TODĖL, KAD naujienos Ketvirtadienis, ESU VILNIETIS Tikros sostinės rugsėjo 20 d., 2012 m. Nr. 220 (1419) Pusantrų metų veikiančio Kovos su neteisėtu pra turtėjimu įstatymo efektyvumas dar menkas. Lietuva 5p.
Kol Vokietijos eko nomika bus stabili, Lenkija išlaikys tolesnį augimą ir paskui save į viršų temps Lietuvą. Tema 8p.
diena.lt
Musulmonų pykčio ugnį pakurstė dar vienas ži- balo pliūpsnis – nuogo Mahometo karikatūros. Pasaulis 11p.
Už būrelių reformą mokės vaikai
1,30 Lt
Duočiau 50 proc. tikimybę, kad kitąmet JAV su sidurs su recesija ir tai neišvengiamai prie recesijos ves ES. Ekonomikos analitikas prof. Rimantas Rudzkis
7p.
Miestas
2p.
Klaidinama reklama nedingo Viln iaus reklamos stenduose pasi rodžiusia miesto mero judėjimo gal būt neteisėta reklama Vyr iausio ji rinkimų komisija ir toliau nežada domėtis, nebent gaus skundą. Jį jau rengiasi įteikti reklamose žeminami konservatoriai. Kreipimąsi komisija gavo ir anksčiau, tačiau tai buvo ne skundas, o tik samprotavimas.
Miestas Vizija: nei sportui tinkamų kartodromų, nei naujų gokartų būreliai tikėtis neturėtų – kol kas visi iš vaikų surinkti pinigai keliauja atlyginimams ir
išeitinėms kompensacijoms mokėti.
Neformaliojo ugdymo reforma smogė Vilniuje veikiančiam Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centrui (LMNŠC) – sujungus keturias įstaigas, iš vaikų surinkti mokesčiai skiriami algoms ir išeitinėms kompensacijoms.
Keistuoliai sezoną pristatė ant dviračių 13p.
„Shutterstock“ nuotr.
Kęstutis Neverauskas k.neverauskas@diena.lt
Kaltina neskaidrumu
Prieš šiuos mokslo metus ketu ri Vilniuje veikiantys mokinių ne formaliojo ugdymo centrai Švieti mo ir mokslo ministerijos įsakymu buvo sujungti į vieną. LMNŠC li ko veikti iki tol Lietuvos mokinių informavimo ir techninės kūrybos
centre glaudęsis kartingo būre lis. Jam vadovauja treneris Zdisla vas Paškevičius. Jis stebėjosi, kad praeitų metų rudenį buvo padidin ta vaikų mokamos mėnesinės įmo kos dalis, kuri skiriama darbuotojų atlyginimams. Pasak Z.Paškevi čiaus, pagal 2009 m. LMNŠC di rektoriaus įsakymą ši dalis siekė 50 proc., o nuo 2011 m. gruodžio – jau 70 proc.
2
3p.
Vilniuje atsiras teisuolių alėja?
2
ketvirtADIENIS, rugsėjo 20, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
Nelegalios mero reklamos dar neuždraustos Č.Juršėnas tiltą norėtų pervadinti Seimo vicepirmininkas social demokratas Česlovas Juršėnas (nuotr.) sako, kad, nors sostinės savivaldybės skelbtos apklausos rezultatai buvo nepalankūs idėjai Žirmūnų tiltą pakrikštyti preziden to Algirdo Brazausko vardu, tai es mės nekeistų.
„A.Brazauskas yra toks žmogus, kad jo vardu verta pavadinti ne tik tiltą, bet ir dar gal šį tą daugiau. Ir lentų turi būti ten, kur jis kaip nors pasireiškė. Tai toks žmogus, kuris pats savaime jungia dvi epochas, o ką tiltas jungia? Du krantus – tai simboliška“, – vakar teigė Č.Jur šėnas. Vilniaus valdžia svarsto siūlymą A.Brazausko vardu pavadinti Žir mūnų tiltą per Nerį. Sostinės savi valdybė šiuo klausimu savo inter neto puslapyje skelbė apklausą, ar gyventojai pritartų, kad tiltas bū tų pervadintas. Apklausos rezul tatai, iš pradžių buvę nepalankūs šiam sumanymui, vėliau pasikei tė ir tapo priešingi: iš pradžių bu vo maždaug 2 tūkst. už ir 8 tūkst. prieš, vėliau – 20 tūkst. už ir 8 tūkst. prieš. Č.Juršėnas taip pat teigė nesu tinkantis, kad A.Brazausko atmi nimui skiriama per mažai dėme sio: „Manau, kad dėmesio pakanka. Tam tikri atminimo ženklai padary ti ankstesniais metais, netgi jam gy vam esant, o per tuos dvejus metus nuo jo mirties atsirado ir atminimo lentų, išleistas fotoalbumas ir kiti dalykai padaryti, ką ir kalbėti apie tokius renginius kaip įvairios kon ferencijos, susitikimai, pokalbiai.“ VD, BNS inf.
Vilniaus reklamos stenduose pasiro džiusia miesto me ro Artūro Zuoko ju dėjimo galbūt ne teisėta reklama Vy riausioji rinkimų komisija (VRK) ir toliau nežada do mėtis, nebent gaus skundą. Jį jau ren giasi įteikti rekla mose žeminami konservatoriai.
Tikslas: nors VRK neneigia, kad ši reklama gali pažeisti įstatymus, įpareigoti Vilniaus miesto savivaldy
bės ją pašalinti neskuba.
Ignas Jačauskas i.jacauskas@diena.lt
Veiksmui reikia popieriaus
Šią savaitę Vilniaus viešosio se erdvėse esančiuose reklamos stend uose pas irod ė neįprasta reklama – stikliniuose stenduo se puikavosi du dviračiai. Vienas – naujas, oranžinis (tapatinamas su legendine A.Zuoko oranžinių dviračių akcija), kitas – senas ir sulūžęs. Prie pastarojo pridė ti prierašai „akubiliaus Lietuva“ bei „NE“. Užrašai prie oranži nio dviračio – „Atgimusi Lietu va“, „TAIP“. VRK atstovai pripažino, kad to kia reklama pažeidžia įstatymus, nes yra draudžiamo palyginamo jo pobūdžio. Tačiau net praėjus dviem dienoms VRK pirminin kas Zenonas Vaigauskas „Vilniaus dienai“ tvirtino, kad reklamos už drausti nėra kaip, nes niekas dar nesiskundė. „Buvo tik atsiųstas samprotavimas, ar nereikėtų tos
reklamos pripažinti netinkama, nes ji yra lyginamoji. Bet skundo mes negavome, todėl ir sprendimo nepriimame. Pats savo nuomonės neskubu sakyti, palieku galimy bę dalyvauti diskusijoje“, – dėstė Z.Vaigauskas. Liepia prisitaikyti sau
Tėvynės sąjungos frakcijos se niūnas Seime Jurgis Razma tei gė kol kas pats reklamų nepas tebėjęs, bet gavęs signalų apie juodinančią reklamą. Anot jo, kontroversiški šūkiai ir sulaužyti dviračiai turėtų būti taikomi pa čiam merui. „Dėl reagavimo – pasvarstyti verta. Nes toks vaizdavimas abso liučiai neatitinka tikrovės. Bet ne sunku prisiminti, kad pats A.Zuo kas inicijavo tą oranžinių dviračių diegimo akciją. Būtent jos rezul tatas ir buvo išvogti bei sulau žyti dviračiai. Tad tą variantą su sumaitotais dviračiais jam reikė tų priskirti sau. O kai A.Kubilius
važiuoja į dviračių žygį, jokių su lankstytų dviračių nematyti“, – su šypsena kalbėjo J.Razma. Pasak jo, vertinant reklamos au torių omenyje turėtą perkeltinę prasmę, Vilniaus merui esą rei kėtų ir pačiam prisiminti, kaip su trenksmu žlugo ilgus metus puo selėtos jo idėjos. „Prisiminkime elektroninį bi lietą – šiam projektui to sumaito to dviračio įvaizdis taip pat labai tiktų“, – neabejojo Seimo narys.
Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
teisinėmis priemonėmis. Komisi ja skundus nagrinėja greitai, ne bent einama į teismus, tad gali mybė tempti laiką yra.
Zenonas Vaigauskas:
Buvo atsiųstas sam protavimas, ar nerei kėtų tos reklamos pri pažinti netinkama.
Teisininkai ieško išeities
J.Razma teigė kol kas neturintis įrodymų, kad savivaldybė iš tie sų piktnaudžiavo turima privile gija nuspręsti, kokio turinio rek lama yra galima Vilniaus mieste – tai esą turėtų nustatyti Tarny binės etikos komisija. „Dėl pačios reklamos vertini mo – apie tai būtinai informuosiu štabo vadovą, kad jis su teisinin kais pasvarstytų galimybes kreip tis į VRK, spręsti klausimą kitomis
Nevadinčiau to juodosiomis technologijomis – tai greičiau pil kosios technologijos, kai siekiama konkurentus apjuodinti, menkinti jų įvaizdį taip dirbtinai iškeliant sa ve. Sąžiningoje rinkimų kovoje pa sisakyčiau už tai, kad rinkėjų pasi tikėjimas būtų keliamas ryškinant savo gerąsias savybes, o ne naudo jantis tokiomis priemonėmis“, – svarstė politikas.
Už būrelių reformą mokės vaikai 1 „Mums
Inventorius mena sovietmetį
nuol at katastrof iškai trūksta tepalų, degalų ir kita. Per visą nepriklausomybės laikotarpį nebuvo nupirktas nė vienas naujas gokartas. Naujo padangų komplek to taip pat negalime sau leisti“, – pasakojo treneris. Mėnesinis mokestis vienam vai kui yra 160 litų. Tačiau treneris pasakojo, kad vykstant į varžybas tenka tėvų prašyti papildomų lėšų – dyzelinui pirkti, starto mokes čiams ir kitoms išlaidoms. Treneris taip pat stebėjosi, kad nors ministerija centrui skyrė lė
šų dešimčiai mokytojo etatų, vis tiek pinigai renkami į bendrą ka tilą. „Tiesa, prasidėjus naujiems mokslo metams buvo pasakyta, kad vėl grįžtama prie 50 proc. da lies, bet tai patvirtinančio doku mento nemačiau“, – sakė Z.Paš kevičius. Reorganizacijos palikimas
LMNŠC direktorius Algirdas Sake vičius patvirtino, jog grįžtama prie to, kad 50 proc. surinktų mokes čių iš vaikų bus paskirstoma dar buotojų algoms. Jis aiškino, kad iš ministerijos skirtų pinigų etatams formuojamas atlyginimų fondas.
„Šeši etatai skiriami būrelių va dovams, keturiems – po reorgani zacijos atleistų žmonių išeitinėms kompensacijoms“, – pasakojo jis.
Zdislavas Paškevičius:
Per visą nepriklauso mybės laikotarpį ne buvo nupirktas nė vie nas naujas gokartas. Anot direktoriaus, dėl reorga nizacijos teko padidinti ir būrelių
mokesčių dalį, kuri tenka būrelių vadovų algoms. A.Sakevičius teigė, kad pinigų būrelių veiklai užtenka. „Ne viską galime nupirkti, bet mes užsiimame vaikų užimtumu, o ne aukšto meistriškumo sportininkų ugdymu“, – sakė jis. Direktoriaus teigimu, įvykdžius reformą teko ieškoti įvairių gali mybių, kad pavyktų išlaikyti dar buotojus. Į vieną centrą sujungus Vilniu je veikusius neformaliojo ugdymo centrus buvo atsisakyta maždaug trečdalio etatų. Prieš tai keturiuo se centruose dirbo apie 200 žmo nių.
Reforma: sujungti keturi nefor
maliojo ugdymo centrai glau džiasi vienose patalpose, tačiau trečdalio darbuotojų paslaugų teko atsisakyti. LMNŠC nuotr.
3
ketvirtADIENIS, rugsėjo 20, 2012
miestas Atidarytas mokslinių tyrimų centras Vilniuje vakar atidarytas bendrovės „Ther mo Fisher Scientific“, prieš dvejus metus įsi gijusios įmonę „Fermentas International“, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros centras. Į jį investuota per 41 mln. litų. Nau jasis centras tieks molekulinės, baltymų ir ląstelių biologijos produktus, padėsiančius tenkinti augantį gyvybės mokslų poreikį Ry tų Europoje, ir atvers naujas galimybes pa saulinėse rinkose. Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
Seniausias jogas mokė vilniečius Nuo praėjusio sekmadienio Vilniu je viešintis vienas seniausių pasau lyje jogų Swami Yogonanda vilnie čius mokė jogos.
Įamžinimas: jei politikai pritars, Vilniuje gali atsirasti alėja pasaulio tautų teisuoliams.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Pasaulio tautų teisuoliams – alėja
Pirmą kartą su vilniečiais S.Yo gonanda (tikrasis vardas Ramo la Prasadas) susitiko Pranciškonų rūmuose, kur vedė specialią savo jogos pamoką. 104-erių S.Yogonanda stebino susirinkusius žvalumu ir puikia nuotaika. Ilgaamžio jogo specialio je pamokėlėje susirinkę miestiečiai sužinojo, kaip jogos pratimai gali padėti apsisaugoti nuo įvairiausių sveikatos sutrikimų, svečias dali josi patarimais, kaip kovoti su ne miga, kaip išsaugoti gerą regėjimą, pažėrė daugybę naudingų patari mų, padedančių puoselėti puikią sveikatą ir pailginti gyvenimą. S.Yogonanda jogą pradėjo praktikuoti nuo 17 metų. Pasak jo, bū tent joga – kvėpavimo pratimai,
kasdienė meditacija ir vegetariš kas maistas – padėjo jam sulauk ti 104 metų. Tie, kurie nori patys išvysti jau daugiau nei šimtmetį gyvenan tį praktikuojantį jogos mokytoją, sužinoti daugiau apie jogos nau dą, kviečiami į masinę S.Yogona dos mankštą, kuri vyks rugsėjo 22 ir 23 d. nuo 14 val. prie Baltojo til to. Jei oro sąlygos bus nepalankios, mankšta bus perkelta į Pranciško nų rūmus. Viešėdamas Lietuvoje seniausias jogas dalyvaus rugsėjo 25 d. artė jančios Pasaulinės širdies dienos proga Vilniaus visuomenės svei katos biuro ir Lietuvos širdies aso ciacijos organizuojamoje konfe rencijoje „Ilgo ir sveiko gyvenimo filosofij a“, kurioje pristatys savo jogos techniką, papasakos apie il go bei sveiko gyvenimo būdą, pa demonstruos pratimų. VD inf.
Lietuva gali didžiuotis daugiau nei 800 piliečių, kuriems su teiktas Pasaulio tautų teisuolio vardas. Iš holokausto pragaro žydus gelbėjusių atminimui sostinėje gali atsirasti alėja. Rūta Grigolytė
r.grigolyte@diena.lt
Vilniaus miesto savivaldybėje svarstomas siūlymas gatvei su teikti Pasaulio tautų teisuolių alė jos pavadinimą. Šį klausimą svars to Miesto plėtros komitetas. „Vilniaus savivaldybė yra ga vusi Užsienio reikalų ministerijos prašymą vieną iš alėjų pavadin ti Pasaulio tautų teisuolių vardu. Šiuo metu savivaldybėje tik pra dėtas svarstyti šis klausimas, ieš koma tam tinkamos erdvės, tad konkretesnes koordinates, kol nė ra detalesnių sprendimų, įvardy ti kol kas sunku“, – sakė Miesto plėtros departamento direktorius Artūras Blotnys. Daugiau dėmesio skirti pasaulio tautų teisuoliams Lietuvoje ragino užsienio reikalų ministras Audro nius Ažubalis. Jis šių metų gegu
žę ministerijos kartu su Vilniaus žydų viešąja biblioteka organi zuotoje diskusijoje „Santara“, be kitų temų, kalbėjo ir apie tai, kad būtų gerai alėją bei atminimo pa minklą pasaulio tautų teisuoliams turėti ir Lietuvoje.
Simonas Alperavičius:
Tais žiauriais laikais jūs gelbėjote ne sa vo giminių, bet visos Lietuvos garbę. Pernai gatvė Viršuliškėse pa vadinta Juozo Rutkausko var du. Pasaulio tautų teisuolio var das J.Rutkauskui suteiktas 1996 m., jo garbei atidengta atmini mo lenta Jad Vašem memoria
le. J.Rutkauskas išgelbėjo dau giau nei 150 žydų: slėpė juo savo bute Vilniuje, vėliau padėdavo jiems išvykti iš Lietuvos su klas totais dokumentais. Už pagal bą žydams nacių buvo sušaudy tas 1944 m. „Jūsų tėvai, protėviai atliko didvyrišką darbą gelbėdami žy dus. Aš nenustoju ir nenustosiu kartoti, kad tais žiauriais laikais jūs gelbėjote ne savo giminių, bet visos Lietuvos garbę. Mes išgyve nome du okupacinius režimus – nacistinį ir sovietinį. Žydams na cių režimas buvo daug žiauresnis nei sovietų. Gelbėdami žydus, jūs rizikavote savo gyvybe. Mes atsi mename ir atsiminsime jūsų drą są amžinai“, – per pasaulio tautų teisuolių apdovanojimo ceremo niją 2010 m. sakė Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkas Si monas Alperavičius.
Alėja – 831-am Lietuvos piliečiui Šį garbės Pasaul io taut ų teisuol io vardą suteik ia 1953 m. special iu Iz rael io parlamento Kneseto nutar i mu įkurtas Jad Vašem Holokausto ir didv yr išk umo atm int ies inst it u tas kitų šal ių pil iečiams, per Antrą jį pasaulin į karą gelbėjusiems holo kausto aukas.
suolių alėjoje pasodinamas medis. Jiems suteikiama privilegija ir Jad Va šem Teisingumo sode ant Teisingu mo sienos iškalti savo vardą.
menys. Lietuvių išgelbėti žydai, jų vai kai ar anūkai gelbėtojų galėjo pradė ti ieškoti nuo nepriklausomybės at kūrimo.
Pasaulio tautų teisuolių vardas sutei kiamas nuo 1963 m. Pasaulio tautų tei suolio vardo suteikimą inicijuoja pa ts išgelbėtas žydas arba jo vaikai, anū Pasaulio tautų teisuoliai apdovano kai ar kiti giminaičiai, tuomet prade jami medaliu, jų garbei Izraelyje Tei dama ieškoti įrodymų, renkami duo
2012 m. kovo 12 d. Jad Vašem duome nimis, 831 pasaulio tautų teisuolis – Lietuvos pilietis – apdovanotas atmi nimo medaliais ir garbės raštais. Apie 250 iš jų apdovanoti Žūvančiųjų gel bėjimo kryžiumi.
Patirtis: 104-erių sulaukęs S.Yogonanda ne tik pats praktikuoja jogą,
bet moko šio meno ir kitus.
Organizatorių nuotr.
4
KetvirtADIENIS, rugsėjo 20, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
Vilniuje ant šaligat vių paplito grafitis „Stop shitting our city“ („Nustokite dergti mūsų miestą“ – angl.). Tačiau gy ventojai teigia pa vargę nešioti mai šelį su turiniu po visą miestą neras dami, kur išmesti. Prašymas: gyventojai patys nerimauja, kad jų miestas nepaskęstų
šiukšlėse kaip Neapolis.
Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
Naujų dėžių šiukšlėms atsiras, ekskrementams – ne Rūta Grigolytė
r.grigolytė@diena.lt
Šunų vedžiojimas – našta
Porą šimtų šiukšliadėžių šiemet planuojama pastatyti nuo cent ro nutolusiuose rajonuose, bet si tuacija dėl konteinerių, skirtų šunų ekskrementams, šiemet nepagerės. „Prašau abiejose Ukmergės ga tvės kelio pusėse greta prekybos centro BIG esančiose stotelėse pa statyti po šiukšliadėžę. Keleiviai prieš įlipdami į autobusą ir išlip dami iš autobuso primėto krūvas šiukšlių, nes neturi kur jų padėti“, – Vilniaus miesto savivaldybės mies to problemų registre rašė vilnietis. Net einant miesto centru šiukš lę tenka nešti ilgą laiką, kol priei ni šiukšliadėžę. Nenuostabu, kad daugeliui, nežiūrintiems į tvarką mieste pernelyg rimtai, kantrybė trūksta anksčiau, nei randama vie ta šiukšlei išmesti. Merui problemos nėra
Ta pati problema kamuoja ir kai riąja Neries krantine, šalia A.Goš tauto gatvės, su augintiniais vaikš tinėjančius šunų mylėtojus. Čia
apstu minėtų grafičių, raginančių liautis teršti, tačiau net paprastos šiukšliadėžės – nė vienos. Viena vilnietė feisbuke apie tai užsiminė ir tiesiogiai Vilniaus me rui Artūrui Zuokui. Pastarasis, iš girdęs problemą, atsakė taip: „Jei nėra šiukšlių dėžės, aš dedu šiukšlę į savo kišenę arba krepšį ir taip nu nešu iki šiukšlių dėžės ar namų.“ „Vilniaus dienai“ savivaldybė je pasiteiravus, ar šiemet planuo jama nupirkti ir pastatyti daugiau šiukšlių dėžių, atsakyta, kad apie 200 naujų šiukšliadėžių atsiras tik Naujosios Vilnios, Rasų, Nauji ninkų, Panerių, Grigiškių, Vilkpė dės rajonuose. Dėžių ekskrementams nebus
Apie didelį konteinerių, skirtų šu nų išmatoms, trūkumą šią vasarą „Vilniaus dienai“ pasakojo ir Vil niaus miesto šunų mylėtojų bend rijos atsakingoji sekretorė Natalija Avtuško. Pasak jos, daugelis šunų savininkų nėra piktavaliai ekskre mentų palikinėtojai, o tiesiog ne turi, kur jų išmesti, – konteinerių trūksta visame mieste, ypač – prie šunų vedžiojimo aikštelių. „Gy
venu prie Kalvarijų gatvės ir ma tau, kad žmonės tikrai sąžiningai vaikšto su maišeliais ekskremen tams, bet konteinerių nėra. Tenka maišelius mesti į bendrus kontei nerius ir taip pažeisti higienos rei kalavimus – dėl to galima sulaukti ir baudos. Bet ką daryti, jeigu spe cialių konteinerių tiesiog nėra?
Artūras Zuokas:
Jei nėra šiukšlių dėžės, aš dedu šiukšlę į savo kišenę arba krepšį ir taip nunešu iki šiukšlių dėžės ar namų. Jeigu ne prie kiekvienos aikš telės, tai bent prie paprastų kon teinerių jie galėtų stovėti“, – sakė N.Avtuško. Tačiau savivaldybės atsakyme teigiama, kad naujų šiukšliadėžių šunų ekskrementams šiais metais pastatyti nenumatyta.
Vilniečiai traukiniais vyks greičiau Bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ toliau atnaujina traukinių parką. Keleiviai, važinėjantys maršru tu Vilnius–Kaunas, jau įvertino ir pamėgo naujus traukinius.
Bendrovė itin daug dėmesio skiria viešosios paslaugos – keleivių ve žimo – kokybei gerinti. Rugsėjo 18 d. Berlyne per vie ną didžiausių pasaulyje geležinke
lių transporto parodų „Innotrans 2012“ AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinis direktorius Stasys Dai lydka ir Lenkijos AB „Pojazdy Szy nowe PESA Bydgoszcz“ valdybos nariai Zygfrydas Żurawskis bei Ro bertas Swiechowiczius pasirašė su tartį dėl trijų dvivagonių dyzelinių traukinių, kurie bus eksploatuojami maršrutais Vilnius–Klaipėda, taip pat Vilnius–Minskas (iki šio marš
Susitarimas: bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ valdybos narių su
Lenkijos partneriais pasirašyta sutartis jau netrukus leis vilniečiams išmėginti 3 patogius ir greitus traukinius. „Lietuvos geležinkelių“ nuotr.
ruto elektrifikacijos projekto įgy vendinimo pabaigos), pirkimo. Tai jau ketvirta šių Lietuvos ir Lenkijos bendrovių tarpusavio bendradarbiavimo sutartis ir pir mas toks abiejų bendrovių projek tas pagaminti 1520 mm pločio vė žei skirtus dyzelinius keleivinius traukinius, važiuosiančius net iki 140 km/val. greičiu. Traukiniuose bus įrengta vaiz do stebėjimo, oro kondicionavimo sistema, patogios sėdynės, elektri niai keltuvai, skirti žmonėms, tu rintiems judėjimo negalią, įkelti, du vakuuminiai tualetai (vienas jų pritaikytas neįgaliems žmonėms, sėdintiems vežimėliuose). Naujų keleivinių traukinių dyze liniai varikliai atitiks aukščiausius „Euro Stage III B“ aplinkosaugos reikalavimus dėl išmetamųjų dujų emisijos. Planuojama, kad pirmie ji keleiviai naujųjų traukinių pra našumus galės išbandyti jau nuo 2013 m. gegužės pabaigos. VD inf.
5
ketvirtADIENIS, rugsėjo 20, 2012
lietuva Neišdavė vizos
Daugėja užsikrėtusių
išnagrinėjo be V.Babiliaus
Baltarusija atsisakė išduo ti vizą Seimo Užsienio reikalų komiteto vadovui Emanueliui Zingeriui, ketinusiam stebėti šį savaitgalį vyksiančius Bal tarusijos parlamento rinki mus. Įstatymų leidėjams, da lyvaujantiems rinkimų stebė jimo misijose, vizos neišduo damos itin retai.
Lietuvoje sergamumas ŽIV pernai augo. Pernai regist ruoti 166 asmenys, užsikrėtę ŽIV, 2010-aisiais užsikrėtusių skaičius siekė 153. 2011 m. registruoti 248 susirgimo go norėja atvejai (2010 m. – 315), 343 – chlamidioze (2010 m. – 367), 273 – sifiliu (2010 m. – 347).
Avarijos sukėlimu įtariamas Vincas Babilius vėl nepasiro dė teismo posėdyje, tačiau šį kart tai nesutrukdė nagrinėti bylos. Nuspręsta ją nagrinėti be V.Babiliaus, o Seimo nario nepasirodymą teisme vertinti kaip neatvykimą be svarbios priežasties. Spendimas bus skelbiamas spalio 4-ąją.
Daug kalbų, mažai bylų Justinas Argustas j.argustas@diena.lt
Įtariamų neteisėtu praturtėjimu yra daugiau nei pusantro šimto. Tarp jų – ir Seimo nariai, ir savival dybių politikai. Tyrimų atliekama daug, bet nuosprendžio – nė vieno. Praktikos dar nėra
Lietuvoje yra 160 galbūt neteisėtai praturtėjusių asmenų. Jų galbūt neteisėtai įgyto turto vertė siekia 150 mln. litų. Tai paaiškėjo po teisėsaugos ins titucijų, Valstybinės mokesčių ins pekcijos (VMI) vadovų apsilan kymo pas Prezidentę. Neteisėtas praturtėjimas jau pusantrų metų laikomas nusikaltimu, tačiau dide lių pasiekimų aiškinantis, kas tur tėjo neteisėtai, dar nėra. Generalinis prokuroras Darius Valys informavo, kad dėl netei sėto praturtėjimo per pusantrų metų pradėti 106 tyrimai, 13 iš jų nutraukti ir tik 9 perduoti teis mui. „Deja, kol kas išn agr in ė tų bylų neturime. Be to, neturi
me ir teisminės praktikos“, – po susitikimo su Prezidente kalbėjo D.Valys. Jis pridūrė, kad nustaty ta įtartino turto vertė yra beveik 150 mln. litų.
Neteisėto praturtėjimo mastas šalyje milžiniškas, tai daro didelę žalą valstybei, didina neteisybės jausmą. Pavardžių neminėjo
VMI vadovas Modestas Kaseliaus kas teigė, kad tarp įtariamų netei sėtu praturtėjimu yra ir dabartinių parlamentarų, ir savivaldybių poli tikų, tačiau šios informacijos jis ne detalizavo. „Kai mes nustatome ga limą neteisėto praturtėjimo atvejį, medžiagą perduodame Generalinei prokuratūrai arba Finansinių nusi kaltimų tyrimo tarnybai. Pavardžių yra įvairiausių, tačiau jų negaliu mi
Baudų balų negrąžins Kelių policijos vadovai teigia, kad pažaboti eismo pažeidėjus būtų galima grąžinus iki 2008 m. galiojusią baudų balų sistemą. Tačiau šis siūlymas nesulaukia Valstybinės eismo saugumo ko misijos pritarimo.
Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis teigė, kad baudų ba lų sistema – subjektyvesnė, su daro daugiau prielaidų pažeidė jams bandyti tartis su policijos pareigūnais. Lietuvos kelių policijos virši ninko pavaduotojas Aleksand ras Samulevičius teigė, kad šiuo metu baudos, skiriamos už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, yra gana griežtos, tačiau vyrauja kita problema – didžiulė dalis pažei dėjų jų nemoka. Policijos duome nimis, pernai šalies gyventojams paskirta bemaž 90 mln. litų bau dų, o surinkta 52 mln. litų. Anot A.Samulevičiaus, šią pro blemą būtų galima išspręsti grą žinant baudų balų sistemą. To kį siūlymą Lietuvos kelių policija Valstybinei eismo saugumo ko misijai buvo pateikusi dar praė jusių metų birželį. Pagal iki 2008 m. galiojusią tvarką per metus už padarytus pažeidimus surinkus 10 baudos balų būdavo atimama teisė vai ruoti automobilį 12 mėnesių. Bet susisiekimo ministras teigė, kad šis siūlymas komisijoje buvo
svarstomas, tačiau nesulaukė ko misijos narių pritarimo: „Didžioji dalis komisijoje buvusių narių tai vertino skeptiškai. Dėl kelių prie žasčių: balų sistema sudaro gali mybę pažeidėjui labiau tartis su pareigūnais, nes pažeidimą ver tinant balais atsiranda stipres nis subjektyvumo veiksnys. Ma nome, kad dabar galiojanti baudų sistema yra optimali, dar labiau jos griežtinti nereiktų, o tas balų rinkimas tik reikalauja papildomo administravimo ir gali padidinti prielaidas korupcijai.“ Nesumokamų baudų problemą siūlyta spręsti kitaip – kad nesu mokėję baudų automobilių savi ninkai negalėtų atlikti automo bilių techninės apžiūros. Tačiau tokiam siūlymui, anot ministro, nepritarė teisininkai. VD, BNS inf.
52 mln. litų
baudų surinkta pernai.
nėti“, – tepasakė jis. M.Kaseliaus kas taip pat nedetalizavo, kiek bu vusių ar esamų politikų įtariami galbūt neteisėtai pralobę. Esą Duo menų apsaugos tarnyba draudžia skelbti įtariamųjų pavardes. „Gera pradžia“
D.Grybauskaitė teisėsaugos insti tucijų kovą su neteisėtu praturtėji mu laiko gera pradžia, kaip nurodė Prezidentės atstovė spaudai Daiva Ulbinaitė. „Neteisėto praturtėjimo mastas šalyje milžiniškas, tai daro dide lę žalą valstybei, didina neteisybės jausmą. Prezidentė ragina kovai su neteisėtu praturtėjimu mobilizuo ti visų institucijų pajėgas ir ištek lius“, – Prezidentės žodžius per davė D.Ulbinaitė. Valstybės vadovė, anot jos, pa brėžė, kad visos institucijos kovą su neteisėtu praturtėjimu laiky tų prioritetu, tačiau ji taip pat pa ragino nepaskęsti smulkmenose ir tirti tik tuos atvejus, kur neteisė tai įgytas turtas demonstruojamas „akivaizdžiai ir įžūliai“.
Pasiekimai: kovos su neteisėtu praturtėjimu efektyvumas tebėra
menkas.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Bausmės – griežtos Baud žiamajame kodekse numaty ta, kad tas, kas turėjo nuosavybės tei se didelės vertės (didesnės negu 500 MGL) turto, kurio įgijimas nepagrįs tas jo teisėtomis pajamomis, būtų bau džiamas bauda arba areštu, arba lais vės atėmimu iki ketverių metų.
vimą, numatant galimybę konfiskuo ti pajamomis nepagrįstą turtą.
Pataisos numato, kad išplėstinis turto konfiskavimas taikomas, jei kaltinin kas nuteistas už apysunkį, sunkų arba labai sunkų tyčinį nusikaltimą, iš ku rio jis turėjo ar galėjo turėti turtinės 2010-aisiais gruodį Seimas priėmė naudos, ir vykstant baudžiamajam Baudžiamojo kodekso pataisas, kurio procesui nepagrindžia šio turto įgiji mis įtvirtino išplėstinį turto konfiska mo teisėtumo.
6
ketvirtADIENIS, rugsėjo 20, 2012
nuomonės
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Siūlo vetuoti įstatymą
G
rupė Seimo mažumai priklausančių parlamentarų kreipėsi į Prezidentę Dalią Grybauskaitę ir prašė vetuoti antradienį priimtą įstatymą dėl Kul tūros tarybos steigimo.
Projektą inicijavusi Kultūros ministeri ja tvirtina, kad, kultūros politikos įgyven dinimo funkcijas perdavus kitam subjektui, pačios ministerijos veikla bus optimizuo ta ir koncentruota į kultūros politikos for mavimą. Taip pat projektą pateikusi ministerija tvir tino, kad tarybai steigti papildomų valstybės biudžeto lėšų ir naujų patalpų nereikės. Ta rybai įsteigti ir išlaikyti 2011–2013 m. mi nisterija buvo suplanavusi po 940 tūkst. li tų metams, įstaigai yra numatytos patalpos, priklausančios pačiai ministerijai.
Įžvelgia neskaidrią veiklą
Dar kartą apie krizę Valentinas Beržiūnas
Ū
kiškai kalbant, pinig ų turi tuo met, jei ką nors pagamini ir par duod i. Vad inasi, jei negam in i, tai nieko ir neužd irbi. Antra – negal i išleisti daug iau, nei uždirbi. Ką tur ime Europoje? Dabar daug kalbama apie dirž ų verž imąsi. Trumpai tariant, ski riamas didelis dėmesys antram ką tik įvar dytam aspektui (išleist i tur i tiek, kiek už dirbi).
Seimo narių grupė tvirtina, kad įsteigus Kul tūros tarybą ji dubliuotų Kultūros ministeri jos veiklą ir sudarytų sąlygas „kultūros mi nistrui išvengti atsakomybės už kultūros ir meno programų, projektų ir kitokių priemo nių finansavimą, stipendijų ir kitokios finan sinės paramos, premijų ir apdovanojimų sky rimą ir kita“.
Tikinama, kad Kultūros ta rybai steigti papildomų valstybės biudžeto lėšų ir naujų patalpų nereikės.
Seimo nariai taip pat teigia, kad įstatyme nustatyta tvarka sukuria prielaidas „neskaid riam, šešėliniams interesams naudingam fi nansavimui, atskiriant Kultūros tarybos veik lą nuo bendro kultūros politikos valdymo“. „Būtų panaikintas atsakingas kultūros bendruomenių deleguotų atstovų indėlis į kultūros politikos įgyvendinimą, o sukurtas individualistinis modelis, maskuojantis as meninį tarnavimą politiniams ar biurokrati niams užsakymams“, – kreipimesi Preziden tei rašo Seimo nariai. Raštą pasirašė iš viso aštuoni įvairioms frakcijoms priklausantys Seimo nariai. Prieš buvo tik 10
Nepriversime valstybės gene ruoti pajamų užversdami ją milijardais prispausdintų eurų. Tačiau skolų klausimas – tik dal is proble mos. Gamyba – antroji klausimo dalis. Taip, apie ekonom ikos skat in imą Europoje kalbėta. Tačiau spausdinamų eur ų pumpavimas į euro zonos ekonomiką, akivaizdu, tik pa deda išlaikyti status quo. Sut ik ime, nepriversime valst yb ės gene ruoti pajamų užversdami ją milijardais pri spausdintų eur ų. Jei šalis negamina ir ne parduoda, toks „gelbėjimas“ tęsis metų me tus. Net jei (nors tai sunk iai tikėtina) kok ia Graikija ir sugebės išbristi iš skolų, ji vėl į jas įklimps, jei nieko neuždirbs. Žinoma, trumpalaikėje, o gal ir vidutinėje, perspektyvoje šis žaidimas gali tęstis. Tar kime, kol į ES rinką plūsta pig ios kinų pre kės, o Kinijos valdantysis elitas (kažkodėl vad inamas komun ist in iu?) maino sav ų darbin ink ų pagam intas prekes į Europos šalių obl igacijas. Kinų valdantysis elitas lobsta, šal ies eko nom ika sukasi, o europiečiai laim i laiko. Tačiau esmės tai nekeičia. Krizės proble ma real iai lieka neišspręsta. Prieš ingai! Europa praranda gam intojos pozicijas pasaul inėje erdvėje. Maža to, eu ropiečiai tampa našta kinų darbininkams arba, kitaip sakant, prik lausomi nuo Kin i jos. Tad koks sprend imas? Gamyba tur i grįž ti į Europą! Šiurkščiai sakant, reik ia priversti europie čius gaminti (dirbti). Ar tai įmanoma? Vien sprendimas pasiųsti europiečius į fabrikus būt ų pol it iškai nepopul iar us. Drauge dar reikėtų apsaugoti Europos rinką nuo pigių prek ių iš užsienio. O ar tai įmanoma? Tačiau (pasig uod žiant) Senasis žemynas tur i du koz ir ius: pig ius ištekl ius pašonėje ir plačią Europos rinką. Galbūt galima šiais koziriais gudriai pasinaudoti?
Suformuos dabartinė valdžia?
Seimas priėmė įstatymą, kuriuo steigiama Kultūros taryba. Už Kultūros tarybos steigimą balsavo 68 Seimo nariai, prieš buvo tik 10, su
Įtarimas: dalis Seimo narių spėja, kad Kul
tūros tarybas steigiantis įstatymas sukels naujų biurokratizmo problemų.
„Shutterstock“ nuotr.
silaikė 20. Numatyta, kad ši įstaiga administ ruos kultūrai ir menams skiriamas lėšas, vyk dys kultūros sektoriaus stebėseną, analizuos valstybės biudžeto lėšomis vykdomų progra mų, projektų ir kitų priemonių kokybę. Tary ba bus atskaitinga Kultūros ministerijai.
Įstatymu numatyta, kad taryba yra biudže tinė įstaiga prie Kultūros ministerijos, pagal kompetenciją įgyvendinanti valstybės politi ką kultūros ministrui pavestose valdymo sri tyse. Taryba priims sprendimus dėl kultūros ir meno projektų finansavimo, administruos Kultūros rėmimo fondą, skirs stipendijas meno ir kultūros kūrėjams, teiks siūlymus bei ekspertinę nuomonę kultūros ir meno politi kos klausimais. Kultūros tarybai vadovaus Vyriausybės paskirtas pareigūnas. Numatyta, kad jis bus skiriamas ketverių metų kadencijai ir ne dau giau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Kultū ros tarybos valdybą sudarys 10 renkamų na rių, jos sudėtį ketveriems metams irgi tvirtins Vyriausybė, o kandidatūras atrinks kultūros ir meno organizacijų deleguojami rinkėjai. Numatyta, kad įstatymas dėl Kultūros ta rybos steigimo įsigalioja nuo šių metų spalio, taip pat Vyriausybė įpareigota iki spalio 31 d. priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius tei sės aktus. Tai reiškia, kad artimiausiems keleriems metams Kultūros tarybą galėtų sudaryti dar šiuo metu veikianti Vyriausybė, kuri po spalį įvyksiančių rinkimų greičiausiai keisis. VD, BNS inf.
Apklausa
Atgarsiai Seimo rinkimuose ketina daly vauti 66,7 proc. žmonių, nedaly vauti 20,3 proc., neapsisprendę – 13 proc., kaip rodo bendrovės „Factus“ rugsėjo 10–16 d. atlikta apklausa. Did žiausia rinkėjų, ket inančių da lyvaut i rink imuose, dal is vis dar neapsisprendę, už kurią partiją bal suos (40,8 proc.), taip pat nemažai ketinančių balsuoti atsisakė nuro dyti, už ką balsuotų (8,7 proc.). Jei gu Seimo rinkimai vyktų šį sekma dien į, iš apsisprendusių dalyvauti rinkėjų (66,7 proc. apk laustų) dau giausia balsuot ų už socialdemok ratų ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikšč ion ių demokrat ų part ijas. Naujienų portalo diena.lt lankyto jai aktyviai komentavo paskelbtos apk lausos rezultatus:
DK Bet kaip auga „Drąsos kelio“ reitingai! Dar visai neseniai buvo 0,2 proc., o jau 4,2 proc. Vis tiek manau, kad tik roji padėtis nuslepiama, nes už „Drą sos kelią“ balsuos 40 proc. žmonių.
to DK Nebalsuos tiek. Dar didelis klausi mas, ar 5 proc. ribą perkops. Ypač, kai jų sąraše tokie keisti, įtartini ir neaiškūs žmonės.
Baudžiauninkas Per šiuos rinkimus reikia pagaliau atsikratyti XXI a. baudžiavos, už valdžiusios Lietuvą. Pirmiausia, rei kia nusimesti partinių gaujų jungą. Vienykimės, kad visiems laikams išnyktų šios partijos gaujos – LSDP, TS-LKD, DP, TT ir kitos.
Potencialios partijos 69 Seime. Tai geriausia poz...icija vi siems ir visoms!
Už ką ketinate balsuoti per artėjančius Seimo rinkimus (iš atsakiusių, kad dalyvaus rinkimuose, proc.)? Socialdemokratų partiją
12,7
Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus
11,8
Darbo partiją
10,3
„Drąsos kelią“
4,2
Tvarkos ir teisingumo partiją
2,8
Liberalų ir centro sąjungą
2,4
Liberalų sąjūd į
1,8
Kitas partijas
4,5
Dar neapsisprend žiau
40,8
Atsisakė atsakyti
8,7 Šaltinis: „Factus“
Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone. karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt „Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Diena Media News“ L.e.p. vyriausiasis redaktorius Alvydas Staniulis
„Vilniaus dienos“ VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386 „VILNIAUS DIENOS“ VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJAI: Stasys Gudavičius – 219 1371 Ignas Jačauskas – 219 1372 MIESTAS: Rūta Grigolytė – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391
LIETUVA: Justinas Argustas – 219 1381 EKONOMIKA: Jolita Mažeikienė (redaktorė) – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387 SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Mantas Stankevičius – 219 1383
Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 5500.
767
ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Margarita Vorobjovaitė – 219 1384
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3655, 261 3659, 261 3654, 261 3000, 261 9655, 279 1370 faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS: 261 3653 PRENUMERATOS SKYRIUS: 261 1688 PLATINIMO TARNYBA: 261 1688
7
KetvirtADIENIS, rugsėjo 20, 2012
ekonomika
Augimą stabdo emigracija Darbingų šalies gyventojų emigracija grasina ūkio augimui. O prieš demografin ius pokyčius akis užmerkę politikai kriti kuojami, kad vien eksportas šalies ekonomikos nuo antro nuo smukio neišgelbės. Lina Mrazauskaitė
l.mrazauskaite@diena.lt
Dirbančių sparčiai mažėja
Prognozuojama, kad 2021 m. gy ventojų skaičius šalyje sumažės iki 2,67 mln., o iki 2025 m. darbingo amžiaus žmonių skaičius sumenks apie 400 tūkst. Kai kuriuose ma žuose miesteliuose daugiau nei pu sė gyventojų gali likti pensininkai, kaip parodė Darbo ir socialinių ty rimų instituto atliktas tyrimas. Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Ro bertas Dargis pabrėžė, kad stebint šalies demografinę situaciją svar biausia atkreipti dėmesį ne į ša lies gyventojų skaičių, o į skaičiaus pokytį atskirose amžiaus grupėse. „Tai reiškia, kad pirmiausia neliks dirbančių. Kita problema yra susi jusi su valstybės socialinių išmokų, pensijų, sveikatos apsaugos išlai domis, nes jos natūraliai išaugs“, – sakė jis ir pabrėžė, kad Lietuva yra sparčiausiai senstanti tauta ES. Darbo ir socialinių tyrimų ins tituto vadovas Boguslavas Gru ževskis patikino, kad darbingų ir
R
pensinio amžiaus žmonių santy kis šalyje nepalankus. Ateityje dir bančių skaičius toliau mažės ir bus nepakankamas pensinio amžiaus žmonėms išlaikyti. Ši tendenci ja, anot jo, būdinga visiems šalies miestams, tačiau labiausiai grasi na mažiesiems. Labiausiai iššlavė miestelius
Išankstiniais 2011 m. surašymo duo menimis, šalyje buvo 3,05 mln. gy ventojų. Išaugus gyventojų emigra cijai ir esant mažam gimstamumui, 2001–2012 m. šalyje prarasta 14 proc., arba apie 487 tūkst., gyven tojų. Ekonomikos analitiko prof. Rimanto Rudzkio teigimu, didžioji dalis gyventojų prarasta dėl emig racijos. O labiausiai ją lėmė pra sta „Sodros“ ateitis ir dideli ūkio plėtros iššūkiai. Jei dabartinės darbo jėgos mažė jimo tendencijos nesikeis, reikės imtis ryžtingų veiksmų, kaip sa kė R.Rudzkis. Pirmiausia tai blai vi analizė, kurios šiuo metu ša lyje pasigendama. Anot jo, dabar valdžios atstovai ir analitikai į ša lies perspektyvas žiūri pro rožinius
akinius, neva krizė įveikta, šalies ekonomikos augimas sparčiausias Europoje, o vartojimas didėja. Eksportas neišgelbės
R.Rudzkis pabrėžė, kad šalyje nuo lat akcentuojamas spartus ūkio au gimas. Tačiau šis dar nepasiekė prieškrizinio lygio, nors po dide lio smukimo augimas turėtų bū ti spartus. Antrą 2008 m. ketvirtį BVP, jei palygintume kainas, buvo per 8 proc. didesnis nei šiuo me tu. Be to, net ir augant šalies ūkiui darbo užmokestis vis dar smunka. Vienintelis džiuginantis rodiklis, kaip sakė R.Rudzkis, yra ekspor to augimas. „Tačiau reikėtų įsigi linti į pasaulinę situaciją. Ekspor tas gali augti ilgą laikotarpį ir gana sparčiai, jei tam yra dvi prielaidos. Pirma, jeigu auga gamybiniai pa jėgumai, o to mes nematome, ant ra, jei auga paklausa mūsų ekspor to rinkose. Tačiau eksporto rinkose situacija tampa vis sudėtingesnė. Duočiau maždaug 50 proc. tiki mybę, kad kitais metais JAV susi durs su recesija, ir tai neišvengia mai prie recesijos ves ES“, – sakė
Grėsmė: sparčiai mažėjantis dirbančių skaičius šalyje valstybei užkraus
socialinių išmokų naštą, verslui – darbo išteklių trūkumą.
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
„Jei, kaip pran aš auja ne vie nas autoritetingas pasaulio eko nomistas, netolimoje ateityje pa saulinė krizė pasikartos, Lietuvai ją įveikti bus daug sunkiau. Tuo atveju vėl dėl nepalankių išorinių aplinkybių drastiškai kris ekspor tas, jo sukeltas neigiamas povei kis ūkiui nusmukdys iždo paja mas ir kils nauja nedarbo banga. O nedarbo lygis dabar, net au gant gamybai, išlieka labai aukš tas – jo nuosaikų mažėjimą šiuo metu lemia ne tiek naujų darbo vietų kūrimas, kiek emigracija“, – sakė R.Rudzkis.
jis ir pabrėžė, kad ekonomika gali smukti ir Kinijoje. Iššūkiams nepasirengę
R.Rudzkio manymu, norint iš vengti neigiamo scenarijaus pir miausia reikėtų atsisakyti didžiulių valstybinių investicinių projektų. Anot jo, reikia skubėti pertvarky ti savo šalį ir imtis ryžtingų veiks mų – gerinti verslo ir investicinę aplinką, efektyvinti viešąjį sekto rių. Pagrindinis valstybės priorite tas turėtų būti šalies konkurencin gumo kėlimas, siekiant spartaus ir tvaraus ekonomikos augimo.
Daugiabučių atnaujinimo (modernizavimo) programa
Šilumos tiekėjas gavo 1000 litų mažiau Lina Jauniškė Bendrijų pirmininkai, imdamiesi iniciatyvos atnaujinti daugiabutį, paprastai žino, kad procesas, – nuo visų namo gyventojų įtikinimo, dokumentų sutvarkymo iki renovacijos darbų pabaigos, – jei vyksta sklandžiai ir gyventojai yra aktyvūs, užtrunka vienus dvejus metus.
Taupant brangų laiką, renovacijos projektams inicijuoti vis dažniau pasitelkiamos daugiabučius administruojančios bendrovės. Pasak jų atstovų, specialistai gyventojų pasitikėjimą pelno kalbėdami faktų ir skaičių kalba bei greitai sutvarkydami reikiamus formalumus. „Pastebėjome, kad sudarius sąlygas renovacijos programoje dalyvauti gyventojams, kurių namus prižiūri administruojančios bendrovės, ir suteikus galimybę patiems pasirinkti administratorių, susidomėjimas renovacija išaugo. Be abejo, prie to prisidėjo artėjantis šildymo sezonas, kuris verčia mąstyti apie sąskaitų apmokėjimą“, – sakė „Mano būsto“ renovacijos projektų vadovas Julius Paulauskas. Skaičių ir faktų kalba
Anot pašnekovo, viena pagrindinių problemų, susijusių su daugiabučio renovacija, yra gyventojų susitarimas ją vykdyti. „Norint pralaužti ledus, geriausia pasitelkti ne psichologines gudrybes, o faktų ir skaičių kalbą, papildytą vizualiniais sprendimais. Tik taip žmonės įsitikina, kad atnaujinus namą nieko nepraras, o išloš –
daug“, – teigė J.Paulauskas. Renovacijos projektų vadovas pasakojo, kad gyventojams visuomet pateikia lenteles, kuriose lyginami konkretūs pavyzdžiai. Štai atnaujintame daugiabutyje Žirmūnų g. 3 dviejų kambarių 60 kv. m ploto buto šildymo sąskaitos per sezoną sudarė 704 litus, o nerenovuotame name Žirmūnų g. 51 identiško buto gyventojai buvo priversti sukrapštyti 1675 litus.
Renovacijos finansinė našta yra trumpalaikė ir nesunki, palyginti su prievole mokėti didžiules sumas už šildymą. „Beveik tūkstančio litų skirtumas – rimtas argumentas skeptikams. Kai įrodai, kad šią sumą, užuot atidavus mokesčiams, tai yra išmetus į balą, galima sumokėti už sienų apšiltinimą, stogo remontą, langų ir šildymo sistemos pakeitimą ir kad tai yra investicija į ateitį, gyventojai ima mąstyti racionaliau. Tampa aišku, kad renovacijos finansinė našta yra trumpalaikė ir nesunki, palyginti su prievole mokėti didžiules sumas už šildymą. Juk iš esmės visiems norisi mokėti mažiau ir gyventi šilčiau bei patogiau“, – svarstė J.Paulauskas. Jo teigimu, gyventojams didelį įspūdį daro teigiami pavyzdžiai, ypač, jei jie yra kaimynystėje. „Pavyzdžiui, netrukus bus baigtas re-
novacijos projektas Keramikų g. 12 daugiabutyje. Jau dabar aišku, kad namas taps net 60 proc. ekonomiškesnis. Matydami tokius rezultatus, sukrunta ir gretimų namų gyventojai“, – pabrėžė „Mano būsto“ renovacijos projektų vadovas. Sutrumpinti kelius
Paklaustas, kaip gyventojams išsirinkti gerą administratorių, J.Paulauskas patarė atkreipti dėmesį ir specialistų patirtį bei kompetenciją. „Geras administratorius turi išmanyti net subtiliausius renovacijos projektų niuansus. Svarbu ir jau įvykdytų renovacijos projektų skaičius bei kokybė, taip pat verta atkreipti dėmesį, per kiek laiko jie buvo užbaigti“, – sakė jis. Pašnekovo teigimu, jei jis pats būtų bendrijos pirmininkas, renovacijos projekto imtis vargu ar ryžtųsi. „Tačiau tai daugiau bendrijų pirmininko ar administratoriaus gebėjimas įtikinti gyventojus veikti ryžtingai, sparčiai suruošti dokumentus ir surengti reikiamus darbų pirkimo konkursus“, – įsitikinęs J.Paulauskas. Jo nuomone, renovacijos procesą supaprastino ir suteikta galimybė administratoriams savo, o ne gyventojų vardu, imti paskolas namui renovuoti. „Renovacijos įgyvendinimas dėl to turėtų būti dar patrauklesnis gyventojams, ypač – psichologiniu atžvilgiu“, – teigė renovacijos projektų vadovas. Daugiau informacijos apie Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą (JESSICA) – www.atnaujinkbusta.lt ir nemokama telefono linija 8 800 200 12.
Darbai: netrukus finišuos renovacijos projektas Vilniuje Keramikų
g. 12.
BUPA nuotr.
Valstybė remia (iki 2013 12 31) Lengvatinis kreditas (palūkanos nekinta visą paskolos grąžinimo laikotarpį – 20 metų) 3 proc. palūkanos Modernizavimo projekto parengimas 100 proc. Statinio statybos techninė priežiūra 100 proc. Projekto įgyvendinimo administravimo išlaidos 100 proc. Parama turintiems teisę į būsto ir šildymo išlaidų kompensavimą 100 proc. Statybos darbų (energiją taupančių priemonių) išlaidos: - sutaupius energijos ne mažiau kaip 40 proc. 30 proc. - sutaupius energijos ne mažiau kaip 20 proc. 15 proc.
8
KetvirtADIENIS, rugsėjo 20, 2012
tema
Lenkijos ekonomi ka per visą Euro pos krizės laikotarpį buvo galva aukš čiau. Valstybė la bai aktyviai dirbo su Tarptautinio va liutos fondo (TVF) atstovais ir abipu sis bendradarbiavi mas leido pagerin ti šalies biurokrati nio aparato efekty vumą, užtikrinti sta bilų augimą ir pa sitikėjimą Lenkijos ekonomika.
Rizika: nors Lenkijos ekonomika auga sparčiausiai visoje Europoje ir investuotojams tai yra galimybių šalis, vis dėlto šalies ekonomika labai priklausoma
Lenkijos sėkmės formulė: žemos kai kapitalo reikalavimus ir, svarbiau sia, yra visiškai likvidūs. Tai ypač svarbu verslui ir užsienio investuo tojams, kurie dairosi įdomių pirki nių ar naujų „plyno lauko“ inves ticijų šioje šalyje. Nes bankai noriai finansuoja tiesiogines užsienio in vesticijas, todėl dabar, kai palūka nos pasiekė rekordines žemumas, o šalies finansų sektorius pasiruošęs skolinti, ypač tinkamas metas tai daryti Lenkijoje.
Karolis Urbonas
Tyr imų inst ituto „Social Dynam ics Internat ional“ part ner is
Augimo variklis – bankai
Praėjusiais metais Lenkijos eko nomika augo solidžiai ir sudarė 4,5 proc. metinio bendrojo vidaus pro dukto (BVP). Ir tai šalis sugebėjo pasiekti įgyvendindama sudėtingas ir skaudžias taupymo programas, kuriomis buvo ypač smarkiai ap karpytos biudžeto išlaidos. Vienas pagrindinių aspektų, užtikrinu sių sėkmingą ekonomikos augimą ir stabilumą, yra bankų sistema. Skirtingai nei Europoje, Lenkijos bankai yra pelningi, atitinka visus
Galioja visos rizikos
Nors bankų sektorius šalyje yra sveikas, daugiau nei 60 proc. jo pri klauso Europos bankams. O tai ver ta pabrėžti, nes Europos bankai šiuo
Tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje* Šalis
Kitos šalys Iš viso
Švedija
Investicijos (mlrd. litų)
Švedija 7,7dija 17,9 Šve 7,7 Lenkija 5,5kija 12,8 Len 5,5 Vokietija 4,4 10,3 a NyderlandaiVokietij3,8 9 4,4 Ny d er l an d ai 3,8 Rusija 2,7 6,3 sija 6,1 2,7 Norvegija Ru 2,6 2,6 Estija 1,9 Nor 4,4vegija Danija 1,7 Es tija 4 1,9 Suomija Da 1,7nija 4 1,7 Kanada 1,5mija3,4 Suo 1,7 Kitos šalys Ka 9,4 nada21,8 1,5
17,9 Lenkija
21,8
10,3 Vokietija
9,4 42,9
9
Nyderlandai
* 2012 03 31 duomenys
Kanada 4 Suomija 4 Danija 4,4 6,1 Estija 6,3 Norvegija Rusija
%
12,8
Kitos šalys
3,4
Šaltinis: Statistikos departamentas
Lietuvos prekyba su Lenkija (mlrd. litų) Eksportas Importas
2010 4,2 5,4
2011 4,8 7,1
2012 1 pusmetis 2,4 4,6 Šaltinis: Statistikos departamentas
metu atrodo prasčiausiai, palyginti su bet kuriuo kitu pastarųjų dviejų dešimtmečių laikotarpiu. Sulauk sime stipresnio šoko pagrindinių Lenkijos bankų sistemos dalyvių savininkų bendrovėse, ir šalies kre dito rinkos sustos, o tai labai greitai įstums šalį į recesiją. Kita priklau somybė nuo Europos – daugiau nei 75 proc. Lenkijoje padarytų tiesio ginių užsienio investicijų yra iš eu ro zonoje esančių investuotojų. Tai sukuria dar vieną papildomą riziką, nes labai daug įmonių Lenkijoje yra priklausomos nuo papildomų in vesticijų iš pagrindinių Europos bendrovių. Tai dar kartą parodo, kokią didelę priklausomybę nuo Europos krizės eigos turi ši šalis. Lenkijos nekilnojamojo turto sektoriaus finansavimas yra labai panašios struktūros kaip Lietuvoje – apie du trečdalius paskolų nekil nojamajam turtui įsigyti yra išduo tos užsienio valiuta. Tik Lietuvoje ši dominuojanti valiuta yra euras, o Lenkijoje – Šveicarijos frankas. Tai vėl yra papildoma rizika, į kurią reikėtų atsižvelgti investuotojams, siekiantiems įsigyti nekilnojamojo turto ar pradėti statybos projektus Lenkijoje. Labai svarbu įvertinti ne tik projekto riziką, tačiau ir galimą bankų finansavimo sustojimą, pa klausos nebuvimą arba smarkų rinkos kainų kritimą. Priklausoma nuo Vokietijos
Žinoma, reikia įvertinti ir rizikas, kurių yra kiekvienoje šalyje. Len kijos augimo ir sėkmės fenomenas yra paaiškinamas žemomis kaino mis ir atlyginimais, statybų bumu, taip pat stipriu eksportu. Tačiau šalyje kainų lygis jau yra pakilęs ir darbo jėgos kaina nebe tokia kon
kurencinga kaip anksčiau. Kai ku rie investuotojai yra prabilę apie gamybos iškėlimą iš Lenkijos į pi gesnes šalis. Planuojama, kad šiais metais šalies ekonomika augs lė čiau ir pasieks apie 2,5 proc. Len kija yra labai įdomi sritis investi cinėms bendrovėms, ieškančioms įdomių objektų gamybos sektoriu je. Lietuvos investuotojų įsigijimai maisto pramonėje ir prekybos sek toriuje buvo stambiausi pastarojo meto sandoriai. Nors Lenkija turi tikrai patrauk lių investicinių objektų, jos eko nomika labai priklausoma nuo eu ro zonos krizės eigos. Apie 60 proc. Lenkijos eksporto yra būtent į pa grindines euro zonos šalis, taip pat Lenkijos gamybos sektorius la bai stipriai susietas su Vokieti jos gamybos įmonėmis, nes ši ša lis tam tikrą dalį gamybos procesų yra perkėlusi į mūsų kaimynę. O tai sukuria ypatingą priklauso mybę nuo Vokietijos ekonomikos, kuri, nors vis dar tempia visą Eu ropą, gali labai greitai pasukti prie šingu keliu. Prognozės
Labai svarbu paminėti faktą, kad vienas sektorius, kurio augimas tikrai nesustos šioje šalyje, yra inf rastruktūros plėtimas. Ypatingas dėmesys skiriamas naujiems ke liams tiesti. Tam Lenkija permetė didelę dalį ES lėšų, kai Europos Ko misija ėmė reikalauti, kad pagrin dinis Europos ir Azijos transpor to koridorius būtų saugus. Tokios pačios nuomonės laikosi ir TVF. O Lenkija, nors ir mažina biudže to išteklius, kaip prioritetinę kryptį yra nustačiusi infrastruktūros ob jektus. Todėl investuotojams, ku
rie yra susiję su statyba ir keliais, tai turėtų būti svarbi žinia. Tai, kad Lenkija užsibrėžė tikslą mažinti biurokratijos naštą ir lengvinti sta tybos leidimų išdavimą bei žemės naudojimą, yra svarbus aspektas – jis rodo, kad šalis veikia nuosekliai gerindama investicinę aplinką. Kitas ypač vertingas faktas yra tai, kad Lenkijoje palūkanų normos yra žemos ir jų nesiruošiama didin ti. Bendradarbiaujant su TVF yra priimti sprendimai, kuriais teigia ma, kad ateityje jos ne tik nebus ke liamos, tačiau gali būti ir mažina mos. Net ir pesimistinio scenarijaus Europoje atveju Lenkijos valiuta yra gana stipri, kad galėtų absorbuo ti smūgį, o centrinio banko rezervai ir papildoma kredito linija iš TVF turėtų užtikrinti, kad bankų krizės grėsmė šalyje bus minimali. Investicinėms įmonėms svarbu nuolat stebėti privatizavimo pro cesus, nes Lenkijoje vis dar nema ža dalis pramonės ir kitų sektorių bendrovių yra valdomos valstybės. Neseniai šalyje viešėjusi TVF ko manda kaip vieną iš prioritetinių biudžeto politikos krypčių nurodė paspartinti privatizacijos procesus. Tai atveria galimybes įeiti į strate ginius verslus ir kitas neefektyviai valdomas įmones.
4,5 proc.
pernai augo Lenkijos ekonomika.
9
KetvirtADIENIS, rugsėjo 20, 2012
tema
nuo euro zonos padėties.
„Shutterstock“ nuotr.
nos, statybų bumas, stiprus eksportas Komentarai
Aleksandras Izgorodinas Lietuvos pramon in inkų konfederacijos anal it ikas
N
ors matom as tam tikr as Lenk ij os ekon om ik os sulėtėj im as, tač iau iš vi sų Balt ij os reg iono vals tyb ių Lenk ij a išs isk ir ia vienu spar čiaus ių aug im o tempų vis oj e ES. Šių metų antr ą ketv irtį ekonom ikos aug im as siekė 2,5 proc ., nors pirmą ketv irtį Lenk ij os ekonom ik a kilo 3,5 proc ., o praė jus ių metų pas kut inį ketv irtį – 4 proc . Lenk ij os ekonom i kos aug imo sulėtėjimą lem ia vid aus
Donatas Mockevičius
Ūkio banko Iždo departamento vyresnysis diler is
L
enk ij os ekon om ik a išl ie ka vien a stipr iaus ių iš Eu rop os valst yb ių. Tač iau smark us 2012 m. ketv irč io BVP aug imo sulėtėjim as verč ia ma nyt i, kad per art im iaus ius 12 mėne sių Lenk ij os centr in is bank as su maž ins baz inę palūk anų normą daug daug iau, nei daug el is ekon o
vartoj im as. Vartotojų lūkesč iai kei čias i dėl padėties euro zonoj e, nors sit uac ij a darb o rinkoj e išl iek a gan a gera, bet šiek tiek didėj a ned arb o ly gis, todėl gyventoj ai priim a spren dimą taup yt i. Namų ūkio vartoj i mo temp as sulėtėj o nuo 1,7 proc . šių metų pirmą ketv irtį iki 1,5 proc . ant rą ketv irtį. Tač iau Lenk ij os ekonom ik ai lėtėti didesnę įtaką nei mažėjant is namų ūkių vartojimas turėjo įmon ių inves ticijų atsit rauk imas. Tam įtakos tur i blogėjant i makroekonom inė apl inka euro zonoje ir dėl to atsiradęs įmon ių neapibrėžt umas dėl ateit ies. Nors Lenkijos ekonomika laikosi labai gerai ir dabart inė jos būklė yra labai tol i iki recesijos. Pirmiausia todėl, kad palyg int i gerai laikosi Vok iet ijos eko nom ika, nes ši šal is yra pag rind inė Lenk ijos prek ybos part nerė. Vok iet i jos ekonom ika laikosi gerokai ger iau
nei euro zonos vidurk is. Kol Vok iet i ja laik ysis gerai, tol tiek Lenk ijos, tiek Liet uvos ekonom ika augs. Lenk ijos ekonom ikos padėtis Liet u vai yra labai svarbi. Lenk ija patenka į dešimt didž iausių Lietuvos prek ybos part ner ių. Lenk ijai atitenk a 5,8 proc . vis o Liet uvos eksp orto, liet uv iškos kilmės prek ių eksp ort as į Lenk iją siek ia 5 proc . viso liet uv iškos kilmės prek ių eksporto. Ties a, kai kur ių pro duktų eksportas iš Liet uvos į Lenk iją mažėja. Per šeš is šių metų mėnes ius beveik 65 proc . sum ažėj o chem ij os produktų eksp ort as bei 34 proc . kri to med ienos eksp ort as, palyg int i su tuo pač iu laikot arpiu pernai. Tač iau tol iau smark iai aug a maisto prek ių (40 proc .), tekst ilės ir odos (26 proc .), met alo (14 proc .) gam in ių eksp ort as į Lenk iją. Liet uvos eksp orto į Len kiją rez ult at ai yra ger i, o tai ats pind i ir Lenk ijos ekonom ikos būklė.
mikos anal it ikų bandė prog noz uot i. Lenk ij os centr in is bank as stengs is vykdyt i lengvesnę pin igų pol it iką. Tai pat virt ino ir Lenk ij os nac ion al i nio banko prez ident as Marek as Bel ka per rugsėj o 5 d. vyk us ią spaudos konferenc iją, centr in iam bank ui pa lik us nep akeistą baz inę palūk anų normą 4,75 proc ., – didž iaus ią nuo 2009 m. saus io. Kaip tai lem ia Lenk ij os zloto kainą? Po šios žin ios Lenk ij os zloto kai na šoktelėj o 0,3 proc . euro atž vil giu, dienos pab aig oj e – dar 0,6 proc . Rugsėj o 6 d. Europ os centr in io ban ko vad ov ui Mar io Dragh i pateik us daug iau inform ac ij os dėl euro zo nos šal ių vyr iaus ybių obl ig ac ijų su pirk imo, rinkos e plūstelėj o opt im iz mo ir pas it ikėj imo euro zon a bang a.
Lenk ij os zloto kain a šokt elėj o 1,1 proc . euro atž vilg iu. Invest uotoj ai nor iai pirko Lenk ij os zlot us, pard a vinėd am i tiek JAV doler ius, tiek eu rus, nes itin aukšt a Lenk ij os zloto baz in ių palūk anų norm a, palyg int i su euro ir doler io baz inėm is palūk a nom is, atrodo lab ai ger a ir gan a sau gi invest ic ij a. Lenk ij os zlot as iki rugsėj o 14 d. kil o iki 4,0475 euro atž vilg iu. Nuo rugsė jo 15 d. iki rugsėj o 18 d. Lenk ij os zlo tas nuk rito 1,6 proc ., iki 4,1120 euro atž vilg iu. Progn oz uoj am a, kad ateit yj e Len kij os zloto kain a kris, nes lauk iam a Lenk ij os ekonom ikos sulėtėj imo ir tik imas i, kad Lenk ijos centr in is ban kas smark iai sumaž ins baz inę palū kanų normą.
Vygandas Uksa
VšĮ „Versl i Lietuva“ atstovas Lenk ijoje
L
iet uvos versl in inkai labiau krypsta į Rytų rinkas: Uk rainą, Baltarusiją ar Kazachs taną. Tačiau Lenk ijos rinka atrodo stabiliausia regione, jos patiki ma politinė bei ekonominė situacija. Žinau, kad Lietuvos verslui Lenkijoje yra vietos ir tas potencialas neišnau dojamas šimt u procentų. Liet uvos įmon ių veik ia per maža Lenk ijoje ir dažnai pasirenkama klaid inga stra tegija žengiant į rinką. Lenkija vilioja verslininkus, nes yra didelė ir artima šalis, čia pastebimas stabilus ūkio au gimas, nebloga perkamoji galia ir pan.
Milda Dargužaitė
VšĮ „Investuok Lietuvoje“ general inė direktorė
D
ėl reikšmingos investicijos į „Mažeik ių naftą“ (dab ar tinė „Orlen Liet uva“) Len kij a yra antra didž iaus ia invest uotoja Liet uvoje. Lenkų inves ticijos Liet uvoje daug iau orient uotos į jų įmon ių plėtrą ir pardav imą, pana
Nenuostabu, kad tokioje šalyje susidu riame su didele konkurencija, tačiau iš patirties galiu pasakyti, kad Lietuvos įmonės pajėgios konkuruoti Lenkijo je. Lenk ijos bendrovės pasir yž usios dirbt i su Lietuvos verslu, jei pasiū ly mas yra geras ir reikiamu metu. Lenkija turi stiprią vidaus rinką, todėl didž iausią pelną generuoja užsienio kapitalo įmonės, kurios vykdo veiklą Lenk ijos Respubl ikoje. Todėl mano patarimas būtų pradėti eksportuoti, ir jeigu rinkoje pastebimas susidomėji mas, kitu žingsniu reiktų įsteigti nuo savą įmonę. Ekonomin io potencialo Lenkijoje tikrai netrūksta ir artimiau siu met u net rūks. Pastar uoju met u aktyviai buvo gerinama kelių infrast ruktūra, tačiau ir kit i sektor iai reika lauja investicijų: energetika, traukinių infrastruktūra, nuotekų valymas ir t. t. Svarbu paminėti, kad Lenkijoje trūks ta gero aptarnavimo, todėl art imiau sioje ateityje turėtų daugėti kokybiš kas paslaugas teikiančių įmonių. šiai kaip ir liet uv ių invest ic ijos Len kij oj e, o Liet uva siek ia invest ic in ių proj ektų, kad atvertų kel ią į naujas eksp orto rink as. Todėl užs ien io in vest ic ijų skat in imo atž vilg iu Lenk i ja Liet uvai įdomesnė ne kaip poten cial i invest uotoja, o kaip konk urentė. Tarpt aut inėj e arenoj e Liet uva daž nai konk ur uoja su Lenk ija, ypač dėl invest ic ijų į paslaugų centr us. Esa me kaimynės, kur ių pan aš i infrast ruktūra, išlaidos, darbuotojai, tač iau Liet uva dažnai pralaim i vien dėl vi daus rinkos dydž io, kur is invest uo tojams pat rauklus tiek dėl tik imybės rast i daug iau tink amų darbuotojų, tiek naujų vartotojų. Parengė Jolita Mažeikienė
10
ketvirtadienis, rugsėjo 20, 2012
sportas diena.lt/naujienos/sportas
Ž.Balčiūnaitė grįžta į didįjį sportą Mantas Stankevičius m.stankevicius@diena.lt
„Nebuvo nė dienos, kad nebė giočiau“, – taip apie pasibaigusią dvejų metų diskvalifikaciją sakė į didįjį sportą grįžtanti garsiau sia Lietuvos maratonininkė Živi lė Balčiūnaitė. Bus stipresnė
„Per tuos metus susilaukiau duk rytės. Išnaudojau laisvą laiką, – šypsojosi atletė. – Dabar mano tikslai labai paprasti: noriu pa siekti pačią geriausią sportinę formą ir geresnių rezultatų negu anksčiau, nenoriu sustoti. Pirma sis mano startas – šeštadienį. Tai bus mano vardu pavadintas bėgi mas Vilniuje, prie Baltojo tilto.“ Po šio bėgimo maratoninin kė pradės intensyvų pasiruošimą lapkritį Japonijoje vyksiančiam maratonui.
Noriu pasiekti pa čią geriausią spor tinę formą ir geres nių rezultatų negu anksčiau.
„Dabar mūsų didžiausia pro blema – prarastos greičio savy bės. Ištverme Živilė tikrai negali skųstis, – kalbėjo bėgikės trene ris Romas Sausaitis. – Moteris po gimdymo į sportą grįžta su nau jomis jėgomis, jaučiasi stipresnė, nes sportuoja ne tik dėl savęs, ta čiau ir dėl savo kūdikio gerovės. Tai prideda papildomos motyva cijos.“ Treneris pridūrė, kad po bė gimo Vilniuje sportininkės lau kia juodas darbas. „Nors ji dve jus metus bėgiojo, tačiau dar liko darbų, kuriuos turime atlikti. Ti kimės, kad, likus dviem savaitėms iki maratono, Japonijoje startuo sime ir Italijoje organizuojamame pusės maratono bėgime“, – pla nais dalijosi R.Sausaitis.
Nukrito svoris
„Per tuos dvejus metus neban džiau įveikti maratono distancijos. Manau, kad jaudinsiuosi prieš ofi cialų startą, – sakė Ž.Balčiūnaitė ir pripažino, kad šiek tiek nume tė svorio. – Anksčiau prieš startus sverdavau 47–48 kilogramus, da bar – 45. Jaučiu, kad kažko trūks ta, tačiau treneris sako, kad tai gali būti vienas mano privalumų – esą reikės mažiau svorio nešti.“ R.Sausaitis pabrėžė, kad bėgi kė jaudinasi prieš kiekvieną bėgi mą. „Viskas priklauso nuo spor tininko motyvacijos. Jaudintis yra būtina, bet svarbu, kad nekrėstų sportinis drugys, kuris rezultatui tik kenkia. Jei išvis nėra jaudulio, nebus ir gero rezultato.“ Paklausta, kaip treniruotes pa koregavo dukrytė, Ž.Balčiūnaitė pakartojo jau ne kartą sakytą fra zę: „Visą dieną jaučiuosi tarsi vo verė rate.“ Sulauks konkurencijos
Sportininkė pripažino, kad visa verčių treniruočių stovyklų nebu vo. „Tik šią savaitę susiorganizavo me nedidelę stovyklėlę Palangoje. Norėjome treniruotis gryname ore, nes bėgti reikia ne penkis ar dešimt kilometrų, o kur kas dau giau, – pasakojo maratonininkė. – Be to, norėjosi pakeisti aplinką.“ Šeštadienio bėgime Ž.Balčiū naitė bėgs 10 km. „Noriu, kad man tai būtų gera treniruotė. Pa sitikrinsiu save. Dar nemačiau dalyvių sąrašo, tačiau žinau, kad jau yra užsiregistravusi Diana Lo bačevskė, Vaida Žūsinaitė. Ma nau, kad bus su kuo pasivaržyti“, – sakė lengvaatletė. R.Sausaitis teigė, kad šiam bė gimui svarbiausia – jis turi bū ti vertas savo vardo. „Marato ne niekada nebūna antro šanso. Jeigu nenubėgi gerai, savo repu taciją kilstelėsi tik po tam tikro laikotarpio. Sportininkas mobi lizuojasi ne bėgimo dienai, o bė gimo valandai. Tai nelengva pa daryti. Todėl norisi, kad pirmasis startas būtų kuo puikesnis“, – kalbėjo treneris.
Išbandymas: Ž.Balčiūnaitė pradėjo rengtis Japonijoje vyksiančiam
maratonui.
Bendražygiai: 1992-ųjų olimpiados bronzinis dvyliktukas – vėl kartu.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Istorinė bronza švyti kaip ir 1992-aisiais Lietuvos krepšinio „Svajonių komanda“ – visas legendinis dvyliktukas – po 20 metų vėl prisimi nė savo bronzinį žy gį 1992-ųjų Barselo nos vasaros olimpi nėse žaidynėse. Ženklai: V.Garasto ir Š.Marčiulionio delnų įspaudai – naujajai Krepši
nio šlovės alėjai.
Pavakaroti į Vilniaus sporto barą „Stars and Legends“ buvo atvy kęs tuometis rinktinės vyriausia sis treneris Vladas Garastas ir jo kariauna – Arvydas Sabonis, Ša rūnas Marčiulionis, Valdemaras Chomičius, Artūras Karnišovas, Rimas Kurtinaitis, Sergejus Jovai ša, Gintaras Einikis, Alvydas Pazd razdis, Romanas Brazdauskis, Gin taras Krapikas, Darius Dimavičius ir Arūnas Visockas. 1992-ųjų rugpjūčio 8-ąją Barse lonos olimpiados mače dėl bron zos medalių Lietuvos krepšininkai 82:78 parklupdė Nepriklausomų Valstybių Sandraugos (NVS) ko mandą. Tąkart Š.Marčiulionis pel nė 29 taškus ir atkovojo 8 kamuo lius, A.Sabonis surinko 27 taškus ir atkovojo 16 kamuolių, A.Karnišovo sąskaitoje buvo 8 taškai. NVS eki poje pasižymėjo Valerijus Ticho nenka – 24 taškai. V.Garastas pabrėžė, kad siekiant olimpinių medalių bene svarbiau sias buvo ketvirtfinalio mačas su brazilais. „Prisimenu: iki rungtynių pabai gos buvo likusios 6 minutės, bra zilai pirmavo šešiais ar aštuoniais taškais ir aš paprašiau pertraukė
lės. Tada A.Sabonis pasakė: vyrai, žaisti liko šešios minutės ir dau giau jų mums niekas nebeduos. Ir mes laimėjome. Iki šiol prisimenu tuos Arvydo žodžius“, – kalbėjo buvęs ilgametis nacionalinės ko mandos strategas.
Pasižiūrėjus prieš dvidešimtmetį da rytus vaizdelius net keista, kad tiek metų praėjo. Lietuviai įveikė Brazilijos ekipą 114:96 ir pateko į pusfinalį, kuria me 76:127 nusileido JAV „Svajonių komandai“. Per dvikovą su bra zilais A.Sabonis pelnė 32 taškus ir atkovojo 13 kamuolių, Š.Mar čiulionis surinko 29 taškus ir at liko 10 rezultatyvių perdavimų, R.Kurtinaitis prie pergalės prisi dėjo 20 taškų, pataikęs 4 tritaš kius iš 7. Idėja sukviesti „ispaniškąjį“ 1992-ųjų dvyliktuką kilo Š.Mar čiulioniui. Jis papasakojo, kad tokia mintis šovė į galvą šiemet rugpjū
bvrg.lt nuotr.
čio 8-ąją, kai mūsiškiai Londono olimpiados ketvirtfinalyje žaidė su rusais. Tą pačią dieną, tik prieš dvidešimt metų, Šaras su bendra žygiais Barselonoje nugalėjo da bartinės Rusijos pirmtakę – NVS ekipą. Buvę olimpiečiai „Stars and Legends“ bare paliko savo del nų įspaudus bendrovės „Švytu rys-Utenos alus“ inicijuotai nau jai Krepšinio šlovės alėjai. Pirmasis įspaudą paliko 1992-ųjų rinktinės kapitonas V.Chomičius. „Šis veiks mas – atsakingas ir malonus, kaip ir žaidimas“, – sakė V.Chomičius. „Pasižiūrėjus prieš dvidešimt metį darytus vaizdelius net keista, kad tiek metų praėjo, ir net sun ku prisiminti, kada tuos ūsus ne šiojau“, – apie dokumentinį filmą „Kita svajonių komanda“ juokau damas kalbėjo A.Sabonis. Pasak „Švyturio-Utenos alaus“ vadovo Rolando Viršilo, Krepšinio šlovės alėjoje bus eksponuojamos tikslios garsiausių Lietuvos krepši ninkų delnų kopijos. Kitąmet pla nuojama surengti viešą balsavimą dėl vietos ir tinkamiausios erdvės šiai alėjai. VD inf.
11
ketvirtADIENIS, rugsėjo 20, 2012
pasaulis Ministrė atsistatydino
Sulaikė Pamišėlį
Gruzijos kalėjimų reikalų ministrė Chatu na Kalmachelidzė vakar atsistatydino, ki lus skandalui ir protestams dėl vaizdo įra šo, kuriame esą matoma, kaip mušami ir žaginami kaliniai. Vaizdo įraše, kurį antra dienio vakarą parodė opozicijai palanki te levizija TV9, matomas verkiantis pusnuo gis Tbilisio kalėjimo kalinys, maldaujantis pasigailėjimo, o vėliau išžaginamas gumi ne lazda.
Kolumbijos ir Venesuelos pasienyje suim tas vienas ieškomiausių prekeivių narkoti kais Danielis Barrera, pravarde Pamišėlis. Jo vadovaujamas kartelis tiekė narkotikus į Jungtines Valstijas, Europą ir kitas pa saulio šalis. D.Barrera tapo kokaino verslo legenda ne tik dėl ilgos karjeros, bet ir ge bėjimo rasti kalbą su visomis beveik pu sę amžiaus Kolumbijoje vykstančio konf likto pusėmis.
11-ą mėnesį
iš eilės krinta pardavimas Europos automobilių rinkoje, kaip skelbia gamintojai.
Ugnį kursto karikatūros
Į protestų ugnį, kurią pakurstė islamą įžei dęs filmas, žibalo šliūkštelėjo Prancūzi jos leidinys, išspausdinęs musulmonų pranašo karikatūras.
Ambasados nedirbs
Prancūzijos ambasados ir mokyk los maždaug 20-yje šalių rytoj ne dirbs, nes baiminamasi priešiškos reakcijos dėl prancūzų satyrinia me savaitraštyje „Charlie Hebdo“ publikuotų pranašo Mahometo ka rikatūrų. Užsienio reikalų ministras Lau rent’as Fabiusas anksčiau prane šė nurodęs imtis specialių saugu mo priemonių visose šalyse, kur tai galėtų sukelti problemų. Demonstracijų islamiškose ša lyse dažnai įvyksta po penktadie nio maldų. L.Fabiusas pripažino esantis su sirūpinęs dėl galimos priešiškos reakcijos į Mahometo karikatūras, kurios pasirodė tokiu metu, kai musulmoniškame pasaulyje vyksta smurtiniai protestai prieš JAV su kurtą antiislamišką filmą. Per protestų bangą, nuvilniju sią per musulmoniškas šalis, žuvo maždaug 30 žmonių, tarp jų – JAV ambasadorius Libijoje Christophe ris Stevensas. „Neliečiamieji 2“
„Charlie Hebdo“ viršelyje pavaiz duotas musulmonas invalido ve
žimėlyje, kurį stumia žydas orto doksas, ir išspausdintas užrašas „Neliečiamieji 2“, kuris yra aliu zija į garsų prancūzų filmą „Nelie čiamieji“ apie neturtingą juodaodį, padedantį paralyžiuotam aristok ratui.
Neprašau griežtų musulmonų skaity ti „Charlie Hebdo“, lygiai taip pat, kaip pats neičiau į meče tę klausytis kalbų, kurios prieštarauja viskam, kuo tikiu. Kitoje savaitinio žurnalo pa skelbtoje karikatūroje pavaizduo tas nuogas pranašas su turbanu ant galvos, atsukęs užpakalį kino reži sieriui. Šį vaizdelį įkvėpė 1963 m. filmas su prancūzų kino žvaigžde Brigitte Bardot. „Charlie Hebdo“ interneto sve tainė vakar tapo neprieinama, nes buvo užversta įvairiausiais komen
Atsisakė pagalbos Rusija vakar paskelbė nurodžiusi sustabdyti šalyje JAV Tarptautinio vystymo agentūros (USAID) veiklą, nes ji siekia daryti poveikį vidaus politikai ir rinkimų rezultatams.
„Šis sprendimas buvo priimtas daugiausia dėl to, kad agentūros pareigūnų darbas toli gražu ne vi sada atitikdavo skelbiamus plėt ros ir humanitarinio bendradar biavimo tikslus, – sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos pra nešime. – Tai susiję su mėginimu daryti įtaką politiniams proce sams, įskaitant įvairius rinkimus, ir pilietinės visuomenės instituci joms skirstant lėšas.“ Rusijos valdžia nurodė, kad USAID veikla šalyje privalo būti sustabdyta iki spalio 1 d.
Užsienio reikalų ministerijos pra nešime taip pat reiškiamas susirū pinimas dėl USAID veiklos Šiaurės Kaukaze, kur Maskvos pajėgos ko voja su islamistais sukilėliais. Mi nisterija pridūrė, kad Rusijos pilie tinė visuomenė yra gana brandi ir jai nereikia „vadovų iš išorės“. Rusijos teisių gynėjai valdžios žingsnį vadina pavojingu signalu. „Taip bandoma atimti pinigus iš teisių gynėjų, ekologijos sekto riaus, nes būtent šios organizacijos neturi galimybių gauti pinigų šalies viduje, – sakė žmogaus teisių aso ciacijos „Golos“ vadovė Lilija Ši banova. – Ir, žinoma, didžiausia problema mums yra tai, kad pini gai, reikalingi spalio rinkimams, dabar bus sulaikyti.“ BNS, BBC inf.
Skaitomumas: pirkėjai per kelias valandas iššlavė iš kioskų beveik visą satyrinio savaitraščio tiražą, o prie
leidinio redakcijos Paryžiuje budėjo riaušių policija.
tarais, pradedant neapykantos ži nutėmis ir baigiant pritarimo pa reiškimais. Šis žurnalas savo temomis apie islamą jau ne pirmą kartą išpro vokuoja prieštaringus vertinimus. Pernai jis išleido pranašo Maho meto kaip „redaktoriaus svečio tei sėmis parengtą“ numerį, kuris išė jo pavadinimu „Sharia Hebdo“. Po to į žurnalo redakciją Paryžiuje bu vo mesta padegamoji bomba. Ragina laikytis ramybės
Po „Charlie Hebdo“ sprendimo pa skelbti naujas karikatūras politiniai
ir religiniai lyderiai nedelsdami pa ragino žiniasklaidą veikti atsakin gai ir vengti kurstyti situaciją. Savaitraščio redaktorius, kuris kažkada buvo karikatūrininkas ir kuris naudojasi Charbo vardu, nei gė, kad tyčia užsiima provokacijo mis opiu momentu. „Spaudos laisvė – ar tai provoka cija? Neprašau griežtų musulmo nų skaityti „Charlie Hebdo“, lygiai taip pat, kaip pats neičiau į mečetę klausytis kalbų, kurios prieštarauja viskam, kuo tikiu“, – sakė jis. Didžiausios Paryžiaus mečetės dvasininkas Dalilas Boubakeuras
„Scanpix“ nuotr.
paragino 4 mln. Prancūzijos mu sulmonų išsaugoti ramybę. „Su nuostaba, liūdesiu ir susi rūpinimu sužinojau, kad šis leidi nys rizikuoja padidinti dabartinį pasipiktinimą visame musulmo nų pasaulyje, – sakė jis ir pridū rė: – Paraginčiau juos nepilti aly vos į ugnį.“ Prancūzijos musulmonų taryba, kuri yra pagrindinė šalies musul monų bendruomenės institucija, taip pat paragino laikytis rimties susidūrus su „šiuo nauju islamo fobijos aktu“. BNS inf.
12
ketvirtADIENIS, rugsėjo 20, 2012
menas ir pramogos „Vilniaus diena“ rekomenduoja
KUR? Neries krantinėje prie Mindaugo tilto. KADA? Rytoj 20 val. KIEK? Nemokamai.
KUR? Vilniaus senamiestyje. KADA? Rytoj 18–23 val. KIEK? Nemokamai.
KUR? Kino centre „Skalvija“, A.Goštauto g. 2 / 15. KADA? Rytoj 18 val. KIEK? 8–14 litų.
Rudens Lygė
Gatvės teatras
Gimę vienu laiku
Vilniaus etninės kultūros centras rengia rudens lygiadieniui ir bal tų vyriausiajam dievui Perkūnui skirtą ugnies ir muzikos misteriją „Dangaus būgnai“. Palydėdami saulę poilsio, moksleiviai ir studen tai upės krantinėje uždegs iš žvakių sudėliotus saulės ženklus, Ne rimi atplauks šviečiančios skulptūros „Strėlė“ ir „Žaibas“.
Nuo šiandien iki pat šeštadienio popietės tarptautinis gatvės teat rų festivalis „Mozaika 2012“ kviečia visus į gausybę teatralizuotų renginių – iki pat vėlyvo vakaro Rotušės bei Katedros aikštėse, Pi lies gatvėje spalvingus pasirodymus rengs ne tik lietuvių trupės, bet ir menininkai iš Ukrainos, Rusijos, Baltarusijos.
Dokumentinio kino legenda Viktoras Kosakovskis pats pristatys savo filmą „Trečiadienis 1961.07.19“. Beveik metus režisierius ieško jo visų jo paties gimimo dieną, – 1961 m. liepos 19-ąją, trečiadienį, – buvusiame Leningrade gimusių žmonių. Iš 101 tądien registruoto naujagimio jam pakalbinti pavyko net 70 miestiečių.
KUR? Genocido aukų muziejuje, Aukų g. 2A. KADA? Šiandien 17.30 val. KIEK? Nemokamai.
KUR? Mokytojų namuose, Vilniaus g. 39 / 6. KADA? Šiandien 18 val. KIEK? Nemokamai.
KUR? Menų spaustuvėje, Šiltadaržio g. 6. KADA? Rytoj 19 val. KIEK? 15–20 litų.
KUR? Prie Vilniaus centrinio pašto, Gedimino pr. 7. KADA? Rytoj 19 val. KIEK? 59 litai.
KGB represijų kronikos
Poezijos ir muzikos vakaras
Amžini ežiuko klausimai
Alaus kelio vingiais
Bus pristatyta Lietuvos gyventojų genocido ir re zistencijos tyrimo centro knyga „KGB slaptieji ar chyvai 1954–1991 m.“ Dalyvaus knygos mokslinis redaktorius Arūnas Streikus, sudarytoja dr. Kris tina Burinskaitė, poetė Eglė Juodvalkė.
Poezijos ir muzikos vakaras su poetais Rimvydu Stankevičiumi (nuotr.) ir Gintaru Bleizgiu, taip pat dalyvaus Aivaras Veiknys, Mindaugas Nastaravi čius, Aidas Marčėnas, Vytautas Stankus, Doman tas Razauskas, Mindaugas Ancevičius.
Ar kada nors girdėjote tylą, paryškintą uodų? Ar galėjote įsivaizduoti, kad jūsų nėra nė trupinėlio? O kada nors turėjote maišelį su morkomis? Visa tai ir dar daugiau netikėtų klausimų – spektakly je „Ežiukas rūke“.
Per ekskursiją apsilankysite bent trijose skirtin gose aludėse, taip pat nedidukėje alaus daryk lėlėje, kur galėsite paragauti įvairių rūšių alaus ir sužinoti daugybę šio senoviškas tradicijas tu rinčio gėrimo paslapčių.
tv programa
LRT
6.00 Labas rytas, Lietuva. 9.00 „Komisaras Reksas“ (N-7) (k). 10.00 Lietuvos Respublikos Prezidento, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Algirdo Brazausko 80-ųjų gimimo metinių iškilmingas minėjimas. Tiesioginė transliacija. 11.30 LRT aktualijų studija. Tiesioginė laida. 12.00 Kultūrų kryžkelė. Menora. 12.15, 12.30, 13.05, 14.05 Laba diena, Lietuva. 12.20, 14.40 Žinios. 12.25, 14.50, 18.35, 21.10, 23.35 Sportas, orai. 13.00, 14.00 LRT radijo žinios. 15.00 „Komisaras Reksas“ (N-7). 16.00 „Hartlando užuovėja“. 17.00 „Viena byla dviem“ (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.45 Dok. f. „Algirdas Brazauskas: liudijimai“ (2010 m.). 19.55 Stilius. Veidai. 20.25, 22.10 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. Verslas. 21.05 Kultūra. 21.15, 22.15 Seimo rinkimai 2012. 22.35 Liokajus Lietuvos. Dokumentinis filmas. 2002 m. Rež. Aloyzas Jančoras. 23.30 Vakaro žinios. 23.45 Pasaulio dokumentika. „Lemtingi metai“ (Danija, 2007 m.).
LNK
6.20 „Nickelodeon“ pristato. „Burbuliai“. 6.50 Anim. s. „Tomo ir Džerio pasakos“ (1).
LRT 18.45 val.
7.20 „Kung Fu Panda“ (6) (k). 7.50 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) (k). 9.40 24 valandos (N-7) (k). 10.30 Radži ieško žmonos (k). 12.30 Karamelinės naujienos (N-7) (k). 13.00 „Nickelodeon“ valanda. „Nugalėtoja“ (2). 13.30 „Kung Fu Panda“ (7). 14.00 „Tomo ir Džerio pasakos“ (2). 14.30 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 16.30 „Šeimynėlė“ (N-7). 17.00 Labas vakaras, Lietuva. 17.45 24 valandos (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.14 Sportas. 19.17 Orai. 19.19 KK2 (N-7). 19.55 Valanda su Rūta. 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. Verslas. 22.19 Sportas. 22.23 Orai. 22.25 Kriminalinė Lietuva. 22.35 „Visa menanti“ (N-7) (4). 23.35 „Taikinys“ (N-7). 0.30 „Skaičiai“ (N-7). 1.25 Sveikatos ABC (k).
11.00 Ką manai? 12.00 Gyvenimas yra gražus. 12.30 „Motina ir sūnus“ (3). 13.10 „Hana Montana“. 13.40 Anim. s. „Drakonų medžiotojai“ (1) (Kinija, Prancūzija, 2004 m.). 14.10 „Madagaskaro pingvinai“. 14.40 „Simpsonai“. 15.10 „Meilės prieglobstis“. 16.10 „Drąsi meilė“. 17.10 Ką manai? 18.10 „Naisių vasara“. 18.45 TV3 žinios. 19.00 TV3 sportas. 19.05 TV3 orai. 19.10 Be komentarų. 19.40 Kas? Kur? Kada? 21.00 „Vyno kelias“. 21.35 TV3 vakaro žinios. 21.50 TV3 sportas. 21.55 TV3 orai. 22.00 Nuotykių s. „Kobra 11“ (1) (Vokietija, 2011 m.). 23.00 „Kaulai“. 0.00 „Daktaras Hausas“. 1.00 „Penktadienio vakaro žiburiai“. 1.45 „Biuras“.
TV3
BTV
6.15 Teleparduotuvė. 6.30 Nauja diena. Tiesioginė transliacija. 8.00 „Simpsonai“. 8.30 „Hana Montana“. 9.00 „Meilės sūkuryje“. 10.05 „Naisių vasara“.
LNK 19.55 val.
6.30 Televitrina. 7.00 Žinios (k). 7.25 Kalbame ir rodome (N-7) (k). 8.25 „Raudonas dangus“ (N-7) (k). 9.30 „Be namų negerai: naujas gyvenimas“. 10.30 „Margoša: moterimi negimstama“.
TV3 6.30 val.
11.30 „VRS kamera“ (N-7) (k). 12.00 „Ekstrasensų mūšis“ (N-7) (k). 13.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 14.00 „Liejyklos gatvė“ (N-7) (k). 15.00 „Raudonas dangus“ (N-7). 16.00 Kalbame ir rodome (N-7). 17.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 18.00 Žinios. 18.19 Sportas. 18.23 Orai. 18.25 „Liejyklos gatvė“ (N-7). 19.25 „Karštas vakaras“ (N-7). 20.00 Žinios. 20.15 Verslas. 20.19 Sportas. 20.23 Orai. 20.25 „Muzikinė kaukė“. 22.25 Kriminalinė komedija „Kazino Džekas“ (JAV, 2010 m.) (N-14). 0.35 Kalbame ir rodome (N-7) (k). 1.35 „Bamba“. Interaktyvus šou suaugusiesiems (S).
Lietuvos ryto TV 6.14, 13.00 TV parduotuvė. 6.30 Ryto reporteris. 9.15, 14.45 Bobų vasara su Asta. Svečiuose pas Liną Zarecką-Chorą. 10.15 Girių takais. 10.55, 15.45, 16.10, 1.00 Dok. f. „Levas Trockis. Pasaulinės revoliucijos paslaptis“ (N-7). 12.00 Lietuvos diena. 13.45 Skonio reikalas. 16.00, 17.00 Žinios. 17.20 Lietuva tiesiogiai.
BTV 20.25 val.
18.00 Žinios. 18.45 Bobų vasara su Asta. Svečiuose pas Laimą Vainilavičienę. 19.45 Dok. f. „Mossad. Izraelio specialiosios pajėgos“ (N-7). 21.00 Reporteris. 21.52 Orai. 21.55 Lietuva tiesiogiai. 22.30 Bobų vasara su Asta. Svečiuose pas Laimą Vainilavičienę. 23.30 Pasaulio krepšinio apžvalga. 0.05 Reporteris. 0.57 Orai.
SPORT1
12.00 Televitrina. 13.00, 19.00, 21.00 Žinios +. 13.15 Lietuvos krepšinio lyga. Pasvalio „Pieno žvaigždės“– Prienų „Rūdupis“. 15.00 Ispanijos ACB krepšinio lyga. „Unicaja“–„Valencia Basket“. 16.40 Italijos „Serie A“ lyga. „Udinese“–„Milan“. 18.30 Futbolo dievai. F.Beckenbaueris. 19.15 Italijos „Serie A“ lyga. „Chievo“–Milano „Inter“. 21.15 Sportas LT. Europos šaudymo čempionatas. 22.15 Sporto metraštis. 22.25 Sportas LT. Ateities krepšinio žvaigždės šiandien (gegužė). 23.00 Žinios +. 23.15 Sportas LT. Lietuvos sambo čempionatas.
lietuvos ryto tv 19.45 val.
13
ketvirtADIENIS, rugsėjo 20, 2012
menas ir pramogos diena.lt/naujienos/laisvalaikis
Keistuoliai gydys sielas Keistuolių teatras, surengęs gražų ratuotą savo XXV sezono prista tymą, žadėjo žiūrovų sielas gydy ti menu.
„Anot Majų kalendoriaus, mums liko ne tiek jau ir daug, tad jei jau mirti, tai su muzika“, – vakar pri statydamas naująjį teatro sezoną sakė jo vadovas Aidas Giniotis. Keistuolių teatras sezoną ketina pradėti rugsėjo 29 d. vienos dalies premjera pagal Michailo Zoščenkos kūrybą „Gerbiami piliečiai!“. Kita premjera suplanuota spalio 5 ir 6 d. Aktorius Vytautas Rašimas, šį rudenį debiutuojantis kaip reži
Ateitis: „Jei kvies dainuoti į kamerines sales, mielai sutiksiu“, – ga
lutinai savo karjeros neužgesino garsusis tenoras V.Noreika.
Simono Švitros nuotr.
Maestro atliks arijas ir hitus Laima Žemulienė l.zemuliene@diena.lt
Ateinantis savaitgalis legendi niam Lietuvos tenorui Virgilijui Noreikai bus įtemptas. Penkta dienį, 77-ojo gimtadienio išvaka rėse, „Siemens“ arenoje susirin kusiems vilniečiams jis dovanos vieną paskutinių didžiųjų kon certų karjeroje. Dainuos su savo mokiniais
Jau gegužę paskelbęs, kad baigia karjerą didžiosiose scenose, V.No reikia sakė, kad ištikimiems savo klausytojams nori atsidėkoti ne bet kaip, o dainuodamas. Jis pažadėjo, kad tai įvyksią rudenį, kai jis minės du septynetus – 77-ąjį gimtadienį. Atsisveikinimo koncertų turas va dinsis „Ačiū už meilę“. Maestro savo pažadą ištesėjo. Pirmas turo koncertas jau praū žė Alytuje, antras šį penktadie nį įvyks Vilniuje. Rugsėjo 30-ąją V.Noreika dainuos Kaune, „Žal girio“ arenoje. Spalį bus surengti koncertai Šiauliuose, Klaipėdoje ir Panevėžyje. Koncertuose dainuoja ir maestro mokiniai tenorai Merūnas Vituls kis, Edmundas Seilius ir Vaidas Vyšniauskas. Keturiems tenorams talkina specialiai šiam projektui suburtas orkestras „Vilnius sinfo nietta“, diriguojamas Vytauto Lu kočiaus, Šiaulių valstybinis kame rinis choras „Polifonija“. Trimitą koncertuose pučia Klaipėdos me ras Vytautas Grubliauskas. „Siemens“ arenoje skambės arijos iš Giacomo Puccini operų „Turandot“, „Bohema“, Giusep pe’s Verdi „Otelo“. Iš šios operos V.Noreika atliks Otelo mirties sceną. Antroje koncerto daly je skambės populiarūs amerikie čių, ispanų kūriniai. Daugybė koncertų ir vaidmenų
„Artisto pasitraukimas iš didžio sios scenos gražus tik tuomet, kai, užlipęs ant jos koncertuo ti, dainininkas dar gali pasirodyti kaip tikras profesionalas“, – sa kė V.Noreika.
Tačiau vilties žiburio maest ro neužpūtė – jei kvies dainuoti į kamerines sales, jis mielai sutiks. Todėl patikslino, kad atsisveiki na su didžiuliais orkestrais, ope ros repertuaru operos salėse, ora torijomis, kantatomis. Didžiojoje scenoje prabėgo 55eri sėkmingos V.Noreikos karje ros metai. Jis sukūrė per 50 vaid menų, padainavo per 800 solinių koncertų. Jo balsas skambėjo Berlyno valstybinėje operoje, Pa ryžiaus „Grand Opera“, Buenos Airių „Teatro Colon“, Maskvos didžiajame teatre ir daugybės ki tų teatrų scenose. Jis pirmasis iš pokario Lietuvos solistų 1965– 1966 m. stažavo Italijoje, garsia jame Milano teatre „La Scala“. Nelaiko akmens užantyje
„Dėl intrigų ne į visas keliones išvykdavau, kur mane kviesda vo, neturėjau teisės pasirašyti su tarčių. Toks režimas buvo. Buvau kviečiamas į Jungtines Amerikos Valstijas, San Fransiską, dainuoti G.Puccini operos „Manon Lesko“ premjeriniame spektaklyje. Ma ne kvietė dirbti Tel Avivo operoje, Niujorko „Carnegie Hall“, – pri siminė V.Noreika. Tačiau maestro nelaiko akmens užantyje, – buvo toks gyvenimas, buvo tokie laikai. Užtat tuome čiuose socialistiniuose kraštuose – Lenkijoje, Vengrijoje, Rumu nijoje, Vokietijoje – jis dainavo daugybę kartų. Salės būdavo pil nos – lietuvių tenorą ten gerbė, pripažino. Didžiulių darbų nuveikti, savo užmojų įgyvendinti turbūt neį manoma be artimo žmogaus pa laikymo? V.Noreika pasidžiaugė, kad jo gyvenime karjera ir šeima buvo kartu. „Man pavyko tai suderinti, – sakė maestro. – Man sekėsi gy venti. Man sekėsi dainuoti. Man sekėsi patikti publikai.“ KUR? „Siemens“ arenoje, Ozo g. 14. KADA? Rugsėjo 21 d. 19 val. KIEK? 51–119 litų.
200 spektaklių keistuoliai kasmet parodo Lietuvoje ir užsienyje.
sierius, pristatys pirmą Keistuo lių teatro istorijoje monospektak lį „Švęsti kosmose ir tvarte“, kaip pranešė teatras. Šis spektaklis pastatytas pagal Gendručio Morkūno kūrinius, tad režisierius kviečia švęsti kosmose ir tvarte – tragiškai, graudžiai, links mai, o svarbiausia – nuoširdžiai. Į Keistuolių teatrą po ilgų klajonių kitose meno erdvėse grįžta spek taklis „A. – visai kita“. Pjesės au toriai yra jauni vokiečių dramatur gai Andreas Sauteris ir Bernhardas Studlaras, kurių 2000 m. parašyta pjesė, yra pelniusi ne vieną apdo vanojimą ir buvo pastatyta Vokie tijos, Belgijos, Čekijos, Prancūzi jos, Lenkijos, Rusijos bei kitų šalių teatrų scenose. Baigiantis 2012 m. į teatrą mažuosius žiūrovus turėtų sukviesti A.Giniočio šiuo metu ku riamas spektaklis vaikams. Keistuolių teatras įkurtas 1989 m. kaip teatras vaikams, tačiau netru kus jis ėmė statyti ir suaugusie siems. Kasmet keistuoliai paro do apie 200 spektaklių Lietuvoje ir užsienyje. VD inf.
Naujiena: keistuoliai šį sezoną
nusprendė pristatyti originaliai – į V.Kudirkos aikštę atriedėda mi dviračiais.
Tomo Urbelionio (BFL) nuotr.
Verpimo įmonei Vilniuje reikalingi darbininkai. Apmokome. Tel. (8 5) 260 1970, 8 698 34 551, skambinti darbo dienomis nuo 9 iki 16 val. 961027
14
paslaugos
skelbimai
statybos ir remonto Gamina medžio masyvo vidaus duris iš uosio, ąžuolo. Kokybę garantuoja. www.vidinesdurys.lt. Tel. 8 689 44 984, e. paštas vidinesdurys@zebra.lt.
Siūlo darbą Norvegijoje ir Švedijoje reikalingi patirties turintys staliai, stogdengiai (karkasinių namų statyba ir renovacija). Tel. 8 646 83 772.
lėmis. 1 kv. m – nuo 7 Lt. Konsultuojame. 955284 Garantuojame. Dirbame visoje Lietuvoje. Tel. 8 689 68 528.
Technikos remonto
1009743
SKUBIAI IR NEMOKAMAI IŠVEŽA nenauNuomoja dojamą buitinę techniką – šaldytuvus, 1018846 Išnuomojamas Šilo g.kompiuterinę 3 k. butas (76techkv. m, skalbykles, virykles, UAB „Starjobs“ šiuo metu dirbti Vilniuje niką yra garažas, uždaras kiemas, buit. techniir kitus elektronikos prietaisus. Tel. ieško: šaltkalvių; staklininkų medžio ap- 8ka, baldai, renovuotas). 1400 Lt. Ant namo www.kaunakiemis.lt . 641 99 000, 951181 dirbimo įmonėje (būtinas staklininko pa- sienos galima reklama. Tel. 8 648 87 482. 1019570 žymėjimas). Dėl darbo kreipkitės I-V nuo 9 iki 17 val. (pietų pertrauka nuo 12 iki 13 Visų kompiuterių ir televizorių taisymas Vilval.) adresu Gedimino pr. 26, Vilnius (II niuje, Žalgirio g. 131, tel. (8 5) 275 4665; www.pc-help.lt. aukštas), arba tel. (8 5) 203 2828. 933624
Parduoda
1020198
Kitas prekes
GSM ryšio ir 3G interneto stiprintuvai, anKelionių tenos, jungtys. Montavimas, konsultaviIš/įmas. Londoną saugiai, greitai vežame siunS.Žukausko g. 35, Vilnius. Tel. (8 5) Sienų, grindų apšiltinimas į oro tarpus. tinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 212 0063, 8 652 96 985; www.Erksa.lt. 1013962 Ekovata, termoputa, poliuretanu, granu- 687 58 503, +44 778 627 1449. Informacija – www.lietuvalondonas.com.
Paslaugos
959526
Vežame keleivius į Vokietiją, Daniją, Olandiją. Tel. 8 699 01 428, e. paštas pervezimai. info@gmail.com. 952525
Kitos Nestandartinių baldų gamyba. Aukšta kokybė – žema kaina. www.guobosbaldai.lt. Tel. 8 656 69 099.
760904
parduoda nekilnojamąjį turtą Parduodamas dviejų kambarių butas Palangos centre, už bažnyčios, S.Nėries g. 1A. Tel. 8 603 62 096.
955765
perKa Brangiai perkame mišką su žeme arba išsikirsti. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 676 41 155.
Vilniuje. Planavimo pasiūlymų pateikimo tvarka: planavimo pasiūlymai ir pastabos teikiami projekto rengėjui arba organizatoriui raštu iki viešo susirinkimo pabaigos. Planavimo dokumentų sprendinių pasiūlymų apskundimas: asmenys gautą atsakymą, kad į jų pasiūlymus neatsižvelgta parengtame plaStatybosdokumente, įmonei reikalingi kelio darbininkai navimo gali apskųsti Valstybinės ir apželdintojai. Kreiptis tel. (8 5)inspekcijos 231 6179, teritorijų planavimo ir statybos 8 663 52500.ministerijos Vilniaus teritorijų prie Aplinkos 975124 planavimo ir statybos valstybinės priežiūros UAB „Šeimos medicinos klinika“ siūlo skyriui, A.Juozapavičiaus g. 9, Vilnius, darper bą šeimos bendrosios prak-į mėnesį nuogydytojams jiems išsiųstoirlaiško (atsakymo tikos slaugytojams. Informacija pateiktą pasiūlymą) gavimo dienos.tel. 8 618 960590 37 721. naują pirties katilą su vandens Parduodu 975626 šildymo talpykla. 8 698 78 704. INFORMACIJA APIETel.TERITORIJŲ PLANAVIMĄ. 1019381 Pranešame apie kartojamą visuomenės inforĮvairūs mavimo procedūrą dėl parengto žemės sklypo Dobrovolės k. (5,1100 ha, sklypo Įmonei reikalingi aukštalipiai. Tel. 8kad. 650Nr. 91 0101/0164:31), Panerių seniūnijoje, Vilniuje, 253, 8 699 98 086. Įmonė perka miškus visoje Lietuvo973725 detaliojo plano. Planavimo pagrindas – 2012 je: malkinius (1 ha – 5 000 Lt), senus m. balandžio 12 d. Detaliojo teritorijų planavieglynus, beržynus,teisių pušynus (1 ha perdavi– 10 mo organizatoriaus ir pareigų Transportas, 000 Lt). Atsiskaito iš logistika karto. Tel. 8tikslas 688 – mo sutartis Nr. 042042. Planavimo 82 727.žemėsįmonė Konditerijos darbąbendrojo Vilniaus pakeisti tikslinępriims paskirtįį pagal 995099 regione vairuotoją-ekspeditorių, plano sprendinius, padalyti sklypą,vadybininnustatyti ką-ekspeditorių ir prekybos agentą. Tel.De-8 teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą. Kviečia mokytis 611 45 plano 000. organizatorius taliojo – UAB „4Real“, 976056 A.Goštauto 5-79, Vilnius, tel. 8 698kursus. 20 198. Kviečiame g. į „Kvėpavimo meno“ Projekto rengėjas – UAB „RV stuInformacija telefonu 8 657 77architektų 531. dija“, Pamėnkalnio g. 28-2, Vilnius. Pareng1019348 Vakarų Afrikos būgnų mokykla kviečia Kelionių mokytis groti djembe būgnais! InformaIš/į Londoną saugiai, greitai vežame siuntinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8
siūlo darbą
Perka
paslaugos
953105
Įvairūs Kita 2012 04 20 Vilniaus apygardos teismo nutartimi UAB „Joanos avialinijos“ iškelta bankroto byla (c. b. Nr. B2-3323-160/2012). Bankrutuojančios UAB „Joanos avialinijos“ administratoriumi paskirta UAB VERSLO VALDYMO IR RESTRUKTŪRIZACIJOS CENTRAS. Įgaliotas asmuo – V.Česonis, tel. 8 686 83 541. Prašom iki 2012 m. birželio 11 d. imtinai pateikti savo kreditorinius reikalavimus 2012 m. gegužės 2 dienai (bankroto bylos įsiteisėjimo dienai) kartu pridedant kreditorinius reikalavimus patvirtinančių dokumentų tinkamai įformintus nuorašus. Taip pat prašom nurodyti, ar šių reikalavimų įvykdymas yra užtikrintas, nurodyti, kokiu būdu tai yra padaryta. Kreditorinį reikalavimą pateikti Savanorių pr. 262-105, LT-50204 Kaunas. Informacija tel./faks. (8 37) 229 886. 961016
INFORMACIJA APIE TERITORIJŲ PLANAVIMĄ. Parengtas žemės sklypo, esančio Lvovo g. 105A, Šnipiškių seniūnijoje, Vilniuje, sklypo kad. Nr. 0101/0032:986, bendras plotas 0,2419 ha, detalusis planas. Planavimo pagrindas: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2011 07 13 įsakymas Nr. AD30-1732, 2011 08 01 detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis Nr.
Įvairūs
Įvairūs
Karščiausi Kelionių pasiūlymai
Karščiausi kelionių pasiūlymai Kelionių organizatorius
976256
Karščiausi Kelionių A.Vienuolio g.pasiūlymai 6, LT–01104 Vilnius
Kelionių organizatorius Kelionių organizatorius
Ar svajojate aplankyti Niujorką? O„SAS“ galbūt, Jus visada žavėjo Lasskrydžių Vegasasiš-– iki rugsėjo 28 d. skelbia šviesų, kazino, pasirodymų ir viešbučių rojus? pardavimą iš Vilniaus ir Palangos! JAV: ČIKAGA, VAŠINGTONAS nuo 1991 Lt Pamatykite Šiaurės Ameriką už Atėjo laikasnuostabiąją TIKROMS ATOSTOGOMS! NIUJORKAS nuo 2061 Lt ypatingą kainą. SAN FRANCISKAS nuo Lt 15 dienos, ir Užsisakykite skrydį iki2665 gegužės Joninių kruizas Ryga–Stokholmas–Ryga nuo AZIJA: PEKINAS, ŠANCHAJUS nuo 2007 Lt leiskitės į nepamirštamą kelionę 2012 10 110 Lt nuo TOKIJAS 2265 Lt 01–2013 03Jus 21 įEUROPA: Kviečiame trumpiausios naktiesnuo vaSKANDINAVIJA, KOPENHAGA 192 Lt Niujorkas nuo 2226 Lt karėlį! OSLAS, BERGENAS nuo 290 Vašingtonas Lt Ltir linksmybės iki Baltijos jūrojenuo bus2526 ir disko, AMSTERDAMAS, LIUKSEMBURGAS nuo 452 Lt Bostonas nuo 2588 Lt ryto! TEL AVIVAS nuo 656 Lt
Kelionių organizatorius
929896
UAB „BEST COMPANY“ Varėnos r. perka: veršelius, galvijus, avis. Sumokame iš karto. Mokame PVM. Tel. 8 613 70 805, 8 613 70 803, 8 601 71 558, (8 310) 48 323.
ritorijų planavimo dokumento rengėjas UAB „EFFECTIVUS“. Tel. 8 646 15 887, e. paštas effectivus@gmail.com. 961170 687 58 503, +44 778 627 1449. InformaciSodininkų bendrijos METALURGAS nariams! ja – www.lietuvalondonas.com ketvirtadienis, rugsėjo.ataskaitinis20, 2012974465 2012 06 10 11 val. šaukiamas rinkiminis SUSIRINKIMAS, kuris vyksKauno Kelmi-į Vežame poilsiautojus iš Vilniaus, jos sodų 20-oji g. 13.(irDarbotvarkė: 1. Veiklos Palangą, Šventąją atgal), nuo 35 Lt. Tel. ataskaita tvirtinimas. Revizoriaus atas8 699 99 ir965, 8 612 222. 227. kaita ir tvirtinimas. 3. Sąmatos tvirtinimas. 975416 4. Įvairūs klausimai. 5. Pirmininko rinkimas. 6. Revizoriaus rinkimai. Susirinkus mažiau nei pusei bendrijos narių, pakartotinis susirinkicija www.afrikosbugnai.lt 8 659 96 toje mas bus šaukiamas 2012, tel. 06 24 11 val. Kita 278, e. paštas info@afrikosbugnai.lt. pačioje vietoje (ta pati darbotvarkė). BendriBIĮ pirmininkė. „Kontrastų biuras“ visu sąrašu1019296 parduojos da atsargas (įvairias kanceliarines prekes) 960769 už didžiausią pasiūlytą, ne mažesnę UAB „Nekilnojamojo Turtobet Projektai” atlieneikadastrinius 35 730 Lt kainą. Pasiūlymai teikiami iki ka matavimus Vilniaus r. sav., Kita 2012 m. birželio 25 d. imtinai uždaruose voSudervės sen., Rastinėnų k., SB „Vilma”, Gerbiamieji GURIŲ,administratoriui, KALNĖNŲ gyventojai! kuose bankroto UAB „SBS skl. Nr.burtis 148 (skl. kad.brandaus Nr. 4184/0934:0148), Kviečiu orius, amžiausDauLegale“, Ukmergės g. 369A, Vilnius. prašom gretimo (neprivatizuoto sodo) kaimynus ir jaunas šeimas! Liucija. Tel. 88sklygiau tel.2012 (8 5)m. 206 0799, po Nr.informacijos 147 savininką birželio 8 d.611 10 684 42 273. 51 518. val. atvykti prie jums priklausančio1019918 sklypo ir 971990 dalyvauti ženklinant BoguslaINFORMACIJA apie IXB riboženkliais transporto koridoVladislavos Salmanovič turto paveldėtovo Sovinskio Nr. 148 arba prašom riaus (Žirnių g.)sklypą ir Vilniaus tarptautinio oro sujų dėmesiui. Š. m. birželio 27 išvadą d. 16Bazeval. sisiekti su darbų vykdytoju Jaroslavu uosto jungties statybos atrankos adresu Vilniaus r., Pagirių sen., Mikašiūvič, Žalgirio g. 131–213, Vilnius (tel. 8 677 dėl poveikio aplinkai vertinimo. 1. Planuo- 79 nų k., „Ekspresas”, vyks sklypo kad. 348, e. SB paštas topomatik@gmail.com ). Nr. jamos ūkinės veiklos užsakovas – Vilniaus 960926 kadastriniai matavimai. m.4167/1002:0027 savivaldybės įmonė „Vilniaus planas“, Kviečiame dalyvauti. Matavimus atlieka Konstitucijos pr. 3, LT-09308 Vilnius, tel. „Baltijos Matavimų (8UAB 5) 211 2497, faksas (8 5)Organizacija”, 211 2445. 2. Linkmenų g.13, Vilnius. Tel. 8 601 71 112.
KELIONĖS KELIONĖSAUTOBUSU AUTOBUSU KELIONĖS AUTOBUSU Alyvų Duobelėje, Latvijoje Pirkti žydėjimo internetu:šventė www.kelioniupasiulymai.lt Čekijos pilys–Čekijos rojus–Praha Čekijos pilys–Čekijos rojus–Praha––577 587LtLt (05.26.) – 95 Lt Didingoji Italija ir Kaprio sala – 1747 Italija ir Kaprio sala – 1747 Muziejų naktis Varšuvoje (05.19/20) Lt–Lt175 Lt Oktoberfest – alaus festivalis– –377 1147 Lt IsRyga–Saremos sala–Talinas Čekijos pilys–Čekijos rojus–Praha –Lt577PranLt panija su poilsiu–Šveicarija –Adrijos Žydroji Šiaurės Italija su poilsiu prie jūros Šveicarijos gamtos – 1397 Lt cūzijos Riviera 2297stebuklai Lt nuo 1197Italija Lt su Šiaurės poilsiu prie–Adrijos Ryga–Saremos sala–Talinas 377 Lt jūros Kroatija nuo Lt pažintinė) nuo 1290 Lt – 1297 Lt Šiaurės Italija990 (poilsinė Praha-Viena-Budapeštas nuo627 577 LtLt Praha-Viena-Budapeštas nuo Kroatija nuo 990 Lt LĖKTUVU IŠ VILNIAUS: nuo 619 Lt Praha–Viena–Budapeštas LĖKTUVU IŠ VILNIAUS: Ispanija, Kosta Brava nuo 822 Lt Pirkti internetu: www.kelioniupasiulymai.lt Malta – 904 Lt(poilsinės) Ispanija, Kosta Brava, Kosta Dorada nuo IŠ VARŠUVOS 1979 Lt Hurgada Graikija, Cgalkidikė – 979 Egiptas, nuo 935LtLt Malta – 904 Ispanija, Kosta Dorada Bulgarija nuo Lt850 Lt – 999 Lt Graikija, Chalkidikė – 1099 Lt Ispanija, Šri Lanka Alikantė nuo 3500–– 1108 Lt1108 Ispanija, Alikantė Graikija, sala Kreta nuoKos 1170 Lt –– 1128 Graikija, Kos sala 1128 LtLt Turkija, nuo Antalija Antalija – 1185 1295LtLt Tunisas 770 –Lt Bulgarija, Burgas Burgas –– 1199 1185 Lt Lt Bulgarija, Kroatija, Rijeka – 1489 Lt Kroatija, Rijeka – 1279 Lt poilsinės) IŠ VARŠUVOS (pažintinės Turkija, Marmaris 1620 Lt Turkija, Marmaris 1289 Lt Lt Kruizas Nilu nuo 2038 Portugalija, Algarvė –Lt1999 Bulgarija, Burgas – 1199 Ltnuo 2423 Lt Izraelis–Jordanija–Egiptas LĖKTUVUnuo IŠ VARŠUVOS (poilsinės) Portugalija, Algarvė Lt Marokas 2634 Lt– 1899 Egiptas, Lt Kuba nuoHurgada 5853 Lt nuo 1440 LĖKTUVU IŠ VARŠUVOS (poilsinės) Bulgarija – 1595 Lt Egiptas, Hurgada nuo 995 Lt Turkija – 1440 Lt IŠ RYGOS:– 995 Lt Bulgarija Tailandas (pažintinė Turkija – 1078 Lt poilsinė) – nuo 5218 Lt Šri Lanka – 3500 Lt IŠ VILNIAUS: Kreta – 1170 Lt Egiptas, Tunisas –Hurgada 770 Lt nuo 869 Lt Ispanija, – 1499(pažintinės Lt LĖKTUVUMaljorka IŠ VARŠUVOS – poilTurkija, sinės) Antalija – 889 Lt Kruizas Nilu nuo 1440 Lt Izraelis – Egiptas nuo 1678 Lt Marokas – 2634 Lt Kuba – 5853 Lt STOVYKLOS LIETUVOJE Pasaka nuo 550 Lt Top Fun 540 Lt Raganė 550 Lt Energetikas 600 Lt Laimingas žmogus – tai aš! 600 Lt Trimitas 520 Lt
Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 A.Vienuolio g. 6, LT-01104 Vilnius vilnius@vilnius.krantas.lt, Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 www.krantas.lt A.Vienuolio g. 6, LT-01104 Vilnius vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt Tel.Vegasas (8 5) 231nuo 3314.2871 Faks.Lt(8 5) 262 9120 Las vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt Torontas nuo 2382 Lt Sąlygos: Monrealis nuo 2874 Lt Kelionės laikotarpis: 2012 10 22–2013 05 31 Hiustonas nuo Lt 01 08) Vasaros2012 kruizas Ryga–Stokholmas–Ryga (išskyrus 122964 14–2013 Kalgaris nuo 3464 Ltį abi puses su mokesKainos į JAV nuo 125 Ltpateiktos čiais. Pamirškite kasdieninius rūpesčius ir atsipaKainos įpateikta Skandinaviją irpuses Europą Kaina į abi su pateiktos oro uostųį molaiduokite laive Baltijos jūroje! vieną pusę su mokesčiais. kesčiais. Mėgaukitės saule, 50 vėjuLt irmokamas gera nuotaika. Rezervacijos mokestis papilRezervacijos mokestis iki 100 Lt mokamas padomai. pildomai. Bilietų skaičius šias kainas ribotas. uosto. Kruizo kainauž pateikta iš išplaukimo Daugiau informacijos www.krantas.lt . Vietų skaičius ribotas. Daugiau informacijos www.krantas.lt
Pamėnkalnio g. 5/ K.Griniaus g., Vilnius Tel 8-5 262 7777, mob. 8 616 16 777 info@svite.lt, www.svite.lt, www.lek.lt
Graikija, Kreta – 99 Šri Lanka – 3500 Lt Lt Mažieji Laukystos piratai 370 Lt Bulgarija, Kreta – 1170Varna Lt – 1099 Lt
Holivudo akademija Portugalija, Algarvė – 599 2239LtLt
Mes jėga Lt LĖKTUVU IŠ 450 VARŠUVOS (pažintinės – poilsinės) Žaidimų galaktika 450 STOVYKLOS LIETUVOJE Lt Kruizas nuoatkeliauja 1440 Lt; Izraelis–Egiptas Apači Nilu indėnai į Lietuvą 450 Lt Pasaka 550 Lt – 2634 nuo 1678nuo Lt; Marokas Lt; Kuba – Avataro nuotykiai Raganė 5853 Lt – 550 Lt kartu 450 Lt Mes šampinjonai Laimingas žmogus 450 – taiLtaš! 600 Lt
AVIABILIETAI Aplink Top Fun pasaulį 640 Lt per 7 dienas 499 Lt Pirkti internetu: Mano pasauliswww. 595 Ltlek.lt (yra ir pigios aviakompanijos)
Kitas variantas 359 Lt STOVYKLOS UŽSIENYJE
Dodi kalbos 550 Lt stovykla Estijoje 1790 Lt Anglų KELTAI Ryga–Stokholmas; STOVYKLOS1699 UŽSIENYJE Bulgarijoje Lt Talinas–Helsinkis; Talinas–Stokholmas; Ventspilis–NynesStovykla Ukrainoje Kroatijoje 2149 Lt „Pribrežnyj“ hamnas; Klaipėda–Karlshamnas (spec. 60 Lt dienai pasiūlymas); Klaipėda–Kylis (spec. pasiūKrymeKlaipėda–Zasnicas „Saliut“ 1699 Lt (spec. pasiūlyAVIABILIETAI* lymas); Baku nuo 1050 Lt;LtMaljorka nuo 500 Lt Bulgarijoje 1699 mas); Turku–Alando salos–Stokholmas *kainos į abi2149 puses Kroatijoje Lt
KRUIZAI Juodkalnijoje 1899 Lt Viduržemio jūroje (spec. kaina) KELTŲ BILIETAI Anglųjūroje kalbos(spec. stovykla Estijoje 1790 Lt Karibų kaina) Ryga–Stokholmas AVIABILIETAI*Rytuose (spec. kaina) Tolimuosiuose Talinas–Helsinkis Baltijos jūroje Delis nuo 1870 Lt
Talinas–Stokholmas Tokijas – 2229 Lt
VIZOS Ventspilis–Nyneshamnas Seulasnuo – 2308 Lt Baltarusiją nuo 85 Lt Į Rusiją 260 Lt,
Klaipėda–Karlshamnas Singapūras – 2310 Lt (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Kylis (spec. Bankokas – 2409 Lt pasiūlymas) Klaipėda–Zasnicas (spec. pasiūlymas) Puketas – 2610 Lt Turku–Alando salos–Stokholmas *kainos į abi puses KELTAI VIZOS Joninės Baltijos jūroje (Tallink 3 d. kruizas) Į Rusiją nuo nuo 105 Lt 260 Lt; Baltarusiją nuo 85 Lt Ryga–Stokholmas Talinas–Helsinkis Talinas–Stokholmas Ventspilis–Nyneshamnas Klaipėda–Karlshamnas (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Kylis (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Zasnicas (spec. pasiūlymas) Turku–Alando salos–Stokholmas VIZOS Į Rusiją nuo 260 Lt Baltarusiją nuo 85 Lt
Akcijos taisyklės: nemokamą standartinį žodinį skelbimą iki 15 žodžių galite įdėti pateikę šį kuponą „Vilniaus dienos“ redakcijoje, Labdarių g. 8. Nemokamas skelbimas turi būti išspausdintas iki rugsėjo 30 d. Papildoma informacija tel. (8 5) 261 3653.
15
ketvirtadienis, rugsėjo 20, 2012
skelbimai
Tel. 261 3653, 261 3655, 261 3659 skelbimai@vilniausdiena.lt Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas – IXB transporto koridoriaus (Žirnių g.) ir Vilniaus tarptautinio oro uosto jungtis. 3. Planuojamos ūkinės veiklos vieta – tarp Žirnių g. ir Vilniaus tarptautinio oro uosto, Naujininkų sen., Vilniaus m. 4. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2012 09 12 priimta atrankos išvada Nr. VR1.7-1084: IXB transporto koridoriaus (Žirnių g.) ir Vilniaus tarptautinio oro uosto jungties statybai poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. 5. Su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą išsamiau galima susipažinti per 20 d. d. nuo šio skelbimo (I-IV 7.30-16.30, V 7.30-15.15 val.) Vilniaus m. savivaldybės įmonėje „Vilniaus planas“ (Konstitucijos pr. 3, LT-09308 Vilnius, tel. (8 5) 211 2497, faksas (8 5) 211 2445). 6. Pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą galima teikti per 20 d. d. nuo šio skelbimo Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamente (A.Juozapavičiaus g. 9, LT-09311 Vilnius, tel. (8 5) 272 8536). 7. Išsamiau susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais galima per 10 d. d. nuo šio skelbimo Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamente (A.Juozapavičiaus g. 9, LT-09311 Vilnius, tel. (8 5) 272 8536) ir UAB „Kelprojektas“ Susisiekimo komunikacijų plėtros ir aplinkosaugos skyriuje (I.Kanto g. 25, LT-44296 Kaunas, tel. (8 37) 205 419). 1019777
INFORMACIJA apie UAB „VAATC“ planuojamos ūkinės veiklos – komunalinių atliekų mechaninio biologinio apdorojimo įrenginių statyba ir eksploatacija – žemės sklype, esančiame Jočionių g. 13, Vilniaus m., atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas – UAB „VAATC“, tel. (8 5) 213 0397, faks. (8 5) 233 3254. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas – Komunalinių atliekų mechaninio biologinio apdorojimo įrenginių statyba ir eksploatacija Planuojamos ūkinės veiklos vieta – Jočionių g. 13, Panerių sen., Vilniaus m. sav., Vilniaus aps. Atsakingos institucijos priimta atrankos išvada, ar privaloma vertinti poveikį aplinkai – 2012 09 18 AM Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento atrankos išvada Nr. VR-1.71136: poveikio aplinkai vertinimas yra neprivalomas. Išsamiau susipažinti su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą galima UAB „VAATC“ buveinėje – T.Ševčenkos g. 18, LT-03111 Vilnius, tel. (8 5) 213 0397. Teikti motyvuotus pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą per 20 darbo dienų nuo šios informacijos paskelbimo spaudoje galima AM Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamente, A.Juozapavičiaus g. 9, LT-09311 Vilnius, tel. (8 5) 272 8536. Išsamiau susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais per 20 darbo dienų nuo šios informacijos paskelbimo spaudoje galima AM Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamente, A.Juozapavičiaus g. 9, LT-09311 Vilnius, tel. (8 5) 272 8536. UAB „Sweco Lietuva“ būstinėje, V.Gerulaičio g. 1, LT-08200 Vilnius, tel. (8 5) 262 2621. 1020040
Informuojame, kad 2012 10 01 13 val. bus atliekami žemės sklypo, proj. Nr. 1095-1, esančio Tarnėnų k., Pagirių sen., Vilniaus r., ženklinimo darbai. Kviečiame dalyvauti gretimo sklypo, kad. Nr. 4167/0300:0083, savininką. 2012 10 02 bus atliekami žemės sklypų ženklinimo darbai: 10 val. – skl. proj. Nr. 16964 ir 1696-5, 13 val. – skl. proj. Nr. 1696-1 ir 1696-2, esančių Keturiasdešimt Totorių k., Pagirių sen., Vilniaus r. Kviečiame dalyvauti gretimų sklypų, proj. Nr. 1699-2, 1220-1, 1450, naudotojus ir sklypo, kad.
Nr. 4167/0300:0490, savininką. 2012 10 03 10 val. bus atliekami žemės sklypo, proj. Nr. 1191, esančio Merešlėnų k., Pagirių sen., Vilniaus r., ženklinimo darbai. Kviečiame dalyvauti gretimo sklypo, skl. kad. Nr. 4167/0400:1134, savininkus. Jei negalėsite atvykti, prašom raštu likus ne mažiau kaip 2 dienoms iki darbų pradžios informuoti rengėją. Rengėjas – VĮ „Valstybės žemės fondas“. Tel. 8 676 29 120, e. p. utenavzf@gmail.com. 1020315
LIETUVOS HIDROMETEOROLOGIJOS TARNYBOS PRIE APLINKOS MINISTERIJOS SKELBIMAS. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – Tarnyba) skelbia ilgalaikio ir trumpalaikio turto pripažinto nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti pardavimą viešame prekių aukcione, kuris vyks 2012 m. spalio 5 d. 13 val. Tarnybos II a. salėje, adresu Rudnios g. 6, Vilnius. Aukcione bus parduodama stebėjimo, matavimo, kompiuterinė, buitinė ir kt. įranga. Parduodamo turto sąrašas patalpintas Tarnybos tinklapio naujienų skyriuje adresu www.meteo.lt. Pirmajame aukcione neparduotas turtas bus parduodamas antrajame aukcione, kuris vyks 2012 m. spalio 19 d. 13 val. tuo pačiu adresu. Parduodamo turto apžiūra – spalio 2–4 d. nuo 9 iki 13 val. Už aukcione įsigytą turtą atsiskaitoma grynais pinigais arba pervedimu per 3 darbo dienas aukcionui pasibaigus. Dalyvavimas nemokamas. Informacija teikiama tel. (8 5) 271 5054, 8 672 38 733 arba e. p. alvydas. bielinis@meteo.lt, atsakingas asmuo – Alvydas Bielinis. 1020227
PRANEŠIMAS. Nac. žemės tarnybos Vilniaus r. žemėtvarkos skyriaus 2012 09 12 įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2.-1650) patvirtintas žemės sklypo, Nr. 0101/0006:237, esančio Vilniaus m., Brastos g. 58, SB „Ožiniai“, formavimo ir pertvarkymo projektas, pagal kurį prie esamo sklypo prijungiama papildoma sklypo dalis (0,0170 ha). Planavimo organizatorius – sodininkų bendrija „Ožiniai“ (Petronėlė Vaitkevičienė); rengėjas – UAB „Baltijos matavimų organizacija“. 1020382
UAB „ŽemėValda” 2012 10 12 10 val. atliks žemės sklypo paženklinimo darbus: Vilniaus r. sav., Marijampolio sen., Akmeniškių k., SB „Beržynas“, skl. Nr. 25. Kviečiame atvykti gretimo žemės skl. Nr. 24 savininką, kuris perėmė ar paveldėjo žemės sklypą iš Zdislav Ulevič . Tel. 8 612 89 191, A.Kojelavičiaus g. 140, Vilnius, vadimas740@gmail.com. 1020061
Vadovaujantis 2011 01 24 detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartimi Nr. 001-11 reg. Nr. AD-52-(3.31) rengiamas 0,1786 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kad. Nr. 4110/0600:670, ir 0,1762 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kad. Nr. 4110/0600:671, esančių Vilkeliškių k., Zujūnų sen., Vilniaus r., detalusis planas. Planavimo organizatoriai: Jolanta Gorbačevska, Zdislav Gorbačevski, gyvenantys Gedimino pr. 44-20, Vilniuje. Plano rengėjas: UAB „Vildomus“, Vytenio g. 50, 208 kab., Vilnius, kontaktinis tel. 8 656 20 430, e. p. info@vildomus. lt. Planavimo tikslas: keisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio paskirties į kitos paskirties žemę: gyvenamąją teritoriją – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybai (G1), numatant statyti iki dviejų aukštų, vieno buto gyvenamąjį namą (7.1). Nusta-
tyti statybos reglamentus – naujai statomiems/rekonstruojamiems statiniams. Planavimo terminai: parengtas detalusis planas viešai eksponuojamas nuo 2012 09 06 iki 2012 10 11 Zujūnų seniūnijos patalpose. Pakartotinis detaliojo plano viešas aptarimas vyks 2012 10 25 10 val. UAB „Vildomus“ patalpose, Vilniuje. 1017650
Vadovaujantis 2011 01 24 detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartimi Nr. 002-11 reg. Nr. AD-53-(3.31) rengiamas 0,1858
ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kad. Nr. 4110/0600:672, esančio Vilkeliškių k., Zujūnų sen., Vilniaus r., detalusis planas. Planavimo organizatoriai: Margarita Kutyš, Valdemar Kutyš, gyvenantys L.Asanavičiūtės g. 14-94, Vilniuje. Plano rengėjas: UAB „Vildomus“, Vytenio g. 50, 208 kab., Vilniuje, kontaktinis tel. 8 656 20 430, e. p. info@vildomus. lt. Planavimo tikslas: keisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio paskirties į kitos paskirties
žemę: gyvenamąją teritoriją – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybai (G1), numatant statyti iki dviejų aukštų, vieno buto gyvenamąjį namą (7.1). Nustatyti statybos reglamentus – naujai statomiems/rekonstruojamiems statiniams. Planavimo terminai: parengtas detalusis planas viešai eksponuojamas nuo 2012 09 06 iki 2012 10 11 Zujūnų seniūnijos patalpose. Pakartotinis detaliojo plano viešas aptarimas vyks 2012 10 25 9 val. UAB „Vildomus“ patalpose, Vilniuje. 1017651
Orai
Artimiausiomis dienomis sinoptikai prognozuoja rudeniškai vėsius orus. Šiandien daugelyje rajonų trumpai palis. Orai vės: bus apie 13–15 laipsnių šilumos. Penktadienį palis tik vietomis. Toliau išliks vėsūs orai. Naktį temperatūra nukris iki 5–7 laipsnių, tik pajūryje bus šiek tiek šilčiau, dieną visoje šalyje numatoma 15–16 laipsnių šilumos.
Šiandien, rugsėjo 20 d.
+13
+15
Telšiai
+14
Šiauliai
Klaipėda
+14
Panevėžys
+13
Utena
+13
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis) teka Mėnulis leidžiasi
7.00 19.22 12.22 12.55 21.08
264-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 102 dienos. Saulė Mergelės ženkle.
+14
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +28 Berlynas +16 Brazilija +31 Briuselis +16 Dublinas +15 Kairas +32 Keiptaunas +19 Kopenhaga +15
Londonas +17 Madridas +24 Maskva +20 Minskas +11 Niujorkas +21 Oslas +13 Paryžius +18 Pekinas +29
orai vilniuje Šiandien
Marijampolė
Vėjas
Vilnius
+13
Alytus
2–7 m/s
DATOS
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
+12
+13
+11
+4
2
+10
+16
+11
+5
2
+8
+14
+10
+6
3
1260 m. prasidėjo Herkaus Manto vadovaujamas didysis prūsų sukilimas prieš vokiečių ordiną. 1519 m. portugalas Ferdinandas Magellanas išplaukė į kelionę aplink pasaulį. 1863 m. mirė vokiečių filologas, tautosakininkas, rašytojas Jacobas Grimmas. Jis su broliu rinko pasakas ir sakmes, kurios visame pasaulyje žinomos kaip brolių Grimų pasakos.
šeštadienį 1934 m. gimė italų kino aktorė, „Oskaro“ laureatė Sophia Loren.
prizas Šią savaitę laimėkite Egidijaus Knispelio knygą „Įvykiai, sukrėtę Lietuvą“.
Garsiausi pastarųjų dešimtmečių Lietuvos nusikaltimai, kurių tyrimą sulaikiusi kvapą stebėjo visa Lietuva. Nusikaltimų tyrimai, bylos, netikėti faktai ir šokiruojančios detalės – visa tai E.Knispelio knygoje „Įvykiai, sukrėtę Lietuvą“. Šios istorijos parašytos taip meistriškai, kad prikausto dėmesį kaip labiausiai įtempto kino filmo scenarijus. Gausiai iliustruotoje knygoje – daug niekur neskelbtos medžiagos ir faktų, kurių nematėte per televiziją.
neškite į „Vilniaus dienos“ redakciją Labdarių g. 8, Vilnius. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį, rugsėjo 25 d. Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
1
2
Vardai Eustachijus, Fausta, Imbertas, Kolumba, Tautgirdė, Vainoras
horoskopai
penktadienį
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusių. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite: DIENA (tarpas) VD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba 2. Iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu at-
+13
+13
Praha +15 Ryga +14 Roma +23 Sidnėjus +25 Talinas +13 Tel Avivas +31 Tokijas +32 Varšuva +16
3
4
5
6
7
8
1869 m. gimė rašytojas, dvasininkas Juozas Tumas-Vaižgantas. 1898 m. mirė vokiečių rašytojas Theodoras Fontane’as. 1946 m. prasidėjo pirmasis Kanų filmų festivalis. 1957 m. mirė suomių kompozitorius Jeanas Sibelius. 1975 m. gimė kolumbietis buvęs „Formulės-1“ lenktynininkas Juanas Pablo Montoya. 1990 m. gimė krepšininkas Donatas Motiejūnas.
Avinas (03 21–04 20). Jūsų ir jaunų žmonių požiūriai išsiskirs. Jums nepatiks supantys dalykai arba tai, ką jie simbolizuoja. Tačiau nereikia ginčytis, konfliktuoti, keisti aplinkos, tegul kol kas viskas lieka taip, kaip yra. Jautis (04 21–05 20). Jūsų idėjos gali prieštarauti jūsų paties ar kitų žmonių vertybėms. Galbūt teks iš naujo apsvarstyti jau priimtus sprendimus. Tikėtina pesimistinė nuotaika, bet atminkite, kad viskas praeina. Dvyniai (05 21–06 21). Jūsų troškimai bus be galo stiprūs. Tikėtinas meilės romanas. Kils noras keisti gyvenimą, nes esate išvargintas nesėkmių, per greitai lekiančio laiko ir pilkos kasdienybės. Vėžys (06 22–07 22). Geras laikas rinktis baldus, spalvas ir t. t. Vertėtų atsipalaiduoti ir pasimėgauti gyvenimu, bet nepamirškite, kad vidinis tobulėjimas taip pat svarbus. Liūtas (07 23–08 23). Būkite atsargus su pinigais, neišlaidaukite. Spinduliuosite meilę ir šilumą, mėgausitės gyvenimu ir teigiamai vertinsite save. Mergelė (08 24–09 23). Esate komunikabilus ir sumanus, lengvai atrandate naujų idėjų. Iš naujos pažinties ar susitikimo nieko daug nesitikėkite, greičiausiai tai bus tiesiog malonus pokalbis. Svarstyklės (09 24–10 23). Norėsite daug kalbėti, nes esate kupinas naujų idėjų. Tačiau reikia stabtelėti ir apsvarstyti planus bei tinkamai nuspręsti. Nesiblaškykite nei galvodamas, nei dirbdamas. Skorpionas (10 24–11 22). Palanki diena daugiau laiko praleisti su draugais ir seniai matytais pažįstamais. Puikiai praleisite laiką. Teigiamai vertinsite savo padėtį, bus malonu padėti aplinkiniams. Ir nesidrovėkite savo minčių bei darbų. Šaulys (11 23–12 21). Būsite nepatenkintas supančiu pasauliu. Nejaučiate meilės aplinkiniams ir pats jaučiatės nemylimas. Neskubėkite aiškintis santykių – viskas susitvarkys ir pasaulis nušvis kitomis spalvomis. Ožiaragis (12 22–01 20). Slėpsite ir ignoruosite savo emocijas bei poreikius. Galvoje bus painiava. Neskubėkite daryti išvadų, tiesiog nusiraminkite ir nieko naujo nesiimkite. Vandenis (01 21–02 19). Kils nenumatytų sunkumų. Nesulauksite reikiamo patarimo, o dėl pridarytų klaidų jausitės susierzinęs. Verta atsisakyti kolektyvinės veiklos, nes tai nesuteiks emocinio pasitenkinimo. Žuvys (02 20–03 20). Visą dieną lydės puiki nuotaika. Norėsis įgyvendinti svajones ir siekti savo idealo. Tačiau nepamirškite šalia esančių žmonių: kam nors iš jų prireiks jūsų pagalbos ar paramos.