2012-09-18 Klaipeda

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

ANTRADIENIS, RUGsÄ—jO 18, 2012

www.kl.lt

218 (19 519) 11

RUBRIKA

sveikata

% 6@ ?B4@Âź7< .;A?.162;

`cRVXNaN-XY Ya ?RQNXa\_Ă› [Ă› 7\YN[aN 7b XRcVĂ˜VR

tirtis igiama pa s – slėpta ne Ligos koda

Diriguoti miesto kultĹŤrai G.GiedraitytÄ— nebenori.

Miestas 2p.

Kinija ir Japonija toliau remia ietis dÄ—l ginÄ?ytinĹł salĹł RytĹł Kinijos jĹŤroje.

Naujas gydymo metodas: ligas ir nesÄ—kmes galima iĹĄkoduoti.

ĹžmoKodÄ—l vienamkasi se gui sunkiai bĹł, o kimokytis kal nimÄ… ve tas – visÄ… gy lo su ga nesuduria kamuogalu? KodÄ—l ar vargina ja alergija lÄ—s uŞťlapimo pĹŤs degimai? Sandra Lu s.lukosiute

koĹĄiĹŤtÄ—

@kl.lt

klausimus kitus rĹŤpimus kodavimas ÄŽ ĹĄiuos bei da biologinis atsakyti pade logijos atĹĄaka. Prancho – nauja psi metodas Lietuvoje tik cĹŤzijoje gimÄ™s sius Ĺžingsnius. Ĺžengia pirmuo kol kas tÄ—ra du bioje MĹŤsĹł ĹĄaly specialisbiokodavimo loginiĹł ligĹł gÄ— Olga NovaĹĄevskalo tai – psicho Andrius Stasiulis. Jie jas ja ir gydyto pÄ—doje. abu dirba Klai kodavibiologinis – Kas yra aR_N]RbaĂ– • [b\a_  @UbaaR_`a\PX Ă˜V\WVZ\ ]N` ]`VPU\ kodavimas? – Biologinis cR[TVN[a VYT\ cNVX A.Stasiulis: domas Ĺžingsnis psipil ]_\OYRZN` aNV] V trĹŤkÄ™, trauTV[N[Ă˜VN` mas – tai pa ligĹł gydyme ir psigali bĹŤti nu tykiais. Jie niĹł tikos RVĂ˜VNb V `]_Ă?`aV cN_ chosomati kodavimo? muojantys. jas diagnos tĹł, nau sakas po Ĺ is NcVZN` ]NQRQN T_ kia biode je. na kaip at 20 me OV\QRX\Q chologijo – KodÄ—l rei dÄ—ti psichologas? ď Ž Greitis: Alergija bĹŤ kurio metu orgarastas prieĹĄ skausmÄ…. negali pa kreipiasi metodas at yra daug gilesnÄ—s, nes sio streso, Pavyzprimena per nais Ar – Kartais pacientai tu- ÄŻvyku uĹžďŹ ksuoja aplinkÄ…. vo mas vis teris skundĹžiasi daĹž bet jo ĹĄaknys tĹł medicina. du A.S.: loginiĹł ypa mas Ry ri palikti sa ti vakarienÄ—, Jei mo gimais, prie- dÄ—l tam tikrĹł psicho venimÄ…. IĹĄgir- niz persipina su pradininkas bei puo- lizuoti, jog jis neno romantiĹĄka pĹŤslÄ—s uĹžde ri iĹĄsaugo ja gy soje valgo sansÄ…monÄ—je no riam se- ĹĄlapimo tĹł galima ieĹĄkoti sikinÄ—s dĹžiui, liai ĹžvakiĹł ĹĄvie Ĺ io metodo jas Christin Fleche kurie nuodi vaikimamos, pa bĹŤ ĹĄei- mĹł, skundus kla jaunuo dyto tas, ku tikisi, kad kai kuriuos jas galbĹŤt tik pata. GalbĹŤt selÄ—tojas gy ÄŻkĹŤrÄ— oďŹ cialiai pri- stiprĹł ryĹĄÄŻ su ja. O Ä?iai, trokĹĄta ĹžasÄ?iĹł res. Mergina jis, uĹžuot tai pato se su any valdinga anyta dÄ™s aust je dy jo tÄ…. virkĹĄ gy kiuo zi tu at ty ti o cĹŤ Bionos ci ins ir Pran pirĹĄ, kytis, kiniu. ĹĄei- medi dekodavimo efektyviai kasi mo vena kartu ti nuo ĹĄeimos. nas jai pasi tykius. ValtÄ… ties smil paĹžintÄ… bio vai ma gy si kontroliuoti jaunos Ä?iau atsiskir das sukiotĹł pirĹĄ padeda rasti atsaky- darÄ™s, nutraukia san na iĹĄgyveno vimo meto Olandijoje, kuo grei KodÄ—l vieniems leng gia gi Biodekoda nie- sten venimÄ…? dekodavimas gina tas psichologinis gydama austres mer A.S.: – Ispanijoje, gus, o kiti kartÄ… jai valmos gy naudojamas joje, PietĹł Amerikoje, sekasi uĹždirbti pini mÄ…, kodÄ—l var Ĺžmogus tai iĹĄsiaiĹĄ- biologinÄŻ ĹĄokÄ…. KitÄ… rasti alergiturÄ—ti? Vaisi Kai nori su jais gali atsi Belgijoje, Ru ypatumas. ir pats simptomas. pasiĹŤlyko bendro ne matydavo, kaip bugant austres nes organizmas ÄŻ ĹĄÄŻ ta ra Brazilijoje. medicinos Organizmo kina, dings tokystÄ—je duk si mama iki vÄ—lumos daĹžiĹĄ klasikinÄ—s me, nes jos poĹžymiai, ja kaip ÄŻ fak mas me si guo di rÄ— bu mÄ—? rea ĹžiĹŤ si dadir es su iĹĄgyven haltere metodo tas spren suvokia- Jei zicijĹł, prieĹžasties nera siai nu- produktÄ… kia vengti ir su kuriuo – Kokia ĹĄio patys nesuvokiame, skaiÄ?iuodavo pinigus, mo. UĹžaupo niau ne ku riĹł, kurio rei tais veiksmus daĹž nai bĹŤna kÄŻ, o ne kilimo jĹł trĹŤ A.S.: – Kar tam tikrus mas. Klasikikovoti. protu. me bĹŤtent to niekaip vo dÄ—l ga tÄ— nieko bendro nenoginis sprendi lykĹł nemo- reikia jo kodÄ—l priÄ—mÄ— ta lemia biolo mas sveiku pakilugusi mergai pinigais. Jie tokiĹł da mÄ…. LogiĹĄkai giau gims ti choterapija tokÄŻ sprendi kinti. TokÄŻ sprendi- rÄ—s turÄ—ti su svetimais atsakomybe draugauja su – O kodÄ—l vis dau le Tai gali bĹŤ ra, aler- nÄ— psi kodavimas negalime paaiĹĄ genuose uĹž- asocijuosis su didĹžiu ko. Bet biode deda iĹĄsiaiĹĄkinti psi- alergiĹĄkĹł kĹŤdikiĹł? daug ĹĄeĹĄetĹŤ padiktuoja pa si tempera vÄ—Ĺžys, kus iki maĹž bai stipmÄ… mums tis, kuri leimedicina. Jis skausmĹł prieĹžastÄŻ. tÄ—viĹł patir kartoms. bei vargu. O.N.: – Vai sieja la koduota pro chosomatiniĹł smegenys stengia- riĹł metĹł su mama gija, krĹŤties mas susiĹžiaus tai ti ankstesnÄ—ms kartais dekodavi iki tokio am Vaikai gyvengai do iĹĄgyven Ĺ˝mogaus ryĹĄys. Tad – O kaip bio mo, tad iĹĄ gos. nesÄ…monin nutukimas. vengti skaus situacijÄ… neretai rus mamĹł, o ne vaikĹł li SprendimÄ… diiĹĄ paties Ĺžmo- jÄ™s su ligomis? si ta di tÄ—spren mirĹĄ spin mas pa yra at janÄ?iÄ… sĹł organiz nulemia ir Tad galite iki ĹĄeĹĄeriĹł metĹł daĹžnai tÄ… traumuo lygmeniu ir A.S.: – MĹŤ tis. ÄŻ pasÄ…monÄ™. biologiniu vyzdĹžiui, gaus patir nustumia pas psicho- vĹł problemas. kaja: – Pa mus priima kumas, skausterys daĹžnai vaikĹĄÄ?ioti mĹł gali O.NovaĹĄevs tÄ… kartĹł per dienÄ… tos proble lumÄ… metĹł metus pagaliau rasite prie- A.S.: – NÄ—ĹĄÄ?ios mo nes ligas. Sun kad Ĺžmogui ko zi ka ďŹ nie svei per tad ĹĄim do, TokiĹł stresus, tÄ…, kol goti stabi ja nekodÄ—l Ĺžmogus uĹžrakino duris. Gal- mas kaklo srityje ro krĹŤvis, su kilti ir dÄ—l noro iĹĄsau ĹĄlapinimusi terapeu sikinÄ— psichoterapi ma patiria ÄŻvairius ar lyg didelis kad jie nori kaĹžpatikrina, me. DaĹžnu vo terito- ĹžastÄŻ. Kla kodÄ—l sergama egze stabaus, tenka perne damasis jis sidoroti. savo gyveni na, ti sa davi- nuo duoda vaikui. bĹŤt taip elg paslÄ—pti arba jaustis kuriuo jis negali su skausmas, tarsi norima paĹžymÄ— gai jauÄ?iasi siaiĹĄki gija. Pagal biodeko persi ti, ja ilgalaikis blo aler kÄ… iĹĄsaugo jamos su sanKai kamuo romÄ…, galibĹŤt Ĺžmogus taip, lyg bĹŤ- arba gos yra sie nÄ—ms sun- pereinantis ÄŻ lÄ—tinÄŻ sind Ä?iÄ…, kuriÄ… rijÄ…. Gal saugus. darbe, mÄ… odos li riems Ĺžmo kan namuose, KodÄ—l kai ku tis uĹžsienio kalbos? iĹĄgyventÄ… BĹŤ- savo vo vietoje. ma ÄŻtarti sa pasÄ…monÄ™. moky kiai sekasi su kontaktu, bendra- Ĺžmogus nustĹŤmÄ— ÄŻ tirtÄŻ organiz- tĹł ne si pa Kalba sieja siseka moky- tent apie neigiamÄ… Ĺžmogui ne gali signavimu. Kai kalbos, tai nio sie uĹž tis

Ĺ iandien priedas

Pasaulis 10p.

Kal­bĹł kur­suose – spÄ…s­tai ÄŽ keis­tas pink­les pa­ kliu­vo in­te­lek­tua­lai. Kal­bĹł kur­sus ke­tu­ riuo­se di­dĹžiuo­siuo­ se ĹĄa­lies mies­tuo­se su­ren­gÄ™ vers­li­nin­kai din­go kaip ÄŻ van­de­ nÄŻ. At­ly­gis ne­su­mo­ kÄ—­tas kal­bĹł dÄ—s­ty­ to­jams, o da­lis klien­ tĹł, su­ma­niu­siĹł iť­ mok­ti uŞ­sie­nio kal­ bÄ…, li­ko be mo­ky­mĹł.

Kaina 1,30 Lt

12

„Sup­ran­tu, kad Ä?ia ge­ras biz­niu­kas.“ Te­ri­to­ri­jĹł pla­na­vi­mo ko­mi­te­to pir­mi­nin­kÄ— Ra­mu­nÄ— Sta­ťe­vi­Ä?iō­tÄ— la­bai ÄŻta­riai Ĺžiō­rÄ—­jo ÄŻ val­di­nin­kĹł no­rÄ… Gi­ru­liuo­se par­da­vi­nÄ—­ti skly­pus na­mĹł sta­ty­bai.

2p.

Tram­dys gat­viĹł chu­li­ga­nus As­ta Alek­sÄ—­jō­nai­tÄ— a.aleksejunaite@kl.lt

Klai­pÄ—­dos ke­liĹł po­li­ci­jos biu­ro pa­ rei­gō­nai ĹĄiÄ… sa­vai­tÄ™ mies­to gat­vÄ—­se Ĺža­da gau­dy­ti chu­li­ga­niť­kai vai­ruo­ jan­Ä?ius klai­pÄ—­die­Ä?ius. Seks slap­Ä?ia

As­ta Dy­ko­vie­nÄ— a.dykoviene@kl.lt

Neat­sis­kai­to uĹž dar­bÄ…

Klai­pÄ—­die­tÄ— Mar­ga­ri­ta Kar­po­va va­ sa­rÄ… su­si­gun­dÄ— uŞ­si­dirb­ti dÄ—s­ty­to­ jau­da­ma kal­bĹł mo­kyk­lo­je „Gim­na­ zi­ta“. Mo­te­ris pa­sa­ko­jo, kad uĹž 20 ang­lĹł kal­bos pa­skai­tĹł jai bu­vo pa­ Ĺža­dÄ—­ta su­mo­kÄ—­ti 600 li­tĹł. „Su darb­da­viais pa­si­ra­ťiau au­to­ ri­nÄ™ su­tar­tÄŻ. Su­ta­rÄ—­me, kad pi­ni­gus jie su­mo­kÄ—s gry­nai­siais“, – tei­gÄ— M.Kar­po­va.

4

„„Din­go: klai­pÄ—­die­tÄ— ang­lĹł kal­bos dÄ—s­ty­to­ja M.Kar­po­va vel­tui vars­to mo­ky­mo cent­ro „Gim­na­zi­ta“ du­ris – darb­

da­viai, neat­sis­kai­tÄ™ su dar­buo­to­ja, din­go kaip ÄŻ van­de­nÄŻ.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

PRENUMERATA 2012 M.

KETVIRČIUI –

IĹĄsamesnÄ— informacija www.KL.lt ir Platinimo skyriaus tel. (8 46) 397 714.

51

Lt

„Pas­te­b Ä—­j o­m e, kad di­d Ĺžiau­ sia pro­ble­ma mies­to gat­vÄ—­se yra chu­l i­ga­n iť­kas vai­r uo­to­j Ĺł el­ge­ sys ir grei­Ä? io vir­ť i­j i­m as. Kiek­ vie­n Ä… sa­vai­t Ä™ pa­rei­g ō­n ai vyk­d o spe­cia­lias prie­mo­nes eis­mo sau­ gu­mui uŞ­tik­rin­ti. Ĺ iÄ… sa­vai­tÄ™ ste­ bÄ—­si­me, kaip vai­ruo­to­jai pa­si­ren­ ka eis­mo kryp­tÄŻ, kaip kei­Ä?ia eis­mo juos­tas“, – aiť­ki­no Klai­pÄ—­dos ke­ liĹł po­li­ci­jos biu­ro vir­ťi­nin­kas Ra­ mō­nas Ĺ i­dei­kis. Pa­rei­gō­nai Ĺža­da mies­te ir ap­skri­ ty­je reng­ti ne­vie­ťo pa­ tru­lia­vi­mo ak­ci­jas.

TAVO MIESTO NAUJIENOS www.KL.lt

8

ANTRADIENIS, RUGSĖJO 18, 2012

RINKIMŲ ORAKULAS Prieš artėjančius Seimo rinkimus dienraščio „Klaipėda“ skaitytojai kviečiami pademonstruoti savo politinę nuojautą ir spėti, kurie du kandidatai pirmajame ture surinks daugiausia balsų Klaipėdos vienmandatėse rinkimų apygardose.

Mies­to kul­tū­ra – vėl naš­lai­tė

Danės

Baltijos

Marių

Pajūrio

Sergej Bondar (LLRA)

Audronė Barauskienė (KP)

Birutė Boreikina (DP)

Ala Guseva (LŽP)

Aldona Ivoškienė (LPP)

Andrius Burba (LiCS)

Nerijus Čapas (TS-LKD)

Aras Kaikaris (ST)

Ričardas Jovaiša (ST)

Natalja Istomina (TT)

Aivaras Gečas (DDVP)

Genoveita Krasauskienė (DP)

Aloyzas Každailevičius (LSDP)

Algimantas Janukaitis (LVŽS)

Ligita Girskienė (IP)

Vilma Kvietkauskienė (DDVP)

Algimantas Kirkutis (TVS)

Evaldas Jurkevičius (TS-LKD)

Eligijus Masiulis (LRLS)

Daina Lingienė (RP)

Vytautas Kuklys (DK)

Rita Karpenkienė (RP)

Aleksandr Michailov (LLRA)

Ernestas Lukauskas (LVŽS)

Naglis Puteikis (TS-LKD, IP)

Tamara Lochankina (LLRA) Šarūnas Navickis (LS, IP)

Gintautas Mieleika (LVŽS) Lilija Petraitienė (LSDP)

Pranas Norvilas (TT) Raimundas Palaitis (LiCS)

Lina Šukytė (TT)

Raimundas Paliukas (DP)

Vidmantas Plečkaitis (LiCS)

Danas Paluckas (LSDP)

Rimantas Taraškevičius (LiCS)

Irena Šiaulienė (LSDP)

Gediminas Pocius (IP)

Julija Pliutienė (LLRA)

Audrius Vaišvila (LRLS)

Artūras Šulcas (LRLS)

Artūras Razbadauskas (TT)

Nerijus Stasiulis (LCP)

Vytautas Valevičius (LVŽS)

Edgaras Valeckas (ST) Artūras Žigas (TVS)

Egidijus Rumša (DK) Marius Stankevičius (ST)

Alina Velykienė (LRLS)

Algimantas Švanys (TS)

Pranas Žeimys (TS-LKD)

Benas Šimkus (DP)

Tomas Valuckas (DK)

Po mo­ti­nys­tės ato­ sto­gų va­kar tu­rė­ju­ sios grįž­ti Kul­tū­ros sky­riaus ve­dė­jos Go­dos Gied­rai­ty­tės uos­ta­mies­čio sa­ vi­val­dy­bė­je taip ir ne­su­lauk­ta. Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

„Mums jos spren­di­mas ne­beg­rįž­ti į sa­vi­val­dy­bę tik­rai bu­vo ne­ti­kė­tas, nes vi­si jos lau­kė­me su­grįž­tant po mo­ti­nys­tės ato­sto­gų. Ir sa­vi­val­dy­ bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rė Ju­ di­ta Si­mo­na­vi­čiū­tė, ir aš G.Gied­ rai­ty­tę įkal­bi­nė­jo­me pa­si­lik­ti, ieš­ko­jo­me mo­ty­vuo­jan­čių prie­mo­ nių, bet ji ap­si­spren­dė ki­taip. Ji tu­ri pa­kan­ka­mai daug veik­los ir už sa­ vi­val­dy­bės du­rų“, – tei­gė Ug­dy­mo ir kul­tū­ros de­par­ta­men­to di­rek­to­ rė Ni­jo­lė Lau­ži­kie­nė. G.Gied­rai­ty­tė va­kar vi­są die­ną mo­bi­liuo­ju te­le­fo­nu neat­si­lie­pė. Kul­tū­ros ve­dė­jos kė­dę ji pa­li­ko 2010 me­tų va­sa­rą, kai išė­jo mo­ti­ nys­tės ato­sto­gų. Kol G.Gied­rai­ty­tė au­gi­no vai­ ką, lai­ki­na Kul­tū­ros sky­riaus ve­ dė­ja bu­vo priim­ta dirb­ti Jo­lan­ ta Brau­ky­lie­nė. Praė­ju­sių me­tų lapk­ri­tį ji užė­mė Klai­pė­dos pra­

Neg­rį­žo: G.Gied­rai­ty­tė ap­si­spren­dė uos­ta­mies­čio sa­vi­val­dy­bė­je ne­be­

dirb­ti.

mo­ni­nin­kų aso­cia­ci­jos vyk­do­mo­ sios di­rek­to­rės vie­tą, tad sky­rius vėl li­ko be va­do­vo. Ta­čiau neil­gai – Kul­tū­ros sky­riaus ve­dė­ju per­nai

Nau­jo Kul­tū­ros sky­ riaus ve­dė­jo bus ieš­ko­ma kon­kur­so bū­du.

lapk­ri­tį lai­ki­nai pa­skir­tas Klai­pė­ dos uni­ver­si­te­to dės­ty­to­jas Val­de­ ma­ras Puo­džiū­nas. Rugp­jū­čio 31oji bu­vo pa­sku­ti­nė jo dar­bo die­na

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

sa­vi­val­dy­bė­je, nes ti­kė­ta­si, kad į sa­vo anks­tes­nes pa­rei­gas su­grįš G.Gied­rai­ty­tė. „La­bai gai­la, kad ji ne­be­dirbs, nes G.Gied­rai­ty­tė bu­vo pui­ki spe­ cia­lis­tė, la­bai ver­tin­ga, tu­rin­ti daug ge­rų su­ge­bė­ji­mų“, – komp­li­men­tų ne­gai­lė­jo N.Lau­ži­kie­nė. Jos tei­gi­mu, nau­jo Kul­tū­ros sky­ riaus ve­dė­jo bus ieš­ko­ma kon­kur­ so bū­du. „For­ma­liai ga­li­ma į šias pa­rei­ gas per­kel­ti ku­rį nors sa­vi­val­dy­bės dar­buo­to­ją, jei ma­ty­tu­me po­ten­ cia­lą. Ta­čiau tik­riau­siai bus skel­ bia­mas kon­kur­sas“, – tei­gė Ug­ dy­mo ir kul­tū­ros de­par­ta­men­to di­rek­to­rė.

Pa­jū­ry­je kils nau­jas kvar­ta­las

Gam­ta: nea­be­jo­ja­ma, kad Gi­ru­liai yra vie­na pa­trauk­liau­sių vie­tų gy­ve­na­mų­jų na­mų sta­ty­bai.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė

PRIZAI NUGALĖTOJAMS: I vieta – 200 litų vertės prekybos centro čekis.

II vieta – 100 litų vertės prekybos centro čekis.

III vieta – 50 litų vertės prekybos centro čekis.

Vardas: Pavardė: Telefonas:

v.spuryte@kl.lt

Klai­pė­dos po­li­ti­kai ir val­di­nin­kai su­si­gin­či­jo, kaip tu­ri at­ro­dy­ti Gi­ ru­liai. Vie­ni pa­gei­da­vo, kad juo­se bū­tų sta­to­mi ko­mer­ci­niai ob­jek­tai, ki­ti pa­si­sa­kė už gy­ve­na­mų­jų na­mų kvar­ta­lą.

Te­ri­to­ri­jų pla­na­vi­mo ko­mi­te­te va­ kar bu­vo svars­to­ma 34 hek­ta­rų plo­ to te­ri­to­ri­jos, esan­čios Gi­ru­liuo­se, de­ta­lio­jo pla­no kon­cep­ci­ja. Jos ren­gė­jai nu­ma­tė, kad ne­ma­žą šios te­ri­to­ri­jos da­lį – tarp Šlai­to gat­ vės ir Ra­sy­tės gat­vės tę­si­nio – tu­ri užim­ti su­for­muo­ti gy­ve­na­mo­sios pa­skir­ties skly­pai. „To­kia pa­skir­tis nu­ma­ty­ta ir mies­to ta­ry­bos jau pa­ tvir­tin­ta­me Klai­pė­dos bend­ra­ja­me pla­ne. Be to, ši te­ri­to­ri­ja anks­čiau bu­vo vi­lų kvar­ta­las, to­dėl ir siū­lo­ me for­muo­ti skly­pus po 15 arų, ku­

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

rie bū­tų skir­ti gy­ve­na­mų­jų na­mų sta­ty­bai“, – tei­gė ren­gė­jai. Jiems ant­ri­no ir sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rės pa­va­ duo­to­ja Ali­na Ve­ly­kie­nė. „Dėl šios de­ta­lio­jo pla­no kon­cep­ci­jos sa­vi­ val­dy­bė­je bu­vo su­da­ry­ta ne vie­na dar­bo gru­pė. Jos kons­ta­ta­vo, kad rei­kia for­muo­ti gy­ve­na­mo­sios pa­ skir­ties te­ri­to­ri­ją. Da­bar žmo­nės bė­ga į už­mies­tį, nes Klai­pė­do­je ne­ bė­ra ra­mių vie­tų, kur bū­tų ga­li­ma pa­si­sta­ty­ti na­mus. Jei to­kių skly­pų su­for­muo­tu­me Gi­ru­liuo­se, su­stab­ dy­tu­me žmo­nių nu­te­kė­ji­mą į ra­jo­ ną“, – tvir­ti­no A.Ve­ly­kie­nė. Jai prieš­ta­ra­vo Te­ri­to­ri­jų pla­na­ vi­mo ko­mi­te­to pir­mi­nin­kė Ra­mu­ nė Sta­še­vi­čiū­tė. „Ma­nau, jog rei­kia pla­nuo­ti mul­ti­funk­ci­nę pa­skir­tį, kad bū­tų ga­li­my­bė ir ko­mer­ci­nės, ir vi­suo­me­ni­nės pa­skir­ties ob­jek­tų sta­ty­bai. Pa­vyz­džiui, gal­būt šio­je vie­to­je ga­lė­tų at­si­ras­ti SPA komp­

lek­sas, ku­riam taip ir ne­ran­da­ma vie­tos“, – svars­tė R.Sta­še­vi­čiū­tė. Ji in­for­ma­vo, jog Lie­tu­vos ar­chi­ tek­tų są­jun­gos Klai­pė­dos or­ga­ni­za­ ci­jos eks­per­tų ta­ry­ba šią Gi­ru­lių 34 hek­ta­rų plo­to te­ri­to­ri­jos de­ta­lio­jo pla­no kon­cep­ci­ją iš­pei­kė – ne­bu­vo nė vie­no pa­gi­ria­mo­jo žo­džio. R.Sta­še­vi­čiū­tė pa­tei­kė ir eks­ per­tų re­ko­men­da­ci­jas: nu­ma­ty­ ti Skau­tų ir Tu­ris­tų gat­vių jung­tį, už­fik­suo­ti bū­ti­ny­bę iš­sau­go­ti ge­ le­žin­ke­lio li­ni­ją ke­lei­vi­niam trans­ por­tui, gy­ve­na­mą­ją pa­skir­tį keis­ ti uni­ver­sa­lia. „Sup­ran­tu, kad čia ge­ras biz­niu­ kas. Par­duo­si­me skly­pus na­mams sta­ty­ti ir vėl mie­go­si­me, mies­tas ne­si­vys­tys“, – kons­ta­ta­vo R.Sta­ še­vi­čiū­tė. Ta­čiau ki­ti ko­mi­te­to na­riai jai ne­ pri­ta­rė. Jie bal­sa­vo už tai, kad Gi­ ru­liuo­se bū­tų su­for­muo­tas kvar­ta­ las gy­ve­na­mų­jų na­mų sta­ty­bai.

3

ANTRADIENIS, RUGSĖJO 18, 2012

miestas sunkiasvoris kro­vi­nys

Kal­ne­liai ta­po ryš­kes­ni

Nau­jas va­do­vas

Bend­ro­vė­je „Klai­pė­dos Smel­tė“ bu­vo per­krau­ti du sun­kias­vo­ riai kro­vi­niai: 181 to­ną sve­rian­ ti frak­cio­na­vi­mo ko­lo­na ir 139 to­nų būg­nas. To­kia ko­lo­na yra di­džiau­sias mo­bi­liai­siais uos­ to kra­nais per­krau­tas kro­vi­nys Klai­pė­dos uos­to is­to­ri­jo­je. 44 m il­gio kro­vi­nys iš Klai­pė­dos nu­ga­ ben­tas į ga­myk­lą Bal­ta­ru­si­jo­je.

Da­lis vai­ruo­to­jų keiks­no­ja­ mų kal­ne­lių jau ta­po ryš­kes­ni. Šach­ma­tų lan­ge­liais pa­žy­mė­ ta net tik vie­ta, kur jis pra­si­de­ da, bet ir pa­ts įren­gi­nys. Im­tis to­kių prie­mo­nių nu­spręs­ta su­ lau­kus vai­ruo­to­jų skun­dų, kad nau­jie­ji grei­čio slo­pi­ni­mo kal­ne­ liai nė­ra ma­to­mi. Ypač esant lie­ tin­gam orui.

TEO įmo­nių gru­pei pri­klau­san­ čios bend­ro­vės „Lin­tel“ ge­ne­ra­ li­nio di­rek­to­riaus pa­rei­gas va­kar pra­dė­jo ei­ti Lau­ry­nas Šeš­ke­vi­ čius. Bend­ro­vė tei­kia pa­slau­ gą „In­for­ma­ci­ja te­le­fo­nu 118“, o vers­lo klien­tams – nuo­to­li­ nio klien­tų ap­tar­na­vi­mo spren­ di­mus, par­da­vi­mo ir te­le­fo­ni­nės rin­ko­da­ros pa­slau­gas.

Eis­mas pa­gy­vi­no se­na­mies­tį

Dienos telegrafas Se­mi­na­ras. Ant­ra­die­nį 15 val. sa­vi­val­ dy­bė­je, ta­ry­bos po­sė­d žių sa­lė­je, vyks Vil­niaus uni­ver­si­te­to or­ga­ni­zuo­ja­mas se­m i­na­ras „So­cia­l i­nė at­skir­t is Lie­t u­ vos did­m ies­ty­je: erd­v i­nės seg­re­ga­ci­ jos ir po­lia­ri­za­ci­jos for­mos“.

Ra­my­bė: ofi­cia­lių skun­dų dėl sa­vait­ga­liais Til­tų gat­ve rie­dan­čio vie­šo­jo trans­por­to kol kas ne­su­lauk­ta.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Eks­pe­ri­men­tas leis­ti Til­tų gat­ve au­to­bu­ sams bei marš­ru­ti­niams tak­si va­žiuo­ti ir sa­ vait­ga­liais vi­suo­me­nės ne­pa­si­ten­ki­ni­mo ne­su­kė­lė, to­dėl au­džia­ma min­tis nuo ki­tų me­tų šią gat­vę at­ver­ti vi­siems vai­ruo­to­jams. Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

„Dėl eis­mo Til­tų gat­ve sa­vait­ga­ liais ne­ga­vo­me nė vie­no skun­do“, – tvir­ti­no ir Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­ bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas, Sau­gaus eis­mo ko­ mi­si­jos pir­mi­nin­kas Via­čes­la­vas Kar­ma­no­vas ir Trans­por­to sky­ riaus ve­dė­jas Ri­man­tas Moc­kus. Au­to­bu­sai ir marš­ru­ti­niai tak­si Til­ tų gat­ve rie­dė­jo jau tris sa­vait­ga­lius – nuo rug­sė­jo 1 die­nos. Toks spren­di­ mas bu­vo priim­tas sie­kiant at­gai­vin­ti se­na­mies­tį bei su­ma­žin­ti ve­žė­jų są­ nau­das, nes skai­čiuo­ta, kad dėl drau­ di­mo au­to­bu­sams va­žiuo­ti Til­tų gat­ ve de­ga­lams per me­tus pa­pil­do­mai

iš­lei­džia­ma apie 500 tūkst. li­tų. „Se­na­mies­tis sa­vait­ga­liais tik­rai at­si­ga­vo, nes žmo­nėms pa­to­giau į

Bū­tų dar ge­riau, jei Til­tų gat­ve leis­ tų va­žiuo­ti vi­soms trans­por­to prie­mo­ nėms, iš­sky­rus sun­ kias­vo­res. jį pa­tek­ti. Pa­gy­vė­ji­mas jau­čia­mas ir aki­vaiz­du, kad tas gat­vės už­da­ry­mas bu­vo nie­kam ne­rei­ka­lin­gas“, – tvir­ ti­no ir Klai­pė­dos vers­li­nin­kų se­na­

mies­čio są­jun­gos pir­mi­nin­kė Lo­re­ta Ber­žins­kie­nė. Ji įsi­ti­ki­nu­si, kad bū­ tų dar ge­riau, jei Til­tų gat­ve leis­tų va­žiuo­ti vi­soms trans­por­to prie­mo­ nėms, iš­sky­rus sun­kias­vo­res. „Aiš­ku, kad rei­kė­tų ri­bo­ti jų grei­ tį, ta­čiau eis­mas tu­rė­tų bū­ti lei­ džia­mas. Žmo­nių skun­dai? Klai­ pė­die­čiai tu­ri su­pras­ti, kad gy­ve­na mies­te. Pa­ti Til­tų gat­vė­je kas­dien dir­bu po aš­tuo­nias va­lan­das ir tik­ rai ne­de­juo­ju, kad trans­por­tas ke­lia triukš­mą“, – tei­gė L.Ber­žins­kie­nė. Sa­vi­val­dy­bė­je yra su­da­ry­ta dar­bo gru­pė, ku­ri iki me­tų pa­bai­gos tu­ri iš­nag­ri­nė­ti ga­li­my­bes, ar leis­ti vi­ soms trans­por­to prie­mo­nėms va­ žiuo­ti Til­tų gat­ve. „Mes žiū­ri­me komp­lek­siš­kai. Da­ bar skai­čiuo­ja­ma, kiek kai­nuo­tų Til­ tų gat­vė­je nu­brėž­ti at­ski­ras juos­tas dvi­ra­ti­nin­kams, nes jiems va­žiuo­ti ša­li­gat­viais yra drau­džia­ma. Spren­ di­mas dėl eis­mo Til­tų gat­ve yra itin ak­tua­lus, nes ki­tą­met re­mon­tui bus už­da­ry­tas Pi­lies til­tas, to­dėl svars­ to­mi vi­si va­rian­tai, kaip ir kur nu­ kreip­ti trans­por­to srau­tus“, – ti­ki­no šios dar­bo gru­pės na­rys R.Moc­kus.

Klaipėdoje oras bus švaresnis Klaipėdoje veikiančioje UAB „Pramonės energija“ biokuro katilinėje Liepų gatvėje, kurioje iš biokuro gaminama šilumos energija tiekiama į Klaipėdos miesto šilumos tinklus, 2012 m. rugpjūčio mėnesį buvo įrengtas kondensacinis ekonomaizeris. Tai padidins energijos gamybos efektyvumą bei gerokai sumažins oro taršą. Planuojama oro tarša sumažės iki 75 tonų per metus. Iš jų 58 tonos anglies monoksido, 6 tonos kietųjų dalelių, 7 tonos azoto oksidų. Investicijų vertė – 2,3 mln. litų. Iš jų 642 880 Lt projektui „Dūmų valymo ir energijos regeneravimo įrenginio (kondensacinio ekonomaizerio) įrengi-

Kan­di­da­tai. Klai­p ė­dos vien­man­da­ tė­se apy­gar­do­se su­ma­žė­jo kan­d i­da­ tų. Va­kar Vy­riau­sio­ji rin­ki­mų ko­mi­si­ja iš Kris­ti­nos Bra­zaus­kie­nės va­do­vau­ja­ mos De­mok­ra­ti­nės dar­bo ir vie­ny­bės par­t i­jos iš­brau­kė 13 kan­d i­da­t ų. Tarp jų – Da­nės apy­gar­do­je iš­kel­ta Vik­to­ri­ ja Pra­lei­k ie­nė, ku­ri ko­vos rin­k i­muo­se ne­be­tęs sa­vo no­ru. Ko­mi­si­ja va­kar ne­ pa­ten­ki­no As­tos Bau­ku­tės pra­šy­mo ją re­gist­ruo­ti De­mok­ra­ti­nės dar­bo ir vie­ ny­bės par­t i­jos kan­di­da­te Bal­t i­jos rin­ ki­mų apy­gar­do­je, nes do­ku­men­tai bu­ vo pa­teik­ti per vė­lai.

mas UAB „Pramonės energija“ katilinėje adresu Liepų g. 85A, Klaipėdoje“ įgyvendinti skyrė Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas (LAAIF). Likusią sumą, beveik 1,7 mln litų, investavo pati „Pramonės energija“. Kondensacinio ekonomaizerio įrengimo darbus katilinėje atliko inžinerinė bendrovė UAB „Energijos taupymo centras“, sukaupusi daugiau nei 17 metų patirtį Lietuvos miestų šilumos ūkio modernizavimo srityje, šiandien gaminanti ir montuojanti įvairaus tipo ekonomaizerius dujiniams ir biokuro katilams. UAB „Pramonės energija” tiekia apie 10 proc. Klaipėdai reikalingo šilumos kiekio, o vasaros metu kartu su

„Geoterma” ir kitais mažesniais gamintojais užtikrina viso Klaipėdos miesto karšto vandens tiekimą, todėl dujiniai „Klaipėdos energija” katilai išjungiami. „Pramonės energija” katilinėje Liepų g. dirba 15 žmonių, dar apie 20 regiono gyventojų užimti biokuro tiekimo grandyje. „Pramonės energija” katilinėje pagamintos šilumos kaina yra visada mažesnė už Klaipėdos energijos gaminamos šilumos savikainą, o tai visada mažina šilumos kainą vartotojams. Tai viena iš priežasčių, kodėl Klaipėdoje yra pigiausia šilumos energija tarp 4 didžiųjų miestų (Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai). Užs. 1019266

Lai­vai. Pir­ma­die­nį Klai­pė­do­je pri­si­švar­ ta­vo krui­zi­nis lai­vas „Na­tio­nal Geog­rap­ hic Exp­lo­rer“. Tai pa­sku­ti­nis toks lai­vas, ap­lan­kęs uos­ta­mies­tį. Iš vi­so šie­met Klai­pė­do­je lan­kė­si 44 krui­zi­niai lai­vai. Į mies­tą at­plau­kė be­veik ket­vir­ta­da­liu dau­giau tu­ris­tų nei per­nai. Prog­no­zuo­ ja­ma, kad ki­tų me­tų krui­zi­nės lai­vy­bos se­zo­nas tiek lai­vų, tiek ke­lei­vių skai­čiu­ mi iš­liks pa­na­šus kaip ir šie­met.

Ap­gy­ven­di­ni­mas. Ap­gy­ven­din­tų sve­ čių skai­čius pir­mą­jį šių me­tų pus­me­tį, pa­ly­gin­ti su praė­ju­sių me­tų tuo pa­čiu lai­ko­tar­piu, pa­di­dė­jo vi­sų ap­skri­čių ap­ gy­ven­di­ni­mo įstai­go­se. Klai­pė­dos ap­ skri­ty­je šis skai­čius išau­go 20,1 pro­c. – ap­si­sto­jo 158,4 tūkst. žmo­nių. Gat­vė. Vy­tau­to gat­vė­je Pa­lan­go­je pir­ ma­d ie­n į pra­dė­jo dar­buo­t is ku­ror­to ko­mu­na­l i­n in­kai. Iki lapk­r i­č io vi­du­ rio jie pla­nuo­ja su­tvar­ky­ti da­l į gat­vės ša­l i­gat­v io – bus re­mon­tuo­ja­mas ruo­ žas tarp Kas­ty­čio ir Ban­g ų gat­vių. Se­ no­sios ply­te­lės ir bor­tai bus pa­keis­t i nau­jais. Mir­tys. Va­kar Ci­v i­l i­nės met­r i­ka­ci­jos sky­r iu­je už­re­g ist­r uo­tos 4 klai­p ė­d ie­ čių mir­t ys. Mi­rė Ire­na Ab­ro­ma­v i­čie­ nė (g. 1931 m.), Sta­sė Pa­ne­ba­ž ie­nė (g. 1940 m.), Ste­fa Kna­šie­nė (g. 1947 m.), Sa­lo­mė­ja Grik­šie­nė (g. 1954 m.). Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Al­bi­nas Skuo­das, Ste­fa Kna­šie­nė, Ge­ di­m i­nas Mar­cin­k us, Sa­lo­mė­ja Grik­ šie­nė. Nau­ja­g i­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 11 mo­te­r ų. Gi­mė 8 mer­gai­tės ir 3 ber­niu­kai.

4

antradienis, rugsėjo 18, 2012

miestas

Kal­bų kur­sų spąs­tuo­se 1

Ji ti­ki­no, kad sa­vo dar­bą at­li­ko, ta­čiau at­ly­gi­ni­mas ne­su­mo­kė­tas iki šiol, nors pa­sku­ ti­nė at­si­skai­ty­mo da­ta bu­vo rug­ sė­jo 2-oji. „Ma­nau, kad taip ap­gau­ta bu­vau ne aš vie­na. Dau­giau nei prieš dvi sa­vai­tes elekt­ro­ni­niu laiš­ku krei­ piau­si į Vals­ty­bi­nę dar­bo ins­pek­ ci­ją ir į Vals­ty­bi­nę mo­kes­čių ins­ pek­ci­ją. Pas­ta­ro­ji man at­sa­kė, kad to­kiais rei­ka­lais už­sii­ma Dar­bo ins­ pek­ci­ja, o jie man kol kas neat­sa­kė nie­ko“, – pa­sa­ko­jo M.Kar­po­va.

Da­lia Po­cie­nė

Klai­pė­dos apy­l in­kės pro­k u­ra­t ū­ros vy­r iau­sio­ji pro­k u­ro­rė

C

i­vi­l i­n io pro­ce­so tvar­ka to­ kį darb­da­v į ar vers­li­nin­ką rei­kia pa­duo­ti į teis­mą. Nu­ ken­tė­ju­sie­ji – tiek dės­ty­to­ jai, tiek ir kal­bų kur­sų klien­tai – tu­rė­tų koo­pe­ruo­tis ir ko­lek­ty­vi­niu ieš­ki­niu kreip­tis į teis­mą. Jei tei­sių gy­ni­mas ci­ vi­li­nio pro­ce­so tvar­ka bus ap­sun­kin­ tas, strigs, ta­da rei­kia kreip­tis į pro­ku­ ra­t ū­rą. Pas mus kol kas skun­dų dėl “Gim­na­zi­tos” nė­ra. Kiek šio­je is­to­ri­jo­ je yra bau­džia­mo­sios tei­sės, šian­dien sun­ku pa­sa­ky­ti. Rei­kė­tų ty­ri­mo. Ta­da, kai žmo­g us ne­ga­l i ob­jek­ty­v iai ap­si­ gin­ti ci­vi­li­nio pro­ce­so nor­mo­mis, kai ga­li­ma įžvelg­ti slaps­ty­mą­si ar kai tos įmo­nės at­sto­vo veiks­mai by­lo­ja, kad jis ven­gia at­si­skai­ty­ti su ieš­ko­vais, ty­ ri­mą pe­r i­ma pro­k u­ro­rai. Anks­čiau pa­na­šios bu­vo in­dė­li­nin­kų by­los, kai žmo­nės su­da­ri­nė­jo san­do­rius su fi­zi­ niais ar ju­ri­di­niais as­me­ni­mis ir ne­ga­ vo pa­lū­ka­nų.

Pa­dė­ti ne­ga­li

Paaiš­kė­jo, kad au­to­ri­nės su­tar­tys – ne dar­bo ins­pek­to­rių kom­pe­ten­ci­ ja. Dar­bo ins­pek­ci­ja šiuo at­ve­ju nie­ko pa­dė­ti esą ne­ga­li, nes tai yra ci­vi­li­nė su­tar­tis ir vi­si ne­su­ta­ri­mai tu­ri bū­ti spren­džia­mi teis­me. „Jei­gu tarp dės­ty­to­jų ir „Gim­ na­zi­tos“ bū­tų su­da­ry­tos dar­bo su­ tar­tys, tai mes ga­lė­tu­me pro­ble­mą iš­spręs­ti. Šie žmo­nės bū­tų iš­re­ gist­ruo­ti iš „Sod­ros“ ir ga­lė­tų ei­ti į Dar­bo bir­žą“, – ko­men­ta­vo Vals­ ty­bi­nės dar­bo ins­pek­ci­jos at­sto­vė Gab­rie­lė Ba­nai­ty­tė. Au­to­ri­nė su­tar­tis esą ly­giai to­ kia pa­ti, kaip ir pir­ki­mo-par­da­vi­ mo su­tar­tis. Jei už­sa­ko­vas ap­ga­vo au­to­rius, rei­kia kreip­tis į teis­mą. „Au­to­ri­nė su­tar­tis – ri­zi­kin­ga. Pir­ki­mo-par­da­vi­mo at­ve­ju daik­ to ir pi­ni­gų ap­si­kei­ti­mas vyks­ ta daž­niau­siai tuo pa­čiu me­tu. Su­da­rius au­to­ri­nę su­tar­tį, nie­ kas ne­no­ri iš anks­to duo­ti pi­ni­ gų, kol ne­ma­to re­zul­ta­to“, – tvir­ ti­no G.Ba­nai­ty­tė. Din­go kaip į van­de­nį

Pa­sak M.Kar­po­vos, Klai­pė­do­ je, S.Dau­kan­to gat­vė­je esan­čia­ me vie­na­me pa­sta­tų, kur dar te­ beš­vy­ti mo­ky­mo cent­ro rek­la­ma, kur­sai nuo­lat vyk­da­vo de­šim­ty­je au­di­to­ri­jų. Mar­ga­ri­ta čia dės­ty­to­ja­vo prieš pat mįs­lin­gai pra­puo­lant ją pa­sam­ džiu­siai įmo­nei. Ži­niask­lai­do­je pa­ si­ro­džiu­si in­for­ma­ci­ja, kad „Gim­ na­zi­tos“ at­sto­vai, neat­sis­kai­tę su dės­ty­to­jais, pra­din­go Šiau­liuo­se, mo­te­rį pri­ver­tė su­ne­rim­ti. „Pra­dė­jau skam­bi­nė­ti. Pra­džio­ je į Klai­pė­dos fi­lia­lą, kur ir dės­čiau. Ten man pa­siū­lė kreip­tis į Vil­niaus fi­lia­lą, į ad­mi­nist­ra­ci­ją. Skam­bi­ nau, ten at­si­lie­pė tik au­toat­sa­kik­ lis“, – pri­si­mi­nė M.Kar­po­va.

Komentaras

Įkal­čiai: sa­vo tink­la­la­py­je „Gim­na­zi­ta” te­bek­vie­čia mo­ky­tis net 20 už­sie­nio kal­bų.

„Svei­ki, jūs pa­skam­bi­no­te į mo­ ky­mo cent­rą „Gim­na­zi­ta“. To­liau – spen­gian­ti ty­la. Taip bu­vo ir va­

Mar­ga­ri­ta Kar­po­va:

Esu gir­dė­ju­si apie pa­na­šią pra­kti­ką, kai to­kios kal­bų mo­ ky­mo mo­kyk­los bank­ru­tuo­ja, o pa­ skui vėl už­gims­ta ki­ tu pre­kės ženk­lu.

kar, pa­skam­bi­nus vi­sais mo­ky­mo cent­ro nu­ro­dy­tais te­le­fo­nais. „Ra­šiau elekt­ro­ni­niu pa­štu. Esu nu­sta­čiu­si, kad gau­čiau ata­skai­tas, kai laiš­kas pa­sieks ad­re­sa­tą. Ma­no laiš­kus jie gau­da­vo, ta­čiau aš jo­kio at­sa­ky­mo iš „Gim­na­zi­tos“ ne­su­ lau­kiau“, – tei­gė M.Kar­po­va.

4–5 sa­vai­čių kal­bų kur­sai be­si­ mo­kan­tie­siems kai­na­vo 300 li­tų, ta­čiau kai ku­rie klien­tai, su­mo­kė­ ję pi­ni­gus, pa­slau­gos ne­va ne­su­ lau­kė. „Esu gir­dė­ju­si apie pa­na­šią pra­ kti­ką, kai to­kios kal­bų mo­ky­mo mo­kyk­los bank­ru­tuo­ja, o pa­skui vėl už­gims­ta ki­tu pre­kės ženk­lu“, – tei­gė ang­lų kal­bos dės­ty­to­ja. Ieš­ko ant­sto­liai

Ši si­tua­ci­ja kol kas skan­da­lin­ga at­ ro­do tik pi­ni­gų ne­ga­vu­siems dės­ ty­to­jams ir pa­skai­tų ne­su­lau­ku­ siems klien­tams. Ofi­cia­liai „Gim­na­zi­ta“ sko­lų Mo­kes­čių ins­pek­ci­jos ad­mi­nist­ ruo­ja­mų mo­kes­čių vals­ty­bei ne­tu­ ri. Kont­ro­lės veiks­mai neat­lie­ka­ mi, bet tam tik­rų nei­gia­mų ži­nių, tai yra skun­dų, esą gau­ta. Įmo­nė dek­la­ra­ci­jas tei­kia, bet dau­giau nei prieš me­tus sa­vo pra­ šy­mu iš­re­gist­ruo­ta iš PVM mo­kė­ to­jų re­gist­ro. Kol kas mo­ky­mo cent­ras do­mi­na tik ant­sto­lius, ku­rie vyk­do išieš­ko­

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

ji­mus dėl 38 tūkst. li­tų sko­lų. Tiek „Gim­na­zi­ta“ sko­lin­ga už pa­slau­gas vie­nai įmo­nei. Pras­ti at­si­lie­pi­mai

In­ter­ne­ti­nia­me tink­la­la­py­je skun­ dai.lt at­si­lie­pi­mai apie „Gim­na­zi­ tos“ veik­lą nė­ra tei­gia­mi. Šia bend­ ro­ve nu­si­vy­lę ne tik mo­ky­to­jai, bet ir klien­tai. „Jei tik tu­ri­te to­kių ga­li­my­ bių, nei­kit, mo­ky­to­jos, ten dirb­ ti. Ban­do ap­gau­ti iš vi­sų pu­sių.“ (Mo­ky­to­ja) „Tas tie­sa, mo­ky­to­jams čia ne­ mo­ka at­ly­gi­ni­mų, to­dėl la­bai di­de­ le kai­ta. Prii­ma vis nau­jus ir nau­jus žmo­nes, mo­ky­to­jai išei­na ne­pa­ bai­gę kur­so, to­dėl nu­ken­čia ko­ky­ bė.“ (Ana) „Man ir­gi ne­su­mo­kė­jo. Ry­toj Kau­ne vėl rinks nau­jus mo­ky­to­jus. Tai, jei tu­ri­te sme­ge­nų, nei­ki­te ten, nes jie ne­mo­ka at­ly­gi­ni­mų. Su­ren­ ka iš mo­ki­nių pi­ni­gus, o mo­ky­to­ jams ne­mo­ka.“ (Mo­ky­to­jas) „Di­des­nio koš­ma­ro ne­ga­li net bū­ti, kaip ši įmo­nė. Nei dirb­ti, nei

mo­ky­tis jo­je ne­pa­ta­riu, nes lik­si­te nu­skriaus­ti ir ne­pa­ten­kin­ti. Daug šau­nių mo­kyk­lų yra, tad ne­su­si­ gun­dy­ki­te pi­gia kai­na, po ku­ria sle­ pia­si di­de­lis NIE­KAS.“ (Tei­sy­bė) „Siau­bin­ga įmo­nė, va­kar su­ži­ no­jo­me, kad po­nas di­rek­to­rius iš Klai­pė­dos fi­lia­lo biu­ro su­si­rin­ko vi­sus do­ku­men­tus, kom­piu­te­rius, mo­ky­to­jų žur­na­lus ir iš­si­ne­šė juos ne­ži­nia kur... Da­bar nei mo­ky­to­ jai, nei kur­sų lan­ky­to­jai, nei ad­mi­ nist­ra­to­rė ne­ži­no, kaip to­liau elg­ tis. Pi­ni­gai už kur­sus „Gim­na­zi­tai“ su­mo­kė­ti, bet mo­ky­to­jai jų kaip ir ne­be­gaus, bai­su.“ (Mo­ky­to­ja) „Ka­tast­ro­fa, o ne kal­bų mo­kyk­ la! Vie­ną die­ną ei­ni to­bu­lin­ti ži­nių, o ki­tą at­si­tren­ki į du­ris! Nei pi­ni­gų, nei kal­bos kur­sų! Žmo­nės, vie­ny­ ki­tės, nes ši­taip žais­ti tik­rai ne­ga­ li­ma!“ (Mo­ki­nys)

600

– tiek litų buvo pažadėta už 20 anglų kalbos pamokų.

5

antradienis, rugsėjo 18, 2012

miestas

Mo­kyk­la liko be va­do­vo Per­mai­nos Send­ va­rio pa­grin­di­nė­ je mo­kyk­lo­je ne­si­ bai­gia – va­kar bu­vo pa­sku­ti­nio­ji jos va­ do­vo dar­bo die­na.

Rugsėjo mėnesį buitinės elektronikos prekybos tinklas AVITELA švenčia savo 18 metų gimtadienį ir kviečia visus jį švęsti kartu!

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

„Jau pa­si­ra­šiau įsa­ky­mą iš dar­ bo at­leis­ti Send­va­rio pa­grin­di­nės mo­kyk­los di­rek­to­rių An­ta­ną Ka­va­ liaus­ką“, – va­kar pa­tvir­ti­no Klai­ pė­dos sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas Via­čes­ la­vas Kar­ma­no­vas, ku­ris šiuo me­ tu lai­ki­nai ei­na sa­vi­val­dy­bės va­do­ vo pa­rei­gas. A.Ka­va­liaus­kas pra­šy­mą at­leis­ ti iš dar­bo pa­ra­šė praė­ju­sį ket­vir­ ta­die­nį, po Send­va­rio pa­grin­di­nė­je mo­kyk­lo­je įvy­ku­sio jos bend­ruo­ me­nės ir mies­to val­džios su­si­ ti­ki­mo. Bend­ruo­me­nė bu­vo ne­ pa­ten­kin­ta, kad moks­lei­viams ir mo­ky­to­jams dėl mo­kyk­los re­no­ va­ci­jos rei­kia iš­si­kraus­ty­ti į ki­tas ug­dy­mo įstai­gas. „Dar­bo su­tar­tis su A.Ka­va­liaus­ ku nu­trauk­ta ša­lių su­si­ta­ri­mu. Jam bus iš­mo­kė­ta ke­tu­rių mė­ne­ sių dar­bo už­mo­kes­čio dy­džio išei­ ti­nė kom­pen­sa­ci­ja. Di­rek­to­rius tei­ gė, jog pa­si­trauk­ti no­ri, nes at­ve­dė

UAB “Avitelos prekyba” Gen. direktorius Tadas Jankauskas

Ne­pa­ti­ko: mo­kyk­los remontas įžiebė konfliktų.

mo­kyk­lą iki re­no­va­ci­jos, tad jo mi­ si­ja baig­ta. Be to, jis jau yra pen­si­nio am­žiaus“, – ko­men­ta­vo V.Kar­ma­

Nau­jas va­do­vas Send­ va­rio pa­grin­di­nei mo­kyk­lai bus ieš­ko­ mas kon­kur­so bū­du. no­vas. Nau­jas va­do­vas Send­va­rio pa­grin­di­nei mo­kyk­lai bus ieš­ko­ mas kon­kur­so bū­du, lai­ki­nai ug­ dy­mo įstai­gai va­do­vaus vie­na di­ rek­to­riaus pa­va­duo­to­jų. Send­va­rio pa­grin­di­nės mo­kyk­los moks­lei­viai ir mo­ky­to­jai va­kar jau įsi­kū­rė ki­to­se ug­dy­mo įstai­go­se. Pra­di­nu­kus pri­glau­dė „Sau­lė­te­ kio“ pa­grin­di­nė mo­kyk­la, o vy­res­

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

niuo­sius – Nau­ja­kie­mio suau­gu­ sių­jų gim­na­zi­ja. „Pa­sis­pau­dė­me ir priė­mė­me nau­ja­ku­rius. Ma­nau, kad vis­kas bus ge­rai, juk rei­kia pa­ken­tė­ti tik ke­lis mė­ne­sius, tad gy­ven­si­me drau­giš­ kai“, – tei­gė „Sau­lė­te­kio“ pa­grin­ di­nės mo­kyk­los di­rek­to­rė Bi­ru­tė Bar­ta­šiū­tė. Nau­ja­kie­mio gim­na­ zi­jos di­rek­to­rius Pra­nas Surb­lys ne­nei­gė, jog trin­ties dėl nau­ja­ku­ rių ug­dy­mo įstai­go­je yra, ta­čiau tai nė­ra di­de­lė pro­ble­ma. „Pa­tal­pų už­ten­ka, kaip nors iš­ gy­ven­si­me tuos ke­lis mė­ne­sius. Tik pro­ble­ma ta, kad vai­kai tai ko­ kią ža­liu­zę nu­trau­kia, tai kriauk­lę su­dau­žo. Kai moks­lei­viai grįš į sa­ vo pa­tal­pas, mū­sų mo­kyk­lai rei­kės ne­di­de­lio re­mon­to, o pi­ni­gų pa­ pil­do­mai nie­kas ne­ski­ria“, – tei­ gė P.Surb­lys.

„Norime nuoširdžiai padėkoti mūsų ištikimiems ir mylimiems pirkėjams – ačiū, kad pasitikite mumis! – ir pakviesti apsilankyti mūsų parduotuvėse!” – sako prekybos tinklo AVITELA generalinis direktorius Tadas Jankauskas. – Visos įmonės komandos pastangomis ir mūsų pirkėjų dėka paskutinius metus, nepaisant jokių krizių, įmonės rezultatai išliko stabilūs, nes stengiamės ir stengsimės savo pirkėjams pateikti patį vertingiausią technikos sprendimą: tik kokybiškų ir laiko patikrintų, pasaulyje pripažintų technikos gamintojų asortimentą už patrauklią kainą. Mes pateikiame įdomių, technologiškai pažangiausių technikos prekių, tobuliname savo profesionalų – pardavėjų konsultantų žinias, rūpinamės savo klientais, nuolat atnaujiname parduotuves. Pagrindinis tikslas – moderni ir klientui pati maloniausia bei patogiausia aplinka. UAB „Avitelos prekyba” – nuolat auganti, besiplečianti bei stiprinanti savo pozicijas buitinės, garso ir vaizdo, kompiuterinės bei skaitmeninės technikos prekybos įmonė Lietuvoje. Tai didžiausias klaipėdiečių įkurtas mažmeninis prekybos tinklas. Veiklą pradėjusi 1994 m., kai Klaipėdoje buvo įkurta pirmoji parduotuvė, jau 2003-iaisiais bendrovė atdarė net 5 000 kv. m. PC „Avitela”, kuris šiuo metu yra didžiausias ir moderniausias Vakarų Lietuvoje ir, ko gero, pats moderniausias specializuotas buitinės, kompiuterinės, garso, vaizdo, foto- bei mobiliosios technikos prekybos centras Baltijos šalyse. Šiandien „Avitelos” įmonės vardas jau žinomas daugelyje Lietuvos miestų. AVITELA įspūdingą veiklos datą pasitinka jau turėdama net 20 parduotuvių 19-oje Lietuvos miestų: Vilniuje, Klaipėdoje, Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Tauragėje, Ukmergėje, Utenoje, Telšiuose, Mažeikiuose, Jonavoje, Kėdainiuose, Kupiškyje, Kretingoje, Plungėje, Šilutėje ir Joniškyje. Na, o tiems, kurie mėgsta pirkti internetu, – puiki, patogi, moderni elektroninė parduotuvė www.avitela.lt. Pasiūlymai tikrai įspūdingi – kiekvienas išsirinks sau tinkamą vertingiausią sprendimą. O kiekvienas, pirkęs už 500 Lt ir daugiau neakcijinių prekių, galės įsigyti mobilųjį telefoną „Samsung E1170“ tik už 29,99.

Maloniai laukiame Jûsø.

INTERJERO IR DIZAINO IDĖJŲ PARODA KVIEČIA PAMATYTI, MOKYTIS, KURTI Didžiausias Vakarų Lietuvoje verslo parodų organizatorius – bendrovė „Expo Vakarai“ – rugsėjo 20-22 dienomis kviečia į interjero ir dizaino idėjų parodą „Inter Deco 2012“. Ji vyks Klaipėdos „Švyturio“ arenoje. Idėją padiktavo lankytojai Pirmąkart rengiamas tokio pobūdžio renginys lankytojus pakvies į tikrą namų vidaus interjero ir dizaino idėjų parodą, kurioje savo darbus pristatys jauni ir jau pripažinimą pelnę dizaineriai, kūrybiniai kolektyvai bei namų įrangos ir baldų gamintojai. Parodos organizatoriai sako, jog mintį rengti tokią parodą pasufleravo didžiausios pavasarinės parodos „Individuali statyba“ lankytojai bei dalyviai. „Pavasarį parodoje mes „statome“ namą. Parodos lankytojai susipažįsta su

jam iškilti reikalingomis medžiagomis, technologinėmis naujovėmis ir projektais, o rudenį jau galime pasirūpinti ir namo vidaus vaizdu. Pasižiūrėti bei įvertinti interjero kūrėjų darbus, pasisemti naujų minčių, pasmalsauti, kokie galimi jaukių ir stilingų namų įrangos bei baldų sprendimai, pasikonsultuoti su profesionalais“, – sako parodos „Inter Deco 2012“ projekto vadovė Zarina Lukošiūnė. Jos teigimu, parodos lankytojams siekiama pristatyti kuo didesnę teminę įvairovę: nuo sienų apmušalų, užuolaidų, židinių ar antikvarinių baldų iki moderniausios buitinės technikos ar interjero dekoro detalių. Lankytojams – parodos, seminarai, kūrybinės dirbtuvės Organizatoriai jau dabar neabejoja šio projekto sėkme. Uostamiesčio „Švyturio“ arenoje savo darbus pristatys devynios dešimtys bendrovių, kūrybinių kolektyvų ar individualių interjero kūrėjų. Ekspozicija kaip niekad iki šiol bus interaktyvi. Parodos metu planuojami

įvairūs pažintiniai seminarai, skirti tiek dalyviams, tiek lankytojams. Seminarų temos – nuo namų interjero kūrimo filosofijos bei praktinių sprendimų iki būsto ekologijos bei naujausios įrangos pristatymų. Gyva kūrybine laboratorija, kurios veiksme galės dalyvauti ir lankytojai, taps būsimųjų dizainerių kūrybinės dirbtuvės. Jaunieji menininkai iš Vilniaus dailės akademijos Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos kurs interjero detales iš kasdienių smulkmenų, skatindami ir stebėtojus išlaisvinti savo fantaziją ieškant savosios aplinkos stiliaus. Į parodą uostamiestyje taip pat atkeliauja konkurso „Metų interjeras“ Lietuvos architektų bei interjero dizainerių geriausių 2011-aisiais įgyvendintų projektų ekspozicija. Savo darbus pristatysiantys specialistai teiks konsultacijas lankytojams. Specialaus šiai parodai skirto projekto „Interjeras.lt rekomenduoja“ sumanytojai žada ir netradicinį eksperimentą – kokybiškų, išskir-

tinių interjero bei namų kūrimo temos paslaugų ir produktų rinkimus. Šiuo projektu siekiama laužyti visuomenėje susiklosčiusias tendencijas – kiekybę keisti kokybe. Ypatingas dėmesys universaliam dizainui Ši paroda išskirtinė ir savo socialine misija. Parodos rengėjai, bendradarbiaudami su šalies neįgaliųjų organizacijomis, joje akcentuos universalaus dizaino idėją, t.y. būtinybę planuojant namų bei viešąją aplinką joje taikyti sprendimus, galinčius palengvinti žmonių su negalia gyvenimo kokybę. Parodoje vyksiančiame forume diskusijai siekiama suburti architektus, dizainerius, gamintojus bei neįgaliuosius. „Mūsų siekis – dialogas. Žmonės, kuriantys mūsų aplinką, turės galimybę iš pirmųjų lūpų išgirsti, ko iš jų tikisi neįgalieji, kokie sprendimai palengvintų jų būtį bei buitį, leistų jaustis visaverčiais visuomenės nariais“, – sako Z.Lukošiūnė. Neįgaliųjų organizacijų nariai į pa-

rodą bus įleidžiami nemokamai. Parodos vadovės teigimu, vien tai, kad ekspozicijoje matysime daug kitaip judančių, nematančių ar nekalbančių žmonių, turėtų būti rimta paskata interjero kūrėjams bei verslui ieškoti universalių, neįgaliųjų ir sveikųjų bendruomenėms tinkančių sprendimų. „Kaip sako patys neįgalieji, tai, kas pritaikyta jiems, visiškai netrukdo ir sveikiesiems. Puikus to pavyzdys – „draugiški“ nuvažiavimai nuo šaligatvių. Jais mielai naudojasi ne tik žmonės rateliuose, tačiau ir mamos su vežimėliais ar dviratininkai“, – forumo idėją pristato organizatoriai. Į kvietimą eksponuoti universalaus dizaino idėją atitinkančius gaminius jau atsiliepė kelios įmonės, parodoje pristatysiančios universalius interjero, namų įrangos, baldų bei apšvietimo sprendimus. Parodos organizatorius UAB „Expo Vakarai“ interdeco@expo-vakarai.lt www.expo-vakarai.lt

6

antradienis, rugsėjo 18, 2012

nuomonės

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Proš­vais­tės še­šė­lių ša­ly­je

Šou biz­nis už mo­kes­čių mo­kė­to­jų pi­ni­gus Vla­di­mi­ras Ro­ma­no­vas

P Kęs­tu­tis Ne­ve­raus­kas

N

uo 2013-ųjų Lie­tu­vo­je pra­ dės veik­ti dar­bo gin­čų ko­ mi­s i­jos. Vals­t y­bi­nės dar­ bo ins­pek­ci­jos va­do­vai ti­ ki­na, kad šios ins­t i­t u­ci­jos pa­dės efek­ ty­v iau ir ob­jek­t y­v iau spręs­t i pro­ble­ mas. Iki šiol to­k ie gin­čai bu­vo spren­ džia­m i įmo­nė­se su­da­r y­to­se vi­d i­nė­ se ko­mi­si­jo­se ir teis­muo­se. Da­lis žmo­ nių, bi­jo­da­mi il­go teis­mi­nio ke­lio, at­si­ sa­ky­da­vo min­ties gin­ti sa­vo in­te­re­sus to­k iu bū­du. Sau­sį veik­lą pra­dė­sian­čios ko­m i­si­jos tu­rė­tų Lie­tu­vos įmo­nių veik­lą pa­da­ry­ ti skaid­res­nę ir są­ž i­n in­ges­nę. Ti­k i­ma­ si, kad su­ma­žės at­ve­jų, kai dar­buo­to­ jams ne­su­mo­ka­mi jų už­dirb­ti at­ly­g i­ni­ mai, išei­ti­nės kom­pen­sa­ci­jos ar ki­taip pa­žei­d žia­mos jų tei­sės. Tas pa­t s ga­ lios ir darb­da­viams, ku­rie nu­ken­tė­da­ vo nuo ne­są­ž i­nin­g ų dar­buo­to­jų veiks­

Bū­das „vers­tis kaip įma­ no­ma“ nė­ra ar­ba bent jau ne­tu­rė­tų bū­ti lai­ko­ mas kaip vie­na iš vers­lo žai­di­mo tai­syk­lių. mų. Drą­su bū­tų teig­ti, kad išau­go­me iš no­ro už­si­d irb­t i kuo dau­g iau iš­nau­do­ jant ki­tus. Vers­li­nin­kai pa­grįs­tai tu­rė­tų bū­ti lai­ko­mi ger­bia­mais as­me­ni­mis. Jie ku­ria dar­bo vie­tas, ska­ti­na in­ves­ti­ci­jas, ga­lų ga­le – ku­ria ša­lies įvaiz­d į. Vis dar ga­jus vers­l i­n in­ko kaip spe­k u­ lian­to ar afe­r is­to įvaiz­d is. Kar­tais, ma­ tyt, ne vel­tui. Juk Lie­tu­vo­je vis dar ga­jus mo­kes­čių slė­pi­mas, ban­dy­mas su­tau­ py­t i pa­si­nau­do­jant įvai­r io­m is ga­l i­my­ bė­mis lanks­čiai mo­kė­ti at­ly­gi­ni­mus. Lie­tu­viai vis dar įpra­tę ti­kė­ti prin­ci­pu, kad „nie­kas ne­vei­k ia, jei­g u ne­pa­te­pi“. Ki­ta ver­tus, vi­są lai­ką ban­do­me nu­si­ plau­ti ko­rup­ci­jos dė­mę nuo sa­vo men­ ta­li­te­to. Ap­mau­du, kad sa­vas vers­las kar­tais tam­pa ta pa­sku­ti­ne sie­na, į ku­rią ban­ do­ma at­si­rem­t i. T.y., ne­ra­dus ki­t ų bū­ dų už­si­d irb­t i, pra­de­da­mas su­k ti koks nors vers­l iu­kas, o to­k ie vei­kė­jai re­tai ka­da su­si­mąs­to apie tai, ką da­ro. Ne­re­ tai tai yra „čia ir da­bar“ sind­ro­mas, kai žūt­būt rei­kia pa­ja­mų ir į vei­ki­mo bū­dus jau ne­bek­rei­pia­ma dė­me­sio. Bet po to ne­rei­kė­t ų ste­bė­t is, kad tas vers­l iu­kas ima ir grei­tai su­g riū­va. Vers­lo pa­g rin­ das yra at­sa­ko­my­bė prieš vi­suo­me­nę, pir­miau­sia – prieš sa­vo dar­buo­to­jus. Ki­ tu at­ve­ju grei­tai vis­kas su­g rius, o kal­ta vėl liks vals­ty­bė.

ir­mą kar­tą da­ly­va­vau par­ti­ jų pri­sta­ty­me į nau­ją­jį Sei­ mą. Anks­čiau gir­dė­jau ir lyg ži­no­jau, kad Vals­ty­bi­nis te­ le­vi­zi­jos ka­na­las dir­ba ne vals­ty­bei, o juo nau­do­ja­si kviet­kaus­kai, mi­ liū­tės, ku­rie da­ro šou biz­nį už mo­ kes­čių mo­kė­to­jų pi­ni­gus. Da­bar­ti­nė val­džia ne­no­ri nie­ko keis­ti, o to­liau sė­dė­ti prie šė­ryk­los ir ka­bin­ti žmo­ nėms ma­ka­ro­nus.

397 728

telefonas@kl.lt

No­ri skry­džių į Lon­do­ną

Skai­čiau, kad mies­to me­ras svars­tys ga­li­my­bę skir­ti lė­šų Pa­lan­gos tarp­ tau­ti­niam oro uos­tui. Ga­lė­tų uos­ ta­mies­čio va­do­vas pa­si­rū­pin­ti, kad at­si­ras­tų skry­džiai į Lon­do­ną. Kiek žmo­nių iš jo grįž­ta į Klai­pė­dos re­ gio­ną ir skren­da at­gal. Su ma­žais vai­kais tu­ri trenk­tis į Vil­nių. Bū­tų la­bai ge­rai, kad skry­džiai į Lon­do­ną bū­tų ir iš Pa­lan­gos. Ri­ta

Ga­li­me su­lauk­ti tra­ge­di­jos

Ne­to­li Deb­re­ce­no gat­vės 64-ojo na­ mo ne­se­niai bu­vo įreng­ta pės­čių­jų pe­rė­ja. Ša­lia ei­na ša­li­gat­vis, ku­rio maž­daug 15–20 met­rų ruo­že din­ go ply­te­lės. Kai pa­ly­ja, ten bū­na di­ džiau­sios pel­kės, pur­vas. Žmo­nės, ne­no­rė­da­mi iš­si­tep­ti, ei­na va­žiuo­ ja­mą­ja da­li­mi. Iki ne­lai­mės – vie­nas žings­nis. Gy­ven­to­jų ju­dė­ji­mas šio­je vie­to­je la­bai di­de­lis. Ga­lė­tų mies­to val­džia su­tvar­ky­ti ša­li­gat­vį.

Dabartinė valdžia nenori nieko keisti, o toliau sėdėti prie šėryklos ir kabinti žmonėms makaronus.

Va­lia

Ta­ku va­žiuo­ja ir au­to­mo­bi­liai

Dėl to aš išė­jau iš stu­di­jos, ne­ su­lau­kęs lai­dos pa­bai­gos. Dar kar­ tą įsi­ti­ki­nau, kad sun­ku nu­ga­lė­ti po­li­ti­nę ma­fi­ją, bet įma­no­ma. Su­ lauk­ti, kad jų są­ži­nė pra­bils, nai­ vu ti­kė­tis. Šou spek­tak­lį, ku­ris bu­ vo pa­ruoš­tas sa­viems po­li­ti­niams tū­zams, Ri­ta Mi­liū­tė ve­dė įžū­liai ir skan­di­no iš anks­to nu­ma­ty­tus kan­di­da­tus. Pli­ka aki­mi bu­vo ma­ ty­ti, kad vie­ni po­li­ti­kai dirb­ti­nai su­pla­na­vo gin­čus su lai­dos ve­dė­ja ir ga­vo vie­tas stu­di­jos par­te­ry­je, o ne­pa­gei­dau­ja­mie­ji – ga­le. Ki­ti lai­dos da­ly­viai atė­jo tik iš­ka­ lę lo­zun­gus ir, iš­sky­rus juos, dau­ giau ne­tu­rė­jo ko pa­sa­ky­ti. Žo­džiai „Lie­tu­va“, „tau­ta“, „krikš­čio­ny­ bė“ jų lū­po­se skam­bė­jo be pra­ smės. Vie­toj tuš­čių šūks­nių „Lie­tu­ va“, ar ne ge­riau jiems im­tis ko­kių nors veiks­mų var­dan Lie­tu­vos? Pa­ vyz­džiui, nu­si­pirk­ti bi­lie­tų į „Žal­ gi­rio“ rung­ty­nes ar­ba pa­si­do­mė­ti, ko­dėl Lie­tu­vos is­to­ri­ja yra po­li­tis­ to­ri­kų iš­kreip­ta. Užuot iš tri­bū­nos šū­ka­vę „tau­ ta“, jie tu­ri su­pras­ti, kad tau­ti­nė kul­tū­ra ir tau­ti­nė ta­pa­ty­bė yra di­

de­lis ir la­bai pa­vo­jin­gas Va­ka­rų ir Eu­ro­pos Są­jun­gos prie­šas, ku­rį va­ di­na ra­siz­mu. Pas­kai­ty­ki­te Vo­kie­ti­ jos kul­tū­ros mi­nist­ro tei­gi­nius lei­ di­ny­je „Sued­deuts­che Zei­tung“. Jei­gu jūs, Lie­tu­vos pi­lie­čiai, ne­ gir­di­te ma­nęs, tai pa­klau­sy­ki­te, ką ra­šė gar­sus ling­vis­tas Theo­do­re’as S.Thurs­to­nas laik­raš­ty­je „The New York Ti­mes“: „Šian­dien pa­sau­lis bū­tų daug tur­tin­ges­nis kul­tū­ros at­žvil­giu, jei Lie­tu­va bū­tų ne­prik­lau­so­ma, ka­dan­gi lie­tu­vių tau­ ta at­sto­vau­ja ne tik ari­jų pro­kal­bės ci­vi­li­za­ci­jai ir kul­tū­rai, bet taip pat tu­ri di­džiau­sią bran­ge­ny­bę pa­sau­ ly­je – sa­vo se­no­vi­nę gra­žią kal­bą.“ Tai­gi rei­kė­jo gal­vo­ti apie tau­tą, ka­da tie pa­tys po­li­ti­kai bal­sa­vo už įsto­ji­mą į ES. Aš siū­lau Lie­tu­vos žmo­nių par­ti­ jai iš­kel­ti klau­si­mą, kaip mū­sų ša­liai iš­sto­ti iš ES ir grą­žin­ti tik­rą ne­prik­

lau­so­my­bę. Lie­tu­vos auk­si­nė vie­ta – neut­ra­li­te­tas. Ne­pa­vargs­tu pri­min­ da­mas pa­trio­tams: tu­rė­da­mi pui­kią geog­ra­fi­nę pa­dė­tį tarp ga­lin­gos sa­ vo re­sur­sais Ru­si­jos ir juos ne­pa­so­ ti­na­mai nau­do­jan­čių ki­tų Eu­ro­pos ša­lių, neiš­nau­do­ja­me šio pra­na­šu­ mo. Be to, tu­ri­me Klai­pė­dos uos­tą, ku­ris jun­gia mus su vi­su pa­sau­liu. Tie, ku­rie iš po­li­ti­kos tri­bū­nos šū­kau­ja už krikš­čio­ny­bę, tu­ri su­ pras­ti, kad jie ken­kia krikš­čio­ny­ bei, nes, pri­si­deng­da­mi re­li­gi­ja, iš jos da­ro po­li­ti­nį inst­ru­men­tą vel­ nio ran­ko­se. Jei­gu mes ger­bia­me ir my­li­me Lie­tu­vą, rei­kia gerb­ti ir my­lė­ti jos pi­lie­čius. Re­li­gi­ja – kiek­ vie­no žmo­gaus as­me­ni­nis rei­ka­las ir ne­rei­kia iš jos da­ry­ti po­li­ti­nės ap­gau­lės.

At­ly­gi­ni­mas – pa­si­juo­ki­mas iš žmo­gaus V.Spu­ry­tė. „Di­des­nė al­ga – tik mi­ra­žas“, „Klai­pė­da“, 2012 09 14 Grei­tai pa­tys darb­da­viai bus ir dar­ bi­nin­kai, ir vir­ši­nin­kai. Ki­nai jau se­ niai pa­bė­go, o dar­bi­nin­kų iš ki­tų ša­ lių ne­su­lauks, nes jie va­žiuos ge­riau į Eu­ro­pą, o ne į kaž­ko­kią Lie­tu­vą, kur al­ge­lė 300 eu­rų per mė­ne­sį.

***

Lie­tu­vos sei­mū­nai, kel­kit at­ly­gi­ni­ mus kuo grei­čiau. Kiek ga­li­me Ai­ ri­jai dirb­ti? Jei mi­ni­ma­lus at­ly­gi­ ni­mas nors 2 000 li­tų siek­tų, bū­tų ga­li­ma gal­vo­ti apie su­grį­ži­mą.

As

sa

reklamos skyrius: 397

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

„Diena Media News“ laikinai einantis vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

*** Pri­va­ti­nin­kai darb­da­viai yra pri­va­ ti­nin­kai, jie iš dar­buo­to­jo iš­spaus pa­sku­ti­nį pra­kai­to la­šą. O at­ly­gi­ ni­mas? Tai pa­si­juo­ki­mas iš žmo­ gaus. Gal yra ir ge­rų darb­da­vių, bet aš dar to­kių ne­ma­čiau. nuo­mo­nė Por­ta­lo kl.lt skai­ty­to­jų ko­men­ta­rai

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 750

711, 397 715

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

Platinimo tarnyba: 397 772 397 727 397 706 397 725 397 770 397 729

At­nau­jin­tais Poil­sio par­ko pės­čių­ jų bei dvi­ra­čių ta­kais va­ži­nė­ja ir au­ to­mo­bi­liai. Pats sa­vo aki­mis ma­čiau penk­ta­die­nio ry­tą. Bal­ta ma­ši­na va­ žia­vo pa­grin­di­niu ta­ku, ei­nan­čiu ly­ giag­re­čiai su Man­to gat­ve. Po­li­ci­ ja ga­lė­tų pa­ty­ko­ti to­kių pa­žei­dė­jų. Kas liks iš dvi­ra­čių ta­ko, jei pra­dės va­ži­nė­ti au­to­mo­bi­liai? Čes­lo­vas

Trūks­ta mei­lės ir su­pra­ti­mo

Rub­ri­ko­je „Karš­tas te­le­fo­nas“ skai­ čiau, kaip bu­vo iš­gir­tas dien­raš­tis „Klai­pė­da“. Aš taip pat esu se­na jo skai­ty­to­ja. So­vie­ti­niais lai­kais šį laik­ raš­tį tu­rė­jo­me už­si­sa­ky­ti prie­var­ta, o da­bar tą da­ro­me iš įpro­čio, nes no­ ri­me ži­no­ti Klai­pė­dos nau­jie­nas. Ta­ čiau aš pa­si­gen­du dien­raš­ty­je mei­lės, su­pra­ti­mo žmo­gui, mū­sų mies­tui, tė­ vy­nei. Be to, trūks­ta straips­nių apie šven­tes, jų kil­mę, šven­ti­mą. So­vie­ ti­niais lai­kais apie pri­mes­tas šven­tes pra­dė­da­vo ra­šy­ti li­kus mė­ne­siui iki jų. Bū­da­vo di­džiau­si straips­niai, per vi­są pus­la­pį. Da­bar to trūks­ta. Jau­ni­ mas nie­ko ne­ži­no apie jas. El­zė

Po­li­ti­nė rek­la­ma bus ap­mo­kė­ta iš Lie­tu­vos žmo­ nių par­ti­jos rin­ki­mų są­skai­tos. Užs. 7012351

Atgarsiai

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

karštas telefonas

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

Din­go dang­te­liai

Kon­ser­va­vi­mo se­zo­nas dar pa­čia­ me įkarš­ty­je, o pre­ky­bos cent­ruo­ se ne­beį­ma­no­ma nu­si­pirk­ti dang­ te­lių stik­lai­niams už­suk­ti. Aną­dien šiau­ri­nė­je mies­to da­ly­je ap­lan­kiau ke­tu­ris skir­tin­giems tink­lams pri­ klau­san­čius pre­ky­bos cent­rus ir nė vie­na­me ne­ra­dau nė vie­no dang­te­ lio. Mė­tė­si tik vie­nas ki­tas plas­ti­ki­ nis ar­ba so­viet­me­tį me­nan­tys ma­ ši­nė­le už­su­ka­mi dang­te­liai. Žmo­nės dau­giau kon­ser­vuo­ti pra­dė­jo ar par­ duo­tu­vių ve­dė­jos blo­gai dir­ba – pa­ siū­la pra­si­len­kia su pa­klau­sa? Ko­ dėl, pa­vyz­džiui, alaus ar deg­ti­nės nie­ka­da ne­prit­rūks­ta? Pa­ren­gė Mil­da Ski­riu­tė

Prenumeratos skyrius: 397

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

714

Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 „Namai“: Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt Lina Bieliauskaitė – 397 730 Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 „Sveikata“: e. paštas skelbimai@kl.lt 397 705 Techninės redaktorės: Sandra Lukošiūtė – Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Loreta Krasauskienė Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė – 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide

R

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

ANTRADIENIS, RUGSĖJO 18, 2012

lietuva kl.lt/naujienos/Lietuva

Pulkininkas tapo generolu Prezidentė Dalia Grybauskaitė Lietuvos kariuomenės Jungtinio štabo viršininkui pulkininkui Vilmantui Tamošaičiui prisegė brigados generolo antpečius ir įteikė vardinį ginklą.

Idėja: bendrą kompensuojamųjų vaistų nuolaidų kortelę pasiūlė patys vaistų tiekėjai.

„Shutterstock“ nuotr.

Nuolaidų kortelės nebus Vyriausybė nepritarė siūlymui sukurti bendrą kompensuojamųjų vaistų nuolaidų kortelę socialiai pažeidžiamiems gyventojams. Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovai pareiškė dėl to apgailestaujantys. Ministerija siūlė Valstybinei ligonių kasai (VLK) suteikti teisę priimti bei administruoti įmonių lėšas, kurios būtų naudojamos kai kurių socialinių grupių žmonių priemokoms už kompensuojamuosius vaistus. Įstatymo pakeitimo projekte teigiama, kad senoji sistema, kai vaistų gamintojai nuolaidas taikydavo pagal sutartis su vaistinėmis, buvo ydinga, nes nukentėjo mažesnių miestų, kuriuose nėra didelių tinklų vaistinių, gyventojai. „Pavadinčiau, kad gana gudrus farmacininkų planas, įdėjus keletą milijonų, pasiimti dar daugiau milijonų iš mokesčių mokėtojų per kompensuojamųjų vaistų išmokas“, – vakar po Vyriausybės pasitarimo sakė teisingumo ministras Remigijus Šimašius. Pasak jo, taikant siūlomą nuolaidų sistemą, padidėtų vaistų pardavimas ir farmacijos bendrovės gautų daugiau išmokų iš biudžeto: „Yra privačios kortelės, tad jeigu kas nors nori tai daryti, tegu daro,

bet nereikėtų į marketingą įtraukti valstybės.“ Sveikatos apsaugos viceministrė Janina Kumpienė sakė, kad šiuo metu tik viena didmeninė vaistų prekybos įmonė turi nuolaidų korteles socialiai remtiniems asmenims, todėl kainos skirtingose vaistinėse skiriasi.

Remigijus Šimašius:

Nereikėtų į marketingą įtraukti valstybės.

SAM pranešime teigiama, kad bendros nuolaidų kortelės idėją iškėlė patys vaistų tiekėjai. Jie teigia, kad viena kortelė sumažintų administravo išlaidas. Ministerija taip pat tvirtina, kad kortelės idėjos atsisakymas neleis gyventojams už medikamentus mokėti mažiau. „Galima tik apgailestauti, kad Vyriausybei pritrūko išminties ir supratimo, kad būtų įteisintos pa-

637

„Nepalaikome teisiškai įpareigojančių nuostatų dėl moterų bendrovių valdybose priėmimo Europos lygmeniu“, – rašoma bendrame laiške Europos Komisijos pirmininkui José Manueliui Barroso ir jo pavaduotojai Viviane Reding. Laišką, kurio kopiją gavo BNS, pasirašė Lietuvos socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas, taip pat Bulgarijos, Čekijos, Estijos, Vengrijos, Latvijos, Maltos, Nyderlandų ir Jung-

tinės Karalystės vyriausybių atstovai. Europos Komisija svarsto nustatyti, kad bendrovių, kurių akcijos kotiruojamos biržoje, moterys turėtų sudaryti ne mažiau nei 40 proc. jų valdybų narių. Laiško autoriai pripažįsta, kad „ biržinėse bendrovėse vis dar yra per mažai moterų“, tačiau pabrėžia, kad situaciją keisti pirmiausia reikia pačioms valstybėms narėms. Jie teigia, kad nemažai šalių jau įgyvendino nacionalines priemones. „Mes pabrėžiame, kad bet kokios planuojamos priemonės šioje srityje turi būti sukurtos ir įgyvendintos nacionaliniu lygiu“, – teigiama laiške.

„Klaipėdos“, BNS inf.

– tiek milijonų litų numatyta šiemet iš biudžeto skirti kompensacijoms už vaistus.

pildomos nuolaidos vaistams labiausiai pažeidžiamiems šalies gyventojams: pensininkams ir neįgaliesiems. Šiuo atveju Ministrų kabinete socialinės paramos idėjas įveikė pragmatinė laisvosios rinkos politika“, – teigė SAM vadovo patarėjas Martynas Marcinkevičius. Projekte numatyta, kad tikslinės paskirties lėšos nebūtų laikomos VLK biudžeto pajamomis, jos būtų naudojamos tik vaistų priemokoms. „Tai būtų savanoriškos įmokos, suformuotas atskiras fondas, kuris nesusimaišytų su privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis ir būtų naudojamos tik vaistų nuolaidoms“, – sakė J.Kumpienė. VLK duomenimis, pernai vaistams ir medicinos priemonėms kompensuoti skirta 621 mln. litų, iš jų 148,6 mln. litų – priemokų suma vaistams, o šiemet kompensacijoms numatoma skirti 637 mln. litų. „Klaipėdos“, BNS inf.

Nepritaria moterų kvotoms Lietuva ir dar aštuonios ES valstybės pasipriešino Europos Komisijos siūlymui nustatyti kvotas moterims biržose kotiruojamų įmonių valdybose.

Šalies vadovė per laipsnio suteikimo ceremoniją V.Tamošaičiui palinkėjo tvirtybės ir ryžto vykdyti kovinius įsipareigojimus. „Suteikiamas vienas aukščiausių karinių laipsnių – brigados generolo laipsnis – reiškia ne tik įvertinimą, bet ir atsakomybę. Tai įsipareigojimas Lietuvos žmonėms visuomet likti ištikimam Tėvynei ir jos laisvei. Visais savo sprendimais būti pavyzdžiu jauniesiems kariams ir bendražygiams. Šiandien jūs prisiimate pareigą visomis savo pastangomis ir talentu stiprinti Lietuvą ir jos gynybos galias“, – sakė D.Grybauskaitė. Naujojo brigados generolo inauguracijos ceremonijoje prezidentūroje dalyvavo ir krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė.

Rugsėjo pradžioje Prezidentė pasirašė dekretą dėl brigados generolo laipsnio suteikimo Lietuvos kariuomenės Jungtinio štabo viršininkui pulkininkui V.Tamošaičiui. Už nuopelnus stiprinant Lietuvos krašto apsaugą karininkas apdovanotas vardiniu ginklu – kardu. V.Tamošaitis tarnybą krašto apsaugos sistemoje pradėjo 1992 m., eidamas būrio vado pareigas. Per dvidešimtmetę tarnybą Lietuvos kariuomenėje karininkas vadovavo nuo būrio iki brigados dydžio padaliniams. Taip pat tarnavo buvusiame Krašto apsaugos ministerijos Gynybos štabe, kur ėjo planavimo karininko pareigas. V.Tamošaitis yra baigęs Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademiją, strateginių studijų magistro laipsnį įgijo JAV karinių oro pajėgų koledže, tobulinosi įvairiuose vadų ir štabo karininkų kursuose Jungtinėje Karalystėje, Šveicarijoje ir Vokietijoje.

Ministras D.Jankauskas sakė, kad galimybė reguliuoti turėtų būti palikta kiekvienai šaliai, o ne įkelta į direktyvas. Be to, jis pabrėžė, kad Lietuvoje prie įmonių valdymo prisideda palyginti daug moterų. „Lietuva laikosi tokios pozicijos, kad kiekviena šalis turėtų spręsti pagal savo situaciją. O situacija Lietuvoje, palyginti su kitomis šalimis, yra geresnė“, – teigė D.Jankauskas. Eurokomisarė V.Reding pernai paragino bendroves iki šių metų kovo įsipareigoti, kad moterys jų valdybose iki 2015 m. sudarys mažiausiai 30 proc., o iki 2020 m. – mažiausiai 40 proc. „Klaipėdos“, BNS inf.

Ceremonija: Prezidentei D.Grybauskaitei inauguruojant naująjį bri-

gados generolą V.Tamošaitį dalyvavo ir krašto apsaugos ministrė R.Juknevičienė. Prezidentūros nuotr.

Įspėjo apie pavojų Dėl to, kad Čekijoje apsinuodiję alkoholiu mirė 19 žmonių, Lietuvos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) ragina gyventojus nevartoti neaiškios kilmės alkoholinių gėrimų.

„Nuolat gauname pačią naujausią informaciją apie situaciją Čekijoje iš Europos Komisijos ir esame pasirengę nedelsdami imtis pačių griežčiausių rinkos ribojimo priemonių, jei kils reali grėsmė Lietuvos vartotojų sveikatai. Be to, būtina paraginti Lietuvos gyventojus nevartoti neaiškios kilmės alkoholinių gėrimų be ženklinimo etikečių“, – pabrėžė VMVT direktoriaus pavaduotojas Zenonas Stanevičius. Kompetentingos Čekijos institucijos informavo, kad nesaugūs alkoholiniai gėrimai kitose ES šalyse legaliai išplatinti nebuvo. VMVT taip pat nurodo vykdanti didmeninių prekybos įmonių, įvežančių alkoholinius gėrimus iš Čekijos, kontrolę ir atrinkusi stipriųjų gėrimų, pagamintų Čekijoje, mėginius jų saugai įvertinti. Be to, pabrėžiama, kad, Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų cen-

tro Apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biuro duomenimis, pastaruoju metu Lietuvoje apsinuodijimo metanoliu atvejų nebuvo registruota. Apsinuodiję metanoliu Čekijoje 19 žmonių mirė, 29 asmenys gydomi ligoninėje. Čekijoje nukentėjusieji metanoliu apsinuodijo vartodami neaiškios kilmės, nelegaliai pagamintus ir mažose Ostravos provincijos parduotuvėlėse platintus stipriuosius alkoholinius gėrimus – degtinę ir romą. Tyrimą vykdantys Čekijos policijos pareigūnai išsiaiškino, kad alkoholiniai gėrimai į nedideles parduotuves buvo pristatomi išpilstyti į dideles plastikines talpyklas, ant kurių nebuvo pateikta jokia ženklinimo informacija, vėliau gėrimai buvo parduodami vartoti iškart arba išsinešti mažesnėse, taip pat neženklintose, pakuotėse. Atsižvelgiant į apsinuodijimų mastą, priimtas sprendimas Čekijoje laikinai uždrausti prekybą visais alkoholiniais gėrimais, stipresniais nei 20 proc., įskaitant ir prekybą alkoholiu viešojo maitinimo įstaigose. „Klaipėdos“, BNS inf.

8

antradienis, rugsėjo 18, 2012

užribis Din­go po ki­vir­čo

Pa­si­ge­do au­to­mo­bi­lio

Ne­te­ko ba­ko de­ga­lų

Ieš­ko­mas din­gęs be ži­nios 29 me­tų Li­nas Ged­vi­las, ku­ris rug­ sė­jo 7 die­ną po ki­vir­čo na­muo­se iš­va­žia­vo bro­lio ma­ši­na. Vė­liau ma­ši­na bu­vo ras­ta, bet L.Ged­vi­ las iki šiol neat­si­ra­do. Ką nors ži­ nan­čius apie šio žmo­gaus bu­vi­ mo vie­tą ar su juo bend­rau­jan­ čius pra­šo­ma pa­skam­bin­ti po­li­ ci­jos ty­rė­jai tel. 354164 ar­ba 112.

Pir­ma­die­nį apie 8.15 val. Bal­ti­jos pro­spek­te gy­ve­nan­tis žmo­gus pa­si­ge­do iš­va­ka­rė­se prie 107-ojo na­mo pa­link­to sa­vo au­to­mo­bi­lio. 2007 me­tais pa­ga­min­tą „Ško­ da Oc­ta­via“ sa­vi­nin­kas įver­ti­no 25 tūkst. li­tų. Pas­ta­ruo­ju me­tu mies­te de­šim­tis tūks­tan­čių li­tų kai­nuo­jan­tys au­to­mo­bi­liai pa­va­ gia­mi kas­dien.

Sek­ma­die­nį pa­ste­bė­ta, kad uos­ ta­mies­ty­je, Ši­lu­tės plen­te esan­ čio­je sau­go­mo­je au­to­mo­bi­ lių aikš­te­lė­je pa­si­dar­ba­vo de­ga­ lų va­gys. Iš vie­nai bend­ro­vei pri­ klau­san­čio sunk­ve­ži­mio „Daf“ din­go 800 lit­rų dy­ze­li­no. De­ga­ lai įver­tin­ti 2 tūkst. li­tų. Pa­rei­gū­ nai aiš­ki­na­si, kaip sar­gas ne­pas­ te­bė­jo nu­si­kal­tė­lių.

Tram­dys gat­vių chu­li­ga­nus 1

Jie po mies­tą va­ži­nės spe­cia­liais ski­ria­mai­siais ženk­lais ne­pa­žy­mė­tais au­to­mo­bi­ liais ir spe­cia­lia tech­ni­ka ste­bės ke­ lių eis­mo da­ly­vius. Praė­ju­sią sa­vai­tę bu­vo ste­bi­ma, ar vai­ruo­to­jai se­gi sau­gos dir­žus. Prieš tai mies­te vy­ko grei­čio kont­ ro­lės ak­ci­jos.

Du vai­ruo­to­jai įkliu­vo per mies­tą lėk­da­mi 100 km/h grei­čiu.

Ava­ri­jo­se su­žeis­ti 5 žmo­nės

Iš vi­so Ke­lių po­li­ci­jos biu­ras praė­ ju­sią sa­vai­tę ga­vo 53 pra­ne­ši­mus apie eis­mo įvy­kius. „Pa­rei­gū­nai už­re­gist­ra­vo 17 pra­ ne­ši­mų. Pa­si­tai­kė dis­tan­ci­jos ne­ si­lai­ky­mo, švie­so­fo­ro sig­na­lų ne­ pai­sy­mo at­ve­jų. Vai­ruo­to­jai be prie­žas­ties kei­tė eis­mo juos­tas, dėl ko neiš­veng­ta eis­mo įvy­kių“, – pa­sa­ko­jo R.Ši­dei­kis. Praė­ju­sią sa­vai­tę bu­vo pra­dė­ti pen­ki iki­teis­ mi­niai ty­ri­mai dėl 5 su­žeis­tų eis­ mo da­ly­vių. Ke­lių po­li­ci­jos biu­ro pa­rei­gū­ nai praė­ju­sią sa­vai­tę išaiš­ki­no 519 eis­mo tai­syk­lių pa­žei­di­mų. „Vi­so­ je ap­skri­ty­je Ke­lių po­li­ci­jos biu­

ro pa­rei­gū­nai su­lai­kė 19 ne­blai­vių vai­ruo­to­jų bei 7 ne­blai­vius dvi­ra­ ti­nin­kus. Išaiš­kin­ti ir du ban­dy­ mai pa­pirk­ti pa­rei­gū­nus“, – aiš­ ki­no R.Ši­dei­kis. Apribojimų nepaiso

Praė­ju­sią sa­vai­tę pa­rei­gū­nai tik­ri­ no, ar vai­ruo­to­jai se­gi sau­gos dir­ žus, už­praė­ju­si sa­vai­tė bu­vo skir­ ta grei­čio kont­ro­lei. „Pa­tik­ros dėl sau­gos dir­žų vy­ ko vi­so­je ap­skri­ty­je. Bu­vo nu­sta­ ty­ti 67 vai­ruo­to­jai bei 18 ke­lei­vių, ne­se­gė­ju­sių sau­gos dir­žų“, – ti­ki­ no R.Ši­dei­kis. Dau­giau­sia pa­žei­di­mų nu­sta­ ty­ta Klai­pė­do­je – 54. Per sa­vai­tę ap­skri­ty­je išaiš­kin­ta 424 ki­ti eis­mo tai­syk­lių pa­žei­di­ mai, dau­giau­sia jų nu­sta­ty­ta uos­ ta­mies­ty­je – 247. Grei­čio kont­ro­lės sa­vai­tę ap­skri­ ty­je bu­vo už­fik­suo­ti 318 grei­tį vir­ ši­jan­čių vai­ruo­to­jų. „Klai­pė­dos mies­te nu­sta­ty­ti 164 grei­čio vir­ši­ji­mo at­ve­jai. Dau­giau­ sia už­fik­suo­ta nuo 20 iki 30 km/h leis­ti­ną grei­tį vir­ši­jan­čių at­ve­ jų. Klai­pė­do­je nu­sta­ty­ti 79 to­kie pa­žei­di­mai. Du vai­ruo­to­jai įkliu­ vo per mies­tą lėk­da­mi 100 km/h grei­čiu“, – aiš­ki­no Ke­lių po­li­ci­jos biu­ro vir­ši­nin­kas. Be grei­čio kont­ro­lės, ak­ci­jos me­tu bu­vo nu­sta­ty­ti 529 ke­lių eis­mo tai­syk­lių pa­žei­di­mai vi­so­ je ap­skri­ty­je.

Nesiseka: pareigūnams vis nepavyksta išsiaiškinti L.Bal­čai­tie­nės, S.Man­kaus­kie­nės ir Z.Ko­šie­nės din­gi­mo

aplinkybių.

Din­gu­sių­moterų li­ki­mai neatsk­leis­ti Din­gu­sie­ji ne­re­tai už­me­na mįs­les, ku­ rių ne­pa­si­se­ka iš­narp­lio­ti nė po­li­ci­nin­ kams. Be jo­kios prie­žas­ties pra­žū­van­tys žmo­nės pa­lie­ka ar­ti­mų­jų šir­dy­se neuž­gy­ jan­čias žaiz­das bei ver­čia pa­ti­kė­ti mis­ti­ka. Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Iš dar­bo išė­jo su rei­ka­lais

Po pu­sant­ro mė­ne­sio po­li­ci­jos As­ me­nų paieš­kos po­sky­rio pa­rei­gū­nų triū­so klai­pė­die­tės Li­nos Bal­čai­ tie­nės pėd­sa­kų ap­tik­ti ne­pa­vy­ko. Kiek­vie­na die­na vis la­biau ver­čia svars­ty­ti, ar dar yra bent men­kiau­ sia ti­ki­my­bė, kad mo­te­ris gy­va. Pas­ku­ti­nę lie­pos die­ną 55 me­tų vai­kų dar­že­lio „Gi­liu­kas“ bu­hal­te­rė L.Bal­čai­tie­nė iš­si­ruo­šė nu­vež­ti do­ ku­men­tus į Švie­ti­mo sky­rių. Ti­kė­ti­na, kad mo­te­ris, kaip bu­vo pra­tu­si, į au­to­bu­so sto­te­lę iš Gi­ru­ liuo­se esan­čio dar­že­lio ėjo per miš­ ką. Ta­čiau tą­dien ke­lio­nės tiks­lo ji ne­pa­sie­kė. Pa­ke­liui L.Bal­čai­tie­nė din­go be pėd­sa­kų. Ga­lė­jo tap­ti smur­to au­ka

Kont­ro­lė: pa­rei­gū­nai šią sa­vai­tę ža­da slap­ta ste­bė­ti, kaip uos­ta­mies­

čio vai­ruo­to­jai el­gia­si ke­ly­je.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Po­li­ci­jos nuo­tr.

Kad ir kiek jos ieš­ko­jo po­li­ci­nin­kai bei ar­ti­mie­ji, jo­kios užuo­mi­nos apie šios mo­ters li­ki­mą iki šiol ne­ras­ta. Ka­dan­gi nė­ra abe­jo­nių, jog klai­ pė­die­tė neiš­vy­ko pas gi­mi­nai­čius ar drau­gus, po­li­ci­nin­kai lin­kę ma­ ny­ti, kad ji ta­po nu­si­kal­ti­mo au­ka. To­dėl šią sa­vai­tę ty­ri­mą dėl L.Bal­ čai­tie­nės din­gi­mo pe­rė­mė Smur­ti­ nių nu­si­kal­ti­mų ty­ri­mų sky­riaus pa­rei­gū­nai. Jie dar kar­tą ati­džiai aiš­ki­na­si vi­sas įma­no­mas ver­si­jas, ban­do at­kur­ti kiek­vie­ną pa­sku­ti­ nės die­nos aki­mir­ką, ieš­ko žmo­nių, ma­čiu­sių ją išė­ju­sią iš dar­bo.

Kol kas pa­rei­gū­nai ne­ko­men­tuo­ ja, ar esa­ma bent ma­žiau­sios vil­ties su­ži­no­ti apie šios klai­pė­die­tės li­ki­ mą. Po­li­ci­nin­kai lau­kia vi­suo­me­nės pa­gal­bos, pra­šo at­si­liep­ti as­me­nis, ma­čiu­sius ar kaž­ką ži­nan­čius apie L.Bal­čai­tie­nės li­ki­mą. Din­gi­mo die­ną mo­te­ris vil­kė­jo tam­sią su­kne­lę su bal­tais žir­ne­liais, avė­jo bal­tas įspi­ria­mas ba­su­tes. 160 cm ūgio, vi­du­ti­nio kū­no su­ dė­ji­mo, mė­ly­nų akių mo­ters plau­ kai pa­sta­ruo­ju me­tu bu­vo tam­sūs, ji ne­šio­jo aki­nius gel­to­no me­ta­lo rė­me­liais. Iš ligoninės – į nebūtį

L.Bal­čai­tie­nės din­gi­mo is­to­ri­ja ne vie­nin­te­lė, ku­rios kol kas ne­pa­vy­ko iš­narp­lio­ti tai­kant kri­mi­na­lis­tams ži­no­mus dar­bo me­to­dus. Iki šiol ne­ži­no­mas dar dvie­jų mo­te­rų li­ki­mas. Jau pu­sant­rų me­tų nė­ra ži­nių apie Di­tu­vo­je gy­ve­nu­sią 60-me­ tę Zo­sę Ko­šie­nę. Per­nai bir­že­lio vi­du­ry­je grei­to­ji pa­gal­ba iš­ga­be­ no šią mo­te­rį į Klai­pė­dos uni­ver­ si­te­ti­nę li­go­ni­nę, mat ji su­si­ža­lo­ jo rie­šus. Sut­vars­tę žaiz­das me­di­kai ją iš­ ga­be­no į Ban­gų gat­vę pa­tik­rin­ti psi­chi­kos. Ta­čiau spe­cia­lis­tai nu­ spren­dė, kad mo­ters psi­chi­ka ne­ sut­ri­ku­si, ir lei­do jai išei­ti. Nė cen­to ne­tu­rė­da­ma Z.Ko­šie­nė pės­tu­te iš­ke­lia­vo į šiau­ri­nę Klai­pė­ dos da­lį, pas se­se­rį pa­si­sko­lin­ti pi­

ni­gų. Ta­čiau se­sers na­mų ji ne­pa­ sie­kė. Nuo to lai­ko mo­ters nie­kas ne­ma­tė, o ar­ti­mie­ji nie­ko ne­ži­no apie jos li­ki­mą. Z.Ko­šie­nė – įsi­min­ti­nos iš­vaiz­ dos ir ga­lė­jo at­kreip­ti praei­vių dė­ me­sį. Aukš­ta, ru­dų akių mo­te­ris ne­tu­rė­jo prie­ki­nių vir­šu­ti­nių dan­ tų, o ant kai­rės ran­kos – ro­do­mo­jo ir vi­du­ri­nio­jo pirš­tų. Ta­čiau į po­li­ ci­ją ne­si­krei­pė nė vie­nas žmo­gus, ma­tęs šią mo­te­rį. Dar keis­tes­nė­mis ap­lin­ky­bė­mis din­go 55 me­tų Si­gi­ta Man­kaus­kie­nė. Įgu­los gat­vė­je gy­ve­nu­si mo­te­ris dir­bo va­ly­to­ja par­duo­tu­vė­je. Per­ nai rug­sė­jo 22 die­ną ji išė­jo į dar­bą, ta­čiau tą­dien jos dir­ban­čios nie­kas ne­ma­tė, na­mo ji taip pat ne­grį­žo. S.Man­kaus­kie­nės ir Z.Ko­šie­nės by­lų ty­ri­mai yra su­stab­dy­ti. Tie­sa – po pus­me­čio

Prieš ke­le­tą me­tų neaiš­kio­mis ap­ lin­ky­bė­mis din­go 68 me­tų klai­pė­ die­tė Da­nu­tė Va­lei­kie­nė. Kruopš­čiai ty­rę jos by­lą pa­rei­gū­ nai iš­siaiš­ki­no, kad mo­te­ris 2008 me­tų spa­lio 21 die­ną pre­ki­no­si par­ duo­tu­vė­je, lan­kė ser­gan­tį sū­nų ir tvar­kė ka­pus. Po to jos nie­kas gy­ vos ne­be­ma­tė. Su­si­rū­pi­nu­siems ar­ti­mie­siems ne kar­tą tal­ki­no ži­niask­lai­da, o po­ li­ci­nin­kai bu­vo pa­si­tel­kę ir tar­ny­ bi­nius šu­nis. Iš­vaikš­čio­ję de­šim­tis ki­lo­met­rų pa­rei­gū­nai kar­tu su ar­ ti­mai­siais nu­trau­kė paieš­kas, nes neap­ti­ko jo­kio din­gu­sios mo­ters pėd­sa­ko. Po pus­me­čio smar­kiai api­ręs šios mo­ters kū­nas bu­vo ap­tik­tas aukš­ to­mis per­nykš­tė­mis smil­go­mis apau­gu­sio­je lau­ky­mė­je už Lė­bar­ tų miš­ko. Nors kū­ną bu­vo ge­ro­kai su­dar­ kę miš­ko žvė­rys, eks­per­tai nu­sta­ tė, kad mo­te­ris bu­vo nu­dur­ta. Kal­ ti­nin­kas ne­nus­ta­ty­tas iki šiol.

9

AntrADIENIS, rugsėjo 18, 2012

ekonomika

Jau­kas – pa­sko­la, lai­mi­kis – duo­me­nys Skel­bimų po­rta­luo­se ap­stu „ge­ra­da­rių“, siū­lan­čių su­teik­ti mil­ži­niš­kas pa­sko­las. Ta­čiau su­si­gund­žiu­sių ta­ria­mai pa­trauk­ lio­mis sko­li­ni­mo sąly­go­mis ar­ba nėra, ar­ ba jie, įkliuvę į su­kčių spąstus, ty­li. Li­na Mra­zaus­kaitė

l.mrazauskaite@diena.lt

Gau­su už­sie­nio skel­bimų

Skel­bimų po­rta­luo­se ne­trūksta pa­ si­ūlymų pi­nigų sto­ko­jan­tiems ir jų pa­si­sko­lin­ti ša­lies kre­di­to įstai­go­ se ne­ga­lin­tiems gy­ven­to­jams bei vers­li­nin­kams. Dau­gu­ma siū­lan­ čių pa­sko­las jas ža­da su­teik­ti sku­ biai ir pa­lan­kio­mis sąly­go­mis, be to, bet ku­rio­je Lie­tu­vos ar net pa­ sau­lio vie­to­je. Da­lis skel­bimų pa­ra­šy­ti lau­žy­ ta lie­tu­vių kal­ba, – ma­ty­ti, kad jie vers­ti­niai, – ir ža­da pa­sko­las net iki 120 mln. eurų. Lie­tu­viš­ki skel­bi­ mai iš pa­žiū­ros at­ro­do pa­ti­ki­mes­ni, nes da­lis fi­zi­nių kre­di­to­rių nau­do­ ja sau­gik­lius: iš klientų pa­gei­dau­ja turė­ti užs­tatą – ne­kil­no­ja­mo­jo tur­ to, au­to­mo­bilį ar ver­tingą daiktą –

R

ar­ba pa­skolą su­tei­kia pas no­tarą išs­kir­ti­nai gry­nai­siais pi­ni­gais. Skel­bi­muo­se kar­tais pa­brėžia­ma: jei ban­kas at­si­sakė su­teik­ti pa­skolą, būtent jie iš­ties pa­gal­bos ranką. Ir apie kre­di­tin­gu­mo rei­ka­la­vi­mus nė neuž­si­me­na. Su­ren­ka pi­ni­gus ir dings­ta

Už­sie­nio bend­ro­vių skel­bi­mai, ku­ riuo­se siū­lo­ma su­teik­ti pa­sko­las, yra vie­na iš in­ter­ne­te pla­čiai pa­pli­ tu­sių ir Lie­tuvą vis daž­niau pa­sie­ kian­čių su­kčia­vi­mo schemų, kaip pa­ti­ki­no bend­rovės Fi­nansų val­ dy­mo spren­dimų cent­ro val­dy­bos na­rys Li­nas Le­ka­vi­čius. Anot jo, šios su­kčia­vi­mo sche­ mos prin­ci­pas pa­pras­tas: in­ter­ne­ ti­niuo­se skel­bi­muo­se, ko­men­ta­ ruo­se, dis­ku­sijų pus­la­pių ži­nutė­se ar tie­sio­giai e. pa­štu gy­ven­to­jams

siū­lo­ma su­teik­ti pa­sko­las be jo­kių už­tik­ri­ni­mo prie­mo­nių, neat­siž­ vel­giant į pa­sko­los gavė­jo pa­ja­mas ir kre­di­to is­to­riją. Be to, pa­si­ūlo­ mos ne­įti­ki­mai ge­ros pa­sko­los sąly­gos, pa­vyzd­žiui, su 2–3 pro­c. me­tinė­mis palū­ka­no­mis. „Su­si­domėjęs as­muo at­ra­šo to­ kiai bend­ro­vei, ku­ri daž­niau­siai iš tikrųjų tėra kur nors Ni­ge­ri­jo­je prie kom­piu­te­rio sėdin­tis vie­tos gy­ven­ to­jas, ir gau­na pra­šymą pa­teik­ti iš­ sa­mią in­for­ma­ciją apie sa­ve – už­pil­ dy­ti an­ketą ar pan. Kai su­si­domėjęs as­muo tai pa­da­ro, po ke­lių va­landų gau­na at­sa­kymą iš to­kios bend­rovės, kad kre­di­tas jam su­teik­tas ir bus iš­ mokė­tas, kai kre­di­to gavė­jas su­si­ mokės įtar­ti­nai di­delį pa­sko­los iš­ da­vi­mo ar­ba ta­pa­tybės pa­tvir­ti­ni­mo mo­kestį“, – sakė L.Le­ka­vi­čius. Jis taip pat pa­brėžė, kad daž­niau­siai pi­ ni­gus pra­šo­ma per­ves­ti ne per ban­ ką, o grynųjų pi­nigų per­lai­dos būdu. Ga­vu­si pi­ni­gus, kaip to­liau pa­ sa­ko­jo L.Le­ka­vi­čius, to­kia bend­ rovė dings­ta su vi­sais pa­tik­laus as­mens duo­me­ni­mis. Jie vėliau ga­li būti par­duo­ti įvai­rioms nu­ si­kals­ta­moms gru­puotėms, vyk­ dan­čioms įvai­rius nu­si­kal­ti­mus e. erdvė­je, tai yra va­di­na­mo­ji ta­ pa­tybės va­gystė.

Siū­lo pa­vie­niai as­me­nys

Ta­čiau ne­le­ga­lių kre­di­to davė­ jų ieš­ko­ti to­li Ni­ge­ri­jo­je ne­būti­na. Nors fi­zi­niai as­me­nys ne­tu­ri teisės teik­ti var­to­ji­mo kre­di­tus, in­ter­ne­ te esa­ma lie­tu­viškų skel­bimų, ku­ riuo­se tai pa­da­ry­ti siū­lo tik var­du pri­si­sta­tan­tys as­me­nys – tik­rai ne kre­di­to įstai­gos. Lie­tu­vos ban­ko (LB) Prie­žiū­ros tar­ny­bos Fi­nan­si­nių pa­slaugų prie­ žiū­ros sky­riaus vir­ši­ninkė Re­na­ ta Bab­kaus­kaitė sakė, kad li­cen­ci­ jas fi­nansų rin­kos da­ly­viams teik­ti fi­nan­si­nes pa­slau­gas iš­duo­da LB. O su­da­ro­mas su­tar­tis, pa­gal ku­rias su­tei­kia­mas kre­di­tas fi­zi­niams as­ me­nims, reg­la­men­tuo­ja Var­to­ji­mo kre­di­to įsta­ty­mas. Jis ir nu­ma­to, kad var­to­ji­mo kre­di­to davė­jai ga­li būti tik ju­ri­di­niai, bet ne fi­zi­niai as­me­nys. „Var­to­ji­mo kre­di­to įsta­ty­mas aiš­kiai nu­ro­do, kad teisės vers­tis var­to­ji­mo kre­ditų tei­ki­mo veik­ la fi­zi­niai as­me­nys ne­tu­ri“, – sakė L.Le­ka­vi­čius. Ne­pai­sy­da­mas minė­to ap­ri­bo­ ji­mo fi­zi­nis as­muo ga­li už­sit­rauk­ti net baud­žiamąją at­sa­ko­mybę. To­ kių bylų iki šiol Lie­tu­vo­je nėra buvę, ta­čiau, anot jo, tikė­ti­na, kad šio­ je sri­ty­je spar­čiai daugė­jant su­kčių jais pro­ku­ratū­ra ga­li su­si­domė­ti.

Spąstai: in­ter­ne­ti­niuo­se skel­bi­

muo­se su­teik­ti pa­sko­las siū­lo ne tik lie­tu­viai, bet ir neaiš­kio­mis už­ sie­nio įmonė­mis be­si­dangs­tan­ tys as­me­nys. „Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija

Darbo ginčus spręsti bus paprasčiau Jonas Paliepis Darbo ginčų komisijų, kuriose bendradarbiautų valstybė ir socialiniai partneriai, kūrimo iniciatoriai tikisi, kad žmonės drąsiau kreipsis dėl darbe patiriamos neteisybės. Manoma, kad naująja tvarka susigundys ir tie, kurie iki šiol nesiryžo kreiptis į teismą. Turės dirbti greitai

2013 m. sausio 1 d. savo veiklą pradės darbo ginčų komisijos. Jos nagrinės įvairius su darbuotojo ir darbdavio santykiais susijusius klausimus. Negautas darbo užmokestis, neatlyginta materialinė žala, neteisingai paskirta drausminė nuobauda, nesuteiktos atostogos – šie ir panašūs nesutarimai su darbdaviu apibendrintai vadinami individualiais darbo ginčais. Kol kas darbuotojai juos gali išspręsti įmonių darbo ginčų komisijose ir teisme. Tačiau nuo kitų metų, pasikeitus individualių darbo ginčų darbovietėse nagrinėjimo tvarkai, tokios veiklos imsis darbo ginčų komisijos, įsteigtos prie Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) teritorinių skyrių. Neretai teisme tokių bylų nagrinėjimas užtrukdavo kelis mėnesius. Darbo netekusiam žmogui, laukiančiam nesumokėtų pinigų, toks ilgas laikotarpis buvo sunkus iššūkis. Socialinės apsaugos ir darbo ministro Donato Jankausko manymu, dėl šios priežasties žmonės kartais atsisakydavo minties kreiptis į teismą dėl nesutarimų darbe. Nuo kitų metų pradėsiančios veikti komisijos ginčą turės išspręsti per vieną mėnesį. Sprendimas bus ne patariamasis, o privalomas, tačiau jei jis netenkins ginčo šalių, šios galės kreiptis į teismą.

Paprastesnė tvarka

Šiuo metu numatyta, kad Lietuvoje bus 14 darbo ginčų komisijų: po vieną visose apskrityse, išskyrus tris didžiuosius miestus: Vilniuje dirbs trys tokios komisijos, Kaune ir Klaipėdoje – po dvi. Tačiau, atsižvelgiant į darbo ginčų apimtį, jų skaičius ateityje galės būti koreguojamas. Darbo ginčai bus nagrinėjami trišaliu principu, t. y. dalyvaus darbo inspektorius, darbdavio atstovas ir darbuotojo atstovas. Dėl ginčo darbe žmogus galės kreiptis į bet kurį darbo ginčų komisijos skyrių. Prašymą nagrinėti ginčą jis galės pateikti atvykęs asmeniškai, registruotu laišku arba per kurjerį.

Donatas Jankauskas:

Darbo ginčų sprendimą perėmus komisijoms, teismai galės skirti dėmesį kitoms byloms, kurios laukia savo eilės.

Vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Vilius Mačiulaitis teigė, kad darbo ginčų komisijų veiklos pradžiai jau beveik pasiruošta – įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai jau parengti, taip pat jau parinkti žmonės, kurie dirbs šį darbą. Nauja individualių darbo ginčų nagrinėjimo tvarka bus naudinga ir darbdaviams – jiems nebebus privaloma darbovietėse organizuoti ginčų komisijų, kurios neretai būdavo neefektyvios. Kita vertus, darbdaviai taip pat įgyja teisę kreiptis į komisijas, jei darbuotojo veiksmai ar neveikimas pažeidžia jo interesus.

Iki šiol darbdavys dėl nesąžiningų ir neteisėtų darbuotojo veiksmų galėjo kreiptis tik į teismą. Ketina sutaupyti

Pasak VDI vadovo, kasmet inspekcija gauna apie 7 tūkst. skundų. 2008– 2009 m. buvo gauta net 10 tūkst. skundų įvairiais klausimais. „Manau, kad ne visi žmonės, kurie kreipėsi į Darbo inspekciją, nuėjo į teismą“, – sakė V.Mačiulaitis. Todėl, jo manymu, iš skundų skaičiaus galima spręsti, kokiai daliai žmonių bus naudingos kuriamos komisijos. V.Mačiulaitis pasakojo, kad tokia praktika taikoma kai kuriose Europos valstybėse. Pirmiausias komisijos uždavinys, anot jo, bus konfliktuojančioms šalims išaiškinti galimus ginčo padarinius. Estijoje, anot jo, taip išsprendžiama apie 90 proc. problemų. „Manau, jeigu pasiektume, kad du trečdaliai bylų būtų išspręsta pirmą dieną, išaiškinus, kiek tai gali kainuoti, o šalys pasirašytų taikos susitarimus, tai būtų ryškus socialinės įtampos mažinimas“, – sakė jis. Socialinės apsaugos ir darbo ministras teigė, kad naujoji tvarka nepareikalaus papildomų lėšų, o sumažinus teismų krūvį bus galima ir sutaupyti. „Šių bylų sprendimas teismuose kainuoja apie 1,8 mln. litų per metus. Komisijų darbas kainuos 880 tūkst. litų. Ši suma jau numatyta kitų metų biudžete. Darbo ginčų sprendimą perėmus komisijoms, teismai galės nagrinėti bylas, kurios metų metus jau laukia savo eilės“, – teigiamus pokyčius vardijo D.Jankauskas. Darbdaviai patenkinti

Naująja tvarka liko patenkinta ir Dovilė Baškytė, Lietuvos pramonininkų konfederacijos Verslo sociali-

Pokyčiai: tikimasi, kad darbo ginčų komisijose problemos bus spren-

džiamos efektyviau ir objektyviau nei iki šiol.

nės politikos ir teisės departamento direktorė. „Ne vieną kartą buvo diskutuota apie Darbo kodekso pakeitimus. Nors kai kuriose įmonėse yra sudarytos darbo ginčų sprendimo komisijos, darbdaviai naujai sistemai pritaria. Reikia pripažinti, kad daugeliu atvejų dabartinė sistema neefektyvi“, – kalbėjo ji. D.Baškytė pabrėžė, kad ilgas ir brangus teismo procesas nenaudingas abiem šalims. Pramoninkų konfederacijos atstovai, pasak D.Baškytės, yra pasiruošę prisidėti prie komisijų formavimo. „Norime, kad darbo ginčų komisijose dalyvautų žmonės, kurie yra kompetentingi. Tikimės, kad problemos bus nagrinėjamos nešališkai, o sprendimas bus paprastesnis ir greitesnis“, – sakė ji. Pramonininkų konfederacijos atstovė pabrėžė, jog tikimasi, kad darbdavių atstovas komisijoje nebus tik kaip darbdavių advokatas. V.Mačiulaičio teigimu, nors sprendimus lems daugumos balsas, tiki-

„Shutterstock“ nuotr.

masi, kad jie bus bendri. Lietuvos darbo federacijos pirmininkės Eugenijos Šniutienės manymu, ginčai nuo Naujųjų metų bus sprendžiami efektyviau. „Esame patenkinti. Šių komisijų darbas turėtų pagelbėti žmonėms tuose regionuose, kur nėra profesinių sąjungų“, – sakė ji. Jos manymu, šių komisijų darbas bus dar nešališkesnis negu profesinių sąjungų. Straipsnis parengtas bendradarbiaujant su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

31

dieną

– tiek ilgiausiai galės užtrukti vienos bylos nagrinėjimas.

10

AntrADIENIS, rugsėjo 18, 2012

pasaulis Skir­tin­gos ­ nuo­monės

Nuot­raukų skan­da­las

Ne­te­ko ­ se­sers

65 pro­c. vo­kie­čių ma­no, kad jiems būtų buvę ge­riau, jei­ gu jie ne­būtų iš­mainę mar­ kės į eurą. Prancū­zi­jo­je fran­ko il­gi­si 36 pro­c. žmo­ nių. Pak­laus­ti apie ES, 49 pro­c. vo­kie­čių sakė, kad jiems būtų ge­riau, jei ES ne­ būtų, o taip ma­nan­čių pran­ cūzų bu­vo 34 pro­c.

Prin­co Wil­lia­mo ir jo žmo­nos Cat­he­ri­ne ad­vo­ka­tai prancūzų pro­ku­ratū­rai pa­teikė skundą dėl iki pusės nuo­gos Cat­he­ri­ ne nuo­traukų. O Ita­li­jos žur­na­ las „Chi“, pri­klau­san­tis Sil­vio Ber­lus­co­ni ži­niask­lai­dos im­ pe­ri­jai, pus­nuogės Cat­he­ri­ne nuo­trau­kas pub­li­ka­vo spe­cia­ lia­me nu­me­ry­je.

Rio de Ža­nei­re Bra­zi­li­jo­je mi­ rė Nor­ve­gi­jos ka­ra­liaus Ha­ral­ do se­suo prin­cesė Ragn­hild (nuo­tr.), ku­riai bu­vo 82 me­ tai. Ragn­hild – vy­riau­sias ka­ ra­liaus Ola­vo ir kronp­rin­cesės Mart­hos vai­kas – sos­to užim­ ti ne­galė­jo, nes pa­gal ša­lies kons­ti­tu­ciją jį ga­li pa­veldė­ti tik vy­riš­ko­sios ly­ties pa­li­kuo­niai.

Fi­lo­sofų mies­te­lis Vie­no ato­kaus Ita­li­jos mies­te­lio vald­žia ke­ti­na dėl ge­res­nio gy­ ve­ni­mo būdo pro­pa­guo­ti fi­lo­so­ finį mąstymą.

Kaip sa­ko mies­te­lio vald­žia, Ita­ liją ka­muo­ja krizė – ne eko­no­ minė, o žmo­gaus ir ap­lin­kos san­ty­kių krizė. Di­die­ji an­ti­kos fi­lo­so­fai, to­kie kaip Sok­ra­tas, Pla­to­nas ir Aris­ to­te­lis, jau ta­po Ko­ril­ja­no Dot­ ran­to mies­te­lio did­vy­riais. Fi­lo­so­fi­jos dvelks­mas jun­ta­mas ir neapš­vies­ta­me mies­te­lio par­ ke. Nors vaiz­das – kiek ne­įpras­ tas, pa­sak mies­to vald­žios, ap­si­ lan­ky­mas tam­sia­me ir gūdžia­me par­ke ska­ti­na ap­mąsty­mus. Mies­te­lio gatvė­se išk­li­juo­tuo­ se pla­ka­tuo­se žmo­nių klau­sia­ma: „Kodėl tu gi­mei?“ ir „Kas yra baimė?“. „Tai re­vo­liu­ci­nis eks­ pe­ri­men­tas“, – sakė en­tu­zias­ tin­ga Ko­ril­ja­no Dot­ran­to merė Ada Fio­re. Be­je, mo­te­ris pa­ti yra fi­lo­so­fi­jos mo­ky­to­ja. Pa­sak merės, jos mi­si­ja yra pa­ska­tin­ti 5,8 tūkst. šio mies­ te­lio pie­ti­nia­me Apu­li­jos re­gio­ ne gy­ven­tojų at­ras­ti lai­ko eg­zis­ ten­ci­niams klau­si­mams, o ne tik mąsty­ti apie eko­no­mi­kos sunk­ metį. „Vi­sa, ką sa­ko­me, yra: „Paž­velk, ko­kia kryp­ti­mi ju­da pa­sau­lis, tai nėra ge­rai“, – sa­ kė A.Fio­re ir pri­dūrė, kad tik­ro­ji Ita­li­jos pro­ble­ma yra ne eko­no­ mi­kos krizė, o žmo­gaus ir jo ap­ lin­kos san­ty­kių krizė. Tie­sa, mo­te­ris pri­pa­ži­no, kad šių metų bir­želį jos pra­dėtas pro­jek­tas su­si­dūrė su ob­jek­ty­ viais sun­ku­mais ir kad kai ku­ rie moks­lei­viai pa­si­rodė esan­ tys ne­la­bai imlūs fi­lo­so­fi­jai. BNS inf.

Eks­pe­ri­men­tas: Ita­li­jos Ko­ril­

ja­no Dot­ran­to mies­te­lio merė A.Fio­re įsi­ti­ki­nu­si, kad žmo­ nėms rei­kia at­ras­ti lai­ko ir eg­ zis­ten­ci­niams klau­si­mams.

AFP nuo­tr.

Ne pa­slap­tis, kad ja­ po­nai ir ki­nai – is­to­ ri­niai prie­ši­nin­kai. Galbūt ir ne­ste­bi­na, kad abi ša­lys vėl įsivėlė į konf­liktą. Ta­čiau kodėl aud­ra ki­lo taip stai­ga? Kas ko sie­kia?

Pro­tes­tas: kinų de­monst­ran­tai Ki­ni­jo­je esan­čius ja­po­nus ver­čia bai­min­tis dėl sa­vo sau­gu­mo.

„Reu­ters“ nuo­tr.

Dip­lo­ma­tinė aud­ra virs­ta taifū­nu Te­ri­to­ri­niai gin­čai

Ko­ne­veik­tis dėl ma­žy­čių salų Ry­ tų Ki­ni­jos jūro­je Pe­ki­nas ir To­ki­jas nie­kuo­met ne­vengė. Ta­čiau to­kia aud­ra bu­vo pra­ūžu­si jau se­niai. Kodėl konf­lik­tas ki­lo taip stai­ga. Gal tai ban­dy­mas nu­kreip­ti dėmesį nuo reikš­mingų vi­daus pro­blemų, o gal kas nors ne­su­ta­ri­mus kurs­ to iš ša­lies? Nors iki šiol gin­čai dėl salų ne­per­žengė dip­lo­ma­ti­jos ribų, Ki­ni­jo­je ki­lu­si pa­si­pik­ti­ni­mo ban­ga įbau­gi­no čia gy­ve­nan­čius ja­po­nus. Tūkstan­čiai kinų pro­tes­tuo­tojų sa­vait­galį siautė Ja­po­ni­jos am­ba­ sa­dos Pe­ki­ne priei­go­se – į pa­statą svaidė ak­me­nis ir bu­te­lius. Gelbė­ ti am­ba­sadą nuo įsiaud­ri­nu­sių pro­ tes­to ak­ci­jos da­ly­vių te­ko po­li­ci­jai. Gu­minė­mis laz­do­mis ir sky­dais gink­luo­tiems Ki­ni­jos pa­reigū­nams ke­lis­syk te­ko stab­dy­ti de­monst­ran­ tus, kai šie bandė pa­tek­ti į pa­statą. „Grąžin­kit mūsų sa­las! Ja­ponų vel­ niai, ne­šdin­kitės!“ – šaukė pro­tes­ tuo­to­jai. Vie­nas jų laikė pla­katą su už­ra­šu: „Gerb­da­mi sa­vo tėvynę, pri­va­lo­me sto­ti į karą su Ja­po­ni­ja.“ Pro­tes­tuo­to­jas Liu Gan­gas, dar­ bi­nin­kas iš pie­ti­nio Guang­si re­gio­ no, pik­ti­no­si: „Ne­ken­čia­me Ja­po­ni­ jos. Vi­sa­da ne­kentė­me. Jie įsi­veržė į Ki­niją ir nu­žudė daug kinų. Mes nie­ka­da to neuž­mir­ši­me.“ Di­de­li prie­š To­ki­jo po­li­tiką nu­ kreip­ti pro­tes­tai vy­ko Ki­ni­jos mies­tuo­se Sia­ne, Sud­žou, Čang­ šo­je, Kun­min­ge ir Nan­dzin­ge. Ja­po­nai jau­čia­si ne­saugūs

Dau­ge­lis did­žiųjų ja­ponų įmo­nių, vei­kian­čių Ki­ni­jo­je, bu­vo pri­vers­

tos lai­ki­nai už­da­ry­ti sa­vo įmo­nes ir biu­rus. Ja­po­ni­jos au­to­mo­bi­lių gi­gan­čių bend­ro­vių „Toyo­ta“ ir „Hon­da“ at­ sto­vai pra­nešė, kad bu­vo pa­deg­ti ir smar­kiai ap­ga­din­ti jų sa­lo­nai Čing­ dao mies­te.

Grąžin­kit mūsų sa­ las! Ja­ponų vel­niai, ne­šdin­kitės. Elekt­ro­ni­kos mil­žinė „Pa­na­so­ nic“ nu­rodė, kad vie­no­je iš jos ga­ myklų dar­bi­nin­kai ki­nai įvykdė di­ver­siją, todėl ga­myk­la bu­vo pri­ vers­ta nu­trauk­ti darbą. Veiklą lai­ki­nai su­stabdė ir trys ja­ponų bend­rovės „Ca­non“ fab­ri­ kai. Darbą lai­ki­nai nu­traukė ir ja­ ponų mo­kyk­los Ki­ni­jos did­mies­ čiuo­se Pe­ki­ne ir Šan­cha­ju­je. Šend­že­no uni­ver­si­te­te stu­di­juo­ jan­ti ja­ponė dok­to­rantė Sayo Mo­ri­ mo­to sakė ne­si­jau­čian­ti sau­gi. „Šian­dien nei­siu iš namų ir pa­ pra­šiau sa­vo vai­ki­no ki­no ry­toj vi­ są dieną būti su ma­ni­mi“, – sakė 29 metų ja­ponė. Ja­po­ni­jos už­sie­nio rei­kalų mi­nis­ te­ri­ja per­spėjo ša­lies pi­lie­čius, kad šie būtų budrūs Ki­ni­jo­je vyks­tant pro­tes­tams. Ja­po­ni­jos prem­je­ras Yos­hi­hi­ko No­da, su­si­tikęs su vie­šin­čiu JAV gy­ny­bos sek­re­to­riu­mi Leo­nu Pa­ net­ta, pa­brėžė, kad Ki­ni­ja pri­va­lo už­tik­rin­ti Ja­po­ni­jos pi­lie­čių ir nuo­ sa­vybės sau­gumą.

L.Pa­net­ta tvir­ti­no, kad abi ša­lys tu­ri elg­tis ra­miai ir san­tūriai, nors jis iš­ti­ki­mai sąjun­gi­nin­kei Ja­po­ni­jai ne­žadė­jo, kad Va­šing­to­nas pa­lai­kys To­kijų. „Vi­si suin­te­re­suo­ti, kad Ja­ po­ni­ja ir Ki­ni­ja pa­lai­kytų ge­rus san­ ty­kius ir rastų būdą iš­veng­ti to­les­nio es­ka­la­vi­mo“, – teigė JAV gy­ny­bos mi­nist­ras spau­dos kon­fe­ren­ci­jo­je To­ki­ju­je ir pri­dūrė, kad Va­šing­to­nas ne­si­lai­kys ša­liš­kos po­zi­ci­jos. Vis dėlto Ja­po­ni­jos už­sie­nio rei­ kalų mi­nist­ras Koi­chi­ro Gem­ba po de­rybų su L.Pa­net­ta pa­tvir­ti­no, jog To­ki­jas ir Va­šing­to­nas su­tarė, kad gin­či­ja­mos sa­los yra Ja­po­ni­jos ir JAV sau­gu­mo su­tar­ties ob­jek­tas. „Šian­dien ne­kel­siu šios te­mos, ta­čiau tiek Ja­po­ni­ja, tiek JAV su­ pran­ta, kad toms sa­loms tai­ko­ma ši su­tar­tis“, – pa­brėžė K.Gem­ba. Ki­ni­jos gra­si­ni­mai

Nors Ja­po­ni­jos ir Ki­ni­jos san­ty­ kiai pa­blogė­jo rugpjūtį, kai grupė Pe­ki­no po­li­tiką pa­lai­kan­čių ak­ty­ vistų iš­si­lai­pi­no gin­či­ja­mo­se sa­lo­ se, konf­lik­tas suin­ten­syvė­jo pra­ eitą sa­vaitę, kai Pe­ki­nas pa­siuntė

še­šis stebė­ji­mo lai­vus į te­ri­to­riją prie Diao­ju salų, Ja­po­ni­jo­je ži­nomų kaip Sen­ka­ku sa­los. Ki­nai rea­ga­vo į tai, kad ja­po­nai pa­reiškė, jog dalį salų pla­nuo­ja iš­ pirk­ti iš ja­ponų vers­li­nin­ko Ku­nio­ki Ku­ri­ha­ros, ku­riam šiuo me­tu pri­ klau­so salų nuo­sa­vybės teisė. Per ži­niask­laidą Ki­ni­jos val­dan­ty­sis eli­tas net per­spėjo ja­po­nus, kad Pe­ ki­nas ga­li im­tis eko­no­mi­nių san­kcijų prie­š kai­mynę. „Kaip Ja­po­ni­ja ga­li norė­ti dar vie­no pra­ras­to de­šimt­me­ čio ir galbūt net yra pa­si­ruo­šu­si grįž­ ti at­gal du de­šimt­me­čius?“ – klausė anglų kal­ba Ki­ni­jo­je leid­žia­mas dien­ raš­tis „Peop­le’s Dai­ly“. Ki­ni­jos prem­je­ras Wen Jia­bao pa­brėžė, kad gin­či­ja­mos sa­los – neat­sie­ja­ma Ki­ni­jos te­ri­to­ri­jos da­ lis, ir pa­žadė­jo, jog jo ša­lis nie­ka­da neat­si­sa­kys nė sprind­žio sa­vo su­ ve­re­nu­mo. Ki­ni­ja per­nai bu­vo pa­grin­dinė Ja­ po­ni­jos pre­ky­bos par­tnerė, o bend­ ra dvi­šalės pre­ky­bos apy­var­ta bu­vo di­desnė nei 340 mlrd. JAV do­le­rių. BNS, BBC, „Voi­ce of Rus­sia“, „Deuts­che Wel­le“ inf.

Gin­čy­ti­nos sa­los Diao­ju, ar­ba Sen­ka­ku, sa­los yra už

maž­daug 200 km nuo Tai­va­no ir už 2000 km nuo To­ki­jo. Ša­lia jų ei­na stra­te­giš­kai svarbūs lai­vy­bos ke­liai, o šių salų šel­fe galbūt sly­pi ver­tin­gi nau­dingųjų iš­ka­senų tel­ki­niai.

penktąją. To­ki­jas ne­leid­žia šio­se sa­ lo­se lan­ky­tis žmonėms ir lai­ko­si po­li­ ti­kos ne­vyk­dy­ti ten jo­kių sta­tybų. Ne tik Ki­ni­jos ir Ja­po­ni­jos vy­riau­

sybės reiš­kia pre­ten­zi­jas į sa­las. Tai­ va­no vald­žia tvir­ti­na, kad Oki­na­vos Ja­po­ni­jos vy­riau­sybė šiuo me­ pre­fektū­rai pri­klau­san­čios sa­los pri­ tu nuo­mo­ja­si ke­tu­rias sa­las ir val­do klau­so ir jai.

11

ANTRADIENIS, RUGsėjO 18, 2012

rubrika

sveikata

sveikata@kl.lt Redaktorė Jolanta Juškevičienė

Li­gos ko­das – slėp­ta nei­gia­ma pa­tir­tis Ko­dėl vie­nam žmo­ gui sun­kiai se­ka­si mo­ky­tis kal­bų, o ki­ tas – vi­są gy­ve­ni­mą ne­su­du­ria ga­lo su ga­lu? Ko­dėl ka­muo­ ja aler­gi­ja ar var­gi­na šla­pi­mo pūs­lės už­ de­gi­mai? Sand­ra Lu­ko­šiū­tė s.lukosiute@kl.lt

Į šiuos bei ki­tus rū­pi­mus klau­si­mus at­sa­ky­ti pa­de­da bio­lo­gi­nis ko­da­vi­mas – nau­ja psi­cho­lo­gi­jos at­ša­ka. Pran­ cū­zi­jo­je gi­męs me­to­das Lie­tu­vo­je tik žen­gia pir­muo­sius žings­nius. Mū­sų ša­ly­je kol kas tė­ra du bio­ lo­gi­nių li­gų bio­ko­da­vi­mo spe­cia­lis­ tai – psi­cho­lo­gė Ol­ga No­va­ševs­ka­ ja ir gy­dy­to­jas And­rius Sta­siu­lis. Jie abu dir­ba Klai­pė­do­je. – Kas yra bio­lo­gi­nis ko­da­vi­ mas? A.Sta­siu­lis: – Bio­lo­gi­nis ko­da­vi­ mas – tai pa­pil­do­mas žings­nis psi­ cho­so­ma­ti­nių li­gų gy­dy­me ir psi­ cho­lo­gi­jo­je. Šis nau­jas diag­nos­ti­kos me­to­das at­ras­tas prieš 20 me­tų, bet jo šak­nys yra daug gi­les­nės, nes per­si­pi­na su Ry­tų me­di­ci­na. Šio me­to­do pra­di­nin­kas bei puo­ se­lė­to­jas gy­dy­to­jas Chris­tin Fle­che Pran­cū­zi­jo­je įkū­rė ofi­cia­liai pri­ pa­žin­tą bio­de­ko­da­vi­mo ins­ti­tu­tą. Bio­de­ko­da­vi­mo me­to­das efek­ty­viai nau­do­ja­mas Is­pa­ni­jo­je, Olan­di­jo­je, Bel­gi­jo­je, Ru­si­jo­je, Pie­tų Ame­ri­ko­je, Bra­zi­li­jo­je. – Ko­kia šio me­to­do es­mė? A.S.: – Kar­tais pa­tys ne­su­vo­kia­me, ko­dėl priė­mė­me bū­tent to­kį, o ne ki­ to­kį spren­di­mą. Lo­giš­kai jo nie­kaip ne­ga­li­me paaiš­kin­ti. To­kį spren­di­ mą mums pa­dik­tuo­ja ge­nuo­se už­ ko­duo­ta pro­tė­vių pa­tir­tis, ku­ri lei­ do iš­gy­ven­ti anks­tes­nėms kar­toms. Spren­di­mą ne­są­mo­nin­gai kar­tais nu­le­mia ir pa­mirš­ta pa­ties žmo­ gaus pa­tir­tis. O.No­va­ševs­ka­ja: – Pa­vyz­džiui, ko­dėl žmo­gus šim­tą kar­tų per die­ną pa­tik­ri­na, ar už­ra­ki­no du­ris. Gal­ būt taip elg­da­ma­sis jis no­ri kaž­ ką iš­sau­go­ti, pa­slėp­ti ar­ba jaus­tis sau­gus. Ko­dėl kai ku­riems žmo­nėms sun­ kiai se­ka­si mo­ky­tis už­sie­nio kal­bos? Kal­ba sie­ja­si su kon­tak­tu, bend­ra­ vi­mu. Kai žmo­gui ne­si­se­ka mo­ky­ tis už­sie­nio kal­bos, tai ga­li sig­na­

Greitis: biodekodavimas padeda greičiau išspręsti varginančias problemas, taip išvengiant ilgo vaikščiojimo pas psichoterapeutą.

li­zuo­ti, jog jis ne­no­ri pa­lik­ti sa­vo ma­mos, pa­są­mo­nė­je no­ri iš­sau­go­ti stip­rų ry­šį su ja. O tas, ku­riam se­ ka­si mo­ky­tis, at­virkš­čiai, trokš­ta kuo grei­čiau at­si­skir­ti nuo šei­mos. A.S.: – Ko­dėl vie­niems leng­vai se­ka­si už­dirb­ti pi­ni­gus, o ki­ti nie­ ko bend­ro ne­no­ri su jais tu­rė­ti? Vai­ kys­tė­je duk­ra ma­ty­da­vo, kaip bu­ hal­te­re dir­bu­si ma­ma iki vė­lu­mos skai­čiuo­da­vo pi­ni­gus, iš­gy­ven­da­ vo dėl ga­li­mo jų trū­ku­mo. Užau­ gu­si mer­gai­tė nie­ko bend­ro ne­no­ rės tu­rė­ti su sve­ti­mais pi­ni­gais. Jie aso­ci­juo­sis su di­džiu­le at­sa­ko­my­be bei var­gu. – O kaip bio­de­ko­da­vi­mas su­si­ jęs su li­go­mis? A.S.: – Mū­sų or­ga­niz­mas spren­di­ mus prii­ma bio­lo­gi­niu lyg­me­niu ir per fi­zi­nes li­gas. Sun­ku­mas, skaus­ mas kak­lo sri­ty­je ro­do, kad žmo­gui ten­ka per­ne­lyg di­de­lis krū­vis, su ku­riuo jis ne­ga­li su­si­do­ro­ti. Kai ka­muo­ja il­ga­lai­kis skaus­mas, pe­rei­nan­tis į lė­ti­nį sind­ro­mą, ga­li­ ma įtar­ti iš­gy­ven­tą kan­čią, ku­rią žmo­gus nu­stū­mė į pa­są­mo­nę. Bū­ tent apie nei­gia­mą pa­tir­tį or­ga­niz­

„Shutterstock“ nuotr.

mas vis pri­me­na per skaus­mą. Jei mo­te­ris skun­džia­si daž­nais šla­pi­mo pūs­lės už­de­gi­mais, prie­ žas­čių bū­tų ga­li­ma ieš­ko­ti san­ ty­kiuo­se su any­ta. Gal­būt šei­ ma gy­ve­na kar­tu ir val­din­ga any­ta sten­gia­si kont­ro­liuo­ti jau­nos šei­ mos gy­ve­ni­mą?

Or­ga­niz­mo pa­siū­ly­ tas spren­di­mas daž­ nai bū­na ne­su­vo­kia­ mas svei­ku pro­tu. Tai ga­li bū­ti pa­ki­lu­ si tem­pe­ra­tū­ra, aler­ gi­ja, krū­ties vė­žys, nu­tu­ki­mas.

To­kių svei­ka­tos pro­ble­mų ga­li kil­ti ir dėl no­ro iš­sau­go­ti sta­bi­lu­mą sa­vo gy­ve­ni­me. Daž­nu šla­pi­ni­mu­si tar­si no­ri­ma pa­žy­mė­ti sa­vo te­ri­to­ ri­ją. Gal­būt žmo­gus blo­gai jau­čia­si sa­vo na­muo­se, dar­be, taip, lyg bū­ tų ne sa­vo vie­to­je.

– Ko­dėl rei­kia bio­de­ko­da­vi­mo? Ar ne­ga­li pa­dė­ti psi­cho­lo­gas? A.S.: – Kar­tais pa­cien­tai krei­pia­si dėl tam tik­rų psi­cho­lo­gi­nių ypa­tu­ mų, ku­rie nuo­di­ja gy­ve­ni­mą. Iš­gir­ dęs kai ku­riuos skun­dus kla­si­ki­nės me­di­ci­nos gy­dy­to­jas gal­būt tik pa­ su­kio­tų pirš­tą ties smil­ki­niu. Bio­ de­ko­da­vi­mas pa­de­da ras­ti at­sa­ky­ mą, ko­dėl var­gi­na tas psi­cho­lo­gi­nis ypa­tu­mas. Kai žmo­gus tai iš­siaiš­ ki­na, dings­ta ir pa­ts simp­to­mas. Jei žiū­rė­si­me iš kla­si­ki­nės me­di­ci­nos po­zi­ci­jų, prie­žas­ties ne­ra­si­me, nes tam tik­rus veiks­mus daž­niau­siai nu­ le­mia bio­lo­gi­nis spren­di­mas. Kla­si­ki­ nė psi­cho­te­ra­pi­ja to­kių da­ly­kų ne­mo­ ko. Bet bio­de­ko­da­vi­mas drau­gau­ja su me­di­ci­na. Jis pa­de­da iš­siaiš­kin­ti psi­ cho­so­ma­ti­nių skaus­mų prie­žas­tį. Žmo­gaus sme­ge­nys sten­g ia­ si iš­veng­ti skaus­mo, tad iš­gy­ven­ tą trau­muo­jan­čią si­tua­ci­ją ne­re­tai nu­stu­mia į pa­są­mo­nę. Tad ga­li­te me­tų me­tus vaikš­čio­ti pas psi­cho­ te­ra­peu­tą, kol pa­ga­liau ra­si­te prie­ žas­tį. Kla­si­ki­nė psi­cho­te­ra­pi­ja ne­ siaiš­ki­na, ko­dėl ser­ga­ma eg­ze­ma ar­ba aler­gi­ja. Pa­gal bio­de­ko­da­vi­ mą odos li­gos yra sie­ja­mos su san­

ty­kiais. Jie ga­li bū­ti nu­trū­kę, trau­ muo­jan­tys. Aler­gi­ja bū­na kaip at­sa­kas po įvy­ku­sio stre­so, ku­rio me­tu or­ga­ niz­mas už­fik­suo­ja ap­lin­ką. Pa­vyz­ džiui, ro­man­tiš­ka va­ka­rie­nė, du jau­nuo­liai žva­kių švie­so­je val­go aust­res. Mer­gi­na ti­ki­si, kad vai­ki­ nas jai pa­si­pirš, o jis, užuo­t tai pa­ da­ręs, nu­trau­kia san­ty­kius. Val­ gy­da­ma aust­res mer­gi­na iš­gy­ve­no bio­lo­gi­nį šo­ką. Ki­tą kar­tą jai val­ gant aust­res ga­li at­si­ras­ti aler­gi­ jos po­žy­miai, nes or­ga­niz­mas į šį pro­duk­tą su­rea­guo­ja kaip į fak­to­ rių, ku­rio rei­kia veng­ti ir su ku­riuo rei­kia ko­vo­ti. – O ko­dėl vis dau­giau gims­ta aler­giš­kų kū­di­kių? O.N.: – Vai­kus iki maž­daug še­še­ rių me­tų su ma­ma sie­ja la­bai stip­ rus ry­šys. Tad iki to­kio am­žiaus tai yra ma­mų, o ne vai­kų li­gos. Vai­kai iki še­še­rių me­tų daž­nai at­spin­di tė­ vų pro­ble­mas. A.S.: – Nėš­čios mo­te­rys daž­nai pa­ti­ria įvai­rius stre­sus, tad nie­ko nuo­sta­baus, kad jie per­si­duo­da vai­kui.

12

12

ANTRADIENIS, RUGsėjO 18, 2012

rubrika sveikata

Į li­go­ni­nės šven­tę rinkosi be bal­tų cha­la­tų Lai­ma Lau­kai­ty­tė Klai­pė­dos jū­ri­nin­kų li­go­ni­nės Pa­ lan­gos de­par­ta­men­te sa­vait­ga­lio nuo­tai­kos bu­vo šven­tiš­kos. Gy­dy­ mo įstai­gos pa­da­li­nys mi­nė­jo 20 me­tų ju­bi­lie­jų. Po­ky­čiai nu­ste­bi­no mi­nist­rą

Iš­kil­min­ga­me šven­ti­nia­me ren­gi­ ny­je bu­vo pri­si­min­tos ku­ror­to li­ go­ni­nės iš­ta­kos, sie­kian­čios dar praė­ju­sio am­žiaus vi­du­rį. Ta­čiau su­kak­tis mi­nė­ta at­si­žvel­gus į sta­ ty­bos pra­džią, kai Pa­lan­go­je, pu­šy­ no ap­sup­ty­je iš­dy­go nau­jas li­go­ni­ nės pa­sta­tas. Šven­tė­je da­ly­va­vęs svei­ka­tos mi­nist­ras Rai­mun­das Šu­kys pa­si­

Be­veik prieš 10 me­ tų prie Klai­pė­dos jū­ ri­nin­kų li­go­ni­nės pri­jun­gus Pa­lan­gos de­par­ta­men­tą, šis ge­ro­kai at­si­nau­ji­ no, ap­si­rū­pi­no nau­ja mo­der­nia įran­ga.

džiau­gė, kad pa­lan­giš­kiai ju­bi­lie­jų pa­si­ti­ko ge­ro­kai pa­si­kei­tę. Ant­r ą kar­t ą šia­m e li­go­n i­n ės pa­d a­l i­ny­j e vie­š ė­j ęs mi­n ist­ras bu­vo ge­ro­kai nu­ste­bęs, kai pa­ ma­tė, jog ne­se­niai re­no­vuo­ta­me Me­di­ci­ni­nės slau­gos ir pa­lai­ko­ mo­jo gy­dy­mo sky­riu­je kiek­vie­

Šven­tė: svei­ka­tos vi­ce­mi­nist­rės J.Kum­pie­nės ir mi­nist­ro R.Šu­kio svei­

ki­ni­mai de­par­ta­men­to va­do­vui R.A.Kirs­tu­kui.

no­je pa­l a­to­je įreng­ta mo­d er­n i įran­ga. R.Šu­kys pri­si­pa­ži­no, jog nė vie­na­me iki tol ap­lan­ky­ta­me slau­ gos sky­riu­je ne­te­ko ši­to ma­ty­ti. Tad skep­ti­kų prie­kaiš­tai, kad Lie­tu­vo­je ne­si­rū­pi­na­ma pa­gy­ve­nu­siais žmo­ nė­mis – ne­pel­ny­ti. Pa­sak mi­nist­ro, Pa­lan­gos de­par­ ta­men­tas ga­lė­tų bū­ti pui­kiu gy­dy­ mo įstai­gų reor­ga­ni­za­ci­jos pa­vyz­ džiu. Be­veik prieš 10 me­tų prie Klai­pė­dos jū­ri­nin­kų li­go­ni­nės pri­ jun­gus Pa­lan­gos de­par­ta­men­tą, šis ge­ro­kai at­si­nau­ji­no, ap­si­rū­pi­no nau­ja mo­der­nia įran­ga. Klai­pė­dos jū­ri­nin­kų li­go­ni­nės vy­riau­sia­sis gy­dy­to­jas Jo­nas Są­ ly­ga pri­si­mi­nė, kad jie pir­mie­ji

Lie­tu­vo­je pra­dė­jo svei­ka­tos re­for­ mą. Tad 2003-ių­jų ru­duo ne­bu­vo leng­vas. Dar­bas pri­me­na jū­rą

Pa­lan­gos me­ras Ša­rū­nas Vait­kus svei­ki­ni­mo kal­bą pra­dė­jo nuo pri­ si­mi­ni­mų, kaip vai­kys­tė­je pa­ts lan­ kė­si pas kai ku­riuos čia dir­ban­čius me­di­kus. Už pa­siau­ko­jan­tį ir kil­nų dar­ bą me­ras ko­lek­ty­vui įtei­kė me­di­nį an­ge­lą, sim­bo­li­zuo­jan­tį rū­pi­ni­mą­si ne tik pa­lan­giš­kių svei­ka­ta. Kaip pa­ste­bė­jo vi­ce­mi­nist­rai Ja­ ni­na Kum­pie­nė ir Aud­rius Kli­šo­nis, Pa­lan­gos de­par­ta­men­to me­di­kų dar­bas pri­me­na jū­ros ban­ga­vi­mą –

Dė­me­sys: il­ga­me­čiams gy­dy­mo įstai­gos dar­buo­to­jams R.Kirs­tu­kas ir

J.Są­ly­ga įtei­kė pa­dė­kos raš­tus.

va­sa­rą čia pa­ts dar­by­me­tis, kai su­ lau­kia­ma po ke­lis šim­tus tūks­tan­ čių poil­siau­to­jų, o šal­tuo­ju me­tų lai­ku pa­gal­ba tei­kia­ma vos ke­lias­ de­šim­čiai tūks­tan­čių vie­tos gy­ven­ to­jų. Bu­vę Pa­lan­gos mies­to va­do­vai taip pat pri­si­mi­nė sun­kią gy­dy­mo įstai­gos ko­vą už iš­li­ki­mą bei pa­si­ džiau­gė jos su­kles­tė­ji­mu. Įtei­kė pa­dė­kos raš­tus

Pa­lan­gos de­par­ta­men­to va­do­vas Re­mi­gi­jus Al­vy­das Kirs­tu­kas už pa­lai­ky­mą šio­je ko­vo­je ko­lek­ty­vo var­du įtei­kė kriš­to­li­nes šir­dis li­go­ ni­nės krikš­ta­tė­viams. R.Šu­kys pa­brė­žė, kad gy­dy­mo įstai­gai itin svar­bus pa­siau­ko­jan­tis

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

ir bran­dus ko­lek­ty­vas. Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nist­ro pa­dė­kos raš­tai įteik­ti sep­ty­niems li­go­ni­nės dar­ buo­to­jams. Klai­pė­dos jū­ri­nin­kų li­go­ni­nės vy­riau­sia­sis gy­dy­to­jas kar­tu su R.Kirs­tu­ku pa­dė­kos raš­tus įtei­kė gau­siam bū­riui me­di­kų, ku­rie li­ go­ni­nė­je dir­ba il­giau­siai. Gy­dy­mo įstai­ga ju­bi­lie­jaus pro­ga iš­lei­do spe­cia­lų lei­di­nį, pri­me­nan­tį praei­tį ir pa­sa­ko­jan­tį apie da­bar­tį. Šiuo me­tu Klai­pė­dos jū­ri­nin­kų li­go­ni­nės Pa­lan­gos de­par­ta­men­te dir­ba per 170 dar­buo­to­jų. Šven­tė­ je jiems skam­bė­jo šil­ti pa­dė­kos žo­ džiai, lin­kė­ji­mai ir lie­jo­si mu­zi­ki­ niai svei­ki­ni­mai.

Li­gos ko­das – slėp­ta nei­gia­ma pa­tir­tis Bio­l o­g i­n iu po­ž iū­r iu 11 žmo­ni­ja yra kaip vien­ ti­sas me­dis. Šiuo at­ve­ju vai­kas pa­

de­da spręs­ti ma­mos pro­ble­mas. Kla­si­ki­nė­je me­di­ci­no­je taip nu­tin­ka su nėš­čių­jų cuk­ri­niu dia­be­tu. Dar įsčio­se esan­čio kū­di­kio ka­sa pai­ ma mak­si­ma­lią ap­kro­vą iš ma­mos ir pa­de­da jai su­si­tvar­ky­ti su cuk­ ru­mi, kad abu ga­lė­tų iš­gy­ven­ti. Kai šei­mo­je gims­ta la­bai ser­gan­tis vai­ kas, gal taip jis no­ri su­kli­juo­ti yran­ čią šei­mą. Sa­vo li­ga pri­trau­kia tė­vų dė­me­sį ir jie ne­tu­ri lai­ko pyk­tis. Vie­nos pa­cien­tės duk­rą il­gai ka­ ma­vo bron­chi­tas, ko­su­lys. Ma­ma su mer­gai­te gy­ve­no čia, o tė­vas dir­ bo už­sie­ny­je. Kai tė­tis iš­va­žiuo­ja, vai­kas su­karš­čiuo­ja. Ko­kia bio­lo­gi­ nė prie­žas­tis? Vai­kas jau­čia­si vie­ ni­šas, pa­žei­džia­mas, jis iš­gy­ve­na ne­tek­tį, tad or­ga­niz­mas ban­do šil­ dy­ti sa­ve ky­lan­čia tem­pe­ra­tū­ra, kad priim­tų mei­lę, ši­lu­mą. Toks bio­lo­gi­ nis spren­di­mas. Juk gy­vū­nai vie­nas ki­tam ne­sa­ko: „Aš ta­ve my­liu“. Jie tie­siog glau­džia­si vie­nas prie ki­to. Bet ne­rei­kia gal­vo­ti, kad mū­sų bio­lo­gi­nis me­cha­niz­mas pa­jėgs sa­ vai­me pa­sveik­ti. Kai pa­ky­la tem­ pe­ra­tū­ra, rei­kia ir vais­tų. Bet kai ži­nai, ko­dėl or­ga­niz­mas taip rea­ guo­ja, ga­li­ma daug grei­čiau iš­ spręs­ti pro­ble­mą. – Kas yra bio­lo­gi­nis šo­kas? O.N.: – Bio­šo­kas – ma­žy­tė dra­ma, ne­ti­kė­tas, skaus­min­gas ir gi­liai pa­ vei­kian­tis įvy­kis, iš­gy­ven­tas vie­nu­ mo­je, kai ne­ras­tas spren­di­mas. Tam

tik­ras įvy­kis or­ga­niz­mą pa­ska­ti­ na ieš­ko­ti spren­di­mo, re­mian­tis sa­ vo bio­lo­gi­ne pa­tir­ti­mi. Or­ga­niz­mo pa­siū­ly­tas spren­di­mas daž­nai bū­ na ne­su­vo­kia­mas svei­ku pro­tu. Tai ga­li bū­ti pa­ki­lu­si tem­pe­ra­tū­ra, aler­ gi­ja, krū­ties vė­žys, nu­tu­ki­mas. Ko­ dėl kai ku­rie žmo­nės bū­na nu­tu­kę? Svo­rio priau­ga­ma, kad žmo­gus bū­ tų di­des­nis, stip­res­nis. Pa­si­žiū­rė­ki­te į dramb­lius. Jie yra tai­kūs gy­vū­nai, bet kad ga­lė­tų iš­gy­ven­ti lau­ki­nė­je gam­ to­je, tu­ri bū­ti di­de­li. Tam tik­ro­je kū­no vie­to­je kau­pia­mi rie­ba­lai su­fle­ruo­ ja apie pro­ble­mas. Moks­li­nin­kai jau da­bar įro­dė, kad rie­ba­lai ant šlau­nų, krū­ti­nės yra ge­rai – or­ga­niz­mas taip pa­si­ruo­šia bū­si­mai mo­ti­nys­tei. Ant pil­vo kau­pia­mi rie­ba­lai, pri­ me­nan­tys gel­bė­ji­mo­si ra­tą, ro­do, kad žmo­gus plau­kia pa­sro­viui, ne­ko­vo­ja už sa­ve ir sa­vo pa­si­rin­ki­mus. A.S.: – Kai pil­vas yra kaip ka­ muo­liu­kas, tai ga­li bū­ti su­si­ję su bu­vu­siu mo­ti­nos nėš­tu­mu ar­ba kū­ di­kio bu­vi­mu įsčio­se. Or­ga­niz­mas no­ri iš­ryš­kin­ti, pa­ro­dy­ti šią vie­tą. – Kaip vyks­ta bio­lo­gi­nis ko­da­ vi­mas? O.N.: – Aiš­ki­na­ma­si, ka­da pra­si­ dė­jo tam tik­ros pro­ble­mos ar bū­se­ nos, prie­puo­liai. Daž­niau­siai jos pa­si­reiš­kia suau­gus. Kar­tais per­ si­ke­lia­ma į vai­kys­tę, kai gau­na­ma ati­tin­ka­mo el­ge­sio pro­gra­ma. Ji ga­ li la­bai il­gai mie­go­ti, kol ne­kils pro­ vo­kuo­jan­čio konf­lik­to. A.S.: – Tai paaiš­ki­na, ko­dėl kar­ tais per po­kal­bį ky­la ne­ti­kė­tas

Pra­džia: Lie­tu­vo­je kol kas tė­ra du bio­de­ko­da­vi­mo

spe­cia­lis­tai. Vie­nas jų – A.Sta­siu­lis.

Darbas: pasak O.Novaševskajos, net profesijos pa­

sirinkimas nulemtas mūsų biologinių sprendimų.

konf­lik­tas. Pats žmo­gus ne­sup­ ran­ta, ko­dėl ne­kal­ti pa­šne­ko­vo žo­ džiai su­kė­lė aud­rin­gą reak­ci­ją. Ar­ ba stre­so mo­men­tu pra­de­da trūk­ti oro, bū­na sun­ku kal­bė­ti prieš au­ di­to­ri­ją. O.N.: – Pra­dė­jus gi­lin­tis, ko­dėl jau­nas žmo­gus bi­jo kal­bė­ti prieš au­di­to­ri­ją, paaiš­kė­ja, kad mo­kyk­ lo­je prie len­tos iš jos šai­pė­si. A.S.: – Ar­ba vai­kys­tė­je – pa­sta­tė 4 me­tų vai­ką ant kė­du­tės ir lie­pė sa­ ky­ti ei­lė­raš­tį. Kė­du­tė su­lū­žo, vai­kas nu­griu­vo, įvy­ko tra­ge­di­ja. Vie­na mo­te­ris kas­dien jaus­da­vo ne­nu­mal­do­mą po­rei­kį ei­ti į kir­pyk­ lą. Toks žmo­gus no­ri, kad juo rū­ pin­tų­si, glos­ty­tų, taip pa­ten­ki­na­ mas ši­lu­mos ir rū­pes­čio po­rei­kis.

No­ras kas­dien at­ro­dy­ti gra­žiai at­ sklei­džia ne­pa­si­ti­kė­ji­mą sa­vi­mi. O.N.: – Esa­ma daug kas­die­nių smulk­me­nų, ku­rios ap­sun­ki­na gy­ ve­ni­mą. Kai jų at­si­kra­to­ma, žmo­ gus tam­pa lais­ves­nis, mo­bi­les­nis. A.S.: – Ko­kios bū­na pri­klau­so­my­ bės prie­žas­tys? Al­ko­ho­lis yra skys­ tis, o su šia ter­pe mes su­si­du­ria­ me mo­ti­nos įsčio­se. Prob­le­mo­se dėl al­ko­ho­lio už­ko­duo­tas mo­ti­nos mei­lės trū­ku­mas. Įs­čio­se sau­gu, šil­ta, nie­kuo ne­rei­kia rū­pin­tis, o suau­gus rei­kia pa­čiam rū­pin­tis, priim­ti spren­di­mus. Tad ry­šys su bam­ba­gys­le psi­cho­lo­giš­kai tu­rė­ tų nu­trūk­ti. Nors psi­cho­te­ra­pi­jos sean­se neat­ ro­dys, kad tas žmo­gus nė­ra suau­

gęs. At­virkš­čiai, gy­ve­ni­me jis ga­li bū­ti daug pa­sie­kęs. O gal­būt žmo­ gus ne­tu­rė­jo ga­li­my­bės at­si­svei­kin­ ti su ma­ma, li­ko neat­sa­ky­ti klau­si­ mai, nuo­skau­dos. Kai tai iš­sa­ko­ma, ne­be­lie­ka po­rei­kio svai­gin­tis. O.N.: – Net pro­fe­si­jos pa­si­rin­ki­mas nu­lem­tas mū­sų bio­lo­gi­nių spren­di­ mų. Kū­nas pa­siū­lo spren­di­mą, kaip sa­ve rea­li­zuo­ti. Ban­ki­nin­ko pro­fe­ si­ja su­si­ju­si su po­rei­kiu kaup­ti, nes gal­būt jo šei­ma gy­ve­no ne­pri­tek­liu­ je ar ko nors trū­ko. Strei­kuo­jan­čios ke­pe­nys taip pat ga­li bū­ti su­si­ju­sios su po­rei­kiu kaup­ti. Mo­ky­to­jo dar­bą ren­ka­si tas, ku­ riam šei­mo­je bu­vo drau­džia­ma kal­bė­ti, tu­rė­ti sa­vo nuo­mo­nę. Tad užau­gęs jis no­ri iš­si­kal­bė­ti.

13

ANTRADIENIS, RUGsėjO 18, 2012

sveikata

As­pi­ri­nas su agurkais gali ir pakenkti

Infekuotieji žmogaus imunodeficito virusu skundžiasi diskriminacija tarp medikų. Šiuos pacientus vienijančios organizacijos vadovas apgailestauja, jog tai tikrai nėra pavieniai atvejai.

Sand­ra Lu­ko­šiū­tė s.lukosiute@kl.lt

Vie­na ki­ta as­pi­ri­no tab­le­tė – į ma­ ri­nuo­ja­mų agur­kų stik­lai­nį. Esą to­ kia yra tik­ro­ji ge­rų šei­mi­nin­kių ir nie­ka­da „ne­šau­dan­čių“ kon­ser­vų pa­slap­tis, ku­rią ne kiek­vie­na vie­ šai pri­pa­žįs­ta. Ta­čiau me­di­kai pa­ ta­ria šių ku­li­na­ri­jos pa­slap­čių nuo sve­čių ne­slėp­ti. Su as­pi­ri­nu ma­ri­ nuo­ja­mi agur­kai kai ku­riems ga­li su­ke­ti svei­ka­tos pro­ble­mų. Ga­li iš­pro­vo­kuo­ti aler­gi­ją

Baimė: nors Lietuvoje kasmet organizuojama nemažai renginių, skir­

tų ŽIV, tačiau ši liga iki šiol išlieka baubu ir tarp kai kurių medikų.

Gedimino Bartuškos nuotr.

Kliūtis gydymui – diagnozė Sandra Lukošiūtė s.lukosiute@kl.lt

Sudomino socialinis draustumas

51 metų klaipėdietis neslepia sa­ vo praeities – per 20 metų pralei­ do kalėjimuose, vartojo narkotikus, o prieš dešimtmetį sužinojo užsi­ krėtęs žmogaus imunodeficito vi­ rusu (ŽIV). Ant kojos atsivėrus ilgai negy­ jančiai ir toliau plintančiai trofi­ nei opai vyras pirmiausia kreipė­ si į Klaipėdos sveikatos priežiūros centrą. Pacientą apžiūrėjęs chi­ rurgas, sužinojęs apie ŽIV, pasiūlė kreiptis į odos ligų specialistą kito­ je gydymo įstaigoje. Vyras nuvažiavo į Respublikinės Klaipėdos ligoninės Odos ir vene­ rinių ligų polikliniką. Apžiūrėjusi gydytoja nusprendė, kad pacientą reikėtų guldyti į ligoninę. Ji pasi­ džiaugė, kad šiuo metu kaip tik yra laisvų vietų. Tačiau pradėjus aiškintis situaci­ ją dėl socialinio draustumo, gydy­ tojos elgesys pasikeitė. Ji iš pradžių nesuprato, kodėl niekur nedirban­ tis ir Darbo biržoje neregistruotas vyras gydomas už valstybės lėšas. Sužinojusi, kokiu virusu užsi­ krėtęs pacientas, gydytoja netikė­ tai pakeitė nuomonę dėl ligoninės. Vyras teigė taip ir nesulaukęs pa­ galbos bei vaistų beveik pusmetį negyjančiai kojai. Pagalbos infekuotasis sulaukė tik tuomet, kai kreipėsi į Klaipė­ dos universitetinės ligoninės AIDS centrą. Privertė pasijausti trečiarūšiam

Klaipėdietis ne pirmą kartą susi­ dūrė su neigiamu medikų požiūriu dėl savo diagnozės. Kiek anksčiau pakliuvęs į ligoninę dėl traumos, jis gana greitai buvo iš ten išleistas. Mat prieš apžiūrą pacientas gydy­ toją įspėjo užsimauti pirštines, kad šis neužsikrėstų. „Infekuotieji bijo situacijų, kai jų kratosi medikai. Tuomet tampi ne tik antrarūšis, bet jau trečiarūšis“, – pasakojo vyras. Pacientas piktinosi, kad medikai diskriminuoja užsikrėtusiuosius ŽIV. Toks jų elgesys verčia slėpti savo diagnozę. Šis vyras nėra vienintelis infe­ kuotasis ŽIV, kuris skundžiasi dėl

negatyvaus medikų elgesio, su­ žinojus diagnozę. Tokie pacientai jaučiasi pažeminti ir tuomet, kai išgirdę žodį „ŽIV“ gydytojai užsi­ mauna net dvejas pirštines. Atsi­ durti šioje situacijoje dažnai tenka odontologų pacientams. ŽIV – gretutinė liga

Klaipėdos universitetinės ligoni­ nės AIDS centro vedėja Žavinta Kančauskienė paaiškino, kad in­ fekuotieji ŽIV, kaip ir visi kiti ša­ lies piliečiai, turi teisę gauti visas sveikatos priežiūros paslaugas, taip pat ir antrinio lygio, bet kurioje pa­ sirinktoje gydymo įstaigoje. Gydytoja patikslino, kad susirgęs žmogus turėtų kreiptis į specialis­

Pacientas piktinosi, kad medikai diskriminuoja užsikrėtusiuosius ŽIV. Toks jų elgesys verčia slėpti savo diagnozę. tą pagal savo diagnozę, o ŽIV tėra gretutinė liga. Tai toks pat lėtinis susirgimas, kaip ir kiti. „Liūdna, jei vien dėl ŽIV gydy­ tojai atsisako gydyti. Taip neturėtų būti“, – apgailestavo vedėja. Ž.Kančauskienė prisiminė, jog prieš 10–15 metų pasitaikydavo situacijų, kai dėl gydytojų patir­ ties stokos ir nežinojimo ŽIV infe­ kuotieji susidurdavo su priešišku­ mu savo atžvilgiu. Gydytoja patikino, kad jų ligoni­ nėje infekuotieji nėra ignoruojami. Kaip pavyzdį ji paminėjo neseniai dėl lūžių bei traumų gydytą paci­ entą, užsikrėtusį ŽIV. Vertina kaip nekompetenciją

Patiriantys medikų diskriminaciją ŽIV infekuotieji sako, kad toks gy­ dytojų elgesys juos skatina nuslėp­ ti diagnozę. Tačiau Ž.Kančauskienė įspė­ jo, jog to daryti nereikėtų, nes in­ fekuotiesiems kai kurios ligos gy­ domos šiek tiek kitaip nei sveikam žmogui. Tad nuslėpęs informaciją apie ŽIV galėtų nukentėti pats pa­ cientas.

Komentaras Jurgis Andriuška

Asociacijos „Pozityvus gyvenimas“ vadovas

D

eja, ne taip retai pasitaiko atvejų, kai infekuotieji ŽIV susiduria su diskriminacija gydymo įstaigoje. Teko sulaukti tokių signalų ir iš Klaipėdos. Apmaudu, nes juk pacientas pas gydytoją ateina tikėdamasis pagalbos. Gydytojai privalėtų laikytis Hipokrato priesaikos. Pats trejus metus Vilniuje nesėkmingai ieškojau stomatologo pagalbos. Jis atsisakydavo padėti vien išgirdęs ŽIV diagnozę. Gerai, kad pagaliau sutikau profesionalą. Medikams trūksta kvalifikacijos, jeigu jie baiminasi infekuotojo ŽIV. Bet juk gydytojai taip pat rizikuoja užsikrėsti ir hepatitu. Atrodo, tiek daug yra informacijos apie ŽIV, bet medikams vis tiek suveikia žmogiškasis faktorius. Nežinojimas sėja baimę. Tad kitais metais uostamiesčio medikams planuojame organizuoti paskaitas, kur suteiksime daugiau informacijos apie ŽIV.

Be to, negavęs norimo gydymo efekto gydytojas vis tiek išsiaiš­ kintų tikrąją priežastį. Pacientas tik prarastų laiko, ku­ ris sveikatos būklei kartais būna la­ bai svarbus. AIDS centro vadovė paaiškino, kad medikai apsisaugojimo prie­ mones, teikiant sveikatos priežiū­ ros paslaugas, naudoja tam, kad apsisaugotų nuo bet kurios per kraują plintančios infekcijos, ŽIV čia ne išimtis. „ŽIV nėra kuo nors išskirti­ nė liga. Ji plinta tik tuomet, jei būna kontaktas su krauju. Medi­ kams, žinoma, kyla rizika užsi­ krėsti, bet šiaip ši liga vertinama kaip nepavojinga“, – paaiškino gydytoja. Situaciją, kai medikas prieš dar­ bą su ŽIV infekuotoju užsimauna dvejas pirštines, Ž.Kančauskienė vertina kaip jo nekompetenciją. Nors kai kurių specialybių gydy­ tojams (pavyzdžiui, dirbantiems patologijos skyriuje ar operacinė­ je) rekomenduojama mūvėti dvejas pirštines, tačiau šio momento pa­ cientai turėtų nematyti.

Šei­mi­nin­kėms da­bar pa­ts ru­dens gė­ry­bių ruo­ši­mo žie­mai įkarš­ tis. Kai ku­rios jų pa­si­kliau­ja ma­ mų bei mo­čiu­čių pa­ta­ri­mu ir kar­tu su prie­sko­niais į stik­lai­nius įme­ta ir as­pi­ri­no. Šis vais­tas kon­ser­vuo­jant nau­ do­ja­mas tam, kad gė­ry­bės ge­riau lai­ky­tų. Ta­čiau vais­ti­nin­kė Dai­na Ra­dze­vi­čiū­tė-Ja­šins­kie­nė at­krei­ pia dė­me­sį – šį kon­ser­va­vi­mo bū­ dą nau­do­jan­tys žmo­nės tu­rė­tų bū­ ti at­sar­gūs. „As­pi­ri­nas yra kaip sa­li­ci­la­tas, o šios che­mi­nės gru­pės me­džia­ gų žmo­nės ir taip daug nau­do­ja“, – paaiš­ki­no ji. Sa­li­ci­la­tai nau­do­ja­mi mais­to pra­mo­nė­je kaip kon­ser­van­tas, taip pat jie pri­klau­so dau­ge­liui vais­tų gru­pių. Šios me­džia­gos esa­ma na­tū­ra­ liuo­se pro­duk­tuo­se: rau­do­nuo­ se vai­siuo­se, čes­na­kuo­se, kra­puo­ se, braš­kė­se, kmy­nuo­se, avie­tė­se, rau­do­na­ja­me ir bal­ta­ja­me vy­nuo­ se. Aro­ma­tin­gi prie­sko­niai, ar­ba­ta taip pat tu­ri sa­li­ci­la­tų. Jei žmo­gus yra aler­giš­kas vie­nam iš šių iš­var­dy­tų pro­duk­tų, va­di­na­si, jis aler­giš­kas sa­li­ci­la­tams. Tad su­val­ gius agur­kų su as­pi­ri­nu ir šios me­ džia­gos ga­vus su ki­tais pro­duk­tais ga­li pa­si­reikš­ti aler­gi­nė reak­ci­ja. „Tai nė­ra aler­gi­nė reak­ci­ja su imu­noat­sa­ku. Ji la­biau pa­si­reiš­ kia kaip pseu­doa­ler­gi­ja. Bet ji taip pat iš­pro­vo­kuo­ja aler­gi­jos po­žy­ mius: bė­ri­mą, čiau­dė­ji­mą, ast­mą, ir tai nė­ra ge­rai“, – paaiš­ki­no vais­ ti­nin­kė. Rea­guo­ja su ki­tais vais­tais

D.Ra­dze­vi­čiū­tės-Ja­šins­kie­nės tei­ gi­mu, at­sar­giai su as­pi­ri­nu ma­ri­ nuo­tus pro­duk­tus tu­rė­tų var­to­ti ne

tik aler­giš­ki žmo­nės, bet ir ser­gan­ tie­ji ast­ma, ke­pe­nų, šir­dies, inks­ tų li­go­mis. Sa­li­ci­la­tai ga­li pa­kenk­ti vai­kams iki 12 me­tų, nėš­čioms mo­te­rims, ku­rioms iki gim­dy­mo li­ko trys mė­ne­siai, mai­ti­nan­čioms krū­ti­mi, žmo­nėms, tu­rin­tiems krau­jo kre­ šė­ji­mo su­tri­ki­mų. Vais­ti­nin­kė įspė­jo, kad as­pi­ri­nas rea­guo­ja su ki­tais vais­tais: ga­li su­ stip­rin­ti ar­ba, at­virkš­čiai, su­ma­ žin­ti jų po­vei­kį. Su kai ku­riais vais­ tais jis yra tie­siog ne­su­de­ri­na­mas. Tad nau­do­jan­tys as­pi­ri­ną kon­ ser­va­vi­mui su gy­dy­to­ju tu­rė­tų pa­ si­tar­ti tie žmo­nės, ku­rie var­to­ja vais­tus nuo vė­žio, po­dag­ros, šir­ dies li­gų, cuk­ri­nio dia­be­to, už­de­ gi­mų. Spe­cia­lis­tė pa­ste­bė­jo, kad kon­ ser­va­vi­mo su as­pi­ri­nu bū­dą daž­ niau ren­ka­si vy­res­ni žmo­nės, ku­ rių dau­gu­ma ir taip var­to­ja krau­jo kre­šė­ji­mą ma­ži­nan­čius vais­tus. Trik­do krau­jo kre­šė­ji­mą

Vais­ti­nin­kė at­krei­pė dė­me­sį, kad nors ga­li­ma mak­si­ma­li as­pi­ri­no do­zė per pa­rą yra ga­na di­de­lė – 8 tab­le­tės, bet tai nė­ra ne­kenks­min­ gas vais­tas. Jis pri­klau­so­mai nuo do­zės ga­li bū­ti ir tok­siš­kas. „Jei žmo­gus pri­si­val­gys agur­kų, as­pi­ri­no ir ki­tų pro­duk­tų, tu­rin­čių sa­li­ci­la­tų, nie­ko ge­ro ne­ga­li­ma ti­ kė­tis“, – įspė­jo ji. Va­ka­rų ša­ly­se at­lik­tų ty­ri­mų duo­me­ni­mis, žmo­gus per die­ną su mais­tu su­nau­do­ja nuo 6 iki 200 mg sa­li­ci­la­tų. Šis kie­kis jau pri­lygs­ ta gy­do­mo­sioms do­zėms. Kaip pa­vyz­dį D.Ra­dze­vi­čiū­tėJa­šins­kie­nė pa­tei­kė, kad vie­na 40 mg do­zė jau ma­ži­na krau­jo kre­šė­ ji­mą, o jos po­vei­kis jau­čia­mas 8–11 die­nų. Tad į lit­rą kon­ser­vuo­ja­mų agur­ kų įmes­ta tab­le­tė jau trik­do krau­jo kre­šė­ji­mą, o di­des­nių do­zių po­vei­ kis bū­na dar ryš­kes­nis. To­kius agur­kus at­sar­giai tu­rė­ tų var­to­ti žmo­nės, lin­kę į opa­li­ges, vi­di­nius krau­ja­vi­mus. Vais­ti­nin­kė taip pat pa­ta­rė įspė­ti sa­vo gy­dy­to­ją apie kon­ser­va­vi­mui nau­do­ja­mą as­pi­ri­ną. Vai­ši­nant ki­ tus to­kiais agur­kais, rei­kė­tų įspė­ti apie su­dė­tį, nes aler­giš­kam žmo­ gui po to­kių vai­šių ga­li kil­ti ne­ma­ lo­nu­mų.

Pas­kir­tis: agur­kų kon­ser­va­vi­mui as­pi­ri­nas nau­do­ja­mas kaip kon­ser­

van­tas.

„Shutterstock“ nuotr.

14

antradienis, rugsėjo 18, 2012

sportas

Klaipėdiečių medaliai žaidynėse Mūsų mieste vykusiose Lietuvos jaunučių sporto žaidynių aštuonių sporto šakų finalinėse varžybose gerais rezultatais nudžiugino klaipėdiečiai.

Nesėkmė: K.Kazlauskaitė asmeninėse varžy-

bose liko be medalių.

Čempionas: V.Rudys (kairėje) įveikė visus savo varžovus.

Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Šeši uostamiesčio sportininkai laimėjo aukso medalius sunkiosios atletikos varžybose. Sunkiausias štangas iškėlė Rokas Šiaulys (iki 38 kg), Julius Cancingeris (iki 50 kg), Rokas Pabrėža (iki 58 kg), Linas Kecorius (iki 62 kg), Deividas Norvilas (iki 66 kg) ir Eimantas Rudzinskas (iki 70 kg) Dar trys klaipėdiečiai tapo vicečempionais ir tiek pat sunkiaatlečių iškovojo bronzos žetonus. Komandų įskaitoje mūsų miesto atstovai akivaizdžiai aplenkė artimiausius varžovus. Kone identiškai rungtyniavo ir laisvųjų imtynių mėgėjai. Žaidynes laimėjo penki Klaipėdos sporto centro auklėtiniai – Arturas Škiliovas (iki 32 kg), Andrejus Maksimovas (iki 42 kg), Dmitrijus Orlovas (iki 59 kg), Kirilas Drobatas (iki 53 kg) ir Denisas Nedoboras (iki 85 kg). Kaip ir sunkiosios atletikos, taip ir šios sporto šakos varžybose po tris klaipėdiečius laimėjo sidabro ir bronzos medalius. Dalis jaunučių siekė medalių ir pagal kitokias – graikų ir romėnų imtynių taisykles. A.Škiliovui (iki 32 kg) ir D.Nedoborui (iki 100 kg) pavyko pakartoti pergalingą žygį – iškovojo žaidynių čempionų vardus. Aukso medalį laimėjo ir Valentas Rudys (iki 85 kg).

„Klaipėdos imtynininkai pasirodė nuostabiai, – pasidžiaugė treneris Artūras Ševelkovas. – Abiejuose imtynių stiliuose pirmavo mūsų miesto sportininkai.“ Jaunieji kilimų liūtai iškovojo ne tik daug medalių, bet ir taškų miestų įskaitoje. „Kol bus suskaičiuoti visi taškai, praeis dar keletas dienų, tačiau tikiuosi, kad jų užteks, kad aplenktume 2-ojoje miestų grupėje pirmavusius panevėžiečius“, – vylėsi treneris. Boksininkų kovos vyko lengvosios atletikos manieže. Svorio iki 77 kg grupėje lygių sau neturėjo Deivydas Jokšas, įveikęs visus varžovus bei pasidabinęs aukso medaliu. Vicečempiono titulu galės didžiuotis Aras Daunys (iki 57 kg). Bronzos medaliu save ir trenerius nudžiugino Lukas Abrosimovas (iki 38 kg). Stalo teniso varžybose medalių lietus buvo trumpalaikis. Merginų dvejetų varžybose čempione tapo klaipėdietė Kristina Kazlauskaitė. Ji pergalės siekė kartu su joniškiete Juste Rinkevičiūte. Asmeninėje rungtyje būtent ji ketvirtfinalyje pakišo koją mūsų miesto atstovei. Galutinėje įskaitoje K.Kazlauskaitė užėmė šeštą vietą. Aukso medaliais nudžiugino Mindaugo Bugio ir Virginijaus Za-

krio ugdomi krepšininkai. Jie pusfinalyje lengvai 100:72 įveikė Kauno A.Sabonio krepšinio centro penketuką, o finale nugalėjo bendraamžius iš Vilniaus – 78:62. Savo rezultatu – ketvirtąja vieta – buvo patenkintos ir uostamiesčio krepšininkės. „Buvo minčių net nedalyvauti žaidynėse, – atviravo trenerė Diana Anužienė. – Vien tai, kad patekome į finalines varžybas, mums buvo didžiulis džiaugsmas.“ Nepasisekė tinklininkams. Mergaičių ir berniukų komandos liko ketvirtos. Taip pat mūsų mieste varžėsi futbolininkai ir rankininkai. Tačiau šių sporto šakų finaliniuose turnyruose Klaipėdos komandų nebuvo – nepateko. Žaidynių vyriausiasis teisėjas Valentinas Paketūras pasidžiaugė varžybų organizacija mūsų mieste. „Tai sklandžiausiai vykusios varžybos iki šiol, – gerų žodžių negailėjo Lietuvos sporto federacijų sąjungos atstovas. – Klaipėdiečiai jauniesiems sportininkams suteikė geriausias bazes, organizavo gerą maitinimą, geras poilsio sąlygas. Varžybose nebuvo nesklandumų.“ Klaipėdoje dalyvavusioms komandoms buvo parodyta puiki meno ir sporto programa, kurioje savo meistriškumą rodė gimnastai, sportinės aerobikos atstovai, jaunieji šokėjai.

Miškuose šmirinėjo orientacininkai Česlovas Kavarza Pirmąjį „Orientavimosi sporto ketvirtadienių” rudens etapą po atkaklios kovos laimėjo Justinas Liubinskas.

„Sako“ klubui atstovaujantis sportininkas pajėgiausių dalyvių (A) grupėje 5,6 km distanciją nubėgo ir 15 kontrolinių punktų (KP) surado per 34 min. 26 sek. Vos 7 sek. nuo J.Liubinsko atsiliko Giedrius Valantinas iš „Arboro“ komandos. Trečiąją vietą užėmė praėjusių metų laimėtojas Agnius Čiapas iš „Kopos“ – 35 min. 31 sek. Moterų grupėje greičiausios buvo „Viesulo” sporto centro atstovės. Pirmoji užduotį atliko Reda Einikytė – 44 min. 22 sek, antroji buvo

Kristina Viršilaitė – 47 min. 40 sek. Trečią vietą užėmė vos 18 sek. nuo K.Viršilaitės atsilikusi Ieva Baltriukaitė. Pasirinkusiems B trasą dalyviams 3,7 km atkarpoje reikėjo surasti 10 KP. Tarp vyrų pirmavo senjorai. Niekas neprilygo Rimvydui Kasiulevičiui („Kopa”) – 38 min. 43 sek. Antruoju prizininku tapęs Arūnas Padagas („Jaunystė“) ilgai klaidžiojo. Į finišo vietą jis atbėgo po 1 val. 6 min. 18 sek. Nedaug nuo jo atsiliko 72 metų „Kopos” klubo narys Adolfas Prūsevičius – 1 val. 7 min. 3 sek. Moterų varžybas laimėjo Sandra Busilaitė – 34 min. 30 sek. Ji aplenkė „Jaunystė” senjores Violetą Ančerienę – 37 min. 55 sek. ir Rasą Paulikienę – 40 min. 3 sek. C grupės orientacininkams 1,5 km distancijoje reikėjo rasti 5 KP. Perga-

lę šventė Tomas Zakarauskas iš Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos – 26 min. 4 sek. Antrąja vieta pasidalijo bėgę „Smeltės” progimnazijos moksleiviai Einaras Garbašauskas ir Karolis Jankauskas – 45 min. 3 sek. Merginų grupėje prizininkėmis tapo “Smeltės” progimnazijos moksleivės. Pirmąją vietą užėmė Aurinta Garbašauskaitė – 26 min. 54 sek., antrąją – Goda Tubutytė – 28 min. 53 sek., trečiąją – Viktorija Kokštytė – 31 min. 10 sek. Anot varžybų organizatoriaus Ričardo Tėvelio, nors ir lijo, tačiau pirmasis etapas sulaukė net – 62 dalyvių. Antrasis etapas vyks ketvirtadienį nuo 16 iki 18 val. Starto vieta – prie Vasaros estrados.

Žaidynių prizininkai Sunkioji atletika

1.Rokas Šiaulys (iki 38 kg) 1.Julius Cancingeris (iki 50 kg) 1.Rokas Pabrėža (iki 58 kg) 1.Linas Kecorius (iki 62 kg) 1.Deividas Norvilas (iki 66 kg) 1.Eimantas Rudzinskas (iki 70 kg) 2.Simas Gruzdys (iki 34 kg) 2.Einaras Butkus (iki 58 kg) 2.Mantas Varslauskas (iki 72 kg) 3.Lukas Liubavičius (iki 46 kg) 3.Darius Galdikas (iki 54 kg) 3.Karolis Ryžkovas (iki 62 kg)

2.Artiomas Novikovas (iki 66 kg) 3.Mantas Motejauskas (iki 42 kg) 3.Ignas Bertulis (iki 59 kg) 3.Erikas Stankejevas (iki 53 kg) Graikų ir romėnų imtynės

1.Arturas Škiliovas (iki 32 kg) 1.Valentas Rudys (iki 85 kg) 1.Denisas Nedoboras (iki 100 kg) 2.V ladimiras Prodousas (iki 32 kg) 3.Andrejus Kirjanovas (iki 53 kg) 3.Edgaras Stankejevas (iki 53 kg) 3.Karolis Lukomskis (iki 73 kg)

Laisvosios imtynės

Boksas

1.Arturas Škiliovas (iki 32 kg) 1.Andrejus Maksimovas (iki 42 kg) 1.Dmitrijus Orlovas (iki 59 kg) 1.Kirilas Drobatas (iki 53 kg) 1.Denisas Nedoboras (iki 85 kg) 2.V ladimiras Prodousas (iki 32 kg) 2.Dovydas Bušeckas (iki 47 kg)

1.Deivydas Jokšas (iki 77 kg) 2.Aras Daunys (iki 57 kg) 3.Lukas Abrosimovas (iki 38 kg) Stalo tenisas

1.Kristina Kazlauskaitė, Justė Rimkevičiūtė (Joniškis)

19

antradienis, rugsėjo 18, 2012

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė ir „Svajonių knygos“ leidykla –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Sandros Brown „Vienudu“ ir Susanos Mallery „Kaip iš giedro dangaus“ .

Sandra Brown. „Vienudu“. Lėktuvui sudužus Kanados miškų platybėse, dviem nepažįstamiesiems belieka kliautis vienas kitu. Sužeista ir persigandusi Rastė Karlson atsiduria viena su bauginančiu vyru. Tačiau ji supranta: be jo neišgyvens nė dienos laukinėje gamtoje. Vietnamo karo veteranas Kuperis Landris giliai širdyje nešiojasi nuoskaudą ir griežia dantį ant dailių turtingų moterų, tokių kaip Rastė. Žavi jauna verslininkė – jam tik erzinanti našta. Tankiame miške tyko pavojai, o ir aplinkybės susiklosto ne jų naudai. Sunkumus Rastė su Kuperiu gali įveikti, bet jie visiškai nesitiki užsigeisią šio to daugiau nei vien išgyventi... Susan Mallery. „Kaip iš giedro dangaus“ . Visą gyvenimą Heilė Foster gyveno lyg uždaryta. Klausydama tėvo patarimų, ką veikti, kaip rengtis ir net už ko tekėti, ji visiškai susipainiojo. Bet gana! Nuo šiol ji gyvens pagal savas taisykles ir elgsis taip, kaip geros mergaitės paprastai nesielgia! Čia pasirodo Kevinas Harmonas. Keletą dienų jie praleis didžiuliame kabriolete ir jaukiuose viešbučių kambarėliuose... Bus smagu, įsižiebs aistra, netrūks nuotykių. Bent jau Heilė to tikisi, tačiau Kevinas dar nieko nenujaučia...

Praėjusios savaitės teisingi atsakymai: pirmadienis – Ceitnotas antradienis – Žemėlapis trečiadienis – Bandonija ketvirtadienis – Pastoralė penktadienis – Tramdytojas Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Praėjusios savaitės laimėtoja – Aldona Kavaliauskienė.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite DIENA

(tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, rugsėjo 25 d.

Skink prizus! „Klaipėdos“ naujienų portale

www.KL.lt/konkursai

Avinas (03 21–04 20). Galite pakenkti nesugebėjęs paaiškinti savo ketinimų. Kas nors gali nesutikti su jūsų idėjomis. Nesiginčykite ir nebandykite spaudimu pasiekti savo, nes rytoj tam neprireiks jokių pastangų. Jautis (04 21–05 20). Vertinsite sąžiningumą ir atvirumą, bet jausite priešiškumą kitų žmonių nuomonei. Jums nepatiks tuščios kalbos ir aplinkinių smalsumas. Užsiimkite mėgstamais dalykais. Dvyniai (05 21–06 21). Tikėtina, kad gailėsitės ne taip apsisprendęs. Laukia daug nerimo ir išgyvenimų, tad juos pasistenkite nukreipti pozityvia linkme. Vėžys (06 22–07 22). Būsite patenkintas savo gyvenimu. Tik būkite objektyvus, nepasiduokite euforijai, o svarbiausia – nedalykite pažadų, kurių nesiruošiate vykdyti. Liūtas (07 23–08 23). Būsite svajingas, sieksite atitrūkti nuo savo pareigų. Draugai netrukdys jūsų fantazijoms. Bet svajodamas nepamirškite realių įsipareigojimų. Naudinga pabendrauti su vyresniais žmonėmis. Mergelė (08 24–09 23). Jums bus suprantamos aplinkinių emocijos. Tačiau tai nesuteikia teisės kištis į jų gyvenimą, venkite neapgalvotų žodžių ir vertinimų. Svarstyklės (09 24–10 23). Pernelyg neatviraukite su mažai pažįstamais žmonėmis, vėliau gali tekti gailėtis, kai jūsų paslaptis sužinos didelis būrys žmonių. Slėpkite savo nuomones ir spėliones, kad neįžeistumėte artimo žmogaus. Skorpionas (10 24–11 22). Labai energingas laikotarpis, tinkantis įgyvendinti planams, susijusiems su verslu, finansais. Išnaudokite šį aktyvų metą treniruotėms, ūkio darbams atlikti, namams tvarkyti. Šaulys (11 23–12 21). Nuo ryto būsite prastai nusiteikęs. Pasistenkite nedemonstruoti blogos nuotaikos šeimos nariams ar kolegoms, nes galite sukelti pasipiktinimo bangą. Ožiaragis (12 22–01 20). Emocingumas ir jautrumas turės neigiamos įtakos jūsų veiklai. Galite neteisingai apsispręsti, būti pernelyg dosnus ir iššvaistyti per daug pinigų. Geriau piniginę palikite namuose. Vandenis (01 21–02 19). Jausite šeimos ir draugų paramą. Darbe ir asmeniniame gyvenime vyraus darna. Galite patirti naudos iš pavaldinių ar jaunų žmonių. Tik nepiktnaudžiaukite tuo, kad jumis pasitikima. Žuvys (02 20–03 20). Seksis siekiant savo idealo ir svajonės. Nebijokite skraidyti padangėmis ir įgyvendinti savo svajas. Bendradarbiavimas turės teigiamos įtakos jūsų karjerai. Kaip niekad dabar jums padės įgimtas nuoširdumas ir atvirumas.

Orai

Šiandien bus debesuota, bet žymesnio lietaus nenumatoma. Oras šils iki 20–22 laipsnių. Trečiadienį trumpai palis. Naktį temperatūra sieks 11–14, dieną bus 16–19 laipsnių šilumos.

Šiandien, rugsėjo 18 d.

+20

+19

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis)

+21

Telšiai

Šiauliai

Klaipėda

+21

Panevėžys

+20

Utena

+20

6.56 19.29 12.31

262-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 104 dienos. Saulė Mergelės ženkle.

Tauragė

+21

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +28 Berlynas +24 Brazilija +30 Briuselis +18 Dublinas +14 Kairas +35 Keiptaunas +17 Kopenhaga +17

kokteilis Ves­tu­vės – iš­tuš­ti­na pi­ni­gi­nę „Grau­du žiū­rė­ti, kai gal me­tus ar ke­le­ tą prieš ves­tu­ves žmo­nės tau­po iš pa­ sku­ti­nių­jų, o per ves­tu­ves iš­lei­džia ne vien sa­vo, bet ir tė­v ų san­tau­pas. Vien tam, kad kuo dau­g iau žmo­n ių pa­vai­ šin­tų, pu­sę ku­r ių ma­to ant­rą kar­tą gy­ ve­n i­me“, – di­de­l ių puo­t ų or­ga­n i­za­to­ rius pa­šie­pė Jus­tas. „Tik­rai ži­nau, – die­va­go­jo­si Dai­n ius, – jei kaž­ka­da gy­ve­n i­me man rei­kės tuok­t is, tai su šei­ma, ar­t i­m iau­s iais drau­gais va­ka­rą pra­lei­siu ge­ro ly­g io res­to­ra­ne. O iš jo su žmo­na iš­vyk­si­me į ko­k į nors eg­zo­tiš­ką kraš­tą. Ir vis­kas. O kad su­pyks te­tos pusb­ro­l io dė­dės vai­kai­čio anū­kas, kad ne­bu­vo in­for­ muo­tas ir pa­k vies­tas, man – ma­ž iau­ siai skau­du.“

Do­va­nos neat­per­ka kaš­tų Ri­mas tvir­t i­no, kad esant da­b ar­t i­ nėms mais­to, al­ko­ho­l io, mu­z i­kan­t ų, sa­l ių nuo­mos kai­noms ir ki­toms iš­lai­ doms jau­nie­ji do­va­no­mis ne­su­ren­ka net pu­sės su­mos. „Kiek te­ko da­ly­vau­t i ves­t u­vė­se, ku­ rios vy­ko pa­do­res­nė­se ka­v i­nė­se, iš­ lai­dos vie­nam sve­čiui sie­kė 200–250 li­t ų. Gal ši su­ma su­ma­žė­t ų, jei ves­tu­ vi­n in­kai mauk­t ų ru­siš­ką, bal­ta­r u­siš­ ką ar uk­rai­nie­tiš­ką deg­ti­nę. Bet ir tuo abe­jo­ju“, – sa­kė vy­r iš­k is.

Londonas +18 Madridas +31 Maskva +20 Minskas +19 Niujorkas +24 Oslas +15 Paryžius +21 Pekinas +29

Praha +24 Ryga +20 Roma +25 Sidnėjus +21 Talinas +18 Tel Avivas +33 Tokijas +31 Varšuva +24

Vėjas

3–6 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

+21

+21

Marijampolė

Vilnius

+20

Alytus

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

15

19

18

17

6

15

15

14

13

7

13

13

12

11

6

rytoj

ketvirtadienį

Gy­vū­nams – jau­kai nuo pa­siut­li­gės

1523 m. gi­mė Ona, Lie­tu­ vos di­džio­jo ku­ni­gaikš­čio ir Len­ki­jos ka­ra­liaus Žy­gi­ man­to Au­gus­to se­suo. 1765 m. gi­mė po­pie­ žius Gri­ga­lius XVI (1831– 1846). 1819 m. gi­mė pran­cū­zų fi­zi­kas Jean Ber­nard Le­ on Fou­calt, įro­dęs, kad že­mė su­ka­si ap­l ink sa­ vo ašį. Mi­rė 1868 m. 1851 m. pir­mą kar­tą pa­ si­ro­dė Hen­ry Ray­mond įsteig­tas laik­raš­t is „The New York Ti­mes“.

1905 m. gi­mė gar­sio­ ji šve­dų ak­to­rė Gre­ta Gar­bo. Mi­rė 1990 m.

Siau­bė Ko­rė­ją Fi­l i­pi­nus sa­vait­ga­l į tal­ž ęs tai­f ū­n as Sanba pir­ma­d ie­n į nak­t į smo­gė Ja­po­ ni­jos pie­t uo­se esan­č ioms Oki­na­vos ir Ka­go­ši­mos pre­fek­t ū­roms. Re­g io­ne aud­ra be elekt­ros pa­li­ko dau­g iau kaip 85 tūkst. na­mų. Va­kar tai­f ū­nas siau­ tė Pie­t ų Ko­rė­jo­je ir, pa­sak me­teo­ro­lo­ gų, ju­dė­jo Šiau­rės Ko­rė­jos link. Pie­t ų Ko­rė­jo­je tai­f ū­nas su­kė­lė nuo­šliau­žas ir po­tvy­n ius. Elekt­ros ne­te­ko apie 30 tūkst. žmo­nių. Bu­vo at­šauk­ta per 300 skry­d žių. Tai­f ū­ną ly­di liū­tys ir stip­rus vė­jas, ku­rio grei­tis gū­siuo­se sie­kia 250 km per val. „Was­hing­ton Post“ inf., „Reuters“ nuo­tr.

Pas­kir­tis: iš­mė­ty­tas jau­kas skir­tas pa­siut­li­gės at­ve­jams tarp lau­ki­nių

Fo­to­se­si­ja: ves­tu­vių die­ną jau­

nie­siems ten­ka daž­nai po­zuo­ti.

Var­gas mums, vy­rams Jei ne­t u­r i­me ge­ro au­to­mo­bi­l io ir bu­ to – esa­me mul­kiai, o jei­gu tu­ri­me – tė­ vai nu­pir­ko. Jei­g u pa­tys nu­si­pir­ko­me au­to­mo­bi­l į – kre­di­tą ėmė­me, o jei už gry­nuo­sius – esa­me ban­di­tai. Jei­gu my­l i­mės su vi­so­mis – mer­g i­šiai, jei­g u ne – im­po­ten­tai. Tu­r i­me mer­g i­ną – sė­d i­me po pa­du. Ne­tu­r i­me – esa­me ne­vy­kė­liai. Jei ne­dir­ba­me – esa­me al­fon­sai ir tin­gi­ niai. Ei­na­me į dar­bą – prie­kaiš­tau­ja, ar nie­ko ki­to ge­res­nio ne­su­si­ran­da­me. Jei esa­me gra­ž ūs – gė­jai, ne­g ra­ž ūs – kai­mie­čiai. Jei anks­t i ve­da­me – de­bi­lai, vė­lai ve­ dė­me – de­bi­lai, ne­ve­dė­me – de­bi­lai.

Links­mie­ji tirš­čiai Kal­ba­si dvi drau­gės: „Vy­ras no­rė­jo su­ si­ras­t i mei­lu­žę. Aš at­kal­bė­jau. Sa­k iau, bran­g u, ne­pat­rauk­si­me. Ge­riau aš su­ si­ra­siu mei­lu­ž į. Pa­pil­do­m i pi­n i­gė­l iai na­muo­se ne­pa­mai­šys.“ Čes­ka (397 719; „Kok­tei­lis“ ne­su­tin­ka su vy­rais, ku­rie sa­ko, kad vi­sos mo­te­rys ver­tos sek­so, bet ne vi­sos ant­rą­kart)

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Du kar­tus per me­tus at­lie­ka­ma lau­ki­nių gy­vū­nų vak­ci­na­ci­ja iki mi­ni­mu­mo su­ ma­ži­no ri­zi­ką už­si­krės­ti pa­siut­li­ge. Sand­ra Lu­ko­šiū­tė s.lukosiute@kl.lt

Nuo va­kar Klai­pė­dos ap­skri­ty­je pra­dė­ta ru­de­ni­nė gy­vū­nų vak­ci­ na­ci­ja nuo pa­siut­li­gės. Šio­mis die­no­mis iš Klai­pė­dos ae­rod­ro­mo pa­ki­lę lėk­tu­vai pra­ dės mė­ty­ti gy­vū­nams skir­tus jau­ kus. Per 10 die­nų pla­nuo­ja­ma iš­ mė­ty­ti apie 200 tūkst. jau­kų nuo pa­siut­li­gės. Vak­ci­na­ci­ja apims Klai­pė­dos mies­tą ir ra­jo­ną, Ne­rin­gos, Pa­lan­ gos, Pa­gė­gių sa­vi­val­dy­bes, Kre­tin­ gos, Skuo­do, Ši­lu­tės ra­jo­nus. Ru­de­ni­nę gy­vū­nų vak­ci­na­ci­ ją pla­nuo­ja­ma baig­ti iki rug­sė­jo 27 die­nos. Kaip paaiš­ki­no Klai­pė­dos vals­ ty­bi­nės mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ ny­bos vir­ši­nin­kas-vals­ty­bi­nis ve­ te­ri­na­ri­jos ins­pek­to­rius An­ta­nas Bau­ža, prieš še­še­rius me­tus pra­ dė­ta lau­ki­nių gy­vū­nų vak­ci­na­ci­ja

Galmantė, Irena, Jogaudas, Juozapas, Minė, Mingailas, Stanislovas, Stefanija

rugsėjo 18-ąją

Rytas

gy­vū­nų ­ma­žin­ti.

Vardai

pa­si­tei­si­no. Per­nai Klai­pė­dos ap­ skri­ty­je neuž­fik­suo­tas nė vie­nas pa­siut­li­gės at­ve­jis. 2006 me­tais to­kių at­ve­jų bū­ta 234, o prieš po­rą me­tų – vie­nas. Lau­ki­nių gy­vū­nų vak­ci­na­ci­ja at­ lie­ka­ma du kar­tus per me­tus: pa­ va­sa­rį ir ru­de­nį. A.Bau­ža įspė­jo, kad gy­ven­to­ jai ne­lies­tų ras­tų pilkš­vos spal­vos, apie 2–3 cm dy­džio tab­le­čių. Jei­ gu taip vis dėl­to nu­tik­tų, pa­ta­ria­ ma nu­si­plau­ti ran­kas. Ras­tus jau­kus pra­šo­ma at­vež­ti į Mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bą ar­ ba su­nai­kin­ti. Kaip pa­ste­bė­jo A.Bau­ža, jei pro­ ble­ma dėl lau­ki­nių gy­vū­nų vak­ci­ nos iš­spręs­ta, ne­skie­py­ti nuo pa­ siut­li­gės na­mi­niai gy­vū­nai – vis dar opi pro­ble­ma. Ke­tur­ko­jų šei­mi­nin­kams dar trūks­ta at­sa­ko­my­bės, tad ap­kan­ džio­tiems žmo­nėms ky­la ri­zi­ka už­ si­krės­ti pa­siut­li­ge.

1934 m. SSRS priim­ta į Tau­tų Ly­gą. 1973 m. JT na­rė­mis ta­po VDR, Va­ka­rų Vo­kie­ti­ja ir Ba­ha­mai. 1981 m. Pran­cū­zi­jos par­ la­men­tas bal­sa­vo už mir­ ties baus­mės – gil­jo­ti­nos – pa­nai­ki­ni­mą. 1993 m. be­veik 2000 sa­va­no­r ių vy­ko į ap­g ul­ tą Su­chu­m io mies­tą po to, kai Gru­z i­jos ly­de­r is Eduar­das Še­vard­na­d zė krei­pė­si į tau­tą, ra­gin­da­ mas duo­ti at­kir­tį Ab­cha­ zi­jos se­pa­ra­tis­tams.

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.