Penktadienis, rugsėjo 14 d., 2012 m. Nr. 215 (1414) Taik
šeštadieniikslyje TODĖL, Todėl, KADVilnieTis ESU VILNIETIS Kad esu
sausio 23 d.,
2010 m.
Vyrųdiena.lt džia meluojanugsmas –2,00 Lt čios moTe rys
nr. 15 (671)
TV3 laidos „Akis tata“ ir LNK „Abi pus sienos“ rei Kedys. Kristupas tingus augina Drą Krivickas ėmė sius si D.Kedžio gyny Leškevičius ad bos, o Giedrius vokatauja Laimu tei Stankūnaitei ir Andriui Ūsui.
jo Dievas“
Galvodavau, ką man reikėtų daryti – eiti į džiungles bananų valgy ti? „Vėtros“ futbolo komandos treneris Virginijus Liubšys
8p.
KuLINAr IjA Bu
MieStaS
Idėja, verta „Kristoforo“
„Staiga pasigir do tarsi greitai pra stiprus garsas, va nys, – prisiminė žiuotų traukiK.Kirilko. – Ir tą pačią akimirką pradėjo drebėti namas. Pirmomis akimirkomis šo kiruoti nutilome. Bandėme keltis ir lipti nuo namo, tačiau pradžioje to padaryti nepavy ko. Matėme, kaip griuvo gretimi namai, mūsų na mo tvora...“ Netoli griuvo mo jo namai, tvoros, kykla, lūžinėbuvo girdėti verksklykė žmonės, šauksmai. Gatvės mas, pagalbos kių ir dūmų sūku paskendo dulryje. Plačiau skaitykite
Šokoladas
17
Ūkininkų turge lių užkrėtęs Mindau idėja šalį vičius gautą Šv. gas Maciule Kristoforo statulėlę mielai pa į tūkstančius ga dalytų balėlių. 3p. teMa
„Irmanto sriubos“ be Irmanto
Pasaulis
Buvęs JAV prezi den W.Bushas – nors tas George’as ir nepopuliarus, bet reikalingas. 12p.
drebėjimas Hai tyje nusinešė Karoliną Kirilko. dešimtis tūkstan
čių gyvybių ir
tik atsitiktinu
mas išgelbėjo
Tomo Mozūros
kino foTe lis
montažas
27p.
Sportas
Saulius Štomber gas grįžo į didįjį krep sušinį. Dvejų metų per trau vienam geriausių ka visų laikų Lietuvos krepšininkų išėjo tik į naudą. Saulius grįžo su laukęs antrojo vaiko, iš sigydęs skausmus, pasiilgęs krepšinio. Ir nė kiek nepanašus į ve teraną. „Sugrįžo noras žaisti. Tad kiek leis sveikata ir bus noro, dar rungtyniausiu“, – sakė dviejų olimpiadų prizi ninkas. 14p.
rokėlių transforma cijos
bIbLIoTeK A Gyve sutemos ir nimo aušra
Svajonę atidary ti sriubų res toraną įgyven dinęs Jablonskas dabar Irmantas da, bet minties sriubų never su joną iš sriubos sikrauti mili neatsisako. 5p. eko no Mi ka
Sėkmė: žemės
Ratai: 11 pata rimų vairuotojams
šiandien priedai
NEt 38
PROGRA MOs
„Mane išgelbė
Dvidešimtmetė lietuvaitė Karo lina Kirilko niekada nepamirš koš ma ro, kurį išgyve no per žemės drebė jimą Haityje.
d.
Smurtiniai protestai prieš JAV iš Libijos ir Egipto plinta į kitas musulmoniškas šalis. Pasaulis 10p.
rugsėjo 15
Teismas pedofilijos byloje vakar apklausė L.Stankūnaitę. Lietuva 5p.
diena.lt
2012 m.
TODĖL, KAD naujienos ESU VILNIETIS Tikros sostinės
Šokoladas
Naktinio klubo sce jantis vyras. Įsiaud noje repuoninkas, besiplaiks rinęs būgnitančia kasele. Abiem jiems – 31-i ir gal jų veik la niekam nekeltų nuo juodu nebūtų ku stabos, jei nigai. 19p.
Romą valdo m eilė tV diena
Pirmas lietuviš kas S ženklu. Ir galbūt filmas su merciškai sėkmin pirmas kogas. Lietuvos kino teatruose pra juostos „Zero 2“ dėtos rodyti režisierius Emilis Vėlyvis tiki: jo darbas privalo pritrauk ti žiūrovų.
+
Darbas užsieny je – tik miražas
Sava horosk itėS opas ir Kryžiažo diS
Aklai įdarbinimo pasitikėję lietu agentūromis viai vis dažniau užsienyje lieka ir be darbo, ir be pinigų. Dėl to ten minti teismų slenks ka kantriai čius. 6p. UžribiS
1,30 Lt
Rytoj — storesnė „Vilniaus diena“ ir priedas „TV diena“.
Sveikatos viršūnės e kilo panika
STT įkliuvęs svei katos apsau gos viceminist ras kas gali būti tik Artūras Ski pir tos apsaugos sis moji sveika temą apėmu sio korupcijos tinklo auka. 9p.
TV he Pas nuorojus takas kaip maharad – ža
Yra sklypas – reikia naujo teismų pastato? Tiražas 36 960
Įsivaizduokite, kad pas jus į namus užsuko kny gos, kurią dabar skaitote, autorius, o vėliau, išgėrus taurę vyno, pakvietė dar kelis draugus padisku tuoti apie literatūrą. Vilniaus knygų festivalio organizatorė Eurika Stogevičienė
11p.
Miestas
2p.
Rasta pinigų 2 stadionams Viln iaus sav ivaldybė rado pin igų sost inėj e dviem naujiems futb o lo aikšt ynams, Ozo g. 27, šal ia „Ak rop ol io“ ir nac ion al in io stad iono griaučių, – įrengt i. Tačiau kit i ambi cing i projektai, kur ių sąraše – plau kimo baseinas ir futbolo akadem i ja Naujojoje Viln ioje, atidedam i ne ribotam laik ui.
Miestas Variantas: „Yra sklypas prie prokuratūros, kuris galėtų būti panaudotas šiems tikslams“, – sakė Vyriausybės kancleris D.Matulionis.
Išvietė bažnyčios „nebepuoš“
Gedimino Bartuškos nuotr.
Iki spalio vidurio speciali darbo grupė turės nuspręsti, ar Vilniuje reikia dar vie no naujo teismų pastato. Teisingumo mi nistras turi visai kitokią – gerokai ekono miškesnę – viziją. Skaitmeninės eros belaukiant
4p.
Rūta Grigolytė
r.grigolyte@diena.lt
Spręs, kam to reikia
Atrodo, Vilniuje gali atsirasti dar vienas visiškai naujas teismo pastatų kompleksas. Premjeras And rius Kubilius rugsėjo 10-osios po tvarkiu sudarė darbo grupę tokio
2p.
pastato statybos ir finansavimo, taip pat teismų valdomų pastatų panau dojimo klausimams nagrinėti. Ministro pirmininko kancleris, darbo grupės vadovas Deividas Ma tulionis teigė, kad dar nevisiškai aiš ku, kiek teismų reikėtų perkelti į naują pastatą – tai esą darbo grupė ir aiškinsis.
2
BŪTI VILNIAUS DALIMI PRENUMERATA 2012 M.
KETVIRČIUI –
48
LT
www.vilniausdiena.lt Prenumeruoti galite: „Vilniaus dienos“ redakcijoje Labdarių g. 8, internetu www.diena.lt/dienraštis. Informacija tel. (8 5) 261 1688, 8 686 52 400, el. p. prenumerata@vilniausdiena.lt
2
penktADIENIS, rugsėjo 14, 2012
miestas
8p.
Nuslūgus bankroto bylų bangai sumažėjo ir verslo ginčų.
Nacionalinį stadioną gaivins pamažu Yra skly
naujo te
Andrejus Žukovskis a.zukovski@diena.lt
Vilniaus savivaldybė rado pinigų sostinėje dviem naujiems futbo lo aikštynams įrengti. Tačiau kiti ambicingi projektai, kurių sąraše – plaukimo baseinas ir futbolo aka demija Naujoje Vilnioje, atideda mi neribotam laikui.
„Sudaryta darbo grupė, 1 kuri turėtų spręsti Vil niuje esančių teismų, galbūt, kon
Pinigų turi pusę
Artimiausiu metu bus paskelbtas konkursas įrengti du futbolo aikš tynus Ozo g. 27 šalia „Akropolio“ ir nacionalinio stadiono griaučių. Darbai, savivaldybės atstovų tei gimu, kainuos per 5 mln. litų. Nors visos minėtosios sumos šių metų miesto biudžete kol kas nėra, Vil niaus savivaldybės administra cijos direktoriaus pavaduotojas Ritas Vaiginas teigė, kad likusi pi nigų dalis bus skirta kitąmet. Šiemet planuojama atlikti pa grindinius darbus, svarbiausias iš jų – įrengti pagrindą aikštynams. „Aikštynus planuojama baigti iki 2013 m. pabaigos. Šiemet biudžete numatyta 2,3 mln. litų, kitais me tais skirsime likusią sumą“, – teigė dienraščio pašnekovas. Pinigų aikš tynų statyboms atsirado tuomet, kai savivaldybė nusprendė kol kas nestatyti futbolo stadiono ir fut bolo akademijos Naujojoje Vilnio je. Esama suma ir buvo skirta aikš tynams įrengti. Projektas Naujojoje Vilnioje bus atgaivintas, jei pavyks jam pritraukti europinių lėšų. „Neatsisakyta. Tiesiog šiuo me tu šiam projektui nėra lėšų. Dera mės su užsienio investuotojais, ieškome lėšų. Teiksime paraišką 2014–2020 m. gauti finansavimą iš ES struktūrinių fondų“, – tei gė R.Vaiginas. Idėją rado stalčiuje
Administracijos direktoriaus pa vaduotojas paneigė gandus, ne va aikštynus statyti nuspręsta tik dabar. Pasak valdininko, šie aikš tynai – sudedamoji nacionalinio stadiono komplekso dalis. Tad galima teigti, kad įrengiant fut bolo aikšteles pajudėtų naciona linio stadiono statybos. „Ten neplanuojami nauji aikš tynai, jie buvo suplanuoti prieš 10 metų, kai buvo suprojektuotas
Darbai: šalia didžiulių betoninių nacionalinio stadiono griaučių atsiras du futbolo aikštynai.
nacionalinis stadionas, projek te buvo ir trys aikštynai, vienas jų – lengvajai atletikai su bėgi mo takeliais. Dabar bus baigti du aikštynai – standartinių matme nų futbolo aikštės. Statybos pra sidės dar šiais metais“, – tikino R.Vaiginas.
Galės jais naudotis tiek besitreniruo jantis jaunimas, tiek miestiečiai nusta tyta tvarka, kaip ir buvo lig šiol miesto stadionuose. Valdininkas patikino, kad, bai gus statybas, stadionai bus priei nami miestiečiams. Čia galės tre niruotis jaunimas, kiti sveiką gyvenimo būdą propaguojantys miestiečiai. „Galės jais naudotis tiek be sitreniruojantis jaunimas, tiek miestiečiai nustatyta tvarka, kaip ir buvo lig šiol miesto stadionuo se“, – pabrėžė pašnekovas. Pinigų konservuoti nėra
Pačių nacionalinio stadiono griau čių sostinės valdžia kol kas judin ti neketina. Mat tebeieškoma 10
Gedimino Bartuškos nuotr.
mln. litų, reikalingų statinio kon servavimo darbams. Savivaldybė taip pat išsigynė vi cemero Romo Adomavičiaus žo džių, kad vietoj nacionalinio sta diono galėtų atsirasti plaukimo baseinas. Primename, kad šiemet rugpjūčio 8 d. vakarą sostinės vi cemeras Vilniaus Rotušės aikštėje sveikindamas olimpinę plaukimo čempionę Rūtą Meilutytę paža dėjo ir vėliau patvirtino, kad vie toj stadiono galėtų atsirasti mo dernus plaukimo baseinas. Pasak R.Adomavičiaus, 2009 m. pabai goje Vyriausybės siūlymu pradėta nagrinėti galimybių studija, kaip būtų galima baigti nacionalinio stadiono statybas pritraukiant privačių investuotojų. „Tai, kas yra dabar, yra beprotybė. Įdėjome 120 mln. litų, konstrukci jos nebaigtos betonuoti, visa tai rū dija. Reikia surasti 10 mln. litų, nes negalime baigti betonuoti konst rukcijų, kurios bet kokiu atveju bū tų panaudotos. Dabar paimti, visa tai nugriauti ir ieškoti naujos vie tos? Viena projektavimo bendrovė, nenoriu jos dabar įvardyti, pasa kė labai aiškiai: čia turėtų atsirasti rimtas baseinas, ten turėtų būti dar daugelis dalykų. Visus metus eksp loatuojamas toks kompleksas galė tų pats išsilaikyti. Tai labai svarbu, nes nereikėtų jo kasmet finansuo ti ar dengti nuostolių“, – pasakojo
R.Adomavičius. Tiesa, vicemeras akcentavo, kad visos idėjos, ku rias jis siūlo dėl modernaus basei no, yra jos asmeninė nuomonė, o ne savivaldybės pozicija. „Čia nėra mero, nėra savival dybės, yra merą pavaduojantis R.Adomavičius, kuris taip mano“, – aiškino Vilniaus vicemeras. R.Vaiginas dienraščiui teigė, kad šia tema niekuomet nebuvo kalbė ta. „Niekada nebuvo kalbėta. Kal bėta buvo apie naujo baseino sta tybas prie „Vichy“ vandens parko, kur yra laisvas sklypas“, – pabrė žė R.Vaiginas.
Sandorį paskelbė niekiniu Didžiausio šalies stadiono statybos nuo pat pradžių kėlė įvairių klausi mų ir ne kartą strigo. Galutinai jos sustojo prieš beveik trejus metus, kai Lietuvos Aukščiausiasis Teis mas galutine ir neskundžiama nu tartimi nutarė, kad sutartis su bend rove „Veikmė“ dėl nacionalinio sta diono Vilniuje statybos buvo pasi rašyta neteisėtai ir yra niekinė. Iki to laiko nacionalinio stadiono statyboms buvo išleista per 120 mln. litų. Skaičiuojama, kad nacio nalinio stadiono statyboms pabaig ti reikia apie 300 mln. litų.
Išvietė dingo iš bažnyčios pašonės Rūta Grigolytė
r.grigolyte@diena.lt
Nelegali išvietė prie atminimo lentos poetei Juditai Vaičiūnaitei greta bažnyčios pačiame sostinės centre. Skamba labai prastai, bet tai – reali situacija, kuri vilniečiams nervus gadina jau kurį laiką.
Užtruko: nelegalus statinys tu
rėjo būti skubiai nugriautas, bet ir po gyventojų skundų Šv. Kot rynos bažnyčią „puošė“ net ke turis mėnesius.
Tomo Urbelionio (BFL) nuotr.
„Prasidėjo jau ketvirtas mėnuo nuo jūsų pažado nugriauti iš vietes, nelegaliai pastatytas prie Vaičiūnaitės memorialo, greta Šv. Kotrynos bažnyčios. Išvietės te bestovi, jūs mano klausimus te beignoruojate. Jau ilgiau nei tris mėnesius vis tikrinu, ką reiškia jūsų garbės žodis. Tad ir vėl klau siu: ką gi reiškia jūsų „skubiai“, jei „skubiai“ tai padaryti paža dėjote šių metų birželio 8 d.? Pa
žadėjote viešai. Ar 97 dienų tikrai neužteko nuversti dviem nelega liems statiniams? Gal jums rei kia fizinės pagalbos šiam darbui atlikti?“ – nebeapsikentusi Vil niaus miesto mero Artūro Zuoko paskyroje socialiniame tinkla lapyje klausė vilnietė poetė Ilzė Butkutė. Birželio 8-ąją A.Zuokas iš tie sų rašė: „Šiandien patikrinome ir galiu pasakyti, kad šiam statiniui nėra leidimo. Nors kavinei leidi mas galioja dar nuo praėjusių me tų. Jau buvau suabejojęs savival dybės kai kurių tarnautojų sveiko proto egzistavimu ir maniau, kad teks siųsti pakartotinai Pirmosios Komunijos. Reikalausime skubiai pašalinti šį statinį.“ Po kelių dienų tiek ji, tiek kiti vilniečiai pakartojo prašymą me
rui. Mat tuo metu šalia minėtų lauko tualetų turėjo būti surengti poezijos skaitymai. Prašymas dar kelis kartus pakartotas ir po sa vaitės, po mėnesio, tačiau reakci jos nesulaukta. Ji net pasiūlė savi valdybei padėti fizine jėga, jei jos trūkumas juntamas Miesto tvar kymo skyriuje. Vis dėlto vakar ryte, praėjus ly giai parai po to, kai vilnietė dar kartą kreipėsi į merą feisbuke, iš vietės prie Šv. Kotrynos bažnyčios neliko. Nors vilniečiai ir džiaugė si pasiekta pergale, jie tikino ne suprantantys, kodėl elementarus veiksmas – pašalinti nelegalų sta tinį – turėjo užtrukti net keturis mėnesius. „Ar tai tik sutapimas, ar iš tiesų buvo laukta, kol baigsis vasaros kavinių sezonas lauke?“ – klausė I.Butkutė.
centravimo vienoje vietoje klausi mą“, – sakė D.Matulionis. „Tai dar klausimas, negaliu at sakyti, – paklaustas, ar visi teis mai galėtų būti koncentruojami vienoje vietoje, sakė D.Matulio nis. – Kalbama apie bendrosios kompetencijos teismus ir, gal būt, administracinius. Darbo gru pė sudaryta tam, kad iš tikrųjų yra galimybė, yra sklypas prie proku ratūros, kuris galėtų būti panaudo tas šiems tikslams. Atitinkamai po to su tomis patalpomis, kurios yra dabar valdomos, būtų planuojama ką nors daryti – parduoti ar nepar duoti. Apie tai reikia šnekėti.“ Kanclerio teigimu, minimas sklypas Šeimyniškių g. 28 pri klauso Nacionalinei žemės tarny bai, bet buvo skirtas Muitinės de partamentui. Nebėga prieš traukinį
Kaip problemiškiausius teismus, kuriuos reikėtų svarstyti perkel ti, D.Matulionis įvardijo Vilniaus apygardos teismą, Aukščiausią jį Teismą, Apeliacinį teismą, Vil niaus rajono apylinkės teismą. „Yra ir klausimas dėl Administracinio teismo, bet dėl to dar turime disku tuoti su teismų žmonėmis. Dėl ko kių teismų, turime spręsti su teismų administracija. Teismai patys yra kreipęsi, kad reikėtų spręsti tą pro blemą – tai ne mūsų pačių idėja“, – aiškino Vyriausybės kancleris. Kol kas nenumatyta, iš ko būtų finansuojamos naujo teismų pa stato statybos. „Įvairūs mechaniz mai galimi. Dabar komentuoti bū tų bėgimas prieš traukinį“, – sakė D.Matulionis. Išnagrinėti sklypo panaudojimo naujo teismų pasta to statybai ir statybos finansavimo galimybes bei šaltinius, taip pat teismų valdomų pastatų panaudo jimo klausimus ir pateikti A.Kubi liui išvadas bei pasiūlymus turi iki spalio 10 d. Ministerijos net neinformavo
Teisingumo ministras Remigijus Šimašius, pasirodo, apie šias ini
Pretendentas: jei premjero potvarkiu
tatą – Vilniaus apygardos teismas.
3
penktADIENIS, rugsėjo 14, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
ypas – reikia eismų pastato?
Remigijus Šimašius:
Manau, nebent Aukš čiausiasis Teismas galbūt galėtų persi kelti į kokias kitas pa talpas, jeigu ekono miška būtų. ciatyvas net nebuvo informuo tas. „Apie sudarytą darbo grupę nežinau, bet žinau apie svarsty tus variantus ir pats turiu tam tikrą nuomonę, kaip turėtų bū ti. Kai kurių teismų poreikis yra, ypač atsižvelgiant į tai, kad Vil niaus rajono apylinkės teismas pagal plėtros planus yra tarp tų, kurie apskritai būtų iškeldinti ir toje vietoje kas nors naujo, gal būt, statoma. O Vilniaus apy gardos teismas iš tikrųjų neišsi
tenka, yra išbarstytas per kelias vietas – tai nėra tokios sąlygos, kokios turėtų būti. Manau, kad tikrai reikėtų pertvarkyti, bet tos pertvarkos tikrai neturėtų reikš ti, kad mokesčių mokėtojams turi kainuoti brangiau – net atvirkš čiai, manau, galima rasti ekono miškesnį variantą. O dėl kokių nors kitokių pertvarkų, tai ne manau. Manau, nebent Aukš čiausiasis Teismas galbūt galėtų persikelti į kokias kitas patalpas, jeigu ekonomiška būtų“, – sakė R.Šimašius. Teisingumo ministro įsitiki nimu, būtų logiška Aukščiau siąjį Teismą įkelti vietoj Vilniaus apygardos teismo į Apeliacinio teismo pastatą – jis reprezen tatyvus ir statytas būtent teis mui, o Vilniaus apygardos teis mą ir Vilniaus rajono apylinkės teismą sukelti į vieną pastatą – visiškai dalykišką, paprastą biu rų pastatą. Dėl minčių statyti naują pa statą būtent Šeimyniškių gatvės sklype, kuris turėjo tekti Muiti nės departamentui, R.Šimašius sakė nieko nežinąs. „Tikrai šių planų nežinau ir negaliu komen tuoti, bet žinau, kad perstumdy mas tikrai gali būti ekonomiškas ir prasmingas, atsipirkti mokes čių mokėtojams ir patogus teis mų darbuotojams“, – sakė R.Ši mašius.
Teisėtvarkos pastatų statybos karštinė
Aplinkkelį tęs 2014-aisiais Elektros linijas Vilniaus vakarinio aplinkkelio teritorijoje keičiančios įmonės pranešė, kad darbai gali būti baigti tik 2014-ųjų pradžioje.
dabar rekonstruojamo Viršuliškių elektros perdavimo mazgo – trans formatorių pastotės, esančios šalia tiesiamo aplinkkelio.
Elektros perdavimo sistemos ope ratorės įmonės „Litgrid“ rango vas – „Kauno tiltų“ vadovaujamas konsorciumas – įpusėjo tiesti po žeminį kabelį, kuris pakeis svarbiam Vilniaus infrastruktūros objektui – vakariniam aplinkkeliui – trukdan čią elektros perdavimo liniją. Bend ra projekto vertė – 40,5 mln. litų. „Kauno tiltai“ pranešė, kad ki tą savaitę planuojama pradėti ka belius tempti likusiame 1,5 kilo metro ruože nuo V.Maciulevičiaus pėsčiųjų tilto iki Viršuliškių trans formatorinės. „Daugiau kaip 3 kilometrų il gio oro elektros perdavimo liniją, vietoj kurios klojami požeminiai aukštos įtampos kabeliai, bend rovė planuoja išmontuoti dar iki 2013 m. lapkričio, nors pagal pro jekto sutartį darbus privalu atlik ti iki 2014 m. vasario“, – teigiama „Kauno tiltų“ pranešime. Naujas elektros perdavimo po žeminis kabelis bus prijungtas prie
Pagal projekto su tartį darbus privalu atlikti iki 2014 m. va sario. Atnaujinta Viršuliškių pastotė užtikrins patikimą elektros per davimą Viršuliškių ir Karoliniškių vartotojams, kaip pranešė „Litg rid“. Pasak bendrovės, aukštos įtam pos elektros linijų pakeitimas po žemine yra būtina aplinkkelio sta tybų dalis, nes oro liniją laikančios atramos driekiasi per aplinkkelio trasą ir trukdo jį tiesti. Vakarinio aplinkkelio tęsinio darbų rangovės yra bendrovės „Kauno tiltai“, statybos ir monta vimo bendrovė „Alvora“ bei Vil niaus kelių ir inžinerinių tinklų tie simo įmonė „Fegda“. VD inf.
2006-aisiais persikraustyti iš Vil
niaus centre, A.Smetonos gatvėje, esančio sovietinio pastato į visiškai naują Rinktinės gatvėje nusprendė ir Generalinė prokuratūra. 2008aisiais 87 mln. litų vertės statybos buvo baigtos, prokuratūra perkelta. Nors prokuratūros atstovai pradžio je planavo, kad ištuštėjusį senąjį pa statą Valstybės turto fondas galėtų realizuoti už 20 mln. litų, tačiau netgi nuleidus jo kainą iki 10 mln., o ga liausiai pagrindinį pastatą pasiūlius įsigyti vos už 4,3 mln. litų, norinčių pirkti neatsirado. Šiuo metu pirkėjų vis dar ieškoma.
u sudaryta komisija pritars, vienas realių kandidatų persikelti į būsimą pas-
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
antžem in es elektros linijas požeminėmis ir toliau tęsti darbus prie vakarinio aplinkkelio planuojama iki 2014ųjų vasario. Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
Nepatogumai: automobilius vairuojantys vilniečiai dėl eismo pakeitimų turės pakentėti iki rugsėjo 30-osios.
Prieš kelerius metus įkurtas 1-ojo, 2-ojo ir 3-iojo apyl inkės teismų kompleksas Laisvės prospekte taip pat kėlė nemažai diskusijų. Pradžio je pastatas imtas statyti kaip būsi masis kalėjimas, tik ėmus priešta raut i apl ink in iams gyventojams, nuspręsta, kad čia turėtų įsikurti tei singumo vykdytojai. 2003-iaisiais čia pradėtos statybos, 2005-aisiais įvykdytos paskutinės investicijos ir netrukus čia buvo įsikelta. Viskas – statyba ir baldų įrengimas – kainavo 31,217 mln. litų.
Skub a: pakeist i
Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.
Eismą stabdys šventės ir darbai Vilniaus miesto savivaldybė pra nešė, kad dėl savaitgalį sostinės Gedimino prospekte, Odminių skvere ir V.Kudirkos aikštėje vyk siančių Tautų mugės renginių kei sis eismas.
Nuo rugsėjo 13 d. 24 val. iki rug sėjo 16 d. 24 val. bus draudžiamas transporto eismas Gedimino pro spekto ruože nuo T.Vrublevskio iki J.Tumo-Vaižganto gatvės.
Taip pat informuojama, kad nuo 2012 m. rugsėjo 14 iki spalio 30 d. dėl inžinerinių tinklų rekonstruk cijos bus draudžiamas transporto eismas J.Tiškevičiaus gatvės da lyje tarp Galvės gatvės ir pastato, esančio J.Tiškevičiaus g. 11. Darbų zoną apvažiuoti bus gali ma Gunkliškių ir E.Andrė gatvė mis. Atliekant darbus keisis viešojo maršrutinio transporto eismas.
Nuo 2012 m. rugsėjo 13 d. iki 2012 m. spalio 30 d. keičiamas vie šojo maršrutinio transporto eismas – 51 maršruto Trakų Vokė–Žemieji Paneriai autobusai iš E.Andrė sto telės į miesto centrą bus nukreipti Gunkliškių gatve. Vairuotojai ir pėstieji prašomi būti atidūs, laikytis Kelių eismo taisyklių ir eismo reguliuotojų nu rodymų. VD inf.
4
penktADIENIS, rugsėjo 14, 2012
lietuva
Skaitmeninės eros belaukiant Perėjimas prie skait meninės televizijos iškėlė daug klausi mų. Kas nutiks spa lio 29-ąją? Ir ką rei kia padaryti, kad tą lemtingą šeštadie nio rytą, įsijungus televizorių, netektų žiūrėti į juodą mir gantį ekraną?
Komentarai Komentaras
Vygantas Tutlys
„Cgates“ rinkodaros rinkodaros departamento departamento vadovas vadovas
I Nežinia: spalio pabaigoje laukiančios TV eterio permainos daugeliui
gyventojų kelia sumaištį.
Asta Dykovienė
a.dykoviene@diena.lt
Permainos – jau spalį
2012 m. spalio 29 d. 3 val. nakties visoje Lietuvoje analoginės antže minės televizijos transliavimo siųs tuvai bus išjungti ir pakeisti skait meninės televizijos siųstuvais. Taip, skatindama technologinį progresą, Lietuva su kitomis ES šali mis pereis nuo analoginės antžemi nės prie skaitmeninės televizijos. Analoginė antžeminė televizi ja – tai televizija, kurios signalas perduodamas lauko antena. Ji po puliari tarp žmonių, gyvenančių kaimo vietovėse, kolektyviniuose soduose – ten, kur neįrengti kabe liniai tinklai. Dauguma miestiečių, gyvenan čių daugiabučiuose, dažniausiai naudojasi kabelinių televizijų pa slaugomis. Be to, nemažai jų jau dabar žiūri skaitmeninę televiziją. Lietuvos ryšių reguliavimo tar nybos Radijo ryšio departamento direktoriaus pavaduotojas dr. Au gutis Čėsna teigė, kad birželį at liktų tyrimų duomenimis, analo
ginę antžeminę televiziją žiūrėjo 21 proc. namų ūkių. Tas penktada lis gyventojų spalio pabaigoje ana loginės antžeminės TV nebematys, nes ji bus išjungta.
Augutis Čėsna:
Neabejoju, kad bus tokių, kurie priedė liais ir antenomis ims rūpintis tik iš jungus antžeminę analoginę televiziją. „Perėjimas prie skaitmeninės te levizijos nebus paprastas, nes jau dabar vis daugėja gyventojų skun dų, o artėjant spalio 29 d. tokių skundų bus dar daugiau“, – ne slėpė A.Čėsna. Teiks pagalbą
Ryšių reguliavimo tarnyba skelbia, kad padės gyventojams pereiti prie skaitmeninės antžeminės televizi
„Shutterstock“ nuotr.
jos, konsultuos gyventojus. „Mū sų žmonės nepardavinės nei an tenų, nei priedėlių, bet padės juos įsirengti, visos paslaugos nemoka mos, nei už konsultacijas telefonu, nei už atvažiavimą mokėti nerei kės“, – tikino A.Čėsna. Nuo 2012 m. rugsėjo 17 d. iki spa lio 30 d. gyventojai telefonu bus konsultuojami, kaip prijungti skait meninės televizijos priedėlį, kuria kryptimi nustatyti anteną ir kokius parinkti kanalus, kad galėtų maty ti pagrindinį skaitmeninės televi zijos programų paketą (LRT televi zija, LRT kultūra, LNK, „Info TV“, „Liuks!“, TV1, TV3, TV6, BTV.). Nepavykus problemos išspręsti telefonu, tarnybos specialistai vyks pas gyventojus, vietoje patikrins sumontuotą įrangą, patars, kaip pa tobulinti esamą priėmimo sistemą. Į artimiausią padalinį gali kreip tis visi gyventojai, patys įsirengę skaitmeninės televizijos priėmi mo įrangą ir nepajėgiantys jos tin kamai sureguliuoti: Vilniuje telefo nu (8 5) 210 5657, Kaune – (8 37) 33 4114, Klaipėdoje – (8 46) 34 6202. Kaimynų patirtis
Skaitmeninės televizijos stotys jau įdiegtos ir sėkmingai veikia dauge lyje Europos šalių. Kaimynų patirtis labai įvairi, Šve dija skaitmeninę televiziją įjungė dar 2007 m., ji buvo viena pirmų jų Europoje ir perėjo prie šios sis temos bene sklandžiausiai. Len kija prie skaitmeninės televizijos planuoja pradėti pereiti tik nuo šių metų lapkričio. Analoginę antžemi nę televiziją ji išjungs palengva. Estai ir latviai prie naujos siste mos perėjo 2010 m. vasarą, bet pa sirinko labai skirtingą taktiką. Estai vykdė pratinimo praktiką, sukū rė netgi bendruomenės tarpusavio pagalbos mechanizmą. Latviai pa sielgė priešingai, jie analoginę ant žeminę televiziją išjungė labai grei tai, be didesnių paaiškinimų. Lietuvoje prie skaitmeninės tele vizijos pereinama nestaigiai, akty vi viešinimo kampanija vyksta jau beveik 10 mėnesių. „Nežinančių apie šį įvykį tikrai neturėtų būti, bet neabejoju, kad bus tokių, kurie priedėliais ir an tenomis ims rūpintis tik išjungus antžeminę analoginę televiziją“, – įsitikinęs A.Čėsna.
šjungus analoginę eterinę televiziją, nemaža dalis kolektyvinių ir individualių antenų neveiks. Žiūrintieji nemokamą analoginę eterinę televiziją susidurs su keletu sunkumų. Neseniai atlikto tyrimo duomenimis, pereinant prie nemokamos skaitmeninės televizijos 6-iems iš 10-ies vartotojų kambarinės antenos neužteks ir dėl silpno signalo rei-
Tadas Jankauskas Bendrovės „Avitelos prek yba“ general in is direktor ius
– Ar galėsime žiūrėti skaitmeninę TV per namuose esantį televizorių? – Viskas prik lauso nuo jūsų tur imo telev izor iaus ir žiūr imos telev iz ijos rūšies. Jei turite įsig iję televizorių su įmontuotu DVB-T MPEG-4 imtuvu, jo kių rūpesčių nebus. Atjung us analo ginę televiziją, jūsų televizorius be jo kių papildomų priedėl ių rodys iki 14 nemokamų kanalų. Senas lempin is telev izor ius ir kai kur ie nauji DVB-T MPEG-4 imtuvo neturi. Tad turėsite įsi gyti TV priedėlį arba naują televizorių su įmontuotu DVB-T MPEG-4. Visi, tu rintys skaitmeninę, kabelinę televiziją, jokių pokyčių nepatirs, nes jau dabar jie žiūri tokio formato televiziją. – Ką reikėtų žinoti renkantis skait meninį TV priedėlį? Kaip sujungti priedėlį su televizoriumi? – Galima patobulinti senąjį televizorių prie jo prijungiant papildomą imtuvą. Prieš įsigyjant imtuvą derėtų pasido mėti, kokias išorinės įvesties jungtis tu ri esamas televizorius. Populiariausios jungtys yra „Scart“, dar vadinama EU RO jungtimi, – tai pailgos stačiakampio formos jungtis, taip pat RCA, dar vadi nama „tulpėmis“, jų komplektą sudaro trys spalvotos apvalios jungtys (raudo na ir balta – garsui, geltona – vaizdui). Pa sitaiko, kad seni televizoriai visai neturi išorinės įvesties jungčių, išskyrus ante nai, tokiu atveju reikalingas imtuvas, tu rintis vidinį TV dažnių moduliatorių, jį su televizoriumi galima jungti per an tenos įvestį. Skaitmeninei antžeminei televizijai priimti reikalinga antena. Jos panašios į analoginei transliacijai priim ti naudojamas antenas, nes TV dažnių diapazonas iš esmės liko nepakitęs, tie siog keičiasi transliuojamo signalo po būdis. Taigi, jei iki šiol kokybiškai matė te analoginę televiziją, didelė tikimybė, kad ir skaitmeninės TV transliacijas matysite kokybiškai, jei tik antena ap rėpia reikiamą dažnių juostą (pigesnės antenos ne visada tai gali). Gyvenant to liau nuo TV siųstuvo svarbu tai įvertin ti ir rinktis kokybišką anteną.
kės lauko antenos. Be to, mokantieji už kolektyvinę anteną turi įsitikinti, ar ji pritaikyta skatmeniniam signalui. Daugelis tokių antenų yra netinkamos šio signalo transliacijai, o reikiamos išlaidos gali siekti netgi iki 1000 litų vienai namo laiptinei. Kolektyvinės antenos priklauso namui, tad šiuos pinigus turėtų sunešti gyventojai. Tie, kas naudoja skaitmeninei televizijai nepritaikytus televizorius ir neturi TV priedėlių, gali skaitmenizacijai pasiruošti paprastai – užtenka vieno skambučio į „Cgates“ klientų aptarnavimo centrą telefonu 19900. Šiuo metu siūlome moderniąją skaitmeninę televiziją išbandyti be įsipareigojimų vos už 1 litą per mėnesį, o specialų TV priedėlį duosime nemokamai. Tai yra pigiau nei dabar mokamas kolektyvinės antenos mokestis. – Kokios TV priedėlio galimybės? – Skaitmeninės antžeminės televizijos imtuvo pag rindinė paskirtis – priimti skaitmen inės antžeminės telev iz ijos transl iacijas. Liet uvoje naudojamas MPEG-4 glaud in imo standartas, taig i imtuvas turi sugebėti dekoduoti ir per duoti į televizorių šį signalą per vieną iš išvesties jungčių. Šiuo metu TV im tuvai turi vis daugiau funkcijų: gali įra šyt i TV transl iacijas į išor inę laikme ną, atkurti įvairius vaizdo formatus iš išorinių laikmenų, yra galimybė jung tis prie interneto bei naudotis išmanio sios televizijos paslaugomis ir t. t. Tu rime itin didel į priedėlių pasirinkimą. Paprasti standartiniai TV imtuvai kai nuoja nuo 79 litų, dekodavimo modu liai, kurie leidžia žiūrėti skaitmenines koduotas („Conax“ kodavimo sistema) programas be skaitmeninio priedelio, kainuoja nuo 139 lit ų. Tad jei jūsų te levizorius turi „Ci“ lizdą, šio tipo imtu vas tiks labiausiai, tereikės įdėti korte lę į modul į televizoriuje, ir bus galima mėgautis TV malonumais be jokių pa pildomų priedėlių ir laidų. – Ką patartumėte perkant naują tele vizorių, ar jie visi pritaikyti skaitme ninei TV? Ar jau visi, esantys preky boje, yra su įmontuotais imtuvais? – Perkant naują telev izor ių, visada svarbu rinkt is ten, kur gal ima jį pa čiam apž iūrėti bei palyginti su kitais. Prieš pasirenkant televizorių (skystų jų kristalų, šviesos diodų ar plazminį), derėtų apsispręsti, iš kokio atstumo jį žiūrėsite, tai svarbu,renkantis televizo riaus įstrižainę, ekrano raišką ir vaiz do aišk umo indeksą. Svarbu žinot i, ar ketinate įrašinėti skaitmeninės TV transl iacijas į išor inę laikmeną. Ko kių papildomų funkcijų reikės, ar pla nuojate jungti televizorių prie interne to ar kompiuterinio tinklo, jei taip, tai kaip (belaidžiu ar įprastu kompiuteri niu laidu). Mūsų įmonė prek iauja tik tok iais televizoriais, kurie turi įmon tuotus skaitmen inės antžeminės te levizijos imtuvus. Tačiau perkant ne tok ioje patik imoje vietoje, galima įsi gyt i ir senesn ių gamin ių, netur inčių šios funkcijos. – Ko reikės kompiuteriui, kad galėtu me per jį matyti skaitmeninę TV? – Reikia skaitmeninio imtuvo, jungia mo per USB jungtį, ir antenos, tada bus galima žiūrėti TV per nešiojamąjį kom piuterį. Norime priminti, kad šių televi zijos imtuvų ITEMS ITV serijos įdiegi mas yra labai paprastas, bet jei jums jo įdiegti nepavyktų, mes padėsime.
5
PenktADIENIS, rugsėjo 14, 2012
lietuva Ragina didinti finansavimą
Ramina dėl radiacijos
Gerbs referendumą
JAV ambasadorė Anne E.Der se paragino Lietuvą didinti gy nybai skiriamas išlaidas. Lie tuva krašto apsaugai skiria 0,79 proc. BVP, NATO šalys įsipareigojusios siekti 2 proc. Ambasadorė sakė suprantan ti, kad neįmanoma staiga tiek padidinti finansavimo, bet tei gė, kad augimas turi būti.
Leistiną lygį Baltarusijos Gardi no šiluminėje elektrinėje virši jusi radiacija Lietuvai grėsmės nekelia. „Gyventojai gali bū ti ramūs, šis įvykis nesukels jų apšvitos“, – teigia Radiacinės saugos centras. Dėl iš Indijos atgabentų metalo konstrukcijų Gardino elektrinėje radiacija 50 kartų viršijo normą.
Japonijos koncerno „Hitachi“ – viceprezidentas Masaharu Hanyu pareiškė, kad bendrovė gerbs Lietuvoje vyksiančio re ferendumo dėl naujos elekt rinės rezultatus: „Hitachi“ ne turi teisės pasirinkti – statys ji ar nestatys. Šis pasirinkimas priklauso Lietuvos žmonėms ir Seimui.“
Prezidentė užstojo prokurorą Prezidentė Dalia Grybauskaitė įsitikinusi, kad generalinio pro kuroro pavaduotojas Darius Rau lušaitis gali toliau eiti pareigas.
„Prezidentė nekomentuoja Vy riausiosios tarnybinės etikos ko misijos (VTEK) sprendimų. Pre zidentė mano, kad D.Raulušaitis gali toliau eiti pareigas“, – vals tybės vadovės poziciją perdavė jos patarėja Daiva Ulbinaitė. Generalinio prokuroro pava duotojus skiria ir iš pareigų at leidžia prezidentas generalinio prokuroro teikimu.
D.Raulušaitis ir D.Valys pareiškė nesutinką su VTEK išvada. VTEK yra nusprendusi, kad D.Raulušaitis nesilaikė įstatymų reikalavimų, laiku neinformavęs generalinio prokuroro apie kilusį interesų konfliktą. Be to, D.Rau lušaitis pažeidė įstatymą ir dėl to, kad, iškilus interesų konf liktą keliančioms aplinkybėms, laiku nepapildė savo privačiųjų interesų deklaracijos. Generalinio prokuroro pava duotojas pareiškė nesutinkąs su VTEK sprendimu. Generalinis prokuroras Da rius Valys irgi abejoja VTEK iš vadų pagrįstumu. „Generali nis prokuroras dar nėra gavęs VTEK sprendimo, tačiau VTEK pranešime spaudai nurodytos išvados jam kelia abejonių dėl jų pagrįstumo. Generalinis proku roras nesutinka su VTEK išva da, kad jis nebuvo informuotas apie pavaduotojo D.Raulušaičio sutuoktinės giminystės ryšį su dienraščio „Lietuvos rytas“ vie nu iš vadovų ir akcininkų. Prie šingai, ši aplinkybė generaliniam prokurorui buvo žinoma nuo pat D.Raulušaičio tarnybos ei nant šias pareigas pradžios. Ge neralinis prokuroras būtent to kius paaiškinimus yra pateikęs ir VTEK bei viešai anksčiau iš sakęs“, – teigė prokuratūra. Anot Generalinės prokuratūros, VTEK sprendimas ir prokuratū ros atliekami tyrimai dėl „Sno ro“, susijusio su „Lietuvos rytu“, ar dėl informacijos apie teisėsau gos rengiamus veiksmus nuteki nimo „neturi jokio ryšio ir vieni kitiems nedaro jokios įtakos“. VD, BNS inf.
Teismas apklausė L.Stankūnaitę Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas toliau nagrinėja maža metės mergaitės tvirkinimu kaltinamo Andriaus Ūso bylą.
Jos sakė nepastebėjusios jokio ne įprasto mergaitės elgesio. Tiesa, vienos auklėtojos teigimu, mergaitė sykį užsiminė vienoje lo voje gulėjusi su mama ir kažko kiu dėde. Tačiau auklėtoja, įspėju si, kad taip daryti nevalia, neteikė šiam mergaitės pasakojimui per daug reikšmės. Kaltinimai byloje mažamečio vai ko tvirkinimu pateikti jau mirusiam A.Ūsui. Kaltinamajame akte rašo ma, kad ikiteisminis tyrimas pra dėtas 2008 m. lapkritį pagal mer gaitės tėvo D.Kedžio pareiškimą. L.Stankūn aitė su D.Kedž iu kartu gyveno apie trejus metus. 2004 m. vasarį jiems gimė dukra. Vėliau pora išsiskyrė, vyras esą L.Stankūnaitei neleido bendrau ti su dukra. Paskui L.Stankūnaitė susipažino su A.Ūsu, kuris padėjo jai kovoti dėl dukters. Dabar jau miręs kaunietis D.Ke dys A.Ūsą ir dar kelis asmenis vie šai kaltino seksualiai išnaudojus jo mažametę dukterį. A.Ūsas žuvo 2010 m. birželį, apvirtus keturra čiam motociklui.
Lydėjo kaukėti apsauginiai
Vakar teismo posėdyje kaip liu dytoja buvo apklausta mažametės motina Laimutė Stankūnaitė. Iš anksto nebuvo pranešta apie keti nimus ją apklausti vakarykščiame posėdyje. Į teismą L.Stankūnaitę atlydėjo du kaukėti apsauginiai. Daugiau kaip valandą moteris bu vo apklausiama atvirame posėdyje, paskui keliolika minučių ji buvo ap klausiama už uždarų durų. Per atv irąją apk lausos da lį L.Stankūnaitė daugiausia pasa kojo apie savo santykius su A.Ūsu, kuris jai padėjęs teismuose kovoti dėl bendravimo su dukra. Pasak moters, vyras jai asistavęs, tačiau tarp jų nebuvę artimes nio ryšio. L.Stankūnaitė pasakojo, kad A.Ūsas jai yra dovanojęs kny gų, jos dukrai – saldainių. Moteris teigė dirbusi A.Ūsui priklausiusioje valymo paslaugų įmonėje, naudo jusis ir bendrovės automobiliu. Be to, A.Ūsas yra padengęs bu to, kuriame gyveno L.Stankūnaitė, nuomos išlaidas.
Apsauga: į teismą L.Stankūnaitę atlydėjo kaukėti vyrai.
Atmetė kaltinimus
Moteris kategoriškai atmetė mer gaitės tėvo Drąsiaus Kedžio mes tus kaltinimus, kad A.Ūsas tvirkinęs mergaitę. „Čia nesąmonė, to negalė jo būti“, – D.Kedžiui į tokius kalti nimus prisiminė atsakiusi L.Stankū naitė. Mergaitės mama svarstė, kad D.Kedys tokius kaltinimus galėjo mesti, nes buvęs įžeistas jo vyriš kumas, kad ji gali gyventi be jo. L.Stankūnaitė tvirtino, kad A.Ūsas niekada nebuvo likęs vie nas su mergaite. Liudytoja, be kita ko, „nukabintais nuo lubų“ vadino
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
gydytojos Laimos Bloznelytės pa reiškimus apie jos, A.Ūso, Violetos Naruševičienės ir jos dukters vizitą, per kurį vyras esą demonstravęs pigmentines dėmes ant kūno. „Tai visiškas šmeižtas ir melas“, – teis mo posėdyje sakė L.Stankūnaitė. L.Bloznelytę numatoma ap klausti posėdyje kitą savaitę. Nesureikšmino pasakojimo
Teisme vakar taip pat liudijo dar želio, kurį lankė mergaitė, darbuo tojos Danguolė Norkuvienė, Sigi ta Pupelienė ir Aldona Kilinskienė.
Nušovė teisėją
L.Stankūnaitė per ikiteisminį ty rimą ir visą pastarąjį laiką neigė, kad buvo susijusi su galimu duk ters tvirkinimu. D.Kedžio viešų kaltinimų taip pat sulaukę Kauno apygardos teis mo teisėjas Jonas Furmanavičius ir L.Stankūnaitės sesuo Violeta Na ruševičienė buvo nušauti 2009 m. spalį. Prokurorai sako nustatę, kad nusikaltimus įvykdė D.Kedys. Po žudyn ių bes is lapsč ius io D.Kedžio kūnas rastas 2010 m. ba landį prie Kauno marių. Teisėsau ga teigia, kad jis mirė nesmurtine mirtimi. VD, BNS inf.
6
penktADIENIS, rugsėjo 14, 2012
nuomonės
Redakcijos skiltis
Mums reikia stadionų? Mantas Stankevičius
M
an futbolas primena nubroz dintus kelius, degančius del nus, kartais smėl į akyse. Pir mą kart ą tikrą futb olo ka muol į teko čiupinėt i, kai kiemo draugai pakvietė į aikštyną. Jei jį taip buvo galima pavadinti. Tai buvo asfaltuota aikštelė, ku rioje duobių buvo kur kas daugiau nei aikš telėje lakstančių vaik ų. Kas dvidešimt mi nučių tekdavo atsisveik inti su draugu, ku ris nusibalnojęs alk ūnes ir kel ius žliumb damas lėkdavo namo. Ant vejos gainioti kamuol į pirmą kartą pa sisekė, kai buvau paauglys – tada su kiemo draug u pral indome pro skylę tvoroje į da bartinį Lietuvos futbolo federacijos stadio ną. Paspardėme išsileidusį kamuol į. Tada man patiko futbolas.
Nustatė daug pažeidimų
V
alstybės kontrolė, atlikusi Užsienio reikalų ministerijos (URM) 2011 m. auditą ir įvertinusi nustatytus pa žeidimus, įpareigojo ministrą Aud ronių Ažubalį ir ministerijai pavaldžios įstai gos Energetinio saugumo centro direktorių Audrių Brūzgą pažeidimus padariusius as menis patraukti tarnybos ar drausminėn at sakomybėn. „Sprendimas priimtas atsižvelgiant į ne tinkamą biudžeto lėšų naudojimą ir tur to valdymą, taip pat į jai pavaldžios įstaigos netinkamai vykdytus viešuosius pirkimus. Klaidų būtų galima išvengti laikantis labai aiškių ir elementarių turto valdymą, pirki mų procedūras reglamentuojančių įstaty mo nuostatų“, – sakė valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė. Komentuodama išvadas ministerija teigia, kad jose nebuvo nustatytų sisteminių pažei dimų, o daugelis Valstybės kontrolės audi to ataskaitoje esamų rekomendacijų pradė ta įgyvendinti dar iki paviešinant kontrolės išvadas. Auditoriai nustatė, kad ministerija vieša jai įstaigai Europos informacijos centrui 2011 m. skyrė 650 tūkst. litų pažeisdama Biudžeto sandaros įstatymą. Ministerija taip pat nepateikė pakankamų įrodymų, ar lėšos buvo naudojamos pagal pa skirtį – iš centro nebuvo reikalaujama nei iš laidas pagrindžiančių dokumentų, nei infor macijos, ar paslaugos ir prekės buvo įsigytos taikant viešojo pirkimo procedūras.
Giedrė Švedienė:
Klaidų būtų galima išveng ti laikantis labai aiškių ir elementarių nuostatų.
Anot Valstybės kontrolės, dalis auditorių nurodytų klaidų buvo ištaisytos dar atliekant auditą ir imtasi priemonių pateiktoms reko mendacijoms įgyvendinti. URM tvirtina, kad, atsižvelgiant į audito iš vadas, sugriežtintas viešojo pirkimo procedū rų vykdymas, jau 2011 m. pradėtas optimizuoti Europos informacinio centro veiklos modelis, sugriežtinta atskaitomybės ir veiklos kontro lė, o Energetinio saugumo centrą pertvarkant į NATO kompetencijų centrą atsižvelgiama į visas nurodytas rekomendacijas. Taip pat URM artimiausiu metu žada mi nistro pavedimu atlikti tyrimą dėl padarytų pažeidimų, kad būtų imtasi priemonių nu statytiems trūkumams pašalinti ir pateik toms rekomendacijoms įgyvendinti. VD, BNS inf.
Aktorė klastojo parašus?
V
Vieną dieną Lietuvos futbolo stadionų statybos istorija pa teks į pasaulio rekordų kny gą kaip ilgiausiai trukęs pro jektas. Tada pradėjau lank yt is ir Lietuvos futbo lo rungtynėse... O dabar turiu prisipaž inti, kad Lietuvos futbolas man nepatinka. Per daug kalbama apie dalykus, kurie nie kada netampa realybe. Kad ir niekaip neiš kylantis nacionalinis stadionas. Patys poli tikai, kur ie kasmet vis žarstosi naujais pa žadais. Gal iu laž intis, vieną dieną Lietuvos futbo lo stad ionų stat ybos istor ija pateks į pa saul io rekordų knygą kaip ilg iausiai tru kęs projektas. Skaudu darosi ir prisim inus svaičiojimus apie dirbt inės dangos aikšteles greta mo kyklų. Aikčiojome, kai tok ią aikštelę vieną rytą radome greta vienos mok yklos šal ia namų. Džiaugsmo buvo pilnos... Akys. Neil gam – jau po mėnesio į aikštę ėjome nusi teikę žaisti atsarg iai, nes veja pavirto karo poligonu – susiraukšlėjo ir tapo pavojinges nė už asfaltin į vaikystės „rojų“. Ar tur ime did žiuot is laik inom is aikštelė mis ir futbolo projektais popieriuose? Žinome, kuo neretai tampa popieriniai pro jektai ir pol itik ų pažadai, ypač prieš rink i mus. Kalbame apie milijonus, o kur jie važi nėja, žino tik projektais besig iriantys žmo geliukai. Pabaigoje norėč iau prim int i karjerą jau baig usio Liet uvos futbolo rinkt inės žai dėjo Tomo Ražanausko žod žius: „Kažka da žvelg iau į nacionalinio stadiono pama tus ir svajojau, kad turėsiu galimybę jame žaisti.“ Sakoma, kad reikia bijoti savo svajo nių, nes jos pildosi. Mano trumpalaikę sva jonę tapti futbol ininku nubraukė asfaltas, o T.Ražanausko svajonę pakasė pol it ik ų neatsakomybės jausmas.
Atliekant auditą nustatyta ir viešojo pir kimo pažeidimų, susijusių su neskaidriai ar netinkamai vykdytais ministerijai pavaldžios įstaigos – Energetinio saugumo centro – pir kimais.
Įtarimai: A.Baukutė ne tik nebegalės pa
tekti į kitą Seimą, bet ir bus prokurorų at liekamas tyrimas dėl galimo dokumentų klastojimo. Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
yriausioji rinkimų komisija (VRK) nusprendė neregistruoti Seimo na rės Astos Baukutės kandidate į nau ją parlamentą Baltijos vienmanda tėje apygardoje. Be to, VRK nutarė kreiptis į teisėsaugą ir perduoti jai informaciją apie galimą doku mentų ir parašų juose klastojimą. Rinkimų komisija konstatavo, kad politi kė nesurinko privalomų 1 tūkst. tos apygardos rinkėjų parašų. A.Baukutei pritrūko 17 rinkėjų parašų, kad galėtų kandidatuoti į parlamentą. Seimo narė savo teises žada ginti teisinė mis priemonėmis. VRK sprendimus galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administra ciniam teismui. „Nė vienas parašas nėra su klastotas“, – garantavo A.Baukutė. Šis atvejis sukėlė nemenką interneto portalo diena.lt skaitytojų susidomėjimą.
Konstatavimas: valstybės kontrolieriai tei
gia, kad URM finansus tvarkė netinkamai.
Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.
Apklausa Ar pritariate, kad A.Baukutė būtų registruota kandidate į Seimą?
&$
% Taip Ne
diena.lt
Žvilgsnis
Nežinau
Atgarsiai Vaje
Internautas
O ar iš viso reikėjo spręsti šį klausimą VRK? Taiko į Seimą, o sukčiauja. Net ir vienas padirbtas para šas nesąžiningam kandidatui turėtų užkirsti kelią, nes dar neišrinktas pasirodė esąs nešvarus. Kam mums tokia valdžia?
Skaitytojas Tikrai ne vieta Astai ten, Seime. Geriausia, ką ji mo ka, – juokinti žmones. Tai tuo ir tegu užsiima.
www
Jeigu žmogus būtų piktybiškai klastojęs, tai ir būtų rašęs skirtingais raštais. Tačiau jei ji parašė už dre bančių rankų močiutę, o močiutė paskui pasirašė – tai koks čia kriminalas? Šitas žmogus – A.Baukutė – daug yra padėjusi situacijose, kurios liečia mažus vaikus. Ir kaip Seimo narė ji tikrai dirba taip, kaip pri dera. Reaguoja į kiekvieną skundą, ieško išeičių, siū lo sprendimus. Tačiau Z.Vaigausko šutvei tokie ne tinka. Ten gerai pereina visokie klastūnai.
Ačiū Dievui, atsikratė melagės. Kaip tik sąžinė ne skauda jai, meluoja per akis.
XXXX Geriau, kad tokių kandidatų, kaip A.Baukutė, būtų kuo mažiau... Dar blogai tas, kad normalūs žmonės seniai balsuoti nebeina, o balsuoja tik „savi, suinte resuoti“ asmenys, kaip sakant, savi tų, kurie kandi datuoja, todėl ir Seimas pilnas juokdarių.
Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone. karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt „Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Diena Media News“ L.e.p. vyriausiasis redaktorius Alvydas Staniulis
„Vilniaus dienos“ VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386 „VILNIAUS DIENOS“ VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJAI: Stasys Gudavičius – 219 1371 Ignas Jačauskas – 219 1372 MIESTAS: Rūta Grigolytė – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391
LIETUVA: Justinas Argustas – 219 1381 EKONOMIKA: Jolita Mažeikienė (redaktorė) – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387 SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Mantas Stankevičius – 219 1383
Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 5500.
767
ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Margarita Vorobjovaitė – 219 1384
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3655, 261 3659, 261 3654, 261 3000, 261 9655, 279 1370 faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS: 261 3653 PRENUMERATOS SKYRIUS: 261 1688 PLATINIMO TARNYBA: 261 1688
7
PenktADIENIS, rugsėjo 14, 2012
lietuva 400 Afganistano nacionalinės armijos (ANA) karių šią savaitę papildė Goro provinci jos, už kurios saugumą atsakinga Lietuva, vie tos saugumo pajėgas. Dabar Goro provincijo je dislokuotų ANA karių skaičius viršija pusę tūkstančio. Stovykla: keli šimtai Afganistano karių su savo technika laikinai dislokuoti Čagčarano oro uoste.
KAM nuotr.
Pamažu perima provinciją iš lietuvių Atvyko iš Herato
Remiantis Krašto apsaugos minis terijos (KAM) pranešimu, batalio no dydžio padalinys į Čagčaraną atvyko iš Herato mieste dislokuo to 207-ojo ANA korpuso. Kandakas (batalionas – persiškai) Goro provincijoje dislokuotas „sie kiant palaikyti stabilią saugumo situaciją provincijoje ir tęsti atsa komybės už provincijos saugumą vietos saugumo pajėgoms perėmi mo procesą“. „Ilgą laiką PAG kariai ir civi liai dėjo visas pastangas, kad pro vincijoje atsirastų kandako dyd žio karinis vienetas,“ – sakė Goro provincijoje veikiančios Lietuvos
vadovaujamos Goro provincijos at kūrimo grupės (PAG-15) vadas pul kininkas Artūras Radvilas. Pasak jo, šiuo metu nuosekliai didinama Afganistano naciona linių saugumo pajėgų – kariuo menės ir policijos – atsakomybė už savo šalies saugumą. Dabar at sakomybės perdavimo procesas vyksta teritorijoje, kurioje gyve na apie 80 proc. Goro provincijos gyventojų. PAG-15 vadas pabrėžė, kad sie kiant užtikrinti vietos gyventojų saugumą išvykus NATO tarp tautinėms saugumo paramos pa jėgoms, buvo būtina dislokuoti šias pajėgas.
Laikinai dislokuoti oro uoste
Atvykusį kandaką sudaro maždaug 300 pėstininkų karių, taip pat žval gų kuopa, išminavimo ir inžineri nis padaliniai, logistikos paramos vienetas. Šiuo metu šalia Čagčarano oro uosto dislokuotos pajėgos yra gink luotos lengvaisiais pėstininkų gink lais, kulkosvaidžiais, rankiniais gra natsvaidžiais, keliomis stambaus kalibro patrankomis, naudoja šar vuotą kovos techniką ir visureigius. Atvykę kariai laikinai dislokuo ti Čagčarano oro uosto teritorijoje. Čagčarano mieste, šalia jau esan čios ANA karių stovyklos, toliau vyksta statybos darbai, kur stato
ma nauja karinė bazė. Joje ir įsikurs naujosios pajėgos. „Šiuo metu pla nuojame operacijas ir kartu rengia me atvykusius karius. Norime su pažindinti kandako karius su Goro provincijos ypatybėmis, kad arti miausiu metu galėtume kartu vyk ti į užduotis“, – kalbėdamas apie naujai atvykusias afganistaniečių pajėgas sakė PAG Karinių patarėjų grupės vadas pulkininkas leite nantas Albertas Žagunis. Šios gru pės kariai Goro provincijos vietos saugumo pajėgoms perteikia sa vo patirtį bei žinias ir atlieka pata riamąją funkciją, taip pat su ANA kariais dalyvauja bendrose opera cijose ir mokymuose.
Tarnauja penkiolikta pamaina
Iki šiol Goro provincijoje tarnavo apie 200 ANA karių. Pirmieji ANA kariai Goro provincijoje buvo dis lokuoti 2011 m. sausį. Šiuo metu tarnybą Lietuvos va dovaujamoje PAG tarnaujanti pen kiolikta karių pamaina yra sufor muota daugiausia iš Didžiosios kunigaikštienės Birutės motorizuo tojo pėstininkų bataliono karių. Goro provincijos atkūrimo gru pės stovykloje Čagčarane su Lietu vos kariais bei civiliais tarnauja ir dirba Gruzijos, Japonijos, JAV, Len kijos, Suomijos, Čekijos, Ukrainos, Kroatijos ir Bulgarijos atstovai. VD inf.
8
penktADIENIS, rugsÄ—jo 14, 2012
ekonomika
OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn diena.lt/naujienos/miestas
â‚Ź
ValiutĹł kursai kiekis Santykis
BalÂtaÂruÂsiÂjos rubÂlis 10000 3,1789 DB svaÂras sterÂlinÂgĹł 1 4,3070 JAV doÂleÂris 1 2,6735 KaÂnaÂdos doÂleÂris 1 2,7373 LatÂviÂjos laÂtas 1 4,9592 LenÂkiÂjos zloÂtas 10 8,4328 NorÂveÂgiÂjos kroÂna 10 4,6559 RuÂsiÂjos rubÂlis 100 8,5078 Ĺ veiÂcaÂriÂjos franÂkas 1 2,8552
pokytis
–0,2260 % –0,2039 % –0,3429 % –0,7577 % +0,0081 % –0,5191 % –0,0279 % –0,1772 % –0,0455 %
Vakar TinkÂlas
A 95
DyÂzeÂliÂnas
DuÂjos
„StaÂtoil“
5,16
4,80
2,47
„KvisÂtiÂja“
5,10
4,74
2,45
„VaÂkoil“
5,14
4,78
2,47
„Brent“ nafÂta
97,46 dol. uĹž 1 brl. 116,86 dol. uĹž 1 brl.
Tauta ĹĄeÂĹĄÄ—ÂlyÂje svaiÂgiÂnaÂsi ir rĹŤÂko DiÂdĹžiauÂsias ĹĄeÂĹĄÄ—Âlis LieÂtuÂvoÂje yra stipÂrioÂjo alÂkoÂhoÂlio rinÂkoÂje, diÂdeÂlÄ— daÂlis ciÂgaÂreÂÄ?iĹł ir deÂgaÂlĹł rinÂkos taip pat yra ĹĄeÂĹĄÄ—ÂlyÂje. Tai skelÂbia tyÂriÂmÄ… atÂliÂkÄ™s LieÂtuÂvos laisÂvoÂsios rinÂkos insÂtiÂtuÂtas (LLRI).
Ĺ ieÂmet ĹĄeÂĹĄÄ—ÂlyÂje yra 36 proÂc. stip riĹłÂjĹł gÄ—ÂriÂmĹł rinÂkos (skaiÂÄ?iuoÂjant paÂgal skaiÂÄ?iĹł), 29 proÂc. ciÂgaÂreÂÄ?iĹł rinÂkos ir 18 proÂc. deÂgaÂlĹł rinÂkos.
Ĺ aÂlies ekoÂnoÂmiÂnei siÂtuaÂciÂjai geÂrÄ—Âjant, neÂleÂgaÂliĹł ciÂgaÂreÂÄ?iĹł taip pat maÂŞėÂja.
PaÂsak LLRI vyÂresÂnioÂjo eksÂper to VyÂtauÂto Ĺ˝uÂkausÂko, laÂbiauÂsiai steÂbiÂna reÂgioÂnuoÂse atÂlikÂtos ap klauÂsos duoÂmeÂnys. „Net 60 proÂc. seÂniĹŤÂnĹł teiÂgÄ—, kad jĹł seÂniĹŤÂniÂjo je gaÂliÂma ÄŻsiÂgyÂti neÂleÂgaÂlaus alÂko hoÂlio“, – ketÂvirÂtaÂdieÂnÄŻ spauÂdos konÂfeÂrenÂc iÂjoÂje teiÂg Ä— V.Ĺ˝uÂkaus kas. 23 proÂc. seÂniĹŤÂnĹł ÄŻ toÂkÄŻ klau siÂmÄ… neatÂsaÂkÄ— ir tik 17 proÂc. tiÂki no, kad jĹł seÂniĹŤÂniÂjoÂje neÂleÂgaÂlaus
–1,35 %
LieÂtuÂvoÂje per aĹĄÂtuoÂnis ĹĄiĹł meÂtĹł mÄ—ÂneÂsius bankÂruÂtuoÂjanÂÄ?ios staÂtuÂsÄ… ÄŻgiÂjo 884 ÄŻmoÂnÄ—s – 5 proÂc. maÂĹžiau nei perÂnai per tÄ… paÂtÄŻ lai koÂtarÂpÄŻ, taÂÄ?iau nuo birÂĹžeÂlio kas mÄ—ÂneÂsÄŻ fik suoÂjaÂmas bankÂroÂtĹł skaiÂÄ?ius Ä—mÄ— lenkÂti per nykĹĄÂÄ?ius skaiÂÄ?ius, kaip paÂskelÂbÄ— riÂziÂkos ver tiÂniÂmo ÄŻmoÂnÄ— „CreÂditÂreÂform LieÂtuÂva“. Gau sÄ—Âja ÄŻmoÂniĹł bankÂroÂtĹł balÂdĹł gaÂmyÂbos, staÂty biÂniĹł meÂdĹžiaÂgĹł, naÂmĹł apyÂvoÂkos daikÂtĹł pre kyÂbos, eksÂpeÂdiÂjaÂviÂmo, maiÂtiÂniÂmo sriÂtyÂse.
ViÂd. kaiÂna viÂso apÂtarÂnaÂviÂmo deÂgaÂliÂniĹł tinkÂluoÂse. Ĺ alÂtiÂnis: www.deÂgaÂluÂkaiÂnos.lt WTI nafÂta
+0,39 %
KyÂla bankÂroÂtĹł Â kreiÂvÄ—
DeÂgaÂlĹł kaiÂnos
Ĺ iandien Valiuta
–0,17 %
alÂkoÂhoÂlio ÄŻsiÂgyÂti neÂgaÂliÂma. Kaip roÂdo tuĹĄÂÄ?iĹł ciÂgaÂreÂÄ?iĹł paÂkeÂliĹł ty riÂmas, 29 proÂc. LieÂtuÂvos miesÂtuo se atÂrinkÂtĹł tuĹĄÂÄ?iĹł paÂkeÂliĹł buÂvo be lieÂtuÂviĹĄÂkĹł banÂdeÂroÂliĹł. DiÂdĹžiauÂsia daÂlis neÂlieÂtuÂviĹĄÂkĹł paÂkeÂliĹł rasÂta paÂsieÂnio reÂgioÂnuoÂse – MaÂriÂjamÂpoÂlÄ—s (48 proÂc.), TauÂra gÄ—s, JoÂnaÂvos (po 45 proÂc.), PaÂne vÄ—ÂĹžio (38 proÂc.), AlyÂtaus (37 proÂc.) miesÂtuoÂse. MaÂĹžiauÂsia – UteÂnos, KlaiÂpÄ—Âdos ir ViÂsaÂgiÂno miesÂtuoÂse (po 20 proÂc.). DauÂgiauÂsia rasÂtĹł paÂkeÂliĹł atÂkeÂlia vo iĹĄ BalÂtaÂruÂsiÂjos (20 proÂc.) ir Ru siÂjos (6 proÂc.). TaÂÄ?iau diÂdeÂlÄ— daÂlis kontÂraÂbanÂdiÂniĹł preÂkiĹł buÂvo skir ta ne LieÂtuÂvos rinÂkai, kaip raÂĹĄoÂma tyÂriÂmo iĹĄÂvaÂdoÂse. LLRI teiÂgia, kad, ĹĄaÂlies ekoÂno miÂnei siÂtuaÂciÂjai geÂrÄ—Âjant, neÂleÂgaÂliĹł ciÂgaÂreÂÄ?iĹł taip pat maÂŞėÂja – paÂste bÄ—Âta, jog diÂdĹžiauÂsia daÂlis ĹĄeÂĹĄÄ—ÂliÂnÄ—s ciÂgaÂreÂÄ?iĹł rinÂkos buÂvo 2010-aiÂsiais (43 proÂc.). 18 proÂc. apÂklausÂtĹł seÂniĹŤÂnĹł tei gÄ—, kad jĹł vieÂtoÂvÄ—Âje yra kur ÄŻsiÂgy ti neÂleÂgaÂliĹł deÂgaÂlĹł. IĹĄ inÂterÂneÂtu apÂklausÂtĹł 3,5 tĹŤkst. gyÂvenÂtoÂjĹł 20 proÂc. resÂponÂdenÂtĹł teiÂgÄ—, kad nau doÂja deÂgaÂlus iĹĄ BalÂtaÂruÂsiÂjos. BNS, VD inf.
2012 m. rugsÄ—jo 14 d. Lietuvos bankas iĹĄleidĹžia ÄŻ apyvartÄ… 10 litĹł kolekcinÄ™ (proginÄ™) auksinÄ™ monetÄ… iĹĄ serijos
„Lietuvos mokslas“
%GF=LGK <9ADAFAFC9K *QL9K "GF9K =D=NAŒAMK %GF=LGK FMC9D<AFLGK - $A=LMNGK EGF=Lô C9DQCDGB= ,AJ9ÿ9K ʪ EGF=Lô MCKAF°K EGF=LGK J=HJ=R=FL9;AF°B= <°ÿML°B= H9J<9NAEG C9AF9 ʪ
DAL9A %GF=LĂ´ ?9DAE9 Ă&#x201E;KA?QLA $A=LMNGK :9FCG C9KGK= .ADFAMB= á&#x201A;¤,GLGJAĂ´ ? AJ ĂžAJEĂFĂ´ ? á&#x201A;Ł #9MF= á&#x201A;¤%9AJGFAG ? á&#x201A;Ł AJ #D9AHĂ&#x2021;<GB= á&#x201A;¤&9MBGBA -GKLG ? á&#x201A;Ł
proc.
ĹĄieÂmet viÂduÂtiÂniĹĄÂkai paÂdiÂdÄ&#x2014;Âjo antÂros paÂkoÂpos penÂsiÂjĹł fonÂdĹł vieÂneÂtĹł verÂtÄ&#x2014;.
Ĺ iais meÂtais nuÂslĹŤÂ gus bankÂroÂto by lĹł banÂgai suÂmaÂĹžÄ&#x2014;Âjo ir versÂlo ginÂÄ?Ĺł. Ta Ä?iau suÂstipÂrÄ&#x2014;Âjus po kriÂzÄ&#x2014;s ÄŻsteigÂtoms ÄŻmoÂnÄ&#x2014;ms gaÂliÂma ti kÄ&#x2014;Âtis nauÂjo ginÂÄ?Ĺł skaiÂÄ?iaus ĹĄuoÂlio.
Â&#x201E;Â&#x201E;TenÂdenÂciÂja: bankÂroÂtĹł banÂgai nuÂĹĄlaÂvus daÂlÄŻ ÄŻmoÂniĹł, suÂmaÂĹžÄ&#x2014;Âjo ir versÂ
lo ginÂÄ?Ĺł, ÄŻ kuÂriuos daĹžÂniauÂsiai veÂliaÂsi ne pirÂmus meÂtus rinÂkoÂje vei kianÂÄ?ios ÄŻmoÂnÄ&#x2014;s. â&#x20AC;&#x17E;ShutÂtersÂtockâ&#x20AC;&#x153; nuoÂtr.
GinÂÄ?Ĺł atoÂslĹŤÂgis laiÂkiÂnas LiÂna MraÂzausÂkaiÂtÄ&#x2014;
l.mrazauskaite@diena.lt
KĹŤÂrÄ&#x2014;Âsi nauÂjos ÄŻmoÂnÄ&#x2014;s
VersÂlo ginÂÄ?Ĺł eksÂperÂtai proÂgnoÂzuo ja, kad ĹĄieÂmet teisÂmuoÂse spren dĹžiaÂmĹł ginÂÄ?Ĺł tuÂrÄ&#x2014;ÂtĹł neÂsmarÂkiai suÂmaÂĹžÄ&#x2014;Âti. TaÂÄ?iau ateiÂtyÂje versÂlas ginÂÄ?yÂsis dÄ&#x2014;l diÂdesÂniĹł suÂmĹł nei anksÂÄ?iau. â&#x20AC;&#x17E;6 proÂc. ginÂÄ?Ĺł skaiÂÄ?iaus suÂma ŞÄ&#x2014;ÂjiÂmas ĹĄieÂmet, paÂlyÂginÂti su piÂku 2010 m., beÂveik nieÂko neÂreiĹĄÂkia. VerÂtiÂnant tai, kad po kriÂzÄ&#x2014;s suÂsi kĹŤÂrÄ&#x2014; daug nauÂjĹł ÄŻmoÂniĹł, toÂlesÂnÄ&#x2014; je ateiÂtyÂje ginÂÄ?Ĺł neÂmaÂĹžÄ&#x2014;sâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; saÂkÄ&#x2014; adÂvoÂkaÂtĹł proÂfeÂsiÂnÄ&#x2014;s bendÂriÂjos â&#x20AC;&#x17E;Ju dicÂkieÂnÄ&#x2014;, GreiÂÄ?ius ir parÂtneÂriai JU REXâ&#x20AC;&#x153; adÂvoÂkaÂtÄ&#x2014; JurÂgiÂta JuÂdicÂkieÂnÄ&#x2014;. Anot jos, ginÂÄ?Ĺł suÂmaÂĹžÄ&#x2014;ÂjiÂmÄ&#x2026; lÄ&#x2014;ÂmÄ&#x2014; 2009â&#x20AC;&#x201C;2010 m. paÂsteÂbÄ&#x2014; tas gauÂsus bankÂroÂto byÂlĹł bei gin Ä?Ĺł dÄ&#x2014;l suÂstabÂdyÂtĹł atÂsiÂskaiÂtyÂmĹł skaiÂÄ?ius. Be to, po kriÂzÄ&#x2014;s dauÂge lis ÄŻmoÂniĹł tuÂrÄ&#x2014;Âjo iĹĄ nauÂjo praÂdÄ&#x2014;Âti saÂvo versÂlÄ&#x2026;, tad esaÂma nauÂjĹł juÂri diÂniĹł asÂmeÂnĹł, kuÂrie velÂtis ÄŻ gin Ä?us neÂskuÂba. â&#x20AC;&#x17E;NauÂjai suÂsiÂkĹŤÂrÄ&#x2122;s versÂlas ne puoÂla pirÂmÄ&#x2026; dieÂnÄ&#x2026; ieĹĄÂkoÂti gaÂli myÂbÄ&#x2014;s ginÂÄ?yÂtis â&#x20AC;&#x201C; paÂprasÂtai jis stenÂgiaÂsi ÄŻsiÂtvirÂtinÂti rinÂkoÂje. Ir tik treÂÄ?iais ketÂvirÂtais veikÂlos meÂtais, suÂsiÂklosÂÄ?ius versÂlo sanÂtyÂkiams, atÂsiÂranÂda ginÂÄ?Ĺł riÂziÂkaâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; saÂkÄ&#x2014; J.JuÂdicÂkieÂnÄ&#x2014;. Anot adÂvoÂkaÂtÄ&#x2014;s, proÂgnoÂzuoÂja ma, kad ĹĄieÂmet vieÂnai ÄŻmoÂnei vi duÂtiÂniĹĄÂkai teks 0,8 byÂlos, o 2010 ir 2011 m. jĹł buÂvo atiÂtinÂkaÂmai 1,14 ir 0,92. IĹĄauÂgo ginÂÄ?Ĺł masÂtas
!çK9E=KF° AF>GJE9;AB9 $A=LMNGK :9FCG AFL=JF=LG KN=L9AF°B= OOO D: DL L=D á&#x201A;¤ á&#x201A;Ł 9J:9 =D H9çLM AF>G D: DL
8,38
Nors ginÂÄ?Ĺł skaiÂÄ?ius neÂsmarÂkiai maÂĹžÄ&#x2014;Âja, aliarÂmÄ&#x2026; skelÂbia smarÂkiai auÂganÂti turÂto areĹĄÂto verÂtÄ&#x2014; ir pra delsÂtĹł skoÂlĹł masÂtas. â&#x20AC;&#x17E;Tai yra sigÂ
naÂlas versÂlui, kad priÂsiimÂdaÂmas tam tikÂrus suÂtarÂtiÂnius ÄŻsiÂpaÂreiÂgo jiÂmus jis tuÂrÄ&#x2014;ÂtĹł laÂbai atiÂdĹžiai ÄŻver tinÂti ne tik saÂvo gaÂliÂmyÂbes grÄ&#x2026;ÂĹžinÂti skoÂlÄ&#x2026;, bet ir riÂziÂkÄ&#x2026;, kad skoÂliÂnin kas gaÂli bĹŤÂti neÂmoÂkus ir grÄ&#x2026;ÂĹžin ti skoÂlos neÂsuÂgeÂbÄ&#x2014;sâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; saÂkÄ&#x2014; J.Ju dicÂkieÂnÄ&#x2014;.
SmulÂkioÂsios ir viÂdu tiÂnÄ&#x2014;s ÄŻmoÂnÄ&#x2014;s jau pra deÂda atÂsaÂkinÂgiau verÂtinÂti, ar ginÂÄ?Ä&#x2026; ver ta sprÄ&#x2122;sÂti teisÂme.
2010 m. turÂto areĹĄÂtĹł, arÂba ginÂÄ?o obÂjekÂtĹł, verÂtÄ&#x2014; sieÂkÄ&#x2014; 2,6 mlrd. li tĹł, o ĹĄieÂmet ji 2,5 mlrd. liÂtĹł paÂsie kÄ&#x2014; vos per pirÂmÄ&#x2026; ketÂvirÂtÄŻ. â&#x20AC;&#x17E;VersÂlas ginÂÄ?iÂjaÂsi dÄ&#x2014;l stamÂbiĹł, suÂdÄ&#x2014;ÂtinÂgĹł klauÂsiÂmĹł ir, atÂroÂdo, ĹĄi tenÂdenÂciÂja iĹĄÂliksâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; saÂkÄ&#x2014; ji. J.JuÂdicÂkieÂnÄ&#x2014; paÂbrÄ&#x2014;ÂĹžÄ&#x2014;, kad smar kiai auÂga ir praÂdelsÂtos skoÂlos: per pirÂmÄ&#x2026; ĹĄiĹł meÂtĹł pusÂmeÂtÄŻ esaÂma 5,6 mlrd. liÂtĹł praÂdelsÂtĹł skoÂlĹł, o per viÂsus 2010 m. jos sieÂkÄ&#x2014; vos 3,9 mlrd. liÂtĹł: â&#x20AC;&#x17E;AkiÂvaizÂdu, kad per 5 mlrd. liÂtĹł skoÂlÄ&#x2026; skaiÂÄ?iuoÂja ne nau jai ÄŻsteigÂti juÂriÂdiÂniai asÂmeÂnys, o se niai versÂle ÄŻsiÂtvirÂtiÂnÄ&#x2122; suÂbjekÂtai.â&#x20AC;&#x153; TaÂÄ?iau J.JuÂdicÂkieÂnÄ&#x2014; paÂbrÄ&#x2014;ÂĹžÄ&#x2014;, kad uniÂkaÂliĹł skoÂliÂninÂkĹł ir uniÂkaÂliĹł kreÂdiÂtoÂriĹł â&#x20AC;&#x201C; kuÂrie tarÂpuÂsaÂvyÂje su tarÂtis suÂdaÂro pirÂmÄ&#x2026; karÂtÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x201C; ginÂÄ?Ĺł piÂniÂgiÂnÄ&#x2014; iĹĄÂraiĹĄÂka suÂmaÂĹžÄ&#x2014;ÂjuÂsi maŞ daug ĹĄimÂtu karÂtĹł. 2010 m. ji sie kÄ&#x2014; 703 mln. liÂtĹł, o pirÂmÄ&#x2026; ĹĄiĹł meÂtĹł ketÂvirÂtÄŻ â&#x20AC;&#x201C; vos 7 mln. liÂtĹł. VersÂlo ginÂÄ?Ĺł eksÂperÂtai paÂsteÂbi, kad, neÂpaiÂsant paÂlanÂkesÂnÄ&#x2014;s nei sunkÂmeÂÄ?iu versÂlo sanÂtyÂkiĹł apÂlin kos, ginÂÄ?Ĺł paÂdaÂriÂniai ateiÂtyÂje gaÂ
li bĹŤÂti daug skauÂdesÂni ir net kelÂti grÄ&#x2014;sÂmÄ&#x2122; versÂlo tÄ&#x2122;sÂtiÂnuÂmui. PasÂveÂria gaÂliÂmyÂbes
Anot J.JuÂdicÂkieÂnÄ&#x2014;s, akiÂvaizÂdu, kad ginÂÄ?Ĺł, kyÂlanÂÄ?iĹł iĹĄ daikÂtiÂniĹł teiÂsi niĹł sanÂtyÂkiĹł, ateiÂtyÂje dauÂgÄ&#x2014;s â&#x20AC;&#x201C; tai roÂdo ir paÂstaÂrĹłÂjĹł meÂtĹł tenÂdenÂci jos. Taip pat dÄ&#x2014;l diÂdÄ&#x2014;ÂjanÂÄ?ios pre kyÂbos apimÂties, beÂsiÂkeiÂÄ?ianÂÄ?iĹł imÂporÂto ir eksÂporÂto sanÂtyÂkiĹł to liau dauÂgÄ&#x2014;s tarpÂtauÂtiÂniĹł eleÂmen tĹł tuÂrinÂÄ?iĹł ginÂÄ?Ĺł. TaÂÄ?iau ateiÂtyÂje ir toÂliau bus pa steÂbiÂmas neÂdiÂdeÂlis ginÂÄ?Ĺł dÄ&#x2014;l inÂte lekÂtiÂnÄ&#x2014;s nuoÂsaÂvyÂbÄ&#x2014;s maÂĹžÄ&#x2014;ÂjiÂmas. Anot J.JuÂdicÂkieÂnÄ&#x2014;s, nauÂjai ÄŻsteigÂti juÂriÂdiÂniai asÂmeÂnys pirÂmiauÂsia sie kia ÄŻsiÂtvirÂtinÂti saÂvo preÂkyÂbiÂniais, gaÂmyÂbiÂniais paÂjÄ&#x2014;ÂguÂmais. O pre kÄ&#x2014;s ĹženkÂlas ir jo verÂtÄ&#x2014; suÂkuÂriaÂma per tam tikÂrÄ&#x2026; laiÂkÄ&#x2026;, tad ginÂÄ?Ĺł dÄ&#x2014;l ĹĄios inÂteÂlekÂtiÂnÄ&#x2014;s teiÂsÄ&#x2014;s obÂjekÂto ga li bĹŤÂti vÄ&#x2014;Âliau. J.JuÂdicÂkieÂnÄ&#x2014; saÂkÄ&#x2014;, kad gin Ä?Ĺł skaiÂÄ?ius nuo versÂlo sriÂties ne prikÂlauÂso â&#x20AC;&#x201C; jÄŻ daĹžÂniau nuÂleÂmia saÂviÂninÂkĹł ir vaÂdoÂvĹł menÂtaÂliÂteÂtas. Taip pat paÂsteÂbiÂma, kad smulÂkio sios ir viÂduÂtiÂnÄ&#x2014;s ÄŻmoÂnÄ&#x2014;s jau pra deÂda atÂsaÂkinÂgiau verÂtinÂti, ar gin Ä?Ä&#x2026; verÂta sprÄ&#x2122;sÂti teisÂme. ToÂdÄ&#x2014;l kai kuÂriais atÂveÂjais ĹĄios ÄŻmoÂnÄ&#x2014;s ÄŻ sko las nuÂmoÂja ranÂka. â&#x20AC;&#x17E;DaĹžÂniauÂsiai nÄ&#x2014; vieÂna ĹĄaÂlis ne bĹŤÂna paÂtenÂkinÂta teisÂmo sprenÂdi mu. LieÂtuÂvoÂje net daĹžÂniau bĹŤÂna paÂtenÂkinÂti praÂloÂĹĄÄ&#x2122;, o ne laiÂmÄ&#x2014;ÂjÄ&#x2122; byÂlasâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; saÂkÄ&#x2014; J.JuÂdicÂkieÂnÄ&#x2014; ir pa brÄ&#x2014;ÂĹžÄ&#x2014;, kad taip nuÂtinÂka dÄ&#x2014;l ydin gos byÂliÂnÄ&#x2014;ÂjiÂmoÂsi iĹĄÂlaiÂdĹł komÂpen saÂviÂmo tvarÂkos. Anot jos, teisÂmas ÄŻpaÂreiÂgoÂja ieĹĄÂkoÂvui grÄ&#x2026;ÂĹžinÂti skoÂlÄ&#x2026;, taÂÄ?iau iĹĄÂlaiÂdas uĹž teiÂsiÂninÂkĹł pa slauÂgas paÂdenÂgia tik iĹĄ daÂlies. To dÄ&#x2014;l ieĹĄÂkoÂvui neatÂlyÂgiÂna viÂsos pa tirÂtos ĹžaÂlos.
9
penktadienis, rugsėjo 14, 2012
sportas Čempionė be dviračių
Imtynininką pakirto mirtis
Bilijardą žaidė Rygoje
Dukart olimpinė čempionė amerikietė Kristina Armst rong prarado du brangius dvi račius. Policija informavo, kad po 30 tūkstančių dolerių įver tinti dviračiai, kurie buvo eks ponuojami tarptautinėje paro doje Vokietijoje, dingo pakeliui į sportininkės namus JAV, Ai daho valstijoje.
Po širdies smūgio mirė 2005ųjų Europos graikų-romėnų imtynių čempionas, 2006-ųjų pasaulio pirmenybių bronzos medalininkas, Rusijai atstova vęs baltarusis Sergejus Artiu chinas. Jis karjerą baigė 2009 m. S.Artiuchinas – pasaulio čempiono Jevgenijaus Artiu chino sūnus.
3-iajame Baltijos pulo lygos čempionato etape Rygoje sėk mingiausiai iš lietuvių pasiro dė 5-ąsias vietas vyrų grupėje užėmę vilnietis Domas Minei kis ir kaunietis Martynas Alek sonis, o tarp moterų kaunietė Alberta Šimkevičiūtė buvo tre čia. 4-asis etapas vyks spalio 6–7 d. Taline.
Treneriai: kas bus po revoliucijos?
Jis priminė, kad vienas iš kandi datų į LTOK vadovo pareigas yra karjerą baigęs disko metikas Vir gilijus Alekna. „Mes, treneriai, Virgilijų ver tiname kaip aukščiausių rezulta tų pasiekusį sportininką. Jis – gy va legenda. Pasirašytume projektą dėl jam dar gyvam esančiam stato mo paminklo ar gatvės pavadini mo jo vardu. Tačiau dabar kviečia me V.Alekną susitikti su treneriais ir išgirsti mūsų nuomonę, – sakė K.Pavilonis. – Jam dar per anksti būti prezidentu. Jis galėtų padirbė ti viceprezidentu, kad susipažintų su sporto virtuvės kasdienybe bei užkulisiais.“
Lietuvos sporto tre nerių profesinė są junga (LSTPS) suju do ir prabilo apie povandenines sro ves mūsų šalies sporto bendruome nėje.
Žvakių šviesa – seniena Aktualijos: treneriai (iš kairės) R.Sausaitis, J.A.Juozaitis, K.Pavilonis ir V.Bajevas praskleidė šalies sporto
užkulisių uždangą.
Mantas Stankevičius m.stankevicius@diena.lt
Žaibai į Seimą
„Gyvename sudėtingą laikotar pį. Neseniai baigėsi olimpinės žai dynės. Džiaugiamės mūsų sporti ninkų pasiekimais ir tuo pat metu užvirė kova dėl Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) pre zidento posto, – kalbėjo Lietuvos sportinio ėjimo asociacijos (LSĖA) prezidentas Kastytis Pavilonis. – Tačiau turime strateginius planus, galvojame apie kitas žaidynes.“ LSĖA vadovas prisiminė pa sirengimo Londono olimpinėms žaidynėms laikotarpį ir paminėjo, kad buvo nemažai teigiamų dalykų. Tarp jų – padidintos olimpinės sti pendijos bei sugrąžinti senieji pre mijų sportininkams dydžiai. „Prie pagalbos prisidėjo nemažai institucijų, tačiau neretai pamirš
tame savivaldybių indėlį. Dažniau siai jos garsiai nešaukia, kam ir kiek pinigų skyrė. Jų indėlis labai dide lis – jos moka atlyginimus trene riams. Juk ne federacijos juos išlai ko, – kalbėjo K.Pavilonis. – Dažnai girdime, kad už sportinius rezulta tus atsakingos būtent federacijos, o mes norime pasakyti, kad dėl to yra kalta Seimo ir Vyriausybės politika. Už nepastatytus baseinus ir stadio nus kaltinami petraičiai, antanaičiai ar dar kas nors. O mes siūlome pa sižiūrėti, ką išsirinkome į Seimą.“ Atostogos – tik ligoninėje?
Pasak K.Pavilonio, būtent Sei mas priima sprendimus, ko Lietu vai reikia labiau – Valdovų rūmų ar naujo baseino sostinėje. „Mums kliūva ir Seime savo va landos laukiantis projektas, kad geriausiems šalies treneriams pla nuojama sumažinti atlyginimus.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Valdžios argumentas – treneris uždirba daugiau negu ministras, – kalbėjo K.Pavilonis. – Suprantame, kad norima padėti jauniems trene riams, kurie dirba už minimalų at lyginimą, tačiau nesąžininga atimti pinigus iš trenerio, kuris dvidešimt metų siekia rezultato.“ LSĖA vadovas pabrėžė, kad ne protingi valdininkų sprendimai gali paskatinti trenerius streikuoti. „Mes nieko negąsdiname, tik įspėjame. Mokytojai turi vasaros atostogas, o kada atostogauja olim pinių rinktinių treneriai? Niekada. Nebent atsigultų į ligoninę. Trene rio darbo procesas – ištisus metus: treniruotės, stovyklos, varžybos, – vardijo K.Pavilonis. – Treneriai ne turi netgi laisvų sekmadienių. Dėl to subyra šeimos. Toks jau sporti nis gyvenimas. Norime, kad nebūtų mažinamas sporto finansavimas.“ „Už Rūtos Meilutytės mokslus
Plimuto koledže, varžybas, treni ruotes mokėjo LTOK. Ar tai blo gai?“ – klausė plaukimo treneris Jonas Algimantas Juozaitis. Kviečia pokalbio V.Alekną
38-erių metų trenerio darbo patir tį turintis K.Pavilonis pabrėžė, kad sporto medikų atlyginimai Lietu voje taip pat juokingi. „Todėl geriausieji išeina į priva tų sektorių, nes jie negali išsiversti su 1500 litų per mėnesį. Tai – vie no geriausių sporto masažuoto jo Zigmo Živatkausko pavyzdys. Ši tema veda prie Lietuvos tautinio olimpinio komiteto veiklos. Šlykš tu buvo po olimpinių žaidynių, kai džiaugsmą dėl mūsų pergalių už gožė kalbos, kad reikia nuversti da bartinį prezidentą Artūrą Poviliū ną. Reformatoriams nesvarbu, kad šis žmogus gerai dirbo ir tebedir ba“, – piktinosi K.Pavilonis.
30 metų treneriu dirbantis Lietuvos bokso rinktinės specialistas Vladi miras Bajevas pabrėžė, kad preten zijų pasiruošimo olimpinėms žai dynėms laikotarpiu neturėjo. „Niekuo nesiskundžiame, – kal bėjo V.Bajevas. – Grįžęs iš olimpi nių žaidynių pamačiau, koks purvas čia pilamas. Netgi buvau iškviestas į Seimą aiškintis, kas yra blogas, o kas – geras. Seimo nariai klausinė jo, kodėl A.Poviliūnas važinėja geru automobiliu, koks yra mano atlygi nimas arba kiek sportininkų gyve no Londono olimpiniame kaimely je. Juk tai nėra paslaptys.“ Trenerio nuomone, kažkas labai nori A.Poviliūną išversti iš LTOK prezidento kėdės. „Kalbama, kad mes prie žvakių šviesos treniruojamės. Prieš dvi dešimt metų visi treniravosi prie žvakių, bet dabar tikrai to nėra, – piktinosi V.Bajevas. – Man gė da dėl tokių kalbų. Suprantu, kad kažkam reikia pareigų LTOK. Nu versti prezidentą galime, o kas bus po revoliucijos?“
Lietuvos vyrų rankinio lygoje – naujokų komanda iš Pasvalio Romas Poderys r.poderys@diena.lt
Lietuvos vyrų rankinio lyga (LVRL) šalies čempionatą vėl rengs kito kiu formatu nei praėjusį sezoną, o tarp dalyvių bus vienas naujokas.
Rugsėjo 15-ąją startuosiančiame LVRL čempionate dalyvaus 10 ko mandų: čempionas Klaipėdos „Že maitijos dragūnas“, vicečempionas Kauno „Granitas-Gaja-Karys“, bronzos medalių laimėtojai Kau no „LKKA-Lūšies“ rankininkai bei Šiaulių „Universiteto-Gubernijos“, Varėnos „Ūlos“, „Utenos“, Vil niaus „Šviesos“ ir „HC Vilniaus“,
Alytaus „Almeidos-Stronglaso“ ir Pasvalio „Triobet“ ekipos. Pasvaliečiai užėmė Panevėžio „Gri fo-KKSC“ vietą. Panevėžiečiai neat sisakė narystės LVRL, bet laikinai suspendavo savo dalyvavimą šalies aukščiausiojo diviziono varžybose. Per reguliarųjį sezoną komandos susitiks po du kartus – savo aikštėje ir svečiuose. 1–8 vietas užėmę klu bai pateks į atkrintamąsias varžybas. Finalas vyks iki trijų pergalių, mačas dėl 3-iosios vietos – iki dviejų. Praėjusį sezoną LVRL čempionatas vyko trim etapais, o superfinalas tarp „Žemaitijos dragūno“ ir „GranitoGajos-Kario“ bei mažasis finalas tarp „Lūšies“ ir „Šviesos“ buvo surengti
pagal nuostatuose numatytą sąlygą – jeigu po antrojo etapo šias komandas skirs mažiau nei penki taškai. Dvi Lietuvos komandos – „Že maitijos dragūnas“ ir „GranitasGaja-Karys“ – taip pat dalyvaus Baltijos vyrų rankinio lygos (BVRL) turnyre. Mūsiškių varžovai bus Minsko SKA (Baltarusija), Dobe lės „Tenax“ ir Rygos LSPA (Latvi ja), Talino „Kehra-Daisy“ ir Polvos „Serviti“ (Estija) bei „Riihimanen Cocks“ (Suomija) rankininkai. Rugsėjo 22-ąją „Granitas-GajaKarys“ išmėgins jėgas su „Žemai tijos dragūnu“, o 23 d. kauniečiai žais su „Tenax“, klaipėdiečiai – su minskiečiais.
Akistata: pirmajame BVRL ture jėgas išmėgins principiniai varžovai –
„Granitas-Gaja-Karys“ ir „Žemaitijos dragūnas“.
Vytauto Petriko nuotr.
10
penktADIENIS, rugsėjo 14, 2012
pasaulis Patupdė už grotų
Stambus laimikis
Keturkojis milžinas
Egipto teismas vakar nuteisė buvusį premjerą Ahmedą Na zifą trejus metus kalėti ir sky rė jam 9 mln. Egipto svarų (4 mln. litų) baudą už neteisėtą praturtėjimą. 2011 m. sausį iš posto pasitraukęs A.Nazifas buvo apkaltintas piktnaudžia vimu įgaliojimais siekiant ne teisėtai praturtėti.
Meksikos karinės jūrų pajėgos šiaurinėje Tamaulipaso vals tijoje, besiribojančioje su Tek sasu, suėmė Meksikos įlan kos narkotikų kontrabandos kartelio lyderį Jorge’ą Eduar do Costillą Sanchezą. Už in formaciją apie jo buvimo vietą buvo siūlomas 2 mln. dolerių (5,4 mln. litų) atlygis.
Danų dogas, kurio ūgis stovin čio ant užpakalinių letenų sie kia 2,2 m, įvardytas aukščiau siu pasaulyje šunimi vakar iš leistoje naujausioje Guinnesso pasaulio rekordų knygoje. Šis milžinas, gyvenantis Mičiga no valstijoje, kasdien suėda vi są 14 kg paketą šunų maisto ir sveria 70,3 kg.
Protestai liepsnoja vis stipriau Protestai prieš Jungtinėse Valstijose sukurtą ir musulmonus įžeidusį filmą persimetė į kitas šalis. Sekdami libių pavyzdžiu, Jemene demonstrantai vakar irgi bandė šturmuoti JAV ambasadą. Padegė automobilius
Jemeno sostinėje Sanoje policija vakar šūviais į orą, ašarinėmis du jomis ir vandens patrankomis ban dė sutramdyti įsisiautėjusius de monstrantus, kurie šturmavo JAV ambasadą. Nepaisant to, protes tuotojams pavyko įsibrauti į am basados teritoriją ir padegti kelis automobilius. Pranešama, kad diplomatinės at stovybės darbuotojai buvo evakuo ti į saugesnę vietą. Antradienio vakarą ginkluoti de monstrantai šturmavo JAV konsu latą Libijos mieste Bengazyje, žuvo ambasadorius Christopheris Ste vensas ir dar trys amerikiečai.
merikietiškus ir antiizraelietiškus šūkius. Jungtinės Valstijos stiprina sa vo ambasadų užsienyje saugumą ir pasiuntė į Libiją du eskadrinius minininkus bei jūrų pėstininkų būrį. Prezidentas Barackas Oba ma pažadėjo nubausti amerikiečių diplomatų žudikus. „Noriu užtikrinti, kad patrauk sime žudikus atsakomybėn. Ir mes norime, kad pasaulis žinotų, tegu visi, kas nori mums pakenkti, žino – nė vienas teroro išpuolis neap temdys mūsų vertybių, kurios iš didžiai spindi visame pasaulyje, ir joks prievartos aktas nepakirs Jungtinių Valstijų ryžto“, – kalbė jo prezidentas.
Stiprina ambasadų saugumą
Protestai, kuriuos pakurstė Jung tinėse Valstijose sukurtas ir musul monus įžeidęs filmas „Musulmonų nekaltybė“, kilo ir kitose šalyse. Egipto sostinėje demonstrantai irgi buvo įsiveržę į JAV ambasados teri toriją, nuplėšė šios šalies vėliavą ir pakabino saviškę. Vakar Kairo po licijai taip pat teko panaudoti aša rines dujas, per padrikus susirėmi mus sužeidimų patyrė 13 žmonių. Protesto akcijos vakar vyko prie JAV atstovybių Tunise, Irake, Ira ne, Šveicarijoje, taip pat Izraelio sostinėje Tel Avive, kur keli šim tai palestiniečių skandavo antia
Ekstremizmo grėsmė
O ekspertai ragina JAV vadovus atidžiai stebėti padėtį Arabų pava sario šalyse ir padėti joms išveng ti stiprėjančių kovotojų keliamos grėsmės. „Toks įvykis (JAV amba sadoriaus Libijoje nužudymas – red. past.) pabrėžia kovotojų gru puočių mastą daugelyje šių Arabų pavasario šalių, kurios ieškos būdų išnaudoti šią naują politinę lauki nių Rytų situaciją“, – Oklahomos universiteto Artimųjų Rytų studijų centro direktorius Joshua Landisas sakė naujienų agentūrai AFP. – Tai privers prezidentą du ar tris kartus
Šturmas: nepaisant šūvių, ašarinių dujų ir vandens patrankų, protestuotojams Sanoje pavyko prasibrauti į
JAV ambasados teritoriją ir padegti kelis automobilius.
pagalvoti prieš šokant į laisvės ve žimą.“ „Arabų pavasaris tebevyksta. Jis nesibaigė. Arabų pavasaris atnešė teigiamų ir neigiamų rezultatų“, – teigė Užsienio ryšių tarybos Ar timųjų Rytų studijų vyresnysis mokslo darbuotojas Edas Husainas. – Pirmąkart per beveik 70 metų
matėme masinius protestus arabų pasaulyje, kurių dalyviai daugiau ar mažiau nori geresnių ryšių su liku sia pasaulio dalimi, tačiau taip pat orumo arabų visuomenėse, ir tai tegali būti teigiamas dalykas.“ Jam pritarė užsienio politikos studijų centro „National Securi ty Network“ Artimųjų Rytų eks
„Reuters“ nuotr.
pertas Brianas Katulis ir teigė, kad Jungtinės Valstijos turėtų išlaiky ti ryšius ir dirbti su sąjungininkais, mėginant stabilizuoti padėtį tokio se šalyse kaip Jemenas, kurio nau jieji lyderiai kovoja su pavojingiau sia tarptautinio teroristų tinko „Al Qaeda“ grupuote, padedant JAV. BNS, BBC, CNN inf.
Nyderlanduose nugalėjo Europa Olandų rinkėjai trečiadienį už tikrintai parėmė proeuropietišką pragmatizmą – išrinko taupyti įsi pareigojusias centristų partijas ir atmetė Geerto Wilderso kraštuti nes idėjas.
Lyderis: premjeras M.Rutte tu
rėtų nesunkiai suformuoti nau ją valdančiąją koaliciją. AFP nuotr.
Pirminiai rezultatai rodo, kad rin kimus laimėjo valdantieji libera lai, jie gauna keturiomis vietomis daugiau nei centro kairiųjų Darbo partija, o G.Wilderso antiislamiš ka Laisvės partija (PVV), pakeitusi taktiką ir užsipuolusi Briuselį, pa tyrė žeminamą pralaimėjimą. Jei bus patvirtinti, tokie rezulta tai reikš, kad dabartinio premjero Marko Rutte bus paprašyta sufor muoti naują koaliciją, kuri išlai
kytų penktą pagal dydį euro zo nos ekonomiką glaudžiai susietą su Europos ekonomikos varikliu Vokietija. M.Rutte’s liberali Liaudies par tija už laisvę ir demokratiją (VVD) naujajame parlamente turėtų turė ti 41 vietą, o buvusio žaliųjų judė jimo „Greenpeace“ aktyvisto Die deriko Samsomo Darbo partija – 37 vietas. Tai daug geresni rezultatai, nei rodė prognozės iki rinkimų, ir jie reiškia, kad, jeigu dvi pagrindinės partijos susitars dėl sąjungos, jos drauge turės 78 vietas. Tai būtų tik nedidelė persvara 150-ies vie tų parlamente, todėl koalicijai rei kės daugiau partnerių.
Griežtos kairiosios linijos eu roskeptiška Socialistų partija, va dovaujama Emile Roemerio, tu rėtų laimėti 16 vietų parlamente, o G.Wilderso PVV – tik 15 vietų, daug mažiau nei turėtos 24. Užsienio reikalų ministras Uri Rosenthalis VVD partijos štabe AFP agentūrai sakė, kad buvusio sąjungininko G.Wilderso nesėkmė rodo, jog olandai nėra ekstremis tiški. „Aišku, kad olandams nepa tinka labai ekstremali pozicija dėl Europos. Mes esame ES nariai ir turėtume jos laikytis dar daug me tų“, – sakė jis. Ugningo būdo G.Wildersas balandį sužlugdė ankstesnę vyriausybę, kai atsisakė patvirtinti biudžeto pro
jektą, kuriame buvo numatytos griežtos valstybės išlaidų karpymo priemonės. Jokio vaidmens naujoje koalicijoje jis neturėtų gauti. „Mieliau stovėčiau prieš jus su geromis naujienomis, – savo par tijos susirinkime Hagoje sakė aiš kiai sukrėstas G.Wildersas ir net nubraukė ašarą. – Briuselyje jie švenčia... Gaila.“ „Rytoj mes išsilaižysime žaizdas, – pareiškė jis. – Tai – dar ne kovos pabaiga.“ PVV žadėjo išvesti šalį iš euro zo nos ir pačios ES, jeigu iškiltų į vald žią. Tačiau daugelis olandų rinkėjų ir politikos elitas nusprendė, kad G.Wildersas tiesiog nepatikimas. BNS inf.
11
penktADIENIS, rugsėjo 14, 2012
menas ir pramogos diena.lt/naujienos/laisvalaikis
Nuo stebėjimų iki Hitlerio Tarptautinis Vilniaus dokumen tinių filmų festivalis visas dešimt rugsėjo dienų leis žiūrovams pa sinerti į nesuvaidintą ir nesureži suotą kino pasaulį. Sulauksime 30 filmų
Į įprastą filmų žiūrėjimo ritmą kino žiūrovus jau devintus me tus grąžins Tarptautinis Vilniaus dokumentinių filmų festivalis (VDFF). Rugsėjo 20–30 d. jis įsi lies į tirštą kino festivalių rudens sezoną. Festivalio programoje – per 30 rinktinių dokumentinių filmų iš viso pasaulio, susitikimai su jų autoriais, kino meistrišku mo dirbtuvės ir specialūs ren giniai. Festivalis, kurio šiųmetis šūkis – „Atpažink save!“, viešės Vilniaus „Skalvijos“ kino centre ir kino teatre „Pasaka“.
Kas anksčiau galė jo šokiruoti žiūrint filmą tampa savaip artima, paaiškina ma, suprantama.
„Šiųmečiai VDFF filmai išskir tinai netikėti, bet kartu atpažįs tami. Tarsi matytum save tą pa tį, bet vis kitą. Tarsi save iš naujo pažintum kituose. Kas anksčiau galėjo šokiruoti, būti nepriimtina, žiūrint filmą tampa savaip artima, paaiškinama, suprantama. Tai su teikia savęs pažinimo, atradimo džiaugsmą“, – VDFF filmus pri stato Sonata Žalneravičiūtė, fes tivalį rengiančio „Skalvijos“ kino centro programų koordinatorė. Filmavo 37 metus
Pagrindinėje festivalio programoje dokumentinio kino gerbėjai šiemet išvys devynetą ryškiausių 2011-ųjų filmų. Iš Pietų Korėjos kilęs doku mentininkas Yi Seung-junas at vers jauno vyro, nuo vaikystės gy venančio tylos ir tamsos apsuptyje, pasaulį („Sraigių planeta“), Hele na Třeštíková, jau pažįstama fes
tivalio žiūrovams iš rodytų „Kat kos“ (2010 m.) bei „René“ (2008 m.) portretų, įsileis į 37 metus fil muoto Honzos gyvenimą („As meninis pasaulis“). Kaip keičiasi dviejų žmonių jausmai ir santykiai, kai jie įteisinami santuoka, klausia vokiečiai Levinas Peteris bei El za Kremser („Pažadas“), o britas James Bluemelis ieško atsakymų apie prievarta grįstų santykių pri gimtį („66 mėnesiai“). Vienatvę ir visuomenės nuo šalę pasirinkusių portretus jaut riai lipdo britas Benas Riversas („Dveji metai jūroje“) ir argen tinietis Jorge Gaggero („Monte negro“). Izraelio režisierius Cha nochas Zeevi kviečia į akistatą su Hitlerio parankinių palikuonimis („Hitlerio vaikai“), o olandai – į pažintį su ilgametėmis Amster damo Raudonųjų žibintų kvartalo darbuotojomis („Susipažinkite su Fokens“). Prieš „Hitlerio vaikų“ seansą „Skalvijoje“ bus parody tas 7 minučių trukmės „Sugrį žimas“ (rež. Krzysztofas Kadłu bowskis, 2010 m.). Tai 2010 m. balandį lėktuvo katastrofoje žu vusio Lenkijos prezidento ir kitų aukštų Lenkijos pareigūnų laido tuvių ceremonijos repeticija. Duoklė bytnikams
Festivalyje rengiama ir specialiai bytnikų pradininko Jacko Ke rouaco 90-osioms gimimo me tinėms skirta programa – 4 fil mai apie jį patį ir jo amžininkus bei draugus. Šių metų VDFF retrospektyva bus skirta festivalio organizatorių kantriai ketverius metus kvies tam vienam garsiausių Rusijos kino kūrėjų, per šimtą įvairių ap dovanojimų pelniusiam Viktorui Kosakovskiui. Jis ves kūrybines dirbtuves. Konkursinėje programoje jau penktą kartą varžysis tuzinas naujausių estų, latvių ir lietuvių filmų. Kam atiteks prizai už ge riausią Baltijos šalių dokumen tinį filmą, rugsėjo 29 d. paskelbs tarptautinė komisija. VD inf.
Istorija: kino teatruose „Pasaka“ bei „Skalvija“ žiūrovams bus pri
statyta per 30 rinktinių filmų, vyks net ir kino dirbtuvės.
Organizatorių nuotr.
Nuo pirmadienio vykstantis Vilniaus knygų festivalis savaitgalį suinten syvės: jo organiza toriai ragina nenus tebti, jei prie jūsų vakarienės stalo pri sės rašytojas ir ims pasakoti, kaip gimė jo romanas ar eilė raštis.
Netikėtumas: rašytojas Ričardas Šileika, specialiai Vilniaus knygų fes
tivaliui parengęs „skaitymo gulomis“ akciją, kaip ir kiti festivalio daly viai, žada stebinti vilniečius visą savaitgalį. Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
Festivalio herojės – knygos Atsvara „užkalniams“
„Įsivaizduokite, kad pas jus į na mus netikėtai užsuko autorius knygos, kurią dabar skaitote. Ėmė pasakoti, kaip gimė pastraipa apie Paryžių vidurnaktį, o vėliau, išgė rus taurę vyno, pakvietė dar kelis draugus padiskutuoti apie litera tūrą ir knygos likimą. Tokio tie sioginio santykio tarp autoriaus ir skaitytojo šiame knygų festivalyje ir sieksime“, – sakė viena Vilniaus knygų festivalio organizatorių Eu rika Stogevičienė. Nors įžanginiai renginiai jau vyko visą savaitę, pirmasis knygų festi valis Vilniaus miesto senamiestyje oficialiai prasideda šiandien. Vil niaus dailės akademijos dizaino ir inovacijų centre „Titanikas“. Fes tivalyje – per 80 renginių: knygų pristatymų, diskusijų, susitikimų su autoriais, koncertų, filmų per žiūrų, performansų ir kitokių me ninių bei literatūrinių akcijų. Nemokami festivalio renginiai vyks ne tik jaukiose Vilniaus dai lės akademijos salėse, bet ir sena miesčio kavinėse bei knygynuose. „Autoriaus ir skaitytojo neskirs podiumas ar mikrofonas“, – sakė E.Stogevičienė.
Lauks rinktinė literatūra
Vilniaus knygų festivalyje bus pri statoma tik rinktinė intelektualioji literatūra, atsvara tam, ką Kęstutis Navakas pavadintų „užkalniais“. Būtent taip, kaip alternatyvą to kiai „literatūrai“, rašytojas vertina Vaivos Grainytės knygą „Pekino dienoraščiai“, kuri bus pristaty ta pirmąjį festivalio vakarą – šian dien. Taip pat šiandien Robertas Kudirka teatralizuotai papasakos apie „Kalinių, kriminalinio ir nar komanų žargono žodyną“. Knygoje autorius paaiškina per 1200 žodžių ir 250 frazeologizmų, kuriuos var toja socialinio dugno žmonės. Po penkerius metus trukusių bendraminčių pastangų dienos šviesą festivalyje išvys ir knyga apie kultinę Vilniaus figūrą – avangardi nio Lietuvos kino kūrėją, melomaną ir muzikantą Artūrą Barysą-Barą. Tai išsamus kolektyvinis žmogaus kūrėjo portretas. Knygos pristaty mą palydės paties A.Baryso-Baro avangardinių filmų peržiūros. Leonidas Donskis šiltai supa žindins su savo „spontaniškai ky lančiais politiniais bei istoriniais siužetais“ ir knyga „Susitikimai: akimirkos portretai“, Rolandas
Rastauskas, pritariant perkusinin kui Arkadijui Gotesmanui, džiazuos poeziją, Jurga Tumasonytė ir Edvi nas Grinkevičiaus demonstruos „neraiškiuosius skaitymus“, sleme riai naujai interpretuos Maironį. Festivalio sunkiasvorė – ekono misto, Nobelio premijos laureato Paulo Krugmano knyga „Įveikime ekonominę depresiją“ – jau pa čiame festivalyje sukels aršią dis kusiją. Skaitymus lydės muzika
„Festivalyje mes ne tik pristatysi me knygas, mes jas skaitysime. Gal kiek neįprastai – repuodami, keis dami balsą, tuoj pat analizuodami ir aptardami, bet skaitysime. Tai tikro skaitymo – pažinties, drau gystės ir dialogo su knyga festiva lis. Norime, kad skaitytojai knygą nukeltų nuo lentynos ir pradė tų su ja turiningą pokalbį“, – sa kė E.Stogevičienė. Knygų pristatymus Vilniaus kny gų festivalyje lydės ne tik nemoka mi koncertai ir performasai, bet ir diskusijos. Leidėjai ir rašytojai kal bės apie knygos likimą, kintančius skaitytojų įpročius, istoriją. VD inf.
12
penktADIENIS, rugsėjo 14, 2012
menas ir pramogos „Vilniaus diena“ rekomenduoja
KUR? Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre, Gedimino pr. 22. KADA? Šiandien 18.30 val. KIEK? 25–60 litų.
KUR? Vaikų ir jaunimo meno galerijoje, Vilniaus g. 39 / 6. KADA? Šiandien 16 val. KIEK? Nemokamai.
KUR? Kino centre „Skalvija“, A.Goštauto g. 2 / 15. KADA? Rytoj 15 val. KIEK? 6–8 litai.
Helgelando karžygiai
Gdanskas Vilniuje
Karlsono kino seansai
Režisieriaus duoną jau išmėginęs aktorius Ramūnas Cicėnas pri stato Henriko Ibseno pjesę „Helgelando karžygiai“. Eriko Kruvino jo laikų Šiaurės Norvegijoje vykstantis veiksmas atsiskleis per kar žygių vikingų kultūrą ir pasaulėjautą, kuriai nesvetimi šiais laikais prasmę prarandantys žodžiai „kilniadvasiškumas“, „garbė“.
Visi, spėję pamėgti Gdansko miesto džiazo, folkloro, klasikinės mu zikos atlikėjus, šokio teatro grupes ir daugelį kitų menininkų, turės unikalią galimybę apsilankyti Gdansko kultūros dienų renginiuose, vyksiančiuose Vilniuje rugsėjo 14–16 d. Siūloma aplankyti ir Andrze jaus Taraneko piešinių bei grafikos parodą „Surinkti fragmentai“.
Prancūzų režisierių Claude’o Nuridsany bei Marie Pérennou fil mas „Tvenkinio paslaptys“ pasakoja tikrovišką vaikystės bei gam tos pasaką. Tvenkinys yra stebuklinga vaikų atrasta vieta, kurio je jie slepiasi nuo suaugusiųjų pasaulio. Čia jie susipažįsta su žais minga ir įdomia tvenkinio gyventojų kasdienybe.
KUR? Vilniaus senamiestyje. KADA? Šiandien 14 ir 16 val. KIEK? Nemokamai.
KUR? Vilniaus grafikos meno centre, Latako g. 3. KADA? Šiandien 17 val. KIEK? Nemokamai.
KUR? „Forum Cinemas Akropolis“, Ozo g. 25. KADA? Šiandien. KIEK? 16–22 litai.
KUR? Vilniaus turizmo informacijos centre, Vil niaus g. 22. KADA? Rytoj 12 val. KIEK? 35 litai.
Pažintinė kelionė po sostinę
Mirčių ir kankinimų metraštis
Absoliutus blogis sugrįžta
Pažintis su miesto požemiais
Vilniaus turizmo informacijos centras (VTIC) rugsėjo 12–19 d. kviečia studentus geriau pažin ti studijų miestą Vilnių. Vyks miesto pažinimo žaidimas ir ekskursija „Vilniaus legendos“. Kvie timus pasiimti VTIC, Vilniaus g. 22.
Kęstučio Grigaliūno trilogijos „Mirties dienoraš čiai“ antroji ir trečioji knyga – tai Antrojo pasauli nio karo represijas patyrusių žmonių veidų ar chyvai, represuotų karininkų biografijos, jų ir jų šeimos narių nuotraukos.
Išsiilgusiems tikro gero siaubo – trečioji pagal kul tinį kompiuterinį žaidimą „Absoliutus blogis“ pa statyto filmo dalis, kuri prikaustė gerbėjus prie įspūdingų ir dinamiškų apokaliptinių kino kau tynių su nemirtingaisiais zombiais.
Sakoma, kad didelė Vilniaus senamiesčio dalis yra po žeme. Laikas ir besiplečiantis miestas pa slėpė senuosius gotikinius mūrus. Per ekskursi ją bus galima išvysti dalį Vilniaus požemių, ku rie mena senuosius amžius.
tv programa
LRT
6.00 Labas rytas, Lietuva. 9.00 „Komisaras Reksas“ (N-7) (k). 10.00 „Hartlando užuovėja“ (k). 11.00 LRT aktualijų studija. Tiesioginė laida. 12.00 Kultūrų kryžkelė. Vilniaus sąsiuvinis. 12.15, 12.30, 13.05, 14.05 Laba diena, Lietuva. Tiesioginė aktualijų laida. 12.20 Žinios. 12.25 Sportas, orai. 13.00, 14.00 LRT radijo žinios. 14.40 Žinios. 14.50 Sportas, orai. 15.00 „Komisaras Reksas“ (N-7). 16.00 „Hartlando užuovėja“. 17.00 „Viena byla dviem“ (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.35 Sportas. 18.40 Orai. 18.45 Lietuvos tūkstantmečio vaikai. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Verslas. 21.05 Kultūra. 21.10 Sportas. 21.13 Orai. 21.15 Duokim garo! 22.10 Loterija „Perlas“. 22.15 Duokim garo! 23.20 Trileris „Blogio pėdsakai“ (Vokietija, Austrija, 2010 m.) (N-14).
LRT 23.20 val.
LNK
6.20 „Nickelodeon“ pristato. „Burbuliai“. 6.50 „Linksmieji Tomas ir Džeris“. 7.20 „Kung Fu Panda“ (2) (k). 7.50 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) (k). 9.40 Kviečiu šokti. Pažadinta aistra (k). 13.00 „Nickelodeon“ valanda. „iKarli“. 13.30 „Kung Fu Panda“ (3). 14.00 „Linksmieji Tomas ir Džeris“. 14.30 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 16.30 „Šeimynėlė“ (N-7). 17.00 Labas vakaras, Lietuva. 17.45 24 valandos. 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.05 Sportas. Orai. 19.10 Koncertas „Slavianskij bazar 2012“ (3). Dalyvauja Ch.Norman, A.Rybakas, Verka Serdiučka, „Pinup Girls“, E.Anusauskaitė, Sasha Song, „Pojuščije Gitary“, D.Koldunas. 21.10 Farai (N-14). 22.10 Veiksmo trileris „Spąstai“ (JAV, 2011 m.) (N-14). 23.55 Veiksmo f. „Barbė“ (JAV, 1996 m.) (N-14).
TV3
6.15 Teleparduotuvė. 6.30 Nauja diena. Tiesioginė transliacija. 8.00 „Simpsonai“. 8.30 „Hana Montana“. 9.00 „Meilės sūkuryje“. 10.05 „Naisių vasara“.
LNK 19.10 val.
11.00 Šok su manimi 2012. 14.40 „Simpsonai“. 15.10 „Meilės prieglobstis“. 16.10 „Drąsi meilė“. 17.10 Nuodėmių dešimtukas. 18.10 „Naisių vasara“. 18.45 TV3 žinios. 19.00 TV3 sportas. 19.05 TV3 orai. 19.10 Komedija „Čihuahua iš Beverli Hilso 2“ (JAV, 2011 m.). 20.55 Fantastinis veiksmo f. „Transformeriai. Nugalėtojų kerštas“ (JAV, 2009 m.). 23.50 Drama „Pabėgimas iš Šoušenko“ (JAV, 1994 m.).
BTV
6.30 Televitrina. 7.00 Žinios (k). 7.25 Kalbame ir rodome (N-7) (k). 8.25 „Raudonas dangus“ (N-7) (k). 9.30 „Be namų negerai: naujas gyvenimas“. 10.30 „Margoša: moterimi negimstama“. 11.30 „Auksarankiai“ (N-7) (k). 12.00 „Ekstrasensų mūšis“ (N-7) (k). 13.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 14.00 „Liejyklos gatvė“ (N-7) (k). 15.00 „Raudonas dangus“ (N-7). 16.00 Kalbame ir rodome (N-7). 17.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 18.00 Žinios. 18.19 Sportas. 18.23 Orai.
TV3 19.10 val.
18.25 „Liejyklos gatvė“ (N-7). 19.25 „Komikų klubas“ (N-7). 20.00 Žinios. 20.15 Verslas. 20.19 Sportas. 20.23 Orai. 20.25 Savaitės kriminalai (N-7). 21.00 Kriminalinis trileris „Pabėgimas“ (Rusija, 2005 m.) (N-14). 23.30 Amerikietiškosios imtynės (N-14). 0.30 Galiūnų čempionų lygos pusfinalis Kanadoje (k). 1.30 „Bamba“. Interaktyvus šou suaugusiesiems (S).
Lietuvos ryto TV
6.14, 13.00 TV parduotuvė. 6.30 Ryto reporteris. 9.15 Bobų vasara su Asta. Svečiuose pas Viliją Lobačiuvienę. 10.15 Padėkime augti. 10.55 Dok. f. „Rugsėjo vienuoliktoji. Kai sugriuvo dangoraižiai“ (N-7). 12.00 Lietuvos diena. 13.45 Skonio reikalas. 14.45 Bobų vasara su Asta. Svečiuose pas Viliją Lobačiuvienę. 15.45 Dok. f. „Naciai ir ateiviai. Sąmokslo teorija“ (N-7). 16.00, 17.00 Žinios. 16.10 „Naciai ir ateiviai. Sąmokslo teorija“ (N-7). 17.20 Pasaulio krepšinio apžvalga.
BTV 21.00 val.
18.00 Žinios. 18.35 „Pašėlę TV pokštai“ (N-7). 19.00 „Inspektorius Luisas“ (N-7). 21.00 Reporteris. 21.37 Orai. 21.40 Vertas kinas. Drama „Agentės“ (Prancūzija, 2008 m.) (N-14). 0.00 „Uraganų persekiotojai“ (N-7). 1.00 Dok. f. „Naciai ir ateiviai. Sąmokslo teorija“ (N-7).
SPORT1
12.00 Televitrina. 13.00, 19.00, 21.00 Žinios +. 13.15 Didžiosios Britanijos žiedinės lenktynės „Porsche Carrera Cup“ (Snetterton). 14.25 Didžiosios Britanijos žiedinės lenktynės „AirAsia Renault Clio Cup“ (Snetterton). 15.00 Ispanijos ACB krepšinio lyga. „Unicaja“–„Valencia Basket“. 16.40 Automoto. 17.10 Italijos „Serie A“ lyga. „Atalanta“–„Roma“. 19.15 Sporto metraštis. 19.25 Ispanijos ACB krepšinio lyga. Madrido „Estudiantes“–Barselonos „Regal“. 21.15 Sportas LT. Tarptautinės konkūrų varžybos Estijoje. 21.25 Miesto iššūkis. Ekstremalios dviratininkų kovos. Baigiamoji laida. 22.15, 23.15 „Sportinio pokerio „Premier“ lyga II“. 23.00 Sporto metraštis.
lietuvos ryto tv 21.40 val.
13
penktADIENIS, rugsėjo 14, 2012
menas ir pramogos diena.lt/naujienos/kultura
Solistai: Izoldos vaidmenį spektaklyje atliks I.Cibulskytė, Tristano – P.Koncewojus.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Legendomis apipinta meilės istorija Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras (LNOBT) šį sezoną pradeda viena gražiausių meilės istorijų – baletu „Tristanas ir Izolda“ pagal Richardo Wagnerio, Henko de Vliegerio muziką. Indrė Pepcevičiūtė i.pepceviciute@diena.lt
Galimybė dalyvauti visai trupei
Lenkų choreografo Krzysztofo Pas toro pastatytas baletas – tai dviejų veiksmų legendomis apipinta mei lės istorija apie Tristaną ir Izoldą. Statyti šį baletą K.Pastorą įkvė pė R.Wagnerio muzika, juolab kad 2013-ieji bus R.Wagnerio metai. Kita, ne mažiau svarbi, priežastis – kad tai yra labai didelės apimties spektaklis, kuriame gali dalyvauti visa baleto trupė. „Man pačiam tai yra išskirtinė proga susibendrauti su trupe, ją geriau pažinti, taip pat jie turi ga limybę susipažinti su manimi, mano darbo metodika“, – vakar surengtoje „Tristano ir Izoldos“ pristatymo konferencijoje sakė choreografas. K.Pastoras pasakojo, kad šis ba letas paremtas klasikinio šokio technika, tačiau į ją įpinta ir mo dernių elementų. „Noriu maksi maliai išnaudoti šokėjų kūnus – tai darau pasitelkdamas klasikinę techniką, bet ją savitai traktuoda mas ir pridėdamas visiškai naujų elementų“, – teigė choreografas. Balete – kitokia nuotaika
Kalbėdamas apie įkvėpimo šalti nius, K.Pastoras pabrėžė, kad ne tik R.Wagnerio muzika lėmė šio bale to atsiradimą. Prieš keletą metų jis išgirdo H.de Vliegerio parašytą orkestrinę pasiją, kuri sudaryta iš R.Wagnerio „Tristano ir Izoldos“ ir įpintų naujų fragmentų. Šalia šios
muzikos atsirado ir Josepho Bédier tekstas „Tristanas ir Izolda“, kuris, choreografo teigimu, yra tarsi vi sų legendų, šaltinių šia tema rin kinys. „Būtent iš šių dviejų elementų atsirado šis baletas. Jo libretas ski riasi tiek nuo J.Bédier istorijos, tiek nuo R.Wagnerio operos „Tristanas ir Izolda“. Kai kurie muzikiniai epizodai balete traktuojami visiš kai kitaip, pateikiama visai kitokia nuotaika. Mano nuomone, tai gali egzistuoti ir šitaip, ir tai visai tinka šiai muzikai“, – apie baleto išskir tinumą kalbėjo choreografas.
Krzysztofas Pastoras:
Sunkiausia užduotis yra perteikti natūra lias emocijas. Ypač ta da, kai balete naudoja ma klasikinė technika. Sunkiausia perteikti emocijas
Izoldos vaidmenį atlieka LNOBT solistė Inga Cibulskytė, Tristano vaidmuo buvo sumanytas Eligijui Butkui, tačiau dėl traumos jis ne galėjo šokti. Taigi vaidmuo atiteko choreografo vienam mėgstamiau sių šios partijos atlikėjų – Pawełui Koncewojui. „Manau, rezultatas tikrai neblo gas, ir žiūrovai turėtų suprasti, ką norime jiems parodyti. Šis vaid muo tiek fiziniu, tiek emociniu atžvilgiu man reiškia tikrai labai
daug. Manau, kad tai yra savirea lizacijos etapas mano gyvenime“, – apie Izoldos vaidmenį sakė I.Ci bulskytė. P.Koncewojus, klausiamas, ar turi įsimylėti, kad galėtų įtikimai atlikti vaidmenį, juokaudamas at sakė: „Jei direktorius prašo, tada taip.“ Ir pridūrė, kad neįmano ma sušokti ir parodyti meilės, jei gu jos nėra. Choreografo teigimu, mintis, kad solistai būtinai turi vienas ki tą įsimylėti, yra šiek tiek perdėta. „Sunkiausia užduotis yra perteikti natūralias emocijas. Ypač tada, kai balete naudojama klasikinė techni ka. Mūsų visų tikslas kasdien man akcentuojant, ko noriu, buvo atrasti baleto kalbą“, – teigė K.Pastoras. Dirigento svajonė
Su baleto „Tristanas ir Izolda“ sce nografu Adomu Jacovskiu ir kos tiumų dailininke Aleksandra Ja covskyte choreografui K.Pastorui jau yra tekę dirbti Olandijoje. Dar biniai keliai Lenkijoje jau buvo su sikirtę ir su muzikiniu vadovu bei dirigentu Modestu Pitrėnu. Beje, pats muzikinis vadovas pa brėžė, kad R.Wagnerio muzika yra kiekvieno dirigento svajonė. „Taip pat manau, kad jo muzika yra didelis iššūkis kiekvienam mu zikantui, kuris save gerbia ir trak tuoja kaip muzikantą. Šie du daly kai pasako, kad R.Wagneris savaime yra iššūkis kiekvienam orkest rui, kiekvienai asmenybei“, – apie kompozitorių kalbėjo M.Pitrėnas. Dir igentas negailėj o graž ių žodžių K.Pastorui, kuris, jo ma nym u, men iškai ir sub til iai su gebėjo įjungti penkias Mathilde Wesend onck, su kur ia R.Wag nerį siejo šiokia tokia meilės is torija, dainas. KUR? Operos ir baleto teatre, A.Vienuolio g. 1. KADA? Rugsėjo 22 d. 18.30 val. KIEK? 20–200 litų.
14
PENKTADIENIS, rugsėjo 14, 2012
VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS NAUJIENOS
Vilniaus miesto savivaldybė, Konstitucijos pr. 3, LT-09601, Vilnius. Tel. (8 5) 211 2000, faks. (8 5) 211 2222. www.vilnius.lt. Vilniaus miesto savivaldybė socialiniuose tinkluose: www.facebook.com/vilnius.lt, www.twitter.com/vilnius_lt Informacija tel. 1664. Pasitikėjimo tel. (8 5) 211 2885. Pirminė teisinė pagalba – gyventojai registruojami tel. (8 5) 211 2744, www.teisinepagalba.lt. Klauskite: e.vicemeras@vilnius.lt
Teiks Prezidentei rezoliuciją Vilniaus miesto savivaldybės taryba pritarė rezoliucijai dėl šilumos kainų mažinimo ir kogeneracijos skatinimo. Ši rezoliucija bus pateikta Prezidentei Daliai Grybauskaitei, kviečiant šalies vadovę palaikyti šią iniciatyvą sumažinti šilumos kainas Lietuvos gyventojams, tarp jų ir vilniečiams.
Vilniaus miesto savivaldybė dar praėjusių metų rugpjūtį pasiūlė sprendimą kaip sumažinti šildymo kainas padidinant elektros supirkimo kvotas termofikacinėms elektrinėms ir elektrą supirkti už tokią pačią kainą, kokia yra dabar nustatyta Lietuvos elektrinei Elektrėnuose. Tam pritarė ir energetikos specialistai. Nors Vyriausybė žadėjo apsvarstyti šį pasiūlymą, taip pat derėtis dėl mažesnės gamtinių dujų kainos, tačiau prieš dvi savaites, rugpjūčio 28 d., patvirtino Energetikos ministerijos pateiktą LRV nutarimo projektą „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikėjų ir viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo apimties 2013 m. nustatymo“, kuriuo užkirto galimybę mažinti šilumos kainas. Perskirsčius remiamos elektros energijos kvotas Vilniuje šilumos
kaina sumažėtų 3,08 ct/kWh (10 proc.), Kaune – 3,03 ct/kWh (9 proc.), Panevėžyje – 1,87 ct/kWh (7 proc.). Šiuose miestuose yra 55 proc. visų Lietuvos centralizuotos šilumos vartotojų, kurie suvartoja 57 proc. centralizuotai tiekiamos šilumos. Vilniaus miesto savivaldybė, ragindama Vyriausybę perskirstyti elektros supirkimo kvotas, siūlo atsižvelgti ir į Valstybės kontrolės 2010 m. kovo 31 d. valstybinio audito ataskaitoje Nr. VAP-20-11-6 paskelbtas išvadas, kad: „Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1-285 nustatyta kvota AB Lietuvos elektrinei kelia pagrįstų abejonių ir diskusijų dėl šios kvotos dydžio, nes nėra objektyvių kriterijų, kuriais vadovaujantis jis būtų apskaičiuojamas.“ Tokios abejonės išlieka ir parvirtinus kvotas 2013 m.; „Kogeneracinėse (termofikacinėse) elektrinėse susidaranti šiluma beveik visa gali būti panaudojama naudingai – centralizuoto šilumos tiekimo ar kitokiems poreikiams tenkinti. Todėl šios elektrinės gamina elektros tiek, kiek tuo metu galima suvartoti šilumos, todėl kogeneracinėse elektrinėse net 90 proc. pradinės kuro energijos gali būti panaudojama naudingai.“
Tomo Urbelionio (BFL) nuotr.
nemokami mokymai Informuojame, kad Lietuvos nacionalinė vartotojų federacija kartu su Vilniaus miesto savivaldybe 2012 m. rugsėjo – spalio mėnesiais planuoja daugiabučių namų įgaliotojų atstovų, kurie pagal Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603, 11 punktą gali atstovauti patalpų savininkams santykiuose su administratoriumi, nemokamus mokymus. Numatoma, kad pranešimus skaitys Būsto urbanistikos ir plėtros agentūros,
Valstybinės metrologijos inspekcijos, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos ir kt. valstybinių institucijų specialistai. Kviečiame išrinktus įgaliotuosius atstovus ir predendentus atstovauti patalpų savininkams 2012 m. rugsėjo 19 d. 16 val. susirinkti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos salėje (Konstitucijos pr. 3, 2 aukštas, leidimai nereikalingi) į informacinį seminarą, kuriame bus aptarta mokymų programa ir sudaromos konkrečios mokymų grupės. Kviečiame aktyviai dalyvauti.
viešojo transporto bilietų kainos Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2012 m. rugsėjo 12 d. sprendimu Nr. 1-793 nustatė vietinio (miesto) susisiekimo autobusų ir troleibusų bilietų kainas – vienkartinio bilieto 2 Lt, bilieto, įsigyto iš vairuotojo – 2,5 Lt ir maršrutinių taksi – 3 Lt. Nustatytos bilietų kainos galios iki 2012 m. gruodžio 31 d. Visas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimas yra paskelbtas interneto tinklalapyje www.vilnius.lt.
INFORMACIJA APIE teritorijų planavimą Rengiamas apie 9,6 ha teritorijos šalia Ateities g. 10 ir Ateities g. 4A, Vilniuje, detalusis planas. Planavimo pagrindas: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-06-19 įsakymas Nr. 30-1218. Planavimo tikslas: nekeičiant Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 metų sprendinių (sklypų žemės naudojimo paskirtis - kita, naudojimo būdų – komercinės paskirties objektų teritorijos, inžinerinės infrastruktūros teritorijos ir pobūdžių – prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos, susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo), pakeisti sklypų ribas ir plotus, nustatyti naudojimo ir tvarkymo režimą. Planavimo organizatorius: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, Konstitucijos pr. 3, LT-09601, informacija tel. 211 2677, e. p. gintaras.kuodis@vilnius.lt. Plano rengėjas: UAB „Sostinės studija“, A.Goštauto g. 8-410B, Vilnius, mob. tel. 8 686 74 252, e. p. andzelika.studija@gmail.com. Planavimo procesas: parengiamasis etapas, rengimo etapas, sprendinių pasekmių vertinimo etapas ir baigiamasis etapas (viešas svarstymas, derinimas, tikrinimas ir tvirtinimas). Rengimo etapo koncepcijos ir sprendinių stadijos sujungiamos. Rengiant planą bus rengiama planuojamos ūkinės
veiklos poveikio aplinkai vertinimo atranka ir vertinimas pagal poreikį. Rengimo terminai: 2012–2015 m. Informacijos teikimo tvarka: informaciją apie detalųjį planą teikia planavimo organizatorius ir rengėjas. Rengiamas apie 5000 kv. m. sklypo Visorių g. 10 ir šalia esančios teritorijos detalusis planas. Planavimo pagrindas: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-08-19 įsakymas Nr. 40-619. Planavimo tikslas: pakeisti sklypo ribas ir plotą, prijungiant valstybinės žemės plotą, nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių, nustatyti teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimą. Planavimo organizatorius: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, Konstitucijos pr. 3, LT-09601, informacija tel. 211 2677, e. p. gintaras.kuodis@vilnius.lt. Plano rengėjas – UAB ,,Sostinės studija‘‘, A.Goštauto g. 8-410B, Vilnius, mob. tel. 8 686 74 252, e. p. andzelika.studija@gmail. com. Planavimo procesas: parengiamasis etapas, rengimo etapas, sprendinių pasekmių vertinimo etapas ir baigiamasis etapas (vie-
šas svarstymas, derinimas, tikrinimas ir tvirtinimas). Rengimo etapo koncepcijos ir sprendinių stadijos sujungiamos. Rengiant planą strateginio pasekmių aplinkai atranka ir vertinimas nebus rengiami. Rengimo terminai – 2011–2014 m. Informacijos teikimo tvarka: informaciją apie detalųjį planą teikia planavimo organizatorius ir rengėjas. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. 30-1613 Miesto plėtros departamentui pavesta organizuoti apie 189 000 kv. m Gineitiškių ir Pavilionių teritorijos T15 ir T18 kvartalų detaliojo plano rengimą. Planavimo tikslas – vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės bendruoju planu pakeisti žemės tikslinę paskirtį, pakeisti sklypų ribas, nustatyti teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimo reikalavimus, nustatyti naudojimo būdus: gyvenamosios teritorijos (G), visuomeninės paskirties teritorijos (V), atskirųjų želdynų teritorijos (E), naudojimo pobūdžius: vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos (G1), daugiabučių gyvenamųjų namų ir bendrabučių statybos (G2), mokslo ir mokymo, kultūros ir sporto, sveikatos apsaugos pastatų (V3), rekreacinės paskirties teritorijos (E1). Informacija tel.: (8 5) 211 2753.
INFORMACIJA APIE spav Parengta apie 124 ha teritorijos tarp M.Krupavičiaus gatvės ir Juodojo kelio detaliojo plano strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita (toliau – SPAV). Rengiamo planavimo dokumento pavadinimas – apie 124 ha teritorijos tarp M.Krupavičiaus gatvės ir Juodojo kelio detalusis planas. Planavimo organizatorius – Vilniaus miesto savivaldybės administracija, atstovaujama Miesto plėtros departamento, Konstitucijos pr. 3, LT-09601,Vilnius, tel.: (8 5) 211 2529, faks. (8 5) 211 2527. Plano rengėjas – SĮ „Vilniaus planas“, Konstitucijos pr. 3, LT-09601, Vilnius, tel. (8 5) 211 2196, faks. (8 5) 211 2445, e. p. saulius.motieka@vplanas.lt. SPAV dokumentų rengėjas – UAB „Ekologiniai projektai“, Draugystės g. 19-350A, LT-51230, Kaunas, tel./faks. (8 37) 373 807, e. p. info@ekologiniaiprojektai.lt. Detalaus plano rengimo tikslas: nekeičiant Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių, nustatyti teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą, sklypų ribas ir plotus, susisiekimo ir inžinerinės infrastruktūros sprendinius, suformuoti sklypus nuosavybei grąžinti. Susipažinimo su SPAV ataskaita ir koncepcijos stadijoje rengiamais detaliojo plano sprendiniais tvarka: 1. Visuomenė ir kiti suinteresuoti asmenys susipažinti su koncepcijos etapu rengiamais detaliojo plano sprendiniais, jų alternatyvomis ir SPAV ataskaita gali SĮ „Vilniaus planas“ 509 kab., Konstitucijos pr. 3, LT-09601, Vilnius (atsakingas asmuo – Asta Kazlaitė, tel. (8 5) 211 2704) nuo šio skelbimo publikavimo dienos iki viešo susirinkimo. 2. Detaliojo plano koncepcijos vieša ekspozicija vyks nuo 2012 m. spalio 12 d. iki 2012 m. spalio 26 d., darbo dienomis, Vilniaus miesto savivaldybės patalpose, prie 215 kab., Konstitucijos pr. 3, Vilnius.
3. Viešas susirinkimas, per kurį bus viešai supažindinta su SPAV ataskaita ir detaliojo plano koncepcijos sprendiniais, vyks 2012 m. spalio 29 d. 15 val. Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos posėdžių salėje, 2 aukšte, Konstitucijos pr. 3, Vilnius. Pasiūlymų teikimo tvarka: Pasiūlymai dėl SPAV ataskaitos ir detaliojo plano koncepcijos sprendinių teikiami planavimo organizatoriui – raštu (faksu, paštu arba e. paštu) SĮ „Vilniaus planas“ 509 kab., Konstitucijos pr. 3, LT-09601, Vilnius, tel. (8 5) 211 2704, faks. (8 5) 211 2445, e. p. asta.kazlaite@vplanas.lt, iki viešo susirinkimo pabaigos. Visuomenė, teikdama pasiūlymus, privalo nurodyti vardą, pavardę, adresą ir motyvus, kuriais pagrindžiamas pasiūlymas ir pasiūlymo teikimo datą. Informacija apie atrankos išvadą dėl naujų transporto rūšių diegimo (1 ir 2 linijos tiesimas) Vilniaus mieste poveikio aplinkai vertinimo. 1. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Valdas Klimantavičius, Konstitucijos pr. 3, LT-09601 Vilnius, tel. (8 5) 211 2610, el. paštas valdas.klimantavičius@vilnius.lt. 2. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas: Naujų transporto rūšių diegimas (1 ir 2 linijos tiesimas) Vilniaus mieste. 3. Planuojamos ūkinės veiklos vieta: Stoties, Gėlių, Pylimo, Jogailos, Vilniaus, Kalvarijų, Jeruzalės, Santariškių, Ukmergės gatvės, Konstitucijos prospektas, Vilniaus m. sav. 4. Atsakingos institucijos priimta išvada, ar privaloma vertinti poveikį aplinkai: Naujų transporto rūšių diegimo (1 ir 2 linijos) Vilniaus mieste poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas (2012 m. rugsėjo 6 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento raštas Nr. VR-1.7-1039).
5. Išsamiau susipažinti su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą galima šiais kontaktais: Vilniaus Gedimino technikos universiteto Teritorijų planavimo mokslo institutas (Jungtinės veiklos partneriai: SĮ „Vilniaus planas“, UAB „Urbanistika“, UAB „ASL“, SYSTRA SA)., Saulėtekio al. 11, LT-10223 Vilnius. Kontaktinis asmuo: prof. dr. Marija Burinskienė, tel. (8 5) 274 4720, 237 0576, e. p. marija.burinskiene@vgtu. lt. Interneto tinklalapio adresas: http:// www.tpi.vgtu.lt; Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Miesto transporto skyriaus kontrolės poskyrio vyr. specialistas Kastytis Lubys, tel. (8 5) 211 2115, e. p. kastytis.lubys@vilnius.lt. 6. Pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą per 20 darbo dienų nuo šio skelbimo galima teikti: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas, A.Juozapavičiaus g. 9, LT-01105, Vilniaus m. sav., tel. (8 5) 272 8536. 7. Išsamiau susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais per 10 darbo dienų nuo šio skelbimo galima šiais kontaktais: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas, A.Juozapavičiaus g. 9, LT-01105, Vilniaus m. sav., tel. (8 5) 272 8536. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Teritorijų planavimo mokslo institutas (Jungtinė veiklos partneriai: SĮ „Vilniaus planas“, UAB „Urbanistika“, UAB „ASL“, SYSTRA SA)., Saulėtekio al. 11, LT10223 Vilnius. Kontaktiniai asmenys – prof. dr. Marija Burinskienė, tel. (8 5) 274 4720, 237 0576, e. p. marija.burinskiene@vgtu. lt. Interneto tinklalapio adresas: http:// www.tpi.vgtu.lt; Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Miesto transporto skyriaus kontrolės poskyrio vyr. specialistas Kastytis Lubys, tel. (8 5) 211 2115, e. p. kastytis.lubys@vilnius.lt.
Apie 240 papildomų vietų ikimokyklinukams Sostinės savivaldybės taryba šiandienos posėdyje svarstys dėl lopšelio-darželio Santariškėse statybų. Planuojama, kad apie 240 vietų darželis galėtų būti pastatytas iki kitų metų rugsėjo.
„Toliau ieškome būdų, kaip sumažinti darželių deficitą mieste. Santariškių darželio projektas yra jau paruoštas, gauti visi reikalingi leidimai. Įvykdžius viešojo pirkimo procedūras darželio statyta galėtų prasidėti jau netrukus, o beveik pustrečio šimto vaikų darželį galėtų pradėti lankyti jau kitą rudenį“, – sakė Vilniaus
meras Artūras Zuokas. Darželio statybą organizuos savivaldybės bendrovė „Vilniaus vystymo kompanija“. Nuo 2011 m., geriau naudojant esamą savivaldybės turtą ir suremontavus kai kurias darželiuose esančias patalpas, sukurta apie 850 naujų vietų sostinės darželiuose. Artimiausiu metu, 2013 ir 2014 m. planuojama įsteigti dar bent 820 vietų – Viršuliškėse, perkėlus Šalomo Aleichemo mokyklą į kitas patalpas, taip pat pastačius naujus darželius Perkūnkiemyje, Santariškėse.
niką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8 641 99 000, www.kaunakiemis.lt. 951181
Visų kompiuterių ir televizorių taisymas Vilniuje, Žalgirio g. 131, tel. (8 5) 275 4665; www.pc-help.lt.
penktadienis, rugsėjo 14, 2012
933624
Tel. 261 3653, 261 3655, 261 3659 Kelionių skelbimai@vilniausdiena.lt Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siun-
tinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 687 58 503, +44 778 627 1449. Informacija – www.lietuvalondonas.com.
Kitos
Siūlo darbą Reikalingas vaikų odontologas (specialistas) pusei etato. Gyvenimo aprašymą siųsti e. p. info@odontologijosklinika.lt. Tel. 231 2952, 8 652 42 156. 1016718
Siūlome darbą aktyvaus pardavimo vadybininkui (-ei). Jei esi siekiantis savo tikslo, laukiame CV su nuotrauka info@ greenas.eu. 1014938
Viešoji įstaiga Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos skelbia konkursą Transporto skyriaus vedėjo (-os) pareigoms užimti. REIKALAVIMAI: aukštasis inžinerinis išsilavinimas; vadybinio darbo patirtis – ne mažiau kaip penkeri metai; Vilniaus Gedimino technikos universiteto išsilavinimas (privalumas); užsienio kalbų mokėjimas (privalumas); kompiuterinis raštingumas. Pretendentai turi pristatyti jų specialybę, kvalifikaciją įrodančius dokumentus iki 2012 09 21 į personalo skyriaus 203 kabinetą (Konsultacijų poliklinikoje). Informacija telefonu 236 5009. 1017662
Paslaugos Transporto Vežame keleivius, automobilius ir krovinius į Vokietiją, Olandiją, Daniją. Tel. 8 699 01 428, e. paštas pervezimai.info@gmail. com. 1017522
Kelionių Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siuntinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 687 58 503, +44 778 627 1449. Informacija – www.lietuvalondonas.com. 1017800
Sveikatos ir grožio RAUDONOJI ŠAKNIS. NATŪRALI NEAPDOROTA. Natūralus Cinkas reikalingas vyrams nuo jaunystės iki senatvės. Natūrali raudonoji šaknis, yra natūralaus cinko ir kitų natūralių gamtinių veikliųjų medžiagų šaltinis. Raudonoji šaknis efektyviausiai iš Altajaus kalnų vaistažolių gydo PROSTATOS, ŠLAPIMO nelaikymo ligas. Raudonąja šaknimi ir kitais Altajaus vaistingais augalais (kedrų aliejumi, miltais, margainių šaltalankių aliejumi, kiniško citrinvyčio sėklomis- stiprina regėjimą, tonizuoja, kenių aliejumi – sąnarių skausmai, druskų muosėdos, PREKIAUSIME TAUTŲ MUGĖJE netoli Žemaitės paminklo). www.sibiroflora.lt. Tel. 8 685 510 945. 1018034
UAB „Kraustymo komanda” – profesionalios kraustymo paslaugos įmonėms ir gyventojams. AKCIJA! 10 proc. nuolaida užsakymams iki lapkričio 1d.! Tel. 8 618 77 600; www.kraustymokomanda.lt. 1016310
Įmonė greitai suteikia trumpalaikias ir ilgalaikias paskOlas fiziniams ir juridiniams asmenims. 8 656 97 000, www.easyfinance.lt.
Nuomoja
m. 14. „Subaru Impreza“, 1997 m. 15. 959526 „Mazda 626“, 1999 m. 16. „Renault Scenic“, 1999 Vežame keleivius į Vokietiją, Daniją, Olandim. 17. Motociklas „Suzuki“, 1991 m. Apžiūrėti pervezimai. ją.parduodamą Tel. 8 699 01 428, e. paštas turtą galima tik iš anksto susitainfo@gmail.com. rus. Informacija teikiama nuo 2012 m. 952525 spalio 1 d. darbo laiku: nuo 7.30 iki 16.30, penktadienį nuo 7.30 iki 15.15 val., atsakingas asmuo Kitos Robertas Narbutis, tel. 8 686 29 692. Aukcionas vyks 2012baldų m. spalio 4 d. 10 val. Pilaitės Nestandartinių gamyba. Aukšta koky19, Vilniuje (važiuoti iš Sidaronių g.). Neįvybėpr. – žema kaina. www.guobosbaldai.lt . Tel. kus pirmajam 8 656 69 099. aukcionui, kitas aukcionas vyks tuo pačiu adresu 2012 m. spalio 11 d. 10 val. 760904 Už aukcione įsigytą turtą atsiskaitoma iš karto grynaisiais pinigais arba pavedimu per 3 darbo dienas. Aukciono dalyvio bilieto kaina 20 litų. Bilietą įsigyti galima atvykus į aukcioną, nekilnojamąjį turtą būtinas asmens dokumentas.
parduoda
1017511
dviejų kambarių butas PalanIšnuomojamas Šilo g. 3 k. butas (76 kv. m, Parduodamas Nacionalinės žemės tarnybos Žemės centre, už bažnyčios, S.Nėriesprie g. 1A. Tel. yra garažas, uždaras kiemas, buit. technika, gosūkio ministerijos 2012 09 11 įsakymu Nr. 8 603 62 096. baldai, renovuotas). 1400 Lt. Ant namo sie- 49VĮ-(14.49.2.)-1644 yra patvirtintas955765 ženos galima reklama. Tel. 8 648 87 482. mės sklypo, esančio Vilniaus m., Vanagi1017386 nės sodų 5-oji g. 18, SB „Beržynas”, kad. Nr. 0101/0004:0250, formavimo ir pertvarkymo projektas. Projekto organizatorius. Brangiai perkame mišką su žeme arba1017993 išsiMatematikos mokytojas (magistras) moko kirsti. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. rengti žemės sklypo, esanmatematikos moksleivius ir studentus. Ruo- Tel.Pradedamas 8 676 41 155. Nr. šia egzaminams. Tel. 8 674 18 081, e. paštas čio Vilniaus m. sav. Nemėžio k., kad. 929896 0101/0158:620, detalusis planas. Planavimo matematikas1@gmail.com. tikslas: vadovaujantis pla1015247 UAB „BEST COMPANY“detaliojo Varėnosteritorijų r. perka: navimo galvijus, organizatoriaus teisių ir pareigų perveršelius, avis. Sumokame iš karto. davimo PVM. sutartimi 042112 Nr. Mokame Tel.Nr. 8 613 70 (registracijos 805, 8 613 70 A615-69-(2.15.1.7-AD4)) tarp48planavimo orga803, 8 601 71 558, (8 310) 323. nizatoriaus ir Vilniaus miesto savivaldybės, 953105 Kita atstovaujamos administracijos direktoriaus, Antstolis Darius Stakeliūnas skelbia 3 kamba- pagal Vilniaus miesto savivaldybės teritoririų buto, bendras plotas 35,36 kv. m, esančio jos bendrojo plano iki 2015 metų sprendinius Varšuvos g. 12-10/Kenos g. 8-10, Vilniuje, nuo- pakeisti sklypo paskirtį, nustatyti gyvenamąsavybės teise priklausančio Gintautui Lisauskui Kita jį naudojimo būdą, vienbučių ir dvibučių gyir Ingai Lisauskei, pirmąsias varžytynes. Varžy- venamųjų pastatų statybos naudojimo po2012 04 20 Vilniaus apygardos teismo nutartynės vyks 2012 10 16 14 val. Konstitucijos pr. būdį, bei nustatyti statybos UABpadalyti „Joanossklypą avialinijos“ iškelta bankroto 15/5-74 C korpusas Vilniuje. Pradinė parduo- timi reglamentus. Planavimo organizatorės: MARb. Nr. B2-3323-160/2012). Bankrutuodamo turto kaina 92080 Lt. Varžytynių daly- byla TA(c.RUŠKULIENĖ, MARGARITA KOZLIČ, BAR„Joanos avialinijos“ administratovio įmoką – 9208 Lt – įnešti į Dariaus Stakeliū- jančios BARAUAB RUNDĖ, ELENA ILARIONOVA, tel. 8 671 no sąskaitą Nr. LT957044060000469129, AB riumi paskirta UAB VERSLO VALDYMO IR RES14 216, Jurgis@regroup.lt. Detaliojo plano SEB bankas. Parduodamas turtas yra įkeistas ir TRUKTŪRIZACIJOS CENTRAS. projektavimas”, Įgaliotas asmuoį. rengėjas: UAB „Regroup areštuotas. Norintieji apžiūrėti turtą turi kreip- – V.Česonis, tel. 8 Informacija 686 83 541.teikiama Prašom iki k.300622140. tel.2012 215 tis į antstolį. Suinteresuoti asmenys, turintys m.1005, 8 671 640, Lukiškių g. 5-306, Vilnius, birželio 11 85 d. imtinai pateikti savo kreditoteises į parduodamą turtą, iki varžytynių turi info@regroup.lt. Parengto detaliojo plano rinius reikalavimus 2012 m. gegužės 2 dienai pateikti antstoliui savo teises patvirtinančius viešos ekspozicijos bei svarstymo procedūros bylos įsiteisėjimo dienai) kartu pridokumentus. Informacija tel. (8 5) 274 2742. (bankroto vieta irkreditorinius laikas bus paskelbti papildomai. 1017879 dedant reikalavimus patvirtinan-
Kviečia mokytis
perKa
Įvairūs
Įvairūs
Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas (įstaigos kodas 188675233) skelbia netinkamo (negalimo) naudoti ilgalaikio materialiojo turto (transporto priemonės) pardavimą viešajame aukcione: 1. „VW Vento“, 1994 m. 2. „VW Golf“, 1994 m. (2 vnt.). 3. „Ford Transit“, 1989 m. 4. „Ford Escort“ 1997 m. (2 vnt.). 5. „Ford Econoline“, 1993 m., su sumontuota audio-video-tv monitoringo sistema 2003 m. 6. SAAB 9-5, 1998 m. 7. SAAB 9-5, 2001 m. (3 vnt.). 8. „Opel Astra“, 1996 m. (2 vnt.). 9. „Opel Astra“, 1997 m. (2 vnt.). 10. „Opel Omega“, 1996 m. 11. „Opel Vectra“, 1997 m. (6 vnt.). 12. „Nissan Primera“, 1997 m. (2 vnt.). 13. „Honda Civic“, 1997
1017587
čių dokumentų tinkamai įformintus nuorašus. kad Kaniukų ir Nakštiškių k., GliTaipPranešame, pat sen., prašom nurodyti, ar šių reikalavimų tiškių Vilniaus r., atliekami žemės sklyįvykdymas yra užtikrintas, nurodyti, kokiu būdu pų kadastriniai matavimai. Prašom gretitaimų yra padaryta. Kreditorinį reikalavimą pateik-ir žemės sklypų, kad. Nr. 4134/0300:77 ti Savanorių pr. 262-105, LT-50204 Kaunas. In4134/0500:232, savininkus arba įgaliotus formacija (8 37)25229 886. asmenistel./faks. š. m. rugsėjo d. 10 val. atvykti prie 961016 Jums priklausančių žemės sklypų dalyvauti
paženklinant gretimų žemės sklypųPLANAVIribas. KaINFORMACIJA APIE TERITORIJŲ dastrinius matavimus atlieka J.Adomavičiaus MĄ. Parengtas žemės sklypo, esančio Lvovo „ŠANTRA“, buveinės adresas Anavilio Vilg. IĮ105A, Šnipiškių seniūnijoje, Vilniuje,k.,sklyTel.0101/0032:986, (8 5) 258 6248. bendras plotas poniaus kad. r.Nr. 1017595 0,2419 ha, detalusis planas. Planavimo paPranešame, kad likviduojama R.Židelytės grindas: miesto savivaldybės admiPĮ, į. k.Vilniaus 126127632, Miglos g. 57-28, Vilnius. nistracijos direktoriaus pavaduotojo 1017707 2011 07 13 įsakymas Nr. AD30-1732, 2011 08 01 detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis Nr.
m. balandžio 12 d. Detaliojo teritorijų planavimoTransportas, organizatoriaus teisiųlogistika ir pareigų perdavimo sutartis Nr. 042042. Planavimo tikslas – Konditerijos darbąbendrojo Vilniaus pakeisti žemėsįmonė tikslinępriims paskirtįį pagal regione vairuotoją-ekspeditorių, plano sprendinius, padalyti sklypą,vadybininnustatyti ką-ekspeditorių ir prekybos agentą. Tel.De-8 teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą. 611 45 000. taliojo plano organizatorius – UAB „4Real“, 976056 A.Goštauto g. 5-79, Vilnius, tel. 8 698 20 198. Projekto rengėjas – UAB „RV architektų studija“, Pamėnkalnio g. 28-2, Vilnius. Pareng-
kuose administratoriui, UAB „SBS skl. Nr.bankroto 148 (skl. kad. Nr. 4184/0934:0148), Legale“,gretimo Ukmergės g. 369A, Vilnius. prašom (neprivatizuoto sodo) Dausklygiau tel.2012 (8 5)m.206 0799, 8 611 po Nr.informacijos 147 savininką birželio 8 d. 10 51 518. val. atvykti prie jums priklausančio sklypo ir 971990 dalyvauti ženklinant riboženkliais BoguslaVladislavos Salmanovič paveldėtovo Sovinskio sklypą Nr. 148turto arba prašom sujų dėmesiui. Š. m. birželioJaroslavu 27 d. 16Bazeval. sisiekti su darbų vykdytoju adresu Vilniaus r., Pagirių vič, Žalgirio g. 131–213, Vilniussen., (tel. 8Mikašiū677 79 nų k.,e. SB „Ekspresas”, vyks sklypo kad. 348, paštas topomatik@gmail.com ). Nr. 960926 4167/1002:0027 kadastriniai matavimai. Kviečiame dalyvauti. Matavimus atlieka UAB „Baltijos Matavimų Organizacija”, Linkmenų g.13, Vilnius. Tel. 8 601 71 112.
15
skelbimai
paslaugos
Kelionių
Karščiausi Kelionių pasiūlymai
Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siuntinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8
Karščiausi kelionių pasiūlymai Kelionių organizatorius
976256
Karščiausi Kelionių A.Vienuolio g.pasiūlymai 6, LT–01104 Vilnius
Kelionių organizatorius Kelionių organizatorius
Ar svajojate aplankyti Niujorką? OAKCIJOS galbūt, KELTŲ Jus visada žavėjo Las Vegasas – BILIETAMS IŠ KLAIPĖDOS šviesų, kazino, pasirodymų ir viešbučių rojus? Keltų linija KLAIPĖDA–KYLIS Pamatykite nuostabiąją Šiaurės už Atėjo laikas TIKROMS ATOSTOGOMS! Vienvietė „Commodore“ kajutė Ameriką + automoypatingą kainą. tik 495 Lt* bilis + pusryčiai Dvivietėkruizas kajutė + automobilis 1324 Lt nuo ** Užsisakykite skrydį iki gegužės tik 15 dienos, ir Joninių Ryga–Stokholmas–Ryga KLAIPĖDA–KYLIS ir KLAIPĖKeltųLt linija leiskitės į nepamirštamą kelionę 2012 10 110 DA– KARLSHAMNAS 01–2013 03Jus 21 į trumpiausios nakties vaKviečiame Dvivietė „Commodore“ kajutė + automoNiujorkas nuo 2226 Lt karėlį! bilis + pusryčiai tik 738 Lt* Vašingtonas nuo Lt ir linksmybės Baltijos jūroje bus2526 disko, iki Keturvietė kajutė +irautomobilis tik 800 Lt* Bostonas 2588 Lt ryto! Keltų linijanuo KLAIPĖDA–ZASNICAS
Kelionių organizatorius
KELIONĖS KELIONĖSAUTOBUSU AUTOBUSU KELIONĖS AUTOBUSU Alyvų Duobelėje, Latvijoje Pirkti žydėjimo internetu:šventė www.kelioniupasiulymai.lt Čekijos rojus–Praha Čekijos pilys–Čekijos pilys–Čekijos rojus–Praha––577 587LtLt (05.26.) – 95 Lt Didingoji Italija ir Kaprio sala – 1747 Italija ir Kaprio sala – 1747 Muziejų naktis Varšuvoje (05.19/20) Lt–Lt175 Lt Oktoberfest – alaus festivalis– –377 1147 Lt IsRyga–Saremos sala–Talinas Čekijos pilys–Čekijos rojus–Praha –Lt577PranLt panija su poilsiu–Šveicarija –Adrijos Žydroji Šiaurės Italija su poilsiu prie jūros Šveicarijos gamtos stebuklai – 1397 Lt cūzijos Riviera 2297 Lt nuo 1197Italija Lt susala–Talinas Šiaurės poilsiu prie–Adrijos Ryga–Saremos 377 Lt jūros Kroatija nuo Lt pažintinė) nuo 1290 Lt – 1297 Lt Šiaurės Italija990 (poilsinė Praha-Viena-Budapeštas nuo627 577 LtLt Praha-Viena-Budapeštas nuo Kroatija nuo 990 Lt LĖKTUVU IŠ VILNIAUS: nuo 619 Lt Praha–Viena–Budapeštas LĖKTUVU IŠ VILNIAUS: Ispanija, Kosta Brava nuo 822 Lt Pirkti internetu: www.kelioniupasiulymai.lt Malta – 904 Lt Ispanija, Kosta(poilsinės) Brava, Kosta Dorada nuo IŠ VARŠUVOS 1979 Lt Hurgada Graikija, Cgalkidikė – 979 Egiptas, nuo 935LtLt Malta – 904 Ispanija, Kosta Dorada Bulgarija nuo Lt850 Lt – 999 Lt Graikija, Chalkidikė – 1099 Lt Ispanija, Šri Lanka Alikantė nuo 3500–– 1108 Lt1108 Ispanija, Alikantė Graikija, sala Kreta nuoKos 1170 Lt –– 1128 Graikija, Kos sala 1128 LtLt Turkija, nuo Antalija Antalija – 1185 1295LtLt Tunisas 770 –Lt Burgas –– 1199 1185 LtLt Bulgarija, Burgas Kroatija, Rijeka Rijeka –– 1279 1489LtLt Kroatija, IŠ VARŠUVOS (pažintinės poilsinės) Turkija, Marmaris 1620 Lt Turkija, Marmaris 1289 Lt Kruizas Nilu nuo 2038 Lt Portugalija, Algarvė – 1999 Lt Bulgarija, Burgas – 1199 Ltnuo 2423 Lt Izraelis–Jordanija–Egiptas LĖKTUVUnuo IŠ VARŠUVOS (poilsinės) Portugalija, Algarvė Lt Marokas 2634 Lt– 1899 Egiptas, Lt Kuba nuoHurgada 5853 Lt nuo 1440 LĖKTUVU IŠ VARŠUVOS (poilsinės) Bulgarija – 1595 Lt Egiptas, Hurgada nuo 995 Lt Turkija – 1440 Lt IŠ RYGOS:– 995 Lt Bulgarija Tailandas (pažintinė Turkija – 1078 Lt poilsinė) – nuo 5218 Lt Šri Lanka – 3500 Lt IŠ VILNIAUS: Kreta – 1170 Lt Egiptas, Tunisas –Hurgada 770 Lt nuo 869 Lt Ispanija, – 1499(pažintinės Lt LĖKTUVUMaljorka IŠ VARŠUVOS – poilTurkija, sinės) Antalija – 889 Lt Kruizas Nilu nuo 1440 Lt Izraelis – Egiptas nuo 1678 Lt Marokas – 2634 Lt Kuba – 5853 Lt STOVYKLOS LIETUVOJE Pasaka nuo 550 Lt Top Fun 540 Lt Raganė 550 Lt Energetikas 600 Lt Laimingas žmogus – tai aš! 600 Lt Trimitas 520 Lt
Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 A.Vienuolio g. 6, LT-01104 Vilnius vilnius@vilnius.krantas.lt, Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 www.krantas.lt A.Vienuolio g. 6, LT-01104 Vilnius vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 Las Vegasas nuo 2871 Lt vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt Torontas nuo 2382 Lt Trivietė kajutė automobilis tik 777 Lt* Monrealis nuo+2874 Lt Keltų linija KLAIPĖDA–KYLIS / ZASNICAS Hiustonas nuo 2964 Lt Vasaros kruizas Ryga–Stokholmas–Ryga / KARLSHAMNAS Kalgaris nuo 3464 Lt nuo 125 Lt 2 sėdimos vietos + automobilis tik 380 Lt* Pamirškite kasdieninius rūpesčius ir atsipaį abi pusesjūroje! su oro uostų mo*ĮKaina vienąpateikta pusęlaive laiduokite Baltijos kesčiais. ** Į abi puses Mėgaukitės saule, vėju ir gera nuotaika. Akcijos galiojamokestis iki 2012 iki 12 100 10 Lt mokamas paRezervacijos Į pildomai. kainą kuro mokestis įskaičiuotas. Kruizo kaina pateikta iš išplaukimo uosto. Pasiūlymų skaičius kiekviename reise riboVietų skaičius ribotas. Daugiau informacijos www.krantas.lt tas .Daugiau informacijos www.krantas.lt
Pamėnkalnio g. 5/ K.Griniaus g., Vilnius Tel 8-5 262 7777, mob. 8 616 16 777 info@svite.lt, www.svite.lt, www.lek.lt
Graikija, Kreta – 99 Šri Lanka – 3500 Lt Lt Mažieji Laukystos piratai 370 Lt Bulgarija, Kreta – 1170Varna Lt – 1099 Lt
Holivudo akademija Portugalija, Algarvė – 599 2239LtLt
Mes jėgaIŠ 450 Lt LĖKTUVU VARŠUVOS (pažintinės – poilsinės) Žaidimų galaktika 450 Lt STOVYKLOS LIETUVOJE Kruizas nuoatkeliauja 1440 Lt; Izraelis–Egiptas Apači Nilu indėnai į Lietuvą 450 Lt Pasaka 550 Lt – 2634 nuo 1678nuo Lt; Marokas Lt; Kuba – Avataro nuotykiai kartu 450 Lt Raganė 5853 Lt – 550 Lt Mes šampinjonai Laimingas žmogus 450 – taiLtaš! 600 Lt
AVIABILIETAI Aplink Top Fun pasaulį 640 Lt per 7 dienas 499 Lt Pirkti internetu: Mano pasauliswww. 595 Ltlek.lt (yra ir pigios aviakompanijos)
Kitas variantas 359 Lt STOVYKLOS UŽSIENYJE Dodi 550 Lt Anglų kalbos stovykla Estijoje 1790 Lt KELTAI Ryga–Stokholmas; STOVYKLOS1699 UŽSIENYJE Bulgarijoje Lt Talinas–Helsinkis; Talinas–Stokholmas; Ventspilis–NynesStovykla Ukrainoje Kroatijoje 2149 Lt „Pribrežnyj“ hamnas; Klaipėda–Karlshamnas (spec. 60 Lt dienai pasiūlymas); Klaipėda–Kylis (spec. pasiūKrymeKlaipėda–Zasnicas „Saliut“ 1699 Lt (spec. pasiūlyAVIABILIETAI* lymas); Baku nuo 1050 Lt;LtMaljorka nuo 500 Lt Bulgarijoje 1699 mas); Turku–Alando salos–Stokholmas *kainos į abi2149 puses Kroatijoje Lt KRUIZAI Juodkalnijoje 1899 Lt Viduržemio jūroje (spec. kaina) KELTŲ BILIETAI Anglųjūroje kalbos(spec. stovykla Estijoje 1790 Lt Karibų kaina) Ryga–Stokholmas AVIABILIETAI*Rytuose (spec. kaina) Tolimuosiuose Talinas–Helsinkis Baltijos jūroje Delis nuo 1870 Lt Talinas–Stokholmas Tokijas – 2229 Lt VIZOS Ventspilis–Nyneshamnas Seulasnuo – 2308 Lt Baltarusiją nuo 85 Lt Į Rusiją 260 Lt, Klaipėda–Karlshamnas Singapūras – 2310 Lt (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Kylis (spec. Bankokas – 2409 Lt pasiūlymas) Klaipėda–Zasnicas (spec. pasiūlymas) Puketas – 2610 Lt Turku–Alando salos–Stokholmas *kainos į abi puses KELTAI VIZOS Joninės Baltijos jūroje (Tallink 3 d. kruizas) Į Rusiją nuo nuo 105 Lt 260 Lt; Baltarusiją nuo 85 Lt Ryga–Stokholmas Talinas–Helsinkis Talinas–Stokholmas Ventspilis–Nyneshamnas Klaipėda–Karlshamnas (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Kylis (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Zasnicas (spec. pasiūlymas) Turku–Alando salos–Stokholmas VIZOS Į Rusiją nuo 260 Lt Baltarusiją nuo 85 Lt
Akcijos taisyklės: nemokamą standartinį žodinį skelbimą iki 15 žodžių galite įdėti pateikę šį kuponą „Vilniaus dienos“ redakcijoje, Labdarių g. 8. Nemokamas skelbimas turi būti išspausdintas iki rugsėjo 30 d. Papildoma informacija tel. (8 5) 261 3653.
NETURI VIETOS, KUR GALĖTUM REALIZUOTI SAVO IDĖJAS? NORI IR MOKI RAŠYTI, PIEŠTI, FOTOGRAFUOTI, GRIMUOTI? Savo idėjas siūlyk 37O@vilniausdiena.lt
Orai
Savaitės pabaigoje Lietuvoje vyraus rudeniški orai – vėsa ir lietus. Šiandien vietomis trumpai palis. Bus vėsu. Temperatūra pakils iki 15–17 laipsnių. Šeštadienį bus kiek šilčiau, tačiau su lietumi. Naktį termometrai rodys nuo 10 iki 14 laipsnių šilumos, dieną – 15–16 laipsnių šilumos.
Šiandien, rugsėjo 14 d.
+15
+16
+15
Telšiai
Šiauliai
+16
Klaipėda
Panevėžys
+16
Utena
+16
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia) teka Mėnulis leidžiasi
6.50 19.37 12.47 4.43 18.27
258-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 108 dienos. Saulė Mergelės ženkle.
+16
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +30 Berlynas +21 Brazilija +32 Briuselis +18 Dublinas +17 Kairas +32 Keiptaunas +21 Kopenhaga +15
Londonas +20 Madridas +31 Maskva +23 Minskas +23 Niujorkas +26 Oslas +17 Paryžius +20 Pekinas +26
orai vilniuje Šiandien
Praha +19 Ryga +15 Roma +19 Sidnėjus +18 Talinas +15 Tel Avivas +30 Tokijas +31 Varšuva +17
Vilnius
Marijampolė
Vėjas
+17
Alytus
1–9 m/s
DATOS
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
+11
+15
+13
+10
3
+12
+15
+13
+8
6
+12
+18
+13
+8
3
sekmadienį
1959 m. gimė Mortenas Harketas, norvegų grupės „A-ha“ lyderis.
prizas Šią savaitę laimėkite knygas: Carol Marinelli „Magnato sutramdymas“ ir Elizabeth Bevarly „Skandalingas romanas“. Atvira, tiesą į akis rėžianti Ema neatrodo tinkama būti magnato padėjėja, bet jos bosui širdžių ėdikui Lukui Damatui patinka toks nuoširdumas. Ema iš paskutiniųjų stengiasi su Luku išlaikyti oficialius santykius, bet, deja, netrukus suvokia, ką iš tikrųjų reiškia būti jo asmenine padėjėja. Gevinas Meisonas sunkiu darbu ir nepalenkiamu ryžtu sukūrė galingą verslo imperiją. Bet milijonieriaus reputacijai iškilo pavojus. Visi šnibždasi, kad Gevinas nepaprastai panašus į Violetos Tendės romano veikėją. Keisčiausia, kad Gevinas nėra net matęs šios rašytojos.
neškite į „Vilniaus dienos“ redakciją Labdarių g. 8, Vilnius. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį, rugsėjo 18 d. Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
1
2
3
Vardai Eisvina, Eisvinas, Goštautas, Krescencijus, Rozalija, Sanita, Sanija, Santa
horoskopai
Šv. Kryžiaus išaukštinimo šventė 1321 m. mirė Dante torius Benjaminas GorAlighieri, italų poetas, bulskis. „Dieviškosios komedi- 1927 m. žuvo šokėja Isajos“ autorius, literatūros dora Duncan. teoretikas ir filosofas. 1965 m. gimė Rusijos 1752 m. Didžiojoje Brita- premjeras Dmitrijus nijoje bei jos kolonijose Medvedevas. pradėtas naudoti Griga- 1982 m. mirė Grace Kelliaus kalendorius; laikas ly, amerikiečių aktorė, buvo perkeltas 11 dienų į Monako princesė. priekį. 1983 m. gimė britų daini1851 m. mirė JAV rašy- ninkė Amy Winehouse. tojas, nuotykinių roma- 2003 m. Lietuvos vyrų nų autorius Jamesas krepšinio rinktinė treFenimore’as Cooperis. čią kartą tapo Europos 1925 m. gimė kompozi- čempione.
šeštadienį
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusių. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite: DIENA (tarpas) VD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba 2. Iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu at-
+15
+17
4
5
6
7
8
9
10
11
Avinas (03 21–04 20). Neigiamai vertinsite savo gyvenimą, kažkas iš pažįstamų nepateisins jūsų vilčių. Jūsų sumanymai prieštaraus jūsų moraliniams įsitikinimams. Neskubėkite reikšti savo nuomonės. Jautis (04 21–05 20). Neigiamai vertinsite tradicijas, nesutiksite su vyresniais ar autoritetingais žmonėmis. Pasistenkite dėl savo abejonių nesusikivirčyti su aplinkiniais. Dvyniai (05 21–06 21). Labai sėkminga diena. Kitaip vertinsite tai, kas gera. Dėl šio pokyčio pajausite meilę ir dėkingumą aplinkiniams. Tik nepasiduokite euforijai ir nežadėkite daugiau negu galite įvykdyti. Vėžys (06 22–07 22). Norėsite daug kalbėti, nes puikiai mąstote ir esate kupinas naujų idėjų. Pasinaudokite šia puikia būsena apgalvodamas ir įgyvendindamas neatidėliotinus reikalus bei planus. Liūtas (07 23–08 23). Neigiamai vertinsite savo idėjas, o neteisingai suprasta kitų žmonių nuomonė suklaidins jus, todėl geriausia tiesiog patylėti ir imtis tik tiesioginių pareigų. Mergelė (08 24–09 23). Esate kupinas naujų idėjų. Palankus laikas bendrauti. Nors ir būsite pakankamai susikaupęs, kalbėkite tik tai, kas jums gerai žinoma. Svarstyklės (09 24–10 23). Jūs labai energingas ir aktyvus, jaučiate nepaprastą jėgų ir motyvacijos antplūdį. Tačiau laikykitės numatyto plano, kad nepristigtumėte jėgų. Skorpionas (10 24–11 22). Tinkamas laikas kurti naujus projektus arba įgyvendinti senesnius. Būsite skatinamas vyresnio ar autoritetingo žmogaus. Bet jei užmigsite ant laurų ir praleisite šį palankų momentą, jūsų laimės paukštė gali išsprūsti iš rankų. Šaulys (11 23–12 21). Palanki diena mąstyti ir tyrinėti, nes užplūs naujų idėjų lavina. Mėgausitės ilgais pokalbiais, rašysite laiškus, plepėsite telefonu. Tik nepamirškite darbo! Ožiaragis (12 22–01 20). Sunkumai darbe gali turėti neigiamos įtakos jūsų ateities planams. Dabar nespręskite svarbių klausimų. Tvarkykite būtiniausius reikalus, susikoncentruokite į reikšmingiausius dalykus, o ateityje laukia geresni laikai. Vandenis(01 21–02 19). Nepatiks kitų žmonių idėjos, jeigu jos bent kiek nors prieštaraus jūsiškėms. Be to, aplinkinių sumanymai atrodys kvaili. Jeigu jūsų vertinimai teisingi, tikrai galite ginčytis su aplinkiniais, nes, pasitelkus rimtus argumentus, tai seksis puikiai. Žuvys (02 20–03 20). Galimas konfliktas su jaunu žmogumi. Tikėtinos įtemptos situacijos, todėl teks ieškoti kompromiso. Atsiras galimybių tobulėti. Viskas jūsų rankose, reikia tik šiek tiek pastangų.