TODĖL, KAD naujienos ESU VILNIETIS Tikros sostinės
Trečiadienis, rugsėjo 12 d., 2012 m. Nr. 213 (1412)
Seime žlugo iniciatyva pakoreguoti Konstituciją taip, kad būtų sumažinti prezidento įgaliojimai. Lietuva 5p.
Padengti šeimos nario skolą VMI trukdo biurokrati nes kliūtis kurian tys darbuotojai. Ekonomika 8p.
diena.lt
Sovietinis reliktas iš centro nejuda
Vagies kepurė dega. Ji turėtų degti ir ant Euro pos Komisijos galvos. „Gazprom“ valdybos pirmininko pavaduotojas Aleksandras Morozovas
Mylėti savo tėvynę, puoselėti patriotiš kumo dvasią – to moko mokytojai, tai įskiepyti siūlyda mas kelti trispalves mokyklose mėgina ir sostinės meras. Tačiau patraukti iš miesto centro kontroversiškų asmenybių pa minklų savival dybė neskuba.
6p.
Miestas
Vilniaus miesto savivaldybės taryba šiandien svarstys klausimą, ar reikia Žirmūnų tiltą pervadinti Algirdo My kolo Brazausko vardu, nes esą ap klausoje internete taip nusprendė patys viln iečiai. Tačiau paaiškėjo, kad prad žioje sklandž iai vykusios apklausos rezultatai žaibiškai pasi keitė tik paskutinėmis valandomis.
Miestas
i.pepceviciute@diena.lt
3p.
Vilnius grąžins skolą Gdanskui
Nusprendė demontuoti paminklą
2
2p.
Suklastota apklausa
Indrė Pepcevičiūtė
Lietuvių poetas, dramaturgas, kri tikas, publicistas, vertėjas, kultūros veikėjas – tokiais vardais vadina mas prieš beveik septynias dešim tis metų miręs Liudas Gira. Skvere priešais Švietimo ir mokslo minis teriją (ŠMM) stūkso jam soviet mečiu pastatytas paminklas, ta čiau politiniai kaliniai, tremtiniai, Sąjūdžio atstovai L.Girą vadina prieštaringos biog rafij os asmeniu.
1,30 Lt
Revoliucija baigėsi, tačiau Egipte toliau karaliauja chaosas. Pasaulis 9p.
Nuosprendis: švietimo ir mokslo ministras G.Steponavičius daugiau nenori pro langus matyti kontrover
siška asmenybe vadinamo L.Giros paminklo ir teigia, kad senamiestis jam ne vieta. Gedimino Bartuškos nuotr.
G.Ivanausko teatras šoks tango
12p.
BŪTI VILNIAUS DALIMI PRENUMERATA 2012 M.
KETVIRČIUI –
48
LT
www.vilniausdiena.lt Prenumeruoti galite: „Vilniaus dienos“ redakcijoje Labdarių g. 8, internetu www.diena.lt/dienraštis. Informacija tel. (8 5) 261 1688, 8 686 52 400, el. p. prenumerata@vilniausdiena.lt
2
TrečiADIENIS, rugsėjo 12, 2012
miestas
Sovietinis reliktas iš centro nejuda Prieš metus, rugsė 1 jo 5 d., jie prie minis terijos surengė piketą dėl pamink
lo L.Girai. Protestuotojai piktinosi, kad prieš ŠMM stovintis paminklas stengiasi įprasminti sovietinį švie timą. Tąkart piketuotojai skundė si, kad nesulaukė ministerijos at stovų dėmesio. Tačiau tas dėmesys vėliau buvo parodytas. Praėjusių metų gruodį švietimo ir mokslo ministras Gintaras Ste ponavičius pasirašė merui Artūrui Zuokui ir kultūros ministrui Arū nui Gelūnui skirtą raštą dėl L.Giros paminklo demontavimo. Jame bu vo rašoma, kad L.Giros paminklas yra „buvusios okupacinės valdžios padėkos ženklas žmogui, kuris ak tyviai bendradarbiavo su Lietuvą okupavusia Sovietų Sąjunga, buvo vienas Liaudies seimo narių, vy kusių į Maskvą prašyti, kad Lietu va būtų priimta į Sovietų Sąjungos sudėtį“. Rašte taip pat sakoma, kad „vi suotinai sutariama, jog 1940 m. įvykdyta okupacija reiškė valstybės ir tautos tragediją, lėmė šimtų tūkstančių žmonių kančias ir de šimčių tūkstančių Lietuvos pilie čių žūtį. Todėl paminklas Lietuvą okupavusios valstybės talkininkui neturėtų stovėti priešais ministe riją, Vilniaus senamiestyje.
Vilkina: sutikusi su pasiūlymu iškelti skulptūrą, savivaldybė randa vis kitų kliūčių: tai neranda pinigų, tai – tinkamos vietos.
minklas būtų demontuotas, tačiau rašte nurodė, jog savivaldybė tam nėra numačiusi lėšų.
„Turint pasiūlymus ir priėmus tam reikalingus sprendimus, darbai ga lėtų būti vykdomi“, – trumpai at sakė savivaldybės atstovas.
Savivaldybė neturi pinigų
L.Giros paminklas įrašytas į Kultū ros vertybių registrą, tačiau 2010 m. Kultūros paveldo departamento Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos sprendimu jam teisinė apsauga buvo panaikinta. Toks sprendimas priimtas, nes pa minklas neatitinka amžiaus cenzo ir neturi meninės vertės. Tai reiš kia, kad šis paminklas nevertingas kultūros paveldo požiūriu ir netu ri būti saugomas toje vietoje, ku rioje šiuo metu yra pastatytas“, – rašoma Kultūros ministerijos rašte švietimo ir mokslo ministrui. Taigi jie neprieštaravo, kad L.Gi ros paminklas būtų demontuotas. Tačiau nepritarė, kad jis būtų su naikintas. Prašymas demontuoti L.Giros paminklą A.Volano gatvėje šių metų sausį buvo nagrinėjamas Vilniaus miesto pavadinimų, paminklų ir atminimo lentų komisijos posėdy je. Komisija neprieštaravo, kad pa
Reikia kitos vietos
Savivaldybės skaičiavimu, šiems darbams reikia apie 10 tūkst. litų. Ministerija sutiko pati sumokė ti už visus darbus, kurie bus susi ję su L.Giros paminklo demonta vimu ir perkėlimu. Tačiau kol kas viskas tik kalbų ir principinių su tikimų lygio. „Kol kas, suprantu, svarstymai įklimpę miesto savivaldybėje. At sakingi ministerijos žmonės pasta rosiomis savaitėmis dalyvavo pa sitarimuose savivaldybėje ieškant sprendimo. Tikiuosi, kad tokie pokal biai duos postūmį, – sakė švietimo ir mokslo ministras G.Steponavičius ir pridūrė: – Aš tikrai labai tikiuosi, jog bus suprasta, kad asmenybės, susiju sios ir su mūsų žmonių tragiškais li kimais, vis dėlto turi atrasti ne tokią akis badančią vietą kaip ministerijos pašonėje esantis skveras.“ Savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento direkto
Svarbiausia – ne į Grūto parką
Gintaras Steponavičius:
Gidai, eidami pro šį paminklą, L.Girą už sieniečiams prista to kaip žmogų, pri sidėjusį prie mūsų šviesuomenės žmo nių trėmimo į Sibirą. riaus pavaduotojas Antanas Mika lauskas komentuodamas šią situa ciją teigė, kad šiuo metu paminklui ieškoma naujos tinkamos vietos.
Paklaustas, kuri vieta, jo many mu, būtų tinkama šiam pamink lui, švietimo ir mokslo ministras teigė, kad jie yra pasiruošę visiems variantams, svarbiausia, kad pa minklas būtų iškeltas iš senamies čio. „Esame girdėję, kad užsienio turistus po Vilnių vedžiojantys gi dai, eidami pro šį paminklą, L.Girą pristato kaip žmogų, prisidėjusį prie mūsų iškilių šviesuomenės žmonių trėmimo į Sibirą. Man ne sinori ir toliau būti pozityviam, ro dyti, kad štai toks paminklo buvi mas yra mus tenkinanti situacija“, – aiškino G.Steponavičius. Kiek švelnesnės nuomonės šiuo klausimu yra Vilniaus rotušės ce remonimeistras Saulius Pilinkus. Jis sutinka, kad L.Gira buvo tik rai kontroversiška asmenybė. Ta čiau, nepaisant visų juodųjų dė mių, jis buvo ir kultūros veikėjas.
Gedimino Bartuškos nuotr.
S.Pilinkaus teigimu, iškelti tokias skulptūras kaip L.Giros ar Pet ro Cvirkos – jau praeitas etapas, „jie jau nebe baubai“. Jo nuomo ne, jei stabizuotų objektų neju diname, tarsi parodome, kad jų nebėra, o tie, kurie mums buvo vi siškai netinkami, jau seniai stūk so prie Baltarusijos sienos, netoli Druskininkų. „O čia bet kokiu atveju yra mūsų gyvenimo – blogo ir gero – dalis. Kita vertus, nebūtų galima niekaip paneigti, kad L.Gira, kaip literatas, neįnešė savo ryškaus indėlio. Kal bant apie vietą, sutinku, kad skve ras prie ŠMM nėra tinkamiausia vieta. Klausimas, o kas atsirastų vietoj jo? Jei būtų galima gražiai to je vietoje įprasminti kokią nors kal bos, mokslo asmenybę, pavyzdžiui, daktarą Joną Basanavičių, o L.Girą ne išvežti į Grūtą, o papuošti, pa vyzdžiui, daugiabučių rajone esan čią jo vardu pavadintą gatvę, kodėl gi ne. Su paaiškinamąja lentele, kas jis toks buvo, ką padarė gera ir kuo nusidėjo“, – savo nuomonę dėstė S.Pilinkus.
Apklausoje – chaosas Rūta Grigolytė
r.grigolyte@diena.lt
Sostinės taryba šiandien posėdy je svarstys, ar Žirmūnų tiltą prezi dento Algirdo Mykolo Brazausko atminimui pervadinti jo vardu. Tik nelabai aišku, kokiais apklausų re zultatais bus vadovaujamasi.
Praėjusią savaitę savivaldybė savo interneto svetainėje paskelbė gy ventojų nuomonės apklausą, ar jie pritaria taip pervadinti tiltą. Pas tebėta, kad kitą dieną po to, kai bu vo paskelbta apklausa, rezultatai rodė, jog prieštaraujama pervadinti tiltą (16,7 proc. taip, 83,3 proc. ne). Vėliau rezultatai greitai keitėsi. Pripažinta, kad iš vieno IP buvo balsuojama ne vieną kartą. „Per
žiūrėjus IP adresus ir apibendri nus rezultatus, taip balsavo 483, ne – 2382 žmonės“, – patvirt i nam a sav ivaldybės tinkl al apy je. Vis dėlto apk laus os rez ul tatai pris tatom i kitaip: taip (20 502 balsai) – 59,4 proc., ne (14 039 balsai) – 40,6 proc. Galiau siai, atsivertus posėdžio darbot varkę, čia puikavos i rez ultatas, kad balsavo tik vienas žmogus – 100 proc. už. Savivaldybės E. miesto depar tamento direktorius Jonas Pid kovas paaišk in o, kad gal iaus iai paskelbti dviejų rūšių rezultatai – kai iš to paties IP adreso balsuo ta daugybę kartų (tiltą pervadinti pritariama) ir kai balsavo tik uni kalūs vartotojai (nepritarę perva dinti tiltą).
3
TrečiADIENIS, rugsėjo 12, 2012
miestas
Vilniečiai savaitgalį grąžins skolą Gdanskui
Vilniaus miesto sa vivaldybėje paskli dus nemokamo viešojo transpor to idėjai, tokios kal bos nenustebino ki tų miestų vadovų. Vis dėlto jie abejoja, ar skolų slegiamas Vilnius tai pajėgtų įgyvendinti.
Kęstutis Neverauskas Jau šį penktadienį prasidės ir iki sekmadienio vyks pirmosios Gdansko kultūros dienos Vilniuje. Taip pat sostinėje savo programą pristatys Tautų mugės dalyviai. Atsakomoji šventė
Nuspėjama: tai, kad miestiečiai veikiausiai sutiks važinėtis nemoka
mai, abejonių mažai kam kelia, užtat, kaip transportą padaryti nemo kamą savivaldybei, kurios skolos siekia milijardą litų, – mįslė dauge liui miestų vadovų. Gedimino Bartuškos nuotr.
Sostinės vadovams siūloma nusileisti ant žemės Kęstutis Neverauskas k.neverauskas@diena.lt
Idėja graži, bet neįgyvendinama
Sostinės savivaldybės taryba jau šiandien turėtų spręsti, ar verta vyk dyti vilniečių apklausą dėl to, ar šie sutiktų viešuoju transportu keliauti nemokamai. Būtent tokią idėją pri statė sostinės savivaldybės vadovai. Vilniečių taip pat būtų klausiama, ar šie už tokią privilegiją sutiktų, pa vyzdžiui, kad būtų apmokestintos kelionės senesniais nei 15 metų au tomobiliais bei sumažintas finansa vimas kitiems miesto poreikiams. Į tokią iniciatyvą kitų miestų merai reagavo gana skeptiškai. Klaipėdos miesto mero Vytau to Grubliausko manymu, pats su manymas miesto viešąjį transportą padaryti nemokamą nėra visiškai utopinis. „Ta idėja Lietuvoje skam ba šiek tiek netikėtai, bet, rodos, Taline apie ją ne tik kalbama, tačiau ji ir beveik realizuota. Šiuo atve ju Amerikos niekas neatranda, tik situacijos ganėtinai skirtingos“, – sakė uostamiesčio vadovas. Populizmas prieš rinkimus?
Vis dėlto jis atkreipė dėmesį į tai, kad ne veltui tokie svarstymai pra sidėjo būtent šį rudenį. „Tai man skamba šiek tiek populistiškai.
Nemokamo tikrai nieko nėra, kas nors už tai turės mokėti“, – sakė V.Grubliauskas. Taip pat jis pabrė žė, kad kiltų problemų dėl Trans porto lengvatų įstatymo ir į mies tą atvykusių svečių kelionių. „Pati idėja labai graži, bet ji man kelia daugiau klausimų nei atsa kymų, o prieš rinkimus – ir šyp seną, – kalbėjo klaipėdietis. – Sup rasčiau, jei būtų ieškoma kitų ar platesnio spektro galimybių, kaip žmones iš nuosavų automobilių įtraukti į viešąjį transportą.“ V.Grubliauskas neatmetė gali mybės, kad panašių kalbų kada nors galėtų pasigirsti ir uostamiestyje. „Svarstyti idėją visada galima, bet reikia pragmatiškai pažiūrėti, ko kios miesto galimybės. Bet šiuo me tu, manau, toks idėjos svarstymas tik ir gali likti svarstymu“, – sakė jis. Dabar nemato galimybių
Andriui Kupčinskui siūlymas neat rodo keistas. „Tokie projektai yra įgyvendinami, pavyzdžiui, Tali ne, Lenkijos miestuose. Tačiau tam reikia sukurti atitinkamą ba zę. Į tai įeina automobilių statymo zonų plėtimas ir atitinkamų kai nų nustatymas. Tai yra visa eismo organizavimo sistema, ne vien ne mokamas transportas“, – kalbėjo jis. A.Kupčinskas buvo atsargesnis
negu jo kolegos vilniečiai ir teigė, kad prieš rinkimus jam nesinorėtų žarstytis pažadais dėl nemokamo viešojo transporto. „Mūsų trans porto ir eismo organizavimo sky rius nagrinėjo Talino pavyzdį, bet atsakyti, kad galime eiti tuo keliu, tikrai ankstoka, – kalbėjo meras. – Kaune plėtojame elektroninio bi lieto sistemą ir galvojame, kokias nuolaidas galime daryti.“
Turint omeny, kaip dabar kils degalų kainos, tikrai sau leisti tomiestas negali. Laikinosios sostinės mero ma nymu, tokios idėjos įgyvendinimas šiuo metu negali būti realus. „Tu rint omeny, kaip dabar kils degalų kainos, tikrai sau leisti to miestas negali, – apie antrą pagal dydį Lie tuvos miestą kalbėjo A.Kupčins kas. – Šiuo metu viešojo trans porto skolos viršija 30 mln. litų. Nemokamas viešasis transpor tas reikštų papildomas dotacijas iš miesto biudžeto. Kad stebuklingai paaugtų miesto biudžetas – tikrai neįmanoma.“
Jau dešimtus metus Gdans ke vyko Vilniaus kultūros die nos. 2003-iais iais Lenk ijos uostamiestyje prasidėjusi tradi cija puoselėjama iki šiol. Šių me tų šventė vyko praėjusį savait galį. Vilniečiai ir miesto svečiai su Gdansko miesto kūryba galės susipažinti ši savaitgalį. Kultūros renginiai vyks Mo kytojų namuose ir jų kiemelyje, Šv. Kotrynos bažnyčioje ir Menų spaustuvėje. Taip pat kai kurie koncertai vyks Tautų mugės sce noje. Visi aštuoni šventės rengi niai – nemokami. Šventėje Gdanske apsilankęs vicemeras Jaroslavas Kaminskis teigė, kad organizacija buvo aukš to lygio, todėl skatina vilniečius nenusileisti. Šiam įvykiui, anot jo, buvo ruoštasi metus. Abu mies tus sieja ilgametis bendradar biavimas, rengiami bendri dvie jų miestų projektai. Virs rekordinę uogienę
Gdansko kultūros dienomis vyk siančioje Tautų mugėje savo pro gramą taip pat demonstruos ir
kitų tautinių bendrijų – žydų, ka raimų, totorių, lenkų, rusų, vo kiečių ir lietuvių – atstovai. Kon certinėje programoje dalyvaus svečiai iš Graikijos, Baltarusijos ir Ukrainos, gros įvairios popu liariosios muzikos grupės. Tautų mugėje tikimasi sulaukti daugiau negu 200 amatininkų. Per mugę debiutuos jaunimo muzikos grupių festivalis „B34,4“. Būtent tiek kil om etrų skiria Vilnių nuo Baltarusijos. Visi mugės renginiai vyks Gedi mino prospekte. Organizatoriai mugės svečiams žada įvairios veiklos ir reginių: vyks kepsnių konkursas, uogienių festivalis, kai 500 litrų katile bus verda mas rekordinis kiekis uogienės – jos maišyti bus pasitelktas net ekskavatorius. Nušvis ugnies skulptūros
Šeštadienį Lukiškių aikštėje taip pat vyks ugnies šventė „Devynios Vilniaus ugnys“. Per ją bus degi namos keturios 6–9 metrų aukš čio iš šiaudų ir medžio pagamin tos skulptūros. Ilgiausia jų – 18 metrų ilgio „Grįžulo ratai“. Pirmą kartą Tautų mugės or ganizatoriai įsteigė padėkos pri zus – stiklo kriaušes, kurias išlie jo žemaitis Vygantas Paulauskas. Pirmieji apdovanojimai atiteks vienam iš kolektyvų, geriausiai atspindėjusių daugiataučio Vil niaus rudenėjančią dvasią.
Skola: net 10 metų Vilniaus dienas rengęs ir lietuvių muzikantus bei
amatininkus kvietęs Gdanskas pagaliau sulaukė atsako iš Vilniaus – čia jau po kelių dienų vyks Gdansko dienų šventė.
Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.
4
TrečiADIENIS, rugsėjo 12, 2012
lietuva
Paveldosaugininkai kaltina V.Uspaskichą meluojant „Vilniaus dienai“ ir kitoms žiniasklai dos priemonėms paviešinus, ko kios katastrofiš kos būklės šian dien yra politiko Viktoro Uspaski cho įmonėms pri klausantys dva rai, jis, paveldosau gininkų teigimu, ėmė meluoti.
Užvakar „Viln iaus dien os“ žur nalistai, kartu su Kultūros pavel do departamento atstovais apsi lankę Kaln ab eržės ir Sir ut išk io dvaruose, kurie priklauso V.Us pask ic ho vald om oms įmonėms, įsitikino apverktina jų būkle. Ta čiau pol it ikas, kom ent uod am as šią sit uac iją įvair ioms žin iask laid os priem onėms, dėstė skir tingus dalykus. „Vilniaus dienai“ jis tvirtino: „Nei aš tų dvarų tvarkau, nei jie mano yra.“ Tačiau kitoms žiniasklaidos priemonėms politikas dėstė, kad tie dvarai „buvo įkišti“, o, anot jo, pa status restauruoti trukdė pati vals tybė. V.Uspaskichas pareiškė, kad „valstybinių įmonių atstovai pusę metų vaikščiojo ir siūlė tuos dvarus nusipirkti“. Akimirksniu į tokius politiko pa reiškimus reagavę Kultūros pavel do departamento (KPD) atstovai pareiškė, kad „V.Uspaskichas vi suomenei sako netiesą“.
„Kalnaberžės dvaro statinius, ki tados priklausiusius garsiam Rusi jos reformatoriui Piotrui Stolypinui, viena iš V.Uspaskicho verslo įmonių UAB „Lukta“ įsigijo ne iš valstybės, bet iš privataus asmens už 12 tūkst. litų. Sutartyje nurodyta ir vidutinė rinkos vertės kaina – 238 tūkst. li tų“, – teigiama KPD pranešime. Nuo 2001 m. kovo 6 d., kai UAB „Lukta“ nusipirko buvusį P.Sto lypino dvarą, KPD tvirtina ne sulaukęs iš savininko nė vieno kreipimosi dėl dvaro restauraci jos, jokių pasiūlymų ir projektų. „Nors esu ne vienus metus atsa kinga už šiuos valstybinės reikš mės kultūros paveldo objektus, – Kalnaberžės ir Sirutiškio dvarus, – negirdėjau apie jokias tvarkybos iniciatyvas ir apie jokius paveldo saugininkų draudimus“, – sakė KPD Kauno teritorinio padalinio vyriausioji valstybinė inspektorė Asta Naureckaitė. VD, BNS inf.
Nuomonės: V.Uspaskichas tikina, kad apgriuvę dvarai priklauso ne
jam, tačiau kartu sako, kad jam dvarus „įpiršo“ valstybinių įmonių at stovai. KPD darbuotojai tai vadina melu. Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
Įtartinus grybus meskite lauk Kęstutis Neverauskas k.neverauskas@diena.lt
Pras idėj us rud en iui liet uv iai plūsteli į miškus grybauti. Kaip ir kasmet neišvengiama ūmių apsi nuodijimų grybais. Specialistai pa taria atidžiai apžiūrėti, kokius gry bus dedame į pintines.
Grybauti mėgstantys vilniečiai ne retai prisirenka valgyti netinkamų, nuodingų grybų. Vilniaus greitosios pagalbos uni versitetinės ligoninės Toksikologi jos centro vadovas Robertas Badaras teigė, kad ūmiai apsinuodijusių kol kas nedaug. „Pikas dar neprasidėjo. Kiekvienais metais jis būna skirtingu metu. Šiais metais jo gali ir visai ne būti, – pasakojo gydytojas. – Apsi nuodijimų būna sunkių, net mirtinų.“ Specialistai dažnai juokauja, kad visi grybai yra valgomi, bet kai ku rie – tik vieną kartą. Grybų mėgė jams patariama nerizikuoti ir rink ti tik gerai pažįstamus. Mikologė, Vilniaus universiteto Botanikos ir genetikos katedros do centė Jonė Rukšėnienė pasakojo, kad kai kurie nuodingi grybai labai pri mena mums įprastus valgomuosius grybus. „Kai kuriuos grybus būtinai reikia ne pjauti peiliuku, o rauti, kad
matytųsi, kokia koto apačia, ypač – musmirės. Jeigu ant koto matyti toks svogūniškas sustorėjimas – jo kiu būdu negalima grybo imti. Daž niausiai šiuos grybus supainioja su ūmėdėmis“, – pasakojo ji. Taip pat J.Rukšėnienė paminėjo baravykinių šeimos grybą pušynba ravykį, kuris gali ne tik sukelti pilvo skausmus, bet ir sugadinti iš grybų ruošiamą patiekalą. „Jo kepurėlės apačia rausva. Tai aitraus, kartaus skonio grybas“, – sakė mikologė. Specialistė siūlo grybauti miško tankmėje. „Žmonės mėgsta gry bauti ties geležinkeliais. Tačiau prie jų ir asfaltuotų kelių jokiu bū du negalima rinkti grybų. Jie su traukia labai daug sunkiųjų metalų ir kitų kenksmingų medžiagų“, – teigė J.Rukšėnienė. Itin daug sunkiųjų metalų su traukia meškutės. Šios rūšies gry bai anksčiau buvo populiarūs, bet dabar siūloma jų neberinkti. J.Rukšėnienė patarė rinkti tik jaunus grybus. „Kiekvieno orga nizmas gali reaguoti skirtingai. Grybuose yra daug chitino, to dėl apskritai nepatariama jų daug vartoti. Jeigu grybas pradėjęs kir myti, vadinasi, jame pradėjo irti baltymai, todėl žmonės gali apsi nuodyti“, – sakė ji.
Panašumai: nors šis grybas nepatyrusiems gali atrodyti valgomas, iš
tiesų tai pušynbaravykis, arba kartusis baravykas, galintis apkartinti ir visą puodą grybų, ir sukelti rimtų negalavimų. „Shutterstock“ nuotr.
5
trečiADIENIS, rugsėjo 12, 2012
lietuva
Nepavyko pakeisti Konstitucijos Vakar Seimui nepavyko pritarti Konstitu cijos pataisoms, kuriomis būtų pakore guota Lietuvos vyriausiojo administraci nio teismo (LVAT) teisėjų skyrimo tvarka.
Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
Seimo vadovė apgailestavo
Pirmuoju darbotvarkės klausi mu plenariniame posėdyje buvo numatyta pirmąkart balsuoti dėl Konstitucijos pataisos, kuria nu statoma, kad Seimas prezidento teikimu skiria LVAT teisėjus ir pir mininką. Pagal šiuo metu galiojan čią Konstituciją LVAT teisėjus ir šio teismo vadovą skiria savarankiškai tik prezidentas. Seimas šiame pro cese niekaip nedalyvauja. Bet po diskusijų surengto bal savimo rezultatai parodė, kad ini ciatyva pakoreguoti Konstituciją žlugo – už pataisą balsavo 85 Sei mo nariai, prieš buvo 3, susilaikė 21. Norint, kad Konstitucija būtų pakoreguota, už turėjo balsuoti ne mažiau kaip 94 parlamentarai. „Pataisa nepriimta“, – konsta tavo Seimo pirmininkė Irena De gutienė, prieš tai aktyviai raginusi kolegas balsuoti. „O gaila...“ – pri dūrė ji. Argumentai už ir prieš
Diskusijose Seimo Teisės ir tei sėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras sakė, kad būti na keisti Konstituciją. „Yra vienas svarbus teisinis dalykas – kaip ir Aukščiausiasis Teismas, taip ir LVAT priima galutinius sprendi mus tokiose srityse kaip mokes čiai, muitinė, piniginiai, nuosa vybės reikalai. Čia nėra koks nors vienos valdžios įgaliojimų siauri nimas, čia teisinės tvarkos įvedi mas“, – aiškino jis. Kiti pataisos šalininkai kalbėjo panašiai. „Tai nesujaukia teismų sistemos, o kaip tik padaro tvarką Lietuvoje. Mes baigdami kadenciją padarytume labai gerą darbą, jeigu tam pasiūlymui pritartume. Šiomis
pataisomis nėra sprendžiamas joks jėgų santykis tarp Seimo ir prezi dento. Šiomis pataisomis siekiama toliau skaidrinti teismų darbą“, – sakė konservatorė Vilija Aleknai tė-Abramikienė. „Reikia priimti jau dabar tas Konstitucijos patai sas, nes dabartinėje teismų siste moje nėra logikos. Tik pagalvokit – Apeliacinio teismo pirminin ką, kuris pagal rangą žemesnis už LVAT vadovą, skiria Seimas prezi dento teikimu, o LVAT pirmininką skiria tik prezidentas“, – tvirtino Konstantas Ramelis.
Irena Degutienė:
Pataisa nepriimta. O gaila... Bet dalis Seimo narių pataisoms nepritarė. „Jos sujaukia visą teismų sistemą Lietuvoje. LVAT pagal šias pataisas pakeliamas iki Aukščiau siojo Teismo statuso, tai sukels tik chaosą“, – sakė Egidijus Klumbys. „Iš visų čia teikiamų pataisų pa laikyčiau tik vieną – dėl apkaltos LVAT teisėjams. Bet kitoms patai soms nepritarčiau“, – teigė social demokratas Česlovas Juršėnas.
Nuomonė: Prezidentės patarėja S.Cirtautienė pabrėžė, kad siūlyta Konstitucijos pataisa sumažintų valsty
bės vadovo galias.
kus. LVAT teisėjus šiuo metu ski ria prezidentas iš teisėjų karjeros siekiančių asmenų registro, pata rus Teisėjų tarybai. Pagal dar praėjusios kadencijos Seime registruotą projektą į Kons tituciją būtų įrašoma ne tik tai, kad Seimas skiria LVAT teisėjus, bet jie taip pat būtų įrašyti šalia Aukš čiausiojo Teismo bei Apeliacinio teismo teisėjų, kuriems už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą arba prie saikos sulaužymą, taip pat paaiš kėjus, kad padarytas nusikaltimas, Seimas galėtų surengti apkaltą.
Antrąsyk balsuotų naujas Seimas
Tai buvo pirmas balsavimas dėl pa taisos priėmimo. Jeigu jis būtų bu vęs sėkmingas, ne anksčiau kaip po trijų mėnesių, tai yra jau naujos ka dencijos Seime, vyktų antras bal savimas. Tačiau dabar, atmetus pataisas, prie jų negalės būti su grįžta ne mažiau kaip metus. Galiojančioje Konstitucijoje nu matyta, kad Seimas skiria Konsti tucinio ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjus bei jų pirminin
Politizuotų teismą
Dar prieš balsavimą Prezidentės patarėja Solveiga Cirtautienė su kritikavo siūlymą keisti LVAT tei sėjų skyrimo tvarką. Ji atkrei pė dėmesį, kad taip sumažinamos prezidento ir didinamos Seimo ga lios. S.Cirtautienė sakė, kad siūlo mos pataisos politizuotų teismą. Jos teigimu, nėra jokių rimtų ar gumentų, „kodėl reikėtų tai keisti
Pasiskirstė vietas balsavimo lape Partijos ištraukė burtus, kokia tvarka bus įrašytos Seimo rinki mų biuletenyje.
Spalį vyksiančiuose rinkimuose kandidatų sąrašus kelia 17 partijų ir viena keturių partijų koalicija: 1. Liberalų sąjūdis; 2. Respublikonų partija; 3. Darbo partija; 4. Demokratinė darbo ir vieny bės partija; 5. Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai; 6. Partija „Drąsos kelias“; 7. Lietuvos lenkų rinkimų akcija; 8. Lietuvos socialdemokratų par tija; 9. Tvarkos ir teisingumo partija; 10. Koalicija „Už Lietuvą Lietu voje“, kurią sudaro Lietuvos cent ro partija, Tautininkų sąjunga, Lie tuvos socialdemokratų sąjunga ir Tautos vienybės sąjunga;
11. Krikščionių partija; 12. Lietuvos žmonių partija; 13. Socialistinis liaudies frontas; 14. Lietuvos valstiečių ir žalių jų sąjunga; 15. Partija „Jaunoji Lietuva“; 16. Liberalų ir centro sąjunga; 17. Emigrantų partija; 18. Sąjunga TAIP. „Esame patenkinti šiuo nume riu. Gražus skaičius – metuose yra 12 mėnesių, kiekvieną mėnesį gali ma padaryti ką nors gražaus. Buvo 12 apaštalų. Taigi tikimės, kad šis skaičius bus mums sėkmingas“, – sakė Lietuvos žmonių partijos pirmininkė Joana Šimanauskienė. „Rinkėjams tai lengvai įsimenantis numeris, ypač tiems, kurie mokė si dar tais laikais, kai penketas mo kykloje buvo aukščiausias įvertini mas“, – sakė vienas konservatorių vadovų Jurgis Razma. VD, BNS inf.
ir dar labiau politizuoti, apsunkinti skyrimo procedūrą“. Pasak Prezi dentės patarėjos, esama LVAT tei sėjų skyrimo tvarka iki šiol veikė „gana sėkmingai“. S.Cirtautienė priminė, kad Pre zidentė Dalia Grybauskaitė per su sitikimą su Seimo valdyba praėjusią savaitę ragino vengti „populistinių pasiūlymų ir nemotyvuotų spren dimų, politizuojančių teisėsaugos institucijas“. „Tai pirmiausia Specialiųjų tyri mų tarnybos, Valstybės saugumo departamento, prokuratūros ir ki tų institucijų veiklą reglamentuo jančių teisės aktų pakeitimai, ku rie susiję su siūlymais, kad vadovai būtų atleisti nepatvirtinus jų veik los ataskaitų. Tai, be abejo, popu listinis sprendimas, tai būtų žings nis atgal ir akivaizdus teisėsaugos institucijų politizavimas. Lygiai taip pat kaip ir mėginimas šian dien keisti, pavyzdžiui, generali nio komisaro skyrimo tvarką, tarsi padarant jį pavaldų Vyriausybei“, – dėstė patarėja.
niuose – 18-os partijų, iškėlusių savo kandidatus, pavadinimai.
Kęstučio Vanago (BFL) nuotr.
Koreguota dešimt kartų Po pusantro mėnesio sukaks lygiai 20 metų, kai visuotiniame referen dume valstybės piliečių balsų dau guma priimta galiojanti Lietuvos Konstitucija. Iki šiol joje buvo priimta dešimt pa taisų. Pastarąjį kartą – 2004 m., kai Lietuva įstojo į ES, ir 2006-aisiais, kai dėti teisiniai pagrindai siekiant įsivesti eurą. Šiemet pavasario sesijoje Seimas bandė pakeist i Konst it ucijos 38 straipsn į, kuriame kalbama apie šeimos institutą. Tačiau pritrūko vos vieno balso, kad pasiūlytam projektui būtų pritarta per pirmą balsavimą. Savo eilės laukia dar kelios pasiūly tos Konstitucijos pataisos, tarp jų – ir jau daug metų diskutuota ir netgi sy kį vos nepriimta pataisa dėl tiesiogi nių merų rinkimų.
Dalyvaus rinkimuose Verslininkas ir Kauno krepšinio klubo „Žalgiris“ savininkas Vladi miras Romanovas ne tik pats kan didatuoja į Seimą, bet ir drauge vedasi keletą garsių šalies krep šininkų – brolius Darjušą ir Kšyš tofą Lavrinovičius, Rimantą Kau kėną.
Skaičius: Seimo rinkimų biulete
Gedimino Bartuškos nuotr.
Visi trys krepšininkai šį sezoną žaidžia „Žalgiryje“. Tarp kandi datų yra ir žinomas sportinių šo kių meistras Andrius Kandelis. Vakar Vyriausioji rinkimų ko misija įregistravo Lietuvos žmo nių partijos kandidatus į Seimą. Partijos rinkimų sąraše pirmu numeriu įrašytas V.Romanovas. Vienmandatėje rinkimų apygar doje jis nekandidatuoja. Antras numeris kandidatų sąraše – Lie tuvos žmonių partijos pirminin kės Joanos Šimanauskienės, ji balotiruojasi ir Centro vien
mandatėje apygardoje. Trečias kandidatų sąraše – buvęs gar sus „Žalgirio“ krepšininkas, da bar treneris Vitoldas Masalskis (Aleksoto-Vilijampolės apygar da), ketvirtas – buvęs krepšinin kas, dabar verslininkas Anatolijus Čupkovas (Pramonės), penktas – krepšininkas R.Kaukėnas, šeš tas – šokėjas A.Kandelis, septin tas – buvęs Raseinių meras Petras Vežbavičius (Raseinių), devintas – krepšininkas D.Lavrinovičius, dešimta – kultūrizmo trenerė Ala Guseva (Pajūrio). Kitas žinomas krepšininkas K.Lavrinovičius kandidatų sąra še įrašytas vienuoliktu numeriu. Nei jis, nei jo brolis vienmanda tėse apygardose nekandidatuoja. Iš viso partija kelia 61 kandida tą daugiamandatėje apygardoje ir 26 vienmandatėse. BNS inf.
6
trečiADIENIS, rugsėjo 12, 2012
nuomonės
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
„Gazprom“ skundžiasi Lietuva
R Populizmo tvaikas Ignas Jačauskas
B
urt až od is „rink im ai“ pol it ik us veik ia nors ir ne visai vienodai, bet vis tiek dažniausiai priverčia verstis per galvą, kaip būti paste bėtiems. Seime tai pasireišk ia desperatiš ku noru reg istruoti pasiūlymus, susijusius su politiko rink imų apygarda. Didmiesčių politikams kyla noras numesti gardų kąs nį miestiečiams, net jei tai būtų tik utopija blizgančiame popierėlyje. Svarbu, kad bū tų patraukl i. Štai sost inės sav ivaldybės vadovas Art ū ras Zuokas savo interneto dienorašt yje skelbia: „Būk real istas – siek neįmanomo.“ Būtent šis šūk is puik iausiai tinka naujau siai Viln iaus vald žios idėjai vieš ąjį trans portą padaryti nemokamą.
Klaipėdos ir Kauno merai, ne vyniodami į vatą, užsimena: tokius pasiūlymus Vilnius te gali teikti tik prieš rinkimus į Seimą. Tiesa, mintis nenauja – ją beveik metus jau bando įgyvendinti Estijos sostinė Talinas. Estai, garsėjantys šaltakraujiškumu, gebė jimu įvert int i visus „už“ ir „prieš“, mokėji mu planuoti į tol imą ateit į, matyt, turi bent apytikrį planą, kaip tai įgyvendinti nesuke liant sprogimo kitose miestui svarbiose sri tyse: social inės apsaugos, sveikatos, mies to priež iūros ir t. t. Turbūt ne šiaip sau vie nintelė Estija visoje ES sugebėjo prieš krizę sukaupti pakankamai atsarg ų, kad ją atlai kytų, ir tik šypsojosi iš desperatišk ų Balti jos kaimynių bandymų susiveržti diržą iki tos jo vietos, kur skylučių jau nebėra. Beje, Klaipėdos ir Kauno merai tok ios idė jos tvirtina bent jau kol kas net svarstyti ne ket inantys ir nevyniodami į vatą užsime na: tok ius pasiūlymus Vilnius tegali teikti tik prieš rink imus į Seimą. Mat norint vie šąjį transportą padaryti nemokamą, – o ką ir kalbėti apie bent šimtą papildomų mili jonų transporto dotacijoms, – tekt ų keist i transporto sistemą (juk visi tuomet užplūs tų autobusus ir troleibusus), pirkt i dešim tis naujų transporto priemonių, įvesti nau jų maršrutų. Tur int omenyje tai, kad šiais laikais nesusitvarkoma net su penker ius metus ruošta elektroninio bilieto sistema, tokių grandiozinių planų įgyvendinimo ti kimybė artėja prie visiško nulio. Būtent tai ir supranta likusios Lietuvos da lies miestų vadovai. Beje, įdomus faktas – iki Seimo rink imų liko vienintelis sostinės tarybos posėdis ir jis vyks šiandien. Tad jei ir pol it ikai pritart ų idėjai atsik laust i žmo nių nuomonės, po rink imų, grįžtant prie klausimo, bus galima konstatuoti: idėja per drąsi ir per brangi. Juk Seime mandatai jau bus paskirstyti.
usijos dujų monopolininko „Gazp rom“ valdybos pirmininko pava duotojas Aleksandras Medvedevas pareiškė, esą Lietuva yra Europos Komisijos (EK) pradėto tyrimo prieš „Gazp rom“ provokatorė. „Lietuva, esanti viena iš EK tyrimo pro vokatorių, nesupranta sutarties, kurią no ri aptarti su „Gazprom“, parametrų. O šie klausimai su viena pagrindinių dujų pirkė jų Lietuvoje – bendrove „Achema“ – yra iš spręsti ilgam laikui“, – pareiškė A.Medve devas. Visą Rusijos gamtinių dujų eksportą kont roliuojančios įmonės „Gazprom export“ va dovas užsipuolė EK dėl, jo žodžiais, nesąži ningo žaidimo ir „Briuselio reguliatorius“ apkaltino monopolizmu. „Yra toks posakis: vagies kepurė dega. Šiuo atveju ji turėtų degti ir ant EK galvos“, – pareiškė A.Medvedevas. Anot jo, „Gazprom“ buvo reformų Euro pos rinkoje pionierius, toliau kenčia dėl priė jimo prie dujotiekių blokavimo, bet paiso ša lių, kuriose dirba, įstatymų. EK pranešė, kad oficialiai pradėjo tyrimą, ar „Gazprom“, kuriai tenka 36 proc. Europai tiekiamo dujų kiekio, nesinaudojo dominuo jančia padėtimi Vidurio ir Rytų Europos ša lių rinkose, taip pažeisdama antimonopoli nes ES taisykles. Komentuodamas A.Medvedevo pareiš kimus, premjeras Andrius Kubilius pabrė žė, kad Rusijos dujų koncernas „Gazprom“ neturėjo būti labai nustebęs dėl EK pradėto koncerno veiklos tyrimo. „Aš tik noriu priminti, kad tas pats A.Med vedevas sausį ir vasarį ne vieną kartą lankėsi
Pasikalbėjo: šių metų pradžioje Vilniuje apsilankęs A.Medvedevas (dešinėje) su premje
ru A.Kubiliumi aptarė „Gazprom“ Lietuvai tiekiamų dujų kainą.
Vilniuje ir skundėsi dujų pertvarka Lietuvoje. Dabar jau EK skelbia įtarimus „Gazprom“. Tai nuoseklus ES veikimas“, – sakė A.Kubilius. „Noriu priminti, kad „Gazprom“ atsto vai „Lietuvos dujose“ balsavo už dujų sekto riaus pertvarką, o tai, kad mes pernai pavasa
Gedimino Bartuškos nuotr.
rį kreipėmės į Europos konkurencijos tarybą dėl nesąžiningos kainų politikos, visi žino“, – pridūrė premjeras. Lietuva šiuo metu už gamtines dujas „Gazprom“ moka brangiausiai visoje ES. VD, BNS inf.
Priešiškiausiais laikomi Maskva ir Minskas
D
augiau kaip pusė Lietuvos gyventojų mano, kad Lenkija Lietuvos atžvil giu vykdo draugišką politiką, tačiau Varšuva lietuviams atrodo priešiš kesnė nei Latvija, Estija, Vokietija ir Jungtinės Amerikos Valstijos. Priešiškiausiomis Lietu vai šalimis laikomos Baltarusija ir Rusija. Tokius duomenis atskleidė BNS užsaky mu bendrovės RAIT rugpjūtį atlikta apklau sa. Eksperto teigimu, tyrimo rezultatai lei džia teigti, jog lietuviai kaimynus, įskaitant Lenkiją, vertina santūriau ir palankiau, nei kartais susidaro įspūdis viešojoje erdvėje. Lietuvių manymu, draugiškiausia Lietuvai yra kaimynė Latvija – ją draugiška arba labiau draugiška šalimi laikė 90 proc. apklaustųjų. Tik 6 proc. apklaustųjų Rygos politiką pava dino priešiška ar labiau priešiška. Vokietiją draugiška Lietuvai pavadino 89 proc. respondentų, Estiją – 87 proc. apklaus tųjų, JAV – 81 proc. „Latvija ir Estija vertinamos labai teigia mai. Nors, ko gero, jei būtų klausiama konk rečiai, kaip reiškiasi ta draugiška politika, nebūtų taip lengva pastebėti“, – komentavo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Kęs tutis Girnius. Jam netikėta, kad Vokietija laikoma drau giškesne nei Amerika: „Vokiečiai šiek tiek at
sargiau vertino Lietuvos nepriklausomybę, be to, pastaraisiais metais Vyriausybė ir spauda kartais pasako, kad Vokietija perdėm palaiko Rusiją neatsižvelgdama į mažąsias šalis. Įdo mu, kad to neparodo žmonių nuomonės.“ Dėl Lenkijos gyventojų nuomonės gana smarkiai išsiskyrė – draugiška ją laikė 57 proc. respondentų, priešiška – 39 proc. „Lenkų po litiką dauguma žmonių vis dėlto laiko drau giška. Tai kiek netikėta, atsižvelgus į tai, kiek buvo ginčų dėl tautinių mažumų politikos. Dabar tie klausimai aprimę, matyt, tai ir pa veikė vertinimą. Tai teigiamas ženklas, nepai sant ankstesnių ginčų, žmonės vis tiek gera noriškai žiūri į Lenkiją“, – sakė K.Girnius. Maskvos elgesį draugišku laikė 14 proc. apklaustųjų, labiau draugišku – 32 proc. Tai, kad Rusija priešiška Lietuvai, teigė kas de šimtas apklaustasis (10 proc.), 40 proc. pa sirinko variantą „labiau priešiška“. Baltarusiją draugiška pavadino kas dešim tas apklaustasis (10 proc.), labiau draugiš ka – kas trečias (33 proc.). Minsko politiką priešiška vadino 8 proc. respondentų, labiau priešiška – 43 proc. Pasak K.Girniaus, itin kritiškas Baltarusi jos vertinimas gali būti susijęs su „pliušinių meškiukų“ incidentu ir po jo išsakytais Aliak sandro Lukašenkos grasinimais Lietuvai.
Apklausa Ar Latvijos politika yra draugiška Lietuvai?
53 37
% 4 1 5 Draugiška Labiau draugiška Labiau priešiška Priešiška Nežino, neatsakė
diena.lt
VD, BNS inf.
Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone. karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt „Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Diena Media News“ L.e.p. vyriausiasis redaktorius Alvydas Staniulis
„Vilniaus dienos“ VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386 „VILNIAUS DIENOS“ VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJAI: Stasys Gudavičius – 219 1371 Ignas Jačauskas – 219 1372 MIESTAS: Rūta Grigolytė – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391
LIETUVA: Justinas Argustas – 219 1381 EKONOMIKA: Jolita Mažeikienė (redaktorė) – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387 SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Mantas Stankevičius – 219 1383
Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 5500.
767
ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Margarita Vorobjovaitė – 219 1384
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3655, 261 3659, 261 3654, 261 3000, 261 9655, 279 1370 faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS: 261 3653 PRENUMERATOS SKYRIUS: 261 1688 PLATINIMO TARNYBA: 261 1688
7
trečiADIENIS, rugsėjo 12, 2012
lietuva diena.lt/naujienos/lietuva
Pasikeis VTEK vadovas Seimas ėmėsi Re migijaus Rekertos atleidimo iš Vy riausiosios tarny binės etikos komi sijos (VTEK) pirmi ninko pareigų.
Įtikinėtojas: R.Rekerta teigė Seimui, kad jo pasitraukimo priežas
tys – grynai asmeninės.
R.Rekertos atsistatydinimo pra šymą pristačiusi Seimo pirmi ninkė Irena Degutienė teigė, kad VTEK vadovas traukiasi dėl as meninių priežasčių. Tai patvir tino ir jis pats. „Grynai asmeni nis sprendimas, jokio spaudimo, jokio poveikio nebuvo“, – teigė R.Rekerta. Tačiau I.Degutienė sakė, kad anksčiau VTEK pirmininkas jai yra skundęsis dėl tam tikrų problemų komisijoje. Daugiausia bė
dų kyla dėl to, kad VTEK nariai į pareigas priimami nuolatiniam darbui, o ne kaip būdavę anks čiau – visuomeninėms parei goms. Parlamento vadovės tei gimu, dėl to jau buvo sunku rasti kandidatų į VTEK narius. I.Degutienės tvirtinimu, paten kinus VTEK pirmininko atsistaty dinimo pareiškimą, jos žiniomis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Gintaras Kryževičius nedels pateikti naujo kandidato.
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
Lietuvos teisininkų draugija Teismo pirmininkui yra pateiku si tris kandidatus į komisijos na rius: teisininkus Edmundą Saka lauską, Tomą Čaplinską ir Seimo narį Mantą Varašką. Pagal Seimo nutarimo projektą R.Rekerta iš pareigų turėtų būti atleistas nuo rugsėjo 17 d. R.Rekerta birželį Seimo pirmi ninkei ir LAT pirmininkui įteikė atsistatydinimo pareiškimą. VD, BNS inf.
Paskirta nauja patarėja Justinas Argustas j.argustas@diena.lt
Prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausiąja patarėja užsienio po litikos klausimais tapo Jovita Pra nevičiūtė-Neliupšienė.
Ji pakeit ė Sim on o Daukan to aikštės rūmus į diplomati nę tarnybą užsienyje išmainiu sį vieną artimiausių Prezidentės patarėjų Darių Semašką. Netru kus jis išvyks dirbti Lietuvos am basadoriumi Nyderlanduose. Iki paskyrimo Prezidentės Užsienio politikos patarėjų grupės vado ve J.Pran ev ič iūt ė-Nel iupš ien ė šioje grupėje dirbo eiline pata rėja. Dalia Ulbinaitė, Preziden
Potvarkį dėl J.Pra nevičiūtės-Neliup šienės paskyrimo Užsienio politikos patarėjų grupės va dove Prezidentė pa sirašė užvakar. tės atstovė spaudai, informavo, kad valstybės vadovė savo po tvarkiu naująją vyriausiąja pa tarėją paskyrė užvakar. Užsienio politikos grupėje, be J.Pranevi čiūtės-Neliupšienės, dirba dar trys žmonės. Taigi, pasitraukus
D.Semaškai, patarėjų dar labiau sumažėjo. 32-ejų J.Pranevičiūtė-Neliup šienė yra politikos mokslų dak tarė, o su D.Grybauskaite ji dirba nuo pat jos kadencijos pradžios. Ji taip pat dėsto Vilniaus universite to Tarptautinių santykių ir politi kos mokslų institute. Prieš kurį laiką svarstyta, kad Prezidentės vyriausiuoju patarėju užsienio politikos klausimais ga lėtų tapti iš ambasadoriaus posto Jungtinėse Tautose nuo spalio pradžios atšaukiamas Dalius Če kuolis. Tačiau šalies vadovė prieš kurį laiką buvo užsiminusi, kad, artė jant Lietuvos pirmininkavimui ES, ji dairysis daugiau patarėjų.
.RPSOHNVLQLV ÅōHLPRV´ ELOLHWDV
Skirtingi veto likimai Seimas vakar nusprendė atmes ti vieną Prezidentės Dalios Gry bauskaitės prieš vasaros atosto gas pateiktą veto, tačiau pritarė kitam.
Seimas parėmė Aplinkos apsau gos komiteto siūlymą nepalai kyti Prezidentės veto Mėgėjiškos žūklės įstatymui. Už veto atmeti mą balsavo 72, prieš buvo 2, susi laikė 10 parlamentarų. Komiteto vadovas konservato rius Jonas Šimėnas sakė, jog įsta tymas, numatydamas, kad upių nuoma turi būti baigta su jų nuo mos terminu, duos naudos. „Pre zidentė, vetuodama šį įstatymą, bandė pratęsti nomenklatūrines upių nuomas“, – sakė jis. Įstatymu Seimas apribojo gali mybę Lietuvos upes nuomoti kaip žvejybos plotą, be to, žvejybos reikmėms leido naudoti dar ma žesnius nei iki šiol, vos 200 hek tarų ploto, ežerus. Seimas taip pat uždraudė mėgėjų žūklės vi
Jonas Šimėnas:
Prezidentė, vetuo dama šį įstatymą, bandė pratęsti no menklatūrines upių nuomas. suomeninėms organizacijoms iš duoti leidimus naudoti žvejybos plotą upėse. Prezidentė, manydama, kad pa taisos mėgėjų žūklę apsunkins, jas
ir vetavo, taip pat pasiūlė Seimui jas laikyti nepriimtas ir palikti ga lioti iki šiol nustatytą tvarką, ta čiau Seimas į jos nuomonę neat sižvelgė. Tačiau parlamentarai sutiko su D.Grybauskaitės veto dėl Seimo pavasarį priimtų Teritorijų admi nistracinių vienetų ir jų ribų įsta tymo pataisų. Jomis nuo 10 tūkst. iki 7 tūkst. buvo sumažintas savivaldybei steigti reikalingas vietos gyven tojų skaičius. Už tai, kad Prezidentės vetuotas įstatymas būtų laikomas nepriim tu, balsavo 52 Seimo nariai, o už tai, kad būtų svarstomas iš naujo, – 28 Seimo nariai. Daugiau Seimo na rių balsavus už šalies vadovės veto, lieka galioti senoji Teritorijų admi nistracinių vienetų ir jų ribų įsta tymo redakcija, iki Seimo darytų pakeitimų. Tai reiškia, kad savival dybei steigti ir toliau bus reikalin gas 10 tūkst. gyventojų skaičius. VD, BNS inf.
5XJVćMR G 3UHPMHUD
7U\V P\OLQþLRV VXDJXVLHPV ELOLHWDL
5XJVćMR G
LU
5DXGRQNHSXUDLWć YDLNDPV ELOLHWDL
6SHFLDOXV SDVLŘO\PDV ŎHLPDL ² ELOLHWDL WLN /W UXVXGUDPD OW
%LOLHWXV SODWLQD
8
trečiADIENIS, rugsėjo 12, 2012
ekonomika
OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn diena.lt/naujienos/ekonomika
€
Valiutų kursai kiekis Santykis
Baltarusijos rublis 10000 3,2059 DB svaras sterlingų 1 4,3205 JAV doleris 1 2,6961 Kanados doleris 1 2,7658 Latvijos latas 1 4,9589 Lenkijos zlotas 10 8,4011 Norvegijos krona 10 4,6649 Rusijos rublis 100 8,4932 Šveicarijos frankas 1 2,8577
pokytis
+0,0905 % +0,0069 % –0,1481 % +0,2101 % –0,0181 % –0,1747 % –0,8481 % –0,1786 % +0,0560 %
Lemiama Europos savaitė Karolis Urbonas
Tyrimų instituto „Social Dynamics International“ partneris
Š
iandien Vokietijos federalinis konstitucinis teismas spren džia neeilinį klausimą – ar suspenduoti 500 mlrd. eu rų Europos stabilumo mechaniz mo (ESM) veiklą. Jau keturiolika iš septyniolikos euro zonos šalių ra tifikavo ESM steigimo sutartį, liko tik trys – Vokietija, Italija ir Estija. Estijos balsas neturi veto teisės dėl to, kad jos indėlis neviršija 10 proc. viso fondo vertės. Tačiau didžiau sią grėsmę kelia Vokietija, kurios mokesčių mokėtojai labiausiai iš visos ES nenori prisidėti prie pie tinių valstybių gelbėjimo fondo. Prognozuojama, kad teismo sprendimas neturėtų būti radika lus, ir fondo steigimo sutartis tu rėtų būti ratifikuota, tačiau su pa pildomomis kontrolės sąlygomis. Vokietija greičiausiai sieks sustip rinti fiskalinę kontrolę ir ES insti tucijų galią prieš tas šalis, kurios kreipsis į ESM pagalbos. Kitas ypač svarbus įvykis šian dien – Europos Komisijos (EK) pirmininko José Manuelio Barroso pažadas, kad EK pateiks ES fiska linės ir bankinės integracijos stra tegiją, kuri, pasak jo, turėtų padėti išspręsti krizę ir tęsti ES federaci nės sąjungos kūrimą. Šis EK žings nis neįvertintas, nes būtent jis yra esminis įvykis, kuris nurodys po litines ES strategijos gaires. Pini gų spausdinimo žaidimai nieko neišspręs, tik pridarys dar dau giau bėdų ir nupirks ypač bran gaus laiko. Taip pat šiandien Olandijos pi liečiai dalyvauja referendume dėl to, ar leisti parlamentui pradė ti tyrimą dėl ES galių išplėtimo ir vetuoti pastaruosius Europos ins titucijų veiksmus, sustiprinančius narių biudžetų kontrolę. Penktadienį vyks Europos fi nansų ministrų susitikimas Kip re. Per jį dėliojami tolesni bloko veiksmai krizės sprendimo klau simu. Susitikimo darbotvarkę ga li smarkiai pakoreguoti šiandienos įvykiai, galintys sujaukti Europos viršūnių planus. Didžiausia galima grėsmė – nepakankamai įvertin tas EK pasiūlymas ir visiškai tech nokratiškas sprendimas spausdin ti eurus. Atrodo, kad į pagrindinę Europos centrinio banko kėdę at sisėdęs italas sugebėjo pakreip ti visos ES vairą į pietinių valsty bių pusę.
Vakar Tinklas
A 95
Dyzelinas
Dujos
„Statoil“
5,14
4,78
2,45
„Kvistija“
5,09
4,71
2,44
„Vakoil“
5,14
4,78
2,47
„Brent“ nafta
–0,35 %
Lietuvoje pernai žemiau skurdo rizi kos ribos gyveno apie 660 tūkst. asme nų, kurie sudarė 20 proc. visų šalies gy ventojų – 0,2 procentinio punkto mažiau nei 2010-aisiais. Skurdo rizikos riba per nai buvo 691 litas per mėnesį vienam gy venančiam asmeniui ir 1452 litai šeimai, kurioje yra du suaugę asmenys ir du vai kai iki 14 metų, kaip pranešė Statistikos departamentas.
Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
+0,53 %
Kas penktas gyventojas skursta
Degalų kainos
Šiandien Valiuta
–0,15 %
96,67 dol. už 1 brl. 114,75 dol. už 1 brl.
88 proc.
Lietuvos gyventojų turi nuosavą namą ar butą, kaip rodo tyrimas.
Grąžinant skolą – kliūtys Už šeimos narį grąžinti skolą Valstybi nei mokesčių inspekcijai (VMI) gali būti ne taip paprasta. Institucijos darbuotojai dangstosi naujai diegiama sistema, todėl susidariusią problemą sprendžia neofi cialiais būdais. Lina Mrazauskaitė
l.mrazauskaite@diena.lt
„Geriau skolą tegu moka pats“
Dienraščio skaitytojas Algirdas P. (redakcijai vardas ir pavardė žino mi) sakė esąs skolingas VMI – turįs mokestinės paskolos sutartį. Jo sko la išskaidyta lyg paskola, todėl kas mėnesį jis moka įmokas. O sulaukęs progos atsikratyti finansinės naštos – sumokėti visas likusias įmokas iš karto – pašnekovas vis dėlto to pa daryti negalėjo. Jam kelią užkirto virtinė nesusipratimų VMI. „Prieš kurį laiką šeimos na rys panoro už mane padengti visą skolą ir taip padovanoti man savo tišką dovaną. Jis nuvyko į VMI ir pasakė, kad nori dabar pat sumo kėti skolą už mane. Tačiau jam at sakė, kad tai neįmanoma“, – pa sakojo Algirdas P. Anot pašnekovo, šeimos narys bandė išsiaiškinti, kodėl to pada ryti neįmanoma. Tačiau teišgirdo atsakymą: „Neįmanoma, ir tiek. Reikia pereiti daugybę biurokra tinių slenksčių. O ir apskritai ge riau skolą tegu moka pats.“ Praėjus kelioms dienoms Algir das P. nesėkmingai pabandė susi siekti su VMI pareigūne, kuri yra pasirašiusi jo mokestinės paskolos sutartį. Po kelių dienų kita parei gūnė jam pareiškė, kad rugpjūčio pabaigoje jis gali nė nevargti prisi skambinti, nes darbo vietoje nie ko neras. Palaukęs iki rugsėjo Algirdas P. pagaliau susisiekė su ieškoma VMI pareigūne. Tačiau paaiškėjo, kad ji pati nežino, ką daryti šeimos na riui norint sumokėti kito skolą. Todėl nukreipė į kitas dvi specia listes pridūrusi, kad tokiu atveju reikia pildyti papildomas formas. Nukreipė dar kitur
„Aišku, vėliau atrodė, kad bū tų buvę lengviau, jei mano šei mos narys pinigus būtų pervedęs man, o skolą padengęs aš pats. Ta čiau pajutau azartą. Nejau mano tėvas, mama ar sūnus negali ofi cialiai padėti išsikapstyti iš sko lų? Koks skirtumas, kieno tai pi nigai?“ – piktinosi Algirdas P. Po kelių dienų bandymų prisi skambinti vienai iš nurodytų spe cialisčių Algirdas P. sužinojo, kad
jokių formų pildyti nereikia. Jis nu džiugo išgirdęs, jog užtenka prisi jungti prie savo e. bankininkystės ir, jei įmokas moka kitas asmuo, užpildyti „išplėstinį pavedimą“. „Tada mandagiai paklausiau, ar galėtų pasakyti mano likutį, kurį reikia sumokėti, nes VMI nesutei kia galimybės pačiam stebėti, kiek jau sumokėta ir koks skolos liku tis. Jį turi kas mėnesį skaičiuo ti pats, kaip ir palūkanas. Tačiau man buvo atsakyta, kad ši specia listė neužsiima tuo ir kad reikė tų kreiptis į dar vieną specialistę, kuriai aš priskirtas pagal gimimo metus“, – dėstė Algirdas P.
Algirdas P.:
Būtų buvę lengviau, jei mano šeimos narys pinigus bū tų pervedęs man, o skolą padengęs aš pats.
Pasiūlė nemokėti
Tuomet, kaip sakė pašnekovas, prasidėjo didžiausi nesusiprati mai. Anot jo, paskambinus nuro dytai specialistei, Algirdui P. iš kart buvo pasakyta, kad jis negali sužinoti savo skolos likučio, nes tai yra konfid enciali informaci ja: „Pasakė, kad turiu eiti į VMI, rašyti prašymą ir man bus, ma tyt, į ausį pasakyta, kiek skolos li ko sumokėti. Pradėjau širsti – juk aš tiesiog noriu sugrąžinti, ką esu skolingas. Klausiau, kodėl jie ne gali man pasakyti sumos, kurią šeimos narys mano vardu atsiųs tučtuojau?!“ Po ilgos pauzės ragelyje ir pa tarškinusi kompiuterio klavišais Algirdo P. pašnekovė prisipažino, kad institucijoje dabar diegiama nauja sistema ir ji negalinti pasi žiūrėti likučio. O ir apskritai dar buotojai dar patys nieko nesup ranta. „O kas tuomet supranta?“ – retoriškai klausė jis. Algirdas P. pasakojo, kad sutri kusi VMI darbuotoja ėmė jo klau sinėti, galbūt jis kurį laiką ar bent rugsėjį įmokų galėtų nemokėti: „Po
Painiava: norint sužinoti, kaip asmuo gali padengti šeimos nario sko
lą VMI, gali prireikti virtinės skambučių įvairiems specialistams.
ilgų bergždžių kalbų ir bandymų kaip nors manimi atsikratyti man buvo pasiūlyta pervesti kokią nors didelę sumą taip, tarsi pervesčiau mėnesinę įmoką. Tada baigę dieg ti sistemą jie, jei bus permoka, ją po kurio laiko grąžins.“ Anot jo, buvo surastas papras čiausias būdas, tiesa, ne toks ofi cialus, koks turėjo būti: „Ir nejau tokio sprendimo negalėjo ma no šeimos nariui pasakyti VMI specialistė patį pirmą kartą? Štai koks vieno langelio principas. Ir štai kaip nelengva žmogui įsiūlyti valstybei pinigų.“ Apgailestavo dėl nesusipratimų
VMI viršininko pavaduotojas Ge diminas Vyšniauskis komentuo damas susidariusią situaciją pir miausia apgailestavo ir atsiprašė mokesčių mokėtojo, kad šis ope ratyviai negavo tinkamos paslau gos ir konsultacijų. „Istorija bus išnagrinėta, kaip ir imtasi būtinų priemonių, kad pa slaugas mokesčių mokėtojai gau tų kokybiškas ir daug greičiau“, – pažadėjo jis. G.Vyšniauskis pa brėžė, kad netrukus mokesčių mokėtojas apie savo mokestinę
„Shutterstock“ nuotr.
skolą valstybei bet kada galės su žinoti prisijungęs prie naujos VMI interneto svetainės. Anot jo, sve tainėje bus suformuota mokesčių mokėtojo kortelė, kurioje bus gali ma rasti ne tik minėtą informaciją, bet ir įvykdytų mokestinių prievo lių istoriją, mokėtinus mokesčius, mokesčių permokas ir pan. „Šiandien gyventojas savo sko lą valstybei gali sužinoti atėjęs į VMI arba tai gali padaryti jo raš tišką įgaliojimą turintis asmuo – tai reikalinga siekiant apsaugoti privačius asmens duomenis“, – dėstė G.Vyšniauskis. Jis patikino, kad sumokėti mo kesčius už kitus asmenis gali ma visais atvejais – nesvarbu, ar tai būtų mokestis, ar mokestinės skolos sutartis, ar administraci nė bauda: „Tais atvejais, kai mo kesčiai, įmokos ar rinkliavos mo kamos už kitą fizinį arba juridinį asmenį, būtina pildyti išplėsti nę mokėjimo nurodymo formą ir nurodyti pradinio mokėtojo vardą ir pavardę arba įmonės pavadini mą (fizinis ar juridinis asmuo, už kurį mokėtojas perveda lėšas ga vėjui), pradinio mokėtojo asmens arba įmonės kodą.“
9
trečiADIENIS, rugsėjo 12, 2012
pasaulis Mirtinas nuodas
Nori laisvės
Pagyrė Graikiją
Čekijoje apsinuodiję meta noliu mirė 5 nelegalų alkoho lį vartoję žmonės, dar 12 at sidūrė ligoninėse. Šalies ži niasklaida tvirtina, kad į ligo nines pateko daugiau kaip 20 žmonių. Kai kurie apako ar yra kritinės būklės. Žmonės nukentėjo daugiausia rytinė je Čekijos dalyje.
Dešimtys tūkstančių neprik lausomybei pritariančių ka talonų demonstracijoje Bar selonoje reikalavo atsiskirti nuo Ispanijos. Katalonija, ku ri sudaro penktadalį Ispanijos ekonomikos, sako, kad cent rinei vyriausybei moka daug daugiau mokesčių nei gauna mainais.
Vokietijos finansų minist ras Wolfgangas Schaeuble (nuotr.) pagyrė Graikijos pa siektą „reikšmingą pažangą“ mažinant savo skolų naštą, tačiau paragino Atėnus lai kytis duotų pažadų. Kitą mė nesį kreditoriai paskelbs ata skaitą, kurioje bus įvertinta Graikijos pažanga.
Apkartinta šventė Kosove
Kai kurie egiptiečiai sako, kad po revo liucijos laukia po kyčių, kai kurie tei gia, kad jų tikėtis ne verta. Kad ir kas tei sus, akivaizdu, jog transporto chao so iš Egipto gatvių revoliucija neišgy vendino.
Nors Kosovui Vakarų šalys suteikė visišką suverenumą, Rusija įvar dijo Kosovą kaip kvazivalstybę, o Serbija apkaltino Prištiną dėl nu sikalstamos prekybos žmonių or ganais.
Netvarka: viena didžiausių Egipto sostinės Kairo problemų – transporto sistema, kurioje tvyro chaosas.
„Reuters“ nuotr.
Ar Egiptas pakeitė savo veidą? Parduotuvė šalia gatvės
Kodėl Kairo transporto sistema taip jaudina Egipto žmones ir po litikus? Ogi todėl, kad šalies ekono mikai nuolatinės spūstys gatvė se kainuoja beveik po 8 mlrd. do lerių kasmet. Tai sudaro daugiau nei 3 proc. Egipto bendrojo vidaus produkto. Šiuos skaičius pateikia Pasaulio bankas. Suskaičiuota, kad mili jardus dolerių nusineša transpor to vėlavimas ir degalų naudojimas stovint spūstyse. Palyginti su kitų pasaulio šalių sostinėmis, kurios irgi kenčia nuo nuolatinių spūsčių gatvėse, Kairas – rekordininkas. Revoliucija Egipte prasidėjo, vyko ir, regis, baigėsi. Tačiau Kairo gat vėse tebešeimininkauja chaosas. Antai Nasras Mohammedas Ghalebas judrioje sostinės gatvė je prekiauja gaiviaisiais gėrimais. Pardavėjai, tokie kaip N.M.Gha lebas, trukdo eismą, tačiau jiems nėra kitos išeities. Miestas pri grūstas automobilių, motorole rių, autobusų ir sunkvežimių, o prekiauti turguje neapsimoka. „Žmonės automobiliuose – įkaitę, juk jiems reikia kuo nors atsigaivinti“, – tvirtino 43 metų N.M.Ghalebas. Vyrui net netoptelėjo galvon, kad jo „parduotuvė“ gatvėje kelia daug nepatogumų vairuotojams. „Aš juk dirbu gatvės pakrašty je“, – lyg niekur nieko nusijuokė vyras. Tikslas – prikelti ekonomiką
Kartais policijos pareigūnai pa vaiko prekiautojus iš gatvių, ta čiau jų tiek daug, kad, regis, visų
Kairo pareigūnų nepakaktų jiems sutramdyti. Skaičiuojama, kad Egipto sosti nėje šešėliniu verslu užsiima tūks tančiai, o gal net dešimtys tūks tančių gyventojų. Tiesa, naujasis Egipto vadovas Mohamedas Morsi pareiškė, kad sutvarkyti transporto sistemą bus vienas svarbiausių jo prioritetų per pirmąsias šimtą prezidenta vimo dienų.
Nematau dide lio skirtumo tarp to, kas yra dabar ir kaip buvo Mubara ko laikais. Tikslas – ambicingas. Dešimt mečius Egipte niekam nepavyko pažaboti gatvės prekiautojų ir su tvarkyti transporto sistemos taip, kad ši funkcionuotų be priekaištų. Be transporto sistemos, M.Mor si laukia ir daug kitų darbų – at gaivinti ekonomiką, užtikrinti sklandų socialinės sistemos funk cionavimą, kad šalyje nekiltų nau ja neramumų banga. Egiptas jau kreipėsi į Tarptauti nį valiutos fondą dėl 4,8 mlrd. do lerių paskolos. Paramos M.Mursi paprašė ir iš didžiųjų arabų šalių bei JAV. Visgi Kairo gyventojai piktina si, kad esminių pokyčių šalyje ne mato. „Chaosas kontroliuoja padėtį, – ironiškai kalbėjo Saadas Hagrasas, Egipto verslo laikraščio „Al Alam Al Youm“ apžvalgininkas. – Nors politinis gyvenimas pamažu grįžta
į vėžes, revoliucija iš esmės nieko nepakeitė. Nusikaltimų skaičius išaugo, policijos pareigūnų gat vėse – vis mažiau, skurdas išliko. Maždaug 40 proc. egiptiečių iki šiol gyvena vos už 2 dolerius per dieną. Ką jau kalbėti apie nedarbo lygį – jis tik auga. Tam tikra pra sme paprastų gyventojų padėtis po revoliucijos net pablogėjo.“ Mohammedas Ahmedas, 31 me tų piratinės programinės įrangos ir vaizdajuosčių pardavėjas, taip pat pabrėžė, kad nemato pokyčių. „Nematau didelio skirtumo tarp to, kas yra dabar ir kaip buvo Mu barako laikais“, – kalbėjo vyras. Daug gyventojų, mažai tvarkos
Egipto sostinės transporto siste ma nepritaikyta tokiam skaičiui automobilių ir žmonių, kiek da bar gyvena mieste. Bent taip sa ko ekspertai. Nors didmiestyje ir išdygo daug naujų tiltų, buvo pastatytas ap linkkelis, patobulinta metro siste ma, Kairo gyventojų skaičius auga taip sparčiai, kad įvairūs transpor to sistemos tobulinimai problemų neišsprendžia. Šiuo metu Kairo gatvėmis važi nėja apie 2,2 mln. transporto prie monių. Nuo aštuntojo dešimtme čio transporto priemonių skaičius Egipto sostinėje nuolat augo vidu tiniškai po 4 proc. Egipto gyventojų skaičius per pastaruosius dešimt metų padi dėjo 13 mln. Ši našta teko būtent Kairui ir jo priemiesčiams. Šiuo metu sostinėje gyvena apie 18 mln. gyventojų. Tiesa, ne tik gyventojų skai čius, bet ir vietos vairavimo tra dicijos kelia problemų. Kaire retai
kada paisoma šviesoforų ar kitų eismo ženklų. Kaip sako Safwanas Khedras, transporto specialistas iš Kairo universiteto, taip yra todėl, kad daugelis miesto gyventojų tradi ciškai mokosi vairuoti su draugais ar giminėmis, o ne lanko specia lius vairuotojų kursus. „Jei žmogus ką nors daro klai dingai, jis juk turi žinoti, kada klysta, kitaip nepasimokys“, – apie specialių kursų būtinybę kal bėjo S.Khedras. Kairo vairuotojai piktinosi pa reigūnų darbu, esą nuolatinės pa tikros trikdo eismą. „Ar jūs, kad patikrintumėte vairuotojų pažymėjimus, sustab dytumėte visą šalį?“ – retoriškai klausė Mohammedas Hedis, 49 metų taksi vairuotojas. Prek yb in inkas M.Ahm ed as klausė: „Kur jie mus perkels? Ar jie nori, kad mes prekiautume namie. Už ką mums maitinti sa vo šeimas?“ Pasak M.Ahmedo, verslas ir taip patyrė sunkų sukrėtimą revoliuci jos metais. „Kasdien atsikeliu ir pirma min tis, kuri šauna į galvą, – kaip ne noriu čia (į gatvę – red. past.) grįž ti. Tačiau grįžtu. Grįžtu kasdien“, – sakė M.Ahmedas. Vis dėlto prekiautojas sakė, kad tiki, jog naujasis šalies vadovas iš spręs transporto problemas taip, kad ir avis būtų sveika, ir vilkas sotus. „Žinote, jis tik du mėnesiai val džioje. Matyt, laiko stinga. Taigi, duokime jam galimybę. Tikimės, kad Dievas – jo pusėje“, – vylė si vyras. „The New York Times“ inf.
Vakarai paskelbė, kad baigė savo misiją nuo Serbijos atsiskyrusioje provincijoje. Misijoje dalyvavo 23 ES šalys, Jungtinės Valstijos ir Tur kija. Teritorija ir 2 mln. jos gyven tojų, tarp kurių daugiausia – etni nių albanų, buvo administruojama tarptautinių institucijų nuo NATO bombardavimo kampanijos. 2008 m. vasario 17 d. Kosovas vien aš al iškai pas kelb ė nep rik lausomybę nuo Serbijos ir vėliau buvo pripažintas apie 90-ies ša lių, įskaitant daugumą ES valsty bių. Tačiau tam iki šiol priešinasi Belgradas, Maskva ir Kosovo ser bai. Nors Kosovo valdžia sutiko mi sijos pabaigą tarsi šventę, Serbija, kuri nepripažįsta provincijos kaip nepriklausomos respublikos, pa skelbė, kad turi informacijos, jog Kosove klesti organų prekyba.
Kosovas buvo ir te bėra kvazivalstybė, nesanti tarptautinis teisinis subjektas.
Serbijos prokuroras atskleidė, kad Belgrado rankose atsidūrė vie nas buvęs Kosovo sukilėlis, kuris, kaip tvirtina Serbija, per Kosovo karą dalyvavo chirurginėje opera cijoje, per kurią buvo išimta šir dis vienam serbui kaliniui ir vėliau parduota tarptautinėje juodojoje žmonių organų rinkoje. Kosovo užsienio reikalų minist ras Enveras Hoxhajus atrėžė, kad Serbijos informacija – „propagan da“ ir mėginimas „apjuodinti Ko sovui labai svarbią dieną“. O Rusija paskelbė, kad laiko ir laikys Kosovą kvazivalstybe, ne turinčia teisinio statuso. „Kadangi Tarptautinė Kosovo valdymo grupė neturi visuotinai pripažįstamo oficialaus statuso, mūsų nuomone, kad ir kokį spren dimą ji būtų priėmusi, Kosovas bu vo ir tebėra kvazivalstybė, nesan ti tarptautinis teisinis subjektas“, – pabrėžė Rusijos užsienio reika lų ministerijos atstovė Marija Za charova. BNS inf.
10
trečiADIENIS, rugsėjo 12, 2012
sportas R.Berankis įveikė prancūzą
Neymaras – nesulaikomas
Aplankė ligoniukus
Pajėgiausias Lietuvos tenisi ninkas Ričardas Berankis (85oji vieta ATP reitinge) pirmoje „Challenger Tour“ serijos „ATP Roller Open“ turnyro Liuk semburge dvikovoje 6:4, 6:2 nugalėjo prancūzą Kenny De Scheppersą ir antrajame rate susitiks su čeku Janu Herny chu (ATP-160).
2014 metų pasaulio futbo lo čempionato finalo turny ro šeimininkė Brazilijos rink tinė kontroliniame mače 8:0 sutriuškino Kinijos ekipą. Tris įvarčius pelnė Neymaras. Tarptautinėje klasifikacijoje penkiskart pasaulio čempionė Brazilija užima 12-ąją vietą, Ki nija – 78-ąją.
Londono olimpiados bronzos medalio laimėtojas, graikų-ro mėnų imtynių meistras Alek sandras Kazakevičius Vilniuje aplankė vėžiu sergančius vai kus. Atletas pasakojo apie sa vo sportinę karjerą, kovas žai dynėse bei padovanojo vai kams jų vardais pažymėtus sportinius marškinėlius.
Vilnietės rengiasi naujiems iššūkiams Mantas Stankevičius Iš Lietuvos moterų krepšinio že mėlapio išnykus Kauno „VičiAisčių“ komandai, didelės pajė gos sutelktos Vilniaus „Kibirkš ties-Viči-IKI“ ekipoje.
– Ar komanda jau suformuo ta? – paklausėme „KibirkštiesViči-IKI“ trenerės Jurgitos Štrei mikytės-Virbickienės. – Taip, subūrėme visą kolektyvą. Treniruojasi vienuolika žaidėjų, o dar trys gydosi traumas. Į namus grįžo krepšininkės, kurios dvejiems metams buvo ištremtos iš Vilniaus į Kauną – Rima Valentienė, Vita Kuktienė. Ir aš tarp jų... Netgi sun ku skaičiuoti, kurios žaidėjos anks čiau atstovavo TEO klubui, o kurios – „Viči-Aistėms“. Visos krepšinin kės turi pakankamai aukščiausio lygio varžybų patirties. Iš vyres niųjų mokysis seserys Greta ir Eg lė Šniokaitės, Lina Pikčiūtė. Nori me, kad jos tobulėtų. Turėsime dvi legionieres – amerikietes Sakellie Daniels ir Celeste Trahan-Davis. – Lietuvos čempionate gali ma registruoti keturias legio nieres. – Mūsų tikslas – išlaikyti lietuves. Žinoma, Lietuvos čempionatas – neideali galimybė progresuoti, tai galima daryti Eurolygoje, kurioje rungtyniavo „Viči-Aistės“. Gau davome į kaulus, tačiau bent jau pasimokydavome žaisti, sužino davome, kuria linkme turime eiti.
– Ar dalyvausite Baltijos mo terų krepšinio lygos turnyre? – Taip, bet tik nuo finalinio etapo, nes rungtyniausime Europos tau rės turnyre.
Skaudu, kad Euroly goje netekome vie tos, nes išsikovoti vietą prireikė labai didelio įdirbio.
– Ar pritariate minčiai, kad ateinantį sezoną madas šalies moterų krepšinyje diktuos jau nebe Kaunas, o Vilnius? – Lietuvoje nėra paprasta subur ti dvi pajėgias moterų krepšinio komandas. Vienas variantų – iš sklaidyti žaidėjas į skirtingas eki pas. Tada turėtume konkurenciją Lietuvoje, bet būtume silpnos Eu ropoje. Manau, geriau turėti vieną pajėgią komandą, kurios pagrindi niai tikslai būtų siejami su Europos turnyrais. Norėdami suburti bent dvi komandas, privalėtume susi grąžinti žaidėjas iš užsienio. Tam reikia nemažų pinigų. Man asme niškai Lietuvos čempionatas nėra labai įdomus, netgi Europos taurės turnyras – ne tai, ko mūsų šalies moterų krepšinis iš tikrųjų vertas. Man reikia stipriausiųjų varžybų – Eurolygos. Skaudu, kad joje ne tekome vietos, nes išsikovoti vietą prireikė labai didelio įdirbio.
Startas: „HC Baltica“ naują varžybų sezoną pradės jau kitą savaitę.
„Balticos“ žaidėjai galanda pačiūžas Praėjusį sezoną Lietuvos ledo ritulio aistruolius kovomis Jau nimo ledo ritulio lygos (MHL) B divizione džiuginusio klubo „HC Baltica“ vadovai ir žaidėjai tikisi, kad antrieji metai bus sėkmingesni. Mantas Stankevičius m.stankevicius@diena.lt
Namai – Elektrėnai
Vilniaus ledo ritulio komanda per nai aštuntfinalyje nusileido Rygos „Juniors“ ekipai ir seriją iki trijų pergalių pralaimėjo 1:3. Pirmąsias naujo sezono rungty nes komandos „HC Baltica“ ledo ritulininkai žais rugsėjo 19-ąją ir 20-ąją su Rygos „Prizma“. Pirma sis namų mačas numatytas spalio 10–11 d. su „Klin“ ekipa. Tikimasi, kad susitikimas vyks rekonstruo toje Elektrėnų arenoje. „Galutinės sudėties dar neturi me, ją teberikiuojame, – sakė vy riausiasis komandos „HC Baltica“ treneris Dmitrijus Medvedevas. – Iki optimalaus varianto dar tolo ka. Vis ą rugs ėj į tren ir uos im ės Kaune, spalį kelsimės į Elektrė nus.“
„Liet uvoje jauč iam e žaid ėj ų, kurie galėtų atstovauti koman dai, trūkumą. Didžiausias defici tas – 1994–1995 m. gimę vaiki nai. Ekipoje liko broliai Edgaras ir Artūras Rybakovai, Aimas Fis čevas. Peržiūroje – šalies jauni mo rinktinės narys Vaidotas Ras tinis ir jaunasis Erikas Sadauskas, – vardijo D.Medvedevas. – Ko mandą abipusiu susitarimu pali ko Andrejus Židkovas – jis išvyko į Suomiją.“
minas, puolėjas iš Slovakijos Bori sas Reižekas, Ilja Mašencovas. „Peržiūroje iš viso – 21 žaidėjas ir du vartininkai. Kas savaitę atvyks ta naujų kandidatų iš Slovakijos, Čekijos, Italijos, Austrijos, Rusi jos, silpnesnieji išvyksta, – pasa kojo treneris. – Praėjusio sezono pradžioje turėjome labai stiprius vartininkus, bet vėliau ši pozicija susilpnėjo, todėl nenorime, kad tai pasikartotų ir šiemet. Vartus sau gos du slovakai ir V.Kuzminas.“
Dmitrijus Medvedevas:
Tikslas – pusfinalis
Laukia sunki sezo no pradžia, o mes dar nežaidėme nė vienų kontrolinių rungty nių. Vis dėlto tikiuosi, kad įsibėgėsime.
Užsieniečių antplūdis
Komanda: J.Štreimikytė-Virbickienė tvirtina, kad „Kibirkšties-Viči-
IKI“ žaidėjos turi pakankamai aukščiausio lygio varžybų patirties.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Praėjusį sezoną nemažai kritikos dėl žaidėjų iš Lietuvos stokos su laukęs klubas didelių pasikeitimų nežada.
Treneris informavo, kad ko mandoje keisis ir legionieriai. Liko žaisti vartininkas Vladislovas Kuz
Paklaustas, ko tikisi naująjį sezoną, treneris apgailestavo, kad komanda treniruotis pradėjo per vėlai. „Laukia sunki sezono pradžia, o mes dar nežaidėme nė vienų kont rolinių rungtynių. Vis dėlto ti kiuosi, kad įsibėgėsime. Užduotis – daugiau rungtynių atkrintamo siose varžybose, norėtume pasiekti pusfinalį, – sakė D.Medvedevas. – Viliamės, kad išvengsime keblumų, kilusių praėjusio sezono pabaigoje, kai tinkamai nusiteikti svarbiau siems mačams trukdė ir finansi nės klubo problemos.“
12
trečiADIENIS, rugsėjo 12, 2012
menas ir pramogos
Meilė ir neapykanta tango ritmu Antradienio vidurdienį jaukioje sena miesčio gatvelėje Gytis Ivanauskas pri statė septintąjį teatro sezoną. Didžioji jo premjera – spektaklis „Tango Salon“. Indrė Pepcevičiūtė i.pepceviciute@diena.lt
Susirinkusiems buvo parodytos kelios ištraukos iš naujo argenti nietiškojo tango spektaklio „Tan go Salon“. Pats G.Ivanauskas labai trumpai ir konkrečiai pristatė nau jąjį sezoną ir šį spektaklį. „Tango Salon“ yra argentinie tiškojo tango atšaka. Jį vadinu in telektualiuoju saloniniu tango. Spektaklyje kalbame apie moters grožį, kiek ji deda pastangų, norė dama suvilioti vyrą. Kartais tų pa stangų iš tikrųjų būna per daug. Tai yra lyg savotiškas akmuo į šiuolai kinės moters daržą“, – pagrindi nę spektaklio mintį įvardijo reži sierius. Spektaklio veiksmas vyksta gro žio salone. „Tai yra Tango gro žio salonas, arba grožio salonas „Tango“. Tai yra žmonių emoci jos, jausmai, išgyvenimai, meilė ir neapykanta tango ritmu ir tango judesiu“, – sakė G.Ivanauskas. Trumpas, konkretus ir išgrynin tas – toks buvo naujojo sezono pri
statymas, toks bus ir pats sezonas. G.Ivanausko teigimu, šis sezonas bus kuklesnis, bus rodomi ne visi teatro repertuaro spektakliai. Ta čiau tai daroma tikslingai, siekiant grynumo.
Gytis Ivanauskas:
Spektaklyje kalba me apie moters gro žį, kiek ji deda pa stangų, norėdama suvilioti vyrą.
„Man kartais atrodo geriau ma žiau, bet stipriau, negu parody ti visko po truputį ir nelabai tiks liai“, – teigė režisierius. Jis užsiminė, kad žiūrovai, ne matę vieno ar kito spektaklio, ga limybę jį pažiūrėti galbūt turės kitą pusmetį – po Naujųjų metų. „Aš visąlaik esu už ėjimą į prie kį ir už naujienas, naujas premje
Supažindino: pristatydamas naująjį sezoną, Gyčio Ivanausko teatras parodė keletą ištraukų iš didžiausios
šio sezono premjeros – argentinietiško tango spektaklio „Tango Salon“.
ras. Kai kurie mūsų spektakliai ro dyti jau ilgą laiką, kone penkerius mūsų teatro gyvavimo metus, tad jiems tiesiog reikia leisti pagulė ti lentynoje, kad tas šviežumas ir naujas jausmas vėl atgimtų. Tar
kim, po pusmečio“, – dėstė G.Iva nauskas. Be minėto „Tango Salon“, šį pus metį Gyčio Ivanausko teatras rodys „Paukščius“, „Atgyjančius kūnus“ ir „Marko (Kavolių kabaretą)“.
Gedimino Bartuškos nuotr.
KAS? Spektaklis „Tango Salon“. KUR? Ūkio banko teatro arenoje, Olimpiečių g. 3. KADA? Rugsėjo 22 d. 19 val. KAinA? 41–51 litas.
13
TrečiADIENIS, rugsėjo 12, 2012
menas ir pramogos Rugsėjo 22 d. į sep tintuosius gyvavi mo metus įženg siantis teatras „Atvi ras ratas“ pradeda naują kūrybinį se zoną, kupiną naujų vardų, kviestinių aktorių, kūrybinių iššūkių, gastrolių ir, žinoma, pačių spek taklių.
Repertuaras: be ankstesnių spektaklių, tarp kurių – ir „Lietaus žemė“, teatras „Atviras ratas“ žada pateikti žiūrovams dar bent tris premjeras.
Dmitrijaus Matvejevo nuotr.
„Atviras ratas“ pakelia užsklandą Debiutuos ir jaunieji
Spektakliai, kaip jau gražiai kūry biškai įprasta „Atvirame rate“, bus statomi pagal pačių kūrėjų – akto rių ir režisierių – parašytas pjeses. Pirmoji septintojo kūrybinio se zono naujiena atkeliauja iš pavasa rio – tai premjerinis gegužės pa baigoje pastatytas vienos dalies spektaklis „Brangioji mokytoja“ pagal to paties pavadinimo 1980 m. parašytą Liudmilos Razumovska jos pjesę. Spektaklį režisavo Ieva Stundžytė, jame mokinių vaidme nimis pirmąkart profesionaliojoje scenoje debiutuoja jauni Lietuvos muzikos ir teatro akademijos akto riai – studentai (kurso vadovas re žisierius Aidas Giniotis): Gelminė Glemžaitė, Danas Kamarauskas, Jurgis Marčėnas, Gabrielius Za palskis. Mokytojos vaidmenį atlie ka „Atviro rato“ aktorė Vesta Šu milovaitė. „Brangioji mokytoja“
– tai skaudžiai aštrus ir pavojin gu jaunystės maksimalizmu pul suojantis spektaklis, nagrinėjantis opią jauno žmogaus ir jį supančio suaugusiųjų pasaulio santykių te mą. Šį spektaklį netrukus galės iš vysti ne tik Vilniaus, bet ir mažes nių Lietuvos miestų žiūrovai. Akcentuos iracionalumą
Antroji kūrybinė naujiena žiūrovus pasieks iš intensyvia energija pul suojančio repeticijų lauko, kuriame šiuo metu užsidariusi ir artėjančiai premjerai ruošiasi spektaklio „1/3 gyvenimo“ kūrybinė grupė. Spalio 13 ir 14 d. Menų spaustuvėje rody simą spektaklį „1/3 gyvenimo“ jo idėjos autorius ir režisierius Justas Tertelis pristato sakydamas, kad „spektaklis bei jo kūrėjai stengiasi pažvelgti į šiandieną ne tik iš sąmo ningosios, racionaliosios, logiško sios pusės. Priešingai, spektaklio
kūrybinė grupė mėgina pakapstyti giliau, siekdama atrasti, kas slepiasi po ta, rodos, nepajudinama racio nalumo kauke, kurią kiekvienas tu rime.“ Šiame spektaklyje kartu su „Atviro rato“ aktoriais Marija Ko renkaite, V.Šumilovaite, Jonu Šar kumi, Vytautu Leistrumu vaidins Šarūnas Banevičius ir žiūrovams iš spektaklio „Sudie, idiotai“ pažįsta mas Ainis Storpirštis. Gruodžio pradžioje savo nau jausią spektaklį pristatys režisierė I.Stundžytė. Kalbėdama apie būsi mąjį pastatymą režisierė buvo int riguojančiai paslaptinga: „Penkios skirtingų profesinių patirčių turin čios aktorės varijuoja savo tiesio ginės profesijos – aktorės – tema, pasitelkdamos Ofelijos įvaizdžio keliamas asociacijas. Vykstantis kūrybinis procesas reikalauja drą sos, atvirumo ir ne tik. Kol kas dar binis kuriamo spektaklio pavadini
mas išlieka toks pat kaip ir pjesės „Aš, tu ir Ofelija“, kurios gimimo priežastis – teatras.“
Justas Tertelis:
Spektaklio kūrybinė grupė mėgina pakaps tyti giliau, siekdama at rasti, kas slepiasi po ta, rodos, nepajudinama racionalumo kauke, ku rią kiekvienas turime. Pradžia – kitą savaitę
Septintojo kūrybinio sezono pra džią teatras „Atviras ratas“ skelbs jau rugsėjo 18 d. 19 val. Menų spaustuvės Juodojoje salėje. Čia bus rodomos biografinės impro vizacijos „Lietaus žemė“ (režisie
Kriminalinis pasaulis turės savo žodyną Vilniaus universiteto dėstytojas dr. Robertas Kudirka, jau beveik 10 metų tyrinėjantis į pragaištingą „nusikaltimo–narkotikų–kalėjimo“ trikampį patekusių žmonių kalbė seną, sudarė kriminalinio pasau lio žodyną. Bendravo su nusikaltėliais
Metodai: žargono tyrinėtojas
R.Kudirka įprastą mokslininkams bibliotekos aplinką turėjo iškeisti į kalėjimo kameras ir reabilitaci jos centrus. Laurio Viksnio (BFL) nuotr.
Rinkdamas medžiagą „Kalėjimo, kriminalinio ir narkomanų žargo no žodynui“ daug laiko praleido kalinių, vagių, narkomanų ir nar kotikų platintojų draugijoje. Medžiaga rinkta 2004–2010 m. daugiausia iš sakytinės kalbos, tiesiogiai bendraujant su nuteis taisiais, kalėjimo ir pataisos namų prižiūrėtojais, narkomanais, kišen vagiais ir žmonėmis iš kriminali nio pasaulio. Dalis kalėjimo žargo no buvo tikslinama susirašinėjant laiškais su nuteistaisiais iš Pravie niškių pataisos namų ir Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo. Žodyną sudaro kalėjimo, krimi nalinio (kišenvagių ir kt.) ir narko manų žargono žodžiai bei frazeo
logizmai. Jame aprašyta daugiau kaip 1200 žodžių ir 250 frazeolo gizmų. Žodyne gausu pavyzdžių, kurie iliustruoja žodžių reikšmes ir vartoseną. Žodynas skirtas kalbi ninkams, vertėjams, lietuvių leksi kologiją studijuojantiems studen tams ir visiems, besidomintiems slengu, socialine dialektologija, subkultūrų kalba. Žargoną „konservuoja“ situacija
Kalėjimo, kriminalinis ir narko manų žargonas iš visų socialinių dialektų išsiskiria gausumu ir sa vitumu. Taip yra dėl kelių priežas čių. Pirmiausia, kalėjimo ir patai sos namų bendruomenė, ko gero, labiausiai atribota nuo likusios visuomenės, sudaro savitą su bkultūrą: čia galioja savi nerašyti įstatymai, vertybių sistema (Ne tikėk, neprašyk, nebijok – tu tai turi suprasti...), išvaizdos etalonas, tam tikra klasinė hierarchija su sa vu „prezidentu“, „parlamentu“ ir „liaudimi“. Tad natūralu, kad ir to „pasaulio“ kalba, kalėjimo žargo
nas, gyvena savo tarsi atsietą gy venimą. Žodyno sudarytojų teigimu, kalė jimo žargonas ir tradicijos „visu gra žumu perimtos iš „plačiosios tėvy nės“, t. y. 1922–1991 m. gyvavusios Tarybų Sąjungos laikų, nes dėl daž no kalinių pervežimo (etapų) viso je Tarybų Sąjungoje buvo išplitęs ir nusistovėjęs tam tikras rusiškas šios subkultūros kalbos standartas. Lie tuvai atgavus nepriklausomybę, šios subkultūros sistema tapo jau auto nomiškesnė ir pradėjo kisti tik jai sa vitu būdu, kai kurios skolintos žar gonybės įgavo reikšmių, kurių nėra dabartiniame rusų kalbos kalėjimo ar kriminaliniame žargone. Perima ir visuomenė
Kalėjimas ir kriminalinis pasaulis – tai kaip brolis ir sesuo, tik vienas jų yra laisvėje. Taip ir kriminali nio žargono pamatas didžiąja da limi yra išsigryninęs už grotų. Pro fesionalus nusikaltėlis (pavyzdžiui, ščipakas), atsėdėjęs laisvės atėmi mo bausmę, išėjęs į laisvę ir toliau
rius A.Giniotis), praėjusiais me tais nominuotos Auksinio scenos kryžiaus apdovanojimui kaip ge riausias nacionalinės dramatur gijos pastatymas. Simboliška, kad penktaisiais kūrybinio gyvavimo metais teatras „Atv iras ratas“, išgarsėjęs to paties pavadinimo autobiografinėmis improvizaci jomis, nėrė į biografinių impro vizacijų sūkurį, kuris leido jaut riai, pasakojant real ių žmon ių gyvenimo istorijas, kalbėti apie bene skaudžiausią XX a. Lietu vos istorijos tarpsnį – tarpukarį ir pokarį. Nacionaline dramaturgija pra dėtą sezoną Menų spaustuvėje tęs muzikinis spektaklis vaikams „Se nelės pasaka“ (rugsėjo 23 d. 12 val.) ir Kazio Binkio satyrinė agitacija „Sparnuotasis Matas“ (rugsėjo 23 d. 19 val.). VD inf.
Knygą pristatys „nusikaltėliai“ „Kalėjimo, krim inal in io ir narko manų žargono žodynas“ teatral i zuotai pristatomas 2012 m. rugsė jo 14 d. 19 val. vyksiančiame reng i nyje „Jie kalba sava kalba“. Pristaty me dalyvaus žodyno sudar ytojas R.Kud irka ir leidyklos „Kitos kny gos“ ats tovas Dar ius Pocev ič ius. Teatral iz uotą vaid in imą surengs teatro ir kino aktoriaus Evaldo Les kausko trupė. Reng inys vyks VDA dizaino inovacijų centre „Titan i kas“, Maironio g. 3, Vilniuje.
tebepriklauso nusikalstamam pa sauliui, tęsia savo profesionalią ir organizuotą nusikalstamą veiklą – taip kalėjimo leksika ir „įstaty mai“, supratimai (paniatijos) atsi duria laisvėje, pereina į šnekamąją kalbą, tokie žodžiai (bezpridielas ir pan.) kaip madingi pasigriebiami skambiai antraštei ar kriminalinės kronikos reportažams. Po kurio laiko savitai adaptavęsi šie žodžiai gali pereiti į bendrąjį žargoną. VD inf.
14
trečiADIENIS, rugsėjo 12, 2012
menas ir pramogos „Vilniaus diena“ rekomenduoja
KADA? Rugsėjo 16 d. 16 val. KUR? Trakuose, Užutrakio dvaro sodybos rūmuose. KIEK? 35 litai.
KUR? Vilniaus dailės galerijoje, Didžioji g. 34. KADA? Rugsėjo 12 d. 16 val. KIEK? Nemokamai.
KUR? Lietuvos nacionaliniame dramos teatre, Gedimino pr. 4. KADA? Šiandien 17 val. KIEK? 45 litai.
Džiazas ir klasika
Cz.Miłoszui atminti
„Dieviškoji komedija“
Užutrakio dvaro rudens sezono atidaryme – klasikos ir džiazo žaismas. Koncerto pradžioje skambės vieno ryškiausių Lietuvo je džiazo saksofonininkų Petro Vyšniausko su pianiste Lina Šatku te atliekami klasikiniai kūriniai, vėliau – džiazo improvizacijos, ku rias jis atliks su sūnumi trimitininku Dominyku Vyšniausku.
Vilniaus knygų festivalyje – Lietuvių literatūros ir tautosakos ins titutas su Lenkijos institutu pristato straipsnių rinkinį „Czesławo Miłoszo kūryba: modernioji LDK tradicijų tąsa“. Dalyvaus institu to vadovas Mindaugas Kvietkauskas, literatūrologai Darius Kuo lys, Algis Kalėda, Małgorzata Kasner ir kt.
Kokia Dante’s Alighieri „Dieviškosios komedijos“, ilgaamžiškumo ir aktualumo paslaptis? Į tai bandys atsakyti režisierius Eimantas Nekrošius savo to paties pavadinimo premjeroje. Rolandas Kaz las perteiks Dantės vaidmenį, Vaidas Vilius ir Remigijus Vilkaitis įkūnys antikos poetą Vergilijų.
KUR? Vilniaus rajone, Europos parke. KADA? Rugsėjo 12 d. nuo 10 val. KIEK? Nemokamai.
KUR? Kino teatre „Pasaka“, Šv. Ignoto g. 4/3. KADA? Šiandien 17.30 val. KIEK? Nemokamai.
KUR? „Piano Lt“ salėje, Trakų g. 9 / Kėdainių g. 1. KADA? Šiandien 19 val. KIEK? 43 litai.
KUR? Galerijoje „Kunstkamera“, Ligoninės g. 4. KADA? Iki rugsėjo 22 d. KIEK? Nemokamai.
Studentai, pažinkite Vilnių
Šiaurės šalių kinas
V.Tarasovo vakaras
Talentų duetas
Vilniaus turizmo informacijos centras (VTIC) rugsėjį skelbia jaunimo turizmo mėnesiu ir su teikia galimybę studentams apsilankyti įvairiose lankytinose vietose nemokamai. Būtina registra cija VTIC, Vilniaus g. 22.
Danų režisieriaus Nicolaso Windingo Refno fil me „Valhalos iškilimas“ – 1000-ieji metai po Kris taus gimimo. Nebylys, antgamtiškai stiprus karys išsilaisvina iš norvegų valdovo Barde nelaisvės ir keliauja į tamsos gilumą.
NADA kvartetas (Vladimiras Tarasovas, Liudas Mockūnas, Eugenijus Kanevičius) pasikvietė ketvirtą narį – Lietuvoje gyvenantį poetą Kerry Shawną Keysą (nuotr.), kuris skambant džiazui atliks poetines improvizacijas.
Dailininko Ramazano Krinicko (1904–1983 m.) ir skulptorės Natalijos Luščinaitės-Krinickienės (1905–1998 m.) kūrinių paroda „Iš užmaršties...“ kviečia prisiminti neeilines praėjusio šimtme čio Lietuvos dailės asmenybes.
tv programa
LRT
6.00 Labas rytas, Lietuva. 9.00 „Komisaras Reksas“ (N-7) (k). 10.00 „Hartlando užuovėja“ (k). 11.00 LRT aktualijų studija. Tiesioginė laida. 12.00 Kultūrų kryžkelė. Rusų gatvė (rusų k.). 12.15 Laba diena, Lietuva. Tiesioginė aktualijų laida. 12.20 Žinios. 12.25, 14.50 Sportas, orai. 12.30, 13.05, 14.05 Laba diena, Lietuva. Tiesioginė aktualijų laida. 13.00, 14.00 LRT radijo žinios. 14.40 Žinios. 15.00 „Komisaras Reksas“ (N-7). 16.00 „Hartlando užuovėja“. 17.00 „Viena byla dviem“ (8) (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.45, 21.10, 23.20 Sportas. Orai. 18.55, 23.30 Drama „Potvynis“ (1) (Vokietija, 2006 m.) (N-7). 19.55 Stilius. Jausmai. 20.25, 22.10 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Verslas. 21.05 Kultūra. 21.15 Diskusija. „Rinkimai 2012“. Tiesioginė laida. 22.15 Teisė žinoti. 23.15 Vakaro žinios.
LNK
6.20 „Nickelodeon“ pristato. „Burbuliai“. 6.50 „Linksmieji Tomas ir Džeris“ (k).
LRT 18.55 val.
7.20 „Kempiniukas Plačiakelnis“ (k). 7.50 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) (k). 9.40 24 valandos (k). 10.30 Koncertas „Slavianskij bazar 2012“ (2) (k). 12.30 Karamelinės naujienos (N-7). 13.00 „Nickelodeon“ valanda. „iKarli“. 13.30 Anim. s. „Kung Fu Panda“ (1) (JAV, 2011 m.). 14.00 „Linksmieji Tomas ir Džeris“. 14.30 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 16.30 „Šeimynėlė“ (N-7). 17.00 Labas vakaras, Lietuva. 17.45 24 valandos. 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.14 Sportas. 19.17 Orai. 19.19 KK2. 19.55 Diagnozė: Seimas. 20.55 Karamelinės naujienos (N-7). 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. Verslas. 22.19 Sportas. 22.23 Orai. 22.25 Kriminalinė Lietuva. 22.35 Kriminalinis trileris „Velniški žaidimai“ (JAV, 2007 m.) (N-14). 1.00 „Įstatymas ir tvarka. Specialiųjų tyrimų skyrius“ (N-7).
9.00 „Meilės sūkuryje“. 10.05 „Naisių vasara“. 11.00 Kodėl? 12.20 Beatos virtuvė. 13.10 „Hana Montana“. 13.40 „Ant bangos“. 14.10 „Madagaskaro pingvinai“. 14.40 „Simpsonai“. 15.10 „Meilės prieglobstis“. 16.10 „Drąsi meilė“. 17.10 Prieš srovę. 18.10 „Naisių vasara“. 18.45 TV3 žinios. 19.00 TV3 sportas. 19.05 TV3 orai. 19.10 Be komentarų. 19.40 Stebuklų šalis. 20.30 „Motina ir sūnus“ (2). 21.00 „Vyno kelias“. 21.35 TV3 vakaro žinios. 21.50 TV3 sportas. 21.55 TV3 orai. 22.00 Vikingų loto. 22.05 „Pagrindinis įkaltis“. 23.05 „CSI Niujorkas“. 0.05 „Daktaras Hausas“. 1.00 „Penktadienio vakaro žiburiai“. 1.45 „Biuras“.
TV3
BTV
6.15 6.30 8.00 8.30
Teleparduotuvė. Nauja diena. Tiesioginė transliacija. „Simpsonai“. „Hana Montana“.
LNK 19.55 val.
6.30 7.00 7.25 8.25
Televitrina. Žinios (k). Kalbame ir rodome (N-7) (k). „Raudonas dangus“ (N-7) (k).
TV3 20.30 val.
9.30 „Be namų negerai: naujas gyvenimas“. 10.30 „Margoša: moterimi negimstama“. 11.30 „Milijonieriai“ (k). 12.00 „Mentai“ (N-7) (k). 13.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 14.00 „Liejyklos gatvė“ (N-7) (k). 15.00 „Raudonas dangus“ (N-7). 16.00 Kalbame ir rodome (N-7). 17.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 18.00 Žinios. 18.19 Sportas. 18.23 Orai. 18.25 „Liejyklos gatvė“ (N-7). 19.25 „Auksarankiai“ (N-7). 20.00 Žinios. 20.16 Sportas. 20.19 Orai. 20.25 „Taip. Ne“. 21.25 „Sąmokslo teorija“. Tiesioginė diskusijų laida (N-7). 22.25 „Tikras kraujas“ (N-14). 23.25 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 0.25 Kalbame ir rodome (N-7) (k). 1.25 „Bamba“. Interaktyvus šou suaugusiesiems (S).
13.45 Skonio reikalas. 14.45 Bobų vasara su Asta. Svečiuose pas Gidoną Šapiro-Bilą. 15.45, 16.10, 0.25 „Rugsėjo 11-osios didvyriai“ (2) (N-7). 16.00, 17.00, 18.00 Žinios. 17.20, 21.55 Lietuva tiesiogiai. 18.45 Bobų vasara su Asta. Svečiuose pas Jeleną Tulčiną. 19.45 Dok. f. „Rugsėjo vienuoliktoji. Kai sugriuvo dangoraižiai“ (N-7). 21.00, 23.30 Reporteris. 21.52, 0.22 Orai. 22.30 Bobų vasara su Asta. Svečiuose pas Jeleną Tulčiną.
SPORT1
6.14, 13.00 TV parduotuvė. 6.30 Ryto reporteris. 9.15 Bobų vasara su Asta. Svečiuose pas Gidoną Šapiro-Bilą. 10.15 Namų daktaras. 10.55 Dok. f. „Rugsėjo 11-osios didvyriai“ (1) (N-7). 12.00 Lietuvos diena.
12.00 Televitrina. 13.00, 19.00, 21.00, 23.00 Žinios +. 13.15 Ispanijos ACB krepšinio lyga. Madrido „Real“–Bilbao „Bizkaia Basket“. 14.50 VTB vieningoji krepšinio lyga. Mariupolio „Azovmaš“–Gdynės „Asseco Prokom“. 16.20 VTB vieningoji krepšinio lyga. Rygos VEF–Talino „Kalev“. 17.35 Lietuvos krepšinio lyga. Vilniaus „Lietuvos rytas“–Prienų „Rūdupis“. 19.15 Italijos „Serie A“ lyga. „Udinese“–„Milan“. 21.15 Automoto. 21.45 Sportas LT. Lietuvos sambo čempionatas. 22.15, 23.15 „Sportinio pokerio „Premier“ lyga II“.
BTV 20.25 val.
lietuvos ryto tv 19.45 val.
Lietuvos ryto TV
ris iš uosio, ąžuolo. Kokybę garantuoja. www.vidinesdurys.lt. Tel. 8 689 44 984, e. paštas vidinesdurys@zebra.lt. 955284
Technikos remonto
trečiadienis, rugsėjo 12, 2012
SKUBIAI IR NEMOKAMAI IŠVEŽA nenau-
Tel. 261 3653, 3655, 261 3659 dojamą261 buitinę techniką – šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techskelbimai@vilniausdiena.lt niką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8 641 99 000, www.kaunakiemis.lt. 951181
Siūlo darbą Naujam restoranui „CanCan pizza“ Vilniuje reikalingi: gamybos vadovai, virėjai, picų kepėjai, pagalbiniai virtuvės darbuotojai, barmenai, padavėjai, valytojai-indų plovėjai. Skambinti tel. 8 659 55181. CV siųsti e. paštu danute.krukoniene@delano.lt. 1007711
nus, beržynus, pušynus (1 ha – 10 000 Visų kompiuterių ir televizorių taisymas VilKviečia mokytis Lt). Atsiskaito iš karto. Tel. 8 688 82 727. niuje, Žalgirio g. 131, tel. (8 5) 275 4665; 995098 Matematikos mokytojas (magistras) moko www.pc-help.lt. 933624 matematikos moksleivius ir studentus. Ruošia egzaminams. Tel. 8 674 18 081, e. Kelionių paštas matematikas1@gmail.com. Technikos remonto
Paslaugos
1015245
Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siuntinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 687 Įvairūs 58 503, +44 778 627 1449. Informacija – Kita www.lietuvalondonas.com.
SKUBIAI IR NEMOKAMAI IŠVEŽA nenaudojamą buitinę techniką – šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus elektronikos 959526 prietaisus. Tel. 8 641 99 000, www. 2012 09 22 15 val. bus ženklinamos žeVežame keleivius į Vokietiją, Daniją, Olandikaunakiemis.lt. mės sklypo, kad. Nr. 0101/0145:180, 1013592 pervezimai. ją.esančio Tel. 8 699 01 428, paštassen., Vilniaus m.,e.Verkių SB „Laiinfo@gmail.com. mė“, Babinių Sodų 18-oji g. 45, ribos. 952525 Kitos Prašom gretimo žemės sklypo, kad. Nr. 4110/0145:181, savininkus arba naudoKitos tojus dalyvauti ribų ženklinime. Apie daNestandartinių baldųpranešti gamyba.IĮ Aukšta lyvavimą prašom „Tikslūskokymabė – žema kaina. www.guobosbaldai.lt . Tel. tavimai“, tel. 8 683 81 626, arba adresu Įmonė greitai suteikia 69 099.g. 300B-73, LT-06146 Vilnius, Ukmergės trumpalaikias ir ilgalaikias paskOlas 8 656 e. p. tikslusmatavimai@yahoo.com.760904 fiziniams ir juridiniams asmenims. 8 656 97 000, www.easyfinance.lt.
parduoda
1016452
2012 09 28 19 val. pakartotinai kviečiamas susirinkimas dėl DNSB steigimo. nekilnojamąjį M.Katkaus g. 1, Vilnius.turtą Tel. 8 616 55 710, e. paštas laimukam@gmail.com. Parduodamas dviejų kambarių butas Palan-
1016670
Reikalingas vaikų odontologas (specialistas) pusei etato. Gyvenimo aprašymą siųsti e. p. info@odontologijosklinika.lt. Tel. 231 2952, 8 652 42 156. 1016716
Perka Įmonė perka miškus visoje Lietuvoje: malkinius (1 ha – 5000 Lt), senus egly-
gos centre, už bažnyčios, S.Nėries g. 1A. Tel. Pranešame, 8 603 62 096. kad žemės ūkio paskirties
sklypo, kadastro Nr. 4170/0900:105, pri955765 klausančio Gintarui Vaira ir Linai Vairei, esančio Ažulaukės k., Vilniaus r., kaimo plėtros žemėtvarkos projektas 2012 09 06 buvo patvirtintas Brangiai perkame miškąNacionalinės su žeme arbažemės išsiIš rusų į lietuvių k. verčiu buvusių polit- kirsti. tarnybos ŽemėsAtsiskaitome ūkio ministerijos VilVisojeprie Lietuvoje. iš karto. kalinių ir tremtinių 1940–1990 m. bylas, Tel.niaus 8 676rajono 41 155.skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 929896 esančias KGB archyvuose. Tel. (8 5) 233 48VĮ-(14.48.2.)-3251. Su įsakymu galima 8006, 8 620 48 140. Alfonsas. susipažinti susisiekus tel. 8 686 r.27perka: 909. UAB „BEST COMPANY“ Varėnos
perKa
1016514
1016238
veršelius, galvijus, avis. Sumokame iš karto. Mokame PVM. Tel. 8 613 70 805, 8 613 70 803, 8 601 71 558, (8 310) 48 323. 953105
Įvairūs Kita 2012 04 20 Vilniaus apygardos teismo nutartimi UAB „Joanos avialinijos“ iškelta bankroto byla (c. b. Nr. B2-3323-160/2012). Bankrutuojančios UAB „Joanos avialinijos“ administratoriumi paskirta UAB VERSLO VALDYMO IR RESTRUKTŪRIZACIJOS CENTRAS. Įgaliotas asmuo – V.Česonis, tel. 8 686 83 541. Prašom iki 2012 m. birželio 11 d. imtinai pateikti savo kreditorinius reikalavimus 2012 m. gegužės 2 dienai (bankroto bylos įsiteisėjimo dienai) kartu pridedant kreditorinius reikalavimus patvirtinančių dokumentų tinkamai įformintus nuorašus. Taip pat prašom nurodyti, ar šių reikalavimų įvykdymas yra užtikrintas, nurodyti, kokiu būdu tai yra padaryta. Kreditorinį reikalavimą pateikti Savanorių pr. 262-105, LT-50204 Kaunas. Informacija tel./faks. (8 37) 229 886. 961016
INFORMACIJA APIE TERITORIJŲ PLANAVIMĄ. Parengtas žemės sklypo, esančio Lvovo g. 105A, Šnipiškių seniūnijoje, Vilniuje, sklypo kad. Nr. 0101/0032:986, bendras plotas 0,2419 ha, detalusis planas. Planavimo pagrindas: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2011 07 13 įsakymas Nr. AD30-1732, 2011 08 01 detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis Nr.
Akcijos taisyklės: nemokamą standartinį žodinį skelbimą iki 15 žodžių galite įdėti pateikę šį kuponą „Vilniaus dienos“ redakcijoje, Labdarių g. 8. Nemokamas skelbimas turi būti išspausdintas iki rugsėjo 30 d. Papildoma informacija tel. (8 5) 261 3653.
UAB „Šeimos medicinos klinika“ siūlo darskyriui, A.Juozapavičiaus g. 9, Vilnius, per bą šeimos bendrosios prak-į mėnesį nuogydytojams jiems išsiųstoirlaiško (atsakymo tikos slaugytojams. Informacija pateiktą pasiūlymą) gavimo dienos.tel. 8 618 960590 37 721. 975626 INFORMACIJA APIE TERITORIJŲ PLANAVIMĄ. Pranešame apie kartojamą visuomenės inforĮvairūs mavimo procedūrą dėl parengto žemės sklypo Dobrovolės k. (5,1100 ha, sklypo Įmonei reikalingi aukštalipiai. Tel. 8kad. 650Nr. 91 0101/0164:31), Panerių seniūnijoje, Vilniuje, 253, 8 699 98 086. 973725 detaliojo plano. Planavimo pagrindas – 2012 m. balandžio 12 d. Detaliojo teritorijų planavimoTransportas, organizatoriaus teisiųlogistika ir pareigų perdavimo sutartis Nr. 042042. Planavimo tikslas – Konditerijos įmonė į pagal darbąbendrojo Vilniaus pakeisti žemėsBaltija“ tikslinępriims paskirtį UAB „Geo (Šeimyniškių g. 3, regione vairuotoją-ekspeditorių, vadybininplano sprendinius, padalyti sklypą, nustatyti Vilnius) 2012 09 21 9 val. ženklins žeką-ekspeditorių ir prekybos agentą. Tel.De-8 teritorijos naudojimo ir r., tvarkymo režimą. mės sklypo Vilniaus Tiltelių k., Sodi611 45 3-ioji 000. g.organizatorius ninkų 23, SB „Ūla”,– skl. Nr. taliojo plano UABkad. „4Real“, 976056 418012210074, Natalijai A.Goštauto g. 5-79,priklausančio Vilnius, tel. 8 698 20 198. Liukovai,rengėjas ribas. Kviečiame Projekto – UAB „RVdalyvauti architektųgrestutimo sklypo, kad. Nr. 418012210085, sadija“, Pamėnkalnio g. 28-2, Vilnius. Pareng-
4. Įvairūs klausimai. 5. Pirmininko rinkimas. 6. Revizoriaus rinkimai. Susirinkus mažiau nei pusei bendrijos narių, pakartotinis susirinkimas bus šaukiamas 2012 06 24 11 val. toje Kita pačioje vietoje (ta pati darbotvarkė). BendriBIĮ pirmininkė. „Kontrastų biuras“ visu sąrašu parduojos da atsargas (įvairias kanceliarines prekes) 960769 už didžiausią pasiūlytą, ne mažesnę UAB „Nekilnojamojo Turtobet Projektai” atlieneikadastrinius 35 730 Lt kainą. Pasiūlymai teikiami iki ka matavimus Vilniaus r. sav., 2012 m. birželio 25 d. imtinai voSudervės sen., Rastinėnų k.,uždaruose SB „Vilma”, kuose administratoriui, UAB „SBS skl. Nr.bankroto 148 (skl. kad. Nr. 4184/0934:0148), Legale“,gretimo Ukmergės g. 369A, Vilnius. prašom (neprivatizuoto sodo) Dausklygiau tel.2012 (8 5)m.206 0799, 8 611 po Nr.informacijos 147 savininką birželio 8 d. 10 51 518. niaus m., Juodvarnių 2-oji g. sklypo 203,971990 val. atvykti prie jums Sodų priklausančio ir SBdalyvauti „Buitis”,ženklinant skl. kad. Nr.010100370282, riboženkliais BoguslaVladislavos Salmanovič paveldėtopriklausančio Bundzinskienei, ri- suvo Sovinskio Janinai sklypą Nr. 148turto arba prašom bos. dalyvauti gretimo jų Kviečiame dėmesiui. Š. m. birželio 27 sklypo, d. 16Bazeval. sisiekti su darbų vykdytoju Jaroslavu kad. Nr. 010100370257, savininką adresu Vilniaus r., Pagirių vič, Žalgirio g. 131–213, Vilniussen., (tel.Stanis8Mikašiū677 79 lavą dėl bendrosvyks ribos suderininų Lukaševič k.,e. SB „Ekspresas”, sklypo kad. 348, paštas topomatik@gmail.com ). Nr. mo. Jums nedalyvaujant, darbai matavimai. bus tę960926 4167/1002:0027 kadastriniai vininkę Ritą Petrovą dėl bendros ribos siami toliau. Tel. 8 638 67 375, e. paštas Kviečiame dalyvauti. Matavimus atlieka Kelionių suderinimo. Taip pat 2012 09 21 14.30 raimonda@geobaltija.lt. 1016493 LinUAB „Baltijos Matavimų Organizacija”, val. bus ženklinamos žemės vežame sklypo VilIš/į Londoną saugiai, greitai siun- kmenų g.13, Vilnius. Tel. 8 601 71 112. tinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 976256
Įvairūs
15
skelbimai
paslaugos
Karščiausi Kelionių pasiūlymai
Karščiausi kelionių pasiūlymai Kelionių organizatorius
Karščiausi Kelionių A.Vienuolio g.pasiūlymai 6, LT–01104 Vilnius
Kelionių organizatorius Kelionių organizatorius
Ar svajojate aplankyti Niujorką? OAKCIJOS galbūt, KELTŲ Jus visada žavėjo Las Vegasas – BILIETAMS IŠ KLAIPĖDOS šviesų, kazino, pasirodymų ir viešbučių rojus? Keltų linija KLAIPĖDA–KYLIS Pamatykite nuostabiąją Šiaurės už Atėjo laikas TIKROMS ATOSTOGOMS! Vienvietė „Commodore“ kajutė Ameriką + automoypatingą kainą. tik 495 Lt* bilis + pusryčiai Dvivietėkruizas kajutė + automobilis 1324 Lt nuo ** Užsisakykite skrydį iki gegužės tik 15 dienos, ir Joninių Ryga–Stokholmas–Ryga KLAIPĖDA–KYLIS ir KLAIPĖKeltųLt linija leiskitės į nepamirštamą kelionę 2012 10 110 DA– KARLSHAMNAS 01–2013 03Jus 21 į trumpiausios nakties vaKviečiame Dvivietė „Commodore“ kajutė + automoNiujorkas nuo 2226 Lt karėlį! bilis + pusryčiai tik 738 Lt* Vašingtonas nuo Lt ir linksmybės Baltijos jūroje bus2526 disko, iki Keturvietė kajutė +irautomobilis tik 800 Lt* Bostonas nuo 2588 Lt ryto! Keltų linija KLAIPĖDA–ZASNICAS
Kelionių organizatorius
KELIONĖS KELIONĖSAUTOBUSU AUTOBUSU KELIONĖS AUTOBUSU Alyvų Duobelėje, Latvijoje Pirkti žydėjimo internetu:šventė www.kelioniupasiulymai.lt Čekijos rojus–Praha Čekijos pilys–Čekijos pilys–Čekijos rojus–Praha––577 587LtLt (05.26.) – 95 Lt Didingoji Italija ir Kaprio sala – 1747 Italija ir Kaprio sala – 1747 Muziejų naktis Varšuvoje (05.19/20) Lt–Lt175 Lt Oktoberfest – alaus festivalis– –377 1147 Lt IsRyga–Saremos sala–Talinas Čekijos pilys–Čekijos rojus–Praha –Lt577PranLt panija su poilsiu–Šveicarija –Adrijos Žydroji Šiaurės Italija su poilsiu prie jūros Šveicarijos gamtos stebuklai – 1397 Lt cūzijos Riviera 2297 Lt nuo 1197Italija Lt susala–Talinas Šiaurės poilsiu prie–Adrijos Ryga–Saremos 377 Lt jūros Kroatija nuo Lt pažintinė) nuo 1290 Lt – 1297 Lt Šiaurės Italija990 (poilsinė Praha-Viena-Budapeštas nuo627 577 LtLt Praha-Viena-Budapeštas nuo Kroatija nuo 990 Lt LĖKTUVU IŠ VILNIAUS: Praha–Viena–Budapeštas LĖKTUVU IŠ VILNIAUS: nuo 619 Lt Ispanija, Kosta Brava nuo 822 Lt Pirkti internetu: www.kelioniupasiulymai.lt Malta – 904 Lt(poilsinės) Ispanija, Kosta Brava, Kosta Dorada nuo IŠ VARŠUVOS 1979 Lt Hurgada Graikija, Cgalkidikė – 979 Egiptas, nuo 935LtLt Malta – 904 Lt Dorada – 999 Lt Ispanija, Kosta Bulgarija nuo 850 Lt Graikija, Chalkidikė – 1099 Lt Ispanija, Šri Lanka Alikantė nuo 3500–– 1108 Lt1108 Ispanija, Alikantė Graikija, Kos sala Kreta nuo 1170 Lt –– 1128 Graikija, Kos sala 1128 LtLt Turkija, nuo Antalija Antalija – 1185 1295LtLt Tunisas 770 –Lt Bulgarija, Burgas Burgas –– 1199 1185 LtLt Bulgarija, Kroatija, Rijeka – 1489 Kroatija, Rijeka(pažintinės – 1279 LtLtpoilsinės) IŠ VARŠUVOS Turkija, Marmaris 1620 Lt Turkija, Marmaris 1289 Lt Lt Kruizas Nilu nuo 2038 Portugalija, Algarvė –Lt1999 Bulgarija, Burgas – 1199 Ltnuo 2423 Lt Izraelis–Jordanija–Egiptas LĖKTUVUnuo IŠ VARŠUVOS (poilsinės) Portugalija, Algarvė Lt Marokas 2634 Lt– 1899 Egiptas, Lt Kuba nuoHurgada 5853 Lt nuo 1440 LĖKTUVU IŠ VARŠUVOS (poilsinės) Bulgarija – 1595 Lt Egiptas, Turkija –Hurgada 1440 Lt nuo 995 Lt IŠ RYGOS:– 995 Lt Bulgarija Tailandas (pažintinė Turkija – 1078 Lt poilsinė) – nuo 5218 Lt Šri Lanka – 3500 Lt IŠ VILNIAUS: Kreta – 1170 Lt Egiptas, Tunisas –Hurgada 770 Lt nuo 869 Lt Ispanija, – 1499(pažintinės Lt LĖKTUVUMaljorka IŠ VARŠUVOS – poilTurkija, sinės) Antalija – 889 Lt Kruizas Nilu nuo 1440 Lt Izraelis – Egiptas nuo 1678 Lt Marokas – 2634 Lt Kuba – 5853 Lt STOVYKLOS LIETUVOJE Pasaka nuo 550 Lt Top Fun 540 Lt Raganė 550 Lt Energetikas 600 Lt Laimingas žmogus – tai aš! 600 Lt Trimitas 520 Lt
Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 A.Vienuolio g. 6, LT-01104 Vilnius vilnius@vilnius.krantas.lt, Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 www.krantas.lt A.Vienuolio g. 6, LT-01104 Vilnius vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt Tel.Vegasas (8 5) 231nuo 3314.2871 Faks.Lt(8 5) 262 9120 Las vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt Torontas nuo 2382 Lt Trivietė kajutė + automobilis tik 777 Lt* Monrealis nuo 2874 Lt Keltų linija KLAIPĖDA–KYLIS / ZASNICAS Hiustonas nuo 2964 Lt Vasaros kruizas Ryga–Stokholmas–Ryga / KARLSHAMNAS Kalgaris nuo 3464 Lt nuo 125 Lt 2 sėdimos vietos + automobilis tik 380 Lt* Pamirškite kasdieninius rūpesčius ir atsipaį abi pusesjūroje! su oro uostų mo*ĮKaina vienąpateikta pusęlaive laiduokite Baltijos ** Į abi puses saule, vėju ir gera nuotaika. kesčiais. Mėgaukitės Akcijos galiojamokestis iki 2012 iki 12 100 10 Lt mokamas paRezervacijos Į pildomai. kainą kuro mokestis įskaičiuotas. Kruizo kaina pateikta iš išplaukimo Pasiūlymų skaičius kiekviename reise uosto. riboVietų skaičius ribotas. Daugiau informacijos www.krantas.lt tas .Daugiau informacijos www.krantas.lt
Pamėnkalnio g. 5/ K.Griniaus g., Vilnius Tel 8-5 262 7777, mob. 8 616 16 777 info@svite.lt, www.svite.lt, www.lek.lt
Graikija, – 99 Šri Lanka –Kreta 3500 Lt Lt Mažieji Laukystos piratai 370 Lt Bulgarija, Kreta – 1170Varna Lt – 1099 Lt
Holivudo akademija Portugalija, Algarvė – 599 2239LtLt
Mes jėgaIŠ 450 Lt LĖKTUVU VARŠUVOS (pažintinės – poilsinės) Žaidimų galaktika 450 Lt STOVYKLOS LIETUVOJE Kruizas nuoatkeliauja 1440 Lt; Izraelis–Egiptas Apači Nilu indėnai į Lietuvą 450 Lt Pasaka 550 Lt – 2634 nuo 1678nuo Lt; Marokas Lt; Kuba – Avataro nuotykiai kartu 450 Lt Raganė 5853 Lt – 550 Lt Mes šampinjonai Laimingas žmogus 450 – taiLtaš! 600 Lt
AVIABILIETAI Aplink Top Fun pasaulį 640 Lt per 7 dienas 499 Lt Pirkti internetu: Mano pasauliswww. 595 Ltlek.lt (yra ir pigios aviakompanijos)
Kitas variantas 359 Lt STOVYKLOS UŽSIENYJE
Dodi kalbos 550 Lt stovykla Estijoje 1790 Lt Anglų KELTAI Ryga–Stokholmas; STOVYKLOS1699 UŽSIENYJE Bulgarijoje Lt Talinas–Helsinkis; Talinas–Stokholmas; Ventspilis–NynesStovykla Ukrainoje Kroatijoje 2149 Lt „Pribrežnyj“ hamnas; Klaipėda–Karlshamnas (spec. 60 Lt dienai pasiūlymas); Klaipėda–Kylis (spec. pasiūKrymeKlaipėda–Zasnicas „Saliut“ 1699 Lt (spec. pasiūlyAVIABILIETAI* lymas); Baku nuo 1050 Lt;LtMaljorka nuo 500 Lt Bulgarijoje 1699 mas); Turku–Alando salos–Stokholmas *kainos į abi2149 puses Kroatijoje Lt
KRUIZAI Juodkalnijoje 1899 Lt Viduržemio jūroje (spec. kaina) KELTŲ BILIETAI Anglųjūroje kalbos(spec. stovykla Estijoje 1790 Lt Karibų kaina) Ryga–Stokholmas AVIABILIETAI*Rytuose (spec. kaina) Tolimuosiuose Talinas–Helsinkis Baltijos jūroje Delis nuo 1870 Lt
Talinas–Stokholmas Tokijas – 2229 Lt
VIZOS Ventspilis–Nyneshamnas Seulasnuo – 2308 Lt Baltarusiją nuo 85 Lt Į Rusiją 260 Lt,
Klaipėda–Karlshamnas Singapūras – 2310 Lt (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Kylis (spec. Bankokas – 2409 Lt pasiūlymas) Klaipėda–Zasnicas (spec. pasiūlymas) Puketas – 2610 Lt Turku–Alando salos–Stokholmas *kainos į abi puses KELTAI VIZOS Joninės Baltijos jūroje (Tallink 3 d. kruizas) Į Rusiją nuo nuo 105 Lt 260 Lt; Baltarusiją nuo 85 Lt Ryga–Stokholmas Talinas–Helsinkis Talinas–Stokholmas Ventspilis–Nyneshamnas Klaipėda–Karlshamnas (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Kylis (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Zasnicas (spec. pasiūlymas) Turku–Alando salos–Stokholmas VIZOS Į Rusiją nuo 260 Lt Baltarusiją nuo 85 Lt
Orai
Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, šiandien lis visoje šalyje, daug kur su perkūnija, įdienojus sušils iki 20–24 laipsnių. Rytoj lietaus numatoma mažiau, temperatūra naktį sieks 10–12, dieną – apie 14–15 laipsnių šilumos.
Šiandien, rugsėjo 12 d.
+18
+16
+20
Telšiai
Šiauliai
+21
Klaipėda
Panevėžys
+20
Utena
+16
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia) teka Mėnulis leidžiasi
6.46 19.42 12.56 1.13 17.43
256-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 110 dienų. Saulė Mergelės ženkle.
+21
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +28 Berlynas +15 Brazilija +31 Briuselis +17 Dublinas +14 Kairas +34 Keiptaunas +17 Kopenhaga +16
Londonas +17 Madridas +30 Maskva +20 Minskas +23 Niujorkas +26 Oslas +14 Paryžius +17 Pekinas +25
orai vilniuje Šiandien
Praha +15 Ryga +19 Roma +26 Sidnėjus +23 Talinas +16 Tel Avivas +31 Tokijas +30 Varšuva +22
Marijampolė
Vėjas
Vilnius
+21
Alytus
3–8 m/s
DATOS
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
+12
+24
+17
+11
4
+12
+15
+13
+9
4
+11
+16
+14
+11
4
ketvirtadienį
penktadienį
Programuotojų diena 1263 m. mirė Lietuvos kiečių egzistencializdidysis kunigaikštis, mo tyrinėtojas, filosofiLietuvos karalius Min- nių tekstų vertėjas, esedaugas. istas, Vilniaus universi1921 m. gimė lenkų teto profesorius. mokslinės fantastikos 1944 m. gimė JAV dainirašytojas, filosofas ir fu- ninkas Barry White’as. turologas Stanisławas 1957 m. gimė vokiečių Lemas. kompozitorius, muzikos 1923 m. gimė grafikas filmams kūrėjas Hansas Valerijonas Galdikas. Zimmeris. 1932 m. gimė kompozi- 1973 m. gimė JAV aktotorius Bronius Kutavi- rius Paulas Walkeris. čius. 1980 m. gimė Kinijos 1944 m. gimė Arvydas krepšininkas Yao MinŠliogeris, filosofas, vo- gas.
prizas Atvira, tiesą į akis rėžianti Ema neatrodo tinkama būti magnato padėjėja, bet jos bosui širdžių ėdikui Lukui Damatui patinka toks nuoširdumas. Ema iš paskutiniųjų stengiasi su Luku išlaikyti oficialius santykius, bet, deja, netrukus suvokia, ką iš tikrųjų reiškia būti jo asmenine padėjėja. Gevinas Meisonas sunkiu darbu ir nepalenkiamu ryžtu sukūrė galingą verslo imperiją. Bet milijonieriaus reputacijai iškilo pavojus. Visi šnibždasi, kad Gevinas nepaprastai panašus į Violetos Tendės romano veikėją. Keisčiausia, kad Gevinas nėra net matęs šios rašytojos.
neškite į „Vilniaus dienos“ redakciją Labdarių g. 8, Vilnius. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį, rugsėjo 18 d. Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
1
2
Vardai Egidijus, Gvidas, Marija, Ovidijus, Silvinas, Tolvaldas, Vaidmantė
horoskopai
Šią savaitę laimėkite knygas: Carol Marinelli „Magnato sutramdymas“ ir Elizabeth Bevarly „Skandalingas romanas“.
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusių. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite: DIENA (tarpas) VD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba 2. Iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu at-
+24
+16
3
4
5
6
7
8
9
1961 m. gimė prancūzų dainininkė ir dainų autorė Mylene Farmer.
Avinas (03 21–04 20). Aplinkiniai nepritars jūsų nuomonei, prieštaraus jūsų idėjoms. Būtina apsvarstyti susidariusią situaciją. Priešingu atveju dabartinė padėtis gali turėti neigiamos įtakos jūsų idėjoms. Jautis (04 21–05 20). Stenkitės vengti konfliktų ir kivirčų. Jūsų mintys neatitiks jausmų, dėl to patirsite nuoskaudų ir pajusite nesutarimų kartėlį. Atminkite, kad emocijos dažnai būna blogas patarėjas. Dvyniai (05 21–06 21). Sugebėsite lengvai apmąstyti praeities įvykius ir padaryti teisingas išvadas. Kad ankstesnės bėdos nebekankintų, svarbu nekartoti senų klaidų. Vėžys (06 22–07 22). Gali susidaryti įspūdis, kad gyvenimas klostosi taip, lyg kas nors tyčiotųsi iš jūsų ir bandytų suerzinti. Galbūt kas nors iš tikrųjų ieško būdų, kaip jus supykdyti. Bus tikrai sunku valdytis. Liūtas (07 23–08 23). Galbūt jums bus pasiūlytas darbas. Daug dėmesio skirsite gebėjimams vadovauti. Palanki diena dirbti su kitais žmonėmis. Ir neapsirinkate – beveik viskas jums pasiekiama ir įmanoma. Mergelė (08 24–09 23). Pastebėsite, kad esate vertinamas dėl savo gebėjimo susitvarkyti su duotomis užduotimis. Žmonės supras jūsų problemas ir palaikys jus. Tačiau nereikia pernelyg atvirauti, ypač su mažai pažįstamais žmonėmis. Svarstyklės (09 24–10 23). Jūsų mintys ir idėjos nesutaps su aplinkinių nuomone, todėl galimi nesutarimai ir konfliktai. Nebandykite kakta pramušti sienos. Geriau spręskite asmenines problemas. Skorpionas (10 24–11 22). Sprendimai darbe gali prieštarauti norui tobulėti ir ką nors keisti. Teks paprakaituoti, norint teisingai pasirinkti, kas svarbiau – kelias į sėkmę ar asmeninis tobulėjimas. Šaulys (11 23–12 21). Esate neįprastos nuotaikos, stengiatės įvertinti savo pažiūras ir asmenybę. Pamilsite vyresnį arba autoritetingą žmogų. Tik pasistenkite neįskaudinti seno draugo. Ožiaragis (12 22–01 20). Jusite tiek šeimos, tiek draugų paramą. Darbe ir asmeniniame gyvenime vyraus darna. Galite patirti naudos iš pavaldinių ir jaunų žmonių. Vandenis (01 21–02 19). Jūsų troškimai bus be galo stiprūs. Tikėtinas meilės romanas. Kils poreikis branginti gyvenimą, nes esate išvargintas nesėkmių, per greitai lekiančio laiko ir pilkos kasdienybės. Žuvys (02 20–03 20). Galbūt nesutiksite su aplinkinių nuomone. Galite susikivirčyti su vyresniu ar autoritetingu žmogumi. Tačiau nebūtina visko suprasti paraidžiui.