PIRMAS miesto dienraĹĄtis
ketvirtadienis, RUGsÄ—jO 13, 2012
www.kl.lt
214 (19 515) 12
turtas
ab_aN`QVR[N Ya ?RQNXa\_Ă› 7\YVaN : N RVXVR[Ă›
82AC6?A.1 62;6@ ?B4 @Âź7<
Lietuvia
Su rinkÄ&#x2014;jais iĹĄ ĹĄalies emigravo ir jĹł balsai.
LaisvÄ&#x2026; LibijÄ&#x2026; padÄ&#x2014;jÄ&#x2122;s kurti JAV ambasadorius Ch.Stevensas nuĹžudytas paÄ?iĹł sukilÄ&#x2014;liĹł.
i planav o atosto gas, lenk ai â&#x20AC;&#x201C;
AiĹĄkÄ&#x2014;ja, kad to ketino Lenkijos turizmo susiĹžerti organiza torius â&#x20AC;&#x17E;Fi lie kijos vieĹĄ liz Tourâ&#x20AC;&#x153; buÄ?ius net tuviĹł pinigus, o iĹĄ ankskelionÄ&#x2014;s neplana ÄŻ praban vo. gius Tur-
Ĺ imÂtai lieÂtuÂviĹł paÂsiÂmoÂkÄ&#x2014;, paÂsiÂnauÂdoÂjÄ&#x2122; apÂgauÂlinÂgu lenÂkĹł tuÂrizÂmo agenÂtĹŤÂros nuoÂlaiÂdĹł kuÂpoÂnu.
Jolita Ma
j.mazeiki
Ĺžeikie ene@die nÄ&#x2014;
na.lt ponus pla tinusi ir valdanti minÄ&#x2014;tÄ&#x2026; po UĹžkibo ĹĄim bendrovÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x17E;Cherry rtalÄ&#x2026; Groupâ&#x20AC;&#x153;. DienraĹĄÄ?io tai IĹĄ Me kuponai, viso buvo parduo dia dakcijai var skaitytoja N.Ĺ . o spa ti rugpjĹŤÄ?io das ir pavardÄ&#x2014; Ĺži (re- rÄ&#x2014;jo iĹĄvykti lio 3 d. atostogau 179 ti tunomi) muojama, per 500 lietuviĹł. tis poilsi pabaigoje Ä&#x2014;mÄ&#x2014; In dairynÄ&#x2014;s kelio kad Grupi nÄ&#x2014;s Ĺžino pini nis.lt jau su foritin vilio gus jamu pasiĹŤ ir susigundÄ&#x2014; nukentÄ&#x2014;ju trims ketvirtada grÄ&#x2026;matÄ&#x2014; gru ly liams siĹł nuo ke pinio apsi mu, kurÄŻ pazatoriaus pirkimo le Grupinis.lt. â&#x20AC;&#x17E;Filiz Tourâ&#x20AC;&#x153;lioniĹł organiportabankroto. â&#x20AC;&#x17E;Reklamuo jami vieĹĄ ÄŻspĹŤdingi. buÄ?iai bu VienÄ&#x2026; jĹł vo jau buvau ĹžiĹŤrÄ&#x2014;jusi anks nu na vis atbai Ä?iau, tik poilsio siuĹžkibo ant kaidy davo, o ir apsistoti ĹžadÄ&#x2014;jusiĹł lenkĹł, norint ja reik nepakar tuvos. Nus tĹł keliauti ne iĹĄ me atostogas, tojamas lioniĹł agentebau, kad LenkijosLiekabliuko. tĹŤ kera organiza iĹĄ Vilniaus vo skry nÄ&#x2026;. Savai uĹž itin patraukliÄ&#x2026; dÄŻ tÄ&#x2014; Ä?iĹł vieĹĄbu atostogĹł 5 ĹžvaigĹžkaityje su pa duÄŻskaiÄ?iuo taâ&#x20AC;&#x153; kaina slauga â&#x20AC;&#x17E;viskas vo vos 1600 Pirkome du kuponusâ&#x20AC;&#x153;, litĹł. moteris. â&#x20AC;&#x201C; pasa ÄŽp atostogos rastai savaitÄ&#x2014;s truk kojo reklamuo mÄ&#x2014;s Ä?iuose vie tuo nam asme se vieĹĄbudvigubai niui kainuo dau ja ÄŽtarimas, giau. Aldas Kir kad kaĹž vaitis: vilnietei kas nege ki rugsÄ&#x2014;jÄŻ pla lo gavus praneĹĄimÄ&#x2026;, rai, nuotas skry Matome jog mas ÄŻ spa dis poĹžymiĹł, nuke lio kad ĹĄios jojau, kai 3 d. â&#x20AC;&#x17E;Dar kartÄ&#x2026; sua liasuĹžinojau, Len be3 d. ÄŻvyk bendrovÄ&#x2014;s kijos sianÄ?io skry kad po spalio se vieĹĄbu dĹžio dvie Ä?iuo tas buvo bankrokeli ĹĄimtai se bus apgyven juotyÄ?inio podin bĹŤdĹžio. ba kelionÄ&#x2014; lietuviĹł. TaÄ?iau pre ta mis vyko kykÄ&#x2014;jau ku toliau, pa po vos bend nus platinanÄ?ia sitiLie ro pradĹžiosâ&#x20AC;&#x153;, ve ir laukiau ato tustogĹł ÄŽta â&#x20AC;&#x201C; ria tyÄ?inÄŻ TaÄ?iau praÄ&#x2014;pasakojo paĹĄneko bank vÄ&#x2014;. jusiÄ&#x2026; sa ro â&#x20AC;&#x17E;Sprendi paaiĹĄkÄ&#x2014;jo, mÄ&#x2026; iĹĄ savo tÄ&#x2026; kad lenkĹł vaitÄ&#x2122; staiga pen sÄ&#x2026;skaitos tĹŤra â&#x20AC;&#x17E;Filiz tu komTourâ&#x20AC;&#x153;, ke rizmo agen- len suoti mĹŤsĹł porta lo vartoto mus rekla lioniĹł pa kĹł kelio jams siĹŤlyma darytus nuoniĹł organizatoriaus nio apsipir vusi Lietuvos grupikimo porta pastolius priÄ&#x2014; bankruta le Grupinis.lt, nigĹł, skirtĹł mÄ&#x2014;me ir vo sirengÄ&#x2014;me grÄ&#x2026;Ĺžinti klientams, pineĹĄÄ&#x2014; ne tik ir ÄŻ bankrotĹł liĹŤnÄ&#x2026; nu per papinigus. lietuviĹł atostogas, si- laikÄ&#x2026;. Mums rekordiĹĄkai trum Atsakomy pÄ&#x2026; bÄ&#x2122; prisiÄ&#x2014; bet ir portalo var labai svarbĹŤs mÄ&#x2014; kumĹŤsĹł gai veiklÄ&#x2026; totojai, esame at sa vykdanti TyÄ?inio ÄŻmonÄ&#x2014;, sau kinbankroto gome
500 lietuviĹł
poĹžymiai
Lietuva 5p.
Ĺ iandien priedas
Pasaulis 10p.
QNb Ab_ XV WĂ&#x2013; XNV TVNb [RV ]b `Ă&#x203A; aĂX` [\` aN[ Ă&#x2DC;V\ YVR ab cVĂş [Ra [R `bQ cR W\ W
\ QĂ&#x203A;Y YR[ XĂş ]N `VĂ Yf a\` TN [N R Z\`
Mokytojai â&#x20AC;&#x201C; benamÄ&#x2014;s dalia BuÂvuÂsi moÂkyÂto ja bei akÂtyÂvi viÂsuo meÂniÂninÂkÄ&#x2014;, paÂkliu vuÂsi ÄŻ skoÂlĹł pink les, taÂpo beÂnaÂme. Nors LieÂtuÂvoÂje yra dauÂgyÂbÄ&#x2014; insÂtiÂtuÂciÂjĹł, kuÂriĹł miÂsiÂja rĹŤÂpin tis beÂdaÂliais, ĹžiÂnios apie juos tarÂnyÂbĹł neÂpaÂsieÂkia.
ir padari
ď Ž Vadovai blogai or ganizavo darbÄ&#x2026; ar ba ap ÄŻmonÄ&#x2014;s perdavimas pavyzdĹžiui, skritai jo neorga nizavo, ne pagrin nekontro eilÄ&#x2014;je sto nansiniĹł diniams, vintiems duomenĹł liavo ÄŻmonÄ&#x2014;s fikreditoriams.o toliau registravi skaitĹł ren mo, ata- ď Ž Teismas ga gimo pro cesĹł ir t. li pripa ď Ž Buvo bankrotÄ&#x2026; t. Ĺžinti ÄŻmo sudaromi tyÄ?iniu, nÄ&#x2014;s nuostolin jeigu nu riai (pasi stato, kad gi sando- bendrovÄ&#x2014;s Ĺžlugi raĹĄo mÄ&#x2026; nulÄ&#x2014; kiĹł ar paim mos sutartys ÄŻsi lo nesÄ&#x2014;k mÄ&#x2014; ne versgyti mÄ&#x2014; ar ne ti pa tokiĹł finan paskolÄ&#x2026;, prisiima pre- o sÄ&#x2026;mo ningas blo siteisinusi rizika, ma kigas nant, kad siniĹł ÄŻsipareigoji mĹł) Ĺži- mas, siekiant iĹĄveng ÄŻmonÄ&#x2014;s valdyÄŻmonÄ&#x2014; ne galÄ&#x2014;s tĹł ÄŻvykdyti. ti vyk sandoriĹł reigojimus kre ditoriams. dyti ÄŻsipaď Ž Teismui bankrotui bankrotÄ&#x2026; slÄ&#x2014;ptas, iĹĄ pripaĹžinus niu, bank ĹĄvaistytas buvo patyÄ?iroto asmenims ar ki privalo pa administratorius perleistas tiems kurÄŻ bĹŤ tikrinti ÄŻmo turtas, tĹł galima nÄ&#x2014;s sandorius, su skoloms pateikti darytus per padengti. rius metus penkeiki bankro ď Ž TyÄ?iniu iĹĄkÄ&#x2014;limo to bylos bankrotu dienos ir ga bĹŤti laiko pareikĹĄti kinius dÄ&#x2014;l mas ir sun- li ieĹĄsandoriĹł, kumus iĹĄ gyvenangalÄ&#x2014; siĹł turÄ&#x2014;ti Ä?ios ÄŻmo ÄŻtakos tam, junÄ&#x2014;s turto kad ÄŻmonÄ&#x2014; ta po nemo ki, pripaĹžini mo negaliojanÄ?iais.
niai
ď Ž Gresiant
ď Ž Pigiau:
XR YV\ [Ă&#x203A;` Ă&#x;
bankrotÄ&#x2026;
Kaina 1,30 Lt
â&#x20AC;&#x17E;MaÂno vieÂnas iĹĄ gyÂveÂniÂmo prieÂsaÂkĹł â&#x20AC;&#x201C; neÂbĹŤÂti adÂvoÂkaÂtuâ&#x20AC;&#x153;. BuÂvuÂsi PaÂlanÂgos apyÂlinÂkÄ&#x2014;s proÂkuÂraÂtĹŤÂros vaÂdoÂvÄ&#x2014; NiÂjoÂlÄ&#x2014; PoÂĹžarsÂkieÂnÄ&#x2014; tiÂkiÂno neÂgaÂlinÂti vieÂnÄ&#x2026; dieÂnÄ&#x2026; nuÂsiÂkalÂtÄ&#x2014;Âlius gauÂdyÂti, o kiÂtÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x201C; ginÂti.
7p.
Vizijose â&#x20AC;&#x201C; parkas ant vandens AsÂta DyÂkoÂvieÂnÄ&#x2014; a.dykoviene@kl.lt
IĹĄÂjuÂdinÂti KlaiÂpÄ&#x2014;Âdos versÂlÄ&#x2026; ir pri traukÂti dauÂgiau atÂvyÂkÄ&#x2014;ÂliĹł ÄŻ uosÂta miesÂtÄŻ gaÂlÄ&#x2014;ÂtĹł uniÂkaÂlus paÂĹžiÂniÂmo parÂkas. ToÂkÄŻ suÂmaÂnyÂmÄ&#x2026; miesÂto vaÂdoÂvyÂbei paÂteiÂkÄ&#x2014; klaiÂpÄ&#x2014;ÂdieÂtis jĹŤÂ rĹł kaÂpiÂtoÂnas, taÂÄ?iau kol kas joÂkios reakÂciÂjos neÂsuÂlauÂkÄ&#x2014;.
DaiÂva JaÂnausÂkaiÂtÄ&#x2014; d.janauskaite@kl.lt
PiÂniÂgĹł tiÂkiÂno neÂgaÂvuÂsi
Kaip atÂsiÂtiÂko, kad 75 meÂtĹł ĹĄvie saus proÂto, inÂteÂlekÂtuaÂli, inÂteÂliÂgen tiĹĄÂka, tvarÂkinÂga moÂteÂris taÂpo beÂna me, daÂbar jau nieÂkam neÂbesÂvarÂbu. TeisÂmo proÂceÂsas, kuÂrio meÂtu buÂvo nuÂsprÄ&#x2122;sÂta moÂteÂrÄŻ iĹĄÂkelÂdinÂti iĹĄ dvie jĹł kamÂbaÂriĹł buÂto, vyÂko, ko geÂro, prieĹĄ sepÂtyÂneÂrius meÂtus. TaÂda buÂvuÂsi moÂkyÂtoÂja neÄŻÂroÂdÄ&#x2014;, kad buÂvo apÂgauÂta, o, paÂsiÂraÂĹĄiuÂsi 50 tĹŤkst. liÂtĹł paÂskoÂlos laÂpus, piÂni gĹł taip ir neÂgaÂvo. Kad ir kiek skunÂdÄ&#x2014; teisÂmo spren diÂmÄ&#x2026;, saÂvo teiÂsyÂbÄ&#x2014;s klaiÂpÄ&#x2014;Âdie tÄ&#x2014; neÄŻÂroÂdÄ&#x2014;. TeiÂsiÂniu poÂĹžiĹŤÂriu ji li ko skoÂlinÂga neÂmenÂkÄ&#x2026; suÂmÄ&#x2026;, o jos buÂtas 2005 meÂtais buÂvo parÂduoÂtas varÂĹžyÂtiÂnÄ&#x2014;Âse.
4
PlauÂkioÂjanÂtis techÂniÂkos steÂbukÂlas
Â&#x201E;Â&#x201E;AkÂliÂgatÂvis: karÂtais paÂgyÂveÂnÄ&#x2122; ĹžmoÂnÄ&#x2014;s per neiĹĄÂmaÂnyÂmÄ&#x2026; ar paÂtikÂluÂmÄ&#x2026; atÂsiÂduÂria beÂvilÂtiĹĄÂkoÂse siÂtuaÂciÂjoÂse.
â&#x20AC;&#x17E;ShutÂtersÂtockâ&#x20AC;&#x153; nuoÂtr.
PRENUMERATA 2012 M.
KETVIRÄ&#x152;IUI â&#x20AC;&#x201C;
IĹĄsamesnÄ&#x2014; informacija www.KL.lt ir Platinimo skyriaus tel. (8 46) 397 714.
51
Lt
KlaiÂpÄ&#x2014;ÂdieÂtis jĹŤÂrĹł kaÂpiÂtoÂnas JuÂri jus PoÂtaĹĄÂniÂkoÂvas siĹŤÂlo bĹŤÂdÄ&#x2026;, kaip miesÂte ÄŻrengÂti paÂĹžinÂtiÂnÄŻ trauÂkos obÂjekÂtÄ&#x2026;, kuÂris gaÂlÄ&#x2014;ÂtĹł paÂdÄ&#x2014;Âti pri traukÂti ir paÂpilÂdoÂmas lÄ&#x2014;ÂĹĄas tiek versÂlui, tiek paÂÄ?iai KlaiÂpÄ&#x2014;Âdai. â&#x20AC;&#x17E;PaÂraÂĹĄiau plaÂneÂlÄŻ, kaip KlaiÂpÄ&#x2014;Âdo je ÄŻrengÂti neÂdiÂdeÂlÄŻ eduÂkaÂciÂnÄŻ tuÂris tiÂnÄŻ ir poilÂsio bei praÂmoÂgĹł parÂkÄ&#x2026;â&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; paÂsaÂkoÂjo fiÂziÂka ir maÂteÂmaÂtiÂka be siÂdoÂminÂtis jĹŤÂriÂninÂkas. J.PoÂtaĹĄÂniÂkoÂvas ÄŻsiÂtiÂkiÂnÄ&#x2122;s, jog dauÂgyÂbÄ&#x2122; meÂchaÂniÂkos atÂraÂdiÂmĹł ga liÂma bĹŤÂtĹł eksÂpoÂnuoÂti vieÂĹĄai, kad viÂsi paÂtirÂtĹł tÄ&#x2026; paÂĹžiÂniÂmo jausÂmÄ&#x2026;.
TAVO MIESTO NAUJIENOS www.KL.lt
9
2
ketvirtadienis, RUGsėjO 13, 2012
miestas
Su žmogum nuėjo dalis epochos
Spalio pirmosiomis dienomis vairuo tojams teks ieško ti kelių, kaip apva žiuoti Rimkų gele žinkelio pervažą. Ji bus uždaryta re konstrukcijai. At kirstiems nuo mies to Rimkų gyvento jams bus atidaryti specialūs autobusų reisai.
Nepatogumai: prie Rimkų pervažos vairuotojams tenka stovėti nuo
keliolikos minučių iki pusvalandžio.
Vytauto Petriko nuotr.
Uždarys Rimkų pervažą Netektis: architektas P.Lapė Klaipėdoje gyveno ir kūrė daugiau nei 60
metų.
Asta Dykovienė a.dykoviene@kl.lt
Vakar Klaipėdos bendruomenė ne teko išskirtinės asmenybės – žino mo architekto ir visuomenės vei kėjo Petro Lapės. Po sunkios ligos Anapilin iškeliavusį nenuilstan tį kūrėją klaipėdiečiams primins jo darbai ir dosniai dalyta gyveni miška išmintis.
Elegantiškas ir žingeidus, nebijan tis viešai išsakyti savo minčių ir pa siūlymų, toks jį pažinojusių žmonių atmintyje visiems laikams išliks Klaipėdos architektas Petras Lapė. Jis, pasibaigus karo veiksmams, vienas pirmųjų įžengė į sugriautą Klaipėdą, kurią vėliau pačiam teko gražinti ir kurti. „Su P.Lape bendravau kokius ke turis dešimtmečius. Tai buvo žmo gus – vaikščiojanti enciklopedija. Jis tikrai daug žinojo ir tuo dali josi su kitais. Jo reikšmė Klaipė dai buvo išskirtinė. Gaila, neteko me aktyvaus klaipėdiečio“, – gerų žodžių apie velionį negailėjo Klai pėdos miesto garbės pilietis žurna listas Bernardas Aleknavičius. P.Lapė mėgo fiksuoti istoriją, tad savo milžiniškuose archyvuose tu rėjo sukaupęs solidžią įvairaus lai kotarpio Klaipėdos miesto ir mies tiečių nuotraukų kolekciją. „Petrą Lapę Klaipėdoje pažino jo daugelis miestiečių. Jis – garbus mūsų miesto pilietis, ypač nusi
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
pelnęs Klaipėdai. Žinant jo darbų svarbą, galima drąsiai sakyti, kad su šiuo žmogumi nueina ir svar bi Klaipėdos epochos dalis. Tai di džiulė netektis ne tik šeimai, kuriai reiškiu nuoširdžią užuojautą, bet ir visai plačiajai miesto bendruome nei“, – teigė Klaipėdos meras Vy tautas Grubliauskas. Inžinierius architektas P.Lapė gimė 1924 m. rugpjūčio 31-ąją Vei viržėnuose. Mokėsi Klaipėdos va karinėje mokykloje. 1956 m. bai gė Kauno politechnikos institutą. 1963–1969 m. Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmi ninkas, 1965–1981 m. Miestų sta tybos projektavimo instituto Klai pėdos filialo viršininkas, nuo 1981 m. Klaipėdos valgyklų, kavinių ir restoranų tresto architektas. Pagal P.Lapės projektus Klaipėdo je pastatyta vasaros kavinė „Nerin ga“, restoranas „Neptūnas“. P.Lapė – vienas iš Jūrų muziejaus ir akva riumo autorių. Už tai 1982 m. gavo Lietuvos TSR valstybinę premiją. P.Lapė rekonstravo viešbutį „Baltija“, „Žalgirio“ stadioną ir kt. pastatus. Už Taikos prospekte Klai pėdoje suprojektuotą visuomeni nį prekybos centrą su kitais archi tektais gavo TSRS premiją. P.Lapė įvairių projektų, idėjų, tarp kurių ir tilto per Kuršių marias, autorius. Atsisveikinimas su mirusiuoju ketvirtadienį nuo 14 val. laidojimo namuose Joniškės gatvėje. Palaikai velionio valia bus kremuoti.
Reguliuos žmogus
Rimkų pervažą remontui uždaryti ketinama nuo spalio 1-osios. Bus keičiami bėgiai, jų danga. Numa toma, kad darbai truks penkias dienas, tačiau gali būti baigti ir greičiau. Uždarius pervažą bus organi zuojami specialūs miesto autobu sų maršrutai. 111-uoju numeriu pažymėta transporto priemonė važiuos iki Rimkų ir į Lėbartus. 11-as autobusas iš Klaipėdos va žiuos iki Rimkų pervažos. Čia ke leiviai galės išlipti, pėsčiomis pe reiti pervažą, persėsti su tuo pačiu bilietu į už pervažos laukiantį 11A autobusą ir važiuoti toliau. Užbaigus šiuos darbus, dėl kitų rekonstrukcijos darbų pervažą re guliuos ne speciali signalizacija, o žmogus. Artėjant traukiniui, jis išneš au tomobiliams važiuoti draudžian čius ženklus. Taip pervažą re guliuoti numatoma iki gruodžio vidurio, iki kol bus užbaigta jos re konstrukcija.
Tenka stovėti ir pusvalandį
Klaip ėd ieč iai jau kur is laikas skundžiasi dėl dažnai, ypač pi ko valandomis, uždaromos Rim kų pervažos. Klaipėdos savivaldybės Trans porto skyriaus vedėjas Rimantas Mockus tvirtino, jog žmonės skun džiasi, kad čia tenka prastovėti apie pusvalandį.
Julius Mikšys:
Gyventojai turi su prasti, kad mes dir bame. Ne šiaip užda rome pervažą.
Dėl šios priežasties išsiderina ir autobusų tvarkaraščiai. Klaipėdos geležinkelių infrast ruktūros direktorius Julius Mikšys aiškino, kad Rimkų pervaža daž niau uždaroma dėl rekonstrukci jos darbų, kurie suintensyvėjo pa vasarį. Jie sud ėt ing i: keič iam i gel e žinkelio pagrindai, bėgiai, skal
dos bal astas. Darbams būt in a specializuota technika, kuri taip pat naudojasi stoties geležinke lio keliais. Būtent dėl jos manevravimo pa dažnėjo geležinkelio pervažos už darymas. Traukiniai kursuos rečiau
Vadovas pabrėžė, kad įmonei bū tų patogiau rekonstrukcijos dar bus atl ikt i užd arytoje stotyje. Tuomet jie truktų trumpiau. Ta čiau to padaryti negalima dėl tam tikrų įsipareigojimų. „Kertasi geležinkelio ir visuo menės interesai. Geležinkelis nėra monstras, kuris nereaguoja į žmo nių pastebėjimus. Norime dialo go. Tačiau gyventojai taip pat tu ri suprasti, kad mes dirbame, o ne šiaip uždarome pervažą“, – pa brėžė J.Mikšys. Teig iam a, kad, atl ik us Rim kų gel ež inkel io stot ies rekonst rukc ij ą, trauk in ių jud ėj im as per pervaž ą sum až ės mažd aug 20 proc. J.Mikš io teig im u, Rimk uo se kylančią susisiekimo proble mą turėtų išspręsti pietinis ap linkkelis.
3
ketvirtadienis, RUGsėjO 13, 2012
miestas Sankryžai – papildomos lėšos
Vyks mokslo mugė
Važiavo daugiau keleivių
Lietuvos automobilių kelių direk cijos projektams papildomai skir ta 30,056 mln. litų ES paramos. Be kitų projektų, jos bus naudo jamos ir estakados Kauno–Pa langos, Palangos–Kauno kryp timis statybai Jakų sankryžoje. Numatoma, kad šiemet valstybi nės reikšmės kelių remontui bus panaudota 270 mln. litų ES lėšų.
Uostamiestyje pirmą kartą ren giama mugė, kurioje visi norin tieji galės susipažinti su moky mosi visą gyvenimą galimybė mis. Bus pristatyti įvairūs kur sai. Laukiami ir vaikai, ir senjo rai. Mugė vyks prekybos cent re, esančiame Taikos pr. 141, šeš tadienį nuo 12 iki 18 val., sekma dienį nuo 12 iki 16 val.
Rugpjūtį miesto autobusais va žiavo beveik 7 proc. daugiau ke leivių nei liepą. Jų paskutinį va saros mėnesį buvo per 588 tūkst. Populiariausios stotelės išlieka „Bibliotekos“, „Turgaus“, važiuojant iš šiaurinės į pieti nę miesto pusę, „Smiltelės“, va žiuojant iš pietinės į šiaurinę miesto pusę.
Planuose – upės gilinimas Gavus projek to finansavi mą už pusę milijono gali paaiškėti, jog išvežti ir san dėliuoti iš dug no iškabin tą gruntą gali kainuoti kelis kartus bran giau nei pats projektas.
Viltis: mažųjų laivų savininkai tikisi gauti paramą Smeltalės upės gilinimui ir krantų sutvar kymui. Vytauto Petriko nuotr.
Garažų ir mažųjų laivų bendrija „Smiltelė“ užsimojo sutvarkyti Smeltalės upę – iš valyti bei pagilinti jos vagą. Tikėdamiesi gauti ES paramą valtininkai laukia ir Klai pėdos miesto savivaldybės palaikymo. Sandra Lukošiūtė s.lukosiute@kl.lt
Bendrija siekia pasirašyti bendra darbiavimo sutartį su Klaipėdos miesto savivaldybe bei taip už sitikrinti paramą tvarkant viešą ją erdvę. „Smiltelės“ valdybos pirminin kas Kęstutis Gelumbauskas sakė, kad dėl vandens telkinio sutvar
kymo kyla neaiškumų, kas yra jo šeimininkas. Kreipimąsis į įvairias institucijas aiškumo nesuteikė. Tad išgirsti atsakymus į rūpimus klausimus bendrijos atstovai tikė josi susitikime su Klaipėdos meru Vytautu Grubliausku. Pasak K.Gelumbausko, kadangi planuojama pasirūpinti miesto te ritorijos sutvarkymu, tikimasi, kad šį užmojį palaikys savivaldybė.
Smeltalės vagos išvalymui bei išgilinimui iš ES tikimasi gauti 0,5 mln litų paramą. Klaipėdos meras bendrijos atsto vams pažadėjo, kad bendradarbia vimo sutartis greičiausiai bus pa sirašyta gavus tarybos pritarimą spalio mėnesį. Tačiau prieš tai bendrija turė tų įsitikinti, ar jai būtų leista tvar kyti valstybės žemėse esantį van dens telkinį. Šis klausimas turėtų būti suderintas su Nacionaline že mės tarnyba. Prieš upelio tvarkymo darbus laivininkai už savo lėšas tikisi su mažinti pakrantėje esančius pyli mus, atsiradusius dar prieš kelis dešimtmečius. Gana aukšti pylimai, vietomis iš kylantys iki keturių metrų aukščio, trukdo laivybai. Pablogintas ma
tomumas kelia grėsmę saugumui. Grunto išvežimo ir sandėliavimo darbams savivaldybė turėtų išduo ti leidimą. Tačiau, kaip paaiškėjo, ši procedūra nėra tokia paprasta. Klaipėdos savivaldybės Statybos leidimų ir statinių priežiūros sky riaus vedėjas Gediminas Pocius įspėjo, kad po gilinimo darbų kyla nemažų problemų dėl grunto san dėliavimo. Prieš išveždami gruntą bendrijos atstovai turi pateikti dokumentus, ar jis nėra užterštas. Savivaldybės miesto ūkio departamentas turėtų patarti, kur padėti gruntą. Meras šmaikštavo, kad gavus projekto finansavimą už pusę mili jono vėliau gali paaiškėti, jog išvež ti ir sandėliuoti iš dugno iškabin tą gruntą gali kainuoti kelis kartus brangiau nei pats projektas.
Antena pasirūpins namo administratorius Tėja Jokimaitė Daugiabučių namų administrato riai yra pasirengę žmonėms pa dėti, kad šie neliktų be televizijos programų.
Nuo spalio 29 dienos visai Lietu vai pereinant nuo analoginės prie skaitmeninės televizijos, daugia bučių namų administratoriai ra gina susisiekti su savo namo prie žiūros vadybininku ir išsiaiškinti, ar daugiabutyje reikalingi bend ro naudojimo antenos bei kitos TV įrangos atnaujinimo darbai. „Rūpinamės, kad bendra namo antena besinaudojantys žmonės ir toliau galėtų matyti mėgstamus kanalus. Primename, kad jei bend ra antena bus netinkama signalui priimti, net ir įsigiję TV priedė
lį gyventojai televizijos kokybiškai matyti negalės“, – sakė Mindau gas Genys, „Mano būstas“ Klai pėdos regiono vadovas. Specialistai informuoja, kad namo bendro naudojimo metrinė antena turi būti pakeista į logoperiodinę ar ba decimetrinę, taip pat turi būti at naujinti kabeliai, antenos, stiprintu vai, dalikliai ir signalo slopintuvai. Namo įrangą pritaikius priim ti skaitmeninės televizijos signalui, gyventojai galės matyti šias neko duotas programas: LTV, LTV2, LNK, TV1, TV3, TV6, BTV, BBC, „Info TV“, „Liuks“, „Sport“, „Lietuvos ryto TV“, „TV Polonia“. Turintieji kabelinę, palydovinę, internetinę te leviziją arba nuosavą anteną televi zijos programas galės matyti neprik lausomai nuo to, ar bendra antena bei kita įranga bus pakeista, ar ne.
Dienos telegrafas Pas it ar im as. Ketv irt ad ien į 13 val. rot uš ėj e vyks Reg ion o plėtros de part am ent o Klaip ėd os aps krit ies skyr iaus org an iz uoj am as pas it ar i mas dėl reg ionui skir iamų papildo mų lėš ų. Pos ėd is. Ketv irt ad ien į 13.30 val. sa viv aldyb ėj e vyks miesto tar yb os Fi nans ų ir ekon om ikos kom iteto po sėd is. Parod a. Ketv irt ad ien į 17.30 val. gro žio ir mados centro, esanč io Manto gatvė 22, antrame aukšte atid arom a Romualdo Inč irausko tapyb os paro da „21 asoc iac ij a“. Kin as. Ketv irt ad ien į 20 val. Pal an goj e vyks per miest us kel iauj an čio kin o fest iv al io „Sid abr in ės ger vės nakt ys“ reng inys. Sus ir ink us ie siems po atv ir u dang um i bus paro dyt i Liet uvos kino ir telev iz in io kino apdov anoj imuos e „Sid abr in ė gervė 2012“ triumf avę arb a nom in ac ij oms pris tat yt i įvair ių žanr ų liet uv ių au tor ių film ai. Muz iej ai. Šią savaitę į Klaip ėd ą už suk a proj ekt as „Liet uvos muz iej ų kel ias“. Penkt ad ien į nuo 14 val. Pi lies muz iej uj e bei pil iav ietėj e vyks reng inys „Ten, kur sus il iej a Nemu no ir Dang ės upės“. Paž int in ės me nin ės prog ram os met u mod ern io siom is technolog ijom is bus pris tato ma nauj ai suk urt a inter akt yv i Klai pėdos pil ies istor ij os vers ij a. 16 val. Maž os ios Liet uvos istor ij os muz ie juj e vyks paskait a apie Klaip ėdos re format ų bažnyč ią ir reformat ų bend ruomenės istor ij ą. Šešt ad ien į „Liet u vos muz iej aus kel ias“ pas ieks galut i nę stotelę – Liet uvos jūr ų muz iej ų ir kvies smag iai praleist i laik ą Paj ūr io žvejo etnograf inėje sodyb oje. Reng i nys pras idės 13 val. Mirt ys. Vak ar Civ il in ės metr ik ac i jos skyr iuj e užreg istr uotos 5 klaip ė dieč ių mirt ys. Mirė Petr as Lap ė (g. 1924 m.), Klem ens as Vyt aut as Pen kausk as (g. 1930 m.), Kaz im ier a Mi ceik ien ė (g. 1937 m.), Nin a Rubcov a (g. 1942 m.), Alb in as Purv insk is (g. 1945 m.). Lėb art ų kap in ės. Šiand ien laidoj a mos Nin a Rubc ov a, Kaz im ier a Mi ceik ien ė. Nauj ag im iai. Per stat ist inę par ą pa gimd ė 9 moter ys. Gim ė 4 merg aitės ir 5 bern iuk ai.
Pokyčiai: pereinant nuo analoginės televizijos prie skaitmeninės, na
mo bendro naudojimo metrinė antena turi būti pakeista į logoperiodi nę arba decimetrinę. Vytauto Liaudanskio nuotr.
Greit oj i. Vak ar iki 17 val. greitos ios pag alb os med ik ai sul auk ė 62 iš kviet imų. Daug iaus ia į juos dėl pa tirt ų traum ų, lūž ių kreip ės i vyres nio amž iaus žmon ės. Klaip ėd ieč iai skund ės i ir šird ies ritm o sut rik i mais. Probl emų kėl ė ir vieš os e vie tos e gul int ys neb laiv ūs asm enys.
4
ketvirtadienis, rugsėjo 13, 2012
miestas
Mokytojai – benamės dalia 1
Moteris buvo įsitikinusi, kad iš būsto, kuriame vi sas jos pasaulis, nebus iškeldinta. Ji kaip sugebėjo gynėsi – rašė skundus ir įrodinėjo savo tiesą teismuose.
pagalbos ši moteris nesulaukė. Pa ti žinau atvejų, kai turintis pajamų ir turto žmogus lengvai gauna tokią teisinę pagalbą net kelis kartus per metus, o šiuo atveju, kai teisininkų pagalba buvo būtina, ji moters ne pasiekė. Juk medikų diagnozė aki
Dukroms net neprasitarė
Po metų metus trukusio bylinėji mosi, susirašinėjimo bei kitų ban dymų išlaikyti savo būstą visos tei sinės galimybės buvo išsemtos, o naujasis pensininkės buto savinin kas kreipėsi į antstolius dėl moters iškeldinimo. Pensininkė geruoju nesutiko išsi kraustyti, tad vėl byla apsuko visų instancijų teismų karuselę, kol ga liausiai šių metų pavasarį atėjo die na, kai antstolė Viktorija Vėliuvienė gavo pavedimą iškeldinti pensinin kę iš jau kelerius metus kitam žmo gui priklausančio buvusio jos buto. Kelis kartus paraginta išsikraus tyti geruoju moteris nepaliko namų ir gavo pranešimą, kad bus iškeldin ta priverstinai. Galiausiai, kai atėjo iškeldinimo diena, buvusi mokytoja atrakino duris ir įsileido vidun ant stolę bei jos talkininkus. Moteris nebuvo susidėjusi man tos ir akivaizdžiai neketino išeiti, ji tiesiog sėdėjo ir laukė, kuo viskas baigsis. Nebežinodama, kaip padė ti moteriai, antstolė susirado vienos iš moters dukrų telefono numerį ir paskambino. Netrukus atskubėjo dvi dukros, abi moterys tikino ne turėjusios nė menkiausio įtarimo, kad mama prarado būstą. Atrodo, kad mama tausojo dukterų svei katą ir apie savo ne vienerius me tus trunkančias bėdas joms nepra sitarė. Dukros tikino, jog mama yra stipri kūnu ir dvasia, ir šią bėdą pa ti susitvarkys. Diagnozavo depresiją
Tądien pensininkė išėjo iš savo tvarkingų namų, išsinešdama viso labo pluoštą dokumentų. Apsireng ti jai padėjo antstolė ir naujasis bu to savininkas. Mokytojos rankinėje tilpo vos keli būtiniausi daiktai. Butą įsigijęs vyras pažadėjo pats atvežti moters daiktus ten, kur bus naujieji jos namai, tačiau ir po pus mečio nėra žinoma, kur ji gyvens. Esama žinių, kad kurį laiką nakvoju
Atrodo, kad ma ma tausojo dukterų sveikatą ir apie savo ne vienerius metus trunkančias bėdas joms neprasitarė.
Pozicija: antstolė V.Vėliuvienė įsitikinusi, kad rūpintis būtina ne tik vai
kais, bet ir senoliais.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
si pas vieną ir kitą Klaipėdoje gyve nančias dukras moteris keletą naktų praleido ant suoliuko priešais namą, kurį dar neseniai vadino savu. Klausinėjama, kodėl laiku tinka mai neapsigynė, moteris atsivėrė, kad teismų karuselė užsisuko tada, kai jos vyras gulėjo ligos patale, o jai pačiai buvo diagnozuota depresija.
tai. Kol kas bute tebėra ir šiltesnieji rūbai, avalynė bei kiti patys būti niausi daiktai. Patekti į jai nebep riklausantį butą buvusi savininkė nebegali. Bandant pirmą kartą parduo ti šios klaipėdietės mantą, jai pasi darė bloga. Antstolė iškvietė medi kus, tąkart keletą dienų pensininkė praleido ligoninėje. Tačiau netrukus vėl atsidūrė gatvėje. „Aš, kaip antstolė, turiu būti griežta, nes mane riboja procesas. Bet kaip asmuo esu kategoriškai nu siteikusi – ne tik vaikais, bet ir pa gyvenusiais žmonėmis būtinai tu ri būti pasirūpinta. Mano galva, čia turėtų dirbti socialiniai darbuotojai. Supratau, kad pirminės ir antrinės valstybės garantuojamos teisinės
Daiktai keliaus į šiukšlyną
Po savaitės antstolė dar kartą var žytinėse bandys parduoti moters turtą: baldus, buities rakandus, as meninius daiktus. Jei dar kartą tai padaryti nepavyks, jie bus papras čiausiai išmesti. Šiukšlyne atsidurs buvusiai mo kytojai brangios nuotraukos, ki ti jai sentimentų keliantys daik
vaizdžiai rodo – nevilties apimta moteris negalėjo tinkamai apsigin ti“, – nuogąstavo V.Vėliuvienė. Antstolė tikino per dešimtme tį darbo turėjusi iškeldinti tik vieną šeimą su mažais vaikais ir negalin ti prisiminti tikslaus iškeldintų pa gyvenusių žmonių skaičiaus. Jų bu vo tikrai nemažai. „Apie šeimas su vaikais turime informuoti Vaikų teisių apsaugos tarnybą, o senais žmonėmis besi rūpinančių nėra. Nesakau, kad jie yra neįgalūs ar atsilikę, bet aki vaizdu, jog jiems reikalinga kvalifi kuota pagalba. Pasaulis jiems per nelyg greitai pasikeitė. Jie nemoka naudotis mobiliojo ryšio telefonais, dažnai nežino, kur nueiti, kaip nau dotis internetu. Socialines paslau gas teikiančių įstaigų yra daug, bet, panašu, kad bendravimo tarp jų bei tų, kam šių paslaugų reikia, nėra“, – įsitikinusi antstolė V.Vėliuvienė. Nemoka patys apsiginti
Klaipėdos miesto apylinkės teis mo pirmininkės pavaduotoja teisėja Regina Bertašienė tikino, kad teis me kalbama tik apie skolas, o kalbėti apie socialinę pagalbą su prasiskoli nusiais bei dėl to būstų netenkančiais žmonėmis įstatymas neįpareigoja. „Matau didžiulę problemą, kad valstybės garantuojama teisinė pa galba privalomai teikiama tik bau džiamosiose bylose. Jeigu žmogus neprašo, civilinėse bylose tokia pa
galba neteikiama. Neretai matome, kad asmuo dėl ligos ar kitų priežas čių negalės tinkamai sau atstovauti. Mes galime tokiam žmogui tik pa siūlyti prašyti teisinės pagalbos, bet ne vienas jų mano, kad patys suge bės sau atstovauti, nors iš tiesų ne sugeba surinkti bei paruošti doku mentų bylai. Net jei tai būtų viešas interesas ar sprendžiamas svarbus žmogui klausimas, nutartimi pa skirti teisinės pagalbos negalime. Tai didžiulis trūkumas, kurį turėtų taisyti įstatymų leidėjas“, – aiškino teisėja R.Bertašienė. Jos manymu, priskirtas teisinin kas įstatymų neišmanantį žmogų galėtų konsultuoti ne tik teisme, bet ir kitais jam svarbiais klausimais: į kokias institucijas reikėtų kreiptis, kokius dokumentus susitvarkyti ir kaip apginti savo interesus. „Procese gali būti tik tai, ką lei džia procesas, ir jo pakeisti mes ne galime. Manau, teismas negali imtis socialinės pagalbos, nebent galėtu me teikti kažkokią informaciją. Ta čiau dabartiniai įstatymai mums to nelabai leidžia ar įpareigoja, ne bent pačios socialinės tarnybos bū tų suinteresuotos bendrauti ir gau ti apie tokius žmones duomenis“, – teigė teisėja. Informacija nepasiekiama
Teismų darbuotojai liudija, kad be namių gretas kasmet papildo ne tik degradavę bei per žalingus įpročius būstus praradę asmenys. Nemaža dalis asmenų per patiklumą, nea tidumą bei naivumą laiduoja už ju ridinius asmenis, pasirašo įvairius vekselius. Blogiausia, kad sudary dami tokius sandorius jie nesikon sultuoja su teisininkais. Biudžetinės įstaigos Klaipėdos miesto socialinės paramos centro direktoriaus pavaduotoja Eglė Bui vydaitė tikino, kad apie žmones, kuriems reikalinga pagalba, infor maciją gauna iš policijos, medikų, jų kaimynų bei artimųjų. Tačiau akivaizdu, kad instituci jos nesusikalba. Nuo dukrų nuslė pusi tikrąją savo padėtį klaipėdietė nesulaukė nei depresiją jai diagno zavusių medikų, nei teisininkų pa galbos randant kitą būstą.
Pranešimas dėl paviršinių (lietaus) nuotekų pajungimų prie buitinių nuotekų tinklų sistemos Pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus ir teisės aktus miestų teritorijose turi būti naudojama atskirtoji paviršinių (lietaus) nuotekų šalinimo sistema, t.y. paviršinės (lietaus) ir buitinės nuotekos turi būti tvarkomos atskirai. Vykdant šių inžinerinių tinklų eksploataciją ir priežiūrą randama daug paviršinių (lietaus) ir drenažinių tinklų prijungimų į buitinių nuotekų tinklus, kurie yra neteisėti.
Paviršinių ir buitinių nuotekų susidarantys kiekiai bei taršos skiriasi savo pobūdžiu, todėl jų valymams naudojami skirtingi valymo būdai bei technologijos. Lietaus metu paviršinis vanduo, patekęs į buitinių nuotekų tinklus, padidina bendrą
vandens kiekį, patenkantį į miesto nuotekų valyklą iki 3 kartų. Dėl to sutrinka nuotekų biologinio valymo procesas, nes nuotekų valyklos mikroorganizmai nespėja prisitaikyti prie greitai besikeičiančių teršalų koncentracijų. Lietaus metu nuotekų valyklos hidraulinis pajėgumas viršijamas, galimas aktyvaus dumblo išnešimas iš nuotekų valyklos. Tokie reiškiniai iššaukia poreikį didinti nuotekų valyklos hidraulinį pajėgumą ir reikalauja daugiau kaip 100 mln. litų nepagrįstų investicijų. Minėtų problemų sprendimui pirmas žingsnis buvo žengtas 2010 metais bendrovei paskelbus spaudoje ir savo tinklalapyje informaciją, kurioje nurodyta, kaip įsiteisin-
ti savavališkus paviršinių nuotekų prisijungimus prie nuotekų tinklų. Bendrovė sudarė išskirtines sąlygas įsiteisinti ir legaliai naudotis lietaus nuotekų šalinimo paslaugomis. Kitas žingsnis vykdant bendrovėje patvirtintą „Paviršinių nuotekų, patenkančių į miesto buitinius nuotekų tinklus, mažinimo programą“ yra buitinių nuotekų tinklų tikrinimas siekiant nustatyti ir atjungti neleistinus prijungimus. Bendrovės nuotekų tinklų tarnyba nuolat tikrina pajungimus į buitinių nuotekų tinklų sistemą ir nustačiusi neaiškius pajungimus juos atjungia užaklindama vamzdžius. Tarnyba, nustačiusi savavalinį paviršinio (lietaus) tinklų pajungimo faktą, surašo savavalinio pajungi-
mo aktą ir jį pateikia miesto savivaldybės administracijos įgaliotam pareigūnui, kuris surašo administracinių teisės pažeidimų protokolą. Miesto savivaldybės atstovai surašytą administracinių teisės pažeidimų protokolą pateikia Administraciniam teismui, kad šis nustatytų administracinę nuobaudą. Be nuobaudos, pažeidėjas privalo sumokėti ir vandens tiekėjo patirtus nuostolius valant paviršinius vandenis, kurių dydis apskaičiuojamas vadovaujantis 2006-12-29 LR aplinkos ministro patvirtintomis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklėmis. Išimtiniais atvejais, jeigu dėl tokio atjungimo atsirastų pavojin-
gi teritorijų užtvindymai, atskiri lietaus nuotekų prijungimai galėtų būti palikti tik sudarius sutartį ir išsprendus apmokėjimą už lietaus vandenį, patenkantį į buitinių nuotekų sistemas. Siekiant išvengti baudų už savavalinį paslaugų naudojimąsi, t.y. savavališkai prijungusiems paviršinių (lietaus) nuotekų tinklus prie buitinių nuotekų tinklų, įspėjame apie galimas patikras bei jų pasekmes ir prašome kuo greičiau planuoti lėšas ir atlikti paviršinių (lietaus) tinklų atjungimus nuo buitinių nuotekų tinklų sistemos. AB „Klaipėdos vanduo“ administracija Užs. 1017293
5
ketvirtadienis, RUGsÄ&#x2014;jO 13, 2012
lietuva kl.lt/naujienos/Lietuva
Vien per pastaruosius ketverius metus rinkÄ&#x2014;jĹł Lietuvoje sumaĹžÄ&#x2014;jo gero kai daugiau kaip 100 tĹŤkst., tai yra tiek pat, kiek ĹžmoniĹł ĹĄiuo metu gyvena Ĺ iauliĹł mieste.
Apie koÂrupÂciÂjÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x201C; uĹž uĹžÂdaÂrĹł duÂrĹł VaÂkar SeiÂmo AnÂtiÂkoÂrupÂciÂjos ko miÂsiÂja apÂsiÂsprenÂdÄ&#x2014;, kad dÄ&#x2014;l Lie tuÂvos jĹŤÂrĹł muÂzieÂjaus delÂfiÂnaÂriu mo reÂkonstÂrukÂciÂjos ir delÂfiÂnĹł iĹĄÂ gaÂbeÂniÂmo ÄŻ GraiÂkiÂjÄ&#x2026; teks kreipÂtis ÄŻ proÂkuÂraÂtĹŤÂrÄ&#x2026;. Â&#x201E;Â&#x201E;PrognozÄ&#x2014;: vargu ar ĹĄiemet Seimo rinkimuose iĹĄsirikiuos norinÄ?iĹłjĹł bal-
suoti eilÄ&#x2014;s.
Vytauto Petriko nuotr.
RinkÄ&#x2014;jai Lietuvoje nyksta Ĺ iemet renkant naujos kadenci jos SeimÄ&#x2026; prie balsadÄ&#x2014;ĹžiĹł galÄ&#x2014;s at eiti apie 2,57 mln. rinkÄ&#x2014;jĹł. Pasta ruosiuose parlamento rinkimuose 2008-ĹłjĹł spalÄŻ registruotĹł rinkÄ&#x2014;jĹł buvo beveik 2,7 mln. â&#x20AC;&#x201C; maĹždaug 130 tĹŤkst. daugiau, nei jĹł yra dabar. Vadinasi, pastaruoju metu kie kvienais metais ĹĄalis praranda vi dutiniĹĄkai po 25â&#x20AC;&#x201C;30 tĹŤkst. rinkÄ&#x2014;jĹł â&#x20AC;&#x201C; tiek, kiek ĹžmoniĹł gyvena Pa kruojo ar BirŞų rajone.
guĹžÄ&#x2122; surengtuose Prezidento rin kimuose â&#x20AC;&#x201C; 2,69 mln. Vyriausiosios rinkimĹł komisijos specialistai teigia, kad neigiamos ÄŻtakos rinkÄ&#x2014;jĹł skaiÄ?iui turi gimsta mumo maĹžÄ&#x2014;jimas, senstanti visuo menÄ&#x2014;, taip pat labai didelÄ&#x2014; emigra cija. Jeigu tokios tendencijos iĹĄliks, 2016-aisiais per Seimo rinkimus ga li bĹŤti apie 2,4 mln. rinkÄ&#x2014;jĹł, o 2020 m. â&#x20AC;&#x201C; vos daugiau kaip 2,1 mln. Jau kitÄ&#x2026; savaitÄ&#x2122; komisija turi pa tvirtinti galutinius rinkÄ&#x2014;jĹł sÄ&#x2026;raĹĄus. Jie bus perduoti apygardĹł rinkimĹł komisijoms, o ĹĄios paskirstys juos rinkimĹł apylinkiĹł komisijoms.
Tvirtins galutinius sÄ&#x2026;raĹĄus
Gaus rinkÄ&#x2014;jo korteles
Stasys GudaviÄ?ius s.gudavicius@diena.lt
Registruota pustreÄ?io milijono
Pernai vasarÄŻ ÄŻvykusiuose savival dos rinkimuose registruotĹł rinkÄ&#x2014;jĹł buvo apie 2,63 mln. 2009-ĹłjĹł geÂ
R
Iki spalio visiems registruotiems rinkÄ&#x2014;jams turÄ&#x2014;tĹł bĹŤti iĹĄneĹĄiotos rinkÄ&#x2014;jo kortelÄ&#x2014;s. Kartu jie gaus inÂ
formacijÄ&#x2026; apie balsavimo tvarkÄ&#x2026;, ÄŻregistruotus kandidatus ir rinki muose dalyvaujanÄ?iĹł partijĹł pro gramas. Seimo rinkimai ĹĄiemet vyks spalio 14 d. Antras rinkimĹł turas â&#x20AC;&#x201C; spalio 28-Ä&#x2026;jÄ&#x2026;. Vyriausioji rinkimĹł komisija ÄŻre gistravo apie 2 tĹŤkst. kandidatĹł ÄŻ 141 vietÄ&#x2026; Seime. 71 parlamentaras bus iĹĄrinktas vienmandatÄ&#x2014;se apy gardose, 70 â&#x20AC;&#x201C; daugiamandatÄ&#x2014;je, balsuojant uĹž partijĹł iĹĄkeltus kan didatĹł sÄ&#x2026;raĹĄus. IĹĄ viso daugiamandatÄ&#x2014;je apygar doje dalyvaus 19 kandidatĹł sÄ&#x2026;raĹĄĹł, ÄŻ kuriuos ÄŻraĹĄyta 1800 kandidatĹł. SpÄ&#x2014;jama, kad Seimo rinkimuose ir tÄ&#x2026; paÄ?iÄ&#x2026; dienÄ&#x2026; vyksianÄ?iame referen dume dÄ&#x2014;l naujos atominÄ&#x2014;s elektrinÄ&#x2014;s statybos dalyvaus apie pusÄ&#x2122; visĹł re gistruotĹł rinkÄ&#x2014;jĹł â&#x20AC;&#x201C; 1,2â&#x20AC;&#x201C;1,3 mln.
KoÂmiÂsiÂja delÂfiÂnaÂriuÂmo reÂkonst rukÂciÂja ir delÂfiÂnĹł iĹĄÂgaÂbeÂniÂmo ÄŻ GraiÂkiÂjos priÂvaÂtĹł zooÂloÂgiÂjos soÂdÄ&#x2026; apÂlinÂkyÂbÄ&#x2014;Âmis suÂsiÂdoÂmÄ&#x2014;Âjo prieĹĄ geÂrÄ&#x2026; pusÂmeÂtÄŻ. VaÂkar AnÂtiÂkoÂrupÂciÂjos koÂmiÂsi ja nagÂriÂnÄ&#x2014;Âjo LieÂtuÂvos jĹŤÂrĹł mu zieÂjaus ir GraiÂkiÂjos priÂvaÂtaus zooÂ
loÂgiÂjos soÂdo suÂtarÂtÄŻ, kuÂri esÄ&#x2026; yra konÂfid  enÂciaÂli. ToÂdÄ&#x2014;l koÂmiÂsiÂja jÄ&#x2026; narpÂlioÂjo uĹž uĹžÂdaÂrĹł duÂrĹł. KoÂmiÂsiÂja priÄ&#x2014;ÂmÄ&#x2014; sprenÂdiÂmÄ&#x2026; suÂforÂmuÂluoÂti kreiÂpi mÄ&#x2026;Âsi ÄŻ proÂkuÂraÂtĹŤÂrÄ&#x2026;. â&#x20AC;&#x17E;KiÂtaÂme poÂsÄ&#x2014;ÂdyÂje tÄ&#x2026; forÂmu laÂviÂmÄ&#x2026; arÂba paÂtvirÂtinÂsiÂme, ar ba taiÂsyÂsiÂme, arÂba atÂmeÂsiÂme. Ta Ä?iau koÂmiÂsiÂja yra linÂkuÂsi kreipÂtis ÄŻ proÂkuÂraÂtĹŤÂrÄ&#x2026;, nes yra daug neaiĹĄÂ kuÂmĹłâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; tiÂkiÂno SeiÂmo AnÂtiÂko rupÂciÂjos koÂmiÂsiÂjos pirÂmiÂninÂkas LiÂgiÂtas KerÂnaÂgis. â&#x20AC;&#x17E;KlaiÂpÄ&#x2014;Âdosâ&#x20AC;&#x153; inf.
Suabejojo vertinimu PrezidentĹŤra kreipÄ&#x2014;si ÄŻ Konku rencijos tarybÄ&#x2026; su praĹĄymu iĹĄtir ti, ar Ĺ vietimo ir mokslo ministeri ja, per stojamuosius vieĹĄai paskel busi negalutinius kai kuriĹł aukĹĄÂ tĹłjĹł mokyklĹł iĹĄorinio ÄŻvertinimo rezultatus, nepaĹžeidÄ&#x2014; konkuren cijos principĹł.
Seimo Ĺ vietimo, mokslo ir kultĹŤros komitetui svarstant kai kuriĹł aukĹĄÂ tĹłjĹł mokyklĹł skundÄ&#x2026; dÄ&#x2014;l ĹĄvietimo ir mokslo ministro Gintaro Ste ponaviÄ?iaus elgesio, PrezidentÄ&#x2014;s patarÄ&#x2014;ja Virginija BĹŤdienÄ&#x2014; prane ťÄ&#x2014;, kad prezidentĹŤra gavo aukĹĄtĹłÂ
jĹł mokyklĹł laiĹĄkÄ&#x2026; ir iĹĄsiaiĹĄkino, jog kai kuriĹł universitetĹł iĹĄorinio ÄŻver tinimo iĹĄvados aprobuotos tik lie pos 26 d. Bet G.SteponaviÄ?ius jas praneĹĄÄ&#x2014; jau liepos 4 d. â&#x20AC;&#x17E;Manytume, kad taip ministe rija paĹžeidÄ&#x2014; savo reformos prin cipus, o deklaruotas principas yra konkurencingumasâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; sakÄ&#x2014; V.BĹŤdienÄ&#x2014;. Ĺ vietimo ir mokslo viceministrÄ&#x2014; Nerija PutinaitÄ&#x2014; tvirtino, kad mi nistras, informuodamas visuomenÄ&#x2122; pateikÄ&#x2014; ekspertĹł iĹĄvadas, o ne galu tinio iĹĄorinio ÄŻvertinimo iĹĄvadas. â&#x20AC;&#x17E;KlaiÂpÄ&#x2014;Âdosâ&#x20AC;&#x153;, BNS inf.
DaugiabuÄ?iĹł atnaujinimo (modernizavimo) programa
DaugiabuÄ?iĹł administratoriai kimba ÄŻ renovacijÄ&#x2026; Lina JauniĹĄkÄ&#x2014; Kaip ÄŻtikinti tuos, kurie niekuo nepasitiki ir nieko nenori daryti? Ar namo renovacijai uĹžtektĹł argumento, kad iĹĄlaidos uĹž ĹĄildymÄ&#x2026; sumaĹžÄ&#x2014;s perpus? Kokie dar pavyzdĹžiai ir skaiÄ?iai galÄ&#x2014;tĹł ÄŻveikti net didĹžiausius skeptikus? Tokius galvosĹŤkius sprendĹžia daugiabuÄ?iĹł namĹł administratoriai, siekdami, kad klaipÄ&#x2014;dieÄ?iai ryĹžtĹłsi gyventi ne tik ĹĄilÄ?iau, bet ir taupiau. ÄŽ renovacijÄ&#x2026; vis dar ĹĄnairuoja
DaugiabuÄ?iĹł administratorius KlaipÄ&#x2014;doje â&#x20AC;&#x17E;VitÄ&#x2014;s valdosâ&#x20AC;&#x153; gali kelti taures â&#x20AC;&#x201C; netrukus jo administruojamame name J.Zauerveino g. 10 prasidÄ&#x2014;s modernizavimo darbai. Tai â&#x20AC;&#x201C; vienas pirmĹłjĹł daugiabuÄ?iĹł KlaipÄ&#x2014;doje, renovuojamas pagal DaugiabuÄ?iĹł atnaujinimo (modernizavimo) programÄ&#x2026; (JESSICA) â&#x20AC;&#x201C; projektas jau patvirtintas, dokumentai sutvarkyti, beliko iĹĄrinkti darbus atliksiantÄŻ rangovÄ&#x2026;. Kituose namuose dÄ&#x2014;l renovacijos projektĹł su gyventojais vis dar diskutuojama. Pasak bendrovÄ&#x2014;s direktoriaus Jevgenijaus Sakovskij, klaipÄ&#x2014;dieÄ?iai kol kas atsargiai ĹžiĹŤri tiek ÄŻ paĹžadus gyventi taupiau, tiek ÄŻ siĹŤlomÄ&#x2026; pagalbÄ&#x2026;, taÄ?iau jis mano, kad, renovacijai ÄŻsibÄ&#x2014;gÄ&#x2014;jus, vis daugiau gyventojĹł pajus realiÄ&#x2026; naudÄ&#x2026; ir tai padÄ&#x2014;s apsisprÄ&#x2122;sti kitiems. Moka net triskart maĹžiau
Tiek specialistĹł skaiÄ?iavimai, tiek renovuotĹł namĹł praktinÄ&#x2014; patirtis rodo, kad atnaujinus daugiabutÄŻ
iĹĄlaidas ĹĄildymui galima sumaĹžinti perpus ar net daugiau. PavyzdĹžiui, vieno renovuoto namo PlungÄ&#x2014;je bendrijos pirmininkas dvejus metus stebÄ&#x2014;jo, kaip pasikeitÄ&#x2014; iĹĄlaidos ĹĄildymui po renovacijos. PaaiĹĄkÄ&#x2014;jo, kad ĹĄalÄ?iausiÄ&#x2026; metĹł mÄ&#x2014;nesÄŻ â&#x20AC;&#x201C; sausÄŻ â&#x20AC;&#x201C; iki renovacijos uĹž 1 kv. m ĹĄildymÄ&#x2026; butĹł savininkams tekdavo pakloti net 6,10 lito, o po jos â&#x20AC;&#x201C; vos 1,78 lito, tai yra tris kartus maĹžiau. IĹĄ viso ĹĄio namo gyventojai jau per pirmÄ&#x2026; ĹĄildymo sezonÄ&#x2026; po daugiabuÄ?io renovacijos sutaupÄ&#x2014; daugiau nei 30 tĹŤkst. litĹł.
Atnaujinus daugiabutÄŻ iĹĄlaidas ĹĄildymui galima sumaĹžinti perpus ar net daugiau. O atnaujinto daugiabuÄ?io, esanÄ?io Kretingoje, pirmininkÄ&#x2014; pasakojo, kad gyventojai renovacijai pasiryĹžo tada, kai atliko namo termovizijos tyrimÄ&#x2026;. Tada visi ir pamatÄ&#x2014;, kad namo sienos â&#x20AC;&#x201C; kiauros it rÄ&#x2014;tis. Lauko ĹĄildyti nebenorÄ&#x2014;jo niekas. Atnaujinimo rezultatas â&#x20AC;&#x201C; 50 proc. maĹžesnÄ&#x2014;s ĹĄildymo sÄ&#x2026;naudos. Svarbiausia, kad patys gyventojai bĹŤtĹł aktyvĹŤs ir domÄ&#x2014;tĹłsi namo, kuriame gyvena, bĹŤkle bei siektĹł gyventi taupiau. O namÄ&#x2026; administruojanti bendrovÄ&#x2014; gali padÄ&#x2014;ti gyventojams parengti projektÄ&#x2026;, sutvarkyti visus dokumentus, atlikti vieĹĄuosius pirkimus ir priĹžiĹŤrÄ&#x2014;ti darbus.
Lengviau, jei kaimynai sutaria
Daugiabutis J.Zauerveino g. 10, kuriame netrukus prasidÄ&#x2014;s renovacija, nedidelis â&#x20AC;&#x201C; jame vos 12 butĹł. Tad ir susitarti visiems gyventojams nebuvo itin sunku. â&#x20AC;&#x17E;Labiausiai ĹĄio namo gyventojus motyvavo tai, kad po renovacijos sumaĹžÄ&#x2014;s iĹĄlaidos ĹĄildymui, pagerÄ&#x2014;s gyvenimo kokybÄ&#x2014;. TodÄ&#x2014;l daugiabutis bus atnaujinamas kompleksiĹĄkai: keisime stogÄ&#x2026;, ĹĄiltinsime palÄ&#x2014;pÄ&#x2014;s perdangÄ&#x2026;, sienas, cokolinÄŻ aukĹĄtÄ&#x2026;, visiĹĄkai atnaujinsime ĹĄildymo sistemÄ&#x2026;, bus atliekami ir kiti darbaiâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; pasakojo J.Sakovskij. Jo teigimu, svarbiausia sÄ&#x2026;lyga susitarti dÄ&#x2014;l renovacijos â&#x20AC;&#x201C; kaimynĹł dialogas ir draugiĹĄki santykiai. â&#x20AC;&#x17E;Jei kaimynai vis pykstasi, renovacija neÄŻmanoma. Juk tai â&#x20AC;&#x201C; didĹžiulis projektas, dÄ&#x2014;l kurio diskusijos vyksta ne vienÄ&#x2026; mÄ&#x2014;nesÄŻ, beveik visi gyventojai turi pritarti investicijoms ÄŻ namo atnaujinimÄ&#x2026;â&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; sakÄ&#x2014; J.Sakovskij. Pagal DaugiabuÄ?iĹł atnaujinimo (modernizavimo) programÄ&#x2026; JESSICA, pabaigus darbus, ĹĄio namo gyventojams bus kompensuota iki 30 proc. visos renovacijos sumos. Be to, valstybÄ&#x2014; padengs ir projekto parengimo, techninÄ&#x2014;s prieĹžiĹŤros, administravimo iĹĄlaidas. O namo gyventojams, kurie turi teisÄ&#x2122; ÄŻ kompensacijÄ&#x2026; uĹž ĹĄildymÄ&#x2026;, renovacija nekainuos visiĹĄkai nieko. Daugiau informacijos apie DaugiabuÄ?iĹł atnaujinimo (modernizavimo) programÄ&#x2026; (JESSICA) www. atnaujinkbusta.lt arba nemokama telefono linija 8 800 200 12.
ď Ž Perspektyva: `R[N` QNbTVNObaV` 7 GNbR_cRV[\ T 8YNV]Ă&#x203A;Q\WR [Ra_b
Xb` Ob` ]_NQĂ&#x203A;aN` _R[\cb\aV
/B=. N_PUfc\ [b\a_
ValstybÄ&#x2014; remia (iki 2013 12 31) Lengvatinis kreditas (palĹŤkanos nekinta visÄ&#x2026; paskolos grÄ&#x2026;Ĺžinimo laikotarpÄŻ â&#x20AC;&#x201C; 20 metĹł) 3 proc. palĹŤkanos Modernizavimo projekto parengimas 100 proc. Statinio statybos techninÄ&#x2014; prieĹžiĹŤra 100 proc. Projekto ÄŻgyvendinimo administravimo iĹĄlaidos 100 proc. Parama turintiems teisÄ&#x2122; ÄŻ bĹŤsto ir ĹĄildymo iĹĄlaidĹł kompensavimÄ&#x2026; 100 proc. Statybos darbĹł (energijÄ&#x2026; taupanÄ?iĹł priemoniĹł) iĹĄlaidos: - sutaupius energijos ne maĹžiau kaip 40 proc. 30 proc. - sutaupius energijos ne maĹžiau kaip 20 proc. 15 proc.
6
ketvirtadienis, rugsėjo 13, 2012
nuomonės
Redakcijos skiltis
Protestas pagimdė knygą
Vietos dvasia be dvasios
K
Žvilgsnis
Violeta Juodelienė
R
ytoj visoje šalyje prasidės trad icinės prog ramos „Eu ropos paveldo dienos“ ren gin iai, kur iuos šiemet sie jantis bendras vardiklis – „Genius loci. Vietos dvasia“. Simboliška, kad šis dvi kalbis temos pavad in imas kviečia ne tik atkreipti dėmesį į artimiausioje erd vėje esančius paveldo objektus, bet ir į tenykštę aurą. Kad Liet uvoje tarp šių dviejų klodų – mater ial iojo ir dvasin io – gal i būt i la bai didelis atotrūkis, matome kone kas dien vaikščiodami savo miestų gatvė mis ar važinėdami po savo šalį į pažin tines keliones. Kažkas bando pak urst yt i senam ies čių gyvybę įgyvendindamas savo nu sikalstamus kaprizus ir istorinėse sie nose kerta šiuolaik iškas vitr inas. Esą paveldas ir vertybė – ne tik tai, kas ma ter ialu, bet ir ta gen ius loci, kur i kai kur iais atvejais neįsivaizduojama be žmonių šurmulio. Kažkas it trumpareg is ūkvedys ardo šimtmečių žingsnius atlaik iusius laip
Įžūliausieji kažkodėl supranta, kad siekiamo ji genius loci – tai vietos lėbautojų dvasia. tus, jų turėklus, senas med ines dur is keičia naujom is. Kodėl, nelabai tesu geba paaišk int i. Gal neatlaikęs laiko spaud imo garbint i tai, kas pagam inta antikvaro stiliumi, kainuoja kiek antik varas, bet pagaminta naudojantis šiuo laik inėmis technolog ijomis? Kit iems tikėjimas, kad „vietos dvasia“ pirm iausia prasideda nuo šurmul io savo banko sąskaitoje, leid žia paveldo stat in ius laik yt i viso labo modern io sios architekt ūros pamat ais. Tvoro mis, ant kurių galima sumaustyti šiuo laik inius stiklainius. Įžūliausieji kažkodėl supranta, kad sie kiamoji gen ius loci – tai vietos lėbau tojų dvasia. Anuomet dvarai būdavo prager iam i ar kortom is pralošiam i – kai kur ie naujieji dvar in inkai už cen tus pirkt us paveldo objekt us pal ieka lik imo val ioje. Laimei, šių dienų vie tos dvasia – tai ir šviesios iniciatyvos, it daigai besikalančios pro abejingumo betoną. Be atlygio savo gimtosios para pijos bažnyčios paveikslus restauruo jantys specialistai. Bajorai ir jiems pri jaučiantys, aukojantys naujiems senų šventovių vitražams.
„Eglės“ stotelėje radau pamestą viešojo transporto elektroninį bilie tą. Pametusiajam reikėtų kreiptis į „Klaipėdos keleivinį transportą“. Viktoras
Bendros tvarkos pažeidimas
Važiuodama viešuoju transportu pasibaisėjau išsišokėlišku jaunuo lių elgesiu bei kontrolierių, tikri nančių bilietus, neatsakingumu. Jauna mergina parodė kontrolie riams bilietą, kurio žymės neati tiko to autobuso žymių. Šie ją iš laipino. Tokio paties nuosprendžio turėjo susilaukti ir keli jaunuoliai, nes jų bilietai taip pat neatitiko žy menų. Tačiau jie iškeikė kontrolie rius, padraskė jiems akis ir toliau sau laimingai važiavo. Monika
Gelbėkite ruonius! Istorija: V.Landsbergis pristatė dar vieną savo knygą – šįkart apie
1941-ųjų birželio sukilimą.
Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
šinti vokiečių įstatymui. Paskui sa kyti, kad tai vokiečių pakalikai, kola borantai – visa tai labai tendencinga, iš anksto primestos klišės.“ Jis nusistebėjo grupės žino mų visuomenės veikėjų pasirašy tu laišku, kuriuo buvo pasmerktas Vyriausybės ir Kauno pareigū nų sprendimas pagerbti J.Brazai tį. Laišką pasirašiusieji pareiš kė „smerkiantys nekaltų žmonių persekiojimą ir naikinimą, vykdytą J.Brazaičio vadovaujamos Laikino sios vyriausybės valdymo metu“. Knygos pristatyme dalyvavęs is torikas Mindaugas Tamošaitis sakė, kad Laikinosios vyriausybės nega lima kaltinti dėl holokausto. „Lai kinosios vyriausybės, kuri faktiškai nevaldė Lietuvos, įtaka holokaustui
yra visiškai minimali, sakyčiau, jos net nėra“, – sakė istorikas. „Apie patį Brazaitį pasakyti ką nors bloga turbūt būtų netgi nuo dėmė. Tai buvo iškili asmenybė“, – kalbėjo istorikas. Vilniaus universiteto dėstyto jas Kęstutis Girnius sakė, kad kny ga gali paskatinti tolesnius tyri mus, nes, jo nuomone, iki šiol nėra įtikinamų atsakymų, kodėl bu vo surašyti Žydų padėties nuosta tai, taip pat daug klausimų kyla dėl koncentracijos stovyklos kūrimo. „Nėra jokio mėginimo suprasti – ištrauki dokumentą, išmeti lauk, išspausdini be tinkamo komentaro ir kuri pasakojimą, kuris tau labiau siai patinka“, – sakė K.Girnius. „Klaipėdos“, BNS inf.
Turgaus prekeiviai klientams nesilanksto S.Lukošiūtė. „Turguje – tuštėjimo metas“, „Klaipėda“, 2012 09 12 Pastaruoju metu mėsą perku iš parduotuvės, nes turguje teko ne kartą nusivilti. Prekybininkai paro do lyg ir gražų mėsos gabalą, o kai parsineši į namus – vienos gyslos. Nebenoriu būti mulkinama. Daž nai mėsą perkame ir mažiems vai kams. Kai iš gabalo mėsos negali normalaus kepsnio iškepti, tai ge riau pirkti ten, kur esi garantuotas, kad nebūsi apgautas.
Tikra realybė tokia: naujajame turgu je vitrina, o tiksliau, jos nuoma, mė nesiui kainuoja nuo 1 000 iki 1 500
Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700
Rado bilietą
Atgarsiai
***
litų, įvažiavimas į turgų kiekvieną dieną – po 2 litus. Jau 60 litų prisi deda. Už prekių laikymą – dar papil domas mokestis. Valytojoms moka ma atskirai iš prekeivių pinigų ir t.t. klaipėdiete
***
Jums keista, kad įvažiavimas į tur gų – 2 Lt? O jums nekeista, kad se namiestyje reikia mokėti mokestį, net jei vaikas atvažiuoja pas tėvus į svečius? Turgus atseit tuščias. Man baisiau tuščias senamiestis. Dešimtą vakaro gyvos dūšios ne rasi.
Kiek save prisimenu, tiek prisime nu ir Klaipėdos turgų. Visada bu vo pilna žmonių, šurmuliuodavo, derėdavosi, ginčydavosi. Atėjęs į turgų, matydavai, kad verda gy venimas. Net nuotaika pakildavo, o ypač kai pasisekdavo nusiderė ti bent kelis litus ar centus. Dabar gi liūdna: prekeivių mažai, pinigų taip pat. Net bijai ką nors gardes nio nusipirkti. Kaip per kokią blo kadą. Kas bus toliau? Gaila man šio turgaus, senosios Klaipėdos prisi minimo. Kažkas jau nagus galanda, tyko prichvatizuoti. Juk geras kąs nelis pačiame miesto centre.
to Klaipėdiete
reklamos skyrius: 397
„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys
„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius
„Diena Media News“ laikinai einantis vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis
Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė
Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija
***
Klaipėdietis Portalo kl.lt skaitytojų komentarai
Savaitgalį su mažamečiu vaiku nu kakome iki Lietuvos jūrų muzie jaus. Na, tiesą sakant, kažkaip ne maloniai nuteikė tai, ką išvydome dar prie įėjimo į muziejų. Turiu galvoje ruonius. Ar tikrai jų gyve nimo sąlygos toje bjaurioje kūd roje yra normalios? Gal aš klystu, gal ten ir viskas gerai, tačiau vai kas taip susigraudino, vos ne ašaras braukė, kaip pagailo žvėriukų. Jūratė
Neprisiregistravusiųjų į ligoninę neveža
Persikėlusi gyventi į Klaipėdą pa kraupau nuo kai kurių medikų neatsakingumo. Pirmosiomis at vykimo dienomis stipriai susirgau, turėjau daugiau nei 40Cº tempe ratūros. Iškvietėm greitąją pagal bą, tačiau ji nenorėjo vežti į ligo ninę, nes aš nepersiregistravusi. Tačiau šiaip ne taip prisiprašiau. Stipriai karščiuodama laukiama jame praleidau maždaug 5 val. Ga liausiai nustatė pakankamai rimtą uždegimą ir apie 2 val. nakties pa leido namo. Kitą dieną temperatū ra nekrito, kreipiausi vėl. Atvažia vusi medikė iš karto liepė važiuoti į ligoninę, nuvežė jau į kitą – Uni versitetinę, kurioje man tikrai ne reikėjo laukti visos nakties, greitai atliko tyrimus ir palydėjo iki pala tos. Likau sužavėta Universitetinės ligoninės darbuotojų operatyvumu, šiltu bendravimu, slaugymu, o li goninės, į kurią buvau nuvežta pir mąjį kartą, net nenoriu prisiminti. Studentė
Politika ne aktoriams
Prasideda rinkimai ir ką matome? Vien tik korupcija, kontrabanda, populizmas. Žmonės, nenulipan tys nuo scenos, gimę būti aktoriais, braunasi į Seimą. Politikai privalo dirbti vadovaudamiesi teisingumo, gerovės principais, o ne siekti as meninės naudos. Pasipiktinęs skaitytojas Parengė Aleksandra Matušova
Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija
750
Administratorė Daiva Pavliukovaitė –
397 728
telefonas@kl.lt
nygą apie 1941-ųjų Laiki nąją vyriausybę parengęs europarlamentaras Vy tautas Landsbergis sako norintis atmesti „primestas klišes“ apie trumpai veikusį kabinetą, ku ris vertinamas dėl pastangų atkurti sovietų sunaikintą valstybingumą, bet kritikų kaltinamas dėl antise mitinės politikos. Politikas sakė, kad leidinį paska tino diskusijos, kilusios po Laiki nosios vyriausybės vadovo Juo zo Brazaičio palaikų perlaidojimo Kaune gegužės mėnesį. Kalbėdamas apie Laikinosios vyriausybės veiklą, V.Landsbergis teigė, kad „vieną kitą žodį Amb razevičius būtų galėjęs išbraukti prieš pasirašydamas“, bet pabrė žė, kad įvykių negalima vertinti neatsižvelgiant į to meto konteks tą. „Priekaištai parodė, kad dalis apsišvietusių, inteligentiškų žmo nių nemąsto realistiškai, nemąsto to laikotarpio sąlygomis, kaip tie žmonės galvojo, kaip galėjo galvo ti: „O dabar mes būtume gudres ni...“ – sakė V.Landsbergis. Europos Parlamento narys kalbė jo, kad dokumentų skelbimas turė tų „trukdyti perpasakoti gandus“ apie šešias savaites veikusią, bet realios valdžios neturėjusią Laiki nąją vyriausybę, kurioje komunali nio ūkio ministru dirbo jo tėvas Vy tautas Žemkalnis-Landsbergis. V.Landsbergis ragino nepamiršti, kad po Birželio sukilimo, kuris Lie tuvoje įvyko prasidėjus nacių ir so vietų karui, sukilėlių atsišaukimas į tautą apie atkuriamą nepriklau somybę paskelbtas ir Laikinoji vy riausybė sudaryta prieš nacių valią: „Vokietijos vyriausybė uždraudė lie tuviams sudaryti bet kokią vyriau sybę ir skelbti bet kokį atsišaukimą į tautą, o sukilėliai pasielgė priešin gai. Tai buvo pirmas antivokiškos rezistencijos veiksmas – pasiprie
Inesa
karštas telefonas
397 750
711, 397 715
Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –
Platinimo tarnyba: 397 772 397 727 397 706 397 725 397 770 397 729
Sportas: Česlovas Kavarza –
397 713
Prenumeratos skyrius: 397
„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388
714
Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 „Namai“: Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt Lina Bieliauskaitė – 397 730 Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 „Sveikata“: e. paštas skelbimai@kl.lt 397 705 Techninės redaktorės: Sandra Lukošiūtė – Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Loreta Krasauskienė Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė – 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide
R
pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.
7
ketvirtadienis, rugsėjo 13, 2012
užribis Į klubą – su sesers pasu
Lombarduose dingo auksas
Kaimynas įstrigo lange
Klaipėdos policija aiškina si paso suklastojimo atve jį. 19-metei klaipėdietei gre sia nemalonumai už tai, kad jos nuotrauka atsidūrė 28-e rių sesers pase. Mergina aiški no, kad su sesers pasu norėjo patekti į naktinį klubą. Įvykį ti ria Klaipėdos policijos Migra cijos skyrius.
Į policiją kreipėsi dviejų lom bardų, esančių Taikos ir Šilu tės prospektuose, savininkas D.R. Klaipėdietis pranešė, kad įmonės darbuotojas rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais galėjo pa vogti 2,5 tūkst. litų vertės auk so gaminių. Policija apklausai ieško Klaipėdos rajono Kopūs tų kaimo gyventojo Deivido R.
Kretingos ugniagesiai gelbė tojai skubėjo į pagalbą lange įstrigusiam vyriškiui. Nelaimė nutiko Klaipėdos gatvėje, kai kaimynas pro langą bandė pa tekti į pirmame aukšte esan tį butą, tačiau įstrigo jo ran ka. Atvykę ugniagesiai išlais vino 58-erių vyrą. Medikų pa galbos neprireikė.
Prokurorė trenkė durimis
Kyšis: technines automobilių apžiūras atliekantys Šilutės kontrolieriai už
automobilio dokumentų sutvarkymą prašė pinigų.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Techninė apžiūra krovė turtus Asta Aleksėjūnaitė a.aleksejunaite@kl.lt
Nuo kiekvienos mašinos – po 100 ar net 200 litų. Tokio verslo plano jau kelerius metus sėkmingai lai kėsi Šilutės valstybinės techninės apžiūros kontrolieriai.
Spėjama, kad kiekvienos pamai nos darbuotojai kasdien prie algos „prisidurdavo“ po kelis šimtus ar net tūkstantį litų. Informacija, kad Šilutės mieste norint atlikti automobilio techninę apžiūrą vairuotojams reikėjo apsi šarvuoti arba geležine kantrybe, ar ba negaištant laiko iš karto kontro lieriui kartu su dokumentais įteikti šimtinę, pasiekė ir Specialiųjų tyri mų tarnybos (STT) pareigūnus. Po STT Klaipėdos valdybos pa reigūnų surengtos operacijos ant radienį dėl kyšio buvo sulaikytas autotransporto priemonių valsty binę techninę apžiūrą vykdančios įmonės „Transkona“ darbuotojas
J.D. Darbuotojas nušalintas nuo pareigų. Po apklausos vyrui skir ta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. „Tokie pat įtarimai pareikšti dar dviem tos pačios įmonės kontrolie riams. Įtariama, kad minėti įmonės darbuotojai už automobilių tech ninių apžiūrų atlikimą sistemingai gaudavo neteisėtą atlygį“, – tikino STT Klaipėdos valdybos Korupci jos prevencijos poskyrio vadovas Leonas Bariškauskas. Šaltinių teigimu, įtarimai ga li būti pareikšti visiems penkiems šioje įmonėje dirbusiems kontro lieriams. Tačiau kiti darbuotojai pranešė, kad serga ir turi nedar bingumo lapelius. Ikiteisminį tyrimą kontroliuoja Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korup cijos tyrimo skyriaus prokurorai. Įtariamiesiems gresia netekti teisės dirbti tam tikrą darbą, bau da arba laisvės atėmimas iki pen kerių metų.
Nusikaltėlis išplūdo teisėją Daiva Janauskaitė Klaipėdos miesto apylinkės teis me teisėją apipylęs rusiškomis ne švankybėmis kaltinamasis užsi traukė dar vieną bėdą – jis bus tei siamas už nepagarbą teismui.
12 kartų anksčiau teistas už įvai rius nusikaltimus klaipėdietis Ro kas S. antradienį teismo posėdžio metu užsimanė pertraukos, apie tai jis pranešė keiksmažodžiais kone veikdamas teisėją. Už bjaurių žodžių laviną teisėja išvarė kaltinamąjį iš salės, o kalti nimą palaikantis prokuroras Rus lanas Ušinskas inicijavo ikiteismi nį tyrimą.
Šią savaitę iš pareigų pasitraukė 34-erius metus pro kuratūros sistemoje dirbusi Palangos apylinkės prokura tūros vadovė Nijolė Požarskienė.
Jį atlikti pavesta Klaipėdos ap skrities vyriausiojo policijos komi sariato Organizuoto nusikalstamu mo tyrimo biuro pareigūnams. „Tokių dalykų pasitaiko teismo salėje. Žinau, kad kai kurie pro kurorai į juos nereaguoja, bet aš jų nepraleidžiu pro ausis“, – tikino prokuroras R.Ušinskas. Rokui S. gresia baudžiamoji atsa komybė, tačiau maksimali bausmė už nepagarbą teismui siekia tik porą metų nelaisvės, tad daug kartų teis to ir dabar atliekančio bausmę nusi kaltėlio likimui tai įtakos greičiausiai neturės. Šis klaipėdietis teisiamas už narkotikus bei telefoninius sukčia vimus. Jis yra iš patiklių klaipėdiečių pinigus viliojusios gaujos narys.
Asta Aleksėjūnaitė a.aleksejunaite@kl.lt
Advokatūra nevilioja
Rugsėjo 10-ąją įsigaliojo trečiasis prokuratūros reformos etapas, ku riuo buvo panaikinta dalis apylin kių vyriausiųjų prokurorų etatų. Pati 58-erių N.Požarskienė sis temoje galėjo dirbti dar porą metų, tačiau prieš kurį laiką Prezidentės Dalios Grybauskaitės akimis tiku si vadovauti net Generalinei pro kuratūrai, nuo šiol N.Požarskienė oficialiai yra bedarbė. „Išeidama turėjau 90 neišnau dotų atostogų dienų, tad kol kas noriu pailsėti. Paatostogausiu mė nesį ar pusantro“, – dienraščiui vakar sakė buvusi prokurorė.
Atsarginių gyve nimo planų palan giškė, užverdama prokuratūros du ris, tikino neturinti. N.Požarskienė pri sipažino, kad su sa vo profesija atsi sveikinti teko ne be kartėlio.
N.Požarskienė prisipažino, kad daugelio prokurorų pasirenkamo advokatūros kelio ji savo gyveni me nemato. „Aš negaliu taip persilaužti – šiandien būti prokuroru, o rytoj jau – advokatu. Mano vienas iš gyve nimo priesakų – nebūti advoka tu. Tai yra ne man. Aš negaliu vie ną dieną gaudyti nusikaltėlius, o kitą dieną – juos ginti“, – kalbė jo N.Požarskienė. Darbo pradžia buvo sunki
Atsarginių gyvenimo planų palan giškė, užverdama prokuratūros du ris, tikino neturinti. N.Požarskienė
Karjera: Palangos apylinkės prokuratūros vadovė N.Požarskienė pa
sitraukė iš prokuratūros sistemos.
prisipažino, kad su savo profesija atsisveikinti teko ne be kartėlio. „Jei gyvenime reikėtų ką nors pakartoti, aš būčiau tik prokuro rė. Mano darbo pradžia buvo ga na sunki. O tuomet, ypač į moteris prokurores, buvo žiūrima kreivai. Man buvo pasakyta, jei noriu bū ti prokurorė, galiu važiuoti dirbti tik į Lazdijus“, – prisiminė N.Po žarskienė. Nepabūgusi atokaus užkam pio, N.Požarskienė karjerą pradė jo 5 tūkst. gyventojų turėjusiame mieste. „Vėliau, atvykusi į Klaipėdą, iš girdau vyriausiojo prokuroro nuo monę, kad moterų šioje įstaigoje neturi būti. Tačiau buvau pirmoji moteris, kuri pradėjo dirbti Klai pėdos prokuratūroje“, – kalbėjo prokurorė. Nusivylė reforma
N.Požarskienė po atestacijos dar galėjo dirbti iki 2014 spalio 28-o sios dienos. „Galvojau, kad dirbsiu tiek, kiek galėsiu, ir atiduosiu visą save. Ta čiau išeidama labiau gailiuosi ne tiek savęs, kiek sistemos“, – kal bėjo N.Požarskienė. Panaikinus vyriausiojo Palangos
Redakcijos archyvo nuotr.
apylinkės prokuroro etatą, N.Po žarskienei buvo siūloma sugrįž ti į Klaipėdą, bet į eilinio prokuro ro vietą. „Tokioje sistemoje, kuri dabar yra, aš morališkai negaliu dirbti. Jei reforma būtų buvusi progresy vi, suprasčiau. Tačiau koks yra šios reformos tikslas, mes iki šiol neži nome“, – kalbėjo buvusi Palangos apylinkės prokuratūros vadovė. N.Požarskienės manymu, pro kuratūros reforma atnešė sumaiš tį ir chaosą. „Vakar prasidėjęs trečiasis refor mos etapas įvarė paniką tarp dar buotojų – kur pareiškimus dėti, kas rezoliucijas turi pasirašyti? Nes juk neliko vadovų. Aš palieku proku ratūrą ne dėl ambicijų. Kalbu apie vadovybės požiūrį į pavaldinius, pagarbą. Aš anksčiau nebuvau su sidūrusi su tokia situacija“, – sakė N.Požarskienė. 58-erių prokurorė prisipažino, kad susirasti kitą darbą bus gana sudėtinga. „Nežinau, ką veiksiu. Kol kas tu riu paskaitų universitete ir dėstau studentams, bet iš šios veiklos iš gyventi yra neįmanoma. Visgi gal mano žinios kam nors pravers“, – vylėsi N.Požarskienė.
8
ketvirtADIENIS, rugsÄ&#x2014;jo 13, 2012
ekonomika kl.lt/naujienos/ekonomika
â&#x201A;Ź
ValiutĹł kursai
DeÂgaÂlĹł kaiÂnos
Ĺ iandien Valiuta
kiekis Santykis
BalÂtaÂruÂsiÂjos rubÂlis 10000 3,1861 DB svaÂras sterÂlinÂgĹł 1 4,3158 JAV doÂleÂris 1 2,6827 KaÂnaÂdos doÂleÂris 1 2,7582 LatÂviÂjos laÂtas 1 4,9588 LenÂkiÂjos zloÂtas 10 8,4768 NorÂveÂgiÂjos kroÂna 10 4,6572 RuÂsiÂjos rubÂlis 100 8,5229 Ĺ veiÂcaÂriÂjos franÂkas 1 2,8565
pokytis
â&#x20AC;&#x201C;0,6176 % â&#x20AC;&#x201C;0,1088 % â&#x20AC;&#x201C;0,4970 % â&#x20AC;&#x201C;0,2748 % â&#x20AC;&#x201C;0,0020 % +0,9011 % â&#x20AC;&#x201C;0,1651 % +0,3497 % â&#x20AC;&#x201C;0,0420 %
Vakar TinkÂlas
A 95
DyÂzeÂliÂnas
DuÂjos
â&#x20AC;&#x17E;StaÂtoilâ&#x20AC;&#x153;
5,14
4,78
2,47
â&#x20AC;&#x17E;Apoilâ&#x20AC;&#x153;
5,10
4,77
2,48
ViÂd. kaiÂna viÂso apÂtarÂnaÂviÂmo deÂgaÂliÂniĹł tinkÂluoÂse. Ĺ alÂtiÂnis: www.deÂgaÂluÂkaiÂnos.lt WTI nafÂta
â&#x20AC;&#x17E;Brentâ&#x20AC;&#x153; nafÂta
97,90 dol. uĹž 1 brl. 107,93 dol. uĹž 1 brl.
Ĺ eÂĹĄÄ&#x2014;Âlis stabÂdo auÂgiÂmÄ&#x2026; LiÂna MraÂzausÂkaiÂtÄ&#x2014;
l.mrazauskaite@diena.lt
LieÂtuÂvoÂje, kaip ir viÂsoÂje RyÂtĹł Eu roÂpoÂje, smarÂkiai paÂpliÂtuÂsi ĹĄeÂĹĄÄ&#x2014;Âli nÄ&#x2014; ekoÂnoÂmiÂka yra ypaÄ? ydinÂga reÂgioÂno ekoÂnoÂmiÂniam auÂgiÂmui. TaÂÄ?iau lieÂtuÂviai ÄŻ atÂlyÂgiÂniÂmÄ&#x2026; vo keÂliuoÂse ĹĄieÂmet ĹžiĹŤÂri dar atÂlai dĹžiau nei perÂnai.
Kaip paÂroÂdÄ&#x2014; nauÂjauÂsias tyÂriÂmas, beÂveik puÂsÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x201C; 47 proÂc. â&#x20AC;&#x201C; ĹĄaÂlies gyÂvenÂtoÂjĹł suÂtikÂtĹł dirbÂti uĹž neoÂfi ciaÂlĹł atÂlyÂgiÂniÂmÄ&#x2026;, 31 proÂc. ĹžmoÂniĹł teiÂgÄ&#x2014;, kad uĹž neoÂfiÂciaÂlĹł atÂlyÂgiÂni mÄ&#x2026; dirbÂti neÂsuÂtikÂtĹł, taÂÄ?iau dau giauÂsia taip maÂnanÂÄ?iĹł buÂvo tarp penÂsiÂnio amÂĹžiaus gyÂvenÂtoÂjĹł. â&#x20AC;&#x17E;GeÂroÂkai suÂmaÂĹžÄ&#x2014;Âjo tĹł, kuÂrie tikÂrai neÂsuÂtikÂtĹł dirbÂti uĹž neoÂfi ciaÂlĹł atÂlyÂgiÂniÂmÄ&#x2026;â&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; teiÂgÄ&#x2014; tyÂriÂmĹł bendÂroÂvÄ&#x2014;s â&#x20AC;&#x17E;Raitâ&#x20AC;&#x153; valÂdyÂbos pir miÂninÂkÄ&#x2014; InÂga NauÂsÄ&#x2014;ÂdieÂnÄ&#x2014;. PraÄ&#x2014; juÂsiĹł meÂtĹł praÂdĹžioÂje toÂkius ÄŻsi tiÂkiÂniÂmus dekÂlaÂraÂvo 41 proÂc. apÂklausÂtĹłÂjĹł. Vien tarp darÂbinÂgo amÂĹžiaus â&#x20AC;&#x201C; 15â&#x20AC;&#x201C;64 meÂtĹł â&#x20AC;&#x201C; gyÂvenÂtoÂjĹł dauÂgiau nei puÂsÄ&#x2014; (51 proÂc.) apÂklausÂtĹłÂjĹł teiÂgÄ&#x2014;, kad suÂtikÂtĹł dirbÂti uĹž neo fiÂciaÂlĹł atÂlyÂgiÂniÂmÄ&#x2026;. TyÂriÂmas taip pat atÂskleiÂdÄ&#x2014;, kad 19 proÂc. gyÂvenÂtoÂjĹł yra kaÂda nors
Â&#x201E;Â&#x201E;SiÂt uaÂc iÂj a: EuÂroÂpoÂje ĹĄeÂĹĄÄ&#x2014;ÂliÂnÄ&#x2014;
ekoÂnoÂmiÂka diÂdĹžiauÂsia BulÂgaÂri joÂje, antÂroÂje vieÂtoÂje â&#x20AC;&#x201C; LieÂtuÂva, treÂÄ?ioÂje â&#x20AC;&#x201C; kaiÂmyÂnÄ&#x2014; LatÂviÂja.
ToÂmo UrÂbeÂlioÂnio (BFL) nuoÂtr.
gaÂvÄ&#x2122; viÂsÄ&#x2026; ar daÂlÄŻ atÂlyÂgiÂniÂmo voÂke lyÂje. PraÄ&#x2014;ÂjuÂsiais meÂtais tai priÂpaÂĹži no paÂnaÂĹĄus skaiÂÄ?ius gyÂvenÂtoÂjĹł â&#x20AC;&#x201C; 21 proÂc. Per paÂstaÂruoÂsius sepÂtyÂnis ĹĄiĹł meÂtĹł sepÂtyÂnis mÄ&#x2014;ÂneÂsius neoÂfiÂcia liai, viÂsÄ&#x2026; ar daÂlÄŻ atÂlyÂgiÂniÂmo voÂkeÂlyÂje teiÂgÄ&#x2014; gaÂvÄ&#x2122; 13 proÂc. apÂklausÂtĹłÂjĹł. Kol gyÂvenÂtoÂjai ÄŻ ĹĄeÂĹĄÄ&#x2014;ÂliÂnÄ&#x2122; eko noÂmiÂkÄ&#x2026; ĹžiĹŤÂri gaÂna atÂlaiÂdĹžiai, Pa sauÂlio banÂkas ÄŻspÄ&#x2014;Âja, kad ji RyÂtĹł EuÂroÂpai ypaÄ? kenÂkia. IĹĄpÂlaÂtinÂta me praÂneÂĹĄiÂme jis teiÂgia, jog Ry tĹł EuÂroÂpoÂje uĹž valsÂtyÂbÄ&#x2014;s reÂguÂlia viÂmo ir moÂkesÂÄ?iĹł sisÂteÂmos riÂbĹł veiÂkianÂtis versÂlas yra taip paÂpli tÄ&#x2122;s, kad kenÂkia ilÂgaÂlaiÂkiam reÂgio no auÂgiÂmui. â&#x20AC;&#x17E;NauÂjĹł ĹĄaÂliĹł naÂriĹł valÂdĹžia Ry tĹł EuÂroÂpoÂje paÂprasÂÄ?iauÂsiai neÂga li leisÂti diÂdeÂlio ekoÂnoÂmiÂkos ĹĄeÂĹĄÄ&#x2014; lio nei trumÂpaÂlaiÂkiu laiÂkoÂtarÂpiu esant fisÂkaÂliÂniam neÂriÂmui, nei il gaÂlaiÂkiu laiÂkoÂtarÂpiu dÄ&#x2014;l maÂĹžÄ&#x2014;Âjan Ä?ios darÂbo jÄ&#x2014;Âgosâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; saÂkÄ&#x2014; PaÂsauÂlio banÂko vyÂresÂnioÂji paÂtaÂrÄ&#x2014;Âja KaÂtaÂri na MatÂherÂnoÂva. EuÂroÂpos KoÂmiÂsiÂja nuÂstaÂtÄ&#x2014;, kad ypaÂtinÂgÄ&#x2026; dÄ&#x2014;ÂmeÂsÄŻ ĹĄeÂĹĄÄ&#x2014;ÂliÂnÄ&#x2014;s eko noÂmiÂkos proÂbleÂmai RyÂtĹł EuÂro poÂje tuÂrÄ&#x2014;ÂtĹł skirÂti BulÂgaÂriÂja, ku rioÂje juoÂdoÂji rinÂka ĹĄieÂmet suÂdaÂrÄ&#x2014; 32 proÂc. ĹĄaÂlies bendÂroÂjo viÂdaus proÂdukÂto (BVP). Ĺ iek tiek ma ŞesÂnÄ&#x2122; BVP daÂlÄŻ ĹĄeÂĹĄÄ&#x2014;ÂliÂnÄ&#x2014; ekoÂno miÂka suÂdaÂrÄ&#x2014; LieÂtuÂvoÂje (28,5 proÂc.) ir EsÂtiÂjoÂje (28,2 proÂc.), maÂĹžiauÂsiai â&#x20AC;&#x201C; AustÂriÂjoÂje (7,6 proÂc.). RyĹĄÂki ĹĄe ťÄ&#x2014;ÂliÂnÄ&#x2014;s ekoÂnoÂmiÂkos proÂbleÂma taip pat paÂsteÂbiÂma Ä&#x152;eÂkiÂjos ResÂpubÂli koÂje, LatÂviÂjoÂje, LenÂkiÂjoÂje, Slo vÄ&#x2014;ÂniÂjoÂje ir SloÂvaÂkiÂjoÂje. PaÂsauÂlio banÂko vaÂdoÂvauÂjanÂtis ekoÂnoÂmis tas ir stuÂdiÂjos bendÂraauÂtoÂris Tru maÂnas PacÂkarÂdas paÂbrÄ&#x2014;ÂĹžÄ&#x2014;, kad dÄ&#x2014;l ĹĄeÂĹĄÄ&#x2014;ÂliÂnÄ&#x2014;s ekoÂnoÂmiÂkos nuÂkenÂÄ?ia teiÂsÄ&#x2014;Âtai veiÂkianÂÄ?ios bendÂroÂvÄ&#x2014;s, nes â&#x20AC;&#x17E;yra per daug apÂkrauÂtos biu dĹžeÂto paÂjaÂmĹł moÂkesÂÄ?iais ir ken Ä?ia dÄ&#x2014;l neÂsÄ&#x2026;ÂĹžiÂninÂgos konÂkuÂrenÂci jos su neoÂfic iaÂlioÂmis ÄŻmoÂnÄ&#x2014;Âmisâ&#x20AC;&#x153;. O viÂsuoÂmeÂniÂniu lygÂmeÂniu diÂde lis neoÂfiÂciaÂlus sekÂtoÂrius sloÂpiÂna valÂdĹžios geÂbÄ&#x2014;ÂjiÂmÄ&#x2026; apÂrĹŤÂpinÂti vi suoÂmeÂnÄ&#x2122; tinÂkaÂmu iĹĄÂsiÂlaÂviÂniÂmu ir sveiÂkaÂtos apÂsauÂgos paÂslauÂgoÂmis bei geÂrai funkÂcioÂnuoÂjanÂÄ?ia inf rastÂrukÂtĹŤÂra. PaÂsauÂlio banÂkas reÂkoÂmenÂdaÂvo poÂliÂtiÂniĹł iniÂciaÂtyÂvĹł seÂriÂjÄ&#x2026;, kaip valÂdĹžia gaÂlÄ&#x2014;ÂtĹł paÂsiĹŤÂlyÂti paÂtrauk lesÂnÄ&#x2122; darÂbo alÂterÂnaÂtyÂvÄ&#x2026; esaÂmai neoÂfiÂciaÂliai ekoÂnoÂmiÂkai. Tarp pa teikÂtĹł siĹŤÂlyÂmĹł â&#x20AC;&#x201C; paÂlanÂkesÂnÄ&#x2014; mo kesÂÄ?iĹł sisÂteÂma bei perÂspekÂty vios soÂciaÂliÂnÄ&#x2014;s ir darÂbo apÂsauÂgos scheÂmos. Be to, PaÂsauÂlio banÂko teiÂgiÂmu, valÂdĹžia skaÂtinÂti versÂlÄ&#x2026; dekÂlaÂruoÂti paÂjaÂmas ir darÂbuoÂtoÂjus tuÂrÄ&#x2014;ÂtĹł sa vo teiÂgiaÂmu paÂvyzÂdĹžiu. â&#x20AC;&#x17E;PaÂsiÂtiÂkÄ&#x2014;Âji mo valÂdĹžia kĹŤÂriÂmas yra paÂgrinÂdiÂnis veiksÂnys, sieÂkiant ÄŻtiÂkinÂti piÂlieÂÄ?ius, kad moÂkÄ&#x2014;Âti moÂkesÂÄ?ius yra nauÂdin gaâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; teiÂgiaÂma praÂneÂĹĄiÂme.
Vyresni Ĺžemdirbiai savo ĹŤkius perduoda atĹžaloms Vyresnio amĹžiaus ĹŤkininkai gali skland-
Vyresnio amĹžiaus ĹŤkininkai gali sklandĹžiai Ĺžiai ir ir be be nuo nuosto stoliĹł liĹł pa pasi sitrauk traukti ti iĹĄ iĹĄ ak aktytyvios vios veik veiklos. los. RugsÄ&#x2014;jÄŻ RugsÄ&#x2014;jÄŻ prii priima mamos mos pa paraiĹĄraiĹĄkos pa ra mai pa gal Lie tu vos kai mo plÄ&#x2014;kos paramai pagal Lietuvos kaimo plÄ&#x2014;tros tros 2007â&#x20AC;&#x201C;2013 2007â&#x20AC;&#x201C;2013 m. m. pro progra gramos mos prie priemonÄ&#x2122; monÄ&#x2122; â&#x20AC;&#x17E;Anks ty vas pa si trau ki mas iĹĄ pre kinÄ&#x2014;s â&#x20AC;&#x17E;Ankstyvas pasitraukimas iĹĄ prekinÄ&#x2014;s ĹžeĹžemÄ&#x2014;s mÄ&#x2014;s ĹŤkio ĹŤkio ga gamy mybosâ&#x20AC;&#x153; bosâ&#x20AC;&#x153; gau gauti. ti. Saulius Tvirbutas Saulius Tvirbutas s.tvirbutas@diena.lt s.tvirbutas@diena.lt
PerdavÄ&#x2014; triuĹĄiĹł fermÄ&#x2026; PerdavÄ&#x2014; triuĹĄiĹł fermÄ&#x2026;
Ĺ ilalÄ&#x2014;s rajone, PajĹŤrio miestelyje, Ĺ ilalÄ&#x2014;s rajone, PajĹŤrio miestelyje, gyvenanti Vladislava VerpeÄ?insgyvenanti Vladislava VerpeÄ?inskienÄ&#x2014; turÄ&#x2014;jo 2 ha ĹžemÄ&#x2014;s, laikÄ&#x2014; dvi kienÄ&#x2014; turÄ&#x2014;jo 2 ha ĹžemÄ&#x2014;s, laikÄ&#x2014; dvi karves, viĹĄtĹł, o pagrindines pajakarves, viĹĄtĹł, o pagrindines pajamas gaudavo iĹĄ triuĹĄiĹł. mas gaudavo iĹĄ triuĹĄiĹł. â&#x20AC;&#x17E;JĹł auginau 120, ĹĄi verslÄ&#x2026; praâ&#x20AC;&#x17E;JĹł auginau 120, ĹĄi verslÄ&#x2026; pradÄ&#x2014;jau maĹždaug prieĹĄ 20 metĹł, kai dÄ&#x2014;jau maĹždaug prieĹĄ 20 metĹł, kai ÄŻsigijome ĹĄiĹł gyvuliukĹł iĹĄ ĹŤkioâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; ÄŻsigijome ĹĄiĹł gyvuliukĹł iĹĄ ĹŤkioâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; prisimena V.VerpeÄ?inskienÄ&#x2014;. Triuprisimena V.VerpeÄ?inskienÄ&#x2014;. TriuĹĄiams daug erdvÄ&#x2014;s nereikia, todÄ&#x2014;l ĹĄiams daug erdvÄ&#x2014;s nereikia, todÄ&#x2014;l V.VerpeÄ?inskienÄ&#x2014; daugiau ĹžemÄ&#x2014;s V.VerpeÄ?inskienÄ&#x2014; daugiau ĹžemÄ&#x2014;s plotĹł neplÄ&#x2014;tÄ&#x2014;. TaÄ?iau tai nereiĹĄkia, plotĹł neplÄ&#x2014;tÄ&#x2014;. TaÄ?iau tai nereiĹĄkia, kad toks ĹŤkis atima maĹžiau jÄ&#x2014;gĹł nei kad toks ĹŤkis atima maĹžiau jÄ&#x2014;gĹł nei kita veikla. kita veikla. SuĹžinojusi apie Lietuvos kaimo SuĹžinojusi apie Lietuvos kaimo plÄ&#x2014;tros 2007â&#x20AC;&#x201C;2013 m. prograplÄ&#x2014;tros 2007â&#x20AC;&#x201C;2013 m. programos priemonÄ&#x2122; â&#x20AC;&#x17E;Ankstyvas pasimos priemonÄ&#x2122; â&#x20AC;&#x17E;Ankstyvas pasitraukimas iĹĄ prekinÄ&#x2014;s ĹžemÄ&#x2014;s ĹŤkio traukimas iĹĄ prekinÄ&#x2014;s ĹžemÄ&#x2014;s ĹŤkio gamybosâ&#x20AC;&#x153; ilgai nesvarsÄ?iusi nugamybosâ&#x20AC;&#x153; ilgai nesvarsÄ?iusi nusprendÄ&#x2014; teikti paraiĹĄkÄ&#x2026;. TriuĹĄiĹł sprendÄ&#x2014; teikti paraiĹĄkÄ&#x2026;. TriuĹĄiĹł fermÄ&#x2026; dabar jau valdo jos dukra. fermÄ&#x2026; dabar jau valdo jos dukra. â&#x20AC;&#x17E;Ĺ iam sprendimui paskatino laâ&#x20AC;&#x17E;Ĺ iam sprendimui paskatino labai palankios baigti ĹŤkininkavimÄ&#x2026; bai palankios baigti ĹŤkininkavimÄ&#x2026; sÄ&#x2026;lygos. AnksÄ?iau ar vÄ&#x2014;liau bĹŤtĹł sÄ&#x2026;lygos. AnksÄ?iau ar vÄ&#x2014;liau bĹŤtĹł reikÄ&#x2014;jÄ&#x2122; pasitraukti iĹĄ ĹžemÄ&#x2014;s ĹŤkio reikÄ&#x2014;jÄ&#x2122; pasitraukti iĹĄ ĹžemÄ&#x2014;s ĹŤkio veiklos, o dabar dar gausiu papilveiklos, o dabar dar gausiu papildomĹł pajamĹł â&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; aiĹĄkino motedomĹł pajamĹł â&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; aiĹĄkino moteris. ris. IĹĄliks ekologinis ĹŤkis IĹĄliks ekologinis ĹŤkis
Jonas Lengvinas iĹĄ Kretingos raJonas Lengvinas iĹĄ Kretingos rajono, Ĺ˝utautĹł kaimo, turÄ&#x2014;jo 25 ha jono, Ĺ˝utautĹł kaimo, turÄ&#x2014;jo 25 ha ĹžemÄ&#x2014;s ir buvo jÄ&#x2026; uĹžsÄ&#x2014;jÄ&#x2122;s javais, ĹžemÄ&#x2014;s ir buvo jÄ&#x2026; uĹžsÄ&#x2014;jÄ&#x2122;s javais, ankĹĄtinÄ&#x2014;mis kultĹŤromis. â&#x20AC;&#x17E;TurÄ&#x2014;jau ankĹĄtinÄ&#x2014;mis kultĹŤromis. â&#x20AC;&#x17E;TurÄ&#x2014;jau ir ekologinio ĹŤkio sertiďŹ katÄ&#x2026;, nes ir ekologinio ĹŤkio sertiďŹ katÄ&#x2026;, nes buvau paskaiÄ?iavÄ&#x2122;s, kad taip ĹŤkibuvau paskaiÄ?iavÄ&#x2122;s, kad taip ĹŤkininkauti labiau apsimokÄ&#x2014;jo, nes ninkauti labiau apsimokÄ&#x2014;jo, nes sumaĹžÄ&#x2014;ja iĹĄlaidos chemikalams, sumaĹžÄ&#x2014;ja iĹĄlaidos chemikalams,
o prastesnÄŻ gautÄ&#x2026; derliĹł kompeno prastesnÄŻ gautÄ&#x2026; derliĹł kompensuoja didesnÄ&#x2014;s supirkimo kainos, suoja didesnÄ&#x2014;s supirkimo kainos, ekologiniam ĹŤkininkavimui taikoekologiniam ĹŤkininkavimui taikomos palankios iĹĄmokosâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; aiĹĄkimos palankios iĹĄmokosâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; aiĹĄkino vyras. no vyras. Jo buvusios valdos iĹĄsaugojo Jo buvusios valdos iĹĄsaugojo ekologinio ĹŤkio statusÄ&#x2026;. â&#x20AC;&#x17E;SĹŤnus ekologinio ĹŤkio statusÄ&#x2026;. â&#x20AC;&#x17E;SĹŤnus irgi uĹžsiÄ&#x2014;mÄ&#x2014; ekologine Ĺžemdirirgi uĹžsiÄ&#x2014;mÄ&#x2014; ekologine Ĺžemdirbyste. Susijungus mĹŤsĹł ĹŤkiams, byste. Susijungus mĹŤsĹł ĹŤkiams, dabar jis dirba 40 ha, taip pat audabar jis dirba 40 ha, taip pat augina javus ir ankĹĄtines kultĹŤrasâ&#x20AC;&#x153;, gina javus ir ankĹĄtines kultĹŤrasâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; pasakojo J.Lengvinas. â&#x20AC;&#x201C; pasakojo J.Lengvinas.
Ĺ iam Ĺ iam spren sprendi dimui mui papaska skati tino no pa palan lankios kios sÄ&#x2026;ly sÄ&#x2026;lygos. gos. Anks AnksÄ?iau Ä?iau ar ar vÄ&#x2014;liau bĹŤtĹł reikÄ&#x2014;jÄ&#x2122; vÄ&#x2014;liau bĹŤtĹł reikÄ&#x2014;jÄ&#x2122; at atsi sisa saky kyti ti ĹŤki ĹŤkinin ninkakavi vimo. mo.
Jis teigÄ&#x2014; negalÄ&#x2014;jÄ&#x2122;s ĹŤkininkauJis teigÄ&#x2014; negalÄ&#x2014;jÄ&#x2122;s ĹŤkininkauti dÄ&#x2014;l sveikatos. â&#x20AC;&#x17E;DĹžiaugiuosi, kad ti dÄ&#x2014;l sveikatos. â&#x20AC;&#x17E;DĹžiaugiuosi, kad mano pÄ&#x2014;domis seka sĹŤnus, todÄ&#x2014;l mano pÄ&#x2014;domis seka sĹŤnus, todÄ&#x2014;l daugelÄŻ metĹł kurtas ĹŤkis atsidĹŤrÄ&#x2014; daugelÄŻ metĹł kurtas ĹŤkis atsidĹŤrÄ&#x2014; patikimose rankoseâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; ÄŻsitikinÄ&#x2122;s patikimose rankoseâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; ÄŻsitikinÄ&#x2122;s J.Lengvinas. J.Lengvinas. Ganyklos ir karvÄ&#x2014;s â&#x20AC;&#x201C; sĹŤnui Ganyklos ir karvÄ&#x2014;s â&#x20AC;&#x201C; sĹŤnui
Ĺ ilalÄ&#x2014;s rajone, BilioniĹł kaime, ÄŻsiĹ ilalÄ&#x2014;s rajone, BilioniĹł kaime, ÄŻsikĹŤrÄ&#x2122;s Antanas Stankus turÄ&#x2014;jo nekĹŤrÄ&#x2122;s Antanas Stankus turÄ&#x2014;jo nedidelÄŻ 20 ha pieno ĹŤkÄŻ su 8 melĹžiadidelÄŻ 20 ha pieno ĹŤkÄŻ su 8 melĹžiamomis karvÄ&#x2014;mis. â&#x20AC;&#x17E;ApsisprendĹžiau momis karvÄ&#x2014;mis. â&#x20AC;&#x17E;ApsisprendĹžiau pasilikti tik vienÄ&#x2026; karvÄ&#x2122; savo poreipasilikti tik vienÄ&#x2026; karvÄ&#x2122; savo poreikiams, o visa kita atiduoti sĹŤnuiâ&#x20AC;&#x153;, kiams, o visa kita atiduoti sĹŤnuiâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; pasakojo A.Stankus. â&#x20AC;&#x201C; pasakojo A.Stankus. Jis minÄ&#x2014;jo, kad jam uĹžteks veikJis minÄ&#x2014;jo, kad jam uĹžteks veiklos ir be ĹžemÄ&#x2014;s ĹŤkio, â&#x20AC;&#x201C; jis dar darlos ir be ĹžemÄ&#x2014;s ĹŤkio, â&#x20AC;&#x201C; jis dar dar-
buo ja si Kal tinÄ&#x2014; nuose A.Stulbuo ja si Kal tinÄ&#x2014; nuose A.Stulginskio gimnazijoje direktoriaus ginskio gimnazijoje direktoriaus pavaduotoju. â&#x20AC;&#x17E;Sveikata jau nepavaduotoju. â&#x20AC;&#x17E;Sveikata jau neleidĹžia skirti uĹžtektinai dÄ&#x2014;mesio leidĹžia skirti uĹžtektinai dÄ&#x2014;mesio ir ĹŤkiui, ir pareigoms mokykloir ĹŤkiui, ir pareigoms mokykloje, todÄ&#x2014;l mielai pasinaudojau reije, todÄ&#x2014;l mielai pasinaudojau reikalinga pagyvenusiems ĹžmonÄ&#x2014;ms kalinga pagyvenusiems ĹžmonÄ&#x2014;ms Europos SÄ&#x2026;jungos paramaâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; saEuropos SÄ&#x2026;jungos paramaâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; sakÄ&#x2014; vyras. kÄ&#x2014; vyras. Jo sĹŤnus Ĺžada plÄ&#x2014;sti ĹŤkÄŻ, galbĹŤt Jo sĹŤnus Ĺžada plÄ&#x2014;sti ĹŤkÄŻ, galbĹŤt daugiau augins mÄ&#x2014;siniĹł galvijĹł. daugiau augins mÄ&#x2014;siniĹł galvijĹł. â&#x20AC;&#x17E;MĹŤsĹł apylinkÄ&#x2014;s ĹžemÄ&#x2014;s nÄ&#x2014;ra labai â&#x20AC;&#x17E;MĹŤsĹł apylinkÄ&#x2014;s ĹžemÄ&#x2014;s nÄ&#x2014;ra labai derlingos, todÄ&#x2014;l Ä?ia geriausiai uĹžderlingos, todÄ&#x2014;l Ä?ia geriausiai uĹžsiimti gyvulininkyste. TodÄ&#x2014;l sĹŤnus siimti gyvulininkyste. TodÄ&#x2014;l sĹŤnus ĹŤkio krypties ir neĹžada keistiâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; ĹŤkio krypties ir neĹžada keistiâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; sakÄ&#x2014; A.Stankus. sakÄ&#x2014; A.Stankus.
Laukiama pareiĹĄkÄ&#x2014;jĹł Laukiama pareiĹĄkÄ&#x2014;jĹł
Lie tu vos kai mo plÄ&#x2014;tros Lie tu vos kai mo plÄ&#x2014;tros 2007â&#x20AC;&#x201C;2013 m. progra mos prie2007â&#x20AC;&#x201C;2013 m. progra mos priemo nei â&#x20AC;&#x17E;Anks ty vas pa si trau kimo nei â&#x20AC;&#x17E;Anks ty vas pa si trau kimas iĹĄ pre kinÄ&#x2014;s ĹžemÄ&#x2014;s ĹŤkio gamas iĹĄ pre kinÄ&#x2014;s ĹžemÄ&#x2014;s ĹŤkio gamy bosâ&#x20AC;&#x153; ÄŻgy ven din ti 2012 m. my bosâ&#x20AC;&#x153; ÄŻgy ven din ti 2012 m. skir ta 70 mln. litĹł pa ra mos lÄ&#x2014;skir ta 70 mln. litĹł pa ra mos lÄ&#x2014;ĹĄĹł. Per pirmÄ&#x2026;jÄŻ pa raiĹĄkĹł rin kiĹĄĹł. Per pirmÄ&#x2026;jÄŻ pa raiĹĄkĹł rin kimo etapÄ&#x2026; (lie pos 2 d. â&#x20AC;&#x201C; birĹžemo etapÄ&#x2026; (lie pos 2 d. â&#x20AC;&#x201C; birĹželio 29 d.) gautos 147 paraiĹĄkos, o lio 29 d.) gautos 147 paraiĹĄkos, o jose praĹĄoma paramos suma siejose praĹĄoma paramos suma siekia apie 1,3 mln. litĹł. ĹŞkininkai, kia apie 1,3 mln. litĹł. ĹŞkininkai, ne spÄ&#x2014;jÄ&#x2122; pa teik ti pa raiĹĄkĹł anksne spÄ&#x2014;jÄ&#x2122; pa teik ti pa raiĹĄkĹł anksÄ?iau, dar ga li rugpjĹŤÄ?ioâ&#x20AC;&#x201C;rugsÄ&#x2014;jo Ä?iau, dar ga li rugpjĹŤÄ?ioâ&#x20AC;&#x201C;rugsÄ&#x2014;jo mÄ&#x2014;nesiais pretenduoti ÄŻ didĹžiÄ&#x2026;jÄ&#x2026; mÄ&#x2014;nesiais pretenduoti ÄŻ didĹžiÄ&#x2026;jÄ&#x2026; ĹĄiems metams skirtĹł paramos lÄ&#x2014;ĹĄiems metams skirtĹł paramos lÄ&#x2014;ĹĄĹł dalÄŻ. Ĺ iuo me tu vyksta antraĹĄĹł dalÄŻ. Ĺ iuo me tu vyksta antrasis pa raiĹĄkĹł rin ki mo eta pas pasis pa raiĹĄkĹł rin ki mo eta pas paramai gauti. ParaiĹĄkos renkamos ramai gauti. ParaiĹĄkos renkamos iki rugsÄ&#x2014;jo 30 d. iki rugsÄ&#x2014;jo 30 d. ParaiĹĄkas gali teikti ne jaunesParaiĹĄkas gali teikti ne jaunesni kaip 55 metĹł, taÄ?iau dar nesuni kaip 55 metĹł, taÄ?iau dar nesulaukÄ&#x2122; pensinio amĹžiaus ĹŤkininlaukÄ&#x2122; pensinio amĹžiaus ĹŤkininkai ir ĹŤkio darbuotojai, dirbantys kai ir ĹŤkio darbuotojai, dirbantys pasitraukianÄ?io iĹĄ prekinÄ&#x2014;s ĹžemÄ&#x2014;s pasitraukianÄ?io iĹĄ prekinÄ&#x2014;s ĹžemÄ&#x2014;s ĹŤkio gamybos asmens ĹŤkyje. ViĹŤkio gamybos asmens ĹŤkyje. Visi pareiĹĄkÄ&#x2014;jai privalo turÄ&#x2014;ti teisÄ&#x2122;, si pareiĹĄkÄ&#x2014;jai privalo turÄ&#x2014;ti teisÄ&#x2122;, sulaukÄ&#x2122; pensinio amĹžiaus, gausulaukÄ&#x2122; pensinio amĹžiaus, gauti valstybinÄ&#x2122; socialinio draudimo ti valstybinÄ&#x2122; socialinio draudimo senatvÄ&#x2014;s pensijÄ&#x2026;. senatvÄ&#x2014;s pensijÄ&#x2026;. Pa raiĹĄkÄ&#x2026; tei kian tis ĹŤkio darPa raiĹĄkÄ&#x2026; tei kian tis ĹŤkio darbuo to jas, dir ban tis pa si traubuo to jas, dir ban tis pa si traukian Ä?io iĹĄ pre kinÄ&#x2014;s ĹžemÄ&#x2014;s ĹŤkio kian Ä?io iĹĄ pre kinÄ&#x2014;s ĹžemÄ&#x2014;s ĹŤkio gamybos asmens ĹŤkyje, turi pagamybos asmens ĹŤkyje, turi paskutinius 5 metus ne maĹžiau kaip skutinius 5 metus ne maĹžiau kaip pusÄ&#x2122; darbo laiko dirbti ĹŤkio darpusÄ&#x2122; darbo laiko dirbti ĹŤkio darbuo to ju ir pa sku ti nius 4 me tus buo to ju ir pa sku ti nius 4 me tus ne maĹžiau kaip pusÄ&#x2122; laiko dirbti ne maĹžiau kaip pusÄ&#x2122; laiko dirbti ĹŤkio darbuotoju pasitraukianÄ?io ĹŤkio darbuotoju pasitraukianÄ?io iĹĄ prekinÄ&#x2014;s ĹžemÄ&#x2014;s ĹŤkio gamybos iĹĄ prekinÄ&#x2014;s ĹžemÄ&#x2014;s ĹŤkio gamybos asmens ĹŤkyje. asmens ĹŤkyje. ValdÄ&#x2026; perleidĹžiantis pareiĹĄkÄ&#x2014;jas ValdÄ&#x2026; perleidĹžiantis pareiĹĄkÄ&#x2014;jas turi uĹžsiimti ĹžemÄ&#x2014;s ĹŤkio veikla ne turi uĹžsiimti ĹžemÄ&#x2014;s ĹŤkio veikla ne trumpiau kaip 10 paskutiniĹł metĹł trumpiau kaip 10 paskutiniĹł metĹł ir nuo 2004 m. kasmet deklaruoir nuo 2004 m. kasmet deklaruoti ĹžemÄ&#x2014;s ĹŤkio naudmenas (ŽŪN) ti ĹžemÄ&#x2014;s ĹŤkio naudmenas (ŽŪN) ir (arba) registruoti turimus gyir (arba) registruoti turimus gyvulius. Teikdamas paraiĹĄkÄ&#x2026; jis tuvulius. Teikdamas paraiĹĄkÄ&#x2026; jis turi bĹŤti ÄŻregistravÄ&#x2122;s valdÄ&#x2026; Lietuvos ri bĹŤti ÄŻregistravÄ&#x2122;s valdÄ&#x2026; Lietuvos Respublikos ĹžemÄ&#x2014;s ĹŤkio ir kaimo Respublikos ĹžemÄ&#x2014;s ĹŤkio ir kaimo verslo registre ir nurodytas kaip verslo registre ir nurodytas kaip jo valdytojas, uĹžsiimti ĹžemÄ&#x2014;s ĹŤkio jo valdytojas, uĹžsiimti ĹžemÄ&#x2014;s ĹŤkio veikla ne maĹžesniame kaip 1 ha veikla ne maĹžesniame kaip 1 ha ŽŪN plote. ŽŪN plote. Atkreipiame dÄ&#x2014;mesÄŻ ÄŻ ĹĄiĹł meAtkreipiame dÄ&#x2014;mesÄŻ ÄŻ ĹĄiĹł metĹł birĹželio 30 d. ÄŻsigaliojusÄŻ reikatĹł birĹželio 30 d. ÄŻsigaliojusÄŻ reikalavimÄ&#x2026;, kad iki paraiĹĄkos paramai lavimÄ&#x2026;, kad iki paraiĹĄkos paramai gauti pateikimo dienos pareiĹĄkÄ&#x2014;gauti pateikimo dienos pareiĹĄkÄ&#x2014;jo arba jo arba sutuoktinio valdos jo arba jo arba sutuoktinio valdos ekonominis dydis (EDV) bet kuekonominis dydis (EDV) bet kuriuos dvejus metus per paskutiriuos dvejus metus per paskutinius ketverius metus turi bĹŤti dinius ketverius metus turi bĹŤti didesnis nei 2 EDV. desnis nei 2 EDV. UĹžs. 1014739 UĹžs. 1014739
ď Ž Poilsis: . @a\[Xb` Na`V`NXĂ?` ĂXV[V[XNcVZ\ V_ ]R_QNcĂ?` `Nc\ cNYQN` `Ă ď Ž Poilsis: . @a\[Xb` Na`V`NXĂ?` ĂXV[V[XNcVZ\ V_ ]R_QNcĂ?` `Nc\ cNYQN` `Ă
[bV Q VNbTVN`V _NZVb TfcR[VZb V_ `Ă&#x203A;XZV[TNV ]N`V[NbQ\aN 2@ ]N_NZN [bV Q VNbTVN`V _NZVb TfcR[VZb V_ `Ă&#x203A;XZV[TNV ]N`V[NbQ\aN 2@ ]N_NZN
.`ZR[V[V\ N_PUfc\ [b\a_ .`ZR[V[V\ N_PUfc\ [b\a_
9
ketvirtadienis, RUGsÄ&#x2014;jO 13, 2012
klaipÄ&#x2014;dos verslas
Vizijose â&#x20AC;&#x201C; parkas ant vandens Ĺ aÂlia poilÂsio parÂko Lie 1 poÂjos gatÂvÄ&#x2014;Âje neÂtoÂli Dra gĹŤÂnĹł gyÂveÂnaÂmĹłÂjĹł naÂmĹł kvarÂtaÂlo
esanÂÄ?iaÂme MumÂlauÂkio eĹžeÂre ga lÄ&#x2014;ÂtĹł plauÂkioÂti plausÂtas â&#x20AC;&#x201C; burÂlaiÂvio imiÂtaÂciÂja. Jo paÂgrinÂdiÂnÄ&#x2014;Âje saÂlÄ&#x2014;Âje gaÂlÄ&#x2014;ÂtĹł tilpÂti iki 100 ĹžmoÂniĹł. TaÂme burÂlaiÂvyÂje gaÂlÄ&#x2014;ÂtĹł bĹŤÂti gyÂveÂnaÂmo sios paÂtalÂpos, virÂtuÂvÄ&#x2014;, keÂlios tech niÂnÄ&#x2014;s paÂskirÂties erdÂvÄ&#x2014;s, gaÂlÄ&#x2014;ÂtĹł bĹŤÂti renÂgiaÂmos paÂroÂdos, konÂfeÂrenÂciÂjos, suÂsiÂtiÂkiÂmai, spekÂtakÂliai. O svarÂbiauÂsia â&#x20AC;&#x201C; ten bĹŤÂtĹł ÄŻrengÂta lieÂtuÂviĹł fiÂziÂkĹł atÂraÂdiÂmĹł ir paÂsieÂki mĹł, taip pat seÂnoÂviÂniĹł veiÂkianÂÄ?iĹł meÂchaÂnizÂmĹł eksÂpoÂziÂciÂja. ToÂkia jĹŤÂ riÂninÂko viÂziÂja. VieÂniÂĹĄas enÂtuÂziazÂmas
AuÂtoÂrius ten pat siĹŤÂlo ÄŻrengÂti ir iliuÂzi jĹł teatÂrÄ&#x2026;, kuÂriaÂme arÂtisÂtais bĹŤÂtĹł pa tys lanÂkyÂtoÂjai. â&#x20AC;&#x17E;ToÂkiĹł paÂvyzÂdĹžiĹł yra laÂbai daug. VieÂnas ryĹĄÂkiauÂsiĹł PaÂry ŞiuÂje â&#x20AC;&#x201C; MaÂdam TiuÂso vaĹĄÂkiÂniĹł fiÂgĹŤÂ rĹł muÂzieÂjaus veidÂroÂdĹžiĹł kamÂbaÂrys, kur visÂkas paÂgrÄŻsÂta fiÂziÂkiÂniais reiĹĄÂ kiÂniais, ĹĄvieÂsos ir atÂspinÂdĹžiĹł Ĺžais muâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; teiÂgÄ&#x2014; J.PoÂtaĹĄÂniÂkoÂvas. EsÄ&#x2026; paÂnaÂĹĄiĹł efekÂtĹł erdÂvÄ&#x2122; bĹŤÂtĹł gaÂliÂma suÂkurÂti ir KlaiÂpÄ&#x2014;ÂdoÂje. Be to,
R
ĹžmoÂnes gaÂlÄ&#x2014;ÂtĹł priÂtraukÂti vaÂkaÂriÂniai muÂziÂkiÂniai ĹĄvieÂsos fonÂtaÂnĹł ĹĄou. PaÂsiĹŤÂlyÂmÄ&#x2026; jĹŤÂriÂninÂkas atiÂdaÂvÄ&#x2014; dar buÂvuÂsiam miesÂto meÂrui, bet joÂkio atÂsaÂkyÂmo iki ĹĄiol neÂsuÂlauÂkÄ&#x2014;.
2003 meÂtais bu vo idÄ&#x2014;Âja KlaiÂpÄ&#x2014;ÂdoÂje ÄŻrengÂti LieÂtuÂvos si lueÂto parÂkÄ&#x2026; su suÂma ŞinÂtais ĹĄaÂlies keÂliais ir miesÂtais. â&#x20AC;&#x17E;MaÂnau, kad ĹĄiÂtas obÂjekÂtas gaÂlÄ&#x2014; tĹł praÂdÄ&#x2014;Âti veikÂti jau kiÂtais meÂtais. PlausÂtÄ&#x2026; paÂgaÂminÂti neÂsuÂdÄ&#x2014;ÂtinÂga, ĹžiÂnoÂma, suÂdÄ&#x2014;ÂtinÂgiau bĹŤÂtĹł suÂrink ti eksÂpoÂnaÂtusâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; ÄŻsiÂtiÂkiÂnÄ&#x2122;s idÄ&#x2014;Âjos auÂtoÂrius. IdÄ&#x2014;Âjos sklanÂdo deÂĹĄimtÂmeÂtÄŻ
ÄŽrengÂti paÂÄ?iÄ&#x2026; eksÂpoÂziÂciÂjÄ&#x2026; be euÂro piÂnÄ&#x2014;s paÂraÂmos varÂgiai ÄŻmaÂnoÂma. â&#x20AC;&#x17E;PapÂrasÂtai maÂĹžiauÂsiai treÂjus me tus priiÂmiÂnÄ&#x2014;ÂjaÂmi sprenÂdiÂmai, pla naÂviÂmai, proÂjekÂtaÂviÂmai. ReiÂkia geÂ
rai suÂskaiÂÄ?iuoÂti, kiek tai kaiÂnuoÂtĹł, ir ÄŻverÂtinÂti, kas tuos piÂniÂgus gaÂlÄ&#x2014;ÂtĹł duoÂti. PriÂvaÂtus sekÂtoÂrius greiÂÄ?iau siai ĹĄiÂto neÂsiims, nes sÄ&#x2026;ÂnauÂdos di dĹžiuÂlÄ&#x2014;s. VersÂliÂninÂkai be miesÂto valÂdĹžios straÂteÂgiÂjos to imÂtis neÂriÂzi kuosâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; ÄŻsiÂtiÂkiÂnÄ&#x2122;s rinÂkoÂdaÂros spe ciaÂlisÂtas RaiÂmunÂdas VaiÂtieÂkĹŤÂnas. PaĹĄÂneÂkoÂvo nuoÂmoÂne, toks pro jekÂtas miesÂtui esÄ&#x2026; laÂbai reiÂkaÂlin gas. Apie paÂnaÂĹĄĹł daÂlyÂkÄ&#x2026; kalÂba ma jau dauÂgiau nei deÂĹĄimtÂmeÂtÄŻ. 2003 meÂtais buÂvo idÄ&#x2014;Âja KlaiÂpÄ&#x2014;Âdo je ÄŻrengÂti LieÂtuÂvos siÂlueÂto parÂkÄ&#x2026; su suÂmaÂĹžinÂtais ĹĄaÂlies keÂliais ir mies tais, kuÂriuos plaÂnuoÂta paÂĹžyÂmÄ&#x2014;Âti iĹĄÂ skirÂtiÂniais jĹł akÂcenÂtais. â&#x20AC;&#x17E;Ĺ i idÄ&#x2014;Âja net neÂpraÂdÄ&#x2014;Âta ÄŻgyÂven dinÂti, nes buÂvo aiĹĄÂkiai paÂsaÂkyÂta, kad nieÂkas neÂbeÂvaÂĹžiuos ÄŻ VilÂniĹł. ViÂsi vyks ÄŻ ĹĄiÂtÄ&#x2026; parÂkÄ&#x2026; ir saÂkys, kad jau apÂlanÂkiau viÂsÄ&#x2026; LieÂtuÂvÄ&#x2026;. Ĺ is su maÂnyÂmas taÂda esÄ&#x2026; buÂvo per daug agÂreÂsyÂvus kiÂtĹł didÂmiesÂÄ?iĹł atÂĹžvil giuâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; priÂsiÂmiÂnÄ&#x2014; R.VaiÂtieÂkĹŤÂnas. PaÂĹžinÂtiÂniai proÂjekÂtai laÂbai verÂti naÂmi. EuÂroÂpoÂje yra apie 250 parÂkĹł, 50 â&#x20AC;&#x201C; gamÂtiÂnÄ&#x2014;s paÂkraiÂpos, kiek dau giau â&#x20AC;&#x201C; paÂĹžinÂtiÂniĹł, liÂkuÂsieÂji yra ĹĄei mos poilÂsio erdvÄ&#x2014;s.
Â&#x201E;Â&#x201E;SuÂmaÂnyÂmas: jĹŤÂrĹł kaÂpiÂtoÂnas J.PoÂtaĹĄÂniÂkoÂvas suÂgalÂvoÂjo uniÂkaÂlĹł proÂjekÂ
tÄ&#x2026;, kaip ÄŻ miesÂtÄ&#x2026; priÂtraukÂti dauÂgiau tuÂrisÂtĹł.
VyÂtauÂto PetÂriÂko nuoÂtr.
Jaunimo uĹžimtumo aktualijos
KvieÄ?ia iĹĄbandyti jaunuoliĹł potencialÄ&#x2026; JustÄ&#x2014; LabutytÄ&#x2014; ÄŽ ĹĄalies darbo rinkÄ&#x2026; siekiantiems ÄŻsilieti jauniems ĹžmonÄ&#x2014;ms neretai tenka susidurti su nemenkomis kliĹŤtimis. PlatesniĹł galimybiĹł jaunuoliams atveria ir pasitikÄ&#x2014;jimo savimi suteikia ÄŻvairios valstybÄ&#x2014;s siĹŤlomos programos. Kaip rodo praktika, jas palankiai vertina ir darbdaviai. SiĹŤlo naujÄ&#x2026; projektÄ&#x2026;
â&#x20AC;&#x17E;Jauniems ĹžmonÄ&#x2014;ms iĹĄties trĹŤksta laisvĹł darbo vietĹł, nes darbdaviai ypaÄ? nenoriai ÄŻdarbina jaunus asmenis, kurie neturi darbo patirtiesâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; pripaĹžino KlaipÄ&#x2014;dos teritorinÄ&#x2014;s darbo birĹžos (TDB) UĹžimtumo rÄ&#x2014;mimo skyriaus vedÄ&#x2014;ja Daiva OnaitienÄ&#x2014;. Naujausiais duomenimis, KlaipÄ&#x2014;dos TDB yra registruota kiek daugiau nei 6,6 tĹŤkst. darbo ieĹĄkanÄ?iĹł asmenĹł iki 29 metĹł. ÄŽ darbo rinkÄ&#x2026; siekiant ÄŻtraukti kuo daugiau jaunĹł ĹžmoniĹł bei sudaryti jiems galimybes ÄŻgyti praktiniĹł ÄŻgĹŤdĹžiĹł, nuo rugpjĹŤÄ?io 1-osios deĹĄimt TDB pradÄ&#x2014;jo ÄŻgyvendinti Europos socialinio fondo lÄ&#x2014;ĹĄomis ďŹ nansuojamÄ&#x2026; projektÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x17E;Jaunimo uĹžimtumo didinimasâ&#x20AC;&#x153;. Planuojama, kad ÄŻ jÄŻ iki kitĹł metĹł rugpjĹŤÄ?io 31 d. ÄŻsitrauks 6 tĹŤkst. ĹĄalies bedarbiĹł iki 29 metĹł. KlaipÄ&#x2014;dos TDB aptarnavimo zona apima visÄ&#x2026; KlaipÄ&#x2014;dos apskritÄŻ, tad, pasak D.OnaitienÄ&#x2014;s, tikimasi, kad ÄŻgyvendinant projektÄ&#x2026; bus ÄŻdarbinta daugiau negu 700 ĹĄio regiono gyventojĹł: per 200 jĹł â&#x20AC;&#x201C; pagal darbo ÄŻgĹŤdĹžiĹł ÄŻgijimo priemonÄ&#x2122; ir beveik 500 pagal ÄŻdarbinimo subsidijuojant priemonÄ&#x2122;. Sudomino nemaĹžai darbdaviĹł
Naujuoju projektu Lietuvos darbo birĹža tikisi padidinti jaunĹł ĹžmoniĹł konkurencines galimybes ir suaktyvinti ÄŻdarbinimÄ&#x2026;.
ď Ž GalimybÄ&#x2014;s: [NbQ\WN[a 2@ YĂ&#x203A; N` QVQV[NZ\` WNb[Ăş Z\[VĂş TNYVZfOĂ&#x203A;` _N`aV QN_OĂ&#x2013;
Nors projektas â&#x20AC;&#x17E;Jaunimo uĹžimtumo didinimasâ&#x20AC;&#x153; pradÄ&#x2014;tas ÄŻgyvendinti tik praÄ&#x2014;jusio mÄ&#x2014;nesio pradĹžioje, pasak D.OnaitienÄ&#x2014;s, ĹĄiuo metu KlaipÄ&#x2014;dos TDB jau gavo 96 pasiĹŤlymus ÄŻdarbinti jaunuolius pagal ĹĄiÄ&#x2026; programÄ&#x2026;. â&#x20AC;&#x17E;Darbdaviams projektas labai patrauklus, nes ÄŻdarbinÄ&#x2122; jaunus asmenis jie iĹĄ darbo birĹžos gauna paramÄ&#x2026; darbo uĹžmokesÄ?iuiâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; aiĹĄkino paĹĄnekovÄ&#x2014;. ÄŽdarbindamas jaunuolÄŻ iki 29 metĹł vidutiniĹĄkai keturiems mÄ&#x2014;nesiams darbdavys gali gauti iki 50 proc. priskaiÄ?iuoto darbo uĹžmokesÄ?io subsidijÄ&#x2026;, o jeigu ÄŻdarbina neÄŻgalĹłjÄŻ â&#x20AC;&#x201C; nuo 60 iki 75 proc. Kaip teigÄ&#x2014; KlaipÄ&#x2014;dos TDB atstovÄ&#x2014;, dauguma ĹĄiuo projektu besidominÄ?iĹł jaunĹł bedarbiĹł â&#x20AC;&#x201C;asmenys, turintys vidurinÄŻ su profesiniu arba aukĹĄtÄ&#x2026;jÄŻ universitetinÄŻ iĹĄsilavinimÄ&#x2026;. Investicijos â&#x20AC;&#x201C; prabanga
UostamiesÄ?io bendrovÄ&#x2014;s â&#x20AC;&#x17E;Sinegisâ&#x20AC;&#x153; â&#x20AC;&#x201C; viena iĹĄ gausaus bĹŤrio darbdaviĹł, panorusiĹł dalyvauti projekte â&#x20AC;&#x17E;Jaunimo uĹžimtumo didinimasâ&#x20AC;&#x153;. Nuo rugsÄ&#x2014;jo 3-iosios ÄŻmonÄ&#x2014;s komandÄ&#x2026; papildÄ&#x2014; nauja darbuotoja. Ir, kaip tikisi â&#x20AC;&#x17E;Sinegioâ&#x20AC;&#x153; vadovas Egidi-
jus Sinkus, ilgainiui joje sÄ&#x2014;kmingai ÄŻsitvirtins. Pasak paĹĄnekovo, ĹĄi darbo birĹžos parama darbdaviams labai palengvina naujo darbuotojo priÄ&#x2014;mimÄ&#x2026;, antraip investicijos ÄŻ nepatyrusÄŻ, reikiamos kompetencijos neturintÄŻ ĹžmogĹł daugeliui ÄŻmoniĹł bĹŤtĹł per didelÄ&#x2014; prabanga. â&#x20AC;&#x17E;PavyzdĹžiui, mĹŤsĹł ÄŻmonÄ&#x2014;s darbo speciďŹ ka tokia, kad naujas Ĺžmogus faktiĹĄkai tris mÄ&#x2014;nesius turi mokytis, o tik po to pradeda kurti pridÄ&#x2014;tinÄ&#x2122; vertÄ&#x2122;. TaÄ?iau tuos tris mÄ&#x2014;nesius darbuotojÄ&#x2026; reikia iĹĄlaikyti, mokÄ&#x2014;ti algÄ&#x2026;, mokesÄ?ius. Tad darbo birĹžos pagalba ĹĄiuo atveju mums labai svarbiâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; pripaĹžino vadovas. PaĹĄnekovas patikino, kad ÄŻmonÄ&#x2014; noriai dalyvauja ir kituose darbo birĹžos inicijuojamuose projektuose, kurie skirti spartesnei bedarbiĹł integracijai ÄŻ darbo rinkÄ&#x2026;. â&#x20AC;&#x17E;Ĺ˝mogus, kurÄŻ ÄŻdarbinome patÄŻ pirmÄ&#x2026;, pas mus darbuojasi jau metus. Kito darbuotojo subsidijavimas iĹĄ darbo birĹžos baigsis lapkritÄŻ, taÄ?iau tikiuosi, kad jis taip pat pasiliksâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; kalbÄ&#x2014;jo E.Sinkus. Pranoko lĹŤkesÄ?ius
TikÄ&#x2014;tis teigiamĹł kÄ&#x2026; tik pradÄ&#x2014;to projekto â&#x20AC;&#x17E;Jaunimo uĹžimtumo didi-
nimasâ&#x20AC;&#x153; rezultatĹł leidĹžia ir kita Lietuvos darbo birĹžos iniciatyva, kuri pranoko specialistĹł lĹŤkesÄ?ius.
Daiva OnaitienÄ&#x2014;:
Darbdaviams projektas labai patrauklus, nes ÄŻdarbinÄ&#x2122; jaunus asmenis jie iĹĄ darbo birĹžos gauna paramÄ&#x2026; darbo uĹžmokesÄ?iui.
PusantrĹł metĹł trukusiame ir ĹĄiĹł metĹł sausio pabaigoje pasibaigusiame projekte â&#x20AC;&#x17E;BĹŤk aktyvus darbo rinkojeâ&#x20AC;&#x153; dalyvauti pageidavo gerokai daugiau jaunĹł darbo ieĹĄkanÄ?iĹł asmenĹł, nei buvo skirta lÄ&#x2014;ĹĄĹł ĹĄiam projektui ÄŻgyvendinti. Juo aktyviai domÄ&#x2014;josi ir darbdaviai, kurie ÄŻdarbindami jaunus Ĺžmones gavo dalinÄ&#x2122; kompensacijÄ&#x2026; darbo uĹžmokesÄ?iui. Projekto pradĹžioje planuota, kad jame dalyvaus
 @UbaaR_`a\PXÂ&#x2022; [b\a_
apie 5,2 tĹŤkst. jaunimo iki 29 metĹł, o ÄŻsidarbins 50 proc. bedarbiĹł. TaÄ?iau sulaukta beveik tĹŤkstanÄ?iu daugiau dalyviĹł, iĹĄ kuriĹł net 83 proc. po projekto pavyko sÄ&#x2014;kmingai ÄŻsidarbinti. Dar ÄŻspĹŤdingesniais rezultatais gali dĹžiaugtis KlaipÄ&#x2014;dos TDB atstovai. â&#x20AC;&#x17E;Projektas â&#x20AC;&#x17E;BĹŤk aktyvus darbo rinkojeâ&#x20AC;&#x153; ÄŻgyvendintas tikrai sÄ&#x2014;kmingai â&#x20AC;&#x201C; daugiau nei 90 proc. dalyviĹł pasibaigus projektui ÄŻsidarbinoâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; teigÄ&#x2014; D.OnaitienÄ&#x2014;. Darbo birĹžos specialistus ypaÄ? dĹžiugina tai, kad projekte dalyvavusio jaunimo uĹžimtumas tapo nevienadienis. TaÄ?iau, kaip pabrÄ&#x2014;ĹžÄ&#x2014; bendrovÄ&#x2014;s â&#x20AC;&#x17E;Sinegisâ&#x20AC;&#x153; vadovas E.Sinkus, net ir nepavykus ÄŻsitvirtinti konkreÄ?ioje darbovietÄ&#x2014;je, jaunam Ĺžmogui tokie projektai â&#x20AC;&#x201C; neabejotinai vertinga patirtis, galiausiai â&#x20AC;&#x201C; naujas ÄŻraĹĄas asmeninÄ&#x2014;je anketoje. Parengta bendradarbiaujant su LR socialinÄ&#x2014;s apsaugos ir darbo ministerija
10
ketvirtADIENIS, rugsėjo 13, 2012
pasaulis
289 žmonės
žuvo Pakistane per gaisrą Karačio drabužių fabrike.
Nauja kryptis
Žalia šviesa
Krizės krečiamai ES ieškant naujos kryp ties, jos aukščiausiosios vykdomosios val džios institucijos vadovas José Manuelis Barroso vakar paragino atlikti esminį šuo lį didesnės integracijos link ir įkurti Jung tines Europos Valstijas. Europos Komisi jos pirmininkas per savo metinę ataskaitą sakė, kad dabar reikalinga valstybių fede racija, siekiant laimėti kovą su nacionalis tais ir populistais.
Euro zona vakar peržengė didelę kliū tį, spręsdama skolų krizę, kai Vokietijos konstitucinis teismas su nedidelėmis iš lygomis leido patvirtinti naujos Europos finansinės užkardos projektą. Skelbda mi istorinę nutartį, aštuoni teisėjai pareiš kė, kad Vokietijos prezidentas Joachimas Gauckas pagaliau galės ratifikuoti Euro pos finansinio stabilumo mechanizmą ir ES fiskalinį paktą.
Žiauri likimo ironija JAV ambasadorius Christopheris Ste vensas (nuotr.) girdavo Libijos sukili mą, per kurį buvo nuverstas Muam maras al Gaddafi, bet dabar, regis, žu vo nuo raketos, kurią paleido žlugus diktatoriui išlaisvintos jėgos. Ch.Stevensas nuo pirmųjų sukilimo, kuris prasidėjo 2011 m. vasarį, savaičių buvo pasiuntinys Libijos sukilėliams. Per sukilimą NATO lėktuvų padeda mos sukilėlių pajėgos nuvertė 40 me tų valdžiusį režimą ir galiausiai sučiu po bei nužudė M.al Gaddafi.
Užpuolikai: ambasadorius Ch.Stevensas žuvo sprukdamas iš JAV konsulato, kurį atakavo įtūžusi ginkluo
ta minia.
AFP nuotr.
Libija sąjungininkams „atsidėkojo“ smurtu
JAV ambasadorius Libijoje, gyręs ir sveikinęs šioje šalyje įvykusį sukilimą bei perversmą, nužudytas tų pačių sukilėlių rankomis. Atakavo konsulatą
Ambasadorius Christopheris Ste vensas ir trys kiti ambasados dar buotojai amerikiečiai antradienį žuvo per ataką prieš JAV diploma tinę atstovybę Bengazyje. Ginkluota minia automatais, raketomis ir granatomis ataka vo konsulato pastatą. Kilus gais rui, darbuotojai suskubo evakuo tis. Ambasadorius ketino sprukti automobiliu, bet šis pateko į ug nį ir sustojo. Du jūrų pėstininkai, bandydami apsaugoti Ch.Steven są, buvo nukauti. Pats ambasado rius mirė užtroškęs dūmais. Dar vienos aukos tapatybė tikslinama. Nuotraukose iš įvykio vietos ma tyti, kaip civiliai bando nutempti ambasadorių į saugią vietą, bet jų pastangos buvo bergždžios. Libijos vicepremjeras Musta fa Abu Shaguras vakar patvirti no JAV ambasadoriaus mirtį ir pa reiškė: „Griežčiausiais įmanomais žodžiais smerkiu šiuos barbariš kus aktus. Tai išpuolis prieš Ame riką, Libiją ir laisvus žmones visur kitur.“ Ch.Stevensas, karjeros diploma tas, šalyje dirbo mažiau nei keturis mėnesius – į tarnybą Tripolyje jis buvo paskirtas gegužę.
Pyktį išprovokavo filmas
Pranešama, kad puolant JAV kon sulatą dalyvavo grupuotės, prisi dėjusios prie Libijoje pernai vy kusio sukilimo. Jų įtūžį sukėlė Jungtinėse Valstijose pasirodęs fil mas, skirtas Rugsėjo 11-osios me tinėms. Islamistai šią juostą įver tino kaip savo religijos ir pranašo Mahometo įžeidimą.
Christopheris Stevensas:
Dabar jaudinda masis grįžtu į Libi ją tęsti to didžio dar bo – kurti tvirtos Jungtinių Valstijų ir Libijos partnerystės. JAV prezidentas Barackas Oba ma vakar griežtai pasmerkė ketu rių amerikiečių nužudymą Benga zyje. „Jungtinės Valstijos atmeta bet kokius bandymus menkinti kieno nors religinius įsitikinimus, bet tuo pat metu mes visi turime priešin tis smurtui, dėl kurio neteko gy
vybės mūsų diplomatai“, – sakė šalies vadovas. JAV valstybės sek retorė Hillary Clinton teigė buvusi labai sukrėsta. „Kai kas bando pateisinti šiuos įvykius sakydami, kad tai buvo at sakas už internete paskelbtą įžei džiančią medžiagą, – sakė ji. – Bet aš noriu aiškiai pasakyti: tokio po būdžio smurtiniams veiksmams negali būti jokio pateisinimo.“ Trapus stabilumas
Pasak analitikų, antradienio įvy kiai Bengazyje ir ankstesni smur to atvejai rodo, kokia nestabili yra padėtis kruviną maištą išgyvenu sioje Libijoje. Po sukilimo žmonių rankose liko gausybė ginklų, kurie nuolat paleidžiami į darbą. Cent rinė valdžia yra bejėgė prieš gink luotas ekstremistų grupuotes, ku rios kontroliuoja ištisus rajonus. Pasirodė pranešimų, kad už ant radienio smurtą atsakinga viena tokių grupuočių – „Ansar al-Sha ria“. Bet jos atstovai vakar sureng toje spaudos konferencijoje kratėsi atsakomybės. O ekspertai įtaria, kad jos vardu, kuris arabiškai reiškia „Is lamo teisės šalininkai“, gali dangs tytis kitos ginkluotos grupuotės. BNS, BBC inf.
„Su nepaprastu jauduliu stebėjau, kaip Libijos žmonės pakyla ir pareikalauja savo teisių“, – prisistatydamas sako Ch.Stevensas vaizdajuostėje, kurią JAV valstybės departamentas paskel bė netrukus po to, kai jis 2012 m. gegu žę buvo paskirtas ambasadoriumi.
tės programą „Peace Corps“ ir dirbo anglų kalbos mokytoju Maroko Atla so kalnuose. Vėliau jis įsidarbino JAV valstybės departamente, dirbo Jeru zalėje, Damaske, Kaire ir Rijade.
Toje vaizdajuostėje Ch.Stevensas taip pat sako, kad augo Kalifornijoje ir bai gė Kalifornijos universitetą Berklyje. Jis pasakoja, kaip įsimylėjo Artimuo sius Rytus ir Šiaurės Afriką, kai dve jus metus tarnavo pagal savanorys
lamistų demonstracija, kuri kilo antra dienį vakare, būtų neįsivaizduojamas dalykas, tačiau taip pat būtų neįsivaiz duojama „laisva, demokratinė, klestin ti Libija“, prie kurios atsiradimo Ch.Ste vensas vylėsi prisidėti.
Šis diplomatas, kuris dar mokėjo ara biškai ir prancūziškai, 2007–2009 m., „Dabar jaudindamasis grįžtu į Libiją tęs netrukus po to, kai JAV atkūrė santy ti to didžio darbo, kurį pradėjome, kurti kius su M.al Gaddafi režimu, taip pat tvirtos Jungtinių Valstijų ir Libijos part- dirbo misijos Libijoje vadovo pava nerystės, kad padėtume jums, Libijos duotoju. žmonės, pasiekti jūsų tikslų“, – sakė jis. M.al Gaddafi valdymo metais tokia is
„Musulmonų nekaltybė“ Pasipiktinimą musulmoniškose šaly se sukėlė Amerikoje gyvenančio iz raeliečio Samo Bacile’o neprofesionali juosta „Musulmonų nekaltybė“. Jos au torius teigia, kad islamas yra „vėžys“, o musulmonų pranašą Mahometą vaiz duoja kaip mergišių.
tramdyti įtūžusią minią. Afganistano vyriausybė trečiadienį griežtai pa smerkė islamą esą menkinantį ir kru vinus islamistų protestus Libijoje bei Egipte sukėlusį filmą ir pavadino jį ne žmonišku bei įžeidžiančiu.
„Afganistano Islamo Respublika griež tai smerkia šį nežmonišką bei įžei džiantį poelgį ir dėl jo išreiškia savo pasibjaurėjimą“, – sakoma Afganista no prezidentūros pareiškime, kuria me kalbama apie juostos kūrimą. Ja me taip pat nurodoma, kad filmas yra stiprus smūgis taikai ir taikiam sam Protestai ir riaušės dėl filmo kilo ne tik būviui – jis supriešina religines bei kul Libijoje. Tūkstančiai manifestantų šią tūrines bendruomenes. savaitę susirinko prie JAV ambasados Kad žmonės negalėtų pamatyti šio Egipto sostinėje Kaire. Kai kuriems pa filmo internete, Afganistano vyriau vyko užsiropšti ant pastato stogo. Jie sybė vakar nurodė visiems interneto nuplėšė JAV vėliavą ir ją sudegino. paslaugų teikėjams užblokuoti priei Tačiau policijai pavyko be smurto su gą prie portalo „YouTube“. Šią juostą reklamuoja prieštaringai ver tinamas Floridos pastorius Terry Jone sas, anksčiau jau sukėlęs protestų ban gą sudegindamas Koraną ir aršiai prie šindamasis naujos mečetės statyboms netoli tos vietos Niujorke, kur stovėjo Pa saulio prekybos centro dangoraižiai.
11
ketvirtadienis, rugsėjo 13, 2012
sportas Sporto telegrafas Kviečia. Klaipėdos orientacininkai kviečia visus miestiečius ir svečius į nemokamas masines orientavimosi sporto varžybas „OS ketvirtadieniai“. Planuojama surengti penkis etapus. Pirmas etapas vyks rytoj prie statomo Šv. Pranciškaus onkologijos centro netoli Liepojos g. ir Savanorių g. sankryžos. Startuoti bus galima nuo 16 iki 18 val. Bus paruoštos kelios trasos ir kiekvienas dalyvis galės pasirinkti pagal savo pajėgumą. Pradedančiuosius konsultuos treneris. Nuosprendis. Mančesterio teismas nepasigailėjo „Manchester United“ klubo ir Anglijos futbolo rinktinės gynėjo Rio Ferdinando. Futbolininkas pusei metų neteko vairuotojo pažymėjimo. 33-ejų sportininkas sistemingai viršydavo greitį, po Mančesterį važinėdamas „Jaguar XJ“ automobiliu. Policijos radarai nuo sausio mėnesio mažiausiai šešis kartus užfiksavo eismo taisykles pažeidusį R.Ferdinandą. Pažeidėjas prašė teisėjo neatimti teisių, sakydamas, kad kiekvieną rytą jam reikia į mokyklą vežti du sūnus. Tačiau Temidės atstovas buvo nesukalbamas. Jis Anglijos čempionui rekomendavo šešis mėnesius važinėti viešuoju transportu.
Tenisas. Akvilė Paražinskaitė ne tik pateko į Turkijos „Tennis Organisation Womens“ moterų teniso turnyro pagrindines varžybas, bet ir įveikė šešioliktfinalio etapą. Dėl bilieto į aštuntfinalį 15-metė lietuvė vakar be vargo 6:2, 6:1 įveikė dvejais metais vyresnę baltarusę Viktoriją Mun. Šiame etape mūsų tenisininkės varžove bus slovakė Natalia Vajdova arba aštuntoji turnyro raketė rusė Aminat Kuškova. Pirmajame kvalifikacijos rate A.Paražinskaitė 6:0, 6:3 nugalėjo 34-erių japonę Hiromi Okazaki, antrajame – 6:3, 7:5 privertė pasiduoti 20-metę serbę Barbarą Bonič (WTA871), trečiajame – 5:7, 6:3, 6:2 įveikė 16metę gruzinę Tamari Čalaganidzę. Turnyro Antalijoje prizų fondą sudaro 10 tūkst. JAV dolerių. Kritika. Garsusis rusų futbolo ekspertas Aleksandras Bubnovas negailėjo kritikos Rusijos antrosios rinktinės žaidėjui Aleksandrui Sapogovui. Puolėjas rungtynėse su Turkijos antrąja rinktine išbėgo vienas prieš tuščius vartus. Užuot lengvai paspyręs kamuolį, jis jį įrideno galva. „Jei A.Sapogovas taip būtų padaręs kiemo varžybose, būtų sulaukęs varžovų kumščių, – įsitikinęs A.Bubnovas. – Taip įmušti – negražu. Tuo tarsi pažemini varžovus.“
Graikijoje – nesėkmė „Esu nusivylęs“, – neslėpė Lietuvos futbolo rinktinės vyriausiasis treneris Csaba Laszlo po pralaimėjimo Graikijos rinktinei 0:2.
Trenerį 2014 metų pasaulio futbolo čempionato atrankos rungtynėse nuvylė auklėtinių žaidimas po pertraukos, kai šeimininkai prie lietuvių vartų kūrė pavojingas progas vieną po kitos. „Apmaudu ne dėl to, kad pralaimėjome, o dėl neįgyvendinto žaidybinio plano, – sakė vengras. – Pirmąjį kėlinį komanda žaidė drausmingai, graikai neturėjo šimtaprocenčių progų. Pertraukos metu akcentavau, kad ypač per pirmąsias 20 minučių turime būti labai atidūs ir atsargūs. Tačiau leidome varžovams įmušti jau dešimtą minutę. Dėl to apmaudu.“ Treneris pastebėjo, kad žaidėjai privalo geriau kontroliuoti kamuolį. „Negalime jo prarasti po dviejų perdavimų. Visas rungtynes atlaikyti spaudimą neįmanoma, reikia ir patiems surengti pavojingų ata-
kų. Su Slovakija tai pavykdavo, o šį kartą per dažnai prarasdavome kamuolį“, – sakė strategas. Graikus į priekį 55-ąją min. išvedė Sotiris Ninis, o 72 min. rezultatą padvigubino Kostas Mitroglou. Kitose G grupės rungtynėse Latvija 1:4 svečiuose nusileido Bosnijai ir Hercegovinai, o Slovakija 2:0 įveikė Lichtenšteiną. Kitas atrankos rungtynes lietuviai žais spalio 12-16 dienomis Lichtenšteine bei Bosnijoje ir Hercegovinoje. „Klaipėdos“ inf.
G grupės rinktinių rikiuotė 1.Bosnija ir Hercegovina
2
6
2.Graikija
2
6
3.Slovakija
2
4
4.Lietuva
2
1
5.Latvija
2
1
3.Lichtenšteinas
2
0
Gynyba: graikai (mėlyna apranga), patikimai gynę savo vartus, nelei-
do lietuviams sukurti pavojingų progų.
V.Januškos/LFF.lt nuotr.
Lyderis: turnyre „Neptūną“ į priekį dažniausiai vedė R.Broadusas, susitikime su „Dnipro“ pelnęs net 28 taškus.
Turnyrą laimėjo rusai Penkias dienas Klaipėdoje vykęs pirmasis Vlado Garasto krepšinio taurės turnyras baigėsi Krasnodaro „Lokomotiv-Kuban“ ekipos pergale. Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt
Paskutinę varžybų dieną Rusijos penketukas, pralaimėjęs Vilniaus „Lietuvos rytui“ 78:83, turėjo laukti Klaipėdos „Neptūno“ ir Dnepropetrovsko „Dnipro“ rungtynių baigties. Susitikimo, kurį 90:84 laimėjo ukrainiečiai, rezultatas buvo palankus Krasnodaro ekipai. „Lietuvos ryto“ krepšininkams pirmąją vietą turnyre būtų garantavusi pergalė 7 taškais. Sostinės ekipa buvo arti sėkmės – paskutinįjį kėlinį pirmavo 9 taškais, tačiau Krasnodaro krepšininkai sugebėjo sumažinti skirtumą iki 3 taškų. Likus žaisti 10 sek., Steponas Babrauskas padidino skirtumą iki 5 taškų. Gal vilniečiai tikėjosi, kad „Neptūnas“ sugebės įveikti Ukrainos komandą, kad net nesistengė iš rusų perimti kamuolį. 16 taškų nugalėtojams pelnė latvis Janis Blūmas, Rusijos ekipoje vienas lyderių buvo Simas Jasaitis, surinkęs 17 taškų. „Neptūno“ ir „Dnipro“ rungtynėse netrūko emocijų. Karščiavosi krepšininkai, ne mažiau rankomis gestikuliavo ir treneriai. Ypač emocionalus buvo ukrainiečiams vadovavęs Valdemaras Chomičius. Įpusėjus pirmajam kėliniui „Dnipro“ žaidėjams pavyko išsiveržti į priekį. Antrajame ketvirtyje svečiai dar labiau atitrūko. Nors po pertraukos klaipėdiečiai labai stengėsi, tačiau varžovų nepavijo. Trims komandoms – „Lokomotiv-Kuban“, „Lietuvos rytui“ ir „Dnipro“ – iškovojus tiek pat pergalių, lėmė jų tarpusa-
Sveikinimas: V.Garastas pirmąjį savo trofėjų įteikė „Lokomotiv-Ku-
ban“ ekipos kapitonui S.Bykovui.
vio varžybų rezultatai. Ir pagal šį rodiklį buvo lygybė. Tuomet teko skaičiuoti rezultatų skirtumus. Jis buvo geriausias pas krasnodariečius (+4). Vilniečiai buvo antri (+2). Trečiąją vietą turnyre užėmė „Dnipro“ (-6). Buvo išrinkti naudingiausi komandų žaidėjai: S.Jasaitis („Lokomotiv-Kuban“, Laurynas Mikalauskas („Neptūnas“), Renaldas Seibutis („Lietuvos rytas“), D.Lawas („Dnipro“) ir Malcolmas Delaney („Budivelnik“). Geriausiu įžaidėju pripažintas „Lokomotiv-Kuban“ gynėjas graikas Nickas Calathesas. Šios ekipos puolėjas australas Aleksas Maričius buvo tituluotas geriausiu vidurio puolėju. Krašto puolėjo prizas įteiktas klaipėdiečiui Deividui Gailiui. Vienas turnyro organizatorių Saulius Vilkas pasidžiaugė, kad turnyras pavyko. „Tiesa, dėl kai kurių niuansų varžybose teisėjavo žemesnio lygio arbitrai, tačiau ekipų treneriai suprato mus, organizatorius, – sakė S.Vilkas. – Beveik visos komandos pažadėjo atvažiuoti ir kitąmet“. Į turnyrą atvykęs „LokomotivKuban“ klubo prezidentas Aleksejus Vediščevas buvo dvigubai laimingas. „Džiaugiuosi, kad mano komanda dalyvavo V.Garasto taurės turnyre ir laimėjo pagrindinį trofėjų“, – geros nuotaikos neslėpė svečias.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
O „Dnipro“ ekipa ir vyriausiasis treneris V.Chomičius pratęs varžybų maratoną. Prieš varžybas Klaipėdoje ukrainiečiai dalyvavo ir laimėjo tarptautinį turnyrą Liepojoje (Latvija). Jau rytoj Dnepropetrovsko komanda pradės kovą dėl taurės Šiauliuose. Iš dviratininkų miesto krepšininkai vyks dar ir į ketvirtą turnyrą, kuris bus surengtas Panevėžyje.
Rungtynių statistika „Lietuvos rytas“ – „LokomotivKuban“ 83:78 (24:18, 14:25, 26:20, 19:15). J.Blūmas 16, R.Seibutis 14, M.Katelynas 13, S.Babrauskas 12/S.Jasaitis ir A.Maričius po 17, N.Calathesas 14, V.Likhodejus 12. „Dnipro“ – „Neptūnas“ 90:84 (24:22, 25:17, 19:19, 22:26).D.Lawas 30, D.Kickertas 25, S.Galdikas 11, V.Vasylius 6/R.Broadusas 28, M.Mikalauskas 14, V.Šarakauskas 13, M.Runkauskas 11.
Galutinė komandų rikiuotė Vieta Komanda
1.„Lokomotiv-Kuban“ 2.„Lietuvos rytas“ 3.„Dnipro“ 4.„Neptūnas“ 5.„Budivelnik“
Pergalės
3 3 3 1 0
12
turtas@diena.lt Redaktorė Jolita Mažeikienė
ketvirtADIENIS, rugsėjo 13, 2012
turtas
Lietuviai planavo atost Aiškėja, kad Lenkijos turizmo organizatorius „Filiz Tour“ iš anks to ketino susižerti lietuvių pinigus, o kelionės į prabangius Tur kijos viešbučius net neplanavo.
500
lietuvių
užkibo ant lenkų, žadėjusių nepakartojamas atostogas, kabliuko.
Jolita Mažeikienė j.mazeikiene@diena.lt
Užkibo šimtai
Dienraščio skaitytoja N.Š. (re dakcijai vardas ir pavardė žinomi) rugpjūčio pabaigoje ėmė dairy tis poilsinės kelionės ir susigundė itin viliojamu pasiūlymu, kurį pa matė grupinio apsipirkimo porta le Grupinis.lt. „Reklamuojami viešbučiai buvo įspūdingi. Vieną jų jau buvau nusi žiūrėjusi anksčiau, tik poilsio kai na vis atbaidydavo, o ir norint jame apsistoti reiktų keliauti ne iš Lie tuvos. Nustebau, kad Lenkijos ke lionių agentūra organizavo skrydį iš Vilniaus už itin patrauklią kai ną. Savaitė atostogų 5 žvaigždu čių viešbutyje su paslauga „viskas įskaičiuota“ kainavo vos 1600 litų. Pirkome du kuponus“, – pasakojo moteris. Įprastai savaitės trukmės atostogos reklamuotuose viešbu čiuose vienam asmeniui kainuoja dvigubai daugiau. Įtarimas, kad kažkas negerai, vilnietei kilo gavus pranešimą, jog rugsėjį planuotas skrydis nukelia mas į spalio 3 d. „Dar kartą suabe jojau, kai sužinojau, kad po spalio 3 d. įvyksiančio skrydžio dviejuo se viešbučiuose bus apgyvendinta keli šimtai lietuvių. Tačiau preky ba kelionėmis vyko toliau, pasiti kėjau kuponus platinančia Lietu vos bendrove ir laukiau atostogų pradžios“, – pasakojo pašnekovė. Tačiau praėjusią savaitę staiga paaiškėjo, kad lenkų turizmo agen tūra „Filiz Tour“, kelionių pasiūly mus reklamavusi Lietuvos grupi nio apsipirkimo portale Grupinis.lt, bankrutavo ir į bankrotų liūną nusi nešė ne tik lietuvių atostogas, bet ir pinigus. Atsakomybę prisiėmė ku
ponus platinusi ir minėtą portalą valdanti bendrovė „Cherry Media Group“. Iš viso buvo parduoti 179 kuponai, o spalio 3 d. atostogauti tu rėjo išvykti per 500 lietuvių. Infor muojama, kad Grupinis.lt jau sugrą žino pinigus trims ketvirtadaliams nukentėjusių nuo kelionių organi zatoriaus „Filiz Tour“ bankroto.
Aldas Kirvaitis:
Matome požymių, kad šios Lenkijos bendrovės bankro tas buvo tyčinio po būdžio.
Įtaria tyčinį bankrotą
„Sprendimą iš savo sąskaitos kom pensuoti mūsų portalo vartotojams lenkų kelionių organizatoriaus pa darytus nuostolius priėmėme ir pi nigų, skirtų grąžinti klientams, pa sirengėme per rekordiškai trumpą laiką. Mums labai svarbūs mūsų portalo vartotojai, esame atsakin gai veiklą vykdanti įmonė, saugome
Tyčinio bankroto požymiai ir padariniai Vadovai blogai organizavo įmonės
darbą arba apskritai jo neorganizavo, pavyzdžiui, nekontroliavo įmonės fi nansinių duomenų registravimo, ata skaitų rengimo procesų ir t. t.
Pigiau: daugiau nei pusė tūkstančio lietuvių net nesudvejojo dėl lenkų pasiūlytos gana žemos kelionės į
Turkiją kainos.
perdavimas ne pagrindiniams, o toliau eilėje stovintiems kreditoriams. Teismas gali pripažinti įmonės
bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad bendrovės žlugimą nulėmė ne vers Buvo sudaromi nuostolingi sando lo nesėkmė ar nepasiteisinusi rizika, riai (pasirašomos sutartys įsigyti pre o sąmoningas blogas įmonės valdy kių ar paimti paskolą, prisiimama ki mas, siekiant išvengti vykdyti įsipa tokių finansinių įsipareigojimų) ži reigojimus kreditoriams. nant, kad įmonė negalės tų sandorių Teismui bankrotą pripažinus tyči įvykdyti. niu, bankroto administratorius Gresiant bankrotui buvo pa privalo patikrinti įmonės san slėptas, iššvaistytas ar kitiems dorius, sudarytus per penke asmenims perleistas turtas, rius metus iki bankroto bylos kurį būtų galima pateikti iškėlimo dienos ir pareikšti ieš skoloms padengti. kinius dėl sandorių, galėju Tyčiniu bankrotu gali sių turėti įtakos tam, kad būti laikomas ir sun įmonė tapo nemoki, kumus išgyvenan pripažinimo ne čios įmonės turto galiojančiais.
13
ketvirtADIENIS, rugsėjo 13, 2012
turtas Viliojo gera kaina Rugpjūčio pabaigoje viena me lietuviškų grupinio apsipir kimo portalų bendrovė „Filiz Tour“ pardavė daugiau nei pu sę tūkstančio kelionių į Turki ją, o praėjusią savaitę paskelbė apie savo bankrotą. „Filiz Tour“ – jau devinta Lenkijos turizmo rinkos bendrovė, bankrutavusi šią vasarą.
togas, lenkai – bankrotą savo gerą vardą“, – sakė bendrovės „Cherry Media Group“ generalinis direktorius Aldas Kirvaitis. Grąžinus pinigus žmonėms, pa sak A.Kirvaičio, bus imtasi teisinių veiksmų prieš lenkų bendrovę, jos savininkus ir vadovus. „Matome požymių, kad šios Len kijos bendrovės bankrotas buvo ty činio pobūdžio, ir mums su jais ko voti teismuose bus tikrai lengviau negu mūsų vartotojams“, – pabrė žė pašnekovas. Pasak A.Kirvaičio, įtarimas, kad tai galėjo būti tyči nis bankrotas, kilo dėl to, jog apie bankrotą buvo pranešta per itin trumpą laiką, o įmonės vadovai ta po nepasiekiami. „Paprastai gre siant bankrotui veiksmai, spren dimai dėliojami lėčiau. Bet to, kiek žinoma, po šio įvykio, vadovai iš vyko iš Lenkijos“, – dėstė jis. Nekėlė įtarimo
A.Kirvaitis neabejojo, kad lenkų bendrovė veikė sąmoningai ir ap galvotai, nes prieš pateikiant pa siūlymą įsigyti kelionių paketus lietuviams buvo patikrintas partnerio patikimumas. „Savo pasiūlymus mūsų porta luose reklamuoti pageidaujančius kelionių organizatorius, kaip ir ki tus stambesnius partnerius, tik riname labai kruopščiai. Prašome iš jų veiklos leidimų, registracijos pažymėjimų, finansinių ataskaitų, draudimo polisų kopijų, tikriname jų santykius su viešbučiais ir užsa komųjų skrydžių bendrovėmis. Šie saugikliai veikia. Tačiau nuo sąmo ningai ir apgalvotai veikiančių ap gavikų, o tai, manome, įvyko šiuo atveju, apsaugoti galėtų tik griež tesni leidimų ir draudimo filtrai, kuriais rūpinasi rinkų priežiūros institucijos“, – sakė jis.
Pasak A.Kirvaičio, tai pirmas at vejis, kai grupinio apsipirkimo po rtaluose Lietuvoje savo pasiūlymus reklamavęs kelionių organizato rius neįvykdė įsipareigojimų. „Šiuo konkrečiu atveju matome aiškių požymių, kad tai buvo padaryta ty čia, tam buvo ruoštasi. Tačiau šioje istorijoje tašką dės Lenkijos teisė saugos organai“, – pabrėžė A.Kir vaitis. Pasak jo, jau rengiami teisi niai dokumentai prieš lenkų įmonę „Filiz Tour“. Būtina kelionės sutartis
Kaip dienraštį informavo Valstybi nio turizmo departamento atstovė spaudai Gerda Butkuvienė, skelb ta informacija, kad Lenkijos kelio nių organizatorius „Filiz Tour“ sa vo veiklą yra apdraudęs draudimo bendrovėje „Signal Idunia“, atitin ka tvirtovę. Esą jau priimtas spren dimas pradėti naudoti draudimo lė šas, siekiant užtikrinti jau išvykusių Lenkijos turistų grįžimą į šalį. „Norime atkreipti dėmesį, kad kiekvienas asmuo, ketinantis įsi gyti organizuotą turistinę kelionę, turi būti atidus ir pasidomėti sa vo, kaip vartotojo, teisėmis. Priva lu nepamiršti, kad nepriklausomai nuo to, kokioje valstybėje regist ruotas kelionių organizatorius, dėl parduodamų jo organizuotų turis tinių kelionių turi būti sudaryta tu ristinės kelionės sutartis. Ji sudaro ma kiekvienu atveju – ir kai turistas šią kelionę įsigyja tiesiogiai iš kelio nių organizatoriaus, ir per kelionių agentūrą ar pirkdamas internetu“, – atkreipė dėmesį G.Butkuvienė. Pa sak jos, sudarant sutartį būtina ap tarti ne tik visas sąlygas, susijusias su paslaugomis, bet ir sutarties nu traukimo, mokėjimo, įmokėtų pini gų grąžinimo ir pan. sąlygas. „Ir, ži
noma, įsitikinti, kokios yra turisto garantijos kelionių organizatoriaus nemokumo ar bankroto atveju. Jei tokių garantijų nėra ar jos nepatei kiamos, dera atsakingai įvertinti at sirandančią riziką dėl tinkamo per kamos paslaugos įgyvendinimo“, – perspėjo G.Butkuvienė. Nukentėjusiems suteiks nuolaidų
Lietuvoje veikianti kelionių agentū ra „Novaturas“ nukentėjusiems nuo lenkų „Filiz Tour“ bankroto susku bo ištiesti pagalbos ranką ir pasiūlė keliones už lenkų skelbtą kainą. Jau kuris laikas norėdami keliau ti pigiau lietuviai keliauja ne iš Lie tuvos, o iš netoli esančios pigių ke lionių šalies Lenkijos. Nenuostabu, kodėl daugiau nei pusė tūkstančio lietuvių net nesudvejojo dėl len kų pasiūlytos gana žemos kelionės kainos į Turkiją grupinio apsipirki mo portale. Visiems, įsigijusiems „Filiz Tour“ keliones ir tai įrodžiusiems, „Nova turas“ siūlo pigesnes atostogas su individualiai pritaikytomis nuolai domis. Teigiama, kad atostogas už sisakė per 30 buvusių „Filiz Tour“ klientų. „Mus šokiravo žinia, kad net pu sė tūkstančio lietuvių buvo iš es mės apgauti, todėl iškart pradė jome svarstyti galimybę pasiūlyti jiems išsaugoti planuotas atosto gas. Todėl esame pasirengę kiek vienam nukentėjusiam suteikti iš skirtines galimybes išvykti į vieną iš „Novaturo“ kurortų“, – teigė „Novaturo“ generalinis direkto rius Linas Aldonis. Anot jo, nors rudens ir žiemos atostogoms vietų lėktuvuose spar čiai mažėja, suderinus datas „No vaturas“ galėtų išgelbėti visų 500 lietuvių atostogas.
Atsargumas: prieš įsigyjant kelionę grupinio apsipirkimo portale, reiktų gauti kuo išsamesnės informacijos
apie pardavėjo patikimumą, nes grupiniai portalai neatsako už tai, ar paslaugos bus suteiktos.
Komentarai
„Shutterstock“ nuotr.
Tom as Indriūnas Reklamos agent ūros „Pay Per Click“ proj ekt ų vadovas
G
rupin io aps ipirk imo po rtal ai ats irado per kriz ę, kai rink a buvo orient uo ta į taupym ą. Pats verslo model is lab ai įdomus ir paprast as. Grupin io apsipirk imo por talai veik ia kaip tarpin inkai tarp masės žmon ių, kur ie nor i įsig yt i produkt ą ar paslau gą su maksimal ia nuolaida, ir vietos versl in ink ų, kur ie nor i pad id int i savo įmonės pardav imą. Versl in inkai daž niaus iai bendrad arbiauj a su grupi nio aps ipirk imo por talais norėdam i staig iai pad id int i savo pardav imą ar klient ų skaič ių. Suteik iant maksima
Rūta Didikė NORDIA BAUBLYS & Partners
V
art ot oj ai, pirkd am i ke lion es per tarp in ink us (ne kel ion ių agent us) iš užs ien io sub jekt ų, tei kianč ių tur izm o pas laug as, turėt ų būt i ats arg esn i nei tą pat į pirkd am i iš Liet uvoj e veik ianč ių subjekt ų jau vien dėl to, kad jų teis ių gyn im o ga limyb ės sum až ėj a dėl tarpt aut in io elem ento ats ir ad im o. Kai yra įsig y jam as kup on as per grup in io aps i pirk imo por talus, šie por tal ai yra tik tarp in ink ai tarp vartotoj o ir pas lau gas teik ianč io subjekto, net ur i kel io nių agent ūr ų stat us o ir nėr a priž iū rim i bei kontr ol iuoj am i Tur izm o dep art am ento, tai reišk ia, kad tar pin ink as tik ats kleid žia inform a cij ą apie parduod am ą obj ekt ą ir jo pard avėj ą (rekl amuoj a teik iam ą pa slaug ą), o sand or is yra sud arom as ir vykst a tarp vartotoj o ir pard avė jo – šiuo atvej u kel ion ę vykdys ian čio asm ens. Dažn iaus iai prieš per kant (jei vartotoj as įdėm iai skaito ir dom is i) būn a aišk iai par aš yt a, kad grup in iai por tal ai neats ako už pa slaug ų nes ut eik im ą ar net ink am ą suteik im ą.
lią nuolaidą vienam produkt ui ar pa slaugai tik imasi, kad klientas įsig is ir kit ų produkt ų ar paslaug ų arba apsi lank ys parduot uvėje antrą kart ą. Pirkėjai, lank yd am ies i grupin io ap sipirk imo por taluos e, įsig yj a kup o nų, su kur iais, nuėj ę į tam tikrą par duot uvę, gauna žadėt ą nuolaidą. Šis verslo model is įdomus tuo, kad su versl in ink ais dažn iaus iai ats is kai toma po tam tikro laikot arpio, o su kauptos lėš os gal i būt i naudojamos grupin io por talo plėtrai ar apyvart i nėms lėšoms. Portalo Grupin is.lt atveju sit uacija la bai prik lauso nuo „Fil iz Tour“ ir Gru pin is.lt tarpus av io ats iskait ymo su sit ar imo. Vien a vert us, „Fil iz Tour“ galėj o pateikt i kel ionės pas iūlym ą, kur į tik pardavę suprato negal int ys jo įgyvend int i, arb a bendrovė turė jo finansin ių įsipareigojimų, kur iuos bandė padengt i iš pard av imo. Ki ta vert us, grupin io aps ipirk imo po rtal ai galėj o vėluot i ats is kait yt i, o tai taip pat galėjo turėt i įtakos „Fil iz Tour“ bankrot ui.
Taig i, jei jau vartotoj as nus prendė taip įsig yt i siūlomą kel ionę, pirm iau sia jis turėt ų susir inkt i kiek įmanoma išs amesnę informaciją apie būsimos kel ionės org an iz ator ių. Gaut i infor mac ijos apie kel ionės organ iz ator ių gal im a tik to org an iz ator iaus šal ies atit ink amoje inst it uc ijoje, kur i užs ii ma tur izmo org an iz ator ių ar agen tūr ų licenc ij av imu ar kontrole. Pak laus im ą apie atit ink am ą kitos šal ies kel ion ių org an iz ator ių būt ų gal im a pateikt i ir Liet uvos tur izmo depart a ment ui. Taig i tik nuo pat ies asmens prik lauso, kiek jis atidus bei rūpest in gas ir gal i sus ir inkt i informac iją apie paslaug ų pardavėją. Jei tok ios infor macijos susir inkt i nepav yksta, varto tojas turėt ų suvokt i riz ik ą, kur i kyl a įsig yjant tok ią kel ionę. Abejot in a, ar būt ų gal ima kelt i gru pin io aps ip irk imo por talo ats ako myb ės klaus im ą, nes šiuo atveju ci vil in iai sant yk iai sus ik lostė tarp vartotojo ir pardavėjo, o ne tarp var totojo ir grupin io apsipirk imo por ta lo. Tač iau nereikėt ų atmest i versijos, kad išan al iz av us konkreč ius dok u ment us, suk ur ianč ius teis in ius san tyk ius tarp grup in io aps ip irk im o por talo ir paslaugos pardavėjo, ats a komyb ės sąlyg ų atsirast ų ir grupin io apsipirk imo por talui. Be to pabrėžt i na, kad Liet uvoje yra priimtas Nes ą žin ingos komercinės veiklos vartoto jams draud imo įstat ymas, todėl šiuo atveju atit inkamos inst it uc ijos turė tų atl ikt i tyr imą, ar grupin io apsipir kimo por talas rinkoje veikė sąž in in gai vartotojų atž vilg iu.
19
ketvirtadienis, rugsėjo 13, 2012
įvairenybės kryžiažodis
horoskopai
„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė ir „Svajonių knygos“ leidykla –
Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Sandros Brown „Vienudu“ ir Susanos Mallery „Kaip iš giedro dangaus“ .
Sandra Brown. „Vienudu“. Lėktuvui sudužus Kanados miškų platybėse, dviem nepažįstamiesiems belieka kliautis vienas kitu. Sužeista ir persigandusi Rastė Karlson atsiduria viena su bauginančiu vyru. Tačiau ji supranta: be jo neišgyvens nė dienos laukinėje gamtoje. Vietnamo karo veteranas Kuperis Landris giliai širdyje nešiojasi nuoskaudą ir griežia dantį ant dailių turtingų moterų, tokių kaip Rastė. Žavi jauna verslininkė – jam tik erzinanti našta. Tankiame miške tyko pavojai, o ir aplinkybės susiklosto ne jų naudai. Sunkumus Rastė su Kuperiu gali įveikti, bet jie visiškai nesitiki užsigeisią šio to daugiau nei vien išgyventi... Susan Mallery. „Kaip iš giedro dangaus“ . Visą gyvenimą Heilė Foster gyveno lyg uždaryta. Klausydama tėvo patarimų, ką veikti, kaip rengtis ir net už ko tekėti, ji visiškai susipainiojo. Bet gana! Nuo šiol ji gyvens pagal savas taisykles ir elgsis taip, kaip geros mergaitės paprastai nesielgia! Čia pasirodo Kevinas Harmonas. Keletą dienų jie praleis didžiuliame kabriolete ir jaukiuose viešbučių kambarėliuose... Bus smagu, įsižiebs aistra, netrūks nuotykių. Bent jau Heilė to tikisi, tačiau Kevinas dar nieko nenujaučia...
Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima
pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt).
2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda.
Avinas (03 21–04 20). Ginčysitės su aplinkiniais. Nesulauksite pritarimo, atrodys, kad kai kurie žmonės nebenori jūsų remti. Būkite aktyvus, nes pasyvumas erzins. Jautis (04 21–05 20). Nesutarimai, beįsiplieskiantys dėl pernelyg didelio emocijų antplūdžio, pareikalaus iš jūsų daug kantrybės. Būtent šis bruožas padės išvengti nemalonumų. Dvyniai (05 21–06 21). Aiškiai suvoksite, ką vertinate ir mylite. Tinkamas laikas apmąstyti seniai parengtus planus ir juos įgyvendinti. Vėžys (06 22–07 22). Gali kilti gerų idėjų ir aiškių minčių. Puikus laikas priimti sprendimus, imtis protinės veiklos. Tik nebūkite paviršutiniškas ir pernelyg pasitikintis savimi. Liūtas (07 23–08 23). Šis laikas nėra sėkmingas. Kils pavojus būti suklaidintam ar pernelyg susižavėti keista idėja. Patirsite psichologinį spaudimą. Todėl kruopščiai atlikite savo tiesiogines pareigas ir neapsikraukite naujomis idėjomis. Mergelė (08 24–09 23). Atsiras galimybė atskleisti savo geriausius gebėjimus. Kils abstrakčių idėjų, kuriomis norėsite pasidalyti su aplinkiniais. Svarstyklės (09 24–10 23). Patirsite malonumą skaitydamas knygą ar žiūrėdamas filmą. Gal taip stengsitės išvengti pilkos kasdienybės. Jūsų vaizduotė kaip niekad laki. Domitės šiuolaikinėmis idėjomis, tad ir toliau ieškokite naujovių. Skorpionas (10 24–11 22). Nepatartina įsigyti naujų daiktų, nes gali nukentėti tai, kas jums brangu. Nesugebėsite tinkamai įvertinti žmonių ir tam tikrų dalykų. Jūsų prioritetai gali įžeisti vyresnį žmogų. Šaulys (11 23–12 21). Susidursite su žmogumi, kurio tikslai labai skirsis nuo jūsiškių. Dabartinė jūsų padėtis, supantys žmonės gali pasirodyti esą ne tokie, kokie reikia. Galbūt teks įveikti tam tikrus išbandymus. Vakaras palankus kūrybai. Ožiaragis (12 22–01 20). Esate pačiame įvykių sūkuryje ir karjeros sėkmė priklauso nuo jūsų ambicingumo ir atkaklumo, kurio dabar tikrai nestinga. Klausykite proto balso ir pasirinksite teisingą kelią. Vandenis (01 21–02 19). Pasitelkęs vaizduotę rasite galimybę pagerinti gyvenimo sąlygas. Jūsų draugai, ypač jaunesni, manys, kad esate idealistas, tačiau kiti visiškai pritars jums. Turėsite pakankamai laiko ir jėgų įgyvendinti seniai atidėliotus planus. Žuvys (02 20–03 20). Įkvėpimo ir kūrybingos nuotaikos laikas, ypač jei jums patinka bendrauti. Sugebėsite lengvai atskleisti savo sumanymus. Jūsų galvoje kirbės įvairiausių minčių, kaip išspręsti problemas.
Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, rugsėjo 18 d.
R.Inčirausko tapybos paroda intriguoja asociacijomis Šiandien 17.30 val. „Klaipėdos galerijos“ filiale (Herkaus Manto g. 22, II aukšte) bus atidaryta ir iki rugsėjo 28-osios veiks telšiškio dailininko Romualdo Inčirausko tapybos paroda „21 asociacija“.
Dažniausiai R.Inčirausko tapybos darbuose vaizduojamas objektas – paukštis, nuolat keisdamas formos ir spalvos derinius, užkariauja visą paveikslo erdvę ir virsta ženklu, simboliu. Šįkart, kaip aiškino dailininkas, jo paukščius matysime kitokiame, nebe „paukštiškame“ kontekste, o lyginamus su senovinėmis religinės tematikos
tapybos darbų reprodukcijomis. Anot menotyrininkės Algimantos Dargienės, R.Inčirausko tapybos darbų paroda „21 asociacija“ – tai autoriaus bandymas neįprastu eksponavimo principu perteikti intuityviai suvoktą kūrybinę patirtį, ieškant ir atrandant savo tapybos darbų kompozicijos elementus, „vaizdų atmintis“ senųjų meistrų kūrinių fragmentuose. 21 tapybos drobė ir 21 senovės meno kūrinių reprodukcija – provokatyvus ir interaktyvus būdas pristatyti savo kūrybą, motyvuotai pagrįsti kūrinių plastiką ir „legalizuoti pasąmonę“.
R.Inčirauskas (g. 1950) – metalo meno meistras, skulptorius, medalininkas, tapytojas. Baigęs Telšių taikomosios dailės technikumą, studijavo metalo plastiką Estijos dailės institute. Nuo 1979 m. dėsto Vilniaus dailės akademijos Telšių dailės fakultete, nuo 1998 m. – docentas, nuo 2010 m. – profesorius. Dailininkas aktyviai kuria ir dalyvauja parodose. Jo darbų yra įsigiję Lietuvos ir užsienio muziejai, privatūs kolekcininkai Lietuvoje, Rusijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Švedijoje, Suomijoje, Japonijoje, Izraelyje, JAV ir kitur. „Klaipėdos“ inf.
Kontekstas: šiuosyk R.Inčirausko nutapytus paukščius matysime lygina-
mus su senovinėmis religinės tematikos tapybos darbų reprodukcijomis.
Orai
Savaitės pabaigoje Lietuvoje numa tomas lietus. Šiandien daugelyje ra jonų trumpai palis. Temperatūra bus 13–18 laipsnių šilumos. Penktadienį lietaus numatoma mažiau. Naktį bus 9–13, dieną 15–16 laipsnių šilumos.
Šiandien, rugsėjo 13 d.
+14
+15
Telšiai
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia)
+14
Šiauliai
Klaipėda
+14
Panevėžys
+16
Utena
+14
6.47 19.42 12.51
257-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 109 dienos. Saulė Mergelės ženkle.
Tauragė
+14
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +28 Berlynas +17 Brazilija +31 Briuselis +17 Dublinas +19 Kairas +31 Keiptaunas +17 Kopenhaga +16
kokteilis Ir 21-ajame a. gyvenama tamsoje Tikr iausiai, mieli „Kokteilio“ skaityto jai, neįsivaizduojate, kaip gal ima gy vent i be elektros. Pasirodo, gal ima. Žmonės be šviesos gyveno ir gyvena ne kok ioje nors nuošal ioje taigos tro belėje, o Lietuvoje, pasiskelbusioje Eu ropos vidur iu. Iki šiol, iki XXI amžiaus, jie vakarus lei do tamsoje, neturėjo šaldytuv ų, tele vizor ių ar kitų reikal ing ų buities prie taisų. Ką tik pasibaigusią vasarą elektros lai dai buvo nutiesti į 50 nutolusių sody bų ryt inėje Lietuvos dalyje. Aštuonių sodybų gyventojai pirmą kartą įžiebė elektros lemputes šalies dalyje, dar 12oje namų greitai bus elektra. „Kokteiliui“ ne tiek įdomu sodybų skai čius, kiek tamsoje laiką leidusių žmo nių reakcija. „Gyventojai itin nekantrauja laukda mi, kada pagal iau į jų namus atke liaus šviesa“, – stebėjosi kabelius ties dami elektrikai. „Kokteil iui“ itin keista, kad daug de šimtmečių prie žvakių šviesos knygas skaitę žmonės staiga vieną dieną susi vokė, jog negal i gyventi be elektros.
Londonas +19 Madridas +28 Maskva +23 Minskas +24 Niujorkas +26 Oslas +15 Paryžius +19 Pekinas +26
Praha +16 Ryga +14 Roma +20 Sidnėjus +19 Talinas +15 Tel Avivas +30 Tokijas +33 Varšuva +14
Vėjas
1–5 m/s
orai klaipėdoje Šiandien
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
14
15
14
14
2
14
16
16
15
9
rytoj
šeštadienį
15
Marijampolė
Vilnius
+15
Alytus
15
15
9
Klaipėdiečio istorija sudomino Europą
1506 m. Lietuvos Tary ba vieningai nutarė Žy gimantą paskelbt i Lie tuvos did žiuoju kun i gaikščiu. 1562 m. LDK bajorai su rašė aktą, reikalaujant į unijos su Lenkija. 1655 m. Rusijos caras Vilniuje pasiskelbė Lie tuvos, Baltarusijos, Voly nės ir Podolės didžiuoju kunigaikščiu. 1896 m. gimė Stasys Raš tikis, Lietuvos kariuome nės vadas (1935–1940), karo ir visuomenės vei
Reakcija: pamatę atvažiuojan
čius elektrikus, senoliai neslėpė džiaugsmo.
Ką sovietmečiu veikė kolūk ių, tarybi nių ūkių elektrikai, nenuvedę elektros laidų į atok ias sodybas?
Panoro plovo su aviena „Iki šiol gamindavau plovą su jautiena. Rinkdavausi kiek riebesn į kumpį. Bet panorau par uošt i plovą su aviena. Iš kurios skerdienos dalies geriausia bū tų naudot i mėsą? – skaitytojų klausė Reg ina. – Ar yra kitok ia specifi ka, pa vyzd žiui, vadinamojo zirvako paruo šimo laikas?“ Moteris papasakojo, kad įprastai jautie ną troškina apie valandą ar pusantros. „O kaip su aviena, ar ji minkštesnė?“ – klausė šeimininkė, tur inti minčių vė liau paragauti plovo ir su vištiena.
Linksmieji tirščiai Kel iauja du studentai. Atėjo vakaras. Žiūr i – prie miško stovi namelis. Priė jo, pasibeldė ir sako: – Gal galima pas jus atsigerti vandens, nes taip valg yti nor ime, kad net netu rime kur nakvoti. Česka (397 719; jums bus lengviau atsikel ti laiku, jei ant žadintuvo padėsite nedidelius spąstus pelėms)
Dėmesys: pirmadienį teismo duris pravėręs klaipėdietis K.A.Bartkevi
čius nesitikėjo išgarsėti visoje Europoje.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Kalėdų Seneliu save vadinančio klaipė diečio Kosto Algimanto Bartkevičiaus žy gis prieš „Sodrą“ sudomino vieną didžiau sių Europos televizijos naujienų kanalų.
Asta Aleksėjūnaitė a.aleksejunaite@kl.lt
„Euronews“ parodė reportažą apie tai, kad klaipėdietis mėgina teisme įrodyti, jog dirbdamas Kalėdų Se neliu vos vieną mėnesį neturi mo kėti mokesčių visus metus. „Kalėdų Senelis atvyko į teismą! Lietuvoje žmogus, kuris įkūnyda vo Kalėdų Senelį pastaruosius 30 metų, teigia, kad jis buvo privers tas imtis teisinių veiksmų ir metė iššūkį mokesčių sistemai“, – tre čiadienį skelbė televizijos naujienų kanalas „Euronews“. K.A.Bartke vičius išgarsėjo, kai dėl trijų tūks
Barmantas, Barvydė, Eulogijus, Eugenas, Eugenija, Humbertas, Mangėlas
kėjas, publ icistas. Mirė 1985 metais Los Andže le (JAV). 1906 m. įvyko pirmasis lėktuvo skrydis Europo je. Brazilas Alberto San tos-Dumont pakilo iš Ba gatelle lauko Paryžiuje. 1922 m. Libijoje užregist ruotas absoliutus tempe rat ūros rekordas pavė syje – 58 laipsniai karš čio pagal Celsijų. 1955 m. pirmą kartą po II pasaul in io karo Vakar ų Vokietija ir SSRS užmezgė diplomatinius santykius.
tančių litų, nuskaitytų iš jo sąskai tos, kreipėsi į teismą ir „Sodros“ reikalauja grąžinti pinigus. Vyras įsitikinęs, kad nors ir bu vo įregistravęs individualią veik lą, bet esą valstybė neturėjo teisės iš jo reikalauti valstybinio sociali nio draudimo įmokų, nes jis nega vo pajamų, o Kalėdų Seneliu dirbo labdaringais tikslais. TV naujienų kanalas „Euronews“ veikia nuo 1993 metų. Šis tarptautinis naujienų kana las yra transliuojamas visame pa saulyje ir yra rinkos lyderis verti nant pagal auditorijos dydį ir jos paplitimą.
1971 m. gimė ger iau sias visų laik ų Kroat i jos ten isin inkas Gora nas Ivaniševičius.
Potvynių pabaigos nematyti Per Pak istaną siaubiančius potvyn ius žuvusių žmonių skaičius išaugo iki 78, sug riuvo maž iausiai 1,6 tūkst. namų. Smark ios liūtys, užg riuv usios Pak ista no rytinę ir pietinę dalis dar praėjusį sa vaitgal į, nesiliauja iki šiol. Upėse ir van dens telkiniuose vanduo tebekyla. Ma ža to, meteorologai įspėjo apie artėjan tį galingą cikloną, kuris kitą savaitę ga li sukelt i dar didesn ius potvyn ius. Pa sak vietos žiniasklaidos, labiausiai nuo stichijos nukentėjo Pandžabo, Sindo ir Beludžistano provincijos. Pastaraisiais met ais pot vyn iai Pak ist ane pridarė daug nuostolių. Pernai jie nusinešė 340 žmonių gyvybę, o 2010-aisiais – 1 800. AFP inf. ir nuotr.
„Kokteilio“ klausimas
Vardai
rugsėjo 13-ąją
Rytas
14
+18
+14