2012-09-22 Vilniaus diena

TODĖL, KAD ESU VILNIETIS

Tikros sostinės naujienos

v

Šeštadienis, rugsėjo 22 d., 2012 m.

Nr. 222 (1421)

diena.lt PORTRETAS

2,50 Lt NEt 38 PROGRA

MARgi M.R niO EkSPERiMEAi nTAi

senoji anim SuAuguSiE acija SiEMS

2012 m. rugsė jo

22 d.

MOs

BiBLioTeKa

Mažieji vado vai tėvams

KULinaRija Grybautojo

užrašai

Ko bai­mi­na­si le­do ri­tu­lio žvaigž­dė D.Zub­rus?

17p.

+

Kino Fo Meilės irTeLis nu

Šiandien priedas

Jie din­go vi­siems lai­kams Se­nie­ji ki­no teat­rai, ka­dai­se su­trauk­davę pul­kus žiū­rovų, iš­ny­ko iš Vil­niaus žemė­la­pio. Kas neat­si­me­na juo­se žiūrėtų ko­me­dijų „Kaip pa­vog­ti mi­li­ joną“ ar „Džia­ze tik mer­gi­nos“? Ar­ba sen­ti­men­ta­lių indų me­lod­ramų?

SavaitėS horoskop ir Kryžiažoas diS

odėmių ratas

Tiražas 36 840

Ne­po­tiz­mas – gi­mi­nių ir bi­čiu­lių pro­te­ga­vi­mas – yra vie­na la­biau­siai pa­pli­tu­sių ko­rup­ci­jos formų Lie­tu­vo­je. „Trans­pa­ren­cy In­ter­na­tio­nal“ Lie­tu­vos sky­ riaus va­do­vas Ser­ge­jus ­ Mu­rav­jo­vas

8p.

miestas

Myg­tukų prie per­ėjų mįslė Net 206-io­se sos­tinės san­kry­ žo­se yra su­mon­tuo­ti pėsčiųjų myg­tu­kai, rei­ka­lin­gi ir praei­vių pa­to­gu­mui, ir eis­mo re­gu­liuo­to­ jams in­for­ma­ci­jai rink­ti.

2p.

MIestas

Pas­lap­tin­gi gyvūnų gau­dy­to­jai

Lai­ma Že­mu­lienė l.zemuliene@diena.lt

Vai­dotų gy­ven­vietė­je ka­bo skel­ bi­mas, in­for­muo­jan­tis gy­ven­to­ jus apie be­glo­bių gyvūnų gau­ dymą. Spa­lio 19 d. jų at­vyk­sią pa­ siim­ti mis­ti­niai gau­dy­to­jai. 3p.

Įvy­ko „Stal­ke­rio“ prem­je­ra

Se­nie­ji ki­no teat­rai vie­nas po ki­to kri­to ne­ly­gio­je ko­vo­je su vers­lu. Vi­ du­rinės ir vy­resnės kar­tos žiū­ro­vai juos pri­si­me­na su il­ge­siu. Pui­kiai juos pri­si­me­na ir ki­no kri­tikė Izol­ da Kei­do­šiūtė. Šie ki­no teat­rai jai aso­ci­juo­ja­si ne tik su lais­va­lai­kiu, bet ir su dar­bu – te­le­vi­zi­jos lai­do­ mis, fes­ti­va­liais, su­si­ti­kimų va­ka­ rais su žvaigždė­mis, ku­riuos te­ko ves­ti.

10

Ekonomika

Vers­lo ko­zi­ris – ope­ra­ty­vu­mas Pa­ka­sy­nos: mies­to cent­re esan­tis „Lie­tu­vos“ ki­no teat­ras ga­li tap­ti griuvė­sių krūva. Nėra jo­kių vil­čių, kad

vers­li­nin­kai jį pri­kels nau­jam gy­ve­ni­mui.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Lie­tu­va: spor­ti­ninkė Ž.Bal­čiū­naitė ra­gi­na­ma grąžin­ti jai Pre­zi­dentės įteiktą or­diną

šiandien Pasaulis

Vi­si ma­ži­na ka­ro biud­že­tus, o Ru­ si­ja di­di­na. Kuo tai gre­sia?

12p.

Šeštadienis

Prieš 18 metų gy­ven­ ti į Lie­tuvą iš Armė­ni­jos at­vykęs Ma­ra­tas Sarg­ sya­nas po ilgų dve­jo­ nių at­ra­do tikrąjį sa­vo pa­šau­kimą – kur­ti fil­ mus. Nuėjęs ilgą ke­lią nuo ei­li­nio pre­kiau­to­ jo se­nais au­to­mo­bi­liais Šiau­liuo­se ir ku­li­na­rinės te­le­vi­zi­jos lai­dos vedė­ jo iki te­le­vi­zi­jos ope­ra­ to­riaus, vy­riš­kis ga­liau­ siai su­pra­to, kad re­žisū­ ra yra tik­ra­sis jo gy­ve­ni­ mo tiks­las.

22p.

5p.

Šeštadienis

Fil­mo „Ki­ta sva­jo­nių ko­man­da“ pro­diu­se­ris, Ame­ri­kos lie­tu­vis Ma­rius Mar­ke­vi­čius džiau­gia­si, kad jam pa­vy­ko su­lie­ti du sa­vo po­mėgius – is­to­riją ir krep­šinį – į vieną ne­da­lomą ly­dinį.

24p.

TV diena

Šį se­zoną Min­dau­gas Rai­nys TV3 grie­žia pir­mu smui­ku: de­biu­ta­vo „Nau­jo­je die­no­je“, da­ly­vau­ja „Šok su ma­ni­mi“, eks­pe­ri­men­tuo­ja lai­ do­je „Pap­ras­tai apie su­dėtin­gus“, dir­ba „Spor­to ži­nio­se“. Tokį margą jo gy­ve­ni­mo ritmą ta­po „TV die­na“.

Pir­ma­sis e. pre­ky­bos cent­ras su­ būrė e. par­duo­tu­ves po vie­nu sto­gu ir į darbą įkinkė lo­gis­tus.

Ti­ki­ma­si, kad grei­tas pre­kių pri­ sta­ty­mas lems jo sėkmę.

9p.

Me­nas ir pra­mo­g os

Vie­toj smur­to grie­bia­si de­tek­tyvų Pa­ra­dok­sas: did­žiau­si mėgėjai kur­ti ir skai­ty­ti kri­mi­na­li­nius ro­ ma­nus yra skan­di­na­vai, nors pas juos žmog­žu­dys­čių skai­čius – ma­žiau­sias Eu­ro­po­je.

30p.

2

ŠeštADIENIS, rugsėjo 22, 2012

miestas diena.lt/naujienos/miestas

Ta­li­nas užkrėtė Rygą ir Vil­nių

Moks­lei­viai ­ lie­jo pyktį

Ta­li­nui šią sa­vaitę pa­nai­ki­nus mo­kestį už va­žia­vimą vie­šuo­ju trans­por­tu, estų pa­vyzd­žiu pa­ reiškė norą sek­ti ne tik Vil­niaus, bet ir Ry­gos va­do­vai.

Penk­ta­dienį dar vie­na švie­ti­mo re­for­ma ne­pa­ten­ kin­ti moks­lei­viai Vil­niu­je su­rengė net du pi­ke­tus – prie Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­jos bei prie Vy­riau­sybės. Moks­lei­viai pa­si­pik­ti­no tik rugsė­jo 1-ąją su­ži­noję, kad nuo 2014 m. kei­čia­si sto­ji­mo į aukštą­sias mo­kyk­las tvar­ka. Pa­gal po dvejų me­ tų įsi­ga­lio­siantį spren­dimą moks­lei­viams nau­din­ giau lai­ky­ti ke­tu­ris vals­ty­bi­nius bran­dos eg­za­mi­ nus. Šiuo me­tu pri­va­lo­ma lai­ky­ti tris.

Ta­li­nas ap­si­sprendė

Tai Ry­gos ir Vil­niaus va­do­vai sa­ kė pra­ėjus die­nai po to, kai Ta­li­ no mies­to ta­ry­ba pa­tvir­ti­no, kad nuo kitų metų vi­si Ta­li­no nuo­la­ ti­niai gy­ven­to­jai ir mies­to sve­čiai iki 19 metų galės ne­mo­ka­mai nau­ do­tis vie­šuo­ju trans­por­tu. „Vil­nius nag­rinė­ja ir to­liau nag­ rinės Ta­li­no pa­vyzdį. Be to, Vil­ niaus ta­ry­ba nuo praei­tos sa­vaitės ko­mi­te­tuo­se pra­dėjo svars­ty­ti dėl gy­ven­tojų ap­klau­sos, ku­rio­je būtų klau­sia­ma apie ne­mo­ka­mo trans­ por­to ar spe­cia­lių nuo­laidų vil­nie­ čiams idėją“, – BNS sakė Vil­niaus me­ras A.Zuo­kas.

Ry­ga ver­ti­na at­sar­giai

Ry­gos me­ro Ni­lo Uša­ko­vo at­stovė spau­dai bu­vo kur kas nuo­sai­kesnė – va­kar ji sakė, kad Lat­vi­jos sos­ tinė Ry­ga „lauks ir įver­tins Es­ti­ jos pa­tirtį dėl ne­mo­ka­mo vie­šo­jo trans­por­to prie­š nu­spręsda­ma“.

Prieš mėnesį Ry­gos me­ras sakė no­rin­tis įver­tin­ti naudą ir sąnau­ das. „Kas nors tu­ri tai pa­ban­dy­ti.

Te­gu pa­ban­do es­tai, ir mes pa­ma­ ty­si­me“, – BNS yra sakęs Ry­gos me­ras.

Ta­li­no mies­to sa­vi­val­dybės ta­ ry­bos va­do­vas Too­mas Vit­su­tas spren­dimą dėl vie­šo­jo trans­por­to ket­vir­ta­dienį pa­va­di­no is­to­ri­niu. „Mies­to ta­ry­bo­je mes prii­ma­ me po­li­ti­nius spren­di­mus. Nors opo­zi­ci­ja mums prie­kaiš­ta­vo, kad su­teik­da­mi žmonėms ne­mo­kamą va­žia­vimą švais­to­me pi­ni­gus, ma­ no nuo­monė yra vi­siš­kai prie­šin­ ga – da­ly­kai, ku­rie nau­din­gi mies­

Margaritos Vorobjovaitės nuotr.

Idė­ja: vil­nie­čiai norėtų ke­liau­ti ne­mo­ka­mai, ta­čiau jie turės at­sa­ky­ti,

ar dėl to rei­kia atim­ti fi­nan­sa­vimą iš kitų svar­bių sri­čių.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

to gy­ven­to­jams, ne­ga­li būti pi­nigų švais­ty­mas“, – sakė T.Vit­su­tas.

Sostinėje tvy­ro chao­sas

Dėl Vil­niaus vie­šo­jo trans­por­ to bi­lietų pa­sta­rai­siais mėne­siais tvy­ro­jo su­maiš­tis. Nuo rugpjū­ čio 15 d. sos­tinė­je pra­dėti pla­tin­ti nau­ji elekt­ro­ni­niai bi­lie­tai bei vil­ nie­čio kor­telės, pa­kei­tu­sios seną­ sias elekt­ro­ni­nio bi­lie­to kor­te­les.

Tik pa­leis­ta, nau­jo­ji bi­lietų sis­te­ ma užst­ri­go. Nesk­lan­dumų ki­lo ir rugsė­jo pra­džio­je, kai prie kioskų nu­si­driekė no­rin­čių pa­si­keis­ti se­ nuo­sius bi­lie­tus į nau­juo­sius eilės.

Praeitą sa­vaitę sos­tinės vald­ žia nu­sprendė grąžin­ti anks­tes­nes, ma­žes­nes, vie­šo­jo trans­por­to bi­ lietų kai­nas. Jos ga­lios iki Naujų­ jų metų.

Vil­niaus sa­vi­val­dybė ne­se­niai taip pat pra­nešė ke­ti­nan­ti su­reng­ ti gy­ven­tojų ap­klausą, ar jie pri­ ta­ria idė­jai dėl ne­mo­ka­mo vie­šo­

jo trans­por­to mies­te, ar pri­tartų dėl spe­cia­lių nuo­laidų tai­ky­ mo va­žiuo­jant mies­to trans­por­ tu. Gy­ven­tojų taip pat pla­nuo­ja­ ma klaus­ti, ar dėl to­kio spren­di­mo turėtų būti ma­ži­na­mas fi­nan­sa­vi­ mas ki­toms mies­to reikmėms, ar būtų įve­da­mi pa­pil­do­mi mo­kes­ čiai mies­te, nes pa­pil­domų re­ zervų, skir­tin­gai nei Ta­li­nas, Vil­ nius ne­tu­ri.

VD, BNS inf.

969 mln. litų

lie­pos pra­džio­je siekė Vil­niaus mies­to sa­vi­val­ dybės sko­los.

Myg­tu­kai – in­for­ma­ci­jai rink­ti And­re­jus Žu­kovs­kis a.zukovski@diena.lt

Net 206-io­se sos­tinės san­kry­žo­ se yra su­mon­tuo­ti pėsčiųjų myg­ tu­kai. Ir rei­ka­lin­gi jie ne tik praei­ vių pa­to­gu­mui, bet ir in­for­ma­ci­ jai, ten­ki­nan­čiai eis­mo re­gu­liuo­ tojų smal­sumą, rink­ti.

Įvai­rio­se sos­tinės vie­to­se prie pėsčiųjų per­ėjų ir san­kryžų su­ mon­tuo­ti pėsčiųjų myg­tu­kai kai ku­riems vil­nie­čiams vis dar mįslė.

Vie­no­je vie­to­je myg­tu­kas pa­na­ šus į ne­rei­ka­lingą švie­so­fo­ro stul­

po ak­se­suarą – pe­rio­diš­kai ža­lias sig­na­las pėstie­siems už­si­de­ga be jo­kio pa­spau­di­mo, ki­tur prie­šin­ gai – ne­pas­pau­dus jo kirs­ti gatvės ne­bus įma­no­ma.

Dien­raš­čio kal­bin­tas Vil­niaus sa­vi­val­dybės Mies­to eis­mo de­par­ ta­men­to Eis­mo sky­riaus Cent­ra­ li­zuo­tos sis­te­mos va­do­vas Arū­nas Mažū­na tvir­ti­no, kad pėsčiųjų myg­ tu­kai iš tiesų pa­si­tvir­ti­no – žmo­ nėms ta­po leng­viau pe­rei­ti gatvę, be to, tai ma­žiau nei anks­čiau truk­ do au­to­mo­bi­lių judė­ji­mui. „Pėsčiųjų myg­tu­kai vei­kia ir pa­si­tei­si­na. Ži­no­ma, kalbė­ti rei­

Tiks­las: myg­tu­kai prie per­ėjų dažną praeivį nu­tei­kia nei­gia­mai: ei­ti

leid­žian­ti ža­lia švie­sa už­si­de­ga ir jo ne­pas­pau­dus, o tai pa­da­rius kar­ tais ten­ka lūku­riuo­ti ir 3–4 mi­nu­tes.

And­riaus Ufar­to (BFL) nuo­tr.

Vil­niu­je šven­čiant tarp­tau­tinę Eu­ro­ pos dieną „Mies­te be sa­vo au­to­mo­bi­ lio!“ vil­nie­čiai bu­vo kvie­čia­mi su­si­pa­ žin­ti su naują­ja mo­ der­nia švie­so­forų sis­te­ma. Tie­sa, ne vis­kas vei­kia taip, kaip pla­nuo­ta.

kia apie kiek­vieną san­kryžą in­ di­vi­dua­liai. Vis­kas pri­klau­so nuo ten esan­čių pėsčiųjų, au­to­mo­bi­lių srau­to, pa­ros me­to. Be to, kai ku­ rio­se vie­to­se, no­rint kirs­ti gatvę, juos spaus­ti būti­na. Taip yra T.Kos­ ciuš­kos, Kal­va­rijų gatvė­se“, – dėstė A.Mažū­na.

Pa­sak A.Mažū­nos, pa­spau­dus myg­ tuką vie­no­se vie­to­se, pa­vyzd­žiui, Kal­va­rijų gatvė­je prie tur­gaus esan­ čio­je per­ėjo­je, gy­ven­to­jams ga­li­ma pe­rei­ti gatvę. Ta­čiau lai­kas, kiek, pa­spau­dus myg­tuką, degs rau­do­ na švie­sa, nuo­lat kei­čia­si. „Žmo­gui ga­li tek­ti pa­lauk­ti ir pen­kias se­kun­des, ir pusę mi­ nutės. Jei­gu tuo me­tu prie per­ ėjos neartė­ja daug trans­por­to, ža­lia švie­sa ga­li deg­ti il­giau. Jei­ gu spūstys, ma­šinų daug, tai gatvę teks kirs­ti grei­čiau“, – teigė pa­šne­ko­vas.

Ki­to­se san­kry­žo­se vis­kas vyks­ta pa­na­šiai. Nors ža­lia švie­sa pėstie­ siems už­si­de­ga ir ne­spaud­žiant myg­tu­ko, pa­spau­dus jį ža­lia degs il­giau.

Pėsčiųjų myg­tu­kai, be sa­vo tie­ sio­ginės funk­ci­jos re­gu­liuo­ti pės­ čiųjų srau­tus, dar tei­kia pe­no ir re­gu­liuo­tojų smal­su­mui. Spe­cia­ lis­tai ma­to, kiek kartų žmo­gus pri­ėjęs jį pa­spaud­žia. To­kios in­ for­ma­ci­jos ga­vi­mas jo­kios įta­kos pėsčiųjų srau­tui ne­tu­ri.

Ga­l i­mybės: nau­jo­ji au­to­ma­ti­zuo­ta

stebė­ji­mo ka­merų tinklą, ku­ris leid­žia

Švie­so­fo­rai visų pro Kęstu­tis Ne­ve­raus­kas k.neverauskas@diena.lt

Pa­de­da ka­me­ros

Pa­tal­po­je, ku­rio­je re­gu­liuo­ja­mi švie­so­fo­rai, kas­dien bu­di spe­cia­ lis­tai. Vil­niaus eis­mas pri­žiū­ri­mas nuo pusės sep­ty­nių ry­to iki de­ šim­tos va­lan­dos va­ka­ro. Tuo me­tu spe­cia­lis­tai eismą ste­bi di­de­lia­me ek­ra­ne, į kurį vaiz­das per­duo­da­ mas iš 53 mies­te esan­čių vaiz­do ka­merų.

Pas­tebėję eis­mo įvykį ar sis­te­ mos ge­dimą dar­buo­to­jai tai pra­ne­ ša spe­cia­lio­sioms tar­ny­boms ar­ba bu­din­tiems pa­reigū­nams. Su­gedęs švie­so­fo­ras tu­ri būti su­tai­sy­tas per va­landą, kad eis­mas būtų trik­do­ mas kuo trum­piau.

Mies­to eis­mo de­par­ta­men­to Eis­ mo sky­riaus Cent­ra­li­zuo­tos eis­mo val­dy­mo sis­te­mos va­do­vas Arū­ nas Mažū­na teigė, kad did­žiau­sios spūstys per piką su­si­da­ro Ge­le­ži­ nio Vil­ko ir Žal­gi­rio gat­vių san­kir­ to­je, taip pat Ozo, Kal­va­rijų ir Ka­ rei­vių gat­vių san­kry­žo­je. Įgy­ven­di­ni­mas užst­ri­go

Tie­sa, 2006 m., kai bu­vo ku­ria­ mas au­to­ma­ti­zuo­tas švie­so­fo­ri­ nio re­gu­lia­vi­mo ir val­dy­mo sis­te­ mos cent­ras, sa­vi­val­dybė ke­ti­no įgy­ven­din­ti dar vieną su­ma­nymą – su­kur­ti vie­šo­jo trans­por­to pir­ mu­mo ga­li­mybę. Bu­vo pla­nuo­ja­ ma, kad mies­to gatvė­mis vie­šo­jo trans­por­to juos­ta va­žiuo­jan­tys au­

to­bu­sai ir tro­lei­bu­sai galės leng­viau pra­va­žiuo­ti pro švie­so­fo­rus ir per­ va­žiuo­ti jud­rias mies­to san­kry­žas – už­tektų pa­spaus­ti vieną myg­ tuką tro­lei­bu­se ar au­to­bu­se. De­ja, iki šiol pro­jek­to įgy­ven­din­ti taip ir ne­pa­vy­ko.

Su­gedęs švie­so­fo­ras tu­ri būti su­tai­sy­tas per va­landą, kad eis­ mas būtų trik­do­mas kuo trum­piau.

Mies­te įreng­ti va­di­na­mie­ji ža­ lie­ji ko­ri­do­riai, ku­rie skir­ti pa­dėti mies­tie­čiams grei­čiau įveik­ti įvai­ rius ruo­žus. Pradė­jus dieg­ti sis­ temą, bu­vo su­kur­ti še­ši ko­ri­do­riai, o šiuo me­tu jų yra dau­giau ne­gu de­ šimt. A.Mažū­nos tei­gi­mu, skir­tu­ mas įdie­gus šią sis­temą – aki­vaiz­ dus. „Pa­vyzd­žiui, anks­čiau nuo šios vie­tos Vil­niaus cent­re iki oro uos­ to tek­da­vo va­žiuo­ti pusę va­lan­dos, o da­bar tai užt­run­ka 15 mi­nu­čių“, – sakė jis.

Paš­ne­ko­vas teigė, kad did­žiau­ si au­to­mo­bi­lių srau­tai būna būtent ru­dens pra­džio­je, kai mies­te itin pa­daugė­ja žmo­nių. „Rugsėjį, kai vi­si grįžta po ato­stogų, au­to­mo­bi­lių srau­tai dar nėra nu­si­stovėję. Kiek­ vie­nas ban­do at­ras­ti sa­vo marš­ rutą. Srau­tai nuo­lat kei­čia­si, rei­kia

3

ŠeštADIENIS, rugsėjo 22, 2012

miestas

Pas­lap­tin­gi gau­dy­to­jai Indrė Pep­ce­vi­čiūtė i.pepceviciute@diena.lt

Vai­dotų gy­ven­vietė­je ka­bo skel­ bi­mas, in­for­muo­jan­tis gy­ven­to­ jus apie be­glo­bių gyvūnų gau­ dymą. Pra­šo­ma jų pa­gal­bos su­ neš­ti gyvū­nus į nu­ro­dytą te­ri­to­ riją, o spa­lio 19 d. jų at­vyk­sią pa­ siim­ti mis­ti­niai gau­dy­to­jai.

švie­so­forų sis­te­ma api­ma ne tik švie­so­fo­rus, ta­čiau ir visą miestą ap­raiz­giusį budė­to­jams ope­ra­ty­viai rea­guo­ti į eis­mo įvy­kius.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vaitės nuo­tr.

o­blemų neišspręs ko­re­guo­ti va­di­na­muo­sius ko­ri­do­ rius“, – pa­sa­ko­jo A.Mažū­na.

Vis dėlto Vil­niaus vai­ruo­to­jai ne­ re­tai skund­žia­si, kad, nors įdie­gus ža­liuo­sius ko­ri­do­rius, ke­lionė jais iš tiesų pa­greitė­jo, ta­čiau grūstys ėmė su­si­da­ry­ti jų priei­go­se. „Mies­tie­čiai ne vi­sa­da pa­ste­ bi po­ky­čius, nes nuo­lat va­žinė­jant at­ro­do, kad taip vi­sa­da ir bu­vo“, – skepsį bandė paaiš­kin­ti jis.

Ga­li­my­bių daug

Kas­met Eu­ro­po­je šven­čia­ma Die­ na be au­to­mo­bi­lio yra itin po­pu­lia­ ri Briu­se­ly­je. Mies­te, ku­ria­me vie­nas in­ten­sy­viau­sių eismų vi­so­je Eu­ro­po­ je, vi­sai die­nai gatvės ati­duo­da­mos dvi­ra­ti­nin­kams, ried­len­ti­nin­kams, rie­du­ti­nin­kams ir pėstie­siems. Tuo me­tu gat­ve ga­li va­žiuo­ti tik vie­ša­sis mies­to trans­por­tas.

Vil­niu­je to­kių tra­di­cijų dar nė­ ra. „No­ri­si tikė­ti, kad bus ma­žiau trans­por­to, bet, kad ir, pa­vyzd­žiui, šian­dien – ma­tau, kad Ozo gatvė­ je nuo ry­to su­gedęs sunk­ve­ži­mis ir dėl to už­si­ki­ša vi­sa gatvė“, – sa­ kė A.Mažū­na. Jo tei­gi­mu, did­žiau­ sia eis­mo bėda mies­te, ku­ria­me itin mėgsta­ma va­žinė­ti nuo­sa­vais au­ to­mo­bi­liais, – eis­mo įvy­kiai. „Sus­ to­ja­ma kad ir pen­kioms mi­nutėms už­pil­dy­ti eis­mo įvy­kio dek­la­ra­ci­ jos, bet praei­na trys–keturios va­ lan­dos, kol vi­si iš­si­va­žinė­ja“, – sa­ kė jis. „Rei­kia ska­tin­ti gy­ven­tojų sąmo­nin­gumą, kad ne­truk­dytų eis­mui. Rugsėjį la­bai pa­ju­to­me, kai

su­va­žia­vo vi­si žmonės“, – pri­dūrė A.Mažū­na. Švie­so­forų re­gu­lia­vi­mo ir val­dy­ mo cent­ro va­do­vas teigė, kad Vil­ niaus pra­na­šu­mas prie­š ki­tus Eu­ro­pos mies­tus – tai, kad vi­sa sis­te­ma bu­vo pra­dėta dieg­ti vie­nu me­tu. „2009 m., kai Vil­nius bu­vo pa­skelb­tas Eu­ro­ pos kultū­ros sos­ti­ne, pa­si­nau­do­ da­mi ga­li­mybė­mis kūrėme eis­mo ko­ri­do­rius svar­biems sve­čiams. Iš­ valė­me gat­ves ir vi­sur kor­te­žai pra­ va­žia­vo de­gant ža­liems švie­so­forų sig­na­lams“, – pa­sa­ko­jo A.Mažū­ na. Jis ti­ki­no, kad ki­tais me­tais, kai Lie­tu­va pir­mi­nin­kaus ES, mies­te ke­liau­jant už­sie­nio po­li­ti­kams taip pat ne­turėtų kil­ti di­de­lių pro­blemų.

Lydė­jo skan­da­lai Ku­riant au­to­ma­ti­zuotą švie­so­forų re­gu­lia­vi­mo ir val­dy­mo sis­temą neiš­veng­ta ir ne­sklan­dumų. Sis­temą įdieg­ti vėluo­ta – dar­bai turė­jo būti baig­ti dar 2008-ųjų lapk­ritį, ta­čiau skland­žiai ne­veikė dar ir 2010-ai­ siais, ją kūru­sios įmonės įsivėlė į tei­ si­nius gin­čus. Ne vi­si ga­lu­tinį re­zul­ tatą ver­ti­nan­tys vil­nie­čiai li­ko pa­ ten­kin­ti – nors grūsčių vi­sa­me mies­ te sta­tis­tiš­kai su­mažė­jo, kai ku­rio­mis gatvė­mis, ku­rio­se spūsčių anks­čiau ne­bu­vo, ke­liau­ti ta­po sun­kiau.

Skel­bia­ma, kad švie­so­forų sis­te­ mos įdie­g i­mas ir 10 metų prie­ž iū­ ra kai­nuos per 145 mln. litų.

Prieš po­rą dienų nu­fo­tog­ra­fuotą skel­bimą Lie­tu­vos gyvūnų glo­bos drau­gi­jos (LGGD) Vil­niaus sky­riui at­siuntė vie­na mo­te­ris.

LGGD Vil­niaus sky­riaus sa­va­ norės į tokį skel­bimą su­sku­bo rea­ guo­ti. „Skel­bi­mas iš­ties keis­tas. Nei kon­tak­tai nu­ro­dy­ti, nei pa­ra­šy­ta, kas tai da­ro. O gyvūnų gau­dy­mas tu­ri būti le­ga­lus“, – pa­dėtį nu­švietė LGGD Vil­niaus sky­riu­je už šu­nis at­ sa­kin­ga Rūta Rim­še­lienė.

Ji teigė, kad vos ga­vu­si šį pra­ne­ šimą, pa­skam­bi­no į Vil­niaus mies­te be­glo­biais gyvū­nais be­si­rūpi­nan­ čią „Grindą“. Mo­te­ris tei­ra­vo­si, ar ne jų ra­šy­tas šis skel­bi­mas, esą, jei tai būtų „Grin­da“, ta­da nėra dėl ko kel­ti triukš­mo. Ta­čiau „Grin­dos“ at­sto­vai pa­tvir­ti­no su tuo ne­tu­ rin­tys nie­ko bend­ra. „Man la­biau­siai užk­liu­vo gyvū­ nų lai­ky­mas mėnesį. Pas­kui, pa­ si­ro­do, ki­to­je vie­to­je bu­vo ras­tas skel­bi­mas, kad gyvū­nus žmonės at­neštų į po­li­ci­jos te­ri­to­riją. Įsi­ vaiz­duo­ki­te, mėnesį juos lai­ky­ ti. Ko­kio­mis sąly­go­mis, kas juos

Pas­lap­tis: nors įta­rinė­ja­ma se­niū­ni­ja, dar ne­pa­vy­ko iš­siaiš­kin­ti, kas

yra pa­slap­tin­go Vai­dotų gy­ven­vietė­je ka­ban­čio skel­bi­mo, ska­ti­nan­ čio gau­dy­ti be­na­mius gyvū­nus, au­to­riai.

Re­do Vi­li­mo (BFL) nuo­tr.

ved­žios, kas mai­tins, šuo su ka­ te, di­de­li su ma­žais, vi­si vie­noj krūvoj. Ar jie bus pri­riš­ti, ar jie tu­ri iš­sip­jau­ti ten būda­mi? To­ kie klau­si­mai ma­ne su­jau­di­no“, – kalbė­jo pa­šne­kovė.

Gyvū­nai kaip ko­kia ma­ku­latū­ra: su­ne­ ša­me, su­ren­ka­me, visą mėnesį ma­ri­ nuo­ja­me.

Kaip dien­raš­čiui sakė „Grin­ dos“ Vil­niaus be­na­mių gyvūnų sa­ni­ta­rinės tar­ny­bos vyr. ve­te­ri­ na­ri­jos gy­dy­to­ja ir pa­da­li­nio va­ dovė Agnė Sta­siū­nienė, bend­rovė vyk­do vien­kar­ti­nes pa­slau­gas. „Jie iš­sik­vie­čia, ir mes at­va­žiuo­ja­me.

Su­ma, ku­rią su­mo­ka, yra apie 600 litų už ke­tu­rias va­lan­das. Kvie­čia ga­na daž­nai, va­žiuo­ja­me pa­gal ga­ li­my­bes – per me­tus gal po­rą kar­ tų“, – pa­sa­ko­jo A.Sta­siū­nienė.

LGGD Vil­niaus sky­riaus sa­va­ norės Giedrės tei­gi­mu, per­ša­si min­tis, kad čia na­gus pri­ki­šo Pa­ gi­rių se­niū­ni­ja. „Ma­tyt, se­niū­ni­ja su­manė pa­tau­py­ti: su­neš­kit vi­sus į vieną vietą, iš­veš ir būsi­me ap­si­ šva­rinę“, – svarstė sa­va­norė.

Su­si­siek­ti su se­niū­ne ne­pa­vy­ ko nei LGGD Vil­niaus sky­riui, nei dien­raš­čiui. Tai­gi, nors įta­ri­mai ir mes­ti, pa­tvir­ti­ni­mo, kad se­niū­ni­ ja pri­ki­šu­si na­gus, dar nėra. Gie­ drė teigė visą šią si­tua­ciją ver­ti­ nan­ti la­bai nei­gia­mai. „Dėl to ir su­kėlėme skan­dalą. Gyvū­nai kaip ko­kia ma­ku­latū­ra: su­ne­ša­me, su­ ren­ka­me, visą mėnesį ma­ri­nuo­ ja­me“

Ban­dys derė­tis dėl nuo­mos At­me­tu­si dviejų da­ly­vių pa­si­ūly­ mus nuo­mo­ti tak­si au­to­mo­bi­lius, Vil­niaus sa­vi­val­dybės įsteig­ta tak­si įmonė „Vil­nius ve­ža“ pra­šo Viešųjų pir­kimų tar­ny­bos lei­di­mo pra­dėti de­ry­bas su pa­si­ūly­mus pa­tei­ku­sio­mis bend­rovė­mis.

„Mes ga­vo­me du pa­si­ūly­mus, tie pa­si­ūly­mai mūsų ne­ten­ki­no dėl kai­nos. Tu­ri­me duo­menų, kad abi pusės no­ri derė­tis, todėl pra­šo­me Viešųjų pir­kimų tar­ny­bos duo­ti su­ti­kimą tai da­ry­ti“, – sakė įmo­ nės „Vil­nius ve­ža“ va­do­vas Ro­lan­ das Sta­tu­le­vi­čius.

Jis ne­prog­no­za­vo, per kiek lai­ko tar­ny­ba pa­teiks at­sa­kymą.

Prieš ke­lias die­nas pa­skelb­ ta, kad sa­vi­val­dybės įsteig­ta tak­ si įmonė „Vil­nius ve­ža“ at­metė dviejų da­ly­vių pa­si­ūly­mus jai nuo­mo­ti tak­si au­to­mo­bi­lius.

Cent­ri­nia­me viešųjų pir­kimų po­rta­le skel­bia­ma, kad bend­rovė „Inch­ca­pe Mo­tors“, vei­kian­ ti jung­tinės veik­los pa­grin­du su įmo­ne „Eu­ro asis­ta“, už au­to­mo­ bi­lių nuo­mą pa­prašė 20,691 mln. litų, ki­ta kon­kur­so da­lyvė – bend­

Kai­na: už tak­si au­to­mo­bi­lių nuo­mą dvi kon­kur­se da­ly­vau­jan­čios įmo­

nės pa­si­ūlė mokė­ti mi­li­jo­nus.

rovė „Pa­ti­ki­mi au­to­mo­bi­liai“ – pa­si­ūlė 19,798 mln. litų kainą.

Ta­čiau šios sa­vaitės pra­džio­ je „Vil­nius ve­ža“ nu­tarė, kad pa­ si­ūly­tos kai­nos yra per di­delės, ir at­metė abu pa­si­ūly­mus.

Ba­land­žio pa­bai­go­je sos­tinės vald­žios įkur­ta vie­šo­ji įstai­ga „Vil­ nius ve­ža“ sie­kia iš­si­nuo­mo­ti 100 naujų au­to­mo­bi­lių su tak­so­met­ ro įran­ga.

Va­sarį did­žiau­sio­se Vil­niaus tak­si bend­rovė­se at­li­kus kra­tas ir be dar­bo li­kus šim­tams vai­ ruo­tojų, mies­to vald­žia ti­ki­si taip išspręs­ti tak­si pro­blemą. 51 pro­c.

Si­mo­no Švit­ros nuo­tr.

vie­šo­sios įstai­gos ak­cijų val­dytų sa­vi­val­dybė, li­ku­sius 49 pro­c. – jos val­do­ma įmonė „Vil­niaus vie­ ša­sis trans­por­tas“.

Kai ku­rie sa­vi­val­dybės ta­ry­bos na­riai yra pa­sakę, kad sa­vi­val­dy­bei ne­reikėtų ženg­ti į pri­vatųjį verslą, o Kon­ku­ren­ci­jos ta­ry­ba yra per­ spėju­si, kad Vil­niaus sa­vi­val­dy­bei glo­bo­jant ku­ria­ma tak­si pa­slaugų įmonė ga­li ap­ri­bo­ti kon­ku­ren­ciją mies­te. Mies­to va­do­vai ti­ki­na, jog bus pa­si­ūly­ta aukš­tesnė nei da­bar pa­slaugų ko­kybė, ir tai esą būtų „iš da­lies so­cia­linė pa­slau­ga“.

VD, BNS inf.

4

šeštadienis, rugsėjo 22, 2012

miestas diena.lt/naujienos/miestas

Dvi­ra­ti­nin­kai – Ke­lių eis­mo tai­syk­lių įkai­tai Be­si­rū­pi­nan­tys mies­to šva­ra, sa­vo svei­ka­ta ir pi­ni­gi­ne ne­re­tai ren­ka­si al­ter­na­ty­vų­jį trans­por­tą – dvi­račius, – ta­čiau jo plėt­rą stab­do Ke­lių eis­mo tai­syk­lės. Jos ir pik­ti vai­ruo­to­jai truk­do dvi­ ra­ti­nin­kams džiaug­tis dvi­ra­čių tei­kia­ma nau­da. met­rų at­stu­mą. Tad jei dvi­ra­ti­nin­ kams bū­tų lei­džia­ma kirs­ti va­žiuo­ ja­mą­ją ke­lio da­lį ne­nu­li­pus nuo dvi­ra­čių, jie per ją va­žiuo­tų per­ne­ lyg di­de­liu grei­čiu, kad bū­tų pa­ste­ bė­ti mo­to­ri­nių prie­mo­nių vai­ruo­ to­jų“, – aiš­ki­no D.Bia­las.

Zi­ta Voi­tiu­le­vi­čiū­tė

z.voitiuleviciute@diena.lt

Pa­žei­džia tau­py­da­mi lai­ką

Kiek­vie­nas dvi­ra­ti­nin­kas pik­ti­na­si, kad rei­kia nu­lip­ti nuo dvi­ra­čio ir nu­ kel­ti jį nuo aukš­to ša­li­gat­vio kraš­to ar­ba kad gat­vė­se nė­ra juos­tų, skir­tų dvi­ra­čiams. Lie­tu­vo­je daž­nai dvi­ Nelogiško ženklinira­čių juos­tos žy­mi­mos ant pės­tie­ mo pavyzdžių apssiems skir­tų ša­li­gat­vių. To­dėl dvi­ra­ ti­nin­kai daž­niau­siai su pės­čiai­siais tu ir Vilniaus centre tu­ri kirs­ti ir pės­čių­jų pe­rė­jas.

– dalis dviračių taTa­čiau nuo­lat nu­lip­ti nuo dvi­ra­ kų baigiasi vos pračių jų vai­ruo­to­jai ne­mėgs­ta, nes jei dvi­ra­ti­nin­kas ju­da pa­na­šiu grei­čiu sidėję. kaip pės­čia­sis, gaiš­ta­mas jo lai­kas ir Su „Laisvalaikio“ kortele apie va­žia­vi­mo dvi­ra­čiu ma­lo­nu­m% ą % 1515 % % % nuolaida 2 bilietams bei pra­na­šu­mus ten­ka pa­mirš­ti.

Tad dvi­ra­čių mė­gė­jai ne­re­tai Anot jo, ne­pai­sant šios tai­syk­lės, gat­ves ker­ta ne­nu­lip­da­mi nuo sa­ vo trans­por­to prie­mo­nės. Taip eis­mo įvy­kių bū­tų kur kas dau­ jie ri­zi­kuo­ja bū­ti ne­pas­te­bė­ti au­ giau, be to, di­des­niu nei pės­čio­jo to­mo­bi­lių vai­ruo­to­jų, su­lauk­ti jų grei­čiu va­žiuo­jan­tis dvi­ra­ti­nin­kas ga­li kel­ti pa­vo­jų ei­nan­tiems pės­ grū­mo­ji­mo ir gau­ti bau­dą.

Ke­lių eis­mo tai­syk­lė­se nu­ma­ čių­jų pe­rė­ja, ypač vai­kams, vy­res­ ty­ta, kad dvi­ra­ti­nin­kas ne­ga­li va­ nio am­žiaus žmo­nėms ar tė­vams žiuo­ti per pės­čių­jų pe­rė­ją, o dvi­ su vai­kų ve­ži­mė­liais.

Yra tik vie­na iš­ly­ga, kai dvi­ra­ ra­tį į ki­tą va­žiuo­ja­mo­sios ke­lio ti­nin­kai ga­li va­žiuo­ti per pės­čių­ da­lies pu­sę pri­va­lo per­si­ves­ti.

Sa­vo min­ti­mis apie dvi­ra­ti­nin­ jų pe­rė­ją. Ša­lia jos tu­ri bū­ti dvie­ kus pik­ti­nan­čią Ke­lių eis­mo tai­ jų ly­giag­re­čių li­ni­jų, su­da­ry­tų iš syk­lę pa­si­da­li­jo Su­si­sie­ki­mo mi­ kvad­ra­tų, juos­ta. Ji žy­mi vie­tą, nis­te­ri­jos Sau­gaus eis­mo sky­riaus ku­rio­je dvi­ra­čių ta­kas ker­ta va­ vy­riau­sia­sis spe­cia­lis­tas Dmit­ri­jus žiuo­ja­mą­ją da­lį.

Tuo­met dvi­ra­ti­nin­kas, įsi­ti­ki­ Bia­las. nęs, kad ne­kils grės­mė sau­giam Sau­gu­mas svar­biau nei grei­tis eis­mui ir ki­ti eis­mo da­ly­viai jį pa­ „Šios tai­syk­lės mo­ty­vas ir pra­smė ste­bės, pri­va­lo va­žiuo­ti per va­ – eis­mo sau­ga. Dvi­ra­tis – be­mo­to­ žiuo­ja­mą­ją ke­lio da­lį. rė trans­por­to prie­mo­nė, ku­ri, pri­ „Sau­gaus eis­mo spe­cia­lis­tai re­ klau­so­mai nuo eis­mo są­ly­gų, ga­li ko­men­duo­ja va­žiuo­ti taip pa­ženk­ pa­siek­ti ne­ma­žą grei­tį, pa­vyz­džiui, lin­tu ke­lio ruo­žu pės­čio­jo grei­čiu 36 km per va­lan­dą. Įsi­vaiz­duo­ki­te, (3–7 km per va­lan­dą). Vis dėl­to šis kad va­žiuo­da­mas to­kiu grei­čiu per ho­ri­zon­ta­lu­sis ženk­li­ni­mas ne­su­ 1 se­kun­dę dvi­ra­ti­nin­kas įvei­kia 10 tei­kia pir­mu­mo tei­sės ju­dė­ti. Pir­

1515 15

Su „Laisvalaikio“ Su „Laisvalaikio“ kortelekortele

Su „Laisvalaikio“ kortelekortele Su „Laisvalaikio“

Su „Laisvalaikio“ kortele

15 %

nuolaida 2 bilietams

Su „Laisvalaikio“ kortele Su „Laisvalaikio“ Su kortele „Laisvalaikio“ kortele Su „Laisvalaikio“ kortele

1515 %15 % % 15 %

nuolaida 2 bilietams nuolaida 2 bilietams nuolaida 2 bilietams nuolaida 2 bilietams

nuolaida 2 bilietams

nuolaida 2 bilietams nuolaida 2 bilietams nuolaida 2 bilietams

mu­mą le­mia eis­mo or­ga­ni­za­vi­mo ir re­gu­lia­vi­mo prie­mo­nės – ke­ lio ženk­lai, švie­so­fo­rai“, – aiš­ki­ no D.Bia­las.

Dvi­ra­ti­nin­kams, va­žiuo­jan­tiems per ke­lią iki ki­to ša­li­gat­vio spe­cia­ lia juos­ta ne­pa­žy­mė­ta pe­rė­ja, gre­ sia ne tik au­to­mo­bi­lių vai­ruo­to­jų pa­grū­mo­ji­mai, bet ir bau­dos.

Lie­tu­vos ke­lių po­li­ci­jos duo­me­ ni­mis, už to­kį tai­syk­lių pa­žei­di­mą gre­sia nuo 80 iki 140 li­tų bau­da.

Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­jos at­sto­ vas ti­ki, kad da­bar­ti­nių Ke­lių eis­ mo tai­syk­lių keis­ti ne­rei­kia.

Er­zi­na lo­gi­kos sto­ka

Sie­kiant, kad mies­te bū­tų kuo dau­giau dvi­ra­ti­nin­kų ir al­ter­na­ty­ vaus trans­por­to, rei­kė­tų su­tvar­ky­ ti eis­mo or­ga­ni­za­vi­mą ir re­gu­lia­vi­ mą mies­tuo­se, tuo­met pa­dau­gė­tų ho­ri­zon­ta­liuo­ju ženk­li­ni­mu pa­žy­ mė­tų dvi­ra­čių juos­tų, dvi­ra­ti­nin­ kams skir­tų švie­so­fo­rų. „Ta­da dvi­ra­ti­nin­kai, ju­dė­da­mi į ki­tą va­žiuo­ja­mo­sios ke­lio da­lies pu­sę taip pa­ženk­lin­tu ke­lio ruo­žu, ga­lė­tų va­žiuo­ti juo ne­nu­lip­da­mi nuo dvi­ra­čių. Daug ką ga­li­ma iš­ spręs­ti jau esa­mu ir šiuo me­tu ga­ lio­jan­čiu tei­si­niu reg­la­men­ta­vi­mu, ta­čiau bū­ti­na re­konst­ruo­ti dau­gu­ mą ne­tin­ka­mai ir ne­kom­pe­ten­tin­ gai ša­ly­je įreng­tų dvi­ra­čių ta­kų“, – pri­pa­ži­no D.Bia­las.

Ne­lo­giš­ko ženk­li­ni­mo pavyz­ džių ap­stu ir Vil­niaus cent­re – da­ lis dvi­ra­čių ta­kų bai­gia­si vos pra­ si­dė­ję. Net Vil­niaus, Di­džio­jo­je ar ki­to­se se­na­mies­čio gat­vė­se dvi­ ra­ti­nin­kams rei­kia ap­si­spręs­ti, ar la­vi­ruo­ti siau­ru ša­li­gat­viu ke­liant pa­vo­jų pės­tie­siems, ar ban­dy­ti va­ žiuo­ti siau­ra gat­ve ir ti­kė­tis iš­veng­ ti su­si­dū­ri­mo su au­to­mo­bi­liais.

Di­le­ma: at­si­sa­kę au­to­mo­bi­lių pik­ti­na­si ki­tam trans­por­tui ne­pri­tai­ky­ta inf­rast­ruk­tū­ra ir kvai­lo­mis tai­syk­

lė­mis, o val­džios at­sto­vai ti­ki­na, kad sau­gu­mas – svar­biau­sia, bet ne­tvar­kin­gų dvi­ra­čių ta­kų pro­ble­ma esą ne­leng­vai iš­spren­džia­ma.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

5

šeštadienis, rugsėjo 22, 2012

lietuva diena.lt/naujienos/lietuva

Ra­gi­na­ma grą­žin­ti ap­do­va­no­ji­mą Sta­sys Gu­da­vi­čius s.gudavicius@diena.lt

Spor­ti­nin­kė Ži­vi­lė Bal­čiū­nai­tė ra­ gi­na­ma grą­žin­ti prieš dve­jus me­ tus jai įteik­tą vals­ty­bės ap­do­va­no­ ji­mą.

Kal­ti­na­ma­sis: eu­ro­par­la­men­ta­ras V.Us­pas­ki­chas tei­sia­mas DP par­

ti­jos juo­do­sios bu­hal­te­ri­jos by­lo­je.

Ša­rū­no Ma­žei­kos (BFL) nuo­tr.

Pa­nai­kin­ta tei­si­nė ne­lie­čia­my­bė Vy­riau­sio­ji rin­ki­mų ko­mi­si­ja (VRK) va­kar pa­nai­ki­no ke­lių kan­ di­da­tų į Sei­mo na­rius tei­si­nę ne­ lie­čia­my­bę.

Į VRK su pra­šy­mu pa­nai­kin­ ti „Drą­sos ke­lio“ par­ti­jos kan­di­ da­tės, bu­vu­sios tei­sė­jos Ne­rin­gos Venc­kie­nės imu­ni­te­tą krei­pė­ si Pa­ne­vė­žio apy­gar­dos pro­ku­ra­ tū­ra.

Taip pat VRK pa­nai­ki­no ir ki­ tos „Drą­sos ke­lio“ kan­di­da­tės – N.Venc­kie­nės te­tos Aud­ro­nės Sku­čie­nės – ne­lie­čia­my­bę. Ją, kaip ir N.Venc­kie­nę, leis­ta pa­ trauk­ti bau­džia­mo­jon at­sa­ko­my­ bėn, tai­ky­ti pro­ce­si­nes prie­var­tos prie­mo­nes, iš­sky­rus suė­mi­mą ir na­mų areš­tą.

Pro­ku­ro­rai tei­gia su­rin­kę pa­ kan­ka­mai duo­me­nų, kad ga­lė­tų abiem mo­te­riš­kėms pa­teik­ti įta­ri­ mus dėl truk­dy­mo ant­sto­lio veik­ lai, ne­pa­gar­bos teis­mui ir teis­mo spren­di­mo ne­vyk­dy­mo.

Be to, VRK pa­nai­ki­no į Sei­mą kan­di­da­tuo­jan­čio Dar­bo par­ti­ jos (DP) ly­de­rio eu­ro­par­la­men­ta­ ro Vik­to­ro Us­pas­ki­cho tei­si­nę ne­ lie­čia­my­bę.

Pa­nai­kin­ti V.Us­pas­ki­cho, tei­ sia­mo DP juo­do­sios bu­hal­te­ri­jos

by­lo­je, tei­si­nę ne­lie­čia­my­bę pra­ šė Vil­niaus apy­gar­dos teis­mas, nes be to jis ne­ga­li to­liau nag­ri­ nė­ti bau­džia­mo­sios by­los. Pra­ šy­me pa­gei­dau­ta, kad bū­tų leis­ta kan­di­da­tą pa­trauk­ti bau­džia­mo­ jon at­sa­ko­my­bėn ar ki­taip su­var­ žy­ti jam lais­vę.

VRK po­sė­dy­je da­ly­va­vęs V.Us­ pas­ki­chas sa­kė su­tik­sian­tis su bet ko­kiu spren­di­mu, ta­čiau pra­ šė jo tei­si­nio imu­ni­te­to ne­pa­nai­ kin­ti.

Bet Ge­ne­ra­li­nės pro­ku­ra­tū­ ros Or­ga­ni­zuo­tų nu­si­kal­ti­mų ir ko­rup­ci­jos ty­ri­mo de­par­ta­men­ to pro­ku­ro­ras Sau­lius Ver­sec­kas pa­brė­žė, kad ne­pa­nai­ki­nus imu­ ni­te­to teis­mas tu­rės nu­trauk­ti bau­džia­mą­jį pro­ce­są V.Us­pas­ki­ cho at­žvil­giu.

Teis­mas taip pat pra­šė pa­nai­ kin­ti ir to­je pa­čio­je by­lo­je tei­sia­ mos Vi­ta­li­jos Von­žu­tai­tės imu­ni­ te­tą. Šį teis­mo pra­šy­mą VRK ir­gi pa­ten­ki­no.

DP kal­ti­na­ma 2004–2006 m. do­ku­men­tuo­se ne­fik­sa­vu­si apie 25 mln. li­tų pa­ja­mų ir apie 23 mln. iš­lai­dų, su­si­ju­sių su tur­tu, įsi­pa­ rei­go­ji­mais ar struk­tū­ros po­ky­ čiais.

VD, BNS inf.

Ap­do­va­no­jo tei­suo­lius Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė va­kar Žū­van­čių­jų gel­bė­ji­mo kry­ žiu­mi ap­do­va­no­jo be­veik pen­ kias de­šim­tis as­me­nų, Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro me­tais gel­bė­ju­ sių žy­dus. Dau­gu­ma žmo­nių pa­ gerb­ti po mir­ties.

Per ce­re­mo­ni­ją ša­lies va­do­vė pa­ brė­žė, kad tiems, ku­rie bu­vo ap­ do­va­no­ti penk­ta­die­nį, žmo­gaus gy­vy­bė bu­vo svar­biau už bru­tua­ lios sis­te­mos ke­lia­mą bai­mę ir jie sa­vo drą­siu pa­vyz­džiu pa­ro­dė, kad nė­ra ap­lin­ky­bių žiau­ru­mui pa­tei­ sin­ti. Pre­zi­den­tės tei­gi­mu, pra­ smin­giau­sia žy­dų gel­bė­to­jus at­ min­ti už­ker­tant ke­lią bet ko­kiam žmo­giš­ku­mo pa­nie­ki­ni­mui. „Tu­ri­me ne­leis­ti pa­mirš­ti juo­ dų­jų is­to­ri­jos tarps­nių, vir­tu­ sių tra­giš­ko­mis ne­tek­ti­mis žy­ dų tau­tai ir vi­sai Lie­tu­vai. Tuo pat me­tu tu­ri­me skleis­ti ir stip­ rin­ti to­le­ran­ci­jos dva­sią sa­vo vi­ suo­m e­n ė­je, ne­l eis­d a­m i tarp­t i tau­ti­nei nea­py­kan­tai“, – kal­bė­ jo D.Gry­baus­kai­tė.

Žū­van­čių­jų gel­bė­ji­mo kry­žiais ap­do­va­no­ja­mi as­me­nys, ku­rie, ne­pai­sy­da­mi mir­ti­no pa­vo­jaus sau ir šei­mai, Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ ro me­tais gel­bė­jo žy­dus nuo na­ cių ge­no­ci­do, kaip tei­gia­ma Pre­ zi­den­tės dek­re­te.

Ap­do­va­no­ji­mai skir­ti mi­nint Lie­tu­vos žy­dų ge­no­ci­do at­mi­ ni­mo die­ną. Ji mi­ni­ma rug­sė­jo 23-ią­ją.

1943 m. rug­sė­jo 23 d. na­ciams lik­vi­da­vus Vil­niaus ge­tą, bu­vo iš es­mės su­nai­kin­ta Vil­niaus žy­dų bend­ruo­me­nė – da­lis ge­to gy­ ven­to­jų su­šau­dy­ti Pa­ne­riuo­se, ki­ta da­lis ge­to ka­li­nių iš Lie­tu­ vos iš­vež­ti į kon­cent­ra­ci­jos sto­ vyk­las. Šią da­tą, kaip sim­bo­ lį pri­si­min­ti su­nai­kin­tą Lie­tu­vo­je gy­ve­nu­sią žy­dų bend­ruo­me­nę, 1994 m. Sei­mas pa­skel­bė Lie­tu­ vos vals­ty­bės at­min­ti­na die­na.

Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro me­tais na­ciai ir jų pa­ran­ki­niai nu­žu­dė 90 pro­c. iš 220 tūkst. Lie­tu­vo­je gy­ ve­nu­sių žy­dų.

VD, BNS inf.

Vals­ty­bės ap­do­va­no­ji­mų ta­ry­ba ap­ svars­tė klau­si­mą, ar re­ko­men­duo­ ti Pre­zi­den­tei Da­liai Gry­baus­kai­tei atim­ti iš Ž.Bal­čiū­nai­tės 2010-ai­ siais įteik­tą Lie­tu­vos di­džio­jo ku­ ni­gaikš­čio Ge­di­mi­no or­di­no Ri­te­ rio kry­žių.

Pre­zi­den­tės at­sto­vė spau­dai Dai­ va Ul­bi­nai­tė pra­ne­šė, kad ta­ry­ba nu­spren­dė įpa­rei­go­ti or­di­nų kanc­ le­rį Gied­rių Kra­saus­ką kreip­tis į spor­ti­nin­kę, kad ji ge­ra va­lia grą­ žin­tų įteik­tą vals­ty­bės ap­do­va­no­ ji­mą. Pre­zi­den­tei kol kas ne­siū­lo­ ma pa­si­ra­šy­ti dek­re­to dėl or­di­no at­šau­ki­mo ar­ba 2010-ai­siais pa­ si­ra­šy­to dek­re­to dėl ap­do­va­no­ji­mo anu­lia­vi­mo.

Lie­t u­vos di­d žio­jo ku­n i­gaikš­ čio Ge­di­mi­no or­di­no Ri­te­rio kry­ žius Ž.Bal­čiū­nai­tei bu­vo įteik­tas 2010-ųjų ru­de­nį, tuoj po to, kai ši lie­tu­vių spor­ti­nin­kė lai­mė­jo Eu­ ro­pos leng­vo­sios at­le­ti­kos čem­ pio­n a­to Bar­se­l o­n o­je ma­ra­to­n o rung­tį.

Ta­čiau ne­tru­kus po to, kai ga­ vo ap­do­va­no­ji­mą, Ž.Bal­čiū­nai­tei bu­vo pa­reikš­ti įta­ri­mai dėl drau­ džia­mų pre­pa­ra­tų var­to­ji­mo. At­li­ kus pa­pil­do­mą ty­ri­mą spor­ti­nin­kė bu­vo disk­va­li­fi­kuo­ta dve­jiems me­ tams, iš jos atim­tas Eu­ro­pos čem­ pio­nės auk­sas.

Prezidentei kol kas nesiūloma pasirašyti dekreto dėl ordino atšaukimo arba apdovanojimo anuliavimo.

Or­di­nas: Ž.Bal­čiū­nai­tę (kai­rė­je)

Tarp­tau­ti­nis spor­to ar­bit­ra­ žo teis­mas šį pa­va­sa­rį nu­spren­dė, kad 33-ejų Ž.Bal­čiū­nai­tei pri­tai­ky­ tos san­kci­jos bu­vo tei­sė­tos.

Po šio teis­mo spren­di­mo Lie­tu­ vo­je su­si­rū­pin­ta dėl leng­vaat­le­tei įteik­to vals­ty­bės ap­do­va­no­ji­mo.

Vals­ty­bės ap­do­va­no­ji­mų ta­ry­ba ėmė­si svars­ty­ti, ką re­ko­men­duo­ ti Pre­zi­den­tei dėl jos prieš pu­sant­ rų me­tų pa­si­ra­šy­to dek­re­to, ku­riuo Ž.Bal­čiū­nai­tei už per­ga­lę Eu­ro­pos čem­pio­na­te bu­vo pa­skir­tas or­di­ nas.

Pre­zi­den­tė D.Gry­baus­kai­tė ap­ do­va­no­jo prieš dve­jus me­tus.

Ša­rū­no Ma­žei­kos (BFL) nuo­tr.

Nau­jau­sio­je Lie­tu­vos is­to­ri­jo­je kol kas ne­bu­vo at­ve­jo, kad vals­ty­ bės va­do­vas bū­tų bu­vęs pri­vers­tas atim­ti or­di­ną iš do­pin­go var­to­ji­mu ap­kal­tin­to ir disk­va­li­fik ­ uo­to spor­ ti­nin­ko. Šio­mis die­no­mis bai­gia­si Ž.Bal­ čiū­nai­tei skir­tas dve­jų me­tų disk­ va­li­fi­ka­vi­mo lai­ko­tar­pis. At­le­tė ža­da grįž­ti į di­dį­jį spor­tą, vėl da­ly­ vau­ti tarp­tau­ti­nė­se var­žy­bo­se.

6

šeštADIENIS, rugsėjo 22, 2012

lietuva diena.lt/naujienos/lietuva

Izraelis įver­ti­no lie­tu­viš­ką ver­šie­ną Jo­li­ta Ma­žei­kie­nė j.mazeikiene@diena.lt

Lie­tu­va ir Iz­rae­lis pa­si­ra­šė su­si­ta­ ri­mą dėl pre­ky­bos že­mės ūkio ir mais­to pro­duk­tais. Ti­ki­ma­si, kad tai pa­dės Lie­tu­vos ūki­nin­kams iš Iz­rae­lio spe­cia­lis­tų pa­si­sem­ti pa­ tir­ties že­mės ūkio sri­ty­je.

Lie­tu­vos pre­ky­ba že­mės ūkio ir mais­to pro­duk­tais su Iz­rae­liu su­ da­ro ne­di­de­lę, bet svar­bią da­lį.

Au­gan­tis ša­lių po­rei­kis bend­ra­ dar­biau­ti pa­tvir­tin­tas bend­ra­dar­ bia­vi­mo su­tar­ti­mi, ku­ri tu­rė­tų pa­spar­tin­ti pre­ky­bą ir ži­nių mai­ nus. Žy­dų tau­ta ver­ti­na Lie­tu­vo­je užau­gin­tus ver­šiu­kus, lie­tu­viams ak­tua­lios Iz­rae­ly­je tai­ko­mos že­ mės ūkio nau­jo­vės. „Lie­tu­vai la­ bai svar­bus bend­ra­dar­bia­vi­mas moks­lo re­zul­ta­tų ko­mer­cia­li­za­ vi­mo sri­ty­je. Ži­nant, kad ša­lis sto­ko­ja van­dens iš­tek­lių, bet pri­ tai­kius tech­no­lo­gi­jas be­veik vi­są že­mės ūkio pro­duk­ci­ją užau­gi­na Iz­rae­lio že­mės ūkis, yra ko pa­si­ mo­ky­ti“, – pa­brė­žė Lie­tu­vos že­ mės ūkio mi­nist­ras Ka­zys Star­ke­ vi­čius (nuotr.).

Pa­sak jo, taip pat ke­ti­na­ma bend­ra­dar­biau­ti kai­mo plėt­ros tau­ti­nio pa­vel­do ir kai­mo tu­riz­ mo sri­ty­je. Lie­tu­vai taip pat nau­ din­ga Iz­rae­lio tu­ri­ma au­ga­lų ap­ sau­gos pro­duk­tų kont­ro­lės, pie­no ko­ky­bės ge­ri­ni­mo pa­tir­tis, žu­vi­ nin­kys­tės, lais­ty­mo tech­no­lo­gi­ jų pa­nau­do­ji­mas. Va­kar Lie­tu­vos že­mės ūkio mi­nis­te­ri­jo­je bend­ra­ dar­bia­vi­mo su­tar­tį pa­si­ra­šiu­si Iz­ rae­lio že­mės ūkio ir kai­mo plėt­ros mi­nist­rė Orit Ni­ked pa­ža­dė­jo, kad Lie­tu­vai bus su­da­ry­tos vi­sos ga­ li­my­bės sem­tis Iz­rae­lio tu­ri­mos

Tiks­las: Lie­tu­vos žmo­nių par­ti­jos na­riai sa­ko: „Me­tas po­ky­čiams.“

aukš­tų­jų tech­no­lo­gi­jų pa­nau­do­ ji­mo že­mės ūky­je pa­tir­ties. „Lie­ tu­vos na­rys­tė ES tam tik­rų ži­nių tu­rė­tų su­teik­ti ir Iz­rae­liui“, – abi­ pu­sę nau­dą įvar­di­jo O.Ni­ked.

Pa­sak jos, spar­tes­nį Iz­rae­ lio pro­duk­ci­jos eks­por­tą į Lie­tu­ vą stab­do ES kont­ro­lė ir prie­žiū­ ra, ta­čiau Iz­rae­liui la­bai svar­bus im­por­tas iš Lie­tu­vos, ku­ris kas­ met di­dė­ja.

Sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­to duo­ me­ni­mis, 2011 m. že­mės ūkio pro­ duk­tų im­por­to iš Iz­rae­lio į Lie­tu­vą ver­tė sie­kė 5,9 mln. li­tų, dau­giau­ sia bu­vo im­por­tuo­ja­ma cit­ru­si­nių vai­sių, bal­ty­mų kon­cent­ra­tų, dar­ žo­vių (mor­kų, ro­pių, bu­ro­kė­lių ir kt.), vai­sių ir dar­žo­vių sul­čių, kt.

O že­mės ūkio ir mais­to pro­duk­tų Lie­tu­vos eks­por­to ver­tė į Iz­rae­lį per­nai sie­kė per 53 mln. li­tų. „Sa­vo pro­duk­ci­ją į Iz­rae­lį eks­ por­tuo­ja 32 Lie­tu­vos įmo­nės. Eks­ por­tuo­ja­mų pro­duk­tų asor­ti­men­ tas yra la­bai pla­tus: jau­ni bu­liu­kai, pie­no pro­duk­tai, ru­gi­niai mil­tai, kon­di­te­ri­jos ga­mi­niai, al­ko­ho­li­ niai gė­ri­mai, žu­vies pro­duk­tai, mar­ga­ri­nas“, – tei­gė že­mės ūkio mi­nist­ras K.Star­ke­vi­čius.

Bal­ta­ru­siai įskrido į Lie­tu­vos oro erd­vę Lie­tu­va Bal­ta­ru­si­jai įtei­kė no­tą, ku­rio­je pra­šo­ma pa­teik­ti in­for­ ma­ci­ją dėl Lie­tu­vos oro erd­vės pa­žei­di­mo.

„Pat­vir­ti­na­me, kad Bal­ta­ru­si­ jos am­ba­sa­dai bu­vo įteik­ta no­ta, ku­rio­je pra­šo­ma pa­teik­ti in­for­ ma­ci­ją dėl Lie­tu­vos erd­vės pa­ žei­di­mo“, – in­for­ma­vo Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos (URM) In­for­ ma­ci­jos ir vie­šų­jų ry­šių de­par­ta­ men­tas.

Kraš­to ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ ja (KAM) pa­tvir­ti­no, kad oro erd­ vę ste­bin­tys Lie­tu­vos ka­riš­kiai už­ fik­sa­vo pa­žei­di­mą iš Bal­ta­ru­si­jos te­ri­to­ri­jos. „Oro erd­vę ste­bin­čios tar­ny­bos už­fik­sa­vo, kad rug­sė­jo 18 d. 16.54 val. ne­nus­ta­ty­tas or­lai­vis, at­skri­dęs iš Bal­ta­ru­si­jos pu­sės, pa­ žei­dė Lie­tu­vos vals­ty­bės sie­ną oro erd­vė­je, įskris­da­mas į Lie­tu­vos te­ ri­to­ri­ją ties Šal­či­nin­kų ra­jo­no Ma­ cu­čių kai­mu. Iš­bu­vęs jo­je ke­lio­li­ ka se­kun­džių, or­lai­vis su­grį­žo į Bal­ta­ru­si­ją. Apie tai Lie­tu­vos ka­ riuo­me­nės Ka­ri­nės oro pa­jė­gos in­ for­ma­vo URM“, – tei­gia KAM. O Vals­ty­bės sie­nos ap­sau­gos tar­ny­ ba pra­ne­šė, kad Vil­niaus rink­ti­nės

Iki­teis­mi­nio ty­ri­mo sky­riu­je pra­ dė­tas iki­teis­mi­nis ty­ri­mas dėl ne­ tei­sė­to vals­ty­bės sie­nos pe­rė­ji­mo rug­sė­jo 18 d. Šis in­ci­den­tas už­fik­suo­tas praė­ jus trims mė­ne­siams po va­di­na­ mo­jo pliu­ši­nių meš­kiu­kų skan­da­ lo, kai šve­dų ak­ty­vis­tai iš Lie­tu­vos ne­tei­sė­tai įskri­dę į Bal­ta­ru­si­ją iš­ mė­tė šim­tus pliu­ši­nių meš­kiu­kų su šū­kiais už žo­džio lais­vę.

Rugp­jū­čio mė­ne­sį au­to­ri­ta­ri­nis Bal­ta­ru­si­jos pre­zi­den­tas Aliak­ sand­ras Lu­ka­šen­ka pa­ra­gi­no Lie­ tu­vą at­sa­ky­ti į Mins­ko klau­si­mus dėl meš­kiu­kų in­ci­den­to ir pa­reiš­ kė, kad „Lie­tu­vai dėl to ma­ža ne­ pa­si­ro­dys“.

Lie­tu­vos tei­sė­sau­ga iki­teis­mi­ nį ty­ri­mą dėl ne­tei­sė­to vals­ty­bės sie­nos kir­ti­mo lie­pos 4 d. pra­dė­jo rugp­jū­čio 14 d. Ty­ri­mas taip pat at­lie­ka­mas Vals­ty­bės sie­nos ap­ sau­gos tar­ny­bo­je, jį kont­ro­liuo­ja Ge­ne­ra­li­nė pro­ku­ra­tū­ra.

Ge­ne­ra­li­nė pro­ku­ra­tū­ra iki šiol nė­ra at­sa­kiu­si, ar at­si­lieps į Bal­ ta­ru­si­jos tei­si­nės pa­gal­bos pra­šy­ mą, ku­ris bu­vo at­siųs­tas po meš­ kiu­kų in­ci­den­to.

VD, BNS inf.

Ar­tū­ro Mo­ro­zo­vo, And­riaus Alek­sand­ra­vi­čiaus nuo­tr.

Par­ti­jos na­riams – kan­di­da­tų pa­žy­mė­ji­mai Kau­ne Vla­di­mi­ras Ro­ma­no­vas Lie­tu­vos žmo­nių par­ti­jos na­ riams va­kar įtei­kė kan­di­da­tų Sei­mo rin­ki­muo­se pa­žy­mė­ji­mus.

Ro­mas Nau­ja­lis

„Įvei­kė­me su­dė­tin­gą par­ti­jos su­ kū­ri­mo eta­pą, o da­bar mū­sų lau­kia dar­bas, ku­rio re­zul­ta­tai pri­klau­sys nuo įdė­tos ener­gi­jos“, – kal­bė­jo V.Ro­ma­no­vas. Jam kan­di­da­to pa­ žy­mė­ji­mą įtei­kė Lie­tu­vos žmo­nių par­ti­jos pir­mi­nin­kė Joa­na Ši­ma­ naus­kie­nė.

V.Ro­ma­no­vas dau­gia­man­da­tė­je apy­gar­do­je įra­šy­tas pir­muo­ju nu­ me­riu. „Man tai nau­ja veik­la. Ant­ra ver­tus, po­li­ti­ka su­si­ju­si su kiek­vie­ no iš mū­sų kas­die­ny­be. At­si­me­nu, kai kū­riau pir­mą įmo­nę, daug su­ telk­tai dir­bo­me, daug ne­mąs­ty­da­ mi apie sėk­mę ar ne­sėk­mę. Čia taip pat daug kas pri­klau­sys nuo mū­sų sa­vi­tar­pio su­pra­ti­mo ir su­si­tel­ki­ mo“, – įsi­ti­ki­nęs par­ti­jos ly­de­ris.

J.Ši­ma­naus­kie­nė, pa­svei­ki­nu­ si bend­ra­žy­gius, pa­kvie­tė ak­ty­viai bend­rau­ti su žmo­nė­mis ir skleis­ ti par­ti­jos idė­jas. Lie­tu­vos žmo­nių par­ti­ja iš­si­ski­ria dė­me­siu pa­pras­tų žmo­nių po­rei­kiams, spor­tui, kul­ tū­rai, smul­kia­jam ir vi­du­ti­niam vers­lui. Ne vel­tui jos na­riais ta­po krep­ši­nin­kai Kšyš­to­fas ir Dar­ju­šas Lav­ri­no­vi­čiai, Ri­man­tas Kau­kė­nas, olim­pi­nio bron­zos me­da­lio lai­mė­ to­jas bok­si­nin­kas Eval­das Pet­raus­ kas, daug ži­no­mų kul­tū­ros, vers­lo, vi­suo­me­ni­nių or­ga­ni­za­ci­jų ly­de­rių. „Mes ne­rū­šiuo­ja­me žmo­nių į kai­riuo­sius ir de­ši­niuo­sius, ne­

skirs­to­me pa­gal ti­kė­ji­mą ir na­cio­ na­li­nę pri­klau­so­my­bę, ly­tį ir so­ cia­li­nį sta­tu­są. Mū­sų cent­ras, ašis – žmo­gus ir jo in­te­re­sai vals­ty­bė­je.

Ne­rū­šiuo­ja­me žmo­ nių į kai­riuo­sius ir de­ši­niuo­sius, ne­ skirs­to­me pa­gal ti­ kė­ji­mą ir na­cio­na­li­ nę pri­klau­so­my­bę.

Par­ti­ja sten­gia­si su­telk­ti vi­sus pi­ lie­čius, ku­riems rū­pi mū­sų Tė­vy­ nės kles­tė­ji­mas. Tuo mes ski­ria­mės

nuo ki­tų par­ti­jų. Lie­tu­vos žmo­nių par­ti­jos re­gi­ma Lie­tu­vos vi­zi­ja – lais­vas, ak­ty­vus, iš­si­la­vi­nęs, sau­ gus žmo­gus, gy­ve­nan­tis ak­ty­vio­je eko­no­mi­nė­je ir kul­tū­ri­nė­je bend­ ruo­me­nė­je“, – skel­bia­ma par­ti­jos pro­gra­mos įžan­go­je. „Esa­me jau­na, bet ne vie­na­die­nė po­li­ti­nė struk­tū­ra. To­liau plė­si­me ir stip­rin­si­me par­ti­jos sky­rius re­ gio­nuo­se, bur­si­me žmo­nes po Sei­ mo rin­ki­mų pra­dė­ti ruoš­tis rin­ki­ mams į sa­vi­val­dy­bių ta­ry­bas. Ačiū, kad pa­si­ry­žo­te ei­ti ne­leng­vu ke­liu“, – kal­bė­jo su­si­rin­ku­siems par­ti­jos na­riams J.Ši­ma­naus­kie­nė.

Po­li­ti­nė rek­la­ma bus ap­mo­kė­ta iš Lie­tu­vos žmo­nių par­ti­jos rin­ki­mų są­skai­tos.

Užs. 1021255

Do­ku­men­tai: Lie­tu­vos žmo­nių par­ti­jos na­riai bro­liai Lav­ri­no­vi­čiai iš

V.Ro­ma­no­vo ran­kų ga­vo kan­di­da­tų į Sei­mą pa­žy­mė­ji­mus.

Prokurorai pa­žei­di­mų neap­ti­ko Iš­nag­ri­nė­ję mi­li­jo­ni­nes Vi­daus rei­ ka­lų mi­nis­te­ri­jos (VRM) su­da­ry­tas su­tar­tis pro­ku­ro­rai nu­si­kal­ti­mo po­žy­mių neap­ti­ko ir at­si­sa­kė pra­ dė­ti iki­teis­mi­nį ty­ri­mą dėl vie­šo­jo pir­ki­mo kon­kur­sų pa­žei­di­mų.

„Pro­ku­ro­rai įver­ti­no pa­reiš­ki­me iš­ dės­ty­tas ap­lin­ky­bes ir kons­ta­ta­vo, kad ja­me iš­dės­ty­ti vie­šų­jų pir­ki­mų pa­žei­di­mai pir­miau­sia tu­rė­tų bū­ti įver­tin­ti Vie­šų­jų pir­ki­mų tar­ny­bo­ je“, – tei­gia­ma Ge­ne­ra­li­nės pro­ku­ ra­tū­ros iš­pla­tin­ta­me pra­ne­ši­me.

Pro­ku­ro­rai me­džia­gos ko­pi­ją per­da­vė Vie­šų­jų pir­ki­mų tar­ny­bai įver­tin­ti vie­šų­jų pir­ki­mų pro­ce­dū­ ras reg­la­men­tuo­jan­čių tei­sės ak­ tų pa­žei­di­mus ir spręs­ti dėl ga­li­mo ad­mi­nist­ra­ci­nės at­sa­ko­my­bės tai­ ky­mo kal­tiems as­me­nims. Taip pat

me­džia­ga per­duo­ta Spe­cia­lių­jų ty­ ri­mų tar­ny­bai (STT) ko­rup­ci­jos ri­ zi­kos ana­li­zei at­lik­ti.

Rug­sė­jo pra­džio­je vi­daus rei­ka­lų mi­nist­ras Ar­tū­ras Me­lia­nas krei­pė­ si į STT ir pra­šė įver­tin­ti Vals­ty­bės kont­ro­lės iš­va­das dėl jo va­do­vau­ja­ mos mi­nis­te­ri­jos veik­los.

Kont­ro­lė yra nu­sta­čiu­si daug pa­ žei­di­mų dėl 2011 m. VRM at­lik­tų be­veik 14 mln. li­tų ver­tės spe­cia­ lių ry­šio prie­mo­nių ir pa­slau­gų pir­ ki­mo. Nus­ta­ty­ta, kad su­tar­tys bu­ vo su­da­ro­mos pa­žei­džiant Vie­šų­jų pir­ki­mų tai­syk­les, tei­sės ak­tus, pir­ ki­mai gal­būt vyk­dy­ti ne­skaid­riai, da­lis lė­šų ne­pag­rįs­tai mo­kė­tos tar­ pi­nei įmo­nei.

Tuo me­tu Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­ te­ri­jai va­do­va­vo li­be­ral­cent­ris­tas Rai­mun­das Pa­lai­tis. Jis yra sa­kęs,

kad Vals­ty­bės kont­ro­lės iš­va­do­se kal­ba­ma apie skait­me­ni­nio ry­šio vi­sai vi­daus rei­ka­lų sis­te­mai už­ tik­ri­ni­mą. „Ma­no ma­ny­mu, bu­vo pa­da­ry­ta klai­da, kai šios pa­slau­gos tie­ki­mas bu­vo ati­duo­tas į pri­va­čias ran­kas“, – tvir­ti­no eks­mi­nist­ras.

Jo tei­gi­mu, bu­vo su­skai­čiuo­ ta, kad per me­tus iš­lai­dos už ry­ šio pa­slau­gas tu­rė­tų su­ma­žė­ti apie 1 mln. li­tų.

Anot R.Pa­lai­čio, ko­va dėl to vy­ko apie po­rą me­tų, kol pa­slau­gas pa­ ves­ta teik­ti vals­ty­bės įmo­nei „In­ fost­ruk­tū­ra“.

Pro­ku­ro­rų priim­tas nu­ta­ri­mas at­si­sa­ky­ti pra­dė­ti iki­teis­mi­nį ty­ri­ mą ga­li bū­ti skun­džia­mas Vil­niaus mies­to 1-ojo apy­lin­kės teis­mo iki­ teis­mi­nio ty­ri­mo tei­sė­jui.

VD, BNS inf.

7

ŠeštADIENIS, rugsėjo 22, 2012

konkursas Sant­rum­pos DP – Dar­bo par­ti­ja DDVP – De­mok­ra­tinė dar­bo ir

vie­nybės par­ti­ja DK – po­li­tinė par­ti­ja „Drąsos ke­lias“

Prieš artė­jan­čius Sei­mo rin­ki­mus „Vil­niaus die­nos“ skai­ty­to­jai kvie­ čia­mi pa­de­monst­ruo­ti sa­vo po­li­ tinę nuo­jautą ir spėti, ku­rie kan­di­ da­tai galėtų laimė­ti Vil­niaus vien­ man­datė­se rin­kimų apy­gar­do­se.

Per pa­sta­ruo­sius rin­ki­mus į Seimą dau­ge­ly­je Vil­niaus vien­man­da­ čių apy­gardų pri­reikė ant­ro­jo tu­ro,

EP – Emig­rantų par­ti­ja

ku­ria­me varžė­si du dau­giau­sia balsų su­rinkę kan­di­da­tai. Be­veik nea­ be­jo­ja­ma, kad si­tua­ci­ja pa­si­kar­tos ir per šie­met spalį vyk­sian­čius rin­ ki­mus. Žai­di­mo „Rin­kimų ora­ku­las“ da­ly­viams siū­lo­me at­spėti po du dau­giau­sia balsų su­rin­ku­sius kan­ di­da­tus Vil­niaus vien­man­datė­se rin­kimų apy­gar­do­se.

IP – Iš­sikėlė pa­ts KLS – Ko­vo­tojų už Lie­tuvą sąjun­ga KP – Krikš­čio­nių par­ti­ja LCP – Lie­tu­vos cent­ro par­ti­ja LiCS – Li­be­ralų ir cent­ro sąjun­ga LLRA – Lie­tu­vos lenkų rin­kimų ak­ci­ja LRLS – Lie­tu­vos Res­pub­li­kos li­

be­ralų sąjūdis LS – po­li­tinė par­ti­ja „Lie­tu­vos

Nau­ja­mies­čio rin­kimų apy­gar­da:

Vi­ta­li­jus Bal­kus, LVŽS Vy­tau­tas Bo­gu­šis, LiCS Liu­ci­ja Bo­ru­se­vi­čienė, TTP Ire­na De­gu­tienė, TS-LKD Jo­lan­ta Gau­du­tienė, DP Ja­nas Ju­re­vi­čius, RP Ro­ber­tas Kas­pe­ra­vi­čius, LŽP Faus­tas Latė­nas, LSDP Ar­mi­nas Ly­de­ka, LRLS Mi­ros­la­vas Mon­ke­vi­čius, ST Juo­zas Mu­raus­kas, EP Dai­nius Pet­ras Paukštė, LSDS Ge­di­mi­nas Pelėd­žius, DDVP Iri­na Ro­zo­va, LLRA Ne­rin­ga Venc­kienė, DK Se­na­mies­čio rin­kimų apy­gar­da:

Ar­vy­das Anu­šaus­kas, TS-LKD Pet­ras Aušt­re­vi­čius, LRLS Gra­ži­na Bog­dans­kienė, RP Gin­ta­ras Gur­či­nas, DDVP Ni­jolė Ja­ge­la­vi­čienė, DP Rai­mon­da Ka­ro­saitė, TTP Ju­zef Kvet­kovs­kij, LLRA Jus­ti­nas Na­vi­kas, LVŽS Ma­ri­ja Auš­rinė Pa­vi­lio­nienė, LSDP No­ra Ri­bo­kienė, LiCS Gin­ta­ras Son­gai­la, TS Ma­ri­ja Tam­ke­vi­čiūtė, LŽS Eglė Vo­lun­ge­vi­čiūtė, KP Agnė Zuo­kienė, ST An­ta­kal­nio rin­kimų apy­gar­da:

Gin­tau­tas Bab­ra­vi­čius, LiCS To­mas Ja­ku­čio­nis, LSDS Vy­tau­tas Be­niu­šis, KP Au­ri­mas Pau­lius Gir­čys, LVŽS Va­len­ti­na Iva­no­va, DDVP Indrė Jan­kaus­kienė, LŽP And­rius Ku­bi­lius, TS-LKD Min­dau­gas La­pins­kas, LRLS Ta­deuš Lav­ry­no­vič, LLRA Mar­ty­nas Na­ge­vi­čius, ST Ju­ras Po­že­la, LSDP Au­re­li­ja Stan­ci­kienė, DK Gin­ta­ras Ta­mo­šiū­nas, DP Min­dau­gas Val­kiū­nas, RP Na­tal­ja Vik­to­ro­va, SLF Ka­zys Zu­lo­nas, TTP Žirmūnų rin­kimų apy­gar­da:

Auš­ra Ab­ra­ma­vi­čienė, RP Vi­li­ja Alek­naitė-Ab­ra­mi­kienė, TS-LKD Vy­te­nis Po­vi­las And­riu­kai­tis, LSDP Rai­mon­das Be­nu­šis, KP Re­na­ta Cy­tac­ka, LLRA Al­gis Čap­li­kas, LiCS Ge­di­mi­nas Da­lin­ke­vi­čius, DP

Ju­lius Gird­vai­nis, DK Ra­mo­jus Gi­rins­kas, TTP Šarū­nas Gus­tai­nis, LRLS Liud­vi­kas Ja­ki­ma­vi­čius, LS Jo­nas Juod­ka, ST Ri­man­tas Ju­re­vi­čius, DDVP Ar­mi­nas Moc­ke­vi­čius, LVŽS Ju­lius Pan­ka – TS Re­mi­gi­jus Sa­ba­liaus­kas – LŽP Fa­bi­jo­niš­kių rin­kimų apy­gar­da:

Tir­ki­šas Ama­no­vas, KLS Dai­lis Al­fon­sas Ba­ra­kaus­kas, TTP Dau­gar­das Gruo­dis, DK Rūta Ja­ce­vi­čienė, KP Ri­mas Kan­dys, RP Vla­das Kas­pa­ra­vi­čius, SLF Auksė Mont­ri­mienė, LSDP Dai­nius Krei­vys, TS-LKD Da­lia Kuo­dytė, LRLS Re­gi­na Mi­ka­laus­kienė, DDVP And­rius Mu­le­vi­čius, LVŽS Artū­ras Pau­laus­kas, DP Gže­gož Sak­son, LLRA Žil­vi­nas Šil­ga­lis, ST Rai­mon­das Šu­kys, LiCS Joa­na Tam­ke­vi­čiūtė, LŽS Jo­nas Va­lat­ka, LSDS Šeš­kinės rin­kimų apy­gar­da:

Jo­li­ta Alek­sejū­nienė, DDVP Aud­ro­nius Ažu­ba­lis, TS-LKD Lai­mis Bi­kaus­kas, RP Liu­das Bra­daus­kas, LSDS Re­gi­man­tas Čiu­pai­la, LiCS And­re­jus Gai­da­ma­vi­čius, LVŽS Vy­tau­tas Gri­cius, DP Li­gi­tas Ker­na­gis, ST Vy­tau­tas Alek­sas La­zin­ka, LŽP Zbig­niev Ma­cie­jevs­ki, LLRA As­ta Na­za­ro­vienė, KP Ge­di­mi­nas Rud­žio­nis, TTP Al­gir­das Sy­sas, LSDP Arū­nas Šta­ras, LRLS Val­das Va­si­liaus­kas, DK Jus­ti­niš­kių rin­kimų apy­gar­da:

Rūta Jan­kaus­kienė, KP Al­gi­man­tas Juo­ce­vi­čius, TTP Ge­di­mi­nas Kir­ki­las, LSDP Li­nas Kve­da­ra­vi­čius, LRLS Svet­la­na Mar­tin­ko, DDVP So­fi­ja Ma­ta­re­vič, LLRA Vy­tau­tas An­ta­nas Ma­tu­le­vi­čius, DK Emi­lis Mi­kelė­nas, LŽP Ge­di­mi­nas Na­vai­tis, IP Ri­man­tas Re­mei­ka, LiCS Pau­lius Sau­dar­gas, TS-LKD Ar­te­mij Si­ten­kov, RP

sąra­šas“

Ed­mun­das Vai­tekū­nas,DP Rūta Va­na­gaitė, ST Vir­gi­ni­ja Ving­rinė, LVŽS

LSDP – Lie­tu­vos so­cial­de­mok­

Ka­ro­li­niš­kių rin­kimų apy­gar­da:

LSDS – Lie­tu­vos so­cial­de­mok­

Vir­gi­ni­ja Asa­na­vi­čienė, LVŽS Li­nas Bal­sys, IP Da­nutė Be­kin­tienė, TS-LKD Vy­tau­tas Ber­na­to­nis, SLF Sta­sys Brun­dza, DK Lai­mas Die­ni­nis, ST Ilo­na Gri­ga­la­vi­čienė, LRLS Aud­rius Ja­sio­nis, DDVP Jur­gis Jur­ke­vi­čius, LSDP Al­bi­na Ka­va­liaus­kaitė, RP Van­da Krav­čio­nok, LLRA An­ge­li­na La­ba­naus­kienė, LŽP Al­vy­das Me­da­lins­kas, LCP Man­tas Pa­na­vas, LiCS Al­man­tas Pet­kus, TTP Val­das Skar­ba­lius, DP Juo­zas Va­si­liaus­kas, KP

ratų par­ti­ja ratų sąjun­ga LVŽS – Lie­tu­vos vals­tie­čių ir ža­ liųjų sąjun­ga LŽP – Lie­tu­vos žmo­nių par­ti­ja LŽS – po­li­tinė par­ti­ja Lie­tu­vos ža­ liųjų sąjūdis RP – Res­pub­li­konų par­ti­ja SLF – So­cia­lis­ti­nis liau­dies fron­tas ST – po­li­tinė par­ti­ja „Sąjun­ga TAIP“ TS – Tau­ti­ninkų sąjun­ga TS-LKD – Tėvynės sąjun­ga-Lie­tu­ vos krikš­čio­nys de­mok­ra­tai TTP – Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo par­ti­ja

Žai­di­mo tai­syklės

Laz­dynų rin­kimų apy­gar­da:

Ro­mas Ado­ma­vi­čius, LSDP Vy­tau­tas Bud­ni­kas, DK Al­gir­das Ze­ne­vi­čius, TTP Jur­gi­ta Gin­tau­taitė, LiCS An­že­li­ka Jan­kovs­ka­ja, DDVP Sau­lius Paukš­tys, ST Jo­nas Pins­kus, DP Ro­mual­da Po­še­vec­ka­ja, LLRA Ole­gas Ra­tiu­kas, SLF Ok­sa­na Ro­ka­še­vič, LVŽS Gin­ta­ras Ste­po­na­vi­čius, LRLS Al­gis Strel­čiū­nas, TS-LKD Ka­zi­mie­ras Uo­ka, TS Si­gi­tas Vaiš­no­ras, LŽP Ry­tis Za­biels­kas, RP Vid­man­tas Žie­me­lis, KP Nau­jo­sios Vil­nios rin­kimų apy­gar­da:

Ta­deuš And­že­jevs­ki, LLRA To­mas Bi­ke­lis, LCP Alek­sand­ras Bo­ja­ro­vas, ST Ro­lan­das Bo­ravs­kis, DK Bro­nius Cicė­nas, TTP Via­čes­lav Jan­ke­le­vič, DDVP Artū­ras Me­lia­nas, LiCS Al­gir­das Pa­lec­kis, SLF Ilo­na Pop­lavs­ka­ja, RP Ro­ber­tas Pranckū­nas, LŽP Tat­ja­na Rin­ke­vi­čienė, LSDP Šarū­nas Sku­čas, LRLS Ju­zef To­ma­še­vič-Ja­ko­vič, LVŽS Ser­gej Ur­sul, DP Ema­nue­lis Zin­ge­ris, TS-LKD

Kon­kur­so da­ly­vio var­das, pavardė: __________________________________________________________________________________________

1. Šia­me laik­raš­č io pus­l a­py­j e prie kiek­v ie­n os vien­m an­d atės apy­ gar­d os var­n e­l e pa­ž ymė­k i­te po du kan­d i­d a­t us, ku­r ie, jūsų nuo­ mo­n e, spa­l io 14 d. su­l auks dau­ giau­s ia rinkėjų balsų.

2. Už­p il­dytą an­ketą dar­b o die­no­ mis at­n eš­k i­te ar­b a at­s i­ų ski­te pa­ štu į „Vil­n iaus die­n os“ re­d ak­c iją ad­re­s u Lab­d a­r ių g. 8, 01120 Vil­ nius.

3. An­ketų lau­k ia­me iki spa­lio 12 d., penk­t a­d ie­n io, 16 val.

4. Už kiek­v ieną tei­s in­g ai at­s pėtą po­l i­t iką bus ski­r ia­m as vie­n as taš­k as. Trys dau­g iau­s ia taškų su­ rinkę žai­d i­m o da­ly­v iai bus pa­ skelb­t i nu­g alė­to­j ais. Jei­g u vie­ nodą skai­č ių taškų su­r inks dau­ giau žmo­n ių, nu­g alė­to­j ai bus iš­ rink­t i bur­t ais.

5. Žai­d i­mo an­ke­t as draud­ž ia­m a dau­g in­t i. Jei­g u to­k ių an­ketų at­ si­r as bal­s adėžė­j e, jos bus pri­p a­ žin­tos ne­g a­l io­j an­č io­m is. Taip pat pri­v a­lo­m a nu­ro­dy­t i sa­vo vardą, pa­v ardę, te­l e­fo­n o nu­m erį ar­b a e. pa­š to ad­resą.

6. Ge­r iau­s ius rin­k imų ora­k u­lus „Vil­n iaus die­n o­j e“ pa­s kelb­s i­m e spa­l io 17 d.

Kon­kur­so nu­galė­to­jams bus skir­ ti ver­t in­g i pri­z ai: Pir­mos vie­tos laimė­to­jui ati­teks pre­ky­bos cent­ro ap­si­pir­k i­mo už

200 litų kor­telės; ant­ros vie­tos – pre­ky­bos cent­ro ap­si­pir­k i­mo už

100 litų kor­telės; tre­čios vie­tos – pre­ky­bos cent­ro ap­si­pir­k i­mo už

Te­le­fo­no nu­me­ris: ____________________________

E. pa­što ad­re­sas: _____________________________________________________

50 litų kor­telės.

8

šeštADIENIS, rugsėjo 22, 2012

savaitės interviu

Pra­ne­šan­čių apie ko­rup­ciją mažė­ja Dau­ge­lis lie­tu­vių ne­be­ži­no, kur kreip­tis ir pra­neš­ti apie ko­rup­ci­jos at­ve­jus. Be to, pi­lie­čių, in­for­muo­jan­čių apie ko­rup­ciją, ša­ly­je mažė­ja. Apie tai – Ser­ge­jus Mu­rav­ jo­vas, „Trans­pa­ren­cy In­ter­na­tio­nal“ Lie­tu­ vos sky­riaus va­do­vas.

Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

– Skel­bia­te, kad žmo­nių, pra­ ne­šan­čių apie ko­rup­ciją, su­ mažė­jo per­pus. Kodėl taip at­ si­ti­ko?

– Iš tiesų, žiūrė­da­mi į Spe­cia­liųjų ty­rimų tar­ny­bos (STT) ata­skaitą ma­to­me, kad 2011 m. jiems apie ga­li­mus ko­rup­ci­jos at­ve­jus pra­nešė 898 žmonės. Pa­ly­gin­ti su 2010 m. pa­teik­tais skai­čiais, tąsyk apie ga­ limą ko­rup­ciją pra­nešė 973 as­me­ nys. Tad pra­ne­šan­čių skai­čius iš tiesų su­mažė­jo.

Be to, 2011 m. su­da­ry­ta­me ko­rup­ ci­jos žemė­la­py­je – dar vie­nas la­bai di­delį ne­rimą ke­lian­tis skai­čius: per­ pus su­mažė­jo skai­čius žmo­nių, ku­rie ži­no, kur rei­kia kreip­tis ir pra­neš­ ti apie ko­rup­ci­jos at­ve­jus. 2008 m. ži­nan­čių bu­vo 48 pro­c. O štai 2011 m. jau tik 24 pro­c.

Pa­reiš­ki­mus apie ga­ limą ne­teisėtą pra­ turtė­jimą rei­kia da­ ry­ti la­bai at­sa­kin­gai.

– Ko­kios galėtų būti to prie­žas­ tys? Juk STT veik­la vals­tybės va­dovų ver­ti­na­ma vis ge­riau?

Pa­si­tikė­jimą, kaip liu­di­ja gy­ ven­tojų ap­klau­sos, ši ins­ti­tu­ ci­ja taip pat tu­ri.

– Vie­na prie­žas­čių yra tai, kad vals­ tybė per ma­žai dėme­sio ski­ria an­ti­ ko­rup­ci­jos pre­ven­ci­jai. Tie­siog ne­ pa­kan­ka­mai in­for­muo­ja­me žmo­nes apie tai, ką jie ga­li da­ry­ti ir kur jie ga­li kreip­tis. O svar­biau­sia – ne­ski­ ria­me tin­ka­mo dėme­sio as­me­nims, pra­ne­šan­tiems apie ko­rup­ciją.

Ki­ta prie­žas­tis: žmonėms, – kaip ro­do dau­ge­lis ty­rimų, – at­ro­ do, kad pra­neš­ti apie ko­rup­ciją yra pa­vo­jin­ga. Esą ga­li būti taip, kad žmo­gus su­lauks nei­giamų pa­da­ri­ nių iš to as­mens, apie kurį pra­nešė.

Dar vie­na prie­žas­tis – eko­no­mi­ nis nuo­smu­kis. Žmonės tie­siog ta­ po at­sar­ges­ni. Bent taip kal­ba at­ sa­kingų ins­ti­tu­cijų pa­reigū­nai, su ku­riais man ten­ka su­si­dur­ti.

Si­tua­ci­ja Lie­tu­vo­je to­kia, kad daug kal­ba­me ir daug dėme­sio ski­

ria­me teisė­sau­gai, su­pran­ta­me, kad tai svar­bi prie­monė ko­vo­jant su ko­ rup­ci­ja, bet ne­pel­ny­tai pa­mirš­ta­me pa­čius žmo­nes. Juk būtent jie ga­li la­bai daž­nai pra­neš­ti apie ga­li­mus pikt­naud­žia­vi­mo at­ve­jus ir su­si­ du­ria su jais daž­niau nei tie pa­tys teisė­sau­gos pa­reigū­nai. Ma­to­me iš ty­rimų ir ap­klausų, kad smul­kio­ ji ko­rup­ci­ja la­bai pa­pli­tu­si. Juk ne­ po­tiz­mas – gi­mi­nių ir bi­čiu­lių pro­ te­ga­vi­mas – yra vie­na la­biau­siai pa­pli­tu­sių ko­rup­ci­jos formų Lie­tu­ vo­je. Tad neiš­nau­do­ja­me pa­čių pi­ lie­čių an­ti­ko­rup­ci­nio po­ten­cia­lo. O tai – ne­to­lia­re­giš­ka po­li­ti­ka.

– „Po­žiū­ris į ko­rup­ciją kei­čia­ si ir ko­va tam­pa re­zul­ta­ty­vi“, – taip Pre­zi­dentė Da­lia Gry­baus­ kaitė sakė šią va­sarą. Ar yra pa­grin­do to­kiam tei­gi­niui?

– La­bai ge­rai, kad Pre­zi­dentė ski­ ria tiek dėme­sio ko­rup­ci­jai ir ke­lia šį klau­simą į vie­šumą. Po­li­ti­kai tu­ri ro­ dy­ti pa­vyzdį. Džiu­gu ma­ty­ti, kad mes Lie­tu­vo­je at­vi­rai kal­ba­me apie sa­vo pro­ble­mas ir ne­ven­gia­me po­kal­bių apie ko­rup­ciją. Vie­nas iš did­žiau­sių iššū­kių yra tai, kad kovą su ko­rup­ ci­ja la­bai daž­nai su­vo­kia­me vien per baud­žiamą­sias prie­mo­nes.

Aki­vaiz­du, kad baud­žiamųjų prie­mo­nių no­ri ir gy­ven­to­jai, ir vers­li­nin­kai, ir vals­tybės tar­nau­ to­jai, bet pa­mirš­ta­me, kad ko­va su ko­rup­ci­ja yra ir vie­šo­jo sek­to­riaus už­duo­tis. Ne­rea­lu pa­ža­bo­ti smul­ kiąją ko­rup­ciją vien su STT. Tai pri­pažįs­ta ir teisė­sau­gos at­sto­vai.

Ar­gi įma­no­ma išspręs­ti ky­ši­nin­ka­ vi­mo pro­blemą svei­ka­tos ap­sau­ gos sis­te­mo­je vien pa­so­di­nus daug žmo­nių į kalė­jimą? Tai visų pir­ma svei­ka­tos prie­žiū­ros at­stovų pro­ ble­ma, kaip pa­keis­ti tą sek­to­rių, kad jis pra­dėtų dirb­ti efek­ty­viau.

– Šią sa­vaitę pa­skelb­ta, kad dėl ne­teisė­to pra­turtė­ji­mo Lie­tu­ vo­je per pu­santrų metų pra­ dėti 106 iki­teis­mi­niai ty­ri­mai ir tik 11 bylų per­duo­ta teis­mui.

Iš­nag­rinė­tos dar ne­tu­ri­me nė vie­nos. Galbūt ne­teisė­tai įgy­to tur­to vertė – 150 mln. litų. Tai, jūsų nuo­mo­ne, di­de­li ar ma­ži skai­čiai Lie­tu­vos mas­tu?

– La­bai leng­va pra­dėti kalbė­ti vien skai­čiais. Šio­je vie­to­je būtų ne­tei­

karštOJI linija: 212 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius.

Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt „Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

čiau­sių ins­ti­tu­cijų Lie­tu­vo­je; taip pat, kad dėl ko­rup­ci­jos ša­ly­je kal­ čiau­si po­li­ti­kai. De­ja, vi­so­je Eu­ ro­po­je žmonės ma­no, kad po­li­tinė ko­rup­ci­ja yra la­biau­siai pa­pli­tu­si ko­rup­ci­jos for­ma.

Vi­sa ši is­to­ri­ja galėtų būti pui­ ki pra­džia Sei­mo na­riams teik­ti dar dau­giau in­for­ma­ci­jos apie sa­ ve. Vie­šin­ti sa­vo pa­ja­mas vie­no­ je su­si­ste­min­to­je vie­to­je, vi­siems priei­na­mo­je, kad galė­tu­me ma­ty­ti aiš­kiais ten­den­ci­jas, kaip po­li­tikų tur­tai keitė­si me­tai iš metų.

Kodėl vals­tybė ne­galėtų im­ tis to­kios ini­cia­ty­vos. Pas­kelb­ ti „Vals­tybės ži­nio­se“ dek­la­ra­ci­jas – neuž­ten­ka. Pa­vyzd­žiui, to­kio­se vals­tybė­se kaip Suo­mi­ja ar Šve­di­ ja to­kia in­for­ma­ci­ja vi­suo­me­nei yra priei­na­ma vos ne apie vi­sus ša­lies gy­ven­to­jus. Ten skaid­ru­mo stan­ dar­tas – la­bai aiš­kus. Kodėl mes ne­galė­tu­me to siek­ti?

„Diena Media News“ L.e.p. vyriausiasis redaktorius Alvydas Staniulis

„Vilniaus dienos“ VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386

2022

– Po­li­ti­kai tuo ne­suin­te­re­suo­ti.

Be to, šią funk­ciją iš da­lies at­ lie­ka ži­niask­lai­da.

– Taip, tai ga­li da­ry­ti ir ži­niask­lai­ da. Bet tai galėtų pa­da­ry­ti ir vals­ tybės ins­ti­tu­ci­jos. Tai būtų vie­ nas iš būdų įkvėpti žmo­nes keis­tis.

Juk ma­to­me, kad tik la­bai ne­di­de­ lis žmo­nių skai­čius norėtų įsit­rauk­ ti į kovą su ko­rup­ci­ja. Tas skai­čius – vos 15–17 pro­c. Metų me­tus bal­ suo­ja­me už su­si­komp­ro­mi­ta­vu­sius po­li­ti­kus ar tuos, ku­rie mums ke­ lia įta­rimų. Kai ka­da žiū­ri­me į juos kaip į sa­vo­tiš­kus ro­bin­hu­dus. Bet tai ydin­gas po­žiū­ris.

Nuos­mu­kis: S.Mu­rav­jo­vas ne­to­lia­re­giš­ka po­li­ti­ka va­di­na Lie­tu­vos pi­

lie­čių ne­su­gebė­jimą iš­nau­do­ti an­ti­ko­rup­cinį po­ten­cialą.

sin­ga ver­tin­ti ko­vos su ko­rup­ci­ja ar­ba ko­vos su ne­teisė­tu pra­turtė­ji­ mu efek­ty­vumą vien pa­gal pra­dėtų iki­teis­mi­nių ty­rimų skai­čių. Ži­no­ me, kad per­nai STT pra­dėjo 81 iki­ teis­minį ty­rimą, bet tai dar nie­ko ne­sa­ko. Tik 11 bylų at­si­dūrė teis­ me. Už ne­teisėtą pra­turtė­jimą pa­ gal Baud­žiamąjį ko­deksą, ma­no ži­nio­mis, nu­teis­tas tik vie­nas žmo­ gus. Tai įvy­ko prie­š pu­santrų me­ tų. Vals­tybė at­ga­vo 31 tūkst. do­le­rių ir dar 13 tūkst. litų su­mokė­tos bau­ dos. Vi­suo­menė tu­ri su­pras­ti, kad to­kie pro­ce­sai užt­run­ka.

– Ne­se­niai teisė­sau­gos at­sto­vai užuo­mi­no­mis pra­kal­bo ir apie ga­limą ne­teisėtą ne­va ke­lių Sei­ mo na­rių pra­turtė­jimą, ta­čiau jų pa­vard­žių ne­skel­bia. Kas tai – pro­pa­gan­di­niai pa­reiš­ki­mai?

– Var­gu ar Mo­kes­čių ins­pek­ci­ja ga­ li pa­vie­šin­ti to­kią in­for­ma­ciją. Be

reklamos skyrius: 261 „VILNIAUS DIENOS“ VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJAI: Stasys Gudavičius – 219 1371 Ignas Jačauskas – 219 1372 MIESTAS: Rūta Grigolytė – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391

And­riaus Ufar­to (BFL) nuo­tr.

3654

Platinimo tarnyba: 261

LIETUVA: Justinas Argustas – 219 1381 EKONOMIKA: Jolita Mažeikienė (redaktorė) – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387

abe­jo, ji ga­li su­kel­ti daug spe­ku­lia­ cijų. Žmonės, tie­siog ne­ži­no­da­mi, ką iš tiesų tai reiš­kia, ga­li im­ti pa­ grįstai ma­ny­ti, kad Lie­tu­vo­je vis­kas yra la­bai blo­gai.

Tad to­kius pa­reiš­ki­mus apie ga­ limą ne­teisėtą pra­turtė­jimą rei­kia da­ry­ti la­bai at­sa­kin­gai. Ti­kiu, kad šiuo at­ve­ju taip ir bu­vo pa­sielg­ta.

Ne­pa­mirš­ki­me, kad, kal­bant apie po­li­tinę ko­rup­ciją, bet ko­kios by­ los, bet ko­kie ty­ri­mai, kur figū­ruo­ ja stambūs po­li­ti­niai veikė­jai, ga­li užt­ruk­ti la­bai il­gai, vi­suo­menė tam tu­ri būti pa­si­ruo­šu­si. Re­zul­tatų ga­ li tek­ti lauk­ti ilgą laiką.

Ir dėti vi­sas vil­tis į tai, kad dėl ke­lių bylų pa­si­keis vi­sa si­tua­ci­ja Lie­tu­vo­je, nai­vu.

Ki­ta ver­tus, man re­gis, kad nie­ ko nau­ja to­kia in­for­ma­ci­ja Lie­tu­ vos gy­ven­to­jams ne­pa­sakė. Vis­kas pra­si­de­da nuo to, kad žmonės ma­ no, jog Sei­mas – vie­na ko­rum­puo­

1688

SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Mantas Stankevičius – 219 1383 ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374

Prenumeratos skyrius: 261

– Po­li­tinės par­ti­jos jau pa­skelbė sa­vo rin­kimų pro­gra­mas. Kaip api­bend­rin­tumė­te jų po­žiūrį į ko­rup­ciją?

– Kaip tik iš­siuntė­me po­li­tinėms par­ti­joms klau­si­myną, nes pa­ žiūrėję į po­li­ti­nes pro­gra­mas su­pra­ to­me, kad no­ri­me konk­re­tes­nių at­ sa­kymų. Neuž­ten­ka pa­minė­ti vie­no ar ki­to ko­vos su ko­rup­ci­ja as­pek­to, no­ri­me su­pras­ti, ką par­ti­jos pla­ nuo­ja da­ry­ti, kaip tai da­ry­ti, kaip ma­tuos sa­vo veik­los re­zul­ta­tus. Iš par­tijų šių ži­nių lau­kia­me ir viską vie­šin­si­me.

– Par­ti­jos jau kurį laiką gy­ve­na ne­gau­da­mos pa­ra­mos iš ju­ri­di­ nių as­menų. Jau ga­li­me ver­tin­ ti, ar tai įnešė į po­li­tinę sis­temą skaid­ru­mo?

– Gal dar anks­ti apie tai kalbė­ ti, bet tai, ką gird­žiu, ver­čia su­ ne­rim­ti. At­ro­do, kad pi­ni­gai, ku­rie anks­čiau „vaikš­čio­jo“ šiek tiek at­ vi­riau, tie­siog ga­li ke­liau­ti į par­ ti­jas per tre­čiuo­sius as­me­nis, per įsteig­tas įvai­rias or­ga­ni­za­ci­jas, ir pa­tek­ti į bendrą rin­ki­mams skirtų pi­nigų ka­tilą ki­tais būdais. Tu­ri­ me kalbė­ti ir gal­vo­ti apie efek­ty­ vesnį po­li­ti­nių par­tijų fi­nan­sa­vi­ mo mo­ni­to­ringą.

1688

TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Margarita Vorobjovaitė – 219 1384

Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 4000.

Buhalterija: (8

46) 397 767

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS:

261 3655, 261 3659,261 3654,

261 3000, 261 9655, 279 1370

faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS: 261 3653 PRENUMERATOS SKYRIUS: 261 1688 PLATINIMO TARNYBA: 261 1688

9

šeštADIENIS, rugsėjo 22, 2012

ekonomika

OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn

+0,07 %

22,5 proc.

ke­lei­vių šie­met pa­dau­gė­jo Lie­tu­vos oro uos­tuo­se.

–0,58 %

+0,33 %

Ku­ria ri­zi­kos ­ ka­pi­ta­lo fon­dus Ga­ran­ti­jas už įmo­nių pa­sko­las tei­kian­ ti vals­ty­bės bend­ro­vė „In­ve­ga“ ku­ria du į aukš­tą­sias tech­no­lo­gi­jas in­ves­tuo­sian­ čius ri­zi­kos ka­pi­ta­lo fon­dus „Seed“ ir „Start-up“. Iš šių fon­dų bus in­ves­tuo­ja­ ma į anks­ty­vo­sios vys­ty­mo­si sta­di­jos la­ bai ma­žas, ma­žas ir vi­du­ti­nes įmo­nes, vei­kian­čias aukš­tų­jų tech­no­lo­gi­jų sek­to­ riuo­se. Fon­dai bus fi­nan­suo­ja­mi iš Eu­ro­ pos re­gio­ni­nės plėt­ros fon­do lė­šų.

diena.lt/naujienos/ekonomika

€

Valiutų kursai

De­ga­lų kai­nos

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10 000 3,1694 DB sva­ras ster­lin­gų 1 4,3096 JAV do­le­ris 1 2,6654 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,7172 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9585 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,2720 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,6415 Ru­si­jos rub­lis 100 8,4211 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8573

pokytis

+0,6574 % +0,3236 % +0,8933 % +0,1179 % –0,0323 % –1,5062 % +0,2570 % –1,5606 % +0,3230 %

Vakar Tink­las

A 95

Dy­ze­li­nas

Du­jos

„Sta­toil“

5,11

4,75

2,47

„Kvis­ti­ja“

5,10

4,74

2,45

„Va­koil“

5,14

4,78

2,49

Vi­d. kai­na vi­so ap­tar­na­vi­mo de­ga­li­nių tink­luo­se. Šal­ti­nis: www.de­ga­lu­kai­nos.lt WTI naf­ta

„Brent“ naf­ta

93,41 dol. už 1 brl.

111,09 dol. už 1 brl.

Už­sa­ky­tą pre­kę at­neš ir kai­my­nas Pir­ma­sis pre­ky­bos cent­ras in­ter­ne­te pir­kė­ jams pa­siū­lė nau­ją pre­kių pri­sta­ty­mo me­ cha­niz­mą. Ti­ki­ma­si, kad bū­tent jis pri­jau­ kins pir­kė­jų ir iš­ju­dins lo­gis­ti­kos rin­ką.

Li­na Mra­zaus­kai­tė

l.mrazauskaite@diena.lt

Nors e. pre­ky­bos ni­ša iš pir­mo žvilgs­nio at­ro­do jau už­pil­dy­ta ir tet­rūks­ta kri­ti­nės pir­kė­jų ma­sės, rug­sė­jo pra­džio­je star­ta­vu­sio e. pre­ky­bos cent­ro Ma­my.lt va­do­ vas Min­dau­gas Vo­sy­lius sa­kė rin­ ko­je at­ra­dęs spra­gą ir su­sku­bęs ją už­pil­dy­ti. Anot jo, da­bar­ti­nės e. par­duo­tu­vės sto­ko­ja grei­to pre­kių pri­sta­ty­mo, to­dėl pir­kė­jams kar­tais pa­pras­čiau nu­vyk­ti ir pre­kę įsi­gy­ti tra­di­ci­niu bū­du.

M.Vo­sy­lius dien­raš­čiui pa­pa­sa­ ko­jo, kaip „po vie­nu sto­gu“ su­tel­ kė dau­ge­lį e. par­duo­tu­vių ir ėmė­ si spręs­ti grei­to pre­kių pri­sta­ty­mo pro­ble­mą.

– Pa­pa­sa­ko­ki­te, kaip ap­si­per­ ka­ma jū­sų e. pre­ky­bos cent­re.

– Pir­kė­jas lan­ky­da­ma­sis skir­tin­ go­se mū­sų e. pre­ky­bos cent­ro par­ duo­tu­vė­se de­da­si pre­kes į krep­še­lį, ta­da iš ga­li­mų ve­žė­jų pa­gal kai­ną, pri­sta­ty­mo lai­ką ir ki­tus veiks­nius pa­si­ren­ka vie­ną jų. Taip pat pa­si­ ren­ka pa­to­giau­sią mo­kė­ji­mo bū­dą iš jam siū­lo­mų.

– Ap­si­pir­ki­mo prin­ci­pas at­ro­do pa­pras­tas. Tad kuo šis e. pre­ky­ bos cent­ras ski­ria­si nuo ki­tų, jau gau­siai ša­ly­je pa­pli­tu­sių e. par­duo­tu­vių?

– Tai plat­for­ma, su­jun­gian­ti pre­ky­ bą, lo­gis­ti­ką ir vi­sus mo­kė­ji­mo bū­ dus. Lie­tu­vo­je ši kon­cep­ci­ja nau­ja – ana­lo­giš­kos plat­for­mos ne­ma­tė­ me net už­sie­ny­je. Lie­tu­vo­je, kaip ir už­sie­ny­je, yra e. par­duo­tu­vių, jun­ gian­čių dau­ge­lį pre­kės ženk­lų po vie­ nu sto­gu. Ta­čiau mū­sų pa­grin­di­nė idė­ja yra ne pa­siū­ly­ti daug skir­tin­gų par­duo­tu­vių, o pri­sta­ty­ti pre­kes kaip ga­li­ma grei­čiau. Bū­tent grei­tas pre­ kių pri­sta­ty­mas yra vie­nin­te­lė neuž­ pil­dy­ta ni­ša e. pre­ky­bo­je. To ga­li­ma pa­siek­ti lo­ka­liai pre­kiau­jant ir siū­ lant lo­ka­lią lo­gis­ti­ką.

– Ką tu­ri­te ome­ny­je sa­ky­da­mas „lo­ka­li lo­gis­ti­ka“ ir „lo­ka­li pre­ ky­ba“?

– Pa­vyz­džiui, už­sie­ny­je pre­kės pir­ kė­ją pa­sie­kia tik sa­vait­ga­lį. Va­ di­na­si, lo­gis­tai už­sa­ky­tas pre­kes ve­ža ne iš par­duo­tu­vių, o pre­ky­ bos ba­zių. Mes par­duo­da­me bū­tent iš par­duo­tu­vių, esan­čių ar­čiau­ siai pir­kė­jo. Juk kam ga­ben­ti pre­ kę iš to­li­mo san­dė­lio, jei ji yra ša­

lia pir­kė­jo esan­čio­je par­duo­tu­vė­je?

Ki­taip ta­riant, sis­te­ma lei­džia par­ da­vė­jui pa­si­rink­ti te­ri­to­ri­ją, ku­rio­ je jis no­ri ap­tar­nau­ti klien­tus. Tar­ ki­me, jei esu la­bai ma­ža ban­de­lė­mis pre­kiau­jan­ti ke­pyk­lė­lė Vil­niaus se­ na­mies­ty­je, ko­kių ga­lų man siū­ly­ti sa­vo ban­de­les gy­ve­nan­tiems ki­ta­ me mies­to ga­le ar net ki­tuo­se mies­ tuo­se? Juk jie neuž­si­sa­kys ban­de­lių – jos bus pa­pras­čiau­siai at­ša­lu­sios.

Tai­gi nu­sta­čiu­si pre­ky­bos te­ri­to­ri­ ją ke­pyk­lė­lė ga­li ap­tar­nau­ti kad ir vie­nin­te­lį na­mą. Ir tik to vie­nin­te­ lio na­mo gy­ven­to­jai, už­su­kę į mū­sų e. pre­ky­bos cent­rą, ke­pyk­lė­lę ma­tys tarp siū­lo­mų par­duo­tu­vių.

Taip mes siek­si­me mak­si­ma­laus pri­sta­ty­mo grei­čio. Ta­čiau jis la­bai pri­klau­so nuo ve­žė­jų, dir­ban­čių su par­duo­tu­ve, skai­čiaus ir jų ap­tar­ nau­ja­mos te­ri­to­ri­jos. Taip pat nuo to, kiek lai­ko par­da­vė­jas pa­kuo­ja krep­še­lį. Vi­si šie da­ly­kai įver­ti­na­ mi, lei­džiant var­to­to­jui pa­si­rink­ti pre­kių pri­sta­ty­mo lai­ką.

Da­bar­ti­nės e. par­ duo­tu­vės sto­ko­ja grei­to pre­kių pri­sta­ ty­mo, to­dėl pir­kė­ jams kar­tais pa­ pras­čiau nu­vyk­ti ir pre­kę įsi­gy­ti tra­di­ci­ niu bū­du.

– Rei­kia su­pras­ti, kad par­duo­ dant pre­kę iš ar­ti­miau­sio taš­ ko su­ma­žė­ja pre­kių at­ve­ži­mo iš­lai­dos?

– Taip. Ži­no­ma, kol srau­to nė­ra, iš­ lai­dos kiek­vie­no­je te­ri­to­ri­jo­je tu­rė­ti po lo­gis­tą yra di­de­lės.

Dar rei­kė­tų pa­brėž­ti, kad ti­ki­ mės, jog atei­ty­je at­si­ras pa­pras­ tų gy­ven­to­jų, no­rin­čių už­si­dirb­ ti, ir pra­dė­sian­čių dirb­ti lo­gis­tais pa­gal in­di­vi­dua­lios veik­los pa­žy­ mą. Įsi­vaiz­duo­ki­te, jū­sų kai­my­nas Pet­ras dir­ba lo­gis­tu sa­vo gy­ve­na­ mo­jo­je gat­vė­je – jis ga­li at­neš­ti jū­ sų už­sa­ky­mą iš par­duo­tu­vės per 20 mi­nu­čių. Jei to­kių kai­my­nų Pet­ rų bus daug, pri­sta­ty­mas bus la­ bai grei­tas.

– Ma­no gy­ve­na­mo­jo­je te­ri­to­ ri­jo­je pre­kes ir pa­slau­gas šiuo me­tu siū­lo 16 par­duo­tu­vių. Ar

Spren­di­mas: M.Vo­sy­lius ti­ki­si, kad e. pre­ky­bos cent­ras pa­ska­tins dar­bo ieš­kan­čius gy­ven­to­jus teik­ti in­di­vi­

dua­lias lo­gis­tų pa­slau­gas ir taip dar la­biau pa­spar­tins pre­kių pri­sta­ty­mą pir­kė­jams.

pa­na­šų par­duo­tu­vių pa­si­rin­ki­ mą tu­ri vi­si gy­ven­to­jai?

– Grei­tai tu­rė­si­me sep­ty­nias par­ duo­tu­ves, siū­lan­čias pre­kių ir pa­ slau­gų vi­so­je Lie­tu­vo­je. Ki­ti pre­ ky­bi­nin­kai dir­ba, pa­vyz­džiui, tik vie­na­me mies­te – pri­klau­so­mai nuo to, kiek jie tu­ri pre­ky­bos taš­ kų. Ta­čiau tem­pas spar­tus, ati­da­ ry­ti par­duo­tu­vę už­trun­ka il­giau­siai sa­vai­tę, to­dėl ne­tru­kus par­duo­tu­ vių tink­las plė­sis.

– Į ko­kias pre­kes la­biau­siai orien­tuo­ja­tės?

– Mes orien­tuo­ja­mės į kas­die­nes pre­kes: mais­tą, bui­ti­nes pre­kes, pre­kes vai­kams ir pan. Siū­lo­me tai, ko rei­kia šią aki­mir­ką šei­mai.

Tai at­spin­di ir mū­sų e. par­duo­tu­ vės pa­va­di­ni­mas, sie­ja­mas su žo­ džiu „ma­ma“. Be to, sa­vo pa­va­di­ ni­mu sa­ko­me: „Mes pa­si­rū­pin­si­me ju­mis kaip ma­ma, pa­dė­si­me jums par­duo­ti, nu­vež­ti, nu­pirk­ti.“ Tie­sa, šia­me e. pre­ky­bos cent­re kol kas ne­siū­ly­si­me dra­bu­žių. Ma­no­me, kad pir­miau­sia tu­rė­tų iš­ju­dė­ti lo­gis­ ti­kos sri­tis, nes dra­bu­žių par­duo­tu­ vei svar­bi pre­kės grą­ži­ni­mo ga­li­my­ bė, o tai smar­kiai pa­di­di­na ve­ži­mo są­nau­das. Ta­čiau juk nie­kas ne­no­ri mo­kė­ti dvi­gu­bai ar tri­gu­bai.

– Ar pre­ky­bi­nin­kai no­riai prii­ ma siū­ly­mą įsi­kur­ti e. pre­ky­ bos cent­re? Kas la­biau ini­ci­ juo­ja par­duo­tu­vių plėt­rą – jūs ar pa­čios par­duo­tu­vės?

– Šis pro­jek­tas bu­vo ku­ria­mas šiek tiek dau­giau nei dve­je­tą me­tų. Vi­są

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

šį lai­ką va­ži­nė­jau pas par­da­vė­jus, lo­gis­tus ir kon­sul­ta­vau­si. Ir ga­li­ ma sa­ky­ti, kad nė vie­na par­duo­tu­ vė ka­te­go­riš­kai neat­si­sa­kė pa­siū­ly­ mo pri­si­jung­ti. Par­duo­tu­vės tik­rai do­mi­si ga­li­my­bė­mis, to­dėl ma­nau, kad e. pre­ky­bos cent­ras plė­sis par­ da­vė­jų, lo­gis­tų ir pir­kė­jų pa­stan­ go­mis.

Svar­bu tai, kad mes ne­ri­bo­ja­me kon­ku­ren­ci­jos – vie­na ša­lia ki­tos e. pre­ky­bos cent­re ga­li at­si­da­ry­ti ke­ lios to pa­ties po­bū­džio par­duo­tu­ vės. Jų rei­ka­las kon­ku­ruo­ti pre­kių ir pri­sta­ty­mo kai­no­mis – mes joms ne­tu­ri­me jo­kios įta­kos. O par­duo­ tu­vių skai­čius e. pre­ky­bos cent­re – ne­ri­bo­tas.

– Per die­ną pus­la­py­je ap­si­lan­ko apie 2 tūkst. lan­ky­to­jų. Ta­čiau lan­ ko­mu­mas pri­klau­so nuo rek­la­mos, o ją šiuo me­tu pri­stab­dė­me. Pir­ miau no­ri­me iš­tai­sy­ti klai­das, ku­ rių, ži­no­ma, iš pra­džių dar yra la­ bai daug.

Tie­sa, pa­to­bu­lin­ti e. pre­ky­bos cent­rą mums pa­dė­jo ne­ty­čia už­ kly­du­sių pir­kė­jų at­si­lie­pi­mai, gau­ ti lie­pą pa­lei­dus eks­pe­ri­men­ti­nę tink­la­la­pio ver­si­ją. Jiems da­li­jo­me staig­me­nė­les ir klau­si­nė­jo­me, kas pa­tin­ka ir ne­pa­tin­ka. Per du mė­ ne­sius su­lau­kė­me daug pa­sta­bų ir pa­da­rė­me daug iš­va­dų, ta­da tink­ la­la­pį per­da­rė­me ir pa­lei­do­me vi­sai ki­to­kį, pa­to­giau val­do­mą.

– Ar prieš kur­da­mi šį pre­ky­bos cent­rą ne­si­bai­mi­no­te, kad ša­ lis nė­ra su­bren­du­si e. pre­ky­bai?

Daž­nai kal­ba­ma, kad gy­ven­to­ jai, o gal­būt ir pre­ky­bi­nin­kai, dar at­sar­giai žiū­ri į e. erd­vę.

– Aš to tur­būt nea­na­li­za­vau – dau­ giau at­krei­piau dė­me­sį į tai, kad pirk­da­mas e. par­duo­tu­vė­je gy­ven­ to­jas daž­nu at­ve­ju su­gaiš­ta be­veik dau­giau lai­ko, nei su­gaiš­tų va­ žiuo­da­mas į par­duo­tu­vę. Į si­tua­ci­ ją pa­žiū­rė­jo­me pa­pras­tai: šian­dien par­duo­tu­vės ku­ria sa­vo e. par­duo­ tu­ves, va­di­na­si, pre­ky­ba in­ter­ne­te atei­ty­je augs. Šis e. pre­ky­bos cent­ ras pre­ky­bi­nin­kams yra ant­ras par­ da­vi­mo ka­na­las. Jie ga­li pre­kiau­ti ir čia, ir sa­vo e. par­duo­tu­vė­se.

– Šiuo me­tu esa­te vie­nin­te­liai, tad kon­ku­ren­ci­jos šio­je ni­šo­je nė­ra. Ko ti­ki­tės atei­ty­je?

– Ka­žin ar bus pra­smė kur­tis ana­ lo­giš­kiems e. pre­ky­bos cent­rams.

Juo la­biau kad var­gu ar ga­li kas nors kon­ku­ruo­ti su mu­mis kai­na – at­si­da­ry­ti par­duo­tu­vę mū­sų pre­ ky­bos cent­re nie­ko ne­kai­nuo­ja, o pa­lai­ky­mo mo­kes­tis yra tik­rai sim­ bo­li­nis. Lo­gis­tai taip pat ne­mo­ka­ mai ga­li pri­si­jung­ti prie mū­sų pre­ ky­bos cent­ro, mes pa­si­rū­pi­na­me ir glau­džiu mū­sų bei lo­gis­to sis­te­mų su­jun­gi­mu.

– Kaip įver­tin­tu­mė­te e. pre­ky­ bos cent­ro lan­ko­mu­mą?

– Kaip įver­tin­tu­mė­te šio vers­ lo pra­džią?

– Jau­čia­me, kad esa­me šiek tiek prie­š a­k y­j e – siū­l o­m e žmo­n ėms tai, ko jiems anks­čiau ar vė­liau rei­kės.

10

šeštADIENIS, rugsėjo 22, 2012

tema Išnykę ir dar likę Senuosiuose kino teatruose buvo rodomos premjeros, vykdavo sisitikimai su žinomais režisieriais ir aktoriais. Kai buvo rodomi ypač populiarūs filmai, prie bilietų kasų nusidriekdavo ilgos eilės. Kas neat­si­me­na juo­ se žiū­rė­tų ki­no ko­me­di­jų „Kaip pa­vog­ti mi­li­jo­ną“ ar „Džia­ze tik mer­gi­nos“, ku­rios pri­vers­da­vo juok­tis iki aša­rų? Ar­ba sen­ti­men­ ta­lių in­dų me­lod­ra­mų, su­kel­da­ vu­sių liū­de­sį?

„Vilnius“

„Pergalė“

„Tauras“

Jie din­go vi­siems lai­kams 1

„Tie ki­no teat­rai man ke­ lia di­džiu­lę nos­tal­gi­ją – pri­me­na ne tik fil­mus, ku­riuos juo­ se ma­čiau. Ten ves­da­vau įvai­rius ren­gi­nius, lie­tu­viš­kų fil­mų prem­ je­ras. Daž­nai juo­se fil­muo­da­vo­me te­le­vi­zi­jos lai­das, pa­vyz­džiui, „Ki­ no pa­sau­ly­je“, – pri­si­mi­nė I.Kei­ do­šiū­tė.

Vie­nas to­kių – Ge­di­mi­no pro­ spek­te bu­vęs „Vil­niaus“ ki­no teat­ ras. Ja­me įvy­ko ne vie­na lie­tu­viš­ko fil­mo prem­je­ra. Be­ne de­šimt­me­ tį šio­se pa­tal­po­se – par­duo­tu­vė „Uni­ted Co­lors of Be­net­ton“.

Fil­mas, ku­ris yra me­no kū­ri­nys, gy­ ve­na il­gą gy­ve­ni­mą.

Pra­mo­gi­nis – trum­ pą, po ke­le­rių me­tų jį už­mirš­ta. „Vil­niaus“ ki­no teat­re įvy­ko le­ gen­di­nio ru­sų re­ži­sie­riaus And­ re­jaus Tar­kovs­kio fil­mo „Stal­ke­ ris“ prem­je­ra. Į ją at­vy­ko ak­to­rius Alek­sand­ras Kai­da­novs­kis, ku­ris tuo­met fil­ma­vo­si Lie­tu­vo­je.

Ta­da ne­bu­vo mo­bi­lių­jų te­le­fo­nų, ta­čiau Izol­dos lai­di­nis skam­bė­jo be per­sto­jo – drau­gai, pa­žįs­ta­mi pra­ šė bi­lie­to į prem­je­rą. „Aš tie­siog nei­da­vau prie te­le­fo­no. Ne­ga­lė­jau gau­ti tiek bi­lie­tų, nes bu­vo tik du prem­je­ri­niai sean­sai. Juos žiū­rė­ jo dau­gy­bė žmo­nių“, – pri­si­mi­nė I.Kei­do­šiū­tė.

Ta­po griu­vė­sių krū­va

Ki­no žiū­ro­vai pul­kais trauk­da­vo ir į „He­lios“ ki­no teat­rą Di­džio­jo­ je gat­vė­je. Jį už­da­rius, ten pra­dė­jo šei­mi­nin­kau­ti ka­vi­nės, res­to­ra­nai, par­duo­tu­vės, ku­rie taip pat kei­tė vie­nas ki­tą. „He­lios“ ki­no teat­re bu­vo ne­di­ de­lė re­to ki­no sa­lė, kur bū­riuo­da­

vo­si ei­lės žmo­nių. Ten ro­dy­da­vo, pa­vyz­džiui, ku­rio nors Fe­de­ri­co Fel­li­ni fil­mo vie­nin­te­lę ko­pi­ją“, – į praei­tį su­grį­žo Izol­da. Žlu­go ir po Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro iš­dy­gu­si sta­li­nis­ti­nė „Per­ga­ lė“ – da­bar jo­je ati­da­ry­tas klu­bas „Pra­mo­gų ban­kas“.

O gar­sio­ji „Lie­tu­va“ – pir­ma­sis so­vie­tų lai­kų mo­der­nus ki­no teat­ ras Vil­niu­je? Ten vyk­da­vo tik­ri ki­ no at­lai­dai: fes­ti­va­lis „Ki­no pa­va­ sa­ris“, fil­mų prem­je­ros, su­si­ti­ki­mai su ži­no­mais ak­to­riais, re­ži­sie­riais.

Cent­re esan­tis pa­sta­tas ga­li tap­ ti griu­vė­sių krū­va. Nė­ra jo­kių vil­ čių, kad iš mies­to jį „iš­mu­šę“ vers­ li­nin­kai ki­no teat­rą pri­kels nau­jam gy­ve­ni­mui.

Lie­tu­vai ta­pus ne­prik­lau­so­mai, ki­no teat­ras ne­tūp­čio­jo vie­to­je – pra­dė­jo ro­dy­ti ne­ti­kė­tus fil­mus, kaip „Jaus­mų im­pe­ri­ja“, „Ka­za­no­ va“. Paš­ne­ko­vė pri­si­mi­nė, kad ta­da bū­da­vo di­džiu­lės ei­lės prie bi­lie­tų ka­sų. Ki­no teat­ras bu­vo re­no­vuo­ tas, ja­me ati­da­ry­ta ant­ro­ji, ne­di­ de­lė, sa­lė. „Lie­tu­vą“ ga­lė­tų at­nau­jin­ti

„Lie­tu­vos“ už­da­ry­mas I.Kei­do­ šiū­tei tu­rė­jo sim­bo­li­nę reikš­mę.

Jau už­da­ry­ta­me ki­no teat­re Ita­li­jos am­ba­sa­dos kul­tū­ros ata­šė iš­si­pra­ šė su­reng­ti Lu­chi­no Vis­con­ti fil­mų ret­ros­pek­ty­vą. „Pas­ta­tas jau bu­vo ap­tver­tas iš vi­sų pu­sių, at­si­me­nu, ėjo­me į vi­ dų. L.Vis­con­ti – de­ka­den­tiš­kas me­ni­nin­kas, pie­šian­tis ne­grįž­ta­ mai pra­bė­gu­sį XX a. Sim­bo­liš­ka, kad jo fil­mai bu­vo ro­do­mi bū­tent už­da­ry­ta­me ki­no teat­re“, – pa­ly­ gi­no I.Kei­do­šiū­tė.

Jai la­bai gai­la ir „Vil­niaus“, ir „Lie­tu­vos“ ki­no teat­rų. Jie bu­ vo tam tik­ra mies­to is­to­ri­jos da­lis. „Lie­tu­vą“, anot pa­šne­ko­vės, tik­rai ga­lė­jo pa­lik­ti. Ar­ba ga­li ją at­nau­ jin­ti. Per „Ki­no pa­va­sa­rio“, „Sca­ no­ra­mos“, do­ku­men­ti­kos, ani­ ma­ci­nio ki­no fes­ti­va­lius ten bū­tų

Nos­tal­gi­ja: „Tie ki­no teat­rai man pri­me­na ne tik fil­mus, ku­riuos juo­se ma­čiau. Ten ves­da­vau įvai­rius ren­gi­niu

prem­je­ras, daž­nai juo­se fil­muo­da­vo­me te­le­vi­zi­jos lai­das“, – pri­si­mi­nė ki­no kri­ti­kė I.Kei­do­šiū­tė.

ga­li­ma reng­ti kon­cer­tus. Ves­ti fes­ ti­va­lį mo­der­nia­me ki­no cent­re, kai ja­me dau­gy­bė sve­čių, o pir­ma­ja­ me aukš­te tra­ta žai­di­mų au­to­ma­ tai – sun­ku.

Vi­suo­se iš­var­dy­tuo­se ki­no teat­ ruo­se bu­vo pui­kūs fo­jė, kur per įvai­ rius ren­gi­nius su­tilp­da­vo sve­čiai.

Mėgs­ta­miau­sių neatsk­lei­dė

Apie mies­to pa­kraš­čiuo­se bu­vu­sius ki­no teat­rus ta­da skli­do nė kiek ne men­kes­nė šlo­vė. Kai ku­rie žiū­ro­vai pri­si­me­na: kai Vil­niu­je bu­vo ro­do­ mas fil­mas su Ala Pu­ga­čio­va „Mo­ te­ris, ku­ri dai­nuo­ja“, „Lie­tu­vo­

je“ bi­lie­tų ne­bu­vo įma­no­ma gau­ti.

Dau­ge­lis žiū­rė­ti to fil­mo trau­kė į mies­to pa­kraš­čius. Net Nau­ji­nin­kų ki­no teat­ro „Ai­das“ sa­lė lū­žo nuo žiū­ro­vų, nors fil­mas ke­lias sa­vai­tes bu­vo ro­do­mas non stop nuo ry­to iki va­ka­ro. Šian­dien to ki­no teat­ro ne­li­ ko nė kva­po – ten tuš­čia vie­ta.

Kal­va­ri­jų gat­vės gy­ven­to­jai sa­ vait­ga­liais, va­ka­rais trauk­da­vo į „Tė­vy­nės“ ki­no teat­rą. Da­bar ten – klu­bas „New York“. An­ta­kal­ny­ je bu­vęs ki­no teat­ras „Ne­ris“ pir­ ma­sis kri­to pri­va­ti­za­vi­mo ko­vo­je.

Nuš­la­vus jį nuo že­mės pa­vir­šiaus, iš­dy­go mo­der­nus dau­giaaukš­tis su

spor­to klu­bu „Ac­ti­ve Gym“ ir lo­ ši­mo na­mais.

Se­nuo­siuo­se ki­no teat­ruo­se anais lai­kais I.Kei­do­šiū­tė ma­tė dau­gy­bę fil­mų. Ta­čiau to, ku­ris jai yra fil­mų fil­mas, Izol­da neats­kei­dė, – esą su am­žiu­mi žmo­gaus sko­nis kei­čia­si. „Na, kaip aš ga­liu pa­ly­gin­ti? Man la­bai pa­tin­ka ir F.Fel­li­ni „8/5“, ir A.Tar­kovs­kio „Veid­ro­dis“. Ta­čiau ko­dėl ne „And­re­jus Rub­lio­vas“? – tar­si sa­vęs klau­sė ki­no kri­ti­kė. – Yra ko­kie pen­ki še­ši fil­mai, su ku­ riais gy­ve­nu. O kam juos var­dy­ti?

Kai pa­sa­ky­siu, ki­ti blo­ges­ni bus?

Ne, ne­bus.“

Ką turime po dvidešimties me­tų?

Lai­ma Že­mu­lie­nė

11 salių

dabar veikia vien tik kino teatre „Forum Cinemas Vingis“.

l.zemuliene@diena.lt

Se­nuo­sius ki­no teat­rus Vil­niu­je pa­ kei­tė di­die­ji ki­no cent­rai „Fo­rum Ci­ ne­mas Vin­gis“, „Fo­rum Ci­ne­mas Ak­ ro­po­lis“ su ke­tu­rio­mis pen­kio­mis sa­lė­mis ir žai­di­mų au­to­ma­tais fo­jė.

Nau­jų­jų ki­no teat­rų žiū­ro­vų kar­ta jau ki­ta – su ku­ku­rū­zų spra­gė­sių mai­še­ liu ir bu­te­liu „Co­ca-Co­los“ ran­ko­je.

„Man ne­pa­tin­ka tie va­di­na­mie­ji mul­tip­lek­sai, – ne­slė­pė ki­no kri­ti­

kė Izol­da Kei­do­šiū­tė. – Ta­čiau da­ bar taip yra vi­sa­me pa­sau­ly­je. Taip, vers­las už­gro­bė se­nuo­sius Vil­niaus ki­no teat­rus. O jūs ma­no­te, kad į juos, jei­gu at­si­kur­tų, su­grįž­tų žiū­ro­ vai? La­bai skep­tiš­kai į tai žiū­riu.“ Kai mo­te­ris žiū­ri rim­tą fil­mą, tas ku­ku­rū­zų traš­ki­ni­mas ap­lin­kui ją ner­vi­na, bet ki­tų – ne. „Da­bar – to­kia ma­da“, – šiek tiek iro­niš­kai pa­brė­žė ki­no kri­ti­kė.

Juk lai­kai pa­si­kei­tė. Dau­ge­lis „par­si­pum­puo­ja“ fil­mus iš in­ter­ ne­to ir žiū­ri juos per kom­piu­te­rį.

To grie­bia­si ir ji. „O ką man da­ry­ti?

Tu­riu pa­žiū­rė­ti fil­mus, ku­rių nė­ra Lie­tu­vo­je, – ma­no toks dar­bas. O pla­tin­to­jai jų ne­per­ka“, – ap­gai­les­ ta­vo I.Kei­do­šiū­tė.

Anot jos, jei ne­bū­tų fes­ti­va­lių „Ki­no pa­va­sa­ris“, „Sca­no­ra­ma“, ki­tų, ap­skri­tai nie­ko ne­pa­ma­ty­tu­ me. Kai vyks­ta šie fes­ti­va­liai, dau­ ge­lis ei­na į ki­ną. Tai net ma­din­ga pa­si­da­rė. To­dėl ne­ga­li sa­ky­ti, kad pas mus žmo­nės nei­na į ki­ną. „Pa­vyz­džiui, „Fo­rum Ci­ne­mas“ ne­per­ka fil­mų, ku­rie yra me­no ver­

ty­bė. Net­gi Woo­die Al­le­nas jiems ne vi­sa­da tin­ka. Ko­dėl? Jis – ne vi­ sai po­pu­lia­rus, ne vi­si į jo fil­mus ei­ na. Juk tai pa­rem­ta pel­nu. O į tuos pra­mo­gi­nius žmo­nės ei­na. Ir ką da­ bar pa­da­ry­si?“ – re­to­riš­kai klau­ sė I.Kei­do­šiū­tė. Vil­nie­čiams, no­ rin­tiems žiū­rė­ti au­to­ri­nius fil­mus, šiais lai­kais rei­kia lan­ky­tis ki­no teat­ruo­se „Skal­vi­ja“, „Pa­sa­ka“, re­ tų fil­mų sa­lė­je Ozo gat­vė­je. Fil­mas, ku­ris yra me­no kū­ri­nys, gy­ve­na il­ gą gy­ve­ni­mą. Pra­mo­gi­nis – trum­ pą, po ke­le­rių me­tų jį už­mirš­ta.

A

11

šeštADIENIS, rugsėjo 22, 2012

tema Išnykę ir dar likę

„Planeta“

Retų filmų kino salė

L.Vis­con­ti – de­ka­den­ tiš­kas me­ ni­nin­kas, pie­šian­tis ne­grįž­ta­ mai pra­bė­ gu­sį XX a.

Sim­bo­liš­ ka, kad jo fil­mai bu­vo ro­do­mi bū­ tent už­da­ ry­ta­me ki­ no teat­re.

us, lie­tu­viš­kų fil­mų

And­riaus Ufar­to (BFL) nuo­tr

Buvo 18 kino teatrų So­viet­me­čio pa­bai­go­je Vil­niu­je vei­kė šie ki­no teat­rai: „Lie­tu­va“ (Se­na­mies­tis), „Mask­va“ (2 sa­lės; Se­na­mies­tis), „Vil­nius“ (Nau­ja­mies­tis), „Per­ga­lė“ (Nau­ja­mies­tis), „Laz­dy­nai“ (Laz­dy­nai), „Vin­gis“ (Nau­ja­mies­tis), „Ne­ris“ (An­ta­kal­nis), „Ai­das“ (Nau­ji­nin­kai), „Tai­ka“ (2 sa­lės; Šeš­ki­nė), „Drau­gys­tė“ (Nau­jo­ji Vil­nia), „Pio­nie­rius“ (Nau­ja­mies­tis), „Spa­lis“ (Se­na­mies­tis), „Tė­vy­nė“ (Šni­piš­kės), „Auš­ra“ (Se­na­mies­tis), „Žvaigž­dė“ (Žvė­ry­nas), „Pla­ne­ta“ (2 sa­lės; Nau­ja­mies­tis), „Kro­ni­ka“ (Se­na­mies­tis), „Tau­ras“ (Tau­ra­kal­nis).

12

šeštadienis, rugsėjo 22, 2012

14p.

Ka­ta­lo­nų su­ki­li­mas: ar jie at­si­skirs?

pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis

pasaulis Ru­si­jos ar­mi­ja lai­ko eg­za­m

Ver­ti­ni­mai: pre­zi­den­tas V.Pu­ti­nas giria pra­ty­bas „Kav­kaz 2012“, o at­sar­gos ka­ri­nin­kai ir eks­per­tai kons­ta­tuo­ja, kad ka­ri­nė re­for­ma pa­ty­rė kra­chą.

8 tūkst. ka­rei­vių ir 300 ka­ro tech­ni­kos vie­ne­tų. Šią sa­vai­tę Ru­si­jos pie­tuo­se vyks­tan­čios pra­ ty­bos lai­ko­mos ka­ ri­nės re­for­mos eg­ za­mi­nu. Ar jis iš­lai­ ky­tas?

100

mlrd. dolerių po trejų metų gali pasiekti Rusijos gynybos biudžetas.

Pre­zi­den­tas li­ko pa­ten­kin­tas

Ru­si­jos ge­ne­ra­li­nis šta­bas pa­skel­ bė, kad Kau­ka­zo re­gio­ne rug­sė­jo 17–23 d. vyks­tan­čių ka­ro pra­ty­bų „Kav­kaz 2012“ tiks­las – pa­tik­rin­ ti au­to­ma­ti­zuo­tų ug­nies val­dy­mo sis­te­mų efek­ty­vu­mą.

Ge­ne­ra­li­nio šta­bo va­do pir­ma­sis pa­va­duo­to­jas Alek­sand­ras Post­ ni­ko­vas kal­bė­jo apie ra­ke­ti­nius komp­lek­sus „Is­kan­der-M“, spar­ nuo­tą­sias ra­ke­tas, taip pat pa­ kran­tės prieš­lai­vi­nius komp­lek­sus „Bas­tion“ ir „Bal“.

Pre­zi­den­tas Vla­di­mi­ras Pu­ti­nas, as­me­niš­kai lan­kę­sis pra­ty­bo­se pir­ mą jų die­ną, va­kar pa­gy­rė ka­riuo­ me­nę už ge­rus re­zul­ta­tus ir nu­ro­dė ap­do­va­no­ti pa­si­žy­mė­ju­sius ka­ri­ nin­kus.

Trūks­ta ir ka­rių, ir tech­ni­kos

Bet kai ku­rie Ru­si­jos laik­raš­čiai, net ne­lauk­da­mi pra­ty­bų pa­bai­gos, jau skel­bia vi­siš­ką ir be­są­ly­giš­ką ka­ri­ nės re­for­mos ka­pi­tu­lia­ci­ją.

Internetinis leidinys „Svo­bod­na­ ja Pre­sa“ straips­ny­je „Nuo­la­ti­nės ne­pa­reng­ties bri­ga­dos“ tei­gia, kad re­for­ma, ku­riai va­do­vau­ja gy­ny­bos

mi­nist­ras Ana­to­li­jus Ser­diu­ko­vas ir Ge­ne­ra­li­nio šta­bo va­das Ni­ko­ la­jus Ma­ka­ro­vas, grį­žo prie to, nuo ko pra­dė­jo. Iš pra­džių jie su­gal­vo­jo di­vi­zi­jas pa­keis­ti bri­ga­do­mis. Bu­vo aiš­ki­na­ma, kad di­vi­zi­jų ša­ly­je daug, bet jos eg­zis­tuo­ja tik po­pie­riu­je, o, pri­rei­kus, ka­riau­ti ne­bū­tų kam.

Re­for­mos kū­rė­jai ti­kė­jo­si, kad gin­ti vals­ty­bės nuo Ka­li­ning­ra­do iki Vla­di­vos­to­ko stos stip­rios mo­ to­ri­zuo­to­sios šau­lių ir tan­kų bri­ga­ dos. Kiek­vie­na ge­bė­tų sto­ti į mū­šį vos per va­lan­dą.

Praė­jus ke­le­riems me­tams Ge­ne­ ra­li­nis šta­bas pri­pa­žįs­ta, kad tiks­lų pa­siek­ti ne­pa­vy­ko. Ka­rei­vių trū­ku­ mas sie­kia 30–50 pro­c., ne­pa­kan­ka ir ka­ro tech­ni­kos, ir amu­ni­ci­jos. „Ypač trūks­ta kont­rak­ti­nin­kų ir ka­rių, tu­rin­čių pa­grin­di­nes ko­vi­nes spe­cia­ly­bes: me­cha­ni­kų-vai­ruo­to­ jų, ope­ra­to­rių-tai­ky­to­jų, gra­nats­ vai­di­nin­kų“, – nau­jie­nų agen­tū­rai „In­ter­fax“ trū­ku­mus var­di­jo šal­ti­ nis, ži­nan­tis ka­riuo­me­nės padėtį.

Ne­li­ko ir de­šim­ties di­vi­zi­jų

„Svo­bod­na­ja Pre­sa“ krei­pė­si ko­ men­ta­ro į bu­vu­sį 58-osios ar­mi­jos

va­dą, at­sar­gos ge­ne­ro­lą lei­te­nan­ tą Vik­to­rą So­bo­le­vą. Jis kons­ta­ta­ vo: „Ka­ri­nė re­for­ma su trenks­mu žlu­go.“

Mū­sų mi­li­jo­ni­nė­ je ar­mi­jo­je šian­dien trūks­ta maž­daug 300 tūkst. ka­rei­vių ir ka­ri­nin­kų. Apie ko­kią pa­reng­tį ga­li­ ma kal­bė­ti?

„N.Ma­ka­ro­vas kal­bė­jo, kad nau­ jos nuo­la­ti­nės pa­reng­ties bri­ga­dos ga­li per va­lan­dą išei­ti iš ka­ri­nių mies­te­lių ir im­tis ko­vi­nių už­duo­ čių. Tai vi­siš­ka ne­są­mo­nė. Mū­ sų mi­li­jo­ni­nė­je ar­mi­jo­je šian­dien trūks­ta maž­daug 300 tūkst. ka­ rei­vių bei ka­ri­nin­kų. Apie ko­kią pa­reng­tį ga­li­ma kal­bė­ti?“ – sa­kė V.So­bo­le­vas. „So­vie­ti­niais lai­kas mes tu­rė­jo­ me nor­ma­lią ka­riuo­me­nę, jo­je bu­

vo 80–90 di­vi­zi­jų. Prik­lau­so­mai nuo ope­ra­ci­nės-stra­te­gi­nės kryp­ ties, jos bu­vo ar­ba ma­žes­nės su­ dė­ties, ar­ba nuo­la­ti­nės ko­vi­nės pa­reng­ties. O da­bar mo­bi­li­za­ci­nė pa­reng­tis iš­vis pa­nai­kin­ta. Lik­vi­ duo­ti net val­dy­mo or­ga­nai, ku­rie tvar­kė šiuos klau­si­mus. Ka­ri­niuo­ se ko­mi­sa­ria­tuo­se sė­di ci­vi­liai, vi­ siš­kai ne­ži­nan­tys pa­dė­ties. Tai ne tik ne­tei­sin­ga – tai nu­si­kals­ta­ma“, – kri­ti­kos ne­gai­lė­jo at­sar­gos ka­ri­ nin­kas.

V.So­bo­le­vas pa­siū­lė pa­pras­tai pa­­skai­čiuo­ti: „Vi­so­je ša­ly­je sau­su­ mos ka­riuo­me­nė­je šian­dien tu­ri­me 39 bri­ga­das. Bri­ga­da – tai fak­tiš­kai bu­vęs pul­kas. Di­vi­zi­jo­je vi­suo­met bu­vo ke­tu­ri pul­kai. Išei­na, kad vi­ so­je Ru­si­jo­je te­li­ko ma­žiau nei de­ šimt di­vi­zi­jų.“ Ku­ria­mas tik nau­jas vei­das

Po­li­ti­nės ir ka­ri­nės ana­li­zės ins­ti­ tu­to di­rek­to­rius Alek­sand­ras Ša­ ra­vi­nas at­krei­pė dė­me­sį į tai, kad už ka­ri­nę re­for­mą at­sa­kin­gi as­ me­nys net kal­ba ne apie re­for­mą, o apie ban­dy­mą su­teik­ti ka­riuo­ me­nei nau­ją vei­dą. Anot eks­per­

13

šeštadienis, rugsėjo 22, 2012

pasaulis Pro­tes­tų ­ au­kos

Le­kia ­ gal­vos

Ma­ži­na ­ kon­tin­gen­tą

Pa­kis­ta­ne per pro­tes­tus, smer­kian­čius JAV su­kur­tą is­ la­mą įžei­džian­tį fil­mą, va­kar nu­šau­tas po­li­ci­nin­kas ir pri­ va­čios te­le­vi­zi­jos vai­ruo­to­jas. Į 18 mln. gy­ven­to­jų tu­rin­čio Ka­ra­čio gat­ves pa­smerk­ti fil­ mo „Mu­sul­mo­nų ne­kal­ty­bė“ išė­jo tūks­tan­čiai žmo­nių, vy­ ko su­si­rė­mi­mai su po­li­ci­ja.

Gru­zi­jo­je dėl pro­tes­tus su­kė­ lu­sio vaiz­do įra­šo, ku­ria­me ma­to­mi mu­ša­mi ir ža­gi­na­ mi ka­li­niai, at­si­sta­ty­di­no jau ant­ras mi­nist­rų ka­bi­ne­to na­ rys – vi­daus rei­ka­lų mi­nist­ ras Ba­čo Acha­la­ja. Anks­čiau iš po­sto pa­si­trau­kė ka­lė­ji­mų rei­ka­lų mi­nist­rė Cha­tu­na Kal­ ma­che­li­dzė.

Pas­ku­ti­niai iš 33 tūkst. JAV ka­rių, pa­siųs­tų į Af­ga­nis­ta­ną prieš tre­jus me­tus pa­gal ka­ ri­nio „ant­plū­džio“ stra­te­gi­ ją, grį­žo na­mo. Kon­tin­gen­tą ma­ži­nti bu­vo baig­ta po to, kai daug NA­TO ka­rių bu­vo nu­ šau­ti af­ga­nų sau­gu­mo pa­jė­ gų – šie­met to­kie in­ci­den­tai nu­si­ne­šė 51 gy­vy­bę.

mi­ną

Pu­čia­mas gy­ny­bos biu­dže­tas Ki­tą mė­ne­sį Ru­si­jos Vals­ty­bės Dū­ mą tu­rė­tų pa­siek­ti 2013–2015 m. biu­dže­to pro­jek­tas. Ja­me nu­ma­ty­ ta, kad iš­lai­dos ka­riuo­me­nei ki­tą­ met di­dės 26 pro­c., o po dve­jų me­tų – dar 18 pro­c. 2015-ai­siais jos bus in­ dek­suo­ja­mos, at­si­žvel­giant į inf­lia­ ci­ją. Jei­gu šią pro­gra­mą pa­vyks įgy­ ven­din­ti, po tre­jų me­tų Gy­ny­bos mi­ nis­te­ri­jos biu­dže­tas sieks 100 mlrd. do­le­rių. „Pas­ta­rai­siais me­tais mes sky­rė­me ma­žai dė­me­sio ka­riuo­me­nei. Rei­ kia kom­pen­suo­ti, kas ne­pa­da­ry­ta, ir at­lik­ti to­kį pat ga­lin­gą komp­lek­ siš­ką pro­ver­žį, koks bu­vo pa­da­ry­tas praė­ju­sio am­žiaus ket­vir­tą de­šimt­ me­tį“, – rugp­jū­čio pa­bai­go­je kal­bė­jo pre­zi­den­tas V.Pu­ti­nas. Jis pri­dū­rė, kad Ru­si­jos ka­riuo­me­nės mo­der­ni­ za­ci­jos pro­jek­tą as­me­niš­kai kont­ro­ liuos mi­nist­ras pir­mi­nin­kas Dmit­ri­ jus Med­ve­de­vas.

Per­nai Ru­si­jos iš­lai­dos ka­riuo­me­ nei su­da­rė 71 mlrd. do­le­rių. Pa­gal šį ro­dik­lį vals­ty­bė užė­mė tre­čią vie­ tą pa­sau­ly­je – nu­si­lei­do tik Jung­ti­ nėms Vals­ti­joms ir Ki­ni­jai. Į pir­mą­jį tre­je­tu­ką Ru­si­ja grį­žo 2011ai­siais, o anks­čiau ją len­kė Pran­cū­zi­ ja ir Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja, ku­rios dėl eko­ no­mi­nės kri­zės bu­vo pri­vers­tos ma­ žin­ti gy­ny­bos iš­lai­das.

Krem­lius, ne­pai­sy­da­mas eko­no­mi­ nių pro­ble­mų, jas spar­čiai di­di­na – nuo 2002 iki 2011 m. jos išau­go 79 pro­c.

„Scan­pix“ nuo­tr.

to, to­kia for­mu­luo­tė ir at­spin­di es­mę. „Rei­kia steng­tis ne su­teik­ti nau­ ją vei­dą, o kur­ti nau­ją ka­riuo­me­nės esy­bę. For­mą mes kei­čia­me, o es­mė lie­ka ta pa­ti“, – kons­ta­ta­vo A.Ša­ ra­vi­nas.

Apie ka­ri­nės re­for­mos ne­sėk­ mę anks­čiau kal­bė­jo ir bu­vęs Sau­ su­mos pa­jė­gų ko­vi­nės pa­reng­ties vy­riau­sio­sios val­dy­bos vir­ši­nin­kas Ju­ri­jus Bu­ke­je­vas. „Liūd­niau­sia, kad per trum­pą lai­ką bu­vo at­leis­ta de­šim­tys tūks­ tan­čių ge­riau­siai pa­reng­tų ka­ri­ nin­kų gran­dy­je „di­vi­zi­ja–armija“, at­si­vė­rė ply­šys tarp kar­tų lik­vi­da­ vus ka­ro aka­de­mi­jas ir ka­ro mo­ kyk­las, bu­vo nu­trauk­ta pir­ma­kur­sių at­ran­ ka į ka­ri­nio mo­ky­mo įstai­gas. Vi­sa tai ir lė­m ė ka­r i­n ės pa­reng­ties deg­ ra­da­vi­mą ir di­ de­lį kra­chą mo­ der­ni­zuo­jant ar­mi­ją bei lai­vy­ną“, – ap­gai­ les­ta­vo ge­ne­ro­las.

Pa­ren­gė Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis

Mask­va taip pa­ren­gė mo­der­ni­za­ci­ jos pla­ną iki 2020 m. Vals­ty­bė ke­ti­na iš­leis­ti 750 mlrd. do­le­rių – už šiuos pi­ni­gus pla­nuo­ja­ma at­nau­jin­ti ka­ro tech­ni­ką, ku­ri dar me­na so­vie­ti­nius lai­kus. Pa­sak eks­per­tų, im­pul­sas mo­der­ni­zuo­tis bu­vo 2008 m. konf­ lik­tas su Gru­zi­ja, ku­ris at­sklei­dė pra­stą Ru­si­jos ka­riuo­me­nės būk­lę.

Bet ka­riuo­me­nės mo­der­ni­za­vi­mo pro­gra­ma tu­ri ir ki­tų tiks­lų. „Prie­žas­tis – komp­lek­sai JAV ir Ki­ni­ jos at­žvil­giu. Mask­va ki­tų aky­se no­ ri bū­ti pa­sau­li­nio ly­gio vals­ty­bė, to­ dėl ji ne­ga­li ig­no­ruo­ti ka­ri­nės sfe­ros.

Be to, Krem­lius in­ves­tuo­da­mas į ka­ riuo­me­nę ti­ki­si at­gai­vin­ti vi­są eko­ no­mi­ką“, – Len­ki­jos lei­di­niui „Pols­ka Ti­mes“ sa­kė Var­šu­vos Eu­ro­pos ty­ri­ mų cent­ro di­rek­to­rius Ola­fas Osi­ca.

Kuo tai gre­sia Ru­si­jos va­ka­rų kai­my­ nėms? „Bi­jo­ti nė­ra ko, – ra­mi­no eks­per­tas. – Krem­lius mėgs­ta pri­si­min­ti ar­ mi­ją, nes tai jo mėgs­ ta­m iau­sia bai­dyk­ lė, bet tai ne­reiš­kia, kad jis pla­nuo­ja ją pa­ nau­do­ti.“ Bet O.Osi­ca pri­dū­rė, kad pa­g rin­do ne­r i­ mau­ti ga­li tu­rė­ti Už­kau­ ka­zės ir Cent­ri­nės Azi­jos vals­ty­bės.

J.J.Town­sen­das: tu­ri­me bū­ti pa­si­ren­gę vis­kam Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis j.galisanskis@diena.lt

Apie san­ty­kius su Ru­si­ja, šian­die­ nos pa­vo­jus ir atei­ties iš­šū­kius dien­raš­tis kal­bė­jo­si su JAV gy­ny­ bos sek­re­to­riaus pa­dė­jė­jo pa­va­ duo­to­ju Eu­ro­pos ir NA­TO po­li­ti­kos klau­si­mais Ja­me­su J.Town­sen­du.

– Tuo me­tu, kai eko­no­mi­niai sun­ku­mai ver­čia Jung­ti­nes Vals­ti­jas ir ki­tas Va­ka­rų ša­lis ma­žin­ti gy­ny­bos biu­dže­tus, Ru­si­ja skel­bia ke­ti­nan­ti ar­ti­ miau­siais me­tais smar­kiai jį pa­di­din­ti. Ar to­kia ten­den­ci­ja tu­rė­tų kel­ti ne­ri­mą?

– Pa­tir­tis mums ro­do, kad atei­ tis vi­suo­met ku­pi­na ne­ti­kė­tu­mų ir įvy­kių, ku­rių ne­ga­li iš anks­to nu­ ma­ty­ti. Žvelg­da­mi į atei­tį, tu­ri­me kur­ti ka­ri­nius pa­jė­gu­mus, ku­rie bū­tų lanks­tūs ir ga­lė­tų su­si­tvar­ ky­ti su bet ko­kiais iš­šū­kiais.

Ru­si­ja ga­li di­din­ti iš­lai­das gy­ny­ bai, ji da­ro tai, ką no­ri. Bet kad ir ką ji da­ry­tų, Lie­tu­va, Jung­ti­nės Vals­ti­ jos bei vi­sos ki­tos Al­jan­so par­tne­rės tu­ri dirb­ti kar­tu ir ruoš­tis tam, ką ga­li mums pa­teik­ti atei­tis.

Pri­si­me­nu Li­sa­bo­nos vir­šū­ nių su­si­ti­ki­mą, kur są­jun­gi­nin­ kai svars­tė NA­TO atei­ties pla­nus.

Tuo­met nė ne­nu­tuo­kė­me, kad vos po ke­le­to mė­ne­sių tu­rė­si­me ka­ri­nę ope­ra­ci­ją Li­bi­jo­je. Tai bu­vo ne­ti­kė­ tu­mas, bet bu­vo­me jam pa­si­ren­gę.

Tai­gi, kal­bant apie Ru­si­ją, jos gy­ ny­bos biu­dže­tą ir ga­li­mus įvy­kius NA­TO in­te­re­sų sri­ty­se, Lie­tu­vai, Jung­ti­nėms Vals­ti­joms ir ki­toms NA­TO par­tne­rėms svar­bu su­telk­ ti iš­tek­lius ir dė­me­sį į sau­gu­mą bei gy­ny­bą, kad bū­tu­me pa­si­ren­gę bet kam, ką ga­li ruoš­ti mums atei­tis.

– Nuo to lai­ko, kai Jung­ti­ nės Vals­ti­jos ir Ru­si­ja pa­skel­ bė apie san­ty­kių per­kro­vi­mą, praė­jo jau dau­giau nei tre­ ji me­tai. Kaip api­bū­din­tu­mė­te dvi­ša­lius san­ty­kius šian­dien?

Ar pa­vy­ko ženg­ti į prie­kį?

– Pa­žan­ga tik­rai yra, nors ji ne vi­ sa­da su­lau­kia di­de­lių ant­raš­čių.

Kar­tu su Ru­si­ja at­li­ko­me la­bai di­ de­lį dar­bą ko­vo­je su pre­ky­ba nar­ ko­ti­kais, mums la­bai pa­dė­jo Ru­si­ jos su­teik­tas Šiau­ri­nis ap­rū­pi­ni­mo ke­lias, ku­riuo siun­čia­me iš­tek­lius NA­TO mi­si­jai Af­ga­nis­ta­ne. Kar­tu dir­ba­me ir ki­to­se sri­ty­se.

Aiš­ku, no­rė­tu­me pa­da­ry­ti dau­ giau. Kaip ži­no­te, kal­ba­mės apie prieš­ra­ke­ti­nės gy­ny­bos sis­te­mos plėt­rą, per NA­TO Či­ka­gos vir­šū­ nių su­si­ti­ki­mą pa­vy­ko šį tą pa­ siek­ti. Su Ru­si­ja nuo­lat kal­ba­mės

apie tai, ko­kį vaid­me­nį jie pa­tys sau ma­to, bei ieš­ko­me ke­lių Ru­si­ jai ir NA­TO dirb­ti kar­tu.

Iš abie­jų pu­sių yra tam tik­ro nu­ si­vy­li­mo ieš­kant abi­pu­sio nau­din­ go bend­ra­dar­bia­vi­mo, bet svar­bu, kad tę­sia­me dia­lo­gą, ieš­ko­me ke­ lių bend­ra­dar­biau­ti ir jų ran­da­me, kaip ro­do ma­no jau mi­nė­ti pre­ky­ bos nar­ko­ti­kais ir Af­ga­nis­ta­no pa­ vyz­džiai. Tai la­bai svar­bu.

Tiek Ru­si­jo­je, tiek Jung­ti­nė­se Vals­ti­jo­se vyks­ta rin­ki­mai, o tai taip pat le­mia san­ty­kių plė­to­ji­mo tem­pą. NA­TO da­bar lau­kia nau­ jo Ru­si­jos nuo­la­ti­nio at­sto­vo, ku­ ris dirbs NA­TO ir Ru­si­jos ta­ry­bo­je.

Mes tu­ri­me la­bai ge­rą am­ba­sa­do­ rių Mask­vo­je, jis la­bai kū­ry­bin­gas ir taip pat ieš­ko ke­lių dirb­ti kar­ tu. Pa­ma­ty­si­me, kas bus atei­ty­je, bet san­ty­kių per­kro­vi­mas pra­dė­ tas, dis­ku­si­jos ir bend­ra­dar­bia­vi­ mas ple­čia­si, vie­nur grei­čiau, ki­ tur lė­čiau.

Ja­me­sas J.Town­sen­das:

Su Ru­si­ja nuo­lat kal­ ba­mės apie tai, ko­ kį vaid­me­nį jie pa­tys sau ma­to, bei ieš­ko­ me ke­lių Ru­si­jai ir NA­TO dirb­ti kar­tu.

– Ko­kias iš­va­das NA­TO pa­da­ rė po mi­si­jos Li­bi­jo­je? Pas­ta­ ro­sio­mis sa­vai­tė­mis pa­dė­tis šio­je ša­ly­je la­bai su­pras­tė­jo.

Gal­būt Al­jan­sas pa­da­rė klai­dų ar­ba pa­da­rė ne­pa­kan­ka­mai?

– Taip ne­ma­nau. NA­TO vyk­do są­ jun­gi­nin­kų va­lią, ir ne­ma­nau, kad jie no­rė­jo, jog NA­TO at­lik­tų ko­ kį nors vaid­me­nį po to, kai išė­jo Muam­ma­ras al Gad­da­fi , Li­bi­jos žmo­nės su­kū­rė nau­ją vy­riau­sy­bę ir ėmė ves­ti sa­vo ša­lį į prie­kį. Ma­ nau, Al­jan­sas pa­si­ren­gęs pa­dė­ ti tiek Li­bi­jai, tiek ki­toms ša­lims, ku­rioms rei­kia pa­ta­ri­mų vyk­dant sau­gu­mo re­for­mas. Bet to­kios pa­ gal­bos nie­kas ne­pra­šė, to­dėl NA­TO

ten ne­da­ly­vau­ja. Pa­dė­tis Li­bi­jo­ je, JAV am­ba­sa­do­riaus Chris­top­ he­rio Ste­ven­so ir ki­tų dip­lo­ma­tų tra­giš­ka ne­tek­tis Ben­ga­zy­je, įvy­ kiai Egip­te bei ki­to­se re­gio­no ša­ ly­se mums ro­do ne­sta­bi­lu­mą, ver­ čia mus su­pras­ti, kad tu­ri­me bū­ti pa­si­ren­gę to­kiems ne­ti­kė­tu­mams.

Tu­ri­me gal­vo­ti, kaip ga­li­me pri­si­ dė­ti prie sta­bi­lu­mo.

Aš žiū­riu į NA­TO kaip į sta­bi­li­ zuo­jan­čią jė­gą, kaip iš­tek­lius, ku­rie ga­li pa­dė­ti pa­ta­ri­mų no­rin­čioms ša­lims pa­dė­ti to­bu­lin­ti sau­gu­mo sek­to­rių.

Ir Lie­tu­va yra to da­lis. Nuo­ lat kal­bu apie svar­bų vaid­me­nį, ku­rį Lie­tu­va vai­di­na Al­jan­se, ir kar­tu su na­rys­te NA­TO atei­nan­ čią at­sa­ko­my­bę skir­ti pi­ni­gų iš­ tek­liams, pa­jė­gu­mams, ku­rie tu­ri bū­ti pa­reng­ti, kai Al­jan­sui jų pri­ reiks. Lie­tu­va vi­suo­met bu­vo pa­ si­ren­gu­si, at­lik­da­ma di­džiu­lį dar­ bą Af­ga­nis­ta­ne, at­lik­da­ma svar­bų vaid­me­nį NA­TO būs­ti­nė­je ir ki­to­ se Al­jan­so veik­lo­se. Taip ku­ria­ma stip­ry­bė, tel­kia­mi pro­ti­niai ga­bu­ mai ir pa­jė­gu­mai.

– Šiuo me­tu di­de­lį su­si­rū­pi­ ni­mą tarp­tau­ti­nei bend­ruo­ me­nei ke­lia konf­lik­tas Si­ri­jo­ je. Ar NA­TO tu­rė­tų im­tis ko­kio nors vaid­mens šia­me konf­lik­te ir koks jis tu­rė­tų bū­ti?

– Si­ri­ja ke­lia su­si­rū­pi­ni­mą dau­ ge­liui Al­jan­so na­rių, ypač Tur­ki­ jai, ku­ri tu­ri bend­rą sie­ną su šia ša­li­mi. Jung­ti­nės Vals­ti­jos dir­ba su Tur­ki­ja ir ki­to­mis ša­li­mis, ban­ dy­da­mos su­stab­dy­ti tra­ge­di­ją, ku­ ri ru­tu­lio­ja­si Si­ri­jo­je. Tai, ką da­ro Bas­ha­ras al As­sa­das (Si­ri­jos pre­zi­ den­tas – red. pa­st.), yra siau­bin­go mas­to. Vi­si NA­TO są­jun­gi­nin­kai ir ki­tos ša­lys, dirb­da­mos su Jung­ti­ nė­mis Tau­to­mis, re­gio­no vals­ty­ bė­mis, Ru­si­ja ir Ki­ni­ja, ku­rios ir­ gi tu­ri ten in­te­re­sų, ban­do ieš­ko­ti ke­lių, kaip tai su­stab­dy­ti.

Kai B.al As­sa­das išeis, ma­nau, mes vi­si to ti­ki­mės, Si­ri­jos žmo­nės pa­tys tu­rės spręs­ti, ar jiems rei­kia NA­TO pa­gal­bos. Gal­būt pa­gal­bos pa­pra­šys Jung­ti­nės Tau­tos. Gal­ būt nau­jai Si­ri­jos vy­riau­sy­bei pri­ reiks pa­ta­ri­mų vyk­dant ka­riuo­me­ nės ir sau­gu­mo sek­to­riaus re­for­mą.

NATO ga­li pa­tar­ti to­kiais klau­si­ mais ir yra tai jau da­riu­si praei­ty­je, Bal­ka­nuo­se ir ki­tuo­se re­gio­nuo­se.

Vals­t y­b ės, ku­r ios iš­g y­ve­n a konf­lik­tą, vi­di­nes ko­vas, krei­pia­ si į Jung­ti­nes Tau­tas ar­ba NA­TO ir pra­šo pa­gal­bos bei pa­ta­ri­mų. Tai yra vaid­muo, ku­rį Al­jan­sas ga­lė­ tų at­lik­ti. Bet tu­ri bū­ti da­ro­ma ne NA­TO spren­di­mu, o pa­čios vals­ty­ bės pra­šy­mu.

14

šeštadienis, rugsėjo 22, 2012

pasaulis Puoš­niau­sios įžy­my­bės

1. Gwy­neth Palt­row

JAV žur­na­las „Peop­le“ šį mė­ne­sį pa­skel­bė puoš­ niau­sių įžy­my­bių de­šim­ tu­ką. Šie­met ža­ve­siu vi­sus pra­len­kė 39 me­tų ak­to­rė Gwy­neth Palt­row. Į pir­mą­ jį tre­je­tu­ką taip pat pa­te­ko Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos prin­ co Wil­lia­mo žmo­na Cat­he­ ri­ne ir ak­to­rė Em­ma Sto­ ne, vi­suo­met ste­bi­nan­ti ap­lin­ki­nius, kai žen­gia rau­ do­nuo­ju ki­li­mu.

2. Ku­ni­gaikš­tie­nė Cat­he­ri­ne

Ka­ti­nui val­di­nin­ko duo­na ne­pa­ti­ko Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos prem­je­ras Da­vi­das Ca­me­ro­nas ne sy­kį gy­ nė sa­vo re­zi­den­ci­jo­je Dau­nin­go gat­vė­je Lon­do­ne gy­ve­nan­tį ka­ ti­ną Lar­ry, ku­rį bri­tai va­di­na vy­ riau­siuo­ju ša­lies pe­lių gau­dy­to­ ju. Ta­čiau pa­rei­gų ka­ti­nas neat­li­ ko ir bu­vo „iš­mes­tas“ iš dar­bo.

Bri­tų ži­niask­lai­da la­bai rim­tai su­ si­do­mė­jo skan­da­lu, į ku­rį įsi­su­ko Lar­ry. Prieš dau­giau nei me­tus bri­tai pik­ti­no­si tuo, kad ka­ti­nas – tin­gi­nys, ta­čiau prem­je­ras šį gy­ vū­ną gi­na nuo kri­ti­kos strė­lių.

Ta­da at­sa­ky­da­mas į žur­na­lis­tų klau­si­mą, ar Di­džio­sios Bri­ta­ni­ jos prem­je­ro ka­ti­nas tu­ri at­si­sta­ ty­din­ti, vy­riau­sy­bės va­do­vo ofi­ cia­lu­sis at­sto­vas at­sa­kė: „Lar­ry tei­kia daug džiaugs­mo la­bai daug žmo­nių.“

Prem­je­ras vy­lė­si, kad il­gus me­tus gat­ vė­je pra­lei­dęs Lar­ ry bus tik­ras me­ džio­to­jas.

Ta­čiau spau­di­mo, re­gis, D.Ca­ me­ro­nas neat­lai­kė, o gal ir pa­čiam vy­riau­sy­bės va­do­vui įgri­so tai, kad po na­mus šmi­ri­nė­ja pe­lės.

Bri­tų ži­niask­lai­da tvir­ti­na, kad D.Ca­me­ro­nui kant­ry­bės tau­rę per­pil­dė in­ci­den­tas, kai prem­je­ro šei­mai va­ka­rie­niau­jant re­zi­den­ ci­jos val­go­ma­ja­me, kam­pe, bu­ vo pa­ste­bė­ta pe­lė, ta­čiau ka­ti­nas, užuo­t gau­dęs grau­ži­ką, net ne­pa­ si­ro­dė įvy­kio vie­to­je. Pa­čiam bri­ tų vy­riau­sy­bės va­do­vui te­ko mes­ti ša­ku­tę į pe­lę, ta­čiau jis ne­pa­tai­kė.

Ki­tą kar­tą D.Ca­me­ro­nas ap­ ti­ko Lar­ry sal­džiai mie­gan­tį ant

kė­dės, nors po kam­ba­rį bė­gio­jo pe­lė. Prem­je­ras ban­dė pa­ža­din­ ti au­gin­ti­nį, ta­čiau ka­ti­nas pra­ mer­kė akį ir lyg nie­kur nie­ko to­ liau už­par­pė.

Lar­ry bu­vo nu­ro­dy­ta pa­lik­ ti prem­je­ro re­zi­den­ci­ją, nes jis ne­su­ge­bė­jo pa­ža­bo­ti čia siau­ čian­čių grau­ži­kų. Pen­ke­rių me­ tų Lar­ry bu­vo priim­tas į tar­ny­bą prieš dau­giau nei me­tus. Ca­me­ ro­nų šei­ma pa­siė­mė Lar­ry iš vie­ nos se­niau­sių Di­džio­sios Bri­ta­ni­ jos gy­vū­nų prie­glau­dų.

Prem­je­ras nu­ta­rė lai­ky­ti ka­ti­ną, kai ant Dau­nin­go gat­vės 10-ojo na­mo slenks­čio bu­vo pa­ste­bė­ta di­de­lė žiur­kė. Si­tua­ci­ją pa­blo­gi­no tai, kad grau­ži­kas ra­miai pra­bė­go ša­lia gar­sių­jų juo­dų­jų du­rų tie­sio­ gi­nė­je lai­do­je čia pat su­si­rin­ku­ siems žur­na­lis­tams prieš no­sį.

Prem­je­ras vy­lė­si, kad gat­vė­je il­gus me­tus pra­lei­dęs Lar­ry bus tik­ras me­džio­to­jas. Esą jis la­bai mėgs­ta žais­ti su žais­li­nė­mis pe­ lė­mis.

Ta­čiau leng­vas gy­ve­ni­mas, re­ gis, iš­le­pi­no au­gin­ti­nį. Ma­ža to, Lar­ry daž­niau mė­go po­zuo­ti žur­ na­lis­tams prie­šais prem­je­ro re­zi­ den­ci­ją, o ne dirb­ti sa­vo dar­bą.

Nors tris pe­les, kaip sa­kė D.Ca­ me­ro­nas, jis pa­ga­vo, dau­giau nie­ ko reikš­min­ga ne­nu­vei­kė.

Da­bar, kaip ra­šo bri­tų ži­niask­ lai­da, Lar­ry pa­rei­gas pe­rims Di­ džio­sios Bri­ta­ni­jos iž­do kanc­le­rio Geor­ge’o Os­bor­ne’o ka­tė Freya.

Kaip sa­ko­ma, ka­tė ku­rį lai­ką taip pat gy­ve­no Lon­do­no gat­vė­se, to­ dėl ti­ki­ma­si, kad ji tin­ka­mai pa­ keis ne­vy­kė­lį ko­le­gą.

Dau­nin­go gat­vės 10-ame na­ me iki Lar­ry „dir­bo“ dau­gy­bė ki­tų ka­čių. Jo ofi­cia­lus ti­tu­las – vy­riau­sia­sis pe­liau­to­jas prie Mi­ nist­rų ka­bi­ne­to. „Dai­ly Mail“ inf.

Su­si­mo­vė: ka­ti­nas Lar­ry pa­li­ko vy­riau­sio­jo pe­liau­to­jo prie Mi­nist­rų

ka­bi­ne­to po­stą, nes nie­ko do­ro ja­me ne­nu­vei­kė.

„Reu­ters“ nuo­tr.

3. Em­ma Sto­ne

4. Kim Kar­das­hian

5. Mi­ran­da Kerr

Dar vi­sai ne­se­niai Is­pa­ni­ją dre­bi­no bas­kų se­pa­ra­tis­tai, ku­rie už sa­vo re­gio­ no lais­vę ko­vo­jo su gink­lu ran­ko­je. Da­ bar kru­tė­ti ėmė ka­ ta­lo­nai. Stip­riau­sio Is­pa­ni­jos re­gio­no Ka­ta­lo­ni­jos gy­ven­ to­jai pik­ti­na­si, kad re­gio­nas sken­di sko­lo­se, nes jį nuo­ lat mel­žia cent­ri­nė val­džia.

Žai­di­mas: Ka­ta­lo­ni­jos va­do­vas A.Ma­sas (nuo­tr.), pa­sak eks­per­tų, žai­dži

ap­mo­ka re­gio­no są­skai­tas, po­li­ti­kas ne­ven­gia baks­no­ti cent­ri­nės val­džios

Ka­ta­lo­nų su­ki­li­mas: a Ka­ta­lo­nai iš­nau­do­ja­mi?

Praė­ju­sią sa­vai­tę tūks­tan­čiai žmo­nių Ka­ta­lo­ni­jos re­gio­no sos­ti­nės Bar­se­ lo­nos gat­vė­se rei­ka­la­vo at­si­skirti nuo kri­zės pri­slėg­tos Is­pa­ni­jos. Es­mi­nis ka­ta­lo­nų rei­ka­la­vi­mas – lais­vai tvar­ ky­ti sa­vo re­gio­no eko­no­mi­ką.

Ka­ta­lo­ni­ja – eko­no­miš­kai stip­ riau­sias Is­pa­ni­jos re­gio­nas. Čia gy­ve­na apie 15 pro­c. vi­sų Is­pa­ni­jos gy­ven­to­jų, eko­no­mi­ka su­da­ro apie penk­ta­da­lį šalies ūkio.

Ta­čiau šiuo me­tu regionas sken­di mil­ži­niš­ko­se sko­lo­se, ku­rios sie­kia net 40 mlrd. eu­rų, o tai pri­lygs­ta penk­ta­da­liui Ka­ta­lo­ni­jos bend­ro­jo vi­daus pro­duk­to (BVP).

Siek­da­mas ne­bank­ru­tuo­ti Ka­ta­ lo­ni­jos re­gio­nas cent­ri­nės va­džios Mad­ri­de ne per se­niau­siai pra­šė 5 mlrd. eu­rų in­jek­ci­jos. Ka­ta­lo­nai pa­reiš­kė, kad Mad­ri­das tu­ri grą­ žin­ti jiems jų pi­ni­gus, nes kas­met re­gio­nas cent­ri­nei val­džiai su­mo­ ka 12 mlrd. eu­rų dau­giau mo­kes­ čių, nei gau­na mai­nais, tad re­gio­ no biu­dže­to de­fi­ci­tas kas­met sie­kia po 7–8 mlrd. eu­rų.

Pa­sak Ka­ta­lo­ni­jos na­cio­na­li­nės koa­li­ci­jos, re­gio­nas kas­met su­mo­ka Mad­ri­dui po 16 mlrd. eu­rų mo­kes­ čių, o tai su­da­ro apie 8 pro­c. Ka­ta­ lo­ni­jos BVP. To­dėl ka­ta­lo­nų val­džia pa­rei­ka­ la­vo, kad Mad­ri­das su Ka­ta­lo­ni­ja ir kai­my­ne Bas­ki­ja su­da­ry­tų nau­jas su­tar­tis, pa­gal ku­rias re­gio­nai ga­ lė­tų pa­tys rink­ti mo­kes­čius ir leis­ti su tuo su­si­ju­sius įsta­ty­mus.

Tūks­tan­ti­nis mi­tin­gas

Nep­rik­lau­so­my­bės idė­jos tarp ka­ ta­lo­nų – ga­jos. Šių me­tų va­sa­rą at­ lik­ta ap­klau­sa pa­ro­dė, kad net 51,1 pro­c. ka­ta­lo­nų pri­ta­ria ne­prik­lau­ so­my­bei, nors 2001 m. to­kių žmo­ nių bu­vo tik 36 pro­c.

Ta­čiau is­pa­nų nuo­tai­kos kiek ki­ to­kios. Net 77 pro­c. vi­sų is­pa­nų ne­ lin­kę pri­tar­ti Ka­ta­lo­ni­jos ne­prik­lau­ so­my­bei. Ma­ža to, 86 pro­c. is­pa­nų ma­no, kad Mad­ri­das, jei su­teiks re­ gio­nui fi­nan­si­nę pa­gal­bą, tu­ri kont­ ro­liuo­ti ir ka­ta­lo­nų są­skai­tas.

Per de­monst­ra­ci­ją už ne­prik­lau­ so­my­bę ir taip sau­sa­kim­šos Bar­se­ lo­nos gat­vės nu­si­da­žė tra­di­ci­nė­mis ka­ta­lo­nų gel­to­na ir rau­do­na spal­ vo­mis. Pa­sak po­li­ci­jos, de­monst­ra­ ci­jo­je da­ly­va­vo nuo 600 tūkst. iki 1,5 mln. žmo­nių.

Kai ku­rie jų lai­kė pla­ka­tus su už­ ra­šais: „Ne ket­vir­ta­jam Rei­chui“, „Ne Eu­ro­pai“, „Nep­rik­lau­so­my­bę tuo­jau pat“.

Pro­tes­to ak­ci­ją or­ga­ni­za­vo Ka­ ta­lo­ni­jos na­cio­na­li­nė asamb­lė­ ja (KNA). KNA pa­si­sa­ko už re­gio­ no ne­prik­lau­so­my­bę nuo Mad­ri­do, o jos šū­kis – „Ka­ta­lo­ni­ja – nau­jo­ji Eu­ro­pos vals­ty­bė“.

KNA ir ki­tos Ka­ta­lo­ni­jos ne­prik­ lau­so­my­bę pa­lai­kan­čios or­ga­ni­za­ ci­jos kas­met rug­sė­jo 11-ąją or­ga­ ni­zuo­ja Ka­ta­lo­ni­jos na­cio­na­li­nės die­nos (la Dia­da) mi­nė­ji­mą. Ta­ čiau jis nie­kuo­met ne­bu­vo toks gau­sus kaip šiais me­tais. Ne­nuos­ ta­bu, nes šiais me­tais se­pa­ra­tis­tai

su­lau­kė ir vie­tos val­džios pa­ra­mos.

Ka­ta­lo­nai iki šiol pyks­ta ant cent­ ri­nės val­džios, kad 2010 m. Is­pa­ ni­jos kons­ti­tu­ci­nis teis­mas at­me­tė re­gio­no pra­šy­mą leis­ti Ka­ta­lo­ni­jai pa­ko­re­guo­ti au­to­no­mi­nio re­gio­no sta­tu­są. „Dau­ge­lis ka­ta­lo­nų su­vo­kė, kad ne­prik­lau­so­my­bė – vie­nin­te­lė išei­ tis, – sa­kė Car­me For­ca­dell, KNA se­pa­ra­tis­tų ju­dė­ji­mo pre­zi­den­tė. – Mes duo­da­me Is­pa­ni­jai la­bai daug, o mai­nais gau­na­me la­bai ma­žai, o tūks­tan­čiai ka­ta­lo­nų kas­dien gal­ vo­ja, kaip su­dur­ti ga­lą su ga­lu.“ Fi­nan­si­nė ir eko­no­mi­nė duo­bė

Pa­sau­li­nė fi­nan­sų bei eko­no­mi­kos kri­zė smo­gė ir Ka­ta­lo­ni­jai. Re­gio­ ne, be­je, kaip ir vi­so­je Is­pa­ni­jo­je, ne­dar­bo ly­gis vir­ši­ja re­kor­dus. Jis sie­kia apie 22 pro­c., tie­sa, Is­pa­ni­ jo­je – 24 pro­c.

Ka­ta­lo­ni­jos val­džiai te­ko įgy­ven­ din­ti skaus­min­gas re­for­mas, to­dėl vie­tos žmo­nės pik­ti­na­si Mad­ri­do po­li­ti­ka vie­no­dai gel­bė­ti vi­sus re­ gio­nus. „Is­pa­ni­ja ne­siel­gia su mu­mis są­ ži­nin­gai, ypač kal­bant apie eko­no­ mi­nius san­ty­kius, – pa­brė­žė Je­ su­sas, maž­daug 40 me­tų po­li­ci­jos pa­rei­gū­nas, da­ly­va­vęs pro­tes­to ak­ ci­jo­je su sa­vo žmo­na. – Ša­lies eko­ no­mi­kos lo­ko­mo­ty­vas – Ka­ta­lo­ni­ja – ne­ga­li gau­ti ma­žiau lė­šų, nei tie re­gio­nai, ku­rie nie­ko ne­ga­mi­na.“ Joa­nas, ko­mu­ni­ka­ci­jos va­dy­bi­ nin­kas pik­ti­no­si, kad „daug ka­l-

15

šeštadienis, rugsėjo 22, 2012

pasaulis Puoš­niau­sios įžy­my­bės

6. Ree­se Wit­hers­poon

7. Ri­han­na

8. Jes­si­ca Al­ba

Kri­zė Ka­ta­lo­ni­jo­je Ka­ta­lo­ni­ja, pa­sak

vie­tos val­džios, su­ mo­ka Mad­ri­dui 16 mlrd. eu­rų mo­kes­ čių kas­met, tai su­da­ ro apie 8 pro­c. Ka­ ta­lo­ni­jos BVP. Ši su­ ma, pa­sak ka­ta­lo­nų, 12 mlrd. eu­rų ma­žes­ nė, nei Mad­ri­das at­sei­ kė­ja re­gio­nui.

Ka­ta­lo­ni­jos eko­no­mi­ka su­da­ro

apie penk­ta­da­lį (20 pro­c.) Is­pa­ni­jos eko­no­mi­kos. Re­gio­ne gy­ve­na apie 15 pro­c. vi­sų Is­pa­ni­jos gy­ven­to­jų.

Re­gio­nas sken­di mil­ži­niš­ko­se

sko­lo­se, ku­rios sie­kia net 40 mlrd. eu­rų, o tai pri­lygs­ta penk­ta­da­liui Ka­ta­lo­ni­jos BVP. Dėl mil­ži­niš­kos fi­nan­sų rin­kos pa­

di­di­no Ka­ta­lo­ni­jai pa­lū­ka­nų nor­mą, to­dėl re­gio­nas ne­be­ga­li sko­lin­tis pi­ ni­gų ir bu­vo pri­vers­tas pa­pra­šy­ti cent­ri­nės vy­riau­sy­bės 5 mlrd. eu­ rų ver­tės fi­nan­si­nės in­jek­ci­jos.

Ne­dar­bo ly­gis Ka­ta­lo­ni­jo­je sie­kia

ia pa­vo­jin­gą žai­di­mą – nors Mad­ri­das os dėl ne­prik­lau­so­my­bės. „Scan­pix“ nuo­tr.

22 pro­c. O Is­pa­ni­jo­je jis yra 24 pro­c.

Iš vi­so Ka­ta­lo­ni­jo­je gy­ve­na apie 700 tūkst. be­dar­bių.

ar jie at­si­skirs? ba­ma apie ne­prik­lau­so­my­bės ža­lą, ta­čiau la­bai ma­žai kas kal­ba apie nau­dą“. „Is­pa­ni­ja skęs­ta, o mes ne­no­ri­me skęs­ti kar­tu. Mū­sų eko­no­mi­ka tu­ri atei­tį, o Is­pa­ni­jos – ne“, – ne­tuš­ čia­žo­džia­vo tris­de­šimt­me­tis.

Vis jau­čia­me, kad cent­ri­nė val­džia mus mul­ki­na. Juk mes, ka­ta­lo­nai, kas­met duo­da­me tiek daug pi­ni­gų Is­pa­ni­jai.

De­monst­ra­ci­jo­je už ne­prik­lau­ so­my­bę pa­kal­bin­ta 53 me­tų Ka­ta­ lo­ni­jos gy­ven­to­ja Te­re­sa Ca­ba­nes pa­brė­žė, kad pro­tes­to ak­ci­ja tu­rė­ tų su­kel­ti šio­kį to­kį krus­te­lė­ji­mą Mad­ri­de. „Ma­nau, ši ak­ci­ja – smū­gis vy­ riau­sy­bei. Ne­ma­nau, kad kas nors ti­kė­jo­si tiek daug žmo­nių. Vis jau­ čia­me, kad cent­ri­nė val­džia mus mul­ki­na. Juk mes, ka­ta­lo­nai, kas­ met duo­da­me tiek daug pi­ni­gų Is­ pa­ni­jai“, – kal­bė­jo mo­te­ris.

Ar­tu­ras Ma­sas, Ka­ta­lo­ni­jos re­ gio­no va­do­vas, ku­ris pa­lai­kė de­ monst­ra­ci­ją už Ka­ta­lo­ni­jos ne­prik­ lau­so­my­bę, pa­ža­dė­jo, kad to­liau ke­ti­na de­rė­tis su Is­pa­ni­jos prem­ je­ru Ma­ria­no Ra­joy dėl re­gio­no fi­ nan­si­nės ir fis­ka­li­nės ne­prik­lau­so­

my­bės. „Jei ne­bus nau­jo su­si­ta­ri­mo dėl eko­no­mi­kos, Ka­ta­lo­ni­jos ke­lias yra tik į ne­prik­lau­so­my­bę“, – sa­kė re­gio­no va­do­vas.

Ta­čiau Is­pa­ni­jos mi­nist­rų ka­ bi­ne­to va­do­vas M.Ra­joy at­me­tė pa­na­šias idė­jas. „Ka­ta­lo­ni­ja tu­ri spręs­ti sun­kias de­fic­ i­to ir ne­dar­ bo pro­ble­mas. Da­bar ne lai­kas su­ da­ri­nė­ti už­ku­li­si­nius san­do­rius, konf­lik­tuo­ti ar po­le­mi­zuo­ti. Tu­ri­ me su­tar­ti­nai spręs­ti ša­lies pro­ble­mas“, – sa­kė Is­pa­ni­jos prem­je­ ras.

Eks­per­tai sa­ko, kad A.Ma­sas ri­ zi­kuo­ja kel­da­mas ne­prik­lau­so­my­ bės klau­si­mą, nes bū­tent cent­ri­nė val­džia da­bar ap­mo­ka Ka­ta­lo­ni­jos są­skai­tas. Ka­dan­gi Ka­ta­lo­ni­ja – la­biau­siai pra­si­sko­li­nu­si Is­pa­ni­jo­ je, fi­nan­sų rin­kos jau at­si­sa­kė sko­ lin­ti pi­ni­gų. Šio mė­ne­sio pa­bai­go­je ka­ta­lo­ nams teks grą­žin­ti 5,7 mlrd. eu­rų sko­lą. Mai­nais į tai cent­ri­nė val­ džia ga­li rei­ka­lau­ti nau­jų įmo­kų į cent­ri­nį biu­dže­tą, o tai ke­lia pa­si­ pik­ti­ni­mą Ka­ta­lo­ni­jo­je. To­dėl kai ku­rie ana­li­ti­kai spė­ja, kad Ka­ta­lo­ ni­jos val­džia, pa­lai­ky­da­ma se­pa­ ra­tiz­mą, ban­do per­mes­ti vi­są at­ sa­ko­my­bę Mad­ri­dui. „Aki­vaiz­du, kad tai – tik da­ lis po­li­ti­nio žai­di­mo, ku­ris tę­sia­si iš­ti­sus me­tus. Vie­nin­te­lis da­ly­kas tas, kad kri­zė pa­di­di­no sta­ty­mus“, – sa­kė po­li­ti­kos ana­li­ti­kas An­to­nio Bar­ro­so. „Le Mon­de“, „Reu­ters“ inf.

9. Dia­ne Kru­ger

10. Jen­ni­fer Law­ren­ce

Rau­do­nų­jų ži­bin­tų kvar­ta­lo sen­bu­vės ištikimos profesijai Ams­ter­da­mas. Kiek vis­ko šia­me mies­te. Ta­čiau žy­miau­sias Ny­der­ lan­dų sos­ti­nės ak­cen­tas – Rau­do­ nų­jų ži­bin­tų kvar­ta­las. Ja­me dir­ba ne tik gra­žuo­lės, bet ir se­no­lės.

Su­si­pa­žin­ki­te su Loui­se ir Mar­ ti­ne Fok­kens. Se­sėms dvy­nėms – po 70 me­tų. Pa­si­ro­do, jos yra vy­riau­sios se­niau­sios pro­fe­si­jos at­sto­vės.

Kaip ra­šo bri­tų lei­di­nys „The Guar­dian“, se­sės Ams­ter­da­me yra ge­riau­siai ži­no­mos kaip se­no­sios vit­ri­nų mer­gai­tės.

Nors ir gar­baus am­žiaus, ta­čiau se­se­rys Fok­kens dė­me­siu ne­si­ skun­džia. Apie jas net su­suk­ tas fil­mas pa­va­di­ni­mu „Meet the Fok­kens“. Iš­leis­ta ir kny­ga.

Joms ne­svar­bu, kad pro­sti­tu­ ci­jos vers­las pa­sau­ly­je ver­ti­na­ mas, švel­niai ta­riant, nei­gia­mai.

Abi su mie­lu no­ru vi­siems pa­sa­ ko­ja sa­vo įspū­džius. O pa­pa­sa­ko­ti tik­rai yra ką – juk su­dė­jus abie­jų se­se­rų dar­bo pa­tir­tį išei­na be­veik 100 me­tų.

Bri­tų žur­na­lis­tė Ju­lie Bin­del nu­ vy­ko pas se­se­ris, pa­kal­bė­jo apie jų gy­ve­ni­mą.

Se­se­rys Fok­kens ne tik ren­gia­si vie­no­dai, ta­čiau ir kal­ba pa­na­šiai.

Be to, jos nuo­lat kal­ba vie­na per ki­tą. Tai­gi, kaip pa­sa­ko­jo žur­na­ lis­tė J.Bin­del, jas gan sun­ko­ka su­ pras­ti. Vis dėl­to abi mo­te­rys – šil­ tos ir mie­lai bend­rau­ja. „Kai bu­vau vos vy­res­nė nei 20 me­tų, ma­ne žiau­riai muš­da­vo vy­ ras. Jis sa­kė, kad jei­gu į na­mus ne­ par­ne­šiu pi­ni­gų, jis ma­ne pa­liks.

Tu­rė­jau vai­kų, la­bai jį my­lė­jau, to­dėl tu­rė­jau taip elg­tis“, – pa­ sa­ko­jo žur­na­lis­tei Loui­se, kai ji su se­se­ri­mis su­si­ti­ko vie­na­me ba­re pa­čia­me Rau­do­nų­jų ži­bin­tų kvar­ ta­lo cent­re.

Mer­gi­nos ieš­ko klien­tų in­ter­ne­te ar dir­ba sa­vo na­muo­ se – taip leng­viau iš­ veng­ti mo­kes­čių.

Abi se­se­rys pa­sa­ko­jo apie sa­vo šei­mas. Loui­se sa­kė tu­rin­ti tris, Mar­ti­ne – ke­tu­ris vai­kus. Kaip sa­ kė Loui­se, vi­si jos vai­kai bent ku­rį lai­ką yra gy­ve­nę vai­kų na­muo­se.

Ta­čiau čia pat nu­trau­kė Mar­ti­ ne, taip pat no­rin­ti pa­pa­sa­ko­ti sa­ vo šei­mos is­to­ri­ją. Ne­pai­sant šur­ mu­lio, iš pa­sa­ko­ji­mų aiš­ku tai, kad abie­jų se­se­rų gy­ve­ni­mas – ne ro­ žė­mis klo­tas.

Loui­se pro­sti­tu­ci­jos vers­lą pa­li­ ko prieš dve­jus me­tus. Jai pra­si­dė­jo art­ri­tas, to­dėl, kaip ji sa­kė, ne­be­ ga­lė­jo dirb­ti dau­gu­ma sek­so po­zų.

Mo­te­rys ap­gai­les­ta­vo, kad pa­dė­tis sek­so vers­le per tuos me­tus, kai jos tuo ver­čia­si, tik blo­gė­ja. „Ma­nau, kad vieš­na­mių le­ga­ li­za­vi­mas pro­sti­tu­čių gy­ve­ni­mo ne­pa­ge­ri­no, – sa­kė Mar­ti­ne. – Nė­ra pra­smės dirb­ti le­ga­liai. To­ dėl mer­gi­nos ir ieš­ko klien­tų in­ ter­ne­te ar dir­ba sa­vo na­muo­se – taip leng­viau iš­veng­ti mo­kes­

čių. Už už­dirb­tus pi­ni­gus iš­lai­kai šei­mą, stai­ga pa­si­ro­do mo­kes­čių ins­pek­to­rius ir lie­pia jam mo­kė­ti di­džiu­les su­mas. Taip ge­riau są­ va­dau­to­jams ir už­sie­nie­čiams, ta­ čiau mer­gi­noms iš Olan­di­jos vi­sai prie­šin­gai.“ Kai Loui­se pra­dė­jo vers­tis pro­ sti­tu­ci­ja, jos se­suo tuo me­tu lau­kė­ si pir­mo­jo vai­ko. Mar­ti­ne pa­sa­ko­jo, kad jųd­vie­jų mo­ti­na jai pra­si­ta­rė, jog Loui­se dir­ba vieš­na­my­je. „Ta­da bu­vau šo­ki­ruo­ta, no­rė­ jau jai pa­dė­ti“, – žvelg­da­ma į se­ se­rį sa­kė Ma­ri­ne. Tuo­met įsi­ter­ pė Loui­se. „Vė­liau vieš­na­my­je jiems pri­ rei­kė va­ly­to­jos ir Mar­ti­ne ėmė­si to dar­bo. O vy­rai no­rė­jo, kad ji pe­ rei­tų prie pro­sti­tu­ci­jos. Tad ėmė­ me dirb­ti kar­tu – teik­ti gru­pi­nio sek­so pa­slau­gą. Taip ir pra­dė­jo­ me“, – pri­si­mi­nė Loui­se.

Pa­čiu pro­sti­tu­ci­jos vers­lu dvy­ nės ne­si­skun­džia. Mat, kaip sa­ko, rū­pi­no­si vie­na ki­ta, kar­tu ieš­ko­jo klien­tų ir nie­kuo­met ne­kon­ku­ra­ vo tar­pu­sa­vy­je. „Mes vi­sur ir vi­sa­da esa­me kar­ tu. Vis­ką da­ro­me kar­tu“, – abi kar­tu pa­sa­kė se­niau­sios Ams­ter­ da­mo pro­sti­tu­tės. Šiuo me­tu se­se­rys gy­ve­na Ams­ ter­da­mo prie­mies­ty­je. Mar­ti­ ne to­liau ver­čia­si pro­sti­tu­ci­ja.

Tris kar­tus per sa­vai­tę ji vyks­ta į mies­tą teik­ti pa­sau­gų. Pak­laus­ta, ar yra už­siė­mu­si, mo­te­ris at­sa­kė: „Taip taip... la­bai... Ma­no re­gu­ lia­rūs klien­tai no­ri, kad ap­tar­na­ vi­mas bū­tų pa­ts ge­riau­sias.“ „The Guar­dian“ inf.

Re­kor­di­nin­kės: se­se­rys Fok­kens – tik­ros Ams­ter­da­mo įžy­my­bės. Jos vy­riau­sios se­niau­sios pro­fe­si­jos

at­sto­vės mies­te.

„Scan­pix“ nuo­tr.

16

šeštadienis, rugsėjo 22, 2012

18p.

Pli­mu­tas pa­ger­bė olimpinę čempionę.

sportas@diena.lt Redaktorius Romas Poderys

sportas

NFA: be­vei­dis fut­bo­lo fab­ri­kas Iš tei­sė­sau­gos akiračio neišt­rūks­tan­tis Lie­ tu­vos fut­bo­lo fe­de­ra­ci­jos (LFF) pre­zi­den­ tas Ju­lius Kve­da­ras ir jo veik­los ty­ri­mas atidengė dau­giau ša­lies fut­bo­lo dė­mių.

Vie­na jų kri­to ir ant sep­tin­tus me­tus Kau­ ne vei­kian­čios Na­cio­na­li­nės fut­bo­lo aka­ de­mi­jos (NFA).

Ma­rius Bag­do­nas m.bagdonas@diena.lt

Su­tep­ta re­pu­ta­ci­ja

Lie­tu­vos rink­ti­nei žai­biš­ku grei­ čiu pra­ran­dant tu­rė­tas po­zi­ci­jas ir kiek­vie­ną­kart pa­sau­lio ir Eu­ro­ pos čem­pio­na­tų at­ran­kos var­žy­ bo­se smin­gant į dug­ną, ša­lies fut­ bo­lo va­do­vai mėg­da­vo pirš­tu be­sti į NFA, ku­rio­je „ug­do­mos Lie­tu­vos tris­pal­vę į švie­ses­nį ry­to­jų ir že­my­ no ar pla­ne­tos pir­me­ny­bių fi­na­lus iš­ve­sian­čios atei­ties žvaigž­dės“.

Vis dėl­to vie­nas at­ran­kos cik­las ve­ja ki­tą, o lau­kia­mos pa­žan­gos ne­ma­ty­ti. Be to, NFA auk­lė­ti­niai tarp­tau­ti­niuo­se fut­bo­lo fo­ru­muo­ se kol kas be­vil­tiš­kai pra­lai­mi sa­ vo bend­raam­žiams iš ki­tų ša­lių.

Na­cio­na­li­nės rink­ti­nės tre­ne­riai ir sen­bu­viai vis gar­siau už­si­me­na apie tai, kad jau­nų ta­len­tų, ku­rie ga­lė­tų bels­tis į pa­grin­di­nės eki­pos du­ris, ne tik kad ne­ga­li­ma su­skai­ čiuo­ti ant vie­nos ran­kos pirš­tų, bet jų ap­skri­tai nė­ra.

Ly­giai prieš me­tus NFA va­do­ vau­jan­tis Rai­mon­das Stat­ke­vi­čius aiš­ki­no, kad jau­nų­jų fut­bo­li­nin­kų al­ma ma­ter drą­siai ga­li di­džiuo­ tis sa­vo pa­sie­ki­mais: aka­de­mi­ja vi­so­je Eu­ro­po­je ver­ti­na­ma ne tik kaip pres­ti­ži­nė jau­nų, ta­len­tin­gų fut­bo­li­nin­kų mo­kyk­la, bet ir kaip ša­lies fut­bo­lo tech­ni­nis plė­to­ji­mo cent­ras.

Vis dėl­to šie­met LFF su­dre­bi­ nęs ko­rup­ci­jos skan­da­las ir NFA au­to­ri­te­tui tvo­jo tar­si kū­jis. Per iki­teis­mi­nį ty­ri­mą pa­rei­gū­nai ga­ vo duo­me­nų, kad ne­le­ga­lių pa­ja­ mų J.Kve­da­ras ga­li gau­ti ir per tar­p i­n in­k us nuo­m o­d a­m as NFA aikš­tes. Tei­gia­ma, kad pa­sta­rai­ siais me­tais nuo­mos pa­ja­mos už šią aikš­t ę su­m a­ž ė­jo be­veik tris kar­tus.

Lai­ki­no­jo­je sos­ti­nė­je vie­ša pa­ slap­tis, kad NFA aikš­tė­se nuo­lat tre­ni­ruo­ja­si ir da­bar jau nu­ša­lin­to LFF pre­zi­den­to pui­kiai pa­žįs­ta­mi nu­si­kals­ta­mo pa­sau­lio vei­kė­jai, o dėl jų in­te­re­sų kar­tais ten­ka pa­ko­ re­guo­ti ir jau­nų­jų fut­bo­lo aka­de­ mi­jos auk­lė­ti­nių tre­ni­ruo­čių gra­ fi­kus.

Kri­ti­kuo­ja sis­te­mą

„Per tiek ne­prik­lau­so­my­bės me­tų ma­žai kas pa­da­ry­ta, kad Lie­tu­vos fut­bo­las pa­kil­tų į aukš­tu­mas. Mū­sų fut­bo­lo ly­gis yra la­bai že­mas, Eu­ ro­po­je esa­me že­mes­nio ly­gio nei vi­du­ti­nio­kai. Vai­kų ir jau­ni­mo fut­ bo­las tu­rė­tų bū­ti stra­te­gi­nis prio­ ri­te­tas, o taip tik­rai nė­ra“, – apie jau­nų­jų ša­lies fut­bo­li­nin­kų ug­dy­ mą kal­bė­jo bu­vęs Lie­tu­vos rink­ti­ nės vy­riau­sia­sis tre­ne­ris Ben­ja­mi­ nas Zel­ke­vi­čius.

Apie ša­lies fut­bo­lo skau­du­lius ne­ven­gian­tis kal­bė­ti gar­sus tre­ ne­ris tei­gė, kad sis­te­ma, pa­gal ku­ rią at­ren­ka­mi ta­len­tin­giau­si jau­ni žai­dė­jai, yra ydin­ga ir vei­kia vi­siš­ kai nee­fek­ty­viai.

Ben­ja­mi­nas Zel­ke­vi­čius:

Da­bar tų mo­kyk­lų pil­na, dirb­ti­nai su­ kur­tos aka­de­mi­jos, vis­kas kaž­kaip iš­ pūs­ta. Vai­kų užim­tu­ mas už­tik­rin­tas, bet meist­riš­ku­mo sun­ ku ti­kė­tis. „Da­bar tų mo­kyk­lų pil­na, dirb­ ti­nai su­kur­tos aka­de­mi­jos, vis­kas kaž­kaip iš­pūs­ta. Vai­kų užim­tu­ mas už­tik­rin­tas, bet meist­riš­ku­ mo sun­ku ti­kė­tis. Pra­di­nė fut­bo­ li­n in­ko ren­g i­m o pa­ko­pa tu­r ė­t ų bū­ti bend­ro­jo la­vi­ni­mo mo­kyk­ lo­je, o at­ras­t i per­l iu­kai pe­rei­ tų į aka­de­mi­ją. Rei­kia su jau­ni­ mu dirb­ti ne iki 14 me­tų, o iki pat uni­ver­si­te­to“, – įsi­ti­ki­nęs B.Zel­ ke­vi­čius.

Kad da­bar­ti­nės jau­nų­jų ta­len­tų ug­dy­mo pro­gra­mos Lie­tu­vo­je vei­ kia nee­fek­ty­viai, B.Zel­ke­vi­čiui pri­ ta­rė ir bu­vęs jo auk­lė­ti­nis, da­bar Ko­pen­ha­gos „Brond­by IF“ klu­ bą tre­ni­ruo­jan­tis Au­re­li­jus Skar­ ba­lius. „Rei­kia su­da­ry­ti pro­gra­mas, au­ gin­ti jau­nus žai­dė­jus ir tiks­lin­gai

Pa­ra­dok­sas: Kau­ne įkū­rus NFA, ti­kė­ta­si kad Lie­tu­vos fut­bo­las at­gims, bet jau­nie­ji žai­dė­jai pri­vers­ti tre­ni­ruo­čių

dirb­ti pa­si­tel­kiant nau­jau­sias ana­ li­zių sis­te­mas. Aki­vaiz­du, kad da­ bar kaž­kas sis­te­mo­je ne­vei­kia. Mū­ sų ša­lis tu­ri ga­bių vai­ki­nų, ku­rie yra grei­ti ir at­le­tiš­ki. To­kių žai­dė­ jų šiuo­lai­ki­nia­me fut­bo­le rei­kia“, – įsi­ti­ki­nęs bu­vęs il­ga­me­tis rink­ ti­nės gy­nė­jas.

Pir­me­ny­bė – sa­viš­kiams

Ne vie­nas ša­lies pe­ri­fe­ri­jo­je dir­ ban­tis fut­bo­lo spe­cia­lis­tas yra pri­ si­pa­ži­nęs, kad ta­len­tin­giau­si vai­kai į NFA graibs­to­mi ar­ba tie­siog per­ vi­lio­ja­mi. Vis dėl­to, jei dėl vie­no­ kių ar ki­to­kių prie­žas­čių jau­nas ta­ len­tas at­si­sa­ko vyk­ti į Kau­ną, jam du­rys į to am­žiaus gru­pės rink­ti­nę pra­ktiš­kai už­tren­kia­mos.

Ne­ma­žas su­ju­di­mas fut­bo­lo bend­ruo­me­nė­je ki­lo šių me­tų pra­ džio­je, kai Lie­tu­vos aš­tuo­nio­lik­ me­čių rink­ti­nė po še­še­rių me­tų per­trau­kos bu­vo pa­kvies­ta da­ly­ vau­ti Sankt Pe­ter­bur­ge vy­ku­sia­ me Va­len­ti­no Gra­nat­ki­no at­mi­ni­ mo tur­ny­re.

Aš­tuo­nio­lik­me­čių rink­ti­nės pa­ grin­dą su­da­rė 1994–1995 m. gi­mę NFA auk­lė­ti­niai, nors vie­šo­je erd­ vė­je daug kas gar­siai kal­bė­jo, kad už ko­man­dos bor­to li­ko ir daug ta­ len­tin­ges­nių vai­kų, ku­rie at­sto­va­vo ki­toms fut­bo­lo mo­kyk­loms ir ne­ su­ti­ko kel­tis į aka­de­mi­ją.

Jau ne­ma­žai me­tų jau­no­sios kar­ tos pro­ble­ma įvar­di­ja­mas mo­ty­va­ ci­jos sty­gius. Na­cio­na­li­nės rink­ ti­nės vy­riau­sia­sis tre­ne­ris Csa­ba Lasz­lo, kal­bė­da­mas apie ar­ti­miau­ sią pa­mai­ną, pir­miau­sia pa­žy­mi ne­ tin­ka­mą nu­si­tei­ki­mą, bet ar ga­li bū­ ti ki­taip, jei prieš pat V.Gra­nat­ki­no tur­ny­rą ko­man­dos tre­ne­ris An­ta­nas Vin­gi­lys ne­ke­lė tiks­lų nei sau, nei ko­man­dai. „Tur­ny­rui di­de­lių tiks­lų ne­ke­lia­me, nes pui­kiai su­pran­ta­me, kad žai­dė­jų spor­ti­nė for­ma sau­sio pra­džio­je nė­ra ge­riau­sia“, – to­kios nuo­tai­kos į Ru­si­ją vy­ko tre­ne­ris.

Ko­le­goms ne­pa­de­da

Ne­ty­lant dis­ku­si­joms apie vai­kų tre­ne­rių dar­bą, NFA va­do­vai aiš­ki­ no, kad vai­kai į aka­de­mi­ją pa­ten­ ka ne­tu­rė­da­mi ele­men­ta­rių fut­bo­ lo ži­nių.

Vis dėl­to šių me­tų ba­lan­dį Vil­ niaus „Gra­ni­to“ fut­bo­lo mo­kyk­lą ap­lan­kę bri­tų fut­bo­lo aka­de­mi­jos tre­ne­riai pa­žė­rė vi­sai ki­to­kių ar­gu­ men­tų. „Bent jau šia­me klu­be dir­ ban­tys vai­kų tre­ne­riai man pa­da­ rė ge­rą įspū­dį. Jie yra ga­na griež­ti, draus­min­gi, o jų dar­bas tre­ni­ruo­ tė­se ne­daug kuo ski­ria­si nuo mū­ sų. Kal­bant apie pa­čius ma­žiau­sius vai­kus, tre­ni­ruo­tė­se bū­ti­na at­ras­ ti pu­siaus­vy­rą tarp žai­di­mų, ma­lo­ nu­mų ir draus­mės. Gal kiek dau­giau

dė­me­sio bū­tų ga­li­ma skir­ti fut­bo­lo žai­di­mo teo­ri­jai, su­pra­ti­mui apie šią spor­to ša­ką, bet tai – jau de­ta­lės“, – ak­me­nį į LFF pro­te­guo­ja­mos NFA dar­žą me­tė „Broo­ke Hou­se Col­le­ge“ fut­bo­lo spe­cia­lis­tas Be­nas Wat­sas.

Apie ša­lies fut­bo­lo pro­ble­mas daž­nai kal­ban­tis opo­zi­cio­nie­rius Ri­tas Vai­gi­nas yra įsi­ti­ki­nęs, kad iš­pūs­tu biu­dže­tu gy­ve­nan­ti LFF lė­ šas šios spor­to ša­kos plė­to­tės pro­ gra­moms pa­skirs­to nee­fek­ty­viai. „Pa­sau­ly­je ge­riau­si fut­bo­li­nin­kai užau­ga bū­tent fut­bo­lo aka­de­mi­jo­se.

Mes tu­ri­me vie­nin­te­lę NFA Kau­ne.

Iš­lai­ky­ti aka­de­mi­ją kai­nuo­ja 2 ar 3 mln. li­tų. Kal­bė­ti, kad di­džią­ją da­lį pi­ni­gų in­ves­tuo­ja­me į jau­ni­mo fut­ bo­lą, – ap­gau­lė ir me­las. Be to, kai dir­bau Kū­no kul­tū­ros ir spor­to de­ par­ta­men­te, į ma­ne ne kar­tą krei­ pė­si vi­sų di­džių­jų mies­tų fut­bo­lo va­do­vai, nes jie ir­gi teo­riš­kai tu­ ri įkū­rę fut­bo­lo aka­de­mi­jas, bet iš LFF ne­su­lau­kė jo­kios pa­ra­mos“, – tvir­ti­no iš LFF na­rių pa­ša­lin­tos Vil­ niaus ap­skri­ties fut­bo­lo fe­de­ra­ci­jos (VAFF) pre­zi­den­tas R.Vai­gi­nas.

Mo­ky­tis ne­rei­kia?

Šie­met ko­vą Lie­tu­vos jau­nių (gim.

1995 m. ir jau­nes­nių žai­dė­jų) rink­ ti­nė Eu­ro­pos pir­me­ny­bių eli­ti­nio at­ran­kos eta­po tur­ny­re pra­lai­mė­ jo vi­sas rung­ty­nes ir gru­pė­je bu­

17

šeštadienis, rugsėjo 22, 2012

sportas Iš­ko­vo­jo ­ si­dab­rą

Vil­nie­čių ­ ne­sėk­mė

Du­kart įvei­kė ­ ry­gie­čius

Pa­sau­lio jau­ni­mo (iki 19 me­ tų) šiuo­lai­ki­nės pen­kia­ko­vės čem­pio­na­te Veng­ri­jo­je si­dab­ ro me­da­lius es­ta­fe­tės var­žy­ bo­se iš­ko­vo­jo Lie­tu­vos mer­ gi­nų rink­ti­nė – Ie­va ir Emi­li­ja Se­ra­pi­nai­tės bei Ka­ro­li­na Gu­ žaus­kai­tė. Lie­tu­vės su­rin­ko 4 064 taš­kus ir 84 taš­kais at­si­li­ ko nuo Ru­si­jos eki­pos.

Vil­niaus „Ki­birkš­ties-VI­ČIIKI“ krep­ši­nin­kės tarp­tau­ ti­nia­me tur­ny­re Va­rė­no­ je 56:61 pra­lai­mė­jo Eu­ro­pos tau­rės sa­vi­nin­kei Kurs­ko „Di­ na­mo“ (Ru­si­ja) eki­pai. Vil­nie­ tėms 13 taš­kų pel­nė Vi­ta­li­ja Vaš­čiū­nai­tė. Va­kar sos­ti­nės ko­man­da žai­dė su Oren­bur­ go „Na­dež­da“ (Ru­si­ja).

Ant­rą­ją per­ga­lę Že­my­ni­ nės jau­ni­mo le­do ri­tu­lio ly­ gos (MHL) B gru­pės Šiau­rės– Va­ka­rų di­vi­zio­ne iš­ko­vo­jo Vil­ niaus „HC Bal­ti­ca“. Vil­nie­čiai 7:1 su­triuš­ki­no Ry­gos „Priz­ ma“ eki­pą. Pir­mą­sias rung­ty­ nes su ry­gie­čiais „HC Bal­ti­ca“ lai­mė­jo 6:2. Šian­dien vil­nie­čiai žais su Ry­gos „Ju­niors“ eki­pa.

ar ta­len­tų kal­vė?

116 vietą

FIFA reitinge šiuo metu užima Lietuvos futbolo rinktinė.

ų aikš­tė­mis da­ly­tis su nu­si­kals­ta­mo pa­sau­lio vei­kė­jais.

And­riaus Alek­sand­ra­vi­čiaus nuo­tr.

vo pa­sku­ti­nė. Ško­ti­jo­je lie­tu­vių fias­ko ste­bė­jęs na­cio­na­li­nės rink­ ti­nės tre­ne­ris C.Lasz­lo tei­gė ži­ nąs to­kio be­jė­giš­ku­mo prie­žas­tis.

Veng­ras iš­kė­lė kont­ro­ver­siš­ką min­tį, ku­ri dar la­biau tu­rė­jo at­vė­ sin­ti tė­vų no­rus ati­duo­ti sa­vo at­ža­ las į abe­jo­ti­nos re­pu­ta­ci­jos fut­bo­lo ta­len­tus au­gi­nan­čią NFA. „Ta­len­tin­giau­siems jau­niems fut­bo­li­nin­kams siū­ly­čiau mes­ti moks­lus ir vi­są lai­ką skir­ti tik fut­ bo­lui. Ži­nau, kad tai skam­ba keis­tai, bet aka­de­mi­jos iš tie­sų vei­kia kaip žai­dė­jų fab­ri­kai. Ne­tu­rė­tų to da­ry­ti vi­si jau­nuo­liai, žai­džian­tys fut­bo­lą, tik pa­tys ta­len­tin­giau­si. Ke­le­riems me­tams mes­ti moks­lus į ša­lį ir vi­są lai­ką pa­skir­ti fut­bo­lui, kad tap­tum aukš­to ly­gio pro­fe­sio­na­lu. Moks­lo sri­ty­je bus ga­li­ma ir vė­liau pa­si­vy­ ti“, – įsi­ti­ki­nęs C.Lasz­lo.

Rink­ti­nės stra­te­gas pa­tei­kė Le­ ver­ku­ze­no „Bayer“ jau­ni­mo aka­ de­mi­jos pa­vyz­dį, ta­čiau tur­būt už­mir­šo, kad ne ma­žiau svar­bu ne tik pa­ts vai­kas, ta­čiau ir spe­cia­lis­ to, ku­ris su juo dir­ba, kva­li­fi­ka­ci­ja.

Pa­vyz­džiu ga­lė­tų bū­ti da­bar­ti­nė Vo­kie­ti­jos rink­ti­nė. Šie­met Eu­ro­ pos čem­pio­na­te ga­lin­gai žai­du­si ir tik pus­fi­na­ly­je su­klu­pu­si Joa­chi­mo Löwo eki­pa – efek­tin­gai vei­kian­čios jau­ni­mo sis­te­mos pro­duk­tas. Ko­ man­dos bran­duo­lį su­da­ran­tys žai­

dė­jai pra­dė­ti ug­dy­ti po to, kai Vo­kie­ ti­ja pa­ty­rė fias­ko 1998 m. pla­ne­tos čem­pio­na­te Pran­cū­zi­jo­je ir po dve­ jų me­tų Bel­gi­jo­je ir Olan­di­jo­je vy­ ku­sio­se že­my­no pir­me­ny­bė­se.

Vo­kie­čiai jau raš­ko sal­džius kryp­ tin­go dar­bo vai­sius, o lie­tu­viai te­ bet­ryp­čio­ja vie­to­je, džiau­gia­si, kad pa­vyks­ta vie­ną ki­tą fut­bo­li­nin­ką iš­leis­ti į Ita­li­jos ar Ang­li­jos ku­rio nors klu­bo jau­ni­mo ko­man­dą, ir ai­ ma­nuo­ja, kad nė­ra kuo pa­keis­ti na­ cio­na­li­nės rink­ti­nės ly­de­rius.

Tre­ne­rių pro­ble­mos

Tre­ne­rių at­ran­ka – dar vie­nas pri­ tvin­kęs pū­li­nys, kaus­tan­tis ša­lies fut­bo­lo plėtrą. Jau­ni­mo rink­ti­nių tre­ne­riais ski­ria­mi spe­cia­lis­tai – ge­ri LFF vir­šū­nė­lių bi­čiu­liai.

Ge­rai ša­ly­je ver­ti­na­miems ir di­ džiu­lę pa­tir­tį su­kau­pu­siems spe­cia­ lis­tams fe­de­ra­ci­jo­je – ne vie­ta. „Aš ten, ma­tyt, ne­su rei­ka­lin­gas. Nie­kas ma­nęs ne­kvie­čia ir tur­būt ne­kvies.

Ga­lė­čiau sa­vo pa­tir­tį per­teik­ti, nes fut­bo­le kaž­ką iš­ma­nau“, – į klau­si­ mą, ar yra ga­vęs kvie­ti­mą dirb­ti LFF struk­tū­ro­se, at­sa­kė B.Zel­ke­vi­čius. Į pa­na­šią si­tua­ci­ją prieš ke­le­rius me­tus pa­te­ko ir vie­nu iš per­spek­ ty­viau­sių jau­no­sios kar­tos fut­ bo­lo tre­ne­rių va­di­na­mas Val­das Damb­raus­kas. Be­veik de­šimt­me­tį Ang­li­jo­je tre­ne­rio moks­lus krim­

tęs ir to­kių klu­bų kaip „Man­ches­ ter Uni­ted“ ar Lon­do­no „Ful­ham“ aka­de­mi­jo­se sta­ža­vę­sis per­spek­ty­ vus spe­cia­lis­tas tė­vy­nė­je su­si­dū­rė su niū­ria rea­ly­be. Nors V.Damb­ raus­kui LFF va­do­vai su­tei­kė šan­są trum­pai pa­va­do­vau­ti Lie­tu­vos sep­ ty­nio­lik­me­čių rink­ti­nei, įgy­ven­ din­ti il­ga­lai­kės vi­zi­jos am­bi­cin­gas spe­cia­lis­tas ne­spė­jo. Ša­lies fut­bo­lo už­ri­by­je pa­sta­ruo­ ju me­tu at­si­dū­rę tre­ne­riai per­nai nu­spren­dė pa­tys im­tis ini­cia­ty­vos ir įkū­rė Lie­tu­vos fut­bo­lo tre­ne­rių aso­cia­ci­ją (LFTA).

Tarp jos na­rių yra ne vie­nas pui­ kiai ša­lies fut­bo­lo pa­sau­ly­je ži­no­ mas pro­fe­sio­na­las: Ei­man­tas Po­ de­ris, Kęs­tu­tis La­to­ža, Vy­tau­tas Sta­ne­vi­čius, Lai­mis Bič­kaus­kas, Ri­man­tas Turs­kis.

Ne vie­ną ži­no­mą fut­bo­li­nin­ką išug­dęs Vik­to­ras Oset­ro­vas ne­nei­ gė, kad įkurti LFTA pa­sku­bi­no iš LFF va­do­vų pa­si­py­lu­si ne­pag­rįs­ta kri­ti­ka. „No­rė­tu­me pa­kel­ti tre­ne­ rio dar­bo pres­ti­žą. La­bai ne­sma­gu, kad sun­kiai ir nuo­šir­džiai dir­ban­ tys spe­cia­lis­tai su­lau­kė LFF iš­puo­ lių. Ma­no­me, kad tre­ne­rio dar­bas bu­vo ten­den­cin­gai že­mi­na­mas“, – nuo­skau­dos ne­slė­pė LFTA va­do­vas vil­nie­tis V.Oset­ro­vas.

Vik­to­ras Oset­ro­vas:

La­bai ne­sma­gu, kad sun­kiai ir nuo­šir­džiai dir­ban­tys spe­cia­lis­tai su­lau­kė LFF iš­puo­lių.

Ma­no­me, kad tre­ne­rio dar­bas bu­vo ten­den­ cin­gai že­mi­na­mas.

Dar vie­nas įro­dy­mas, kad jau­nų­ jų fut­bo­li­nin­kų ug­dy­mo sis­te­mo­je ap­stu spra­gų, ga­lė­tų bū­ti praė­ju­ sį mė­ne­sį Tra­kuo­se Ita­li­jos fut­bo­ lo gran­do „AC Mi­lan“ tre­ne­rių su­ reng­ta sto­vyk­la ma­žie­siems odi­nio ka­muo­lio en­tu­zias­tams. Iš Eu­ro­pos vi­ce­čem­pio­nų ša­lies at­vež­tos idė­jos ir nau­jos tre­ni­ruo­čių me­to­di­kos vi­ siš­kai ne­su­do­mi­no Lie­tu­vos tre­ne­ rių, iš ku­rių nė vie­nas neat­vy­ko pa­ žiū­rė­ti, kaip su vai­kais dir­ba fut­bo­lo ša­lies tre­ne­riai. Toks lie­tu­vių abe­ jin­gu­mas ypač ste­bi­no tė­vus, ku­rių vai­kai da­ly­va­vo šio­je sto­vyk­lo­je. „Pak­lau­siau vie­no spe­cia­lis­to iš Vil­niaus, ko­dėl nė vie­nas Lie­tu­vos tre­ne­ris neat­vy­ko pa­si­do­mė­ti ko­le­ gų iš „AC Mi­lan“ klu­bo pa­tir­ti­mi. Ži­no­te, ką at­sa­kė? O ką jie nau­jo mums pa­ro­dys? Kai toks po­žiū­ris, tai ir deg­ra­duo­ja mū­sų fut­bo­li­nin­ kai“, – pa­sa­ko­jo du sū­nus į sto­vyk­ lą at­ve­žęs tė­vas.

Karjera: D.Zubraus kontraktas su Naujojo Džersio „Devils“ baigs

galioti 2013-aisiais.

Gedimino Bartuškos nuotr.

No­rė­jo pa­ma­ty­ti lie­tu­viš­ką ru­de­nį Man­tas Stan­ke­vi­čius

ly­ga, kad žai­dė­jai jaus­tų psi­cho­ lo­gi­nį spau­di­mą.

Pen­kio­li­kos me­tų pa­tir­tį Na­cio­ na­li­nė­je le­do ri­tu­lio ly­go­je (NHL) tu­rin­čio Dai­niaus Zub­raus ne­ gąs­di­na žo­dis „ve­te­ra­nas“, o vie­ nin­te­lis ne­pa­tin­kan­tis da­ly­kas – trau­mos.

– Ar lo­kau­tas ver­čia jaus­tis šiek tiek ne­sau­giai?

– Lo­kau­tas nė­ra ge­rai. Le­do ri­tu­ li­nin­kai no­ri žais­ti. Ir mes, ir klu­ bų sa­vi­nin­kai šio­je si­tua­ci­jo­je kaž­ ką pra­ran­da. Kal­bu apie pi­ni­gus.

Jei­gu į aikš­tes su­grį­ši­me prieš Ka­ lė­das, ga­li­me skai­čiuo­ti, kiek pra­ ra­si­me pi­ni­gų. Klu­bų sa­vi­nin­kai gal­vo­ja, kad vil­kin­da­mi lai­ką pa­ lauš žai­dė­jus, o mes ži­no­me, dėl ko ko­vo­ja­me. Ne­si­ruo­šia­me pa­si­duo­ ti spau­di­mui. Esu pui­kiai in­for­ muo­tas, kaip žai­dė­jai no­ri iš­pręs­ ti pro­ble­mą. Aš ti­kiu, kad vis­kas bus ge­rai. Kol kas per daug ne­si­ jau­di­nu, se­zo­ną su Nau­jo­jo Džer­ sio „De­vils“ ko­man­da bai­gė­me la­ bai vė­lai, nes žai­dė­me fi­na­le. To­dėl esu nie­ko prieš mė­ne­sį ar du pail­ sė­ti ir ne­bū­ti dau­žo­mas. Šiuo me­ tu spau­di­mo žai­dė­jai ne­jau­čia. Ga­ li bū­ti, kad ne­tru­kus bus pa­siek­tas su­si­ta­ri­mas ir tu­rė­si­me žais­ti. Ma­ nau, kad jaus­ti spau­di­mą pra­dė­si­ me spa­lio pa­bai­go­je, kai vi­si žai­ dė­jai jau bus ne­ga­vę vie­no mė­ne­sio al­gos.

m.stankevicius@diena.lt

– Dai­niau, kuo šie­me­tis ap­si­ lan­ky­mas Lie­tu­vo­je ski­ria­si nuo ki­tų? – pa­klau­sė­me D.Zub­ raus.

– Daž­niau­siai į Lie­tu­vą grįž­da­ vau lie­pą. Per­nai na­mus ap­lan­ kiau ge­gu­žę. Lie­tu­viš­ko ru­dens jau se­niai ne­ma­čiau. La­bai no­ rė­jau jį pa­ma­ty­ti praė­ju­siais me­ tais, be to, pa­žiū­rė­ti ir Eu­ro­pos krep­ši­nio čem­pio­na­to rung­ty­ nes. Tu­rė­jau bi­lie­tą, ta­čiau Ire­ nos ura­ga­nas su­jau­kė pla­nus ir pa­si­li­kau JAV. Šį­kart grį­žau ru­ de­nį, nes NHL – lo­kau­tas. Jau­ čiau, kad jis bus, kad žai­dė­jai ir klu­bų sa­vi­nin­kai ne­su­si­tars. Nors bu­vo pa­skelb­ta da­ta, ka­da ke­ti­ na­ma su­si­tar­ti, ta­čiau vi­si pui­ kiai su­pra­to, kad rug­sė­jo 15-oji – tik sim­bo­li­nė die­na. Ją įvar­di­jo

18

18

šeštadienis, rugsėjo 22, 2012

sportas

No­rė­jo pa­ma­ty­ti lie­tu­viš­ką ru­de­nį – Pra­bi­lo­te apie pi­ 17 ni­gus. Ar pra­dė­jęs žais­ti le­do ri­tu­lį pa­gal­vo­da­vo­

te, kad iš jo vė­liau ge­rai už­dirb­ si­te?

– Nie­ka­da ne­gal­vo­ju apie pi­ni­gus.

Le­do ri­tu­lį pra­dė­jau žais­ti, kai man bu­vo še­še­ri. Net ne­su­vo­kiau, kad iš žai­di­mo bus ga­li­ma gy­ven­ti. Pra­ dė­jau žais­ti, nes man pa­ti­ko le­do ri­tu­lys. Du kar­tus per die­ną ei­da­ vau į tre­ni­ruo­tes, ne­ži­no­jau, kas yra NHL. Apie šią ly­gą su­ži­no­jau, kai man bu­vo dvy­li­ka. Pa­ma­čiau Way­ ne’ą Gretz­ky, ta­čiau ir ta­da ne­pa­ gal­vo­jau, kad le­do ri­tu­lys bus ma­ no gy­ve­ni­mo šal­ti­nis.

– Kaip pa­si­kei­tė gy­ve­ni­mas, kai pra­dė­jo plauk­ti pi­ni­gai?

– Pir­miau­sia ne pi­ni­gai vis­ką pa­ kei­tė, o NHL. Pri­va­lė­jau keis­ti sa­vo mąs­ty­mą. Se­zo­nas pa­si­bai­gia ir vi­si iš­si­laks­to į skir­tin­gas pu­ses. Pats tu­ ri rū­pin­tis, kad prieš ki­tą se­zo­ną bū­ tum ge­ros spor­ti­nės for­mos. Kai tai su­vo­ki, pra­de­di jaus­tis pro­fe­sio­na­liu le­do ri­tu­li­nin­ku. Pri­si­žiū­rė­ti rei­kia ir se­zo­no me­tu. Ru­si­jo­je iki šiol yra di­ de­lės spor­to ba­zės, ku­rio­se tre­ne­riai re­gu­liuo­ja žai­dė­jų pa­si­ruo­ši­mą – ste­bi, kad ne­gir­tuok­liau­tų, lan­ky­tų tre­ni­ruo­tes. O NHL su­tei­kia la­bai di­de­lę lais­vę. Ką da­ry­si su ta lais­ve – ta­vo as­me­ni­nis rei­ka­las. Kai pa­ te­kau į stip­riau­sią pa­sau­lio le­do ri­ tu­lio ly­gą, man bu­vo vos 18-a. Pa­si­ se­kė, kad ko­man­do­je bu­vo ne­ma­žai su­bren­du­sių žai­dė­jų, ku­rie pa­tar­ da­vo, kaip elg­tis, ka­da links­min­tis, o ka­da – ne. Aš pa­ts priim­da­vau spren­di­mus, ta­čiau mo­kiau­si iš vy­ res­nių­jų. Jie bu­vo pui­kus pa­vyz­dys, nes po tre­ni­ruo­čių ar var­žy­bų vy­rai vi­sa­da sės­da­vo min­ti dvi­ra­čių ar­ba ei­da­vo į spor­to sa­lę, kad ne­pra­ras­ tų spor­ti­nės for­mos. Jiems vi­siems ge­rai mo­kė­jo, ta­čiau ne pi­ni­gai kei­ čia spor­ti­nin­ką. Pats tu­ri su­pras­ti, ką tu­ri dėl jų da­ry­ti. Ar skau­da, ar ser­gi – vis vien sten­gie­si žais­ti kuo ge­riau. Tai yra es­mė. Praė­ju­sį se­zo­ ną ne­pra­lei­dau nė vie­nų rung­ty­nių.

Esant to­kiai si­tua­ci­jai neį­ma­no­ma kas­dien jaus­tis ge­rai, ta­čiau rei­kia at­si­ri­bo­ti nuo blo­gų da­ly­kų.

– Ar tu­rė­jo­te au­to­ri­te­tų aikš­te­ lė­je?

– Vi­sa­da ste­bė­da­vau ki­tus žai­dė­ jus. Iki šiol žiū­riu, kas ir ką vei­kia ant le­do, kaip tre­ni­ruo­ja­si. Ly­go­je yra la­bai daug ge­rų žai­dė­jų. Sten­ giuo­si at­si­rink­ti ge­riau­sius me­to­ dus. Dar bū­da­mas vai­kas žiū­rė­ da­vau į Ru­si­jos le­do ri­tu­li­nin­kus ir

ban­džiau mo­ky­tis. Kai nu­va­žia­vau į NHL, pra­dė­jau ste­bė­ti vie­tos žai­ dė­jus. Mo­ky­tis vi­sa­da bu­vo iš ko, ta­čiau vie­no au­to­ri­te­to nie­ka­da ne­ tu­rė­jau. Man vi­sa­da pa­ti­ko žai­dė­ jai, ku­rie bu­vo uni­ver­sa­lūs ir ga­lė­ jo žais­ti bet ku­rio­je po­zi­ci­jo­je. Le­do ri­tu­lys – ko­man­di­nis žai­di­mas, ja­ me yra la­bai daug niuan­sų.

– Pab­rė­žia­ma, kad le­do ri­tu­ lys – vy­riš­kiau­sia spor­to ša­ka.

Ką jums pa­čiam reiš­kia vy­riš­ ku­mas?

– Gal le­do ri­tu­lys – vy­riš­kiau­ sia spor­to ša­ka, nes tai la­bai fi­zi­ nis žai­di­mas? Pa­si­tai­ko ir trau­mų.

Kai le­do ri­tu­li­nin­kai su­si­mu­ša, kai gy­dy­to­jai su­siu­va žaiz­das ir žai­dė­ jai vėl le­kia ant le­do – ne­ži­nau, ar tai yra vy­riš­ku­mas. Tai grei­čiau­siai – le­do ri­tu­lio kul­tū­ra. Ame­ri­kie­tiš­ ka­sis fut­bo­las yra kur kas krau­pes­ nis. Ten žai­dė­jai tie­siog ma­la­si kaip gla­dia­to­riai.

Mo­ky­tis vi­sa­da bu­ vo iš ko, ta­čiau vie­no au­to­ri­te­to nie­ka­da ne­tu­rė­jau. Man vi­sa­ da pa­ti­ko žai­dė­jai, ku­rie bu­vo uni­ver­sa­ lūs ir ga­lė­jo žais­ti bet ku­rio­je po­zi­ci­jo­je.

– Ko­dėl le­do ri­tu­lio aikš­te­lė­je įsi­plies­kia muš­ty­nės?

– Prie­žas­čių la­bai daug. Pas­ta­ ruo­ju me­tu muš­ty­nių su­ma­žė­ jo. Kai at­vy­kau į NHL, kiek­vie­no­je ko­man­do­je bu­vo žai­dė­jų, ku­rie nie­ ko dau­giau ir ne­da­ry­da­vo. Ir da­bar jų yra, ta­čiau kur kas ma­žiau. Ko­ dėl ky­la muš­ty­nės? Su­leis­ki­te de­ šimt vy­rų į aikš­te­lę ir duo­ki­te vie­ ną ri­tu­lį... Vis­ko ga­li nu­tik­ti. Mū­sų spor­te kie­ti kon­tak­tai – neiš­ven­ gia­mi. Bū­na, kad ir dėl žo­džio ky­ la muš­ty­nės. Vy­rai ne­re­tai kal­ba­ si ir apie žmo­nas, šei­mas. Daž­nai muš­ty­nės pra­si­de­da tik tarp mu­ šei­kų. Mes vi­si ži­no­me, ko­kie tai vei­kė­jai, to­dėl nie­ka­da ne­no­ri­me su jais pra­si­dė­ti. Ne­ga­li­ma sa­ky­ ti, kad jie – blo­gi žai­dė­jai, ta­čiau jų dar­bas – muš­tis, o ne pel­ny­ ti įvar­čius. Daž­niau­sia jie į aikš­ te­lę išei­na ta­da, kai rei­kia už­deg­ti, pa­ža­din­ti ko­man­dą. Ne­su mu­šei­ ka, nors muš­tis te­ko, ta­čiau nė ne­ pri­si­me­nu, ko­dėl tai da­riau.

Iš­ban­dy­mas: anot D.Zub­raus (de­ši­nė­je), ka­žin ar įma­no­ma su­žais­ti tūks­tan­tį le­do ri­tu­lio rung­ty­nių ir iš­veng­

ti bent vie­nos trau­mos.

– In­ter­ne­te kur kas dau­giau vaiz­do įra­šų, ku­riuo­se įam­žin­ ti jū­sų įvar­čiai.

– No­rė­tų­si tuo ti­kė­ti (juo­kia­si).

– Kaip per pen­kio­li­ka me­tų pa­ si­kei­tė NHL? – Le­do ri­tu­lys grei­tė­ja. Tai­syk­lės bu­ vo su­griež­tin­tos. Šiais lai­kais, jei silp­ niau sto­vi ant pa­čiū­žų, ka­žin ar su­ge­ bė­si iš­si­lai­ky­ti ly­go­je. Ži­no­ma, čiuož­ti pas mus mo­ka vi­si, ta­čiau jei bent kiek esi silp­nes­nis, bus sun­ku, nes nuo­lat rei­kia ju­dė­ti. Anks­čiau ga­li­ma bū­da­vo šiek tiek si­mu­liuo­ti. Dar prieš pen­ke­ rius ar dau­giau me­tų į prieš­se­zo­ni­nes sto­vyk­las vy­rai su­si­rink­da­vo tik­rai pra­stos fi­zi­nės for­mos. Da­bar vis­kas ki­taip: at­va­žiuo­si į sto­vyk­lą pra­stai pa­si­ren­gęs – ne­spė­si pa­si­ruoš­ti se­ zo­nui. Nuo­lat rei­kia įro­di­nė­ti, kad esi ver­tas vie­tos ko­man­do­je. Jau­ni­mas la­bai už­si­spy­ręs, nuo­lat tre­ni­ruo­ja­si.

Ne­ga­li­ma snū­du­riuo­ti. Tai ga­li la­bai bran­giai kai­nuo­ti. To­kia po­li­ti­ka tik ge­ri­na spor­to ko­ky­bę.

– Ar jū­sų ne­gąs­di­na žo­dis „ve­ te­ra­nas“?

AFP nuo­tr.

– Tai na­tū­ra­lu, po pen­kio­li­kos ly­ go­je pra­leis­tų me­tų esu tik­ras ve­te­ ra­nas (juo­kia­si). Šis žo­dis gąs­di­na tik eu­ro­pie­čius. JAV į tai žvel­gia­ ma vi­sai ki­taip. Nek­rei­piu dė­me­ sio į šį žo­dį.

per­duo­da nau­jie­nas apie ko­man­dą. Ži­nau ir ke­lias pa­var­des.

– Ko bi­jo Dai­nius Zub­rus?

– Ne­mėgs­tu trau­mų. Tai vie­nin­te­ lis da­ly­kas, ku­ris ma­ne ga­li su­stab­ dy­ti. Kai gy­dau­si trau­mą, ne­tu­riu nuo­tai­kos. Jau­čiu, kad na­miš­kiai ken­čia, nes esu ner­vin­gas. Tuo me­ tu ne­su la­bai drau­giš­kas nei žmo­ nai, nei vai­kams. Su vy­rais kar­tais juo­kau­ja­me, kad žmo­gaus kū­nas nė­ra su­tver­tas su­žais­ti tūks­tan­ čio le­do ri­tu­lio rung­ty­nių ir iš­neš­ ti svei­ką kai­lį.

– Ar ti­ki­tės su­lauk­ti dar nors vie­no lie­tu­vio NHL? – Ti­kė­jau­si, kad už­si­ka­bins ma­no tre­ne­rio Alek­se­jaus Ni­ki­fo­ro­vo sū­ nus, ta­čiau jam ne­pa­vy­ko. Ži­nau, kad Či­ka­go­je žai­džia Pi­jus Ru­le­vi­ čius. Jo ne­su ma­tęs, ne­pa­žįs­tu, ta­ čiau gir­dė­jau, kad jis ge­rai žai­džia.

Pa­si­tai­kius ga­li­my­bei no­rė­čiau jį pa­ma­ty­ti. Jau­ni­mo ne­pa­žįs­tu, nes Lie­tu­vo­je bū­nu tik dvi sa­vai­tes per me­tus. Ži­nau, kad Kas­pa­ras (Da­rius Kas­pa­rai­tis – red. pa­st.) sten­gė­si du lie­tu­vius pri­glaus­ti Sankt Pe­ter­bur­ go SKA ko­man­do­je. Ži­nau apie Po­ vi­lą Ve­re­nį, bro­lius Ku­me­liaus­kus.

– Ar pa­bend­rau­ja­te su Lie­tu­vos rink­ti­nės žai­dė­jais?

– Rink­ti­nė­je žai­džiau tik vie­ną kar­ tą, tai ir bend­ra­vi­mas – ati­tin­ka­ mas. Kai su­grįž­tu į Lie­tu­vą, su­si­ tin­ku su Ša­rū­nu Ku­lie­šiu­mi, nes jis yra ge­ras ma­no bro­lio drau­gas. In­ ter­ne­te do­miuo­si rink­ti­nės re­zul­ta­ tais, yra žmo­nių, ku­rie man nuo­lat

– Su D.Kas­pa­rai­čiu bend­rau­ja­te?

– Mū­sų san­ty­kiai nie­ka­da ne­bu­vo la­bai šil­ti. Jei su­si­tin­ka­me – pa­si­ kal­ba­me. Abu esa­me lie­tu­viai, ta­ čiau tai mū­sų nie­ka­da ne­su­ves­da­vo.

Su­si­tik­da­vo­me tre­ni­ruo­tė­se Švei­ca­ ri­jo­je, ta­čiau šiuo me­tu mū­sų ry­šiai pri­blė­sę. Ži­no­ma, bū­tų sma­gu su­si­ tik­ti jį Lie­tu­vo­je.

Pli­mu­tas pa­ger­bė olimpinę čempionę R.Mei­lu­ty­tę Ang­li­jos mies­tas Pli­mu­tas triukš­ min­gai pa­ger­bė Lon­do­no olim­pia­ do­je ir pa­ro­lim­pia­do­je pa­si­žy­mė­ ju­sius sa­vo spor­ti­nin­kus, tarp jų – ir auk­so me­da­lį iš­ko­vo­ju­sią lie­tu­ vę Rū­tą Mei­lu­ty­tę.

Pa­ra­das: mi­nios Pli­mu­to gy­ven­to­jų ir sve­čių pa­svei­ki­no sa­vo olim­pie­

čius ir pa­ro­lim­pie­čius.

„Get­ty I­ma­ges“ nuotr.

Olim­pie­čiai ir pa­ro­lim­pie­čiai bei jų tre­ne­riai at­vi­ru au­to­bu­su va­žia­ vo Pli­mu­to gat­vė­mis, juos svei­ki­no mi­nios mies­to gy­ven­to­jų ir sve­čių, ova­ci­jas ir šūks­nius ly­dė­jo au­to­mo­ bi­lių sig­na­lų se­ri­jos.

Su R.Mei­lu­ty­te spor­ti­ni­n­kų gru­ pė­je bu­vo bron­zos me­da­lį iš­ko­vo­jęs šuo­li­nin­kas į van­de­nį To­mas Da­ley ir olim­pia­do­je da­ly­va­vę plau­ki­kai

An­to­ny Ja­me­sas, Ja­mi­la Lun­ku­se ir Ja­de Ho­ward, šuo­li­nin­kės į van­ de­nį To­nia Couch ir Sa­rah Bar­row, fech­tuo­to­ja Co­rin­na Law­ren­ce, pa­ ro­lim­pie­čiai Ju­dith Ha­mer ir Da­vi­ das Wet­he­ril­las.

R.Mei­lu­ty­tė, T.Da­ley, J.Lun­ku­ se ir J.Ho­ward yra Pli­mu­to ko­le­ džo auk­lė­ti­niai. „Gy­ve­nu čia pust­re­čių me­tų ir jau­čiuo­si nuo­sta­biai. Pli­mu­tas yra tar­si ant­rie­ji ma­no na­mai ir di­ džiuo­juo­si bū­da­ma šio mies­te­ lio da­li­mi“, – sa­kė Lie­tu­vos olim­ pie­tė. „Ma­ty­ti tiek šven­tiš­kai nu­si­ tei­ku­sių ir svei­ki­nan­čių žmo­nių

gat­vė­se – ne­pa­kar­to­ja­mas vaiz­ das. La­bai ačiū vi­s iems, ku­r ie mus pa­lai­ko. Dė­ko­ju Pli­mu­to ko­ le­džui, ku­ris pa­dė­jo man pa­tek­ ti į olim­pi­nes žai­dy­nes“, – kal­bė­ jo T.Da­ley. „Džiu­gu, kad tiek daug mū­sų spor­ti­nin­kų da­ly­va­vo olim­pi­nė­ se žai­dy­nė­se, o du iš jų par­ve­žė ir me­da­lius. Jie – įkve­pian­tis pa­vyz­ dys ne vien mū­sų mies­to jau­ni­mui, bet ir vi­sai ša­liai. Ti­kiu, kad at­si­ ras jau­nų spor­ti­nin­kų, ku­rie seks jų pė­do­mis“, – pa­reiš­kė Pli­mu­to mies­to ta­ry­bos pir­mi­nin­kas Pe­te­ ris Smit­has.

VD, BBC inf.

19

ŠeštADIENIS, rugsėjo 22, 2012

Reta ir neįprasta profesija – rašysenos ekspertas.

28p.

Laimė būti kar­tu su juo Ba­le­to pe­da­gogė Lo­re­ta Bar­tu­se­vi­čiūtė pa­sta­ruo­ju me­tu tu­ri ypa­tingų rūpes­čių.

Ji ly­di sa­vo vyrą ope­ros grandą Vir­gi­lijų No­reiką į at­si­svei­ki­ni­mo su did­žią­ja sce­ na kon­cer­tus „Ačiū už meilę“.

Lai­ma Že­mu­lienė l.zemuliene@diena.lt

Ir anks­čiau mo­te­ris sėdėda­vo salė­je bei klau­sy­da­vo­si jo at­lie­kamų ope­ rų, kon­certų. Ta­čiau šie kon­cer­tai – ypa­tin­gi, dėl jų la­bai jau­di­na­si ir maest­ro žmo­na. Pir­ma­sis kon­ cer­tas rugsė­jo pra­džio­je jau nu­ skambė­jo Aly­tu­je. Ant­ra­sis įvy­ko va­kar Vil­niu­je, „Sie­mens“ are­no­ je. Rugsė­jo 30 d. Kau­ne, „Žal­gi­rio“ are­no­je, V.No­rei­ka už meilę ir iš­ti­ ki­mybę pa­dėkos kau­nie­čiams.

O šian­dien – ta ypa­tin­go­ji šven­ tė, dėl ku­rios ki­lo vi­sas šis šur­mu­ lys. Rugsė­jo 22 d., kaip po­kšta­vo maest­ro, jam su­kan­ka du sep­ty­ne­ tai – 77 me­tai. Ta­čiau jis ne­linkęs švęsti ke­lias die­nas – jau ry­toj V.No­rei­ka gie­dos Se­no­sios Varė­nos baž­ny­čio­je. Ir vi­sur ša­lia vy­ro bus ji – žmo­na. Lydė­ti vyrą į kon­cer­tus jai – ne prie­volė, o ma­lo­nu­mas.

Apie tai ir apie skaudų mo­mentą, kai ar­tis­tas pa­lie­ka sceną, apie šlo­ vės spin­du­lius ir kas­die­nybę – in­ ter­viu su 54 metų L.Bar­tu­se­vi­čiū­te.

Ga­liu į jį at­si­rem­ti, pa­si­kalbė­ti, ir jis vi­ sa­da su­ras išeitį, vi­ sa­da pri­glaus. Jis la­bai ge­rai ma­ne su­ pran­ta. Kaip ir aš jį.

– Ger­bia­ma Lo­re­ta, esa­te sa­kiu­ si, kad sėdi­te be­veik kiek­vie­na­ me sa­vo vy­ro kon­cer­te, ope­ros spek­tak­ly­je. Ko­kios nuo­tai­kos jus ly­di šiuo­se – at­si­svei­ki­ni­mo su did­žią­ja sce­na – kon­cer­tuo­ se, ar aša­ra kar­tais ne­nu­by­ra?

– Tik­rai, tai – ypa­tin­gi kon­cer­ tai. Yra jau­du­lys. Vir­gi­li­jus – la­ bai ge­ros for­mos, la­bai ge­rai bal­ sas skam­ba. Jis la­bai ruo­šia­si tiems kon­cer­tams, at­sa­kin­gai į juos žiū­

ri. Man svar­bu, kad pui­kiai praeitų tie kon­cer­tai, kad Vir­gi­li­jus ne­per­ šaltų, kad orai ne­būtų la­bai lie­tin­ gi ir vėjuo­ti. La­bai no­riu, kad vis­ kas ge­rai pa­vyktų.

Ti­kiu, kad ir po tų kon­certų Vir­ gi­li­jus dar dai­nuos, bet ma­žesnė­ se sce­no­se. Tai – me­ni­nin­kas, ku­ris ne­ga­li ne­dai­nuo­ti. Jis gimęs dai­ nuo­ti.

– Mūsų po­kal­bio iš­va­karė­ se maest­ro ren­gia­si kon­cer­tui Vil­niu­je. O kaip pra­ėjo pir­ma­ sis tu­ro kon­cer­tas Aly­tu­je?

– Eu­ge­ni­jus Šal­tis pui­kiai tuos kon­cer­tus or­ga­ni­zuo­ja. Lydė­jau Vir­gi­lijų į Alytų iki pat sce­nos, pa­ruo­šiau jam ap­rangą, pa­dėjau per­si­reng­ti. Sėdėjau salė­je ir jau­ di­nau­si, klau­sy­da­ma­si jo dai­na­vi­ mo. Sten­giuo­si, kad jis būtų ge­ros for­mos ir ge­ros nuo­tai­kos.

Aly­tu­je pub­li­ka Vir­gi­lijų nuo sce­ nos pa­lei­do ne­grei­tai – jis dar daug bisų dai­na­vo. Pub­li­ka plo­jo stovė­ da­ma. Mies­to vald­žia la­bai gra­žiai jį pa­svei­ki­no ir jam pa­dėko­jo.

Po kon­cer­to Aly­tu­je grįžo­me vi­ dur­naktį į so­dybą Dzūki­jo­je. Ten pra­lei­do­me sek­ma­dienį, dir­bo­ me sa­vo so­de: rin­ko­me obuo­lius, skynė­me vy­nuo­ges. Pas­kui su­si­ krovė­me gerbėjų do­va­no­tas gėles į ma­šiną ir grįžo­me į Vil­nių. Bu­vo dau­gybė pui­kių puokš­čių, mūsų na­ mai pil­ni ro­žių.

– Gal ir jūs tu­ro „Ačiū už mei­ lę“ iš­va­karė­se jam ką nors pa­ do­va­no­jo­te, pa­vyzd­žiui, kokį nors sėkmės ta­lis­maną?

– Ne. Pats bu­vi­mas kar­tu mums yra di­delė laimė. Kai Vir­gi­li­jus ži­no, kad aš esu salė­je ir klau­sau­si jo dai­ na­vi­mo, jau dėl to jo nuo­tai­ka būna pui­ki. Kar­tu va­žiuo­ja­me į kon­certą, kar­tu grįžta­me.

Jis tu­ri ma­no do­va­notų daiktų, pa­ vyzd­žiui, bal­ti­nių sąsa­gas, „kregž­ dutę“, ku­riais prie­š kon­certą pa­si­puo­šia.

20

No­rai: „Man svar­bu, kad pui­kiai praeitų tie kon­cer­tai, kad Vir­gi­li­jus ne­per­šaltų, kad orai ne­būtų lie­tin­gi ir

vėjuo­ti“, – sakė le­gen­di­nio Lie­tu­vos te­no­ro V.No­rei­kos žmo­na L.Bar­tu­se­vi­čiūtė.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

20

ŠeštADIENIS, rugsėjo 22, 2012

Laimė būti kar­tu su juo

– Ar sūnus Vir­gi­li­ 19 jus klausė­si tėvo – taip pat Vir­gi­li­jaus – kon­cer­to

Aly­tu­je?

– Ne. Jam bu­vo dar­bo die­na. Jis yra baigęs vers­lo va­dybą Ge­di­mi­no tech­ni­kos uni­ver­si­te­te, pa­skui sta­ ža­vo Švei­ca­ri­jo­je. Ne­dar­bas bu­vo pa­lietęs ir jį, vie­nu mo­men­tu gal­ vo­jo iš­va­žiuo­ti, bet da­bar tu­ri gerą darbą. Gy­ve­na at­ski­rai, su drau­ge.

– Turbūt na­muo­se ne­pa­nai­ ki­no­te sūnaus kam­ba­rio? Gal sek­ma­die­niais jis at­va­žiuo­ja pas tėvus pie­tau­ti?

– Taip, yra jo kam­ba­rys. Turė­jo ne­se­niai trum­pas ato­sto­gas, at­ va­žia­vo, ap­lankė mus po­rai dienų.

Drau­ge pa­bu­vo­me, pa­bend­ra­vo­me.

La­bai pa­siilgs­ta­me sūnaus, la­bai jo trūksta. Ir aš, ir Vir­gi­li­jus pui­ kiai su juo su­ta­ria­me. Aš tuo la­bai džiau­giuo­si. Jis ir tėvui pa­skam­bi­ na, ir man. Sūnui – 29-eri, pa­gal ho­ros­kopą mu­du abu – liū­tai.

– Jūs pa­li­ko­te ba­le­to sceną 1999 m., todėl da­bar turbūt kaip nie­kas ki­tas ge­rai su­pran­ ta­te sa­vo vyrą. Ar bai­su iš ap­ lo­dis­mentų jūros ženg­ti į pa­ prastą kas­die­nybę?

– La­bai sun­ku, sa­ve iš anks­to rei­ kia tam ruoš­ti. Aš 23-ejus me­tus šo­kau teat­re. Pa­ti nu­ta­riau išei­ti – ma­nau, kad ge­riau lai­ku pa­si­trauk­ ti iš sce­nos, ne­gu vėliau. Pa­vargs­ti, jau­ti, kad jėgos – ne tos.

– Dai­ni­nin­kas dai­nuo­ja tol, kol bal­sas skam­ba. O 40 metų su­ lau­ku­si ba­le­to ar­tistė Džul­je­ tos jau ne­be­šoks. Ba­le­to ar­tis­to kar­jerą ri­bo­ja am­žius. Turbūt tai te­ko skaud­žiai iš­gy­ven­ti?

– La­bai skaud­žiai. Ne vieną va­karą pra­ver­kiau. Juk 38-erių dai­ni­ninkė – dar pa­čia­me žydė­ji­me.

– Ar ne­si­gailė­jo­te, kad pa­si­rin­ ko­te ba­le­ri­nos pro­fe­siją?

– Ne. Tai – ma­no pa­šau­ki­mas. La­ bai norė­jau šok­ti, būti sce­no­je. Neį­ si­vaiz­da­vau ki­tos pro­fe­si­jos. Ir man ge­rai sekė­si.

– Iš pro­fe­sio­na­lios sce­nos – į ba­le­to pe­da­go­go kėdę. Ar jums įdo­mus šis dar­bas?

– Ba­le­to pe­da­go­ge jau il­gai dir­bu.

Na­cio­na­linė­je M.K.Čiur­lio­nio me­ nų mo­kyk­lo­je nuo 8 val., išs­ky­rus sek­ma­dienį, dėstau kla­si­ki­nio šo­ kio tech­niką būsi­miems ba­le­to ar­ tis­tams. Kartą per sa­vaitę dėstau kla­si­ki­nio šo­kio pa­li­kimą.

Anks­čiau dir­bau Ope­ros ir ba­ le­to teat­re re­pe­ti­to­re. Daug dir­bau su Ol­ga Ko­no­šen­ko – ją pa­ruo­ šiau spek­tak­liams „Eglė žal­čių ka­ ra­lienė“, „Sprag­tu­kas“. Dir­bau ir su Mi­ki Ha­ma­na­ka, Au­ri­mu Pau­ laus­ku.

Dabar dau­gu­ma ba­ le­rinų su­pra­to, kad svar­biau­sia gy­ve­ni­ me yra šei­ma – vai­ kai, vy­ras, tėvai, ar­ ti­mie­ji. Kol jau­nas, ma­nai, kad dar­bas, sce­na yra vis­kas.

– Ne taip se­niai turė­jo­te pri­va­ čią ba­le­to mo­kyklą, ta­čiau pa­ sta­ruo­ju me­tu apie ją nie­ko ne­ girdė­ti.

– Taip, turė­jo­me pui­kią salę Ge­di­ mi­no pro­spek­te. Dir­bo­me drau­ge su Vir­gi­li­ju­mi: jis dėstė dai­na­vimą, aš – ba­letą. Turė­jau ne­ma­žai no­rin­čių pas ma­ne mo­ky­tis. Ta­čiau bu­vo di­ de­li mo­kes­čiai už nuo­mą, todėl už­

darė­me tą mo­kyklėlę. Ir Vir­gi­li­jus tu­ri di­delį dar­bo krūvį – Mu­zi­kos ir teat­ro aka­de­mi­jo­je bei M.K.Čiur­ lio­nio menų mo­kyk­lo­je dėsto dai­ na­vimą.

– Prieš dau­gelį metų kar­tu su V.No­rei­ka dir­bo­te Ope­ros ir ba­ le­to teat­re. Kaip pa­ju­to­te, kad maest­ro – jūsų šir­dies žmo­ gus?

– Kai jo akis pa­ma­čiau, bu­vau su­ žavė­ta. Iš jų skli­do ši­lu­ma. Did­žiulė laimė būti su juo kar­tu.

– Ko­kia lai­min­go gy­ve­ni­mo pa­ slap­tis – meilė?

– Taip. Meilė ve­da pir­myn. Ir jėgų dau­giau at­si­ran­da, ir no­ro dirb­ti bei gy­ven­ti. Ge­ra mums drau­ge. O dar Vir­gi­li­jus tu­ri tokį puikų hu­ mo­ro jausmą. Jis iš­kal­bin­gas, ge­ ras pa­sa­ko­rius, tu­ri daug ką pa­ pa­sa­ko­ti. Ko­kią nors is­to­riją būnu girdė­ju­si daug kartų, bet kai pa­sa­ ko­ja ją ki­tiems, vis tiek klau­sau­ si. Jo mąsty­mas, min­tys apie gy­ ve­nimą, kūrybą, žmo­nes – la­bai įdo­mios.

Vir­gi­li­jus vi­sa­da grįžta na­ mo pui­kios nuo­tai­kos. La­bai mo­ ka ro­dy­ti dėmesį, vi­sa­da iš ke­lio­nių ką nors par­ve­ža. Kai dėstė Ta­li­ne, grįžda­vo su la­ši­ša. Jos pirk­ti spe­ cia­liai va­žiuo­da­vo į Ta­li­no tur­ gų. Grįžda­vo į Vil­nių au­to­mo­bi­ liu net ne­sus­to­da­mas ir sa­ky­da­vo, kad ne­pa­var­go. Sa­ky­da­vo, kad ma­ ši­no­je tu­ri pa­si­ruošęs ka­vos, iš­ge­ria gurkš­nelį – ir pir­myn.

– Gal pri­si­me­na­te kokį nors svarbų pa­ta­rimą, duotą vy­ro?

– Da­bar daž­niau pa­si­ta­ria­me, pa­ si­šne­ka­me rytą gurkš­no­da­mi ka­ vą. Vir­gi­li­jus vis klau­sia, kaip aš jau­čiuo­si, ar ne­per­si­dir­bau. Jis vi­ sa­da – op­ti­mis­tas, la­bai ge­rai nu­ tei­kia vi­sai die­nai. Ži­nau, kad jis vi­sa­da lau­kia, vi­sa­da pa­skam­bins, pa­klaus, kaip se­ka­si. Ga­liu į jį at­si­ rem­ti, pa­si­kalbė­ti, ir jis vi­sa­da su­ ras išeitį, vi­sa­da pri­glaus. Jis la­bai ge­rai ma­ne su­pran­ta. Kaip ir aš jį.

– V.No­rei­ka – iš­ki­li as­me­nybė.

Kiek par­tijų su­dai­navęs ope­ro­ je, kiek kon­certų, kiek mo­ki­nių išugdęs! Esą to­kios iš­ki­lios as­ me­nybės – su­dėtin­gos, su jo­mis la­bai su­dėtin­ga gy­ven­ti. Ar tai – tie­sa?

– Kai ku­riais at­ve­jais. Jau­čiu, kad jam rei­kia dėme­sio, kar­tais net pa­ vargs­tu nuo to. Jau kai tuokėmės, jis bu­vo la­bai ži­no­mas, daug pa­siekęs, pui­kus dai­ni­nin­kas ir žmo­gus. Aš esu ra­mesnė, kuk­lesnė.

– Koks ypa­tin­gas įvy­kis bu­vo bend­ra­me jūsų gy­ve­ni­me, ku­ rio bu­vo­te nu­ste­bin­ta?

– Sūnaus Vir­gu­čio gi­mi­mas man bu­vo did­žiau­sia laimė. Norė­jo­si, kad vi­sas pa­sau­lis tai su­ži­notų. Kai Vir­gi­li­jus at­va­žia­vo ap­lan­ky­ti, kai pa­ėmė vaiką ant rankų, ma­ne už­lie­ jo neap­sa­ko­mas džiaugs­mas.

Re­cep­tas: meilė ir pa­gar­ba sce­nos me­ni­nin­kus L.Bar­tu­se­vi­čiūtę ir

V.No­reiką ly­di dau­gelį metų.

To­mo Luk­šio (BFL) nuo­tr.

– Kodėl ne­si­ry­žo­te gim­dy­ti ant­ rą kartą?

Nos­tal­gi­ja: pri­ge­sus sce­nos švie­soms, L.Bar­tu­se­vi­čiūtė sa­vo žinias patei

– Apie ant­rą vaiką tuo mo­men­tu ne­gal­vo­jau. Da­bar sa­ky­čiau: „Gim­ dy­ki­te vi­sos.“ Yra ir ant­rą vai­ ką pa­gimd­žiu­sių ba­le­rinų, ku­rios pui­kiai šo­ka. So­vietų lai­kais pri­ma ba­le­ri­nos ne­gimdė, – bi­jo­da­vo di­ delės kon­ku­ren­ci­jos. O no­rit at­gau­ ti va­di­namąją ba­le­tinę formą, rei­ kia daug lai­ko.

Da­bar lai­kai pa­si­keitė. Dau­gu­ ma ba­l e­r inų su­p ra­t o, kad svar­ biau­s ia gy­ve­n i­m e yra šei­m a – vai­kai, vy­ras, tėvai, ar­t i­m ie­j i.

Dar­bas – pa­skui. O kol jau­n as, gal­vo­j i, kad dar­b as, sce­n a yra vis­kas. Ne ap­l o­d is­m en­t ai, o re­ pe­ti­ci­jos, kūry­bi­nis pro­ce­sas. Aš ne­turė­da­vau va­sa­ros ato­stogų, – tre­ni­ruotės, re­pe­ti­ci­jos. Net ant­rą did­žiau­sių šven­čių dieną, pa­vyzd­žiui, per Kalė­das, ar Nau­juo­sius me­tus ei­da­vau į re­pe­ti­ci­jas. Sau­ sio 1-ąją, būda­vo, pra­ve­riu teat­ ro du­ris, o budė­to­jas ste­bi­si: „Tai kodėl ne­š ven­č ia­te? Juk Nau­j ie­j i me­tai.“

21

ŠeštADIENIS, rugsėjo 22, 2012

diena.lt/naujienos/laisvalaikis

Ves­tu­vių da­ta jau pa­skelb­ta Lai­ma Že­mu­lienė l.zemuliene@diena.lt

Pa­ga­liau po­psce­nos žvaigždė Džor­da­na But­kutė ir jos su­žadė­ ti­nis bei va­dy­bi­nin­kas Ele­gi­jus Stra­se­vi­čius ap­si­sprendė dėl ves­ tu­vių da­tos. Il­gai svars­čiu­si, ka­da su­si­tuok­ti, po­ra pa­si­rin­ko ypa­ tingą datą – 2012 12 12.

San­tuoką Dž.But­kutė ir E.Stra­ se­vi­čius įre­gist­ruos Kau­no san­ tuokų rūmuo­se, o San­t uo­kos sak­ra­mentą priims se­niau­sio­ je Kau­ne Vy­tau­to Did­žio­jo baž­ ny­čio­je. Šią datą juo­du pa­si­rin­ko dėl išs­kir­ti­nu­mo ar spon­ta­niš­kai?

Anot Džor­da­nos, dėl lai­ko sto­ kos. Sugrį­žu­si iš ke­tu­ris mėne­ sius tru­ku­sio did­žio­jo kon­certų tu­ro, po­ra turė­jo su­tvar­ky­ti dau­ gybę rei­kalų, pa­skui at­si­kvėpė Drus­ki­nin­kuo­se. Ir stai­ga juos nu­tvilkė min­tis: „Ar spės su­

si­tuok­ti šie­met?“ Ta­da puolė rink­tis ves­tu­vių da­tos.

Gran­dio­zinės puo­tos Džor­da­ na ir Ele­gi­jus kel­ti ne­ke­ti­na – bus apie 30 pa­čių ar­ti­miau­sių žmo­nių.

Po­ky­lis įvyks Kau­ne ar­ba ar­ti jo. „Tik­rai ne­slėpsi­me, kur, – pa­ti­ ki­no Džor­da­na. – Ne­no­ri­me, kad pa­pa­ra­cai liptų per tvo­ras ar fo­ tog­ra­fuotų iš med­žių.“ Spa­lio pra­džio­je 44-ąjį gim­ta­ dienį minė­sian­čiai sce­nos žvaigž­ dei ši san­tuo­ka bus pir­ma. Jos su­žadė­ti­niui 45 metų Ele­gi­jui – ant­ra. „Koks jaus­mas ap­ėmė, pa­skel­ bus ves­tu­vių datą? Jau­čiu, kad vie­nas gy­ve­ni­mo eta­pas praei­ na ir tuoj pra­si­dės ki­tas. Sup­ran­ tu, kad ves­tuvės lyg ir nie­ko ne­ kei­čia – meilė yra, vie­nas kitą jau pa­žįsta­me, ne vie­nus me­tus gy­ ve­na­me kar­tu. Bet tas gy­ve­ni­mo eta­pas tols­ta. Po ves­tu­vių pra­si­ dės nau­jo mūsų ke­lio pra­džia“, – sakė E.Stra­se­vi­čius.

Ves­tuvės: Dž.But­kutė ir E.Stra­se­vi­čius su­si­tuoks ne bet ka­da, o

2012-ųjų 12 mėne­sio 12 dieną. Tai bus nau­jo jų ke­lio pra­džia.

Tomo Raginos nuo­tr.

Nu­se­ku­si Vys­la ati­dengė lobį Len­ki­jos sos­tinė­je Var­šu­vo­je ne­ įpras­tai nu­se­kus Vys­los upei, jos dumb­le ras­tos me­no ver­tybės, iš­gulė­ju­sios ten dau­giau nei 350 metų.

ikia šo­kio mo­ky­da­ma jaunąją kartą.

Ba­le­to ar­tistės gy­ve­ni­mas – la­ bai sun­kus ir su­dėtin­gas. Dar­bas nuo ry­to iki va­ka­ro. Taip, ta­da aš bu­vau lai­min­ga, bet da­bar gy­ve­nu kitą gy­ve­ni­mo etapą. Da­bar aš no­ riu at­siim­ti tą pra­re­pe­tuotą laiką – no­riu džiaug­tis gy­ve­ni­mu.

– Ir kaip sten­giatės at­si­grieb­ti?

– Man la­bai ge­ra būti gam­t o­j e drau­ge su Vir­gi­li­ju­mi. Ta­da ga­li ir so­dy­bo­je pa­va­ka­ro­ti, ir po miš­ ką pa­vaikš­čio­ti, ir eže­re iš­si­mau­

dy­ti ne­bi­jo­da­mas, kad nu­garą su­ šal­si. Šį kartą mūrinį namą Dzūki­jo­ je pa­si­statė­me. Tokį, ko­kio no­ri­me, su­pla­nuotą taip, kaip no­ri­me. Dar na­mas ne­bu­vo pa­sta­ty­tas, o Vir­gi­ li­jus jau obe­lis, vyš­nias, kriau­šes, ser­ben­tus so­di­no. Jis la­bai mėgsta dirb­ti so­de.

– Ku­ris so­dy­bo­je ruo­šia­te valgį – jūs ar maest­ro?

– Dau­giau­sia aš. Vir­gi­li­jus – ir­

Da­ri­jos Va­si­liaus­kienės nuo­tr.

gi ku­li­na­ras. Pui­kus. Aš ga­liu pa­ ruoš­ti, su­mal­ti mėsą, o jis la­bai ge­rai mo­ka at­seikė­ti prie­sko­nius. Ži­no, ko­kie prie­sko­niai su ku­riuo pa­tie­ka­lu de­ra.

So­dy­bo­je iš kai­mynų per­ka­me dar­žo­vių, kiau­ši­nių, pie­no, grie­ tinės. Vie­ni spaud­žia puikų sūrį, ki­ti tu­ri ska­naus me­daus. Kai su­ži­ no­me, kad kur nors ne­to­li pa­skerdė gy­vulėlį, nu­si­per­ka­me ir mėsos. Šie pro­duk­tai, pa­ly­gin­ti su pirk­tais iš par­duo­tuvės, la­bai ski­ria­si.

Ne­tikė­tai nu­se­ku­sios upės dumb­ le ap­tik­ti lo­biai, ma­no­ma, bu­vo pa­grob­ti iš Len­ki­jos di­dikų švedų ar­mi­jos, ku­ri bu­vo įsi­ver­žu­si į ša­ lį XVII a. vi­du­ry­je.

Po­li­ci­jos sraig­tas­par­nis „Mi-8“ ket­vir­ta­dienį ky­bo­jo virš upės ir kėlė ar­chi­tektū­ros de­ko­ro de­ta­les, to­kias kaip vie­no fon­ta­no cent­rinė ko­lo­na, ku­rios van­dens švirkš­tai pa­puoš­ti sa­tyrų vei­dais.

Po­li­ci­ja džiau­gia­si galė­da­ma pa­sko­lin­ti sraig­tas­parnį ir pa­dėti Var­šu­vos uni­ver­si­te­to ar­cheo­lo­ gams „šio­je la­bai svar­bio­je mi­ si­jo­je, sie­kiant iš­gelbė­ti ne­įkai­ no­ja­mas na­cio­na­li­nes ver­ty­bes“, – sakė sos­tinės po­li­ci­jos at­sto­vas Ma­rius­zas Mro­ze­kas.

Ar­cheo­lo­gai se­niai ži­no­jo, kad kaž­kur Vys­los va­go­je ties Var­šu­ va sly­pi ge­rai iš­si­laikę lo­biai, ta­

čiau ne­bu­vo ži­no­ma tiks­li vie­ta, kur jie nu­sken­do.

Ar­cheo­lo­gai ir na­rai, va­do­vau­ja­ mi Hu­ber­to Ko­wals­kio, per tre­jus me­tus tru­ku­sias din­gu­sių ver­ty­ bių paieš­kas iš Vys­los dug­no bu­vo išt­raukę ke­lis švedų pa­grob­tus ar­ chi­tektū­ros puo­šy­bos frag­men­tus.

Ta­čiau šie­met upei smar­kiai nu­ se­kus dėl kait­ros, bangų ir sausrų jų ra­di­niai ta­po itin įspūdin­gi. „Tai ver­tin­gas ra­di­nys. Šie frag­ men­tai bu­vo pa­grob­ti iš Var­šu­vos ka­ra­liškųjų re­zi­den­cijų ir rūmų“, – sakė Var­šu­vos ka­ra­liš­ko­sios pi­ lies is­to­ri­kas Ma­re­kas Wre­de.

Ver­tin­gi me­no dir­bi­niai – mar­ mu­rinės grindų plokštės, arkų ir ko­lonų de­talės – bu­vo pa­grob­ ti Var­šu­vo­je švedų, ku­rie bu­ vo užplūdę Len­kiją (be­je, ir Lie­ tuvą) XVII a. vi­du­ry­je ir pri­si­plėšė daug gro­bio. Vys­lo­je ap­tik­tos ver­ tybės tik­riau­siai bu­vo ga­be­na­mos iš Var­šu­vos ka­ra­liš­ko­sios pi­lies ir ka­ra­lių už­mies­čio re­zi­den­ci­jos – Ka­zi­mie­ro rūmų.

VD, BNS inf.

22

ŠeštADIENIS, rugsėjo 22, 2012

M.Sarg­sya­nas: lie­tu­viai – sa Prieš 18 metų gy­ven­ti į Lie­tuvą iš Armė­ni­ jos su šei­ma at­vykęs Ma­ra­tas Sarg­sya­nas pir­miau­sia mūsų ša­ly­je pa­si­ge­do kalnų.

Ta­čiau būda­mas at­kak­lus ir ne­nu­leis­da­ mas rankų juos ra­do. Apie tai ir bu­vo pir­ ma­sis jo fil­mas.

And­re­jus Žu­kovs­kis a.zukovski@diena.lt

Lie­tu­vo­je po ilgų dve­jo­nių Ma­ra­ tas at­ra­do tikrąjį sa­vo pa­šau­kimą – kur­ti fil­mus. Nuėjęs ilgą ke­lią nuo ei­li­nio pre­kiau­to­jo se­nais au­ to­mo­bi­liais Šiau­liuo­se ir ku­li­na­ rinės te­le­vi­zi­jos lai­dos vedė­jo iki te­le­vi­zi­jos ope­ra­to­riaus, būda­mas 25-erių vy­ras ga­liau­siai su­pra­to, kad tik­ra­sis jo gy­ve­ni­mo tiks­las – re­žisū­ra. Taip 2001 m. jis at­si­dūrė Vil­niu­je.

Prieš ke­lias die­nas su­si­tikę vie­ no­je sos­tinės se­na­mies­čio ka­vi­ nių nuo M.Sarg­sya­no gy­ve­ni­mo aist­ros – filmų kūry­bos – ir pra­ dėjo­me sa­vo po­kalbį. Paš­ne­ko­vas su­ti­ko pa­pa­sa­ko­ti ir apie sa­vo gy­ ve­nimą Vil­niu­je, ir apie pa­sta­ruo­ ju me­tu armėnų bend­ruo­menę ka­ muo­jan­čias pro­ble­mas.

Lie­tu­va man to­kia pat tėvynė kaip Armė­ni­ja, kur gi­miau. Aš čia au­gau, mo­kiau­si. Aš mąstau lie­tu­viš­kai.

– Lapk­ritį, Eu­ro­pos ša­lių ki­no fo­ru­me „Sca­no­ra­ma“ įvyks ta­ vo nau­jo­jo fil­mo „Tėvas“ prem­ je­ra. Apie ką šis fil­mas?

– Jei­gu trum­pai, tai fil­mas apie keistą šeimą. Tiks­liau, tai do­ku­ men­ti­nis fil­mas apie garsų Šiau­ lių nu­si­kaltėlį Vidą An­to­novą. Tai ne te­le­vi­zi­nis fil­mas, o fil­mas, ku­ riam at­si­ras­ti reikė­jo lai­ko ir ku­ris tu­ri iš­vys­ti pa­sau­lio šviesą tam tik­ ro­je ap­lin­ko­je.

– Kodėl nu­spren­dei kur­ti filmą būtent apie nu­si­kaltėlį. Ne­jau­ gi kri­mi­na­li­nio pa­sau­lio at­sto­ vas ga­li būti ver­tas re­ži­sie­riaus dėme­sio?

– Prieš kur­da­mas šį filmą bu­vau pra­dėjęs filmą apie re­ži­sie­rių Emi­ rą Kus­tu­ricą. Vie­nas ma­no ko­legų iš Šiau­lių te­le­vi­zi­jos, ku­rio­je tuo­met dir­bau, sa­ko man – yra toks ir toks žmo­gus, va­di­na­mas nu­si­kaltė­lių krikš­tatė­viu. Pa­gal­vo­jau apie ga­li­ mybę pa­da­ry­ti apie tą žmogų filmą, bet tuo­met ta idė­ja manęs nesudo­ mino. Jis bu­vo kultū­ris­tas, ži­no­ mas Šiau­liuo­se, bet tai man ne­bu­ vo prie­žas­tis, dėl ku­rios im­čiau­si kur­ti apie jį filmą.

Ir štai, kai jam bu­vo 72 me­tai, jam gimė vai­kas, tas fak­tas ma­ne sudo­ mino. Tuo tas žmo­gus pri­minė ma­ no se­nelį. Nors ma­no se­ne­lis nie­kaip ne­bu­vo su­si­jęs su kri­mi­na­li­niu pa­ sau­liui, abu juos vie­ni­jo aist­ra gy­ ve­nti. Jie abu tu­ri tiek ener­gi­jos, kiek, ko ge­ro, ne­tu­ri nė vie­nas jau­ nas žmo­gus. Tai ma­ne už­ka­bi­no, ir ta­da nu­va­žia­vau pas jį.

– Ir?..

– Pas­kam­bi­nau į jo namų du­ris. Jis jas ati­darė. Tai bu­vo ne­di­de­lio ūgio pli­kas žmo­gus su šei­my­ni­niais apa­ ti­niais. Aš pa­si­svei­ki­nau, o jis tylė­ jo. Nie­ko neat­sakė. Ga­liau­siai pra­ tarė: „Tai ne­gi čia taip ir stovė­si ant slenks­čio? Užeik į vidų.“ Užė­ jau. Ži­no­ma, tai ne­bu­vo pa­pras­tas žmo­gus, ir ne­ži­no­jau, kaip kalbė­ti su juo. Bu­vo tam tikrų klaus­tukų, kaip tinkamai bend­rau­ti su kri­mi­ na­li­nio pa­sau­lio at­sto­vu.

Pa­si­rin­ki­mas: prie­š 18 metų Lie­tu­vo­je ap­si­gy­venęs M.Sarg­sya­nas lai­ko šią šalį sa­vo tėvy­ne.

ne­kreiptų į mus dėme­sio. Vi­sas pro­ ce­sas tru­ko apie dve­jus me­tus. Mes gy­ven­da­vom sa­vaitę, pa­skui iš­va­ žiuo­da­vom. Per tą laiką bu­vo vis­ko: trin­ties, pyk­čio, bet ek­ra­ne to nėra.

Fil­me net nėra in­ter­viu.

Do­ku­men­ti­ka nėra tai, kad tu vis­ ką fil­muo­ji ir viską pa­ro­dai. Iš tiesų,

tu įlen­di į sve­timą gy­ve­nimą, jie tau at­si­ve­ria, o jau ta­vo kaip kūrėjo są­ žinės rei­ka­las, ką pa­ro­dy­si.

– Ko­kius fil­mus tu ku­ri – lie­tu­ viš­kus ar armė­niš­kus?

– Konk­re­čiai kal­bant apie „Tė­ vą“, tai ab­so­liu­čiai lie­tu­viš­kas fil­

mas, nors apie Lie­tuvą ten ne­kal­ba­ ma. Be to, iš da­lies tai fil­mas ir apie ma­ne. Armė­ni­jo­je šis fil­mas at­ro­ dytų vi­sai ki­taip. Ten ne­galėtų būti to­kio pat he­ro­jaus. Bent jau jo no­ sis būtų di­desnė ir jis kalbėtų armė­ niš­kai (šyp­so­si). Kultū­ri­nis skir­tu­ mas jau­čia­mas, ku­riant armė­nišką

Panašumai: Armėnijos kalnai bei slėniai, kuriems M.Sargsyanas jaučia nostalgiją, be abejo, neprilygsta trąšų gamyklos atliekoms.

„Reuters“ ir asmeninio archyvo nuotr.

– Bet ra­do­te bendrą kalbą ir jo na­ muo­se pra­lei­do­te dve­jus me­tus?

– Taip, mes sėdėjo­me ir valgė­me su jais. Fil­me to ne­ma­ty­ti, bet to reikė­ jo, kad jie prie mūsų pri­prastų ir

23

ŠeštADIENIS, rugsėjo 22, 2012

aulės žmonės

Veng­ri­ja su­kėlė armėnų pa­si­pik­ti­nimą

Ke­lias­de­šimt Lie­tu­vo­je gy­ve­nan­čių armėnų rugpjū­čio 6 d. su pla­ka­tais ir na­cio­na­l inė­mis vėlia­vo­mis su­si­r in­ ko prie­šais Jo­gai­los gatvė­je esan­čią Veng­r i­jos am­ba­sadą. Pro­tes­tuo­to­jai reiškė sa­vo pa­si­pik­ti­nimą Veng­ri­jos spren­d i­mu grąžin­t i Azer­baid­ža­nui už armėnų ka­ri­nin­ko nu­žu­dymą iki gy­vos gal­vos kalė­ti nu­teistą azer­baid­ža­nietį R.Sa­fa­rovą.

Azer­baid­ž a­n ie­t is R.Sa­fa­ro­vas, da­ ly­vau­da­mas 2004 m. NA­TO or­ga­ni­ zuo­tuo­se anglų kal­bos mo­ky­muo­se, naktį kir­viu už­ka­po­jo sa­vo ko­legą iš Armė­ni­jos. R.Sa­fa­ro­vas taip pat ban­ dė su­si­do­ro­t i ir su ki­t u mie­gan­čiu

Glo­ba­li­ za­ci­ja su­ nai­kins tau­tas, ir ma­no tiks­ las iš­sau­ go­ti šiuos žvilgs­nius. Šis fil­mas fik­suo­ja tautą, kol ji dar gy­va.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vaitės nuo­tr.

filmą Armė­ni­jo­je, būtų vi­sai ki­to­kie būdai tai­ko­mi.

– O kaip ki­ti fil­mai?

– Ki­ti taip pat lie­tu­viš­ki. Pir­mas ma­no fil­mas, kurį su­kūriau at­ vykęs į Lie­tuvą, va­di­no­si „Ler­ na­van“ (kalnų gy­ven­vietė). O jo idė­ja gimė ši­taip: 1994 m., kai su se­ne­liu, mo­čiu­te ir bro­liu at­va­ žia­vo­me į Lie­tuvą, kir­tus trau­ki­ niui Lie­tu­vos sieną, aš pra­bu­dau ir pa­žvelgęs pro langą ne­pa­ma­čiau kalnų. Pa­gal­vo­jau, kad gal tai to­ kia vie­ta. Tie­siog ši­čia kalnų nėra, bet pa­va­žiuo­si­me to­liau ir jų at­si­ ras. Bet nu­va­žia­vo­me iki Šiau­lių ir kalnų ne­bu­vo.

Pradė­jau ieš­ko­ti ir ga­liau­siai kal­ nus ra­dau. Pui­kius bal­tus kal­nus.

Kėdai­niuo­se, ša­lia trašų ga­myk­ los. Taip gimė idė­ja, o vėliau ir pa­ts fil­mas. Šiuo me­tu ku­riu dar vieną filmą, kurį grei­čiau­siai pa­va­din­siu „Sau­ lės gy­mis“. Tai fil­mas, ku­ria­me bus 101 lie­tu­viš­kas vei­das nuo ką tik gi­mu­sio kūdi­kio iki šim­ta­me­čio se­ ne­lio. Ši­ta­me fil­me nie­kas ne­kal­ba,

tik žiū­ri į žiū­rovą. Tai nėra na­cio­ na­li­nis, tik la­bai žmo­giš­kas fil­mas.

Ma­no tiks­las nėra, kad žmo­gus su­ prastų filmą. Svar­biau, kad žmo­ gus, pa­žiūrėjęs šią juostą, su­prastų kas jis pa­ts yra.

– Kodėl „Saulės gy­mis“?

– Dar­bi­nis pa­va­di­ni­mas bu­vo „Lie­ tu­viš­ki po­rtre­tai“. O šis pa­va­di­ni­ mas at­si­ra­do todėl, nes ma­nau, kad lie­tu­viai – saulės vai­kai, o Lie­tu­va – tai saulės tau­ta.

Glo­ba­li­za­ci­ja su­nai­kins tau­tas, ir ma­no tiks­las iš­sau­go­ti šiuos žvilgs­ nius. Šis fil­mas fik­suo­ja tautą, kol ji dar gy­va. Ne­nus­ta­čiau ter­mi­no, ka­da šis fil­mas turėtų būti baig­tas.

Nes­ku­bi­nu įvy­kių, tie­siog ren­ku po­ rtre­tus. Kar­tu su ope­ra­to­riu­mi bu­ vo­me Kra­žiuo­se, kur pa­darė­me tris po­rtre­tus, lankėmės Pa­nevė­žy­je, kur fil­ma­vo­me šim­ta­metį ku­nigą, Šiau­liuo­se, Klaipė­do­je, Ty­tuvė­nuo­ se, Vil­niu­je.

Juk Lie­tu­va man to­kia pat tėvynė kaip Armė­ni­ja, kur gi­miau. Aš čia au­gau, mo­kiau­si. Aš mąstau lie­tu­ viš­kai.

– Ar pa­stebė­jai skir­tumų tarp įvai­rių Lie­tu­vos re­gionų?

– La­biau­siai iš visų tar­mių iš­sis­ ki­ria že­mai­čiai. Man jie da­ro įspū­ dį. Klaipė­da įspūdin­ga dėl žmo­nių cha­rak­te­rio, Šiau­liai man ar­ti­mas mies­tas, nes aš ten pra­lei­dau daug metų. Vil­nius – di­de­lis mies­tas, nors tai ir jo trūku­mas – čia daug žmo­nių iš pro­vin­ci­jos, vis­kas su­si­ pynę, su­si­maišę, ir to tik­ro vil­nie­čio be­veik ne­pas­tebė­si.

– Pa­kalbė­ki­me apie ste­reo­ti­pus.

Ar lie­tu­viai nėra am­ži­nai vis­ kuo ne­pa­ten­kin­ti, ne­su­ta­rian­ tys tar­pu­sa­vy­je? Niurgz­liai?

– Lie­tu­viai nėra niurgz­liai. Žiūrė­ da­mas iš ša­lies aš ma­tau ne pe­si­ mis­tus, o žmo­nes, ku­riais ga­li­ma žavė­tis. Tai žmonės, ku­rie gy­ve­na pil­na jėga, ver­ti­na laiką, ką nors vei­kia, ne­pra­leid­žia vel­tui nė vie­ nos se­kundės. Ži­no­ma, gal koks ita­ las grei­čiau ju­da, bet tai jau fi­zio­lo­ gi­ja. Tai ki­ti da­ly­kai.

Tai, kad šian­dien Lie­tu­vo­je nė­ ra Bal­ti­jos ke­lio, nėra vie­nybės, dar nie­ko ne­reiš­kia. Jei­gu tau­ta pra­de­da

gy­ven­ti ge­riau, žmonės su­sve­timė­ ja. Tai nor­ma­lu. Bet esant pro­ble­ moms, jei­gu iš­kiltų pa­vo­jus jūsų eg­zis­ten­ci­jai, nė ne­pas­tebė­tumė­te, kaip tap­tumė­te vie­nin­gi.

– Pas­tebė­jau, kad Lie­tu­vo­je gy­ ve­nan­tys armė­nai pui­kiai kal­ ba lie­tu­viš­kai. Kuo dar iš­sis­ ki­ria jūsų bend­ruo­menė. Ar ji gau­si?

– Dėl kal­bos mokė­ji­mo di­delės pa­slap­ties čia nėra: armė­nai mėgs­ ta ki­tas kal­bas. Ma­žai yra armėnų, ku­rie gy­ven­da­mi vie­no­je ar ki­to­ je ša­ly­je ne­mokėtų jos kal­bos. Lie­ tu­vių kal­ba ne­leng­va, bet ka­dan­gi ir armėnų ne­pap­ras­ta, tai gal todėl mums ir ne­sun­ku iš­mok­ti.

O mūsų bend­ruo­menė Lie­tu­vo­je pa­ly­gin­ti ne­di­delė, vos 1,5–2 tūkst. žmo­nių. Ne­ma­žai jų yra kultū­ros veikė­jai: du dai­li­nin­kai, dak­ta­rai, yra di­zai­ne­ris Ser­žas Gand­žu­mia­ nas. Su­si­ren­ka­me kar­tu, šven­čia­me šven­tes. Ka­dan­gi esa­me krikš­čio­ nys, dau­gu­ma tų šven­čių pa­na­šios į lie­tu­viš­kas. Yra Ve­ly­kos, Kalė­ dos. Bet yra ir se­no­vi­nių pa­go­niškų šven­čių, to­kių kaip Var­ta­var (lieps­ no­jan­ti rožė – armėn.).

Be to, no­riu pa­brėžti, kad mes ne­ nuk­ri­to­me iš dan­gaus. Jau Vy­tau­ to Did­žio­jo lai­kais lie­tu­vių gre­to­se prie­š kry­žiuo­čius Žal­gi­rio mūšy­je kovė­si du armėnų pul­kai.

Armė­ni­jo­je – Bal­ti­jos ke­lias

Tęsda­mi mūsų po­kalbį, ne­galė­jo­ me ne­pa­lies­ti vi­siems armė­nams jaut­rios pro­ble­mos – Veng­ri­jos spren­di­mo iš­duo­ti Azer­baid­ža­ nui azer­baid­ža­nietį, kir­viu už­ka­ po­jusį armėną. Iki gy­vos gal­vos 2004 m. nu­teis­tas Ra­mi­lis Sa­fa­ ro­vas grįžęs į tėvynę bu­vo at­leis­ tas nuo bausmės ir ne­tgi grąžin­ tas tar­n au­t i į ka­r iuo­m enę, jam skir­t i vals­ty­b i­n iai ap­d o­va­n o­j i­ mai. Vi­so pa­sau­lio armė­nai, taip

Armė­n i­jos ka­r i­n in­k u, bet įvyk­dy­t i šį su­ma­nymą su­trukdė tuo­se pa­čio­ se mo­ky­muo­se da­ly­vau­jan­t is lie­tu­ vių ka­riš­kis.

Ka­dan­g i R.Sa­fa­ro­vas ne­neigė pa­ daręs nu­si­kal­t imą, Veng­r i­jos teis­ mas skyrė jam bausmę iki gy­vos gal­ vos, be teisės per­žiūrė­ti bylą pir­muo­ sius 30 metų, ta­čiau pra­ėjus aš­tuo­ne­ riems me­tams R.Sa­fa­ro­vas bu­vo ne­ tikė­tai per­duo­tas Azer­baid­ža­nui. Grį­ žęs į tėvynę nu­si­kaltė­lis bu­vo pa­leis­ tas į laisvę, pa­skelb­tas na­cio­na­li­niu he­ro­ju­mi bei grąžin­tas tar­nau­ti į ka­ riuo­menę. Jam taip pat su­teik­tas ma­ jo­ro laips­nis.

pat M.Sarg­sya­nas, įsi­ti­kinę – iš­ duo­da­ma Azer­baid­ža­nui žu­diką Veng­ri­ja ži­no­jo, kad šis bus at­ leis­tas nuo pel­ny­tos bausmės.

– Ar šie pro­tes­tai prie Veng­ri­ jos am­ba­sadų vi­sa­me pa­sau­ ly­je, taip pat Vil­niu­je, tas pa­ts, kas Bal­ti­jos ke­lias lie­tu­viams?

– Taip, tai Bal­ti­jos ke­lias ir vie­nin­ te­lis mūsų šan­sas iš­veng­ti tau­tos su­nai­ki­ni­mo. Nuo XIII a. mes bu­ vo­me oku­puo­ti. Did­žio­ji Armė­ni­ja, ži­no­ma jau nuo šu­merų laikų, šian­ dien per visą sa­vo is­to­riją yra pa­ ti ma­žiau­sia sa­vo area­le. Be to, mes esa­me įspraus­ti tarp Azer­baid­ža­no ir Tur­ki­jos. Esa­me kliū­tis jiems su­ si­vie­ny­ti, ir dėl to mums gre­sia iš­ ny­kti. Mes ge­rai pri­si­me­na­me, kai mūsų tau­ta bu­vo nai­ki­na­ma.

Todėl vi­so pa­sau­lio armė­nai, kaip ka­dai­se lie­tu­viai, su­si­vie­ni­jo ir de­ monst­ruo­ja sa­vo vie­nybę iš­ki­lus bend­rai grėsmei.

– Smer­kia­te veng­rus. O azer­ baid­ža­nie­čiai, ar smer­kia­te juos?

– Ne juos, o jų vald­žią. Pa­čios tau­ tos lie­ka tik gailė­tis. Tas nu­žu­dy­mas pa­ro­do, kaip smar­kiai pro­pa­gan­dos per­smelk­tos jų gal­vos. Jų vald­žia el­ gia­si ne­tin­ka­mai, nes su to­kia po­li­ ti­ka azer­baid­ža­nie­čių tau­ta eg­zis­ tuos tol, kol už­teks naf­tos. Naf­ta baig­sis – baig­sis vis­kas. Jie nie­ko ne­ku­ria. Mums jų gai­la.

– Azer­baid­ža­no ži­niask­lai­da vis daž­niau tvir­ti­na, kad gink­luo­ tas konf­lik­tas tarp jų ir Armė­ ni­jos neiš­ven­gia­mas. Ką ma­nai šiuo klau­si­mu? Ar bus ka­ras?

– Ka­ras bus tik tuo­met, kai mus už­ puls Azer­baid­ža­nas. Mes tik­rai nie­ ko pir­mi ne­pul­si­me. O puls jie mus tik tuo­met, kai bus tik­ri, kad nu­ galės. Ką gi, pa­žiūrė­si­me. Lai­kas viską pa­ro­dys.

24

ŠeštADIENIS, rugsėjo 22, 2012

Gal ir ge­rai, kad jis ne­ta­po krep­ši­nin­ku...

Fil­mo „Ki­ta sva­jo­nių ko­man­da“ pro­diu­se­ris, Ame­ri­kos lie­tu­vis Ma­rius Mar­ke­vi­čius džiau­gia­si, kad jam pa­vy­ko su­lie­ti du sa­vo po­mėgius – is­to­riją ir krep­šinį – į vieną ne­da­lomą ly­dinį.

Man­tas Stan­ke­vi­čius m.stankevicius@diena.lt

Šią sa­vaitę Lie­tu­vos ki­no tea­ trų salė­se de­biu­tavęs fil­mas „Ki­ ta sva­jo­nių ko­man­da“ ne šiaip sau pa­pildė gausė­jan­čios do­ku­men­ti­ kos apie Lie­tu­vos krep­šinį an­to­ lo­giją. Jo re­ži­sie­riui, ant­ros kar­tos Ame­ri­kos lie­tu­viui M.Mar­ke­vi­čiui tai bu­vo sa­vo­tiš­kas til­tas į Lie­tuvą.

Iš ga­balė­lių su­dėlio­tas ko­lia­žas apie krep­šinį, šlovę, Lie­tu­vos is­to­

riją, net kru­vi­nuo­sius sau­sio įvy­ kius su­žavė­jo ir iš­ran­kiuo­sius JAV žiū­ro­vus. Lie­tu­va – ša­lis, gy­va ne tik krep­ši­niu. Tai norėjo pa­sa­ky­ ti re­ži­sie­rius.

– Ma­riau, ar la­bai jau­di­nai­si pri­sta­ty­da­mas sa­vo filmą Lie­ tu­vos žiū­ro­vams?

– Bu­vo sma­gu, ta­čiau pri­sta­ty­mas kai­na­vo ne­ma­žai nervų, nes net ne­ įsi­vaiz­da­vau, kaip lie­tu­viai priims šį filmą. JAV jis su­tik­tas pui­kiai –

tuo bu­vau ma­lo­niai nu­ste­bin­tas. Žmonės, ku­rie ne­ži­no­jo nie­ko apie Lie­tuvą, su­pra­to, ką norė­jo­me pa­ sa­ky­ti. Ame­ri­kie­čiams vi­sa­da pa­ tin­ka is­to­ri­jos, ku­rio­se ma­žas he­ ro­jus įvei­kia mil­žiną, to­kios kaip apie Do­vydą ir Ga­li­jotą. Jie nuo­lat gy­ve­na to­kio­mis is­to­ri­jo­mis, ko­ kios ro­do­mos fil­muo­se apie bok­ si­ninką Rokį. At­va­žiavęs į Lie­tuvą net ne­ži­no­jau, ko ga­liu tikė­tis, nes ne­pažįs­tu šios kultū­ros. Esu ame­ ri­kie­tis, ta­čiau ti­kiu, kad fil­me pa­ ro­dy­ta ša­liai svar­bi is­to­ri­ja. Ma­ nau, 1992-ai­siais bron­zos me­da­lius olim­pinė­se žai­dynės iš­ko­voję krep­ ši­nin­kai yra did­vy­riai sa­vo ša­ly­je.

Ti­kiu, kad fil­mas lie­tu­viams pa­ti­ ko. No­riu, kad kuo dau­giau jau­ni­ mo jį pa­ma­tytų. Ypač moks­lei­viai, nes jie gimė po šio įvy­kio. Fil­mas – tar­si is­to­ri­jos pa­mo­ka. Ti­kiuo­si, kad taip, kaip jie no­ri pa­ma­ty­ti La­ dy Gagą, taip jie norės pa­ma­ty­ti ir „Kitą sva­jo­nių ko­mandą“.

– Ar pa­me­ni, kaip ki­lo min­tis kur­ti šį filmą?

– Vai­kystė­je stebė­jau įvy­kius Lie­tu­ vo­je. Vi­sa­da mėgau is­to­riją, spor­ tą. Todėl, ma­no ma­ny­mu, spor­to ir is­to­ri­jos įvy­kių sam­plai­ka – pui­ kus da­ly­kas. Norė­jau, kad va­ka­rie­ čiai su­ži­notų apie Lie­tuvą. Dau­ge­lis ame­ri­kie­čių Lie­tuvą ži­no tik todėl, kad ke­li lie­tu­viai žaid­žia NBA. Dau­ giau jie nie­kuo ne­si­domė­jo. Dau­ ge­lis net ne­si­do­mi Ta­rybų Sąjun­ gos is­to­ri­ja ir tuo, ką te­ko pa­tir­ti už ne­prik­lau­so­mybę ko­vo­ju­siems žmonėms. Ta­ry­bi­niais lai­kais vi­ si krep­ši­nin­kai ir ki­ti spor­ti­nin­kai, ku­rie čia gy­ve­no, bu­vo did­žiau­ si prie­šai, blo­gi žmonės ame­ri­kie­ čiams. Ta­rybų Sąjun­ga vykdė la­bai stip­rią pro­pa­gandą, ta­čiau ame­ ri­kie­čiai jiems ne­nu­si­lei­do. Mums nuo­lat bu­vo ka­la­ma į gal­vas, kad Ry­tuo­se gy­ve­nan­tys žmonės yra baisūs, ko­mu­nis­tai, mūsų prie­šai.

Nuo dvy­li­kos metų ži­no­jau, kad tai ne­tie­sa. Sup­ra­tau, kad krep­ši­nin­ kai iš Lie­tu­vos mie­liau žaistų už sa­vo šalį, o ne už ta­ry­binę sis­temą.

Norė­jau, kad žmonės su­ži­notų visą is­to­riją. Ma­no mi­si­ja – tap­ti at­sva­ ra pro­pa­gan­dai, ku­ri tęsia­si iki šiol.

Ame­ri­ko­je žmonės mėgsta turė­ti la­ bai aiš­kiai nu­brėžtas li­ni­jas, kas yra juo­da, o kas bal­ta.

Kūryba: M.Markevičius prie filmo „Kita svajonių komanda“ dirbo tre-

jus metus.

– Ame­ri­kie­čiai iki šiol kur­da­ mi fil­mus pa­si­sten­gia, kad ru­ sai, Rytų eu­ro­pie­čiai at­ro­dytų ne pa­tys švel­niau­si žmonės...

– Dėl to ap­mau­du. Ame­ri­kie­čiai vi­ sa­da sa­ve pa­ro­dys tik iš ge­ro­sios pusės, o ki­tus įvar­dys kaip prie­šus.

Da­bar jie taip ro­do ir Ar­timųjų Rytų žmo­nes. Vi­si ame­ri­kie­čiai ma­no, kad ten gy­ve­na vie­ni te­ro­ris­tai. Bet juk tai ne­tei­sybė. Ma­nau, tai yra Ame­ri­ kos tra­ge­di­ja. Ne­jau­ku, kad šie ste­ reo­ti­pai per­si­smel­kia ir į kiną. Todėl man pa­tin­ka do­ku­men­ti­ka, ku­ri re­

Legenda: anot M.Markevičiaus, 1992-aisiais Barselonos olimpinėse žaidy

mia­si fak­tais. Fil­mui „Ki­ta sva­jo­nių ko­man­da“ nie­kas ne­su­gebėtų pa­ra­ šy­ti ki­to­kio sce­na­ri­jaus.

Mums nuo­lat bu­vo ka­la­ma į gal­vas, kad Ry­tuo­se gy­ve­nan­ tys žmonės yra bai­ sūs, ko­mu­nis­tai, mū­ sų prie­šai.

– Fil­me yra šo­ki­ruo­jan­čių kadrų iš 1991 m. sau­sio įvy­kių. Pa­ čiam tai bu­vo at­ra­di­mas?

– Tuo me­tu Ame­ri­ko­je stebė­jo­me tai, ką mums trans­lia­vo te­le­vi­zi­ jos. Man bu­vo pen­k io­l i­ka metų, kai per CNN ma­čiau šo­ki­ruo­jan­

čius kad­r us. Pas­k ui pri­s i­m i­n iau tik tan­kus Vil­niaus gatvė­se, prie te­le­vi­zi­jos bokš­to. Ta­čiau kur­da­ mi filmą ar­chy­vuo­se ra­do­me dau­ giau med­žia­gos. Mums pa­gelbė­jo Cent­r i­n is ir LRT ar­c hy­vai. Med­žia­gos ga­vo­me ir iš CNN, ABC. Pa­t y­r iau šoką pa­m atęs viską, ta­č iau džiau­g iau­s i, kad at­ra­d o­ me auk­si­nius kad­rus. Norė­jo­me, kad žmonės galėtų tai pa­m a­t y­t i ir ne­pa­m irš­t i. Man tai bu­vo la­ bai svar­bu.

– Ar su­kly­siu pa­sakęs, kad šis fil­mas yra ta­vo til­tas į Lie­tuvą?

Ar vi­sa­da norė­jai su­kur­ti tai, kas bus ne­pa­mirš­ta ša­ly­je, ku­ rio­je yra ta­vo šak­nys?

– Tai bu­vo vie­na ma­no sva­jo­nių.

Tre­jus me­tus dir­bau prie šio fil­ mo. Esu pa­ten­kin­tas, kad jis pa­

25

ŠeštADIENIS, rugsėjo 22, 2012

Dosjė

Ma­rius Mar­ke­vi­čius (g. 1976 m.)

Re­ži­sie­rius, pro­diu­se­ris, sce­na­rijų

ra­šy­to­jas JAV gy­ve­nan­tis M.Mar­ke­vi­čius

yra ki­no re­ži­sie­rius, sce­na­ris­tas ir pro­diu­se­ris. Do­ku­men­ti­nia­me fil­ me „Ki­ta sva­jo­nių ko­man­da“ jis sie­ kė iš­reikš­ti sa­vo meilę krep­ši­niui ir gim­ta­jai tėvų ša­liai – Lie­tu­vai. At­ro­ do, jam pa­si­sekė – iš kar­to po fil­mo prem­je­ros 2012 m. San­dan­so (JAV) ki­no fes­ti­va­ly­je jo pla­ti­ni­mo tei­ses įsi­gi­jo „Lions­ga­te“ bei „Film Ar­ca­de“ – bend­rovės, ku­rios filmą apie Lie­ tu­vos krep­ši­nin­kus pri­sta­tys JAV ki­no teat­ruo­se.

Ma­rius sėkmingų aki­mirkų sa­vo

pro­fe­sinė­je biog­ra­fi­jo­je tu­ri ir dau­ giau. Jis bu­vo vie­nas pro­diu­se­rių ku­riant filmą „Li­ke Cra­zy“, ku­ris 2011 m. San­dan­so ki­no fes­ti­va­ly­je pelnė Didįjį žiu­ri pri­zą.

2009–2010 m. jis pri­si­dėjo prie

fil­mo „The Way Back“ pro­diu­sa­vi­ mo. Šia­me fil­me vai­di­no to­kie ak­ to­riai, kaip Co­li­nas Far­rel­las, Mar­ kas Stron­gas ir Edas Har­ri­sas, o pa­ti ki­no juos­ta no­mi­nuo­ta net ke­liems „Os­ka­rams“.

2009 m. Ma­rius pa­dėjo pro­diu­

ynėse bronzos medalius iškovoję krepšininkai yra savo šalies didvyriai.

ga­liau pa­siekė Lie­tuvą, nors esu pa­vargęs ir šiek tiek ner­v in­gas (šyp­so­si). Dar nie­ka­da gy­ve­ni­me ne­su taip jau­dinę­sis, kaip jau­di­ nau­si prie­š ofi­cia­lią fil­mo prem­ jerą Lie­t u­vo­j e. Man svar­b u, ar žmonės lan­ky­sis šia­me fil­me. Ma­ no tėvai ir se­ne­liai yra gimę Lie­ tu­vo­je, o da­bar į Lie­tuvą grįžau su „Ki­ta sva­jo­nių ko­man­da“. Tai la­bai ypa­tin­gas įvy­kis ma­no gy­ ve­ni­me.

– Ar te­ko sun­kiai plušė­ti ban­ dant pri­si­kal­bin­ti gar­sius žmo­ nes kalbė­ti prie­š fil­ma­vi­mo ka­ merą?

– Sun­ku ne­bu­vo. Sun­kiau­sia bu­vo de­rin­ti fil­ma­vi­mo gra­fiką. Vi­si mū­ sų kal­bin­ti žmonės la­bai už­siėmę.

Tar­ki­me, ir pa­ts NBA va­do­vas Dei­ vi­das Ster­nas il­gai neat­ra­do lais­

vo lai­ko. Ta­čiau man pa­ti­ko, kad jie ge­ra­no­riš­kai į viską žiūrė­jo, ban­ dė mums pa­dėti. Kiek­vieną kar­ tą, kai pa­klaus­da­vo­me, ar ga­li­me pa­kal­bin­ti, su­lauk­da­vo­me la­bai en­tu­zias­tin­go at­sa­ky­mo „Taip“.

Juk kalbė­jo­me apie ko­mandą, ku­ rią tuo me­tu ži­no­jo vi­sas pa­sau­ lis. Šarū­nas Mar­čiu­lio­nis, Ar­vy­ das Sa­bo­nis bu­vo pir­mie­ji į NBA įžengę lie­tu­viai, todėl juos dau­ge­ lis pri­si­me­na. Vi­si norė­jo pa­kalbė­ ti apie rink­tinę, ku­ri tuo me­tu dre­ bi­no krep­ši­nio pa­saulį.

– Ar da­bar se­ki Lie­tu­vos krep­ ši­nio nau­jie­nas?

– Stebė­jau olim­pi­nes žai­dy­nes.

Kel­da­vau­si ket­virtą va­landą ry­to ir žiūrė­da­vau, kaip žaid­žia Lie­tu­ vos rink­tinė. Ner­vin­da­vau­si, vaikš­ tinė­da­vau iš vie­no kam­po į kitą, ne­

Norė­jau, kad žmonės su­ži­ notų visą is­ to­riją. Ma­no mi­si­ja – tap­ti at­sva­ra pro­ pa­gan­dai, ku­ri tęsia­si iki šiol.

Asmeninio archyvo ir Gedimino Bartuškos nuotr.

galė­da­vau net at­si­sėsti, kar­tais net plau­kus nuo gal­vos rau­da­vau­si, kai mūsų krep­ši­nin­kams ne­si­sekė. Gal­ būt prie šio jau­du­lio pri­si­dėjo ir tai, kad mes jau bu­vo­me su­kūrę „Kitą sva­jo­nių ko­mandą“. Tą dieną, kai lie­tu­viams pri­trūko ke­lių me­timų iki per­galės prie­š JAV, ži­niask­lai­ da su­ju­do. Vėl vi­si pra­dėjo kalbė­ ti apie Lie­tu­vos krep­šinį. Tai mums pa­dėjo pri­sta­ty­ti filmą. Žur­na­lis­ tai tas rung­ty­nes pra­dėjo ly­gin­ti su tuo, ką matė mūsų fil­me. Jie žiūrė­jo filmą ir rašė man elekt­ro­ni­nius laiš­ kus: „Mes esa­me Lon­do­ne, o Die­ve, jie vos ne­nu­galė­jo Ame­ri­kos. Da­bar no­riu pa­ra­šy­ti apie ta­vo filmą.“ – Kaip pa­ts jau­tei­si, kai lie­tu­ viai žaidė su ame­ri­kie­čiais?

– Šim­tu pro­centų pa­lai­kiau lie­tu­ vius. Ži­no­te, esu „La­kers“ gerbė­

jas, Ko­be Bryan­tas yra ma­no die­ vu­kas, ta­čiau ži­nau, kad Lie­tu­vos per­galė prie­š JAV būtų kur kas reikš­min­gesnė ne­gu at­virkš­ti­nis va­rian­tas. No­riu, kad Lie­tu­va vi­ sa­da su­lauktų kuo dau­giau dėme­ sio. Juk krep­ši­nin­kai ne­re­tai tam­ pa Lie­tu­vos vi­zi­ti­ne kor­te­le vi­sa­me pa­sau­ly­je. Aš – už Lie­tuvą.

– Ar ga­li­ma sa­ky­ti, kad ta­vo did­žiau­sia sva­jonė bu­vo fil­mas apie Sva­jo­nių ko­mandą?

– Tai tie­sa (šyp­so­si). Nuo vai­ kystės mėgau du da­ly­kus: krep­šinį ir fil­mus. Iš pra­džių norė­jau bū­ ti pro­fe­sio­na­lus krep­ši­nin­kas. Kai man bu­vo sep­ty­nio­li­ka, pa­stebė­ jau, kad iš manęs nie­ko ge­ro ne­ bus. Uni­ver­si­te­te nu­sprend­žiau: jei ne­ga­liu būti krep­ši­nin­ku, bū­ siu filmų kūrėju. Da­bar iš­pild­žiau

suo­ti filmą „Dou­che­bag“ – ko­me­diją, ku­ri taip pat bu­vo pri­sta­ty­ta San­ dan­so fes­ti­va­ly­je (2010 m.). Fil­mas pa­te­ko į kon­kur­sinę pro­gramą ir su­ laukė pa­lan­kių ver­ti­nimų to­kiuo­se įta­kin­guo­se ki­no pra­monės lei­di­ niuo­se kaip „En­ter­tain­ment Week­ ly“ bei „The Hol­ly­wood Re­por­ter“.

2008 m. Ma­rius bu­vo ko­me­di­

jos „Spoo­ner“ kop­ro­diu­se­ris. 2009 m. JAV So­no­mos ki­no fes­ti­va­ly­je ši juos­ta bu­vo vai­ni­kuo­ta žiu­ri ap­ do­va­no­ji­mu.

Ame­ri­kos lie­tu­vis taip pat pro­diu­

sa­vo ke­tu­ris mu­zi­ki­nius vaiz­do kli­ pus. Iš jų – ir grupės „Lust­ra“ kūri­nio „Scot­ty Doesn’t Know“, ku­ris skam­ ba po­pu­lia­raus 2004 m. fil­mo „Eu­ rot­rip“ gar­so ta­ke­ly­je.

Ma­rius yra Ka­li­for­ni­jos uni­ver­si­

te­to Los And­že­le teat­ro, ki­no ir te­ le­vi­zi­jos ma­gist­ras, taip pat baigė pres­ti­žinę Ka­li­for­ni­jos Berk­lio uni­ ver­si­te­to Haa­so vers­lo mo­kyklą.

sa­vo sva­jonę – su­si­ti­kau su sa­vo vai­kystės he­ro­jais. Darė­me in­ter­ viu ir su Yao Min­gu, Pau Ga­so­liu.

De­ja, fil­me šių in­ter­viu nėra, ta­ čiau su­si­tik­ti su jais bu­vo vie­na ma­no sva­jo­nių.

– Ko­kie ar­ti­miau­si ta­vo kūry­bi­ niai pla­nai?

– Dar ne­turė­jau lai­ko apie tai gal­ vo­ti, ta­čiau tu­riu be ga­lo daug min­ čių. Esu pro­diu­savęs ke­tu­ris me­ni­ nius fil­mus. No­riu grįžti į šią rinką, nors do­ku­men­ti­ka bu­vo la­bai įdo­mu.

Tai pui­ki pa­tir­tis, ta­čiau tam sun­ku gau­ti pi­nigų. Esu pa­rašęs ke­lis sce­ na­ri­jus, no­riu žings­niuo­ti tuo ke­liu.

26

ŠeštADIENIS, rugsėjo 22, 2012

O.Zlat­ko­vaitė: Vla­di­kau­ka­ze spok­so „Gatvės skir­tos au­to­mo­bi­liais va­žinė­ti, o žmonėms rei­kia vaikš­ čio­ti ša­li­gat­viais“, – taip ma­ty­to vaiz­do šo­ki­ruo­tai Ok­sa­nai Zlat­ ko­vai­tei paaiš­ki­no Vla­di­kau­ka­zo tak­sis­tas, vos ne­part­renkęs žmo­gaus, ku­ris ėjo per gatvę de­gant pėstie­siems skir­tam ža­liam švie­so­fo­ro sig­na­lui.

Da­rius Sėle­nis

d.selenis@diena.lt

Kas pir­mes­nis, tas tei­ses­nis

Vy­rai ven­gia žiūrė­ti par­tnerį tu­ rin­čioms mo­te­rims į akis, žmo­ nės vai­šin­gi ir nuo­širdūs, nuo­sta­ bi gam­ta ir chao­sas gatvė­se, nuo so­viet­me­čio ne­tvar­ky­ti pa­sta­tai – tai kri­to į akis Lie­tu­vos na­cio­na­ linės rink­tinės ir Ru­si­jos ko­man­dos „Ala­ni­ja“ žaidė­jo Dei­vi­do Šem­be­ ro my­li­ma­jai O.Zlat­ko­vai­tei Šiau­ rės Ose­ti­jos mies­te Vla­di­kau­ka­ze. „Su ka­laš­ni­ko­vo au­to­ma­tais da­ bar žmonės ne­va­žinė­ja, – pri­mi­ nus prie­š 13–15 metų „Ala­ni­jos“ ko­man­do­je žai­du­sių Rai­mon­do Žu­tau­to ir Da­riaus Ma­ciu­le­vi­čiaus žod­žius, šyp­telė­jo Ok­sa­na. – Nuo to lai­ko mies­tas turbūt ne­la­bai pa­ si­keitė. Ja­me pa­si­ju­tau, tar­si grįžu­ si ke­lias­de­šimt metų at­gal.“

Ne­ra­šy­tas vyrų gar­ bės ko­dek­sas į sve­ti­ mas mo­te­ris žiūrė­ti draud­žia. Už­kal­binę mer­giną gatvė­je ir su­ži­noję, kad ji tu­ri vyrą ar draugą, ose­ ti­nai jos at­si­pra­šo.

Emigrantė: O.Zlatkovaitė išvažiavo pas savo draugą D.Šemberą, žai-

džiantį „Alanijos“ komandoje.

Tomo Černiševo nuotr.

Vla­di­kau­ka­zo gatvė­se – chao­ sas. Vai­ruo­to­jai – įžūlūs. Tai­syklė, kas pir­mes­nis, tas tei­ses­nis, ga­lio­ja ne tik pra­ban­gių au­to­mo­bi­lių sa­vi­ nin­kams. Ža­lios spal­vos švie­so­fo­ro sig­na­las ne­ga­ran­tuo­ja, kad pėsčia­sis sau­giai pe­reis gatvę, nes pir­miau­sia jis pri­va­lo pra­leis­ti au­to­mo­bi­lius. „Kodėl?“ – bu­vo šo­ki­ruo­ta O.Zlat­ko­vaitė, kai se­nu ne­tvar­kin­ gu au­to­mo­bi­liu ją ve­žan­tis tak­sis­ tas vos ne­part­renkė pėsčio­jo. „Gatvės skir­tos au­to­mo­bi­liams va­žinė­ti, o žmonėms rei­kia vaikš­ čio­ti ša­li­gat­viais“, – šyp­telė­jo pro ūsą vai­ruo­to­jas.

Ka­ra­liau­ja trys juos­telės

Nos­tal­gi­ja: Vla­di­kau­ka­zo gatvė­se gi­ra dar daug kur par­duo­da­ma iš

sta­ti­nių.

„Nau­ji na­mai iš­kilę ar sta­to­mi tik kur ne kur“, – O.Zlat­ko­vaitė ne­ slėpė, kad te­ko il­go­kai paieš­ko­ti bu­ to, kurį klu­bas iš­nuo­mo­jo D.Šem­be­ rui. Tie­sa, trijų aukštų na­mas, ku­rio vie­na­me iš butų ap­si­gy­ve­no Lie­tu­ vos rink­tinės fut­bo­li­nin­kas, ati­tin­ ka eu­ro­pi­nius stan­dar­tus. Vie­no­je laip­tinė­je tėra po še­šis bu­tus. „Čia pa­ma­čiau tai, ką pri­si­me­ na­me tar­si pro miglą, ką ga­li­me pa­ma­ty­ti tik se­nuo­se ru­siš­kuo­se fil­muo­se“, – šyp­so­jo­si O.Zlat­ko­ vaitė. Tai – di­delės gel­to­nos spal­ vos sta­tinės su už­ra­šu „Kvas“ (gi­ ra – rus.) gatvė­se. Ar­ba 90 centų kai­nuo­jan­tys plom­by­ri­niai le­dai vaf­liniuose indeliuose. „Žmonės

Kal­nai: to­kie vaiz­dai ne­ga­li ne­žavė­ti.

ne­sup­ra­to, kodėl tai fo­tog­ra­fuo­ ju“, – šyp­telė­jo Ok­sa­na.

Ji bu­vo pri­gąsdin­ta, kad ten vaikš­čio­ti trum­pais šor­tu­kais ar si­jo­nais ne­ga­li­ma. Vis dėlto Vla­di­ kau­ka­ze žmonės, ypač jau­ni­mas, ren­gia­si šiuo­lai­kiš­kai, o mo­te­rys – itin puoš­niai. Vy­rai? O.Zlat­ko­vaitė juokė­si: „Spor­ti­ne ap­ran­ga. Vla­di­ kau­ka­ze ka­ra­liau­ja trys bal­tos juos­ telės – „Adi­das“ kaip Mask­vo­je – „Louis Vuit­ton“ par­duo­tuvės.“ Ne­žiūrėk į vai­kiną

Mo­terų, kaip kul­tinė­je ko­me­di­jo­ je „Kau­ka­zo be­laisvė“, Vla­di­kau­ka­ ze da­bar nie­kas ne­gro­bia. Vy­rai la­ bai pa­gar­biai el­gia­si su mo­te­ri­mis ir įžūliai ne­spok­so, ypač jei jos iš­tekė­

ju­sios ar­ba tu­ri my­limąjį. „Kartą ka­ vinė­je vie­nas fut­bo­li­nin­kas pa­žvelgė į dai­lią mer­giną, ku­ri bu­vo su vy­ru­ ku, – Ose­ti­jo­je girdėtą is­to­riją pa­ sa­ko­jo O.Zlat­ko­vaitė. – Tuo­met tas vy­ru­kas pri­ėjo ir pa­si­ūlė pa­si­kalbė­ti lau­ke, o ten pa­gra­si­no gink­lu.“ Ne­ra­šy­tas vyrų garbės ko­dek­sas į sve­ti­mas mo­te­ris žiūrė­ti draud­ žia. Už­kal­binę mer­giną gatvė­je ir su­ži­noję, kad ji tu­ri vyrą ar drau­ gą, ose­ti­nai jos at­si­pra­šo. „Žmonės la­bai drau­giš­ki, nuo­ širdūs ir vai­šin­gi. Kartą po „Ala­ ni­jos“ laimėtų ša­lies čem­pio­na­to rung­ty­nių ko­man­dos var­ti­nin­kas ose­ti­nas Dmit­ri­jus Cho­mi­čius vie­ nas su­mokė­jo už ke­lio­li­kos žmo­nių va­ka­rienę. Griež­tai ne­lei­do mums

27

ŠeštADIENIS, rugsėjo 22, 2012

o­ti į mo­terį, jei ji su vy­ru, ne­ga­li­ma

Pa­si­va­žinė­ji­mas: mies­te daug ir to­kių tak­si.

Ne­si­kei­čia: pa­sta­tai pri­me­na so­viet­metį.

su­si­mokė­ti, nes mes, sakė, esa­me sve­čiai“, – pa­sa­ko­jo O.Zlat­ko­vaitė.

Pra­kal­bus apie ka­lo­ri­jas, mo­te­ris nu­si­juokė: „Mais­tas be­pro­tiš­kai ska­nus, o tai – blo­gai.“ Prieš at­vyk­da­ma į Vla­di­kau­kazą ji bu­vo įsi­ti­ki­nu­si, kad ka­vinė­se bus ne­hi­gie­niš­ka, ne­šva­ru ir tai su­ma­ žins ape­titą. Bu­vo ki­taip. „Nuos­ta­biai skanūs ke­ba­bai, šaš­ ly­kai, ypač avie­nos. Ten pirmą kar­ tą val­giau įvai­riau­sių gard­žių sto­ ras pi­cas pri­me­nan­čių py­ragų su sūriu, dar­žovė­mis, mėsa“, – pri­ si­minė Ok­sa­na.

Be to, Vla­di­kau­ka­ze be­ne de­šimt kartų vis­kas pi­giau nei Mask­vo­je, kur ke­lio­li­ka metų žaidė D.Šem­ be­ras. Kai­nos Ose­ti­jo­je la­bai pa­

na­šios kaip Lie­tu­vo­je, o vie­tos ga­ mi­niai ne­re­tai ne­tgi pi­ges­ni.

Dar ne­su­si­žadė­jo

Vie­na par­davė­ja, su­ži­no­ju­si, kad Ok­sa­na Vla­di­kau­ka­ze pirmą kar­ tą ir dar ne­matė kalnų, pa­si­ūlė ją ten nu­vež­ti sek­ma­dienį, ne­dar­bo dieną.

Apie 30 km nuo Vla­di­kau­ka­zo stūksan­tys kal­nai lie­tu­vei pa­si­rodė la­bai įspūdin­gi. Kaip ir ke­lionė ser­ pan­ti­nais. „Jei tai būtų Eu­ro­pa, jie būtų smar­kiai pa­lies­ti ci­vi­li­za­ci­ jos ir knibždėtų tu­ristų, – nea­be­ jo­jo O.Zlat­ko­vaitė. – O da­bar ža­vi natū­ra­liu gro­žiu.“ Tie­sa, did­žio­ji da­lis abi­pus Te­re­ ko upės Ose­ti­jos ly­gu­mo­je iš­sidės­

čiu­sio Vla­di­kau­ka­zo tar­si nie­kie­no ne­pa­lies­ta ke­lias­de­šimt metų. Ša­ li­gat­vių ply­telės ju­da, o po namų bal­ko­nais ge­riau ne­stovė­ti. „Bal­ ko­nai vos lai­ko­si, pa­svirę ir at­ro­ do, kad tuoj tuoj nu­kris, – juokė­ si Ok­sa­na. – Nak­ti­nis gy­ve­ni­mas?

Jo nėra. Po va­ka­rienės ka­vinė­je su Dei­vi­du grįžda­vo­me na­mo.“ O gal po ku­rios nors va­ka­rienės Dei­vi­das my­li­ma­jai Ok­sa­nai pa­si­ pir­šo ir pa­do­va­no­jo su­žadė­tu­vių žiedą? „Ne, – šyp­so­jo­si O.Zlat­ ko­vaitė, o į klau­simą, ar Vla­di­kau­ ka­ze jai daž­niau my­li­ma­sis rodė rau­doną­sias kor­te­les, ar bu­vu­si po­ li­ci­ninkė jam uždė­da­vo ant­ran­kius, nu­si­kva­to­jo: – Ra­min­kis... Vis­kas pas mus vyks­ta pa­gal tai­syk­les.“

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

Kaina: plom­by­ri­niai le­dai vaf­liniuose indeliuose kai­nuo­ja 90 centų­.

28

ŠeštADIENIS, rugsėjo 22, 2012

Jei ne ra­šy­se­nos eks­pertės pro­fe­sio­ na­lu­mas, par­la­men­ tarė As­ta Bau­kutė, sa­va ran­ka su­rai­ čiu­si ne­ma­žai „rin­ kėjų“ pa­rašų, bū­ tų galė­ju­si kan­di­da­ tuo­ti į Seimą vien­ man­datė­je apy­gar­ do­je. Tes­ta­men­ tu pa­lik­ti tur­tai bū­ tų ati­tekę ne tiems gi­mi­nai­čiams, ku­ riems pri­klausė.

Tvar­ka: „Net ir ta­me pa­čia­me bu­te gy­ve­nan­tys šei­mos na­riai rinkėjų la­pe kiek­vie­nas sa­vo ran­ka tu­ri pa­ra­šy­ti sa­vo vardą, pa­vardę, namų ad­resą

ir pa­si­ra­šy­ti“, – pa­mokė D.Strak­šytė.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vaitės nuo­tr.

Ra­šy­se­nos eks­per­tas – lem­tin­ga pro­fe­si­ja Lai­ma Že­mu­lienė l.zemuliene@diena.lt

Kas­dien – nau­ji do­ku­men­tai

Ra­šy­se­nos eks­per­tas – iš tikrų­ jų re­ta ir kiek ne­įpras­ta pro­fe­si­ja.

Lie­tu­vos teis­mo eks­per­tizės cent­ re dir­ba 11 šios pro­fe­si­jos at­stovų.

Dar ke­li dar­buo­ja­si Lie­tu­vos po­li­ci­ jos kri­mi­na­lis­ti­nių ty­rimų cent­re. „Man la­bai įdo­mus tas dar­bas. Jei būtų buvę ki­taip, tik­rai ne­būčiau čia li­ku­si dirb­ti“, – sakė Lie­tu­vos teis­ mo eks­per­tizės cent­ro Do­ku­mentų eks­per­ti­zių sky­riaus vedė­jo pa­va­ duo­to­ja Dai­va Strak­šytė, ra­šy­se­nos eks­per­te dir­ban­ti jau 30 metų.

Ant eks­pertės dar­bo sta­lo – šūsnis do­ku­mentų. Tai – PVM sąskai­tos faktū­ros, įvairūs mokė­

ji­mo kvi­tai, dar­bo už­mo­kes­čio iš­ mokė­ji­mo ži­nia­raš­čiai, iš­per­ka­ mo­sios nuo­mos su­tar­tys, mui­tinės do­ku­men­tai. Ypač daug mo­bi­lio­jo ry­šio su­tar­čių. Vi­suo­se šiuo­se do­ ku­men­tuo­se as­mens pa­ra­šas – su­ klas­to­tas. „Ne­ma­žai tu­ri­me ir pa­prastųjų ne­pro­tes­tuo­tinų vek­se­lių, kai sko­li­ na­mi pi­ni­gai be liu­di­ninkų ir no­ta­ ro, – to­liau var­di­jo spe­cia­listė. – O pa­skui dėl jų žmonės by­linė­ja­si.“ Klas­to­to­jai – ne meist­rai

Daž­niau­siai D.Strak­šy­tei ten­ka tir­ ti ant iš­var­dytų do­ku­mentų esan­ čius įra­šus (as­mens pa­ra­šytą vardą bei pa­vardę) ir jo pa­rašą.

Koks pro­cen­tas šių pa­rašų būna su­klas­to­ti? Ar sun­ku klas­totę at­

pa­žin­ti, juk klas­to­to­jai ne­re­tai bū­ na puikūs sa­vo dar­bo meist­rai? „Per 30 dar­bo metų su­si­dūriau su ne­blo­gais klas­to­to­jais, ta­čiau ne vi­si jie – puikūs sa­vo dar­bo meist­ rai, – šyp­so­jo­si D.Strak­šytė. – Ku­ rie ne­įvaldę mūsų me­to­di­kos, ne­ži­ no, kaip klas­to­ti.“

Tie pa­ra­šai eks­per­ tei at­vėrė akis. Kai ji nu­statė, kad se­no­lio pa­ra­šas ne su­klas­to­ tas, o tik­ras, gi­mi­nai­ čius iš­ti­ko šo­kas.

Daž­nai žmonės ne­no­ri mokė­ti už mo­bi­lio­jo ry­šio pa­slau­gas, to­ dėl su­krin­ge­liuo­ja pa­rašą ir ap­si­ me­ta, kad tai – ne jo, kad jis ne­su­ daręs jo­kios su­tar­ties. „Jei­gu gy­ve­ni su ne­pa­ti­ki­mu žmo­gu­mi, kar­tais jis ga­li pa­si­nau­ do­ti ir ta­vo ban­ko kor­te­le, ir pa­su“, – per­spėjo eks­pertė.

Bu­vo vi­so­kių kampų, vin­gių, raidės šo­kinė­jo“, – pri­si­minė eks­pertė.

Pa­ly­gin­ti gi­mi­nai­čiai pa­teikė to žmo­gaus pa­rašų iš tų laikų, kai jam bu­vo 72 me­tai ir jis bu­vo svei­kas.

Ta­da vy­riš­kio pa­ra­šas at­rodė ge­rai.

Tes­ta­mentą jis pa­si­rašė ge­ro­kai vė­ liau – būda­mas 92 metų ir sirg­da­ mas vėžiu. At­lik­ti tą darbą jam bu­ vo la­bai sun­ku.

Anot pa­šne­kovės, no­rint iš­siaiš­ kin­ti, ar pa­ra­šas su­klas­to­tas, vi­sa­da rei­kia turė­ti pa­vyzd­žių pa­ly­gin­ti.

Ta­čiau pa­rašą tes­ta­men­te eks­pertė ly­gi­no ne su gi­mi­nai­čių pa­teik­tais, o su nau­jes­niais to žmo­gaus pa­ra­ šais pen­si­jos iš­mokė­ji­mo ži­nia­raš­ čiuo­se. Šiuos jis pa­si­ra­šinė­jo jau sirg­da­mas. Tie pa­ra­šai eks­per­tei at­vėrė akis. Kai ji nu­statė, kad se­ no­lio pa­ra­šas ne su­klas­to­tas, o tik­ ras, gi­mi­nai­čius iš­ti­ko šo­kas. „Lai­kas pri­pras­ti, kad tes­ta­ mentą rei­kia su­da­ry­ti ir pa­si­ra­šy­ ti, kai žmo­gus dar fi­ziš­kai pa­jėgus tai pa­da­ry­ti. Tes­ta­men­tus žmonės daž­nai pa­si­ra­šo li­go­ti, la­bai nu­ senę, o pa­ra­šas kei­čia­si, – aiš­ki­no D.Strak­šytė. – Pa­ra­šo trans­for­ma­ ci­jai tu­ri įta­kos ir li­ga.“

Gi­mi­nai­čius iš­ti­ko šo­kas

Mėginimas: po gerai žinomo asmens parašu matote redakcijos ban-

dymą jį nukopijuoti. Ar pasisekė?

Turbūt ne­bus di­delė nau­jie­na, kad pa­ra­šus klas­to­ja įvai­rių so­cia­li­nių sluoks­nių žmonės. Kri­mi­na­li­nio pa­sau­lio at­stovų tarp jų – ne dau­ giau­sia, ir tai – nau­jie­na.

D.Strak­šytė pri­si­me­na pai­nią vie­no tes­ta­men­to is­to­riją. Gi­mi­ nai­čiai su­si­rie­jo dėl pa­li­ki­mo ir nu­sprendė, kad pa­ra­šas tes­ta­men­ te – su­klas­to­tas, todėl kreipė­si dėl eks­per­tizės. „Pa­ra­šas at­rodė klai­kiai. Juk pa­ si­ra­šo­me ho­ri­zon­ta­liai, o to žmo­ gaus pa­ra­šas ėjo iš vir­šaus į apa­čią.

Il­gai stu­di­ja­vo ir mokė­si

Pa­ra­šo eks­per­tizė at­lie­ka­ma lu­pa ir mik­ros­ko­pu, todėl kai kam ga­li at­ ro­dy­ti, kad tai ne­sudė­tin­ga. „Iš tikrųjų eks­per­tizė – su­dėtin­ gas da­ly­kas. Yra trys grupės po­žy­ mių: to­pog­ra­fin ­ iai, bend­rie­ji ir spe­ cia­lie­ji. To­liau ti­ria­ma pa­gal juos“, – trum­pai api­būdi­no D.Strak­šytė.

Ra­šy­se­nos eks­pertės dar­bo pa­ šne­kovė mokė­si ke­lio­se įstai­go­ se. Kai stu­di­ja­vo Vil­niaus uni­ver­ si­te­to Teisės fa­kul­te­te, stu­den­tams bu­vo dėsto­mas trum­pas ra­šy­se­nos

eks­per­tizės kur­sas. Pradė­ju­si dar­ buo­tis tuo­me­čia­me Lie­tu­vos teis­ mo eks­per­tizės ins­ti­tu­te, pu­santrų metų ji dir­bo su eks­per­tu ir gi­li­no­ si į šios pro­fe­si­jos pa­slap­tis: skaitė įvai­rius straips­nius, stu­di­ja­vo įvai­ rias ra­šy­se­nos ty­ri­mo me­to­di­kas.

Ka­dan­gi so­vietų lai­kais bu­vo bend­ra­dar­biau­ja­ma su Mask­va, te­ko vyk­ti į sąjun­ginį teis­mo eks­ per­tizės ins­ti­tutą, kur D.Strak­šytė sta­ža­vo mėnesį. Iš­lai­kius eg­za­mi­ nus, lie­tu­vei bu­vo su­teik­ta pa­ra­šo teisė. Tai reiškė, kad ji ga­li sa­va­ran­ kiš­kai dirb­ti ir pa­si­ra­šy­ti ra­šy­se­nos eks­per­tizės ak­tus.

Ra­šy­se­nos eks­pertų pa­slaugų už­ sa­ko­vas – teis­mas, o ne fi­zi­niai as­ me­nys. Išaiš­ki­nus su­klas­totą pa­rašą, ra­šy­se­nos eks­per­tas pa­ra­šo eks­per­ tizės aktą, ta­čiau tik ci­vi­linėms by­ loms. Jei­gu pa­ra­šo eks­per­tizę at­lik­ ti pa­ski­ria pro­ku­ratū­ra ar po­li­ci­ja, eks­per­tas ra­šo spe­cia­lis­to iš­vadą.

Kiek­vie­nas pa­si­ra­šo už sa­ve

Ne­se­niai į skan­dalą pa­te­ku­sios par­ la­men­tarės A.Bau­kutės rinkėjų pa­ ra­šai at­si­dūrė Teis­mo eks­per­tizės cent­re. Ra­šy­se­nos eks­pertė Jūratė Kur­go­nienė pa­teikė iš­vadą, kad ne­ ma­žai pa­rašų ga­li būti su­rai­ty­ti pa­ čios A.Bau­kutės. Vy­riau­sio­ji rin­ kimų ko­mi­si­ja nu­sprendė kreip­tis į pro­ku­ro­rus dėl ga­li­mo do­ku­mentų su­klas­to­ji­mo. „Net ir ta­me pa­čia­me bu­te gy­ve­ nan­tys šei­mos na­riai rinkėjų la­pe kiek­vie­nas sa­vo ran­ka tu­ri pa­ra­šy­ti sa­vo vardą, pa­vardę, namų ad­resą ir pa­si­ra­šy­ti, – pa­mokė D.Strak­ šytė. – O, žiūrėk, ima ir su­ra­šo į la­ pą ku­ris nors vi­sus šei­mos na­rius, o tiems be­lie­ka pa­si­ra­šy­ti. To­kiu at­ ve­ju vi­si pa­ra­šai anu­liuo­ja­mi.“

29

ŠeštADIENIS, rugsėjo 22, 2012

Mes jį puo­šia­me. Vil­nius – tai...

Trakų gatvė­je esan­čiuo­se grafų Umias­tovs­kių rūmuo­se vei­kia trijų fo­to­me­ni­ninkų – Arū­no Baltė­no, Ramū­no Da­ni­se­vi­ čiaus ir Dai­niaus La­bu­čio – pa­ro­da „Ge­nius lo­ci.

Vie­tos dva­sia“.

Paskirtis: fotografijose įamžintiems žmonėms Vilnius – tai dau­giau nei vie­ta gy­ven­ti ir dirb­ti. Jie kuria ir miesto dvasią.

Lai­ma Že­mu­lienė l.zemuliene@diena.lt

Fo­tog­ra­fi­jo­se – ži­no­mi ir Lie­tu­vos kultū­rai nu­si­pelnę žmonės: ra­šy­ to­jai, ak­to­riai, ar­chi­tek­tai, įam­žin­ ti įvai­rio­se Vil­niaus vie­to­se. Vil­nius jiems – tai dau­giau nei vie­ta gy­ven­ti

ir dirb­ti. Mies­to dva­sią ku­ria ir šios gi­lios, ta­len­tin­gos as­me­nybės. Į pa­ro­dos ati­da­rymą at­vy­ko dau­ gu­ma fo­tog­ra­fi­jo­se įam­žintų žmo­ nių: li­te­ratū­ro­logė Vik­to­ri­ja Dau­ jo­tytė-Pa­ke­rienė, ak­to­rius Juo­zas Bud­rai­tis, res­tau­ra­torė Gra­ži­na Drė­ maitė, ra­šy­to­ja Auš­ra Ma­ri­ja Sluc­

Dis­ku­si­jos: kas Vil­niu­je vėl nu­griau­ta? Į am­ži­nus svars­ty­mus pa­si­nėrė

ra­šy­to­jas H.Kun­čius ir res­tau­ra­torė G.Drėmaitė.

Versmė: „Man Vil­nius yra vis­kas – ir na­mai, ir tėvynė, ir įkvėpi­mo mies­

tas“, – ži­no­mo ak­to­riaus J.Bud­rai­čio žod­žiai skir­ti ne tik fo­to­me­ni­nin­ kui D.La­bu­čiui.

kaitė-Ju­ra­šienė, teat­ro­logė Gra­ži­na Ma­rec­kaitė, ra­šy­to­jas Her­kus Kun­ čius, poe­tas Al­gi­man­tas Bal­ta­kis. „Vil­niaus die­na“ tei­ra­vo­si, kas jiems yra Vil­nius?

H.Kun­čius: „Pir­miau­sia, Vil­ nius – tai ma­no gim­ta­sis mies­tas, ku­ria­me gi­miau, ku­ria­me gy­ve­nu, ir ne­ke­ti­nu iš jo iš­va­žiuo­ti. Ant­ ra, Vil­nius, ma­no gal­va, – tai lais­ vų žmo­nių mies­tas. Ne­pai­sant visų oku­pa­cijų, kal­bos da­lykų, mies­ te gy­ve­nan­tys žmonės vis tiek yra lais­vi. Man tai la­bai svar­bu. Tre­čias da­ly­kas, Vil­nius – la­bai pa­to­gus gy­ ven­ti mies­tas. Jo centrą ga­li pa­siek­ ti pėsčio­mis per 45 mi­nu­tes.“ A.Bal­ta­kis: „Vil­nius bu­vo mū­ sų sva­jonė. 1939 m., kai jis bu­ vo grąžin­tas Lie­tu­vai, su tėvais čia at­va­žia­vo­me ir pa­matė­me tą sva­ jo­nių miestą. Ta­da jis bu­vo vi­siš­ kai ki­toks – žy­diš­kas, len­kiš­kas.

1949 m. at­va­žia­vau čia stu­di­juo­ti.

Kuo man bran­gus Vil­nius? Sos­tinė, mie­lie­ji. Visų pir­ma – tai Vil­niaus uni­ver­si­te­tas. Aš tą miestą po ka­ro at­sta­tinė­jau. Čia gimė ma­no vai­kai, čia gimė ma­no anū­kai.“

Herkus Kunčius:

Vil­nius – tai laisvų žmo­nių mies­tas. Ne­ pai­sant visų oku­pa­ cijų, kal­bos da­lykų, mies­te gy­ve­nan­tys žmonės vis tiek yra lais­vi.

J.Bud­rai­tis: „Be Vil­niaus ne­ įsi­vaiz­duo­ju sa­vo gy­ve­ni­mo, Lie­ tu­vos, žemės, ant ku­rios sto­vi­me.

Man Vil­nius yra vis­kas – ir na­ mai, ir tėvynė, ir įkvėpi­mo mies­ tas. Kur pa­suk­si, už ko­kio kam­po už­ly­si, at­ran­di vis ki­to­kių – nau­ jų – įspūdžių.“ G.Drėmaitė: „Vil­niu­je, Li­te­ratų gatvė­je, gi­miau. Čia bai­giau mo­ kyklą. Čia iš­tekė­jau. Čia dir­bu. Čia yra ma­no dar­bo ob­jek­tas – tai pa­ts Vil­nius. Vie­no­je ži­no­mo­je kny­go­je (Vla­do Drėmos „Dingęs Vil­nius“, – red. pa­st.) pa­ra­šy­ta: „Vil­nius bu­ vo gra­žus. Vil­nius yra gra­žus. Vil­ nius vi­sa­da bus gra­žus, nes gro­žis ne­kin­ta.“

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Kar­tos: „Aš tą Vil­nių at­sta­tinė­jau. Čia gimė ma­no vai­kai, čia gimė ma­no

anū­kai“, – sakė poe­tas A.Bal­ta­kis, į ren­ginį at­vykęs drau­ge su žmo­na.

30

šeštADIENIS, rugsėjo 22, 2012

menas ir pramogos

Skan­di­na­vai vie­toj smur­to grie­bia­si de­tek­ty­vų Po­pu­lia­rio­sios li­te­ra­tū­ros gur­ma­nai ne­sun­kiai pa­ste­bi, kad di­ džiau­si mė­gė­jai kur­ti ir skai­ty­ti kri­mi­na­li­nius ro­ma­nus yra skan­di­na­vai. Pa­ra­dok­sas: šio­se vals­ty­bė­se žmog­žu­dys­čių skai­ čius – ma­žiau­sias Eu­ro­po­je. Kaip tai paaiš­kin­ti?

Tik­rų žmog­žu­dys­čių – ma­žiau­sia

Prieš ma­žiau nei de­šimt­me­tį pra­si­ dė­ju­si skan­di­na­vų ra­šy­to­jų po­pu­ lia­ru­mo ban­ga ne­pa­liau­ja­mai au­ga.

Ge­riau­siai ži­no­mi kri­mi­na­li­nių ro­ ma­nų po­pu­lia­ru­mo šauk­liai – Stie­ gas Lars­so­nas, Hen­nin­gas Man­kel­lis ir Jo Nesbø, pa­skui juos į prie­kį ver­ žia­si jau ir ki­ti skan­di­na­vų ra­šy­to­jai.

Pa­ra­dok­sa­lu, ta­čiau tik­rų žmog­žu­ dys­čių Šiau­rės ša­ly­se kur kas ma­žiau, nei ga­lė­tu­me ma­ny­ti, žvelg­da­mi į iš­ skir­ti­nę šio re­gio­no kri­mi­na­li­nių ro­ ma­nų ra­šy­to­jų sėk­mę.

Re­mian­tis 2012 m. Glo­ba­laus tai­ kos in­dek­so duo­me­ni­mis, Skan­di­ na­vi­jos ša­lys pa­ten­ka į tai­kin­giau­ sių ša­lių 20-uką. Tai­gi kur sly­pi kri­mi­na­li­nių Šiau­rės ra­šy­to­jų sėk­ mės prie­žas­tis?

Vi­są po­pu­lia­ru­mo ka­ru­se­lę dar 1970-ai­siais įsu­ko šve­dai Ma­jus Sjöwal­lis ir Pe­ras Wahlöö, ta­čiau tik­rai­siais skan­di­na­viš­kos kri­mi­ na­li­nio žan­ro li­te­ra­tū­ros pra­na­šais

ta­po S.Lars­so­nas ir H.Man­kel­lis. Jų kny­gos bu­vo per­ka­miau­sios ne tik Šiau­rės re­gio­ne, bet ir tarp­tau­ti­niu mas­tu. Šių au­to­rių pė­do­mis se­ka ir ki­ti skan­di­na­vų ra­šy­to­jai. Pas­ta­rų­jų me­tų kri­mi­na­li­nių ro­ma­nų žvaigž­ de lai­ko­mas nor­ve­gas J.Nesbø, ku­ rio kny­gos iš­vers­tos į 40 kal­bų. Eu­ ro­pos ir JAV skai­ty­to­jai jau pa­mė­gę ir šve­dų ra­šy­to­ją Håka­ną Nes­se­ rį bei is­lan­dą Ar­nal­du­rą Ind­ri­da­ so­ną.

Kas lė­mė de­tek­ty­vų sėk­mę?

Šve­dų ve­te­ra­nui pro­diu­se­riui Gun­ na­rui Bo­li­nui at­ro­do, kad ši sėk­mė la­bai leng­vai paaiš­ki­na­ma. Jo ma­ ny­mu, skan­di­na­vus įkvė­pė bri­tų kri­mi­na­li­niai ro­ma­nai. Skan­di­na­ vi­jo­je jie bu­vo to­kie po­pu­lia­rūs, kad kai ku­rie šiau­rie­čių au­to­riai taip pat nu­spren­dė iš­ban­dy­ti šį žan­rą. Re­ mian­tis lei­dyk­los „Har­vill Sec­ker“ rek­la­mos kam­pa­ni­jos duo­me­ni­mis, nor­ve­gų ra­šy­to­jo J.Nesbø ro­ma­nas

Jung­ti­nė­je Ka­ra­lys­tė par­duo­da­ mas kas 23 se­kun­des. Žur­na­le „The Eco­no­mist“ pa­tei­kia­mi trys skan­ di­na­vų kri­mi­na­li­nių ro­ma­nų sėk­mę ga­lė­ję lem­ti veiks­niai: li­te­ra­tū­ri­nė kal­ba, he­ro­jai ir ap­lin­ka. Pa­sak li­te­ ra­tū­ros agen­to Nic­la­so Sa­lo­mons­ so­no, aiš­kus, me­ta­fo­ro­mis neužg­rūs­tas ra­šy­mo sti­lius la­bai tin­ka kri­mi­na­li­niams ro­ma­nams.

O kuo iš­si­ski­ria skan­di­na­vų ra­ šy­to­jų he­ro­jai? Daž­nai jie ne­spin­di gy­ve­ni­mo džiaugs­mu, tu­ri psi­cho­ lo­gi­nių trau­mų ir yra kan­ki­na­mi ne­si­bai­gian­čių rū­pes­čių. Pag­rin­ di­nis J.Nesbø he­ro­jus Ha­ris Hou­ las yra gir­tuok­liau­jan­tis rū­ka­lius, ku­riam ne tik ne­si­se­ka bend­rau­ ti su mo­te­ri­mis, bet ir san­ty­kiai su ki­tais ap­lin­ki­niais ke­lia pro­ble­mų.

Nors vei­kė­jas yra vie­nas ge­riau­sių de­tek­ty­vų, ta­čiau lai­ko­mas pra­ stu vals­ty­bės tar­nau­to­ju, nes ne­pa k­lūs­ta jo­kiam au­to­ri­te­tui ir lau­žo vi­sas įma­no­mas tai­syk­les.

Skir­tu­mai: Skan­di­na­vi­jos ša­ly­se už tik­rus nu­si­kal­ti­mus po­pu­lia­res­ni

de­tek­ty­vai, o Lie­tu­vo­je kri­mi­na­lus žmo­nės vis dar daž­niau re­gi gat­vė­ se nei kny­go­se.

BFL nuo­tr.

Kont­ras­tai ke­ri

Tai­gi, pa­sak nor­ve­gės pro­fe­so­ rės Mar­ga­ret Hay­ford O’Lea­ry, J.Nesbø he­ro­jus kaip joks ki­tas į die­nos švie­są iš­trau­kė tam­sią­ją ge­ ro­vės vals­ty­bių pu­sę.

Ki­no kri­ti­kė Nat­ha­niel Rich tei­gia, kad skan­di­na­vų ro­ma­nai pa­ke­ri sa­vo pa­ki­lia ra­my­be, o kri­mi­na­las įvyks­ ta skai­ty­to­jui ma­žiau­siai to ti­kin­tis.

Skan­di­na­vų kny­go­se ku­ria­mas ap­ lin­kos ra­mu­mas ir draus­min­gu­mas

tik dar la­biau iš­ryš­ki­na vi­sus nu­si­ kal­ti­mo ele­men­tus. Juk krau­jas ant bal­to snie­go at­ro­do daug krau­piau nei ko­kia­me nors jud­raus mies­to už­kam­py­je. Šal­tas kli­ma­tas ir il­gos tam­sios nak­tys su­ku­ria pui­kią ap­lin­ ką tri­le­riams. Daug le­mia ir skan­di­ na­vų as­me­ni­nės sa­vy­bės – anot pa­ ties J.Nesbø, jie yra lin­kę slėp­ti sa­vo jaus­mus ir iš­gy­ve­ni­mus, o tai su­tei­ kia tik dar dau­giau pa­slap­ties.

VD inf.

31

Ĺ EĹ TADIENIS, RUGSÄ–JO 22, 2012

SKELBIMAI

Tel. 261 3653, 261 3655, 261 3659 skelbimai@vilniausdiena.lt

SIĹŞLO DARBÄ„

KVIEÄŒIA MOKYTIS Kursai nuotoliniu bĹŤdu: buhalteriams, vadybininkams, administratoriams ir kt. Registracija tel. 8 677 83 374. www.globaliosidejos.lt.

1021098

Kursai: buhalterinÄ—s apskaitos, dokumentĹł valdymo, personalo valdymo ir kt. Registracija tel. 8 677 83 374. www.globaliosidejos.lt.

1020866

UAB „Starjobs“ ĹĄiuo metu dirbti Vilniuje ieĹĄko: ĹĄaltkalviĹł; staklininkĹł medĹžio apdirbimo ÄŻmonÄ—je (bĹŤtinas staklininko paĹžymÄ—jimas). DÄ—l darbo kreipkitÄ—s I-V nuo 9 iki 17 val. (pietĹł pertrauka nuo 12 iki 13 val.) adresu Gedimino pr. 26, Vilnius (II aukĹĄtas), arba tel. (8 5) 203 2828.

1020147

PASLAUGOS Statybos ir remonto KokybiĹĄkas voniĹł RESTAURAVIMAS! Dirbame visoje Lietuvoje. www.vannavanna.lt. Tel. 8 614 88 953, e. paĹĄtas info@ vannavanna.lt.

1013398

SKUBIAI IR NEMOKAMAI IŠVEŽA nenaudojamą buitinę techniką – ťaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8 641 99 000, www.kaunakiemis.lt.

1013617

Visų kompiuterių ir televizorių taisymas Vilniuje, Žalgirio g. 131, tel. (8 5) 275 4665; www.pc-help.lt.

1002378

Transporto VeĹžame keleivius, automobilius ir krovinius ÄŻ VokietijÄ…, OlandijÄ…, DanijÄ…. Tel. 8 699 01 428, e. paĹĄtas pervezimai.info@gmail.com.

1017523

Kitos

Gaminame ir parduodame granito bortelius, paminklų pardavėjams – didmenine kaina. Tel. 8 643 64 019.

1021739

PARDUODA

NUOMOJA

Mokau matematikos, sprendĹžiu uĹždavinius. Vilnius, tel. 8 673 98 669; e. p. leonas@dtiltas.lt.

1017098

1019572

ÄŽVAIRĹŞS

g. 2, Vilnius (tel. 8 656 11 992), arba atvykti ÄŻ vietÄ… numatytu laiku.

Kita

UAB „SenamiesÄ?io ĹŤkis“, ÄŻmonÄ—s kodas 121452134, skelbia daugiabuÄ?io namo Ĺ˝ygimantĹł g. 14, Vilniuje, lietaus nuvedimo sistemos remonto darbĹł konkursÄ…. Konkurso medĹžiagÄ… galima gauti iki 2012 10 05 9 val. bendrovÄ—s sekretoriate. VokĹł su pasiĹŤlymais atplÄ—ĹĄimo procedĹŤra 2012 10 05 13 val. Adresas Vilniaus g. 25, Vilnius, tel. (8 5) 261 1695, faksas (8 5) 212 1386, e. paĹĄtas vilnius@vites.lt.

1021105

Informuojame, kad 2012 m. spalio 4 d. 11 val. bus atliekamas ĹžemÄ—s sklypo Vilniaus r., PagiriĹł sen., SkurbutÄ—nĹł k. (skl. proj. Nr. 1373-6), priklausanÄ?io Birutei Skutar, ribĹł Ĺženklinimas, kuris ribojasi su ĹžemÄ—s sklypu, priklausanÄ?iu Sauliui Ĺ eduikiui, sklypo kad.

Nr. 4167/0300:103. Suinteresuotus asmenis praĹĄom kreiptis ÄŻ UAB „Ramilė“, KirtimĹł

1021161

KARĹ ÄŒIAUSI KELIONIŲ PASIĹŞLYMAI KELIONIŲ Ų ORGANIZATORIUS A.Vienuolio g. 6, LT-01104 Vilnius Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt „SAS“ iki rugsÄ—jo 28 d. skelbia skrydĹžiĹł iĹĄpardavimÄ… iĹĄ Vilniaus ir Palangos!

JAV: ÄŒIKAGA, VAĹ INGTONAS nuo 1991 Lt NIUJORKAS nuo 2061 Lt SAN FRANCISKAS nuo 2665 Lt AZIJA: PEKINAS, Ĺ ANCHAJUS nuo 2007 Lt TOKIJAS nuo 2265 Lt SKANDINAVIJA, EUROPA: KOPENHAGA nuo 192 Lt OSLAS, BERGENAS nuo 290 Lt AMSTERDAMAS, LIUKSEMBURGAS nuo 452 Lt TEL AVIVAS nuo 656 Lt

%

Technikos remonto

1019298

IĹĄnuomojamas Ĺ ilo g. 3 k. butas (76 kv. m, yra garaĹžas, uĹždaras kiemas, buit. technika, baldai, renovuotas). 1400 Lt. Ant namo sienos galima reklama. Tel. 8 648 87 482.

1021093

UAB „IRDAIVA� dirbti Vilniuje reikalingi: betonuotojai, staliai-dailidės, mōrininkai, plytelių klojėjai. Kontaktiniai tel. 8 659 38 480, 8 659 38 414.

VakarĹł Afrikos bĹŤgnĹł mokykla kvieÄ?ia mokytis groti djembe bĹŤgnais! Informacija www.afrikosbugnai.lt, tel. 8 659 96 278, e. paĹĄtas info@afrikosbugnai.lt.

KELIONÄ–S AUTOBUSU Pirkti internetu: www.kelioniupasiulymai.lt ÄŒekijos pilys–Čekijos rojus–Praha – 587 Lt Didingoji Italija ir Kaprio sala – 1747 Lt Oktoberfest – alaus festivalis – 1147 Lt Ispanija su poilsiu–Šveicarija – Ĺ˝ydroji PrancĹŤzijos Riviera 2297 Lt Ĺ iaurÄ—s Italija su poilsiu prie Adrijos jĹŤros – 1297 Lt Praha-Viena-BudapeĹĄtas nuo 577 Lt LÄ–KTUVU IĹ VILNIAUS: Pirkti internetu: www.kelioniupasiulymai.lt Ispanija, Kosta Brava, Kosta Dorada nuo 1979 Lt Malta – 904 Lt Graikija, ChalkidikÄ— – 1099 Lt Ispanija, AlikantÄ— – 1108 Graikija, Kos sala – 1128 Lt Turkija, Antalija – 1295 Lt Bulgarija, Burgas – 1185 Lt Kroatija, Rijeka – 1489 Lt Turkija, Marmaris 1620 Lt Portugalija, AlgarvÄ— – 1999 Lt LÄ–KTUVU IĹ VARĹ UVOS (poilsinÄ—s) Egiptas, Hurgada nuo 1440 Lt Bulgarija – 1595 Lt Turkija – 1440 Lt

SÄ…lygos: KelionÄ—s laikotarpis: 2012 10 22–2013 05 31 (iĹĄskyrus 2012 12 14–2013 01 08) Kainos ÄŻ JAV pateiktos ÄŻ abi puses su mokesÄ?iais.

Kainos ÄŻ SkandinavijÄ… ir EuropÄ… pateiktos ÄŻ vienÄ… pusÄ™ su mokesÄ?iais.

Rezervacijos mokestis 50 Lt mokamas papildomai.

BilietĹł skaiÄ?ius uĹž ĹĄias kainas ribotas.

Daugiau informacijos www.krantas.lt.

#+7N85+6839 1 ;383+>< 1 (3683>< &/6 79,

3809 <?3=/ 6= @@@ <?3=/ 6= @@@ 6/5 6= Ĺ ri Lanka â&#x20AC;&#x201C; 3500 Lt Kreta â&#x20AC;&#x201C; 1170 Lt LÄ&#x2013;KTUVU IĹ VARĹ UVOS (paĹžintinÄ&#x2014;s â&#x20AC;&#x201C; poilsinÄ&#x2014;s) Kruizas Nilu nuo 1440 Lt; Izraelisâ&#x20AC;&#x201C;Egiptas nuo 1678 Lt; Marokas â&#x20AC;&#x201C; 2634 Lt; Kuba â&#x20AC;&#x201C; 5853 Lt AVIABILIETAI Pirkti internetu: www. lek.lt (yra ir pigios aviakompanijos) KELTAI Rygaâ&#x20AC;&#x201C;Stokholmas; Talinasâ&#x20AC;&#x201C;Helsinkis; Talinasâ&#x20AC;&#x201C;Stokholmas; Ventspilisâ&#x20AC;&#x201C;Nyneshamnas; KlaipÄ&#x2014;daâ&#x20AC;&#x201C;Karlshamnas (spec. pasiĹŤlymas); KlaipÄ&#x2014;daâ&#x20AC;&#x201C;Kylis (spec. pasiĹŤlymas); KlaipÄ&#x2014;daâ&#x20AC;&#x201C;Zasnicas (spec. pasiĹŤlymas); Turkuâ&#x20AC;&#x201C;Alando salosâ&#x20AC;&#x201C;Stokholmas KRUIZAI VidurĹžemio jĹŤroje (spec. kaina) KaribĹł jĹŤroje (spec. kaina) Tolimuosiuose Rytuose (spec. kaina) Baltijos jĹŤroje

BĹŞTI VILNIAUS DALIMI PRENUMERATA 2012 M.

KETVIRÄ&#x152;IUI â&#x20AC;&#x201C;

48

LT

VIZOS ÄŽ RusijÄ&#x2026; nuo 260 Lt, BaltarusijÄ&#x2026; nuo 85 Lt

Kitas prekes Parduodu naujÄ&#x2026; pirties katilÄ&#x2026; su vandens ĹĄildymo talpykla. Tel. 8 698 78 704.

1019382

Viskas skaitmeninei televizijai: priedÄ&#x2014;liai, antenos, moduliai. Montavimas, konsultavimas. IĹĄraĹĄome sÄ&#x2026;skaitas kompensacijoms. S.Ĺ˝ukausko g. 35, Vilnius. Tel. (8 5) 212 0063, 8 652 96 985; www.Erksa.lt.

1014343

PERKA

Prenumeruoti galite: â&#x20AC;&#x17E;Vilniaus dienosâ&#x20AC;&#x153; redakcijoje LabdariĹł g. 8, internetu www.diena.lt/dienraĹĄtis. Informacija tel. (8 5) 261 1688, 8 686 52 400, el. p. prenumerata@vilniausdiena.lt

www.vilniausdiena.lt

AUTOMOBILIŲ SUPIRKIMAS VISOJE LIETUVOJE. GALI BŪTI DAUŽTI ARBA SU DEFEKTAIS. Tel. 8 676 71 261.

995297

Brangiai perkame miĹĄkÄ&#x2026; su Ĺžeme arba iĹĄsikirsti. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iĹĄ karto. Tel. 8 676 41 155.

929914

Orai

Savaitgalį vyraus vėsoki orai. Šiandien vietomis daug kur palis. Įdienojus oras sušils iki 13–16 laipsnių. Sekmadienį daug kur lis ir naktį, ir dieną. Temperatūra naktį sieks 7–9, dieną 11–14 laipsnių šilumos.

Šiandien, rugsėjo 22 d.

+13

Telšiai

+14

+15

Šiauliai

Klaipėda

+16

Panevėžys

+13

Utena

+13

Tauragė

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis) teka Mėnulis leidžiasi

7.04 19.17 12.13 15.06 23.02

266-oji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 100 dienų.

Saulė Mergelės ženkle.

+15

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +26 Berlynas +14 Brazilija +30 Briuselis +15 Dublinas +13 Kairas +31 Keiptaunas +17 Kopenhaga +13

Londonas +16 Madridas +30 Maskva +18 Minskas +13 Niujorkas +26 Oslas +9 Paryžius +18 Pekinas +28

orai vilniuje Šiandien

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+9

+15

+12

+8

3

+9

+11

+10

+7

7

+10

+14

+9

+6

4

+10

+16

+13

+8

5

sekmadienį

pirmadienį

antradienį

Praha +17 Ryga +14 Roma +27 Sidnėjus +27 Talinas +15 Tel Avivas +29 Tokijas +25 Varšuva +14

+15

+13

Vėjas

2–8 m/s

Marijampolė

Vilnius

+13

Alytus

DATOS (rugsėjo 22 D.)

DATOS (rugsėjo 23 D.)

Baltų vienybės, Prūsijos diena Rudens lygiadienis (lygė) – pirmoji astronominio rudens diena Tarptautinė diena be automobilio Saulės mūšio diena Šiaulių miesto diena 1236 m. įvyko Saulės mūšis.

1791 m. gimė anglų mokslininkas Michaelas Faraday.

1875 m. gimė Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, dailininkas, kompozitorius, kultūros veikėjas.

1932 m. gimė politikas, Lietuvos prezidentas Algirdas Mykolas Brazauskas.

1935 m. gimė operos solistas Virgilijus Noreika.

1957 m. gimė australų dainininkas ir dainų kūrėjas Nickas Cave’as.

1958 m. gimė italų dainininkas Andrea Bocelli.

1969 m. mirė antrasis Lietuvos prezidentas Aleksandras Stulginskis.

Lietuvos žydų genocido diena 480 m. pr. Kristų gimė graikų dramaturgas Euripidas.

63 m. pr. Kristų gimė Romos imperatorius Gajus Julijus Cezaris Augustas.

1870 m. mirė prancūzų rašytojas Prosperas Mérimée.

1926 m. gimė JAV džiazo saksofonininkas ir kompozitorius Johnas Coltrane’as.

1930 m. gimė amerikiečių muzikantas, dainininkas, soulo muzikos pradininkas Ray Charlesas.

1939 m. mirė austrų neuropatologas, psichiatras, psichoanalizės metodo pradininkas Sigmundas Freudas.

1943 m. gimė ispanų dainininkas Julio Iglesias.

1949 m. gimė amerikiečių dainininkas Bruce’as Springsteenas.

1973 m. mirė Čilės poetas, Nobelio literatūros premijos laureatas Pablo Neruda.

1976 m. gimė sunkiaatletis Ramūnas Vyšniauskas.

Šių pa­sie­ki­mų kar­to­ti ne­rei­kia dar nie­kas, pa­sak R.Kre­čet­ni­ko­vo, ne­bu­vo ty­ręs, kaip puo­de­ly­je te­ liūs­kuo­ja­ka­va.

Psi­cho­lo­gai, at­ra­dę, kad į kai­rę pa­ svi­ru­siam žmo­gui Ei­fe­lio bokš­tas at­ro­do ma­žes­nis, prie­tai­so, ku­ris ga­li nu­til­dy­ti įky­rius ple­pius, iš­ ra­dė­jai ir puo­de­ly­je te­liūš­kuo­jan­ čios ka­vos ty­ri­nė­to­jai ket­vir­ta­die­ nį pel­nė sa­ty­ri­nes al­ter­na­ty­vią­sias No­be­lio pre­mi­jas.

Iš šaud­me­nų – dei­man­tai

At­pa­žįs­ta iš už­pa­ka­lių

Trik­dik­lis glu­mi­na ple­pius

Ja­po­nai in­ži­nie­riai Ka­zu­ta­ka Ku­ri­ ha­ra ir Ko­ji Tsu­ka­da su­kū­rė prie­ tai­są, pa­va­din­tą kal­bos trik­dik­liu, ku­ris su­glu­mi­na kal­ban­tį žmo­gų,

At­ra­di­mas: moks­li­nin­kai nu­sta­tė, kad pa­svi­rus į kai­rę daik­tų dy­džio

ver­ti­ni­mai bū­na sta­tis­tiš­kai ma­žes­ni, o pa­svi­rus į de­ši­nę – di­des­ni.

įra­šy­da­mas jo žo­džius ir ret­rans­ liuo­da­mas juos šiek tiek vė­luo­da­ mas. „Tai ma­žy­tis daik­te­lis, ku­rį ga­li­ ma nu­kreip­ti į ne­si­liau­jan­tį pliurp­ti žmo­gų, – aiš­ki­no M.Ab­ra­ham­sas.

– To, ką gir­di tas žmo­gus, vi­siš­kai pa­kan­ka, kad jį ga­lu­ti­nai su­trik­dy­ tų ir su­pai­nio­tų – ta­da jis liau­ja­si kal­bė­ti.“ M.Ab­ra­ham­so eks­per­tų ko­mi­si­ja taip pat ci­ta­vo Olan­di­jos psi­cho­lo­ gų stu­di­ją „Pas­vi­rus į kai­rę Ei­fe­lio bokš­tas at­ro­do ma­žes­nis“. Šio dar­bo au­to­riai aiš­ki­no­si, kaip žmo­gaus po­za vei­kia dy­džio su­vo­ ki­mą. Nus­ta­ty­ta, kad pa­svi­rus į kai­ rę daik­tai sta­tis­tiš­kai bū­na ma­žes­ ni, o pa­svi­rus į de­ši­nę – di­des­ni.

Šiandien: Digna, Mauricijus, Tarvinas, Tomas, Virmantė Rytoj: Galintas, Galintė, Linas, Lina, Linė, Teklė

įvairenybės

Al­ter­na­ty­vią­sias No­be­lio pre­mi­jas kas­met da­li­ja Har­var­de lei­džia­mas hu­mo­ro žur­na­las „An­nals of Imp­ ro­bab­le Re­search“. Šios pre­mi­jos, ku­rios ang­liš­kai va­di­na­mos „Ig­No­bels“ (angl. „ig­ nob­le“ – ne­šlo­vin­gas, gė­din­gas), ski­ria­mos už pa­sie­ki­mus, ku­rių ne­ ga­li­ma ar ne­rei­kia pa­kar­to­ti. Šių me­tų al­ter­na­ty­vio­sios No­ be­lio pre­mi­jos taip pat ati­te­ko JAV moks­li­nin­kams, nu­sta­čiu­siems, kad šim­pan­zės su­ge­ba at­pa­žin­ti ki­tas sa­vo gen­tai­nes vien iš jų už­ pa­ka­lių nuo­trau­kų, taip pat vie­ nam ty­rė­jui iš Šve­di­jos, ku­ris įmi­nė mįs­lę, ko­dėl kai ku­rių An­ders­lio­vo mies­te­lio na­mų gy­ven­to­jų plau­kai kar­tais pa­ža­liuo­ja. Nus­ta­ty­ta, kad prie­žas­tis – va­ri­nių vamz­džių ir karš­to du­šo de­ri­nys. „An­nals of Imp­ro­bab­le Re­ search“ vy­riau­sia­sis re­dak­to­rius Mar­cas Ab­ra­ham­sas skel­bė lau­rea­ tus per ket­vir­ta­die­nį vy­ku­sią ce­re­ mo­ni­ją.

Vardai

„Reu­ters“ nuo­tr.

Aud­ra ka­vos puo­de­ly­je

In­ži­ne­ri­jos pro­fe­so­rius Rus­la­nas Kre­čet­ni­ko­vas iš Ka­li­for­ni­jos uni­ ver­si­te­to San­ta Bar­ba­ro­je ir dok­ to­ran­tas Han­sas Meye­ris pel­nė ap­do­va­no­ji­mą skys­čių di­na­mi­kos sri­ty­je už ka­vos taš­ky­mą­si ne­ša­ ma­me puo­de­ly­je ty­ri­mus.

R.Kre­čet­ni­ko­vas ir H.Meye­ ris per ka­vos per­trau­kė­lę vie­no­ je per­nai vy­ku­sio­je kon­fe­ren­ci­jo­je at­krei­pė dė­me­sį, kaip ki­ti žmo­nės mė­gi­na neap­si­taš­ky­ti dra­bu­žių.

Skys­čių taš­ky­mo­si di­na­mi­ka bu­ vo ty­ri­nė­ta ir anks­čiau – pa­vyz­ džiui, konst­ruo­jant ra­ke­tas. Į šį veiks­nį svar­bu at­si­žvelg­ti, nes ba­ kuo­se te­liūs­kuo­jan­tys de­ga­lai ga­li lem­ti ra­ke­tos ne­sta­bi­lu­mą. Ta­čiau

Fi­zi­kų gru­pė, va­do­vau­ja­ma dak­ta­ro Pat­ric­ko War­re­no ir Stan­for­do uni­ ver­si­te­to pro­fe­so­riaus Joe Kel­le­rio bu­vo pa­gerb­ti už ma­te­ma­ti­nį mo­de­ lį, paaiš­ki­nan­tį, ko­dėl į ka­se­lę su­riš­ti plau­kai įgy­ja bū­din­gą ark­lio uo­de­gos pa­vi­da­lą. Ši al­ter­na­ty­vio­ji No­be­lio pre­mi­ja J.Kel­le­riui jau ant­ra.

Igo­ris Pet­ro­vas ir jo bend­ra­ dar­biai iš Ru­si­jos bend­ro­vės SKN pre­mi­ją pel­nė už tech­no­lo­gi­ ją, lei­džian­čią iš pa­se­nu­sių ru­siš­ kų šaud­me­nų gau­ti nau­ju­tė­lai­čių dei­man­tų.

Pran­cū­zi­jos moks­li­nin­kas Em­ ma­nue­lis Ben-Sous­sa­nas su­lau­kė pri­pa­ži­ni­mo už re­ko­men­da­ci­jas, kaip ko­lo­nos­ko­pi­ją at­lie­kan­tiems gy­dy­to­jams su­ma­žin­ti žar­ny­ne su­ si­kau­pu­sių du­jų de­to­na­vi­mo ri­zi­ką, kad jų pa­cien­tai ne­sprog­tų.

JAV vy­riau­sy­bės ge­ne­ra­li­nis at­ skai­to­my­bės biu­ras pel­nė sa­ty­ri­nį ap­do­va­no­ji­mą už ata­skai­tą, ku­rio­je pa­tei­kia­mos re­ko­men­da­ci­jos, kaip reng­ti ata­skai­tas, nag­ri­nė­jan­čias vie­nų ata­skai­tų po­vei­kį ki­toms.

Praė­ju­siais me­tais sa­ty­ri­nę No­ be­lio pre­mi­ją pel­nė Vil­niaus me­ ras Ar­tū­ras Zuo­kas, ku­ris iš­spren­ dė au­to­mo­bi­lių sta­ty­mo pro­ble­mą sa­vo mies­te, nau­do­da­mas sun­kią­ ją ka­ro tech­ni­ką, taip pat Ja­po­ni­jos moks­li­nin­kas, iš­ra­dęs va­sa­bio kva­ po gais­ro aliar­mą, ir no­ro šla­pin­tis pa­čiu ne­tin­ka­miau­siu me­tu ty­rė­jai.

BNS inf.

horoskopai Avinas (03 21–04 20). Rasite išeitį iš bet kokios probleminės situacijos. Jaučiate, kad sekasi, todėl su viskuo susitvarkote. Nešvaistykite šios puikios dienos smulkmenoms, pailsėti suspėsite ir kitomis dienomis.

Jautis (04 21–05 20). Nepatartina įsigyti naujų daiktų, nes galite per daug išleisti pinigų ir dėl to vėliau gailėtis. Jūsų prioritetai gali įžeisti vyresnį už jus žmogų ar įtakingą asmenį.

Daugiau klausykite savo intuicijos.

Dvyniai (05 21–06 21). Labai sėkminga diena. Būsite optimistiškai nusiteikęs, patenkintas tuo, ką turite.

Tik nepasiduokite euforijai ir nežadėkite daugiau negu galite įvykdyti.

Vėžys (06 22–07 22). Galimi emocionalūs pokalbiai, per kuriuos pasistenkite būti supratingas ir nuolaidus. Niekas negali jūsų priversti daryti to, kas nemalonu, todėl labai padės jūsų gebėjimas susitarti.

Liūtas (07 23–08 23). Esate nusivylęs savo darbu, darbdaviais, kolegomis. Jūsų nepasitenkinimas gadins nuotaiką ne tik jums, bet ir artimiesiems. Dėl aplinkinių provokacijų galite prarasti savitvardą. Pasistenkite būti kantrus.

Mergelė (08 24–09 23). Palanki diena įvairiems darbams atlikti.

Jūsų gera koordinacija ir atsidavimas darbui padės įveikti bet kokią užduotį.

Esate kupinas energijos ir emocijų, bet nepraraskite savitvardos.

Svarstyklės (09 24–10 23).

Pajusite, kad santykiai su aplinkiniais tampa harmoningi. Jūsų problemos yra išsprendžiamos, be to, atsiras galinčių padėti jas išspręsti.

Skorpionas (10 24–11 22). Sveika nuovoka padės sėkmingai bendrauti su aplinkiniais. Sugebėsite apmąstyti praeities įvykius. Nemalonūs dalykai nebepasikartos, jei nekreipsite dėmesio į prietarus ir baimes. Šaulys (11 23–12 21). Būsite energingas, darbingas, tad drąsiai imkitės net pačių nemėgstamiausių darbų, nepraleiskite galimybės padaryti dvigubai daugiau nei įprasta.

Ožiaragis (12 22–01 20). Jausitės atitrūkęs nuo aplinkinių ir vienišas. Gelbės darbas, geras fizinis krūvis, pasivaikščiojimas, venkite tuščiai leisti laiką.

Vandenis (01 21–02 19). Aptarinėdamas požiūrius į vertybes nesutiksite su artimais žmonėmis ar autoritetingais asmenimis. Iš jūsų niekas neatima teisės išsakyti savo nuomonę, bet pasistenkite ją pateikti tinkamai. Žuvys (02 20–03 20). Galimas konfliktas su jaunu ar autoritetingu žmogumi. Tikėtinos įtemptos situacijos, todėl teks ieškoti kompromiso.

Atsiras galimybių tobulėti. Viskas jūsų rankose, reikia tik šiek tiek pastangų.