2012-09-14 Klaipeda

PIRMAS miesto dienraštis

penktadienis, RUGsėjO 14, 2012

www.kl.lt

Klaipėdos savivaldybė prarado milijoną litų.

Miestas 2p.

A.Baukutei rinkimai į Seimą jau baigėsi.

215 (19 516)

Smurtiniai protestai prieš Jungtines Valstijas iš Libijos ir Egipto plinta ir į kitas musulmoniškas šalis.

Lietuva 5p.

Pasaulis 10p.

Aikš­tė­je kils pa­sta­tai?

Kaina 1,30 Lt

„Se­niai sa­kiau, kad tą pa­mink­lą, ku­rį dau­ge­lis va­di­na kar­tu­vė­mis, rei­kia nu­griau­ti ir pa­sta­ty­ti šalia au­tost­ra­dos.“ Klai­pė­dos is­to­ri­jos ži­no­vas Kęs­tu­tis De­me­rec­kas įsi­ti­ki­nęs, kad skve­re prie Da­nės rei­kia at­sta­ty­ti se­no­jo pa­što pa­sta­tą, o „Ar­ką“ per­kel­ti ki­tur.

4p.

Gim­na­zi­jos die­ny­ne – po­rnog­ra­fi­ja Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Į Pa­lan­gos Se­no­sios gim­na­zi­jos elekt­ro­ni­nį die­ny­ną įsi­bro­vę pro­ gra­mi­šiai kiek­vie­ną jo var­to­to­ją pri­ver­tė at­si­vers­ti po­rnog­ra­fi­jos tink­la­la­pį.

Po­žiū­ris: tei­gia­ma, kad At­gi­mi­mo aikš­tės pa­kraš­čius ap­sta­čius nau­jais pa­sta­tais ji tap­tų jau­kes­nė.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Sa­vo vei­do ir pa­skir­ties jau po­rą de­šimt­me­čių neį­gau­nan­ti At­gi­mi­ mo aikš­tė vėl at­si­dū­rė dis­ku­si­jų sū­ku­ry­je. Mies­to val­džia ban­do gai­ vin­ti idė­ją skve­re „užau­gin­ti“ nau­jų pa­sta­tų. Taip esą bū­tų at­kur­ta is­ to­ri­nė tie­sa, nes At­gi­mi­mo aikš­tė to­kia, ko­kia yra da­bar, su­for­muo­ta tik po II pa­sau­li­nio ka­ro. Kol kas ne­su­ta­ria­ma, ar skve­re nau­jiems pa­ sta­tams vie­ta, tad ke­ti­na­ma at­si­klaus­ti gy­ven­to­jų nuo­mo­nės.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Pla­nuo­ja at­si­klaus­ti žmo­nių

Prieš de­šimt me­tų bu­vo pa­tvir­ tin­tas kvar­ta­lo tarp Man­to, Nau­ jo­jo So­do, Pi­lies ir Da­nės gat­vių de­ta­lu­sis pla­nas. Ja­me nu­ma­ty­ ta ir tai, kaip tvar­ky­ti At­gi­mi­mo aikš­tę, ku­ri ir yra šia­ me kvar­ta­le.

PRENUMERATA 2012 M.

KETVIRČIUI –

Išsamesnė informacija www.KL.lt ir Platinimo skyriaus tel. (8 46) 397 714.

51

Lt

4

Kad die­ny­nas su­ga­din­tas, pa­ste­ bė­ta tre­čia­die­nį. Kiek­vie­nas at­si­ da­ręs die­ny­ną su sa­vo slap­ta­žo­ džiu ga­vo ži­nu­tę, ku­rią at­si­da­ręs pa­te­ko į po­rnog­ra­fi­jos tink­la­la­pį.

Net­ru­kus apie įsi­lau­ži­mą bu­vo in­for­muo­tas die­ny­no ad­mi­nist­ra­ to­rius, ku­ris iš­kart iš­tai­sė įsi­lau­ žė­lių pa­da­ry­tą klai­dą, ir tink­la­la­ pis vei­kė, lyg nie­ko ne­bū­tų įvy­kę.

Ta­čiau gim­na­zi­jos va­do­vai ne­ lin­kę už­merk­ti akių į šį in­ci­den­tą.

Apie jį pra­neš­ta po­li­ci­jai, pra­dė­tas iki­teis­mi­nis ty­ri­mas, kal­ti­nin­kui gre­sia bau­džia­mo­ji at­sa­ ko­my­bė.

TAVO MIESTO NAUJIENOS www.KL.lt

7

2

penktadienis, RUGsėjO 14, 2012

miestas

Klai­pė­dai uos­to pa­ra­ma – ga­ran­tuo­ta Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Vy­riau­sy­bė te­si pa­ža­dus at­si­ly­gin­ ti Klai­pė­dai už tai, kad jos te­ri­to­ri­ jo­je bus sta­to­mas pa­vo­jin­gas ob­ jek­tas – su­skys­tin­tų­jų gam­ti­nių du­ jų ter­mi­na­las.

Vie­nas iš de­ry­bų tarp uos­ta­mies­ čio val­džios ir Vy­riau­sy­bės ob­jek­tų bu­vo Klai­pė­dos uos­to pi­ni­gai. Su­ de­rė­ta, kad da­lis jo pel­no bū­tų ski­ ria­ma uos­ta­mies­čiui.

Vy­riau­sy­bė Sei­mui svars­ty­ti pa­ tei­kė Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio jū­ rų uos­to įsta­ty­mo pa­tai­sas. Jo­mis nu­ma­ty­ta da­lį Klai­pė­dos uos­to pel­no skir­ti uos­ta­mies­čio įgy­ven­ di­na­miems, vals­ty­bei svar­biems eko­n o­m i­n iams inf­rast­r uk­t ū­ros pro­jek­tams. „Tai bū­tų tam tik­ ra kom­pen­sa­ci­ja Klai­pė­do­je gy­ve­ nan­tiems žmo­nėms už tą pra­mo­ ni­nį po­vei­kį, ku­rį jie pa­ti­ria. Šiuo me­tu Klai­pė­da ne­vys­to vals­ty­bei svar­bių inf­rast­ruk­tū­ros ob­jek­tų, bet atei­ty­je ga­li at­si­ras­ti, pa­vyz­ džiui, ke­lių, es­ta­ka­dų fi­nan­sa­vi­ mas, tu­riz­mo ob­jek­tų – pi­lia­vie­tės ar Da­nės kran­ti­nių su­tvar­ky­mas“, – tei­gė su­si­sie­ki­mo mi­nist­ras Eli­ gi­jus Ma­siu­lis.

Jo nuo­mo­ne, Klai­pė­dos uos­tas mies­to reik­mėms kas­met ga­lė­tų skir­ti 3–5 pro­c. pel­no. 2011 me­tais Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­to di­rek­ci­ja už­dir­bo 68 mln. li­tų gry­

no­jo pel­no, tad uos­ta­mies­tis gau­tų 2–3,4 mln. li­tų.

Sei­mas šią sa­vai­tę pra­dė­jo svars­ ty­ti Vy­riau­sy­bės pa­teik­tas Klai­pė­ dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­to įsta­ty­mo pa­tai­sas. Joms po pa­tei­ki­mo pri­ta­rė ir to­liau svars­tys spa­lio 9 die­ną.

Pa­sak mi­nist­ro, uos­tas įpras­tai kas­met ski­ria 3–4 mln. li­tų uos­ ta­mies­čio reik­mėms. Pas­ta­rai­siais me­tais pa­ra­ma bu­vo di­des­nė: šie­ met Mi­ni­jos gat­vės re­konst­ruk­ci­jai skir­ti 7 mln. li­tų, praė­ju­siais me­tais – 8 mln. li­tų. „Da­bar, kai įsta­ty­me nė­ra nu­sta­ ty­ta konk­re­čių san­ty­kių tarp uos­to ir mies­to, vei­kian­tis mo­de­lis kaip tik yra ma­žiau skaid­rus. Lė­šų sky­ ri­mas mies­tui pri­klau­so nuo ge­ros uos­to va­do­vo va­lios, nuo mi­nist­ro va­lios ir taip to­liau. Vie­nas ga­li žiū­ rė­ti vie­naip į šiuos da­ly­kus, ki­tas – ki­taip. Pi­ni­gų sky­ri­mo įtvir­ti­ni­ mas įsta­ty­me ga­ran­tuo­tų nuo­la­ti­nį mies­to ir uos­to bend­ra­dar­bia­vi­ mą“, – kal­bė­jo E.Ma­siu­lis.

Jei­gu Sei­mas pa­tai­sas priim­tų, jos įsi­ga­lio­tų nuo lapk­ri­čio 1-osios, o Klai­pė­dos uos­to lė­šų, ski­ria­mų mies­to sa­vi­val­dy­bei, dy­dį ir jų pa­ nau­do­ji­mo tvar­ką nu­sta­ty­tų Vy­ riau­sy­bė.

Da­bar uos­tas lė­šų ski­ria sa­vo ke­ liams re­konst­ruo­ti ir ties­ti, kom­ pen­suo­ti sa­vi­val­dy­bei pri­klau­ san­čių sta­ti­nių, truk­dan­čių uos­to plėt­rai, ne­te­ki­mą ir pa­ša­li­ni­mą iš uos­to te­ri­to­ri­jos.

Iš­lai­dos: J.Ja­no­nio gat­vės re­mon­tui pa­pil­do­mai rei­kės apie 600 tūkst. li­tų.

Są­ma­tos au­ga dėl klai­dų Da­lies pro­jek­tų, ku­rie di­džią­ja da­li­mi fi­nan­suo­ja­mi ES lė­šo­mis, įgy­ven­di­ni­mas strin­ga. Išau­ga ir jų są­ma­tos. Tei­gia­ma, kad taip įvyks­ta ir dėl pro­jek­tuo­to­jų klai­dų.

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Nes­pė­jo nu­pirk­ti bal­dų

Lė­šos: par­la­men­ta­rai tu­ri ap­si­spręs­ti, ar da­lis Klai­pė­dos uos­te už­dir­

ba­mų pi­ni­gų tu­ri ati­tek­ti uos­tamies­čiui.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Sa­vi­val­dy­bei teks nu­ra­šy­ti mi­li­jo­ną Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bė tu­rės nu­ ra­šy­ti per mi­li­jo­ną li­tų. Tiek že­ mės nuo­mos mo­kes­čio ne­su­mo­kė­ jo bank­ru­ta­vu­sios įmo­nės. Jų sko­ los sa­vi­val­dy­bei pri­pa­žin­tos be­vil­ tiš­ko­mis.

Šis klau­si­mas ket­vir­ta­die­nį bu­ vo svars­ty­tas mies­to ta­ry­bos Eko­ no­mi­kos ir fi­nan­sų ko­mi­te­to po­ sė­džio me­tu. Siū­lo­ma nu­ra­šy­ti 12 že­mės nuo­mos mo­kes­čio ne­su­mo­ kė­ju­sių bank­ru­ta­vu­sių ir iš Ju­ri­di­ nių as­me­nų re­gist­ro iš­re­gist­ruo­tų įmo­nių sko­las. Jos su­da­ro be­veik 1 mln. 53 tūkst. li­tų. Iš jų per 1 mln. –

ne­su­mo­kė­tas že­mės nuo­mos mo­ kes­tis, be­veik 51 tūkst. li­tų – dels­ pi­ni­giai.

Vie­na iš mi­nė­tų bend­ro­vių už že­ mės nuo­mą nė­ra su­mo­kė­ju­si maž­ daug mi­li­jo­no li­tų.

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Mo­kes­ čių sky­riaus ve­dė­ja Jo­lan­ta Up­tie­ nė tvir­ti­no, kad bank­ru­ta­vu­sių ir ne­su­mo­kė­ju­sių mi­nė­to mo­kes­čio bend­ro­vių yra dau­giau, ta­čiau jos dar nė­ra iš­re­gist­ruo­tos iš Ju­ri­di­nių as­me­nų re­gist­ro.

Iš pra­džių jas ban­do­ma išieš­ko­ti teis­mi­niu ke­liu.

Nu­ra­šy­ti be­vil­tiš­kas sko­las siū­ lo­ma at­si­žvel­giant į Klai­pė­dos sa­ vi­val­dy­bės Kont­ro­lės au­di­to tar­ny­ bos re­ko­men­da­ci­ją.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Kaip įgy­ven­di­na­mi pro­jek­tai, ku­ rie fi­nan­suo­ja­mi ES lė­šo­mis, va­ kar bu­vo pri­sta­ty­ta mies­to ta­ry­bos Eko­no­mi­kos ir fi­nan­sų ko­mi­te­ to po­sė­dy­je. Iš vi­so to­kių pro­jek­ tų – 25.

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės In­ves­ti­ ci­jų ir eko­no­mi­kos de­par­ta­men­to di­rek­to­rius Ri­čar­das Zul­cas tvir­ti­ no, kad da­lis jų vyks­ta sklan­džiai, da­lis vė­luo­ja dėl ob­jek­ty­vių prie­ žas­čių.

Prob­le­mų ky­la praė­ju­sią sa­vai­tę ati­da­ry­ta­me Mo­te­rų kri­zių cent­re.

Nors įstai­ga du­ris yra at­vė­ru­si, bal­ dai dar ne­nu­pirk­ti. Šis pro­ce­sas už­si­tę­sė, nes te­ko nu­trauk­ti pir­mą­jį kon­kur­są dėl per di­de­lės kai­nos. Ant­ras kon­kur­sas jau įvy­ko.

Nesk­lan­du­mų ki­lo ir dėl Se­ny­vo am­žiaus as­me­nų die­nos so­cia­li­nės glo­bos bei Suau­gu­sių­jų as­me­nų su psi­chi­ne ne­ga­lia so­cia­li­nės glo­bos cent­rų įstei­gi­mo. Jie tu­ri įsi­kur­ti Kre­tin­gos g. 44.

Vė­luo­ja­ma pa­reng­ti tech­ni­nį pro­jek­tą. Da­bar jis yra pa­reng­tas ir de­ri­na­mas. Šio pro­jek­to įgy­ven­ di­ni­mas at­si­lie­ka še­šis mė­ne­sius.

Nu­ma­to­ma, kad jis tu­ri bū­ti už­ baig­tas ki­tų me­tų ge­gu­žę.

No­ri iš­skir­ti­nės dan­gos

J.Ja­no­nio ir Jo­niš­kės gat­vės re­ konst­ruk­ci­jos vyks­ta pa­gal pla­ną.

Ta­čiau, anot Klai­pė­dos sa­vi­val­ dy­bės Pro­jek­tų val­dy­mo po­sky­rio ve­dė­jo Gin­ta­ro Do­vi­dai­čio, mi­nė­tų

gat­vių at­nau­ji­ni­mui rei­kės pa­pil­ do­mų lė­šų. J.Ja­no­nio gat­vei – 600 tūkst., Jo­niš­kės – 818 tūkst. li­tų.

Tiek iš­lai­dų, ver­ti­nant pa­raiš­ką, pri­pa­žin­tos ne­tin­ka­mo­mis. Taip nu­ti­ko, nes į tech­ni­nį pro­jek­tą bu­ vo įtrauk­tos įva­žos iš J.Ja­no­nio ir Jo­niš­kės gat­vės į ki­tas gat­ves.

vie­to­je, kur eis ta­kas, yra tink­lai.

Juos rei­kia ap­sau­go­ti. Dėl to ga­li pa­di­dė­ti pro­jek­to iš­lai­dos.

Dėl „Var­po“ gim­na­zi­jos ši­lu­mi­ nės re­no­va­ci­jos pro­ble­mų ki­lo, nes bank­ru­ta­vo iš­rink­tas ran­go­vas. Šiuo me­tu jau iš­rink­ti nau­ji.

Ne­pas­te­bė­jo kūd­ros

Ri­čar­das Zul­cas:

Kai ku­rie pro­jek­tai yra la­bai su­dė­tin­gi.

To­dėl rei­kė­tų „ant­rų akių“ – sam­dy­ti įmo­ nę, ku­ri per­žiū­rė­tų pro­jek­tus.

Prob­le­mų ki­lo ir tie­siant dvi­ ra­čių ir pės­čių­jų ta­ką pa­lei Da­nės upę nuo Bir­žos til­to iki Klai­pė­dos gat­vės. Klai­pė­dos uni­ver­si­te­tas no­ ri, kad pro Bo­ta­ni­kos so­dą ei­nan­ čio ta­ko da­lies dan­ga bū­tų pa­keis­ta ir la­biau pri­tai­ky­ta prie šio gam­tos kam­pe­lio. Taip pat paaiš­kė­jo, kad

Sa­vi­val­dy­bės iš­lai­dos ga­li pa­di­dė­ti, jei rei­kės grą­žin­ti da­lį „San­tar­vės“ pa­grin­di­nės mo­kyk­los ir „Vėt­run­ gės“ gim­na­zi­jos pa­sta­tų re­konst­ ruk­ci­joms, ku­rios jau už­baig­tos, pa­nau­do­tų ES lė­šų.

Ne­tin­ka­mo­mis iš­lai­do­mis pri­ pa­žin­ta pir­mo­jo­je įstai­go­je be­veik 382 tūkst., ant­ro­jo­je – 562 tūkst. li­tų. Sa­vi­val­dy­bė su tuo ne­su­tin­ ka ir pa­brė­žia, jog pa­raiš­kos bu­vo per­žiū­rė­tos.

Ste­b ė­ta­s i, kad iš­l ai­d os ne­t in­ ka­m o­m is pri­pa­ž in­tos už­bai­g us dar­bus.

Pa­pil­do­mų lė­šų ga­li pri­reik­ti ir at­ lie­kant Švep­lių gat­vės re­konst­ruk­ ci­ją. At­si­ra­do ne­nu­ma­ty­tų dar­bų.

Tei­gia­ma, kad taip nu­ti­ko, nes pro­jek­tuo­to­jai, at­lik­da­mi tech­ni­ nį pro­jek­tą pa­gal to­pog­ra­fin ­ ę nuo­ trau­ką, ne­pas­te­bė­jo kūd­ros ir ke­lią su­pro­jek­ta­vo tie­siai. Sa­vi­val­dy­ bė de­ra­si dėl šių dar­bų fi­nan­sa­vi­ mo. Ke­ti­na­ma kreip­tis į teis­mą, kad bū­tų nu­sta­ty­ta, kas kal­tas šio­je si­ tua­ci­jo­je.

Pa­sak R.Zul­co, kai ku­rie pro­jek­ tai yra la­bai su­dė­tin­gi. To­dėl rei­kė­ tų „ant­rų akių“ – sam­dy­ti įmo­nę, ku­ri per­žiū­rė­tų pro­jek­tus. G.Do­vi­ dai­tis tei­gė, jog tik­rin­ti eks­per­tų ir pro­jek­tuo­to­jų dar­bo ne­rei­kė­tų. Už tai jie at­sa­ko sa­vo ates­ta­tais.

3

penktadienis, RUGsėjO 14, 2012

miestas Lė­šos te­ri­to­ri­jų pla­na­vi­mui

Atnaujino laivelį

Mo­ky­sis Ita­li­jo­je

Klai­pė­dos re­gio­no sa­vi­val­dy­ bės, su­tau­piu­sios 101 tūkst. li­ tų ES fon­dų lė­šų, skir­tų stra­ te­gi­niam pla­na­vi­mui, ke­ti­na šiuos pi­ni­gus pa­nau­do­ti te­ri­to­ ri­jų pla­na­vi­mui. Šios lė­šos tu­ ri bū­ti įsi­sa­vin­tos iki ki­tų me­ tų va­sa­rio. Siū­lo­ma pro­jek­te „Va­ka­rų kran­tas“ su­tau­py­tus 5 tūkst. li­tų skir­ti Ne­rin­gai.

Atgimimo aikštės gėlių laive­ lis vėl pražydo. Vakar paskuti­ nį kartą šiais metais buvo per­ sodintos gėlės. Rudeniui pa­ sirinktos geltonos ir violetinės bei baltos spalvos stambiažie­ dės našlaitės. Pasirinkimą lė­ mė tai, kad šios gėlės nebijo šalnų ir gali žydėti net iki pir­ mojo sniego.

Trys uos­ta­mies­čio moks­lei­viai ki­tą sa­vai­tę su­si­kraus la­ga­mi­ nus ir iš­skris trims mė­ne­siams mo­ky­tis į Ita­li­ją – H.Zu­der­ma­ no gim­na­zi­ja vie­nin­te­lė Klai­ pė­dos ap­skri­ty­je lai­mė­jo tarp­ tau­ti­nį moks­lei­vių mai­nų pro­ jek­tą „Co­me­nius“. Klai­pė­dos gim­na­zi­ja du­ris at­vers trims Ita­li­jos moks­lei­viams.

Val­džia nusileido mo­kyk­lai

Nors ir prie­ši­no­si, Send­va­rio pa­grin­ di­nės mo­kyk­los moks­lei­viai ir mo­ky­ to­jai nuo pir­ma­die­ nio tu­rės glaus­tis po sve­ti­mu sto­gu.

Ati­da­ry­mas. Penk­ta­die­nį 16 val. vyks vai­k ų so­c ia­l i­nės pa­gal­b os cent­ro darbš­tu­mo ug­dy­mo mo­kyk­los „10 ta­ len­tų“ nau­jų pa­tal­pų ati­da­ry­mas.

Dis­ku­si­ja. Šeš­ta­die­nį 13 val. Ma­žo­sios Lie­tu­vos mu­zie­ju­je ( Di­džio­jo Van­dens g. 2) vyks Sau­sio 13-osios nu­ken­tė­ju­sių­ jų drau­gi­jos or­ga­ni­zuo­ja­ma vie­ša dis­ ku­si­ja „Šiuo­lai­ki­niai pa­vo­jai ne­prik­lau­ so­my­bei“.

v.spuryte@kl.lt

Fak­tas: kons­ta­tuo­ta, kad mo­ky­tis re­no­vuo­ja­mo­je Send­va­rio pa­grin­di­nė­je mo­kyk­lo­je yra pa­vo­jin­ga.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

stas su­si­sie­ki­mas. Uos­ta­mies­čio val­džiai ir mo­kyk­los bend­ruo­me­ nei ga­liau­siai pa­vy­ko ras­ti komp­ ro­mi­są.

Va­kar pa­si­ra­šy­tas nau­jas įsa­ky­ mas, ku­riuo nu­ro­do­ma, kad Send­ va­rio pra­di­nu­kai mo­ky­sis „Sau­lė­ te­kio“ pa­grin­di­nė­je mo­kyk­lo­je, o vy­res­nie­ji – Nau­ja­kie­mio suau­gu­ sių­jų gim­na­zi­jo­je. „Toks va­rian­tas mus ten­ki­na. Be to, bu­vo pa­ža­dė­ta, kad bus or­ga­ni­ zuo­ja­mas ne­mo­ka­mas moks­lei­vių pa­vė­žė­ji­mas į nau­jas mo­kyk­las“, – tei­gė Send­va­rio pa­grin­di­nės mo­ kyk­los ta­ry­bos na­rė Ing­ri­da Krikš­ čiū­nie­nė. „Pri­si­min­ki­te: prieš ke­lias die­ nas Klai­pė­do­je vi­du­ry die­nos re­

Send­va­rio pa­grin­ di­nės mo­kyk­los 1–4 kla­sės moks­lei­viai lai­ki­nai mo­ky­tų­si „Sau­lė­te­kio“ pa­grin­ di­nė­je mo­kyk­lo­je, o vy­res­nie­ji – Sa­lio Še­ me­rio suau­gu­sių­jų gim­na­zi­jo­je. mon­tuo­ja­mo­se pa­tal­po­se ki­lus gais­rui nu­ken­tė­jo net še­ši ko­te­ džai. O čia kal­ba­me apie mo­kyk­ lą, ku­rio­je mo­ko­si šim­tai vai­kų ir net nė­ra vei­kian­čių ava­ri­nių laip­

tų. Ar kas nors iš svei­ką pro­tą tu­ rin­čių žmo­nių ga­li taip ri­zi­kuo­ti?“ – Klai­pė­dos me­ras Vy­tau­tas Grub­ liaus­kas bu­vo įsi­ti­ki­nęs, jog pa­mo­ kos re­no­vuo­ja­mo­je mo­kyk­lo­je ne­ ga­li vyk­ti, nors bend­ruo­me­nė to­kį pa­gei­da­vi­mą iš­sa­kė.

Nors anks­čiau ma­ny­ta, kad Send­va­rio mo­kyk­los moks­lei­viai po sve­ti­mu sto­gu tu­rės glaus­tis vi­sus šiuos me­tus, ug­dy­mo įstai­ gos bend­ruo­me­nės aki­vaiz­do­je V.Grub­liaus­kas iš­ga­vo sta­ty­bi­nin­ kų pa­ža­dą, kad jei pa­mo­kos ne­vyks ir dar­bi­nin­kai ga­lės dirb­ti vi­su pa­ jė­gu­mu, iš­kart po Nau­jų­jų me­tų mo­kyk­los bend­ruo­me­nė jau ga­lės grįž­ti į sa­vo mo­kyk­lą ir tęs­ti ug­dy­ mo pro­ce­są.

Rim­kų per­va­žos remontui ne­beuž­da­rys Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Ge­le­žin­ke­li­nin­kai per­si­gal­vo­jo ir neuž­da­rys Rim­kų per­va­žos re­ mon­tui, kaip bu­vo pla­nuo­ta. Vyks­ tant at­nau­ji­ni­mo dar­bams, bus įreng­ta lai­ki­na per­va­ža.

Pa­si­kei­tė: Rim­kų per­va­ža ne­be­bus už­da­ry­ta re­mon­to me­tu, kaip bu­

vo pla­nuo­ta.

Šven­tė. Penk­ta­die­nį 11 val. vyks or­ga­ni­ za­ci­jos „Ca­ri­tas“ glo­bos na­mų šven­tė.

San­tuo­ka. Penk­ta­die­nį 15.30 val. ro­tu­ šė­je vyks san­tuo­kos re­gist­ra­vi­mo ce­ re­mo­ni­ja, ku­r io­je da­ly­vaus ir mies­to me­ras Vy­tau­tas Grub­liaus­kas.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė

Ta­čiau ug­dy­mo įstai­gos bend­ruo­ me­nei pa­vy­ko iš­si­ko­vo­ti, kad į sa­ vo mo­kyk­lą jie grįž­tų anks­čiau nei pla­nuo­ta, be to, moks­lei­viai bus iš­kel­ti į jiems pa­to­ges­nę švie­ti­mo įstai­gą.

Send­va­rio pa­grin­di­nės mo­kyk­los moks­lei­viai ir mo­ky­to­jai jau tu­rė­ jo bū­ti įsi­kū­rę ki­to­se ug­dy­mo įstai­ go­se, ta­čiau iki šiol to­kio rei­ka­la­vi­ mo ne­pai­sė.

Bend­ruo­me­nei iš­si­kraus­ty­ti iš sa­vo pa­tal­pų rei­kia, nes mo­kyk­la re­no­vuo­ja­ma. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­ bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rė Ju­di­ ta Si­mo­na­vi­čiū­tė bu­vo pa­si­ra­šiu­si įsa­ky­mą, kad Send­va­rio pa­grin­di­ nės mo­kyk­los 1–4 kla­sės moks­lei­ viai lai­ki­nai mo­ky­tų­si „Sau­lė­te­kio“ pa­grin­di­nė­je mo­kyk­lo­je, o vy­res­ nie­ji – Sa­lio Še­me­rio suau­gu­sių­jų gim­na­zi­jo­je.

Pas­ta­ra­sis siū­ly­mas moks­lei­ viams ir mo­ky­to­jams pa­si­ro­dė itin ne­priim­ti­nas, nes gim­na­zi­ja esą yra ne­pa­to­gio­je vie­to­je, su ja pra­

Dienos telegrafas

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Rim­kų per­va­žą re­mon­tui pla­nuo­ ta už­da­ry­ti nuo spa­lio 1 die­nos. Ta­ da bus kei­čia­mi jos bė­giai ir dan­ga.

Dar­bai truks pen­kias die­nas.

Bu­vo nu­ma­ty­ti net spe­cia­lūs mies­to au­to­bu­sų marš­ru­tai, ku­rie bū­tų va­žia­vę, kol vyks re­mon­tas.

Ta­čiau įmo­nė „Lie­tu­vos ge­le­ žin­ke­liai“ at­si­sa­kė pla­nų už­da­ry­ti Rim­kų per­va­žą.

Tei­gia­ma, kad taip nu­spręs­ta rea­guo­jant į klai­pė­die­čių pra­šy­ mus ir su­si­sie­ki­mo mi­nist­ro Eli­gi­ jaus Ma­siu­lio rū­pes­tį iš­spręs­ti ky­ lan­čias su­si­sie­ki­mo pro­ble­mas.

Įmo­nė „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­liai“ per­žiū­ri tech­ni­nes bei fi­nan­si­nes ga­li­my­bes įreng­ti lai­ki­ną­ją per­va­ žą. Taip sie­kia­ma už­tik­rin­ti žmo­ nėms pa­to­ges­nį su­si­sie­ki­mą.

Bend­ro­vės „Lie­tu­vos ge­le­žin­ ke­liai“ Vi­daus ad­mi­nist­ra­vi­mo ir sau­gos de­par­ta­men­to Bend­ro­ jo sky­riaus vy­res­ny­sis spe­cia­lis­ tas Vid­man­tas Gu­das tvir­ti­no, kad lai­ki­no­ji per­va­ža tu­rė­tų bū­ti ne­to­li Rim­kų per­va­žos. „Kol kas spren­džia­ma, kur ji ga­ lė­tų at­si­ras­ti. Iki sa­vait­ga­lio vis­kas tu­rė­tų paaiš­kė­ti“, – va­kar tvir­ti­no V.Gu­das.

Lai­ki­ną­ja per­va­ža eis­mas vyk­tų iki Rim­kų per­va­žos re­konst­ruk­ci­jos pa­bai­gos. Tei­gia­ma, kad tai iš ge­le­ žin­ke­li­nin­kų ir dar­bus at­lie­kan­čio ran­go­vo pa­rei­ka­laus pa­pil­do­mų re­ sur­sų, taip pat tu­rės įta­kos Rim­kų sto­ties ke­ly­no re­konst­ruk­ci­jos dar­ bų ter­mi­nams.

Pro­ku­ra­tū­ra. Pa­si­bai­gu­si pro­ku­ra­tū­ ros re­for­ma pa­lie­tė ir Klai­pė­dos apy­ gar­dos bei į jos te­ri­to­ri­ją įei­nan­čių pro­ ku­ra­tū­rų su­dė­tį. Vie­toj bu­vu­sių 9 ra­jo­ nų ir mies­tų apy­lin­kių pro­ku­ra­tū­rų li­ ko dvi apy­l in­k ių pro­k u­ra­t ū­ros: Klai­ pė­dos apy­lin­kės pro­ku­ra­tū­ra bei Tau­ ra­gės apy­l in­kės pro­k u­ra­t ū­ra. Į Klai­ pė­dos apy­l in­kės pro­ku­ra­tū­ros su­dė­ tį, be Klai­pė­dos mies­to pro­ku­ra­tū­ros, įei­na Kre­tin­gos, Klai­pė­dos, Plun­gės ir Skuo­do ra­jo­nų bei Pa­lan­gos mies­to pro­ku­ra­tū­ros. Kad gy­ven­to­jams bū­tų pa­to­g iau, pa­keis­ta gy­ven­to­jų priė­mi­ mo pro­ku­ra­tū­ro­se tvar­ka: pro­ku­ra­tū­ rų va­do­vai nu­sta­ty­to­mis die­no­mis bei va­lan­do­mis pa­tys at­vyks į pro­ku­ra­tū­ ras ir priims bei pa­kon­sul­tuos vie­tos gy­ven­to­jus.

Spor­tas. Pa­lan­go­je sa­vait­ga­l į šur­mu­ liuos spor­to mė­gė­jai – di­d žiau­sia­me ša­l ies ku­ror­te vyks Lie­tu­vos mo­te­r ų spor­to aso­cia­ci­jos spor­to šven­tė „Auk­ si­nis ru­duo“. Jos ren­g i­niai šeš­ta­die­n į pra­si­dės nuo 8.30 val. Vyks mankš­tos gry­na­me ore, var­žy­bos prie jū­ros, klu­ bų pa­si­ro­dy­mai, kon­kur­sai, me­to­di­nė kon­fe­ren­ci­ja.

Mir­tys. Va­kar Ci­vi­l i­nės met­r i­ka­ci­jos sky­r iu­je už­re­g ist­r uo­tos 6 klai­pė­d ie­ čių mir­tys. Mi­rė Mak­si­mas Kuz­m ic­ kas (g. 1922 m.), Vil­hel­mi­na Ra­džiu­vie­ nė (g. 1926 m.), Jo­nas Le­ka­vi­čius (g. 1931 m.), Ro­mas Ka­vec­kas (g. 1960 m.), Vid­ man­tas Vei­tas (g. 1962 m.), Kos­tas Jo­ cai­tis (g. 1994 m.).

Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Al­bi­nas Pur­v ins­k is, Kle­men­sas Vy­ tau­tas Pen­kaus­kas, Mak­si­mas Kuz­ mic­kas.

Nau­ja­gi­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 15 mo­te­rų. Gi­mė 8 mer­gai­tės ir 7 ber­niu­kai.

Grei­to­ji. Va­kar iki 16 val. grei­to­sios pa­ gal­bos me­d i­kai su­lau­kė 48 iš­k vie­t i­ mų. Klai­pė­die­čiai skun­dė­si šir­dies rit­ mo, krau­jo­ta­kos su­tri­ki­mais. Me­di­kai į pa­gal­bą sku­bė­jo ir as­me­nims, pa­ty­ru­ siems smul­kias trau­mas.

4

penktadienis, rugsėjo 14, 2012

miestas Pro me­mo­ria

At­sis­vei­ki­na­me su ar­chi­tek­tu Pet­ru La­pe

(1924–2012) Rug­sė­jo 12-osios ry­tą Lie­tu­ vos ar­chi­tek­tų są­jun­gos Klai­ pė­dos ap­skri­ties or­ga­ni­za­ci­jos bend­ruo­me­nė ne­te­ko il­ga­me­ čio sa­vo na­rio, ko­le­gos, drau­ go ar­chi­tek­to Pet­ro La­pės. Žmo­gus, ku­rio dar­bų, ini­cia­ ty­vų ir idė­jų neį­ma­no­ma bu­vo ne­pas­te­bė­ti, ty­liai išė­jo ne­bū­ tin, pa­lik­da­mas mums tik sa­vo kū­ry­bos ženk­lus ir pri­si­mi­ni­ mus apie įdo­mų, il­gą ir tu­ri­ nin­gą gy­ve­ni­mo ke­lią.

P.La­pė gi­mė 1924 m. rugp­jū­ čio 31 d. Vei­vir­žė­nuo­se (Klai­ pė­dos raj.). Mo­kė­si Kau­ne. Čia 1942-ai­siais bu­vo pa­šauk­tas į vo­kie­čių ka­riuo­me­nę. Jau­nuo­ lis ne­pak­lu­so to me­to val­džiai, slaps­tė­si, o 1943-iai­siais da­ly­ va­vo bir­že­lio 23-io­sios su­ki­li­ me. Vė­liau jam jau te­ko slaps­ ty­tis ir nuo so­vie­tų oku­pa­ci­nės val­džios. 1944-ai­siais vai­ki­ nui pa­vy­ko įsi­dar­bin­ti Ši­lu­tė­ je, vė­liau per­si­kė­lė į Klai­pė­dą, kur bai­gė suau­gu­sių­jų gim­na­ zi­ją. 1950-ai­siais P.La­pė įsto­ jo į Kau­no po­li­tech­ni­kos ins­ti­ tu­tą stu­di­juo­ti ar­chi­tek­tū­ros.

Po stu­di­jų grį­žo dirb­ti į Klai­ pė­dą. Šia­me kraš­te su­kur­ti ir rea­li­zuo­ti svar­biau­si ar­chi­tek­ to dar­bai: 1968 m. – res­to­ra­nas „Nep­ tū­nas“ Klai­pė­do­je, 1969 m. – Ba­lio­nių kul­tū­ros na­mai (Ši­la­lės raj.), 1975 m. – Klai­pė­dos me­die­ nos me­džia­gų kom­bi­na­to in­ ter­je­ras, 1978 m. – Klai­pė­dos se­no­jo ma­gist­ra­to res­tau­ra­vi­mas ir pri­tai­ky­mas Sta­ty­bos tres­to ad­mi­nist­ra­ci­nėms reik­mėms, 1978 m. – Kruo­pių kul­tū­ros na­mai (Ak­me­nės raj.), 1979 m. – Lie­tu­vos jū­rų mu­ zie­jus ir ak­va­riu­mas bei jo plėt­ra (1984 m.), 1994 m. – del­fi­na­riu­mas, 1997 m. – Šven­to­sios uos­to re­konst­ruk­ci­jos stu­di­ja ir kt.

Kū­ry­bin­go ir ener­gin­go ar­ chi­tek­to bend­ra­žy­giai pri­si­ me­na, jog P.La­pės įžval­gu­ mas ir to­lia­re­giš­ku­mas pa­dė­jo šian­die­nos kar­toms iš­sau­ go­ti Kur­šių ne­ri­jos uni­ka­lu­ mą. Nuo 1957-ųjų Klai­pė­dos vyr. ar­chi­tek­to pa­va­duo­to­

jo pa­rei­gas ėjęs P.La­pė pa­ste­ bė­jo, jog Kur­šių ne­ri­jo­je ap­si­ gy­ve­na vis dau­giau at­vy­kė­lių iš Ru­si­jos, ban­dan­čių iš­stum­ ti vie­tos žmo­nes. 1960-ai­siais jis pa­ruo­šė gam­tos draus­ti­nio nuo­sta­tus, ri­bo­ju­sius gy­ven­ to­jų re­gist­ra­vi­mą. Do­ku­men­ tą pa­tvir­ti­no tuo­me­tė ša­lies val­džia. Ryš­kūs jo pėd­sa­kai li­ kę ir šio ku­ror­to ar­chi­tek­tū­ri­ nė­je sti­lis­ti­ko­je.

Nors pro­fe­si­nė ar­chi­tek­ to kar­je­ra klos­tė­si sėk­min­gai ir jis dau­ge­lį me­tų ėjo va­do­ vau­jan­čias pa­rei­gas vals­ty­bės įstai­go­se, bet 1982-ai­siais, anot jo pa­ties, jis bu­vo „pa­ liuo­suo­tas“, nes taip ir ne­ta­ po Ko­mu­nis­tų par­ti­jos na­riu.

Vis dėl­to „ne­par­ti­nio“ ar­chi­ tek­to P.La­pės pro­jek­tai ne kar­ tą bu­vo įver­tin­ti vals­ty­bi­niais ap­do­va­no­ji­mais, pa­dė­ko­mis.

1979-ai­siais jam su­teik­tas Lie­ tu­vos nu­si­pel­niu­sio ar­chi­tek­ to var­das. 1973 m. jam skir­tos SSRS mi­nist­rų ta­ry­bos, 1982 m. – Lie­tu­vos SSR vals­ty­bi­nė pre­mi­jos.

Net ir per­žen­gęs pen­si­nio am­žiaus ri­bą, P.La­pė ener­gin­ gai da­ly­va­vo pro­fe­si­nė­je ir vi­ suo­me­ni­nė­je veik­lo­je.

Tai bu­vo žmo­gus su be­ri­be fan­ta­zi­ja, be bai­mės priim­da­ vęs iš­šū­kius, ge­ne­ra­vęs drą­ sias idė­jas, ne­bi­jo­jęs reikš­ti sa­vo nuo­mo­nę bei gin­ti sa­vo įsi­ti­ki­ni­mus. Ko­le­gos, bi­čiu­ liai, drau­gai jį vi­sa­da pri­si­mins kaip idė­jų vul­ka­ną, dos­niai be­ si­da­li­jan­tį sa­vo gy­ve­ni­miš­ka pa­tir­ti­mi bei iš­min­ti­mi. P.La­ pė bu­vo vie­nas iš Lie­tu­vos ar­ chi­tek­tų są­jun­gos Klai­pė­dos or­ga­ni­za­ci­jos pra­di­nin­kų, kar­ tu su bi­čiu­liais kū­ręs uos­ta­ mies­čio ar­chi­tek­tų bend­ruo­ me­nės vi­suo­me­ni­nės veik­los tra­di­ci­jas.

Su pa­gar­ba P.La­pę mi­nės ir uos­ta­mies­čio spor­to bend­ruo­ me­nė, nes jo ener­gi­ja ir en­tu­ ziaz­mas dau­ge­lį me­tų sėk­min­ gai lie­jo­si spor­to aikš­ty­nuo­se.

Nuo 1997-ųjų P.La­pė bu­vo ak­ty­vus Lie­tu­vos sta­ty­bos in­ ži­nie­rių są­jun­gos Klai­pė­dos klu­bo na­rys, ap­do­va­no­tas są­ jun­gos gar­bės ženk­lu. In­ži­ nie­rių bend­ruo­me­nė iki šiol pa­vyz­di­niais ir uni­ka­liais va­ di­na jo pro­jek­tuo­se įgy­ven­din­ tus in­ži­ne­ri­nius spren­di­mus.

Sun­ku šian­dien sa­ky­ti SU­ DIEV žmo­gui, ku­ris ža­vė­jo, ska­ti­no kur­ti, iš ku­rio daug mo­ky­ta­si. Ta­čiau gy­ve­ni­mo ke­lias tu­ri ne tik pra­džią, bet ir pa­bai­gą... Tad tu­ri­me at­si­ svei­kin­ti.

Su­diev, Pet­rai. Il­sė­kis am­ži­ ny­bė­je. Nuo­šir­di užuo­jau­ta ta­ vo šei­mai, ar­ti­mie­siems, drau­ gams.

Su nuo­šir­džiu liū­de­siu – LAS Klai­pė­dos ap­skri­ties or­ga­ni­za­ci­jos bend­ruo­me­nė, Lie­tu­vos sta­ty­bos in­ži­nie­rių są­jun­gos Klai­pė­dos klu­bas

Tū­riai: vi­zua­li­za­ci­jo­je aiš­kiai ma­ty­ti, kad pa­sta­tai užim­tų di­de­lę da­lį At­gi­mi­mo aikš­tės plo­to.

Aikš­tė­je kils pa­sta­tai?

1

De­ta­liuo­ju pla­nu aiš­kiai pa­sa­ky­ta, jog aikš­tė tu­ ri iš­lik­ti, ta­čiau ji bū­tų ma­žes­nė – ties Da­nės ir Man­to gat­vė­mis bū­tų pa­sta­ty­ta ne­ma­žai sta­ti­nių, at­kur­ tas gat­ve­lių tink­las. „Per tuos de­šimt me­tų val­džia taip ir ne­si­ry­žo įgy­ven­din­ti šio de­ ta­lio­jo pla­no. Mo­ty­vų bū­ta įvai­rių – esą dar ne lai­kas, trūks­ta bran­ džių ar­chi­tek­tū­ri­nių idė­jų. Ta­čiau bend­ruo­me­nės ap­si­spren­di­mas yra, nes pa­tvir­tin­tas de­ta­lu­sis pla­

Raiš­kin­giau­sia bū­ tų at­sta­ty­ti ker­ti­nius uos­ta­mies­čio pa­sta­ tus – se­ną­ją bir­žą ir se­ną­jį pa­štą, ku­ris sto­vė­jo to­je vie­to­ je, kur da­bar yra pa­ sta­ty­tas pa­mink­las, skir­tas Klai­pė­dos kraš­to pri­jun­gi­mui prie Lie­tu­vos. nas, tad ins­ti­tu­ci­jų ir vi­suo­me­nės in­te­re­sai su­de­rin­ti. Pats lai­kas ap­ si­spręs­ti, koks tu­ri bū­ti aikš­tės li­ ki­mas, nes ji tru­pa, yra vei­kia­ma ero­zi­jos. To­dėl ar­ba ją rei­kia re­ konst­ruo­ti to­kią, ko­kia yra, ar­ba įgy­ven­din­ti de­ta­lų­jį pla­ną ir aikš­tę ap­sta­ty­ti nau­jais pa­sta­tais“, – tvir­ ti­no Klai­pė­dos me­ro pa­va­duo­to­jas Ar­tū­ras Šul­cas.

Jis bu­vo aš­tuo­nių mies­to ta­ry­ bos na­rių ini­cia­ty­vi­nės gru­pės, ku­ri pa­gei­da­vo su­reng­ti vi­suo­ti­ nę klai­pė­die­čių ap­klau­są, va­do­vas.

Vie­nas ap­klau­sos klau­si­mų ir bu­vo, kaip tvar­ky­ti At­gi­mi­mo aikš­tę: at­ sta­ty­ti pa­sta­tus ap­link ją ar pa­lik­ ti to­kią, ko­kia yra. Ta­čiau dau­gu­ma mies­to ta­ry­bos na­rių ne­pri­ta­rė, kad ap­klau­sa bū­tų su­reng­ta.

Tik­tų ir ren­gi­niams

Vi­ce­me­ro as­me­ni­ne nuo­mo­ne, rei­ kia sau­go­ti praei­ties at­mi­ni­mą, to­

dėl ge­riau­sia bū­tų at­kur­ti prieš­ka­ ri­nį At­gi­mi­mo aikš­tės vaiz­dą – jo­je at­sta­ty­ti pa­sta­tus.

De­ta­lia­ja­me pla­ne nu­ma­ty­ta, jog pa­sta­tai bū­tų vi­suo­me­ni­nės, ko­ mer­ci­nės pa­skir­ties. Esą juo­se ga­ lė­tų veik­ti bend­ruo­me­nės na­mai, ku­riuo­se pa­tal­pos bū­tų skir­tos ne­ vy­riau­sy­bi­nėms or­ga­ni­za­ci­joms, taip pat – Klai­pė­dos tu­riz­mo ir kul­tū­ros in­for­ma­ci­jos cent­ras, o po aikš­te bū­tų ga­li­ma įreng­ti ir di­de­ lę po­že­mi­nę au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mo aikš­te­lę. Iš kur pi­ni­gai pa­sta­tams At­gi­mi­mo aikš­tė­je sta­ty­ti? Anot A.Šul­co, bū­tų ga­li­ma su­for­muo­ti ne­di­de­lius skly­pus ir juos iš­nuo­ mo­ti vers­li­nin­kams. Ki­tas va­rian­ tas – ieš­ko­ti pi­ni­gų ES fon­duo­se, iš ku­rių lė­šų ski­ria­ma vi­suo­me­ni­nės pa­skir­ties pa­sta­tų sta­ty­bai.

Ats­ta­ty­mas – ki­čas

Klai­pė­dos is­to­ri­jos ži­no­vas Kęs­tu­ tis De­me­rec­kas sa­kė, kad aikš­tė, ku­ri po ka­ro įga­vo da­bar­ti­nį vaiz­ dą, su­si­for­ma­vo dar XVIII am­žiaus pa­bai­go­je. Ji bu­vo ge­ro­kai ma­žes­ nė, nes per da­bar­ti­nę jos te­ri­to­ri­ ją drie­kė­si Bir­žos gat­vė. Abie­jo­ se jos pu­sė­se bu­vo gra­žūs pa­sta­tai, ku­riuo­se vei­kė ban­kai, vais­ti­nės, par­duo­tu­vės, kad bū­tų ga­li­ma ap­ si­pirk­ti pa­ke­liui į tur­gų. Vie­nas gra­žiau­sių pa­sta­tų sto­vė­jo prie pat Bir­žos til­to. Ja­me bu­vo įsi­kū­ru­ si se­no­ji bir­ža – Klai­pė­dos pre­ky­ bos sim­bo­lis. Pas­ta­tą puo­šė bokš­ tas su laik­ro­džiu. „Pas­ta­tas bu­vo toks gra­žus – kaip Pa­ry­žiu­je“, – tei­gė K.De­me­rec­kas.

Da­bar­ti­nių Man­to ir Lie­pų gat­ vių san­kry­žo­je, pa­sta­te, kur įsi­kū­ ru­si pi­ce­ri­ja, prieš ka­rą sto­vė­jo gra­ žus ki­no teat­ro „Apol­lo“ pa­sta­tas.

Gre­ta jo bu­vo ka­rie­tų sto­tis, iš ku­ rios bu­vo ga­li­ma pa­siek­ti Tau­ra­ lau­kį, Gi­ru­lius. „Bū­tų la­bai gra­žu, jei Bir­žos gat­ve­lė ir jos pa­sta­tai bū­ tų at­kur­ti. Ta­čiau jei bus at­sta­ty­ ta tik vie­na pu­sė, ta, kur da­bar yra At­gi­mi­mo aikš­tė, nie­ko ne­bus. Tai tik­rai ne išei­tis, o ki­čas, ir ypač jei pa­sta­tai bus aukš­ti, stik­li­niai“, – nuo­mo­nę reiš­kė Klai­pė­dos is­to­ri­ jos ži­no­vas.

Komentaras

Lais­vū­nas Ka­va­liaus­kas Pa­vel­do ser­gė­to­jas

J

ei kvar­ta­lo, ku­ria­me yra At­g i­ mi­mo aikš­tė, de­ta­lu­sis pla­nas pa­tvir­tin­tas, o ja­me nu­ma­ty­ta ga­l i­my­bė sta­ty­t i, tuo­met taip ga­li­ma elg­tis. Vis­gi nau­jos ar­chi­tek­tū­ ros sta­t i­niai aikš­tė­je tu­rė­tų iš­sau­go­t i se­ną­ją is­to­ri­nę struk­tū­rą. Be to, dėl to­ kio aikš­tės už­sta­ty­mo sa­vo žo­dį tu­rė­tų tar­ti ir mies­tie­čiai, nes gy­ve­na­me lais­ vo­je ša­ly­je ir ga­li­me tu­rė­ti sa­vo nuo­ mo­nę. Ne­bū­t i­nai val­d žia tu­r i vis­ką nu­spręs­t i. At­g i­m i­mo aikš­tė yra sau­ go­mo­je ur­ba­n is­t i­nė­je te­r i­to­r i­jo­je, pa­ sta­tams ga­l io­t ų tos te­r i­to­r i­jos ap­sau­ gos reg­la­men­tas – ati­tin­ka­mas aukš­tis, me­džia­gos. Nau­ji sta­ti­niai ne­tu­rė­tų di­ so­nuo­ti su esan­čiais pa­sta­tais.

Sta­tė ta­ry­bi­niams žmo­nėms

Jo tei­gi­mu, raiš­kin­giau­sia bū­tų at­ sta­ty­ti ker­ti­nius uos­ta­mies­čio pa­ sta­tus – se­ną­ją bir­žą ir se­ną­jį pa­ štą, ku­ris sto­vė­jo to­je vie­to­je, kur da­bar yra pa­sta­ty­tas pa­mink­las, skir­tas Klai­pė­dos kraš­to pri­jun­gi­ mui prie Lie­tu­vos. „Sa­kiau ir sa­ky­siu, kad tą pa­mink­ lą, ku­rį dau­ge­lis va­di­na kar­tu­vė­mis, rei­kia nu­griau­ti ir nu­vež­ti pa­sta­ty­ti gre­ta au­tost­ra­dos prie įva­žos į Klai­ pė­dą. Ten jis la­bai tiks ir ženk­lins, jog įva­žiuo­ja­ma į Ma­žą­ją Lie­tu­vą“, – tei­gė K.De­me­rec­kas.

Ko­dėl Bir­žos gat­ve­lė ir jos gra­ žūs pa­sta­tai bu­vo su­nai­kin­ti? Anot pa­šne­ko­vo, pa­sta­tai pra­dė­ti griau­ ti 1956 me­tais, kai į uos­ta­mies­tį at­vy­ko ar­chi­tek­tai iš Le­ning­ra­do, da­bar­ti­nio Sank Pe­ter­bur­go. „Tie ar­chi­tek­tai bu­vo su­ma­nę su­kur­ ti ta­ry­bi­nę Klai­pė­dą su pla­čio­mis gat­vė­mis, Le­ning­ra­do ti­po pa­sta­ tais ir su­for­muo­ti di­džiu­lį skve­rą ta­ry­bi­nių žmo­nių džiaugs­mui“, – tei­gė K.De­me­rec­kas.

5

penktadienis, rugsÄ—jo 14, 2012

lietuva kl.lt/naujienos/Lietuva

Ne­rin­gos po­li­ti­kams – di­des­nės iť­mo­kos

Rin­ki­mų ko­mi­si­ja ne­re­gist­ra­vo A.Bau­ ku­tės kan­di­da­te į Sei­mo na­res ir ap­ skun­dė po­li­ti­kę pro­ku­ra­tō­rai.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Su­tau­py­ti di­di­nant iť­mo­kas – to­ kia lo­gi­ka va­do­vau­ja­si kai ku­rie Ne­rin­gos sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos na­riai, pa­siō­lę po­li­ti­kams mo­kė­ ti di­des­nius va­di­na­muo­sius vo­ ke­lius.

„„Ďtarimai: A.Baukutė ne tik nebegalės patekti į kitą Seimą, bet dar bus

atliekamas prokurorĹł tyrimas dÄ—l galimo dokumentĹł klastojimo.

Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.

Ďtaria klas­to­jus pa­ra­ťus Vy­riau­sio­ji rin­ki­mų ko­mi­si­ja (VRK) ket­vir­ta­die­nį nu­spren­dė ne­re­gist­ ruo­ti Sei­mo na­rės As­tos Bau­ku­tės kan­di­da­te į Sei­mo na­res Klai­pė­dos Bal­ti­jos vien­man­da­tė­je apy­gar­do­je.

UŞ to­kį spren­di­mą bal­sa­vo 9 ko­mi­ si­jos na­riai, prieť ir su­si­lai­kiu­sių­ jų ne­bu­vo.

Be to, VRK nu­ta­rė kreip­tis į tei­ sė­sau­gą ir per­duo­ti jai in­for­ma­ci­ją apie ga­li­mą do­ku­men­tų klas­to­ji­mą.

UŞ tai bal­sa­vo 8 ko­mi­si­jos na­riai.

Rin­ki­mų ko­mi­si­ja kons­ta­ta­vo, kad po­li­ti­kė nea­ti­tin­ka Sei­mo rin­ ki­mų įsta­ty­mo rei­ka­la­vi­mo – ji ne­ su­rin­ko pri­va­lo­mų 1 tōkst. tos apy­ gar­dos rin­kė­jų pa­ra­ťų.

A.Bau­ku­tei pri­trō­ko 17 rin­kė­jų pa­ra­ťų, kad ga­lė­tų kan­di­da­tuo­ti į par­la­men­tą.

Sei­mo na­rė sa­vo tei­ses Şa­da gin­ ti tei­si­nė­mis prie­mo­nė­mis. VRK spren­di­mus ga­li­ma ap­skųs­ti Lie­ tu­vos vy­riau­sia­jam ad­mi­nist­ra­ci­ niam teis­mui.

Per VRK po­sė­dį ko­mi­si­jos pir­mi­ nin­ko pa­va­duo­to­ja Lau­ra Gu­mu­ liaus­kie­nė pra­ne­ťė, kad A.Bau­ku­ tė iť vi­so pa­tei­kė 59 pa­ra­ťų rin­ki­mo la­pus, 1374 ei­lu­tės bu­vo iť­pil­dy­tos.

Pa­gal ra­ťy­se­nos eks­per­tės iť­va­ dą, 376 ei­lu­tės uŞ­pil­dy­tos ne pa­gal rei­ka­la­vi­mus. DaŞ­niau­siai pil­dy­ta vie­no as­mens ran­ka, o įsta­ty­mas

A.Bau­ku­tė tvir­ti­ no rin­kė­jų pa­ra­ťus rin­ku­si su tri­mis pa­dė­jė­jais ir tai da­ riu­si są­Şi­nin­gai. rei­ka­lau­ja, kad kiek­vie­nas rin­kė­jas vi­sus duo­me­nis uŞ­pil­dy­tų pa­ts.

Ra­ťy­se­nos eks­per­tė Jō­ra­tė Kur­ go­nie­nė pa­brė­Şė, kad ji ne­tik­ri­no pa­ra­ťų au­ten­tiť­ku­mo, nes ne­tu­rė­ jo tų as­me­nų pa­ra­ťų pa­vyz­dŞių.

VRK taip pat nu­sta­tÄ—, kad trys as­me­nys, ku­riĹł duo­me­nys nu­ro­ dy­ti A.Bau­ku­tÄ—s pa­ra­ťų rin­ki­mo la­puo­se, pa­gal gy­ven­to­jĹł re­gist­rÄ… iť­vis neeg­zis­tuo­ja. Dar 12 Ĺžmo­niĹł, pa­rė­mu­siĹł po­li­ti­kÄ—s kan­di­da­tō­rÄ…, gy­ve­na ne to­je apy­gar­do­je, ku­rio­je no­ri ba­lo­ti­ruo­tis A.Bau­ku­tÄ—. „Tin­ka­mai uŞ­pil­dy­tos 983 ei­lu­ tÄ—s“, – pra­ne­ťė L.Gu­mu­liaus­kie­nÄ—.

Tam, kad sa­ve ke­lian­tis po­li­ti­ kas bō­tų re­gist­ruo­tas kan­di­da­tu į Sei­mo na­rius, jis pri­va­lo su­rink­ti ne ma­Şiau kaip 1 tōkst. tos rin­ki­ mų apy­gar­dos rin­kė­jų pa­ra­ťų. Pa­ ra­ťų rin­ki­mo la­puo­se rin­kė­jas pri­ va­lo duo­me­nis įra­ťy­ti sa­vo ran­ka ir pa­si­ra­ťy­ti.

Po­sė­dy­je da­ly­va­vu­si A.Bau­ku­ tė tvir­ti­no rin­kė­jų pa­ra­ťus rin­ku­ si su tri­mis pa­dė­jė­jais ir tai da­riu­si są­Şi­nin­gai, Şi­no­da­ma įsta­ty­mo rei­ ka­la­vi­mus.

A.Bau­ku­tė Sei­mo rin­ki­muo­se no­ri da­ly­vau­ti kaip sa­va­ran­kiť­ka kan­di­da­tė.

Ji pa­gei­dau­ja ba­lo­ti­ruo­tis Bal­ti­ jos rin­ki­mų apy­gar­do­je.

Apy­gar­dos ko­mi­si­ja bu­vo tin­ka­ mais pri­pa­Şi­nu­si 1 014 pa­ra­ťų, ta­ Ä?iau VRK at­li­ko sa­vo ty­ri­mÄ…, nes ga­vo skun­dÄ… dÄ—l ga­li­mĹł pa­Şei­di­mĹł ren­kant pa­ra­ťus.

2008 me­tais A.Bau­ku­tÄ— ÄŻ Sei­mÄ… iť­rink­ta pa­gal jau ne­beeg­zis­tuo­ jan­Ä?ios Tau­tos pri­si­kė­li­mo par­ti­ jos są­ra­ťą.

Sei­mo rin­ki­mai Lie­tu­vo­je vyks spa­lio 14 die­ną.

Šiuo me­tu kiek­vie­nas Ne­rin­gos sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos na­rys per mė­ne­sį gau­na iki 500 li­tų iť­lai­ doms, su­si­ju­sioms su ta­ry­bos na­rio pa­rei­go­mis, pa­deng­ti.

Po­li­ti­kai ťiuos pi­ni­gus ga­li iť­ leis­ti kan­ce­lia­ri­jos, pa­ťto, te­le­fo­ no, in­ter­ne­to ry­ťio, trans­por­to iť­ lai­doms su­mo­kė­ti.

Kiek­vie­ną mė­ne­sį ta­ry­bos na­ riai pri­va­lo at­si­skai­ty­ti, kur pi­ni­ gus iť­lei­do.

Trys po­li­ti­kai iĹĄ 15 esan­Ä?iĹł sa­vi­ val­dy­bÄ—s ta­ry­bo­je iť­mo­kĹł yra at­ si­sa­kÄ™.

Biu­dŞe­to, fi­nan­sų ir ōkio ko­mi­ te­tas ini­ci­ja­vo sa­vi­val­dy­bės ta­ry­ bos spren­di­mo pro­jek­tą, kad iť­ mo­kos bō­tų pa­di­din­tos iki 600 li­tų per mė­ne­sį.

Ta­Ä?iau su są­ly­ga, kad po­li­ti­ kams sa­vi­val­dy­bÄ—s ta­ry­bos spren­ di­m Ĺł pro­jek­tai, ko­m i­te­t Ĺł me­ dĹžia­ga ne­be­bus spaus­di­na­ma. „Nors iť­mo­kos bus pa­di­din­ tos, ta­Ä? iau vi­s i ta­ry­b os na­r iai bus ÄŻpa­rei­go­t i ÄŻsi­g y­t i kom­p iu­ te­rius, tu­rė­ti in­ter­ne­to ry­ťį, kad su vi­sais tei­sÄ—s ak­tĹł pro­jek­tais ga­lė­tĹł su­si­pa­Şin­ti elekt­ro­ni­nė­je erd­vė­je, o ne po­pie­ri­nė­je ver­si­ jo­je. Taip sa­vi­val­dy­bÄ—s biu­dĹže­te su­tau­py­si­me pi­ni­gĹł, nes ne­be­ rei­kÄ—s krō­vos po­pie­riĹł, spaus­ din­tu­vĹł da­Şų, ki­tĹł prie­mo­niĹłâ€œ, – tvir­ti­no Biu­dĹže­to, fi­nan­sĹł ir ĹŤkio ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas Arō­ nas Ei­mu­tis.

Jo tei­gi­mu, ne vi­si sa­vi­val­dy­bÄ—s na­riai tu­ri kom­piu­te­rius, to­dÄ—l vi­sa sa­vi­val­dy­bÄ—s ta­ry­bos, ko­ mi­te­tĹł po­sė­dĹžiĹł me­dĹžia­ga bu­vo spaus­di­na­ma ir ÄŻtei­kia­ma. „Ta­Ä?iau juk ne­be ca­ro lai­kais gy­ve­na­me, da­bar ne ak­mens am­Şius. Jei pa­te­kai ÄŻ ta­ry­bÄ…, tu­ ri mo­kė­ti nau­do­tis kom­piu­te­riu ir jÄŻ tu­rė­ti, nes taip yra pi­giau nei spaus­din­ti do­ku­men­tus“, – tvir­ ti­no A.Ei­mu­tis.

Ga­lu­ti­nÄŻ Ĺžo­dÄŻ dÄ—l iť­mo­kĹł pa­ di­di­ni­mo ir po­pie­ri­nio tei­sÄ—s ak­ tĹł pro­jek­tĹł tei­ki­mo at­si­sa­ky­mo dar tu­rÄ—s tar­ti Ne­rin­gos sa­vi­val­ dy­bÄ—s ta­ry­ba, nes to­kiems po­ky­ Ä?iams kol kas pri­ta­rÄ— tik juos ini­ ci­ja­vÄ™s Biu­dĹže­to, fi­nan­sĹł ir ĹŤkio ko­mi­te­tas.

Klai­pė­dos mies­to ta­ry­bos na­ riai su ta­ry­bos na­rio veik­la su­si­ ju­sioms iť­lai­doms pa­deng­ti per mė­ne­sį gau­na 700 li­tų.

Po­li­ti­kai taip pat tu­ri at­si­skai­ ty­ti, kur iť­lei­do pi­ni­gus.

Uos­t a­m ies­t y­j e jau dau­g y­ bę me­t ų po­l i­t i­kams mies­to ta­ ry­b os, ko­m i­te­t ų po­s ė­d Şių me­ dŞia­ga pa­tei­k ia­m a elekt­ro­n i­n iu bō­du.

600

– tiek litų per mėnesį nori gauti Neringos savivaldybės ta­ry­bos na­riai su ta­ry­bos na­rio veik­la su­si­ju­sioms iť­lai­doms pa­deng­ti.

2012 m. rugsÄ—jo 14 d.

Lietuvos bankas iĹĄleidĹžia ÄŻ apyvartÄ… 10 litĹł kolekcinÄ™ (proginÄ™) auksinÄ™ monetÄ… iĹĄ serijos

„Lietuvos mokslas“

„Klai­pė­dos“, BNS inf.

Prezidentė uŞstojo prokurorą Prezidentė Dalia Grybauskaitė įsi­ tikinusi, kad generalinio prokuro­ ro pavaduotojas Darius Rauluťai­ tis gali toliau eiti pareigas.

„PrezidentÄ— nekomentuoja Vyriau­ siosios tarnybinÄ—s etikos komisi­ jos (VTEK) sprendimĹł. PrezidentÄ— mano, kad D.RauluĹĄaitis gali toliau eiti pareigas“, – valstybÄ—s vadovÄ—s pozicijÄ… perdavÄ— jos patarÄ—ja Dai­ va UlbinaitÄ—.

Generalinio prokuroro pavaduo­ tojus skiria ir iť pareigų atleidŞia prezidentas generalinio prokuro­ ro teikimu.

VTEK yra nusprendusi, kad D.Rauluťaitis nesilaikė įstaty­ mų reikalavimų, laiku neinfor­ mavęs generalinio prokuroro apie

kilusÄŻ interesĹł konfliktÄ…. Be to, D.RauluĹĄaitis paĹžeidÄ— ÄŻstatymÄ… ir dÄ—l to, kad iĹĄkilus interesĹł konflik­ tÄ… kelianÄ?ioms aplinkybÄ—ms laiku nepapildÄ— savo privaÄ?iĹłjĹł interesĹł deklaracijos.

Generalinio prokuroro pavaduo­ tojas pareiťkė nesutinkąs su VTEK sprendimu.

Generalinis prokuroras Darius Valys irgi abejoja VTEK iĹĄvadĹł pa­ grÄŻstumu. „Generalinis prokuroras dar nÄ—ra gavÄ™s VTEK sprendimo, taÄ?iau VTEK praneĹĄime spaudai nurodytos iĹĄvados jam kelia abe­ joniĹł dÄ—l jĹł pagrÄŻstumo.

Generalinis prokuroras nesutin­ ka su VTEK iĹĄvada, kad jis nebu­ vo informuotas apie pavaduotojo D.RauluĹĄaiÄ?io sutuoktinÄ—s gimi­

nystÄ—s ryĹĄÄŻ su dienraĹĄÄ?io "Lietu­ vos rytas“ vienu iĹĄ vadovĹł ir ak­ cininkĹł.

PrieĹĄingai, ĹĄi aplinkybÄ— generali­ niam prokurorui buvo Ĺžinoma nuo pat D.RauluĹĄaiÄ?io tarnybos einant ĹĄias pareigas pradĹžios.

Generalinis prokuroras bĹŤtent tokius paaiĹĄkinimus yra pateikÄ™s ir VTEK bei vieĹĄai anksÄ?iau iĹĄsa­ kÄ™s", – teigÄ— prokuratĹŤra.

Anot GeneralinÄ—s prokuratĹŤros, VTEK sprendimas ir prokuratĹŤros atliekami tyrimai dÄ—l „Snoro“, su­ sijusio su „Lietuvos rytu“, ar dÄ—l informacijos apie teisÄ—saugos ren­ giamus veiksmus nutekinimo „ne­ turi jokio ryĹĄio ir vieni kitiems ne­ daro jokios ÄŻtakos“. „KlaipÄ—dos“, BNS inf.

%GF=LGK <9ADAFAFC9K *QL9K "GF9K =D=NAŒAMK %GF=LGK FMC9D<AFLGK - $A=LMNGK EGF=Lô C9DQCDGB= ,AJ9ÿ9K ʪ EGF=Lô MCKAF°K EGF=LGK J=HJ=R=FL9;AF°B= <°ÿML°B= H9J<9NAEG C9AF9 ʪ

DAL9A %GF=LĂ´ ?9DAE9 Ă&#x201E;KA?QLA $A=LMNGK :9FCG C9KGK= .ADFAMB= á&#x201A;¤,GLGJAĂ´ ?

AJ ĂžAJEĂ­FĂ´ ? á&#x201A;Ł #9MF= á&#x201A;¤%9AJGFAG ? á&#x201A;Ł AJ #D9AHĂ&#x2021;<GB= á&#x201A;¤&9MBGBA -GKLG ? á&#x201A;Ł

!çK9E=KF° AF>GJE9;AB9 $A=LMNGK :9FCG AFL=JF=LG KN=L9AF°B= OOO D: DL L=D á&#x201A;¤ á&#x201A;Ł 9J:9 =D H9çLM AF>G D: DL

6

penktadienis, rugsėjo 14, 2012

nuomonės

Darbo dieną – į atlaidus

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Mums rei­kia sta­dio­nų?

Man­tas Stan­ke­vi­čius

M

an fut­bo­las pri­me­na nu­broz­ din­tus ke­lius, de­gan­čius del­ nus, kar­tais smė­lį aky­se. Pir­ mą kar­tą tik­rą fut­bo­lo ka­ muo­lį te­ko čiu­pi­nė­ti, kai kie­mo drau­gai pa­ kvie­tė į aikš­ty­ną. Jei jį taip ga­li­ma bu­vo pa­ va­din­ti. Tai bu­vo as­fal­tuo­ta aikš­te­lė, ku­rio­je duo­bių bu­vo kur kas dau­giau nei aikš­te­lė­ je laks­tan­čių vai­kų. Kas dvi­de­šimt mi­nu­čių tek­da­vo at­si­svei­kin­ti su drau­gu, ku­ris nu­ si­bal­no­jęs al­k ū­nes ir ke­lius žliumb­da­mas lėk­da­vo na­mo. Ant ve­jos gai­nio­ti ka­muo­lį pir­mą kar­tą pa­si­se­kė, kai bu­vau paaug­lys – ta­da su kie­mo drau­gu pra­lin­do­me pro sky­ lę tvo­ro­je į da­bar­ti­nį Lie­tu­vos fut­bo­lo fe­de­ ra­ci­jos sta­dio­ną. Pas­par­dė­me iš­si­lei­du­sį ka­ muo­lį. Ta­da man pa­ti­ko fut­bo­las.

Vie­ną die­ną Lie­tu­vos fut­bo­lo sta­dio­nų sta­ty­ bos is­to­ri­ja pa­teks į pa­ sau­lio re­kor­dų kny­gą kaip il­giau­siai tru­kęs pro­jek­tas.

Ta­da pra­dė­jau lan­ky­tis ir Lie­tu­vos fut­bo­ lo rung­ty­nė­se... O da­bar tu­riu pri­si­pa­žin­ti, kad Lie­tu­vos fut­bo­las man ne­pa­tin­ka.

Per daug yra kal­ba­ma apie da­ly­kus, ku­rie nie­ka­da ne­tam­pa rea­ly­be. Kad ir nie­kaip neiš­ky­lan­tis Na­cio­na­li­nis sta­dio­nas. Pa­tys po­li­ti­kai, ku­rie kas­met vis žars­to­si nau­jais pa­ža­dais. Ga­liu la­žin­tis, vie­ną die­ną Lie­tu­ vos fut­bo­lo sta­dio­nų sta­ty­bos is­to­ri­ja pa­ teks į pa­sau­lio re­kor­dų kny­gą kaip il­giau­ siai tru­kęs pro­jek­tas. Skau­du da­ro­si ir pri­ si­mi­nus svai­čio­ji­mus apie dirb­ti­nės dan­ gos aikš­te­les gre­ta mo­kyk­lų. Aik­čio­jo­me, kai to­kią aikš­te­lę vie­ną ry­tą ra­do­me gre­ta vie­nos mo­kyk­los ša­lia na­mų. Džiaugs­mo bu­vo pil­nos... Akys. Neil­gam – jau po mė­ne­ sio į aikš­tę ėjo­me nu­si­tei­kę žais­ti at­sar­giai, nes ve­ja pa­vir­to ka­ro po­li­go­nu – su­si­raukš­ lė­jo ir ta­po pa­vo­jin­ges­nė už as­fal­t i­n į vai­ kys­tės „ro­jų“. Ar di­džiuo­tis lai­ki­no­mis aikš­ te­lė­mis ir fut­bo­lo pro­jek­tais po­pie­riu­je? Ži­no­me, kuo ne­re­tai tam­pa po­pie­r i­n iai pro­jek­tai ir po­l i­t i­k ų pa­ža­dai, ypač prieš rin­ki­mus. Kal­ba­me apie mi­li­jo­nus, o kur jie va­ži­nė­ja, ži­no tik pro­jek­tais be­si­gi­rian­tys žmo­ge­l iu­kai. Pa­bai­gai no­rė­čiau pri­min­t i kar­je­rą jau bai­gu­sio Lie­tu­vos fut­bo­lo rink­ ti­nės žai­dė­jo To­mo Ra­ža­naus­ko žo­džius: „Kaž­ka­da žvel­giau į Na­cio­na­li­nio sta­dio­no pa­ma­tus ir sva­jo­jau, kad tu­rė­siu ga­li­my­bę ja­me žais­ti.“ Sa­ko­ma, kad rei­kia bi­jo­ti sa­vo sva­jo­nių, nes jos pil­do­si. Ma­no trum­pa­lai­ kę sva­jo­nę tap­ti fut­bo­li­nin­ku nu­brau­kė as­ fal­tas, o T.Ra­ža­naus­ko sva­jo­nę pa­ka­sė po­ li­ti­kų neat­sa­ko­my­bės jaus­mas.

K

až­kaip ži­niask­lai­do­je ne­ ty­čia pa­ste­bė­jau, kad rug­ sė­jo 10 d., pir­ ma­d ie­n į, tai yra dar­bo die­ną, Ši­lu­vo­ je ma­siš­kai mel­dė­si po­ li­ci­nin­kai, pa­sie­nie­čiai, ug­nia­ge­siai. Ten au­ko­ tos mi­šios, ku­rio­se pra­šy­ta, kad „kiek­vie­nas pa­rei­gū­nas są­ži­nin­gai at­lik­tų sa­vo pa­ rei­gas, mel­džia­ma ma­lo­nės, kad su­kly­du­sie­ji ga­lė­tų su­grįž­ti į pra­smin­gą gy­ve­ni­mą“.

Tar­ny­bų tink­la­la­piuo­se ra­šo­ma: „Kau­no ar­ki­vys­ ku­pas met­ro­po­li­tas Si­gi­tas Tam­ke­vi­čius pa­svei­ki­no iš­ kil­mė­se da­ly­va­vu­sius Lie­tu­ vos po­li­ci­jos ge­ne­ra­li­nio ko­ mi­sa­ro pa­va­duo­to­ją Re­na­tą Po­žė­lą, Prieš­gais­ri­nės ap­sau­ gos ir gel­bė­ji­mo de­par­ta­men­to di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­ją Ar­tū­ rą Rač­kaus­ką, Vals­ty­bi­nės sie­nos ap­sau­gos tar­ny­bos va­dą Vai­nių Bu­ti­ną, ap­skri­čių ko­mi­sa­ria­tų va­do­vus, rink­ti­nių va­dus, ki­tus tar­ny­bų pa­rei­gū­nus bei dar­buo­ to­jus, pa­kvies­da­mas vi­sus mal­ dai už Po­li­ci­jos, Vals­ty­bės sie­nos ap­sau­gos ir Prieš­gais­ri­nės gel­bė­ ji­mo tar­ny­bos dar­buo­to­jus bei jų šei­mas“.

Kom­pa­ni­ja ga­na gau­si. Vis­kas la­bai tau­ru, iš­sky­rus vie­ną „men­ ką“ smulk­me­ną. Vi­si šie pa­rei­gū­ nai į mi­šias Ši­lu­vo­je at­vy­ko dar­bo die­ną ir la­bai abe­jo­čiau, kad už sa­ vo as­me­ni­nes lė­šas.

Ko­dėl tai da­ro­ma, juo­lab iki šiol baž­ny­čia bu­vo at­skir­ta nuo vals­ty­ bės, o gal ne­be?

La­bai įdo­miai at­ro­dy­tų, jei dar­ bo me­tu darb­da­vio są­skai­ta be jo pri­ta­ri­mo ir už jo pi­ni­gus į mi­šias

ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

Grą­žin­ki­te „mik­riu­ką“

La­bai pri­ta­riu nuo­mo­nei „Grą­žin­ ki­te mū­sų „mik­riu­ką“, iš­spaus­din­ tai dien­raš­ty­je „Klai­pė­da“ (2012 09 12). Gy­ve­nu Vir­ku­čių gat­vė­je, mums ne­rei­ka­lin­gas pri­va­žiuo­ja­ma­sis au­ to­bu­sas. Aš tu­riu va­žiuo­ti iki mies­ to li­go­ni­nės, ta­čiau nė vie­nas mies­ to au­to­bu­sas ten ne­ve­ža. Be to, ko­dėl tu­riu va­žiuo­ti su per­sė­di­mais? Mes gy­ve­na­me ak­mens am­žiu­je? Me­ ras la­bai džiau­gia­si šia per­tvar­ka, bet jei jis at­si­kel­tų gy­ven­ti į Tau­ra­ lau­kį, įdo­mu, kaip ta­da pa­si­džiaug­ tų, jei jam iki au­to­bu­so rei­kė­tų ei­ti 2 ki­lo­met­rus.

ūt i? b r u e – T imeld nes

Alė

No­ri­me pri­klau­sy­ti ra­jo­nui

Vėl apie su­si­sie­ki­mo per­tvar­ką. Vi­siš­ kai vis­ką su­grio­vė su sa­vo to­mis per­ mai­no­mis. Tu­riu to­kį pa­siū­ly­mą, lai grą­ži­na mums kai­mo sta­tu­są. Ta­da mes mo­kė­si­me ne mies­to mo­kes­čius.

Da­bar mes mo­ka­me di­de­lius mies­to mo­kes­čius, o su­si­sie­ki­mas, at­si­pra­ šau, kaip gū­džiau­sia­me kai­me.

Eu­ge­ni­ja And­riaus Del­tu­vos ka­ri­ka­tū­ra

už šim­tų ki­lo­met­rų iš­vyk­tų mels­ tis ko­kio nors pre­ky­bos tink­lo dar­ buo­to­jai. Tai pra­ktiš­kai neį­ma­no­ ma. O štai mū­sų pa­rei­gū­nai dar­bo me­tu ga­li sau leis­ti to­kias iš­ky­las, tik la­bai smal­su, kaip bus įvar­dy­ tos ke­lio­nės iš­lai­dos. Gal „pi­lig­ri­ mys­tės ko­man­di­ruo­tė“?

Sa­ky­kim, kad biu­dže­to pi­ni­gai, su­krapš­ty­ti iš mū­sų nu­smur­gu­ sių ki­še­nių – smulk­me­na. Nei mes juos ma­to­me, nei ką. Jau tu­rė­jo­me pri­pras­ti, kad jie lei­ džia­mi pla­čiai, o čia toks kil­nus tiks­las – pa­si­mels­ti už tuos, ku­

rie „sau­go nuo nu­si­kal­ti­mų, nuo kont­ra­ban­dos per sie­ną, gelbs­ti įvai­rių ne­lai­mių me­tu. Kiek­vie­ no jų tar­nys­tė yra la­bai rei­ka­lin­ ga ir svar­bi“.

Dėl to­kio svar­baus rei­ka­lo val­ diš­kų pi­ni­gų ga­li­me ir ne­skai­čiuo­ ti, tik man rū­pi gi­les­ni da­ly­kai. O kiek iš tų be­si­mel­du­sių Ši­lu­vo­je nuo­šir­džiai ti­kin­tys, kiek iš jų me­ luo­ja prieš sa­ve pa­čius ir prieš Die­ vą? Čia jau net ne­be­ga­liu su­pras­ ti, kas di­des­nė nuo­dė­mė – be­sai­kis iš­lai­da­vi­mas ar me­las.

A.S.

D.Ja­naus­kai­tė. „Mo­ky­to­jai – be­na­mės da­lia“, „Klai­pė­da“, 2012 09 13

Nes­ku­bė­ki­te su są­skai­tom ir ki­ta pa­ gal­ba. Pir­ma, duk­ros pri­va­lo rū­pin­ tis sa­vo mo­ti­na, o ne sve­ti­mi. Ant­ra, mo­te­ris gau­na pen­si­ją. Ko­dėl neiš­si­ nuo­mo­ja kam­ba­rė­lio, o sė­di ant suo­ lo? Net­gi lai­ki­nai priim­tų nak­vy­nės na­mai. Kas čia per cir­kai, aiš­kiai ti­ ki­si gau­ti so­cia­li­nį bu­tą?

sa­vų net pa­pras­čiau­sio žmo­niš­ku­mo neiš­mo­kė... Kaž­kas, aiš­ku, bu­vo ne taip to­je šei­mo­je, bet lai­ko at­gal ne­ sug­rą­žin­si, rei­kia da­bar jau vi­suo­ me­nei spręs­ti pro­ble­mą.

Pa­la pa­la

O ma­no nuo­mo­ne, per daug leng­vai duo­da­mos pa­sko­los. Ji – se­na mo­te­ris, kaip ga­l i­ma bu­vo duo­t i jai kre­d i­tą be ar­ti­mų­jų ša­lia, be lai­duo­to­jo. Rei­k ia gi žmo­gui paaiš­k in­ti vi­sas ri­zi­kas. Aš su­ si­du­riu su žmo­nė­mis, ku­rie ima kre­di­ tus, tai man ke­lia siau­bą, kaip leng­vai jie duo­da­mi. O kas da­ro­si su SMS kre­di­ tais. Bet kam duo­da, ne­rei­k ia nei dirb­ ti, nei ko­kių pa­ja­mų tu­rė­ti, ga­li bū­ti net ne­veiks­nus. Bet kai rei­k ia grą­ž in­ti, įsi­ jun­g ia vi­sos pa­jė­gos, kan­k i­na­m i ar­t i­ mie­ji. Re­zul­ta­tas aki­vaiz­dus. Ne­rei­kė­jo

***

Bai­sė­tis ga­lim, kiek tik no­rim, o ką pa­da­rė per 22 me­tus su žmo­nė­mis „ge­ro­ji“ val­džia, ma­to­me aki­vaiz­ džiai. Tad da­bar te­gul tie kan­di­da­tai į Sei­mą, ypač bu­vę ten vi­sus tuos me­ tus, te­gul iš­tie­sia šiai mo­ky­to­jai pa­ gal­bos ran­ką. Apie san­ty­kius su duk­ ro­mis, tai jau at­ski­ra kal­ba. Čia tin­ka pa­tar­lė: „Bat­siu­vio vai­kai ba­si“. Mo­ kė vi­są gy­ve­ni­mą sve­ti­mus vai­kus, o

jai duo­ti kre­di­to, rei­kė­jo pa­sa­ky­ti: „Mo­ čiu­te, eik,džiau­kis li­ku­siu gy­ve­ni­mu ir jo­k ių sko­lų“. Bet mū­sų ša­ly­je – kad tik įgrūs­tų kre­di­tą. Su na­mų re­no­va­vi­mu ir­g i tas pa­ts. Kad tik pa­sko­lą tu­rė­tum.

Gre­ta

Miau

***

***

Pers­kai­čiau A.Dy­ko­vie­nės straips­nį „Bran­gi hid­ran­tų re­for­ma“ (dien­ raš­tis „Klai­pė­da“, 2012 09 11) ir ne­ no­rė­čiau su tuo su­tik­ti, kad ant­ že­mi­niai hid­ran­tai yra blo­gai. Tik van­den­tie­ki­nin­kams tai ne­pa­tin­ ka. Pats daug me­tų dir­bau ug­nia­ge­ siu ir no­riu pa­neig­ti, kad ant­že­mi­ niai hid­ran­tai už­šą­la. Jie neuž­šą­la, jei yra tei­sin­gai įren­gia­mi. Tu­ri bū­ ti pa­da­ry­tas nu­bė­gi­mas. O ant­že­mi­ niai tik­rai pa­to­ges­ni, jie ge­rai ma­to­ mi, jų neužs­ta­to ma­ši­nos, ne­rei­kia ieš­ko­ti šu­li­nio. Pri­va­žia­vai, pa­si­ jun­gei ir dir­bi.

Is­to­ri­ja nė­ra to­kia liūd­na, nes yra duk­ros, jos pri­va­lo pa­dė­ti mo­ti­nai net ir tuo at­ve­ju, jei mo­ti­na ne­bu­vo joms ge­ra. Juk taip pa­pras­ta šiais lai­ kais iš­nuo­mo­ti mo­ti­nai ma­žą bu­te­lį, mo­kė­ti už nuo­mą abiem per pu­sę, o ji iš sa­vo pen­si­jos iš­si­lai­ky­tų. Bet gal čia ko­kie mo­ky­to­jos prin­ci­pai iš­di­ džiai bū­ti be­na­me. Iš straips­nio su­ pra­tau, kad tai la­bai stip­rių ner­vų ir už­si­spy­ru­si mo­te­ris, tiek me­tų va­ro­ ma iš bu­to vis tiek ja­me gy­ve­no.

An­ta­ni­na Por­ta­lo kl.lt skai­ty­to­jų ko­men­ta­rai

Po straips­nio vis­ką su­tvar­kė

Esu iš Ba­lan­džių gat­vės, vie­na tų, ku­riems elekt­ri­kai po sa­vo dar­ bų na­muo­se pa­li­ko ša­bakš­ty­ną ir sty­ran­čius lai­dus. Po M.Ski­riu­tės straips­nio „Uos­ta­mies­čio gy­ven­to­ jams – elekt­ri­kų akib­rokš­tas“ (dien­ raš­tis „Klai­pė­da“, 2012 09 11) atė­ jo meist­rai ir vis­ką su­tvar­kė. Gra­žu pa­žiū­rė­ti. La­bai dė­ko­ju žur­na­lis­tei.

Pa­si­ro­do, vie­šu­mas ga­li daug. Gai­ la, kad rei­kia ra­gi­ni­mo per spau­dą. O juk ga­lė­jo vis­ką pa­da­ry­ti iš kar­to.

Klai­pė­die­tė

Truk­do var­lės

Mėgs­tu va­ži­nė­ti dvi­ra­čiu. Kiek­vie­ną lais­vą va­lan­dė­lę lai­gau pa­jū­rio dvi­ra­ čių ta­kais. Pas­ta­ruo­ju me­tu po­mė­gį drums­čia var­lės. Ne­sup­ran­tu, koks ten jų gy­ve­ni­mo eta­pas, bet jos vi­sos kaž­ko­dėl ma­siš­kai mig­ruo­ja ten, kur mes va­ži­nė­ja­me. Ne kiek­vie­ną ir pa­ ma­ty­si, o kai už­va­žiuo­ji, ma­lo­nu­mas men­kas. Gal kas ži­no, kas ten joms at­si­ti­ko, kad iš­li­po iš sa­vo pel­ky­nų, ir ka­da tas jų šėls­mas baig­sis?

Gvi­das Parengė Asta Dykovienė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija reklamos skyrius: 397

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

„Diena Media News“ laikinai einantis vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Mes ne­su­tin­ka­me dėl hid­ran­tų

Vy­tas Ka­zi­liū­nas

Ne­lai­mė­liais rū­pin­tis tu­ri ar­ti­mie­ji

750

397 728

telefonas@kl.lt

Atgarsiai

Informacija: 397

karštas telefonas

Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 750

711, 397 715

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

Platinimo tarnyba: 397 772 397 727 397 706 397 725 397 770 397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

Prenumeratos skyrius: 397

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

714

Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 „Namai“: Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt Lina Bieliauskaitė – 397 730 Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 „Sveikata“: e. paštas skelbimai@kl.lt 397 705 Techninės redaktorės: Sandra Lukošiūtė – Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Loreta Krasauskienė Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė – 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide

R

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

penktadienis, rugsėjo 14, 2012

užribis nu­griu­vo au­to­bu­se

Din­go ir ma­ši­na, ir bagažas

Stu­den­tai įta­ria­mi vo­gę

Tre­čia­die­nį per­piet Ši­lu­tės plen­ te va­žiuo­jan­čia­me au­to­bu­se nu­griu­vo ir su­si­ža­lo­jo 1933 m. gi­mu­si mo­te­ris. Jai ply­šo kai­rio ke­lio są­na­rio raiš­čiai. Pen­si­nin­ kė gy­do­ma li­go­ni­nė­je, kur ko­ ja bu­vo ope­ruo­ta. Marš­ru­ti­nio au­to­bu­so vai­ruo­to­jas bu­vo pri­ vers­tas stab­dy­ti au­to­bu­są dėl stai­ga at­si­ra­du­sios kliū­ties.

Tre­čia­die­nį po pie­tų sa­vo au­ to­mo­bi­lio „Volks­wa­gen Golf“, pa­ga­min­to 2008 me­tais, pa­si­ ge­do Vo­kie­ti­jos pi­lie­tis. Ma­ši­ na bu­vo pa­lik­ta Da­nės gat­vė­ je prie 21-ojo na­mo. Jo­je bu­vo na­vi­ga­ci­jos sis­te­ma, fo­toa­pa­ ra­tas, la­ga­mi­nai su rū­bais bei pa­puo­ša­lais. Vo­kie­tis pra­ne­šė pa­ty­ręs per 51 tūkst. li­tų.

Bend­ro­vės, ku­riai pri­klau­so par­duo­tu­vė Šven­to­jo­je, va­do­ vai pra­ne­šė po­li­ci­jai, kad per va­sa­rą įdar­bin­ti stu­den­tai ka­ sos apa­ra­tuo­se neuž­fik­suo­ da­vo per­ka­mų daik­tų ir gal­būt pa­si­sa­vi­no per 22 tūkst. li­tų ver­tės pre­kių. Pa­rei­gū­nai tiks­ li­na, ar ši su­ma tei­sin­ga. Įta­ria­ mi stu­den­tai kal­tės ne­nei­gia.

Apklausė L.Stankūnaitę Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas toliau nagri­ nėja mažametės mergaitės tvirkinimu kaltinamo Andriaus Ūso bylą.

1

Gim­na­zi­jos di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­ja ug­dy­mo rei­ ka­lams Zi­nai­da Bru­žie­nė pa­sa­ko­jo, kad jau ket­vir­ta­die­nį bu­vo ne­ma­žai ži­no­ma apie tai, kas ga­lė­jo įsi­lauž­ti į die­ny­ną, ta­čiau ga­lu­ti­nį taš­ką šio­ je is­to­ri­jo­je pa­dės po­li­ci­ja. „Suau­gę žmo­nės to­kiais da­ ly­kais neuž­sii­ma, jie ne­tu­ri tam lai­ko. Nea­be­jo­ja­ma, kad tai vai­ kų po­kštai. Ti­ki­mės, jog ne­tru­ kus pa­ma­ty­si­me, kas tai pa­da­rė.

Die­ny­no duo­me­nys ne­bu­vo su­ nai­kin­ti, juo la­biau kad moks­lo me­tų pra­džio­je jų ma­žai ir te­bu­ vo, – pa­sa­ko­jo gim­na­zi­jos di­rek­

Lydėjo kaukėti apsauginiai

Vakar teismo posėdyje kaip liu­ dytoja buvo apklausta mažametės motina Laimutė Stankūnaitė. Iš anksto nebuvo pranešta apie keti­ nimus ją apklausti vakarykščiame posėdyje. Į teismą L.Stankūnaitę atlydėjo du kaukėti apsauginiai.

Daugiau kaip valandą moteris buvo apklausiama atvirame po­ sėdyje, paskui keliolika minu­ čių ji buvo apklausiama už užda­ rų durų.

Per atvirąją apklausos da­ lį L.Stankūnaitė daugiausia pasa­ kojo apie savo santykius su A.Ūsu, kuris jai padėjęs teismuose kovoti dėl bendravimo su dukra.

Pasak moters, vyras jai asista­ vęs, tačiau tarp jų nebuvę artimes­ nio ryšio. L.Stankūnaitė pasakojo, kad A.Ūsas jai yra dovanojęs kny­ gų, jos dukrai – saldainių.

Moteris teigė dirbusi A.Ūsui priklausiusioje valymo paslau­ gų įmonėje, naudojusis ir bendro­ vės automobiliu. Be to, A.Ūsas yra padengęs buto, kuriame gyveno L.Stankūnaitė, nuomos išlaidasā Atmetė kaltinimus

Moteris kategoriškai atmetė mer­ gaitės tėvo Drąsiaus Kedžio mes­ tus kaltinimus, kad A.Ūsas tvirki­ nęs mergaitę. „Čia nesąmonė, to negalėjo būti“, – D.Kedžiui į to­ kius kaltinimus prisiminė atsakiu­ si L.Stankūnaitė. Mergaitės mama svarstė, kad D.Kedys tokius kal­ tinimus galėjo mesti, nes buvęs įžeistas jo vyriškumas, kad ji gali gyventi be jo.

L.Stankūnaitė tvirtino, kad A.Ūsas niekada nebuvo likęs vie­ nas su mergaite.

Liudytoja, be kita ko, „nukabin­ tais nuo lubų“ vadino gydytojos Laimos Bloznelytės pareiškimus apie jos, A.Ūso, Violetos Naruševi­ čienės ir jos dukters vizitą, per ku­ rį vyras esą demonstravęs pigmen­ tines dėmes ant kūno. „Tai visiškas šmeižtas ir melas“, – teismo posė­ dyje sakė L.Stankūnaitė.

L.Bloznelytę numatoma ap­ klausti posėdyje kitą savaitę.

Gim­na­zi­jos die­ny­ne – po­rnog­ra­fi­ja to­riaus pa­va­duo­to­ja. – Yra mo­ ky­to­jų ta­ry­ba, pre­ven­ci­nė ta­ry­ba, nea­be­jo­ju, kad kal­ti­nin­kas bus nu­baus­tas la­bai griež­tai. Tai – ne šiaip ko­kio ne­švan­kaus ko­men­ ta­ro pa­ra­šy­mas, tai – įsi­lau­ži­mas į tink­la­la­pį, bu­vo nu­lauž­ti slap­ ta­žo­džiai, ry­tą ne­be­bu­vo ga­li­ma įei­ti į die­ny­ną. Esa­me la­bai su­py­ kę, tai yra ne tik ne­pa­do­ru. Tai – kri­mi­na­li­nis nu­si­kal­ti­mas“, – ti­ ki­no Z.Bru­žie­nė.

Pa­lan­gos mies­to po­li­ci­jos ko­mi­ sa­ria­te dėl įsi­bro­vi­mo į gim­na­zi­jos elekt­ro­ni­nį die­ny­ną pra­dė­tas iki­ teis­mi­nis ty­ri­mas.

Rug­sė­jo pra­džio­je – ai­bė pa­žei­di­mų Eve­li­na Mi­ku­tie­nė e.mikutiene@kl.lt

Klai­pė­dos ap­skri­ty­je per sa­vai­tę už­ fik­suo­ti 637 eis­mo tai­syk­lių pa­žei­ di­mai, iš jų 81 – Klai­pė­dos mies­te.

Apsauga: į teismą L.Stankūnaitę atlydėjo kaukėti vyrai.

Nesureikšmino trumpo pasakojimo

Teisme vakar taip pat liudijo dar­ želio, kurį lankė mergaitė, darbuo­

L.Stankūnaitė su D.Kedžiu kartu gyveno apie trejus metus. tojos Danguolė Norkuvienė, Sigi­ ta Pupelienė ir Aldona Kilinskienė.

Jos sakė nepastebėjusios jokio neį­ prasto mergaitės elgesio.

Tiesa, vienos auklėtojos teigimu, mergaitė sykį užsiminė vienoje lo­ voje gulėjusi su mama ir kažko­ kiu dėde. Tačiau auklėtoja, įspėju­ si, kad taip daryti nevalia, neteikė šiam mergaitės pasakojimui per daug reikšmės. Kaltinimai byloje mažamečio vaiko tvirkinimu pa­ teikti jau mirusiam A.Ūsui. Kal­ tinamajame akte rašoma, kad iki­ teisminis tyrimas pradėtas 2008 m. lapkritį pagal mergaitės tėvo D.Kedžio pareiškimą.

L.Stankūnaitė su D.Kedžiu kar­ tu gyveno apie trejus metus. 2004

Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.

m. vasarį jiems gimė dukra. Vė­ liau pora išsiskyrė, vyras esą L.Stankūnaitei neleido bendrau­ ti su dukra. Paskui L.Stankūnaitė susipažino su A.Ūsu, kuris padėjo jai kovoti dėl dukters.

Dabar jau miręs kaunietis D.Kedys A.Ūsą ir dar kelis asme­ nis viešai kaltino seksualiai išnau­ dojus jo mažametę dukterį. A.Ūsas žuvo 2010 m. birželį, apvirtus ke­ turračiam motociklui.

Pir­mą­ją rug­sė­jo sa­vai­tę Klai­pė­dos mies­to po­li­ci­ja vyk­dė pre­ven­ci­nę ak­ci­ją, ku­rios me­tu siek­ta pri­min­ ti pės­tie­siems ir vai­ruo­to­jams ke­ lių eis­mo tai­syk­les.

Su pre­ven­ci­nės ak­ci­jos re­zul­ ta­tais ir iš­va­do­mis su­pa­žin­di­nęs Klai­pė­dos ap­skri­ties Ke­lių po­li­ci­ jos biu­ro vir­ši­nin­kas Ra­mū­nas Ši­ dei­kis tei­gė, jog sa­vai­tė neiš­sis­ky­ rė ypa­tin­gais pa­žei­di­mais.

Moks­lei­viai bu­vo ga­na draus­ min­gi gat­vė­se, pa­žei­di­mų neuž­ fik­suo­ta, ta­čiau iš­va­das da­ry­ti esą kol kas anks­ti. „In­for­ma­ci­ją ga­li­ma bus ana­ li­zuo­ti po mė­ne­sio ar dvie­jų. Ti­ ki­mės, kad ke­lių eis­mo pa­žei­dė­ jų su­ma­žės, nes dau­ge­liui už­ten­ka įspė­ji­mo, kad ne­be­da­ry­tų pa­žei­di­ mų“, – tei­gė R.Ši­dei­kis.

Pir­mą­ją rug­sė­jo sa­vai­tę Klai­ pė­dos mies­te už­fik­suo­tas 81 eis­ mo tai­syk­lių pa­žei­di­mas. Prie au­ to­mo­bi­lio vai­ro sė­do 17 ne­blai­vių vai­ruo­to­jų. Dar 12 ne­blai­vių pi­lie­ čių sė­do ant dvi­ra­čių. Pa­žei­dė­jams tai­ky­tos ad­mi­nist­ra­ci­nės bau­dos, pra­dė­ti du iki­teis­mi­niai ty­ri­mai.

Nušovė teisėją

L.Stankūnaitė per ikiteisminį ty­ rimą ir visą pastarąjį laiką neigė, kad buvo susijusi su galimu duk­ ters tvirkinimu.

D.Kedžio viešų kaltinimų taip pat sulaukę Kauno apygardos teis­ mo teisėjas Jonas Furmanavičius ir L.Stankūnaitės sesuo Violeta Na­ ruševičienė buvo nušauti 2009 m. spalį. Prokurorai sako nustatę, kad nusikaltimus įvykdė D.Kedys.

Po žudynių besislapsčiusio D.Kedžio kūnas rastas 2010 m. ba­ landį prie Kauno marių. Teisėsau­ ga teigia, kad jis mirė nesmurtine mirtimi. „Klaipėdos“, BNS inf.

Pre­ven­ci­ja: per pir­mą­ją rug­sė­jo sa­vai­tę prie mo­kyk­lų bu­dė­ję pa­rei­gū­

nai Klai­pė­do­je už­fik­sa­vo 81 eis­mo tai­syk­lių pa­žei­di­mą.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

8

PENKTADIENIS, rugsėjo 14, 2012

ekonomika

Nau­jos eros be­lau­kiant: skaitme Komentarai

Pe­rė­ji­mas prie skait­ me­ni­nės te­le­vi­zi­jos iš­kė­lė daug klau­si­ mų. Kas nu­tiks spa­ lio 29-ąją? Ką rei­ kia pa­da­ry­ti, kad tą lem­tin­gą šeš­ta­die­ nio ry­tą, įsi­jun­gus te­le­vi­zo­rių, ne­tek­tų žiū­rė­ti į juo­dą mir­ gan­tį ek­ra­ną?

To­mas Kai­rys

Lai­ki­nai ei­nan­tis bend­ro­vės TEO LT Klai­pė­dos re­gio­no di­rek­to­riaus pa­rei­gas

– Ką gy­ven­t o­j ai lai­m ė­t ų, pa­s i­r in­ kę TEO tie­k ia­m ą skait­m e­n i­n ę te­ le­v i­z i­j ą?

– Gy­v en­t o­j ams, pa­s i­r in­k u­s iems TEO tie­k ia­m ą skait­m e­n i­n ę te­l e­ vi­z i­j ą, ne­b e­r ei­k ės rū­p in­t is dėl to, kas nu­t iks spa­l io 29 d., iš­j un­g us ana­l o­g i­n ę ant­ž e­m i­n ę te­l e­v i­z i­j ą.

T EO t ie­k ia ­m a ska it ­m e­n i ­n ė te ­ le­v i­z i­j a vei­k ia vi­s o­j e Lie­t u­v o­j e.

Skait­m e­n i­n ė sig­n a­l o trans­l ia­v i­ mo tech­n o­l o­g i­j a už­t ik­r i­n a la­b ai aukš­t ą vaiz­d o ir gar­s o ko­k y­b ę.

M ū ­s ų b e n d ­r o­v ė s t e ­l e ­v i ­z i ­j a „ Skait­m e­n i­n ė GA ­L A“ žiū­r o­v ams yra pa­t rauk­l i ir dėl ka­n a­l ų gau­ sos – už­t en­k a te­l e­v i­z i­j os prie­d ė­ lio, an­t e­n os ir ga­l i­m a ma­t y­t i iki 43 lie­t u­v iš­k ų bei už­s ie­n io ša­l ių pro­g ra­m ų.

As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Dau ­g e­l iu i ka ­n a ­l ų ga ­l i ­m a kei s­ ti trans­l ia­c i­j os kal­b ą – tai pui­k i ga ­l i­m y­b ė ž iū ­r o­v ui pra­m ok ­t i ar pa­t o­b u­l in­t i sa­v o už­s ie­n io kal­b ų įgū­d žius. Ši te­l e­v i­z i­j a tu­r i funk­c i­ ją , ku­r ią pri­t ai­k ius rū­p es­t in­g i tė­ vai ga­l i kont­r o­l iuo­t i ir ap­s au­g o ­ ti sa­v o vai­k us nuo ne­p a­g ei­d au­ ja­m o tu­r i­n io lai­d ų.

Per­mai­nos – ki­tą mė­ne­sį

2012 m. spa­lio 29 d. 3 val. nak­ties vi­so­je Lie­tu­vo­je ana­lo­gi­nės ant­že­ mi­nės te­le­vi­zi­jos trans­lia­vi­mo siųs­ tu­vai bus iš­jung­ti ir pa­keis­ti skait­ me­ni­nės te­le­vi­zi­jos siųs­tu­vais.

Taip, ska­tin­da­ma tech­no­lo­gi­ nį pro­gre­są, Lie­tu­va kar­tu su ki­to­ mis ES ša­li­mis pe­reis nuo ana­lo­gi­ nės ant­že­mi­nės prie skait­me­ni­nės te­le­vi­zi­jos for­ma­to.

Ana­lo­gi­nė ant­že­mi­nė te­le­vi­zi­ ja – tai te­le­vi­zi­ja, ku­rios sig­na­las per­duo­da­mas lau­ko an­te­na. Ji po­ pu­lia­ri tarp žmo­nių, gy­ve­nan­čių kai­mo vie­to­vė­se, ko­lek­ty­vi­niuo­se so­duo­se – ten, kur neį­reng­ti ka­be­ li­niai tink­lai.

Dau­gu­ma mies­tie­čių, gy­ve­nan­ čių dau­gia­bu­čiuo­se, daž­niau­siai nau­do­ja­si ka­be­li­nių te­le­vi­zi­jų pa­ slau­go­mis. Be to, ne­ma­ža jų da­lis jau da­bar žiū­ri skait­me­ni­nę te­le­ vi­zi­ją.

Lie­tu­vos ry­šių re­gu­lia­vi­mo tar­ ny­bos Ra­di­jo ry­šio de­par­ta­men­to di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas dr. Au­ gu­tis Čės­na tei­gė, kad bir­že­lio mė­ ne­sį at­lik­tų ty­ri­mų duo­me­ni­mis, ana­lo­gi­nę ant­že­mi­nę te­le­vi­zi­ją žiū­ rė­jo 21 pro­c. na­mų ūkių. Tas penk­ ta­da­lis na­mų ūkių spa­lio pa­bai­go­je ana­lo­gi­nės ant­že­mi­nės TV ne­be­ ma­tys, nes ji bus iš­jung­ta. „Pe­rė­ji­mas prie skait­me­ni­nės te­ le­vi­zi­jos ne­bus pa­pras­tas, nes jau da­bar dau­gė­ja gy­ven­to­jų skun­dų, o ar­tė­jant spa­lio 29 d. to­kių skun­ dų bus dar dau­giau“, – ne­slė­pė A.Čės­na.

Teiks pa­gal­bą

Ry­šių re­gu­lia­vi­mo tar­ny­ba skel­bia, kad pa­dės gy­ven­to­jams pe­rei­ti prie skait­me­ni­nės ant­že­mi­nės te­le­vi­zi­ jos, kon­sul­tuos žmo­nes. „Mū­sų žmo­nės ne­par­da­vi­nės nei an­te­nų, nei prie­dė­lių, bet pa­ dės juos įsi­reng­ti, vi­sas pa­slau­gas

Ne­ži­nia: jau ki­tą mė­ne­sį lau­kian­čios TV ete­rio per­mai­nos dau­ge­liui gy­ven­to­jų ke­lia su­maiš­tį.

teik­si­me ne­mo­ka­mai: nei už kon­ sul­ta­ci­jas te­le­fo­nu, nei už spe­cia­ lis­tų at­va­žia­vi­mą mo­kė­ti ne­rei­ kės“, – ti­ki­no A.Čės­na.

Nuo 2012 m. rug­sė­jo 17 d. iki spa­lio 30 d. gy­ven­to­jai te­le­fo­nu bus kon­sul­tuo­ja­mi, kaip pri­jung­ti

Au­gu­tis Čės­na:

Ne­ži­nan­čių apie šį įvy­kį tik­rai ne­tu­rė­ tų bū­ti, bet nea­be­jo­ju, kad bus to­kių, ku­rie prie­dė­liais ir an­te­no­ mis ims rū­pin­tis tik po ana­lo­gi­nės te­le­vi­ zi­jos iš­jun­gi­mo. skait­me­ni­nės te­le­vi­zi­jos prie­dė­lį, ku­ria kryp­ti­mi nu­sta­ty­ti an­te­ną ir ko­kius pa­rink­ti ka­na­lus, kad ga­lė­ tų ma­ty­ti pa­grin­di­nį skait­me­ni­nės te­le­vi­zi­jos pro­gra­mų pa­ke­tą (LTV, LTV2, LNK, „In­fo TV“, „Liuks!“, TV1, TV3, TV6, BTV). Ne­pa­vy­kus pro­ble­mos iš­spręs­ti te­le­fo­nu, tar­

Dar yra ga­l i­m y­b ė ek­r a­n e pa­m a­ ty­t i sa­v ai­t ės TV pro­g ra­m ą , tai – ge­r as bū­d as su­t au­p y ­t i la i ­k o i r pi­n i­g ų. Vi­s a tai be jo­k ių pa­p il­d o­ mų mo­k es­č ių gau­n a te­l e­v i­z i­j os „ Skait­m e­n i­n ė GA ­L A“ klien­t ai.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

ny­bos spe­cia­lis­tai vyks pas gy­ven­ to­jus. Pas­lau­ga bus tei­kia­ma pir­ ma­die­niais – ket­vir­ta­die­niais nuo 8 iki 17 val., penk­ta­die­niais – nuo 8 iki 15.45 val. Į ar­ti­miau­sią Ry­ šių re­gu­lia­vi­mo tar­ny­bos pa­da­ li­nį ga­li kreip­tis vi­si gy­ven­to­jai, pa­tys įsi­ren­gę skait­me­ni­nės te­le­ vi­zi­jos priė­mi­mo įran­gą ir ne­pa­jė­ gian­tys jos tin­ka­mai su­re­gu­liuo­ ti: Vil­niu­je tel. 8 5 2105657, Kau­ne tel. 8 37 334114, Klai­pė­do­je tel. 8 46 346 202.

Kai­my­nų pa­tir­tis įvai­ri

Skait­me­ni­nės te­le­vi­zi­jos sto­tys šiuo me­tu jau įdieg­tos ir sėk­min­gai vei­ kia dau­ge­ly­je Eu­ro­pos ša­lių.

Dau­ge­lio ša­lių vy­riau­sy­bių nuo­ mo­ne, ant­že­mi­nė skait­me­ni­nė te­ le­vi­zi­ja – atei­ties te­le­vi­zi­ja.

Kai­my­nų pa­tir­tis la­bai įvai­ri. Šve­di­ja skait­me­ni­nę te­le­vi­zi­ją įsi­ jun­gė dar 2007 me­tais. Šve­dai bu­ vo vie­ni pir­mų­jų Eu­ro­po­je, pe­rė­ ję prie šios sis­te­mos, ir pa­da­rė tai be­ne sklan­džiau­siai. Tei­gia­ma, kad jo­kių ži­nių apie gy­ven­to­jų ne­pa­si­ ten­ki­ni­mą ar jiems ki­lu­sias tech­ni­ nes pro­ble­mas ne­bu­vo.

Len­ki­ja prie skait­me­ni­nės te­le­ vi­zi­jos pla­nuo­ja pra­dė­ti pe­rei­ti tik

nuo šių me­tų lapk­ri­čio. Ana­lo­gi­nę ant­že­mi­nę te­le­vi­zi­ją jie pra­dės iš­ jun­gi­nė­ti pa­laips­niui.

Es­tai ir lat­viai prie nau­jos sis­te­ mos pe­rė­jo 2010 me­tų va­sa­rą, bet pa­si­rin­ko la­bai skir­tin­gą tak­ti­ką.

Es­tai lai­kė­si „pra­ti­ni­mo“ po­li­ti­ kos, su­kū­rė ne­tgi bend­ruo­me­nės sa­vi­tar­pio pa­gal­bos me­cha­niz­ mą. Lat­viai pa­siel­gė prie­šin­gai – jie ana­lo­gi­nę ant­že­mi­nę te­le­vi­zi­ją iš­jun­gė stai­ga, be di­des­nių paaiš­ ki­ni­mų.

Gal­būt to­dėl Es­ti­jo­je tik 1 pro­c. na­mų ūkių iš­jun­gi­mo die­ną ne­ma­ tė te­le­vi­zi­jos, o Lat­vi­jo­je to­kių bu­ vo 10 pro­cen­tų. „Prog­no­zuo­ja­me, kad Lie­tu­vo­je po ana­lo­gi­nės ant­že­mi­nės te­le­vi­ zi­jos iš­jun­gi­mo jos vi­siš­kai ne­ma­ tys maž­daug 5-6 pro­cen­tai na­mų ūkių“, – sa­kė A.Čės­na.

Lie­tu­vo­je pe­rė­ji­mas prie skait­ me­ni­nės te­le­vi­zi­jos ne­bu­vo stai­ gus, ak­ty­vi vie­ši­ni­mo kam­pa­ni­ja vyks­ta jau be­veik 10 mė­ne­sių. „Ne­ ži­nan­čių apie šį įvy­kį tik­rai ne­tu­ rė­tų bū­ti, bet nea­be­jo­ju, kad bus to­kių, ku­rie prie­dė­liais ir an­te­no­ mis ims rū­pin­tis tik po ana­lo­gi­nės te­le­vi­zi­jos iš­jun­gi­mo“, – įsi­ti­ki­nęs A.Čės­na.

– Da­l is gy­ven­to­j ų ma­n o, kad, no­ rint pe­rei­t i nuo ana­lo­g i­n ės te­le­v i­ zi­j os prie skait­m e­n i­n ės, pa­k an­k a įsi­g y­t i prie­d ė­l į. Ar tai tie­s a?

– Gy­v en­t o­j ai tu­r ė­t ų ž i­n o­t i, kad, no­r i nt tu ­r ė­t i ska it ­m e­n i ­n ę te­l e ­ vi­z i­j ą , ne­p a­k an­k a įsi­g y­t i prie­d ė­ l į. Ne­r e­t ai pa­s i­t ai­k o, kad, įsi­g i­j ę prie­d ė­l ius, žmo­n ės ne­g a­l i ma­t y­ ti ko­k y­b iš­k o vaiz­d o dėl ne­t in­k a­ mos an­t e­n os. To­k iu at­v e­j u žmo­ gus pa­t s tu­r i ieš­k o­t i spren­d i­m o, kaip tin­k a­m ai įsi­r eng­t i te­l e­v i­z i­j ą.

Mū­s ų klien­t ai ne­m o­k a­m ai prie ­ dė­l ius ska it ­m e­n i ­n ei te­l e­v i ­z i­j a i gau­n a kar­t u su ga­r an­t i­n iu ap­t ar­ na­v i­m u bei prie­ž iū­r a.

Be­j e, nau­j es­n ius te­l e­v i­z o­r ius tu­ r i n­t iem s g y ­v en­t o­j a m s net ne ­ pri­r eiks prie­d ė­l io – už­t eks už­s i­ sa­k y­t i tik at­k o­d a­v i­m o mo­d u­l į ir kor­t e­l ę. Juos įdė­j ę į te­l e­v i­z o­r ių , te­l e­v i ­z i­j ą „ Ska it ­m e­n i ­n ė GA ­L A“ ma­t y­s i­t e be prie­d ė­l io.

– Ar „Skait­m e­n i­n ę GA­L A“ ga­l i įsi­ ves­t i prie­m ies­č ių ir ko­l ek­t y­v i­n ių so­d ų gy­ven­to­j ai?

– Taip, šią pa­s lau­g ą la­b iau­s iai ir re ­k o­m e n­d uo­j a ­m e pr ie ­m ie s ­č ių

9

PENKTADIENIS, rugsėjo 14, 2012

ekonomika

meninė televizija – jau netrukus bei ko­l ek ­t y ­v i ­n ių so­d ų g y ­v en­ to­j a ms , ta ip pat g y ­v e­n a n­t iems vien­k ie­m iuo­s e, ato­k es­n ė­s e vie ­ to­v ė­s e. „ Skait­m e­n i­n ė GA ­L A“ vei­ k ia v i­s o­j e L ie­t u­v os te­r i­t o­r i­j o­j e.

Ka­d an­g i sig­n a­l as yra trans­l iuo ­ ja­m as oru ir prii­m a­m as įpras­t i­ ne lau­k o ar kam­b a­r io an­t e­n a, tai ši ska it ­m e­n i ­n ė te­l e­v i ­z i­j a – pu i­ k us pa­s i ­r i n ­k i ­m as i r ž mo­n ėms , gy­v e­n an­t iems ato­k iau nuo mies­ tų, nuo in­t er­n e­t o. Ši te­l e­v i­z i­j a yra mo­b i­l i. Kur jūs be­b ū­t u­m ė­t e, ga­l i­ te ją pa­s iim­t i su sa­v i­m i. Nuo tin­ ka ­m os a n­t e­n os i r tei ­s i n ­g o jos įren­g i­m o pri­k lau­s o trans­l ia­c i­j os ko­k y­b ė. Vi­s ą įran­g ą , klien­t ui pa­ gei­d au­j ant, pri­s ta­t o ir pa­d e­d a pa­ jung­t i aukš­t os kva­l i­f i­k a­c i­j os TEO in­ž i­n ie­r iai.

– Da­l is gy­ven­to­j ų ti­k i­s i, kad įsi­g i­ ję prie­d ė­l ius ga­l ės žiū­r ė­t i ke­l io­l i­ ka ne­mo­k a­mų ka­n a­lų. Kaip ma­no­ te, kiek jų bus ga­l i­m a ma­t y­t i atei­ ty­j e?

– Šiuo me­t u ž iū ­r o­v a i , k u ­r ie y ra n e ­p r i k ­l au ­s o ­m i nuo te ­l e ­v i ­z i ­ jos pa­s lau ­g ų tei ­k ė­j o, ga ­l i ma­t y­ t i 1 3 ne­m o­k a ­m ų te­l e­v i ­z i­j os ka­ na ­l ų . Ka i ­m y ­n i ­n ių ša ­l ių , k u ­r ios jau at ­s i ­s a ­k ė a na ­l o­g i ­n ės a nt ­ž e ­ mi ­n ės te­l e­v i ­z i­j os, pa­t i r ­t is ro­d o, jog ne­m o­k a­m ų ka­n a ­l ų su­m a ­ž ė ­ ja iki vos ke­l ių. To­d ėl, mū­s ų nuo­ mo­n e, gy­v en­t o­j ai tu­r ė­t ų pa­s ver­ ti, ar ver­t a in­v es­t uo­t i į prie­d ė­l į , k u ­r į , u ž­s i­s a ­k ę mū­s ų te­l e­v i ­z i­j os pa­s lau­g ą , pas mus gau­n a ne­m o ­ ka­m ai.

me­n i­n ės ant­ž e­m i­n ės te­l e­v i­z i­j os trans­l ia­c i­j as žiū­r ė­t i no­r i­s i da­b ar, ga­l i­m a pa­t o­b u­l in­t i se­n ą ­j į te­l e­v i­ zo­r ių, prie jo pri­j un­g iant pa­p il­d o­ mą im­t u­v ą.

Prieš per­k ant im­t u­v ą de­r ė­t ų pa­ si­d o­m ė­t i, ko­k ias išo­r i­n ės įves­t ies jung­t is tu­r i esa­m as te­l e­v i­z o­r ius.

Vie ­n a p o­p u ­l ia ­r iau ­s ių ju n g­č ių yra „ Scart“, dar va­d i­n a­m a EU­R O jung­t i­m i. Tai pail­g os sta­č ia­k am­ pio for­m os jung­t is.

Taip pat RCA , va­d i­n a­m os „tul­ p ė ­m i s“. Jų komp­l e k ­t ą s u­d a ­r o trys spal­v o­t os ap­v a­l ios jung­t ys (rau­d o­n a ir bal­t a – gar­s ui, gel­t o­ na – vaiz­d ui). Pa­s i­t ai­k o, kad se ­ n i te­l e­v i ­z o­r ia i vi­s a i ne­t u­r i išo ­ ri­n ės įves­t ies jung­č ių , iš­s ky­r us an­t e­n ai, to­k iu at­v e­j u rei­k a­l in­g as im­t u­v as, tu­r in­t is vi­d i­n į TV daž­ nių mo­d u­l ia­t o­r ių. Jį su te­l e­v i­z o­ riu­m i ga­l i­m a jung­t i per an­t e­n os įves­t į.

Skait­m e­n i­n ei ant­ž e­m i­n ei te­l e­v i­ z i­j a i pr i i m­t i rei ­k a ­l i n ­g a a n­t e­n a .

Jos pa­n a­š ios į ana­l o­g i­n ės trans­ l ia­c i­j os pr iė­m i­m ui nau­d o­j a­m as an­t e­n as, nes TV daž­n ių dia­p a­z o­ nas iš es­m ės li­k o ne­p a­k i­t ęs, tie­ siog kei­č ia­s i trans­l iuo­j a­m o sig­ na­l o po­b ū­d is.

Tai­g i, jei iki šiol ko­k y­b iš­k ai ma­ tė­t e a na ­l o­g i ­n ę te­l e­v i ­z i­j ą , d i­d e ­ lė ti­k i­m y­b ė, kad ir skait­m e­n i­n ės TV trans­l ia­c i­j as priim­s i­t e ko­k y­ biš­k ai, jei tik an­t e­n a ap­r ė­p ia rei­ k ia­m ą da ž ­n ių juos­t ą (pi ­g es­n ės an­t e­n os ne vi­s a­d a tai ga ­l i). Gy­ ve­n ant to­l iau nuo T V siųs­t u­v o svar­b u tai įver­t in­t i ir rink­t is ko­ ky­b iš­k ą an­t e­n ą.

skait­me­n i­nei TV? Ar jau vi­s i, esan­ tys pre­k y­b o­j e, yra su įmon­t uo­t ais im­t u­vais?

– Per­k ant nau­j ą te­l e­v i­z o­r ių, vi­s a­ da svar­b u rink­t is ten, kur ga­l i­m a jį pa­č iam ap­ž iū­r ė­t i bei pa­l y­g in­t i su ki­t ais te­l e­v i­z o­r iais. Prieš pa­ si ­r en­k ant te­l e­v i­z o­r ių (skys­t ų ­j ų kris­t a­l ų, LED ar plaz­m i­n į), de­r ė­ tų ap­s i­s pręs­t i, iš ko­k io at­s tu­m o jį žiū­r ė­s i­t e, tai svar­b u ren­k an­t is te ­l e­v i ­z o­r iau s į s t r i ­ž a i ­n ę , e k ­r a­ no raiš­k ą ir vaiz­d o aiš­k u­m o in­ dek­s ą.

Svar­b u ži­n o­t i, ar ke­t i­n a­t e įra­š i­n ė­ ti skait­m e­n i­n ės TV trans­l ia­c i­j as į išo­r i­n ę laik­m e­n ą. Ko­k ių pa­p il­d o­ mų funk­c i­j ų rei­k ės, ar pla­n uo­j a­t e jung­t i te­l e­v i­z o­r ių prie in­t er­n e­t o ar kom­p iu­t e­r i­n io tink­l o, jei taip, tai ko­k iu bū­d u ( be­v ie­l iu ar įpras­ tu kom­p iu­t e­r i­n iu lai­d u). Mū­s ų kom­p a­n i­j a pre­k iau­j a tik to­k iais te­l e­v i­z o­r iais, ku­r ie tu­r i įmon­t uo­ tus skait­m e­n i­n ės ant­ž e­m i­n ės te­ le­v i­z i­j os im­t u­v us. Ta­č iau per­k ant ma­ž iau pa­t i­k i­m o­j e vie­t o­j e, ga­l i­ ma įsi­g y­t i ir se­n es­n ių ga­m i­n ių, ne­t u­r in­č ių šios funk­c i­j os.

– Ko rei­k ės kom­p iu­te­r iui, kad ga­ lė­t u­m e per jį ma­t y­t i skait­m e­n i­n ę TV? – Kom­p iu­t e­r iui rei­k ia skait­m e­n i­ n io im­t u­v o, jun­g ia­m o per USB , bei an­t e­n os, ta­d a TV ga­l i­m a ma­ ty ­t i per ne­š io­j a ­m ą ­j į kom­p iu­t e ­ r į . No­r i­m e pr i­m in­t i, kad šių te ­ le­v i­z i­j os im­t u­v ų ITEMS ITV se ­ ri­j os įdie­g i­m as yra la­b ai pa­p ras­ tas, bet jei jums jo įdieg ­t i ne­p a­ vyk­t ų , mes pa­d ė­s i­m e pri­s i­j ung­ ti, kad ga­l ė­t u­m ė­t e žiū­r ė­t i TV pro­ gra­m as.

– Ko­k ios TV prie­d ė­l io ga­l i­my­b ės?

Ta­das Jan­kaus­kas

Bend­ro­vės „Avi­te­los pre­ky­ba“ ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius

– Ar ga­lė­s i­m e žiū­rė­t i skait­m e­n i­n ę TV per šiuo me­t u na­m uo­s e esan­t į te­le­v i­z o­r ių?

– Vis­k as pri­k lau­s o nuo jū­s ų tu­r i­ mo te­l e­v i­z o­r iaus ir žiū­r i­m os te ­ le­v i­z i­j os rū­š ies. Jei tu­r i­t e įsi­g i­j ę te­l e­v i­z o­r ių su įmon­t uo­t u DVB -T i MPEG -4 im­t u­v u, jo­k ių rū­p es­č ių ne­b us.

At­j un­g us ana­l o­g i­n ę te­l e­v i­z i­j ą, jū­ sų te­l e­v i­z o­r ius be jo­k ių pa­p il­d o­ mų prie­d ė­l ių ro­d ys iki 14 ne­m o­ ka­m ų ka­n a­l ų. Se­n as lem­p i­n is te­ le­v i­z o­r ius DVB-T MPEG-4 im­t u­v o ne­t u­r i. To­k ių im­t u­v ų ne­t u­r i ir kai ku­r ie nau­j os kar­t os LCD ar plaz­ min ­ ia i te­l e­v i ­z o­r ia i . Šia i s at ­v e ­ jais, no­r ė­d a­m i ma­t y­t i skait­m e­n i­ nę TV, tu­r ė­s i­t e įsi­g y­t i TV prie­d ė­ lį ar­b a nau­j ą te­l e­v i­z o­r ių su įmon­ tuo­t u DVB-T MPEG -4 . Vi­s i, tu­r in­ tys skait­m e­n i­n ę, ka­b e­l i­n ę te­l e­v i­ zi­j ą , jo­k ių po­k y­č ių ne­p a­t irs, nes jau da­b ar jie žiū­r i to­k io for­m a­t o te­l e­v i­z i­j ą.

– Ska it ­m e­n i ­n ės a nt ­ž e­m i ­n ės te ­ le­v i­z i­j os im­t u­v o pa­g rin­d i­n ė pa­ sk i r ­t i s – pr i i m­t i ska it m ­ e­n i ­n ė s a nt ­ž e ­m i ­n ė s te ­l e­v i ­z i­j o s t ra n s ­ l ia­c i­j a s . L ie­t u­v o­j e nau­d o­j a ­m a s MPEG -4 glau­d i­n i­m o stan­d ar­t as, ta i ­g i i m­t u­v as tu ­r i su ­g e­b ė­t i de ­ ko­d uo­t i ir per­d uo­t i į te­l e­v i­z o­r ių šį sig­n a­l ą per vie­n ą iš iš­v es­t ies jung­č ių. Šiuo me­t u T V i m­t u­v a i tu ­r i v is dau­g iau funk­c i­j ų – ga­l i įra­š y­t i TV trans­l ia­c i­j as į išo­r i­n ę laik­m e­n ą , at­k ur­t i įvai­r ius vaiz­d o for­m a­t us iš išo­r i­n ių laik­m e­n ų, yra ga­l i­m y­ bė jung­t is prie in­t er­n e­t o bei nau­ do­t is iš­m a­n io­s ios te­l e­v i­z i­j os pa­ slau­g o­m is ir t.t. Tu­r i­m e itin di­d e­ lį prie­d ė­l ių pa­s i­r in­k i­m ą. Pap­r as­t i stan­d ar­t i­n iai TV im­t u­v ai kai­n uo­ ja nuo 79 Lt, de­k o­d a­v i­m o mo­d u­ liai, ku­r ie lei­d žia žiū­r ė­t i skait­m e­ ni­n es ko­d uo­t as („Co­n ax“ ko­d a­v i­ mo sis­t e­m a) pro­g ra­m as be skait­ me­n i­n io prie­d e­l io, kai­n uo­j a nuo 139 Lt.

– Ką rei­kė­t ų ži­n o­t i ren­k an­t is skait­ me­n i­n į TV prie­d ė­l į? Kaip su­j ung­t i prie­d ė­l į su te­le­v i­z o­r iu­m i?

Tad j e i jū ­s ų te ­l e­v i ­z o­r iu s t u ­r i „C i“ l i z­d ą , šio t i­p o i m­t u­v a s t i k s la­b iau­s ia i, te­r ei ­k ės įdė­t i kor ­t e­l ę į mo­d u ­l į te­l e­v i ­z o­r iu­j e i r bus ga­ l i ­m a mė­g au­t i s T V ma ­l o­n u ­m a i s be jo­k ių pa­p i l­d o­m ų pr ie­d ė­l ių i r la i­d ų .

– Jei atei­t y­j e vis dėl­t o pla­n uo­j a­t e įsi­g y­t i nau­j ą te­l e­v i­z o­r ių, o skait­

– Ką pa­t ar­t u­m ė­t e per­k ant nau­j ą te­l e­v i­z o­r ių, ar jie vi­s i pri­t ai­k y­t i

fas ir ki­t i išo­r i­n iai fak­t o­r iai, jiems ne­r ei­k ia gi­l in­t is į tech­n o­l o­g i­n ius da­l y­k us, nes tech­n o­l o­g i­j o­m is už juos pa­s i­r ū­p i­n a ka­b e­l i­n ės te­l e­v i­ zi­j os ope­r a­t o­r ius.

Tai­g i, jei jūs esa­t e ka­b e­l i­n ės te­l e­ vi­z i­j os abo­n en­t as ir to­l iau no­r i­t e žiū­r ė­t i ka­b e­l i­n ę ana­l o­g i­n ę te­l e­v i­ zi­j ą, jums ne­r ei­k ės įsi­g y­t i jo­k ios pa­p il­d o­m os įran­g os ar nau­j ą te­ le­v i­z o­r ių.

Ka­b e­l i­n ių te­l e­v i­z i­j ų ope­r a­t o­r iai nė­r a įpa­r ei­g o­t i nu­t rauk­t i ana­l o­ gi­n ės te­l e­v i­z i­j os trans­l ia­c i­j ų, to­ dėl ana­l o­g i­n ė te­l e­v i­z i­j a ka­b e­l i­ niais tink­l ais bus trans­l iuo­j a­m a tol, kol bus po­r ei­k is.

Ka­b e­l i­n ės te­l e­v i­z i­j os abo­n en­t ai pe­r ei­t i prie skait­m e­n i­n ės te­l e­v i­ zi­j os ga­l i ka­d a tik pa­n o­r ė­j ę ir tik tuo at­ve­j u, jei­g u pa­g ei­d au­j a ma­t y­ ti dau­g iau ge­r es­n ės ko­k y­b ės pro­ gra­m ų ar pra­p lės­t i tu­r i­m ų pa­s lau­ gų ga­l i­m y­b es.

– Ką da­r y­t i tiems, ku­r ie na­m uo­s e tu­r i ke­l is te­le­v i­z o­r ius, ar jiems pa­ kaks vie­n o TV prie­d ė­l io?

– Tam, kad gy­v en­t o­j ai ga­l ė­t ų nau­ do­t is skait­m e­n i­n ės te­l e­v i­z i­j os pa­ slau­g o­m is, bū­t i­n as TV prie­d ė­l is, ku­r is skir­t as priim­t i skait­m e­n i­ nį sig­n a­l ą tik prie vie­n o te­l e­v i­z o­ riaus. Ta­č iau sta­t is­t i­k a ro­d o, kad dau­g e­l is gy­v en­t o­j ų na­m uo­s e tu­ ri dau­g iau nei vie­n ą te­l e­v i­z o­r ių. Šie gy­v en­t o­j ai taip pat ga­l i pa­s i­ nau­d o­t i dar vie­n u ka­b e­l i­n ės te­l e­ vi­z i­j os pa­s lau­g ų pri­v a­l u­m u ir iš­ skir­t i­n e sa­v y­b e – ka­b e­l i­n ės te­l e­ vi­z i­j os abo­n en­t ai, be­s i­n au­d o­j an­ tys skait­m e­n i­n ės te­l e­v i­z i­j os pa­ slau­g o­m is, vie­n a­m e te­l e­v i­z o­r iu­ je ga­l i žiū­r ė­t i skait­m e­n i­n ę te­l e­v i­ zi­j ą, o ki­t uo­s e – ka­b e­l i­n ę ana­l o­g i­ nę te­l e­v i­z i­j ą už tą pa­t į abo­n en­t i­ nį mo­k es­t į.

– Ko­dėl gy­ven­to­jams ver­tė­tų kreip­tis į jū­sų bend­ro­vę dėl skait­me­ni­nės TV?

Ine­s a Lu­k aus­k ie­nė

Elekt­ro­n i­n ių ry­š ių bend­ro­vės „Splius“ mar­ke­t in­go di­rek­to­rė

– Ką tu­rė­t ų pa­d a­r y­t i gy­ven­to­j ai iki spa­l io 29 d., no­rė­d a­m i, kad po šios da­tos įjun­gę te­le­v i­zo­r ių ne­nus­teb­ tų, jog jis nie­ko ne­ro­do?

– Su­n e­r im­t i dėl spa­l io 29 d. ar­t ė­ jan­č ių po­k y­č ių tu­r ė­t ų tik tie gy­ ven­t o­j ai, ku­r ie te­l e­v i­z i­j ą žiū­r ė­d a­ vo tu­r ė­d a­m i kam­b a­r i­n es, lau­k o ar­b a ko­l ek­t y­v i­n es an­t e­n as.

Tar­k i­m e, jei­g u šian­d ien žmo­g us dar ga­l i ma­t y­t i lie­t u­v iš­k as pro ­ gra­m as tie­s iog pa­s i­s ta­t ęs prie te­ le­v i­z o­r iaus pa­p ras­t ą kam­b a­r i­n ę an­t e­n ą, to ne­b e­b us nuo 2012-ų jų spa­l io pa­b ai­g os, kai bus iš­j ung­t a ant­ž e­m i­n ė ana­l o­g i­n ė te­l e­v i­z i­j a.

Ta­č iau pa­s i­r in­k i­m as yra. Vie­n as jų – pa­s i­r ink­t i ana­l o­g i­n ės ka­b e­l i­ nės te­l e­v i­z i­j os pa­s lau­g as. Ka­b e­l i­ nės te­l e­v i­z i­j os pa­s lau­g ų pri­v a­l u­ mas yra tas, kad jos klien­t ai yra sau­g ūs nuo tech­n o­l o­g i­n ių te­l e­ vi­z i­j os trans­l ia­v i­m o per­m ai­n ų, jų prii­m a­m o te­l e­v i­z i­j os vaiz­d o ko­k y­b ei ne­t ruk­d o vie­t o­v ės rel­j e­

– Elekt­r o­n i­n ių ry­š ių bend­r o­v ės „ Splius“ skait­m e­n i­n ės te­l e­v i­z i­j os abo­n en­t ai ga­l i rink­t is itin pla­t ų pro­g ra­m ų spekt­r ą ir nau­d o­t is iš­ skir­t i­n ė­m is pa­s lau­g o­m is – elekt­ ro­n i ­n iu pro­g ra ­m ų g i­d u , su­b t it­ rais, pa­s i­r ink­t i pro­g ra­m ų kal­b as ar įsi­r a­š y­t i pro­g ra­m as. Šiuo me­t u „ Splius“ skait­m e­n i­n ės te­l e­v i ­z i­j os ž iū ­r o­v a i ga ­l i ma­t y­ ti dau­g iau nei 100 pro­g ra­m ų bei rink­t is net 7 te­m i­n ius pa­p il­d o ­ mus pa­k e­t us. „ Splius“ skait­m e­n i­ nės te­l e­v i­z i­j os abo­n en­t ai ka­b e­l i­ nę ana­l o­g i­n ę te­l e­v i­z i­j ą per ki­t us jų na­m uo­s e esan­č ius te­l e­v i­z o­r ius žiū­r i ne­m o­k a­m ai, o pa­g ei­d au­j an­ tiems per vi­s us te­l e­v i­z o­r ius mė­ gau­t is skait­m e­n i­n e te­l e­v i­z i­j a siū­ lo­m e „Dub­l io“ pa­s lau­g ą.

Pa­s i­r in­k us šią pa­s lau­g ą mė­g au­ tis „ Splius“ skait­m e­n i­n e te­l e­v i­z i­ ja ga­l i­m a ne tik per vie­n ą, bet per du ar tris na­m uo­s e esan­č ius te­l e­ vi­z o­r ius. Įsi­g i­j us ant­r ą ar­b a tre ­ čią į ra­š an­t į im­t u­v ą ar­b a mo­d u­ lį , „ Dub­l io“ pa­s lau­g os mo­k es­t is – vos 6 Lt/mėn.

Be to, už tą pa­t į „ Dub­l io“ mo­k es­ t į y ra t ra ns­l iuo­j a ­m i v i­s i pa­p i l­ do­m i pa­k e­t ai, ku­r ie yra už­s a­k y­ ti pir­m ai kor­t e­l ei. Taip pat siū­l o­ me net ke­l e­t ą ka­b e­l i­n ės ana­l o­g i­ nės te­l e­v i­z i­j os pa­k e­t ų: ma­ž ą ­j į ar­ ba ba­z i­n į.

Ka­b e­l i­n ės te­l e­v i­z i­j os ba­z i­n io pa­ ke­t o abo­n en­t ai su skait­m e­n i­n ės TV prie­d ė­l iu be jo­k ių pa­p il­d o­m ų mo­k es­č ių ga­l i ma­t y­t i net 47 ne ­ ko­d uo­t as skait­m e­n i­n ės te­l e­v i­z i­ jos pro­g ra­m as. „ Splius“ esa­m iems ir bū­s i­m iems klien­t ams vi­s a­d a siū­l o pa­č ias pa­ lan­k iau­s ias są­l y­g as įsi­r eng­t i ka­ be­l i­n ę, skait­m e­n i­n ę ar raiš­k ią ­j ą te­l e­v i ­z i­j ą , to­d ėl k v ie­č ia ­m e pa­ si­n au­d o­t i ru­d ens ak­c i­j o­m is, ku­ rių są­l y­g as ga­l i­t e su­ž i­n o­t i mū­s ų klien­t ų ap­t ar­n a­v i­m o sky­r iuo­s e.

10

penktADIENIS, rugsėjo 14, 2012

pasaulis Pa­tupdė ­ už grotų

Stam­bus ­ lai­mi­kis

Ke­tur­ko­jis ­ mil­ži­nas

Egip­to teis­mas va­kar nu­teisė bu­vusį prem­jerą Ah­medą Na­ zifą tre­jus me­tus kalė­ti ir sky­ rė jam 9 mln. Egip­to svarų (4 mln. litų) baudą už ne­teisėtą pra­turtė­jimą. 2011 m. sausį iš po­sto pa­si­traukęs A.Na­zi­fas bu­vo ap­kal­tin­tas pikt­naud­žia­ vi­mu įga­lio­ji­mais sie­kiant ne­ teisė­tai pra­turtė­ti.

Mek­si­kos ka­rinės jūrų pa­jėgos šiau­rinė­je Ta­mau­li­pa­so vals­ ti­jo­je, be­si­ri­bo­jan­čio­je su Tek­ sa­su, su­ėmė Mek­si­kos įlan­ kos nar­ko­tikų kont­ra­ban­dos kar­te­lio ly­derį Jor­ge’ą Eduar­ do Cos­tillą San­chezą. Už in­ for­ma­ciją apie jo bu­vi­mo vietą bu­vo siū­lo­mas 2 mln. do­le­rių (5,4 mln. litų) at­ly­gis.

Danų do­gas, ku­rio ūgis sto­vin­ čio ant už­pa­ka­li­nių le­tenų sie­ kia 2,2 m, įvar­dy­tas aukš­čiau­ siu pa­sau­ly­je šu­ni­mi va­kar iš­ leis­to­je nau­jau­sio­je Guin­nes­so pa­sau­lio re­kordų kny­go­je. Šis mil­ži­nas, gy­ve­nan­tis Mi­či­ga­ no vals­ti­jo­je, kas­dien su­ėda vi­ są 14 kg pa­ketą šunų mais­to ir sve­ria 70,3 kg.

Pro­tes­tai lieps­no­ja vis stip­riau Pro­tes­tai prie­š Jung­tinė­se Vals­ti­jo­se su­kurtą ir mu­sul­mo­nus įžei­dusį filmą per­si­metė į ki­tas ša­lis. Sek­da­mi li­bių pa­vyzd­žiu, Je­me­ne de­monst­ran­tai va­kar ir­gi bandė štur­muo­ti JAV am­ba­sadą.

Pa­degė au­to­mo­bi­lius

Je­me­no sos­tinė­je Sa­no­je po­li­ci­ja va­kar šūviais į orą, aša­rinė­mis du­ jo­mis ir van­dens pa­tran­ko­mis ban­ dė su­tram­dy­ti įsi­siautė­ju­sius de­ monst­ran­tus, ku­rie štur­ma­vo JAV am­ba­sadą. Ne­pai­sant to, pro­tes­ tuo­to­jams pa­vy­ko įsib­rau­ti į am­ ba­sa­dos te­ri­to­riją ir pa­deg­ti ke­lis au­to­mo­bi­lius.

Pra­ne­ša­ma, kad dip­lo­ma­tinės at­ sto­vybės dar­buo­to­jai bu­vo eva­kuo­ ti į sau­gesnę vietą.

Ant­ra­die­nio va­karą gink­luo­ti de­ monst­ran­tai štur­ma­vo JAV kon­su­ latą Li­bi­jos mies­te Ben­ga­zy­je, žu­vo am­ba­sa­do­rius Chris­top­he­ris Ste­ ven­sas ir dar trys ame­ri­kie­čai.

me­ri­kie­tiš­kus ir an­tiiz­rae­lie­tiš­kus šūkius.

Jung­tinės Vals­ti­jos stip­ri­na sa­ vo am­ba­sadų už­sie­ny­je sau­gumą ir pa­siuntė į Li­biją du es­kad­ri­nius mi­ni­nin­kus bei jūrų pėsti­ninkų būrį. Pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ ma pa­žadė­jo nu­baus­ti ame­ri­kie­čių dip­lo­matų žu­di­kus. „No­riu už­tik­rin­ti, kad pa­trauk­ si­me žu­di­kus at­sa­ko­mybėn. Ir mes no­ri­me, kad pa­sau­lis ži­notų, te­gu vi­si, kas no­ri mums pa­kenk­ti, ži­no – nė vie­nas te­ro­ro iš­puo­lis neap­ tem­dys mūsų ver­ty­bių, ku­rios iš­ did­žiai spin­di vi­sa­me pa­sau­ly­je, ir joks prie­var­tos ak­tas ne­pa­kirs Jung­ti­nių Vals­tijų ryž­to“, – kalbė­ jo pre­zi­den­tas.

Stip­ri­na am­ba­sadų sau­gumą

Pro­tes­tai, ku­riuos pa­kurstė Jung­ tinė­se Vals­ti­jo­se su­kur­tas ir mu­sul­ mo­nus įžeidęs fil­mas „Mu­sul­monų ne­kal­tybė“, ki­lo ir ki­to­se ša­ly­se.

Egip­to sos­tinė­je de­monst­ran­tai ir­gi bu­vo įsi­veržę į JAV am­ba­sa­dos te­ri­ to­riją, nu­plėšė šios ša­lies vėliavą ir pa­ka­bi­no sa­viškę. Va­kar Kai­ro po­ li­ci­jai taip pat te­ko pa­nau­do­ti aša­ ri­nes du­jas, per pa­dri­kus su­si­rėmi­ mus su­žei­dimų pa­tyrė 13 žmo­nių.

Pro­tes­to ak­ci­jos va­kar vy­ko prie JAV at­sto­vy­bių Tu­ni­se, Ira­ke, Ira­ ne, Švei­ca­ri­jo­je, taip pat Iz­rae­lio sos­tinė­je Tel Avi­ve, kur ke­li šim­ tai pa­les­ti­nie­čių skan­da­vo an­tia­

Ekst­re­miz­mo grėsmė

O eks­per­tai ra­gi­na JAV va­do­vus ati­džiai stebė­ti pa­dėtį Arabų pa­va­ sa­rio ša­ly­se ir pa­dėti joms iš­veng­ ti stiprė­jan­čių ko­vo­tojų ke­lia­mos grėsmės. „Toks įvy­kis (JAV am­ba­ sa­do­riaus Li­bi­jo­je nu­žu­dy­mas – red. pa­st.) pa­brėžia ko­vo­tojų gru­ puo­čių mastą dau­ge­ly­je šių Arabų pa­va­sa­rio ša­lių, ku­rios ieš­kos būdų iš­nau­do­ti šią naują po­li­tinę lau­ki­ nių Rytų si­tua­ciją“, – Ok­la­ho­mos uni­ver­si­te­to Ar­timųjų Rytų stu­dijų cent­ro di­rek­to­rius Jos­hua Lan­di­sas sakė nau­jienų agentū­rai AFP. – Tai pri­vers pre­zi­dentą du ar tris kar­tus

Štur­mas: ne­pai­sant šūvių, aša­ri­nių dujų ir van­dens pa­trankų, pro­tes­tuo­to­jams Sa­no­je pa­vy­ko pra­si­brau­ti į

JAV am­ba­sa­dos te­ri­to­riją ir pa­deg­ti ke­lis au­to­mo­bi­lius.

pa­gal­vo­ti prie­š šo­kant į laisvės ve­ žimą.“ „Arabų pa­va­sa­ris te­be­vyks­ta. Jis ne­si­baigė. Arabų pa­va­sa­ris at­nešė tei­giamų ir nei­giamų re­zul­tatų“, – teigė Už­sie­nio ry­šių ta­ry­bos Ar­ timųjų Rytų stu­dijų vy­res­ny­sis moks­lo dar­buo­to­jas Edas Hu­sai­nas.

– Pirmą­kart per be­veik 70 metų

matė­me ma­si­nius pro­tes­tus arabų pa­sau­ly­je, ku­rių da­ly­viai dau­giau ar ma­žiau no­ri ge­res­nių ry­šių su li­ku­ sia pa­sau­lio da­li­mi, ta­čiau taip pat oru­mo arabų vi­suo­menė­se, ir tai te­ga­li būti tei­gia­mas da­ly­kas.“ Jam pri­tarė už­sie­nio po­li­ti­kos stu­dijų cent­ro „Na­tio­nal Se­cu­ri­ ty Net­work“ Ar­timųjų Rytų eks­

„Reu­ters“ nuo­tr.

per­tas Bria­nas Ka­tu­lis ir teigė, kad Jung­tinės Vals­ti­jos turėtų iš­lai­ky­ ti ry­šius ir dirb­ti su sąjun­gi­nin­kais, mėgi­nant sta­bi­li­zuo­ti pa­dėtį to­kio­ se ša­ly­se kaip Je­me­nas, ku­rio nau­ jie­ji ly­de­riai ko­vo­ja su pa­vo­jin­giau­ sia tarp­tau­ti­nio te­ro­ristų tin­ko „Al Qae­da“ gru­puo­te, pa­de­dant JAV. BNS, BBC, CNN inf.

Nyderlanduose nu­galė­jo Eu­ro­pa Olandų rinkė­jai tre­čia­dienį už­ tik­rin­tai par­ėmė proeu­ro­pie­tišką pra­gma­tizmą – iš­rin­ko tau­py­ti įsi­ pa­rei­go­ju­sias cent­ristų par­ti­jas ir at­metė Geer­to Wil­der­so kraš­tu­ti­ nes idė­jas.

Ly­de­ris: prem­je­ras M.Rut­te tu­

rėtų ne­sun­kiai su­for­muo­ti nau­ ją val­dan­čiąją koa­li­ciją. AFP nuo­tr.

Pir­mi­niai re­zul­ta­tai ro­do, kad rin­ ki­mus laimė­jo val­dan­tie­ji li­be­ra­ lai, jie gau­na ke­tu­rio­mis vie­to­mis dau­giau nei cent­ro kai­riųjų Dar­bo par­ti­ja, o G.Wil­der­so an­tiis­la­miš­ ka Laisvės par­ti­ja (PVV), pa­kei­tu­si tak­tiką ir už­si­puo­lu­si Briu­selį, pa­ tyrė že­mi­namą pra­laimė­jimą.

Jei bus pa­tvir­tin­ti, to­kie re­zul­ta­ tai reikš, kad da­bar­ti­nio prem­je­ro Mar­ko Rut­te bus pa­pra­šy­ta su­for­ muo­ti naują koa­li­ciją, ku­ri iš­lai­

kytų penktą pa­gal dydį eu­ro zo­ nos eko­no­miką glaud­žiai su­sietą su Eu­ro­pos eko­no­mi­kos va­rik­liu Vo­kie­ti­ja.

M.Rut­te’s li­be­ra­li Liau­dies par­ ti­ja už laisvę ir de­mok­ra­tiją (VVD) nau­ja­ja­me par­la­men­te turėtų turė­ ti 41 vietą, o bu­vu­sio ža­liųjų judė­ ji­mo „Green­pea­ce“ ak­ty­vis­to Die­ de­ri­ko Sam­so­mo Dar­bo par­ti­ja – 37 vie­tas.

Tai daug ge­res­ni re­zul­ta­tai, nei rodė pro­gnozės iki rin­kimų, ir jie reiš­kia, kad, jei­gu dvi pa­grin­dinės par­ti­jos su­si­tars dėl sąjun­gos, jos drau­ge turės 78 vie­tas. Tai būtų tik ne­di­delė per­sva­ra 150-ies vie­ tų par­la­men­te, todėl koa­li­ci­jai rei­ kės dau­giau par­tne­rių.

Griež­tos kai­rio­sios li­ni­jos eu­ ros­kep­tiš­ka So­cia­listų par­ti­ja, va­ do­vau­ja­ma Emi­le Roe­me­rio, tu­ rėtų laimė­ti 16 vietų par­la­men­te, o G.Wil­der­so PVV – tik 15 vietų, daug ma­žiau nei turė­tos 24.

Už­sie­nio rei­kalų mi­nist­ras Uri Ro­sent­ha­lis VVD par­ti­jos šta­be AFP agentū­rai sakė, kad bu­vu­sio sąjun­gi­nin­ko G.Wil­der­so ne­sėkmė ro­do, jog olan­dai nėra ekst­re­mis­ tiš­ki. „Aiš­ku, kad olan­dams ne­pa­ tin­ka la­bai ekst­re­ma­li po­zi­ci­ja dėl Eu­ro­pos. Mes esa­me ES na­riai ir turė­tu­me jos lai­ky­tis dar daug me­ tų“, – sakė jis.

Ug­nin­go būdo G.Wil­der­sas ba­landį su­žlugdė anks­tesnę vy­riau­sybę, kai at­si­sakė pa­tvir­tin­ti biud­že­to pro­

jektą, ku­ria­me bu­vo nu­ma­ty­tos griež­tos vals­tybės iš­laidų kar­py­mo prie­monės. Jo­kio vaid­mens nau­jo­je koa­li­ci­jo­je jis ne­turėtų gau­ti. „Mie­liau stovė­čiau prie­š jus su ge­ro­mis nau­jie­no­mis, – sa­vo par­ ti­jos su­si­rin­ki­me Ha­go­je sakė aiš­ kiai su­krėstas G.Wil­der­sas ir net nu­braukė ašarą. – Briu­se­ly­je jie šven­čia... Gai­la.“ „Ry­toj mes iš­si­lai­žy­si­me žaiz­das, – pa­reiškė jis. – Tai – dar ne ko­vos pa­bai­ga.“ PVV žadė­jo iš­ves­ti šalį iš eu­ro zo­ nos ir pa­čios ES, jei­gu iš­kiltų į vald­ žią. Ta­čiau dau­ge­lis olandų rinkėjų ir po­li­ti­kos eli­tas nu­sprendė, kad G.Wil­der­sas tie­siog ne­pa­ti­ki­mas.

BNS inf.

11

penktadienis, rugsėjo 14, 2012

Redaktorė Rita Bočiulytė

S.Plot­ni­ko­vas. Šo­kė­ja.

pramogų

gidas Tarp rim­to ir šmaikš­taus Klai­pė­die­čiai me­ ni­nin­kai Ser­ge­jus Plot­ni­ko­vas ir Sva­ jū­nas Jur­kus, uos­ ta­mies­čio Rū­tų ga­ le­ri­jo­je ati­da­rę jung­ ti­nę skulp­tū­ri­nės plas­ti­kos pa­ro­dą, džiau­gia­si ga­lė­da­mi sa­vo nau­jau­sia kū­ ry­ba pa­si­da­ly­ti su vi­sais.

Tan­de­mas: bi­čiu­liai ir ko­le­gos S.Plot­ni­ko­vas su S.Jur­ku­mi jau dau­giau nei de­šimt­me­tį daž­nai dir­ba kar­tu,

kur­da­mi di­des­nes skulp­tū­ras.

Ri­ta Bo­čiu­ly­tė r.bociulyte@kl.lt

Il­gai pra­šy­ta, lauk­ta

S.Plot­ni­ko­vas. Pa­si­len­ku­si.

Anot ga­le­ri­jos sa­vi­nin­ko Gin­tau­to Kur­la­vi­čiaus, tai il­gai pra­šy­ta, dau­ giau nei me­tus lauk­ta pa­ro­da. Te­ ko kant­riai pa­lū­kė­ti, kol au­to­riai jai su­kau­pė dar­bų. Ne tik Rū­tų ga­le­ ri­jo­je tai di­de­lė nau­jie­na. Ir ne tik Klai­pė­do­je skulp­tū­rų pa­ro­dos – re­ te­ny­bė. Skulp­tū­ros me­nas kaip re­ tas ku­ris im­lus lai­kui.

Me­no­ty­ri­nin­ko Pet­ro Šmi­to žo­ džiais, Rū­tų ga­le­ri­ja lau­žo tra­di­ci­ ją. Ši jau­ki ka­me­ri­nė erd­vė Da­nės kran­ti­nė­je, lapk­ri­tį švę­sian­ti tre­ jų me­tų gim­ta­die­nį, iki šiol ren­gė ta­py­bos pa­ro­das, jo­se daž­niau­siai pri­sta­ty­da­ma Klai­pė­dos dai­li­nin­ kus. Šie­met jau at­si­ra­do vie­nas ki­tas ta­py­to­jas ir iš ki­tų Lie­tu­vos mies­tų, pa­ts P.Šmi­tas pri­sta­tė uos­ ta­mies­čio me­ni­nin­kų fo­to­port­re­tų cik­lą, tai­gi prie ta­py­bos pri­si­dė­jo fo­tog­ra­fi­ja, o da­bar – ir skulp­tū­ra. „Ši ne­di­de­lė ga­le­ri­ja tam­pa la­ bai reikš­min­ga Klai­pė­dai, – tvir­ti­ no me­no­ty­ri­nin­kas. – Vis dau­giau be­si­do­min­čių­jų čia su­si­ren­ka į ver­ ni­sa­žus. Vis dėl­to me­nas trau­kia ir la­bai stip­riai vei­kia žmo­gų. Juo­lab skulp­tū­ra, ku­ri tu­ri ap­čiuo­pia­mą for­mą, su­tei­kia ga­li­my­bę ją ap­žiū­ rė­ti erd­vė­je...“ Kar­tu puo­šia uos­ta­mies­tį

S.Jur­kus. Ge­nys.

Kaip pa­ste­bė­jo me­no­ty­ri­nin­kas, skulp­to­rius S.Plot­ni­ko­vas – bu­ vęs Klai­pė­dos vai­kų dai­lės mo­ kyk­los mo­ki­nys, o da­bar pa­ts jo­je dir­ban­tis mo­ky­to­ju, bai­gęs stu­

di­jas I.Re­pi­no dai­lės aka­de­mi­jo­je Sankt Pe­ter­bur­ge, yra rea­lis­ti­nės ru­sų skulp­tū­ros mo­kyk­los at­sto­ vas. „Bet­gi rea­liz­mo me­to­das – neiš­se­mia­mas, juo se­kant ga­li­ma kur­ti pui­kius kū­ri­nius, kaip ma­to­ me pa­ro­do­je, – kal­bė­jo P.Šmi­tas.

Ne tik Rū­tų ga­le­ri­ jo­je tai di­de­lė nau­ jie­na. Ir ne tik Klai­ pė­do­je skulp­tū­rų pa­ro­dos – re­te­ny­bė.

– O S.Jur­kus ge­rai iš­ma­no me­ta­ lą, bai­gęs Tel­šių tai­ko­mo­sios dai­ lės tech­ni­ku­mą. Daž­niau­siai Ser­ ge­jus ir Sva­jū­nas dir­ba kar­tu – tai la­bai įdo­mu. Tie jų dar­bai pa­ro­do­je – la­bai sim­pa­tiš­ki, jau­kūs, dva­sin­ gi, vi­si – iš bron­zos, il­ga­lai­kiai kū­ ri­niai, ne­di­de­li, ka­me­ri­niai...“ „...Kur­čiau di­des­nius, bet nie­kas neuž­sa­ko“, – rep­li­ka­vo S.Plot­ni­ko­ vas, ku­rio tan­de­mas su S.Jur­ku­mi klai­pė­die­čiams ge­rai pa­žįs­ta­mas.

Jie­du puo­se­lė­ja, puo­šia uos­ta­mies­ tį. Kur­pių ir Ke­pė­jų gat­vių san­kry­ žo­je sto­vi jų lai­mę ne­šan­tis „Ste­ buk­lin­ga­sis pe­liu­kas“, pa­bels­ti kvie­čia „Se­na­mies­čio var­te­liai“, pi­lia­vie­tė­je pa­si­tin­ka mis­tiš­kas „Vai­duok­lis“...

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­trau­ka

ry­bi­nius pla­nus. Jis su Ser­ge­ju­mi yra su­ma­nęs nau­jo­jo­je per­kė­lo­ je pa­sta­ty­ti še­šių met­rų skulp­tū­ri­ nę kom­po­zi­ci­ją iš ge­le­žies – el­nią ir vil­ką, pri­min­sian­čius Klai­pė­dos le­ gen­dą. Me­ni­nin­kai sva­jo­ja, kad jau ki­tą­met po jų el­niu ga­lės vaikš­čio­ ti žmo­nės.

Jie­du šie­met lai­mė­jo kon­kur­są ir kurs at­mi­ni­mo len­tą Jo­nui Ba­sa­na­ vi­čiui, ku­rią už­sa­kė Lie­tu­vos kon­ su­las Pra­ho­je. Įdo­mu, kaip du me­ni­nin­kai ga­li dirb­ti kar­tu?.. „Kol iš­ge­ne­ruo­jam idė­ją, nuo­lat gin­či­ja­mės. Kar­tais – la­bai karš­tai, – ne­slė­pė Sva­jū­ nas. – Bet ne­si­pyks­tam. Abu tu­ ri­me dirb­tu­ves – kur išei­ti ir su­ si­tik­ti vėl. Kai dir­bam kar­tu, aš jo ne­pri­lei­džiu prie lie­ji­mo, jis ma­

nęs – prie kū­ri­nio plas­ti­kos for­ ma­vi­mo...“ O pa­ro­dai jie­du pa­da­rė 15 skulp­ tū­rų. Pag­rin­di­nę eks­po­zi­ci­ją pa­pil­ dė dar ke­li kū­ri­niai, jau bu­vę ga­le­ ri­jo­je. Čia – kiek­vie­no au­to­ri­niai, ne bend­ri dar­bai. „Ku­riant man te­ma ne­svar­bu, – tei­gė S.Jur­kus. – Svar­bu, kad tai bū­tų keis­ta, šmaikš­tu. Ma­no dar­ bai ne gry­nai na­tū­ra­lis­ti­niai. Man tu­ri bū­ti pa­da­ry­ta links­mai.“ „O man tu­ri bū­ti gra­žu ir di­din­ ga, – tę­sė Ser­ge­jus. – Šmaikš­tu­mo per akis pa­ma­tau kas­die­nia­me gy­ ve­ni­me.“ „Jis la­bai rim­tas, – šyp­te­lė­jo Sva­ jū­nas. – Dirb­da­mi kar­tu mes pa­pil­ dom vie­nas ki­tą. Ran­dam ba­lan­są tarp to gra­žaus ir šmaikš­taus.“

S.Jur­kus. Teat­ras.

S.Plot­ni­ko­vas. Pe­ga­sas.

Pa­pil­do vie­nas ki­tą

„Min­čių – so­čiai, bet kas iš to – nė­ra pi­ni­gų, – kons­ta­ta­vo S.Jur­ kus, pa­klaus­tas apie jud­vie­jų kū­

12

penktadienis, rugsėjo 14, 2012

pramogų gidas A.Tau­rins­ko pa­ro­da – li­cė­ju­je

Pir­mo­ji šių moks­lo me­tų pa­ro­da Klai­pė­dos li­cė­ju­je jo bend­ruo­ me­nę su­pa­žin­di­na su uos­ta­mies­čio ir Lie­tu­vos ta­py­bos gran­du Al­gir­du Tau­rins­ku. 1941 m. gi­męs dai­li­nin­kas – pui­kus pie­šė­jas, tur­tin­gos, gi­lios ko­lo­ris­ti­nės ta­py­bos meist­ras. Jo bran­di il­ga­ me­tė kū­ry­ba se­niai yra ta­pu­si tik­ru Klai­pė­dos ta­py­bos sim­bo­ liu, le­gen­da, kla­si­ki­nės ta­py­bos eta­lo­nu jau­nes­niems ko­le­goms.

Mo­kyk­los 1-ojo ir 2-ojo aukš­tų fo­jė vei­kia nuo­la­ti­nė Klai­pė­dos kraš­to dai­li­nin­kų kū­ri­nių eks­po­zi­ci­ja, o A.Tau­rins­ko ta­py­bos pa­ ro­da įkur­din­ta 3-io­jo aikš­to fo­jė.

KUR? Klai­pė­dos li­cė­ju­je (Kre­tin­gos g. 44).

KA­DA? Iki lapk­ri­čio 10 d.

KAI­NA? Ne­mo­ka­mai.

Mu­zi­kuos „Spi­ri­tual sea­sons“

Ry­toj uos­ta­mies­čio „Me­nų val­gyk­lo­je“ sve­čiuo­sis už­de­gan­ čio ai­riš­ko ir skan­di­na­viš­ko folk­lo­ro at­sto­vai – uk­rai­nie­čių gru­ pė „Spi­ri­tual sea­sons“. Klai­pė­die­čiai tu­rės pro­gą ne tik iš­girs­ ti ai­rių, šve­dų, nor­ve­gų, suo­mių ir vo­kie­čių kal­bo­mis at­lie­ka­mas dai­nas, bet ir pa­ma­ty­ti ener­gi­ja trykš­tan­čius ai­riš­kus šo­kius.

1994-ai­siais su­si­kū­ru­si ir jau 9 al­bu­mus įra­šiu­si gru­pė pa­si­žy­mi itin tur­tin­ga inst­ru­men­tuo­te. Kiek­vie­nas iš 7 gru­pės na­rių gro­ ja net ke­liais inst­ru­men­tais, o jų pa­si­ro­dy­mus vai­ni­kuo­ja Li­di­jos Smir­no­vos at­lie­ka­mi ir va­do­vau­ja­mi šo­kiai.

KUR? Klai­pė­dos „Me­nų val­gyk­lo­je“ (Dar­žų g. 18).

KA­DA? Rug­sė­jo 15 d. 20 val.

KAI­NA? 10 Lt.

Klai­pė­dos kon­cer­tų sa­lė at­vi­ra per­ma Ki­tą sa­vai­tę Klai­pė­dos kon­cer­tų sa­lė­je pra­si­de­da nau­jas kon­cer­ti­nis se­zo­nas ir 8-asis „Per­mai­nų mu­zi­kos“ fes­ti­va­lis.

Pra­džia – su de­di­ka­ci­ja

Pir­ma­sis ren­gi­nys „Me­tai su Ku­ta­ vi­čiu­mi“ de­di­kuo­tas vie­nos svar­ biau­sių šiuo­lai­ki­nės lie­tu­vių mu­ zi­kos as­me­ny­bių – kom­po­zi­to­riaus Bro­niaus Ku­ta­vi­čiaus 80-me­čiui.

Ne­sie­kęs stul­bin­ti ar šo­ki­ruo­ti, šis au­to­rius nuo pat pra­džių bu­vo ki­toks ir ėjo sa­vo ke­liu. Jo ra­di­ka­lūs kū­ri­niai anuo­met bu­vo ne­sup­ras­ ti ir net kri­ti­kuo­ja­mi, jog „čia vi­sai ne mu­zi­ka“. Kri­ti­ko­je sly­pė­jo da­lis tie­sos, nes kom­po­zi­to­rius rė­mė­si to­li nuo pa­čios mu­zi­kos nu­to­lu­siais da­ly­kais – kal­ba, ri­tua­lu, se­ną­ ja ar­chi­tek­tū­ra ar lie­tu­viš­kų au­di­ nių or­na­men­tais. Tar­si ar­cheo­lo­gas jis re­konst­ra­vo prie­šis­to­ri­nius, pa­ mirš­tus se­no­sios kul­tū­ros sluoks­ nius, juos at­ver­da­mas mū­sų au­ sims ir akims.

Mu­zi­ko­lo­gės Rū­tos Gai­da­ma­ vi­čiū­tės tei­gi­mu, iki ne­prik­lau­ so­my­bės at­ga­vi­mo B.Ku­ta­vi­čiaus mu­zi­ka bu­vo ne­pa­lauž­tos ir ne­ komp­ro­mi­si­nės kū­ry­bos sim­bo­ lis. Įvai­raus lyg­mens sim­bo­liais, ženk­lais ir gar­sais ši kū­ry­ba by­lo­ jo apie lais­vę ir ne­lais­vę, per­tei­kė tau­tos prie­spau­dos dra­ma­tiz­mą.

Perp­ra­tęs lie­tu­vių liau­dies kū­ry­ bos es­mę, vė­liau šis au­to­rius ėmė ieš­ko­ti vi­suo­ti­nes­nių at­ra­mų, jun­ gian­čių įvai­rias kul­tū­ras, žval­gy­tis po geog­ra­fiš­kai to­li­mus re­gio­nus.

Ta­čiau pa­ke­lia­vęs jis vis grįž­da­vo

na­mo, kur neiš­sen­ka­ma­me mū­sų tau­tos praei­ties šal­ti­ny­je at­ras­da­ vo nau­jų idė­jų vers­mes.

Dau­gu­ma B.Ku­ta­vi­čiaus kū­ri­nių la­biau­siai ste­bi­na su­ma­ny­mų ori­ gi­na­lu­mu. Kom­po­zi­to­riaus kū­ry­ bi­nį kre­do tur­būt ga­li­ma nu­sa­ky­ti jo pa­ties žo­džiais: „Tik ta­da ga­li­ ma iš­veng­ti komp­ro­mi­so, kai ra­ šy­da­mas mu­zi­ką ne­gal­vo­ji: pir­ma – apie konk­re­čius at­li­kė­jus, ku­ rie gal­būt šiuo me­tu ne­pa­jėgs at­ lik­ti kū­ri­nio; ant­ra – apie jo­kią iki šiol eg­zis­ta­vu­sią for­mą (kiek­vie­nas kū­ri­nys – tai nau­ja for­ma), tre­čia – apie ra­šo­mam kū­ri­niui pa­si­rink­ tas iš­raiš­kos prie­mo­nes, jų se­nu­ mą ar per di­de­lį avan­gar­diš­ku­mą.

Pa­ti idė­ja pa­dik­tuos ir prie­mo­nes, ko­kios šiuo at­ve­ju ga­li bū­ti tin­ka­ mos. O tiks­las? Ma­nau, vi­sais lai­ kais vie­no­das – su­kur­ti to­bu­lą kū­ ri­nį to­bu­lam žmo­gui“.

Klau­sy­to­jus pri­trenks gar­sais

„Per­mai­nų mu­zi­kos“ fes­ti­va­lio ati­ da­ry­mo kon­cer­te su­skam­bės iš­ki­ lus B.Ku­ta­vi­čiaus cik­las „Me­tai“, su­kur­tas pa­gal Kris­ti­jo­no Do­ne­lai­ čio poe­mą. Jį su­da­ro ke­tu­rios da­ lys: „Pa­va­sa­rio links­my­bės“, „Va­ sa­ros dar­bai“, „Ru­de­nio gė­ry­bės“ ir „Žie­mos rū­pes­čiai“. „Pa­ra­šy­ti kū­ri­nį pa­gal K.Do­ne­ lai­čio „Me­tus“ sva­jo­jau vi­są lai­ką, nuo pat kon­ser­va­to­ri­jos bai­gi­mo

Pia­nis­tas: L.Ge­niu­šas skam­bins for­te­pi­jo­nu, ku­rį Klai­pė­dos kon­cer­tų

sa­lei iš­rin­ko jo tė­tis.

Da­ri­jos Va­si­liaus­kie­nės nuo­tr.

(kom­po­zi­to­rius stu­di­ja­vo Lie­tu­ vos vals­ty­bi­nė­je kon­ser­va­to­ri­jo­ je, da­bar­ti­nė­je Lie­tu­vos mu­zi­kos ir teat­ro aka­de­mi­jo­je). K.Do­ne­lai­ čio poe­ma pa­trau­kė spal­vo­mis, ne­ pap­ras­tai gra­žiu gam­tos ap­ra­šy­mu.

Ta­čiau sa­vo dar­be to teks­to pa­nau­ do­jau ma­žai, o nuo­tai­ką, cha­rak­te­rį sie­kiau at­skleis­ti mu­zi­kos gar­sais“, – pa­sa­ko­jo B.Ku­ta­vi­čius. Ke­tu­rias cik­lo da­lis jis ra­šė ket­ve­rius me­tus – 2005–2008-ai­siais – ir sky­rė vis ki­tai at­li­kė­jų su­dė­čiai. „Do­ne­lai­čiui la­biau tik­tų ak­ me­nys, mo­li­nu­kai, lan­kas, šiau­ do bir­by­nė“, – sa­kė kom­po­zi­to­ rius, pa­si­rin­kęs sim­fo­ni­nį or­kest­rą „Pa­va­sa­rio links­my­bių“ vaiz­dams at­kur­ti. Pa­sak mu­zi­ko­lo­go Li­no Pau­laus­kio, at­ro­do, kad čia kom­ po­zi­to­rius grįž­ta prie sa­vo šak­nų – tik da­bar be liau­dies mu­zi­kos sti­li­ za­ci­jų – siek­da­mas pa­čios šer­dies, to­kios pir­map­ra­dės ir es­min­gos mu­zi­kos, ko­kia tik ga­li bū­ti – taip kaip sau­lė švie­čia, snie­gas tirps­ta ir gy­vy­bė at­bun­da. „Va­sa­ros dar­bai“ yra skir­ti ak­ to­riams ir inst­ru­men­ti­niam an­ samb­liui. Pas­ta­ra­ja­me gre­ta kla­ si­ki­nių su­skam­ba ir liau­dies inst­ru­men­tai – lumz­de­lis, bir­by­nė bei kank­lės, iš to­li pa­si­girs­ta dal­ gių ga­lan­di­ni­mas (kom­po­zi­to­riaus vai­kys­tės įspū­dis), atai­di liau­dies dai­na. „Ru­de­nio gė­ry­bės“ su­kur­tos cho­rui ir ka­me­ri­niam or­kest­rui.

Tai dai­nin­giau­sia vi­so cik­lo da­lis, už­bu­rian­ti ku­ta­vi­čiš­ko­mis me­lo­ di­jo­mis, ku­rių kar­to­ji­mas su­da­ro il­ge­sin­gos mo­no­to­ni­jos įspū­dį. „Žie­mos rū­pes­čiai“ skai­to­vui, cho­rui ir ka­me­ri­niam or­kest­rui iki šio ru­dens dar ne­bu­vo at­lik­ ti, kaip ir ne­skam­bė­jo iš­ti­sai vi­sas „Me­tų“ cik­las. Pir­mo­ji jo prem­je­ra įvy­ko va­kar Vil­niu­je, tarp­tau­ti­nės Bal­ti­jos mu­zi­ko­lo­gų kon­fe­ren­ci­ jos, de­di­kuo­tos taip pat B.Ku­ta­ vi­čiaus su­kak­čiai, me­tu. Klai­pė­ die­čiai tu­rės pro­gą rug­sė­jo 17-ąją iš­girs­ti ant­rą­ją prem­je­rą.

Uni­ka­lų B.Ku­ta­vi­čiaus kū­ri­ nį fes­ti­va­ly­je „Per­mai­nų mu­zi­ka“ at­liks Šv. Kris­to­fo­ro ka­me­ri­nis or­ kest­ras ir Klai­pė­dos cho­ras „Au­ku­ ras“ (me­no va­do­vas Al­fon­sas Vil­ džiū­nas), ku­riems di­ri­guos Do­na­tas Kat­kus. K.Do­ne­lai­čio heg­za­met­ro gro­žį mi­ni­ma­lis­ti­nių konst­ruk­ci­jų fo­ne per­teiks ak­to­rius Da­rius Meš­ kaus­kas. Ši pa­si­kar­to­ji­mų mu­zi­ka su­kurs la­bai in­ten­sy­vų dra­ma­tiz­ mą, ir ti­ki­ma­si, kad kom­po­zi­to­riui pa­vyks, jo pa­ties žo­džiais ta­riant, „žmo­gų pri­trenkt, „už­mušt“ gar­ sais, kad išei­tų svir­di­nė­da­mas...“ Kon­cer­to pra­džia – 18 val., o 17 val. vyks prieš­kon­cer­ti­nis su­si­ti­ ki­mas, ku­ria­me da­ly­vaus kom­po­ zi­to­rius ir at­li­kė­jai.

Kom­po­zi­to­rius: B.Ku­ta­vi­čius – daž­nas sve­čias Klai­pė­dos kon­cer­tų sa­

lė­je, ku­rio­je šiuo­syk skam­bės jo „Me­tų“ ant­ro­ji prem­je­ra.

Bro­nius Ku­ta­vi­čius:

No­riu žmo­gų pri­ trenkt, „už­mušt“ gar­sais, kad išei­tų svir­di­nė­da­mas.

Dar­niai ir tem­pe­ra­men­tin­gai

Pia­nis­tas Lu­kas Ge­niu­šas ir Klai­ pė­dos ka­me­ri­nis or­kest­ras, di­ri­ guo­ja­mas Mar­ty­no Staš­kaus, rug­ sė­jo 19-ąją fes­ti­va­lio „Per­mai­nų mu­zi­ka“ klau­sy­to­jams pa­teiks pro­ gra­mą „Dar­niai ir tem­pe­ra­men­tin­ gai“. Jo­je išim­ti­nai skam­bės XX a. vo­kie­čių kom­po­zi­to­riaus Pau­lo Hin­de­mit­ho kū­ri­niai.

22-ejų pia­n is­tas stu­d i­j uo­ja Mask­vos vals­ty­bi­nė­je P.Čai­kovs­ kio kon­ser­va­to­ri­jo­je ir jau pel­nė lau­rea­tų var­dus ke­liuo­se svar­biuo­ se tarp­tau­ti­niuo­se kon­kur­suo­se.

Vie­ni reikš­min­giau­sių lai­mė­ji­mų – si­dab­ro me­da­lis (II vie­ta) tarp­ tau­ti­nia­me F.Cho­pi­no pia­nis­tų kon­kur­se Var­šu­vo­je 2010-ai­siais ir šie­met Vo­kie­ti­jo­je gau­tas „Ger­man Pia­no Award“ ap­do­va­no­ji­mas.

L.Ge­niu­šas pri­klau­so tai re­tai at­li­kė­jų ka­te­go­ri­jai, ku­rios me­

ną rei­kia priim­ti kaip vi­su­mą, o ne smulk­me­nų ir de­ta­lių rin­ki­ nį. Pats pa­trauk­liau­sias jo bruo­ žas yra kri­tiš­kas po­žiū­ris į tra­di­ci­ nę mu­zi­kos kū­ri­nių in­terp­re­ta­ci­ją.

Kol bend­raam­žiai iš vi­sų jė­gų sten­ gia­si su­ža­vė­ti tiek klau­sy­to­jus, tiek mu­zi­kos in­dust­ri­jos at­sto­vus, L.Ge­niu­šas ima­si rim­tes­nės mi­si­ jos ir ne­pa­liau­ja­mai ieš­ko at­li­ki­mo sti­liaus, ku­ris yra mo­der­nus, per­ tei­kian­tis am­žiaus dva­sią.

Jo re­per­tua­re su­tin­ka­me kū­ri­ nius, ku­riuos meist­riš­kai per­teik­ti pa­vyks­ta ne kiek­vie­nam bran­džiam pia­nis­tui. Tarp jų – ir P.Hin­de­mit­ ho cik­las „Lu­dus to­na­lis“ („To­na­ ci­jų žais­mas“), sa­vo­tiš­kas J.S.Ba­ cho „Ge­rai tem­pe­ruo­to kla­vy­ro“ ati­tik­muo XX a. Cik­las tu­ri paant­ raš­tę „Kont­ra­punk­to, to­na­ci­jų ir skam­bi­ni­mo for­te­pi­jo­nu stu­di­jos“ ir yra su­da­ry­tas iš 12 fu­gų bei mo­ du­liuo­jan­čių in­ter­liu­dų. „Hin­de­mi­tas ta­po vie­nu mėgs­ ta­miau­sių ir la­biau­siai ma­ne trau­ kian­čių kom­po­zi­to­rių tuo mo­men­ tu, kai pra­dė­jau plės­ti sa­vo aki­ra­tį kla­si­ki­nės mu­zi­kos erd­vė­je, do­mė­ tis XX a. kom­po­zi­to­riais ir jų kū­ ry­ba. Man ta­da bu­vo 15–16 me­tų“, – sa­kė pia­nis­tas. Anot jo, „Lu­dus to­na­lis“ yra ne­pel­ny­tai už­mirš­tas, ne­po­pu­lia­rus ir re­tai at­lie­ka­mas, nors įdo­mus klau­sy­tis, „idea­lus bei

13

penktadienis, rugsėjo 14, 2012

pramogų gidas Ru­dens ak­va­re­lė M.K.Čiur­lio­niui

Plun­gė­je vyks­tan­čia­me VII tarp­tau­ti­nia­me M.Ogins­kio fes­ti­va­ly­ je ry­toj – di­dy­sis jau­ni­mo kon­cer­tas, skir­tas M.K.Čiur­lio­nio 137osioms gi­mi­mo me­ti­nėms ir Plun­gės mu­zi­kos mo­kyk­los at­kū­ ri­mo 50-me­čiui. Ja­me mu­zi­kuos To­mo Amb­ro­zai­čio di­ri­guo­ja­ mas Že­mai­ti­jos mu­zi­kos ir me­no mo­kyk­lų jung­ti­nis sty­gi­nių or­ kest­ras ir smui­ki­nin­kė Lai­ma Pau­laus­kai­tė, pri­sta­ty­sian­tys pro­ gra­mą „Ru­dens ak­va­re­lė M.K.Čiur­lio­niui“. Ant­ro­je va­ka­ro da­ly­je šven­ti­nį pa­si­ro­dy­mą su­rengs bu­vę ir esa­mi Plun­gės M.Ogins­kio me­no mo­kyk­los mo­ki­niai bei mo­ky­to­jai.

KUR? My­ko­lo Ogins­kio dva­re Plun­gė­je.

KA­DA? Rug­sė­jo 15 d. 17 val.

KAI­NA? Ne­mo­ka­mai.

Pra­dės per­for­man­sų cik­lą

Klai­pė­dos kul­tū­rų ko­mu­ni­ka­ci­jų cent­ro re­zi­den­tė Dai­na Pup­ke­ vi­čiū­tė su­ma­nė per­for­man­sų cik­lą „Te­ra­pi­ja I: Bū­ti - - žmo­gu­mi“.

Per­for­man­su / au­to­ma­ti­nio ra­šy­mo se­si­ja Dai­na ban­do at­sa­ky­ti į sa­vo pa­čios (per)daž­nai psi­cho­te­ra­pi­jos sean­suo­se kar­to­ja­mą fra­zę „bū­ti -ge­ru- žmo­gu­mi“. Kas tai? Su­si­tel­ki­mas į tin­ka­mą klau­si­mo for­mu­la­vi­mą? O gal rei­kia­mas lai­kas ati­deng­ti ir per­lo­ py­ti sie­los žaiz­das? Žo­džiams ne­su­si­dė­jus į juo­dą ir bal­tą mar­ gi­nį, ga­lu­ti­nio at­sa­ky­mo ne­ga­li bū­ti. Ka­ras ga­lu­ti­niams at­sa­ky­ mams. Pla­nuo­ja­ma per­for­man­so truk­mė – trys va­lan­dos.

KUR? Me­no kie­mo ga­le­ri­jo­je (Baž­ny­čių g. 4).

KA­DA? Rug­sė­jo 19 d. 13 val.

KAI­NA? Ne­mo­ka­mai.

ai­noms vie­nas iš de­šim­ties ge­riau­sių XX a. kū­ri­nių for­te­pi­jo­nui“.

Pir­mo­je kon­cer­to da­ly­je skam­bės „Lu­dus to­na­lis“ in­terp­re­ta­ci­jos, at­ sklei­sian­čios jau­no­jo ta­len­to meist­ riš­ku­mą. Ant­ro­ji da­lis bus skir­ta P.Hin­de­mit­ho or­kest­ri­nei mu­zi­kai, ku­rią L.Ge­niu­šas at­liks kar­tu su Min­dau­go Bač­kaus va­do­vau­ja­mu Klai­pė­dos ka­me­ri­niu or­kest­ru. „Ke­tu­ri tem­pe­ra­men­tai“, pa­sak Lu­ko, yra vie­nas iš svar­bių Hin­de­ mit­ho opu­sų, ypa­tin­gas sa­vo pro­gra­ ma ir idė­ja. „Aš ne iš kar­to jį su­vo­kiau ir pa­mė­gau kaip „Lu­dus To­na­lis“. Kai ga­vau pa­siū­ly­mą pa­gro­ti jį su „Kre­ me­ra­ta Bal­ti­ca“, tuo­met pra­si­dė­ jo „ant­ro­ji mei­lė“. Da­bar lau­kiu tre­ čio­sios“, – šyp­so­jo­si pia­nis­tas.

Be­žo­dis: prem­je­ri­nis Klai­pė­dos lė­lių teat­ro spek­tak­lis „Iš­dy­ku­sios spal­vos“ – tai mu­zi­kos ir spal­vų dė­lio­nė, žai­di­mas aso­cia­ci­jo­mis.

Lė­lių teat­ras ža­da spal­vin­gą se­zo­ną Įpu­sė­jus rug­sė­jui Klai­pė­dos lė­lių teat­ras skel­bia nau­ją teat­ri­nį se­zo­ną, ku­rio te­ma ir šū­kis – „Nus­pal­vink die­ną su Klai­pė­dos lė­ lių teat­ru!“. Šie­me­čiuo­se teat­ro pla­nuo­se – trys prem­je­ros.

Pra­dės teat­ra­li­zuo­ta šven­te

Siū­lo žais­ti be žo­džių Su Klai­pė­dos or­kest­ru – pir­mą­syk

Kla­si­ki­nio ir ro­man­ti­nio for­te­pi­ jo­no re­per­tua­ro dva­sio­je užau­gęs pia­nis­tas tei­gė, kad atė­jo lai­kas, ir pra­dė­jo gi­liau ner­ti į XX a. am­ žiaus mu­zi­ki­nę kū­ry­bą, mei­lė ku­ riai iki šiol neišb­lės­ta. „Nė­ra leng­va įtrauk­ti šiuos kū­ri­nius į kon­cer­ti­ nes pro­gra­mas, bet, kaip ma­ty­ti iš rug­sė­jo kon­cer­tų, aš sten­giuo­si.

Ats­ki­ri da­ly­kai ža­vi ma­ne ir XXI a. kū­ry­bo­je, bet, sa­ky­kim, aš dar ieš­ kau“, – kal­bė­jo jis.

Pak­laus­tas, kaip jau­čia­si kon­cer­ tuo­da­mas Klai­pė­dos kon­cer­tų sa­ lė­je ir skam­bin­da­mas sa­vo tė­ve­ lio pia­nis­to Pet­ro Ge­niu­šo iš­rink­tu for­te­pi­jo­nu „Stein­way & Sons“, Lu­kas at­sa­kė: „Jau­čiuo­si pui­kiai, tu­riu daug gra­žių pri­si­mi­ni­mų, su­ si­ju­sių su Klai­pė­dos kon­cer­tų sa­ le ir ap­skri­tai Klai­pė­da. O inst­ru­ men­tas tik­rai yra vie­nas šau­niau­sių Lie­tu­vo­je, tė­tis neap­si­žiop­li­no“.

L.Ge­niu­šui jau te­ko pa­si­ro­dy­ti su Ham­bur­go, Duis­bur­go, BBC Ško­ti­ jos, Var­šu­vos fil­har­mo­ni­jos sim­fo­ ni­niais or­kest­rais, Lie­tu­vos vals­ ty­bi­niu sim­fo­ni­niu, „Kre­me­ra­ta Bal­ti­ca“, Šv. Kris­to­fo­ro ka­me­ri­ niu ir ki­tais or­kest­rais. Su Klai­pė­ dos ka­me­ri­niu or­kest­ru jis mu­zi­ kuos pir­mą kar­tą.

20 me­tų gy­vuo­jan­tis klai­pė­die­ čių ko­lek­ty­vas sie­kia dar­naus ir ko­ ky­biš­ko skam­be­sio. Pla­tų sti­lis­ti­nį spekt­rą ap­rė­pian­tis jo re­per­tua­ras pa­sta­ruo­ju me­tu pa­si­pil­dė ke­lio­mis mo­nog­ra­fi­nė­mis pro­gra­mo­mis. Pra­ sip­lė­tė ir su or­kest­ru dir­ban­čių pa­ sau­li­nio ly­gio so­lis­tų bei di­ri­gen­tų ra­tas. Re­pe­ti­ci­jo­se ir kon­cer­tuo­se mak­si­ma­laus me­ni­nio re­zul­ta­to rei­ ka­lau­jan­tis me­no va­do­vas M.Bač­ kus tei­gė, jog „ke­lias į to­bu­lu­mą iš tie­sų ne­tu­ri pa­bai­gos“.

Klai­pė­dos ka­me­ri­nis or­kest­ras su L.Ge­niu­šu dar­niai ir tem­pe­ra­men­ tin­gai mu­zi­kuos rug­sė­jo 19-ąją. 17 val. vyks prieš­kon­cer­ti­nis su­si­ti­ki­ mas su at­li­kė­jais, o kon­cer­to pra­ džia – 18 val.

(II–V 13–17 val.) ar­ba el.p. klaipe­ dosleles@gmail.com. Mo­kyk­lė­lės ati­da­ry­mo šven­tė nu­ma­ty­ta rug­sė­ jo 18 ir 19 die­no­mis.

Be nau­jų spek­tak­lių, nu­ma­ty­ta dar daug vis­ko įdo­maus – tai sa­vi­tas tra­di­ci­jas puo­se­lė­jan­čios „Ka­ra­ ku­mų asi­lė­lio mo­kyk­lė­lės“ me­ni­ nė-edu­ka­ci­nė veik­la, nuo­tai­kin­gas Ka­lė­dų Se­ne­lio na­me­lio lan­ky­mas, VII tarp­tau­ti­nis lė­lių teat­rų fes­ti­va­ lis „Ka­ra­ku­mų asi­lė­lis 2013“, nau­ ji vei­dai teat­ro sce­no­je, ori­gi­na­lūs ieš­ko­ji­mai, int­ri­guo­jan­čios te­mos ir dar dau­giau.

Ry­toj nau­jo teat­ri­nio se­zo­no pra­ džią pa­skelbs re­ži­sie­rės Li­nos Ber­ ži­nie­nės prem­je­ri­nis spek­tak­lis vi­sai šei­mai „Iš­dy­ku­sios spal­vos“.

Spek­tak­lis „Iš­dy­ku­sios spal­ vos“ – tai mu­zi­kos ir spal­vų dė­lio­ nė, žai­di­mas aso­cia­ci­jo­mis. Spal­va, ap­si­gy­ve­nu­si me­džia­gos skiau­te­lė­je, tam­pa lė­le, o lė­lė, su­ti­ku­si ki­tą spal­ vą, virs­ta nau­ju per­so­na­žu... Mu­zi­ ki­nio lė­lių teat­ro spek­tak­lio ne­var­ žo teks­tas, tad jį ga­lės žiū­rė­ti vi­si – mo­kan­tys tik klau­sy­tis, vos kal­

ban­tys ar su­pran­tan­tys įvai­riau­sias už­sie­nio kal­bas ir pan.

Spek­tak­lio kū­rė­jai siū­lo žais­ti be

Auš­ra Vaš­ta­kai­tė bei ak­to­rės Re­na­ta Ku­tai­tė ir Mo­ni­ka Trei­kaus­kai­tė.

Spek­tak­lius ly­dės edu­ka­ci­ja

Spal­va, ap­si­gy­ve­ nu­si me­džia­gos skiau­te­lė­je, tam­pa lė­le, o lė­lė, su­ti­ku­ si ki­tą spal­vą, virs­ta nau­ju per­so­na­žu... žo­džių: gir­dė­ti skam­ban­čią mu­zi­ ką, jaus­ti at­mos­fe­rą, at­pa­žin­ti šva­ riau­sių at­spal­vių emo­ci­jas, tar­pu­sa­ vio san­ty­kius, konf­lik­tus ir at­ras­ti jų spren­di­mo bū­dus. Gar­sas, mu­zi­ka, spal­va, for­ma, fak­tū­ra – tai in­for­ ma­ci­ja, pa­dė­sian­ti ir ma­žam, ir di­ de­liam su­pras­ti spal­vo­tas is­to­ri­jas, ma­no spek­tak­lio re­ži­sie­rė ir dai­li­ nin­kė L.Ber­ži­nie­nė, kom­po­zi­to­rė

Edu­ka­ci­nė veik­la neat­sie­ja­ma nuo Klai­pė­dos lė­lių teat­ro. Ma­žie­ji teat­ ro bi­čiu­liai, kur­da­mi drau­ge su tė­ve­ liais, bend­rau­da­mi su sim­pa­tiš­kais, šil­tais lė­lių per­so­na­žais, teat­ri­nė­mis prie­mo­nė­mis mė­gin­da­mi iš­reikš­ti sa­vo jaus­mus ir min­tis, pra­ple­čia re­ gi­mo­jo pa­sau­lio ri­bas, pa­jun­ta ma­ giš­ką me­ni­nės rea­ly­bės ga­lią, įgy­ja pa­si­ti­kė­ji­mo sa­vi­mi ir pa­sau­liu.

Tad ir šie­met Klai­pė­dos lė­lių teat­ ras kvie­čia 1–7 me­tų smal­suo­lius, ty­ ri­nė­to­jus, at­ra­dė­jus ir jų tė­ve­lius, se­ ne­lius ar ki­tus vy­res­nius ar­ti­muo­sius re­gist­ruo­tis į me­ni­nę-edu­ka­ci­nę „Ka­ ra­ku­mų asi­lė­lio mo­kyk­lė­lę“, sa­vo kū­ ry­bin­gą gy­va­vi­mą skai­čiuo­jan­čią nuo 2008-ųjų, o ma­žuo­sius „stu­den­tus“, net „ab­sol­ven­tus“ – jau šim­tais.

Re­gist­ra­ci­ja į „Ka­ra­ku­mų asi­lė­ lio mo­kyk­lė­lę“ vyks­ta tel. 239 932

Klai­pė­dos lė­lių teat­ras anon­suo­ja spal­vin­gą teat­ri­nį se­zo­ną, o ru­duo – pa­ts ge­riau­sias me­tas grįž­ti į teat­ ro sa­lę, kur vi­sad šil­ta, jau­ku, įdo­ mu ir ne­stin­ga ste­buk­lų – pa­pras­ tų, bet ele­gan­tiš­kų, dau­giap­ras­mių, tik­rų (!)...

Klai­pė­dos lė­lių teat­ro se­zo­no pra­ džia – jau ry­toj. 11 val. po at­vi­ru ru­ de­nė­jan­čiu dan­gu­mi vyks teat­ra­li­ zuo­ta se­zo­no ati­da­ry­mo šven­tė. 12 val. žiū­ro­vai kvie­čia­mi į prem­je­rą – spek­tak­lį vi­sai šei­mai „Iš­dy­ku­sios spal­vos“ (rež. L.Ber­ži­nie­nė).

Uos­ta­mies­čio Lė­lių teat­ras sa­vo pub­li­kai ža­da daug ma­lo­nių su­si­ti­ ki­mų ir spal­vo­tų die­nų.

Spa­lį prem­je­ri­nį jau­du­lį pa­kvies iš­gy­ven­ti re­ži­sie­rės Ka­ro­li­nos Jurkš­ tai­tės spek­tak­lis vai­kams „Kur dė­ me­lė?“. O nau­ją „Rau­don­ke­pu­rai­ tės“ ver­si­ją, ku­rią ku­ria re­ži­sie­rė Gin­ta­rė Rad­vi­la­vi­čiū­tė drau­ge su dra­ma­tur­gu, sce­na­ris­tu Min­dau­ gu Va­liu­ku, pub­li­ka iš­vys dar prieš Ka­lė­das.

„La­ten­ti­nės švie­sos“ – pe­nas ref­lek­si­joms Klai­pė­dos ap­skri­ties Ie­vos Si­mo­nai­ty­ tės vie­šo­jo­je bib­lio­te­ko­je vei­kian­ti fo­ to­me­ni­nin­ko Eri­co Mu­te­lio fo­tog­ra­fi­ jų pa­ro­da „La­ten­ti­nės švie­sos“ ska­ti­na su­si­mąs­ty­ti apie vaiz­dą ir jo iliu­zi­ją.

E.Mu­te­lis yra pran­cū­zų me­ni­nin­kas, gy­ve­nan­tis ir dir­ban­tis Suo­mi­jos sos­ti­nė­je Hel­sin­ky­je. Jo kū­ry­ba api­ ma įvai­rias me­no ša­kas – fo­tog­ra­fi­ją, ins­ta­lia­ci­ją, vi­deo­me­ną, sce­nog­ra­fi­ją, per­for­man­są ir švie­sų di­zai­ną.

Virs­mas: E.Mu­te­lio pa­ro­do­je „La­ten­ti­nės švie­sos“ eks­po­nuo­ja­mi dar­bai su­

kur­ti pa­nau­do­jant ori­gi­na­lią tech­ni­ką, kai at­vaiz­dą vei­kiant švie­sa gau­na­ mas nau­jas vaiz­das.

Pas­ta­ruo­ju me­tu me­ni­nin­kas vis la­biau do­mi­si pro­jek­tais, jun­gian­ čiais plas­ti­nius ir sce­nos me­nus: pa­ si­telk­da­mas nau­jų­jų tech­no­lo­gi­jų ir me­di­jų tei­kia­mas ga­li­my­bes, nag­ri­ nė­ja vaiz­do, at­min­ties, kū­no, ju­de­ sio, lai­ko ir erd­vės su­vo­ki­mo klau­ si­mus, kar­tu pa­lies­da­mas ener­gi­jos, jė­gos, įtam­pos te­mas. E.Mu­te­lis ti­ ria dau­gias­luoks­nes lai­ko, ki­to­niš­ ku­mo, kai­tos ir cik­liš­ku­mo są­vo­kas, kaip mes su­pran­ta­me erd­vę, švie­są, ju­de­sį, gy­ve­ni­mą ir mir­tį...

Pa­ro­do­je „La­ten­ti­nės švie­sos“ eks­po­nuo­ja­mi dar­bai su­kur­ti pa­ nau­do­jant ori­gi­na­lią tech­ni­ką, kai at­vaiz­dą vei­kiant švie­sa gau­na­mas nau­jas vaiz­das, pa­kei­čian­tis pa­čią ori­gi­na­laus kū­ri­nio struk­tū­rą. To­kiu bū­du sta­tiš­ki, su­stin­gę fo­to­port­re­ tai ima kis­ti – pir­mi­nis at­vaiz­das iš­ nyks­ta. Kaip tai vyks­ta? Nuot­rau­kos

ori­gi­na­las iš­tem­pia­mas ant skys­tos emul­si­jos, pa­skui už­šal­do­mas tarp le­do – spin­din­čios ir gy­vos me­džia­ gos – plokš­čių. Le­dui tirps­tant, vaiz­ das trans­for­muo­ja­si. Tam tu­ri įta­kos pa­ti fo­tog­ra­fi­jos struk­tū­ra – lyg oda ar mar­mu­ras, skir­tin­gi jos sluoks­ niai, pri­klau­so­mai nuo tan­kio, ne­ vie­no­dai rea­guo­ja į švie­są ir ši­lu­mą.

To­kiu bū­du, tirp­dy­da­mas jį kaus­tan­ tį le­dą, pa­ts at­vaiz­das fik­suo­ja sa­vo iš­ny­ki­mo pro­ce­są. Šis me­ni­nis pro­ ce­sas su­tei­kia pe­no ref­lek­si­joms apie vaiz­dą, jo iliu­zi­ją, jo ne­reikš­min­gu­ mą. Tai pa­ska­ta žiū­ro­vui su­si­mąs­ty­ ti apie at­vaiz­do rep­re­zen­ta­ci­ją, apie jo ry­šį su ki­tais kū­nais, su at­min­ti­mi, su lai­ko tėk­me, mir­ti­mi, už­marš­ti­ mi... ir su kiek­vie­nu iš mū­sų.

Pa­ro­dą ga­li­ma ap­žiū­rė­ti iki rug­ sė­jo 26-osios I.Si­mo­nai­ty­tės bib­ lio­te­kos I a. ho­le.

14

penktadienis, rugsėjo 14, 2012

sportas

Laukia naujos rankinio aukštumos Rytoj Pasvalyje trejų pastarųjų metų Lietuvos čempionai Klaipėdos rankininkai, trumpesniu pavadinimu – „Dragūnas“, pradės naująjį sezoną, kuriame uostamiesčio vyrų laukia net keturi frontai.

Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Pasikeitė komandos

Anot klubo vyriausiojo trenerio Artūro Juškėno, iš žaidėjų bus pareikalauta apginti šalies čempionų vardus, laimėti Didžiąją Lietuvos televizijos ir radijo taurę, patekti į Baltijos rankinio lygos pirmenybių finalą ir Europos taurės turnyre nukeliauti iki ketvirtojo etapo.

Kaip ir praėjusiame sezone Lietuvos rankinio lygos (LRL) čempionate varžysis 10 komandų. Po nemažos pertraukos lygoje yra pokyčių. Gyvavimą LRL suspendavo pastaraisiais metais uodegoje vilkęsis Panevėžio „Grifas-KKSC“, o vietą tarp pajėgiausių septynetukų už pinigus išsipirko Pasvalio „Triobet“.

Tradiciškai pakeista pirmenybių sistema. Komandų, tarp savęs sužaidusių po du kartus, iš karto lauks atkrentamosios kovos. Rankininkams teks rungtyniauti mažiau nei praėjusiame čempionate, kai tvarkaraštį sudarė trys ratai. „Dviejų ratų sistema buvo ruošta vienuolikai komandų, – naują pirmenybių vykdymo tvarką komentavo A.Juškėnas. – Tik paskutiniu momentu sužinojome, kad panevėžiečiai nežais. Tad bus mažiau

varžybų. Mums nuo to geriau, nes daug jėgų atiduosime Baltijos rankinio lygos pirmenybėse, Europos taurės turnyre.“ Kaip ir praėjusiame čempionate finale žaisiančios ekipos kovos iki trijų pergalių.

Išliko beveik visi vyrai

Rytoj 13 val. Pasvalyje prasidėsiančių rungtynių A.Juškėnas laukia be didesnio jaudulio. „Nemanau, kad aukštaičiai kovos dėl medalių, – sakė strategas.

– Nors šiandien „Triobet“ klubas – tamsusis arkliukas, tačiau pavyko sužinoti, kad debiutantai neregistravo legionierių, o tik Lietuvoje rungtyniaujančius vyrus. Spėju, kad Pasvalio ekipoje rungtyniaus panevėžiečiai, šiauliečiai ir šio miestelio rankininkai.“ Treneris pasidžiaugė, kad „Dragūno“ komandoje per tarpsezonį nebuvo didelių permainų. Su ekipa atsisveikino tik Tomas Diržinauskas, o ją papildė trys vyrai – buvęs Vilniaus „Šviesos“ vartininkas Aistis Pažemeckas, Panevėžio „Grifo-KKSC“ klubo dešiniojo krašto puolėjas Edvinas Vorobjovas ir Varėnos „Ūlos“ kairiojo krašto žaidėjas Evaldas Griežė.

LRL leidžia registruoti neribotą skaičių žaidėjų. A.Juškėnas sakė, kad „Dragūno“ paraiškoje – 20

Pasitikėjimas: A.Juškėnas vis labiau pasikliauja jaunuoju M.Dumčiumi.

pavardžių. Tiesa, rungtynėse gali žaisti 16 rankininkų.

Nauji iššūkiai Europoje

Sezonui klaipėdiečiai pradėjo ruoštis anksčiau – spalio mėnesį jų laukia Europos „Iššūkio“ taurės turnyro antrasis etapas – kvalifikacinis turnyras Moldovoje.

12-14 dienomis Kišiniove mūsiškiams teks kovoti su šeimininkų „Olimpus-85-USEFS“, Londono (Anglija) „Ruislip Eagles“ ir Nikosijos (Kipras) „SPE Strovolos“ komandomis. Į trečiąjį etapą pateks du septynetukai. Šiame etape pirmąją vietą užėmęs klubas rungtyniaus su Za-

porožės (Ukraina) „ZTR“, antrąją – su Tel Avivo (Izraelis) „Maccabi-Tyrec“. „Privalome Moldovoje būti tarp geriausių, o toliau sieksime nugalėti ukrainiečius arba Izraelio atstovus“, – planų neslėpė A.Juškėnas.

Naujas iššūkis laukia pastaraisiais metais Baltijos rankinio lygoje žaidusių komandų. Šįmet į lygą priimta pajėgi Baltarusijos komanda – Minsko ASK, kurią treniruoja legendinis treneris Spartakas Mironovičius. „Baltarusiai apsunkins gyvenimą visoms komandoms, – įsitikinęs klaipėdiečių treneris. – Tad patekti į finalą būtų didelė sėkmė.“

Vytauto Petriko nuotr.

Čempionato komandos Klaipėdos „Dragūnas“ Kauno „Granitas–Gaja–Karys“ Kauno „Lūšis–LKKA“ Alytaus „Almeida–Stronglasas“ Vilniaus „Vilnius“ Šiaulių „Universitetas–Gubernija–

Diringa“ Utenos „Utena“ Varėnos „Ūla“ Pasvalio „Triobet“.

Irkluotojams dosnus Galvės ežeras Klaipėdiečiai prizininkai 1.Dvivietė: M.Ralickas, D.Balsys 1.Keturvietė: D.Balsys, R.Balsys, M.Ralickas, kaunietis P.Maciulevičius 1.Keturvietė: D.Jokubauskaitė, J.Levkovič, A.Stribinskytė, V.Kubiliūtė 1.Aštuonvietė: jungtinė Klaipėdos, Kauno ir Trakų komanda (M.Ralickas,

D.Balsys, R.Balsys) 1.Aštuonvietė: Lietuvos senjorių rinktinė (Vida Stačkutė–Šatienė) 2.Lengvo svorio vienvietė: T.Plauška 2.Lengvo svorio dvivietė: J.Sragauskas, L.Virketis 2.Dvivietė: K.Bernotas, D.Bernotas 2.Dvivietė: A.Stribinskytė, V.Kubiliūtė 2.Aštuonvietė: A.Busilaitė, D.Schneiderat, R.Viržintaitė, G.Kasnauskytė, Kova: vyrų aštuonviečių valčių grupėje vyko nuožmios varžybos.

Česlovas Kavarza Lietuvos irklavimo čempionato medaliai buvo išdalinti Trakuose, Galvės ežere. Nemažai jų iškovojo klaipėdiečiai, treniruojami Liudviko Mileškos, Tado Katlioriaus, Zigmo Gudausko ir Eglės Kvederienės.

Ypač Klaipėdos irkluotojai gerai rungtyniavo dviviečių valčių grupėje.

Finaliniame šešetuke uostamiesčio sportininkai užėmė penkias pirmąsias vietas. Aukso medaliais pasidabino Marius Ralickas ir Dovydas Balsys, sidabro – broliai Kristijonas ir Dominykas Bernotai, bronzos – Tautvydas Vaitkūnas ir Mantas Malakauskas.

Keturviečių valčių varžybose nepralenkiamos buvo klaipėdietės Donata Jokubauskaitė, Julija Levkovič, Agnetė Stribinskytė ir Vesta

J.Lėbaitė, D.Gineitytė, D.Jokūbauskaitė, J.Levkovič, vairininkė E.Stulpinaitė

Kubiliūtė, tapusios čempionėmis.

Bronzos medalius šioje klasėje iškovojo Gintarė Kasnauskytė, Julija Lėbaitė, Neda Janonytė ir Greta Kugeliavičiūtė. Čempionate irkluotojai ne tik varžėsi dėl medalių, bet ir dėl kelialapių į „Baltic cup“ regatą. Trys klaipėdiečių įgulos įveikė iškovojo teisę rugsėjo mėnesį lenktyniaus Lenkijoje vyksiančiose varžybose.

3.Dvivietė: T.Vaitkūnas, M.Malakauskas 3.Lengvo svorio dvivietė: K.Šimaitis, J.Mockevičius 3.Keturvietė: M.Muliuolis, Ž.Deimantavičius, R.Gedrimas, M.Juzaitis 3.Aštuonvietė: K.Bernotas, D.Bernotas, K.Šimaitis, J.Mockevičius, T.Vaitkūnas,

M.Malakauskas, G.Girdvainis, J.Jurgilevičius, vairininkas D.Donskis 3.Lengvo svorio dvivietė: D.Jokūbauskaitė, E.Stulpinaitė 3.Dvivietė: D.Jokubauskaitė, J.Levkovič 3.Keturvietė: G.Kasnauskytė, J.Lėbaitė, N.Janonytė, G.Kugeliavičiūtė

19

penktadienis, rugsėjo 14, 2012

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė ir „Svajonių knygos“ leidykla –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Sandros Brown „Vienudu“ ir Susanos Mallery „Kaip iš giedro dangaus“ .

Sandra Brown. „Vienudu“. Lėktuvui sudužus Kanados miškų platybėse, dviem nepažįstamiesiems belieka kliautis vienas kitu. Sužeista ir persigandusi Rastė Karlson atsiduria viena su bauginančiu vyru. Tačiau ji supranta: be jo neišgyvens nė dienos laukinėje gamtoje. Vietnamo karo veteranas Kuperis Landris giliai širdyje nešiojasi nuoskaudą ir griežia dantį ant dailių turtingų moterų, tokių kaip Rastė. Žavi jauna verslininkė – jam tik erzinanti našta.

Tankiame miške tyko pavojai, o ir aplinkybės susiklosto ne jų naudai.

Sunkumus Rastė su Kuperiu gali įveikti, bet jie visiškai nesitiki užsigeisią šio to daugiau nei vien išgyventi...

Susan Mallery. „Kaip iš giedro dangaus“ . Visą gyvenimą Heilė Foster gyveno lyg uždaryta. Klausydama tėvo patarimų, ką veikti, kaip rengtis ir net už ko tekėti, ji visiškai susipainiojo. Bet gana! Nuo šiol ji gyvens pagal savas taisykles ir elgsis taip, kaip geros mergaitės paprastai nesielgia! Čia pasirodo Kevinas Harmonas. Keletą dienų jie praleis didžiuliame kabriolete ir jaukiuose viešbučių kambarėliuose... Bus smagu, įsižiebs aistra, netrūks nuotykių. Bent jau Heilė to tikisi, tačiau Kevinas dar nieko nenujaučia...

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima

pateikti iki penktadienio 17 val.

1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt).

2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, rugsėjo 18 d.

Skink prizus! „Klaipėdos“ naujienų portale

www.KL.lt/konkursai

Avinas (03 21–04 20). Neigiamai vertinsite savo gyvenimą, kažkas iš pažįstamų nepateisins jūsų vilčių. Jūsų sumanymai prieštaraus jūsų moraliniams įsitikinimams. Neskubėkite reikšti savo nuomonės.

Jautis (04 21–05 20). Neigiamai vertinsite tradicijas, nesutiksite su vyresniais ar autoritetingais žmonėmis. Pasistenkite dėl savo abejonių nesusikivirčyti su aplinkiniais.

Dvyniai (05 21–06 21). Labai sėkminga diena. Kitaip vertinsite tai, kas gera. Dėl šio pokyčio pajausite meilę ir dėkingumą aplinkiniams. Tik nepasiduokite euforijai ir nežadėkite daugiau negu galite įvykdyti.

Vėžys (06 22–07 22). Norėsite daug kalbėti, nes puikiai mąstote ir esate kupinas naujų idėjų. Pasinaudokite šia puikia būsena apgalvodamas ir įgyvendindamas neatidėliotinus reikalus bei planus.

Liūtas (07 23–08 23). Neigiamai vertinsite savo idėjas, o neteisingai suprasta kitų žmonių nuomonė suklaidins jus, todėl geriausia tiesiog patylėti ir imtis tik tiesioginių pareigų.

Mergelė (08 24–09 23). Esate kupinas naujų idėjų. Palankus laikas bendrauti. Nors ir būsite pakankamai susikaupęs, kalbėkite tik tai, kas jums gerai žinoma.

Svarstyklės (09 24–10 23). Jūs labai energingas ir aktyvus, jaučiate nepaprastą jėgų ir motyvacijos antplūdį. Tačiau laikykitės numatyto plano, kad nepristigtumėte jėgų.

Skorpionas (10 24–11 22). Tinkamas laikas kurti naujus projektus arba įgyvendinti senesnius. Būsite skatinamas vyresnio ar autoritetingo žmogaus. Bet jei užmigsite ant laurų ir praleisite šį palankų momentą, jūsų laimės paukštė gali išsprūsti iš rankų. Šaulys (11 23–12 21). Palanki diena mąstyti ir tyrinėti, nes užplūs naujų idėjų lavina. Mėgausitės ilgais pokalbiais, rašysite laiškus, plepėsite telefonu. Tik nepamirškite darbo!

Ožiaragis (12 22–01 20). Sunkumai darbe gali turėti neigiamos įtakos jūsų ateities planams. Dabar nespręskite svarbių klausimų. Tvarkykite būtiniausius reikalus, susikoncentruokite į reikšmingiausius dalykus, o ateityje laukia geresni laikai.

Vandenis(01 21–02 19). Nepatiks kitų žmonių idėjos, jeigu jos bent kiek nors prieštaraus jūsiškėms. Be to, aplinkinių sumanymai atrodys kvaili.

Jeigu jūsų vertinimai teisingi, tikrai galite ginčytis su aplinkiniais, nes, pasitelkus rimtus argumentus, tai seksis puikiai. Žuvys (02 20–03 20). Galimas konfliktas su jaunu žmogumi. Tikėtinos įtemptos situacijos, todėl teks ieškoti kompromiso. Atsiras galimybių tobulėti. Viskas jūsų rankose, reikia tik šiek tiek pastangų.

Orai

Savaitės pabaigoje Lietuvoje vyraus rudeniški orai – vėsa ir lietus. Šiandien vietomis trumpai palis. Bus vėsu. Temperatūra pakils iki 15–17 laipsnių. Šeštadienį bus kiek šilčiau, tačiau su lietumi. Naktį termometrai rodys nuo 10 iki 14 laipsnių šilumos, dieną – 15–16 laipsnių šilumos.

Šiandien, rugsėjo 14 d.

+15

+16

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia)

+15

Šiauliai

Klaipėda

+16

Panevėžys

+16

Utena

+16

6.49 19.39 12.47

258-oji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 108 dienos.

Saulė Mergelės ženkle.

Tauragė

+16

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +30 Berlynas +21 Brazilija +32 Briuselis +18 Dublinas +17 Kairas +32 Keiptaunas +21 Kopenhaga +15

kokteilis Kiek duo­ti pi­ni­gų jau­nie­siems?

To­mas „Kok­tei­l iui“ ir pa­si­d žiau­gė, ir pra­si­ta­rė, kad tu­r i rū­pes­čių. Ant no­ sies – ves­tu­vės. Rei­k ia nu­si­pirk­ti kos­ tiu­mą, ba­tus, marš­k i­nius.

Ta­čiau ne dėl to vai­ki­nui skau­da gal­vą. „Net neį­si­vaiz­duo­ju, ko­k ią pi­n i­g ų su­ mą šiuo me­tu ma­din­ga do­va­no­ti, – at­ vi­ra­vo „Kok­tei­l io“ ger­bė­jas, pa­pra­šęs skai­t y­to­jų pa­tar­t i, ko­k io sto­r io vo­ką įteik­t i jau­nie­siems.

„Kok­tei­lio“ po­zi­ci­ja Bran­g iau­sia do­va­na jau­nie­siems – at­ vy­kęs į ves­tu­ves sve­čias. Net tuš­čio­ mis ran­ko­mis.

Londonas +20 Madridas +31 Maskva +23 Minskas +23 Niujorkas +26 Oslas +17 Paryžius +20 Pekinas +26

Praha +19 Ryga +15 Roma +19 Sidnėjus +18 Talinas +15 Tel Avivas +30 Tokijas +31 Varšuva +17

Vėjas

1–9 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

+15

+17

Marijampolė

Vilnius

+17

Alytus

Vardai Eisvina, Eisvinas, Goštautas, Krescencijus, Rozalija, Sanita, Sanija, Santa

rugsėjo 14-ąją

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

13

16

16

14

9

13

15

15

15

9

15

16

15

14

5

rytoj

sekmadienį

1638 m. mirė Anglijos dvasininkas, kurio garbei buvo pavadintas Harvardo universitetas, John Harvard. Gimė 1607 m.

1752 m. Didžiojoje Britanijoje bei jos kolonijose pradėtas naudoti Grigališkasis kalendorius; laikas buvo perkeltas 11 dienų į priekį.

1927 m. autoavarijoje Nicoje (Prancūzija) žuvo JAV baleto primadona Isadora Duncan.

1959 m. gimė Mortenas Harketas, norvegų grupės „A-ha“ lyderis.

1975 m. bedarbis mokytojas Amsterdamo muziejuje virtuviniu peiliu suniokojo Rembranto paveikslą „Naktinis patrulis“.

1982 m. praėjus dienai po automobilio katastrofos, mirė aktorė ir Monako princesė Grace Kelly.

Gimė 1929 m.

2009 m. Jupiteris praeito šimtmečio viduryje buvo pasigrobęs pro šalį skriejančią kometą, tačiau po dvylikos metų paleido šį laikiną palydovą.

Gra­žuo­lės ken­kia vy­rų svei­ka­tai Is­pa­nų moks­li­nin­kai pa­da­rė sen­ sa­cin­gą at­ra­di­mą – bend­ra­vi­mas su gra­žuo­lė­mis vy­rams ke­lia tik­rą stre­są, o jį ly­di įvai­rios li­gos, net – po­ten­ci­jos su­ma­žė­ji­mas, ra­šo Wo­ ma­news.ru.

Ty­ri­mo, ku­ria­me da­ly­va­vo dau­giau kaip 80 stu­den­tų vy­rų, es­mė ta,

Skir­tu­mas: dviem žmo­nėms ve­

dy­bos – rim­tas žings­nis gy­ve­ni­ me, ki­tiems – pro­ga paūž­ti.

Šyp­so­ki­tės, skai­ty­to­jai Ano­kia nau­jie­na: be­si­šyp­san­tys žmo­nės – lai­m in­ges­n i ir svei­kes­n i. „Kok­tei­l iui“ pa­vy­ko su­ž i­no­ti, kad šyp­se­na žmo­gaus gy­ve­ni­mą prail­gi­na maž­daug sep­ty­ne­ riais me­tais. Ji ska­ti­na krau­jo te­kė­ji­mą į sme­ge­nis, ge­ri­na nuo­tai­ką ir su­tei­kia op­ ti­miz­mo. O juo­kian­tis at­si­pa­lai­duo­ja ke­ lios de­šim­tys rau­me­nų gru­pių, įkve­pia­ ma gi­l iau ir il­g iau, o iš­k ve­pia­ma trum­ piau. Dėl pa­si­kei­tu­sio kvė­pa­vi­mo pa­ge­ rė­ja vi­sų or­ga­nų veik­la. Žmo­nės šyp­so­ si, kai yra įsi­my­lė­ję, kai jiems se­ka­si dar­ be, as­me­n i­n ia­me gy­ve­n i­me. Šyp­se­na pa­puo­šia vei­dą, iš­gir­dus ką nors juo­kin­ go, ma­lo­naus. Šyp­so­ji­ma­sis – sa­vo­tiš­ka gran­di­ni­nė reak­ci­ja, jis už­kre­čia­mas tar­ si gri­pas. Ne vel­tui dau­gu­ma mū­sų į šyp­ se­ną at­sa­ko­me šyp­se­na.

Links­mie­ji tirš­čiai Pir­mo­ji nak­tis. Jau­nie­ji sė­di ant lo­vos ir kal­ba­si. Žmo­na: – Ži­nai, tu­r iu tau pri­si­pa­ž in­ti. Aš anks­ čiau my­lė­jau du vy­r us. Taip stip­r iai, kad pri­si­m i­n i­mui iš­ta­t ui­ra­vau jų po­ rtre­tus sau ant krū­tų.

Vy­ro vei­das skaus­min­gai per­si­krei­pė, bet ne­t ru­kus ėmė smar­k iai juok­tis: – O ko tu juo­k ie­si?

– Na, įsi­vaiz­da­vau jų snu­k ius, ko­k ie bus po dvi­de­šim­ties me­tų. Čes­ka (397 719; kad pa­skam­bi­nę šyp­so­tu­mė­tės. Sup­ra­to­te?)

kad ti­ria­mie­ji tu­rė­jo spręs­ti skai­čių gal­vo­sū­kį. Tuo me­tu su jais pa­tal­ po­je bū­da­vo vy­ras ir gra­ži mo­te­ris.

Eks­pe­ri­men­to da­ly­viams bu­vo ma­ tuo­ja­ma stre­so hor­mo­no kor­ti­zo­lio kon­cent­ra­ci­ja krau­jy­je.

Pa­si­ro­dė, kad tais at­ve­jais, kai pa­tal­po­je bū­da­vo akį ve­rian­ti mo­ te­ris, jau­ni vy­rai ne­ga­lė­da­vo su­si­

kaup­ti, o kor­ti­zo­lio kon­cent­ra­ci­ja krau­jy­je smar­kiai pa­di­dė­da­vo. Jei­ gu mo­te­ris iš pa­tal­pos išei­da­vo, šio hor­mo­no kon­cent­ra­ci­ja krau­jy­je vėl nu­kris­da­vo iki nor­ma­lios.

Re­zul­ta­tai ro­do, kad už­ten­ka 5 mi­nu­tes pa­bū­ti vie­no­je pa­tal­po­je su gra­žia ne­pa­žįs­ta­mą­ja, kad vy­rų krau­jy­je smar­kiai pa­di­dė­tų stre­

so hor­mo­no kon­cent­ra­ci­ja. Moks­ li­nin­kai šią bū­se­ną ly­gi­na su po­ jū­čiais, ku­rie pa­ti­ria­mi iš­šo­kus su pa­ra­šiu­tu.

Ma­no­ma, kad to­kį stai­gų di­de­lio kor­ti­zo­lio kie­kio iš­si­sky­ri­mą nu­le­ mia vy­rų troš­ki­mas su­si­pa­žin­ti su gra­žia mo­te­ri­mi. Hor­mo­no per­tek­ lius su­trik­do me­džia­gų apy­kai­tą ir jei­gu tai kar­to­ja­si nuo­lat, or­ga­niz­ mas nor­ma­liai ne­be­funk­cio­nuo­ja, o dėl to iš­si­vys­to įvai­rios li­gos, to­ kios kaip dia­be­tas, hi­per­to­ni­ja, im­ po­ten­ci­ja.

Bri­tų moks­li­nin­kų ty­ri­mai ro­ do, kad bet ko­kia stre­so būk­lė kei­ čia tai, kaip vy­rai ver­ti­na mo­te­ris: jie ima teik­ti pir­me­ny­bę ne liek­ noms, o pil­nes­nėms da­moms. Kuo di­des­nį stre­są iš­gy­ven­da­vo vy­ras, tuo pil­nes­nę mo­te­rį jis iš­si­rink­da­ vo sa­vo gy­ve­ni­mo pa­ly­do­ve.

Tai­gi mo­te­rims, ku­rios no­ri pa­ tik­ti my­li­mie­siems, juo­kais pa­ta­ ria­ma rū­pin­tis ne tik sa­vo fi­gū­ra, bet ir vy­ro ner­vais – kad jis ne­pa­ bėg­tų pas ap­kū­nes­nę.

BNS inf.

VIKINGŲ LOTO Nr. 1018 2012 09 12 AUKSO PUODAS – 35 630 362 Lt DIDYSIS PRIZAS – 3 087 692 Lt 01 03 11 16 37 43 Auksinis skaičius 02 Papildomi skaičiai 13 23 6 tarp jų auksinis sk. 35 630 362 Lt (0 priz.)

6 skaičiai 1 029 230 Lt (3 priz.)

5 + papildomas sk 46 418 Lt (0 priz.)

5 skaičiai 5 570 Lt (10 priz.)

4 skaičius 164 Lt (451 priz.)

3 skaičiai 12 Lt (8764 priz.)

2 + papildomas sk. 6 Lt (12103 priz.)

Skliaustuose nurodyti Lietuvoje laimėti prizai.

Prognozė: Aukso puode – 37 mln. Lt Didysis prizas – 3 mln. Lt