2012-09-15 Vilniaus diena by Diena Media News

TODĖL, KAD ESU VILNIETIS

Tikros sostinės naujienos Šeštadienis, rugsėjo 15 d., 2012 m. Nr. 216 (1415)

diena.lt

Taikiklyje

2,50 Lt NE PROGRtA 38

Vyrų džiau gsmas – meluojančio s moTerys

2012 m. rugsė jo

15 d.

MOs

KuLINArIjA Burokė transformaci lių jos

bIbLIoTeKA Gy venimo sutemos ir auš ra

kino foTeli s

Seimo rinkimai:

9p.

Atspėk, kas laimės?

Romą Šiandien priedas v aldo meil ė TV her Pas nuo ojus takas kaip ma – haradža

Vilnijos dvaruose šeimininkauja šmėklos Paveldosaugininkai skambina pavojaus varpais dėl griūvan čių verslininko Viktoro Uspaskicho dvarų, tačiau čia pat, Vilniaus pašonėje, situacija neką ge resnė – griūva ir pri vatūs, ir net savi valdybei priklau santys dvarai.

Tiražas 36 960

Vieša paslaptis, kad D.Grybauskaitė Darbo partijos atžvilgiu nusistačiusi neigiamai. Tam yra priežasčių. Politologas Vytautas Dumbliauskas

8p. miestas

Vilniečiai mokytojų protesto nepalaikė Vilniuje, prie Švietimo ir mokslo ministerijos, vakar keliasdešimt pedagogų piketu piktinosi švie timo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus politika. 2p. miestas

Raunamos Vilniaus teatro šaknys Režisierius Gintaras Varnas prognozuoja, kad mažieji sos tinės teatrai išnyks. Anot jo, me nininkai nereikalingi nei miestui, nei valstybei. 2p.

Andrejus Žukovskis a.zukovski@diena.lt

Supa tvarkingas parkas

Du iš trijų unikalių šalia sostinės esančių grafų Tiškevičių valdytų dvarų, esančių unikaliuose prancūzų kraštovaizdžio architekto Édouard’o François André XX a. pr. projektuo tose parkuose, taip pat ties išnykimo riba.

ekonomika

Maisto kainų įkaitai Diagnozė: smarkiai prastėjanti Lentvario dvaro būklė paveldosaugininkams kelia susirūpinimą.

Gedimino Bartuškos nuotr.

Lietuva: JAV pagaliau parinko naują ambasadorių į Vilnių

šiandien Pasaulis

Savaitė horoskop S ir Kryžiaž as odiS

Jungtinės Europos Valstijos – įgy vendinamas planas ar tik rožinė svajonė? 12p.

Šeštadienis

Lietuvos totorė Rinata Ib ragimova po publikacijų „Vilniaus dienoje“ toto rių bendruomenės buvo pakviesta apsilankyti is torinėje tėvynėje – Ta tarstane vykusioje pasau lio totorių jaunimo konfe rencijoje. Nors mergina ne kartą yra lankiusis Tatars tane, šįkart daug dalykų jai buvo naujovė. Pirmą kart ji vyko ir į vienu gra žiausių Rusijos didmiesčių laikomą Tatarstano sos tinę – Kazanę. 24p.

5p. Sportas

Ilgametis Lietuvos tautinio olim pinio komiteto prezidentas Artūras Poviliūnas nusprendė nebekandi datuoti į Lietuvos tautinio olimpi nio komiteto prezidento postą. 17p.

TV diena

Choreografas Jurijus Smoriginas dėl savo aštrių kalbų pelnė didžiausio TV chamo, cinizmo ir narcicizmo mokytojo etiketę. Ir vargiai kas tiki, kad gyvenime jis visai kitoks. Tą ki tokį J.Smoriginą šįkart bando nuta pyti „TV diena“.

Duonos ir kiaulienos tiekėjai prekybos tinklus jau informavo apie netrukus brangsiančią pro dukciją, tačiau pastarieji galutinės kainos stengsis nekelti. 6p. menas ir pramogos

Kino genijus pristatys festivalį Dokumentinių filmų gerbėjai kalendoriuje turėtų ryškiai pažymėti rugsėjo 20–22 d. Tuo metu Vilniuje viešės Viktoras Kosa kovskis. 30p.

ŠeštADIENIS, rugsėjo 15, 2012

miestas diena.lt/naujienos/miestas

Menininkai naikin

Tai, ką prognozuoja režisierius Ginta ras Varnas, skamba labai liūdnai: mažie ji sostinės ir kitų didmiesčių teatrai gali išnykti. Situaciją galėtų išgelbėti mažes ni mokesčiai ir nuoseklesnis finansa vimas. Tačiau nevalstybinio nepriklau somo Vilniaus teatro vadovas, atrodo, to nebesitiki.

Rūta Grigolytė Išsiskyrė: mitingą organizavę Žemaitijos švietimo darbuotojai piktino

si ministerijos vykdyta politika, tik Vilniaus profesinė sąjunga šio pike to nepalaikė. Gedimino Bartuškos nuotr.

Vilniuje pyktį liejo tik žemaičiai Kęstutis Neverauskas k.neverauskas@diena.lt

Vilniuje, prie Švietimo ir mokslo ministerijos, vakar keliasdešimt pedagogų piketu išreiškė nuo monę apie kadenciją baigiantį švietimo ir mokslo ministrą Gin tarą Steponavičių. Vilniaus kole gos prie jų neprisidėjo.

Į mitingą susirinko keli šim tai pedagogų. Mitingas, pavadin tas „Profsąjungos – prieš švieti mo saulėlydį“, surengtas Lietuvos švietimo profesinės sąjungos ir Lietuvos švietimo darbuotojų pro fesinės sąjungos Žemaitijos susi vienijimo iniciatyva. Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Jur gelevičius teigė, kad ši akcija su rengta siekiant išreikšti požiūrį į kadenciją baigiantį švietimo ir mokslo ministrą G.Steponavičių. „Nė iš vietos nepajudintas mo kyklos finansavimo tobulinimas. Ateis laikas, kai tos pačios ydos išlįs ir aukštojo mokslo sistemoje. Nors ministras skelbė, kad mažėja po pierizmo, tokių darbų padaugėjo“, – sakė jis. Vis dėlto A.Jurgelevičius neslėpė, kad mitingas glaudžiai su sijęs su artėjančiais rinkimais. G.Steponavičiaus penktadienį nebuvo Švietimo ir mokslo minis terijoje. Jis buvo išvykęs į renginį

Kaune. Švietimo ir mokslo vice ministras Vaidas Bacys teigė, kad ministerijos ir pedagogų dialogas vyko. „Yra darbo grupė, dirbame kartu. Ką tuomet reiškia dialogas? Profesinės sąjungos turi savo nuo monę, mes – savo“, – sakė jis. Vilniaus švietimo darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkė Rūta Osipavičiūtė mi nisterijos darbą vertino nuosaikiau. „Yra labai daug nesusikalbėjimo. Labai retai atsižvelgiama į patari mus. Tačiau yra pareigūnai, kurie šnekasi ir klausosi mūsų“, – teigė R.Osipavičiūtė. Vis dar protestuoja ir Zarasų pe dagogai – jie tokios formos pro testą, esą, pasirinko dėl „dialogo švietimo klausimais su savivaldy be nebuvimo“ ir dėl ketinimų „pri vatizuoti mokyklų valgyklas, par duoti mokyklinius autobusus“. Anot R.Osipavičiūtės, streikas yra tinkama priemonė, bet svar bu, kad jis būtų atliekamas teisė tai. „Jeigu savivaldybės nesusėda prie stalo su mokytojais, tikriau siai buvo prieita kraštutinė riba ir kito kelio nėra“, – sakė ji. Pasak jos, „Vilnius buvo vie nas tų miestų, kuris nebuvo su sitvarkęs mokyklų tinklo. Tačiau dabar vyksta baigiamieji darbai. Stengiamasi, kad mokytojai iš laikytų darbus. Situacija Vilniaus mieste yra valdoma“.

klasika ir elegancija

RUGSĖJO MĖNESĮ

nuolaida

ekonomiškumas ir paprastumas

VISIEMS GAMINIAMS

Produktai gaminami automatine šveicariška įranga. Gaminiai išbandyti ir sertifikuoti Vokietijos VDE instituto laboratorijoje. Ieškokite partnerių parduotuvėse www.vilmaelectric.lt

išskirtinis dizainas

r.grigolyte@diena.lt

– Kultūros ministerijoje ne seniai paklausiau, kada pla nuojamas artimiausias susi tikimas su teatralais aptarti jų poreikių. Man atsakyta: „Kiek vieno teatro problemos su va dovais aptariamos individua liai, pagal kiekvieno poreikį.“ Taigi, kada buvo pastarasis toks individualus pokalbis? – Kokie susitikimai? Jokių susi tikimų nebūna. Einamuosius rei kalus tvarko teatro direktorius su ministerija ir tai viskas, jokių ap tarimų ir bendrų pokalbių tikrai nebūna. Situacija yra tarsi peilis, ku rio abi geležtės pusės pagaląs tos. Anksčiau, kai prašydavome patalpų, sakė rašyti paraišką, ir bus svarstoma. Vėliau pasakyta: „Taigi jūs Menų spaustuvėje rezi dentūrą turėkite.“ Laukėme laukė me tos vadinamosios rezidentūros kaip panacėjos. Gavome šį 12–15 kv. metrų kam bariuką su užkaltu langu, ir, pasi rodo, mes už jį ir žiemą, ir vasarą mokame vidutiniškai 500 litų. Statome vieną spektaklį per se zoną, nes daugiau neturime nei kur, nei žmonių, kurie dirbtų. Faktiškai teatre yra du etatai, tai buhalterio ir direktoriaus, toks kioskelis su kioskininku ir buhaltere. Spaus tuvėje visus samdome: ir aktorius, ir scenos darbininkus, šviesų spe cialistus, ir grimuotojus, kostiu mininkus, rekvizitininkus. Čia tik nuomojamos patalpos. Tai dar būtų pusė bėdos, ta čiau reikia repeticijų erdvių, o mes jų pakankamai negauname, nes Menų spaustuvėje per daug visko vyksta. Turime lakstyti pas pa žįstamus, draugus ar rinktis slap čia Muzikos akademijoje. Dabar paklausčiau savęs, ko manęs pa klausė, pavyzdžiui, Nacionalinio dramos teatro direktorius: kodėl „Utopia“, būdama rezidentė, turi prašytis vaidinti ir repetuoti pas kitus, kai turi visas teises? Taip, prioritetai Rezidentūros sutartyje yra, bet jie realiai neveikia. – Baigsis ta sutartis, ir kas tuo met – vėl prašytis patalpų, vėl bus sakoma dar ko nors laukti? – Kultūros ministerijoje sako: „Klauskite savivaldybės.“ Ten – „Būkite rezidentai Menų spaus tuvėje, ten viskas bus gerai.“ Kas paskui – nežinau. Mes rezidentūrą galime nu traukti bet kada, greičiausiai taip ir padarysime, bet jeigu jau taip

padarysime, tuomet Menų spaus tuvę tikrai matysime kaip savo au sis. Tačiau, kita vertus, kiek žinau, Spaustuvė buvo kuriama būtent tam, kad tos laisvos trupės, ku rios neturi kur vaidinti, galų gale turėtų tam vietos. – Kokios tad alternatyvos, kur eiti? – Alternatyvos yra uždaryti teatrą ir eiti dirbti į valstybinius teatrus. To, manau, visi ir siekia. Galbūt nesąmoningai. – Kodėl? Kam tai naudinga? – Kam jiems tie maži teatrai? Man daug kas sakė: „O kam tau? Kokia problema? Ką tu čia su ta „Uto pia“? Negi tavęs nekviečia dirb ti valstybiniuose?“ Kviečia, bet aš nenoriu. Yra toks anekdotėlis: „Kodėl kupranugaris vatos neval go? – Nenori.“ Taigi ir aš neno riu. Kartais dirbu valstybiniuose teatruose, nes čia retai galime pa statyti tai, ko norisi, reikia taiky tis prie sąlygų. Pavyzdžiui, nebuvo nė vieno spektaklio „Publika“ (ja me vaidina 14 aktorių), kuris būtų bent vienu litu pelningas, jis visa da nuostolingas. Kad ir ką darytu me, yra per daug aktorių, per daug technikų. Galiausiai, ta naktinė mokesčių reforma mus pakorė ant sausos šakos, ir dabar tabaluojame tarp dangaus ir žemės.

Spektakliui pagal Shakespeare’ą skyrė 12 tūkst. litų. Ką gali ma pastatyti už tiek? Galėčiau pakviesti į 15 minučių Shakespea re’o eilių skaitymą.

– Per ką būtent paveikė tie po kyčiai? – Per autoriaus sutarčių mokes čius. Anksčiau dar galėjome nau dotis verslo liudijimais, dabar jau nebe. Mokesčiai nuo 15 proc. išau go iki 55 proc., o daugiausia reikalų turime būtent su autoriaus sutar timis. Su tais 15 proc. dar dar vos vos išsiversdavome, o dabar iš es mės negalime rodyti spektaklių, turime turėti ką nors kita, kas už dirbtų, arba kaskart kaulyti iš Kultūros ministerijos spektaklių sklaidai, tai, žinoma, ir darome. Jeigu taip bus toliau, ir mokesčių negrąžins bent jau į prieškrizinį laikotarpį, tokios laisvos kompa

Elgesys: „Noriu turėti savo dvasinę

O kur nors turėtų būti lizdavietė“, –

nijos, maži teatriukai neišvengia mai turės išnykti arba jie turi gau ti nuolatines dotacijas. Keistas ir tas (Kultūros minis terijos – red. past.) lėšų skirstymo principas: jie nori duoti visiems po trupinėlį. Manau, tai nelabai lo giška. Kelis kartus mums taip bu vo. Pavyzdžiui, spektakliui pagal Shakespear’ą skyrė 12 tūkst. litų. Ką galima pastatyti už tiek? Galė čiau pakviesti į 15 minučių Shakes peare’o eilių skaitymą, buvo tokia idėja. Mes jų net neėmėme, atsi sakėme. Kitą kartą vėl atsisakėme 10 tūkst. litų. Kam tada tai daryti? Geriau kitam pridėtų tą 10 tūkst., gal jam tuomet jau susidarys suma, už kurią ką nors galima nuveikti. Atrodo, visi čia veikia iš tokio entuziazmo, bet kas tai yra? Vien entuziazmu paprastai grindžiamas dramos būrelis. Spektaklio „Pub lika“ repeticijoms nuomojomės patalpas Vilniaus profsąjungų rūmuose, nes Spaustuvė buvo vi sa užimta. Salė buvo šalta, pelė siais ir kerpėm apaugusi. Jau ta da aktoriai sakė: „Čia jau, Varnai, į jaunystę grįžai, į dramos būrelio laikus?“ Dabar daroma tas pats.

ŠeštADIENIS, rugsėjo 15, 2012

19p.

miestas

Dviratininkė E.Pučinskaitė laukiasi pimagimio.

nami net sostinėje menininkus. Yra mokesčiai nuo 8 proc. Slovėnijoje, 9 proc. Lenkijoje iki maksimumo – 25 proc. – Latvi joje, kurią krizė irgi smarkiai pa lietė. Tačiau už 25 proc. yra Lietu va su 55 proc. Skaičiai sako labai daug. Lenkai, latviai sako: „Jūs išprotėjote? Ir nieko nedarote?“ Ne, nedarome. Netgi labai pragmatiškai, „ši monytiškai“ žiūrint: ką jie, pakeitę mokesčius, gavo iš tų menininkų, aktorių, režisierių? Tai sudaro turbūt tik dalelytę procento biudžete, o žalos padaryta neapsako mai daug. – Kas vis dėlto jus atgraso nuo valstybinių teatrų Vilniuje ar kituose miestuose? – Nėra taip, kad mane nuo jų kra to. Vis dėlto daug metų juose dir bau, ir nesakau, kad negrįšiu. Ta čiau valstybiniuose teatruose yra daug bėdų. Tebeveikia senoji so vietinė sistema. Pavyzdžiui, yra aktorių, kurie ne visada nori dirb ti, o ne visada jų ir reikia. Kauno valstybiniame dramos teatre, nesi skelbdami garsiai, jau kviesdavo me tik tuos aktorius, kurių reikia. Panašiai dabar veikia Nacionali nis dramos teatras. Jau Konstan tinas Stanislavskis sakė: jeigu ak torius neturi teatre darbo – mest lauk, o ne duoti jam darbo. Vadi nasi, jis jo neturi dėl tam tikrų vi dinių priežasčių. Galų gale, aš vis dėlto noriu turėti savo erdvę, jeigu fizinė nėra svajonių (apsidairo Menų spaus tuvės kambarėlyje – red. past.), tai bent dvasinę. Valstybiniuose teatruose jaučiuosi svečias, mig ruojantis paukštis. O kur nors tu rėtų būti lizdavietė. – Teatro sezonas spalio 14-ąją prasidės premjera Vilniuje. Šiek tiek papasakosite apie ją. – Krizinio biudžeto, su kriziniu skaičiumi aktorių – scenoje jų ke turi, su kriziniu kiekiu dekora erdvę. Valstybiniuose teatruose aš jaučiuosi svečias, migruojantis paukštis. cijų, laimė, dovanotų dar buvo. Tai sakė G.Varnas. Margaritos Vorobjovaitės nuotr. šiuolaikinė kanadiečio Michaelo Lewiso Maclennano pjesė origina – Kas nors kiek stabilizuotų Aktoriai pyksta, kad tiek repe liu pavadinimu „Beat the Sunset“, teatro padėtį? Ką daryti, kad tuoja, o spektaklis parodomas du mes jį pakeitėme į „Tiksinti bom tos laisvos meno kompanijos, tris kartus. O ką daryti? Ar tai ba“. (kalba ironiškai – red. past.) su dideliu entuziazmu prieš netampa tuščiu darbu? Aktorius, Tai visiškai Lietuvai neaktuali pje kelerius metus sudygusios iš įdėjęs tiek jėgų į spektaklį, turi jį sė apie AIDS, kurio Lietuvoje beveik laisvėjusioje meno erdvėje, vaidinti, kitaip tai yra profesijos nėra, apie gėjų meilę, kurios irgi pas neišnyktų? paniekinimas. mus beveik nėra, yra tik paradai. – Reikėtų bent kelių etatų, kad ne Pirmiausia Seimas turi suma Tai istorija, kurią valdo at būtų kaip kioskelis. Aš, atvirai sa žinti autoriaus sutarčių mokes mintis (ją vaidina Viktorija Kuo kant, abejoju, ar taip bus, o dar čius, nes tai vienintelė Europos dytė), ji sukuria, ji ir išriša tą is atviriau sakant – tikrai nebus. Ne šalis, kur jie tokie dideli. Pirmau toriją. Tai gana pozityvi istorija reikia. Na, nereikia, tai nereikia... jame, kitaip sakant, žudydami apie širdį.

Apie G.Varną ir teatrą „Utopia“ Nuo 1989 m. G.Varnas dirbo laisvai samdomu rež isier iumi Valstybinia me jaun imo teatre, Viln iaus maža jame teatre, Lietuvos ir Kauno aka dem in iuose dramos teatr uose, Lie tuvos operos ir baleto teatre, Latv i jos nacional inėje operoje, dalyva vo nepriklausomuose projekt uose. 2004–2007 m. buvo Kauno valstybi nio dramos teatro meno vadovas. Nuo 1998 m. G.Varnas po kel is kar tus apdovanot as „Fortūn a“, „Kris tofor u“, Auksin iu scenos kryž ium i. 2005 m. G.Varnui paskirta Naciona linė kultūros ir meno prem ija. Šie

met Liet uvos muz ikos ir teatro aka binė komanda: režisierius G.Varnas, demijoje G.Varnas pradėjo vadovau Juozas Statkevičius, Gintaras Maka revičius, aktoriai Eimutis Kvosčiaus ti rež isier ių kursui. Teatrą „Utopia“ G.Varnas įkūrė 2007 m., kas, V.Kuodytė, Dalia Overaitė ir kiti. jame sukurti spektakliai: Dariaus Lu ko Piraičio „Titrai / Subtitles“, Tankre do Dorsto ir Ursulos Ehler „Nusiaub ta šalis Vilnius“ (vėliau „Nusiaubta ša lis“), Nikolajaus Gogolio „Pamišėlio už rašai“, „Šekspyriada“, Audronio Liugos ir G.Varno „Dekalogas“, G.Varno ir Gab rielės Labanauskaitės „Žvaigždž ių kruša“. Šiuo metu teatras rodo tik Fe derico Garcíos Lorcos „Publiką“. Spektakl io „Tiksint i bomba“ kūry

Teatras „Utopia“ yra vienas iš vienuo likos Menų spaustuvės ilgalaik ių re zidentų. Joje taip pat glaudž iasi Gy čio Ivanausko teatras, teatro judė jimas „No Theatre“, „Stalo teatras“, kūrybinė stud ija „PetP unk“, Liet u vos šok io informacijos centras, teat ro laboratorija „Atviras ratas“, teatras „Cezario grupė“, Vyčio Jankausko šo kio teatras, šok io teatras „Dansema“, Šiuolaik inio šok io asociacija.

Ekskursija: studentai klausėsi Vilniaus legendų.

Vilmos Daubarienės nuotr.

Jaunimas pažindinosi su studijų miestu Rūta Grigolytė Vilniaus turizmo informacijos centro suteikta galimybe studen tams pažinti lankytinas Vilniaus vietas nemokamai jie įvertino išg raibstydami visus kvietimus.

Šeštus metus Vilniaus turizmo in formacijos centro ir konferencijų biuro (VTICKB) vykdoma turiz mo programa studentams siekia ma, kad jaunimas geriau pažintų ir pamiltų savo studijų miestą. Šiemet studentai nuo rugsėjo 12-osios kviesti pasivaikščioti su gidais, kurie pasakojo Vilniaus le gendas ir kiemelių paslaptis, taip pat apsilankyti Europos parke ir Vilniaus universiteto Botanikos sode Kairėnuose, Genocido aukų muziejuje, Tuskulėnų memoria liniame komplekse, Energetikos ir technikos muziejuje, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muzie juje. Taip pat vestos ekskursijos Bernardinų ansamblyje, televizi

jos bokšte, Deimantų muziejuje. Į nemokamus renginius studen tai turėjo iš anksto pasiimti kvie timus VTICKB. „Neliko nė vieno nepaimto kvie timo, išdalyti visi 700, susidomė jimas tikrai didelis. Buvo dienų, kai nebebuvo kvietimų, ir siūlė me registruotis į miesto pažinimo žaidimą. Bene labiausiai domėta si „Labas“ nuotykių parku, prista tančiu skrydžius virš Neries upės, labai visi norėjo į Bernardinų an samblį, Botanikos sodą“, – pasa kojo VTICKB vyriausioji projektų vadovė Kazimiera Astratovienė. Penktadienį vykusio miesto pa žinimo žaidimo dalyviai turėjo apeiti septynias vietas senamies tyje, surasti septynis objektus, pa žymėti prie jų tam tikrus dalykus, ir grįžę užpildyti lentelę, kurioje turėjo susidaryti žodis. Pirmos trys poros, kurios greičiausiai apibėgo objektus ir teisingai įrašė žodį, bu vo apdovanotos VTICKB simbolika ir kvietimais į ekskursijas.

ŠeštADIENIS, rugsėjo 15, 2012

miestas

Vilniaus katedra laukia komplimentų Muziejininkų iniciatyva vilniečiai ir miesto svečiai šį savaitgalį gali nufilmuoti savo komentarus apie Vilniaus arkikatedrą bazi liką: nuo linksmų pokštų iki rimtų pafilo sofavimų. Tiesa, reikia tilpti į 7 sekundes. Rūta Grigolytė

r.grigolyte@diena.lt

Stengiasi dalyvauti visur

Nuo 2006 m. Lietuvoje vyksta Eu ropos paveldo dienos, kurios prasi dėjo 1986 m. Prancūzijoje. „Nuo 2002 m. pradžios Bažny tinio paveldo muziejui teko garbė administruoti Vilniaus katedros požemius, ir požemių administ ratorės, muziejininkės vedė akty vią edukacinę, šviečiamąją veiklą, tad sumanyta ir konferenciją su rengti, naujai pakalbėti apie svar biausią Vilniaus šventovę“, – vakar surengtoje konferencijoje „Vilniaus katedra: objektas ir pasakojimas“ sakė muziejaus direktorė Sigita Maslauskaitė. Vaizdo linkėjimas katedrai

Konferencijos klausytojai pirmie ji buvo pakviesti palikti vaizdo įra šus tam skirtoje „pašto dėžutėje“ – specialiame filmavimo įrenginy je. 7 sekundžių trukmės įraše vil niečiai ir miesto svečiai prašomi įamžinti savo rimtą arba šmaikš čią nuomonę apie Vilniaus katedrą bei jos reikšmę miestui.

Šiandien jau visi gali prieš ka merą pasakyti, ką mano apie ka tedrą: visą savaitgalį „pašto dėžu tė“ stovės prie pačios Arkikatedros. „Šia akcija siekiama surinkti ver tingos dokumentikos, užfiksuoti, kaip šiandienos žmogus supran ta sostinės istoriją, ką žino apie svarbiausią jos statinį. Vykstant akcijai surinkta vaizdo medžiaga bus sumontuota ir įkelta į Bažny tinio paveldo muziejaus tinklalapį bei feisbuką“, – kur bus panaudo ti įrašai, aiškinama organizatorių pranešime. Penkios temos

Vakar į konferenciją Bažnytinio pa veldo muziejuje susirinko pilna sa lė klausytojų. Konferencijoje skai tyti penki pranešimai. Humanitarinių mokslų daktaras, vyresnysis mokslo darbuotojas Da rius Baronas pranešime „Perkūno šventykla Vilniuje: senų mitų ir naujų mokslinių tyrimų nedermė“ teigė, kad pirmieji apie ją intensy viai rašyti pradėjo XIX a. pradžios romantikai, kurių iškelta tradicija ruseno ir vėlesniais laikais, o be ne stipriausiai sukerojo sovietme

UAB “Avitelos prekyba” Gen. direktorius Tadas Jankauskas

Rugsėjo mėnesį buitinės elektronikos prekybos tinklas AVITELA švenčia savo 18 metų gimtadienį ir kviečia visus jį švęsti kartu! „Norime nuoširdžiai padėkoti mūsų ištikimiems ir mylimiems pirkėjams – ačiū, kad pasitikite mumis! – ir pakviesti apsilankyti mūsų parduotuvėse!” – sako prekybos tinklo AVITELA generalinis direktorius Tadas Jankauskas. – Visos įmonės komandos pastangomis ir mūsų pirkėjų dėka paskutinius metus, nepaisant jokių krizių, įmonės rezultatai išliko stabilūs, nes stengiamės ir stengsimės savo pirkėjams pateikti patį vertingiausią technikos sprendimą: tik kokybiškų ir laiko patikrintų, pasaulyje pripažintų technikos gamintojų asortimentą už patrauklią kainą. Mes pateikiame įdomių, technologiškai pažangiausių technikos prekių, tobuliname savo profesionalų – pardavėjų konsultantų žinias, rūpinamės savo klientais, nuolat atnaujiname parduotuves. Pagrindinis tikslas – moderni ir klientui pati maloniausia bei patogiausia aplinka. UAB „Avitelos prekyba” – nuolat auganti, besiplečianti bei stiprinanti savo pozicijas buitinės, garso ir vaizdo, kompiuterinės bei skaitmeninės technikos prekybos įmonė Lietuvoje. Tai didžiausias klaipėdiečių įkurtas mažmeninis prekybos tinklas. Veiklą pradėjusi 1994 m., kai Klaipėdoje buvo įkurta pirmoji parduotuvė, jau 2003-iaisiais bendrovė atdarė net 5 000 kv. m. PC „Avitela”, kuris šiuo metu yra didžiausias ir moderniausias Vakarų Lietuvoje ir, ko gero, pats moderniausias specializuotas buitinės, kompiuterinės, garso, vaizdo, foto- bei mobiliosios technikos prekybos centras Baltijos šalyse. Šiandien „Avitelos” įmonės vardas jau žinomas daugelyje Lietuvos miestų. AVITELA įspūdingą veiklos datą pasitinka jau turėdama net 20 parduotuvių 19-oje Lietuvos miestų: Vilniuje, Klaipėdoje, Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Tauragėje, Ukmergėje, Utenoje, Telšiuose, Mažeikiuose, Jonavoje, Kėdainiuose, Kupiškyje, Kretingoje, Plungėje, Šilutėje ir Joniškyje. Na, o tiems, kurie mėgsta pirkti internetu, – puiki, patogi, moderni elektroninė parduotuvė www.avitela.lt. Pasiūlymai tikrai įspūdingi – kiekvienas išsirinks sau tinkamą vertingiausią sprendimą. O kiekvienas, pirkęs už 500 Lt ir daugiau neakcijinių prekių, galės įsigyti mobilųjį telefoną „Samsung E1170“ tik už 29,99.

Maloniai laukiame Jūsų.

Susidomėjimas: į konferenciją Bažnytinio paveldo muziejuje susirinko pilna salė klausytojų.

čiu. „Šią romantinę tradiciją rep rezentuojantys tekstai ir jų sekiniai populiarioje sąmonėje įtvirtino ke letą gyvybingų vizijų. Pirmoji vi zija susijusi su mintimi apie Vil niaus katedros vietoje dar karaliaus Mindaugo laikais pastatytą vysku po bažnyčią, o antra teigia, kad po Mindaugo žūties jo statyta katedra buvo paversta pagoniška Perkūno šventykla. Ši šventykla esą gyva vo iki pat 1387 m. Lietuvos krikš to, kai vietoj pagonių šventyklos čia vėl iškilo Vilniaus katedra“, – tvirtino D.Baronas. Lietuvos nacionalinio muziejaus Viduramžių ir naujųjų laikų ar cheologijos skyriaus vedėjas Val

Gedimino Bartuškos nuotr.

das Steponaitis pasakojo Vilniaus katedros kasinėjimų istoriją. V.Ste ponaitis yra ir 2012 m. pradžioje Vilniaus katedros požemiuose ati darytos naujos ekspozicijos, prista tančios šventovės istoriją, pastato kaitą, laidojimo tradicijas, kūrėjas. Dailėtyrininkė, humanitarinių mokslų daktarė Giedrė Mickūnaitė skaitė pranešimą apie Rytų ir Va karų krikščionių tradicijas fresko je „Nukryžiuotasis su Švč. Mergele Marija ir Šv. evangelistu Jonu“, ras toje 1985 m. Vilniaus katedros krip toje. Tai – vienas ankstyviausių iš likusių tapybos kūrinių Lietuvoje. Kultūros istorikė ir antropologė, muziejininkė Inga Cironkaitė-

Bendžienė pranešime „Skambi nimas katedrų varpais: Vilnius, Krokuva, Praha“ pristatė šiuo metu Vilniaus katedros varpinė je esančius varpus, skambinimo jais tvarką ir prasmę, aptarė var pinės ir senųjų jos varpų istoriją, taip pat senosios Lenkijos sos tinės Krokuvos Vavelio ir Čekijos sostinės Prahos Šv. Vito katedros varpų istoriją. Istorikas, gidas Vladas Liepuo nius pranešime „Turistai kated roje: ekskursijų vedimo patirtys“ kalbėjo apie Vilniaus arkikatedros bazilikos istorijos refleksiją visuo menėje, remiantis ją aplankiusių turistų klausimais ir pastabomis.

Bendruomenių konkursą laimėjo Pilaitė Dvi savaites naujienų portale die na.lt balsavę vilniečiai vakar išrin ko geriausią metų Vilniaus bend ruomenės projektą. Juo tapo Pi laitės bendrijos iniciatyva įrengti apsaugos kameras.

Dienraštis „Vilniaus diena“ vi są mėnesį kvietė miestiečius daly tis savo bendruomenių projektais ir rinkti geriausią jų. Daugiausia sim patijų ir balsų pelnė prieš ketverius metus Pilaitės mikrorajone įsikūru sios DNSB Nidos 9-osios bendrijos projektas „Saugi ir draugiška kai mynystė“. Toks buvo ir pagrindinis bendruomenės steigimo tikslas. Bendruomenės narių teigimu, ramų naujakurių gyvenimą su trikdė ilgapirščių apsilankymai – prasidėjo vagystės sandėliukuose, automobilių požeminėje aikštelė je ir pan. Bendrijos iniciatyva buvo pasiūlyta įėjimo kontrolės sistema su magnetinėmis durimis. Ši siste ma buvo įrengta 2010 m. rudenį ir, pasak gyventojų, iš karto pasiteisi no – vagysčių beveik neliko. Bet tuo jie neapsiribojo. Kėlė klausimą, kaip pasirūpinti vaikų, kitų gyventojų, taip pat laiptinių, lifto, kito bendro turto saugu mu. Daugumos požiūriu, bendras turtas yra niekieno turtas. Tačiau DNSB Nidos 9-osios bendrijos na rių nuomonė kitokia. Taigi 2012 m. kovą, sutikus gy ventojams, buvo įrengtos apsau gos kameros. Viena jų, įrengta lifte, pasak liftininkų, yra pirma kame ra Lietuvoje, daugiabučio namo lif

Akys: įdiegus stebėjimo kameras Nidos 9-oje daugiabučių namų bend

rijoje, pastebimai sumažėjo vagysčių, o keli ilgapirščiai dėl kamerų bu vo sučiupti. Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.

te. Joms atsiradus, nebeniokojamas liftas, neseniai išaiškinta dviračio vagystė iš laiptinės, gyventojai jau čiasi saugiai vėlai grįždami namo ar išleisdami mažamečius į kiemą. DNSB Nidos 9-osios bendri jos valdybos narė Judita Deksnienė prisipažino, kad laimėti nesitikė jo, esą iš pradžių tikrai manė, kad laimės Balsių bendruomenė, kuri yra kur kas didesnė. „Labai džiau giamės, kad viskas pasisuko būtent taip. Mažai tikėjomės laimėti, mūsų bendrija nedidelė“, – sakė moteris. Daug iaus ia balsų sur ink u sio projekto autoriams bendrovė „Teo“ įsteigė piniginį prizą – 1000 litų. Jis DNSB Nidos 9-ajai bend rijai bus įteiktas spalio 13 d. per „Beepositive“ šviesos festivalį. J.Deksnienė teigė, kad už gautus

pinigus mėgins pratęsti apsaugos kamerų projektą ir įtaisyti jas ki tose namo pusėse. Prizo steigėjo – telekomunika cijų bendrovės „Teo“ Vilniaus re giono direktorius Gintaras Bilevi čius pasakojo, kad jau antrus metus bendradarbiauja su Vilniaus miesto bendruomenėmis ir stengiasi pa laikyti glaudžius ryšius. „Dauguma bendruomenių narių yra mūsų klientai. Mums tai nau dinga, nes galime daugiau bendrau ti su klientais apie mūsų teikiamas paslaugas. Manau, kad ir ateityje remsime bendruomenes. Joms rei kalinga stambesnių įmonių parama, ne tik paslaugomis, bet ir dėmesiu. Labai palaikau šią idėją“, – sakė di rektorius. VD inf.

šeštADIENIS, rugsėjo 15, 2012

lietuva diena.lt/naujienos/miestas

Liepta neišlaidauti

ES energetikos ko misaras Günthe ris Oettingeris įsiti kinęs, kad iš Rusi jos importuojamų gamtinių dujų kai nos turėtų būti vie nodos visose ES rin kose.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pinigus turėtų skirstyti at sakingiau, kaip teigia šios minis terijos auditą atlikusi ir valstybės lėšų bei turto valdymo teisėtumą įvertinusi Valstybės kontrolė.

Anot valstybės kontrolierės Gied rės Švedienės, ministerija neatsa kingai pirko vaikų sveikatos prie žiūros paslaugas ir vykdė viešojo pirkimo konkursų procedūras. Be to, ministerijai pavaldi įstaiga iš lėšų, skirtų sveikatos priežiūros kokybei užtikrinti, padengė fi nansinius nuostolius, atsiradusius neteisėtai atleidus darbuotoją. Sprendime taip pat nurodyti pažeidimai, susiję ir su buhalte rine apskaita.

Pareiškimai: eurokomisaras energetikos klausimais G.Oettingeris Vil

niuje gynė Briuselio sprendimą pradėti tyrimą dėl Rusijos tiekiamų du jų kainos. Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.

Eurokomisaras: visiems reikia vienodų sąlygų „Vidutiniu laikotarpiu siekiant integruoti daugiau ES rinkų, ga li būti vienoda kainos raida viso se rinkose. Mano manymu, tai yra būtinybė. ES šalyse dujų kaina ne gali būti mažesnė iki 30 proc. nei kitose šalyse“, – konferencijoje Vilniuje sakė G.Oettingeris, atsa kydamas į klausimą, kokių veiks mų Europos Komisija (EK) turėtų imtis reaguodama į Rusijos prezi dento Vladimiro Putino naujau sius nurodymus. V.Putino dekretas numato, kad Rusijos strateginės bendrovės gali derėtis dėl kainų ir nacionaliniam saugumui svarbią informaciją teik ti tik gavusios Rusijos vyriausybės institucijos leidimą. Eurokomisaras Vilniuje pabrėžė, kad, tiekiant dujas ES šalims, būti na laikytis Bendrijos taisyklių, o jei jos pažeidžiamos, reikia ieškoti po kyčių, arba EK turi priimti tam tik rus sprendimus. Dekretą dėl interesų apsaugos V.Putinas pasirašė po to, kai EK pradėjo tyrimą, ar „Gazprom“ ne

sinaudojo dominuojama padėtimi Vidurio ir Rytų Europos šalių rin kose, taip pažeisdama antimono polines ES taisykles.

Andrius Kubilius:

Kiekviena šalis spren džia pati, kaip ji plė tos savo energetiką.

G.Oettingeris tikino, kad ES nori toliau bendradarbiauti su „Gazp rom“ pagal rinkos taisykles ir vie nodomis sąlygomis visoms valsty bėms narėms. Taip pat jis teigė, kad EK pradė tas tyrimas dėl galimų konkurenci jos taisyklių pažeidimų „nėra prie monė prieš „Gazprom“: „Rusija mums yra svarbi partnerė, nes tie kia naftą, anglį, uraną, dujas. Ru sija – pati svarbiausia žaidėja. Bet mums reikia lygios žaidimo aikšte

lės, vienodų sąlygų“, – teigė euro komisaras ir pabrėžė, kad dujų kai nos Berlyne ar Paryžiuje yra daug mažesnės negu Vilniuje. Premjeras Andrius Kubilius ne sureikšmino Japonijos paskelbto sprendimo per tris dešimtmečius nutraukti branduolinės energijos gavybą ir pabrėžė, kad kitos šalys, tarp jų Suomija ir Švedija, ketina plėtoti šios rūšies energetiką. „Kiekviena šalis sprendžia pati, kaip ji plėtos savo energetiką, ko kiais pigiausiais ir saugiausiais re sursais pasirūpins savo vartoto jais“, – sakė premjeras, žurnalistų paklaustas, kaip Japonijos sprendi mas gali paveikti Visagino atomi nės elektrinės projektą. „Turime įvairių pavyzdžių, kaip šalys elgiasi su branduoline ener getika, ir renkamės tą variantą, kuris Lietuvai, neturinčiai dujų, naftos ir didelių finansų brangiai alternatyviajai energijai subsidi juoti, yra naudingiausias mūsų vartotojams“, – teigė A.Kubilius. VD, BNS inf.

Prezidentei teko pasirašyti įstatymą Prezidentė Dalia Grybauskaitė bu vo priversta pasirašyti jos Seimui pakartotinai svarstyti grąžintas, bet parlamentarų taip ir nepakeis tas Mėgėjiškos žūklės įstatymo pa taisas.

Kartu valstybės vadovė pateikė sa vo siūlymus, nes, pasak jos, Seimo sprendimas naudingas ne Lietu vos žmonėms, bet siauroms inte resų grupėms. Prezidentė siūlo leisti pensinin kams ir paaugliams žvejoti nemo kamai. Ji taip pat siūlo, kad pri vačių vandens telkinių savininkai taikytų tokius pat įkainius, kaip ir valstybiniuose telkiniuose, kad jie negalėtų savavaliauti. Seimo priimtas įstatymas, pasak D.Grybauskaitės, „apriboja šalies

gyventojams priėjimą prie vandens telkinių, panaikina nemokamos žūklės galimybę pensininkams ir paaugliams bei leidžia privačių tel kinių savininkams piktnaudžiauti žvejybos leidimų kainomis“. Todėl, „nenustačius maksimalių leidimų kainų ribų, privatininkai už juos galės reikalauti bet kokios kainos, kad ir 50 litų už valandą“. Prezidentės teigimu, gamtos iš tekliai yra visų šalies žmonių tur tas, todėl ir valstybiniai, ir privatūs vandens telkiniai, kaip ir miškai, turi būti prieinami kiekvienam Lietuvos gyventojui. „Aptvertos šalies paežerės ir paupiai jau dabar piktina šalies gy ventojus. Šis įstatymas dar labiau apriboja žmonių galimybes ilsėtis gamtoje, džiaugtis gamtos turtais.

Tokia savivalė turi būti sutramdy ta. Įstatymai turi ginti viešąjį inte resą“, – teigė valstybės vadovė. Seimas šią savaitę apribojo gali mybę Lietuvos upes nuomoti kaip žvejybos plotą, be to, žvejybos reikmėms leido naudoti dar ma žesnius nei iki šiol, vos 200 hekta rų ploto, ežerus. Parlamentarai taip pat uždraudė visuomeninėms mėgėjų žūklės or ganizacijoms išduoti leidimus nau doti žvejybos plotą upėse. Prezidentė buvo vetavusi to kį Seimo priimtą įstatymą, tačiau parlamentarams pakako balsų at mesti veto. Todėl D.Grybauskaitė privalėjo vykdyti Konstitucijos nu rodymą pasirašyti Seimo pakarto tinai priimtą įstatymą. VD, BNS inf.

nustatyti viešuo sius pirkimus reg lamentuojančių teisės aktų pažeidi mai.

SAM iš Kauno vaikų reabilita cijos ligoninės supaprastinto at viro konkurso būdu pirko paslau gas Sveikatos priežiūros paslaugų našlaičiams ir tėvų globos nete kusiems vaikams programai įgy vend int i. Valstyb ės kontrol ė nustatė viešuosius pirkimus reg lamentuojančių teisės aktų pažei dimų, nes pirkimo dokumentuose nebuvo nurodyta tikslių perkamų paslaugų ir jų skaičiaus. Dėl netinkamai pritaikytos kai nodaros nebuvo galima nustaty ti, kiek kainuoja paslaugų teikė jo suteikta paslauga. Ministerija skyrė beveik 3 mln. litų sutartyje numatytoms paslaugoms apmo kėti, tačiau valstybiniai audito riai negavo pakankamai įrodymų, kad galėtų įsitikinti, jog ligoninė įvykdė sutartyje numatytus įsi pareigojimus. Valstybės kontro

lės sprendime taip pat nurodyta, kad ministerijai pavaldžioje įstai goje – Valstybinėje akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tar nyboje – neteisėtai atleidus dar buotoją, šiai tarnybai padaryta materialinė, o valstybės biudže tui – turtinė žala. Tarnybos direktoriaus įsakymu iš darbo buvo atleistas atstovas kokybei-direktoriaus pavaduoto jas, kuris vėliau teismo sprendi mu grąžintas į pareigas. Tarnyba už priverstinės pravaikštos laiką jam sumokėjo beveik 45 tūkst. li tų. Lėšos šioms reikmėms paim tos iš Asmens sveikatos priežiūros kokybės užtikrinimo programos. Valstybės kontrolė įpareigo jo sveikatos apsaugos minist rą minėtus pažeidimus padariu sius asmenis traukti tarnybinėn ar drausminėn atsakomybėn ir išieškoti Akreditavimo tarnybai padarytą žalą. VD, BNS inf.

Auditas: valstybės kontrolierė

G.Švedienė pranešė, kad Svei katos apsaugos ministerija pa darė nemažai pažeidimų, susi jusių su buhalterine apskaita.

Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.

Nauja JAV ambasadorė Jungtinių Valstijų prezidentas Ba rackas Obama į ambasadoriaus Lietuvoje postą ketina siūlyti dip lomatę Deborah Ann McCarthy.

Ji turėtų pakeisti kadenciją bai giančią ambasadorę Anne E.Der se, kuri iš Vilniaus išvyksta šį sa vaitgalį. „Aš dėkingas, kad D.A.McCart hy sutiko prisijungti prie šios ad ministracijos, ir esu įsitikinęs, kad ji gerai atliks šį svarbų vaidme nį. Tikiuosi dirbti su ja ateinan čiais mėnesiais ir metais“, – Bal tųjų rūmų pranešime cituojamas B.Obama. Anot JAV diplomatinės atsto vybės, nors ambasadorės skyrimo procedūra tik prasideda, tikima si, kad jau netrukus ji pradės dar bą Lietuvoje. A.E.Derse Lietuvoje dirbo nuo 2009 m. spalio. Naujo JAV ambasadoriaus Vilniuje pa skyrimas užtruko kiek ilgiau nei Rygoje ir Taline, kur nauji Vašing tono diplomatiniai atstovai paaiš kėjo jau praėjusį pavasarį. D.A.McCarthy yra karjeros dip lomatė. Pastaruoju metu ji dirbo Valstybės departamento skyriu

je, atsakingame už ekonomiką ir verslą. Prieš tai diplomatė dir bo kitose Valstybės departamen to skyriuose, taip pat ėjo įvairias pareigas JAV ambasadose Graiki joje, Nikaragvoje, Prancūzijoje ir Haityje, generaliniame konsulate Monrealyje (Kanada). VD inf.

Pask yr im as: tik im as i,

kad D.A.McCarthy jau netrukus ga lės atvykti dirbti į Lietuvą.

JAV ambasados nuotr.

ĹĄeĹĄtADIENIS, rugsÄ&#x2014;jo 15, 2012

ekonomika

28p.

PusÂryÂÄ?ius siĹŤÂlo keisÂti ÄŻ ĹžaÂliuoÂsius kokÂteiÂlius.

KokybÄ&#x2014;s Ĺženklas Ĺžymi geriausius produktus Vartotojai turi vis daugiau galimybiĹł ÄŻsigyti kokybiĹĄkĹł produktĹł, kurie paĹžymÄ&#x2014;ti â&#x20AC;&#x17E;KokybÄ&#x2014;sâ&#x20AC;&#x153; Ĺženklu. Jis garantuoja, kad ĹĄalies ĹŤkininkĹł ar ÄŻmonÄ&#x2014;s produkcija gaunama laikantis ĹĄvarios gamybos reikalavimĹł. Saulius Tvirbutas s.tvirbutas@diena.lt

Sertifikavo avietynus

ElektrÄ&#x2014;nĹł savivaldybÄ&#x2014;je ĹŤkininkaujantis Albertas AmĹĄiejus nedideliame ĹĄeimos ĹŤkyje 72 arus skyrÄ&#x2014; avietynams. Ĺ ias uogas jis augina jau septynerius metus, produkcijÄ&#x2026; realizuoja turguose savo jÄ&#x2014;gomis. â&#x20AC;&#x17E;Visus darbus taip pat nudirbame be samdomĹł ĹžmoniĹł. Mums nebuvo sudÄ&#x2014;tinga gauti sertiďŹ katÄ&#x2026;, atitikti jo reikalavimus, nes ir iki tol avietynus Ĺželdinome natĹŤraliai, nenaudojome chemijosâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; pasakojo A.AmĹĄiejus. Jis taip pat pasinaudojo Lietuvos kaimo plÄ&#x2014;tros 2007â&#x20AC;&#x201C;2013 m. programos priemonÄ&#x2014;s â&#x20AC;&#x17E;AgrarinÄ&#x2014;s aplinkosaugos iĹĄmokosâ&#x20AC;&#x153; programa â&#x20AC;&#x17E;Tausojanti aplinkÄ&#x2026; vaisiĹł ir darĹžoviĹł auginimo sistemaâ&#x20AC;&#x153; ir gauna iĹĄmokas uĹž auginamus vaiskrĹŤmius. A.AmĹĄiejus pasakojo, kad suteiktas sertiďŹ katas padÄ&#x2014;s konkuruoti rinkoje. â&#x20AC;&#x17E;Lietuvoje daugÄ&#x2014;ja avieÄ?iĹł augintojĹł, todÄ&#x2014;l aĹĄtrÄ&#x2014;ja ir konkurencija. DÄ&#x2014;l to sertiďŹ katas, suteikiantis teisÄ&#x2122; avietes Ĺženklinti â&#x20AC;&#x17E;KokybÄ&#x2014;sâ&#x20AC;&#x153; Ĺženklu, yra geras liudijimas ĹžmonÄ&#x2014;ms, kad jie gauna garantuotos kokybÄ&#x2014;s produktusâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; aiĹĄkino ĹŤkininkas. Tiki gera perspektyva

IĹĄskirtinÄ&#x2014;s kokybÄ&#x2014;s produktus sertiďŹ kuoja VĹĄÄŽ â&#x20AC;&#x17E;Ekoagrosâ&#x20AC;&#x153; ir VÄŽ Lietuvos ĹžemÄ&#x2014;s ĹŤkio ir maisto produktĹł rinkos reguliavimo agentĹŤra. Lietuvos ĹžemÄ&#x2014;s ĹŤkio ir maisto produktĹł rinkos reguliavimo agentĹŤros generalinio direktoriaus pavaduotojas ArtĹŤras Bagotyrius ÄŻsitikinÄ&#x2122;s, kad â&#x20AC;&#x17E;KokybÄ&#x2014;sâ&#x20AC;&#x153; Ĺženklu paĹžymÄ&#x2014;tĹł darĹžoviĹł bei vaisiĹł rinkoje tik daugÄ&#x2014;s. â&#x20AC;&#x17E;Tai tarpiniai produktai, uĹžauginti ĹŤkiuose, kuriĹł statusas yra tarp ekologinÄ&#x2014;s ir intensyvios ĹžemdirbystÄ&#x2014;s. Ekolo-

ginÄ&#x2014; ĹžemdirbystÄ&#x2014; brangi, ji greitai nualina ĹžemÄ&#x2122;, o intensyvi naudoja daug chemikalĹł. Manau, kad ir dÄ&#x2014;l kainos, ir dÄ&#x2014;l palankios Ĺžemdirbiams paramos politikos vis daugiau produktĹł gamintojĹł sieks gauti iĹĄskirtinÄ&#x2014;s kokybÄ&#x2014;s statusÄ&#x2026;â&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; ÄŻsitikinÄ&#x2122;s A.Bagotyrius. Ĺ˝emÄ&#x2014;s ĹŤkio ministerijos IĹĄtekliĹł ir kokybÄ&#x2014;s politikos departamento KokybÄ&#x2014;s politikos skyriaus vedÄ&#x2014;ja AngelÄ&#x2014; LiubeckienÄ&#x2014; patvirtino, kad iĹĄskirtinÄ&#x2014;s kokybÄ&#x2014;s produktus Ĺžymintis â&#x20AC;&#x17E;KokybÄ&#x2014;sâ&#x20AC;&#x153; Ĺženklas vis labiau domina ir darĹžininkus, sodininkus, uogĹł augintojus. Mat nuo ĹĄiĹł metĹł jie gali pasinaudoti Lietuvos kaimo plÄ&#x2014;tros 2007â&#x20AC;&#x201C;2013 m. programos priemonÄ&#x2014;s â&#x20AC;&#x17E;AgrarinÄ&#x2014;s aplinkosaugos iĹĄmokosâ&#x20AC;&#x153; programa â&#x20AC;&#x17E;Tausojanti aplinkÄ&#x2026; vaisiĹł ir darĹžoviĹł auginimo sistemaâ&#x20AC;&#x153;. â&#x20AC;&#x17E;2010 m. pagal iĹĄskirtinÄ&#x2014;s kokybÄ&#x2014;s produktĹł reikalavimus auginamos darĹžovÄ&#x2014;s ir sodai uĹžÄ&#x2014;mÄ&#x2014; 243 ha, panaĹĄiai ir pernai, o ĹĄiemet jau sulaukÄ&#x2014;me paraiĹĄkĹł 2 979 ha plotuiâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; kalbÄ&#x2014;jo A.LiubeckienÄ&#x2014;. ÄŽĹžvelgia naudÄ&#x2026;

Ĺ venÄ?ioniĹł rajone ÄŻsikĹŤrusi ÄŻmonÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x17E;Evaldo darĹžovÄ&#x2014;sâ&#x20AC;&#x153; iĹĄsiskiria tuo, kad augina daug ÄŻvairiĹł prieskoniniĹł darĹžoviĹł: krapus, petraĹžoles, bazilikus, rozmarinus, ĹĄalavijus, o daugiausia ploto skiriama salotoms. â&#x20AC;&#x17E;Turime 40 ha ir visame plote dirbame pagal iĹĄskirtinÄ&#x2014;s kokybÄ&#x2014;s reikalavimusâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; pasakojo ÄŻmonÄ&#x2014;s â&#x20AC;&#x17E;Evaldo darĹžovÄ&#x2014;sâ&#x20AC;&#x153; direktorius Evaldas MaseviÄ?ius. BendrovÄ&#x2014; savo produkcijÄ&#x2026; tiekia ÄŻ prekybos centrus. â&#x20AC;&#x17E;KokybÄ&#x2014;sâ&#x20AC;&#x153; Ĺženklas padeda konkuruoti, bet dar bĹŤtina jÄŻ labiau reklamuoti, kad ĹžmonÄ&#x2014;s suprastĹł jo iĹĄskirtinumÄ&#x2026; ir reikĹĄmÄ&#x2122;â&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; mano E.MaseviÄ?ius. Lietuvos darĹžoviĹł augintojĹł asociacijos valdybos pirmininkas Vid-

mantas Kvedaras aiĹĄkino, kad iĹĄskirtinÄ&#x2014;s kokybÄ&#x2014;s darĹžovÄ&#x2014;s pasirodÄ&#x2014; rinkoje tik pernai, todÄ&#x2014;l dar daug vartotojĹł nesupranta, kuo jos skiriasi nuo ÄŻprastĹł intensyviu bĹŤdu uĹžaugintĹł darĹžoviĹł, o ekologinÄ&#x2014;mis jĹł pavadinti irgi negalima. â&#x20AC;&#x17E;JĹł nauda vartotojams neabejotina, nes ĹĄios darĹžovÄ&#x2014;s iĹĄaugintos laikantis grieĹžtĹł apribojimĹł, tausojant aplinkÄ&#x2026;â&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; sakÄ&#x2014; V.Kvedaras. IĹĄskirtinÄ&#x2014;s kokybÄ&#x2014;s darĹžovÄ&#x2014;s turi bĹŤti trÄ&#x2122;ĹĄiamos taip, kad uĹžtikrintĹł normaliÄ&#x2026; augalĹł vegetacijÄ&#x2026;, o trÄ&#x2026;ĹĄĹł kiekis nevirĹĄytĹł 2/3 intensyvaus ĹŤkininkavimo sÄ&#x2026;lygomis naudojamo trÄ&#x2026;ĹĄĹł kiekio. Daug maĹžiau gali bĹŤti sunaudojama ir piktĹžoles naikinanÄ?iĹł herbicidĹł bei augalus nuo kenkÄ&#x2014;jĹł ir ligĹł sauganÄ?iĹł chemikalĹł. Vaisiams, uogoms ir darĹžovÄ&#x2014;ms apsaugoti negalima naudoti toksiĹĄkĹł ir labai toksiĹĄkĹł pesticidĹł. Pesticidais, kuriuose yra tos paÄ?ios veikliosios medĹžiagos, augalus galima purkĹĄti ne daĹžniau kaip du kartus per jĹł vegetacijos laikÄ&#x2026;.

XfOĂ&#x203A;` _RVXNYNcVZb` b NbTV[aN` QN_ \cR` QĂ&#x203A;Y TR_R`[VĂş ZNV`aV[VĂş _\QV XYVĂş .[Q_VNb` .YRX`N[Q_NcVĂ&#x2DC;VNb` [b\a_

PagÂrinÂdiÂniĹł maisÂ to proÂdukÂtĹł kaiÂ nos LieÂtuÂvoÂje dauÂ guÂmai pirÂkÄ&#x2014;ÂjĹł jau tamÂpa neÄŻÂkanÂdaÂ mos. Ĺ˝moÂnÄ&#x2014;s perÂ ka piÂgesÂnÄŻ ir daĹžÂ nai ÄŻveĹžÂtiÂnÄŻ maisÂ tÄ&#x2026;, o skaÂnesÂnÄ&#x2014; ir sveiÂkesÂnÄ&#x2014; lieÂtuÂ viĹĄÂka proÂdukÂciÂ ja iĹĄÂveÂĹžaÂma turÂtinÂ gesÂniems uĹžÂsieÂnieÂ Ä?iams.

Produktai â&#x20AC;&#x201C; sveiki ir maistingi

IĹĄskirtinÄ&#x2014;s kokybÄ&#x2014;s darĹžovÄ&#x2014;s turi bĹŤti trÄ&#x2122;ĹĄiamos tik pagal laboratoriniĹł dirvos tyrimĹł duomenis sudarytus trÄ&#x2122;ĹĄimo planus. Daug maĹžiau turi bĹŤti sunaudojama ir piktĹžoles naikinanÄ?iĹł herbicidĹł bei augalus nuo kenkÄ&#x2014;jĹł ir ligĹł sauganÄ?iĹł chemikalĹł. Vaisiams, uogoms ir darĹžovÄ&#x2014;ms apsaugoti negalima naudoti toksiĹĄkĹł ir labai toksiĹĄkĹł pesticidĹł. Pesticidais, kuriuose yra tos paÄ?ios veikliosios medĹžiagos, augalus galima purkĹĄti ne daĹžniau kaip du kartus per jĹł vegetacijos laikÄ&#x2026;. ValstybinÄ&#x2014;s maisto ir veterinarijos tarnybos Veterinarijos sanitarijos ir maisto skyriaus vedÄ&#x2014;jo pavaduotojas Gintautas Ä&#x152;ereĹĄka sako, kad iĹĄskirtinÄ&#x2014;s kokybÄ&#x2014;s ĹžemÄ&#x2014;s ĹŤkio ir maisto produktai kokybe pranoksta Europos SÄ&#x2026;jungos ir nacionaliniĹł teisÄ&#x2014;s aktĹł nustatytus ÄŻprastus saugos, gyvĹŤnĹł ir augalĹł sveikatos, gyvĹŤnĹł gerovÄ&#x2014;s ar aplinkosaugos reikalavimus. â&#x20AC;&#x17E;JĹł gamintojai, laikydamiesi minÄ&#x2014;tĹł taisykliĹł, taiko ekstensyvius auginimo, gamybos bei natĹŤralumÄ&#x2026;, maistingumÄ&#x2026; iĹĄsauganÄ?ius perdirbimo bĹŤdus, dÄ&#x2014;l to produktai turi iĹĄskirtinÄŻ skonÄŻ, kvapÄ&#x2026;, iĹĄvaizdÄ&#x2026; ir konsistencijÄ&#x2026;. Produktai turi daugiau natĹŤralios lÄ&#x2026;stelienos, mineralĹł, vitaminĹł bei kitĹł biologiĹĄkai vertingĹł medĹžiagĹł ir maĹžiau riebalĹł, soÄ?iĹłjĹł riebaliniĹł rĹŤgĹĄÄ?iĹł, druskos, cukraus. Vartotojus ĹĄie produktai pasiekia ĹĄvieĹžesni, nes pateikiami per trumpesnÄŻ nei ÄŻprasta tos kategorijos produktams laikotarpÄŻâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; teigÄ&#x2014; specialistas. UĹžs. 1017388

ď Ž ÄŽvertinimas: cV` QNbTVNb cN_a\a\WĂş Ă&#x;cR_aV[N cN_VNV ]NTNY V `XV_aV[Ă&#x203A;` X\

MaisÂto kaiÂnos kÄ&#x2026;sÂnÄŻ keiÂÄ?ia

Â&#x201E;Â&#x201E;ApÂsispÂrenÂdiÂmas: kyÂlant maisÂto p

sunÂkiau.

JoÂliÂta MaÂĹžeiÂkieÂnÄ&#x2014; j.mazeikiene@diena.lt

PerÂka piÂgiau

Ĺ aÂlies parÂduoÂtuÂviĹł maisÂto preÂ kiĹł lenÂtyÂnos â&#x20AC;&#x201C; gyÂvenÂtoÂjĹł perÂkaÂ moÂsios gaÂlios atÂspinÂdys. Ĺ˝eÂmiauÂ sioÂse lenÂtyÂnoÂse suÂkrauÂti piÂgiauÂsi proÂdukÂtai beÂveik neuĹžÂsiÂguÂli, o koÂkyÂbiĹĄÂkesÂnio branÂgesÂnio LieÂ tuÂvoÂje paÂgaÂminÂto maisÂto joÂse vis maÂĹžiau. PreÂkyÂbos tinkÂlĹł atÂstoÂvai neÂ sleÂpia, kad pirÂkÄ&#x2014;ÂjĹł loÂjaÂluÂmas konkÂreÂÄ?iam preÂkÄ&#x2014;s ĹženkÂlui yra suÂmenÂkÄ&#x2122;s ir pirÂkÄ&#x2014;Âjai renÂkaÂsi piÂ gesÂnius nei branÂgesÂnius ir mÄ&#x2014;gsÂ taÂmesÂnius gaÂmiÂnius. â&#x20AC;&#x17E;Ĺ ianÂdien kas ketÂvirÂta penkÂta preÂkÄ&#x2014; pirÂkÄ&#x2014;Âjo krepÂĹĄeÂlyÂje yra ÄŻsiÂgyÂta su nuoÂlaiÂ da. LoÂjaÂluÂmas preÂkÄ&#x2014;s ĹženkÂlui yra suÂmenÂkÄ&#x2122;s. Tai reiĹĄÂkia, jog jei parÂ duoÂtuÂvÄ&#x2014;Âje ĹžmoÂgus paÂmaÂto, kad akÂciÂja taiÂkoÂma kiÂtam sviesÂtui, nei jis perÂka nuoÂlat, tiÂkÄ&#x2014;ÂtiÂna, kad jis paÂsiÂrinks tÄ&#x2026;, kuÂriam taiÂkoÂma nuoÂlaiÂdaâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; saÂkÄ&#x2014; OlÂga MaÂlaĹĄÂkeÂ viÂÄ?ieÂnÄ&#x2014;, bendÂroÂvÄ&#x2014;s â&#x20AC;&#x17E;MaÂxiÂma LTâ&#x20AC;&#x153; atÂstoÂvÄ&#x2014; ryÂĹĄiams su viÂsuoÂmeÂne. PaÂsak jos, nors LieÂtuÂvos gyÂvenÂ toÂjai laÂbiauÂsiai verÂtiÂna lieÂtuÂviĹĄÂkÄ&#x2026; proÂdukÂciÂjÄ&#x2026;, paÂsiÂrinÂkiÂmÄ&#x2026; neÂmaÂĹžai nuÂleÂmia kaiÂna. â&#x20AC;&#x17E;PaÂvyzÂdĹžiui, vieÂ

noÂje lenÂtyÂnoÂje paÂsiĹŤÂlyÂsiÂme lieÂtuÂ viĹĄÂkĹł bei lenÂkiĹĄÂkĹł obuoÂliĹł, ir jeiÂgu lenÂkiĹĄÂkĹł obuoÂliĹł kaiÂna bus geÂroÂ kai maÂĹžesÂnÄ&#x2014;, mĹŤÂsĹł klienÂtai paÂsiÂ rinks ĹĄaÂlyÂje kaiÂmyÂnÄ&#x2014;Âje uĹžauÂginÂtus obuoÂliusâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; teiÂgÄ&#x2014; paÂĹĄneÂkoÂvÄ&#x2014;. PreÂkyÂbiÂninÂkai neÂsleÂpia, kad per akÂciÂjas parÂduoÂdaÂmas maisÂtas tuÂ ri diÂdesÂnÄ&#x2122; paÂklauÂsÄ&#x2026; nei parÂduoÂ daÂmas uĹž ÄŻprasÂtÄ&#x2026; kaiÂnÄ&#x2026;. â&#x20AC;&#x17E;Ĺ vieÂĹžia mÄ&#x2014;Âsa parÂduoÂtuÂvÄ&#x2014;Âse paÂprasÂtai bĹŤÂ na lieÂtuÂviĹĄÂka. Tik per akÂciÂjas atÂ siÂveÂĹžaÂme imÂporÂtiÂnÄ&#x2014;s mÄ&#x2014;Âsos, kai mĹŤÂsĹł ĹĄaÂlies mÄ&#x2014;Âsos perÂdirÂbÄ&#x2014;Âjai neÂpaÂjÄ&#x2014;Âgia uĹžÂtikÂrinÂti reiÂkiaÂmo kieÂ kio tam tikÂros rĹŤÂĹĄies mÄ&#x2014;Âsos (pvz., spranÂdiÂnÄ&#x2014;s, kumÂpio ar pan.) viÂ so mĹŤÂsĹł tinkÂlo parÂduoÂtuÂvÄ&#x2014;msâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; saÂkÄ&#x2014; O.MaÂlaĹĄÂkeÂviÂÄ?ieÂnÄ&#x2014;. IĹĄÂlaiÂko staÂbiÂlias kaiÂnas

MaisÂto proÂdukÂtĹł tieÂkÄ&#x2014;Âjai ÄŻ preÂ kyÂbos tinkÂlus branÂgesÂnÄŻ maisÂtÄ&#x2026; tieÂkia jau keÂlis mÄ&#x2014;ÂneÂsius, taÂÄ?iau preÂkyÂbos tinkÂlai saÂko, kad stenÂ giaÂsi gaÂluÂtiÂniĹł kaiÂnĹł varÂtoÂtoÂjams neÂdiÂdinÂti. TieÂsa, praÂneÂĹĄiÂmĹł apie gaÂliÂmÄ&#x2026; branÂgiÂmÄ&#x2026; gauÂnaÂma iĹĄ LieÂ tuÂvos tieÂkÄ&#x2014;ÂjĹł, o imÂporÂtuoÂtos proÂ dukÂciÂjos branÂginÂti tieÂkÄ&#x2014;Âjai kol kas neÂkeÂtiÂna. â&#x20AC;&#x17E;Ĺ iuo meÂtu esaÂme gaÂvÄ&#x2122; ne vieÂ nÄ&#x2026; tieÂkÄ&#x2014;Âjo praÂneÂĹĄiÂmÄ&#x2026; apie keÂ

šeštADIENIS, rugsėjo 15, 2012

ekonomika

s: skanesnį pigesnis lutiniams vartotojams šie produk tai neturėtų brangti daugiau nei 2–4 proc. „Grūdų supirkimo kainos biržoje jau gana aukštos du mėnesius iš ei lės ir šiuo metu siekia 260 eurų už toną maistinių kviečių. Atitinkamu laikotarpiu pernai tona maistinių grūdų biržoje kainavo 200 eurų. Lietuvoje maistinių kviečių supir kimo kainos yra 5 proc., pašarinių grūdų – 10–15 proc. didesnės nei pernai“, – teigė A.Gapšys. Pašnekovo žiniomis, kepėjai kai nų didinti kol kas neketina. „Jeigu jas didins, tai prekybininkai, kurie šiandien sako, kad produkcijos ne brangina, bet už rytojų neatsako“, – sakė jis.

Pagrindinių maisto produktų vidutinės kainos (litais)

Ne visa mėsa brangs

produktų kainoms, įsigyti kokybiško ir sveiko maisto gyventojams bus vis

tinimus kelti kainas, tačiau tai nereiškia, kad prekės brangs ir parduotuvėje. Tarkime, šiandien

Pirkėjų lojalumas konkrečiam prekės ženklui yra sumen kęs ir pirkėjai daž niau renkasi piges nius nei brangesnius ir mėgstamesnius gaminius. iš tiekėjų mes jau perkame kiau šinius penktadaliu brangiau nei prieš pusantro mėnesio, tačiau iš savo išteklių dengiame šį brangi mą. Parduotuvės lentynoje dau guma kiaušinių kainuoja tiek pat, kaip ir rugpjūtį. Ir toliau su tiekė jais tarsimės ir ieškosime sprendi mų, kad kainos parduotuvių lenty nose išliktų stabilios“, – informavo parduotuvių tinklo „Maxima“ at stovė O.Malaškevičienė. Prekybos tinklo „Norfa“ atsto vo spaudai Dariaus Ryliškio teigi mu, „Norfos mažmena“ yra gavu si pranešimus tik iš kai kurių miltų

Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.

ir duonos tiekėjų, kad tiekėjai savo produkciją „Norfai“ tieks brangiau nei anksčiau. „Tačiau kol kas duo nos kaina „Norfos“ prekybos cent ruose nepasikeitė – ji yra stabili ir visiškai nekito jau daugiau kaip pu sę metų“, – sakė jis. Pasak D.Ryliš kio, prekybininkai iš anksto negali numatyti, kiek gali kilti produkci jos kaina, nes ją lemia daug veiks nių: tiekėjų reikalavimai, degalų kainos, konkurencinė aplinka, pir kėjų perkamoji galia ir kt. Duona neturėtų brangti

Šie metai Lietuvos žemės ūkyje re kordiniai, planuojama gauti apie 4 mln. tonų siekiantį grūdų derlių. Tačiau džiaugtis, kad dėl dide lio derliaus pigs miltiniai produk tai, nereikėtų. Didžiausios pasaulio grūdų rinkos – Amerika ir Rusija – šią vasarą nukentėjo nuo sausros, todėl prognozuojama, kad bend ras pasaulio grūdų derlius šiemet bus keliais procentais mažesnis nei pernai. Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Produktų rinkotyros sky riaus vedėjo Alberto Gapšio teigi mu, įvertinus tai, kad žemdirbių dalis sudaro apie 15 proc. duonos, batono ir kitų kepinių kainos, ga

Grūdų kainų pokyčiai kur kas di desnę įtaką nei duonos kainoms gali turėti kiaulienos produkcijos savikainai. Pašarinių grūdų kainai pakilus, kiaulių augintojai jau pra nešė, kad mėsos produktai brangs. Esą sumažėjus kiaulienos pasiūlai ir išaugus kiaulienos paklausai pa saulyje kainos kils neišvengiamai. „Sudėtinga situacija klosto si ES kiaulienos rinkoje – nuo lie pos šviežia skerdiena pabrango 20 proc. Tokių žaliavų kainų dar nie kada nėra buvę. Pačioje Lietuvo je žaliavos rezervų nėra, nes šaly je užauginama tik kiek daugiau nei trečdalis Lietuvai reikalingų kiau lių. Be to, augintojai kiaules be ap ribojimų gali parduoti į bet kurią kitą ES šalį, nes ten mokama bran giau“, – teigė Eugenijus Mackevi čius, Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius. Jis pabrė žė, kad Lietuvos mėsos perdirbimo pramonė tampa priklausoma nuo importuojamos kiaulienos kainos. „Iš kitų šalių gaunama informaci ja rodo, kad dėl per aukštų pašarų kainų ir per mažų kiaulienos su pirkimo kainų, net tokių šalių kaip Danijos ir Belgijos, kiaulių komp leksai mažina auginamų kiaulių skaičių. Taip pat daug kiaulienos eksportuojama į Aziją – tokios ša lys kaip Kinija, Pietų Korėja perka jos vis daugiau. Tikėtina, kad to kios tendencijos netolimoje ateity je nulems dar didesnį kiaulių trū kumą ir dėl to kiaulienos kainos ES augs dar labiau“, – mano jis. Agrarinės ekonomikos eksperto A.Gapšio teigimu, Europoje išau gus kiaulių supirkimo kainoms, jos ima didėti ir Lietuvoje. „Todėl ga lutinė kiaulienos kaina galutiniams vartotojams galėtų ūgtelėti apie 10 proc.“, – prognozavo pašnekovas. Kalbėdamas apie paukštienos kainų perspektyvas A.Gapšys pa brėžė, kad nors paukštienos ir kiaulienos kainos labiausiai pri klauso nuo pašarų kainos, – o ji didėja, – paukštiena Lietuvoje ne turėtų brangti. „Kaimynystėje tu rime Lenkijos rinką, kuri sukuria labai didelę konkurenciją“, – pa brėžė jis. Lietuvos mėsinių galvijų augin tojų ir gerintojų asociacijos direk toriaus Dariaus Dzekčioriaus tei gimu, Lietuvoje užauginta mėsinė jautiena taip pat neturėtų brang

2011 m. 2012 m. 36 sav. 36 sav.

Pokytis (proc .)

2,5 proc. riebumo pienas (1 l tetrapakas)

2,94

2,79

–5,10

2,5 proc. riebumo pienas (1 l maišelis)

2,50

2,37

–5,20

3,5 proc. riebumo pienas (1 l tetrapakas)

2,97

2,91

–2,02

3,5 proc.riebumo pienas (1 l maišelis)

2,78

2,59

–6,83

82 proc. riebumo sviestas (200 g)

4,81

4,72

–1,87

9 proc. riebumo varškė (1 kg)

13,26

12,71

–4,15

Liesa varškė (1 kg)

12,87

12,44

–3,34

Kiaulienos kumpis be kaulo (1 kg)

14,55

14,68

0,89

Pieniškos dešrelės (1 kg)

19,06

19,79

3,83

Rudi vištų kiaušiniai (10 vnt.)

3,28

5,08

54,88

Balti M dyd žio vištų kiaušiniai (10 vnt.)

3,77

5,59

48,28

Ekstra rūšies kvietiniai miltai (1 kg)

3,31

3,19

–3,63 –7,72

Aukščiausios rūšies kvietiniai miltai (1 kg)

2,72

2,51

Juoda duona (1 kg)

5,33

5,52

3,56

Batonas (1 kg)

6,08

5,80

–4,61

Nefasuotos bulvės (1 kg)

0,99

0,97

–2,02

Parduotuvių ir turgelių kainų palyginimas (litais)

Parduotuvė

Turgelis Kaina

Pienas (1 l)

2,59

1,90

Sviestas (200 g)

4,72

4,14

Varškė (1 kg)

12,44

8,43

Kiaulienos kumpis be kaulo (1 kg)

14,68

13,09

Vištų kiaušiniai (10 vnt.)

5,59

5,41

Bulvės (1 kg)

0,97

0,76 Šaltinis: ŽŪMPRIS

ti, nes pagrindinis galvijų pašaras – žalienos – ūkininkams kainuo ja nedaug. Kainos nesikeis

Jeigu paukštiena galėtų brang ti, esą brangstantys vištų paša rai neturėtų toliau didinti kiauši nių kainų. „Kiaušiniai per metus jau yra pabrangę 30–50 proc. Vie na kiaušinių brangimo priežasčių – ES įsigaliojusi vištų gerovės di rektyva. Mūsų skaičiavimais, atli kus reikiamas investicijas, 10 kiau šinių galėjo pabrangti iki 30 centų, bet ne daugiau nei yra dabar. Todėl dar kelti kiaušinių kainas paukšti ninkai neturi priežasčių“, – pabrė žė A.Gapšys. Pastaruoju metu gyventojus džiuginančios krintančių pieno produktų kainų tendencijos turėtų išsilaikyti ir artimiausiu metu. „Priežastis labai paprasta – pa saulyje pradėjo didėti pieno gamy ba, o paklausa nesikeitė. Tai turė jo įtakos pieno supirkimo kainoms ir jos ėmė mažėti. Žinoma, pie no gamintojams tai negerai, tačiau galutiniai vartotojai turi galimybę pigiau įsigyti pieno produktų“, – dėstė A.Gapšys. Tačiau, pasak jo, yra ir kita medalio pusė: pasaulio rinkose pingant pieno produkcijai, vietos gamintojai linkę atsigriebti vidaus rinkoje. Dar neaišku, kaip Lietuvos rinkoje pieno supirkimo kainas nulems netrukus Latvijoje pradėsianti veikti pieno perdirbi mo įmonė. Manoma, kad Latvijoje

pieną pirkę Lietuvos pieno perdir bėjai gali netekti tiekėjų, todėl at siradus pieno trūkumui gali pradėti kelti pieno supirkimo kainas vidaus rinkoje, todėl galėtų brangti ir pie no produktai. Daržovių valgytojus, bet tik ne ūkininkus, džiugina geras daržovių derlius. „Situacija užsienio rinko se nėra tokia dosni kaip prieš kele rius metus, kai lietuviškos daržo vės buvo eksportuojamos į Rusiją, kur buvo susidaręs jų stygius. Šie met taip nėra, o esant gausiam derliui ūkininkai priversti daržo ves parduoti pigiau, nei norėtų“, – teigė A.Gapšys. Pasak jo, nesant duomenų, kad kurioje nors šalyje trūktų daržovių, jų turėtų užtek ti ir vietos, ir eksporto rinkoms už vartotojams prieinamą kainą.

2–10 proc.

gali brangti įvairūs maisto produktai.

šeštADIENIS, rugsėjo 15, 2012

savaitės interviu

Ką lydės sėkmė per Seimo rinkimus? Iki Seimo rinkimų lieka mėnuo. Atrodo, jie virsta mažai ką tedominančia rutina. Apie tai ir apie galimus būsimus laimėto jus bei pralaimėtojus svarsto politologas Vytautas Dumbliauskas. Justinas Argustas j.argustas@diena.lt

– Iki Seimo rinkimų liko mė nuo. Į Seimą pretenduoja re kordinis skaičius kandidatų, daug partijų. Pasirinkimo, re gis, į valias. Bet rinkimų kam panija – kaip niekad nuobodi. Seimo rinkimai Lietuvoje – jau tik rutina? – Iš tiesų taip. Ir tai liudija, kad tampame normalia visuomene. Kažkada Lietuvoje Seimo rinkimai buvo tikrai reikšmingas įvykis. Bet dabar akivaizdi rutinizacija. Jau ne vieni metai Seimo rinkimai – ne įvykis. Rinkimai tapo įprastu reiškiniu, reguliariai pasikartojančiu kas ket verius metus. 1992-aisiais tai buvo įvykis, 1996 m. – taip pat, sugrįžo į valdžią dešinieji, 2000-aisiais vėl įvykis – į politines aukštumas iškilo Rolandas Paksas ir Artūras Paulauskas. Ir nuo to laiko rutinos jausmas tik stiprėja. Anksčiau žmonės vis tikėjosi, kad kas nors per ketverius metus reikš mingai pasikeis, o jų viltys nepasi teisino. Balsuoti eina tik tie, kurie mano, kad reikia eiti. Žmonės turi teisę neiti. Ir iš tiesų nereikia dejuoti dėl ma žo rinkėjų aktyvumo – jis panašus į ES vidurkį. Juk balsuoja dažniau siai tie, kurie pilietiškai subrendę. – Dalį rinkėjų, matyt, atstumia tai, kad didžiosiose partijose – vis tie patys veidai. Juk partijų kandidatų sąrašų pradžiose – vos viena kita nauja pavardė. Lyderiai – vis tie patys. – Politinės partijos tam tikru atžvil giu yra ir ambicingų žmonių sam būriai, kuriuose naujam, jaunam žmogui prasimušti nelengva. Reikia būti arba labai ryškiam, arba nusi pelnyti. Tokių, kaip konservatorių sąrašo puošmena jaunoji Agnė Bi lotaitė ar socialdemokratų jaunimo atstovas Juras Požela, – vienetai. O mūsų didžiųjų partijų lyde riams maždaug 50–60 metų. Tai vidurinė politikų karta. Jie sa vęs dar nelaiko senais ir tokie nė ra. Nes toks amžius politikui – pa ti branda. Tad Algirdas Butkevičius ir Andrius Kubilius, matyt, politi koje lyderiaus dar kokius mažiau siai 10 metų. Protinio darbo žmo gui – tai pats tas. Panašiai ir su partijų viršūnėmis. Tiesiog nėra, kas užleidžia vietą, nes vidurinė karta dar gali dirbti.

Partijose tiesiog nėra vietos. Jau nimas ar jaunesnioji karta parti jose – vis dar tik dėl kvapo. Net ir liberalų partijose nėra jokių pasi keitimų – ten taip pat lyderiauja vidurinė karta. Vis dėlto partijos nedaro to, ką tu rėtų. Viena partijų funkcijų – atrink ti lyderius ir juos rengti. Jei partijų lyderiai laiko save nepakeičiamais, tai nėra gerai. Nėra kartų pusiaus vyros. Pabandykite įstoti į partiją ir padaryti karjerą – garantuoju, kad užtruktumėte ne mažiau nei 10 metų, net jei būtumėte energingas ir garsiai bei efektingai kalbėtumėte. – Grįžkime prie rinkimų kam panijos. Antai socialdemok ratų ir konservatorių patriar chai ne kaunasi, o šneka apie vaivorykštės koaliciją po rin kimų. Tai liudija, kad nei vie ni, nei kiti neužtikrinti dėl po litinės ateities? – Socialdemokratai ir konservato riai jau daug metų valgo tą pačią duoną – šios abi partijos yra poli tiniame elite, kuris jau daug metų sukasi. A.Kubiliaus ir A.Butkevi čiaus sąjunga nebūtų nieko keis ta. Prisiminkime – pusantrų metų Gedimino Kirkilo mažumos Vy riausybė laikėsi būtent A.Kubi liaus ir konservatorių dėka. Vie šumoje šios partijos žaidžia savo žaidimą, viešai kalba vienaip, ku lisuose kitaip. Vaivorykštės idėja eina, kaip su prantu, iš socialdemokratų – jie, regis tikrai nesidžiaugtų galimybe, jei koaliciją reiktų sudaryti su Vik toro Uspaskicho Darbo partija. – Taigi abi partijos nori savo tiškai apsidrausti? – Socialdemokratų vadovybė kar tais padejuoja, kad su V.Uspaski chu tiesiog neįmanoma dirbti: jis ryte kalba viena, vakare – kita. Tad jeigu socialdemokratai būtų mažes nieji partneriai koalicijoje su Darbo partija, jiems būtų nekas. Juk Darbo partija – tai vieno asmens diktatū ra. Tiesa, A.Butkevičius yra pasakęs, kad vaivorykštės koalicijos eiliniai partijos nariai nesuprastų. Tačiau tai tik jo nuomonė. Partijos elito pri tarimas tam – kur kas didesnis. – Kai kurie sako, kad vėl pra dėta eksploatuoti politinės vai vorykštės idėja turi Prezidentės Dalios Grybauskaitės pritarimą. – Taip, Seime kalbama, kad D.Gry bauskaitė esą yra pasakiusi, kad, kol

karštOJI linija: 212 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt „Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

„Diena Media News“ L.e.p. vyriausiasis redaktorius Alvydas Staniulis

„Vilniaus dienos“ VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386

2022

Anksčiau žmonės vis tikėjosi, kad kas nors per ketverius metus reikšmin gai pasi keis, bet jų viltys nepasiteisino. Nuotaika: politologas V.Dumbliauskas dalijasi neoficialiomis žiniomis, esą Prezidentė

D.Grybauskaitė nenusiteikusi V.Uspaskicho skirti nei premjeru, nei ministru.

ji bus Prezidentė, V.Uspaskichas ne bus nei premjeru, nei ministru. Vie ša paslaptis, kad D.Grybauskaitė Darbo partijos atžvilgiu nusistačiu si neigiamai. Tam yra priežasčių. – Ir pats reitingų lyderės Dar bo partijos vadovas nerodo no ro valdyti Vyriausybę. Priešin gai nei kitų partijų lyderiai, jis nė nekandidatuoja vienman datėje. Kaip aiškinti tokį V.Us paskicho elgesį? – Jis supranta D.Grybauskaitės poziciją. Yra žinių, kad V.Uspas kichas, jei jo partija laimėtų dau giausia mandatų ir jiems tektų for muoti Vyriausybę, į premjero postą siūlytų žinomą ekonomistą. Tad jis supranta, kokia yra politinė situa cija, kad jo kandidatūrai S.Dau kanto aikštėje pritarta nebus. V.Uspaskichas supranta žaidimo taisykles ir nemanau, kad atkak liai veršis, nes taip galima sukelti ir konstitucinę krizę. O jis nenori nie ko griauti ir žais pagal esamas tai sykles. Tai, kad jis nekandidatuoja

reklamos skyrius: 261 „VILNIAUS DIENOS“ VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJAI: Stasys Gudavičius – 219 1371 Ignas Jačauskas – 219 1372 MIESTAS: Rūta Grigolytė – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391

Gedimino Bartuškos nuotr.

3654

Platinimo tarnyba: 261

LIETUVA: Justinas Argustas – 219 1381 EKONOMIKA: Jolita Mažeikienė (redaktorė) – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387

vienmandatėje, įrodo, kad Seime jis dirbti nesiruošia. O kodėl nekandidatuoja partijos vicepirmininkas Vytautas Gapšys – sunkiai suprantama. Juk V.Us paskichas yra prasitaręs, kad regi V.Gapšį savo įpėdiniu. – Bet socialdemokratai elgia si neką geriau. Ir jų kandidatų sąrašo pažiba Vilija Blinkevi čiūtė nesiruošia kandidatuoti vienmandatėje. – Tai, žinoma, ženklas, kad į Seimą ji nesiruošia. Apskritai tokie dalykai daromi, kad patrauktų rinkėjo dė mesį. Tai – rinkimų taktikos daly kai. Ne viena partija taip elgiasi. Jų veiklos būdas – bet kokiomis prie monėmis pakliūti į Seimą ir veikti po to. Tai – senos rinkimų gudrybės. – Visi politologai vieningi ir su taria, kad šis Seimas bus mar gas. Kaip manote, Vyriausybės formavimas šiemet užtruks? – Manau, kad ne. Prezidentė D.Grybauskaitė – veiklos žmogus.

1688

SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Mantas Stankevičius – 219 1383 ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374

Prenumeratos skyrius: 261

Ji tikrai nori, kad nauja Vyriausybė pradėtų dirbti kuo greičiau, tad dėl visko bus susitarta greitai. Prem jeras ir Prezidentė – lygiaverčiai partneriai formuojant Vyriausybę. Manau, jau dabar aišku, kas per jos filtrą galėtų praeiti, o kas – ne. Manau, tie dalykai bus aptaria mi kuluaruose. Tos kandidatūros bus aptariamos, atsiklausta D.Gry bauskaitės nuomonės, bus derina ma. Prezidentė pati bus suinte resuota, kad Vyriausybė greičiau pradėtų dirbti. – Už poros metų – ir preziden to rinkimai. Partijos jau turėtų pradėti ruoštis ir jiems, bet apie tai nė nekalbama. Kodėl? – Pirmiausia dėl to, kad nėra ryš kių lyderių. Nė viena partija neturi ką priešpriešinti D.Grybauskaitei. Partijų funkcija – ugdyti lyderius, bet jos to, kaip matome, nedaro. Abejoju, ar per tuos likusius dve jus metus atsiras tokių, kurie ga lės lygiavertiškai su ja konkuruoti. Tiesiog jau per mažai laiko.

1688

TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Margarita Vorobjovaitė – 219 1384

Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 4000.

Buhalterija: (8

46) 397 767

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3655, 261 3659,261 3654, 261 3000, 261 9655, 279 1370 faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS: 261 3653 PRENUMERATOS SKYRIUS: 261 1688 PLATINIMO TARNYBA: 261 1688

ŠeštADIENIS, rugsėjo 15, 2012

konkursas Santrumpos DP – Darbo partija DDVP – Demokratinė darbo ir

vienybės partija DK – politinė partija „Drąsos kelias“

Prieš artėjančius Seimo rinkimus „Vilniaus dienos“ skaitytojai kvie čiami pademonstruoti savo poli tinę nuojautą ir spėti, kurie kandi datai galėtų laimėti Vilniaus vien mandatėse rinkimų apygardose.

Per pastaruosius rinkimus į Seimą daugelyje Vilniaus vienmanda čių apygardų prireikė antrojo turo,

EP – Emigrantų partija

kuriame varžėsi du daugiausia balsų surinkę kandidatai. Beveik nea bejojama, kad situacija pasikartos ir per šiemet spalį vyksiančius rin kimus. Žaidimo „Rinkimų orakulas“ dalyviams siūlome atspėti po du daugiausia balsų surinkusius kan didatus Vilniaus vienmandatėse rinkimų apygardose.

IP – Išsikėlė pats KLS – Kovotojų už Lietuvą sąjunga KP – Krikščionių partija LCP – Lietuvos centro partija LiCS – Liberalų ir centro sąjunga LLRA – Lietuvos lenkų rinkimų akcija LRLS – Lietuvos Respublikos li

beralų sąjūdis LS – politinė partija „Lietuvos

Naujamiesčio rinkimų apygarda:

Vitalijus Balkus, LVŽS Vytautas Bogušis, LiCS Liucija Borusevičienė, TTP Irena Degutienė, TS-LKD Jolanta Gaudutienė, DP Janas Jurevičius, RP Robertas Kasperavičius, LŽP Faustas Latėnas, LSDP Arminas Lydeka, LRLS Miroslavas Monkevičius, ST Juozas Murauskas, EP Dainius Petras Paukštė, LSDS Gediminas Pelėdžius, DDVP Irina Rozova, LLRA Neringa Venckienė, DK Senamiesčio rinkimų apygarda:

Arvydas Anušauskas, TS-LKD Petras Auštrevičius, LRLS Gražina Bogdanskienė, RP Gintaras Gurčinas, DDVP Nijolė Jagelavičienė, DP Raimonda Karosaitė, TTP Juzef Kvetkovskij, LLRA Justinas Navikas, LVŽS Marija Aušrinė Pavilionienė, LSDP Nora Ribokienė, LiCS Gintaras Songaila, TS Marija Tamkevičiūtė, LŽS Eglė Volungevičiūtė, KP Agnė Zuokienė, ST Antakalnio rinkimų apygarda:

Gintautas Babravičius, LiCS Tomas Jakučionis, LSDS Vytautas Beniušis, KP Aurimas Paulius Girčys, LVŽS Valentina Ivanova, DDVP Indrė Jankauskienė, LŽP Andrius Kubilius, TS-LKD Mindaugas Lapinskas, LRLS Tadeuš Lavrynovič, LLRA Martynas Nagevičius, ST Juras Požela, LSDP Aurelija Stancikienė, DK Gintaras Tamošiūnas, DP Mindaugas Valkiūnas, RP Natalja Viktorova, SLF Kazys Zulonas, TTP Žirmūnų rinkimų apygarda:

Aušra Abramavičienė, RP Vilija Aleknaitė-Abramikienė, TS-LKD Vytenis Povilas Andriukaitis, LSDP Raimondas Benušis, KP Renata Cytacka, LLRA Algis Čaplikas, LiCS Gediminas Dalinkevičius, DP

Julius Girdvainis, DK Ramojus Girinskas, TTP Šarūnas Gustainis, LRLS Liudvikas Jakimavičius, LS Jonas Juodka, ST Rimantas Jurevičius, DDVP Arminas Mockevičius, LVŽS Julius Panka – TS Remigijus Sabaliauskas – LŽP Fabijoniškių rinkimų apygarda:

Tirkišas Amanovas, KLS Dailis Alfonsas Barakauskas, TTP Daugardas Gruodis, DK Rūta Jacevičienė, KP Rimas Kandys, RP Vladas Kasparavičius, SLF Auksė Montrimienė, LSDP Dainius Kreivys, TS-LKD Dalia Kuodytė, LRLS Regina Mikalauskienė, DDVP Andrius Mulevičius, LVŽS Artūras Paulauskas, DP Gžegož Sakson, LLRA Žilvinas Šilgalis, ST Raimondas Šukys, LiCS Joana Tamkevičiūtė, LŽS Jonas Valatka, LSDS Šeškinės rinkimų apygarda:

Jolita Aleksejūnienė, DDVP Audronius Ažubalis, TS-LKD Laimis Bikauskas, RP Liudas Bradauskas, LSDS Regimantas Čiupaila, LiCS Andrejus Gaidamavičius, LVŽS Vytautas Gricius, DP Ligitas Kernagis, ST Vytautas Aleksas Lazinka, LŽP Zbigniev Maciejevski, LLRA Asta Nazarovienė, KP Gediminas Rudžionis, TTP Algirdas Sysas, LSDP Arūnas Štaras, LRLS Valdas Vasiliauskas, DK Justiniškių rinkimų apygarda:

Rūta Jankauskienė, KP Algimantas Juocevičius, TTP Gediminas Kirkilas, LSDP Linas Kvedaravičius, LRLS Svetlana Martinko, DDVP Sofija Matarevič, LLRA Vytautas Antanas Matulevičius, DK Emilis Mikelėnas, LŽP Gediminas Navaitis, IP Rimantas Remeika, LiCS Paulius Saudargas, TS-LKD Artemij Sitenkov, RP

LSDP – Lietuvos socialdemok

Karoliniškių rinkimų apygarda:

LSDS – Lietuvos socialdemok

Virginija Asanavičienė, LVŽS Linas Balsys, IP Danutė Bekintienė, TS-LKD Vytautas Bernatonis, SLF Stasys Brundza, DK Laimas Dieninis, ST Ilona Grigalavičienė, LRLS Audrius Jasionis, DDVP Jurgis Jurkevičius, LSDP Albina Kavaliauskaitė, RP Vanda Kravčionok, LLRA Angelina Labanauskienė, LŽP Alvydas Medalinskas, LCP Mantas Panavas, LiCS Almantas Petkus, TTP Valdas Skarbalius, DP Juozas Vasiliauskas, KP

ratų partija ratų sąjunga LVŽS – Lietuvos valstiečių ir ža liųjų sąjunga LŽP – Lietuvos žmonių partija LŽS – politinė partija Lietuvos ža liųjų sąjūdis RP – Respublikonų partija SLF – Socialistinis liaudies frontas ST – politinė partija „Sąjunga TAIP“ TS – Tautininkų sąjunga TS-LKD – Tėvynės sąjunga-Lietu vos krikščionys demokratai TTP – Tvarkos ir teisingumo partija

Žaidimo taisyklės

Lazdynų rinkimų apygarda:

Romas Adomavičius, LSDP Vytautas Budnikas, DK Algirdas Zenevičius, TTP Jurgita Gintautaitė, LiCS Anželika Jankovskaja, DDVP Saulius Paukštys, ST Jonas Pinskus, DP Romualda Poševeckaja, LLRA Olegas Ratiukas, SLF Oksana Rokaševič, LVŽS Gintaras Steponavičius, LRLS Algis Strelčiūnas, TS-LKD Kazimieras Uoka, TS Sigitas Vaišnoras, LŽP Rytis Zabielskas, RP Vidmantas Žiemelis, KP Naujosios Vilnios rinkimų apygarda:

Tadeuš Andžejevski, LLRA Tomas Bikelis, LCP Aleksandras Bojarovas, ST Rolandas Boravskis, DK Bronius Cicėnas, TTP Viačeslav Jankelevič, DDVP Artūras Melianas, LiCS Algirdas Paleckis, SLF Ilona Poplavskaja, RP Robertas Pranckūnas, LŽP Tatjana Rinkevičienė, LSDP Šarūnas Skučas, LRLS Juzef Tomaševič-Jakovič, LVŽS Sergej Ursul, DP Emanuelis Zingeris, TS-LKD

Konkurso dalyvio vardas, pavardė: __________________________________________________________________________________________ Telefono numeris: ____________________________

sąrašas“

Edmundas Vaitekūnas,DP Rūta Vanagaitė, ST Virginija Vingrinė, LVŽS

E. pašto adresas: _____________________________________________________

1. Šiame laikrašč io pusl apyj e prie kiekv ien os vienm and atės apy gard os varn el e paž ymėk ite po du kand id at us, kur ie, jūsų nuo mon e, spal io 14 d. sul auks dau giaus ia rinkėjų balsų. 2. Užp ildytą anketą darb o dieno mis atn ešk ite arb a ats ių skite pa štu į „Viln iaus dien os“ red akc iją adres u Labd ar ių g. 8, 01120 Vil nius. 3. Anketų lauk iame iki spalio 12 d., penkt ad ien io, 16 val. 4. Už kiekv ieną teis ing ai ats pėtą pol it iką bus skir iam as vien as tašk as. Trys daug iaus ia taškų su rinkę žaid im o dalyv iai bus pa skelbt i nug alėtoj ais. Jeig u vie nodą skaič ių taškų sur inks dau giau žmon ių, nug alėtoj ai bus iš rinkt i burt ais. 5. Žaid imo anket as draudž iam a daug int i. Jeig u tok ių anketų at sir as bals adėžėj e, jos bus prip a žintos neg al ioj anč iom is. Taip pat priv alom a nurodyt i savo vardą, pav ardę, tel efon o num erį arb a e. paš to adresą. 6. Ger iaus ius rink imų orak ulus „Viln iaus dien oj e“ pas kelbs im e spal io 17 d. Konkurso nugalėtojams bus skir ti vert ing i priz ai: Pirmos vietos laimėtojui atiteks prek ybos centro apsipirk imo už 200 litų kortelės; antros vietos – prekybos centro ap sipirk imo už 100 litų kortelės; trečios vietos – prekybos centro ap sipirk imo už 50 litų kortelės.

ŠeštADIENIS, rugsėjo 15, 2012

tema

Susirūpinimas: paveldosaugininkams nerimą kelia ne tik privačių savininkų valdomi griūvantys dvarai, bet ir prastėjanti Vilniaus miesto savivaldybei priklausančio Trakų Vokės dvaro būklė.

Vilnijos dvaruose šeiminin Paveld osaug in inkams 1 nerimą kelia prastėjan ti savivaldybei priklausančio Trakų

Vokės ir verslininko Laimučio Pin kevičiaus valdomo Lentvario dvaro būklė. Nors čia nuolat sukiojosi ap saugos darbuotojai, jis jau nuo pa vasario nebesaugomas, o lankyto jus pasitinka išdaužytais langais ir sugriuvusiu sargo namuku. Vaizdą kiek sušvelnina savanorių sutvarkyta parko teritorija – nu šienauta žolė, surinktos šiukšlės. Tačiau paties pastato būklė kas dien vis prastesnė. Tai pripažįsta ir Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinio padalinio di rektorius Vitas Karčiauskas. „Belieka konstatuoti liūdna faktą. Priežiūra blogėja, o drauge ir spar čiai prastėja pastato būklė. Nebė ra sargo, išardyta tvora, neužsan darintos angos, išdaužyti langai. Pastatui gresia sunykti, jeigu ar timiausiu metu nebus imtasi prie monių“, – dėstė V.Karčiauskas. Žiemą pasitiko tvarkingai

Praėj usį rud enį, pasak V.Kar čiausko, paveldosaugininkų ko misija dvaro būklę įvertino tei giamai. Teritorija buvo saugoma, pavojingų dvaro būklei griuvimo požymių užfiksuota taip pat ne buvo. „Situacija buvo visai gera. Atsi menu, kad važiavome su žurnalis tais, bet jų net neįleido. Į vidų pate kome tik mes – paveldosaugininkai. Tad vaikščioti ten tikrai negalėjo bet kas. Važiavome, nes buvo gau ta informacija, kad dvaras apleis tas ir neprižiūrimas, tačiau tuomet šis pranešimas nepasitvirtino“, – kalbėjo paveldosaugininkas. Negali įteikti šaukimo

Prieš kelis mėnesius, kai tapo aiš ku, kad L.Pinkevičius paliko dva rą likimo valiai ir juo nebesirūpina, paveldosaugininkai nusprendė pa raginti savininką tvarkingai vykdyti savo prievoles ir prižiūrėti kultūros paveldo objektu laikomą dvarą. Tačiau verslininkas nereaguoja

nei į kultūros paveldo specialistų skambučius, nepasiekia jo ir siun čiami registruoti laiškai. „Visi mūsų bandymai susisiekti su juo buvo nesėkmingi. Kitas mū sų žingsnis bus kvietimą įteikti per antstolį, nes į registruotus laiškus jis nereaguoja. Jeigu ir į šį žingsnį niekaip nebus reaguojama, įmano ma priverstinai atvesdinti. Jeigu ir tai nepadės – kreipsimės į teismą. Galimas ir visai tikėtinas daly kas – sieksime, kad valstybė dvarą priverstinai išpirktų“, – dėstė pa šnekovas.

Vitas Karčiauskas:

Galimas ir visai tikė tinas dalykas – siek sime, kad valstybė Lentvario dvarą pri verstinai išpirktų. Terminų įvardyti negalėjo

V.Karčiausko skaičiavimais, visos Kultūros paveldo departamen to procedūros turėtų būti baig tos iki žiemos. Jeigu nepavyks su verslininku susitarti geruoju, by la bus perduota teismui. Kiek užt ruks šis kovos už dvaro išsaugo jimą laikotarpis, V.Karčiauskas spėti nedrįso. Iki šiol, pasak specialisto, Lie tuvoje yra, ko gero, tik vienas pre cedentas, kai nuo visiško išnyki mo bandant išsaugoti verslininko Viktoro Uspaskicho valdomą Kal naberžės dvarą buvo kreiptasi į teismą. Tačiau ne pirmus metus

vykstančios bylos galo kol kas ne matyti. „Tai, kas priklauso nuo mūsų, bus padaryta dar iki žiemos. Tai, kas bus teisme, mes jau kontroliuoti negalime. Negalėčiau taip pat bent apytikriai pasakyti, kiek tokia byla galėtų tęstis, nes kol kas vieninte lis toks precedentas – Kalnaberžės dvaras, ir bylos pabaigos nematy ti“, – skėsčiojo rankomis V.Kar čiauskas. Paskambins, jei susidomės

Dienraščio žurnalistams su vers lininku L.Pinkevičiumi susisiek ti taip pat nepavyko. Po kelių die nų žurnalistams perskambinusi mergina prisistatė verslininko ad ministratore ir pasiteiravo, ko kiu klausimu norėta bendrauti su L.Pinkevičiumi. Sužinojusi, kad domimasi Lent vario dvaro likimu, pašnekovė pa žadėjo informaciją perduoti vers lininkui. „Šiuo metu jis išvykęs į užsienį, tad kalbėti negali. Pirma dienį jis bus Lietuvoje ir, jei jam bus įdomu, jis jums perskambins“, – patikino mergina. Bylą tiria prokuratūra

Kitas Tiškevičiaus dvaras, esantis Trakų Vokėje, šiuo metu priklauso Vilniaus miesto savivaldybei ir yra išnuomotas Lietuvos bajorų ka rališkajai sąjungai panaudos teise valdyti 99 metams. Su dvaro re montu yra susiję nemažai skan dalų. Šiuo metu Kultūros paveldo departamentas yra sudaręs V.Kar čiausko vadovaujamą žalos nu statymo komisiją, kuri tiria, kokių padarinių dvarui turėjo 2010 m. atliktas remontas. „Valstybės ir Norvegijos fondų skirti pinigai – 2,2 mln. litų – bu vo panaudoti netikslingai. Remon tas atliktas nekokybiškai, ir nors remontuojant žala pastatui ne buvo padaryta, padarinių dėl ne kokybiškų darbų yra. Pavyzdžiui, permirkusios rūsio sienos – iki re monto to nebuvo“, – teigė V.Kar čiauskas.

Sumaišties įnešė savivaldybė

Tai, kad pinigai buvo panaudo ti netikslingai, patvirtino ir Ka rališkosios bajorų sąjungos sena to bei Dvarų kultūros centro narys Mykolas Augius Vardziukevičius. Anot pašnekovo, šiuo metu bylą dėl netikslingo lėšų panaudojimo tiria prokuratūra. „Buvo planuota rūmus sure montuoti ir pritaikyti mūsų rei kmėms, bet, deja: iš 2,2 mln. litų vertės darbų atlikta už 1,5 mln. li tų. Neįrengta hidroizoliacija, todėl drėksta sienos, ir visi kiti darbai ei na kaip ir perniek. Be to, medžiagos buvo pirktos dešimteriopai bran giau, nei yra rinkos kaina, ir tai taip pat kelia klausimų. Turėjo būti su tvarkytas centrinis šildymas, vėdi nimo sistema, vandentiekis, kana lizacija. Tačiau padaryta ne viskas ir nekokybiškai“, – dėstė M.A.Var dziukevičius. Kai 2011 m. Trakų Vokės dvarą su parku iš Vyriausybės perėmė Vil niaus savivaldybė, situacija išvis tapo nebeaiški. „Dabar jie nori perimti centri nius rūmus, ir tampa neaišku, kas turi tvarkyti. Jeigu savivaldybė juos valdys, mes būsime nustumti į ša lį. Žinoma, dvarui nuo to gali bū ti geriau, nes savivaldybė nori pe rimti dvarą ir įgyvendinti 80 mln. litų vertės parko ir dvaro sutvar kymo projektą. Tačiau juk ir Ba jorų sąjunga galėtų dalyvauti“, – svarstė pašnekovas. Geriausiai tvarkosi Užutrakis

Iš visų trijų dvarų, esanč ių E.F.André suprojektuotuose pei zažinio stiliaus parkuose prie Vil niaus, geriausiai tvarkosi Užutra kis. Pastarajame esantis statinys iš apleistos griuvenos pasitelkus pa ramą virto prabangiais rūmais. Jie tapo Trakų kultūros židiniu – čia vyksta įvairūs koncertai, dailės pa rodos, kiti renginiai. Pasak V.Karčiausko, tiek savival dybės atstovai, tiek privatūs savi ninkai turėtų pasimokyti iš Trakų istorinio nacionalinio parko direk

Kokybė: šiuo metu geriausiai iš visų

cijos, valdančios Užutrakio dvarą, kaip turi būti tvarkomasi su kultū ros paveldu. „Ten vyksta darbai, direkto rius Gintaras Abaravičius tam ski ria daug energijos, sugeba rasti fi nansavimą, specialistų. Kiti turėtų tik mokytis iš jo. Mes departamen te kartais pakalbame, kad kitus du parkus su dvarais taip pat reiktų perduoti Trakų istoriniam nacio naliniam parkui ir jis ten padarytų tvarką. Žinoma, tai turbūt būtų ne įmanoma juridiškai, bet jei galėtu me, dvarams būtų tik geriau“, – pabrėžė pašnekovas.

ŠeštADIENIS, rugsėjo 15, 2012

tema Lentvario dvare šventė vestuves 2008 m. rugsėjį svarbiu dvaro isto rijos moment u tapo L.Pinkev ičiaus ir Astos Valentaitės vest uvės. Lent var io bažnyčioje skambant klasik i nei muz ikai aukso žiedus sumainę versl in inkas ir manekenė po išk il mingos vest uv ių ceremon ijos žen gė tiesiai į baltų rož ių žiedlapių lietų. Vėliau svečiai buvo pakviesti į Lent 2007 m. dvaras buvo parduot as vario dvarą. L.Pinkev ičiui. Įsig yjant dvarą buvo Tač iau švent inė nuot aika vyravo sukurta ir graži vizija: Lentvario dva neilgai. Verslo magnatui koją pak išo ro ansamblis būtų plačiajai visuome Trakų savivaldybės nenoras bendra nei prieinama poilsio, pramogų ir tu darbiauti ir pašliję verslo reikalai. rizmo vieta. Ketinta atkurti vandens „Jis planavo įsigyti visus dvaro stati malūną, kalvę, kav inę, sut vark yt i nius, bet kadang i po 1990 m. dauge parką, interjerams grąžinti grafų Tiš lis jų buvo privat iz uota ir juose gy kevičių laikų vaizdą. veno žmonės, teko tart is. L.Pinkevi

XIX a. Lentvario apylinkės priklausė grafams Tiškev ičiams, kur ie čia pa sistatė anglų neogot ikos stil iaus rū mus, prie jų sod ino didelį park ą, įrengtą pagal E.F.André projektą. Po kar iu dvaras ir parkas buvo nacio nal iz uot i. 1957 m. buv usiuose grafų rūmuose buvo įsikūr usi Lentvar io kilimų fabriko administracija.

čius norėjo pastatyti jiems kotedž iu kus ir žmones iškeldinti, tačiau Tra kų sav ivaldybėje kai kur ie veikėjai ėmė nuteik inėt i gyventojus prieš tą versl in inką, ir šie nusprendė, kad iš jų nori atimti namus, tad ėmė bylinė „Jis važ inėjo po užsienį, ieškojo bū tis. Be to, L.Pinkevičiui ėmė nesisekti tent šiame dvare buv usių detal ių. verslas ir galiausiai dvarą jis pametė“, Kiek žinau, Lenk ijoje buvo ieškoma – dėstė pašnekovė. lygiai tokių pat vartų, kaip buvo Lent Šio dvaro pastatas – vis dar L.Pinke var io dvare. Trumpai sakant, vers vičiaus asmen inė nuosav ybė. Pas lin inkas norėjo atk urt i rūmus to tatas ir žemės sklypo nuomos teisės kius, kok ie jie buvo iš tikrųjų, ir juo buvo įkeistos. Šiuo metu pastatas ir se gyventi“, – dienraščiui teigė viena žemės sklypo nuomos teisė yra teis Kultūros paveldo departamento dar mo arešt uot i, o jo valdyt a įmonė „Ranga Group“ bankrutuoja. buotojų. Kultūros paveldo special istai dien raščio žurnal istams yra teigę, kad Lentvar io dvarą valdant is L.Pinke vičius turėjo rimtų planų stat inį su tvarkyti ir atkurti jo išorę bei auten tišką interjerą.

Redo Vilimo (BFL) nuotr.

nkauja šmėklos

Savivaldybė sprendžia panaudos klausimus

Tiškevičių rūmų atrodo Trakų istorinio nacionalinio parko valdomas Užutrakio dvaras. Kęstučio Vanago (BFL) nuotr.

É.F.André dosjė Édouard as François André (nuotr.) (1840–1911 m.) – prancūzų dendrolo gas ir vienas išk il iaus ių XIX a. pab ai gos kraštovaizdž io arc hitektų. Per savo gyven imą E.F.André suproj ek tavo apie 100 priv ač ių ir vis uome nin ių park ų vis ame pas aulyj e, dau giaus ia Europ oj e. Žin om iaus i iš jo suk urtų yra Seftono parkas Liverpu lyj e, Angl ij oj e – buv us ios Liuks em burg o cit adelės sod ai, taip pat dau gel is želdynų Par yž iaus vieš os ios e erdvės e.

Lietuvoje yra XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje E.F.André suprojektuoti pei zažinio stiliaus parkai buvusiuose to paties laikotarpio Tiškevičių dvaruo se Lentvaryje, Trakų Vokėje, Užutra kyje ir Palangoje. Juose harmon in gai sukomponuot i E.F.André būdin gi kraštovaizdž io element ai: dirb tinės grotos ir uolos, sudarančios kal nų įspūdį, išradingai priderinti natū ralūs vandens telk in iai, padail int i dirbtiniais elementais, vandens kas kadomis ir kriokliais, tvenkiniai.

Į dienraščio žurnal istų klausimus, ką planuojama dar yt i su Trakų Vo kės dvaru ir parku, Vilniaus savival dybės Viešųjų ryšių skyrius atsiuntė štai tokį atsak ymą: „2011 m. biržel io 22 d. Vyr iausybės nutar imu Trakų Vokės dvaro sodybos pag rind in iai rūmai iš Lietuvos agrarinio ir miškų mokslų centro perduoti Vilniaus sa vivaldybei. Rūmuose pagal panau dos sutartį veik ia visuomen inė or gan izacija Liet uvos bajorų karal iš koji sąjunga. Sostinės savivaldybė planuoja atkur ti Trakų Vokės dvaro sodybą, sukur ti viešą kultūros, turizmo ir edukaci jos kompleksą, sutvarkyti istorinius pastatus, nug riaut i soviet inio laiko tarpio menkaverčius pastatus. Tuo tikslu jau parengta Trakų Vokės bu vusios dvaro sodybos ansamblio pri taikymo ir administravimo modelio galimybių studija, sudaryta tarpins titucinė darbo grupė, parengti dvaro

specialieji apsaugos planai. Taip pat sudaryta darbo grupė, sprendž ianti panaudos sutarties derybinius klau simus. Trakų Vokės dvaro sodyboje yra iš likę 19 autent iškų ir vert ingų pa statų, kurie išsidėstę ypatingo grožio kraštovaizdyje. Pagr ind in iai istor i niai pastatai – pag rind in iai rūmai, arkl idės, sargo namas, šul inys (le dainė) ir kt. – priklauso Vilniaus mies to savivaldybei. Todėl ji ėmėsi inici juoti Trakų Vokės dvaro sodybos at kūrimo, rekonstrav imo, sanav imo darbų projektą. Kiti statiniai prik lau so privatiems žmonėms, Lietuvos ag rar in io ir miškų mokslų centr ui Vo kės filialui.“ Primename, kad neoklas icist in ius Trakų Vokės dvaro rūmus Viln iaus gubern ijos bajorų marš alkos Jono Tiškev ič iaus užs ak ymu 1876–1880 m. pastatė italų architektas Leand ras Marconis.

ŠeštADIENIS, rugsėjo 15, 2012

14p.

Kaitrinių lempučių draudimas – biurokratų diktatūra?

pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis

pasaulis

J.M.Barroso Europoje vietoj vals ES raidos projektas vadinsis „Jungtinės Europos Valstijos“? Bent taip kalba Europos Komisijos (EK) vadovas José Manuelis Barro so. Tik ar ES narės mano taip pat, kaip EK vadovas? Ar pavyks Europoje įgyvendinti panašų projektą, ar tai – tik rožinė svajonė.

J.M.Barroso paskaita parlamente

Jei jau kalbama apie Jungtines Eu ropos Valstijas – federacinę vals tybę – akivaizdu, kad liečiamas ir visų 27 ES valstybių narių suvere niteto klausimas. Ar Bendrijos šalys sutiks su su vereniteto apribojimu? O ar sutiks ES šalys pasirašyti naująją Euro pos sutartį, jei dabar galiojanti Li sabonos sutartis, ją priimant, su kėlė tiek šurmulio? Juk kai kuriose šalyse reikėtų su rengti referendumus, o kai kurios Bendrijos narės, tokios kaip Didžioji Britanija, apskritai kalba, kad Briu seliui jokių papildomų galių daugiau neatiduos. Galiausiai, ar iš tiesų po litinės sąjungos idėja – vaistas nuo Europą slegiančios krizės? J.M.Barroso yra įsitikinęs, kad vaistas nuo krizės – didesnė integ racija. To, pasak jo, reikia, kad ES galėtų lengviau spręsti kylančias problemas. J.M.Barroso garsėja kaip vienas aktyviausių glaudesnės ekonominės ir politinės integraci jos planų rėmėjų. EK vadovo teigi mu, federacijos planai Komisijo je turėtų būti parengti bent jau iki šių metų pabaigos. J.M.Barroso, kuris, beje, ketina po dvejų metų kandidatuoti į Eu ropos Parlamentą, tvirtino, kad federacinės valstybės idėja esą yra „nauja Europos kryptis“. „Šis tiks las turėtų tapti ES politiniu hori zontu, – aiškino savo sumanymą EK vadovas. – Jaučiama būtinybė dalytis suverenumu taip, kad kiek

viena šalis ir kiekvienas pilietis ga lėtų geriau kontroliuoti savo likimą. Dabartinė ES privalo vystytis, rei kia judėti į valstybių federaciją. Tai – vienintelis realistinis būdas pa siekti pažangą Europoje.“ Vėliau J.M.Barroso įtikinėjo eu roparlamentarus, kad dabartinis išėjimo iš krizės kelias, kurį pasi rinko Bendrija, – nerealistiškas. „Ar realistiška toliau tęsti tai, ką darėme? – retoriškai klausė jis. – Mums reikia daugiau Europos vie nybės, integracijos, demokratijos. Reikalingi konkretūs žingsniai, ta čiau su politine sąjunga horizon te. Kai esate laive per audrą, abso liutus lojalumas yra mažiausia, ko reikalaujate iš kitų keleivių.“

Mums nepriimtina at sakomybę už šalies biudžetą perduoti technokratams ir biu rokratams Briuselyje.

J.M.Barroso kalboje tradiciškai netrūko kritikos strėlių vadinamie siems euroskeptikams. EK vado vas pabrėžė, kad visi, kurie prieštarauja integracijai, – „populistai“ ir „kraštutiniai nacionalistai“. „Valstybių federacija – būti na, siekiant „laimėti kovą su na cionalistais arba kraštutiniais po pulistais. Populistai manipuliuoja

pykčio jausmais“, – aiškino EK va dovas, pastebimai nužvelgdamas Didžiosios Britanijos euroskeptiš kosios Nepriklausomybės partijos lyderį europarlamentarą Nigelą Farage’ą. O šis pareiškė, kad iki šiol „per menkai vertino J.M.Bar roso fanatizmo lygį“. Tada EK va dovas atrėžė: „Nežiūrėkite į mane taip. Tie, kas sako, kad demokrati ja negali būti transnacionalinė, tik nacionalinė, nesupranta.“ Tiesa, J.M.Barroso kalbą Europos Parlamente skeptiškai įvertino net ir kai kurie proeuropietiškų pažiūrų politikai. Buvęs Belgijos premjeras Guy Verhofstadtas pareiškė, kad ES šiuo metu būtina „stiprinti to kią savo struktūrą, kokia yra, o ne mąstyti apie federacijas“. Federacijos planas

J.M.Barroso pasiūlymuose numa tyta ES bankininkystės ir biudžetų sąjunga, įskaitant bendros ban kų sektorių reguliuojančios insti tucijos statuso suteikimą Europos centriniam bankui (ECB). Be to, EK pirmininkas pabrėžė, kad, be bendro finansinio gelbėji mo fondo ir bankų apsaugos prie monių, laikui bėgant prireiks ir „tikrojo skolų subendrinimo“ – vadinamųjų euro obligacijų. Teisindamas politinės sąjungos būtinybę, EK vadovas akcentavo, kad ekonominė ir piniginė sąjun ga negalės tinkamai funkcionuoti, jei nebus sukurta politinių mecha nizmų jai kontroliuoti. „Jei norime, kad pinigų sąjun ga būtų sėkminga, turime galvoti ir žengti realius žingsnius politinės sąjungos link“, – aiškino J.M.Bar roso. Integracijos projektų kritika

Vis dėlto toli gražu ne visiems Eu ropos politikams J.M.Barroso pa svarstymai atrodo pagrįsti ir būti ni. Kritiškai apie bandymus gilinti ES šalių integraciją ne sykį atsi liepė Čekijos prezidentas Václa vas Klausas. Priimant vadinamąją Lisabonos sutartį, ekonomikos profesorius V.Klausas buvo vienas aršiausių jos kritikų. „Lisabonos sutartį visuo met laikiau, laikau ir laikysiu kaip Planas: kalbėdamas Europos Parlamente J.M.Barroso netuščiažo- žingsnį klaidinga linkme“, – 2009 džiavo – jo nuomone, Europa turėtų virsti Jungtinėmis Europos Vals m. sakė V.Klausas. Tiesa, nors su tijomis. „Reuters“ nuotr. tartį pasirašė, vadinamajam ES sta

Klausimas: ar visos 27 ES narės palaikys federacijos idėją?

bilumo paktui Čekijos vadovas ta rė griežtą „ne“. „Mums nepriimtina atsakomybę už šalies biudžetą per duoti technokratams ir biurokratams Briuselyje“, – tada sakė V. Klausas ir pridūrė, jog „Čekija įstojo į ES ne to dėl, kad gautų paramos iš Bendrijos fondų, bet kad žlugus komunizmui taptų normalia Europos šalimi“. Čekijos vadovas pabrėžė, kad yra du būdai stabilizuoti Europos ekonomiką: sumažinti euro zo nos valstybių skaičių arba griežtai kontroliuoti ekonomikos politiką. Vis dėlto V.Klausas leido supras ti, kad jam priimtinas būtent pir masis būdas. Kalbėdamas apie Graikijos problemas, V.Klausas akcentavo, kad Atėnams būtų parankiau palikti euro zoną. „Nėra jokio sprendimo dėl euro zonos, – pabrėžė Čeki jos vadovas. – Ilgalaikės proble mos Europoje buvo neatsakingai neįvertintos. Graikija yra auka. Ši skolų krizė – didelio ledkalnio vir šūnė. Esu tikras, kad graikams rei kėtų palikti euro zoną.“ Nors V.Klausas pripažino, kad Atėnų pasitraukimas sukeltų nei giamų padarinių, čia pat jis pridūrė, kad „dabartinė situacija gali baigtis dar didesne netvarka“. Drauge Če kijos vadovas teigė, kad Europa turi

imtis spręsti struktūrines proble mas, nes, kitu atveju, „euro projek to nebus įmanoma išsaugoti“. „Europos politikai ir jų ekono mistai turėtų suprasti, kad prastai sukurtos piniginės sąjungos yra brangios ir dažniausiai neišsilai ko ilgai, – tvirtino V.Klausas. – Jei norite paversti Europą funkcio nuojančia ir produktyvia, būti nos struktūrinės reformos, pana šios į tas, kurias prieš daugiau nei du dešimtmečius įgyvendino Če kijos Respublika, kai siekė atsikra tyti komunistinio paveldo.“ Kalbėdamas apie Europos integ raciją, V.Klausas yra sakęs: „Norė čiau, kad iliuzijas prarastų ir dau guma žmonių, visą dešimtmetį klaidintų ideologijos, kurią aš va dinu „europeizmu“.“ Didžiosios Britanijos, kuri taip pat atsisakė pasirašyti Finansinio stabi lumo paktą, ekonomikos profeso rius Patrickas Minfordas kabėjo dar radikaliau nei Čekijos prezidentas. Pasak šio žinomo Didžiojoje Bri tanijoje euroskeptiko, per ateinan čius 10 metų britai privalo pasi traukti iš ES, nes narystė Bendrijoje „žaloja“ britų ekonomiką. Neigiamai į J.M.Barroso kalbą apie federaciją reagavo ir britų ži niasklaida.

ŠeštADIENIS, rugsėjo 15, 2012

pasaulis Padegė restoraną

Apvirto autobusas

Grįžta namo

Libane, kur su taikos žinia va kar atvyko Romos popiežius Benediktas XVI, protestuo dami prieš Jungtinėse Valsti jose sukurtą ir musulmonus įžeidusį filmą, keli šimtai isla mistų užpuolė ir padegė ame rikietišką greitojo maisto res toraną KFC. Per susirėmimus žuvo vienas žmogus.

Graikijos šiaurėje netoli Salo nikų vakar apvirtus rusų tu ristų autobusui, keturi kelei viai žuvo, o dar 30 žmonių bu vo sužeisti. Turistai poilsiavo Chalkidikės pusiasalyje ir va žiavo atgal į Salonikų Makedo nijos oro uostą skristi namo. Autobusas apvirto slidžiame kelyje po lietaus.

Septynmetė, kuri liko gyva per praėjusią savaitę Prancū zijos Alpėse įvykusį incidentą, kai buvo išžudyta viena Di- džiojoje Britanijoje gyvenu sių irakiečių šeima, vakar bu vo išrašyta iš ligoninės ir pa liko šalį. Zainab al Hilli per šią ataką buvo sunkiai sužalo ta galva.

stybių regi valstijas

Ar federacijos idėja – aktuali? Valentinas Berž iūnas v.berziunas@diena.lt

Kaip vertinti Europos Komisijos vadovo José Manuelio Barroso pareiškimus apie Europos fede raciją? Ar toks sprendimas leistų sušvelninti krizę? O gal užmojai centralizuoti valdymą kelia pa vojų? Dienraštis pasiteiravo Sta sio Jakeliūno, kredito unijos Vil niaus taupomosios kasos analiti ko, nuomonės.

„Scanpix“ nuotr.

„The Telegraph“ savo antraštė je paragino šalies premjerą Davidą Cameroną šį kartą ryžtingai „pa stovėti“ už Didžiąją Britaniją. „Daily Mail“ priminė, kad net tradiciškai proeuropietiškose ša lyse prieš kelerius metus rinkė jai ištarė „ne“ vadinamajai Euro pos Konstitucijai, todėl dienraštis suabejojo, kad J.M.Barroso planas kada nors bus įgyvendintas. „The Guardian“ taip pat akcen tavo, kad Europos federacijos su bendra mokesčių, biudžeto ir eko nomikos politika projektas negalės būti patvirtintas be naujos ES su tarties, kuriai reikės pritarti refe rendumuose, o šis kelias, kaip jau buvo galima įsitikinti, – kompli kuotas. Ką darys vokiečiai?

Vokietija, svarbiausia žaidėja eu ro zonoje, baiminasi, kad krizė ga li neigiamai paveikti jos pačios fi nansų ir ekonomikos stabilumą. Kaip Vokietijoje būtų reaguoja ma į Europos federacijos kūrimą? Šalies vyriausybė nerodo ženklų, kad ketinama atsisakyti euro gelbė jimo plano. Konstitucinis teismas pagaliau leido ratifikuoti Europos finansinio stabilumo mechanizmą (ESM) ir ES fiskalinį paktą.

500 mlrd. eurų vertės fondas tu rėtų pakeisti šiuo metu veikiantį laikiną Europos finansinio stabi lumo fondą. Vokietijos dalis ESM – 190 mlrd. eurų. Vis dėlto federacijos projektas – šis tas rimtesnio nei ESM. Pastar uoj u met u Vok iet ijos kanclerės vadovaujamų Krikščio nių demokratų partijos gretose pa sigirdo kalbų, kad Europos integra cija turėtų gilėti. Ar tai reiškia, kad A.Merkel pa laikytų politinės sąjungos idėją? „Nors tai būtų tam tikras atsi traukimas nuo dabartinės krizės, manau, Vokietijoje apie politinę sąjungą kalbama rimtai, – anali zavo vokiečių ekonomistė Katin ka Barysch. – Manau, dar įmano ma įtikinti daugelį vokiečių, kad daugiau Europos – geras pasirin kimas.“ Tačiau ji pridūrė, kad tiems, ku rie norėtų prastumti federacijos idėją, didžiausią galvos skausmą kelia Vokietijos konstitucija. Antai, Andreasas Vosskuhle, Konstitucinio teismo teisėjas, ku ris šią savaitę paskelbė teismo ver diktą dėl ESM, anksčiau perspėjo, kad dar didesnė integracija nei da bartinė prieštaraus pagrindiniam šalies įstatymui.

Šiuo atveju ir Vokietijai tektų keisti Konstituciją, kad federacijos idėja nebūtų tik rožinė svajonė. Jei A.Merkel vedami krikščionys demokratai vis dėlto sugebėtų su formuoti vadinamąją didžiąją koa liciją su proeuropietiškais social demokratais, dvi didžiosios šalies partijos galbūt ir galėtų inicijuoti konstitucijos keitimą. Tačiau, jei kas nors imsis keisti konstituciją, lengva jiems nebus. Sunkus darbas, pasak ekspertų, lauktų tiek pačioje Vokietijoje, įti kinant vokiečius ir svarbias šalies institucijas, tokias kaip Konsti tucinis teismas ar Vokietijos fe deralinis bankas, kad federacijos planas – naudingas, tiek užsieny je, palenkiant į savo pusę kitas ES valstybes. Ant ai, iki šiol nė vien as Prancūz ij os prez id entas neb u vo pritaręs ES federacijos idėjai, oland ai irg i leid o sup rast i, kad nebenori perleisti daugiau galių Briusel iui, o nes ėkmingas refe rend um as Air ijoje gal ut in ai pa laidotų visas viltis. Gal iaus iai tok ios šalys, kaip Didž ioj i Britan ija, veik iaus iai niekuomet nepritartų federaci jos idėjai. Parengė Valentinas Beržiūnas

– Šią savaitę Europos Komi sijos vadovas J.M.Barroso pa reiškė, kad ES ateitis – nacio nalinių valstybių federacija. Čia tarsi kalbama apie politinę integraciją? Ar politinė integ racija padės įveikti krizę? – Na, sakyčiau, kalbama ne tik apie politinę sąjungą. Juk politinė sąjunga tarsi ir yra. Yra instituci jos, net užsienio reikalų ministrė, yra prezidentas. Taigi, tam tik ri politinės sąjungos bruožai yra. Sakyčiau, kad šiuo metu labiau akcentuojami būtent finansiniai aspektai. Teoriškai tai turėtų leisti sušvelninti krizę. Šiuo atveju su prastėtų, pavyzdžiui, stabilizavi mo mechanizmų veikimas ir pan. Tai, žinoma, pagreitintų sprendi mus ir leistų neutralizuoti krizės židinius, jei tokių atsirastų. Šios idėjos gvildenamos ir jos, matyt, bus realizuojamos. Kaip viskas atrodys praktiškai, kokie to pa dariniai – sunku pasakyti. – Svarbių ekonominių ir fi nansinių svertų atsisakymas centralizuotos ES valdžios naudai. Ar toks sprendimas nebūtų neigiamas aspektas atskiroms Bendrijos vals tybėms? – Bendrąja prasme tai yra suve reniteto mažinimas. Kalbant apie Lietuvą, pas mus, regis, disku sijų dėl suvereniteto klausimo ne vyksta. Atrodo, kad susitaikėme su viskuo, arba nesuvokiame, kas vyksta. Kartais atro do, kad mūsų suvereniteto sumažėjimas suvokiamas kaip natūralus procesas.

Tačiau pirmiausia reikia sta bilizuoti krizės židinius. Dabar dėmesys tam ir skiriamas. Atei tyje galbūt, pavyzdžiui, bus dar labiau lengvinamas darbo jėgos judėjimas ES. Tarkime, jei vieno je šalyje vyraus nedarbas, žmonės galės persikelti į kitą valstybę. Tiesa, tokiu atveju tose šalyse, iš kurių emigruotų žmonės, iškiltų biudžeto deficito problemos, bet galbūt būtų numatytas tam tikrų fondų panaudojimas stabiliza cijai ar pan. Tokiu atveju krizės prislėgta šalis greičiau ir leng viau gautų tam tikrą laikiną ar nelaikiną paramą. Pavyzdžiui, Graikija. Atrodo, šiai šaliai am žinai reikės paramos, taip pat Lietuvai. Valstybių konkurencija yra ne tik dėl ekonomikos ar prekybos, yra ir demografinė konkurencija. Tos šalys, kurios sugeba pritrauk ti žmogiškųjų išteklių (svarbiausia – kokybiškų žmogiškųjų išteklių), bus pajėgios užtikrinti savo eko nomikos augimą ir tvaresnę fiska linę situaciją. Tarkime, Latvija. Šalis nese niai paskelbė apie emigracijos politiką, nori susigrąžinti apie 100 tūkst. emigrantų. Taigi, lat viai, kaip ir lietuviai, turės kon kuruoti su tais centrais, kurie gali pritraukti žmogiškuosius ištek lius. Jei šį aspektą Europos ins titucijos suvokia, jos turėtų bū ti pasiryžusios dotuoti tas šalis, kurios smarkiai nukraujuoja dėl emigracijos.

– Ar, jūsų nuomone, pakanka ES dėmesio tokioms svarbioms problemoms, kaip nedarbas ar gamy bos smukimas Eu ropoje? – Bendrai kalbant, svarbiausias tiks las ir yra skatinti Nuomonė: ekonomikos analitiko S.Jakeliūno nuomone, Lietuvoje suvereniteto mažėjimas ekonomikos augimą suvokiamas kaip natūralus procesas. BFL nuotr. ir mažinti nedarbą.

ŠeštADIENIS, rugsėjo 15, 2012

pasaulis Nauji Guinnesso rekordininkai 57-ąjį Guinnesso re kordų knygos leidimą šiemet papildė nauji re kordininkai, kurie galėtų nustebinti ir lakiau sią vaizduotę. Tarp jų – gyvas animacinio fil mo herojaus Popajaus antrininkas, keturko jis milžinas, japonas su daugiau nei metro il Zeusas – gio irokėzu ir kiti per aukščiausias šuo. sonažai.

Kunigaikštienės krūtys sukėlė audrą Tai, kad prancūzų žurnalas pub likavo iki pusės nuogos prin co Williamo žmonos Catherine nuotraukas, yra „šlykštu ir abso liučiai nepateisinama“, kaip va kar pareiškė Didžiosios Britani jos karališkieji rūmai. Nepaprastai nuliūdo

„Pora nepaprastai nuliūdo suži nojusi, kad vienas prancūzų lei dinys ir vienas fotografas pažeidė jų privatumą tokiu šlykščiu ir ab soliučiai nepateisinamu būdu“, – sakoma rūmų pareiškime. Žurnalas „Closer“ kvietė savo skaitytojus paimti naują numerį ir mėgautis „nuotraukomis, ku rias pasaulis nekantrauja pama tyti: Kembridžo kunigaikštienė, iki pusės nuoga viešbučio tera soje Liuberone“. Žurnalo interneto svetainėje pa teikta viršelio nuotrauka, kurio je kunigaikštienė atrodo ketinan ti nusimesti viršutinę bikinio dalį. Po nuotraukomis parašyta: „Kiek daugiau nei metai po jų vestu vių karališkajai porai buvo pasiūlytas romantiškas pabėgimas, to li nuo protokolo ir etiketo jų pačių nuosavame Rojaus sode.“ „Beveik vieni visame pasauly je... nes ten buvo „Closer!“ – ra šoma toliau. – Atrask nuosta bias būsimos Anglijos karalienės nuotraukas, kokių niekada nesi matęs… ir kokių... niekada nebe pamatysi!“ Kelionė po pasaulį

Nuotraukos esą buvo padary tos per kunigaikštienės ir jos vy ro romantiškas atostogas Pietų Prancūzijoje. Pora buvo apsisto jusi Provanse, pilyje, priklau sančioje karalienės Elžbietos II sūnėnui lordui Linley. Juodu atostogavo prieš savo dabartinę kelionę po Pietryčių Aziją ir pie tinį Ramiojo vandenyno regioną.

Jaunieji britų karališkosios šei mos nariai 2012-aisiais važinė ja po pasaulį Williamo senelės, karalienės Elžbietos valdymo 60 metų jubiliejaus proga. Šiuo metu Williamas ir Catheri ne yra išvykę į devynių dienų ke lionę, kuri prasidėjo Singapūre. Ketvirtadienį jie atvyko į Malai ziją, šį savaitgalį lankysis Saliamo no salose, o dar vėliau – Tuvalu. Ketvirtadienį Malaizijos sos tinėje Kvala Lumpūre lankyda masi slaugos ligoninėje, Catheri ne pasakė savo pirmuosius viešus komentarus už Didžiosios Brita nijos ribų – aptarė rūpinimąsi li goniais. Britų monarchija tokiais renginiais toliau pamažu paveda jai jos oficialų vaidmenį. Vakar buvo nekantriai laukiama kara liškosios poros pasirodymo parke Kvala Lumpūro centre, o šiandien sutuoktiniai lankysis gamtos re zervate Borneo salos miškuose. Tačiau minėtos nuotraukos gali užtemdyti Williamo ir Catherine kelionę, kurios vienas tikslų buvo padėti pristatyti porą užsienyje po iškilmingų pernai įvykusių vestu vių, per televiziją stebėtų visame pasaulyje. Princas pliku užpakaliu

Tai dar viena nepatogi naujiena po neseniai pasirodžiusių nuogo princo Harry nuotraukų. Praėjusį mėnesį vienas JAV paskalų apie įžymybes tinklalapis paskelbė mobiliuoju telefonu da rytas nuotraukas, kuriose princo Williamo jaunesnysis brolis Har ry per vakarėlį Las Vegaso vieš bučio numeryje nuogas išdykau ja su paslaptinga moterimi. Princas Harry, kuris yra trečias eilėje į britų sostą ir karinio sraig tasparnio pilotas, po šio skanda lo išvyko į Afganistaną tęsti savo tarnybos šioje šalyje. BNS inf.

Pričiupo: nuotraukos buvo padarytos per kunigaikštienės Catheri

ne ir jos vyro Williamo romantiškas atostogas Pietų Prancūzijoje.

AFP nuotr.

Mostafa Ismailas – žmogus su didžiausiais bicepsais.

86 metų Johanna Quaas – seniausia gimnastė.

Didysis Džeikas – didžiausias žirgas.

Nuo rugsėjo pra džios visoje ES įsiga liojęs draudimas ga minti ir importuo ti tradicines kaitri nes lemputes ne tik nuvylė vartotojus ir kai kuriuos ap linkosaugininkus, bet, anot Vokietijos žurnalo „Der Spie gel“, pademonstra vo ES demokratijos trūkumus.

Problema: ES paternalizmas ir neskaidrumas piktina žmones net labiau,

Lempučių draudimas – Sistemos pergudrauti nepavyko

Atsakovų į teismą iš priekio atsi neštas prietaisas atrodė lyg ne šiojam as šildyt uvas: vert ika li rumbuota metalinė plokštė su maitinimo kabeliu. Tik iš galo ga lima pamatyti, kad tai tarpusavy je sujungtų 100 vatų lempučių rin kinys. Sudėtos arti viena kitos, jos šildo metalinę plokštę, kuri skleidžia šilumą į kambarį. Šitaip Elektrinio pasipriešini mo draugija bandė apeiti ES drau dimą ir grąžinti į Europą tradici nes kaitrines lemputes. Atsakovai teisme aiškino, kad niekas negali uždrausti parduoti jų kaip mažyčių šildymo prietaisų. Bet Siegfriedo Rotthäuserio ir Rudolfo Hannoto bandymas per gudrauti sistemą nepadarė di delio įspūdžio Vokietijos Ache no miesto teisėjams. Jie uždraudė parduoti muitinėje sulaikytus 40 tūkst. „šildymo kamuolių“, ku riuos šiedu inžinieriai pagamino Kinijoje. Fakt iškai „šildym o kam uo liai“ buvo ne kas kita, o tradicinės volframo lemputės, minimos Eu ropos Komisijos reglamente Nr. 244/2009. Šis reglamentas nu mato palengva uždrausti parda vinėti tradicines kaitrines lempu tes. Pirmos 2009 m. rugsėjo 1 d. iš prekybos buvo pašalintos 100 vatų

lemputės, o 2012 m. rugsėjo 1 d. – visos likusios. Europiečių niekas neklausė

Draudimas įvestas todėl, kad kait rinės lemputės iššvaisto 95 proc. energijos, kurią sunaudoja. Aiški nama, kad, siekdami įgyvendinti ES iškeltus ekologinius tikslus, eu ropiečiai negali sau leisti tiek ener gijos ryjančių prietaisų.

Holgeris Krahmeris:

Nei ES Taryba, nei Eu ropos Parlamentas nepajudina nė piršto, kad pasipriešintų biu rokratų valdžiai. Taigi klasikinės ir populiarios elektros lemputės pamažu nyksta iš 500 mln. europiečių gyvenimo, nors jų net nebuvo atsiklausta. „ES priėmė sprendimą net nepa sitarusi su piliečiais ir šitaip smar kiai įsikišo į mūsų gyvenimą“, – teigė R.Hannotas, tradicinių lempučių šalininkas. Toks pater nalizmas ir neskaidrumas piktina inžinierių net labiau nei gyveni mas be stipresnės ir šiltesnės kait rinių lempučių šviesos. Dokumen

tinio filmo „Bulb Fiction“ kūrėjai net iškėlė sąmokslo teoriją, esą pigesnes kaitrines lemputes nai kina didžiosios bendrovės, tokios kaip „Philips“ ir „Osram“, kad su sikrautų daugiau pelno iš branges nių taupiųjų lempučių. Džiaugėsi ir gamintojai, ir politikai

Bet už kaitrinių lempučių likvida vimą atsakingas dar kai kas – 53ejų Sigmaras Gabrielis, šiuo metu pirmininkaujantis Vokietijos so cialdemokratams, didžiausiai opo zicinei partijai. 2007 m., kai ėjo federalinio ap linkos ministro pareigas, jis norė jo pelnyti gerą vardą ir tapti ži nomas visame pasaulyje. Kaip tik tuo metu Vokietija šešis mėne sius pirmininkavo ES. Kai Aust ralija paskelbė kaitrinių lempu čių draudimą, S.Gabrielis parašė ES aplinkosaugos komisarui tokį laišką: „Europa daugiau negali sau leisti produktų, kurių naudingumo koeficientas tėra 5 proc., tokių kaip tradicinės lemputės.“ Vokiečių ministras pasiūlė 2005 m. Europos Parlamento parengtą Eko dizaino direktyvą kaip teisinį kait rinių lempučių draudimo pagrindą. Ši direktyva nurodo, kad ener giją naudojantys gaminiai priva lo būti kiek įmanoma efektyvesni. Entuziazmu tryško ir europar

ŠeštADIENIS, rugsėjo 15, 2012

pasaulis Nauji Guinnesso rekordininkai

Sharran Alexander (203 kg) – sunkiausia imtynininkė.

Arčis – mažiausias bulius.

Kazuhiro Watanabe – aukščiausia šukuosena (113 cm).

Didžiausias dešrainis.

Darlene Flynn – batelių kolekcininkė.

Nubaudė kritiką Ugningomis kalbomis ir net keiks mažodžiais vakar baigėsi Rusijos Valstybės Dūmos balsavimas, po kurio parlamentaro mandato ne teko Kremliaus kritikas, opozi cinės partijos „Teisingoji Rusija“ narys Genadijus Gudkovas. „Tai susidorojimas“

nei gyvenimas be stipresnės ir šiltesnės kaitrinių lempučių šviesos.

„Shutterstock“ nuotr.

biurokratų diktatūra? lamentarai, ir ES Taryba. Politikai džiaugėsi, kad galės pasigirti nau jomis pergalėmis kovoje su klimato atšilimu. Vis dėlto tikslas iki 2020 m. 20-ia proc. sumažinti išmetamo anglies dioksido kiekį buvo perne lyg ambicingas nuo pat pradžių. Atrodė, kad pralaimėtojų nė ra: pramonininkai galės parda vinėti brangias taupiąsias lempu tes, o aplinkosaugos organizacijos ir politikai galės girtis, kad stab do klimato šilimą. Taigi siūly mas uždrausti kaitrines lemputes greitai perėjo visas biurokratines procedūras ir Europos Komisijos sprendimu įsigaliojo 2009 m. ko vą, įstatymų leidėjams miegant, o visuomenei net iki galo nesupra tus, kas vyksta. Namuose – pavojingos medžiagos

Žaliųjų organizacijos, pradedant „Greenpeace“ ir baigiant Vokie tijos aplinkosaugos pagalbos aso ciacija, sveikina privalomą per ėjimą prie taupiųjų lempučių. Bet chemikas Michaelas Braungartas tai vadina nusikaltimu gamtai, nes naujose lemputėse yra kenksmingo gyvsidabrio. „Saugodama aplinką, ES verčia savo piliečius neštis toksines at liekas namo“, – ironizavo jis. Vokietijos federalinė aplinkosau gos agentūra 2010 m. atliko tyrimą ir

priėjo prie išvados, kad lemputei su dužus pakanka atverti langą ir išvė dinti patalpą. Bet vis dėlto jos net nesudužiosios, utilizacija yra kebli. Kadangi ES neverčia pardavėjų su pirkti panaudotų lempučių, 80 proc. jų patenka į šiukšliadėžes, o galiau siai – į žemę ir vandenį. „Taršos vis tiek yra mažiau, nei būtų tuo atveju, jeigu gamintume energiją, kurią dabar sutaupome“, – kritikams atkirto Vokietijos fe deralinė aplinkosaugos agentūra.

tik tam tikrą ribotą laiką. Dulkių siurbliai turėtų tapti efektyvesni prijungus prie jų papildomų siur bimo angų, o skalbimo milteliai turėtų skaidyti riebalus esant 20 laipsnių temperatūrai. Be to, pats skalbimo procesas turėtų tapti švaresnis, pasitelkus mikrobangų ir vakuumines technologijas. Vokietijoje jau dabar verda dis kusijos dėl dušo galvučių. Jas sten giamasi padaryti taupesnes, bet sumažėjus vandens srautui gali su trikti kanalizacijos sistema.

Biurokratai reguliuoja viską

Nuomonės dėl taupiųjų lempučių skiriasi, bet Briuselio sprendimų priėmimo procedūrų problemiš kumą mato beveik visi. ES įsta tymų leidybos organai – ES Tary ba ir Europos Parlamentas – galėjo pasinaudoti 2009 m. Lisabonos sutartimi ir perimti tam tikrus įga liojimus iš Europos Komisijos, bet rezultatas buvo priešingas – biu rokratai tapo dar galingesni. „Mes artėjame prie biurokratų diktatūros“, – įsitikinęs Vokietijos europarlamentaras Holgeris Krah meris. Jis dirba energetikos komi tete, kuris remdamasis Ekodizaino direktyva stengiasi padaryti gami nius energiškai kuo efektyvesnius. Pavyzdžiui, siūloma griežtai nu statyti, kad kavos aparatų kaitini mo plokštelės galėtų būti įjungtos

Nedemokratiškos procedūros?

Valstybės Dūma 291 balsu prieš 150 nutarė pašalinti G.Gudkovą dėl įtariamų verslo interesų, be sikertančių su parlamento nario pareigomis. Po balsavimo pašalintas de putatas iš tribūnos rėžė ugningą kalbą. Jis teigė, kad tapo politi nio susidorojimo auka ir kad šis skandalingas įvykis stumia ša lį į pilietinį karą. „Tai kerštas už mūsų itališką streiką, kerštas už protestą Bolotnajos aikštėje... Tai susidorojimas, o ne teismas. Ir tai, kas šiandien čia vyksta, yra gėda valstybei. Užuot išsiaiški nus viską per teismus, nuspręsta balsavimu pribaigti išvietėje savo politinius oponentus“, – kalbėjo G.Gudkovas, paminėdamas gar siąją prezidento Vladimiro Puti no frazę. Paskutinius deputato žodžius, tartus iš tribūnos, palydėjo iš salės mesta replika: „Judas!“ Į tai už kamerų objektyvų pasi girdo vienas riebiausių rusiškų keiksm až odž ių – opon ent us veik iaus iai tol i pas iuntė pats G.Gudkovas.

Kaltinimai neteisėta veikla

Atimti deputato mandatą iš G.Gudkovo pasiūlė prokuratūra, pareiškusi, kad išrinktas į Vals tybės Dūmą jis tęsė verslo veiklą Bulgarijoje ir vadovavo bendrovei „Kolomenskij stroitel“. Prokurorai pateikė Maskvoje lie pos 5 d. vykusio bendrovės vadovų susitikimo protokolą, kurį pasirašė G.Gudkovas, jo žmona Marija bei kiti asmenys ir taip pratęsė direk toriaus Sergejaus Galkino įgalioji mus penkeriems metams. G.Gudkovas tikina, kad nei jis, nei žmona tą dieną negalėjo būti sostinėje, ir reikalauja atlikti do kumento ekspertizę. Tulžingai kritikavo Kremlių

G.Gudkovas buvo vienas svar biausių veikėjų, organizuojant masines demonstracijas prieš V.Putino valdymą, kurios krėtė Rusiją nuo pernai gruodžio. Vy riausybės politiką paprastai pa laikančiame parlamente jis buvo vienas iš nedaugelio veikėjų, kuris tulžingai kritikuodavo Kremlių. Kai kurie opozicijos deputatai teigė, kad atimti deputato man datą iš G.Gudkovo buvo skuba ma prieš trečiąjį „Milijonų mar šą“, kuris šiandien vyks visoje Rusijoje – nuo Sankt Peterbur go iki Novosibirsko. Policija da bar galės suimti deputato nelie čiamybę praradusį politiką. BNS, BBC, newsru.com inf.

Trečiasis „Milijonų maršas“ Šiand ien vis uos e didž iuos iuos e Rusijos miestuose vyks jau trečio ji masinė protesto akcija „Mil ijonų marš as“. Pirm i du vyko geg užės 6-ąją ir birželio 12-ąją. Maskvoje opoz icija rengs eit ynes nuo Pušk ino aikštės iki Sacharovo prospekto, kur vyks mitingas. Sos tinės valdž ia pirmą kartą sut iko opoz icijos akcijai užtvert i vid inę

žiedinę gatvę – Sodo žiedą. Protesto akcijos, kurioje pirmą kar tą dalyvaus mokytojai ir komunis tai, dalyv iai reikalaus dialogo su valdž ia, tiesiog in io eter io pag rin dinėse televizijose, taip pat paleis ti politinius kalinius. Be to, skambės reikalavimai surengti pirmalaikius parlamento rink imus ir keist i rin kimų įstatymą.

ES bando ir tobulina viską, prade dant viryklėmis ir baigiant langais bei izoliacinėmis medžiagomis. Kritikai ironizuoja, kad netrukus biurokratai diktuos europiečiams skrudinamos duonos spalvą ir du šo vandens temperatūrą. „Nei ES Taryba, nei Europos Par lamentas nepajudina nė piršto, kad pasipriešintų biurokratų valdžiai“, – apgailestavo H.Krahmeris. Vokietijoje veikiantis Europos politikos centras taip pat skeptiš kas. „Užuot priimdami teisės ak tus, įstatymų leidėjai priversti juos blokuoti“, – sakė centro atstovas spaudai Ralfas Jakschas ir pridūrė, kad ES procedūros sunkiai suderi namos su demokratijos principais.

Pavojus: G.Gudkovas prarado deputato neliečiamybę ir nuo šiol per

Parengė Julijanas Gališanskis

„Reuters“ nuotr.

protesto akcijas gali būti suimtas.

šeštadienis, rugsėjo 15, 2012

18p.

D.Zubraus planus pakeitė lokautas.

sportas@diena.lt Redaktorius Romas Poderys

???? ??

sportas

???? ??

Lietuvos neįgalie ji sportininkai, pir mą kartą iš parolim pinių žaidynių grįžę be apdovanojimų, pripažino: mėgėjiš ku lygiu užkariau ti tarptautines aukš tumas ir kovoti su naujausias tech nologijas pažabo jusiais varžovais – beveik neįmanoma misija.

Galimybės: R.Plungė treniruoja M.Bilių visuomeniniais pagrindais (nuotr. kairėje), o parolimpiniu čempionu tapęs buvęs „Formulės-1“ asas italas A

mechanikų tarnybai išlaikyti.

Parolimpiadoje – mėgėjiško spor Marius Bagdonas m.bagdonas@diena.lt

Lūkesčiai neišsipildė

Prieš išvykdami į Londoną mūsų šalies delegacijos vadovai pažadė jo, kad bent keli Lietuvos parolim piečiai tikrai užkops ant prizinin kų pakylos. Deja, pirmą kartą nuo 1992-ųjų mūsiškių norai neišsi pildė. Karolio Levickio treniruojama Lietuvos vyrų aklųjų riedulio rink tinė – Saulius Leonavičius, Genri kas Pavliukianecas, Marius Zibolis, Arvydas Juchna, Nerijus Montvy das ir Mantas Panovas – užėmė 4-ąją vietą. Per žingsnį nuo meda lio liko ir šuolininkė į tolį Ramunė Adomaitienė. Kęstutis Skučas plaukimo nu gara 50 m rungtyje užėmė 9-ąją vietą, 50 m laisvuoju stiliumi – 13-ąją. Irena Perminienė rutulio stūmimo varžybose buvo aštun ta, Mindaugas Bilius rutulio stū mimo ir disko metimo rungtyse užėmė atitinkamai 6-ąją ir 9-ąją vietas, o Rolandas Urbonas rutu lio stūmimo sektoriuje tenkinosi 10-ąja pozicija. „Kiek valstybė įdėjo, tiek ir gavo“, – Londono parolimpia dos rezultatus apibendrino Lie tuvos neįgaliųjų sporto federaci jos (LNSF) prezidentas Anatolijus Čupkovas.

Problemos – įsisenėjusios

„Pas mus neįgaliųjų sportas – mė gėjiško lygio. Beveik visi sportinin kai turi papildomus darbus ir tik laisvalaikiu treniruojasi, dalyvauja varžybose. Treneriai taip pat jokio atlygio negauna. Tai ir lemia mūsų ir konkurentų skirtumus. Tuo me tu, kai skandinavai ar britai skiria mums sunkiai suvokiamų lėšų pa rolimpiečiams, mes tebetrypčioja me vietoje“, – teigė LNSF vadovas. „Lietuvos parolimpinio spor to padėtis prastėja, tačiau keista, kad susigriebta tik dabar, kai pir mą kartą Lietuva liko be meda lių. Krizės simptomų buvo galima įžvelgti gerokai anksčiau. Proble mos, apie kurias pradėta kalbėti tik dabar, jau gerokai įsisenėjusios“, – tvirtino K.Skučas, Lietuvos sporto universiteto (LSU) taikomosios fi zinės veiklos mokslo ir studijų la boratorijos docentas. A.Čupkovo nuomone, kiekvieno se parolimpinėse žaidynėse mažė jantis apdovanojimų kraitis – dės ningas rezultatas. „Mes turėjome neblogą bagažą dar nuo Sovietų Są jungos laikų, tad neblogai pasirodė me ir keliose parolimpiadose. Vis dėlto pastaraisiais metais konku rencija neįgaliųjų sporto pasaulyje stipriai išaugo ir akivaizdu, kad jei norime neatsidurti uodegoje, reikia dirbti visiškai kitokiais metodais“, – kalbėjo LNSF prezidentas.

„Reikėtų išjudinti sistemą nuo pat pagrindų. Norėtųsi, kad pa rolimpinis sportas taptų masiš kesnis, treniruotes pradėtų lanky ti daugiau jaunimo. Reikia, kad su juo dirbtų kvalifikuoti specialistai ir treneriai, bet tam lėšų nėra“, – apgailestavo K.Skučas. Treniravosi koridoriuje

A.Čupkovo teigimu, rezultatai, ku riuos mūsų parolimpiečiai pasiekė Londone, – aukšti, tačiau to neuž teko, kad į Lietuvą būtų parvežtas bent vienas medalis. „Neįgaliųjų sportas – vis bran gesnis. Moderniausi vežimėliai ir kitas neįgaliųjų inventorius, tech nologijos ir paslaugos kainuoja di džiulius pinigus. Lietuvos kūno kultūros ir sporto departamentas finansuoja tik sportininkų daly vavimą žemynų ar planetos čem pionatuose. Pasiruošti pinigų ne skiriama“, – rankomis skėsčiojo A.Čupkovas. Kita problema – profesionalių trenerių rengimas. Tik aklųjų riedu lio rinktinės treneris gauna atlygini mą. M.Bilių treniruojantis Rimantas Plungė sutiko padėti savanoriškai, K.Skučas sportuoja individualiai, R.Adomaitienę parolimpinėms žai dynėms rengė jos mama. „Reikia burti profesionalius neį galiuosius sportininkus, trenerius ir sudaryti visas sąlygas jiems dirb

ti. Tik tokiu būdu mes galime tikė tis ateityje parolimpinių trofėjų“, – mano A.Čupkovas. Kita problema – bazių trūku mas, skurdžios treniruočių sąlygos. Ruošdamasi Londono parolimpia dai I.Perminienė žiemą treniravo si mokyklos koridoriuje, o K.Sku čas baseino buvo priverstas ieškoti Latvijoje.

Mūsų parolimpinio sporto padėtis pra stėja, tačiau keista, kad susigriebta tik dabar, kai Lietuva pirmą kartą liko be medalių.

„Vasarą užsidarius mūsų basei nams, treniruotis ypač sudėtinga. Buvau priverstas vykti į Rygą, radau trumpą baseiną Daugpilyje. Norė tųsi tikėti, kad po Rūtos Meiluty tės iškovoto olimpinio aukso padė tis pasikeis“, – vylėsi A.Skučas. Reikia ir psichologų

Sėkmę parolimpinėse žaidynė se lemia ir kiti veiksniai. Į tolį 4,67 m nušokusi R.Adomaitienė net 27 cm aplenkė kinę Cao Yuanhang,

tačiau būtent Azijos atstovei įteik tas bronzos medalis, nes jos neįga lumo grupė – sunkesnė. „Svarbiausia, kad pagerinau as meninį rekordą. Atidaviau visas jė gas. Jei būčiau pasiekusi prastes nį rezultatą, galbūt ir būtų galima krimstis, o dabar belieka apgailes tauti, kad pritrūko krislelio sėk mės“, – teigė R.Adomaitienė. Aklųjų riedulio grupės varžybo se Lietuvos rinktinė būsimuosius čempionus suomius sutriuškino 10:0, tačiau netikėtai suklupo pus finalyje prieš Braziliją – 1:2. Pietų Amerikos riedulininkus išgelbėjo šiurkšti Suomijos arbitro klaida. „Mus tenkino tik auksas. Lie tuvai aukšta ir ketvirtoji vieta, bet mes esame nusivylę. Ypač vyriau siuoju turnyro teisėju suomiu. Ki ta vertus, jeigu būtume žaidę sa vo žaidimą, kaltų nereikėtų ieškoti – kai kurie mūsų pagrindiniai žai dėjai nesusitvarkė su psichologi ne įtampa. Kai jiems pradėjo nesi sekti, mes palūžome“, – pripažino aklųjų riedulio rinktinės treneris K.Levickas. Ambicijos neišblėso

A.Čupkovo teig im u, reng iant is Rio de Žan eiro parol imp in ėms žaidyn ėms būt in a ats iž velg ti į sportininkų kartų kaitą, ap sispręsti dėl trenerių rengimo ir skatinimo.

šeštadienis, rugsėjo 15, 2012

sportas Varžysis pusfinaliuose

Priverstinės atostogos

Sezono startas – Alytuje

Italijoje prasidėjo Europos irk lavimo čempionatas. Lietu vos olimpiečiai – Rolandas Maščinskas ir Saulius Ritteris, Mindaugas Griškonis ir Dona ta Vištartaitė (nuotr.) – laimė jo kvalifikacinius plaukimus ir užsitikrino vietas pusfinaliuo se. Varžybos dėl kelialapių į fi nalus vyks šiandien.

Dešimčiai mėnesių už sutartų rungtynių organizavimą disk valifikuotas Turino „Juven tus“ futbolininkų vyriausia sis treneris Antonio Conte ne galės vadovauti komandai ne vien per Čempionų lygos ar šalies čempionato rungtynes, bet ir per neoficialius draugiš kus mačus.

Antrosios pagal pajėgumą ša lyje Nacionalinės krepšinio ly gos (NKL) sezonas prasidės pirmąjį spalio savaitgalį, o 18 komandų čempionato nugalė tojas paaiškės 2013-ųjų balan džio 14-ąją. Atidarymo rung tynes spalio 4-ąją Alytuje žais „Dzūkijos“ ir Vilniaus „Staty bos“ ekipos.

Į Lietuvos sporto viršūnes įsisuko permainų vėjai Lietuvos tautinis olimpinis komi tetas (LTOK) nuo spalio 12-osios turės naują vadovą – beveik 24 metus šiai organizacijai vadova vęs Artūras Poviliūnas nuspren dė nebekandidatuoti dar vienai ketverių metų kadencijai.

A.Zanardi (nuotr. dešinėje) nestokoja nei lėšų supermoderniam triračiui, nei Tomo Raginos, AFP nuotr.

rto saulėlydis „Turime pajėgaus ir perspekty vaus jaunimo, kuris ateityje galėtų sustiprinti parolimpinę rinktinę. Beveik visi šiemet Londone star tavę mūsų parolimpiečiai planuoja išmėginti jėgas ir po ketverių me tų Brazilijoje vyksiančiose žaidy nėse. Planuojame lengvaatlečiams kelis kartus per metus organizuo ti bendras stovyklas, gerinti jų treniruočių sąlygas, padėti kaup ti patirtį, – kalbėjo LNSF vadovas. – Dideles viltis siejame su M.Bi liumi. Jo požiūris į sportą – profe

sionalus, Mindaugas net įkūrė sa vo klubą, kuriame meistriškumą gali kelti jauni sportininkai. Nea bejoju, kad Rio de Žaneire iš M.Bi liaus sulauksime medalio.“ 45-erių K.Skučas taip pat ne stokoja ambicijų dar kartą sugrįžti į parolimpinę areną. „Olimpiniame Londono baseine galėjau pasirodyti geriau. Norėčiau reabilituotis Rio de Žaneire, nors puikiai suprantu ir realiai vertinu savo amžių“, – teigė 2004 m. Atė nų parolimpiados vicečempionas.

Istorija Iki šiol Liet uvos neįgal ieji sport i ninkai parol impinėse žaidynėse yra iškovoję 30 medal ių, iš jų – 4 aukso, 11 sidabro, 15 bronzos. 1992 m., Barselona: 4 sportininkai, 7 medaliai. 1996 m., Atlanta:

9 sportininkai, 11 medalių. 2000 m., Sidnėjus: 17 sportininkų, 3 medaliai. 2004 m., Atėnai:

20 sportininkų, 7 medaliai. 2008 m., Pekinas: Sąlygos: I.Perminienė, rengda

masi Londono parolimpiadai, žiemą treniravosi ir mokyklos koridoriuje. Gedimino Bartuškos nuotr.

26 sportininkai, 2 medaliai. 2012 m., Londonas: 11 sportininkų, 0 medalių.

LTOK prezidentu A.Poviliūnas buvo išrinktas 1988-ųjų gruodžio 11-ąją. Tarp naujų pretendentų į komi teto prezidento pareigas yra olim piniai čempionai – disko metikas Virgilijus Alekna ir šaulė Daina Gudzinevičiūtė. Neoficialių šal tinių teigimu, iki spalio 12-ąją vyksiančios LTOK generalinės asamblėjos gali būti pasiūlyti dar keli kandidatai. Rinkimai turėtų būti įtempti, nes netgi kai kuriose šalies sporto fede racijose yra skirtingų nuomonių. Paramą V.Aleknai yra pareiškę lengvosios atletikos, krepšinio, šiuolaikinės penkiakovės, bokso, dziudo, automobilių sporto, gol fo federacijų vadovai. Šią savaitę Lietuvos trenerių profesinę sąjungą (LTPS) repre zentavę lengvosios atletikos tre neriai Romas Sausaitis ir Kastytis Pavilonis, plaukimo specialistas Jonas Algimantas Juozaitis, bok so treneris Vladimiras Bajevas stojo A.Poviliūno pusėn. Susitiki me su žiniasklaidos atstovais tu rėjo dalyvauti, bet dėl objektyvių

Prezidentas: A.Poviliūnas beveik 24 metus vadovavo LTOK.

priežasčių neatvyko dar keli šalies sporto grandai – dviračių sporto specialistai Antanas Jakimavičius ir Valerijus Konovalovas, penkia kovininkų treneris Jurijus Mosk vičiovas, lengvaatlečių autorite tas Aleksas Stanislovaitis. Dėl LTOK prezidento rinkimų LTPS ketina paskelbti daugiau nei 20 žinomų šalies trenerių pasira šytą pareiškimą. Savo nuomonę išsakė ir Lietu vos Prezidentė Dalia Grybauskai tė, pareiškusi, kad rotacija yra tei giamas dalykas ne tik teisėsaugos institucijose, valstybės ar savival dybių įmonėse, bet ir kitose struk

Gedimino Bartuškos nuotr.

tūrose. „Rotacija yra sveikintina, naujų jėgų atėjimas į visas struk tūras – taip pat. O stažas – dešimt, penkiolika, dvidešimt metų – yra tikrai labai reikšmingas“, – kalbė jo D.Grybauskaitė, paklausta apie artėjančius LTOK rinkimus. Prasidėjus Londono olimpi nėms žaidynėms, Seimo antiko rupcijos komisijos pirmininkas Ligitas Kernagis apkaltino LTOK galbūt neskaidria veikla skirs tant pajamas, gaunamas iš savo rengiamų loterijų. LTOK paneigė parlamentaro įtarimus ir sudarė darbo grupę jiems ištirti. VD inf.

Iš LTOK prezidento dr. Artūro Poviliūno pareiškimo Informuoju, kad priėmiau sprend i mą nekandidatuoti į Lietuvos tauti nio olimpinio komiteto (LTOK) pre zidento postą.

jos vadovas būtų entuziazmo, ener gijos ir optimizmo nestokojantis as muo. Vis dėlto svarbiausia – organi zacijos vardas, o ne personalijos.

Sprend imas nebuvo lengvas: or gan izacijai pašvęst i ne vien i gyve nimo metai, LTOK asamblėjose or gan izacijos veikla vis ada būdavo įvert inama gerai, gal iausiai – nese niai sulauk iau kel ių deš imč ių ša lies sporto federacijų rag in imo to liau vadovaut i LTOK. Vis dėlto, iš reikšdamas padėką visiems, kur ie man im i tik i, mane palaiko ir rag i na kand idat uot i, pranešu, kad ap sis prend žiau neb ek and idat uot i į LTOK prezidento pareigas.

Suprantu ir vert inu jaunų žmon ių norą bei tikėjimą, kad šiame poste galima nuveikti daug daug iau. Ma nau, kad jų energ iją reik ia vert int i, kad ji gal i atnešt i poz ityv ių pok y čių. Vis dėlto norisi, kad kandidatai į LTOK prezidentus suprastų, jog va dovauti LTOK nereiškia tik spausti rankas sport in inkams ar vald žios pareigūnams, sveikinti jubiliatus ar medalininkus, pozuoti prieš objek tyvus ir kameras.

Organ izacijos vadov u tapau būda mas 37-erių, šalies sporto bendruo menės labui dirbau daug iau kaip du dešimtmečius. Tai iš manęs pa reikalavo daug jėg ų, sveikatos. Sup rant u, kad tur i vykt i organ izacijos evol iucija, kad atėjo metas prie or gan izacijos vairo stot i kit iems, gal būt jaunesniems asmenims. Spartė jantis gyvenimo tempas, laiko iššū kiai, galiausiai – spaudimas, kur į pa star uoju metu pat ir ia organ izacija, reikalauja, kad naujasis organizaci

Tai – sunkus kasdienis darbas, reika laujantis politinės nuovokos ir strate ginio mąstymo, gebėjimo tiek princi pingai bei argumentuotai atstovau ti sportininkų interesams bei Olim pinės chartijos principams, tiek da ryt i kartais sunk ius, bet reik iamus kompromisus. Gebėjimo gint i įvai rių sporto šak ų – ne tik did žiausią populiarumą turinčių bei daugiau sia privačių rėmėjų sut rauk iančių – interesus, padėt i joms. Gal iausiai – gebėjimo suburti komandą bend ram darbui, gebėjimo telkt i, o ne

skaldyti šalies sporto bendruomenę. Savo ruožt u pasižadu su naujuoju organizacijos vadovu ar vadove pa sidalyt i pat irt im i, per daugel į veik los met ų užmegztais asmen in iais ryšiais tarptaut inėje sporto bend ruomenėje. Patarsiu tiek, kiek ma nęs patarimo bus klausiama. Noriu ypač padėkoti visiems tiems, kurie tiek metų buvo šalia, palaikė, padėjo ir dirbo kart u šal ies sporto bendr uomenės labui. (...) Did žiau sios pagarbos ir padėkos vert i visi mūsų šalies sportininkai bei tie, ku rie kiekvieną dieną dirba jų labui – treneriai, medikai, sporto federacijų ir kitų sporto organizacijų specialis tai, aptarnaujantis personalas, spor to mokslininkai, savanoriai, vetera nai, sporto žurnal istai ir kit i. Taip pat dėkoju LTOK atk ūrimo 1988 m. darbo grupės nar iams, buv usiems ir esamiems LTOK nariams, garbės nar iams, rėmėjams, part ner iams, olimpin ių delegacijų nar iams ir, ži noma, direktorato darbuotojams, kurių kasdienėmis pastangomis at liekamas dažnai nematomas, bet or ganizacijai labai svarbus darbas. 2012 09 14, Vilnius.

šeštadienis, rugsėjo 15, 2012

sportas „Real“ skolos sumažėjo

Artėja „Eurotrack“

Teisėjams – dovanėlės

Madrido „Real“ futbolo klubo pajamos per 2011–2012 m. se zoną – 514 mln. eurų, arba 7 proc. daugiau nei praėjusį se zoną. Grynasis pelnas – 24,2 mln. eurų, arba 23,3 proc. ma žesnis nei pernai. „Real“ sko los šiemet birželio 30-ąją buvo 124,7 mln. eurų – 45 mln. ma žesnės nei 2011-aisiais.

Panevėžys baigia rengtis Eu ropos dviračių treko eli to čempionatui – „Eurotrack 2012“. Varžybos vyks spalio 19–21 d. „Cido“ arenos treke, kuris yra vienas iš penkių ge riausiųjų pasaulyje. Čempio natą transliuos ir tarptautinis palydovinis televizijos tinklas „Eurosport“.

Stambulo „Fenerbahçe-ül ker“ krepšinio klubo preziden tas Azizas Yildirimas pareiškė, kad Eurolygos teisėjams buvo atsilyginama brangiomis do vanomis. Esą arbitrai apsipirk davo prabangiose Stambulo „Grand Bazaar“ parduotuvė se, o svečių sąskaitas perim davo klubas.

D.Zubraus planus pakeitė lokautas Naujojo Džersio „Devils“ klubo puolėjas Dainius Zubrus dėl Na cionalinėje ledo ritulio lygoje (NHL) gresiančio lokauto grįžta į Lietuvą, bet karjerą galbūt tęs kaimyninėje šalyje. Susitarti nespės

NHL direktorių taryba paskelbė, kad lokautas prasidės tuo atveju, jeigu iki rugsėjo 15-osios vidur nakčio su Žaidėjų asociacija nepa vyks susitarti dėl naujos kolektyvi nės sutarties. Dienraščio „The Globe and Mail“ duomenimis, NHL pasiūlė Žaidė jų asociacijai sutartį iki 2018 m. Jo je numatyta, kad šį sezoną žaidėjai gaus 49 proc. lygos pajamų, 2013– 2014 m. – 48 proc., o kitus sezonus – po 47 proc. Žaidėjų asociacijos pageidavi mai: už 2012–2013 m. sezoną – 54,3 proc. NHL pajamų, 2013–2014 m. – 52,7 proc., 2014–2015 m. – 52,2 proc., 2015–2016 m. – 52,3 proc., o 2016–2017 m. – 52,4 proc. Jeigu žaidėjai sutiktų su dabar tiniu NHL pasiūlymu, jie uždirbtų beveik milijardu dolerių mažiau. Prarastų šimtus milijonų Legionierius: D.Zubraus sutartis su „Devils“ baigs galioti 2013-aisiais.

„Reuters“ nuotr.

NHL vadovas Gary’s Bettmanas pareiškė, kad Žaidėjų asociaci ja sąmoningai vilkino derybas dėl kolektyvinės sutarties.

„Skirti žaidėjams 57 proc. paja mų – to jau per daug! Netgi trum palaikis lokautas jiems bus bran gesnis nei naujoje sutartyje mūsų siūlomos sąlygos“, – interviu „The Washington Post“ tvirtino G.Bett manas. „Lyga siūlo žaidėjams 17,5 proc. apkarpyti galiojančius kontraktus. Tai maždaug 330 mln. dolerių per sezoną. Kaip į tai gali reaguoti pro tingi žmonės?“ – retoriškai klausė Žaidėjų asociacijos vykdomasis di rektorius Donaldas Fehras. Sėkmingas sezonas

Praėjęs NHL sezonas D.Zubrui bu vo vienas iš sėkmingiausių per visą karjerą, nors lietuvio svajonė iško voti Stenlio taurę neišsipildė. Finalo seriją „Devils“ 2:4 pralai mėjo Los Andželo „Kings“ klubui, nors po pirmųjų trejų rungtynių buvo atsilikusi 0:3. „Savo koman dos nekeisčiau į jokią kitą“, – po varžybų pareiškė D.Zubrus. 20,4 mln. dolerių šešerių metų sutartį su „Devils“ lietuvis pasira šė 2007-ųjų liepą.

Pirmą kartą Stenlio taurės fi nale lietuvis kovojo 1997-aisiais, kai atstovavo Filadelfijos „Flyers“ klubui, kuris tąkart pralaimėjo se riją 0:4 Detroito komandai „Red Wings“. Gali būti, kad, prasidėjus lokau tui, D.Zubrus laikinai atstovaus ku riai nors Kontinentinės ledo ritulio lygos (KHL) komandai Rusijoje. Komandų antplūdis

D.Zubrus yra mūsų šalies Nacio nalinės vaikų ledo ritulio lygos (NVLRL) prezidentas, todėl grįžęs į tėvynę domėsis, kaip sekasi jau niesiems sportininkams. Ketvirtąjį sezoną rugsėjo 29-ąją pradėsianti NVLRL dar labiau iš plėtė savo geografiją – prie Lie tuvos, Latvijos, Rusijos komandų prisidėjo dvi Baltarusijos ekipos, šiuo metu vyksta intensyvios de rybos su Lenkijos komanda, ku ri planuoja žaisti U-14 divizione. Net ir be lenkų komandos NVLRL rungtyniaus rekordinis ekipų skai čius – 31. VD, hockey.lt inf.

LKL naujokams sėkmės palinkėjo ir A.Sabonis Marius Bagdonas m.bagdonas@diena.lt

Kaune pasirašyta Lietuvos sporto universiteto (LSU) ir Arvydo Sabo nio krepšinio centro bendradarbia vimo sutartis, įžiebusi žalią šviesą naujai komandai „LKKA-Baltai“, debiutuosiančiai Lietuvos krepši nio lygoje (LKL).

Praėjusį sezoną Nacionalinės krep šinio lygos (NKL) pirmenybes lai mėjusio „LKKA-Atleto“ pagrin du suburta ekipa šalies krepšinio elite pakeis Kauno „Baltus“. Stu dentai kelialapį į LKL galėjo iško voti jau po praėjusio sezono, tačiau pralaimėjo pereinamąją seriją „Pa langos“ klubui. Vis dėlto, pasirašius sutartį su A.Sabonio krepšinio centru, Edo Nickaus vadovaujamai komandai atsirado nauja galimybė. „Mūsų aukštoji mokykla ir anks čiau turėjo vieną iš stipriausių ša lies ekipų, tad labai malonu, kad

studentai vėl sugrįžta į elitą“, – džiaugėsi LSU rektorius Albertas Skurvydas.

Arvydas Sabonis:

Kaunas elitinėje šalies krepšinio ly goje vėl turės dvi ko mandas.

Jo teigimu, pagal naują uni versiteto strategiją artimiausiais metais bus orientuojamasi į eliti nes sporto šakas. Tikimasi, kad ši bendradarbiavimo sutartis padės profesionaliai ir kokybiškai reng ti oranžinio kamuolio specialis tus. Studijų bazė bus A.Sabonio krepšinio centras. Nauja komanda džiaugėsi ir Lie tuvos krepšinio federacijos (LKF) prezidentas Arvydas Sabonis.

„Sveikinu sugrįžus į LKL. Kau nas elitinėje šalies krepšinio lygo je vėl turės dvi komandas. Su uni versitetu ateityje ketiname įkurti krepšinio laboratoriją, kurioje bus rengiami profesionalūs treneriai ir žaidėjai“, – kalbėjo A.Sabonis. „LKKA-Baltai“ klubo preziden tas Vidas Bonkys apie naujojo se zono tikslus kalbėjo atsargiai. „Nelaimėjome pereinamosios serijos, tačiau viskas susiklostė taip, kad galiausiai pavyko gauti vietą LKL pirmenybėse. Daugybę metų su treneriu E.Nickumi sie kėme, kad sugrįžtume tarp stip riausiųjų. Praėjusį sezoną žaidėme labai gražų ir rezultatyvų krepši nį. Tikimės tokį pat braižą išlai kyti ir šiemet. Stengsimės remtis Lietuvos krepšininkais, o šio se zono tikslas – išsaugoti vietą stip riausiųjų lygoje“, – kalbėjo klubo prezidentas. „LKKA-Baltų“ biudžetas atei nantį sezonas bus apie 1 mln. litų. Klubo vardas artimiausiu metu

Lūkesčiai: LSU rektorius A.Skurvydas (iš kairės), LKF prezidentas

A.Sabonis ir „LKKA-Baltų“ klubo prezidentas V.Bonkys optimistiškai įvertino bendradarbiavimo perspektyvą. Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.

tikr iaus iai bus pakoreg uotas – jis taps „LSU-Baltai“. LKL čem pionato tvarkaraštyje skelbiama, kad pirmąsias rungtynes elitinio diviziono naujokai žais rugsė

jo 29-ąją Kėdainiuose su „Nevė žiu“, o savo arenoje – greičiau siai Kauno sporto halėje – spalio 9-ąją išmėgins jėgas su Utenos „Juventus“.

šeštadienis, rugsėjo 15, 2012

26p.

Kinijos miestuose vaiduokliuose – jausmas lyg Mėnulyje.

Dviračių sporto karalienė taps motina Varžybos, įtampa prieš jas, klastingi kalnų keliai ir į nu garą alsuojančios varžovės – visa tai jau praeityje. Bu vusi dviračių plento lenktynių karalienė Edita Pučinskaitė ruošiasi tapti moti na. Susižėrusi visus prestižiškiausius apdovanojimus, ji atvertė naują gyve nimo puslapį. Ir dar nežinomą.

Laima Žemulienė l.zemuliene@diena.lt

Labai laukia savo vaikučio

Italijoje gyvenančių 36 metų E.Pu činskaitės ir 48 metų jos vyro Ro berto Rossi kūdikis turėtų gimti gruodžio pabaigoje. „Bus intensy vūs mano Naujieji metai“, – džiau gėsi Edita, besilaukianti pirmagi mio. Kitais metais jos gyvenimas smarkiai pasikeis, bet ji to nori. „Šiuo metu gyvenu labai gražų gyvenimo periodą ir esu labai lai minga, – džiaugėsi E.Pučinskaitė. – Apskritai esu laiminga. Tai, ko siekiau, gyvenimas taip ir klostė si. Su mažais nukrypimais, sunku mais, bet jie mane užgrūdino. Manau, kad realizavau save sporte, padariau tai, ką norėjau. Ir būtent dėl to dabar labai gražiai gyvenu nėštu mo laiką – be panikos, be įtampos, kad ko nors nepadariau. Be baimės dėl ateities, kuri dažnai būdinga be silaukiančioms. Žinau, kad ir šiame gyvenimo etape bus sunkumų, kad viskas pasikeis, bet į tai žiūriu ramiai ir labai laukiu savo vaikučio.“ Edita jau žino, kad gims berniu kas. Ji nusprendė, kad sūnui vardą išrinks lietuvišką: „Pavardė bus ita liška – vyro. O vardą dar renkame. Man vyras leido nuspręsti, koks bus vardas. Bet tikrai bus lietuviškas.“

Pokyčiai: „Šiuo metu gyvenu labai gražų gyvenimo periodą ir esu labai laiminga“, – džiaugėsi dviračių plento lenktynių karalienė, pasaulio čem

pionė E.Pučinskaitė, besilaukianti pirmagimio.

Asmeninio archyvo nuotr.

šeštadienis, rugsėjo 15, 2012

Dviračių sporto karalienė taps motina Nėščios moterys Ita 19 lijoje medikų atidžiai stebimos, nes ten gimstamumas – vienas mažiausių pasaulyje. Tie vaikučiai, anot Editos, visi suskai čiuoti. Tyrimai būsimoms moti noms atliekami nemokamai. Dairosi lovelės ir vežimėlio

Už italo R.Rossi E.Pučinskaitė iš tekėjo 2001 m. Toskanos regione, Monsumano Termės miestelyje, šeima turi nuosavą namą. Netoli įsikūrę Roberto tėvai ir kiti gimi naičiai. Dabar laisvo laiko Edita turi į va lias. Ji džiaugė, kad namuose paga liau padarė remontą: „Pertvarkėme namus. Viską padarėme, ko nega lėjome padaryti per tiek metų, nes nebuvo laiko net atsikvėpti. Vyko lenktynės po lenktynių, todėl re montus nukeldavome ateičiai.“ Kambarį naujagimiui tėvai įren gia dabar. Drabužėlių dar neperka, tačiau lovelės ir vežimėlio jau dai rosi. „Labai gera kalbėti, mąstyti, skaityti, galvoti apie vaikus. Bet vis tiek kiekvieną moterį, kol to vai kučio dar nelaiko rankose, kartais apima baimė: o kaip viskas bus?“ – kalbėjo būsimoji motina. Savo keliu ėjo ryžtingai

Į dviračių sportą E.Pučinskaitė įžengė nuo 12 metų ir jame išbu vo apie 22 metus. Atsidavusi spor tui ji ilgam atidėjo motinystę. Už tat susižėrė visus prestižiškiausius apdovanojimus: laimėjo pasaulio čempionatą, rungtynes „Tour de France“, „Giro d’Italia“. Vardijant šiuos nuopelnus, Edita patikslino: „Išskyrus olimpinį medalį. Ban džiau jo siekti iki pat karjeros pa baigos. Bet olimpinėse žaidynėse man nepavyko.“ Ar ji graužiasi dėl to, sielvartau ja? „Ne, nesigraužiu, – tvirtai sakė sportininkė. – Aišku, olimpinių žaidynių medalis gal būtų gyveni mą šiek tiek pakeitęs. Būtų netei singa pasiekus tiek rezultatų baig

ti karjerą ir graužtis. Taip pat būtų neteisinga graužtis dėl nepasiek to rezultato po karjeros, kuri bai gėsi be ypatingų traumų ir sveika tos sutrikimų. Ilgai sportavusiems dviratininkams taip būna retokai. Aš labai gražiai užverčiau tą pus lapį 2010 m. pabaigoje Australi joje vykusiu pasaulio čempiona tu. Tada su vyru pamąstėme, kad vienus metus galima dėl savęs pagyventi ir įkvėpti nesportinio oro, kuriuo kvėpavome tiek me tų. O paskui – pagalvoti apie šei mos pagausėjimą.“

Man patinka bai gus sportinę karje rą savo patirtį per duoti jaunesniems, išreikšti savo nuo monę. Kur tik pernai kviesdavo dalyvau ti, visur eidavau.

Ir tas metas atėjo – Edita su Ro berto nekantriai laukia mažylio. „Niekada neslėpiau, kad ka da nors tapsiu motina, nors kar tais gyvenime nelengva planuoti. Šiais laikais atsitiktinumų nebė ra. Pati sportininkė drauge su vy ru nusprendžia, kaip pasirinkti – ar nutraukti karjerą, pagimdyti, o pa skui grįžti į sportą. Mamų, grįžu sių sportuoti, mačiau labai daug. Jų pavyzdys ir paskatino atidėti motinystę“, – neslėpė Edita. Anot jos, karjera yra karjera, o vaikai yra vaikai. Kai užversi tą puslapį, bus galima atversti kitą ir atsidėti motinystei. Jos filosofija – tokia. Ne taip paprasta suderinti sportą su buvimu mama. Kiek vai kų sunkiai atpažįsta iš ilgai truku sių treniruočių stovyklų ar daugia dienių lenktynių grįžusią motiną! Ne kartą jai teko matyti sporti ninkes, kurios apsiverkia per var

Prakaitas: treniruočių kalnuose akimirkos.

žybas sužinojusios, kad vaikas ser ga. Jis nori mamos, o mamos nėra namie. Tokiais atvejais labai sunku psichologiškai nusiteikti važiuo ti į varžybas, joms atiduoti visą sa ve. Yra ir daug puikių pavyzdžių – žinomų sportininkių, kurios tapo motinomis ir sėkmingai tęsia kar jerą. „Bet turbūt tas kelias buvo ne mano“, – mano E.Pučinskaitė. Nuo gerbėjų nepaspruksi

Sportinių aukštumų E.Pučinskaitei padėjo siekti vyras Roberto – tuos metus juodu gyveno kaip vienas žmogus. Dviračių sportas visą gy venimą buvo jo hobis. R.Rossi dir bo ir fizioterapeutu, ir masažuo toju, ir komandų direktoriumi. Bet tai buvo antras jo darbas, kurį ga lėdavo atlikti laisvalaikiu. Pagrindinis R.Rossi darbas – sveikatos apsaugos sistemoje, jis atsakingas už užsienio piliečių sveikatos priežiūrą Toskanos re gione ir savo regiono piliečių – už sienyje. Tik baigusi sportinę karjerą, per nai, Edita su Roberto leidosi krui ziniu laivu į Ispanijos salas. „Tuo pačiu „Costa Concordia“, kuris vė liau nuskendo. Tik kapitonas buvo ne tas“, – šmaikštavo Edita. Grįžus iš kelionės jai pasipylė dviračių sporto veikėjų ir gerbėjų skambučiai, elektroniniai laiškai, sveikinimai. Ir pernykščiai, ir šie metai Editai buvo įdomūs – dvira čių plento lenktynių karalienė bu vo populiari, ją kviesdavo į įvai riausius renginius. „Buvau prisidėjusi prie jauno sios kartos dviratininkių ugdymo. Šiek tiek bendradarbiavau su var žybų „Giro d’Italia“ ir kitų Italijos lenktynių organizatoriais – padė jau organizuoti kai kuriuos lenkty nių etapus Toskanoje. Italijoje ren giami su moterų dviračių sportu ir apskritai su dviračių sportu susi ję renginiai. Organizatoriai mane kviesdavo juose pabūti „madrina“ (it. – krikštamote) – apdovanoti nugalėtojus“, – pasakojo Edita.

Atsikvėpė: baigusi sportinę karjerą E.Pučinskaitė su vyru Roberto lei

dosi kruiziniu laivu į Ispanijos salas. „Tuo pačiu „Costa Concordia“, ku ris vėliau nuskendo. Tik kapitonas buvo ne tas“, – šmaikštavo Edita.

Rašo apie dviračių sportą

Italijoje E.Pučinskaitė gyvena nuo 1996 m. Tada ji pasirašė pirmą ją kaip profesionalios sportinin kės sutartį. Lietuvė labai greitai priprato prie tos šalies. Lankė italų kalbos paskaitas, labai daug mokė si savarankiškai, skaitė. Ypač akty viai bendravo su žmonėmis. Anot Editos, tai – pats geriausias būdas išmokti kalbą. „Su komandos draugėmis būti nai reikėjo bendrauti itališkai. Ne suprantant kalbos būtų buvę sun ku. Dviračių sporte – savi kodeksai, savos taisyklės. Per lenktynes rei kėjo turėti raciją ir žaibo greitumu suprasti, apie ką kalbama, – aiški no E.Pučinskaitė – Man italų kalba nerealiai patiko. Savo žinias vis to bulinau, pradėjau net rašyti.“ E.Pučinskaitė bendradarbiau ja su italų žurnalu „Cyclism“, kai kuriais interneto portalais, ra šančiais apie dviračių sportą. Ten ji dėsto savo nuomonę, pastabas apie konkrečias rungtynes, atsa ko į klausimus. Pernai Toskanos regioninėje televizijoje Edita ve

dė laidą apie dviračių sportą. Tai – hobis, už šį darbą ji negavo jokio užmokesčio. „Man patinka baigus sportinę karjerą savo patirtį perduoti jau nesniems, išreikšti savo nuomonę, – neslėpė Edita. – Kur tik pernai kviesdavo dalyvauti, visur eida vau.“

Manau, kad realiza vau save sporte, pa dariau tai, ką norėjau. Ir būtent dėl to dabar labai gražiai gyvenu nėštumo laiką. Pastaruoju metu dėl ekonominės krizės tas bendradarbiavimas šiek tiek sumažėjo, – kai kurie portalai, žurnalai buvo uždaryti. Vakarienė – bendravimo metas

Lietuvė patyrė, kad ne tik Toska noje, bet ir visoje Italijoje labai jun

Sėkmė: 1999 m . E.Pučinskaitė tapo pasaulio čempione.

šeštadienis, rugsėjo 15, 2012

Artimieji: su tėvais Valerija ir Leonardu Pučinskais.

tama krizė: žmonės labiau pradėjo taupyti, liūdnesni tapo, labai mažai keliauja, universitetus baigęs jau nimas neranda darbo. Italijoje bu vo sena tradicija rugpjūtį važiuoti atostogų. Tada būdavo uždaromos mažos krautuvėlės, visi miestai ap mirdavo, niekas nedirbdavo. Juose šurmuliuodavo tik turistai. Šiemet daugelis italų dirbo, mažai kas va žiavo atostogauti. „Italijoje buvo ekonominis paki limas, kai ten atvažiavau. Dabar to nebėra, – sakė Edita. – Dabar žmo nės labai atsargūs, labai taupo, ne perka ir neparduoda butų. Sunkoka šiais laikais Italijoje.“ Edita ir Roberto šiemet gyve na daug lėčiau, turi laiko bend rauti su draugais. Prie namo esan čiame kiemelyje jie mėgsta rengti vakarienes ir kviestis draugų. Ta da ant grotelių kepa florentietišką bifšteksą (it. – bistecca alla fioren tina). Tai – populiariausias Tos kanoje jautienos kepsnys su kau lu. Prie mėsos patiekia tradicinio „Chianti“ vyno, kuriuo toskanie čiai labai didžiuojasi.

„Ir tokių vakarėlių dėl krizės Ita lijoje sumažėjo. Bet mes sau tai lei džiame, nes daug metų gyvenome susivaržę – kad neprarasčiau spor tinės formos, koncentracijos, – paaiškino Edita. – Būdavo, baigiasi vienos lenktynės – galvoji apie ki tas. Gyvenimas buvo nesibaigian tis maratonas.“

5-ą

– aukščiausią – vietą E.Pučinskaitė užėmė Tarptautinės dviračių sporto sąjungos paskelbtoje pasaulio plento dviratininkių reitingo lentelėje 2008 m. kovo 26 d.

Triumfas: lietuvių dviratininkė ne kartą stovėjo ant aukščiausio pa-

kylos laiptelio.

Asmeninio archyvo nuotr.

šeštadienis, rugsėjo 15, 2012

„Kempinski“ p Vilniaus centre, priešais Katedros aikš tę, duris atvėrė 5 žvaigždučių viešbutis „Kempinski Hotel Cathedral Square“. Tai – pirmasis toks viešbutis Baltijos šalyse. Tiesa, ne visiems. Tik labai turtingiems ir nenustekentiems ekonominės krizės. Laima Žemulienė l.zemuliene@diena.lt

Yra prezidentiniai apartamentai

Istorija: daugiau kaip pusšimtį metų šiame pastate veikė centrinis Vilniaus telegrafas.

Prabanga: įžengus į viešbutį, at

siveria erdvus holas su minkšta suoliais, prabangiais šviestuvais, veidrodžiais.

Gedimino Bartuškos nuotr.

Nepigu: didžiųjų apartamentų gyventoją tikrai sužavės puikus vaiz

das iš vonios kambario į Katedros aikštę. Bet už malonumą ir grožį – atitinkama kaina.

Įžengus į viešbutį, atsiveria erd vus holas su minkštasuoliais, pra bangiais šviestuvais, veidrodžiais, vazoninėmis gėlėmis. Prie priėmi mo skyriaus darbuotojų jau trau kia pirmieji svečiai. Tiesa, dar ne gausiai. „Mūsų viešbutis orientuotas į verslo klasės klientus, atvykstan čius į Lietuvą verslo reikalais, taip pat į tuos, kurie čia atvažiuoja pra leisti kelių laisvų dienų ar atosto gų, – į žmones, kurie ieško praban gos, kokybės ir gero aptarnavimo“, – viešbučio paslaugas ir svečius apibūdino pardavimo ir rinkoda ros vadovė Birutė Leimontaitė. Viešbutyje – 96 dviviečiai kam bariai, kuriems įrengti buvo nau dojamos aukščiausios kokybės medžiagos. Tai – standartiniai, aukštesnės klasės, liukso klasės kambariai, verslo apartamentai ir didieji apartamentai. Taip pat viešb utyje yra ir 132 kv. m dydžio prezidentiniai apartamentai, tačiau jie dar ne baigti įrengti. B.Leimontaitė pa tikino, kad šie apartamentai ati tinka griežč iaus ius saug um o reikalavimus, pavyzdžiui, juose įmontuoti kulkoms atsparūs lan gai. Savaime suprantama, už to kius patogumus reikia ir mokė ti: vienos nakties nakvynės juose kaina – 7000 litų. Viešbutį įrengti atsiėjo 40 mln. eurų (138,4 mln. litų). Restauruo jant pastatą buvo atidengti XVI a. Vilniaus gynybinės sienos frag mentai. Dalį šios sienos, uždeng tos stiklu, viešbučio svečiai gali iš vysti prie įėjimo į restoraną.

Neerdvus: prabangaus viešbučio restoranas „Telegrafas“ pasirodė nedidelis ir ankštas.

Už vaizdą – atitinkama kaina

Pakilome liftu į antrą aukštą ir ap žiūrėjome kelis numerius. Didieji apartamentai – prašmatnūs. Turtingas verslininkas po pelnin gų sandorių galės pailsėti svetainėje, išsimiegoti puikiame miegamajame. Rytą prausiantis jį tikrai sužavės pui kus vaizdas iš vonios kambario į Ka tedros aikštę. Už malonumą ir grožį – atitinkama kaina – 1100 eurų (apie 3800 litų) parai.

Birutė Leimontaitė:

Didėja Lietuvos žino mumas. Yra poreikis turėti tokį viešbutį ir tokių paslaugų, ko kias jis teikia. Liukso klasės kambarių kaina prasideda nuo 350 eurų (apie 1200 litų) už naktį, jų langai taip pat žvelgia į Katedros aikštę. Standar tiniai kambariai – mažesni, pro jų langus atsiveria senamiesčio vaiz dai. Šių kambarių kaina prasideda nuo 260 eurų (apie 900 litų). Ta čiau žodis „prasideda“ keliauto jams – tikra mistika. Aišku viena: jei čia apsigyvensite per Naujuo sius metus ar per patį vasaros ato stogų piką, kambario kaina 260 eu rų tikrai nesibaigs. Tačiau į minėtas kainas įskaičiuoti ir pusryčiai. Už pusryčius – 70 litų

Prabangaus viešbučio restoranas „Telegrafas“ pasirodė nedidelis ir ankštas. Taip restoranas pavadintas dėl to, kad nuo 1948-ųjų daugiau kaip pusšimtį metų šiame pasta te veikė centrinis Vilniaus telegra

„Kempinski Hotel Cathedral Square“ archyvo nuotr.

šeštadienis, rugsėjo 15, 2012

prabanga spindės tik turtingiems

kambariai

yra naujai įrengtame „Kempinski Hotel Cathedral Square“ viešbutyje.

Lygis: Vilniuje duris atvėręs 5 žvaigždučių viešbutis „Kempinski Hotel Cathedral Square“ orientuotas į turtingus žmones, kurie ieško prabangos, kokybės ir gero aptarnavimo.

fas. Vargu ar tokioje ankštoje erd vėje svečiai jausis gerai. Į restoraną veda ir atskiras įėjimas iš gatvės. Čia atėjusiems vilniečiams pini ginę teks gerokai pakratyti. Pavyz džiui, sumanius žmoną išvaduo ti nuo pareigos ruošti pusryčius, viešbutyje už juos tektų suploti 70 litų. Užkandžių kainos prasideda nuo 28, sriubų – nuo 21, karštųjų patiekalų – nuo 65 litų. Ar patie kalo kokybė atitinka jo kainą, nu spręs patys valgytojai. Viešbučio fojė baras taip pat ne didelis. Jame galima išgerti įvairių rūšių kavos, paskanauti deserto, iš

„Kempinski Hotel Cathedral Square“ archyvo nuotr.

lenkti taurelę prabangaus konjako. Už puodelį latės su pasirinktu už pilu teks pakloti apie 20 litų. Espre so kava pati pigiausia – tik 10 litų. Lietuvoje krizės nemato

Naująjį viešbutį valdo seniau sias Europoje prabangių viešbučių tinklas „Kempinski Hotels“. Pir masis viešbutis buvo įkurtas Ber lyne 1897 m. „Kempinski Hotels“ iš viso valdo 73 penkių žvaigždučių viešbučius Europoje, Vidurio Rytų regione, Afrikoje ir Azijoje. Vilniu je atidarytas „Kempinski“ viešbu tis – pirmasis Baltijos šalyse.

Liuksas: viešbučio kambariuose po dienos darbų galima puikiai pailsėti.

Ar bendrovė nepabūgo atidaryti tokio brangaus viešbučio Lietuvo je, kai ekonominė krizė dar neat leido savo gniaužtų? Ar tikisi, kad jis bus pilnas? „Tam tikro lygio viešbučių pa slaugos kainuoja atitinkamai. Vieš butis atidarytas pačiu tinkamiau siu laiku. Krizės Lietuvoje šiuo metu nėra. Ar jūs matote krizę? – pareiškė B.Leimontaitė. – Daugėja į Lietuvą lėktuvų skrydžių, didėja Lietuvos žinomumas. Yra poreikis turėti tokį viešbutį ir tokių paslau gų, kokias jis teikia. Manau, buvo geras sprendimas Vilniuje atidaryti

„Kempinski“ viešbutį šiuo metu.“ Viešbutyje įrengtas konferencijų centras, banketų salė, SPA centras su sporto sale, uždaru šildomu ba seinu, dviem pirtimis. Kol kas – dirbtinai įsitempę

Svečių norus pasiruošę išpildyti 65 viešbučio darbuotojai. Iki atidary mo vyko personalo mokymai. „Buvo atvykę darbuotojų iš ki tų „Kempinski“ viešbučių, kurie mėnesį čia gyveno ir dirbo su mū sų darbuotojais: mokė juos visokių subtilybių ir aptarnavimo ypatu mų“, – sakė B.Leimontaitė.

Koks buvo svarbiausias kriteri jus renkantis personalą? „Požiūris į darbą ir optimizmas“, – pabrėžė B.Leimontaitė. Taip pat buvo rei kalavimas, kad visi darbuotojai mo kėtų anglų kalbą, bent jau turėtų jos pagrindus. Rusų kalbos žinios – taip pat pranašumas, tačiau dabar jaunoji karta šios kalbos nelabai moka. Užveriu „Kempinski“ viešbučio duris. Jis dar neturi savos auros, čia dar nesijauti patogiai ir jaukiai kaip namuose, greičiau – įsitempęs. Dirbtinai įsitempę (o ne pagarbiai pasitempę) atrodo ir mėnesį repe tavę jo darbuotojai.

Senovė: kai kuriuos kambarius

paįvairina atidengta plytų siena.

šeštadienis, rugsėjo 15, 2012

Tatarstano sostinė priminė Va Per tradicinę totorių šventę – sabantujų – „Vilniaus dienos“ liepos pradžioje kalbin ta Lietuvos totorė Rinata Ibragimova po publikacijų dienraštyje totorių bendruo menės buvo pakviesta apsilankyti isto rinėje tėvynėje – Tatarstane vykusioje pasaulio totorių jaunimo konferencijoje. Andrejus Žukovskis a.zukovski@diena.lt

Nors mergina ne kartą yra lankiu sis Tatarstane, šioje kelionėje daug dalykų jai buvo naujovė. Pirmąkart ji vyko ir į vienu gražiausių Rusi jos didmiesčių laikomą Tatarstano sostinę – Kazanę. Savo kelionės įspūdžiais, įgyta patirtimi ir bendravimo su tautie čiais ypatumais Rinata dalijasi su dienraščio skaitytojais. – Sulaukei kvietimo apsilanky ti viename didžiausių pasau lio totorių suvažiavime. Ar iš kart sutikai keliauti? Ar nebuvo abejonių, noro atsisakyti? – Nors Tatarstane esu buvusi ne kartą, Kazanės miesto taip niekada ir nebuvau mačiusi. Atsiradus pro gai, iš karto sutikau. Be to, žinojau, kad taip galėsiu artimiau pabend rauti su kitų totorių bendruomenių nariais, prisiminti užmirštą totorių kalbą ir tradicijas. – Kaip atrodė pati kelionė? Kiek ji truko? – Iš tiesų, kelionė neprailgo. Nusprendėme skristi per Maskvą, ten mus pasitiko Tatarstano respubli kos atstovybės darbuotojai. Apro dė miestą, totorių gimnaziją, mu ziejų, biblioteką, supažindino su jos veikla, nariais. Išskridę anksti ryte iš Vilniaus, vėlai vakare jau buvo me Kazanėje. Turėdami daug laisvo laiko oro uoste aptarėme būsimos konferencijos programą, renginius, kuriuose dalyvausime. – Ar gali palyginti Tatarstaną ir likusią Rusiją? Kas tarp jų bendra, kuo skiriasi?

– Tatarstano respublika labai pri žiūrėta, sutvarkyta. Parkai, mies telių aikštės remontuojamos. Šį kartą teko pabūti tik Kazanėje ir jos apylinkėse, tai pirmas įspūdis buvo labai geras. Visur žydi gėlės, mies tas išpuoštas, gatvės tvarkomos. Manau, tai susiję su kitais metais Kazanėje vyksiančia universiada. Kadangi gyvenome pačiame cent re, aplankėme senamiestį, kremlių, mečetes ir cerkves. Vakarais eidavome pasivaikščioti po pagrindinę miesto gatvę, skirtą pėstiesiems, – Baumaną. Ši gatve lė šiek tiek priminė tipišką Vakarų Europos senamiestį.

Neįprastas derinys – plovas ir švediškas stalas, bet juk nepasiginčysi. Čia parduotuvėse ir kavinukėse knibždėjo jaunimo, gatvės muzikan tai grojo įvairią muziką, norėdami užsidirbti kelis rublius. Įkyrūs par davėjai siūlė įsigyti suvenyrų su Ka zanės miesto atributika ir tradicinių saldumynų, tokių kaip šiak šiak. Kai nos – gerokai didesnės nei Lietuvo je: puodelis kavos – 10 litų, bokalas alaus – apie 15 litų, vakarienė vidu tinio lygio restoranėlyje gali kainuoti daugiau nei 100 litų. Pastebėjau, kad pas juos labai daug užsienietiškų pa tiekalų ir kavinių: japoniškų, vokiš kų, itališkų. Tarp jaunimo labai po puliarūs airiški barai. – Tatarstane turi giminių, ar turėjai progos juos aplankyti?

Įvairovė: skirtingose šalyse gyvenantys totoriai laikosi įvairių tradicijų.

– Mūsų giminaičiai išsibarstę po vi są Tatarstaną, tačiau tik kelios šei mos gyvena Kazanėje. Susitikau su tetomis ir pusseserėmis, pabendra vome, išgėrėme arbatos, kartu žiū rėjome fejerverkus, skirtus Tatars tano dienoms paminėti. Kadangi programa buvo labai užimta, nega lėjau joms skirti daug laiko, bet la bai džiaugiuosi ir tomis trumpomis kartu praleistomis akimirkomis. – Tatarstane esi buvusi ir ankš čiau. Ar per šią kelionę pavyko pamatyti, sužinoti ką nors nau ja? – Naujų dalykų buvo labai daug: Kazanės miestas, apylinkės, žmo

nės, su kuriais teko susipažinti. Bendravau su dalyviais iš tokių šalių kaip Kirgizija, Turkmėnija, sužinojau, kaip jie savo namuo se puoselėja totoriškus papročius, tradicijas. Nustebau, kiek daug jie namuose bendrauja totoriškai, nevartoja kiaulienos, negeria al koholio, išpažįsta islamą. Viena mergina iš Turkmėnijos pasako jo, kiek ilgai turėjo įkalbinėti tė vus, kad leistų jai neryšėti ska relės, kiek šeimoje kilo barnių jai gavus stipendiją ir galimybę stu dijuoti Olandijoje. – Kokiuose miestuose, mieste liuose buvai? Gal gali palyginti

Rekordinė šventė vyko pirmąsyk Andrejus Žukovskis Pasaulio totorių jaunimo konfe rencija Tatarstane vyko rugpjū čio 27–30 d. Ji sulaukė daugiau nei 800 dalyvių iš 22 pasaulio šalių.

Didžiąją dalį sudarė jaunimas iš įvairių Rusijos federacijos sričių ir buvusių Tarybų sąjungos šalių: Azerbaidžano, Tadžikijos, Turk mėnijos ir t. t. Lietuvos totorių delegacijai atstovavo devyni jau nuoliai iš Vilniaus, Klaipėdos, Vi sagino ir Nevėžio. Tokio masto totorių jaunimo konferencija surengta pirmą kar tą. Pagrindiniai konferencijos ren giniai vyko Nacionaliniame teatre, Kazanės universitete. Renginyje dalyvavo ir oficialiai šventę pra

dėjo Tatarstano prezidentas Rus tamas Minichanovas. Oficiali konferencijos kalba – totorių. Pagrindinis konferenci jos tikslas – totorių kalbos, pa pročių, tradicijų puoselėjimas tarp totorių jaunosios kartos. Rengėjai pristatė programą, saugančią ir ugdančią nacionalines vertybes, tokias kaip gimtoji kalba, istorija ir kultūros palikimas. Konferenci ją vainikavo diskusija apie totoriš kų nacionalinių prekės ženklų for mą ir turinį. Nors pagrindiniai renginiai vy ko Kazanėje, svečiai turėjo progą apsilankyti ir Tatarstano provin cijoje. Nedideliame Arsko mieste lyje Tatarstano dienų proga buvo surengta šventė. Tautiniais kos tiumais pasipuošusios šeiminin

kės vaišino svečius šilta arbata ir totoriškais saldumynais. Šventės dalyviai galėjo ne tik pasimėgau ti tradiciniais patiekalais, bet ir jų

įsigyti. Po vaišių laukė įvairūs tra diciniai totorių žaidimai: bėgimas maišuose, estafetės su medinėmis slidėmis, rogutėmis.

Atstovai: pasaulio totorių jaunimo konferencijoje buvo devyni daly-

viai iš Lietuvos.

didmiestį ir provincijos mies telį? – Tatarstane buvau Kazanėje ir Ars ke. Nežinau, kaip juos palyginti. Ka zanė – Tatarstano sostinė. Miestas labai senas, juk jo istorija siekia XI a. Mieste gražiai susipina kelios religi jos: senojo islamo palikimas ir vėliau atėjusi slaviška kultūra, čia pat ga li pamatyti mečetę ir šalia įsikūru sią provoslavišką cerkvę. Visa mies to istorija dvelkia šių dviejų kultūrų kontrastu ir sugyvenimu. Arskas – nedidelis miestelis šalia Kazanės. Kaimiški mediniai name liai su dailiomis išraižytomis langi nėmis ir gėlių darželiais. Gal paprasčiau būtų palygin ti žmones. Pavyzdžiui, Kazanėje į mus niekas nekreipė dėmesio, o štai Arske gyventojai žiūrėjo akis išpū tę, juk ne kasdien į jį atvažiuoja 800 žmonių 15-a autobusų, lydimų kelių milicijos patrulių. Provincijoje susidūrėme ir su to kiu juokingu įvykiu: mums buvo užsakyta vakarienė vietos užeigoje „Sabantuj“. Žinoma, patiekalai bu vo nacionaliniai, o štai patiekti juos buvo nuspręsta vakarietiškai. Atėję labai nustebome, nes prie stalų ne buvo kėdžių, jos visos sustatytos į kampus. Na, mes mandagūs žmo nės, kiekvienas atsinešėme po kė dę ir sėdome vakarieniauti. Staiga ateina restorano direktorius ir aiš kina, kad tai švediškas stalas. Neįprastas derinys – plovas ir švediš kas stalas, bet juk nepasiginčysi. – Ar radai draugų? Užmezgei naujų pažinčių? – Iš tikrųjų, tokioje žmonių masėje sunku buvo ir savus atrasti. Be to,

šeštadienis, rugsėjo 15, 2012

diena.lt/naujienos/laisvalaikis

akarų Europą Tatarstanas

Totorių respublika Rusijoje, Pavol gio federal inėje apygardoje, prie Volgos vidur upio. Tai vienas la biausiai ekonom iškai išsiv ysč iu sių Rus ijos Federac ijos reg ionų. Ter itor iškai respubl ika išsidėsčiu si vieno did žiausių pramonės re gionų centre, 800 km į ryt us nuo Maskvos. Dėl istorinių, geografinių, gamt in ių ir kit ų svarbių fakt ų Ta tarstanas susiformavo kaip stam bus moksl in is ir pramon in is cent ras, turintis pripaž inimą ne tik Ru sijoje, bet ir už jos ribų. Respublikos plotas – 67 836,2 kv. km. Sostinė – Kazanė. 2005 m. vasarą paminėtas Kazanės miesto 1000mečio jubiliejus. Tatarstano respubl ikoje gyvena 3,78 mln. gyventojų (2002 m.): to torių – 51,3 proc., rusų – 41 proc., liku sių tautybių – 3 proc.

Simono Švitros ir asmeninio archyvo nuotr.

programa buvo labai įtempta, ne buvo labai daug laisvo laiko. Vis dėlto su keliais pavyko artimiau susipažinti: su jaunuoliu iš Mask vos ryte kartu pusryčiavome, vėliau susibendravome per socialinį tink lą. Dar susipažinau su savo bend rapavarde iš Kazanės. Mūsų pa vardė labai dažna Tatarstane, tad giminystės ryšių net neieškojome.

Kainos – gerokai didesnės nei Lietuvoje: puodelis kavos – 10 litų, bokalas alaus – apie 15 litų.

– Kokia, tavo akimis žvelgiant, totorių kalbos, kultūros padė tis? Ar Tatarstane ji vis dar gy va? Gali vystytis? – Nors šis renginys ir parodė, kiek pastangų dedama, kad būtų laiko masi totorių kalbos ir tradicijų, ta čiau tikrovėje taip nėra. Vis mažiau jaunų žmonių kalba totoriškai ir lai kosi totoriškų papročių. Nors mokyk loje ji vis dar dėstoma, pamažu toto rių kalba bei kultūra pamirštama. – Matei kitų šalių totorių. Ar Lietuvos, Baltarusijos, Turk mėnijos, Rusijos totoriai ski riasi vieni nuo kitų? Gal paste bėjai kokių nors atskirų šalių totorių bendruomenėms bū dingų bruožų? – Iš tikrųjų, kontrastas buvo milži niškas. Atskirti iš Vakarų Europos, Baltijos šalių, Maskvos atvykusius

Oficialios kalbos – rusų ir totorių. Didžiausi miestai: Kazanė (1,1 mln.), Naberežnyje Čelnai (513,5 tūkst.), Nižnek amsk as (225,5 tūkst.) gy ventojų.

totorius buvo galima iš karto. Jau nimas apsirengęs šiuolaikiškai, su džinsais, marškinėliais. Jų net el gesys kitoks, laisvesnis. Ir kito je pusėje iš Turkmėnijos, Kirgizijos, Azerbaidžano atvykę totoriai – išsi pustę, išsipuošę, kostiumuoti, mer ginos plaukus prisidengusios skare lėmis. Jie labiau laikėsi grupelėmis, mažiau bendravo su kitų šalių daly viais, buvo šiek tiek uždaresni. – Ar šventės Tatarstane skiriasi nuo vykstančių Lietuvoje toto rių švenčių? – Tatarstane šventės tikroviškes nės, jose labiau atsispindi totoriš ka dvasia. Suprantama, juk jie gy vena tuo, kasdien tai jaučia, mato, ragauja. Be to, jauni žmonės labiau linkę dalyvauti žaidimuose, nebi jo pralaimėti, šiek tiek drąsesni nei Lietuvoje. O ir žaidimų bei prizų įvairovė daug didesnė. – Praeitą kartą sakei, kad norė tum nusivežti į Tatarstaną savo vyrą ir vaiką. Ar po šios kelio nės planai nepasikeitė? Ką pir miausia jiems parodytum? – Noras ne tik kad nepasikeitė, bet ir sustiprėjo. Anksčiau maniau, kad galbūt sunkiai prisitaikysime prie naujos kultūros. O dabar esu įsi tikinusi, kad lengvai priprasime. Žmonės ten labai draugiški, vaišin gi, priima kaip savus. Be to, suži nojau, kad kelionės bilietai ne tokie ir brangūs, kaip kad maniau. Pir miausia supažindinčiau juos su gi minaičiais, tai užtruktų geras porą savaičių, o tada būtų galima ir pa keliauti, apžiūrėti miestus, lanky tinus objektus.

Receptas: kad koncertas būtų idealus, anot grupės lyderio L.Fiodorovo, reikia palankių žvaigždžių.

Dmitrijaus Matvejevo nuotr.

Stiprybės ieško Evangelijoje Laima Žemulienė

– Su įprastomis. Norisi sugroti gerą koncertą.

Šiandien Vilniuje, klube „Pramo gų bankas“, koncertuos legendi nė grupė „Aukcyon“ iš Sankt Pe terburgo.

– Ką šiame koncerte išgirs jū sų gerbėjai? Ar Vilniuje skam bės naujausi kūriniai iš jūsų repertuaro? Kokie? – Skambės dainos iš albumo „Ju la“. Taip pat senos dainos. Šios būtinai bus įtrauktos į programą.

l.zemuliene@diena.lt

Tai – jau ketvirta kolektyvo vieš nagė Lietuvoje. Pirmasis jo kon certas įvyko dar festivalyje „Li tuanica-87“. Grupė susibūrė praėjusio am žiaus devintojo dešimtmečio pradžioje. Ji patyrė begalę neti kėtų kūrybinių permainų, o mu zikos stilius išgyveno sudėtingą evoliuciją: nuo tuo metu popu liaraus postpankroko, ska, regio, Rytų Europos bei Artimųjų Rytų folkloro ir džiazo iki visiškai savi to stiliaus ir skambesio. Grupė išleido daugybę išskir tinių albumų, kuriuose įamžino tam tikrą kūrybinį periodą, ji ne vengia eksperimentuoti ne vien instrumentais. Nors laikas – pinigai, „Auk cyon“ lyderis Leonidas Fiodo rovas atsakė į „Vilniaus dienos“ klausimus. – Su kokiomis mintimis ruo šiatės koncertui Lietuvoje?

– Ko reikia, kad koncertas bū tų idealus? – Kad žvaigždės būtų palankios. Vidiniai veiksniai koncertui tu ri mažai įtakos. Išimtis galbūt – aparatūra. Nors prieš dvejus metus koncerte Koktebelyje scenoje skraidė ir lūžo beveik viskas: bosinis stip rintuvas, Volkovo smuiko smičius ir t. t., bet koncertas buvo puikus. – Ar meilė jums yra įkvėpi mo šaltinis, naujas kūrybi nis skrydis ir stimulas eiti pirmyn? Ar prie to prisideda šiandienė jūsų mūza? – Taip, žinoma. Garsusis muzikantas meilės temos nepanoro toliau vysty ti. L.Fiodorovui, kaip ir daugu mai menininkų, kurių vaikystė ir paauglystė praėjo pseudošūkiais

nukabinėtoje tuometėje Sovietų Sąjungoje, labai svarbu dievoieš ka ir tikėjimas. „Dalykai, susiję su tikėjimu, išties ima dominti tik tada, kai tai tampa tavo gyvenimo dalimi. Sakyčiau taip: aš praregėjau“, – por-talui foma.ru. yra sakęs L.Fiodorovas. Muz ikantas su konkretino – tikėjimas jam da vė gyvenimą: „Jau seniai būčiau miręs, jei ne tikėjimas. Tikrąja to žodžio prasme. Ir galiu drą siai pasakyti, kad tikrą džiaugs mą žmogui gali suteikti tik tikė jimas. Jokie pasiekimai, kelionės, nauji įspūdžiai ar pažintys nesu teikia tokio džiaugsmo, prasmės ir gyvenimo pilnatvės kaip tikė jimas.“ Muzikantas neslėpė, kad skaito Evangeliją. Kodėl? „Kad supras tum esmę, kaip gyvenimas suręs tas. Be Evangelijos neįsivaizduoju savo gyvenimo – ji pastato viską į savo vietas“, – tvirtino L.Fiodo rovas. KAS? Grupės „Aukcyon“ koncertas. KUR? Vilniaus klube „Pramogų bankas“. KADA? Rugsėjo 15 d. 20 val. KIEK? 99–139 litai.

Vizitas: grupės „Aukcyon“ gerbėjai jau šiandien galės išvysti savo dievukų pasirodymą sostinėje, „Pra

mogų banke“.

šeštadienis, rugsėjo 15, 2012

Kinijos miestuose vaiduokliu Laisvė, vienatvė, džiaugsmas, liūdesys ir milžiniškos erdvės vaizduotei. Taip sa vo emocijas apibūdino fotografas ir meni ninkas Ignas Maldžiūnas.

Darius Sėlenis

d.selenis@diena.lt

žiuoja prabangios mašinos tamsin tais langais.“

Nuostabios įsimintinos pamokos

Buvo sekamas

Tris mėnesius Kinijoje praleidusio 34 metų Igno kelionės tikslas buvo pažinti penktadalį pasaulio žmonių maitinančią valstybę ir fotojuosto je užfiksuoti miestus vaiduoklius. „Kinija sužavėjo iš pat pradžių, nors su šalies gyventojais beveik neįmanoma susikalbėti – jie ne moka net populiariausių Europos kalbų. Dėl to gilėjo skausmingas vienatvės jausmas. Neaprėpiami masteliai ir visiškai kitokia gyven sena. Kartais atrodydavo, kad net kūno kalba yra skirtinga. Ką jau kalbėti apie poreikį pabendrau ti, pasidalyti potyriais, užsisaky ti maisto. Žmonių masės tarsi iš nyko. Laikas manęs neribojo, todėl prie to įpratau, – susisukęs taba ko suktinę, užsirūkė menininkas. – Bet tai buvo nuostabios pamo kos. Laikas, kai gali pabūti su savi mi – neįkainojamas. Įgauni ramy bės, susitaikai su neišvengiamais dalykais, likimu, pasiduodi srovės tėkmei.“ Dažnai po mylimą Aziją netu ristiniais maršrutais keliaujančio, bet taip ir nemačiusio garsiosios Kinų sienos bei Terakotinės armi jos, I.Maldžiūno tikslas šįkart bu vo miestai vaiduokliai. „Tai – dideli, dažnai dykumose statomi miestai, kuriuose gyventi brangu, susisiekimas nepatogus, todėl jie beveik tušti, – aiškino Ig nas. – Jie pamažu griūva, raukšlė jasi taip ir nesulaukę gyventojų. Iš tolo atrodo įspūdingai: dangorai žiai, prekybos centrai, miegamie ji rajonai panašesni į maketą nei į gyvą miestą. Žengus į juos apima labai keistas nepatirtas jausmas. Atrodo, kad visi žmonės tuoj tu rėtų grįžti. Kai kur stato ar ką nors griauna pavieniai darbininkai, dir ba vieniši valytojai, kartais prava

Per tris mėnesius trukusią kelionę I.Maldžiūnas nesutiko blogų, pik tų žmonių. Vis dėlto kinams, kaip ir visų tautybių žmonėms, malo niau, kai, kalbant apie juos, jų šalį, akcentuojami geri, gražūs dalykai. Užsieniečiai nelaukiami neturisti nėse Kinijos vietose.

Ir beveik viskas ap leista, tuščia, apsi lupinėję. Tik kai kur sutiksi vieną kitą žmogų, dirba tik ke li milžiniško centro sraigteliai. Nusileidęs Šanchajaus oro uos te, fotografas 50 valandų važiavo traukiniu iki Kunmingo, Junanio provincijos. Iš ten, vis išklysda mas iš kelio, judėjo link vieno ke lionės tikslų – šiauriniame Vidinės Mongolijos autonominiame rajone esančio Ordos miesto. Ilgoje kelionėje taupydamas pi nigus Ignas apsistodavo ir itin kuk liuose viešbutėliuose, nakvynės namuose ar net vadinamuosiuose kekšynuose, konspiraciniuose bu tuose. Ne iš vieno buvo nedelsiant išprašytas, nes užsieniečiui nevalia gyventi mažiau nei trijų žvaigždu čių viešbučiuose. „Ten viskas stebima, nes la bai greitai, matyt, gavęs pareigū no įsakymą, ateidavo šeiminin kas ir paprašydavo išsikraustyti, – patyrė Ignas. – Nekart mane se kė. Einu pėsčias, pamatau apleistą darželį, rengiuosi fotografuoti. Iš paskos važiuojanti mašina priartė

Laikas: Kinijoje I.Maldžiūnas praleido tris mėnesius.

ja, iš jos išlipa policininkai ir man dagiai, bet primygtinai kūno kalba duoda suprasti, kad to daryti ne valia.“ Prasčiausia ir pigiausia vieta, kur teko gyventi? Kinijos kalnuose I.Maldžiūnas nakvojo kalne išraus tame ir įrengtame kambaryje su milžiniška lova šildomu čiužiniu, kompiuteriu, internetu ir maistu tris kartus per dieną mokėdamas

penkis dolerius per parą. Honkon ge gyveno mažame 17-u numeriu pažymėtame kambarėlyje, esan čiame 17-ame aukšte. Miegojo 17oje lovoje. Tame pačiame kambarė lyje buvo apgyvendinti dar devyni vyrai iš Afrikos, Japonijos, Indijos, Europos šalių. Ignas turėjo taiks tytis su prakaito tvaiku, knarkimu, skirtingu paros metu pareinančiais ar išeinančiais kambario draugais.

Už visa tai teko mokėti 50 dolerių per parą. „Kiekviena patirtis yra vertinga tiek dėl pojūčių, tiek dėl pagautų kadrų“, – juokėsi Ignas. Didžiausiame centre – tuščia

„Mano kelionės skirtos fotog rafijai, todėl jau seniai žvelgiu į pasaulį tarsi pro objektyvą. Kuo keistesnė aplinka, kuo stipresnis

Jausm as: džiaugsmas, laisvė,

vienatvė, liūdesys ir milžiniškos erdvės vaizduotei.

Įvairumas: Kinija kupina spalvų.

Išskirtinės: ryžių terasos turi savito grožio.

šeštadienis, rugsėjo 15, 2012

uose – jausmas lyg mėnulyje Iš tolo atro do įspūdingai: dangoraižiai, prekybos cent rai, miegamie ji rajonai pa našesni į ma ketą nei į gy vą miestą. Įžen gus į juos api ma labai keis tas ir nepatir tas jausmas. At rodo, kad visi žmonės tuoj tu rėtų grįžti.

atstumas tarp to, ką jau esu ma tęs ir ką matau, tuo laimingesnis esu. Galiu dvi tris dienas eiti pės čiomis, keltis penktą valandą ryto dėl vieno įdomaus kadro“, – ste bino Ignas. Kinijoje jis keliavo nešdamas keliasdešimt kilogramų sverian čią mantą, kurią sudarė fotografi jos reikmenys, tarp jų ir 200 foto juostelių (tiesa, pastarųjų atsargas teko pasipildyti Honkonge). Juk kuprinę peršviesdavo visur – ne tik oro uoste, bet ir traukinių, au tobusų stotyse, keltuose. Didelį įspūdį Ignui padarė Ordos miestas vaiduoklis ir didžiausias pasaulyje prekybos centras „South China Mall“, kuriame, užimančia me 660 tūkst. kv. m plotą, turėtų veikti 2350 parduotuvių. Bend ra šio pramogų ir prekybos centro erdvė – net 892 tūkst. kv. m. „Ir beveik viskas apleista, tuš čia, apsilupinėję. Tik kai kur su tiksi vieną kitą žmogų, dirba tik keli milžiniško centro sraigteliai, – rodė prekybos centro nuotrau kas I.Maldžiūnas. – Jais tapę saviti londonai, venecijos, egiptai. Daug pasaulio kopijų. Ir viskas tuščia, nyku, mistiška.“ Koks jausmas, apsilankius mies te vaiduoklyje, kur greta jo išdžiū vusi net Siano upė? „Tarsi Mėnu lyje arba kompiuterinio žaidimo

Asmeninio archyvo nuotr.

Įvaizdis: iš toli neatrodo, kad tai negyvenamas miestas vaiduoklis.

demonstracinės versijos pirmame lygyje. Poetiška ir niūru“, – ieško jo žodžių I.Maldžiūnas. Naktį, pėsčiomis, dviračiu

Kartą, kai su niekuo nebuvo kal bėjęs net dvi savaites, vieno mies tų vaiduoklių užsodintame, bet jau nudžiūvusiame parke Ignas sutiko interjero dizainerį ir su juo greitai susibičiuliavo.

Rengiuosi fotogra fuoti, iš paskos va žiuojanti mašina priartėja, iš jos išlipa policininkai ir pri mygtinai kūno kalba duoda suprasti, kad to daryti nevalia. „Tada paprašiau kino, kad nu sivest ų man e į tuos sen us fan tast in ius film us prim en anč ius pas tat us. Jis ten rūp in os i kel ių but ų interjer u. Labai nus tebau, kai, perėję smėliu ir dykumų dul kėmis užpustytais kiemais, pės ti pakilę į paskutinį namo aukš tą, nes lifto taip ir nep av yko priversti pajudėti, įėjome į pra

bang iai įrengt ą Viktor ijos laik ų stil iaus but ą. Jam e išv yd au se nov in ių minkšt ų bald ų kop ijas, ant sienų kabojo paveikslai, ant lovų kvapus skleidė skintos leli jos, aplink lakstė valytojos ir kaž kokie svarbūs asmenys. Šis butas pard uod am as, tač iau nam e kol kas niekas neg yven a – tušč ia“, – nus teb in us ius vaizd us pris i minė I.Maldžiūnas. Per šią kelionę jis neretai eida vo pėsčiomis po 20 kilometrų per dieną, nuomodavosi dviratį ar ke liaudavo autostopu, kad patektų į vietas, apie kurias nebuvo nieko girdėjęs, kur nevažiuodavo trau kiniai. Ignas intuityviai nujausda vo laimikį. Fotografas eidavo fotografuoti ir naktį. Tiesa, tam tekdavo lauk ti gero oro, žvaigždžių, šviečiančio mėnulio, ypač – pilnaties. Tuo met – 15–20 minučių išlaikymas ir spragtelėjimas. „Noriu, kad kiekviena mano nuotrauka pasakotų istoriją, kad sukeltų žmonėms savitų emocijų, momentinių ar egzistencinių, – savo tikslus nubrėžė I.Maldžiūnas, nuotraukų apie Kiniją parodą spa lio viduryje ir lapkričio pradžio je surengsiantis Vilniuje ir Kau ne. – Ten jaučiau vienatvę, laisvę, džiaugsmą ir liūdesį. Gavau dau giau, nei tikėjausi.“

šeštadienis, rugsėjo 15, 2012

Pusryčius siūlo keisti į žaliuosius kokteilius Viena žaliosios mitybos pionierių Victoria Boutenko iš JAV ne pirmą kartą atvyksta į Lietuvą. Be to, lietuvių kalba jau anks čiau yra išleistos kelios jos knygos. Visame pasaulyje V.Bouten ko išpopuliarinti žalieji kokteiliai ir jų receptai vadinami žalio sios mitybos pagrindu. Augustas Adomonis

– Kaip apibrėžtumėte, kas yra gyvas ir žalias maistas? – Gyvu maistu paprastai vadina mas augalinis maistas, kuris dar yra gyvas tuo metu, kai jį valgo me. Geriausias pavyzdys – daigai. Tai toks maistas, kuris nebuvo kaip nors specialiai apdorotas. Pavyzdžiui, vieną kartą savo biu re netyčia ant grindų numečiau na tūralios džiovintos duonelės iš linų, o kitą pavasarį pastebėjau mėlynas gėlytes. Tai buvo vis dar gyva duo nelė, kurios sėklos išaugo į gražų augalą, nes tokia žaliavalgių duo nelė ne kepama, o džiovinama 40 laipsnių temperatūroje. – Dažnai kalbama, kad netin kamas maistas kenkia žmo gaus sveikatai ir kaip prevenci nė priemonė yra skiriama dieta, bet kaip maistas gali gydyti? – Su maistu mes gauname daug konservantų, dažiklių, pesticidų, glitimų ir kitų priedų. Taip žmo gaus organizmas nuodijamas dide liu kiekiu toksinų. Ypač tai paveikia limfinę sistemą. Toksinų perteklius virsta skausmais ir bloga jausena, o tai jau galime vadinti liga. Kai žmogus valgo maistą be tok sinų, jo kūnas geba išsivalyti pats ir ilgainiui bet kokie skausmai praei na. Taip pat apdorotas maistas tu ri gerokai daugiau maisto medžiagų nei neapdorotas, t. y. žalias mais tas, o jų perteklius dažnai lemia to kias ligas kaip skorbutas, rachitas, išsėtinė sklerozė ir kitas. Per didelis kiekis maisto medžia gų gali susargdinti taip pat, kaip citrinos gali išgydyti skorbutą. – Ar gyvas ir žalias maistas gali pagydyti, pavyzdžiui, vėžį? – Tikiu, kad išgydyti galima dau gumą ligų, išskyrus tuos atvejus, kai keisti ligonio mitybą jau per vė

lu. Esu susidūrusi su daugeliu at vejų, kai žmonės sugebėjo įveik ti pradinės stadijos vėžį, cukraligę, hipertenziją ir kitas kritines ligas. – Kokių sveikatos sutrikimų at sikratėte jūs? – Kai buvau 28-erių, man buvo diagnozuota širdies aritmija. Ži nojau, kad nuo jos mirė ir mano tėvas, bet, man radikaliai pakeitus mitybą, ši „neišgydoma“ liga pasi traukė per 30 dienų. Po trijų mėne sių, kai maitinausi tik žaliu maistu, jau bėgau 10 kilometrų varžybose – to negalėtų padaryti aritmija ser gantis pacientas. – Kas jus pastūmėjo imtis svei kat in im o? Juk šiuol aik in is žmogus įpratęs tiesiog eiti pas gydytoją... – Matyt, man pasisekė. Gydyto jas tuomet man pasakė, kad vais tais galima tik pašalinti mano li gos simptomus, bet teks kentėti nuo daugybės šalutinių poveikių, tačiau išgyti man vis vien nepavyktų. – Nuo ko verta pradėti pa prastam žmogui, gyvenan čiam įprastu didmiesčio tem pu: mėgstančiam keptą maistą ir valgantį sumuštinių pusry čiams? – Skaniausias, lengviausias ir efektyviausias būdas keisti savo mitybos įpročius yra pradėti ger ti žaliuosius kokteilius – po litrą kasdien. Arba tiesiog žaliąjį kok teilį gerti pusryčiams. – Jūsų žolinių augalų kokteilių receptai yra garsūs visame pa saulyje. Koks jų poveikis orga nizmui? – Žalumynai yra vieninteliai or ganizmai, kurie gali saulės šviesą paversti chlorofilu. Šis pigmentas yra gyvybiškai svarbus bet kuriai angliavandenių molekulei, kuri yra

cukrus, o tai reiškia – energija. Ža liasis kokteilis šarmina organizmą ir suteikia kūnui energijos, taip pat deguonies ir naudingų medžiagų mūsų organams. Žaliajame koktei lyje esančios skaidulos padeda ko voti su toksinais.

Kai žmogus valgo maistą be toksinų, jo kūnas geba išsiva lyti pats ir ilgainiui bet kokie skausmai praeina. – Jungtinės Valstijos europie čiams asocijuojasi su greito jo maisto kultūra, tačiau svei katinimo ir gyvo maisto idėjos atkeliauja būtent iš čia. Koks iš tikrųjų yra žaliavalgystės pa plitimas šioje šalyje? – JAV suvartojama daugiausia grei tojo maisto, todėl čia yra didžiau sias ligotų žmonių skaičius pasau lyje. Daugeliui jų gydytojai nelabai kuo gali padėti, todėl žmonės ima ieškoti atsakymų patys. Nežinau tikslaus žaliavalgių skaičius JAV, bet neseniai vyku siuose renginiuose, pavyzdžiui, „Raw Spirit Festival“, buvo nuo 3 iki 5 tūkst. lankytojų. Amerikoje gausu žalio maisto restoranų – vien Los Andželo regio ne jų daugiau kaip 70. Čia galima du mėnesius maitintis kas vakarą vis naujame žaliavalgių restorane. – Žalias maistas po truputį po puliarėja Europoje ir Lietuvoje. Be jūsų ir jūsų kolegų pastangų, kokie dar veiksniai lemia, kad žmonės ima ieškoti būdų mai tintis sveikiau? – Kartais žmonės stebi gamtą arba savo namų augintinius ir jiems kyla

Pradininkė: Jungtinėse Valstijose gyvenanti V.Boutenko yra viena ža

liosios mitybos pionierių.

klausimų. Pavyzdžiui, kodėl šunys kartais valgo žolę arba kodėl lau kiniai gyvūnai sveikesni už nami nius? Tuomet žmonės ima supras ti, kad kuo natūraliau jie maitinsis, tuo sveikesni bus. – Koks yra pastarojo vizito į Lietuvą pagrindinis tikslas? – Į Lietuvą atvykstu nebe pirmą kartą. Šįkart dalyvausiu didelėje gyvo maisto tarptautinėje konfe rencijoje. Man iš tiesų patinka da lytis savo žiniomis apie sveikatini mą jūsų gražioje šalyje. Ypač todėl, kad Lietuvoje išlikę labai daug svei katinimo tradicijų, pavyzdžiui, kaip garinės pirtys ir įvairių žolelių nau dojimas sveikatinimui. Tikiuosi, kad šis renginys suteiks Lietuvos medicinos ir sveikatinimo profesio nalams naujausių žinių apie natū ralią mediciną ir gydymą.

Įsitikinimas: iš vaisių ir daržovių gaminami kokteiliai, pasak žaliavalgystės guru, gali padėti įveikti nemažai

klastingų ligų. „Shutterstock“ nuotr.

– Patarkite – koks naujas mity bos įprotis nereikalauja didelių valios pastangų ir duoda didelę naudą organizmui? – Galbūt pasikartosiu – reguliariai gerti žaliuosius kokteilius. Taip pat reguliariai reikia mankštintis, būti dėkingiems ir atlaidiems.

Kas yra žaliavalgiai? Žaliavalgis – tai žmogus, kuris valgo tik termiškai neapdorotą maistą. Special istai teig ia, kad rad ikalūs pokyčiai duoda radikal ių rezulta tų. Tapus žal iavalg iu padaugėja energijos – norisi skraidyti, imuni tetas išauga iki dangaus ir praeina beveik visos ligos, padidėja skran džio pajėgumas suvirškinti, o žar nyno – pasisavint i maistą, sustip rėja ištvermė, sumažėja miego po reikis, prablaivėja protas, net page rėja intuicija, padidėja kūno ir emo cijų kontrolė, išsivalo skonio recep toriai – žmonės patys pradeda jaus ti, kokio maisto organizmui reikia ir koks netinka, su laiku natūraliai su sireguliuoja optimalus kūno svoris ir atsiranda daug daug laiko, išlais vinto iš maisto ruošos darbų. Bet lazda visada turi du galus. Labai paprasta ir natūrali iš pirmo žvilgs nio dieta turi daug povandeninių akmenų. Todėl neteisingai valgant žalią maistą taip pat galima savo sveikatai padaryti žalos. Šaltinis: zaliavalgyste.lt

ŠeštADIENIS, rugsėjo 15, 2012

menas ir pramogos diena.lt/naujienos/kultura

Vakaras su muzikiniais portretais Ketvirtadienio vakarą Vilniaus paveikslų galerijoje įvyko pirmasis kultūros vakaras „Muzikiniai portre tai“. Jame skambėjo Renesanso ir baroko kompo zitorių, dirbusių Lietuvos didžiojo kunigaikščio dva re ar dedikavusių savo kūrinius Lietuvos valdovams, opusai. Prieš renginį visi norintys galėjo aplankyti parodą lydimi gido. Į renginį atvykę vilniečiai ir mies to svečiai išgirdo Antonio Vivaldi, Alessandro Scar latti, Tarquinio Merulos ir kitų kompozitorių kūrinius. Gedimino Bartuškos nuotr.

Ežiuko filosofija skleisis scenoje Ar kada nors teko girdėti tylą, paryš kintą uodų zyzimo? Ar galėtumėte įsivaizduoti, kad jūsų nėra nė tru pinėlio? „Trupės liūdi“ aktoriai nu kels jus į šį magišką „Ežiuko rūke“ pasaulį.

Daugeliui gerai pažįstama rusų ra šytojo Sergejaus Kozlovo filoso finė istorija „Ežiukas rūke“ kviečia su vaikišku atradimo džiaugsmu stebėtis mus supančiais dalykais. Savo paprastumu ir subtilia susi mąstymo magija šis kūrinys lygi namas su Alano Alexanderio Milno „Mike Pūkuotuku“ ar Antoine’o de Saint-Exupéry „Mažuoju princu“. Šiame spektaklyje susiduria vai kiškas paprastumas su suaugėliš ku reikšmingumu, maži, bet ste buklingi atradimai su dideliais, bet ne tokiais svarbiais praradimais. S.Kozlovo kūryboje nebrėžiama

riba tarp vaikų ir suaugusiųjų. Jo pasakose nėra nuotykių ir nenatū ralaus linksmumo. Juk su vaikais galima kalbėti ir apie rimtus gyve nimo klausimus. Lygiai taip pat su suaugusiaisiais galima kalbėti apie vaikiškus dalykus visiškai rimtai. Pagrindiniai pasakojimo „Ežiukas rūke“ veikėjai Ežiukas, Meškiukas, Kiškis, Voveraitė ir Lapė nesustoda mi smalsauja, ieško, sapnuoja, gal voja ir klausinėja, nes juk visada „... yra Kažkas, ko niekada nematyti“. Spektaklis skirtas žmonėms nuo 14 iki 114 metų. Kiti taip pat laukia mi ir bus įleidžiami. Vis dėlto spe cialistai jiems nerekomenduoja. VD inf.

KUR? Menų spaustuvėje, Šiltadaržio g. 6. KADA? Rugsėjo 21 d. 19 val. KIEK? 15–30 litų.

„Trupė liūdi“ „Trupė liūd i“ – tai buvę Saul iaus Bareik io, Vlado Bagdono ir Ceza rio Grauž inio kurso studentai, nuo 2009 m. pradėję savitu stiliumi sta tyti spektaklius. Ankstesni trupės pastat yt i spektakl iai „Baltoji stir na“, „Kok ia čia teisybė“, „Išvaž iuo ju“, „Mono Sapiens“, „Ponas Kolper tas“ pas iž ym i išsk irt in iu gebėji mu vieną minutę priversti juoktis, o kitą – sujudinti ką nors tikrą, spur dantį krūtinėj e ar pas ąmonėj e. Rež isierius – Tomas Stirna. Aktor iai: Ežiukas – Saul ius Baltrū nas, Mešk iukas – Josifas Bal iuke vičius, Kišk is – Vaidas Kubl inskas, Voveraitė – Aistė Las ytė, Lapė – Marcelė Zikaraitė. Muz ika – Tomo Stirnos, gars as – Kaz io Riškaus, šviesos – Dar iaus Zabulėno, Igno Lungev ičiaus.

Mintis: pavargę nuo kasdienybės, spektaklyje „Ežiukas rūke“ žiūrovai išgirs visiškai nekasdienių klausimų

ir bandymų į juos atsakyti.

Teatro archyvo nuotr.

T.Venclovai – dar vienas apdovanojimas Vakar už Lietuvos vardo garsinimą ir dalyvavimą steigiant Lietuvos Helsinkio grupę filosofas, poetas, literatūros tyrinėtojas, disidentas Tomas Venclova apdovanotas Lie tuvos diplomatijos žvaigžde.

„Net ir gyvendamas užjūryje pro fesorius niekuomet neapleido Lie tuvos ir savo darbais garsino, gar sina ir, neabejoju, toliau garsins Lietuvos vardą. Joks fizinis at stumas negali įveikti tvirtos dva

sios. Kadaise su bendraminčiais įkūręs Lietuvos Helsinkio grupę, vėliau profesorius buvo priverstas stebėti ir užtarti mūsų tautos at gimimą iš JAV. Bet tiek tada, tiek dabar jo skvarbus žvilgsnis ir žo dis Lietuvai labai naudingas“, – teigė apdovanojimą įteikęs užsie nio reikalų ministras Audronius Ažubalis. Ministras T.Venclovai taip pat įteikė neseniai išleistą istorikų Al fonso Eidinto, Alfredo Bumblaus

ko, Antano Kulakausko ir Mindau go Tamošaičio knygą „Lietuvos istorija“, kurioje glaustai prista toma Lietuvos politinė raida nuo valstybės susikūrimo iki visaver čio šalies įsijungimo į transatlan tinę bendruomenę 2004 m. Šią savaitę 75 gimtadienį šven tusiam T.Venclovai antradienį bu vo įteiktas Kultūros ministerijos garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“. VD, BNS inf.

Su „Laisvalaikio“ kortele

15 %

nuolaida 2 bilietams

ĹĄeĹĄtADIENIS, rugsÄ&#x2014;jo 15, 2012

menas ir pramogos diena.lt/naujienos/laisvalaikis

VerÂtiÂnanÂtys suÂsiÂ tiÂkiÂmus su iĹĄÂskirÂtiÂ niais kiÂno kĹŤÂrÄ&#x2014;Âjais saÂvo kaÂlenÂdoÂriuÂje tuÂrÄ&#x2014;ÂtĹł ryĹĄÂkiai paÂĹžyÂ mÄ&#x2014;Âti rugÂsÄ&#x2014;Âjo 20â&#x20AC;&#x201C;22Â d. Tuo meÂtu VilÂniuÂje vieÂĹĄÄ&#x2014;s VikÂtoÂras KoÂ saÂkovsÂkis â&#x20AC;&#x201C; vieÂnas saÂviÂÄ?iauÂsiĹł ir ÄŻdoÂ miauÂsiĹł doÂkuÂmenÂtiÂ nio kiÂno kĹŤÂrÄ&#x2014;ÂjĹł.

Logistikos ÄŻmonÄ&#x2014; ieĹĄko vairuotojĹł su nuosavais mikroautobusais. Darbas â&#x20AC;&#x201C; iĹĄveĹžioti siuntas Vilniaus mieste. Atlyginimas â&#x20AC;&#x201C; 2 500 Lt. Tel. 8 682 34 416 . 1003875

Norvegijoje reikalingi: matininkai/geodezininkai, santechnikai, skardininkai, staliai, betonavimo klojiniĹł surinkÄ&#x2014;jai-betonuotojai. Reikalavimas â&#x20AC;&#x201C; anglĹł k. Visos socialinÄ&#x2014;s garantijos. Tel. 8 605 83 595. 1016845

NeÂkasÂdieÂniĹĄÂkÄ&#x2026;, atÂsiÂtikÂtiÂnuÂmĹł ir lemÂtinÂgĹł suÂtaÂpiÂmĹł kuÂpiÂnÄ&#x2026; paÂsauÂ lÄŻ VDFF ĹžiĹŤÂroÂvams atÂvers garÂsaus

LieÂtuÂvos skaiÂtyÂtoÂjams geÂrai ĹžiÂnoÂ mas A.JaÂkuÂÄ?iĹŤÂnas, daÂlyÂvauÂjanÂ tis dauÂgyÂbÄ&#x2014;Âje skaiÂtyÂmĹł VilÂniuÂje, ĹĄÄŻÂkart nuÂsprenÂdÄ&#x2014; paÂsiÂsveÂÄ?iuoÂti ir KauÂne, kur bendÂraus su laiÂkiÂnoÂ sios sosÂtiÂnÄ&#x2014;s skaiÂtyÂtoÂjais ir priÂstaÂ tys saÂvo knyÂgÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x17E;LaÂlaÂgÄ&#x2014;â&#x20AC;&#x153;. VieÂnas garÂsiauÂsiĹł jauÂnoÂsios karÂtos proÂziÂninÂkĹł, pubÂliÂcisÂtĹł VilÂniaus uniÂverÂsiÂteÂte baiÂgÄ&#x2014; klaÂ siÂkiÂnÄ&#x2014;s fiÂloÂloÂgiÂjos stuÂdiÂjas, dirÂbo lieÂtuÂviĹł kalÂbos ir liÂteÂraÂtĹŤÂros bei

PERKA

1018638

PASLAUGOS

ruÂsĹł reÂĹžiÂsieÂriaus sepÂtyÂniĹł filÂmĹł retÂrosÂpekÂtyÂva.

Jei heÂroÂjus elÂgiaÂsi taip, kaip neÂsiÂtiÂkÄ&#x2014;Âjo nei reÂĹžiÂsieÂrius, nei jis paÂts, vaÂdiÂnaÂsi, reÂ ĹžiÂsieÂrius geÂras. IĹĄsÂkirÂtiÂniu auÂtoÂriÂniu braiÂĹžu paÂ siÂĹžyÂminÂtis kĹŤÂrÄ&#x2014;Âjas steÂbiÂna, gluÂmiÂ na, juoÂkiÂna, karÂtais uĹžÂklumÂpa neÂ tiÂkÄ&#x2014;Âtai, o karÂtais paÂdeÂda ÄŻsiÂĹžiĹŤÂrÄ&#x2014;Âti ir paÂsteÂbÄ&#x2014;Âti. Jis doÂmiÂsi, kas sieÂja ĹžmoÂnes, gyÂveÂnanÂÄ?ius prieÂĹĄinÂgoÂse Ĺ˝eÂmÄ&#x2014;s ruÂtuÂlio puÂsÄ&#x2014;Âse (â&#x20AC;&#x17E;TeÂgyÂvuoÂ ja anÂtiÂpoÂdai!â&#x20AC;&#x153;, 2011 m.), aiĹĄÂkiÂnaÂsi, kaip paÂsiÂsuÂko liÂkiÂmai tĹł, kuÂrie giÂ mÄ&#x2014; tÄ&#x2026; paÂÄ?iÄ&#x2026; dieÂnÄ&#x2026;, taÂme paÂÄ?iaÂme miesÂte, kaip ir jis paÂts (â&#x20AC;&#x17E;TreÂÄ?iaÂdieÂ nis 1961 07 19â&#x20AC;&#x153;, 1997Â m.), iĹĄÂtiÂsus meÂtus pro lanÂgÄ&#x2026; steÂbi, kas vyksÂ ta kieÂme (â&#x20AC;&#x17E;TisÂhe!â&#x20AC;&#x153;, 2002 m.), fikÂ suoÂja viÂsÄ&#x2026; gaÂmÄ&#x2026; reakÂciÂjĹł ir emoÂ ciÂjĹł â&#x20AC;&#x201C; nuo drauÂgiĹĄÂkuÂmo ir noÂro daÂlyÂtis iki paÂsiÂpikÂtiÂniÂmo ir aĹĄaÂrĹł, â&#x20AC;&#x201C; pirÂmÄ&#x2026; karÂtÄ&#x2026; suÂsiÂdĹŤÂrus su tuo kiÂtu saÂviÂmi veidÂroÂdyÂje (â&#x20AC;&#x17E;Ĺ venÂtaâ&#x20AC;&#x153;, 2005 m.). AkyÂlus V.KoÂsaÂkovsÂ kio ĹžvilgsÂnis paÂsteÂbi uniÂverÂsaÂliÄ&#x2026;, laiÂko tÄ&#x2014;kÂmÄ&#x2122; praÂnoksÂtanÂÄ?iÄ&#x2026; meiÂlÄ&#x2122; (â&#x20AC;&#x17E;AĹĄ jus myÂlÄ&#x2014;Âjauâ&#x20AC;&#x153;, 2001 m.), lipÂ do traÂgiĹĄÂkÄ&#x2026;, ĹĄiurkĹĄÂtĹł vieÂnos RuÂ siÂjos ĹĄeiÂmos poÂrtreÂtÄ&#x2026; (â&#x20AC;&#x17E;BeÂloÂvaiâ&#x20AC;&#x153;,

1993 m.), suÂsiÂduÂria su ruÂsĹł reÂliÂgiÂ jos fiÂloÂsoÂfu ir mÄ&#x2026;sÂtyÂtoÂju A.F.LoÂseÂ vu (â&#x20AC;&#x17E;LoÂseÂvasâ&#x20AC;&#x153;, 1989 m.). KĹŤÂryÂbos sÄ&#x2014;kÂmÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x201C; neÂtiÂkÄ&#x2014;ÂtuÂmas

DauÂgiau nei ĹĄimÂtÄ&#x2026; laiÂmÄ&#x2014;ÂjiÂmĹł ÄŻvaiÂ riuoÂse fesÂtiÂvaÂliuoÂse pelÂnÄ&#x2122;s V.KoÂsaÂ kovsÂkis tiÂkiÂno tuÂrÄŻs tik vieÂnÄ&#x2026; kriÂteÂ riÂjĹł, kuÂris paÂdeÂda jam atÂskirÂti geÂrÄ&#x2026; doÂkuÂmenÂtiÂnÄŻ filÂmÄ&#x2026; nuo praÂsto. â&#x20AC;&#x17E;Jei heÂroÂjus kalÂba tai, kÄ&#x2026; jis jau ĹžiÂnoÂjo, â&#x20AC;&#x201C; reÂĹžiÂsieÂrius bloÂgas. Jei heÂ roÂjus karÂtoÂja tai, kas buÂvo apÂgalÂvoÂ ta, â&#x20AC;&#x201C; reÂĹžiÂsieÂrius bloÂgas. Bet jei heÂ roÂjus elÂgiaÂsi taip, kaip neÂsiÂtiÂkÄ&#x2014;Âjo nei reÂĹžiÂsieÂrius, nei jis paÂts, â&#x20AC;&#x201C; vaÂ diÂnaÂsi, reÂĹžiÂsieÂrius geÂras. Jei heÂroÂ jus paÂsiÂsuÂko ÄŻ deÂĹĄiÂnÄ&#x2122; ten, kur viÂ sÄ&#x2026; gyÂveÂniÂmÄ&#x2026; paÂsiÂsukÂdaÂvo ÄŻ kaiÂrÄ&#x2122;, â&#x20AC;&#x201C; ÄŻroÂdo esant geÂrÄ&#x2026; reÂĹžiÂsieÂriĹł, ir filÂ mas toÂkiu atÂveÂju paÂvyks. Ĺ˝moÂgus ÄŻdoÂmus taÂda, kai tamÂpa saÂviÂmi, taÂ da, kai gyÂveÂna, o ne atÂsiÂkarÂtoÂjaâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; vieÂnaÂme inÂterÂviu Sankt PeÂterÂburÂgo ĹžurÂnaÂlui â&#x20AC;&#x17E;Seansâ&#x20AC;&#x153; saÂkÄ&#x2014; reÂĹžiÂsieÂrius. TaikÂlios V. KoÂsaÂkovsÂkio paÂstaÂ bos, jam atÂsiÂvÄ&#x2014;ÂruÂsios doÂkuÂmenÂtiÂ nio kiÂno paÂslapÂtys ir paÂtirÂtys lauÂ kia tĹł, kuÂrie rugÂsÄ&#x2014;Âjo 22 d. 11 val. uĹžÂsuks ÄŻ â&#x20AC;&#x17E;SkalÂviÂjosâ&#x20AC;&#x153; kiÂno centÂrÄ&#x2026;. Ä&#x152;ia V.KoÂsaÂkovsÂkis atÂskleis auÂ toÂriÂnÄ&#x2014;s doÂkuÂmenÂtiÂkos asÂpekÂtus, daÂlyÂsis kĹŤÂryÂbiÂne paÂtirÂtiÂmi ir atÂ saÂkys ÄŻ klauÂsiÂmus tĹł, kuÂrie doÂmiÂ si, ieĹĄÂko ir neÂbiÂjo klausÂti. Ĺ is suÂsiÂ tiÂkiÂmas yra atÂviÂras viÂsiems (vyks angÂlĹł kalÂba). VD inf.

A.JaÂkuÂÄ?iĹŤÂnas aplankys skaitytojus MeÂniĹĄÂkiauÂsios 2011-ĹłjĹł knyÂgos â&#x20AC;&#x17E;LaÂlaÂgÄ&#x2014;â&#x20AC;&#x153; auÂtoÂrius, vilÂnieÂtis AndÂ rius JaÂkuÂÄ?iĹŤÂnas kiÂtÄ&#x2026; saÂvaiÂtÄ&#x2122; doÂ vaÂnos suÂsiÂtiÂkiÂmÄ&#x2026; ir KauÂno skaiÂ tyÂtoÂjams.

1017955

Verpimo ÄŻmonei Vilniuje reikalingi darbininkai. Apmokome, suteikiame kvaliďŹ kacijÄ&#x2026;. Tel. (8 5) 260 1970, 8 698 34 551. Skambinti darbo dienomis nuo 9 iki 16 val.

DoÂkuÂmenÂtiÂniĹł filÂmĹł leÂgenÂda priÂstaÂtys fesÂtiÂvaÂlÄŻ

RetÂrosÂpekÂtyÂvoÂje â&#x20AC;&#x201C; 8 darÂbai

1018227

Parduodu naujÄ&#x2026; pirties katilÄ&#x2026; su vandens ĹĄildymo talpykla. Tel. 8 698 78 704.

1016719

filÂme â&#x20AC;&#x17E;TisÂhe!â&#x20AC;&#x153;, gaÂli virsÂti ir iĹĄÂtiÂsus meÂtus pro lanÂgÄ&#x2026; heÂroÂjaus steÂbiÂmas vaizÂdas. Kadras iĹĄ filmo

TarpÂtauÂtiÂnio VilÂniaus doÂkuÂmenÂtiÂ niĹł filÂmĹł fesÂtiÂvaÂlio (VDFF) renÂgÄ&#x2014;Â jai ilÂgus meÂtus kalÂbiÂno reÂĹžiÂsieÂriĹł atÂvykÂti ÄŻ VilÂniĹł ir priÂstaÂtyÂti saÂvo filÂmĹł retÂrosÂpekÂtyÂvÄ&#x2026;. GaÂliauÂsiai jiems paÂvyÂko. â&#x20AC;&#x17E;KiekÂvieÂnam fesÂtiÂvaÂliui milÂĹžiÂ niĹĄÂka garÂbÄ&#x2014; suÂlaukÂti ĹĄio sveÂÄ?io ir priÂstaÂtyÂti jo filÂmĹł retÂrosÂpekÂtyÂ vÄ&#x2026;. Mums ĹĄi vieĹĄÂnaÂgÄ&#x2014; itin svarÂbi: VDFF ĹžiĹŤÂroÂvĹł lauÂkia ne tik suÂsiÂ tiÂkiÂmai su V.KoÂsaÂkovsÂkiu prieĹĄ seanÂsus ir po jĹł, bet ir kĹŤÂryÂbiÂnÄ&#x2014;s kiÂno dirbÂtuÂvÄ&#x2014;s, skirÂtos viÂsiems, beÂsiÂdoÂminÂtiems doÂkuÂmenÂtiÂniu auÂtoÂriÂniu kiÂnuâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; saÂkÄ&#x2014; V. LeÂvicÂ kaiÂtÄ&#x2014;, VDFF renÂgianÂÄ?io â&#x20AC;&#x17E;SkalÂviÂ josâ&#x20AC;&#x153; kiÂno centÂro diÂrekÂtoÂrÄ&#x2014;. Nuo 1989 m. kuÂrianÂÄ?io V.KoÂ saÂkovsÂkio darÂbĹł retÂrosÂpekÂtyÂvÄ&#x2026; jau yra suÂrenÂgÄ&#x2122;s ne vieÂnas tarpÂ tauÂtiÂnis kiÂno fesÂtiÂvaÂlis ar garÂ sus muÂzieÂjus. Tarp ĹĄiĹł â&#x20AC;&#x201C; NiuÂjorÂ ko moÂderÂnioÂjo meÂno muÂzieÂjus, GeorÂgesâ&#x20AC;&#x2122;o PomÂpiÂdou centÂras PaÂ ryÂĹžiuÂje. PaÂsauÂliÂnÄ&#x2122; ĹĄloÂvÄ&#x2122; jam pelÂnÄ&#x2014; filÂ mas â&#x20AC;&#x17E;BeÂloÂvaiâ&#x20AC;&#x153; (1993 m.), ÄŻverÂtinÂ tas dauÂgeÂliu apÂdoÂvaÂnoÂjiÂmĹł; olanÂ dĹł kiÂno kriÂtiÂkai ĹĄÄŻ filÂmÄ&#x2026; paÂskelÂbÄ&#x2014; vieÂnu geÂriauÂsiĹł XX a. kiÂno doÂkuÂ menÂtiÂkos darÂbĹł.

1013961

NaujÄ&#x2026; rastinÄ&#x2122; pirtÄŻ (6 Ă&#x2014; 8,50 m, rÄ&#x2026;stĹł storis 23 26 cm, su terasa, mansarda 35 kv. m). Surenkame vietoje. Tel. 8 680 43 993, e. paĹĄtas remis0804@gmail.com.

Reikalingas vaikĹł odontologas (specialistas) pusei etato. Gyvenimo apraĹĄymÄ&#x2026; siĹłsti e. p. info@odontologijosklinika.lt. Tel. 231 2952, 8 652 42 156.

Â&#x201E;Â&#x201E;Ĺ˝vilgsÂnis: doÂkuÂmenÂtiÂka, kaip paÂroÂdoÂma reÂĹžiÂsieÂriaus V.KoÂsaÂkovsÂkio

MoÂkys kiÂno meÂno

mas. S.Ĺ˝ukausko g. 35, Vilnius. Tel. (8 5) 212 0063, 8 652 96 985; www.Erksa.lt.

SIĹŞLO DARBÄ&#x201E;

loÂtyÂnĹł kalÂbos moÂkyÂtoÂju. DeÂbiuÂ taÂvo noÂveÂliĹł knyÂga â&#x20AC;&#x17E;SokÂraÂto gyÂ veÂniÂmas arÂba mirÂtisâ&#x20AC;&#x153; (1999 m.). RoÂmaÂnai â&#x20AC;&#x17E;SerÂviÂjaus GaÂlo uĹžÂraÂ ĹĄaiâ&#x20AC;&#x153; (2005Â m.), â&#x20AC;&#x17E;TÄ&#x2014;ÂvyÂnÄ&#x2014;â&#x20AC;&#x153; (2007 m.) ir skaiÂtyÂtoÂjĹł, ir liÂteÂraÂtĹŤÂroÂloÂ gĹł ÄŻverÂtinÂti kaip vieÂnos ryĹĄÂkiauÂ siĹł paÂstaÂroÂjo laiÂko knyÂgĹł. PelÂ nÄ&#x2014; ne vieÂnÄ&#x2026; apÂdoÂvaÂnoÂjiÂmÄ&#x2026;: 1996 m. â&#x20AC;&#x201C; VyÂtauÂto KaÂvoÂlio preÂmiÂ jÄ&#x2026; jauÂnieÂsiems raÂĹĄyÂtoÂjams, 2004 m. â&#x20AC;&#x201C; â&#x20AC;&#x17E;ImÂbieÂro vaÂkaÂrĹłâ&#x20AC;&#x153; PubÂliÂkos preÂmiÂjÄ&#x2026;, 2005 m. â&#x20AC;&#x201C; valsÂtyÂbÄ&#x2014;s stiÂ penÂdiÂjÄ&#x2026; meÂno ir kulÂtĹŤÂros kĹŤÂrÄ&#x2014;Â jams, 2011 m. â&#x20AC;&#x201C; LieÂtuÂvos raÂĹĄyÂtoÂ jĹł sÄ&#x2026;ÂjunÂgos preÂmiÂjÄ&#x2026; uĹž nauÂjauÂsiÄ&#x2026; knyÂgÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x17E;LaÂlaÂgÄ&#x2014;â&#x20AC;&#x153;. â&#x20AC;&#x17E;LaÂlaÂgÄ&#x2014;â&#x20AC;&#x153; â&#x20AC;&#x201C; apÂ saÂkyÂmĹł rinÂkiÂnys, paÂties auÂtoÂ

riaus paÂvaÂdinÂtas apÂsaÂkyÂmĹł vaiÂ niÂk u. Tai suÂb tiÂl us mÄ&#x2014;Âg iÂn iÂm as atÂskleisÂti kĹŤÂryÂbos raÂdiÂmoÂsi, liÂteÂ raÂtĹŤÂros kĹŤÂriÂnio giÂmiÂmo proÂceÂsÄ&#x2026;. ApÂsaÂkyÂmus vieÂniÂja bendÂras heÂ roÂjus ir jo beÂvilÂtiĹĄÂkos paÂstanÂgos suÂdeÂrinÂti saÂvo emoÂciÂnÄŻ, inÂteÂlekÂ tiÂnÄŻ tuÂriÂnÄŻ su siuÂĹžeÂto, kuÂrio daÂ lis jis yra, tÄ&#x2014;kÂme. Nors kĹŤÂriÂnys taÂpo dauÂgeÂlio disÂkuÂsiÂjĹł obÂjekÂtu, ne vieÂnas liÂteÂraÂtĹŤÂros kriÂtiÂkas priÂ paÂĹžÄŻsÂta, kad jis maÂĹžĹł maÂĹžiauÂsiai oriÂgiÂnaÂlus jau vien saÂvo forÂma, o liÂteÂraÂtĹŤÂroÂloÂgÄ&#x2014;s JĹŤÂraÂtÄ&#x2014;s SprinÂdyÂ tÄ&#x2014;s maÂnyÂmu, knyÂga iki nauÂjĹł riÂ bĹł paÂstĹŤÂmÄ&#x2014;Âja liÂteÂraÂtĹŤÂros raiĹĄÂkos gaÂliÂmyÂbes. VD inf.

Statybos ir remonto KokybiĹĄkas voniĹł RESTAURAVIMAS! Dirbame visoje Lietuvoje. www.vannavanna.lt. Tel. 8 614 88 953, e. paĹĄtas info@ vannavanna.lt. 1013397

Technikos remonto SKUBIAI IR NEMOKAMAI IĹ VEĹ˝A nenaudojamÄ&#x2026; buitinÄ&#x2122; technikÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x201C; ĹĄaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinÄ&#x2122; technikÄ&#x2026; ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8 641 99 000, www.kaunakiemis.lt. 1013616

VisĹł kompiuteriĹł ir televizoriĹł taisymas Vilniuje, Ĺ˝algirio g. 131, tel. (8 5) 275 4665; www.pc-help.lt. 1002376

KelioniĹł IĹĄ/ÄŻ LondonÄ&#x2026; saugiai, greitai veĹžame siuntinius. Lietuvoje pristatome iki durĹł. Tel. 8 687 58 503, +44 778 627 1449. Informacija â&#x20AC;&#x201C; www.lietuvalondonas.com.

AUTOMOBILIĹ˛ SUPIRKIMAS VISOJE LIETUVOJE. GALI BĹŞTI DAUĹ˝TI ARBA SU DEFEKTAIS. Tel. 8 676 71 261. 995295

Brangiai perkame miĹĄkÄ&#x2026; su Ĺžeme arba iĹĄsikirsti. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iĹĄ karto. Tel. 8 676 41 155. 929913

NUOMOJA IĹĄnuomojamas Ĺ ilo g. 3 k. butas (76 kv. m, yra garaĹžas, uĹždaras kiemas, buit. technika, baldai, renovuotas). 1400 Lt. Ant namo sienos galima reklama. Tel. 8 648 87 482. 1017389

1017801

KVIEÄ&#x152;IA MOKYTIS

Kitos

Kursai: buhalterinÄ&#x2014;s apskaitos, dokumentĹł valdymo, personalo valdymo ir kt. Registracija tel. 8 677 83 374; www.globaliosidejos.lt. 1017714

Mokau matematikos, sprendĹžiu uĹždavinius. Vilnius, tel. 8 673 98 669; e. paĹĄtas leonas@dtiltas.lt. 1017097

Visos knygriĹĄyklos paslaugos skubiai! KalvarijĹł g. 14, Vilnius, tel. (8 5) 272 2800; www. knygrisykla.lt. 1016629

PARDUODA GSM ryĹĄio ir 3G interneto stiprintuvai, antenos, jungtys. Montavimas, konsultavi-

ÄŽVAIRĹŞS Kita Sklypo, esanÄ?io Vilniaus r., RieĹĄÄ&#x2014;s sen., Vasaros 8-oji g. 21, SB â&#x20AC;&#x17E;Vasara-2â&#x20AC;&#x153;, skl. Nr. 116 paveldÄ&#x2014;tojams! 2012 09 18 11 val. vyks skl. Nr. 117 kadastriniai matavimai. KvieÄ?iame dalyvauti. Tel. 8 686 17 539. 1018420

# "

' #! !& ) %%% " (" ! " # " $ #! "

!!!

;

8 -

m. balandžio 12 d. Detaliojo teritorijų planavimoTransportas, organizatoriaus teisiųlogistika ir pareigų perdavimo sutartis Nr. 042042. Planavimo tikslas – Konditerijos įmonė priims darbąbendrojo Vilniaus pakeisti žemės tikslinę paskirtįį pagal regione vairuotoją-ekspeditorių, vadybininplano sprendinius, padalyti sklypą, nustatyti ką-ekspeditorių ir prekybos Tel.De-8 teritorijos naudojimo ir15, tvarkymo režimą. šeštadienis, rugsėjo 2012agentą. 611 45 plano 000. organizatorius – UAB „4Real“, taliojo 976056 A.Goštauto g. 5-79, Vilnius, tel. 8 698 20 198. Projekto rengėjas – UAB „RV architektų studija“, Pamėnkalnio g. 28-2, Vilnius. Pareng-

paslaugos

Kelionių

Karščiausi Kelionių pasiūlymai

Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siuntinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8

Karščiausi kelionių pasiūlymai Kelionių organizatorius

ro o 2 ai . ų u k-

o s 1 1 r.

skelbimai

976256

Karščiausi Kelionių A.Vienuolio g.pasiūlymai 6, LT–01104 Vilnius

Kelionių organizatorius Kelionių organizatorius

Ar svajojate aplankyti Niujorką? OKAS galbūt, JusJŪRAS? visada žavėjo Vegasas – VALDO NE TIKLas NEPTŪNAS! šviesų, kazino, viešbučių rojus? 12 uostų mūsųpasirodymų rankose ir ir Jūsų paslaugos! laikasnuostabiąją Pamatykite Šiaurės Ameriką už Atėjo TIKROMS ATOSTOGOMS! ypatingą kainą. KELTŲ BILIETAI INTERNETU Užsisakykite skrydį iki gegužės 15 dienos,nuo ir Joninių kruizas Ryga–Stokholmas–Ryga www.krantas.lt leiskitės 110 Lt į nepamirštamą kelionę 2012 10 01–2013 03Jus 21 į trumpiausios nakties vaKviečiame Klaipėda–Kylis Klaipėda–Karlshamnas Niujorkas nuo 2226 Lt karėlį! Klaipėda–Zasnicas Vašingtonas Lt ir linksmybės iki Baltijos jūrojenuo bus2526 ir disko, Ryga–Stokholmas Bostonas nuo 2588 Lt ryto! Talinas–Stokholmas

Kelionių organizatorius

: . 0

kuose administratoriui, UAB „SBS skl. Nr.bankroto 148 (skl. kad. Nr. 4184/0934:0148), Legale“,gretimo Ukmergės g. 369A, Vilnius. prašom (neprivatizuoto sodo) Dausklygiau tel.2012 (8 5)m.206 0799, 8 611 po Nr.informacijos 147 savininką birželio 8 d. 10 51 518. val. atvykti prie jums priklausančio sklypo ir 971990 dalyvauti ženklinant riboženkliais BoguslaVladislavos Salmanovič paveldėtovo Sovinskio sklypą Nr. 148turto arba prašom sujų dėmesiui. Š. m. birželioJaroslavu 27 d. 16Bazeval. sisiekti su darbų vykdytoju adresu Vilniaus r., Pagirių vič, Žalgirio g. 131–213, Vilniussen., (tel. 8Mikašiū677 79 nų k.,e. SB „Ekspresas”, vyks sklypo Tel. kad. 261 3653, 261 3655, 261 3659 348, paštas topomatik@gmail.com ). Nr. 960926 4167/1002:0027 kadastriniai matavimai. skelbimai@vilniausdiena.lt Kviečiame dalyvauti. Matavimus atlieka UAB „Baltijos Matavimų Organizacija”, Linkmenų g.13, Vilnius. Tel. 8 601 71 112.

KELIONĖS KELIONĖSAUTOBUSU AUTOBUSU KELIONĖS AUTOBUSU Alyvų Duobelėje, Latvijoje Pirkti žydėjimo internetu:šventė www.kelioniupasiulymai.lt Čekijos pilys–Čekijos rojus–Praha Čekijos pilys–Čekijos rojus–Praha––577 587LtLt (05.26.) – 95 Lt Didingoji Italija ir Kaprio sala – 1747 Italija ir Kaprio sala – 1747 Muziejų naktis Varšuvoje (05.19/20) Lt–Lt175 Lt Oktoberfest – alaus festivalis– –377 1147 Lt IsRyga–Saremos sala–Talinas Čekijos pilys–Čekijos rojus–Praha –Lt577PranLt panija su poilsiu–Šveicarija – Žydroji Šiaurės Italija su poilsiu prie –Adrijos Šveicarijos gamtos 1397 Ltjūros cūzijos Riviera 2297stebuklai Lt nuo 1197Italija Lt su Šiaurės poilsiu prie–Adrijos Ryga–Saremos sala–Talinas 377 Lt jūros Kroatija nuo Lt pažintinė) nuo 1290 Lt – 1297 Lt Šiaurės Italija990 (poilsinė Praha-Viena-Budapeštas nuo627 577 Lt Lt Praha-Viena-Budapeštas nuo Kroatija nuo 990 Lt LĖKTUVU IŠ VILNIAUS: Praha–Viena–Budapeštas LĖKTUVU IŠ VILNIAUS: nuo 619 Lt Ispanija, Kosta Brava nuo 822 Lt Pirkti internetu: www.kelioniupasiulymai.lt Malta – 904 Lt(poilsinės) Ispanija, Kosta Brava, Kosta Dorada nuo IŠ VARŠUVOS 1979 Lt Hurgada Graikija, Cgalkidikė – 979 Egiptas, nuo 935LtLt Malta – 904 Ispanija, Kosta Dorada Bulgarija nuo Lt850 Lt – 999 Lt Graikija, Chalkidikė – 1099 Lt Ispanija, Šri Lanka Alikantė nuo 3500–– 1108 Lt1108 Ispanija, Alikantė Graikija, sala Kreta nuoKos 1170 Lt –– 1128 Graikija, Kos sala 1128 LtLt Turkija, nuo Antalija Antalija – 1185 1295LtLt Tunisas 770 –Lt Burgas –– 1199 1185 Lt Lt Bulgarija, Burgas Kroatija, Rijeka Rijeka –– 1279 1489LtLt Kroatija, IŠ VARŠUVOS (pažintinės poilsinės) Turkija, Marmaris 1620 Lt Turkija, Marmaris 1289 Lt Kruizas Nilu nuo 2038 Lt Portugalija, Algarvė – 1999 Lt Bulgarija, Burgas – 1199 Ltnuo 2423 Lt Izraelis–Jordanija–Egiptas LĖKTUVUnuo IŠ VARŠUVOS (poilsinės) Portugalija, Algarvė Lt Marokas 2634 Lt– 1899 Egiptas, Lt Kuba nuoHurgada 5853 Lt nuo 1440 LĖKTUVU IŠ VARŠUVOS (poilsinės) Bulgarija – 1595 Lt Egiptas, Turkija –Hurgada 1440 Lt nuo 995 Lt IŠ RYGOS:– 995 Lt Bulgarija Tailandas (pažintinė Turkija – 1078 Lt poilsinė) – nuo 5218 Lt Šri Lanka – 3500 Lt IŠ VILNIAUS: Kreta – 1170 Lt Egiptas, Tunisas –Hurgada 770 Lt nuo 869 Lt Ispanija, – 1499 Lt LĖKTUVUMaljorka IŠ VARŠUVOS (pažintinės – poilTurkija, sinės) Antalija – 889 Lt Kruizas Nilu nuo 1440 Lt Izraelis – Egiptas nuo 1678 Lt Marokas – 2634 Lt Kuba – 5853 Lt STOVYKLOS LIETUVOJE Pasaka nuo 550 Lt Top Fun 540 Lt Raganė 550 Lt Energetikas 600 Lt Laimingas žmogus – tai aš! 600 Lt Trimitas 520 Lt

Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 A.Vienuolio g. 6, LT-01104 Vilnius vilnius@vilnius.krantas.lt, Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 www.krantas.lt A.Vienuolio g. 6, LT-01104 Vilnius vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt Tel.Vegasas (8 5) 231nuo 3314.2871 Faks.Lt(8 5) 262 9120 Las vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt Torontas nuo 2382 Lt Talinas–Helsinkis Monrealis nuo 2874 Lt Stokholmas–Helsinkis Hiustonas nuo 2964 Lt Vasaros kruizas Ryga–Stokholmas–Ryga Talinas–Marienhamnas–Stokholmas Kalgaris Kopenhaga–Oslas nuo 125nuo Lt 3464 Lt Amsterdamas–Niukastlis Pamirškite kasdieninius rūpesčius ir atsipaKaina pateikta į abi pusesjūroje! su oro uostų molaiduokite laive Baltijos Pirkite keltų bilietus internetu iki spalio kesčiais. Mėgaukitės saule, vėju ir nuotaika. 31 d., dalyvaukite loterijojegera ir laimėkite Rezervacijos kelto bilietusmokestis dviem! iki 100 Lt mokamas papildomai. Kruizo kaina pateikta iš išplaukimo uosto. Daugiau informacijos Vietų skaičius ribotas. www.krantas.lt Daugiau informacijos www.krantas.lt

Pamėnkalnio g. 5/ K.Griniaus g., Vilnius Tel 8-5 262 7777, mob. 8 616 16 777 info@svite.lt, www.svite.lt, www.lek.lt

Graikija, Kreta – 99 Šri Lanka – 3500 Lt Lt Mažieji Laukystos piratai 370 Lt Bulgarija, Kreta – 1170Varna Lt – 1099 Lt

Holivudo akademija Portugalija, Algarvė – 599 2239LtLt

Mes jėga Lt LĖKTUVU IŠ 450 VARŠUVOS (pažintinės – poilsinės) Žaidimų galaktika 450 Lt STOVYKLOS LIETUVOJE Kruizas nuoatkeliauja 1440 Lt; Izraelis–Egiptas Apači Nilu indėnai į Lietuvą 450 Lt Pasaka 550 Lt – 2634 nuo 1678nuo Lt; Marokas Lt; Kuba – Avataro nuotykiai Raganė 5853 Lt – 550 Lt kartu 450 Lt Mes šampinjonai Laimingas žmogus 450 – taiLtaš! 600 Lt

AVIABILIETAI Aplink Top Fun pasaulį 640 Lt per 7 dienas 499 Lt Pirkti internetu: Mano pasauliswww. 595 Ltlek.lt (yra ir pigios aviakompanijos)

Kitas variantas 359 Lt STOVYKLOS UŽSIENYJE

Dodi kalbos 550 Lt stovykla Estijoje 1790 Lt Anglų KELTAI Ryga–Stokholmas; STOVYKLOS1699 UŽSIENYJE Bulgarijoje Lt Talinas–Helsinkis; Talinas–Stokholmas; Ventspilis–NynesStovykla Ukrainoje Kroatijoje 2149 Lt „Pribrežnyj“ hamnas; Klaipėda–Karlshamnas (spec. 60 Lt dienai pasiūlymas); Klaipėda–Kylis (spec. pasiūKrymeKlaipėda–Zasnicas „Saliut“ 1699 Lt (spec. pasiūlyAVIABILIETAI* lymas); Baku nuo 1050 Lt;LtMaljorka nuo 500 Lt Bulgarijoje 1699 mas); Turku–Alando salos–Stokholmas *kainos į abi2149 puses Kroatijoje Lt

KRUIZAI Juodkalnijoje 1899 Lt Viduržemio jūroje (spec. kaina) KELTŲ BILIETAI Anglųjūroje kalbos(spec. stovykla Estijoje 1790 Lt Karibų kaina) Ryga–Stokholmas AVIABILIETAI*Rytuose (spec. kaina) Tolimuosiuose Talinas–Helsinkis Baltijos jūroje Delis nuo 1870 Lt

Talinas–Stokholmas Tokijas – 2229 Lt

VIZOS Ventspilis–Nyneshamnas Seulasnuo – 2308 Lt Baltarusiją nuo 85 Lt Į Rusiją 260 Lt,

Klaipėda–Karlshamnas Singapūras – 2310 Lt (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Kylis (spec. Bankokas – 2409 Lt pasiūlymas) Klaipėda–Zasnicas Puketas – 2610 Lt (spec. pasiūlymas) Turku–Alando salos–Stokholmas *kainos į abi puses KELTAI VIZOS Joninės Baltijos jūroje (Tallink 3 d. kruizas) Į Rusiją nuo nuo 105 Lt 260 Lt; Baltarusiją nuo 85 Lt Ryga–Stokholmas Talinas–Helsinkis Talinas–Stokholmas Ventspilis–Nyneshamnas Klaipėda–Karlshamnas (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Kylis (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Zasnicas (spec. pasiūlymas) Turku–Alando salos–Stokholmas VIZOS Į Rusiją nuo 260 Lt Baltarusiją nuo 85 Lt

e j u i n l i V

A RS U K ON K TO FO

S A V

A R A

Fotografuok vasarėjantį Vilnių ir laimėk ekskursiją Bestogiu autoBusu draugų kompanijai!

Konkursas vyksta portale

Akcijos taisyklės: nemokamą standartinį žodinį skelbimą iki 15 žodžių galite įdėti pateikę šį kuponą „Vilniaus dienos“ redakcijoje, Labdarių g. 8. Nemokamas skelbimas turi būti išspausdintas iki rugsėjo 30 d. Papildoma informacija tel. (8 5) 261 3653.

Orai

Savaitgalį Lietuvoje numatomi vėsūs orai su lietumi. Šiandien daugelyje rajonų protarpiais lis. Temperatūra 15–17 laipsnių šilumos. Sekmadienį orai gerės. Lietaus bus nedaug, vėjas rims, bus vidutiniškai šilta: naktį – 7–14, dieną – 17–19 laipsnių šilumos.

Šiandien, rugsėjo 15 d.

+17

+16

Telšiai

+17

Šiauliai

Klaipėda

+15

Panevėžys

+15

Utena

+17

Tauragė

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia) teka Mėnulis leidžiasi

6.51 19.34 12.43 6.02 18.47

259-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 107 dienos. Saulė Mergelės ženkle.

+16

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +32 Berlynas +17 Brazilija +31 Briuselis +18 Dublinas +16 Kairas +33 Keiptaunas +24 Kopenhaga +18

Londonas +21 Madridas +33 Maskva +20 Minskas +15 Niujorkas +25 Oslas +18 Paryžius +21 Pekinas +26

orai vilniuje Šiandien

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+11

+15

+11

+12

+17

+13

+19

+15

+10

+14

+20

+17

+13

sekmadienį

pirmadienį

antradienį

Praha +19 Ryga +16 Roma +25 Sidnėjus +21 Talinas +16 Tel Avivas +32 Tokijas +30 Varšuva +18

+15

+17

Vėjas

4–8 m/s

Vilnius

Marijampolė

+16

Alytus

DATOS (rugsėjo 15 D.)

DATOS (rugsėjo 16 D.)

Pasaulinė kovos su prostatos vėžiu diena Tarptautinė demokratijos diena Miškininko diena 1789 m. gimė amerikiečių rašytojas Jamesas Fenimore’as Cooperis. 1890 m. gimė britė detektyvinių istorijų rašytoja Agatha Christie. 1907 m. gimė tautodailininkas, skulptorius Lionginas Šepka. 1916 m. Pirmajame pasauliniame kare buvo pirmą kartą panaudoti tankai. 1946 m. gimė amerikiečių aktorius Tommy Lee Jonesas. 1946 m. gimė amerikiečių režisierius Oliveris Stone’as. 1974 m. gimė dirigentas Modestas Pitrėnas. 1984 m. gimė Velso princas Harry, princo Charleso ir Dianos sūnus. 2008 m. mirė legendinės roko grupės „Pink Floyd“ įkūrėjas ir klavišininkas Richardas Wrightas.

Tarptautinė ozono sluoksnio apsaugos diena 1867 m. gimė rašytoja Sofija Pšibiliauskienė, viena iš seserų, pasirašinėjusių Lazdynų Pelėdos vardu. 1925 m. gimė amerikiečių bliuzo legenda B.B. Kingas. 1952 m. gimė amerikiečių aktorius Mickey Rourke’as. 1956 m. gimė amerikiečių magas Deividas Copperfieldas. 1963 m. gimė Saulius UrbonavičiusSamas, grupės BIX lyderis, dainų autorius, TV laidų prodiuseris. 1977 m. mirė amerikiečių operos dainininkė Maria Callas. 1984 m. Gruzijoje gimė Didžiosios Britanijos dainininkė Katie Melua. 1992 m. gimė krepšininkas Vytenis Čižauskas. 2011 m. mirė kalbininkas, Lietuvos fonologijos mokyklos kūrėjas Aleksas Girdenis.

įvairenybės

Pinigai iš dangaus Banko plėšikai Kalifornijoje ban dydami atsiplėšti nuo policijos ėmė mėtyti pinigus pro automo bilio langą, bet vis tiek atsidūrė už grotų.

Gaudynės prasidėjo trečiadienio ry tą, kai keturi ginkluoti vyrai Santa Klaritos miestelyje, 60 km nuo Los Andželo, apiplėšė banko „Bank of America“ skyrių. Pavogtu visurei giu „Volvo“ Los Andželo link skrie jančius plėšikus vijosi daugiau nei dešimt policijos automobilių. Bandydami atsiplėšti, plėšikai ėmė mėtyti pro langą pavogtus pi nigus. Televizijos sraigtasparniai užfiksavo, kaip nusikaltėliai mėto šimto dolerių ir mažesnių nomi nalų banknotų ryšulėlius. Praei viai puolė rinkti pinigų ir taip truk dė policijai.

Galiausiai pareigūnams pavyko sulaikyti nusikaltėlius, bet grąžin ti pinigų bankui jie kol kas negali, nes Los Andželo gyventojai surin ko dalį išmestų pinigų. Nei plėšikų tapatybės, nei pavog tų pinigų sumos policija neatsklei džia. Valdžia pareikalavo, kad gyven tojai grąžintų rastus pinigus, ir įspėjo, jog priešingu atveju kalti ninkai bus rasti pasitelkus vaizdo kamerų įrašus. Televizija NBC papasakojo tik apie vieną gyventoją, kuris grąži no ant šaligatvio rastus pinigus. Pasak laikraščio „The New York Times“, nusikaltimas įvykdytas skurdžiame miesto rajone, kur pu sė gyventojų, vyresnių nei 16 me tų, neturi darbo.

Godumas: Los Andželo gyventojai vangiai reaguoja į valdžios ragini

„The Los Angeles Times“ inf.

„Shutterstock“ nuotr.

mą grąžinti nusikaltėlių išmestus pinigus.

Sutaupęs šukuosenai laimėjo milijonus Naujojoje Zelandijoje vienas vyras išmetė loterijos bilietą, laimėjusį 27 mln. Naujosios Zelandijos dole rių (59,2 mln. litų) vertės prizą, kai klaidingai perskaitė lošimo rezul tatus ir pamanė, kad jis bevertis.

Tik kitą dieną, išgirdęs, kad mil žiniško aukso puodo laimėtojas neatsiliepė, vyras surado išmes tą bilietą ir išsiaiškino, kad jis lai mingas. Vyresnis nei 20-ies metų vyras, pageidavęs neviešinti jo vardo, lo terijos bilietą įsigijo atsitiktinai. Jis planavo apsikirpti, tačiau kirpyklą

rado uždarytą, o už šukuosenai ati dėtus pinigus nusprendė išbandyti laimę loterijoje. „Iš pradžių patikrinau rezultatus savo telefone, tačiau tikriausiai pa žiūrėjau ne tą lošimą ir pamaniau, kad mano bilietas nieko nelaimė jo. Išmečiau jį ir pagalvojau – štai ir viskas, tada išėjau į darbą“, – vaikinas sakė naujienų agentūrai „Fairfax News“. „Kai buvau darbe, mieste buvo tiek daug kalbama apie neatsiim tą prizą, kad pamaniau, jog bilie tą verta patikrinti iš naujo“, – pri dūrė jis.

„Tai buvo visiškai spontaniš kas sprendimas, ir aš iki šiol ne galiu patikėti, kad dėl to laimėjau tiek pinigų“, – didžiulės nuostabos neslėpė vyras. 27 mln. Naujosios Zelandijos do lerių prizą sudaro 25 592 110 dole rių (56,14 mln. litų) grynaisiais pi nigais, automobiliai „Lamborghini Gallardo“ ir „Audi Q7“, motorinis kateris, taip pat kredito kortelė, kurios sąskaita papildyta 50 tūkst. dolerių (109,7 tūkst. litų), 50 tūkst. dolerių vertės kelionė ir 675 tūkst. dolerių (1,48 mln. litų) sąskaita va sarnamiui įsigyti.

„Kai tik supratau, kad tapau nu galėtoju, man pasidarė bloga. Vi są naktį negalėjau sumerkti akių: žiūrėjau į bilietą ir negalėjau pa tikėti, kad tai yra tiesa“, – savo įspūdžius pasakojo loterijos nu galėtojas. Jis jau žino, kur dės prizą: dalį pinigų atiduos artimiesiems ir pa statys ekologišką namą. „Aš už švarią gamtą ir gyveni mą harmonijoje su aplinka, todėl visuomet svajojau apie ekologiš ką namą. Dabar mano svajonė gali tapti tikrove“, – sakė vyriškis. BNS inf.

Vardai Šiandien: Erdvilas, Eugenija, Nikodemas, Rimgailė, Rolandas, Vismantas Rytoj: Alemandas, Edita, Eufemija, Gediminas, Jogintė, Kamilė, Kipras, Kiprijonas, Kornelijus, Rimgaudas

horoskopai Avinas (03 21–04 20). Palanki diena kurti planus, priimti sprendimus. Rasite išeitį iš bet kokios probleminės situacijos. Jaučiate, kad sekasi, todėl su viskuo susitvarkote. Nešvaistykite šios puikios dienos smulkmenoms, pailsėti suspėsite ir vėliau. Jautis (04 21–05 20). Pajusite stiprų poreikį bendrauti. Tačiau būkite atsargus, nes teks rinktis – išsaugoti draugystę ar ginti savo idėjas. Norėsite plaukti prieš srovę. Dvyniai (05 21–06 21). Klaidingai įvertinsite savo jėgas, užsiimsite veikla, kuri prieštaraus jūsų tikslams. Visa tai gali sugadinti šią dieną, todėl stenkitės neperžengti ribų. Jeigu viskas klostosi ne taip, kaip reikia, užsiimkite kokiu nors maloniu reikalu. Vėžys (06 22–07 22). Viskas vyks sklandžiai. Tinkamai organizuotas darbas neturėtų kelti rūpesčių. Laikas pagalvoti apie tobulinimosi ar karjeros galimybes. Viskas, ką suplanuosite, ateityje gali tapti realybe. Liūtas (07 23–08 23). Esate nusivylęs savo karjera. Jūsų nepasitenkinimas gali turėti neigiamos įtakos visai dienai. Dėl aplinkinių provokacijų galite prarasti savitvardą. Pasistenkite būti kantrus ir pasiruoškite emocijų protrūkiui. Mergelė (08 24–09 23). Palanki diena atlikti įvairius darbus. Gera organizacija padės įveikti bet kokią užduotį. Esate kupinas energijos ir emocijų, bet nepraraskite savitvardos. Nesiimkite nieko naujo ir sudėtingo. Svarstyklės (09 24–10 23). Būsite ypač darbingas, tad nepraleiskite galimybės padaryti dvigubai daugiau nei įprasta. Skorpionas (10 24–11 22). Tinkamas laikas imtis iniciatyvos. Jus palaikys aplinkiniai. Tačiau jų parama nelabai reikalinga, nes esate pats pajėgus tapti lyderiu, tempiančiu į priekį bet kokį naują užmojį. Šaulys (11 23–12 21). Pasitelkite vaizduotę dirbdamas net pačius nuobodžiausius darbus. Tai padės greičiau ir lengviau viską užbaigti. Ožiaragis (12 22–01 20). Net knyga ar filmas nepadės atitolti nuo realybės. Jausitės vienišas. Gelbės darbas, fizinis krūvis, pasivaikščiojimas. Venkite tuščiai leisti laiką. Vandenis (01 21–02 19). Aplinkinių pripažinimas ir įvertinimas turės didelę įtaką. Dėl jūsų sugebėjimo teisingai pasirinkti puikiai seksis kilti karjeros laiptais. Žuvys (02 20–03 20). Galite susikivirčyti su vyresniu ar autoritetingu žmogumi. Tačiau nebūtina suprasti visko paraidžiui Jei sugebate susitvardyti, vadinasi, suprantate konfliktų pražūtingumą ir ne laiku ištartų žodžių padarinius.