2012-09-15 Kauno diena

Miestas

5p.

Savaitė

Po­li­to­lo­gai­ ne­si­ryž­ta­ pro­gno­zuo­ti, kam­ teks rin­ki­mų­ nu­ga­lė­to­jo­ vainikas.

Žvė­rių pus­ry­čiai­ Zoo­lo­gi­jos so­de:­ nuo daug mė­sos –­ plėš­rū­nams iki­ gur­ma­niš­kų ska­nės­tų – be­ždžio­nėms.

Pasaulis

8p.

18p.

Danijos vaikų darželiuose – ­ galimybė pradėti ­ 40p. atžalą.

Jungtinės ­ Europos Valstijos – įgyvendinamas planas ar ­ tik rožinė ­ svajonė?

Šeštadienio

Rugsėjo 15, 2012 Nr. 216 (19775) Kaunodiena.lt 2,50 Lt

Lietuvos ežerai – tušti

Pra­mo­ga: eks­kur­si­ja už gro­tų Vi­li­ja Žu­kai­ty­tė

v.zukaityte@kaunodiena.lt

Va­kar vi­si no­rin­tie­ji ga­lė­jo pa­si­ žval­gy­ti po Kau­no tar­dy­mo izo­lia­ to­riaus erd­ves, į ku­rias pa­ša­li­niai pa­pras­tai neį­lei­džia­mi.

Ati­džiai pa­tik­ri­na

Į eks­kur­si­ją su­si­rin­ku­sie­siems Kont­ro­lės ir pra­lei­di­mo punk­te te­ ko pa­lik­ti te­le­fo­nus, fo­toa­pa­ra­tus, kos­me­ti­kos prie­mo­nes, pi­ni­gi­nes, me­di­ka­men­tus. Dar vie­nas pa­tik­ ros punk­tas – me­ta­lo de­tek­to­rius. „Kau­no tar­dy­mo izo­lia­to­rius yra se­niau­sias Lie­tu­vo­je, jam 150 me­ tų. Šios eks­kur­si­jos leis vi­suo­me­nei iš ar­čiau su­si­pa­žin­ti su jo veik­la“, – sakė izo­lia­to­riaus di­rek­ to­rė Ži­vi­lė Mi­kė­nai­tė.

5

Dienos citata „Va­do­vau­ti LTOK ne­ reiš­kia tik spaus­ti ran­ kas spor­ti­nin­kams ar val­ džios pa­rei­gū­nams“, –

Donato Mockaus piešinys

Mū­sų eže­rai bai­gia pa­virs­ti ne­gy­vais ba­sei­nais. Po šios va­sa­ros žve­jai mė­gė­jai kons­ta­tuo­ja: žu­vų iš­tek­liai ka­tast­ro­fiš­kai su­ny­ko. Pi­giai iš­nuo­mo­ti tel­ki­niai ne­pri­ žiū­ri­mi ir siau­bia­mi go­džių bra­ko­nie­rių, ne­si­rū­pi­na­ma jų įžu­vi­ni­mu.

Tap­ki­te rin­ki­mų ora­ku­lais

10p.

Sau­lius Tvir­bu­tas

s.tvirbutas@kaunodiena.lt

Už ba­tų po­ros kai­ną

Ar ži­no­te, kiek Lie­tu­vo­je kai­nuo­ja me­tams iš­si­nuo­mo­ti eže­rą? Ne­di­ de­lis eže­rė­lis mū­sų ša­ly­je kai­nuo­ja pi­giau nei ba­tų po­ra.

Vi­du­ti­nio dy­džio eže­ras me­tams kai­nuo­ja kaip ne­blo­go kon­ja­ko bu­

te­lis. Di­des­nio eže­ro, to­kio kaip Du­sia Dzū­ki­jo­je ar Avi­lys Aukš­ tai­ti­jo­je, nuo­mos kai­na me­tams – apy­tik­riai kaip žie­mi­nio pal­to: apie 1 000 li­tų.

1 200 Lie­tu­vos van­dens tel­ki­nių iš­nuo­mo­ti pri­va­tiems as­me­nims, ku­rie už lei­di­mą nau­do­ti žūk­lės plo­tą per me­tus mo­ka 1 li­tą už hek­ta­rą.

bū­si­miems kan­di­da­tams į šį po­stą pri­mi­nė Lie­tu­vos tau­ti­nio olim­pi­nio ko­mi­te­to pre­zi­den­tas ­ Ar­tū­ras Po­vi­liū­nas, ku­ris va­kar ­ pa­tvir­ti­no ne­kel­sian­tis sa­vo ­ kan­di­da­tū­ros nau­jai ka­den­ci­jai.

23p.

6

Su ra­men­tais į klu­bą neį­lei­do Ko­jos ope­ra­ci­jos be­lau­kian­ti Li­na Šla­ju­tė-Fos­se pri­vers­ta vaikš­čio­ ti su ra­men­tais. Po bro­lio ves­tu­vių ji su se­se­ri­mi ir drau­gais nu­spren­dė už­suk­ti į Kau­no nak­ti­nį klu­bą „Mo­jo Loun­ge“. Čia al­ko­ho­lio ne­var­to­jan­ čios ir au­to­mo­bi­lį vai­ra­vu­sios mer­ gi­nos lau­kė akib­rokš­tas. Ap­sau­gos dar­buo­to­jas nu­kir­to: „O jūs kur? Su ra­men­tais neį­lei­džia­me.“ Vė­liau jis dar mer­gi­nai ne­pa­sid­ro­vė­jo iš­rėž­ti: „Po to to­kie pri­si­ge­ria ir sklai­do­si.“ Li­na ne­sle­pia: ji su­tri­ko, bu­vo šo­ki­ ruo­ta. Iš pra­džių nė ne­su­vo­kė, kad klu­bo lan­ky­to­jai žvel­gia į ją ir kal­ ba­ma apie ją. 27p.

2

Ĺ eĹĄtadienis, rugsÄ—jo 15, 2012

Miestas

Oro kokybÄ— Kaune 0

11

50mg/m3

Ĺ altinis: Kauno miesto aplinkos kokybÄ—s tyrimai

Kietosios dalelÄ—s (KD10) Nustatyta 24 val. ribinÄ— vertÄ—

UAB “Avitelos prekyba� Gen. direktorius Tadas Jankauskas

RugsÄ—jo mÄ—nesÄŻ buitinÄ—s elektronikos prekybos tinklas AVITELA ĹĄvenÄ?ia savo 18 metĹł gimtadienÄŻ ir kvieÄ?ia visus jÄŻ ĹĄvÄ™sti kartu! „Norime nuoĹĄirdĹžiai padÄ—koti mĹŤsĹł iĹĄtikimiems ir mylimiems pirkÄ—jams – aÄ?iĹŤ, kad pasitikite mumis! – ir pakviesti apsilankyti mĹŤsĹł parduotuvÄ—se!â€? – sako prekybos tinklo AVITELA generalinis direktorius Tadas Jankauskas. – Visos ÄŻmonÄ—s komandos pastangomis ir mĹŤsĹł pirkÄ—jĹł dÄ—ka paskutinius metus, nepaisant jokiĹł kriziĹł, ÄŻmonÄ—s rezultatai iĹĄliko stabilĹŤs, nes stengiamÄ—s ir stengsimÄ—s savo pirkÄ—jams pateikti patÄŻ vertingiausiÄ… technikos sprendimÄ…: tik kokybiĹĄkĹł ir laiko patikrintĹł, pasaulyje pripaĹžintĹł technikos gamintojĹł asortimentÄ… uĹž patraukliÄ… kainÄ…. Mes pateikiame ÄŻdomiĹł, technologiĹĄkai paĹžangiausiĹł technikos prekiĹł, tobuliname savo profesionalĹł – pardavÄ—jĹł konsultantĹł Ĺžinias, rĹŤpinamÄ—s savo klientais, nuolat atnaujiname parduotuves. Pagrindinis tikslas – moderni ir klientui pati maloniausia bei patogiausia aplinka.

UAB „Avitelos prekybaâ€? – nuolat auganti, besipleÄ?ianti bei stiprinanti savo pozicijas buitinÄ—s, garso ir vaizdo, kompiuterinÄ—s bei skaitmeninÄ—s technikos prekybos ÄŻmonÄ— Lietuvoje. Tai didĹžiausias klaipÄ—dieÄ?iĹł ÄŻkurtas maĹžmeninis prekybos tinklas. VeiklÄ… pradÄ—jusi 1994 m., kai KlaipÄ—doje buvo ÄŻkurta pirmoji parduotuvÄ—, jau 2003-iaisiais bendrovÄ— atdarÄ— net 5 000 kv. m. PC „Avitelaâ€?, kuris ĹĄiuo metu yra didĹžiausias ir moderniausias VakarĹł Lietuvoje ir, ko gero, pats moderniausias specializuotas buitinÄ—s, kompiuterinÄ—s, garso, vaizdo, foto- bei mobiliosios technikos prekybos centras Baltijos ĹĄalyse. Ĺ iandien „Avitelosâ€? ÄŻmonÄ—s vardas jau Ĺžinomas daugelyje Lietuvos miestĹł.

AVITELA įspōdingą veiklos datą pasitinka jau turėdama net 20 parduotuvių 19-oje Lietuvos miestų: Vilniuje, Klaipėdoje, Kaune, Šiauliuose, PanevėŞyje, Alytuje, Marijampolėje, Tauragėje, Ukmergėje, Utenoje, Telťiuose, MaŞeikiuose, Jonavoje, Kėdainiuose, Kupiťkyje, Kretingoje, Plungėje, Šilutėje ir Joniťkyje. Na, o tiems, kurie mėgsta pirkti internetu, – puiki, patogi, moderni elektroninė parduotuvė www.avitela.lt.

PasiĹŤlymai tikrai ÄŻspĹŤdingi – kiekvienas iĹĄsirinks sau tinkamÄ… vertingiausiÄ… sprendimÄ…. O kiekvienas, pirkÄ™s uĹž 500 Lt ir daugiau neakcijiniĹł prekiĹł, galÄ—s ÄŻsigyti mobilĹłjÄŻ telefonÄ… „Samsung E1170“ tik uĹž 29,99.

Maloniai laukiame JÝsø.

„Kauno dienos“ reklamos pardavimo skyrius: tel. 302 234, 308 863, 308 864, 302 230, e. paĹĄtas reklama@kaunodiena.lt

)&

klasika ir elegancija

58*6Ä•-2 0Ä•1(6ÄŤ

dkebW_ZW

ekonomiĹĄkumas ir paprastumas

9,6,(06 *$0,1,$06

Produktai gaminami automatine ĹĄveicariĹĄka ÄŻranga.

Gaminiai iĹĄbandyti ir sertifikuoti Vokietijos VDE instituto laboratorijoje.

IeĹĄkokite partneriĹł parduotuvÄ—se ZZZ YLOPDHOHFWULF OW

iĹĄskirtinis dizainas

0

0,33

Anglies monoksidas (CO)

10 mg/m3

Nustatyta 8 val. ribinÄ— vertÄ—

0

36

200

mg/m3

Azoto dioksidas (NO2)

Nustatyta 1 val. ribinÄ— vertÄ—

Pa­vel­do sar­gÄ… ste­bi­na Kau­no vy­riau­sia­sis pa­vel­do­sau­gi­nin­kas Svai­ge­das Stoť­kus van­giems mies­to val­ di­nin­kams ÄŻro­dÄ—, kad rei­kia ne tuť­Ä?iai kal­bė­tis, o im­tis konk­re­Ä?iĹł dar­bĹł: jis ra­ do, kas su­re­mon­tuo­s van­da­lĹł iť­lup­tus Ĺžy­ dĹł ka­pĹł var­tus.

Sau­lius Tvir­bu­tas

s.tvirbutas@kaunodiena.lt

Re­mon­tas ne­kai­na­vo

Kau­no sa­vi­val­dy­bÄ—s val­di­ni­n­kai, tu­rin­tys rō­pin­tis mies­to ka­pi­nė­ mis, taip pat ir ap­leis­ta Rad­vi­lė­nĹł plen­te esan­Ä?ia se­ną­ja Ĺžy­dĹł ka­pa­ vie­te, tu­rė­tĹł nu­sto­ti tei­sin­ti sa­vo ne­veik­lu­mÄ… lė­ťų sto­ka.

Kul­tō­ros pa­vel­do de­par­ta­men­to Kau­no te­ri­to­ri­nio pa­da­li­nio ve­dė­jas Svai­ge­das Stoť­kus pa­ro­dė, kad kar­ tais uŞ­ten­ka ir ne­di­de­lių pa­stan­gų bei Şmo­giť­ko po­Şiō­rio.

PrieĹĄ po­rÄ… sa­vai­Ä?iĹł Ĺžy­dĹł re­li­gi­ nÄ—s bend­ruo­me­nÄ—s va­do­vas Mau­ťa Bai­ra­kas pa­ste­bė­jo, kad din­go Rad­ vi­lė­nĹł plen­te esan­Ä?iĹł ka­pi­niĹł me­ ta­li­niai var­tai su Do­vy­do ĹžvaigŞ­ dė­mis.

Po sa­vai­tės į Kul­tō­ros pa­vel­do de­par­ta­men­tą pa­skam­bi­no vie­na kau­nie­tė ir pra­ne­ťė, kad ma­tė nu­ mes­tus var­tus prie ka­pi­nių, tik ki­

to­je jĹł pu­sė­je nei ÄŻeiga. „Nors ka­ pi­niĹł val­dy­to­jas yra Kau­no mies­to val­dĹžia, ta­Ä?iau dÄ—l sa­vi­val­dy­bÄ—s ne­ veik­lu­mo bei ig­no­ra­vi­mo mes pa­ tys sa­vo ini­cia­ty­va ir lė­ťo­mis var­ tus lai­ki­nai per­ve­Şė­me ÄŻ sau­giÄ… vie­tą“, – pa­sa­ko­jo S.Stoť­kus.

Dar­bai jau ei­na į pa­bai­gą, o sa­vi­val­ dy­bė­je man pa­sa­ kė, kad dar vyks­ ta pa­si­ta­ri­mai dėl tvar­ky­mo.

Ve­dė­jas pa­pra­ťė M.K.ÄŒiur­lio­nio mu­zie­jaus pa­tal­pas re­mon­tuo­jan­ Ä?ios ÄŻmo­nÄ—s dar­buo­to­jĹł su­re­mon­ tuo­ti var­tus ir ÄŻsta­ty­ti juos ka­pi­nė­ se. „Bend­ro­vÄ— tai pa­da­rÄ— uĹž sa­vo lė­ťas: per­da­Şė, su­tai­sÄ— ir, at­ga­be­nu­

„„ Ri­tua­las: ÄŻsta­Ä?ius var­tus, S.Stoť­kus

si ÄŻ ka­pus, pri­vi­ri­no var­tus prie vy­ riĹł, kad va­gys ki­tÄ… kar­tÄ… jĹł ne­ga­lė­tĹł iť­lup­ti“, – pa­sa­ko­jo S.Stoť­kus.

Pa­rė­mė vers­li­nin­kas

S.Stoť­kus ne­gai­lė­jo kri­ti­kos Kau­ no val­dŞiai. „Ji ga­lė­tų ro­dy­ti dau­ giau ini­cia­ty­vos, o da­bar tik ci­ niť­kai ig­no­ruo­ja vi­sus pa­siō­ly­mus ir pra­ťy­mus. Se­niai siō­lė­me skir­ti lė­ťų ťa­bakť­ty­nams ap­tvar­ky­ti, bet ga­liau­siai to ėmė­si Şy­dų vers­li­nin­ kas, uŞ sa­vo lė­ťas pa­sam­dęs įmo­nę.

Dar­bai jau ei­na į pa­bai­gą, o sa­vi­val­ dy­bė­je man pa­sa­kė, kad dar vyks­ ta pa­si­ta­ri­mai dėl tvar­ky­mo. Jie net

Svei­ka­tos moks­lĹł kal­vÄ— pla­Ä?

Mantas La­pins­kas

m.lapinskas@kaunodiena.lt

Lie­tu­vos svei­ka­tos moks­lĹł uni­ ver­si­te­te va­kar su­reng­ta iť­kil­min­ ga inau­gu­ra­ci­jos ce­re­mo­ni­ja. ÄŽ pir­ ma­kur­siĹł gre­tas ÄŻsi­lie­jo 150 stu­ den­tĹł uŞ­sie­nie­Ä?iĹł.

„Jei ÄŻro­dy­si­te, kad esa­te pa­si­ruo­ťę gau­ti dip­lo­mÄ…, mō­sĹł aka­de­mi­nÄ— bend­ruo­me­nÄ— mie­lai jus pa­svei­kins ir uni­ver­si­te­to bai­gi­mo ce­re­mo­ni­ jo­je“, – iť­kil­min­go­je nau­jo­kĹł inau­ gu­ra­ci­jo­je sa­kÄ— Lie­tu­vos svei­ka­tos moks­lĹł uni­ver­si­te­to (LSMU) Me­ di­ci­nos aka­de­mi­jos kanc­le­ris Vi­ lius Gra­baus­kas. Ĺ ie­met dau­giau­sia LSMU nau­jo­kĹł sve­tim­ťa­liĹł at­vy­ko iĹĄ Is­pa­ni­jos, Ĺ ve­di­jos, Iz­rae­lio, ly­ gi­nant su per­nykť­te sta­tis­ti­ka, pa­ dau­gė­jo stu­den­tĹł iĹĄ Li­ba­no.

Dau­giau­sia uŞ­sie­nie­Ä?iĹł pa­si­rin­ ko me­di­ci­nos, odon­to­lo­gi­jos, far­

„„ In­ves­ti­ci­ja: LSMU rek­to­riaus R.Ža­liō­no tei­gi­mu, įgy­tų Şi­nių ne­pa­veiks jo­k

ma­ci­jos stu­di­jas. Sve­tim­ťa­liai stu­ den­tai at­ran­da ir ve­te­ri­na­ri­nÄ—s me­di­ci­nos pro­gra­mÄ…. Sep­ty­ni uŞ­ sie­nie­Ä?iai ĹĄiais me­tais ÄŻsto­jo ÄŻ Vi­ suo­me­nÄ—s svei­ka­tos fa­kul­te­to ma­ gist­ran­tō­rÄ….

Per pa­sta­ruo­sius ket­ve­rius me­ tus LSMU uŞ­sie­nio stu­den­tĹł skai­ Ä?ius iĹĄau­go nuo 334 iki 541. Stu­di­ jas ren­ka­si jau ir Kip­ro, Olan­di­jos, Ni­ge­ri­jos stu­den­tai. Po uni­ver­si­te­to va­do­vĹł, Stu­den­tĹł są­jun­gos va­do­vĹł

3

Šeštadienis, rugsėjo 15, 2012

Miestas

ne­ran­gūs val­di­nin­kai

Pra­žu­dė sai­ko ne­tu­rė­ji­mas Dia­na Kra­pa­vic­kai­tė

d.krapavickaite@kaunodiena.lt

Va­žiuo­tų tu­ris­tai

S.Stoš­kus įsi­ti­ki­nęs, kad su­tvar­ ky­t i ka­pai ga­l ė­t ų bū­t i tu­r is­t ų trau­kos ob­jek­tu. „Ka­pi­nių tik­rai at­vyk­tų lan­ky­ti daug žy­dų, tu­rin­ čių šak­nų Lie­tu­vo­je. In­ves­tuo­tos lė­šos at­si­pirk­tų de­šim­te­rio­pai“, – įsi­ti­ki­nęs S.Stoš­kus.

Pa­sak jo, Kau­ne kaip ir vi­so­ je Lie­tu­vo­je, li­kę per ma­žai žy­dų, kad jie pa­tys pa­jėg­tų su­tvar­ky­ti ir pri­žiū­rė­ti sa­vo ka­pi­nes. „To­dėl tu­ri­me pri­si­dė­ti ir mes. Juk mū­sų ša­ly­je iš­žu­dy­ta per 90 pro­c. žy­dų, tai – ir mums ten­kan­ti at­sa­ko­my­ bė“, – kal­bė­jo S.Stoš­kus.

Ne­sup­ran­ta, ko no­ri

(kai­rė­je) at­ve­žė ir spy­ną, ku­rią už­ra­ki­no M.Bai­ra­kas. To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

ne­ži­no­jo, kad jau be jų pjau­na­mi krū­my­nai“, – ste­bė­jo­si S.Stoš­kus.

Ka­pi­nė­se šiuo me­tu dir­ba Lie­tu­ vo­je in­ves­ta­vu­sio Di­džio­sios Bri­ta­ ni­jos vers­li­nin­ko Wi­lia­mo Ster­no sam­dy­ta įmo­nė. Jis ža­da at­nau­ jin­ti tvo­rą, įreng­ti vaiz­do ste­bė­ji­ mo ka­me­ras Tvar­ko ir stu­den­tai

Sa­vo jė­go­mis ka­pi­nes tvar­ko ir vie­ tos žy­dų bend­ruo­me­nės. M.Bai­ ra­kas pa­sa­ko­jo, kad ne­se­niai vy­ ku­sio­je tal­ko­je da­ly­va­vo Lie­tu­vos svei­ka­tos moks­lų uni­ver­si­te­tų stu­ den­tai. „Ats­ta­tė­me 52 pa­mink­lus,

iš­pjo­vė­me ša­bakš­ty­nus“, – pa­sa­ ko­jo M.Bai­ra­kas.

Tal­ki­nin­kai at­sta­tė ir tri­jų žy­dų sa­va­no­rių, ko­vo­ju­sių už Lie­tu­vos ne­prik­lau­so­my­bę 1918–1920 m., ka­pų pa­mink­lus: Sa­mue­lio Kok­ ne­rio, Chai­mo Ju­de­levs­kio, Ca­le­ lio Gra­ževs­kio. To­dėl žy­dų re­li­gi­ nė bend­ruo­me­nė ke­ti­na kreip­tis į Kraš­to ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ją, kad tal­kon at­siųs­tų ir ka­rei­vių.

Nuo XIX a. iki po­ka­rio vei­ku­sio­ se ka­pi­nė­se pa­lai­do­tas Da­nie­lius Dols­kis, dai­li­nin­kas Jo­kū­bas Me­ senb­liu­mas, taip pat čia il­si­si me­ di­kai, žur­na­lis­tai, pra­mo­ni­nin­kai.

Kau­no sa­vi­val­dy­bės įmo­nės „Ka­ pi­nių prie­žiū­ra“ di­rek­to­rius Al­ gir­d as Ver­b ic­kas sa­k ė ne­s up­ ran­tan­tis S.Stoš­kaus pre­ten­zi­jų. „Neaiš­ku, ko jis no­ri. Taip tik es­ ka­luo­ja konf­lik­tą su žy­dais. Mes ge­rai su­ta­r ia­m e su abie­j o­m is mies­to žy­d ų bend­r uo­m e­n ė­m is, ku­rios pri­žiū­ri šias ka­pi­nes“, – tei­gė di­rek­to­rius.

Jis sa­kė, kad sa­vi­val­dy­bė su­ tei­kia trans­por­to šiukš­lėms, ša­ koms iš­vež­ti, kai to pa­pra­šo tal­ ki­nin­kai. „Taip pat nu­šie­nau­ja­me pie­vą plo­te, kur nė­ra ka­pa­vie­čių.

Ki­tur bi­jo­me su­ga­din­ti ko­kį nors pa­m ink­l ą krū­m ap­jo­v ė­m is. Ge­ riau­sia bū­tų, kad ka­pi­nė­se šei­ mi­nin­kau­tų pa­tys žy­dai“, – ma­ no A.Ver­bic­kas.

­čiau at­ve­ria du­ris pa­sau­liui

kia eko­no­mi­nė kri­zė.

svei­ki­ni­mų Is­pa­ni­jos, Li­ba­no, Ai­ri­ jos, Šve­di­jos, Iz­rae­lio, Pie­tų Ko­rė­ jos ir ki­tų ša­lių stu­den­tai bu­vo pri­ sta­ty­ti aka­de­mi­nei bend­ruo­me­nei, jiems įteik­tos sim­bo­li­nės do­va­nė­ lės. Per pri­sta­ty­mą skam­bė­jo ir lie­

Ar­tū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

tu­viš­ki ak­cen­tai – į tė­vy­nę stu­di­ juo­ti grį­žo Ame­ri­ko­je, Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je ir Ka­na­do­je mo­kyk­las bai­gę lie­tu­viai.

Po ce­re­mo­ni­jos LSMU rek­to­rius Re­mi­gi­jus Ža­liū­nas pri­mi­nė, kad

me­di­ci­nos stu­di­jas ne­leng­va su­ de­rin­ti su stu­den­tiš­ku gy­ve­ni­mu. „Ti­kiu, kad bai­gę uni­ver­si­te­tą tap­ si­te mū­sų am­ba­sa­do­riais sa­vo ša­ly­ se“, – sa­kė LSMU rek­to­rius. „Di­dė­jan­tis stu­den­tų iš už­sie­nio skai­čius, – kal­bė­jo R.Ža­liū­nas, – ro­do, kad LSMU – tai uni­ver­si­te­ tas, ku­rio stu­di­jų ko­ky­be ne­ten­ka abe­jo­ti. Dau­giau nei 20 me­tų kvie­ čia­mės stu­den­tų iš už­sie­nio, o mū­ sų ab­sol­ven­tai ge­rą ži­nią sklei­džia po vi­są pa­sau­lį. Taip mes kon­ku­ ruo­ja­me ne tik Lie­tu­vo­je, ta­čiau ir pa­sau­li­nė­je uni­ver­si­te­tų rin­ko­je.“ „At­vy­kau iš Iz­rae­lio stu­di­juo­ ti odon­to­lo­gi­jos. Ko­dėl? Gir­dė­jau, ko­kio aukš­to ly­gio stu­di­jos yra šia­ me uni­ver­si­te­te, o su­ži­no­jau tai iš sa­vo se­sės, ku­ri čia taip pat stu­di­ juo­ja. Ma­nau, tai ir­gi iš da­lies nu­lė­ mė ma­no pa­si­rin­ki­mą“, – po ce­re­ mo­ni­jos pa­bai­go­je nu­skam­bė­ju­sio stu­den­tiš­ko him­no sa­kė Na­ta­li.

Ei­ve­nių gat­vė­je aki­nius įsi­gi­jęs 29-erių me­tų su­kčius su­si­dū­ri­ mo su po­li­ci­ja ga­lė­jo iš­veng­ti.

De­ja, už pirk­tuo­sius aki­nius pa­ dirb­ta kre­di­ti­ne kor­te­le at­si­skai­ tęs vy­ras į par­duo­tu­vę grį­žo ant­ rą kar­tą.

Tre­čia­die­nį, apie 15 val., vie­no­ je par­duo­tu­vė­je bu­vo par­duo­ ti dve­ji aki­niai už 756 li­tus. Tai, kad už pir­ki­nius at­si­skai­ty­ta pa­ dirb­ta kre­di­ti­ne kor­te­le, paaiš­kė­jo ge­ro­kai vė­liau. Iš pir­mo žvilgs­nio nu­si­kal­ti­mas ne­per­ne­lyg nuo­ sto­lin­gas. Ti­kė­tis, kad bus mes­ tos gau­sios po­li­ci­jos pa­jė­gos šiam nu­si­kal­ti­mui išaiš­kin­ti, var­gu ar bu­vo ga­li­ma.

Jau­nuo­lį pra­žu­dė jo pa­ties go­ du­mas – ket­vir­ta­die­nį, apie 16 val., jis vėl pa­si­ro­dė tos pa­čios par­duo­tu­vės tarp­du­ry­je. Tar­ si nu­jaus­da­mas kaž­ką ne­ge­ro, jis ban­dė pa­spruk­ti per at­sar­gi­

Be­sai­kis: ant­rą kar­tą aki­nių su

pa­dirb­ta kor­te­le nu­si­pirk­ti ne­pa­ vy­ko. Eval­do But­ke­vi­čiaus nuo­tr.

nį išė­ji­mą, ta­čiau to­li pa­bėg­ti ne­ pa­vy­ko.

Par­duo­tu­vės dar­buo­to­jai jau bu­vo spė­ję pra­neš­ti po­li­ci­jai. Pat­ ru­lių rink­ti­nės pa­rei­gū­nai su­lai­ kė įta­ria­mą­jį P.Š., ku­ris už­da­ry­ tas į Kau­no vy­riau­sio­jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to areš­ti­nę.

4

šeštadienis, rugsėjo 15, 2012

miestas Šim­ta­me­tės ­ lin­kė­ji­mai

Sky­rė ­ mi­li­jo­ną litų

Įk­liu­vo ­ su­te­ne­riai

„Tai jums vi­siems svei­ka­tos – kad vi­si, čia esan­tys, su­lauk­ tu­mė­te ma­no me­tų“, – sa­ kė svei­ki­ni­mų su­lau­ku­si Ane­ lė Po­vi­lo­nie­nė, ku­ri ry­toj taps šeš­tą­ja Kau­no ra­jo­no il­gaam­ že, ku­riai šie­met su­ka­ko 100 me­tų. Gu­vi se­no­lė ypač mėgs­ ta skai­ty­ti: „Neį­si­vaiz­duo­ju ry­ to be spau­dos.“

Ūkio mi­nis­te­ri­ja pa­tvir­ti­no, kad Kris­taus Pri­si­kė­li­mo baž­ ny­čios ap­lin­kos su­tvar­ky­mo pro­jek­tą nu­ma­to­ma iš da­lies fi­nan­suo­ti iš 2007–2013 m. san­glau­dos ska­ti­ni­mo veiks­ mų pro­gra­mos. Iš Eu­ro­pos Są­jun­gos fon­dų bus skir­ta 1 mln. li­tų, li­ku­si su­ma tu­rės bū­ti at­ras­ta iš ki­tų šal­ti­nių.

Po­li­ci­ja su­lai­kė 50-me­tį olan­ dą T.W. ir 23-ejų lie­tu­vę A.B., ku­rie or­ga­ni­za­vo mer­gi­nų pro­ sti­tu­ci­ją Kau­no ra­jo­ne. Klien­ tai bu­vo kvie­čia­mi at­vyk­ti į pra­ban­giai įreng­tą na­mą, kur pro reidą ir sulaikytos keturios prostitutės. Są­va­dau­to­jai iš klien­tų im­da­vo po 400 li­tų už vie­nos va­lan­dos pa­slau­gas.

Plė­ši­kai kan­ki­no se­no­lį Dia­na Kra­pa­vic­kai­tė

d.krapavickaite@kaunodiena.lt

Į 78-erių me­tų be­veik ak­lo kau­ nie­čio na­mus penk­ta­die­nio nak­tį įsi­ver­žę kau­kė­ti plė­ši­kai rei­ka­la­ vo pi­ni­gų. Gar­baus am­žiaus vy­ras bu­vo du­si­na­mas, jam gra­sin­ta nu­ pjau­ti ko­jų pirš­tus.

Į se­no­lio na­mus Ju­li­ja­na­vos gat­vė­je trys kau­kė­ti as­me­nys įsi­ver­žė apie 1 val. nak­ties. Plė­ši­kai išė­mė lan­ gą, per ku­rį ir pa­te­ko į bu­tą. Maž­ daug apie 3 val. nak­ties iš­si­gan­ dęs ir api­plėš­tas se­no­lis pa­si­bel­dė į kai­my­no du­ris. „Jis la­bai pra­stai gir­di ir ma­to. Jis net ne­gir­dė­jo, kaip plė­ši­kai išė­mė lan­gą ir įė­jo į jo kam­ba­rį“, – pa­sa­ko­ jo vos tre­jais me­tais už nu­ken­tė­ju­sį­jį jau­nes­nis kai­my­nas. Jis ti­ki­no nak­tį jo­kių įtar­ti­nų gar­sų ne­gir­dė­jęs.

Po ne­ra­mios nak­ties nu­ken­tė­ jęs se­no­lis dar ir va­kar ry­tą jau­tė­si pra­stai. Ypa­tin­gų su­ža­lo­ji­mų vy­ras ne­pa­ty­rė, ta­čiau jau­du­lys žmo­ gui su šir­dies sti­mu­lia­to­riu­mi la­ bai pa­ken­kė.

Kau­kė­ti plė­ši­kai, už­me­tę ant­klo­ dę ant gal­vos, du­si­no se­no­lį, bu­vo jau pa­siė­mę pei­lį ir gra­si­no nu­pjau­ ti ko­jų pirš­tus, jei ne­pa­sa­kys, kur pa­dė­ti pi­ni­gai, o jei ir nu­pjau­ti ko­ jų pirš­tai ne­pa­dės iš­gau­ti in­for­ma­ ci­jos, tuo­met plė­ši­kai gra­si­no lau­ žy­ti šon­kau­lius.

Se­no­lis ati­da­vė na­mie lai­ky­tus 4,2 tūkst. li­tų, mo­bi­lio­jo ry­šio te­le­ fo­ną, du 0,5 l tal­pos bu­te­lius „Me­ ta­xos“ ir ban­ko mo­kė­ji­mo kor­te­lę. „200 li­tų plė­ši­kai pa­li­ko jam, o kor­ te­lę už­blo­ka­vo­me. Ne­daug ten pi­ni­ gė­lių bu­vo“, – pa­sa­ko­jo kai­my­nas.

Vy­ras nea­be­jo­jo, kad kau­kė­tie­ji nu­si­kal­tė­liai neat­vy­ko iš kaž­kur to­ li. Grei­čiau­siai dar­ba­vo­si vie­ti­niai Yliš­kių plė­ši­kai. Sut­var­ky­ti su­jauk­ tus api­plėš­to se­no­lio na­mus atė­ju­ si kai­my­no duk­ra mi­nė­jo, kad vi­sai ne­to­li yra ba­ras, ku­ria­me ren­ka­si nie­kur ne­dir­ban­tys ir iš­ger­ti mėgs­ tan­tys apy­lin­kių gy­ven­to­jai.

Už­ka­lė: kai­my­nas su­tvar­kė se­

no­lio na­mų lan­gą, pro ku­rį į vi­dų pa­te­ko plė­ši­kai.

And­riaus Alek­sand­ra­vi­čiaus nuo­tr.

5

Šeštadienis, rugsėjo 15, 2012

miestas kaunodiena.lt/naujienos/miestas

Žvė­rių pus­ry­čiai iš ar­ti „Nuo­lat gir­di­me gy­ven­to­jų pa­sta­bas, kad Zoo­lo­gi­jos so­do gy­vū­ nai alks­ta, nes trūks­ta pi­ni­gų jiems pa­šer­ti. Tai gry­nas me­las“, – tvir­ti­no Lie­tu­vos zoo­lo­gi­jos so­do vy­riau­sio­ji va­dy­bi­nin­kė Ra­sa Jau­ta­kie­nė ir pa­kvie­tė sa­vo aki­mis pa­ma­ty­ti, kaip pus­ry­čiau­ja gy­vū­nai.

Vi­li­ja Žu­kai­ty­tė

v.zukaityte@kaunodiena.lt

Kai kam rei­kia ir die­tos

Anot spe­cia­lis­tės, dau­gu­mai gy­vū­ nų rei­kia lai­ky­tis die­tos, nes jie per daug nu­tu­kę. „Liū­tei Mo­lei te­ko ma­žin­ti po­r­ ci­jas, nes ji priau­go per daug svo­ rio“, – pa­sa­ko­jo R.Jau­ta­kie­nė.

Zoo­lo­gi­jos so­do au­gin­ti­nių mi­ty­ba la­bai ski­ria­si. Ka­no­pi­niai gy­vū­nai, be­ždžio­nės mai­ti­na­mos du kar­tus, plėš­rū­nai mė­sos gau­na tik kar­tą per die­ną. Kai ku­rie žo­liaė­džiai mais­tu mė­gau­ja­si net tris­kart.

Kas­met Zoo­lo­gi­jos so­do au­gin­ ti­nių pa­ša­rui iš­lei­džia­ma apie 800 tūkst. li­tų. Šiuo me­tu so­de gy­ve­na apie 2 tūkst. gy­vū­nų.

Dau­gu­ma pro­duk­tų at­ke­liau­ja tie­siai iš Lie­tu­vos ūki­nin­kų. Eg­zo­ tiš­ki vai­siai ir spe­cia­lūs pa­ša­rai – iš už­sie­nio vals­ty­bių.

Iš­ran­kio­sios be­ždžio­nės

Bež­džio­nės la­bai mėgs­ta vi­sus pie­ no pro­duk­tus: varš­kę, pie­ną, jo­ gur­tą. Daž­nai krams­no­ja vai­sius, mielai ge­ria sul­tis ir mi­ne­ra­li­nį van­de­nį. „Bež­džio­nei bet ko ne­ pa­duo­si. Jei­gu duo­da­me sau­sai­nių, juos rei­kia pa­tep­ti uo­gie­ne, me­du­ mi“, – sa­kė Žin­duo­lių sky­riaus ve­ dė­ja An­ge­lė Greb­liaus­kie­nė.

Tig­rai per die­ną suė­da net 8 kg mė­ sos. Ki­ti plėš­rū­nai – po 7 kg. Ži­ra­fos So­lo ir Gud­ru­tis per die­ną suėda 20 kg šie­no, 40 me­džių ša­ke­ lių ry­šu­lė­lių, be­veik še­šis ki­log­ra­ mus įvai­raus pa­ša­ro. „O la­biau­siai jos mėgs­ta sa­lie­rus“, – pa­tir­ti­mi da­li­jo­si gy­vū­nų pri­žiū­rė­to­ja.

Se­ne­lis be­ge­mo­tas

Vy­riau­sias Zoo­lo­gi­jos so­do au­gin­ ti­nis – be­ge­mo­tas Se­ne­lis – iš­ran­ kus mais­tui. Čia jis gy­ve­na jau 34 me­tus. „Žo­lė yra pa­grin­di­nis be­ge­mo­ tų mais­tas. Iš lo­vio Se­ne­lis vi­sa­ da iš­si­ren­ka tai, kas jam ska­niau­ sia, o vi­sa ki­ta pa­lie­ka“, – pa­sa­ko­jo A.Greb­liaus­kie­nė.

Be­ge­mo­to šei­my­na – pa­te­ lė Van­da, be­ge­mo­tu­kės Še­šu­pė ir Co­liu­kė – se­ka tė­vo pa­vyz­džiu. Iš pra­džių suė­da obuo­lius, bul­ves, duo­ną, o jei­gu ge­ras ape­ti­tas – li­ ku­sį pa­ša­rą.

Ta­py­rai – di­džiau­si tin­gi­niai.

Zoo­lo­gi­jos so­do dar­buo­to­jai pus­ ry­čius jiems ne­ša į guo­lį. „Jei­gu ne­nu­neš­tu­me mais­to, ti­ kriau­siai lik­tų neė­dę. Bet pa­te­ lė daž­nai suė­da ir sa­vo, ir pa­ti­no mais­tą“, – nuo­tai­kin­gas is­to­ri­jas pa­sa­ko­jo A.Greb­liaus­kie­nė.

Įs­pū­din­gi skai­čiai

Gy­vū­nai per vie­ną die­ną su­var­to­ja 100 kg mė­sos, 34 kg žu­vų, 9 lit­rus pie­no, 2,5 lit­ro sul­čių, 67 kg vai­ sių, 915 kg žo­lės, po 3 kg sau­sai­ nių ir sau­lėg­rą­žų, po 1,5 kg dže­mo ir cuk­raus, žir­nių, per sa­vai­tę – 1 kg me­daus, 97 kiau­ši­nius ir dar dau­ ge­lį ki­tų pro­duk­tų. „Kai ku­riuos pro­duk­tus, pa­vyz­ džiui, pie­ną, per­ka­me du kar­tus per sa­vai­tę, ki­tus re­čiau, o šie­nu pa­si­rū­pi­na­me jau va­sa­rą“, – tei­gė R.Jau­ta­kie­nė.

Dau­gu­ma plėš­rū­nų per die­ ną suė­da tiek mė­sos, kiek žmo­gus ga­lė­tų su­var­to­ti per dvi sa­vai­tes. „Tig­rai per die­ną suė­da net 8 kg mė­sos. Ki­ti plėš­rū­nai – po 7 kg“, – var­di­jo R.Jau­ta­kie­nė.

Jos tei­gi­mu, la­biau­siai plėš­rū­nai mėgs­ta jau­tie­ną ir ark­lie­ną. Kar­tais jie mai­ti­na­mi ir triu­šie­na ar paukš­ tie­na. „Jo­kios kiau­lie­nos – lau­ki­niams gy­vū­nams ši mė­sa nė­ra tin­ka­ ma“, – pa­brė­žė pa­šne­ko­vė.

Kom­pa­ni­ja: šiuo me­tu tar­dy­mo izo­lia­to­riu­je ap­gy­ven­din­ti 350

žmo­nių.

Pra­mo­ga: eks­kur­si­ja už gro­tų Bai­mė ir smal­su­mas

Per­žen­gus Tar­dy­mo izo­lia­to­riaus slenks­tį už­plūs­ta dve­jo­pi jaus­mai: smal­su­mas ir bai­mė.

Pri­ž iū­r ė­to­jai su­s i­r in­k u­s ius smal­suo­lius ve­džio­jo po ka­me­ ras, pa­si­ma­ty­mų kam­ba­rį, pa­tal­ pas, ku­rio­se suim­tie­ji lei­džia lais­ va­lai­kį. No­ri ne­no­ri, su­si­dū­rus su jais akis į akį, per nu­ga­rą nu­bė­ ga šiur­pas. „Šiuo me­tu tar­dy­mo izo­lia­to­riu­je – 350 as­me­nų, vos 5 pro­c. su­lai­ky­tų­jų – mo­te­rys. Izo­ lia­to­rius nuo­lat bū­na per­pil­dy­tas, esa­me tu­rė­ję net 430 gy­ven­to­ jų“, – pa­sa­ko­jo tar­dy­mo izo­lia­ to­riaus di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­ jas Ar­vy­das Venc­lo­vas.

Suim­tie­ji ka­me­ro­se gy­ve­na po 3–6, nes dvi­vie­čių ka­me­rų la­bai ma­žai. Kas ry­tą jie ke­lia­si 7 val., mie­go­ti ei­na 23 val.

Už triukš­mą gre­sia nuo­bau­dos.

Griež­čiau­sia – 10–15 pa­rų draus­ mės izo­lia­to­riu­je, ku­rio­je jie bū­na vie­nui vie­ni. „Vie­niems ši baus­mė – šven­tė, nes jie ga­li pa­bū­ti vie­ni, pa­mąs­ ty­ti, ta­čiau ki­tiems – kan­ky­nė“, – sa­kė So­cia­li­nės rea­bi­li­ta­ci­jos sky­riaus vir­ši­nin­kas Ar­vy­das Kve­da­ras.

Skai­to ir mei­lės ro­ma­nus

Gurmanės: prižiūrėtojų teigimu, beždžionės yra ypač išrankios maistui.

Tomo Raginos nuotr.

And­riaus Alek­sand­ra­vi­čiaus nuo­tr.

„Mes pri­va­lo­me pa­si­rū­pin­ti, kad suim­tie­ji kuo ma­žiau lai­ko pra­

leis­tų sa­vo ka­me­ro­se“, – sa­kė A.Kve­da­ras.

Izo­lia­to­riu­je vei­kia kop­ly­čia, bib­lio­te­ka, lais­va­lai­kio cent­ras, kom­piu­te­rių kla­sės, spor­to kam­ ba­rys. Pa­si­vaikš­čio­ji­mų kie­me­ liuo­se įreng­ti lau­ko tre­ni­ruok­liai. „Jie kas­dien gau­na spau­dą, tu­ ri tei­sę pa­tys už­si­sa­ky­ti no­ri­mus lei­di­nius. Pa­gal ei­lę ga­li gau­ti ra­ di­jo im­tu­vą, te­le­vi­zo­rių“, – var­ di­jo izo­lia­to­riaus dar­buo­to­jas.

Anot pri­žiū­rė­to­jų, izo­lia­to­riaus gy­ven­to­jai dau­giau­sia lai­ko lei­ džia žiū­rė­da­mi fil­mus ir skai­ty­ da­mi kny­gas. „Daž­niau­siai skai­to de­tek­ty­vus, is­to­ri­nes kny­gas. Mei­lės ro­ma­nai ir­gi tu­ri pa­klau­są“, – pa­ste­bė­jo pa­šne­ko­vas.

Eis į pir­mą kla­sę

Nuo šių me­tų tar­dy­mo izo­lia­to­ riu­je pra­dės veik­ti mo­kyk­la, nes tarp suim­tų­jų la­bai daug ne­raš­tin­ gų as­me­nų. Mo­ky­mus or­ga­ni­zuos Suau­gu­sių­jų mo­ky­mo cent­ras. „72 suim­tie­ji iš­reiš­kė no­rą mo­ ky­tis ir gau­ti pra­di­nį ar vi­du­ri­ nį iš­si­la­vi­ni­mą. Ne­pa­ti­kė­si­te, bet vie­nas suau­gęs vy­ras eis į pir­mą kla­sę“, – ku­rio­zi­nį at­ve­jį at­sklei­ dė izo­lia­to­riaus di­rek­to­riaus pa­ va­duo­to­jas A.Venc­lo­vas. Šiuo me­tu suim­tie­siems ne­tgi siū­lo­ma mo­ky­tis ang­lų kal­bos.

6

Šeštadienis, rugsėjo 15, 2012

Tema

Lietuvos ežerai – tušti

Pers­pek­ty­va: žu­vų iš­tek­liai se­ki­na­mi be at­van­gos, to­dėl ga­li bū­ti, kad mėgs­tan­tie­siems lais­va­lai­kį su meš­ke­re grei­tai ne­bus ką veik­ti.

Su­mo­kė­ję sim­bo­li­nę kai­ 1 ną nuo­mi­nin­kai siau­bia eže­rus pra­ktiš­kai ne­val­do­mai: se­

mia tink­lais va­sa­rą, plė­šia žu­vis iš po le­do žie­mą, ir ne ki­log­ra­mais – cent­ne­riais, to­no­mis. Eže­rą iš­si­ nuo­mo­ju­siam vers­li­nin­kui į pi­ni­ gi­nę kren­ta tūks­tan­čiai.

Už to­kią kai­ną kaip Lie­tu­vo­ je eže­rą ga­li­ma iš­si­nuo­mo­ti ir dėl spor­ti­nio in­te­re­so. Kar­tais pri­va­ ti­nin­kas ap­skri­tai nie­ko su iš­nuo­ mo­tu eže­ru ne­vei­kia – pa­lie­ka jį plėš­ti bra­ko­nie­riams. Žu­vis ma­ty­si­me tik nuo­trau­ko­se

„Nuo pat anks­ty­vo pa­va­sa­rio, kai ėmė nerš­ti ly­de­kos, ste­bė­jau, kaip bra­ko­nie­riai sta­to tink­lus, bu­čius.

Prie ma­no akių vie­no­je įlan­ko­ je pa­ne­vė­žie­čiai, nu­si­pir­kę so­dy­bą ant eže­ro kran­to, nu­lei­do į eže­rą gal de­šimt bu­čių, de­vy­nis tink­ lus – ne vie­nam kar­tui, bet vi­sai va­sa­rai. Sta­cio­na­riai. Ir plė­šė ly­ nus, kar­šius, ly­de­kas. Lu­po ir per pa­tį nerš­tą. Kai ku­rias žu­vis su­pū­ dė, ne­spė­jo lai­ku iš­kra­ty­ti tink­lo.

Ma­nau, kad eže­ras, prieš ke­le­rius me­tus va­din­tas vie­nu iš žu­vin­giau­ sių re­gio­ne, jau li­ko tuš­čias“, – pa­ sa­ko­jo Aukš­tai­ti­jo­je, ne­to­li Či­či­rio eže­ro, gy­ve­nan­tis Alek­sas R. Sa­vo pa­var­dės vie­šin­ti vy­ras ne­ no­rė­jo: „Dar pa­degs. Ne kar­tą kvie­ čiau gam­to­sau­gi­nin­kus. Bet jie ne­ va­žiuo­ja – esą eže­ras iš­nuo­mo­tas, te­gu rū­pi­na­si nuo­mi­nin­kas.“ „Sa­vo vai­kams ir anū­kams ga­lė­ si­me žu­vis pa­ro­dy­ti tik pa­veiks­lė­ ly­je, nuo­trau­ko­je, ak­va­riu­me. Žu­vų ne­be­liks, jau tur­būt be­veik ne­be­li­ ko, nes Lie­tu­va tu­ri to­kią Ap­lin­ kos mi­nis­te­ri­ją, ku­ri rū­pi­na­si kuo tik no­ri, tik ne gam­tos iš­sau­go­ji­ mu“, – įsi­ti­ki­nęs Alek­sas R. „Kai pre­zi­den­tu bu­vo iš­rink­tas Val­das Adam­kus, gam­to­sau­gi­nin­

kas, ma­niau, pa­dė­tis kei­sis, bet ji tik blo­gė­jo, – kal­bė­jo vy­ras. – O da­bar iš­vis ko ga­li ti­kė­tis? Ap­lin­ kos mi­nist­ras Ge­di­mi­nas Kaz­laus­ kas, ku­ris, kaip su­pra­tau, do­mi­si tik sta­ty­bo­mis, iš pat pra­džių nu­ si­spjo­vė į bet ko­kį rū­pi­ni­mą­si gam­ ta“, – kal­bė­jo aukš­tai­tis.

Sun­kia­mi be gai­les­čio

Da­bar­ti­nė tvar­ka Lie­tu­vo­je to­kia: li­tą už eže­ro hek­ta­rą su­mo­kė­ju­siam nuo­mi­nin­kui ati­ten­ka feo­da­lo tei­ sė rink­ti pi­ni­gus už žve­jy­bos lei­ di­mus, ku­rie vie­nam mė­gė­jui kai­ nuo­ja iki 50 li­tų.

Tie­sa, įsta­ty­mas nu­ma­to prie­vo­ lę per me­tus skir­ti apie 200–500 li­tų už vi­du­ti­nio, iki 500 ha eže­ro, įžuvinimui. Taip pat nuo­mi­nin­kas ne­va tu­ri sau­go­ti tel­ki­nį nuo bra­ ko­nie­rių. Rea­liai abu šie gy­vy­biš­ kai svar­būs gam­tai įsi­pa­rei­go­ji­mai tė­ra for­ma­lu­mas.

Vie­nas iš ak­ty­viau­sių ko­vo­to­jų su ne­sai­kin­gu eže­rų eksp­loa­ta­vi­mu Mė­gė­jiš­kos žūk­lės plėt­ros ta­ry­bos na­rys Ro­mual­das Ži­lins­kas įsi­ti­ki­ nęs, kad van­dens tel­ki­niai ne­gai­ les­tin­gai sun­kia­mi ir vers­li­nin­kų, ir bra­ko­nie­rių. „Pa­vie­niai as­me­nys, ku­rie iš­si­ nuo­mo­ja eže­rus ir ne­vyk­do li­cen­ ci­nės žūk­lės, daž­niau­siai neuž­ sii­ma in­ten­sy­viu įžu­vi­ni­mu. Jie nu­spren­džia, kad iš­si­nuo­mo­jus eže­rą už­teks tiek žu­vų, kiek ja­me dar yra“, – sa­kė R.Ži­lins­kas.

Jis pa­tvi­rti­no: žu­vų iš­tek­liai Lie­ tu­vo­je ka­tast­ro­fiš­kai ma­žė­ja.

nis­te­ri­jos Gam­tos iš­tek­lių sky­riaus ve­dė­jas Vil­man­tas Grai­čiū­nas. „Ant­ra ver­tus, mes iš nuo­mo­to­jų rei­ka­lau­ja­me žu­vų ar jų ler­vų įsi­gi­ ji­mo do­ku­men­tų“, – aiš­ki­no jis.

Bet pa­klaus­tas, ar ne­pa­tei­kęs są­skai­tų už įsi­gy­tas žu­vis nuo­mi­ nin­kas iš­kart pra­ran­da tei­sę į eže­ro nuo­mą, ve­dė­jas tai pa­nei­gė. „Bū­ na, kad nuo­mi­nin­ko iš­vis il­gai ne­ ga­li­me ras­ti. Kai ku­rie, ma­tyt, iš­ vyks­ta į už­sie­nį. O be žmo­gaus ne­ga­li­me vie­na­ša­liš­kai nu­trauk­ ti su­tar­ties“, – at­sklei­dė įsta­ty­mo spra­gas V.Grai­čiū­nas.

Li­tą už eže­ro hek­ ta­rą su­mo­kė­ju­ siam nuo­mi­nin­ kui ati­ten­ka feo­ da­lo tei­sė.

Ma­ža to, nuo­mi­nin­kas jau ga­ li ne­si­rū­pin­ti net ir mo­kes­čių rin­ ki­mu už lei­di­mus žve­jo­ti – tai už jį pa­da­ro vals­ty­bė. Mat pra­dė­jo veik­ ti bend­ra vals­ty­bės ad­mi­nist­ruo­ja­ ma elekt­ro­ni­nė sis­te­ma, per ku­rią žve­jai mė­gė­jai ga­li įsi­gy­ti lei­di­mus žve­jo­ti tiek vals­ty­bi­niuo­se, tiek iš­ nuo­mo­tuo­se tel­ki­niuo­se.

Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja per­ve­da nuo­mi­nin­kams su­rink­tus pi­ni­gus į as­me­ni­nę ban­ko są­skai­tą, jei mė­ gė­jai per sis­te­mą per­ka lei­di­mus pa­žve­jo­ti jo nuo­mo­ja­ma­me eže­re ar upės at­kar­po­je.

Nuo­mi­nin­kas – lyg ka­ra­lius

Val­di­nin­kai ir­gi pri­pa­žįs­ta, kad su­ dė­tin­ga pri­vers­ti nuo­mo­to­jus rū­ pin­tis žu­vų gau­si­ni­mu. „Vals­ty­bė yra iš­nuo­mo­ju­si 1 200 tel­ki­nių ir vi­ sų jų su­kont­ro­liuo­ti, aiš­ku, neį­ma­ no­ma“, – pri­pa­ži­no Ap­lin­kos mi­

Už­deg­ta ža­lia švie­sa

La­biau­siai žu­vų iš­tek­lius se­ki­ na bra­ko­nie­ria­vi­mas ir gam­to­sau­ gos tai­syk­lių ne­pai­sy­mas. Gam­tos moks­lų dak­ta­ras Lie­tu­vos me­džio­ to­jų ir žve­jų drau­gi­jos pir­mi­nin­ko

pa­va­duo­to­jas Egi­di­jus Bu­kels­kis pa­ste­bi, kad dau­ge­lis žve­jų re­tai pa­lei­džia at­gal į tel­ki­nį pa­gau­tas ma­žes­nes nei 45 cm ly­de­kai­tes. „Šiuo me­tu la­bai su­ma­žė­ju­si ly­ de­kų po­pu­lia­ci­ja, to­dėl dau­gė­ja men­ka­ver­čių, ma­žų žu­vų eže­ruo­ se. Čia jau ne­pa­dės joks pa­pil­do­ mas vei­si­mas, jei ne­tu­rė­si­me są­ ži­nės ir ne­si­rū­pin­si­me, kas liks po mū­sų“, – ma­no E.Bu­kels­kis.

Jis pa­ste­bi, kad la­biau­siai nu­ skur­din­ti ato­kes­ni, prie miš­kų esan­tys eže­rai. „Ten bra­ko­nie­riams leng­viau iš­lik­ti ne­pas­te­bė­tiems“, – sa­kė E.Bu­kels­kis.

O iš­nuo­mo­tų tel­ki­nių ap­sau­ga pa­lik­ta nuo­mo­to­jams. Jie tu­ri tei­sę kon­fis­kuo­ti ne­le­ga­liai žve­jo­jan­čio žmo­gaus įran­kius, su­ra­šy­ti bau­dos pro­to­ko­lus, ku­riuos pa­skui tvir­ti­na eta­ti­nis gam­to­sau­gi­nin­kas. „Pa­ti vals­ty­bė ne­su­ge­bė­tų iš­lai­ ky­ti tiek gam­tos ap­sau­gos ins­pek­ to­rių, kad šie su­ge­bė­tų kont­ro­liuo­ ti vi­sus tel­ki­nius. Jų ne­pa­kan­ka net ir vals­ty­bi­niams eže­rams“, – tei­ gė V.Grai­čiū­nas. Jis įsi­ti­ki­nęs, kad neį­ma­no­ma pa­tik­rin­ti, ar nuo­mi­ nin­kas de­ra­mai sau­go mū­sų vi­sų jam pa­ti­kė­tą tur­tą.

Rei­ka­la­vi­mas įžu­vin­ti juo­ki­na

Eže­rus įma­no­ma nu­siaub­ti ir tu­rint vi­sus rei­kia­mus lei­di­mus. Pa­vyz­ džiui, iš­nuo­mo­jus tel­ki­nį vers­li­nei žve­jy­bai. Toks nuo­mi­nin­kas vi­du­ ti­niam eže­rui įžu­vin­ti tu­ri skir­ti nuo 400 iki 1 000 li­tų per me­tus. „Bet po to tas eže­ras itin smar­ kiai eksp­loa­tuo­ja­mas. Su tink­lais iš iki 500 ha van­dens tel­ki­nio ga­ li­ma tie­siog iš­sem­ti vi­sas žu­vis ir taip ne­grįž­ta­mai pa­žeis­ti eko­lo­gi­ nę van­dens tel­ki­nio pu­siaus­vy­rą, to­dėl to­kios įžu­vi­ni­mo nor­mos at­ ro­do pa­pras­čiau­siai juo­kin­gos“, – įsi­ti­ki­nęs R.Ži­lins­kas.

Ar­tū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

Pa­sak jo, vers­li­nin­kams neį­do­ mu, ko­kia bus eže­ro būk­lė pa­si­ bai­gus nuo­mos su­tar­čiai. Šiuo me­tu vers­li­nin­kams iš­nuo­ mo­ta 200 eže­rų, ku­rie ne di­des­ni nei 50 ha. „Te­ko kal­bė­tis su ich­tio­lo­gais ir jų nuo­mo­nė to­kia pa­ti: bet koks in­ten­sy­ves­nis gau­dy­mas tink­lais to­kio dy­džio van­dens tel­ki­ny­je iš es­mės pa­žei­džia jaut­rią ma­žo eže­ ro eko­sis­te­mą“, – tvir­ti­no R.Ži­ lins­kas.

Vi­suo­me­nei – jo­kios nau­dos

Žve­jo nuo­mo­ne, eže­rus nuo­mo­ ti tu­rė­tų bū­ti leis­ta tik mė­gė­jiš­kai ir li­cen­ci­nei žūk­lei. „Bet tam bū­ti­ na pa­di­din­ti pri­va­lo­mas įžu­vi­ni­mo nor­mas, su­griež­tin­ti nuo­mi­nin­kų at­sa­ko­my­bę ir jų pa­rei­gas už iš­ nuo­mo­tą van­dens tel­ki­nį, taip pat nu­sta­ty­ti leis­ti­nus nuo­mo­ti eže­ ro dy­džius, tar­kim, iki 500 ha“, – kal­bė­jo R.Ži­lins­kas.

Jo tei­gi­mu, bū­ti­na daug la­biau pa­di­din­ti ir nuo­mos mo­kes­tį. „Ta­ da gal bū­tų ma­žiau to­kių, ku­rie, nie­ko nein­ves­ta­vę, tik ima mo­kes­ tį už žūk­lę iš at­vy­ku­sių čia meš­ke­ rio­ti žve­jų“, – kal­bė­jo žve­jys. „Eže­rų nuo­mos kai­nos Lie­tu­vo­je yra tie­siog pa­si­ty­čio­ji­mas“, – pri­ ta­rė Sei­mo vicepirmininkas Eri­ kas Ta­ma­šaus­kas. Šią va­sa­rą įsi­ gi­jęs nar­dy­mo įran­gą, jis įsi­ti­ki­no: žu­vys ša­lies ež­eruo­se tam­pa re­te­ ny­bė. „Nuo­mos kai­na, kai už eže­ro hek­ta­rą mo­ka­mas 1 li­tas, vals­ty­bei pra­ktiš­kai ne­duo­da jo­kios nau­dos.

O ža­lą da­ro mi­ži­niš­ką, – kal­bė­ jo E.Tamašauskas. – Nei vals­ty­ bei, nei vi­suo­me­nei Lie­tu­vos eže­ rų nuo­ma vi­siš­kai ne­nau­din­ga.

Ma­no ma­ny­mu, na­tū­ra­lių van­dens tel­ki­nių Lie­tu­va ap­skri­tai ne­tu­rė­tų nuo­mo­ti pri­va­tiems as­me­nims.“

8

šeštadienis, rugsėjo 15, 2012

savaitė

Rin­ki­mų baig­tis ne­nus­pė­ja­ma

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Jus­ti­nas Ar­gus­tas

Anks­ čiau žmo­ nės vis ti­ kė­jo­si, kad kas nors per ket­ve­ rius me­tus reikš­min­ gai pa­si­ keis, bet jų vil­tys ne­pa­ si­tei­si­no.

j.argustas@diena.lt

No­va­to­riš­ku­mas pa­gal kau­nie­čius

Vio­le­ta Juo­de­lie­nė

K

au­nas – ypa­tin­gas mies­tas. Anuo­ met, kai Lais­vės alė­jo­je dar vei­kė „Tul­pė“ ir „Du gai­de­liai“, iš ki­tų Lie­ tu­vos did­mies­čių Kau­nas iš­si­sky­rė daž­niau nei ki­tur vie­šo­se vie­to­se skam­ban­ čiu krei­pi­niu „po­nia!“, vie­šuo­ju trans­por­tu va­ ži­nė­jan­čiais uni­for­muo­tais vai­kais, ku­rie se­ nu­kų bal­sais so­vie­ti­niam žmo­gui pri­min­da­ vo Ke­lių eis­mo tai­syk­les.

Ypa­tin­gą kau­nie­čių gy­ve­ni­mo bū­dą dik­ta­vo ir pa­ti Lais­vės alė­ja bei jos sen­bu­viai, pa­me­nan­ tys pa­ra­dus An­ta­no Sme­to­nos gar­bei. O kur dar nie­kur ki­tur ne­re­gė­ta trans­por­to prie­mo­nė fu­ ni­ku­lie­riai, tar­pu­ka­rio ar­chi­tek­tū­ra, san­ta­ka!

Dau­gy­bė šių de­ta­lių per­gy­ve­no is­to­ri­jos virs­ mus, ge­ro­kai ni­ve­l ia­vo­si ir pa­si­da­rė be­veik ne­pas­te­bi­mos, ko­ne mi­ru­sios. To ne­pa­sa­ky­ tum apie kau­nie­čių no­rą iš­si­skir­ti iš mi­nios.

Ne pa­vie­niui, bet vi­siems sy­kiu, su vi­su mies­ tu. Kaž­kam pa­si­ro­dė, kad žai­di­mai su rū­ky­ mo ir ne­rū­ky­mo zo­no­mis tam la­bai tin­ka, – ir jis bu­vo tei­sus. Šie žai­di­mai su ug­ni­mi, re­gis, jau tam­pa mėgs­ta­miau­siu val­džia be­si­va­di­ nan­čių mies­to ūk­ve­džių žan­ru.

Šie žai­di­mai su ug­ni­mi, re­gis, jau tam­pa mėgs­ta­ miau­siu val­džia be­si­va­ di­nan­čių mies­to ūk­ve­ džių žan­ru.

Rū­ky­ti ar ne Lais­vės alė­jo­je, kau­nie­čiai spren­ dė dar ta­da, kai min­tis apie ko­kius nors ap­ri­ bo­ji­mus rū­ka­liams net ci­vi­li­zuo­čiau­sio­se Eu­ ro­pos vals­ty­bė­se skam­bė­jo it Ko­per­ni­ko ere­ zi­jos. To­kie pa­siū­ly­mai at­ro­dė ir juo­kin­gi, ir ra­ di­ka­lūs. Kaip kad juo­kin­gi at­ro­dė pa­rei­gū­nai, gū­džią nak­tį gau­dan­tys ne Kau­ne siau­tė­jan­ čius ban­di­tė­lius, bet tai­kius rū­ka­lius.

Daug vė­liau ga­lė­jo­me pa­sa­ky­ti: anuo­met iš­si­ šok­da­mi kau­nie­čiai pa­si­ro­dė esą no­va­to­riai.

Ne­rū­ky­mo kampanija šian­dien jau apė­musi vi­są Se­ną­jį že­my­ną.

Kau­nie­čiai ne­sus­to­ja. Ne­rū­ky­mo zo­na, re­gis, už­ si­mo­ta pa­skelb­ti vi­są mies­tą. Iš pra­džių – sa­vi­val­ dy­bės priei­gas ir Mies­to so­dą. Ra­di­ka­liau­sie­ji nuo ci­ga­re­čių dvo­ko ban­dė iš­gel­bė­ti ir ka­pi­nes. Ne­pa­ vy­ko. Tu­rint ome­ny­je, kad mums šio­je sri­ty­je bū­ ti no­va­to­riš­kiems ypač se­ka­si, ma­tyt, drau­di­mai ne­truks pa­siek­ti ir mi­ru­sių­jų kvar­ta­lus.

Ta­da, kaip pra­na­šau­ja vie­nas nuo­la­ti­nis dien­ raš­čio skai­ty­to­jas, lik­tų lauk­ti di­džio­jo pi­lie­ čių per­si­kraus­ty­mo. Ga­lė­tu­me pa­si­d žiaug­ti bent tuo, kad šį­kart emig­ra­ci­jos prie­žas­tys – ne eko­no­mi­nės. informacija:

302 250

I

ki Sei­mo rin­ki­mų lie­ka mė­ nuo. At­ro­do, jie virs­ta ma­ žai ką te­do­mi­nan­čia ru­ti­na.

Apie tai ir apie ga­li­mus bū­si­ mus lai­mė­to­jus bei pra­lai­mė­to­ jus svars­to po­li­to­lo­gas Vy­tau­tas Dumb­liaus­kas.

– Iki Sei­mo rin­ki­mų li­ko mė­ nuo. Į Sei­mą pre­ten­duo­ja re­ kor­di­nis skai­čius kan­di­da­tų, daug par­ti­jų. Pa­si­rin­ki­mo, re­gis, į va­lias. Bet rin­ki­mų kam­pa­ni­ja – kaip nie­kad nuo­ bo­di. Sei­mo rin­ki­mai Lie­tu­ vo­je – jau tik ru­ti­na?

– Iš tie­sų taip. Ir tai liu­di­ja, kad tam­pa­me nor­ma­lia vi­suo­me­ne.

Kaž­ka­da Lie­tu­vo­je Sei­mo rin­ki­ mai bu­vo tik­rai reikš­min­gas įvy­ kis. Bet da­bar aki­vaiz­di ru­ti­ni­ za­ci­ja. Jau ne vie­ni me­tai Sei­mo rin­ki­mai – ne įvy­kis. Rin­ki­mai ta­po įpras­tu reiš­ki­niu, re­gu­lia­ riai pa­si­kar­to­jan­čiu kas ket­ve­rius me­tus. 1992-ai­siais tai bū­tų įvy­ kis, 1996 m. – taip pat, su­grį­žo į val­džią de­ši­nie­ji, 2000-ai­siais vėl įvy­kis – į po­li­ti­nes aukš­tu­mas iš­ki­lo Ro­lan­das Pak­sas ir Ar­tū­ras Pau­laus­kas. Ir nuo to lai­ko ru­ti­ nos jaus­mas tik stip­rė­ja.

Anks­čiau žmo­nės vis ti­kė­jo­si, kad kas nors per ket­ve­rius me­tus reikš­min­gai pa­si­keis, o jų vil­tys ne­pa­si­tei­si­no. Bal­suo­ti ei­na tik tie, ku­rie ma­no, kad rei­kia ei­ti. Žmo­nės tu­ri tei­sę nei­ti.

– Da­lį rin­kė­jų, ma­tyt, at­stu­ mia tai, kad di­džio­sio­se par­ ti­jo­se – vis tie pa­tys vei­dai.

Juk par­ti­jų kan­di­da­tų są­ra­ šų pra­džio­se – vos vie­na ki­ta nau­ja pa­var­dė. Ly­de­riai – vis tie pa­tys.

– Po­li­ti­nės par­ti­jos tam tik­ru at­ žvil­giu yra ir am­bi­cin­gų žmo­nių sam­bū­riai, ku­riuo­se nau­jam, jau­ nam žmo­gui pra­si­muš­ti ne­leng­va.

Rei­kia bū­ti ar­ba la­bai ryš­kiam, ar­ba nu­si­pel­ny­ti. To­kių, kaip kon­ser­va­to­rių są­ra­šo puoš­me­na jau­no­ji Ag­nė Bi­lo­tai­tė ar so­cial­ de­mok­ra­tų jau­ni­mo at­sto­vas Ju­ ras Po­že­la, – vie­ne­tai. O mū­sų di­ džių­jų par­ti­jų ly­de­riams maž­daug 50–60 me­tų. Tai vi­du­ri­nė po­li­ti­kų kar­ta. Jie sa­vęs dar ne­lai­ko se­nais ir to­kie nė­ra. Nes toks am­žius po­ li­ti­kui – pa­ti bran­da.

Tad Al­gir­das But­ke­vi­čius ir And­rius Ku­bi­lius, ma­tyt, po­li­ ti­ko­je ly­de­riaus dar ma­žiau­siai 10 me­tų. Pro­ti­nio dar­bo žmo­ gui – tai pa­ts tas. Pa­na­šiai ir su par­ti­jų vir­šū­nė­mis. Tie­siog nė­ra, kas už­lei­džia vie­tą, nes vi­du­ri­nė kar­ta dar ga­li dirb­ti. Par­ti­jo­se tie­siog nė­ra vie­tos. Jau­ni­mas ar

reklamos skyrius:

Kasdienė prenumerata 1 mėn. – 26 (13*) Lt

ISSN 1392-7639 ©1992-2007 UAB „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242.

laikinai einantis „Diena media news“ vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis „Kauno dienos“ Vyriausioji redaktorė Jūratė Kuzmickaitė Vyr. redaktoriaus pavaduotojai: Arūnas Andriuškevičius – 302 252 Violeta Juodelienė – 302 260

„Diena media news“ generalinis direktorius Laimutis Genys

svarbiu įvykiu.

jau­nes­nio­ji kar­ta par­ti­jo­se – vis dar tik dėl kva­po. Net ir li­be­ra­ lų par­ti­jo­se nė­ra jo­kių pa­si­kei­ti­ mų – ten taip pat ly­de­riau­ja vi­ du­ri­nė kar­ta.

Vis dėl­to par­ti­jos ne­da­ro to, ką tu­rė­tų. Vie­na par­ti­jų funk­ci­jų – at­rink­ti ly­de­rius ir juos reng­ti. Jei par­ti­jų ly­de­riai lai­ko sa­ve ne­pa­ kei­čia­mais, tai nė­ra ge­rai. Nė­ra kar­tų pu­siaus­vy­ros. Pa­ban­dy­ki­ te įsto­ti į par­ti­ją ir pa­da­ry­ti kar­ je­rą – ga­ran­tuo­ju, kad už­truk­tu­ mė­te ne ma­žiau nei 10 me­tų, net jei bū­tu­mė­te ener­gin­gas ir gar­siai ir efek­tin­gai kal­bė­tu­mė­te.

– Grįž­ki­me prie rin­ki­mų kam­pa­ni­jos. An­tai so­cial­de­ mok­ra­tų ir kon­ser­va­to­rių pa­ triar­chai ne kau­na­si, o šne­ka apie vai­vo­rykš­tės koa­li­ci­ją po rin­ki­mų. Tai liu­di­ja, kad nei vie­ni, nei ki­ti neuž­tik­rin­ti dėl po­li­ti­nės atei­ties?

– So­cial­de­mok­ra­tai ir kon­ser­ va­to­riai jau daug me­tų val­go tą pa­čią duo­ną – šios abi par­ ti­jos yra po­li­ti­nia­me eli­te, ku­ris jau daug me­tų su­ka­si. A.Ku­bi­ liaus ir A.But­ke­vi­čiaus są­jun­ga ne­bū­tų nie­ko keis­ta. Pri­si­min­ ki­me – pu­sant­rų me­tų Ge­di­mi­ no Kir­ki­lo ma­žu­mos Vy­riau­sy­ bė lai­kė­si bū­tent A.Ku­bi­liaus ir kon­ser­va­to­rių dė­ka. Vie­šu­mo­ je šios par­ti­jos žai­džia sa­vo žai­ di­mą, vie­šai kal­ba vie­naip, ku­li­ suo­se ki­taip. Vai­vo­rykš­tės idė­ja ei­na, kaip su­pran­tu, iš so­cial­de­ mok­ra­tų – jie, re­gis tik­rai ne­si­ džiaug­tų ga­li­my­be, jei koa­li­ci­ją reik­tų su­da­ry­ti su Vik­to­ro Us­ pas­ki­cho Dar­bo par­ti­ja.

– Tai­gi abi par­ti­jos no­ri sa­vo­ tiš­kai ap­si­draus­ti?

– So­cial­de­mok­ra­tų va­do­vy­bė kar­ tais pa­de­juo­ja, kad su V.Us­pas­ki­ chu tie­siog neį­ma­no­ma dirb­ti: jis ry­te kal­ba vie­na, va­ka­re – ki­ta.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Tad jei­gu so­cial­de­mok­ra­tai bū­tų ma­žes­nie­ji par­tne­riai koa­li­ci­jo­je su Dar­bo par­ti­ja, jiems bū­tų ne­ kas. Juk Dar­bo par­ti­ja – tai vie­no as­mens dik­ta­tū­ra. Tie­sa, A.But­ ke­vi­čius yra pa­sa­kęs, kad vai­vo­ rykš­tės koa­li­ci­jos ei­li­niai par­ti­jos na­riai ne­sup­ras­tų. Ta­čiau tai tik jo nuo­mo­nė. Par­ti­jos eli­to pri­ta­ ri­mas tam – kur kas di­des­nis.

– Kai ku­rie sa­ko, kad vėl pra­ dė­ta eksp­loa­tuo­ti po­li­ti­nės vai­vo­rykš­tės idė­ja tu­ri Pre­ zi­den­tės Da­lios Gry­baus­kai­ tės pri­ta­ri­mą.

– Taip, Sei­me kal­ba­ma, kad D.Gry­baus­kai­tė esą yra pa­sa­ kiu­si, kad, kol ji bus Pre­zi­den­tė, V.Us­pas­ki­chas ne­bus nei prem­je­ ru, nei mi­nist­ru. Vie­ša pa­slap­tis, kad D.Gry­baus­kai­tė Dar­bo par­ti­ jos at­žvil­giu nu­si­sta­čiu­si nei­gia­ mai. Tam yra prie­žas­čių.

– Ir pa­ts rei­tin­gų ly­de­rės Dar­bo par­ti­jos va­do­vas ne­ro­ do no­ro val­dy­ti Vy­riau­sy­bę.

Prie­šin­gai nei ki­tų par­ti­jų ly­ de­riai, jis nė ne­kan­di­da­tuo­ja vien­man­da­tė­je. Kaip aiš­kin­ti to­kį V.Us­pas­ki­cho el­ge­sį?

– Jis su­pran­ta D.Gry­baus­kai­tės po­zi­ci­ją. Yra ži­nių, kad V.Us­pas­ ki­chas, jei jo par­ti­ja lai­mė­tų dau­ giau­sia man­da­tų ir jiems tek­tų for­muo­ti Vy­riau­sy­bę, į prem­je­ ro po­stą siū­ly­tų ži­no­mą eko­no­ mis­tą. Tad jis su­pran­ta, ko­kia yra po­li­ti­nė si­tua­ci­ja, kad jo kan­di­da­ tū­rai S.Dau­kan­to aikš­tė­je pri­tar­ ta ne­bus. V.Us­pas­ki­chas su­pran­ ta žai­di­mo tai­syk­les ir ne­ma­nau, kad at­kak­liai ver­šis, nes taip ga­ li­ma su­kel­ti ir kons­ti­tu­ci­nę kri­zę.

O jis ne­no­ri nie­ko griau­ti ir žais pa­gal esa­mas tai­syk­les. Tai, kad jis ne­kan­di­da­tuo­ja vien­man­da­tė­ je, įro­do, kad Sei­me jis dirb­ti ne­ si­ruo­šia. O ko­dėl ne­kan­di­da­tuo­ja par­ti­jos vi­ce­pir­mi­nin­kas Vy­tau­tas

Gap­šys – sun­kiai su­pran­ta­ma. Juk V.Us­pas­ki­chas yra pra­si­ta­ręs, kad re­gi V.Gap­šį sa­vo įpė­di­niu.

– Bet so­cial­de­mok­ra­tai el­gia­ si ne­ką ge­riau. Ir jų kan­di­da­tų są­ra­šo pa­ži­ba Vi­li­ja Blin­ke­vi­ čiū­tė ne­si­ruo­šia kan­di­da­tuo­ ti vien­man­da­tė­je.

– Tai, ži­no­ma, ženk­las, kad į Sei­ mą ji ne­si­ruo­šia. Apsk­ri­tai to­kie da­ly­kai da­ro­mi, kad pa­trauk­ tų rin­kė­jo dė­me­sį. Tai – rin­ki­mų tak­ti­kos da­ly­kai. Ne vie­na par­ ti­ja taip el­gia­si. Jų veik­los bū­das – bet ko­kio­mis prie­mo­nė­mis pa­ kliū­ti į Sei­mą ir veik­ti po to. Tai – se­nos rin­ki­mų gud­ry­bės.

– Vi­si po­li­to­lo­gai vie­nin­gi ir su­ta­ria, kad šis Sei­mas bus mar­gas. Kaip ma­no­te, Vy­ riau­sy­bės for­ma­vi­mas šie­ met už­truks?

– Ma­nau, kad ne. Pre­zi­den­tė D.Gry­baus­kai­tė – veik­los žmo­gus.

Ji tik­rai no­ri, kad nau­ja Vy­riau­ sy­bė pra­dė­tų dirb­ti kuo grei­čiau, tad dėl vis­ko bus su­si­tar­ta grei­tai.

Prem­je­ras ir pre­zi­den­tas – ly­gia­ ver­čiai par­tne­riai for­muo­jant Vy­ riau­sy­bę. Ma­nau, jau da­bar aiš­ ku, kas per jos filt­rą ga­lė­tų perei­ti, o kas – ne. Ma­nau, tie da­ly­kai bus ap­ta­ria­mi ku­lua­ruo­se.

– Už po­ros me­tų – ir pre­ zi­den­to rin­ki­mai. Par­ti­jos jau tu­rė­tų pra­dė­ti ruoš­tis ir jiems, bet apie tai nė ne­kal­ ba­ma. Ko­dėl?

– Pir­miau­sia dėl to, kad nė­ra ryš­kių ly­de­rių. Nė vie­na par­ti­ja ne­tu­ri ko prieš­prie­šin­ti D.Gry­ baus­kai­tei. Par­ti­jų funk­ci­ja – ug­dy­ti ly­de­rius, bet jos to, kaip ma­to­me, ne­daro. Abe­jo­ju, ar per tuos li­ku­sius dve­jus me­tus at­si­ ras to­kių, ku­rie ga­lės ly­gia­ver­tiš­ kai su ja kon­ku­ruo­ti. Tie­siog jau per ma­žai lai­ko.

Laiškai neatspindi dienraščio redakcijos nuomonės.

E. paštas redakcija@kaunodiena.lt

„Kauno dienos“ redakcija Kęstučio g.

86, 44296 Kau­nas. Fak­sas 423 404.

Nuo­tai­ka: anot V.Dumb­liaus­ko, Lietuvos žmonės Seimo rinkimų nebelaiko

MIESTO NAUJIENOS: Tadas Širvinskas – Mantas Lapinskas – Vilija Žukaitytė – Saulius Tvirbutas – Virginija Skučaitė – Jurgita Šakienė – TEISĖTVARKA: Diana Krapavickaitė –

302 230

Platinimo tarnyba: 302

242

Prenumeratos skyrius: 302

244

3 mėn. – 69 (39*) Lt Tik šeštadienio prenumerata 1 mėn. – 9 (6*) Lt 302 266 302 251 302 273 302 262 302 267 302 261

LIETUVA: Stasys Gudavičius –

(8 5) 219 1381

PASAULIS: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Valentinas Beržiūnas – (8 5) 219 1387 EKONOMIKA:

302 243

Jolita Žvirblytė –

(8 5) 219 1374

SPORTAS: Romas Poderys – 302 258 Marius Bagdonas – 302 259 Mantas Stankevičius – (8 5) 219 1383 Menas ir Pramogos: Enrika Striogaitė –

302 272

FOTOKORESPONDENTAI: Andrius Aleksandravičius – Artūras Morozovas – Tomas Ragina –

302 269 302 269 302 269

NAMAI: Vereta Rupeikaitė –

302 265

Sveikata: Marijana Jasaitienė –

302 263

Ratai: Arūnas Andriuškevičius –

302 260

TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 279 1380

http://www.kaunodiena.lt * prenumeratos kaina laikraštį atsiimant redakcijoje

aukštyn žemyn: Marijana Jasaitienė – Darius Sėlenis – Laima Žemulienė –

302 263 302 276 (8 5) 219 1374

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 302 234, 308 862, 308 863, 308 864, 302 230 reklama@kaunodiena.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Indeksas 0041. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 23 460.

ASMENINIAI SKELBIMAI: 302 231, 302 202, faksas 321 717 skelbimai@kaunodiena.lt SKELBIMŲ IR PRENUMERATOS SKYRIUS (Vytauto pr. 23) mob. 8 655 45 114 PLATINIMO TARNYBA: 302 242, 302 228 PRENUMERATOS SKYRIUS: 302 244

9

šeštadienis, rugsėjo 15, 2012

lietuva kaunodiena.lt/naujienos/lietuva

Nau­ja JAV pa­siun­ti­nė JAV pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ ma į am­ba­sa­do­riaus Lie­tu­vo­je po­stą ke­ti­na siū­ly­ti dip­lo­ma­tę De­bo­rah Ann McCart­hy.

Ji tu­rė­tų pa­keis­ti ka­den­ci­ją bai­ gian­čią am­ba­sa­do­rę An­ne E.Der­ se, ku­ri iš Vil­niaus iš­vyks­ta šį sa­ vait­ga­lį. „Aš dė­kin­gas, kad D.A.McCart­ hy su­ti­ko pri­si­jung­ti prie šios ad­ mi­nist­ra­ci­jos, ir esu įsi­ti­ki­nęs, kad ji ge­rai at­liks šį svar­bų vaid­me­ nį. Ti­kiuo­si dirb­ti su ja atei­nan­ čiais mė­ne­siais ir me­tais“, – Bal­ tų­jų Rū­mų pra­ne­ši­me ci­tuo­ja­mas B.Oba­ma.

Anot JAV dip­lo­ma­ti­nės at­sto­ vy­bės, nors am­ba­sa­do­rės sky­ri­mo pro­ce­dū­ra tik pra­si­de­da, ti­ki­ma­

si, kad jau ne­tru­kus ji pra­dės dar­ bą Lie­tu­vo­je. A.E.Der­se Lie­tu­vo­je dir­bo nuo 2009 m. spa­lio. Nau­jo JAV am­ba­sa­do­riaus Vil­niu­je pa­ sky­ri­mas už­tru­ko kiek il­giau nei Ry­go­je ir Ta­li­ne, kur nau­ji Va­šing­ to­no dip­lo­ma­ti­niai at­sto­vai paaiš­ kė­jo jau praė­ju­sį pa­va­sa­rį.

D.A.McCart­hy yra kar­je­ros dip­ lo­ma­tė. Pas­ta­ruo­ju me­tu ji dir­bo Vals­ty­bės de­par­ta­men­to sky­riu­ je, at­sa­kin­ga­me už eko­no­mi­ką ir vers­lą. Prieš tai dip­lo­ma­tė dir­ bo ki­to­se Vals­ty­bės de­par­ta­men­ to sky­riuo­se, taip pat ėjo įvai­rias pa­rei­gas JAV am­ba­sa­do­se Grai­ki­ jo­je, Ni­ka­rag­vo­je, Pran­cū­zi­jo­je ir Hai­ty­je, ge­ne­ra­li­nia­me kon­su­la­ te Mon­rea­ly­je (Ka­na­da).

KD inf.

Eu­ro­ko­mi­sa­ro pa­ra­ma Pa­si­ra­šė: kai Sei­mas at­me­tė ve­to, Pre­zi­den­tei D.Gry­baus­kai­tei te­ko ofi­cia­liai pa­tvir­tin­ti par­la­men­ta­rų pa­

kar­to­ti­nai priim­tas Mė­gė­jiš­kos žūk­lės įsta­ty­mo pa­tai­sas.

Nerijaus Jankausko nuo­tr.

Mė­gė­jai žve­jos pa­gal Sei­mo no­rus Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė bu­vo pri­vers­ta pa­si­ra­šy­ti jos Sei­ mui pa­kar­to­ti­nai svars­ty­ti grą­žin­tas, bet par­la­men­ta­rų taip ir ne­pa­keis­tas Mė­gė­jiš­kos žūk­lės įsta­ty­mo pa­tai­sas.

Kar­tu vals­ty­bės va­do­vė pa­tei­kė sa­ vo siū­ly­mus, nes, pa­sak jos, Sei­mo spren­di­mas nau­din­gas ne Lie­tu­ vos žmo­nėms, bet siau­roms in­te­ re­sų gru­pėms.

Pre­zi­den­tė siū­lo leis­ti pen­si­nin­ kams ir paaug­liams žve­jo­ti ne­mo­ ka­mai. Ji taip pat siū­lo, kad pri­ va­čių van­dens tel­ki­nių sa­vi­nin­kai tai­ky­tų to­kius pat įkai­nius, kaip ir vals­ty­bi­niuo­se tel­ki­niuo­se, kad jie ne­ga­lė­tų sa­vi­va­liau­ti.

Sei­mo priim­tas įsta­ty­mas, pa­ sak D.Gry­baus­kai­tės, „ap­ri­bo­ja ša­lies gy­ven­to­jams priė­ji­mą prie van­dens tel­ki­nių, pa­nai­ki­na ne­ mo­ka­mos žūk­lės ga­li­my­bę pen­ si­nin­kams ir paaug­liams bei lei­ džia pri­va­čių tel­ki­nių sa­vi­nin­kams

pikt­nau­džiau­ti žve­jy­bos lei­di­mų kai­no­mis“. To­dėl, „ne­nus­ta­čius mak­si­ma­lių lei­di­mų kai­nų ri­bų, pri­va­ti­nin­kai už juos ga­lės rei­ka­ lau­ti bet ko­kios kai­nos, kad ir 50 li­tų už va­lan­dą“.

Pre­zi­den­tės tei­gi­mu, gam­tos iš­ tek­liai yra vi­sų ša­lies žmo­nių tur­ tas, to­dėl ir vals­ty­bi­niai, ir pri­va­tūs van­dens tel­ki­niai, kaip ir miš­kai, tu­ri bū­ti priei­na­mi kiek­vie­nam Lie­tu­vos gy­ven­to­jui. „Apt­ver­tos ša­lies pae­že­rės ir pau­piai jau da­bar pik­ti­na ša­lies gy­ ven­to­jus. Šis įsta­ty­mas dar la­biau ap­ri­bo­ja žmo­nių ga­li­my­bes il­sė­tis gam­to­je, džiaug­tis gam­tos tur­tais.

To­kia sa­vi­va­lė tu­ri bū­ti su­tram­dy­ ta. Įs­ta­ty­mai tu­ri gin­ti vie­šą­jį in­

te­re­są“, – tei­gė vals­ty­bės va­do­vė.

Sei­mas šią sa­vai­tę ap­ri­bo­jo ga­li­ my­bę Lie­tu­vos upes nuo­mo­ti kaip žve­jy­bos plo­tą, be to, žve­jy­bos reik­mėms lei­do nau­do­ti dar ma­ žes­nius nei iki šiol, vos 200 hek­ta­ rų plo­to eže­rus.

Par­la­men­ta­rai taip pat už­drau­dė vi­suo­me­ni­nėms mė­gė­jų žūk­lės or­ ga­ni­za­ci­joms iš­duo­ti lei­di­mus nau­ do­ti žve­jy­bos plo­tą upė­se.

Pre­zi­den­tė bu­vo ve­ta­vu­si to­ kį Sei­mo priim­tą įsta­ty­mą, ta­čiau par­la­men­ta­rams pa­ka­ko bal­sų at­ mes­ti ve­to. To­dėl D.Gry­baus­kai­ tė pri­va­lė­jo vyk­dy­ti Kons­ti­tu­ci­jos nu­ro­dy­mą pa­si­ra­šy­ti Sei­mo pa­kar­ to­ti­nai priim­tą įsta­ty­mą.

KD, BNS inf.

Prie mi­nis­te­ri­jos – pe­da­go­gų pro­tes­tai Va­kar po­pie­tę Vil­niu­je, prie Švie­ti­ mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­jos (ŠMM), ša­lies pe­da­go­gų pro­fsą­jun­gos su­ ren­gė pro­tes­to mi­tin­gą.

Pa­sak po­li­ci­jos pa­rei­gū­nų, prie mi­nis­te­ri­jos su­si­rin­ku­sių­jų skai­ čius sie­kė apie 200. Lei­di­mas bu­ vo gau­tas 500 da­ly­vių.

Iš įvai­rių ša­lies mies­tų ir ra­jo­ nų su­si­rin­kę pe­da­go­gai lai­kė pla­ ka­tus su už­ra­šais „Grą­žin­kit kai­ mui mo­kyk­lą, o au­to­bu­sė­lį – ŠMM afe­ris­tams“, „Eks­per­tas ar men­to­ rius – vis tiek be pen­si­jos“, „Tau­ tos sva­jo­nė – mo­ky­to­jus Ai­ri­jos kar­vių melž­ti“.

Lie­tu­vos švie­ti­mo dar­buo­to­jų pro­fe­si­nės są­jun­gos (LŠDPS) Že­ mai­ti­jos re­gio­no pir­mi­nin­ko Eu­ ge­ni­jaus Je­si­no lū­po­mis bu­vo iš­sa­

ky­ta daug kri­ti­kos ŠMM va­do­vams.

Pa­sak jo, mi­nis­te­ri­ja pa­tei­kė klai­ din­gą in­for­ma­ci­ją apie už­da­ro­mas mo­kyk­las. „Mi­nis­te­ri­ja vie­šai aiš­ki­na, kad už­da­ro­ma apie 30 mo­kyk­lų, tai yra gry­nas me­las – kiek­vie­no­je sa­vi­ val­dy­bė­je apie 2 mo­kyk­las už­da­ro, tai bū­tų apie 120 mo­kyk­lų“, – aiš­ ki­no E.Je­si­nas.

LŠDPS rei­ka­lau­ja keis­ti da­bar­ ti­nę švie­ti­mo įstai­gų fi­nan­sa­vi­mo tvar­ką (mo­ki­nio krep­še­lio me­to­ di­ką), nes ji esą neat­lie­ka sa­vo pa­ grin­di­nės funk­ci­jos – efek­ty­viai nau­do­jant švie­ti­mui skir­tas lė­šas ge­rin­ti ug­dy­mo ko­ky­bę.

Pa­sak E.Je­si­no, dėl to, kad mi­ nis­te­ri­ja sa­vi­val­dy­bėms per­ve­dė ne vi­są mo­ki­nio krep­še­lio dy­dį, nors jo ofi­cia­liai ir ne­ma­ži­no, sa­vi­val­dy­bės

esą ne­te­ko 30 mln. li­tų: „Mi­nist­ ras sa­vo įsa­ky­mu praė­ju­siais ir šiais me­tais iš sa­vi­val­dy­bių ati­ma ne­ma­ žas lė­šas – apie 30 mi­li­jo­nų.“ Taip pat rei­ka­lau­ja­ma tai­sy­ ti mo­ky­to­jų dar­bo ap­mo­kė­ji­mo tvar­ką ir nu­sta­ty­ti 18 kon­tak­ti­nių va­lan­dų pe­da­go­gi­nę nor­mą, be svars­ty­mo su pro­fe­si­nė­mis są­jun­ go­mis ir be jų pri­ta­ri­mo ne­tvir­tin­ti nė vie­no nau­jai priim­tos Pe­da­go­ gų kva­li­fi­ka­ci­jos to­bu­li­ni­mo kon­ cep­ci­jos nuo­sta­tas įgy­ven­di­nan­čio tei­sės ak­to.

Va­kar mi­tin­gą ren­gu­sios pro­fe­ si­nės są­jun­gos va­sa­rį bu­vo pa­skel­ bu­sios įspė­ja­mą­jį strei­ką. Tuo­met dvie­jų va­lan­dų strei­ke da­ly­va­vo apie 300 mo­kyk­lų, iš vi­so jų Lie­ tu­vo­je yra apie 1 300.

BNS inf.

Eu­ro­pos Są­jun­gos ener­ge­ti­kos ko­mi­sa­ras Guent­he­ris Oet­tin­ge­ ris įsi­ti­ki­nęs, kad iš Ru­si­jos im­ por­tuo­ja­mų gam­ti­nių du­jų kai­ nos tu­rė­tų bū­ti vie­no­dos vi­so­se ES rin­ko­se.

„Vi­du­ti­niu lai­ko­tar­piu, sie­kiant in­teg­ruo­ti dau­giau ES rin­kų, reiš­ kia tu­rė­ti vie­no­dą kai­nos rai­dą vi­ so­se rin­ko­se. Ma­no ma­ny­mu, tai yra bū­ti­ny­bė. ES ša­ly­se du­jų kai­na ne­ga­li bū­ti ma­žes­nė iki 30 pro­c. nei ki­to­se ša­ly­se“, – kon­fe­ren­ci­ jo­je Vil­niu­je sa­kė G.Oet­tin­ge­ris, at­sa­ky­da­mas į klau­si­mą, ko­kių veiks­mų Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos (EK) tu­rė­tų im­tis, rea­guo­jant į Ru­si­jos pre­zi­den­to Vla­di­mi­ro Pu­ti­no pa­ sku­ti­nius nu­ro­dy­mus.

V.Pu­ti­no dek­re­tas nu­ma­to, kad Ru­si­jos stra­te­gi­nės bend­ro­vės ga­li de­rė­tis dėl kai­nų bei teik­ti svar­bią na­cio­na­li­niam sau­gu­mui in­for­ ma­ci­ją, tik ga­vu­sios Ru­si­jos vy­ riau­sy­bės ins­ti­tu­ci­jos lei­di­mą.

Eu­ro­ko­mi­sa­ras Vil­niu­je pa­brė­ žė, kad tie­kiant du­jas ES ša­lims,

bū­ti­na lai­ky­tis bend­ri­jos tai­syk­ lių, o jei jos pa­žei­džia­mos, rei­ kia ieš­ko­ti po­ky­čių, ar­ba EK tu­ri prim­ti tam tik­rus spren­di­mus.

Dek­re­tą dėl in­te­re­sų ap­sau­gos V.Pu­ti­nas pa­si­ra­šė po to, kai EK pra­dė­jo ty­ri­mą, ar „Gazp­rom“ ne­ si­nau­do­jo do­mi­nuo­jan­čia pa­dė­ti­mi Vi­du­rio ir Ry­tų Eu­ro­pos ša­lių rin­ ko­se, taip pa­žeis­da­ma an­ti­mo­no­ po­li­nes ES tai­syk­les. G.Oet­tin­ge­ris ti­ki­no, kad ES no­ri tęs­ti bend­ra­ dar­bia­vi­mą su „Gazp­rom“ „pa­gal rin­kos tai­syk­les ir vie­no­das są­ly­gas vi­soms vals­ty­bėms na­rėms“.

Kar­tu jis tei­gė, kad EK pra­dė­tas ty­ri­mas dėl ga­li­mų kon­ku­ren­ci­jos tai­syk­lių pa­žei­di­mų „nė­ra inst­ru­ men­tas prieš „Gazp­rom“: „Ru­si­ ja mums yra svar­bus par­tne­ris, nes tie­kia naf­tą, ang­lį, ura­ną, du­jas.

Ru­si­ja – pa­ts svar­biau­sias žai­dė­ jas. Bet mums rei­kia ly­gios žai­di­mo aikš­te­lės, ly­gių są­ly­gų“, – tei­gė eu­ ro­ko­mi­sa­ras ir pa­brė­žė, kad „du­ jų kai­nos Ber­ly­ne ar Pa­ry­žiu­je yra daug ma­žes­nės ne­gu Vil­niu­je“.

KD, BNS inf.

11

šeštadienis, rugsėjo 15, 2012

energetika

1,7 mlrd. li­tų lik­tų Lie­tu­vo­je Eks­per­tų tei­gi­mu, nau­ja ato­mi­nė elekt­ri­ nė (AE) – ga­li­my­bė Lie­tu­vai įgy­ti ener­ge­ ti­nę ne­prik­lau­so­my­bę ir už­si­tik­rin­ti sta­ bi­lų, kai­nos ne­di­di­nan­tį elekt­ros tie­ki­mą.

Svar­biau­sia, AE leis­tų ša­lies vi­du­je iš­lai­ ky­ti apie 1,7 mlrd. li­tų pa­ja­mų, ku­rios šiuo me­tu ski­ria­mos im­por­tuo­ja­mai elekt­ros ener­gi­jai pirk­ti.

Ko­kie iš­šū­kiai lau­kia ir kaip bran­ duo­li­nė ener­ge­ti­ka ga­li pa­veik­ ti Lie­tu­vos atei­tį, kal­ba­mės su UAB Vi­sa­gi­no ato­mi­nės elekt­ri­nės (VAE) ge­ne­ra­li­niu di­rek­to­riu­mi Ri­ man­tu Vait­ku­mi.

– Bran­duo­li­nė ener­ge­ti­ka pa­ sta­ruo­ju me­tu, ypač po praė­ ju­s ių me­t ų tra­ge­d i­jos Ja­p o­ ni­j o­j e, su­l au­k ia itin daug skep­tiš­kų ko­men­ta­rų. Ar ga­ lė­tu­mė­te pa­neig­ti nuo­mo­nę, kad AE yra ne­sau­gios bei ko­ kių sau­gu­mo prie­mo­nių bus im­ta­si VAE? – Mi­ni­mą tra­ge­di­ją nu­lė­mė di­ džiau­sias že­mės dre­bė­ji­mas šiuo­ lai­ki­nė­je is­to­ri­jo­je. Kad Lie­tu­vo­je ga­lė­tų pa­si­kar­to­ti pa­na­ši sti­chi­nė ne­lai­mė kaip Ja­po­ni­jo­je, su­kė­lu­si ir Fu­ku­ši­mos AE seno reak­to­riaus ava­ri­ją, taip pat ma­žai ti­kė­ti­na.

Gy­ve­na­me vie­no­je ra­miau­sių seis­ mi­nių zo­nų pa­sau­ly­je. Taip pat svar­bu tai, kad Lie­tu­vo­je bus sta­ to­mas va­di­na­ma­sis tre­čios plius kar­tos reak­to­rius. Net per mil­ži­ niš­kus že­mės dre­bė­ji­mus bei cu­ na­mius vi­si to­kio ti­po reak­to­riai Ja­po­ni­jo­je li­ko ne­pa­žeis­ti. Ava­ri­ja įvy­ko tik vie­nin­te­lia­me senos kar­ tos reak­to­riu­je, ku­ris bu­vo sta­ty­ tas prieš 40 me­tų.

Per vi­są šį lai­ką ja­po­nai iš­nag­ ri­nė­jo prie­žas­tis, su­kė­lu­sias to­kią ava­ri­ją, ir dar la­biau su­stip­ri­no sau­gos rei­ka­la­vi­mus. To­dėl, tie­ są pa­sa­kius, kai Lie­tu­vo­je bus pa­ sta­ty­ta VAE, – tai bus sau­giau­sia AE pa­sau­ly­je. Be to, Eu­ro­po­je taip pat bu­vo vyk­dy­ti „Stress“ tes­tai, per kuriuos bu­vo de­ta­liai ana­li­ zuo­ja­mos AE ga­lin­čios kil­ti net ir ma­žiau­sios ti­kė­ti­nos išo­ri­nės bei vi­di­nės grės­mės ir elekt­ri­nių ge­ bė­ji­mas su­si­do­ro­ti su šio­mis grės­ mė­mis. Pro­jek­tuo­jant VAE bus at­ si­žvelg­ta į jau vyk­dy­tų Eu­ro­pos „Stress“ tes­tų re­zul­ta­tus, o sie­ kiant gau­ti VAE sta­ty­bos ir eksp­ loa­ta­vi­mo li­cen­ci­ją pri­va­lės bū­ ti įvyk­dy­ta ir pa­ti „Stress“ tes­tų pro­ce­dū­ra.

– Vis dėl­to iš­lie­ka ir ki­tos elekt­ ros ga­my­bos ga­li­my­bės. Lie­tu­ va juk ne­di­de­lė vals­ty­bė, ar ne­ pa­kak­tų su­stip­rin­ti jau tu­ri­mas elekt­ri­nes ir plė­to­ti at­si­nau­ji­ nan­čių iš­tek­lių ener­ge­ti­ką?

– Ener­ge­ti­nė ne­prik­lau­so­my­bė reiš­ kia ener­gi­jos ga­vy­bą iš kuo įva­res­nių šal­ti­nių ir elekt­ros sis­te­mos jung­tis su šalių kaimynių sis­te­mo­mis. Tai, kad pa­si­sta­ty­si­me nau­ją AE, tik­ rai ne­reiš­kia, kad nu­sto­si­me plė­to­ ti ki­tas prie­mo­nes ar už­da­ry­si­me jau esa­mas elekt­ri­nes. Tie­siog, at­si­žvel­

giant į ener­ge­tikos sis­te­mos ba­lan­ sa­vi­mo bei eko­no­mi­nes ga­li­my­bes, šis va­rian­tas – pa­ts pa­trauk­liau­ sias. Juk at­si­nau­ji­nan­čios elekt­ros ge­ne­ra­ci­ja yra do­tuo­ja­ma – mes, vi­ si var­to­to­jai, su­bsi­di­juo­ja­me pri­va­ čias elekt­ri­nes.

Net la­biau­siai iš­si­vys­čiu­sios vals­ty­bės ne­ga­li ap­si­rū­pin­ti elekt­ ros ener­gi­ja vien iš at­si­nau­ji­nan­čių šal­ti­nių. Ba­zi­nei elekt­ros ener­gi­ jai pa­ga­min­ti nau­do­ja­mas iš­kas­ti­ nis ku­ras ar­ba bran­duo­li­nė ener­gi­ ja. Al­ter­na­ty­vų kol kas nė­ra.

VAE pa­ga­mi­na­mos elekt­ros sa­vi­kai­ na bus ma­žes­nė už vi­du­ti­nę Eu­ro­po­je par­duo­da­mos ato­ mi­nė­se elekt­ri­nė­se pa­ga­min­tos elekt­ros sa­vi­kai­ną.

– Net jei ir pa­si­sta­ty­si­me AE – ne­bū­si­me vie­nin­te­liai re­gio­ne, tu­rin­tys bran­duo­li­nį reak­to­ rių. Tiek Ru­si­ja, tiek Bal­ta­ru­si­ja gar­siai skel­bia apie sa­vo pla­nus sta­ty­ti reak­to­rius. Ar ne­nu­tiks taip, kad mū­sų ato­mi­nė­je ga­ mi­na­mos elekt­ros tie­siog ne­ be­rei­kės?

– Vi­sų pir­ma elekt­ros su­var­to­ji­mo po­rei­kiai atei­ty­je tik augs, nes šiuo­ lai­ki­nės tech­no­lo­gi­jos bei ino­va­ci­jos ju­da bū­tent šia kryp­ti­mi.

Ant­ra, Lie­tu­va nuo šių me­tų yra įsto­ju­si į Šiau­rės ša­lių elekt­ ros rin­ką „Nord Pool Spot“, ku­ ri yra vie­na iš di­džiau­sių pa­sau­ ly­je. Šiai rin­kai pri­klau­so Bal­ti­jos ša­lys, Da­ni­ja, Šve­di­ja, Suo­mi­ja ir Nor­ve­gi­ja.

Vei­kiant Vi­sa­gi­no AE, stip­rios elekt­ros jung­t ys už­t ik­r ins, kad Lie­tu­va bus di­de­lės Eu­ro­pos elekt­ ros rin­kos da­lis. Bet kas, no­rin­tis par­duo­ti sa­vo elekt­ros ener­gi­ją, tai tu­ri da­ry­ti bū­tent per bend­ rą rin­ką, o ji yra vie­na di­džiau­ sių pa­sau­ly­je, to­dėl vie­no tie­kė­jo veiks­mai kai­nos at­žvil­giu ne­tu­rės es­mi­nės įta­kos.

Be to, skai­čiuo­ja­ma, kad VAE pa­ ga­mi­na­mos elekt­ros sa­vi­kai­na bus ma­žes­nė už vi­du­ti­nę Eu­ro­po­je par­ duo­da­mos AE pa­ga­min­tos elekt­ros sa­vi­kai­ną.

Ig­na­li­nos AE per tre­jus pa­sku­ti­ nius veik­los me­tus už­dir­bo 1 mlrd. li­tų, VAE, esant pa­lan­kioms są­ly­ goms rin­ko­je, ga­li už­dirb­ti ir dar dau­giau.

Ateitis: R.Vaitkaus teigimu, VAE gaminama elektra kainuos vidutiniškai 18 ct/kWh.

VAE archyvo nuotr.

– Kita vertus, Lie­tu­va pre­ten­ duo­ja tik į 38 pro­c. elekt­ros ener­gi­jos, ku­rią pa­ga­mins VAE. Ar mums tik­rai to pa­kaks ba­zi­ nei ener­gi­jai už­tik­rin­ti?

– Taip, mū­sų da­lis nau­jo­jo­je elekt­ ri­nė­je yra tik 38 pro­c., o tai su­da­rys apie 30 pro­c. vi­du­ti­nio ša­lies elekt­ ros ener­gi­jos po­rei­kio.

Lie­tu­va tik­rai neat­si­sa­kys ki­ tų elekt­r i­n ių, nes jos yra bū­t i­ nos mak­s i­m a­l iam ener­ge­t i­n iam sau­g u­m ui už­t ik­r in­t i. Pas­t a­č ius VAE, to­kie in­ci­den­tai kaip elekt­ ros jung­ties, ku­ria im­por­tuo­ja­me elekt­rą, už­da­ry­mas, mums ne­be­ tu­rė­tų to­kio skaus­min­go po­vei­kio kaip da­bar.

ir Lie­tu­va, suin­te­re­suo­tos AE sta­ ty­ba. Dar vie­nas svar­bus da­ly­vis – stra­te­gi­nis in­ves­tuo­to­jas „Hi­ta­ chi“, ku­ris ap­siims pa­sta­ty­ti reak­ to­rių bei in­ves­tuos sa­vo da­lį.

Pas­ta­rą­sias ke­tu­rias ABWR elekt­ri­nes „Hi­ ta­chi“ pa­sta­tė tiks­liai su­pla­nuo­tu lai­ku ir ne­vir­šydama su­pla­ nuo­to biu­dže­to.

Ja­po­nų kor­po­ra­ci­ja „Hi­ta­chi“ pa­sau­ly­je pa­si­žy­mi kaip vie­na pa­ vyz­din­giau­sių bendrovių, pa­sta­ rą­sias ke­tu­rias ABWR elekt­ri­nes „Hi­ta­chi“ pa­sta­tė tiks­liai su­pla­ nuo­tu lai­ku ir ne­vir­šy­da­ma su­pla­ nuo­to biu­dže­to.

– O kaip su mū­sų par­tne­riais, su ku­riais kar­tu tu­rė­tu­me sta­ ty­ti elekt­ri­nę? Lat­vi­ja, Es­ti­ja, „Hi­ta­chi“?

– Su lat­viais ir es­tais, ku­rie taip pat ne­ma­žą da­lį su­var­to­ja­mos elekt­ros im­por­tuo­ja, ak­ty­viai dir­ ba­ma nuo pat pir­mo­sios die­nos ir šios dvi ša­lys, ly­giai taip pat kaip

Taip, elekt­ros tie­ki­ mo truk­džių ne­pa­ ju­to­me, ta­čiau rei­ kia įver­tin­ti tai, kad Elekt­rė­nuo­se ga­mi­ na­mos elekt­ros kai­ na – net 40 ct/kWh.

– Ener­ge­ti­nė ne­prik­lau­so­my­ bė – la­bai svar­bus, ta­čiau la­ biau vals­ty­bės ly­giu juntamas po­ky­tis. Kaip nau­jos elekt­ri­nės sta­ty­bos pra­na­šu­mus pa­jus pa­ pras­ti Lie­tu­vos gy­ven­to­jai?

– Šiuo at­ve­ju no­rė­čiau iš­skir­ti tris pa­g rin­d i­n ius mo­m en­t us: sta­b i­ lų elekt­ros tie­ki­mą, ne­di­di­nan­tį kai­nos, Lie­tu­vo­je lie­kan­čias lė­šas bei nau­jas dar­bo vie­tas ir in­ves­ti­ ci­jas. Sta­tant VAE pri­reiks ne­ma­

žai pa­pil­do­mos dar­bo jė­gos. Ir aš kal­bu ne tik apie sta­ty­bos sek­to­ rių, bet ir apie trans­por­to, mais­to tie­ki­mo, įvai­rių pa­slau­gų sek­to­ rius. Skai­čiuo­ja­me, kad bus su­ kur­ta net 6000 dar­bo vie­tų, ta­ čiau į pro­j ek­t ą įsi­t rauks tik­rai dau­giau žmo­nių.

Ir vyks­tant sta­ty­bai, ir vė­liau AE kas­met per mo­kes­ti­nę sis­te­mą ge­ ne­ruos tam tik­rą lė­šų da­lį į vals­ ty­bės biu­dže­tą, o svar­biau­sia – pi­ni­gai, ku­rie šiuo me­tu ski­ria­mi sui­mo­kė­ti už im­por­tuo­ja­mą elekt­ rą bei du­jas elekt­rai ga­min­ti, t. y. apie 1,7 mlrd. li­tų, liks Lie­tu­vo­ je. Juos ga­lė­si­me pa­skirs­ty­ti sa­ vo reik­mėms: nau­joms dar­bo vie­ toms, pen­si­joms, mo­ky­to­jų al­goms, inf­rast­ruk­tū­rai ge­rin­ti ir t. t.

Ir ga­lų ga­le la­bai svar­bu yra tai, kad šiuo me­tu esa­me pri­klau­so­mi nuo Ru­si­jos ener­ge­ti­kos sis­te­mos ope­ra­to­riaus, ku­rio spren­di­mai, kaip pa­ro­dė vi­sai ne­se­ni įvy­kiai, kar­tais le­mia tai, jog elekt­rą tu­ri­ me ga­min­tis ge­ro­kai bran­giau.

Be jo­kio įspė­ji­mo at­jun­gus vie­ną elekt­ros per­da­vi­mo li­ni­ją, te­ko vi­su pa­jė­gu­mu pa­leis­ti vi­sus tris Elekt­ rė­nuo­se esan­čios Lie­tu­vos elekt­ri­ nės blo­kus. Taip, elekt­ros tie­ki­mo truk­džių ne­pa­ju­to­me, ta­čiau rei­kia įver­tin­ti tai, jog Elekt­rė­nuo­se ga­mi­ na­mos elekt­ros kai­na – net 40 ct/ kWh), o elekt­rą VAE ga­min­si­me vi­ du­ti­niš­kai už 18 ct/kWh. VAE inf.

Užs. 1016038

12

šeštadienis, rugsėjo 15, 2012

energetika

Ūkio vicemi­nist­ ro Ado­mo Au­dic­ ko tei­gi­mu, Lie­tu­ va šiuo me­tu yra pa­ti ne­sau­giau­sia vals­ty­bė Eu­ro­po­je ener­ge­ti­kos požiū­ riu, nes daugiau nei 60 pro­c. ša­ly­je su­ var­to­ja­mos elekt­ros ener­gi­jos im­por­tuo­ ja­ma iš ki­tų ša­lių.

Pinigai: planuojama, kad nuo VAE veiklos pradžios šalies biudžetas mokestinėmis pajamomis ir dividendais kasmet pasipildys 500–600 mln.

litų.

„Shutterstock“ nuotr.

Ga­ran­tuos sta­bi­lią elekt­ros kai­ną Dau­giau – iš Ru­si­jos

Iš ša­l ies kaimynės im­p or­t uo­ ja­m os ir elek­ros ga­my­bai vie­ tos elekt­ri­nė­se bū­ti­nos gam­ti­nės du­jos. Pa­gal ener­ge­ti­nio sau­gu­mo stan­d ar­t us sau­g io­m is lai­ko­m os tos vals­ty­bės, ku­rios di­džią­ją da­ lį elekt­ros ener­gi­jos pa­ga­mi­na ša­ lies vi­du­je ir tik apie 15 pro­c. im­ por­tuo­ja. „2009 m. už­da­rius Ig­na­li­nos ato­mi­nę elekt­ri­nę, ku­rios blo­kai jau bu­vo mo­ra­liš­kai pa­se­nę, de­ja, Lie­tu­va ne­bea­ti­tin­ka pa­grin­di­nio ener­ge­ti­nio sau­gu­mo kri­te­ri­jaus, nes di­džią­ją da­lį elekt­ros im­por­ tuo­ja­me iš ki­tų vals­ty­bių. Tai reiš­ kia, kad esa­me pri­klau­so­mi ir nuo jų po­li­ti­nių ar mo­no­po­li­nių in­te­re­ sų. Ta­čiau svar­bu ne tik tai. Už im­ por­tuo­ja­mą elekt­rą ir du­jas elekt­rai ga­min­ti vie­tos elekt­ri­nė­se praė­ju­ siais me­tais Lie­tu­va su­mo­kė­jo net 1,7 mlrd. li­tų“, – sa­ko ūkio vi­ce­mi­ nist­ras Ado­mas Au­dic­kas.

Pa­sak A.Au­dic­ko, ši su­ma su­da­ro kiek ma­žiau nei treč­da­lį lė­šų, ku­ rias Lie­tu­va tu­rė­tų skir­ti Vi­sa­gi­no ato­mi­nės elekt­ri­nės (VAE) sta­ty­bai.

Nors iš vi­so VAE pro­jek­tui pri­reiks apie 17 mlrd. li­tų, Lie­tu­vos da­lis su­ da­rys tik 38 pro­c. bend­ros su­mos, ar­ba 6,5 mlrd. li­tų. Li­ku­sią da­lį bus įpa­rei­go­ti pa­si­da­ly­ti pro­jek­to par­ tne­riai – kar­tu VAE sta­ty­bo­je da­ly­ vau­jan­čios vals­ty­bės bei stra­te­gi­nis in­ves­tuo­to­jas „Hi­ta­chi“.

Eko­no­miš­kai ver­tin­ga in­ves­ti­ci­ja

Re­mian­tis Ūkio mi­nis­te­ri­jos at­lik­ tais skai­čia­vi­mais, nau­jo­sios VAE pa­ga­mi­na­ma elekt­ra, at­si­žvel­giant į esa­mas kai­nas, tu­rė­tų kai­nuo­ti apie 18 cen­tų už ki­lo­vat­va­lan­dę. Į šią su­m ą įskai­č iuo­ta ne tik elekt­ros pa­ga­mi­ni­mo sa­vi­kai­na, bet ir di­v i­d en­d ai stra­te­g i­n iam in­ves­t uo­to­j ui, lė­š os pa­s ko­l oms grą­žin­ti ir pan. Tai, kad to­kia kai­ na yra pa­grįs­ta, lei­džia ma­ny­ti ir dar 2003–2004 m. Kau­no tech­

no­lo­gi­jos uni­ver­si­te­to (KTU) pa­ reng­ta stu­di­ja, ly­gi­nan­ti dvi ga­ li­mas al­ter­na­ty­vas, su­si­ju­sias su ga­l i­my­b ė­m is vie­to­j už­d a­ro­m os Ig­n a­l i­n os ato­m i­n ės elekt­r i­n ės sta­ty­ti gam­ti­nė­mis du­jo­mis kū­ re­n a­m ą ši­l u­m i­n ę elekt­r i­n ę ar­ba nau­ją ato­mi­nę.

Bran­duo­li­nį ku­ rą tie­kia 15 pa­sau­ lio vals­ty­bių, to­dėl net dėl ato­mi­nei elekt­ri­nei rei­ka­ lin­go ku­ro bū­tu­me sau­ges­ni.

„Net­gi ta­da, kai gam­ti­nių du­ jų kai­na bu­vo ge­ro­kai ma­žes­nė nei da­bar, eko­no­miš­kai pa­trauk­les­ nis atro­dė ato­mi­nės elekt­ri­nės va­ rian­tas. Įver­ti­nus vi­sas įma­no­mas iš­lai­das, ki­lo­vat­va­lan­dės kai­na tu­ rė­jo bū­ti apie 16–17 cen­tų. Šiuo me­tu, ne­pap­ras­tai išau­gus ir to­ liau au­gant or­ga­ni­nio ku­ro (naf­tos, du­jų, net bio­ku­ro) kai­noms, ato­ mi­nės ener­ge­ti­kos eko­no­mi­nis pa­ trauk­lu­mas tik­tai di­dė­ja. Tai dau­ giau­sia su­si­ję su nau­do­ja­mo ku­ro kai­nos da­li­mi ga­mi­na­mos elekt­ ros ener­gi­jos sąnaudose“, – aiš­ki­ na pro­f. ha­bil. dr. Jo­nas Gy­lys, KTU Ener­ge­ti­kos tech­no­lo­gi­jų ins­ti­tu­to di­rek­to­rius.

Mi­nė­ta stu­di­ja tik pa­grin­džia rea­ lią šiuo me­tu esan­čią si­tua­ci­ją, nes Lie­tu­vo­je vei­kian­čios elekt­ri­nės yra ne­kon­ku­ren­cin­gos. Vėjo jėgai­ nių gaminamos elektros kilovatva­ landė pagal VKEKK nustatytą tarifą kainuoja 28–37 ct/kWh, naujausio Elektrėnų elektrinės bloko gami­ namos elektros savikaina – apie 40 ct/kWh, o biomasės elektrinių nu­ statytas supirkimo tarifas šiuo me­

tu siekia 37–50 ct/kWh. Pas­ta­čius VAE, jo­je pa­ga­min­ta elekt­ra kai­nuos apie 18 ct/kWh. Pa­ly­gi­nkime: Eu­ ro­po­je už ki­lo­vat­va­lan­dę ato­mi­nė­ je elekt­ri­nė­je pa­ga­min­tos elekt­ros mo­ka­ma apie 21 cen­tą.

Tai, kad pro­gno­zuo­ja­ma ato­ mi­nė­je elekt­ri­nė­je pa­ga­mi­na­mos elekt­ros kai­na – 18 ct/kWh – yra rea­li, pri­pa­žįs­ta ne tik moks­li­nin­ kai, bet ir eko­no­mis­tai. „Kiek man te­ko su­si­pa­žin­ti su kai­nų pro­gno­ zė­mis, į jas tik­rai įtrauk­ta la­bai daug prie­lai­dų ir rei­kia ti­kė­ti, kad ši kai­na iš­liks bū­tent to­kia“, – tei­ gia banko „Nordea“ ekonomistas Žygimantas Mau­ri­cas.

In­ves­ti­ci­jos – iš dvie­jų šal­ti­nių

Su­mą, ku­rią Lie­tu­va pri­va­lės in­ ves­tuo­ti į ato­mi­nės elekt­ri­nės sta­ ty­bą, pla­nuo­ja­ma su­rink­ti iš ke­lių šal­ti­nių. Apie pu­sę lė­šų VAE pla­ nuo­ja su­kaup­ti pa­ti, pir­miau­sia – iš jai pri­klau­san­čių įmo­nių, t. y. „Lie­tu­vos ener­gi­jos“, „Les­to“ bei AB „Litg­rid“ veik­los. Ki­tą pu­sę su­ mos, rei­ka­lin­gos atominės elekt­ri­ nės sta­ty­bai, pla­nuo­ja­ma sko­lin­tis.

Stra­te­gi­nis in­ves­tuo­to­jas „Hi­ta­chi“ su­da­ro ga­li­my­bę gau­ti pa­sko­lą la­bai pa­lan­kio­mis są­ly­go­mis iš Ja­po­ni­jos ir JAV fi­nan­si­nių ins­ti­tu­ci­jų. Svar­ bu tai, kad pa­sko­lai grą­žin­ti rei­ka­ lin­gos lė­šos jau da­bar yra įtrauk­tos į nu­ma­to­mą ki­lo­vat­va­lan­dės kai­ną, t. y. 18 ct/kWh. Sko­lin­tis, pa­sak ban­ko „Nor­dea“ eko­no­mis­to Ž.Mau­ri­co, bū­tų ga­li­ ma dviem bū­dais – iš tų ša­lių vy­ riau­sy­bių, ku­rios tei­kia sta­ty­boms bū­ti­nas tech­no­lo­gi­jas, ar­ba sko­li­ nan­tis vals­ty­bės var­du. „Pir­mas va­rian­tas yra gal­būt kiek ge­res­nis, nes tų ša­lių kre­di­to rei­tin­gai yra aukš­tes­ni, jos pa­čios ga­li ge­ro­kai pi­giau pa­si­sko­lin­ti fi­nan­sų rin­ko­ se ir yra suin­te­re­suo­tos plės­ti sa­vo eks­por­tą. Tai­gi, iš jų no­ras bū­tų, o pa­lū­ka­nos, be abe­jo, bū­tų ma­žes­ nės“, – tei­gia eko­no­mis­tas.

Vals­ty­bės sau­gu­mas – svar­bus

Be­je, ver­ti­nant pro­jek­tą at­si­žvel­ gia­ma ir į tai, ko­kių ne­nu­ma­ty­ tų iš­lai­dų, pa­sta­čius VAE, Lie­tu­va ga­lė­tų iš­veng­ti. Jei at­si­ra­dus truk­ džių im­por­tuo­ja­ma elekt­ra Lie­tu­ vai stai­ga ne­ga­lė­tų bū­ti per­duo­da­ ma, jos elekt­ros ener­gi­jos tie­ki­mas ga­lė­tų bū­ti at­kur­tas per 24 valan­ das, ta­čiau ša­liai tai at­neš­tų apie 700 mln. li­tų nuo­sto­lių. Nu­ken­tė­ tų tiek di­džio­sios pra­mo­nės, tiek ma­žo­sios vers­lo įmo­nės, su­trik­tų trans­por­tas ir kt. Šiuo me­tu to­kią si­tua­ci­ją sun­ ku įsi­vaiz­duo­ti, ta­čiau kol vals­ty­ bė di­džią­ją da­lį elekt­ros im­por­tuo­ja – ga­li nu­tik­ti ir taip. „Elekt­ra gre­ta mū­sų bū­na kas­dien, tie­siog, kol ji vei­kia, nie­kuo­met ne­su­si­mąs­to­me, kiek daug ga­li­my­bių pra­ras­tu­me tą pa­čią aki­mir­ką, kai tik jos ne­tek­ tu­me – ne­ro­dy­tų te­le­vi­zo­rius, ne­ veik­tų kom­piu­te­ris, šal­dy­tu­vas ir t. t. VAE ato­mi­nė elekt­ri­nė ga­li už­ tik­rin­ti, kad su to­kiais ne­sklan­du­ mais sa­vo gy­ve­ni­me ne­su­si­dur­tu­ me“, – pri­me­na A.Au­dic­kas.

Su­mą, ku­rią Lie­tu­va pri­va­lės in­ves­tuo­ti į ato­mi­nės elekt­ri­nės sta­ty­bą, pla­nuo­ja­ ma su­rink­ti iš dvie­jų šal­ti­nių – pa­čios UAB Vi­sa­gi­no ato­mi­nės elekt­ri­nės pa­ja­mų bei sko­li­nan­tis.

Be­je, bran­duo­li­nį ku­rą tie­kia 15 pa­sau­lio vals­ty­bių, to­dėl net dėl ato­mi­nei elekt­ri­nei rei­ka­lin­go ku­ ro bū­tu­me sau­ges­ni. Apie 96 pro­c. ura­no rū­dos at­sar­gų yra Aust­ra­li­jo­ je, Ka­na­do­je, Pie­tų Af­ri­ko­je, Bra­zi­ li­jo­je, JAV ir Ru­si­jo­je.

Nau­jos dar­bo vie­tos

Di­džiau­sias VAE in­dė­lis, ku­rį la­ biau­siai pa­jus ša­lies gy­ven­to­jai, – apie 6000 nau­jų dar­bo vie­tų sta­ty­bos, pra­mo­nės, trans­por­to, ap­gy­ven­di­ni­mo, mai­ti­ni­mo, pa­ slaugų ir kt. su­si­ju­sio­se sri­ty­se.

Sta­ty­bos dar­bai, vyks­tan­tys Lie­ tu­vo­je, kar­tu reiš­kia ir Lie­tu­vo­je mo­ka­mus mo­kes­čius.

Pla­nuo­ja­ma, kad nuo VAE veik­ los pra­džios ša­lies biu­dže­tas mo­ kes­ti­nė­mis pa­ja­mo­mis ir di­vi­den­ dais kas­met pa­si­pil­dys 500–600 mln. li­tų. „Ži­no­ma, ga­li­ma pi­ni­gus pra­val­ gy­ti da­bar, skir­ti juos im­por­tuo­ja­ mai elekt­rai pirk­ti ar­ba ga­li­ma juos in­ves­tuo­ti į ką nors, kas duos nau­ dos atei­ty­je. Be abe­jo, pra­džio­je rei­kės mo­kė­ti pa­lū­ka­nas, bus ma­ žes­nis ener­ge­tikos įmo­nių pel­nas, va­di­na­si, šiek tiek ma­žes­nis in­dė­ lis į biu­dže­tą. Ta­čiau tai – nor­ma­ lus da­ly­kas, svar­biau­sia, ne­rei­kia pa­mirš­ti, kad biu­dže­tas ir šian­ dien pa­ti­ria apie mi­li­jar­dą nuo­sto­ lių per me­tus, nes mes su­bsi­di­juo­ ja­me nee­fek­ty­vų elekt­ros ener­gi­jos ga­mi­ni­mą ki­to­se Lie­tu­vos elekt­ri­ nė­se“, – sa­ko Ž.Mau­ri­cas.

Pas­ta­čius Lie­tu­vo­je nau­ją ato­ mi­nę elekt­ri­nę, il­gai­niui ša­lies biu­ dže­te pa­si­lik­tų ne tik da­lis pi­ni­gų, ku­rie šiuo me­tu iš­lei­džia­mi elekt­ ros ener­gi­jai bei du­joms, skir­toms jos ga­my­bai, pirk­ti, bet at­si­ras­tų ir dau­giau pri­dė­ti­nės ver­tės.

Vi­sų pir­ma Lie­tu­va ir vėl iš elekt­ros pir­kė­jos tap­tų elekt­ros par­da­vė­ja, tai au­to­ma­tiš­kai ge­ne­ ruo­ja pa­ja­mų srau­tą į ša­lies biu­ dže­tą. Be to, ypač VAE sta­ty­ba pri­trauk­tų di­džiau­sią tie­sio­gi­nių už­sie­nio in­ves­ti­ci­jų srau­tą per vi­ są Lie­tu­vos is­to­ri­ją. Sta­ty­bos lai­ko­ tar­piu – vi­du­ti­niš­kai po 2 mlrd. li­ tų per me­tus ar­ba be­veik 3700 li­tų vie­nam ša­lies gy­ven­to­jui.

VAE inf.

Užs. 1016048

13

šeštadienis, rugsėjo 15, 2012

energetika

Di­džiau­sias iš­šū­kis

Kal­bant apie bran­ duo­li­nės ener­ge­ti­ kos sau­gu­mą, iš es­ mės svar­biau­si yra du ele­men­tai. Tai – pa­ties reak­to­riaus ko­ky­biš­ku­mas ir sau­gu­mas bei pa­ nau­do­to bran­duo­ li­nio ku­ro sau­go­ji­ mas.

Jau­nai Lie­tu­vos vals­ty­bei – nau­ jos Vi­sa­gi­no ato­mi­nės elekt­ri­ nės (VAE) sta­ty­ba yra vie­nas di­ džiau­sių iš­šū­kių nuo ne­prik­lau­ so­my­bės at­ga­vi­mo. Ta­čiau, eks­ per­tų ma­ny­mu, pa­si­tel­kiant tarp­ tau­ti­nius par­tne­rius, ypač stra­te­ gi­nį in­ves­tuo­to­ją „Hi­ta­chi“, šis iš­ šū­kis ga­li bū­ti įgy­ven­din­tas la­bai sėk­min­gai.

Part­ne­ris, tu­rin­tis di­de­lę pa­tir­tį

Patirtis: statybos procesą valdys japonų bendrovė „Hitachi“, kuri yra

pastačiusi jau 4 tokius, kaip VAE, reaktorius.

VAE archyvo nuotr.

Tu­rės pa­žan­giau­sią reak­to­rių Prak­tiš­kai iš­ban­dy­tas reak­to­rius

Nau­jo­jo­je Vi­sa­g i­n o ato­m i­n ė­je elekt­ri­nė­je (VAE) bus su­mon­tuo­tas 1350 MW bend­ro­sios ga­lios pa­žan­ gio­jo ver­dan­čio van­dens reak­to­rius (ABWR). Pa­žan­gie­ji ver­dan­čio­ jo van­dens reak­to­riai yra lai­ko­mi tre­čio­sios ar net tre­čio­sios plius kar­tos reak­to­riais. Jie šiuo me­tu yra vie­nin­te­liai to­kio sau­gos ly­gio reak­to­riai, esan­tys ne pro­jek­to ar sta­ty­bos sta­di­jos, o rea­liai vei­kian­ tys ato­mi­nė­se elekt­ri­nė­se. „ABWR reak­to­rių tech­ni­niai pro­ jek­ti­niai duo­me­nys bei eksp­loa­ta­ci­ jos pa­tir­tis (pir­mie­ji reak­to­riai pra­ dė­jo veik­ti dar 1996 m.) ro­do šiuos reak­to­rius esant sau­ges­nius už se­ nuo­sius ver­dan­čio van­dens reak­to­ rius (BWR). Tiek ES, tiek JAV bran­ duo­li­nės ener­ge­ti­kos re­gu­lia­to­rius NRC pri­pa­žįs­ta, kad ABWR tech­ no­lo­gi­ja ati­tin­ka pa­čius aukš­čiau­ sius sau­gos kri­te­ri­jus“, – sa­ko pro­f. ha­bil. dr. Jo­nas Gy­lys, Kau­no tech­ no­lo­gi­jos uni­ver­si­te­to (KTU) Ener­ ge­ti­kos tech­no­lo­gi­jų ins­ti­tu­to di­ rek­to­rius.

ABWR reak­to­rius yra su­kur­ tas pa­gal pa­to­bu­lin­tus anks­tes­ nius Eu­ro­pos ša­lių, Ja­po­ni­jos ir JAV ver­dan­čio van­dens reak­to­rių pro­jek­tus, at­si­žvel­giant į il­ga­me­ tę šių reak­to­rių eksp­loa­ta­vi­mo pa­ tir­tį bei pa­nau­do­jant ge­riau­sias jų ypatybes.

Ap­sau­ga nuo ka­tast­ro­fų

Pa­to­bu­lin­ta­me ABWR reak­to­riu­ je, koks bus pa­sta­ty­tas Lie­tu­vo­ je, to­kios ava­ri­jos kaip Fu­ku­ši­mos atominės elektrinės pir­mo­jo reak­ to­riaus tra­ge­di­ja tie­siog ne­ga­li pa­ si­kar­to­ti, nes lie­tu­viš­ka­me ABWR reak­to­riu­je su­pla­nuo­ta įdieg­ti dau­ giau ak­ty­vių sau­gos sis­te­mų.

Sus­tab­džius bet ko­kį bran­duo­li­ nį reak­to­rių, dar ku­rį lai­ką jį rei­kia išau­šin­ti tam, kad pa­si­ša­lin­tų iš­si­ ski­rian­ti li­ku­ti­nė ši­lu­ma. Reak­to­ rius au­ši­na­mas per jį pum­puo­jant van­de­nį, o van­de­nį pum­puo­jan­ tiems siurb­liams yra rei­ka­lin­ga elekt­ros ener­gi­ja. Ta­čiau jei reak­ to­rius ne­vei­kia ir išo­ri­nis elekt­ros prie­va­das dėl vie­nų ar ki­tų prie­

žas­čių, pa­vyz­džiui, sti­chi­nės ne­lai­ mės, taip pat ne­vei­kia – to da­ry­ti ne­beį­ma­no­ma. To­kiu at­ve­ju, elekt­ ros ener­gi­jos tie­ki­mui už­tik­rin­ti at­ ominėse elekt­ri­nė­se yra nau­do­ja­mi dy­ze­li­niai ge­ne­ra­to­riai, ku­rie už­ tik­ri­na pa­kan­ka­mą elekt­ros ener­ gi­jos tie­ki­mą. De­ja, dėl sti­chi­nės ne­lai­mės nu­lem­tų ap­lin­kos są­ly­gų dy­ze­li­niai ge­ne­ra­to­riai taip pat ga­li bū­ti su­ga­din­ti ir ne­veik­ti.

si­ma­lus ak­ty­vio­sios zo­nos pa­žei­di­ mų daž­nis, ten­kan­tis reak­to­riui per me­tus, yra ne di­des­nis, kaip vie­ nas kar­tas per 6 mi­li­jo­nus me­tų.

Ir net šiek tiek ma­žiau, jei pa­teik­ tu­me skai­ti­ne iš­raiš­ka. Galima pa­ lyginti: BWR reak­to­rių pa­žei­di­mo daž­nis sie­kia nuo vie­no kar­to per 20 000 me­tų iki kar­to per 50 000 me­tų.

Vėl ga­li bū­ti pa­nau­do­tas

Sau­giau­sias pa­sau­ly­je

Nau­ja­me reak­to­riu­je nu­ma­ty­ta įreng­ti ne tik įpras­ti­nes sis­te­mas.

Pa­pil­do­mai pla­nuo­ja­ma elekt­ ros ener­gi­jos tie­ki­mą nuo išo­ri­nio tink­lo už­tik­rin­ti ke­lio­mis li­ni­jo­ mis, kad vie­nai ar ke­lioms li­ni­joms dėl ko­kių nors prie­žas­čių iš­si­jun­ gus elekt­ros ener­gi­jos tie­ki­mas vis dar bū­tų už­tik­ri­na­mas. Nut­rū­kus elekt­ros ener­gi­jos tie­ki­mui bū­tų nau­do­ja­mi ap­sau­go­ti nuo išo­ri­nių po­vei­kių dy­ze­li­niai ge­ne­ra­to­riai bei aku­mu­lia­to­rių ba­te­ri­jos.

Sau­giu at­stu­mu nuo atominės elekt­ri­nės taip pat bus sau­go­mi mo­ bi­lie­ji dy­ze­li­niai ge­ne­ra­to­riai ir aku­ mu­lia­to­rių ba­te­ri­jos tam, kad net ir dėl ko­kių nors ka­tast­ro­fi­nių įvy­kių pra­ra­dus vi­sus atominės elekt­ri­nės dy­ze­li­nius ge­ne­ra­to­rius bū­tų ga­li­ma ga­na grei­tai elekt­ros ener­gi­jos tie­ki­ mą at­kur­ti.

Be to, VAE reak­to­rius bus iš­skir­ ti­nis tuo, kad jo pro­jek­tas lei­džia net ir nu­trū­kus vi­siems ener­gi­jos šal­ti­niams ku­rį lai­ką vė­sin­tis pa­ čiam iš li­ku­ti­nės ener­gi­jos išteklių, nau­do­jan­tis na­tū­ra­lia van­dens cir­ ku­lia­ci­ja. „Atominių elekt­ri­nių su ABWR ti­po reak­to­riais sau­gos parametrai yra pa­tys aukš­čiau­si tarp šiuo me­ tu eksp­loa­tuo­ja­mų, rin­ko­je esan­ čių ir sta­to­mų atominių elekt­ri­nių.

Pro­jek­tuo­jant VAE bus įdieg­tos pa­pil­do­mos sau­gos prie­mo­nės, bran­duo­li­nę sau­gą pa­ke­lian­čios į dar aukš­tes­nį ly­gį“, – sa­ko Li­ nas Ko­ra­lio­vas, VAE Bran­duo­li­nės sau­gos sky­riaus va­do­vas.

Aps­kai­čiuo­ta­sis (rea­lių at­ve­ jų ki­tuo­se vei­kian­čiuo­se to­kio ti­po reak­to­riuo­se dar ne­pa­si­tai­kė) mak­

Ne­ma­žai da­liai gy­ven­to­jų ga­na grės­min­gai skam­ba kal­bos apie bran­duo­li­nių at­lie­kų lai­do­ji­mą ir il­ga­lai­kį sau­go­ji­mą, ta­čiau to bai­ min­tis ne­rei­kė­tų. Lie­tu­va, vie­naip ar ki­taip, jau yra bran­duo­li­nė vals­ ty­bė ir jai rei­kės su­si­tvar­ky­ti su Ig­na­li­nos ato­mi­nės elekt­ri­nės at­ lie­ko­mis. Kar­tu su jo­mis ga­lės bū­ ti tvar­ko­mos ir VAE ra­dioak­ty­vio­ sios at­lie­kos. „Ku­rių, be­je, pa­to­bu­lė­jus tech­ no­lo­gi­jai, bus ge­ro­kai ma­žiau nei tu­rė­jo­me iš Ig­na­li­nos elekt­ri­nė­je su­si­da­riu­sių ra­dioak­ty­vių­jų at­lie­ kų“, – tei­gia L.Ko­ra­lio­vas.

Be­je, dau­ge­ly­je bran­duo­li­nių pa­ sau­lio vals­ty­bių pa­nau­do­tas bran­ duo­li­nis ku­ras yra lai­ko­mas ne at­ lie­ka, bet per­spek­ty­via bran­gia me­džia­ga. Šiuo me­tu yra ke­le­tas bū­dų, kaip pa­nau­do­tą ku­rą bū­tų ga­li­ma nau­do­ti to­liau nau­jos elekt­ ros ener­gi­jos ga­my­bai.

Kol kas tai nė­ra la­bai pa­pli­tu­sios tech­no­lo­gi­jos dėl palyginti ne­di­ de­lių pri­sod­rin­to­jo ura­no rin­kos kai­nų, ta­čiau VAE tu­rė­tų veik­ti 60 me­tų. Gal­būt tuo me­tu, pra­bė­gus dau­giau nei pu­sei šimt­me­čio, pa­ nau­do­tas ku­ras taps ir vėl rei­ka­ lin­gas. „Pa­nau­do­to ku­ro sau­go­ji­mo tik­ rai ne­rei­kė­tų bai­min­tis. Jo kie­ kiai tik­rai nedi­de­li, – ko­men­tuo­ja L.Ko­va­lio­vas. – Tin­ka­mai rū­šiuo­ jant ir tvar­kant ra­dioak­ty­vią­sias at­lie­kas bei per­dir­bant bran­duo­li­ nį ku­rą, lie­kan­ti il­gaam­žių ra­dioak­ ty­vių­jų at­lie­kų da­lis yra ne­di­de­lė, o di­džio­ji da­lis yra trum­paam­žės ra­ dioak­ty­vio­sios at­lie­kos“, – ko­men­ tuo­ja L.Ko­ra­lio­vas.

VAE inf.

2011 m. lie­p os 14 d. Lie­t u­vos kon­ce­s i­jos kon­k ur­so ko­m i­s i­ ja dėl stra­te­g i­n io in­ves­t uo­to­ jo į VAE stra­te­gi­niu in­ves­tuo­to­ ju at­rin­ko „Hi­ta­chi Ltd.“ kar­tu su „Hi­ta­chi-GE Nuc­lear Ener­ gy Ltd.“.

1910 m. pra­dė­tos steig­ti įmo­ nių gru­pės, kurių specializaci­ ja – to­kio­s sri­ty­s kaip ener­ge­ti­ ka, elekt­ro­tech­ni­ka, trans­por­tas ir kt.

Mil­ž i­n iš­k ą pa­t ir­t į su­kau­p ęs VAE stra­te­g i­n is in­ves­t uo­to­jas – vie­nas iš sau­gik­lių, ga­lin­čių už­tik­rin­ti, kad ato­mi­nės sta­ty­ bos pro­jek­tas bū­tų įgy­ven­din­ tas lai­ku.

Pa­sak ban­ko „Nor­d ea“ eko­ no­m is­to Žy­g i­m an­to Mau­r i­c o, pro­j ek­to ri­z i­ka bus ma­ž a tik to­kiu at­ve­ju, jei stra­te­gi­nis in­ ves­t uo­to­jas „Hi­ta­c hi“ val­dys sta­ty­b os pro­ce­s ą – ši bend­ro­ vė tu­r i pa­t ir­t ies įgy­ven­d i­n ant to­kius pro­jek­tus, skir­tin­gai nei Bal­t i­jos ša­lys, ku­r ios ga­l i su­ klys­ti.

Bendrovė „Hi­ta­ chi“ pa­ti in­ves­tuo­ ja sa­vo lė­šas į ato­ mi­nės elekt­ri­nės sta­ty­bą, to­dėl tik­ rai ne­bus suin­te­re­ suo­ta del­sti.

Lai­kas – ko­rup­ci­jos prieš­nuo­dis

Nau­jo­ji VAE tu­rė­tų at­neš­ti ener­ ge­ti­nį sau­gu­mą ne tik Lie­tu­vai, bet ir par­tne­rėms Lat­vi­jai bei Es­ti­jai, to­dėl vi­sos šios ša­lys yra suin­te­re­suo­tos, kad sta­ty­bos pro­ ce­sas ne­bū­tų vil­ki­na­mas, o VAE ga­lė­tų kuo grei­čiau pra­dė­ti ga­ min­ti elekt­ros ener­gi­ją. „Nor­d ea“ ban­ko eko­n o­m is­ to Žy­gi­man­to Mau­ri­co tei­gi­mu, ko­r up­c i­ja at­s i­ran­d a ta­d a, kai yra skir­tin­gi da­ly­vau­jan­čių ša­ lių in­te­re­sai: „Jei vi­siems rū­pi pa­sta­ty­ti elekt­ri­nę lai­ku ir kuo ma­ž es­n ė­m is iš­l ai­d o­m is, ta­d a ko­rup­ci­jai nė­ra prie­žas­ties ras­ tis. Bet kai ku­rios in­te­re­sų gru­ pės ga­lė­tų bū­ti suin­te­re­suo­tos įgy­ven­d in­t i pro­jek­t ą kuo il­ giau ir kuo di­des­nė­mis iš­lai­do­ mis, siek­da­mos pa­di­din­ti sa­vo pa­ja­mas. To­kiu at­ve­ju at­si­ran­ da rea­lus pa­vo­jus, kad pro­jek­ to įgy­ven­di­ni­mas ga­li už­truk­ti, o kai­na išaug­ti.“ Bendrovė „Hi­ta­chi“ pa­ti in­ves­ tuo­ja sa­vo lė­šas į ato­mi­nės elekt­ ri­nės sta­ty­bą, to­dėl tik­rai ne­bus suin­te­re­suo­ta del­sti.

Be to, VAE pla­nuo­ja­ma pa­sta­ ty­ti per 5,3 me­tų, nors vi­si iki šiol „Hi­ta­chi“ sta­ty­ti to­kio pa­ties ti­ po reak­to­riai, koks bus sta­to­mas Lie­tu­vo­je, bu­vo už­baig­ti per maž­ daug 4,5 me­tų.

Iš­nag­ri­nė­jus ga­li­my­bes

Ban­ko „Swed­bank“ eko­no­mis­tas Ne­ri­jus Ma­čiu­lis tei­gia, jog net jei ir pro­jek­tas dėl vie­nų ar ki­tų prie­žas­čių mi­ni­ma­liai vė­luo­tų, di­de­lės įta­kos ga­lu­ti­nei ato­mi­ nės elekt­ri­nės pa­ga­min­tos elekt­ ros kai­nai tai ne­tu­rė­tų. „Ne­sun­kiai at­lie­ka­ma jaut­ru­mo ana­li­zė ro­do, kad pro­jek­to vė­la­vi­ mas vie­nais me­tais ki­lo­vat­va­lan­ dės sa­vi­kai­ną pa­di­di­na ne­reikš­ min­gai, maž­daug pu­se cen­to“, – ko­men­tuo­ja N.Ma­čiu­lis. Ši su­ma vis tiek yra ma­žes­nė nei elekt­ros ga­vy­bos iš vė­jo jė­gai­ nių ir tuo la­biau vie­nos bran­giau­ sių Elekt­rė­nuo­se esan­čios Lie­tu­ vos elekt­ri­nės. „Net itin smar­kiai ne­nag­ri­nė­jus in­for­ma­ci­jos apie atominės elekt­ri­nės sta­ty­bą, aki­ vaiz­du, kad spren­di­mas ją sta­ty­ti priim­tas ne šiaip sau, o įver­ti­nus ki­tas ga­li­my­bes ga­min­ti Lie­tu­vo­ je elekt­ros ener­gi­ją. Aki­vaiz­du, jog bet koks ki­tas šiuo me­tu ga­li­ mas va­rian­tas bū­tų bran­ges­nis“, – sa­ko N.Ma­čiu­lis.

Lie­tu­va tu­ri bū­ti suin­te­re­suo­ta

Es­mi­nis ar­gu­men­tas dis­ku­tuo­jant dėl VAE nau­dos Lie­tu­vai, vis dėl­to yra ener­ge­ti­nė ne­prik­lau­so­my­bė.

Da­bar­ti­nė si­tua­ci­ja, kai dau­giau nei du treč­da­liai ener­gijos iš­tek­ lių – elekt­ros ir du­jų, rei­ka­lin­gų elekt­ros ga­my­bai, – yra im­por­ tuo­ja­mi iš vie­nos ša­lies, yra la­bai ne­pa­ran­ki Lie­tu­vai. „Šių me­tų rugp­jū­čio mė­ne­ sį mes ma­t ė­m e, kaip stai­g iai elekt­ros kai­na bir­žo­je pa­tri­gu­ bė­jo, kai Ru­si­jos elekt­ros ener­ gi­jos per­da­vi­mo sis­te­mos ope­ ra­to­rius neįs­pė­jęs iš­jun­gė vie­ną per­da­vi­mo li­ni­ją. Lie­tu­vai bū­ti­ni ir nau­ji ga­my­bi­niai pa­jė­gu­mai, ir nau­jos jung­tys su Eu­ro­p os elekt­ros tink­l ais. Ne­t u­r ė­d a­m a sa­vo ga­my­bi­nių pa­jė­gu­mų bei bū­da­ma la­bai pri­klau­so­ma nuo vie­nos ša­lies, tie­kian­čios ener­ gijos iš­tek­lius, Lie­tu­va yra ne­ pat­rauk­li už­sie­nio in­ves­tuo­to­ jams – di­de­lėms tarp­tau­ti­nėms bendrovėms, ga­my­bos pro­ce­se nau­do­jan­čioms daug ener­gijos iš­tek­lių“, – ko­men­tuo­ja eko­no­ mis­tas N.Ma­čiu­lis.

At­sa­ko­my­bės naš­tą rei­kė­tų krau­ti ant „Hi­ta­chi“ pe­čių, nes tiek Lie­tu­va, tiek Lat­vi­ja su Es­ti­ja ne­ tu­ri tiek daug pa­tir­ ties ir po­li­ti­nio tęs­ ti­nu­mo.

Pa­sak jo, to­kioms bendrovėms ri­zi­kin­ga in­ves­tuo­ti į ša­lį, ku­ ri ener­gijos iš­tek­lių ne­ga­li ga­ran­ tuo­ti už kon­ku­ren­cin­gą kai­ną.

Eko­no­mis­to tei­gi­mu, klai­din­gai ma­no­ma, kad ato­mi­nės elekt­ri­ nės sta­ty­ba už­kirs ke­lią at­si­nau­ji­ nan­čių ener­ge­ti­nių iš­tek­lių plėt­rai – ener­ge­ti­nės ne­prik­lau­so­my­bės rei­kia siek­ti plė­to­jant ir stra­te­gi­ nį Lie­tu­vos ob­jek­tą – VAE, ir al­ ter­na­ty­vius elekt­ros ga­my­bos pa­ jė­gu­mus.

VAE inf.

Užs. 1016047

14

šeštadienis, rugsėjo 15, 2012

energetika

2015-aisiais kas mėnesį – po naują atominę elektrinę Praė­ju­siais me­tais po ga­lin­go že­mės dre­bė­ji­mo ir cu­na­mio ato­mi­nio reak­to­riaus ava­ri­ją pa­ty­ru­si Ja­po­ni­ja, at­ro­do, ne­ pla­nuo­ja at­si­sa­ky­ti bran­duo­li­nės ener­ge­ti­kos. Nors po ava­ri­jos bu­vo iš­jung­tos vi­sos ato­mi­nės elekt­ri­nės, dvi iš jų jau vei­kia. Atei­ty­je pla­nuo­ja­ma ir vėl at­nau­jin­ti elekt­ros ga­ my­bą li­ku­sio­se.

Be ato­mi­nių – trik­džiai

Po to, kai praė­ju­siais me­tais vie­ nas iš Fu­ku­ši­mos ato­mi­nės elekt­ri­ nės blo­kų pa­ty­rė ava­ri­ją, vi­sas pa­ sau­lis su­si­do­mė­jęs lau­kė Ja­po­ni­jos spren­di­mo – ši vals­ty­bė to­liau plė­ tos bran­duo­li­nę ener­ge­ti­ką ar pa­ suks ki­tu ke­liu.

At­ro­do, kad mil­ži­niš­kų nuo­ sto­lių pa­ty­ru­si vals­ty­bė, tu­rin­ti vie­ną iš di­džiau­sių bran­duo­li­nių reak­to­rių skai­čių, ir to­liau plė­tos šią ener­ge­ti­kos sri­tį. Po to, kai po ava­ri­jos bu­vo iš­jung­tos vi­sos ato­ mi­nės elekt­ri­nės, šiuo me­tu dvi ir vėl vei­kia, ki­tos lau­kia sa­vo pa­lei­ di­mo lai­ko. „Rei­kia su­pras­ti tai, kad ava­ri­ ją pa­ty­ręs reak­to­rius bu­vo sta­ty­tas dau­giau nei prieš ke­tu­rias­de­šimt me­tų. Tuo­met dar ne­bu­vo to­kių sau­gos tech­no­lo­gi­jų, ko­kių yra da­ bar. Juk ava­ri­ją pa­ty­rė tik šis, se­ niau­sias pir­mos kar­tos reak­to­rius, o vi­sai gre­ta jo bu­vę ki­ti du – tre­ čio­si kar­tos – reak­to­riai li­ko svei­ ki. Ka­dan­gi ja­po­nai pa­tys plė­to­ja bran­duo­li­nės sau­gos tech­no­lo­gi­ jas, jie pui­kiai su­pran­ta, kad nau­ jos kar­tos reak­to­riai yra šim­te­rio­ pai sau­ges­ni“, – ko­men­tuo­ja Li­nas Ko­ra­lio­vas, UAB Vi­sa­gi­no ato­mi­ nės elekt­ri­nės (VAE) Bran­duo­li­nės sau­gos sky­riaus va­do­vas.

Išjungus visas atomines elek­ trines, Ja­po­ni­ja pa­ty­rė mil­ži­niš­kų nuo­sto­lių. Ypač – ša­ly­je vei­kian­tis vers­las, ku­ris bu­vo pri­vers­tas nu­ trauk­ti ga­my­bą, stab­dy­ti pro­ce­sus ir at­leis­ti da­lį dar­buo­to­jų. „Sus­ tab­džius elekt­ri­nes, ša­ly­je pa­si­ju­ to elekt­ros ener­gi­jos sty­gius. Na­mų ūkiams to­kią si­tua­ci­ją iš­tver­ti bu­ vo šiek tiek leng­viau, juk ke­lias va­ lan­das ga­li­ma pa­bū­ti ir be elekt­ros, o štai mo­bi­lių­jų te­le­fo­nų, kom­piu­ te­rių ar au­to­mo­bi­lių ga­myk­los ki­tu bū­du ne­ga­li iš­gy­ven­ti“, – sa­ko VAE va­do­vas Ri­man­tas Vait­kus.

Be­je, Ja­po­ni­ja yra tre­čia pa­sau­ ly­je pa­gal di­džiau­sią bran­duo­li­nių reak­to­rių skai­čių. Šio­je ša­ly­je jų pa­sta­ty­ta net 50. Ant­ro­ji šia­me są­ ra­še – Pran­cū­zi­ja, turinti 58 reak­ to­rius, o pi­mo­je vie­to­je – JAV, tu­ rinčios net 104 reak­to­rius.

Eko­lo­giš­ku­mas ir eko­no­miš­ku­mas

Iš vi­so šiuo me­tu 30 pa­sau­lio vals­ty­bių vei­kia 435 bran­duo­li­ niai reak­to­riai, ku­rie ga­mi­na 14 pro­c. vi­sos pa­sau­ly­je pa­ga­mi­na­ mos elekt­ros ener­gi­jos. Vien Eu­ ro­po­je vei­kia 185 reak­to­riai, ge­ne­ ruo­jan­tys apie 30 pro­c. že­my­nui bū­ti­nos elekt­ros ener­gi­jos, dar 16 sta­to­ma. To­kie skai­čiai aki­vaiz­ džiai ro­do, jog nei Eu­ro­pa, nei ki­ tos pa­sau­lio vals­ty­bės, iš­sky­rus pa­vie­nius at­ve­jus, ato­mi­nės ener­ ge­ti­kos dar tik­rai nė­ra pa­si­ren­gu­ sios at­si­sa­ky­ti.

Ky­la klau­si­mas, ko­dėl ato­mi­nė ener­ge­ti­ka taip pa­lan­kiai ver­ti­na­ ma. Eks­per­tų tei­gi­mu, taip yra dėl to, jog iki šiol nė­ra iš­ras­ta pa­ti­ki­ mų, sta­bi­lių, šva­rių, o svar­biau­sia – pi­gių ener­gi­jos ga­vy­bos bū­dų.

Pa­vyz­džiui, 50 tūkst. kWh elekt­ ros ener­gi­jos ga­li­ma pa­ga­min­ti pa­nau­do­jus 50 tūkst. kg me­die­ nos, 12 tūkst. kg naf­tos ar­ba vos 1 kg gamtinio ura­no. Pa­na­ši si­tua­ ci­ja ir su į ap­lin­ką iš­me­ta­mo­mis kenks­min­go­mis CO2 du­jo­mis. Ga­ mi­nant elekt­rą ato­mi­nė­se elekt­ri­ nė­se, šių du­jų į ap­lin­ką iš­si­ski­ria vos 4 g CO2/kWh, o dau­giau­ sia jų į ap­lin­ką pa­ten­ka iš elekt­ri­ nių, kū­re­na­mų ak­mens ang­li­mis (955 g CO2/kWh), ma­zu­tu (818 g CO2/kWh) bei gam­ti­nė­mis du­jo­ mis (446 g CO2/kWh).

Po ke­le­to me­tų ES ga­lu­ti­nai įgy­ven­ dins pla­ną vi­siš­kai at­si­sa­ky­ti ener­gi­ jos ga­vy­bos, ku­rią iš­gau­nant su­si­da­ ro CO2.

Dar vie­nas šva­rus elekt­ros ga­ my­bos bū­das – at­si­nau­ji­nan­čių iš­tek­lių, to­kių kaip sau­lė, van­duo bei vė­jas, ener­ge­ti­ka. Ta­čiau šios rūšies ener­ge­ti­ka itin bran­giai at­ siei­na vals­ty­bių biu­dže­tams, nes ko­ne vi­sa­me pa­sau­ly­je elekt­ri­nės, vei­kian­čios iš at­si­nau­ji­nan­čių šal­ ti­nių, do­tuo­ja­mos su­bsi­di­jo­mis iš mo­kes­čių mo­kė­to­jų pi­ni­gų.

Sta­to ne tik kai­my­nai

Kal­bant apie ar­ti­miau­sius kai­my­ nus, Ru­si­ja, iš ku­rios šiuo me­tu im­ por­tuo­ja­me elekt­ros ener­gi­ją, taip pat tu­ri ga­na ne­ma­žai bran­duo­li­ nių reak­to­rių ir, at­ro­do, ne­ža­da jų at­si­sa­ky­ti, o sta­to nau­jus. Apie to­ kius pla­nus skel­bia ir Bal­ta­ru­si­ja, o lat­viai bei es­tai, nie­ka­da ne­tu­rė­ ję pa­tir­ties bran­duo­li­nė­je ener­ge­ ti­ko­je, jun­gia­si prie Lie­tu­vo­je sta­ to­mos VAE. Be­je, nors ato­mi­nių elekt­ri­ nių dau­gė­ja, tai­gi, tu­rė­tų dau­gė­ ti ir pi­giai bei grei­tai pa­ga­mi­na­ mos elekt­ros ener­gi­jos, eks­per­tai tei­gia, jog ar­ti­miau­sio­je atei­ty­je jos tik­rai ne­tu­rė­tų bū­ti per daug.

Vi­sa pa­ga­mi­na­ma elekt­ra bus pa­ nau­do­ta, nes tiek na­mų ūkiuo­se, tiek ir pra­mo­nė­je au­ga elekt­ros ener­gi­jos po­rei­kis. „Pa­vyz­džiui, Ru­si­ja tu­ri pi­gios elekt­ros vi­di­niam nau­do­ji­mui, bet vi­di­nė šios ša­lies elekt­ros ener­gi­ jos tie­ki­mo sis­te­ma yra ne­sut­var­

ky­ta, to­dėl ji ga­na daug in­ves­tuo­ja į vi­di­nę inf­rast­ruk­tū­rą, tie­sa, nau­jus pa­pil­do­mus tink­lus“, – tei­gia ban­ ko „Nor­dea“ eko­no­mis­tas Žil­vi­nas Mau­ri­cas. Tam, kad ap­rū­pin­tų pi­ gia ener­gi­ja vi­są ša­lį, Ru­si­ja tu­ri įdė­ti pa­kan­ka­mai daug pa­stan­gų, o tai reiš­kia, kad siū­ly­ti pa­pil­do­mą di­de­lį srau­tą Eu­ro­pai, jei šiai pri­ trūk­tų ener­gi­jos, atei­ty­je ga­li bū­ti per bran­gu.

2010 m. iš vi­so pra­dė­ta plė­to­ti net ke­tu­rio­li­ka bran­duo­li­nių pro­jek­tų – aš­tuo­nios ato­mi­nės Ki­ni­jo­je, po dvi – Ru­si­jo­je, In­di­jo­je ir Bra­zi­li­jo­ je. Prog­no­zuo­ja­ma, kad baig­tos jos tu­rė­tų bū­ti apie 2015 m. Bū­tent šie me­tai reikš­min­gi ir to­dėl, jog ma­no­ ma, kad tuo me­tu vi­sa­me pa­sau­ly­ je kas mė­ne­sį pra­dės veik­ti po vie­ ną nau­ją elektrinę.

Eu­ro­pa at­si­sa­ko CO2

Elekt­ros ener­gi­ją be kenks­min­ gų CO2 du­jų ga­li­ma iš­gau­ti dviem bū­dais – nau­do­jant at­si­nau­ji­nan­ čių iš­tek­lių ar­ba bran­duo­li­nę ener­ gi­ją. Kaip jau bu­vo mi­nė­ta straips­ nio pra­džio­je, elekt­ros ga­my­ba iš at­si­nau­ji­nan­čių iš­tek­lių ener­ge­ti­ kos kol kas lai­ko­ma nee­ko­no­miš­ka ir ne­pas­to­via, ne­ga­lin­čia už­tik­rin­ti ba­zi­nio elekt­ros po­rei­kio.

O ato­mi­nė ener­ge­ti­ka – yra ga­ na pi­gi ir šva­ri. Ši ener­ge­ti­kos sri­ tis tu­rė­tų dar su­stip­rė­ti tuo­met, kai po ke­le­to me­tų ES ga­lu­ti­nai įgy­ven­dins pla­ną vi­siš­kai at­si­sa­ ky­ti ener­gi­jos ga­my­bos, ku­rią iš­ gau­nant su­si­da­ro CO2. „Šis ga­na am­bi­cin­gas pla­nas ga­li pri­vers­ti ir to­kias vals­ty­bes kaip Vo­kie­ti­ja, ku­ ri po tra­ge­di­jos Ja­po­ni­jo­je pa­skel­bė at­si­sa­kan­ti bran­duo­li­nės ener­ge­ti­ kos, grįž­ti at­gal“, – sa­ko R.Vait­kus, VAE va­do­vas.

Jau da­bar, nors bran­duo­li­nės elekt­ri­nės Vo­kie­ti­jo­je dar to­li gra­ žu nė­ra už­da­ry­tos, elekt­ros kai­na šio­je vals­ty­bė­je šok­te­lė­jo į vir­šų. Be to, vie­ni šios ša­lies re­gio­nai ge­riau ap­rū­pin­ti at­si­nau­ji­nan­čia ener­ge­ ti­ka, ki­ti ma­žiau, to­dėl aiš­ku, kad no­rint ša­lį vi­siš­kai pe­ro­rien­tuo­ ti nau­ja kryp­ti­mi pri­reiks ne vie­no mi­li­jar­do eu­rų in­ves­ti­ci­jų.

VAE inf.

104

reaktorius

turinčios JAV yra pirmaujanti šalis pagal branduolinių reaktorių skaičių.

Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos duomenys.

Svar­biau­sios VAE reak­to­riaus sau­gu­mo ga­ran­ti­jos ABWR reak­to­riaus ap­sau­gos sis­

Reak­to­riaus kor­pu­sas pa­ga­min­tas

te­ma yra vi­siš­kai kom­piu­te­ri­zuo­ ta. Pap­ras­tes­nis ir pa­ti­ki­mes­nis tam­ pa eksp­loa­ta­ci­nio per­so­na­lo dar­bas, reak­to­riaus val­dy­mas.

iš ma­žaang­lio plie­no, vi­di­nė kor­pu­ so da­lis, sie­kiant pa­di­din­ti at­spa­ru­ mą ko­ro­zi­jai, pa­deng­ta ko­ro­zi­jai at­ spa­raus plie­no sluoks­niu. Toks kor­ pu­sas at­spa­res­nis iš reak­to­riaus ak­ ty­vio­sios zo­nos sklin­dan­čios spin­ du­liuo­tės po­vei­kiui, yra il­gaam­žiš­ kes­nis.

Reak­to­rius ga­li bū­ti pa­lei­džia­mas,

stab­do­mas ar­ba eksp­loa­tuo­ja­mas ne­si­ki­šant ope­ra­to­riui („au­to­pi­lo­to“ re­ži­mu). Šitaip mi­ni­mi­zuo­ja­ma žmo­ giš­ko­jo veiksnio įta­ka, klai­dų ga­li­my­ bė, su­ma­žė­ja ava­ri­jos ti­ki­my­bė. Įreng­tos net trys ne­prik­lau­so­mos ir

besidub­liuo­jan­čios sau­gos sis­te­mos.

Skir­tin­gai ne­gu se­nes­nės konst­ruk­ci­ jos ver­dan­čio van­dens (BWR) reak­to­ riuo­se, mi­nė­tos sis­te­mos yra vi­siš­kai me­cha­niš­kai ir fi­ziš­kai at­skir­tos. Jos yra skir­tin­go­se pa­tal­po­se, pri­jung­tos prie at­ski­rų dub­liuo­tų ener­gi­jos šal­ti­ nių. Sut­ri­kus ne­t dviem sau­gos sis­te­ moms, tre­čio­ji vi­siš­kai už­tik­rins reak­ to­riaus stab­dy­mą ir au­ši­ni­mą.

Di­džio­ji kor­pu­so da­lis (be­veik 1000

to­nų ma­sės) iš­kal­ta iš vien­ti­so ruo­ši­ nio, to­dėl kor­pu­sas tu­ri ma­žiau su­vi­ ri­ni­mo siū­lių, ma­žiau at­vamz­džių, že­ miau ak­ty­vio­sios zo­nos nė­ra nė vie­ nos an­gos, ku­rios skers­muo bū­tų di­ des­nis ne­gu 5 cm.

Pa­to­bu­lin­tas ap­sau­gi­nis ke­va­las,

ku­ris ta­po at­spa­res­nis seis­mi­nėms, lėk­tu­vų kri­ti­mo ka­tast­ro­foms. Sus­tip­ rin­tas reak­to­riaus pa­sta­tas kar­tu yra ir ant­ra­sis ap­sau­gi­nis reak­to­riaus ir reak­to­rių sa­lės ke­va­las.

Nau­ja­sis reak­to­rius ir „Hi­ta­chi“ Nau­jo­jo­je elekt­ri­nė­je bus su­mon­

tuo­tas pa­žan­gu­sis ver­dan­čio van­ dens reak­to­rius (ABWR), ku­rio ga­ lia – 1350 me­ga­va­tų. Elekt­ros ener­gi­ ją jis ga­lė­tų pra­dė­ti ga­min­ti 2020 ar 2022 m.

ABWR reak­to­riai yra vie­nin­te­liai

pa­sau­ly­je tre­čios plius kar­tos reak­ to­riai, iš­ban­dy­ti pra­kti­ko­je – elekt­ri­ nės su šiais reak­to­riais jau yra eksp­ loa­tuo­ja­mos.

ABWR reak­to­rius vei­kia ga­ro tur­

bi­n os prin­c i­p u – van­d uo už­v er­d a reak­t o­r iaus ak­t y­v io­j o­j e zo­n o­j e, o su­si­da­ręs ga­ras ke­liau­ja į ga­ro tur­ bi­n ą, jo­j e ple­č ia­s i ir taip su­k a tur­

bi­n ą. Tur­b i­n a su­k a elekt­r os ge­n e­ ra­to­rių.

Stra­te­gi­nis in­ves­tuo­to­jas „Hi­ta­chi“,

įsi­pa­rei­go­jęs pa­sta­ty­ti reak­to­rių, įkur­ tas 1910 m. Tai vie­na di­džiau­sių pa­ sau­lio įmo­nių gru­pių, kurių speciali­ zacija – elekt­ro­tech­ni­ka, elekt­ro­ni­ka, elekt­ri­nių, sta­ty­bi­nių me­cha­niz­mų kū­ri­mas, ga­my­bo­ja bei įren­gi­mas. „Hi­ta­chi“ var­das Lie­tu­vo­je nė­ra

nau­jas. Spe­cia­li­zuo­to­se sri­ty­se Lie­ tu­vos vers­las su kai ku­rio­mis gru­pės įmo­nė­mis bend­ra­dar­biau­ja dau­giau nei de­šimt­me­tį. Dau­giau­sia – trans­ por­to, elekt­ro­ni­kos bei elekt­ro­tech­ ni­kos sek­to­riuo­se.

Užs. 1016038

15

ĹĄeĹĄtADIENIS, rugsÄ—jo 15, 2012

ekonomika kaunodiena.lt/naujienos/ekonomika

In­teg­ra­ci­jos link Ka­ro­lis Ur­bo­nas

Ty­r i­mĹł ins­t i­tu­to „So­cial Dy­na­m ic In­ter­na­t io­nal“ par­t ne­r is

E

u­ro­pos Ko­mi­si­jos (EK) tre­Ä?ia­die­nÄŻ pa­teik­ti pa­ siō­ly­mai dÄ—l vi­suo­ti­nio ban­kĹł prie­Şiō­ros me­cha­ niz­mo la­bai grei­tai su­lau­kÄ— Vo­kie­ ti­jos kri­ti­kos. Tai pri­ver­tÄ— EK pa­ keis­ti pa­siō­ly­me iť­dÄ—s­ty­tĹł ban­kĹł są­jun­gos kō­ri­mo Ĺžings­niĹł ei­gÄ….

Vo­kie­ti­ja pa­si­prie­ťi­no siō­lo­mai in­dė­liĹł drau­di­mo sche­mai vi­sos Eu­ro­pos mas­tu. Pa­sak ĹĄa­lies at­ sto­vĹł, tai reikť­tĹł vi­siť­kÄ… fi­nan­si­nio su­ve­re­nu­mo pra­ra­di­mÄ… ir tai, kad Is­pa­ni­jos ban­kĹł bank­ro­tai bō­tĹł fi­ nan­suo­ja­mi iĹĄ vo­kie­Ä?iĹł mo­kes­Ä?iĹł mo­kė­to­jĹł ki­ťe­niĹł. IĹĄ da­lies ĹĄis pa­ reiť­ki­mas yra vi­siť­kai lo­giť­kas – Vo­kie­ti­ja yra di­dĹžiau­sia Eu­ro­pos gel­bė­ji­mo pa­ke­tĹł fi­nan­suo­to­ja, o tai ke­lia pyk­tÄŻ draus­min­gai tau­tai, ku­ri pir­miau­sia rei­ka­lau­ja fi­nan­si­ nÄ—s draus­mÄ—s ir su­vie­no­din­tĹł mo­ kes­Ä?iĹł bei so­cia­li­niĹł re­for­mĹł.

Praė­ju­siĹł me­tĹł pra­dĹžio­je An­ge­ los Mer­kel ir Ni­co­las Sar­ko­zy tan­ de­mas siō­lÄ— Eu­ro­pos so­cia­li­nÄ™ re­ for­mÄ…, ku­ria bō­tĹł su­vie­no­din­tas pen­si­nis am­Şius vi­so­je Eu­ro­po­je. Ĺ ios re­for­mos yra bō­ti­nos, jei Eu­ ro­pos prie­vaiz­dai no­ri ÄŻti­kin­ti Vo­ kie­ti­jos mo­kes­Ä?iĹł mo­kė­to­jus pri­

R

siim­ti ri­zi­ką uŞ pie­ti­nes vals­ty­bes.

Ta­Ä?iau kai­rių­jĹł jė­gĹł do­mi­na­vi­mas Pran­cō­zi­jo­je pa­kei­tÄ— koor­di­nuo­tĹł so­cia­li­niĹł re­for­mĹł kryp­tÄŻ ir Eu­ro­ pa ju­da link dvie­jĹł ly­giĹł są­jun­gos – sko­li­nin­kĹł ir kre­di­to­riĹł. Kre­di­ tuo­jan­Ä?ios ĹĄa­lys rei­ka­lau­ja fi­nan­si­ nÄ—s draus­mÄ—s iĹĄ sko­li­nin­kĹł, o sko­ li­nin­kai – Eu­ro­pos so­li­da­ru­mo. Ĺ io­je vie­to­je vie­nin­te­lÄ— ga­li­my­ bÄ— yra komp­ro­mi­sas – so­cia­li­nÄ—s ir dar­bo re­for­mos, su­vie­no­di­ nan­Ä?ios pen­si­jĹł, pa­ťal­pĹł ir dar­ bo po­li­ti­kÄ… mai­nais uĹž so­li­da­rius Eu­ro­pos in­teg­ra­ci­jos spren­di­ mus, lei­sian­Ä?ius su­ma­Şin­ti Eu­ ro­pos ban­kĹł ri­zi­kÄ…. Ta­Ä?iau vi­sos ĹĄios kal­bos vÄ—l ei­na ÄŻ ant­rÄ… pla­nÄ…, ir net EK pa­siō­ly­mas, ku­ris tu­rė­ tĹł bō­ti tik vie­nas iĹĄ ke­liĹł pa­grin­ di­niĹł to­les­nÄ—s in­teg­ra­ci­jos spren­ di­mĹł, su­lau­kÄ— ne per dau­giau­sia dė­me­sio. Vi­sĹł akys – ÄŻ pi­ni­gĹł spaus­di­ni­mo ma­ťi­nos pa­lei­di­mÄ… Eu­ro­pos cent­ri­nia­me ban­ke.

Juk su­si­ta­ri­mas yra pa­pras­tas ir vi­sai lo­giť­kas: pir­miau­sia su­tvar­ ko­me lab­da­ros sche­mas ir prie­ Ĺžiō­ros ÄŻstai­gas, kad vi­sos ĹĄa­lys pri­siim­tĹł vie­no­dÄ… at­sa­ko­my­bÄ™ ir ÄŻsi­pa­rei­go­ji­mus sa­vo ĹĄa­lies pi­lie­ Ä?iams; tuo­met su­ku­ria­me sau­gu­ mo bu­fe­rÄŻ, uŞ­tik­ri­nan­tÄŻ, kad vie­ nos va­liu­tos są­jun­ga yra sta­bi­li ir is­pa­niť­kas eu­ras yra toks pat sau­ gus kaip vo­kiť­kas; ir tik tuo­met pa­lei­dĹžia­me spaus­di­ni­mo ma­ťi­ nÄ…, kai yra ap­sau­go­ti mo­kes­Ä?iĹł mo­kė­to­jĹł pi­ni­gai uŞ­tik­ri­nus, kad ne­bō­tĹł bran­gaus ka­pi­ta­lo nu­te­kė­ ji­mo ÄŻ neap­sau­go­tus ban­kus.

TEO

Televizija – tarsi vaistas po kasdieniĹł darbĹł Kai vis daugiau naujienĹł mus pasiekia internetu, laikraĹĄÄ?iĹł antraĹĄtÄ—mis ir radijo praneĹĄimais, televizija tampa prieglobsÄ?iu, kur kiekvienas sau ĹĄeimininkas. Kaune gyvenantis gydytojas, Kauno apskrities priklausomybÄ—s ligĹł centro direktorius Tautvydas Zikaras sako, kad dÄ—l kasdieniĹł darbĹł gausos televizijÄ… ĹžiĹŤri retai, bet ÄŻsijungÄ™s renkasi vertingo turinio kanalus.

„Pirmame namo aukĹĄte turime vienÄ… televizoriĹł, o antrame – kitÄ…, rodantÄŻ televizijÄ… „SkaitmeninÄ— GALA“. Jis skirtas jaunimui“, – sako T.Zikaras. Pasitikslinu, ar jaunimu jis vadina savo vaikus? „Na, ir aĹĄ ne toks jau senas“, – skambiu juoku nuskardena gydytojas.

Pasak jo, skaitmeninÄ— televizija leidĹžia pasirinkti daugiau mÄ—gstamĹł kanalĹł. Gydytojas sako daĹžniausiai ĹžiĹŤrintis muzikines, informacines ir paĹžintines programas. „Laisvo laiko turiu nedaug, bet jeigu atrandu minutÄ—lÄ™, mieliau ÄŻsijungiu ÄŻdomias informacines laidas, pasigroĹžiu gamta, nusikeliu ÄŻ istorinius laikus“, – sako T.Zikaras.

Jis pasakoja, kad skaitmeninÄ™ antĹžeminÄ™ televizijÄ… „SkaitmeninÄ— GALA“ pasirinko dar ir todÄ—l, kad jos signalas perduodamas be laidĹł – uĹžtenka kambario antenos. Gydytojas dĹžiaugiasi: kai rudenÄŻ iĹĄjungs analoginÄ™ antĹžeminÄ™ televizijÄ…, jo namuose bus ramu – Ä?ia jau rodoma kokybiĹĄka skaitmeninÄ— televizija.

Televizija „SkaitmeninÄ— GALA“ yra skaitmeninÄ— antĹžeminÄ— televizija, kurios signalas transliuojamas oru ir priimamas ÄŻprastine lauko ar kambario antena. Pasak TEO Kauno regiono direktorÄ—s Loretos IvaĹĄauskienÄ—s, daĹžniausiai televizijÄ… „SkaitmeninÄ— GALA“ gyventojai renkasi dÄ—l kanalĹł gausos – uĹžtenka televizijos priedÄ—lio, antenos ir per televizoriĹł galima matyti ne kelis kanalus, o iki 43 lietuviĹĄkĹł ir uĹžsienio ĹĄaliĹł programĹł. Dabar visus ĹĄiuos kanalus uĹž patraukliÄ… kainÄ… gali matyti ir maĹžesnes pajamas gaunantys gyventojai. „Nauji televizijos „SkaitmeninÄ— GALA“ klientai galÄ—s pasinaudoti valstybÄ—s teikiama kompensacija skaitmeninÄ—s televizijos ÄŻrangai ÄŻsigyti, o TEO jiems pasiĹŤlys ypaÄ? palankiÄ… paslaugos kainÄ…. Kompensacijos teikiamos ĹĄeimoms ar vieniĹĄiems asmenims, kuriĹł vidutinÄ—s pajamos vienam asmeniui sudaro ne daugiau kaip 525 litus per mÄ—nesÄŻ. Jeigu atitinkate ĹĄÄŻ kriterijĹł, uĹžsukite ÄŻ TEO klientĹł aptarnavimo skyriĹł (Taikos pr. 54) ir jums pasiĹŤlysime ÄŻsigyti 100 litĹł kainuojantÄŻ priedÄ—lÄŻ, o vÄ—liau galÄ—site gauti tokiÄ… pat sumÄ… atitinkanÄ?iÄ… kompensacijÄ…. Be to, sudarÄ™ 36 mÄ—nesiĹł paslaugĹł teikimo sutartÄŻ uĹž televizijÄ… „SkaitmeninÄ— GALA“ mokÄ—s vos 20,90 lito per mÄ—nesÄŻ, sudarÄ™ 24 mÄ—nesiĹł sutartÄŻ – 24,90 lito per mÄ—nesÄŻâ€œ, – sako TEO Kauno regiono direktorÄ—.

Jeigu pagal valstybÄ—s numatytÄ… tvarkÄ… jums kompensacija neskiriama, svarbu Ĺžinoti, kad TEO reikiamÄ…

ÄŻrangÄ… paslaugos „SkaitmeninÄ— GALA“ naudojimosi laikotarpiu suteikia nemokamai. Naujesnius televizorius turintiems ir televizijÄ… „SkaitmeninÄ— GALA“ pasirinkusiems gyventojams net neprireiks priedÄ—lio – jeigu televizorius priima signalÄ… MPEG-4, jiems uĹžteks tik atkodavimo modulio ir kortelÄ—s. Juos ÄŻdÄ—jus ÄŻ televizoriĹł, televizijÄ… „SkaitmeninÄ— GALA“ galima matyti be priedÄ—lio. „Taip visais skaitmeninÄ—s televizijos malonumais galima mÄ—gautis be jokiĹł papildomĹł ÄŻrenginiĹł – uĹžtenka tik lauko ar kambario antenos. Vienas televizorius, vienas pultelis – daug turiningĹł televizijos kanalĹłâ€œ, – teigia L.IvaĹĄauskienÄ—.

TelevizijÄ… „SkaitmeninÄ— GALA“ yra paprasta ÄŻsidiegti, o prireikus galima patogiai perkelti ÄŻ sodo namelÄŻ ar kitÄ… bĹŤstÄ…. Daugiau informacijos apie televizijÄ… „SkaitmeninÄ— GALA“ – tinklalapyje www.gala. lt arba mokamu telefonu 1817.

ď Ž Patrauklu: 9 6cN Nb`XVR[Ă&#x203A; A2< 8Nb[\ _RTV\[\ cNQ\cĂ&#x203A; ]NO_Ă&#x203A; Ă&#x203A; XNQ

aRYRcVgVW\` Â @XNVaZR[V[Ă&#x203A; 4.9.Â&#x2022; XYVR[aNV TNYV ZNafaV ]bVXVĂş XN[NYĂş YVRab cVĂş _b`Ăş V_ XVa\ZV` XNYO\ZV` ORV TNbaV QN_ QNbTVNb ]_NZ\TĂş

TEO inf.

A2< N_PUfc\ [b\a_

Kaip gauti kompensacijÄ&#x2026;?

KompensacijÄ&#x2026; ÄŻsigyti skaitmeninÄ&#x2014;s televizijos ÄŻrangÄ&#x2026; gali gauti visi Lietuvos gyventojai, kuriĹł vidutinÄ&#x2014;s pajamos vienam asmeniui sudaro ne daugiau kaip 525 litus per mÄ&#x2014;nesÄŻ. ValstybÄ&#x2014;s kompensuojama suma â&#x20AC;&#x201C; 100 litĹł.

Tiek kainuojantÄŻ skaitmeninÄ&#x2014;s televizijos priedÄ&#x2014;lÄŻ rasite bendrovÄ&#x2014;s TEO klientĹł aptarnavimo skyriuje. ÄŽsigijus skaitmeninÄ&#x2014;s televizijos priedÄ&#x2014;lÄŻ reikia kreiptis ÄŻ deklaruotos gyvenamo-

sios vietos savivaldybÄ&#x2014;s SocialinÄ&#x2014;s paramos skyriĹł, o jeigu jĹŤsĹł savivaldybÄ&#x2014;je tokio skyriaus nÄ&#x2014;ra â&#x20AC;&#x201C; ÄŻ savivaldybÄ&#x2014;s administracijÄ&#x2026;. AtvykÄ&#x2122; turite pateikti:

tĹł aptarnavimo skyriuose arba savivaldybÄ&#x2014;je); ď Ž skaitmeninÄ&#x2014;s televizijos ÄŻrangos

kumentÄ&#x2026;;

pirkimÄ&#x2026; patvirtinanÄ?iÄ&#x2026; PVM sÄ&#x2026;skaitÄ&#x2026; faktĹŤrÄ&#x2026; ir jos apmokÄ&#x2014;jimÄ&#x2026; patvirtinantÄŻ dokumentÄ&#x2026;;

ď Ž paĹžymas apie pajamas, jeigu nesate

ď Ž dokumentus (juos TEO suteiks, kai

socialinÄ&#x2014;s paramos gavÄ&#x2014;jas;

ÄŻsigysite ÄŻrangÄ&#x2026;).

ď Ž praĹĄymÄ&#x2026;-paraiĹĄkÄ&#x2026; gauti kompen-

Kompensacija galite pasinaudoti iki 2012 m. lapkriÄ?io 20 d.

ď Ž asmens tapatybÄ&#x2122; patvirtinantÄŻ do-

sacijÄ&#x2026; (jÄ&#x2026; gausite pirkdami TEO klien-

16

ĹĄeĹĄtADIENIS, rugsÄ&#x2014;jo 15, 2012

ekonomika kaunodiena.lt/naujienos/ekonomika

Geriausius produktus padeda rasti kokybÄ&#x2014;s Ĺženklas Vartotojai turi vis daugiau galimybiĹł ÄŻsigyti kokybiĹĄkĹł produktĹł, kurie paĹžymÄ&#x2014;ti â&#x20AC;&#x17E;KokybÄ&#x2014;sâ&#x20AC;&#x153; Ĺženklu. Jis garantuoja, kad ĹĄalies ĹŤkininkĹł ar ÄŻmonÄ&#x2014;s produkcija gaunama laikantis ĹĄvarios gamybos reikalavimĹł.

Pag­rin­di­niĹł mais­to pro­duk­tĹł kai­nos Lie­ tu­vo­je dau­gu­mai pir­kÄ&#x2014;­jĹł jau tam­pa neį­ kan­da­mos. Ĺ˝mo­nÄ&#x2014;s per­ka pi­ges­nÄŻ ir daŞ­ nai ÄŻveŞ­ti­nÄŻ mais­tÄ&#x2026;, o ska­nes­nÄ&#x2014; ir svei­ kes­nÄ&#x2014; lie­tu­viť­ka pro­duk­ci­ja iť­ve­Şa­ma pas tur­tin­ges­nius uŞ­sie­nie­Ä?ius.

Jo­li­ta Ma­Şei­kie­nÄ&#x2014; j.mazeikiene@diena.lt

Per­ka pi­giau

Saulius Tvirbutas

s.tvirbutas@kaunodiena.lt

ď Ž KokybÄ&#x2014;: 4 ?NXNb`X\ ZRQNb` ]_\QbXaNV ab_V[af` V `XV_aV[Ă&#x203A;` X\XfOĂ&#x203A;`

`aNab`Ă&#x2013; ZVRYNV ]R_XNZV ZVR`aVRĂ&#x2DC;VĂş

SiĹŤlo kokybiĹĄkÄ&#x2026; medĹł

Bitininkai vieni pirmĹłjĹł pradÄ&#x2014;jo diegti iĹĄskirtinÄ&#x2014;s kokybÄ&#x2014;s produktĹł gamybos reikalavimus, sertiďŹ kuoti medĹł ir kitus biÄ?iĹł produktus ir Ĺženklinti juos â&#x20AC;&#x17E;KokybÄ&#x2014;sâ&#x20AC;&#x153; Ĺženklu. Naudodamiesi Lietuvos kaimo plÄ&#x2014;tros 2007â&#x20AC;&#x201C;2013 m. programos priemone â&#x20AC;&#x17E;Dalyvavimas maisto kokybÄ&#x2014;s schemoseâ&#x20AC;&#x153; jie galÄ&#x2014;jo pasinaudoti parama Ĺženklinti etiketÄ&#x2014;mis savo produktus, padengti sertiďŹ kavimo iĹĄlaidas.

Vienas iĹĄ ĹžyminÄ?iĹł savo produktus â&#x20AC;&#x17E;KokybÄ&#x2014;sâ&#x20AC;&#x153; Ĺženklu yra jau apie tris deĹĄimtmeÄ?ius bitininkaujantis Kauno rajone, Raudondvaryje gyvenantis GraĹžvydas Rakauskas. â&#x20AC;&#x17E;Pagrindinis tikslas vis dÄ&#x2014;lto buvo ne tiek parama etiketÄ&#x2014;ms, nes ĹžmonÄ&#x2014;s dar kol kas ne visada supranta tokio produkto iĹĄskirtinumÄ&#x2026;. Man paÄ?iam svarbu dirbti pagal aukĹĄtus standartus o Ĺženklas yra to ÄŻrodymasâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; teigÄ&#x2014; bitininkas. Jis laiko 120 biÄ?iĹł ĹĄeimĹł. â&#x20AC;&#x17E;Avilius esu pastatÄ&#x2122;s Kauno rajono pamiĹĄkÄ&#x2014;se, nes pagal reikalavimus jie turi bĹŤti atokiau, ne maĹžiau kaip 3 km nuo ÄŻmoniĹł, ÄŻvairiĹł tarĹĄos objektĹł, 1,5 km nuo magistraliniĹł ir 500 m nuo kraĹĄto keliĹłâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; aiĹĄkino G.Rakauskas.

Taip pat G.Rakauskas laikosi reikalavimo medĹł pardavinÄ&#x2014;ti tik stiklinÄ&#x2014;je taroje ir visada naudoti tik naujus stiklainius. â&#x20AC;&#x17E;AĹĄ ir anksÄ?iau neigiamai ĹžiĹŤrÄ&#x2014;jau ÄŻ plastikinÄ&#x2122; tarÄ&#x2026;â&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; sakÄ&#x2014; bitininkas.

Jis Ĺžymi â&#x20AC;&#x17E;KokybÄ&#x2014;sâ&#x20AC;&#x153; Ĺženklu ne tik medĹł, bet ir kitus biÄ?iĹł produktus: Ĺžiedadulkes, biÄ?iĹł duonÄ&#x2026;, pikÄŻ.

Savo produkcijÄ&#x2026; G.Rakauskas realizuoja ĹŤkininkĹł turgeliuose. â&#x20AC;&#x17E;Manau, ĹĄÄŻ â&#x20AC;&#x17E;KokybÄ&#x2014;sâ&#x20AC;&#x153; ĹženklÄ&#x2026; reikia labiau populiarinti, nes ĹžmonÄ&#x2014;s dar maĹžai Ĺžino, kuo Ĺženklinti produktai iĹĄsiskiria nuo kitĹłâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; sakÄ&#x2014; bitininkas.

PopuliarÄ&#x2014;ja ir tarp ĹžemdirbiĹł

Ĺ˝emÄ&#x2014;s ĹŤkio ministerijos IĹĄtekliĹł ir kokybÄ&#x2014;s politikos departamento KokybÄ&#x2014;s politikos skyriaus vedÄ&#x2014;ja AngelÄ&#x2014; LiubeckienÄ&#x2014; sakÄ&#x2014;, kad iĹĄskirtinÄ&#x2014;s kokybÄ&#x2014;s produktus Ĺžymintis â&#x20AC;&#x17E;KokybÄ&#x2014;sâ&#x20AC;&#x153; Ĺženklas vis labiau domina ir darĹžininkus, sodininkus, uogĹł augintojus. Mat nuo

Mais­to kai­nos kÄ&#x2026;s­nÄŻ kei­Ä?ia

ĹĄiĹł metĹł jie gali pasinaudoti Lietuvos kaimo plÄ&#x2014;tros 2007â&#x20AC;&#x201C;2013 m. programos priemonÄ&#x2014;s â&#x20AC;&#x17E;AgrarinÄ&#x2014;s aplinkosaugos iĹĄmokosâ&#x20AC;&#x153; programa â&#x20AC;&#x17E;Tausojanti aplinkÄ&#x2026; vaisiĹł ir darĹžoviĹł auginimo sistemaâ&#x20AC;&#x153;. â&#x20AC;&#x17E;2010 m. pagal iĹĄskirtinÄ&#x2014;s kokybÄ&#x2014;s produktĹł reikalavimus auginamos darĹžovÄ&#x2014;s ir sodai uĹžÄ&#x2014;mÄ&#x2014; 243 ha, panaĹĄiai pernai, o ĹĄiemet jau sulaukÄ&#x2014;me paraiĹĄkĹł 2 979 ha plotuiâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; dĹžiaugÄ&#x2014;si A.LiubeckienÄ&#x2014;.

Ji ÄŻsitikinusi, kad ĹĄie produktai taps vis labiau mÄ&#x2014;gstami vartotojĹł. â&#x20AC;&#x17E;Jie yra natĹŤralesni, ĹĄvieĹžesni ir maistingesni nei intensyviame ĹŤkyje, kur galima naudoti daug chemikalĹł, uĹžaugintos darĹžovÄ&#x2014;s. MĹŤsĹł ĹŤkininkai jau seniai naudoja tas paÄ?ias technologijas kaip ir kitĹł Europos ĹĄaliĹł ĹŤkiai, todÄ&#x2014;l lietuviĹĄkos darĹžovÄ&#x2014;s dar nereiĹĄkia, kad jos augintos be chemijos, iĹĄskyrus iĹĄskirtinÄ&#x2014;s kokybÄ&#x2014;s produktus, kur taikomi nors ir ĹĄvelnesni nei ekologiniams ĹŤkiams, bet vis tiek grieĹžti apribojimaiâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; tvirtino A.LiubeckienÄ&#x2014;.

PakeitÄ&#x2014; viso ĹŤkio statusÄ&#x2026;

KÄ&#x2014;dainiĹł rajone, LanÄ?iĹŤnavoje, ĹŤkininkaujantis Vidmantas Girdzijauskas visÄ&#x2026; savo 230 ha ĹŤkÄŻ paskyrÄ&#x2014; vien iĹĄskirtinÄ&#x2014;s kokybÄ&#x2014;s darĹžovÄ&#x2014;ms. Ten veĹĄi kopĹŤstai, bulvÄ&#x2014;s, burokÄ&#x2014;liai. â&#x20AC;&#x17E;Ĺ iuo Ĺženklu paĹžymÄ&#x2014;tos darĹžovÄ&#x2014;s labai patrauklios ir prekybininkams, ir vartotojams.

Beveik visÄ&#x2026; produkcijÄ&#x2026; tiekiu ÄŻ prekybos centrusâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; pasakojo V.Girdzijauskas.

Jis akcentavo, kad darĹžovÄ&#x2014;s, iĹĄaugintos naudojant maĹžai chemikalĹł, ateityje tik populiarÄ&#x2014;s, nes vartotojai vis daugiau dÄ&#x2014;mesio skiria sveikai mitybai.

V.Girdzijauskas teigÄ&#x2014;, kad iĹĄskirtinÄ&#x2014;s kokybÄ&#x2014;s darĹžoviĹł augintojai, bent tol, kol pagal iĹĄskirtinÄ&#x2014;s kokybÄ&#x2014;s reikalavimus uĹžauginta produkcija bus pripaĹžinta vartotojĹł ir ÄŻgis tvirtas pozicijas rinkoje, turÄ&#x2014;tĹł bĹŤti remiami programos â&#x20AC;&#x17E;Tausojanti aplinkÄ&#x2026; vaisiĹł ir darĹžoviĹł auginimo sistemaâ&#x20AC;&#x153; iĹĄmokomis. â&#x20AC;&#x17E;Ĺ˝emdirbiai tada bus suinteresuoti auginti tokias darĹžoves, o miestieÄ?iai galÄ&#x2014;tĹł jas ÄŻsigyti uĹž prieinamÄ&#x2026; kainÄ&#x2026;â&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; mano jis.

A\Z\ ?NTV[\` [b\a_

Produktai â&#x20AC;&#x201C; sveiki ir maistingi

IĹĄskirtinÄ&#x2014;s kokybÄ&#x2014;s darĹžovÄ&#x2014;s turi bĹŤti trÄ&#x2122;ĹĄiamos taip, kad uĹžtikrintĹł normaliÄ&#x2026; augalĹł vegetacijÄ&#x2026;, o trÄ&#x2026;ĹĄĹł kiekis nevirĹĄytĹł 2/3 intensyvaus ĹŤkininkavimo sÄ&#x2026;lygomis naudojamo trÄ&#x2026;ĹĄĹł kiekio. Daug maĹžiau gali bĹŤti sunaudojama ir piktĹžoles naikinanÄ?iĹł herbicidĹł bei augalus nuo kenkÄ&#x2014;jĹł ir ligĹł sauganÄ?iĹł chemikalĹł. Vaisiams, uogoms ir darĹžovÄ&#x2014;ms apsaugoti negalima naudoti toksiĹĄkĹł ir labai toksiĹĄkĹł pesticidĹł.

Pesticidais, kuriuose yra tos paÄ?ios veikliosios medĹžiagos, augalus galima purkĹĄti ne daĹžniau kaip du kartus per jĹł vegetacijos laikÄ&#x2026;.

ValstybinÄ&#x2014;s maisto ir veterinarijos tarnybos Veterinarijos sanitarijos ir maisto skyriaus vedÄ&#x2014;jo pavaduotojas Gintautas Ä&#x152;ereĹĄka sako, kad iĹĄskirtinÄ&#x2014;s kokybÄ&#x2014;s ĹžemÄ&#x2014;s ĹŤkio ir maisto produktai kokybe pranoksta Europos SÄ&#x2026;jungos ir nacionaliniĹł teisÄ&#x2014;s aktĹł nustatytus ÄŻprastus saugos, gyvĹŤnĹł ir augalĹł sveikatos, gyvĹŤnĹł gerovÄ&#x2014;s ar aplinkosaugos reikalavimus. â&#x20AC;&#x17E;JĹł gamintojai, laikydamiesi minÄ&#x2014;tĹł taisykliĹł, taiko ekstensyvius auginimo, gamybos ir natĹŤralumÄ&#x2026;, maistingumÄ&#x2026; iĹĄsauganÄ?ius perdirbimo bĹŤdus, dÄ&#x2014;l to produktai turi iĹĄskirtinÄŻ skonÄŻ, kvapÄ&#x2026;, iĹĄvaizdÄ&#x2026; ir konsistencijÄ&#x2026;. Produktai turi daugiau natĹŤralios lÄ&#x2026;stelienos, mineralĹł, vitaminĹł ir kitĹł biologiĹĄkai vertingĹł medĹžiagĹł ir maĹžiau riebalĹł, soÄ?iĹłjĹł riebaliniĹł rĹŤgĹĄÄ?iĹł, druskos, cukraus. Vartotojus ĹĄie produktai pasiekia ĹĄvieĹžesni, nes patiekiami per trumpesnÄŻ nei ÄŻprasta tos kategorijos produktams laikotarpÄŻâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; teigÄ&#x2014; specialistas.

UĹžs. 1017383

Ĺ a­lies par­duo­tu­viĹł mais­to pre­kiĹł len­ty­nos â&#x20AC;&#x201C; gy­ven­to­jĹł per­ka­mo­ sios ga­lios at­spin­dys. Ĺ˝e­miau­ sio­se len­ty­no­se su­krau­ti pi­giau­ si pro­duk­tai be­veik neuŞ­si­gu­li, o ko­ky­biť­kes­nio bran­ges­nio Lie­ tu­vo­je pa­ga­min­to mais­to jo­se vis ma­Şiau.

Pre­ky­bos tink­lĹł at­sto­vai ne­ sle­pia, kad pir­kÄ&#x2014;­jĹł lo­ja­lu­mas konk­re­Ä?iam pre­kÄ&#x2014;s Ĺženk­lui yra su­men­kÄ&#x2122;s ir pir­kÄ&#x2014;­jai ren­ka­si pi­ ges­nius nei bran­ges­nius ir mÄ&#x2014;gs­ ta­mes­nius ga­mi­nius. â&#x20AC;&#x17E;Ĺ ian­dien kas ket­vir­ta penk­ta pre­kÄ&#x2014; pir­kÄ&#x2014;­ jo krep­ťe­ly­je yra ÄŻsi­gy­ta su nuo­ lai­da. Lo­ja­lu­mas pre­kÄ&#x2014;s Ĺženk­ lui yra su­men­kÄ&#x2122;s. Tai reiť­kia, jog jei par­duo­tu­vÄ&#x2014;­je Ĺžmo­gus pa­ma­to, kad ak­ci­ja tai­ko­ma ki­tam svies­ tui, nei jis per­ka nuo­lat, ti­kÄ&#x2014;­ti­ na, kad jis pa­si­rinks tÄ&#x2026;, ku­riam tai­ko­ma nuo­lai­daâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; sa­kÄ&#x2014; Ol­ga Ma­lať­ke­vi­Ä?ie­nÄ&#x2014;, bend­ro­vÄ&#x2014;s â&#x20AC;&#x17E;Ma­ xi­ma LTâ&#x20AC;&#x153; at­sto­vÄ&#x2014; ry­ťiams su vi­ suo­me­ne. Pa­sak jos, nors Lie­tu­ vos gy­ven­to­jai la­biau­siai ver­ti­na lie­tu­viť­kÄ&#x2026; pro­duk­ci­jÄ&#x2026;, pa­si­rin­ki­ mÄ&#x2026; ne­ma­Şai nu­le­mia kai­na. â&#x20AC;&#x17E;Pa­ vyz­dĹžiui, vie­no­je len­ty­no­je pa­ siō­ly­si­me lie­tu­viť­kĹł bei len­kiť­kĹł obuo­liĹł, ir jei­gu len­kiť­kĹł obuo­liĹł kai­na bus ge­ro­kai ma­Şes­nÄ&#x2014;, mō­sĹł klien­tai pa­si­rinks ĹĄa­ly­je kai­my­nÄ&#x2014;­ je uĹžau­gin­tus obuo­liusâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; tei­gÄ&#x2014; pa­ťne­ko­vÄ&#x2014;.

Pre­ky­bi­nin­kai ne­sle­pia, kad per ak­ci­jas par­duo­da­mas mais­tas tu­ ri di­des­nÄ&#x2122; pa­klau­sÄ&#x2026; nei par­duo­da­ mas uĹž ÄŻpras­tÄ&#x2026; kai­nÄ&#x2026;. â&#x20AC;&#x17E;Ĺ vie­Şia mÄ&#x2014;­ sa par­duo­tu­vÄ&#x2014;­se pa­pras­tai bō­na lie­tu­viť­ka. Tik per ak­ci­jas at­si­ve­ Ĺža­me im­por­ti­nÄ&#x2014;s mÄ&#x2014;­sos, kai mō­sĹł ĹĄa­lies mÄ&#x2014;­sos per­dir­bÄ&#x2014;­jai ne­pa­jÄ&#x2014;­gia uŞ­tik­rin­ti rei­kia­mo kie­kio tam tik­ ros rō­ťies mÄ&#x2014;­sos (pvz., spran­di­nÄ&#x2014;s, kum­pio ar pan.) vi­so mō­sĹł tink­lo par­duo­tu­vÄ&#x2014;msâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; sa­kÄ&#x2014; O.Ma­lať­ ke­vi­Ä?ie­nÄ&#x2014;.

Iť­lai­ko sta­bi­lias kai­nas

Mais­to pro­duk­tĹł tie­kÄ&#x2014;­jai ÄŻ pre­ ky­bos tink­lus bran­ges­nÄŻ mais­tÄ&#x2026; tie­kia jau ke­lis mÄ&#x2014;­ne­sius, ta­Ä?iau pre­ky­bos tink­lai sa­ko, kad sten­ gia­si ga­lu­ti­niĹł kai­nĹł var­to­to­jams ne­di­din­ti. Tie­sa, pra­ne­ťi­mĹł apie ga­li­mÄ&#x2026; bran­gi­mÄ&#x2026; gau­na­ma iĹĄ Lie­ tu­vos tie­kÄ&#x2014;­jĹł, o im­por­tuo­tos pro­ duk­ci­jos bran­gin­ti tie­kÄ&#x2014;­jai kol kas ne­ke­ti­na. â&#x20AC;&#x17E;Ĺ iuo me­tu esa­me ga­vÄ&#x2122; ne vie­ nÄ&#x2026; tie­kÄ&#x2014;­jo pra­ne­ťi­mÄ&#x2026; apie ke­ ti­ni­mus kel­ti kai­nas, ta­Ä?iau tai ne­reiť­kia, kad pre­kÄ&#x2014;s brangs ir par­duo­tu­vÄ&#x2014;­je. Tar­ki­me, ĹĄian­

dien iĹĄ tie­kÄ&#x2014;­jĹł mes jau per­ka­me kiau­ťi­nius penk­ta­da­liu bran­giau nei prieĹĄ pu­sant­ro mÄ&#x2014;­ne­sio, ta­ Ä?iau iĹĄ sa­vo iť­tek­liĹł den­gia­me ĹĄÄŻ bran­gi­mÄ&#x2026;. Par­duo­tu­vÄ&#x2014;s len­ty­no­je dau­gu­ma kiau­ťi­niĹł kai­nuo­ja tiek pat, kaip ir rugp­jō­tÄŻ. Ir to­liau su tie­kÄ&#x2014;­jais tar­si­mÄ&#x2014;s ir ieť­ko­si­me spren­di­mĹł, kad kai­nos par­duo­ tu­viĹł len­ty­no­se iť­lik­tĹł sta­bi­ liosâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; in­for­ma­vo par­duo­tu­viĹł tink­lo â&#x20AC;&#x17E;Ma­xi­maâ&#x20AC;&#x153; at­sto­vÄ&#x2014; O.Ma­ lať­ke­vi­Ä?ie­nÄ&#x2014;.

Pre­ky­bos tink­lo â&#x20AC;&#x17E;Nor­faâ&#x20AC;&#x153; at­sto­ vo spau­dai Da­riaus Ry­liť­kio tei­ gi­mu, â&#x20AC;&#x17E;Nor­fos maŞ­me­naâ&#x20AC;&#x153; yra ga­vu­si pra­ne­ťi­mus tik iĹĄ kai ku­ riĹł mil­tĹł ir duo­nos tie­kÄ&#x2014;­jĹł, kad tie­kÄ&#x2014;­jai sa­vo pro­duk­ci­jÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x17E;Nor­faiâ&#x20AC;&#x153; tieks bran­giau nei anks­Ä?iau. â&#x20AC;&#x17E;Ta­ Ä?iau kol kas duo­nos kai­na â&#x20AC;&#x17E;Nor­ fosâ&#x20AC;&#x153; pre­ky­bos cent­ruo­se ne­pa­ si­kei­tÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x201C; ji yra sta­bi­li ir vi­siť­kai ne­ki­to jau dau­giau kaip pu­sÄ&#x2122; me­tĹłâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; sa­kÄ&#x2014; jis. Pa­sak D.Ry­ liť­kio, pre­ky­bi­nin­kai iĹĄ anks­ to ne­ga­li nu­ma­ty­ti, kiek ga­li kil­ ti pro­duk­ci­jos kai­na, nes jÄ&#x2026; le­mia daug veiks­niĹł: tie­kÄ&#x2014;­jĹł rei­ka­la­vi­ mai, de­ga­lĹł kai­nos, kon­ku­ren­ci­ nÄ&#x2014; ap­lin­ka, pir­kÄ&#x2014;­jĹł per­ka­mo­ji ga­ lia ir kt.

Pir­kÄ&#x2014;­jĹł lo­ja­lu­mas konk­re­Ä?iam pre­ kÄ&#x2014;s Ĺženk­lui yra su­ men­kÄ&#x2122;s ir pir­kÄ&#x2014;­jai daŞ­niau ren­ka­si pi­ ges­nius nei bran­ ges­nius ir mÄ&#x2014;gs­ta­ mes­nius ga­mi­nius.

Duo­na ne­tu­rÄ&#x2014;­tĹł brang­ti

Ĺ ie me­tai Lie­tu­vos Ĺže­mÄ&#x2014;s ĹŤky­ je re­kor­di­niai, pla­nuo­ja­ma gau­ ti apie 4 mln. to­nĹł sie­kian­tÄŻ grō­ dĹł der­liĹł. Ta­Ä?iau dĹžiaug­tis, kad dÄ&#x2014;l di­de­lio der­liaus pigs mil­ti­niai pro­duk­tai, ne­rei­kÄ&#x2014;­tĹł. Di­dĹžiau­sios pa­sau­lio grō­dĹł rin­kos â&#x20AC;&#x201C; Ame­ri­ ka ir Ru­si­ja â&#x20AC;&#x201C; ĹĄiÄ&#x2026; va­sa­rÄ&#x2026; nu­ken­ tÄ&#x2014;­jo nuo saus­ros, to­dÄ&#x2014;l pro­gno­ zuo­ja­ma, kad bend­ras pa­sau­lio grō­dĹł der­lius ĹĄie­met bus ke­liais pro­cen­tais ma­Şes­nis nei per­nai.

Lie­tu­vos ag­ra­ri­nÄ&#x2014;s eko­no­mi­kos ins­ti­tu­to Pro­duk­tĹł rin­ko­ty­ros sky­riaus ve­dÄ&#x2014;­jo Al­ber­to Gap­ťio tei­gi­mu, ÄŻver­ti­nus tai, kad Ĺžem­ dir­biĹł da­lis su­da­ro apie 15 pro­c. duo­nos, ba­to­no ir ki­tĹł ke­pi­niĹł kai­nos, ga­lu­ti­niams var­to­to­jams ĹĄie pro­duk­tai ne­tu­rÄ&#x2014;­tĹł brang­ti dau­giau nei 2â&#x20AC;&#x201C;4 pro­c. â&#x20AC;&#x17E;Grō­dĹł su­pir­ki­mo kai­nos bir­

17

šeštADIENIS, rugsėjo 15, 2012

ekonomika

s: ska­nes­nį pi­ges­nis

2–10

Ag­ra­ri­nės eko­no­mi­kos eks­per­to A.Gap­šio tei­gi­mu, Eu­ro­po­je išau­ gus kiau­lių su­pir­ki­mo kai­noms, jos ima di­dė­ti ir Lie­tu­vo­je. „To­dėl ga­ lu­ti­nė kiau­lie­nos kai­na ga­lu­ti­niams var­to­to­jams ga­lė­tų ūg­te­lė­ti apie 10 pro­c.“, – pro­gno­za­vo pa­šne­ko­vas.

Kal­bė­da­mas apie paukš­tie­nos kai­nų per­spek­ty­vas A.Gap­šys pa­ brė­žė, kad nors paukš­tie­nos ir kiau­lie­nos kai­nos la­biau­siai pri­ klau­so nuo pa­ša­rų kai­nos, – o ji di­dė­ja, – paukš­tie­na Lie­tu­vo­je ne­ tu­rė­tų brang­ti. „Kai­my­nys­tė­je tu­ ri­me Len­ki­jos rin­ką, ku­ri su­ku­ria la­bai di­de­lę kon­ku­ren­ci­ją“, – pa­ brė­žė jis.

Lie­tu­vos mė­si­nių gal­vi­jų au­gin­ to­jų ir ge­rin­to­jų aso­cia­ci­jos di­rek­ to­riaus Da­riaus Dzek­čio­riaus tei­ gi­mu, Lie­tu­vo­je užau­gin­ta mė­si­nė jau­tie­na taip pat ne­tu­rė­tų brang­ ti, nes pa­grin­di­nis gal­vi­jų pa­ša­ras – ža­lie­nos – ūki­nin­kams kai­nuo­ ja ne­daug.

proc.

ga­li brang­ti įvai­rūs mais­to pro­duk­tai.

Kai­nos ne­si­keis

Ap­sisp­ren­di­mas: ky­lant mais­to pro­duk­tų kai­noms, įsi­gy­ti ko­ky­biš­ko

ir svei­ko mais­to gy­ven­to­jams bus vis sun­kiau.

žo­je jau ga­na aukš­tos du mė­ne­ sius iš ei­lės ir šiuo me­tu sie­kia 260 eu­rų už to­ną mais­ti­nių kvie­ čių. Ati­tin­ka­mu lai­ko­tar­piu per­nai to­na mais­ti­nių grū­dų bir­žo­je kai­ na­vo 200 eu­rų. Lie­tu­vo­je mais­ti­ nių kvie­čių su­pir­ki­mo kai­nos yra 5 pro­c., pa­ša­ri­nių grū­dų – 10–15 pro­c. di­des­nės nei per­nai“, – tei­ gė A.Gap­šys.

Paš­ne­ko­vo ži­nio­mis, ke­pė­jai kai­ nų di­din­ti kol kas ne­ke­ti­na. „Jei­gu jas di­dins, tai pre­ky­bi­nin­kai, ku­rie šian­dien sa­ko, kad pro­duk­ci­jos ne­ bran­gi­na, bet už ry­to­jų neat­sa­ko“, – sa­kė jis.

Ne vi­sa mė­sa brangs

Grū­dų kai­nų po­ky­čiai kur kas di­ des­nę įta­ką nei duo­nos kai­noms ga­li tu­rė­ti kiau­lie­nos pro­duk­ci­ jos sa­vi­kai­nai. Pa­ša­ri­nių grū­dų kai­nai pa­ki­lus, kiau­lių au­gin­to­jai jau pra­ne­šė, kad mė­sos pro­duk­tai brangs. Esą su­ma­žė­jus kiau­lie­nos pa­siū­lai ir išau­gus kiau­lie­nos pa­ klau­sai pa­sau­ly­je kai­nos kils neiš­ ven­gia­mai. „Su­dė­tin­ga si­tua­ci­ja klos­to­si ES kiau­lie­nos rin­ko­je – nuo lie­

And­riaus Ufar­to (BFL) nuo­tr.

pos švie­žia sker­die­na pa­bran­go 20 pro­c. To­kių ža­lia­vų kai­nų dar nie­ ka­da nė­ra bu­vę. Pa­čio­je Lie­tu­vo­ je ža­lia­vos re­zer­vų nė­ra, nes ša­ly­ je užau­gi­na­ma tik kiek dau­giau nei treč­da­lis Lie­tu­vai rei­ka­lin­gų kiau­ lių. Be to, au­gin­to­jai kiau­les be ap­ ri­bo­ji­mų ga­li par­duo­ti į bet ku­rią ki­tą ES ša­lį, nes ten mo­ka­ma bran­ giau“, – tei­gė Eu­ge­ni­jus Mac­ke­ vi­čius, Lie­tu­vos mė­sos per­dir­bė­jų aso­cia­ci­jos di­rek­to­rius. Jis pa­brė­ žė, kad Lie­tu­vos mė­sos per­dir­bi­mo pra­mo­nė tam­pa pri­klau­so­ma nuo im­por­tuo­ja­mos kiau­lie­nos kai­nos. „Iš ki­tų ša­lių gau­na­ma in­for­ma­ci­ ja ro­do, kad dėl per aukš­tų pa­ša­rų kai­nų ir per ma­žų kiau­lie­nos su­ pir­ki­mo kai­nų, net to­kių ša­lių kaip Da­ni­jos ir Bel­gi­jos, kiau­lių komp­ lek­sai ma­ži­na au­gi­na­mų kiau­lių skai­čių. Taip pat daug kiau­lie­nos eks­por­tuo­ja­ma į Azi­ją – to­kios ša­ lys kaip Ki­ni­ja, Pie­tų Ko­rė­ja per­ka jos vis dau­giau. Ti­kė­ti­na, kad to­ kios ten­den­ci­jos ne­to­li­mo­je atei­ ty­je nu­lems dar di­des­nį kiau­lių trū­ku­mą ir dėl to kiau­lie­nos kai­ nos ES augs dar la­biau“, – ma­ no jis.

Jei­gu paukš­tie­na ga­lė­tų brang­ ti, esą brangs­tan­tys viš­tų pa­ša­ rai ne­tu­rė­tų to­liau di­din­ti kiau­ši­ nių kai­nų. „Kiau­ši­niai per me­tus jau yra pa­bran­gę 30–50 pro­c. Vie­ na kiau­ši­nių bran­gi­mo prie­žas­čių – ES įsi­ga­lio­ju­si viš­tų ge­ro­vės di­ rek­ty­va. Mū­sų skai­čia­vi­mais, at­li­ kus rei­kia­mas in­ves­ti­ci­jas, 10 kiau­ ši­nių ga­lė­jo pa­brang­ti iki 30 cen­tų, bet ne dau­giau nei yra da­bar. To­dėl dar kel­ti kiau­ši­nių kai­nas paukš­ti­ nin­kai ne­tu­ri prie­žas­čių“, – pa­brė­ žė A.Gap­šys.

Pa­sta­ruo­ju me­tu gy­ven­to­jus džiu­gi­nan­čios krin­tan­čių pie­no pro­duk­tų kai­nų ten­den­ci­jos tu­rė­tų iš­si­lai­ky­ti ir ar­ti­miau­siu me­tu. „Prie­žas­tis la­bai pa­pras­ta – pa­ sau­ly­je pra­dė­jo di­dė­ti pie­no ga­my­ ba, o pa­klau­sa ne­si­kei­tė. Tai tu­rė­ jo įta­kos pie­no su­pir­ki­mo kai­noms ir jos ėmė ma­žė­ti. Ži­no­ma, pie­ no ga­min­to­jams tai ne­ge­rai, ta­čiau ga­lu­ti­niai var­to­to­jai tu­ri ga­li­my­bę pi­giau įsi­gy­ti pie­no pro­duk­tų“, – dės­tė A.Gap­šys. Ta­čiau, pa­sak jo, yra ir ki­ta me­da­lio pu­sė: pa­sau­lio rin­ko­se pin­gant pie­no pro­duk­ci­jai, vie­tos ga­min­to­jai lin­kę at­si­grieb­ti vi­daus rin­ko­je. Dar neaiš­ku, kaip Lie­tu­vos rin­ko­je pie­no su­pir­ki­mo kai­nas nu­lems ne­tru­kus Lat­vi­jo­je pra­dė­sian­ti veik­ti pie­no per­dir­bi­ mo įmo­nė. Ma­no­ma, kad Lat­vi­jo­je pie­ną pir­kę Lie­tu­vos pie­no per­dir­ bė­jai ga­li ne­tek­ti tie­kė­jų, to­dėl at­ si­ra­dus pie­no trū­ku­mui ga­li pra­dė­ti kel­ti pie­no su­pir­ki­mo kai­nas vi­daus rin­ko­je, to­dėl ga­lė­tų brang­ti ir pie­ no pro­duk­tai.

Dar­žo­vių val­gy­to­jus, bet tik ne ūki­nin­kus, džiu­gi­na ge­ras dar­žo­vių der­lius. „Si­tua­ci­ja už­sie­nio rin­ko­ se nė­ra to­kia dos­ni kaip prieš ke­le­ rius me­tus, kai lie­tu­viš­kos dar­žo­ vės bu­vo eks­por­tuo­ja­mos į Ru­si­ją, kur bu­vo su­si­da­ręs jų sty­gius. Šie­ met taip nė­ra, o esant gau­siam der­liui ūki­nin­kai pri­vers­ti dar­žo­ ves par­duo­ti pi­giau, nei no­rė­tų“, – tei­gė A.Gap­šys. Pa­sak jo, ne­sant duo­me­nų, kad ku­rio­je nors ša­ly­je trūk­tų dar­žo­vių, jų tu­rė­tų už­tek­ ti ir vie­tos, ir eks­por­to rin­koms už var­to­to­jams priei­na­mą kai­ną.

Pag­rin­di­nių mais­to pro­duk­tų vi­du­ti­nės kai­nos (li­tais) 2011 m. 2012 m.

36 sav. 36 sav.

Po­ky­tis (pro­c .)

2,5 pro­c. rie­bu­mo pie­nas (1 l tet­ra­pa­kas)

2,94

2,79

–5,10

2,5 pro­c. rie­bu­mo pie­nas (1 l mai­še­lis)

2,50

2,37

–5,20

3,5 pro­c. rie­bu­mo pie­nas (1 l tet­ra­pa­kas)

2,97

2,91

–2,02

3,5 pro­c.rie­bu­mo pie­nas (1 l mai­še­lis)

2,78

2,59

–6,83

82 pro­c. rie­bu­mo svies­tas (200 g)

4,81

4,72

–1,87

9 pro­c. rie­bu­mo varš­kė (1 kg)

13,26

12,71

–4,15

Lie­sa varš­kė (1 kg)

12,87

12,44

–3,34

Kiau­lie­nos kum­pis be kau­lo (1 kg)

14,55

14,68

0,89

Pie­niš­kos deš­re­lės (1 kg)

19,06

19,79

3,83

Ru­di viš­tų kiau­ši­niai (10 vnt.)

3,28

5,08

54,88

Bal­ti M dy­d žio viš­tų kiau­ši­niai (10 vnt.)

3,77

5,59

48,28

Ekst­ra rū­šies kvie­ti­niai mil­tai (1 kg)

3,31

3,19

–3,63

Aukš­čiau­sios rū­šies kvie­ti­niai mil­tai (1 kg)

2,72

2,51

–7,72

Juo­da duo­na (1 kg)

5,33

5,52

3,56

Ba­to­nas (1 kg)

6,08

5,80

–4,61

Ne­fa­suo­tos bul­vės (1 kg)

0,99

0,97

–2,02

Komentaras

Da­rius Dzek­čio­rius

Lie­tu­vos mė­si­nių gal­vi­jų au­gin­to­jų ir ge­rin­to­jų aso­cia­ci­jos di­rek­to­rius

D

i­d žio­ji da­lis Lie­tu­vos mė­si­ nių gal­v i­jų au­g in­to­jų ūki­ nin­kau­ja eko­lo­giš­kai. Jei­gu ša­l ies gy­ven­to­jai tu­r i ga­ li­my­bę įsi­g y­t i Lie­t u­vo­je užau­g in­tos gal­v i­jų mė­sos, jie mai­t i­na­si iš­t ies la­ bai svei­kai. Ta­čiau šiuo me­tu si­tua­ci­ ja to­kia, kad tik ke­li pro­cen­tai Lie­tu­vo­ je užau­gin­tų gal­vi­jų mė­sos lie­ka ša­ly­je, nes di­džio­ji da­lis eks­por­tuo­ja­ma.

Ko­ky­biš­kos pro­duk­ci­jos ieš­kan­tys už­ sie­nio pir­kė­jai Bal­ti­jos ša­ly­se ma­to la­

bai di­de­l į po­ten­cia­lą, to­dėl ku­r ia­si nau­ji eko­lo­gi­niai ūkiai, di­dė­ja užau­gi­ na­mų, bet eks­por­tuo­ja­mų gal­vi­jų skai­ čius bei jau­tie­nos kie­kis.

Ko­kia da­lis pro­duk­ci­jos lie­ka Lie­tu­vo­ je, pri­klau­so nuo vie­tos pre­ky­bos tink­ lų, o jie, de­ja, pir­miau­sia orien­tuo­ja­si į pro­duk­to kai­ną, o ne ypa­ty­bes.

La­bai svar­bu su­vok­t i, kad ko­k y­biš­ ka jau­t ie­na yra iš mė­si­n ių, o ne pie­ no ga­my­bai skir­tų gal­vi­jų, ta­čiau į tai daug dė­me­sio ne­k rei­pia­ma. Pre­k y­ bos cent­ruo­se ban­do­ma loš­ti lie­tu­viš­ kos pro­duk­ci­jos kai­na, ta­čiau iš tik­r ų­ jų ne­svar­bu, tai lie­tu­viš­ka ar įvež­ti­nė jau­t ie­na, svar­bu, kaip gal­v i­jai užau­ gin­t i.

Kal­bant apie ko­k y­biš­kos lie­tu­v iš­kos jau­t ie­nos kai­ną reik­t ų pa­brėž­t i, kad au­g in­to­jai ne­ma­to prie­žas­čių, ko­dėl ji ga­lė­tų di­dė­ti. Pag­rin­di­nis gal­vi­jų pa­ ša­ras yra ža­lie­nos ir kar­vių pie­nas, rei­ kia­mą kie­kį grū­dų ūki­nin­kai už­siau­gi­ na pa­tys.

18

ŠeštADIENIS, rugsėjo 15, 2012

20p.

Kaitrinių lem­pu­čių drau­di­mas – biu­rok­ratų dik­tatū­ra?

pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis

pasaulis

J.M.Bar­ro­so Eu­ro­po­je vie­toj vals ES rai­dos pro­jek­tas va­din­sis „Jung­tinės Eu­ro­pos Vals­ti­jos“? Bent taip kal­ba Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos (EK) va­do­vas José Ma­nue­lis Bar­ro­ so. Tik ar ES narės ma­no taip pat, kaip EK va­do­vas? Ar pa­vyks Eu­ro­po­je įgy­ven­din­ti pa­našų pro­jektą, ar tai – tik ro­žinė sva­jonė.

J.M.Bar­ro­so pa­skai­ta par­la­men­te

Jei jau kal­ba­ma apie Jung­ti­nes Eu­ ro­pos Vals­ti­jas – fe­de­ra­cinę vals­ tybę – aki­vaiz­du, kad lie­čia­mas ir visų 27 ES vals­ty­bių na­rių su­ve­re­ ni­te­to klau­si­mas.

Ar Bend­ri­jos ša­lys su­tiks su su­ ve­re­ni­te­to ap­ri­bo­ji­mu? O ar su­tiks ES ša­lys pa­si­ra­šy­ti naująją Eu­ro­ pos su­tartį, jei da­bar ga­lio­jan­ti Li­ sa­bo­nos su­tar­tis, ją prii­mant, su­ kėlė tiek šur­mu­lio?

Juk kai ku­rio­se ša­ly­se reikėtų su­ reng­ti re­fe­ren­du­mus, o kai ku­rios Bend­ri­jos narės, to­kios kaip Did­žio­ji Bri­ta­ni­ja, ap­skri­tai kal­ba, kad Briu­ se­liui jo­kių pa­pil­domų ga­lių dau­giau nea­ti­duos. Ga­liau­siai, ar iš tiesų po­ li­tinės sąjun­gos idė­ja – vais­tas nuo Eu­ropą sle­gian­čios krizės?

J.M.Bar­ro­so yra įsi­ti­kinęs, kad vais­tas nuo krizės – didesnė in­teg­ ra­ci­ja. To, pa­sak jo, rei­kia, kad ES galėtų leng­viau spręsti ky­lan­čias pro­ble­mas. J.M.Bar­ro­so garsė­ja kaip vie­nas ak­ty­viau­sių glau­desnės eko­no­minės ir po­li­tinės in­teg­ra­ci­ jos planų rėmėjų. EK va­do­vo tei­gi­ mu, fe­de­ra­ci­jos pla­nai Ko­mi­si­jo­ je turėtų būti pa­reng­ti bent jau iki šių metų pa­bai­gos.

J.M.Bar­ro­so, ku­ris, be­je, ke­ti­na po dvejų metų kan­di­da­tuo­ti į Eu­ ro­pos Par­la­mentą, tvir­ti­no, kad fe­de­ra­cinės vals­tybės idė­ja esą yra „nau­ja Eu­ro­pos kryp­tis“. „Šis tiks­ las turėtų tap­ti ES po­li­ti­niu ho­ri­ zon­tu, – aiš­ki­no sa­vo su­ma­nymą EK va­do­vas. – Jau­čia­ma būti­nybė da­ly­tis su­ve­re­nu­mu taip, kad kiek­

vie­na ša­lis ir kiek­vie­nas pi­lie­tis ga­ lėtų ge­riau kont­ro­liuo­ti sa­vo li­kimą.

Da­bar­tinė ES pri­va­lo vys­ty­tis, rei­ kia judė­ti į vals­ty­bių fe­de­ra­ciją. Tai – vie­nin­te­lis rea­lis­ti­nis būdas pa­ siek­ti pa­žangą Eu­ro­po­je.“ Vėliau J.M.Bar­ro­so įti­kinė­jo eu­ ro­par­la­men­ta­rus, kad da­bar­ti­nis išė­ji­mo iš krizės ke­lias, kurį pa­si­ rin­ko Bend­ri­ja, – ne­rea­lis­tiš­kas. „Ar rea­lis­tiš­ka to­liau tęsti tai, ką darė­me? – re­to­riš­kai klausė jis. – Mums rei­kia dau­giau Eu­ro­pos vie­ nybės, in­teg­ra­ci­jos, de­mok­ra­ti­jos.

Rei­ka­lin­gi konk­retūs žings­niai, ta­ čiau su po­li­ti­ne sąjun­ga ho­ri­zon­ te. Kai esa­te lai­ve per audrą, ab­so­ liu­tus lo­ja­lu­mas yra ma­žiau­sia, ko rei­ka­lau­ja­te iš kitų ke­lei­vių.“

Mums ne­priim­ti­na at­ sa­ko­mybę už ša­lies biud­žetą per­duo­ti tech­nok­ra­tams ir biu­ rok­ra­tams Briu­se­ly­je.

J.M.Bar­ro­so kal­bo­je tra­di­ciš­kai ne­trūko kri­ti­kos strėlių va­di­na­mie­ siems eu­ros­kep­ti­kams. EK va­do­ vas pa­brėžė, kad vi­si, ku­rie prie­šta­rau­ja in­teg­ra­ci­jai, – „po­pu­lis­tai“ ir „kraš­tu­ti­niai na­cio­na­lis­tai“. „Vals­ty­bių fe­de­ra­ci­ja – būti­ na, sie­kiant „laimė­ti kovą su na­ cio­na­lis­tais ar­ba kraš­tu­ti­niais po­ pu­lis­tais. Po­pu­lis­tai ma­ni­pu­liuo­ja

pyk­čio jaus­mais“, – aiš­ki­no EK va­ do­vas, pa­ste­bi­mai nu­žvelg­da­mas Did­žio­sios Bri­ta­ni­jos eu­ros­kep­tiš­ ko­sios Nep­rik­lau­so­mybės par­ti­jos ly­derį eu­ro­par­la­men­tarą Ni­gelą Fa­ra­ge’ą. O šis pa­reiškė, kad iki šiol „per men­kai ver­ti­no J.M.Bar­ ro­so fa­na­tiz­mo lygį“. Ta­da EK va­ do­vas at­rėžė: „Ne­žiūrė­ki­te į ma­ne taip. Tie, kas sa­ko, kad de­mok­ra­ti­ ja ne­ga­li būti trans­na­cio­na­linė, tik na­cio­na­linė, ne­sup­ran­ta.“ Tie­sa, J.M.Bar­ro­so kalbą Eu­ro­pos Par­la­men­te skep­tiš­kai įver­ti­no net ir kai ku­rie proeu­ro­pie­tiškų pa­žiūrų po­li­ti­kai. Buvęs Bel­gi­jos prem­je­ras Guy Ver­hofs­tad­tas pa­reiškė, kad ES šiuo me­tu būti­na „stip­rin­ti to­ kią sa­vo struktūrą, ko­kia yra, o ne mąsty­ti apie fe­de­ra­ci­jas“.

Fe­de­ra­ci­jos pla­nas

J.M.Bar­ro­so pa­si­ūly­muo­se nu­ma­ ty­ta ES ban­ki­nin­kystės ir biud­žetų sąjun­ga, įskai­tant bend­ros ban­ kų sek­to­rių re­gu­liuo­jan­čios ins­ti­ tu­ci­jos sta­tu­so su­tei­kimą Eu­ro­pos cent­ri­niam ban­kui (ECB).

Be to, EK pir­mi­nin­kas pa­brėžė, kad, be bend­ro fi­nan­si­nio gelbė­ji­ mo fon­do ir bankų ap­sau­gos prie­ mo­nių, lai­kui bėgant pri­reiks ir „tik­ro­jo skolų su­bend­ri­ni­mo“ – va­di­namųjų eu­ro ob­li­ga­cijų.

Tei­sin­da­mas po­li­tinės sąjun­gos būti­nybę, EK va­do­vas ak­cen­ta­vo, kad eko­no­minė ir pi­ni­ginė sąjun­ ga ne­galės tin­ka­mai funk­cio­nuo­ti, jei ne­bus su­kur­ta po­li­ti­nių me­cha­ nizmų jai kont­ro­liuo­ti. „Jei no­ri­me, kad pi­nigų sąjun­ ga būtų sėkmin­ga, tu­ri­me gal­vo­ti ir ženg­ti rea­lius žings­nius po­li­tinės sąjun­gos link“, – aiš­ki­no J.M.Bar­ ro­so.

In­teg­ra­ci­jos pro­jektų kri­ti­ka

Vis dėlto to­li gra­žu ne vi­siems Eu­ ro­pos po­li­ti­kams J.M.Bar­ro­so pa­ svars­ty­mai at­ro­do pa­grįsti ir būti­ ni. Kri­tiš­kai apie ban­dy­mus gi­lin­ti ES ša­lių in­teg­ra­ciją ne sykį at­si­ liepė Če­ki­jos pre­zi­den­tas Vác­la­ vas Klau­sas.

Prii­mant va­di­namąją Li­sa­bo­nos su­tartį, eko­no­mi­kos pro­fe­so­rius V.Klau­sas bu­vo vie­nas ar­šiau­sių jos kri­tikų. „Li­sa­bo­nos su­tartį vi­suo­ met lai­kiau, lai­kau ir lai­ky­siu kaip Pla­nas: kalbė­da­mas Eu­ro­pos Par­la­men­te J.M.Bar­ro­so ne­tuš­čia­žo- žingsnį klai­din­ga link­me“, – 2009 d­žia­vo – jo nuo­mo­ne, Eu­ro­pa turėtų virs­ti Jung­tinė­mis Eu­ro­pos Vals­ m. sakė V.Klau­sas. Tie­sa, nors su­ ti­jo­mis. „Reu­ters“ nuo­tr. tartį pa­si­rašė, va­di­na­ma­jam ES sta­

Klau­si­mas: ar vi­sos 27 ES narės pa­lai­kys fe­de­ra­ci­jos idėją?

bi­lu­mo pa­ktui Če­ki­jos va­do­vas ta­ rė griežtą „ne“. „Mums ne­priim­ti­na at­sa­ko­mybę už ša­lies biud­žetą per­ duo­ti tech­nok­ra­tams ir biu­rok­ra­tams Briu­se­ly­je“, – ta­da sakė V. Klau­sas ir pri­dūrė, jog „Če­ki­ja įsto­jo į ES ne to­ dėl, kad gautų pa­ra­mos iš Bend­ri­jos fondų, bet kad žlu­gus ko­mu­niz­mui taptų nor­ma­lia Eu­ro­pos ša­li­mi“. Če­ki­jos va­do­vas pa­brėžė, kad yra du būdai sta­bi­li­zuo­ti Eu­ro­pos eko­no­miką: su­ma­žin­ti eu­ro zo­ nos vals­ty­bių skai­čių ar­ba griež­tai kont­ro­liuo­ti eko­no­mi­kos po­li­tiką.

Vis dėlto V.Klau­sas lei­do su­pras­ ti, kad jam priim­ti­nas būtent pir­ ma­sis būdas.

Kalbė­da­mas apie Grai­ki­jos pro­ble­mas, V.Klau­sas ak­cen­ta­vo, kad Atė­nams būtų pa­ran­kiau pa­lik­ti eu­ro zoną. „Nėra jo­kio spren­di­mo dėl eu­ro zo­nos, – pa­brėžė Če­ki­ jos va­do­vas. – Il­ga­laikės pro­ble­ mos Eu­ro­po­je bu­vo neat­sa­kin­gai ne­įver­tin­tos. Grai­ki­ja yra au­ka. Ši skolų krizė – di­de­lio led­kal­nio vir­ šūnė. Esu tik­ras, kad grai­kams rei­ kėtų pa­lik­ti eu­ro zoną.“ Nors V.Klau­sas pri­pa­ži­no, kad Atėnų pa­si­trau­ki­mas su­keltų nei­ giamų pa­da­ri­nių, čia pat jis pri­dūrė, kad „da­bar­tinė si­tua­ci­ja ga­li baig­tis dar di­des­ne ne­tvar­ka“. Drau­ge Če­ ki­jos va­do­vas teigė, kad Eu­ro­pa tu­ri

im­tis spręsti struktū­ri­nes pro­ble­ mas, nes, ki­tu at­ve­ju, „eu­ro pro­jek­ to ne­bus įma­no­ma iš­sau­go­ti“. „Eu­ro­pos po­li­ti­kai ir jų eko­no­ mis­tai turėtų su­pras­ti, kad pra­stai su­kur­tos pi­ni­ginės sąjun­gos yra bran­gios ir daž­niau­siai neiš­si­lai­ ko il­gai, – tvir­ti­no V.Klau­sas. – Jei no­ri­te pa­vers­ti Eu­ropą funk­cio­ nuo­jan­čia ir pro­duk­ty­via, būti­ nos struktū­rinės re­for­mos, pa­na­ šios į tas, ku­rias prie­š dau­giau nei du de­šimt­me­čius įgy­ven­di­no Če­ ki­jos Res­pub­li­ka, kai siekė at­si­kra­ ty­ti ko­mu­nis­ti­nio pa­vel­do.“ Kalbė­da­mas apie Eu­ro­pos in­teg­ ra­ciją, V.Klau­sas yra sakęs: „Norė­ čiau, kad iliu­zi­jas pra­rastų ir dau­ gu­ma žmo­nių, visą de­šimt­metį klai­dintų ideo­lo­gi­jos, ku­rią aš va­ di­nu „eu­ro­peiz­mu“.“ Did­žio­sios Bri­ta­ni­jos, ku­ri taip pat at­si­sakė pa­si­ra­šy­ti Fi­nan­si­nio sta­bi­ lu­mo pa­ktą, eko­no­mi­kos pro­fe­so­ rius Pat­ric­kas Min­for­das kabė­jo dar ra­di­ka­liau nei Če­ki­jos pre­zi­den­tas.

Pa­sak šio ži­no­mo Did­žio­jo­je Bri­ ta­ni­jo­je eu­ros­kep­ti­ko, per atei­nan­ čius 10 metų bri­tai pri­va­lo pa­si­ trauk­ti iš ES, nes na­rystė Bend­ri­jo­je „ža­lo­ja“ britų eko­no­miką.

Nei­gia­mai į J.M.Bar­ro­so kalbą apie fe­de­ra­ciją rea­ga­vo ir britų ži­ niask­lai­da.

19

ŠeštADIENIS, rugsėjo 15, 2012

pasaulis Pa­degė ­ res­to­raną

Ap­vir­to ­ au­to­bu­sas

Grįžta ­ na­mo

Li­ba­ne, kur su tai­kos ži­nia va­ kar at­vy­ko Ro­mos po­pie­žius Be­ne­dik­tas XVI, pro­tes­tuo­ da­mi prie­š Jung­tinė­se Vals­ti­ jo­se su­kurtą ir mu­sul­mo­nus įžei­dusį filmą, ke­li šim­tai is­la­ mistų už­puolė ir pa­degė ame­ ri­kie­tišką grei­to­jo mais­to res­ to­raną KFC. Per su­si­rėmi­mus žu­vo vie­nas žmo­gus.

Grai­ki­jos šiaurė­je ne­to­li Sa­lo­ nikų va­kar ap­vir­tus rusų tu­ ristų au­to­bu­sui, ke­tu­ri ke­lei­ viai žu­vo, o dar 30 žmo­nių bu­ vo su­žeis­ti. Tu­ris­tai poil­sia­vo Chal­ki­dikės pu­sia­sa­ly­je ir va­ žia­vo at­gal į Sa­lo­nikų Ma­ke­do­ ni­jos oro uostą skris­ti na­mo.

Au­to­bu­sas ap­vir­to slid­žia­me ke­ly­je po lie­taus.

Sep­tyn­metė, ku­ri li­ko gy­va per pra­ėju­sią sa­vaitę Prancū­ zi­jos Alpė­se įvy­kusį in­ci­dentą, kai bu­vo iš­žu­dy­ta vie­na Di-­ d­žio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je gy­ve­nu­ sių ira­kie­čių šei­ma, va­kar bu­ vo iš­ra­šy­ta iš li­go­ninės ir pa­ li­ko šalį. Zai­nab al Hil­li per šią ata­ką bu­vo sun­kiai su­ža­lo­ ta gal­va.

s­ty­bių re­gi vals­ti­jas

Ar fe­de­ra­ci­jos idė­ja – ak­tua­li?

Va­len­ti­nas Ber­ž iū­nas v.berziunas@diena.lt

Kaip ver­tin­ti Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos va­do­vo José Ma­nue­lio Bar­ro­so pa­reiš­ki­mus apie Eu­ro­pos fe­de­ ra­ciją? Ar toks spren­di­mas leistų su­švel­nin­ti krizę? O gal už­mo­jai cent­ra­li­zuo­ti val­dymą ke­lia pa­ vojų? Dien­raš­tis pa­si­tei­ra­vo Sta­ sio Ja­ke­liū­no, kre­di­to uni­jos Vil­ niaus tau­po­mo­sios ka­sos ana­li­ti­ ko, nuo­monės.

„Scan­pix“ nuo­tr.

„The Te­leg­raph“ sa­vo ant­raštė­ je pa­ra­gi­no ša­lies prem­jerą Da­vidą Ca­me­roną šį kartą ryž­tin­gai „pa­ stovė­ti“ už Did­žiąją Bri­ta­niją. „Dai­ly Mail“ pri­minė, kad net tra­di­ciš­kai proeu­ro­pie­tiš­ko­se ša­ ly­se prie­š ke­le­rius me­tus rinkė­ jai iš­tarė „ne“ va­di­na­ma­jai Eu­ro­ pos Kons­ti­tu­ci­jai, todėl dien­raš­tis sua­be­jo­jo, kad J.M.Bar­ro­so pla­nas ka­da nors bus įgy­ven­din­tas. „The Guar­dian“ taip pat ak­cen­ ta­vo, kad Eu­ro­pos fe­de­ra­ci­jos su bend­ra mo­kes­čių, biud­že­to ir eko­ no­mi­kos po­li­ti­ka pro­jek­tas ne­galės būti pa­tvir­tin­tas be nau­jos ES su­ tar­ties, ku­riai reikės pri­tar­ti re­fe­ ren­du­muo­se, o šis ke­lias, kaip jau bu­vo ga­li­ma įsi­ti­kin­ti, – komp­li­ kuo­tas.

Ką da­rys vo­kie­čiai?

Vo­kie­ti­ja, svar­biau­sia žaidė­ja eu­ ro zo­no­je, bai­mi­na­si, kad krizė ga­ li nei­gia­mai pa­veik­ti jos pa­čios fi­ nansų ir eko­no­mi­kos sta­bi­lumą.

Kaip Vo­kie­ti­jo­je būtų rea­guo­ja­ ma į Eu­ro­pos fe­de­ra­ci­jos kūrimą? Ša­lies vy­riau­sybė ne­ro­do ženklų, kad ke­ti­na­ma at­si­sa­ky­ti eu­ro gelbė­ ji­mo pla­no. Kons­ti­tu­ci­nis teis­mas pa­ga­liau lei­do ra­ti­fi­kuo­ti Eu­ro­pos fi­nan­si­nio sta­bi­lu­mo me­cha­nizmą (ESM) ir ES fis­ka­linį pa­ktą.

500 mlrd. eurų vertės fon­das tu­ rėtų pa­keis­ti šiuo me­tu vei­kiantį lai­kiną Eu­ro­pos fi­nan­si­nio sta­bi­ lu­mo fondą. Vo­kie­ti­jos da­lis ESM – 190 mlrd. eurų.

Vis dėlto fe­de­ra­ci­jos pro­jek­tas – šis tas rim­tes­nio nei ESM. Pas­ta­r uo­j u me­t u Vo­k ie­t i­jos kanc­lerės va­do­vau­jamų Krikš­čio­ nių de­mok­ratų par­ti­jos gre­to­se pa­ si­gir­do kalbų, kad Eu­ro­pos in­teg­ra­ ci­ja turėtų gilė­ti.

Ar tai reiš­kia, kad A.Mer­kel pa­ lai­kytų po­li­tinės sąjun­gos idėją? „Nors tai būtų tam tik­ras at­si­ trau­ki­mas nuo da­bar­tinės krizės, ma­nau, Vo­kie­ti­jo­je apie po­li­tinę sąjungą kal­ba­ma rim­tai, – ana­li­ za­vo vo­kie­čių eko­no­mistė Ka­tin­ ka Ba­rysch. – Ma­nau, dar įma­no­ ma įti­kin­ti dau­gelį vo­kie­čių, kad dau­giau Eu­ro­pos – ge­ras pa­si­rin­ ki­mas.“ Ta­čiau ji pri­dūrė, kad tiems, ku­ rie norėtų pra­stum­ti fe­de­ra­ci­jos idėją, did­žiau­sią gal­vos skausmą ke­lia Vo­kie­ti­jos kons­ti­tu­ci­ja.

An­tai, And­rea­sas Voss­kuh­le, Kons­ti­tu­ci­nio teis­mo teisė­jas, ku­ ris šią sa­vaitę pa­skelbė teis­mo ver­ diktą dėl ESM, anks­čiau per­spėjo, kad dar didesnė in­teg­ra­ci­ja nei da­ bar­tinė prie­šta­raus pa­grin­di­niam ša­lies įsta­ty­mui.

Šiuo at­ve­ju ir Vo­kie­ti­jai tektų keis­ti Kons­ti­tu­ciją, kad fe­de­ra­ci­jos idė­ja ne­būtų tik ro­žinė sva­jonė.

Jei A.Mer­kel ve­da­mi krikš­čio­nys de­mok­ra­tai vis dėlto su­gebėtų su­ for­muo­ti va­di­namąją did­žiąją koa­ li­ciją su proeu­ro­pie­tiš­kais so­cial­ de­mok­ra­tais, dvi did­žio­sios ša­lies par­ti­jos galbūt ir galėtų ini­ci­juo­ti kons­ti­tu­ci­jos kei­timą.

Ta­čiau, jei kas nors im­sis keis­ti kons­ti­tu­ciją, leng­va jiems ne­bus.

Sun­kus dar­bas, pa­sak eks­pertų, lauktų tiek pa­čio­je Vo­kie­ti­jo­je, įti­ ki­nant vo­kie­čius ir svar­bias ša­lies ins­ti­tu­ci­jas, to­kias kaip Kons­ti­ tu­ci­nis teis­mas ar Vo­kie­ti­jos fe­ de­ra­li­nis ban­kas, kad fe­de­ra­ci­jos pla­nas – nau­din­gas, tiek už­sie­ny­ je, pa­len­kiant į sa­vo pusę ki­tas ES vals­ty­bes.

An­t ai, iki šiol nė vie­n as Prancū­z i­j os pre­z i­d en­tas ne­b u­ vo pri­taręs ES fe­de­ra­ci­jos idė­jai, olan­d ai ir­g i lei­d o su­p ras­t i, kad ne­be­no­ri per­leis­ti dau­giau ga­lių Briu­se­l iui, o ne­s ėkmin­gas re­fe­ ren­d u­m as Ai­r i­jo­je ga­l u­t i­n ai pa­ lai­dotų vi­sas vil­tis.

Ga­l iau­s iai to­k ios ša­lys, kaip Did­ž io­j i Bri­ta­n i­ja, vei­k iau­s iai nie­kuo­met ne­pri­tartų fe­de­ra­ci­ jos idė­jai.

Pa­rengė Va­len­ti­nas Ber­žiū­nas

– Šią sa­vaitę Eu­ro­pos Ko­mi­ si­jos va­do­vas J.M.Bar­ro­so pa­ reiškė, kad ES atei­tis – na­cio­ na­li­nių vals­ty­bių fe­de­ra­ci­ja. Čia tar­si kal­ba­ma apie po­li­tinę in­teg­ra­ciją? Ar po­li­tinė in­teg­ ra­ci­ja pa­dės įveik­ti krizę?

– Na, sa­ky­čiau, kal­ba­ma ne tik apie po­li­tinę sąjungą. Juk po­li­tinė sąjun­ga tar­si ir yra. Yra ins­ti­tu­ci­ jos, net už­sie­nio rei­kalų mi­nistrė, yra pre­zi­den­tas. Tai­gi, tam tik­ ri po­li­tinės sąjun­gos bruo­žai yra.

Sa­ky­čiau, kad šiuo me­tu la­biau ak­cen­tuo­ja­mi būtent fi­nan­si­niai as­pek­tai. Teo­riš­kai tai turėtų leis­ti su­švel­nin­ti krizę. Šiuo at­ve­ju su­ prastėtų, pa­vyzd­žiui, sta­bi­li­za­vi­ mo me­cha­nizmų vei­ki­mas ir pan.

Tai, ži­no­ma, pa­grei­tintų spren­di­ mus ir leistų neut­ra­li­zuo­ti krizės ži­di­nius, jei to­kių at­si­rastų. Šios idė­jos gvil­de­na­mos ir jos, ma­tyt, bus rea­li­zuo­ja­mos. Kaip vis­kas at­ro­dys pra­ktiš­kai, ko­kie to pa­ da­ri­niai – sun­ku pa­sa­ky­ti.

– Svar­bių eko­no­mi­nių ir fi­ nan­si­nių svertų at­si­sa­ky­mas cent­ra­li­zuo­tos ES vald­žios nau­dai. Ar toks spren­di­mas ne­būtų nei­gia­mas as­pek­tas at­ski­roms Bend­ri­jos vals­ tybėms?

– Bendrą­ja pra­sme tai yra su­ve­ re­ni­te­to ma­ži­ni­mas. Kal­bant apie Lie­tuvą, pas mus, re­gis, dis­ku­ sijų dėl su­ve­re­ni­te­to klau­si­mo ne­ vyks­ta. At­ro­do, kad su­si­taikė­me su vis­kuo, ar­ba ne­su­vo­kia­me, kas vyks­ta. Kar­tais at­ro­ do, kad mūsų su­ve­re­ni­te­to su­mažė­ji­mas su­vo­kia­mas kaip natū­ra­lus pro­ce­sas.

Ta­čiau pir­miau­sia rei­kia sta­ bi­li­zuo­ti krizės ži­di­nius. Da­bar dėme­sys tam ir ski­ria­mas. Atei­ ty­je galbūt, pa­vyzd­žiui, bus dar la­biau leng­vi­na­mas dar­bo jėgos judė­ji­mas ES. Tar­ki­me, jei vie­no­ je ša­ly­je vy­raus ne­dar­bas, žmonės galės per­si­kel­ti į kitą vals­tybę.

Tie­sa, to­kiu at­ve­ju to­se ša­ly­se, iš ku­rių emig­ruotų žmonės, iš­kiltų biud­že­to de­fi­ci­to pro­ble­mos, bet galbūt būtų nu­ma­ty­tas tam tikrų fondų pa­nau­do­ji­mas sta­bi­li­za­ ci­jai ar pan. To­kiu at­ve­ju krizės pri­slėgta ša­lis grei­čiau ir leng­ viau gautų tam tikrą lai­kiną ar ne­lai­kiną pa­ramą. Pa­vyzd­žiui, Grai­ki­ja. At­ro­do, šiai ša­liai am­ ži­nai reikės pa­ra­mos, taip pat Lie­tu­vai.

Vals­ty­bių kon­ku­ren­ci­ja yra ne tik dėl eko­no­mi­kos ar pre­ky­bos, yra ir de­mog­ra­finė kon­ku­ren­ci­ja.

Tos ša­lys, ku­rios su­ge­ba pri­trauk­ ti žmo­giškųjų iš­tek­lių (svar­biau­sia – ko­ky­biškų žmo­giškųjų iš­tek­lių), bus pa­jėgios už­tik­rin­ti sa­vo eko­ no­mi­kos au­gimą ir tva­resnę fis­ka­ linę si­tua­ciją.

Tar­ki­me, Lat­vi­ja. Ša­lis ne­se­ niai pa­skelbė apie emig­ra­ci­jos po­li­tiką, no­ri su­si­grąžin­ti apie 100 tūkst. emig­rantų. Tai­gi, lat­ viai, kaip ir lie­tu­viai, turės kon­ ku­ruo­ti su tais cent­rais, ku­rie ga­li pri­trauk­ti žmo­giš­kuo­sius iš­tek­ lius. Jei šį as­pektą Eu­ro­pos ins­ ti­tu­ci­jos su­vo­kia, jos turėtų bū­ ti pa­si­ry­žu­sios do­tuo­ti tas ša­lis, ku­rios smar­kiai nu­krau­juo­ja dėl emig­ra­ci­jos.

– Ar, jūsų nuo­mo­ne, pa­kan­ka ES dėme­sio to­kioms svar­bioms pro­ble­moms, kaip ne­dar­bas ar ga­my­ bos smu­ki­mas Eu­ ro­po­je?

– Bend­rai kal­bant, svar­biau­sias tiks­ las ir yra ska­tin­ti Nuo­monė: eko­no­mi­kos ana­li­ti­ko S.Ja­ke­liū­no nuo­mo­ne, Lie­tu­vo­je su­ve­re­ni­te­to mažė­ji­mas eko­no­mi­kos au­gimą su­vo­kia­mas kaip natū­ra­lus pro­ce­sas. BFL nuo­tr. ir ma­žin­ti ne­darbą.

20

ŠeštADIENIS, rugsėjo 15, 2012

pasaulis Nau­ji Guin­nes­so re­kor­di­nin­kai 57-ąjį Guin­nes­so re­ kordų kny­gos lei­dimą šie­met pa­pildė nau­ji re­ kor­di­nin­kai, ku­rie galėtų nu­ste­bin­ti ir la­kiau­ sią vaiz­duotę. Tarp jų – gy­vas ani­ma­ci­nio fil­ mo he­ro­jaus Po­pa­jaus ant­ri­nin­kas, ke­tur­ko­ jis mil­ži­nas, ja­po­nas su dau­giau nei met­ro il­ Zeu­sas – gio irokė­zu ir ki­ti per­ aukš­čiau­sias šuo. so­na­žai.

Ku­ni­gaikš­tienės krūtys su­kėlė audrą Tai, kad prancūzų žur­na­las pub­ li­ka­vo iki pusės nuo­gos prin­ co Wil­lia­mo žmo­nos Cat­he­ri­ne nuo­trau­kas, yra „šlykš­tu ir ab­so­ liu­čiai ne­pa­tei­si­na­ma“, kaip va­ kar pa­reiškė Did­žio­sios Bri­ta­ni­ jos ka­ra­liš­kie­ji rūmai.

Ne­pap­ras­tai nu­liū­do

„Po­ra ne­pap­ras­tai nu­liū­do su­ži­ no­ju­si, kad vie­nas prancūzų lei­ di­nys ir vie­nas fo­tog­ra­fas pa­žeidė jų pri­va­tumą to­kiu šlykš­čiu ir ab­ so­liu­čiai ne­pa­tei­si­na­mu būdu“, – sa­ko­ma rūmų pa­reiš­ki­me. Žur­na­las „Clo­ser“ kvietė sa­vo skai­ty­to­jus paim­ti naują nu­merį ir mėgau­tis „nuo­trau­ko­mis, ku­ rias pa­sau­lis ne­kant­rau­ja pa­ma­ ty­ti: Kemb­rid­žo ku­ni­gaikš­tienė, iki pusės nuo­ga vieš­bu­čio te­ra­ so­je Liu­be­ro­ne“. Žur­na­lo in­ter­ne­to sve­tainė­je pa­ teik­ta vir­še­lio nuo­trau­ka, ku­rio­ je ku­ni­gaikš­tienė at­ro­do ke­ti­nan­ ti nu­si­mes­ti vir­šu­tinę bi­ki­nio dalį.

Po nuo­trau­ko­mis pa­ra­šy­ta: „Kiek dau­giau nei me­tai po jų ves­tu­ vių ka­ra­liš­ka­jai po­rai bu­vo pa­si­ūly­tas ro­man­tiš­kas pa­bėgi­mas, to­ li nuo pro­to­ko­lo ir eti­ke­to jų pa­čių nuo­sa­va­me Ro­jaus so­de.“ „Be­veik vie­ni vi­sa­me pa­sau­ly­ je... nes ten bu­vo „Clo­ser!“ – ra­ šo­ma to­liau. – At­rask nuo­sta­ bias būsi­mos Ang­li­jos ka­ra­lienės nuo­trau­kas, ko­kių nie­ka­da ne­si matęs… ir ko­kių... nie­ka­da ne­be­ pa­ma­ty­si!“ Ke­lionė po pa­saulį

Nuot­rau­kos esą bu­vo pa­da­ry­ tos per ku­ni­gaikš­tienės ir jos vy­ ro ro­man­tiš­kas ato­sto­gas Pietų Prancū­zi­jo­je. Po­ra bu­vo ap­si­sto­ ju­si Pro­van­se, pi­ly­je, pri­klau­ san­čio­je ka­ra­lienės Elž­bie­tos II sūnėnui lor­dui Lin­ley. Juo­du ato­sto­ga­vo prie­š sa­vo da­bar­tinę ke­lionę po Piet­ry­čių Aziją ir pie­ tinį Ra­mio­jo van­de­ny­no re­gioną.

Jau­nie­ji britų ka­ra­liš­ko­sios šei­ mos na­riai 2012-ai­siais va­žinė­ ja po pa­saulį Wil­lia­mo se­nelės, ka­ra­lienės Elž­bie­tos val­dy­mo 60 metų ju­bi­lie­jaus pro­ga. Šiuo me­tu Wil­lia­mas ir Cat­he­ri­ ne yra iš­vykę į de­vy­nių dienų ke­ lionę, ku­ri pra­si­dėjo Sin­gapū­re.

Ket­vir­ta­dienį jie at­vy­ko į Ma­lai­ ziją, šį sa­vait­galį lan­ky­sis Sa­lia­mo­ no sa­lo­se, o dar vėliau – Tu­va­lu.

Ket­vir­ta­dienį Ma­lai­zi­jos sos­ tinė­je Kva­la Lumpū­re lan­ky­da­ ma­si slau­gos li­go­ninė­je, Cat­he­ri­ ne pa­sakė sa­vo pir­muo­sius vie­šus ko­men­ta­rus už Did­žio­sios Bri­ta­ ni­jos ribų – ap­tarė rūpi­nimą­si li­ go­niais. Britų mo­nar­chi­ja to­kiais ren­gi­niais to­liau pa­ma­žu pa­ve­da jai jos ofi­cialų vaid­menį. Va­kar bu­vo ne­kant­riai lau­kia­ma ka­ra­ liš­ko­sios po­ros pa­si­ro­dy­mo par­ke Kva­la Lumpū­ro cent­re, o šian­dien su­tuok­ti­niai lan­ky­sis gam­tos re­ zer­va­te Bor­neo sa­los miš­kuo­se.

Ta­čiau minė­tos nuo­trau­kos ga­li už­tem­dy­ti Wil­lia­mo ir Cat­he­ri­ne ke­lionę, ku­rios vie­nas tikslų bu­vo pa­dėti pri­sta­ty­ti po­rą už­sie­ny­je po iš­kil­mingų per­nai įvy­ku­sių ves­tu­ vių, per te­le­vi­ziją stebėtų vi­sa­me pa­sau­ly­je.

Prin­cas pli­ku už­pa­ka­liu

Tai dar vie­na ne­pa­to­gi nau­jie­na po ne­se­niai pa­si­rod­žiu­sių nuo­go prin­co Har­ry nuo­traukų.

Praė­jusį mėnesį vie­nas JAV pa­skalų apie įžy­my­bes tink­la­la­pis pa­skelbė mo­bi­liuo­ju te­le­fo­nu da­ ry­tas nuo­trau­kas, ku­rio­se prin­co Wil­lia­mo jau­nes­ny­sis bro­lis Har­ ry per va­karėlį Las Ve­ga­so vieš­ bu­čio nu­me­ry­je nuo­gas iš­dy­kau­ ja su pa­slap­tin­ga mo­te­ri­mi.

Prin­cas Har­ry, ku­ris yra tre­čias eilė­je į britų sostą ir ka­ri­nio sraig­ tas­par­nio pi­lo­tas, po šio skan­da­ lo iš­vy­ko į Af­ga­nis­taną tęsti sa­vo tar­ny­bos šio­je ša­ly­je.

BNS inf.

Pri­čiu­po: nuo­trau­kos bu­vo pa­da­ry­tos per ku­ni­gaikš­tienės Cat­he­ri­

ne ir jos vy­ro Wil­lia­mo ro­man­tiš­kas ato­sto­gas Pietų Prancū­zi­jo­je.

AFP nuo­tr.

Mos­ta­fa Is­mai­las – žmogus su did­žiau­siais bi­cepsais.

86 metų Jo­han­na Quaas – se­niau­sia gim­nastė.

Di­dy­sis Džei­kas – did­žiau­sias žir­gas.

Nuo rugsė­jo pra­ džios vi­so­je ES įsi­ga­ liojęs drau­di­mas ga­ min­ti ir im­por­tuo­ ti tra­di­ci­nes kait­ri­ nes lem­pu­tes ne tik nu­vylė var­to­to­jus ir kai ku­riuos ap­ lin­ko­sau­gi­nin­kus, bet, anot Vo­kie­ti­jos žur­na­lo „Der Spie­ gel“, pa­de­monst­ra­ vo ES de­mok­ra­ti­jos trūku­mus.

Prob­le­ma: ES pa­ter­na­liz­mas ir ne­skaid­ru­mas pik­ti­na žmo­nes ne­t la­biau,

Lem­pu­čių drau­di­mas – Sis­te­mos per­gud­rau­ti ne­pa­vy­ko

At­sa­kovų į teismą iš prie­kio at­si­ neš­tas prie­tai­sas at­rodė lyg ne­ šio­ja­m as šil­dy­t u­vas: ver­t i­ka­ li rum­buo­ta me­ta­linė plokštė su mai­ti­ni­mo ka­be­liu. Tik iš ga­lo ga­ li­ma pa­ma­ty­ti, kad tai tar­pu­sa­vy­ je su­jungtų 100 vatų lem­pu­čių rin­ ki­nys. Sudė­tos ar­ti vie­na ki­tos, jos šil­do me­ta­linę plokštę, ku­ri skleid­žia ši­lumą į kam­barį. Ši­taip Elekt­ri­nio pa­si­prie­ši­ni­ mo drau­gi­ja bandė apei­ti ES drau­ dimą ir grąžin­ti į Eu­ropą tra­di­ci­ nes kait­ri­nes lem­pu­tes. At­sa­ko­vai teis­me aiš­ki­no, kad nie­kas ne­ga­li užd­raus­ti par­duo­ti jų kaip ma­žy­čių šil­dy­mo prie­taisų.

Bet Siegf­rie­do Rotth­äu­se­rio ir Ru­dol­fo Han­no­to ban­dy­mas per­ gud­rau­ti sis­temą ne­pa­darė di­ de­lio įspūdžio Vo­kie­ti­jos Ache­ no mies­to teisė­jams. Jie užd­raudė par­duo­ti mui­tinė­je su­lai­ky­tus 40 tūkst. „šil­dy­mo ka­muo­lių“, ku­ riuos šie­du in­ži­nie­riai pa­ga­mi­no Ki­ni­jo­je.

Fak­t iš­kai „šil­dy­m o ka­m uo­ liai“ bu­vo ne kas ki­ta, o tra­di­cinės volf­ra­mo lem­putės, mi­ni­mos Eu­ ro­pos Ko­mi­si­jos reg­la­men­te Nr. 244/2009. Šis reg­la­men­tas nu­ ma­to pa­leng­va užd­raus­ti par­da­ vinė­ti tra­di­ci­nes kait­ri­nes lem­pu­ tes. Pir­mos 2009 m. rugsė­jo 1 d. iš pre­ky­bos bu­vo pa­ša­lin­tos 100 vatų

lem­putės, o 2012 m. rugsė­jo 1 d. – vi­sos li­ku­sios.

Eu­ro­pie­čių nie­kas ne­klausė

Drau­di­mas įves­tas todėl, kad kait­ rinės lem­putės išš­vais­to 95 pro­c. ener­gi­jos, ku­rią su­nau­do­ja. Aiš­ki­ na­ma, kad, siek­da­mi įgy­ven­din­ti ES iš­kel­tus eko­lo­gi­nius tiks­lus, eu­ ro­pie­čiai ne­ga­li sau leis­ti tiek ener­ gi­jos ry­jan­čių prie­taisų.

Hol­ge­ris Krah­me­ris:

Nei ES Ta­ry­ba, nei Eu­ ro­pos Par­la­men­tas ne­pa­ju­di­na nė pirš­to, kad pa­si­prie­šintų biu­ rok­ratų vald­žiai.

Tai­gi kla­si­kinės ir po­pu­lia­rios elekt­ros lem­putės pa­ma­žu nyks­ta iš 500 mln. eu­ro­pie­čių gy­ve­ni­mo, nors jų net ne­bu­vo at­si­klaus­ta. „ES pri­ėmė spren­dimą net ne­pa­ si­ta­ru­si su pi­lie­čiais ir ši­taip smar­ kiai įsi­ki­šo į mūsų gy­ve­nimą“, – teigė R.Han­no­tas, tra­di­ci­nių lem­pu­čių ša­li­nin­kas. Toks pa­ter­ na­liz­mas ir ne­skaid­ru­mas pik­ti­na in­ži­nie­rių ne­t la­biau nei gy­ve­ni­ mas be stip­resnės ir šil­tesnės kait­ ri­nių lem­pu­čių švie­sos. Do­ku­men­

ti­nio fil­mo „Bulb Fic­tion“ kūrėjai ne­t iškėlė sąmoks­lo teo­riją, esą pi­ges­nes kait­ri­nes lem­pu­tes nai­ ki­na did­žio­sios bend­rovės, to­kios kaip „Phi­lips“ ir „Os­ram“, kad su­ si­krautų dau­giau pel­no iš bran­ges­ nių tau­piųjų lem­pu­čių.

Džiaugė­si ir ga­min­to­jai, ir po­li­ti­kai

Bet už kait­ri­nių lem­pu­čių lik­vi­da­ vimą at­sa­kin­gas dar kai kas – 53ejų Sig­ma­ras Gab­rie­lis, šiuo me­tu pir­mi­nin­kau­jan­tis Vo­kie­ti­jos so­ cial­de­mok­ra­tams, did­žiau­siai opo­ zi­ci­nei par­ti­jai.

2007 m., kai ėjo fe­de­ra­li­nio ap­ lin­kos mi­nist­ro pa­rei­gas, jis norė­ jo pel­ny­ti gerą vardą ir tap­ti ži­ no­mas vi­sa­me pa­sau­ly­je. Kaip tik tuo me­tu Vo­kie­ti­ja še­šis mėne­ sius pir­mi­nin­ka­vo ES. Kai Aust­ ra­li­ja pa­skelbė kait­ri­nių lem­pu­ čių drau­dimą, S.Gab­rie­lis pa­rašė ES ap­lin­ko­sau­gos ko­mi­sa­rui tokį laišką: „Eu­ro­pa dau­giau ne­ga­li sau leis­ti pro­duktų, ku­rių nau­din­gu­mo koe­fi­cien­tas tėra 5 pro­c., to­kių kaip tra­di­cinės lem­putės.“ Vo­kie­čių mi­nist­ras pa­si­ūlė 2005 m.

Eu­ro­pos Par­la­men­to pa­rengtą Eko­ di­zai­no di­rek­tyvą kaip tei­sinį kait­ ri­nių lem­pu­čių drau­di­mo pa­grindą. Ši di­rek­ty­va nu­ro­do, kad ener­ giją nau­do­jan­tys ga­mi­niai pri­va­ lo būti kiek įma­no­ma efek­ty­ves­ni.

En­tu­ziaz­mu tryš­ko ir eu­ro­par­

21

ŠeštADIENIS, rugsėjo 15, 2012

pasaulis Nau­ji Guin­nes­so re­kor­di­nin­kai

Shar­ran Ale­xan­der (203 kg) – sun­kiau­sia im­ty­ni­ninkė.

Ar­čis – ma­žiau­sias bu­lius.

Ka­zu­hi­ro Wa­ta­na­be – aukš­čiau­sia šu­kuo­se­na (113 cm).

Did­žiau­sias deš­rai­nis.

Dar­le­ne Flynn – batelių ko­lek­ci­ninkė.

Nu­baudė kri­tiką Ug­nin­go­mis kal­bo­mis ir net keiks­ ma­žod­žiais va­kar baigė­si Ru­si­jos Vals­tybės Dūmos bal­sa­vi­mas, po ku­rio par­la­men­ta­ro man­da­to ne­ te­ko Krem­liaus kri­ti­kas, opo­zi­ cinės par­ti­jos „Tei­sin­go­ji Ru­si­ja“ na­rys Ge­na­di­jus Gud­ko­vas. „Tai su­si­do­ro­ji­mas“

nei gy­ve­ni­mas be stip­resnės ir šil­tesnės kait­ri­nių lem­pu­čių švie­sos.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

biu­rok­ratų dik­tatū­ra? la­men­ta­rai, ir ES Ta­ry­ba. Po­li­ti­kai džiaugė­si, kad galės pa­si­gir­ti nau­ jo­mis per­galė­mis ko­vo­je su kli­ma­to at­ši­li­mu. Vis dėlto tiks­las iki 2020 m. 20-ia pro­c. su­ma­žin­ti iš­me­ta­mo ang­lies diok­si­do kiekį bu­vo per­ne­ lyg am­bi­cin­gas nuo pat pra­džių.

At­rodė, kad pra­laimė­tojų nė­ ra: pra­mo­ni­nin­kai galės par­da­ vinė­ti bran­gias tau­pią­sias lem­pu­ tes, o ap­lin­ko­sau­gos or­ga­ni­za­ci­jos ir po­li­ti­kai galės gir­tis, kad stab­ do kli­ma­to ši­limą. Tai­gi siū­ly­ mas užd­raus­ti kait­ri­nes lem­pu­tes grei­tai per­ėjo vi­sas biu­rok­ra­ti­nes pro­cedū­ras ir Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos spren­di­mu įsi­ga­lio­jo 2009 m. ko­ vą, įsta­tymų leidė­jams mie­gant, o vi­suo­me­nei net iki ga­lo ne­sup­ra­ tus, kas vyks­ta.

Na­muo­se – pa­vo­jin­gos med­žia­gos

Ža­liųjų or­ga­ni­za­ci­jos, pra­de­dant „Green­pea­ce“ ir bai­giant Vo­kie­ ti­jos ap­lin­ko­sau­gos pa­gal­bos aso­ cia­ci­ja, svei­ki­na pri­va­lomą per­ ėjimą prie tau­piųjų lem­pu­čių. Bet che­mi­kas Mi­chae­las Braun­gar­tas tai va­di­na nu­si­kal­ti­mu gam­tai, nes nau­jo­se lem­putė­se yra kenks­min­go gyv­si­dab­rio. „Sau­go­da­ma ap­linką, ES ver­čia sa­vo pi­lie­čius ne­štis tok­si­nes at­ lie­kas na­mo“, – iro­ni­za­vo jis.

Vo­kie­ti­jos fe­de­ra­linė ap­lin­ko­sau­ gos agentū­ra 2010 m. at­li­ko ty­rimą ir

pri­ėjo prie iš­va­dos, kad lem­pu­tei su­ du­žus pa­kan­ka at­ver­ti langą ir išvė­ din­ti pa­talpą. Bet vis dėlto jos net ne­su­du­žio­sios, uti­li­za­ci­ja yra keb­li.

Ka­dan­gi ES ne­ver­čia par­davėjų su­ pirk­ti pa­nau­dotų lem­pu­čių, 80 pro­c. jų pa­ten­ka į šiukš­liadė­žes, o ga­liau­ siai – į žemę ir van­denį. „Tar­šos vis tiek yra ma­žiau, nei būtų tuo at­ve­ju, jei­gu ga­min­tu­me ener­giją, ku­rią da­bar su­tau­po­me“, – kri­ti­kams at­kir­to Vo­kie­ti­jos fe­ de­ra­linė ap­lin­ko­sau­gos agentū­ra.

tik tam tikrą ri­botą laiką. Dul­kių siurb­liai turėtų tap­ti efek­ty­ves­ni pri­jun­gus prie jų pa­pil­domų siur­ bi­mo angų, o skal­bi­mo mil­te­liai turėtų skai­dy­ti rie­ba­lus esant 20 laips­nių tem­pe­ratū­rai. Be to, pa­ts skal­bi­mo pro­ce­sas turėtų tap­ti šva­res­nis, pa­si­tel­kus mik­ro­bangų ir va­kuu­mi­nes tech­no­lo­gi­jas.

Vo­kie­ti­jo­je jau da­bar ver­da dis­ ku­si­jos dėl du­šo gal­vu­čių. Jas sten­ gia­ma­si pa­da­ry­ti tau­pes­nes, bet su­mažė­jus van­dens srau­tui ga­li su­ trik­ti ka­na­li­za­ci­jos sis­te­ma.

Biu­rok­ra­tai re­gu­liuo­ja viską

Nuo­monės dėl tau­piųjų lem­pu­čių ski­ria­si, bet Briu­se­lio spren­dimų pri­ėmi­mo pro­cedūrų pro­ble­miš­ kumą ma­to be­veik vi­si. ES įsta­ tymų lei­dy­bos or­ga­nai – ES Ta­ry­ ba ir Eu­ro­pos Par­la­men­tas – galė­jo pa­si­nau­do­ti 2009 m. Li­sa­bo­nos su­tar­ti­mi ir pe­rim­ti tam tik­rus įga­ lio­ji­mus iš Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos, bet re­zul­ta­tas bu­vo prie­šin­gas – biu­ rok­ra­tai ta­po dar ga­lin­ges­ni. „Mes artė­ja­me prie biu­rok­ratų dik­tatū­ros“, – įsi­ti­kinęs Vo­kie­ti­jos eu­ro­par­la­men­ta­ras Hol­ge­ris Krah­ me­ris. Jis dir­ba ener­ge­ti­kos ko­mi­ te­te, ku­ris rem­da­ma­sis Eko­di­zai­no di­rek­ty­va sten­gia­si pa­da­ry­ti ga­mi­ nius ener­giš­kai kuo efek­ty­ves­nius.

Pa­vyzd­žiui, siū­lo­ma griež­tai nu­ sta­ty­ti, kad ka­vos apa­ratų kai­ti­ni­ mo plokš­telės galėtų būti įjung­tos

Ne­de­mok­ra­tiš­kos pro­cedū­ros?

Vals­tybės Dūma 291 bal­su prie­š 150 nu­tarė pa­ša­lin­ti G.Gud­kovą dėl įta­riamų vers­lo in­te­resų, be­ si­ker­tan­čių su par­la­men­to na­rio pa­rei­go­mis.

Po bal­sa­vi­mo pa­ša­lin­tas de­ pu­ta­tas iš tribū­nos rėžė ug­ningą kalbą. Jis teigė, kad ta­po po­li­ti­ nio su­si­do­ro­ji­mo au­ka ir kad šis skan­da­lin­gas įvy­kis stu­mia ša­ lį į pi­lie­tinį karą. „Tai kerš­tas už mūsų ita­lišką streiką, kerš­tas už pro­testą Bo­lot­na­jos aikštė­je...

Tai su­si­do­ro­ji­mas, o ne teis­mas.

Ir tai, kas šian­dien čia vyks­ta, yra gėda vals­ty­bei. Užuot iš­siaiš­ki­ nus viską per teis­mus, nu­spręsta bal­sa­vi­mu pri­baig­ti iš­vietė­je sa­vo po­li­ti­nius opo­nen­tus“, – kalbė­jo G.Gud­ko­vas, pa­minė­da­mas gar­ siąją pre­zi­den­to Vla­di­mi­ro Pu­ti­ no frazę.

Pas­ku­ti­nius de­pu­ta­to žod­žius, tar­tus iš tribū­nos, pa­lydė­jo iš salės mes­ta rep­li­ka: „Ju­das!“ Į tai už ka­merų ob­jek­tyvų pa­si­ gir­do vie­nas rie­biau­sių ru­siškų keiks­m a­ž od­ž ių – opo­n en­t us vei­k iau­s iai to­l i pa­s iuntė pa­ts G.Gud­ko­vas.

Kal­ti­ni­mai ne­teisė­ta veik­la

Atim­ti de­pu­ta­to man­datą iš G.Gud­ko­vo pa­si­ūlė pro­ku­ratū­ra, pa­reiš­ku­si, kad iš­rink­tas į Vals­ tybės Dūmą jis tęsė vers­lo veiklą Bul­ga­ri­jo­je ir va­do­va­vo bend­ro­vei „Ko­lo­mens­kij stroi­tel“.

Pro­ku­ro­rai pa­teikė Mask­vo­je lie­ pos 5 d. vy­ku­sio bend­rovės va­dovų su­si­ti­ki­mo pro­to­kolą, kurį pa­si­rašė G.Gud­ko­vas, jo žmo­na Ma­ri­ja bei ki­ti as­me­nys ir taip pra­tęsė di­rek­ to­riaus Ser­ge­jaus Gal­ki­no įga­lio­ji­ mus pen­ke­riems me­tams.

G.Gud­ko­vas ti­ki­na, kad nei jis, nei žmo­na tą dieną ne­galė­jo būti sos­tinė­je, ir rei­ka­lau­ja at­lik­ti do­ ku­men­to eks­per­tizę.

Tulžingai kritikavo Kremlių

G.Gud­ko­vas bu­vo vie­nas svar­ biau­sių veikėjų, or­ga­ni­zuo­jant ma­si­nes de­monst­ra­ci­jas prie­š V.Pu­ti­no val­dymą, ku­rios krėtė Ru­siją nuo per­nai gruod­žio. Vy­ riau­sybės po­li­tiką pa­pras­tai pa­ lai­kan­čia­me par­la­men­te jis bu­vo vie­nas iš ne­dau­ge­lio veikėjų, ku­ris tul­žin­gai kri­ti­kuo­da­vo Krem­lių.

Kai ku­rie opo­zi­ci­jos de­pu­ta­tai teigė, kad atim­ti de­pu­ta­to man­ datą iš G.Gud­ko­vo bu­vo sku­ba­ ma prie­š tre­čiąjį „Mi­li­jonų mar­ šą“, ku­ris šian­dien vyks vi­so­je Ru­si­jo­je – nuo Sankt Pe­ter­bur­ go iki No­vo­si­birs­ko. Po­li­ci­ja da­ bar galės suim­ti de­pu­ta­to ne­lie­ čia­mybę pra­ra­dusį po­li­tiką.

BNS, BBC, ne­wsru.com inf.

Tre­čia­sis „Mi­li­jonų mar­šas“ Šian­d ien vi­s uo­s e did­ž iuo­s iuo­s e Ru­si­jos mies­tuo­se vyks jau tre­čio­ ji ma­sinė pro­tes­to ak­ci­ja „Mi­l i­jonų mar­š as“. Pir­m i du vy­ko ge­g užės 6-ąją ir bir­že­lio 12-ąją.

Mask­vo­je opo­z i­ci­ja rengs ei­t y­nes nuo Puš­k i­no aikštės iki Sa­cha­ro­vo pro­spek­to, kur vyks mi­tin­gas. Sos­ tinės vald­ž ia pirmą kartą su­t i­ko opo­z i­ci­jos ak­ci­jai užt­ver­t i vi­d inę

žie­dinę gatvę – So­do žiedą.

Pro­tes­to ak­ci­jos, ku­rio­je pirmą kar­ tą da­ly­vaus mo­ky­to­jai ir ko­mu­nis­ tai, da­ly­v iai rei­ka­laus dia­lo­go su vald­ž ia, tie­sio­g i­n io ete­r io pa­g rin­ dinė­se te­le­vi­zi­jo­se, taip pat pa­leis­ ti po­li­ti­nius ka­li­nius. Be to, skambės rei­ka­la­vi­mai su­reng­ti pirmalaikius par­la­men­to rin­k i­mus ir keis­t i rin­ kimų įsta­tymą.

ES ban­do ir to­bu­li­na viską, pra­de­ dant vi­ryklė­mis ir bai­giant lan­gais bei izo­lia­cinė­mis med­žia­go­mis.

Kri­ti­kai iro­ni­zuo­ja, kad ne­tru­kus biu­rok­ra­tai dik­tuos eu­ro­pie­čiams skru­di­na­mos duo­nos spalvą ir du­ šo van­dens tem­pe­ratūrą. „Nei ES Ta­ry­ba, nei Eu­ro­pos Par­ la­men­tas ne­pa­ju­di­na nė pirš­to, kad pa­si­prie­šintų biu­rok­ratų vald­žiai“, – ap­gai­les­ta­vo H.Krah­me­ris.

Vo­kie­ti­jo­je vei­kian­tis Eu­ro­pos po­li­ti­kos cent­ras taip pat skep­tiš­ kas. „Užuot priim­da­mi teisės ak­ tus, įsta­tymų leidė­jai pri­vers­ti juos blo­kuo­ti“, – sakė cent­ro at­sto­vas spau­dai Ral­fas Jaks­chas ir pri­dūrė, kad ES pro­cedū­ros sun­kiai su­de­ri­ na­mos su de­mok­ra­ti­jos prin­ci­pais.

Pa­vo­jus: G.Gud­ko­vas pra­ra­do de­pu­ta­to ne­lie­čia­mybę ir nuo šiol per

Pa­rengė Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis

„Reu­ters“ nuo­tr.

pro­tes­to ak­ci­jas ga­li būti suim­tas.

22

šeštadienis, rugsėjo 15, 2012

24p.

LKL nau­jo­kams sėk­mės pa­lin­kė­jo ir A.Sa­bo­nis.

sportas@diena.lt Redaktorius Romas Poderys

???? ?? ???? ??

???? ??

???? ??

???? ??

???? ??

sportas

Pa­ro­lim­pia­do­je – mė­gė­jiš­ko spor Lie­tu­vos neį­ga­lie­ ji spor­ti­nin­kai, pir­ mą kar­tą iš pa­ro­lim­ pi­nių žai­dy­nių grį­žę be ap­do­va­no­ji­mų, pri­pa­ži­no: mė­gė­jiš­ ku ly­giu už­ka­riau­ ti tarp­tau­ti­nes aukš­ tu­mas ir ko­vo­ti su nau­jau­sias tech­ no­lo­gi­jas pa­ža­bo­ ju­siais var­žo­vais – be­veik neį­ma­no­ma mi­si­ja.

Ma­rius Bag­do­nas m.bagdonas@diena.lt

Lū­kes­čiai neiš­si­pil­dė

Prieš iš­vyk­da­mi į Lon­do­ną mū­sų ša­lies de­le­ga­ci­jos va­do­vai pa­ža­dė­ jo, kad bent ke­li Lie­tu­vos pa­ro­lim­ pie­čiai tik­rai už­kops ant pri­zi­nin­ kų pa­ky­los. De­ja, pir­mą kar­tą nuo 1992-ųjų mū­siš­kių no­rai neiš­si­ pil­dė.

Ka­ro­lio Le­vic­kio tre­ni­ruo­ja­ma Lie­tu­vos vy­rų ak­lų­jų rie­du­lio rink­ ti­nė – Sau­lius Leo­na­vi­čius, Gen­ri­ kas Pav­liu­kia­ne­cas, Ma­rius Zi­bo­lis, Ar­vy­das Juch­na, Ne­ri­jus Mont­vy­ das ir Man­tas Pa­no­vas – užė­mė 4-ąją vie­tą. Per žings­nį nuo me­da­

Ga­li­my­bės: R.Plun­gė tre­ni­ruo­ja M.Bi­lių vi­suo­me­ni­niais pa­grin­dais (nuo­tr. kai­rė­je), o pa­ro­lim­pi­niu čem­pio­nu ta­pęs bu­vęs „For­mu­lės-1“ asas ita­las A

me­cha­ni­kų tar­ny­bai išlaikyti.

lio li­ko ir šuo­li­nin­kė į to­lį Ra­mu­nė Ado­mai­tie­nė.

Kęs­tu­tis Sku­čas plau­ki­mo nu­ga­ ra 50 m rung­ty­je užė­mė 9-ąją vie­ tą, 50 m lais­vuo­ju sti­liu­mi – 13-ąją.

Ire­na Per­mi­nie­nė ru­tu­lio stū­mi­mo var­žy­bo­se bu­vo aš­tun­ta, Min­dau­ gas Bi­lius ru­tu­lio stū­mi­mo ir dis­ko me­ti­mo rung­ty­se užė­mė ati­tin­ka­ mai 6-ąją ir 9-ąją vie­tas, o Ro­lan­ das Ur­bo­nas ru­tu­lio stū­mi­mo sek­

Is­to­ri­ja Iki šiol Lie­t u­vos neį­ga­l ie­ji spor­t i­ nin­kai pa­ro­l im­pi­nė­se žai­dy­nė­se yra iš­ko­vo­ję 30 me­da­l ių, iš jų – 4 auk­so, 11 si­dab­ro, 15 bron­zos.

1992 m., Bar­se­lo­na: 4 spor­ti­nin­kai, 7 me­da­liai.

1996 m., At­lan­ta:

9 spor­ti­nin­kai, 11 me­da­lių.

2000 m., Sid­nė­jus: 17 spor­ti­nin­kų, 3 me­da­liai.

2004 m., Atė­nai:

20 spor­ti­nin­kų, 7 me­da­liai.

2008 m., Pe­ki­nas: 26 spor­ti­nin­kai, 2 me­da­liai.

2012 m., Lon­do­nas: 11 spor­ti­nin­kų, 0 me­da­lių.

Są­ly­gos: I.Per­mi­nie­nė, reng­da­

ma­si Lon­do­no pa­ro­lim­pia­dai, žie­mą tre­ni­ra­vo­si ir mo­kyk­los ko­ri­do­riu­je. Gedimino Bartuškos nuotr.

to­riu­je ten­ki­no­si 10-ąja po­zi­ci­ja. „Kiek vals­ty­bė įdė­jo, tiek ir ga­ vo“, – Lon­do­no pa­ro­lim­pia­dos re­ zul­ta­tus api­bend­ri­no Lie­tu­vos neį­ ga­lių­jų spor­to fe­de­ra­ci­jos (LNSF) pre­zi­den­tas Ana­to­li­jus Čup­ko­vas.

Prob­le­mos – įsi­se­nė­ju­sios

„Pas mus neį­ga­lių­jų spor­tas – mė­ gė­jiš­ko ly­gio. Be­veik vi­si spor­ti­nin­ kai tu­ri pa­pil­do­mus dar­bus ir tik lais­va­lai­kiu tre­ni­ruo­ja­si, da­ly­vau­ja var­žy­bo­se. Tre­ne­riai taip pat jo­kio at­ly­gio ne­gau­na. Tai ir le­mia mū­sų ir kon­ku­ren­tų skir­tu­mus. Tuo me­ tu, kai skan­di­na­vai ar bri­tai ski­ria mums sun­kiai su­vo­kia­mų lė­šų pa­ ro­lim­pie­čiams, mes te­bet­ryp­čio­ja­ me vie­to­je“, – tei­gė LNSF va­do­vas. „Lie­tu­vos pa­ro­lim­pi­nio spor­ to pa­dė­tis pra­stė­ja, ta­čiau keis­ta, kad su­si­grieb­ta tik da­bar, kai pir­ mą kar­tą Lie­tu­va li­ko be me­da­ lių. Kri­zės simp­to­mų bu­vo ga­li­ma įžvelg­ti ge­ro­kai anks­čiau. Prob­le­ mos, apie ku­rias pra­dė­ta kal­bė­ti tik da­bar, jau ge­ro­kai įsi­se­nė­ju­sios“, – tvir­ti­no K.Sku­čas, Lie­tu­vos spor­to uni­ver­si­te­to (LSU) tai­ko­mo­sios fi­ zi­nės veik­los moks­lo ir stu­di­jų la­ bo­ra­to­ri­jos do­cen­tas.

A.Čup­ko­vo nuo­mo­ne, kiek­ vie­no­se pa­ro­lim­pi­nė­se žai­dy­nė­se ma­žė­jan­tis ap­do­va­no­ji­mų krai­tis – dės­nin­gas re­zul­ta­tas. „Mes tu­rė­ jo­me ne­blo­gą ba­ga­žą dar nuo So­ vie­tų Są­jun­gos lai­kų, tad ne­blo­gai

pa­si­ro­dė­me ir ke­lio­se pa­ro­lim­pia­ do­se. Vis­dėlto pa­sta­rai­siais me­tais kon­ku­ren­ci­ja neį­ga­lių­jų spor­to pa­ sau­ly­je stip­riai išau­go ir aki­vaiz­du, kad jei no­ri­me neat­si­dur­ti uo­de­ go­je, rei­kia dirb­ti vi­siš­kai ki­to­kiais me­to­dais“, – kal­bė­jo LNSF pre­zi­ den­tas.

Mūsų pa­ro­lim­pi­nio spor­to pa­dė­tis pra­ stė­ja, ta­čiau keis­ta, kad su­si­grieb­ta tik da­bar, kai Lie­tu­va pir­mą kar­tą li­ko be me­da­lių.

„Rei­kė­tų iš­ju­din­ti sis­te­mą nuo pat pa­grin­dų. No­rė­tų­si, kad pa­ ro­lim­pi­nis spor­tas tap­tų ma­siš­ kes­nis, tre­ni­ruo­tes pra­dė­tų lan­ky­ ti dau­giau jau­ni­mo. Rei­kia, kad su juo dirb­tų kva­li­fi­kuo­ti spe­cia­lis­tai ir tre­ne­riai, bet tam lė­šų nė­ra“, – ap­gai­les­ta­vo K.Sku­čas.

Tre­ni­ra­vo­si ko­ri­do­riu­je

A.Čup­ko­vo tei­gi­mu, re­zul­ta­tai, ku­ riuos mū­sų pa­ro­lim­pie­čiai pa­sie­kė Lon­do­ne, – aukš­ti, ta­čiau to neuž­ te­ko, kad į Lie­tu­vą bū­tų par­vež­tas bent vie­nas me­da­lis.

„Neį­ga­lių­jų spor­tas – vis bran­ ges­nis. Mo­der­niau­si ve­ži­mė­liai ir ki­tas neį­ga­lių­jų in­ven­to­rius, tech­ no­lo­gi­jos ir pa­slau­gos kai­nuo­ja di­ džiu­lius pi­ni­gus. Lie­tu­vos kū­no kul­tū­ros ir spor­to de­par­ta­men­tas fi­nan­suo­ja tik spor­ti­nin­kų da­ly­ va­vi­mą že­my­nų ar pla­ne­tos čem­ pio­na­tuo­se. Pa­si­ruoš­ti pi­ni­gų ne­ ski­ria­ma“, – ran­ko­mis skės­čio­jo A.Čup­ko­vas.

Ki­ta pro­ble­ma – pro­fe­sio­na­lių tre­ne­rių ren­gi­mas. Tik ak­lų­jų rie­du­ lio rink­ti­nės tre­ne­ris gau­na at­ly­gi­ni­ mą. M.Bi­lių tre­ni­ruo­jan­tis Ri­man­tas Plun­gė su­ti­ko pa­dė­ti sa­va­no­riš­kai, K.Sku­čas spor­tuo­ja in­di­vi­dua­liai, R.Ado­mai­tie­nę pa­ro­lim­pi­nėms žai­ dy­nėms ren­gė jos ma­ma. „Rei­kia bur­ti pro­fe­sio­na­lius neį­ ga­liuo­sius spor­ti­nin­kus, tre­ne­rius ir su­da­ry­ti vi­sas są­ly­gas jiems dirb­ ti. Tik to­kiu bū­du mes ga­li­me ti­kė­ tis atei­ty­je pa­ro­lim­pi­nių tro­fė­jų“, – ma­no A.Čup­ko­vas.

Ki­ta pro­ble­ma – ba­zių trū­ku­ mas, skur­džios tre­ni­ruo­čių są­ly­gos.

Ruoš­da­ma­si Lon­do­no pa­ro­lim­pia­ dai I.Per­mi­nie­nė žie­mą tre­ni­ra­vo­ si mo­kyk­los ko­ri­do­riu­je, o K.Sku­ čas ba­sei­no bu­vo pri­vers­tas ieš­ko­ti Lat­vi­jo­je. „Va­sa­rą už­si­da­rius mū­sų ba­sei­ nams, tre­ni­ruo­tis ypač su­dė­tin­ga.

Bu­vau pri­vers­tas vyk­ti į Ry­gą, ra­dau trum­pą ba­sei­ną Daug­pi­ly­je. No­rė­ tų­si ti­kė­ti, kad po Rū­tos Mei­lu­ty­

23

šeštadienis, rugsėjo 15, 2012

sportas Var­žy­sis ­ pus­fi­na­liuo­se

Pri­vers­ti­nės ato­sto­gos

Se­zo­no star­tas – Aly­tu­je

Ita­li­jo­je pra­si­dė­jo Eu­ro­pos irk­ la­vi­mo čem­pio­na­tas. Lie­tu­ vos olim­pie­čiai – Ro­lan­das Maš­čins­kas ir Sau­lius Rit­teris, Min­dau­gas Griš­ko­nis ir Do­na­ ta Viš­tar­tai­tė (nuo­tr.) – lai­mė­ jo kva­li­fi­ka­ci­nius plau­ki­mus ir už­si­tik­ri­no vie­tas pus­fi­na­liuo­ se. Var­žy­bos dėl ke­lia­la­pių į fi­ na­lus vyks šian­dien.

De­šim­čiai mė­ne­sių už su­tar­tų rung­ty­nių or­ga­ni­za­vi­mą disk­ va­li­fi­kuo­tas Tu­ri­no „Ju­ven­ tus“ fut­bo­li­nin­kų vy­riau­sia­ sis tre­ne­ris An­to­nio Con­te ne­ ga­lės va­do­vau­ti ko­man­dai ne vien per Čem­pio­nų ly­gos ar ša­lies čem­pio­na­to rung­ty­nes, bet ir per neo­fi­cia­lius drau­giš­ kus ma­čus.

Ant­ro­sios pa­gal pa­jė­gu­mą ša­ ly­je Na­cio­na­li­nės krep­ši­nio ly­ gos (NKL) se­zo­nas pra­si­dės pir­mą­jį spa­lio sa­vait­ga­lį, o 18 ko­man­dų čem­pio­na­to nu­ga­lė­ to­jas paaiš­kės 2013-ųjų ba­lan­ džio 14-ąją. Ati­da­ry­mo rung­ ty­nes spa­lio 4-ąją Aly­tu­je žais „Dzū­ki­jos“ ir Vil­niaus „Sta­ty­ bos“ eki­pos.

r­to sau­lė­ly­dis

Į Lie­tu­vos spor­to vir­šū­nes įsi­su­ko per­mai­nų vė­jai Lie­tu­vos tau­ti­nis olim­pi­nis ko­mi­ te­tas (LTOK) nuo spa­lio 12-osios tu­rės nau­ją va­do­vą – be­veik 24 me­tus šiai or­ga­ni­za­ci­jai va­do­va­ vęs Ar­tū­ras Po­vi­liū­nas nu­spren­ dė ne­be­kan­di­da­tuo­ti dar vie­nai ket­ve­rių me­tų ka­den­ci­jai.

A.Za­nar­di (nuo­tr. de­ši­nė­je) ne­sto­ko­ja nei lė­šų su­per­mo­der­niam tri­ra­čiui, nei To­mo Ra­gi­nos, AFP nuo­tr.

tės iškovoto olim­pi­nio auk­so pa­dė­ tis pa­si­keis“, – vy­lė­si A.Sku­čas.

Rei­kia ir psi­cho­lo­gų

Sėk­mę pa­ro­lim­pi­nė­se žai­dy­nė­ se le­mia ir ki­ti veiks­niai. Į to­lį 4,67 m nu­šo­ku­si R.Ado­mai­tie­nė net 27 cm ap­len­kė ki­nę Cao Yuan­hang, ta­čiau bū­tent Azi­jos at­sto­vei įteik­ tas bron­zos me­da­lis, nes jos neį­ga­ lu­mo gru­pė – sun­kes­nė. „Svar­biau­sia, kad pa­ge­ri­nau as­ me­ni­nį re­kor­dą. Ati­da­viau vi­sas jė­ gas. Jei bū­čiau pa­sie­ku­si pra­stes­ nį re­zul­ta­tą, gal­būt ir bū­tų ga­li­ma krims­tis, o da­bar be­lie­ka ap­gai­les­ tau­ti, kad pri­trū­ko kris­le­lio sėk­ mės“, – tei­gė R.Ado­mai­tie­nė.

Ak­lų­jų rie­du­lio gru­pės var­žy­bo­ se Lie­tu­vos rink­ti­nė bū­si­muo­sius čem­pio­nus suo­mius su­triuš­ki­no 10:0, ta­čiau ne­ti­kė­tai su­klu­po pus­ fi­na­ly­je prieš Bra­zi­li­ją – 1:2. Pie­tų Ame­ri­kos rie­du­li­nin­kus iš­gel­bė­jo šiurkš­ti Suo­mi­jos ar­bit­ro klai­da. „Mus ten­ki­no tik auk­sas. Lie­ tu­vai aukš­ta ir ket­vir­to­ji vie­ta, bet mes esa­me nu­si­vy­lę. Ypač vy­riau­ siuo­ju tur­ny­ro tei­sė­ju suo­miu. Ki­ ta ver­tus, jei­gu bū­tu­me žai­dę sa­ vo žai­di­mą, kal­tų ne­rei­kė­tų ieš­ko­ti – kai ku­rie mū­sų pa­grin­di­niai žai­ dė­jai ne­su­sit­var­kė su psi­cho­lo­gi­ ne įtam­pa. Kai jiems pra­dė­jo ne­si­ sek­ti, mes pa­lū­žo­me“, – pri­pa­ži­no ak­lų­jų rie­du­lio rink­ti­nės tre­ne­ris K.Le­vic­kas.

Am­bi­ci­jos neišb­lė­so

A.Čup­ko­vo tei­g i­m u, ren­g ian­t is Rio de Ža­n ei­ro pa­ro­l im­p i­n ėms žai­dy­n ėms bū­t i­n a at­s i­ž velg­ ti į spor­ti­nin­kų kar­tų kai­tą, ap­ si­spręs­ti dėl tre­ne­rių ren­gi­mo ir ska­ti­ni­mo. „Tu­ri­me pa­jė­gaus ir per­spek­ ty­vaus jau­n i­m o, ku­r is atei­ty­ je ga­lė­tų su­stip­rin­ti pa­ro­lim­pi­nę rink­ti­nę. Be­veik vi­si šie­met Lon­ do­ne star­ta­vę mū­sų pa­ro­lim­pie­ čiai pla­nuo­ja iš­mė­gin­ti jė­gas ir po ket­ve­rių me­tų Bra­zi­li­jo­je vyk­ sian­č io­se žai­dy­n ė­se. Pla­n uo­ja­ me leng­vaat­le­čiams ke­lis kar­tus per me­t us or­ga­n i­z uo­t i bend­ras sto­vyk­las, ge­rin­ti jų tre­ni­ruo­čių są­ly­gas, pa­dė­ti kaup­ti pa­tir­tį, – kal­bė­jo LNSF va­do­vas. – Di­de­ les vil­tis sie­ja­me su M.Bi­liu­mi.

Jo po­žiū­ris į spor­tą – pro­fe­sio­ na­lus, Min­dau­gas net įkū­rė sa­vo klu­bą, ku­ria­me meist­riš­ku­mą ga­li kel­ti jau­ni spor­ti­nin­kai. Nea­be­jo­ ju, kad Rio de Ža­nei­re iš M.Bi­liaus su­lauk­si­me me­da­lio.“ 45-erių K.Sku­čas taip pat ne­ sto­ko­ja am­bi­ci­jų dar kar­tą su­grįž­ti į pa­ro­lim­pi­nę are­ną. „Olim­pi­nia­me Lon­do­no ba­sei­ ne ga­lė­jau pa­si­ro­dy­ti ge­riau. No­ rė­čiau rea­bi­li­tuo­tis Rio de Ža­nei­ re, nors pui­kiai su­pran­tu ir rea­liai ver­ti­nu sa­vo am­žių“, – tei­gė 2004 m. Atė­nų pa­ro­lim­pia­dos vi­ce­čem­ pio­nas.

LTOK pre­zi­den­tu A.Po­vi­liū­nas bu­vo iš­rink­tas 1988-ųjų gruo­džio 11-ąją.

Tarp nau­jų pre­ten­den­tų į ko­mi­ te­to pre­zi­den­to pa­rei­gas yra olim­ pi­niai čem­pio­nai – dis­ko me­ti­kas Vir­gi­li­jus Alek­na ir šau­lė Dai­na Gu­dzi­ne­vi­čiū­tė. Neo­fi­cia­lių šal­ ti­nių tei­gi­mu, iki spa­lio 12-ąją vyk­sian­čios LTOK ge­ne­ra­li­nės asamb­lė­jos ga­li bū­ti pa­siū­ly­ti dar ke­li kan­di­da­tai.

Rin­ki­mai tu­rė­tų bū­ti įtemp­ti, nes ne­tgi kai ku­rio­se ša­lies spor­to fe­de­ ra­ci­jo­se yra skir­tin­gų nuo­mo­nių.

Pa­ra­mą V.Alek­nai yra pa­reiš­kę leng­vo­sios at­le­ti­kos, krep­ši­nio, šiuo­lai­ki­nės pen­kia­ko­vės, bok­so, dziu­do, au­to­mo­bi­lių spor­to, gol­ fo fe­de­ra­ci­jų va­do­vai. Šią sa­vai­tę Lie­tu­vos tre­ne­rių pro­fe­si­nę są­jun­gą (LTPS) rep­re­ zen­ta­vę leng­vo­sios at­le­ti­kos tre­ ne­riai Ro­mas Sau­sai­tis ir Kas­ty­tis Pa­vi­lo­nis, plau­ki­mo spe­cia­lis­tas Jo­nas Al­gi­man­tas Juo­zai­tis, bok­ so tre­ne­ris Vla­di­mi­ras Ba­je­vas sto­jo A.Po­vi­liū­no pu­sėn. Su­si­ti­ki­ me su ži­niask­lai­dos at­sto­vais tu­ rė­jo da­ly­vau­ti, bet dėl ob­jek­ty­vių

Pre­zi­den­tas: A.Po­vi­liū­nas be­veik 24 me­tus va­do­va­vo LTOK.

prie­žas­čių neat­vy­ko dar ke­li ša­lies spor­to gran­dai – dvi­ra­čių spor­to spe­cia­lis­tai An­ta­nas Ja­ki­ma­vi­čius ir Va­le­ri­jus Ko­no­va­lo­vas, pen­kia­ ko­vi­nin­kų tre­ne­ris Ju­ri­jus Mosk­ vi­čio­vas, leng­vaat­le­čių au­to­ri­te­ tas Alek­sas Sta­nis­lo­vai­tis.

Dėl LTOK pre­zi­den­to rin­ki­mų LTPS ke­ti­na pa­skelb­ti dau­giau nei 20 ži­no­mų ša­lies tre­ne­rių pa­si­ra­ šy­tą pa­reiš­ki­mą.

Sa­vo nuo­mo­nę iš­sa­kė ir Lie­tu­ vos Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­ tė, pa­reiš­ku­si, kad ro­ta­ci­ja yra tei­ gia­mas da­ly­kas ne tik tei­sė­sau­gos ins­ti­tu­ci­jo­se, vals­ty­bės ar sa­vi­val­ dy­bių įmo­nė­se, bet ir ki­to­se struk­

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

tū­ro­se. „Ro­ta­ci­ja yra svei­kin­ti­na, nau­jų jė­gų atė­ji­mas į vi­sas struk­ tū­ras – taip pat. O sta­žas – de­šimt, pen­kio­li­ka, dvi­de­šimt me­tų – yra tik­rai la­bai reikš­min­gas“, – kal­bė­ jo D.Gry­baus­kai­tė, pa­klaus­ta apie ar­tė­jan­čius LTOK rin­ki­mus.

Pra­si­dė­jus Lon­do­no olim­pi­ nėms žai­dy­nėms, Sei­mo an­ti­ko­ rup­ci­jos ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kas Li­gi­tas Ker­na­gis ap­kal­ti­no LTOK gal­būt ne­skaid­ria veik­la skirs­ tant pa­ja­mas, gau­na­mas iš sa­vo ren­gia­mų lo­te­ri­jų. LTOK pa­nei­gė par­la­men­ta­ro įta­ri­mus ir su­da­rė dar­bo gru­pę jiems iš­tir­ti.

KD inf.

Iš LTOK pre­zi­den­to dr. Ar­tū­ro Po­vi­liū­no pa­reiš­ki­mo In­for­muo­ju, kad priė­miau spren­d i­ mą ne­kan­di­da­tuo­ti į Lie­tu­vos tau­ti­ nio olim­pi­nio ko­mi­te­to (LTOK) pre­ zi­den­to po­stą.

jos va­do­vas bū­tų en­tu­ziaz­mo, ener­ gi­jos ir op­ti­miz­mo ne­sto­ko­jan­tis as­ muo. Vis dėl­to svar­biau­sia – or­ga­ni­ za­ci­jos var­das, o ne per­so­na­li­jos.

Spren­d i­mas ne­bu­vo leng­vas: or­ ga­n i­za­ci­jai pa­švęs­t i ne vie­n i gy­ve­ ni­mo me­tai, LTOK asamb­lė­jo­se or­ ga­n i­za­ci­jos veik­la vi­s a­da bū­da­vo įver­t i­na­ma ge­rai, ga­l iau­siai – ne­se­ niai su­lau­k iau ke­l ių de­š im­č ių ša­ lies spor­to fe­de­ra­ci­jų ra­g i­n i­mo to­ liau va­do­vau­t i LTOK. Vis dėl­to, iš­ reikš­da­mas pa­dė­ką vi­siems, ku­r ie ma­n i­m i ti­k i, ma­ne pa­lai­ko ir ra­g i­ na kan­d i­da­t uo­t i, pra­ne­šu, kad ap­ si­s pren­d žiau ne­b e­k an­d i­da­t uo­t i į LTOK pre­zi­den­to pa­rei­gas.

Sup­ran­t u ir ver­t i­nu jau­nų žmo­n ių no­rą bei ti­kė­ji­mą, kad šia­me po­ste ga­l i­ma nu­veik­t i daug dau­g iau. Ma­ nau, kad jų ener­g i­ją rei­k ia ver­t in­t i, kad ji ga­l i at­neš­t i po­z i­t y­v ių po­k y­ čių. Vis dėl­to no­ri­si, kad kan­di­da­tai į LTOK pre­zi­den­tus su­pras­tų, jog va­ do­vau­t i LTOK ne­reiš­k ia tik spaus­t i ran­kas spor­t i­n in­kams ar val­d žios pa­rei­g ū­nams, svei­k in­t i ju­bi­l ia­t us ar me­da­l i­nin­kus, po­zuo­t i prieš ob­ jek­ty­vus ir ka­me­ras.

Or­ga­n i­za­ci­jos va­do­v u ta­pau bū­da­ mas 37-erių, ša­lies spor­to bend­ruo­ me­nės la­bui dir­bau dau­g iau kaip du de­šimt­me­čius. Tai iš ma­nęs pa­ rei­ka­la­vo daug jė­g ų, svei­ka­tos. Sup­ ran­t u, kad tu­r i vyk­t i or­ga­n i­za­ci­jos evo­l iu­ci­ja, kad atė­jo me­tas prie or­ ga­n i­za­ci­jos vai­ro sto­t i ki­t iems, gal­ būt jau­nes­niems as­me­nims. Spar­tė­ jan­tis gy­ve­ni­mo tem­pas, lai­ko iš­šū­ kiai, ga­liau­siai – spau­di­mas, ku­r į pa­ sta­r uo­ju me­tu pa­t i­r ia or­ga­n i­za­ci­ja, rei­ka­lau­ja, kad nau­ja­sis or­ga­ni­za­ci­

Tai – sun­kus kas­die­nis dar­bas, rei­ka­ lau­jan­tis po­li­ti­nės nuo­vo­kos ir stra­te­ gi­nio mąs­ty­mo, ge­bė­ji­mo tiek prin­ci­ pin­gai bei ar­gu­men­tuo­tai at­sto­vau­ ti spor­ti­nin­kų in­te­re­sams bei Olim­ pi­nės char­ti­jos prin­ci­pams, tiek da­ ry­t i kar­tais sun­k ius, bet rei­k ia­mus komp­ro­mi­sus. Ge­bė­ji­mo gin­ti įvai­rių spor­to ša­kų – ne tik di­džiau­sią po­pu­ lia­ru­mą tu­rin­čių bei dau­giau­sia pri­ va­čių rė­mė­jų su­trau­kian­čių – in­te­re­ sus, pa­dė­ti joms. Ga­liau­siai – ge­bė­ji­ mo su­bur­ti ko­man­dą bend­ram dar­ bui, ge­bė­ji­mo telk­ti, o ne skal­dy­ti ša­

lies spor­to bend­ruo­me­nę.

Sa­vo ruož­t u pa­si­ža­du su nau­juo­ju or­ga­ni­za­ci­jos va­do­vu ar va­do­ve pa­ si­da­ly­t i pa­t ir­t i­m i, per dau­ge­l į veik­ los me­t ų už­megz­tais as­me­n i­n iais ry­šiais tarp­tau­t i­nė­je spor­to bend­ ruo­me­nė­je. Pa­tar­siu tiek, kiek ma­ nęs pa­ta­ri­mo bus klau­sia­ma.

No­riu ypač pa­dė­ko­ti vi­siems tiems, ku­rie tiek me­tų bu­vo ša­lia, pa­lai­kė, pa­dė­jo ir dir­bo kar­tu ša­l ies spor­to bend­r uo­me­nės la­bui. (...) Di­d žiau­ sios pa­gar­bos ir pa­dė­kos ver­t i vi­si mū­sų ša­lies spor­ti­nin­kai bei tie, ku­ rie kiek­vie­ną die­ną dir­ba jų la­bui – tre­ne­riai, me­di­kai, spor­to fe­de­ra­ci­jų ir ki­tų spor­to or­ga­ni­za­ci­jų spe­cia­lis­ tai, ap­tar­nau­jan­tis per­so­na­las, spor­ to moks­l i­n in­kai, sa­va­no­r iai, ve­te­ ra­nai, spor­to žur­na­lis­tai ir ki­ti. Taip pat dė­ko­ju LTOK at­kū­ri­mo 1988 m. dar­bo gru­pės na­riams, bu­vu­siems ir esa­miems LTOK na­riams, gar­bės na­r iams, rė­mė­jams, par­t ne­r iams, olim­pi­nių de­le­ga­ci­jų na­riams ir, ži­ no­ma, di­rek­to­ra­to dar­buo­to­jams, ku­rių kas­die­nė­mis pa­stan­go­mis at­ lie­ka­mas daž­nai ne­ma­to­mas, bet or­ ga­ni­za­ci­jai la­bai svar­bus dar­bas.

2012 09 14, Vil­nius.

24

šeštadienis, rugsėjo 15, 2012

sportas

Rei­tin­go ly­de­rė – R.Mei­lu­ty­tė Lie­tu­vos plau­ki­mo fe­de­ra­ci­ja (LPF) pa­skel­bė nau­ją ge­riau­sių ša­lies plau­ki­kų rei­tin­gą. Ly­de­rė – olim­ pi­nė čem­pio­nė Rū­ta Mei­lu­ty­tė.

Rei­tin­ge kla­si­fi­kuo­ti at­le­tai, pa­sie­kę re­zul­ta­tus 50 m ba­sei­ne. Kau­nie­tės R.Mei­lu­ty­tės 100 m krū­ti­ne re­zul­ ta­tas Lon­do­no olim­pia­do­je – 1 min.

05,21 sek. – įver­tin­tas 965 taš­kais.

Ant­ra­sis ri­kiuo­tė­je – anykš­tė­nas Gied­rius Ti­te­nis: 100 m krū­ti­ne – 59,66 sek. ir 946 taš­kai. Tre­čio­jo­je vie­to­je – kau­nie­tis Vy­tau­tas Ja­nu­ šai­tis: 200 m komp­lek­si­nis plau­ki­ mas – 1 min. 59,84 sek. ir 860 tšk. Į pir­mą­jį de­šim­tu­ką taip pat pa­te­ko

pa­ne­vė­žie­tis Min­dau­gas Sa­daus­kas (100 m lais­vuo­ju sti­liu­mi – 49,54 sek., 849 tšk.), kau­nie­tis Vai­do­ tas Bla­žys (100 m krū­ti­ne – 1 min.

02,73 sek., 814 tšk.), klai­pė­die­tis Igo­ris Koz­lovs­kis (100 m krū­ti­ne – 1 min. 02,77 sek., 812 tšk.), pa­ne­ vė­žie­tis Da­nas Rap­šys (200 m nu­ ga­ra – 2 min. 00,12 sek., 808 tšk.), kau­nie­tis Ma­rius Mi­ka­laus­kas (200 m krū­ti­ne – 2 min. 17,40 sek., 795 tšk.), vil­nie­tė Ra­min­ta Dva­riš­ky­ tė (200 m krū­ti­ne – 2 min. 31,43 sek., 792 tšk.) ir pa­ne­vė­žie­tis Si­ mo­nas Bi­lis (100 m lais­vuo­ju sti­ liu­mi – 50,79 sek., 787 tšk.).

KD inf.

LKL nau­jo­kams sėk­mės pa­lin­kė­jo ir A.Sa­bo­nis Ma­rius Bag­do­nas m.bagdonas@diena.lt

Kau­ne pa­si­ra­šy­ta Lie­tu­vos spor­to uni­ver­si­te­to (LSU) ir Ar­vy­do Sa­bo­ nio krep­ši­nio cent­ro bend­ra­dar­bia­ vi­mo su­tar­tis, įžie­bu­si ža­lią švie­są nau­jai ko­man­dai „LKKA-Bal­tai“, de­biu­tuo­sian­čiai Lie­tu­vos krep­ši­ nio ly­go­je (LKL).

Praė­ju­sį se­zo­ną Na­cio­na­li­nės krep­ ši­nio ly­gos (NKL) pir­me­ny­bes lai­ mė­ju­sio „LKKA-At­le­to“ pa­grin­ du su­bur­ta eki­pa ša­lies krep­ši­nio eli­te pa­keis Kau­no „Bal­tus“. Stu­ den­tai ke­lia­la­pį į LKL ga­lė­jo iš­ko­ vo­ti jau po praė­ju­sio se­zo­no, ta­čiau pra­lai­mė­jo pe­rei­na­mą­ją se­ri­ją „Pa­ lan­gos“ klu­bui.

Vis dėl­to, pa­si­ra­šius su­tar­tį su A.Sa­bo­nio krep­ši­nio cent­ru, Edo Nic­kaus va­do­vau­ja­mai ko­man­dai at­si­ra­do nau­ja ga­li­my­bė. „Mū­sų aukš­to­ji mo­kyk­la ir anks­ čiau tu­rė­jo vie­ną iš stip­riau­sių ša­ lies eki­pų, tad la­bai ma­lo­nu, kad stu­den­tai vėl su­grįž­ta į eli­tą“, – džiau­gė­si LSU rek­to­rius Al­ber­tas Skur­vy­das.

Jo tei­gi­mu, pa­gal nau­ją uni­ver­ si­te­to stra­te­gi­ją ar­ti­miau­siais me­ tais bus orien­tuo­ja­ma­si į eli­ti­ nes spor­to ša­kas. Ti­ki­ma­si, kad ši bend­ra­dar­bia­vi­mo su­tar­tis pa­dės pro­fe­sio­na­liai ir ko­ky­biš­kai reng­ ti oran­ži­nio ka­muo­lio spe­cia­lis­tus.

Stu­di­jų ba­zė bus A.Sa­bo­nio krep­ ši­nio cent­ras.

Nau­ja ko­man­da džiau­gė­si ir Lie­ tu­vos krep­ši­nio fe­de­ra­ci­jos (LKF) pre­zi­den­tas Ar­vy­das Sa­bo­nis. „Svei­ki­nu su­grį­žus į LKL. Kau­ nas eli­ti­nė­je ša­lies krep­ši­nio ly­go­ je vėl tu­rės dvi ko­man­das. Su uni­ ver­si­te­tu atei­ty­je ke­ti­na­me įkur­ti krep­ši­nio la­bo­ra­to­ri­ją, ku­rio­je bus ren­gia­mi pro­fe­sio­na­lūs tre­ne­riai ir

Lū­kes­čiai: (iš kai­rės) LSU rek­to­rius A.Skur­vy­das, LKF pre­zi­den­tas

A.Sa­bo­nis ir „LKKA-Bal­tų“ klu­bo pre­zi­den­tas V.Bon­kys op­ti­mis­tiš­kai įver­ti­no bend­ra­dar­bia­vi­mo per­spek­ty­vą.

And­riaus Alek­sand­ra­vi­čiaus nuo­tr.

žai­dė­jai“, – kal­bė­jo A.Sa­bo­nis. „LKKA-Bal­tai“ klu­bo pre­zi­den­ tas Vi­das Bon­kys apie nau­jo­jo se­ zo­no tiks­lus kal­bė­jo at­sar­giai.

Arvydas Sabonis:

Kau­nas eli­ti­nė­je ša­lies krep­ši­nio ly­ go­je vėl tu­rės dvi ko­ man­das.

„Ne­lai­mė­jo­me pe­rei­na­mo­sios se­ ri­jos, ta­čiau vis­kas su­si­klos­tė taip, kad ga­liau­siai pa­vy­ko gau­ti vie­tą LKL pir­me­ny­bė­se. Dau­gy­bę me­ tų su tre­ne­riu E.Nic­ku­mi sie­kė­me,

kad su­grįž­tu­me tarp stip­riau­sių­jų.

Praė­ju­sį se­zo­ną žai­dė­me la­bai gra­ žų ir re­zul­ta­ty­vų krep­ši­nį. Ti­ki­mės to­kį pat brai­žą iš­lai­ky­ti ir šie­met.

Steng­si­mės rem­tis Lie­tu­vos krep­ ši­nin­kais, o šio se­zo­no tiks­las – iš­ sau­go­ti vie­tą stip­riau­sių­jų ly­go­je“, – kal­bė­jo klu­bo pre­zi­den­tas. „LKKA-Bal­tų“ biu­dže­tas atei­ nan­tį se­zo­nas bus apie 1 mln. li­ tų. Klu­bo var­das ar­ti­miau­siu me­tu tik­riau­siai bus pa­ko­re­guo­tas – jis taps „LSU-Bal­tai“.

LKL čempionato tvarkarašty­ je skelbiama, kad pirmąsias rung­ tynes elitinio diviziono naujokai žais rugsėjo 29-ąją Kėdainiuose su „Nevėžiu“, o savo arenoje – grei­ čiausiai Kauno sporto halėje – spa­ lio 9-ąją išmėgins jėgas su Utenos „Juventus“.

25

Šeštadienis, rugsėjo 15, 2012

28p.

aukštyn žemyn

Penk­ta­da­lį pa­sau­lio žmo­nių mai­ti­nan­čioje vals­ty­bėje miestai virsta vaiduokliais.

aukstynzemyn@diena.lt Redaktorė Marijana Jasaitienė

E.Pu­čins­kai­tė: padariau tai, ką norėjau padaryti Dvi­ra­čių sporto ka­ ra­lie­nė Edi­ta Pu­ čins­kai­tė, su­si­žė­ru­ si vi­sus pres­ti­žiš­ kiau­sius ap­do­va­no­ ji­mus, už­ver­tė vie­ ną sa­vo gy­ve­ni­mo pus­la­pį ir at­ver­tė ki­tą. Nau­ją ir dar ne­ ži­no­mą.

Lai­ma Že­mu­lie­nė l.zemuliene@diena.lt

La­bai lau­kia sa­vo vai­ku­čio

Ita­li­jo­je gy­ve­nan­čių 36 me­tų E.Pu­ čins­kai­tės ir 48 me­tų jos vy­ro Ro­ ber­to Ros­si kū­di­kis tu­rė­tų gim­ti gruo­džio pa­bai­go­je. „Bus in­ten­sy­vūs ma­no Nau­jie­ ji metai“, – džiau­gė­si Edi­ta, be­si­ lau­kian­ti pir­ma­gi­mio.

Ma­nau, kad rea­li­za­ vau sa­ve spor­te, pa­ da­riau tai, ką no­rė­ jau. Ir bū­tent dėl to da­bar la­bai gra­žiai gy­ve­nu nėš­tu­mo lai­ ką – be pa­ni­kos, be stre­so, kad ko nors ne­pa­da­riau.

Ki­tais me­tais jos gy­ve­ni­mas kar­ di­na­liai pa­si­keis, bet ji to no­ri. Šiuo me­tu Edi­ta gy­ve­na la­bai gra­žų gy­ve­ni­mo pe­rio­dą ir jau­čia­si esan­ti la­bai lai­min­ga. Ji tvir­ti­na ap­ skri­tai esan­ti lai­min­ga. Tai, ko sie­ kė, gy­ve­ni­mas taip ir klos­tė­si. Su ma­žais nu­kry­pi­mais, sun­ku­mais, bet sun­ku­mai tik už­grū­di­no. „Ma­nau, kad rea­li­za­vau sa­ve spor­te, pa­da­riau tai, ką no­rė­jau. Ir bū­tent dėl to da­bar la­bai gra­žiai gy­

Pa­si­kei­ti­mai: „Šiuo me­tu gy­ve­nu la­bai gra­žų gy­ve­ni­mo pe­rio­dą”, – džiau­gė­si dvi­ra­čių sporto ka­ra­lie­nė, pa­sau­lio čem­pio­nė E.Pu­čins­kai­tė.

ve­nu nėš­tu­mo lai­ką – be pa­ni­kos, be stre­so, kad ko nors ne­pa­da­riau.

Be bai­mės dėl atei­ties, ku­ri daž­nai bū­din­ga be­si­lau­kian­čio­sioms. Ži­ nau, kad ir šia­me gy­ve­ni­mo eta­ pe bus sun­ku­mų, kad vis­kas pa­si­ keis, bet į tai žiū­riu ra­miai ir la­bai lau­kiu sa­vo vaikučio“, – už­si­sva­jo­ jo jau­na mo­te­ris.

Ji jau ži­no, kad gims ber­niu­kas.

Nusp­ren­dė, kad sū­nui var­dą iš­rinks lie­tu­viš­ką. „Pa­var­dė bus ita­liš­ka – vy­ro. O var­dą dar ren­ka­me. Man vy­ras lei­ do nu­spręs­ti, koks bus var­das. Bet bus tik­rai lietuviškas“, – tvir­tai nu­kir­to Edi­ta.

Editos Pučinskaitės asmeninio archyvo nuotr.

Nėš­čios mo­te­rys Ita­li­jo­je me­di­kų ati­džiai ste­bi­mos, nes ten gims­ta­ mu­mas – vie­nas že­miau­sių pa­sau­ ly­je. Tie vai­ku­čiai, anot lie­tu­vai­tės, vi­si su­skai­čiuo­ti. Me­di­ci­ni­niai ty­ ri­mai bū­si­moms mo­ti­noms at­lie­ ka­mi ne­mo­ka­mai.

Dai­ro­si lo­ve­lės ir ve­ži­mė­lio

Už ita­lo R.Ros­si E.Pu­čins­kai­tė iš­ te­kė­jo 2001 m. Tos­ka­nos re­gio­ne, Mon­su­ma­no Ter­mė mies­te­ly­je, šei­ma tu­ri nuo­sa­vą na­mą. Ne­to­li įsi­kū­rę Ro­ber­to tė­vai ir ki­ti gi­mi­ nai­čiai.

Da­bar lais­vo lai­ko Edi­ta tu­ri į va­ lias. Ji pa­si­džiau­gė, kad na­muo­se

pa­ga­liau pa­da­rė re­mon­tą: „Pert­ var­kė­me na­mus. Vis­ką pa­da­rė­me, ko ne­ga­lė­jo­me pa­da­ry­ti per tiek me­tų, nes ne­bu­vo lai­ko net at­si­ kvėp­ti. Se­kė lenk­ty­nės po lenk­ty­ nių, to­dėl re­mon­tus nu­kel­da­vo­me atei­čiai.“ Kam­ba­rį nau­ja­gi­miui tė­vai ren­ gia da­bar. Dra­bu­žė­lių dar ne­per­ka, ta­čiau lo­ve­lės ir ve­ži­mė­lio jau dai­ ro­si. „La­bai ge­ra kal­bė­ti, mąs­ty­ti, skai­ty­ti, gal­vo­ti apie vai­kus. Bet vis tiek kiek­vie­ną mo­te­rį, kol to vai­ku­čio dar ne­lai­ko ran­ko­se, nu­ tvil­ko bai­mė: „O kaip vis­kas bus?“ – kal­bė­jo bū­si­mo­ji mo­ti­na.

Sa­vo ke­liu ėjo ryž­tin­gai

Į dvi­ra­čių spor­to pa­sau­lį E.Pu­ čins­kai­tė įžen­gė nuo 12 me­tų ir ja­me iš­bu­vo apie 22 me­tus. Pa­ siš­ven­tu­si spor­tui, ji il­gam ati­ dė­jo mo­t i­nys­t ę. Už­tat su­s i­ž ė­r ė vi­sus pres­ti­žiš­kiau­sius ap­do­va­ no­ji­mus: lai­mė­jo pa­sau­lio čem­ pio­na­tą, „Tour de France“, „Gi­ ro d’ Italia“ rung­ty­nes.

Var­di­jant šiuos nuo­pel­nus, Edi­ta pa­tiks­li­no: “Išs­ky­rus olim­pi­nį me­ da­lį. Ban­džiau jo siek­ti iki pat kar­ je­ros pa­bai­gos, bet olim­pi­nė­se žai­ dy­nė­se man ne­pa­vy­ko.“ Ar ji grau­žia­si dėl to, siel­var­tau­ja?

26

26

Šeštadienis, rugsėjo 15, 2012

aukštyn žemyn

E.Pu­čins­kai­tė: padariau tai, ką norėjau padaryti „Ne, ne­si­grau­žiu, – 25 tvir­tai sa­kė spor­ti­ nin­kė. – Aiš­ku, olim­pi­nių žai­dy­

nių me­da­lis gal bū­tų gy­ve­ni­mą šiek tiek pa­kei­tęs. Bū­tų ne­tei­sin­ga, ne­ ma­žai pa­sie­kus, baig­ti kar­je­rą ir grauž­tis. Ji pa­si­bai­gė be ypa­tin­gų trau­mų ir svei­ka­tos pro­ble­mų, – il­ gai spor­ta­vu­siems dvi­ra­ti­nin­kams taip bū­na re­to­kai. Aš už­ver­čiau tą pus­la­pį 2010 m. pa­bai­go­je Aust­ra­ li­jo­je vy­ku­siu pa­sau­lio čem­pio­na­ tu. Ta­da su vy­ru pa­mąs­tė­me, kad vie­nus me­tus ga­li­ma dėl sa­vęs pa­ gy­ven­ti, o pa­skui – pa­gal­vo­ti apie šei­mos pa­gau­sė­ji­mą.“ Ir tas lai­kas atė­jo – Edi­ta ir Ro­ ber­to ne­kant­riai lau­kia ma­žy­lio. „Nie­ka­da ne­slė­piau, kad ka­da nors tap­siu mo­ti­na. Šiais lai­kais pa­čios spor­ti­nin­kės su sa­vo vy­rais nu­spren­džia, ką da­ry­ti. Yra to­kių, ku­rios nu­trau­kia kar­je­rą, pa­gim­do ir grįž­ta į spor­tą. To­kių ma­čiau la­ bai daug ir tai ma­ne pa­ska­ti­no ati­ dė­ti motinystę“, – ne­slė­pė Edi­ta.

Anot jos, nė­ra pa­pras­ta su­de­rin­ti spor­tą su mo­ti­nys­te. Ne vie­nas vai­ kas sun­kiai at­pa­žįs­ta iš il­gai tru­ku­ sių tre­ni­ruo­čių sto­vyk­lų ar dau­gia­ die­nių lenk­ty­nių grį­žu­sią ma­mą!

Ne kar­tą Edi­tai te­ko ma­ty­ti per var­ žy­bas ver­kian­čias spor­ti­nin­kes. Jos ver­kia to­dėl, kad pa­li­ko ser­gan­tį vai­ ką. To­kiais at­ve­jais la­bai sun­ku nu­si­ teik­ti var­žy­boms, joms ati­duo­ti vi­są sa­ve. Yra ir ki­to­kių pa­vyz­džių – ži­no­ mų spor­ti­nin­kių, ta­pu­sių mo­ti­no­mis ir pa­sie­ku­sių pui­kių re­zul­ta­tų. „Tur­būt ne ma­no bu­vo tas ke­ lias“, – taip ma­no Edi­ta.

Nuo ger­bė­jų ne­pasp­ruk­si

Spor­ti­nių aukš­tu­mų E.Pu­čins­kai­tei pa­dė­jo siek­ti vy­ras Ro­ber­to – tuos me­tus jie gy­ve­no kaip vie­nas žmo­ gus. Dvi­ra­čių spor­tas vi­są gy­ve­ni­ mą bu­vo jo ho­bis. R.Ros­si dir­bo ir fi­zio­te­ra­peu­tu, ir ma­sa­žuo­to­ju, ir ko­man­dų di­rek­to­riu­mi. Bet tai bu­ vo ant­ra­sis jo dar­bas, ku­rį ga­lė­da­vo at­lik­ti lais­va­lai­kiu.

Pag­rin­di­nis R.Ros­si dar­bas – svei­ ka­tos ap­sau­gos sis­te­mo­je, jis at­sa­

Sėk­mė: E.Pu­čins­kai­tė – daugybės pres­ti­žiš­kiau­sių varžybų nugalėtoja.

kin­gas už už­sie­nio pi­lie­čių svei­ka­tos pro­ble­mas Tos­ka­nos re­gio­ne ir sa­vo re­gio­no pi­lie­čių – už­sie­ny­je.

Tik bai­gu­si spor­ti­nę kar­je­rą, per­ nai, Edi­ta su Ro­ber­to lei­do­si krui­ zi­niu lai­vu į Is­pa­ni­jos sa­las. „Tuo pa­čiu „Cos­ta Concordia“, ku­ris vė­liau nu­sken­do. Tik ka­pi­ to­nas bu­vo ne tas“, – šmaikš­ta­vo Edi­ta.

Grį­žus iš ke­lio­nės jai pa­si­py­lė dvi­ra­čių spor­to vei­kė­jų ir ger­bė­jų skam­bu­čiai, elekt­ro­ni­niai laiš­kai, svei­ki­ni­mai. Ir praė­ju­sie­ji, ir šie me­tai Edi­tai bu­vo įdo­mūs – dvi­ra­ čių sporto ka­ra­lie­nė bu­vo la­bai po­ pu­lia­ri, ją kvies­da­vo į įvai­riau­sius ren­gi­nius.

„Bu­vau pri­si­dė­ju­si prie jau­no­ sios kar­tos dvi­ra­ti­nin­kių ug­dy­mo. Šiek tiek bend­ra­dar­bia­vau su „Gi­ro d’ Italia“ ir ki­tų Ita­li­jos lenk­ty­nių or­ga­ni­za­to­riais – pa­dė­jau or­ga­ni­ zuo­ti kai ku­riuos lenk­ty­nių eta­pus Tos­ka­no­je. Ita­li­jo­je ren­gia­mi su mo­te­rų dvi­ra­čių spor­tu ir ap­skri­ tai su dvi­ra­čių spor­tu su­si­ję ren­gi­ nai. Or­ga­ni­za­to­riai ma­ne kvies­da­vo juo­se pa­bū­ti madrina (krikš­ta­mo­ te – liet. k.) – ap­do­va­no­ti nugalė­ tojus”, – juo­kė­si Edi­ta.

Ra­šo apie dvi­ra­čių spor­tą

Ita­li­jo­je E.Pu­čins­kai­tė gy­ve­na nuo 1996 m. Ta­da ji pa­si­ra­šė pir­mą­jį sa­vo kont­rak­tą. Lie­tu­vė la­bai grei­

Ar­ti­mie­ji: su tė­vais Va­le­ri­ja ir Leo­nar­du Pu­čins­kais Edi­ta ato­sto­ga­vo Vo­kie­ti­jo­je.

tai pri­pra­to prie tos ša­lies. Lan­kė ita­lų kal­bos pa­skai­tas, la­bai daug mo­kė­si sa­va­ran­kiš­kai, skai­tė. Ypač ak­ty­viai bend­ra­vo su žmo­nė­mis.

Anot Edi­tos, tai – pa­ts ge­riau­sias bū­das iš­mok­ti kal­bą.

Ita­li­jo­je la­bai jau­ čia­si kri­zė: žmo­nės la­biau pra­dė­jo tau­ py­ti, liūd­nes­ni pa­ si­da­rė, la­bai ma­žai ke­liau­ja, bai­gęs uni­ ver­si­te­tus jau­ni­mas ne­ran­da dar­bo. „Su ko­man­dos drau­gė­mis rei­kė­jo bend­rau­ti ita­liš­kai. Ne­sup­ran­tant kal­bos bū­tų bu­vę sun­ku. Dvi­ra­čių spor­te – sa­vi ko­dek­sai, sa­vos tai­ syk­lės. Per lenk­ty­nes rei­kė­jo tu­rė­ti radijo stotelę ir žai­bo grei­tu­mu su­ pras­ti, apie ką ei­na kal­ba, – aiš­ki­no E.Pu­čins­kai­tė. – Man ita­lų kal­ba – nuo­sta­bi. Sa­vo ži­nias vis to­bu­li­nau ir to­bu­li­nau, pra­dė­jau ra­šy­ti.“ E.Pu­čins­kai­tė bend­ra­dar­biau­ja su ita­liš­ku žur­na­lu „Cyclism“, kai ku­riais in­ter­ne­ti­niais po­rta­lais, ra­ šan­čiais apie dvi­ra­čių spor­tą. Ten ji dės­to sa­vo nuo­mo­nę, pa­sta­bas apie konk­re­čias rung­ty­nes, at­sa­ ko į klau­si­mus. Per­nai Tos­ka­nos re­gio­ni­nė­je te­le­vi­zi­jo­je ve­dė lai­dą apie dvi­ra­čių spor­tą. Tai – jos ho­ bis, už šį dar­bą ne­gau­na jo­kio už­ mo­kes­čio. „Man pa­tin­ka, bai­gus spor­ti­nę kar­je­rą, sa­vo pa­tir­tį per­duo­ti jau­ nes­niems, iš­reikš­ti sa­vo nuo­mo­ nę, – ne­slė­pė Edi­ta. – Kur tik per­nai

Editos Pučinskaitės asmeninio archyvo nuotr.

kvies­da­vo da­ly­vau­ti, vi­sur ei­da­vau.“ Pas­ta­r uo­j u me­t u dėl eko­n o­ mi­n ės kri­z ės tas bend­ra­d ar­b ia­ vi­m as šiek tiek su­m a­ž ė­jo – kai ku­r ie Ita­l i­jos po­r ta­l ai, žur­n a­l ai už­si­da­rė.

Va­ka­rie­nė – bend­ra­vi­mo me­tas

Lie­tu­vė pa­ty­rė, kad ne tik Tos­ka­ no­je, bet ir vi­so­je Ita­li­jo­je la­bai jau­ čia­si kri­zė: žmo­nės la­biau pra­dė­jo tau­py­ti, pa­si­da­rė liūd­nes­ni, la­bai ma­žai ke­liau­ja, bai­gęs uni­ver­si­te­ tus jau­ni­mas ne­ran­da dar­bo.

Atos­to­gau­ti rugp­jū­čio mė­ne­sį – se­na ita­lų tra­di­ci­ja Ta­da už­si­da­ry­ da­vo ma­žos krau­tu­vė­lės, vi­si mies­ tai ap­mir­da­vo, nie­kas ne­dirb­da­vo.

Juo­se šur­mu­liuo­da­vo tik tu­ris­tai. Šie­met dau­ge­lis ita­lų dir­bo, ma­žai kas va­žia­vo ato­sto­gau­ti. „Ita­li­jo­je bu­vo eko­no­mi­nis pa­ki­ li­mas, kai ten at­va­žia­vau. Da­bar to ne­bė­ra, sun­ko­ka vi­siems“, – iš ar­ ti ma­to Edi­ta.

Ji ir Ro­ber­to šie­met gy­ve­na daug lė­čiau, tu­ri lai­ko bend­rau­ti su drau­gais. Prie na­mo esan­čia­me kie­me­ly­je mėgs­ta reng­ti va­ka­rie­nę ir kvies­tis drau­gų. Ta­da ant gro­ te­lių ke­pa flo­ren­tie­tiš­ką bifš­tek­ są. Tai – po­pu­lia­riau­sias Tos­ka­no­ je jau­tie­nos keps­nys su kau­lu. Prie mė­sos pa­tie­kia tra­di­cio „Chianti“ vy­no, ku­riuo tos­ka­nie­čiai la­bai di­ džiuo­ja­si. „Ir to­kių va­ka­rė­lių dėl kri­zės Ita­li­jo­je su­ma­žė­jo. Bet mes sau tai lei­džia­me, ka­dan­gi dau­ge­lį me­tų gy­ve­no­me su­si­var­žę – kad ne­pra­ ras­čiau spor­ti­nės for­mos, kon­ cent­ra­ci­jos, – paaiš­ki­no Edi­ta.

– Bū­da­vo, bai­gia­si vie­nos lenk­ ty­nės – gal­vo­ji apie ki­tas. Gy­ve­ ni­mas bu­vo ne­si­bai­gian­tis ma­ra­ to­nas.“

27

Šeštadienis, rugsėjo 15, 2012

aukštyn žemyn

Su ra­men­tais į „Mo­jo Loun­ge“ – ne­va­lia Tą va­ka­rą po bro­lio ves­tu­vių Li­na Šla­ju­tėFos­se ti­kė­jo­si dar pa­si­links­min­ti su se­se­ri­ mi, drau­gais. Ir kiek leis skaus­mas – pa­šok­ ti, nes mo­te­ris to da­ry­ti il­gai ne­ga­lės. Tačiau nak­ti­nia­me klu­be „Mo­jo Loun­ge“ iš­gir­ do: „O jūs kur? Su ra­men­tais neį­lei­džia­me.“ Da­rius Sė­le­nis

d.selenis@kaunodiena.lt

Da­ly­va­vo bro­lio ves­tu­vė­se

31 me­tų mo­te­ris, bu­vu­si Ka­čer­gi­nės gy­ven­to­ja Li­na, Nor­ve­gi­jo­je gy­ve­ na nuo 2000-ųjų. Skan­di­na­vi­jo­je ji tu­ri nuo­sa­vą vers­lą, be to, teis­me dir­ba ver­tė­ja. Lie­tu­vo­je – tė­vai, ar­ ti­mie­ji. Mo­de­liu ir šo­kė­ja dir­ban­ti 22 me­tų Li­nos se­suo Vy­tau­tė Šla­ ju­tė gy­ve­na Pa­ry­žiu­je. „Bro­lio And­riaus ves­tu­vės bu­vo nuo­sta­bi pro­ga po daug me­tų kar­tu su­si­rink­ti vi­siems ar­ti­mie­siems“, – jau iš Nor­ve­gi­jos te­le­fo­nu pa­sa­ ko­jo mo­te­ris.

Tie­sa, praė­ju­sį šeš­ta­die­nį vy­ku­ sios ves­tu­vės ne­bu­vo tra­di­ci­nės: be di­de­lio lie­tu­viš­ko po­ky­lio. Po ce­re­ mo­ni­jos ir fo­tog­ra­fa­vi­mo­si uni­ka­ lio­je dar 1578 m. sta­ty­to­je Za­pyš­kio baž­ny­čio­je ne­to­lie­se bu­vo įreng­ ta pa­la­pi­nė ir apie 40 ar­ti­miau­sių žmo­nių, gro­jant sak­so­fo­ninin­kui, bend­ra­vo ir vai­ši­no­si. „Jau 23 va­lan­dą sim­bo­li­nis pa­ si­sė­dė­ji­mas bai­gė­si, to­dėl da­lis sve­čių nu­spren­dė pa­si­links­min­ti klu­buo­se, – al­ko­ho­lio ne­var­to­jan­ ti Li­na iš­kart po ves­tu­vių ce­re­mo­ ni­jos bu­vo iš­gė­ru­si tau­rę pu­to­jan­ čio vy­no, to­dėl drą­siai sė­do prie au­to­mo­bi­lio vai­ro. – Aš su sa­vo drau­gu Da­gu jau­nuo­sius nu­ve­žiau iki vieš­bu­čio, pa­li­kau ten au­to­mo­ bi­lį, o se­suo, nu­ve­žu­si vie­ną po­rą iki klu­bo, grį­žo paim­ti ma­nęs.“ Ken­čia ko­jos skaus­mus

Dėl pa­tir­tos ko­jos trau­mos ir ne­ sus­kai­čiuo­ja­mų ope­ra­ci­jų Li­na vaikš­to su ra­men­tais. „Aš ga­liu be ra­men­tų paei­ti ne­ di­de­lį at­stu­mą, tar­ki­me, pe­rei­ ti kam­ba­rį, ga­liu ne­tgi ra­miai šok­ ti. Tik neil­gai, nes grei­tai pra­de­da ata­kuo­ti be­pro­tiš­kas skaus­mas. Įp­ras­tai ra­men­tus pa­si­de­du gre­ta sta­lo ar ba­ro, bet ne­pa­lie­ku dra­bu­ ži­nė­je, nes tai per­ne­lyg to­li­mas at­ stu­mas ei­ti be jų“, – sa­vo gy­ven­ se­ną ko­men­ta­vo mo­te­ris ir pri­dū­rė, kad vi­sa tai jai ne­truk­do vai­ruo­ti au­to­mo­bi­lį.

Iki „Mo­jo Loun­ge“ se­sers au­to­ mo­bi­lį vai­ra­vo L.Šla­ju­tė-Fos­se. Iš­ lei­du­si se­sę, drau­gus ir sau­gos fir­ moms ir ka­riš­kiams kur­sus ve­dan­tį my­li­mą­jį į nak­ti­nį klu­bą, Li­na ieš­ ko­jo vie­tos, kur pa­sta­ty­ti ma­ši­ną.

Apie 1 val. pa­sta­čiu­si au­to­mo­ bi­lį Li­na nuė­jo prie klu­bo dra­bu­ ži­nės. Ly­no­jo, bu­vo šal­to­ka, to­ dėl ji vil­kė­jo leng­vais kai­li­nu­kais.

Juos ati­da­vu­si pa­ka­bin­ti, nu­si­pir­ ko bi­lie­tą. Kli­juo­jant ant ran­kos po­pie­ri­nę apy­ran­kę, stai­ga iš­gir­ do: „Kur tu ei­si? Mes jū­sų neį­lei­ si­me. Žmo­nių su ra­men­tais į klu­bą neį­lei­džia­me“, – griež­tai pa­sa­kė vie­nas ap­sau­gos dar­buo­to­jų, no­ kau­tuo­jan­čiu žvilgs­niu rem­da­mas prie sie­nos.

Tą nak­tį taip ir ne­ pa­šo­ku­ si „Mo­jo Loun­ge“, su my­li­ muo­ju dau­giau­ sia kal­bė­ jo apie dar vie­ną ko-­ jos ope­ra­ ci­ją. De­ ja, šį­kart skaus­min­ giau­sią: po ke­lių die­ nų jai bus am­pu­tuo­ ta kai­rės ko­jos pė­da.

Bu­vo šo­ki­ruo­ta ir su­tri­ku­si

Li­na ne­sle­pia: ji su­tri­ko, bu­vo šo­ ki­ruo­ta. Iš pra­džių ne­su­vo­kė, kad klu­bo lan­ky­to­jai žvel­gia į ją ir kal­ ba­ma apie ją. „Ma­nęs neį­lei­si­te, nes aš su ra­ men­tais? Ma­no drau­gai jau vi­du­je, man lauk­ti au­to­mo­bi­ly­je?“ – at­si­ to­kė­ju­si klau­sė ket­ve­rių me­tų duk­ re­lę au­gi­nan­ti mo­te­ris. „Su ra­men­tais į klu­bą neį­lei­džia­ me. Po to pri­si­ge­ria, sklai­do­si...“ – vėl iš­gir­do griež­tą at­sa­ky­mą nu­si­ kal­tė­le pa­si­ju­tu­si Li­na. „Aš su ma­ši­na, ne­var­to­jau al­ ko­ho­lio“, – rak­te­lius pa­ro­dė ne­ per­kal­ba­miems „Mo­jo Loun­ge“ dar­b uo­to­jams L.Šla­j u­t ė-Fos­se.

Net­ru­kus Li­nai pa­skam­bi­no mu­zi­ kos triukš­me jos skam­bu­čio ne­gir­dė­ ju­si Vy­tau­tė. Su­ži­no­ju­si, kas nu­ti­ko, ji ne­tru­kus lif­tu nu­si­lei­do že­myn. „Iš­vy­dę dai­lią, tur­būt jiems ma­ ty­tą ma­no se­sę ap­sau­gos dar­buo­ to­jai pa­ma­lo­ni­no, kad pa­da­rys man išim­tį ir į vi­dų įleis. Jie ma­ne pa­že­ mi­no, to­dėl nu­spren­džiau su drau­ gu lik­ti au­to­mo­bi­ly­je.

Prieš ope­ra­ci­ją ne­pa­šo­ko

Nor­ve­gi­jo­je, ne­slė­pė L.Šla­ju­tėFos­se, jai dar ne­bu­vo nu­ti­kę to­kio ne­ma­lo­naus in­ci­den­to. Nors Mo­se gy­ve­nan­ti mo­te­ris gy­rė mū­sų ša­ lies klu­bus, jų in­ter­je­rą, ku­riems ne­ga­li pri­lyg­ti į ba­rus pa­na­šūs net ir ge­riau­sie­ji Nor­ve­gi­jos sos­ti­nės Os­lo klu­bai.

Be­je, Li­na Lie­tu­vo­je ke­lis kar­ tus su ra­men­tais yra ap­si­lan­kiu­ si poroje žinomų Kauno klu­bų, bet jų ap­sau­gos dar­buo­to­jams įta­ri­mų ne­su­kė­lė.

Tik kar­tą Mek­si­ko­je, pra­ban­gia­ me Kan­ku­no ku­ror­to nak­ti­nia­me klu­be, ap­sau­gos dar­buo­to­jai man­ da­giai pa­pra­šė ap­žiū­rė­ti ra­men­tus, ar juo­se nė­ra pa­slėp­ta gink­lų. Pa­ si­ra­šius do­ku­men­tą, kad ra­men­tų ne­nau­dos kaip gink­lo, Li­na bu­vo įleis­ta į vi­dų.

Ne­sun­ku su­pras­ti mo­ters nu­si­vy­ li­mą Kau­ne. Do­va­no­ju­si sa­vo ne­pa­ nau­do­tą bi­lie­tą ne­pa­žįs­ta­mai mer­ gi­nai ir tuo ją nu­džiu­gi­nu­si, Li­na su drau­gu Da­gu sė­do į au­to­mo­bi­lį. Nor­ ve­gas, ku­ris tik tre­čią kar­tą lan­kė­si Lie­tu­vo­je, net ne­sup­ra­to si­tua­ci­jos.

Ką be­veik ke­tu­rias va­lan­das jie vei­kė au­to­mo­bi­ly­je? Gal bu­čia­vo­si?

Li­na liūd­no­kai šyp­te­lė­jo. Ne, ne.

Tą nak­tį taip ir ne­pa­šo­ku­si „Mo­ jo Loun­ge“, su my­li­muo­ju dau­ giau­sia kal­bė­jo apie dar vie­ną ko­ jos ope­ra­ci­ją.

De­ja, šį­kart skaus­min­giau­sią: po ke­lių die­nų jai bus am­pu­tuo­ta kai­ rės ko­jos pė­da.

Pas­kam­bi­nus į „Mo­jo Loun­ge“ klu­bą jo nu­ro­dy­tu te­le­fo­nu at­si­lie­ pu­si mo­te­ris pri­si­sta­tė esan­ti klu­bo va­do­vė. Pap­ra­šy­ta pa­ko­men­tuo­ ti praė­ju­sį šeš­ta­die­nį klu­be įvy­ku­sį in­ci­den­tą tai da­ry­ti at­si­sa­kė.

Priežastis: dėl pa­tir­tos ko­jos trau­mos L.Šlajutė-Fosse vaikš­to su ra­men­tais.

Šven­tė: Li­na (kai­rė­je) su my­li­muo­ju Da­gu ir se­se Vy­tau­te da­ly­va­vo bro­lio ves­tu­vė­se.

Li­nos Šla­ju­tės-Fos­se as­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

28

Šeštadienis, rugsėjo 15, 2012

aukštyn žemyn

Ki­ni­jos mies­tuo­se vai­duok­liuo­se I. Lais­vė, vie­nat­vė, džiaugs­mas, liū­de­sys ir mil­ži­niš­kos erd­vės vaiz­duo­tei. Taip sa­vo emo­ci­jas api­bū­di­no fo­tog­ra­fas ir me­ni­ nin­kas Ig­nas Mal­džiū­nas.

Da­rius Sė­le­nis

d.selenis@kaunodiena.lt

Nuos­ta­bios įsi­min­ti­nos pa­mo­kos

Tris mė­ne­sius Ki­ni­jo­je pra­lei­du­sio 34 me­tų kau­nie­čio ke­lio­nės tiks­ las bu­vo pa­žin­ti penk­ta­da­lį pa­sau­ lio žmo­nių mai­ti­nan­čią vals­ty­bę ir fo­to­juos­to­je už­fik­suo­ti mies­tus vai­duok­lius. „Ki­ni­ja su­ža­vė­jo iš pat pra­džių, nors su ša­lies gy­ven­to­jais be­veik neį­ma­no­ma su­si­kal­bė­ti – jie ne­ mo­ka net po­pu­lia­riau­sių Eu­ro­pos kal­bų. Dėl to gi­lė­jo skaus­min­gas vie­nat­vės jaus­mas. Neap­rė­pia­mi mas­te­liai ir vi­siš­kai ki­to­kia gy­ven­ se­na. Kar­tais at­ro­dy­da­vo, kad net kū­no kal­ba yra skir­tin­ga. Ką jau kal­bė­ti apie po­rei­kį pa­bend­rau­ ti, pa­si­da­ly­ti po­ty­riais, už­si­sa­ky­ ti mais­to. Žmo­nių ma­sės tar­si iš­ ny­ko. Lai­kas ma­nęs ne­ri­bo­jo, to­dėl prie to įpra­tau, – su­si­su­kęs ta­ba­ ko su­kti­nę, už­si­rū­kė me­ni­nin­kas.

– Bet tai bu­vo nuo­sta­bios pa­mo­ kos. Lai­kas, kai ga­li pa­bū­ti su sa­vi­ mi – neį­kai­no­ja­mas. Įgau­ni ra­my­ bės, su­si­tai­kai su neiš­ven­gia­mais da­ly­kais, li­ki­mu, pa­si­duo­di sro­vės tėk­mei.“

Iš to­lo at­ro­do įspū­ din­gai: dan­go­rai­žiai, pre­ky­bos cent­rai, mie­ga­mie­ji ra­jo­nai la­biau pa­na­šūs į ma­ke­tą nei į gy­vą mies­tą.

Daž­nai ke­liau­jan­čio po my­li­mą Azi­ją netu­ris­ti­niais marš­ru­tais, taip ir ne­ma­čiu­sio gar­sio­sios Ki­nų sie­nos ar Te­ra­ko­tos ar­mi­jos, I.Mal­ džiū­no tiks­las šį­kart bu­vo mies­tai vai­duok­liai. „Tai – di­de­li, daž­nai dy­ku­mo­se sta­to­mi mies­tai, ku­riuo­se gy­ven­ ti bran­gu, su­si­sie­ki­mas ne­pa­to­gus, to­dėl jie be­veik tuš­ti, – iš­pūs­da­mas dū­mus aiš­ki­no Ig­nas. – Jie pa­ma­žu griū­va, raukš­lė­ja­si, taip ir ne­su­lau­kę gy­ven­to­jų. Iš to­lo at­ro­do įspū­din­ gai: dan­go­rai­žiai, pre­ky­bos cent­rai, mie­ga­mie­ji ra­jo­nai la­biau pa­na­šūs į ma­ke­tą nei į gy­vą mies­tą. Žen­gus į juos api­ma la­bai keis­tas ne­pa­tir­tas jaus­mas. At­ro­do, kad vi­si žmo­nės tuoj tuoj tu­rė­tų iš kaž­kur grįž­ti. Kai kur sta­to ar ką nors griau­na pa­vie­ niai dar­bi­nin­kai, dir­ba vie­ni­ši va­ly­ to­jai, kar­tais pra­va­žiuo­ja pra­ban­gios ma­ši­nos tem­dy­tais lan­gais.“ Bu­vo se­ka­mas

Per tris mė­ne­sius tru­ku­sią ke­lio­ nę I.Mal­džiū­nas ne­su­ti­ko blo­gų, pik­tų žmo­nių. Vis dėl­to ki­nams, kaip ir vi­sų tau­ty­bių žmo­nėms, ma­lo­niau, kai, kal­bant apie juos, jų ša­lį, ak­cen­tuo­ja­ma ge­ro­ji, gra­ žio­ji pu­sė. Už­sie­nie­čiai nė­ra lau­

kia­mi ne­tu­ris­ti­nė­se Ki­ni­jos vie­to­se.

Nu­si­lei­dęs Šan­cha­jaus oro uos­te, fo­tog­ra­fas 50 va­lan­dų va­žia­vo trau­ ki­niu iki Kun­min­go, Ju­na­nio pro­ vin­ci­jos. Iš ten, vis iš­klys­da­mas iš ke­lio, ju­dė­jo vie­no iš ke­lio­nės tiks­lų – šiau­ri­nė­je In­ner Mon­go­lia vals­ti­ jo­je esan­čio Or­dos mies­to link.

Il­go­je ke­lio­nė­je tau­py­da­mas pi­ ni­gus Ig­nas ap­si­sto­da­vo ir itin kuk­ liuo­se vieš­bu­tė­liuo­se, nak­vy­nės na­muo­se ar net va­di­na­muo­siuo­se kek­šy­nuo­se, kons­pi­ra­ci­niuo­se bu­ tuo­se. Ne iš vie­no bu­vo ne­del­siant iš­pra­šy­tas: už­sie­nie­čiui ne­va­lia gy­ ven­ti ma­žiau nei tri­jų žvaigž­du­čių vieš­bu­čiuo­se. „Ten vis­kas ste­bi­ma, nes la­bai grei­tai, ma­tyt, ga­vęs pa­rei­gū­no įsa­ky­mą, atei­da­vo šei­mi­nin­kas ir pa­pra­šy­da­vo iš­si­kraus­ty­ti, – pa­ty­ rė Ig­nas. – Ne­kart ma­ne se­kė. Ei­nu pės­čias, pa­ma­tau ap­leis­tą dar­že­lį, ren­giuo­si fo­tog­ra­fuo­ti. Iš pa­skos va­žiuo­jan­ti ma­ši­na priar­tė­ja, iš jos iš­li­pa po­li­ci­nin­kai ir man­da­giai, bet pri­myg­ti­nai kū­no kal­ba duo­da su­ pras­ti, kad to da­ry­ti ne­va­lia.“ Pras­čiau­sia ir pi­giau­sia vie­ta, kur te­ko gy­ven­ti? Ki­ni­jos kal­nuo­ se I.Mal­džiū­nas nak­vo­jo kal­ne iš­ raus­ta­me ir įreng­ta­me kam­ba­ ry­je su mil­ži­niš­ka lo­va šil­do­mu čiu­ži­niu, kom­piu­te­riu, in­ter­ne­tu ir mais­tu tris kar­tus per die­ną mo­ kė­da­mas pen­kis do­le­rius per pa­rą.

Hon­kon­ge gy­ve­no ma­ža­me 17-uo­ ju nu­me­riu pa­žy­mė­ta­me kam­ba­ rė­ly­je, esan­čia­me 17-ame aukš­te.

Mie­go­jo 17-oje lo­vo­je. Ta­me pa­čia­ me kam­ba­rė­ly­je bu­vo ap­gy­ven­din­ ti dar de­vy­ni vy­rai iš Af­ri­kos, Ja­po­ ni­jos, In­di­jos, Eu­ro­pos ša­lių. Ig­nas tu­rė­jo tai­ky­tis su pra­kai­to tvai­ku, knar­ki­mu, skir­tin­gu pa­ros me­tu pa­rei­nan­čiais ar išei­nan­čiais kam­ ba­rio drau­gais. Už vi­sa tai te­ko mo­ kė­ti 50 do­le­rių per pa­rą. „Kiek­vie­na pa­tir­tis yra ver­tin­ ga tiek po­jū­čių, tiek pa­gau­tų kad­ rų pra­sme“, – juo­kė­si Ig­nas.

Di­džiau­sia­me cent­re – tuš­čia

„Ma­no ke­lio­nės pa­švęs­tos fo­tog­ ra­fij­ ai, to­dėl aš jau se­niai žvel­giu į pa­sau­lį tar­si pro ob­jek­ty­vą. Kuo keis­tes­nė ap­lin­ka, kuo stip­res­nis at­stu­mas tarp to, ką jau esu ma­ tęs ir ką ma­tau, tuo lai­min­ges­nis esu. Ga­liu dvi tris die­nas ei­ti pės­ čio­mis, kel­tis penk­tą va­lan­dą ry­to dėl vie­no įdo­maus kad­ro“, – ste­ bi­no Ig­nas.

Ki­ni­jo­je jis ke­lia­vo ne­šda­mas ke­lias­de­šimt ki­log­ra­mų sve­rian­ čią man­tą, ku­rią su­da­rė fo­tog­ra­fi­ jos reik­me­nys: „Ha­selb­lad“ 501 cm fo­toa­pa­ra­tas, sto­vas, 200 fo­to­juos­ te­lių (tie­sa, pa­sta­rų­jų at­sar­gas te­ko pa­si­pil­dy­ti Hon­kon­ge), jų ap­sau­ga nuo x-ray spin­du­lių daik­tų ske­na­ vi­mo apa­ra­tuo­se. Juk kup­ri­nę per­ švies­da­vo vi­sur – ne tik oro uos­te, bet ir trau­ki­nių, au­to­bu­sų sto­ty­se, kel­tuo­se.

Di­de­lį įspū­dį Ig­nui pa­da­rė mies­ tas vai­duok­lis Or­dos ir di­džiau­sias

Iliuzija: mies­tas vai­duok­lis at­ro­do tar­si mie­gan­tis žie­mos mie­gu ir žmo­nės ne­tru­kus pa­bus.

29

Šeštadienis, rugsėjo 15, 2012

aukštyn žemyn

.Mal­džiū­nas jau­tė­si lyg Mė­nu­ly­je

Įvaiz­dis: iš to­li neat­ro­do, kad tai neap­gy­ven­din­tas mies­tas vai­duok­lis.

Jaus­mas: modernioji architektūra ir šimtamečių pastatų griuvėsiai dviprasmiškai veikia vaiz­duo­tę.

pa­sau­ly­je pre­ky­bos cent­ras „South Chi­na Mall“, ku­ria­me, uži­man­čia­ me 660 tūkst. kv. m plo­tą, tu­rė­tų veik­ti 2 350 par­duo­tu­vių. Bend­ ra šio pra­mo­gų ir pre­ky­bos cent­ro erd­vė – net 892 tūkst. kv. m. „Ir be­veik vis­kas ap­leis­ta, tuš­ čia, ap­si­lu­pi­nė­ję. Tik kai kur su­ tik­si vie­ną ki­tą žmo­gų, dir­ba tik ke­li mil­ži­niš­ko cent­ro sraig­te­liai, – ro­do pre­ky­bos cent­ro nuo­trau­ kas I.Mal­džiū­nas. – Jais ta­pę sa­vi­ti lon­do­nai, ve­ne­ci­jos, egip­tai. Daug pa­sau­lio ko­pi­jų. Ir vis­kas tuš­čia, ny­ku, mis­tiš­ka.“ Koks jaus­mas, ap­si­lan­kius mies­ te vai­duok­ly­je, kur gre­ta jo iš­džiū­ vu­si net Si­ja­no upė? „Tar­si mė­nu­ly­je ar­ba kom­piu­ te­ri­nio žai­di­mo de­monst­ra­ci­nės ver­si­jos pir­ma­me ly­gy­je. Poe­tiš­ ka ir niū­ru“, – su­si­su­kęs jau tre­ čią ci­ga­re­tę ieš­ko­jo žo­džių I.Mal­ džiū­nas.

Nak­tį, pės­čio­mis, dvi­ra­čiu

Ig­no Mal­džiū­no asmeninio archyvo nuotr.

kad nu­si­ves­tų ma­ne į tuos se­nus fan­tas­ti­nius fil­mus pri­me­nan­čius pa­sta­tus. Jis ten rū­pi­no­si ke­lių bu­ tų in­ter­je­rais. La­bai nu­ste­bau, kai, pe­rė­ję smė­liu ir dy­ku­mų dul­kė­mis už­pus­ty­tais kie­mais, pės­ti pa­ki­lę į pa­sku­ti­nį na­mo aukš­tą, nes lif­to taip ir ne­pa­vy­ko pri­vers­ti pa­ju­dė­ti, įė­jo­me į pra­ban­giai įreng­tą Vik­to­ ri­jos lai­kų sti­liaus bu­tą. Ja­me iš­vy­ dau se­no­vi­nių minkš­tų bal­dų ko­ pi­jas, ant sie­nų ka­bo­jo pa­veiks­lai, ant lo­vų kva­pus sklei­dė skin­tos le­ li­jos, ap­link laks­tė va­ly­to­jos ir kaž­ ko­kie svar­būs as­me­nys. Šis bu­tas par­duo­da­mas, ta­čiau na­me kol kas nie­kas ne­gy­ve­na – tuš­čia“, – ste­ bi­nu­sius vaiz­dus pri­si­mi­nė I.Mal­ džiū­nas. Šioje ke­lio­nėje jis ne­re­tai ei­da­ vo pės­čio­mis po 20 ki­lo­met­rų per die­ną, nuo­mo­da­vo­si dvi­ra­tį ar tran­zuo­da­ vo, kad pa­tek­tų į vie­ tas, apie ku­rias ne­ bu­vo nie­ko gir­dė­jęs, kur ne­va­žiuo­da­vo trau­ ki­niai. Ig­nas in­tui­ ty­viai nu­jaus­da­vo lai­mi­kį.

Kar­tą, kai su nie­kuo ne­bu­vo kal­ bė­jęs net dvi sa­vai­tes, vie­no mies­ tų vai­duok­lių už­so­din­ta­me, bet jau nu­džiū­vu­sia­me par­ke Ig­nas su­ti­ ko in­ter­je­ro di­zai­ne­rį, su ku­ riuo grei­tai su­si­bi­ čiu­lia­vo. „Ta­da pa­ pra­šiau ki­no, Lai­kas: Ki­ni­jo­je I.Mal­džiū­nas pra­lei­do tris mė­ne­sius.

Mis­ti­kas fo­tog­ra­fas ei­da­vo fo­tog­ ra­fuo­ti ir nak­tį. Tie­sa, tam tek­da­vo lauk­ti ge­ro oro, žvaigž­džių, švie­ čian­čio mė­nu­lio, ypač – pil­na­ties.

Tuo­met – sprag­te­lė­ji­mas ir 15–20 mi­nu­čių ekspozicija. „No­riu, kad kiek­vie­na ma­no nuo­trau­ka pa­sa­ko­tų is­to­ri­ją, kad su­kel­tų žmo­nėms sa­vi­tų emo­ci­ jų, mo­men­ti­nių ar eg­zis­ten­ci­nių, – sa­vo tiks­lus nu­brė­žė fo­tog­ra­ fas I.Mal­džiū­nas, nuo­trau­kų apie Ki­ni­ją pa­ro­dą spa­lio vi­du­ry­je ir lapk­ri­čio pra­džio­je su­reng­sian­tis Vil­niu­je ir Kau­ne.

– Ten jau­čiau vie­ nat­vę, lais­vę, džiaugs­m ą ir liū­d e­ sį. Ga­vau d a u ­ giau, nei ti­ kė­jau­ si.“

30

Šeštadienis, rugsėjo 15, 2012

aukštyn žemyn

Pa­pil­do­mai: vieš­bu­ty­je įreng­tas kon­fe­ren­ci­jų cent­ras, ban­ke­tų sa­lė, SPA cent­ras su spor­to sa­le, už­da­ru šil­do­mu ba­sei­nu, dviem pir­ti­mis.

„Kem­pins­ki Ho­tel Cat­hed­ral Square“ ar­chy­vo nuo­tr.

Rojus Vil­niaus cent­re?

Lai­ma Že­mu­lie­nė l.zemuliene@diena.lt

To­kie vaiz­dai, ku­riuos ma­to­te nuo­ trau­ko­se, – ne iš pre­zi­den­ti­nių ar ka­ra­liš­kų­jų apar­ta­men­tų tur­tin­ giau­sio­se pa­sau­lio vals­ty­bė­se, o iš vie­no Vil­niaus cent­re esan­čių sta­ti­ nių. Lie­tu­va tuo ga­li di­džiuo­tis: taip yra pas mus. Ta­čiau ar mums?

Pa­ra di­džiuo­siuo­se prie­šais Ka­ted­ ros aikš­tę įsi­kū­ru­sio 5 žvaigž­du­čių vieš­bu­čio „Kem­pins­ki Ho­tel Cat­ hed­ral Square“ apar­ta­men­tuo­se kai­ nuo­ja 1 100 eu­rų ar­ba 3 800 li­tų. Už šią kai­ną – ne tik puoš­ni sve­tai­nė, minkš­ta lo­va su gal­būt šil­ko ar or­ gan­zos pa­ta­lais, pra­ban­gi vo­nia, bet ir pui­kus vaiz­das į Ka­ted­ros aikš­tę.

Ko čia ste­bė­tis: įreng­ti vieš­bu­tį kai­ na­vo 40 mln. eu­rų, ar­ba, lie­tu­viš­kai skai­čiuo­jant, 138,4 mln. li­tų. 132 kv. m plo­to pre­zi­den­ti­niai apar­ta­men­ tai dar ne­baig­ti įreng­ti.

Pi­giau­si yra stan­dar­ti­niai dvi­ vie­čiai kam­ba­riai, iš jų at­si­ve­ria ne Ka­ted­ros, o Se­na­mies­čio vaiz­dai.

Vis dėl­to ir šių kam­ba­rių pa­ros kai­ na pra­si­de­da nuo 260 eu­rų.

Ge­ro­kai pa­kra­ty­ti pi­ni­gi­nę tek­tų ir tiems, ku­rie no­rė­tų pa­pie­tau­ti vieš­ bu­čio res­to­ra­ne: karš­tų­jų pa­tie­ka­lų

kai­nos pra­si­de­da nuo 65 li­tų. Ar pa­ tie­ka­lo ko­ky­bė ati­tin­ka jo kai­ną, nu­ spręs tie, ku­rie leis sau pa­ra­gau­ti. Šis Vil­niu­je ati­da­ry­tas se­niau­sio Eu­ro­po­je pra­ban­gių vieš­bu­čių tink­ lo „Kem­pins­ki Hotels“, tu­rin­čio 73 pen­kių žvaigž­du­čių vieš­bu­čius Eu­ ro­po­je, Vi­du­rio Ry­tų re­gio­ne, Af­ri­ ko­je bei Azi­jo­je, vieš­bu­tis – pir­ma­sis Bal­ti­jos ša­ly­se. Iš dar­buo­to­jų rei­ka­ lau­ja­ma ne­daug: mo­kė­ti ang­lų kal­ bą, bent jau jos pa­grin­dus, ru­sų kal­ bos ži­nios – pra­na­šu­mas, ir kaž­ko­dėl bū­ti op­ti­mis­tais. Mė­ne­sį jie bu­vo mo­ko­mi vi­so­kių su­bti­ly­bių ir ser­vi­ so ypa­tu­mų, bet kol kas čia dir­ban­ tys žmo­nės at­ro­do dirb­ti­nai įsi­tem­ pę, o ne pa­gar­biai pa­si­tem­pę.

A.Kan­čas: fi­ziš­kai gra­žūs žmo­nės daž­niau kvai­les­ni Da­rius Sė­le­nis

d.selenis@kaunodiena.lt

Gy­ve­ni­me daž­nai tu­ri­me pa­si­rink­ ti vie­ną ar ki­tą ke­lią. Vi­du­rio nė­ra.

Taip ir mū­sų žai­di­me. De­vy­ni klau­ si­mai, de­vy­ni at­sa­ky­mai – tik „taip“ ar­ba „ne“. Šį kar­tą mū­sų pa­šne­ko­ vas – ži­no­mas ar­chi­tek­tas Al­gi­ man­tas Kan­čas.

– Žmo­gus anks­čiau ar vė­liau su­si­lau­kia at­pil­do?

– Taip.

Ko­dėl: A.Kan­čui į ku­riuos klau­si­mus at­sa­ky­ti leng­va, bet pa­ko­men­tuo­

ti at­sa­ky­mą sun­ku.

Tomo Raginos nuotr.

– Mu­zi­ka tu­ri di­des­nį po­vei­kį nei dai­lė?

– Taip.

– Eu­ro­pa – pa­ts gra­žiau­sias že­ my­nas?

– Taip (gal­vo­jo il­giau­siai).

– Dau­gu­ma po­li­ti­kų yra me­la­ giai?

– Taip.

– Kan­čas – ge­riau­sias Kau­no ar­chi­tek­tas?

– Ne.

– Fi­ziš­kai gra­žūs žmo­nės daž­ niau kvai­les­ni?

– Taip (mąs­to ke­lio­li­ka se­kun­džių).

– Ar ti­ki­te dva­sių pa­sau­liu?

– Ne.

– Plau­kio­ti jach­ta ma­lo­niau nei sli­di­nė­ti?

– Ne.

– Ge­riau tu­rėk vie­ną drau­gą nei mi­li­jo­ną li­tų?

– Taip.

P.S. „Kar­tais leng­va pa­sa­ky­ti „taip“ ar­ba „ne“. Bet daž­niau la­bai sun­ku at­sa­ky­ti, kai ne­ga­li paaiš­kin­ ti“, – pri­dū­rė A.Kan­čas.

Jis pa­ko­men­ta­vo: il­gai gal­vo­jo dėl Eu­ro­pos, nes kiek­vie­nas že­my­nas nuo­sta­bus, N.Ze­lan­di­ja la­bai gra­ ži, Azi­ja – nuo­sta­bi. Bet Eu­ro­pa tu­ ri ir kal­nus, ir ly­gu­mas, ir upes, ir jū­ras – vis­ką.

Dėl ge­riau­sio ar­chi­tek­to jam ap­ si­spręs­ti bu­vo ne­sun­ku, nes, nuo­ šir­džiai pri­dū­rė, Kau­ne yra la­bai ge­rų šios pro­fe­si­jos žmo­nių. „Gy­ve­ni­me esu su­ti­kęs ir pro­tin­ gų fi­ziš­kai gra­žių, ir kvai­lų ne­gra­žių žmo­nių, nors gro­žio kul­tas la­biau ak­tua­lus mo­te­rims. O dėl drau­go ir pi­ni­gų abe­jo­ti ne­rei­kė­jo – la­bai sun­ku tur­tin­giems žmo­nėms, ku­ rie ne­tu­ri nė vie­no tik­ro drau­go“, – ap­klau­są pa­ko­men­ta­vo A.Kan­čas.

31

šeštadienis, rugsėjo 15, 2012

menas ir pramogos

Kny­gų fes­ti­va­ly­je – tik rink­ti­nė li­te­ra­tū­ra Kny­gų mė­gė­jai kau­nie­čiai šį sa­vait­ga­ lį lau­kia­mi nau­ja­me kny­gių ren­gi­ny­je – bai­gian­tis sa­vai­tei suin­ten­sy­vės sos­ti­nė­ je vyks­tan­tis pir­ma­sis Vil­niaus kny­gų fes­ ti­va­lis.

Ren­gi­nių pa­le­tė­je – ir kny­gų pri­ sta­ty­mai, dis­ku­si­jos, su­si­ti­ki­mai su au­to­riais, ir kon­cer­tai, fil­mų per­žiū­ros bei per­for­man­sai. Ne­ mo­ka­mi fes­ti­va­lio ren­gi­niai vyks ne tik Vil­niaus dai­lės aka­de­mi­jos sa­lė­se, bet ir se­na­mies­čio ka­vi­nė­ se, kny­gy­nuo­se.

Or­ga­ni­za­to­riai ra­gi­na ne­nus­teb­ti, jei prie jū­sų va­ka­rie­nės sta­lo pri­sės ra­šy­to­jas ir ims pa­sa­ko­ti, kaip gi­mė jo ro­ma­nas ar ei­lė­raš­tis. „Įsi­vaiz­duo­ki­te, kad pas jus į na­mus ne­ti­kė­tai už­su­ko au­to­rius kny­gos, ku­rią da­bar skai­to­te. Ėmė pa­sa­ko­ti, kaip gi­mė pa­strai­pa apie Pa­ry­žių vi­dur­nak­tį, o vė­liau, iš­gė­ rus tau­rę vy­no, pa­kvie­tė dar ke­lis drau­gus pa­dis­ku­tuo­ti apie li­te­ra­ tū­rą ir kny­gos li­ki­mą. To­kio tie­ sio­gi­nio san­ty­kio tarp au­to­riaus ir skai­ty­to­jo šia­me kny­gų fes­ti­va­ly­je ir siek­si­me“, – sa­kė vie­na iš fes­ti­ va­lio or­ga­ni­za­to­rių Eu­ri­ka Sto­ge­ vi­čie­nė.

Vil­niaus kny­gų fes­ti­va­ly­je bus pri­sta­to­ma tik rink­ti­nė in­te­lek­ tua­lio­ji li­te­ra­tū­ra, at­sva­ra tam, ką Kęs­tu­tis Na­va­kas pa­va­din­tų „už­ kal­niais“.

Leo­ni­das Dons­kis šil­tai su­pa­ žin­dins su sa­vo „spon­ta­niš­kai ky­ lan­čiais po­li­ti­niais bei is­to­ri­niais siu­že­tais“ ir kny­ga „Su­si­ti­ki­mai: aki­mir­kos po­rtre­tai“, Ro­lan­das Ras­taus­kas, pri­ta­riant per­ku­si­nin­

kui Ar­ka­di­jui Go­tes­ma­nui, džia­ zuos poe­zi­ją, Jur­ga Tu­ma­so­ny­tė ir Ed­vi­nas Grin­ke­vi­čius de­monst­ ruos „ne­raiš­kiuo­sius skai­ty­mus“, sle­me­riai nau­jai in­terp­re­tuos Mai­ ro­nį.

Fes­ti­va­lio sun­kias­vo­rė – eko­no­ mis­to, No­be­lio pre­mi­jos lau­rea­to Pau­lo Krug­ma­no kny­ga „Įvei­ki­me eko­no­mi­nę dep­re­si­ją“ – jau pa­ čia­me fes­ti­va­ly­je su­kels dis­ku­si­jų.

Kny­ga no­kau­tuo­ja lie­tu­vių eko­no­ mi­kos po­li­ti­ką. Ką rei­kia da­ry­ti, kai ap­lan­ko eko­no­mi­kos nuo­smu­kis?

Kny­gos pri­sta­ty­me ie­tis lau­žys ži­ no­mi eko­no­mis­tai ir eks­per­tai. „Fes­ti­va­ly­je mes ne tik pri­sta­ty­ si­me kny­gas, mes jas skai­ty­si­me.

Gal kiek neįp­ras­tai – re­puo­da­mi, keis­da­mi bal­są, tuoj pat ana­li­zuo­ da­mi ir ap­tar­da­mi, bet skai­ty­si­ me. Tai tik­ro skai­ty­mo – pa­žin­ ties, drau­gys­tės ir dia­lo­go su kny­ga fes­ti­va­lis. No­ri­me, kad skai­ty­to­jai kny­gą nu­kel­tų nuo len­ty­nos ir pra­ dė­tų su ja tu­ri­nin­gą po­kal­bį“, – sa­ kė E.Sto­ge­vi­čie­nė.

Kad gal­va neaps­vaig­tų nuo kny­gų gau­sos, pro­jek­to 100knygu.lt or­ga­ ni­zuo­ja­mo­je lei­dyk­lų at­sto­vų, tink­ la­raš­ti­nin­kų dis­ku­si­jo­je bus ga­li­ma iš­girs­ti at­sa­ky­mą į klau­si­mą „Ką skai­to lie­tu­viai?“ Iš­sa­mi fes­ti­va­lio pro­gra­ma – www.kau­no­die­na.lt KD inf.

Ne­ti­kė­tu­mas: ra­šy­to­jas Ri­čar­das Ši­lei­ka, spe­cia­liai Vil­niaus kny­gų fes­

ti­va­liui pa­ren­gęs skai­ty­mo gu­lo­mis ak­ci­ją, kaip ir ki­ti fes­ti­va­lio da­ly­viai ža­da ste­bin­ti vil­nie­čius vi­są sa­vait­ga­lį.

To­mo Luk­šio (BFL) nuo­tr.

32

šeštadienis, rugsėjo 15, 2012

menas ir pramogos

Kau­no ki­no fes­ti­va­lį at­vers že­my­no fa­vo­ri­tas Šeš­tą­jį tarp­tau­ti­nį Kau­no ki­no fes­ti­va­ lį ati­da­rys švei­ca­ rų re­ži­sie­rės Ur­su­ los Meier fil­mas „Se­ suo“. Šie­met su­kur­ ta dra­ma – ne vie­no Eu­ro­pos ki­no fes­ti­ va­lio fa­vo­ri­tė.

Pra­ban­gaus Švei­ca­ri­jos sli­di­nė­ ji­mo ku­ror­to pa­pė­dė­je gy­ve­nan­ čio dvy­li­ka­me­čio ber­niu­ko ir jo vy­res­nės se­sers is­to­ri­ja Tarp­tau­ ti­nia­me Ber­ly­no ki­no fes­ti­va­ly­ je pel­nė „Si­dab­ri­nio lo­kio“ ap­do­ va­no­ji­mą.

Tai jau­di­nan­tis ir poe­tiš­kas pa­ sa­ko­ji­mas apie Si­mo­no (Ka­cey Mot­tet Klei­no) ir jo be­dar­bės se­ sers Lui­zės (Léa Sey­doux) gy­ve­ ni­mą Švei­ca­ri­jos pra­mo­ni­nia­me mies­te. Kiek­vie­ną die­ną ber­niu­ kas kel­tu­vu ky­la į sli­di­nė­ji­mo ro­jų ir ten pa­ti­ria įvai­rių nuo­ty­kių, lei­ džia­si į suau­gu­sių­jų pa­sau­liui bū­ din­gus iš­gy­ve­ni­mus ir at­ran­da sa­ vi­tą bran­dos ke­lią. Šil­ta, jau­di­nan­ti ir poe­tiš­ka dra­ ma „Se­suo“ – tai U.Meier meist­ riš­kai ku­ria­ma is­to­ri­ja apie vai­ką, no­rin­tį pa­kil­ti aukš­čiau vi­so­mis šio žo­džio pra­smė­mis: ir fi­ziš­kai, ir vi­ suo­me­niš­kai, ir fi­nan­siš­kai. Šis jau ant­ra­sis pil­na­met­ra­žis vai­dy­bi­nis U.Meier fil­mas su­lau­kė pri­pa­ži­ni­mo „Pen­kių eže­rų“ ki­

Kad­ras iš fil­mo „Se­suo“

no fes­ti­va­ly­je (Vo­kie­ti­ja), ope­ra­ to­rei Agnè­sei Go­dard bu­vo įteik­tas „Mar­bur­go ka­me­ros“ ap­do­va­no­ji­ mas (Vo­kie­ti­ja), Tren­to ki­no fes­ ti­va­ly­je (Ita­li­ja) fil­mas įver­tin­tas Lu­cia­no Em­me­rio kri­ti­kų ap­do­va­ no­ji­mu. Švei­ca­rė U.Meier pir­muo­sius ne­ prik­lau­so­mos ki­no kū­rė­jos žings­ nius žen­gė dar 1994 m. pri­sta­ty­ da­ma trum­pa­met­ra­žį fil­mą „Izao­ko sap­nas“, ta­čiau dau­gy­bę ap­do­va­ no­ji­mų pel­nę šios kū­rė­jos fil­mai įvai­ruo­ja nuo žan­rų ri­bas tri­nan­ čių vai­dy­bi­nių fil­mų „Vi­si prie sta­ lo“ iki keis­tų ir la­bai skir­tin­gų do­

ku­men­ti­nių fil­mų „Apie Pin­get“ ar „Nei po­li­ci­nin­kai, nei juo­die­ji, nei bal­tie­ji“.

2008 m. Tarp­tau­ti­nia­me Ka­nų ki­no fes­ti­va­ly­je U.Meier pri­sta­tė sa­vo pir­mą­jį pil­na­met­ra­žį ki­no fil­ mą „Na­mai“, ku­ris per Švei­ca­ri­jos ki­no ap­do­va­no­ji­mus bu­vo pri­pa­ žin­tas ge­riau­siu vai­dy­bi­niu fil­mu ir ap­do­va­no­tas už ge­riau­sią sce­ na­ri­jų.

Vi­sus šiuos fil­mus bus ga­li­ma pa­ma­ty­ti U.Meier ret­ros­pek­ty­vo­ je, ku­rią šie­met Tarp­tau­ti­nis Kau­no ki­no fes­ti­va­lis pri­sta­to su Švei­ca­ri­ jos ki­no at­sto­vy­be „Swiss Films“.

Fes­ti­va­lis šie­met sa­vo žiū­ro­vus džiu­gins ne tik U.Meier, bet ir vie­ no žy­miau­sių Šve­di­jos ki­no kū­ rė­jo Roy An­ders­so­no ir už­sie­ny­je ne to­kio gar­saus, ta­čiau Lat­vi­jo­je kul­ti­niu re­ži­sie­riu­mi lai­ko­mo Ro­ lan­do Kal­ni­nio ret­ros­pek­ty­vo­mis.

Pas­ta­rą­ją ret­ros­pek­ty­vą su­da­ro so­ viet­me­čiu ypač cen­zū­ruo­ti fil­mai „Ak­me­nys ir ske­veld­ros“, „Ket­ve­ ri bal­ti marš­ki­niai“ ir „Pa­jū­rio kli­ ma­tas“.

R.An­ders­so­nas de­biu­ta­vo 1970 m. su ki­no juos­ta „Šve­diš­ka mei­ lės is­to­ri­ja“, ku­ri pel­nė net ke­tu­ris ap­do­va­no­ji­mus tų me­tų Tarp­tau­ti­

nia­me Ber­ly­no ki­no fes­ti­va­ly­je. Vė­ liau il­gą lai­ką kū­ręs rek­la­mi­nius fil­ mus, į di­dį­jį ek­ra­ną šve­dų kū­rė­jas su­grį­žo 2000 m. Fil­mas „Dai­nos iš ant­ro­jo aukš­to“ tais pa­čiais me­ tais Ka­nų ki­no fes­ti­va­ly­je (Pran­cū­ zi­ja) bu­vo ap­do­va­no­tas Spe­cia­liuo­ ju žiu­ri pri­zu.

KD inf.

kas: Šeš­ta­sis Tarp­tau­ti­nis Kau­no ki­no fes­ti­va­lis. kur: Ki­no teat­re „Romuva”, M.Ži­lins­ko dai­lės ga­le­ri­jo­je, „Žalgirio” are­no­je. kada: Rug­sė­jo 26–spalio 7 d.

33 3

šeštaDIENIS, rugsėjo 15, 2012

klasifikuoti skelbimai Skelbimų ir prenumeratos skyrius!

Kęstučio g. 86, I–V 7.30–17.30 val. Tel. 302 202, 302 231.

Vytauto pr. 23, priešais Autobusų stotį, I–V 7–16 val. (pietų pertrauka 13–14 val.) , VI 8–11 val. Tel. 8 655 45 114.

Klasifikuoti

Darbo skelbimai �������������������������������� 33 Paslaugos �����������������������������������������33, 34 Parduoda � ���������������������������������������� 34, 35 Perka � ��������������������������������������������������� 35, 37 Įvairūs � ������������������������������������������������������� 35 Karščiausi kelionių pasiūlymai ������������������������37 Pramogos, šventės, laisvalaikis � �������������������������������������������� 38 Kviečia � ��������������������������������������������� 36, 37 Kviečia mokytis �������������������������������� 36 Atsiliepkite! ������������������������������������������� 36 Informuoja � �������������������������������������������� 38

skelbimai skelbimai@kaunodiena.lt 302 202, 302 231 (redakcijoje) UAB „Sander Baltic“, metalo apdirbimo įmonė Kaune, ieško suvirintojų pusautomačiu ir argono aplinkoje. Reikalinga kvalifikacija TIG, MAG. Mokėti skaityti brėžinius. Darbas pamainomis. Stabilus ir laiku mokamas atlyginimas ir socialinės garantijos. Tel. 8 610 02 106, e. paštas diana@sander.lt.

DARBo skelbimai

UAB „IVABALTĖ“ reikalingas

1017072

ŽEMĖS ŪKIO TECHNIKOS PARDAVIMO VADYBININKAS Reikalavimai: ĩ aukštasis išsilavinimas technikos, žemės ūkio inžinerijos arba vadybos srityje; ĩ puikūs derybų ir bendravimo įgūdžiai; ĩ geros darbo kompiuteriu žinios; ĩ užsienio kalbų (anglų/vokiečių) mokėjimas; ĩ vairuotojo pažymėjimas; ĩ atsakingumas, sąžiningumas. Įmonė siūlo ĩ kvalifikaciją atitinkantį atlyginimą ir socialines garantijas; ĩ geras darbo sąlygas; ĩ profesinį augimą ir karjeros galimybes.

Vandžiogalos g. 30, Saviečių k., Kėdainių r., tel. (8 347) 20 000, 8 617 77 738, e. paštas: administratore@ivabalte.lt.

Siūlo darbą Alaus bare reikalinga (-as) barmenė (-as).

Tel. 8 698 22 004.

1017558

Baldų gamybos įmonė UAB „FPI Baltic” dirbti Žeimiuose, Jonavos r., ieško BALDŲ APMUŠĖJO (-OS) (oda, audiniu). Reikalavimas – darbo patirtis. Siūlomas atlyginimas nuo 2000 Lt, atskaičius mokesčius. Transportas įmonės. Tel. 8 687 21 336 arba e. p. personalas@fpifurniture.eu.

1017064

Darbo pasiūlymai – nuo 1500 Lt Kauno mieste. Išsamesnė informacija karjeros portale www.cvkaunas.lt.

1017988

Dirbti Kaune reikalingi elektros ir silpnų srovių montuotojai. Reikalavimai: darbo patirtis, pareigingumas, atsakingumas. Pasiteirauti tel. (8 37) 261 013, 8 610 43 909.

1016489

Dirbti Kauno centre vakarais 2 kartus per savaitę reikalinga valytoja. Taip pat priimsime vadybininkę (kasdienių valymo darbų organizavimas). Tel. 8 692 52 591, e. paštas personalas@valymaskaune.lt.

1017328

Dirbti mokyklos valgykloje Partizanų g. reikalinga (-as) konditerė (-is), turinti ne mažesnę kaip 3 metų patirtį. Tel. 8 614 19 769, 740 811.

1014361

Dirbti plastikinių langų gamybos ceche Pravieniškėse reikalingas gamybos meistras.

Privalumas – patirtis šioje srityje. Turėti automobilį nuvykti į darbo vietą. Tel. 8 655 44 363, e. paštas audrius@ikolangai.lt.

1016691

Elektros prekių parduotuvei reikalingi vadybininkai. Kviečiame į pokalbį rugsėjo 18 d. 10 val. (su savimi turėti savo CV). UAB „Elektrobig“, Draugystės g. 19, Kaunas.

Kaune esanti kepykla, kepanti pačios aukščiausios kokybės natūralius kepinius, ieško darbuotojų: KEPĖJOS (-o)KONDITERĖS (-io). Atlyginimas 100 Lt už darbo dieną (atskaičius mokesčius). Darbo patirtis būtina. KEPĖJOS PADĖJĖJOS (-o) – darbas naktį. Patirtis nebūtina, atlyginimas nuo 90 Lt (atskaičius mokesčius). PARDAVĖJOS (-o). Darbo užmokestis nuo 950 Lt per mėn. (atskaičius mokesčius). Darbo patirtis nebūtina. Mes siūlome visada laiku mokamus oficialius atlyginimus, apmokamas atostogas, 15 darbo dienų per mėnesį slankųjį grafiką, teisingą požiūrį į darbuotojus. Į savo kolektyvą priimsime darbščius, sąžiningus ir jokių žalingų įpročių neturinčius žmones. Informacija tel. 8 679 58 805. Gyvenimo aprašymą siųsti tikraduona@gmail.com.

1018334

Krovininių automobilių remonto įmonei reikalingi: paruošėjas-dažytojas, suvirintojas. Darbas Domeikavoje, Kauno r. Tel. 8 682 47 101, e. paštas gintaras@ferikas.lt.

1016481

Metalo apdirbimo įmonei reikalingi: CNC programinių staklių operatoriai, tekintojai ir frezuotojai dirbti prie universalių frezavimo staklių, šaltkalviai-suvirintojai. Tel. 8 686 49 933.

1018040

Norvegijoje reikalingi: matininkai/ geodezininkai, santechnikai, skardininkai, staliai, betonavimo klojinių surinkėjai-betonuotojai. Reikalavimas – anglų k. Visos socialinės garantijos. Tel. 8 605 83 595.

1016836

Padangų restauravimo įmonė, įsikūrusi Kauno r., Panevėžiuke, ieško darbuotojų, apmokome. Atlyginimas 2 000 Lt. Tel. 8 610 11 959.

1014636

1017642

Ieškome elektrikų-montuotojų, kurie sugebėtų atlikti kabelių tiesimą, įžeminimų įrengimą, laikiklių ir saulės fotomodulių montavimą. E. paštas info@sauleselektrines.lt, tel. 8 686 26 727.

Reikalinga manikiūrininkė (-as) dirbti soliariumo studijoje Garliavoje, IKI parduotuvėje (II a.), Vytauto g. 67. Tel. 8 699 85 627.

1015486

Ieškome elektros dalies 0.4–10 kV projektuotojo, kuris atliktų statinių elektros 0,4 kV tinklų projektavimo, lauko 0,4 kV–10 kV elektros tinklų, transformatorinių projektavimo darbus. E. paštas info@sauleselektrines.lt, tel. 8 686 26 727.

1015493

Ieškomi suvirintojai (EN 287), metalo konstrukcijų surinkėjai (tech. išsilavinimas) dirbti Kaune, gamyboje. Tel. 8 699 28 206, e. paštas a.gilys@pm.lt.

1015113

1018192

Reikalinga sukirpėja (-as) sukirpti individualius viršutinius moteriškus ir vyriškus drabužius. Tekstilės gaminiai. Patirtis nuo 3 m. Kauno centras. Tel. 8 608 06 591.

1016784

Reikalinga virėja (-as) Laisvės al., darbas 7–19 val., savaitę dirbti, savaitė laisva. Atlyginimas 1300 Lt. Tel. 8 647 45 718, e. paštas kepyklele@yahoo.com.

1018215

Reikalingas mikroautobuso vairuotojas su nuosavu mikroautobusu dirbti maršrute.

Tel. 8 610 12 767.

1017843

Reikalingas medkirtės operatorius. Tel. 8 659 77 803.

1016485

Reikalingi darbuotojai dirbti kebabų kioske. Tel. 8 604 46 799, 8 686 02 893.

1013801

Reikalingi patyrę stogdengiai Kaune. Tel. 8 687 75 804.

1014892

Restoranas „Bajorkiemis city“, esantis miesto centre, ieško virėjų ir virėjų padėjėjų. Tel. 8 614 88 454.

1016335

Restoranas GAN BEI CITY Kauno mieste ieško virėjų, barmenų, padavėjų ir indų plovėjų. Gyvenimo aprašymą siųsti e. paštu henrikas@ganbeicity.lt nurodant pareigas. Daugiau informacijos tel. 8 678 80 880.

1013346

Saugos tarnybai reikalingi apsaugos darbuotojai dirbti reagavimo ekipažuose. Darbas pamainomis. Visos socialinės garantijos. Atlyginimas iki 1 800 Lt, atskaičius mokesčius. Kontaktinė informacija e. paštas apsauga@jungtis.lt; tel. (8 37) 361 354.

1004697

Statybos įmonei reikalingi BETONUOTOJAI. Kontaktinis telefonas 8 650 77 295.

1008862

UAB „Ekskomisarų biuras“ dirbti Kaune reikalingi apsaugos darbuotojai ir apsaugos sistemų techninio aptarnavimo inžinierius arba technikas. CV (nurodant pareigybę) siųsti kaunas@ekskomisarai.lt. Informacija tel. (8 37) 220 476.

1017888

UAB „Elektromontuotojas“ plečia veiklą ir priima į darbą: antrinių grandinių montuotojus; oro linijų montuotojus ir brigadas; projektuotojus (lauko inžinerinių tinklų projektavimas). CV siųsti e. paštu info@elektromontuotojas.lt.

Skambinti tel. (8 37) 352 069.

1017442

UAB „Soloservis“ plečia savo veiklą ir į savo kolektyvą kviečia automobilių šaltkalvius, šaltkalvius ir suvirintojus dirbti Jonavoje.

Gyvenimo aprašymus (CV) prašom siųsti e. paštu jolanta@soloservis.lt. Tel. 8 696 63 650.

1007797

UAB „Vario kalvis“ ieško didmeninės prekybos vadybininko. Tikimės, kad Jūs turite patirties prekybos srityje, vairuotojo pažymėjimą, mokate užsienio kalbą. Esate komunikabilus, savarankiškas, iniciatyvus ir atsakingas. CV prašom siųsti e. paštu info@variokalvis.lt.

1018146

UAB SAKURA, turinti elektroninių apsaugos, vaizdo ir gaisro sistemų bei kompiuterinių tinklų įrengimo 20 metų sėkmingo darbo patirtį, nuolat dirbti KAUNE ieško ambicingų, iniciatyvių ir atsakingų SILPNŲJŲ SROVIŲ MONTUOTOJŲ ir TECHNIKŲ. Reikalinga panašaus darbo patirtis. CV siųsti sakura@sakura.lt, faks. (8 37) 337 076. Tel. 8 698 28 888.

1017335

Valymo paslaugų įmonė mielai priims į darbą valytojas (-us) ir kiemsargius, turinčius 35–55 proc. darbingumą. Kreiptis tel. 8 618 00 837.

1011540

Reikalinga Priimsime gyventi tvarkingą šeimą sodyboje (vandentiekis, kanalizacija) Telšių r., galinčią prižiūrėti aplinką. Galima ūkinė veikla. Tel. 8 692 89 388.

1018158

1017778

1016318

Transporto įmonei reikalingi TARPTAUTINIŲ PERVEŽIMŲ VAIRUOTOJAI. Siūlome laiku mokamą solidų atlyginimą ir geras darbo sąlygas. Tel. 8 686 70 121.

1013309

Tualetų valymas Vokietijoje (40 eurų per dieną, gyvenimas nemokamai). Tel. 0049 1713 132 099 nuo 18 val. (kalbėti rusiškai, vokiškai).

958533

UAB „Domantas“ skubiai reikalingas tekintojas dirbti tekinimo staklėmis. Reikalavimai: darbo tekinimo staklėmis patirtis, atsakingumas, kruopštumas. Kreiptis tel. 8 671 81 007.

1017751

1008192

Klinikos BENDROSIOS MEDICINOS PRAKTIKA naujiena – kaulų, sąnarių ir minkštųjų audinių magnetinio rezonanso tyrimai.

Gali būti atliekami skubiai. Tel. 313 665. Su EUROVAISTINĖS kortele MEDUS suteikiama 12 proc. nuolaida.

1008201

MASAŽAS. Profesionalus nugaros ir viso kūno masažas – pagalba varginant skausmams, nuovargiui, depresijai. Pritaikomos įvairios metodikos. Tel. 8 611 40 061.

1017100

Odontologijos paslaugos (galima išsimokėtinai). Nemokamas protezavimas ligonių kasų pacientams. E.Ožeškienės g. 31A, tel.

202 094. www.masdenta.lt.

1014818

Prekiaujame įvairiais kraujospūdžio matuokliais. Taisome sugedusius. „Medicinos reikmenys“. V.Putvinskio g. 49, darbo dienomis nuo 9 iki 17 val. Tel. 206 511.

1008253

Stemplės, skrandžio, dvylikapirštės žarnos, storojo žarnyno galinio segmento bei išangės ištyrimas ir gydymas, hemorojaus mazgų perrišimas, visos storosios žarnos ištyrimas videokolonoskopu, polipų šalinimas, vidaus ligų gydymas. Registracija I–V 9–15 val. Tel. 314 717, Savanorių pr. 284, UAB „Endomeda” (SAM lic. Nr. 2103).

1007549

Šveicariški skaitmeniniai „Phonak“ klausos aparatai – nuo 600 Lt. Kreiptis Savanorių pr. 139, Kaunas. Tel. (8 37) 207 392. www.klausosaparatai.lt

1008170

UAB „Rasos klinikoje“ suaugusiesiems atliekamos vidaus organų, skydliaukės, mažojo dubens ir širdies echoskopijos. Konsultuoja chirurgas.

S.Žukausko g. 14–1, tel. 312 111. Darbo laikas I–V 8-20 val.

Automobilininkams Automobilio apsauga nuo korozijos. Antikorozinis automobilio padengimas „Dinitrol“ medžiagomis. Suteikiame garantiją. Kalvarijos g. 28A, tel. 392 803, 8 698 36 705.

1005110

Paslaugos

Automobilių kompiuterinė diagnostika. Taisome visus elektros gedimus, starterius, generatorius, automatines, mechanines dėžes, variklius, važiuoklę. Tel. 8 676 20 355.

Medikų

1015142

Buitinės technikos remonto

1016750

Transporto įmonei reikalingi tarptautinių gabenimų vairuotojai vairuoti automobilius-šaldytuvus (važiavimas po vieną ir po du). Reikalavimai: darbo patirtis, E kat. Tel. 8 685 83 888.

1007763

Klinikoje GROŽIO PASAULIS gyd. onkologė– chirurgė L.Šarakauskienė ištiria apgamus siaskopu ir juos pašalina chirurginiu lazeriu bei kitais metodais. Tel. 313 900. Su EUROVAISTINĖS kortele MEDUS suteikiama 10 proc. nuolaida.

998459

Statybos įmonei reikalingi BETONUOTOJAI. Tel. 8 650 77 295.

Tarptautinė automobilių pervežimo kompanija UAB „TransCAT Baltic“ plečia savo veiklą ir siūlo darbą patyrusiems autovežių vairuotojams. Darbas Vakarų Europoje. Teirautis tel. (8 5) 240 3232, 8 655 75 355, e. p. transcat.baltic@groupecat.com.

8 655 45 114 (Vytauto pr. 23)

IŠBLAIVINIMAS VISĄ PARĄ. Priklausomybės ligų gydymas. Tel. 8 606 91 150.

BIOFIRST klinikoje dirbanti gyd. DIETOLOGĖ Rūta Petereit konsultuoja sveikos ir dietinės mitybos klausimais, vegetarinės mitybos, nėščiųjų ir žindyvių maitinimosi klausimais, gydo nutukimą, valgymo sutrikimus (nervinę anoreksiją, nervinę bulimiją, persivalgymus), rekomenduoja, kaip maitintis sergant įvairiomis ligomis ir kt.

BIOFIRST klinika, Studentų g. 37, Kaunas, tel. (8 37) 750 866; www.bioklinika.lt.

1018543

Efektyvi anoniminė pagalba klinikoje „Neuromeda“ ir paciento namuose. Išblaivinimas, priklausomybių gydymas, kodavimas.

Tel. 8 613 42 80; www.neuromedicina.lt.

1011071

GYDYMAS DĖLĖMIS – efektyvus sergant ginekologinėmis, urologinėmis ligomis, venų varikoze, hipertonija, parodontoze, migrena, klausos neuritu. Natūralaus gydymo centras, Savanorių pr.

284. Tel. (8 37) 710 602, 8 682 92 261; www.ngc.lt.

1014837

Atliekame televizorių, garso aparatūros ir kitų el. prietaisų remonto darbus. Galime atvykti. Suteikiame garantiją. Savanorių pr.

155. Tel. 8 617 77 751.

1007991

„AEG“, „Ardo“, „Beko“, „Bosch“ ir kt. automatinių skalbyklių remontas. Dirbame ir savaitgaliais. Garantija iki 2 m. Tel. 8 602 56 100.

1014943

„Ardo“, „Ariston“, „Bosch“, AEG ir kt. automatinių skalbyklių remontas ir jų prekyba.

Dirbame ir savaitgaliais. Garantija iki 2 m.

Tel. 8 609 07 201, 8 606 40 061.

1017093

Atlieku nebrangų mikrobangų krosnelių, skalbyklių, dulkių siurblių, šaldytuvų, el. viryklių remontą. Garantija iki 2 m. Atvykstu nemokamai. Tel. 8 680 85 778.

1004727

Taisome įvairių tipų televizorius, garso ir vaizdo techniką, LCD monitorius. Garantija. Iškvietimas ir gedimo nustatymas nemokamas. Tel. 8 631 20 073 1015787

Nukelta į 34 p.

34 2

šeštaDIENIS, rugsėjo 15, 2012

klasifikuoti skelbimai Paslaugos Buitinės technikos remonto

Atliekame įvairius griovimo darbus. Taip pat pjaustome mūro, betono sienas; gręžiame ventiliacijos angas profesionalia įranga. Tel. 8 687 57 902.

Putų polistirenu ir vata šiltiname gyvenamuosius namus ir pramoninius pastatus.

Dirbame atsakingai ir patikimai. Tel. 8 611 18 737.

Atliekame kokybiškai tik gipskartonio montavimo darbus (sunkias ir lengvas konstrukcijas). Tel. 8 620 80 461, 8 671 13 410.

Santechnikai atlieka visus darbus. Padeda įsigyti prekių pigiau ir jas pristato. Dirba be poilsio dienų. Tel. 8 630 60 166.

1014213

1017355

Atliekame visus statybos, remonto darbus: elektra, santechnika, griovimas, mūrijimas, betonavimas, gipskartonio montavimas, visa apdaila. Tel. 8 699 77 162.

999982

Skubiai ir nemokamai išveža nenaudojamą buitinę techniką: šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus elektronikos prietaisus.

Tel. 8

641 99 000 www.kaunakiemis.lt

Kompiuterininkų

1014324

AD servisas taiso nešiojamuosius, stacionarius ir žaidimų kompiuterius: lituoja, instaliuoja programas, šalina virusus, atnaujina navigacijas. Galime atvykti. Tel. 8 617 77 731.

1008043

2 patyrę meistrai atlieka visų kompiuterių programinį ir tech. remontą, tinklų diegimą, plokščių litavimą. Kaune atvykimas nemokamas. Tel. 8 611 40 917.

1013357

Visų kompiuterių ir televizorių taisymas Kaune, Savanorių pr. 192, tel. (8 37) 327 424; www.pc-help.lt.

1002339

1013036

Santechnikas keičia vandentiekio, kanalizacijos vamzdynus, stato WC. Kiti santechnikos darbai. Dirba be poilsio dienų. Garantija. Tel. 8 645 22 683.

1017394

Automobilinio bokštelio nuoma (15 m aukščio). Šlaitinių stogų dengimas, skardinimas.

Pjauname, genime medžius. Tel. 8 687 19 660 (Rolandas), 8 602 92 845.

Santechnikas montuoja kietojo kuro, dujines katilines, šildymo ir vandentiekio, vėdinimo sistemas. Konsultuoja. Taiko nuolaidas. Tel. 8 674 43 938.

Be dulkių kokybiškai šlifuojame, lakuojame, restauruojame parketą, medines grindis, laiptus. Tel. 8 677 36 264. www.slifavimas.info.

Staliaus darbai. Gaminame laiptus, porankius, duris, lauko baldus, pavėsines, kubilus ir t.t. Tel. 8 610 31 210, 8 612 75 320.

1011362

1010753

Betonuojame grindis, ruošiame pagrindus.

Klojame visų tipų grindų dangą. Ilgametė patirtis. Garantija. Tel. 8 686 44 993, 8 687 24 321.

1012626

Profesionalus kompiuterių taisymas. Komponentų keitimas, operacinės sistemos atkūrimas ir kitos paslaugos. Kaune atvyksime nemokamai. Tel. 8 672 00 861.

1014222

BOBCAT nuoma. Sklypo lyginimas, planiravimas, grunto, smėlio, skaldos, juodžemio stumdymas, pervežimas, pakrovimas. Tel. 8 682 98 240, 8 667 88 878.

998236

Dedame laminatą, parketlentes. Tel. 8 694 86 671.

1013712

Drenažo, lauko ir vidaus vandentiekio bei kanalizacijos, valymo įrengimų montavimas. Medžiagos su nuolaida. Sutvarkome dokumentaciją. Tel. 8 674 13 881.

1015178

1011113

1013693

Tapetuojame, glaistome, dažome, montuojame gipskartonį, plastiką, klojame plyteles, laminatą. Tel. 8 614 59 727, e. paštas igorcinskiene@gmail.com.

1018325

Vonių restauravimo lyderiai. Patirtis 16 m. Stipriausia GREEN-NANO ekodanga su akmeniu ir keramika. www.restauruok.lt. Tel. (8 37) 440 201, 8 671 88 575.

1005175

Židiniai, krosnys (pečiai), lauko ugniakurai, šiltasienės, viryklės, pirtys, rūkyklos, šiltasuoliai, duonkepiai. Statau, remontuoju. Tel. 320 279, 8 651 71 958.

1014235

Vidaus įrangos

1010703

KAMINŲ ĮDĖKLAI. Valymas. Remontas. Latakų valymas. Garantija. Tel. 8 605 53 814.

1017323

PATARIAME, kaip APŠILTINTI

ORO TARPUS, SIENAS, GRINDIS, PERDANGAS, STOGUS, PAMATUS, FASADUS

EKOVATA, POLIURETANO PUTA, TERMOPUTA, GRANULĖMIS

www.kalga.lt

8 608 66111

Kapitališkas namų, butų remontas: grindų montažas, dažymo paslaugos, gipsas. Taip pat atliekame santechnikos, elektros instaliacijos darbus. Tel. 8 656 27 767.

1014710

Kasame ekskavatoriais, lyginame buldozeriais, vežame savivarčiais žvyrą, skaldą, juodžemį. Įrengiame įvažas bei kelius į statybų aikšteles. Tel. 8 699 77 162.

999834

KASIMO DARBAI 3,5 t mini ekskavatoriumi. Tel. 8 600 09 015.

1013642

Kokybiškas vonių RESTAURAVIMAS! Dirbame visoje Lietuvoje. www.vannavanna.lt. Tel. 8 614 88 953, e. paštas info@vannavanna.lt.

1013406

Medinių grindų šlifavimas, kiliminės dangos valymas. Kokybiškai ir greitai. Tel. 8 607 62 034, 8 607 62 042; www.grinduslifavimas.com. Kaunas, Vilnius.

1005974

Mūrijame, betonuojame. Suvirinimo, griovimo darbai. Fasadų šildymas. Stogų dengimas. Tel. 8 646 16 479.

1016856

„IVECO“, „MAN“ savivarčiais atvežame iki 13 t žvyro, smėlio, skaldos, atsijų, žvirgždo, kokybiško juodžemio iki 8–9 kub. m. Rašome sąskaitas. Tel. 8 604 90 677.

1014769

„RUNESA“ siūlo LANGUS, ŠARVUOTAS DURIS į butus ir namus (sandarumas 42 dB), stiklina BALKONUS. Tel. (8 37) 331 015, 8 656 66 641.

1014118

Nebrangiai kalu dailylentes, dažau, dedu laminuotas grindis, parketlentes, plyteles.

Tel. 477 800, 8 604 34 979.

1016934

Nuomojame fasadinius statybinius pastolius. Universalūs, tinka mūro ir kitiems darbams. Lengvai surenkami. Tel. 8 686 79 386; www.stogudengimasjums.lt.

1009327

Akcija! Plastikiniai langai, šarvuotos durys, aliuminio balkonai. Stikliname.

5 m. garantija. Apdailos darbai. Tel. 8 600 61 010, 8 617 56 746.

1003731

Apdaila. Įvairių grindų įrengimas (ir iš MDP), gipskartonio ir medžio drožlių plokščių montavimas, mansardų įrengimas ir šiltinimas. Tel. 8 630 40 405.

1017965

Atliekame griovimo darbus – sienų, pertvarų, angų pjovimas (su dulkių nusiurbimu), kirtimas. Sąramų montavimas. Konsultacijos. Statybinio laužo išvežimas.

Pastatų griovimas. Tel. 8 699 77 162.

999809

Plastikiniai langai, šarvo durys, tinkleliai nuo vabzdžių, ritininės užuolaidos, žaliuzės. UAB „Jemesta“, Bijūnų g. 16, tel. 8 650 91 166.

1004458

Profesionalūs metalo suvirinimo darbai.

Tel. 8 646 14 495, UAB „Deina“, Partizanų g. 87A. 1007609

Profesionalus vonių restauravimas.

Vieninteliai Lietuvoje atnaujiname vonią su ekologiško marmuro papildais.

5 metų garantija. Tel. (8 37) 773 100, 8 670 06 048. Daugiau informacijos www.voniurestauravimai.lt.

1004351

1007456

Kalvystės darbai, interjero, eksterjero detalės, antkapiniai kryžiai. Tel. 8 680 22 852. www.samogitian.com.

1017699

NEMOKAMAI išvežame bet kokį nereikalingą metalo laužą, buitinę techniką. Mokamai – senus baldus, šiukšles ir visa kt. Pjauname medžius. Tel. 8 601 99 230, 799 681.

1016883

Žolės, krūmų pjovimas trimeriu. Kaina nuo 4 Lt už a. Medžių pjovimas. Dirbama Kauno m. ir Kauno r. Tel. 8 616 71 652.

1015991

parduoda Nekilnojamasis turtas Kaune ir Kauno rajone Parduodu žemės ūkio paskirties žemę (0,40 ha) Kauno r. Juragių kaime. Kaina 55000 Lt. Tel. 8 687 52 702.

1017024

Parduodu žemės ūkio paskirties žemę (1,86 ha) Kauno r. Drąseikių k., „Lagūnos“ SB teritorijoje. Ribojasi su Neries upe. Kaina 130 000 Lt. Tel. 8 687 52 702.

1018098

1017841

APSAUGOS SIGNALIZACIJOS namams, sodyboms, butams, garažams, sodų nameliams. VAIZDO STEBĖJIMO sistemos. Nėra abonentinio mokesčio, pigiai. Tel. 8 675 04 304.

2 a. mūrinį namą Vaišvydavoje (bendr. pl.

260 kv. m, 15,5 a žemės), prie karjero, miško. Reikalingas remontas, gyventi galima.

Tel. 731 978, 8 653 19 992.

LANGAI, RITININĖS užuolaidos, ŽALIUZĖS, MARKIZĖS, ROMANETĖS, tinkleliai nuo vabzdžių. Garažo vartai. Balkonų stiklinimas. Matavimas nemokamas. Tel. 8 677 18 688.

2 aukštų namą su mansarda Jonavos g., Žaliakalnyje (b. pl. 142 kv. m, 2 garažai – 46 kv. m, 4 a sklypas). Namas tinkamas ne tik gyventi (išlaikytas 20 m atstumas nuo pagrindinės gatvės), bet ir komercinei veiklai (geras matomumas ir privažiavimas).

Kaina 298 000 Lt. Tel. 8 655 22 397.

1017535

1009432

Plastikiniai langai, šarvuotos durys (KBE, „Decco“ vokiški profiliai), ritininės užuolaidos, tinkleliai. Perkantiesiems 3 langus – dovana: tinklelis nuo uodų. Tel. 8 654 34 270.

1015305

PLISUOTOS ŽALIUZĖS, RITININĖS UŽUOLAIDOS, ROMANETĖS, TINKLELIAI nuo vabzdžių – UAB Eurivila. K.Donelaičio g. 33. Tel. 423 333; www.eurivila.lt 1011208

1014901

1015651

2 k. butą Kalniečiuose, V.Landsbergio-Žemkalnio g. (bendr. pl. 50 kv. m, suremontuotas, pakeistos durys ir visi langai). Kaina 100 000 Lt. Tel. 712 582, 8 645 32 233, 8 650 60 419.

1016218

2 kambarių butą Babtuose, Kauno g. (3 a. mūrinio namo II a., b. pl. 48 kv. m, kambariai 11 ir 15 kv. m, virtuvė 9,5 kv. m). Tel. 8 698 32 848.

1017665

Baldžių Kietųjų baldų gamyba: virtuvės, prieškambario, svetainės komplektai, spintos, komodos, stumdomosios sistemos, sekcijos, lentynos, žur. staliukai. Tel. 8 683 90 946.

963888

Aptraukiame audiniu, oda minkštuosius baldus. Keičiame mechanizmus. Tel. 8 638 83 407, e. paštas emazyla@gmail.com.

1015999

Aptraukiame baldus gobelenu. Keičiame medžiagas. Dirbame dirbtuvėje ir kliento namuose. Aukšta kokybė. Pensininkams – nuolaidos. Tel. 365 100, 8 699 39 904.

1012616

Greitai, kokybiškai remontuojame minkštuosius baldus. Keičiame dizainą.

Platus gobeleno pasirinkimas. Be poilsio dienų. Transportas nemokamas. Tel. 440 774.

1016460

Išskirtinės padėties 17 a sklypą Pikulo g.

65B, Kaune (kaina 170 000 Lt). Tel. 8 699 15 851.

1012718

Keičiu arba parduodu gerai įrengtą 3 k. butą Birželio 23-iosios g. (mūrinio namo 3 a., 66 kv. m, šiltas). Galimi įvairūs keitimai. Kaina 225 000 Lt. Tel. 8 652 69 111.

1017593

Konsultuoju visais nekilnojamojo turto, paveldėjimo, paskolų, vertinimo klausimais. Firma „Aujama“, P.Lukšio g. 34, tel.

311 208.

1015714

Mūrinį namą Parko g., Ramučiuose (b. pl.

260 kv. m, visa išorės, dalinė vidaus apdaila, garažas 2 automobiliams, dujos, elektra). Tel. 8 687 24 333.

1016823

Nebrangiai parduodu 430 kv. m gamybines patalpas Žaliakalnyje. Kreiptis tel. 8 656 99 890.

1016653

Palankiausiomis sąlygomis parduodu 11–20 a sklypus Domeikavoje. 1 a kaina nuo 3300 Lt (elektra, vanduo, kelias, graži rami vieta su vaizdu). Arba keičiu į butą. Tel. 8 654 43 665.

1011308

1/2 rąstinio namo Aukštuosiuose Šančiuose (80 kv. m, gyv. pl. 40 kv. m, rūsys, palėpė, 1 a žemės). Galima su 14 a sklypu. Skubiai, be tarpininkų. Tel. 8 647 09 730.

1007411

Plastikiniai langai, šarvo durys, balkonų stiklinimas, apdaila. Langų reguliavimas, taisymas. Buto remonto darbai. Savanorių pr. 287–316, tel. 8 606 28 921.

982969

Aplinkotvarka. Medžių, gyvatvorių, tujų genėjimas. Augalų sodinimas, kvalifikuoto sodininko paslaugos. Tinklinės ir segmentinės tvoros. Tel. 8 600 92 922.

1 k. butą Šilainiuose, Rasytės g. (5/2 a., tvarkingas, signalizacija). Šalia mokykla, darželis, didelė žalioji zona, maži mokesčiai.

Tel. 8 603 91 022.

GILUMINIAI VANDENS GRĘŽINIAI. Kokybiškai ir nebrangiai gręžiame vandens gręžinius, prijungiame į namą, suteikiame nuolaidas bei garantiją. Nemokamai atvažiuojame į vietą, konsultuojame. Tel. 8 640 75 555. www.hidrogela.lt.

Kalvystės darbai: metalinės laiptinių, sandėliukų, garažų durys, turėklai, tvoros, laiptų konstrukcijos, stogeliai. Tel. 477 155, 8 699 66 111; www.vaigeda.lt.

ALADINO valykla valo: kilimus, čiužinių užvalkalus, BAUER patalynę, antklodes. Paimame nemokamai nuo 70 Lt. Dirbame I–V 8–19 val., VI 8–14 val. Utenos g. 21, tel. 8 601 01 432.

1017030

1013229

Statybos, remonto

Kitos

3 k. butą Žaliakalnyje (61 kv. m, mūr. name, 5/4 a., kambariai 19, 16, 9 kv. m). Skubiai, be tarpininkų. Tel. 8 647 09 730, e. paštas astamikel@gmail.com.

1017820

4 kambarių butą Taikos pr. ir sodybą 35 km nuo Kauno, Klaipėdos link. Tel. 8 615 42 622.

1017706

4 kambarių butą Žaliakalnyje, Taikos pr.

(5 a. mūrinio namo 4 a., vidinis, b. pl.

75,28 kv. m). Kaina sutartinė. Galima pirkti kieme esantį 18 kv. m garažą. Tel. 8 682 21 787.

1013942

Parduodama dalis namo Kaune, Vilijampolėje (33 kv. m, su kiemu, kapitalinis remontas, šildymas autonominis, maži mokesčiai, ūkinis pastatas, vieta automobiliui). Kaina 105 000 Lt. Tel. 8 676 77 672.

1017630

Parduodamas 1 kamb. butas Dainavos r., V.Krėvės pr. (5/3 a., blok. namas, bendr. pl.

30 kv. m, suremontuotas) arba keičiamas į 2 kamb. butą Kaune. Kaina 60 000 Lt. Tel. 8 685 55 771.

1015952

Parduodamas 1 kambario butas Ašigalio g., Eiguliuose (b. pl. 30 kv. m, butas pirmajame paaukštintame aukšte dviejų aukštų blokiniame name, kuriame iš viso 6 butai, butas suremontuotas). Kaina 60 000 Lt. Tel. 8 677 92 554.

1017058

Parduodamas 10 arų arba 15 arų sklypas namų valdai Vaišvydavoje, netoli karjero, yra elektra. 1 a kaina 7 000 Lt. Tel. 8 612 33 579, 8 613 31 807.

1017340

Parduodamas 2 kambarių naujos statybos butas Aukštuosiuose Šančiuose.

Bendras plotas 58 kv. m, 20 kv. m balkonas, 4 kv. m rūsys. Butas 8/3 a., kokybiškai įrengtas, su baldais ir buitine technika, oro kondicionierius. Parduodamas be tarpininkų. Kaina 215 000 Lt. Tel. 8 686 20 949.

1007704

Parduodamas gyv. namas (330 kv. m, 1990 m. statybos) su 15 arų žemės sklypu Romainiuose, gražioje vietoje, pušyne, akligatvyje. Namas ir aplinka sutvarkyti. Kaina 550 000 Lt. Kreiptis tel.

8 682 17 319.

1017728

Parduodamas mūrinis garažas Pramonės pr., prieš PC „Banginis“ (17 kv. m, yra rūsys po visu, trifazis, garažas saugomas). Tel. 8 612 12 819.

1016822

Parduodamas prabangus trijų kambarių butas Žaliakalnyje, Tvirtovės al. (74 kv. m, su visais baldais, butas įrengtas pagal dizainerio R.Pakėno individualų projektą, yra židinys, mūrinis namas, 4/4 a.). Kaina 299 000 Lt. Kreiptis tel. 8 682 17 319.

1017733

Parduodamas tvarkingas keturių kambarių butas Žaliakalnyje, Varpo g. (85 kv. m, mūrinis namas, 5/5 a.). Kaina 178 000 Lt. Kreiptis tel. 8 682 17 319.

1017730

Ašigalio g. parduodamas garažas su rūsiu.

Tel. 8 687 41 960.

1016734

DnB būstas teikia paslaugas norintiesiems parduoti ar išnuomoti savo nekilnojamąjį turtą. Tel. 8 676 22 040, e. paštas darius.daugela@dnbbustas.lt.

Parduodamas tvarkingas trijų kambarių butas Šilainiuose, Baltijos g. (69 kv. m, blokinis namas, 9/3 a.). Kaina 125 000 Lt. Kreiptis tel. 8 682 17 319.

1017724

999395

Šventėms Jubiliejų, vestuvių, firmos balių muzikantas-švenčių vedėjas Kaune. Tel. 8 686 97 021.

1017936

Teisinės paslaugos

Dviejų kambarių butą K.Griniaus g. (44 kv. m, plastikiniai langai, antrasis aukštas).

Kaina 67 000 Lt. Tel. (8 37) 231 027.

1018577

1017604

1017726

Dviejų kambarių butą V.Krėvės pr., prie parko (bendr. pl. 50 kv. m, 5/5 a., vidinis, renovuotas stogas, 9 kv. m virtuvė). Kaina sutartinė. Tel. 8 680 37 294.

Parduodu ūkininko ūkio sodybą (1,53 ha) be pastatų Kauno r. Ražiškių kaime. Kaina 150 000 Lt. Tel. 8 687 52 702.

Išparduodu: butus, namus, sodus, sodybas, sklypus, patalpas. Padedu parduoti, nupirkti, konsultuoju. Tel. 8 618 84 422, (8 37) 333 555, www.simokusilas.lt.

Pigiai 2 k. butą Sitkūnuose, Kauno r., 12 km iki Šilainių (bendr. pl. 44,31 kv. m, 3/1 a., plastikiniai langai, renovuotas namas). Be tarpininkų. Tel. 8 627 63 211.

Kauno mieste parduodami/nuomojami kioskai su vieta ir nusikelti: Savanorių pr., Panerių g., Tvirtovės al., V.Putvinskio, Jurbarko, Kuršių, K.Petrausko g., Sargėnuose, Šiaurės, Taikos pr., prie Aklųjų komb. ir kitur. Tel. 8 682 42 425.

Pigiai parduodami 2 po 8 a žemės ūkio paskirties sklypai Rokeliuose (Kauno riba). Pigi investicija ateičiai. 1 a. kaina 3 000 Lt. Tel. 545 168, 8 606 57 246.

1012459

Kokybiškos, nebrangios teisinės paslaugos! Konsultuojame, rengiame procesinius dokumentus ir teikiame teisines paslaugas tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims Kaune: sutarčių, juridinių asmenų steigimo dokumentų rengimas, skyrybų ir išlaikymo priteisimo dokumentai, ieškinių, atsiliepimų, apeliacinių skundų rašymas. www.teisineveikla.lt. I.Kanto g. 24–23, Kaunas. Tel. 8 654 21 533.

Parduodamas vieno kambario butas Šilainiuose, Rietavo g. (37 kv. m, senesnio remonto, 5/1 a.). Kaina 69 000 Lt. Kreiptis tel. 8 682 17 319.

1016523

1017280

1017021

1017553

1014525

Nukelta į 35 p.

35 3

šeštaDIENIS, rugsėjo 15, 2012

klasifikuoti skelbimai parduoda Nekilnojamasis turtas Kaune ir Kauno rajone

Parduodame maistines bulves ‘Laura’, ‘Melody’. Kreiptis ASU Bandymų stotis, Noreikiškės, tel. 8 687 86 019 darbo dienomis nuo 8 iki 16.30 val.

Atvežu (20 t – 12 kub. 6X6) juodžemį daržui ir pievelei, malto betono, molio bei statybinio laužo. Savikroviu išvežu molį, statybinį laužą. Tel. 8 638 33 222.

Parduodu antaninius obuolius, reikia nusiskinti, nuo Kauno 45 km. Kaina sutartinė.

Tel. 8 612 82 626.

Atvežu žvyro, smėlio, akmenukų, akmens skaldos, atsijų, juodžemio iki 12 kub. m. Savivarčio paslaugos. Tel. 8 618 67 815.

1017669

Parduodu autoservisą Žaliakalnyje. Gera vieta. Yra nuomininkas. Kreiptis tel. 8 699 42 085.

1016655

Sklypą labai gražioje vietoje, ribojasi su Neries upe, detalusis planas, projektas, leidimas statyti butus, kotedžus.

WWW.FORTOSIENA.LT. Tel. 8 687 03 511.

1016144

Skubiai 1 k. butą Ž. Šančiuose (šaltas vanduo, WC, šildymas kietuoju kuru, sandėliukas). Netoli Nemunas, PC „Norfa“. Kaina sutartinė. Tel. 8 605 58 825.

1018035

Skubiai parduodamas 8,5 a sklypas šalia Mastaičių. Suformuotas kelias, drenažas, elektra. 1 a – 2 600 Lt. Tel. 8 640 49 914.

1014580

Sodą už Didžiųjų Lapių (12 a, medinis namas, pirtis, ūkinis pastatas, pavėsinė, sodas su vaismedžiais). Kaina sutartinė. Tel. 8 675 93 595.

1018119

Sodybą Taurakiemio k., nuo Kauno 15 km (68 a sklypas, 81 kv. m medinis namas, ūkiniai pastatai, sodas, vandens telkinys, trifazė elektra). Kaina 140 000 Lt. Tel. 8 615 79 118.

1006229

Unikalioje vietoje – tyla miesto centre, Bažnyčios g. akligatvyje, parduodamas 180 kv. m bendr. pl. gyv. namas. Sklypas 6,5 a. Visos komunikacijos. Kaina 790 000 Lt. Tel. 8 677 29 903.

1010773

1018209

1 k. butą Jonavoje, Panerių g. (9/6 a., gyv. pl. 12, virtuvė 5 kv. m, WC ir pusvonė kartu, balkonas, naujas remontas, renovuotas).

Kaina 20 000 Lt. Galimas keitimas į butą Kaune. Tel. 8 698 20 630 d. d.

1009100

Sodybą Balbieriškio miestelyje, Prienų r. (medinis gyv. namas 51 kv. m, be patogumų, šildymas kietuoju kuru, mūrinis ūkinis pastatas su rūsiu, šiltnamis, šulinys, brandus sodas, sklypas 13 a, netoli teka upelis, už 500 m – Nemunas). Kaina 65 000 Lt. Galima derėtis. Tel. 8 699 37 192.

1015960

Gyvūnai Parduodu gražius turkų angoros veislės kačiukus ir katytę baltos spalvos. Galiu atvežti į namus. Kaina 30 Lt. Tel. 8 682 00 239.

1017963

Defektuota, naudota, nauja buitinė technika. Virtuvės įrankiai, aksesuarai ir indai. www.aldile.com, Jonavos g. 254, Kaunas.

Tel. 8 698 31 328.

1011506

Baldai

Dėvėti rūbai maišais apie 100 kg – 80 Lt, rūšiuota patalynė po 10 kg – 100 Lt. Tel. 8 670 28 746.

1017677

Kitos prekės

1012846

Statybinės medžiagos

1010626

GSM ryšio ir 3G interneto stiprintuvai, antenos, jungtys. Montavimas, konsultavimas. Statybininkų g. 7, Kaunas. Tel. (8 37) 330 901, 8 656 44 250; www.Erksa.lt.

1013965

Malkos pigiau. Supjautos trinkelėmis. Atvežame. Tel. 8 631 33 736.

1017044

Nebrangiai parduodu malkas trinkelėmis ir skaldytas. Tel. 8 610 78 126.

Nebrangiai parduodu naudotą kietojo kuro katilą „Dakon-450“, tinkamą eksploatuoti. Tel. 8 656 70 511. E. paštas j.stelmokas@gmail.com.

1011394

Parduodame stambias atraižas ir įvairias malkas: dvimetriais, trinkomis ir skaldytas. Atvežame. Tel. 8 685 02 510, 8 685 78 626.

1015802

Parduodamos įvairios malkos. Tel. 8 642 00 055.

Parduodamos sausos, skaldytos malkos. Pakuotės ir kiekiai įvairūs. Tel. 8 620 29 252, 8 614 74 247, e. paštas malkucentras@gmail.com.

Parduodu kolonines tujas. Labai gražios, nebrangiai. Išaugintos iš šakelių, nebijo žiemos šalčių. 1–1,5 m, kaina 15–20 Lt. Tel. 8 611 20 818.

Parduodu malkas „iš pirmų rankų“. Atvežu miškavežiu. Tel. 8 685 16 221, 8 635 30 367, (8 37) 291 255.

993211

PREKYBA KIETUOJU KURU: akmens anglys; baltarusiški durpių briketai; medžio pjuvenų briketai; medžio pjuvenų granulės. Dirbame I–V 9–17 val. Adresas A.Juozapavičiaus pr. 7, tel. 746 419, 8 612 63 246.

1016471

Įvairūs Nuomoja Išnuomojamas 420 kv. m. sandėlis su vėdinimo įranga Kauno r., saugomoje teritorijoje. Tel. 8 686 70 121, 8 686 41 275.

1017976

Įvairią statybinę medieną, dailylentes, terasines lentas, pjuvenas, atraižas. Transporto paslaugos. Dirbame ir šeštadieniais. Tel. (8 37) 330 071, 8 682 25 858.

991875

YPATINGAS PASIŪLYMAS! Beržiniai briketai 390 Lt; uosio, ąžuolo briketai. Tel. 8 698 55 663.

1010651

Parduodamos betoninės plytelės, borteliai – tinkami šaligatviams, kapams tvarkyti, takeliams („pėdos”). Tel. 8 675 61 515, (8 37) 557 541.

1015981

Nuomoja trijų kambarių butą Kovo 11-osios g. (atliktas kapitalinis remontas, be baldų).

Kaina 500 Lt už mėn. + mokesčiai. Tel. 8 675 24 701.

1016550

Išsinuomoja Norėtume išsinuomoti tvarkingą vieno arba dviejų kambarių butą Kaune. Tel. 8 684 55 498.

1016566

Gabenimai „IVECO“, „MAN“ savivarčiais atvežame iki 13 t žvyro, smėlio, skaldos, atsijų, žvirgždo, kokybiško juodžemio iki 8–9 kub. m. Rašome sąskaitas. Tel. 8 633 33 374.

1014760

Maisto prekės Naminę, ekologiškai augintą paukštieną (broilerius ir antis), galime išrūkyti. Tel. 8 656 66 042.

1013794

Įvairioms progoms nuomojame „Mercedes“ autobusiuką (8 vietų). www.limesa.lt.

Tel. 8 687 48 399.

997404

Vizos Vizos: Rusija, Baltarusija, Kazachstanas, Kinija. Vizos vairuotojams. Kreiptis Kęstučio g. 3, tel. 321 760, 8 685 04 003. Dirbame nuo 9 iki 18 val.

985004

Paskolos

Paskola be užstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Tel. 314 531, skambinti d. d. nuo 9 iki 17 val., „Aujama-credit“, P.Lukšio g. 34.

1011239

Paskolos palankiausiomis salygomis nekilnojamojo ir kt. turto savininkams. Teirautis ir savaitgaliais. Tel. 8 602 36 979, (8 37) 210 625. www.sgpartneriai.lt.

997428

Reikalinga 50 tūkst. Lt paskola už užstatą (nekilnojamasis turtas) 1–2 metams. Siūlome 13–15 % metinių palūkanų. Tel. 8 698 74 558.

1017958

1016040

Vietą Panemunės kapinėse. Tel. 8 699 17 101.

1015455

Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siuntinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 687 58 503, +44 778 627 1449. Informacija – www.lietuvalondonas.com.

1017611

Parduodame ąžuolines, uosines, beržines, juodalksnio malkas (rąstais, trinkelėmis, skaldytas). Perkame mišką visoje Lietuvoje.

Tel. 8 656 86 202.

1011828

Gaminame įvairių matmenų statybinę medieną, lauko ir vidaus dailylentes, terasines lentas. Transporto paslaugos. Tel. 8 618 16 298, 8 614 55 029, 384 131. Romainių g.

29A, Kaunas.

Kelionės

1017805

Durpių briketus, pjuvenų briketus, anglis.

Sveriame kliento kieme. Pristatome. Tel. 8 683 08 828.

1013332

Gaminame baldus: „Jotulė“, lovas, tachtas, sofas-lovas, spintas su slank. sistemomis, kitus nestandartinius baldus. Tel. 8 681 66 134, 8 685 76 772.

997417

Vežame keleivius, automobilius ir krovinius į Vokietiją, Olandiją, Daniją. Tel. 8 699 01 428, e. paštas pervezimai.info@gmail.com.

1017490

Drabužiai, avalynė

1017405

Buitinė technika

1016023

Transportas. Perkraustymas. www.limesa.lt.

Tel. 8 687 48 399.

1003964

Nekilnojamasis turtas kitose vietose

1016005

Atvežame sunkvežimiais KAMAZ, GAZ-53 žvyro, skaldos, atsijų, malkų, juodžemio, mėšlo. Išvežame statybų laužą, šiukšles.

Vežu kt. krovinius. Tel. 8 671 70 006.

1016169

Trumpalaikės paskolos grynaisiais nuo 300 Lt, be užstato, pinigai į namus Kaune, Vilniuje, Šiauliuose, Panevėžyje. Tel. 8 700 55 000; www.europrovidus.lt.

1002904

Perka

Kiti Akcinė bendrovė „Liepsna“ (įmonės kodas 134165942, PVM mokėtojo kodas LT341659411, buveinės adresas Raudondvario pl. 94, Kaunas, duomenys kaupiami ir saugomi VĮ Registrų Centro Kauno filialo juridinių asmenų registre) informuoja, jog yra šaukiamas visuotinis bendrovės akcininkų susirinkimas. Šaukiamo visuotinio AB „Liepsna“ akcininkų susirinkimo data – 2012 m. spalio 15 d. Susirinkimo laikas – 10 val. Susirinkimo vieta – Raudondvario pl. 94, Kaunas. Susirinkimo apskaitos diena – penktoji darbo diena iki visuotinio akcininkų susirinkimo. Balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime turi teisę tik tie asmenys, kurie yra AB “Liepsna” akcininkai visuotinio akcininkų susirinkimo apskaitos dienos pabaigoje. Šaukiamo visuotinio AB „Liepsna“ akcininkų susirinkimo darbotvarkė: 1. AB „Liepsna“ direktoriaus atšaukimas ir naujo direktoriaus rinkimas. 2. AB „Liepsna“ nuosavų akcijų supirkimas. 3.

AB „Liepsna“ audito įmonės parinkimas.

4. AB ”Liepsna” žemės sklypo pardavimas.

Visuotinis AB „Liepsna“ akcininkų susirinkimas šaukiamas AB „Liepsna“ vadovo iniciatyva ir sprendimu. AB „Liepsna“ nenumato galimybės susirinkime dalyvauti ir balsuoti elektroninių ryšių priemonėmis.

Su dokumentais, susijusiais su šaukiamo visuotinio AB „Liepsna“ akcininkų susirinkimo darbotvarke, galima susipažinti AB „Liepsna“ patalpose, Raudondvario pl. 94, Kaunas.

1017934

Sodininkų bendrijos „Margupis“ valdyba 2012 m. rugsėjo 29 d. 10 val. skelbia visuotinį (ataskaitinį-rinkiminį) susirinkimą, kuris vyks prie sodo administracinio pastato. Išsamesnė informacija – bendrijos stenduose arba tel. 8 620 55 766. Valdyba.

1017876

AB BRANGIAUSIAI KAUNE PERKA: juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą, akumuliatorius, senus automobilius. Išrašome utilizavimo pažymas. Pasiimame patys. Europos pr. 56. I–V nuo 9 iki 19 val., VI nuo 9 iki 14 val. Tel. 391 549, 8 639 10 001.

1012887

AB SUPERKA AUTOMOBILIUS. Gali būti seni, po avarijos, nevažiuojantys. Atsiskaitome iš karto. Sutvarkome dokumentus.

Pasiimame patys. Europos pr. 56. Tel. 391 549, 8 639 10 001.

1012903

Aukštomis kainomis įmonė perka įvairius AUTOMOBILIUS ir kt. techniką (po eismo įvykio ar su kt. defektais). Greitai tvarkome dokumentus, atsiskaitome, pasiimame. Tel. 8 648 74 669.

1008955

Automobilių supirkimo įmonė perka automobilius nuo 200 iki 2000 Lt. Atsiskaitome iš karto. Pasiimame patys. Sutvarkome dokumentus. Tel. 8 615 87 008.

1009889

Automobilius (senus, surūdijusius, su defektais, nevažiuojančius) ir kėbulus. Atsiskaito iš karto, pasiima patys. Tel. 8 673 31 752, 8 607 97 663.

1012315

BALTIC METAL, UAB – aukštomis kainomis neribotais kiekiais perka juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą. Atsiskaitome iš karto. Kreiptis R.Kalantos g. 49, Kaunas, tel. (8 37) 215 092, 8 698 55 553.

997446

Bendrovė „Derlinga žemė“ nuolat perka žemės ūkio paskirties žemę, pageidautina nuo 5 ha ir daugiau. Tel. 8 618 87 113.

1009146

Brangiai juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą: aliuminį, varį, žalvarį, akumuliatorius.

Išsivežame patys. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724.

997718

Brangiai perkame mišką su žeme arba išsikirsti, žemę, pievas. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 676 41 155.

913478

Brangiai perkame mišką visoje Lietuvoje.

Atliekame miško ruošos, medienos transportavimo darbus. Tel. 8 650 16 017.

1007955

Brangiai perku žemės grąžinimo dokumentus (išvadą). Tel. 8 656 95 533 arba 8 699 99 804.

1017086

Įvairius senus su defektais ir po avarijos automobilius, kėbulus. Pasiimame patys, išrašome utilizavimo pažymas. Tel. 8 684 26 629, 8 603 62 208.

1008930

Konsultuoju visais nekilnojamojo turto, paveldėjimo, paskolų, vertinimo klausimais. Firma „Aujama“, P.Lukšio g. 34, tel.

311 208.

1009126

Norvegų bendrovė perka žemės ūkio paskirties žemę nuo 4 ha. Tel 8 643 75 526.

1009182

Padedu parduoti, išnuomoti NT. Daugiausiai naujų butų, komercinės patalpos Kaune. 011 brokeris Ernestas Adomaitis. Tel. 8 693 00 011, e. paštas ernestas@011.lt.

1003294

Perka žemę, mišką visoje Lietuvoje, tinka apleista, išnuomota, su bendraturčiais.

Greitai sutvarko dokumentus, atsiskaito iš karto. Tel. 8 671 08 059.

999664

Perkame katalizatorius, akumuliatorius, starterius, generatorius, el. variklius, automobilių laidus, kompiuterių ir kitas plokštes. Tel. 8 660 99 000.

1013634

Nukelta į 37 p.

36 2

šeštaDIENIS, rugsėjo 15, 2012

klasifikuoti skelbimai Kviečia

Kviečia mokytis Korepetitoriai „Lector pro“ kviečia 10–12 klasių moksleivius papildomai mokytis lietuvių, anglų kalbų, matematikos, biologijos, chemijos, istorijos. Tel. 8 611 11 811, e. paštas info@lectorpro.lt.

1018235

Kviečiame mokytis: plataus profilio kirpėjo specialybės (1 160 val., 6 mėn.); manikiūristės specialybės (3 mėn.). Išduodami valstybiniai pažymėjimai. Tel. 8 688 45 243, 8 685 35 343, 393 326.

1007113

Kviečiame vaikus ir suaugusiuosius į baleto pamokas. Priimami visi norintys. Tel. 8 642 78 119, e. paštas baletas11@gmail.com.

1017768

Lietuvos ir Prancūzijos asociacijos Kauno skyrius kviečia į prancūzų kalbos kursus pradedantiesiems ir pažengusiesiems. Taip pat renkamos šeštadienio grupės. Tel. 203 994, 8 676 20 235.

1005604

RUSŲ, VOKIEČIŲ, ANGLŲ KALBŲ KURSAI SUAUGUSIESIEMS! Vakarinės ir rytinės grupės pradedantiesiems bei turintiesiems pagrindus. Mažos grupės, lanksti mokėjimo sistema. ANGLŲ KALBA 5–6 KLASIŲ MOKSLEIVIAMS. Popietinė grupė. Kreiptis Gedimino g. 47–205A. Tel. 206 863, 8 685 45 248.

1018028

Atsiliepkite!

Pamesti automobilio VW SHARAN vokiški dokumentai, išduoti 1999 m. Atsilyginsiu.

Tel. 8 612 21 440.

1018107

Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija prašo asmenis, gavusius paskolas iš IĮ „Aujama“ ir IĮ „Aujama-credit“, paskambinti tel. (8 45) 501 173.

1017585

37 3

šeštaDIENIS, rugsėjo 15, 2012

klasifikuoti skelbimai PERKAME MIŠKĄ. Tel. 8 602 31 516.

perka

1015003

Perkame mišką visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 699 29 992.

1012667

Perkame žemės ūkio paskirties žemę Kėdainių apskrityje. Siūlyti įvairius variantus. Tel. 8 686 86 065.

1009157

Skystą krosnių kurą. Dideliais kiekiais ir likučius. Moka iki 2 Lt už l. Pasiima. Tel. 8 684 01 145.

1013973

Stambi įmonė BRANGIAI perka įvairaus brandumo miškus Lietuvoje. Tel. 8 636 66 666, 8 646 66 666.

1018045

Superkame visų markių senus automobilius, išsivežame patys. Išrašome utilizavimo pažymas. Tel. 8 600 00 292, autominute@gmail.com.

1000932

Karščiausi kelionių pasiūlymai Kelionių AgentūrA „Krantas Travel“

VAZ, „Moskvič“, GAZ ir kitus importinius automobilius, kėbulus. Pasiimame. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724.

Klaipėda–Kylis Klaipėda–Karlshamnas Klaipėda–Zasnicas

997669

Žemės ūkio bendrovė brangiai perka žemės ūkio paskirties žemę Slavikų, Panovių, Išdagų, Voverių kadastrinėse vietovėse. Domina ir gretimos kadastrinės vietovės. Kreipkitės tel. 8 613 90 536.

1013161

Kviečia Atrask savo talentą su mumis! Studija UGNIES RATAS – www.modernuscirkas.lt. Žongliravimas, šokis, akrobatika, improvizacijos menas. Tel. 8 673 35 087, e. paštas vytautas.krasauskas@gmail.com.

1013757

Mankšta senjorams. Nauja grupė. Prie „Saulėtekio“. Antradieniais ir ketvirtadieniais 11 val.

Kaina 40 Lt per mėn. Registracija tel. 8 651 75 633.

Tel. (8 37) 490 202, I.Kanto g. 22, kaunas@kaunas.krantas.lt www.krantas.lt KAS VALDO JŪRAS? NE TIK NEPTŪNAS! 12 uostų mūsų rankose ir Jūsų paslaugoms!

KELTŲ BILIETAI INTERNETU www.krantas.lt

Ryga–Stokholmas Talinas–Stokholmas Talinas–Helsinkis Stokholmas–Helsinkis Talinas–Marienhamnas–Stokholmas Kopenhaga–Oslas Amsterdamas–Niukastlis Pirkite keltų bilietus internetu iki spalio 31 d., dalyvaukite loterijoje ir laimėkite kelto bilietus dviem!

Daugiau informacijos www.krantas.lt

1017304

Rugsėjo 22 d. (šeštadienį ) 8 val. nuo Kauno pilies kviečiame vykti į ekskursiją „Zanavykijos keliais“. Kaina 55 Lt. Tel. 8 648 85 842.

1014599

Kelionių organizatorius „AŠ KELIAUJU“ 4 DIENŲ KELIONĖ Į PARYŽIŲ LĖKTUVU! Kaina 950 Lt (asm.) (skrydis, apgyvendinimas viešbutyje su pusryčiais Paryžiaus centre, lietuviškai kalbančio kelionės vadovo paslaugos). Pasiūlymas galioja iki rugsėjo 19 d.

Tel. (8 37) 214 010, 8 656 37 114, Savanorių pr. 363A–202, askeliauju@askeliauju.lt.

Darbo laikas I–V 9–19 val.

SAVAITĖS POILSIS MALJORKOJE PER MOKINIŲ RUDENS ATOSTOGAS – kaina šeimai su 2 vaikais 4 950 Lt (skrydis, viešbutis su maitinimu „viskas įskaičiuota”).

„Kauno dienos“ reklamos pardavimo skyrius: tel. 302 234, 308 863, 308 864, 302 230, e. paštas reklama@kaunodiena.lt.

38 2

šeštaDIENIS, rugsėjo 15, 2012

klasifikuoti skelbimai Pramogos, šventės, laisvalaikis

informuoja

Mokyklėlės

„BALLARE“ šokių studija Kaune – čia kiekvienas ras sau tinkamą variantą! Active-Dance (zumba style) moterims – latino ir šiuolaikinės muzikos vakarėlis! NAUJIENA! Nauja grupė vaikams 10–13 m. Active-Dance (zumba style). Solo Latino – įvairūs šokiai: salsa, bachata, rumba, tango. Pilates mankšta – jaunystės eleksyras! „Coliukė“ – žaidžiame baletą, 4–5 m. vaikams. Daugiau informacijos www.ballare.lt, e. paštas aiga@ballare.lt, tel. 8 683 86 398.

Vaikus ir jaunuolius (nuo 2 iki 18 m.), norinčius lankyti teatro mokyklėlę „Mano teatras“ (prie Dramos teatro), kviečiame ateiti pirmadieniais 18 val. į Kęstučio g. 62 (Dramos teatro mažųjų scenų kiemelis). Informacija www.manoteatras.visiems.lt.

Tel. 8 682 14 209, 8 614 44 521, 778 453, 424 276.

1003478

„Rudnosiuko“ studija Šilainiuose kviečia 2–6 metų vaikučius mokytis dailės, darbelių, muzikos, teatro – saviraiškos, gimtosios kalbos, matematikos ir anglų kalbos pradmenų. Šešiamečius rengiame pirmajai klasei. Tel. 231 508, 8 611 20 212. Daugiau informacijos rasite www.rudnosiukas.lt.

1013894

Kviečiame šokti linijinius šokius Centre, Vilijampolėje ir Aleksote vakarinėse ir rytinėse grupėse. Ateikite, pabandykite ir likite su VIENA LINIJA, nes tik čia madingiausi ir linksmiausi šokiai be porų! Pradėję šokti linijinius, atrasite daugiau šviesių gyvenimo pusių! Registracija www.line-dance.lt arba tel. 240 633, 8 615 93 665.

1002155

M.DOBUŽINSKIO ESTETINIO LAVINIMO CENTRAS kviečia vaikus ir jaunimą lankyti studijas: dailės ir dizaino (realistinis piešimas, tapyba, kompozicija, grafika); taikomojo meno (dekupažas, tekstilė, tapyba ant šilko, įvaizdžio kūrimas); keramikos ir stiklo; animacijos (filmų ir komiksų kūrimas); muzikos. Centras ruošia moksleivius stoti į aukštąsias meno mokyklas. Prašymai priimami V.Krėvės pr. 54, tel. 313 039. Mokestis – minimalus, rezultatas – maksimalus!

1007435

Nori ir Tu dainuoti koncertuojančioje grupėje, filmuotis klipuose, dalyvauti įvairiuose renginiuose bei festivaliuose? Būtinai ateik į studiją ŠA LIA LIA. Tavęs laukia profesionalūs vokalo pedagogai. Studijoje – 5 grupės. Priimami nariai nuo 3 iki 20 m. Priėmimai vyksta kiekvieną pirmadienį ir antradienį nuo 18 val. Savanorių pr. 206, II a., tel. 8 671 94 283, 8 611 19 256. www.salialia.lt.

1013727

RUTA MODEL SHOOL kviečia į estetinio lavinimo vaikų mados mokyklėlę ir modelių kursus. Priėmimas vyks rugsėjo 17 d. 17 val. Savanorių pr. 206, II a. Vaikų grupės – 5–8, 9–13 m., merginų – 14–18 m. Jūsų laukia: profesionalūs dėstytojai, kolekcijų pristatymai, įvaizdžio kūrimo, makiažo, etiketo pagrindai, modelių konkursai, fotosesijos, darbas su užsienio agentūromis. Informacija tel. 8 673 15 075; www.rutamodel.com.

1018662

Šokių studija „Pivotas“ pradeda naują sezoną ir kviečia visus į judesio laisvės, grožio pažinimo ir bendravimo būdo užsiėmimus.

Poriniai šokiai (suaugusiesiems): pradedančiųjų grupė – užsiėmimai vyks I ir III nuo 19 iki 20 val.; pažengusiųjų grupė – I ir III nuo 20 iki 21 val. Renkamės rugsėjo 17, 19 d. Kaune, Laisvės al. 30A, III a. „Init“ TV patalpose. Registracija tel. 8 670 86 147, e. paštas sokimas@yahoo.com; www.pivotas.lt.

1014397

Skubėkite į KAUNO TAUTINĖS KULTŪROS CENTRĄ, nes čia galite kūrybingai praleisti laiką! Laukiame 4–18 m. vaikų ir jaunuolių studijose: tautodailės (rankdarbiai, karpiniai, šiaudai, tekstilė, tapyba), instrumentinio muzikavimo (kanklės, armonika, bandonija, gitara), folkloro, tautinių šokių ansambliuose, šeštadieninėse 4–7 m. vaikų užimtumo grupėse. Dokumentai priimami raštinėje darbo dienomis 9–12 ir 13–16 val., KTKC, A.Jakšto g. 18, Kaunas. Tel. (8 37) 407 135; www.ktkc.lt.

1009950

VAIKŲ IR MOKSLEIVIŲ LAISVALAIKIO RŪMAI kviečia: į tautinių šokių ansamblį „Malūnėlis“, mergaičių ir jaunučių chorus, estrados studiją „M.E.S.“, sportinių šokių studiją „Mida“, diskotekų vedėjų, šiuolaikinių šokių, breiko, akordeono, dailės, dizaino, keramikos, teatro, renginių organizatorių, gitaros, kanklių, smuikininkų, mušamųjų instrumentų, žurnalistų, folkloro, vaikinų dainavimo studijas, liaudies instrumentų orkestrą. Tel. (8 37) 423 205; www.vmlr.lt.

1014933

Mokymai

1010195

Visą rugsėjo mėnesį antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 19 iki 20 val. vyks naujų narių priėmimas į popchorą LAŠELIUKAI. Mūsų kvalifikuoti, išradingi ir mylintys pedagogai siūlo vokalo, šokių, aktorinio meistriškumo studijas. Mūsų adresas Partizanų g. 152.

Papildoma informacija teikiama tel. 8 682 58 456 arba e. paštu info@laseliukuorbita.lt. www.laseliukuorbita.lt.

GRAFIKOS IR PROGRAMAVIMO STUDIJA kviečia 4–12 kl. moksleivius rinktis 2012/2013 mokslo metų programas: architektūra, programavimas, 3D grafika ir animacija, interneto svetainės.

Mūsų adresas J.Naugardo g. 10 (Senamiestis). Tel. (8 37) 200 288, 8 640 34 845; www.prografika.lt.

1009542

Kalbų mokykla GLORIA LINGUA (Savanorių pr. 3, tel. (8 37) 209 008, 8 600 82 843; www.glorialingua.lt) kviečia mokytis anglų, vokiečių, prancūzų, norvegų, ispanų, italų kalbų. Rengiame abitūros, IELTS egzaminams. Įvairių lygių grupės bei individualus mokymas. Kalbų mokymas įmonėse ir organizacijose.

1004251

KTU Jaunųjų kompiuterininkų mokykla kviečia 3–12 klasių moksleivius savaitgaliais mokytis programavimo, robotikos, fotografijos, muzikos medijos, architektūros ir dizaino, e. leidybos, e. verslo ir kitų programų. Registruotis Studentų g. 48A–321. Tel. 300 615, 8 610 64 208; www.jkm.lt.

994615

NEMOKAMAI. Kauno jaunimo mokyklos soc. kultūrinis centras „MOKYKLA – MIESTUI“: 1. Kino ir teatro aktorių ir režisierių rengimo kursai. 2. Kūrybinio rašymo kursai. 3. Muzikinis ritmikos teatras. 4. Spec. poreikių vaikų ir tėvų dramos centras. 5. Nemokamas mokytojų konsultavimas 5–9 kl. mokiniams ir t. t. Tel. 451 560, kaunojaunimomokykla@gmail.com; http://www.kjm.kaunas.lm.lt/ 1014258

www.tdg.lt

Tekstilininkų ir dailininkų gildijos galerija BALTA kviečia registruotis naujiems mokslo metams Tekstilės meno mokykloje. Užsiėmimai vyksta atvirose, visiškai įrengtose ir aprūpintose visa reikalinga įranga galerijos meno dirbtuvėse. Užsiėmimus veda dailininkai profesionalai. Pradžia spalio 1 d. Adresas M.Valančiaus g. 2. Registracija e. p. mazgass@delfi.lt arba tel. (8 37) 200 885, 8 612 45 928. Daugiau informacijos www.tdg.lt.

1012689

Sportas TAPK KREPŠININKU! 7–17 metų vaikinai kviečiami sportuoti „Tornado“ krepšinio mokykloje, kur Jūsų lauks: profesionalūs treneriai, varžybos, stovyklos, socialinės akcijos, susitikimai su garsiais krepšininkais, turnyrai, šventės, kelionės. Informacija tel. 8 687 98 017, 8 678 80 817, www.tornadas.lt, info@tornadas.lt.

1012940

Kyokushin karatė treniruotės vaikams, paaugliams, jaunimui, suaugusiesiems, vyresniesiems! Treneris G.Tankevičius – Pasaulio karatė vicečempionas, Kauno klinikų sporto medicinos gydytojas, didelį dėmesį skiriantis saugiam sportui, sveikatai stiprinti, tvirtam fiziniam parengimui, pasitikėjimo savimi ugdymui. Naudojamos efektyvios, moksliškai pagrįstos metodikos, modernus inventorius.

G.Tankevičiaus individualios treniruotės atsigaunantiems po sportinių traumų, operacijų, geresniam fiziniam pasirengimui, sveikatai stiprinti, traumų profilaktikai. Adresas Savanorių pr. 206. Tel. 8 678 34 748; www.stoikas.lt.

1002601

Kviečiame smalsius ir aktyvius vaikus mokytis plaukti buriniais laiveliais. Šiuo metu gaudome vėją Kauno mariose. Šaltuoju sezonu treniruosimės plaukimo baseine ir sporto salėje. Kauno buriavimo mokykla „Bangpūtys“, tel. 8 652 47 008. mokykla@sailing.lt; www.bangputys.sailing.lt.

1011625

1013699

Tėveliams! Kauno tautinės kultūros centras kviečia ikimokyklinių įstaigų nelankančius 4–6 m. vaikučius mokytis žaisti gudrius ir smagius žaidimus rytiniuose studijėlės „Tautosakos abėcėlė“ užsiėmimuose, vyksiančiuose A.Jakšto g. 18 ir Kalniečių g. 180. Registruotis tel. (8 37) 407 135, 8 679 36 796, 8 679 36 861. Plačiau www.ktkc.lt.

Moksleivius, gimusius 1994–2006 m., norinčius išmokti ar jau mokančius žaisti krepšinį, kviečia krepšinio mokykla „Perkūnas“. Treniruotės vyks daugelio Kauno mikrorajonų sporto salėse. KM „Perkūnas“ – tai turnyrai, šventės, čempionatai, stovyklos. Mums svarbus kiekvienas vaikas! Informacija www.kmperkunas.lt, e. paštas kmperkunas@gmail.com, tel. 8 698 14 300, 370 387. Jeigu nori teigiamų emocijų – ateik į „Perkūną“.

1017081

VDU ir ITMC Kompiuterijos AKADEMIJA kviečia 3–12 klasių moksleivius į mokslo metų studijas pagal 24 mokymo programas. Tarptautiniai sertifikatai. Registruotis internetu www.kompiuterijosakademija.lt arba tel. (8 37) 407 460, 8 684 58960. Kęstučio g. 36, III a.

1007866

informuoja

1006362

Pramogos Šventėms ir laisvalaikio kelionėms nuomojame „Mercedes Benz“ 16 vietų mikroautobusus. Patyrę ir mandagūs vairuotojai užtikrins Jums gerą, šventinę nuotaiką bei malonų aptarnavimą. Vežame žmonių grupes užsakomaisiais reisais Lietuvoje ir užsienyje. Kainos sutartinės. Tel. 8 612 19 930; nuoma.litaksa@gmail.com.

1000906

Šokiai, dainavimas Visada svajojai šokti? Žaviesi moderniu ir šiuolaikiniu šokiu? Šią galimybę Tau suteikia Kauno šokio teatras AURA! Kviečiame 5–7 m. vaikus šokti pirmadieniais, trečiadieniais 14.15–15 val.; 9–12 m. vaikus – pirmadieniais, trečiadieniais 15.15–16.30, penktadieniais 18–19 val.; jaunimą nuo 13 m. į paruošiamąją grupę antradieniais, ketvirtadieniais 15–16.30 val.; merginas ir vaikinus, turinčius choreografinės patirties, į studiją pirmadieniais, trečiadieniais 16.30–17.30 val. ir penktadieniais 19–20 val. Kviečiame senjores šokti antradieniais 13.30–14.30 val. ir penktadieniais 14–15 val. M.Daukšos g. 30A, Kaunas. Tel. (8 37) 202 062, e. p. info@aura.lt, www.aura.lt.

1017336

KAUNO TAUTINĖS KULTŪROS CENTRAS A.Jakšto g. 18 Rugsėjo 16 d. 13 val. – paskaita ,,Atgimimo pagrindas – koks jis?”. Lektorius Aleksandras Žarskus. Kviečiame mokytojus, mokinius ir jų šeimos narius dalyvauti Kauno tautinės kultūros centro tradiciniame projekte „Giminės medis”. Darbus pristatyti iki spalio 19 d. į KTKC, A.Jakšto g. 18. Informacija tel. 8 686 85 545, www.ktkc.lt, metodininkė Jurgita Kilikauskienė.

Rugsėjo 17 d. 18 val. KTKC etninės veiklos studijoje (Kalniečių g. 180) – mokymai jaunimui ir suaugusiesiems „Kūrybos džiaugsmai”: OBUOLYS (pastelė, spalvoti pieštukai, spalvotas tušas). Veda dailininkė Dalia Žiurkelienė. Informacija tel. 8 670 49 904.

Rugsėjo 18 d. 18 val. – mokymai suaugusiesiems „Vakarojimai seklyčioje”: MAIŠELIO SIUVIMAS (netradicinis skiautinys „šenilas”). Veda Daiva Vainauskienė. Registracija tel. 8 679 36 715.

MIŠKININKŲ DIENOS ŠVENTĖ Panemunės bendruomenės centras, žolinčiai, Panemunės biblioteka rugsėjo 17 d.

17.30 val. kviečia į Miškininkų dienos šventę Panemunėje, prie J.Basanavičiaus paminklo. Pasidžiaugsime atsodintu šilu, padainuosime. Po to bendruomenės namų kieme, Vaidilos g. 27, pabendrausime, padirbėsime. Vaišinsime Miškininko arbata ir Zuikienės pyragu. Laukiami maži ir dideli.

VšĮ ŠEIMOS SANTYKIŲ INSTITUTAS Būsimas ir esamas mamas, tėčius kviečiame dalyvauti savitarpio pagalbos grupėje.

Jos metu kalbėsime, diskutuosime, dalysimės patirtimi apie natūralias ir nenatūralias šeimos krizes, kartu ieškosime sprendimų. Grupę veda psichologė Rasa Pietarienė.

Pirmas susitikimas rugsėjo 27 d. 18 val. VšĮ Šeimos santykių institute, L.Zamenhofo g.

9, Kaunas. Dalyvavimas nemokamas. Būtina išankstinė registracija telefonu (8 37) 750 935.

EUROPOS KULTŪROS PAVELDO DIENOS KAUNE Žaliakalnio bendruomenės centrai „Žaliakalnio aušra” ir „Pelėdos”, Kauno kolegijos J.Vienožinskio menų fakultetas ir V.Kudirkos viešosios bibliotekos „Aušros” padalinys kviečia į nemokamus EDUKACINIO PROJEKTO „ĄŽUOLŲ KALNO GENIUS LOCI” renginius.

Rugsėjo 15 d., šeštadienis 12 val. – edukacinė-pažintinė ekskursija „Pasivaikščiojimai po Ąžuolų kalną vietos dvasios beieškant”.

Kartu su gidu Radvila Pabilioniu aplankysime su menu ir menininkais susijusius Ąžuolų kalno kultūros paveldo objektus: namus, kuriuose gyveno Adomas Galdikas, Antanas Samuolis, Vladas Didžiokas, Juozas Šileika, Juozo Zikaro namą-memorialinį muziejų, kurio kiemelyje klausysimės muziejininkės Rasos Ruibienės pasakojimo apie Laisvės paminklo autorių. Apžiūrėsime Kauno meno mokyklos statinių kompleksą – tai Kauno meno mokyklos rūmai, pirmoji M.K.Čiurlionio dailės galerija, keramikos dirbtuvės, sarginė, tvora su pelėdomis.

Pasigėrėsime Kauno panorama nuo Ąžuolų kalno.

Renkamės prie buvusio A.Galdiko namo, Savanorių pr. 81.

14 val. – Žaliakalnio bendruomenės sambūris Ąžuolų kalne „Susiburkime Laikinosios sostinės Žaliakalnio dvasioje”.

Iškelsime Europos paveldo dienų vėliavą ant pirmosios M.K.Čiurlionio dailės galerijos, uždegsime Kultūros aukurą. Susirinkusius sveikins LR Seimo narė Rasa Juknevičienė.

Ceremoniją ves Kauno ceremonimeistras Kęstutis Ignatavičius. Pasiklausysime dekanės Sigitos Saulėnienės pasakojimo apie menininkų kalvę, aplankysime dailės darbų parodą, skirtą žymaus tapytojo ir meno mokyklos įkūrėjo Justino Vienožinskio atminimui, kurioje eksponuojami plenero „Peizažo interpretacija” metu sukurti darbai. Žaliakalnietis poetas Edmundas Janušaitis pasakos, kur slypi Žaliakalnio dvasia. Vyks teatralizuota vakaronė su Žaliakalnio folkloro klubu „Liktužė”.

Renkamės Kauno kolegijos Justino Vienožinskio menų fakulteto kieme, A.Mackevičiaus g. 27.

EUROPOS PAVELDO DIENOMS M. ir K.Pet­raus­kų lie­tu­vių mu­zi­kos mu­zie­jus ir J.Gruo­džio me­mo­ria­li­nis mu­zie­jus kvie­čia į ne­mo­ka­mus ren­gi­nius, skir­tus Eu­ro­pos pa­vel­do die­noms Kau­ne.

Rug­sė­jo 17 d. 13 val. kul­tū­ri­nio tu­riz­mo marš­ ru­tas – edu­ka­ci­nė pro­gra­ma au­to­bu­su ŽYMIŲ MUZIKŲ PĖDSAKAI ŽALIAKALNYJE (ren­ ka­mės prie „Sau­lės” gim­na­zi­jos cen­tri­nio įė­ji­mo, Sa­va­no­rių pr. 46). Ap­lan­ky­si­me vie­tas, kur gy­ve­no, dir­bo ir kū­rė žy­mūs Ža­lia­kal­nio mu­zi­kai. Su­ži­no­si­me, kur bu­vo įkur­ta pir­mo­ ji Ne­pri­klau­so­mos Lie­tu­vos mu­zi­kos mo­kyk­la, kas įkvė­pė gy­vy­bės Kau­no ka­ri­lio­nui, or­ga­ni­ za­vo pir­mą­sias Dai­nų šven­tes Kau­ne, su­kū­ rė dai­ną, ta­pu­sią tau­tos gies­me. Ke­liau­da­mi siau­ro­mis Ža­lia­kal­nio gat­ve­lė­mis, su­sto­si­me prie na­mų, me­nan­čių gar­sius kom­po­zi­to­rius Juo­zą Gruo­dį, Mi­ką Pet­raus­ką, Alek­san­drą Ka­ča­naus­ką, Vik­to­rą Kup­re­vi­čių, Juo­zą Pa­kal­ nį, kla­si­ki­nės gi­ta­ros pe­da­go­gą Jur­gį Rim­ke­ vi­čių. Iš­gir­si­me daug įdo­mių fak­tų iš žy­mių dai­ni­nin­kų Kip­ro Pet­raus­ko, Ros­tis­la­vo An­dre­ je­vo, An­ta­no Ku­čin­gio, Ma­ri­jo­nos Ra­kaus­kai­ tės, Ju­li­jos Dva­rio­nai­tės ir Ade­lės Ga­lau­nie­nės gy­ve­ni­mo. Pa­žin­tį su Ža­lia­kal­ny­je gy­ve­nu­siais gar­siais mu­zi­kais baig­si­me M. ir K.Pet­raus­kų lie­tu­vių mu­zi­kos mu­zie­ju­je.

Rug­sė­jo 20 d. 16 val. – kom­po­zi­to­riaus J.Gruo­džio na­mo-me­mo­ria­li­nio mu­zie­jaus pri­sta­ty­mas ir te­at­ra­li­zuo­tas edu­ka­ci­nis ren­ gi­nys jau­ni­mui (ren­ka­mės J.Gruo­džio mu­ zie­ju­je, Sa­la­ko g. 18).

Bū­ti­na re­gist­ruo­tis iš anks­to tel. (8 37) 732 498 ir e. paš­tu ri­ta.suo­pie­ne@gmail.com. Šios edu­ka­ci­nės pro­gra­mos at­ei­ty­je bus mo­ka­mos ir ren­gia­mos nuo­lat. No­rin­tie­ji ga­li už­si­sa­ky­ti iš anks­to.

XII ALEKSOTO ŠVENTĖ „PIKNIKAS GRAFO DVARE” Rug­sė­jo 16 d. VDU Kau­no bo­ta­ni­kos so­de.

Pra­džia 13 val. Šven­tė­je – ki­li­mų iš ru­dens gė­ry­bių pri­sta­ty­mas ir vai­kų kon­cer­ti­nė pro­ gra­ma. Pa­si­ro­dys: Tir­ki­liš­kių lop­še­lis-dar­ že­lis; 36-asis vai­kų dar­že­lis; Alek­so­to dar­ že­lis-mo­kyk­la; Tir­ki­liš­kių pra­di­nė mo­kyk­la; Kau­no Ju­li­ja­na­vos ka­ta­li­kiš­ka vi­du­ri­nė mo­ kyk­la; J.Dob­ke­vi­čiaus vi­du­ri­nė mo­kyk­la. Šven­tės da­ly­viams ir sve­čiams kon­cer­tuos an­sam­blis „Dzū­ki­jos ai­das”, Alek­so­to liau­ diš­kos mu­zi­kos an­sam­blis SVIRBĖ, le­gen­di­ nė gru­pė RONDO ir cho­ras BOŽOLĖ. Šven­tės or­ga­ni­za­to­riai: Alek­so­to se­niū­ni­ja, Alek­so­to ben­druo­me­nės cen­tras, VDU Kau­ no bo­ta­ni­kos so­das.

39

šeštadienis, rugsėjo 15, 2012

kas, kur, kada Amžinąjį atilsį

teatras

Regeneracijos ir cheminio baro darbuotoją Vitą RULINSKĄ skaudžią netekties valandą, mirus mylimai mamai, nuoširdžiai užjaučia UAB „Korelita“ kolektyvas.

Pabirę kaip ašaros Amžinybės dugnan rieda Tavo, Tėve, gyvenimo ir meilės ženklai... Prisiminimų soduose žydės Tavasis gyvenimo medis...

Nuoširdžiai užjaučiame mokytoją Ireną STANKEVIČIENĘ, mirus mylimam tėveliui.

Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centro bendruomenė

KAuno valstybinis dramos TEATRAS Laisvės al. 71, tel. 224 064 www.dramosteatras.lt

Rugsėjo 16 d. 15 val. – Inesa Paliulytė.

LIŪDNAS DIEVAS. Liūdna istorija visai šeimai. Rež. Inesa Paliulytė. Ilgoji salė.

Rugsėjo 19 d. 18 val. – Biljana Srlbjanovič.

SKĖRIAI. Dviejų dalių tragikomedija. Rež.

Rolandas Atkočiūnas. Ilgoji salė.

Rugsėjo 20 d. 18 val. – Sofi Oksanen. APSIVALYMAS. Vienos dalies drama. Rež. Jonas Jurašas. Rūtos salė.

KAUNO VALSTYBINIS LĖLIŲ TEATRAS Pigiai parduoda PAMINKLUS, TVORELES IŠ JUODO IR SPALVOTO GRANITO gamintojo kainomis. Kiniškais paminklais neprekiaujame. Tel. 8 699 80 865.

1009478

VISOS KAPŲ PRIEŽIŪROS PASLAUGOS: kapo dekoravimas skaldele, smėliu, juodžemiu. Tvarkymas po laidotuvių. Senų kapaviečių restauravimas, atnaujinimas. Trinkelių, plytelių, skaldytų akmenų klojimas. PAMINKLAI, AKMENS PLOKŠTĖS: paruošiame kapavietės projektus, gaminame įvairius paminklus iš kokybiško suomiško akmens. Liejame pamatus ir atliekame kitus betonavimo darbus. AKCIJA! PAMATŲ LIEJIMAS – nuo 450 Lt. Tel. 8 648 55 567; (8 37) 334 633, Savanorių pr. 225 („Juzėje“). www.kapineta.lt.

1007574

„Liūdinga“. Laidojimas, mirusiųjų paėmimas iš namų ir gydymo įstaigų. Kremavimas 488 Lt (kaina gali keistis priklausomai nuo Lenkijos zloto kurso lito atžvilgiu pirkimo dieną). Mirusiųjų parvežimas iš užsienio. Platus gedulo drabužių, reikmenų ir atributikos pasirinkimas. Užsakymų priėmimas – 24 val. per parą be poilsio dienų M.Daukšos g. 37, Vytauto pr. 47. Šarvojame Vytauto pr. 44A, S.Žukausko g. 3B, Radvilėnų pl. 15A, V.Krėvės pr. 95A, Aleksoto bažnyčioje. Tel. (8 37) 200 839, 8 633 33 399.

1007526

Laisvės al. 87A

Rugsėjo 15 d. 12 val. – Mažojoje scenoje GULBĖ – KARALIAUS PATI, rež. N.Indriūnaitė (lietuvių liaudies pasakos motyvais), nuo 5 metų.

Rug­sė­jo 16 d. 12 val. – ZUIKIO KAPRIZAI, rež. A.Stan­ke­vi­čius (spek­tak­lis-žai­di­mas apie tai, kas nu­ti­ko už­si­spy­rė­liui zui­ku­čiui), nuo 3 metų.

KAuno KAMERINIS TEATRAS Kęstu­čio g. 74A, www.ka­me­ri­nis­te­at­ras.lt, in­fo@ka­me­ri­nis­te­at­ras.lt

Rug­sė­jo 20 d. 18 val. – E.Jo­nes­ko. PLIKAGALVĖ DAINININKĖ. Vie­nos da­lies ab­sur­do ko­me­di­ja. Re­ži­sie­rius S.Ru­bi­no­vas.

Rug­sė­jo 21 d. 18 val. – ARBATOS GĖRIMO CEREMONIJA. Ren­gi­nį or­ga­ni­zuo­ja Ja­po­ni­ jos am­ba­sa­da (ren­gi­nys ne­mo­ka­mas).

KAUNO MAŽASIS TEATRAS M.Dauk­šos g. 34, tel. 408 470, 226 090, www.tiketa.lt, www.bilietai.lt, www.ma­za­sis­te­at­ras.lt

„Sielvartas“ – laidojimo paslaugos visoje Lietuvoje. KREMAVIMAS. Mirusiųjų paėmimas iš namų, ligoninių, įstaigų. Dokumentų sutvarkymas. Laidojame už valstybės pašalpas. Drabužiai, karstai, atributika. Mus rasite Žaibo g. 4, Šilainiuose (šalia Šventosios Dvasios bažnyčios). Tel. (8 37) 237 722, 8 650 91 647.

Dirbame visą parą.

Rugsėjo 15 d. 18 val. – PREMJERA. Edwardas Albee. SILVIJA. Rež. V.Balsys.

1017923

DOMINO TEATRAS Rug­sė­jo 16 d. 18 val. – ko­me­di­ja ŽIRKLĖS. Re­ži­sie­rius M.Sla­wins­kis.

„PRARADIMAS“ – laidojimo paslaugos, kremavimas, parvežimas iš užsienio, platus laidojimo reikmenų pasirinkimas, paėmimas iš namų ir ligoninių, šaldytuvai, dokumentų sutvarkymas, giesmininkai, smuikas, gėlės, naujas MERCEDES katafalkas. Renovuotos šarvojimo salės Panerių g. 19, Vilijampolėje – NEMOKAMAI. Šarvojame Saulėtekio, Šv. Antano, Aleksoto bažnyčiose, S.Žukauko g. 3B, Perlojos g. 37, Kauno r. šarvojimo salėse. Užsakymai priimami 24 val. per parą be poilsio dienų – K.Petrausko g. 28, Žaliakalnis. Tel. (8 37) 730 200, 8 650 68 220. Taikome nuolaidas.

1005410

KLEPSYDRA. Visos laidojimo paslaugos. Pigiausias Lietuvoje KREMAVIMAS (su karstu ir kapsule). Šarvojimo salės visame mieste. Paėmimas iš namų ir gydymo įstaigų, šaldytuvai. Tarptautiniai pervežimai. Užsakymai priimami visą parą Baltijos g.

81B, Kaunas, tel. 731 675, 8 673 92 989. www.klepsydra.lt.

1017563

PAMINKLAI. Gaminame paminklus, dengiame kapavietes granito plokštėmis, užpilame kapą granito skalda, liejame pamatus, atnaujiname senus paminklus, kalame raides. Dirbame visoje Lietuvoje. Tel. 8 647 09 401, 384 912; www.uabpaminklai.lt.

Raudondvario pl. 115A, Kaunas. Partneriai: K.Kasakausko g. 64 – Akmenė; J.Basanavičiaus g. 12 – Jonava; Ramybės g. 7, Garliava. Laidojimo reikmenys, paslaugos, kremavimas – tel. 8 615 50 520, 8 686 45 729.

1015385

„GIRSTUČIO“ RŪMAI Ko­vo 11-osios g. 26, tel. 454 480, www.girs­tu­tis.lt

renginiai KAUNO KULTŪROS CENTRAS „TAUTOS NAMAI“ Vytauto pr. 79/Kęstučio g. 1

Rugsėjo 15 d. 13 val. – Kauno rusų klubo „Nadežda” koncertas, skirtas klubo 15 metų jubiliejui. Renginys nemokamas.

VYTAUTO DIDŽIOJO KARO MUZIEJAUS SODELIS Rug­sė­jo 15 ir 16 d. 16–16.30 val. – Kau­no mies­to ka­ri­lio­nie­riaus Giedriaus Kuprevičiaus at­lie­ka­mi VARPŲ MUZIKOS KONCERTAI. Skam­bės vo­kie­čių mu­zi­ka.

KAUNO ARKIKATEDRA BAZILIKA Vilniaus g. 1

Rugsėjo mėnesio sekmadieniais 16 val. arkikatedroje bazilikoje vyksta Kauno religinės muzikos centro (KRMC) organizuojama profesionalių menininkų kultūrinė akcija – koncertų ciklas „Kad vėl sugaustų didieji Kauno arkikatedros vargonai”.

Rugsėjo 16 d. koncerte dalyvaus solistai Kristina Siurbytė (sopranas), Jomantė Šležaitė (sopranas), Povilas Padleckis (tenoras), Algis Šeduikis (saksofonas), Dalia Jatautaitė (vargonai) ir Antanas Preikša (skaitovas). Įėjimas nemokamas.

PAVEIKSLŲ GALERIJA K.Do­ne­lai­čio g. 16

„Kauno dienos“ reklamos pardavimo skyriaus tel. 302 234, 308 863, 308 864, 302 230.

Rug­sė­jo 16 d. 13 val. – edu­ka­ci­nis už­si­ė­mi­ mas „Šei­mos sa­vait­ga­lis mu­zie­ju­je – me­no pa­ži­ni­mo pa­mo­ka”. Čia sma­giai ir tu­ri­nin­ gai pra­lei­si­te sek­ma­die­nio po­pie­tę at­ke­lia­ vę į Ma­ri­jam­po­lės kraš­to­ty­ros mu­zie­jaus pa­ro­dą „Sū­du­vos spal­vos”.

Ga­lė­si­te dar kar­te­lį žvilg­te­lė­ti į ga­na ge­rai vi­siems pa­žįs­ta­mą tra­di­ci­nę teks­ti­lę. Ta­čiau ar tik­rai pa­žįs­ta­mą? Su­val­kie­čių kaip ir Ma­žo­sios Lie­tu­vos re­gio­no au­di­nių raš­tai ir spal­vos iš­si­ski­ria sa­vo rim­tu­mu, gal šiek tiek liūd­nu­mu ir la­bai ap­gal­vo­tais spal­ vi­niais spren­di­mais. Pa­ro­do­je pri­sta­to­mi gra­žiau­si ir Su­val­ki­jos re­gio­nui bū­din­giau­si pa­vyz­džiai. Pro­gra­mos su­ma­ny­to­ja ta­py­to­ ja Eg­lė Ve­la­niš­ky­tė ne­leis nuo­bo­džiau­ti nei su­au­gu­sie­siems, nei vai­kams. Už­si­ė­mi­mo me­tu ne tik pa­si­sem­si­te ži­nių apie Sū­du­vos

kraš­to au­di­nių raš­tus ir spal­vas, bet ga­lė­ si­te iš­ban­dy­ti ir juos­tų py­ni­mo tech­ni­ką (re­ko­men­duo­ja­ma at­si­neš­ti siū­lų ka­muo­ liu­kų). Pa­si­tei­rauti te­l. (8 37) 221 779.

A. ir J.JUŠKŲ ETNINĖS KULTŪROS MUZIEJUS Kauno mažoji g. 2, Vilkija, Kauno r., tel. 556 400

Rugsėjo 16 d. 15 val. – Vidos Korn (Kaunas) fotografijos parodos ČEPKELIŲ SPALVOS atidarymas. Dalyvaus autorė ir akustinė grupė „Vėjūkas” (Jurbarkas).

ŠV. PRANCIŠKAUS KSAVERO (JĖZUITŲ) BAŽNYČIA Rotušės a. 9

Rugsėjo 16 d. 18 val. skambės Ukrainos kompozitorių sakralinė muzika. Atliks Ivano-Frankovsko kamerinis choras „Voskresinnia” (meno vadovas ir dirigentas Volodimiras Rudnickis). Įėjimas nemokamas.

KAUNO KARININKŲ RAMOVĖ A.Mic­ke­vi­čiaus g. 19

Rug­sė­jo 17 d. 16 val. – li­te­ra­tū­ros ir mu­zi­ kos po­pie­tė „Pa­va­sa­ris Pa­san­dra­vy. Tei­sy­bė dar kos­ti Si­bi­re...”, skir­ta po­eto ir ku­ni­go Mai­ro­nio ju­bi­lie­ji­niams me­tams pa­mi­nė­ti.

Da­ly­vaus pro­gra­mos su­ma­ny­to­ja ir at­li­kė­ja ak­to­rė Da­lia Jan­kaus­kai­tė, bar­das An­drius Ku­li­kaus­kas ir Kas­ty­tis Mi­kiš­ka (bir­by­nė).

Or­ga­ni­za­to­riai – LPKTS Kau­no fi­lia­las.

V.KUDIRKOS VIEšOJI BIBLIOTEKA Laisvės al. 57

Nuo rugsėjo 18 d. veiks parodos: „Žiemgalos” leidyklos leidiniai 1998–2012” ir Vytauto Didžpetrio fotografijos paroda „Šiaurės Lietuva: kraštovaizdis”.

GIRSTUPIO PADALINYS Kovo 11-osios g. 22

Atidaryta architekto, dailininko Jono Lukšės paroda „Kryždirbystės kūrinių Kaune piešiniai”.

MAIRONIO LIETUVIŲ LITERATŪROS MUZIEJUS Ro­tu­šės a. 13

LANKYTOJAMS! Vyk­do­mas vals­ty­bės in­ves­ti­ci­jų pro­jek­tas „Mai­ro­nio lie­tu­vių li­te­ra­tū­ros mu­zie­jaus Ro­tu­šės a. 13, Kau­nas, re­konst­ra­vi­mas”, todėl dėl su­dė­tin­gų re­mon­to dar­bų mu­zie­ jaus du­ris lan­ky­to­jams at­ver­si­me rug­sė­jo 18 d. At­si­pra­šo­me dėl ne­pa­to­gu­mų, pri­rei­ kus skam­bin­ti te­le­fo­nais: (8 37) 201 284, 206 842, 207 477.

In­for­ma­ci­ja sve­tai­nė­je www.mai­ro­nio­mu­zie­jus.lt.

KAUNO APSKRITIES VIEšOJI BIBLIOTEKA Ra­das­tų g. 2, II a. fo­jė

Iki spalio 2 d. veikia Pa­ne­vė­žio kraš­to­ty­ros mu­zie­jaus kilnojamoji pa­ro­da „Gab­rie­lė Pet­ke­vi­čai­tė-Bi­tė: gy­ve­ni­mas tė­vy­nei ir žmo­gui”. Jo­je pri­sta­to­mas ra­šy­to­jos, vi­suo­ me­nės vei­kė­jos Gab­rie­lės Pet­ke­vi­čai­tės-Bi­ tės gy­ve­ni­mas, veik­la ir šei­ma.

kinas KINO TEATRAS „ROMUVA“ Lais­vės al. 54

Rugsėjo 15 d. 15 val. – „Spragtukas” (rež.

Andrei Konchalovsky, fantastinis, veiksmo, miuziklas, Anglija, Vengrija, 2010 m., visai šeimai). 17 val. – „Raudonos šviesos” (rež.

Rodrigo Cortés’as, trileris, Ispanija, JAV, 2012 m., anglų k., lietuviški subtitrai, N 13, vaidina Robertas De Niro, Elizabeth Olsen, Cillianas Murphy, Sigourney Weaver). 19 val.

– „Draugiškas seksas” (rež. Willas Gluckas, romantinė komedija, JAV, 2011 m., T, vaidina Justinas Timberlake’as ir Mila Kunis).

Rugsėjo 16 d. 16 val. – „Raudonos šviesos” (rež. Rodrigo Cortés’as, trileris, Ispanija, JAV, 2012 m., anglų k., lietuviški subtitrai, N 13, vaidina Robertas De Niro, Elizabeth Olsen, Cillianas Murphy, Sigourney Weaver).

18 val. – nemokamas seansas „Klounai be sienų” (danų dokumentinis filmas, kuriame pasakojama tikra istorija apie ligoninėje dirbančio klouno ir vėžiu sergančio berniuko draugystę).

Kitų kino teatrų repertuarai – priede „TV DIENA“

DATOS (rugsėjo 15 d.)

Pasaulinė kovos su prostatos vėžiu diena Tarptautinė demokratijos diena Miškininko diena 1907 m. gimė tautodailininkas, skulptorius Lionginas Šepka.

1916 m. Pirmajame pasauliniame kare buvo pirmą kartą panaudoti tankai.

1946 m. gimė amerikiečių režisierius Oliveris Stone’as.

1974 m. gimė dirigentas Modestas Pitrėnas.

1984 m. gimė Velso princas Harry, princo Charleso ir Dianos sūnus.

horoskopai Avinas (03 21–04 20). Palanki diena kurti planus, priimti sprendimus. Rasite išeitį iš bet kokios probleminės situacijos. Jaučiate, kad sekasi, todėl su viskuo susitvarkote. Nešvaistykite šios puikios dienos smulkmenoms, pailsėti suspėsite ir vėliau.

Jautis (04 21–05 20). Pajusite stiprų poreikį bendrauti. Būkite atsargus, nes teks rinktis – išsaugoti draugystę ar ginti savo idėjas. Norėsite plaukti prieš srovę.

Dvyniai (05 21–06 21). Klaidingai įvertinsite savo jėgas, užsiimsite veikla, kuri prieštaraus jūsų tikslams. Visa tai gali sugadinti šią dieną, todėl stenkitės neperžengti ribų. Jeigu viskas klostosi ne taip, kaip reikia, užsiimkite kokiu nors maloniu reikalu.

Vėžys (06 22–07 22). Viskas vyks sklandžiai. Tinkamai organizuotas darbas neturėtų kelti rūpesčių. Laikas pagalvoti apie tobulinimosi ar karjeros galimybes. Viskas, ką suplanuosite, ateityje gali tapti realybe.

Liūtas (07 23–08 23). Esate nusivylęs savo karjera. Jūsų nepasitenkinimas gali turėti neigiamos įtakos visai dienai. Dėl aplinkinių provokacijų galite prarasti savitvardą. Pasistenkite būti kantrus ir pasiruoškite emocijų protrūkiui.

Mergelė (08 24–09 23). Palanki diena atlikti įvairius darbus. Gera organizacija padės įveikti bet kokią užduotį. Esate kupinas energijos ir emocijų, bet nepraraskite savitvardos. Nesiimkite nieko naujo ir sudėtingo.

Svarstyklės (09 24–10 23). Būsite ypač darbingas, tad nepraleiskite galimybės padaryti dvigubai daugiau nei įprasta.

Skorpionas (10 24–11 22). Tinkamas laikas imtis iniciatyvos. Jus palaikys aplinkiniai. Jų parama nelabai reikalinga, nes esate pats pajėgus tapti lyderiu, tempiančiu į priekį bet kokį naują užmojį. Šaulys (11 23–12 21). Pasitelkite vaizduotę dirbdamas net pačius nuobodžiausius darbus. Tai padės greičiau ir lengviau viską užbaigti.

Ožiaragis (12 22–01 20). Net knyga ar filmas nepadės atitolti nuo realybės. Jausitės vienišas. Gelbės darbas, fizinis krūvis, pasivaikščiojimas. Venkite tuščiai leisti laiką.

Vandenis (01 21–02 19). Aplinkinių pripažinimas ir įvertinimas turės didelę įtaką. Dėl jūsų sugebėjimo teisingai pasirinkti puikiai seksis kilti karjeros laiptais. Žuvys (02 20–03 20). Galite susikivirčyti su vyresniu ar autoritetingu žmogumi. Nebūtina suprasti visko paraidžiui Jei sugebate susitvardyti, vadinasi, suprantate konfliktų pražūtingumą ir ne laiku ištartų žodžių padarinius.

Orai

Savaitgalį Lietuvoje numatomi vėsūs orai su lietumi. Šiandien daugelyje rajonų protarpiais lis. Temperatūra 15–17 laipsnių šilumos. Sekmadienį orai gerės. Lietaus bus nedaug, vėjas rims, bus vidutiniškai šilta: naktį – 7–14, dieną – 17–19 laipsnių šilumos.

Šiandien, rugsėjo 15 d.

+17

+16

Telšiai

+17

Šiauliai

Klaipėda

+15

Panevėžys

+15

Utena

+17

Tauragė

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia) teka Mėnulis leidžiasi

6.51 19.34 12.43 6.02 18.47

259-oji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 107 dienos.

Saulė Mergelės ženkle.

+16

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +32 Berlynas +17 Brazilija +31 Briuselis +18 Dublinas +16 Kairas +33 Keiptaunas +24 Kopenhaga +18

Londonas +21 Madridas +33 Maskva +20 Minskas +15 Niujorkas +25 Oslas +18 Paryžius +21 Pekinas +26

orai kaune šiandien

Praha +19 Ryga +16 Roma +25 Sidnėjus +21 Talinas +16 Tel Avivas +32 Tokijas +30 Varšuva +18

+15

+17

Vėjas

Marijampolė

Vilnius

+16

Alytus

4–8 m/s

Vardai Šiandien:

Erdvilas, Eugenija, Nikodemas, Rimgailė, Rolandas, Vismantas.

Rytoj:

Alemandas, Edita, Eufemija, Gediminas, Jogintė, Kamilė, Kipras, Kiprijonas, Kornelijus, Rimgaudas.

Se­no­lių pa­ste­bė­ji­mai

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+12

+16

+12

+13

6

+12

+17

+13

+11

4

+12

+18

+14

+10

5

rytoj

poryt

Lie­tu­vos hid­ro­me­teo­ro­lo­gi­jos cent­ras pri­me­na se­no­l ių pa­ste­bė­ji­mus apie rug­sė­jo orus. Sau­lė­tas su griaus­ti­niais rug­sė­jis pra­na­šau­ja daug snie­go žie­ mą, o že­mę ap­klo­jan­tys vo­ra­tink­liai – ge­rą orą. Rug­sė­jo griaus­mas pra­na­ šau­ja daug snie­go žie­mą. Jei ger­vės iš­ skren­da iki My­ko­li­nių (rug­sė­jo 29 d.), šv. Ka­lė­dos bus šil­tos. Jei rū­kas lei­džia­ si že­myn ir lai­ko­si prie že­mės – bus ge­ ras oras. Sau­lė­tas rug­sė­jis ki­tiems me­ tams duo­ną ruo­šia. Jei kir­mi­nai grau­ žia obuo­lius, bus gi­li žie­ma. Kle­vai auk­ su pa­si­da­bi­no – po mė­ne­sio lauk šal­čių ir dar­ga­nų.

KD inf., Tomo Lukšio (BFL) nuo­tr.

įvairenybės

Dar­že­liai su gand­ra­liz­džio funk­ci­ja Da­ni­jo­je gru­pė vai­kų dar­že­lių tė­ vams siū­lo pa­slau­gą, ku­rios šiems ga­li bū­ti sun­ku at­si­sa­ky­ti, ra­šo­ma BBC tink­la­la­py­je. Jie ža­da ne­mo­ ka­mą dvie­jų va­lan­dų vai­kų prie­ žiū­rą ket­vir­ta­die­nį va­ka­re, kad tė­vai ga­lė­tų anks­čiau ei­ti į lo­vą ir pa­si­rū­pin­ti bū­si­mo­mis at­ža­ lo­mis.

Nor­fiu­no vai­kų dar­že­lio „Žio­ ge­liai“ at­sto­vės Dor­te Ny­man tei­ gi­mu, ma­žas gims­ta­mu­mas reiš­ kia neuž­tik­rin­tą dar­že­lių atei­tį.

Mo­te­ris ti­ki­si, kad be­veik pu­ sė vai­kus į jų įstai­gą ve­dan­čių tė­ vų pa­si­nau­dos šiuo pa­siū­ly­mu: „Dar­že­ly­je yra 42 vai­kai, o šią­nakt mes rū­pin­si­mės 20-čia iš jų.“ De­ja, ne vi­si tė­vai lais­vą lai­ ką pa­nau­dos rei­kia­mam tiks­lui. „Dau­ge­lis sa­ko: „Ge­rai, mes at­ ve­si­me sa­vo vai­kus į va­ka­rė­lį, bet dau­giau vai­kų iš mū­sų ne­si­ti­kė­ki­ te!“ – pa­sa­ko­jo D.Ny­man.

Auk­lė­to­ja sa­kė, kad vai­kams ji su­rengs va­ka­rė­lį, pa­dengs sta­lą ir jie klau­sy­sis mu­zi­kos.

„Jei­gu ku­ris iš vai­kų pa­klaus, kam tas va­ka­rė­lis, mes jiems at­sa­ky­si­me, kad tai su­teiks tė­vams pro­gą pa­si­ kal­bė­ti na­muo­se“, – paaiš­ki­no ji.

To­kią pa­slau­gą vie­nai nak­čiai siū­lo dar še­ši dar­že­liai, esan­tys ta­me ra­jo­ne. Jei­gu jų pla­nas pa­si­ tei­sins, to­kių vai­kų va­ka­rė­lių bus ir dau­giau. Vai­kų prie­žiū­ros įstai­ gų dar­buo­to­jai no­ri at­kreip­ti dė­ me­sį į ma­žė­jan­tį gims­ta­mu­mą ir im­tis ko­kių nors prie­mo­nių.

Pa­sak BBC ko­res­pon­den­to, pa­gal gims­ta­mu­mą Da­ni­ja yra 185 vie­to­je iš 221 pa­sau­lio vals­ty­bių. Jei­gu vy­ res­nių­jų ša­lies gy­ven­to­jų da­lis ir to­liau augs, Da­ni­ja ne­be­su­ge­bės iš­lai­ky­ti pen­si­nin­kų ir mo­kė­ti ki­to­ kias so­cia­li­nes pa­šal­pas, sa­kė jis.

Vie­tos val­džia taip pat ma­ži­na fi­nan­sa­vi­mą dar­že­liams, pri­dū­rė D.Ny­man. „Be pi­ni­gų mes ne­ga­lė­si­me ge­ rai pri­žiū­rė­ti vai­kų, o jei­gu vai­kų neuž­teks, trūks dar­bo vie­tų mū­sų dar­buo­to­jams“, – paaiš­ki­no ji.

BNS inf.

Pa­lan­go­je – tra­di­ci­niai svei­kuo­lių at­lai­dai

Sveika: šventėje bus ga­li­ma pa­

ra­gau­ti ve­ge­ta­riš­kų pa­tie­ka­lų.

Svei­ką gy­ven­se­ną pro­pa­guo­jan­tys kau­nie­čiai tu­rė­tų ge­rai su­si­pla­ nuo­ti ar­ti­miau­sius lais­va­die­nius, kad ki­tą sa­vait­ga­lį ga­lė­tų nu­vyk­ ti iki Pa­lan­gos, kur vyks tūks­tan­ čio sta­lų šven­tė „Pa­lan­gos sta­las 2012“. Į di­džiau­sią ku­ror­to ru­dens šven­tę pir­mą kar­tą įsi­lie­ja Lie­tu­ vos svei­kuo­lių są­jun­gos ren­gia­ma 21-oji svei­ko mais­to šven­tė. Šie­me­tės svei­ko mais­to šven­tės te­ma – „Slė­pi­nys sėk­loj“. Ji skir­ ta vi­siems, be­si­do­min­tie­siems vi­ sa­ver­te mi­ty­ba. „Su­si­do­mė­ji­mas svei­ka gy­ven­se­na ir mi­ty­ba Lie­tu­ vo­je la­bai po­pu­lia­rė­ja, vis jau­nes­ni žmo­nės ima gal­vo­ti ne tik apie sa­ vo fi­zi­nę, bet ir apie dva­si­nę svei­ ka­tą, ko­ky­biš­ką, en­tu­ziaz­mo ku­ pi­ną gy­ve­ni­mą. Ar­tė­jant šal­ta­jam me­tų pe­rio­dui, daž­nas su­si­du­ria su klau­si­mu: ką val­gy­ti, kai dar­že neau­ga nei uo­gos, nei vai­siai, nei dar­žo­vės? Svei­ko mais­to šven­tė „Slė­pi­nys sėk­loj“ yra skir­ta pa­dė­

ti su­ras­ti at­sa­ky­mus į šį klau­si­mą“, – sa­kė Lie­tu­vos svei­kuo­lių są­jun­ gos vi­cep­re­zi­den­tė Si­gi­ta Kriau­ čiū­nie­nė. Šven­tės kul­mi­na­ci­ja vyks ki­ tą šeš­ta­die­nį J.Ba­sa­na­vi­čiaus gat­ vės ga­le, prie Pa­lan­gos til­to: čia šur­mu­liuos te­mi­nių, de­gus­ta­ci­nių ir šei­mi­nin­kių šei­mi­nin­kės sta­ lų kon­kur­sai. Va­ka­re vi­sų da­ly­vių lauks nu­ga­lė­to­jų ap­do­va­no­ji­mo va­ ka­ras ir va­ka­ro­nė.

Sek­ma­die­nį vyks pra­kti­nis se­mi­ na­ras-de­gus­ta­ci­ja „Ajur­ve­di­nė mi­ ty­ba“, ren­gi­ny­je bus ga­li­ma pa­ra­ gau­ti ve­ge­ta­riš­kų pa­tie­ka­lų.

Vi­sos Lie­tu­vos svei­kuo­lių są­jun­ gos ren­gia­mos šven­tės tu­ri vie­ną svar­bų ak­se­sua­rą – ry­ti­nė mankš­ta ir mau­dy­nės jū­ro­je bet ko­kiu oru.

Tad ir šiais me­tais kiek­vie­nas no­ rin­tis Pa­lan­gos sve­čias ga­lės pri­si­ jung­ti ir pa­jus­ti, kiek daug ener­gi­ jos tai su­tei­kia.

KD inf.