepatyrusiems gali atrodyti valgomas, iš tiesų tai kartusis baravykas, galintis

apkartinti ir visą puodą grybų, ir sukelti rimtų negalavimų.

Prasidėjus rudeniui lietuviai plūsteli į miškus grybauti. Kaip ir kasmet neišvengiama ūmių apsinuodijimų grybais. Specialistai pataria atidžiai apžiūrėti, kokius grybus dedame į pintines.

Kęstutis Neverauskas k.neverauskas@diena.lt

Medikai teigia, kad kol kas ūmiai apsinuodijusių pacientų nėra daug. Specialistai dažnai juokauja, kad visi grybai yra valgomi, bet kai kurie – tik vieną kartą. Grybų mėgėjams patariama nerizikuoti ir rinkti tik gerai pažįstamus. Mikologė, Vilniaus universiteto Botanikos ir genetikos katedros docentė Jonė Rukšėnienė pasakojo, kad kai kurie nuodingi grybai

labai primena mums įprastus valgomuosius grybus. „Kai kuriuos grybus būtinai reikia ne pjauti peiliuku, o rauti, kad matytųsi, kokia koto apačia, ypač – musmirės. Jeigu ant koto matyti toks svogūniškas sustorėjimas – jokiu būdu negalima grybo imti. Dažniausiai šiuos grybus supainioja su ūmėdėmis“, – pasakojo ji. Taip pat J.Rukšėnienė paminėjo baravykinių šeimos grybą pušynbaravykį, kuris gali ne tik sukelti

„Shutterstock“ nuotr.

pilvo skausmus, bet ir sugadinti iš grybų ruošiamą patiekalą. „Jo kepurėlės apačia rausva. Tai aitraus, kartaus skonio grybas“, – sakė mikologė. Specialistė siūlo grybauti miško tankmėje. „Žmonės mėgsta grybauti ties geležinkeliais. Tačiau prie jų ir asfaltuotų kelių jokiu būdu negalima rinkti grybų. Jie sutraukia labai daug sunkiųjų metalų ir kitų kenksmingų medžiagų“, – teigė J.Rukšėnienė. Itin daug sunkiųjų metalų sutraukia meškutės. Šios rūšies grybai anksčiau buvo populiarūs, bet dabar siūloma jų neberinkti. J.Rukšėnienė patarė rinkti tik jaunus grybus. „Kiekvieno organizmas gali reaguoti skirtingai. Grybuose yra daug chitino, todėl apskritai nepatariama jų daug vartoti. Jeigu grybas pradėjęs kirmyti, vadinasi, jame pradėjo irti baltymai, todėl žmonės gali apsinuodyti“, – sakė ji.

„Egzorcistų pagausėjimas Lenkijoje nuo keturių iki daugiau nei 120 per 15 metų laikotarpį yra daug sakantis“, – pirmadienį žurnalistams Varšuvoje per žurnalo „Egzorcysta“ pristatymą sakė kunigas Aleksandras Posackis, kuris taip pat yra filosofijos ir teologijos profesorius, taip pat iškilus demonologas ir egzorcistas. Ironiška, kad piktųjų dvasių apsėdimo atvejų pagausėjimą vienoje iš labiausiai katalikiškų Europos šalių kunigas iš dalies sieja su perėjimu nuo ateistinio komunizmo prie laisvosios rinkos kapitalizmo 1989 m. „Tai netiesiogiai susiję su santvarkos pokyčiais: kapitalizmas sukuria daugiau galimybių imtis verslo okultizmo srityje“, – sakė A.Posackis. „Jeigu žmonės gali iš to daryti pinigus, savaime suprantama, kad ši veikla plečiasi, o jos daroma dvasinė žala taip pat didėja“, – pažymėjo dvasininkas ir pridūrė, kad tikrasis egzorcizmas atliekamas be jokio atlygio. „Turime apsčiai darbo“, – pripažino egzorcistas ir katalikų kunigas Andrzejus Grefkowiczius bei nurodė, kad sostinėje Varšuvoje egzorcistų paslaugų pageidaujantiesiems tenka laukti tris mėnesius eilėje. Egzorcizmo apeigas atliekantys kunigai taip pat bendradarbiauja su psichiatrais, siekiant išvengti atvejų, kai psichikos sutrikimai supainiojami su piktųjų dvasių užvaldymu, sakė jis. „Klaipėdos“, BNS inf.

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.