TODĖL, KAD naujienos ESU VILNIETIS Tikros sostinės
pirmadienis, rugsėjo 24 d., 2012 m. Nr. 223 (1422)
Pasiūlymas mokyklų klasėse įrengti vaizdo kameras sutinkamas itin atsargiai. Situacija 5p.
Seimo narys V.Andriu kaitis pateko į autoava riją – partrenkė į kelią staiga išbėgusį briedį. Lietuva 7p.
diena.lt
1,30 Lt
Vakar Baltarusi jos gyventojai rin ko naują šalies parlamentą. Pasaulis 12p.
Diena be automobilio neretai ignoruojama
Man pasiūlė ir nuėjau ten dirbti. Bet tai ne pats ge riausias mano biografijos laikotarpis. Kriminalinės policijos biuro vadovas Algirdas Matonis, dirbęs KGB.
7p.
Miestas
4p.
Kas išgelbės tvorą? Graž i, bet grėsm ingai prie šal igat vio pasvirus i plyt inė tvora prest i žinėj e sost inės M.K.Čiurlionio gat vėj e, atrodo, gal i griūt i bet kur ią minutę. Tačiau gyventojai ir prie žiūros tarnybos nesutaria, kas tvo rą turėtų gelbėti. Jos remontu, savi valdybės nuomone, turi pasirūpin ti gyventojai.
Menas Teršėjai: motorinis transportas sudaro apie 70 proc. miesto taršos. Evaldo Butkevičiaus nuotr.
Akcijomis, skatinančiomis nevažinėti au tomobiliais, daugiausia domisi jaunimas. Tikimasi, kad jaunoji karta pakeis įsise nėjusius stereotipus, nes kol kas savo mašinas į viešąjį transportą ir dviračius vilniečiai iškeičia ne itin noriai.
Rūta Grigolytė
r.grigolyte@diena.lt
Nesuskaičiavo, ar sumažėjo mašinų
Rugsėjo 22-oji – Tarptautinė diena be automobilio. Įvairiais renginiais, akcijomis siekiama atkreipti visuo menės dėmesį į neigiamą transpor to įtaką aplinkai ir žmonių sveika tai, raginama patiems prisidėti prie švarios aplinkos išsaugojimo.
Ta proga kasmet vyksta kampani ja „Europos judrioji savaitė“, akcija „Mieste be savo automobilio!“. Penktadienį renginio Vilniuje „Judėk teisinga linkme!“ organi zatoriai kvietė į dviratininkų žygį „Dviračiu gali važiuoti visi!“. „Sunku pasakyti, ar šį šeštadienį buvo mažiau automobilių sostinės gatvėse. Mūsų ren ginys vyko Dienos be
Netvarka: grupinio apsipirkimo portaluose galima įsigyti kelionių, ta
čiau šiems portalams negalioja Lietuvos kelionių agentūroms taiko mos griežtos veiklos taisyklės. „Shutterstock“ nuotr.
Kelionių agentūros tokia padėtimi nepatenkintos. Bet Tur izm o departam entas pranešė nustatęs, kad „grupinio
Maestro tarė „sudie“ sostinei
2
Nelicencijuotos kelionių agentūros Norint tarpininkauti parduodant keliones Lietuvoje reikia tapti ke lionių agentūra ir prisiimti įsipa reigojimus. Nors tokia tarpininka vimo veikla užsiima grupinio ap sipirkimo portalai, jiems negalio ja jokie turizmo rinkos reguliavi mo saugikliai.
13p.
Menas
apsipirkimo portalus administ ruojančios įmonės savo vardu ir iniciatyva neteikia pasiūlymų dėl organizuotų turistinių kelionių įsigijimo, todėl tais atvejais, kai įmonės, administruojančios po rtalą, veikla apsiriboja užsako vų prekių ir paslaugų viešinimo veikla, kelionių agentūros pažy mėjimas nereikalingas“. Plačiau skaitykite
Ekonomika
9
15p.
Lygiadienį paženklino ugnis Penktadienio vakarą Neries kranti nėje prie Mindaugo tilto įvyko Vil niaus etninės kultūros centro su rengta rudens lygiadieniui ir vie nam pagrindinių baltų dievų Perkū nui skirta ugnies ir muzikos misteri ja „Dangaus būgnai“. Ja paminėta ast ronominio rudens pradžia.
2
pirmADIENIS, rugsėjo 24, 2012
miestas Dangų nušvietė įspūdingi fejerverkai Šeštadienio vakarą susirinkusiems į sosti nės Vingio parką pirotechnikos specialis tai ketvirtajame fejerverkų festivalyje Vil niaus fejerijoje demonstravo savo meist rystę. Prie muzikos kūrinių fejerverkų kompozicijas derino komandos iš Suomi jos, Rusijos, Lenkijos. Konkursinę Vilniaus fejerijos programą sudarė trys dalys. Lie tuviai pirotechnikos meistrai pademons travo parodomąją programą. BFL nuotr.
Diena be automobilio neretai ignoruojama automobilio išvakarė 1 se, penktadienį, o šeš tadienį ir taip būna mažiau maši nų. Dviračių žygyje dalyvavo apie 100 žmonių, daugiausia jaunimas iš įvairių mokyklų. Jaunimas palai ko tas idėjas, jaunesnė karta turi tą požiūrį“, – sakė renginio organiza torė Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro (VSB) Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Kristina Auglytė. Kol kas vilniečių entuziazmas Dieną be automobilio praleisti pa likus savo transporto priemonę ga raže ar stovėjimo aikštelėje nelabai didelis. Kiek sumažėtų ligų?
Žinoma, mūsų krašte ruduo lietin gus ir žiemos šaltos, tad galimybė sėsti ant dviračių ar rinktis kitas aplinkai nekenksmingas transpor to priemones yra sezoniška. Todėl galbūt labiau padėtų iniciatyvos, pavyzdžiui, individualių transpor to priemonių vairuotojus įvilioti į viešąjį transportą. VSB specialistai pataria, ko kią transporto priemonę geriausia rinktis, norint kuo mažiau kenkti aplinkai keliaujant. Įvairius judėjimo būdus galima palygint naudojantis Baltijos ap linkos forumo sukurta kelionės CO2 skaičiuokle, kuri prieinama per interneto nuorodą www.maps. lt/co2. Ji suskaičiuoja, kiek CO2 bus išmesta tam tikrą atstumą nuva žiavus atitinkama transporto prie mone: automobiliu, elektromobi liu, autobusu ar traukiniu. „Viešojo transporto priemonių daromas poveikis klimato kaitai yra kur kas mažesnis, todėl jų pasirin kimas visada palankesnis aplinko saugos požiūriu. Aišku, palankiausi judėjimo būdai yra tie, kuriems ap skritai nereikia degalų, – tai dviratis
arba ėjimas pėstute“, – ragina VSB. Žinoma, kalbant apie tai, kad vairuotojai mieste galėtų rink tis viešąjį transportą, atsiremia ma į neišspręstas grafikų patogu mo, viešojo transporto priemonių švaros, kainodaros problemas, vis dar gajų stereotipą, kad viešuo ju transportu naudojasi daugiau sia tik neįstengiantys įsigyti auto mobilio. „Didelę įtaką turi žmonių įpročiai. Automobiliu jiems va žiuoti patogiau ir lyg ne prestižas keliauti viešuoju transportu. Ta čiau suteikus kuo geresnes sąlygas važiuoti viešuoju transportu, žmo nės persėda į jį. Pasakyti, kiek tai vyksta procentais, labai sunku“, – sakė K.Auglytė. Vis dėlto verta atkreipti dėme sį, kad, Pasaulio sveikatos orga nizacijos duomenimis, sumažinus oro taršą 50 proc., gyventojų am žius pailgėtų trejais–penkeriais metais, sergamumas vėžiu ir kvė pavimo sistemos ligomis sumažė tų 20–30 proc., kraujotakos siste mos ligomis – apie 10 proc. Papildoma įtampos dozė kasdien
Tiesa, individualūs automobiliai mieste kelia ne tik problemų dėl oro taršos, bet ir, specialistų nuomone, blogina pačių vairuotojų sveikatą, nes kasdien kelia įtampą. VSB specialistai teigia, kad daž niausiai žmonės įtampą patiria dviejose vietose: darbe ir prie au tomobilio vairo. Jų žiniomis, dėl darbo įtampą patiria vienas iš ke turių darbuotojų, o prie trans porto priemonės vairo – kiekvie nas vairuotojas. Tyrimai rodo, kad įtampa, skubėjimas yra veiksniai, siejami su padidėjusia avarijos ri zika. Vairuotojų fiziologinės reakcijos ekstremaliomis situacijomis, VSB apibendrinimu, yra padažnėjęs šir
dies plakimas, momentinis kvapo sulaikymas, raumenų spazmai, pil vo diegliai, drėgnos rankos, blyš kumas, išbalimas, silpnumas, dre bėjimas, pykinimas, nekoordinuoti judesiai, veido persikreipimas, nu garos, kaklo skausmai, kraujospū džio padidėjimas. Ekstremalios psichologinės reakcijos yra pykčio proveržiai, šau kimas, agresyvi gestikuliacija, šiurkštus, grėsmingas transpor to priemonės valdymas, panika, vangumas, baimė, nerimas, ki tų vairuotojų apkalbinėjimas, ko mentavimas.
Kristina Auglytė:
Sunku pasakyti, ar šį šeštadienį buvo mažiau automobilių sostinės gatvėse. Nelogiškas mąstymas, kaip įtam pos vairuojant išraiška, pasireiškia paranojišku galvojimu, kad esi se kamas ir būsi sustabdytas policijos; žiaurių ir kerštingų scenarijų prieš „prasikaltusius“ vairuotojus kūri mu; keleivio pastabų dėl netinka mo vairavimo nepaisymu; psicho patiniu važiavimu dideliu greičiu paskui kitą „uodega“. Taršos mažinimo vizija
Aplinkos ir Sveikatos apsaugos mi nisterijų iniciatyva savivaldybės patvirtino programas, kaip suma žinti išmetamų į aplinką teršalų kiekį. Vilniuje programa ir prie monių planas patvirtintas šių me tų liepą. Rengiant Vilniaus miesto oro ko kybės valdymo 2012–2014 m. pro gramą, nustatyta, kad intensyviau
Entuziazmas: daugelyje pasaulio miestų Dieną be automobilio žmonės važinėja dviračiais.
sias automobilių transporto srautas yra Geležinio Vilko, Ukmergės, Ozo gatvėse, Laisvės prospekte, Kalva rijų gatvėje, Savanorių prospekte. Vidutinis pravažiuojančio automo bilių transporto skaičius per parą kai kuriuose šių gatvių ruožuose siekia nuo 60 iki 100 tūkst. Įvertinta, kad visame mies te didžiausi transporto srautai būna darbo dienomis – pirma dieniais–penktadieniais, o savait galiais sumažėja. Didžiausios ter šalų koncentracijos nuo motorinio transporto yra sankryžose, siauro se gatvėse ir pastatais užstatytose gatvėse, kur sąlygos teršalams iš siskaidyti nepalankios. Nustatyta, kad dėl nepakanka mo aplinkkelių skaičiaus miesto centras kenčia nuo didelių trans porto srautų ir oro taršos. Vilniaus miesto išsidėstymas, ypač Sena miestis, Žvėrynas, Šnipiškės, nėra palankus oro taršos atžvilgiu. Ter šalai kaupiasi slėnyje (Senamies tyje, Žvėryne), ir čia vyraujantys silpni vėjai neleidžia teršalams iš sisklaidyti. Pagal Vilniaus miesto oro koky bės valdymo 2012–2014 m. pro gramos įgyvendinimo priemonių planą turi būti stengiamasi opti mizuoti transporto srautus. Dėl to prioritetas turėtų būti teikiamas viešajam transportui, visų pirma elektriniam; turėtų būti ribojamas automobilių stovėjimas miesto centre; pirmenybė turėtų būti tei kiama ekonomiškiems, netaršiems automobiliams, elektromobiliams, dviračiams; turėtų būti griežtesnė eismo, automobilių transporto tar šumo kontrolė. Siekiant pagerinti miesto gatvių, kiemų dangą, gatvių važiuojamo sios dalies, aplinkos valymą ir prie žiūrą, taip pat numatytos tam tik ros priemonės. Nutirpus sniegui
nuo miesto gatvių važiuojamo sios dalies reikia operatyviai su rinkti smėlį, purvą. Turi būti ope ratyviai valomos aikštės, skverai, keliai privažiuoti, šaligatviai, kie mai. Pavasario, vasaros, rudens sezono metu reikia mechanizuo tai šluoti ir valyti, plauti asfaltuo tų gatvių važiuojamąją dalį. Reikia sistemingai atnaujinti miesto gat vių ir kelių privažiuoti dangas, juos asfaltuoti.
Tarptautinė diena be automobilio Pirmoji akcija „Mieste – be savo au tomobilio“ surengta Prancūzijoje 1998-aisiais. 2000 m. tokia akcija jau rengta 760 Europos miestų. 2001 m. gruodžio 8 d. Berlyne pasi rašyta visų šalių, dalyvaujančių ak cijoje, aplinkos ministrų deklaracija, tarp jų yra ir Lietuva. Nuo tada rug sėjo 22-oji paskelbta Tarptautine diena be automobilio.
Mašinos Vilniuje Vilniaus mieste vietinės reikšmės automobilių kelių ilgis, Lietuvos sta tistikos departamento duomenimis, 2010 m. siekė 1043 km. Žvyro kelių il gis mieste sudarė 147 km, grunto ke lių – 90 km. Motorinis transportas sudaro apie 70 proc. miesto taršos. Didžiausią motorizuoto transporto teršalų da lį sudaro anglies monoksidas, azoto oksidai, suodžiai ir kiti teršalai. Vilniaus mieste individualių auto mobilių skaičius nuo 1995 m. didėja ir 1 tūkst. miesto gyventojų 2010 m. teko 440 individualių lengvųjų au tomobilių.
VSB nuotr.
3
pirmADIENIS, rugsėjo 24, 2012
miestas
Kas tas „ponas Holokaustas“? Per Antrąjį pasaulinį karą naciai ir jų talki ninkai nužudė 90 proc. iš 220 tūkst. Lietu voje gyvenusių žydų. Rugsėjo 23 d. mini ma Lietuvos žydų genocido diena, nes 1943 m. tądien buvo likviduotas Vilniaus getas. Rūta Grigolytė
r.grigolyte@diena.lt
Minėdami šią dieną, apie holo kausto atminimo saugojimą Vil niuje ir tautiečių domėjimąsi eks pozicijomis kalbinome Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Is torijos tyrimų skyriaus vedėją Ne ringą Latvytę-Gustaitienę. – Kur pas mus saugomas holo kausto atminimas, kas tuo už siima? – Žiūrint, ką mes vadiname holo kausto atminimo išsaugojimo vie tomis. Galime įvardyti žudynių vietas, o atskiro holokausto mu ziejaus Lietuvoje nė neturime. Vil niaus Gaono žydų muziejuje yra ho lokausto ekspozicija, ji tokia buvo pirma Baltijos šalyse. Įrengta 1995aisiais, tiesa, gana primityviai. – Ką turite omenyje sakydama „primityviai“? – Tuo metu stokota informacijos, o ekspoziciją rengė patys holokaustą išgyvenę žmonės. Ekspozicija buvo pirmoji, nebuvo į ką Lietuvoje rem tis, kokiu pavyzdžiu vadovaujan tis rengti. Taigi žmonės, išgyvenę holokaustą, išsigelbėję iš Kauno ir Vilniaus getų, koncentracijos sto vyklų, kūrė pačią koncepciją, ati davė daiktus, dalijosi prisimini mais, padėjo kaupti archyvinius dokumentus, prisiminimus iš kny gų, kurių tuo metu Lietuvoje buvo galima rasti ar kurių gaudavo iš at vykstančių į Vilnių. Ekspozicijos koncepcija tokia ir išliko iš padėkos tiems žmonėms, kurie užsiėmė šiuo darbu. Nebuvo ji tokia profesionali, bet buvo pir moji, ir iki šiol Lietuvoje esame vie ninteliai, turintys holokaustui skir tą ekspoziciją. Einant laikui, toliau vyko tyrimai, kauptas archyvas. Prieš porą metų tą ekspoziciją atnaujinome, atsirado daugiau stendų, Vilniaus apskrities mažieji getai, daugiau šnekame apie žudynes provincijoje, paskui atsira do nauji darbo stovyklų stendai, šiek tiek medžiagos apie sovietmetį, pa sakojimų, kaip sekėsi po karo. – Ar galima sakyti, kad trūksta kokių nors iniciatyvų? – Nepasakyčiau, kad mums stin ga palaikymo ar bendradarbiavi
mo. Tarkime, pirmąją parodą Nep riklausomybės metais kūrė visai ne istorikai, o inžinieriai, gydytojai ir kiti. Jie perdavė tai, ką jautė, ma tė, remdamiesi asmenine patirtimi. Aišku, orientuotasi į turimus eks ponatus: jeigu turime iki šių dienų išlikusią geto policijos lazdą, mes ir turime kalbėti apie getų polici ją, jeigu turime Dovydo žvaigždes ar vėlesnių kalinių pakabukų, kal bame apie tai, kaip jie atsirado ir kodėl bei kiek juos žydai turėjo ne šioti. Taigi eksponatai diktavo pa rodos pobūdį. Dėl partnerių – labai glaudžiai bendradarbiaujame su Vašingto no holokausto muziejumi, su Jad Vašem memorialiniu muziejumi. Kiekvienais metais padedame labai storą knygą lankytojams, kurioje jie rašo savo nuomonę, kritiką ar pa siūlymus, – kiekvienais metais ji visa užpildoma. Visuomet jaučia me lankytojų palaikymą. Jie para šo net prierašus, kad, jeigu mums ko nors reikia, kreiptumės. – O ar buvo istorikų noro vie naip arba kitaip formuoti eks poziciją, daryti jai įtaką, nebu vo siūlymų keisti koncepciją? – Istorikai mums niekada, kiek man žinoma, spaudimo nedarė ir nieko nediktavo. Nepasakyčiau, kad jie apskritai čia lankytųsi. Daugiau patys lankytojai išreiškia nuomonę: „O mano seneliai ar tėvai atsime na, kad buvo šitaip.“ Džiaugiamės, jeigu kas nors pasako mums naujų faktų, – mes juos renkame. – Ar ekspozicijų lankymas įtrauktas į mokyklų programas, ar ateina vaikų, studentų? – Dėl mokyklų situacija yra dvilypė. Mūsų filiale, Tolerancijos centre, daugumą sudaro vietos lankytojai, mokiniai, o holokausto ekspoziciją daugiausia lanko žmonės iš užsie nio. Sulaukiame mokinių ir moky tojų nebent per Lietuvos žydų ge nocido dieną. Tuomet atvažiuoja ekskursijų. Bet šiaip nelengva pri sikviesti. Manau, taip yra, nes mokyklo se galbūt per mažai kalbama holo kausto tema, ji nenagrinėjama išsa miau. Kiek teko girdėti iš mokytojų, apie žydus ir holokaustą kalbama, kai pamoka būna skirta tautinėms mažumoms, taip pat kai kalbama
Atminimas: Vilniaus Gaono žydų muziejus Pamėnkalnio gatvėje turi holokaustui skirtą ekspoziciją.
apie Antrąjį pasaulinį karą. Taigi, man atrodo, edukacijos stoka su daro tokias sąlygas, kad mokiniai neturi informacijos ir neina. Vis dėlto džiugina tai, kad bend radarbiaujame su Tarptautine ko misija nacių ir sovietinio okupaci nių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti ir Ingrida Vilkiene, kuri vi soje Lietuvoje kuruoja tolerancijos centrus, jungia mokytojus. Tad iš ak tyvių mokyklų sulaukiame mokinių, jie dalyvauja muziejaus rengiamuose konkursuose. Kitas dalykas, kad, vėl dėl informacijos stokos, dažnai atėję mokiniai jaučiasi nejaukiai. – Jie būna nepasiruošę tam, kur ateina? – Sakyčiau, jie nebūna paruošti. Mokytojai neįspėja, ką jie gali pa matyti, net kartais bando pateisinti tam tikrus dalykus, ypač jeigu pra dedi kalbėti apie lietuvių dalyvavi mą žudynėse, apie kolaboravimą. Staiga pamatai, kad ir pats moky tojas ima nejaukiai jaustis. Buvo, pavyzdžiui, prieš kokius septynerius metus atvykusi ekskur sija su mokytoja. Kai pradėjau kal bėti apie kolaborantus, apie pirmą sias karo dienas, apie baltaraiščius, apie pagalbinę policiją, mokytoja mane pasivedė į šalį ir sako: „Gal būt jūs neakcentuokite vietos gyven tojų dalyvavimo. Mokiniai žino, kad buvo vokiečiai, jie žudė, ir nesukite jiems galvų, negadinkite žinių.“ Ta da pasakiau, kad nežinau, apie ko kią istoriją mes tuomet kalbame. Tokių pavyzdžių būna. Bendra tendencija tokia, kad juntama in formacijos stoka. Paskui tęsiasi ir toliau, juk tokios disciplinos, kaip
Holokausto aukų atminimo dienai skirti renginiai 13 val. nuo Lietuvos žydų bendruo
menės (Pylimo g. 4) išvažiuoja autobu sas į Panerius. 14 val. holokausto aukų pagerbimo ceremonija Paneriuose. 17 val. Lietuvos žydų bendruome
nėje pristatoma vyriausiojo Lietuvos rabino Chaimo Buršteino knyga apie Vilniaus Gaoną „Tobula priemonė“ ir kompaktinė plokštelė, kurioje įrašy tos 40 paskaitų pagal pranašo Irmija hu knygą.
19 val. Vilniaus „Lėlės“ teatre (buvu
siame Vilniaus geto teatre) rodomas Arkadijaus Gotesmano monospektak lis „Tikroji Dievo žmogaus istorija“, re žisierius Adolfas Večerskis, dailinin kas Linas Liandzbergis.
Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
holokaustas, nėra ir universitetuo se. Tema domisi uždaras žmonių ratas, jie dalyvauja visuose rengi niuose, lankosi muziejuje. Žinome atvejų, kai rugsėjo 23 d. mokyklose kalbama apie tremti nius, atvažiavo projekto „Misija Sibiras“ dalyviai ir panašiai. Ne norėčiau sakyti, kad tai daroma specialiai, bet galbūt tam yra kitų dienų? Būtų gražu, jeigu tą dieną visoje Lietuvoje būtų kaip nors pa minėti Lietuvos bendrapiliečiai.
Bendra tendencija tokia, kad juntama informacijos stoka. – Ekspoziciją lanko ir suaugę žmonės, nebe moksleiviai – ko kios jų reakcijos, ar daugelis ži no, kur atėjo? – Kaip minėjau, didesnę dalį mūsų lankytojų sudaro iš užsienio atvy kę turistai – jie žino, kur atėję. Dar išskirčiau tokią grupę, kaip litvakų palikuonys, kurių tėvai, seneliai ar proseneliai kilę iš Lietuvos, jie ieško artimųjų, informacijos, būna pasi ruošę. Vietos gyventojų sulaukiame ma žai. Pagrindinis jų klausimas būna: „O kiek lietuvių gelbėjo žydus? Juk gelbėtojų buvo daugiau negu tų, kurie dalyvavo žudynėse?“ Iš kar to pajunti nuostatą, o iš tiesų ve di ekskursiją, sakai faktus, nie ko neteisini ir neteisi. Mūsų tikslas – rinkti, kaupti, saugoti, pateik ti faktus. Kartais juntamas tarsi bendros atsakomybės jausmas, bet juk niekas neverčia jos jausti, mes išdėstome faktus. Buvo ir toks atvejis, kai viena moteris paklausė: „O kas tas po nas Holokaustas, apie kurį tiek daug kalbate?“ – Kokių yra objektų, dėl kurių širdį skauda, kuriems reikia dė mesio, bet jo nesulaukiama?
– Memorialus visuomet bandoma tvarkyti, bendruomenė prisideda prie atminties išsaugojimo. Kitas dalykas yra dėl žudynių vietų. Ne visos žudynių vietos pažymėtos, ne visos prižiūrimos, ne visos sau gomos. Ne kartą buvo sunaikintas paminklas žudynių vietoje Lakiuo se, paskiau seniūno dėka buvo at statytas. – Patiems neteko patirti iš puolių? Pavyzdžiui, į ekskursi ją niekada nebuvo įsipainiojęs koks nors pareikšti neapykan tą norintis asmuo? – Yra buvę keletas atvejų, pastara sis – kai buvo priimtas įstatymas dėl žydų turto grąžinimo. Turėjo me tokį nemalonumą: įbėgo mote ris šaukdama, esą kaip šitaip gali ma, negrąžintas lietuvių turtas, o čia žydų... Buvo ji ir į bendruome nę nubėgusi. Šiaip kol kas labai didelių inci dentų lyg ir nebuvo. Tolerancijos centre prieš keletą mėnesių buvo ekskursija neonaciams. Praėjo ga na normaliai. Turime nufilmavę su jais siužetą. Buvome šiek tiek įsi tempę, nelabai žinojome, ko tikė tis, tačiau džiaugiamės, kad atėjo. Galbūt bent vienam iš jų kas nors širdyje liko. Net ir priešiškai nusi teikusių žmonių negalime atstum ti, mūsų tikslas yra eiti į žmones ir pasiekti jų širdis.
90 proc.
iš 220 tūkst. Lietuvoje gyvenusių žydų buvo nužudyti nacių ir jų talkininkų per Antrąjį pasaulinį karą.
4
pirmADIENIS, rugsėjo 24, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
Tvora rūpinsis gyventojai Rūta Grigolytė
r.grigolyte@diena.lt
Graži, bet grėsmingai prie šali gatvio pasvirusi plytinė tvora M.K.Čiurlionio gatvėje, atrodo, gali griūti bet kurią minutę. Ta čiau gyventojai ir priežiūros tar nybos nesutaria, kas tvorą turė tų gelbėti.
BŪTI VILNIAUS DALIMI PRENUMERATA 2012 M.
„Viršaus puošybą garantuotai nu ims, šiek tiek parestauruos ir nu veš kam nors į sodybą, na, o pačios tvoros galima net nerestauruoti: lėšų stoka... O ką, galima vietoj jos pigią metalinę, nors ir prie pastatų nederančią, pastatyti“, – liūdnai juokavo gretimo namo M.K.Čiur lionio gatvėje gyventoja. Iš tiesų, tvoros atstatymu, Vil niaus miesto savivaldybės spe cialistų manymu, turi pasirūpinti patys gyventojai. Kaip ir kada – lieka jų reikalas. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir ener getikos departamento Būsto reno vavimo skyriaus specialistai jau nagrinėjo šį atvejį ir išsakė būtent tokią nuomonę: tvora – gyvento jų reikalas. „Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto regist
ro duomenimis, M.K.Čiurlionio g. 11 yra suformuotas žemės sklypas, minėtu adresu įregistruoti keturi gyvenamosios paskirties nekilno jamojo turto objektai, vienas ne gyvenamosios paskirties – ūkinis pastatas (pagalbinio ūkio), tvora – neįregistruota. Vilniaus miesto savivaldybės geografinės informa cijos sistemos žemėlapio duome nimis, įvažiavimo vartų stulpas ir tvora yra žemės sklypo M.K.Čiur lionio g. 11 ribose. Minėtu žemės sklypu naudojasi visų jame esan čių statinių naudotojai (savininkai). Todėl visi žemės sklype M.K.Čiur lionio g. 11 esančių statinių naudo tojai (savininkai) turėtų sumokė ti įvažiavimo vartų stulpo remonto darbų išlaidas“, – situaciją aiški na savivaldybės Būsto renovavimo skyriaus specialistai. Panašią nuomonę išsakė ir teri toriją prižiūrinčios įmonės „Nau jamiesčio būstas“ atstovai. Ją valdančios įmonės „Mano būs tas“ komunikacijos vadovas Vi lius Mackonis taip pat tvirtino, kad sklypas priskirtas namui, to dėl tvora priklauso gyventojams ir nuo jų sprendimo priklauso, re montuoti ją ar ne. „Naujamiesčio būsto“ duome nimis, neseniai tvora buvo už
kliudyta automobiliu. Tvora vėl pasviro, tačiau stovi stabiliai, pa vojaus, kad grius – nėra. Bendro vės specialistai įvertino remonto išlaidas – jos siekia apie 25 tūkst. litų. Vadybininkė telefonu apie tai informavo keletą namo akty vistų, kurie tuomet remontuo ti tvorą atsisakė“, – paaiškino V.Mackonis. Anot jo, tvoros gyventojai nu sprendė nebegelbėti ir dėl to, kad „Naujamiesčio būsto“ specialistai tvorą jau tvarkė 2011 m. gegužę, prieš tai gavę gyventojų pritari mą ir suderinę darbus su savival dybe bei Kultūros paveldo depar tamentu. Bet senas statinys ir vėl ėmė griūti.
25
tūkst. litų
gali kainuoti tvoros remontas.
KETVIRČIUI –
48
LT
Prenumeruoti galite: „Vilniaus dienos“ redakcijoje Labdarių g. 8, internetu www.diena.lt/dienraštis. Informacija tel. (8 5) 261 1688, 8 686 52 400, el. p. prenumerata@vilniausdiena.lt
Pavojus: paremtos tvoros svorio, atrodo, strypas gali bet kada nebeišlaikyti.
Rūtos Grigolytės nuotr.
Kvies aštuntoji „Tyrėjų naktis“ www.vilniausdiena.lt
Šį penktadienį, rugsėjo 28-ąją, duris atvers dešimtys laborato rijų ir aukštųjų mokyklų fakul tetų, kurie „Tyrėjų nakties“ daly viams pristatys dažnai nežino mas mokslo pasaulio paslaptis ir atradimus.
Daugiau kaip dvylikos valandų renginių maratonas, kupinas int riguojančių ir netikėtų atradimų, tęsis iki vėlyvo rugsėjo 28-osios vakaro. Aštuntą kartą vyksian čioje „Tyrėjų naktyje“ šiemet dar daugiau renginių vyks viešose, netradicinėse mokslui miesto erd vėse, kurios praeitais metais su laukė itin didelio lankytojų susi domėjimo. Pasak rengėjų, daugiau kaip 100 renginių didžiuosiuose šalies miestuose kvies renginio dalyvius išbandyti ir pamatyti tai, ką Lie tuvos mokslininkai kasdien veikia už uždarų durų, o „Tyrėjų nak ties“ renginiai, skirti mokiniams,
jau kitą savaitę vyks daugiau kaip 90 šalies mokyklų. „Manau, kad kai kurie dalyviai renginiuose gali ne tik susipažinti su tyrėjų darbo specifika, bet ir gal būt atrasti naująjį savo pašaukimą bei persikvalifikuoti iš, tarkim, tei sininko ar vadybininko, į chemiką ar fiziką, pamatę šias sritis naujoje šviesoje“, – šypsojosi vienas ren ginio organizatorių Baltijos pažan gių technologijų instituto direkto rius dr. Tomas Žalandauskas. „Tyrėjų naktyje“ dalyvauja daugiau nei 30 Europos šalių, t. y. daugiau nei 300 Europos miestų. „Tyrėjų naktis“ vyksta Euro pos Komisijos iniciatyva. Lietu voje šiemet didžioji dalis renginių vyks Vilniuje, Kaune, Panevėžyje, Šiauliuose, Molėtuose. Sostinės „Coffee Inn“ kavinės pristatys diskusijų ciklą ir che minius bandymus, ISM Vadybos ir ekonomikos universitete vyks in teraktyvus seminaras apie vado
vavimą, kino teatre „Pasaka“ bus išrinkti moksleivių trumpų filmų konkurso „Distiliuotos idėjos“ nugalėtojai bei rodomi nespalvo ti mokslinės fantastikos filmai, o knygyne „Mint Vinetu“ vyks in teraktyvios paskaitos apie kūry bingumą. Vilniaus Gedimino techni kos universitetas (VGTU) „Tyrė jų naktį“ kvies susitikti su laidos „Mokslo sriuba“ kūrėjais, de monstruos VGTU sukurtą elekt romobilį, lazerinio skenavimo technologijas. Universitete taip pat bus galima dalyvauti kuriant miestą ar susipažinti su knygos gimimo procesais. Vilniaus universitete lankytojai galės klonuoti augalus ir išskirti DNR. Renginio dalyviai kviečiami išmokti atpažinti melą, sužinoti apie keliaujančius augalus ir ap silankyti superkompiuterių cent re bei chemijos laboratorijoje. VD, BNS inf.
5
pirmADIENIS, rugsėjo 24, 2012
situacija Idėja klasėse įrengti vaiz do stebėji mo kame ras pir miausia sutrikdo. Atsakymo į šį klausi mą būtina teirautis spe cialistų.
Nuomonės: tėvų, palaikančių kamerų klasėse idėją, entuziazmui nepritartų specialistai.
Evaldo Butkevičiaus nuotr.
Vaizdo kameros mokyklų klasėse: ar reikia? Rūta Grigolytė
r.grigolyte@diena.lt
Kalėjimas ar saugi vieta?
Ar visuomet galima aklai tikėti sa vo vaikais, kurie mokytojus kalti na įvairiausiais nusižengimais? Ar visuomet galima tikėti mokytojais, kai jie sako, kad jūsų vaikas – nie kam tikęs mokinys ar piktybiškas išdaigininkas? O kas iš tiesų kaltas dėl įsisenėjusio bendraklasių konf likto arba patyčių, kurios gali tu rėti labai skaudžių padarinių? Kaip tapti musele ant klasės sienos, kad galėtum viskuo įsitikinti?
Pastaba: vaiko teisių kontrolierė
E.Žiobienė sako, kad nė vienas vaikas neturi patirti kišimosi į jo asmeninį gyvenimą.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Dalis moksleivių tėvų mano, kad tokias situacijas galėtų išspręsti vaizdo stebėjimo kameros, įreng tos mokyklų klasėse. Bendrame mokyklų forume, ku riame dalyvauja moksleivių tėvai, buvo užvirusi diskusija, kad gal būt reikėtų įrengti vaizdo stebėji mo kameras klasėse. Daugiau da lyvių palaikė šią idėją, nors ir su kai kuriomis išlygomis, bet atsirado ir nemažai prieštaraujančių. Už ir prieš
Apibendrinant galima išskirti ke lis tėvų argumentus, kodėl klasė se reikia vaizdo kamerų. Pirmiausia, mokytojai, iškilus ginčytinų situacijų, kviečia tėvus dalyvauti pamokose, tačiau tuo metu, žinoma, tiek mokiniai, tiek mokytojai elgiasi kitaip, nei tė vams nestebint, todėl realios si tuacijos taip sužinoti neįmanoma. Antra, daugybės mokyklų korido riuose ir taip jau veikia vaizdo ste bėjimo kameros. Trečia, tai būtų efektyvi smurto, patyčių, moky tojų ir mokinių nederamo elgesio, net elgesio, vedančio prie vaikų sa vižudybių, prevencijos priemonė ir padėtų išsiaiškinti konfliktines si tuacijas. Ketvirta, vaikai ir visi kiti asme nys ir taip jau stebimi kameromis parduotuvėse, bankuose, gatvėse. Penkta, vaikui susirgus, įrašai gali būti panaudoti stengiantis moki niui neatsilikti nuo mokymo pro gramos. Minėta išlyga, kad reikė tų ne tiesioginiai vaizdą transliuoti per tėvams skirtą elektroninę sis temą, kaip diskusijoje siūlė temos autoriai, o jį įrašyti. Sugrupuoti galima ir dažniausius argumentus prieš kameras klasėse. Kai kuriems tėvams tai primena persekiojimą arba sekimą kaip so vietinio saugumo KGB laikais, o ne
disciplinos diegimą. Antra, tai esą galėtų pabloginti mokinių ir mo kytojų emocinę būklę, saviraišką, jie jaustųsi kaip kalėjime. Trečia, stebint pamokas gali būti pažeis tos vaikų ar mokytojų, kaip dar buotojų, teisės.
Švietimo ir mokslo ministerija pasisako prieš kameras klasė se, nes tai apsunkin tų ugdymo procesą.
Gali net provokuoti
Švietimo ir mokslo ministerijos Komunikacijos skyriaus atsiųs tame temos komentare rašoma, kad kameros klasėse gali apsun kinti ugdymo procesą, o mokinių ir mokytojų elgesį nustato vidaus taisyklės. „Manytume, kad vaizdo kame ros klasėse nereikalingos. Tai ap sunkintų ugdymo procesą, jaut resniems mokiniams nuolatinis stebėjimas gali sukelti nereikalin gą įtampą, o konfliktiškiems moki niams tai gali būti net provokacija, skatinanti nederamai elgtis. Mo kytojų ir mokinių elgesį mokyklose ir per pamokas nustato mokyklos vidaus taisyklės, Švietimo įstaty mas, neseniai parengtas mokytojų ir mokinių pagarbaus elgesio reg lamentas. Pliusas būtų nebent tai, kad, peržiūrėjus juostą, būtų gali ma objektyviau išsiaiškinti konf liktines situacijas“, – dėstoma mi nisterijos atstovų nuomonė. Kas yra privatus gyvenimas?
Vaiko teisių apsaugos kontrolierės Editos Žiobienės komentaras pir miausia grindžiamas įstatymų kon
tekstu, o tuomet atsakoma, kodėl vaizdo stebėjimo kamerų įrengimas klasėse būtų jau ne prielaida saugu mui, o labiau teisių pažeidimui. Pasak vaiko teisių apsaugos kontrolierės, Vaiko teisių konven cijos 16 straipsnis nustato, kad nė vienas vaikas neturi patirti savava liško ar neteisėto kišimosi į jo as meninį, šeimyninį gyvenimą, buto neliečiamybę, susirašinėjimo paslaptį arba neteisėto kėsinimosi į jo garbę ir reputaciją. Neturtines fizinių asmenų ci vilines teises ir jų įgyvendinimą reglamentuoja bei asmens priva taus gyvenimo apsaugos princi pus įtvirtina Civilinis kodeksas, Asmens duomenų teisinės apsau gos, Visuomenės informavimo, Nepilnamečių apsaugos nuo nei giamo viešosios informacijos po veikio įstatymai ir kita. Privačiu laikomas toks asmens gyvenimas, kuris vyksta ne vie šumoje. Tai sritis, kur asmuo tu ri teisę būti paliktas vienas ir kur visuomenė neturi teisės kištis, tai yra gyvenimo būdas, santykiai su kitais asmenimis, vidiniai šeimos santykiai, jo dvasinis, religinis gy venimas, fizinė ir psichinė sveika tos būklė, privatus susirašinėjimas, pokalbiai ir panašiai. Riba gali būti peržengta
Įstatymai draudžia rinkti infor maciją apie privatų asmens gyve nimą pažeidžiant įstatymus, taip pat draudžiama skleisti surink tą informaciją apie asmens priva tų gyvenimą. Vaiko teisių apsaugos kontrolierė pabrėžia, jog Visuo menės informavimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 5 punktas nu stato, kad, siekiant nepažeisti as mens teisių, apsaugoti jo garbę ir orumą, renkant ir viešai skelbiant informaciją, draudžiama filmuoti,
fotografuoti vaiką ar daryti jo gar so ir vaizdo įrašus be nors vieno iš tėvų, globėjų ar rūpintojų ir paties vaiko sutikimo. „Jei ir būtų vaiko tėvų (globėjų, rūpintojų) sutikimas ar net pagei davimas įrengti vaizdo stebėjimo kameras mokyklos klasėje, būtina atsižvelgti į Asmens duomenų tei sinės apsaugos įstatymo nuostatas bei į tai, kad tokia priemonė gali ne tik sukelti neigiamų padarinių pa čiam vaikui (pavyzdžiui, vaikas ga li blogai jaustis žinodamas, kad jį nuolat stebi, ir panašiai), bet ir su daryti sąlygas pažeisto jo teises ir interesus“, – pabrėžė E.Žiobienė. Vaizdo stebėjimo sistemos pa prastai diegiamos teisės pažeidi mų prevencijos, apsaugos ir (ar) saugumo tikslais, siekiant užtik rinti visuomenės saugumą, viešą ją tvarką, apginti asmenų gyvybę, sveikatą bei kitas asmenų teises ir laisves. Vaizdas gali būti stebimas tik tais atvejais, kai kiti būdai ar priemonės yra nepakankamos ir (arba) netinkamos siekiant išvar dytų tikslų ir jeigu duomenų subjekto interesai nėra svarbesni. „Vaizdo stebėjimas galėtų bū ti pateisinamas, pavyzdžiui, prie centrinių mokyklos durų, terito rijos, tačiau vaizdo stebėjimo ka merų įrengimas klasėse gali varžyti vaiko mokymosi bei žodžio lais vę“, – teigiama E.Žiobienės atsa kyme. Vaiko teisių apsaugos kont rolierės nuomone, vaizdo kamerų įrengimas klasėse reikštų nepasi tikėjimą vaikais ir juos ugdančiais pedagogais. „Sumanymas nuolat stebėti vaiko ugdymąsi gali lemti dar didesnius konfliktus mokyk los bendruomenėje, sudaryti są lygas pažeisti ne tik vaikų, bet ir mokyklos darbuotojų teises į pri vatumą“, – mano vaiko teisių ap saugos kontrolierė.
6
pirmADIENIS, rugsėjo 24, 2012
nuomonės
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Balsuoti internetu nereikia
Švedai susirūpino dėl rusų militarizmo
Š
vedijai pastaruoju metu vis didesnį ne rimą kelia Rusijos ginklavimasis Balti jos jūros regione. Tai rodo slapta ana litinė medžiaga, neseniai paviešinta švedų žiniasklaidoje. Kaip rašoma dienraščio „Svenska Dagb ladet“ interneto svetainėje, pirmą kartą nuo Šaltojo karo pabaigos 1991-aisiais Švedijos stabilumas, gerovė ir taika susiduria su iššū kiais. Tai matyti iš dalinai įslaptintos medžia gos, kurią šalies vyriausybė užsakė rengdama 2014-ųjų Valstybės gynybos įstatymą. Dienraštis primena, kad 2008 m. solidaru mą deklaravusi Švedija vienašališkai įsiparei gojo karinėmis priemonėmis padėti kaimy nėms – ES ir NATO narėms.
Dennis Gyllensporre’as: Justinas Argustas
L
abai paž ang iais save laikant ys pol it ikai iki rink imų lik us vos kel ioms savaitėms vėl prakalbo apie sumanymą įteisinti balsavi mą internetu. Garsiausiai šia tema, žinoma, reišk iasi liberalai. Balsavimas internetu iš pirmo žvilgsnio – graž i ir blizganti idėja. Vardijami argumen tai: taip esą balsuoti visiems taps patogiau, lengv iau, pad idės rinkėjų aktyv umas. Be to, kaip liud ija apk lausos, tauta to irg i pa geidautų. Balsav imo internet u priešin inkai apš au kiam i labai nepaž ang iais ir konservat y viais. Esą did žiosios part ijos labai suinte resuotos išlaik yt i savo stabilų elektoratą, todėl gal imybės balsuoti internetu lig šiol ir nėra.
Ar tikrai reikėtų stengtis dėl tų kelių procentų rinkėjų, ku riems pernelyg sunku viduti niškai kartą per metus ateiti balsuoti? Tačiau labiausiai mūsų pažangiuosius poli tikus įkvepia estų pavyzdys. Jei jau kaimy nai taip daro ir jiems puikiai sekasi, kodėl negalime ir mes – choru šaukia liberalai. Taip, estai internetu pradėjo balsuoti 2005aisiais. Per šešer ius metus Estijoje balsuo jančių internet u skaičius tik augo: 2005aisiais tok ių buvo vos 10 tūkst., o parla mento rink imuose pernai e. rinkėjų buvo jau 140 tūkst. Tačiau, kaip rodo tyrimai, rink imuose ne dalyvaujančių skaičius pak ito mažai. Tie siog dal is tų, kur ie Estijoje balsuodavo tra diciniu būdu, dabar balsuoja internetu. Bal suojančių aktyvumas 2007 ir 2011 m. parla mento rink imuose buvo beveik vienodas – abiem atvejais buvo kiek didesnis nei 60 proc. Tad pilietiškai nesusipratusių rinkėjų balsavimas internetu beveik nepaveikė. Tad ar tikrai reikėt ų stengt is dėl tų kel ių procent ų rinkėjų, kur iems pernelyg sun ku vidutiniškai kartą per metus ateiti bal suot i? Kok io sąmon ing umo yra tie rinkė jai, jei jiems ateiti ir balsuoti trukdo blogas oras? Ir kodėl jų balsų reik ia siekti bet ko kia kaina? Juk pats ėjimas balsuoti – savotiškas pilie tišk umo ritualas. Gal iausiai, ar mums tik rai reik ia tok ių rinkėjų, kur ie, lig šiol bal suot i nėję, ūmai atitrūks nuo internet inių žaidimų ir suskubs rinkti valdžią? Ir dar: ar senosios Europos valstybės ir JAV iš tiesų yra tok ios tamsios ir konservatyvios, kad balsavimo internetu lig šiol neįteisino? Žinoma, balsav imas internetu – tik laiko klausimas. Bet naivu manyti, kad pilietiškai susipratusių tada kokybiškai padaugės.
Rusijoje akivaizdus ginkla vimasis ir politinės situa cijos raida, daranti šią šalį sunkiai prognozuojamą. „Kalbant paprastai – Suomijai, Estijai, Latvijai ir Lietuvai. Kaip atlygį už šią poziciją Švedija savaime suprantamu dalyku laikė tai, kad sulauks pagalbos iš Vakarų, jei jai pačiai kiltų grėsmė. Tačiau dabar ši prielaida atrodo vis mažiau pagrįsta“, – rašo laikraštis. Švedijos karinių pajėgų vyriausiajam šta bui priklausantis brigados generolas Dennis Gyllensporre’as atkreipė dėmesį, kad Vaka rų Europos gynybinės ambicijos menksta, o JAV dėmesio centras keliasi iš Europos į Aziją. Anot dienraščio „Svenska Dagbladet“, ka rinių pajėgų vyriausybei pateikta medžia ga yra slapta, tačiau labiausiai nerimą kelia įvykių eiga Rusijoje, Baltijos jūros regione ir, žvelgiant į ateitį, Arktyje. „Rusijoje akivaizdus ginklavimasis ir po litinės situacijos raida, daranti šią šalį sun kiai prognozuojamą: kokie bus realūs šios
Baimė: tarptautinei bendruomenei nerimą
kelia didėjanti Rusijos hegemonija.
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
šalies kariniai pajėgumai, kokiomis aplin kybėmis bus politinės valios naudoti karines priemones? Ir Baltijos jūra, ir Arktis įgauna vis didesnę ekonominę ir strateginę reikšmę kalbant apie gamtos išteklius ir prekybos ke
lius. Šių išteklių gynyba tampa nacionalinio saugumo klausimu. Augant kariniams pajė gumams didėja eskalacijos panaudojant ka rines priemones galimybė“, – teigia D.Gyl lensporre’as. Rusijos ir JAV konfliktas dėl priešraketinės gynybos Švedijai turi įtakos jau šiandien. Į Karaliaučiaus srityje dislokuotų naujųjų Ru sijos priešlėktuvinės gynybos ir raketų sis temų („S400/SA 21“ ir „Iskander“) veikimo spindulį patenka Švedijos karinių jūros ir oro pajėgų daliniai, kaip rašo laikraštis. Teigiama, kad JAV priešraketinės gyny bos sistemos elementų gali būti Baltijos jū roje esančiuose laivuose. NATO negali apgin ti savo šalių narių Baltijoje nesinaudodama Švedijos oro erdve. „Esama grėsmės, kad į potencialų konflik tą būsime įtraukti jau pačią pirmą to konflikto valandą. Geografiškai ir politiškai negalėsi me išvengti karinės atsakomybės už savo kai mynystėje esančią teritoriją. Todėl privalome turėti tinkamą derinį kovinių pajėgų sausu moje, ore, jūroje ir kibernetinėje erdvėje. Jei būsime suvokti kaip nepakankamai saugumu besirūpinanti šalis, augs abejonės dėl mūsų pozicijos. Tuomet aplinkinės šalys gali im ti naudotis šia padėtimi mus bandydamos ir mesdamos mums iššūkį“, – įspėjo Visuotinės gynybos tyrimų instituto vieno iš padalinių vadovas Johannesas Malminenas. Anot laikraščio, pirmuoju signalu galima laikyti praeito mėnesio vyriausybės pareiš kimą, kad Švedija įsigis nuo 40 iki 60 „Su per Jas“ naikintuvų ir padidins asignavimus šalies gynybai motyvuodama, kad gyvename neramiais laikais. Analitikai taip pat perspėjo, kad euro krizė parodė, jog bendradarbiavimas ES viduje nėra toks stiprus, kaip manė Švedija. „Esama pavo jaus, kad ES grius. Ką darysime, kad tai neįvyk tų? Nėra jokios garantijos, kad įvykiai aiškiai kryptų šviesesnės ateities linkme. Mes nuro dome sritis, dėl kurių derėtų diskutuoti ir jas analizuoti“, – teigė Civilinės saugos ir pareng ties tarnybos, vienos iš trijų ataskaitas paren gusių įstaigų, vienas vadovų Nilsas Svartzas. VD, BNS inf.
Apklausa
Atgarsiai Valstybės apdovanojimų taryba įpareigojo ordinų kanclerį Gied rių Krasauską kreiptis į sporti ninkę Živilę Balčiūnaitę, kad ji gera valia grąžintų prieš dvejus metus jai įteiktą valstybinį ap dovanojimą. Jis buvo skirtas už auksą, iškovo tą per maratono rungt į Europ os lengvos ios atlet ikos čempionate. Tačiau konstatav us dopingo var tojimo fakt ą čempionės tit ulas iš Ž.Balčiūnaitės buvo atimtas ir ji pa ti dvejiems metams diskval ifi k uo ta. Maraton in inkė tvirt ino įvykdy sianti prezidentūros prašymą ir su grąžinsianti ordiną. Naujienų porta lo diena.lt skaitytojai įvair iai vert i na šią situaciją.
Pasiūlymas Siūlau neskriausti savo tautiečių, vos kokia nors federacija užsimano. Ž.Balčiūnaitė – puiki sportininkė ir tikrai nusipelnė apdovanojimų. Jei nesutinkate, prašau iš visų bent kiek prasikaltusių docentų, profesorių, sporto meistrų atimti visus apdova nojimus. Labai jau mes greiti smerk ti ir bausti savus, puolam ieškoti ka lėjimų, kur kalinti teroristai (nors įro dyta, kad tokių nebuvo), atiduoda me baltarusiams sugraužti jų pačių kovotoją už laisvę, bet kartu bando me išlaikyti gerą nuomonę apie sa ve. Baikim vieną kartą mušti į savus vartus. Teiskim tikrus nusikaltėlius.
p. Živilei Jei norite, kad tauta jus gerbtų ir lauktų iš jūsų rezultatų, garbingai atiduokite,
ką gavote, būsite daugiau vertinama iš gerosios pusės, nei kiekvieną dieną minima tik bloguoju. Geriau garbingai pralaimėti, nei chamiškai gintis.
Ar Ž.Balčiūnaitė turėtų grąžinti valstybinį apdovanojimą?
XxX Siūlyčiau atiduoti tą ordiną ir toliau karjeroje pasiekti dar daug daug per galių. Bet taip pat pabūti išdidžiai ir jokių dovanų jau nebepriimti.
"#
Galima buvo tyliai
Medalis ar ordinas yra pagarbos ženklas, jeigu jis nepripažįstamas, tuomet jokios pagarbos nebelieka ir jį reikia grąžinti. Tik gaila, kad visa ši valstybinio apdovanojimo istorija tapo viešumos momentu. Jos sporti nis laimėjimas lieka svarbus pasauli niam sportui, nes ten veikia rezulta to hegemonija, nepriklausomai nuo jo pasiekimo antrinių aplinkybių.
% Taip Ne Nežinau
diena.lt
Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone. karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt „Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Diena Media News“ L.e.p. vyriausiasis redaktorius Alvydas Staniulis
„Vilniaus dienos“ VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386 „VILNIAUS DIENOS“ VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJAI: Stasys Gudavičius – 219 1371 Ignas Jačauskas – 219 1372 MIESTAS: Rūta Grigolytė – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391
LIETUVA: Justinas Argustas – 219 1381 EKONOMIKA: Jolita Mažeikienė (redaktorė) – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387 SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Mantas Stankevičius – 219 1383
Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 5500.
767
ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Margarita Vorobjovaitė – 219 1384
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3655, 261 3659, 261 3654, 261 3000, 261 9655, 279 1370 faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS: 261 3653 PRENUMERATOS SKYRIUS: 261 1688 PLATINIMO TARNYBA: 261 1688
7
pirmADIENIS, rugsėjo 24, 2012
lietuva diena.lt/naujienos/lietuva
Netiria neteisėto praturtėjimo atvejų
Sovietų saugumo institucijoje KGB iki pat 1991-ųjų rugpjū čio 31 d. dirbęs da bartinis Kriminali nės policijos biuro vadovas Algirdas Matonis tvirtina, kad tarnavo Lietuvai, ta čiau savo biografi jos faktus kažkodėl lig šiol slėpė.
Generalinė prokuratūra neatlie ka jokio ikiteisminio tyrimo dėl galimo politikų neteisėto pratur tėjimo.
Mįslė: A.Matonis aiškina, kad sovietų saugume iki pat 1991 m. rugsė
jo tarnavo pritariant Lietuvos institucijoms.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Ne savo noru dirbo KGB Justinas Argustas j.argustas@diena.lt
Dirbo trejus metus
A.Matonis trejus metus – nuo 1987 m. rugsėjo 1 d. iki 1991-ųjų rugpjū čio 31 d.– buvo kadrinis KGB Drus kininkų padalinio darbuotojas. Tai paaiškėjo Lietuvos gyventojų geno cido ir rezistencijos tyrimų centrui pradėjus skelbti kadrinių KGB dar buotojų pavardes. Tačiau apie šį tamsų savo biog rafijos faktą A.Matonis savo ofi cialioje biografijoje nepraneša. Kriminalinės policijos biuro tink lalapyje tenurodoma, kad A.Mato nis 1986 m. baigė Vilniaus valsty binį V.Kapsuko universiteto Teisės fakultetą ir tai, kad vidaus reikalų sistemoje tarnauja nuo 1991-ųjų rugsėjo 2 d. A.Matonį į aukštas Kriminali nės policijos biuro vadovo pareigas prieš septynerius metus paskyrė tuometis generalinis policijos ko misaras Vytautas Grigaravičius. Dirbti leido teismas
Policijos vadovybė aiškina, kad šis nelabai gražus A.Matonio biogra fijos faktas buvo žinomas visada ir tai nė kiek nekliudė jam kilti karje ros laiptais. Netaikyti 1999 m. įsi galiojusio įstatymo, kuriuo buvę SSRS valstybės saugumo komite to darbuotojai dešimt metų negali dirbti valstybės pareigūnais ar tar nautojais, kaip paaiškėjo, nuspren dė teismas.
„Kadangi yra priimtas teismo sprendimas netaikyti jam įstatymo apribojimų, jam leidžiama dirb ti valstybės tarnyboje. Kaip ir nu matyta įstatyme, buvo kreiptasi į Valstybės saugumo departamentą (VSD), kad šis atliktų tyrimą ir pa teiktų bendrą išvadą, ar darbuotojui gali būti taikomos išimtys“, – nuro dė Policijos departamento atstovai. Kodėl šie A.Matonio biografi jos faktai nenurodomi oficialio je jo biografijoje, Policijos depar tamento vadovybė paaiškino taip: „Biografijoje skelbiami tik pagrin diniai karjeros faktai.“ Kovojo su nusikalstamumu
Į kelis dienraščio klausimus atsakė ir pats Kriminalinės policijos biu ro vadovas A.Matonis. – Kodėl jau Atgimimo metais nusprendėte dirbti KGB? – Baigiau Vilniaus universiteto Tei sės fakultetą ir man, kaip teisinin kui, kilo klausimas, kur eiti dirb ti. Juk aš ne iš liaudies ūkio atėjau. Man pasiūlė ir nuėjau ten dirbti. Ir tuos kelerius metus dirbau Druski ninkuose. Po to iš ten perėjau į kri minalinę policiją. – Kokio pobūdžio darbą dirbo te KGB, būdamas operatyviniu įgaliotiniu? – Daug darbo buvo susiję su or ganizuotu nusikalstamumu. Aš tą informaciją sėkmingai panaudo jau, kai perėjau dirbti į kriminalinę
policiją. Kita vertus, KGB dar bu vau tik pradedantysis. Ne, su ideo loginiais dalykais nedirbau. Tuos klausimus labai preciziškai aiški nosi VSD ir prokuratūra. Patikėki te, jei aš būčiau ką nors ne taip toje organizacijoje daręs, manęs dabar tinėje tarnyboje tikrai nebūtų. – Tačiau KGB jūs dirbote jau Lie tuvai atgavus Nepriklausomybę ir iš ten pasitraukėte tik po rugp jūčio pučo Rusijoje. Kodėl? – Tą visą laiką buvo dirbta ne be tam tikrų Lietuvos institucijų pritarimo. Ir aš ten (KGB – red. past.) buvau taip ilgai dėl to, kad taip reikėjo. Ir tie, kam reikia, tai žino. Tie dalykai buvo svarstomi, kai buvo teismas. Aš iš ten neišėjau ne šiaip sau. Juk mano brolis tuo metu (1991 m. – red. past.) buvo Lietuvos vidaus reikalų vicemi nistras (Juozas Matonis – red. past.). Lig tol jis dirbo prokuratūroje, buvo prokuratūros sąjūdžio grupės inicia tyvinės grupės narys kartu su Egidi jumi Bičkausku ir Artūru Paulausku. Tad jei visi šie dalykai būtų buvę ne suderinami ir ten iki pučo būčiau dir bęs savo noru, man dabar tęsti tar nybą tikrai nebūtų buvę lemta. – Kodėl tai nutylite savo biog rafijoje? – Šiaip jau nuo nieko to biografijos fakto neslėpiau. Tačiau girtis tuo taip pat neturiu jokio noro. Polici jos vadovybei tai buvo žinoma vi sada. Tai ne pats geriausias mano biografijos laikotarpis.
V.Andriukaitis pateko į avariją Penktadienio vakarą į avariją pate ko Seimo narys socialdemokratas Vytenis Andriukaitis. Politikui lūžo stuburo juosmeninis slankstelis.
Nelaimė įvyko apie 22.30 val. Vil niaus rajone, kelyje Panevėžys– Vilnius, iki sostinės likus apie 15 kilometrų, kaip pranešė Policijos departamentas. Seimo nario vairuojamas auto mobilis „Škoda Octavia“ atsitren kė į briedį, staiga išbėgusį į ke lio važiuojamąją dalį. Gyvūnas po
smūgio krito, jį kliudė iš paskos važiuojantis automobilis „Maz da 6“, vairuojamas 1935 m. gimu sio P.D. Pats Seimo narys teigė gyvas li kęs tik per stebuklą. Mašina visiš kai sumaitota, o smūgio būta tokio stipraus, kad parlamentaro auto mobilis tris kartus apsivertė. „Iš esmės esu laimingas, matyt, gimęs po laiminga žvaigžde. Nes likau gyvas. Buvo ypač sudėtin ga situacija. Mes važiavome ketu rios ar penkios mašinos viena pa
skui kitą pirma juosta. Jau prieš Vilnių, kur Ukmergės plentas kyla į kalną, baigiasi aptvaras, saugan tis nuo miško žvėrių. Prieš ma ne važiuojanti mašina darė keistą manevrą. Aš irgi paskui ją. Ir stai ga į mane griūna briedis“, – eismo įvykio detalėmis dalijosi V.And riukaitis. Per eismo įvykį nukentėjo poli tikas. Jis dėl stuburo juosmeninio slankstelio lūžimo gydomas ambu latoriškai. VD, BNS inf.
„Jokių tyrimų politikų atžvilgiu dėl neteisėto praturtėjimo pro kuratūra neatlieka, jokiems po litikams dėl to įtarimų nėra pa reiškusi“, – pranešė Generalinės prokuratūros Komunikacijos sky riaus vedėja Vilma Žemaitytė. Anot prokuratūros atstovų, šiuo metu patikrinimus dėl gali mo neteisėto praturtėjimo atlie ka Valstybinė mokesčių inspek cija (VMI). Inspekcija praėjusią savaitę tei gė kol kas nesvarsčiusi galimybės ir būdų, kaip informacija apie gal būt neteisėtai praturtėjusius poli tikus, tarp jų – ir parlamentarus, galėtų būti pateikta Seimui. Pasak VMI atstovo Dariaus Bu tos, inspekcija šiuo metu nega li viešai teikti informacijos apie tiriamus asmenis, nes „Valstybi nės duomenų apsaugos inspek cijos VMI pateiktas nurodymas draudžia atskleisti informaciją, ar konkretus asmuo yra tiriamas“. „Šiuo metu teisme aiškinamės, ar šis nurodymas galioja tik dėl vykstančių kontrolės procedū rų, ar apima ir jau baigtus patik rinimus. Nuo platesnių komenta rų dėl to susilaikome“, – tvirtino VMI atstovas. Valstybinės duomenų apsau gos inspekcijos vadovas Algirdas Kunčinas aiškino, kad konkrečiai dėl politikų atžvilgiu atliekamų patikrinimų Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija jokių draudi mų ar nurodymų neteikti infor
macijos VMI nėra pateikusi. A.Kunčinas svarstė, kad duo menys galbūt negali būti pateik ti dėl prokuratūros atliekamo ikiteisminio tyrimo, tačiau ši pa neigė atliekanti tyrimus dėl poli tikų. Ketvirtadienį pateikti informa ciją apie tiriamus Seimo narius VMI paprašė Seimo vadovė Irena Degutienė, taip pat Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirminin kas Algimantas Salamakinas. Trečiadienį po susitikimo su Prezidente Dalia Grybauskai te VMI vadovas Modestas Kase liauskas sakė, kad tarp 160 as menų, kurie įtariami neteisėtai praturtėję, yra ir politikų. Jis neį vardijo tikslaus jų skaičiaus, ta čiau teigė, jog tai yra ir Seime, ir savivaldos institucijose dirbantys politikai. Premjeras Andrius Kubilius pa reiškė, kad Seimas turi būti deta liau informuotas apie tyrimus dėl neteisėtu praturtėjimu įtariamų politikų. VD, BNS inf.
160
asmenų
turto šaltinius tikrina mokesčių inspektoriai.
Prašo pratęsti darbą Seime sudaryta darbo grupė dėl Konstitucijos pataisų prokura tūros pavaldumo klausimu pra šo Seimo valdybos iki spalio 15 d. pratęsti jos darbą.
riausybė. Pataisose nebelieka ge neralinio komisaro atskaitomybės prezidentui.
Pasak grupės vadovo Seimo Tei sės ir teisėtvarkos komiteto na rio Vidmanto Žiemelio, pratęsti darbą prašoma, nes grupės nariai dar nerado sutarimo dėl princi pinių nuostatų, ar reikia proku ratūros sistemą perduoti vykdo mosios valdžios pavaldumui. „Pačias pataisas parengti ne sunku, bet kol kas darbo grupės nariai nėra radę sutarimo dėl pa čių principų – kai kurie pasisako už pakeitimus, kiti laikosi pozici jos, kad pavaldumo keisti nerei kia, todėl paprašėme pratęsti dar bą“, – sakė V.Žiemelis. Konstitucijos 118 straipsnis, kuriam pakeisti Seimo valdyba baigiantis pavasario sesijai sudarė darbo grupę, numato, kad gene ralinį prokurorą skiria ir atleidžia prezidentas Seimo pritarimu. Seimas taip pat svarsto patai sas, kuriomis siūloma keisti po licijos generalinio komisaro sky rimo tvarką – suteikti daugiau galių vykdomajai valdžiai. Pa taisos numato, kad policijos ge neralinį komisarą vidaus reikalų ministro teikimu penkerių metų kadencijai skiria ir atleidžia Vy
Žiūrint į Europos valstybių praktiką, nė vienos šalies po licijos vadovo neski ria nei prezidentas, nei karalius.
Julius Sabatauskas:
Siūlymus keisti generalinio prokuroro bei policijos generali nio komisaro skyrimo tvarką Pre zidentė Dalia Grybauskaitė yra pavadinusi mėginimu politizuoti teisėsaugos institucijas, tačiau kai kurie parlamentarai tvirtina, kad Lietuvoje nustatyta generalinio prokuroro ir generalinio policijos komisaro skyrimo tvarka neati tinka europinės praktikos. „Žiūrint į Europos valstybių praktiką, nė vienos šalies policijos vadovo neskiria nei prezidentas, nei karalius. Dėl generalinio pro kuroro skyrimo tvarkos – mes ir gi balta varna“, – sakė opozicinės Socialdemokratų partijos frakci jos narys Julius Sabatauskas. VD, BNS inf.
8
pirmADIENIS, rugsÄ—jo 24, 2012
ekonomika
â‚Ź
ValiutĹł kursai
Ĺ iandien Valiuta
kiekis Santykis
BalÂtaÂruÂsiÂjos rubÂlis 10000 3,1547 DB svaÂras sterÂlinÂgĹł 1 4,3211 JAV doÂleÂris 1 2,6594 KaÂnaÂdos doÂleÂris 1 2,7273 LatÂviÂjos laÂtas 1 4,9606 LenÂkiÂjos zloÂtas 10 8,3366 NorÂveÂgiÂjos kroÂna 10 4,6460 RuÂsiÂjos rubÂlis 100 8,5190 Ĺ veiÂcaÂriÂjos franÂkas 1 2,8528
pokytis
–0,4638 % +0,2668 % –0,2251 % +0,3717 % +0,0424 % +0,7809 % +0,0970 % +1,1626 % –0,1575 %
DeÂgaÂlai  piÂgo
PraÂmoÂnÄ— Â ĹŤgÂteÂlÄ—Âjo
BendÂroÂvÄ— „LuÂkoil“ ir jos konÂkuÂrenÂtÄ— „Or len“ poÂpuÂliaÂriauÂsio 95 marÂkÄ—s benÂziÂnÄ… penkÂtaÂdieÂnÄŻ parÂdaÂviÂnÄ—Âja po 5,14 liÂto uĹž litÂrÄ… – 3 cenÂtais piÂgiau nei uĹžpraÄ—ÂjuÂsiÄ… saÂvaiÂtÄ™. „StaÂtoil“ deÂgaÂliÂnÄ—Âse benÂziÂno kai na taip pat suÂmaÂŞėÂjo 3 cenÂtais, iki 5,15 liÂto. DyÂzeÂliÂno litÂras deÂgaÂliÂnÄ—Âse „OrÂlen“ ir „LuÂkoil“ kaiÂnaÂvo 4,78 liÂto – 3 cenÂtais maÂĹžiau. „StaÂtoil“ dyÂzeÂliÂnas kaiÂnaÂvo 4,79 liÂto uĹž litÂrÄ… – taip pat 3 cenÂtais maÂĹžiau.
PraÂmoÂnÄ—s proÂdukÂciÂjos gaÂmyÂba ir parÂdaÂvi mas LieÂtuÂvoÂje sausį–rugpjĹŤtÄŻ, paÂlyÂginÂti su tuo paÂÄ?iu 2011 m. laiÂkoÂtarÂpiu, ĹŤgÂteÂlÄ—Âjo 2,7 proÂc., iki 45,6 mlrd. liÂtĹł. PaÂĹĄaÂliÂnus darÂbo dieÂnĹł ÄŻtaÂkÄ…, ĹĄieÂmet praÂmoÂnÄ—s proÂdukÂciÂja paÂdiÂdÄ—Âjo 1,7 proÂc. RugpÂjĹŤÂtÄŻ, paÂlyÂginÂti su lie pa, praÂmoÂnÄ—s proÂdukÂciÂjos gaÂmyÂba ir par daÂviÂmas paÂdiÂdÄ—Âjo 8,8 proÂc., iki 6,476 mlrd. liÂtĹł, o paÂĹĄaÂliÂnus seÂzoÂno ÄŻtaÂkÄ… – 4,6 proÂc., kaip praÂneÂĹĄÄ— StaÂtisÂtiÂkos deÂparÂtaÂmenÂtas.
KainĹł komisija ÄŻsikÂlauÂsÄ— ÄŻ PreÂziÂdenÂtÄ—s paÂstaÂbas KaiÂnĹł koÂmiÂsiÂja neÂtruÂko reaÂguoÂti ÄŻ PreÂziÂdenÂtÄ—s DaÂlios GryÂbausÂkai tÄ—s paÂreiĹĄÂkiÂmÄ…, kad koÂmiÂsiÂja tuÂrÄ—Â tĹł iniÂciÂjuoÂti teiÂsÄ—s akÂtĹł paÂkeiÂtiÂmus, kuÂrie leisÂtĹł varÂtoÂtoÂjams tiÂkÄ—Âtis sÄ…Â ĹžiÂninÂgos ĹĄiÂluÂmos kaiÂnĹł nuÂstaÂtyÂmo meÂtoÂdiÂkos.
ValsÂtyÂbiÂnÄ— kaiÂnĹł ir enerÂgeÂtiÂkos kontÂroÂlÄ—s koÂmiÂsiÂja priÂstaÂtÄ— siĹŤÂ loÂmÄ… Ĺ iÂluÂmos ĹŤkio ÄŻstaÂtyÂmo pro jekÂtÄ…. KoÂm iÂs iÂjos pirÂm iÂn inÂk Ä— Dia na KorÂsaÂkaiÂtÄ— saÂkÄ—, kad paÂteiÂkia mi penÂki paÂgrinÂdiÂniai strukÂtĹŤÂ riÂniai paÂsiĹŤÂlyÂmai, kuÂrie paÂkeisÂtĹł sekÂtoÂriaus bĹŤkÂlÄ™ ilÂgaÂlaiÂkÄ—Âje per spekÂtyÂvoÂje. „EsaÂme suinÂteÂreÂsuoÂti,
R
kad sekÂtoÂrius keisÂtĹłÂsi ir vysÂtyÂtĹłÂsi, kad per laiÂkÄ… duoÂtĹł nauÂdÄ… sekÂto riaus paÂslauÂgĹł ir proÂdukÂtĹł varÂto toÂjams. Mes iĹĄÂgirÂdoÂme PreÂziÂdenÂtÄ—s ĹžoÂdĹžius. TeiÂkiaÂme proÂjekÂtÄ…, kuÂris, kaip mes ÄŻsiÂvaizÂduoÂtuÂme, bĹŤÂtĹł pa grinÂdas rimÂtai disÂkuÂsiÂjai“, – teiÂgÄ— D.KorÂsaÂkaiÂtÄ—. Ji neÂsiÄ—ÂmÄ— verÂtinÂti, ar koÂmiÂsiÂjos siĹŤÂloÂmas ÄŻstaÂtyÂmo proÂjekÂtas su lauks priÂtaÂriÂmo. PaÂti koÂmiÂsiÂja jo neÂgaÂli teikÂti SeiÂmui. „IĹĄÂsiunÂtÄ—Âme ĹĄÄŻ proÂjekÂtÄ… ÄŻ SeiÂmÄ…, jeiÂgu atÂsiÂras Ĺžmo niĹł, kuÂriems jis bĹŤÂtĹł ÄŻdoÂmus, mes paÂsiÂrenÂgÄ™ viÂsaÂpuÂsiĹĄÂkai bendÂraÂdar biauÂti“, – saÂkÄ— pirÂmiÂninÂkÄ—. Anot jos, siĹŤÂloÂma suÂgrieĹžÂtinÂti ĹĄiÂluÂmos tieÂkiÂmo ÄŻmoÂniĹł inÂvesÂtiÂciÂ
SiĹŤÂloÂma nuÂstaÂtyÂti prieÂmoÂnes, kaip var toÂtoÂjams atÂsiÂjung ti nuo centÂraÂliÂzuoÂtai tieÂkiaÂmos ĹĄiÂluÂmos sisÂteÂmos. jĹł kontÂroÂlÄ™ ir koorÂdiÂnaÂviÂmÄ… bei nu maÂtyÂti teiÂsÄ™ reÂguÂliuoÂtoÂjui verÂtinÂti inÂvesÂtiÂciÂjĹł proÂjekÂtus. „AntÂras po kyÂtis – vÄ—l strukÂtĹŤÂriÂnis. Yra suÂfor muoÂtas konÂkuÂrenÂciÂjÄ… skaÂtiÂnanÂÄ?iĹł ir paÂlaiÂkanÂÄ?iĹł reÂguÂliaÂviÂmo prieÂmoÂniĹł paÂkeÂtas. TinkÂlĹł valÂdyÂtoÂjas tuÂri ÄŻpaÂ
reiÂgoÂjiÂmÄ… nuÂstaÂtyÂti neÂdiskÂriÂmiÂna ciÂnes nauÂdoÂjiÂmoÂsi tinkÂlais sÄ…ÂlyÂgas – tiek neÂprikÂlauÂsoÂmiems gaÂminÂto jams iĹĄ paÂsiĹŤÂlos puÂsÄ—s, tiek varÂto toÂjams iĹĄ paÂklauÂsos puÂsÄ—s“, – saÂkÄ— KainĹł komisijos vaÂdoÂvÄ—. „Tai reiĹĄÂkia, kad, tarÂkim, orÂga niÂzuoÂti varÂtoÂtoÂjai gaÂlÄ—ÂtĹł paÂsiÂrinkÂti sau paÂtinÂkanÂtÄŻ gaÂminÂtoÂją“, – dÄ—s tÄ— ji. KoÂmiÂsiÂja taip pat siĹŤÂlo maĹžÂme niÂnÄ™ veikÂlÄ… viÂsiĹĄÂkai atÂskirÂti nuo sis teÂmos valÂdyÂtoÂjo veikÂlos. PaÂrengÂtaÂm e proÂjekÂte, anot D.KorÂsaÂkaiÂtÄ—s, siĹŤÂloÂma nuÂstaÂtyÂti ir prieÂmoÂnes, kaip varÂtoÂtoÂjams at siÂjungÂti nuo centÂraÂliÂzuoÂtai tieÂkia mos ĹĄiÂluÂmos sisÂteÂmos: „Tai pat yra
meÂchaÂnizÂmas orÂgaÂniÂzuoÂtiems var toÂtoÂjams suÂdaÂryÂti speÂciÂfiÂnes suÂtar tis su ĹĄiÂluÂmos centÂraÂliÂzuoÂta sisÂte ma ir paÂsiÂrinkÂti alÂterÂnaÂtyÂvĹł bĹŤÂdÄ… paÂgal jĹł paÂÄ?iĹł suÂsiÂtaÂriÂmÄ… ir nuÂma tyÂti, kad tik tam tikÂrais atÂveÂjais ĹĄi luÂma bĹŤÂtĹł gauÂnaÂma iĹĄ centÂraÂliÂzuo tĹł tinkÂlĹł.“ VyÂriauÂsyÂbÄ— lieÂpÄ… iĹĄ esÂmÄ—s apÂsi sprenÂdÄ— dÄ—l ĹĄiÂluÂmos ĹŤkio perÂtvar kos gaiÂriĹł, kuÂrios nuÂmaÂto diÂdes niuoÂse miesÂtuoÂse atÂskirÂti ĹĄiÂluÂmos gaÂmyÂbÄ… nuo tieÂkiÂmo. TiÂkiÂmaÂsi, kad tai gaÂli atÂpiÂginÂti ĹĄiÂluÂmos ener giÂjÄ… varÂtoÂtoÂjams, be to, taip bus ar tÄ—ÂjaÂma prie treÂÄ?ioÂjo ES enerÂgeÂtiÂkos paÂkeÂto ÄŻgyÂvenÂdiÂniÂmo. VD, BNS inf.
UAB „Kalnapilio-Tauro grupė“
„Kalnapilis“: 110 metĹł aludarystÄ—s GintarÄ— StravinskaitÄ— PanevÄ—Ĺžio alaus darykla „Kalnapilis“ ĹĄiemet ĹĄvenÄ?ia 110 metĹł jubiliejĹł. Per tuos metus keitÄ—si daryklos pavadinimas, vadovai, asortimentas ir gamybos apimtis. Vis dÄ—lto vienas dalykas visuomet iĹĄlieka tas pats – nepriekaiĹĄtingos kokybÄ—s siekis. Pirmiausia buvo „PilaitÄ— ant kalno“
DabartinÄ—s „Kalnapilio“ alaus daryklos istorija prasidÄ—jo XIX a., kai 1897 m. tuometÄ—s carinÄ—s Rusijos vidaus reikalĹł ministerija suteikÄ— leidimÄ… PanevÄ—Ĺžyje statyti alaus daryklÄ…. Veikti ji pradÄ—jo 1902 m. ir buvo pavadinta „Bergschlossen“ – jos ÄŻkĹŤrÄ—jo Alberto Foigto gimtÄ…ja vokieÄ?iĹł kalba tai reiĹĄkÄ— „PilaitÄ™ ant kalvos“. TokÄŻ pavadinimÄ… ji gavo dÄ—l neÄŻprastos savo vietos – buvo pastatyta tuĹĄÄ?iame lauke, BajorĹł gatvÄ—je, aukĹĄtai ant kalno. Darykla iĹĄ karto tapo viena didĹžiausiĹł PanevÄ—Ĺžio ÄŻmoniĹł ir didĹžiausia regiono darykla, kuri diktavo to meto aludarystÄ—s madas. PradÄ—jusi nuo trijĹł rĹŤĹĄiĹł alaus, 1929 m. alaus darykla gamino jau penkiĹł rĹŤĹĄiĹł alĹł: „Pilzeno“, „TamsĹłjÄŻâ€œ, „StiprĹłjÄŻâ€œ, silpnÄ… „Stalo“ alĹł ir „Strong Ale“. Pagamindavo apie 300 tĹŤkst. kibirĹł alaus, kuris, veĹžant arkliais kinkytu veĹžimu, 100– 200 litrĹł statinÄ—mis, pasiekdavo net 40 aliniĹł ir krautuviĹł PanevÄ—Ĺžio bei UkmergÄ—s apskrityse. Tuo metu darykloje dirbo tik 30 ĹžmoniĹł. DidĹžiausiÄ… uĹždarbÄŻ – 500 rubliĹł – gaudavo aludaris, o paprasto daryklos darbuotojo alga siekÄ— vos 15–20 rubliĹł. Kaip ir dabar, tuo metu suprasta, koks atsakingas yra daryklos aludario darbas. Jis tikrindavo mieĹžius, iĹĄvalydavo juos ir pamerkdavo salyklui, vÄ—liau daigindavo ir dĹžio-
vindavo. IĹĄdĹžiovintÄ… gerÄ… salyklÄ… atskirdavo nuo blogo ir alĹł gamindavo, Ĺžinoma, tik iĹĄ gero. Aludaris tvarkÄ— visÄ… gamybÄ… ir uĹž menkiausius paĹžeidimus atleisdavo iĹĄ darbo. Inovacija siekiant kokybÄ—s
1935 m. „PilaitÄ— ant kalvos“ buvo pervadinta „Kalnapilio“ vardu ir tapo akcine bendrove. Jau tada „Kalnapilis“ ieĹĄkojo bĹŤdĹł, kaip pasiĹŤlyti iĹĄskirtinio skonio alaus jo mÄ—gÄ—jams. IeĹĄkant kokybiĹĄkĹł ĹžaliavĹł riba nebuvo net valstybiĹł sienos. Tarpukariu „Kalnapilis“ garsÄ—jo kaip vienintelÄ— darykla, kuri pirko apynius ne tik iĹĄ Lietuvos ĹŤkininkĹł, bet ir importuodavo juos iĹĄ kitĹł Europos valstybiĹł, daugiausia iĹĄ tuometÄ—s ÄŒekoslovakijos. PrasidÄ—jus sovietinei okupacijai, 1940 m. „Kalnapilis“ buvo nacionalizuotas, o 1992 m. darykla vÄ—l tapo privaÄ?ia bendrove, kaip ir anksÄ?iau, ypatingÄ… dÄ—mesÄŻ ji skiria alaus kokybei.
ď Ž Pavadino: ]_VR ZRaĂş ]N`aNafaN  8NY[N]VYV\• QN_fXYN QĂ›Y `Nc\ cVR
a\` TNc\  =VYNVaÛ` N[a XNY[\• cN_QÖ
AludariĹł darbÄ… ÄŻvertino pasaulis
„Kalnapilio“ aludariĹł pastangos netrukus buvo ÄŻvertintos Lietuvos ir pasauliniu mastu. XXI a. iĹĄvakarÄ—se PanevÄ—Ĺžyje veikianti darykla jau uŞėmÄ— daugiau nei treÄ?dalÄŻ ĹĄalies alaus rinkos. Greitai prasidÄ—jo ir pasauliniai alaus kokybÄ—s konkursai, kuriuose „Kalnapilis“ pelnÄ— pirmuosius tarptautinius apdovanojimus. 2001 m. „Kalnapilio“ alaus daryklai JAV gÄ—rimĹł degustavimo institutas ÄŒikagoje suteikÄ— II vietÄ… pasaulyje. Ĺ iuo metu gausiai apdovanotas visĹł trijĹł „Kalnapilio“ gaminamĹł rĹŤĹĄiĹł alus. Lietuvos metĹł gaminiais yra tapÄ™ „Kalnapilio Grand“, „7:30“, „Export“, „Pilsner“, „Extra“ ir „Kalnapilis in Ice“. Kai kurios ĹĄiĹł rĹŤĹĄiĹł ir „Original“ yra susi-
ď Ž MÄ—gsta: YVRabcVNV f_N X\[`R_cN
afcĂ` NYNb` TĂ›_Ă›WNV “ YNOVNb`VNV cR_aV[N NYĂş V YNVXVb`Ă&#x; `R[Ă–`VN` TNZfO\` a_NQVPVWN`
ď Ž Tradicija: NYNb` TNZfON V ]_NQ VĂş Obc\ aVX cf_Ăş _RVXNYN` \ `cN_OVNb
`VN` QN_fXY\` QN_Ob\a\WN` WNb aNQN Obc\ NYbQN_V` 0R[a_R “ QN_fXY\` Ă&#x;XĂ_Ă›WN` . 3\VTaN`  8NY[N]VYV\• N_PUfc\ [b\a_
Şėrusios ir prestiĹžiniĹł tarptautiniĹł „World Beer Cup“ apdovanojimĹł. MÄ—gsta tradicijas iĹĄlaikiusÄŻ alĹł
Pagrindinis „Kalnapilio“ daryklos aludaris RiÄ?ardas BarakĹŤnas sako, jog apdovanojimai tik ÄŻrodo, kad daryklai pavyksta sÄ—kmingai suderinti senÄ…sias aludarystÄ—s tradicijas su ĹĄiuolaikinÄ—mis galimybÄ—mis. „Lietuviai labiausiai mÄ—gsta alĹł, pagamintÄ… pagal senuosius receptus, – tokÄŻ, kokio skonÄŻ prisimena ir yra pamÄ—gÄ™. UĹžtikrinti vi-
suomet puikiÄ… alaus kokybÄ™ – nelengvas darbas. TaÄ?iau mĹŤsĹł alaus mÄ—gÄ—jĹł skaiÄ?ius auga, todÄ—l galiu teigti, kad mums tai pavyksta“, – pasakoja R.BarakĹŤnas. Pasak jo, lietuviai mÄ—gsta tradicijas ir yra konservatyvĹŤs alaus gÄ—rÄ—jai. Gaivaus skonio lageras visuomet lieka ir, ko gero, liks populiariausias alus. TaÄ?iau iĹĄ XVII a. Londono atkeliavusÄŻ sodrĹłjÄŻ elÄŻ daĹžnai renkasi gurmanai. DĹžiaugiamÄ—s, kad „Kalnapilio“ Brown Ale alĹł jie taip pat pastebÄ—jo ir pri-
paĹžino. Ĺ iĹł rĹŤĹĄiĹł alaus skonis ir kokybÄ— uĹžkariavo alaus mÄ—gÄ—jus dar „PilaitÄ—s ant kalno“ laikais. TaÄ?iau dĹžiaugiamÄ—s, kad laukiamos bei iĹĄbandomos ir naujovÄ—s – tiek naujĹł skoniĹł alus, tiek ir modernios jĹł pakuotÄ—s“, – sako „Kalnapilio“ aludaris. Nauju ĹĄĹŤkiu „laikas susitikti“ „Kalnapilis“ kvieÄ?ia susipaĹžinti ne tik su aludarystÄ—s istorija, taÄ?iau ir ĹĄiuolaikiniais kokybiĹĄko alaus gamybos principais. Registruotis gali visi norintys www.kalnapilis.lt.
9
pirmADIENIS, rugsėjo 24, 2012
ekonomika
Specifinės kelionių agentūros Norint tarpininkauti parduodant keliones Lietuvoje reikia tapti kelionių agentūra ir prisiimti įsipareigojimus. Nors tokia tarpi ninkavimo veikla užsiima grupinio apsi pirkimo portalai, jiems negalioja jokie tu rizmo rinkos reguliavimo saugikliai.
Jolita Mažeikienė j.mazeikiene@diena.lt
Veikia neprižiūrimi
Kelionių agentūros, perparduo dančios kelionių organizatorių kelionių paketus, šiuo metu yra patekusios į aklavietę. Lietuvoje išpopuliarėjus grupinio apsipir kimo portalams, kuriuose rekla muojamos ir parduodamos ne tik Lietuvos, bet ir užsienio kelionių organizatorių paslaugos, Turizmo įstatyme esamos nuostatos im tos taikyti ne visiems rinkos daly viams vienodai. „Kelionių agentūrų ir kelionių organizatorių veiklą prižiūri Tu rizmo departamentas. Šiandien ši valstybės institucija neatlieka savo funkcijos, o vartotojai yra apgau dinėjami. Pagal šiuo metu galio jančius teisės aktus grupinio ap sipirkimo portalai atlieka turizmo agentūrų veiklą, bet jiems netai komi su tuo susiję įstatymai, todėl vykdoma nelegali ūkinė veikla“, – pabrėžė Lietuvos turizmo asocia cijos prezidentė Danutė Mažeikai tė. Pasak jos, grupinio apsipirkimo portalai, tarpininkaujantys par duodant kelionių paketus, turėtų turėti kelionių agentūros veiklos pažymėjimus, kurie privalomi ki tiems rinkos dalyviams. „Kelionių rinkoje egzistuoja du vienetai, kurie gali užsiimti ke lionių pardavimo veikla, – tai ke lionių agentūros ir kelionių orga nizatoriai. Kelionių organizatoriai patys kuria, reklamuoja ir parduo da keliones, o kelionių agentūros keliones tik perparduoda. Įvertinus grupinių apsipirkimų portalų veik los modelį, atrodo, kad šie portalai ir reklamuoja, ir perparduoda, t. y. atlieka kelionių agentūrų veiklą“, – argumentus dėstė pašnekovė. Vienus baudžia, kitus glosto
Šiai nuomonei pritaria ir kelionių agentūros „Udriaus projektai“ va dovas Udrius Armalis. Pasak jo, jeigu keliones perparduodantiems grupi
Rūta Didikė
NORDIA BAUBLYS & PARTN ERS
I
nio apsipirkimo portalams nereikia tapti kelionių agentūromis, tuomet to nereiktų daryti ir jo vadovaujamai agentūrai, tačiau anaiptol taip nėra. „Mes, kelionių agentūros, net nega lime prekiauti Lenkijos ar Vokietijos kelionių organizatorių paslaugomis, jeigu šie kelionių organizatoriai Lie tuvoje neturi atstovybių, o grupinio apsipirkimo portalai tai daro nevar žomai. Jie net perparduoda neaiškių kelionių organizatorių, kurie ima ir bankrutuoja, paslaugas“, – dėstė U.Armalis.
Grupinio apsipirki mo portalams būtų privalu turėti kelio nių agentūros pažy mėjimą, jeigu jie ne tik viešintų keliones. Pašnekovas įsitikinęs, kad par duodamas lenkų kelionių organi zatoriaus „Filiz Tour“, kuris pa skelbė savo bankrotą ir žadėtų paslaugų nesuteikė, paslaugas Lie tuvoje grupinio apsipirkimo porta las turėjo iš Turizmo departamento gauti leidimą tai daryti ir įgyti ke lionių agentūros statusą. Prieš daugiau nei metus Mari jampolėje veikianti kelionių agen tūra „Jotva“ kaip tik buvo įspė ta nutraukti prekybą Lenkijos kelionių organizatorių paslaugo mis. Tuomet Turizmo departa mentas pareikalavo, kad šia veikla norinti užsiimti kelionių agentū ra turi gauti kelionių organizato riaus veiklos pažymėjimą ir įsigyti 100 tūkst. litų siekiantį draudimą. „Tuo metu mes turėjome draudi mą, turėjo draudimus mūsų partneriai Lenkijoje, tačiau šia veikla mums buvo uždrausta užsiimti. Ri zikavome išvis būti uždaryti, todėl turėjome atsisakyti numatytų pla nų dėl šventos ramybės“, – pasa kojo bendrovės „Jotva“ savininkas Algimantas Vasiliauskas. Dabar, kai
Komentaras
Nelygybė: kelionių agentūros norėtų, kad ir grupinio apsipirkimo por-
talai konkuruotų lygiomis teisėmis.
net kelionių agentūros statuso ne turinčioms bendrovėms leidžiama prekiauti kelionėmis, jam tai atro do daugiau nei keista. Veiklos negriežtins
Dienraštis Turizmo departamen te pasiteiravo, kaip vertinama to kia grupinių apsipirkimų porta lų veikla. „Valstybinis turizmo departa mentas, atlikęs tyrimą ir įvertinęs situaciją rinkoje, nustatė, kad gru pinio apsipirkimo portalų veikla yra specifinė ir patenka į keleto skirtin gų sričių teisės aktų reguliavimo sritį. Tokie portalai teikia viešini mo paslaugas, t. y. administruoja mose interneto svetainėse publi kuoja užsakovų – skirtingų prekių ir paslaugų teikėjų, įskaitant kelio nių organizatorius ir kelionių agen tūras, pateiktus pasiūlymus. Por talus administruojančios įmonės savo vardu ir iniciatyva neteikia pa siūlymų dėl organizuotų turistinių kelionių įsigijimo. Sutarčių su pa slaugų teikėjais pagrindu jie vykdo iš portalo lankytojų gautų mokėji mų administravimą, t. y. vartotojų įmokėtas sumas perveda paslaugos pardavėjui, dalį sumos atskaitę už skelbimų viešinimą. Taigi tais at
„Shutterstock“ nuotr.
vejais, kai įmonės, administruo jančios portalą, veikla apsiriboja klientų (užsakovų) prekių ir paslau gų viešinimo veikla, kelionių agen tūros pažymėjimas nereikalingas“, – pabrėžiama Turizmo departa mento atsiųstame atsakyme. Teigiama, kad grupinio apsipir kimo portalams būtų privalu tu rėti kelionių agentūros pažymė jimą, jeigu jie išplėstų veiklą ir ne tik viešintų organizuotas turis tines keliones bei administruotų lėšas, įmokėtas sumas pervesda ma paslaugos pardavėjui, bet ir, be šių paslaugų, atliktų kelionių or ganizatoriaus tarpininko – kelio nių agento – funkciją, t. y. platin tų keliones, kelionių organizatorių vardu sudarytų sutartis su turis tais, teiktų informaciją apie kelio nių formalumus. „Jeigu verslo subjektas užsiima tik organizuotų turistinių kelionių paslaugų viešinimo (reklamos) pa slauga, pažymėjimas nereikalingas ir tikrai nereikėtų griežtinti tokias paslaugas teikiančių subjektų veik los. Svarbiausia, kad reklamuojant kelionių organizavimo paslaugas vartotojams būtų pateikiama tiks li ir neklaidinanti informacija“, – pabrėžiama atsakyme.
š visos informacijos, kuri šiandien žinoma, grupin iai aps ipirk imų portalai veikia kaip reklamos plo to pardavėjai ir reklamos skleidė jai. Reklamos įstatymas numato, kad reklamos skleidėjas – reklamos pa slaug ų teikėjas, skleid žiantis reklamą bet kokiomis informacijos perteikimo priemonėmis, o tai gali būti tiek radi jas, tiek telev iz ija, tiek interneto erd vė ar bet kok ios kitos priemonės. Šis grupin ių apsipirk imo por talų teik ia mos paslaugos apibūd in imo išg ryn i nimas yra labai svarbus, sprend žiant klausimą, ar grupin iai por talai, kur ie siūlo įsig yt i tur ist ines kel iones, turė tų būti prilyginami kelionių agentūro mis pagal Tur izmo įstatymą ir jiems taikomas analog iškas reglamentav i mas ir reikalavimas turėti atitinkamą paž ymėjimą, leid žiant į užsiimt i šia veikla. Paprastas pav yzdys: jei rekla mą apie parduodamas keliones sklei džia televizija ar radijas, jie dėl to ne tampa kelionių agentūromis. Arba, jei bilietų platintojas parduoda bilietus į reng in ius, dėl to jis netampa koncer to organizatoriumi, nes parduodama me biliete nurodoma, kas tą koncertą organizuoja, ir būtent šiam asmeniui tenka vis a ats akomyb ė, susijusi su koncert ų organ izav imu, o ne bil iet ų plat intojui. Taig i kaip ir anksčiau pa minėtais atvejais, taip ir šiuo, vartoto jui svarbu identifikuoti patį paslaugos teikėją ir asmen į, su kuriuo jis sudaro sutart į. Tam tikra veikla leid žiant į užsiimt i paž ymėjimą ar leid imą tur i turėt i ne reklamos skleidėjas, o paslaugos par davėjas. Nebūt ų teisinga ir pag rįsta šiuos grupin ių apsipirk imų por talus prilyg int i kel ion ių agent ūroms, nes susidurt ume su tok ia sit uacija, kad, reklamuojant ir siūlant įsigyti skirtin gas prekes ir paslaugas, tok ie por ta lai turėtų kiekvieną kartą pasir ūpinti ir atit inkamais leidimais tas prekes ir paslaugas parduoti, jei, tarkime, to rei kalautų įstatymas. Šioje sit uacijoje būt ų gal ima įžvelgt i vieną teig iamą dalyką: pagal iau bu vo paskleist a pakankamai informa cijos vis uomenei apie tai, koks šių grupin ių aps ipirk imų por talų stat u sas ir kad vartotojai pirkdam i prekes ir paslaugas, pasinaudodam i šių portalų skleid žiama informacija, tur i tu rėti omenyje, kad prekės ar paslaugos teikėjas yra vis ai kit as asmuo, o ne pats por talas.
10
pirmADIENIS, rugsėjo 24, 2012
sportas diena.lt/naujienos/sportas
Varžovių nepasirinksi Prancūzijoje ištraukti 2013 m. Eu ropos moterų čempionato bur tai. Po jų paaiškėjo, kad Lietuvos rinktinė turnyro D grupėje susi tiks su Čekijos, Kroatijos ir Balta rusijos komandomis.
Visos į D grupę patekusios ko mandos dalyvavo 2011 m. Euro pos čempionate. Čekės jame li ko ketvirtos, kroatės – penktos, lietuvės – septintos, o baltarusės – devintos. Po 2011-ųjų turnyro Baltarusijos komandos vairą pe rėmė Rimantas Grigas. „Kaip tėvų, taip ir varžovių ne pasirinksi, – burtai yra burtai. Vi sas komandas esame matę, viską žinome. Viskas priklausys nuo to, ar sugebėsime į rinktinę sukviesti geriausias savo žaidėjas, ar rink tinėje bus geriausios sportinės formos krepšininkės. Lygiai taip pat viskas priklausys ir nuo kitų rinktinių, kol kas sunku pasakyti kokių sudėčių komandas į Pran cūziją atveš viena ar kita šalis. Iš kitų grupių man įdomiausia atro do B grupė – ten gali būti intri gų ir siurprizų“, – kalbėjo Lietu
Grupės A grupė: Turk ij a, Slov ak ij a,
Juodkalnija, Ukraina. B grupė: Rusija, Italija, Švedija,
Ispanija. C grupė: Prancūzija, Didžioji Bri
tanija, Serbija, Latvija. D grupė: Čekija, Kroatija, Lietu
va, Baltarusija.
vos rinktinės vyriausiasis treneris Algirdas Paulauskas. Žemyno pirmenybės Prancū zijoje vyks birželio 15–30 d. pen kiuose miestuose: Lilyje, Mu lerone, Orši, Trelazėje ir Vane. Lietuvės rungtyniaus Prancū zijos vakaruose esančio ir vos 11 tūkst. gyventojų turinčio Trelazės miestelio „Loire“ arenoje. Įdomu, kad krepšinio arena talpina be veik 5 tūkst. sirgalių. Birželio 15ąją mūsiškės pradės čempionatą dvikova su kroatėmis, 16-ąją su sitiks su Čekija, o 17-ąją kovos su baltarusėmis. VD inf.
Grumtynės: Kauno „Granitas-Gaja-Karys“ pakilios nuotaikos pradėjo aštuonių komandų Baltijos lygos var
žybas.
Artūro Morozovo nuotr.
Rankinio lygoje vilniečiai pratęsė pergalių seriją Savaitgalį Lietuvos rankinio lygos pirmenybėse (LRL) sužaistos trejos 2-ojo turo rungtynės, o Baltijos lygos starte Kauno „GranitasGaja-Karys“ principiniame mače įveikė Klaipėdos „Dragūną“. „LKKA-Lūšis“ laimėjo nesunkiai
Išbandymas: A.Paulauskas ir jo auklėtinės sužinojo, su kuriomis
varžovėmis ateinančią vasarą teks kautis Prancūzijoje.
fibaeurope.com nuotr.
Už Ž.Balčiūnaitę greitesnė tik viena bėgikė Savaitgalį Vilniaus Upės gatvėje vykusių šeštųjų bėgimo varžybų „Avon žygis prieš krūties vėžį su Živile Balčiūnaite“ pagrindinia me – 10 km – bėgime po dvejų me tų diskvalifikacijos į didįjį sportą sugrįžusi Ž.Balčiūnaitė tarp mote rų užėmė antrąją vietą.
Už maratonininkę greitesnė bu vo tik Londono olimpinių žai dynių dalyvė Diana Lobačevskė – 34 min. 23 sek. Ž.Balčiūnaitė nuo jos atsiliko 20 sek. Trečią ją vietą užėmė Vaida Žūsinaitė (+1.32). Ž.Balčiūnaitė diskvalifikuota už antidopingo taisyklių pažeidimą, o jos diskvalifikacija oficialiai bai gėsi rugsėjo 6 d. Tarp vyrų nugalėjo Mindaugas Viršilas – 31 min. 37 sek. Antrą ją vietą užėmė Valdas Dopolskas (+1.05), o trečiąją – Dovydas Sta šys (+1.47). Varžybose surinkti pinigai bus skirti kovai su krūties vėžiu. Per ankstesnes bėgimo varžybas paaukotos lėšos skirtos Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos onkologinėms
Praėjusio sezono Lietuvos ranki nio lygos bronzos medalių laimė tojai Kauno „LKKA-Lūšies“ ran kininkai savo žiūrovų akivaizdoje 10 įvarčių persvara – 42:32 (18:14) įveikė Utenos HC „Utena“ ekipą. „Varžybos praėjo taip, kaip ir pla navome, svarbiausia – buvo susi žaisti. Manau, rezultatas iš anksto buvo aiškus. Žiūrėjome, kaip pri tampa jaunimas, kol kas esame pa tenkinti. Žinoma, yra, kur tobulėti. Matysime, kaip bus toliau“, – teigė „LKKA-Lūšies“ ekipos rankininkas Saulius Katkevičius. „Pralaimėjome gana dideliu įvar čių skirtumu, rungtyniavome la bai banguotai. Rungtynes pradė jome prastai ir buvome išmušti iš vėžių – tai buvo duobė mūsų žai dime. Vėliau šiek tiek atsitiesėme, „LKKA-Lūšis“ išleido jaunesnius žaidėjus, kurie leido mums aply ginti rezultatą“, – kalbėjo uteniš kių strategas Gediminas Paukštė. „Šviesos“ pergalė derbyje
Sugrįžimas: Ž.Balčiūnaitė 10
km bėgime tarp moterų užė mė antrąją vietą.
Gedimino Bartuškos nuotr.
ligoninėms, moterų asociacijai, kovojančiai su krūties vėžiu. VD inf.
2-asis turas suvedė dvi Vilniaus ekipas – VHC „Šviesą“ ir „HC Vil nių“. Pirmąjį šio sezono sostinės ekipų derbį rezultatu 36:27 (20:12) laimėjo savo arenoje rungtyniavu si VHC „Šviesa“. „Rezultatas pats kalba už save. Rungtynės mums buvo prastos. Nuo pirmų minučių nesugebėjome užsikabinti ir tinkamai kovoti“, – po dvikovos apgailestavo „HC Vil nius“ ekipos treneris Andžejus Ly sionokas. „Esu patenkintas komandos žaidimu pirmąjį kėlinį, tačiau ne patenkintas antru kėliniu, nes komanda, sukaupusi nemažą per
svarą, nesugebėjo toliau kovoti visa jėga“, – kaip visuomet reiklus savo auklėtiniams buvo VHC „Šviesa“ strategas Evaldas Lipinskas.
lio „Triobet“ komandai šįkart pa siekti geresnių rezultatų“, – teigė „Almeidos-Stronglaso“ komandos vairininkas Eugenijus Gimbutas.
Saulius Katkevičius:
Startavo Baltijos lyga
Šeštadienį keturiuose miestuose startavo Baltijos lygos vyrų ran Manau, rezultatas iš kinio čempionatas. Aštuonios ko anksto buvo aiškus. mandos Polvos „Serviti“ ir HC „Kehra“ iš Estijos, Dobelės „Te Žiūrėjome, kaip pri nax“ ir HK LSPA iš Latvijos, Klai tampa jaunimas, dos „Dragūnas“ ir Kauno „Gra kol kas esame paten pė nitas-Gaja-Karys“ iš Lietuvos, kinti. Suomijos Ryhimehio „Cocks“ ir Baltarusijos Minsko ASK kolekty vai dviem ratais reguliarųjį sezoną užbaigs kitų metų kovo viduryje, o Naujokai suklupo antrąkart čempionato finalinė dalis vyks ba Lygos deb iutantams Pasval io landžio 13–14 d. „Triobet“ ekipai ir antrose sezono Kaune susitiko praėjusio sezo rungtynėse namuose nepavyko iš no pajėgiausios ekipos – šalies kovoti pergalės – 21:32 (10:18) nu čempionai Klaipėdos „Dragūnas“ sileista Alytaus „Almeido-Strong ir Kauno „Granitas-Gaja-Karys“. laso“ ekipai. Nepaprastai atkaklią ir įtemptą Prieš savaitę vykusioje pirmoje dvikovą minimalia persvara 27:26 LRL sezono dvikovoje pasvaliečiai (14:14) laimėjo kauniečiai, kurie taip pat namuose garbingai prieši vakar namuose susitiko su Dobelės nosi, tačiau rezultatu 28:34 (10:17) „Tenax“ ekipa. Klaipėdiečiai sek pralaimėjo daugkartiniams Lietu madienį Minske žaidė su Baltaru vos rankinio lygos čempionams – sijos kariškių kolektyvu. VD inf. Klaipėdos „Dragūno“ rankinin kams. „Nesėkmę lėmė tai, kad neteko Turnyro lentelė me kelių žaidėjų. Mes – debiutan tai, o varžovai – patyrę. Tai koman Komanda Perg. Lyg. Pral. 2 0 0 da, kuri verta medalių. Rungtynių 1. Klaipėdos „Dragūnas“ pabaigoje žaidėme padrikai, tokią 2. Kauno „Granitas-Gaja-Karys“ 2 0 0 2 0 0 žaidimo baigtį lėmė klaidos: sku 3. Vilniaus VHC „Šviesa“ 4. Kauno „LKKA-Lūšis“ 2 0 0 boti, neparuošti metimai“, – po 5. Vilniaus HC „Vilnius“ 1 0 1 mačo kalbėjo Pasvalio ekipos stra 6. Alytaus „Almeida-Stronglasas“ 1 0 1 tegas Vilmantas Karpavičius. 7. Šiaulių „Universitetas – Gubernija“ 0 0 2 „Alytaus komanda yra senbu 8. Pasvalio „Triobet“ 0 0 2 0 0 2 viai, turintys daug patirties. Tik 9. Varėnos „Ūla“ 0 0 2 patyrimo stoka sutrukdė Pasva 10. Utenos HC „Utena“
11
pirmADIENIS, rugsėjo 24, 2012
sportas Savaitgalį Miunche ne prasidėjo 179-oji tradicinė Vokietijos liaudies šventė „Ok toberfest“. Vis dėlto Bavarijos sostinėje viešėjusiems Kau no „Žalgirio“ krepši ninkams alaus fies tos džiaugsmų pa tirti neteko – Lietu vos čempionai tę sė pasirengimą nau jam sezonui.
Kontrastai: žalgiriečiai vakar davė pamoką krepšinyje pirmuosius žingsnius dar tik žengiančiam „Bayern“ klubui ir „Beko“ turnyre iškovojo tre
čiąją vietą.
Armino Rohneno nuotr.
Iš Miuncheno – ne tuščiomis Marius Bagdonas m.bagdonas@diena.lt
Gražūs prisiminimai
Miunchenas „Žalgirio“ aistruo liams kelia ypatingų sentimentų. Būtent čia prieš 13 metų kauniečiai iškovojo svarbiausią trofėjų per vi są klubo istoriją. 1999-aisiais žal giriečiai pirmą ir kol kas vienintelį kartą triumfavo Eurolygos varžybo se. Dabartinės komandos vyriau siojo trenerio Joano Plazos asis tentas Saulius Štombergas tuomet buvo vienas komandos lyderių. Šiemet į istorinį Alaus Pučo miestą Kauno komanda sugrįžo dar kartą. J.Plazos vaikinai sužaidė dvejas rungtynes pirmą kartą ren giamame „Beko“ taurės turnyre. Į turnyrą sukviesti klubai iš buitinės technikos milžinės „Beko“ remia mų krepšinio lygų – Turkijos, Lie tuvos, Vokietijos ir Rusijos. Pusfinalyje kauniečių varžovė buvo Turkijos čempionė Stambulo „Besiktas“ ekipa. Be Roberto Jav toko, Manto Kalniečio ir Rimanto Kaukėno į Vokietiją atvykęs „Žal
giris“ atlaikyti turkų atakų škvalo nepajėgė. Artėjantį sezoną Euro lygoje debiutuosianti turkų ekipa šventė pergalę 75:57. Šiuo pralaimėjimu nutrūko gra ži „Žalgirio“ ekipos pergalių serija. Be kluptelėjimų iki šio savaitgalio žengę žalgiriečiai jau buvo iškovoję du apdovanojimus – Stepo Butauto taurę ir Lietuvos supertaurę. Į duobę, iš kurios taip ir nesuge bėjo išlipti, „Žalgiris“ įkrito antro jo kėlinio viduryje. Būtent tuomet Ermano Kuntero vadovaujama ko manda pabėgo į priekį ir savo pra našumą išsaugojo. Dvikova su Stambulo krepši ninkais pareikalavo nemažai au kų. Prieš didžiąją pertrauką Dar jušui Lavrinovičiui buvo prakirsta nosis, o šlubčiodamas Paulius Jan kūnas prašė pakeisti. Trečiąjį ket virtį kapitonas į aikštę sugrįžo, bet po kelių minučių vėl buvo pakeis tas ir daugiau neberungtyniavo.
Vokiečiams – jokių šansų
Vis dėlto „Žalgirio“ kapitonas pa demonstravo išskirtines valios sa
Statistika „Žalgiris“–„Besiktas“
„Žalgiris“–„Bayern“
2012 09 22, Miuncheno „Audi Dome“ arena.
2012 09 23, Miuncheno „Audi Dome“ arena.
(14:20, 16:17, 11:17, 16:21).
(21:15, 22:15, 15:16, 16:12)
57:75
74:58
„Žalgiris“:
„Žalgiris“:
O.Lafayette‘as 12 taškų (5 rezultatyvūs perda vimai), J.Foote‘as 9, P.Jankūnas 8, M.Kuzmins kas, K.Lavrinovičius ir D.Lavrinovičius po 6, T.Dardenas 5, A.Juškevičius 3, T.Klimavičius 2.
M.Popovičius 11 taškų, T.Dardenas ir M.Kuzminskas po 10, O.Lafayette‘as ir T.Klimavičius po 9, P.Jankūnas 8, A.Juš kevičius 5, D.Lavrinovičius 4, K.Lavrinovi čius 3, M.Delašas ir J.Foote‘as po 2, V.Lip kevičius 1.
„Besiktas“: C.Jerrellsas 14, P.Christopheris 12, D.Marko ta (9 atkovoti kamuoliai) ir B.Hersekas po 11, S.Cetinas 10 (5 rezultatyvūs perdavimai), V.Dašičius 9 (4 perimti kamuoliai), T.Acikas ir G.Vidmaras po 4.
„Bayern“: J.Jagla 12, T.Rice’as 11, B. Thomasas 10, Y. Halperinas ir R.Benzingas po 9, Ch.Troutmanas 6, J.Homanas 1.
Komandų rodikliai:
Komandų rodikliai:
dvitaškiai – 20/45 (44 proc.) ir 25/38 (66 proc,), tritaškiai – 3/16 (19) ir 7/19 (37), baudų metimai – 8/9 (89) ir 4/7 (57), at kovoti kamuoliai – 33 ir 30, rezultatyvūs perdavimai – 10 ir 20, klaidos – 17 ir 14, perimti kamuoliai – 6 ir 10.
dvitaškiai – 20/38 (53) ir 16/35 (46), tri taškiai – 8/22 (36) ir 5/20 (25), baudų metimai – 10/12 (83) ir 11/13 (85), atkovo ti kamuoliai – 31 ir 30, rezultatyvūs perda vimai – 11 ir 12, klaidos – 15 ir 20, perimti kamuoliai – 10 ir 7.
vybes ir su skaudama čiurna vakar žaidė rungtynėse dėl trečios vie tos. Kauniečių varžovai buvo aikš tės šeimininkai Miuncheno „Bay ern“ krepšininkai, kurie antrajame pusfinalyje 66:87 nusileido Mask vos CSKA klubui. Miunc hen e vyk ęs dviej ų le gendinių klubų Žalgirio“ ir „Ba yern“ susidūrimas dar neseniai buvo neįm an om as. Kaun o eki pa daugelį dešimtmečių grūmė si krepšinio aikštėje, Vokietijos – skynė pergales futbolo stadio nuose. Neseniai „Bayern“ įsteigė ir krepšinio klubą, kurio ambici jas ir mėgino įrodyti akistatoje su kauniečiais. Vis dėlto penktąją vietą praėju sių metų reguliariajame Bundes lygos sezone užėmęs klubas atsi laikyti prieš „Žalgirį“ nesugebėjo. Pakiliai rungtyniavę svečiai Dir ko Bauermanno vaikinams davė meistriškumo pamoką. Mačo pradžioje kauniečius į prie kį timptelėjo Marko Popovičius. 6 minutę kroatas jau buvo pelnęs 8 taškus, o Lietuvos čempionai pir mavo 10:6. Pirmajame kėlinyje pagirtinai darbavosi ir kapitonas P.Jankūnas. Baigiantis kėlinukui, po Vytenio Lipkevičiaus klaidos, amerikietis Brandonas Thomasas dvitaškiu su bauda persvėrė rezul tatą „Bayern“ naudai – 13:12, ta čiau tai buvo paskutinis epizodas, kai Bavarijos klubas pirmavo. Adas Juškevičius tuoj pat smei gė tritaškį ir inicijavo spurtą, kuris leido svečiams atitrūkti. Antrasis kėlinukas prasidėjo V.Lipkevičiaus ir neblogai pažįstamo „Bayern“ le gionieriaus Tyrese‘o Rice‘o su sistumdymu. Lietuvį užsipuo lęs amerikietis, matyt, prisiminė praėjusį sezoną, kai, vilkėdamas Vilniaus „Lietuvos ryto“ ekipos marškinėliais, gavo ne vieną žal giriečių pamoką. Antroje rungtynių pusėje intri ga nedvelkė. J.Plaza toliau varijavo sudėtimi ir klojo pamatus Euroly gos ir kitoms svarbiausioms sezo no dvikovoms. Žalgiriečiai iškovo jo pergalę 74:58. Gyrė auklėtinių nusiteikimą
„Šį kartą sužaidėme daug geriau nei pusfinalio dvikovoje su „Besik
tas“. Jaučiau, kad žaidėjai yra ge riau nusiteikę, žaidėme intensy viau ir energingiau. Tai leido mums išlaikyti rungtynių kontrolę visą mačą. Pirmavome nuo pat dviko vos pradžios iki pabaigos ir nesu teikėme varžovams jokių galimy bių. Tokį ir noriu matyti „Žalgirį“. Negalime daryti tiek klaidų, kiek mače su Stambulo ekipa ir praras ti budrumą“, – mūsų dienraščiui sakė „Žalgirio“ komandos strate gas J.Plaza. Nepaisant gana lengvos perga lės, ispanas negailėjo „Bayern“ krepš in inkams kompl im ent ų. „Nors ir laimėjome gana nesun kiai, „Bayern“ ekipos nuvertin ti tikrai nereikėtų. Šios koman dos krepšininkai labai gerai vykdo trenerio D.Bauermanno nurody mus ir pusfin alio mače tikrai neat sitiktinai 25 minutes lygiai kovojo
su CSKA klubu“, – kalbėjo „Žalgi rio“ vairininkas. „Komanda dar nėra gerai susi žaidusi, tačiau man džiugu, kad be M.Kalniečio ir R.Kaukėno ji nepa lūžo ir turnyrą baigė pergale“, – teigė „Žalgirio“ klubo savininkas Vladimiras Romanovas. „Beko“ taurės varžybas, kurias kiekvieną rudenį ketinama reng ti vis kitoje šalyje, šiemet laimėjo Maskvos CSKA klubas, finale ne sunkiai 85:60 įveikęs „Besiktas“. Po pas irod ym o Miunc he ne „Žalgiris“ trumpam sugrįžo į Lietuvą, kur trečiadienį žais pir mąsias Lietuvos krepšinio lygos čempionato rungtynes išvyko je su „Palangos“ ekipa. Ateinantį savaitgalį LKL čempionai keliaus į Maskvą, kur jų laukia tradicinis Aleksandro Gomelskio atminimo turnyras.
12
pirmADIENIS, rugsėjo 24, 2012
pasaulis Įtampa didėja
Ragina nužudyti
Išformuos grupuotes
Izraelis nesutiks su 1979 m. taikos susitarimo pakeitimais, kurių norėtų Egiptas. Sinajaus pusiasalyje veikia kovotojai, ku riuos bando tramdyti Egiptas. Tačiau pagal Kemp Deivido su sitarimus egiptiečių karių skai čius Sinajuje yra ribojamas, to dėl Izraelis nori, kad egiptiečiai sumažintų karių skaičių.
Pakistano vyriausybė atsiri bojo nuo 100 tūkst. dolerių premijos už antiislamiško fil mo kūrėjo nužudymą. Tokį atlygį pasiūlė Pakistano gele žinkelių ministras Ghulamas Ahmedo Bilouro. Jis pakvie tė Talibano ir „Al Qaedos“ ko votojus dalyvauti įvykdant žmogžudystę.
Libija paskelbė, kad nuspren dė paleisti visas sukarintas grupuotes ir ginkluotas gru pes, kurios nėra valstybės ju risdikcijoje. Toks sprendimas buvo paskelbtas kitą dieną po to, kai Bengazio gyventojai su kilo prieš sukarintas grupuo tes ir per šį smurto proveržį žuvo mažiausiai 11 žmonių.
Vakarėlis baigėsi riaušėmis Niekas, net policija, nesutrukdys švęsti. Nyderlandų Hareno mieste įtūžę jaunuoliai policininkus ap mėtė akmenimis, buteliais ir net dviračiais bei gėlių vazonais.
Pasirodo, masinis vakarėlis buvo suorganizuotas per feisbuką. Jame buvo išplatintas kvietimas į vienos paauglės gimtadienio šventę. Deja, pasauliui reklamuoda ma savo 16-ojo gimtadienio šven tę paauglė pamiršo paminėti, kad įvyksiantis vakarėlis bus uždaras. Todėl į kvietimą atsiliepė daugiau nei 20 tūkst. žmonių. Tai beveik 2 tūkst. daugiau žmonių, nei gyvena visame Hareno mieste.
Ji feisbuke paskelbė kvietimą draugams, o šie persiuntė ki tiems draugams ir labai greitai jis kaip virusas išplito. Tiesa, nors į vakarėlį atvyko vos 4 tūkst. žmonių iš visų Nyderlan dų, policijai darbo netrūko. Į įvy kio vietą nuskubėjęs vienas olandų naujienų agentūros ANP korespon dentų pasakojo, kad padėtis pasi rodžius policijai tapo nevaldoma. Jaunuoliai buvo pasipiktinę, kad pareigūnai liepė jiems skirstytis. Netrukus užvirė karas. Jaunuoliai ėmė mėtyti į pareigūnus įvairius daiktus. Jie apgadino gatvėje esan čius automobilius ir pastatus. Pasak policijos, keli žmonės buvo sužeisti, iš jų du sunkiai. Pareigū nai suėmė keturis asmenis. O pati vakarėlio organizatorė savo namus paliko dar penktadienį. „Ji feisbuke paskelbė kvieti mą savo draugams, o šie persiun tė kitiems draugams ir labai grei tai jis kaip virusas išplito“, – sakė Groningeno miesto, esančio netoli Hareno, policijos atstovė Melanie Zwama. Pasak pareigūnų, paauglei paskelbus kvietimą virtualioje erd vėje buvo sukurtos kelios interneto svetainės, kuriose buvo raginama surengti masinį chaotišką vaka rėlį. Viename tinklalapyje organi zuojamas vakarėlis įvardytas kaip „Project X Haren“. Tinklalapy je net buvo laikrodis, kuris rodė iki šios akcijos pradžios likusį laiką. Ten pat buvo nurodytas vakarė lio adresas ir raginimas: „Būtinai atsivežkit draugų!“ BNS inf.
Opozicija ūkanotą rinkimų dieną ragi no baltarusius ei ti grybauti, o Aliak sandras Lukašenka jai atkirto, kad „par lamentarai priva lo ne keldami erze lį šūkauti aikštėse, o rašyti įstatymus“.
Protestas: opozicijos politikai ragino Baltarusijos gyventojus vietoj rinkimų eiti žvejoti ar grybauti.
„Reuters“ nuotr.
Baltarusiai rinko parlamentą Trukdė lietus?
Galima drąsiai sakyti, kad rinki mų diena Baltarusijoje iš tiesų bu vo tradicinė. Netrūko nei skambių pareiškimų, nei kritikos vieni ki tiems. Opozicijos atstovai tradiciškai keikė A.Lukašenką, o šis, taip pat tradiciškai, boikotą paskelbusius politikus vadino bailiais. Centrinės rinkimų komisijos sekretorius Nikolajus Lozovikas apgailestavo, kad oro sąlygos bal savimo dieną – ne pačios geriau sios. „Štai, lietutis prasidėjo – tai ne visai gerai. Geriau jau būtų liję naktį, o iš ryto švietusi saulė. Rei kia, kad žmonių nuotaika būtų ge ra“, – kalbėjo N.Lozovikas.
A.Lukašenka opozicijos spren dimą boikotuoti rinkimus įvertino taip: „Tie žmonės – bailiai, netu rintys ką pasakyti liaudžiai.“ Taip pat jis pridūrė, kad Baltarusijoje į rinkimus ateina gerokai daugiau žmonių nei Vakaruose, todėl, pa sak jo, neverta tikėtis, kad rinki mai neįvyks.
Pas mus balsuoja dvigubai daugiau žmonių nei, pavyz džiui, Suomijoje. Jeigu mažai balsuo ja, vadinasi, netiki valdžia.
Rinkimų boikotas
Opozicijos politikai pareiškė, kad boikotuos rinkimus. Pasak jų, rin kimai tėra farsas. Esą 2008 m. vy kusius rinkimus į parlamentą lai mėjo daugiausia A.Lukašenkos šalininkai. Vis dėlto opozicionieriai vy lėsi, kad rinkimai neįvyks, nes į juos nesusirinks 50 proc. rinkėjų. Esą tai būtų ženklas A.Lukašen kai, kad jis neturi pasitikėjimo vi suomenėje. Opozicija šį kartą neragino žmonių eiti į gatves, bet siūlė rin kėjams likti namie arba važiuoti į kaimą žvejoti ir grybauti.
„Pas mus balsuoja dvigubai daugiau žmonių nei, pavyzdžiui, Suomijoje. Jeigu mažai balsuoja, vadinasi, netiki valdžia. O mūsų visuomenė – sąmoningesnė, ji ti ki savo perspektyvomis, ateitimi“, – tvirtino A.Lukašenka. Jis tradiciškai su savo jaunėliu Nikolajumi atėjo balsuoti į Bal tarusijos fizinės kultūros univer sitetą. Paklaustas, už ką balsavo, A.Lukašenka atsakė: „Vienareikš miškai už žmogų, kuris turi gyve nimo patirties ir ką nors savo ran komis sukūrė.“
Rinkimų apygardoje, kurioje balsą atidavė šalies vadovas, kan didatavo dabartinis parlamento deputatas ir vienos Minsko pri vačios bendrovės darbuotojas. O čia turėję balotiruotis opozi cijos kandidatai – Jungtinės pilie čių partijos pirmininkas Anatoli jus Lebedka ir Baltarusijos liaudies fronto narys Jevgenijus Rybakovas – savo kandidatūras atsiėmė. Stebės balsavimą
Rinkimus Baltarusijoje stebėjo daugiau kaip 270 stebėtojų iš Eu ropos saugumo ir bendradarbiavi mo organizacijos (ESBO). Britų užsienio reikalų ministras Williamas Hague pareiškė, kad rinkimai turi būti skaidrūs: „Ti kimės, kad rinkimai bus vykdo mi pagal tarptautinius standartus ir kad nepasikartos smurtas prieš taikius protestuotojus.“ A.Lukašenka pabrėžė, kad tiki si palankaus įvertinimo Vakaruo se, nors iliuzijų dėl to neturi. „Visuomet turiu tikėtis to, kas būtų geriau. Mes tikimės to, kas būtų geriau, o kaip bus – pama tysime“, – sakė Baltarusijos pre zidentas. Jis pridūrė, kad „rinkimai vyks ta ne Vakarams, rinkimai – Balta rusijoje ir pagrindinis jų autorius – baltarusių liaudis“. „Kaip rinkėjai pribraukys bal savimo kabinose, taip, vadinasi, ir
bus, – pridūrė jis. – Bet jeigu ir šį kartą kas nors suabejos mūsų rin kimais, aš jau nebežinau, kaip juos reikia rengti.“ Komentuodamas rinkimų ste bėtojų iš Lenkijos pareiškimus, kad rinkimai Baltarusijoje vyks ta nedemokratiškai, prezidentas pabrėžė: „Perduokite savo len kų stebėtojams: tegu jie pasimo ko iš mūsų, kaip rengti rinkimus, ir tegu su savo tvarka į mūsų daržą nelenda. Mes be lenkų politikų iš siaiškinsime, kaip mums kurti sa vo gyvenimą.“ BNS, AFP, „Interfax“, „Deutsche Welle“ inf.
Rinkimų sistema Baltarusijoje Į Baltarusijos Atstovų rūmus pre tendavo daugiau kaip 290 kandi dat ų. Atstov ų rūmus sudaro 110 deputat ų, kur ie tiesiog iai renka mi ketveriems metams vienman datėse mažoritarinėse apygardo se. Kad laimėtų, kandidatui reikia surinkt i daug iau kaip pusę rinki muose dalyvav usių rinkėjų bal sų. Jei niekas iš kand idatų nesu renka daug iau kaip 50 proc. bal sų, po dviejų savaičių reng iamas antrasis rink imų turas, kur iame varžosi du stipr iausi kand idatai. Rinkimai paskelbiami įvykusiais, jei juose dalyvavo pusė registruo tų rinkėjų.
13
pirmADIENIS, rugsėjo 24, 2012
menas ir pramogos diena.lt/naujienos/laisvalaikis
Karjeros kelias V.Noreika buvo Lietuvos operos ir baleto teatro artistas, 1975–1991 m. buvo šio teatro direktorius, meno vadovas. Dėsto Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. 1965–1966 m. pirmasis iš pokario Lietuvos dain in ink ų stažavo Mi lano teatre „La Scala“. 1993–1994 m. dėstė Lotynų Ame rikos dainavimo akademijoje Ka rakase, Venesueloje. 1995–1996 m. dirbo teatre „Esto nia“ Taline.
Skambesys: V.Noreika koncerte atliko populiarių arijų iš operų, nea
polietiškų, taip pat amerikiečių ir lietuvių autorių dainų.
V.Noreika yra dainavęs daugely je pasaulio teatrų scenų: Maskvos did žiajame teatre, Berlyno vals tyb ės operoje, Par yž iaus teatre „Grand Opera“, Buenos Airių „Teat ro Colon“, Stokholmo, Sofijos, Belg rado, Budapešto, Bukarešto, Var šuvos, Prahos, Bratislavos, Kijevo, Minsko, Talino, Rygos, Čikagos lie tuvių operoje ir kitose scenose.
Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
Maestro atsisveikino su sostinės publika Penktadienio vakarą Vilniaus „Siemens“ arenoje skambėjo Vir gilijaus Noreikos dainos, sujaudinusios visų kartų atstovus. Zita Voitiulevičiūtė
z.voitiuleviciute@diena.lt
Skambėjo briliantinis balsas
Briliantinio tembro pasaulinio garso žurnalo „Opera News“ pus lapiuose įvardytas tenoras ilgai lauktame grandioziniame kon certe minėjo ne tik savo 55-uo sius metus scenoje, bet ir 77-ąjį gimtadienį. V.Noreika į sceną užlipo su jau nesniais kolegomis Merūnu Vi tulskiu, Edmundu Seiliumi ir Vai du Vyšniausku. Publika tenorus pasitiko pakilusi iš vietų ir aud ringai plodama. Po vieno iš V.Noreikos solo at liktų kūrinių, į sceną išėjęs E.Sei lius, kreipdamasis į kitus tenorus, pajuokavo: „Vyrai, susikaupkit, mes trise nuo jo vieno gavom į kaulus.“ Iš tikrųjų ilgus metus V.Norei kai ištikima publika dėmesingiau sia buvo jo, o ne jaunesnių kolegų atliekamoms dainoms. Arijos ir populiariosios dainos
Pirmoje koncerto dalyje skam bėjo arijos iš operų: G.Puccini „Turandot“ ir „Bohema“, G.Ver di „Otelas“, G.Donizetti „Mei lės eliksyras“, J.Masne „Verte ris“, F.Flotovo „Marta“. Taip pat pirmoje dalyje publika išgirdo ži nomas neapolietiškas dainas – C.A.Bikxio „Mama“, L.Dallos „Il canto“, F.P.Tosti „Marechiare“ ir kitas. Pirmą koncerto dalį dainininkai baigė garsiuoju G.Capurro „O So le Mio“. Publika juos į pertrauką išlydėjo garsiais plojimais. Per antrą koncerto dalį scena pasipildė Šiaulių valstybiniu ka meriniu choru „Polifonija“. V.No reiką pasveikino Seimo pirminin kė Irena Degutienė.
Gausios publikos Vilniuje lau kė staigmena – antroje koncerto dalyje orkestrui talkino trimiti ninkas ir Klaipėdos meras Vytau tas Grubliauskas, akustine gitara grojo garsus gitaristas Tomas Var nagiris. Publiką itin sujaudino maestro jausmingai atlikta P.Ankos „Mano kelias“ (garsusis F.Sinatros dai nuotas „My Way“), kurią V.No reika atliko lietuviškai ir užbaigė žodžiais „Aš jums dėkingas.“ Po šių žodžių publika neliko abejinga – ji vėl stojosi ir plojo.
Einu į koncertus la bai pasitikėdamas tais, kurie su mani mi dainuoja. Ir vėl „Švelnumas“
Antroje koncerto dalyje klausy tojai išgirdo garsius pasaulinius populiariosios muzikos ameri kiečių bei ispanų kūrinius – nuo J.Revaux, K.Fransua ir P.Ankos iki A.Laros „Granada“ bei B.Thiele’o „Tas nuostabusis pasaulis“. „Dar nebuvo tokių koncertų, kuriuose nebūčiau dainavęs lietu viškų, liaudiškų dainų, – kalbėjo V.Noreika. – Dabar padainuosiu dainą, kurią moku nuo ketverių metukų, kai ją man dainavo ma mytė.“ Koncerte skambėjo ir garsusis Algimanto Raudonikio „Švelnu mas“, be kurio, anot maestro, dar nėra apsiėjęs nė vienas koncertas. Specialiai šiam koncertui A.Rau donikis sukūrė naują dainą tokiu pačiu pavadinimu kaip ir koncer tas „Ačiū už meilę“. Koncertą V.Noreika užbaigė kartu su publika.
Turas per visą Lietuvą
Profesorius, aukščiausių Lietuvos ir kitų šalių apdovanojimų kava lierius, vis dar dainuojantis ir gan aktyviai koncertuojantis maestro nusprendė pasitraukti iš aktyvios veiklos didžiojoje scenoje. „Kaip aš dainuoju vienoje dai noje, „Dar ne pabaiga, dar taš kas nepadėtas“. Čia aš bent no riu pasakyti, kad atsisveikinu, sakysime, su didžiąja scena – su didžiuliais orkestrais, su ope riniu repertuaru operos sceno je, su oratorijomis, kantatomis. Daugiausia ruošdamasis koncer tui dainavau Tauragėje, Šilutėje ir pasilieku sau tokią kuklią tei sę, jeigu būsiu pakviestas, ten dar padainuoti“, – prieš koncertą yra sakęs V.Noreika. Rugsėjį ir spalį ciklo „Ačiū už meilę – Virgilijus Noreika“ kon certai dar vyks Kaune, Klaipėdo je, Šiauliuose ir Panevėžyje. „Einu į koncertus labai pasi tikėdamas tais, kurie su manimi dainuoja, ieškodamas savyje jė gų pateisinti tą kompaniją, kuri ir organizuoja koncertus, ir su ma nimi kartu dainuoja. Turiu stip riai susikaupti ir pasitempti, kad per daug neatsilikčiau“, – kalbė jo V.Noreika. „Lenkiu galvą prieš maestro vien dėl to, kad jis pasiryžo dai nuoti pačią aukščiausią tenoro viršūnę – Otelo mirties sceną. Tai yra nepaprastai didelis da lykas, nes šiandien vargu ar yra pasaulyje tokio garbaus amžiaus tenoras, dainuojantis šią nepap rastai sunkią, dramatišką ariją“, – tikino renginio idėjos autorius ir organizatorius Eugenijus Šal tis. Visus koncerto kūrinius aran žavo Rimantas Giedraitis ir Dei vydas Zvonkus.
14
pirmADIENIS, rugsėjo 24, 2012
menas ir pramogos „Vilniaus diena“ rekomenduoja
KUR? Vilniaus universiteto Botanikos sode, Kairėnų g. 43. KADA? Iki spalio 28 d. KIEK? 4–7 litai.
KUR? Marijos ir Jurgio Šlapelių name-muziejuje, Pilies g. 40. KADA? Rugsėjo 25 d. 16 val. KIEK? Nemokamai.
KUR? Kino teatre „Pasaka“, Šv. Ignoto g. 4 / 3. KADA? Rugsėjo 26 d. 20 val. KIEK? 16 litų.
Žemės menas
Kapinių savaitė
Bitnikų portretai
Žemės meno projekto „Gamta ir menas“ paroda „Identitetas“ siekia atrasti ir vystyti dialogą tarp meno, gamtos, menininko ir žiūrovo. Savo darbus pristato įvairių sričių menininkai – keramikai, skulp toriai, tapytojai, fotografai, floristai ir kiti, gamtines arba dirbtines medžiagas darniai įjungiantys į gamtovaizdį.
Neįprastas renginys – Europos kapinių savaitė – kviečia susipažin ti su amžino poilsio vietomis. Bus pristatomas Vytauto Damaševi čiaus bei scenarijaus bendraautorės Vidos Girininkienės dokumen tinis filmas „Vėlinių ugnys“. Vyks diskusija „Ar reikia vilniečiams Ra sų?“ Bus eksponuojamos Aloyzo Janulio Rasų kapinių nuotraukos.
Daugiau nei dešimtmetį filmuotoje dokumentinėje biografijoje žvelgiama į hipių judėjimo pranašu laikomo vieno ryškiausių bit nikų kartos poetų Alleno Ginsbergo gyvenimą, trukusį bene tris ketvirtadalius praėjusio amžiaus. Poeto kalbos grožį ir įtaigą kino kalba paversti pabandė režisierius Jerry Aronsonas.
KUR? Rotušės aikštėje. KADA? Rytoj 13 val. KIEK? Nemokamai.
KUR? Vilniaus mokytojų namų svetainėje, Vilniaus g. 39 / 6. KADA? Rytoj 18 val. KIEK? Nemokamai.
KUR? „Piano.lt“ koncertų salė, Trakų g. 9. KADA? Rytoj 19 val. KIEK? 25 litai.
KUR? Pavilnių regioniniame parke. KADA? Rytoj 13 val. KIEK? Nemokamai.
Europos kalbų diena
Folkloro vakarai su V.Poviloniene
Itališkos tarantelos Šiaurietiškojo melodijos ėjimo pamokos
Europos kalbų dieną vyks teatralizuoti renginiai, dalyviai galės varžytis lingvistinėse rungtyse. Greičiausiai atlikę 15 užduočių bus apdovanoti didžiuoju žaidimo prizu. Nuo 16 val. muzikantas Donatas Montvydas dovanos koncertą.
Mokytojų namų muzikinių vakarų cikle „Pasidai navimai su Veronika“ šikart folkloro puoselėto jai Veronikai Povilionienei talkins Mykolo Rome rio universiteto folkloro ansamblis „Ritingo“, va dovaujamas Arvydo Kirdos.
Žymus italų aktorius, dainininkas ir gitaristas Pi no de Vittorio su bičiuliu Marcello Vitale savo koncerto programą parengė iš tradicinės Pietų Italijos muzikos, skambančios jo gimtojoje Ta ranto provincijoje.
Vilniaus visuomenės sveikatos biuras visą rug sėjį kviečia į nemokamas šiaurietiškojo ėjimo pamokas. Šįkart – Pavilnių regioniniame parke. Neturintiems šiaurietiškojo ėjimo lazdų jos bus paskolintos nemokamai.
tv programa
LRT
6.00 Labas rytas, Lietuva. 9.00 „Komisaras Reksas“ (N-7) (k). 10.00 „Hartlando užuovėja“ (k). 11.00 LRT aktualijų studija. 12.00 Kultūrų kryžkelė. Trembita. 12.15 Laba diena, Lietuva. 12.20 Žinios. 12.25, 14.50 Sportas, orai. 12.30, 13.05, 14.05 Laba diena, Lietuva. 13.00, 14.05 LRT radijo žinios. 14.40 Žinios. 15.00 „Komisaras Reksas“ (N-7). 16.00 „Hartlando užuovėja“. 17.00 „Viena byla dviem“ (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.45 Sportas. Orai. 18.55 Nacionalinė paieškų tarnyba. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Verslas. 21.05 Kultūra. 21.10 Sportas. 21.13 Orai. 21.15, 22.15 „Seimo rinkimai 2012“. Tiesioginė laida. Dalyvauja politinė partija „Drąsos kelias“ (Nr. 6) ir partija „Jaunoji Lietuva“ (Nr. 15). 22.10 Loterija „Perlas“. 22.35 „Kinai ateina“ (2). 23.30 Vakaro žinios. 23.35 Sportas. 23.40 Orai. 23.45 Pasaulio dokumentika. „Galapagai“ (2).
LRT 18.55 val.
LNK
6.20 „Nickelodeon“ pristato. „Burbuliai“. 6.50 „Tomo ir Džerio pasakos“ (4). 7.20 „Kung Fu Panda“ (8) (k). 7.50 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) (k). 9.40 24 valandos (N-7) (k). 10.35 Nuotykių komedija „Žvėrelių maištas“ (JAV, 2010 m.) (k). 12.30 KK2 (N-7) (k). 13.00 „Nickelodeon“ valanda. „Nugalėtoja“ (4). 13.30 „Kung Fu Panda“ (9). 14.00 „Drakonų kova Z“ (N-7). 14.30 „Šeimynėlė“ (N-7). 15.00 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 17.00 Labas vakaras, Lietuva. 17.45 24 valandos (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.14 Sportas. 19.17 Orai. 19.19 KK2 (N-7). 19.55 Nuo... Iki... 20.55 Karamelinės naujienos (N-7). 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. Verslas. 22.19 Sportas. 22.23 Orai. 22.25 Kriminalinė Lietuva. 22.35 Veiksmo s. „Nikita“ (1) (JAV, 2010 m.) (N-7). 23.35 „Išrinktieji“ (2) (N-14). 0.30 „Skaičiai“ (N-7). 1.25 „Įstatymas ir tvarka. Specialiųjų tyrimų skyrius“ (N-7).
LNK 17.00 val.
TV3
6.15 Teleparduotuvė. 6.30 Nauja diena. Tiesioginė transliacija. 8.00 „Moderni šeima“. 9.00 „Meilės sūkuryje“. 10.05 „Naisių vasara“. 11.00 Romantinė drama „Meilė Lėjai“ (JAV, 2009 m.). 13.10 „Hana Montana“. 13.40 „Drakonų medžiotojai“ (2). 14.10 „Madagaskaro pingvinai“. 14.40 „Simpsonai“. 15.10 „Meilės prieglobstis“. 16.10 „Drąsi meilė“. 17.10 Akistata. 18.10 „Naisių vasara“. 18.45 TV3 žinios. 19.00 TV3 sportas. 19.05 TV3 orai. 19.10 Be komentarų. 19.40 Kodėl? 21.00 „Vyno kelias“. 21.35 TV3 vakaro žinios. 21.50 TV3 sportas. 21.55 TV3 orai. 22.00 „Nusivylusios namų šeimininkės“. 23.00 „CSI Majamis“. 0.00 „Daktaras Hausas“. 1.00 „Penktadienio vakaro žiburiai“. 1.45 „Biuras“.
BTV
6.30 Televitrina. 7.00 Žinios (k)
TV3 18.10 val.
7.25 Kalbame ir rodome (N-7) (k) 8.25 „Raudonas dangus“ (N-7). 9.30 „Be namų negerai: naujas gyvenimas“. 10.30 Skanus pokalbis. 11.30 Savaitės kriminalai (N-7). (k) 12.00 „Svotai“ (N-7) (k) 13.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 14.00 „Liejyklos gatvė“ (N-7). 15.00 „Raudonas dangus“ (N-7). 16.00 Kalbame ir rodome (N-7). 17.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 18.00 Žinios. Sportas. Orai. 18.25 „Liejyklos gatvė“ (N-7). 19.25 „Milijonieriai“. 20.00 Žinios. 20.15 Verslas. 20.19 Sportas. 20.23 Orai. 20.25 „Pragaro virtuvė“ (N-7). 21.25 „Užkalnio 5“. 22.25 „Mentai“ (N-7). 23.25 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 0.25 Kalbame ir rodome (N-7) (k) 1.25 „Bamba“. Interaktyvus šou suaugusiesiems (S).
Lietuvos ryto TV 6.14, 13.00 TV parduotuvė. 6.30 Ryto reporteris. 9.15 Teritorija. 9.45 Dok. f. „Greičio festivalis“ (1) (N-7). 10.15 Pradėk nuo savęs. 10.55 „24/7“. Savaitės aktualijų analizė ir komentarai. 12.00 Lietuvos diena.
BTV 20.25 val.
13.45 Skonio reikalas. 14.45 Vasara su Asta. 15.40, 16.10, 17.20 Lyderių forumas. Teisingumas ir korupcija. 16.00, 17.00, 18.00 Žinios. 18.45 Bobų vasara su Asta. Svečiuose pas Ingą Norkutę. 19.45 Dok. f. „Didieji politikai. Winstonas Churchillis“ (1) (N-7). 21.00, 23.55 Reporteris. 21.52, 0.47 Orai. 21.55 Lyderių forumas. Teisingumas ir korupcija. 0.50 Dok. f. „Greičio festivalis“ (1) (N-7).
SPORT1
12.00 Televitrina. 13.00, 19.00, 21.00, 23.00 Žinios +. 13.15 Ispanijos ACB krepšinio lyga. „Unicaja“–„Valencia Basket“. 15.00 VTB vieningoji krepšinio lyga. Kauno „Žalgiris“–Krasnodaro „Lokomotiv–Kuban“. 16.35 Lietuvos krepšinio lyga. 4-osios mažojo finalo rungtynės. Prienų „Rūdupis“–„Šiauliai“. 18.20 Auksinės širdys. Pergalės metai. 19.15 Italijos „Serie A“ lyga. „Udinese“–„Milan“. 21.15 Sportas LT. Tarptautinės CSIO Tautų taurės konkūrų varžybos Vazgaikiemyje. 22.15 Sportas LT. Lietuvos sambo čempionatas. 22.45 Sporto metraštis. 23.15 Sportas LT. Festivalis „Sportas visiems 2012“.
lietuvos ryto tv 18.45 val.
835Q 3; 53=>< /6/5=;98359< :;3/=+3<>< &/6 @@@ 5+>8+53/73< 6=
8A[ :><?8CB4@8[ 8@ B4;4D8G>@8[ B08AF<0A 8; =8C94 M0;68@8> 6 B4; " EEE ?2 74;? ;B
pirmADIENIS, rugsÄ&#x2014;jo 24, 2012
KelioniĹł
Tel. 261 3653, 261 3655 N X skelbimai@vilniausdiena.lt >=3>=Y A0C6808 6@48B08 D4O0<4 A8C= B8=8CA 84BCD>94 ?@8AB0B><4 8:8 3C@[ 4; =5>@<028 90 I EEE ;84BCD0;>=3>=0A 2><
SIĹŞLO DARBÄ&#x201E;
4O0<4 :4;48D8CA X >:84B89Y 0=89Y ;0=38 9Y 4; 4 ?0NB0A UAB â&#x20AC;&#x17E;IRDAIVAâ&#x20AC;? dirbti Vilniuje?4@D4G8<08 reikalingi: betonuotojai, staliai-dailidÄ&#x2014;s, mĹŤrininkai, 8=5>$6<08; 2>< plyteliĹł klojÄ&#x2014;jai. Kontaktiniai tel. 8 659 38 480, 8 659 38 414.
Kitos
1020867
X Ä&#x153;PĂ&#x201C;kĂ&#x2C6;ÂÂťÂ&#x20AC;Ă&#x152;Ä&#x2122; Ă&#x17D;ÂĽĂ&#x2013;Âť ÂľÂ&#x160;Ă&#x201C;Ă&#x2013; Â&#x2020;ÂĽĂ&#x2C6;Â&#x20AC;Ă&#x201C;ÂĽ a¼°œ¼Ă&#x2013; 4AB0=30@B8=8[ 10;3[ 60<F10 C:NB0 :>:F je ieĹĄko: ĹĄaltkalviĹł; staklininkĹł medĹžio ap1\ I O4<0 :08=0 dirbimo ÄŻmonÄ&#x2014;jeEEE 6C>1>A10;308 ;B (bĹŤtinas staklininko 4; paĹžy DÄ&#x2014;l darbo kreipkitÄ&#x2014;s I-V nuo 9 iki mÄ&#x2014;jimas). 17 val. (pietĹł pertrauka nuo 12 iki 13 val.) adresu Gedimino pr. 26, Vilnius (II aukĹĄtas), arba tel. (8 5) 203 2828.
PARDUODA
1020148
NekilnojamÄ&#x2026;jÄŻ turtÄ&#x2026;
PASLAUGOS
,0@3C>30<0A 3D849[ :0<10@8[ 1CB0A ,0;0= 6>A 24=B@4 CO 10O=FZ8>A \@84A 6 4;
PERKA )( # " %" # # # + ! * " $ #%$
%@0=6808 ?4@:0<4 <8N:Y AC O4<4 0@10 8NA8 &&& #') $ :8@AB8 8A>94 84BCD>94 BA8A:08B><4 8N :0@B> VisĹł kompiuteriĹł ir televizoriĹł taisymas Vil 4;
< 10;0=3O8> 3 4B0;8>9> B4@8B>@89[ ?;0=0D8 <> >@60=8G0B>@80CA B48A8[ 8@ ?0@486[ ?4@30D8 Transportas, logistika <> ACB0@B8A @ ,;0=0D8<> B8:A;0A I :9/4>0<45:= O8:9S ;<448= O /,<-N *4794,?= ?0:48AB8 O4<\A B8:A;8=W ?0A:8@BX ?060; 14=3@>9> <024:90 @,4<?:>:5N 06=;0/4>:<4Q @,/B-4949 ?;0=> A?@4=38=8CA ?030;FB8 A:;F?Y =CAB0BFB8 6N 06=;0/4>:<4Q 4< ;<06B-:= ,209>N (07 B4@8B>@89>A =0C3>98<> 8@ BD0@:F<> @4O8<Y 4
B0;8>9> ?;0=> >@60=8G0B>@8CA I % J -40;H (>NB0CB> 6 8;=8CA B4; ,@>94:B> @4=6\90A I % J- 0@278B4:B[ ABC 3890H ,0<\=:0;=8> 6 8;=8CA ,0@4=6
PASLAUGOS
PARDUODA
Â&#x201E;Â&#x201E;Ĺ venÂtÄ&#x2014;: ĹĄÄŻÂkart misÂteÂriÂja, skirÂta ruÂdens lyÂgiaÂdieÂniui, suÂrengÂta NeÂries
paÂkranÂtÄ&#x2014;Âje, prie MinÂdauÂgo tilÂto.
Ta proÂga penkÂtaÂdieÂnio vaÂkaÂrÄ&#x2026; NeÂries kranÂtiÂnÄ&#x2014;Âje prie MinÂdauÂgo tilÂto ÄŻvyÂko VilÂniaus etÂniÂnÄ&#x2014;s kul tĹŤÂros centÂro suÂrengÂta ruÂdens ly giaÂdieÂniui ir vieÂnam paÂgrinÂdiÂniĹł balÂtĹł dieÂvĹł PerÂkĹŤÂnui skirÂta ug nies ir muÂziÂkos misÂteÂriÂja â&#x20AC;&#x17E;Dan gaus bĹŤgÂnaiâ&#x20AC;&#x153;. KiekÂvieÂnÄ&#x2026; ruÂdens lyÂgiaÂdieÂnÄŻ, paÂsak VilÂniaus etÂniÂ
nÄ&#x2014;s kulÂtĹŤÂros centÂro, seÂnoÂvÄ&#x2014;Âje at naÂĹĄauÂta dieÂvyÂbÄ&#x2014;ms uĹž iĹĄauÂginÂtÄ&#x2026;, suÂbranÂdinÂtÄ&#x2026; derÂliĹł, taip paÂbrÄ&#x2014; Şiant skirÂtinÂgĹł kliÂmaÂto sÄ&#x2026;ÂlyÂgĹł kaitos svarÂbÄ&#x2026;. PenkÂtaÂdieÂnÄŻ praÂsiÂdÄ&#x2014;Âjo ir bo bĹł vaÂsaÂra, kuÂri tÄ&#x2122;ÂsiÂs iki rugÂsÄ&#x2014; jo 29 d. BoÂbĹł vaÂsaÂra yra taÂryÂtum maÂĹžaÂsis ĹĄilÂtas seÂzoÂnas ruÂdeÂnÄŻ, kai oras suÂĹĄyÂla iki 20 laipsÂniĹł ir dau giau. TieÂsa, kol kas ĹĄiÂluÂma vilÂnie Ä?iĹł neÂleÂpiÂna. SauÂluÂtÄ&#x2014; iĹĄÂlÄŻs ir orÄ&#x2026; paÂĹĄilÂdys neÂbent ĹĄios saÂvaiÂtÄ&#x2014;s ant roÂje puÂsÄ&#x2014;Âje. VD inf.
Savininkas skubiai 3 kambariĹł butÄ&#x2026; BirutÄ&#x2014;s
g., KlaipÄ&#x2014;da (4/4 a., 2008 m., su visa apÄŽVAIRĹŞS daila, vieta automobiliui). Galimas keitimas
ÄŻ butÄ&#x2026; Vilniuje. Tel. 8 633 54 543. Kita
Rudens lyÂgiaÂdieÂnÄŻ paÂĹženkÂliÂno ugÂnis Ĺ ieÂmet ruÂdens lyÂgiaÂdieÂnis suÂtik tas rugÂsÄ&#x2014;Âjo 22-Ä&#x2026;jÄ&#x2026; 17.49 val. Nuo vaÂkar tamÂsuÂsis paÂros meÂtas jau ilÂgesÂnis uĹž dieÂnÄ&#x2026;. PraÂsiÂdÄ&#x2014;Âjo ast roÂnoÂmiÂnis ruÂduo.
NekilnojamÄ&#x2026;jÄŻ turtÄ&#x2026;
1021439
8;=80CA 0?F60@3>A B48A<> =CB0@ B8<8 % J*>0=>A 0D80;8=89>AH 8N:4;B0 10=:@>B> Baldus 1F;0 2 1 @ % %0=:@CBC> Pigiai parduodu naujus baldus: sekcijas, 90=Z8>A % J*>0=>A 0D80;8=89>AH 03<8=8AB@0B> staliukus, TV staliukus, fotelÄŻ-lovÄ&#x2026;, vaikiĹĄkÄ&#x2026; @8C<8 ?0A:8@B0 % - .+ - - tachtÄ&#x2026;. Vilnius, tel. 8 699 66 800. 1021049
- R- / & * & - U60;8>B0A 0A<C> I V4A>=8A B4; ,@0N>< 8:8 < 18@O4;8> 3 8<B8=08 ?0B48:B8 A0D> :@438B> @8=8CA @48:0;0D8<CA < 646CO\A 384=08 AUTOMOBILIŲ SUPIRKIMAS VISOJE LIETU 10=:@>B> 1F;>A XA8B48A\98<> :0@BC ?@8 VOJE. GALI BŪTI DAUŽTI 384=08 ARBA SU DEFEK3430=B :@438B>@8=8CA @48:0;0D8<CA ?0BD8@B8=0= TAIS. Tel. 8 676 71 261. 995298 Z8[ 3>:C<4=B[ B8=:0<08 X5>@<8=BCA =C>@0NCA
08? ?0B ?@0N>< =C@>3FB8 0@ N8[ @48:0;0D8<[ XDF:3F<0A F@0 COB8:@8=B0A =C@>3FB8 :>:8C 1]3C B08 F@0 ?030@FB0 @438B>@8=X @48:0;0D8<Y ?0B48: Kursai nuotoliniu bĹŤdu: buhalteriams, vadybiB8 0D0=>@8[ ?@ 0C=0A = ninkams, administratoriams ir kt. Registracija 5>@<02890 B4; 50:A tel. 8 677 83 374. www.globaliosidejos.lt.
PERKA
KVIEÄ&#x152;IA MOKYTIS
1021464
' -+ & * , -
- *T , Kursai: buhalterinÄ&#x2014;s apskaitos, dokumentĹł +S ,0@4=6B0A O4<\A valdymo A:;F?> ir4A0=Z8> D>D> valdymo, personalo kt. Registracitel. 8L=8?8N:8[ 677 83 374. www.globaliosidejos.lt. 6 ja A4=8]=89>94 8;=8C94 A:;F 1021477 ?> :03 @ ! 14=3@0A ?;>B0A KvieÄ?iame Jus ÄŻ paskaitĹł ciklÄ&#x2026; rugsÄ&#x2014;jo 25?0 d. 70 34B0;CA8A ?;0=0A ,;0=0D8<> 18 val. 8;=80CA PranciĹĄkonĹł rĹŤmuose, TrakĹł 9/1, Vil6@8=30A! <84AB> A0D8D0;3F1\A 03<8 œ¼Ă&#x2013;Ă&#x152;Ä&#x2022; Ä&#x153;UÂĽÂŽĂ&#x2C6;ÂťÂÂť ¾Ă&#x201C;Â&#x160;Ă&#x2C6;ÂĽĂ&#x17D;ÂŽĂ&#x2013;¾ °¼œŽÄ&#x2122;Ä&#x2019; Ă&#x152;ÂŽkÂĽĂ&#x201C;âĂ&#x152; aÂĽ=8AB@0289>A 38@4:B>@80CA ?0D03C>B>9> 8 601 72 314. jolÄ&#x2014; MeleĹĄkienÄ&#x2014;. XA0:F<0A @ Tel. 1019343 34B0;8>9> B4@8B>@89[ ?;0=0D8<> VakarĹł Afrikos bĹŤgnĹł mokykla >@60=8G0B> kvieÄ?ia mo@80CA B48A8[ 8@ ?0@486[ ?4@30D8<> ACB0@B8A @ kytis groti djembe bĹŤgnais! Informacija www.afrikosbugnai.lt, tel. 8 659 96 278, e. paĹĄtas info@afrikosbugnai.lt.
1019299
ÄŽVAIRĹŞS Kita Ĺ?Ĺ&#x17D;Ĺ?Ĺ? ÂľÄ&#x2022; Ă&#x152;Ă&#x2026;k°¼ Ĺ?Ĺ&#x201D; Â&#x2020;Ä&#x2022; Ĺ?Ĺ&#x17D; Ă&#x;k°Ä&#x2022; Ă&#x;âŽĂ&#x152; X Ä&#x153;Ĺ&#x2018;L )ÂśĂ&#x;Â&#x160;Ă&#x152;Ă&#x201C;ÂĽÂ ÂĽÂÂťĂ&#x152;Ä&#x2122; č¾œÂ&#x2018;Ă&#x152; ÂŽÂťÂ&#x2020;kĂ&#x152; Ĺ&#x2018;Ĺ&#x17D;Ĺ&#x17D;Ĺ&#x2013;Ĺ&#x2013;Ĺ?Ĺ&#x2013;Ĺ&#x2013;Ĺ&#x2014;Ä&#x2019; buveinÄ&#x2014; Gedimino pr. 1-22, Vilnius) turto Ă&#x;kĂ&#x2C6;çâĂ&#x201C;âœÂ&#x2018;Ă&#x152;Ä&#x2022; akĂ&#x2C6;çâĂ&#x201C;✼Ă&#x17E; Ă&#x;ÂĽÂ&#x160;Ă&#x201C;kÄ&#x201D; XçĂ&#x2013;Ă&#x2026;ÂĽÂť ÂĄÄ&#x2022; Ĺ&#x2018;Ĺ&#x17D;Ä&#x2019; I korp., posÄ&#x2014;dĹžiĹł salÄ&#x2014;, Vilnius. Turto apĹžiĹŤros laikas ir vieta: iĹĄ anksto susitarus, Gedimino pr. 1-22, Vilnius. Parduodamas turtas: butas/patalpos Gedimino pr. 1-22, Vilnius (unikalus Nr. 1094-0081-5018:0016, plotas 249,82 kv. m). PradinÄ&#x2014; turto kaina 686 000 Lt (turtas PVM neapmokestinamas). Turtas ÄŻkeistas, ÄŻkeitimo data 2007.12.14. VarĹžytiœ¼Ă&#x17E; Ă&#x;âŽÂ&#x2020;âĂ&#x201C;ÂťÂkĂ&#x152;Ä&#x201D; IL?a :UXP4 b 4UÄ&#x2019; X ÂŤÂĄkliotas asmuo Ana MikulienÄ&#x2014;, tel. (8 5) 215 Ĺ&#x2018;Ĺ&#x17D;Ĺ?Ĺ&#x2013;Ä&#x2022; kœŽkĂ&#x152; Pb :2Ä&#x2019; Ä&#x2019; Â&#x20AC;Ă&#x2013;Ă&#x;Â&#x160;ÂĽÂśÂ&#x2018; 2œĂ&#x152;titucijos pr. 20A, Vilnius, kodas 112029651, sÄ&#x2026;skaitos Nr. LT207300010101601570. 1020010
PraneĹĄame, kad Roberts Budahs, gim. 1976 12 11, adresas K. Ĺ kirpos g. 11-24, Kaunas, pagal 2012 06 01 Reikalavimo perleidimo Ă&#x152;Ă&#x2013;Ă&#x201C;kĂ&#x2C6;Ă&#x201C;ÂŤ :Ă&#x2C6;Ä&#x2022; Ĺ&#x17D;Ĺ&#x201C;Ĺ&#x2014; XçÂ&#x2020;kĂ&#x2C6;kÂkÂĽ kÂŽÂ ÂĽÂśÂ&#x160;ÂĽ Â&#x20AC;Â&#x160;ÂśÂ&#x2020;Ă&#x2C6;ÂťĂ&#x;Â&#x160;ÂĽ REIKALAVIMAS.LT, kodas 302642184, adresas Vytenio g. 42A, Vilnius, perleido reikalavimo teisÄ&#x2122; ÄŻ skolininko Raimondo Ĺ liukaiÄ?io, gim. 1974-01-20, adresas ArchitektĹł g. 8741, Vilnius, 3000,00 Lt skolÄ&#x2026; + palĹŤkanos, delspinigiai ir kiti mokÄ&#x2014;jimai. Skolininkas Reikalavimo perleidimo sutarties originalÄ&#x2026; gali atsiimti adresu Vytenio g. 42A, Vilnius. 1022045
Â&#x201E;Â&#x201E;KoÂva: vis laÂbiau ÄŻsiÂgaÂlinÂÄ?iÄ&#x2026; tamÂsÄ&#x2026; banÂdÄ&#x2014; iĹĄÂsklaiÂdyÂti ugÂnies ĹĄvieÂsa.
AndÂriaus UfarÂto (BFL) nuoÂtr.
15
skelbimai
KelioniĹł
KARĹ Ä&#x152;IAUSI KELIONIŲ PASIĹŞLYMAI
J O !:9/:9N =,?24,4 2<04>,4 @0K,80 =4?9 >494?= !40>?@:50 ;<4=>,>:80 464 /?<Q (07
KARĹ Ä&#x152;IAUSI KELIONIŲ PASIĹŞLYMAI %
KARĹ Ä&#x152;IAUSI KELIONIŲ PASIĹŞLYMAI (3/8>9639 1 &D
(3683><
KELIONIŲ ORGANIZATORIUS
&/6
+5< A.Vienuolio g. 6, LT-01104 Vilnius ?3683>< ?3683>< 5;+8=+< 6= Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 @@@ 5;+8=+< 6= %/,4:52/5 . #
%/24/:8 vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt #,2
(18 ; <?+494+=/ +:6+85A=3 !3>49;5Q 0A 460A0A =C> B ;/24/:8 ;/24/:8 17(49(8 29 <<< 17(49(8 29
60;1]B *CA D8A030 O0D\9> 0A 460A0A I
>@>=B0A =C> B Konferencijos ir renginiai Baltijos jĹŤroje! ÄŠ 2œÂ&#x201C;Â&#x160;Ă&#x2C6;Â&#x160;œ ¼ÂĂ&#x17E; Ă&#x152;k°Â&#x2018;Ă&#x152; ÂŤĂ&#x2C6;kϴkÄ&#x201D; °Â&#x160;ÂśĂ&#x201C;kÄ&#x2019; Ă&#x2026;Ă&#x2C6;ÂťÂÂ&#x160;ÂŽĂ&#x201C;ÂťND84A[ :0G8=> ?0A8@>3F<[ 8@ D84N1CZ8[ @>9CA# +>=@40;8A =C> B KodÄ&#x2014;l nesuorganizavus renginio laive? rius, ekranas, DVD/CD skaitytuvas, internetas. ,0<0BF:8B4 =C>AB018Y9Y L80C@\A <4@8:Y CO Atsakymas paprastas - uĹž kasdieninÄ&#x2014;s rutinos )8CAB>=0A =C> B 9E05 2(/1(8 # ! " # "# " *,=,<:= 6<?4C,= &B2,E'>:63:78,=E&B2, ÄŠ 2kĂ&#x;ÂťĂ&#x152; Ă&#x2026;Â&#x160;Ă&#x2C6;Ă&#x201C;Ă&#x2C6;kĂ&#x2013;ÂŽÂ&#x2018;°Â&#x2018;Ä&#x2022; ribĹł greiÄ?iau atsiranda naujos idÄ&#x2014;jos, o kelioF?0B8=6Y :08=Y 0;60@8A =C> B ÄŠ Ă&#x;Â&#x160;ÂÂĽ Ă&#x2026;Ă&#x2013;Ă&#x152;Ă&#x2C6;âÂ&#x192;ÂĽkÂĽ Ă&#x17D;Ă&#x;Â&#x160;Â&#x2020;ÂĽĂ&#x17D;ÂŽÂť Ă&#x152;Ă&#x201C;k° Ă&#x2C6;Â&#x160;Ă&#x152;Ă&#x201C;ÂťĂ&#x2C6;kÂśÂ&#x160;Ä&#x2022; 9?: !> nÄ&#x2014; jĹŤra vienija komandÄ&#x2026;. OA8A0:F:8B4 A:@F3X 8:8 646CO\A 384=>A 8@ ÄŠ %Â&#x2018;Ă&#x2C6;ÂĽÂľĂ&#x17E; ÂŽĂ&#x2013;Ă&#x2026;œkÂĽ ÂŽÂĽÂ&#x160;ÂŽĂ&#x;ÂĽÂ&#x160;ÂśkÂľ ÂĄĂ&#x2C6;Ă&#x2013;Ă&#x2026;Â&#x2018;Ă&#x152; Â&#x2020;k :9494Q 6<?4C,= &B2,E'>:63:78,=E&B2, 9?: %,84<J64>0 6,=/409494?= <R;0=P4?= 4< ,>=4;, Darbas taps malonumu! lyviui. ;48A:8B\A X =4?0<8@NB0<Y :4;8>=W 08=0 ?0B48:B0 X 018 ?CA4A AC >@> C>AB[ <>
!> 7,4/?:64>0 7,4@0 ,7>45:= 5R<:50 ÄŠ XÂťĂ&#x152;Ă&#x201C;Âť ÂĽĂ&#x2C6; ÂŽĂ&#x2013;Ă&#x2C6;Âť ¾ŽÂ&#x160;Ă&#x152;Ă&#x201C;ÂĽĂ&#x152;Ä&#x2022; I :4AZ808A @40P4,80 ?= O ><?8;4,?=4:= 9,6>40= @, KRUIZO KAINA ASMENIUI NUO 175 Lt "S2,?64>S= =,?70 @S5? 4< 20<, 9?:>,46, ÄŠ akÂŽkĂ&#x2C6;ÂĽÂśÂ&#x2018; ÂŽĂ&#x2C6;Ă&#x2013;ÂĽĂĽÂĽÂśÂ&#x2018; °kÂĽĂ&#x152;Ă&#x;k°kÂĽÂŽÂĽÂť Ă&#x2026;Ă&#x2C6;¥Ă&#x2C6;kÂľkÄ&#x201D; ÄŽ kainÄ&#x2026; ÄŻskaiÄ?iuota: 8C9>@:0A =C> B -4G4@D0289>A <>:4AB8A 8:8 B <>:0<0A ?0 6,<S7O gyva ĹĄokiĹł muzika, diskoteka, karaoke, kvaÄŠ 2Ă&#x2C6;Ă&#x2013;ÂĽĂĽÂĽÂśÂ&#x2018; ÂŽÂ&#x160;°¼œÂ&#x160; Lâ¥kÄĽPĂ&#x201C;Ž¤°¾kĂ&#x152;ÄĽLâ¥k 0N8=6B>=0A =C> B ?8;3><08 pÄ&#x2026; gniauĹžiantys Ĺžaidimai ir naktinÄ&#x2014; ĹĄuo pro ,7>45:= 5R<:50 -?= 4< /4=6: 4< 7496=8B-S= 464 <?4C: 6,49, ;,>046>, 4J 4J;7,?648: ?:=>: ÄŠ aÂĽÂ&#x160;Ă&#x201C;k Ă&#x2026;kĂ&#x152;ÂĽĂ&#x2C6;¼œŽĂ&#x201C;ÂťĂ&#x152; Ž°kĂ&#x152;Â&#x2018;Ă&#x152; ÂŽkÂĂ&#x2013;Ă&#x201C;Â&#x2018;ÂÂ&#x160;Ä&#x2022; grama. %>AB>=0A =C> B 84B[ A:08Z8CA @81>B0A <B>: ,?24,? 491:<8,.45:= AAA 6<,9>,= 7> ÄŠ 2œÂ&#x201C;Â&#x160;Ă&#x2C6;Â&#x160;œ ¼ÂĂ&#x17E; Ă&#x152;k°Â&#x2018;Ă&#x152; ÂśĂ&#x2013;¾kÄ&#x2019; ÂĽÂŽÂĽ Ĺ&#x2013; Ă&#x;k°Ä&#x2022; Daugiau informacijos www.krantas.lt.
%
niuje, Žalgirio g. 131, tel. (8 5) 275 4665;
www.pc-help.lt. % J% & +, .H 0@\=>A @ ?4@:0! 1002401 D4@N4;8CA 60;D89CA 0D8A C<>:0<4 8N :0@B> +>:0<4 , + 4;
6?:=0 -,96<:>: ,/8494=><,>:<4?4 ) F' ' A:; @ A:; :03 @ ! !02,70D )680<2S= 2 *4794?= ,? ?@0N>< 6@4B8<> =4?@8D0B8GC>B> A>3> A:;F 24,? 491:<8,.45:= >07
?> @ A0D8=8=:Y < 18@O4;8> 3 D0; 0BDF:B8 ?@84 9C<A ?@8:;0CA0=Z8> A:;F?> 8@ 30;FD0CB8 O4=:;8=0=B @81>O4=:;808A %>6CA;0 *7,/4=7,@:= ',78,9:@4P >?<>: ;,@07/S>: D> >D8=A:8> A:;F?Y @ 0@10 ?@0N>< AC 5Q /S80=4?4 H 8 -4<K074: *0@>A;0DC / @,7 A8A84:B8 AC 30@1[ DF:3FB>9C %0G4 ,/<0=? *4794,?= < %,24<4Q =09 "46,J4R D8Z M0;68@8> 6 I 8;=8CA B4; 9Q 6 ' F 6=;<0=,=G @B6= =67B;: 6,/ #< 4 ?0NB0A B>?><0B8:$6<08; 2><
6,/,=><494,4 8,>,@48,4 @40P4,80 /,7B@,?>4 ",>,@48?= ,>7406, ) F ,7>45:= ",>,@48Q $<2,94C,.45,G !49 6809Q 2 *4794?= (07
"!P% '&" '%' KELIONÄ&#x2013;S AUTOBUSU F" $# $"$ ;FD[ OF3\98<> ND4=B\ C>14;\94 0BD89>94 Pirkti internetu: www.kelioniupasiulymai.lt T0645:= ;47B=ET0645:= <:5?=E%<,3, E !> Ä&#x152;ekijos pilysâ&#x20AC;&#x201C;Ä&#x152;ekijos rojusâ&#x20AC;&#x201C;Praha â&#x20AC;&#x201C; 587 Lt I B 4/492:54 >,745, 4< ,;<4: =,7, E !> Didingoji Italija ir Kaprio sala â&#x20AC;&#x201C; I B 1747 Lt +CG849[ =0:B8A 0@NCD>94 Oktoberfest â&#x20AC;&#x201C; alaus festivalis â&#x20AC;&#x201C; 1147 Lt Is&B2,E',<08:= =,7,E(,749,= E !> V4:89>A ?8;FAIV4:89>A @>9CAI,@070 I B panija su poilsiuâ&#x20AC;&#x201C;Ĺ veicarija â&#x20AC;&#x201C; Ĺ˝ydroji PranH4,?<S= >,745, =? ;:47=4? ;<40 /<45:= 5R<:= LD4820@89>A 60<B>A AB41C:;08 I B cĹŤzijos Riviera 2297 Lt 9?:
!> Ĺ iaurÄ&#x2014;s Italija su poilsiu prie Adrijos jĹŤros -F60I 0@4<>A A0;0I 0;8=0A I B â&#x20AC;&#x201C;<:,>45, 9?: !> 1297 Lt L80C@\A B0;890 ?>8;A8=\ ?0O8=B8=\ =C> B Praha-Viena-BudapeĹĄtas nuo 577 Lt %<,3, *409, ?/,;0J>,= 9?: !> @>0B890 =C> B F #$%$ @ % $" ,@070I 84=0I%C30?4NB0A =C> B LÄ&#x2013;KTUVU IĹ VILNIAUS: =;,945, :=>, <,@, 9?: !> Pirkti internetu: www.kelioniupasiulymai.lt ",7>, E !> Ispanija, Kosta Brava, Kosta Dorada nuo G ( $G'("% ?>8;A8=\A 1979 Lt <,4645, 2,764/46S E !> 68?B0A )C@6030 =C> B Malta â&#x20AC;&#x201C; 904 Lt =;,945, :=>, :<,/, E !> %C;60@890 =C> B Graikija, ChalkidikÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x201C; 1099 Lt =;,945, 746,9>S E
L@8 0=:0 =C> B Ispanija, AlikantÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x201C; 1108 <,4645, := =,7, E
!> @4B0 =C> B Graikija, Kos sala â&#x20AC;&#x201C; 1128 Lt (?<645, 9>,745, E
!> Turkija, Antalija â&#x20AC;&#x201C; 1295 Lt
C=8A0A =C> B Bulgarija, Burgas â&#x20AC;&#x201C; 1185 Lt ?72,<45, ?<2,= E
!> Kroatija, Rijeka â&#x20AC;&#x201C; 1489 Lt <:,>45, &4506, E !> G ( $G'("% ?0O8=B8=\A ?>8;A8=\A Turkija, Marmaris 1620 Lt (?<645, ",<8,<4= !> @C8G0A 8;C =C> B Portugalija, AlgarvÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x201C; 1999 Lt ?72,<45, ?<2,= E
!> G@04;8AI*>@30=890I 68?B0A =C> B LÄ&#x2013;KTUVU IĹ VARĹ UVOS (poilsinÄ&#x2014;s) %:<>?2,745, 72,<@S E !> +0@>:0A =C> B Egiptas, Hurgada nuo" ;:47=49S= 1440 Lt C10 =C> B F #$%$ @ % !@$% Bulgarija â&#x20AC;&#x201C; 1595 Lt 24;>,= ?<2,/, 9?: !> Turkija â&#x20AC;&#x201C; 1440 Lt G $) "% ?72,<45, E !>
08;0=30A ?0O8=B8=\ ?>8;A8=\ I =C> B (?<645, E !> H<4 !,96, E !> G ( ! '% <0>, E
!> 68?B0A )C@6030 =C> B (?94=,= E !> A?0=890 +0;9>@:0 I B F #$%$ @ % !@$% " ;,K49>49S= E ;:47
C@:890 =B0;890 I B =49S= <?4C,= #47? 9?: !> C<,074= E 24;>,= 9?: !> ",<:6,= E !> ?-, E !> "# %& " #$% %,=,6, 9?: !> (:; ?9 !> &,2,9S !> 90<20>46,= !> !,48492,= K8:2?= E >,4 ,J !> (<484>,= !>
#+7N85+6839 1 ;383+>< 1 (3683>< &/6 79, 3809 <?3=/ 6= @@@ <?3=/ 6= @@@ 6/5 6=
(@08:890 @4B0 I Ĺ ri Lanka â&#x20AC;&#x201C; 3500 Lt B ",K4054 !,?6B=>:= ;4<,>,4 !> %C;60@890 0@=0 I B Kreta â&#x20AC;&#x201C; 1170 Lt
:74@?/: ,6,/0845, !> B ,>@BC60;890 ;60@D\ I
"0= 5S2, !> LÄ&#x2013;KTUVU IĹ VARĹ UVOS (paĹžintinÄ&#x2014;s â&#x20AC;&#x201C; poilsinÄ&#x2014;s) I,4/48Q 2,7,6>46, !> %&"() "% &'(" Kruizas Nilu nuo 1440 Lt; Izraelisâ&#x20AC;&#x201C;Egiptas ;,P4 49/S9,4 ,>6074,?5, O !40>?@N !> ,0A0:0 =C> B nuo 1678 Lt; Marokas â&#x20AC;&#x201C; 2634 Lt; Kuba â&#x20AC;&#x201C; @,>,<: 9?:>B64,4 6,<>? !> -060=\ I B 5853 Lt "0= J,8;495:9,4 !> 08<8=60A O<>6CA I B08 0N B
AVIABILIETAI ;7496 ;,=,?7O ;0< /409,= !>
>? 'C= B Pirkti internetu: www. lek.lt ",9: ;,=,?74= !> (yra ir pigios aviakompanijos)
4>,= @,<4,9>,= !> %&"() "% 'H% !) :/4 !> =6;[ :0;1>A AB>DF:;0 AB89>94 B KELTAI Rygaâ&#x20AC;&#x201C;Stokholmas; "# %& " $A" & %C;60@89>94 B Talinasâ&#x20AC;&#x201C;Helsinkis; Talinasâ&#x20AC;&#x201C;Stokholmas; '>:@B67, )6<,49:50 F%<4-<0K9B5D @>0B89>94 B Ventspilisâ&#x20AC;&#x201C;Nyneshamnas; KlaipÄ&#x2014;daâ&#x20AC;&#x201C;Karlshamnas (spec. !> /409,4 pasiĹŤlymas); KlaipÄ&#x2014;daâ&#x20AC;&#x201C;Kylis (spec. pasiĹŤ<B80 F',74?>D !> ( & lymas); KlaipÄ&#x2014;daâ&#x20AC;&#x201C;Zasnicas (spec. pasiĹŤly%0:C =C> B" +0;9>@:0 =C> B ?72,<45:50 !> mas); Turkuâ&#x20AC;&#x201C;Alando salosâ&#x20AC;&#x201C;Stokholmas :08=>A X 018 ?CA4A <:,>45:50 !> KRUIZAI ?:/6,7945:50 !> VidurĹžemio jĹŤroje (spec. kaina) &O & 927Q 6,7-:= =>:@B67, =>45:50 !> KaribĹł jĹŤroje (spec. kaina) -F60I B>:7>;<0A % # Rytuose (spec. kaina) Tolimuosiuose
0;8=0AI)4;A8=:8A Baltijos jĹŤroje 074= 9?: !>
0;8=0AI B>:7>;<0A (:645,= E !> VIZOS 4=BA?8;8AI F=4A70<=0A '0?7,= E !> ÄŽ RusijÄ&#x2026; nuo 260 Lt, BaltarusijÄ&#x2026; nuo 85 Lt ;08?\30I 0@;A70<=0A A?42 ?0A8];F<0A '492,;R<,= E !> ;08?\30I F;8A A?42 ?0A8];F<0A ,96:6,= E !> ;08?\30I/0A=820A A?42 ?0A8];F<0A %?60>,= E !>
C@:CI ;0=3> A0;>AI B>:7>;<0A 6,49:= O ,-4 ;?=0= # ( *"% :949S= ,7>45:= 5R<:50 (,77496 / 6<?4C,= U -CA89Y =C> B" %0;B0@CA89Y =C> B 9?: !> &B2,E'>:63:78,= (,749,=E 07=4964= (,749,=E'>:63:78,= *09>=;474=E#B90=3,89,= 7,4;S/,E ,<7=3,89,= =;0. ;,=4R7B8,= 7,4;S/,E B74= =;0. ;,=4R7B8,= 7,4;S/,E+,=94.,= =;0. ;,=4R7B8,= (?<6?E 7,9/: =,7:=E'>:63:78,= % ' " M &?=45N 9?: !> ,7>,<?=45N 9?: !>
Orai
Paskutinė rugsėjo savaitė Lietuvoje prasideda su nedideliu lietumi ir rudeniška vėsa. Sinoptikų duomenimis, šiandien dieną sušils iki 13–15 laipsnių. Panašūs orai prognozuojami ir antradienį. Naktį temperatūra tesieks 5–6 laipsnius šilumos, dieną bus 13–15 laipsnių šilumos, nesmarkiai palis.
Šiandien, rugsėjo 24 d.
+12
+14
Telšiai
+14
Šiauliai
Klaipėda
+13
Panevėžys
+12
Utena
+14
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (priešpilnis) teka Mėnulis leidžiasi
7.08 19.11 12.03 16.29 1.28
268-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 98 dienos. Saulė Svarstyklių ženkle.
+15
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +28 Berlynas +16 Brazilija +24 Briuselis +17 Dublinas +7 Kairas +32 Keiptaunas +18 Kopenhaga +12
Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas
orai vilniuje Šiandien
Rytas
+17 +21 +11 +12 +18 +14 +20 +25
Praha Ryga Roma Sidnėjus Talinas Tel Avivas Tokijas Varšuva
Marijampolė
Vėjas
Vilnius
+15
Alytus
5–8 m/s
DATOS Diena
Vakaras
Naktis
+14
+10
+6
7
+8
+15
+11
+7
6
+11
+18
+14
+11
3
1755 m. gimė amerikiečių politikas ir teisininkas, pagrindinis JAV konstitucinės teisės sistemos kūrėjas Johnas Marshallas. 1896 m. gimė garsus amerikiečių rašytojas Francis Scottas Fitzgeraldas. 1936 m. gimė amerikiečių televizijos laidos „Mapetų šou“ kūrėjas Jimas Hensonas. 1941 m. gimė lietuvių šokėja trenerė Ona Skaistutė Idzelevičienė.
antradienį
trečiadienį 1951 m. gimė kultinis ispanų režisierius Pedro Almodóvaras.
prizas Šią savaitę laimėkite Ali Smith knygą „Pasaulio viešbutis“
„Pasaulio viešbutis“ – hipnotizuojantis romanas, kuriame lyg prabėgomis metamas žvilgsnis į skirtingus ir dramatiškus penkių žmonių gyvenimus: per kraupų nelaimingą atsitiktinumą žuvusios merginos ir sunkiai su sesers mirtimi susitaikančios paauglės, elgetaujančios benamės, nuobodžiaujančios ir įkvėpimo ieškančios laikraščio „World“ žurnalistės bei nuo nepakeliamų jausmų pasiligojusios trisdešimtmetės viešbučio administratorės.
neškite į „Vilniaus dienos“ redakciją Labdarių g. 8, Vilnius. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį, spalio 2 d. Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
1
2
Vardai Gedvinas, Gedvinė, Gerardas, Rupertas
horoskopai
Vėjas (m/s)
+7
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusių. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite: DIENA (tarpas) VD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba 2. Iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu at-
+14
+13
+21 +10 +27 +21 +9 +30 +27 +15
3
4
5
6
7
8
1950 m. Maskvoje gimė Lietuvos aktorė Eglė Gabrėnaitė. 1960 m. gimė lietuvių poetas Aidas Marčėnas. 1979 m. gimė pirmas brazilų futbolininkas „Liverpool“ komandoje Fábio Aurélio. 1981 m. gimė NBA krepšininkas Drew Goodenas. 2004 m. mirė prancūzų rašytoja Françoise Sagan. 2009 m. mirė žinomas Lietuvos aktorius Vladimiras Jefremovas.
Avinas (03 21–04 20). Jūsų žodžiai gali turėti neigiamų padarinių. Tikėtinas konfliktas su vyresniu ar autoritetingu žmogumi. Gali kilti nesutarimų ir su aplinkiniais. Jautis (04 21–05 20). Aplinkiniai gali neįvertinti jūsų svajingumo ir nesutikti su jūsų idėjomis bei idealais. Gyvenime atsiras problemų. Susikaupkite ir pagalvokite, kas jums šiandien svarbiausia. Dvyniai (05 21–06 21). Ginčysitės su aplinkiniams. Nesulauksite pritarimo ir paaiškės, kad kai kurie žmonės išvis nebenori jūsų remti. Kas nors gali jums mesti iššūkį. Pasistenkite būti aktyvus, nes pasyvumas erzins. Vėžys (06 22–07 22). Palanki diena kurti planus, priimti sprendimus. Rasite išeitį iš bet kokios probleminės situacijos. Jaučiate, kad sekasi, todėl su viskuo susitvarkote. Liūtas (07 23–08 23). Aplinkiniai trukdys išsakyti savo nuomonę. Galbūt pritrūks jėgų, kantrybės bendraujant su kitais. Be to, jūsų idėjos gali likti neįvertintos. Šiuo metu bus gana sunku objektyviai įvertinti įvykius. Mergelė (08 24–09 23). Nepalanki diena planuoti savo veiksmus ir spręsti svarbius dalykus, nes bus sunku pasirinkti teisingą kelią. Vyresnis už jus arba autoritetingas žmogus nepritars jūsų veiksmams ir sprendimams. Svarstyklės (09 24–10 23). Palanki diena apmąstyti ir kurti naujas idėjas. Daug kalbėsite su aplinkiniais ir aptarinėsite savo mintis. Tikėtina trumpa kelionė ar ypatingas pokalbis telefonu. Skorpionas (10 24–11 22). Kalbėsite įtikinamai. Palanki diena ieškoti naujų idėjų. Galimas malonus bendravimas su mylimais žmonėmis. Viskas klostosi puikiai ir reikalai juda į priekį. Neišsigąskite lengvo nuovargio. Šaulys (11 23–12 21). Viskas erzins ir pykdys. Galite nesulaikyti savo emocijų, nekontroliuoti elgesio. Bus nelengva išlikti ramiam, atsipalaiduoti ir pamiršti problemas. Vėliau atsiras progų maksimaliai išnaudoti savo kūrybines galimybes. Ožiaragis (12 22–01 20). Labai energingas laikotarpis, tinkamas planams įgyvendinti arba rūpintis turimu verslu. Šiuo metu būsite fiziškai aktyvus. Treniruokitės arba romantiškai praleiskite laiką. Vandenis (01 21–02 19). Viskas užklups vienu metu, bet tai geros naujienos, nes problemų dėl karjeros iškils būtent tada, kai kiti gyvenimo sunkumai bus sprendžiami gana lengvai. Žuvys (02 20–03 20). Ieškosite ko nors neįprasto, kad galėtumėte pritaikyti savo kūrybiškumą. Be to, trokštate pažinti kitus pasaulius ir nerealią meilę. Laukia didžiulė veiklos įvairovė.