TODĖL, KAD naujienos Antradienis, ESU VILNIETIS Tikros sostinės rugsėjo 18 d., 2012 m. Nr. 218 (1417) Lietuva pasirengusi pasekti Čekijos pa vyzdžiu ir apriboti prekybą alkoholiu. Lietuva 5p.
FNTT vadas K.Ju cevičius jau galėtų tapti generolu, bet kol kas netaps. Lietuva 5p.
diena.lt
1,30 Lt
Kinija ir Japonija toliau remia ietis dėl ginčytinų salų Rytų Kinijos jūroje. Pasaulis 12p.
Rekonstrukcijoms – trijų statybininkų brigada Vilniečiai, per tvorą stebėdami Sereikiš kių parke vykstan čius darbus, nuo gąstauja, kad iki pir mo sniego jie tikrai nebus baigti. Archi tektai tikina, kad viskas vyksta pagal planą ir dar šiemet visi darbai bus atlikti.
Pastarosios mūsų mokes čių sistemos reformos, kai ši sistema buvo per naktį išbalansuota, padarinius jutome turbūt visi. Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis
7p.
Miestas
3p.
Įtartina rinkimų reklama Viln iaus mero vadovaujamo judė jimo rink imų rekl amos stend ai tu ri gal imų draudž iamos lyg in amo sios rekl am os pož ym ių. Vyr iau sios ios rink imų kom is ij os ats tovai sako, kad dar negaut a skundų dėl šios rekl amos, todėl esą dar neg a lim a pas ak yt i, ar pad ar yt as paž ei dim as.
Menas
13p.
„Kita svajonių komanda“ kine
Indrė Pepcevičiūtė i.pepceviciute@diena.lt
Bernardinų sodu vadinamas Se reikiškių parkas rekonstruoti buvo uždarytas šių metų balandžio 10 d. Pagal planą pirmą parko rekonstruk cijos darbų etapą buvo planuojama baigti gruodį. Į dienraštį kreipė si sostinės gyventojas su klausi mu, ar tikrai suplanuo ti darbais bus padaryti.
2
Nerimauja: sostinės gyventojai, kitapus tvoros matydami išraustą parką ir vos trejetą darbininkų, abejoja,
ar Bernardinų sodo rekonstrukcija bus įvykdyta pagal planą.
Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
Jaukas – paskola, laimikis – duomenys Paskolų iš bankų ir kredito įstaigų negavę gyventojai internete ragi nami pasinaudoti antru šansu.
Kėslai: skelbimų portaluose besiskelbiantys paskolų davėjai neretai
tik siekia išvilioti asmens tapatybės duomenis.
„Shutterstock“ nuotr.
Tariamos užsienio bendrovės in ternetiniuose skelbimuose siū lo šalies gyventojams ir įmonėms suteikti stulbinamo dydžio pasko las. Tačiau, užuot davusios kreditą, jos tik surenka patiklių klientų as mens duomenis ir parduoda juos e. erdvėje veikiančioms nusikals tamoms grupuotėms.
Suteikti kreditą skelbimuose žada ir Lietuvoje gyvenantys fiziniai as menys. Nors jie į skolinimą žiūri at sakingiau, – iš skolininkų net reika lauja užstato, – tokia veikla nelegali. Vis dėlto internete esančių ne teisėtų ir apgaulingų skelbimų šiandien niekas nekontroliuoja. Teisėsauga į juos atkreipia dėmesį tik sulaukusi gyventojų skundų. Plačiau skaitykite
Ekonomika
8
Menas
15p.
Drama be žvaigždžių Kitąm et kin o ekran uos e pas iro dys iant is deb iut uoj anč io rež is ie riaus Mykol o Vildž iūn o vaidyb i nis film as „Nes am as is laik as“ ža da žiūrov us prik aust yt i ne kin o žvaigždž ių gaus a, bet spalv ing a mist ikos, dram os ir det ekt yvo pa let e. Film o kūryb a šiom is dien o mis priartėj o prie pab aigos. Fil muojama Vilniaus ir Ignalinos apylinkėse.
2
AntrADIENIS, rugsėjo 18, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
Rinkimai bus neskaidrūs? Justinas Argustas j.argustas@diena.lt
Beveik pusė apylinkės komisijų pirmininkų – Lenkų rinkimų ak cijos atstovai, o maždaug trečda lis jų narių – Vilniaus rajono me rės pasiūlyti. Ar tikrai rinkimai Šalčininkuose bus skaidrūs?
Vilniaus-Šalčininkų rinkimų apy gardoje balsavimas Seimo rinki
muose gali būti ne itin skaidrus, nes balsus apylinkėse skaičiuos labai daug šiame krašte rinkimus laiminčių Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovų. Tokiais įtarimais su „Vilniaus diena“ pasidalijo ki tų partijų atstovai. Vilniaus-Šalčininkų apygardo je – 38 rinkimų apylinkės. 21-os iš jų komisijos pirmininku paskirtas Lenkų rinkimų akcijos atstovas, dar keturi – merės, kuri taip pat
Abejonės: kai kurie Vilniaus rajono politikai, nepriklausantys Lietuvos
lenkų rinkimų akcijai, išreiškė nuogąstavimus, kad rinkimai dėl abejoti no stebėtojų objektyvumo gali būti neskaidrūs. Kęstučio Vanago (BFL) nuotr.
priklauso Lenkų rinkimų akcijai. Įtarimus stiprina tai, kad merės paskirtų apylinkių komisijų narių – itin daug. Iš 295 visų komisijų narių 111 yra paskirti mero. Taigi maždaug trečdalis. Maža to, kai kuriose apylinkių komisijose mero pasiūlytų komi sijos narių yra beveik pusė. Dar kai kur, pavyzdžiui, Medininkų rin kimų apylinkėje, iš šešių jos na rių net keturi yra mero pasiūly ti atstovai. Vyriausiosios rinkimų komi sijos ats tovai nurod o, kad dėl tok ios sit uac ijos kaltos pač ios part ijos, į apyl inkės rink imų kom is ijas nep as iūl anč ios sa vo atstovų. Mat Seimo rinkimų įstatymas nurodo: „Jeigu kan didatūrų nebuvo pasiūlyta arba pasiūlytos kandidatūros neati tinka šio įstatymo reikalavimų, arba jos buvo pasiūlytos po nu statyto termino, apygardų rin kimų kom is ijos gal i sum až in ti anksč iau nus tatytą rink imų apylinkės komisijos narių skai čių arba kreiptis į merą, kad šis pas iū lytų į apyl ink ių rink imų komisiją trūkstamas kandidatū ras. Mero siūlomos kandidatūros negali būti partijų nariais ar jais tapti iki rinkimų komisijos nario įgaliojimų pabaigos.“
Lukiškių kalėjimo konkurse taškas nepadėtas Maždaug 100 mln. litų vertės Lu kiškių kalėjimo iškeldinimo kon kurso galutinių pasiūlymų teiki mo terminas pratęstas iki spalio 9 d. esą dėl kilusių daugybės neaiš kumų ir klausimų. Grumiasi dėl gardaus kąsnio
Kalėjimų departamento atstovė spaudai Audrė Mišeikienė BNS sakė, kad terminas iš rugsėjo 17 d. į spalį nukeltas pačių bendro vių prašymu. Įmonėms dėl didelės apimties pasiūlymo kyla daug klausimų ir neaiškumų, todėl su tikta konkurso terminą pratęsti. Konkurse dalyvauja koncer no „MG Baltic“ bendrovės „MG valda“ antrinė įmonė „Pilies pro jektai“, verslininko Arvydo Avu lio šeimos nekilnojamojo turto bendrovė „Hanner“, Panevėžio statybos trestas (PST), koncerno „Icor“ kontroliuojama didžiausia Baltijos šalyse pastatų ūkio prie žiūros paslaugų įmonių grupė
„City Service“ ir vienos didžiau sių nekilnojamojo turto plėtros ir statybos įmonių grupių Lietuvo je „Eika“ savininkų ir darbuotojų įkurta ir valdoma įmonė „Bend ras verslas“.
Lukiškių kalėjimo komplekso perkėli mo į Pravieniškes darbai prelimina riai vertinami apie 100 mln.
Partnerius slepia
„Hanner“ projekte ketina daly vauti kartu su Vilniaus statybų bendrove „Dailista“ ir pastatų priežiūros bei valymo paslaugų įmone „Corpus A“. PST konsorciume yra investi cijų bendrovei „Invalda“ priklau
Planai: sumanymas iškelti Lukiškių kalėjimą iš miesto centro, jei vis
kas klostysis sklandžiai, turėtų būti įgyvendintas iki 2017-ųjų.
Kęstučio Vanago (BFL) nuotr.
santi pastatų techninės priežiūros ir administravimo įmonė „Inreal pastatų priežiūra“. „City Service“ kaip savo partnerę nurodė koncerno „Icor“ kont roliuojamos nekilnojamojo turto bendrovės „Realco“ antrinę įmonę „Realco statyba“. „Bendras vers las“ ir „Pilies projektai“ savo par tnerius konkurso paraiškose įvar dijo, tačiau kažkodėl nurodė, kad tai – konfidenciali informacija. Kainuos 100 mln. litų
Lukiškių kalėjimo komplekso per kėlimo į Pravieniškes darbai preli minariai vertinami apie 100 mln. litų. Privatus investuotojas viešo sios ir privačiosios partnerystės pagrindu per trejus metus turės rekonstruoti keturis nenaudoja mus Pravieniškių kalėjimo pasta tus, kuriuose bus įrengtas kalė jimas su 320 vietų kaliniams, o vėliau 25 metus juos prižiūrėti. Iki 2017 m. iš miesto centro bus iškelti ir Lukiškių tardymo izolia torius bei Laisvės atėmimo vie tų ligoninė. Finansų ministeri jos skaičiavimais, per 25 metus iš valstybės biudžeto projektui reikės 116 mln. litų (su PVM) – kasmetis partnerystės mokestis, pradedant nuo ketvirtų projekto įgyvendini mo metų, siektų iki 5,3 mln. litų. 2017-aisiais Lukiškių komp leksą numatoma parduoti – ti kimasi, kad tai leis padengti dalį statybų Pravieniškėse išlaidų. Iškeldinimu siekiama, kad bū tų sukurtos tinkamos kalinių lai kymo sąlygos, o nuteistuosius iš laikyti kainuotų pigiau. VD, BNS inf.
Vaizdas: nors iš pirmo žvilgsnio neatrodo, kad Sereikiškių parkas baigiamas
gruodžio.
Rekonstrukci trijų statybinin „Gyvenu senamiestyje. 1 Eidamas pasivaikščioti, visad prasuku pro Sereikiškių par
ką, nes labai smalsu, kaip vyksta rekonstrukcija. Nerimą kelią tai, kad matau ten dirbančius vos tris statybininkus. Ar nebus taip, kaip visada: užsibrėžia tikslus, o paskui nesugeba laiku visko padaryti?“ – klausė vilnietis Antanas. Projekto vadovė Jurga Šimeliū nienė ramino, kad didžioji dalis iki šios dienos suplanuotų darbų yra atlikta ir kad planai nesikeičia – iki metų pabaigos ketinama įgy vendinti pirminį planą. „Šiuo metu daugiausia darbų padaryta tvarkant ir tiesiant po žemines komunikacijas, formuo jamas tvenkinys. Artimiausiu metu bus tiesiami takai. Šiemet ketina ma padaryti visus darbus, kol tai
leis oro sąlygos“, – dėstė archi tektė J.Šimeliūnienė. 2013 m. pavasarį, kaip ir buvo planuota, parkas turėtų būti ap želdintas. O visų darbų pabai ga, pašnekovės teigimu, numato ma kitų metų birželį. Primename, kad baigus visus darbus parkas tu rėtų įgyti autentiškus XIX a. pab. jam būdingus bruožus: jame tu rėtų atsirasti atvirų ir uždarų erd vių sistema su daug šviesos, turėtų būti atkurta dailininko Alexanderio Strausso kurta centrinė dalis, takų sistema, želdiniai. Parke num atom a įrengt i bo tan ikos sodą, oranž er iją, alp i nar iumą, rož yną, atk urt i bu vusį vienuolyno sodą, atnaujinti neveik ianč ius fontan us, iškast i tvenkinius, įkurti žaidimų aikš teles, kelias kavines ir restoranus.
Netikras sprogmuo Vakar specialiąsias tarnybas ant kojų sukėlęs pranešimas apie ša lia Tarptautinio Vilniaus oro uos to rastą sprogmenį nepasitvirtino. Įtarimų sukėlęs daiktas tebuvo pa prastas metalo gabalas.
Bendruoju pagalbos telefonu vakar buvo pranešta apie daiktą, panašų į sprogmenį, esantį šalia Tarptauti nio Vilniaus oro uosto. Tačiau gau ta informacija nepasitvirtino. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato duomenimis, sprogmeniu palaikytas pailgas me
talo gabalas užapvalintais galais. Įtartinas daiktas Dariaus ir Girė no g. 34A rastas kasinėjant darbus. Bendruoju pagalbos telefonu pra nešimas gautas 11.07 val. Dėl susidariusios padėties buvo įvestas planas „Skydas“, iškviestos specialiosios tarnybos – priešgais rinės gelbėjimo pajėgos. Informacija apie įvykį perduota Vilniaus miesto greitosios medici nos pagalbos stočiai ir Vilniaus ap skrities vyriausiajam policijos ko misariatui. VD inf.
3
AntrADIENIS, rugsėjo 18, 2012
miestas
7p.
Nepritarta bendrai kompensuojamųjų vaistų nuolaidų kortelei.
A.Zuokas reklamuojasi naudodamas „akubilių“ Rūta Grigolytė
r.grigolyte@diena.lt
Vilniaus mero Artūro Zuoko va dovaujamo judėjimo TAIP rin kimų reklama sostinės centre praeiviams sukelia prieštaringų minčių. Dviračiai ir „akubilius“
Nors, kai kurių vilniečių vertini mu, reklama yra bandymas pa šmaikštauti, ji galbūt turi draud žiamos lyginamosios reklamos požymių. Reklamose „JCDecaux Lietuvos“ stenduose matomi du dviračiai: prie aplūžusio seno yra prierašas „akubiliaus Lietuva“ su prierašu „Ne“, o prie naujo oranži nio – „Atgimusi Lietuva“ su prie rašu „Taip“. Seimo rinkimuose da lyvausiančio judėjimo pirmininkas yra ir merijos vadovas A.Zuokas.
tvarkyti, miesto architektai tvirtina, jog pagrindiniai darbai bus baigti iki
ijoms – nkų brigada
Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
Sodo rekonstravimo ir atkūrimo projektas paruoštas vadovaujan tis XIX a. pab. ir XX a. pr. isto rine ikonografine medžiaga, sie kiant atspindėti šios teritorijos
raidą ir išsaugoti vertingiausius želdinius. Atnaujinta erdvė bus pritaikyta šiuolaikinio lankyto jo kultūriniams ir rekreaciniams poreikiams.
Archeologų kasinėjimai Rugpjūčio prad žioje savo darbą Se talą – akmen im is grįstą gatvę, na reik išk ių parke baigė archeologai. mų pam at us, šul in ių fragment us. Kasinėjimams vadovavęs „Kultūros Buvo atk ast i ir iki šiol než inom i gy paveldo išsaugojimo pajėgų“ atsto nybinės sienos fragment ai bei jau vas archeologas Mindaugas Mačiu vėlesn iais laik ais ant tos pač ios gy lis dar vasarą dienraščiui teigė, kad nybinės sienos stat yt a Bern ard inų per beveik pusmetį vykusius kasinė sodo sien a. jimus pav yko rast i tikrai vert ingų Iš viso Sereik išk ių parke kasinėjant eksp onatų, papildys ianč ių miesto atrasta apie 20 tūkst. įvair ių rad i istor iją. nių. Visi jie buvo uždengti geoteksti Birž el io 22 d. kas inėd am i arc heo le ir užberti žemėmis, kaip tada sakė log ai apt iko naują Viln iaus kvar M.Mačiulis, iki geresnių laikų.
Reklama gali būti kuriama sąmonin gai pažeidžiant įstatymą su minti mi, kad bus rodoma trumpą laiką. Deja, savivaldybė vakar į klau simą, kodėl būtent tokiai rekla mai skelbti išduotas leidimas, at sakymų neatsiuntė.
Gudrybė: reklamos užrašo „akubiliaus Lietuva“ žinutė suprantama,
greičiausiai, ir darželinukams.
nėra gavusi oficialių skundų dėl šios reklamos, todėl negalima atsaky ti, ar žodį „akubilius“ ir pasirink tus įvaizdžius būtų galima pripa žinti kaip lyginamąją reklamą, kuri yra draudžiama, ar tai vis dėlto bū tų sėkmingas reikalavimų, taikomų politinėms reklamoms, apėjimas. „Komisijos veikla yra gana for mali, ir, kol negautas oficialus krei pimasis, klausimas į posėdžių dar botvarkę neįtrauktas ir svarstomas. Apskritai, srautas dėl reklamų ir ga limų papirkinėjimo atvejų yra dide lis, tad mes patys iniciatyvos labai ir nerodome. Žinoma, jeigu tai yra rezonansinis atvejis, kai akivaizd žiai pažeidžiama viešoji tvarka, yra įžeidžiamo turinio reklama, dar bo grupė pati imasi iniciatyvos“, – teigė V.Benkunskas.
Reikia tirti
Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) narys Val das Benkunskas sakė, kad VRK dar
Tikslas būna pasiektas
Pasak V.Benkunsko reklama ne turi pažeisti viešosios tvarkos,
Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
būti įžeidžiamo turinio, nega li kurstyti neapykantos. „Tačiau matote, buvo ir su Rolando Pak so klipu, kur televizorių pro langą išmetė. Pradėjome savo iniciaty va svarstymą. Kol kas sprendimų nepriimta, bet toji reklama, ėmu sis tyrimo, ir dingo“, – pasakojo V.Benkunskas. Vis dėlto pak laustas, dėlto abejonių keliančioms išorinėms rekl am oms kab int i išd uod am i leidimai savivaldybėje, jis patarė klausti merijoje. „Negalime at sakyti už visus savivaldybėje, bet kartais, galima manyti, tai daro ma tikslingai. Pavyzdžiui, reklama gali būti kuriama sąmoningai pažeidžiant įstatymą su mintimi, kad bus ro doma trumpą laiką, kol bus iš reikštas nepasitenkinimas, bet savo tikslą ji bus jau iš esmės pa siekusi. Tokių pavyzdžių yra ne vienas“, – sakė VRK narys.
Teikė privilegijas „JCDecaux Lietuva“ Vilniuje turi 869 lauko reklamos objektus ir savo tink lalapyje skelbia, kad yra sudariusi su tartis su visų didž iausių šalies mies tų savivaldybėmis. Tik ne visuomet bendradarbiavimas sklandus. 2011 m. gegužę Konkurencijos tary ba pripažino, kad Vilniaus miesto sa vivaldybės tar ybos 2010 m. liepos 14 d. sprendimas, kuriuo pritarta ne konkurso būdu išduoti bendrovėms „Clear Channel Liet uva“, „Balt ijos vaizd inė reklama“, „JCDecaux Lie tuva“ leidimus įrengti ir eksploatuo ti išor inę reklamą ant daug iau kaip
200 Viln iaus sav ivaldybei prik lau sančių ar valdytojo teise valdomų objektų, ir šio sprend imo pag rindu savivaldybės tarybos administraci jos direktor iaus nurodytoms bend rovėms išduot i atit inkam i leid imai pažeidė Konk urencijos įstat ymo 4 straipsnio reikalavimus. Šių metų liepą Liet uvos vyr iausia sis administracinis teismas pripaž i no pag rįstu Konk urencijos tar ybos 2011 m. geg užės nutar imą, kad Vil niaus miesto sav ivaldybė suteikė priv ileg ijas šioms bendrovėms. Sa vivaldybė, anot teismo, šiems trims
ūkio subjektams nepagrįstai suteikė teisę bendrai valdyti daugiau nei 90 proc. minėtų objektų Vilniaus mies te. Visiems ūkio subjektams, teikian tiems analog iškas paslaugas, turės būti sudarytos vienodos konkuren cinės sąlygos. Ne paslaptis ir tai, kad reklamos su tart is su reklamos agentūra už lei dimą veikti sudariusi Vilniaus mies to sav ivaldybė skelbimų tur inį ga li pasirinkti kokį tik nori. Tačiau vil niečius papiktino tai, jog esą savival dybės lėšos galbūt naudojamos bū tent mero partijai reklamuoti.
išgąsdino keleivius Judrioji savaitė su dviračiu Rugsėjo 21 d. 14 val. prie Baltojo tilto, minint Europos judriąją sa vaitę, Vilniaus visuomenės svei katos biuras kviečia visus palikti automobilį ir į renginį „Judėk tei singa linkme!“ atvykti dviračiu.
Išgąstis: vakar buvo gautas pranešimas apie galbūt rastą sprogmenį
oro uosto prieigose, tačiau skrydžių grafiko tai nesutrikdė.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Vilniečiai kviečiami atvykti su draugais ir sudalyvauti dvirati ninkų žygyje „Dviračiu gali va žiuoti visi!“. Daugiausia dalyvių turinčios dviratininkų komandos laukia prizai, bus renkamas stilin giausias dviratininkas ir dviratis, vyks figūrinio vairavimo varžy
bos, saugaus eismo mokyklos or ganizuojamas dviračio vairuotojų Kelių eismo taisyklių egzaminas, saugaus eismo viktorina, dėlio nė „Kelio ženklai“, šiaurietiško jo ėjimo pamokos, nemokami va žiavimo riedlentėmis mokymai, renginio dalyviai turės galimybę pasivažinėti europaspirtuku. Europos judrioji savaitė kasmet vyksta rugsėjo 16–22 d. ir yra la biausiai paplitusi kampanija pa saulyje. Jos tikslas – padrąsinti Europos savivaldos institucijas, kad šios skatintų ir stiprintų eko
logiškas transporto priemones, kviestų gyventojus išbandyti au tomobilio alternatyvas. Tad jau šį penktadienį vilnie čiai kviečiami prisidėti prie akcijos „Mieste be savo automobilio!“, pa likti automobilį ir keliauti alterna tyviomis transporto priemonėmis: dviračiais, paspirtukais, riedučiais, riedlentėmis, rinktis viešąjį trans portą, o važiuojant automobiliu pavežti kaimyną ar kolegą. Dviratininkų žygio pradžia – nuo Baltojo tilto 14 val. VD inf.
4
AntrADIENIS, rugsėjo 18, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
Sostinėje vieši seniausias jogas Vilniuje pirmą kartą svečiuoja si vienas seniausių pasaulyje jo gų – 104 metų Swami Yogonanda (nuotr.) (tikrasis vardas Ramola Prasad) iš Indijos.
Pirmoji S.Yoganandos mankš ta sostinės jogos instruktoriams, jų mokiniams ir žiniasklaidos at stovams jau buvo surengta vakar Pranciškonų rūmuose. „Sveikas miestas“ kviečia visus vilniečius pasimankštinti masinė je S.Yogonados mankštoje rugsėjo 22 ir 23 d. 14 val. prie Baltojo til to. Jei oro sąlygos bus nepalankios, mankštos bus perkeltos į Pranciš konų rūmus, Trakų g. 9 / 1. Seniausias jogas žada surengti ne vieną viešą mankštą, taip pat dalyvauti rugsėjo 25 d. Pasaulinės
širdies dienos proga vyksiančioje konferencijoje „Ilgo ir sveiko gy venimo filosofija“, kurioje prista tys jogos techniką, pasakos apie ilgo ir sveiko gyvenimo būdą, ro dys pratimus. Svečias Vilniuje viešės iki rugsėjo 25 d., vėliau aplankys ir kitus Lietuvos miestus. VD inf.
Lenktynės: nors kituose miestuose turistų srautai taip pat auga, Vil
nius pagal jų apsilankymą kol kas pirmauja be konkurencijos.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai praėjusią savaitę sulaikė penkis, įtariama, organizuotos nusikals tamos grupuotės narius, daug metų vogusius iš gyvenamųjų patalpų Vilniuje. Per kratas ras ta ir paimta daug juvelyrinių dir binių, buitinės technikos. Sulaikytiesiems pateikti įtari mai dėl būrimosi į nusikalstamą susivienijimą, teismas visiems įtariamiesiems skyrė kardomąją
Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
Vilnius – absoliutus turizmo lyderis
Išardyta ilgametė vagišių gauja Sostinės pareigūnai, atlikę kratas, sulaikė nusikalstamo susivieniji mo narius, kurie vertėsi, kaip įta riama, vagystėmis iš butų.
Statistikos depar tamento pateikti duomenys džiugi na sostinės turizmo plėtotojus: statistika rodo, kad pirmą šių metų pusmetį dau giausia turistų be konkurencijos pri ėmė Vilniaus savi valdybė.
priemonę – suėmimą nuo 1 iki 3 mėnesių. Pasak policijos komi sariato, ši pareigūnų operacija yra metų pradžioje pradėto tyri mo, per kurį suimta 11 nusikals tamos grupuotės narių, tęsinys. VD, BNS inf.
Vilniaus apskritis sulaukė 375,6 tūkst. turistų ir tapo vienvalde ly dere pagal šiuos rodiklius. Antro je vietoje atsidūrusi Klaipėdos ap skritis pritraukė 158,4 tūkst., o Alytaus – 132,5 tūkst. turistų. Dar 107 tūkst. apsistojo Kauno apskri tyje. Šių apskričių apgyvendinimo įstaigose iš viso apsistojo daugiau nei 90 proc. turistų, kaip pranešė Statistikos departamentas. Pagal priimtų užsieniečių skaičių taip pat pirmavo Vilniaus apskri ties apgyvendinimo įstaigos – jos priėmė 59,4 proc. visų šalies ap gyvendinimo įstaigose apsistoju sių užsieniečių, Kauno ir Klaipėdos apskričių apgyvendinimo įstaigos – po 12,8 proc., Alytaus – 10,3 proc. Beje, vienam turistui daugiausia nakvynių teko ne Vilniaus, o Aly
taus apskrityje – 4,1. Sostinė kar tu su Marijampole pagal nakvynių skaičių vienam asmeniui atsidūrė sąrašo gale – miestams teko po 2 nakvynes. Apgyvendintų svečių skaičius pirmą pusmetį, palyginti su pir mu 2011 m. pusmečiu, padidė jo visų apskričių apgyvendini mo įstaigose. Labiausiai jis augo Telšių (30,3 proc.), Marijampolės (23 proc.), Klaipėdos (20,1 proc.), Utenos (14,4 proc.) ir Alytaus (14,2 proc.), kiek mažiau – Vil niaus (10,9 proc.), Panevėžio (8,1 proc.), Kauno (5,4 proc.) ir Šiaulių (3,3 proc.) apskričių apgyvendini mo įstaigose. Skaičiuojant savivaldybių duo menis, apgyvendintų turistų skai čius, palyginti su 2011 m. ati
tinkamu laikotarpiu, išaugo 39 savivaldybėse, o sumažėjo 21-oje. Daugiausia turistų apsistojo Vil niaus miesto savivaldybės apgy vendinimo įstaigose – 344,1 tūkst., mažiausiai – Skuodo rajono savi valdybėje – vos 21 turistas. Daugiau nei ketvirtadalis (26,6 proc.) turistų apsistojo kurorti nių miestų apgyvendinimo įstai gose. Pagal priimtų turistų skaičių (125,9 tūkst.) Druskininkų apgy vendinimo įstaigos atsiliko tik nuo Vilniaus. Palangos apgyvendini mo įstaigos priėmė 72,8 tūkst., Neringos – 14,5 tūkst., Birštono – 13,8 tūkst. turistų. Beveik 76 proc. kurortinių miestų apgyvendinimo įstaigose priimtų svečių sudarė ša lies gyventojai. VD, BNS inf.
Logistikos centras duos darbo? Sostinės miesto taryba Vilniaus vie šąjį logistikos centrą pripažino savi valdybei svarbiu ekonominiu pro jektu ir ruošiasi prašyti Vyriausybės perduoti logistikos centro teritoriją.
Logistikos centrą svarbiu ekono miniu projektu pripažinę Vilniaus politikai artimiausiu metu ruošiasi prašyti Vyriausybės perduoti ketu ris 23,4 hektaro ploto valstybinės žemės sklypus, kuriuose ir bus ple čiamas centras. Pasak „Lietuvos geležinkelių“ Viešųjų logistikos centrų viršinin ko Mindaugo Butnoriaus, centras kuriamas dviem etapais: pirmuoju etapu numatyta 53,5 hektaro terito rija, kurioje geležinkeliai kuria kon teinerių terminalą, o kitu etapu 23,4
hektaro sklype bus kuriamas logis tikos parkas, kur bus formuojami sklypai privatiems investuotojams. „Tie 23,4 hektaro yra logistikos parkas, kur bus formuojami sklypai privačioms investicijoms. Todėl sa vivaldybei reikėjo jį pripažinti svar biu ekonominiu projektu ir gauti ta rybos pritarimą, kad galėtų kreiptis į Vyriausybę dėl sklypo perdavimo“, – BNS sakė M.Butnorius. Pasak jo, konteinerių terminalui numatytos apie 100 mln. litų in vesticijos. Investicijos į logistikos parką šiuo metu neskelbiamos. Vilniaus miesto savivaldybės atstovai BNS sakė, kad kol kas deramasi su keturiais ar pen kiais investuotojais. VD, BNS inf.
Planai: logistikos terminalą žadama pastatyti jau iki 2014-ųjų.
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
Nauda – 370 mln. litų Centre bus įkurt as kontein er ių term in al as, log ist ikos sand ėliai, muit inė, maisto ir veter in ar ij os tarnyb a. Pernai liepą Viln iaus sav ivaldybė ir „Lietuvos gelež inkeliai“ pasirašė sutartį, pagal kurią iki 2014 m. Nau jininkų-Vilkpėdės rajone bus įkur tas log istikos centras. Praėjusių metų liepą susisiek imo min istras Elig ijus Masiul is teigė, kad planuojama parką plėsti iki 200 hektarų ploto ir jame įdarbin ti iki 1300 žmonių. Teig iama, kad log ist ikos centras paskat ins miesto infrastr uktūros bei smulk iojo ir vidut in io verslo plėtrą, suk urs daug naujų darbo vietų, pager ins verslo sąlygas re gione. 2009 m. pabaigoje atl iktoje galimybių studijoje numatyta, kad projekt ui pradėjus gyv uot i į vals tybės biudžetą papildomai turė tų būti surinkta apie 55 mln. litų, o visa skaičiuojama projekto ekono minė ir socialinė nauda – 370 mln. litų per visą projekto gyvavimo lai kotarpį.
5
antradienis, rugsėjo 18, 2012
lietuva diena.lt/naujienos/lietuva
Įspėjo apie pavojų
Finansinių nusikal timų tyrimo tarny bos (FNTT) vado vas jau galėtų segėti generolo antpečius, tačiau to, regis, ne nori nei ministras, nei premjeras.
Dėl to, kad Čekijoje apsinuodiję alkoholiu mirė 19 žmonių, Lietu vos valstybinė maisto ir veterina rijos tarnyba (VMVT) ragina gy ventojus nevartoti neaiškios kil mės alkoholinių gėrimų.
Laipsnis: FNTT vadovaujantis pulkininkas K.Jucevičius jau gali tapti
vidaus tarnybos generolu.
Kęstučio Vanago (BFL) nuotr.
Antpečių teks palaukti Justinas Argustas j.argustas@diena.lt
Reikia premjero potvarkio
Jau pusę metų FNTT vadovaujan tis Kęstutis Jucevičius galėtų pa sidabinti vidaus tarnybos genero lo antpečiais, bet tam reikia vidaus reikalų ministro teikimo ir premje ro Andriaus Kubiliaus potvarkio. O šie to daryti neskuba. Laipsnio suteikimą FNTT vado vui numato Vidaus tarnybos sta tuto patvirtinimo įstatymas. Jame nurodoma, kad generolo laipsnis suteikiamas vidaus tarnybos pul kininko laipsnį turinčiam pareigū nui, kuris, be kitų, paskirtas vado vauti FNTT ir šias pareigas eina ne trumpiau kaip šešis mėnesius. Minėtas įstatymas nurodo, kad „vidaus tarnybos generolo laips nis gali būti suteikiamas ministro pirmininko potvarkiu vidaus reika lų ministro teikimu“. Klausimas nesvarstomas
K.Jucevičius FNTT vadovauja nuo kovo 22 d. Tad šią savaitę nuo jo vadovavimo pradžios sukaks ly giai pusė metų. Generolo antpe čiais per šešis mėnesius nuo darbo pradžios buvo padabinti K.Jucevi čiaus pirmtakai – FNTT vadovai Romualdas Boreika, vėliau Vitali jus Gailius.
Tačiau, kaip informavo vidaus reikalų ministro liberalcentristo Artūro Meliano atstovė spaudai, apie generolo antpečius K.Jucevi čiui ministerijoje kol kas nė negal vojama.
Ramunė Hazir:
Laipsniai teikiami ne privaloma tvarka su ėjus tam tikram ter minui, o atsižvelgiant į kvalifikaciją.
„Toks klausimas ministerijo je šiuo metu nesvarstomas“, – va kar nurodė ministro atstovė Ra munė Hazir. Be kita ko, ji pridūrė, kad pagal Vidaus tarnybos statutą „laipsniai teikiami ne privaloma tvarka su ėjus tam tikram terminui, o atsi žvelgiant į kvalifikaciją ir nuopel nus einant atitinkamas pareigas“. Tad K.Jucevičiui dar neapibrėžtą laiką teks tenkintis tik vidaus tar nybos pulkininko laipsniu. Galbūt šis klausimas bus iš spręstas po Seimo rinkimų, kai gruodį bus suformuota nauja Vy riausybė.
Nuomonės išsiskyrė
K.Jucevičiaus dabinti antpečiais, matyt, neskubama ir dėl to, kad jį ne itin teigiamai vertina pats premjeras A.Kubilius. Vyriausybės vadovas K.Jucevičiaus, kuris buvo vienintelis kandidatas į FNTT va dovo postą, tuomečio vidaus rei kalų ministro Raimundo Palaičio prašė neskirti. O vėliau, jau pa skyrus, piktinosi ir šį sprendimą vadino apgailėtinu ir moraliai ne teisingu. A.Kubilius nebuvo patenkintas R.Palaičio sprendimu atleisti bu vusį FNTT vadą V.Gailių bei jo pa vaduotoją Vytautą Giržadą. Abu šie buvę pareigūnai yra tarp įtariamųjų tarnybinės paslapties paskleidimu. Juodu teisiasi dėl galimybės grįžti į buvusias pareigas. Premjeras piktinosi, kad R.Pa laitis atleido du FNTT vadovus, vėliau pasipiktino ir skubiu kon kursu eiti šios institucijos direk toriaus pareigas, kurį laimėjo K.Ju cevičius. Beje, Vyriausioji tarnybinės eti kos komisija (VTEK) yra pripaži nusi, kad K.Jucevičius supainiojo viešuosius ir privačiuosius inte resus, kai pirmą dieną laikinai ei damas FNTT vadovo pareigas pa sirašė Specialiųjų tyrimų tarnybai adresuotą išvadą, kurioje įvertina mas jis pats.
Pulkininkas tapo generolu Prezidentė Dalia Grybauskaitė Lietuvos kariuomenės Jungtinio štabo viršininkui pulkininkui Vil mantui Tamošaičiui prisegė bri gados generolo antpečius ir įteikė vardinį ginklą.
Šalies vadovė per laipsnio suteiki mo ceremoniją V.Tamošaičiui pa linkėjo tvirtybės ir ryžto vykdyti kovinius įsipareigojimus. „Suteik iam as vien as aukš čiausių karinių laipsnių – briga dos generolo laipsnis – reiškia ne tik įvertinimą, bet ir atsakomy bę. Tai įsipareigojimas Lietuvos žmonėms visuomet likti ištiki mam Tėvynei ir jos laisvei. Visais savo sprendimais būti pavyzdžiu
jauniesiems kariams ir bendra žygiams. Šiandien jūs prisiimate pareigą visomis savo pastangomis ir talentu stiprinti Lietuvą ir jos gynybos galias“, – sakė D.Gry bauskaitė. Naujojo brigados generolo inau guracijos ceremonijoje preziden tūroje dalyvavo ir krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė. Rugsėjo pradžioje Prezidentė pasirašė dekretą dėl brigados ge nerolo laipsnio suteikimo Lietu vos kariuomenės Jungtinio štabo viršininkui pulkininkui V.Tamo šaičiui. Už nuopelnus stiprinant Lietuvos krašto apsaugą karinin kas apdovanotas vardiniu ginklu – kardu.
V.Tamošaitis tarnybą krašto ap saugos sistemoje pradėjo 1992 m., eidamas būrio vado pareigas. Per dvidešimtmetę tarnybą Lietuvos kariuomenėje karininkas vadova vo nuo būrio iki brigados dydžio padaliniams. Taip pat tarnavo bu vusiame Krašto apsaugos ministe rijos Gynybos štabe, kur ėjo plana vimo karininko pareigas. V.Tamošaitis yra baigęs Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo aka demiją, strateginių studijų magist ro laipsnį įgijo JAV karinių oro pa jėgų koledže, tobulinosi įvairiuose vadų ir štabo karininkų kursuose Jungtinėje Karalystėje, Šveicarijo je ir Vokietijoje. VD, BNS inf.
„Nuolat gauname pačią naujausią informaciją apie situaciją Čekijo je iš Europos Komisijos ir esame pasirengę nedelsdami imtis pačių griežčiausių rinkos ribojimo prie monių, jei kils reali grėsmė Lie tuvos vartotojų sveikatai. Be to, būtina paraginti Lietuvos gyven tojus nevartoti neaiškios kilmės alkoholinių gėrimų be ženklini mo etikečių“, – pabrėžė VMVT direktoriaus pavaduotojas Zeno nas Stanevičius. Kompetentingos Čekijos ins titucijos informavo, kad nesau gūs alkoholiniai gėrimai kitose ES šalyse legaliai išplatinti ne buvo. VMVT taip pat nurodo vykdan ti didmeninių prekybos įmonių, įvežančių alkoholinius gėrimus iš Čekijos, kontrolę ir atrinkusi stipriųjų gėrimų, pagamintų Če kijoje, mėginius jų saugai įver tinti. Be to, pabrėžiama, kad, Sveika tos apsaugos ministerijos Ekstre malių sveikatai situacijų centro Apsinuodijimų kontrolės ir in formacijos biuro duomenimis, pastaruoju metu Lietuvoje apsi
nuodijimo metanoliu atvejų ne buvo registruota. Apsinuodiję metanoliu Čekijoje 19 žmonių mirė, 29 asmenys gy domi ligoninėje. Čekijoje nukentėjusieji me tanoliu apsinuodijo vartodami neaiškios kilmės, nelegaliai pa gamintus ir mažose Ostravos provincijos parduotuvėlėse pla tintus stipriuosius alkoholinius gėrimus – degtinę ir romą. Ty rimą vykdantys Čekijos polici jos pareigūnai išsiaiškino, kad alkoholiniai gėrimai į nedideles parduotuves buvo pristatomi iš pilstyti į dideles plastikines tal pyklas, ant kurių nebuvo pateik ta jokia ženklinimo informacija, vėliau gėrimai buvo parduodami vartoti iškart arba išsinešti ma žesnėse, taip pat neženklintose, pakuotėse. Ats ižvelg iant į aps in uod ij i mų mastą, priimtas sprendimas Čekijoje laikinai uždrausti pre kyb ą visais alkoh ol in iais gėr i mais, stipresniais nei 20 proc., įskaitant ir prek yb ą alkoh o liu vieš ojo mait in im o įstaigo se. Šiuo met u Ček ijos pol ic i ja ir muit in ės adm in istrac ija vykd o nel egal aus ir pavoj in go sveikatai alkoh ol in io gėr i mo kilmės tyrimą. Nors kol kas gėrimo kilmė nenustatyta, su laikyti keli įtariami asmenys. VD, BNS inf.
Pasirengę: Lietuvos specialistai tikina galintys imtis pačių griežčiau
sių alkoholio rinkos apribojimų, jeigu jų prireiktų.
Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
Nepritaria kvotoms Lietuva ir dar aštuonios ES vals tybės pasipriešino Europos Ko misijos siūlymui nustatyti kvo tas moterims biržose kotiruoja mų įmonių valdybose.
„Nepalaikome teisiškai įparei gojančių nuostatų dėl moterų bendrovių valdybose priėmimo Europos lygmeniu“, – rašoma bendrame laiške Europos Komi sijos pirmininkui José Manueliui Barroso ir jo pavaduotojai Vivia ne Reding. Laišką, kurio kopiją gavo BNS, pasirašė Lietuvos socialinės ap saugos ir darbo ministras Dona tas Jankauskas, taip pat Bulga rijos, Čekijos, Estijos, Vengrijos, Latvijos, Maltos, Nyderlandų ir Jungtinės Karalystės vyriausybių atstovai. Europos Komisija svarsto nu statyti, kad bendrovių, kurių ak cijos kotiruojamos biržoje, mote rys turėtų sudaryti ne mažiau nei 40 proc. jų valdybų narių. Laiško autoriai pripažįsta, kad „biržinėse bendrovėse vis dar yra per mažai moterų“, tačiau pabrė
žia, kad situaciją keisti pirmiau sia reikia pačioms valstybėms na rėms. Jie teigia, kad nemažai šalių jau įgyvendino nacionalines priemo nes. „Mes pabrėžiame, kad bet kokios planuojamos priemonės šioje srityje turi būti sukurtos ir įgyvendintos nacionaliniu lygiu“, – teigiama laiške. Ministras D.Jankauskas sa kė, kad galimybė reguliuoti turė tų būti palikta kiekvienai šaliai, o ne įkelta į direktyvas. Be to, jis pabrėžė, kad Lietuvoje prie įmo nių valdymo prisideda palyginti daug moterų. „Lietuva laikosi tokios pozi cijos, kad kiekviena šalis turėtų spręsti pagal savo situaciją. O si tuacija Lietuvoje, palyginti su ki tomis šalimis, yra geresnė“, – tei gė D.Jankauskas. Eurokomisarė V.Reding pernai paragino bendroves iki šių me tų kovo įsipareigoti, kad moterys jų valdybose iki 2015 m. sudarys mažiausiai 30 proc., o iki 2020 m. – mažiausiai 40 proc. VD, BNS inf.
6
AntrADIENIS, rugsėjo 18, 2012
nuomonės
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Prošvaistės šešėlių šalyje
Kęstutis Neverauskas
N
uo 2013-ųjų Liet uvoje pradės veikt i darbo ginčų kom isijos. Valstybinės darbo inspekcijos vadovai tik ina, kad šios inst i tucijos padės efekt yv iau ir objekt yv iau spręsti problemas. Iki šiol tokie ginčai buvo sprendž iami įmo nių sudarytose vidinėse komisijose ir teis muose. Dalis žmonių, bijodami ilgų teismų, atsisak ydavo mint ies taip gint i savo inte resus. Sausį veiklą pradėsiančios komisijos turėtų Liet uvos įmon ių veiklą padar yt i skaid resnę ir sąžin ingesnę. Tik imas i, kad su mažės atvejų, kai darbuotoj ams nes u mokam i jų užd irbt i atlyg in imai, išeit inės kompensacijos ar kitaip pažeidž iamos jų teisės. Tas pats gal ios ir darbdav iams, ku rie nukentėdavo nuo nesąžiningų darbuo tojų veiksmų.
Būdas verstis, kaip įmanoma, nėra arba bent jau neturėtų būti laikomas viena iš verslo žaidimo taisyklių. Drąsu būtų teigti, kad išaugome iš noro už sid irbt i kuo daug iau išnaudodam i kit us. Versl in inkai pag rįstai turėtų būti laikom i gerbiamais asmenimis. Jie kuria darbo vie tas, skatina investicijas, galų gale kuria ša lies įvaizdį. Tačiau vis dar įprastas versl in inko kaip spek ul ianto ar afer isto įvaizd is. Kartais, matyt, ne veltui. Nes Lietuvoje vis dar ga jus mokesčių slėpimas, bandymas sutau pyt i pasinaudojant įvair iom is gal imybė mis lanksčiai mokėti atlyginimus. Toks būdas verstis, kaip įmanoma, nėra arba bent jau neturėtų būti laikomas viena iš verslo žaid imo taisykl ių. Tai ne tas sprend imas, kuris būtų sveik inamas kaip tikro lyderio kūrybiškumas. Lietuviai vis dar įpratę tikėti principu, kad niekas neveik ia, jeig u „nepatepi“. Kita ver tus, visą laiką bandome nusiplauti korup cijos dėmę nuo savo mentaliteto. Apmaudu, kad savas verslas kartais tampa ta „paskutine siena“, į kurią bandoma atsi remti. T. y. neradus kitų būdų užsidirbti pra dedamas suk ti koks nors versl iukas, o to kie veikėjai retai kada susimąsto apie tai, ką daro. Neretai tai yra „čia ir dabar“ sindro mas, kai žūtbūt reik ia pajamų, ir į veik imo būdus jau nebekreipiama dėmesio. Bet po to nereiktų stebėtis, kad tas versliukas ima ir greitai sug riūva. Tok ie pasiteisinimai, kad neva „visi vag ia“ ir „jeig u jiems gal ima, tai kodėl man ne?“ yra didelis žingsnis amoralumo link. Vers lo pagrindas yra atsakomybė visuomenei, pirm iausia – prieš savo darbuotojus. Kitu atveju greitai viskas sugrius, o kalta vėl liks valstybė.
Šou biznis už mokesčių mokėtojų pinigus Vladimiras Romanovas
Dabartinė valdžia nenori nieko keisti, o toliau sėdėti prie šėryklos ir kabinti žmonėms makaronus.
P
irmą kartą dalyvavau partijų pristaty me į naująjį Seimą. Anksčiau girdėjau ir lyg žinojau, kad valstybinis televi zijos kanalas dirba ne valstybei, o juo naudojasi kvietkauskai, miliūtės, kurie da ro šou biznį už mokesčių mokėtojų pinigus. Dabartinė valdžia nenori nieko keisti, o to liau sėdėti prie šėryklos ir kabinti žmonėms makaronus. Dėl to aš išėjau iš studijos, nesulaukęs laidos pabaigos. Dar kartą įsitikinau, kad sunku nu galėti politinę mafiją, bet įmanoma. Sulaukti, kad jų sąžinė prabils, naivu tikėtis. Šou spek taklį, kuris buvo paruoštas saviems politiniams tūzams, Rita Miliūtė vedė įžūliai ir skandino iš anksto numatytus kandidatus. Plika akimi bu vo matyti, kad vieni politikai dirbtinai supla navo ginčus su laidos vedėja ir gavo vietas stu dijos parteryje, o nepageidaujami – gale. Kiti laidos dalyviai atėjo tik iškalę lozungus ir, išskyrus juos, daugiau neturėjo ką pasa kyti. Žodžiai „Lietuva“, „tauta“, „krikščio nybė“ jų lūpose skambėjo be prasmės. Vietoj tuščių šūksnių „Lietuva“ ar ne ge riau jiems imtis kokių nors veiksmų dėl Lie tuvos? Pavyzdžiui, nusipirkti bilietų į „Žal girio“ rungtynes arba pasidomėti, kodėl Lietuvos istorija yra politistorikų iškreipta. Užuot iš tribūnos šūkavę „tauta“, jie turi suprasti, kad tautinė kultūra ir tautinė tapa tybė yra didelis ir labai pavojingas Vakarų ir ES priešas, kurį vadina rasizmu. Paskaityki te Vokietijos kultūros ministro teiginius lei dinyje „Süddeutsche Zeitung“. Jeigu jūs, Lietuvos piliečiai, negirdite manęs, paklausykite, ką rašė garsus lingvistas Theo dore’as S.Thurstonas laikraštyje „The New York Times“: „Šiandien pasaulis būtų daug
Vaidoto Grigo nuotr.
turtingesnis kultūros atžvilgiu, jei Lietuva bū tų nepriklausoma, nes lietuvių tauta atstovau ja ne tik arijų prokalbės civilizacijai ir kultūrai, bet taip pat turi didžiausią brangenybę pasau lyje – savo senovinę gražią kalbą.“ Taigi reikėjo galvoti apie tautą, kai tie patys politikai balsavo už įstojimą į ES. Aš siūlau Lietuvos žmonių partijai iškel ti klausimą, kaip mūsų šaliai išstoti iš ES ir grąžinti tikrą nepriklausomybę. Lietuvos auksinė vieta – neutralitetas. Nepavargs tu primindamas patriotams: turėdami pui kią geografinę padėtį tarp galingos bei išteklių gausios Rusijos ir juos nepasotinamai nau
dojančių kitų Europos šalių, neišnaudojame šio pranašumo. Be to, turime Klaipėdos uos tą, kuris jungia mus su visu pasauliu. Tie, kurie iš politikos tribūnos šūkauja už krikščionybę, turi suprasti, kad jie kenkia krikščionybei, nes, prisidengdami religija, iš jos daro politinę priemonę velnio rankose. Jeigu mes gerbiame ir mylime Lietuvą, reikia gerbti ir mylėti jos piliečius. Religija – kiek vieno žmogaus asmeninis reikalas ir nereikia iš jos daryti politinės apgaulės. Politinė reklama bus apmokėta iš Lietuvos žmonių partijos rinkimų sąskaitos. Užs.7145020
Atgarsiai „Vilniaus diena“ informavo, kad šiemet žlugo jau ketvirta iniciaty va surengti referendumą – šįkart dėl pačios referendumo procedū ros supaprastinimo (siekta nusta tyti, kad referendumui inicijuoti reikia surinkti ne 300 tūkst., bet 100 tūkst. piliečių parašų), taip pat dėl galimybės piliečiams re ferendumu paleisti Seimą.
Šįkart referendumo iniciatoriai su rinko mažiau kaip 50 tūkst. parašų – tik šeštadalį viso reikiamo skaičiaus. Komentuodami šią ži nią daugelis interneto portalo diena.lt skaitytojų piktinosi, kad Lietuvoje taip aukštai iškelta refe rendumo surengimo kartelė. Esą smarkiai sumažėjus gyventojų skaičiui jau nebeįmanoma arba labai sunku surinkti 300 tūkst. parašų referendumui inicijuoti.
P.Morkūnas Viskas gerai, nes jeig u sumaž intų būtinų referendumui parašų skai čių, vis ok ie marg in al ai pradėtų keist i Konst it uc iją kaip kok iam nors pageidav imų koncerte.
Goda Referendumo įstat ymo rengėjai pasir ūpino, kad piliečių iniciatyva reng iam i referendumai neįvyktų. Įvyksta tik tie, kuriais suinteresuo ti valdant ieji, pav yzdž iui, referen dumas dėl stojimo į ES. Visuomeni ninkai neturi lėšų, negali pasamdy ti žmon ių, kur ie atl iktų milž in išką parašų rink imo darbą. Reikal ingų sur inkt i parašų skaičius nerealus. Užtektų 50 tūkst. Reik al av imas turėt i asmenybę pat virt inantį do kumentą taip pat sukelia keblumų. Valdž ioje esantys visok iais būdais niekina referendumų svarbą. Vald
žiai referendumų nereik ia, nes jie nor i dar yt i ką nor i, kaip nor i ir ka da nori. Piliečių balsas jai neįdomus ir kiša pagalius jiems į ratus.
Pinokis 300 tūkst. parašų yra labai daug ir Lie tuvos sąlygomis gal net absurdiškas skaičius. Bet iš esmės tai yra gerai, nes neatsiranda įvairių iniciatorių, kurie „balamutintų“ piliečiams protus. Ge rai, kad nemažina reikalingų parašų skaičiaus. Nes tada kiekvienas kvai lys vis organizuotų referendumus vi sokiausiais klausimais. Matyt, jau atsi kando tie vadinamieji referendumų iniciatoriai, todėl pabus ramu bent metus kitus be referendumų.
Bronius Tikriausiai jau nebeturim 3 mln. gy ventojų, todėl beveik neįmanoma, kad pasirašytų kas dešimtas, įskai
tant naujagimius, ligonius, kalinius ir t. t. Nesurinkus parašų šio įstaty mo pakeist i taip pat neį manoma. Vad inasi, mes Liet uvoje net ur im konstitucinės teisės rengti referen dumą. O tai reiškia, kad piliečiai ne turi jokių teisių.
Internautas Nemoka jie rinkti parašų. Nemoka tinkamai organizuoti darbo. Nori be agitacijos ir pastangų tai padaryti. O tai yra didelis darbas, reikalaujantis viską suplanuoti, informuoti žmo nes, kad jie aktyviai dalyvautų.
Koma Tok ia yra Liet uvos visuomenės būsena – abejingumas viskam, kas supa, abejingumas pilietinei visuo menei, politikai, iššūkiams, kovai už savo teises. Ir nėra ko džiaugtis to kiu ligoniu. Liūdna.
Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone. karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt „Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Diena Media News“ L.e.p. vyriausiasis redaktorius Alvydas Staniulis
„Vilniaus dienos“ VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386 „VILNIAUS DIENOS“ VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJAI: Stasys Gudavičius – 219 1371 Ignas Jačauskas – 219 1372 MIESTAS: Rūta Grigolytė – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391
LIETUVA: Justinas Argustas – 219 1381 EKONOMIKA: Jolita Mažeikienė (redaktorė) – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387 SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Mantas Stankevičius – 219 1383
Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 5500.
767
ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Margarita Vorobjovaitė – 219 1384
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3655, 261 3659, 261 3654, 261 3000, 261 9655, 279 1370 faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS: 261 3653 PRENUMERATOS SKYRIUS: 261 1688 PLATINIMO TARNYBA: 261 1688
7
AntrADIENIS, rugsėjo 18, 2012
lietuva diena.lt/naujienos/lietuva
Ministerija nepatenkinta Vyriausybės pozicija Vyriausybė nepritarė siūlymui sukurti bendrą kompensuojamųjų vaistų nuolaidų kortelę socialiai paž eidž iam iems gyv ent oj ams. Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovai pareiškė dėl to ap gailestaujantys.
Ministerija siūlė Valstybinei li gonių kasai (VLK) suteikti tei sę priimti bei administruoti įmo nių lėšas, kurios būtų naudojamos kai kurių socialinių grupių žmonių priemokoms už kompensuojamuo sius vaistus. Įstatymo pakeitimo projekte tei giama, kad senoji sistema, kai vais tų gamintojai nuolaidas taikydavo pagal sutartis su vaistinėmis, bu vo ydinga, nes nukentėjo mažes nių miestų, kuriuose nėra didelių tinklų vaistinių, gyventojai. „Pa vadinčiau, kad tai gana gudrus farmacininkų planas, įdėjus ke letą milijonų, pasiimti dar daugiau milijonų iš mokesčių mokėtojų per kompensuojamųjų vaistų išmo kas“, – vakar po Vyriausybės pa sitarimo sakė teisingumo minist ras Remigijus Šimašius. Pasak jo, taikant siūlomą nuo laidų sistemą, padidėtų vaistų par davimas ir farmacijos bendrovės gautų daugiau išmokų iš biudžeto: „Yra privačios kortelės, tad jeigu kas nors nori tai daryti, tegu daro, bet nereikėtų į marketingą įtrauk ti valstybės.“ Sveikatos apsaugos viceministrė Janina Kumpienė sakė, kad šiuo metu tik viena didmeninė vais tų prekybos įmonė turi nuolaidų korteles socialiai remtiniems as menims, todėl kainos skirtingose vaistinėse skiriasi.
Idėja: bendrą kompensuojamųjų vaistų nuolaidų kortelę pasiūlė patys
vaistų tiekėjai.
SAM pranešime teigiama, kad bendros nuolaidų kortelės idėją iškėlė patys vaistų tiekėjai. Jie tei gia, kad viena kortelė sumažintų administravo išlaidas. Ministerija taip pat tvirtina, kad kortelės idė jos atsisakymas neleis gyventojams už medikamentus mokėti mažiau. „Galima tik apgailestauti, kad Vyriausybei pritrūko išminties ir supratimo, kad būtų įteisintos pa pildomos nuolaidos vaistams la biausiai pažeidžiamiems šalies gyventojams: pensininkams ir ne įgaliesiems. Šiuo atveju Ministrų kabinete socialinės paramos idėjas įveikė pragmatinė laisvosios rinkos politika“, – teigė SAM vadovo pa tarėjas Martynas Marcinkevičius. Projekte numatyta, kad tikslinės paskirties lėšos nebūtų laikomos
„Shutterstock“ nuotr.
VLK biudžeto pajamomis, jos bū tų naudojamos tik vaistų priemo koms. „Tai būtų savanoriškos įmokos, suformuotas atskiras fondas, ku ris nesusimaišytų su privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis ir būtų naudojamos tik vaistų nuo laidoms“, – sakė J.Kumpienė. Sveikatos apsaugos ministras, nustatydamas gyventojų grupes, atsižvelgtų į jų ligas ar sveikatos sutrikimus, jis taip pat nustatytų priemokos dydį. VLK duomenimis, pernai vais tams ir medicinos priemonėms kompensuoti skirta 621 mln. litų, iš jų 148,6 mln. litų – priemokų suma vaistams, o šiemet kompensacijoms numatoma skirti 637 mln. litų.
Lietuvos pramonininkų konfede racijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis (nuotr.) vakar pareiškė, kad valdžia turi siekti ne tik stabilios mokesčių sistemos, bet ir viešojo administravimo pertvarkos. „Svarbu suprasti, kad vals tybės konkurencingumas turi bū ti pagrindinė valdžios siekiamybė. Vienas svarbiausių dalykų yra vis priminti mokesčių sistemos stabi lumą. Pastarosios mūsų mokesčių sistemos reformos, kai ši sistema buvo per naktį išbalansuota, pa darinius jutome turbūt visi. Todėl šiandien verslo bendruomenė pasi sako už stabilumą. Tai vienas svar biausių teiginių. Kitas – mokesčių paprastumas“, – kalbėjo jis. „Kitas dalykas – energetika. Mes nemanome, kad pasirinktas būdas yra geriausias, ir siūlysime alterna tyvų“, – pridūrė R.Dargis. Tačiau tai, kokios yra LPK siū lomos energetikos reformos, vakar pristatytoje pramonininkų progra moje konkrečiai neįvardijama.
„Tik nuo LPK efektyvumo pri klauso, kiek tų klausimų bus išspręsta. Kitą ketverių metų lai kotarpį įsivaizduojame kitokį – mes patys turime tapti aktyves ni“, – kalbėjo R.Dargis. Anot LPK vadovo, viena didžiau sių Lietuvos problemų yra emig racija. Ją R.Dargis siūlo spręsti vi liojant protus iš Rytų: Baltarusijos, Ukrainos, Kazachstano. „Kalbėdami apie Lietuvos ateitį turime paminėti emigraciją. Ji yra labai skaudžiai palietusi Lietuvą, nors ir nėra vien Lietuvos proble ma. Iš esmės emigracija yra vi so pokomunistinio pasaulio, visos tos erdvės problema ir yra valsty bių, kurias emigracija yra palietu si dar daugiau. Pirmiausia tai yra Bulgarija ir Rumunija“, – dėstė R.Dargis. „Šiandien valstybės augimas tie siogiai priklauso nuo žmonių, kurie toje valstybėje dirbs. Į Lietuvą ga lėtų būti pritraukiama darbuotojų iš šalių kaimyninių. Nereikia to bi joti, nes yra puikiai dirbančių, ge rų, protingų žmonių tiek Ukraino je, tiek Baltarusijoje, tiek Rusijoje, tiek Kazachstane. O kodėl ne? Jie sėkmingai pritraukiami šiandien
PRENUMERATA 2012 M.
KETVIRČIUI –
48
LT
VD, BNS inf.
Reikalauja mokesčių sistemos stabilumo Artėjant Seimo rinkimams pramo nininkai paragino Lietuvos politi nes partijas siekti stabilesnės mo kesčių aplinkos.
BŪTI VILNIAUS DALIMI
Prenumeruoti galite: „Vilniaus dienos“ redakcijoje Labdarių g. 8, internetu www.diena.lt/dienraštis. Informacija tel. (8 5) 261 1688, 8 686 52 400, el. p. prenumerata@vilniausdiena.lt
www.vilniausdiena.lt
Vytauto Petriko nuotr.
Vokietijoje, Prancūzijoje, Ispani joje, Didžiojoje Britanijoje. Reikia spėti į tą traukinį“, – pridūrė LPK prezidentas. LPK politinėms partijoms pa rengė pasiūlymus, kaip gerinti vers lo aplinką Lietuvoje. Jose numatyta 12 pasiūlymų verslo aplinkos, vie šojo administravimo, užsienio po litikos, darbo rinkos, energetikos, transporto ir logistikos, darnios plėtros ir statybos, turizmo, kūry binių industrijų ir imigracijos poli tikos, kitoms sritims gerinti. VD, BNS inf.
8
AntrADIENIS, rugsėjo 18, 2012
ekonomika
OMX Vilnius diena.lt/naujienos/ekonomika
€
Valiutų kursai
Šiandien Valiuta
kiekis Santykis
Baltarusijos rublis 10 000 3,1329 DB svaras sterlingų 1 4,2695 JAV doleris 1 2,6316 Kanados doleris 1 2,7099 Latvijos latas 1 4,9597 Lenkijos zlotas 10 8,4762 Norvegijos krona 10 4,6215 Rusijos rublis 100 8,5972 Šveicarijos frankas 1 2,8411
+0,01 %
–0,3182 % –0,4245 % –0,5555 % –1,1058 % +0,0060 % –0,4171 % –0,7261 % +0,2250 % +0,0387 %
Vakar Tinklas
A 95
Dyzelinas
Dujos
„Statoil“
5,15
4,79
2,47
„Kvistija“
5,10
4,74
2,45
„Vakoil“
5,14
4,78
2,49
„Brent“ nafta
–0,01 %
Nelaimingi atsitikimai, kurių patiria vyrai ir moterys, skiriasi, kaip rodo draudimo bendrovės „If“ patirtis. Specialistai paste bi, kad mūsų šalyje vyrams būdinga trau ma yra kirviu nukirsti rankų pirštai, o mo terims – nusiplikymas karštu vandeniu. Nors traumos gana dažnos, vis dar ne populiaru draustis nuo nelaimingų atsi tikimų, dažniau rūpinamasi materialinio turto saugumu.
Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
–0,87 %
OMX Tallinn
Neskuba draustis
Degalų kainos pokytis
OMX Riga
99,11 dol. už 1 brl. 116,52 dol. už 1 brl.
5,1
mlrd. litų
ikimokestinio pelno per pirmą pusmetį uždirbo Lietuvos įmonės.
Jaukas – paskola, laimikis – duomenys Skelbimų portaluose apstu „geradarių“, siūlančių suteikti milžiniškas paskolas. Tačiau susigundžiusių tariamai patraukliomis skolinimo sąlygomis arba nėra, arba jie, įkliuvę į sukčių spąstus, tyli. Lina Mrazauskaitė
l.mrazauskaite@diena.lt
nimą. „Tokia tvarka“, – patikino jis ir dar kartą paragino atsiųsti as mens tapatybės kortelės kopiją.
Gausu užsienio skelbimų
Skelbimų portaluose netrūksta pa siūlymų pinigų stokojantiems ir jų pasiskolinti šalies kredito įstaigo se negalintiems gyventojams bei verslininkams. Dauguma siūlan čių paskolas jas žada suteikti sku biai ir palankiomis sąlygomis, be to, bet kurioje Lietuvos ar net pa saulio vietoje. Dalis skelbimų parašyti laužy ta lietuvių kalba, – matyti, kad jie verstiniai, – ir žada paskolas net iki 120 mln. eurų. Lietuviški skelbi mai iš pažiūros atrodo patikimesni, nes dalis fizinių kreditorių naudo ja saugiklius: iš klientų pageidauja turėti užstatą – nekilnojamojo tur to, automobilį ar vertingą daiktą – arba paskolą suteikia pas notarą išskirtinai grynaisiais pinigais. Skelbimuose kartais pabrėžiama: jei bankas atsisakė suteikti paskolą, būtent jie išties pagalbos ranką. Ir apie kreditingumo reikalavimus nė neužsimena. Norėdami patikrinti didžiausią įtarimą keliančius užsienio skel bimus, kreipėmės pagal vieną jų. Ir paprašėme suteikti gana kuklią, 6 tūkst. svarų sterlingų (apie 25,6 tūkst. litų), paskolą. Prašo tik tapatybės kopijų
Netrukus sulaukėme atsakymo. Laiške prisistatęs Archie Ashtonu sunkiai suprantama lietuvių kalba pasiteiravo, kam paskola bus nau dojama. Taip pat jis iškart nurodė, kad, norėdami gauti paskolą, turė tume atsiųsti savo tapatybės kor telės kopiją. Apie kreditingumo reikalavimus jis neužsiminė nė žodžiu. Laiško pabaigoje pridūrė, kad bendrovė turi Jungtinės Karalystės finansų rinkų reguliavimo institu cijos leidimą veikti ir dirba vado vaudamasi ES direktyva. Tačiau nepateikė įmonės tinklalapio ad reso ar kitų kontaktinių duomenų, kuriuose būtų matyti įmonės rek vizitai ar kita informacija. Galiausiai pasiteiravome, kaip greitai gausime paskolą ir koks yra bendrovės sąskaitos numeris. Ta čiau A.Ashtonas atsakė, kad jis sąskaitos numerio nurodyti dabar negali. Esą jį sužinosime tik tuo met, kai užpildysime paskolos pa raiškos formą ir gausime patvirti
Surenka pinigus ir dingsta
Užsienio bendrovių skelbimai, ku riuose siūloma suteikti paskolas, yra viena iš internete plačiai papli tusių ir Lietuvą vis dažniau pasie kiančių sukčiavimo schemų, kaip patikino bendrovės Finansų val dymo sprendimų centro valdybos narys Linas Lekavičius. Anot jo, šios sukčiavimo sche mos principas paprastas: interne tiniuose skelbimuose, komenta ruose, diskusijų puslapių žinutėse ar tiesiogiai e. paštu gyventojams siūloma suteikti paskolas be jokių užtikrinimo priemonių, neatsiž velgiant į paskolos gavėjo pajamas ir kredito istoriją. Be to, pasiūlo mos neįtikimai geros paskolos sąlygos, pavyzdžiui, su 2–3 proc. metinėmis palūkanomis.
Renata Babkauskaitė:
Vartojimo kredito davėjai gali būti tik juridiniai, bet ne fiziniai asmenys. „Susidomėjęs asmuo atrašo to kiai bendrovei, kuri dažniausiai iš tikrųjų tėra kur nors Nigerijo je prie kompiuterio sėdintis vietos gyventojas, ir gauna prašymą pa teikti išsamią informaciją apie sa ve – užpildyti anketą ar pan. Kai susidomėjęs asmuo tai padaro, po kelių valandų gauna atsakymą iš tokios bendrovės, kad kreditas jam suteiktas ir bus išmokėtas, kai kredito gavėjas susimokės įtarti nai didelį paskolos išdavimo arba tapatybės patvirtinimo mokestį“, – sakė L.Lekavičius. Jis taip pat pabrėžė, kad dažniausiai pinigus prašoma pervesti ne per banką, o grynųjų pinigų perlaidos būdu. Gavusi pinigus, kaip toliau pa sakojo L.Lekavičius, tokia bend rovė dingsta su visais patiklaus asmens duomenimis. Jie vėliau gali būti parduoti įvairioms nu sikalstamoms grupuotėms, vyk dančioms įvairius nusikaltimus e. erdvėje, tai yra vadinamoji ta patybės vagystė.
Siūlo pavieniai asmenys
Tačiau nelegalių kredito davė jų ieškoti toli Nigerijoje nebūtina. Nors fiziniai asmenys neturi teisės teikti vartojimo kreditus, interne te esama lietuviškų skelbimų, ku riuose tai padaryti siūlo tik vardu prisistatantys asmenys – tikrai ne kredito įstaigos. Lietuvos banko (LB) Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų prie žiūros skyriaus viršininkė Rena ta Babkauskaitė sakė, kad licenci jas finansų rinkos dalyviams teikti finansines paslaugas išduoda LB. O sudaromas sutartis, pagal kurias suteikiamas kreditas fiziniams as menims, reglamentuoja Vartojimo kredito įstatymas. Jis ir numato, kad vartojimo kredito davėjai gali būti tik juridiniai, bet ne fiziniai asmenys. „Vartojimo kredito įstatymas aiškiai nurodo, kad teisės verstis vartojimo kreditų teikimo veik la fiziniai asmenys neturi. Be abe jo, vieną ar kitą kartą paskolinti pinigų draugui šis įstatymas ne draudžia. Tačiau teikti vartojimo kreditus verslo tikslais, t. y. turint aiškų ekonominį interesą bei tei kiant paskolas reguliariai, gali tik juridiniai asmenys, įrašyti į Viešą jį vartojimo kredito davėjų sąrašą“, – sakė L.Lekavičius. Nepaisydamas minėto apribo jimo fizinis asmuo gali užsitraukti net baudžiamąją atsakomybę. To kių bylų iki šiol Lietuvoje nėra buvę, tačiau, anot jo, tikėtina, kad šio je srityje sparčiai daugėjant sukčių jais prokuratūra gali susidomėti.
Spąstai: internetiniuose skelbimuose suteikti paskolas siūlo ne tik lie
tuviai, bet ir neaiškiomis užsienio įmonėmis besidangstantys asmenys.
Komentaras
Linas Lekavičius Skundų nesulaukė
Kol kas nei užsienio, nei fizinių as menų tokio pobūdžio skelbimų prie žiūros niekas nevykdo. LB sako, kad tirti neteisėta veikla užsiimančius asmenis yra ne jų kompetencija. O teritoriniai Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų skyriai sakė pareiškimų dėl apgaulės suteikiant paskolas per internetinius skelbi mus nesulaukę ir apie specialią jų priežiūrą taip pat nešneka. „Mūsų skyrius per 2011–2012 m. tyrė dvi tokio pobūdžio bylas ir abi nutrauktos nesant nusikal timo sudėties“, – sakė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo biuro Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus viršininkas To mas Balčius.
„Shutterstock“ nuotr.
UAB Finansų valdymo sprend imų centro valdybos nar ys
S
udarant paskolos sutartį daž niausiai labiau riz ikuoja kre ditorius, o ne kredito gavėjas. Tačiau galimi ir tokie atvejai, kai, pasinaudodamas kred ito gavė jo než inojimu ar neatidumu, kredito rius įperša pasirašyti paskolos sutartį, kur ioje įrašytos milž in iškos baudos už kiekvieną smulkiausią pažeidimą, įvairūs paslėpti mokesčiai ar kitos itin nepalankios sąlygos. Dėl šios priežas ties prieš imdami paskolą gyventojai turėtų būti itin atidūs ir bent jau ge rai perskaityti paskolos sutartį. Ypač tai turėtų padar yt i verslo subjektai, nes jiems, kitaip nei vartotojams, ne taikoma plati apsauga nuo įvairių ne sąžiningų sutarčių sąlygų, dangstan tis nežinojimu.
Bet kur iuo atvej u, jeig u vėluoj ant grąžint i pas kolą arb a jos nep av y kus grąžint i po galut in io term in o sul auk iam a gras in amų skambuč ių, e. laiškų ar net viz itų, pat art in a ne dels iant kreipt is į teisės aug os inst i tuc ij as. Apsisaugot i nuo neva užsien io kred i to bendrov ių pirm iaus ia gal ima kri tišk ai ir blaiv iu prot u vert in ant rek lamas, kur ios jau iš pirmo žvilgsn io skamb a įtart in ai. Pav yzdž iui, jok ia save gerbiant i kred ito įstaiga, tur int i gal imybę suteikt i kred itą net iki 120 mln. eurų, ner iz ik uos savo reput ac i ja ir nesireklamuos skelbimuose, tuo labiau į liet uv ių kalbą su daug yb e klaidų per „Google Transl ate“ išvers tu tekst u. Be to, įtart inos turėtų būti ir itin pal ank ios kred ito sąlygos: kai nepraš oma užst ato, nereik ia įrodyt i pajamų, net ikr inama kred ito istor ija, o palūkanos siūlomos itin mažos. To kioms bendrovėms, kur ios sukel ia bent menk iaus ią įtar imą, pat art in a nes ių sti jok ių asmens duomenų. O tai padar ius iam gyventojui jok iu bū du nepatart ina jai iš anksto, dar nega vus pin igų, mokėt i jok io „paskolos iš dav imo mokesč io“ ar pan.
9
AntrADIENIS, rugsėjo 18, 2012
sveikata sveikata.diena.lt
S.Meilučio patirtis Didžiojoje Britanijoje
Infekuotieji žmogaus imu nodeficito viru su (ŽIV) skundžiasi esantys diskriminuo jami tarp me dikų. Šiuos pa cientus vieni jančios organi zacijos vado vas apgailes tauja, kad tai tikrai ne pavie niai atvejai.
Darius Sėlenis
d.selenis@diena.lt
Ten nėra linksmų istorijų. Vis dėl to Didžiojoje Britanijoje, Plimu to smegenų traumų reabilitaci jos centre dirbantis, olimpinės čempionės Rūtos Meilutytės tė vas Saulius tikina, kad net ir labai sunkias traumas patyrę žmonės trykšta optimizmu, vertina kiek vieną gyvenimo akimirką ir pasi žymi humoro jausmu. Po smegenų traumų
Baimė: nors Lietuvoje kasmet organizuojama nemažai renginių, skirtų ŽIV, ta
čiau ši liga iki šiol išlieka baubu ir tarp kai kurių medikų. Gedimino Bartuškos nuotr.
Kliūtis gydyti – ŽIV diagnozė Sandra Lukošiūtė s.lukosiute@diena.lt
Sudomino socialinis draustumas
51 metų vyras neslepia savo praei ties – per 20 metų praleido kalėji muose, vartojo narkotikus, o prieš dešimtmetį sužinojo užsikrėtęs ŽIV. Ant kojos atsivėrus ilgai negyjan čiai ir toliau plintančiai trofinei opai vyras pirmiausia kreipėsi į sveika tos priežiūros centrą. Pacientą ap žiūrėjęs chirurgas, sužinojęs apie ŽIV, pasiūlė kreiptis į odos ligų specialistą kitoje gydymo įstaigoje. Vyras nuvažiavo į Odos ir vene rinių ligų polikliniką. Apžiūrėjusi gydytoja nusprendė, kad pacientą reikėtų guldyti į ligoninę. Ji pasi džiaugė, kad šiuo metu kaip tik yra laisvų vietų. Tačiau pradėjus aiškintis situaciją dėl socialinio draustumo, gydytojos elgesys pasikeitė. Ji iš pradžių ne suprato, kodėl niekur nedirbantis ir darbo biržoje neregistruotas vyras gydomas už valstybės lėšas. Sužinojusi, kokiu virusu už sikrėtęs pacientas, gydytoja ne tikėtai pakeitė nuomonę dėl ligo ninės. Vyras teigė taip ir nesulaukęs pagalbos bei vaistų beveik pusmetį negyjančiai kojai gydyti. Pagalbos infekuotasis sulaukė tik tuomet, kai kreipėsi į Klaipėdos universi tetinės ligoninės AIDS centrą. Pasijuto trečiarūšis
Vyriškis ne pirmą kartą susidūrė su neigiamu medikų požiūriu dėl sa vo diagnozės. Kiek anksčiau pa kliuvęs į ligoninę dėl traumos, jis gana greitai buvo iš ten išleistas. Mat prieš apžiūrą pacientas gydy toją įspėjo užsimauti pirštines, kad šis neužsikrėstų. „Infekuotieji bi jo situacijų, kai jų kratosi medikai. Tuomet tampi ne tik antrarūšiu, bet jau trečiarūšiu žmogumi“, – pasa kojo vyras. Pacientas piktinosi, kad medikai diskriminuoja užsikrėtusiuosius ŽIV. Toks jų elgesys verčia slėpti savo diagnozę.
Šis vyras ne vienintelis infekuo tasis ŽIV, kuris skundžiasi dėl ne gatyvaus medikų elgesio, sužinojus diagnozę. Tokie pacientai jaučiasi pažeminti ir tuomet, kai išgirdę žodį apie ŽIV, gydytojai užsimauna net dvejas pirštines. Patekti į tokią situaciją dažnai tenka odontologų pacientams.
Pacientas piktinosi, kad medikai diskri minuoja užsikrėtu sius ŽIV. Toks jų el gesys verčia slėpti savo diagnozę. ŽIV – gretutinė liga
Gydytoja Žavinta Kančauskienė paaiškino, kad infekuoti ŽIV, kaip ir visi kiti šalies piliečiai, turi tei sę gauti visas sveikatos priežiūros paslaugas, taip pat antrinio lygio, bet kurioje pasirinktoje gydymo įstaigoje. Gydytoja patikslino, kad susirgęs žmogus turėtų kreiptis į specialistą pagal savo diagnozę, o ŽIV tėra gretutinė liga. Tai toks pat lėtinė liga, kaip ir kitos. „Liūdna, jei vien dėl ŽIV gydytojai atsisako gy dyti. Taip neturėtų būti“, – apgai lestavo ji. Ž.Kančauskienė prisiminė, jog prieš 10–15 metų pasitaikydavo situacijų, kai dėl gydytojų patir ties stokos ir nežinojimo infekuoti ŽIV susidurdavo su priešiškumu. Gydytoja patikino, kad jų ligoninė je infekuotieji neignoruojami. Kaip pavyzdį ji paminėjo neseniai dėl lūžių bei traumų gydytą pacientą, užsikrėtusį ŽIV. Vertina kaip nekompetenciją
Medikų diskriminaciją patiriantys infekuoti ŽIV sako, kad toks gydy tojų elgesys juos skatina nuslėpti diagnozę. Tačiau Ž.Kančauskienė įspėjo, kad to daryti nereikėtų, nes infe
kuotiesiems kai kurios ligos gy domos šiek tiek kitaip. Tad nu slėpus informaciją apie ŽIV galėtų nukentėti pats pacientas. Be to, negavęs norimo gydymo efekto gydytojas vis tiek išsiaiš kintų tikrąją priežastį. Pacientas tik prarastų laiko, kuris sveikatos būklei kartais būna labai svarbus. Gydytoja paaiškino, kad medikai apsisaugojimo priemones, teikdami sveikatos priežiūros paslau gas, naudoja tam, kad apsisaugotų nuo bet kurios per kraują plintan čios infekcijos, ŽIV čia ne išimtis. „ŽIV nėra kuo nors išskirtinė liga. Ji plinta tik tuomet, jei būna kon taktas su krauju. Medikams, ži noma, kyla rizika užsikrėsti, bet šiaip ši liga vertinama kaip nepa vojinga“, – paaiškino Ž.Kančaus kienė. Situaciją, kai medikas prieš dar bą su infekuotu ŽIV užsimauna dvejas pirštines, Ž.Kančauskienė vertina kaip jo nekompetenciją.
Komentaras Jurgis Andriuška
Asociacijos „Pozityvus gyvenimas“ vadovas
D
eja, ne taip retai pasitaiko atvejų, kai infek uot i ŽIV sus idur ia su diskr im ina cija gydymo įstaigoje. Ap maudu, nes juk pacientas pas gydy toją atein a tikėd am as is pag alb os. Gydytojai privalėtų laik yt is Hipokra to priesaikos. Pats trejus metus Vilniu je nesėkmingai ieškojau stomatologo pagalbos. Jis atsisakydavo padėti vien išgirdęs ŽIV diagnozę. Gerai, kad paga liau sut ikau profesionalą. Med ikams trūksta kval ifi kacijos, jeig u jie baim i nasi infekuotojo ŽIV. Bet juk gydytojai taip pat rizikuoja užsikrėsti ir hepati tu. Atrodo, tiek daug yra informacijos apie ŽIV, bet med ikams vis tiek su veik ia žmog iškas is veiksnys. Než i nojimas sėja baimę. Tad kitais metais uostamiesčio medikams planuojame organizuoti paskaitas, ir suteikti dau giau informacijos apie ŽIV.
Nuo namų iki savo darbovietės – senojoje Plimuto miesto daly je, labai gražioje vietoje prie par ko įsikūrusio Smegenų traumų reabilitacijos centro – S.Meilutis dažniausiai eina pėsčiomis ir užt runka pusvalandį. Asistento pareigas einantis vy ras čia dar tik nuo pavasario. Sau lius dirba tarptautinėje brigadoje: joje yra ne tik britų, bet ir aust ras, lenkas, portugalė, slovakė, net zimbabvietis. „Reabilitacijos centro pacientai – žmonės, patyrę įvairių smegenų pažeidimų. Ligonių skaičius kin ta, tačiau dažniausiai dviejų aukš tų pastate gydosi 25–30 žmonių, – pasakoja S.Meilutis. – Traumų padariniai labai įvairūs. Kai kurie ligoniai sunkiai vaikšto, kai kurie nekalba, be kitų pagalbos beveik nieko negali. Kiti lengvai bend rauja, vaikšto į parduotuves. Kai kurie čia trumpam, kai kurie – dešimt metų. Būna ir tokių, ku rie sparčiai sveiksta, beveik ne kalbėję išmoksta tai iš naujo.“ S.Meilučio darbas labai įvai rus: pacientus palydėti iki pre kybos centro, padėti apsireng ti, pavalgyti, atsisėsti į neįgaliųjų vežimėlį. Bendrauti, prižiūrėti, stebėti žaidžiančius stalo žaidi mus. „Jie mėgsta žaisti domino, žodžių dėlionę, spręsti kryžia žodžius“, – populiariausius žai dimus vardija S.Meilutis.
darbuotojas sulauktų pastabos, o po antrokarto – griežtų sankcijų. Visų besigydančių gyvenimo istorijos nelinksmos. Tik vienas pacientas atvirai juokiasi iš savo istorijos, kai insultą patyrė per intymią situaciją. Nuo narkotikų iki muštynių
„Vienas centro pacientas pate ko čia, nes jo smegenys pažeis tos narkotikų, – dar jauno, apie 30 metų vyro istoriją pasako ja S.Meilutis. – Jo kalba sutriku si, bet vyras viską suvokia ir labai apgailestauja, kad pradėjo varto ti narkotikus, o į medikus kreipėsi per vėlai. Šis vyras kalba nerišliai, bet turi puikų humoro jausmą.“ Plimuto reabilitacijos centre yra ir vienas lietuvis. Neaiškio mis aplinkybėmis sunkią traumą patyręs S.Meilučio tėvynainis labai džiaugiasi, kad gali girdėti gimtąją kalbą. „Jaunas, tvarkin gas ir doras vyras kalbėti negali, bet rašo, skaito, važinėja elektri niais ratukais, – sako S.Meilutis ir šyptelėja: – Beje, jo kalbos ar senale liko keli rusiški keiksma žodžiai.“ Sveiki žmonės dažnai mano, kad neįgalieji – pikti ir dėl savo nelaimių dažnai kaltina aplinkinį pasaulį. Ar tai jaučiasi Plimu to smegenų traumų reabilitacijos centre? „Oi, ne ne, – kategoriškai paneigia S.Meilutis. – Yra viena asmenybė, kuri nuodija kitiems gyvenimą. Bet tai – asmeninės savybės. Dauguma pacientų labai pozityvūs, draugiški, komunika bilūs, turi puikų humoro jausmą, moka džiaugtis kiekviena gyveni mo diena ir akimirka.“
Palatoje – kaip viešbutyje
Reabilitacijos centre atmosfe ra labai šeimyniška. Ligoniai gy vena atskiruose, į viešbučio nu merius panašiuose kambariuose. Juose yra kompiuteris, vaizdo ir garso aparatūra, greta – maža virtuvėlė su šaldytuvu, virykle, mikrobangų krosnele. Be abejo, ir vonia, tualetas. Pageidaujantys užsisako laikraščių, žurnalų, kny gų. „Keli žmonės negali vaikščio ti, be kitų pagalbos net neatsis toja, bet jie visi, net nemokantys kalbėti, yra sąmoningi“, – S.Mei lutis džiaugiasi, kad ligoniai, kiek leidžia jų sveikatos būklė, gyvena visavertį gyvenimą. Kai kurie maistą gaminasi patys, kiti valgo virtuvėlėje, kurios šefas – austras. „Jo gaminamas mais tas puikus, ne britiškas, – šyptelė ja Saulius. – Ir ligoniai, ir darbuo tojai labai mėgsta jo pagamintą austrišką pjausnį, desertus.“ Ligonis yra viskas
Taisyklės reabilitacijos centre? Griežtos. Paciento negalima drau giškai apkabinti, su juo bendrau ti asmeniškai, patapšnoti per petį priešingos lyties asmeniui. Už tai
Plimutas: Anglijoje S.Meilutis
dirba Smegenų traumų reabili tacijos centre.
Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.
10
antradienis, rugsėjo 18, 2012
sportas
Krepšinio Supertaurė – „Žalgiriui“ Pirmąją Lietuvos krepšinio Super taurę iškovojo Kau no „Žalgiris“, dvie jų rungtynių ma če privertęs kapi tuliuoti savo prin cipinį konkurentą Vilniaus „Lietuvos rytą“: rugsėjo 5-ąją savo aikštėje šalies čempionai trium favo 89:71, o vakar dvikova sostinėje baigėsi lygiosiomis 87:87.
Iki rungty nių pabai gos likus kelioms se kundėms, „Lietu vos rytas“ pirmavo 87:84, bet tritaškį pa taikė M.Po povičius – 87:87.
Kovingas: žalgirietis M.Popovičius ne tik atliko septynis rezultatyvius perdavimus, bet ir paskutinėmis sekundėmis išlygino
Sustabdė traumos
Vilniuje „Žalgiris“ ir „Lietuvos ry tas“ žaidė ne stipriausių sudėčių. Kauniečių gretose nebuvo Manto Kalniečio. Lietuvos rinktinės gy nėjas praėjusią savaitę Druskinin kuose per treniruotę nesėkmingai kryptelėjo čiurną. Nors atrodė, kad trauma nėra rimta, žaidėjas visiškai atsigauti nespėjo, tad „Žalgirio“ komandos vyriausiasis treneris Joanas Plaza jo sveikata nuspren dė nerizikuoti. „Mantui nieko rimto nenutiko. Tiesiog kol jis nėra 100 proc. atsi gavęs, todėl nerizikuosime. Tiki mės, kad šią savaitę jis prisijungs prie visaverčių komandos treni ruočių“, – sakė J.Plaza. Sostinės ekipai nepadėjo puolė jas Artūras Jomantas. Jis susižeidė Vlado Garasto taurės turnyre Klai pėdoje – krepšininkas stipriai susi trenkė koją, o per vieną paskutinių treniruočių skausmas paūmėjo. „Kiek laiko jis nežais, dar neaiš ku, tačiau trauma nesudėtinga“, – tvirtino Vilniaus klubo direktorius Martynas Purlys.
rezultatą.
Antrasis trofėjus
Dvikovą sėkmingiau pradėjo „Žal giris“: po Ado Juškevičiaus tri taškio ir Marko Popovičiaus bei Pauliaus Jankūno baudų metimų pirmavo 14:8. Vilniečius atgaivino Leonas Ra doševičius, pelnęs iš eilės septynis taškus. Kroato dėka „Lietuvos ry tas“ persvėrė rezultatą savo naudai – 17:14. Antrajame kėlinyje blyks telėjo Vilniaus krepšinio teisė jai Martynas Gudas ir Mindaugas Večerskis – jie per 6 minutes sky rė žalgiriečiams net 12 komandinių pražangų, todėl aikštės šeimininkai metė net 19 baudų ir, lengvai rink dami taškus, buvo nutolę 41:30. Vis dėlto P.Jankūnas, M.Popovi čius, Oliveris Lafayette’as bei Jeffas Foote’as atsilygino galingu spurtu 12:0 ir padėtis pasikeitė – 42:41. Įpusėjus trečiajam kėliniui, „Žal giris“ vėl buvo priekyje – 54:50, bet prieš paskutinį ketvirtį – 62:62. Vilniečiai pamėgino perimti ini ciatyvą – 67:62, 77:71, tačiau Lie
Gedimino Bartuškos, Vaidoto Grigo nuotr.
tuvos čempionai vadžių neatleido – 82:82. Iki rungtynių pabaigos li kus kelioms sekundėms, „Lietuvos rytas“ pirmavo 87:84, bet tritaškį pataikė M.Popovičius – 87:87. Lietuvos krepšinio Supertaurė – jau antrasis „Žalgirio“ trofėjus šį sezoną: rugsėjo 9-ąją kauniečiai iškovojo Stepo Butauto taurę. LKL sezonas – ne už kalnų
Šią savaitę žalgiriečiai išvyks į Vo kietiją, kur kartu su Stambulo „Be siktas“, Maskvos CSKA ir Miun chen o „Bayern“ kom and om is dalyvaus BEKO taurės turnyre. Rugsėjo 22-ąją kauniečiai išmė gins jėgas su „Besiktas“ krepšinin kais, 23 d. – su CSKA ir „Bayern“ mačo laimėtoju. Kitą savaitę, 26 d., Klaipėdo je „Žalgirio“ ir „Palangos“ ekipos pradės jubiliejinį – 20-ąjį – Lie tuvos krepšinio lygos (LKL) čem pionatą. „Lietuvos ryto“ ekipa rugsėjo 21ąją Vilniuje žais kontrolines rung tynes su Šarlerua „Spirou“ koman da, o 27 d. uostamiestyje dvikova su vietos „Neptūnu“ startuos LKL pirmenybėse. Vakar LKL valdybos posėdyje, atsižvelgus į tai, kad „Žalgiris“ ir „Lietuvos rytas“ reguliaraus sezo no rungtynes žais tik išvykose, pa keista taškų skaičiavimo sistema. Komandos LKL turnyro lentelėje bus klasifikuojamos pagal laimėtų ir pralaimėtų rungtynių procentą. Be to, už kiekvieną laimėtą mačą bus skiriamas 1 taškas, už pralai mėtą – 0 taškų.
Jėga: D.Lavrinovičius (su kamuoliu) ir L.Radoševičius (dešinėje) buvo
tarp rezultatyviausių žaidėjų savo komandose.
VD inf.
Statistika
Žiūrovai: antrąsias Supertaurės rungtynes stebėjo buvęs Lietuvos
krepšinio rinktinės žaidėjas Artūras Karnišovas (kairėje) ir iš NHL grįžęs ledo ritulininkas Dainius Zubrus.
„Lietuvos rytas“–„Žalgiris“ 87:87 (21:18, 22:24, 19:20, 25:25). L.Radoše vičius 20 tašk ų, R.Seibutis 13, J.Blū mas 12/D.Lavrinovičius 16, M.Popo vičius 14 (7 rez ultat yv ūs perdav i mai), J.Foote’as ir K.Lavr inov ičius po 12. Kapitonai: P.Jankūnas ir S.Babrauskas vienas kitam nenuolaidžiavo.
11
antradienis, rugsėjo 18, 2012
sportas diena.lt/naujienos/sportas
Po sėkmingo turnyro – didesnės ambicijos Marius Bagdonas m.bagdonas@diena.lt
Kaune surengtas atviras Lietu vos badmintono jaunimo čem pionatas patvirtino rimtas lietu vių pretenzijas tokio rango var žybas rengti ir ateityje.
Favoritė: „Decastar“ varžybose A.Skujytė laimėjo tris rungtis.
„Scanpix“ nuotr.
A.Skujytė – vėl tarp penkių stipriausiųjų Atėnų olimpiados vicečempionė Austra Skujytė tarptautinėse 2012 m. daugiakovių „Iššūkio“ taurės varžybose užėmė ketvir tąją vietą. Tarptautinės lengvosios atleti kos federacijos (IAAF) „Iššūkio“ taurės varžybos rengiamos nuo 1998-ųjų. Atletams sumuojami taškai, per sezoną surinkti trijuo se turnyruose. Šiemet tarp įskai tinių startų buvo olimpinės žai dynės, žemynų čempionatai, JAV priešolimpinės atrankos varžy bos ir keli svarbiausi tarptauti niai turnyrai. Gal ut in ė šių met ų rik iuot ė paaiškėjo po „Decastar“ varžy bų Pranc ūz ijos mieste Tal anse. Septynkovėje startavo aštuonios sportininkės, tarp jų – 2–6 vietas Londono olimpiadoje užėmusios daugiakovininkės: Lilli Schwarz kopf (Vokietija), Tatjana Černo va (Rusija), Liudmila Josipenko (Ukraina), Austra Skujytė ir An toinette Nana Djimou Ida (Pran cūzija). A.Skujytė 100 m barjerinį bėgi mą baigė per 14,03 sek. (6-oji vie
ta), į aukštį iššoko 185 cm (1-oji vieta), rutulį nustūmė 16,30 m (1oji vieta), 200 m nubėgo per 26,05 sek. (7-oji vieta), į tolį nušoko 6,34 m (geriausias Lietuvos sezono re zultatas, 1–2 vietos), ietį nume tė 46,48 m (5-oji vieta) ir 800 m nubėgo per 2 min. 20,84 sek. (5oji vieta).
Susumavus geriau sius trijų šio sezono įskaitinių varžybų rezultatus, A.Skujy tė buvo ketvirta. Surinkusi 6 316 taškų, lietuvė į priekį praleido tik L.Josipenko (6 401 tšk.) ir A.Nana Djimou (6 390 tšk.). Dėl traumos septynkovės ne baigė Londono olimpiados vice čempionė L.Schwarzkopf.
Susumavus geriausius trijų įskai tinių varžybų rezultatus, A.Sku jytė buvo ketvirta (19 408 tšk.). Nugalėjo Londono žaidynių bron zos medalio laimėtoja T.Černova (19 717 tšk.), antrąją vietą užėmė L.Josipenko (19 520 tšk.), trečiąją – A.Nana Djimou (19 510 tšk.). Austra į pajėgiausių daugiako vininkių penketuką pateko penk tą kartą. 2002 m. ji buvo trečia (18 570 tšk.), 2003 m. – penkta (18 343 tšk.), 2004 m. – šešta (18 741 tšk.), 2005 m. – ketvirta (18 952 tšk.), 2007 m. – trečia (18 994 tšk.), o pernai – septinta (18 839 tšk.). 1998 m. trečiąją vietą buvo užėmu si Remigija Nazarovienė (19 053 tšk.). Tarp vyrų triumfavo Belgijos de šimtkovininkas Hansas van Alphe nas (25 259 tšk.), aplenkęs vokietį Pascalį Behrenbruchą (25 117 tšk.) ir ukrainietį Aleksejų Kasjanovą (24 822 tšk.). VD, LLAF inf.
Aštuonių šalių perspektyviausius badmintonininkus sukvietusio se varžybose mūsų šalies spor tininkai žvaigždžių nuo dangaus neraškė, tačiau, turnyro direk toriaus Juozo Špelverio teigimu, buvo objektyvių priežasčių. „Šiose varžybose dalyvavo spor tininkai iki 19 metų. Gaila, tačiau mes pajėgių šio amžiaus sporti ninkų neturime. Perspektyviausi mūsų šalies žaidėjai šiuo metu yra 14–17 metų amžiaus, tačiau sėk mingai varžytis su stipriais kon kurentais iš užsienio jiems dar buvo per sunku“, – sakė Lietuvos badmintono rinktinės treneris.
Mūsų jauniems ta lentams prasibrau ti į tokio rango var žybų pusfin alius ar finalus, kovojant su 2–3 metais vyres niais oponentais, buvo nerealu. Vaikinų vienetų varžybose iš mūsiškių sėkmingiausiai pasiro dė kretingiškis Ernestas Dima. Jis pasiekė aštuntfinalį, tačiau jame nusileido rusui Vladislavui So lovjevui. Tarp merginų geriausiai sekėsi klaipėdietei Gabijai Narvi laitei. Ji šešioliktfinalyje palaužė lenkę Anną Debską, tačiau po to kapituliavo prieš Rusijos atstovę Aliną Davletovą. Tauragiškiai Laurynas Spar nauskis ir Renaldas Šileris dve jetų varžybose pasiekė ketvirt finalį, tačiau jame pralaimėjo būsimiems nugalėtojams – slo vakams Milanui Dratvai ir Bohu milui Kaselai. – Kaip vertinate lietuvių pasi rodymus? – paklausėme J.Špel verio. – Šias varžybas rengėme ne tam, kad jas laimėtume. Mūsų jau niems talentams prasibrauti į tokio rango varžybų pusfinalius
ar finalus, kovojant su 2–3 me tais vyresniais oponentais, buvo nerealu. Taip ir įvyko. Perspek tyvi kaunietė Vytautė Fomkinai tė pralaimėjo pajėgiai rusei Anai Krasnoščekovai, tačiau tą dviko vą žaidė labai gerai ir nusileido tik po trijų setų kovos. Kita mūsų jaunimo rinktinės lyderė G.Nar vilaitė pirmąją dvikovą su nepa jėgiausia varžove laimėjo, tačiau antrąjį mačą sužaidė silpnokai. Iš jos tikėjausi geresnio žaidimo. Vaikinų varžybose nepasisekė vil niečiui Michailui Golubevui. Vie nas iš mūsų lyderių jau pirmaja me varžybų rate turėjo susitikti su į aštuntuką patekusiu suomiu Antti Klutu. Mūsiškis stengėsi iš paskutiniųjų, tačiau šiek tiek pritrūko sėkmės. Dvejetų varžy bose solidžiu žaidimu pradžiugi no tauragiškiai L.Sparnauskis ir R.Šileris. Abiem vaikinukams dar tik po septyniolika metų, tačiau amžius nesutrukdė jiems prasi brauti į ketvirtfinalį. – Ką manote apie bendrą tur nyro lygį? – Varžybose dalyvavo sporti ninkai iš Lietuvos, Latvijos, Es tijos, Lenkijos, Kroatijos, Suo mijos ir Rusijos. Į stipriausiųjų Europos badmintono šalių pen ketuką patenkančios Rusija ir Lenkija savo lyderių neatsiun tė, tačiau tokių valstybių ir ant rieji ar tretieji žaidėjai yra labai rimti konkurentai. Varžybų ly gis buvo aukštas, tad tikiuosi, kad padėjome tvirtus pamatus kitiems metams. Norėtume, kad 2013-aisiais šiose varžybose da lyvautų ne aštuonių, o keliolikos valstybių atstovai. – Kokie svečių įspūdžiai? – Čempionatas sutapo su tomis dienomis mieste šurmuliavusio mis „Kauno naktimis“. Iš laiki nosios sostinės svečiai parsiveš tik pačius gražiausius prisiminimus. Savaitgalį vien mūsų varžybos į Kauną sukvietė per 300 turistų.
Čempionai Vienetai – Krzysztofas Jakowc zukas (Lenk ija) ir Martina Repis ka (Slovak ija). Dvejetai – Milanas Dratva ir Bohumilas Kasela (Slo vak ija) bei Hel ina Ruutel ir Kris tin Kuuba (Estija). Mišrus dveje tas – Maciejus Dabrowsk is ir Ma ria Taraszk iewicz (Lenk ija).
D.Vištartaitei vienai irkluoti nuobodu Mantas Stankevičius m.stankevicius@diena.lt
Italijoje įvykusio Europos irklavi mo čempionato aukso medalį iško vojusi olimpietė Donata Vištartai tė teigė, kad yra pasirengusi nau jiems karjeros posūkiams.
– Donata, ką jums reiškia šis Europos čempionato aukso me dalis? – paklausėme irkluotojos. – Man atrodo, kad tai buvo ei linės varžybos. Žinoma, truputį svarbesnės už kitas. Esu laiminga.
– Aukso medalis – tarsi paguo da po Londono olimpinių žai dynių? – Galima sakyti, kad tai – pa guoda. Prieš čempionatą abejo jau, ar verta jame dalyvauti, nes po olimpinių žaidynių jaučiau si labai prastai. Dvi savaites ne galėjau treniruotis. Prisipažinsiu, kad treniruotės nebuvo nuosek lios, bijojau, kad rezultatas Euro pos pirmenybėse nebus geras. Pa vyko pasiekti labai gerą rezultatą, pati tuo negaliu patikėti. Net ne žinau, iš kur atradau savyje jėgų.
Per paskutines treniruotes net ne sugebėdavau atlaikyti viso krūvio. Varžybose viskas apsivertė aukš tyn kojomis. – Kokie artimiausi jūsų siekiai ir tikslai? – Norėčiau išmėginti jėgas porinė je valtyje. Nežinau, kaip man sek sis, bet noriu pabandyti. Atsibodo irkluoti vienai... Tikiu, kad dides nėje valtyje turiu šansų pasiek ti geresnių rezultatų. Pagrindinė svarstymų priežastis – mano fizi niai duomenys. Esu nestandarti
nė irkluotoja: neaukšta, nesu tvir tai sudėta. Dėl to kenčia mano yrio galingumas. Noriu geriau pasiro dyti Rio de Žaneiro olimpinėse žai dynėse. Norėčiau medalių ir pasau lio čempionate. – Ar šis sprendimas brendo anksčiau, ar jam įtakos turėjo olimpinės žaidynės? – Po Londono olimpiados nežinau, ko tikėtis iš savo varžovių ir iš sa vęs. Po startų Londone mano kū nas pasakė: viskas. Galbūt tai tik į naudą?
Išbandymas: D.Vištartaitė norė
tų irkluoti dvivietę valtį.
Tomo Raginos nuotr.
12
AntrADIENIS, rugsėjo 18, 2012
pasaulis Skirtingos nuomonės
Nuotraukų skandalas
Neteko sesers
65 proc. vokiečių mano, kad jiems būtų buvę geriau, jei gu jie nebūtų išmainę mar kės į eurą. Prancūzijoje franko ilgisi 36 proc. žmo nių. Paklausti apie ES, 49 proc. vokiečių sakė, kad jiems būtų geriau, jei ES ne būtų, o taip manančių pran cūzų buvo 34 proc.
Princo Williamo ir jo žmonos Catherine advokatai prancūzų prokuratūrai pateikė skundą dėl iki pusės nuogos Catheri ne nuotraukų. O Italijos žurna las „Chi“, priklausantis Silvio Berlusconi žiniasklaidos im perijai, pusnuogės Catherine nuotraukas publikavo specia liame numeryje.
Rio de Žaneire Brazilijoje mi rė Norvegijos karaliaus Haral do sesuo princesė Ragnhild (nuotr.), kuriai buvo 82 me tai. Ragnhild – vyriausias ka raliaus Olavo ir kronprincesės Marthos vaikas – sosto užim ti negalėjo, nes pagal šalies konstituciją jį gali paveldėti tik vyriškosios lyties palikuoniai.
Filosofų miestelis Vieno atokaus Italijos miestelio valdžia ketina dėl geresnio gy venimo būdo propaguoti filoso finį mąstymą.
Kaip sako miestelio valdžia, Ita liją kamuoja krizė – ne ekono minė, o žmogaus ir aplinkos santykių krizė. Didieji antikos filosofai, tokie kaip Sokratas, Platonas ir Aris totelis, jau tapo Koriljano Dot ranto miestelio didvyriais. Filosofijos dvelksmas juntamas ir neapšviestame miestelio par ke. Nors vaizdas – kiek neįpras tas, pasak miesto valdžios, apsi lankymas tamsiame ir gūdžiame parke skatina apmąstymus. Miestelio gatvėse išklijuotuo se plakatuose žmonių klausiama: „Kodėl tu gimei?“ ir „Kas yra baimė?“. „Tai revoliucinis eks perimentas“, – sakė entuzias tinga Koriljano Dotranto merė Ada Fiore. Beje, moteris pati yra filosofijos mokytoja. Pasak merės, jos misija yra paskatinti 5,8 tūkst. šio mies telio pietiniame Apulijos regio ne gyventojų atrasti laiko egzis tenciniams klausimams, o ne tik mąstyti apie ekonomikos sunk metį. „Visa, ką sakome, yra: „Pažvelk, kokia kryptimi juda pasaulis, tai nėra gerai“, – sa kė A.Fiore ir pridūrė, kad tikroji Italijos problema yra ne ekono mikos krizė, o žmogaus ir jo ap linkos santykių krizė. Tiesa, moteris pripažino, kad šių metų birželį jos pradėtas projektas susidūrė su objekty viais sunkumais ir kad kai ku rie moksleiviai pasirodė esan tys nelabai imlūs filosofijai. BNS inf.
Eksperimentas: Italijos Koril
jano Dotranto miestelio merė A.Fiore įsitikinusi, kad žmo nėms reikia atrasti laiko ir eg zistenciniams klausimams.
AFP nuotr.
Ne paslaptis, kad ja ponai ir kinai – isto riniai priešininkai. Galbūt ir nestebina, kad abi šalys vėl įsivėlė į konfliktą. Tačiau kodėl audra kilo taip staiga? Kas ko siekia?
Protestas: kinų demonstrantai Kinijoje esančius japonus verčia baimintis dėl savo saugumo.
„Reuters“ nuotr.
Diplomatinė audra virsta taifūnu Teritoriniai ginčai
Koneveiktis dėl mažyčių salų Ry tų Kinijos jūroje Pekinas ir Tokijas niekuomet nevengė. Tačiau tokia audra buvo praūžusi jau seniai. Kodėl konfliktas kilo taip staiga. Gal tai bandymas nukreipti dėmesį nuo reikšmingų vidaus problemų, o gal kas nors nesutarimus kurs to iš šalies? Nors iki šiol ginčai dėl salų neperžengė diplomatijos ribų, Kinijoje kilusi pasipiktinimo banga įbaugino čia gyvenančius japonus. Tūkstančiai kinų protestuotojų savaitgalį siautė Japonijos amba sados Pekine prieigose – į pastatą svaidė akmenis ir butelius. Gelbė ti ambasadą nuo įsiaudrinusių pro testo akcijos dalyvių teko policijai. Guminėmis lazdomis ir skydais ginkluotiems Kinijos pareigūnams kelissyk teko stabdyti demonstran tus, kai šie bandė patekti į pastatą. „Grąžinkit mūsų salas! Japonų vel niai, nešdinkitės!“ – šaukė protes tuotojai. Vienas jų laikė plakatą su užrašu: „Gerbdami savo tėvynę, privalome stoti į karą su Japonija.“ Protestuotojas Liu Gangas, dar bininkas iš pietinio Guangsi regio no, piktinosi: „Nekenčiame Japoni jos. Visada nekentėme. Jie įsiveržė į Kiniją ir nužudė daug kinų. Mes niekada to neužmiršime.“ Dideli prieš Tokijo politiką nu kreipti protestai vyko Kinijos miestuose Siane, Sudžou, Čang šoje, Kunminge ir Nandzinge. Japonai jaučiasi nesaugūs
Daugelis didžiųjų japonų įmonių, veikiančių Kinijoje, buvo privers
tos laikinai uždaryti savo įmones ir biurus. Japonijos automobilių gigančių bendrovių „Toyota“ ir „Honda“ at stovai pranešė, kad buvo padegti ir smarkiai apgadinti jų salonai Čing dao mieste.
Grąžinkit mūsų sa las! Japonų velniai, nešdinkitės. Elektronikos milžinė „Panaso nic“ nurodė, kad vienoje iš jos ga myklų darbininkai kinai įvykdė diversiją, todėl gamykla buvo pri versta nutraukti darbą. Veiklą laikinai sustabdė ir trys japonų bendrovės „Canon“ fabri kai. Darbą laikinai nutraukė ir ja ponų mokyklos Kinijos didmies čiuose Pekine ir Šanchajuje. Šendženo universitete studijuo janti japonė doktorantė Sayo Mori moto sakė nesijaučianti saugi. „Šiandien neisiu iš namų ir pa prašiau savo vaikino kino rytoj vi są dieną būti su manimi“, – sakė 29 metų japonė. Japonijos užsienio reikalų minis terija perspėjo šalies piliečius, kad šie būtų budrūs Kinijoje vykstant protestams. Japonijos premjeras Yoshihiko Noda, susitikęs su viešinčiu JAV gynybos sekretoriumi Leonu Pa netta, pabrėžė, kad Kinija privalo užtikrinti Japonijos piliečių ir nuo savybės saugumą.
L.Panetta tvirtino, kad abi šalys turi elgtis ramiai ir santūriai, nors jis ištikimai sąjungininkei Japonijai nežadėjo, kad Vašingtonas palaikys Tokijų. „Visi suinteresuoti, kad Ja ponija ir Kinija palaikytų gerus san tykius ir rastų būdą išvengti tolesnio eskalavimo“, – teigė JAV gynybos ministras spaudos konferencijoje Tokijuje ir pridūrė, kad Vašingtonas nesilaikys šališkos pozicijos. Vis dėlto Japonijos užsienio rei kalų ministras Koichiro Gemba po derybų su L.Panetta patvirtino, jog Tokijas ir Vašingtonas sutarė, kad ginčijamos salos yra Japonijos ir JAV saugumo sutarties objektas. „Šiandien nekelsiu šios temos, tačiau tiek Japonija, tiek JAV su pranta, kad toms saloms taikoma ši sutartis“, – pabrėžė K.Gemba. Kinijos grasinimai
Nors Japonijos ir Kinijos santy kiai pablogėjo rugpjūtį, kai grupė Pekino politiką palaikančių akty vistų išsilaipino ginčijamose salo se, konfliktas suintensyvėjo pra eitą savaitę, kai Pekinas pasiuntė
šešis stebėjimo laivus į teritoriją prie Diaoju salų, Japonijoje žinomų kaip Senkaku salos. Kinai reagavo į tai, kad japonai pareiškė, jog dalį salų planuoja iš pirkti iš japonų verslininko Kunioki Kuriharos, kuriam šiuo metu pri klauso salų nuosavybės teisė. Per žiniasklaidą Kinijos valdantysis elitas net perspėjo japonus, kad Pe kinas gali imtis ekonominių sankcijų prieš kaimynę. „Kaip Japonija gali norėti dar vieno prarasto dešimtme čio ir galbūt net yra pasiruošusi grįž ti atgal du dešimtmečius?“ – klausė anglų kalba Kinijoje leidžiamas dien raštis „People’s Daily“. Kinijos premjeras Wen Jiabao pabrėžė, kad ginčijamos salos – neatsiejama Kinijos teritorijos da lis, ir pažadėjo, jog jo šalis niekada neatsisakys nė sprindžio savo su verenumo. Kinija pernai buvo pagrindinė Ja ponijos prekybos partnerė, o bend ra dvišalės prekybos apyvarta buvo didesnė nei 340 mlrd. JAV dolerių. BNS, BBC, „Voice of Russia“, „Deutsche Welle“ inf.
Ginčytinos salos Diaoju, arba Senkaku, salos yra už
maždaug 200 km nuo Taivano ir už 2000 km nuo Tokijo. Šalia jų eina strategiškai svarbūs laivybos keliai, o šių salų šelfe galbūt slypi vertingi naudingųjų iškasenų telkiniai.
penktąją. Tokijas neleidžia šiose sa lose lankytis žmonėms ir laikosi poli tikos nevykdyti ten jokių statybų. Ne tik Kinijos ir Japonijos vyriau
sybės reiškia pretenzijas į salas. Tai vano valdžia tvirtina, kad Okinavos Japonijos vyriausybė šiuo me prefektūrai priklausančios salos pri tu nuomojasi keturias salas ir valdo klauso ir jai.
13
antradienis, rugsėjo 18, 2012
menas ir pramogos
„Kita svajonių komanda“ pasiekė Lietuvą Penktadienį šalies kino teatruose pasirodys dokumentinis fil mas apie Barselonos olimpiadoje bronzą iškovojusią Lietuvos vyrų krepšinio rinktinę. Filmo autorius tikisi, kad šis filmas bus įdomus ne tik krepšinio mėgėjams.
Kęstutis Neverauskas k.neverauskas@diena.lt
Prisimins laimėjimą
Filmo „Kita svajonių komanda“ re žisierius Marius A.Markevičius per filmo pristatymą Vilniuje pasakojo, kad kuriant filmą sunkiausia buvo keliauti. Los Andžele gyvenantis Amerikos lietuvis kelis kartus ke liavo į Europą, taip pat po Jungti nes Amerikos Valstijas. M.A.Markevičius teigė, kad skir tumas, kurį jis pamatė Lietuvoje praėjus beveik dvidešimčiai me tų nuo pastarojo apsilankymo, yra stulbinantis. „Tai atrodo kaip visai kitoks pa saulis. Aišku, viskas nėra tobula, bet norėčiau, kad mano filmas bū tų kaip pavyzdys kitoms šalims“, – sakė jis. Tačiau režisierius džiaugėsi, kad visi pašnekovai geranoriškai suti ko kalbėtis. Tarp jų ir amerikiečiai, pralaimėję SSRS rinktinei Seulo olimpiados pusfinalyje. „Visi šil tai atsimena šią komandą. Tarp jų ir amerikiečiai. Todėl nebuvo sun ku“, – pasakojo režisierius.
Vienas iš filmo herojų Artūras Karnišovas sakė, kad bronzinės rinktinės nariai dar nebuvo susiti kę paminėti Barselonos olimpiados dvidešimtmečio.
Marius A. Markevičius:
Visi šiltai atsimena šią komandą. Tarp jų ir amerikiečiai. Todėl nebuvo sunku. „Kiek žinau, yra grįžęs Rimas Kurtinaitis. Per porą dienų ban dysime sugaudyti kitus. Su jais susitiksim oficialioje filmo prem jeroje ketvirtadienį. Visi nesusi rinksime, bet kiek bus, tiek bus“, – sakė jis. Rodys ir JAV
M.A.Markevičius, kalbėdamas apie filmo ateitį JAV, pabrėžė, kad jo kū rinys turėtų pasiekti bent 20 di džiųjų miestų kino teatrus. „Kino kritikų atsiliepimai buvo labai ge
ri. Daug žmonių sakė, kad tai svar bi, įkvepianti istorija. Manau, kad žmonės Amerikoje nori tokių. Dabar visur depresija, o čia – linksmesnė pasaka“, – tei gė režisierius. Tai, kad filmas orientuotas ir į JAV žiūrovus, jo autorius primi nė paklaustas, kodėl filme tiek ne daug krepšinio. „Reikėjo nemažai įdėti istorijos. Ten niekas nežino nieko. Turėjome nuo pradžių parodyti, kur yra Lie tuva“, – sakė jis. Didelę paramą režisieriui išreiškė ir Nacionalinės krepšinio asocia cijos (NBA) atstovai. Specialiai dėl filmo į Lietuvą atvyko tarptautinių krepšinio operacijų vicepreziden tas Brooksas Meekas ir Vašingto no „Wizards“ komandos krepšinio administracijos viceprezidentas Tommy Sheppardas. Šiuo metu derinamos detalės dėl galimybės filmą rodyti visame pasaulyje. Taip pat M.A.Markevi čius teigė, kad vėliau turėtų pasi rodyti ir DVD, kuriame bus papil domos medžiagos, nepatekusios į filmą.
Paskutiniai akordai Rugsėjo 22-ąją, minint 137-ąjį iški laus menininko Mikalojaus Kons tantino Čiurlionio gimtadienį, vi si vilniečiai kviečiami užsukti į Druskininkuose vykstančius ren ginius.
Būtent rugsėjo 22-ąją baigsis šių metis festivalis „Druskininkų vasa ra su M.K.Čiurlioniu“. Pirmą kartą į festivalį atvyks Lietuvos nacio nalinis simfoninis orkestras, vado vaujamas ir diriguojamas profeso riaus Juozo Domarko. Su orkestru koncertuos ir solistai Asta Krikš čiūnaitė (sopranas), pelniusi šių
metę Nacionalinę kultūros ir me no premiją, taip pat vienas maestro Virgilijaus Noreikos mokinių Liu das Norvaišas (bosas). Memorialiniame M.K.Čiurlionio muziejuje taip pat vyks Druskinin kų M.K.Čiurlionio meno mokyklos moksleivių ir mokytojų koncertas. Jame skambės lietuvių kompozi torių M.K.Čiurlionio, S.Šimkaus, B.Dvariono vokalinės ir instru mentinės miniatiūros, žaismingi W.A.Mozarto, G.Rossini, F.Lehá ro kūriniai, nemirtinga J.Straus so muzika. VD inf.
Tikslas: filmo „Kita svajonių komanda“ režisierius M.A.Markevičius
tvirtino, kad jame Lietuvos istorijos yra daugiau nei krepšinio, nes taip norėjęs JAV žiūrovams nušviesti, kas ir kur yra ta Lietuva.
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
Pasakoja ir apie šalį Filme „Kita svajon ių komanda“ at skleid žiama dramatiška legendinės 1992 m. rinkt inės kel ionė į šlovės viršūnę ir dar daug iau: pasakojama, kaip šis žaid imas padėjo išl ikt i Lie tuvos tremtiniams Sibire, kaip mūsų elitiniai sportininkai turėjo tenk inti komun ist ų vald žios užgaidas, kaip juos sekdavo KGB, ir kitų istorijų. Pal iečiamas ir rinkt inės ryšys su „Gratef ul Dead“ – dabar jau neeg zistuojančia Amer ikos roko grupe, dėl kurios atsirado legendiniai ryš kių spalv ų maršk inėl iai su skeleto
atvaizdu. Amer ik iečiai vien intel iai prieš Barselonos olimpines žaidynes patikėjo ką tik nepriklausomybę at gavusios šalies rinktine ir parėmė ją finansiškai. Filmo „Kita svajonių ko manda“ premjera įvyko 2012 m. žie mą elit iniame Sandanso kino fest i valyje JAV, kur iame jis sulaukė už sienio žiniasklaidos dėmesio bei itin palankių kino kritikų vertinimų. Filmas Lietuvos kino teatruose pra dedamas rodyti nuo 2012 m. rugsė jo 21 d. JAV kino teatruose premjera įvyks rugsėjo 28 d.
14
AntrADIENIS, rugsėjo 18, 2012
menas ir pramogos „Vilniaus diena“ rekomenduoja
KUR? Įvairiose Vilniaus vietose. KADA? Šiandien 10, 13 ir 16 val. KIEK? Nemokamai.
KUR? Nacionaliniame dramos teatre, Gedimino pr. 4. KADA? Šiandien 19 val. KIEK? 25–30 litų.
KUR? Kino centre „Multikino“, Ozo g. 18. KADA? Šiandien 20.30 val. KIEK? 17 litų.
Pažinkime Vilnių
Muziko fantazija
Mano dviratis
Vilniaus turizmo informacijos centras (VTIC) rengia specialią tu rizmo programą studentams ir kviečia juos geriau pažinti ir pamil ti studijų miestą Vilnių. Šiandien studentai kviečiami apsilankyti televizijos bokšte, o 16 val. – į ekskursiją po Bernardinų ansamblį ilguoju maršrutu. Kvietimai dalijami VTIC, Vilniaus g. 22.
Režisieriaus Valentino Masalskio pjesė „Kontrabosas“ – tai grotes kiškas pasakojimas apie paranojišką muzikantą, kurio beviltiškas poreikis būti pripažintam virsta agresyviomis antivisuomeninėmis fantazijomis. Jis mėgaujasi estetinio terorizmo fantazijomis, tokio mis kaip nutrauktas koncertas, kad priverstų į jį atkreipti dėmesį.
Festivalis Lenkų kino savaitė pristato Piotro Trzaskalskio filmą „Mano dviratis“. 70-metis Vlodekas randa laišką, kuriame žmona praneša jį paliekanti. Žinia vyrą taip sukrečia, kad jis atsiduria li goninėje. Čia Vlodeką aplanko sūnus ir vaikaitis. Jie išsiruošia į ke lionę, leisiančią atgaivinti seniai nutrūkusius ryšius...
KUR? Prie Žaliojo tilto tar ybinių karių skulptūrų. KADA? Šiandien 15 val. KIEK? Nemokamai.
KUR? M.K.Čiurlionio g. 21 / 27. KADA? Šiandien 14 ir 16 val. KIEK? Nemokamai
KUR? Vilniaus grafikos meno centre, Latako g. 3. KADA? Iki rugsėjo 22 d. KIEK? Nemokamai.
KUR? Pūčkorių stotelėje, važiuojant nuo S.Batoro gatvės. KADA? Šiandien 13 val. KIEK? Nemokamai.
Stalinistinio Vilniaus reliktai
Kas lemia orus miestuose?
Senis besmegenis
Šiaurietiškasis vaikščiojimas
Kultūros paveldo departamentas siūlo Europos paveldo dienas šiemet minėti aktyviai: vilniečiai kviečiami į pasivaikščiojimą su VU dėstytoja Ra sa Čepaitiene, pavadintą „Utopija Vilniaus krašto vaizdyje: žvilgsnis į stalinistinę architektūrą“.
Mokslo festivalis „Erdvėlaivis „Žemė“ 2012“ šįkart su dr. Justu Kažiu ir prof. Arūnu Bukančiu leis susipažinti su orų ypatybėmis miestuose. Vyks ekskursija VU meteorologijos stotyje bei Hidro logijos ir klimatologijos katedroje.
Dešimtmetį Vokietijoje gyvenantis ir kuriantis lietuvių menininkas Kęstutis Svirnelis persona linėje parodoje žiūrovams pristato naujausius specialiai šiai ekspozicijai sukurtus darbus – ki netinius objektus.
Vilniaus visuomenės sveikatos biuras visą rug sėjį kviečia visus, norinčius pajudėti, į sparčiai populiarėjančias nemokamas šiaurietiškojo ėji mo pamokas. Šiandien pasivaikščiojimai vyks Pavilnių regioniniame parke.
tv programa
LRT
6.00 Labas rytas, Lietuva. 9.00 „Komisaras Reksas“ (N-7) (k). 10.00 „Hartlando užuovėja“ (k). 11.00 LRT aktualijų studija. Tiesioginė laida. 12.00 Kultūrų kryžkelė. Vilniaus albumas (lenkų k.). 12.15, 12.30, 13.05, 14.05 Laba diena, Lietuva. Tiesioginė aktualijų laida. 12.20 Žinios. 12.25 Sportas, orai. 13.00, 14.00 LRT radijo žinios. 14.40 Žinios. 14.50 Sportas, orai. 15.00 „Komisaras Reksas“ (N-7). 16.00 „Hartlando užuovėja“. 17.00 „Viena byla dviem“ (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.45 Sportas. 18.50 Orai. 18.55 „Potvynis“ (3) (N-7). 19.55 Stilius. Namai. 20.25, 22.10 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Verslas. 21.05 Kultūra. 21.10 Sportas. 21.13 Orai 21.15, 22.15 Seimo rinkimai 2012. Tiesioginė laida. 23.15 Vakaro žinios. 23.20 Sportas. 23.25 Orai. 23.30 „Potvynis“ (3) (N-7) (k).
LRT 19.55 val.
LNK
6.20 „Nickelodeon“ pristato. „Burbuliai“. 6.50 „Linksmieji Tomas ir Džeris“ (k). 7.20 „Kung Fu Panda“ (4) (k). 7.50 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) (k). 9.40 24 valandos (N-7) (k). 10.30 Romantinė komedija „Turi mylėti šunis“ (JAV, 2005 m.) (N-7) (k). 12.30 Karamelinės naujienos (N-7) (k). 13.00 „Nickelodeon“ valanda. „iKarli“. 13.30 „Kung Fu Panda“ (5). 14.00 „Linksmieji Tomas ir Džeris“. 14.30 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 16.30 „Šeimynėlė“ (N-7). 17.00 Labas vakaras, Lietuva. 17.45 24 valandos (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.14, 22.19 Sportas. Orai. 19.19 KK2 (N-7). 19.55 Pasaulis X (N-7). 20.55 Karamelinės naujienos (N-7). 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. Verslas. 22.25 Kriminalinė Lietuva. 22.35 Mistinis trileris „Raktas“ (JAV, 2005 m.) (N-14). 0.45 „Skaičiai“ (N-7). 1.40 „Įstatymas ir tvarka. Specialiųjų tyrimų skyrius“ (N-7).
TV3
6.15 Teleparduotuvė. 6.30 Nauja diena. Tiesioginė transliacija. 8.00 „Simpsonai“.
LNK 19.55 val.
8.30 „Hana Montana“. 9.00 „Meilės sūkuryje“. 10.05 „Naisių vasara“. 11.00 Kas? Kur? Kada? 12.20 Stebuklų šalis. 13.10 „Hana Montana“. 13.40 „Ant bangos“. 14.10 „Madagaskaro pingvinai“. 14.40 „Simpsonai“. 15.10 „Meilės prieglobstis“. 16.10 „Drąsi meilė“. 17.10 Paskutinė instancija. 18.10 „Naisių vasara“. 18.45 TV3 žinios. 19.00 TV3 sportas. 19.05 TV3 orai. 19.10 Be komentarų. 19.40 Beatos virtuvė. 20.30 Gyvenimas yra gražus. 21.00 „Vyno kelias“. 21.35 TV3 vakaro žinios. 21.50 TV3 sportas. 21.55 TV3 orai. 22.00 „Terra Nova“ (3). 23.00 „CSI kriminalistai“. 0.00 „Daktaras Hausas“. 1.00 „Penktadienio vakaro žiburiai“. 1.45 „Biuras“.
BTV 6.30 7.00 7.25 8.25 9.30
Televitrina. Žinios (k). Kalbame ir rodome (N-7) (k). „Raudonas dangus“ (N-7) (k). „Be namų negerai: naujas gyvenimas“.
TV3 22.00 val.
10.30 „Margoša: moterimi negimstama“. 11.30 „Komikų klubas“ (N-7) (k). 12.00 „Jūrų velniai“ (N-7) (k). 13.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 14.00 „Liejyklos gatvė“ (N-7) (k). 15.00 „Raudonas dangus“ (N-7). 16.00 Kalbame ir rodome (N-7). 17.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 18.00 Žinios. 18.19 Sportas. 18.23 Orai. 18.25 „Liejyklos gatvė“ (N-7). 19.25 „VRS kamera“ (N-7). 20.00 Žinios. 20.15 Verslas. 20.19 Sportas. 20.23 Orai. 20.25 Prajuokink mane (N-7). 21.25 „Lietuvos žinių“ tyrimas (N-7). 22.25 „Sostų karai“ (N-14). 23.25 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 0.25 Kalbame ir rodome (N-7) (k). 1.25 „Bamba“. Interaktyvus šou suaugusiesiems (S).
Lietuvos ryto TV 6.14, 13.00 TV parduotuvė. 6.30 Ryto reporteris. 9.15 Bobų vasara su Asta. Svečiuose pas Andrių Mamontovą. 10.15 Šiandien kimba. 10.55 Dok. f. „Naciai ir ateiviai. Sąmokslo teorija“ (N-7). 12.00 Lietuvos diena. 13.45 Skonio reikalas.
BTV 20.25 val.
14.45 Bobų vasara su Asta. Svečiuose pas Andrių Mamontovą. 15.45, 16.10, 0.25 Dok. f. „Šaltojo karo paslaptys“ (N-7). 16.00, 7.00, 18.00 Žinios. 17.20 Lietuva tiesiogiai. 18.45 Bobų vasara su Asta. Svečiuose pas Arvydą Stonį. 19.45 Dok. f. „Levas Trockis. Pasaulinės revoliucijos paslaptis“ (1) (N-7). 21.00 Reporteris. 21.52 Orai. 21.55 Lietuva tiesiogiai. 22.30 Bobų vasara su Asta. Svečiuose pas Arvydą Stonį. 23.30 Reporteris. 0.22 Orai.
SPORT1
12.00 Televitrina. 13.00, 19.00, 21.00, 23.00 Žinios +. 13.15 Ispanijos ACB krepšinio lyga. „Unicaja“–„Valencia Basket“. 15.00 VTB vieningoji krepšinio lyga. Kauno „Žalgiris“–Kazanės „Uniks“. 16.35 Lietuvos krepšinio lyga. 4-osios mažojo finalo rungtynės. Prienų „Rūdupis“–„Šiauliai“. 18.20 Auksinės širdys. Pergalės metai. 19.15 Italijos „Serie A“ lyga. „Udinese“–„Milan“. 21.15 Italijos „Serie A“ lyga. „Lazio“–„Cesena“. 23.15 Sportas LT. Festivalis „Sportas visiems 2012“.
lietuvos ryto tv 18.45 val.
ja. www.vidinesdurys.lt. Tel. 8 689 44 984, e. paštas vidinesdurys@zebra.lt. 955284
Technikos remonto
AntrADIENIS, rugsėjo 18, 2012
SKUBIAI IR NEMOKAMAI IŠVEŽA nenaudojamą buitinę techniką – šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techTel. 261 3653, prietaisus. 261 3655 Tel. niką ir kitus elektronikos 8skelbimai@vilniausdiena.lt 641 99 000, www.kaunakiemis.lt. 951181
M.Vildžiūno drama be žvaigždžių 2013-aisiais pasirodysiantis vaidybinis debiutuojančio režisieriaus Mykolo Vildžiūno filmas „Nesamasis laikas“ žada žiūrovus prikaustyti ne kino žvaigždžių gausa, o spalvinga mistikos, dramos ir detektyvo palete.
Visų kompiuterių ir televizorių taisymas Vilniuje, Žalgirio g. 131, tel. (8 5) 275 4665; www.pc-help.lt.
siūlo darbą
933624
Reikalingas vaikų odontologas (specialistas) pusei etato. Gyvenimo aprašymą siųsti Kelionių e. p. info@odontologijosklinika.lt. Tel. 231 8 652saugiai, 42 156. greitai vežame siunIš/į2952, Londoną 1016721
tinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 687Restoranų 58 503, +44 778Vilniuje 627 1449. Informacitinklui reikalingi: VIja –RĖJAI, www.lietuvalondonas.com . PICŲ KEPĖJAI, PAGALBINIAI VITU959526
VĖS DARBUOTOJAI. Be patirties apmoko-
me. Skambinti 868245514. CVOlandisiųsti Vežame keleivius į tel. Vokietiją, Daniją, elektroniniu ją. Tel. 8 699 01paštu 428, info@cancan.lt. e. paštas pervezimai. 1017614 info@gmail.com. 952525
Verpimo įmonei Vilniuje reikalingi darbininkai. Apmokome, suteikiame kvaliKitos fikaciją. Tel. (8 5) 260 1970, 8 698 34 551. Skambinti darbo dienomis nuo 9 Nestandartinių baldų gamyba. Aukšta koky16 val. bė –ikižema kaina. www.guobosbaldai.lt. Tel.
8 656 69 099.
paslaugos
1018640
760904
parduoda Kelionių
Paskutinėmis šių metų vasa ros dienomis Vilniaus ir Ignali nos apylinkėse pradėjo skambėti neįprasti, dažno praeivio dėme sį prikaustantys šūksniai: „Ty los! Akcija!“ Į juos tiksliai ir dar niai reaguoja beveik kas dieną nuo 6 val. ryto plušanti naujai kuria mo vaidybinio filmo „Nesamasis laikas“ komanda. Kiekvienas jos narys mintyse skaičiuoja kartoja mus kadrus ir lekiančias minutes. Klysti negalima. Laiko nedaug. Biudžetas spaudžia. Labiausiai džiuginančios frazės – „Turim!“ ir „Pietūs!“. Taip gimsta kiekvie nas filmas. O pirmasis, debiuti nis, – sunkiausiai, bet su didžiau sia doze atsidavimo, entuziazmo ir aplinkinių globos.
Mykolas Vildžiūnas:
Visų laukiančių fil mo prašome siųsti mums gerą energiją ir palinkėti sėkmės. „Mūsų filmas kalba apie kar tą, kurios pagrindinis bruožas – nuolatinę įtampą kelianti sumaiš tis. Kai nieko nespėji, o privalai. Nenori, o reikia. Galiu pasakyti, kad man sekasi. Pavyko subur ti ir talentingų profesionalių, ir pirmą kartą prieš kamerą stojan čių aktorių komandą, sulaukiame daug paramos, o ir gamta, rodos, mums neabejinga. Ką tik baigėme filmuoti visas eksterjeruose vyks tančias scenas ir dėl netinkamų oro sąlygų teko atšaukti vos vieną pamainą. Dirbame, stengiamės, o visų laukiančių filmo prašome siųsti mums gerą energiją ir pa linkėti sėkmės“, – entuziazmo
kupinomis mintimis dalijosi fil mo režisierius M.Vildžiūnas. „Nesamasis laikas“ – tai šiuo laikinė drama, kurią režisierius spalvina įvairių žanrų citatomis: detektyvu, romantine komedi ja, mistika. Filmas pasakoja apie jauno vyro sumaištį. Pagrindinio herojaus Tado santykiai su žmo na prasti, su tėvais – uždari, su draugais – jų visiškai nėra. Viskas teka įprasta, žemyn tempiančia vaga, kol vieną dieną, važiuoda mas į eilinę darbo komandiruotę, Tadas nulekia nuo kelio. Atsidū rus ligoninėje laikas sustoja. Ta das tvirtina, kad prieš jį autost radoje išlėkė dviratininkas, dėl to ir įvykusi avarija, tačiau pareigū nas teigia, kad ten nėra jokio ša lutinio kelio. Ar viskas yra tikrai taip, kaip Tadui atrodo? „Nesamajame laike“ debiu tuoja ne tik režisierius, bet ir pa grindiniai aktoriai bei daug kitų filmo kūrybinės komandos na rių. Tai pirmasis pilnametražis vaidybinis filmas pagrindinius vaidmenis atliekantiems akto riams Tadui Grynui ir Valentinui Novopolskiui, operatoriui Aud riui Budriui, dailininkui Gregory Zundelovitchiui, kostiumų daili ninkei Monikai Vėbraitei, grimo dailininkei Astai Palovienei, pir majam režisieriaus asistentui To mui Smulkiui bei prodiuseriams Dagnei Vildžiūnaitei ir Dmitrijui Radinui. 2013 m. rudenį didžiuosius ki no ekranus pasieksiančiame fil me svarbius vaidmenis taip pat kuria Toma Vaškevičiūtė, Sigitas Račkys, Nelė Savičenko, Min daugas Papinigis, Irena Jankutė ir daug kitų Lietuvos kino, teatro ir televizijos auditorijai pažįstamų aktorių. VD inf.
Sėkmė: debiutuojantis režisierius M.Vildžiūnas dėkojo ne tik puikiai
filmo komandai, bet ir gamtai, nepagailėjusiai gero oro.
Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siunnekilnojamąjį turtą tinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8
Parduodamas kambarių butas Palan687 58 503, dviejų +44 778 627 1449. Informacigosja centre, už bažnyčios, S.Nėries – www.lietuvalondonas.com . g. 1A. Tel. 1017803 8 603 62 096.
Kitos
955765
bą šeimos bendrosios prak-į mėnesį nuogydytojams jiems išsiųstoirlaiško (atsakymo tikos slaugytojams. Informacija pateiktą pasiūlymą) gavimo dienos.tel. 8 618 960590 37 721. 975626 INFORMACIJA APIE TERITORIJŲ PLANAVIMĄ. Pranešame apie kartojamą visuomenės inforĮvairūs mavimo procedūrą dėl parengto žemės sklypo Dobrovolės k. (5,1100 ha, sklypo Įmonei reikalingi aukštalipiai. Tel. 8kad. 650Nr. 91 0101/0164:31), Panerių seniūnijoje, Vilniuje, 253, 8 699 98 086. 973725 detaliojo plano. Planavimo pagrindas – 2012 m. balandžio 12 d. Detaliojo teritorijų planavimoTransportas, organizatoriaus teisiųlogistika ir pareigų perdavimo sutartis Nr. 042042. Planavimo tikslas – Konditerijos įmonė priims darbąbendrojo Vilniaus pakeisti žemės tikslinę paskirtįį pagal regione vairuotoją-ekspeditorių, vadybininplano sprendinius, padalyti sklypą, nustatyti rengėjas: UAB „Vilniaus archprojektas“, Kal- 8 ką-ekspeditorių ir prekybos agentą. Tel. teritorijos ir tvarkymo režimą. Devarijų g.000. 1naudojimo LT-09310 Vilnius, tel./fax. (8-5) 611 45 taliojo – UAB. „4Real“, 976056 275 54 plano 93, el.organizatorius p. info@euronams.lt PlanaA.Goštauto g. pagal 5-79, Vilnius, tel. plano 8 698 spren20 198. vimo tikslas: bendrojo Projekto rengėjas – UAB „RV architektų studinius pakeisti sklypų paskirtį ir naudojimo dija“, Pamėnkalnio g. 28-2, Vilnius. Pareng-
Brangiai perkame mišką su žeme arba išsikirsti. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 676 41 155.
paslaugos
Karščiausi Kelionių pasiūlymai
Karščiausi Kelionių pasiūlymai Kelionių organizatorius
Karščiausi Kelionių A.Vienuolio g.pasiūlymai 6, LT–01104 Vilnius
Kelionių organizatorius Kelionių organizatorius
Ar svajojate aplankyti Niujorką? OKAS galbūt, JusJŪRAS? visada žavėjo Vegasas – VALDO NE TIKLas NEPTŪNAS! šviesų, kazino, pasirodymų ir viešbučių rojus? 12 uostų mūsų rankose ir Jūsų paslaugos! laikasnuostabiąją Pamatykite Šiaurės Ameriką už Atėjo TIKROMS ATOSTOGOMS! ypatingą kainą. KELTŲ BILIETAI INTERNETU Užsisakykite skrydį iki gegužės 15 dienos,nuo ir Joninių kruizas Ryga–Stokholmas–Ryga www.krantas.lt leiskitės 110 Lt į nepamirštamą kelionę 2012 10 01–2013 03Jus 21 į trumpiausios nakties vaKviečiame Klaipėda–Kylis Klaipėda–Karlshamnas Niujorkas nuo 2226 Lt karėlį! Klaipėda–Zasnicas Vašingtonas Lt ir linksmybės iki Baltijos jūrojenuo bus2526 ir disko, Ryga–Stokholmas Bostonas nuo 2588 Lt ryto!
Kelionių organizatorius
929896
UAB „BEST COMPANY“ Varėnos r. perka: veršelius, galvijus, avis. Sumokame iš karto. Mokame PVM. Tel. 8 613 70 805, 8 613 70 803, 8 601 71 558, (8 310) 48 323.
953105 profesiona-
UAB „Kraustymo komanda” lios kraustymo paslaugos įmonėms ir gyventojams. AKCIJA! 10 proc. nuolaida užsakymams iki lapkričio 1d.! Tel. 8 618 77 600; www.kraustymokomanda.lt. Kita
Įvairūs
1016311
2012 04 20 Vilniaus apygardos teismo nutartimi Kviečia UAB „Joanos avialinijos“ iškelta bankroto moKytis byla (c. b. Nr. B2-3323-160/2012). BankrutuoKviečiame Jus į paskaitų ciklą rugsėjo 20, 25 jančios UAB „Joanos avialinijos“ administratod. 18paskirta val. Pranciškonų rūmuose, Trakų 9/1, riumi UAB VERSLO VALDYMO IR RESVilnius. „Tikrojo CENTRAS. moterišumo link“, asmuo skaitys TRUKTŪRIZACIJOS Įgaliotas Vijolė Meleškienė. 601Prašom 72 314.iki 2012 – V.Česonis, tel. 8 686Tel. 83 8541. 1019211 m. birželio 11 d. imtinai pateikti savo kreditoVakarų Afrikos būgnų mokykla kviečia morinius reikalavimus 2012 m. gegužės 2 dienai kytis groti djembe būgnais! Informacija (bankroto bylos įsiteisėjimo kartu www.afrikosbugnai.lt , tel.dienai) 8 659 96 278,prie. dedant reikalavimus patvirtinanpaštaskreditorinius info@afrikosbugnai.lt. 1019294 čių dokumentų tinkamai įformintus nuorašus. Taip pat prašom nurodyti, ar šių reikalavimų įvykdymas yra užtikrintas, nurodyti, kokiu būdu tai yra padaryta. Kreditorinį reikalavimą pateikKita pr. 262-105, LT-50204 Kaunas. Inti Savanorių formacija tel./faks. (8 37)ūkis“, 229 886. UAB „Senamiesčio įmonės kodas
Įvairūs
961016 121452134, skelbia konkursą daugiabučio
INFORMACIJA APIE g. TERITORIJŲ namo Šv. Stepono 25, VilniujePLANAVIpamatų hidroizoliacijos įrengimui. meMĄ. Parengtas žemės sklypo, Konkurso esančio Lvovo gauti iki 2012 10 05 d. 9sklyval. g. džiagą 105A, galima Šnipiškių seniūnijoje, Vilniuje, sekretoriate. Vokų su pasiūlypobendrovės kad. Nr. 0101/0032:986, bendras plotas mais atplėšimo procedūra 10 05 11.00 0,2419 ha, detalusis planas.2012 Planavimo paval. Adresas: Vilniaus 25, Vilnius, tel. (8grindas: Vilniaus miestog.savivaldybės admi5) 261 1695, faksas (8-5) 212 1386, el.2011 pašnistracijos direktoriaus pavaduotojo 07tas: 13 vilnius@vites.lt. įsakymas Nr. AD30-1732, 2011 08 01 1019309 detaliojo teritorijų planavimo organizatoVadovaujantis detaliojo teritorijų planaviriaus ir pareigų perdavimo sutartis Nr. mo teisių organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartimis Nr. 042081 ir Nr. 041630 pradedamas rengti sklypų Vilniaus m., Kadriškių k., skl. kad. Nr. 0101/0165:293 (1,63 ha ploto), kad. Nr. 0101/0165:449 (4,90 ha ploto), kad. Nr. 0101/0165:275 ( 6,1595 ha ploto), kad. Nr. 0101/0165:257 (5,20 ha ploto), 0,7188 ha teritorija kad. Nr. 0101/0165:692, ir 1,0000 ha teritorija kad. Nr. 0101/0165:465, Vilniaus m. Neravų k.detalusis planas. Planavimo organizatorius: įgaliota UAB „IBC Logistika“,
15
skelbimai
Talinas–Stokholmas
perKa
Įvairūs
6. Revizoriaus rinkimai. Susirinkus mažiau nei pusei bendrijos narių, pakartotinis susirinkimas bus šaukiamas 2012 06 24 11 val. toje Kita pačioje vietoje (ta pati darbotvarkė). BendriBIĮ pirmininkė. „Kontrastų biuras“ visu sąrašu parduojos da atsargas (įvairias kanceliarines prekes) 960769 už didžiausią pasiūlytą, ne mažesnę UAB „Nekilnojamojo Turtobet Projektai” atlieneikadastrinius 35 730 Lt kainą. Pasiūlymai teikiami iki ka matavimus Vilniaus r. sav., 2012 m. birželio 25 d. imtinai voSudervės sen., Rastinėnų k.,uždaruose SB „Vilma”, kuose administratoriui, UAB „SBS skl. Nr.bankroto 148 (skl. kad. Nr. 4184/0934:0148), Legale“,gretimo Ukmergės g. 369A, Vilnius. prašom (neprivatizuoto sodo) Dausklygiau tel.2012 (8 5)m.206 0799, 8 611 po Nr.informacijos 147 savininką birželio 8 d. 10 51 518. val. atvykti prie jums priklausančio sklypo ir 971990 dalyvauti ženklinant riboženkliais sklypus. Pastabos ir pasiūlymai gali būtiBoguslateiVladislavos Salmanovič turto paveldėtovo Sovinskio sklypą Nr. 148 arba laiką prašom kiami visą detaliojo plano rengimo iki sujų dėmesiui. Š. m. birželio 27 d.deta16Bazeval. viešo svarstymo procedūros pradžios sisiekti su darbų vykdytoju Jaroslavu adresu Vilniaus r.,Informacija Pagirių liojo plano rengėjui. apie vič, Žalgirio g. 131–213, Vilniussen., (tel. viešą 8Mikašiū677 79 nų k.,e.svarstymą, SB „Ekspresas”, vyks sklypovertikad. projekto poveikio aplinkai 348, paštas topomatik@gmail.com ). Nr. 960926 ir poveikio visuomenės sveikatai verti4167/1002:0027 kadastriniai matavimai. būdą į pramoninės arba komercinės paskir- nimą nimą, bus pateikta parengus detalaus plaKviečiame dalyvauti. Matavimus atlieka ties teritoriją, nustatyti žemės naudojimo no sprendinius. Kelionių UAB „Baltijos Matavimų Organizacija”, LinirIš/įtvarkymo suformuojant atskirus 1019265 Londonąrežimą, saugiai, greitai vežame siun- kmenų g.13, Vilnius. Tel. 8 601 71 112. tinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 976256
KELIONĖS KELIONĖSAUTOBUSU AUTOBUSU KELIONĖS AUTOBUSU Alyvų Duobelėje, Latvijoje Pirkti žydėjimo internetu:šventė www.kelioniupasiulymai.lt Čekijos rojus–Praha Čekijos pilys–Čekijos pilys–Čekijos rojus–Praha––577 587LtLt (05.26.) – 95 Lt Didingoji Italija ir Kaprio sala – 1747 Italija ir Kaprio sala – 1747 Muziejų naktis Varšuvoje (05.19/20) Lt–Lt175 Lt Oktoberfest – alaus festivalis– –377 1147 Lt IsRyga–Saremos sala–Talinas Čekijos pilys–Čekijos rojus–Praha –Lt577PranLt panija su poilsiu–Šveicarija –Adrijos Žydroji Šiaurės Italija su poilsiu prie jūros Šveicarijos gamtos – 1397 Lt cūzijos Riviera 2297stebuklai Lt nuo 1197Italija Lt su Šiaurės poilsiu prie–Adrijos Ryga–Saremos sala–Talinas 377 Lt jūros Kroatija nuo Lt pažintinė) nuo 1290 Lt – 1297 Lt Šiaurės Italija990 (poilsinė Praha-Viena-Budapeštas nuo627 577 Lt Lt Praha-Viena-Budapeštas nuo Kroatija nuo 990 Lt LĖKTUVU IŠ VILNIAUS: Praha–Viena–Budapeštas LĖKTUVU IŠ VILNIAUS: nuo 619 Lt Ispanija, Kosta Brava nuo 822 Lt Pirkti internetu: www.kelioniupasiulymai.lt Malta – 904 Lt(poilsinės) Ispanija, Kosta Brava, Kosta Dorada nuo IŠ VARŠUVOS 1979 Lt Hurgada Graikija, Cgalkidikė – 979 Egiptas, nuo 935LtLt Malta – 904 Ispanija, Kosta Dorada Bulgarija nuo Lt850 Lt – 999 Lt Graikija, Chalkidikė – 1099 Lt Ispanija, Šri Lanka Alikantė nuo 3500–– 1108 Lt1108 Ispanija, Alikantė Graikija, sala Kreta nuoKos 1170 Lt –– 1128 Graikija, Kos sala 1128 LtLt Turkija, nuo Antalija Antalija – 1185 1295LtLt Tunisas 770 –Lt Burgas –– 1199 1185 Lt Lt Bulgarija, Burgas Kroatija, Rijeka Rijeka –– 1279 1489LtLt Kroatija, IŠ VARŠUVOS (pažintinės poilsinės) Turkija, Marmaris 1620 Lt Turkija, Marmaris 1289 Lt Kruizas Nilu nuo 2038 Lt Portugalija, Algarvė – 1999 Lt Bulgarija, Burgas – 1199 Ltnuo 2423 Lt Izraelis–Jordanija–Egiptas LĖKTUVUnuo IŠ VARŠUVOS (poilsinės) Portugalija, Algarvė Lt Marokas 2634 Lt– 1899 Egiptas, Lt Kuba nuoHurgada 5853 Lt nuo 1440 LĖKTUVU IŠ VARŠUVOS (poilsinės) Bulgarija – 1595 Lt Egiptas, Turkija –Hurgada 1440 Lt nuo 995 Lt IŠ RYGOS:– 995 Lt Bulgarija Tailandas (pažintinė Turkija – 1078 Lt poilsinė) – nuo 5218 Lt Šri Lanka – 3500 Lt IŠ VILNIAUS: Kreta – 1170 Lt Egiptas, Tunisas –Hurgada 770 Lt nuo 869 Lt Ispanija, – 1499 Lt LĖKTUVUMaljorka IŠ VARŠUVOS (pažintinės – poilTurkija, sinės) Antalija – 889 Lt Kruizas Nilu nuo 1440 Lt Izraelis – Egiptas nuo 1678 Lt Marokas – 2634 Lt Kuba – 5853 Lt STOVYKLOS LIETUVOJE Pasaka nuo 550 Lt Top Fun 540 Lt Raganė 550 Lt Energetikas 600 Lt Laimingas žmogus – tai aš! 600 Lt Trimitas 520 Lt
Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 A.Vienuolio g. 6, LT-01104 Vilnius vilnius@vilnius.krantas.lt, Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 www.krantas.lt A.Vienuolio g. 6, LT-01104 Vilnius vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt Tel.Vegasas (8 5) 231nuo 3314.2871 Faks.Lt(8 5) 262 9120 Las vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt Torontas nuo 2382 Lt Talinas–Helsinkis Monrealis nuo 2874 Lt Stokholmas–Helsinkis Hiustonas nuo 2964 Lt Vasaros kruizas Ryga–Stokholmas–Ryga Talinas–Marienhamnas–Stokholmas Kalgaris Kopenhaga–Oslas nuo 125nuo Lt 3464 Lt Amsterdamas–Niukastlis Pamirškite kasdieninius rūpesčius ir atsipaKaina pateikta į abi pusesjūroje! su oro uostų molaiduokite laive Baltijos Pirkite keltų bilietus internetu iki spalio kesčiais. Mėgaukitės saule, vėju ir nuotaika. 31 d., dalyvaukite loterijojegera ir laimėkite Rezervacijos kelto bilietusmokestis dviem! iki 100 Lt mokamas papildomai. Kruizo kaina pateikta iš išplaukimo uosto. Daugiau informacijos Vietų skaičius ribotas. www.krantas.lt Daugiau informacijos www.krantas.lt
Pamėnkalnio g. 5/ K.Griniaus g., Vilnius Tel 8-5 262 7777, mob. 8 616 16 777 info@svite.lt, www.svite.lt, www.lek.lt
Graikija, Kreta – 99 Šri Lanka – 3500 Lt Lt Mažieji Laukystos piratai 370 Lt Bulgarija, Kreta – 1170Varna Lt – 1099 Lt
Holivudo akademija Portugalija, Algarvė – 599 2239LtLt
Mes jėga Lt LĖKTUVU IŠ 450 VARŠUVOS (pažintinės – poilsinės) Žaidimų galaktika 450 Lt STOVYKLOS LIETUVOJE Kruizas nuoatkeliauja 1440 Lt; Izraelis–Egiptas Apači Nilu indėnai į Lietuvą 450 Lt Pasaka 550 Lt – 2634 nuo 1678nuo Lt; Marokas Lt; Kuba – Avataro nuotykiai kartu 450 Lt Raganė 5853 Lt – 550 Lt Mes šampinjonai Laimingas žmogus 450 – taiLtaš! 600 Lt
AVIABILIETAI Aplink Top Fun pasaulį 640 Lt per 7 dienas 499 Lt Pirkti internetu: Mano pasauliswww. 595 Ltlek.lt (yra ir pigios aviakompanijos)
Kitas variantas 359 Lt STOVYKLOS UŽSIENYJE
Dodi kalbos 550 Lt stovykla Estijoje 1790 Lt Anglų KELTAI Ryga–Stokholmas; STOVYKLOS1699 UŽSIENYJE Bulgarijoje Lt Talinas–Helsinkis; Talinas–Stokholmas; Ventspilis–NynesStovykla Ukrainoje Kroatijoje 2149 Lt „Pribrežnyj“ hamnas; Klaipėda–Karlshamnas (spec. 60 Lt dienai pasiūlymas); Klaipėda–Kylis (spec. pasiūKrymeKlaipėda–Zasnicas „Saliut“ 1699 Lt (spec. pasiūlyAVIABILIETAI* lymas); Baku nuo 1050 Lt;LtMaljorka nuo 500 Lt Bulgarijoje 1699 mas); Turku–Alando salos–Stokholmas *kainos į abi2149 puses Kroatijoje Lt
KRUIZAI Juodkalnijoje 1899 Lt Viduržemio jūroje (spec. kaina) KELTŲ BILIETAI Anglųjūroje kalbos(spec. stovykla Estijoje 1790 Lt Karibų kaina) Ryga–Stokholmas AVIABILIETAI*Rytuose (spec. kaina) Tolimuosiuose Talinas–Helsinkis Baltijos jūroje Delis nuo 1870 Lt
Talinas–Stokholmas Tokijas – 2229 Lt
VIZOS Ventspilis–Nyneshamnas Seulasnuo – 2308 Lt Baltarusiją nuo 85 Lt Į Rusiją 260 Lt,
Klaipėda–Karlshamnas Singapūras – 2310 Lt (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Kylis (spec. Bankokas – 2409 Lt pasiūlymas) Klaipėda–Zasnicas Puketas – 2610 Lt (spec. pasiūlymas) Turku–Alando salos–Stokholmas *kainos į abi puses KELTAI VIZOS Joninės Baltijos jūroje (Tallink 3 d. kruizas) Į Rusiją nuo nuo 105 Lt 260 Lt; Baltarusiją nuo 85 Lt Ryga–Stokholmas Talinas–Helsinkis Talinas–Stokholmas Ventspilis–Nyneshamnas Klaipėda–Karlshamnas (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Kylis (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Zasnicas (spec. pasiūlymas) Turku–Alando salos–Stokholmas VIZOS Į Rusiją nuo 260 Lt Baltarusiją nuo 85 Lt
Akcijos taisyklės: nemokamą standartinį žodinį skelbimą iki 15 žodžių galite įdėti pateikę šį kuponą „Vilniaus dienos“ redakcijoje, Labdarių g. 8. Nemokamas skelbimas turi būti išspausdintas iki rugsėjo 30 d. Papildoma informacija tel. (8 5) 261 3653.
Orai
Šiandien bus debesuota, bet žymesnio lietaus nenumatoma. Oras šils iki 20–22 laipsnių. Trečiadienį trumpai palis. Naktį temperatūra sieks 11–14, dieną bus 16–19 laipsnių šilumos.
Šiandien, rugsėjo 18 d.
+20
+20
+21
Telšiai
Šiauliai
Klaipėda
+21
Panevėžys
+20
Utena
+20
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis) teka Mėnulis leidžiasi
6.57 19.27 12.30 10.11 19.56
262-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 104 dienos. Saulė Mergelės ženkle.
+21
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +28 Berlynas +24 Brazilija +30 Briuselis +18 Dublinas +14 Kairas +35 Keiptaunas +17 Kopenhaga +17
Londonas +18 Madridas +31 Maskva +20 Minskas +19 Niujorkas +24 Oslas +15 Paryžius +21 Pekinas +29
orai vilniuje Šiandien
Marijampolė
Vėjas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
+14
+21
+16
+11
4
+20
Alytus
3–6 m/s
+15
+20
+13
+11
4
+14
+10
+3
2
1819 m. gimė prancūzų fizikas Léonas Foucalt, kuris įrodė, kad Žemė sukasi aplink savo ašį. 1851 m. pirmą kartą pasirodė laikraštis „The New York Times“. 1938 m. gimė filosofas Krescencijus Stoškus. 1940 m. gimė etnologas Libertas Klimka. 1961 m. gimė amerikiečių aktorius James’as Gandolfini. 1968 m. gimė Kroatijos krepšininkas Toni Kukočas.
ketvirtadienį
1905 m. gimė švedų aktorė Greta Garbo.
prizas Šią savaitę laimėkite Egidijaus Knispelio knygą „Įvykiai, sukrėtę Lietuvą“.
Garsiausi pastarųjų dešimtmečių Lietuvos nusikaltimai, kurių tyrimą sulaikiusi kvapą stebėjo visa Lietuva. Nusikaltimų tyrimai, bylos, netikėti faktai ir šokiruojančios detalės – visa tai E.Knispelio knygoje „Įvykiai, sukrėtę Lietuvą“. Šios istorijos parašytos taip meistriškai, kad prikausto dėmesį kaip labiausiai įtempto kino filmo scenarijus. Gausiai iliustruotoje knygoje – daug niekur neskelbtos medžiagos ir faktų, kurių nematėte per televiziją.
Praėjusios savaitės teisingi atsakymai: ceitnotas (pirmadienis), žemėlapis (antradienis), bandonija (trečiadienis), pastoralė (ketvirtadienis), tramdytojas (penktadienis). Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį, rugsėjo 25 d. Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
1
2
Vardai Galmantė, Irena, Jogaudas, Juozapas, Minė, Mingailas, Stanislovas, Stefanija
horoskopai
trečiadienį
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusių. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite: DIENA (tarpas) VD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba 2. Iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Vilniaus dienos“ redakciją Labdarių g. 8, Vilnius. Praėjusios savaitės nugalėtoja – Lina Tarbunienė.
Vilnius
DATOS
Rytas
+12
+21
+21
Praha +24 Ryga +20 Roma +25 Sidnėjus +21 Talinas +18 Tel Avivas +33 Tokijas +31 Varšuva +24
3
4
5
6
7
8
1970 m. mirė JAV roko žvaigždė Jimi Hendrixas. 1971 m. gimė amerikiečių plento dviratininkas Lance’as Armstrongas. 1975 m. gimė amerikiečių aktorius Jasonas Sudeikis. 1976 m. gimė Brazilijos futbolininkas Ronaldo. 1983 m. gimė dainininkas Sasha Song (tikrasis vardas Dima Šavrovas). 1989 m. Kongo Respublikoje gimė Ispanijos vyrų krepšinio rinktinės žaidėjas Serge’as Ibaka.
Avinas (03 21–04 20). Galite pakenkti nesugebėjęs paaiškinti savo ketinimų. Kas nors gali nesutikti su jūsų idėjomis. Nesiginčykite ir nebandykite spaudimu pasiekti savo, nes rytoj tam neprireiks jokių pastangų. Jautis (04 21–05 20). Vertinsite sąžiningumą ir atvirumą, bet jausite priešiškumą kitų žmonių nuomonei. Jums nepatiks tuščios kalbos ir aplinkinių smalsumas. Užsiimkite mėgstamais dalykais. Dvyniai (05 21–06 21). Tikėtina, kad gailėsitės ne taip apsisprendęs. Laukia daug nerimo ir išgyvenimų, tad juos pasistenkite nukreipti pozityvia linkme. Vėžys (06 22–07 22). Būsite patenkintas savo gyvenimu. Tik būkite objektyvus, nepasiduokite euforijai, o svarbiausia – nedalykite pažadų, kurių nesiruošiate vykdyti. Liūtas (07 23–08 23). Būsite svajingas, sieksite atitrūkti nuo savo pareigų. Draugai netrukdys jūsų fantazijoms. Bet svajodamas nepamirškite realių įsipareigojimų. Naudinga pabendrauti su vyresniais žmonėmis. Mergelė (08 24–09 23). Jums bus suprantamos aplinkinių emocijos. Tačiau tai nesuteikia teisės kištis į jų gyvenimą, venkite neapgalvotų žodžių ir vertinimų. Svarstyklės (09 24–10 23). Pernelyg neatviraukite su mažai pažįstamais žmonėmis, vėliau gali tekti gailėtis, kai jūsų paslaptis sužinos didelis būrys žmonių. Slėpkite savo nuomones ir spėliones, kad neįžeistumėte artimo žmogaus. Skorpionas (10 24–11 22). Labai energingas laikotarpis, tinkantis įgyvendinti planams, susijusiems su verslu, finansais. Išnaudokite šį aktyvų metą treniruotėms, ūkio darbams atlikti, namams tvarkyti. Šaulys (11 23–12 21). Nuo ryto būsite prastai nusiteikęs. Pasistenkite nedemonstruoti blogos nuotaikos šeimos nariams ar kolegoms, nes galite sukelti pasipiktinimo bangą. Ožiaragis (12 22–01 20). Emocingumas ir jautrumas turės neigiamos įtakos jūsų veiklai. Galite neteisingai apsispręsti, būti pernelyg dosnus ir iššvaistyti per daug pinigų. Geriau piniginę palikite namuose. Vandenis (01 21–02 19). Jausite šeimos ir draugų paramą. Darbe ir asmeniniame gyvenime vyraus darna. Galite patirti naudos iš pavaldinių ar jaunų žmonių. Tik nepiktnaudžiaukite tuo, kad jumis pasitikima. Žuvys (02 20–03 20). Seksis siekiant savo idealo ir svajonės. Nebijokite skraidyti padangėmis ir įgyvendinti savo svajas. Bendradarbiavimas turės teigiamos įtakos jūsų karjerai. Kaip niekad dabar jums padės įgimtas nuoširdumas ir atvirumas.