TODĖL, KAD naujienos ESU VILNIETIS Tikros sostinės
Trečiadienis, rugsėjo 19 d., 2012 m. Nr. 219 (1418)
Seimas nepanoro atleisti iš pareigų kadenciją baigiančio STT vadovo Ž.Pacevičiaus. Lietuva 5p.
Už kultūros paveldo objektų nepriežiūrą numa toma skirti tūkstan tines baudas. Lietuva 7p.
diena.lt
Užnuodytas alko holis toliau šienauja gyvybes ne tik Če kijoje, bet ir Lenki joje bei Slovakijoje. Pasaulis 12p.
Išaugusi konkurencija baldininkus išauklės
Kitąmet Vilniuje įsi kursianti baldų ga mybos ir prekybos tinklo „Ikea“ parduo tuvė pastatys šalies rinką ant pirštų galų. Dėl išaugusios konkurencijos pasi tempti turės ir šalies baldų gamintojai, ir prekybininkai.
Gyvensime geriau, kai dirbsime geriau. Prezidentė Dalia Grybauskaitė
6p.
Miestas
„Visi sergantieji, įskaudintieji, nusi vylę, ieškantys tiesos laukiami atra dimų palapinėje. Čia rasite džiaugs mą ir paguodą“, – taip skelbia greta savivaldybės palapinėje įsikūrusi bendruomenė, raginanti aukoti pini gus. Ar palapinei ir renginiui joje iš duotas leidimas, Vilniaus savivaldy bė vakar atsakyti negalėjo.
Menas
Ekonomika
9
2p.
Mieste iškilo atradimų palapinė
Į Lietuvos rinką įsiliejus stambiam švedų žaidėjui smulkūs standarti nių baldų gamintojai bus privers ti atrasti naują nišą ar klientams pasiūlyti papildomų paslaugų. O stambūs prekybininkai turės per žiūrėti didžiulius šiuo metu taiko mus prekių antkainius. Manoma, kad kainos parduotuvėje „Ikea“ bus pritaikytos šalies rinkai, bet vis tiek tai turėtų pritraukti pirkėjų iš Baltarusijos, Latvijos, Estijos. Plačiau skaitykite
1,30 Lt
13p.
Bitnikų maištas keliasi į kiną
Galia: į Lietuvos mažmeninės prekybos rinką žengiantis dėl patrauklaus kainos ir kokybės santykio žinomas
tinklas „Ikea“ įneš pokyčių.
Fejerverkų šou nušvies sostinės dangų
13p.
Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
BŪTI VILNIAUS DALIMI PRENUMERATA 2012 M.
KETVIRČIUI –
48
LT
www.vilniausdiena.lt Prenumeruoti galite: „Vilniaus dienos“ redakcijoje Labdarių g. 8, internetu www.diena.lt/dienraštis. Informacija tel. (8 5) 261 1688, 8 686 52 400, el. p. prenumerata@vilniausdiena.lt
2
trečiADIENIS, rugsėjo 19, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
Palapinėje prie savivaldybės – paguoda ir džiaugsmas Rūta Grigolytė
r.grigolyte@diena.lt
Vilniaus centre praeivius nuste bina prie prekybos centro pasta tyta balta palapinė. Iš jos vakarais sklinda muzika ir žodžiai: „Jeigu Jėzaus nėra tavo gyvenime, tu ne turi gyvenimo.“ Tikėjimą atrado bute
Teisingumo ministerijos specialis tų teigimu, religinė bendruomenė Ekklesia.lt, atkeliavusi su palapine į sostinę, yra įregistruota Juridinių asmenų registre. Vilniaus miesto savivaldybės atstovų pasiteiravus, ar bendruomenei išduotas leidimas pastatyti sceną ir rengti koncertus, jeigu taip – kokiu pagrindu, atsa kymo antradienį nesulaukta. Aiškios pakraipos Ekklesia.lt pasivadinusi bendruomenė savo tinklalapyje religinės priklauso mybės neapibrėžia, bet, atrodo, remiasi Naujuoju Testamentu. „Bendruomenės pradžia gali ma laikyti 2009 m. sausį, kai pastorius Kastytis sekmadieniais sa vo bute su žmona, draugų šeima ir dar vienu žmogumi ėmė dalytis tuo, ką Dievas įdėjo į jo širdį. Lai kui bėgant Dievas atvesdavo ir ki
tų žmonių“, – aiškinama bend ruomenės tinklalapyje. Atradimų palapinę bendruo menė jau buvo pasistačiusi ir evangelizacinius renginius ve dė Kaune, Alytuje, Marijampo lėje, Kėdainiuose, Panevėžyje ir Ukmergėje, tad nusprendė atke liauti ir į Vilnių. Dvi savaites kasvakar sostinė je ketinanti koncertuoti (ar, anot jų pačių, „tarnauti“) Ekklesia.lt pasistatė palapinę prie Vilniaus centrinės universalinės parduo tuvės. „Jėzus prisikėlė, ir mes va žinėjame per visą Lietuvą skleis dami šią žinią. Ateikite, išgirsite, ko dar nesate girdėję“, – pirma dienio vakarą kvietė prie įėjimo į palapinę praeivius prisijungti kal binanti moteris. Auka Viešpačiui – SMS žinute
Bendruomenė taikosi į gyveni mo užguitus žmones, žada ne tgi ligas išgydyti. „Visi sužeistieji, sergantieji, įskaudintieji, nusivy lę ir ieškantys gyvenimo prasmės, ieškantys tiesos ar ieškantys Die vo laukiami atradimų palapinė je. Palapinėje rasite džiaugsmą, meilę, paguodą, naują viltį ir dar daugiau… Ten pat prarasite sa
vo skausmą, depresiją, rūpesčius, neviltį, neapykanta jus paliks, li gas prarasite“, – viliojama kvieti muose į „tarnavimus“.
Palapinėje rasi te meilę, paguo dą, naują viltį ir dar daug daugiau. Ten pat prarasite savo skausmą, rūpesčius, neviltį.
Savo tinklalapyje bendruome nė ragina prisidėti pinigais, esą „atskirdami dalį pinigų Vieš pačiui, atskiriame dalį savo gy venimo“, ir grindžia tokį sakinį tam tikra apaštalo Pauliaus žo džių Laiške filipiečiams interpre tacija. „Pinigai – tai mūsų gyve nimo dalis, nes, juos uždirbdami, mes įdedame dalį savo gyveni mo – laiką, jėgas. Kviečiame vi sus, kurie supranta, kokią užduotį iš Viešpaties turi Ekklesia.lt, ma to Viešpaties malonę ir Gyveni mą, dalyvauti piniginiais paauko
jimais“, – raginama tinklalapyje. Skirti „dalį pinigų Viešpačiui“ ga lima netgi SMS žinute, pavedimu banke arba skiriant 2 proc. paja mų mokesčio. Kaip smėlis po kojomis?
Katalikų kunigas Ričardas Dovei ka sakė pirmą kartą girdįs apie to kią bendruomenę, tad negalįs ko mentuoti konkrečiai jų veiklos, tačiau pasidalijo nuomone, kad tų, kurie jaučiasi tvirti dėl savo tikėjimo, koncertai paprastai ne pervilioja. „Nemanau, kad Katalikų bažny čia tai komentuotų. Apskritai, ma nau, demokratinėje visuomenėje patys žmonės iš vaisių viską atpa žįsta. Tas, kas yra stiprus ir besigi linantis į savo bendruomenę, ar ji būtų katalikų, ar liuteronų, ar ki tokia, jis joje ir lieka tvirtas ir jo kie vėjai jo nenupūs. Tačiau dabar yra mada tokių dalykų, kaip joga, mankštos gamtoje, kurie neturi gelmės, o tik paviršutinišką prisi lietimą, po kojomis padeda ne že mės, o smėlio, tas smėlis iš po kojų ir išsiplauna. Gaila tik, kai žmonės nusivilia, jeigu dar žmonėmis ir pasinaudojama – būna labai gai la“, – kalbėjo dvasininkas.
Algų dar Jau 2012-ųjų ruduo, o Vilniaus autobu sų ir troleibusų vai ruotojai dar nėra ga vę atlyginimų už 2009 m. Jei padėtis nesikeis ir nebus ras ta visiems priimtino sutarimo, vairuoto jai mato vienintelę išeitį – streiką.
Indrė Pepcevičiūtė i.pepceviciute@diena.lt
Neišmokėta už trejus metus
Įsikūrė: Ekklesia.lt pasistatė palapinę sostinės centre – prie Vilniaus centrinės universalinės parduotuvės.
Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
Įdomesnės veikiančios religinės bendruomenės ir dvasinės grupės Lietuvoje Graikų apeigų katalikai unitai – Lie
Pasaulinis dvasinis universitetas
Raeliečių judėjimas – ateistinė ufo
Brahma Kumaris. Doktrinos pagrin Išganymo armijos bendruomenės. das – vedos, šivaizmo elementai ir ju Išganymo armija (angl. – Salvation Ar dėjimo ideologų raštai. Judėjimo na my) – 1865 m. metodizmo ir anglikony riai praktikuoja modifikuotą radža bės pagrindu susikūrusi protestantų jogą („karališkoji joga“) ir „Om Shan religinė bendruomenė. Lietuvoje Išga ty“ („aš – rami siela“) mantrą. Lietuvo Lietuvos bahajų bendruomenė. nymo armija veikė nuo 1892 iki 1944 je šiuo metu įsikūręs 2005 m. įregist Bahajų religijos pagrindas – islamas, ji m. Judėjimo veikla atsinaujino 1993 ruotas Brahma Kumaris centras Vil turi judaizmo bei krikščionybės ele m., religinė bendruomenė Išganymo niuje, kuriam priklauso apie 30 akty mentų ir yra tiesiogiai susijusi su ba armija Lietuvoje įregistruota 1998 m. vių narių.
loginė religija, kurios įkūrėjas ir vado vas – Claude’as Vorilhonas (g. 1946 m.), nuo 1998 m. pasivadinęs Raeliu (Rael – nešantis žinią, šauklys, pranc.). Anot Raelio, 1973 m. gruodžio 13 d. jam pa sirodė ateivis (elohimas) ir apreiškė „kiek pakoreguotą“ biblinę tiesą. Lie tuvoje yra apie 20 raeliečių, regulia riai susitinkančių dalyvauti bendro je meditacijoje.
tuvos ir Lenkijos valstybės stačiati kiai, 1596 m. su Romos katalikų baž nyčia sudarę Bresto bažnytinę uni ją. 2006 m. Lietuvoje buvo 5-ios uni tų bendruomenės, apie 150 aktyvių Bažnyčios narių.
bizmu. 1990 m. suformuota Vilniaus bahajų vietinė dvasinė asamblėja.
Prisiminti Konstituciją padės egzaminas Minint 20-ąsias Lietuvos Respub likos Konstitucijos metines, vil niečiai tradiciškai kviečiami pa sitikrinti žinių – laikyti Konstitu cijos egzamino.
Kaip ir kasmet, norintiems lai kyti egzaminą ir siekti aukščiau sio įvertinimo, duris atveria ir Vilniaus savivaldybė. Egzamino kviečiami laikyti ir moksleiviai, teisinį išsilavinimą turintys ar tei sę studijuojantys asmenys bei kiti Lietuvos piliečiai. Konstitucijos egzamino pirmas etapas vyks spalio 4 d. 12 val. Vil
niaus savivaldybėje, Konstituci jos pr. 3. Pirmo etapo dalyviai, teisin gai atsakę į ne mažiau kaip 25 tes to klausimus iš 30-ies, turės teisę dalyvauti antrame Konstituci jos egzamino etape. Patekę į kitą etapą bus informuoti asmeniškai. Antras egzamino etapas vyks spa lio 18 d. 12 val. taip pat savivaldy bėje. Per jį reikės atsakyti į 19 testo klausimų ir vieną papildomą klau simą raštu. Antro etapo dalyvių darbus centralizuotai vertins speciali kompetentingų ekspertų komisi
ja. Nugalėtojais taps be klaidų ar ba teisingiausiai į klausimus atsa kę dalyviai. Egzaminą ketinantys laikyti as menys kviečiami registruotis spe cialioje delfi .lt rubrikoje. Jei nebus galimybės atvykti į savivaldybę, visi norintys egzaminą galės lai kyti internetu. Laimėtojai bus apdovanoti spa lio 25 d. prezidentūroje. Pirmąsias vietas atskirose gru pėse iškovoję piliečiai bus apdova noti ir specialiu Lietuvos europar lamentarų įsteigtu prizu – kelione į Briuselį, aplankant ir kitus Euro
pos miestus: Prahą, Amsterdamą, Briugę, Kylį bei Liubeką. Konstitucijos egzamino laimė tojams bus apmokėtos kelionės į Vilnių ir atgal viešuoju transportu (autobusu ar traukiniu) išlaidos. Egzamine negali dalyvauti or ganizatoriai, užduočių sudary tojai, partnerių, rėmėjų atstovai, vertinimo komisijos nariai ir visų išvardytų grupių asmenų šeimos nariai. Egzaminas vyks Vilniaus savivaldybės pastate, Konstituci jos pr. 3, antrame aukšte esančio je Tarybos posėdžių salėje. VD inf.
Savivaldybės įmonėje „Vilniaus viešasis transportas“ dirbantys vai ruotojai jau keletą metų skaičiuo ja darbdavio skolą – neišmokėtus papildomus atlyginimus už 2009, 2010 ir 2011 m. Vakar vykusiame posėdyje buvo svarstoma dėl šių atlyginimų išmokėjimo, atlyginimų investavimo ir delspinigių. „Dabar yra iškeltas kolektyvinis ginčas dėl visų šių punktų, vyksta derybos su darbdaviu“, – sakė įmonės „Vil niaus viešasis transportas“ Naujo sios profesinės sąjungos pirminin kė Alina Ryžinskaja. Pasak moters, Taikinimo komi sijos posėdžiai sulaukė reakcijos – juose dalyvavo savivaldybės at stovai. Tačiau kol kas susitarti ne pavyko. „Profesinės sąjungos vei kia vieningai, solidariai ir reikalauja darbuotojams išmokėti visas sko las. Darbdavys teigia, kad nėra lė šų. Savivaldybė sako tą patį. Bet vis tiek reikalausime ir greičiausiai, jei nepavyks susitarti, eisime iki strei ko“, – esamą padėtį nušvietė pa šnekovė. Skola siekia 15 tūkst. litų
Moters teigimu, darbdavys prašo di delių nuolaidų motyvuodamas, kad nėra pinigų. Anot jos, darbuotojams siūloma atsisakyti papildomo atly ginimo už 2009 m. „Darbdavys ža da išmokėti papildomą atlyginimą už 2010 ir 2011 m. dalimis, prade dant kitų metų gegužę. Tai turėtų įvykti per šešis mėnesius, mokant po šeštadalį atlyginimo. Delspini gių siūlo atsisakyti ir žada pradėti juos skaičiuoti nuo kitų metų gegu žės“, – pasakojo A.Ryžinskaja.
3
trečiADIENIS, rugsėjo 19, 2012
miestas Viešbučių bumas Ką tik duris šalia Vilniaus arkikatedros atvė rė prabangių viešbučių tinklo „Kempinski“ 5 žvaigždutėmis įvertintas filialas, o vakar sostinei pristatytas dar vienas – „Comfort Hotel LT“ – viešbutis. Tiesa, prie pat autobusų stoties įsikū ręs viešbutis kiek kuklesnis – tik 3 žvaigždučių. Kaip teigiama, prabangų dvivietį kambarį vienai nakčiai čia galima užsisakyti ir už 200 litų. Beje, registratūroje galima pasiskolinti ir plaukų džio vintuvą. Tomo Urbelionio (BFL) nuotr.
r teks palaukti
Prezidentė pažėrė kritikos Vilniaus valdžiai Prezidentė Dalia Grybauskaitė Vilniaus savivaldybės tarybos jai atsiųstą poziciją dėl šilumos ūkio vakar įvertino kaip siekį apkrau nant visus Lietuvos vartotojus pa dėti savivaldybių įmonėms susi krauti didesnį pelną. Ką slepia „geri ketinimai“
Pirmenybė: nors su savivaldybės įmonės „Vilniaus viešasis transpor
tas“ darbuotojais atsiskaityti nepavyksta jau kelerius metus, pinigų naujiems troleibusams miesto kišenėje kartkartėmis randama.
Darbuotojai suskaičiavo, kad ne sumokėtų pinigų suma vienam as meniui siekia 15 tūkst. litų, neats kaičius mokesčių. Moteris teigė, kad darbdavio pasiūlyta nuolaida jiems yra per didelė. Sutarimo rasti nepavyksta, nes vairuotojai nesutinka dėl siūlo mo termino. „Manome, kad turė tų būti sumokėta šiais metais – iki gruodžio 31 d., nes ir taip jau ilgai to laukiame. Be to, norėtume at gauti visą mums priklausančią su mą“, – sakė pašnekovė. Vėluoja ir pagrindiniai atlyginimai
Naujosios profesinės sąjungos pir mininkė prasitarė, kad ir pagrin diniai atlyginimai nemokami lai ku, esą jie pradėjo vėluoti prieš metus sujungus abi savivaldybės įstaigas – „Vilniaus autobusų par ką“ ir „Vilniaus troleibusų parką“. „Labai prasta yra troleibusų būk lė, neperkamos atsarginės detalės ir t. t. Juntama didelė psichologi nė įtampa, nes buvo kalbama, kad „Troleibusų parką“ reikia naikin ti. Mūsų darbuotojai – daugiausia
Prezidentė D.Grybauskaitė vakar griežtai sukritikavo Vilniaus me ro Artūro Zuoko, socialdemokra tų ir Darbo partijų poziciją dėl ši lumos ūkio ir sakė, kad priėmus jų pasiūlymą didžiuosiuose mies tuose šiluma atpigtų, bet elektros energija pabrangtų visiems Lie tuvos elektros vartotojams. Po litikai dar praėjusią savaitę pa rengė rezoliuciją, kuria raginama padidinti elektros supirkimo kvo tas termofikacinėms elektrinėms ir elektrą supirkti už tokią pačią kainą, kokia dabar nustatyta Lie tuvos elektrinei Elektrėnuose. „Būtent šios trys partijos siū lo variantą, kad visiems Lietuvos žmonėms pakeliant elektros ener gijos kainą, Vilniui, Kaunui ir dar dviem stambiems miestams bū tų tik truputį atpiginta šiluma ir sudarytos sąlygos tų savivaldybių įmonėms turėti dar didesnį pel ną“, – žurnalistams sakė Prezi dentė. „Visiems Lietuvos žmonėms elektros energijos kainos didė jimas reikš kai kurių savivaldy bių kuruojamų įmonių dar dides
nį pelną. Tokia pasiūlymo esmė“, – teigė D.Grybauskaitė.
Dalia Grybauskaitė:
Savivaldybės politi kai pirmiausia galvo ja apie savo įmonių interesus – aš net pa vadinčiau apie „ru bikoninį“ „Vilniaus energijos“ pelną. Ragino balsuoti atsakingai
Ji atkreipė dėmesį, kad žmonėms, jau netrukus turėsiantiems apsi spręsti, ką norėtų matyti Seime, reikėtų įvertinti ir šią aplinkybę. „Labai įdėmiai eikit ir balsuokit už tuos, kurie jums žada, bet da ro viską priešingai nei jūsų intere sai“, – kalbėjo šalies vadovė. Prezidentė antradienį teigė, kad sostinės savivaldybė nepakanka mai kontroliuoja „Vilniaus ener giją“, o „savivaldybės politikai leidžia savo valdomoms įmonėms lobti iš miesto žmonių ir visiškai negalvoja apie žmonių interesus“. „Savivaldybės politikai <...> pir miausia galvoja apie savo įmonių, ypač privačių, interesus – aš net pavadinčiau Lietuvos atveju apie „rubikoninį“ „Vilniaus energijos“ pelną“, – sakė D.Grybauskaitė.
Ji teigė, kad Kainų komisija lai kosi įstatymų, tačiau galėtų teikti daugiau iniciatyvų, „kad būtų už kirstas kelias tokiam nežabotam ir dideliam lobimui“. A.Zuoko aritmetika neįtikino
Praeitą savaitę Vilniaus tarybai priėmus rezoliuciją sostinės me ras A.Zuokas paragino Preziden tę paveikti Vyriausybę ir Ener getikos ministeriją, kad būtų pakeistos 2013-iesiems patvir tintos remiamos elektros gamy bos kvotos. „Tai ne tik nedidintų elektros energijos kainos galutiniam var totojui, bet ir energija nebebūtų skirta tik Elektrėnų ežerui šildyti“, – tuomet sakė A.Zuokas. Vilniaus valdžios teigimu, perskirsčius re miamos elektros energijos kvotas Vilniuje šilumos kaina sumažėtų 3,08 (10 proc.), Kaune – 3,03 (9 proc.), Panevėžyje – 1,87 (7 proc.) cento už 1 kilovatvalandę. Premjeras Andrius Kubilius taip pat atmetė šilumininkų ir sostinės vadovų raginimus. Ministras pir mininkas rugpjūtį pabrėžė, kad konkurencija dėl elektros gamy bos rėmimo greitai praras prasmę, nes Lietuvos elektrinės Elektrė nuose naujasis blokas ją gamins pigiau. Pasak jo, pasiūlymas ro do, kad „šilumininkai turbūt ne labai gerai žino, kas darosi elekt ros ūkyje“. BNS, VD inf.
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
darbo veteranai, turintys 20–40 metų darbo stažą. Aišku, kad kyla baimė dėl nežinios, kaip turint tokį stažą reikės persikvalifikuoti į kitą darbą“, – pasakojo 33 metus vai ruotoja dirbanti moteris. Su klausimu, kada bus išmokėti atlyginimai, ir įspėjimu dėl galimo streiko į miesto merą Artūrą Zuo ką socialiniame tinkle „Facebook“ kreipėsi ir vienas vairuotojų. Jis ra šė: „Mere Zuokai, kada bus išmo kėti atlyginimai UAB „Vilniaus vie šasis transportas“ darbuotojams ir metiniai atlyginimai už darbo re zultatus? Yra iškeltas kolektyvinis ginčas ir, manau, neradus bendro sprendimo artimiausiu metu bus neterminuotas darbuotojų strei kas, kuris tik sukels problemų vil niečiams... Tuo labiau visa tai bū tų prieš Seimo rinkimus...“ Meras į tai atsakė: „Tokių pri siimtų įsipareigojimų dabarti nis Vilniaus biudžetas neturi jo kių galimybių įvykdyti. Tarsimės, ir tikiu, kad atsakingos profsąjun gos supranta situaciją bei miesto galimybes.“
Nuomonės: Vilniaus politikų teigimu, padidinus supirkimo kvotas koogeneracinėms elektrinėms, šiluma
vilniečiams esą pigtų 10 proc., o Prezidentė D.Grybauskaitė tvirtina, kad už gerokai pabrangusią elektrą tuomet turėtų mokėti visa Lietuva. „Shutterstock“ nuotr.
4
treÄ?iADIENIS, rugsÄ&#x2014;jo 19, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
ÄŽ NaÂcioÂnaÂliÂnes preÂmiÂjas â&#x20AC;&#x201C; 40 preÂtenÂdenÂtĹł GauÂti ĹĄiĹł meÂtĹł NaÂcioÂnaÂliÂnes kul tĹŤÂros ir meÂno preÂmiÂjas preÂten duoÂja keÂtuÂrios deÂĹĄimÂtys meÂni ninÂkĹł, iĹĄ jĹł â&#x20AC;&#x201C; diÂdĹžioÂji daÂlis vilÂnie Ä?iĹł ir VilÂniuÂje dirÂbanÂÄ?iĹł iĹĄÂkiÂliĹł asÂmeÂnyÂbiĹł.
SuÂrinÂkuÂsi viÂsus paÂsiĹŤÂlyÂmus Lie tuÂvos naÂcioÂnaÂliÂniĹł kulÂtĹŤÂros ir meÂno preÂmiÂjĹł koÂmiÂsiÂja paÂtvirÂti no preÂtenÂdenÂtĹł sÄ&#x2026;ÂraÂĹĄÄ&#x2026;. PresÂtiÂĹžiÂne preÂmiÂja, be kiÂtĹł gar biĹł meÂniÂninÂkĹł, siĹŤÂloÂma apÂdoÂva noÂti vilÂnieÂÄ?ius ar VilÂniuÂje dau giauÂsia laiÂko praÂleiÂdĹžianÂÄ?ius raÂĹĄyÂtoÂjus VyÂtauÂtÄ&#x2026; JurÂgÄŻ Bub nÄŻ, EiÂmuÂtÄŻ VaÂlenÂtiÂnÄ&#x2026; SvenÂticÂkÄ&#x2026;, ĹĄiuo meÂtu PranÂcĹŤÂziÂjoÂje gyÂveÂnan tÄŻ ValÂdÄ&#x2026; PaÂpieÂvÄŻ, ReÂnaÂtÄ&#x2026; Ĺ eÂreÂlyÂtÄ&#x2122;MenÂdeiÂkieÂnÄ&#x2122;. Tarp preÂtenÂdenÂtĹł ÄŻ preÂmiÂjÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x201C; ir poeÂtai AlÂgiÂmanÂtas BalÂtaÂkis, Vla das BraÂziĹŤÂnas, liÂteÂraÂtĹŤÂroÂloÂgas KÄ&#x2122;sÂtuÂtis NasÂtopÂka. ÄŽ NaÂcioÂnaÂliÂnÄ&#x2122; preÂmiÂjÄ&#x2026; preÂten duoÂja sosÂtiÂnÄ&#x2014;Âje ĹĄakÂnis ÄŻleiÂdÄ&#x2122; mu ziÂkanÂtai VlaÂdiÂmiÂras Ä&#x152;eÂkaÂsiÂnas, ViaÂÄ?esÂlaÂvas GaÂneÂliÂnas, VilÂhelÂmas Ä&#x152;eÂpinsÂkis, komÂpoÂziÂtoÂrius AlÂgi manÂtas BraÂĹžinsÂkas. Taip pat noÂmi nuoÂti diÂriÂgenÂtai Ä&#x152;esÂloÂvas RaÂdĹžiĹŤÂ nas, VyÂtauÂtas MiĹĄÂkiÂnis, MinÂdauÂgas UrÂbaiÂtis, MoÂdesÂtas PitÂrÄ&#x2014;Ânas. NaÂcioÂnaÂliÂnÄ&#x2122; preÂmiÂjÄ&#x2026; gauÂti pri staÂtyÂtas vilÂnieÂtis muÂziÂkoÂloÂgas VikÂtoÂras GeÂruÂlaiÂtis, VilÂniuÂje gy veÂnanÂtis DoÂnaÂtas BaÂnioÂnis, ki no reÂĹžiÂsieÂrius AlÂgiÂmanÂtas PuiÂpa, teatÂro reÂĹžiÂsieÂrius ViÂtaÂliÂjus MaÂzĹŤÂ ra, skulpÂtoÂriai VlaÂdas VilÂdĹžiĹŤÂnas, GinÂtaÂras KaÂroÂsas, graÂfiÂkas KÄ&#x2122;sÂtuÂ
tis KasÂpaÂraÂviÂÄ?ius, foÂtoÂmeÂniÂnin kas RiÂmanÂtas DiÂchaÂviÂÄ?ius. SiĹŤÂlyÂti kĹŤÂrÄ&#x2014;ÂjÄ&#x2026;, kuÂris tuÂrÄ&#x2014;ÂtĹł gauÂti LieÂtuÂvos naÂcioÂnaÂliÂnÄ&#x2122; kul tĹŤÂros ir meÂno preÂmiÂjÄ&#x2026;, gaÂlÄ&#x2014;Âjo ju riÂdiÂniai asÂmeÂnys. Ĺ ios preÂmiÂjos teiÂkiaÂmos kasÂmet uĹž reikĹĄÂminÂgiauÂsius paÂstaÂrĹłÂjĹł sepÂtyÂneÂriĹł meÂtĹł darÂbus kulÂtĹŤÂros ir meÂno sriÂtyÂje arÂba uĹž ilÂgaÂme tÄŻ kĹŤÂrÄ&#x2014;Âjo inÂdÄ&#x2014;ÂlÄŻ ÄŻ kulÂtĹŤÂrÄ&#x2026; ir meÂnÄ&#x2026;. KasÂmet skiÂriaÂmos ne dauÂgiau kaip ĹĄeÂĹĄios KulÂtĹŤÂros ir meÂno preÂmiÂjos, iĹĄ jĹł ne dauÂgiau kaip vieÂna preÂmiÂja gaÂli bĹŤÂti skiÂriaÂma uĹž ilÂgaÂmeÂtÄŻ kĹŤÂ rÄ&#x2014;Âjo inÂdÄ&#x2014;ÂlÄŻ ÄŻ kulÂtĹŤÂrÄ&#x2026; ir meÂnÄ&#x2026;.
baÂziÂniĹł soÂciaÂliÂniĹł iĹĄÂmoÂkĹł dyÂdĹžio â&#x20AC;&#x201C; ĹĄiuo meÂtu ji suÂdaÂro 104 tĹŤkst. liÂtĹł. PreÂmiÂjos moÂkaÂmos iĹĄ KulÂtĹŤÂros mi nisÂteÂriÂjai skirÂtĹł valsÂtyÂbÄ&#x2014;s biuÂdĹžeÂto asigÂnaÂviÂmĹł. Â&#x201E;Â&#x201E;KulÂtĹŤÂros ir meÂno preÂmiÂjos skiÂ
R
Â&#x201E;Â&#x201E;VeiÂdai: foÂtogÂraÂfo D.LaÂbuÂÄ?io VilÂniaus uniÂverÂsiÂteÂto diÂdĹžiaÂjaÂme kieÂme
VD, BNS inf.
ÄŻamÂĹžinÂtas raÂĹĄyÂtoÂjas AlÂgiÂmanÂtas BalÂtaÂkis â&#x20AC;&#x201C; vieÂnas iĹĄ 27 VilÂniaus as meÂnyÂbiĹł, priÂstaÂtoÂmĹł paÂroÂdoÂje. DaiÂniaus LaÂbuÂÄ?io nuoÂtr.
Vilniaus veidas: arÂchiÂtekÂtĹŤÂra ir asÂmeÂnyÂbÄ&#x2014;Âs
Â&#x201E;Â&#x201E; NoÂmiÂnanÂtas: ne karÂtÄ&#x2026; uĹž nuoÂ
pelÂnus VilÂniaus kulÂtĹŤÂrai apÂdo vaÂnoÂtas teatÂro reÂĹžiÂsieÂrius ir dai liÂninÂkas V.MaÂzĹŤÂra.
Ĺ aÂrĹŤÂno MaÂĹžeiÂkos (BFL) nuoÂtr.
PasÂkelbs iki gruoÂdĹžio 15-osios Â&#x201E;Â&#x201E;KulÂtĹŤÂros ir meÂno preÂmiÂja yra 800
MiÂnint EuÂroÂpos pa velÂdo dieÂnas, gra fĹł UmiasÂtovsÂkiĹł rĹŤÂmuoÂse miesÂtie Ä?iams pristatoma foÂtoÂmeÂniÂninÂkĹł pa roÂda apie VilÂniaus ĹžmoÂnes ir vieÂtas â&#x20AC;&#x17E;GeÂnius loÂci.VieÂtos dvaÂsiaâ&#x20AC;&#x153;.
riaÂmos iki gruoÂdĹžio 15 d., o preÂmiÂjĹł lauÂreaÂtĹł dipÂloÂmai ir ĹženkÂlai ÄŻteiÂkia mi LieÂtuÂvos valsÂtyÂbÄ&#x2014;s atÂkĹŤÂriÂmo die nos (VaÂsaÂrio 16-osios) proÂga. Â&#x201E;Â&#x201E;KulÂtĹŤÂros ir meÂno preÂmiÂja kĹŤÂrÄ&#x2014;Â
jui gaÂli bĹŤÂti skiÂriaÂma tik vieÂnÄ&#x2026; karÂtÄ&#x2026;. PreÂmiÂjos skiÂriaÂmos nuo 1989-ĹłjĹł.
27 paÂroÂdos heÂroÂjai yra ĹžiÂnoÂmi ir daug mĹŤÂsĹł kulÂtĹŤÂrai nuÂsiÂpel nÄ&#x2122; ĹžmoÂnÄ&#x2014;s, ÄŻamÂĹžinÂti jiems bran gioÂse VilÂniaus vieÂtoÂse. PaÂsak Vil niaus kluÂbo taÂryÂbos pirÂmiÂninÂkÄ&#x2014;s RiÂtos BartÂkeÂviÂÄ?ieÂnÄ&#x2014;s, minÂtis su rengÂti toÂkiÄ&#x2026; paÂroÂdÄ&#x2026; kiÂlo paÂgalÂvoÂjus apie tai, kad laÂbiauÂsiai miesÂto dva siÄ&#x2026; kuÂria giÂlios ir taÂlenÂtinÂgos asÂme nyÂbÄ&#x2014;s. VilÂnius joms â&#x20AC;&#x201C; dauÂgiau nei vieÂta gyÂvenÂti bei kurÂti, ir ĹĄia paÂro da siekÂta paÂroÂdyÂti jautÂriÄ&#x2026; abiÂpuÂsÄ&#x2122; sÄ&#x2026;ÂsaÂjÄ&#x2026;. â&#x20AC;&#x17E;Su ArĹŤnu BalÂtÄ&#x2014;Ânu daug bendÂra voÂme per praÄ&#x2014;ÂjuÂsiĹł meÂtĹł EuÂroÂpos paÂvelÂdo dieÂnas, kai jis foÂtogÂraÂfaÂvo sieÂnĹł taÂpyÂbÄ&#x2026; priÂvaÂÄ?iuoÂse VilÂniaus inÂterÂjeÂruoÂse. O kaÂdanÂgi ĹĄÄŻÂkart no rÄ&#x2014;ÂjoÂme, kad paÂroÂda bĹŤÂtĹł ÄŻvaiÂriaÂpu siĹĄÂka, dar paÂsiÂtaÂrÄ&#x2014;Âme su FoÂtoÂme niÂninÂkĹł sÄ&#x2026;ÂjunÂgos pirÂmiÂninÂku JoÂnu StaÂseÂliu. Taip atÂsiÂraÂdo RamĹŤnas DaÂniÂseÂviÂÄ?ius ir Dainius LaÂbuÂtisâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; paÂsaÂkoÂjo R.BartÂkeÂviÂÄ?ieÂnÄ&#x2014;. KaÂdanÂgi paÂroÂdÄ&#x2026; renÂgÄ&#x2014; trys sa viÂti auÂtoÂriai, foÂtogÂraÂfiÂjoÂse iĹĄÂvyÂsiÂ
me tris skirÂtinÂgus ĹžvilgsÂnius ir vis kiÂtoÂkÄŻ techÂniÂnÄŻ atÂliÂkiÂmÄ&#x2026;. D.LaÂbu tis ruÂdÄ&#x2026; nuoÂtrauÂkĹł toÂnÄ&#x2026; paÂsiÂrinÂko toÂdÄ&#x2014;l, kad paÂts dar priÂsiÂmeÂna ne nugÂluÂdinÂtÄ&#x2026; ir neiĹĄÂpuoÂseÂlÄ&#x2014;ÂtÄ&#x2026; VilÂniĹł, kuÂris jam ir liÂko mieÂliauÂsias.
ViÂsiems ĹĄiems Ĺžmo nÄ&#x2014;ms VilÂnius yra ĹĄiek tiek dauÂgiau, neÂgu gyÂveÂnaÂmoÂji vieÂta.
A.BalÂtÄ&#x2014;Ânas dĹžiauÂgiaÂsi ĹĄilÂtais sa vo heÂroÂjĹł koÂmenÂtaÂrais apie vieÂtas, kuÂrioÂse foÂtogÂraÂfaÂvoÂsi: â&#x20AC;&#x17E;Tai mies tas ir dvyÂliÂka jo gyÂvenÂtoÂjĹł. Jau Ä?iu, kad viÂsiems ĹĄiems ĹžmoÂnÄ&#x2014;ms VilÂnius yra ĹĄiek tiek dauÂgiau, ne gu gyÂveÂnaÂmoÂji vieÂta, tai glausÂtai uĹžÂraÂĹĄyÂta ir jĹł paÂsaÂkoÂjiÂmuoÂse. Ma nau, lyÂgiai taip pat jie yra svarÂbĹŤs
ir VilÂniui, bĹŤÂdaÂmi tikÂrais ĹĄio mies to apaĹĄÂtaÂlais.â&#x20AC;&#x153; Jau ĹĄÄŻ ketÂvirÂtaÂdie nÄŻ, 18 val., UmiasÂtovsÂkiĹł rĹŤÂmuo se ÄŻvyks suÂsiÂtiÂkiÂmas su foÂtogÂraÂfiÂjĹł paÂroÂdos heÂroÂjais ir auÂtoÂriais, kuÂrÄŻ ves proÂfeÂsoÂrius isÂtoÂriÂkas EgiÂdiÂjus AlekÂsandÂraÂviÂÄ?ius. VaÂkaÂre taip pat daÂlyÂvaus akÂtoÂrius JuoÂzas BudÂrai tis, proÂfeÂsoÂrÄ&#x2014;, liÂteÂraÂtĹŤÂroÂloÂgÄ&#x2014; Vik toÂriÂja DauÂjoÂtyÂtÄ&#x2014;, KulÂtĹŤÂros paÂvelÂdo koÂmiÂsiÂjos pirÂmiÂninÂkÄ&#x2014; GraÂĹžiÂna DrÄ&#x2014; maiÂtÄ&#x2014;, piaÂnisÂtas PetÂras GeÂniuÂĹĄas, muÂziÂkoÂloÂgas EdÂmunÂdas GedÂgau das, raÂĹĄyÂtoÂja, verÂtÄ&#x2014;Âja AuĹĄÂra MaÂri ja SlucÂkaiÂtÄ&#x2014;-JuÂraÂĹĄieÂnÄ&#x2014;, teatÂroÂloÂgÄ&#x2014; ir draÂmaÂturÂgÄ&#x2014; GraÂĹžiÂna MaÂrecÂkai tÄ&#x2014;, daiÂlÄ&#x2014;ÂtyÂriÂninÂkÄ&#x2014; JoÂliÂta MuÂleÂvi Ä?iĹŤÂtÄ&#x2014;. Su ĹĄiais ĹžmoÂnÄ&#x2014;Âmis vilÂnie Ä?iai kvieÂÄ?iaÂmi paÂdisÂkuÂtuoÂti apie tai, koÂkia yra toÂji uniÂkaÂli VilÂniaus dvaÂsia, skiÂrianÂti mĹŤÂsĹł miesÂtÄ&#x2026; nuo kiÂtĹł paÂsauÂlio sosÂtiÂniĹł. FoÂtogÂraÂfiÂjĹł paÂroÂda â&#x20AC;&#x17E;GeÂnius loÂci. VieÂtos dvaÂsiaâ&#x20AC;&#x153; vyks rugÂsÄ&#x2014;Âjo 20â&#x20AC;&#x201C; 22 d. VD inf.
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija
VilnieÄ?iai susipaĹžino su transporto projektais RimantÄ&#x2014; ButkeviÄ?iĹŤtÄ&#x2014; SostinÄ&#x2014;je automobiliu vaĹžinÄ&#x2014;jantys vilnieÄ?iai jau sunkiai ÄŻsivaizduoja keliones ÄŻ oro uostÄ&#x2026; ar Lazdynus be vakarinio aplinkkelio. Jis ne tik paspartina kelionÄ&#x2122;, bet ir nuo iĹĄmetamĹłjĹł dujĹł apsaugo NaujamiesÄ?io gyventojus.
SusisiekimÄ&#x2026; palengvins ir tiesiamas iĹĄorinis Vilniaus pietinis aplinkkelis, kuris sujungs Vilniausâ&#x20AC;&#x201C;Kauno magistralÄ&#x2122; su Minsko plentu. Ĺ is ir daugelis kitĹł projektĹł vakar buvo pristatyti vilnieÄ?iams. Vinco Kudirkos aikĹĄtÄ&#x2014;je vykusiame renginyje â&#x20AC;&#x17E;Kuriame ranka pasiekiamÄ&#x2026; pasaulÄŻâ&#x20AC;&#x153; turÄ&#x2014;jo galimybÄ&#x2122; susipaĹžinti su transporto infrastruktĹŤros projektais Vilniaus regione ir visoje Lietuvoje. Ĺ iÄ&#x2026; paĹžintÄŻ lydÄ&#x2014;jo smagi viktorina, kurioje panoro dalyvauti nemaĹža dalis miestieÄ?iĹł. Vilniaus regiono savivaldybiĹł specialistams buvo surengtas seminaras-diskusija apie pasiektus rezultatus, tÄ&#x2122;siamus darbus ir tolesnes ES paramos
perspektyvas. 2007â&#x20AC;&#x201C;2013 m. transporto infrastruktĹŤrai gerinti skirta daugiau nei 5,3 mlrd. litĹł ES paramos lÄ&#x2014;ĹĄĹł. Iki ĹĄiol jĹł panaudota apie 2,86 mlrd. litĹł, likusias planuojama panaudoti iki 2015 m. Renginyje apsilankÄ&#x2122;s vilnietis Julius dĹžiaugÄ&#x2014;si, kad skiriama tiek dÄ&#x2014;mesio transporto infrastruktĹŤrai, esÄ&#x2026; dabartinÄ&#x2014;s situacijos nÄ&#x2014; nepalyginsi su buvusia prieĹĄ keletÄ&#x2026; metĹł: â&#x20AC;&#x17E;Skirtumas akivaizdus. Tokiam miestui kaip Vilnius aplinkkeliai yra bĹŤtini ir jie iĹĄsprendĹžia daug eismo problemĹł. ReikÄ&#x2014;tĹł dar didesnio Ĺžiedo, kad kuo maĹžiau paĹĄaliniĹł transporto priemoniĹł vaĹžiuotĹł per miestÄ&#x2026;.â&#x20AC;&#x153; Apie jau ÄŻgyvendintus ir planuojamus projektus pasakojo Vilniaus miesto savivaldybÄ&#x2014;s Miesto ĹŤkio ir transporto departamento InfrastruktĹŤros skyriaus vedÄ&#x2014;jas Linas BartuseviÄ?ius. Jo teigimu, atlikus rekonstrukcijas, gyventojai dabar patogiau susisiekia LazdynĹł tiltu ir vakariniu aplinkkeliu, kuriame ĹĄiuo metu vyksta antrojo statybos etapo darbai.
â&#x20AC;&#x17E;Tiesiamas ir iĹĄorinis Vilniaus pietinis aplinkkelis, ĹĄiuo metu rekonstruojamas GeleĹžinio Vilko gatvÄ&#x2014;s ruoĹžas nuo A.GoĹĄtauto iki M.K.Ä&#x152;iurlionio gatvÄ&#x2014;s. Netrukus, gerinant susisiekimÄ&#x2026; su Tarptautiniu Vilniaus oro uostu, bus pradÄ&#x2014;ta naujos Ĺ˝irniĹł gatvÄ&#x2014;s ir oro uosto jungties statyba, ruoĹĄiamasi rekonstruoti SantariĹĄkiĹł gatvÄ&#x2122;â&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; dÄ&#x2014;stÄ&#x2014; L.BartuseviÄ?ius. KalbÄ&#x2014;damas apie pastarĹłjĹł metĹł darbus susiekimo ministras Eligijus Masiulis ÄŻvertino ne tik tai, kad pagerÄ&#x2014;jo susisiekimas, bet ir naudÄ&#x2026; verslui, galimybÄ&#x2122; iĹĄlaikyti darbo vietas ir atsirasti naujoms, taip pat patogumÄ&#x2026; gyventojams. â&#x20AC;&#x17E;MiestieÄ?iai ir tie, kurie sveÄ?iuojasi Vilniuje, turÄ&#x2014;jo pamatyti, kad pastaraisiais metais vyko dideli darbai ir dabar dalis tranzitinio transporto jau turi galimybÄ&#x2122; apvaĹžiuoti VilniĹł, taigi nesudaro spĹŤsÄ?iĹł mieste ir jo neterĹĄiaâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; sakÄ&#x2014; ministras. Panaudojant ES paramÄ&#x2026; susisiekimo sÄ&#x2026;lygos pastaraisiais metais labai pagerÄ&#x2014;jo ir Vilniaus rajone.
Rekonstruojamos gatvÄ&#x2014;s NemÄ&#x2014;Ĺžio, KuprioniĹĄkiĹł, DidĹžiosios RieĹĄÄ&#x2014;s, SkaidiĹĄkiĹł, GalgiĹł kaimuose, tvarkomi vietos reikĹĄmÄ&#x2014;s keliai. Vilniaus regione ÄŻgyvendinama nemaĹžai svarbiĹł valstybinÄ&#x2014;s reikĹĄmÄ&#x2014;s projektĹł. ES paramos lÄ&#x2014;ĹĄomis modernizuojamas Vilniaus gele-
Ĺžinkelio aplinkkelis, kuriamas geleĹžinkeliĹł eismo valdymo centras, steigiamas Vilniaus vieĹĄasis logistikos centras. Dideli pokyÄ?iai ÄŻvyko ir Tarptautiniame Vilniaus oro uoste. Ä&#x152;ia pastatytas terminalas ne Ĺ engeno ĹĄaliĹł keleiviams, nutiestas naujas lÄ&#x2014;ktuvĹł riedÄ&#x2014;jimo takas.
ď Ž Patogu: `b`V`VRXVZ\ ZV[V`a_N` 2 :N`VbYV` ]NO_Ă&#x203A; Ă&#x203A; XNQ QNON_ QNYV`
a_N[gVaV[V\ a_N[`]\_a\ WNb ab_V TNYVZfOĂ? N]cN Vb\aV CVY[VĂş
:N_TN_Va\` C\_\OW\cNVaĂ&#x203A;` [b\a_
5
TrečiADIENIS, rugsėjo 19, 2012
lietuva pasitiki prokuroru
Nebus popierinių „Valstybės žinių“
Pasigenda argumentų
Prezidentė Dalia Grybaus kaitė dar kartą pareiškė pa sitikinti generalinio proku roro pavaduotoju Dariumi Raulušaičiu (nuotr.). Prezi dentė sukritikavo Vyriau siąją tarnybinės etikos ko misiją, kuri paskelbė, kad prokuroras pažeidė interesų derinimo įstatymą.
Nuo kitų metų kovo nebebus leidžiamos popierinės „Vals tybės žinios“, kuriose iki šiol spausdinami visi priimti teisės aktai. Tai numato Seimo priim tas Teisėkūros pagrindų įsta tymas. Juo taip pat numaty ta, kad įstatymai ir prezidento dekretai, kaip ir iki šiol, bus pa sirašomi autentišku parašu.
Vidaus reikalų ministras Artū ras Melianas pasigedo argu mentų, pagrindžiančių Seime svarstomą siūlymą keisti ge neralinio policijos komisaro skyrimo tvarką. Projektas nu mato, kad generalinį komisarą skiria Vyriausybė. Nebeliktų šiuo metu numatytos komisa ro atskaitomybės prezidentui.
Iš darbo išeiti nori, bet Seimas neleidžia. Spe cialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovo postą panoręs apleisti Žimantas Pace vičius atsidūrė aklavietėje.
Atviras laiškas. Ar egzistuoja sąžininga konkurencija?
Valia: vadovauti STT Ž.Pacevičius nebenori, tačiau dalis parlamen
tarų vis tiek mano kitaip.
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
Seimas įsakė dirbti Justinas Argustas j.argustas@diena.lt
Vadino absurdu
Dalis parlamentarų netiki, kad pen kerius metus STT vadovavęs Ž.Pa cevičius iš tiesų nori išeiti iš darbo, tad vakar nusprendė jo neatleis ti. Seimo narių neįtikino nei Pre zidentės Dalios Grybauskaitės dekretą dėl atleidimo pristatęs pa tarėjas, nei pats Ž.Pacevičius, kar tojęs, kad dirbti toliau nebenori.
Dabartinio STT va dovo kadencija bai giasi spalio 17-ąją – tuojau po pirmojo Seimo rinkimų turo. Po slapto balsavimo paaiškėjo, kad lengvai STT vadovo atleisti nepavyks – dauguma Seimo na rių buvo prieš arba susilaikė. Tai reiškia, kad kurį laiką STT ir to liau vadovaus Ž.Pacevičius, nors to daryti jis nebenori. „Jeigu aš nesiruošiu dirbti, jūs man paaiš kinkite, kaip gali būti gerai? Man atrodo, kad tai absurdas. Seimo sprendimą vertinu blogai“, – taip kalbėjo Ž.Pacevičius, kai buvo pa skelbti balsavimo rezultatai. Toks Seimo sprendimas reiškia, kad kurį laiką STT ir toliau vado vaus Ž.Pacevičius. Be to, Prezidentė dekretą dėl jo at leidimo Seimui turės teikti dar sykį. Kada tai gali būti padaryta, nedetali zuojama. Dabartinio STT vadovo ka dencija baigiasi spalio 17 d. – netru kus po pirmo Seimo rinkimų turo.
Įtaria klastą
Sėti abejones, dėlioti sąmoks lo teorijas ir taip įgelti Preziden tei. Toks vakar buvo dalies Seimo narių tikslas. Seimo opozicijos at stovai vienas po kito aiškino ne suprantą, kodėl Ž.Pacevičius iš darbo panoro išeiti pats. „Mes žinome tuos išėjimus sa vo noru. Vadinasi, jau jaučia, kad kažkur valdžia nepalaiko“, – samprotavo Tvarkos ir teisin gumo frakcijos atstovas Julius Veselka. Panašiai kalbėjo ir kiti Seimo nariai. Ž.Pacev ič iaus savarank išk u sprendimu nesiekti antros ka dencijos abejojo ir kairieji. „Kaip jūs manote, kokį pareigūnas gali priimti asmeninį sprendimą, kai viešai paskelbta, kad Prezidentė rotuos visus pareigūnus – kitaip sakant, antros kadencijos niekas nesitikėkite. Ar čia nėra pagrin dinė priežastis, kad Ž.Pacevičius nusprendė nekandidatuoti antrai kadencijai“, – svarstė socialde mokratas Julius Sabatauskas. Kai kurie parlamentarai teigė, kad dalį Seimo opozicijos galėjo papiktinti neigiami Prezidentės pareiškimai apie socialdemokratų, Darbo ir Artūro Zuoko partijas. Tad nesutikdami atleisti Ž.Pace vičiaus dalis Seimo narių pabandė bent taip įgelti D.Grybauskaitei – juk balsavimas slaptas. Nebe pirmas kartas
Į tokią keblią situaciją, kai prezi dentūra skiriamą pareigūną siū lo atleisti, o Seimas taria „ne“, pakliūvama ne pirmą sykį. Antai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininką Vytautą Greičių par
lamentas bandė atleisti kiek dau giau nei metus. Praėjusios kadencijos Seimui nutarimą dėl V.Greičiaus atleidi mo pasibaigus kadencijai prezi dentas Valdas Adamkus pirmąkart pateikė 2008-ųjų viduryje, vėliau dar kelis sykius kreipėsi į Seimą, tačiau balsų atleisti V.Greičių vis nepakakdavo. Jį atleisti pavyko tik pasikeitus prezidentui ir Sei mo daugumai.
Komentaras
Lauras Bielinis Pol itologas
O
pozicija dėl Ž.Pacevičiaus išsakė tam tikras abejones ir, manau, tai turi pagrindą. Norima kuo kruopščiau iš siaiškinti visas Ž.Pacevičiaus pasitrau kimo priežastis. Matyt, siekiama su juo pasikalbėti frakcijose, jį išklausinėti ir įsitikinti, kad jis iš tiesų nėra spaudžia mas ir jo sprendimas iš šio posto pasi traukti yra savarankiškas. Kol kas girdėjome tik formal ius pa reišk imus. Toks dal ies parl amen tarų noras – vis išk ai normalus pir min is veiksmas. V.Greič iaus ir Ž.Pacev ič iaus atlei dimų, manau, neverta gretinti. V.Grei čiaus atveju buvo sveriamos dviejų institucijų galios. O Ž.Pacevičiaus at veju, tai tik techninis klausimas, ku ris išsispręs labai greitai.
Kreipiamės šiuo laišku, nes manome, kad viešumas gali padėti išspręsti susidariusią padėtį. Šių metų rugsėjo 4 ir 10 dienomis naujienų portale www.alfa.lt pasirodė du Tomo Dapkaus straipsniai apie mūsų bendrovę: „Lietuvos pasus ir banderoles spausdina mafija?“ ir „Garsų pasaulis“ – Seimo Antikorupcijos komisijos taikiklyje“. Straipsniuose mūsų įmonės „Garsų pasaulis“ savininkas Vytautas Vainikonis vaizduojamas kaip nusikalstamo pasaulio grupuočių, veikusių ne tik prieš Lietuvos žmones, bet ir prieš visą valstybę, atstovas. Tačiau pateikti teiginiai neturi jokio pagrindo. Negana to, tai žemina ir menkina mus – įmonės darbuotojus, vadovus ir akcininkus, teršia įmonės vardą, kurį per daugelį metų įgijome savo pastangomis, ir kenkia verslui – mūsų kasdieniam darbui. Norime atkreipti dėmesį, kad minėtuose straipsniuose tendencingai griaunama įmonės ir joje dirbančių žmonių reputacija, paviešinant neva patikimų šaltinių patvirtintus duomenis apie beveik dvidešimties metų senumo įvykius, nepatikrintus ir su mumis nesusijusius faktus bei nuo mūsų nepriklausančias aplinkybes. Pateikiamos iš konteksto išimtos informacijos nuotrupos, o jas sudėjus viename straipsnyje, piešiamas niūrių spalvų pasaulis. Įmonės „Garsų pasaulis“ darbuotojų, vadovų ir akcininkų vardu atsakingai pareiškiame, kad mūsų įmonė ar joje dirbantys žmonės nėra ir nebuvo susiję su šalies interesus paminančiomis grupėmis ar asmenimis. Lietuvos institucijų ir kitų šalių partnerių pasitikėjimą užsitikrinome sąžiningai ir kokybiškai atlikdami savo darbą. Suprantame, kad atliekame labai atsakingą funkciją, spausdindami itin jautrius ir svarbius valstybinius dokumentus, todėl nuolat bendradarbiaujame su valstybės institucijomis. Svarbiausius dokumentus gaminame ir daugeliui užsienio valstybių, Jungtinių Tautų, Europos Sąjungos institucijoms, kitoms tarptautinėms organizacijoms. Jų pasitikėjimas – mūsų patikimumo ir profesionalumo įvertinimas. Esame atviri bendradarbiauti su visomis teisėsaugos ir saugumo struktūromis, kad įrodytume, jog įmonė „Garsų pasaulis“ yra ir buvo patikimas valstybės partneris, atliekantis pavestą misiją. Taip pat užtikriname, kad esame pasiruošę toliau vykdyti pradėtus ir prisiimti naujus įsipareigojimus užsienio partneriams. Mes kreipėmės į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą ir Vidaus reikalų ministeriją tikėdami, kad teisingumas gali būti įgyvendintas ir visi privalo turėti vienodas teises sėkmingai dirbti. Dėsime visas pastangas, kad įrodytume esantys teisūs. Manome, jog minėtus straipsnius paskelbusi žiniasklaidos priemonė turėtų būti įvertinta žiniasklaidos etiką prižiūrinčių institucijų ir prisiimti atsakomybę už vykdomus veiksmus mūsų atžvilgiu. Neabejojame, kad šis informacinis karas mums yra paskelbtas dėl svarbių įvykių Latvijoje. Kaimyninės šalies institucijos renkasi piliečių pasų ir banderolių gamintoją. Dabartiniai šių dokumentų gamintojai ir su jais susiję asmenys Latvijoje bei Lietuvoje labai nenori užleisti savo pozicijų, todėl galimai griebiasi visų įmanomų priemonių bei šmeižto, bandydami mus diskredituoti konkursų organizatorių akivaizdoje. Prieš mus veikiama sistemingai, pasitelkiant ryšius įvairiose institucijose, verslo įmonėse ir žiniasklaidos priemonėse. Žinome ir galime įvardyti už paskleistų gandų uždangos stovinčius asmenis bei jų grupes, tenkinančias savo asmeninius interesus ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautiniu mastu. Jie teršia visos Lietuvos verslo įvaizdį, nešvariais metodais siekia sutrukdyti mums sėkmingai plėtoti savo veiklą. Viešai prašome palaikymo ir supratimo, ginant savo teisę dirbti sąžiningos konkurencijos sąlygomis. Dėkojame. Įmonės „Garsų pasaulis“ darbuotojai, vadovai, akcininkai
6
TRečiADIENIS, rugsėjo 19, 2012
nuomonės
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Premija ar pašalpa?
Prezidentė kritikuoja kainų kontrolierius V alstybinė kainų ir energetikos kont rolės komisija turėtų inicijuoti tei sės aktų pakeitimus, kurie leistų vartotojams tikėtis sąžiningos šilu mos kainų nustatymo metodikos, – to tikisi Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Norėtų daugiau iniciatyvumo
Violeta Juodelienė
K
ultūros min ister ij a paskelbė kandidatų į Nacionalines kultū ros ir meno premijas sąrašą. Ja me – net 40 pretendentų. Kiek vieno šių talent ingų žmon ių pasiek imai nekel ia abejon ių, ir vis dėlto sąrašas pro vokuoja diskusiją, kuri jau sen iai pribren do, bet kur ios vis nesir yžtama kelt i: Na cionalinių kultūros ir meno premijų skyri mo tvarka netobula. Tiksliau sakant – aki vaizdž iai ydinga. Kasmet tarp pretendentų būna kūrėjų, ku rių pavardę išvydus pirmiausia kyla klau simas: „Kaip, jis (ji) dar ne laureatas? Kodėl tik šiemet?“ Ir nors pagal premijos skyrimo nuostatus už ilgametį indėlį gali būti skiria ma tik viena premija, akivaizdu, kad pasta ruoju metu viso gyvenimo nuopelnai – ne menkos dal ies apdovanojimų priežastis. Taip ir neaišk u, kodėl žaidž iamas žaid i mas, esą vertinami per pastaruosius septy nerius metus nuveikti darbai. Juk tai klai dina tiek pačius kultūros žmones, tiek jų aud itor iją, nuoširdž iai bandančią supras ti, kur ie pastaraisiais metais kaip tik ma žiau nuveikusių kūrėjų darbai verti išsk ir tinio dėmesio.
Reikia paisyti pagrindinio premijos aspekto: ji pirmiausia yra nacionalinė. Arba štai garsusis X, kurį galima pavadinti nuolatiniu pretendentu į nacionalinę pre miją. Jo pavardė tikrai garsi, tačiau jau ke lint us met us ji nep eršoka iš kand idatų sąrašo į nugalėtojų. Kodėl? Kad kas nors bando jį prastumt i, nors kand idatas to ir nevertas? Ar jį vis nukonkuruoja kas nors kitas? Tačiau delsiant gal i pralėkt i ir tie septyner i vaisingos kūrybos metai, prasi dėti tuščių drobių per iodas, per kurį gal i ma pretenduoti nebent į valstybės paramą už prastovas. Lyg ir log iška, kad į aukščiausią finansinį įvertinimą pretenduotų menininkai, pasi žymėję savo srityje. Bėda ta, kad teatralų Auksiniai scenos kryž iai yra bene vienin tel iai aukšč iaus io lyg io įvert in imai, ku riuos meno kūrėjams skir ia ne aud itor ija, ne suinteresuoti leidėjai ar filmų platinto jai, bet nepriklausomi ekspertai. Vad inasi, reik ia paisyt i pag rind in io pre mijos aspekto: ji pirm iausia yra naciona linė. Pretendentas turėtų būti padaręs ką nors tok io, dėl ko jo pavardė būtų žinoma ne vien siauram ekspertų būriui, bet ir na cionaliniu lygiu. Kiek tokių asmenybių ras tume šiųmečiame sąraše? Arba Liet uvos kultūros bar uose akt yv iai dirbančių aukščiausio lyg io kūrėjų badas. Arba kai kurie siūlytojai jau nesuvokia šios prem ijos skyr imo esmės, ją laiko tik dar vienu būdu paremt i kultūros žmones ir kartu prisideda prie jos nuvertėjimo.
Interviu Žinių radijui šalies vadovė sakė, kad Kainų komisija neturėtų būti pasyvi įstatymo vykdytoja. „Matome labai daug neaiškumų. Pirmiausia dabartiniai įstatymai, pagal ku riuos Kainų komisija ir sudaro metodikas, nenumato, bet ir nedraudžia įtraukti pelno ir palūkanų į tarifą. Tai reiškia – jį dirbtinai padidinti“, – sakė Prezidentė. Ūkio ministrui Rimantui Žyliui praėjusią savaitę iškėlus klausimą dėl „Vilniaus ener gijos“ pelningumo ir finansinių ataskaitų neteikimo, D.Grybauskaitė sakė, kad ky la klausimas, kodėl ministras ir Vyriausybė praregėjo tik dabar – praėjus ketveriems ka dencijos metams.
Dalia Grybauskaitė:
„Šešėlis“ mus apvagia. Kol to nepradėsime suprasti, tol gyvensime blogai. „Nes buvo būtina taisyti įstatymus ir rei kalauti, kad jų pagrindu Kainų komisija pa keistų savo metodiką. Antras akmenėlis būtų Kainų komisijai – kodėl ji tiek metų tik pasy viai vykdo įstatymus ir neinicijuoja jokių pa siūlymų, kurie gintų vartotojų interesus, tai yra viešąjį interesą. Iš šalies žiūrint atrodo, kad labiau gina energetikos įmonių pelnin gumą negu vartotojų interesus. Manyčiau, kad abi pusės turėtų labai rimtai pasižiūrėti, ką gali padaryti, ir rodyti daugiau iniciatyvos, ypač Kainų komisija, labiau ginti viešąjį inte resą, vartotojus, o ne aplaidžiai stebėti, kaip monopolininkas lobsta ir net neteikia finan sinių ataskaitų“, – teigė Prezidentė.
D.Grybauskaitės teigimu, savivalda ne kontroliuoja ir nereikalauja iš įmonių finan sinių ataskaitų: „Tai rodo, kad įmonės gali greičiausiai slėpti didelį pelną ir savivaldybės visiškai nekontroliuoja ir neprižiūri privačia jam verslui atiduotų, išnuomotų įmonių. Ir čia kaip tik kyla ta diskusija, kas turėtų ko pa reikalauti ir ką turėtume įskaityti į kainą už energijos išteklius.“ Tyrimas naudingas pačiai Rusijai
D.Grybauskaitė teigė, kad Europos Komisijos (EK) pradėtas antimonopolinis tyrimas prieš Rusijos dujų milžiną „Gazprom“ turėtų būti naudingas pačiai Rusijai, jei ji nori tapti civi lizuota prekybos su kitomis šalimis partnere. „Šis tyrimas mums iš tiesų labai naudingas. Manau, jis naudingas visai Europai ir pačiai Rusijai. Rusija turi pradėti civilizuotai pre kiauti. Būti civilizuota partnerė visoms ša lims todėl, kad ji ką tik įstojo į Pasaulio pre kybos organizaciją. Taigi, pačiai Rusijai tapti civilizuota ekonominio bendradarbiavimo dalyve tarptautinėje erdvėje yra labai nau dinga“, – sakė Prezidentė. Ji vylėsi, kad EK tyrimo Rusija nepriims jautriai. „Tikiuosi, kad ir pati Rusija priims šį tyrimą be ypatingų jautrumų – kaip gali mybę tapti skaidria, patikima partnere visai Europai“, – tvirtino Prezidentė. D.Grybauskaitės teigimu, Lietuva už „Gazprom“ tiekiamas dujas permoka. „Mes jau seniai kalbėjome ir matėme tą dominuo jančią padėtį Europoje, mūsų regionas buvo ir yra įsitikinęs, kad mokame daug brangiau, negu turėtume mokėti, praktiškai mokame politinę, o ne finansinę ar ekonominę kainą už dujas. Ir matau, kad Europa pradeda realiai žiūrėti ir ginti visos Europos šalių vartotojų interesus. Tai labai gerai“, – patikino ji. Pasigenda idėjų
Vertindama šiuo metu vykstančią Seimo rin kimų kampaniją Prezidentė teigė joje pasi gendanti idėjų. „Visi kalba, kad valdys, ir labai mažai girdėti, ką gi valdydami darys. Tai yra labai daug dalyvių – per 20 politinių partijų, o idėjų ir to, ką reikia daryti, beveik negirdime.
Įtarimai: Prezidentė D.Grybauskaitė spėja,
kad Kainų komisija labiau gina energetikos įmonių pelningumą negu vartotojų intere sus. Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
Tokią specifiką ir matau pasiruošimo rinki mams procese“, – sakė valstybės vadovė. Šalies ekonomikoje ji įžvelgė pozityvias tendencijas. Esą matyti, kad gyventojų eko nominė padėtis pamažu taisosi, nors galbūt ne taip sparčiai, kaip norėtųsi. „Bet gyvensime geriau, kai dirbsime ge riau“, – sakė D.Grybauskaitė. Čia ji pirmiausia ragino gyventojus atsisaky ti algų vokeliuose ir kitų šešėlinės ekonomikos palydovų: „Kol kas per savo centrinį biudžetą perskirstome mažiau negu trečdalį visų savo pajamų ir ekonomikos. Tai labai žemas rodik lis. Perskirstydama per šalies biudžetą beveik 30 proc. bendrojo vidaus produkto, sumokėti vi siems ir pakelti atlyginimų, garantuoti pensijų bei sveikatos draudimo jokia valstybė nepajėgi. Ekonomika atsigauna Lietuvoje, bet labai nuo saikiai, labai atsargiai. Pirmiausia turime su prasti, kad kuo didesnis bus „šešėlis“, tuo ma žiau turėsime pinigų mokykloms, sveikatai, atlyginimams. „Šešėlis“ mus apvagia. Kol to nepradėsime suprasti, tol gyvensime blogai.“ VD, BNS inf.
Atgarsiai „Vilniaus dienos“ paskelbta in formacija, kad Finansinių nusi kaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovui Kęstučiui Jucevičiui jau priklausytų gauti generolo antpečius, bet premjeras And rius Kubilius nenori jų suteikti, sukėlė nemenką portalo diena.lt skaitytojų susidomėjimą.
Simas
gaminimą. Lietuvoj jau gal 20 gene rolų, 10 admirolų, nors turim vos 1 lėktuvą, 2,5 laivo. Nejuokinkim pa saulio.
Štirlicas Matyt, dar neįvykdė kokių nors kla nin ių užduočių, kad negauna pri klausančių antpečių.
Būtina duoti Prašymas Na, duokite jam bent generolo ant pečius, jeigu jau generolo laipsnio neduodat...
Konstatuoju
Aš nieko neturiu prieš K.Jucevičių. Aš tik prieš visokių laipsnių pūtimą,
tus, o K.Jucev ičius bus išmestas lauk. Vad inasi, neverta jam dabar skirti generolo laipsnio.
Po rink imų V.Gail ius ir V.Giržadas tikriausiai grįš į FNTT vadovų pos-
Jei žmog ui prik laus o generolo laipsnis, privaloma duot i tą laipsnį, nes kitaip bus demoral iz uota visa FNTT. To laipsn io nedav imas reiš kia, kad vadovas net inkamas, kad jis vėl gal i būti pakeistas, o darbuo tojai belaukdam i naujos valdž ios gal i labai prastai dirbt i.
Eilinis Tuoj galėsim divizijas formuot vien iš generolų. Abejotina ta tvarka – pa sėdėjai pusę metų šiltoj kėdėj ir jau gali tapti generolu. O kvalifi kacija? O darbo kokybė? O vadovaujamos tarnybos rezultatai? Jeigu jų nėra, tai ir jokių antpečių duot nereikia.
Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone. karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt „Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Diena Media News“ L.e.p. vyriausiasis redaktorius Alvydas Staniulis
„Vilniaus dienos“ VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386 „VILNIAUS DIENOS“ VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJAI: Stasys Gudavičius – 219 1371 Ignas Jačauskas – 219 1372 MIESTAS: Rūta Grigolytė – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391
LIETUVA: Justinas Argustas – 219 1381 EKONOMIKA: Jolita Mažeikienė (redaktorė) – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387 SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Mantas Stankevičius – 219 1383
Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 5500.
767
ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Margarita Vorobjovaitė – 219 1384
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3655, 261 3659, 261 3654, 261 3000, 261 9655, 279 1370 faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS: 261 3653 PRENUMERATOS SKYRIUS: 261 1688 PLATINIMO TARNYBA: 261 1688
7
trečiADIENIS, rugsėjo 19, 2012
lietuva diena.lt/naujienos/lietuva
Didės karių skaičius Seimui pateiktas įstatymo pro jektas dėl principinės kariuo menės struktūros 2013–2016 m., pagal kurį karių skaičius turėtų didėti.
Bendras ribinis krašto apsaugos sistemos karių, tai yra profesinės ir privalomosios pradinės ka ro tarnybos karių, karių savano rių ir kitų aktyviojo rezervo karių, kariūnų skaičius nustatomas nuo 14 130 iki 16 945. Jis didėja, paly ginti su 2012 m. nustatytu ribiniu skaičiumi, kuris tuomet buvo nuo 13 880 iki 16 625.
Apsileidimas: Lietuvoje šiuo metu yra daugiau kaip 800 neprižiūrimų istorinių statinių.
Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
Už nykstantį paveldą – griežtesnės bausmės Po gaisro Tytuvėnų ansamblyje ir pra nešimų, kad turtingiems verslininkams priklausantys dvarai yra apleisti, Prezi dentė Dalia Grybauskaitė pasiūlė sugriež tinti atsakomybę už paveldo nepriežiūrą.
vienodai rūpintis paveldo priežiūra ir išsaugojimu ateities kartoms“, – pareiškė Prezidentė. Pataisas rengė prezidentūra su Kultūros paveldo departamento ir Kultūros ministerijos specialistais. Jas Seimui numatoma teikti arti miausiu metu. Pažeidimų pavyzdžiai
Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
Kirčiai departamentui
Prezidentė vakar lankėsi Liubavo dvaro malūne, kuriam suteiktas ES kultūros paveldo prizas ir 2012 m. apdovanojimas „Europa Nostra“. Pasak D.Grybauskaitės, europinis apdovanojimas už kultūros pavel do išsaugojimą – svarbus įvertini mas Lietuvai. Kita vertus, Prezidentė pabrėžė, kad didelė paveldo dalis, priklau santi fiziniams ir juridiniams as menims, yra kritinės būklės. Lietu voje šiuo metu yra daugiau nei 800 neprižiūrimų istorinių statinių. Valstybės vadovė pabrėžė, kad Kultūros paveldo departamentas ir kitos už paveldo priežiūrą atsakin gos institucijos turi tinkamai vyk dyti savo pareigą ir išieškoti vals tybei padarytą žalą dėl nesaugomo ir niokojamo paveldo, tačiau tokių ieškinių beveik nėra. „Čia norė čiau kreiptis į mūsų Paveldo depar
tamentą, kad jis vis dėlto išieškotų baudas iš tų, kurie tokio paveldo neprižiūri“, – Liubave sakė D.Gry bauskaitė. Parengė pataisas
Prezidentė pranešė, kad jos inicia tyva buvo parengtos ir Seimui tei kiamos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo patai sos. Jomis apibrėžiama ne tik fizi nių, bet ir juridinių asmenų, val dančių kultūros paveldo objektus, atsakomybė. Taip pat siūloma juridiniams as menims numatyti pinigines baudas už įstatymo pažeidimus nuo 3000 iki 40 tūkst. litų. Iki šiol baudos buvo skiriamos tik fiziniams asmenims. D.Grybauskaitės teigimu, gaisrai unikaliose Lietuvos bažnyčiose ir griūvantys istoriniai statiniai skau dina visus ir daro žalą valstybei, to dėl būtina numatyti aiškią paveldo valdytojo atsakomybę. „Nesvarbu, kas jis – privatus ar juridinis as muo, bažnyčia ar valstybė. Visi turi
Šių metų pradžioje dėl Tytuvėnų ansamblio prižiūrėtojų kaltės šia me unikaliame paveldosaugos ob jekte kilo didžiulis gaisras, nunio kojęs vienuolyną ir bažnyčią, jose saugotas kultūros vertybes. Be to, prieš savaitę paveldosau gos specialistai atkreipė dėme sį į tai, kad milijonieriui politikui Viktorui Uspaskichui priklausan tys dvarai nėra tinkamai prižiūrimi. Daugelis jų apleisti – pūva, griūva, metų metus nerestauruojami ir net neužkonservuojami.
40
tūkst. litų
baudą teks mokėti nesilaikantiems paveldo saugos reikalavimų.
Rasa Juknevičienė:
Mūsų didžiausias rūpestis – jaunų žmonių parengimas. 2013 m. Lietuvos kariuomenė planuoja pakviesti daugiau aukš tųjų mokyklų studentų dalyvauti
jaunesniųjų karininkų vadų mo kymuose ir ketina šiek tiek ma žinti vyresniųjų karininkų skaičių ginkluotosiose pajėgose. Kitąmet į karininkų mokymus bus kviečiama 150 daugiau norin čių nei šiemet. Šis skaičius didė ja nuo 200–280, įtvirtinto dabar tinėje principinėje struktūroje, iki 350–410 kitąmet. Pasak Krašto apsaugos ministerijos, šiek tiek daugiau bus šaukiama į kartoti nes pratybas rezervo karių, anks čiau atlikusių privalomąją pra dinę karo tarnybą. „Turi prasidėti labai rimti po kyčiai, į savo krašto gynybą turi me pradėti žiūrėti daug rimčiau, ir rezervo rengimas yra viena iš grandžių. Technikos įsigyti gali ma gana greitai, o žmonėms pa ruošti reikia laiko“, – sakė krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevi čienė. „Mūsų didžiausias rūpestis – jaunų žmonių parengimas, tų, ku riems dabar sukanka 18, kad bent dvylika savaičių galėtų lankyti ba zinius karinius mokymus“, – sakė ministrė. Klausiama, koks turėtų bū ti optimalus kariuomenės dydis, ministrė sakė tokią informaciją esant slaptą, bet teigė, kad apie optimalią kariuomenę pagal šalies ekonominius pajėgumus galima spręsti iš tvirtinamos principinės struktūros. VD, BNS inf.
Premjerai kalbėsis apie atominės projektą Šiandien ir rytoj Vilniuje vyks Lietuvos, Latvijos ir Estijos mi nistrų pirmininkų susitikimas, kuriame ketinama aptarti bend rad arb iav imą energ et ik os sri tyj e ir akt ual ius ekon om ik os klausimus.
Atskira susitikimo sesija bus skir ta Visagino atominės elektrinės (VAE) projekto pažangai aptarti. Tikimasi, kad atominės projek te, kurį Lietuva ketina įgyvendinti su japonų bendrove „Hitachi“, da lyvaus ir Latvija bei Estija. Neat metama galimybė, kad į šį projektą iki metų pabaigos grįš ir Lenkija. Vyriausybė pranešė, kad Lietu vos, Latvijos ir Estijos premjerai Andrius Kubilius, Valdis Domb rovskis bei Andrusas Ansipas aptars trišalio bendradarbiavi mo 2012 m. pažangą energetikos,
transporto, gynybos ir bendros skaitmeninės rinkos srityse. Taip pat planuojama priim ti bendrą Baltijos ministrų pir mininkų pareiškimą, atspindintį 2012 m. veiklą ir įsipareigojimus tęsti trišalį bendradarbiavimą transporto infrastruktūros geri nimo, sienų kontrolės, gynybos, energetikos ir finansų srityse. Lietuvos, Latvijos ir Estijos vy riausybių vadovai kalbėsis ir apie fiskalinės politikos, struktūrinių reformų svarbą skatinant regio no ekonomikos augimą. Premjeras A.Kubilius kolegoms iš Latvijos ir Estijos taip pat keti na pristatyti Lietuvos pirminin kavimo ES 2013 m. prioritetus ir kitąmet Lietuvoje vyksiančio Ry tų partnerystės viršūnių susitiki mo koncepciją. VD, BNS inf.
8
TrečiaDIENIS, rugsėjo 19, 2012
konkursas Santrumpos DP – Darbo partija DDVP – Demokratinė darbo ir
vienybės partija DK – politinė partija „Drąsos kelias“
Prieš artėjančius Seimo rinkimus „Vilniaus dienos“ skaitytojai kvie čiami pademonstruoti savo poli tinę nuojautą ir spėti, kurie kandi datai galėtų laimėti Vilniaus vien mandatėse rinkimų apygardose.
Per pastaruosius rinkimus į Seimą daugelyje Vilniaus vienmanda čių apygardų prireikė antrojo turo,
EP – Emigrantų partija
kuriame varžėsi du daugiausia balsų surinkę kandidatai. Beveik nea bejojama, kad situacija pasikartos ir per šiemet spalį vyksiančius rin kimus. Žaidimo „Rinkimų orakulas“ dalyviams siūlome atspėti po du daugiausia balsų surinkusius kan didatus Vilniaus vienmandatėse rinkimų apygardose.
IP – Išsikėlė pats KLS – Kovotojų už Lietuvą sąjunga KP – Krikščionių partija LCP – Lietuvos centro partija LiCS – Liberalų ir centro sąjunga LLRA – Lietuvos lenkų rinkimų akcija LRLS – Lietuvos Respublikos li
beralų sąjūdis LS – politinė partija „Lietuvos
Naujamiesčio rinkimų apygarda:
Vitalijus Balkus, LVŽS Vytautas Bogušis, LiCS Liucija Borusevičienė, TTP Irena Degutienė, TS-LKD Jolanta Gaudutienė, DP Janas Jurevičius, RP Robertas Kasperavičius, LŽP Faustas Latėnas, LSDP Arminas Lydeka, LRLS Miroslavas Monkevičius, ST Juozas Murauskas, EP Dainius Petras Paukštė, LSDS Gediminas Pelėdžius, DDVP Irina Rozova, LLRA Neringa Venckienė, DK Senamiesčio rinkimų apygarda:
Arvydas Anušauskas, TS-LKD Petras Auštrevičius, LRLS Gražina Bogdanskienė, RP Gintaras Gurčinas, DDVP Nijolė Jagelavičienė, DP Raimonda Karosaitė, TTP Juzef Kvetkovskij, LLRA Justinas Navikas, LVŽS Marija Aušrinė Pavilionienė, LSDP Nora Ribokienė, LiCS Gintaras Songaila, TS Marija Tamkevičiūtė, LŽS Eglė Volungevičiūtė, KP Agnė Zuokienė, ST Antakalnio rinkimų apygarda:
Gintautas Babravičius, LiCS Tomas Jakučionis, LSDS Vytautas Beniušis, KP Aurimas Paulius Girčys, LVŽS Valentina Ivanova, DDVP Indrė Jankauskienė, LŽP Andrius Kubilius, TS-LKD Mindaugas Lapinskas, LRLS Tadeuš Lavrynovič, LLRA Martynas Nagevičius, ST Juras Požela, LSDP Aurelija Stancikienė, DK Gintaras Tamošiūnas, DP Mindaugas Valkiūnas, RP Natalja Viktorova, SLF Kazys Zulonas, TTP Žirmūnų rinkimų apygarda:
Aušra Abramavičienė, RP Vilija Aleknaitė-Abramikienė, TS-LKD Vytenis Povilas Andriukaitis, LSDP Raimondas Benušis, KP Renata Cytacka, LLRA Algis Čaplikas, LiCS Gediminas Dalinkevičius, DP
Julius Girdvainis, DK Ramojus Girinskas, TTP Šarūnas Gustainis, LRLS Liudvikas Jakimavičius, LS Jonas Juodka, ST Rimantas Jurevičius, DDVP Arminas Mockevičius, LVŽS Julius Panka – TS Remigijus Sabaliauskas – LŽP Fabijoniškių rinkimų apygarda:
Tirkišas Amanovas, KLS Dailis Alfonsas Barakauskas, TTP Daugardas Gruodis, DK Rūta Jacevičienė, KP Rimas Kandys, RP Vladas Kasparavičius, SLF Auksė Montrimienė, LSDP Dainius Kreivys, TS-LKD Dalia Kuodytė, LRLS Regina Mikalauskienė, DDVP Andrius Mulevičius, LVŽS Artūras Paulauskas, DP Gžegož Sakson, LLRA Žilvinas Šilgalis, ST Raimondas Šukys, LiCS Joana Tamkevičiūtė, LŽS Jonas Valatka, LSDS Šeškinės rinkimų apygarda:
Jolita Aleksejūnienė, DDVP Audronius Ažubalis, TS-LKD Laimis Bikauskas, RP Liudas Bradauskas, LSDS Regimantas Čiupaila, LiCS Andrejus Gaidamavičius, LVŽS Vytautas Gricius, DP Ligitas Kernagis, ST Vytautas Aleksas Lazinka, LŽP Zbigniev Maciejevski, LLRA Asta Nazarovienė, KP Gediminas Rudžionis, TTP Algirdas Sysas, LSDP Arūnas Štaras, LRLS Valdas Vasiliauskas, DK Justiniškių rinkimų apygarda:
Rūta Jankauskienė, KP Algimantas Juocevičius, TTP Gediminas Kirkilas, LSDP Linas Kvedaravičius, LRLS Svetlana Martinko, DDVP Sofija Matarevič, LLRA Vytautas Antanas Matulevičius, DK Emilis Mikelėnas, LŽP Gediminas Navaitis, IP Rimantas Remeika, LiCS Paulius Saudargas, TS-LKD Artemij Sitenkov, RP
sąrašas“
Edmundas Vaitekūnas,DP Rūta Vanagaitė, ST Virginija Vingrinė, LVŽS
LSDP – Lietuvos socialdemok
Karoliniškių rinkimų apygarda:
LSDS – Lietuvos socialdemok
Virginija Asanavičienė, LVŽS Linas Balsys, IP Danutė Bekintienė, TS-LKD Vytautas Bernatonis, SLF Stasys Brundza, DK Laimas Dieninis, ST Ilona Grigalavičienė, LRLS Audrius Jasionis, DDVP Jurgis Jurkevičius, LSDP Albina Kavaliauskaitė, RP Vanda Kravčionok, LLRA Angelina Labanauskienė, LŽP Alvydas Medalinskas, LCP Mantas Panavas, LiCS Almantas Petkus, TTP Valdas Skarbalius, DP Juozas Vasiliauskas, KP
ratų partija ratų sąjunga LVŽS – Lietuvos valstiečių ir ža liųjų sąjunga LŽP – Lietuvos žmonių partija LŽS – politinė partija Lietuvos ža liųjų sąjūdis RP – Respublikonų partija SLF – Socialistinis liaudies frontas ST – politinė partija „Sąjunga TAIP“ TS – Tautininkų sąjunga TS-LKD – Tėvynės sąjunga-Lietu vos krikščionys demokratai TTP – Tvarkos ir teisingumo partija
Žaidimo taisyklės
Lazdynų rinkimų apygarda:
Romas Adomavičius, LSDP Vytautas Budnikas, DK Algirdas Zenevičius, TTP Jurgita Gintautaitė, LiCS Anželika Jankovskaja, DDVP Saulius Paukštys, ST Jonas Pinskus, DP Romualda Poševeckaja, LLRA Olegas Ratiukas, SLF Oksana Rokaševič, LVŽS Gintaras Steponavičius, LRLS Algis Strelčiūnas, TS-LKD Kazimieras Uoka, TS Sigitas Vaišnoras, LŽP Rytis Zabielskas, RP Vidmantas Žiemelis, KP Naujosios Vilnios rinkimų apygarda:
Tadeuš Andžejevski, LLRA Tomas Bikelis, LCP Aleksandras Bojarovas, ST Rolandas Boravskis, DK Bronius Cicėnas, TTP Viačeslav Jankelevič, DDVP Artūras Melianas, LiCS Algirdas Paleckis, SLF Ilona Poplavskaja, RP Robertas Pranckūnas, LŽP Tatjana Rinkevičienė, LSDP Šarūnas Skučas, LRLS Juzef Tomaševič-Jakovič, LVŽS Sergej Ursul, DP Emanuelis Zingeris, TS-LKD
Konkurso dalyvio vardas, pavardė: __________________________________________________________________________________________
1. Šiame laikrašč io pusl apyj e prie kiekv ien os vienm and atės apy gard os varn el e paž ymėk ite po du kand id at us, kur ie, jūsų nuo mon e, spal io 14 d. sul auks dau giaus ia rinkėjų balsų. 2. Užp ildytą anketą darb o dieno mis atn ešk ite arb a ats ių skite pa štu į „Viln iaus dien os“ red akc iją adres u Labd ar ių g. 8, 01120 Vil nius. 3. Anketų lauk iame iki spalio 12 d., penkt ad ien io, 16 val. 4. Už kiekv ieną teis ing ai ats pėtą pol it iką bus skir iam as vien as tašk as. Trys daug iaus ia taškų su rinkę žaid im o dalyv iai bus pa skelbt i nug alėtoj ais. Jeig u vie nodą skaič ių taškų sur inks dau giau žmon ių, nug alėtoj ai bus iš rinkt i burt ais. 5. Žaid imo anket as draudž iam a daug int i. Jeig u tok ių anketų at sir as bals adėžėj e, jos bus prip a žintos neg al ioj anč iom is. Taip pat priv alom a nurodyt i savo vardą, pav ardę, tel efon o num erį arb a e. paš to adresą. 6. Ger iaus ius rink imų orak ulus „Viln iaus dien oj e“ pas kelbs im e spal io 17 d. Konkurso nugalėtojams bus skir ti vert ing i priz ai: Pirmos vietos laimėtojui atiteks prekybos centro apsipirk imo už
200 litų kortelės; antros vietos – prekybos centro apsipirk imo už
100 litų kortelės; trečios vietos – prekybos centro apsipirk imo už
Telefono numeris: ____________________________
E. pašto adresas: _____________________________________________________
50 litų kortelės.
9
trečiADIENIS, rugsėjo 19, 2012
ekonomika
OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn
–0,35 %
3,4
+0,40 %
–0,03 %
Daugiau pieno, mažiau kiaušinių Pieno gamyba pernai didėjo (3 proc.) vi soje Lietuvoje, mėsos gamyba išaugo (3 proc.) tik kai kuriose apskrityse, o kiauši nių gamyba sumažėjo (6,7 proc.) daugely je apskričių, kaip rodo naujausi statistikų duomenys. 2011 m. vienam šalies gyven tojui vidutiniškai teko 70 kilogramų sker dienos (2010 m. – 67 kilogramai), 554 ki logramai pieno (528 kilogramai), 240 vie netų kiaušinių (252 vienetai).
proc.
rugpjūtį pigo gamtinės dujos didiesiems vartotojams.
diena.lt/naujienos/ekonomika
€
Valiutų kursai
Degalų kainos
Šiandien Valiuta
kiekis Santykis
Baltarusijos rublis 10 000 3,1455 DB svaras sterlingų 1 4,2825 JAV doleris 1 2,6359 Kanados doleris 1 2,7048 Latvijos latas 1 4,9575 Lenkijos zlotas 10 8,3889 Norvegijos krona 10 4,6104 Rusijos rublis 100 8,5341 Šveicarijos frankas 1 2,8444
pokytis
+0,4022 % +0,3045 % +0,1634 % –0,1882 % –0,0444 % –1,0299 % –0,2402 % –0,7340 % +0,1162 %
Vakar Tinklas
A 95
Dyzelinas
Dujos
„Statoil“
5,14
4,78
2,47
„Kvistija“
5,10
4,74
2,45
„Vakoil“
5,14
4,78
2,49
Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
„Brent“ nafta
97,90 dol. už 1 brl. 107,93 dol. už 1 brl.
Konkurencija baldininkus išauklės Kitąmet Lietuvoje atsidarysianti baldų prekybos tinklo „Ikea“ parduotuvė kitus rinkos dalyvius privers pasitempti. To ne padariusiems gali tekti net bankrutuoti. Lina Mrazauskaitė
l.mrazauskaite@diena.lt
Nušluos nuo žemės
Manoma, kad kitais metais šaly je atsidarysianti didžiausio pasau lyje baldų prekybos tinklo „Ikea“ parduotuvė neišgąsdins tik niši nių šalies baldininkų. Likusiems patraukliomis gaminių kainomis garsėjanti parduotuvė gali pagrū moti pikčiau. „Toks didžiulis žaidėjas su viso mis savo galimybėmis ir kainų po litika kaip „Ikea“ tikrai turės įta kos prekybos rinkoje veikiančioms bendrovėms. Baldų įmonės, dir bančios tame pačiame sektoriu je, kaip „Ikea“, bus nušluotos nuo žemės paviršiaus – jų neliks nė kvapo. Pasaulyje yra labai nedaug įmonių, kurios išdrįsta stoti į kon kurencinę kovą su šiuo koncer nu“, – sakė asociacijos „Lietuvos mediena“ direktorius Raimundas Beinortas. Anot pašnekovo, išsilaikys tik ki tame rinkos sektoriuje veikiančios bendrovės, pavyzdžiui, be baldų gamybos, teikiančios dizaino pa slaugas ar pan. Šiuo metu visą savo produkciją tinklui parduodančios bendrovės „Freda“ direktorius Antanas Ėmu žis taip pat sakė manąs, kad tame pačiame sektoriuje dirbantys ma žieji vietos prekybininkai bus tie siog priversti nutraukti veiklą. O stambesni privalės pakeisti savo požiūrį į klientus. Perskirstys rinką
Klaipėdoje įsikūrusios nestandar tinių baldų gamintojos bendrovės „Mogano baldai“ savininkas Au rimas Gilys tikino parduotuvės „Ikea“ atidarymo Lietuvoje lau kiantis be baimės. Jis buvo tikras, kad „Ikea“ nukonkuruos tik stan dartinių baldų gamintojus, o ne standartinės produkcijos gamin tojai rinkoje išsilaikys be didesnių sunkumų. A.Gilio manymu, parduotuvės „Ikea“ Lietuvoje atidarymas tik paskatins persiskirstyti rinką: da lis standartinių baldų gamintojų persiorientuos į nestandartinę ga mybą. Tačiau paklaustas, ar nesi baimina dėl to išaugsiančios kon kurencijos, pašnekovas paneigė ir tai. Anot jo, dauguma persiorien tavusių gamintojų išlaikys savo baldų modelius, tik leis klientams keisti jų matmenis. Tad nestan
dartinės gamybos niša, leidžianti klientams įgyvendinti visus savo sumanymus, perpildyta nebus. „Į visiškai nestandartinių bal dų rinką gali pereiti tik nedauge lis gamintojų, nes tam reikia daug technologinių žinių“, – sakė jis ir prognozavo, kad dėl rinkos persi skirstymo net gali kilti nestandar tinių produktų kainos. Be to, anot A.Gilio, bendrovė jau yra susidūrusi su atvejais, kai įsigi ję „Ikeos“ baldų žmonės nesugeba patys jų sumontuoti. Todėl baldi ninkai ateityje gali sulaukti išaugu sios šių darbų paklausos.
Parduotuvės „Ikea“ Lietuvoje atidary mas tik paskatins persiskirstyti rinką.
„Mes esame išlepinę klientus: dabar bet kuris baldininkas atva žiuoja pas klientą, surenka baldus, dar kambarius iššluoja. O kai žmo nės nusipirks baldus parduotuvėje „Ikea“ ir turės juos surinkti patys, gal pradės labiau vertinti baldinin kų darbą. Nes dabar šie darbai turi būti pateikti beveik nemokamai“, – svarstė pašnekovas. Kainas adaptuos prie rinkos
Vis dėlto reikšmingesnius rin kos pokyčius prognozuoja ne vi si. Lietuvos pramonininkų konfe deracijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas sakė nemanąs, kad į Lietuvą žengęs tinklas „Ikea“ kaip nors ypač sudrebins rinką. Pašnekovas abejojo, kad „Ikea“ kitąmet drastiškai išstums tiek smulkiuosius, tiek stambiuosius rinkos žaidėjus. Nes šalies gyven tojai, anot jo, jau anksčiau turėjo galimybę „Ikeos“ produkcijos nu sipirkti vos už kelių šimtų kilomet rų – Lenkijoje. „Jau šiandien laikraščiuose yra daug skelbimų, kuriuose siūlo ma atvežti baldų iš „Ikeos“, jų taip pat galima užsisakyti internetu ar iš katalogų už labai simbolinį mo kestį“, – sakė S.Besagirskas. Jis pa brėžė, kad susisiekimas su Lenkija geras, o zloto kursas – gana žemas. Todėl, anot jo, gali būti, kad lietu viams apsipirkti Lenkijoje ir toliau bus pigiau.
Kita vertus, S.Besagirskas spėjo, kad, atvėrus parduotuvę Lietuvo je, daugiau pinigų paliks čia apsi pirkti atvykstantys baltarusiai, lat viai ir estai. Tačiau A.Ėmužis neabejojo, kad kainos parduotuvėje „Ikea“ Lietu voje bus adaptuotos šalies rinkai. Todėl jos, pašnekovo teigimu, bus mažesnės, kad lietuviams nevertė tų tų pačių prekių ieškoti svetur. Gamintojų skaičius neišaugs
S.Besag irsko teig im u, tinkl ui „Ikea“ produkciją tiekia nemažas skaičius mūsų šalies gamintojų. Todėl jis abejojo, kad tinklui žen gus į šalies rinką jų skaičius smar kiai šoktels. „Produkcija į parduotuves „Ikea“ paskirstoma iš centrinių sandėlių, į kuriuos prekės suplūsta iš viso pa saulio. Lietuviai ir taip gana daug gamina šiai bendrovei – kai kurios įmonės teikia net 100 proc. savo produkcijos. Manau, kad didelių pokyčių šiuo atžvilgiu nebus, juo labiau kad tinklas su gamintojais sudaro ilgalaikes sutartis ir orien tuojasi į kokybės bei kainos santy kį, o ne į geografinę gamintojų pa dėtį“, – sakė pašnekovas. A.Ėmužio teigimu, Lietuva yra viena efektyviausių „Ikeos“ tie kėjų ir pagal šalies gyventojų skai čių šiam tinklui gamina daugiau sia pasaulyje. Pašnekovo manymu, tai lemia mažos išlaidos už darbą, specialistų įgyta patirtis, palyginti aiškūs mokesčiai ir tai, kad esame arti visų baldų pramonei reikiamų žaliavų. „Galiausiai Lietuva yra arti pa grindinės „Ikeos“ rinkos Vokieti jos. Gal būtų galima šiek tiek pigiau pagaminti Kinijoje, bet atvežti pro dukciją iš ten yra sudėtingiau nei iš Lietuvos“, – sakė jis. Vien sutartį su „Ikea“ sudariu si bendrovė „Freda“ iki šių metų pabaigos tinklui planuoja parduo ti 233 mln. litų vertės produkcijos. Per mėnesį bendrovė pagamina maždaug 200 tūkst. vienetų ga minių, per metus – apie 2,4 mln. vienetų. Tiesa, Lietuvoje duris at vėrusi parduotuvė šios bendrovės gamybos mastui įtakos beveik ne turės – jos gamyba išaugs vos 0,3 proc. Privers pasitempti
S.Besagirskas pabrėžė, kad tinklas „Ikea“ prekiauja švediško stiliaus baldais. Tačiau dauguma lietuvių,
Pokyčiai: prognozuojama, kad tame pačiame rinkos sektoriuje kaip
„Ikea“ dirbančių prekybininkų padėtis apsivers aukštyn kojomis.
anot jo, orientuojasi į klasikinį stilių. Todėl lietuviai naujoje parduotuvė je masiškai pirks tik iš pradžių. Il gainiui, pašnekovo manymu, klien tų srautai nusistovės ir dalis pirkėjų sugrįš prie ankstesnių įpročių. A.Ėmužis prisipažino esąs tinklo „Ikea“ gerbėjas ir buvo įsitikinęs, kad jis šalies gyventojams parodys tai, ko šie dar nematę: patrauklias kainas, idėjas ir visiškai kitokį po žiūrį į galimybę savo būstą apsta tyti baldais bei kitais daiktais. „Didieji mūsų šalies baldų salo nai užsideda 200–300 proc. mar
Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
žas ir gaminius parduoda neįkan damomis kainomis, be to, baldų verčia laukti du tris mėnesius. Tai yra pasityčiojimas iš vartotojų. O „Ikeos“ strategija yra patiku sią prekę klientui parduoti tą pa čią dieną“, – pasakojo jis. Anot pašnekovo, civilizuotose Vakarų šalyse, kur tinklas „Ikea“ veikia ne pirmus metus, prie nau jai duris atvėrusių jo parduotuvių pirmosiomis savaitėmis nusidrie kia eilės. A.Ėmužis neabejojo, kad panašų vaizdą matysime ir Lietu voje.
Nori lietuviškai ženklinti Šių met ų rugsėjo vidur yje Valst ybi nėje ne maisto produkt ų inspekcijo je lankėsi bendrovės „Ikea“ atstovai ir per susit ik imą aptarė prek ių ženk linimo Lietuvoje ypatumus. Bendro vės „Ikea“ atstovai atsak ing iems ins pekc ijos spec ial ist ams pris tatė ES šalys e įmonės naudojam ą prek ių ženkl in imo metod ik ą, kur ią norė tų taik yt i ir parduot uvėje Liet uvo je. Šiuo met u visame pasaulyje ant bendrovės „Ikea“ siūlomų gam in ių gret a firm in io įmonės ženklo ang
liškai nurodoma, kur ioje šalyje pro dukcija pagam inta. Tačiau Liet uvo je, kaip sakė Valst ybinės ne maisto produkt ų inspekcijos laik inai virši ninko pavaduotojo pareigas einan ti Aida Astrausk ienė, nor ima, kad angl iška frazė „Made in“ būt ų išvers ta į liet uv ių kalbą. Dėl šio ir kit ų ga limų neaišk umų bendrovė tol iau bendradarbiaus su Ūkio min ister ija. Anot pašnekovės, dar neaišk u, kada bus priimti galutiniai sprendimai dėl prek ių ženkl in imo Liet uvoje.
10
trečiadienis, rugsėjo 19, 2012
sportas
Trofėjai įpareigoja tobulėti Iškovoję pirmąją Lietuvos krepšinio Su pertaurę, Kauno žalgiriečiai tvirtino, kad kiekvienas trofėjus įpareigoja tobulėti, o vilniečiai krimtosi, kad jau daugiau nei metai nesugeba įveikti „Žalgirio“. Marius Bagdonas, Mantas Stankevičius, Romas Poderys
prisimena komandą, kuri pirmo ji iškovoja naująjį trofėjų, o ne tą, kuri laimi antrą ar trečią kartą.
Žaidimas tebeturi trūkumų
Triumfas be šampano
„Žalgirio“ kapitonas Paulius Jan kūnas po varžybų teigė, kad Super taurė – puikus sezono pradžios ak centas. – Pauliau, antrosios rungtynės su „Lietuvos rytu“ buvo kur kas sunkesnės nei pirmosios. Ko kios priežastys tai lėmė? – pa klausėme P.Jankūno. – Manau, kad mes nežaidėme sa vo krepšinio. Dar nelabai jaučiame komandinį žaidimą, tačiau viskas ateityje susitvarkys ir bus gerai. Rungtynės visada būna skirtingos. Vilniečiai savo aikštėje gynėsi agre syviau, o mes to nepadarėme. – Ar „Žalgirio“ per anksti nenu ramino po pirmosios dvikovos sukaupta 18 taškų persvara? – Apie tai negalvojome. Žinojome, kad privalome laimėti Vilniuje. – Ką Supertaurė reiškia klu bui? – Šis mačas buvo suorganizuo tas pirmą kartą. Mes jį laimėjome ir suprantame, kad visi geriausiai
Žalgiriečių vyriausiasis treneris Joanas Plaza pabrėžė, kad kiek vienose rungtynėse iš savo ko mandos tikisi aukščiausio susi kaupimo.
Visi geriausiai prisi mena komandą, ku ri pirmoji iškovoja naująjį trofėjų, o ne tą, kuri laimi antrą ar trečią kartą.
„Džiaugiamės trofėjumi, ta čiau šampano neiššovėme, nėra ko švęsti. Vilniaus komanda – pa jėgi varžovė, puikiai pažįstu dau gumą krepšininkų, atstovaujančių šiai ekipai. Negalėčiau pasaky ti, kad šį kartą žaidėme gerai. Pa darėme nemažai klaidų. Daug tre niravomės Druskininkuose, tačiau negalime teisintis, kad esame pa vargę. Priešsezoniniuose mačuo
Sirgaliai: Supertaure džiaugėsi ne vien „Žalgirio“ krepšininkai.
se rezultatas nėra pagrindinis da lykas, svarbiausia – kaip komanda žengia į priekį. Manau, kad mū sų žaidėjai atsipalaidavo dėl turė tos didelės persvaros, bet jie ma nęs dar nepažįsta. Man nepatinka krepšininkai, kurie atsipalaiduo ja turėdami net penkių ar dešim ties taškų persvarą. Tokia žaidimo filosofija man nepriimtina. Manau, privalome taip sustiprinti savo žai dimą namų aikštėje, kad nė karto nepralaimėtume. Turime būti am bicingi. Pagrindinė mūsų užduotis šiuo laikotarpiu – mokytis iš kiek vienų rungtynių“, – po rungtynių Vilniuje kalbėjo J.Plaza. „Liet uvos ryto“ vair in inkas Aleksandras Džikičius pareiškė, kad kiekviena dvikova su „Žalgi riu“ – ypatinga.
„Šį kartą žaidėme geriau negu pir mąsias rungtynes Kaune, bet vis dar stokojame susižaidimo. Sugebėjo me apsiginti ir privertėme varžovus klysti, nors „Žalgiris“ yra vienintelė Eurolygos ekipa, turinti du vidurio puolėjus, gerai pataikančius nuo tri taškių linijos. Susitvarkėme su psi chologiniu spaudimu. Svarbiausia, kad tobulėjame, įrodėme, kad gali me būti lygiaverčiai kauniečių var žovai“, – sakė A.Džikičius. Per rungtynes – 63 pražangos
Krepšininkai atkreipė dėmesį į mačui vadovavusių teisėjų – vilniečių Min daugo Večerskio ir Martyno Gudo bei kauniečio Artūro Šukio – darbą. „Nemėgstu žaisti tokių rungty nių, kai fiksuojama tiek daug pra žangų. Ypač per draugiškas rung
Gedimino Bartuškos nuotr.
tynes. Tokio pobūdžio mačuose teisėjai turėtų leisti žaisti kiečiau, agresyviau. Juk turime tobulinti savo žaidimą, gynybą“, – svarstė Marko Popovičius. „Žaidžiau Italijoje ir galbūt atpra tau nuo lietuviško teisėjavimo. Rei kės priprasti“, – teigė Kšyštofas Lav rinovičius, surinkęs 4 pražangas. M.Večerskis, M.Gudas ir A.Šukys „Žalgirio“ žaidėjams skyrė 32 pra žangas, „Lietuvos ryto“ krepšinin kams – 31. Vilniečiai metė net 46 baudas (pataikė 37), kauniečiai – 40 (28). Ši Lietuvos teisėjų trijulė su 63 pražangomis pretenduoja į priešse zoninių varžybų Europoje rekordą. Iki šiol tarptautiniuose turny ruose Turkijoje, Italijoje, Ispanijo je pražangų skaičius per rungtynes dažniausiai buvo nuo 40 iki 46.
Teisėjų neprofesionalumas – nepagarba ne vien žaidėjams Marius Bagdonas m.bagdonas@diena.lt
Lietuvos krepšinio bendruomenės atstovai sunerimę – nors oficialiai sezonas dar neprasidėjo, pirmie ji pavojaus signalai jau gaudžia: po Supertaurės atsakomosios dviko vos Kauno „Žalgirio“ veteranai susi rūpino nekokybišku teisėjų darbu.
„Atsakomųjų Supertaurės rung tynių skaičiai iškalbingi. Sun ku prisiminti kitas rungtynes, kad varžovai į „Žalgirio“ krepšį mes tų net 46 baudas. Tai sunkiai su vokiama. Neįsivaizduoju, kad Eu rolygoje būtų tokios rungtynės“, – sakė „Žalgirio“ sporto direkto rius ir legendinės komandos vete ranų klubo vienas aktyviausių na rių Vitoldas Masalskis.
Švilpė nesustodami
Prieš dvi savaites Lietuvos krep šinio federacija (LKF) išplatino pranešimą, kad artėjančiam se zonui Druskininkuose ruošęsi ša lies krepšinio teisėjai demonstravo puikias teorines žinias ir gerą spor tinę formą. Vis dėlto pirmadienį Vilniaus „Siemens“ arenoje vykęs mačas tarp elitinių šalies ekipų „Žal girio“ ir „Lietuvos ryto“ paro dė, kad realybė šiek tiek kitokia. Rungtynėms vadovavę tarptauti nės kategorijos arbitrai vilniečiai Mindaugas Večerskis ir Marty nas Gudas bei nacionalinės kate gorijos teisėjas kaunietis Artūras Šukys sunkiai laikė mačo vadžias savo rankose. Sostinės klubo krep šininkams jie skyrė 31 pražangą, žalgiriečiams – 32.
Nauja karta silpna
Specialisto teigimu, atsakomoji Supertaurės dvikova tik patvirtino tai, apie ką puse lūpų kalbama pa staruosius kelerius metus: naujos kartos Lietuvos krepšinio arbitrai nesugeba tinkamai pakeisti karje rą baigusių arba baigiančių geriau sių mūsų šalies teisėjų – Kęstučio Pilipausko, Romualdo Brazausko, anapilin išėjusio Virginijaus Dovi davičiaus ar tebeteisėjaujančių Jur gio Laurinavičiaus, Antano Rama nausko. „Mano nuomone, Lietuvoje liko vos 2–3 aukščiausio lygio arbitrai. Kitiems sekasi sunkiai. Tai yra di džiulė Lietuvos krepšinio proble ma. Teisėjų darbo kokybė akivaiz džiai krenta“, – teigė V.Masalskis. „Siemens“ arenoje dirbę teisėjai
Komentaras Vladimiras Romanovas „Žalg ir io“ klubo sav in inkas
R
eikia susirinkti Kauno krep šin io veteranams, krepš i nio visuomenės atstovams ir apsvarstyti – ar tokia yra dabartinių teisėjų kvalifikacija, ar kas nor i sąmon ingai pagal jų komandos lyg į turėt i sau palank ius teisėjus. Jei mes mokysime brolius Lavrinovičius stumdyt is, pav yzd žiui, kaip „Liet u vos ryto“ žaidėjas Steponas Babrav i čius, tai kas mūsų lauk ia Eurolygoje? Aš suprantu, kad buvo paruoštas šou biznio scenarijus apkvailinti žmones, jiems parodyt i sav išk ių pergalę, bet jos reikėjo siekti ne tok iu metodu. Vil niaus klubas steng iasi iššokt i aukš čiau savo bambos. Dėl to naudoja to kius principus kaip futbole. Dėl to toks ir Lietuvos futbolas.
man pasirodė tarsi naujokai sta dione. Tokios svarbos rungtynėms turėtų vadovauti daug daugiau kompetencijos turintys arbitrai“, – įsitikinęs klubo „Žalgiriečiai ve teranai“ pirmininkas Anatolijus Čupkovas.
Išbandymas: krepšininkai vėl pratinosi prie Lietuvos teisėjų darbo
ypatumų.
Diskusijos nevaisingos
„Žalgirio“ veteranų nuomone, šį kart ą tend enc ing um ą arba ku rios nors komandos protegavimą teisėjų darbe būtų sunku įžvelg ti, bet arbitrų klaidos žlugdė re ginį. „Per antrąsias Supertaurės rung tynes teisėjų lygis neatitiko žaidėjų lygio. Kovojo dvi Europos lygio ko mandos, bet prastas arbitrų darbas viską sugadino. Neturiu jokio pa grindo teisėjus kaltinti, kad jie ge riau ar blogiau švilpė kuriai nors ekipai, tačiau tai, kad jie neatitiko rungtynių lygio, matėsi plika aki mi. Esu įsitikinęs, kad turime kva lifikuotų specialistų, kurie galėtų tinkamai atlikti savo pareigas“, – kalbėjo A.Čupkovas.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Paklaustas, ar bandė apie pro blemas kalbėti su Lietuvos teisė jų asociacijos vadovais, „Žalgirio“ klubo sporto direktorius V.Masals kis šyptelėjo. „Su arbitrais derėtis sunku. Tai sykles paprastai nustato jie ir pagal jas mums tenka žaisti. Diskutuoti su teisėjais sudėtinga, nes kriti ką jie atremia tokiais argumentais, kaip kad „ir krepšininkai nepataiko baudų“. Vis dėlto viena yra žaidė jui neįmesti baudų ir visai kas kita – gadinti reginį daugiatūkstantinei auditorijai. Rungtynėms tarp Eu rolygos lygio komandų negali tei sėjauti prastos kvalifikacijos teisė jai. Tai yra nepagarba aukščiausio meistriškumo krepšininkams“, – įsitikinęs V.Masalskis.
11
trečiadienis, rugsėjo 19, 2012
sportas Į Lietuvą grįžęs Na cionalinės ledo ri tulio lygos (NHL) Naujojo Džersio klubo „Devils“ puo lėjas Dainius Zub rus nustebo, kad yra tarp kandida tų į Lietuvos rink tinę, bet neatmetė galimybės padė ti nacionalinei ko mandai.
Neišdidus: NHL klubo puolėjas niekada neatsisako susitikti ir pabendrauti su jaunaisiais ledo ritulininkais.
Gedimino Bartuškos nuotr
D.Zubrus – Lietuvos rinktinėje? Visko gali būti Mantas Stankevičius m.stankevicius@diena.lt
Lietuvos ledo ritulininkai lapkri čio 8–11 d. Budapešte su Vengri jos, Olandijos ekipomis ir atran kos turnyrą laimėjusia rinktine – Kroatijos, Serbijos, Meksikos ar ba Izraelio – kovos dėl kelialapio į 2014-ųjų Sočio žiemos olimpines žaidynes. – Dainiau, esate tarp kandida tų į Lietuvos rinktinę. Ar būsi te joje lapkričio mėnesį? – vakar buvo paklaustas D.Zubrus. – Kol kas nieko nežinau apie tai. Vis ko gali būti. NHL prasidėjo lokautas, neaišku, kiek jis tęsis. Praėjusį kartą nerungtyniavome visus metus. Kol kas negaliu konkrečiai atsakyti, ar būsiu rinktinėje, ar ne. Ieškau įvai rių variantų Europoje – norėtųsi čia pažaisti. Manau, kad variantas su rinktine yra įmanomas. – Kur norėtumėte žaisti lokau to laikotarpiu? – Nenoriu skelbti, su kuo deruosi.
Be to, dar nesu tvirtai apsisprendęs, ar žaisiu Europoje. Yra nemažai da lykų, kuriuos privalau apsvarstyti. Žinoma, ruošiuosi blogiausiam va riantui – sezono gali ir nebūti, nors visi žaidėjai tiki, kad NHL čempio natas vis dėlto prasidės. Šiuo me tu kalbuosi su keliais Kontinentinės ledo ritulio lygos (KHL) klubais. – Prieš dvejus metus Lietuvos ledo ritulio federacijoje įvy ko revoliucija. Nuo to laiko ša lies rinktinė nieko gero nepa demonstravo, skandalai kilo vienas po kito. Kokie jūsų san tykiai su dabartine federacijos valdžia? Ar nenorėjote kandi datuoti į prezidento pareigas? – Į prezidento kėdę nesitaikau, nes negyvenu Lietuvoje. Negalvoju apie tokias pareigas. Manau, kad prezi dentas turi būti šalia, koordinuo ti veiklą, matyti, kas ir ką dirba. Šiuo metu nesigilinu, kas vyksta federacijoje, nors girdėjau negražių istorijų. Kai jai vadovavo Rolan das Bučys, mes draugavome. Sten giausi jam padėti, nes žinojau, kad
ir jis stengiasi sąžiningai dirbti sa vo darbą. Dabar federacijoje jo nė ra, todėl šiek tiek nuo jos nutolau. Nesu žmogus, kuris yra linkęs visais pasitikėti po pirmos pažinties.
Dabar toks mano gy venimo etapas, kai privalau galvoti ne tik apie save ir pini gus, tačiau ir apie sa vo šeimą. – Ar bendraujate su dabartiniu Lietuvos ledo ritulio federaci jos prezidentu Petru Nausėda? – Esu bendravęs su P.Nausėda. Pa sakiau: dirbkite savo darbą, viskas priklausys nuo to, ką nuveiksite pa tys, o tada aš spręsiu, ar jumis pa sitikėti. Tai buvo paskutinis mūsų pokalbis. – Pagal sutartį šis sezonas jums – paskutinis Naujajame Džer
syje. Ar norėtumėte likti šioje komandoje? – Ši komanda – tarsi mano šei ma. Jaučiuosi patogiai, pripratome mieste – tiek aš, tiek mano šeima. Dabar toks mano gyvenimo etapas, kai privalau galvoti ne tik apie save ir pinigus, tačiau ir apie savo šeimą. Jeigu tik bus galimybė likti Naujaja me Džersyje, tikrai pasiliksiu. – Kiek viešėsite Lietuvoje? Ką jau suplanavote? – Kiekvieną vasarą sugrįžtu į tė vynę, pakeliauju, pačiuožiu su vai kų komandomis. Aplankau drau gus, močiutę. Ši vasara man buvo trumpa, todėl stengiausi pirmiau sia ją praleisti su šeima. Dabar vai kai jau lanko mokyklą, todėl turiu daugiau laisvo laiko. Pabūsiu Lie tuvoje porą savaičių. Paskutinį kartą D.Zubrus Lie tuvos rinktinei atstovavo 2005 m. Tąkart Olandijoje vykusiose 1-ojo diviziono pirmenybėse per ketve rias rungtynes puolėjas pelnė tris įvarčius ir atliko vieną rezultatyvų perdavimą.
Karjera: D.Zubrus norėtų pratęs
ti kontraktą su „Devils“ klubu.
Dviratininkai kol kas – be medalių Vilnietes egzaminuos Rusijos klubai
Olandijoje vykstančiame pasaulio dviračių plento čempionate Lietu vos sportininkams kol kas nepavy ko prasibrauti į prizininkų gretas.
Jaunių atskirojo starto lenktynėse Lietuvos atstovai gerokai atsiliko nuo lyderių. Tarp vaikinų Raimon das Rumšas jaunesnysis 26,6 km distanciją baigė 47-asis, o Mantas Petrusevičius tarp 66 dalyvių fini šavo 54-asis. R.Rumšas jaunesnysis aukso medalį iškovojusiam aštuoniolik mečiam norvegui Oskarui Svend senui finiše pralaimėjo beveik pustrečios minutės – 2 min. 29,73 sek., o M.Petrusevičius – 2 min. 41,77 sek. Sidabro medalį šioje rungty
je iškovojo slovėnas Matejus Mo horičius (-7,04 sek.), bronzą pelnė vokietis Maximilianas Schach mannas (-11,83 sek.), o čempio no titulą praradęs danas Madsas Schmidtas (-21,75 sek.) tenkinosi aštuntąja pozicija. Merginos važiavo 15,6 km. Pa saulio čempione tapo britė Elino ra Barker – 22 min. 26,29 sek. Si dabro medalis įteiktas danei Cecilei Uttrup Ludwig (atsiliko 35,87 sek.), bronzos – olandei Demi De Jong (-1 min. 03,13 sek.). Milda Janauskaitė finišavo 25-oji (nuo nugalėtojos ją skyrė 1 min. 41,15 sek.), Žavinta Ti tenytė – 30-oji (-1 min. 57,71 sek.). Jaunimo vaikinų (iki 23 m.) 36 km atskirojo starto varžybas lai mėjo rusas Antonas Vorobjovas
– 44 min. 09,02 sek. Antrąją ir trečiąją vietas užėmė australai – Rohanas Dennisas (-44,39 sek.) ir Damienas Howsonas (-51,12 sek.). Paulius Šiškevičius buvo 54-asis – jis čempionui pralaimėjo 5 min. 57,04 sek. Vakar moterų elito grupės spor tininkės įveikė 24,1 km nuotolį. Sėkmė lydėjo vokietę Judith Arndt – 32 min. 26,46 sek. Amerikie tė Evelyn Stevens nuo jos atsiliko 33,77 sek., o Naujosios Zelandijos atstovė Linda Melanie Villumsen – 40,57 sek. Lietuvos dviratininkė Katažyna Sosna užėmė 34-ąją vietą (-3 min. 54,13 sek.), Aleksandra Sošenko – 39-ąją (-4 min. 33,76 sek.). VD inf.
Vilniaus „Kibirkšties-VIČI-IKI“ moterų krepšinio komanda tarp tautiniame turnyre išmėgins jė gas su Rusijos ekipomis.
Varėnoje ir Druskininkuose vyk siančiose „Auksinio rudens 2012“ varžybose vilnietės susitiks su praėjusio sezono Europos taurės laimėtoja Kursko „Dinamo“ ko manda, šį sezoną Eurolygoje žai siančia Orenburgo „Nadežda“ bei praėjusį sezoną 9-ąją vietą Rusi jos čempionate užėmusia Ivano vo „Energija“. „Tai – mūsų pasirengimo se zonui dalis, – teigė „KibirkštiesVIČI-IKI“ vyriausiasis treneris
Tadas Stankevičius. – Ruošiamės Lietuvos moterų krepšinio lygos čempionatui ir Europos taurės varžyboms, todėl bus įdomu pa žiūrėti, ką jau nuveikėme. Jokių konkrečių tikslų neturime, nori me patikrinti savo jėgas.“ „Kibirkšties-VIČI-IKI“ krepši ninkėms tai bus pirmosios kont rolinės rungtynės šį sezoną, o „Nadežda“ ir „Dinamo“ jau da lyvavo tarptautiniame turnyre Čekijoje. Vilniečių komandai kol kas ne galės padėti traumas besigydan čios Eglė Šniokaitė, Sigita Galdi kaitė ir Indrė Dudėnaitė. VD inf.
12
trečiADIENIS, rugsėjo 19, 2012
pasaulis Blokuos „YouTube“?
Siunčia laivyną
Įpėdinio rinkimai
Rusijos žiniasklaidos įstaty mas, turintis apsaugoti nepil namečius nuo pavojingos in formacijos, gali būti panaudo tas portalui „YouTube“ užblo kuoti, kuriame įkeltas vienas antiislamiškas filmas išprovo kavo protestus musulmonų pasaulyje. Tai pranešė Rusijos ryšių ministerija.
Japonija pranešė, kad Kinijos vyriausybės pasiųsti 11 laivų vakar atplaukė prie Japonijos administruojamų salų Rytų Kinijos jūroje. Nė vienas šių laivų neįplaukė į teritorinius vandenis, tačiau pateko į te ritoriją, kuri pagal tarptautinę jūrų teisę apibrėžiama kaip gretimoji zona.
Prancūzijos pagrindinės centro dešiniosios parti jos, kuriai vadovavo buvęs prezidentas Nicolas Sar kozy (nuotr.), lyderio posto sieks du kandidatai: prem jero postą anksčiau užėmęs François Fillonas ir dabarti nis partijos vadovas Jeanas François Copé.
Ech, kandidatas vėl prisikalbėjo Respublikonų kandidatas į JAV prezidentus Mittas Romney pa reiškė, kad jo varžovą Baracką Obamą palaiko „dykaduoniai, nuo vyriausybės išmokų priklau somi šalies gyventojai“.
Viešai M.Romney, žinoma, nieko panašaus nebūtų sakęs. Tačiau koją pakišo slaptas vaizdo įrašas, kurį paskelbė liberalios pakraipos žurnalas „Mother Jones“. Parad oksal u, tač iau anks čiau pats M.Romney šaipėsi iš B.Obamos, kai šis, netyčia esant įjungtam mikrofonui, Pietų Ko rėjos sostinėje Seule pažadėjo tuomečiam Rusijos prezidentui Dmitrijui Medvedevui, kad „bus lankstesnis dėl priešraketinės gy nybos“.
Sunku dirbti visų amerikiečių prezi dentu, kai esi su pa nieka nurašęs pusę šalies.
M.Romney per privatų lėšų rinkimo renginį pareiškė: „Yra 47 proc. rinkėjų, kurie palaiko jį, ku rie priklausomi nuo vyriausybės, kurie įsitikinę esantys aukos, ku rie įsitikinę, kad vyriausybė pri valo jais rūpintis, kurie įsitikinę, kad jiems privalo būti užtikrinta sveikatos apsauga, maistas, būs tas ir dar bala žino kas. Tie žmo nės nemoka pajamų mokesčio, todėl mūsų žinia apie mažus mo kesčius jiems nerūpi. Man nerei kia rūpintis dėl tų žmonių. Aš jų
niekada neįtikinsiu, kad jie turėtų prisiimti asmeninę atsakomybę ir rūpintis savo gyvenimu.“ Po incidento skubiai Los An džele surengtoje spaudos kon ferencijoje M.Romney teisino si, kad prezidentu jis siekia tapti norėdamas „padėti visiems ame rikiečiams“, tačiau neišsižadėjo savo komentarų – tik paaiškino, kad jis „neelegantiškai pasakė“. „Tarkime, ten nebuvo elegan tiškai pasakyta. Tačiau aš kalbu apie politinį procesą dėl žmonių pritraukimo į mano kampani ją. Prezidentas turi savo šalinin kų grupę, aš turiu savo grupę. Noriu, kad mano komanda būtų stipri ir motyvuota, taip pat noriu pritraukti tuos žmones, esančius viduryje. Lėšų rinkimo kampani joje dalyvaujantys žmonės, kurie skiria savo pinigų, labai nori ži noti, galiu laimėti ar ne. Būtent apie tai ir kalbėjau.“ Tačiau respublikono paslydimu demokratai puikiai pasinaudojo. Demokratai pareiškė, kad vaizdo įrašas puikiai parodo, jog multi milijonierius kandidatas M.Rom ney „nurašo pusę šalies ir nėra tinkamas būti prezidentu“. B.Obamos rinkimų štabo vado vas Jimas Messina nedelsdamas pabrėžė: „Sukrečia tai, kad kan didatas į JAV prezidento postą už uždarų durų pareiškia grupei tur tingų donorų, jog pusė Amerikos žmonių laiko save aukomis, yra priklausomi nuo pašalpų ir ne nori prisiimti asmeninės atsako mybės už savo gyvenimą. Sunku dirbti visų amerikiečių preziden tu, kai esi su panieka nurašęs pu sę šalies.“ BNS, „Daily Mail“ inf.
Lenkų mafija, at grubnagiai nelega laus alkoholio ga mintojai? Kas sukė lė tragediją Čekijo je? Nuodingas alko holis toliau šienauja gyvybes. Tie, kurie išvengė mirties, liks traumuoti.
Panika: čekams baisiausia tai, kad apnuodyto alkoholio žmonės nusi
pirko didžiuosiuose prekybos centruose.
Mirtino alkoholio detektyvas Čekijoje Skubėjimas nepadėjo
Čekai sako, kad jų alus – pats ge riausias. Tik ar nebijos dabar žmo nės jo ragauti? Tiesa, čekų aludadariai ir vynda riai gali būti ramūs – nuo alaus ir vyno dar niekas nemirė, o ir preky ba šiais gėrimais nesustabdyta. Gyvybes Čekijoje, Slovakijoje ir Lenkijoje šienauja gerokai stipresni svaigalai. Tačiau panika yra pani ka. Šios savaitės pradžioje praneš ta, kad Čekijoje metanolis pasi glemžė daugiau nei 20 aukų. Maža to, mirtys kelia siaubą kaimynėse Lenkijoje ir Slovakijoje. Lenkijoje pranešta apie keturis mirties atvejus, Slovakijoje – apie vieną. Čekijos vyriausybė dar praėju sios savaitės pabaigoje visoje ša lyje uždraudė prekiauti svaigalais, kurių stiprumas siekia daugiau nei 20 laipsnių. Už draudimo nepaisymą numa tyta didelė – 3 mln. kronų (apie 423 tūkst. litų) – bauda. Kadangi ne visi Čekijos barai, kavinės ir restoranai draudimo pai sė, teko įsikišti policijai. Pareigū nai skubiai atliko gausybę kratų ir patikrinimų. Pareigūnai ieškojo ir galimo nuo dingų svaigalų platinimo ir gamy bos šaltinio. Plinta kaip epidemija
Paslydo: M.Romney (nuotr.) ir taip atsilieka nuo B.Obamos, o dar
ir liežuvio, kai reikia, niekaip nenulaiko.
AFP nuotr.
AFP nuotr.
Vis dėlto įvestos griežtos priemo nės mirčių bangos nesustabdė. Nuo praėjusios savaitės pabaigos aukų skaičius Čekijoje išaugo nuo 5 iki 21. Pirmos dvi apsinuodijimo aukos mirė dar rugsėjo 6 d. Svei katos apsaugos ekspertai sako, kad
apsinuodijimo banga – didžiausia Čekijoje per pastaruosius tris de šimtmečius. Taip pat jie įspėjo, kad aukų skai čius neabejotinai augs, nes dauge lis nukentėjusiųjų – kritinės būk lės. Nors iš pradžių manyta, kad apsinuodijimo zona yra šalies ry tuose, mirties atvejų neišvengta ir sostinėje Prahoje.
Nuo praėjusios sa vaitės pabaigos au kų skaičius Čekijoje išaugo nuo 5 iki 21.
Galiausiai apsinuodijimų ban ga persirito per Lenkijos ir Čeki jos sieną. Reaguodami į pranešimus, kad metanolio rasta ir neaiškiomis ap linkybėmis mirusių lenkų kraujyje, šios šalies pareigūnai skubiai už draudė prekiauti bet kokiais Čeki joje pagamintais alkoholiniais gė rimais, išskyrus vyną ir alų. Keliamos įvairios versijos
Čekijos policija kol kas pareiškė kaltinimus 22 žmonėms. Vis dėl to, nors policijos vadovas Martinas Červičekas tvirtino, kad pažan ga tyrime jau matyti, žiniasklaida suskubo pareikšti, jog tikrųjų ne legalaus alkoholio gamybos orga nizatorių pareigūnams gali nepa vykti sužvejoti. Nustatyta, kad nukentėjusie ji metanoliu apsinuodijo vartoda mi nelegaliai gamintus ir mažose
Moravijos regiono parduotuvėlėse platintus stipriuosius alkoholinius gėrimus – degtinę ir romą. Gėrimai į nedideles parduotu ves buvo pristatomi išpilstyti į di deles plastikines talpyklas, bet ant jų nebuvo pateikta jokia ženklini mo informacija. Vėliau gėrimai bu vo parduodami vartoti vietoje arba išsinešti mažesnėse, taip pat ne ženklintose pakuotėse. Ekspertai, ištyrę nuodingą al koholį, teigia, kad nuodinga me džiaga metanolio alkoholyje galėjo atsirasti dėl to, kad šis buvo maišo mas su žieminiu skysčiu automo bilių langams valyti. Pasak tyrėjų, šis skystis galėjo pasiekti Čekiją iš Lenkijos, esą bū tent šalyje kaimynėje neužšąlantis automobilių langų plovimo skys tis dažniausiai gaminamas įmai šant ne brangesnio etanolio, o pi gaus metanolio. Beje, Lenkijos pareigūnai praėju siais metais taip pat buvo pranešę, kad šalyje nuo apsinuodijimo me tanoliu mirė 22 asmenys. „Prague Daily Monitor“, BNS, thenews.pl inf.
Metanolio poveikis organizmui Medikai tvirtina, kad metanoliu stip riai apnuodyto organizmo išgydyti beveik neįmanoma. Vos šimtas gra mų metilo alkoholio gali sukelti mir tį. Metanolis organizme skyla į skruz džių rūgštį ir formaldehidą, kurie su kelia skubius ir negrįžtamus kepenų, inkstų, akių pažeidimus.
13
trečiADIENIS, rugsėjo 19, 2012
menas ir pramogos
Festivalis panardins į bitnikų epochą Minėdami 90-ąsias bitnikų judėjimo pra dininko Jacko Kerouaco gimimo meti nes bitnikų epochą trumpai į kino ek ranus sugrąžins 9-ojo tarptautinio Vil niaus dokumentinių filmų festivalio (VDFF) rengėjai.
Atvers knygų lobyną
Maištautojai, nepritapėliai, tabu laužytojai, autostopininkai, vėja vaikiai – čia tik dalis apibūdini mų, kurių sulaukė kultinė bitnikų (angl. – Beat generation) karta. Bū tent šiems maištautojams šiemet skirta specialioji festivalio progra ma „Bitnikai kelyje“, kuri pristatys legendinės trijulės – J.Keroauco, Williamo S.Burroughso ir Alleno Ginsbergo – portretus. Prie VDFF organizatorių prisi jungs ir bitnikų kūrybai neabejin gos „Baltų lankų“ bei „Kitų knygų“ leidyklos. Rugsėjo 23 d. „Skalvijos“ kino centre jos prekiaus J.Kerouaco, W.S.Borroughso, Paulo Bowleso ir kitų autorių knygomis. Jas bus ga lima įsigyti leidyklos kaina – maž daug trečdaliu pigiau nei knygy nuose. Pasak leidyklų atstovų, kai kurių knygų likučiai labai nedideli, todėl bitnikų literatūros gerbėjai sa vo bibliotekas galės papildyti paskutiniais jų egzemplioriais. Maištautojai tapo klasika
Saulius Repečka, „Baltų lankų“ vyriausiasis redaktorius, įsitiki nęs, kad kuprinių revoliucijos at stovai niekada nepraras savo ža
vesio. „Bitnikai jau dabar gali būti priskiriami prie klasikinės, o ne prie populiariosios literatūros“, – sako leidėjas, nuolat palaikantis idėją populiarinti bitnikų kūrybą.
Saulius Repečka:
Bitnikai jau dabar gali būti priskiriami prie klasikinės, o ne prie populiariosios litera tūros. Renginyje „Skalvijoje“ bus ne tik prekiaujama knygomis leidyk los kaina, bet ir renkamas seniau sias VDFF žiūrovo išsaugotas bit nikų knygų leidimas. Jo savininkas džiaugsis kvietimais į vieną progra mos filmų. Ištraukti iš savo biblio tekos bitnikų knygas, nupūsti nuo jų dulkes ir sekmadienį atsinešti į „Skalvijos“ kino centrą kviečiami visi šio veržlaus judėjimo gerbėjai. Specialiosios VDFF programos ati darymo proga tiek atsineštos, tiek ką tik įsigytos bitnikų knygos bus žymimos specialiu antspaudu.
Siužetas: vienas bitnikų kartos kertinių rašytojų – W.S.Burroughsas (dešinėje) – bus pristatytas net keliuo
se dokumentiniuose filmuose jo paties bičiulių, žymių menininkų, lūpomis.
Pristatys bičiuliai ir herojai
Sekmadienį bitnikams skirtą pro gramą „Skalvijoje“ atvers Chucko Workmano pasakojimas „Ištakos: bitnikų ir „palūžusios kartos“ is torija“ (1999 m.). Joje garsioji tri julė pirmą kartą susitiks ir dar kartą pakartos bendrą kelionę. Programą įkvėpusį J.Keroaucą ir jo skaitymus VDFF žiūrovai iš vys filme „Jacko Kerouaco Ameri ka“ („Kerouac, The Movie“, 1985 m.). Be to, bus rodomi vaidybi niai epizodai, atkuriantys rašyto jo ir jo herojaus Nealo Cassady gy venimo vingius. Šiuos papildys ir
Spalvų ir muzikos fiesta Pakelti akis į dangų ir atverti šir dis muzikai jau ketvirtą kartą kviečia tarptautinis fejerverkų festivalis „Vilniaus fejerija 2012“. Šviesos ir muzikos reginį paįvai rins legendinė grupė „Antis“.
Reginys: fejerverkų vakaro orga
nizatoriai šiemet žada dar įspū dingesnius konkursinius pasiro dymus ir laisvąją programą nei pernai. Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
Fejerverkų festivaliai Vilniaus fe jerija – tai Lietuvoje analogų ne turintys renginiai, kurie vyksta tik kartą per metus ir kaskart žavi publiką. Nors fejerverkai ar kito kie pirotechnikos efektai yra tapę daugelio renginių akcentu ar kul minacija, meniškai pagal muziką leidžiamų fejerverkų galima pa matyti tik per šį festivalį. Vingio parkas – puiki erdvė unikaliam šviesų šokiui stebėti, be to, pa matysite legendinės grupės kon certą. Kaip visad, konkursinėje pro gramoje dalyvaus trys profesio nalios komandos – šįkart pasiro dys svečiai iš Rusijos, Lenkijos ir Suomijos. Kiekvienos pirotechnikų ko mandos muzikinį fejerverką su darys trys dalys: pirmojoje ko mandos kurs fejerverką pagal tą pačią muziką – Johanno Strausso „Tritsch-Tratsch-Polka“ ir nau dos tik raudonos, baltos ir mėly nos spalvų pirotechnikos efek
tus. Ši rungtis žiūrovams parodys, kaip fejerverkų meistrai geba in terpretuoti ir perteikti tą patį kū rinį. Antrojoje dalyje kiekviena ko manda parodys fejerverką pagal muziką, atspindinčią šalies na cionalinį savitumą, o trečiojoje – fejerverkų programa pagal laisvai pasirinktą muziką. Nugalėtoją išrinks vertinimo komisija ir žiūrovai. Komandos bus apdovanotos specialiai šiam festivaliui sukurtais prizais. Ver tinimo komisiją sudarys žinomi visuomenės ir meno veikėjai bei pirotechnikos specialistai, kurie vertins pasirodymus pagal nu statytus kriterijus. Žiūrovai už la biausiai patikusią komandą galės balsuoti siųsdami žinutes trum puoju numeriu. Vakarą vainikuos renginio or ganizatoriaus profesionalios pi rotechnikos įmonės „Blikas“ fe jerverkas. Iki sutemų linksmins legendinė grupė „Antis“. VD inf.
KUR? Vingio parke, šalia estrados. KADA? Rugsėjo 22 d. 19 val. KIEK? 40–65 litai.
reta archyvinė medžiaga. Pažinti W.S.Borroughsą VDFF žiūrovams dokumentiniuose kadruose pa dės jį supę talentingi menininkai – muzikantė ir poetė Patti Smith, kino režisierius Gusas Van Santas, neseniai Lietuvoje viešėjusi ekspe rimentinės muzikos kūrėja Laurie Anderson, rašytojas ir poetas Ami ris Baraka ir kiti. Jautrų kūrėjo portretą jie atkū rė su režisieriumi Yony Lesyeriu („William S.Burroughs: iš vidaus“, 1993 m.). Ketvirtį amžiaus rinkta medžiaga įvairiapusiškai pristatys A.Ginsbergą – talentingą meninin
Organizatorių nuotr.
ką, politinį aktyvistą, radikalą, bu distą, mokytoją („Aleno Ginsbergo gyvenimas ir laikai“, 1994 m.). „Bitnikų pasaulis – labai vizua lus ir kinematografiškas. Jų ke lionės kupinos laisvės, sponta niškumo ir džiazo, veržlumo bei uždegančių pokalbių. Visa tai ir prikels specialioji festivalio pro grama“, – apibendrino Vilma Le vickaitė, festivalį rengiančio „Skal vijos“ kino centro direktorė. Programos „Bitnikai kelyje“ fil mai bus rodomi „Skalvijos“ kino centre bei kino teatre „Pasaka“. VD inf.
14
trečiADIENIS, rugsėjo 19, 2012
menas ir pramogos „Vilniaus diena“ rekomenduoja
KUR? Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje, Vilniaus g. 41. KADA? Šiandien 11–18 val. KIEK? Nemokamai.
KUR? Nacionaliniame operos ir baleto teatre, A.Vienuolio g. 1. KADA? Šiandien 18.30 val. KIEK? 30–200 litų.
KUR? Nacionaliniame dramos teatre, Gedimino pr. 4. KADA? Šiandien 18 val. KIEK? 25–30 litų.
Pažinkime studentų miestą
Uždraustos meilės vaisiai
Nuosprendis – našlės
Vilniaus turizmo informacijos centras rengia specialią turizmo programą studentams ir kviečia juos geriau pažinti bei pamilti stu dijų miestą Vilnių. Šiandien vykdoma paskutinė ekskursija į Lietu vos teatro, muzikos ir kino muziejų. Kvietimai dalijami Vilniaus tu rizmo informacijos centre, Vilniaus g. 22, jų skaičius ribotas.
Operos ir baleto teatre debiutuoja choreografo Krzysztofo Pasto ro pastatytas 2 veiksmų baletas pagal Richardo Wagnerio operą „Tristanas ir Izolda“. Muzikinis vadovas ir dirigentas – Modestas Pit rėnas (nuotr.), scenografas – Adomas Jacovskis, kostiumų dailinin kė – Aleksandra Jacovskytė, šviesų dailininkas – Levas Kleinas.
Sigito Račkio režisuota Sławomiro Mrożeko pjesė „Našlės“ – tai ka merinis tragifarsas, istorija, kurią pirmame veiksme žiūrovas išvys moterų, o antrame – vyrų akimis. Moterys ieško to, ko, jų nuomo ne, neturi jų vyrai, o šių gyvenimo moto – „svetima žmona visuo met įdomesnė už savąją“.
KUR? Prie Švč. Trejybės bažnyčios, Aušros Vartų g. 7. KADA? Šiandien 15 val. KIEK? Nemokamai.
KUR? Šv. Kotr ynos bažnyčioje, Vilniaus g. 30. KADA? Šiandien 19 val. KIEK? 55–75 litai.
KUR? Klube „Artistai“, Šv. Kazimiero g. 3. KADA? Šiandien 20 val. KIEK? 33 litai.
KUR? Kino centre „Skalvija“, A.Goštauto g. 2 / 15. KADA? Šiandien 17 val. KIEK? 12 litų.
Pažintis su Vilniaus paveldu
Rudens lygiadienio dainos
Smėlio paveikslai ir džiazas
Herojus, virtęs išdaviku
Visai Europai minint paveldo dienas, Kultūros paveldo departamentas siūlo pažinti Vilnių: šiandien vyks pažintinis pasivaikščiojimas po senamiestį „Rytietiškas Vilnius“, kelionių vado vas – architektas Augis Gučas.
Grupės „Skylė“ rudens lygiadienio koncerte – programa, paįvairinta dainomis-istorijomis iš al bumų „Sapnų trofėjai“, „Povandeninės kronikos“, „Babilonas“, „Lukiškių pieva“, taip pat iš roko ope ros „Jūratė ir Kastytis“.
Bardas, unikalus muzikantas ir kompozitorius Andrius Kulikauskas su smėlio menininke Jur gita Minderyte, kuriančia unikalius smėlio pie šinius, sujungė pajėgas ir dovanoja nepakartoja mą pasirodymą.
Lenkų kino savaitę baigs Rafaelio Lewandowskio filmas „Kurmis“. Dėvėtų drabužių pardavėjas Pavelas, su tėvu grįžtantis iš eilinės darbo kelio nės, šio nuotrauką išvysta laikraštyje su priera šu „sovietinis išdavikas“.
tv programa
LRT
6.00 Labas rytas, Lietuva. 9.00 TV profilaktika. 15.00 „Komisaras Reksas“ (N-7). 16.00 „Hartlando užuovėja“. 17.00 „Viena byla dviem“ (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.45 Sportas. 18.50 Orai. 18.55 „Potvynis“ (4) (N-7). 19.55 Stilius. Jausmai. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Verslas. 21.05 Kultūra. 21.10 Sportas. 21.13 Orai 21.15 Seimo rinkimai 2012. Tiesioginė laida. 22.10 Loterija „Perlas“. 22.15 Seimo rinkimai 2012. Tiesioginė laida. 23.15 Vakaro žinios. 23.20 Sportas. 23.25 Orai. 23.30 „Potvynis“ (4) (N-7) (k).
LNK
6.20 „Nickelodeon“ pristato. „Burbuliai“. 6.50 „Linksmieji Tomas ir Džeris“ (k). 7.20 „Kung Fu Panda“ (5) (k). 7.50 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) (k). 9.40 24 valandos (N-7) (k). 10.30 Koncertas „Slavianski bazar 2012“ (3) (k). 12.30 Karamelinės naujienos (N-7) (k).
LRT 21.15 val.
13.00 Humoro s. „Nickelodeon“ valanda. „Nugalėtoja“ (1) (JAV, 2010 m.). 13.30 „Kung Fu Panda“ (6). 14.00 Anim. s. „Tomo ir Džerio pasakos“ (1) (JAV, 2006 m.). 14.30 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 16.30 „Šeimynėlė“ (N-7). 17.00 Labas vakaras, Lietuva. 17.45 24 valandos (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.14 Sportas. 19.17 Orai. 19.19 KK2 (N-7). 19.55 Diagnozė: Seimas. 20.55 Karamelinės naujienos (N-7). 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. Verslas. 22.19 Sportas. 22.23 Orai. 22.25 Kriminalinė Lietuva. 22.35 Karinė drama „Desantininkai“ (JAV, Vokietija, 2005 m.) (N-14). 1.00 „Įstatymas ir tvarka. Specialiųjų tyrimų skyrius“ (N-7).
TV3
6.15 Teleparduotuvė. 6.30 Nauja diena. Tiesioginė transliacija. 8.00 „Simpsonai“. 8.30 „Hana Montana“. 9.00 „Meilės sūkuryje“. 10.05 „Naisių vasara“. 11.00 Kodėl? 12.15 Beatos virtuvė. 13.10 „Hana Montana“.
LNK 21.30 val.
13.40 „Ant bangos“. 14.10 „Madagaskaro pingvinai“. 14.40 „Simpsonai“. 15.10 „Meilės prieglobstis“. 16.10 „Drąsi meilė“. 17.10 Prieš srovę. 18.10 „Naisių vasara“. 18.45 TV3 žinios. 19.00 TV3 sportas. 19.05 TV3 orai. 19.10 Be komentarų. 19.40 Stebuklų šalis. 20.30 „Motina ir sūnus“ (3). 21.00 „Vyno kelias“. 21.35 TV3 vakaro žinios. 21.50 TV3 sportas. 21.55 TV3 orai. 22.00 Vikingų loto. 22.05 „Pagrindinis įkaltis“. 23.05 „CSI Niujorkas“. 0.05 „Daktaras Hausas“. 1.00 „Penktadienio vakaro žiburiai“. 1.45 „Biuras“.
BTV
6.30 Televitrina. 7.00 Žinios (k). 7.25 Kalbame ir rodome (N-7) (k). 8.25 „Raudonas dangus“ (N-7) (k). 9.30 „Be namų negerai: naujas gyvenimas“. 10.30 „Margoša: moterimi negimstama“. 11.30 „Milijonieriai“ (k). 12.00 „Mentai“ (N-7) (k). 13.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 14.00 „Liejyklos gatvė“ (N-7) (k).
TV3 19.40 val.
15.00 „Raudonas dangus“ (N-7). 16.00 Kalbame ir rodome (N-7). 17.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 18.00 Žinios. 18.19 Sportas. 18.23 Orai. 18.25 „Liejyklos gatvė“ (N-7). 19.25 „Auksarankiai“ (N-7). 20.00 Žinios. 20.16 Sportas. 20.19 Orai. 20.25 „Taip. Ne“. 21.25 „Sąmokslo teorija“ (N-7). 22.25 „Tikras kraujas“ (N-14). 23.25 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 0.25 Kalbame ir rodome (N-7) (k). 1.25 „Bamba“. Interaktyvus šou suaugusiesiems (S).
Lietuvos ryto TV 6.14 TV parduotuvė. 6.30 Ryto reporteris. 9.15 Bobų vasara su Asta. Svečiuose pas Arvydą Stonį. 10.15 Namų daktaras. 10.55 Dok. f. „Šaltojo karo paslaptys“ (N-7). 12.00 Lietuvos diena. 13.00 TV parduotuvė. 13.45 Skonio reikalas. 14.45 Bobų vasara su Asta. Svečiuose pas Arvydą Stonį. 15.45, 16.10 Dok. f. „Levas Trockis. Pasaulinės revoliucijos paslaptis“ (1) (N-7). 16.00 Žinios.
BTV 20.25 val.
17.00 Žinios. 17.20 Lietuva tiesiogiai. 18.00 Žinios. 18.45 Bobų vasara su Asta. Svečiuose pas Liną Zarecką-Chorą. 19.45 „Levas Trockis. Pasaulinės revoliucijos paslaptis“ (2) (N-7). 21.00 Reporteris. 21.52 Orai. 21.55 Lietuva tiesiogiai. 22.30 Bobų vasara su Asta. Svečiuose pas Liną Zarecką-Chorą. 23.30 Reporteris. 0.22 Orai. 0.25 Dok. f. „Levas Trockis. Pasaulinės revoliucijos paslaptis“ (1) (N-7).
SPORT1
12.00 Televitrina. 13.00, 19.00, 21.00, 23.00 Žinios +. 13.15 Ispanijos ACB krepšinio lyga. Madrido „Real“–Bilbao „Bizkaia Basket“. 15.00 Ispanijos ACB krepšinio lyga. „Unicaja“–„Valencia Basket“. 16.35 Italijos „Serie A“ lyga. „Atalanta“–„Roma“. 18.30, 21.15 Automoto. 19.15 Italijos „Serie A“ lyga. „Palermo“–„Lazio“. 21.45 Sportas LT. Lietuvos sambo čempionatas. 22.15 Didžiosios Britanijos žiedinės lenktynės „AirAsia Renault Clio Cup“ (Snetterton). 23.15 Didžiosios Britanijos žiedinės lenktynės „Porsche Carrera Cup“ (Snetterton).
lietuvos ryto tv 18.45 val.
niką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8 641 99 000, www.kaunakiemis.lt. 951181
Visų kompiuterių ir televizorių taisymas Vilniuje, Žalgirio g. 131, tel. (8 5) 275 4665; www.pc-help.lt.
trečiadienis, rugsėjo 19, 2012
933624
Tel. 261 3653, 261 3655, 261 3659 Kelionių skelbimai@vilniausdiena.lt Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siun-
Siūlo darbą
tinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 687 58 503, +44 778 627 1449. Informacija – www.lietuvalondonas.com. 959526
Paslaugos
Norvegijoje ir Švedijoje reikalingi patirties turintys staliai, stogdengiai (karkasinių namų statyba ir renovacija). Tel. 8 646 83 772. 1018845
Restoranų tinklui Vilniuje reikalingi: VIRĖJAI, PICŲ KEPĖJAI, PAGALBINIAI VITUVĖS DARBUOTOJAI. Be patirties apmokome. Skambinti tel. 868245514. CV siųsti elektroniniu paštu info@cancan.lt.
Kviečia mokytis Vežame keleivius į Vokietiją, Daniją, Olandi-
ją.Kviečiame Tel. 8 699į „Kvėpavimo 01 428, e. paštas meno“pervezimai. kursus. Ininfo@gmail.com. formacija telefonu 8 657 77 531. 952525
1019347
Įmonė greitai suteikia trumpalaikias ir ilgalaikias paskOlas fiziniams ir juridiniams asmenims. 8 656 97 000, www.easyfinance.lt.
Įvairūs parduoda Kita
UAB „Starjobs” reikalingi pagalbiniai darbuotojai terminuotam darbui gamyboje Vilniuje. Norinčius užsiregistruoti prašome atvykti darbo dienomis 9-17 val. (12-13 val. pietų pertrauka) adresu Gedimino pr. 26, Vilnius (II aukštas).
nekilnojamąjį turtą Informuojame, kad 2012 m. rugsėjo
Nuomoja
28
Parduodamas dviejų kambarių butas Paland. 10 val. bus atliekami žemės sklypo Nr. gos4184/1108:0009, centre, už bažnyčios, S.Nėries g. 1A. Tel. esančio SB „Gestas“, Pa8 603 konių62k.,096. Sudervės sen., Vilniaus r., kadas955765
1019479
1018641
Nestandartinių baldų gamyba. Aukšta kokywww.afrikosbugnai.lt , tel. 8 659 96 278, e. bėpaštas – žema kaina. www.guobosbaldai.lt. Tel. info@afrikosbugnai.lt. 1019295 8 656 69 099. 760904
1018095
Verpimo įmonei Vilniuje reikalingi darbininkai. Apmokome, suteikiame kvalifikaciją. Tel. (8 5) 260 1970, 8 698 34 551. Skambinti darbo dienomis nuo 9 iki 16 val.
Vakarų Afrikos būgnų mokykla kviečia moKitos kytis groti djembe būgnais! Informacija
SKUBIAI IR NEMOKAMAI IŠVEŽA nenaudojamą buitinę techniką - šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8 641 99 000, www.kaunakiemis.lt. 1013593
triniai matavimai. Į ženklinimą neatvykus suinteresuotiems asmenims (kaimyninių sklypų savininkams ar naudotojams), sklypai busperkame ženklinami nedalyvaujant kviestiBrangiai mišką su žeme arba išsiniams asmenims. Pasiteirauti tel. 8iš605 70 kirsti. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome karto. info@ntprojektai.lt. Tel.770; 8 676 41 155.
perKa
1019569
1019380
Įvairūs
1019469
Kita 2012 04 20 Vilniaus apygardos teismo nutartimi UAB „Joanos avialinijos“ iškelta bankroto byla (c. b. Nr. B2-3323-160/2012). Bankrutuojančios UAB „Joanos avialinijos“ administratoriumi paskirta UAB VERSLO VALDYMO IR RESTRUKTŪRIZACIJOS CENTRAS. Įgaliotas asmuo – V.Česonis, tel. 8 686 83 541. Prašom iki 2012 m. birželio 11 d. imtinai pateikti savo kreditorinius reikalavimus 2012 m. gegužės 2 dienai (bankroto bylos įsiteisėjimo dienai) kartu pridedant kreditorinius reikalavimus patvirtinančių dokumentų tinkamai įformintus nuorašus. Taip pat prašom nurodyti, ar šių reikalavimų įvykdymas yra užtikrintas, nurodyti, kokiu būdu tai yra padaryta. Kreditorinį reikalavimą pateikti Savanorių pr. 262-105, LT-50204 Kaunas. Informacija tel./faks. (8 37) 229 886. 961016
INFORMACIJA APIE TERITORIJŲ PLANAVIMĄ. Parengtas žemės sklypo, esančio Lvovo g. 105A, Šnipiškių seniūnijoje, Vilniuje, sklypo kad. Nr. 0101/0032:986, bendras plotas 0,2419 ha, detalusis planas. Planavimo pagrindas: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2011 07 13 įsakymas Nr. AD30-1732, 2011 08 01 detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis Nr.
kuose administratoriui, UAB „SBS skl. Nr.bankroto 148 (skl. kad. Nr. 4184/0934:0148), Legale“,gretimo Ukmergės g. 369A, Vilnius. prašom (neprivatizuoto sodo) Dausklygiau tel.2012 (8 5)m.206 0799, 8 611 po Nr.informacijos 147 savininką birželio 8 d. 10 51 518. val. atvykti prie jums priklausančio sklypo ir 971990 dalyvauti ženklinant riboženkliais BoguslaVladislavos Salmanovič paveldėtovo Sovinskio sklypą Nr. 148turto arba prašom sujų dėmesiui. Š. m. birželioJaroslavu 27 d. 16Bazeval. sisiekti su darbų vykdytoju adresu Vilniaus r., Pagirių vič, Žalgirio g. 131–213, Vilniussen., (tel. 8Mikašiū677 79 nų k.,e. SB „Ekspresas”, vyks sklypo kad. 348, paštas topomatik@gmail.com ). Nr. 960926 4167/1002:0027 kadastriniai matavimai. Kviečiame dalyvauti. Matavimus atlieka UAB „Baltijos Matavimų Organizacija”, Linkmenų g.13, Vilnius. Tel. 8 601 71 112.
15
skelbimai
paslaugos
Kelionių
Karščiausi Kelionių pasiūlymai
Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siuntinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8
Karščiausi kelionių pasiūlymai Kelionių organizatorius
976256
Karščiausi Kelionių A.Vienuolio g.pasiūlymai 6, LT–01104 Vilnius
Kelionių organizatorius Kelionių organizatorius
Ar svajojate aplankyti Niujorką? O„SAS“ galbūt, Jus visada žavėjo Lasskrydžių Vegasasiš-– iki rugsėjo 28 d. skelbia šviesų, kazino, pasirodymų ir viešbučių rojus? pardavimą iš Vilniaus ir Palangos! JAV: ČIKAGA, VAŠINGTONAS nuo 1991 Lt Pamatykite Šiaurės Ameriką už Atėjo laikasnuostabiąją TIKROMS ATOSTOGOMS! NIUJORKAS nuo 2061 Lt ypatingą kainą. SAN FRANCISKAS nuo Lt 15 dienos, ir Užsisakykite skrydį iki2665 gegužės Joninių kruizas Ryga–Stokholmas–Ryga nuo AZIJA: PEKINAS, ŠANCHAJUS nuo 2007 Lt leiskitės į nepamirštamą kelionę 2012 10 110 Lt TOKIJAS nuo 2265 Lt 01–2013 03Jus 21 įEUROPA: Kviečiame trumpiausios naktiesnuo vaSKANDINAVIJA, KOPENHAGA 192 Lt Niujorkas nuo 2226 Lt karėlį! OSLAS, BERGENAS nuo 290 Vašingtonas Lt Ltir linksmybės iki Baltijos jūrojenuo bus2526 ir disko, AMSTERDAMAS, LIUKSEMBURGAS nuo 452 Lt Bostonas nuo 2588 Lt ryto! TEL AVIVAS nuo 656 Lt
Kelionių organizatorius
1019402 929896
Petrui Odiniui! Š. m. spalio 1 d. 9r. val. VilUAB „BEST COMPANY“ Varėnos perka: niaus m., Pašilaičių Tarandėsišk., vyks veršelius, galvijus, avis.sen., Sumokame karto. sklypo, PVM. kad. Nr. Mokame Tel.0101/0171:0288, 8 613 70 805, 8kadastri613 70 Kitas prekes niai8matavimai. dalyvauti. 803, 601 71 558,Kviečiame (8 310) 48 323. Mata953105 Parduodu naują pirties katilą su vandens vimus atlieka UAB „BMO Projektai”, Vilnius, Linkmenų g. 13. Tel. 8 601 71 112. šildymo talpykla. Tel. 8 698 78 704.
Parduoda
Išnuomojamas Šilo g. 3 k. butas (76 kv. m, yra garažas, uždaras kiemas, buit. technika, baldai, renovuotas). 1400 Lt. Ant namo sienos galima reklama. Tel. 8 648 87 482.
m. balandžio 12 d. Detaliojo teritorijų planavimoTransportas, organizatoriaus teisiųlogistika ir pareigų perdavimo sutartis Nr. 042042. Planavimo tikslas – Konditerijos įmonė priims darbąbendrojo Vilniaus pakeisti žemės tikslinę paskirtįį pagal regione vairuotoją-ekspeditorių, vadybininplano sprendinius, padalyti sklypą, nustatyti ką-ekspeditorių ir prekybos agentą. Tel.De-8 teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą. 611 45 plano 000. organizatorius – UAB „4Real“, taliojo 976056 A.Goštauto g. 5-79, Vilnius, tel. 8 698 20 198. Projekto rengėjas – UAB „RV architektų studija“, Pamėnkalnio g. 28-2, Vilnius. Pareng-
KELIONĖS KELIONĖSAUTOBUSU AUTOBUSU KELIONĖS AUTOBUSU Alyvų Duobelėje, Latvijoje Pirkti žydėjimo internetu:šventė www.kelioniupasiulymai.lt Čekijos pilys–Čekijos rojus–Praha Čekijos pilys–Čekijos rojus–Praha––577 587LtLt (05.26.) – 95 Lt Didingoji Italija ir Kaprio sala – 1747 Italija ir Kaprio sala – 1747 Muziejų naktis Varšuvoje (05.19/20) Lt–Lt175 Lt Oktoberfest – alaus festivalis– –377 1147 Lt IsRyga–Saremos sala–Talinas Čekijos pilys–Čekijos rojus–Praha –Lt577PranLt panija su poilsiu–Šveicarija – Žydroji Šiaurės Italija su poilsiu prie –Adrijos Šveicarijos gamtos 1397 Ltjūros cūzijos Riviera 2297stebuklai Lt nuo 1197Italija Lt su Šiaurės poilsiu prie–Adrijos Ryga–Saremos sala–Talinas 377 Lt jūros Kroatija nuo Lt pažintinė) nuo 1290 Lt – 1297 Lt Šiaurės Italija990 (poilsinė Praha-Viena-Budapeštas nuo627 577 Lt Lt Praha-Viena-Budapeštas nuo Kroatija nuo 990 Lt LĖKTUVU IŠ VILNIAUS: Praha–Viena–Budapeštas LĖKTUVU IŠ VILNIAUS: nuo 619 Lt Ispanija, Kosta Brava nuo 822 Lt Pirkti internetu: www.kelioniupasiulymai.lt Malta – 904 Lt(poilsinės) Ispanija, Kosta Brava, Kosta Dorada nuo IŠ VARŠUVOS 1979 Lt Hurgada Graikija, Cgalkidikė – 979 Egiptas, nuo 935LtLt Malta – 904 Ispanija, Kosta Dorada Bulgarija nuo Lt850 Lt – 999 Lt Graikija, Chalkidikė – 1099 Lt Ispanija, Šri Lanka Alikantė nuo 3500–– 1108 Lt1108 Ispanija, Alikantė Graikija, sala Kreta nuoKos 1170 Lt –– 1128 Graikija, Kos sala 1128 LtLt Turkija, nuo Antalija Antalija – 1185 1295LtLt Tunisas 770 –Lt Burgas –– 1199 1185 Lt Lt Bulgarija, Burgas Kroatija, Rijeka Rijeka –– 1279 1489LtLt Kroatija, IŠ VARŠUVOS (pažintinės poilsinės) Turkija, Marmaris 1620 Lt Turkija, Marmaris 1289 Lt Kruizas Nilu nuo 2038 Lt Portugalija, Algarvė – 1999 Lt Bulgarija, Burgas – 1199 Ltnuo 2423 Lt Izraelis–Jordanija–Egiptas LĖKTUVUnuo IŠ VARŠUVOS (poilsinės) Portugalija, Algarvė Lt Marokas 2634 Lt– 1899 Egiptas, Lt Kuba nuoHurgada 5853 Lt nuo 1440 LĖKTUVU IŠ VARŠUVOS (poilsinės) Bulgarija – 1595 Lt Egiptas, Turkija –Hurgada 1440 Lt nuo 995 Lt IŠ RYGOS:– 995 Lt Bulgarija Tailandas (pažintinė Turkija – 1078 Lt poilsinė) – nuo 5218 Lt Šri Lanka – 3500 Lt IŠ VILNIAUS: Kreta – 1170 Lt Egiptas, Tunisas –Hurgada 770 Lt nuo 869 Lt Ispanija, – 1499 Lt LĖKTUVUMaljorka IŠ VARŠUVOS (pažintinės – poilTurkija, sinės) Antalija – 889 Lt Kruizas Nilu nuo 1440 Lt Izraelis – Egiptas nuo 1678 Lt Marokas – 2634 Lt Kuba – 5853 Lt STOVYKLOS LIETUVOJE Pasaka nuo 550 Lt Top Fun 540 Lt Raganė 550 Lt Energetikas 600 Lt Laimingas žmogus – tai aš! 600 Lt Trimitas 520 Lt
Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 A.Vienuolio g. 6, LT-01104 Vilnius vilnius@vilnius.krantas.lt, Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 www.krantas.lt A.Vienuolio g. 6, LT-01104 Vilnius vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt Tel.Vegasas (8 5) 231nuo 3314.2871 Faks.Lt(8 5) 262 9120 Las vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt Torontas nuo 2382 Lt Sąlygos: Monrealis nuo 2874 Lt Kelionės laikotarpis: 2012 10 22–2013 05 31 Hiustonas nuo Lt 01 08) Vasaros2012 kruizas Ryga–Stokholmas–Ryga (išskyrus 122964 14–2013 Kalgaris nuo 3464 Ltį abi puses su mokesKainos į JAV nuo 125 Ltpateiktos čiais. Pamirškite kasdieninius rūpesčius ir atsipaKainos įpateikta Skandinaviją irpuses Europą Kaina į abi su pateiktos oro uostųį molaiduokite laive Baltijos jūroje! vieną pusę su mokesčiais. kesčiais. Mėgaukitės saule, vėju ir gera nuotaika. Rezervacijos mokestis 50 Lt mokamas papilRezervacijos mokestis iki 100 Lt mokamas padomai. pildomai. Bilietų skaičius šias kainas ribotas. uosto. Kruizo kainauž pateikta iš išplaukimo Daugiau informacijos www.krantas.lt . Vietų skaičius ribotas. Daugiau informacijos www.krantas.lt
Pamėnkalnio g. 5/ K.Griniaus g., Vilnius Tel 8-5 262 7777, mob. 8 616 16 777 info@svite.lt, www.svite.lt, www.lek.lt
Graikija, Kreta – 99 Šri Lanka – 3500 Lt Lt Mažieji Laukystos piratai 370 Lt Bulgarija, Kreta – 1170Varna Lt – 1099 Lt
Holivudo akademija Portugalija, Algarvė – 599 2239LtLt
Mes jėga Lt LĖKTUVU IŠ 450 VARŠUVOS (pažintinės – poilsinės) Žaidimų galaktika 450 Lt STOVYKLOS LIETUVOJE Kruizas nuoatkeliauja 1440 Lt; Izraelis–Egiptas Apači Nilu indėnai į Lietuvą 450 Lt Pasaka 550 Lt – 2634 nuo 1678nuo Lt; Marokas Lt; Kuba – Avataro nuotykiai Raganė 5853 Lt – 550 Lt kartu 450 Lt Mes šampinjonai Laimingas žmogus 450 – taiLtaš! 600 Lt
AVIABILIETAI Aplink Top Fun pasaulį 640 Lt per 7 dienas 499 Lt Pirkti internetu: Mano pasauliswww. 595 Ltlek.lt (yra ir pigios aviakompanijos)
Kitas variantas 359 Lt STOVYKLOS UŽSIENYJE
Dodi kalbos 550 Lt stovykla Estijoje 1790 Lt Anglų KELTAI Ryga–Stokholmas; STOVYKLOS1699 UŽSIENYJE Bulgarijoje Lt Talinas–Helsinkis; Talinas–Stokholmas; Ventspilis–NynesStovykla Ukrainoje Kroatijoje 2149 Lt „Pribrežnyj“ hamnas; Klaipėda–Karlshamnas (spec. 60 Lt dienai pasiūlymas); Klaipėda–Kylis (spec. pasiūKrymeKlaipėda–Zasnicas „Saliut“ 1699 Lt (spec. pasiūlyAVIABILIETAI* lymas); Baku nuo 1050 Lt;LtMaljorka nuo 500 Lt Bulgarijoje 1699 mas); Turku–Alando salos–Stokholmas *kainos į abi2149 puses Kroatijoje Lt
KRUIZAI Juodkalnijoje 1899 Lt Viduržemio jūroje (spec. kaina) KELTŲ BILIETAI Anglųjūroje kalbos(spec. stovykla Estijoje 1790 Lt Karibų kaina) Ryga–Stokholmas AVIABILIETAI*Rytuose (spec. kaina) Tolimuosiuose Talinas–Helsinkis Baltijos jūroje Delis nuo 1870 Lt
Talinas–Stokholmas Tokijas – 2229 Lt
VIZOS Ventspilis–Nyneshamnas Seulasnuo – 2308 Lt Baltarusiją nuo 85 Lt Į Rusiją 260 Lt,
Klaipėda–Karlshamnas Singapūras – 2310 Lt (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Kylis (spec. Bankokas – 2409 Lt pasiūlymas) Klaipėda–Zasnicas Puketas – 2610 Lt (spec. pasiūlymas) Turku–Alando salos–Stokholmas *kainos į abi puses KELTAI VIZOS Joninės Baltijos jūroje (Tallink 3 d. kruizas) Į Rusiją nuo nuo 105 Lt 260 Lt; Baltarusiją nuo 85 Lt Ryga–Stokholmas Talinas–Helsinkis Talinas–Stokholmas Ventspilis–Nyneshamnas Klaipėda–Karlshamnas (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Kylis (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Zasnicas (spec. pasiūlymas) Turku–Alando salos–Stokholmas VIZOS Į Rusiją nuo 260 Lt Baltarusiją nuo 85 Lt
Akcijos taisyklės: nemokamą standartinį žodinį skelbimą iki 15 žodžių galite įdėti pateikę šį kuponą „Vilniaus dienos“ redakcijoje, Labdarių g. 8. Nemokamas skelbimas turi būti išspausdintas iki rugsėjo 30 d. Papildoma informacija tel. (8 5) 261 3653.
NETURI VIETOS, KUR GALĖTUM REALIZUOTI SAVO IDĖJAS? NORI IR MOKI RAŠYTI, PIEŠTI, FOTOGRAFUOTI, GRIMUOTI? Savo idėjas siūlyk 37O@vilniausdiena.lt
Orai
Šiandien numatomas lietus, vietomis su perkūnija. Temperatūra bus 15–21 laipsnis šilumos. Ketvirtadienį daug kur lis, atvės. Temperatūra naktį 9–12, dieną 13–15 laipsnių šilumos.
Šiandien, rugsėjo 19 d.
+15
+15
+17
Telšiai
Šiauliai
+18
Klaipėda
Panevėžys
+21
Utena
+16
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis) teka Mėnulis leidžiasi
6.59 19.24 12.25 11.35 20.28
263-ioji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 103 dienos. Saulė Mergelės ženkle.
+18
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +27 Berlynas +16 Brazilija +31 Briuselis +15 Dublinas +14 Kairas +34 Keiptaunas +19 Kopenhaga +14
Londonas +17 Madridas +30 Maskva +20 Minskas +22 Niujorkas +22 Oslas +15 Paryžius +18 Pekinas +29
orai vilniuje Šiandien
Praha +14 Ryga +19 Roma +23 Sidnėjus +20 Talinas +16 Tel Avivas +33 Tokijas +28 Varšuva +19
Vilnius
Marijampolė
Vėjas
+21
Alytus
3–7 m/s
DATOS
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
+15
+21
+14
+10
4
+11
+13
+9
+5
3
+8
+15
+9
+6
3
penktadienį
1948 m. gimė anglų aktorius Jeremy Ironsas.
1908 m. gimė suomių rašytojas Mika Waltari, išgarsėjęs istoriniu romanu „Sinuhė egiptietis“. 1911 m. gimė anglų rašytojas, Nobelio literatūros premijos laureatas, knygos „Musių valdovas“ autorius seras Williamas Goldingas. 1949 m. gimė britų manekenė, aktorė ir dainininkė Twig-
prizas Šią savaitę laimėkite Egidijaus Knispelio knygą „Įvykiai, sukrėtę Lietuvą“.
Garsiausi pastarųjų dešimtmečių Lietuvos nusikaltimai, kurių tyrimą sulaikiusi kvapą stebėjo visa Lietuva. Nusikaltimų tyrimai, bylos, netikėti faktai ir šokiruojančios detalės – visa tai E.Knispelio knygoje „Įvykiai, sukrėtę Lietuvą“. Šios istorijos parašytos taip meistriškai, kad prikausto dėmesį kaip labiausiai įtempto kino filmo scenarijus. Gausiai iliustruotoje knygoje – daug niekur neskelbtos medžiagos ir faktų, kurių nematėte per televiziją.
neškite į „Vilniaus dienos“ redakciją Labdarių g. 8, Vilnius. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį, rugsėjo 25 d. Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
1
2
Vardai Arnulfas, Giedrė, Girvinas, Januarijus, Vilhelmina (Vilė), Vytė
horoskopai
ketvirtadienį
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusių. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite: DIENA (tarpas) VD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba 2. Iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu at-
+21
+21
3
4
5
6
7
8
9
gy. Ji tapo vienu populiariausiu visų laikų modeliu. 1963 m. gimė anglų muzikantas ir grupės „Pulp“ lyderis Jarvis Cockeris. 1975 m. gimė buvęs krepšininkas, dabar krepšinio treneris Tomas Masiulis. 1982 m. kompiuterių specialistas Scottas Fahlmanas pirmą kartą panaudojo emocijų simbolius :-) ir :-(.
Avinas (03 21–04 20). Jūsų žodžiai gali turėti neigiamų padarinių. Tikėtinas konfliktas su vyresniu ar autoritetingu žmogumi. Gali kilti nesutarimų ir su aplinkiniais. Nesijaudinkite – didelės žalos tai neatneš. Jautis (04 21–05 20). Prisiminsite savo jaunystę ar tam tikrus praeities įvykius. Bendraujant su jaunesniais žmonėmis kils nesutarimų ar agresijos išpuolių. Jei norite jų išvengti, tvardykite emocijas. Dvyniai (05 21–06 21). Gali kilti slaptų ir tamsių minčių. Kam nors iš aplinkinių galite pasirodyti įtartinas. Nusiraminkite ir skirkite daugiau dėmesio savo dvasiniam pasauliui. Vėžys (06 22–07 22). Gali susidaryti įspūdis, kad iš jūsų tyčiojamasi. Galbūt kas nors iš tikrųjų ieško būdų, kaip jus suerzinti. Bus sunku valdytis. Kontroliuokite save ir vakare reikalai ims gerėti. Liūtas (07 23–08 23). Bus lengva ir smagu bendrauti. Jūsų protas bus ypač aktyvus, tad galite drąsiai imtis intelektinės veiklos. Netyčia neįskaudinkite artimiausių draugų, kuriems ši diena galbūt ne tokia puiki. Mergelė (08 24–09 23). Palanki diena ieškoti naujų idėjų. Galimas malonus bendravimas su mylimais žmonėmis. Viskas klostosi puikiai ir reikalai juda į priekį. Neišsigąskite lengvo nuovargio ir nesustokite. Svarstyklės (09 24–10 23). Aplinkiniai jums mes iššūkį dėl keblaus dalyko. Tai gali tapti diskusijos arba kivirčo priežastimi. Palanki diena ugdyti kantrybę ir patyrinėti savo vertybes, veiksmus. Kantrybė ir ramybė tegul tampa jūsų sąjungininkais. Skorpionas (10 24–11 22). Seksis ieškant savo idealo ir siekiant svajonės. Drąsiai įgyvendinkite savo svajas. Bendradarbiavimas ir bendravimas turės teigiamos įtakos jūsų karjerai. Drąsiai judėkite pirmyn. Šaulys (11 23–12 21). Pernelyg nesipuikuokite savo gebėjimais, nes būsite ne itin dėmesingas, tad galite pridaryti žioplų klaidų. Ožiaragis (12 22–01 20). Galite tikėtis aplinkinių paramos. Tik nereikia piktnaudžiauti svetima pagalba, pirmiausia vertėtų pasikliauti savo jėgomis. Vandenis (01 21–02 19). Logiškas mąstymas padės teisingai apsispręsti. Darbo klausimai bus sprendžiami greitai ir nesunkiai. Planuodamas karjeros raidą remsitės savo idėjomis, koncepcijomis, bet pirmiausia atsižvelkite į seniai įgytą patirtį. Žuvys (02 20–03 20). Pasitelkęs vaizduotę galėsite pagerinti gyvenimo sąlygas. Jūsų draugai, ypač jaunesni, manys, kad esate idealistas, bet visiškai pritars jums. Tai sėkmingas laikas, nepraleiskite jo veltui.