2012-09-22 Klaipeda

Page 1

Âź7< ?B4@ 162;6@ 2 A.

Nr. 222 (19 523) 8

10p. Katalo

kili nĹł su

mas:

ar jie

leigzsaminÄ… u a s a o p ija laik s arm

? atsiskirs

PORTRETAS

QVR[N Ya bYV`]N`N _Vb` `XV` ?RQNXa\` 4NYV N[ 7bYVWN[N

o Rusij

R[Ă›

NET 38

MARGI M.RAINIO EKSPERIMENTAI

PROGRAMOS

T.Eiger ta

Televizi jos projektai ĹĄokiĹł to sukvie ant parketÄ— nÄ… klaipÄ— ne viedietÄŻ. Tarp jĹł ir aikĹĄ telÄ—s sen buviai, ir biutan ĹĄokiĹł detai. – uostamie Vienas jĹł kinĹł gru sÄ?io vaipÄ—s „Pikaso“ narys gertas, ĹĄo Tomas EikiĹł aist turintis ras de tik su gru rinti ne pÄ—s kon certais, bet ir dar seneliĹł bu globos namuose.

SENOJI ANIMACIJA SUAUGUSIESIEMS

BIBLIOTEKA MaĹžieji vadovai tÄ—vams

\ a_

]Ve• [b  @PN[

KULINARIJA

lauso

mai

va su rÄ… So V[ XNV V_ kovas tÄ… Vikto nÄ— reforma XN _V [ ri Serdiu `N_ T\` \ Na tolijus vadas Niko- vo: „Ka • nuo bo ras Ana go.“ XNg minist ralinio ĹĄta Ĺžo prie to, vojo Ĺžlu  8Nc ninÄ—- n grÄŻ ne gal _N af ON` tas ir Ge rovas, dĹžiĹł jie su Buvo milijo die Maka N` TV_VN ] tenkin skelpra MĹŤsĹł joje ĹĄian , domis. =b aV [ liko pa ĹĄtabas pa sÄ—jo lajus dÄ—jo. IĹĄ g ti briga lyje daug pra dentas QR[ aN` C nis je armi maĹždau Prezi generali regione rugtybĹł ko zijas pakeis divizijĹł ĹĄa riuje, o, : ]_R gV

ta

viĹł

ties. nai ku pareng tis iĹĄvis pa organai, niuoparengnet valdymo mus. Kari visi duoti ĹĄiuos klau sÄ—di civiliai, ne Tai tvarkÄ— sariatuose padÄ—ties. ma“, mi se ko neĹžinantys nusikalsta karisiĹĄkai singa – taijo atsargos tei tik ne kos negailÄ— ti prastai

ti pa ir . Rusi ma, – kri tik po Kauka Ä?iĹł karo tikrinsutrĹŤks st. karei ie siĹŤlÄ— aiĹĄkina egzistuoja nebĹŤtĹł kam kad tan reiviĹł s bÄ—, kad – pa ninkas. bolevas pa je ĹĄalyje saurime mo 3 d. vyks “ tikslas riauti kÄ—josi, st. ka ko bet jos 300 tĹŤkninkĹł. Ap livaldy „Viso V.So dien tutiĹĄkai jai ti ningrado kus, ka ugnies ga 8 tĹŤk ro techni tÄ™ 17–2 Ä?iuoti: kaz 2012 je ĹĄian prirei mos kĹŤrÄ— Kali „Kav matizuotĹł moir kari parengtÄŻ paskai riuomenÄ— da – tai fak met i masis mÄ…. Refor tybÄ—s nuo stiprios gado pir ti auto efektyvu mos ka das. Briga zijoje visuo vi300 ka Ĺ iÄ… sava ti vals kokiÄ… bÄ—ti? ko stos tankĹł bri ĹĄÄŻ Postbo va ga vi tĹł. sistemĹłralinio ĹĄta sandras nius gin Vladivosto 39 bri pulkas. Di IĹĄeina, kad deliĹł ir ti ÄŻ mĹŤ iki ma kal Gene tojas Alek raketi sios ĹĄaugebÄ—tĹł sto viene pietuose buvÄ™s turi pulkai. maĹžiau nei zuoto apie sparke vaduo bÄ—jo der-M“, pa- tori Kiekviena buvo sijoje teliko GenedÄ…. kan Rusijos Ä?ios pra- - panikovas kal pat dos. nauje Ru valan s metams tikslĹł jo, kad dos so divizijĹł.“ tan ka kompleksusra„Isketas, taipkompleksus vos perjus ta, kad kukeleriem ga kalbÄ— das Şįs ĹĄimt bri vas vei pa trĹŤ vyks laikomos ro nius sias ties PraÄ— instiniĹł aka bas pri KareiviĹł kanka naujas lizÄ—s Ĺ anuotÄ… prieĹĄlaivi „N.M tinÄ—s pareng ti iĹĄ kari s tinas, “. linis ĹĄta vyko. mas tik rinÄ—s ana nepa la ka tybo formos eg- - krantÄ—s ir „Bal dimiras Pu pir- ra siekti nepa 0 proc., dÄ… iĹĄeiviniĹł uĹžduo- Kuria sandras nicijos. ir jos nuo valan nÄ—s ir rius Alek sÄŻ ÄŻ tai, kad pa Vla ko bose 30–5 re „Bastion“ kĹł nÄ—. MĹŤ- Politi to li per imtis me asdentas kÄ™sis praty kariuo- mas siekia nikos, ir amu rinÄ—s . Ar jis iĹĄlai raktinin nes ga teliĹł ir ka nesÄ…mo ĹĄiandien tuto direk kreipÄ— dÄ— sakingi Prezi lan pagyrÄ— je at rodÄ— mies siĹĄ ta kont dines kovi karo tech niĹĄkai formÄ…, mÄ… at nu trĹŤks toarmijo tĹŤkst. ka- ravinas Tai vi asme dienÄ…, vakar tatus ir nukari- ir refor apie re riuozami „YpaÄ? rinÄ?iĹł pagrin kĹł-vairuo - Ä?iĹł. lijoninÄ—je rezul 300 kokiÄ… uĹž karinÄ™ kalba ne sius ti ka ni mÄ… jĹł mi nats tu ? uĹž gerus ĹžymÄ—ju kariĹł, lybes: mechakytojĹł, gra tĹŤrai sĹł sta maĹždaug kĹł. Apie sakÄ— menys net dymÄ… suteik t ekspermenÄ™ noti pasi rinin bÄ—ti?“ – kytas ban veidÄ…. Ano specia toriĹł-tai nĹł agen ti- trĹŤk bei ka dova kal apie

ď Ž Ver

nimai

jos

zo

pra

divi

kad

pie

+

100

riĹł dole mlrd.metĹł

SAVAITĖS HOROSKOPAS IR KRYŽIAŽODIS

jie o ra ĹĄal reiviĹł tÄŻ galima naujÄ… jĹł, ope kĹłâ€œ, – nau vardijo tÄŻ. nikos turÄ—jo- menei padÄ— pareng levas. kumus ir tech raĹĄÄ?iai, net vaidinin kas mes je bukariĹł, fax“ trĹŤkariuomenÄ—s V.Sobo tiniais lai menÄ™, jo sta ir Rusijos laik baigos, jau „Inter tis „Sovie liÄ… kariuo kurie kari- nis, Ĺžinan bĹł pa ma vizijĹł si koBet kai dami praty sÄ…lygiĹĄkÄ… ties di me nor pÄ— be deĹĄim sa“ krei nelauk visiĹĄkÄ… ir tuliacijÄ…. naarmijos Pre liko ir skelbia mos kapi nys „SvobodtinÄ—s Ne bodnaja sÄŻ 58-osios for la „Svo buvu nÄ—s re netinis leidi je „Nuo kad mentaro ÄŻ psny Inter teigia, sa“ straibrigados“ ja gynybos ja Pre ties dovau nepareng kuriai va reforma,

ap ninkus. TrĹŤk

TiraĹžas 36 840

vakarÄ—

s skęsta

13

ĹĄokiĹł a istroje

KairytÄ—

virsta krĹŤ

Vos prieĹĄ mu dĹžiu, To mÄ—nesÄŻ save va di mas kiĹł paleng juokauja, kad nÄ™s meva virs dÄ—l ĹĄoniu krĹŤ mu. TaÄ?iauta kiek lankstesnesijau vaikinas Ä?ian tikino sitikintis. tis pernelyg sa biau atro „Kuo toliau ei vimi pani, tuo lanoma, do, jog maĹžiau rezultatai mo pasidĹžiaug geri, ga ki. Ĺ˝ikur “, – ti, taÄ?iau to lime tuo bulÄ— teigÄ— ÄŻ ĹĄo nÄ—rÄ™s at kiĹł sĹŤku ti yra likÄ— rÄŻ pasiVaikinas jas. ď Ž Aist ra: A 2V die vagojosi, dar tikrai TR_ aN` Ă&#x;`V jog ne aV XV [Ă?` XNQ „Kaskart spÄ—jo pabosti. ĹĄokiai \X QN Z V `b ]N_ rodo, dar norisi vis dau gijos, lai a[R _R ; @R giau. ĹĄok tum ko Atgiuosi, [b Yf aR WVR ab jog dabar ir ĹĄoktum. DĹžiau- tenka. Ne viskam jau ne _V cVR [N` XV ÄŻdomes pasima bÄ—ra kada gal beuĹž- Be nius ĹĄo galime statyti aĂ– Zf YĂ› tymus, mei vo kius, ÄŻtrauk aV [R` N vis giau ele draugus, ti apie ÄŽ par lÄ—s negalima [a _NV] V ] mentĹł, ti dautneres ÄŻvairius iĹĄmaniau vizualizuo N `V _\ Qf Z\ [VR ĹĄokÄ—ja Ne Tomui teko pro Sportuo prisi X\ TR _\ [RV ti ĹžiĹŤro ti, kaĹžkÄ… nau apĹžaisti, jo vams“, vizinis ĹĄo rilÄ— SenulytÄ—, ku fesionali ma taikyti“, – san damas RV` – uĹžside parodykojo To tizavo To tykiĹł ne rausi su da?NZĂ­[\ A mas. gÄ™s pasa– praÄ—ju kio projektas ne riai teledraN[Tb_V\ [ kaus Vaikinas mas. siame se b\a_ naujiena porai ne tai ĹĄokiam tytas, o btilybes taip pat zo kartÄ… te Tenka padÄ—jo pa ne ji ĹĄokio su- ĹĄokiai suke pripaĹži ko iĹĄgirs au s ant parlia muÄ?iui no, jog komisijos, o ypaÄ? Ĺžinti ak ti kandĹžiĹł keto ne Tomo tei kotis KvoĹĄ toriui Ei- gimu, ĹĄokiai ne tik ÄŻtampÄ…. tinka. Jo tei- Editos DaniĹŤtÄ—s jos pirminin neiĹĄ PrasidÄ— Ä?iauskui. aistrÄ…: ti televi gimu, pradÄ—jus kÄ—s replikĹł. „Kar „O kaip vengiamai zi dalyvaumas gy jus repetici atsisaky jos projekte te joms To- me ne ĹĄiaip, gi kitaip, juk kursto no at tais jos pasisa rÄ— ko ti. Ĺžvil kiai suta NerilÄ™, tikino, ky ĹĄo o ko pamirĹĄ PradÄ—jus ĹĄok daug ko pa ria, ir dĹžiau jog pui- Ĺžiomis ir nea su jaunomis, ka- Akivaiz giu nÄ—ra kom mai masi ti rumu bei petentin du, jog be gragÄ— mis jo kÄ…. Rezul ti ÄŻprastÄ… mity jam te- Ä?iaislinksminimus. ti si nai ji bos gra „Ar kaĹž puikiu humo jos atvi- jog ĹĄokÄ—jomis. Nie seksualio- nemÄ—gstamus turi mÄ—gstamusgi. „Jei ret pavyks ďŹ - la logramai.tatas – numes ro kas pasi karbai dĹžiu ta iĹĄtrĹŤkti, ti keitÄ—? Ne, jausmu. dau kartais iĹĄ to iĹĄ ko stebÄ—tina, pagal tai juos projekto dalyvius ir ĹĄauni, tai gĹŤs mo labai ge „Ant manÄ™s trys ki- ĹĄo sivysto giau“. ji vis dar mentai. bĹŤna kiĹł pyktaÄ?iau natĹŤra kiĹł, kon ir kai kas nÄ™ apie kandĹžiÄ…vertina“, – nuo ir rai mato ir tie trys Tiesa, lu, jog Juk, cer mas. – si, vai Ä?iĹł jog bent tĹł jÄ… tÄ— – ki be mĹł, ir ne pirminin mosmulnas juo Tomas. ir ki jau Be kÄ™ dÄ—ssisakyti viso ĹĄito, man kÄ—si To- cia dar turiu ir dar tĹł uĹžsiÄ—mi- vengiame. Tie susipratimĹł neiĹĄ- rilÄ— neĹžiĹŤ kol kas nei jis, tikino, Ne li siog sun tencialius ri vienas ÄŻ kitÄ… nei Ne- smulkpai sant ke liĹł to spor ir iki tol mÄ—g teko at- muo nis darbuotojas bÄ… – esu so- ÄŻtampÄ…. Dabar ku kaip ÄŻ poto to ÄŻprasmylimuo kas savai atlaikyti ĹĄo se. Po dar sugalvo menĹł, seneliĹł ne ga ty darausi reĹžimo. Spor kiĹł ti vai sius. tÄ™ viĹł nair ga bo me ki re tu pasta limybe nas dĹžiau pe rime „Žinoma, dienos tu mes tuo su kalbant turime skubu ant par kaustytas, o tai damas kaĹž ticijas, o joms giasi apie tai, tyti ĹĄokÄŻ. Jau ne- mylÄ—ti ir my didĹžiulio mokytis ĹĄokti ÄŻ pa ke kÄ… lime, nes vienas kitÄ… ir sulau pa gero kinas ÄŻprasto netinka.“ ĹĄokiams – Ĺži kita galvoti sibaigus apie profesionalui, kad man, kaip kia kitaip nie „Šeima laikymo. net ne Nors ne- kÄ— iĹĄ pasirodymo jÄŻ tenka nau, ĹĄlifuoti, tai ir ne mane ko gerokai grupÄ—s kol stokoja vai- bĹŤti dar kad vÄ—l anksti galÄ—Ä?iau Ir pa„Pikaso“ neiĹĄeis“, – sa- sada. Tai rams palaiko visur apsipyks iĹĄmokstu. Vis enerryte rei be“, – su ir vitis, narys. ko kÄ—s ĹĄalia ma ke supa ta nÄ™s. Be kuris visada yra Ĺžindino savo dienotvar- nesame se me. Tai natĹŤra bĹŤna. Piktina dĹžiulio Tomas. nuspren ni draugai, ku lu, juk Nors vertinimai palaiky to, sulaukiu didÄ— pradÄ— rie staiga mo seneliĹł partne suvesti namuose. ir dirbdamas ir turime ti ĹĄokti. Buvome jauÄ?ia ĹĄiltus rei ĹĄokio metu Tomas riais bendrauju, Ĺ˝monÄ—s, su jausmus, vienas kuprie kito anaiptol ne sako, jog no pasi pastarai siĹžars rody siais ste tinimo komisija. to projekto ver- stengtis to mus, liepia lai bi maliau, kytis ir Tomo ir NerilÄ—s ne balsuoja. Taitikina, kad uĹž madĹžiaugÄ— si Tomas.labai malonu“, –

KINO FOTELIS MeilÄ—s ir nuodÄ—miĹł ratas

Ĺ iandien priedai

Eks­po­na­tai – su is­to­ri­ja Ĺł ijos po trej iekti Rus tas. gali pas s biudĹže gynybo

Simona Medis

Grybautojo uĹžraĹĄai

Prik PUÖ vizijų. teginės kryp N af _Û X_N 90 di stra Şesnės suS\_ ZN ] vo 80– racinėsma V [Û _R ope kovinės arba nanQ XN _ WN XN lą leite tata- nuo jos buvo nuolatinės lizacinė aN ab\ genero ties, ba mobi LikviaNV X\[` sargos levą. Jis kons ksmu dėties, ar O dabar kinta. dą, at RX` ]R_ tren bo rie

Visi maĹžina karo biudĹžetus, o Rusija didina. Kuo tai gresia? Pasaulis 8p.

www.kl.lt

2 A.16 2;6@ ?B 4@Âź7<

cNXN_R-XY ?RQNXa\_Ă› Ya 7\YN[aN 7b XRcVĂ˜V

v

2012 m. rugsÄ—jo 22 d.

RUGsÄ—jO 22, 2012

Se­nie­nĹł ar gy­vų­ jĹł eks­po­na­tĹł ke­liÄ… ÄŻ mu­zie­jus ne­re­tai ly­ di pri­bloť­kian­Ä?ios is­ to­ri­jos. Kont­ra­ban­ da ÄŻ Klai­pÄ—­dÄ… at­ga­ ben­ti pir­mie­ji ping­ vi­nai, ne­ty­Ä?ia Ĺžve­ jams uŞ­ki­bÄ™s mil­Şi­ niť­kas in­ka­ras, po 500 me­tĹł jō­ros ÄŻ pa­ kran­tÄ™ iť­plau­tas Ä…so­ tis, du kar­tus pa­vog­ tas ir vÄ—l ÄŻ mu­zie­jĹł grį­ŞÄ™s be­veik mi­li­jo­ no ver­tÄ—s gin­ta­ras. Tai tik ma­Şa da­le­lÄ— nuo­sta­bÄ… ke­lian­Ä?iĹł ÄŻdo­my­biĹł, sly­pin­Ä?iĹł mu­zie­juo­se.

Kaina 1,60 Lt

„PrieĹĄ mÄ—­ne­sÄŻ bu­vau me­ dis, o da­bar virs­tu ĹĄiek tiek lanks­tes­niu krō­mu.“ „Pi­ka­so“ na­rys To­mas Ei­ger­tas apie pa­Şan­gÄ… ĹĄo­kiĹł aikť­te­lÄ—­je.

13p.

Dels­pi­ni­giai – uĹž nu­li­nÄ™ sko­lÄ…

As­ta Dy­ko­vie­nÄ— a.dykoviene@kl.lt

„„Pa­tir­tis: ne kiek­vie­nas su­si­dō­ri­

mas su „Sod­ra“ bō­na ma­lo­nus.

Gy­vo­ji kont­ra­ban­da

Ne­dau­ge­lis klai­pÄ—­die­Ä?iĹł Ĺži­no, kad gy­vie­ji Jō­rĹł mu­zie­jaus eks­po­na­tai – ping­vi­nai bu­vo pa­gau­ti ir ÄŻ Klai­ pÄ—­dÄ… at­ga­ben­ti An­tark­ti­do­je Ĺžve­ jo­ju­siĹł jō­ri­nin­kĹł. Ĺ ian­dien ÄŻvar­ dy­da­mi juos gy­vÄ…­ja kont­ra­ban­da, ne­suk­ly­si­me. „Tai bu­vo ta­ry­bi­niais me­tais. Ta­ da lais­vÄ—­je gi­mu­siĹł gy­vō­nĹł gau­dy­ti ir­gi ne­bu­vo ga­li­ma. Bet Ta­ry­bĹł SÄ…­ jun­ga ne­la­bai lai­kÄ—­si ĹĄiĹł tarp­tau­ti­ niĹł rei­ka­la­vi­mĹł, o be­si­ku­rian­Ä?iam mu­zie­jui rei­kÄ—­jo gy­vō­nĹł, to­dÄ—l jō­ ri­nin­kai mums juos ir at­ga­be­no“, – tik­ros is­to­ri­jos ne­slÄ—­pÄ— Lie­tu­vos jō­rĹł mu­zie­jaus di­rek­to­rÄ— Ol­ga Ĺ˝a­ lie­nÄ—. Jō­ri­nin­kai gau­dÄ— ping­vi­nus, su­ si­krau­da­vo ÄŻ lai­vÄ…, Ĺži­no­ma, be jo­kiĹł ve­te­ri­na­ri­niĹł lei­di­mĹł, ir su to­kiu ne­re­gist­ruo­tu kro­vi­niu plauk­da­vo na­mo.

4

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tÄ— v.spuryte@kl.lt

Nors ne­sko­lin­gas, ta­Ä?iau tu­ri su­mo­ kÄ—­ti dels­pi­ni­gius – su to­kia „Sod­ ros“ tak­ti­ka su­si­dō­rÄ— klai­pÄ—­die­tis vers­li­nin­kas, ku­ris vos iť­ven­gÄ— di­ de­liĹł ne­ma­lo­nu­mĹł.

„„Iť­gel­bÄ—­jo: mu­zie­ji­nin­kÄ— D.Men­ku­tÄ— dĹžiau­gÄ—­si, kad griau­nant se­nÄ…­jÄ… Klai­pÄ—­dos gais­ri­nÄ™ pa­vy­ko iť­sau­go­ti uni­

ka­lų XIX a. bokť­to laik­ro­dį.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

„Ga­liu drÄ…­siai pa­sa­ky­ti, jog „Sod­ ra“ yra ta ins­ti­tu­ci­ja, ku­ri sa­vo klai­ dĹł nie­ka­da ne­pri­pa­Şįs­ta, o vers­ li­nin­kĹł net ne­ke­ti­na su­pras­ti, jei jiems iť­ky­la lai­ki­nĹł sun­ku­mĹłâ€œ, – kons­ta­ta­vo bu­vÄ™s Klai­pÄ—­dos mies­ to ta­ry­bos na­rys, ĹĄiuo me­tu vie­ťo­jo mai­ti­ni­mo vers­lÄ… pra­dÄ—­jÄ™s KÄ™s­tu­ tis Gab­ťys. Jis bu­vo ĹĄo­ki­ruo­tas, kai pri­si­ jun­gÄ— prie „Sod­ros“ elekt­ro­ni­nÄ—s darb­da­viĹł ap­tar­na­vi­mo sis­te­mos.

2

šeštadienis, RUGsėjo 22, 2012

RINKIMŲ ORAKULAS Prieš artėjančius Seimo rinkimus dienraščio „Klaipėda“ skaitytojai kviečiami pademonstruoti savo politinę nuojautą ir spėti, kurie du kandidatai pirmajame ture surinks daugiausia balsų Klaipėdos vienmandatėse rinkimų apygardose.

Se­zo­nas pel­no neat­ne­šė

Danės

Baltijos

Marių

Pajūrio

Sergej Bondar (LLRA)

Audronė Barauskienė (KP)

Birutė Boreikina (DP)

Ala Guseva (LŽP)

Aldona Ivoškienė (LPP)

Andrius Burba (LiCS)

Nerijus Čapas (TS-LKD)

Aras Kaikaris (ST)

Ričardas Jovaiša (ST)

Natalja Istomina (TT)

Aivaras Gečas (DDVP)

Genoveita Krasauskienė (DP)

Aloyzas Každailevičius (LSDP)

Algimantas Jarukaitis (LVŽS)

Ligita Girskienė (IP)

Vilma Kvietkauskienė (DDVP)

Algimantas Kirkutis (TVS)

Evaldas Jurkevičius (TS-LKD)

Eligijus Masiulis (LRLS)

Daina Lingienė (RP)

Vytautas Kuklys (DK)

Rita Karpenkienė (RP)

Aleksandr Michailov (LLRA)

Ernestas Lukauskas (LVŽS)

Naglis Puteikis (TS-LKD, IP)

Tamara Lochankina (LLRA) Šarūnas Navickis (LS, IP)

Gintautas Mieleika (LVŽS) Lilija Petraitienė (LSDP)

Pranas Norvilas (TT) Raimundas Palaitis (LiCS)

Lina Šukytė (TT)

Raimundas Paliukas (DP)

Vidmantas Plečkaitis (LiCS)

Danas Paluckas (LSDP)

Rimantas Taraškevičius (LiCS)

Irena Šiaulienė (LSDP)

Gediminas Pocius (IP)

Julija Pliutienė (LLRA)

Audrius Vaišvila (LRLS)

Artūras Šulcas (LRLS)

Artūras Razbadauskas (TT)

Nerijus Stasiulis (LCP)

Mil­da Ski­riu­tė

Vytautas Valevičius (LVŽS)

Edgaras Valeckas (ST) Artūras Žigas (TVS)

Egidijus Rumša (DK) Marius Stankevičius (ST)

Alina Velykienė (LRLS)

Algimantas Švanys (TS)

Pranas Žeimys (TS-LKD)

„Kem­pin­gui šis se­zo­nas bu­vo pra­ stas. Čia ga­li­me priim­ti tik tuos žmo­nes, ku­rie at­vyks­ta su pa­la­pi­ nė­mis ar na­me­liais ant ra­tų. Tad oras at­vyks­tan­čių­jų skai­čiui tu­ri di­ de­lę įta­ką. Ši va­sa­ra bu­vo iš­skir­ti­nai pra­sta“, – tvir­ti­no Klai­pė­dos tu­riz­ mo ir kul­tū­ros in­for­ma­ci­jos cent­ro di­rek­to­rė Ro­me­na Sa­vic­kie­nė. Šį se­zo­ną Gi­ru­liuo­se esan­čia­ me kem­pin­ge ap­si­lan­kė 2 tūkst. 191 tu­ris­tas, per­nai jų čia vie­šė­jo 4 tūkst. 309. „To­kie re­zul­ta­tai ne­ste­bi­na. Rea­ liai dirb­ti ga­lė­jo­me vie­ną mė­ne­sį – lie­pą. Rugp­jū­čio ant­ro­je pu­sė­je vėl pa­si­da­rė ga­nė­ti­nai šal­ta“, – pa­sa­ko­

Benas Šimkus (DP)

Tomas Viluckas (DK)

Sta­tis­ti­ka: Gi­ru­liuo­se esan­čia­me kem­pin­ge šie­met ap­si­lan­kė 50 pro­c. ma­žiau tu­ris­tų nei per­nai.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Pa­jū­rio kem­pin­gui ši va­sa­ra ne­bu­vo sėk­ min­ga. Se­zo­no me­tu ja­me ap­si­lan­kė per­ pus ma­žiau tu­ris­tų, ly­gi­nant su praė­ju­ siais me­tais. Ma­no­ma, kad pa­grin­di­nė to prie­žas­tis – lie­tin­ga va­sa­ra. m.skiriute@kl.lt

jo R.Sa­vic­kie­nė. Ge­ro­kai – apie 70 pro­c. – kem­pin­ge su­ma­žė­jo lie­tu­vių. Anks­čiau pa­gal ša­lis, iš kur at­vyks­ta dau­giau­sia tu­ris­tų, lie­tu­viai bū­da­vo pir­mo­je ar ant­ro­je vie­to­je. „Ka­dan­gi va­sa­ra bu­vo pra­sta, ma­tyt, žmo­nės dau­giau ke­lia­vo ne po Lie­tu­vą, o į už­sie­nį. Daug įta­kos tu­rė­jo ir aud­ros. Lie­tu­viai to­kio­mis ekst­re­ma­lio­mis są­ly­go­mis ne­ke­ liau­ja“, – pa­ste­bė­jo R.Sa­vic­kie­nė. Anot va­do­vės, ma­žiau kem­pin­ ge ap­si­lan­kė ne tik lie­tu­vių, bet ir pran­cū­zų, suo­mių. Dėl pra­sto oro kur kas ma­žiau at­vy­ko tu­ris­tų, ku­ rie ap­si­sto­ja pa­la­pi­nė­se. Pa­sak R.Sa­vic­kie­nės, oro są­ly­gos tu­ris­tų srau­tui ma­žiau įta­kos tu­rės tuo­met, kai bus pa­sta­ty­ti na­me­liai. Ti­ki­ma­si, kad tai pa­da­ry­ti pa­vyks

2 191 – tiek tu­r is­t ų šie­met ap­si­lan­kė pa­jū­r io kem­pin­ge.

dar šie­met, o atei­nan­tį se­zo­ną juo­ se jau ga­lės ap­si­sto­ti poil­siau­to­jai. Iš vi­so bus pa­sta­ty­ta 12 ke­tur­vie­ čių na­me­lių. Dau­giau­sia tu­ris­tų pa­jū­rio kem­ pin­ge pa­pras­tai su­lau­kia­ma iš Lie­ tu­vos, Vo­kie­ti­jos, Olan­di­jos, Pran­ cū­zi­jos, Len­ki­jos, Suo­mi­jos. Šie­met jų bu­vo at­vy­kę ir iš Bul­ga­ri­jos, Liuk­sem­bur­go, Ja­po­ni­jos, Slo­vė­ ni­jos. R.Sa­vic­kie­nės tei­gi­mu, tu­ris­tai, ke­liau­jan­tys su na­me­liais ant ra­tų, vis dar už­su­ka į kem­pin­gą. „Jei spa­lio pra­džio­je, kaip pro­ gno­zuo­ja­ma, bus bo­bų va­sa­ra, tu­ ris­tų dar kaž­kiek su­lauk­si­me“, – tvir­ti­no va­do­vė.

Dels­pi­ni­giai – už nu­li­nę sko­lą Čia jis rado lo­giš­kai 1 ne­paaiš­ki­na­mą pra­ne­ ši­mą. „In­for­muo­ja­me, jog Vals­

PRIZAI NUGALĖTOJAMS: I vieta – 200 litų vertės prekybos centro čekis.

II vieta – 100 litų vertės prekybos centro čekis.

III vieta – 50 litų vertės prekybos centro čekis.

Vardas: Pavardė: Telefonas:

ty­bi­nio so­cia­li­nio drau­di­mo fon­ do biu­dže­tui esa­te sko­lin­gi 0,00 Lt vals­ty­bi­nio so­cia­li­nio drau­di­mo įmo­kų, 1,02 Lt dels­pi­ni­gių, 0,00 Lt bau­dų. Iš vi­so 1,02 Lt“, – skel­bia­ ma pra­ne­ši­me. Ja­me taip pat juo­du ant bal­to iš­dės­ty­ta, kad po pen­kių die­nų nu­ro­dy­ta su­ma bus išieš­ko­ ta pri­vers­ti­nai. „Ga­vęs to­kį pra­ne­ši­mą iš­kart puo­liau skam­bin­ti „Sod­rai“, nes tik­rai bu­vau su­mo­kė­jęs vi­sus mo­ kes­čius. Paaiš­ki­no pa­pras­tai – įvy­ ko sis­te­mi­nė klai­da, nes esą to­kius pra­ne­ši­mus ga­vo ne vie­nas darb­ da­vys. Jo­kio at­si­pra­šy­mo ne­su­lau­ kiau, nors net ir ne­si­ti­kė­jau“, – tei­ gė K.Gab­šys. Jis tvir­ti­no, kad to­kia „Sod­ros“ klai­da jam ga­lė­jo pri­da­ ry­ti di­de­lių ne­ma­lo­nu­mų, nes to­ mis die­no­mis jis kaip tik tvar­kė­si do­ku­men­tus gau­ti li­cen­ci­ją ka­vi­ nė­je pre­kiau­ti al­ko­ho­li­niais gė­ri­

Val­de­ma­ras Anu­žis:

Klai­dų pa­si­tai­ko ir kos­mo­so tech­no­lo­ gi­jo­se.

mais. Vie­na są­ly­gų gau­ti li­cen­ci­ją – pri­sta­ty­ti pa­žy­mą, kad su „Sod­ ra“ at­si­skai­ty­ta. „Jei pra­šy­mą gau­ti li­cen­ci­ją bū­ čiau pa­tei­kęs iki iš­siaiš­ki­nant, kad tai klai­da, ir sa­vi­val­dy­bė bū­tų pa­ tik­ri­nu­si, kad man pri­skai­čiuo­ti dels­pi­ni­giai, ku­riuos rei­kia su­mo­

kė­ti „Sod­rai“, li­cen­ci­jos tik­rai ne­ bū­čiau ga­vęs“, – įsi­ti­ki­nęs vers­li­ nin­kas. Pap­ra­š y­tas pa­ko­m en­t uo­t i si­ tua­ci­ją, „Sod­ros“ Klai­pė­dos sky­ riaus va­do­vas Val­de­ma­ras Anu­žis bu­vo la­ko­niš­kas: „Klai­dų pa­si­tai­ ko ir kos­mo­so tech­no­lo­gi­jo­se. Ži­ no­ma, kad pas mus bū­na klai­dų, bet sten­gia­mės ma­žin­ti jų skai­ čių“. To­dėl jis pa­ta­rė, kad darb­da­ viams, ku­riems ky­la neaiš­ku­mų dėl su­mo­kė­tų ar ne­su­mo­kė­tų mo­kes­ čių, iš­kart rei­kė­tų kreip­tis į „Sod­ rą“, kad bū­tų iš­siaiš­kin­tos vi­sos smulk­me­nos. „Kar­tą, kai su­ge­do kom­piu­te­ ris, vie­ną die­ną pa­vė­la­vau „Sod­ rai“ pra­neš­ti apie įdar­bin­tą as­me­ nį, tai su­lau­kiau gra­si­nan­čio laiš­ko, kad man ga­li bū­ti skir­ta bau­da. O kai „Sod­ra“ pri­si­dir­ba, tai net at­si­ pra­šy­ti ne­su­ge­ba“, – K.Gab­šys ap­ gai­les­ta­vo, jog val­diš­ko­se ins­ti­tu­ci­ jo­se žmo­nės nė­ra ger­bia­mi.

3

šeštadienis, RUGsėjo 22, 2012

miestas Pa­ro­da – A.M.Bra­zaus­kui

Ky­šiu ne­su­si­gun­dė

Inau­gu­ruos rek­to­rę

Ni­dos kul­tū­ros ir tu­riz­mo in­ for­ma­ci­jos cent­re „Agi­la“ va­ kar ati­da­ry­ta fo­tog­ra­fi­jų pa­ ro­da, skir­ta švie­saus at­mi­ni­ mo Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Pre­ zi­den­to, Ne­rin­gos gar­bės pi­lie­ čio Al­gir­do My­ko­lo Bra­zaus­ko 80-osioms gi­mi­mo me­ti­nėms pa­mi­nė­ti. Į ją kvie­čia­mi vi­si ne­ rin­giš­kiai ir mies­to sve­čiai.

Po­li­ci­jai įkliu­vęs gir­tas vai­ruo­to­ jas mė­gi­no iš­si­suk­ti nuo at­sa­ko­ my­bės ir pa­siū­lė ky­šį. 1979 me­ tais gi­męs S.Č. bu­vo su­lai­ky­ tas Kre­tin­go­je, Že­mai­tės alė­jo­je esan­čio­je au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mo aikš­te­lė­je. 440 li­tų ky­šį pa­rei­ gū­nams siū­lęs vai­ruo­to­jas įpū­tė 1,14 pro­mi­lės. Įta­ria­ma­sis už­da­ ry­tas į areš­ti­nę.

Šian­dien LCC tarp­tau­ti­nio uni­ ver­si­te­to rek­to­re bus inau­gu­ruo­ ta dr. Mar­le­ne Wall. Ce­re­mo­ni­ja pra­si­dės 15 val. Mi­cheal­sen cent­ re. Jo­je da­ly­vaus mies­to me­ras Vy­tau­tas Grub­liaus­kas, LCC ta­ry­ bos pir­mi­nin­kas Al­lo­nas Le­fe­ve­ ras, LCC įkū­rė­jas Ar­tas De­Feh­ras. M.Wall yra šeš­to­ji LCC tarp­tau­ti­ nio uni­ver­si­te­to rek­to­rė.

Žve­jų gat­vei – nau­ji suo­liu­kai

In­ven­to­rius: gat­vė­je palei Danę sukurta dar daugiau patogumų: pa­sta­ty­ti nau­ji suo­liu­kai, šiukš­lia­dė­žės, dvi­ra­čių sto­vas.

Žve­jų gat­vės pra­ džio­je pa­sta­ty­ ti nau­ji suo­liu­kai, šiukš­lia­dė­žės, dvi­ra­čių sto­vai.

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Šiuos dar­bus pla­nuo­ta at­lik­ti dar va­sa­rą, bet jie už­tru­ko, nes te­ko grą­žin­ti gau­tą in­ven­to­rių. Sut­var­ ky­ti Žve­jų gat­vės pra­džią ir pa­da­ ry­ti ją pa­to­ges­nę žmo­nėms pla­ nuo­ta iki Jū­ros šven­tės. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Mies­to tvar­ky­mo sky­

riaus ve­dė­ja Ire­na Ša­ka­lie­nė sa­kė, kad iki nu­ma­ty­tos da­tos at­nau­jin­ ta tik dan­ga. Pas­ta­ty­ti šiukš­lia­dė­žių, suo­liu­ kų, dvi­ra­čio sto­vų ne­spė­ta. Pla­nuo­ti dar­bai baig­ti tik da­bar. „Bu­vo pri­sta­ty­tas ne­ko­ky­biš­kas in­ven­to­rius. Su­ta­rė­me su ran­go­ vais ir jį grą­ži­nom. Bu­vo už­sa­ky­ tas nau­jas. Vis­kas už­tru­ko. Da­bar

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

šiukš­lia­dė­žės, suo­liu­kai, dvi­ra­čio sto­vai tik­rai ko­ky­biš­ki“, – tvir­ti­ no ve­dė­ja. Pa­sak I.Ša­ka­lie­nės, Žve­jų gat­vė­je be­li­ko pa­so­din­ti me­dį. Tą pla­nuo­ ja­ma pa­da­ry­ti spa­lį. Prieš tai rei­kia pa­ša­lin­ti vie­ną kel­mą. Žve­jų gat­vės da­lies at­nau­ji­ni­mas at­siė­jo per 100 tūkst. li­tų.

Mais­tą skurs­tan­tiesiems rinks anks­čiau Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Lab­da­ros ir pa­ra­mos fon­das „Mais­ to ban­kas“ tra­di­ci­nę mais­to pro­ duk­tų rin­ki­mo ak­ci­ją šie­met pir­mą kar­tą or­ga­ni­zuos mė­ne­siu anks­ čiau nei įpras­tai. Pa­si­ruo­ši­mas ge­ ru­mo ren­gi­niui jau vyks­ta.

Mais­to pro­duk­tų rin­ki­mo ak­ci­ ja bus or­ga­ni­zuo­ja­ma spa­lio 19– 20 die­no­mis. Anot or­ga­ni­za­ci­jos „Mais­to ban­kas“ Klai­pė­dos fi­lia­lo pro­jek­tų va­do­vės Lo­re­tos Da­nu­ pie­nės, keis­ti da­tą nu­spręs­ta sie­ kiant pri­si­de­rin­ti prie pa­na­šių ak­ ci­jų, vyks­tan­čių vi­so­je Eu­ro­po­je. „Spa­lio 16-ąją mi­ni­ma Pa­sau­ li­nė mais­to die­na, spa­lio 17-ąją – Tarp­tau­ti­nė ko­vos su skur­du die­na. Eu­ro­po­je šio­mis die­no­mis vyks­ta įvai­rūs ren­gi­niai. Tad ar­ čiau šių da­tų ak­ci­ją nu­spren­dė­ me or­ga­ni­zuo­ti ir mes“, – tvir­ti­ no L.Da­nu­pie­nė. Pa­sak pro­jek­tų va­do­vės, par­duo­ tu­vės, no­rin­čios da­ly­vau­ti ak­ci­jo­ je, jau re­gist­ruo­ja­si. Pap­ras­tai to­kių bū­na apie 24. Pla­nuo­ja­ma, kad pa­ na­šus jų skai­čius iš­liks ir šie­met. Or­ga­ni­za­ci­jos tink­la­la­py­je re­

gist­ruo­ja­si ir mais­tą pa­dė­ti rink­ti no­rin­tys sa­va­no­riai. „Džiau­gia­mės, kad klai­pė­die­ čiai ak­ty­viai da­ly­vau­ja ak­ci­jo­je, ir esa­me jiems dė­kin­gi“, – pa­ brė­žė va­do­vė. Pa­sak L.Da­nu­pie­nės, or­ga­ni­za­ ci­ja pa­ra­mą mais­tu su­tei­kia ne tik so­cia­liai rem­ti­niems as­me­nims,

Spren­d i­mas. Lie­t u­vos vy­r iau­sia­sis ad­mi­nist­ra­ci­nis teis­mas par­la­men­ta­ rės As­tos Bau­ku­tės ko­vo­je dėl ga­li­my­ bės da­ly­vau­t i Sei­mo rin­k i­muo­se pa­ dė­jo taš­ką. Va­kar teis­mas nu­spren­dė at­mes­ti A.Bau­ku­tės skun­dą prieš Vy­ riau­sią­ją rin­ki­mų ko­mi­si­ją (VRK) kaip ne­pag­r įs­tą. Teis­mo spren­d i­mas yra ga­lu­ti­nis ir ne­skun­d žia­mas. A.Bau­ku­ tė teis­mo pra­šė pa­nai­kin­ti VRK spren­ di­mą jos ne­re­g ist­r uo­t i sa­va­ran­k iš­ka kan­d i­da­te Klai­p ė­dos Bal­t i­jos vien­ man­da­tė­je rin­k i­mų apy­gar­do­je, nes ji esą ne­su­rin­ko rei­k ia­mo tūks­tan­čio gy­ven­to­jų pa­ra­šų. San­tuo­kos. Šian­d ien Klai­pė­dos ci­v i­ li­nės met­ri­ka­ci­jos sky­riu­je tuok­sis 20 po­rų. Žie­dus su­mai­nys Li­ja Kam­liuk ir Ro­man La­pen­kov (11.40 val.), Ok­sa­na Zen­ko­va ir Igo­ris Su­ba­čius (12 val.), Al­ vy­dė Ston­ku­tė ir Min­dau­gas Vai­tu­le­ vi­čius (12.10 val.), Jur­gi­ta Čer­naus­kai­tė ir Be­nas Po­vi­lai­tis (12.20 val.), Ra­sa Mi­ ku­žy­tė ir El­dar Mus­ta­fa­jev (12.30 val.), Dei­man­tė Va­go­ny­tė ir Ei­man­tas Lau­ ce­v i­čius (12.40 val.), Aud­ro­nė Damb­ raus­kai­tė ir Ar­t ū­ras Šiš­k i­nas (14 val.), Ju­l i­ja Či­m i­r i­so­va ir Igor Si­pa­v i­chus (14.10 val.), Re­da Ju­d ic­kai­tė ir Ra­mū­ nas La­ta­kas (14.20 val.), La­ri­sa Je­go­ro­ va ir Alek­sej Si­va­kov (14.30 val.), Ari­ na Ro­ma­no­va ir Taut­v y­das La­pė­nas (14.40 val.), Anas­ta­si­ja Nech­le­ba­je­va ir Ser­gej Fio­do­rov (15 val.), Li­na Al­šaus­ kai­tė ir Di­na­ras Smir­no­vas (15.10 val.), Vik­to­r i­ja Jo­n iš­kai­ty­tė ir Aud­r ius Mo­ tys (15.20 val.), Dai­va Vy­ty­tė ir Kęs­tu­ tis Ša­kys (15.30 val.), Kris­ti­na Ur­bi­kai­ tė ir Aud­rius Kes­mi­nas (15.40 val.), Ag­ nie­tė Damb­raus­kai­tė ir To­mas Vil­k i­ šius (16 val.), Au­re­li­ja Sta­niu­tė ir And­ rius Di­liau­tas (16.10 val.), Na­tal­ja Dmit­ ri­je­va ir My­ko­la Shkol­nyy (16.20 val.), Kris­t i­na Puč­ko­r iū­tė ir Ma­r ius Rin­k ū­ nas (16.30 val.). Mir­tys. Va­kar Ci­v i­l i­nės met­r i­ka­ci­jos sky­r iu­je už­re­g ist­r uo­tos 7 klai­p ė­d ie­ čių mir­tys. Mi­rė Pa­vel Kar­pets (g. 1924 m.), Anas­ta­si­ja Mi­lo­va­no­va (g. 1927 m.), Adol­fas Lui­nys (g. 1928 m.), Juo­zas Vik­ to­ras Bu­čius (g. 1929 m.), Vi­da Liu­ci­ja Mar­t in­k ie­nė (g. 1944 m.), Na­ta­l i­ja Jer­ ma­ko­va (g. 1951 m.), Eduar­das Re­me­ za (g. 1971 m.).

Žmo­nės kvie­čia­mi or­ga­ni­zuo­ti va­ka­ rė­lius, pik­ni­kus, ga­ min­ti pus­ry­čius ar pie­tus drau­gams. bet ir sun­kiai be­si­ver­čian­čioms šei­moms. Ar teik­ti lab­da­rą, spren­ džia­ma pa­gal si­tua­ci­ją. „Mais­to ban­kas“ ir Bea­ta Ni­ chol­son pa­sku­ti­nį rug­sė­jo sa­vait­ ga­lį – 28 ir 30 die­no­mis – vi­suo­ me­nę taip pat kvie­čia pri­si­dė­ti prie ini­cia­ty­vos „Kvie­čiu į sve­čius“. Žmo­nės kvie­čia­mi or­ga­ni­zuo­ti va­ka­rė­lius, pik­ni­kus, ga­min­ti pus­ ry­čius ar pie­tus drau­gams, bend­ ra­dar­biams, kai­my­nams ir jų me­ tu kvies­ti paau­ko­ti skurs­tan­tiems

Dienos telegrafas

Lai­kas: au­ko­ti skurs­tan­tiesiems šie­met bus kvie­čia­ma mė­ne­siu anks­čiau.

– su­rink­tus pi­ni­gė­lius per­ves­ti „Mais­to ban­kui“. „No­ri­me ska­tin­ti bend­ruo­me­ niš­ku­mą, kad žmo­nės su­si­rink­tų pa­bū­ti kar­tu, paau­ko­tų ne­pri­tek­ lių iš­gy­ve­nan­tiems žmo­nėms“, – tvir­ti­no fon­do Klai­pė­dos fi­lia­lo va­ do­vas Rai­mon­das Da­nu­pas. Jis pa­brė­žė, kad ak­ci­jos da­ta pa­ si­rink­ta neat­si­tik­ti­nai – rug­sė­jo 29-ąją yra My­ko­li­nės.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Šią die­ną lie­tu­viai nuo se­no or­ ga­ni­zuo­da­vo pa­si­bu­vi­mus, prie vai­šių sta­lo ap­tar­da­vo, ko­kie me­ tai bu­vo, der­lių, grą­žin­da­vo sko­ las. As­me­nys ir or­ga­ni­za­ci­jos, no­ rin­tys da­ly­vau­ti ak­ci­jo­je, kvie­čia­mi re­gist­ruo­tis sve­tai­nė­je www.kvie­ čiuis­ve­cius.lt. Kiek­vie­nas su­ren­gęs po­bū­vį ir lab­da­rai su­rin­kęs ne ma­ žiau nei 100 li­tų gaus do­va­nų nau­ ją­ją B.Ni­chol­son ke­pi­nių kny­gą.

Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Sta­sys Graus­lys, Adol­fas Lui­nys, Ana Ste­pa­no­va, Mi­fo­dij Ba­zi­nov, Ve­ro­ni­ka Al­do­na Vol­ko­va, Anas­ta­si­ja Mi­lo­va­no­ va, ry­toj – Juo­zas Vik­to­ras Bu­čius, Vi­ da Liu­ci­ja Mar­tin­k ie­nė. Nau­ja­g i­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 11 mo­te­r ų. Gi­mė 6 mer­gai­tės ir 5 ber­niu­kai. Grei­to­j i. Va­kar iki 17 val. grei­to­s ios pa­gal­bos me­d i­kai su­lau­kė 54 iš­k vie­ ti­mų. Klai­pė­d ie­čiai dau­g iau­sia skun­ dė­si aukš­t u krau­jos­pū­d žiu, krau­jo­ta­ kos su­t ri­k i­mais, gal­vos ir pil­vo skaus­ mais.

4

šeštadienis, rugsėjo 22, 2012

miestas

Eks­po­na­tai – su is­to­ri­ja 1

Ka­pi­to­nui Al­gir­dui An­ta­ nui Kul­bo­kui ne­to­li An­ tark­ti­dos esan­čio­je Pie­tų Geor­gi­jos sa­lo­je su­gau­tų ping­vi­nų į Klai­pė­ dą par­ga­ben­ti, de­ja, ne­pa­vy­ko. Jis pa­sa­ko­jo, kad pa­kran­tė­je ping­vi­nų kai­me­nių – dau­gy­bė, o juos pa­gau­ ti ne­la­bai sun­ku. Tai esą lė­ti paukš­ čiai, tik spar­nais pla­ka kaip žą­sys ir la­bai gar­siai kly­kia. „Pri­si­gau­dė­me ping­vi­nų, bet, vos pa­ju­dė­jus, ki­lo štor­mas, tad tu­rė­jo­me juos pa­leis­ti. Ki­taip bū­ tų žu­vę lai­ve, juk ke­lias to­li­mas“, – pri­si­mi­nė A.A.Kul­bo­kas. Ru­si­jos na­cio­na­li­nis tur­tas

Ne ką leng­viau mu­zie­jui bu­vo įsi­ gy­ti ir erš­ke­tus. Te­ko de­rė­tis su Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­jos ap­lin­kos ap­ sau­gos mi­nis­te­ri­ja. „Ban­dė­me tie­sio­giai kon­tak­tuo­ti su to­mis fir­mo­mis, ku­rios juos au­ gi­na. Mums bu­vo pa­sa­ky­ta, kad tai – Ru­si­jos na­cio­na­li­nis tur­tas, tad jie jo ne­da­li­ja ir ne­par­duo­da“, – sa­kė O.Ža­lie­nė. Ta­da te­ko ieš­ko­ti as­me­ni­nių kon­tak­tų su aukš­čiau­sia Ru­si­jos val­džia. Ir tik su mi­nist­ro lei­di­mu pa­vy­ko nu­si­pirk­ti juo­duo­sius erš­ ke­tus. Be­je, tik pa­ti­nus. Su­tar­ty­ je mu­zie­ji­nin­kai tu­rė­jo pa­si­ža­dė­ti, kad jų ne­veis, o žu­vys bus skir­tos tik edu­ka­ci­jai.

Uni­ku­mas: Sau­lės ak­muo – tre­

čias pa­gal dy­dį pa­sau­ly­je gin­ta­ro lui­tas, sve­rian­tis 3, 526 kg.

Ver­si­ja: spė­ja­ma, kad šis ąso­tis

jū­roje pra­gu­lė­jo ne vie­ną šimt­me­ tį, kol ban­gos jį iš­me­tė į kran­tą.

Ru­sų-tur­kų ka­ro liu­di­nin­kas

Klai­pė­dos žve­jai į mu­zie­jų iš už­ jū­rių ga­be­no ne tik re­tus gy­vū­nus. Lie­tu­vos jū­rų mu­zie­jaus is­to­ri­kas Ro­mual­das Ado­ma­vi­čius pa­sa­ko­ jo, kaip į uos­ta­mies­tį iš Egė­jo jū­ros at­ke­lia­vo mil­ži­niš­kas in­ka­ras. „Lie­tu­vių žve­jai bu­vo su­sto­ ję vie­nos Egė­jo jū­ros sa­los uos­te. Ruo­šė­si iš­plauk­ti, kė­lė sa­vo lai­ vo in­ka­rą ir už­si­ka­bi­no už ki­to in­ ka­ro. Žve­jai ban­dė at­si­ka­bin­ti nuo jo, me­tė sa­vo in­ka­rą vėl ir vėl, bet prie­li­pos at­ka­bin­ti ne­pa­vy­ko. Ta­da jie bu­vo pri­vers­ti jį įsi­kel­ti į lai­vą“, – sa­kė R.Ado­ma­vi­čius. In­ka­ras bu­vo toks di­de­lis, kad ne­til­po pro mu­zie­jaus tu­ne­lį. To­ dėl ga­liū­ną te­ko pjau­ti per pu­sę, o po to su­vi­rin­ti. Įvy­kių liu­di­nin­kas pa­sko­jo, kad jis bu­vo taip apau­gęs kriauk­lė­mis, jog net me­ta­lo ne­si­ ma­tė. „Kai nu­dau­žė tas apau­gas, pa­si­ ro­dė įra­šai ru­sų kal­ba su tiks­lia pa­ ga­mi­ni­mo da­ta – 1803 03 31, svo­ris 137 pū­dai, o tai reiš­kia maž­daug 2 to­nas. In­ka­ras nu­kal­tas Ura­le, Vot­ kins­ko me­ta­lo dir­bi­nių ga­myk­lo­je. Lai­vas, ku­rio pa­va­di­ni­mo tarp įra­ šų ne­bu­vo, in­ka­rą grei­čiau­siai pa­ me­tė. Ga­li­ma spė­ti, kad jis – ru­ sų-tur­kų ka­ro lai­kų pa­li­ki­mas“, – pa­sa­ko­jo R.Ado­ma­vi­čius. Išp­lau­kė po 500 me­tų

Įs­pū­din­ga ir ala­vi­nio ąso­čio Jū­ rų mu­zie­ju­je at­si­ra­di­mo is­to­ri­ja. R.Ado­ma­vi­čius su ko­le­ga vaikš­ti­ nė­jo už Gi­ru­lių ties Kark­li­nin­kais ir už­kal­bi­no vie­ną mo­te­riš­kę. „Pa­si­ro­do, ji la­bai įdo­mi mo­te­ ris. Tar­pu­ka­riu dir­bo Žve­jų drau­ gi­jos sek­re­to­re. Jos tė­vas ir du bro­ liai žu­vo žve­jo­da­mi jū­ro­je. Ji pa­ro­dė ke­lis la­bai di­de­lius gin­ta­ro ga­ba­lus su ink­liu­zais ir se­ną ala­vi­nį ąso­tį“, – pri­si­mi­nė R.Ado­ma­vi­čius. Gin­ta­rų ji is­to­ri­kams nea­ti­da­ vė. Bet pa­do­va­no­jo ąso­tį, ku­rį tei­

Kont­ra­ban­da: pir­mie­ji ping­vi­nai į be­si­ku­rian­tį Klai­pė­dos jū­rų mu­zie­jų

žve­jy­bi­niais lai­vais at­ke­lia­vo iš An­tark­ti­kos.

gė ra­du­si jū­ros pa­kran­tė­je po aud­ ros. Is­to­ri­kai su­pra­to, kad daik­tas iš lai­vo, nes jo sto­ras dug­nas by­lo­ jo apie svo­rio cent­rą apa­čio­je, pri­ tai­ky­tą plau­kio­ji­mams. „Kai pra­plo­vė­me, dug­ne pa­ma­ tė­me įspaus­tą Nuk­ry­žiuo­tą­jį“, – pa­sa­ko­jo is­to­ri­kas. Pas­kui, var­ty­da­mi Os­lo jū­rų mu­ zie­jaus lei­di­nį, ty­ri­nė­to­jai pa­ma­tė ly­giai to­kį pa­tį ąso­tį, tik su dang­ te­liu ir įspaus­tu to­kiu pa­čiu kru­ci­ fik­su dug­ne. Jis nau­do­tas lai­vuo­se ir da­tuo­ja­mas XVI a. „Va­di­na­si, lai­vas nu­sken­do, sui­ro ir per pu­sę tūks­tan­čio me­tų ban­gos ąso­tį iš­ri­de­no į kran­tą“, – svars­tė R.Ado­ma­vi­čius.

vo atgabentas iš Egė­jo jū­ros.

Lie­tu­vos jū­rų mu­zie­jaus ar­chy­vo nuo­tr.

ko­me. Laik­ro­dis bu­vo ne­vei­kian­ tis. Jį nu­va­lius paaiš­kė­jo, kad tai – XIX a. vo­kie­čių meist­rų dar­bas. Ats­ta­tė­me tris ci­ferb­la­tus, nes bu­ vo li­kęs tik rė­mas, su­re­gu­lia­vo­me me­cha­niz­mą ir šian­dien jis tik­si“, – džiau­gė­si R.Mar­tin­kus.

Le­ni­nas, pa­sak mu­zie­ji­nin­kų, ir taip „ken­tė­da­vo“, žmo­nės ant jo spjau­dė, ap­derg­da­vo, ki­taip pa­si­ ty­čio­da­vo. Po ban­dy­mo nu­pjau­ ti Le­ni­nui gal­vą, pa­sam­dę kra­ną, mu­zie­ji­nin­kai jį įstū­mė į san­dė­ lį. Ten va­das gu­lė­jo, kol iš­ke­lia­vo į Grū­to par­ką.

ir no­rė­jo su ma­ni­mi pa­si­kal­bė­ti. Jis ieš­ko­jo ne mu­zie­jaus ve­dė­jos, bet ma­nęs. Ta­da dir­bau vy­riau­ siuo­ju mu­zie­ji­nin­ku“, – pri­si­mi­nė A.Tra­ny­zas. Tuo me­tu vie­na ko­mer­ci­nė te­le­ vi­zi­ja pa­skel­bė, kad skirs 20 tūkst. li­tų pre­mi­ją tam, kas pa­dės grą­ žin­ti gin­ta­rą. Gro­bi­kas pra­ri­jo jau­ ką. A.Tra­ny­zas įsi­vė­lė į pa­vo­jin­ gą žai­di­mą – su­ta­rė su va­gim dėl mai­nų. „Li­kau mu­zie­ju­je vie­nas. Su­te­ mo. Bu­vo bau­gu, jei jis pa­jus, kad yra se­ka­mas, ga­li ir nea­tei­ti. Kri­mi­ na­lis­tai lie­pė neuž­si­da­ry­ti lan­gi­nių, prie sta­li­nio ka­len­do­riaus pri­ka­bi­ no mik­ro­fo­ną, sei­fe – mi­ni vaiz­do fil­ma­vi­mo ka­me­rą“, – pri­si­mi­nė A.Tra­ny­zas. Mu­zie­ji­nin­kas ne­slė­pė, kad bi­jo­ jo. Apie tai nie­ko ne­ži­no­jo nei mu­ zie­jaus va­do­vy­bė, nei ar­ti­mie­ji. „Jis atė­jo su to­kiu nu­šiu­ru­siu la­ga­mi­nu, drą­siai stum­te­lė­jo vi­ sus ma­no po­pie­rius ant sta­lo. La­ bai iš­si­gan­dau, kad neišk­ris­tų tas mik­ro­fo­nas. Bet nie­ko ne­pas­te­ bė­jo, ati­da­rė la­ga­mi­ną ir išė­mė Sau­lės ak­me­nį, su­vy­nio­tą į to­ kį pur­vi­ną sku­du­rą“, – pa­sa­ko­jo mu­zie­ji­nin­kas. Ta­da jis paė­mė pi­ni­gus. At­ga­vęs eks­po­na­tą, plė­ši­kui A.Tra­ny­zas pa­do­va­no­jo kny­gą apie gin­ta­rus ir Sau­lės ak­mens nuo­trau­ką, ant ku­ rios už­ra­šė gin­ta­ro svo­rį. „Tai la­bai re­tas at­ve­jis, kad tą pa­ tį eks­po­na­tą pa­vog­tų du kar­tus ir abu kar­tus jis grįž­tų at­gal į mu­zie­ jų“, – sa­kė A.Tra­ny­zas.

Ro­mual­das Ado­ma­vi­čius:

Lai­vas nu­sken­ do, sui­ro ir per pu­ sę tūks­tan­čio me­tų ban­gos ąso­tį iš­ri­de­ no į kran­tą.

Iš­gel­bė­jo gais­ri­nės laik­ro­dį

Dau­giau nei 30 me­tų Laik­ro­džių mu­zie­jui Klai­pė­do­je va­do­vau­jan­ tis Ro­mual­das Mar­tin­kus pri­si­me­ na, kaip pa­vy­ko iš­sau­go­ti se­no­sios Klai­pė­dos laik­ro­dį, ku­ris šian­dien – mu­zie­jaus eks­po­na­tas. Apie 1980 m. grio­vė se­ną­ ją uos­ta­mies­čio gais­ri­nę, ku­rios vie­to­je vė­liau at­si­ra­do vieš­bu­ tis „Klai­pė­da“. Ta­da bu­vo ki­lęs mies­tie­čių pa­si­pik­ti­ni­mas dėl šio sta­ti­nio su­nai­ki­ni­mo. Tad griau­na­mą gais­ri­nę sau­go­jo mi­ li­ci­ja, į ją pa­kliū­ti bu­vo neį­ma­no­ ma. O gais­ri­nės bokš­te dar te­be­ bu­vo mil­ži­niš­kas laik­ro­dis, ku­ris ka­dai­se mies­tie­čiams va­lan­das skel­bė var­pu. „Ėjau pas A.Ža­lį, ga­vau lei­di­mą pa­kliū­ti į pa­sta­tą. Ir su vie­nu mū­ sų dar­buo­to­ju, ką ra­do­me, su­rin­

Mil­ži­nas: dau­giau nei dvi to­nas sve­rian­tis in­ka­ras į Klai­pė­dą žvejų bu­

Alfonso Mažūno nuo­tr.

Le­ni­no „kan­čios“

Ma­žo­sios Lie­tu­vos is­to­ri­jos mu­zie­ jaus is­to­ri­kas Sau­lius Ka­ra­lius pri­ si­mi­nė, kaip so­vie­ti­niai sim­bo­liai – Le­ni­no pa­mink­las ir pa­tran­ka – iš Per­ga­lės aikš­tės po 1991 me­tų pu­ čo bu­vo nu­kel­ti ir ta­po mu­zie­jaus eks­po­na­tais. Jų kla­jo­nės ir­gi ne be nuo­ty­kių. „Pat­ran­ką įki­šo­me į san­dė­liu­ką, o Le­ni­nas ne­til­po. Te­ko jį po mu­ zie­jaus lan­gais kie­me­ly­je pa­gul­dy­ ti“, – tei­gė S.Ka­ra­lius. Net­ru­kus Lie­tu­vo­je pra­si­dė­jo me­ta­lo karš­ti­nė, vo­gė kas ką ga­ lė­jo. Kaž­kas nu­žiū­rė­jo ir bron­zi­ nį Le­ni­ną. „Vie­ną ry­tą, atė­ję į dar­bą, pa­ma­ tė­me, kad van­da­lai ban­dė nu­pjau­ ti Le­ni­nui gal­vą. Ta­čiau neį­ki­bo“, – pa­sa­ko­jo S.Ka­ra­lius.

Mi­li­jo­ni­nė va­gys­tė

Am­žiaus va­gys­tė iš­gar­si­no dar vie­ ną mu­zie­jaus eks­po­na­tą – Sau­lės ak­me­nį, dau­giau nei 3,5 ki­log­ra­ mo sve­rian­tį gin­ta­rą. Jo pa­gro­bi­ mas il­ga­me­čiam Pa­lan­gos gin­ta­ ro mu­zie­jaus dar­buo­to­jui An­ta­nui Tra­ny­zui bu­vo pa­ts di­džiau­sias su­ krė­ti­mas per vi­są jo 35-erių dar­bo pra­kti­ką. Tai – tre­čias pa­gal dy­dį pa­sau­ ly­je gin­ta­ras, bran­giau­sias mu­ zie­jaus eks­po­na­tas, įver­tin­tas 850 tūkst. li­tų. Pir­mą­kart jis din­go 1990 m. lapk­ri­čio 2 d. Ta­da va­gi­šiai iš mu­ zie­jaus pa­gro­bė 75 ne ką ma­žiau uni­ka­lius eks­po­na­tus, tarp jų ir Sau­lės ak­me­nį. Ta­ria­mam pir­kė­ jui ver­ty­bes gro­bi­kai ban­dė par­ duo­ti už 400 tūkst. li­tų. Ta­da va­gi­šius su­ga­vo ir gin­ta­rai grį­žo į mu­zie­jų. Ant­rą kar­tą uni­ka­lus gin­ta­ras pa­ grob­tas ly­giai prieš 10 me­tų, rug­ sė­jo 9 die­ną. Tuo­met va­gys tai­kė­si tik į Sau­lės ak­me­nį, o va­gys­tės sce­ na­ri­jus ver­tas ki­no fil­mo. Plė­ši­kui – nuo­trau­ka at­mi­ni­mui

„Po va­gys­tės praė­jus ku­riam lai­ kui į mu­zie­jų atė­jo keis­tas žmo­gus

5

šeštADIENIS, rugsėjo 22, 2012

šeštadienio interviu

A.Gu­se­va sva­jo­ja apie spor­tą vi­siems lė­ję ga­li rink­tis bet ku­rią mėgs­ta­mą spor­to ša­ką.

Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

– Iki ko­kio am­žiaus žmo­nės ga­li lan­ky­ti kul­tū­riz­mo tre­ni­ ruo­tes? – Am­žiaus ri­bų čia nė­ra. Vis­kas pri­klau­so nuo svei­ka­tos bei fi­zi­ nės for­mos. Vie­na ma­no tre­ni­ruo­ tes lan­kan­ti 85 me­tų mo­te­ris nuo­ lat spor­tuo­ja, nor­ma­liai jau­čia­si. Kiek jau­nes­nės – 64 ir 65 me­ tų mo­te­rys ti­ki­na, kad neuž­mig­ tų, jei die­ną ne­pa­si­mankš­tin­tų. Jos spor­tuo­ja la­biau dėl svei­ka­ tos nei dėl gro­žio. Dir­bant su gar­ baus am­žiaus žmo­nė­mis taip pat rei­kia su­da­ry­ti spe­cia­lias pro­gra­ mas, pri­žiū­rė­ti, kad ne­per­si­temp­ tų, nors pa­tys ir ma­no, kad jiems vis­kas ge­rai.

K

lai­pė­die­tė fit­ne­so ir kul­tū­ riz­mo asė Ala Gu­se­va, iš­ ko­vo­ju­si aukš­čiau­sių ap­ do­va­no­ji­mų, ne­si­ten­ki­na vien as­me­ni­niais spor­to pa­sie­ki­ mais. Įs­to­ju­si į Lie­tu­vos žmo­nių par­ti­ją mo­te­ris sie­kia spor­tą pa­da­ ry­ti priei­na­mą dau­gu­mai žmo­nių. Spor­tuo­ti pra­dė­jo su­bren­du­si

– Ku­rio­je uos­ta­mies­čio pu­sė­je pra­lei­do­te vai­kys­tę? – Gi­miau ir au­gau Klai­pė­dos da­ ly­je, ku­rią da­bar dau­ge­lis va­di­na Šan­cha­ju­mi. Mū­sų lai­kais jis va­ din­tas žie­do ra­jo­nu – Jur­bar­ko, Upe­lio gat­vės. Li­ki­mas taip pa­kry­ po, kad bū­tent ta­me ra­jo­ne da­bar ba­lo­ti­ruo­juo­si į Sei­mą. Ten yra ma­ no gim­to­ji vie­ta, ten ir da­bar dar ne vie­nas ma­ne pa­me­na kaip Alą Va­ sil­je­vą. Bu­vo­me ti­piš­ka klai­pė­die­ čių šei­ma: tė­tis jū­ri­nin­kas, žve­jy­bi­ nio lai­vo ka­pi­to­nas, ma­ma di­džią­ją gy­ve­ni­mo da­lį rū­pi­no­si mu­mis – tri­mis vai­kais. Užau­gau su dviem bro­liais, esu vy­riau­sia. Bai­giau Pa­ ma­rio mo­kyk­lą, ku­ri ta­da va­din­ta tie­siog 13-ąja vi­du­ri­ne. Bai­gu­si ją įsto­jau į pre­ky­bos mo­kyk­lą, pa­skui grei­tai įsi­my­lė­jau, iš­te­kė­jau, pa­ gim­džiau sū­nų. – Va­di­na­si, ne­spor­ta­vo­te nuo vai­kys­tės. Ka­da ir kaip pra­dė­ jo­te do­mė­tis kul­tū­riz­mu? – Spor­tuo­ti pra­dė­jau bū­da­ma tam ga­na bran­daus am­žiaus. Man bu­vo be­ne 28-eri. Ta­da mū­sų ša­ly­je mo­ te­rų at­le­ti­nė gim­nas­ti­ka tik ką bu­vo at­si­ra­du­si. Ma­no vy­ras spor­ta­vo, jam ne­blo­gai se­kė­si. Kar­tu va­žiuo­ da­vo­me į var­žy­bas. Kai pir­mą kar­tą pa­ma­čiau ant sce­nos mo­te­ris, pa­ ma­niau, kad ir aš ga­liu pa­na­šiai. Taip pra­dė­jau spor­tuo­ti. – Ar leng­va bu­vo? Juk rei­kė­jo ne­ma­žai už­si­spy­ri­mo. – Aš ži­nau, kad no­rint ko nors pa­ siek­ti už­si­spy­ri­mo rei­kia vi­sur: ir spor­te, ir po­li­ti­ko­je, ir tie­siog pro­ fe­si­nė­je veik­lo­je. Man ne­bu­vo sun­ ku lai­ky­tis die­tų, juo la­biau kad ne­su sal­du­my­nų mė­gė­ja. Maž­daug po me­tus tru­ku­sių tre­ni­ruo­čių lai­ mė­jau Lie­tu­vos pir­me­ny­bių tau­ rę. Pra­džio­je tu­rė­jau sce­nos bai­mę. Dau­ge­liui šios spor­to ša­kos ži­no­vų už­si­fik­sa­vo at­min­ty­je, kad aš ta­ pau pa­sku­ti­nią­ja Ta­ry­bų Są­jun­gos čem­pio­ne. Ta­da dar ne­bu­vo fit­ne­so, o tie­siog kul­tū­riz­mas, ku­rio tiks­las bu­vo kuo dau­giau rau­me­nų. Vie­ną die­ną pa­si­žiū­rė­jau į veid­ro­dį ir su­ pra­tau, kad man jau už­teks. Be to, spor­ta­vau dau­giau sa­vo ma­lo­nu­ mui, o ne dėl kaž­ko­kių ap­do­va­no­ji­ mų, nors bu­vau pa­sie­ku­si la­bai di­ de­lių lai­mė­ji­mų. Di­džiuo­ja­si auk­lė­ti­niais

– Ar da­bar jū­sų gy­ve­ni­mas yra su­si­jęs su spor­tu? – Kai bai­giau ak­ty­viai spor­tuo­ti, spor­tas ta­po ma­no dar­bu. Ket­ve­ rius me­tus bu­vau Lie­tu­vos kul­tū­ riz­mo ir kū­no ren­gy­bos fe­de­ra­ci­jos (IFBB) vi­cep­re­zi­den­tė, da­bar esu Lie­tu­vos rink­ti­nės tre­ne­rių ta­ry­ bos na­rė, be to – šios spor­to ša­kos

Vi­zi­ti­nė kor­te­lė Gi­mė 1960 m. spa­lio 6 d. Klai­pė­do­je. 1966–1976 m. mo­kė­si Klai­pė­dos 13-

ojo­je vi­du­ri­nė­je mo­kyk­lo­je (da­bar Pa­ma­rio vi­du­ri­nė mo­kyk­la). 1978 m. bai­gė Klai­pė­dos pre­ky­bos

mo­kyk­lą. 2003–2006 m. mo­kė­si Klai­pė­dos

ko­le­gi­jos Svei­ka­tos fa­kul­te­te, įgi­jo ki­ ne­zi­te­ra­peu­to spe­cia­ly­bę. Nuo 1988 m. už­sii­ma spor­ti­ne veik­

la (at­le­ti­ne gim­nas­ti­ka). Daug­kar­ti­nė var­žy­bų lai­mė­to­ja ir pri­zi­nin­kė. 1992 m. iš­ko­vo­jo USSR čem­pio­nės ti­tu­lą. 2008–2011 m. – Lie­tu­vos kul­tū­riz­

– Ką ro­do jū­sų pa­tir­tis: ar daug žmo­nių su­pran­ta spor­to svar­bą? – La­bai ap­mau­du, kad Lie­tu­vo­je kol kas spor­tui ski­ria­ma tiek ma­ žai dė­me­sio. Ži­nau ir kiek­vie­ną ar­ gu­men­tuo­tai ga­liu įti­kin­ti, kad bet koks spor­tas svar­bus svei­kam kū­ nui pa­lai­ky­ti. Aiš­ku, aš ne­kal­bu apie pro­fe­sio­na­lų­jį spor­tą. Ta­čiau nuo ma­žu­mės iš­siug­dy­tas įpro­tis ju­dė­ti tik tei­gia­mai vei­kia kū­ną, ne­ lei­džia jam su­gleb­ti ir ap­sau­go nuo per­ne­lyg anks­ty­vo se­nė­ji­mo. Spor­ tas, svei­ka­ta, ge­ras nu­si­tei­ki­mas, ge­bė­ji­mas il­giau ir ge­riau dirb­ti bei už­dirb­ti, tu­rė­ti šei­mą, nor­ma­lius vai­kus – vis­kas tar­pu­sa­vy­je su­si­ję. Klai­dos su­žlug­dys spor­tą ir ša­lį

Nuos­ta­ta: A.Gu­se­va įsi­ti­ki­nu­si, kad ne­del­siant rei­kia rū­pin­tis užau­gin­

ti svei­ką ir stip­rią kar­tą.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

tarp­tau­ti­nės kla­sės tei­sė­ja. Ga­liu di­džiuo­da­ma­si var­dy­ti sa­vo auk­ lė­ti­nius: fit­ne­so pa­sau­lio čem­pio­ ną Mar­ty­ną Ma­la­kaus­ką, ab­so­liu­tų Eu­ro­pos čem­pio­ną jau­ni­mo ka­te­go­ ri­jo­je Mi­chai­lą Ma­ta­no­vą, ne­ma­žai lai­mė­ji­mų pa­sie­ku­sios itin ga­bios ma­no mo­ki­nės – pus­se­se­rės Iri­na Ni­ki­ti­na ir Eve­li­na Ni­ki­ti­na. Be to, dir­bu ir su dau­gy­be ki­tų spor­to ša­kų spor­ti­nin­kais, ku­rie sie­kia pa­lai­ky­ti bend­rą spor­ti­nę for­mą. Tarp jų yra ir krep­ši­nin­kų, ir bok­si­nin­kų. Vi­sai

kū­no for­mą, ir tie, kas no­ri nu­mes­ ti svo­rio. Dir­bu žmo­nėms ir džiau­ giuo­si, kai jie ne tik spor­tuo­ja, bet ir ran­da sau ge­rą kom­pa­ni­ją bend­ rau­ti. Man la­bai ma­lo­nu, jog ga­ liu pa­tar­ti, kaip iš­spręs­ti svei­ka­tos pro­ble­mas. Iš ei­se­nos ga­liu pa­sa­ ky­ti, ko­kios bė­dos ka­muo­ja žmo­gų, net vai­kus ste­bė­da­ma gat­vė­je ma­ tau, ku­riam iš­kry­pęs stu­bu­ras, ku­ riam kaž­ku­ris rau­muo per­temp­tas. Be­je, tre­ni­ruo­ju net vai­kus. Dir­ba su ma­žais ir se­nais

Man pa­ke­liui su to­ kiais žmo­nė­mis, ku­ rie no­ri pa­da­ry­ti daug ge­rų da­ly­kų be kal­bų apie di­de­lius pi­ni­gus, ku­rie dau­ giau da­ro, nei ža­da. ne­se­niai ta­pau dip­lo­muo­ta ki­ne­zi­ te­ra­peu­te. Tai lei­džia pa­dė­ti žmo­ nėms, be­si­kan­ki­nan­tiems dėl nu­ga­ ros, są­na­rių ar ko­kių ki­tų skaus­mų. Dar vie­nas su­ta­pi­mas – vi­sas ma­ no gy­ve­ni­mas su­si­jęs su spor­tu, net gy­ve­nu Spor­ti­nin­kų gat­vė­je. – Ar dir­ba­te tik su pro­fe­sio­na­ liais spor­ti­nin­kais? – Tik­rai ne, tre­ni­ruo­tis atei­na ir žmo­nės, ku­rie no­ri pa­lai­ky­ti dai­lią

– O ar vai­kams ga­li­ma tre­ni­ ruo­tis su svar­me­ni­mis ir stak­ lė­mis? – Ap­mau­du, kad neiš­ma­ny­da­mi žmo­nės kar­tais tu­ri nuo­sta­tą, jog vai­kui ne­ga­li­ma lan­ky­ti kul­tū­riz­ mo tre­ni­ruo­čių. Vi­siš­kai at­sa­kin­ gai ga­liu pa­sa­ky­ti – tai ne­tie­sa. Vai­kams ne ga­li­ma, o rei­kia lan­ ky­ti šios spor­to ša­kos tre­ni­ruo­tes. Tu­rė­jau še­šių vai­kų gru­pę. Be abe­ jo, jiems rei­kia ki­to­kių są­ly­gų, pro­ gra­mos. Tie­siog vis­ką rei­kia da­ry­ti pro­tin­gai. Aš ne­bi­jau su jais dirb­ ti, nes iš­ma­nau, kiek ir ko­kių krū­ vių ga­li­ma skir­ti ma­žie­siems. Jie no­ri ly­giuo­tis į suau­gu­siuo­sius, be to, jiems pa­tin­ka pa­bū­ti il­giau nei trun­ka tre­ni­ruo­tė. Ne kar­tą tek­da­ vo te­le­fo­nu ra­min­ti tė­vus, kad sa­ lė­je jie ne­truk­do ir ne­per­si­tem­pia. Pas mus vai­kai gau­na ge­rą bend­ rą fi­zi­nį pa­si­ruo­ši­mą, o kiek ūg­te­

– Ar ma­to­te vals­ty­bės vyk­do­ mo­je spor­to po­li­ti­ko­je klai­dų? – Ne­ma­žai. O kai ku­rios jų ga­li bū­ti lem­tin­gos ne tik spor­tui, bet ir vals­ ty­bei. Ke­ti­ni­mai pa­da­ry­ti spor­to bū­re­lius vos ne ko­mer­ci­jos įmo­nė­ mis, ku­rios tu­rė­tų iš­si­lai­ky­ti iš be­ si­tre­ni­ruo­jan­čių vai­kų mo­kes­čių, glu­mi­na. Net ne­mo­ka­mus bū­re­ lius vai­kai ma­žai lan­ko, o kai rei­ kės klo­ti pi­ni­gus, spor­to sa­lės vi­sai iš­tuš­tės. Ki­tas da­ly­kas – bū­ti­na fi­ nan­suo­ti ne vie­ną spor­to ša­ką, o dau­ge­lį, kad žmo­nės ga­lė­tų pa­si­ rink­ti pa­gal po­mė­gius ir ga­bu­mus. Ma­nau, bū­ti­na vys­ty­ti vi­sas spor­ to ša­kas, ne­pai­sant to, ar jos yra olim­pi­nės, ar ne. Kuo dau­giau vai­ kų bei suau­gu­sių­jų lan­ko tre­ni­ruo­ tes, tuo leng­viau tarp jų pa­ma­ty­ti bū­si­mas žvaigž­des. Jei­gu iš spor­to da­ry­si­me ko­mer­ci­ją, nu­ken­tės ne tik jis, bet ir vi­sa ša­lis. – Kal­ba­te kaip po­li­ti­kė. – Ne­sik­ra­tau po­li­ti­kos. Bu­vau vie­ nos par­ti­jos gre­to­se, bet pa­ma­čiau, kad ma­no idė­jos nie­kam neį­do­mios, ir iš­sto­jau. Da­bar esu Lie­tu­vos žmo­ nių par­ti­jos na­rė. Ma­ne pa­trau­kė jos ly­de­rių su­pra­ti­mas, kad spor­tas yra svar­bus ša­liai, jos pres­ti­žui ir gy­ ven­to­jų svei­ka­tai. Ma­no tiks­las nė­ ra bet ko­kia kai­na pa­kliū­ti į Sei­mą. Kur kas svar­biau, kad idė­ja, apie ku­rią čia tiek daug kal­bė­jau, plis­tų ir pa­siek­tų val­dan­čiuo­sius sluoks­ nius. Nes spor­tas su­si­jęs su me­di­ ci­na, so­cia­li­ne ap­lin­ka ir ap­sau­ga. Ma­no sva­jo­nė – spor­tą pa­da­ry­ti priei­na­mą kaip ga­li­ma pla­tes­niam žmo­nių ra­tui. Da­bar apie ką be­bū­tų kal­ba, iš­kart me­ta­ma fra­zė: „Nė­ra pi­ni­gų“. O aš esu tik­ra, kad dau­gy­bę da­ly­kų ga­li­ma pa­da­ry­ti mi­ni­ma­lio­

mo ir kū­no ren­gy­bos fe­de­ra­ci­jos vi­ cep­re­zi­den­tė. Nuo 2012 m. – Lie­tu­vos kul­tū­riz­mo

ir kū­no ren­gy­bos fe­de­ra­ci­jos tre­ne­ rių ta­ry­bos na­rė. Nuo 2001 m. tarp­tau­ti­nės ka­te­go­ri­

jos tei­sė­ja. 2008 m. ap­do­va­no­ta Tarp­tau­ti­nės

kul­tū­riz­mo ir kū­no ren­gy­bos fe­de­ra­ ci­jos (IFBB) ir Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­jos auk­ so me­da­liu už nuo­pel­nus spor­tui. Nuo 2012 m. už­sii­ma in­di­vi­dua­lia

veik­la (spor­to švie­ti­mas, var­žy­bų or­ ga­ni­za­vi­mas, spor­ti­nin­kų fi­zi­nis ren­ gi­mas).

mis są­ly­go­mis. Man pa­ke­liui su to­ kiais žmo­nė­mis, ku­rie no­ri pa­da­ry­ti daug ge­rų da­ly­kų be kal­bų apie di­ de­lius pi­ni­gus, ku­rie dau­giau da­ro, nei ža­da. Esu tik­ra, kad įma­no­ma su­bur­ti spor­to klu­bus mies­tie­čiams, ku­riuo­se šil­tuo­ju me­tų lai­ku bū­tų dir­ba­ma lau­ke: prie jū­ros, miš­ke, par­kuo­se. Pi­ni­gų rei­kė­tų tik tre­ne­ rio al­gai su­mo­kė­ti. Vi­sa tai bū­ti­na da­ry­ti jau da­bar. Pri­va­lo­me užau­ gin­ti svei­ką kar­tą. Dar vie­na min­tis – ša­lies įvaiz­dį kel­ti per spor­tą. Juk spor­to var­žy­bos pri­trau­kia dau­gy­ bę spor­to aist­ruo­lių, gar­si­na jas or­ ga­ni­zuo­jan­čios ša­lies var­dą, ska­ti­na tu­riz­mą, kar­tu ir eko­no­mi­ką. Juk tai taip pa­pras­ta. – Gal tu­ri­te ko­kią sva­jo­nę, su­ si­ju­sią su pa­čios kul­ti­vuo­ja­ma spor­to ša­ka? – Jau ke­le­rius me­tus su­ku gal­vą, kaip su­reng­ti jei ne Klai­pė­do­je, tai ki­to­je Lie­tu­vos vie­to­je Eu­ro­pos ar net pa­sau­lio jau­ni­mo ir ve­te­ra­ nų fit­ne­so čem­pio­na­tą. Aš esu tik­ ra, kad dau­gy­bė žmo­nių ei­tų žiū­rė­ ti ve­te­ra­nų kul­tū­ris­tų pa­si­ro­dy­mų. Pa­ti esu ma­čiu­si spor­ti­nin­kus, vy­ res­nius nei 60 ir net 70 me­tų. Ita­ li­jo­je ža­vė­jo­mės 87-erių kul­tū­ris­tu. Ma­nau, žmo­nės mie­lai ap­si­lan­ky­tų to­kio­se var­žy­bo­se ir ne vie­ną jų tai pa­stū­mė­tų tre­ni­ruo­tis. Da­bar jau tu­ri­me are­ną. Te­rei­kia la­bai ne­daug – ras­ti rė­mė­jų ir su­bur­ti ko­man­dą ren­gi­niui or­ga­ni­zuo­ti. Sau esu pa­ ža­dė­ju­si – jei pa­vyks šią sva­jo­nę įgy­ven­din­ti, tai pa­ti taip pat lip­siu į sce­ną kaip var­žy­bų da­ly­vė. Po­li­ti­nė rek­la­ma bus ap­mo­kė­ta iš Lie­tu­vos žmo­nių par­ti­jos rin­ki­mų są­skai­tos. Užs. 1020827

6

šeštadienis, RUGsėjo 22, 2012

Lietuva Pa­nai­ki­no ne­lie­čia­my­bę

Rek­to­riai – už po­ky­čius

Apdovanojo teisuolius

Vy­riau­sio­ji rin­ki­mų ko­mi­si­ ja (VRK) penk­ta­die­nį pa­nai­ki­ no „Drą­sos ke­lio“ par­ti­jos kan­di­ da­tės, Ne­rin­gos Venc­kie­nės tei­ si­nę ne­lie­čia­my­bę. Pro­ku­ra­tū­ ra pra­šė jos imu­ni­te­tą pa­nai­kin­ti vi­sa apim­ti­mi, ta­čiau VRK ne­lei­ do kan­di­da­tei tai­ky­ti pro­ce­si­nių prie­mo­nių, ku­rios truk­dy­tų da­ly­ vau­ti agi­ta­ci­nė­je kam­pa­ni­jo­je.

Penk­ta­die­nį Rek­to­rių kon­fe­ren­ ci­ja pa­skel­bė ma­nan­ti, kad nau­ ja priė­mi­mo į aukš­tą­sias mo­ kyk­las tvar­ka tu­ri įsi­ga­lio­ti 2014 me­tais. Pa­gal da­bar­ti­nius pla­ nus 2014 me­tais sto­jant kon­ kur­si­nis ba­las bus for­muo­ja­ mas iš ke­tu­rių mo­ko­mų­jų da­ly­ kų vals­ty­bi­nių bran­dos eg­za­mi­ nų ar­ba me­ti­nių įver­ti­ni­mų.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė vakar Žūvančiųjų gelbėjimo kry­ žiumi apdovanojo beveik pen­ kias dešimtis asmenų, Antrojo pasaulinio karo metais gelbėju­ sių žydus. Dauguma žmonių pa­ gerbti po mirties. Apdovanoji­ mai skirti minint Lietuvos žydų genocido atminimo dieną. Ji mi­ nima rugsėjo 23-iąją.

Bal­ta­ru­siai pa­žei­dė Ar susitiksite su kaimynais Lie­tu­vos oro erd­vę eilėje prie skaitmeninės TV? Lie­tu­va Bal­ta­ru­si­jai įtei­kė no­tą, ku­rio­je pra­šo­ma pa­teik­ti in­for­ma­ci­ją dėl Lie­tu­ vos oro erd­vės pa­žei­di­mo.

„Pat­vir­ti­na­me, kad Bal­ta­ru­si­jos am­ba­sa­dai bu­vo įteik­ta no­ta, ku­ rio­je pra­šo­ma pa­teik­ti in­for­ma­ci­ją dėl Lie­tu­vos erd­vės pa­žei­di­mo“, – in­for­ma­vo Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­ te­ri­jos (URM) In­for­ma­ci­jos ir vie­ šų­jų ry­šių de­par­ta­men­tas. Kraš­to ap­sau­gos mi­n is­te­r i­ ja (KAM) pa­tvir­ti­no, kad oro erd­ vę ste­bin­tys Lie­tu­vos ka­riš­kiai už­ fik­sa­vo pa­žei­di­mą iš Bal­ta­ru­si­jos te­ri­to­ri­jos. „Oro erd­vę ste­bin­čios tar­ny­bos už­fik­sa­vo, kad rug­sė­jo 18 d. 16.54 val. ne­nus­ta­ty­tas or­lai­vis, at­skri­dęs iš Bal­ta­ru­si­jos pu­sės, pa­ žei­dė Lie­tu­vos vals­ty­bės sie­ną oro erd­vė­je, įskris­da­mas į Lie­tu­vos te­ ri­to­ri­ją ties Šal­či­nin­kų ra­jo­no Ma­ cu­čių kai­mu. Iš­bu­vęs jo­je ke­lio­li­ka se­kun­džių, or­lai­vis su­grį­žo į Bal­ta­ ru­si­ją. Apie tai Lie­tu­vos ka­riuo­me­ nės Ka­ri­nės oro pa­jė­gos in­for­ma­vo URM“, – tei­gia KAM. O Vals­ty­bės sie­nos ap­sau­gos tar­ ny­ba pra­ne­šė, kad Vil­niaus rink­ti­ nės Iki­teis­mi­nio ty­ri­mo sky­riu­je pra­dė­tas iki­teis­mi­nis ty­ri­mas dėl ne­tei­sė­to vals­ty­bės sie­nos pe­rė­ji­ mo rug­sė­jo 18 d. Šis in­ci­den­tas už­fik­suo­tas praė­ jus trims mė­ne­siams po va­di­na­ mo­jo pliu­ši­nių meš­kiu­kų skan­da­lo, kai šve­dų ak­ty­vis­tai iš Lie­tu­vos ne­

tei­sė­tai įskri­dę į Bal­ta­ru­si­ją iš­mė­tė šim­tus pliu­ši­nių meš­kiu­kų su šū­ kiais už žo­džio lais­vę. Rugp­jū­čio mė­ne­sį au­to­ri­ta­ri­nis Bal­ta­ru­si­jos pre­zi­den­tas Aliak­ sand­ras Lu­ka­šen­ka pa­ra­gi­no Lie­ tu­vą at­sa­ky­ti į Mins­ko klau­si­mus dėl meš­kiu­kų in­ci­den­to ir pa­reiš­ kė, kad „Lie­tu­vai dėl to ma­ža ne­ pa­si­ro­dys“.

Ne­nus­ta­ty­tas or­lai­ vis įskri­do į Lie­tu­ vos te­ri­to­ri­ją ties Šal­či­nin­kų ra­jo­no Ma­cu­čių kai­mu. Lie­tu­vos tei­sė­sau­ga iki­teis­mi­ nį ty­ri­mą dėl ne­tei­sė­to vals­ty­bės sie­nos kir­ti­mo lie­pos 4 d. pra­dė­ jo rugp­jū­čio 14 d. Ty­ri­mas taip pat at­lie­ka­mas Vals­ty­bės sie­nos ap­ sau­gos tar­ny­bo­je, jį kont­ro­liuo­ja Ge­ne­ra­li­nė pro­ku­ra­tū­ra. Ge­ne­ra­li­nė pro­ku­ra­tū­ra iki šiol nė­ra at­sa­kiu­si, ar at­si­lieps į Bal­ta­ ru­si­jos tei­si­nės pa­gal­bos pra­šy­mą, ku­ris bu­vo at­siųs­tas po meš­kiu­kų in­ci­den­to.

Maždaug pusė analoginę antžeminę televiziją žiūrinčių jūsų kaimynų dar nėra nusprendę, kada įsidiegs skaitmeninę televiziją. Apklausų rezultatai rodo, kad dauguma jų tai padarys analoginės antžeminės televizijos išjungimo išvakarėse arba po spalio 29-osios. Jeigu nenorite paskutinėmis spalio dienomis stovėti eilėse prie skaitmeninės televizijos paslaugų ar įrangos teikėjų durų, specialistai pataria skaitmenine televizija pasirūpinti jau šiandien.

Pasak Tomo Kairio, TEO Klaipėdos regiono Klientų aptarnavimo centro vadovo, gyventojų apklausos atskleidė, kad prieš kelis mėnesius analoginę televiziją žiūrėjo penktadalis šeimų, net 47 proc. sakė nežinantys, kada pereis prie skaitmeninės. „Dabar pats metas įsidiegti skaitmeninę televiziją. Pirmiausia reikia apsispręsti, ar norėsite matyti keliasdešimt televizijos kanalų mokėdami mėnesio mokestį, ar jums pakaks nemokamų televizijos kanalų. Bet kuriuo atveju naujų televizorių su įmontuotu skaitmeninės televizijos imtuvu neturintiems gyventojams reikės priedėlio. Skaitmeninei antžeminei televizijai matyti prireiks ir lauko antenos“, – pataria T.Kairys ir priduria, kad norint įsigyti tinkančią įrangą, būtina turėti patirties ir žinių.

„Klaipėdos“, BNS inf.

Kur kreiptis pagalbos?

Nenorintiems gaišti laiko ar nežinantiems, kaip įsidiegti antžeminę skaitmeninę televiziją, patariama kreiptis pagalbos į specialistus, kurie parinks geriausiai tinkančią įrangą, patikrins televizijos signalo stiprumą, paaiškins, kaip valdyti skaitmeninę televiziją. Paskambinusieji mokamu telefonu 1817 gali ne tik užsisakyti visą skaitmeninės televizijos GALA paketą, bet ir profesionalių TEO meistrų pagalbą. Į namus atvykę specialistai padės įsidiegti televiziją, iškels anteną ir ją sureguliuos, paruoš kanalus žiūrėjimui. „Nagingesni arba daugiau apie televizijos techniką išmanantys gyventojai kartais nutaria patys įsirengti anteną ir lipa ant stogo. Tokiais atvejais patartume pasidomėti, kiek kilometrų nuo jūsų namų yra skaitmeninės televizijos siųstuvas ir kurioje pusėje.

Laikas: pasak T.Kairio, TEO Klaipėdos regiono Klientų aptarnavimo

centro vadovo, jeigu nenorite laukti eilėse, dabar pats metas įsidieg­ ti skaitmeninę televiziją. Be to, dalis gyventojų gali pasinaudoti vals­ tybės kompensacija skaitmeninės televizijos įrangai įsigyti.

Pagal tai reikėtų rinktis anteną ir ją tinkamai nukreipti. Jei patiems tuo rūpintis per daug sunku ar sudėtinga, geriau būtų kreiptis pagalbos į specialistus, kurie turi reikiamą įrangą ir gali šiuos darbus atlikti saugiai“, – sako TEO Klaipėdos regiono Klientų aptarnavimo centro vadovas. Kompensacija – iki lapkričio 20 d.

Skaitmeninės televizijos erai besiruošiantys gyventojai turėtų pasidomėti ir apie kompensaciją įrangai įsigyti. Ją gali gauti visi Lietuvos gyventojai, kurių vidutinės pajamos vienam asmeniui sudaro ne daugiau kaip 525 Lt per mėnesį. Kompensavimu galite pasinaudoti iki 2012 m. lapkričio 20 d. Valstybės kompensuojama suma – 100 Lt. Tiek kainuojantį valstybės kompensuojamą skaitmeninės televizijos priedėlį galite įsigyti kartu su GALA paskambinę mokamu tele-

fonu 1817 arba apsilankę TEO klientų aptarnavimo skyriuje. Įsigijus skaitmeninės televizijos GALA priedėlį reikia kreiptis į deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybės socialinės paramos skyrių, o jeigu jūsų savivaldybėje tokio skyriaus nėra – į savivaldybės administraciją. Atvykę turite pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Jeigu nesate socialinės paramos gavėjas, turite atsinešti ir pažymas apie pajamas. Taip pat turite užpildyti prašymą-paraišką gauti kompensaciją. Reikiamą prašymo-paraiškos formą galite gauti kartu su sąskaita už GALA priedėlį arba savivaldybėje. Taip pat nepamirškite su savimi turėti skaitmeninės televizijos įrangos pirkimą patvirtinančius dokumentus. Daugiau informacijos jums suteiks gyvenamosios vietos savivaldybės specialistai. Užs. 1020587

Televizija „Skaitmeninė GALA“ Oru visoje Lietuvoje transliuoja-

Ryšių reguliavimo tarnybos 2012

ma antžeminė skaitmeninė televizija „Skaitmeninė GALA“ rodo iki 44 skaitmeninės kokybės kanalų. Čia gausu pažintines, pramogines, sporto ir kitas laidas transliuojančių programų, filmų bei muzikos kanalų. Žiūrovai gali televizoriaus ekrane peržiūrėti televizijos programą ir keisti transliacijos kalbą.

m. duomenimis, mokamos skaitmeninės televizijos žiūrovai dažniausiai renkasi televizijos „Skaitmeninė GALA“ ir „Interaktyvioji GALA“ paslaugas. TEO teikiama televizija transliuojama kas penkto mokamą televiziją pasirinkusio žiūrovo namuose. Televiziją „Skaitmeninė GALA“ žiūri daugiau kaip 70 tūkst. klientų.

7

šeštadienis, RUGsėjo 22, 2012

lietuva kl.lt/naujienos/Lietuva

Lie­tu­vos žmo­nių par­ti­jos na­riams – pa­žy­mė­ji­mai Romas Naujalis Kaune Vladimiras Romanovas Lietuvos žmonių partijos nariams vakar įteikė kandidatų į Seimo na­ rius pažymėjimus.

„Įveikėme sudėtingą partijos su­ kūrimo etapą, o dabar mūsų laukia darbas, kurio rezultatai priklausys nuo įdėtos energijos“, – kalbėjo V.Romanovas. Jam kandidato pa­ žymėjimą įteikė Lietuvos žmonių partijos pirmininkė Joana Šima­ nauskienė. V.Romanovas daugiamandatė­ je apygardoje įrašytas pirmasis. „Man tai nauja veikla. Antra ver­ tus, politika susijusi su kiekvie­ no iš mūsų kasdienybe. Atsime­ nu, kai kūriau pirmą įmonę, daug sutelktai dirbome, daug nemąsty­ dami apie sėkmę ar nesėkmę. Čia taip pat daug kas priklausys nuo mūsų savitarpio supratimo ir su­ sitelkimo“, – įsitikinęs partijos lyderis. J.Šimanauskienė, pasveikinu­ si bendražygius, pakvietė aktyviai bendrauti su žmonėmis ir skleisti partijos idėjas. „Mes nerūšiuojame žmonių į kairiuosius ir dešiniuosius, ne­ skirstome pagal tikėjimą ir na­ cionalinę priklausomybę, lytį ir socialinį statusą. Mūsų centras, ašis – žmogus ir jo interesai vals­ tybėje. Partija stengiasi sutelkti visus piliečius, kuriems rūpi mū­ sų Tėvynės klestėjimas. Tuo mes skiriamės nuo kitų partijų. Lietu­ vos žmonių partijos regima Lie­

Tikslas: Lietuvos žmonių partijos nariai sako: „Metas pokyčiams“.

Artūro Morozovo, Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.

tuvos vizija – laisvas, aktyvus, išsilavinęs, saugus žmogus, gy­ venantis aktyvioje ekonominėje ir kultūrinėje bendruomenėje“, – skelbiama partijos programos įžangoje. „Esame jauna, bet ne viena­ dienė politinė struktūra. To­ liau plėsime ir stiprinsime parti­ jos skyrius regionuose, bursime žmones po Seimo rinkimų pradė­ ti ruoštis rinkimams į savivaldy­ bių tarybas. Ačiū, kad pasiryžo­ te eiti nelengvu keliu“, – kalbėjo susirinkusiems partijos nariams J.Šimanauskienė. Politinė reklama bus apmokėta iš Lietuvos žmonių partijos rinkimų sąskaitos. Užs. 1021241

Dokumentai: Lietuvos žmonių partijos nariai Kšištofas ir Dar­

jušas Lavrinovičiai iš V.Romanovo rankų gavo kandidatų į Sei­ mą pažymėjimus.

Įver­ti­no lie­tu­viš­ką ver­šie­ną Jo­li­ta Ma­žei­kie­nė j.mazeikiene@diena.lt

Liudijimas: kandidato pažymėjimas

partijos pirmininkės J.Šimanauskienės rankose.

Raginama grąžinti apdovanojimą

Lie­tu­va ir Iz­rae­lis pa­si­ra­šė su­si­ta­ ri­mą dėl pre­ky­bos že­mės ūkio ir mais­to pro­duk­tais. Ti­ki­ma­si, kad tai pa­dės Lie­tu­vos ūki­nin­kams iš Iz­rae­lio spe­cia­lis­tų pa­si­sem­ti pa­ tir­ties že­mės ūkio sri­ty­je.

Stasys Gudavičius

Lie­tu­vos pre­ky­ba že­mės ūkio ir mais­to pro­duk­tais su Iz­rae­ liu su­da­ro ne­di­de­lę, bet svar­ bią da­lį. Au­gan­tis ša­lių po­rei­ kis bend­ra­dar­biau­ti pa­tvir­tin­tas bend­ra­dar­bia­vi­mo su­tar­ti­mi, ku­ ri tu­rė­tų pa­spar­tin­ti pre­ky­bą ir ži­ nių mai­nus. Žy­dų tau­ta ver­ti­na Lie­tu­vo­je užau­gin­tus ver­šiu­kus, lie­tu­viams ak­tua­lios Iz­rae­ly­je tai­ko­mos že­ mės ūkio nau­jo­vės. „Lie­tu­vai la­bai svar­bus bend­ra­ dar­bia­vi­mas moks­lo re­zul­ta­tų ko­ mer­cia­li­za­vi­mo sri­ty­je. Ži­nant, kad ša­lis sto­ko­ja van­dens iš­tek­lių, bet pri­tai­kius tech­no­lo­gi­jas be­veik vi­są že­mės ūkio pro­duk­ci­ją užau­gi­na Iz­ rae­lio že­mės ūkis, yra ko pa­si­mo­ky­ ti“, – pa­brė­žė Lie­tu­vos že­mės ūkio mi­nist­ras Ka­zys Star­ke­vi­čius. Pa­sak jo, taip pat ke­ti­na­ma bend­ ra­dar­biau­ti kai­mo plėt­ros tau­ti­nio pa­vel­do ir kai­mo tu­riz­mo sri­ty­je. Lie­tu­vai taip pat nau­din­ga Iz­rae­ lio tu­ri­ma au­ga­lų ap­sau­gos pro­duk­ tų kont­ro­lės, pie­no ko­ky­bės ge­ri­ni­ mo pa­tir­tis, žu­vi­nin­kys­tės, lais­ty­mo tech­no­lo­gi­jų pa­nau­do­ji­mas. Va­kar Lie­tu­vos že­mės ūkio mi­ nis­te­ri­jo­je bend­ra­dar­bia­vi­mo su­

Valstybės apdovanojimų taryba ap­ svarstė klausimą, ar rekomenduo­ ti Prezidentei Daliai Grybauskaitei atimti iš Ž.Balčiūnaitės 2010-ai­ siais įteiktą Lietuvos didžiojo ku­ nigaikščio Gedimino ordino Rite­ rio kryžių. Prezidentės atstovė spaudai Dai­ va Ulbinaitė pranešė, kad taryba nusprendė įpareigoti ordinų kan­ clerį Giedrių Krasauską kreiptis į sportininkę, kad ji gera valia grą­ žintų įteiktą valstybės apdovano­ jimą. Prezidentei kol kas nesiūlo­ ma pasirašyti dekreto dėl ordino atšaukimo arba 2010-aisiais pasi­ rašyto dekreto dėl apdovanojimo anuliavimo. Lietuvos didžiojo ku­ nigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžius Ž.Balčiūnaitei buvo įteiktas 2010-ųjų rudenį, tuoj po to, kai ši lietuvių sportininkė laimėjo Euro­ pos lengvosios atletikos čempiona­ to Barselonoje maratono rungtį. Tačiau netrukus po to, kai gavo apdovanojimą, Ž.Balčiūnaitei buvo pareikšti įtarimai dėl draudžiamų preparatų vartojimo. Atlikus papil­ domą tyrimą sportininkė buvo dis­ kvalifikuota dvejiems metams, iš jos atimtas Europos čempionės auksas.

s.gudavicius@diena.lt

Sportininkė Živilė Balčiūnaitė ragi­ nama grąžinti prieš dvejus metus jai įteiktą valstybės apdovanojimą.

Pa­tir­tis: že­mės ūkio mi­nist­ras K.Star­ke­vi­čius sa­ko, kad Lie­tu­vai la­bai

svar­bus bend­ra­dar­bia­vi­mas su Iz­rae­liu moks­lo re­zul­ta­tų ko­mer­cia­li­ za­vi­mo sri­ty­je. Ar­tū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

tar­tį pa­si­ra­šiu­si Iz­rae­lio že­mės ūkio ir kai­mo plėt­ros mi­nist­rė Orit Ni­ked pa­ža­dė­jo, kad Lie­tu­vai bus su­da­ry­ tos vi­sos ga­li­my­bės sem­tis Iz­rae­lio tu­ri­mos aukš­tų­jų tech­no­lo­gi­jų pa­ nau­do­ji­mo že­mės ūky­je pa­tir­ties. „Lie­tu­vos na­rys­tė ES tam tik­rų ži­ nių tu­rė­tų su­teik­ti ir Iz­rae­liui“, – abi­pu­sę nau­dą įvar­di­jo O.Ni­ked. Pa­sak jos, spar­tes­nį Iz­rae­lio pro­ duk­ci­jos eks­por­tą į Lie­tu­vą stab­do ES kont­ro­lė ir prie­žiū­ra, ta­čiau Iz­ rae­liui la­bai svar­bus im­por­tas iš Lie­tu­vos, ku­ris kas­met di­dė­ja. Sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­to duo­ me­ni­mis, 2011 m. že­mės ūkio pro­ duk­tų im­por­to iš Iz­rae­lio į Lie­tu­vą

ver­tė sie­kė 5,9 mln. li­tų, dau­giau­ sia bu­vo im­por­tuo­ja­ma cit­ru­si­nių vai­sių, bal­ty­mų kon­cent­ra­tų, dar­ žo­vių (mor­kų, ro­pių, bu­ro­kė­lių ir kt.), vai­sių ir dar­žo­vių sul­čių, kt. O že­mės ūkio ir mais­to pro­duk­tų Lie­ tu­vos eks­por­to ver­tė į Iz­rae­lį per­nai sie­kė per 53 mln. li­tų. „Sa­vo pro­duk­ci­ją į Iz­rae­lį eks­ por­tuo­ja 32 Lie­tu­vos įmo­nės. Eks­ por­tuo­ja­mų pro­duk­tų asor­ti­men­ tas yra la­bai pla­tus: jau­ni bu­liu­kai, pie­no pro­duk­tai, ru­gi­niai mil­tai, kon­di­te­ri­jos ga­mi­niai, al­ko­ho­li­niai gė­ri­mai, žu­vies pro­duk­tai, mar­ga­ ri­nas“, – tei­gė že­mės ūkio mi­nist­ ras K.Star­ke­vi­čius.

Tarptautinis sporto arbitra­ žo teismas šį pavasarį nusprendė, kad 33-ejų Ž.Balčiūnaitei pritaiky­ tos sankcijos buvo teisėtos. Po šio teismo sprendimo Lietu­ voje susirūpinta dėl lengvaatletei įteikto valstybės apdovanojimo. Valstybės apdovanojimų tary­ ba ėmėsi svarstyti, ką rekomen­ duoti Prezidentei dėl jos prieš pu­

Taryba nusprendė įpareigoti ordinų kanclerį Giedrių Krasauską kreiptis į sportininkę, kad ji gera valia grąžintų įteiktą valstybės apdovanojimą. santrų metų pasirašyto dekreto, kuriuo Ž.Balčiūnaitei už pergalę Europos čempionate buvo paskir­ tas ordinas. Naujausioje Lietuvos istorijoje kol kas nebuvo atvejo, kad valsty­ bės vadovas būtų buvęs priverstas atimti ordiną iš dopingo vartojimu apkaltinto ir diskvalifikuoto spor­ tininko. Šiomis dienomis baigiasi Ž.Balčiūnaitei skirtas dvejų metų diskvalifikavimo laikotarpis. Atle­ tė žada grįžti į didįjį sportą, vėl da­ lyvauti tarptautinėse varžybose.

8

šeštadienis, rugsėjo 22, 2012

10p.

Ka­ta­lo­nų su­ki­li­mas: ar jie at­si­skirs?

pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis

pasaulis Ru­si­jos ar­mi­ja lai­ko eg­za­m

Ver­ti­ni­mai: pre­zi­den­tas V.Pu­ti­nas giria pra­ty­bas „Kav­kaz 2012“, o at­sar­gos ka­ri­nin­kai ir eks­per­tai kons­ta­tuo­ja, kad ka­ri­nė re­for­ma pa­ty­rė kra­chą.

8 tūkst. ka­rei­vių ir 300 ka­ro tech­ni­kos vie­ne­tų. Šią sa­vai­tę Ru­si­jos pie­tuo­se vyks­tan­čios pra­ ty­bos lai­ko­mos ka­ ri­nės re­for­mos eg­ za­mi­nu. Ar jis iš­lai­ ky­tas?

100

mlrd. dolerių po trejų metų gali pasiekti Rusijos gynybos biudžetas.

Pre­zi­den­tas li­ko pa­ten­kin­tas

Ru­si­jos ge­ne­ra­li­nis šta­bas pa­skel­ bė, kad Kau­ka­zo re­gio­ne rug­sė­jo 17–23 d. vyks­tan­čių ka­ro pra­ty­bų „Kav­kaz 2012“ tiks­las – pa­tik­rin­ ti au­to­ma­ti­zuo­tų ug­nies val­dy­mo sis­te­mų efek­ty­vu­mą. Ge­ne­ra­li­nio šta­bo va­do pir­ma­sis pa­va­duo­to­jas Alek­sand­ras Post­ ni­ko­vas kal­bė­jo apie ra­ke­ti­nius komp­lek­sus „Is­kan­der-M“, spar­ nuo­tą­sias ra­ke­tas, taip pat pa­ kran­tės prieš­lai­vi­nius komp­lek­sus „Bas­tion“ ir „Bal“. Pre­zi­den­tas Vla­di­mi­ras Pu­ti­nas, as­me­niš­kai lan­kę­sis pra­ty­bo­se pir­ mą jų die­ną, va­kar pa­gy­rė ka­riuo­ me­nę už ge­rus re­zul­ta­tus ir nu­ro­dė ap­do­va­no­ti pa­si­žy­mė­ju­sius ka­ri­ nin­kus. Trūks­ta ir ka­rių, ir tech­ni­kos

Bet kai ku­rie Ru­si­jos laik­raš­čiai, net ne­lauk­da­mi pra­ty­bų pa­bai­gos, jau skel­bia vi­siš­ką ir be­są­ly­giš­ką ka­ri­ nės re­for­mos ka­pi­tu­lia­ci­ją. Internetinis leidinys „Svo­bod­na­ ja Pre­sa“ straips­ny­je „Nuo­la­ti­nės ne­pa­reng­ties bri­ga­dos“ tei­gia, kad re­for­ma, ku­riai va­do­vau­ja gy­ny­bos

mi­nist­ras Ana­to­li­jus Ser­diu­ko­vas ir Ge­ne­ra­li­nio šta­bo va­das Ni­ko­ la­jus Ma­ka­ro­vas, grį­žo prie to, nuo ko pra­dė­jo. Iš pra­džių jie su­gal­vo­jo di­vi­zi­jas pa­keis­ti bri­ga­do­mis. Bu­vo aiš­ki­na­ma, kad di­vi­zi­jų ša­ly­je daug, bet jos eg­zis­tuo­ja tik po­pie­riu­je, o, pri­rei­kus, ka­riau­ti ne­bū­tų kam. Re­for­mos kū­rė­jai ti­kė­jo­si, kad gin­ti vals­ty­bės nuo Ka­li­ning­ra­do iki Vla­di­vos­to­ko stos stip­rios mo­ to­ri­zuo­to­sios šau­lių ir tan­kų bri­ga­ dos. Kiek­vie­na ge­bė­tų sto­ti į mū­šį vos per va­lan­dą. Praė­jus ke­le­riems me­tams Ge­ne­ ra­li­nis šta­bas pri­pa­žįs­ta, kad tiks­lų pa­siek­ti ne­pa­vy­ko. Ka­rei­vių trū­ku­ mas sie­kia 30–50 pro­c., ne­pa­kan­ka ir ka­ro tech­ni­kos, ir amu­ni­ci­jos. „Ypač trūks­ta kont­rak­ti­nin­kų ir ka­rių, tu­rin­čių pa­grin­di­nes ko­vi­nes spe­cia­ly­bes: me­cha­ni­kų-vai­ruo­to­ jų, ope­ra­to­rių-tai­ky­to­jų, gra­nats­ vai­di­nin­kų“, – nau­jie­nų agen­tū­rai „In­ter­fax“ trū­ku­mus var­di­jo šal­ti­ nis, ži­nan­tis ka­riuo­me­nės padėtį. Ne­li­ko ir de­šim­ties di­vi­zi­jų

„Svo­bod­na­ja Pre­sa“ krei­pė­si ko­ men­ta­ro į bu­vu­sį 58-osios ar­mi­jos

va­dą, at­sar­gos ge­ne­ro­lą lei­te­nan­ tą Vik­to­rą So­bo­le­vą. Jis kons­ta­ta­ vo: „Ka­ri­nė re­for­ma su trenks­mu žlu­go.“

Mū­sų mi­li­jo­ni­nė­ je ar­mi­jo­je šian­dien trūks­ta maž­daug 300 tūkst. ka­rei­vių ir ka­ri­nin­kų. Apie ko­kią pa­reng­tį ga­li­ ma kal­bė­ti?

„N.Ma­ka­ro­vas kal­bė­jo, kad nau­ jos nuo­la­ti­nės pa­reng­ties bri­ga­dos ga­li per va­lan­dą išei­ti iš ka­ri­nių mies­te­lių ir im­tis ko­vi­nių už­duo­ čių. Tai vi­siš­ka ne­są­mo­nė. Mū­ sų mi­li­jo­ni­nė­je ar­mi­jo­je šian­dien trūks­ta maž­daug 300 tūkst. ka­ rei­vių bei ka­ri­nin­kų. Apie ko­kią pa­reng­tį ga­li­ma kal­bė­ti?“ – sa­kė V.So­bo­le­vas. „So­vie­ti­niais lai­kas mes tu­rė­jo­ me nor­ma­lią ka­riuo­me­nę, jo­je bu­

vo 80–90 di­vi­zi­jų. Prik­lau­so­mai nuo ope­ra­ci­nės-stra­te­gi­nės kryp­ ties, jos bu­vo ar­ba ma­žes­nės su­ dė­ties, ar­ba nuo­la­ti­nės ko­vi­nės pa­reng­ties. O da­bar mo­bi­li­za­ci­nė pa­reng­tis iš­vis pa­nai­kin­ta. Lik­vi­ duo­ti net val­dy­mo or­ga­nai, ku­rie tvar­kė šiuos klau­si­mus. Ka­ri­niuo­ se ko­mi­sa­ria­tuo­se sė­di ci­vi­liai, vi­ siš­kai ne­ži­nan­tys pa­dė­ties. Tai ne tik ne­tei­sin­ga – tai nu­si­kals­ta­ma“, – kri­ti­kos ne­gai­lė­jo at­sar­gos ka­ri­ nin­kas. V.So­bo­le­vas pa­siū­lė pa­pras­tai pa­­skai­čiuo­ti: „Vi­so­je ša­ly­je sau­su­ mos ka­riuo­me­nė­je šian­dien tu­ri­me 39 bri­ga­das. Bri­ga­da – tai fak­tiš­kai bu­vęs pul­kas. Di­vi­zi­jo­je vi­suo­met bu­vo ke­tu­ri pul­kai. Išei­na, kad vi­ so­je Ru­si­jo­je te­li­ko ma­žiau nei de­ šimt di­vi­zi­jų.“ Ku­ria­mas tik nau­jas vei­das

Po­li­ti­nės ir ka­ri­nės ana­li­zės ins­ti­ tu­to di­rek­to­rius Alek­sand­ras Ša­ ra­vi­nas at­krei­pė dė­me­sį į tai, kad už ka­ri­nę re­for­mą at­sa­kin­gi as­ me­nys net kal­ba ne apie re­for­mą, o apie ban­dy­mą su­teik­ti ka­riuo­ me­nei nau­ją vei­dą. Anot eks­per­

9

šeštadienis, rugsėjo 22, 2012

pasaulis Pro­tes­tų ­ au­kos

Le­kia ­ gal­vos

Ma­ži­na ­ kon­tin­gen­tą

Pa­kis­ta­ne per pro­tes­tus, smer­kian­čius JAV su­kur­tą is­ la­mą įžei­džian­tį fil­mą, va­kar nu­šau­tas po­li­ci­nin­kas ir pri­ va­čios te­le­vi­zi­jos vai­ruo­to­jas. Į 18 mln. gy­ven­to­jų tu­rin­čio Ka­ra­čio gat­ves pa­smerk­ti fil­ mo „Mu­sul­mo­nų ne­kal­ty­bė“ išė­jo tūks­tan­čiai žmo­nių, vy­ ko su­si­rė­mi­mai su po­li­ci­ja.

Gru­zi­jo­je dėl pro­tes­tus su­kė­ lu­sio vaiz­do įra­šo, ku­ria­me ma­to­mi mu­ša­mi ir ža­gi­na­ mi ka­li­niai, at­si­sta­ty­di­no jau ant­ras mi­nist­rų ka­bi­ne­to na­ rys – vi­daus rei­ka­lų mi­nist­ ras Ba­čo Acha­la­ja. Anks­čiau iš po­sto pa­si­trau­kė ka­lė­ji­mų rei­ka­lų mi­nist­rė Cha­tu­na Kal­ ma­che­li­dzė.

Pas­ku­ti­niai iš 33 tūkst. JAV ka­rių, pa­siųs­tų į Af­ga­nis­ta­ną prieš tre­jus me­tus pa­gal ka­ ri­nio „ant­plū­džio“ stra­te­gi­ ją, grį­žo na­mo. Kon­tin­gen­tą ma­ži­nti bu­vo baig­ta po to, kai daug NA­TO ka­rių bu­vo nu­ šau­ti af­ga­nų sau­gu­mo pa­jė­ gų – šie­met to­kie in­ci­den­tai nu­si­ne­šė 51 gy­vy­bę.

mi­ną

Pu­čia­mas gy­ny­bos biu­dže­tas Ki­tą mė­ne­sį Ru­si­jos Vals­ty­bės Dū­ mą tu­rė­tų pa­siek­ti 2013–2015 m. biu­dže­to pro­jek­tas. Ja­me nu­ma­ty­ ta, kad iš­lai­dos ka­riuo­me­nei ki­tą­ met di­dės 26 pro­c., o po dve­jų me­tų – dar 18 pro­c. 2015-ai­siais jos bus in­ dek­suo­ja­mos, at­si­žvel­giant į inf­lia­ ci­ją. Jei­gu šią pro­gra­mą pa­vyks įgy­ ven­din­ti, po tre­jų me­tų Gy­ny­bos mi­ nis­te­ri­jos biu­dže­tas sieks 100 mlrd. do­le­rių. „Pas­ta­rai­siais me­tais mes sky­rė­me ma­žai dė­me­sio ka­riuo­me­nei. Rei­ kia kom­pen­suo­ti, kas ne­pa­da­ry­ta, ir at­lik­ti to­kį pat ga­lin­gą komp­lek­ siš­ką pro­ver­žį, koks bu­vo pa­da­ry­tas praė­ju­sio am­žiaus ket­vir­tą de­šimt­ me­tį“, – rugp­jū­čio pa­bai­go­je kal­bė­jo pre­zi­den­tas V.Pu­ti­nas. Jis pri­dū­rė, kad Ru­si­jos ka­riuo­me­nės mo­der­ni­ za­ci­jos pro­jek­tą as­me­niš­kai kont­ro­ liuos mi­nist­ras pir­mi­nin­kas Dmit­ri­ jus Med­ve­de­vas. Per­nai Ru­si­jos iš­lai­dos ka­riuo­me­ nei su­da­rė 71 mlrd. do­le­rių. Pa­gal šį ro­dik­lį vals­ty­bė užė­mė tre­čią vie­ tą pa­sau­ly­je – nu­si­lei­do tik Jung­ti­ nėms Vals­ti­joms ir Ki­ni­jai. Į pir­mą­jį tre­je­tu­ką Ru­si­ja grį­žo 2011ai­siais, o anks­čiau ją len­kė Pran­cū­zi­ ja ir Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja, ku­rios dėl eko­ no­mi­nės kri­zės bu­vo pri­vers­tos ma­ žin­ti gy­ny­bos iš­lai­das. Krem­lius, ne­pai­sy­da­mas eko­no­mi­ nių pro­ble­mų, jas spar­čiai di­di­na – nuo 2002 iki 2011 m. jos išau­go 79 pro­c.

„Scan­pix“ nuo­tr.

to, to­kia for­mu­luo­tė ir at­spin­di es­mę. „Rei­kia steng­tis ne su­teik­ti nau­ ją vei­dą, o kur­ti nau­ją ka­riuo­me­nės esy­bę. For­mą mes kei­čia­me, o es­mė lie­ka ta pa­ti“, – kons­ta­ta­vo A.Ša­ ra­vi­nas. Apie ka­ri­nės re­for­mos ne­sėk­ mę anks­čiau kal­bė­jo ir bu­vęs Sau­ su­mos pa­jė­gų ko­vi­nės pa­reng­ties vy­riau­sio­sios val­dy­bos vir­ši­nin­kas Ju­ri­jus Bu­ke­je­vas. „Liūd­niau­sia, kad per trum­pą lai­ką bu­vo at­leis­ta de­šim­tys tūks­ tan­čių ge­riau­siai pa­reng­tų ka­ri­ nin­kų gran­dy­je „di­vi­zi­ja–armija“, at­si­vė­rė ply­šys tarp kar­tų lik­vi­da­ vus ka­ro aka­de­mi­jas ir ka­ro mo­ kyk­las, bu­vo nu­trauk­ta pir­ma­kur­sių at­ran­ ka į ka­ri­nio mo­ky­mo įstai­gas. Vi­sa tai ir lė­m ė ka­r i­n ės pa­reng­ties deg­ ra­da­vi­mą ir di­ de­lį kra­chą mo­ der­ni­zuo­jant ar­mi­ją bei lai­vy­ną“, – ap­gai­ les­ta­vo ge­ne­ro­las. Pa­ren­gė Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis

Mask­va taip pa­ren­gė mo­der­ni­za­ci­ jos pla­ną iki 2020 m. Vals­ty­bė ke­ti­na iš­leis­ti 750 mlrd. do­le­rių – už šiuos pi­ni­gus pla­nuo­ja­ma at­nau­jin­ti ka­ro tech­ni­ką, ku­ri dar me­na so­vie­ti­nius lai­kus. Pa­sak eks­per­tų, im­pul­sas mo­der­ni­zuo­tis bu­vo 2008 m. konf­ lik­tas su Gru­zi­ja, ku­ris at­sklei­dė pra­stą Ru­si­jos ka­riuo­me­nės būk­lę. Bet ka­riuo­me­nės mo­der­ni­za­vi­mo pro­gra­ma tu­ri ir ki­tų tiks­lų. „Prie­žas­tis – komp­lek­sai JAV ir Ki­ni­ jos at­žvil­giu. Mask­va ki­tų aky­se no­ ri bū­ti pa­sau­li­nio ly­gio vals­ty­bė, to­ dėl ji ne­ga­li ig­no­ruo­ti ka­ri­nės sfe­ros. Be to, Krem­lius in­ves­tuo­da­mas į ka­ riuo­me­nę ti­ki­si at­gai­vin­ti vi­są eko­ no­mi­ką“, – Len­ki­jos lei­di­niui „Pols­ka Ti­mes“ sa­kė Var­šu­vos Eu­ro­pos ty­ri­ mų cent­ro di­rek­to­rius Ola­fas Osi­ca. Kuo tai gre­sia Ru­si­jos va­ka­rų kai­my­ nėms? „Bi­jo­ti nė­ra ko, – ra­mi­no eks­per­tas. – Krem­lius mėgs­ta pri­si­min­ti ar­ mi­ją, nes tai jo mėgs­ ta­m iau­sia bai­dyk­ lė, bet tai ne­reiš­kia, kad jis pla­nuo­ja ją pa­ nau­do­ti.“ Bet O.Osi­ca pri­dū­rė, kad pa­g rin­do ne­r i­ mau­ti ga­li tu­rė­ti Už­kau­ ka­zės ir Cent­ri­nės Azi­jos vals­ty­bės.

J.J.Town­sen­das: tu­ri­me bū­ti pa­si­ren­gę vis­kam Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis j.galisanskis@diena.lt

Apie san­ty­kius su Ru­si­ja, šian­die­ nos pa­vo­jus ir atei­ties iš­šū­kius dien­raš­tis kal­bė­jo­si su JAV gy­ny­ bos sek­re­to­riaus pa­dė­jė­jo pa­va­ duo­to­ju Eu­ro­pos ir NA­TO po­li­ti­kos klau­si­mais Ja­me­su J.Town­sen­du.

– Tuo me­tu, kai eko­no­mi­niai sun­ku­mai ver­čia Jung­ti­nes Vals­ti­jas ir ki­tas Va­ka­rų ša­lis ma­žin­ti gy­ny­bos biu­dže­tus, Ru­si­ja skel­bia ke­ti­nan­ti ar­ti­ miau­siais me­tais smar­kiai jį pa­di­din­ti. Ar to­kia ten­den­ci­ja tu­rė­tų kel­ti ne­ri­mą? – Pa­tir­tis mums ro­do, kad atei­ tis vi­suo­met ku­pi­na ne­ti­kė­tu­mų ir įvy­kių, ku­rių ne­ga­li iš anks­to nu­ ma­ty­ti. Žvelg­da­mi į atei­tį, tu­ri­me kur­ti ka­ri­nius pa­jė­gu­mus, ku­rie bū­tų lanks­tūs ir ga­lė­tų su­si­tvar­ ky­ti su bet ko­kiais iš­šū­kiais. Ru­si­ja ga­li di­din­ti iš­lai­das gy­ny­ bai, ji da­ro tai, ką no­ri. Bet kad ir ką ji da­ry­tų, Lie­tu­va, Jung­ti­nės Vals­ti­ jos bei vi­sos ki­tos Al­jan­so par­tne­rės tu­ri dirb­ti kar­tu ir ruoš­tis tam, ką ga­li mums pa­teik­ti atei­tis. Pri­si­me­nu Li­sa­bo­nos vir­šū­ nių su­si­ti­ki­mą, kur są­jun­gi­nin­ kai svars­tė NA­TO atei­ties pla­nus. Tuo­met nė ne­nu­tuo­kė­me, kad vos po ke­le­to mė­ne­sių tu­rė­si­me ka­ri­nę ope­ra­ci­ją Li­bi­jo­je. Tai bu­vo ne­ti­kė­ tu­mas, bet bu­vo­me jam pa­si­ren­gę. Tai­gi, kal­bant apie Ru­si­ją, jos gy­ ny­bos biu­dže­tą ir ga­li­mus įvy­kius NA­TO in­te­re­sų sri­ty­se, Lie­tu­vai, Jung­ti­nėms Vals­ti­joms ir ki­toms NA­TO par­tne­rėms svar­bu su­telk­ ti iš­tek­lius ir dė­me­sį į sau­gu­mą bei gy­ny­bą, kad bū­tu­me pa­si­ren­gę bet kam, ką ga­li ruoš­ti mums atei­tis. – Nuo to lai­ko, kai Jung­ti­ nės Vals­ti­jos ir Ru­si­ja pa­skel­ bė apie san­ty­kių per­kro­vi­mą, praė­jo jau dau­giau nei tre­ ji me­tai. Kaip api­bū­din­tu­mė­te dvi­ša­lius san­ty­kius šian­dien? Ar pa­vy­ko ženg­ti į prie­kį? – Pa­žan­ga tik­rai yra, nors ji ne vi­ sa­da su­lau­kia di­de­lių ant­raš­čių. Kar­tu su Ru­si­ja at­li­ko­me la­bai di­ de­lį dar­bą ko­vo­je su pre­ky­ba nar­ ko­ti­kais, mums la­bai pa­dė­jo Ru­si­ jos su­teik­tas Šiau­ri­nis ap­rū­pi­ni­mo ke­lias, ku­riuo siun­čia­me iš­tek­lius NA­TO mi­si­jai Af­ga­nis­ta­ne. Kar­tu dir­ba­me ir ki­to­se sri­ty­se. Aiš­ku, no­rė­tu­me pa­da­ry­ti dau­ giau. Kaip ži­no­te, kal­ba­mės apie prieš­ra­ke­ti­nės gy­ny­bos sis­te­mos plėt­rą, per NA­TO Či­ka­gos vir­šū­ nių su­si­ti­ki­mą pa­vy­ko šį tą pa­ siek­ti. Su Ru­si­ja nuo­lat kal­ba­mės

apie tai, ko­kį vaid­me­nį jie pa­tys sau ma­to, bei ieš­ko­me ke­lių Ru­si­ jai ir NA­TO dirb­ti kar­tu. Iš abie­jų pu­sių yra tam tik­ro nu­ si­vy­li­mo ieš­kant abi­pu­sio nau­din­ go bend­ra­dar­bia­vi­mo, bet svar­bu, kad tę­sia­me dia­lo­gą, ieš­ko­me ke­ lių bend­ra­dar­biau­ti ir jų ran­da­me, kaip ro­do ma­no jau mi­nė­ti pre­ky­ bos nar­ko­ti­kais ir Af­ga­nis­ta­no pa­ vyz­džiai. Tai la­bai svar­bu. Tiek Ru­si­jo­je, tiek Jung­ti­nė­se Vals­ti­jo­se vyks­ta rin­ki­mai, o tai taip pat le­mia san­ty­kių plė­to­ji­mo tem­pą. NA­TO da­bar lau­kia nau­ jo Ru­si­jos nuo­la­ti­nio at­sto­vo, ku­ ris dirbs NA­TO ir Ru­si­jos ta­ry­bo­je. Mes tu­ri­me la­bai ge­rą am­ba­sa­do­ rių Mask­vo­je, jis la­bai kū­ry­bin­gas ir taip pat ieš­ko ke­lių dirb­ti kar­ tu. Pa­ma­ty­si­me, kas bus atei­ty­je, bet san­ty­kių per­kro­vi­mas pra­dė­ tas, dis­ku­si­jos ir bend­ra­dar­bia­vi­ mas ple­čia­si, vie­nur grei­čiau, ki­ tur lė­čiau.

Ja­me­sas J.Town­sen­das:

Su Ru­si­ja nuo­lat kal­ ba­mės apie tai, ko­ kį vaid­me­nį jie pa­tys sau ma­to, bei ieš­ko­ me ke­lių Ru­si­jai ir NA­TO dirb­ti kar­tu. – Ko­kias iš­va­das NA­TO pa­da­ rė po mi­si­jos Li­bi­jo­je? Pas­ta­ ro­sio­mis sa­vai­tė­mis pa­dė­tis šio­je ša­ly­je la­bai su­pras­tė­jo. Gal­būt Al­jan­sas pa­da­rė klai­dų ar­ba pa­da­rė ne­pa­kan­ka­mai? – Taip ne­ma­nau. NA­TO vyk­do są­ jun­gi­nin­kų va­lią, ir ne­ma­nau, kad jie no­rė­jo, jog NA­TO at­lik­tų ko­ kį nors vaid­me­nį po to, kai išė­jo Muam­ma­ras al Gad­da­fi , Li­bi­jos žmo­nės su­kū­rė nau­ją vy­riau­sy­bę ir ėmė ves­ti sa­vo ša­lį į prie­kį. Ma­ nau, Al­jan­sas pa­si­ren­gęs pa­dė­ ti tiek Li­bi­jai, tiek ki­toms ša­lims, ku­rioms rei­kia pa­ta­ri­mų vyk­dant sau­gu­mo re­for­mas. Bet to­kios pa­ gal­bos nie­kas ne­pra­šė, to­dėl NA­TO

ten ne­da­ly­vau­ja. Pa­dė­tis Li­bi­jo­ je, JAV am­ba­sa­do­riaus Chris­top­ he­rio Ste­ven­so ir ki­tų dip­lo­ma­tų tra­giš­ka ne­tek­tis Ben­ga­zy­je, įvy­ kiai Egip­te bei ki­to­se re­gio­no ša­ ly­se mums ro­do ne­sta­bi­lu­mą, ver­ čia mus su­pras­ti, kad tu­ri­me bū­ti pa­si­ren­gę to­kiems ne­ti­kė­tu­mams. Tu­ri­me gal­vo­ti, kaip ga­li­me pri­si­ dė­ti prie sta­bi­lu­mo. Aš žiū­riu į NA­TO kaip į sta­bi­li­ zuo­jan­čią jė­gą, kaip iš­tek­lius, ku­rie ga­li pa­dė­ti pa­ta­ri­mų no­rin­čioms ša­lims pa­dė­ti to­bu­lin­ti sau­gu­mo sek­to­rių. Ir Lie­tu­va yra to da­lis. Nuo­ lat kal­bu apie svar­bų vaid­me­nį, ku­rį Lie­tu­va vai­di­na Al­jan­se, ir kar­tu su na­rys­te NA­TO atei­nan­ čią at­sa­ko­my­bę skir­ti pi­ni­gų iš­ tek­liams, pa­jė­gu­mams, ku­rie tu­ri bū­ti pa­reng­ti, kai Al­jan­sui jų pri­ reiks. Lie­tu­va vi­suo­met bu­vo pa­ si­ren­gu­si, at­lik­da­ma di­džiu­lį dar­ bą Af­ga­nis­ta­ne, at­lik­da­ma svar­bų vaid­me­nį NA­TO būs­ti­nė­je ir ki­to­ se Al­jan­so veik­lo­se. Taip ku­ria­ma stip­ry­bė, tel­kia­mi pro­ti­niai ga­bu­ mai ir pa­jė­gu­mai. – Šiuo me­tu di­de­lį su­si­rū­pi­ ni­mą tarp­tau­ti­nei bend­ruo­ me­nei ke­lia konf­lik­tas Si­ri­jo­ je. Ar NA­TO tu­rė­tų im­tis ko­kio nors vaid­mens šia­me konf­lik­te ir koks jis tu­rė­tų bū­ti? – Si­ri­ja ke­lia su­si­rū­pi­ni­mą dau­ ge­liui Al­jan­so na­rių, ypač Tur­ki­ jai, ku­ri tu­ri bend­rą sie­ną su šia ša­li­mi. Jung­ti­nės Vals­ti­jos dir­ba su Tur­ki­ja ir ki­to­mis ša­li­mis, ban­ dy­da­mos su­stab­dy­ti tra­ge­di­ją, ku­ ri ru­tu­lio­ja­si Si­ri­jo­je. Tai, ką da­ro Bas­ha­ras al As­sa­das (Si­ri­jos pre­zi­ den­tas – red. pa­st.), yra siau­bin­go mas­to. Vi­si NA­TO są­jun­gi­nin­kai ir ki­tos ša­lys, dirb­da­mos su Jung­ti­ nė­mis Tau­to­mis, re­gio­no vals­ty­ bė­mis, Ru­si­ja ir Ki­ni­ja, ku­rios ir­ gi tu­ri ten in­te­re­sų, ban­do ieš­ko­ti ke­lių, kaip tai su­stab­dy­ti. Kai B.al As­sa­das išeis, ma­nau, mes vi­si to ti­ki­mės, Si­ri­jos žmo­nės pa­tys tu­rės spręs­ti, ar jiems rei­kia NA­TO pa­gal­bos. Gal­būt pa­gal­bos pa­pra­šys Jung­ti­nės Tau­tos. Gal­ būt nau­jai Si­ri­jos vy­riau­sy­bei pri­ reiks pa­ta­ri­mų vyk­dant ka­riuo­me­ nės ir sau­gu­mo sek­to­riaus re­for­mą. NATO ga­li pa­tar­ti to­kiais klau­si­ mais ir yra tai jau da­riu­si praei­ty­je, Bal­ka­nuo­se ir ki­tuo­se re­gio­nuo­se. Vals­t y­b ės, ku­r ios iš­g y­ve­n a konf­lik­tą, vi­di­nes ko­vas, krei­pia­ si į Jung­ti­nes Tau­tas ar­ba NA­TO ir pra­šo pa­gal­bos bei pa­ta­ri­mų. Tai yra vaid­muo, ku­rį Al­jan­sas ga­lė­ tų at­lik­ti. Bet tu­ri bū­ti da­ro­ma ne NA­TO spren­di­mu, o pa­čios vals­ty­ bės pra­šy­mu.

10

šeštadienis, rugsėjo 22, 2012

pasaulis Puoš­niau­sios įžy­my­bės

1. Gwy­neth Palt­row

JAV žur­na­las „Peop­le“ šį mė­ne­sį pa­skel­bė puoš­ niau­sių įžy­my­bių de­šim­ tu­ką. Šie­met ža­ve­siu vi­sus pra­len­kė 39 me­tų ak­to­rė Gwy­neth Palt­row. Į pir­mą­ jį tre­je­tu­ką taip pat pa­te­ko Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos prin­ co Wil­lia­mo žmo­na Cat­he­ ri­ne ir ak­to­rė Em­ma Sto­ ne, vi­suo­met ste­bi­nan­ti ap­lin­ki­nius, kai žen­gia rau­ do­nuo­ju ki­li­mu.

2. Ku­ni­gaikš­tie­nė Cat­he­ri­ne

Ka­ti­nui val­di­nin­ko duo­na ne­pa­ti­ko Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos prem­je­ras Da­vi­das Ca­me­ro­nas ne sy­kį gy­ nė sa­vo re­zi­den­ci­jo­je Dau­nin­go gat­vė­je Lon­do­ne gy­ve­nan­tį ka­ ti­ną Lar­ry, ku­rį bri­tai va­di­na vy­ riau­siuo­ju ša­lies pe­lių gau­dy­to­ ju. Ta­čiau pa­rei­gų ka­ti­nas neat­li­ ko ir bu­vo „iš­mes­tas“ iš dar­bo.

Bri­tų ži­niask­lai­da la­bai rim­tai su­ si­do­mė­jo skan­da­lu, į ku­rį įsi­su­ko Lar­ry. Prieš dau­giau nei me­tus bri­tai pik­ti­no­si tuo, kad ka­ti­nas – tin­gi­nys, ta­čiau prem­je­ras šį gy­ vū­ną gi­na nuo kri­ti­kos strė­lių. Ta­da at­sa­ky­da­mas į žur­na­lis­tų klau­si­mą, ar Di­džio­sios Bri­ta­ni­ jos prem­je­ro ka­ti­nas tu­ri at­si­sta­ ty­din­ti, vy­riau­sy­bės va­do­vo ofi­ cia­lu­sis at­sto­vas at­sa­kė: „Lar­ry tei­kia daug džiaugs­mo la­bai daug žmo­nių.“

Prem­je­ras vy­lė­si, kad il­gus me­tus gat­ vė­je pra­lei­dęs Lar­ ry bus tik­ras me­ džio­to­jas.

Ta­čiau spau­di­mo, re­gis, D.Ca­ me­ro­nas neat­lai­kė, o gal ir pa­čiam vy­riau­sy­bės va­do­vui įgri­so tai, kad po na­mus šmi­ri­nė­ja pe­lės. Bri­tų ži­niask­lai­da tvir­ti­na, kad D.Ca­me­ro­nui kant­ry­bės tau­rę per­pil­dė in­ci­den­tas, kai prem­je­ro šei­mai va­ka­rie­niau­jant re­zi­den­ ci­jos val­go­ma­ja­me, kam­pe, bu­ vo pa­ste­bė­ta pe­lė, ta­čiau ka­ti­nas, užuo­t gau­dęs grau­ži­ką, net ne­pa­ si­ro­dė įvy­kio vie­to­je. Pa­čiam bri­ tų vy­riau­sy­bės va­do­vui te­ko mes­ti ša­ku­tę į pe­lę, ta­čiau jis ne­pa­tai­kė. Ki­tą kar­tą D.Ca­me­ro­nas ap­ ti­ko Lar­ry sal­džiai mie­gan­tį ant

kė­dės, nors po kam­ba­rį bė­gio­jo pe­lė. Prem­je­ras ban­dė pa­ža­din­ ti au­gin­ti­nį, ta­čiau ka­ti­nas pra­ mer­kė akį ir lyg nie­kur nie­ko to­ liau už­par­pė. Lar­ry bu­vo nu­ro­dy­ta pa­lik­ ti prem­je­ro re­zi­den­ci­ją, nes jis ne­su­ge­bė­jo pa­ža­bo­ti čia siau­ čian­čių grau­ži­kų. Pen­ke­rių me­ tų Lar­ry bu­vo priim­tas į tar­ny­bą prieš dau­giau nei me­tus. Ca­me­ ro­nų šei­ma pa­siė­mė Lar­ry iš vie­ nos se­niau­sių Di­džio­sios Bri­ta­ni­ jos gy­vū­nų prie­glau­dų. Prem­je­ras nu­ta­rė lai­ky­ti ka­ti­ną, kai ant Dau­nin­go gat­vės 10-ojo na­mo slenks­čio bu­vo pa­ste­bė­ta di­de­lė žiur­kė. Si­tua­ci­ją pa­blo­gi­no tai, kad grau­ži­kas ra­miai pra­bė­go ša­lia gar­sių­jų juo­dų­jų du­rų tie­sio­ gi­nė­je lai­do­je čia pat su­si­rin­ku­ siems žur­na­lis­tams prieš no­sį. Prem­je­ras vy­lė­si, kad gat­vė­je il­gus me­tus pra­lei­dęs Lar­ry bus tik­ras me­džio­to­jas. Esą jis la­bai mėgs­ta žais­ti su žais­li­nė­mis pe­ lė­mis. Ta­čiau leng­vas gy­ve­ni­mas, re­ gis, iš­le­pi­no au­gin­ti­nį. Ma­ža to, Lar­ry daž­niau mė­go po­zuo­ti žur­ na­lis­tams prie­šais prem­je­ro re­zi­ den­ci­ją, o ne dirb­ti sa­vo dar­bą. Nors tris pe­les, kaip sa­kė D.Ca­ me­ro­nas, jis pa­ga­vo, dau­giau nie­ ko reikš­min­ga ne­nu­vei­kė. Da­bar, kaip ra­šo bri­tų ži­niask­ lai­da, Lar­ry pa­rei­gas pe­rims Di­ džio­sios Bri­ta­ni­jos iž­do kanc­le­rio Geor­ge’o Os­bor­ne’o ka­tė Freya. Kaip sa­ko­ma, ka­tė ku­rį lai­ką taip pat gy­ve­no Lon­do­no gat­vė­se, to­ dėl ti­ki­ma­si, kad ji tin­ka­mai pa­ keis ne­vy­kė­lį ko­le­gą. Dau­nin­go gat­vės 10-ame na­ me iki Lar­ry „dir­bo“ dau­gy­bė ki­tų ka­čių. Jo ofi­cia­lus ti­tu­las – vy­riau­sia­sis pe­liau­to­jas prie Mi­ nist­rų ka­bi­ne­to. „Dai­ly Mail“ inf.

Su­si­mo­vė: ka­ti­nas Lar­ry pa­li­ko vy­riau­sio­jo pe­liau­to­jo prie Mi­nist­rų

ka­bi­ne­to po­stą, nes nie­ko do­ro ja­me ne­nu­vei­kė.

„Reu­ters“ nuo­tr.

3. Em­ma Sto­ne

4. Kim Kar­das­hian

5. Mi­ran­da Kerr

Dar vi­sai ne­se­niai Is­pa­ni­ją dre­bi­no bas­kų se­pa­ra­tis­tai, ku­rie už sa­vo re­gio­ no lais­vę ko­vo­jo su gink­lu ran­ko­je. Da­ bar kru­tė­ti ėmė ka­ ta­lo­nai. Stip­riau­sio Is­pa­ni­jos re­gio­no Ka­ta­lo­ni­jos gy­ven­ to­jai pik­ti­na­si, kad re­gio­nas sken­di sko­lo­se, nes jį nuo­ lat mel­žia cent­ri­nė val­džia.

Žai­di­mas: Ka­ta­lo­ni­jos va­do­vas A.Ma­sas (nuo­tr.), pa­sak eks­per­tų, žai­dži

ap­mo­ka re­gio­no są­skai­tas, po­li­ti­kas ne­ven­gia baks­no­ti cent­ri­nės val­džios

Ka­ta­lo­nų su­ki­li­mas: a Ka­ta­lo­nai iš­nau­do­ja­mi?

Praė­ju­sią sa­vai­tę tūks­tan­čiai žmo­nių Ka­ta­lo­ni­jos re­gio­no sos­ti­nės Bar­se­ lo­nos gat­vė­se rei­ka­la­vo at­si­skirti nuo kri­zės pri­slėg­tos Is­pa­ni­jos. Es­mi­nis ka­ta­lo­nų rei­ka­la­vi­mas – lais­vai tvar­ ky­ti sa­vo re­gio­no eko­no­mi­ką. Ka­ta­lo­ni­ja – eko­no­miš­kai stip­ riau­sias Is­pa­ni­jos re­gio­nas. Čia gy­ve­na apie 15 pro­c. vi­sų Is­pa­ni­jos gy­ven­to­jų, eko­no­mi­ka su­da­ro apie penk­ta­da­lį šalies ūkio. Ta­čiau šiuo me­tu regionas sken­di mil­ži­niš­ko­se sko­lo­se, ku­rios sie­kia net 40 mlrd. eu­rų, o tai pri­lygs­ta penk­ta­da­liui Ka­ta­lo­ni­jos bend­ro­jo vi­daus pro­duk­to (BVP). Siek­da­mas ne­bank­ru­tuo­ti Ka­ta­ lo­ni­jos re­gio­nas cent­ri­nės va­džios Mad­ri­de ne per se­niau­siai pra­šė 5 mlrd. eu­rų in­jek­ci­jos. Ka­ta­lo­nai pa­reiš­kė, kad Mad­ri­das tu­ri grą­ žin­ti jiems jų pi­ni­gus, nes kas­met re­gio­nas cent­ri­nei val­džiai su­mo­ ka 12 mlrd. eu­rų dau­giau mo­kes­ čių, nei gau­na mai­nais, tad re­gio­ no biu­dže­to de­fi­ci­tas kas­met sie­kia po 7–8 mlrd. eu­rų. Pa­sak Ka­ta­lo­ni­jos na­cio­na­li­nės koa­li­ci­jos, re­gio­nas kas­met su­mo­ka Mad­ri­dui po 16 mlrd. eu­rų mo­kes­ čių, o tai su­da­ro apie 8 pro­c. Ka­ta­ lo­ni­jos BVP. To­dėl ka­ta­lo­nų val­džia pa­rei­ka­ la­vo, kad Mad­ri­das su Ka­ta­lo­ni­ja ir kai­my­ne Bas­ki­ja su­da­ry­tų nau­jas su­tar­tis, pa­gal ku­rias re­gio­nai ga­ lė­tų pa­tys rink­ti mo­kes­čius ir leis­ti su tuo su­si­ju­sius įsta­ty­mus.

Tūks­tan­ti­nis mi­tin­gas

Nep­rik­lau­so­my­bės idė­jos tarp ka­ ta­lo­nų – ga­jos. Šių me­tų va­sa­rą at­ lik­ta ap­klau­sa pa­ro­dė, kad net 51,1 pro­c. ka­ta­lo­nų pri­ta­ria ne­prik­lau­ so­my­bei, nors 2001 m. to­kių žmo­ nių bu­vo tik 36 pro­c. Ta­čiau is­pa­nų nuo­tai­kos kiek ki­ to­kios. Net 77 pro­c. vi­sų is­pa­nų ne­ lin­kę pri­tar­ti Ka­ta­lo­ni­jos ne­prik­lau­ so­my­bei. Ma­ža to, 86 pro­c. is­pa­nų ma­no, kad Mad­ri­das, jei su­teiks re­ gio­nui fi­nan­si­nę pa­gal­bą, tu­ri kont­ ro­liuo­ti ir ka­ta­lo­nų są­skai­tas. Per de­monst­ra­ci­ją už ne­prik­lau­ so­my­bę ir taip sau­sa­kim­šos Bar­se­ lo­nos gat­vės nu­si­da­žė tra­di­ci­nė­mis ka­ta­lo­nų gel­to­na ir rau­do­na spal­ vo­mis. Pa­sak po­li­ci­jos, de­monst­ra­ ci­jo­je da­ly­va­vo nuo 600 tūkst. iki 1,5 mln. žmo­nių. Kai ku­rie jų lai­kė pla­ka­tus su už­ ra­šais: „Ne ket­vir­ta­jam Rei­chui“, „Ne Eu­ro­pai“, „Nep­rik­lau­so­my­bę tuo­jau pat“. Pro­tes­to ak­ci­ją or­ga­ni­za­vo Ka­ ta­lo­ni­jos na­cio­na­li­nė asamb­lė­ ja (KNA). KNA pa­si­sa­ko už re­gio­ no ne­prik­lau­so­my­bę nuo Mad­ri­do, o jos šū­kis – „Ka­ta­lo­ni­ja – nau­jo­ji Eu­ro­pos vals­ty­bė“. KNA ir ki­tos Ka­ta­lo­ni­jos ne­prik­ lau­so­my­bę pa­lai­kan­čios or­ga­ni­za­ ci­jos kas­met rug­sė­jo 11-ąją or­ga­ ni­zuo­ja Ka­ta­lo­ni­jos na­cio­na­li­nės die­nos (la Dia­da) mi­nė­ji­mą. Ta­ čiau jis nie­kuo­met ne­bu­vo toks gau­sus kaip šiais me­tais. Ne­nuos­ ta­bu, nes šiais me­tais se­pa­ra­tis­tai

su­lau­kė ir vie­tos val­džios pa­ra­mos. Ka­ta­lo­nai iki šiol pyks­ta ant cent­ ri­nės val­džios, kad 2010 m. Is­pa­ ni­jos kons­ti­tu­ci­nis teis­mas at­me­tė re­gio­no pra­šy­mą leis­ti Ka­ta­lo­ni­jai pa­ko­re­guo­ti au­to­no­mi­nio re­gio­no sta­tu­są. „Dau­ge­lis ka­ta­lo­nų su­vo­kė, kad ne­prik­lau­so­my­bė – vie­nin­te­lė išei­ tis, – sa­kė Car­me For­ca­dell, KNA se­pa­ra­tis­tų ju­dė­ji­mo pre­zi­den­tė. – Mes duo­da­me Is­pa­ni­jai la­bai daug, o mai­nais gau­na­me la­bai ma­žai, o tūks­tan­čiai ka­ta­lo­nų kas­dien gal­ vo­ja, kaip su­dur­ti ga­lą su ga­lu.“ Fi­nan­si­nė ir eko­no­mi­nė duo­bė

Pa­sau­li­nė fi­nan­sų bei eko­no­mi­kos kri­zė smo­gė ir Ka­ta­lo­ni­jai. Re­gio­ ne, be­je, kaip ir vi­so­je Is­pa­ni­jo­je, ne­dar­bo ly­gis vir­ši­ja re­kor­dus. Jis sie­kia apie 22 pro­c., tie­sa, Is­pa­ni­ jo­je – 24 pro­c. Ka­ta­lo­ni­jos val­džiai te­ko įgy­ven­ din­ti skaus­min­gas re­for­mas, to­dėl vie­tos žmo­nės pik­ti­na­si Mad­ri­do po­li­ti­ka vie­no­dai gel­bė­ti vi­sus re­ gio­nus. „Is­pa­ni­ja ne­siel­gia su mu­mis są­ ži­nin­gai, ypač kal­bant apie eko­no­ mi­nius san­ty­kius, – pa­brė­žė Je­ su­sas, maž­daug 40 me­tų po­li­ci­jos pa­rei­gū­nas, da­ly­va­vęs pro­tes­to ak­ ci­jo­je su sa­vo žmo­na. – Ša­lies eko­ no­mi­kos lo­ko­mo­ty­vas – Ka­ta­lo­ni­ja – ne­ga­li gau­ti ma­žiau lė­šų, nei tie re­gio­nai, ku­rie nie­ko ne­ga­mi­na.“ Joa­nas, ko­mu­ni­ka­ci­jos va­dy­bi­ nin­kas pik­ti­no­si, kad „daug ka­l-

11

šeštadienis, rugsėjo 22, 2012

pasaulis Puoš­niau­sios įžy­my­bės

6. Ree­se Wit­hers­poon

7. Ri­han­na

8. Jes­si­ca Al­ba

Kri­zė Ka­ta­lo­ni­jo­je Ka­ta­lo­ni­ja, pa­sak

vie­tos val­džios, su­ mo­ka Mad­ri­dui 16 mlrd. eu­rų mo­kes­ čių kas­met, tai su­da­ ro apie 8 pro­c. Ka­ ta­lo­ni­jos BVP. Ši su­ ma, pa­sak ka­ta­lo­nų, 12 mlrd. eu­rų ma­žes­ nė, nei Mad­ri­das at­sei­ kė­ja re­gio­nui. Ka­ta­lo­ni­jos eko­no­mi­ka su­da­ro

apie penk­ta­da­lį (20 pro­c.) Is­pa­ni­jos eko­no­mi­kos. Re­gio­ne gy­ve­na apie 15 pro­c. vi­sų Is­pa­ni­jos gy­ven­to­jų. Re­gio­nas sken­di mil­ži­niš­ko­se

sko­lo­se, ku­rios sie­kia net 40 mlrd. eu­rų, o tai pri­lygs­ta penk­ta­da­liui Ka­ta­lo­ni­jos BVP. Dėl mil­ži­niš­kos fi­nan­sų rin­kos pa­

di­di­no Ka­ta­lo­ni­jai pa­lū­ka­nų nor­mą, to­dėl re­gio­nas ne­be­ga­li sko­lin­tis pi­ ni­gų ir bu­vo pri­vers­tas pa­pra­šy­ti cent­ri­nės vy­riau­sy­bės 5 mlrd. eu­ rų ver­tės fi­nan­si­nės in­jek­ci­jos. Ne­dar­bo ly­gis Ka­ta­lo­ni­jo­je sie­kia

ia pa­vo­jin­gą žai­di­mą – nors Mad­ri­das os dėl ne­prik­lau­so­my­bės. „Scan­pix“ nuo­tr.

22 pro­c. O Is­pa­ni­jo­je jis yra 24 pro­c. Iš vi­so Ka­ta­lo­ni­jo­je gy­ve­na apie 700 tūkst. be­dar­bių.

ar jie at­si­skirs? ba­ma apie ne­prik­lau­so­my­bės ža­lą, ta­čiau la­bai ma­žai kas kal­ba apie nau­dą“. „Is­pa­ni­ja skęs­ta, o mes ne­no­ri­me skęs­ti kar­tu. Mū­sų eko­no­mi­ka tu­ri atei­tį, o Is­pa­ni­jos – ne“, – ne­tuš­ čia­žo­džia­vo tris­de­šimt­me­tis.

Vis jau­čia­me, kad cent­ri­nė val­džia mus mul­ki­na. Juk mes, ka­ta­lo­nai, kas­met duo­da­me tiek daug pi­ni­gų Is­pa­ni­jai. De­monst­ra­ci­jo­je už ne­prik­lau­ so­my­bę pa­kal­bin­ta 53 me­tų Ka­ta­ lo­ni­jos gy­ven­to­ja Te­re­sa Ca­ba­nes pa­brė­žė, kad pro­tes­to ak­ci­ja tu­rė­ tų su­kel­ti šio­kį to­kį krus­te­lė­ji­mą Mad­ri­de. „Ma­nau, ši ak­ci­ja – smū­gis vy­ riau­sy­bei. Ne­ma­nau, kad kas nors ti­kė­jo­si tiek daug žmo­nių. Vis jau­ čia­me, kad cent­ri­nė val­džia mus mul­ki­na. Juk mes, ka­ta­lo­nai, kas­ met duo­da­me tiek daug pi­ni­gų Is­ pa­ni­jai“, – kal­bė­jo mo­te­ris. Ar­tu­ras Ma­sas, Ka­ta­lo­ni­jos re­ gio­no va­do­vas, ku­ris pa­lai­kė de­ monst­ra­ci­ją už Ka­ta­lo­ni­jos ne­prik­ lau­so­my­bę, pa­ža­dė­jo, kad to­liau ke­ti­na de­rė­tis su Is­pa­ni­jos prem­ je­ru Ma­ria­no Ra­joy dėl re­gio­no fi­ nan­si­nės ir fis­ka­li­nės ne­prik­lau­so­

my­bės. „Jei ne­bus nau­jo su­si­ta­ri­mo dėl eko­no­mi­kos, Ka­ta­lo­ni­jos ke­lias yra tik į ne­prik­lau­so­my­bę“, – sa­kė re­gio­no va­do­vas. Ta­čiau Is­pa­ni­jos mi­nist­rų ka­ bi­ne­to va­do­vas M.Ra­joy at­me­tė pa­na­šias idė­jas. „Ka­ta­lo­ni­ja tu­ri spręs­ti sun­kias de­fic­ i­to ir ne­dar­ bo pro­ble­mas. Da­bar ne lai­kas su­ da­ri­nė­ti už­ku­li­si­nius san­do­rius, konf­lik­tuo­ti ar po­le­mi­zuo­ti. Tu­ri­ me su­tar­ti­nai spręs­ti ša­lies pro­ble­mas“, – sa­kė Is­pa­ni­jos prem­je­ ras. Eks­per­tai sa­ko, kad A.Ma­sas ri­ zi­kuo­ja kel­da­mas ne­prik­lau­so­my­ bės klau­si­mą, nes bū­tent cent­ri­nė val­džia da­bar ap­mo­ka Ka­ta­lo­ni­jos są­skai­tas. Ka­dan­gi Ka­ta­lo­ni­ja – la­biau­siai pra­si­sko­li­nu­si Is­pa­ni­jo­ je, fi­nan­sų rin­kos jau at­si­sa­kė sko­ lin­ti pi­ni­gų. Šio mė­ne­sio pa­bai­go­je ka­ta­lo­ nams teks grą­žin­ti 5,7 mlrd. eu­rų sko­lą. Mai­nais į tai cent­ri­nė val­ džia ga­li rei­ka­lau­ti nau­jų įmo­kų į cent­ri­nį biu­dže­tą, o tai ke­lia pa­si­ pik­ti­ni­mą Ka­ta­lo­ni­jo­je. To­dėl kai ku­rie ana­li­ti­kai spė­ja, kad Ka­ta­lo­ ni­jos val­džia, pa­lai­ky­da­ma se­pa­ ra­tiz­mą, ban­do per­mes­ti vi­są at­ sa­ko­my­bę Mad­ri­dui. „Aki­vaiz­du, kad tai – tik da­ lis po­li­ti­nio žai­di­mo, ku­ris tę­sia­si iš­ti­sus me­tus. Vie­nin­te­lis da­ly­kas tas, kad kri­zė pa­di­di­no sta­ty­mus“, – sa­kė po­li­ti­kos ana­li­ti­kas An­to­nio Bar­ro­so. „Le Mon­de“, „Reu­ters“ inf.

9. Dia­ne Kru­ger

10. Jen­ni­fer Law­ren­ce

Rau­do­nų­jų ži­bin­tų kvar­ta­lo sen­bu­vės ištikimos profesijai Ams­ter­da­mas. Kiek vis­ko šia­me mies­te. Ta­čiau žy­miau­sias Ny­der­ lan­dų sos­ti­nės ak­cen­tas – Rau­do­ nų­jų ži­bin­tų kvar­ta­las. Ja­me dir­ba ne tik gra­žuo­lės, bet ir se­no­lės.

Su­si­pa­žin­ki­te su Loui­se ir Mar­ ti­ne Fok­kens. Se­sėms dvy­nėms – po 70 me­tų. Pa­si­ro­do, jos yra vy­riau­sios se­niau­sios pro­fe­si­jos at­sto­vės. Kaip ra­šo bri­tų lei­di­nys „The Guar­dian“, se­sės Ams­ter­da­me yra ge­riau­siai ži­no­mos kaip se­no­sios vit­ri­nų mer­gai­tės. Nors ir gar­baus am­žiaus, ta­čiau se­se­rys Fok­kens dė­me­siu ne­si­ skun­džia. Apie jas net su­suk­ tas fil­mas pa­va­di­ni­mu „Meet the Fok­kens“. Iš­leis­ta ir kny­ga. Joms ne­svar­bu, kad pro­sti­tu­ ci­jos vers­las pa­sau­ly­je ver­ti­na­ mas, švel­niai ta­riant, nei­gia­mai. Abi su mie­lu no­ru vi­siems pa­sa­ ko­ja sa­vo įspū­džius. O pa­pa­sa­ko­ti tik­rai yra ką – juk su­dė­jus abie­jų se­se­rų dar­bo pa­tir­tį išei­na be­veik 100 me­tų. Bri­tų žur­na­lis­tė Ju­lie Bin­del nu­ vy­ko pas se­se­ris, pa­kal­bė­jo apie jų gy­ve­ni­mą. Se­se­rys Fok­kens ne tik ren­gia­si vie­no­dai, ta­čiau ir kal­ba pa­na­šiai. Be to, jos nuo­lat kal­ba vie­na per ki­tą. Tai­gi, kaip pa­sa­ko­jo žur­na­ lis­tė J.Bin­del, jas gan sun­ko­ka su­ pras­ti. Vis dėl­to abi mo­te­rys – šil­ tos ir mie­lai bend­rau­ja. „Kai bu­vau vos vy­res­nė nei 20 me­tų, ma­ne žiau­riai muš­da­vo vy­ ras. Jis sa­kė, kad jei­gu į na­mus ne­ par­ne­šiu pi­ni­gų, jis ma­ne pa­liks.

Tu­rė­jau vai­kų, la­bai jį my­lė­jau, to­dėl tu­rė­jau taip elg­tis“, – pa­ sa­ko­jo žur­na­lis­tei Loui­se, kai ji su se­se­ri­mis su­si­ti­ko vie­na­me ba­re pa­čia­me Rau­do­nų­jų ži­bin­tų kvar­ ta­lo cent­re.

Mer­gi­nos ieš­ko klien­tų in­ter­ne­te ar dir­ba sa­vo na­muo­ se – taip leng­viau iš­ veng­ti mo­kes­čių. Abi se­se­rys pa­sa­ko­jo apie sa­vo šei­mas. Loui­se sa­kė tu­rin­ti tris, Mar­ti­ne – ke­tu­ris vai­kus. Kaip sa­ kė Loui­se, vi­si jos vai­kai bent ku­rį lai­ką yra gy­ve­nę vai­kų na­muo­se. Ta­čiau čia pat nu­trau­kė Mar­ti­ ne, taip pat no­rin­ti pa­pa­sa­ko­ti sa­ vo šei­mos is­to­ri­ją. Ne­pai­sant šur­ mu­lio, iš pa­sa­ko­ji­mų aiš­ku tai, kad abie­jų se­se­rų gy­ve­ni­mas – ne ro­ žė­mis klo­tas. Loui­se pro­sti­tu­ci­jos vers­lą pa­li­ ko prieš dve­jus me­tus. Jai pra­si­dė­jo art­ri­tas, to­dėl, kaip ji sa­kė, ne­be­ ga­lė­jo dirb­ti dau­gu­ma sek­so po­zų. Mo­te­rys ap­gai­les­ta­vo, kad pa­dė­tis sek­so vers­le per tuos me­tus, kai jos tuo ver­čia­si, tik blo­gė­ja. „Ma­nau, kad vieš­na­mių le­ga­ li­za­vi­mas pro­sti­tu­čių gy­ve­ni­mo ne­pa­ge­ri­no, – sa­kė Mar­ti­ne. – Nė­ra pra­smės dirb­ti le­ga­liai. To­ dėl mer­gi­nos ir ieš­ko klien­tų in­ ter­ne­te ar dir­ba sa­vo na­muo­se – taip leng­viau iš­veng­ti mo­kes­

čių. Už už­dirb­tus pi­ni­gus iš­lai­kai šei­mą, stai­ga pa­si­ro­do mo­kes­čių ins­pek­to­rius ir lie­pia jam mo­kė­ti di­džiu­les su­mas. Taip ge­riau są­ va­dau­to­jams ir už­sie­nie­čiams, ta­ čiau mer­gi­noms iš Olan­di­jos vi­sai prie­šin­gai.“ Kai Loui­se pra­dė­jo vers­tis pro­ sti­tu­ci­ja, jos se­suo tuo me­tu lau­kė­ si pir­mo­jo vai­ko. Mar­ti­ne pa­sa­ko­jo, kad jųd­vie­jų mo­ti­na jai pra­si­ta­rė, jog Loui­se dir­ba vieš­na­my­je. „Ta­da bu­vau šo­ki­ruo­ta, no­rė­ jau jai pa­dė­ti“, – žvelg­da­ma į se­ se­rį sa­kė Ma­ri­ne. Tuo­met įsi­ter­ pė Loui­se. „Vė­liau vieš­na­my­je jiems pri­ rei­kė va­ly­to­jos ir Mar­ti­ne ėmė­si to dar­bo. O vy­rai no­rė­jo, kad ji pe­ rei­tų prie pro­sti­tu­ci­jos. Tad ėmė­ me dirb­ti kar­tu – teik­ti gru­pi­nio sek­so pa­slau­gą. Taip ir pra­dė­jo­ me“, – pri­si­mi­nė Loui­se. Pa­čiu pro­sti­tu­ci­jos vers­lu dvy­ nės ne­si­skun­džia. Mat, kaip sa­ko, rū­pi­no­si vie­na ki­ta, kar­tu ieš­ko­jo klien­tų ir nie­kuo­met ne­kon­ku­ra­ vo tar­pu­sa­vy­je. „Mes vi­sur ir vi­sa­da esa­me kar­ tu. Vis­ką da­ro­me kar­tu“, – abi kar­tu pa­sa­kė se­niau­sios Ams­ter­ da­mo pro­sti­tu­tės. Šiuo me­tu se­se­rys gy­ve­na Ams­ ter­da­mo prie­mies­ty­je. Mar­ti­ ne to­liau ver­čia­si pro­sti­tu­ci­ja. Tris kar­tus per sa­vai­tę ji vyks­ta į mies­tą teik­ti pa­sau­gų. Pak­laus­ta, ar yra už­siė­mu­si, mo­te­ris at­sa­kė: „Taip taip... la­bai... Ma­no re­gu­ lia­rūs klien­tai no­ri, kad ap­tar­na­ vi­mas bū­tų pa­ts ge­riau­sias.“ „The Guar­dian“ inf.

Re­kor­di­nin­kės: se­se­rys Fok­kens – tik­ros Ams­ter­da­mo įžy­my­bės. Jos vy­riau­sios se­niau­sios pro­fe­si­jos

at­sto­vės mies­te.

„Scan­pix“ nuo­tr.

12

šeštadienis, rugsėjo 22, 2012

sportas

Sporto telegrafas Burtai. Prancūzijoje ištraukti 2013 metų Europos moterų čempionato burtai. Jie lėmė, kad Lietuvos rinktinė turnyro D grupėje susitiks su Čekijos, Kroatijos ir Baltarusijos komandomis. Pinigai. Vyriausybė ketina skirti 110 tūkst. litų premiją Lietuvos irklavimo rinktinei, užėmusiai šeštą vietą Londono olimpinėse žaidynėse. Pagal nutarimo projektą irkluotojams Rolandui Maščinskui ir Sauliui Ritter planuojama skirti po 40 tūkst. litų, treneriui Vladislovui Sokolinskiui – 20 tūkst., vadybininkui Antanui Čikotui – 5 tūkst., mokslininkui Juozui Skernevičiui – 3 tūkst. ir kineziterapeutui Mariui Matulioniui – 2 tūkst. litų. Lietuvos irkluotojai 2 000 m rungtyje dviviečių porinių valčių klasėje užėmė šeštąją vietą. Sunkioji atletika. Slovakijoje vykstančiame pasaulio jaunių (iki 17 metų) sunkiosios atletikos čempionate 19-ąją vietą tarp 23 dalyvių svorio iki 69 kg grupėje užėmė Laurynas Laurinavičius. Klaipėdoje meistriškumą keliantis telšiškis rovimo veiksmu iškėlė 96 kg sveriančią štangą, išstūmė 120 kg ir dvikovėje surinko 216 kg. Rovimo rungtyje L.Laurinavičius užėmė 18-ąją vietą, o stūmimo – 19-ąją.

Kaliningradas laukia sprendimo Pasaulio futbolo čempionatą priimsiantys Rusijos miestai bus paskelbti rugsėjo 29 dieną tiesioginėje „Pirmojo kanalo“ televizijos laidoje.

Surengti 2018 metų planetos pirmenybes pretenduoja 13 miestų: Maskva, Sankt Peterburgas, Kaliningradas, Jaroslavlis, Nižnij Novgorodas, Kazanė, Samara, Saranskas, Volgogradas, Rostovas prie Dono, Sočis, Krasnodaras ir Jekaterinburgas. Į galutinį sąrašą pateks 11 miestų ir 12 stadionų. Tiesiogiai transliuojamą ceremoniją pradės FIFA prezidentas Josephas Blatteris ir organizacinio komiteto „Rossija2018“ pirmininkas, sporto ministras Vitalijus Mutko. Laidoje taip pat dalyvaus Rusijos sportininkai, futbolo žvaigždės ir meno veikėjai. Agentūrai „R-Sport“ V.Mutko yra prasitaręs, kad labiausiai nerimauti turi Saransko, Volgogrado, Jaroslavlio, Rostovo prie Dono ir Lietuvos pašonėje esančio Kaliningrado atstovai. Mat iš šio penketuko teisė priimti pasaulio čempionatą bus suteikta dviem miestams. Pastarojo miesto pergale itin suinteresuoti lietuviai – ne tik futbolo aistruoliai, bet ir verslininkai. „Klaipėdos“ inf.

Turnyras pradėtas pergale Liepojos mieste startavo tarptautinis šešių komandų krepšinio turnyras, kurį sėkmingai pradėjo Klaipėdos „Neptūnas“.

Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

B grupės rungtynėse klaipėdiečiai 84:78 (25:19, 18:20, 20:21, 21:18) palaužė estus – Tartu „Universiteto“ (buvusi „Rock“) ekipą. „Neptūno“ krepšininkai pirmieji išsiveržė į priekį 7:0. Šią persvarą mūsų penketukas išlaikė iki trečiojo kėlinio vidurio. Estai, vedami prieš penkerius metus Klaipėdoje žaidusio Egidijaus Dimšos, baigiantis trečiajam ketvirčiui sugebėjo persverti rezultatą 60:58. Tačiau Deividas Gailius tritaškiu ir Giedrius Gustas dvitaškiu dar kartą į priekį išvedė Lietuvos komandą – 63:60. Paskutinįjį kėlinį Tartu ekipa bandė gelbėtis, tačiau Kazio Maksvyčio auklėtiniai sunkiais momentais sustabdydavo varžovus.

Puolimas: D.Gailius, radęs progą, krovė kamuolį į krepšį iš viršaus.

Vytauto Petriko nuotr.

Sėkmingas jaunių čempionatas Česlovas Kavarza Galvės ežere Trakuose surengtame Lietuvos jaunių irklavimo čempionate puikiai rungtyniavo uostamiesčio pasiuntiniai.

Ypač įspūdingos buvo Klaipėdos vaikinų ir merginų pergalės prestižinėje aštuonviečių valčių klasėje. Galingai pirmenybėse rungtyniavę vaikinai pergales skynė dviviečių ir keturviečių valčių grupėse Spausdami dvivietės valties irklus čempionais ta-

po Simonas Mockus ir Airidas Murauskis, keturvietės – Karolis Šimaitis, Jurgis Jurgilevičius, Gediminas Girdvainis ir Jonas Mockevičius. Merginų vienviečių valčių klasėje nepralenkiama buvo Raminta Viržintaitė. Trys Klaipėdos komandos iškovojo teisę atstovauti Lietuvai tarptautinėje „Baltic Cup“ regatoje, kuri rugsėjo 29-30 d. rengiama Lenkijoje, Krušvicos mieste. Į šias varžybas vyks Trakuose nugalėtojais tapę uostamiesčio sportininkai.

Klaipėdiečiai prizininkai 1.Vienvietė: R.Viržintaitė

2.Dvivietė: T.Vaitkūnas, M. Mala-

1.Dvivietė: S.Mockus, A.Murauskis

kauskas

1.Keturvietė: K.Šimaitis, J. Jurgilevi- 2.Dvivietė: D.Gineitytė, J.Lėbaitė

čius, G.Girdvainis, J.Mockevičius.

1.Aštuonvietė: K.Šimaitis, J. Jurgi-

levičius, G.Girdvainis, J.Mockevičius, T.Vaitkūnas, M.Malakauskas, M. Muliuolis, Ž.Deimantavičius, vairininkas D.Donskis 1.Aštuonvietė: D.Gineitytė, J.Lėbaitė, G.Kasnauskytė, G.Kugeliavičiūtė, N.Janonytė, R.Viržintaitė, D. Schneiderat, E.Stulpinaitė, vairininkė A.Dobelinskaitė

2.Aštuonvietė: K.Bernotas, E. Ba-

barskas, R.Gedrimas, M.Juzaitis, T.Mockevičius, L.Virketis, L.Razma, E.Aleksandravičius, vairininkas E.Mila 3.Dvivietė: G.Kasnauskytė, G. Kuge-

liavičiūtė 3.Keturvietė: L.Virketis, E.Babarskas,

T.Mockevičius, E.Aleksandravičius

Pamaina: Klaipėdos jaunieji irkluotojai puikiai varžėsi Galvės ežere.

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

„Neptūnui“ 20 taškų pelnė Martynas Mažeika, 14 – D.Gailius, 11 – Laurynas Mikalauskas. Estų ekipoje E.Dimša kartu su Justinu Ingramu, buvo rezultatyviausi. Abu žaidėjai pelnė po 14 taškų. Vakar „Neptūnas“ žaidė su Ventspilio (Latvija) „Ventspils“ komanda. A grupėje rungtyniaujantis Šiaulių „Šiauliai-Triobet“ klubas net 97:81 (24:11, 25:20, 22:24, 26:26) įveikė Maskvos „Dinamo“ (Rusija) penketuką. Rezultatyviausiai tarp lietuvių žaidė Vytautas Šulskis, pelnęs 24 taškus, Vitalijus Liutyčius – 17, Ovidijus Galdikas – 11. Šiandien Šiaulių vyrai kausis su varžybų šeimininkais Liepojos „Lauvas“ krepšininkais.

750

reklamos skyrius: 397

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

„Diena Media News“ laikinai einantis vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 750

711, 397 715

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

Platinimo tarnyba: 397 772 397 727 397 706 397 725 397 770 397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

Prenumeratos skyrius: 397

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

714

Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 „Namai“: Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt Lina Bieliauskaitė – 397 730 Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 „Sveikata“: e. paštas skelbimai@kl.lt 397 705 Techninės redaktorės: Sandra Lukošiūtė – Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Loreta Krasauskienė Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė – 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 000. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide

R

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

13

šeštADIENIS, rugsėjo 22, 2012

vakarė

vakare@kl.lt Redaktorė Jolanta Juškevičienė

T.Ei­ger­tas skęsta šokių aistroje Te­le­vi­zi­jos šo­kių pro­jek­tai ant par­ke­ to pa­kvie­tė ne vie­ ną klai­pė­die­tį. Tarp jų ir aikš­te­lės sen­ bu­viai, ir šo­kių de­ biu­tan­tai. Vie­nas jų – uos­ta­mies­čio vai­ ki­nų gru­pės „Pi­ka­ so“ na­rys To­mas Ei­ ger­tas, šo­kių aist­ras tu­rin­tis de­rin­ti ne tik su gru­pės kon­ cer­tais, bet ir dar­bu se­ne­lių glo­bos na­ muo­se.

Si­mo­na Kai­ry­tė Me­dis virs­ta krū­mu

Vos prieš mė­ne­sį sa­ve va­di­nęs me­ džiu, To­mas juo­kau­ja, kad dėl šo­ kių pa­leng­va virs­ta kiek lanks­tes­ niu krū­mu. Ta­čiau vai­ki­nas ti­ki­no ne­si­jau­čian­tis per­ne­lyg sa­vi­mi pa­ si­ti­kin­tis. „Kuo to­liau ei­ni, tuo la­ biau at­ro­do, jog ma­žiau mo­ki. Ži­ no­ma, re­zul­ta­tai ge­ri, ga­li­me tuo pa­si­džiaug­ti, ta­čiau to­bu­lė­ti yra kur “, – tei­gė į šo­kių sū­ku­rį pa­si­ nė­ręs at­li­kė­jas. Vai­ki­nas die­va­go­jo­si, jog šo­kiai dar tik­rai ne­spė­jo pa­bos­ti. „Kas­kart no­ri­si vis dau­giau. At­ ro­do, dar šok­tum ir šok­tum. Džiau­ giuo­si, jog da­bar ga­li­me sta­ty­ti vis įdo­mes­nius šo­kius, įtrauk­ti dau­ giau ele­men­tų, iš­ma­niau ap­žais­ti, vi­zua­li­zuo­ti, kaž­ką nau­jo pa­ro­dy­ ti žiū­ro­vams“, – už­si­de­gęs pa­sa­ ko­jo To­mas.

Jausmai: T.Ei­ger­tas įsi­ti­ki­nęs, kad šok­da­mi su par­tne­re N.Se­nu­ly­te jie tu­ri vie­nas ki­tą my­lė­ti, nes ant­raip iš pa­si­ro­dy­mo nie­ko ge­ro nei­šeis.

gi­jos, lai­ko vis­kam jau ne­beuž­ ten­ka. Ne­bė­ra ka­da gal­vo­ti apie pa­si­ma­ty­mus, drau­gus, įvai­rius

Spor­tuo­da­mas da­ rau­si su­kaus­ty­tas, o tai šo­kiams ant par­ke­to ne­tin­ka.

Ten­ka au­ko­tis

To­mo tei­gi­mu, pra­dė­jus da­ly­vau­ ti te­le­vi­zi­jos pro­jek­te te­ko daug ko at­si­sa­ky­ti. Pra­dė­jus šok­ti jam te­ ko pa­mirš­ti įpras­tą mi­ty­bos gra­fi­ ką. Re­zul­ta­tas – nu­mes­ti trys ki­ log­ra­mai. „Ant ma­nęs ir tie trys la­bai ge­rai ma­to­si, – juo­kė­si To­ mas. – Be vi­so ši­to, man te­ko at­ si­sa­ky­ti ir iki tol mėg­to įpras­ to spor­to re­ži­mo. Spor­tuo­da­mas da­rau­si su­kaus­ty­tas, o tai šo­kiams ant par­ke­to ne­tin­ka.“ Nors vai­ ki­nas įpras­tai ir ne­sto­ko­ja ener­

pa­si­links­mi­ni­mus. „Jei ret­kar­ čiais pa­vyks­ta iš­trūk­ti, tai bū­na la­bai džiu­gūs mo­men­tai. Juk, be šo­kių, kon­cer­tų ir ki­tų už­siė­mi­ mų, dar tu­riu ir dar­bą – esu so­ cia­li­nis dar­buo­to­jas se­ne­lių na­ muo­se. Po dar­bo die­nos sku­bu į re­pe­ti­ci­jas, o joms pa­si­bai­gus apie kaž­ką ki­ta gal­vo­ti net ne­ga­lė­čiau – ži­nau, kad vėl anks­ti ry­te rei­kės bū­ti dar­be“, – su sa­vo die­not­var­ ke su­pa­žin­di­no To­mas.

Ramūno Tangurio nuotr.

Be mei­lės ne­ga­li­ma

Į par­tne­res To­mui te­ko pro­fe­sio­na­li šo­kė­ja Ne­ri­lė Se­nu­ly­tė, ku­riai te­le­ vi­zi­nis šo­kio pro­jek­tas ne nau­jie­na – praė­ju­sia­me se­zo­ne ji šo­kio su­ bti­ly­bes pa­dė­jo pa­žin­ti ak­to­riui Ei­ mu­čiui Kvoš­čiaus­kui. Pra­si­dė­jus re­pe­ti­ci­joms To­ mas gy­rė Ne­ri­lę, ti­ki­no, jog pui­ kiai su­ta­ria, ir džiau­gė­si jos at­vi­ ru­mu bei pui­kiu hu­mo­ro jaus­mu. „Ar kaž­kas pa­si­kei­tė? Ne, ji vis dar šau­ni, ta­čiau na­tū­ra­lu, jog smul­ kių pyk­čių ir ne­su­sip­ra­ti­mų neiš­ ven­gia­me. Tie­siog sun­ku at­lai­ky­ti įtam­pą. Da­bar kas sa­vai­tę tu­ri­me su­gal­vo­ti ir pa­sta­ty­ti šo­kį. Jau ne­ kal­bant apie tai, kad man, kaip ne­ pro­fe­sio­na­lui, jį ten­ka ge­ro­kai pa­ šli­fuo­ti, kol iš­moks­tu. Vis­ko bū­na. Ir ap­si­pyks­ta­me. Tai na­tū­ra­lu, juk ne­sa­me se­ni drau­gai, ku­rie stai­ga nu­spren­dė pra­dė­ti šok­ti. Bu­vo­me su­ves­ti ir tu­ri­me vie­nas prie ki­to

pri­si­tai­ky­ti“, – san­ty­kių ne­dra­ ma­ti­za­vo To­mas. Vai­ki­nas taip pat pri­pa­ži­no, jog šo­kiai su­ke­lia ne tik įtam­pą. Jo tei­ gi­mu, šo­kiai neiš­ven­gia­mai kurs­to aist­rą: „O kaip­gi ki­taip, juk šo­ka­ me ne šiaip, o su jau­no­mis, gra­ žio­mis ir nea­be­jo­ti­nai sek­sua­lio­ mis šo­kė­jo­mis. Nie­ko ste­bė­ti­na, jog kar­tais iš to iš­si­vys­to ir kai kas dau­giau“. Tie­sa, vai­ki­nas ti­ki­no, jog bent jau kol kas nei jis, nei Ne­ ri­lė ne­žiū­ri vie­nas į ki­tą kaip į po­ ten­cia­lius my­li­muo­sius. „Ži­no­ma, šo­kių me­tu mes tu­ri­me vie­nas ki­tą my­lė­ti ir my­li­me, nes ki­taip nie­ko ge­ro iš pa­si­ro­dy­mo nei­šeis“, – sa­ kė gru­pės „Pi­ka­so“ na­rys. Pik­ti­na ver­ti­ni­mai

Nors par­tne­rei šo­kio me­tu To­mas jau­čia šil­tus jaus­mus, pa­sta­rai­siais anaip­tol ne­si­žars­to pro­jek­to ver­ ti­ni­mo ko­mi­si­ja. To­mo ir Ne­ri­lės

po­rai ne kar­tą te­ko iš­girs­ti kan­džių ko­mi­si­jos, o ypač jos pir­mi­nin­kės Edi­tos Da­niū­tės rep­li­kų. „Kar­tais jos pa­si­sa­ky­mai ma­ no at­žvil­giu nė­ra kom­pe­ten­tin­gi. Aki­vaiz­du, jog ji tu­ri mėgs­ta­mus ir ne­mėgs­ta­mus pro­jek­to da­ly­vius ir pa­gal tai juos ver­ti­na“, – nuo­mo­ nę apie kan­džią­ją pir­mi­nin­kę dės­ tė To­mas. Ne­p ai­s ant ke­l ių ne­ga­ty­v ių smulk­me­nų, vai­ki­nas džiau­gia­si ga­li­my­be mo­ky­tis šok­ti ir su­lau­kia di­džiu­lio pa­lai­ky­mo. „Šei­ma ma­ne pa­lai­ko vi­sur ir vi­ sa­da. Tai rams­tis, ku­ris vi­sa­da yra ša­lia ma­nęs. Be to, su­lau­kiu di­ džiu­lio pa­lai­ky­mo ir dirb­da­mas se­ne­lių na­muo­se. Žmo­nės, su ku­ riais bend­rau­ju, sa­ko, jog ste­bi ma­ no pa­si­ro­dy­mus, lie­pia lai­ky­tis ir steng­tis to­liau, ti­ki­na, kad už ma­ ne bal­suo­ja. Tai la­bai ma­lo­nu“, – džiau­gė­si To­mas.

14

šeštADIENIS, rugsėjo 22, 2012

vakarė

L.Bar­tu­se­vi­čiū­tė: lai­mė bū­ti su juo Ba­le­to pe­da­go­ gė Lo­re­ta Bar­tu­se­ vi­čiū­tė pa­sta­ruo­ ju me­tu tu­ri ypa­tin­ gų rū­pes­čių. Ji ly­di sa­vo vy­rą – ope­ros gran­dą Vir­gi­li­jų No­rei­ką į at­si­svei­ ki­ni­mo su di­džią­ ja sce­na kon­cer­tus „Ačiū už mei­lę“.

– Kai jo akis pa­ma­čiau, bu­vau su­ža­vė­ta. Iš jų skli­do ši­lu­ma. Di­ džiu­lė lai­mė bū­ti su juo kar­tu. – Ko­kia lai­min­go gy­ve­ni­mo pa­slap­tis? Mei­lė? – Taip. Mei­lė ve­da pir­myn. Ir jė­gų su­tei­kia, ir no­ro dirb­ti bei gy­ven­ti. Ge­ra mums drau­ge. O dar Vir­gi­ li­jus tu­ri to­kį pui­kų hu­mo­ro jaus­ mą. Jis iš­kal­bin­gas, ge­ras pa­sa­ ko­to­jas. Ko­kią nors is­to­ri­ją bū­nu gir­dė­ju­si daug kar­tų, bet kai pa­ sa­ko­ja ją ki­tiems, vis tiek klau­ sau­si. Jo mąs­ty­mas, min­tys apie gy­ve­ni­mą, kū­ry­bą, žmo­nes – la­ bai įdo­mios. Vir­gi­li­jus vi­sa­da grįž­ta na­mo pui­kios nuo­tai­kos. La­bai mo­ka ro­dy­ti dė­me­sį, vi­sa­da iš ke­lio­ nių ką nors par­ve­ža. Kai dės­ tė Ta­li­ne, grįž­da­vo su la­ši­ša. Jos pirk­ti spe­cia­liai va­žiuo­ da­vo į Ta­li­no tur­gų. Grįž­da­ vo į Vil­nių au­to­mo­bi­liu net ne­sus­to­da­mas ir sa­ky­da­vo, kad ne­pa­var­go. Sa­k y­d a­vo, kad ma­ši­no­je tu­ri pa­si­ruo­ šęs ka­vos, iš­ge­ria gurkš­ne­lį – ir pir­myn.

Lai­ma Že­mu­lie­nė l.zemuliene@diena.lt

Ir anks­čiau mo­te­ris sė­dė­da­vo sa­lė­ je ir klau­sy­da­vo­si jo at­lie­ka­mų ope­ rų, dai­nų. Šie kon­cer­tai – ypa­tin­gi, dėl jų la­bai jau­di­na­si abu. Pir­ma­sis kon­cer­tas rug­sė­jo pra­džio­je jau nu­ skam­bė­jo Aly­tu­je, ant­ra­sis – va­ kar Vil­niu­je, už sa­vai­tės vyks Kau­ ne, spalio vidury – Klaipėdoje. Šian­dien – ta ypa­tin­go­ji šven­ tė, dėl ku­rios ki­lo vi­sas šis šur­mu­ lys. Rug­sė­jo 22-ąją, kaip po­kšta­vo maest­ro, jam su­kan­ka du sep­ty­ne­ tai – 77 me­tai. Jis ne­lin­kęs švęs­ti ke­lias die­nas – jau ry­toj V.No­rei­ka gie­dos Se­no­sios Va­rė­nos baž­ny­čio­ je. Ir vi­sur ša­lia vy­ro bus ji – žmo­ na. Ly­dė­ti vy­rą į kon­cer­tus jai – ne prie­vo­lė, o ma­lo­nus už­siė­mi­mas.

– V.No­rei­ka – iš­ki­li as­ me­ny­bė. Sa­ko­ma, kad to­kios as­me­ny­bės – su­dė­tin­gos, su jo­mis la­bai su­dė­tin­ga gy­ven­ ti. Ar tai tie­sa? – Kai ku­riais at­ve­jais. Jau­čiu, kad jam rei­kia dė­me­sio, kar­tais net pa­ vargs­tu nuo to. Jau kai tuo­kė­mės, jis bu­vo la­bai ži­no­mas, daug pa­sie­kęs, pui­kus dai­ni­nin­kas ir žmo­gus. Aš esu ra­mes­nė, kuk­les­nė. – Koks ypa­tin­gas įvy­kis bu­vo bend­ra­me jū­sų gy­ve­ni­me, ku­ rio bu­vo­te nu­ste­bin­ta? – Sū­naus Vir­gu­čio gi­mi­mas man bu­vo di­džiau­sia lai­mė. No­rė­jo­si, kad vi­sas pa­sau­lis tai su­ži­no­tų. Kai Vir­gi­li­jus at­va­žia­vo ap­lan­ky­ti, kai paė­mė vai­ką ant ran­kų, ma­ne už­lie­ jo neap­sa­ko­mas džiaugs­mas.

Ga­liu į jį at­si­rem­ ti, pa­si­kal­bė­ti, ir jis vi­sa­da su­ras išei­ tį, vi­sa­da pri­glaus. Jis ma­ne su­pran­ta. Kaip ir aš jį. Apie tai ir apie skau­dų mo­men­tą, kai ar­tis­tas pa­lie­ka sce­ną, apie šlo­ vės spin­du­lius ir kas­die­ny­bę – in­ ter­viu su 54 me­tų L.Bar­tu­se­vi­čiū­te. – Esa­te sa­kiu­si, kad su vy­ru ei­ na­te be­veik į kiek­vie­ną jo kon­ cer­tą, ope­ros spek­tak­lį. Ko­kia nuo­tai­ka jus api­ma da­bar, at­ si­svei­ki­ni­mo su di­džią­ja sce­ na kon­cer­tuo­se? Aša­ra ne­nu­ by­ra? – Tai tik­rai ypa­tin­gi kon­cer­tai. Jie jau­di­na. Vir­gi­li­jus – la­bai ge­ros for­mos, puikiai bal­sas skam­ba. Jis la­bai ruo­šia­si tiems kon­cer­tams, at­sa­kin­gai į juos žiū­ri. Man svar­bu, kad jie pui­kiai praei­ tų, kad Vir­gi­li­jus ne­per­šal­tų, kad orai ne­bū­tų la­bai lie­tin­gi ir vė­ juo­ti. La­bai no­riu, kad vis­kas ge­ rai pa­vyk­tų. Ti­kiu, kad ir po tų kon­cer­tų Vir­ gi­li­jus dar dai­nuos, bet ma­žes­nė­ se sce­no­se. Jis me­ni­nin­kas, ku­ris ne­ga­li ne­dai­nuo­ti. Jis gi­męs dai­ nuo­ti. – Jūs pa­li­ko­te ba­le­to sce­ną 1999 m., to­dėl da­bar tur­būt kaip nie­kas ki­tas ge­riau su­ pran­ta­te sa­vo vy­rą. Ar ne­bai­su

Re­cep­tas: mei­lė ir pa­gar­ba sce­nos me­ni­nin­kus L.Bar­tu­se­vi­čiū­tę ir V.No­rei­ką ly­di jau la­bai daug me­tų.

iš ap­lo­dis­men­tų jū­ros ženg­ti į pa­pras­tą kas­die­ny­bę? – La­bai su­dė­tin­ga, sa­ve iš anks­to rei­kia tam ruoš­ti. Aš 23-ejus me­ tus šo­kau teat­re. Pa­ti nu­ta­riau išei­ti – ma­nau, kad ge­riau lai­ku pa­si­trauk­ti iš sce­nos ne­gu per vė­ lai, kai pa­vargs­ti, pa­jau­ti, kad jė­ gos ne tos. – Dai­ni­nin­kas dai­nuo­ja tol, kol bal­sas skam­ba. O 40 me­tų su­ lau­ku­si ba­le­to ar­tis­tė Džul­je­tos jau ne­be­šoks, nes šios pro­fe­si­ jos kar­je­rą ri­bo­ja am­žius. Dėl to te­ko iš­gy­ven­ti? – Ir la­bai skau­džiai. Ne vie­ną va­ ka­rą pra­ver­kiau. 38-erių dai­ni­nin­ kė – pa­čia­me žy­dė­ji­me.

Gedimino Bartuškos nuotr.

– Ar nie­ka­da ne­si­gai­lė­jo­te, kad pa­si­rin­ko­te ba­le­ri­nos pro­fe­si­ją? – Ne. Tai ma­no pa­šau­ki­mas. La­ bai no­rė­jau šok­ti, bū­ti sce­no­je. Neį­si­vaiz­da­vau ki­tos pro­fe­si­jos. Ir man ge­rai se­kė­si. – Iš pro­fe­sio­na­lios sce­nos – į ba­le­to pe­da­go­go kė­dę. Ar jums įdo­mus šis dar­bas? – Ba­le­to pe­da­go­ge jau il­gai dir­ bu. Na­c io­n a­l i­n ė­j e M.K.Čiur­ lio­nio me­nų mo­kyk­lo­je kas­dien dės­tau kla­si­ki­nio šo­kio tech­ni­ką bū­si­miems ba­le­to ar­tis­tams. Kar­ tą per sa­vai­tę dės­tau kla­si­ki­nio šo­kio pa­li­ki­mą. Ir Vir­gi­li­jus tu­ ri di­de­lį dar­bo krū­vį – Mu­zi­kos ir teat­ro aka­de­mi­jo­je bei M.K.Čiur­

lio­nio me­nų mo­kyk­lo­je dės­to dai­ na­vi­mą. – Ne taip se­niai tu­rė­jo­te pri­ va­čią ba­le­to mo­kyk­lą, ta­čiau pa­sta­ruo­ju me­tu apie ją nie­ko ne­gir­dė­ti. – Taip, tu­rė­jo­me pui­kią sa­lę Ge­di­ mi­no pro­spek­te. Dir­bo­me drau­ge su Vir­gi­li­ju­mi: jis dės­tė dai­na­vi­mą, aš – ba­le­tą. Bu­vo ne­ma­žai no­rin­čių­ jų pas ma­ne mo­ky­tis, ta­čiau mo­ kes­čiai už nuo­mą bu­vo la­bai di­de­ li, to­dėl už­da­rė­me tą mo­kyk­lą. – Prieš dau­ge­lį me­tų su V.No­rei­ ka dir­bo­te Ope­ros ir ba­le­to teat­ re. Kaip pa­ju­to­te, kad maest­ro – jū­sų šir­dies žmo­gus?

– Ko­dėl ne­si­ry­žo­te gim­dy­ti dau­giau? – Apie ant­rą vai­ką tuo mo­men­tu ne­gal­vo­jau. Da­bar sa­ky­čiau: „Gim­ dy­ki­te vi­sos.“ Yra ir ant­rą vai­ ką pa­gim­džiu­sių ba­le­ri­nų, ku­rios pui­kiai šo­ka. So­vie­tų lai­kais pri­ma ba­le­ri­nos ne­gim­dė, bi­jo­da­vo di­de­lės kon­ku­ren­ci­jos. O juk no­rint at­gau­ ti va­di­na­mą­ją ba­le­ti­nę for­mą, rei­ kia daug lai­ko. Da­bar lai­kai pa­si­kei­tė. Dau­gu­ma ba­le­ri­nų su­pra­to, kad svar­biau­sia gy­ve­ni­me yra šei­ma – vai­kai, vy­ras, tė­vai, ar­ti­mie­ji. Dar­bas – pa­skui. O kol jau­nas, gal­vo­ji, kad dar­bas, sce­na yra vis­kas. Ne ap­lo­dis­men­ tai, o re­pe­ti­ci­jos, kū­ry­bi­nis pro­ce­ sas. Aš ne­tu­rė­da­vau va­sa­ros ato­ sto­gų – tre­na­žas, re­pe­ti­ci­jos. Net­gi ant­rą di­džiau­sių šven­čių die­ną – Ka­lė­dų ar Nau­jų­jų me­tų – ei­da­vau į re­pe­ti­ci­jas. Sau­sio 1-ąją, bū­da­vo, pra­ve­riu teat­ro du­ris, o bu­dė­to­jas ste­bi­si: „Tai ko­dėl ne­šven­čia­te? Juk Nau­jie­ji me­tai.“ Ba­le­to ar­tis­tės gy­ve­ni­mas la­bai sun­kus ir su­dė­tin­gas. Dar­bas nuo ry­to iki va­ka­ro. Taip, ta­da aš bu­vau lai­min­ga, bet da­bar gy­ve­nu ki­tą gy­ ve­ni­mo eta­pą. Da­bar aš no­riu at­ siim­ti tą pra­re­pe­tuo­tą lai­ką – no­ riu džiaug­tis gy­ve­ni­mu.

15

šeštADIENIS, rugsėjo 22, 2012

vakarė

Įspūdis: į Kaukazo kalnus, kurių vaiz­dai ne­ga­li ne­ža­vė­ti, O.Zlatkovaitę nuvežė pardavėja, su kuria susipaži­

Ne­si­kei­čia: Vla­di­kau­ka­zo gat­vė­se gi­ra dar daug kur par­duo­da­ma iš sta­

„Shutterstock“ nuotr.

Ok­sa­nos Zlat­ko­vai­tės as­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

no pirkdama maistą.

ti­nių, pa­sta­tai pri­me­na so­viet­me­tį.

Vla­di­kau­ka­ze spok­so­ti į mo­te­rį – tabu „Gat­vės skir­tos va­ži­nė­ti au­to­mo­bi­liais, o žmo­nėms rei­kia vaikš­ čio­ti ša­li­gat­viais“, – taip ma­ty­to vaiz­do šo­ki­ruo­tai Ok­sa­nai Zlat­ko­vai­tei paaiš­ki­no Vla­di­kau­ka­zo tak­sis­tas, vos ne­part­ren­ kęs žmo­gaus, ku­ris ėjo per gat­vę de­gant pės­tie­siems skir­tam ža­ liam švie­so­fo­ro sig­na­lui. Da­rius Sė­le­nis

d.selenis@diena.lt

Kas pir­mes­nis, tas tei­ses­nis

Vy­rai ven­gia žiū­rė­ti į užim­tų mo­ te­rų akis, žmo­nės vai­šin­gi ir nuo­ šir­dūs, nuo­sta­bi gam­ta ir chao­sas gat­vė­se, nuo so­viet­me­čio ne­tvar­ ky­ti pa­sta­tai – tai kri­to į akis Lie­ tu­vos na­cio­na­li­nės rink­ti­nės ir Ru­si­jos „Ala­ni­ja“ žai­dė­jo Dei­vi­do Šem­be­ro my­li­ma­jai O.Zlat­ko­vai­ tei Šiau­rės Ose­ti­jos mies­te Vla­di­ kau­ka­ze. „Su „Ka­l aš­n i­ko­vo“ au­to­m a­ tais da­bar žmo­n ės ne­va­ž i­n ė­ ja, – pri­mi­nus prieš 13–15 me­tų „Ala­ni­jos“ ko­man­do­je žai­du­sių Rai­m on­d o Žu­tau­to ir Da­r iaus Ma­ciu­le­vi­čiaus žo­džius, šyp­te­lė­ jo Ok­sa­na. – Nuo to lai­ko mies­tas tur­būt ne­la­bai pa­si­kei­tė. Ja­me pa­ si­ju­tau tar­si grį­žu­si ke­lias­de­šimt me­tų at­gal.“ Vla­di­kau­ka­zo gat­vė­se – chao­ sas. Vai­ruo­to­jai – įžū­lūs. Tai­ syk­lė „Kas pir­mes­nis, tas tei­ ses­nis“ ga­lio­ja ne tik pra­ban­gių au­to­mo­bi­lių sa­vi­nin­kams. Ža­ lios spal­vos švie­so­fo­ro sig­na­ las ne­ga­ran­tuo­ja, kad pės­čia­ sis sau­giai pe­reis gat­vę, nes jis pir­miau­sia pri­va­lo pra­leis­ti au­ to­mo­bi­lius. „Ko­dėl, ko­dėl?“ – bu­vo šo­ki­ruo­ ta O.Zlat­ko­vai­tė, kai se­nu ne­tvar­ kin­gu au­to­mo­bi­liu ją ve­žęs tak­ sis­tas vos ne­part­ren­kė pės­čio­jo. „Gat­vės skir­tos va­ži­nė­ti au­to­mo­ bi­liams, o žmo­nėms rei­kia vaikš­ čio­ti ša­li­gat­viais“, – šyp­te­lė­jo pro ūsą vai­ruo­to­jas.

Ka­ra­liau­ja trys juos­te­lės

„Nau­ji na­mai iš­ki­lę ar sta­to­mi tik kur ne kur“, – O.Zlat­ko­vai­tė ne­slė­ pė, kad te­ko il­go­kai paieš­ko­ti bu­ to, ku­rį klu­bas iš­nuo­mo­jo D.Šem­ be­rui. Tie­sa, tri­jų aukš­tų na­mas, ku­ rio vie­na­me iš bu­tų ap­si­gy­ve­no Lie­tu­vos rink­ti­nės fut­bo­li­nin­kas, ati­tin­ka eu­ro­pie­tiš­kus stan­dar­ tus. Vie­no­je laip­ti­nė­je tė­ra po še­ šis bu­tus.

Už­kal­bi­nę gat­vė­je mer­gi­ną ir su­ži­no­ ję, kad ji tu­ri vy­rą ar drau­gą, ose­ti­ nai jos at­si­pra­šo.

„Čia pa­ma­čiau tai, ką pri­si­me­ na­me tar­si pro mig­lą, ką ga­li­me pa­ma­ty­ti tik se­nuo­se ru­siš­kuo­se fil­muo­se“, – šyp­so­jo­si O.Zlat­ko­ vai­tė. Tai – di­de­lės gel­to­nos spal­vos sta­ti­nės su už­ra­šu „Kvas“ (liet. – gi­ ra) gat­vė­se. Ar­ba 90 cen­tų kai­nuo­ jan­tys plom­by­ri­niai le­dai su vaf­liais. „Žmo­nės ne­sup­ra­to, ko­dėl tai fo­ tog­ra­fuo­ju“, – šyp­te­lė­jo Ok­sa­na. Ji bu­vo pri­gąs­din­ta, kad ten reng­tis trum­pais šor­tu­kais ar si­ jo­nukais ne­ga­li­ma. Vis dėl­to Vla­ di­kau­ka­ze žmo­nės, ypač jau­ni­mas, ren­gia­si šiuo­lai­kiš­kai, o mo­te­rys – itin puoš­niai.

Vy­rai? O.Zlat­ko­vai­tė juo­kė­si: „Spor­ti­ne ap­ran­ga. Vla­di­kau­ka­ze ka­ra­liau­ja trys bal­tos juos­te­lės – „Adi­das“ kaip Mask­vo­je – „Louis Vuit­ton“ par­duo­tu­vės.“ Ne­žiū­rėk į vai­ki­ną

Mo­te­rų, kaip kul­ti­nė­je ko­me­di­jo­ je „Kau­ka­zo be­lais­vė“, Vla­di­kau­ ka­ze da­bar nie­kas ne­gro­bia. Vy­rai la­bai pa­gar­biai el­gia­si su mo­te­ri­ mis ir įžū­liai ne­spok­so, ypač jei jos iš­te­kė­ju­sios ar­ba tu­ri my­li­ mą­jį. „Kar­tą ka­vi­nė­je vie­nas fut­bo­li­ nin­kas pa­žvel­gė į dai­lią mer­gi­ną, ku­ri bu­vo su vy­ru­ku, – Ose­ti­jo­je gir­dė­tą is­to­ri­ją pa­sa­ko­jo O.Zlat­ ko­vai­tė. – Tuo­met tas vy­ru­kas priė­jo ir pa­siū­lė pa­si­kal­bė­ti lau­ ke, o ten pa­gra­si­no gink­lu.“ Ne­ra­šy­tas vy­rų gar­bės ko­dek­sas į sve­ti­mas mo­te­ris žiū­rė­ti drau­ džia. Už­kal­b i­n ę gat­v ė­je mer­g i­ ną ir su­ži­no­ję, kad ji tu­ri vy­rą ar drau­gą, ose­ti­nai jos at­si­pra­šo. „Žmo­nės la­bai drau­giš­ki, nuo­ šir­dūs ir vai­šin­gi. Kar­tą po „Ala­ ni­jos“ lai­mė­tų ša­lies čem­pio­na­to rung­ty­n ių ko­m an­d os var­t i­n in­ kas, ose­ti­nas Dmit­ri­jus Cho­mi­ čius, vie­nas su­mo­kė­jo už ke­lio­ li­kos žmo­nių va­ka­rie­nę. Griež­tai ne­l ei­d o mums su­s i­m o­k ė­t i, nes mes, sa­kė, esa­me sve­čiai“, – pa­ sa­ko­jo O.Zlat­ko­vai­tė. Pra­kal­bus apie ka­lo­ri­jas, mo­te­ ris nu­si­juo­kė: „Mais­tas be­pro­tiš­ kai ska­nus, o tai – blo­gai.“ Prieš at­vyk­da­ma į Vla­di­kau­ka­ zą ji bu­vo įsi­ti­ki­nu­si, kad ka­vi­nė­ se bus ne­hi­gie­niš­ka, ne­šva­ru ir tai

Praei­tis: O.Zlat­ko­vai­tė D.Šem­be­rą įsimylėjo, kai jis žai­dė CSKA.

su­ma­žins ape­ti­tą. Bu­vo ki­taip. „Nuos­ta­b iai ska­n ūs ke­ba­bai, šaš­ly­kai, ypač iš avie­nos. Ten pir­ mą kar­tą val­giau įvai­riau­sių gar­ džių sto­ras pi­cas pri­m e­n an­č ių py­ra­gų su sū­riu, dar­žo­vė­mis, mė­ sa“, – pri­si­mi­nė Ok­sa­na. Be to, Vla­di­kau­ka­ze be­ne de­šimt kar­tų vis­kas pi­giau nei Mask­vo­je, kur ke­lio­li­ka me­tų žai­dė D.Šem­ be­ras. Kai­nos Ose­ti­jo­je la­bai pa­ na­šios kaip Lie­tu­vo­je, o vie­ti­niai ga­mi­niai ne­re­tai ne­tgi pi­ges­ni. Dar ne­su­si­ža­dė­jo

Vie­na par­da­vė­ja, su­ži­no­ju­si, kad Ok­sa­na Vla­di­kau­ka­ze pir­mą kar­ tą ir dar ne­ma­tė kal­nų, pa­siū­lė ją ten nu­vež­ti sek­ma­die­nį, ne­dar­bo die­ną. Apie 30 km nuo Vla­di­kau­ ka­zo stūk­san­tys kal­nai lie­tu­vai­tei pa­si­ro­dė la­bai įspū­din­gi. Kaip ir ke­lio­nė ser­pan­ti­nais. „Jei tai bū­t ų Eu­ro­pa, jie bū­ tų smar­kiai pa­lies­ti ci­vi­li­za­ci­jos ir knibž­dė­tų tu­ris­tų, – nea­be­jo­

Tomo Černiševo nuotr.

jo O.Zlat­ko­vai­tė. – O da­bar ža­vi na­tū­ra­liu gro­žiu.“ Tie­sa, di­džio­ji da­lis abi­pus Te­ re­ko upės Ose­ti­jos ly­gu­mo­je iš­ si­d ės­č iu­s io Vla­d i­kau­ka­zo tar­s i nie­kie­no ne­pa­lies­ta ke­lias­de­šimt me­tų. Ša­li­gat­vių ply­te­lės ju­da, o po Kau­no Lais­vės alė­ją pri­me­ nan­čio bul­va­ro na­mų bal­ko­nais ge­riau ne­sto­vė­ti. „Bal­ko­nai vos lai­ko­si, pa­svi­rę ir at­ro­do tuoj tuoj nu­kris, – juo­kė­ si Ok­sa­na. – Nak­ti­nis gy­ve­ni­mas? Jo nė­ra. Po va­ka­rie­nės ka­vi­nė­je su Dei­vi­du grįž­da­vo­me na­mo.“ O gal po kaž­ku­rios va­ka­rie­nės Dei­vi­das my­li­ma­jai Ok­sa­nai pa­ si­pir­šo ir pa­do­va­no­jo su­ža­dė­tu­ vių žie­dą? „Ne, – šyp­so­jo­si O.Zlat­ko­vai­tė, o išgirdusi klau­si­mą, ar Vla­di­kau­ ka­ze jai daž­niau my­li­ma­sis ro­dė rau­do­nas kor­te­les, ar bu­vu­si po­li­ ci­nin­kė jam už­dė­da­vo ant­ran­kius, nu­si­kva­to­jo: – Ra­min­kis... Vis­kas pas mus vyks­ta pa­gal tai­syk­les.“

16

šeštadienis, RUGsėjo 22, 2012

sveikata

Krū­ties vė­žys at­sė­li­na ty­liai Krū­ties vė­žys ne vie­ne­rius me­tus ga­li da­ry­ti sa­vo juo­dą dar­bą, kol mo­te­ris iš­ girs­ta diag­no­zę. Bū­tent dėl šios prie­žas­ ties Klai­pė­dos uni­ver­si­te­ti­nės li­go­ni­nės Krū­ties chi­rur­gi­jos sek­to­riaus ve­dė­jas Do­na­tas Pet­raus­kas ak­cen­ta­vo pre­ven­ci­jos svar­bą.

Lai­ma Lau­kai­ty­tė Iš­lie­ka tarp ly­de­rių

Krū­ties vė­žys – daž­niau­sia mo­ te­rų on­ko­lo­gi­nė li­ga ne tik Lie­tu­ vo­je, bet ir dau­ge­ly­je iš­si­vys­čiu­sių pa­sau­lio ša­lių. Pa­sak krū­tų chi­rur­go D.Pet­ raus­ko, per me­tus Lie­tu­vo­je krū­ ties vė­žio diag­no­zę iš­girs­ta apie 1 500 mo­te­rų. Re­gu­lia­riai tik­ri­nan­ tis krū­tis, vė­žį ga­li­ma nu­sta­ty­ti jau anks­ty­vo­je sta­di­jo­je. Kuo anks­čiau nu­sta­to­ma li­ga, tuo di­des­nė ga­li­my­bė pa­sveik­ti. Kai li­ ga ap­tin­ka­ma anks­ty­vo­sio­se sta­ di­jo­se, ti­ki­my­bė įveik­ti vė­žį sie­kia 85–95 pro­c. Chi­rur­gas pa­ste­bi, kad pre­ven­ ci­nės ak­ci­jos duo­da sa­vo re­zul­ta­ tą – vis dau­giau mo­te­rų rū­pi­na­ si sa­vo svei­ka­ta. Jei­gu prieš ke­lis de­šimt­me­čius su­lauk­ti pa­cien­tės, no­rin­čios pa­si­tik­rin­ti pro­fi­lak­tiš­ kai, bu­vo ga­na re­tas at­ve­jis, da­ bar to­kie pra­šy­mai nu­skam­ba ga­ na daž­nai. Krū­ties vė­žiu daž­niau­siai su­ser­ga 55–65 me­tų mo­te­rys, kai nu­slo­pus kiau­ši­džių veik­lai ir pra­si­dė­jus me­ no­pau­zei krū­tys tam­pa itin jaut­rios hor­mo­nų po­ky­čiams. Ak­cen­ta­vo sa­vi­ty­rą

Ko­vo­jant su krū­ties vė­žiu D.Pet­ raus­kas ak­cen­ta­vo mo­te­rų sa­vi­ ty­rą. Kaip ro­do sta­tis­ti­niai duo­ me­nys, apie 70 pro­c. vi­sų krū­ties vė­žio at­ve­jų pir­miau­sia at­ran­da pa­čios mo­te­rys. „Iš­mok­ti rū­pin­tis sa­vo svei­ka­ta mer­gi­nos tu­rė­tų mo­ky­tis jau nuo paaug­lys­tės“, – sa­kė gy­dy­to­jas. Krū­tų ap­žiū­rą bei ap­čiuo­pą re­ ko­men­duo­ja­ma da­ry­ti kar­tą per mė­ne­sį po menst­rua­ci­jų. Bū­tent tuo­met leng­viau ap­tik­ti ne­pa­gei­ dau­ja­mus da­ri­nius krū­ty­se. Mo­te­rims nuo 30 me­tų pa­pil­ do­mai re­ko­men­duo­ja­ma at­lik­ ti echos­ko­pi­jos, o nuo 40 me­tų – ma­mog­ra­fi­nį ty­ri­mą. Kaip paaiš­ki­no D.Pet­raus­kas, jau­nes­nėms nei 40 me­tų mo­te­ rims da­ry­ti ma­mog­ra­fi­nį ty­ri­mą nė­ra tiks­lin­ga dėl fi­zio­lo­gi­nių am­ žiaus ypa­tu­mų. Ne­su­ke­lia skaus­mo

Lie­tu­vo­je taip pat įgy­ven­di­na­ma pre­ven­ci­nė krū­tų pa­tik­ros pro­ gra­ma, ku­rio­je siū­lo­ma da­ly­vau­ti mo­te­rims nuo 50 iki 70 me­tų. Ne­ mo­ka­mas ma­mog­ra­fi­nis ty­ri­mas at­lie­ka­mas kas dve­jus me­tus. Ta­čiau gy­dy­to­jas at­krei­pė dė­me­ sį, kad pre­ven­ci­nei pro­gra­mai nu­ sta­ty­tas am­žiaus cen­zas ne­tu­rė­tų nu­ra­min­ti jau­nes­nes nei 50 me­tų

mo­te­ris – esą joms rū­pin­tis sa­vo krū­ti­mis dar anks­ti. Krū­ties vė­žys daž­niau­siai ne­ su­ke­lia jo­kio skaus­mo ar ki­tų ne­ ma­lo­nių po­jū­čių. Moks­li­nin­kų nu­ sta­ty­ti ri­zi­kos veiks­niai le­mia tik ne­di­de­lę su­si­rgi­mų da­lį. Tad net ge­rai be­si­jau­čian­ti mo­te­ris tu­rė­tų ne­pa­mirš­ti pro­fil­ ak­tiš­kai pa­si­tik­ rin­ti krū­tis. Tuo la­biau kad ši on­ko­lo­gi­nė li­ ga, kaip ir dau­ge­lis su­si­rgi­mų, vis jau­nė­ja. Pa­sak D.Pet­raus­ko, jei anks­čiau nu­sta­ty­ti krū­ties vė­ žį jau­nes­nei nei 40 me­tų mo­te­riai bu­vo re­tas at­ve­jis, da­bar ši diag­no­ zė ga­li nu­skam­bė­ti ir ne­su­lau­ku­siai 30-me­čio. Iš­siaiš­kin­ti pa­de­da biop­si­ja

At­li­kus ma­mog­ra­fi­nį ar­ba ki­ tą vaiz­di­nį diag­nos­ti­nį ty­ri­mą, jei ky­la įta­ri­mų, pa­cien­tė pir­miau­sia

Kaip ro­do sta­t is­ ti­n iai duo­me­nys, 8 iš 10 aug­l ių, ku­ rie ap­t ik­t i anks­tes­ nių ty­r i­mų me­t u, po biop­s i­j os bu­vo įver­t in­t i kaip ne­ pik­t y­b i­n iai. siun­čia­ma chi­rur­go ar­ba gi­ne­ko­ lo­go kon­sul­ta­ci­jai. Šie spe­cia­lis­tai po ap­žiū­ros ar pa­pil­do­mų ty­ri­mų spren­džia, ar mo­te­riai rei­ka­lin­ga ap­si­lan­ky­ti pas krū­tų chi­rur­gą. Pa­sak D.Pet­raus­ko, ne vi­sa­da pas jį ap­si­lan­kiu­si pa­cien­tė iš­girs­ ta liūd­ną diag­no­zę – krū­ties vė­žys. Jai ga­li bū­ti diag­no­zuo­ti ir ge­ry­bi­ niai aug­liai. Pas­ta­rie­ji ne­plin­ta į ki­tas kū­no vie­tas ir juos pa­ša­li­nus ga­li­ma ne­ si­bai­min­ti, kad po ku­rio lai­ko jie at­si­nau­jins. No­rint pa­tvir­tin­ti ar­ba pa­neig­ ti krū­ties vė­žio diag­no­zę at­lie­ka­ ma biop­si­ja. Daž­niau­siai tai­ko­mi du pa­grin­ di­niai me­to­dai: as­pi­ra­ci­nė biop­ si­ja, kai įtar­ti­no da­ri­nio mė­gi­nys pai­ma­mas plo­ny­te ada­ta, ir chi­ rur­gi­nė biop­si­ja, kai da­ri­nys pai­ ma­mas per ope­ra­ci­ją. Pas­ta­ra­sis me­to­das daž­niau tai­ko­mas vė­ly­ vo­sio­se li­gos sta­di­jo­se. Paim­tas krū­ties au­di­nio mė­gi­ nys siun­čia­mas į pa­to­lo­gi­jos la­ bo­ra­to­ri­ją, kur po iš­sa­mių ty­ri­ mų nu­s ta­to­m a tiks­l i diag­n o­z ė. Kaip ro­do sta­tis­ti­niai duo­me­nys,

Am­žius: D.Pet­raus­kas at­krei­pia dė­me­sį, kad krū­ties vė­žys diag­no­zuo­ja­mas vis jau­nes­nėms mo­te­rims.

8 iš 10 aug­lių, ku­rie bu­vo ap­tik­ ti anks­tes­n ių ty­r i­m ų me­t u, po biop­si­jos bu­vo įver­tin­ti kaip ne­ pik­ty­bi­niai. Dir­ba ko­man­da

Pa­sak D.Pet­raus­ko, paaiš­kė­jus, kad aug­lys vis dėl­to yra pik­ty­bi­nis, dėl to­li­mes­nio gy­dy­mo tak­ti­kos ta­ria­ ma­si su kva­li­fi­kuo­ta bei pro­fe­sio­ na­lia spe­cia­lis­tų ko­man­da: che­mo­ te­ra­peu­tais, ra­dio­lo­gais. Krū­tų chi­rur­gas pa­tiks­li­no, kad vė­žio gy­dy­mas ne vi­sa­da pra­si­de­ da nuo ope­ra­ci­jos. Jis daž­nai su­ si­de­da iš ke­lių eta­pų, tad dir­ban­ti pa­ty­ru­sių gy­dy­to­jų ko­man­da pa­ cien­tei pa­ren­ka ge­riau­sią bei efek­ ty­viau­sią gy­dy­mo bū­dą. Kaip dau­giap­ro­fil­ i­nės li­go­ni­nės pri­va­lu­mą gy­dy­to­jas pa­mi­nė­jo tai, kad vi­si spe­cia­lis­tai dir­ba po vie­nu sto­gu ir pa­cien­tei ne­rei­kia blaš­ky­ tis po skir­tin­gas gy­dy­mo įstai­gas ar net mies­tus. Rei­ka­lin­gi ty­ri­mai taip pat at­lie­ ka­mi vie­no­je vie­to­je. Kaip pa­ste­bi D.Pet­raus­kas, Lie­ tu­vo­je nė­ra daug krū­ties chi­rur­gų. Tad Klai­pė­dos uni­ver­si­te­ti­nė li­go­ ni­nė pa­cien­čių su­lau­kia ne tik iš pa­jū­rio, Že­mai­ti­jos re­gio­no, bet ir vi­sos Lie­tu­vos. Siū­lo­ma krū­ties plas­ti­ka

Krū­ties chi­rur­gas paaiš­ki­no, kad pa­sta­ruo­ju me­tu, jei pa­cien­tei pri­ rei­kia ope­ra­ci­jos, sten­gia­ma­si pa­ ša­lin­ti tik aug­lį ir iš­sau­go­ti krū­tį. Tad jei vė­žys nė­ra iš­pli­tęs, li­go­ ni­nė­je tai­ko­ma diag­nos­ti­ka lei­džia iš­sau­go­ti ir pa­žas­ties limf­maz­gius, ku­rie įpras­tai per to­kio po­bū­džio ope­ra­ci­jas daž­niau­siai pa­ša­li­na­mi. To­kiais at­ve­jais pa­ša­li­na­mas tik pir­mas limf­maz­gis, kad bū­tų už­

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

kirs­tas ke­lias vė­ži­nėms ląs­te­lėms plis­ti to­liau. Tai ma­žiau pa­cien­tę trau­muo­jan­ti ope­ra­ci­ja, tad ir li­ go­ni­nė­je pra­lei­džia­mas lai­kas su­ trum­pė­ja. „Bet tam, kad ope­ra­ci­ja bū­tų kuo ma­žiau trau­muo­jan­ti, vė­žį rei­kė­tų nu­sta­ty­ti kuo anks­čiau“, – pri­mi­ nė gy­dy­to­jas. D.Pet­raus­kas pa­si­džiau­gė, jog vis dau­giau mo­te­rų pa­gal­bos krei­pia­ si tuo­met, kai li­ga nė­ra la­bai iš­pli­ tu­si. Jei vis dėl­to ne­pa­vyks­ta iš­sau­go­ ti krū­ties, mo­te­riai siū­lo­ma at­lik­ ti re­konst­ruk­ci­nę krū­tų plas­ti­kos ope­ra­ci­ją. Jos at­lie­ka­mos dviem bū­dais – nau­ja krū­tis su­for­muo­ ja­ma iš pil­vo sie­nos ar­ba iš nu­ga­ ros rau­mens. Pa­sak chi­rur­go, jei­gu įma­no­ ma, krū­t ies plas­t i­kos ope­ra­c i­ja at­lie­ka­ma iš­kart per krū­ties pa­ ša­li­ni­mo ope­ra­ci­ją. Ta­čiau krū­tų plas­ti­ką ga­li­ma at­lik­ti ir vė­liau, praė­jus ku­riam lai­kui po krū­ties pa­ša­li­ni­mo.

Krū­ties vė­žio ri­zi­kos veiks­niai ne­g im­

dy­mas ar­ ba vė­ly­vas g i m ­d y ­m a s (po 30 m.), abor­tai i l ­g a ­l a i ­k ė s

pa­kai­ti­nės hor­mo­nų te­ra­pi­jos nau­ do­ji­mas 3 ar dau­giau vė­žio at­ve­jų tarp ar­

ti­miau­sių gi­mi­nai­čių anks­ty­va menst­rua­ci­jų cik­lo pra­

džia (iki 12 m.) vė­ly­va me­no­pau­zė (po 55 m.) il­ga­lai­kis kont­ra­cep­ti­nių prie­mo­

nių var­to­ji­mas nu­tu­ki­mas

Ope­ra­ci­jų skai­čius au­ga

Per­nai Klai­pė­dos uni­ver­si­te­ti­nė­je li­go­ni­nė­je bu­vo at­lik­ta be­veik 300 įvai­rių krū­tų ope­ra­ci­jų. Pla­nuo­ ja­ma, kad šie­met šis skai­čius tu­ rė­tų bū­ti di­des­nis. Mat jau da­bar at­lik­tų ope­ra­ci­jų skai­čius per­ko­ pė per 250. D.Pet­raus­kas paaiš­ki­no, kad ope­ra­ci­jų skai­čius kas­met di­dė­ ja dėl au­gan­čio pa­cien­čių srau­to. Jos at­vyks­ta iš ap­lin­ki­nių re­gio­nų, taip pat iš Šiau­rės Lie­tu­vos, Vil­ niaus, Kau­no. Bū­tent dėl di­dė­jan­čio pa­cien­ čių srau­to be­veik prieš dve­jus me­ tus bu­vo įkur­tas Krū­ties chi­rur­gi­ jos sek­to­rius.

al­ko­ho­lio var­to­ji­mas

Tai­ko­mi gy­dy­mo me­to­dai krū­ties vė­žiui įveik­ti ope­ra­ci­ja spin­du­li­nė te­ra­pi­ja che­mo­te­ra­pi­ja hor­mo­nų te­ra­pi­ja bio­lo­gi­nė te­ra­pi­ja

Orai

Savaitgalį vyraus vėsoki orai. Šiandien vietomis daug kur palis. Įdienojus oras sušils iki 13–16 laipsnių. Sekmadienį daug kur lis ir naktį, ir dieną. Temperatūra naktį sieks 7–9, dieną 11–14 laipsnių šilumos.

Šiandien, rugsėjo 22 d.

+13

+14

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis)

+15

Šiauliai

Klaipėda

+16

Panevėžys

+13

Utena

+13

7.03 19.19 12.15

266-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 100 dienų. Saulė Mergelės ženkle.

Tauragė

+15

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +26 Berlynas +14 Brazilija +30 Briuselis +15 Dublinas +13 Kairas +31 Keiptaunas +17 Kopenhaga +13

kokteilis Keis­tos gy­vū­nų drau­gys­tės

Londonas +16 Madridas +30 Maskva +18 Minskas +13 Niujorkas +26 Oslas +9 Paryžius +18 Pekinas +28

Praha +17 Ryga +14 Roma +27 Sidnėjus +27 Talinas +15 Tel Avivas +29 Tokijas +25 Varšuva +14

Vėjas

2–8 m/s

Pa­s au­ly­j e pa­s i­t ai­ko vi­s o. Šian­d ien „Kok­tei­ly­je“ trys trum­pos is­to­ri­jos, kaip su­si­gy­ve­no itin skir­tin­g i gy­v ū­nai.

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

12

14

11

11

8

12

13

12

13

8

13

14

13

12

2

pirmadienį

Tre­jų me­t ų oran­g u­tan­gas la­bai iš­g y­ ve­no, kad ne­te­ko tė­v ų. Bu­vo nu­si­m i­ nęs, ne­no­rė­jo ės­t i. Nei gy­dy­to­jas, nei psi­cho­lo­gas ne­ga­lė­jo jam pa­dė­ti. Ve­te­r i­na­ras įta­r i­nė­jo, jog ma­ža­sis be­ ždžio­niu­kas ne­be­no­r i gy­ven­ti. Tuo me­tu ne­to­l i Ka­l i­for­n i­jos zoo­lo­g i­ jos so­do po ma­ši­nos ra­tais pa­te­ko se­ nas šuo. Su­žeis­tas ke­tur­ko­jis bu­vo at­ga­ben­tas pas zoo­lo­gi­jos so­do ve­te­ri­na­rą. Čia gy­ jan­tį šu­nį ir su­ti­ko oran­gu­tan­gas. Tarp jų už­si­mez­gė drau­gys­tė – ta­po neats­ ki­r ia­mais so­do gy­ven­to­jais. Ne­lauk­tai be­ždžio­niu­kui grį­žo no­ras gy­ven­t i – jis da­rė vis­ką, kad ga­lė­tų bū­ ti su sa­vo nau­juo­ju drau­gu. ***

1236 m. įvy­ko Sau­lės mū­š is Šiau­l ių (Sau­lės) že­mė­je. 1875 m. gi­mė Mi­ka­lo­jus Kons­tan­ti­nas Čiur­lio­nis, dai­li­nin­kas, kom­po­zi­to­ rius, kul­t ū­ros vei­kė­jas. Mi­rė 1911 m. 1921 m. Lie­tu­va priim­ta į Tau­tų Są­jun­gą. 1932 m. gi­mė po­l i­t i­kas, Lie­tu­vos Pre­zi­den­tas Al­ gir­das My­ko­las Bra­zaus­ kas. Mi­rė 2010 m. 1949 m. SSRS pir­m ą kar­tą iš­ban­dė ato­m i­nę bom­bą.

1958 m. gi­mė ita­lų dai­ni­ nin­kas And­rea Bo­cel­li.

Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Šeš­ta­die­nį die­na su­si­ly­gins su nak­ ti­mi. Ši die­na va­di­na­ma ru­dens ly­ gia­die­niu ir tra­di­ciš­kai šven­čia­ma ant kal­vų bei pi­lia­kal­nių de­gi­nant lau­žus. Šią die­ną mi­ni­ma ir Bal­tų vie­ny­bės die­na, tad už­deg­ta ug­nis sim­bo­li­zuo­ja vi­sų bal­tų gen­čių vai­ kai­čių bend­rys­tę.

Ru­duo: atei­nan­čią sa­vai­tę bo­bų va­sa­ros dar ne­su­lauk­si­me.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Sa­vait­ga­lį – lie­tin­ga ir vė­juo­ta a.dykoviene@kl.lt

Čes­ka (drau­gai atei­na ir išei­na, tik prie­šai – kau­pia­si)

+13

Alytus

Šiandien: Digna, Mauricijus, Tarvinas, Tomas, Virmantė

1976 m. gi­mė bra­zi­lų fut­ bo­li­nin­kas Cris­tia­no Ro­ nal­do. 1991 m. gink­luo­ta Gru­z i­ jos pre­z i­den­to opo­z i­ci­ja užė­mė te­le­vi­zi­jos pa­sta­tą ir mė­gi­no su­for­muo­ti an­ti­ vy­riau­sy­bi­nę koa­li­ci­ją. 1999 m. Ry­tų Ti­mo­re nu­ žu­dy­tas olan­dų žur­na­lis­ tas San­der Thoe­nes, du jo ko­le­gos su­muš­ti. 2011 m. po­pie­žius Be­ne­ dik­tas XVI at­v y­ko į Vo­ kie­t i­ją, pra­dė­da­mas sa­ vo pir­mą vals­ty­bi­nį vi­zi­ tą gim­to­jo­je ša­ly­je.

Ly­gia­die­nį degs lau­žai

As­ta Dy­ko­vie­nė

Po Ke­n i­jos pa­k ran­tę nu­siau­bu­sio cu­ na­mio ma­žas ra­ga­no­sis pa­te­ko į šios ša­l ies zoo­lo­g i­jos so­dą. Jis bu­vo pa­tal­pin­tas į nar­vą kar­tu su se­nu vėž­l iu. Šim­ta­me­tis so­do gy­ven­ to­jas mie­lai su­ti­ko ne­lai­mė­l į ir ėmė jį glo­bo­t i. Drau­ge mie­go­jo ir val­gė. Vėž­ lys glo­bo­jo jau­ną­jį drau­gą, o pa­sta­ra­ sis pa­vo­jaus at­ve­ju slė­pė­si už ge­ro­jo drau­go lyg už mo­ti­nos...

Marijampolė

Vardai

rugsėjo 22-ąją

rytoj

Ki­to­je Jung­ti­nių Vals­ti­jų vie­to­je – Pen­ sil­va­ni­jos vals­ti­jos Ha­ris­bur­go mies­te­ ly­je gy­ve­no ka­t i­nas, ku­r is kiek­v ie­ną ry­tą ap­lan­ky­da­vo el­nią. Is­to­r i­ja nu­ty­l i, kaip su­si­pa­ž i­no ir su­si­ drau­ga­vo skir­t in­g ų dy­d žių gy­v ū­nai, ta­čiau ji pa­sa­ko­jo, kad pe­l ių siau­bas die­ną pra­dė­da­vo nuo su­si­t i­k i­mo su po­ra­ka­no­piu. Ka­ti­no šei­mi­nin­kas nu­ fo­tog­ra­fa­vo ke­le­tą to­k ių su­si­ti­k i­mų. ***

Vilnius

Rytoj: Galintas, Galintė, Linas, Lina, Linė, Teklė

orai klaipėdoje Šiandien

+15

+13

Sa­vait­ga­lio ir atei­nan­čios sa­vai­tės orai, pa­sak si­nop­ti­kų, pri­mins tik­rą lie­tu­viš­ką ru­de­nį. Bus vė­juo­ta, lie­ tin­ga ir ne­šil­ta.

Hid­ro­m e­teo­ro­l o­gas Lion­g i­n as Pakš­tys tei­gė, kad sa­vait­ga­lį lau­ kia­mi de­be­suo­ti su pra­gied­ru­liais orai. Šeš­ta­die­nį ant­rą­ją die­nos pu­sę ims ly­ti. Sek­ma­die­nį taip pat pro­ tar­piais nu­ma­to­mas lie­tus. Šeš­ta­ die­nį pūs piet­ry­čių, ry­tų 7–12 m/s vė­jas, o sek­ma­die­nį jis pa­si­suks iš šiau­rės va­ka­rų ir su­stip­rės iki 10–15 m/s. Sa­vait­ga­lį tem­pe­ra­tū­ra die­no­

mis pa­kils iki 12–14 laips­nių, nak­ ti­mis iki 9–11 laips­nių ši­lu­mos. Ki­ta sa­vai­tė, pa­sak si­nop­ti­kų, pra­si­dės gra­žes­niais orais. Pir­ma­ die­nį die­ną lie­taus ne­lau­kia­ma. O nuo ant­ra­die­nio pro­tar­piais pra­si­ dės lie­tūs, vy­raus piet­va­ka­rių vė­jai. Vė­jo stip­ru­mas – 5–10 m/s, sa­vai­ tės pa­bai­go­je pūs stip­res­ni iki 10– 15 m/s va­ka­rų vė­jai. Ki­tos sa­vai­tės pra­džio­je iš­si­lai­ kys 12–15 laips­nių ši­lu­ma, ant­ro­je sa­vai­tės pu­sė­je die­no­mis at­šils iki 14–17 laips­nių, o nak­ti­mis bus apie 11–14 laips­nių. „Įp­ras­tas lie­tu­viš­kas ru­duo, bo­ bų va­sa­ros dar ne­ma­ty­ti“, – tei­gė L.Pakš­tys.

Ly­gia­die­nis, dar va­di­na­mas ly­gė­ mis, yra me­tas, kai pra­si­de­da ast­ ro­no­mi­nis ru­duo. Nuo šios die­ nos nak­tis il­gė­ja, o die­na da­ro­si vis trum­pes­nė. Kar­tu tai ra­mio­jo lai­ko­tar­pio pra­džios šven­tė. At­sis­vei­kin­da­ mi su vis ma­žiau mus džiu­gi­nan­ čia sau­le vi­si, kas švęs ly­gia­die­nį, ra­gi­na­mi deg­ti ug­nį. Pa­go­niš­ko­jo­ je tra­di­ci­jo­je bu­vo įpras­ta tą die­ną de­gin­ti šiau­di­nį ožį. Šią die­ną bū­ da­vo džiau­gia­ma­si der­liu­mi, dė­ko­ ja­ma die­vui Že­mi­nin­kui ir jam au­ ko­ja­mi gy­vu­liai. Prieš 776 me­tus bal­tų gen­tys su­ si­vie­ni­jo ir rug­sė­jo 22 die­ną įvy­ku­ sia­me Sau­lės mū­šy­je su­mu­šė Ka­ la­vi­juo­čių or­di­ną. Sau­lės mū­šio die­na Lie­tu­vos ir Lat­vi­jos sei­mų yra pa­skelb­ta Bal­tų vie­ny­bės die­ na. Bal­tų gen­čių kal­bos ir kul­tū­ra tu­ri bend­ras šak­nis.

To­dėl tą va­ka­rą už­deg­ta ug­ nis tam­pa vie­ny­bės, stip­ry­bės ir bend­ru­mo sim­bo­liu. Sie­kia­ma, kad šven­čian­tie­ji pa­ma­ty­tų vie­ni ki­tų už­deg­tus lau­žus. Sve­tur gy­ve­nan­tys bal­tų pa­li­ kuo­nys ra­gi­na­mi na­muo­se už­deg­ti ug­ne­lę ir taip pa­jus­ti bend­ru­mą su sa­vo kraš­tu. Šie­met Klai­pė­do­je ly­gia­die­nio ren­gi­nių ne­nu­ma­to­ma, to­dėl no­ rin­tie­ji pa­ly­dė­ti sau­lę ga­li va­žiuo­ ti į Pa­lan­gą, kur 17 val. ant Bi­ru­tės kal­no drau­ge su sve­čiais iš Lat­vi­ jos Klai­pė­dos ap­skri­ties lat­vių aso­ cia­ci­ja „At­pu­ta“ švęs Bal­tų vie­ny­ bės die­ną. Pap­ras­tai lau­žai tą va­ka­rą lieps­ no­ja ir Šven­to­jo­je ant Že­mai­čių al­ kos kal­no. Juodk­ran­tė­je, Gin­ta­ro įlan­ko­ je, šeš­ta­die­nį 19 val. de­vin­tą kar­tą bus at­gai­vin­tos se­no­sios bal­tiš­kos tra­di­ci­jos. Čia tarp­tau­ti­nio bal­tų skulp­to­rių sim­po­ziu­mo me­tu su­ kur­tos nend­ri­nės skulp­tū­ros virs ug­nies skulp­tū­ro­mis ant van­dens. Su­lieps­nos Al­ber­to Da­ni­le­vi­čiaus skulp­tū­ra „Su­tar­ti­nė“, Zig­munds Vil­nis skulp­tū­ra „Kla­si­ki­niai ele­ men­tai“, bro­lių Vy­tau­to ir Kęs­tu­ čio Mus­tei­kių skulp­tū­ra „Mė­nuo sau­lu­žę ve­dė“, ku­rios aukš­tis 7,5 met­ro, ir Ar­vy­do Ali­šan­kos kū­ri­ nys „Gry­čia lau­mėms“.

Sim­bo­liai: nend­ri­nės skulp­tū­ros, va­sa­rą puo­šu­sios Gin­ta­ro įlan­ką,

šian­dien sau­lei lei­džian­tis su­lieps­nos ly­gia­die­nio pro­ga.

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.