2012-09-17 Vilniaus diena

Page 1

TODĖL, KAD naujienos ESU VILNIETIS Tikros sostinės

pirmadienis, rugsėjo 17 d., 2012 m. Nr. 217 (1416)

Žlu­go jau ket­vir­tas ban­dy­mas šiemet inicijuoti re­fe­ren­du­mą. Lietuva 7p.

ES at­si­dūrė kryž­kelė­je – ji ar­ba iširs, ar­ba iš­kils. Ekonomika 9p.

diena.lt

Va­karų ša­lių am­ba­sadų ap­gul­tis is­la­mo ša­ly­se tęsia­si. Pasaulis 12p.

Bute „sutilpo“ pusė rinkimų apylinkės

Būtų keis­ta įsto­ti į me­cha­nizmą, ku­ria­me ne­tu­ri bal­so teisės, ta­čiau ta­vo mo­kes­čių mokė­to­jai tu­ri pri­siim­ti spren­dimų pa­da­ri­nius. Fi­nansų mi­nistrė Ing­ri­da­ Ši­mo­nytė

Bu­tas Ge­di­mi­no pr. 24-40 vir­to gal­ vos skaus­mu sos­ tinės Nau­ja­mies­čio rin­kimų apy­gar­dai. Per tūkstantį bu­te gy­ve­namąją vietą dek­la­ra­vu­sių žmo­ nių tu­ri teisę da­ly­ vau­ti artė­jan­čiuo­ se Sei­mo rin­ki­muo­ se. Ta­čiau kol kas neaiš­ku, kaip šią pi­ lie­čių teisę įgy­ven­ din­ti.

8p.

Miestas

Sa­vait­galį vy­ko Vil­n iaus knygų fes­ ti­va­l is. Per jį, be kitų knygų, pri­s ta­ ty­t as ir kri­m i­n a­l i­n io pa­s au­l io žo­ dy­n as. Be­veik de­š imt­metį nu­s i­ kaltė­l ių kalbė­s eną ty­r inė­jan­t is dr. Ro­b er­t as Ku­d ir­ka, rink­da­mas med­ž iagą žo­dy­nui, daug lai­ko pra­lei­ do ka­l i­n ių, va­g ių, nar­ko­m anų ir nar­ko­t ikų pla­t in­tojų drau­g i­jo­je.

Miestas

a.zukovski@diena.lt

5p.

Dva­ras su­kvietė gur­ma­nus

Išk­rei­pia bendrą vaizdą

2

4p.

Jie kal­ba sa­va kal­ba

And­re­jus Žu­kovs­kis

1-osios Nau­ja­mies­čio apy­gar­dos pir­mi­ninką Al­fonsą Vaš­ke­vi­čių jau ku­rią naktį kan­ki­na ne­mi­ga. Vy­ riš­kis, pri­žiū­rin­tis, kaip ruo­šia­ma­ si rin­ki­mams, ne­sup­ran­ta, ką reikės da­ry­ti su be­veik 2 tūkst. rinkėjų, sa­ vo gy­ve­namąją vietą dek­la­ra­vu­sių Nau­ja­mies­čio apy­gar­dos 2-ajai Ge­ di­mi­no rin­kimų apy­lin­kei pri­klau­ san­čia­me bu­te ad­re­su Ge­di­mi­no pr. 24-40.

1,30 Lt

Rek­la­ma: prie­š kurį laiką mies­to gatvė­se stovė­jo sa­vi­val­dybės už­sa­ky­ti sten­dai, kvie­čian­tys dek­la­ruo­ti sa­

vo gy­ve­namąją vietą vie­na­me butų Ge­di­mi­no pro­spek­te. Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vaitės nuo­tr.

Tautų mugės kva­pai ir spal­vos Indrė Pep­ce­vi­čiūtė i.pepceviciute@diena.lt

Visą sa­vait­galį Vil­niu­je, Ge­di­mi­no pro­spek­te, vy­ko Tautų mugė. Jo­je, kaip vi­sad, ne­trūko pra­mogų: čia su­va­žia­vo daug tau­ti­nių bend­rijų amatų ir ku­li­na­ri­jos meistrų, dai­ nos ir šo­kio vir­tuozų. Įta­kos turė­jo oras Sutrukdė: lietingą šeštadienį Gedimino prospekte žmonių netrūko, tačiau

jų buvo kur kas mažiau nei įprastai per muges. Gedimino Bartuškos nuotr.

Penk­ta­dienį pra­si­dėju­sios ir visą sa­vait­galį vy­ku­sios mugės lan­ky­

Menas

tojų skai­čių aki­vaizd­žiai ko­re­ga­vo oras. Ru­de­niu dvel­kian­tis lie­tin­gas šeš­ta­die­nis, ma­tyt, šiek tiek išgąs­ di­no vil­nie­čius. Nors mugė­je žmo­ nių ne­trūko, Ge­di­mi­no pro­spek­ to sau­sa­kim­šu tądien tik­rai va­din­ti ne­galė­jai. Vis dėlto neiš­si­gandę ne­ smar­kaus lie­taus, kad ir pa­si­slėpę po skėčiais, vil­nie­čiai šmi­rinė­jo vie­na pa­grin­di­nių mies­to gat­vių. Nors did­žio­ji da­lis ren­gi­nių vy­ko šeš­ta­dienį, saulėtą sek­ma­ dienį nosį iš namų iš­ki­šo

2

13p.

Sva­jonės iš­si­pildė su kau­pu Grupė „AVas­p o“ tei­g ia, kad dau­ gu­m a šių­me­č ių planų jau įgy­ven­ din­t i: pa­s i­kei­t u­s i su­dėtis, at­n au­j in­ ta pro­g ra­m a, gast­rolės Is­l an­d i­j o­j e, daug kon­certų Lie­t u­vo­j e, du nau­ ji vaiz­d o kli­p ai ir tre­č io­j o al­b u­ mo bran­d i­n i­m as. Anks­č iau gru­ pė la­b iau ver­t i­n o es­te­t inę poe­z i­ jos funk­c iją, bet da­b ar svar­b iau, ko­k ią ži­nutę trans­l iuo­j a kiek­v ie­ nu teks­t u.

2

PirmADIENIS, rugsėjo 17, 2012

miestas

10p.

Lietuvos irkluotojai iš Europos čempionato grįžo su aukso medaliais.

Bute „sutilpo“ pusė rinkimų apylinkės „Šis bu­tas išk­rei­pia mū­ 1 sų apy­gar­dos vaizdą. Per pra­ėju­sius rin­ki­mus taip pat bu­

vau pir­mi­nin­ku ir bal­sa­vi­mo tei­ sę tu­rin­čių pi­lie­čių to­je apy­linkė­ je bu­vo apie 3500. Da­bar vaiz­das ge­ro­kai iš­sik­reips. Rea­liai rinkėjų pa­daugės vos ne dvi­gu­bai“, – sakė

pa­šne­ko­vas. „Įsi­vaiz­duo­ki­te, kaip tai išk­reips ne tik tos apy­linkės, bet ir vi­sos mūsų apy­gar­dos vaizdą?“ – baisė­jo­si jis. A.Vaš­ke­vi­čius ti­ki­ no, kad ar­ti­miau­siu me­tu pla­nuo­ ja kreip­tis į sa­vi­val­dybę su pra­šy­mu paaiš­kin­ti, ką da­ry­ti su keis­tuo­ju bu­tu ir jo mis­ti­niais gy­ven­to­jais.

„Man pa­čiam įdo­mu, ką rei­ kės su šiuo bu­tu da­ry­ti. Anks­ čiau vi­si vil­nie­čiai iš kitų miestų re­g ist­r uo­d a­vo­s i sa­v i­val­dybė­je, da­bar pri­si­re­gist­ra­vo tame bu­te. Šį klau­simą už­duo­siu sa­vi­val­dy­ bei, nes į vieną pa­što dėžutę visų tų rinkė­jo kor­te­lių tik­rai ne­dėsi­ me. Nedė­tu­me, net jei jų būtų ke­li šim­tai, bet kai kor­te­lių yra tūkstan­tis ir dau­giau, nėra net ko ir kalbė­ti“, – teigė apy­gar­dos pir­mi­nin­kas. Kau­pia po­li­tinį ka­pi­talą

A.Vaš­ke­vi­čius spėjo, kad Nau­ ja­mies­čio rin­kimų apy­gar­do­ je kan­di­da­tuo­jan­ti sos­tinės me­ro su­tuok­tinė ir vi­suo­me­ni­nio judė­ ji­mo TAIP narė Agnė Zuo­kienė per šiuos rin­ki­mus turės aki­vaizdų pra­na­šumą kitų kan­di­datų at­ žvil­giu. „Ma­no as­me­ni­ne nuo­mo­ne, vi­ si li­ku­sie­ji vien­man­da­ti­nin­kai tu­ rėtų ra­šy­ti skun­dus, nes vi­si tie pri­re­gist­ruo­ti žmonės, to mis­ti­ nio bu­to gy­ven­to­jai, tikė­ti­na, taps vie­nos veikė­jos rinkė­jais. Ir tai ge­ ro­kai išk­reips tikrąjį vaizdą“, – teigė A.Vaš­ke­vi­čius. Anot pa­šne­ko­vo, pa­sta­ruo­ju me­tu apy­linkė­je sklan­do gan­dai, kad judė­ji­mo TAIP na­riai pla­nuo­ja ak­ciją, per ku­rią iš pa­što dėžutės Ge­di­mi­no pr. 24-40 bus išim­tos vi­sos rinkė­jo kor­telės ir iš­siun­ tinė­tos fak­ti­niais ad­re­sais, kur žmonės gy­ve­na. „Tai tik kal­bos, jo­kių faktų nė­ ra. Bet kas ga­li būti tik­ras, kad taip ne­bus?“ – re­to­riš­kai klausė pa­ šne­ko­vas. Bal­suo­ti galės vi­si

Mįslė: Ge­di­mi­no pr. 24-40 bu­tui skir­ta stan­dar­tinė pa­što dėžutė, tad

neaiš­ku, kaip į ją reikės su­dėti be­maž 2 tūkst. rinkė­jo kor­te­lių.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vaitės nuo­tr.

Vy­riau­sio­sios rin­kimų ko­mi­si­jos pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­ja Lau­ra Gu­mu­liaus­kienė dien­raš­čiui teigė, kad nuo pa­čios rin­kimų ko­mi­si­jos pla­ti­nant rinkė­jo kor­te­les ne­daug kas tep­rik­lau­so. Paš­ne­kovė teigė, kad kor­telės siun­čia­mos tuo ad­re­ su, kur sa­vo gy­ve­namąją vietą yra dek­la­ravęs gy­ven­to­jas. „Mes gau­na­me duo­me­nis iš Gy­ ven­tojų re­gist­ro cent­ro. Gavę šią in­for­ma­ciją duo­me­nis siun­čia­ me tuo ad­re­su, ku­riuo dek­la­ruo­ ta gy­ve­na­mo­ji vie­ta“, – dėstė pa­ šne­kovė. L.Gu­mu­liaus­kienė pri­minė, kad žmonės, ne­gavę rinkė­jo kor­telės, ne­turėtų su­trik­ti – jie taip pat tu­ri ga­li­mybę at­lik­ti sa­vo pi­lie­tinę pa­ reigą. Bal­sa­vi­mo dieną sa­vo rin­ kimų apy­gar­do­je te­rei­kia turė­ ti as­mens ta­pa­tybę pa­tvir­ti­nantį do­ku­mentą. Bet jei­gu bal­suo­ja­ ma ne sa­vo rin­kimų apy­gar­do­je, rinkė­jo kor­telė būti­na.

„De­vy­nios ­ Vil­niaus ug­nys“ Šeš­ta­dienį Lu­kiš­kių aikštė­je vy­ko ug­nies šventė „De­vy­nios Vil­niaus ug­nys“. Per ją bu­vo su­de­gin­tos ke­tu­rios M.Gru­ šo, K.Mus­tei­kio, K.Vens­lo­vo ir R.J.Be­le­vi­čiaus 6–9 m aukš­ čio iš šiaudų ir med­žio pa­ga­ min­tos skulptū­ros. Il­giau­sia jų – 18 m il­gio „Grįžu­lo ra­tai“. Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Tautų mugės

dau­giau žmo­nių ir už­su­ko 1 pa­žiūrė­ti, ką šįkart siū­lo Ge­di­mi­no pro­spek­te įsikūrę amatų

ir ku­li­na­ri­jos meist­rai. Jų pre­kys­ta­ liai bu­vo nu­klo­ti įvai­riau­siais rankų dar­bo kūri­niais: pa­puo­ša­lais, mez­ gi­niais, odos ir kai­lio dir­bi­niais. Kaip ir kiek­vie­no­je mugė­je, taip ir šio­ je bu­vo gau­su skanėstų – me­duo­ lių, sau­sai­nių, ries­tai­nių, sal­dai­nių. Bu­vo pre­kiau­ja­ma ir rūky­tais mėsos ga­mi­niais, rūky­ta žu­vi­mi, sūriais, medumi, prie­sko­niais, alu­mi, gi­ra. No­rin­tys pa­si­stip­rin­ti mugės sve­čiai bu­vo kvie­čia­mi už­suk­ti į pa­la­pi­nes, ku­rio­se ga­mi­na­mi tau­ tų na­cio­na­li­niai val­giai. Ten taip pat bu­vo ga­li­ma su­ži­no­ti jų ruo­ši­ mo su­bti­ly­bes, su­si­pa­žin­ti su re­ ceptūrų įvai­ro­ve. Grąži­no skolą Gdans­kui

Ši Tautų mugė ne­sto­ko­jo ir šven­ti­ nio šur­mu­lio. Visą sa­vait­galį kon­ cer­ta­vo dau­gybė dainų ir šo­kių an­samb­lių, įvai­rių sti­lių mu­zi­kos gru­pių. Tęsiant gra­žias Vil­niaus ir Gdans­ ko kultū­ri­nių mainų tra­di­ci­jas, šio­ mis die­no­mis mūsų sos­tinė­je bu­vo pri­sta­to­mos Gdans­ko kultū­ros die­ nos. Vil­niaus kultū­ros die­nos Len­ ki­jos uos­ta­mies­ty­je vyks­ta jau nuo 2003-iųjų, o šį kartą vil­nie­čiai ir mies­to sve­čiai turė­jo pro­gą su­si­pa­ žin­ti su kai­mynų kūry­ba. Šven­tinė­je pro­gra­mo­je da­ly­va­ vo Gdans­ko mies­to me­no ko­lek­ty­ vai, kon­cer­ta­vo tau­ti­nių bend­rijų – žydų, ka­raimų, to­to­rių, lenkų, rusų, vo­kie­čių ir lie­tu­vių – at­sto­vai, kon­ cer­tinė­je pro­gra­mo­je pa­si­rodė sve­čiai iš Grai­ki­jos, Bal­ta­ru­si­jos ir Uk­rai­nos. Per mugę de­biu­ta­vo jau­ni­ mo mu­zi­kos gru­pių fes­ti­va­lis „B34,4“. Būtent tiek ki­lo­metrų yra nuo Vil­niaus iki Bal­ta­ru­si­jos. Kai­my­nai lat­viai ir len­kai mugė­ je turė­jo sa­vo at­ski­ras eks­po­zi­cijų zo­nas. Šeš­ta­dienį vy­ko keps­nių

ke­pi­mo kon­kur­sas – „Ar­vi“ ka­la­ kutų fies­ta. Jo­je da­ly­va­vo pen­kios Vil­niaus ir Kau­no dvi­mies­čio ko­ man­dos. Uo­gie­nių fes­ti­va­lis

Pa­gal įvai­rių tautų se­no­vi­nes re­ ceptū­ras edu­ka­cinės pro­gra­mos da­ly­viai – ku­li­na­ri­jos pa­vel­do meist­rai – šeš­ta­die­nio dieną Od­ mi­nių skve­re­ly­je lan­ky­to­jus vai­ši­ no ska­niau­sio­mis uo­gienė­mis. Did­žiu­lia­me – 500 litrų – ka­ti­ le bu­vo ver­da­ma re­kor­dinė obuo­ lienė. Jos mai­šy­ti bu­vo pa­si­telk­tas net eks­ka­va­to­rius.

Į Tautų mugę suvažiavo tautinių bendrijų amatų ir kulinarijos meistrų, dainos ir šokio virtuozų.

Ant pre­kys­ta­lių rikiavosi stik­ lai­niu­kai su avie­čių uo­gie­ne. Ne tik pa­pras­ta, bet ir pa­gar­din­ta im­ bie­ru, obuo­liais, ši­lauogė­mis ir net mėto­mis. Uo­gie­nes ver­dan­ti ir jo­mis pre­ kiau­jan­ti Al­ma, pa­klaus­ta, ko rei­ kia, kad šei­mi­ninkė ska­niai iš­virtų uo­gienę, šyp­so­da­ma­si sakė: „Rei­ kia uogų, idė­jos, kruopš­tu­mo, mei­ lės ir lai­ko.“ Ant visų pre­kys­ta­lių bu­vo ma­ty­ti dau­giau­sia avietės ir obuo­liai. Kaip paaiš­ki­no pa­šne­kovė, da­bar ne tik obuo­lių, bet ir ru­de­ni­nių avie­čių me­tas. Di­de­li ir ma­ži mugės lan­ ky­to­jai galė­jo ne tik pa­ra­gau­ti uo­ gie­nių, bet ir pa­si­vai­šin­ti švie­žio­ mis sul­ti­mis. Mies­te – ret­ro au­to­mo­bi­liai

Šeš­ta­dienį Lu­kiš­kių aikštė­je, kur dar prie­š ke­letą dienų pui­ka­vo­si le­

Nusp­rendė pri­trauk­ti mo­kes­čių Vil­niu­je gy­ve­nan­tiems, bet čia gy­ve­ na­mo­sios vie­tos ne­ga­lin­tiems dek­la­ ruo­t i as­me­n ims sa­v i­val­dybė me­ro Artū­ro Zuo­ko ini­cia­ty­va pra­ėju­siųjų metų lapk­ri­čio 23 d. pa­si­ūlė bu­to ad­ resą Ge­di­mi­no pr. 24-40, ku­riuo jie tai galėtų pa­da­ry­ti.

rį būtų ga­li­ma skir­ti vie­ša­jam trans­ por­tui, gatvėms ap­švies­ti, nau­jiems dvi­ra­čių ta­kams, mies­to sau­g u­mui ge­r in­t i, mies­to ap­l in­kai ir par­kams, nau­jiems vaikų dar­že­liams ir ki­toms svar­bioms mies­to sri­tims.

Iš tiesų per pus­metį nau­ja­ja­me bu­te Taip sa­v i­val­dybė tikė­jo­si į mies­to įsi­re­gist­ra­vo dau­giau kaip tūkstan­tis biud­žetą su­r ink­t i dau­g iau gy­ven­ gy­ven­tojų. tojų pa­jamų mo­kes­čio (GPM), ku­ Pa­gal šiuo me­tu ga­lio­jan­čius įsta­ty­

mus da­l is vil­n ie­čių mo­ka­mo GPM ski­r ia­ma ki­t iems Lie­t u­vos mies­ tams, ku­riuo­se jie yra dek­la­ravę sa­ vo gy­ve­namąją vietą, nors fak­tiš­kai dir­ba ir gy­ve­na Vil­niu­je. Sa­vi­val­dybės duo­me­ni­mis, 224 mln. litų Vil­niu­je su­ren­ka­mo GPM per­ve­ da­ma ki­toms sa­vi­val­dybėms, o iš ki­ tų sa­vi­val­dy­bių į Vil­nių at­ke­liau­ja be­ veik 12 kartų ma­žiau – 19 mln. litų.

Reginys: šeštadienį Lukiškių aikštėje vyko senovinių automobilių paroda.

3

PirmADIENIS, rugsėjo 17, 2012

miestas diena.lt/naujienos/miestas

Sunk­ve­ži­mis su­mai­to­jo žmogų Šeš­ta­die­nio rytą Vil­niu­je kro­vi­ni­ nis au­to­mo­bi­lis pri­spaudė ir mir­ ti­nai su­ža­lo­jo se­nyvą žmogų.

kva­pai ir spal­vos gen­dinės britų grupės „The Beat­ les“ na­rio Joh­no Len­no­no skulptū­ ra, vy­ko se­no­vinės au­to­tech­ni­kos ir mo­to­tech­ni­kos pa­ro­da. Smal­siems ir au­to­mo­bi­liais be­ si­do­min­tiems mies­tie­čiams ga­ li­mybę iš­vys­ti ke­lias de­šim­tis se­no­vi­nių eks­po­natų su­teikė ame­ ri­kie­tiškų au­to­mo­bi­lių klu­bas V8. Jo pre­zi­den­tas Do­na­tas Žu­kaus­kas sakė, kad ši pa­ro­da yra vi­siš­kas en­ tu­ziaz­mo rei­ka­las. „Pag­rin­di­nis tiks­las – Vil­niaus pa­trio­tiz­mas. Da­ly­vau­ja­me dau­ ge­ly­je ren­gi­nių, ku­rie vyks­ta Lie­ tu­vo­je, nes klubų la­bai daug, bet Vil­niu­je jau ket­ve­ri me­tai nie­ko ne­ vyks­ta. Dėl to ir nu­sprendė­me su­ reng­ti šią au­to­mo­bi­lių pa­rodą“, – teigė pa­šne­ko­vas. Jis pa­tiks­li­no, kad tai ne tik au­to­ mo­bi­lių pa­ro­da, bet ir visų Lie­tu­vos au­to­mo­bi­lių klubų se­zo­no už­da­ry­ mas. „Ban­do­me juos su­vie­ny­ti, nes tarp klubų, kaip ir po­li­ti­ko­je, vyks­ ta įvai­rios int­ri­gos, vie­ni pas ki­tus neat­va­žiuo­ja, ki­ti pa­da­ro ką nors sa­vo ir pan. Mes – en­tu­zias­tai. Tuos au­to­mo­bi­lius jau se­niai tu­ri­ me, bet su­si­vie­ni­jo­me į aso­cia­ciją ir da­bar ga­li­me reng­ti to­kius ren­ gi­nius“, – sakė D.Žu­kaus­kas ir pri­ dūrė, kad kiek­vie­nas to­kios tech­ ni­kos turė­to­jas su­ser­ga ta li­ga, tad ma­šinų tu­ri ne po vieną. Į pa­rodą at­vy­ko per 40 se­no­vi­ nių au­to­mo­bi­lių iš dau­ge­lio Lie­tu­ vos miestų, taip pat sve­čių iš ša­lių kai­my­nių, pa­vyzd­žiui, iš Bal­ta­ru­ si­jos. Ren­gi­nio ini­cia­to­rius paaiš­ ki­no, kad tai nėra tik ame­ri­kie­tiškų au­to­mo­bi­lių su­va­žia­vi­mas. Šio­je pa­ro­do­je da­ly­va­vo vi­sos se­nesnės nei tris­de­šim­ties metų ma­ši­nos. Se­niau­sias au­to­mo­bi­lis – 1930 m. for­das. Jį į pa­rodą ati­tempė ki­ta ma­ši­na. „Nors pui­kiai res­tau­ruo­ tas, neat­laikė mūsų pa­ra­do – per­ kai­to“, – šyp­so­da­ma­sis sakė pa­ šne­ko­vas.

Bend­ra­sis pa­gal­bos cent­ras pra­ ne­šimą apie įvykį ga­vo 8.09 val. Ne­laimė at­si­ti­ko sos­tinės Žal­ gi­rio gatvė­je, prie par­duo­tuvės „Ma­xi­ma“ ram­pos. Čia sunk­ve­ži­mio vai­ruo­to­jas ne­pas­tebė­jo aikš­telės šluo­jan­ čio se­ny­vo am­žiaus kiem­sar­gio. At­bu­li­ne ei­ga pa­judė­ju­si ma­ši­ na su­va­žinė­jo žmogų. Jis žu­vo iš­ kart. Kūną ma­ši­na tempė dar ke­ lis met­rus.

Nors vi­si šie kraupūs dar­bai bu­vo at­lie­ka­mi dau­giau kaip va­landą, par­duo­tuvė sa­vo dar­bo ne­nut­raukė. Į įvy­kio vietą bu­vo at­vy­ku­sios gau­sios prie­šgais­rinės gelbė­ji­mo pa­jėgos, in­for­ma­ci­ja apie įvykį per­duo­ta Vil­niaus mies­to grei­to­ sios me­di­ci­nos pa­gal­bos sto­čiai ir Vil­niaus ap­skri­ties vy­riau­sia­jam po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­tui. Ug­nia­ge­siams gelbė­to­jams te­ko pa­si­telk­ti spe­cia­lias oro pa­gal­ves, kad pa­keltų sunk­ve­žimį ir iš po jo išt­rauktų su­mai­totą kūną. Nors vi­si šie kraupūs dar­bai bu­vo at­lie­ ka­mi dau­giau kaip va­landą, par­ duo­tuvė sa­vo dar­bo ne­nut­raukė. Bu­vo ap­tver­ta tik pa­ly­gin­ti ne­di­ delė te­ri­to­ri­ja ap­link sunk­ve­žimį,

Uogienė: Odminių skverelyje pastatytame didžiuliame katile kulinari-

nio paveldo meistrai virė obuolienę.

Gedimino Bartuškos nuotr.

todėl praei­viai, tarp jų ir ma­ža­ me­čiai, galė­jo ma­ty­ti vi­sus kru­ vi­no įvy­kio pa­da­ri­nius. Nus­ta­ty­ta, kad vai­ruo­to­jas bu­ vo blai­vus. Taip pat šeš­ta­dienį Vil­niaus ra­ jo­ne, Mickūnų se­niū­ni­jo­je esan­ čia­me Uo­si­ninkų II kai­me, par­ trenk­tas ir mir­ti­nai su­ža­lo­tas se­no­lis. Po­li­ci­jos de­par­ta­men­tas pra­ nešė, kad ne­laimė įvy­ko apie 12.45 val. Au­to­mo­bi­lis BMW 530, vai­ ruo­ja­mas 1970 m. gi­mu­sio A.K., par­trenkė ir mir­ti­nai su­ža­lo­jo va­ žiuo­ja­mo­jo­je ke­lio da­ly­je esan­ tį pėsčiąjį I.K., gi­musį 1930-ai­ siais. Penk­ta­die­nio va­karą Vil­niaus ra­jo­ne, Riešė­je, au­to­mo­bi­lis par­ trenkė ir mir­ti­nai su­ža­lo­jo per ke­ lią ei­nantį vyrą. 1962 m. gimęs J.G. par­trenk­tas su­te­mus, 21.15 val. Pa­sak Po­li­ci­jos de­par­ta­men­to, jis per va­žiuo­jamąją ke­lio dalį ėjo be at­švai­to, ži­bin­to ar šviesą at­ spin­din­čios lie­menės. Vyrą Beržų gatvė­je par­trenkė au­to­mo­bi­lis „Au­di A6“, vai­ruo­ ja­mas 1988 m. gi­mu­sio R.I. J.G. nuo pa­tirtų su­ža­lo­jimų mi­ rė iš­kart. Be to, po­li­ci­ja pra­nešė, kad Vil­ niu­je bu­vo mir­ti­nai su­muš­tas gar­ baus am­žiaus vy­ras. Penk­ta­dienį va­ka­rop į li­go­ninę iš Dur­pių gatvės bu­vo pri­sta­ty­tas 1935 m. gimęs G.P. Dėl bend­ro kūno su­mu­ši­mo G.P. pa­gul­dy­tas į li­go­ninę, bet penk­ta­die­nio va­karą jis čia mirė. VD, BNS inf.

4

pirmADIENIS, rugsėjo 17, 2012

miestas

Jie kal­ba sa­va kal­ba

Visą sa­vait­galį Vil­niaus dailės aka­de­mi­jos di­zai­no ir ino­va­cijų cent­re „Ti­ta­ni­kas“ vy­ko Vil­niaus knygų fes­ti­va­lis. Per jį, be dau­ge­lio įvai­rių au­to­rių knygų, skai­ty­to­jams bu­vo pri­sta­ty­tas ir kri­mi­na­li­nio pa­sau­lio žo­dy­nas. – Jau be­veik de­šimt­metį ty­rinė­ ja­te ka­li­nių, va­gių, nar­ko­manų kalbą. Kas pa­ska­ti­no to im­tis? – Ma­ne kaip ling­vistą su­do­mi­ no kalė­ji­mo, kri­mi­na­li­nio ir nar­ko­ manų bend­ruo­me­nių žar­go­no spe­ ci­fiš­ku­mas ir sa­vi­tu­mas, pa­ly­gi­nus juos su vi­sais ki­tais so­cia­li­niais dia­ lek­tais ar bend­ruo­ju žar­go­nu. Taip yra at­si­tikę, nes kalė­ji­mo ir pa­tai­ sos namų bend­ruo­menė yra la­biau­ siai at­ri­bo­ta nuo li­ku­sios vi­suo­ menės, su­da­ro sa­vitą su­bkultūrą: čia ga­lio­ja sa­vi ne­ra­šy­ti įsta­ty­mai, ver­ty­bių sis­te­ma, tam tik­ra kla­sinė hie­rar­chi­ja. Tad natū­ra­lu, kad ir to „pa­sau­lio“ kal­ba, kalė­ji­mo žar­go­ nas, gy­ve­na sa­vo tar­si at­sietą gy­ ve­nimą. Kalė­ji­mo žar­go­nas ir tra­ di­ci­jos yra vi­su gra­žu­mu pe­rim­tos iš pla­čio­sios tėvynės Ta­rybų Sąjun­ gos laikų, nes dėl dažnų ka­li­nių per­ ve­žimų bu­vo išp­litęs ir nu­si­stovėjęs tam tik­ras ru­siš­kas šios su­bkultū­ros kal­bos stan­dar­tas. Lie­tu­vai at­ga­vus ne­prik­lau­so­mybę šios su­bkultū­ros sis­te­ma jau ta­po au­to­no­miš­kesnė ir pra­dėjo kis­ti tik jai sa­vi­tu būdu, kai ku­rios sko­lin­tos žar­go­nybės įga­vo reikš­mių, ku­rių nėra da­bar­ti­nia­me rusų kal­bos kalė­ji­mo ar kri­mi­na­li­ nia­me žar­go­ne.

– Per tuos me­tus daug lai­ko pra­lei­do­te su tais žmonė­mis. Gal ga­li­te pla­čiau pa­pa­sa­ko­ti, kaip tai vy­ko: va­žiuo­da­vo­te pas juos, kalbė­da­votės, stebė­da­vo­te jų bend­ra­vimą? Su­si­ra­šinė­jo­te laiš­kais? Ki­taip ta­riant, ko­kia bu­vo to dar­bo spe­ci­fi­ka? – Med­žiagą žo­dy­nui in­ten­sy­viai pra­dėjau rink­ti jau stu­di­juo­da­mas dok­to­rantūrą VU Kau­no hu­ma­ni­ta­

ri­nia­me fa­kul­te­te. Per drau­gus ras­ da­vau pa­žįstamų, nar­ko­di­le­rių, per juos vėl su­ras­da­vau dar ki­tus, ką tik grįžu­sius ir „pa­si­tai­siu­sius“ pa­ tai­sos na­muo­se. Kai­fuo­jantiems – pirk­da­vau dozę, po dozės kalbė­da­ vo­me. Ge­riantiems – „Star­kos“. Sie­kiau su­rink­ti med­žiagą iš sa­ ky­tinės kal­bos tie­sio­giai bend­rau­ da­mas su nu­teis­tai­siais, kalė­ji­mo ir pa­tai­sos namų pri­žiūrė­to­jais, nar­ ko­ma­nais, ki­šen­va­giais ir žmonė­ mis iš kri­mi­na­li­nio pa­sau­lio. Po­ kal­biai daž­niau­siai bu­vo įra­šo­mi dik­to­fo­nu. Ne­re­tai in­for­man­tai ka­ te­go­riš­kai rei­ka­lau­da­vo to ne­da­ry­ ti, bai­min­da­mie­si įra­šo kaip įkal­čio ir pan., ta­da bu­vo klau­sinė­ja­ma ir už­si­ra­šo­ma. Taip pat tik už­si­ra­šant bu­vo ga­li­ma ap­klaus­ti ka­li­nius per pa­si­ma­ty­mus pa­tai­sos na­muo­ se (dėl vi­daus tai­syk­lių) ar per iš­ ger­tu­ves pas di­le­rius, lan­dynė­se ar pan., kai dik­to­fo­nas būtų trak­tuo­ ja­mas kaip se­ki­mas, nors kar­tais vis tiek bu­vo įra­šinė­ja­ma pa­slėptu skait­me­ni­niu dik­to­fo­nu. Da­lis kalė­ji­mo žar­go­no bu­vo tiks­ li­na­ma su­si­ra­šinė­jant laiš­kais su nu­teis­tai­siais iš Pra­vie­niš­kių pa­tai­ sos namų ir Lu­kiš­kių tar­dy­mo izo­ lia­to­riaus-kalė­ji­mo. Steng­ta­si in­ for­mantų pa­si­rink­ti tiek iš se­no­sios, tiek iš jau­no­sios kar­tos, nes kai ku­ rie reiš­ki­niai yra pa­plitę tik tam tik­ ro­se am­žiaus grupė­se: pa­vyzd­žiui, se­no­ji nar­ko­manų kar­ta yra la­biau su­si­ju­si su opia­ti­ne, me­di­ka­men­ti­ ne nar­ko­ma­ni­ja, o jau­no­sios kar­tos nar­ko­ma­nai la­biau su­si­ję su sin­te­ ti­niais nar­ko­ti­kais, sti­mu­lia­to­riais, ha­liu­ci­no­ge­nais ir pan. Apk­lau­siant in­for­man­tus iš kiek­vie­nos so­cia­linės grupės (nar­ko­manų, ka­li­nių ir kri­ mi­na­linės) bu­vo at­rink­ti spe­cia­lie­ji šio žo­dy­no re­dak­to­riai: tai as­me­nys, tu­rin­tys daug pra­ktinės pa­tir­ties to­je sri­ty­je. Jiems raš­tu bu­vo ke­lis kar­tus pa­tei­kia­mi per­žiūrė­ti ir pa­ tiks­lin­ti vi­si tos sri­ties žar­go­niz­mai su lek­sinė­mis reikšmė­mis. Ne­di­delė da­lis med­žia­gos su­rink­ta iš in­ter­ ne­to fo­rumų – tai daž­niau­siai su leng­vai­siais nar­ko­ti­kais (ma­ri­hua­ na, ha­liu­ci­no­ge­nais ir pan.) su­si­ju­ si ar į bendrąjį žar­goną per­ėju­si kri­ mi­na­li­ne lek­si­ka.

Knyga: žodyną sudaro daugiau kaip 1200 žodžių ir 250 frazeologizmų.

– Ar to­kia ap­lin­ka jūsų ne­bau­ gi­no? – Toks tyrė­jo li­ki­mas: tu­ri pri­si­ tai­ky­ti, būti drąsus, jei ne­pa­vyks­ ta – ieš­ko­ti vėl, ne­nu­rim­ti. Su kai ku­riais su­si­drau­ga­vau, dar iki da­ bar pa­bend­rau­jam. Pa­vyzd­žiui, kai ku­rie žmonės iš nar­ko­manų bend­ ruo­menės yra ga­na iš­si­la­vinę (daug me­ni­ninkų), o pra­dėjo kai­fuo­ti vien todėl, kad ne­galė­jo savęs at­ras­ti, dėl per di­de­lio jaut­ru­mo, eg­zis­ten­ ci­nio ne­ri­mo ir pan. Su to­kiais bu­vo ypač įdo­mu bend­rau­ti. Nar­ko­manų (ir psi­chot­ro­pi­nių med­žiagų var­to­ tojų) su­bkultū­ra la­bai ne­vie­na­lytė ir mar­ga: nuo pri­mi­ty­vaus ap­si­glu­ši­ ni­mo ir re­lak­so iki sąmonės išplė­ti­ mo ar įsi­vaiz­duo­ja­mo trans­cen­den­ ta­lu­mo ir naujų po­ty­rių paieškų, psi­cho­de­li­nių tripų. Taip pat „val­

Indrė Pep­ce­vi­čiūtė i.pepceviciute@diena.lt

Pirmą­kart ren­gia­ma­me fes­ti­va­ ly­je vy­ko per 80 ren­gi­nių: knygų pri­sta­tymų, dis­ku­sijų, su­si­ti­kimų su au­to­riais, kon­certų, filmų per­ žiūrų, per­for­mansų ir ki­to­kių me­ ni­nių bei li­te­ratū­ri­nių ak­cijų. Sa­vo nau­jau­sius dar­bus čia pri­ statė Vai­va Grai­nytė – knygą „Pe­ki­ no die­no­raš­čiai“, po pen­ke­rius me­ tus tru­ku­sių bend­ra­min­čių pa­stangų die­nos šviesą per fes­ti­valį iš­vy­do kny­ga apie avan­gar­di­nio Lie­tu­vos ki­no kūrėją, me­lo­maną ir mu­zi­ kantą Artūrą Ba­rysą-Barą. Kny­gos pri­sta­tymą lydė­jo A.Ba­ry­so-Ba­ro avan­gar­di­nių filmų per­žiū­ros. Eu­ ro­par­la­men­ta­ras Leo­ni­das Dons­kis su­pa­žin­di­no su sa­vo „spon­ta­niš­kai ky­lan­čiais po­li­ti­niais bei is­to­ri­niais siu­že­tais“ ir kny­ga „Su­si­ti­ki­mai: aki­mir­kos po­rtre­tai“, Ro­lan­das Ras­taus­kas, pri­ta­riant Ar­ka­di­jaus Go­tes­ma­no per­ku­si­joms, džia­za­vo poe­ziją, Jur­ga Tu­ma­so­nytė ir Ed­ vi­nas Grin­ke­vi­čiaus de­monst­ra­vo „ne­raiš­kiuo­sius skai­ty­mus“, bu­vo nau­jai in­terp­re­tuo­ja­mas Mai­ro­nis. Vil­niaus uni­ver­si­te­to (VU) dėsty­ to­jas dr. Ro­ber­tas Ku­dir­ka ren­gi­ ny­je „Jie kal­ba sa­va kal­ba“ teat­ra­ li­zuo­tai pa­pa­sa­ko­jo apie „Ka­li­nių, nu­si­kaltė­lių ir nar­ko­manų žar­ go­no žo­dyną“. Be­veik de­šimt­ metį ty­rinė­jan­tis į pra­gaiš­tingą „nu­s i­kal­t i­m o-nar­ko­t ikų-kalė­j i­ mo“ tri­kampį pa­te­ku­sių žmo­nių kalbė­seną, rink­da­mas med­žiagą žo­dy­nui, jis daug lai­ko pra­lei­do ka­li­nių, va­gių, nar­ko­manų ir nar­ ko­tikų pla­tin­tojų drau­gi­jo­je. Sa­vo kny­go­je au­to­rius paaiš­ki­ na per 1200 žod­žių ir 250 fra­zeo­ lo­gizmų, ku­riuos var­to­ja so­cia­li­ nio dug­no žmonės. Šią med­žiagą jis su­rin­ko dau­giau­sia iš sa­ky­tinės kal­bos, tie­sio­giai bend­rau­da­mas su nu­teis­tai­siais, kalė­ji­mo ir pa­ tai­sos namų pri­žiūrė­to­jais, nar­ ko­ma­nais, ki­šen­va­giais ir žmonė­ mis iš kri­mi­na­li­nio pa­sau­lio. Kodėl ėmėsi šio dar­bo, kaip ra­do kalbą su šiais žmonė­mis ir kaip sekė­si su jais bend­rau­ti, dr. R.Ku­dir­ka pa­pa­sa­ ko­jo „Vil­niaus die­nai“.

Ro­ber­tas Ku­dir­ka:

Tai aš, uni­ver­si­te­to dėsty­to­jas, jiems bu­ vau kaip žmo­gus iš Mar­so – aš jų ne­bi­jo­ jau, sie­kiau drau­giš­kai su jais pa­bend­rau­ti.

Persikūnijo: per teatralizuotą žodyno pristatymą Vilniaus knygų fes-

tivalyje jo autorius dr. R.Kudirka virto vienu to „pasaulio“ atstovų.

gia­raš­tis“ visų sko­niui: pra­de­dant nuo opiatų (chi­mi­jos) ir me­di­ka­ men­tinės nar­ko­ma­ni­jos, o bai­giant sti­mu­lia­to­riais ir sin­te­ti­niais kvai­ ša­lais (am­fu) bei ha­liu­ci­no­ge­nais (markėm). Ši sri­tis yra la­biau­siai šo­ki­ruo­jan­ti, nes kai iš ar­čiau su­ si­pažįs­ti su jų kas­die­ny­be (spręski­te iš šių ci­tatų: „Ka­luo­si den v den ir ne­ži­nau kaip nu­lipt.“), ma­tai vi­sus tuos ne­si­bai­gian­čius per­si­lau­ži­mus ir at­kri­ti­mus („Aguo­na mo­ka lauk­ ti...“), vie­natvę, kūno deg­ra­da­ciją. Iki ne­prik­lau­so­mybės nar­ko­manų su­bkultū­ra bu­vo sa­vi­tu būdu su­ si­ju­si su pa­si­prie­ši­ni­mu po­li­ti­niam re­ži­mui, turė­jo di­si­den­tiz­mo at­ spalvį, o da­bar­tinė si­tua­ci­ja ir sin­ te­ti­nių ne­bran­gių nar­ko­tikų („Ka­ vians­kas so­duo­se ga­min­tas gai­dys. Tik­ras gai­dys.“) at­si­ra­di­mas pa­ keitė var­to­ji­mo kultūrą, per­keitė ją la­biau į gryną var­to­jimą be jo­kios „ideo­lo­gi­jos“. Nors sa­vo fi­lo­so­fiją jie vi­si vis dėlto tu­ri. – Kaip ra­do­te kalbą su tais žmonė­mis? Juk turė­jo­te pri­si­ sta­ty­ti, kas toks esa­te, ko iš jų no­ri­te? Ko­kia bu­vo jų pir­minė reak­ci­ja? Ir kaip lai­kui bėgant keitė­si jų bend­ra­vi­mas su ju­mis? Ar pa­ki­to jūsų po­žiū­ris į žmo­nes, su ku­riais te­ko bend­rau­ti? – Pir­ma už­duo­tis – sa­vo el­ge­siu ir ap­klau­si­mo būdu nu­ro­dy­ti, kad aš ne men­tas, ne agen­tas: tai yra smul­kiai ne­klau­sinė­ti nu­si­kals­ta­ mos veik­los ap­lin­ky­bių, pa­vard­žių, tiks­lių datų. Dau­giau­sia klau­sinė­ jau apie jų kalbą, žar­go­ny­bių reikš­ mes, žar­go­ninę fra­zeo­lo­giją. Taip pat da­lis su kri­mi­na­li­niu pa­sau­ liu su­si­ju­sių žmo­nių ir nar­ko­manų yra nuo to­kio gy­ve­ni­mo nu­sia­linę

Gedimino Bartuškos nuotr.

psi­cho­lo­giš­kai: vien smur­tas, ap­ ga­vystės, su­ėmi­mai, men­tai, zo­na, stu­ka­čiai ir pan. Tai aš, uni­ver­si­te­to dėsty­to­jas, jiems bu­vau kaip žmo­ gus iš Mar­so – aš jų ne­bi­jo­jau, sie­ kiau drau­giš­kai su jais pa­bend­rau­ ti. Pa­jus­da­vau, kad jie pa­tys pra­dėjo ap­mąsty­ti sa­vo žar­go­ninę kalbą, jie lyg pa­ju­to, kad čia sa­vi­ta sis­te­ma, tų žod­žių reikšmė pa­sto­vi, pa­tys pra­dėda­vo svars­ty­ti, iš kur at­si­ra­ do koks nors žo­dis, pa­vyzd­žiui, po­ rtu­ga­las, pa­dma­lotkė, ter­py­la. – Ar per tą laiką bu­vo ko­kių nors in­ci­dentų? – Aš ra­mus, ne­konf­lik­tiš­kas žmo­ gus, mo­ku lai­ku at­si­trauk­ti, vy­niot meš­ke­res. – Kam skir­tas žo­dy­nas ir kuo jis galėtų būti nau­din­gas, įdo­mus pa­pras­tam žmo­gui? – Žo­dy­nas ski­ria­mas stu­di­juo­jan­ tiems lie­tu­vių lek­si­ko­lo­giją, vertė­jams ir vi­siems, be­si­do­min­tiems so­cia­ li­ne dia­lek­to­lo­gi­ja, su­bkultūrų kal­ ba ir pan. Kai ku­rie da­ly­kai yra uni­ kalūs: lie­tu­vių ki­šen­va­gių žar­go­nas dar ne­bu­vo sis­te­miš­kai ap­ra­šy­tas. – Ku­rie žod­žiai ar fra­zeo­lo­giz­ mai jums pa­čiam pa­ti­ko la­biau­ siai? – Įspūdin­ga fra­zeo­lo­gi­ja: ap­siim­ ti pa­ra­vo­zu – „pri­siim­ti sau už vi­ sus ki­tus nu­si­kal­timą“, už­suk­ti las­tus – „suim­ti“, pra­si­suk­ti ant kry­tos – „būti nu­teis­tam laisvės at­ėmi­mu už­ da­ruo­ju re­ži­mu“, pa­da­ry­ti ko­jas – „su­ras­ti, kas per­neštų raš­telį, siun­tinį zo­no­je“, bom­bin­ti ka­ro­sus – „api­ plėšti“, pa­kel­ti ant fa­ke­lo – „če­fy­ rui už­vi­rin­ti ge­le­žinį puo­delį van­ dens pa­de­gus tau­kuotą sku­durą“ ir kt.

5

pirmADIENIS, rugsėjo 17, 2012

miestas

Gur­ma­nus pa­kvietė Nar­vy­diš­kio dva­ras

Jau­ki ap­lin­ka, šei­mi­ninkų sve­tin­gu­mas ir išs­kir­ti­nis dėme­sys ko­ ky­biš­kam mais­tui. Šir­vintų ra­jo­ne vaiz­din­go­je vie­tovė­je įsikūręs Nar­vy­diš­kio dva­ras pa­si­ti­ko gur­manų gil­di­jos na­rius bei sve­čius. And­re­jus Žu­kovs­kis a.zukovski@diena.lt

Penk­ta­die­nio va­karą Lie­tu­vos Did­ žio­sios Ku­ni­gaikš­tystės lai­kus me­ nan­tis dva­ras su­laukė gau­saus sve­ čių būrio. Į va­ka­rienę taip pat at­vy­ko vers­ li­nin­kai Edi­ta ir Ar­vy­das Ra­kaus­kai, žur­na­lo „Ge­ras sko­nis“ vy­riau­sio­ ji re­dak­torė Ra­sa Šče­po­nienė, „Vi­ čiūnų“ įmo­nių grupės sa­vi­nin­kas Vis­val­das Ma­ti­jo­šai­tis su su­tuok­ ti­ne Ire­na, Vla­di­mi­ro Ro­ma­no­ vo fon­do di­rek­torė Jo­li­ta Kai­rienė, pre­zi­den­to Al­gir­do My­ko­lo Bra­ zaus­ko duktė Aud­ronė Uso­nienė. Va­ka­rienės pra­džio­je bu­vo pa­ tiek­ta ga­ruo­se virtų žąsų ke­penė­ lių pa­šte­to su mėlynė­mis ir ru­ giagė­lių žied­la­piais. Po jų – le­do Me­niu: dva­re sve­čių laukė išs­kir­ti­niai pa­tie­ka­lai ir ge­riau­sias šam­pa­nas. rūku ap­gaub­ta rau­do­no­jo tu­no filė Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vaitės nuo­tr. su ža­lio­sios cit­ri­nos ir ža­liųjų ait­

R

riųjų pa­prikų dribs­niais, keptų se­ zamų ir vis­kio pa­da­žu. Šis gur­ma­ niš­kas de­li­ka­te­sas bu­vo pa­tiek­tas ant švie­žios miš­ko sa­ma­nos.

Ruo­šiant pa­tie­ka­lus at­si­spindė­jo ir senų­ jų laikų ba­jo­riš­ka di­ dybė bei gebė­ji­mas eg­zo­ti­nius pro­duk­tus har­mo­nin­gai de­rin­ti su vie­tos gėrybė­mis. Šiuos pa­tie­ka­lus ra­gau­ti bu­vo siū­lo­ma už­si­ge­riant išs­kir­ti­niais „Meu­nier“ šam­pa­nais. Ruo­šiant pa­tie­ka­lus at­si­spindė­ jo ir senųjų laikų ba­jo­riš­ka di­dybė bei gebė­ji­mas eg­zo­ti­nius pro­duk­ tus har­mo­nin­gai de­rin­ti su vie­tos

gėrybė­mis. Tik prie Nau­jo­sios Ze­ lan­di­jos krantų gy­ve­nan­čių ko­ra­li­ nių žuvų filė bu­vo pa­tiek­ta su mūsų miškų au­ga­lais – kiš­kio kopūs­tais. O štai pa­tie­kalą puo­šian­tys beržų la­pai, Dzūki­jos miš­kuo­se užaugęs ba­ra­vy­kas ir lie­tu­viš­kas bu­rokė­lis pui­kiai derė­jo su Nau­jo­sios Ze­lan­ di­jos chi­me­ros filė. De­ser­tui bu­vo pa­si­ūly­tas švie­žių mangų ir ait­riųjų pi­pirų šer­be­tas, ap­gaub­tas ru­dens žie­dais ir vėsia miš­ko mig­la. Dau­gu­ma su­si­rin­ku­siųjų yra „Chai­ne des Ro­tis­seurs“ – gur­manų, gast­ro­nomų gil­di­jos Lie­tu­vo­je – na­ riai. Tai mais­to ži­no­vai bei ku­li­na­ri­ jos pro­fe­sio­na­lai – virė­jai, vieš­bu­čių, res­to­ranų dar­buo­to­jai bei sa­vi­nin­kai, gėrimų ži­no­vai ir mėgėjai. Per per­trauką sve­čių laukė staig­ me­na – vie­no­je iš dva­ro sa­lių pri­ sta­ty­ta bran­gak­me­nių eks­pertės Al­mos Du­dienės ko­lek­ci­ja.

UAB „Vilniaus vandenys“

Kalkių baubas – ar jis baisus? Stasys Paliepis Kiekvienas žino dvi pagrindines vandens ypatybes – jis yra šlapias ir skystas. Su tuo niekas nesiginči­ ja. Dar vanduo gali būti kietas ar­ ba minkštas. Tai priklauso nuo jo sudėties: jei vanduo nedistiliuo­ tas (visiškai grynas ir be menkiau­ sių priemaišų), jame ištirpę kalcio, magnio hidrokarbonatai ir kitos medžiagos suteikia jam skirtingas fizikines ir chemines ypatybes.

Kai kas nemėgsta kieto vandens, priskiria jam įvairių – būtų ar ne­ būtų – ypatybių. Tačiau kieta­ me vandenyje minėtų medžiagų (kalcio, magnio ir kitų) yra dau­ giau. Pasaulio sveikatos organiza­ cija (PSP) teigia, kad geriant tokį vandenį mažiau sergama krauja­ gyslių ir širdies ligomis. Tai nepa­ tvirtinta, nes nežinoma, kokie me­ chanizmai lemia šį procesą, tačiau statistika tokia. Paprasčiau pati­ krinti, – ir vėlgi su tuo niekas ne­ siginčija, – kad iš kaitinamo kieto vandens išsiskiria kalkės. Sklan­ do mitai, kad kalkės kenkia mūsų namų pagalbininkams – skalbimo mašinoms, virduliams, vandens šildytuvams, drėkintuvams, inda­ plovėms, šildymo ar laistymo sis­ temoms, ir net gadina sveikatą. Kiek teisybės, o kokiomis kalbomis tikėti nevertėtų, kalbamės su chemi­ nės laboratorijos „Vandens tyrimai“ direktoriumi Valdu Šimčiku. – Pone Valdai, kokį vandenį geriame Vilniuje? O kokį turėtume gerti? – PSO yra nustačiusi tam tikras ribas, kiek mineralinių medžiagų (kalcio ir magnio hidrokarbonatų bei kitų) turėtų būti geriamaja-

me vandenyje. Anksčiau buvo daugiausia kalbama apie ribas, kurių viršyti nevalia, tačiau dabar jos galioja tik kenksmingoms medžiagoms. Dabar PSO prakalbo apie apatines ribas – kiek mažiausiai vandenyje turi būti įvairių ištirpusių medžiagų, kad vanduo būtų naudingas organizmui. Taip pat apskaičiuotas optimalus įvairių šių medžiagų kiekis vandenyje, kurį su geriamuoju vandeniu turėtume gauti kasdien. Džiugu žinoti, kad būtent šiems rodikliams itin artimą vandenį vartojame sostinėje. – Ar vanduo gali būti per daug švarus? Negi jis kenkia? – Taip, per švarus vanduo gali būti. Jis toks tampa, kai distiliuojamas, filtruojamas įvairiomis ypatingomis metodikomis (pavyzdžiui, pagrįstomis nanotechnologijomis, dejonizacija, membraniniu filtravimu ir kita), veikiant elektros srove. Toks vanduo ne tik neduoda organizmui jokios naudos, bet netgi jam gali būti smarkiai žalingas – jis išplauna reikalingus mineralus iš mūsų kūno. Tai paaiškinti labai paprasta: vanduo sudaro didžiąją mūsų organizmo masės dalį. Jo yra kiekvienoje ląstelėje, o šiame vandenyje yra ištirpusių įvairiausių gyvybiškai svarbių medžiagų. Jei į organizmą patenka gryno vandens, be jokių ištirpusių medžiagų, šios medžiagos per ląstelių sieneles – membranas – iškeliauja ir pasišalina iš organizmo. Tai atsiliepia sveikatai: tarkim, pritrūkus kalcio, jo pirmiausia „pasiskolinama“ iš dantų, tada – iš kaulų. Kai šios medžiagos sumažėja, silpnėja dantys ir retėja kaulai. Kasdien tu-

Svarbu: nustatyta, kad per daug švarus vanduo neduoda jokios naudos žmogaus organizmui, o kartais ga-

li būti net žalingas.

rime išgerti bent 2–2,5 litro vandens ir normaliai su juo galime gauti nuo 10 iki 20 proc. mineralinių medžiagų paros normos. Labai greitai tai galima pastebėti filtruotą ar distiliuotą vandenį naudojant akvariume: jame gyvenančioms žuvelėms ima krypti stuburai, normaliai neveikia vestibulinės funkcijos, nyksta augalai. Beje, minkštas vanduo nėra be priemaišų. Minkštinant vandenį, iš jo pašalinami kalcis ir magnis (kurie, kaip minėta, nulemia techninį vandens kietumą), tačiau į jį patenka natrio. Didelės natrio koncentracijos taip pat gali sukelti negalavimų: jis kenkia nėščioms moterims ir mažiems vaikams, sunkina kalio, taip reikalingo širdies darbui, pasisavinimą. – O kaip su kalkėmis? Matome, kiek jų susikaupia arbatinuke. Ar jos nusėda ir mūsų kūne? – Na, tiems žmonėms, kurie skiriasi nuo arbatinuko, tai tikrai nekenkia. O jei rimtai, kalkės organizme niekur nenusėda, ir kraujagyslių kalkėjimas su tuo neturi absoliučiai nieko bendro. Kalbant moksliškai, kaitinant vandenį, jame esantys hidrokarbonatai skyla ir pasklinda visame vandens tūryje. Kadangi arbatą ar kavą

UAB „Vilniaus vandenys“ archyvo nuotr.

plikome ką tik užvirusiu vandeniu, visas jame esančias medžiagas išgeriame. Tik jos visiškai nekenksmingos. Net ir tos pačios kalkės yra sėkmingai suskaidomos skrandyje ir pasisavinami reikalingi elementai. O grėsmės tiek pat, kiek atsikandus kreidos ar prarijus smėlio. Na, o arbatinuke likusios ištirpusios medžiagos sudaro naujus, netirpius junginius, kurie kalkių pavidalu nusėda ant indo sienelių, tad pasišalina iš vandens. Virintas ir atšaldytas vanduo nebeturės didžiosios dalies vertingų medžiagų. Taigi, nebūkite arbatinukais – nebijokite gerti paprasčiausio vandens tiesiai iš čiaupo. – Na, o koks kalkių poveikis buitinei technikai? – Tiesa, technika labiau „mėgsta“ grynesnį ar minkštesnį vandenį, kuriame mažiau ištirpusių magnio ir kalcio, sudarančio kalkes. Tačiau Vilniuje vanduo yra vidutinio kietumo, tad pernelyg nerimauti nėra dėl ko. Kita vertus, beveik visi skalbiamieji milteliai sudėtyje turi minkštiklio, stabdančio netirpių junginių susidarymą. Taip pat galima naudoti silpnas rūgštis, kad ir citrinos, kurios kalkes paprasčiausiai suardo, o vanduo – išplauna. Tiesą pasakius, dažniau apnašų buitinėje

technikoje susidaro netinkamai jas ekploatuojant. Pavyzdžiui, skalbimo mašinose, nuolat skalbiant labai žemoje temperatūroje, susidaro neištirpusio muilo apnašų. Tik jos nėra labai žalingos. Turiu vieną pavyzdį iš gyvenimo: namie sugedus mano senutei skalbimo mašinai, atvykusio meistro paprašiau man parodyti šildymo elementą. Pasirodo, kad tai buvo bene švariausia dalis visoje skalbimo mašinoje! – Ką patartumėte vilniečiams: kokį vandenį gerti, ko vengti? – Visų pirma, reikėtų stengtis atsirinkti, kuo tikėti, o kokią informaciją vertinti atsargiai. Dabar internete galima rasti informacijos bet kokia tema, PSO puslapyje pateikiama pati išsamiausia ir patikimiausia informacija dauguma dominančių, net ir kasdienių, klausimų. Galiausiai rekomenduoju niekur neperlenkti lazdos. Viskas gyvenime turi būti daroma su saiku. Per daug vandens išgerti taip pat įmanoma, kaip ir į organizmą mėginti prigrūsti kokių nors kitų medžiagų. Galite būti tikri dėl vieno dalyko: Lietuvoje centralizuotai tiekiamu vandeniu galime didžiuotis ir drąsiai gerti jį, nieko papildomai nedarę.

6

pirmADIENIS, rugsėjo 17, 2012

nuomonės

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Bend­ri­ja ar bend­rovė? Min­dau­gas Ste­po­na­vi­čius

Tei­si­nin­kas, tink­la­raš­čio www.blo­ga­bend­ri­ja.lt au­to­rius

N Ka­da įvyks vi­zi­tas? Valentinas Beržiūnas

P

re­z i­d entė Da­l ia Gry­b aus­k aitė pa­reiškė: „Dujų kai­nos vi­s a­d a pri­k lausė nuo Ru­s i­jos va­dovų“. Lo­g iš­kai mąstant, nuo Lie­t u­vos va­dovų dujų kai­na vi­siš­kai ne­prik­lau­so? Tie­sa, šis pamąs­ty­mas – vi­sai ne apie dujų kai­nas. Ener­ge­ti­ka – to­li gra­žu ne svar­biau­ sias Lie­tu­vos ir Ru­si­jos san­ty­k ių as­pek­tas. Tad šis pamąs­ty­mas yra apie Lie­tu­vos už­ sie­n io po­l i­t iką, tiks­l iau, san­t y­k ius su kai­ my­nais. Įsi­vaiz­duo­k i­me, kad ko­k ių nors Jung­ti­nių Ame­r i­kos Vals­t ijų pre­z i­den­t as dau­g iau nei de­š imt­metį ne­v yks­t a į, pa­v yzd­ž iui, Mek­siką. Ar­ba dar ge­riau – Prancū­zi­jos pre­ zi­den­tas ne­v yks­ta į Vo­k ie­t iją, Vo­k ie­t i­jos kanc­le­r is(-rė) į Prancū­z iją, Did­ž io­sios Bri­ ta­n i­jos prem­je­ras į JAV ir t. t. Dau­g iau nei de­šimt metų!

Ru­si­jai san­ty­kiai su Lie­tu­va ne to­kie svarbūs, kaip Lie­tu­vai su Ru­si­ja. Ste­bint Lie­tu­vos už­sie­nio po­li­ti­kos vi­ra­žus, at­v i­rai kal­bant, ky­la la­bai daug klau­simų. Ta­čiau vie­nas klau­si­mas vis ne­duo­da ra­ mybės – kodėl Lie­tu­vos ir Ru­si­jos va­do­vai ne­b end­rau­ja tar­pu­s a­v y­je. Kiek ži­no­ma, ka­rinės pa­reng­ties tarp abiejų ša­lių nėra... Dip­lo­ma­ti­niai san­ty­k iai ne­nut­rauk­ti... Iš esmės, tai klau­si­mas abiejų ša­l ių dip­lo­ ma­tams. Sun­ku, ži­no­ma, pa­sa­ky­ti, kas nuo­ lat trik­do aukš­čiau­sio ly­gio dia­logą... Gal ka­ da nors vis­kas paaiškės? Ta­čiau ga­l i­ma šio­je vie­to­je drąsiai pa­sa­ky­ ti, kad Ru­si­jai san­ty­k iai su Lie­tu­va ne to­k ie svarbūs, kaip Lie­t u­vai su Ru­si­ja. Dėl šios prie­ž as­t ies abiejų ša­l ių va­dovų su­si­t i­k i­ mas tu­r i įvyk­ti. Ir kuo sku­biau. Jei bai­m i­na­ma­si, kad toks vi­z i­tas ne­duos pra­k tinės nau­dos, tai būtų bent jau sim­ bo­l i­n is ges­t as, ku­r is galėtų tap­t i sva­r iu pa­g rin­du konst­r uo­t i to­les­n ius abiejų ša­ lių ry­šius. Šiuo at­ve­ju, jei kam ir at­ro­do, kad šis pamąs­ ty­mas – „pa­dų rusų Iva­nui lai­ž y­mas“, to­k io po­būdžio ar­g u­men­tai ne tik sto­ko­ja pa­ grįstu­mo, ta­čiau ir svei­kos nuo­vo­kos. Nes­var­bu, ko­k ia yra Ru­s i­j os ir Lie­t u­vos san­t y­k ių būklė (dar būtų ga­l i­ma pa­s i­g in­ čy­t i, kas dėl to­k ių san­t y­k ių iš tiesų kal­ tas), lig­š io­l i­n iai san­t y­k iai pri­va­lo būti ko­ re­g uo­ja­m i. O be abiejų ša­l ių aukščiausių va­dovų su­si­ ti­k i­mo tai ne­į ma­no­ma.

ag­rinė­da­mi naująjį Dau­gia­bu­čių gy­ ve­namųjų namų ir ki­tos pa­skir­ties pa­statų sa­vi­ninkų bend­rijų įsta­ tymą pa­ste­bi­me nu­kry­pimą nuo pir­minės bend­rijų idė­jos – ga­li­mybės pa­tiems na­mo gy­ven­to­jams rūpin­tis sa­vo tur­tu. Nau­ ja­me įsta­ty­me at­ve­ria­mos ga­li­mybės bend­ri­ jas pa­vers­ti dau­ge­lio namų jun­gi­niu, nie­kuo ne­si­ski­rian­čiu nuo bend­rovės. Gal tik val­do­ mo dar sun­kiau ir ne­skaid­riau. Pir­miau­sia, būti­na at­kreip­ti dėmesį, kad nau­jas įsta­ty­mas įtvir­ti­na ga­li­mybę steig­ ti tiek vie­no, tiek ke­lių dau­gia­bu­čių namų bend­ra­tur­čius vie­ni­jan­čią bend­riją, ne­prik­ lau­so­mai nuo to, ar šie na­mai tar­pu­sa­vy­je su­ si­ję, ar ga­li eg­zis­tuo­ti sa­va­ran­kiš­kai. Tai be­ne pa­grin­dinė įsta­tymų leidė­jo klai­ da. Toks did­žiųjų bend­rijų pir­mi­ninkų nu­ lem­tas ne­to­lia­re­giš­ku­mas tik­rai ne­pri­sidės prie tin­ka­mos dau­gia­bu­čių namų bend­ro­jo nau­do­ji­mo ob­jektų prie­žiū­ros or­ga­ni­za­vi­mo. Prak­ti­ka ro­do, kad dau­giau nei vieną dau­gia­ butį namą jun­gian­čio­se bend­ri­jo­se ir yra dau­ giau­sia pa­žei­dimų, nes dėl di­de­lio bend­ri­jos na­rių skai­čiaus sun­ku už­tik­rin­ti efek­ty­vią bend­ri­jos val­dy­mo or­ganų kont­rolę, šauk­ti bend­ri­jos na­rių su­si­rin­ki­mus ir juo­se efek­ ty­viai spręsti rūpi­mus klau­si­mus. Įsi­senė­ju­sių bend­rijų val­dy­mo pro­blemų ne­padės išspręs­ti ir įsta­ty­me nu­ma­ty­ta ga­li­ mybė tam tik­rus spren­di­mus dėl na­mo bend­ ro­jo nau­do­ji­mo ob­jektų prie­žiū­ros ir val­dy­mo priim­ti įga­lio­ti­nių su­si­rin­ki­me, nes, bend­ri­jos įga­lio­ti­niais ta­pus bend­ri­jos pir­mi­nin­ko at­ žvil­giu pa­lan­kiai nu­si­tei­ku­siems as­me­nims, ei­li­niai bend­ri­jos na­riai ap­skri­tai būtų nu­ša­ lin­ti nuo bet ko­kių spren­dimų pri­ėmi­mo. Įtvir­ti­nus ga­li­mybę steig­ti ke­lis dau­gia­bu­ čius na­mus vie­ni­jan­čią bend­riją, tin­ka­mai ne­įver­tin­tos ap­lin­kybės, kad to­kių bend­rijų stei­gi­mas ir eg­zis­ta­vi­mas iš esmės prie­šta­ rau­ja ta­me pa­čia­me įsta­ty­me įtvir­tin­tiems bend­rijų stei­gi­mo tiks­lams. Ci­vi­li­nio ko­dek­ so nor­mos nu­ma­to, kad bu­to ar ki­tos pa­tal­ pos dau­gia­bu­čia­me na­me sa­vi­nin­kas yra tik konk­re­taus gy­ve­na­mo­jo na­mo bend­ro­jo nau­ do­ji­mo ob­jektų bend­ra­tur­tis. Natū­ra­lu, kad to­kiu at­ve­ju bu­to sa­vi­nin­kas ne tik ne­tu­ri tei­si­nio suin­te­re­suo­tu­mo dėl ki­to bend­ri­jai pri­klau­san­čio na­mo bend­ro­jo nau­do­ji­mo ob­jektų prie­žiū­ros ir val­dy­mo, bet net ir ne­tu­ri teisės priim­ti spren­di­mus dėl to­ kio jam ne­prik­lau­san­čio tur­to val­dy­mo, nau­ do­ji­mo ar dis­po­na­vi­mo. Ky­la klau­si­mas, ar bu­vo įsi­gi­lin­ta į įsta­ty­ mu reg­la­men­tuo­ja­mus tei­si­nius san­ty­kius ir jų pa­da­ri­nius. Lie­ka lauk­ti, kol įsta­ty­mo pa­ grin­du su­si­kurs dar ne vie­na nee­fek­ty­viai val­do­ma bend­ri­ja, ku­rios na­riai bus abe­jin­ gi sprend­žiant jiems ne­prik­lau­san­čio tur­to prie­žiū­ros klau­si­mus ir mo­kan­tys mo­kes­čius už ki­to dau­gia­bu­čio gy­ve­na­mo­jo na­mo bend­ ro­jo nau­do­ji­mo ob­jektų prie­žiūrą. Įsta­ty­mas taip pat nu­sta­to, kad bend­ri­jos stei­gia­ma­sis su­si­rin­ki­mas pri­va­lo būti pro­to­ ko­luo­ja­mas. Sie­kiant iš­veng­ti daž­nos si­tua­ci­ jos, kai sa­vi­ninkų var­du su­si­rin­ki­me spren­di­

Pas­ta­bos: spe­cia­lis­tai pa­brėžia, kad nau­ja­me Dau­gia­bu­čių gy­ve­namųjų namų ir ki­tos

pa­skir­ties pa­statų sa­vi­ninkų bend­rijų įsta­ty­me yra ne­ma­žai spragų.

mus prii­ma as­me­nys, ne­tu­rin­tys nuo­sa­vybės na­me, nu­sta­to­mi rei­ka­la­vi­mai, ko­kie konk­re­čiai as­mens duo­me­nys tu­ri būti pa­tei­kia­mi su­si­rin­ ki­mui, ir nu­ro­do­mi jo pro­to­ko­le. At­siž­vel­giant į tai, kad su­si­rin­ki­mo da­ly­vių sąra­šas yra bend­ri­ jos stei­gi­mo do­ku­men­tas, sąra­šo ati­tiktį teisės ak­tams pri­va­lo pa­tvir­tin­ti no­ta­ras. Taip turėtų su­mažė­ti at­vejų, kai spren­di­mai dėl bend­ri­jos stei­gi­mo prii­ma­mi ne na­mo bend­ra­tur­čių, bet kitų bal­so teisės ne­tu­rin­čių as­menų bal­sais. Nau­ja­me įsta­ty­me de­ta­liau reg­la­men­tuo­ ja­ma bend­ri­jos reor­ga­ni­za­vi­mo tvar­ka. Kaip ir anks­čiau, nu­ma­to­ma ga­li­mybė bend­ri­jai jung­tis su ki­to­mis bend­ri­jo­mis ar būti skai­ do­mai į ma­žes­nes bend­ri­jas, ta­čiau įsta­ty­ mas aiš­kiai įtvir­ti­na, kad ini­cia­ty­vos pa­da­ly­ti bend­riją teisę tu­ri ne ma­žiau kaip ket­vir­ta­ da­lis no­rin­čio at­si­skir­ti dau­gia­bu­čio na­mo bend­ra­tur­čių. Tam, kad būtų ati­da­ly­ta bend­ ri­ja, pir­miau­sia tu­ri būti prii­ma­mas spren­di­ mas dėl nau­jos bend­ri­jos stei­gi­mo. To­kiu at­ ve­ju stei­giant bend­riją įsta­ty­mas ne­rei­ka­lau­ja ini­ci­juo­ti bend­ri­jos stei­gi­mo pro­cedū­ros.

Did­žiųjų bend­rijų pir­mi­ninkų nu­lem­tas ne­to­lia­re­giš­ku­ mas ne­pri­sidės prie tin­ka­ mos dau­gia­bu­čių bend­ro­jo nau­do­ji­mo ob­jektų prie­žiū­ros or­ga­ni­za­vi­mo. Įsta­ty­mas nu­sta­to konk­re­čius ter­mi­nus, per ku­riuos turėtų būti pra­neš­ta apie priim­tus spren­di­mus dėl bend­ri­jos ati­da­li­ji­mo bei pa­ reng­tos bend­ri­jos reor­ga­ni­za­vi­mo sąly­gos. Ne­ pai­sant įsta­ty­me de­ta­liau reg­la­men­tuo­ja­mos bend­ri­jos reor­ga­ni­za­vi­mo pro­cedū­ros, tikė­ti­ na, kad šios įsta­ty­mo nuo­sta­tos ir to­liau ne­bus pla­čiai tai­ko­mos pra­kti­ko­je. De­ja, įsta­ty­mas pa­ lie­ka ne­ma­žai ga­li­my­bių bend­ri­jos, nuo ku­rios at­si­ski­ria­ma, pir­mi­nin­kui truk­dy­ti tin­ka­mai įvyk­dy­ti reor­ga­ni­za­ciją. Dėl pir­mi­nin­kams su­ teiktų įga­lio­jimų la­bai re­tas bend­ri­jos reor­ga­ni­ za­vi­mas ga­li baig­tis tai­kiai, ne­įsi­ki­šus teis­mui. Įsta­ty­mas iš esmės nu­ma­to tik ga­li­mybę bend­riją skai­dy­ti į at­ski­ras tam tiks­lui įsteig­

Artū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

tas bend­ri­jas, ne­nu­ma­tant, kaip bend­ri­jai pri­ klau­san­čio na­mo bend­ra­tur­čiai galėtų at­si­sa­ ky­ti bend­ri­jos ir pa­si­rink­ti kitą iš ga­limų na­mo bend­ro­jo nau­do­ji­mo ob­jektų formų, t. y. su­ da­ry­ti na­mo jung­tinės veik­los su­tartį ar kreip­ tis į sa­vi­val­dybę dėl na­mo ad­mi­nist­ra­to­riaus sky­ri­mo. Tei­si­nio reg­la­men­ta­vi­mo ir teismų pra­kti­kos šiuo klau­si­mu pra­ktiš­kai nėra, todėl bend­ri­jai pri­klau­san­čių namų bend­ra­tur­čiai, ne­pa­ten­kin­ti pa­si­rink­tu bend­ro­jo nau­do­ji­mo ob­jektų val­dy­mu, daž­nai ne­si­ryž­ta pa­nai­kin­ ti bend­ri­jos, kad ir ko­kia ji būtų ne­priim­ti­na. Įver­ti­nus tai, kad būtent dau­gia­bu­čio gy­ve­ na­mo­jo na­mo butų ir kitų pa­talpų sa­vi­nin­kai įga­lio­ti spręsti vi­sus na­mo bend­ro­jo nau­do­ji­ mo ob­jektų val­dy­mo, nau­do­ji­mo ir prie­žiū­ros klau­si­mus, įsta­tymų leidė­jo ap­lai­du­mas ne­ turėtų už­kirs­ti ke­lio bend­ra­tur­čiams pa­si­nau­ do­ti jiems su­teik­ta tei­se – pa­si­rink­ti jų in­te­ re­sus la­biau­siai ati­tin­kan­čią na­mo bend­ro­jo nau­do­ji­mo ob­jektų val­dy­mo formą. Įsta­ty­mas vie­toj ga­li­mybės at­si­skir­ti nuo bend­ra­tur­čių in­te­re­sus pa­žeid­žian­čios bend­ ri­jos pa­pil­dy­tas nuo­sta­to­mis, leid­žian­čio­mis na­mo, ku­ria­me nėra bend­ri­jos, butų ir kitų pa­talpų sa­vi­nin­kams pri­si­jung­ti prie jau vei­ kian­čios bend­ri­jos. Šiuo at­ve­ju tam tu­ri bū­ ti prii­ma­mas no­rin­čių pri­si­jung­ti sa­vi­ninkų spren­di­mas ir su jau vei­kian­čia bend­ri­ja su­da­ ro­ma pri­si­jun­gi­mo su­tar­tis. Įsta­tymų leidė­jas, siek­da­mas iš­veng­ti bea­to­dai­riš­ko naujų dau­ gia­bu­čių gy­ve­namųjų namų pri­jun­gi­mo prie vei­kian­čios bend­ri­jos, nu­matė rei­ka­la­vimą, kad vi­sos pri­si­jun­gi­mo su­tar­tys pri­va­lo būti pa­tvir­tin­tos vei­kian­čios bend­ri­jos na­rių su­si­ rin­ki­me. Taip už­kirs­ta ga­li­mybė bend­rijų pir­ mi­nin­kams plėsti pri­žiū­rimų namų skai­čių ir pa­si­di­din­ti gau­na­mas pa­ja­mas. Ne­nu­ma­tant tvar­kos, kaip turėtų būti or­ ga­ni­zuo­ja­mas at­si­sky­ri­mas nuo did­žiųjų bend­rijų pa­si­ren­kant kitą na­mo bend­ro­jo nau­do­ji­mo ob­jektų val­dy­mo formą, bea­to­ dai­riš­kas did­žiųjų bend­rijų kūri­mo­si ska­ti­ ni­mas nea­be­jo­ti­nai atei­ty­je ga­li su­lauk­ti ir nei­giamų pa­da­ri­nių. Ko­men­tarų se­ri­jos au­to­rius – tei­si­nin­kas, tu­rin­tis ke­le­rių metų DNSB kon­sul­ta­vi­mo pa­tirtį.

Tęsi­nys. Prad­žia „Vil­niaus die­nos“ 211 nu­me­ry­je. Bus dau­giau.

Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone. karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt „Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Diena Media News“ L.e.p. vyriausiasis redaktorius Alvydas Staniulis

„Vilniaus dienos“ VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386 „VILNIAUS DIENOS“ VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJAI: Stasys Gudavičius – 219 1371 Ignas Jačauskas – 219 1372 MIESTAS: Rūta Grigolytė – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391

LIETUVA: Justinas Argustas – 219 1381 EKONOMIKA: Jolita Mažeikienė (redaktorė) – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387 SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Mantas Stankevičius – 219 1383

Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 5500.

767

ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Margarita Vorobjovaitė – 219 1384

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3655, 261 3659, 261 3654, 261 3000, 261 9655, 279 1370 faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS: 261 3653 PRENUMERATOS SKYRIUS: 261 1688 PLATINIMO TARNYBA: 261 1688

7

pirmADIENIS, rugsėjo 17, 2012

lietuva diena.lt/naujienos/lietuva

Pri­pa­ži­no pa­stan­gas Tva­ri bend­rovės „For­tum“ veik­ la bu­vo pri­pa­žin­ta tarp­tau­ti­niu mas­tu.

Pa­sau­li­nia­me „Car­bon Disc­lo­ su­re Lea­ders­hip In­dex“ (CDLI) rei­tin­ge „For­tum“ ga­vo re­kor­ diš­kai di­delį taškų skai­čių – 98 iš 100 ga­limų taškų. Taip pat „For­tum“ jau de­šim­tus me­tus iš eilės įtrau­kia­ma į „Dow Jo­ nes“ pa­sau­li­nio tva­ru­mo in­dek­ so (DJSI) sąrašą. Pabrė­žia­ma, kad „For­tum“ re­zul­ta­tai ypač pa­gerė­jo so­cia­ linės at­sa­ko­mybės sri­ty­je. Pa­sak „For­tum“ vyk­do­mo­sios kor­po­ra­ci­nių san­ty­kių ir stra­te­ gi­jos vi­cep­re­zi­dentės An­ne Bru­ ni­los, tva­ru­mas yra „For­tum“ stra­te­gi­jos pa­grin­das. „Ne­pai­ sant vy­rau­jan­čio eko­no­mi­nio nuo­smu­kio, tva­ru­mas bei kli­ma­ to kai­tos ma­ži­ni­mas ir to­liau bus va­ro­mo­ji bend­rovės veik­los jėga. „For­tum“ kaip darb­davė ir in­ves­ tuo­to­ja at­lie­ka svarbų vaid­menį rūpin­da­ma­si vie­tos ge­ro­ve. Man ma­lo­nu, kad mūsų dar­bas so­cia­ linės at­sa­ko­mybės sri­ty­je bu­vo įver­tin­tas“, – kalbė­jo A.Bru­ni­la. Pa­ly­gin­ti su pra­ėju­sių metų DJSI įver­ti­ni­mu, „For­tum“ vir­ ši­jo lūkes­čius ke­lio­se so­cia­linės at­sa­ko­mybės sri­ty­se, t. y. dar­bo pra­kti­kos bei suin­te­re­suotų ša­ lių įsit­rau­ki­mo.

An­ne Bru­ni­la:

Ne­pai­sant vy­rau­jan­ čio eko­no­mi­nio nuo­smu­kio, tva­ru­mas bei kli­ma­to kai­tos ma­ ži­ni­mas ir to­liau bus va­ro­mo­ji bend­rovės veik­los jėga. „For­tum“ re­zul­ta­tai taip pat la­bai pa­gerė­jo ir sprend­žiant bio­lo­ginės įvai­rovės bei kli­ma­ to klau­si­mus. 2012 m. rugpjū­ tį OAO „For­tum“ veik­la Ru­si­ jo­je bu­vo ser­ti­fi­kuo­ta pa­gal ISO 14001 stan­dar­tus. Dėl šios prie­ žas­ties „For­tum“ ser­ti­fi­ka­vi­mo ly­gis pa­ki­lo iki 95 pro­c. „For­ tum“ san­ty­kių su klien­tais val­ dy­mas, eko­no­minės veik­los re­ zul­tatų ver­ti­ni­mas ir ro­dik­lių sis­te­ma bu­vo įver­tin­ti kaip ge­ riau­si sa­vo pra­monės ša­ko­je. „For­tum“ – vie­nin­telė Šiau­ rės ša­lių ener­ge­ti­kos bend­rovė, įtrauk­ta į „DJSI World“ bei „CDLI In­dex“ rei­tin­gus. „DJSI World“ yra tva­ru­mo in­ dek­sas, su­kur­tas ver­ti­nant 2500 did­žiau­sių pa­sau­lio bend­ro­vių iš 58 sek­to­rių, vyk­dan­čių tva­ru­mo veiklą. 2012 m. į in­deksą bu­vo įtrauk­ta dar 340 bend­ro­vių. „CDLI In­dex“ rei­tin­ge pa­ ly­gi­na­ma 51-a pa­sau­lio bend­ rovė bei prie­monės, ku­rias jos nau­do­ja ko­vo­da­mos su kli­ma­ to pro­ble­mo­mis. „For­tum“ yra pir­mau­jan­ti ener­ge­ti­kos bend­ rovė Šiaurės Eu­ro­po­je, Ru­si­jo­je ir ki­to­se Bal­ti­jos jūros re­gio­no ša­ly­se. Ji ga­mi­na, tie­kia, par­ duo­da elektrą ir ši­lumą, tei­kia eks­pertų pa­slau­gas. VD inf.

Pi­lie­čiai į ne­būtį siun­čia jau ket­virtą šie­met re­fe­ren­du­ mo ini­cia­tyvą. Šį­ kart ne­pa­si­sekė sie­ kian­tiems nu­leis­ti kar­telę pri­va­lo­ma­ jam re­fe­ren­du­mui su­reng­ti.

Šnipš­tas: pa­tai­sy­ti ša­lies Kons­ti­tu­ciją sie­ku­si re­fe­ren­du­mo ini­cia­ty­vinė grupė su­rin­ko kiek ma­žiau nei 50

tūkst. gy­ven­tojų pa­rašų, todėl ir jis ne­įvyks.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Tarė „ne“ dar vie­nam re­fe­ren­du­mui Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

ko­mi­siją (VRK) re­fe­ren­du­mo ini­ cia­to­riai pri­sta­tys tre­čia­dienį.

Gy­ven­to­jai apa­tiš­ki

Pa­keis­ti norė­jo daug

Su­rink­ti 300 tūkst. gy­ven­tojų pa­ rašų re­fe­ren­du­mui ini­ci­juo­ti Lie­ tu­vo­je ne­įma­no­ma. Tuo šie­met įsi­ti­ki­no dar vie­na re­fe­ren­du­mo ini­cia­ty­vinė grupė, sie­ku­si keis­ti ša­lies Kons­ti­tu­ciją. Tris mėne­sius gy­ven­tojų pa­ra­šus rinkę Pen­si­ninkų ir Lie­tu­vos liau­ dies par­tijų at­sto­vai jau nu­lei­do ran­kas. Paaiškė­jo, kad pa­vy­ko su­ rink­ti ma­žiau nei šeš­ta­dalį rei­kia­mo pi­lie­čių pa­rašų skai­čiaus. Bent taip nu­rodė Vai­do­tas Pruns­kus, Lie­tu­ vos liau­dies par­ti­jos at­sto­vas, vie­ nas ini­cia­ty­vinės grupės na­rių. „Su­rin­ko­me tik­rai la­bai ne­daug. Ma­nau, iki 50 tūkst. Žmonės ga­na apa­tiš­ki to­kiems da­ly­kams, ne­no­ ri at­skleis­ti sa­vo as­mens duo­menų. Juo­ba va­sa­ra – ato­stogų me­tas. Be to, šie­met žlu­go ne vie­na re­fe­ren­ du­mo ini­cia­ty­va, tad žmonės žiū­ ri nei­gia­mai ir sa­ko: „Nėra pra­smės pa­si­ra­šy­ti, nes vis tiek ne­su­rink­si­ te“, – minė­jo V.Pruns­kus. Ka­zi­mi­ros Pruns­kienės par­ti­jos at­sto­vas nu­rodė, kad lėšų pa­rašų rin­ki­mo kam­pa­ni­jai Lie­tu­vos liau­ dies par­ti­ja ne­skyrė. Pa­rašų rin­ kimų la­pus į Vy­riau­siąją rin­kimų

Į ini­cia­ty­vinę grupę su­si­būrę Lie­ tu­vos pen­si­ninkų ir Lie­tu­vos liau­ dies par­tijų at­sto­vai rin­ko gy­ven­ tojų pa­ra­šus, kad būtų pa­keis­tas Kons­ti­tu­ci­jos 9 straips­nis ir ja­me nu­ma­ty­ta, jog „re­fe­ren­du­mas skel­ bia­mas, jei­gu jo rei­ka­lau­ja ne ma­ žiau kaip 100 tūkst. pi­lie­čių, tu­rin­ čių rin­kimų teisę“. Tai yra siek­ta tris­kart su­ma­žin­ti re­fe­ren­du­mui būtinų pi­lie­čių pa­rašų skai­čių. Be to, siū­ly­ta įtei­sin­ti re­fe­ren­du­ mus at­ski­ruo­se Lie­tu­vos vals­tybės te­ri­to­ri­jos ad­mi­nist­ra­ci­niuo­se vie­ ne­tuo­se. Esą jie turėtų būti skel­ bia­mi svar­biau­siais klau­si­mais, jei to rei­ka­lautų ne ma­žiau kaip penk­ ta­da­lis to ad­mi­nist­ra­ci­nio vie­ne­to te­ri­to­ri­jo­je nuo­lat gy­ve­nan­čių pi­ lie­čių, tu­rin­čių rin­kimų teisę. Ma­ža to, ini­cia­to­riai siekė re­fe­ ren­du­mu pa­pil­dy­ti Kons­ti­tu­ci­jos 58 straipsnį to­kia pa­tai­sa: „Pir­ma­lai­ kiai Sei­mo rin­ki­mai skel­bia­mi, jei re­fe­ren­du­mu to pa­rei­ka­lau­ja Lie­ tu­vos Res­pub­li­kos pi­lie­čiai. Nau­jo Sei­mo rin­ki­mai tu­ri būti su­reng­ ti ne vėliau kaip per tris mėne­sius nuo re­fe­ren­du­mo re­zul­tatų ofi­cia­ laus pa­skel­bi­mo.“

Jau ne pir­ma ini­cia­ty­va

Žlugęs Pen­si­ninkų ir Lie­tu­vos liau­ dies par­ti­jos ban­dy­mas su­reng­ ti re­fe­ren­dumą – šie­met jau ket­ vir­tas. Prieš kurį laiką rei­kia­mo skai­ čiaus pa­rašų su­rink­ti ne­pa­vy­ko prie­š ato­minę ener­ge­tiką pa­si­sa­ kan­tiems Li­no Bal­sio va­do­vau­ja­ miems ža­lie­siems, taip pat Ramū­ no Kar­baus­kio Vals­tie­čių ir ža­liųjų sąjun­gai. Pir­mie­ji skelbė su­rinkę vos 45 tūkst. pa­rašų, ant­rie­ji – 109 tūkst.

Šią va­sarą žlu­go ir po­li­ti­nio sam­ būrio TAIP ini­cia­ty­va su­reng­ti re­ fe­ren­dumą dėl Sei­mo na­rių skai­ čiaus suma­ži­ni­mo. Gy­ven­tojų pa­ra­šus rinkę Vil­niaus me­ro Artū­ro Zuo­ko bend­ra­žy­giai pa­skelbė, kad pa­vy­ko su­rink­ti vos treč­dalį rei­ kiamų pa­rašų – apie 123 tūkst. Ta­čiau Sei­mas šią va­sarą su­ti­ko priim­ti nu­ta­rimą dėl to, kad nau­ jo­jo Sei­mo rin­kimų dieną – spa­lio 14-ąją – būtų su­reng­tas pa­ta­ria­ ma­sis re­fe­ren­du­mas dėl ato­minės ener­ge­ti­kos atei­ties Lie­tu­vo­je.

Iki šiol su­reng­ta 10 re­fe­ren­dumų Nuo 1990 m. Lie­tu­vo­je iš vi­so įvy­ko re­fe­ren­du­mai de­š im­č ia klau­s imų. Bet sėkmin­gai baigė­si tik ke­t u­r i iš jų – tai gy­ven­tojų vi­suo­t inė ap­k lau­ sa dėl Lie­t u­vos ne­prik­lau­so­mybės, re­fe­ren­du­mai dėl so­v ietų ka­r iuo­ menės iš­ve­di­mo ir oku­pa­ci­jos pa­da­ ry­tos ža­los at­ly­g i­ni­mo, dėl Kons­ti­tu­ ci­jos pri­ėmi­mo, taip pat dėl Lie­tu­vos įsto­ji­mo į ES. Likę re­fe­ren­du­mai pa­skelb­t i ne­įvy­ ku­siais dėl per­ne­lyg men­ko da­ly­va­ vu­sių rinkėjų skai­čiaus ar­ba dėl to, kad siū­ly­tai nuo­sta­tai ne­bu­vo pri­ tar­ta. Tai re­fe­ren­du­mai dėl ne­teisė­to

pri­va­t i­za­vi­mo, nu­ver­t intų indė­l ių ir ak­cijų bei pa­žeis­tos teisė­sau­gos, dėl Sei­mo na­r ių skai­čiaus su­ma­ž i­n i­mo ir kai ku­r ių Sei­mo įga­l io­jimų pa­ko­ re­ga­v i­mo, „Ar kom­pen­suo­t i gy­ven­ tojų indė­lius tei­sin­gai pri­va­ti­zuo­jant vals­tybės turtą?“, dėl žemės par­da­vi­ mo už­sie­nie­čiams, dėl Ig­na­li­nos ato­ minės elekt­rinės dar­bo pra­tęsi­mo. Dar be­veik dvi de­šim­t is kartų ban­ dy­ta rink­t i pi­l ie­čių pa­ra­šus, ku­r iais būtų re­m ia­ma ini­cia­t y­va su­reng­t i re­fe­ren­du­mus įvai­r iais klau­si­mais. Ta­čiau nė kar­to ne­pa­v y­ko su­r ink­t i 300 tūkst. rinkėjų pa­rašų.

8

pirmADIENIS, rugsėjo 17, 2012

lietuva diena.lt/naujienos/lietuva

Ini­cia­ty­vos neat­ro­do pa­trauk­lios Ne­for­ma­lia­me ES fi­nan­sų mi­nist­ rų su­si­ti­ki­me Kip­re da­ly­va­vu­ si Lie­tu­vos fi­nan­sų mi­nist­rė Ing­ ri­da Ši­mo­ny­tė tei­gia, kad są­ly­ gos, ku­rio­mis ne eu­ro zo­nos ša­ lys kvie­čia­mos pri­si­jung­ti prie eu­rą įsi­ve­du­sių ša­lių ban­kus pri­ žiū­rė­sian­čios ins­ti­tu­ci­jos, yra ne­ pat­rauk­lios.

Kip­re vy­ku­sia­me ES fi­nan­sų mi­ nist­rų su­si­ti­ki­me, be pa­grin­di­nių klau­si­mų, svars­ty­tas pa­siū­ly­mas su­kur­ti bend­rą ban­kų prie­žiū­ros me­cha­niz­mą. Ja­me nu­ma­ty­ta, kad eu­ro zo­nos ban­kus pri­žiū­rės vie­na ins­ti­tu­ci­ja – Eu­ro­pos cent­ ri­nis ban­kas. „Są­ly­gos iš pir­mo žvilgs­nio tik­ rai at­ro­do vi­siš­kai ne­pat­rauk­lios, kad ku­ri nors ne eu­ro zo­nos vals­ ty­bė na­rė pri­si­jung­tų prie ši­tos sis­te­mos. Su­ti­ki­te, kad bū­tų ga­na keis­ta įsto­ti į kaž­ko­kį me­cha­niz­ mą, ku­ria­me tu ne­tu­ri jo­kios bal­ so tei­sės, ta­čiau ta­vo mo­kes­čių mo­kė­to­jai tu­ri pri­siim­ti spren­di­ mų – tarp jų ir fi­nan­si­nių – pa­da­ ri­nius“, – LRT ra­di­jui sa­kė I.Ši­ mo­ny­tė. „Iš tik­rų­jų vi­si šie da­ly­kai tu­ri bū­ti la­bai aiš­kiai at­sa­ky­ti ir la­bai aiš­kiai įvar­dy­ti. Ir nuo to, ži­no­ma, pri­klau­so ne eu­ro zo­nos vals­ty­bių na­rių no­ras ar ne­no­ras pri­si­jung­ti prie šio me­cha­niz­mo“, – dės­tė ji. I.Ši­mo­ny­tė sa­ko, kad spren­di­ mą dėl jun­gi­mo­si prie nau­jo da­ ri­nio Lie­tu­vos Vy­riau­sy­bė pa­teiks tik pa­ma­čiu­si ga­lu­ti­nį Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos (EK) siū­ly­mą. EK praė­ju­sią sa­vai­tę pa­tei­kė pa­siū­ly­mus, kaip su­kur­ti bend­rą Eu­ro­pos ban­kų są­jun­gą. Siū­lo­ma, kad ga­lu­ti­nė at­sa­ko­my­bė už spe­ cia­lias prie­žiū­ros už­duo­tis, su­si­ ju­sias su vi­sų eu­ro zo­nos ban­kų fi­nan­si­niu sta­bi­lu­mu, tek­tų Eu­ ro­pos cent­ri­niam ban­kui. Na­cio­

na­li­nės prie­žiū­ros ins­ti­tu­ci­jos ir to­liau vai­din­tų svar­bų vaid­me­nį vyk­dy­da­mos kas­die­nę prie­žiū­ rą ir reng­da­mos bei įgy­ven­din­ da­mos Eu­ro­pos cent­ri­nio ban­ko spren­di­mus. Eu­ro­pos cent­ri­nis ban­kas bū­ tų at­sa­kin­gas už kre­di­to įstai­gų veik­los lei­di­mus, ka­pi­ta­lo, fi­nan­ si­nio sver­to ir lik­vi­du­mo rei­ ka­la­vi­mų vyk­dy­mą bei fi­nan­si­ nių kong­lo­me­ra­tų prie­žiū­rą. Kai ban­kas pa­žeis ar ri­zi­kuos pa­žeis­ ti ka­pi­ta­lo rei­ka­la­vi­mus, Eu­ro­ pos cent­ri­nis ban­kas ga­lės im­tis anks­ty­vo­sios in­ter­ven­ci­jos prie­ mo­nių ir rei­ka­lau­ti, kad ban­kai im­tų­si veiks­mų. EK siū­lo nau­ją tvar­ką dieg­ti iki 2013 m. sau­sio 1 d., nu­ma­tant pe­ rei­na­mą­jį lai­ko­tar­pį iki 2014-ųjų pra­džios. VD, BNS inf.

Pasiūlymas: gru­pė Sei­mo na­rių vė­lia­vą su Vyčiu no­rė­tų ma­ty­ti iš­kel­

tą prie vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jų, taip pat se­nų­jų pi­lių.

Šarūno Mažeikos (BFL) nuo­tr.

Ką da­ry­ti su is­to­ri­ne vė­lia­va?

Nuo­mo­nė: I.Ši­mo­ny­tė sa­ko, kad

tik pa­ma­čiu­si ga­lu­ti­nį pa­siū­ly­mą dėl ban­kų są­jun­gos Lie­tu­vos Vy­ riau­sy­bė jį ofi­cia­liai įver­tins.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Vyks­ta pra­ty­bos „Kle­vo skliau­tai“ Šven­čio­nių ra­jo­ne, Lie­tu­vos ka­ riuo­me­nės Pab­ra­dės po­li­go­ne, va­kar pra­si­dė­jo pra­ty­bos „Kle­ vo skliau­tai 2012“, ku­rio­se tre­ni­ ruo­ja­si Lie­tu­vos, Len­ki­jos ir Uk­ rai­nos ka­riai.

Kraš­to ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja pra­ne­ šė, kad tris­de­šimt Ka­na­dos gink­ luo­tų­jų pa­jė­gų inst­ruk­to­rių iki rug­sė­jo 21 d. tre­ni­ruos Lie­tu­vos, Len­ki­jos ir Uk­rai­nos ka­rių bū­rius vyk­dy­ti ko­vos su imp­ro­vi­zuo­tais sprogs­ta­mai­siais už­tai­sais, pa­jė­gų ap­sau­gos, kon­vo­ja­vi­mo, vie­to­vės ap­sau­gos ir paieš­kos už­duo­tis. Pra­ty­bos „Kle­vo skliau­tai“ ren­ gia­mos pa­gal Ka­na­dos ka­ri­nio mo­ ky­mo ir bend­ra­dar­bia­vi­mo di­rek­ to­ra­to įgy­ven­di­na­mą pro­gra­mą. Jo­mis sie­kia­ma ge­rin­ti Lie­tu­ vos, Len­ki­jos ir NA­TO ope­ra­ci­ jo­se da­ly­vau­ti pri­skir­tų Uk­rai­nos ka­ri­nių vie­ne­tų są­vei­ką. „Kle­vo skliau­tai“ kas­met vyks­ ta vis ki­to­je da­ly­vau­jan­čio­je ša­ly­ je. Šie­met pra­ty­bas Pab­ra­dės po­ li­go­ne ren­gia Me­cha­ni­zuo­to­sios pės­ti­nin­kų bri­ga­dos „Ge­le­ži­nis

Vi­suo­me­nė­je daug at­gar­sio su­kė­lu­sį gru­pės par­la­men­ ta­rų pa­siū­ly­mą įtei­ sin­ti pla­tes­nį is­to­ri­ nės vė­lia­vos su Vy­ čiu nau­do­ji­mą Vy­ riau­sy­bė siū­lo ap­ tar­ti spe­cia­liai su­ da­ry­to­je dar­bo gru­pė­je ir per dis­ ku­si­ją Sei­me.

vil­kas“ ir Sau­su­mos pa­jė­gų Ka­ra­ liaus Min­dau­go me­cha­ni­zuo­to­jo pės­ti­nin­kų ba­ta­lio­no ka­riai. VD, BNS inf.

To­kia iš­va­da nu­ma­ty­ta Vy­riau­sy­bės nu­ta­ri­mo pro­jek­te, ku­rį Mi­nist­rų ka­bi­ne­tas svars­tys šią sa­vai­tę. „Sie­kiant di­des­nio vi­suo­me­nės su­ta­ri­mo nag­ri­nė­ja­mu klau­si­mu, Sei­me bū­ti­na ini­ci­juo­ti iš­sa­mes­nę įsta­ty­mo pro­jek­to ana­li­zę ir pla­tes­ nę dis­ku­si­ją dėl Lie­tu­vos vals­ty­bės is­to­ri­nės vė­lia­vos nau­do­ji­mo“, – tei­gia­ma pro­jek­te. Į dar­bo gru­pę Vy­riau­sy­bė siū­ lo pa­si­telk­ti is­to­ri­jos ir ki­tų sri­čių moks­li­nin­kus, Lie­tu­vos he­ral­di­kos ko­mi­si­jos na­rius. Šiuo me­tu is­to­ri­nę vė­lia­vą pri­ va­lu iš­kel­ti virš Val­do­vų rū­mų Vil­ niu­je, Tra­kų pi­ly­je ir Ka­ro mu­zie­ jaus skve­re­ly­je Kau­ne. Gru­pė Sei­mo na­rių vė­lia­vą no­ rė­tų ma­ty­ti iš­kel­tą ir prie vals­ty­ bės ins­ti­tu­ci­jų, taip pat se­nų­jų pi­ lių. Pa­gal pa­siū­ly­mą Ge­di­mi­no pi­lies bokš­te is­to­ri­nė vė­lia­va iš­kil­ tų Ka­ra­liaus Min­dau­go ka­rū­na­vi­ mo die­ną lie­pos 6-ąją ir Žal­gi­rio mū­šio die­ną lie­pos 15-ąją. Dau­gu­ma mi­nis­te­ri­jų pri­ta­rė, kad is­to­ri­nė vė­lia­va bū­tų nau­do­ja­

su­reng­to­se pra­ty­bo­se da­ly­vau­ ja ke­tu­rių vals­ty­bių ka­rei­viai.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Tei­sin­gu­mo mi­nis­ te­ri­ja tei­gia, kad pla­ tes­nis vė­lia­vos su Vy­čiu nau­do­ji­mas pa­brėž­tų mū­sų tau­ tos is­to­ri­jos įvai­ria­ pu­siš­ku­mą.

Kraš­to ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos iš­ va­do­je nu­ro­do­ma, kad „tiek Lie­ tu­vos vals­ty­bės vė­lia­va, tiek Lie­ tu­vos vals­ty­bės is­to­ri­nė vė­lia­va tu­ri uni­ka­lią is­to­ri­ją, to­dėl abi vė­lia­vos, ke­lia­mos kar­tu, tik su­ stip­rin­tų vals­ty­bės vė­lia­vos, kaip

ofi­c ia­l aus vals­ty­b ės sim­b o­l io, reikš­mę“. O Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­ja siū­ lo pri­tar­ti pa­tai­soms dėl pla­tes­nio Lie­tu­vos is­to­ri­nės vė­lia­vos su Vy­ čiu nau­do­ji­mo, ta­čiau taip pat ra­ gi­na jų ne­su­ly­gin­ti, kad tris­pal­ vė ne­pra­ras­tų sa­vo kaip vals­ty­bės sim­bo­lio reikš­mės. Prieš pla­tes­nį is­to­ri­nės vė­lia­vos nau­do­ji­mą pa­si­sa­kė Pa­sau­lio lie­ tu­vių bend­ruo­me­nė. Jos at­sto­vų tei­gi­mu, tai su­kel­tų dau­giau pai­ nia­vos. „Nuo pat ne­prik­lau­so­my­bės 1918 m. mū­sų vė­lia­vos spal­vos yra gel­ to­na, ža­lia ir rau­do­na. Ar mums rei­kia dar vie­nos vė­lia­vos? Jo­kia vals­ty­bė ne­tu­ri dvie­jų vė­lia­vų. Tai kaž­koks žai­di­mas“, – sa­kė bu­vu­si bend­ruo­me­nės val­dy­bos pir­mi­nin­ kė Re­gi­na Na­ru­šie­nė. Is­to­ri­nės vė­lia­vos su Vy­čiu pro­ to­ti­pas – per 1410 m. Žal­gi­rio mū­šį Lie­tu­vos Di­džio­sios Ku­ni­ gaikš­tys­tės ka­riuo­me­nės nau­do­ tos vė­lia­vos. VD, BNS inf.

Ar­tė­ja Die­na be au­to­mo­bi­lio Va­kar pra­si­dė­jo tra­di­ci­nė Eu­ro­pos jud­rio­ji sa­vai­tė, ku­rios tiks­las – at­ kreip­ti vi­suo­me­nės dė­me­sį į nei­ gia­mą trans­por­to po­vei­kį ap­lin­ kai ir žmo­nių svei­ka­tai, ska­tin­ti gy­ven­to­jus iš­sau­go­ti šva­rią ap­lin­ ką ur­ba­ni­zuo­to­se te­ri­to­ri­jo­se.

Mo­ky­mai: Pab­ra­dės po­li­go­ne

ma pla­čiau. Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ ri­ja tei­gia, kad „tai pa­brėž­tų mū­sų tau­tos is­to­ri­jos įvai­ria­pu­siš­ku­mą“, Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­ja ma­no, kad prie dip­lo­ma­ti­nių at­sto­vy­bių iš­kel­ta vė­lia­va su­stip­rin­tų do­mė­ ji­mą­si Lie­tu­va.

Ak­ci­jo­je da­ly­vaus be­veik 1,7 tūkst. Eu­ro­pos ir pa­sau­lio mies­tų, tarp jų – 28 Lie­tu­vos sa­vi­val­dy­bės, kaip pra­ne­šė Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja. Kiek­v ie­n a sa­v i­val­dy­b ė pa­t i spren­džia, ko­kius ren­gi­nius or­ga­ ni­zuo­ti sa­vo bend­ruo­me­nei. Šie­ met, kaip ir kiek­vie­nais me­tais, daug kur bus tik­ri­na­ma, ar au­to­ mo­bi­lių iš­me­ta­mi ter­ša­lai ne­vir­ ši­ja nu­sta­ty­tų nor­mų, vyks įvai­rūs kon­kur­sai, žy­giai, kon­cer­tai. Ak­ci­jos kul­mi­na­ci­ja – Die­na be au­to­mo­bi­lio. Ji tra­di­ciš­kai skel­bia­

ma rug­sė­jo 22-ąją. Tie mies­tų gy­ ven­to­jai, ku­rie neį­si­vaiz­duo­ja sa­vo gy­ve­ni­mo be au­to­mo­bi­lio, kvie­čia­ mi bent tą die­ną jį pa­mirš­ti ir do­ va­no­ti sau bei sa­vo bend­ruo­me­nei šva­res­nį orą. Su­ma­ny­mas kar­tą per me­tus skelb­ti ak­ci­ją „Mies­te – be sa­vo au­to­mo­bi­lio“ ki­lo 1998 m. Pran­ cū­zi­jo­je. Jį grei­tai pe­rė­mė ir ki­ tos ša­lys. Šią mies­tų or­ga­ni­zuo­ja­ mą ak­ci­ją 2000 m. pa­rė­mė Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja. 2001-ai­siais 31 Eu­ro­pos vals­ty­ bės mi­nist­rai ar įga­lio­tie­ji at­sto­ vai pa­si­ra­šė dek­la­ra­ci­ją, ku­ria pa­ si­ža­dė­jo ska­tin­ti mies­tų sa­vi­val­dos ins­ti­tu­ci­jas kas­met rug­sė­jo 22 d. reng­ti Die­ną be au­to­mo­bi­lio bei tal­kin­ti or­ga­ni­zuo­jant šią tarp­tau­ ti­nę ak­ci­ją, o per ją ypač daug dė­ me­sio skir­ti vi­suo­me­nės švie­ti­mui

ap­lin­ko­sau­goas sri­ty­je, po­pu­lia­ rin­ti eko­lo­giš­ką trans­por­tą, ra­gin­ ti gy­ven­to­jus vaikš­čio­ti pės­čio­mis. Die­nos be au­to­mo­bi­lio sėk­mė pa­ ska­ti­no ak­ci­ją iš­plė­to­ti ir ją reng­ti vi­są sa­vai­tę. Lie­tu­vo­je pir­mo­ji prie ak­ci­jos „Mies­te – be sa­vo au­to­mo­bi­lio“ 2000-ai­siais pri­si­dė­jo Vil­niaus sa­ vi­val­dy­bė. VD, BNS inf.

28

Lie­tu­vos sa­vi­val­dy­bės da­ly­vau­ja Eu­ro­pos jud­ rio­jo­je sa­vai­tė­je

9

pirmADIENIS, rugsėjo 17, 2012

ekonomika

Se­na­sis že­my­nas kryž­kelė­je Pirmą kartą per dau­giau nei tre­jus me­tus trun­kan­čią eu­ro zo­nos krizę bu­vo ženg­ti nors ir ne­drąsūs, ta­čiau ypač reikš­min­gi žings­niai, sie­kiant to­liau kur­ti fe­de­ra­cinę sąjungą. Ka­ro­lis Ur­bo­nas Ty­r imų ins­t i­tu­to „So­cial Dy­na­m ics In­ter­na­t io­nal“ par­t ne­r is

Pa­si­rin­ki­mai tik du

Praė­ju­sią sa­vaitę Vo­kie­ti­jos teis­ mas ga­lu­ti­nai at­metė abe­jo­nes dėl pa­grin­dinės krizės gelbė­ji­mo prie­ monės le­ga­lu­mo, visų ša­lių tei­si­niai pro­ce­sai ir re­fe­ren­du­muo­se iš­reikš­ tos nuo­monės pa­lai­ko to­lesnę in­ teg­ra­ciją, o Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja (EK) pa­teikė il­gai lauk­tas gai­res dėl ban­ kų ir po­li­tinės sąjun­gos kūri­mo bei cent­rinės vald­žios stip­ri­ni­mo. Ta­ čiau de­mok­ra­ti­nis pro­ce­sas vyks­ ta per­ne­lyg lėtai, o pro­blemų ES yra ypač daug. Ne­val­do­mi pie­ti­ nių ša­lių de­fi­ci­tai, skolų pro­ble­ mos, re­kor­di­nis ne­dar­bas, lėtėjan­ ti eko­no­mi­ka, bankų ne­sta­bi­lu­mas, nuo­la­ti­niai pa­grin­di­nių vals­ty­bių ki­vir­čai – tai tik ke­le­tas es­mi­nių ES pro­blemų. Ver­ti­nant da­bar­tinį re­formų ir po­li­ti­nių veiksmų pa­ greitį ga­li­ma įvar­dy­ti tik du sce­na­ ri­jus – spar­ti in­teg­ra­ci­ja ir sun­kiai, bet tvir­tai išspręs­ta krizė ar­ba vis la­biau pra­ran­da­ma val­dy­mo kont­ rolė ir iširęs eu­ras, ku­ris su­keltų po­li­tinę ES sui­rutę. Vi­du­ri­nis ke­ lias – komp­ro­mi­si­niai spren­di­mai, ten­ki­nan­tys vi­sas ša­lis, pa­leng­ va ku­ria­ma vien­ti­sa rin­ka ir įgy­ ven­di­na­mos har­mo­ni­zuo­tos re­ for­mos – jau ne­beak­tua­lus, nes pro­ble­mos yra rea­lios ir grei­tai ga­li tap­ti ne­be­val­do­mos. Todėl at­sa­ky­ mas į klau­simą, ka­da lai­kas priim­ ti sun­kius, ta­čiau neiš­ven­gia­mus spren­di­mus, yra „da­bar“.

Iši­ri­mo sce­na­ri­jus

Eu­ros­kep­ti­kai ir net ES at­žvil­giu neut­ralūs eko­no­mis­tai pa­sta­ruo­ju me­tu bu­vo įsi­kibę idė­jos, kad pie­ti­ nių vals­ty­bių skolų rest­ruktū­ri­za­vi­ mas ir galbūt šių šalių iš­me­ti­mas iš eu­ro zo­nos būtų tik­ro­ji pa­nacė­ja kri­ zei išspręs­ti. Ta­čiau pra­si­kal­tu­sias vals­ty­bes iš­me­tus iš eli­ti­nio klu­bo kiltų to­kia gran­di­ninė reak­ci­ja, ku­ rios pa­da­ri­niai būtų neiš­ma­tuo­ja­mi. Pir­miau­sia taip būtų pri­pa­žin­ta, kad tas tri­li­jo­nas eurų, ku­riuo bu­vo sie­ kia­ma su­ma­žin­ti pie­ti­nių vals­ty­bių palū­ka­nas, mo­ka­mas už sko­las, bu­ vo klai­da, ta­čiau ją reikės mokė­ti eu­ ro klu­be li­ku­sių vals­ty­bių mo­kes­čių mokė­to­jams. Tai, ži­no­ma, ne­ten­kins nė vie­no pi­lie­čio ir il­gai­niui eu­ras tie­siog iširs ar­ba bus ra­di­ka­liai rest­ ruktū­ri­zuo­tas.

ES ne­tu­ri ke­lio at­gal ir sun­kiais spren­di­ mais pri­valės įgy­ven­ din­ti būti­nas re­for­ mas judė­da­ma link fe­de­ra­cinės sąjun­gos.

Pra­sidė­jus kaltų paieš­koms ne­ truktų at­si­ras­ti ir po­li­tinė sui­rutė, ku­ri, be jo­kios abe­jonės, iš­ryš­kintų tik skir­tu­mus ir ne­tru­kus su­keltų tarp­tau­tinę po­li­tinę krizę. Re­zul­ta­ tas – ES eko­no­minė sąjun­ga pradė­ tų ir­ti, vals­tybės imtų­si pro­tek­cio­ nis­tinės po­li­ti­kos, pra­si­dėtų dar­bo

jėgos ir ka­pi­ta­lo judė­ji­mo kont­rolė. Ka­ri­nių veiksmų ti­ki­mybė išaugtų mak­si­ma­liai, nes so­cia­li­nių ne­ra­ mumų iš­veng­ti ne­būtų įma­no­ma. Įver­ti­nus da­bar tvy­ran­čią re­vo­liu­ cinę įtampą Ar­ti­muo­siuo­se Ry­tuo­ se, iki rim­to ka­ri­nio konf­lik­to būtų tik vie­nas žings­nis. Todėl bet koks eu­ro zo­nos iš­sau­ go­ji­mo pla­nas, ku­ria­me siū­lo­ma „skal­dy­ti ir val­dy­ti“, iš­mes­ti pra­si­ kal­tu­sius ir pa­lik­ti eli­tinį eu­ro klubą be sko­li­ninkų, yra mažų ma­žiau­siai dest­ruk­ty­vus ir ve­da į ka­tast­rofą. Fe­de­ra­cinės sąjun­gos sce­na­ri­jus

EK pre­zi­den­tas José Ma­nue­lis Bar­ro­ so prie­š ke­letą sa­vai­čių griež­tai pa­ reiškė, kad Eu­ro­pa ju­da link fe­de­ ra­cinės vals­tybės ir nėra jo­kio ke­lio at­gal. Vi­si spren­di­mai, ku­rie bu­vo priim­ti, yra in­teg­ra­ci­jos pro­ce­so da­ lis. Tai, kad ji užt­run­ka, yra natū­ra­lus de­mok­ra­ti­jos fe­no­me­nas, kai vals­ tybės ieš­ko komp­ro­misų, kad su­ kurtų vi­siems tin­kamą cent­ra­li­zuotą vald­žios or­ganą ir Eu­ro­pos eko­no­ minę sis­temą. Ta­čiau EK pre­zi­den­tas pui­kiai su­pran­ta, kad lai­ko ne­daug, pro­ble­mos pa­čios neiš­sisp­rend­žia, o Eu­ro­pos cent­ri­nio ban­ko spren­di­ mas spaus­din­ti pi­ni­gus yra tik lai­ki­ na pa­nacė­ja, ir ji la­bai bran­gi. Ja ne­ ga­li būti pikt­naud­žiau­ja­ma, nes jos re­zer­vai bus rei­ka­lin­gi atei­ty­je užk­ lu­pus ki­tiems ne­sta­bi­lu­mams. Todėl pra­ėju­sią sa­vaitę EK pa­ teikė il­gai lauktą bankų sąjun­gos kūri­mo siū­lymą Eu­ro­pos Ta­ry­ bai. Pag­rin­dinę siū­ly­mo dalį – vi­ sos Eu­ro­pos mas­tu no­rimą su­kur­

Pa­si­rin­ki­mas: ES tu­ri dvi ga­li­my­bes – iš­sis­kirs­ty­ti ir su­kel­ti ne­regė­to

mas­to eko­no­minį ne­sta­bi­lumą ar­ba iš­kil­ti kaip vie­nin­ga ir stip­riau­sia eko­no­minė sąjun­ga pa­sau­ly­je. „Shut­ters­tock“ nuo­tr.

ti indė­lių drau­dimą – su­kri­ti­ka­vo Vo­kie­ti­ja ir jis bu­vo pa­ša­lin­tas iš pa­grin­di­nių ar­ti­miau­siu me­tu pri­ va­lomų įgy­ven­din­ti veiksmų. Ir tai yra vi­siš­kai lo­giš­ka, nes prie­š su­ ku­riant šią prie­monę tu­ri būti pa­ reng­tos ir įgy­ven­din­tos ki­tos ypač svar­bios re­for­mos, tarp ku­rių – so­ cia­linė re­for­ma, mo­kes­čių re­for­ma, dar­bo re­for­ma. Ir tik tuo­met bus ga­li­ma kalbė­ti apie Eu­ro­pos indė­ lių drau­di­mo schemą, pa­gal ku­rią būtų ap­draud­žia­mas bet ku­ris eu­ro zo­nos ban­ke pa­dėtas indė­lis. Ke­lio at­gal nėra

Tad kar­to­da­mas Eu­ro­pos cent­ri­ nio ban­ko va­do­vo Ma­rio Drag­hi

frazę esu įsi­ti­kinęs, kad ES ne­tu­ ri ke­lio at­gal ir sun­kiais spren­di­ mais pri­valės įgy­ven­din­ti būti­nas re­for­mas judė­da­ma link fe­de­ra­ cinės sąjun­gos. Vi­du­ri­nio ke­lio ga­ li­mybės ne­bėra ir lie­ka dvi – iš­sis­ kirs­ty­ti ir su­kel­ti ne­regė­to mas­to eko­no­minį ne­sta­bi­lumą ar­ba su­ ras­ti komp­ro­mi­sus, priim­ti neiš­ ven­gia­mas re­for­mas ir iš­kil­ti kaip vie­nin­gai ir stip­riau­siai eko­no­mi­ nei sąjun­gai pa­sau­ly­je. Ver­ta pri­ si­min­ti, kad ir da­bar pa­sau­ly­je la­ biau­siai eko­no­miš­kai iš­si­vys­čiu­si ša­lis yra ne JAV, o ES. Todėl ir dar­ bas ku­riant did­žiau­sią ir ga­lin­giau­ sią eko­no­minį vie­netą rei­ka­lau­ja neei­li­nių pa­stangų.

Europos bendradarbiavimo dieną – linksmas sambrūzdis pasienyje Rugsėjo 21-ąją pirmą kartą istorijoje susirungs žemaitukas, traktorius „Belarus“ ir automobiliai „RAF Latvija“, „Polski Fiat 126p“ ir „Volga 21“. Žaismingoje mugėje bus galima pamatyti, paliesti ir paragauti tai, kas sukurta įgyvendinant Europos teritorinio bendradarbiavimo programų projektus. Rugsėjo 21-ąją visoje ES vyks Europos bendradarbiavimo diena, skirta ES finansuojamoms Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo bei Europos partnerystės ir kaimynystės priemonės programoms pristatyti. Šių programų esmė – bendri šalių kaimynių organizacijų projektai, kuriais racionaliausiai sprendžiamos abipus sienos aktualios problemos. Neregėtos lenktynės ir kaimynų linksmybės pasienyje Vidaus reikalų ministerija ir jos įsteigtas Jungtinis techninis sekretoriatas rugsėjo 21 d. besidominčius bendradarbiavimu per sieną „pagaus“ Lietuvos pasienyje. Vienas Europos bendradarbiavimo dienos renginys vyks Lazdijų rajone, Janaslavo kaime, prie Lietuvą ir Lenkiją jungiančio kelio, kitas – Zarasuose, Sėlių aikštėje, prie istori-

nio Varšuvos–Sankt Peterburgo kelio. Renginiai prasidės 15 val. ir tęsis iki 19 val. Pagrindinė jų intriga – simbolinės Bendradarbiavimo lenktynės, kuriose dalyvaus Lietuvos simboliu pasirinktas žemaitukas, Lenkijos automobilių pramonės pažiba „Polski Fiat 126p“, Latvijos pasididžiavimas „RAF Latvija“, Baltarusijos galiūnas traktorius „Belarus“ ir Rusijos legenda „Volga 21“. Šalia lenktynių trasos šurmuliuosiančioje projektų mugėje bus galima išvysti piešiantį robotą, ugniagesių gelbėtojų, muitininkų ir pasieniečių kinologų pasirodymus, archeologines ir amatų dirbtuves. Moterys Zarasuose galės modernia įranga pasitikrinti, ar neserga krūties vėžiu. Dainuos ir šoks jungtiniai lietuvių, latvių, baltarusių ir lenkų ansambliai, o organizatoriai visus vaišins koše. Bendri lietuvių, latvių ir baltarusių pasiekimai Lazdijuose ir Zarasuose bus pristatyta Europos kaimynystės ir partnerystės priemonės Latvijos, Lietuvos ir Baltarusijos bendradarbiavimo per sieną programa. Per ją bus įgyvendinta 50 projektų. Jiems numatyta skirti daugiau kaip 37 mln. eurų (per 127 mln. litų) ES paramos.

Zarasuose apžiūrėti sutrikusio intelekto vaikučių iš Lietuvos ir Baltarusijos darbelių pakvies Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Viltis“ ir Baltarusijos pagalbos vaikams ir jaunimui su negalia asociacija iš Minsko. Šie partneriai įgyvendina Programos projektą „Glaudus bendradarbiavimas – raktas į žmonių su negalia gyvenimo kokybės gerinimą“, kurį įgyvendinant organizuojamos bendros stovyklos žmonėms, turintiems negalią, jų šeimos nariams ir pagalbininkams. Vyksta festivaliai ir kvalifikacijos kėlimo kursai specialistams, tiesiogiai dirbantiems su neįgaliaisiais. Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos kartu su Baltarusijos Respublikos valstybiniu pasienio komitetu įsigis naujos įrangos, skirtos elektroninių kelionės dokumentų autentiškumui tikrinti ir keliautojams pagal biometrinius duomenis Baltarusijos pasienyje identifikuoti. Atvykimo ir išvykimo informacinės sistemos įdiegimas leis tiksliai sekti sienos kirtimo atvejų skaičių ir užkirsti kelią pažeidimams. Daugiau nei 180 organizacijų iš Lietuvos, Latvijos ir Baltarusijos pagal programą kurs geresnes sąlygas

verslui ir regionams planuoti, gerins susisiekimą tarp šalių ir pasienio bei muitinės tarnybų darbą, prisidės prie kultūrinio ir istorinio paveldo saugojimo ir jo pritaikymo turistams, stiprins vietos bendruomenes, rūpinsis aplinkos apsauga, plėtos švietimo, sveikatos ir socialinės apsaugos sektorius. Daugiau apie renginį ir programos projektus: www.enpi-cbc.eu. Užs. 1017873

Šią programą remia Europos Sąjunga This programme is funded by the European Union

10

pirmADIENIS, rugsėjo 17, 2012

sportas diena.lt/naujienos/sportas

Iš Va­re­zės – su dviem auk­so me­da­liais Ita­li­jos mies­te Va­re­zė­je vy­ku­ sia­me Eu­ro­pos irk­la­vi­mo čem­ pio­na­te pui­kiai pa­si­ro­dė mū­sų ša­lies spor­ti­nin­kai. Olim­pie­čiai Min­dau­gas Griš­ko­nis ir Do­na­ ta Viš­tar­tai­tė ta­po že­my­no čem­ pio­nais.

26-erių vil­nie­tis M.Griš­ko­nis ap­ gy­nė prieš me­tus iš­ko­vo­tą čem­ pio­no ti­tu­lą. Va­kar vien­vie­ti­nin­kų var­žy­bų, ku­rio­se var­žė­si 16 įgu­ lų, fi­na­le mū­sų ša­lies spor­ti­nin­ kas 2000 m nuirk­la­vo per 6 min. 57,56 sek. ir vos 0,07 sek. ap­len­kė ant­ro­je vie­to­je li­ku­sį kroa­tą Da­ mi­rą Mar­ti­ną bei Se­no­jo že­my­no čem­pio­nu ta­po tre­čią­jį kar­tą. Anks­čiau M.Griš­ko­nis Eu­ro­pos auk­są iš­ko­vo­jo 2009 ir 2011 m. Bron­zos me­da­lis sek­ma­die­ nį ati­te­ko bul­ga­rui Geor­gi Bo­ži­ lo­vui. 23-ejų D.Viš­tar­tai­tė vien­vie­ ti­nin­kių fi­na­le 2000 m nuo­to­lį įvei­kė per 7 min. 36,26 sek. ir net 3,61 sek. ap­len­kė ant­ro­je vie­to­ je li­ku­sią ser­bę Ivą Ob­ra­do­vič bei 5,55 sek. – bron­zą iš­ko­vo­ju­sią es­ tę Kai­są Pa­ju­sa­lu. D.Viš­tar­tai­tė prieš me­tus Bul­ ga­ri­jo­je vy­ku­sio­se pir­me­ny­bė­se ten­ki­no­si bron­zos me­da­liu, o si­ dab­rą Plov­di­ve iš­ko­vo­ju­si ru­sė Ju­ li­ja Le­vi­na šį­syk li­ko tik ket­vir­ta. Po­ri­nių dvi­vie­čių val­čių fi­na­le star­ta­vę Ro­lan­das Maš­čins­kas ir Sau­lius Rit­te­ris užė­mė ket­vir­tą­ją vie­tą. Lie­tu­viai 2000 m dis­tan­ci­ją įvei­kė per 6 min. 19,15 sek. ir 1,37 sek. at­si­li­ko nuo bron­zą iš­ko­vo­ju­ sių nor­ve­gų Nil­so Ja­ko­bo Hof­fo ir Kje­ti­lo Bor­cho.

Eu­ro­pos čem­pio­nais ta­po kroa­ tai Mar­ti­nas ir Va­len­tas Sin­ko­vi­ čiai (6:14,25), 0,92 sek. ap­len­kę ant­ro­je vie­to­je li­ku­sius ita­lus Ales­ sio Sar­to­rį bei Ro­ma­no Bat­tis­tį. Iš vi­so čem­pio­na­te jė­gas iš­mė­ gi­no 438 at­le­tai iš 34 Se­no­jo že­ my­no vals­ty­bių. VD, BNS inf.

Re­zul­ta­tai 2000 metrų. Vien­vie­tės val­

tys. Vy­rai. 1. Min­dau­gas Griš­ko­nis (Lie­tu­va) 6:57,56, 2. Da­mi­ras Mar­ ti­nas (Kroa­ti­ja) 6:57,63, 3. Geor­gi­ jus Bo­ži­lo­vas (Bul­ga­ri­ja) 6:59,71, 4. Graeme‘as Tho­mas (D.Bri­ta­ni­ja) 7:04,91, 5. Ti­mas Maeyen­sas (Bel­ gi­ja) 7:07,22, 6. Pe­te­ris Ga­lam­bo­sas (Veng­ri­ja) 7:10,39. 2000 metrų. Vien­vie­tės val­

tys. Mo­te­rys. 1. Do­na­ta Viš­tar­tai­tė (Lie­tu­va) 7:36,26, 2. Iva Ob­ra­do­vič (Ser­bi­ja) 7:39,87, 3. Kai­sa Pa­ju­sa­lu (Es­ti­ja) 7:41,81, 4. Ju­li­ja Le­vi­na (Ru­ si­ja) 7:47,03, 5. Ta­le Gjoertz (Nor­ve­ gi­ja) 7:49,50 6. Lui­za Ma­ruya Ru­si­ no­va (Bul­ga­ri­ja) 7:55,33. 2000 metrų. Po­ri­nės dvi­vie­

tės. Vy­rai. 1. Mar­ti­nas Sin­ko­vi­ čius ir Va­len­tas Sin­ko­vi­čius (Kroa­ ti­ja) 6:14,25, 2. Ales­sio Sar­to­ti ir Ro­ ma­no Bat­tis­ti (Ita­li­ja) 6:15,17, 3. Nil­ sas Ja­ko­bas Hof­fas ir Kje­ti­las Bor­ chas (Nor­ve­gi­ja) 6:17,78, 4. Ro­lan­ das Maš­čins­kas ir Sau­lius Rit­te­ris (Lie­tu­va) 6:19,15, 5. Mar­ko Mar­ja­ no­vi­čius ir Alek­sand­ras Fi­li­po­vi­ čius (Ser­bi­ja) 6:19,26, 6. Kon­ra­das Wa­sie­lews­kis ir Wik­to­ras Cha­be­ lis (Len­ki­ja) 6:28,58.

Ta­kos­ky­ra: pir­ma­ja­me ma­če Kau­ne žal­gi­rie­čiai tie­siog nu­šla­vė sa­vo var­žo­vus.

Žal­gi­rie­čių tiks­las – už­mirš­ti pir­mą­jį ma 18 taš­kų skir­tu­mu pir­mą­ją Lie­tu­vos krep­ši­nio Su­per­tau­rės dvi­ ko­vą lai­mė­ję Kau­no „Žal­gi­rio“ krep­ši­nin­kai min­tis apie jau iš­ko­ vo­tą tro­fė­jų ve­ja ša­lin ir ti­ki­na šian­dien Vil­niu­je vyk­sian­čia­me at­sa­ko­ma­ja­me ma­če su „Lie­tu­vos ry­tu“ ko­vo­sian­tys tik dėl per­ ga­lės. Ma­rius Bag­do­nas m.bagdonas@diena.lt

Tikisi pratęsti seriją

Lai­mi­kis: iš Ita­li­jo­je vy­ku­sio že­my­no čem­pio­na­to Lie­tu­vos irk­luo­to­

jai grį­žo su dviem tau­riau­sios pra­bos ap­do­va­no­ji­mais: D.Viš­tar­tai­tė ir M.Griš­ko­nis ta­po Eu­ro­pos čem­pio­nais. Alf­re­do Plia­džio (fo­to­die­na.lt), AFP nuo­tr.

Kau­no „Žal­gi­rio“ are­no­je vy­ku­ sia­me ma­če Joa­no Pla­zos auk­lė­ti­ niai tie­siog nu­šla­vė sa­vo opo­nen­tus 89:71. Tas ma­čas žal­gi­rie­čiams bu­ vo pir­ma­sis šie­met pa­ren­gia­muo­ ju pe­rio­du, ir nors per­ga­lė iš­ko­vo­ ta įti­ki­na­mai, tiek pa­ts tre­ne­ris, tiek ko­man­dos žai­dė­jai ta­da kal­bė­jo apie ge­ro­kai di­des­nį po­ten­cia­lą. Nuo to lai­ko žal­gi­rie­čiai sa­vo ko­man­dos ap­do­va­no­ji­mų kam­ba­ rį pa­puo­šė iš­ko­vo­tu Ste­po Bu­tau­to tau­rės tro­fė­ju­mi, o pa­sta­rą­ją sa­vai­ tę dvi­ko­vai su prin­ci­pi­niu var­žo­vu ruo­šė­si Drus­ki­nin­kuo­se. Iki šiol pra­lai­mė­ji­mo kar­tė­lio dar ne­pa­ty­ rę kau­nie­čiai ti­ki­si per­ga­lių se­ri­ją pra­tęs­ti ir šian­dien. „Šios rung­ty­nės tu­rė­tų pui­kiai pa­ro­dy­ti, ko­kie am­bi­cin­gi ga­lė­tu­ me bū­ti šį se­zo­ną. Vi­sai ne­svar­bu, ko­kia per­sva­ra lai­mė­jo­me pir­mą­ jį Su­per­tau­rės ma­čą. At­sa­ko­ma­ ja­me ma­če tu­ri­me steng­tis nu­ga­ lė­ti dar di­des­niu skir­tu­mu. Vis­gi pri­va­lo­me ne­per­deg­ti ir at­si­min­ti, kad tai tik pa­ren­gia­ma­sis lai­ko­tar­ pis. Svar­biau­sios dvi­ko­vos – prie­ ša­ky“, – kal­bė­jo „Žal­gi­rio“ vy­riau­ sia­sis tre­ne­ris J.Pla­za. Aki­vaiz­du, kad kol kas Alek­sand­

ro Dži­ki­čiaus va­do­vau­ja­mam „Lie­ tu­vos ry­tui“ de­rin­ti žai­di­mo sty­gas se­ka­si kur kas pra­sčiau ne­gu nau­ jo­jo tre­ne­rio tre­ni­ruo­ja­miems ša­ lies čem­pio­nams. Pe­ren­gia­muo­ju lai­ko­tar­piu „Žal­gi­ris“ lai­mė­jo vi­ sas ke­tu­rias dvi­ko­vas, o vil­nie­čiai per sep­ty­nis ma­čus klu­po du­syk.

Paulius Jankūnas:

Pri­va­lo­me dvi­ko­vą lai­mė­ti, o ne ­gal­vo­ti, kaip iš­sau­go­ti Kau­ ne su­si­krau­tą pra­na­ šu­mą.

Be pra­lai­mė­ji­mo „Žal­gi­riui“ Su­per­tau­rės ma­če, A.Dži­ki­čiaus auk­lė­ti­niai Klai­pė­do­je vy­ku­sia­ me Vla­do Ga­ras­to tau­rės tur­ny­re 85:88 nu­si­lei­do Dniep­ro­pet­rovs­ko „Dnip­ro“ ko­man­dai, ku­rią tre­ni­ ruo­ja Val­de­ma­ras Cho­mi­čius. Ti­ki­si ki­to­kių rungtynių

Pir­ma­ja­me ma­če J.Pla­za į aikš­tę iš­ lei­do vi­sus 12 rung­ty­nėms re­gist­ ruo­tų krep­ši­nin­kų. Nors is­pa­nas ne­ven­gė eks­pe­ri­men­tuo­ti bei nuo­ lat kai­ta­lio­jo žai­dė­jų pen­ke­tus, tai

ne­sut­ruk­dė pa­dė­ti la­bai tvir­tus pa­ ma­tus prieš at­sa­ko­mą­ją dvi­ko­vą. „Rung­ty­nės Vil­niu­je tu­rė­tų bū­ ti vi­sai ki­to­kios. Pir­ma­ja­me ma­če mes daug eks­pe­ri­men­ta­vo­me, o da­ bar tre­ne­ris jau yra su­si­da­ręs ge­res­ nį įspū­dį apie žai­dė­jus ir ži­no, ko iš mū­sų ti­kė­tis. Ma­nau, kad var­žo­vai bus ge­riau iša­na­li­za­vę mū­sų žai­di­ mą. Nuo to lai­ko su­žai­dė­me ne­ma­žai rung­ty­nių, da­ly­va­vo­me S.Bu­tau­to tur­ny­re. Abe­jo­ju, ar „Lie­tu­vos ry­tas“ žais taip, kaip ir Kau­ne. Gal­vo­ju, kad iš­vy­si­me ne­ma­žai per­mai­nų. Tu­rė­tų bū­ti sun­kiau nei per pir­mą­ją dvi­ko­ vą“, – pro­gno­za­vo „Žal­gi­rio“ puo­lė­ jas Dar­ju­šas Lav­ri­no­vi­čius. Nors sos­ti­nė­je „Žal­gi­ris“ ga­li iš­ ko­vo­ti jau ant­rą­jį se­zo­no tro­fė­jų, J.Pla­za pa­brė­žia, kad už kont­ro­li­nių rung­ty­nių re­zul­ta­tus daug svar­bes­ nis tar­pu­sa­vio su­pra­ti­mas ir kryp­ tin­gas dar­bas per tre­ni­ruo­tes. „Svar­biau­sias mū­sų tiks­las – tap­ti ko­man­da ir kuo ge­riau pa­ žin­ti vie­nas ki­tą. Pri­va­lo­me gerb­ ti vie­nas ki­tą, sie­kiu, kad žai­dė­jai ma­ty­tų vie­nas ki­to trū­ku­mus ir pra­na­šu­mus. Drus­ki­nin­kuo­se ne tik šli­fa­vo­me žai­di­mą, bet ir sten­ gė­mės ge­rin­ti tar­pu­sa­vio at­mos­ fe­rą. Ži­nau, kaip svar­bu ko­man­dai tap­ti vie­na dar­nia šei­ma. Se­zo­ nui įsi­bė­gė­jus tar­pu­sa­vio ry­šis bus ypač svar­bus“, – tei­gė J.Pla­za.

11

pirmADIENIS, rugsėjo 17, 2012

sportas

13p.

Grupės „AVaspo“ svajonės išsipildė su kaupu.

Fa­vo­ri­tai lai­mė­jo var­žo­vų aikš­tė­se Lie­tu­vos vy­rų ran­ki­nio ly­gos (LVRL) čem­pio­na­tą sėk­min­gai pra­dė­jo vi­si trys praė­ju­sio se­zo­ no pri­zi­nin­kai – Klai­pė­dos „Dra­ gū­nas“ ir Kau­no „Gra­ni­tas-Ga­jaKa­rys“ bei „LKKA-Lū­šis“. De­biu­tan­tai pa­si­prie­ši­no

Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.

a­čą Ka­pi­to­nas – op­ti­mis­tas

13 taš­kų pir­ma­ja­me ma­če į vil­nie­ čių krep­šį įme­tęs ir su Ta­du Kli­ ma­vi­čiu­mi re­zul­ta­ty­viau­siai nu­ ga­lė­to­jų eki­po­je žai­dęs „Žal­gi­rio“ ka­pi­to­nas Pau­lius Jan­kū­nas yra įsi­ ti­ki­nęs, kad lai­mė­ti var­žo­vų aikš­ tė­je – gar­bės rei­ka­las. „Steng­si­mės už­mirš­ti pir­mų­jų rung­ty­nių re­zul­ta­tą ir į jį ne­kreip­ ti jo­kio dė­me­sio. Ma­čas pra­si­dės švies­len­te­lė­je de­gant skai­čiams 0:0. Pri­va­lo­me dvi­ko­vą lai­mė­ti, o ne ­gal­vo­ti, kaip iš­sau­go­ti Kau­ne su­si­krau­tą pra­na­šu­mą“, – kal­bė­jo P.Jan­kū­nas. Anot puo­l ė­jo, kiek­v ie­n a dvi­ ko­va su „Lie­tu­vos ry­tu“ – prin­ ci­pi­nė, tad ir min­čių apie ki­to­kią baig­tį nei per­ga­lė, nė­ra. „Pri­va­ lo­me lai­mė­ti Vil­niu­je. Sup­ran­ta­ me, kad tai ne drau­giš­kas ma­čas, ta­č iau ly­g iai to­k ios pat min­tys tur­būt su­ka­si ir „Lie­tu­vos ry­to“ krep­ši­nin­kų gal­vo­se“, – tvir­ti­no P.Jan­kū­nas.

„Dra­gū­no“ ran­ki­nin­kai Pas­va­ly­je 34:28 nu­ga­lė­jo LVRL de­biu­tan­tę „Trio­bet“ eki­pą. Ant­ra­ja­me kė­li­ ny­je pa­sva­lie­čiai bu­vo su­švel­ni­nę skir­tu­mą iki 14:19, ta­čiau pa­da­ry­ti ką nors dau­giau ne­be­pa­vy­ko. „Pir­mą­sias sa­vo ko­man­dos rung­ty­nes ver­ti­nu blo­gai. Ant­ ra­sis kė­li­nys bu­vo tra­giš­kas. Bu­ vo gy­ny­bos ir puo­li­mo klai­dų, o tai reiš­kia, kad yra kur to­bu­lė­ti“, – po var­žy­bų kal­bė­jo „Dra­gū­no“ vy­riau­sia­sis tre­ne­ris Ar­tū­ras Juš­ kė­nas. „Nes­pė­da­vo­me lai­ku grįž­ti į gy­ ny­bą ir var­žo­vai tuo me­tu įmes­ da­vo įvar­čius. Mū­sų pa­si­ren­gi­mas se­zo­nui dar nė­ra šim­tap­ro­cen­ti­nis – trūks­ta su­si­žai­di­mo. Vis­gi pir­ mą­sias rung­ty­nes ver­ti­nu ge­rai. Ko­vo­jo­me, sten­gė­mės, no­rė­jo­me kuo ge­riau su­žais­ti. Mū­sų šio se­ zo­no lū­kes­čiai – ne­bū­ti pa­sku­ti­ niams. No­ri­si pa­tek­ti į aš­tun­tu­ką, da­ly­vau­ti at­krin­ta­mo­sio­se var­žy­ bo­se, įgy­ti dau­giau pa­tir­ties“, – min­ti­mis da­li­jo­si „Trio­bet“ eki­pos stra­te­gas Vil­man­tas Kar­pa­vi­čius. Sėk­mė ly­dė­jo sve­čiuo­se

Lie­tu­vos vi­ce­čem­pio­nai Kau­no gra­ni­tie­čiai Šiau­liuo­se po at­kak­ lios ko­vos 29:26 pa­lau­žė „Uni­ver­ si­te­tą-Gu­ber­ni­ją“. „Ti­kė­jau­si, kad vy­rai bus la­biau nu­si­tei­kę ir ko­vos ryž­tin­giau. Gal­ būt gal­vo­jo taip: mes esa­me stip­ res­ni, o var­žo­vai silp­nes­ni ir leng­ viau nu­ga­lė­si­me. De­ja... Tu­rė­jo­me per­ga­lę iš­ko­vo­ti di­des­niu skir­tu­ mu“, – tvir­ti­no „Gra­ni­to-Ga­josKa­rio“ eki­pos tre­ne­ris Mo­des­tas Pra­ka­pas. Ge­ro­kai leng­viau se­kė­si „LKKALū­šies“ ko­man­dai, ku­ri Va­rė­no­je 25:13 su­triuš­ki­no „Ūlą“. Va­rė­niš­ kiai per pir­mą­jį kė­li­nį pel­nė vos 3 įvar­čius. „Ne­jau­tė­me di­de­lio pa­si­prie­ši­ni­ mo. Var­žo­vų ko­man­da jau­na. Tiek jų, tiek mū­sų žai­di­mas dar ne­bu­vo

Optimizmas: pirmąją pergalę „LKKA-Lūšis“ šventė Varėnoje.

sklan­dus. Juk tai pir­mo­sios se­zo­no var­žy­bos, dar rei­kia daug dirb­ti“, – pa­brė­žė kau­nie­čių vy­riau­sia­sis tre­ ne­ris An­ta­nas Kat­ke­vi­čius.

Ti­kė­jau­si, kad vy­rai bus la­biau nu­si­tei­ kę ir ko­vos ryž­tin­ giau. Vil­nie­čių per­ga­lės

Per­ga­les iš­ko­vo­jo abi Vil­niaus ko­ man­dos – „VHC Švie­sa“ ir „Vil­ nius“. „VHC Švie­sos“ ran­ki­nin­kai iš­ vy­ko­je 39:26 įvei­kė „Ute­ną“. Ute­ niš­kiai pir­mą­sias de­šimt mi­nu­čių at­kak­liai prie­ši­no­si var­žo­vams – 6:6, ta­čiau ne­tru­kus vil­nie­čiai vis ag­re­sy­viau ėmė ata­kuo­ti ir, lai­mė­ ję at­kar­pą 11:2, nu­to­lo – 17:8. „Nors tik se­zo­no pra­džia, ta­čiau žais­ti se­kė­si ge­rai. Klai­dų ne­ma­ žai da­rė abi ko­man­dos. Tur­būt di­ džiau­sias trū­ku­mas – pra­ras­ti ka­ muo­liai. Vis­gi džiau­giuo­si pir­mą­ja per­ga­le“, – po dvi­ko­vos kal­bė­jo nu­ga­lė­to­jų „VHC Švie­sos“ tre­ne­ ris Eval­das Li­pins­kas.

„Ma­čo baig­tis bu­vo nu­lem­ ta jau pir­mą­jį kė­li­nį, ant­ra­sis kė­ li­nys te­bu­vo for­ma­lu­mas. Pa­da­ rė­me la­bai daug tech­ni­nių klai­dų. Mū­sų ko­man­do­je iš­si­sky­rė var­ti­ nin­kas Man­tas Ku­lio­nis bei Mar­ ty­nas Paukš­tė, ta­čiau no­ri­si ne tik in­di­vi­dua­laus kiek­vie­no žai­dė­ jų in­dė­lio, bet ir per­ga­lės“, – sa­ kė ute­niš­kių vai­ri­nin­kas Ge­di­mi­ nas Paukš­tė. „Vil­niaus“ eki­pa tik po itin at­ kak­lios ir per­mai­nin­gos ko­vos 21:19 pri­ver­tė ka­pi­tu­liuo­ti Aly­taus „Almeidą–Stronglasą“. Aly­tiš­ kiai pir­ma­vo 6:2, ta­čiau vil­nie­čiai iki per­trau­kos iš­ly­gi­no re­zul­ta­ tą – 10:10. Ant­ra­ja­me kė­li­ny­je 1–2 įvar­čiais sa­vo są­ly­gas dik­ta­ vo „Vil­nius“. „Mū­sų ko­man­da žai­dė draus­ min­gai tiek gi­nan­tis, tiek puo­lant. Ma­žai kly­do­me, tie­siog vis­kas pa­ vyk­da­vo, ką su­pla­nuo­da­vo­me. Pra­lei­do­me tik 19 įvar­čių, tai daug ką pa­sa­ko apie mū­sų gy­ny­bą“, – pa­brė­žė Vil­niaus ran­ki­nin­kų tre­ ne­ris An­dže­jus Ly­sio­no­kas. Tarp­tau­ti­niai iš­ban­dy­mai

Lie­tu­vos čem­pio­nas „Dra­gū­nas“ šį se­zo­ną ko­vos net ke­tu­riais fron­tais.

LVRL nuo­tr.

Klai­pė­die­čiai steng­sis lai­mė­ti LVRL čem­pio­na­tą ir LRT Di­džio­ sios tau­rės tur­ny­rą, pra­si­brau­ ti į Bal­ti­jos vy­rų ran­ki­nio ly­gos (BVRL) fi­na­lą, o Eu­ro­pos „Iš­šū­ kio“ tau­rės tur­ny­re pa­siek­ti 4-ąjį eta­pą. Spa­l io 12–14 d. „Dra­g ū­n as“ da­ly­vaus Eu­ro­pos „Iš­šū­kio“ tau­ rės tur­ny­ro ant­ra­ja­me eta­pe – kva­li­fi­ka­ci­nė­se var­žy­bo­se Mol­ do­vo­je. Lie­tu­viai iš­mė­gins jė­gas su šei­ mi­nin­kų „Olim­pus-85-USEFS“, Lon­do­no „Ruis­lip Eag­les“ ir Ni­ ko­si­jos „SPE Stro­vo­los“ ko­man­ do­mis. Į tre­čią­jį eta­pą pa­teks 1–2 vie­tas užė­mę klu­bai. BVRL tur­ny­re rung­ty­niaus ir „Gra­ni­tas-Ga­ja-Ka­rys“. Rug­sė­ jo 22-ąją kau­nie­čiai su­si­tiks su „Dra­gū­nu“, o 23 d. Lie­tu­vos vi­ ce­čem­pio­nai žais su Do­be­lės „Te­ nax“ (Lat­vi­ja), klai­pė­die­čiai – su Mins­ko SKA (Bal­ta­ru­si­ja). Mū­siš­kių var­žo­vai šį se­zo­ną BVRL tur­ny­re taip pat bus Ry­gos LSPA (Lat­vi­ja), Ta­li­no „Keh­raDai­sy“ ir Pol­vos „Ser­vi­ti“ (Es­ti­ja) bei „Rii­hi­ma­nen Cocks“ (Suo­mi­ ja) ran­ki­nin­kai. VD, LVRL inf.

Sta­tis­ti­ka Klai­p ė­d os

„Dra­g ū­n as“– Pasvalio „Trio­bet“ 34:28 (17:10). T.Stan­ke­vi­čius 6 įvar­čiai, B.Pet­rei­ kis ir D.Ja­sins­kas po 5/M.Nak­vo­sas 9, R.Ind­ra­šiū­nas 6, E.Po­vi­lio­nis 5.

Vil­niaus „VHC Švie­sa“–„Ute­

na“ 39:26 (21:12). V.Dra­ba­vi­čius 10, T.Ber­na­ta­vi­čius 7, S.Plė­ta 6/M. Paukš­tė 6, E.Ka­li­ton­či­kas 4, K.Vi­lu­ tis, T.Mi­kuc­kas ir Š.Ugians­kas po 3.

Kont­ro­li­nės rung­ty­nės

Šiau­lių „Uni­ver­si­te­tas-Gu­ber­ni­

Rug­sė­jo 5 d. su Vil­niaus „Lie­tu­vos ry­tu“ 89:71, 7 d. su Juž­no „Chi­mik“ 81:67, 8 d. su Vloc­la­ve­ko „An­w il“ 78:61, 9 d. su Ry­gos VEF 105:101.

ja“–Kauno „Gra­ni­tas-Ga­ja-Ka­rys“ 26:29 (12:15). A.Bud­rys 8, A.Stru­ pas 5, T.Klun­ge­vi­čius, A.Bal­čiū­nas ir M.Va­luc­kas po 4/P.Šar­kaus­kas 9, V.Dre­vins­kas 8, R.Šve­das 4.

„Lie­tu­vos ry­tas“

Va­rė­nos „Ūla“–Kauno „LKKA-

„Žal­gi­ris“

Rug­sė­jo 1 d. su Kau­no „LKKA-At­le­ tu“ 97:58, 3 d. su Sur­gu­to „Uni­ver­si­ tet-Yug­ra“ 100:63, 5 d. su Kau­no „Žal­ gi­riu“ 71:89, 7 d. su Klai­pė­dos „Nep­ tū­nu“ 94:78, 8 d. su Dniep­ro­pet­rovs­ ko „Dnip­ro“ 85:88, 10 d. su Ki­je­vo „Bu­di­vel­nik“ 82:68, 11 d. su Kras­no­ da­ro „Lo­ko­mo­tiv-Ku­ban“ 83:78.

Lū­šis“ 13:25 (3:14). K.Ika­sa­la ir R.Pa­le­vi­čius po 3/P.Oči­kas 5, R.Vai­ či­kaus­kas 4, E.Vė­ta 3. „Vil­nius“–Alytaus „Al­mei­da-

Startas: Vilniaus „VHC Šviesa“ nesunkiai laimėjo Utenoje, tačiau sostinės klubo vyriausiasis treneris

E.Lipinskas savo auklėtiniams turėjo nemažai pastabų.

Strong­la­sas“ 21:19 (10:10). E.Vei­da 6 ir M.Pa­na­vas po 6, M.Ža­la ir J.Aga­ naus­kas po 3/G.Adam­ke­vi­čius 4, J.Ši­la­lė ir Š.Sa­ka­laus­kas po 3.

12

pirmADIENIS, rugsėjo 17, 2012

pasaulis Ža­da ­ at­saką

Pro­tes­to ­ ak­ci­jos

Pon­ti­fi­ko ži­nia

Ira­no re­vo­liu­cinės gvar­di­jos va­ das ge­ne­ro­las Mo­ham­ma­das Ali Ja­fa­ri per­spėjo, kad jo ša­lis, jei­ gu būtų už­pul­ta, ker­šytų smū­ giais Ormū­zo sąsiau­riui, JAV ba­ zėms Ar­ti­muo­siuo­se Ry­tuo­se ir Iz­rae­liui. Be to, pa­sak ge­ne­ro­lo, Ira­nas pa­si­trauktų iš Bran­duo­li­ nio gink­lo ne­pla­ti­ni­mo su­tar­ties, jei­gu taptų tai­ki­niu.

Is­pa­ni­jo­je ir Por­tu­ga­li­jo­je įvy­ ko ma­si­niai pro­tes­tai prie­š vy­ riau­sybės tau­pymą. Is­pa­ni­jos sos­tinė­je Mad­ri­de, pa­sak po­li­ ci­jos, de­monst­ra­ci­jo­je da­ly­va­vo de­šim­tys tūkstan­čių žmo­nių, o vi­so­je Por­tu­ga­li­jo­je – iki 100 tūkst. Li­sa­bo­no­je pro­tes­tuo­to­ jai bu­vo su­si­rėmę su po­li­ci­ja, bet nie­kas ne­nu­kentė­jo.

Tūkstan­čiai žmo­nių su­si­rin­ko Li­ba­no sos­tinės Bei­ru­to uos­to ra­jo­ne, kur po­pie­žius Be­ne­dik­ tas XVI au­ko­jo sek­ma­die­nio mi­ šias. Po­pie­žius ra­gi­no siek­ti tai­ kos ir su­si­tai­ky­mo Ar­ti­muo­siuo­ se Ry­tuo­se. Be­ne­dik­tas XVI pa­ brėžė, kad žmonės pri­va­lo at­ mes­ti kerštą, pri­pa­žin­ti sa­vo pa­ čių kal­tes ir at­leis­ti vie­ni ki­tiems.

Am­ba­sadų ap­gul­tis tęsia­si Mu­sul­mo­niš­ko­se ša­ly­se ame­ri­kie­čių ir kitų Va­karų ša­lių dip­lo­ma­tams nuo pra­ėju­sios sa­vaitės dirb­ti ten­ka ap­gul­ ties sąly­go­mis. Net to­li­mo­jo­je Aust­ra­li­ jo­je prie JAV kon­su­ la­to svai­dy­ti bu­te­ liai ir ba­tai.

Su­kilė­liams pie­tinė­je Af­ga­nis­ta­

no Hel­m an­d o pro­v in­c i­j o­j e ata­k a­ vus Kemp Bas­t io­n o ka­r inę bazę, ku­r io­j e tar­n au­j a Did­ž io­s ios Bri­t a­ ni­j os prin­c as Har­r y, bu­v o su­n ai­ kin­t i še­š i ir smar­k iai ap­g a­d in­t i du ame­r i­k ie­č ių nai­k in­t u­v ai. Už­p uo­ li­k ai, ku­r ių bu­v o apie 15, vilkė­j o JAV ar­m i­j os uni­f or­m as ir bu­v o gink­l uo­t i šau­t u­v ais, ra­k e­t o­m is bei sa­v i­ž ud­ž ių lie­m enė­m is. Taip pat bu­vo su­nai­kin­tos trys koa­li­ci­ jos de­g alų pa­p il­d y­m o sto­t ys, ap­ ga­d in­t i še­š i lėktuvų an­g a­r ai. Sek­ma­dienį už­puo­li­kai, vil­kin­tys

Tai­ki­nys: Su­da­no sos­tinė­je Char­tu­me nuo de­monst­rantų nu­kentė­jo ir Vo­kie­ti­jos am­ba­sa­da.

Pro­tes­tas Ža­lia­ja­me že­my­ne

Did­žiau­sia­me Aust­ra­li­jos mies­te Sidnė­ju­je prie Ame­ri­kos kon­su­la­to su­si­rinkę pro­tes­tuo­to­jai, tarp ku­ rių bu­vo ir vaikų, gar­siai skan­da­ vo: „Ša­lin JAV.“ Dau­ge­lis mo­ja­vo pla­ka­tais su ka­rin­gais už­ra­šais, to­ kiais kaip „Nu­kirs­ti gal­vas vi­siems, įžeid­žian­tiems pra­našą!“. Pro­tes­t uo­to­jas Hou­d a Di­ba­ sas pik­ti­no­si: „Mums jau įgri­so, kad kiek­vie­nas ty­čio­ja­si iš mūsų my­li­mo pra­na­šo. Jie ne­tu­ri jo­kios teisės ty­čio­tis iš mūsų pra­na­šo. Mes ne­s i­ty­č io­ja­m e iš nie­k ie­n o tikė­ji­mo.“ Ki­ta pro­tes­tuo­to­ja Sa­rah Ja­cob pri­dūrė: „Mus va­di­na te­ro­ris­tais. Ta­čiau vi­si te­ro­ri­zuo­ja mūsų žmo­ nes.“ Pro­tes­tai vy­ko ir Mal­dyvų sa­ly­ne, ku­ria­me gy­ve­na apie 330 tūkst. su­nitų. Čia įpykę de­monst­ ran­tai su­si­rin­ko prie Jung­ti­nių Tau­ tų būstinės. Tie­sa, vie­tos po­li­ci­jos at­sto­vai pa­brėžė, kad de­monst­ra­ ci­ja bu­vo tai­ki.

Smur­tas Af­ga­nis­ta­ne

Smur­tas ne­si­liau­ja

O pro­tes­tai Ar­ti­muo­siuo­se ir Vi­ du­rio Ry­tuo­se neap­siė­jo be smur­ to pro­ver­žio. Neiš­veng­ta ir aukų. Iš vi­so per pro­tes­tus Li­bi­jo­je, Tu­ ni­se, Egip­te, Je­me­ne ir Su­da­ne, skir­tin­gais duo­me­ni­mis, žu­vo iki 10 žmo­nių. Su­da­no sos­tinė­je Char­tu­me de­ monst­ran­tai puolė ne tik JAV ir Did­žio­sios Bri­ta­ni­jos, bet ir Vo­kie­ ti­jos am­ba­sadą.

Mums jau įgri­so, kad kiek­vie­nas ty­čio­ja­si iš mūsų my­li­mo pra­na­šo.

Pra­neš­ta, kad per de­monst­ra­ciją žu­vo vie­nas žmo­gus. Tie­sa, pa­ reigū­nai nu­rodė, kad pro­tes­tuo­to­ jo žūtis bu­vo ne­ty­činė.

Iš vi­so, pa­sak pa­reigūnų, pro­tes­ to ak­ci­jo­je Char­tu­me da­ly­va­vo per 6 tūkst. žmo­nių. De­monst­ran­tai pir­miau­sia štur­ ma­vo Vo­kie­ti­jos am­ba­sadą. Pas­ ta­tas bu­vo pa­deg­tas. Vėliau jie au­to­bu­sais nu­va­žia­vo prie JAV am­ ba­sa­dos. Čia po­li­ci­ja pa­nau­do­jo aša­ri­nes du­jas, kad iš­vai­kytų pro­ tes­tuo­to­jus, mėgi­nan­čius už­lip­ti ant komp­leksą juo­sian­čių sienų. Rea­guo­da­ma į si­tua­ciją JAV vald­ žia pa­skelbė ke­ti­nan­ti per­dis­lo­ kuo­ti ka­ri­nes pa­jėgas, kad už­tik­ rintų am­ba­sadų sau­gumą. Apie tai in­for­ma­vo gy­ny­bos sek­ re­to­rius Leo­nas Pa­net­ta. Nors jis ne­de­ta­li­za­vo, kur tiks­liai ir kiek bus dis­lo­kuo­ta pa­jėgų ne­ra­mu­mams mal­šin­ti, ži­niask­lai­da nu­rodė, jog am­ba­sadą Char­tu­me, kaip pla­nuo­ ta, turė­jo sau­go­ti 50 spe­cia­liai mo­ kytų jūrų pėsti­ninkų. Tie­sa, Su­da­ no vald­žia pa­reiškė, jog ne­ke­ti­na leis­ti JAV ka­riams sau­go­ti at­sto­ vybės. Apie tai, kad ne­įsi­leis JAV jū­

AFP nuo­tr.

rų pėsti­ninkų, pra­nešė ir Je­me­nas. Va­šing­to­nas pa­ra­gi­no dalį am­ba­sadų Su­da­ne ir Tu­ni­se dar­buo­tojų pa­lik­ti šias ša­lis, o ame­ri­kie­čiams bent jau kol kas su­si­lai­ky­ti nuo ne­būtinų ke­ lio­nių į smur­to kre­čia­mas ša­lis. Am­ba­sa­dos štur­mas – su­pla­nuo­tas?

Pir­mie­ji pro­tes­tai dėl an­tiis­la­miš­ko fil­mo pra­ėju­sios sa­vaitės pra­džio­ je ki­lo Egip­te ir Li­bi­jo­je. Li­bi­jo­je gink­luo­ta mi­nia už­puolė JAV kon­ su­latą Ben­ga­zy­je. Per šį iš­puolį žu­ vo JAV am­ba­sa­do­rius Chri­sas Ste­ ven­sas ir dar trys ame­ri­kie­čiai. Vėliau de­monst­ra­ci­jos išp­li­to į ki­ tas mu­sul­mo­niš­kas ša­lis Af­ri­ko­je, Ar­ti­muo­siuo­se Ry­tuo­se ir Azi­jo­je. Pro­tes­tuo­to­jai neap­si­ri­bo­jo am­ba­sa­ do­mis, ta­čiau puolė ir ame­ri­kie­tiš­kas mo­kyk­las bei res­to­ra­nus. Li­bi­jos įsta­ tymų leid­žia­mo­sios asamblė­jos va­do­ vas Mo­ham­me­das al Me­ga­rye­fas pa­ reiškė, kad iš­puo­lis prie­š Ame­ri­kos at­sto­vybę bu­vo iš anks­to su­pla­nuo­ ta ir kruopš­čiai įgy­ven­din­ta ak­ci­ja.

af­ganų po­li­ci­ninkų uni­for­mas, nu­ žudė 4 NA­TO ka­rius. Šeš­ta­dienį per pa­našų iš­puolį Hel­man­do pro­vin­ci­ jo­je žu­vo du britų ka­riai. Ma­no­ma, kad juos nu­kovė taip pat Af­ga­nis­ ta­no po­li­ci­jos pa­reigū­no uni­formą vil­kin­tis už­puo­li­kas. Sek­ma­dienį per NA­TO pa­jėgų

ata­ką Af­ga­nis­ta­no šiau­rinė­je Lag­ ma­no pro­vin­ci­jo­je žu­vo ma­žiau­ siai 9 mo­te­rys. In­ci­den­tas įvy­ko pra­ėjus ke­lioms va­lan­doms po to, kai bu­vo nu­žu­dy­ti 4 tarp­tau­ti­nių pa­jėgų ka­riai.

„Ne­no­riu kalbė­ti, kas įvy­ko ki­ to­se ša­ly­se, ta­čiau Li­bi­jos at­ve­ju ši ope­ra­ci­ja bu­vo kruopš­čiai at­lik­ta, – pa­brėžė par­la­men­to pir­mi­nin­ kas. – Bu­vo pla­nuo­ja­ma. Tai ne­ bu­vo tai­kus pro­tes­tas, pe­raugęs į gink­luotą ata­ką ar ag­re­siją. Tai bu­ vo su­pla­nuo­ta.“ JAV vals­tybės sek­re­torė Hil­la­ ry Clin­ton pa­brėžė, kad Jung­tinės Vals­ti­jos su fil­mu ne­tu­ri nie­ko bend­ra. „Mums, man, as­me­niš­kai, šis fil­mas bjau­rus ir smerk­ti­nas. Mes ab­so­liu­čiai at­me­ta­me tiek šio fil­mo tu­rinį, tiek ži­nią, ku­rią norė­ta per­duo­ti“, – sakė H.Clin­ton. BNS, BBC, AFP, „Der Spie­gel“ inf.

Griežta ko­va su al­ko­ho­liu Če­ki­jos vald­žia su­davė skaudų smūgį al­ko­ho­lio pra­mo­nei. Ta­čiau pikt­žo­les iš dar­žo, re­gis, rei­kia rau­ ti su šak­ni­mis.

Praė­ju­sią sa­vaitę Če­ki­jo­je ap­si­nuo­ diję me­ta­no­liu mirė 19 ne­le­galų al­ ko­holį var­to­ju­sių žmo­nių, dar tu­zi­ nas at­si­dūrė li­go­ninė­se. Ne­l aimė nu­t i­ko Ha­v ir­ž o­vo mies­te Če­ki­jos šiaurės ry­tuo­se už maž­daug 350 km nuo sos­tinės Pra­hos. Po­li­ci­jos pa­reigū­nai po in­ci­den­to ėmė krėsti al­ko­ho­lio par­duo­tu­ves, taip pat res­to­ra­nus ir ka­vi­nes, ieš­ko­da­mi pa­vo­jin­go gėri­mo. Iš pra­džių bu­vo su­lai­ky­tas ir įta­ ria­ma­sis – 36 metų vy­ras, vėliau dar 20 as­menų.

Nors če­kai did­žiuo­ja­si did­žiau­siu pa­sau­ly­je vie­nam žmo­gui ten­kan­čiu su­var­to­ja­mo alaus kie­kiu, kaip ro­ do Pa­sau­lio svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­jos (PSO) 2011 m. ty­ri­mas, Če­ki­ja pir­ mau­ja Eu­ro­po­je pa­gal su­var­to­ja­mo al­ko­ho­lio, ten­kan­čio vie­nam žmo­ gui, kiekį. Vy­riau­sybė pa­skelbė, kad Če­ki­jo­ je lai­ki­nai ne­bus leid­žia­ma pre­kiau­ti stip­res­niu nei 20 laips­nių al­ko­ho­liu, Kaip tvir­ti­no Če­ki­jos svei­ka­tos ap­ sau­gos mi­nist­ras Leo­šas He­ge­ris, al­ ko­ho­lio pre­ky­bos lei­di­mas įsi­ga­lio­jo vi­soms be išim­ties al­ko­ho­liu pre­ kiau­jan­čioms įmonėms, net elekt­ ro­ninėms par­duo­tuvėms. Nors anks­čiau ša­ly­je bu­vo užd­raus­ta pre­kiau­ti dau­giau nei 30 laips­nių tu­rin­čiu spi­ri­tu, mi­nist­ras

pa­brėžė, kad drau­di­mas ne­turė­ jo po­vei­kio, nes vi­si as­me­nys, ku­rie ap­si­nuo­di­jo me­ta­no­liu, nuo­dingų gėrimų įsi­gi­jo par­duo­tuvė­se. L.He­ge­ris pa­tvir­ti­no, kad al­ko­ ho­lio pre­ky­bos drau­di­mas ga­lios ke­lias sa­vai­tes. Skai­čiuo­ja­ma, kad net 20 pro­c. li­ ke­rio, ku­ris ofi­cia­liai par­duo­da­mas Če­ki­jo­je, yra pa­ga­min­tas juo­do­jo­ je rin­ko­je. Ma­no­ma, kad nuo­dingų gėrimų, tarp ku­rių bu­vo li­ke­rio ir deg­tinės, žmonės įsi­gi­jo ofi­cia­liai. Me­ta­no­lis dau­giau­sia nau­do­ja­ mas pra­monė­je, ta­čiau ne­re­tai ši pa­vo­jin­ga che­minė med­žia­ga su­ mai­šo­ma su pi­giu ne­le­ga­liai ga­mi­ na­mu li­ke­riu. Tie­sa, sos­tinė­je Pra­ho­je esan­čių res­to­ranų ir barų sa­vi­nin­kai ne­bu­

Spren­di­mas: Če­ki­jos vald­žia nu­rodė vi­soms ša­lies ka­vinėms, ba­rams

ir par­duo­tuvėms ne­pre­kiau­ti al­ko­ho­liu, stip­res­niu nei 20 laips­nių.

vo pa­ten­kin­ti vy­riau­sybės spren­di­ mu. „Jei toks drau­di­mas ga­lios ne sa­vai­tes, o po­ra mėne­sių ir dau­ giau, tai bus rim­ta pro­ble­ma“, – sakė vie­no ba­ro sa­vi­nin­kas Jo­nat­

„Reu­ters“ nuo­tr.

ha­nas Weins­tei­nas. Če­ki­jos spi­ri­to ga­min­tojų sąjun­gos va­do­vas Pet­ras Pav­li­kas pa­brėžė, kad ga­min­to­jai dėl drau­di­mo pa­tirs nuo­sto­lių. „Huf­fing­ton Post“, BNS inf.

13

pirmADIENIS, rugsėjo 17, 2012

menas ir pramogos

„AVas­po“ sva­jonės iš­si­pildė su kau­pu Dar ne­si­bai­gus me­tams, grupė „AVas­po“ tei­gia, kad dau­gu­ma pla­ nų jau įgy­ven­din­ti: ra­di­ka­liai pa­si­kei­tu­si su­dėtis, vi­siš­kai at­nau­ jin­ta pro­gra­ma, gast­rolės Is­lan­di­jo­je, dau­gybė kon­certų Lie­tu­ vo­je, du nau­ji vaiz­do kli­pai ir tre­čio­jo al­bu­mo bran­di­ni­mas.

Go­da Rai­bytė

g.raibyte@diena.lt

Grupės ly­derė, dra­ma­turgė (jos pje­ sė „Rau­do­ni bat­raiš­čiai“ ne­se­niai pri­sta­ty­ta ir Na­cio­na­li­nia­me dra­ mos teat­re), poetė, vie­na iš tarp­dis­ cip­li­ni­nių menų fes­ti­va­lio „Tarp“ or­ga­ni­za­to­rių Gab­rielė La­ba­naus­ kaitė „Vil­niaus die­nos“ skai­ty­to­ jams apie nu­veik­tus dar­bus ir atei­ ties pla­nus pa­pa­sa­ko­jo iš­sa­miau. – Prieš kiek ma­žiau nei me­tus „AVas­po“ pa­tyrė es­mi­nių per­ mainų – iš aš­tuo­nių grupės na­ rių li­ko­te ke­tu­rie­se. Galbūt bu­ vo ki­lu­si min­tis vėl su­rink­ti būrį mu­zi­kantų? – Orien­tuo­jamės į ko­kybę, ne kie­ kybę. Prie mūsų pri­si­jungė Ge­di­ mi­nas Žy­gus, tad pa­gal da­bar­tinę mu­zi­kinę kryptį yra pui­ki su­dėtis, te­rei­kia kur­ti ir re­pe­tuo­ti. – Pak­lau­sius naujų kūri­nių su­ si­da­ro įspūdis, kad da­rotės kiek niū­res­ni – „tamsė­ja“ teks­tai, nau­ do­ja­mi efek­tai, at­mos­fe­ra ir net nau­ji kli­pai. Kas tam da­ro įtaką? – Teks­tai nėra pik­ti, jie tie­siog so­cia­ liai ak­ty­ves­ni. Anks­čiau la­biau ver­ti­ nau es­te­tinę poe­zi­jos funk­ciją – ke­ lio­nes me­ta­fo­ro­mis į mūsų ne kas­dien iš­gy­ve­na­mus pa­sau­lius, o da­bar man svar­biau, ko­kia ži­nutė trans­liuo­ja­ma kiek­vie­nu teks­tu. Todėl no­ri­si kur­ti ne tik meną dėl me­no, bet ir turė­ti sa­vo iš­sa­komą po­zi­ciją, ska­tin­ti žmo­nes per­mąsty­ti įvai­rius reiš­ki­nius ir į juos pa­žvelg­ti iš įvai­rių per­spek­tyvų. Pa­vyzd­žiui, kūri­niu „Vo­ka­listės mir­tis“ ma­ni­fes­tuo­ja­me prie­š mo­terų, kaip sek­sua­li­nių ob­jektų, pa­tei­kimą tiek ži­niask­lai­do­je, tiek po­pkultū­ro­ je. Kodėl vy­rui ne­rei­kia turė­ti idea­ lios figū­ros, gra­žaus vei­de­lio ir bent kiek nors ap­si­nuo­gin­ti, kad būtų pa­ stebė­tas jo ta­len­tas? Gal ir ne­pa­kei­si­ me nuo se­novės įsit­vir­ti­nu­sio mo­ters kaip prekės ste­reo­ti­po, ta­čiau bent jau

at­kreip­si­me dėmesį į to­kius reiš­ki­nius. Ar kiek­vieną kartą, rek­la­muo­jant pa­ dan­gas, rei­kia ap­nuo­gin­ti mer­giną? O efek­tai, vo­ka­lo trans­for­ma­ci­ jos – tai tik for­ma, į ku­rią įde­da­ mas tu­ri­nys. – Pa­ly­gin­ti su ki­tais Lie­tu­vos mu­zi­kan­tais, ku­rie tas pa­čias dai­nas at­lie­ka dau­gybę metų, ypač daž­nai kei­čia­te pro­gramą. Kaip pa­vyks­ta at­si­nau­jin­ti ir įsi­jaus­ti į vis kitą amp­lua? – Amp­lua ne­si­kei­čia, kei­čia­si tik iš­ raiš­ka. Abie­juo­se, mu­zi­ki­niu at­žvil­giu kar­di­na­liai skir­tin­guo­se „AVas­po“ al­ bu­muo­se esmė lie­ka ta pa­ti – poe­zi­jos, mu­zi­kos ir vaizdų sim­biozė. – „AVas­po“ kūrybą jau ne kar­ tą pri­statė­te ne tik Lie­tu­vo­je, bet ir už jos ribų, o vi­sai ne­se­ niai grįžo­te iš Is­lan­di­jos. Kaip ten at­si­dūrėte?

– Į Is­lan­diją mus pa­kvietė Reik­ja­ vi­ko kultū­ros nak­ties fes­ti­va­lis, ta­ čiau sva­jonę rea­ly­be pa­vertė ke­lionę fi­nan­savęs Lie­tu­vos kultū­ros rėmi­ mo fon­das. Ypač esa­me dėkin­gi mus nuo­lat pa­lai­kan­čiai ir ins­pi­ruo­jan­ čiai Mu­zi­kos in­for­ma­ci­jos cent­ro pro­jektų va­do­vei Ri­man­tei So­dei­kie­ nei, ge­ra­no­riš­kai pa­dėju­siai kultū­ros ata­šė Lia­nai Ruo­ky­tei ir mus sve­tin­ gai pri­ėmu­siam Ar­tio­mui Mi­mi­nui. Reik­ja­vi­ke su­si­pa­ži­no­me su vie­tos mu­zi­kan­tais, gra­fi­ti­nin­kais ir ti­kimės ke­letą me­ni­nių is­lan­diškų pro­jektų pri­sta­ty­ti per šių metų poe­zi­jos fes­ ti­valį „Tarp“ Vil­niu­je bei Kau­ne. – Is­lan­diją žmonės (ypač me­ni­ nin­kai) linkę idea­li­zuo­ti – va­di­ na ją pa­sakų kraš­tu, įkvėpi­mo šal­ti­niu ir t. t. Kaip ma­no­te, ko­ dėl tas kraš­tas taip vi­sus ža­vi? – Oro uos­te pir­ma­sis už­ra­šas, pa­ traukęs ma­no dėmesį, bu­vo: „Svei­ki at­vykę į poetų ir mu­zi­kantų šalį.“ Iš tiesų, gy­ven­da­mas to­kio­je nuo­sta­ bio­je ap­lin­ko­je ne­ga­li lik­ti abe­jin­gas kūry­bai – ar tai būtų eilė­raš­čio ei­ lutė, ar kas­die­nio gy­ve­ni­mo me­nas. – Mu­zi­ki­nia­me pa­sau­ly­je sklan­ do ži­nia, kad bran­di­na­te tre­čiąjį al­bumą. Ka­da pla­nuo­ja­te jo gi­ mimą? – Tei­sin­gi gan­dai. Ap­vai­si­ni­mas jau įvy­ko, tik ne­ži­no­me, kiek tę­ sis idė­jos iš­ne­šio­ji­mo ir išg­ry­ni­ni­ mo sta­di­ja.

Idė­jos: grupės ly­derė G.La­ba­naus­

kaitė sa­ve rea­li­zuo­ja ne tik kon­cer­ tuo­da­ma, bet ir kur­da­ma poe­ziją, dra­ma­tur­giją, or­ga­ni­zuo­da­ma me­ no ren­gi­nius. Da­riaus Ju­ce­vi­čiaus nuo­tr.

– Ku­ria­te ir daž­niau­siai kon­cer­ tuo­ja­te Vil­niu­je, ar sa­vo mu­ziką sie­ja­te su šiuo mies­tu? – Vil­nius įkve­pia, al­ter­na­ty­vio­ ji an­derg­raun­do kultū­ra ska­ti­na dis­ku­tuo­ti ir ieš­ko­ti to­liau. Iš tiesų die­vi­nu Vil­nių – todėl ir gy­ve­nu bū­ tent čia, o ne kur nors ki­tur. Vi­sa­ da sma­gu iš­va­žiuo­ti, ke­liau­ti, pa­si­ mo­ky­ti ar pa­gy­ven­ti ki­tur lai­ki­nai, ta­čiau čia ge­riau­sias men­ta­li­te­to, kultū­ros ir mies­to tem­po san­ty­kis.

Pa­tir­tys: gru­pei „AVas­po“ dau­ge­lis mu­zi­kantų ga­li pa­vydė­ti su­teik­tos

ga­li­mybės kon­cer­tuo­ti Is­lan­di­jo­je, poetų ir dai­nių ša­ly­je.

Si­mo­no Gi­nei­kos nuo­tr.

„AVas­po“ dosjė Gab­rielė La­ba­naus­kaitė – vo­ka­las, kom­po­zi­ci­ja, teks­tai.

2009 m. pri­statė de­biu­tinį al­bumą

Vla­das Die­ni­nis – būgnai, kom­po­z i­ ci­ja.

2010 m. iš­lei­do ant­rą al­bumą „Nia­

„Nėra okea­no“. ga­ra“.

Ge­d i­m i­n as Žy­g us – kom­p o­z i­c i­j a, 2010 m. kli­pas „Tai bu­vo...“ Uk­rai­ nos Lvo­v o trum­p a­m et­r a­ž ių filmų elekt­ro­ni­ka. fes­ti­va­ly­je laimė­jo didįjį pri­zą. Si­mas Gi­nei­ka – vaiz­das.

14

PirmADIENIS, rugsėjo 17, 2012

menas ir pramogos „Vilniaus diena“ rekomenduoja

KUR? Ki­no teat­re „Pa­sa­ka“, Šv. Ig­no­to g. 4 / 3. KA­DA? Šian­dien 18.30 val. KIEK? 6 li­tai.

KUR? VU cent­ri­nių rūmų aikš­telė­je, Uni­ver­si­te­to g. 3. KA­DA? Šian­dien 18.30 val. KIEK? Ne­mo­ka­mai.

KUR? Vil­niaus uni­ver­si­te­to Bo­ta­ni­kos so­de, Kairėnų g. 43. KA­DA? Iki spa­lio 28 d. KIEK? 4–7 li­tai.

„Ka­ra­lius Ūbas“

Pa­žin­tis su tech­ni­ka

Žemės me­nas

Lenkų ki­no sa­vaitė­je – Piot­ro Szul­ki­no fil­mas „Ka­ra­lius Ūbas“. Pa­tai­ kau­da­mas pa­dugnėms ir įta­kin­giems žmonėms bei pa­si­telkęs ko­ vos už laisvę ir de­mok­ra­tiją šūkius, Ūbas kru­vi­nais būdais pe­ri­ma vald­žią. Jis tu­ri tik vieną tikslą – pri­si­kimš­ti ki­še­nes. Tai me­ta­fo­ra, ku­rią re­ži­sie­rius tai­ko kiek­vie­nai nau­jai po­li­ti­nei sis­te­mai.

Na­cio­na­li­nis moks­lo fes­ti­va­lis „Erdvė­lai­vis Žemė“ kvie­čia pa­žin­ti įvai­rius moks­lo ir tech­no­lo­gijų ob­jek­tus. Vyk­do­ma eks­kur­si­ja į Lie­ piš­kio tech­no­lo­gijų par­ką, kur bus ga­li­ma ap­žiūrė­ti pa­ly­do­vi­nio ry­ šio įren­ginį – te­le­portą, tei­kiantį NVS ir Ar­timųjų Rytų ša­lims pla­čia­ juos­čio in­ter­ne­to, TV trans­lia­cijų ir duo­menų per­da­vi­mo pa­slau­gas.

Žemės me­no pro­jek­to „Gam­ta ir me­nas“ pa­ro­da „Iden­ti­te­tas“ sie­ kia at­ras­ti ir plėto­ti me­no, gam­tos, me­ni­nin­ko ir žiū­ro­vo dia­logą. Čia sa­vo dar­bus pri­sta­to įvai­riau­sių sri­čių me­ni­nin­kai: ke­ra­mi­kai, skulp­to­riai, ta­py­to­jai, fo­tog­ra­fai, flo­ris­tai ir kt., gam­ti­nes ar­ba dirb­ ti­nes med­žia­gas dar­niai jung­da­mi į gam­to­vaizdį.

KUR? Dei­mantų mu­zie­ju­je, Vo­kie­čių g. 11. KA­DA? Iki rugsė­jo 24 d. KIEK? Ne­mo­ka­mai.

KUR? Ga­le­ri­jo­je „Ar­ti­fex“, Gao­no g. 1. KA­DA? Iki rugsė­jo 29 d. KIEK? Ne­mo­ka­mai.

KUR? Vil­niaus mo­ky­tojų na­muo­se, Vil­niaus g. 39 / 6. KA­DA? Rugsė­jo 17, 24 d. 18 val. KIEK? Ne­mo­ka­mai.

KUR? Vil­niaus ma­ža­ja­me teat­re, Ge­di­mi­no pr. 22. KA­DA? Ry­toj 18, 20.30 val. KIEK? 25–49 li­tai.

Žie­dai ir vi­zi­jos

Jai pa­tin­ka po­mi­do­rai

At­gi­mi­mas ir ver­ty­bių skalė

Pa­gauk kitą kampą

Ri­man­to Di­cha­vi­čiaus kūri­niai iš dviejų ciklų – tai fo­tog­ra­fi­jos „Žie­dai tarp žiedų“ ir fo­to­pa­veiks­ lai „Vi­zi­jos“. Abie­juo­se cik­luo­se be jo­kio natū­ra­ liz­mo ar vul­ga­ru­mo išaukš­ti­na­ma mo­ters kūno sim­bo­li­ka.

Vil­niaus dailės aka­de­mi­jos Kau­no dailės fa­kul­ te­to Teks­tilės ka­ted­ros dėsty­to­ja Li­na Jo­nikė pri­ sta­to pa­rodą „Jai pa­tin­ka po­mi­do­rai“. Pa­ro­do­je – ori­gi­na­li kas­die­nybę per­tei­kian­ti teks­tilės vaiz­ da­vi­mo tech­ni­ka ir gau­sybė po­mi­dorų.

Alek­sand­ras Žars­kus ži­no­mas jau nuo 1982-ųjų, kai ėmė skai­ty­ti pa­skai­tas tau­tinės kultū­ros, re­li­ ginė­mis te­mo­mis. Du pir­ma­die­nius vyks pa­skai­ tos „At­gi­mi­mo pa­grin­das – koks jis?“ ir „Am­ži­nos ir lai­ki­nos ver­tybės“.

Imp­ro­vi­zuo­tas spek­tak­lis be pjesės ir re­ži­sie­ riaus, kurį kurs ak­to­riai Aud­rius Bru­žas, And­ rius Žeb­raus­kas, Ki­ri­las Glu­ša­je­vas, Ba­lys Latė­ nas, Man­tas Vai­tiekū­nas, Mar­ty­nas Ne­dzins­kas, And­rius Ku­li­kaus­kas ir Di­mit­ri­jus Go­lo­va­no­vas.

tv programa

LRT

6.00 Labas rytas, Lietuva. 9.00 „Komisaras Reksas“ (N-7) (k). 10.00 „Hartlando užuovėja“ (k). 11.00 LRT aktualijų studija. Tiesioginė laida. 12.00 Kultūrų kryžkelė. Trembita. 12.15, 12.30, 13.05, 14.05 Laba diena, Lietuva. Tiesioginė aktualijų laida. 12.20 Žinios. 12.25 Sportas, orai. 13.00, 14.00 LRT radijo žinios. 14.40 Žinios. 14.50, 18.45, 21.10 Sportas, orai. 15.00 „Komisaras Reksas“ (N-7). 16.00 „Hartlando užuovėja“. 17.00 „Viena byla dviem“ (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.55 Nacionalinė paieškų tarnyba. 20.25, 22.10 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Verslas. 21.05 Kultūra. 21.15, 22.15 Seimo rinkimai 2012. Tiesioginė laida. 23.15 Vakaro žinios. 23.20 Sportas. 23.25 Orai. 23.30 Pasaulio dokumentika. „Galapagai“ (1) (D.Britanija, 2006 m.) (k).

LNK

6.20 „Nickelodeon“ pristato. „Burbuliai“. 6.50 „Kas naujo, Skūbi-Dū?“ (3) (k). 7.20 „Kung Fu Panda“ (3) (k).

LRT 18.55 val.

7.50 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) (k). 9.40 24 valandos (N-7) (k). 10.35 Nuotykių f. „Kelionė į Žemės centrą“ (JAV, 2008 m.) (k). 12.30 KK2 (N-7) (k). 13.00 „Nickelodeon“ valanda. „iKarli“. 13.30 „Kung Fu Panda“ (4). 14.00 „Linksmieji Tomas ir Džeris“. 14.30 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 16.30 „Šeimynėlė“ (N-7). 17.00 Labas vakaras, Lietuva. 17.45 24 valandos (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.14 Sportas. 19.17 Orai. 19.19 KK2 (N-7). 19.55 Nuo... Iki... 20.55 Karamelinės naujienos (N-7). 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. Verslas. 22.19 Sportas. 22.23 Orai. 22.25 Kriminalinė Lietuva. 22.35 „Havajai 5.0“ (N-7). 23.35 S. „Išrinktieji“ (1) (JAV, 2009 m.) (N-14). 0.30 „Skaičiai“ (N-7). 1.25 „Įstatymas ir tvarka. Specialiųjų tyrimų skyrius“ (N-7).

TV3

6.15 Teleparduotuvė. 6.30 Nauja diena. Tiesioginė transliacija. 8.00 „Moderni šeima“. 9.00 „Meilės sūkuryje“. 10.05 „Naisių vasara“.

LNK 17.45 val.

11.00 Nuotykių komedija „Asteriksas ir Obeliksas. Misija „Kleopatra“ (Prancūzija, Vokietija, 2002 m.). 13.10 „Hana Montana“. 13.40 „Ant bangos“. 14.10 „Madagaskaro pingvinai“. 14.40 „Simpsonai“. 15.10 „Meilės prieglobstis“. 16.10 „Drąsi meilė“. 17.10 Akistata. 18.10 „Naisių vasara“. 18.45 TV3 žinios. 19.00 TV3 sportas. 19.05 TV3 orai. 19.10 Be komentarų. 19.40 Kodėl? 21.00 „Vyno kelias“. 21.35 TV3 vakaro žinios. 21.50 TV3 sportas. 21.55 TV3 orai. 22.00 „Nusivylusios namų šeimininkės“. 23.00 „CSI Majamis“. 0.00 „Daktaras Hausas“. 1.00 „Penktadienio vakaro žiburiai“. 1.45 „Biuras“.

BTV

6.30 Televitrina. 7.00 Žinios (k). 7.25 Kalbame ir rodome (N-7) (k). 8.25 „Raudonas dangus“ (N-7) (k). 9.30 „Be namų negerai: naujas gyvenimas“. 10.30 „Margoša: moterimi negimstama“. 11.30 Savaitės kriminalai (N-7). (k). 12.00 „Svotai“ (N-7) (k).

TV3 22.00 val.

13.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 14.00 „Liejyklos gatvė“ (N-7) (k). 15.00 „Raudonas dangus“ (N-7). 16.00 Kalbame ir rodome (N-7). 17.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 18.00 Žinios. 18.19 Sportas. 18.23 Orai. 18.25 „Liejyklos gatvė“ (N-7). 19.25 „Milijonieriai“. 20.00 Žinios. 20.15 Verslas. 20.19 Sportas. 20.23 Orai. 20.25 „Pragaro virtuvė“ (N-7). 21.25 „Užkalnio 5“. 22.25 „Mentai“ (N-7). 23.25 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 0.25 Kalbame ir rodome (N-7) (k). 1.25 „Bamba“. Interaktyvus šou suaugusiesiems (S).

Lietuvos ryto TV 6.14 TV parduotuvė. 6.30 Ryto reporteris. 9.15 Dok. f. „Anoreksikai berniukai“ (N-7). 10.15 Pradėk nuo savęs. 10.55 „24/7“. Savaitės aktualijų analizė ir komentarai. 12.00 Lietuvos diena. 13.00 TV parduotuvė. 13.45 Skonio reikalas. 14.45 Dok. f. „Žiurkių antplūdis“ (N-7). 15.40 Lyderių forumas. Energetika.

BTV 21.25 val.

16.00 Žinios. 16.10 Lyderių forumas. Energetika. 17.00 Žinios. 17.20 Lyderių forumas. Energetika. 18.00 Žinios. 18.45 Bobų vasara su Asta. Svečiuose pas Andrių Mamontovą. 19.45 Dok. f. „Šaltojo karo paslaptys“ (N-7). 21.00 Reporteris. 21.52 Orai. 21.55 Lyderių forumas. Energetika. 23.55 Reporteris. 0.47 Orai. 0.50 Dok. f. „Žiurkių antplūdis“ (N-7).

SPORT1

12.00 Televitrina. 13.00 Lietuvos krepšinio lyga. Prienų „Rūdupis“–Kauno „Žalgiris“. 14.40 Škotijos taurės finalas. Edinburgo „Hearts“– Edinburgo „Hibernian“. 16.35 UEFA Europos taurė. „Liverpool“– Edinburgo „Hearts“. 18.30 Sportas LT. Kauno dviračių maratonas 2012. 19.00, 21.00, 23.00 Žinios +. 19.15 Italijos „Serie A“ lyga. „Chievo“–Milano „Inter“. 21.15 Italijos „Serie A“ lyga. „Milan“–„Juventus“. 23.15 Sportas LT. Atviras veteranų štangos spaudimo čempionatas.

lietuvos ryto tv 18.45 val.

niką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8 641 99 000, www.kaunakiemis.lt. 951181

Visų kompiuterių ir televizorių taisymas Vilniuje, Žalgirio g. 131, tel. (8 5) 275 4665; www.pc-help.lt.

pirmADIENIS, rugsėjo 17, 2012

933624

Kelionių

Tel. 261 3653, 261 3655 skelbimai@vilniausdiena.lt

Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siuntinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 687 58 503, +44 778 627 1449. Informacija – www.lietuvalondonas.com. 959526

pervezimai. Tel. 8 699 privataus 01 428, e.namo paštassieną Šilo gaLegalus darbas Anglijoje, Olandijoje, Vokie- ją.Išnuomoju info@gmail.com. tvėje Jūsų reklamai. 5×4 kv. m. Tel. 8 648 tijoje. Tel. 8 675 86 523; www.ppv.lt. 952525 1018208 87 482. 1017391 Reikalingas vaikų odontologas (specialisKitos tas) pusei etato. Gyvenimo aprašymą siųsti e. p. info@odontologijosklinika.lt. Tel. 231 Nestandartinių baldų gamyba. Aukšta kokybėKursai – žemanuotoliniu kaina. www.guobosbaldai.lt 2952, 8 652 42 156. būdu: buhalteriams,. Tel. va1016720 8 656 69 099. dybininkams, administratoriams ir kt. Re760904 UAB „Starjobs” reikalingi pagalbiniai dar- gistracija tel. 8 677 83 374; www.globaliobuotojai gamyboje terminuotam darbui Vil- sidejos.lt. 1017711 niuje. Norinčius užsiregistruoti prašome atvykti darbo dienomis 9–17 val. (12–13 val. pietų pertrauka), adresu Gedimino pr. 26, nekilnojamąjį turtą Vilnius (II aukštas). Parduodamas Kita dviejų kambarių butas Palan-

Kviečia moKyTis

parduoda Įvairūs

1012485

gosPranešame, centre, už kad bažnyčios, S.Nėries g. 1A. Tel. 2012 m. spalio 3d. 10 val. 8 603 62 096. Verpimo įmonei Vilniuje reikalingi darTalkotiškių kaime, Nemėžio seniūnijoje, Vil955765 bininkai. Apmokome, suteikiame kvalifikaciją. Tel. (8 5) 260 1970, 8 698 34 551. Skambinti darbo dienomis nuo 9 iki 16 val. 1018639

paslaugos

Įmonė greitai suteikia trumpalaikias ir ilgalaikias paskOlas fiziniams ir juridiniams asmenims. 8 656 97 000, www.easyfinance.lt.

pa­li­ko grupę „Se­pul­tu­ra“ ir su­būrė ko­lek­tyvą „Soulf­ly“.

Griaudė­jo me­ta­las Penk­ta­die­nio va­karą Vil­niaus klubą „New York“ štur­ma­vo me­ ta­lis­tai.

Čia griaus­mingą kon­certą su­ rengė buvęs le­gen­dinės Bra­zi­ li­jos me­ta­lo grupės „Se­pul­tu­ra“ vo­ka­lis­to ir gi­ta­ris­to Ma­xo Ca­ va­le­ros ko­lek­ty­vas „Soulf­ly“. Per sa­vo kar­jerą nuo 1996-ųjų ši grupė iš­lei­do aš­tuo­nis stu­di­ ji­nius al­bu­mus, ku­rių kiek­vie­ nas pui­ka­vo­si po­pu­lia­riau­sių JAV mu­zi­kos al­bumų „Bill­board Top 200“ sąra­šuo­se. „Soulf­ly“ iš pra­džių ati­davė duoklę dva­sin­giems ir daž­nu at­ve­ju re­li­ginį at­spalvį įgau­nan­ tiems teks­tams. Bet vėles­niuo­se al­bu­muo­se ėmė ryškė­ti smur­to, ag­re­si­jos, nea­py­kan­tos, pyk­čio ir net ka­ro vaiz­di­niai. Pas­tebė­tas ir dar vie­nas keis­tas fak­tas – su kiek­vie­nu nau­ju grupės al­bu­mu ryškė­ja vis nau­ji mu­tuo­jan­čios me­ta­lo mu­zi­kos gar­sai.

Technikos remonto Visų kompiuterių ir televizorių taisymas Vilniuje, Žalgirio g. 131, tel. (8 5) 275 4665; www.pc-help.lt. 1002377

Kelionių

niaus rajone, bus atliekami žemės sklypo, kadastrinis Nr. 4162/0400:180, priklausančio Giedriui Tomui Jarmalavičiui, kadastriniai matavimai. Prašom gretimo žemės Brangiai su žeme arba išsisklypo, perkame kad. Nr. mišką 4162/0400:1151, savininkirsti. Visoje Lietuvoje. karto. ko Stanislav MarkevičAtsiskaitome paveldėtojusiš atvykti Tel.aukščiau 8 676 41nurodytu 155. laiku prie žemės sklypo 929896 dėl bendrų žemės sklypų ribų suderinimo, UAB COMPANY“ Varėnos r. perka: arba„BEST kreiptis į ind. įmonę „Matininkas’’. veršelius, avis. S.Bumblausko Sumokame iš įmonė karto. Rengėjasgalvijus, – individuali „Matininkas“, Rinktinės Mokame PVM. Tel. 8 613 g. 7055-18, 805, 8LT-09207 613 70 Vilnius, 5) 247 0382, paštas mati803, 8 601tel. 71(8 558, (8 310) 48e.323. 953105 ninkas@konsolidacija.lt.

perKa

Įvairūs

1018712

Pranešame, kad Nemėžio kaime, Nemėžio seniūnijoje, Vilniaus rajone, pagal VAVA 2008 05 09 įsakymu Nr. 2.3-5309-41 proKita jektą suprojektuotam Teresai Kazakevič že2012 20 Vilniaus apygardos teismo nutarmės04 sklypui, Nr. 1420, rengiami kadastriniai timi UAB „Joanos avialinijos“ bankroto matavimai. Prašom gretimoiškelta žemės sklypo, projektinis 1399-2, savininkės Bronislabyla (c. b. Nr. Nr. B2-3323-160/2012). Bankrutuovos Rybakovos paveldėtojus į indijančios UAB „Joanos avialinijos“ atvykti administratovidualią įmonę dėl IR bendrų riumi paskirta UAB „Matininkas“ VERSLO VALDYMO RESžemės sklypų ribų suderinimo. Rengėjas TRUKTŪRIZACIJOS CENTRAS. Įgaliotas asmuo– individualitel. S.Bumblausko – V.Česonis, 8 686 83 541.įmonė Prašom„Matininiki 2012 Rinktinės g. 55-18, LT-09207 Vilnius, m.kas’’, birželio 11 d. imtinai pateikti savo kreditomatininkas@ tel. (8 5) 247 0382, e. paštas rinius reikalavimus 2012 m. gegužės 2 dienai konsolidacija.lt.

Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siuntinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 pri687 58 503, +44 778 627 1449. Informaci- (bankroto bylos įsiteisėjimo dienai) kartu1018711 dedant kreditorinius reikalavimus patvirtinanja – www.lietuvalondonas.com. Pranešame, kad UAB „Minorantė“ (tel. 1017802 čių dokumentų tinkamai įformintus nuorašus. (8 5) 276 2085) 2012 10 01 13 val. atTaip prašom nurodyti, ar proj. šių reikalavimų likspat O.Pelėdienės sklypo, Nr. 1805įvykdymas yra užtikrintas, nurodyti, būdu 2, esančio Užulaukio k., kokiu Sudervės taisen., yra padaryta. reikalavimąmatavipateikVilniausKreditorinį r., kadastrinius AUTOMOBILIŲ SUPIRKIMAS VISOJE LIETU- ti Savanorių mus. Kviečiame gretimo sklypo, kad. Nr. pr. 262-105, LT-50204 Kaunas. InVOJE. GALI BŪTI DAUŽTI ARBA SU DEFEK- formacija 4184/0400:0627, savininkus tel./faks. (8 37) 229 886. dalyvauti 961016 TAIS. Tel. 8 676 71 261. suderinant bendras ribas.

perKa

995296

1018833

INFORMACIJA APIE TERITORIJŲ PLANAVIMĄ. Parengtas žemės sklypo, esančio Lvovo g. 105A, Šnipiškių seniūnijoje, Vilniuje, sklypo kad. Nr. 0101/0032:986, bendras plotas 0,2419 ha, detalusis planas. Planavimo pagrindas: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2011 07 13 įsakymas Nr. AD30-1732, 2011 08 01 detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis Nr.

VD inf.

Šėlsmas: į Vil­niu­je su­rengtą

le­gen­di­nio mu­zi­kan­to kon­ certą su­si­rin­ko dau­gybė jo gerbėjų, sa­ve va­di­nan­čių me­ ta­lo sąjun­gi­nin­kais. Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

paslaugos

kuose administratoriui, UAB „SBS skl. Nr.bankroto 148 (skl. kad. Nr. 4184/0934:0148), Legale“,gretimo Ukmergės g. 369A, Vilnius. prašom (neprivatizuoto sodo) Dausklygiau tel.2012 (8 5)m.206 0799, 8 611 po Nr.informacijos 147 savininką birželio 8 d. 10 51 518. val. atvykti prie jums priklausančio sklypo ir 971990 dalyvauti ženklinant riboženkliais BoguslaVladislavos Salmanovič paveldėtovo Sovinskio sklypą Nr. 148turto arba prašom sujų dėmesiui. Š. m. birželioJaroslavu 27 d. 16Bazeval. sisiekti su darbų vykdytoju adresu Vilniaus r., Pagirių vič, Žalgirio g. 131–213, Vilniussen., (tel. 8Mikašiū677 79 nų k.,e. SB „Ekspresas”, vyks sklypo kad. 348, paštas topomatik@gmail.com ). Nr. 960926 4167/1002:0027 kadastriniai matavimai. Kviečiame dalyvauti. Matavimus atlieka UAB „Baltijos Matavimų Organizacija”, Linkmenų g.13, Vilnius. Tel. 8 601 71 112.

15

skelbimai

Kelionių

Karščiausi Kelionių pasiūlymai

Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siuntinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8

Karščiausi Kelionių pasiūlymai nuomoja Kelionių organizatorius Vežame keleivius į Vokietiją, Daniją, Olandi-

siūlo darbą

Po­ky­tis: M.Ca­va­le­ra 1996-ai­siais

m. balandžio 12 d. Detaliojo teritorijų planavimoTransportas, organizatoriaus teisiųlogistika ir pareigų perdavimo sutartis Nr. 042042. Planavimo tikslas – Konditerijos įmonė priims darbąbendrojo Vilniaus pakeisti žemės tikslinę paskirtįį pagal regione vairuotoją-ekspeditorių, vadybininplano sprendinius, padalyti sklypą, nustatyti ką-ekspeditorių ir prekybos agentą. Tel.De-8 teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą. 611 45 plano 000. organizatorius – UAB „4Real“, taliojo 976056 A.Goštauto g. 5-79, Vilnius, tel. 8 698 20 198. Projekto rengėjas – UAB „RV architektų studija“, Pamėnkalnio g. 28-2, Vilnius. Pareng-

Akcijos taisyklės: nemokamą standartinį žodinį skelbimą iki 15 žodžių galite įdėti pateikę šį kuponą „Vilniaus dienos“ redakcijoje, Labdarių g. 8. Nemokamas skelbimas turi būti išspausdintas iki rugsėjo 30 d. Papildoma informacija tel. (8 5) 261 3653.

976256

Karščiausi Kelionių A.Vienuolio g.pasiūlymai 6, LT–01104 Vilnius

Kelionių organizatorius Kelionių organizatorius

Ar svajojate aplankyti Niujorką? OKAS galbūt, JusJŪRAS? visada žavėjo Vegasas – VALDO NE TIKLas NEPTŪNAS! šviesų, kazino, viešbučių rojus? 12 uostų mūsųpasirodymų rankose ir ir Jūsų paslaugos! laikasnuostabiąją Pamatykite Šiaurės Ameriką už Atėjo TIKROMS ATOSTOGOMS! ypatingą kainą. KELTŲ BILIETAI INTERNETU Užsisakykite skrydį iki gegužės 15 dienos,nuo ir Joninių kruizas Ryga–Stokholmas–Ryga www.krantas.lt leiskitės 110 Lt į nepamirštamą kelionę 2012 10 01–2013 03Jus 21 į trumpiausios nakties vaKviečiame Klaipėda–Kylis Klaipėda–Karlshamnas Niujorkas nuo 2226 Lt karėlį! Klaipėda–Zasnicas Vašingtonas Lt ir linksmybės iki Baltijos jūrojenuo bus2526 ir disko, Ryga–Stokholmas Bostonas nuo 2588 Lt ryto! Talinas–Stokholmas

Kelionių organizatorius

KELIONĖS KELIONĖSAUTOBUSU AUTOBUSU KELIONĖS AUTOBUSU Alyvų Duobelėje, Latvijoje Pirkti žydėjimo internetu:šventė www.kelioniupasiulymai.lt Čekijos pilys–Čekijos rojus–Praha Čekijos pilys–Čekijos rojus–Praha––577 587LtLt (05.26.) – 95 Lt Didingoji Italija ir Kaprio sala – 1747 Italija ir Kaprio sala – 1747 Muziejų naktis Varšuvoje (05.19/20) Lt–Lt175 Lt Oktoberfest – alaus festivalis– –377 1147 Lt IsRyga–Saremos sala–Talinas Čekijos pilys–Čekijos rojus–Praha –Lt577PranLt panija su poilsiu–Šveicarija – Žydroji Šiaurės Italija su poilsiu prie –Adrijos Šveicarijos gamtos 1397 Ltjūros cūzijos Riviera 2297stebuklai Lt nuo 1197Italija Lt su Šiaurės poilsiu prie–Adrijos Ryga–Saremos sala–Talinas 377 Lt jūros Kroatija nuo Lt pažintinė) nuo 1290 Lt – 1297 Lt Šiaurės Italija990 (poilsinė Praha-Viena-Budapeštas nuo627 577 Lt Lt Praha-Viena-Budapeštas nuo Kroatija nuo 990 Lt LĖKTUVU IŠ VILNIAUS: Praha–Viena–Budapeštas LĖKTUVU IŠ VILNIAUS: nuo 619 Lt Ispanija, Kosta Brava nuo 822 Lt Pirkti internetu: www.kelioniupasiulymai.lt Malta – 904 Lt(poilsinės) Ispanija, Kosta Brava, Kosta Dorada nuo IŠ VARŠUVOS 1979 Lt Hurgada Graikija, Cgalkidikė – 979 Egiptas, nuo 935LtLt Malta – 904 Ispanija, Kosta Dorada Bulgarija nuo Lt850 Lt – 999 Lt Graikija, Chalkidikė – 1099 Lt Ispanija, Šri Lanka Alikantė nuo 3500–– 1108 Lt1108 Ispanija, Alikantė Graikija, sala Kreta nuoKos 1170 Lt –– 1128 Graikija, Kos sala 1128 LtLt Turkija, nuo Antalija Antalija – 1185 1295LtLt Tunisas 770 –Lt Burgas –– 1199 1185 Lt Lt Bulgarija, Burgas Kroatija, Rijeka Rijeka –– 1279 1489LtLt Kroatija, IŠ VARŠUVOS (pažintinės poilsinės) Turkija, Marmaris 1620 Lt Turkija, Marmaris 1289 Lt Kruizas Nilu nuo 2038 Lt Portugalija, Algarvė – 1999 Lt Bulgarija, Burgas – 1199 Ltnuo 2423 Lt Izraelis–Jordanija–Egiptas LĖKTUVUnuo IŠ VARŠUVOS (poilsinės) Portugalija, Algarvė Lt Marokas 2634 Lt– 1899 Egiptas, Lt Kuba nuoHurgada 5853 Lt nuo 1440 LĖKTUVU IŠ VARŠUVOS (poilsinės) Bulgarija – 1595 Lt Egiptas, Turkija –Hurgada 1440 Lt nuo 995 Lt IŠ RYGOS:– 995 Lt Bulgarija Tailandas (pažintinė Turkija – 1078 Lt poilsinė) – nuo 5218 Lt Šri Lanka – 3500 Lt IŠ VILNIAUS: Kreta – 1170 Lt Egiptas, Tunisas –Hurgada 770 Lt nuo 869 Lt Ispanija, – 1499 Lt LĖKTUVUMaljorka IŠ VARŠUVOS (pažintinės – poilTurkija, sinės) Antalija – 889 Lt Kruizas Nilu nuo 1440 Lt Izraelis – Egiptas nuo 1678 Lt Marokas – 2634 Lt Kuba – 5853 Lt STOVYKLOS LIETUVOJE Pasaka nuo 550 Lt Top Fun 540 Lt Raganė 550 Lt Energetikas 600 Lt Laimingas žmogus – tai aš! 600 Lt Trimitas 520 Lt

Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 A.Vienuolio g. 6, LT-01104 Vilnius vilnius@vilnius.krantas.lt, Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 www.krantas.lt A.Vienuolio g. 6, LT-01104 Vilnius vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt Tel.Vegasas (8 5) 231nuo 3314.2871 Faks.Lt(8 5) 262 9120 Las vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt Torontas nuo 2382 Lt Talinas–Helsinkis Monrealis nuo 2874 Lt Stokholmas–Helsinkis Hiustonas nuo 2964 Lt Vasaros kruizas Ryga–Stokholmas–Ryga Talinas–Marienhamnas–Stokholmas Kalgaris Kopenhaga–Oslas nuo 125nuo Lt 3464 Lt Amsterdamas–Niukastlis Pamirškite kasdieninius rūpesčius ir atsipaKaina pateikta į abi pusesjūroje! su oro uostų molaiduokite laive Baltijos Pirkite keltų bilietus internetu iki spalio kesčiais. Mėgaukitės saule, vėju ir nuotaika. 31 d., dalyvaukite loterijojegera ir laimėkite Rezervacijos kelto bilietusmokestis dviem! iki 100 Lt mokamas papildomai. Kruizo kaina pateikta iš išplaukimo uosto. Daugiau informacijos Vietų skaičius ribotas. www.krantas.lt Daugiau informacijos www.krantas.lt

Pamėnkalnio g. 5/ K.Griniaus g., Vilnius Tel 8-5 262 7777, mob. 8 616 16 777 info@svite.lt, www.svite.lt, www.lek.lt

Graikija, Kreta – 99 Šri Lanka – 3500 Lt Lt Mažieji Laukystos piratai 370 Lt Bulgarija, Kreta – 1170Varna Lt – 1099 Lt

Holivudo akademija Portugalija, Algarvė – 599 2239LtLt

Mes jėga Lt LĖKTUVU IŠ 450 VARŠUVOS (pažintinės – poilsinės) Žaidimų galaktika 450 Lt STOVYKLOS LIETUVOJE Kruizas nuoatkeliauja 1440 Lt; Izraelis–Egiptas Apači Nilu indėnai į Lietuvą 450 Lt Pasaka 550 Lt – 2634 nuo 1678nuo Lt; Marokas Lt; Kuba – Avataro nuotykiai Raganė 5853 Lt – 550 Lt kartu 450 Lt Mes šampinjonai Laimingas žmogus 450 – taiLtaš! 600 Lt

AVIABILIETAI Aplink Top Fun pasaulį 640 Lt per 7 dienas 499 Lt Pirkti internetu: Mano pasauliswww. 595 Ltlek.lt (yra ir pigios aviakompanijos)

Kitas variantas 359 Lt STOVYKLOS UŽSIENYJE

Dodi kalbos 550 Lt stovykla Estijoje 1790 Lt Anglų KELTAI Ryga–Stokholmas; STOVYKLOS1699 UŽSIENYJE Bulgarijoje Lt Talinas–Helsinkis; Talinas–Stokholmas; Ventspilis–NynesStovykla Ukrainoje Kroatijoje 2149 Lt „Pribrežnyj“ hamnas; Klaipėda–Karlshamnas (spec. 60 Lt dienai pasiūlymas); Klaipėda–Kylis (spec. pasiūKrymeKlaipėda–Zasnicas „Saliut“ 1699 Lt (spec. pasiūlyAVIABILIETAI* lymas); Baku nuo 1050 Lt;LtMaljorka nuo 500 Lt Bulgarijoje 1699 mas); Turku–Alando salos–Stokholmas *kainos į abi2149 puses Kroatijoje Lt

KRUIZAI Juodkalnijoje 1899 Lt Viduržemio jūroje (spec. kaina) KELTŲ BILIETAI Anglųjūroje kalbos(spec. stovykla Estijoje 1790 Lt Karibų kaina) Ryga–Stokholmas AVIABILIETAI*Rytuose (spec. kaina) Tolimuosiuose Talinas–Helsinkis Baltijos jūroje Delis nuo 1870 Lt

Talinas–Stokholmas Tokijas – 2229 Lt

VIZOS Ventspilis–Nyneshamnas Seulasnuo – 2308 Lt Baltarusiją nuo 85 Lt Į Rusiją 260 Lt,

Klaipėda–Karlshamnas Singapūras – 2310 Lt (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Kylis (spec. Bankokas – 2409 Lt pasiūlymas) Klaipėda–Zasnicas Puketas – 2610 Lt (spec. pasiūlymas) Turku–Alando salos–Stokholmas *kainos į abi puses KELTAI VIZOS Joninės Baltijos jūroje (Tallink 3 d. kruizas) Į Rusiją nuo nuo 105 Lt 260 Lt; Baltarusiją nuo 85 Lt Ryga–Stokholmas Talinas–Helsinkis Talinas–Stokholmas Ventspilis–Nyneshamnas Klaipėda–Karlshamnas (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Kylis (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Zasnicas (spec. pasiūlymas) Turku–Alando salos–Stokholmas VIZOS Į Rusiją nuo 260 Lt Baltarusiją nuo 85 Lt

Orai

Šiandien bus mažai debesuota, be lietaus. Temperatūra kils iki 17–20 laipsnių šilumos. Antradienį debesų bus daugiau, bet žymesnio lietaus jie neatneš. Naktį temperatūra bus 10–14, dieną šils iki 18–23 laipsnių.

Šiandien, rugsėjo 17 d.

+19

+20

+19

Telšiai

Šiauliai

Klaipėda

+19

Panevėžys

+17

Utena

+19

Tauragė

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis) teka Mėnulis leidžiasi

6.55 19.29 12.34 8.47 19.30

261-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 105 dienos. Saulė Mergelės ženkle.

+19

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +28 Berlynas +23 Brazilija +30 Briuselis +21 Dublinas +15 Kairas +36 Keiptaunas +21 Kopenhaga +18

Londonas +20 Madridas +33 Maskva +18 Minskas +18 Niujorkas +24 Oslas +16 Paryžius +24 Pekinas +28

orai vilniuje Šiandien

Praha +22 Ryga +19 Roma +25 Sidnėjus +22 Talinas +18 Tel Avivas +33 Tokijas +31 Varšuva +22

Marijampolė

Vėjas

Vilnius

+19

Alytus

2–8 m/s

DATOS

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+13

+18

+15

+10

3

+15

+21

+17

+11

3

+13

+19

+13

+8

3

trečiadienį 1968 m. gimė amerikiečių dainininkė Anastacia.

1854 m. gimė Davidas Dunbaras Buickas, JAV automobilių pramonės pradininkas. 1901 m. gimė britų keliautojas, jachta „Gipsy Moth IV“ apiplaukęs pasaulį seras Francis Chichesteris. 1927 m. gimė literatūros ir meno tyrinėtoja Irena Kostkevičiūtė. 1935 m. gimė Kenas Kesey, knygos „Skrydis virš gegutės lizdo“ autorius. 1945 m. gimė amerikiečių krepšinio treneris

prizas Šią savaitę laimėkite Egidijaus Knispelio knygą „Įvykiai, sukrėtę Lietuvą“.

Garsiausi pastarųjų dešimtmečių Lietuvos nusikaltimai, kurių tyrimą sulaikiusi kvapą stebėjo visa Lietuva. Nusikaltimų tyrimai, bylos, netikėti faktai ir šokiruojančios detalės – visa tai E.Knispelio knygoje „Įvykiai, sukrėtę Lietuvą“. Šios istorijos parašytos taip meistriškai, kad prikausto dėmesį kaip labiausiai įtempto kino filmo scenarijus. Gausiai iliustruotoje knygoje – daug niekur neskelbtos medžiagos ir faktų, kurių nematėte per televiziją.

neškite į „Vilniaus dienos“ redakciją Labdarių g. 8, Vilnius. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį, rugsėjo 25 d. Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

1

Vardai Narcizas, Pranciškus (Pranas), Robertas, Sintautas, Sintautė

horoskopai

antradienį

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusių. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite: DIENA (tarpas) VD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba 2. Iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu at-

+18

+18

2

3

4

5

6

7

Philas Jacksonas. 1962 m. gimė australų režisierius Bazas Luhrmannas. 1969 m. gimė britų grupės „The Prodigy“ muzikantas Keithas Flintas. 1974 m. gimė amerikiečių krepšininkas Rasheedas Wallace’as. 1983 m. Vanessa Williams tapo pirmąja juodaode, karūnuota Mis Amerika. 1991 m. Lietuva priimta į Jungtinių Tautų Organizaciją.

Avinas (03 21–04 20). Galimi emocionalūs pokalbiai, bet pasistenkite būti supratingas ir nuolaidus. Niekas negali jūsų priversti daryti to, kas nemalonu, todėl pravers jūsų gebėjimas susitarti ir jūsų principingumas. Jautis (04 21–05 20). Stenkitės vengti konfliktų. Jums duotos užduotys neatitiks jūsų norų, dėl to patirsite nuoskaudų. Atminkite, kad emocijos dažnai būna blogas patarėjas. Dvyniai (05 21–06 21). Galite sulaukti įdomaus pasiūlymo, susijusio su karjera. Atidžiai pasverkite visus pliusus ir minusus, ne pulkite stačia galva viską keisti. Vėžys (06 22–07 22). Atrodys, kad aplinkybės klostosi ne jūsų naudai. Trūks artimųjų pritarimo ir meilės. Galite su kuo nors susipykti, todėl patirsite stresą. Pasistenkite nelaikyti pykčio viduje, kuo greičiau viską išsiaiškinsite, tuo greičiau galėsite judėti į priekį ramia sąžine. Liūtas (07 23–08 23). Seksis bendrauti su jaunais žmonėmis. Jausite šeimos supratimą ir palaikymą. Beje, artimiesiems taip pat reikalinga jūsų parama. Tačiau nepiktnaudžiaukite pasitikėjimu – atsakomybė bendraujant svarbi ne mažiau nei darbe. Mergelė (08 24–09 23). Nepalanki diena planuoti veiksmus ir spręsti svarbius dalykus, nes bus sunku pasirinkti teisingą kelią. Vyresnis žmogus nepritars jūsų sprendimams, bet ar klausyti jo – jūsų pasirinkimas. Svarstyklės (09 24–10 23). Jūsų idėjos ir mintys dabar labai svarbios. Bendraudamas būsite labai emocionalus. Apsispręskite, kas dabar svarbiau – moralinis palaikymas ar naujos idėjos ir planai. Skorpionas (10 24–11 22). Tikėtini emocijų protrūkiai ir konfliktai. Kažkas argumentuotai prieštaraus jūsų interesams, bet jums tai nepatiks. Neskubėkite pateikti savo apibendrinimų – tam nepalanki diena. Šaulys (11 23–12 21). Susidursite su žmogumi, kurio planai nesiderins su jūsų idėjomis. Stengsitės kovoti su jo elgesiu. Apgalvokite savo elgesį, nes spaudimas nepadės. Ožiaragis (12 22–01 20). Jūsų idėjos nesutaps su aplinkinių nuomone, todėl galimi konfliktai. Nebandykite kakta pramušti sienos. Geriau spręskite asmenines problemas. Vandenis (01 21–02 19). Išsiskirs jūsų ir artimųjų požiūriai į tam tikras vertybes. Iš jūsų niekas neatima teisės išsakyti savo nuomonę, bet pasistenkite ją aplinkiniams pateikti tinkamai ir suprantamai. Žuvys (02 20–03 20). Ieškosite, kur galėtumėte pritaikyti savo kūrybiškumą. Laukia didžiulė veiklos įvairovė. Viskas seksis, todėl nė kiek neabejokite savo jėgomis.

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.