TODĖL, KAD naujienos ESU VILNIETIS Tikros sostinės
antradienis, rugsėjo 25 d., 2012 m. Nr. 224 (1423)
A.Valionis turi susi tarti dėl Lietuvos ir Rusijos nuosavybės Maskvoje bei Vilniuje reikalų. Lietuva 5p.
diena.lt
Lietuvių kilmės JAV ekonomistas teigia, kad valdžia savo veiksmais tik žlug do ekonomiką. Ekonomika 8p.
1,30 Lt
Opozicija pareiš kė, kad parla mento rinkimai – A.Lukašenkos spektaklis. Pasaulis 12p.
Miesto „herojai“ – teroristai
Savo gyvenimo pavyz džiu A.Beliackis įkūnija solidarumo ir tarnystės kitiems idealus. Europos Parlamento narys Leonidas Donskis
5p.
Miestas
4p.
Skaitmeninės eros pelnymosi bumas Artėjant lemtingajai spalio 29-ajai iš televizoriaus ekrano, monitorių ir pašto dėžučių sklinda vis daugiau apokaliptinių raginimų nepamiršti apie analoginės televizijos eros pabaigą. Tačiau specialistai tikina, kad ši data viso labo – reklaminis triukas. Esą skaitmeninė era daugeliui visiškai nieko nepakeis.
MIESTAS Statistika: gražių įmonių pavadinimų – mažuma. Dažniausiai žmonės viliojami keistais, nesuprantamais arba šypseną keliančiais žodžių dariniais. Gedimino Bartuškos nuotr.
„Kanapių augintojų asociacija“, „Koba“ „Osama“, FSOFT, „Fomersis“ – įmonių pava dinimai, kurie niekada nelaimės gražiau sio lietuviško įmonės pavadinimo vardo. Daugeliui jie kelia juoką, tačiau įmonių va dovai mano, kad taip bus labiau pastebimi.
Andrejus Žukovskis a.zukovski@diena.lt
Dauguma pavadinimų – keisti
Vaikštinėjant senamiesčiu, važiuo jant taksi ar keliaujant automobiliu namo, mus mieste lydi įvairios iška bos bei pavadinimai. Neretai keisti ir nesuprantami. Nuo statomų dau giaaukščių į praeivį žvelgia iškaba „Koba“ – sovietų diktatoriaus Jo
sifo Stalino jaunystės slapyvardžiu pavadinta statybų bendrovė. Tra kų gatvėje praeivius užsukti vilio ja „Pėdkelnių visovė“, nugabenti į namus net vėlyvą vakarą pasiryžęs „Fomersis“ ar „Kobla“. Automobilio valdymo įgūdžių galima išmokti ne tik vairavi mo mokykloje „Draiveris“, bet ir įmonėje „Visagalis“. Jei vairuojant jums trūksta
Susigiminiavę: su Latvijos sostine Ryga bendradarbiavimo sutartį Vil
nius pasirašė dar 1993-iaisiais. Kęstučio Vanago (BFL) nuotr.
„Susiklosčiusi tradicija, kad po Antrojo pasaulinio karo miestai užmezga bendradarbiavimo ryšius ir juos plėtoja. Vilnius yra pasirašęs per 30 tokių sutarčių“, – pasakojo
Prezidentų kapus įrengs gruodį
2
Vilnius visame pasaulyje turi brolių Neseniai Vilniuje vykusios Gdans ko kultūros dienos – tik vienas iš Vilniui giminingų miestų kultūri nių mainų pavyzdžių. Pasirodo, mūsų sostinė giminiuojasi ne tik su valstybių kaimynių, bet ir su Islan dijos, Taivano ar Kinijos miestais.
4p.
buvęs Vilniaus savivaldybės Užsie nio ryšių skyriaus vedėjas Žilvinas Abaravičius. Pirmiausia Vilnius pasirašė su sigiminiavimo sutartį su Suomi jos miestu Joensū. Tai įvyko dar 1970 m. Bendradarbiavimo sutar tis su Latvijos sostine Ryga pasira šyta 1993-iaisiais, su Estijos sosti ne Talinu – 2005 m. Plačiau skaitykite
Miestas
3
Menas
13p.
O.Koršunovas grįžta Per vasarą išmaišę visą Europą, re žisieriaus Oskaro Koršunovo spek takliai sugrįžta į Vilnių. Šią savaitę scenoje žiūrovai galės išvysti tris re žisieriaus darbus. Tai pagal Willia mo Shakespeare’o veikalus pastaty ti „Hamletas“ ir „Miranda“ bei Maksi mo Gorkio pjesės „Dugne“ insceni zacija.
2
antrADIENIS, rugsėjo 25, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
Viliojo nemokamai Rūta Grigolytė
r.grigolyte@diena.lt
Palapinę su scena ir muzikos įranga prie Vilniaus centrinės universalinės parduotuvės pasistačiusi religinė bendruomenė „Ekklesia.lt“ prisijungti ir paaukoti dėl išganymo dalį savo pajamų kviečia pati už tokį renginį nesumokėjusi nė lito.
Leidimas organizuoti renginį „Atradimų palapinė“ religinei bendruomenei „Ekklesia.lt“ išduotas nuo rugsėjo 16 d. iki spalio 1-osios. „Leidimas išduotas vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimu patvirtintomis „Tvarkymo ir švaros taisyklėmis“. Taisyklės taikomos renginiams, vykstantiems viešosiose vietose, o renginių organizatoriai, norė-
dami organizuoti renginį, privalo gauti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos leidimą (pažymėjimą). Pagal taisyklių 22 punktą, leidimai išduodami renginiams, organizuojamiems Lietuvos Respublikai, savivaldybei nuosavybės teise priklausančiose ar Lietuvos Respublikos įstatymų, administracinių aktų, sutarčių, susitarimų ar teismo sprendimų pagrindu valdomose, naudojamose ar priskirtose teritorijose. Organizatorių prašymas nustatyta tvarka buvo svarstytas ir renginiui pritarta Renginių (susirinkimų) derinimo komisijos posėdyje, po kurio parengtas ir išduotas leidimas“, – aiškinama savivaldybės atsakyme. Savivaldybės aiškinimu, vietinės rinkliavos mokestis netaikomas, nes renginys „nėra komercinis“, taigi, jo organizatoriai neturi nieko mokėti.
Savitumas: originalesniais pavadinimais klientus vilioja ir taksi įmonės „Grairė“, „Edangė“, „Taksuva, „Taksvij
Miesto „herojai“ – ter pasitikėjimo, jį sustip 1 rinti gali ir kita vairavi mo mokykla – „Kelio iliuzija“.
Nekomercija: vietinės rinkliavos mokestis netaikomas, savivaldybės
aiškinimu, nes renginys nėra komercinis.
Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
Darželiai pilni Tėvai, pateikę prašymus į sostinės darželius, nuo šiol gali patikrinti, kelintas eilėje yra jų vaikas, tiesiog prisiregistravę Vilniaus savivaldybės portale. Tačiau vietų mažiesiems nepadaugėjo.
Visa informaciją teikiama Vilniaus savivaldybės interneto portale, tik prisiregistravusiems vartotojams matomoje skiltyje „Mano darželis“ . Sostinės savivaldybės interneto portale tėvai taip pat gali užpildyti prašymą, jeigu pasirinktame darželyje yra laisvų vietų to amžiaus vaikams. Šis prašymas iš karto pateks į centralizuotą priėmimo į darželius sistemą. Tėvams pateikus naują prašymą ar prašy-
mą į laisvas vietas, senasis, pateiktas iki tol anuliuojamas. Šiuo metu skiltyje „Mano darželis“ informaciją matys tik tie tėvai, kurie pateikė prašymus lankyti darželius 2012 m. ar pretenduoja į laisvas vietas darželiuose. Visi šie prašymai bus išimti iš sistemos šių metų gruodžio 31 d. Nuo kitų metų sausio 2 dienos prašymus turėtų teikti tie tėvai, kurie nori, kad jų vaikas lankytų darželį nuo 2013 m. rugsėjo. Deja, ne visus tėvus bei jų atžalas išgelbės ir ši naujoji tvarka: šiuo metu sostinės darželiuose yra laisvų vietų tik 5–7 metų vaikams. Vaikams iki 3 metų laisvų vietų nėra.
Tiesa, kai kurių įmonių pava dinimai vos atsiradę niekam nie ko nereiškė, tačiau bėgant metams įgijo ne visuomet teigiamą prasmę. Pavyzdžiui, viena logistikos ir pre kių priežiūros paslaugas teikianti įmonė vadinasi „Osama“. „Prieš 15 metų, kai galvojome pavadinimą, „Osama“ atsirado vi siškai spontaniškai. Plačioji visuo menė tuomet apie garsųjį teroristą Osamą bin Ladeną dar nieko ne žinojo, mes taip pat nežinojome. Sukūrėme įmonei kelis lietuviškus pavadinimus, bet visus išbrokavo Registrų centras, nes tokie jau bu vo registruoti“, – pasakojo įmonės vadovas Vaidas Rekštys. Galiausiai buvo nuspręsta pa sivadinti „Osama“ – vieno pažįs tamo, dažnai Kaune besilankiusio arabo, pavarde. „Taip tas ir liko. Po teroro aktų svarstėme pakeisti pavadinimą, bet kadangi su amerikiečiais nedirba me, o prekės ženklas tapo žinomas, viską palikome po senovei“, – nė kiek nesikrimsdamas, kad įmonė negalės dalyvauti gražiausio lie tuviško pavadinimo rinkimuose, dėstė V.Rekštys.
VD inf.
Nesiima vertinti išradingumo
Valstybės įmonės Registrų centro atstovas spaudai Aidas Petrošius teigė neprisimenantis nė vieno at vejo, kad būtų atsisakyta regist ruoti įmonės pavadinimą dėl jo
keistumo. Tačiau pašnekovas pri pažino, kad kai kuriuos pavadini mus dėl jų neatitikties keliamiems reikalavimams ar galimo visuome nės intereso pažeidimo registruo ti atsisakoma. „Dėl keistumo nė vienas nebu vo neįregistruotas, mes neverti name keistumo sąvokos. Bet bu vo ir yra tokių, kuriuos registruoti atsisakoma dėl to, kad jie pažeis tų viešąją tvarką ar visuomenės interesą. Įvairių atvejų pasitai ko. Pavyzdžiui, 2007 m. atsisaky ta įregistruoti įmonę pavadinimu „Pramoninių kanapių augintojų asociacija“, nes Lietuvoje kanapes auginti draudžiama, tad ir toks pa vadinimas pažeidžia taisykles. Bet tokie atvejai nedažni, nors ir patys reikalavimai ne itin griežti“, – dės tė Registrų centro atstovas. A.Petrošius teigė, kad centras tik registruoja pavadinimus ir kaupia juos duomenų bazėje, tačiau jokiu būdu nesiima vertinti vieno ar ki to pavadinimo grožio, skambesio ir originalumo. „Mes kokybinės analizės patys jokiu būdu nedarome. Kasmet pa teikiame kelių tūkstančių tais me tais registruotų įmonių pavadi nimus Valstybinei lietuvių kalbos inspekcijai ir jau jie sprendžia, koks pavadinimas yra gražus, o koks ne labai“, – dėstė A.Petrošius. Išprususių vadovų daugėja
Valstybinės lietuvių kalbos inspek cijos viršininko pavaduotojas Arū nas Dambrauskas papasakojo, kad
jau ketvirti metai iš eilės iš Registrų centro pateikto sąrašo išrenkama 12 gražiausių pavadinimų. Tuomet patikrinama, ar atrinktos įmonės iš tiesų egzistuoja – vykdo savo dek laruotą veiklą.
Po teroro aktų svars tėme pakeisti pava dinimą, bet kadangi su amerikiečiais ne dirbame – viską pali kome po senovei. „Būtinai pasidomime, ar jie tik rai veikia, ir tuomet būna rengiama iškilminga ceremonija. Visuome nė šį dalyką vertina teigiamai, juk daug kas pasigenda lietuviškų pa vadinimų. Šis konkursas tapo tra dicija ir būtinai jį tęsime“, – pati kino pašnekovas. Negražiausiems konkursų nėra
Negražiausių, keisčiausių ir bai siausių pavadinimų rinkimais ko misija kol kas neužsiima. Jos at stovai laikosi nuomonės, kad konkursas turėtų skatinti lietuvy bės puoselėjimą ir populiarinimą, o ne priešingai. „Valstybinės lietuvių kalbos ko misijos taisyklėse kuriant įmo nių pavadinimus leidžiama daryti juos sudurtinius iš skirtingų žodžių skiemenų. Tačiau šioje srityje labai daug piktnaudžiavimo, o dauguma
Tvarkys Panerių memorialą Vyriausybė pirmadienį pasitarime iš esmės pritarė Kultūros ministerijos parengtam Panerių memorialo kompleksinio sutvarkymo planui. Viltis: anksčiau desperatiškai puldavę į darželius registruoti vos gi-
musius vaikus tėvai dabar tai gali daryti tik prieš kelis mėnesius, tačiau nuo to eilės nesutrumpėjo. Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.
„Dar šiemet planuojama parengti Memorialo teritorijos ribų planą, paskirti Memorialo valdytoją ir, suderinus su Lietuvos bei tarptau-
tine žydų bendruomene, parengti bei patvirtinti Memorialo kompleksinio sutvarkymo koncepciją“, – rašoma Vyriausybės pranešime spaudai. Teigiama, kad antruoju etapu 2013 m. ketinama paskelbti konkursą, kuriame pagal patvirtintą koncepciją bus atrinktas Memorialo kompleksinio sutvarkymo projektas. Kitais metais taip pat pla-
nuojama įrengti nuorodas į Memorialą ir atlikti kitus darbus. 1941– 1944 m. nacistinei Vokietijai okupavus Lietuvą, Panerių miške buvo nužudyta apie 100 tūkst. žmonių, iš jų – apie 70 tūkst. žydų. Iš viso nacių okupacijos metais Lietuvoje nužudyta apie 90 proc. iš maždaug 208 tūkst. Lietuvos žydų. VD., BNS inf.
3
antrADIENIS, rugsėjo 25, 2012
miestas
6p.
Ką diena.lt skaitytojai mano apie vaizdo kamerų įrengimą mokyklų klasėse.
Vilniaus bendradarbiai – visame pasaulyje Rūta Grigolytė
r.grigolyte@diena.lt
Neseniai Vilniuje vykusios Gdans ko kultūros dienos – tik vienas iš Vilniui giminingų miestų kultūri nių mainų pavyzdžių. Pasirodo, mūsų sostinė giminiuojasi ne tik su valstybių kaimynių, bet ir su Islan dijos, Taivano ar Kinijos miestais. Metai pasyvūs
ja“, „Fiakras ir Ko“. Gedimino Bartuškos nuotr.
roristai
pavadinimų – išvis įvairios nesup rantamos samplaikos“, – pabrėžė A.Dambrauskas. Anot pašnekovo, nors originalių, gražiai skambančių ir, svarbiausia, lietuviškų pavadinimų galima ap tikti visose srityse, tačiau kai ku rios jų lietuviškais pavadinimais pasigirti negali. „Pačiose įvairiausiose, ne tik kultūros, bet ir ekonominės veik los srityse, yra lietuviškų pavadini mų, tačiau yra sričių, kur lietuviš kų ar gražių pavadinimų prisiminti negalėčiau. Tai statybų, taksi pa slaugų sritis“, – pabrėžė pašne kovas. Užsienyje patirties nesisemia
Pasak A.Dambrausko, lietuviai sa vo gražiausio įmonės pavadinimo rinkimais aplenkė visus kaimynus. Anot pašnekovo, panašios prakti kos nėra nei kaimynėje Latvijoje, nei Estijoje. „Kiek susitinkame su kaimynais, neteko girdėti, kad kas nors pana šaus būtų pas juos. Nei latviai, nei estai tokių rinkimų nerengia“, – teigė pašnekovas. Dar keistesnė situacija – Lenkijo je. Šioje šalyje net nėra institucijos, kuri galėtų rengti panašius konkur sus. „Lenkijoje yra moksliniai ins titutai, kurie tiria kalbą, kitos orga nizacijos. Tačiau nėra inspekcijos, kuri kaip pas mus kontroliuotų kalbos vartojimą viešojoje erdvė je. Tad išeina, kad ten net nėra kam tokius konkursus vykdyti“, – dės tė A.Dambrauskas.
Oficialiai tvirtinama, jog mies tai partneriai siekia geresnio tar pusavio supratimo, draugystės ir bendradarbiavimo, keičiasi pa tirtimi ekonomikos, informatikos ir kultūros srityse. Tiesa, kiek to kia draugystė iš tiesų duoda nau dos miestams ir kiek lemia išlaidų, informacijos nepateikiama. Pastarieji aktyvūs metai, kai pasirašytos susigiminiavimo ar bendradarbiavimo sutartys su Guangdžou, Reikjaviku, Sankt Pe terburgu, Kišiniovu, buvo 2006ieji. Šiemet pasirašyta bendra darbiavimo sutartis tarp Vilniaus ir Palermo (Italija). „Susiklosčiusi tradicija, kad po Antrojo pasaulinio karo miestai užmezga bendradarbiavimo ryšius ir juos plėtoja. Vilnius yra pasirašęs per 30 sutarčių. Tai priklauso ir nuo geografinio atstumo, ir nuo konkre čių žmonių. Efektyviausias ir nau dingiausias bendradarbiavimas bū na, kai iniciatyva ateina iš miesto bendruomenės, – tai kultūrinės ini ciatyvos ar verslo interesai. Miestų, savivaldybių pagalba nutiesiamas toks tarsi tiltas, ir tuomet bendra darbiavimas turi tikrą pagrindą, yra efektyvus ir matomas“, – pasakojo buvęs Vilniaus miesto savivaldybės Užsienio ryšių skyriaus vedėjas Žil vinas Abaravičius. Su artimiausiais – lengviausia
Peržvelgiant visus miestus, su ku riais Vilnius turi bendradarbia vimo ar susigiminiavimo sutar tis, negalima pasakyti, kad šalyse kaimynėse Vilnius turi daugiausia miestų draugų. Vilniaus bendradarbiavimo su tartis su Latvijos sostine Ryga pa sirašyta 1993-iaisiais, su Estijos sostine Talinu – 2005 m. Rusijoje 1999 m. pasirašy tas bendradarbiavimo susitarimo protokolas tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir Maskvos vyriau sybės prekybos ir ekonomikos, mokslo ir technikos, humanitari nėje ir kultūros srityse. Vilnius ir Sankt Peterburgo vy riausybė ryšius užmezgė 2006 m.
Daugiausia miestų draugų Vil nius turi Lenkijoje – keturis. 1991 m. pasirašyta bendradar biavimo sutartis tarp Vilniaus ir Lenkijos Lodzės miesto, kuriame gyvena apie 800 tūkst. žmonių. 1991-aisiais pasirašyta Vilniaus bei karališkojo sosto Krokuvos miesto susigiminiavimo deklara cija ir bendradarbiavimo sutartis. 1998 m. gimė Vilniaus bei Varšu vos draugystės ir bendradarbia vimo sutartis. Tais pačiais metais bendradarbiauti Vilnius nutarė ir su Gdansku.
Su Ryga, Talinu, Len kijos, Rytų Europos miestais ypač akty viai vyksta bendra darbiavimas. Tiesa, su šalimis kaimynėmis vykdyti įvairius mainus lengviau tiek fiziškai, tiek finansiškai. „Su Ryga, Talinu, Lenkijos, Rytų Euro pos miestais ypač aktyviai vyksta bendradarbiavimas. Tai lengviau, pigiau ir yra natūralus žmonių po reikis“, – sakė Ž.Abaravičius. Lietuvos sostinė draugystę mezga ir su trimis Ukrainos miestais: Do necku (nuo 1996 m.), Kijevu (bend radarbiavimo ir draugiškų bei da lykinių santykių plėtojimo sutartis pasirašyta 1992-aisiais) bei Dniep ropetrovsku (ekonominio bendra darbiavimo memorandumas para šais patvirtintas 1998 m.). Su Baltarusijos sostine Mins ku nuo 1999 m. Vilnius bendra darbiauja prekybos, ekonomikos ir humanitarinėje srityse. Vilnius 2006 m. sudarė bend radarbiavimo sutartį ir su Mol dovos sostine Kišiniovu. Gruzi
joje 2009 m. pasirašyta Vilniaus ir Tbilisio miestų susigiminiavi mo sutartis. Beveik prieš 15 metų, 1998-aisiais, Vilnius nusprendė bendradarbiauti ir su dviem Ka zachstano didmiesčiais – Almata bei Astana. Mėgsta egzotiką
Vilnius bendradarbiauja ir su toli mais, net kitoje Žemės rutulio pu sėje esančiais, miestais. Jungtinėse Amerikos Valstijose Vilnius turi du draugus: Madiso ną ir Čikagą. Su Madisonu bend radarbiavimo sutartis pasirašyta 1990 m., su gausią lietuvių bend ruomene turinčia Čikaga Mies tų draugystės sutartis įtvirtinta 1993-iaisiais. Bendradarbiaujama ir su egzo tiškais miestais. 1998 m. Vilnius pasirašė susigiminiavimo sutar tį su prie Kinijos Respublikos pri jungto Taivanio sostine Taipėju mi. 2004 m. pasirašytas Vilniaus ir Guangdžou miestų (Kinija) bendradarbiavimo stiprinimo me morandumas, 2006 m. – Vilniaus miesto savivaldybės ir Guangdžou miesto savivaldybės susigiminia vimo sutartis. Nors giminystės ryšius kartais tenka stiprinti siunčiant delega cijas į tolimąsias šalis, ataskai tų, kuo ši giminystė iš tiesų padė jo Vilniaus ekonomikai, turizmui, žinomumui, verslui ar kitoms sri tims, savivaldybės tinklalapyje rasti sunku. Nuo Pirėjaus iki Reikjaviko
Vilnius turi draugų ir Europos pie tuose. Be Palermo, 1979 m. susi giminiavimo sutartis pasirašyta su Italijos Pavijos miestu, kuria me dabar gyvena kiek daugiau nei 71 tūkst. gyventojų. Graikijo je 1997 m. pasirašyta Miestų su
sigiminiavimo deklaracija su Pi rėjumi. Draugų mažėja keliaujant į Vidu rio ir Vakarų Europą. 1985-aisiais pasirašyta Vilniaus ir Duisburgo (Vokietija) miestų bendradarbia vimo sutartis. Jame gyvena beveik pusė milijono žmonių – panašiai, kaip ir Vilniuje. 1990 m. pasira šyta sutartis dėl bendradarbiavi mo ryšių pratęsimo ir su kitu Vo kietijos miestu – Erfurtu, turinčiu maždaug pusę tiek gyventojų, kiek Vilnius. Tarp Vilniaus ir Wolfgango Amadeus Mozarto gimtojo miesto Austrijoje – Zalcburgo – bendra darbiavimo sutartis gimė 1989 m. Prancūzijoje, Strasbūre, 2003 m. pasirašyta būsimųjų ES šalių narių didžiųjų miestų merų deklaracija. Bendradarbiavimo sutartis tarp Vilniaus miesto ir Briuselio sos tinės regiono Belgijoje pasirašy ta 2004 m. Dar šiauriau Lietuvos sostinės draugų taip pat yra, nors ir nela bai daug. Pirmiausia Vilnius pa sirašė susigiminiavimo sutartį su Suomijos miestu Joensū 1970 m. Su šiuo nediduku, 2005 m. duo menimis, vos 58 tūkst. gyventojų turinčiu, miestu susigiminiavimo sutartis atnaujinta 1999 m. 1995 m. pasirašyta Stokhol mo grafystės (Švedija) ir Vilniaus miesto bei Vilniaus rajono savi valdybių bendradarbiavimo su tartis. Su Danijos uostamiesčiu Olborgu bendradarbiavimo sutar tį Vilnius pasirašė 1997 m. 1998 m. pasirašyta Škotijos sostinės Edinburgo miesto tarybos ir Vil niaus miesto tarybos bendradar biavimo sutartis. Vilniaus miesto savivaldybės ir Islandijos Respub likos Reikjaviko miesto savivaldy bės susigiminiavimo sutartis pa sirašyta 2006 m.
Draugystė: Vilnius yra pasirašęs per 30 sutarčių su įvairiais kitų šalių miestais, tarp jų – Lietuvos dydžio
(3 mln. gyventojų) Kinijos Guangdžou miestu.
„Shutterstock“ nuotr.
Minske sulaikyti Vilniaus studentai Minske pirmadienį buvo trum pam sulaikyti Baltarusijos parla mento rinkimus stebėję keturi Vil niuje veikiančio Europos humani tarinio universiteto (EHU) studen tai, viena absolventė ir viena dės tytoja.
„Buvo sulaikyti keturi studen tai, viena absolventė ir viena mū sų dėstytoja. Jie buvo paleisti po kelių valandų nepateikus kaltini mų“, – BNS sakė EHU prorekto rius Darius Udrys. Pasak jo, visi jie buvo sulaiky ti viename Minsko viešbučių, kai
aptarinėjo rinkimų stebėsenos rezultatus. Tarp sulaikytųjų bu vo universiteto dėstytoja Tatjana Chulickaja, kuri sekmadienį pa skelbtame interviu BNS pareiškė, jog Baltarusijoje tikrų rinkimų ne buvo jau 17 metų ir nematyti jo kių ženklų, kad dabartinė Baltaru sijos administracija ketintų žengti žingsnių demokratijos link. Universiteto rektorius Anatoli jus Michailovas pareiškė, kad jam apmaudu dėl sulaikymo. „Mums apmaudu dėl šių jaunų žmonių sulaikymo be jokios aiš kios priežasties, išskyrus tai, kad
jie atliko pilietinę pareigą“, – pra nešime spaudai cituojamas EHU rektorius A.Michailovas. Universiteto pranešime spau dai nurodoma, kad sulaikyti buvo EHU studentai Marija Sliaptsova, Alesis Herasimenka, Tamara Luts kaya ir Alena Zhebryk, EHU ab solventė Anastasiya Matchanka. Jie buvo nuvežti į policijos nuo vadą, ten buvo apieškoti, paimti jų pirštų atspaudai. Po kelių valandų šie žmonės paleisti nepateikus jo kių kaltinimų. Šie EHU akademi nės bendruomenės nariai dalyva vo projekte „Rinkimų stebėsena:
teorija ir praktika“, kurį bend rai įgyvendina EHU, organizaci ja „Belarus Watch“ ir Baltarusijos žmogaus teisių namai. Rinkimų stebėtojai buvo dau giau kaip 60-yje balsavimo vietų Minske bei regioniniuose cent ruose per išankstinį balsavimą ir rinkimų dieną. Organizacijos „Vesna“ vadovo pavaduotojas Valentinas Stefa novičius AFP agentūrai sakė, kad OMON policija sulaikė maždaug 20 aktyvistų, kurie kaip stebėto jai dirbo rinkimų apylinkėse. VD, BNS inf.
4
antrADIENIS, rugsėjo 25, 2012
miestas
Pasaulio pabaigos spalio 29-ąją nebus Artėjant lemtingajai spalio 29-ajai iš televi zoriaus ekrano, monitorių ir pašto dėžučių sklinda vis daugiau apokaliptinių ragi nimų nepamiršti apie analoginės televizi jos eros pabaigą. Tačiau specialistai tikina, kad ši data viso labo – reklaminis triukas. Andrejus Žukovskis a.zukovski@diena.lt
Atakuoja skrajutėmis
„Ar pasiruošei? Antžeminės ana loginės televizijos išjungimas. Ieš kok sprendimo čia“, „Ruduo ir vėl ateis netikėtai, todėl nelaukite, kol analoginė antžeminė televizija bus išjungta“, „Nerimaujate, ar jūsų televizorius rodys pamėgtas pro gramas išjungus analoginę antže minę televiziją?“ – tokiais ir pana šiais šūkiais savo klientus apie neva po spalio 29 d. staiga „užgesiantį“ televizorių baugina ne vienas tele vizijos paslaugų teikėjas. Panašaus pobūdžio skrajutės de šimtimis gula ir į gyventojų pašto dėžutes. O kur dar Susisiekimo mi nisterijos sukurtos reklamos, ragi nančios kuo skubiau įsigyti priedėlį ar naują televizorių. Sutrikę varto tojai skuba į parduotuves ar leidžia šimtus litų priedėliams, be kurių, kaip teigiama reklaminių skrajučių tekstuose, po spalio 29 d. nieko ne matysime. Bijoti verčiami visi
Lietuvos kabelinės televizijos aso ciacijos direktorius Juozas Jurelio
nis įsitikinęs, kad reklamos gau sa išmušė didžiąją dalį žiūrovų iš vėžių. Remiantis statistikos duo menimis, tik trečdalis žmonių naudojasi kolektyvinėmis ar indi vidualiomis antenomis, ir tik jie gali likti be televizijos signalo.
Juozas Jurelionis:
Iš esmės mums rūpi parodyti, kad ta data daugumai nieko ne keičia. Gąsdinimai: būsima analoginės televizijos mirtimi visus metus aktyviai gąsdinantis senukas, pasirodo, kal
bėjo netiesą – didžiajai daliai žmonių pereinant prie skaitmeninės televizijos nereikės daryti nieko.
„Tai reklama, skirta daugmaž trečdaliui žmonių, tačiau reklamos atsirado tiek daug ir ji tokia agresy vi, kad buvo išgąsdinti visi vartoto jai, o jiems iš tiesų bijoti nėra ko“, – kalbėjo pašnekovas. Pasak aso ciacijos vadovo, kabelinės televi zijos paslaugas teikiančios įmonės netgi ėmėsi „antireklamos“ – ban do įtikinti žmones, kad spalio 29oji jų gyvenime nieko nekeičia. „Žinoma, visokių įmonių yra. Vienos pabandė tą datą išnaudoti
savo reikmėms ir galbūt pritrauk ti papildomai klientų. Žmonėms pradėti siūlyti nebrangūs mini pa ketai, kur yra bent 20 televizijos kanalų, kiti akcentuoja skaitmeni nės antžeminės televizijos prana šumus. Tačiau iš esmės mums rū pi parodyti, kad ta data daugumai nieko nekeičia. Tie, kas naudojosi kabeline ar palydovine televizija, jiems nieko nesikeis. Ir tokių yra dauguma“, – teigė J.Jurelionis.
Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
Skaitmeninė era atėjo seniai
Pasak J.Jurelionio, skaitmeninė televizija Lietuvoje atsirado kur kas anksčiau nei 2012 m., bemaž prieš aštuonerius metus, tačiau niekas šios paslaugos egzistavi mo neakcentavo. Šiuo metu kabe linės televizijos vartotojai jau ga li matyti skaitmeninės televizijos kanalus, tačiau paslauga naudo jasi tik apie ketvirtadalį visų var totojų.
„Kabelinės televizijos srityje žmonės gali pasirinkti skaitmeni nį signalą bet kada. Gali šiandien, gali prieš Naujuosius metus, gali po jų. Čia viskas priklauso nuo noro, o laidu eina vienu metu ir analogi nis, ir skaitmeninis signalas. Nu sipirkote naują televizorių ar prie dėlį – prašau, turite skaitmeninį signalą, neperkate priedėlio – žiū rite kanalus po senovei“, – kalbė jo J.Jurelionis.
Prezidentų kapavietę Pagerbtas Izraelio šviesuolis baigs iki gruodžio Kęstutis Neverauskas k.neverauskas@diena.lt
Antakalnio kapinėse preziden tų panteono statybos – pačiame įkarštyje. Už daugiau kaip trečda lį milijono iki metų pabaigos ža dama įrengti daugiau laidojimo vietų, pasodinti medžių alėją, iš kloti akmeninius takus.
Darbai Antakalnio kapinėse prasi dėjo rugsėjo pradžioje ir iki gruo džio turėtų būti baigti. Valstybės vadovų laidojimo vietos rengia mos tarp Sausio 13-osios memo rialo ir Nepriklausomybės Akto signatarų palaidojimo kvartalo. Iš viso numatyta įrengti 19 Lie tuvos prezidentų palaidojimo vie tų, kiekviena jų užims puspenkto metro. Valstybės vadovų kapus skirs medžių alėja, priėjimai bus iš
kloti akmeninėmis trinkelėmis, taip pat alėjos viduryje suplanuo ta vieta renginiams. „Nėra projekte aprašyta, ko kie biustai ar kokie paminklai bus statomi. Šiuo metu tik formuoja mas pats kvartalas, t. y. takeliai, kapaviečių ribos. Bus statoma at raminė sienutė, iškeliami inžine riniai tinklai, vien tik tai. Galbūt ne visi vienodi tie paminklai bus, čia pagal kiekvieną žmogų. Galbūt ir į šeimų narių poreikius bus at sižvelgiama“, – sako Vilniaus sa vivaldybės Miesto tvarkymo sky riaus vedėja Irena Mikalauskienė. Iš pradžių buvo ketinama va dovų amžinojo poilsio alėją ap šviesti, tačiau projekto autorius architektas Tadas Balčiūnas šios minties atsisakė. Jo nuomone, apšvietimas neįprastas lietuvių tradicijoms. Būsimoje valstybės vadovų ka pų alėjoje šiuo metu ilsisi tik pre zidentas Algirdas Brazauskas. Jo kapas, kaip teigiama, tapo lan komiausia vieta Antakalnio kapi nėse. Buvusį prezidentą pagerbia tiek artimieji, tiek paprasti žmo nės ir net turistai. Valstybės vadovų kapų alėjai įrengti lėšų skyrė Kultūros mi nisterija. Darbams planuojama išleisti 320 tūkst. litų. LRT inf.
Vakar Vilniuje atidengta atminimo lentelė Izraelio politikui, Nobelio taikos premijos laureatui litvakui Menahemui Beginui, kuris 1940– 1941 m. beveik devynis mėnesius kalėjo Lukiškių kalėjime.
Atminimo lentelė kabos ant dabar tinės Laisvės atėmimo vietų ligo ninės sienos. Jos atidengimo ce remonija surengta vidurdienį, joje dalyvavo ir Lietuvoje viešinti Iz raelio žemės ūkio ministrė Orit Noked. Be jos, ceremonijoje daly vavo Lietuvos teisingumo minist ras Remigijus Šimašius ir Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmi ninkas Emanuelis Zingeris. O.Noked padėkojo Lietuvos valstybei už iniciatyvą. „M.Begi nas buvo teisingumo ir kovos su tironija simbolis“, – sakė ji. Sekmadienį minėta holokaus to aukų atminimo diena. Tai pri siminęs E.Zingeris pabrėžė, kad teisingiau būtų buvę, jeigu memo rialinė lenta būtų buvusi atidengta prieš mėnesį – rugpjūčio 23-iąją, kai minima Juodojo kaspino diena. „Ši istorija labiau susijusi su rep resijomis, o ne su holokaustu. Tuo metu tai palietė ir didžiausią Lie tuvoje tautinę mažumą – žydus. Daug žydų buvo areštuoti ir išvež ti“, – pasakojo E.Zingeris.
Padėka: į Vilnių atidengti atmi
nimo lentos tautiečiui M.Beginui atvykusi Izraelio žemės ūkio mi nistrė O.Noked dėkojo už paro dytą pagarbą represijų aukoms.
Gedimino Bartuškos nuotr.
R.Šimašius atkreipė dėmesį, kad taip pirmą kartą Lietuvoje pager biamas nepelnytai kalintas asmuo. „Sistema, kuri turi tarnauti tei singumui, kartais įtraukia ir visiš kai nekaltus asmenis arba kaip tik
tuos, kurie kovojo už teisingumą. Lukiškių kalėjimas veikia jau per šimtą metų, čia yra kalėję ir daug piktadarių, ir daug tų žmonių, ku riems gal ir paminklus turėtume statyti“, – sakė jis. Ministras pri pažino, kad per kelerius ateinan čius metus turės būti įamžintas ir kitų žmonių atminimas. Lietuvos žydų bendruomenės pirmininko pavaduotojos, laiki nai einančios pirmininko parei gas, Fainos Kukliansky manymu, atminties lentos atsiradimas yra reikšmingas įvykis. „Jis buvo litva kas, todėl tai labai svarbu. Jis buvo sionistas, jo idėjos buvo labai gajos ir čia, Lietuvoje. Džiaugiamės, jog mūsų nuomonė sutapo su Vyriau sybės, kad reikia tokį žmogų pa gerbti“, – kalbėjo F.Kukliansky. M.Begino atminimas Lietuvoje įamžinamas Izraelio vyriausybės prašymu, kurį neseniai Lietuvos Vyriausybei perdavė Izraelio am basada, kaip BNS informavo Mi nistro pirmininko tarnyba. Lietuvos Brastoje (dab. Brestas) gimęs M.Beginas Vilniuje buvo įkalintas NKVD, iš čia jis buvo iš tremtas į Pečioros lagerį. Izraelio premjero pareigas jis ėjo 1977–1983 m. Svarbiausiu jo pa siekimu laikomas taikos sutar ties su Egiptu pasirašymas 1979aisiais, už ją jis ir tuometis Egipto prezidentas Anwaras Sadatas pel nė Nobelio taiko premiją.
5
antradienis, rugsėjo 25, 2012
lietuva diena.lt/naujienos/miestas
Smerkiamas už nutylėtą faktą Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LG GRTC) generalinė direktorė Tere sė Birutė Burauskaitė teigia, kad Kriminalinės policijos biuro virši ninkas Algirdas Matonis savo dar bo biografijoje nutylėjo faktą, jog sovietmečiu ir nepriklausomybės atkūrimo pradžioje dirbo sovietų saugumui.
Procesas: jau daugelį metų žiemą vasarą nesėkmingai vyksta derybos dėl šio Rusijos ambasados valdo
mo namo Vilniaus Turniškių rajone perėmimo.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Tikisi susitarti dar šiemet
Lietuvos ambasados pastatai Maskvoje pagaliau tampa mūsų šalies nuosavybe, o mainais už tai Rusijai – ambasados pasta tas Vilniaus centre ir didžiulis sklypas. Justinas Argustas j.argustas@diena.lt
Nesusitaria jau 20 metų
Beveik 20 metų trukusios Lietu vos derybos su Rusija dėl nekilno jamojo turto perdavimo įsibėgėja. Maskvoje Lietuvos valdomas ne kilnojamasis turtas – ambasados pastatas, devynių aukštų viešbutis, Jurgio Baltrušaičio namai ir penkių kambarių butas – iki metų pabai gos gali tapti Lietuvos nuosavybe. Lietuvos užsienio reikalų minis terija (URM) vakar paskelbė Rusi jos ir Lietuvos susitarimo projek tą. Kad gautų savo nuosavybėn Maskvoje valdomą nekilnojamą jį turtą, Lietuva žada Rusijai ati duoti ambasados pastatą su žeme prestižiniame Vilniaus Žvėryno rajone ir už simbolinę kainą iš nuomoti didžiulį sklypą rusų am basadoriaus rezidencijai bei gyve namajam namui statyti. Sklypas itin didelis – 4,8 tūkst. kv. m ploto. Įsigaliojus susitarimui Rusija turėtų nebetekti patalpų Turniškėse, šalia prezidento Val do Adamkaus rezidencijos.
Derasi socialdemokratas
Derybos su rusais dėl nekilnoja mojo turto perdavimo vyksta jau ne vienus metus ir iš mirties taško pajudėjo tik šią vasarą. Joms va dovauja URM ambasadorius ypa tingiems pavedimams Antanas Valionis. „Viskas vyksta teigiama linkme. Derybų procesas paspartėjo ir yra visos galimybės iki metų pabaigos susiderėti. Ar pavyks, nežinau. Tango šokama dviese. Vienas ne pašoksi. Todėl mes tokie atsargūs – reikia abiejų pusių sutarimo“, – sakė A.Valionis. Parafuoti Lietuvos ir Rusijos su sitarimą, kaip skelbia URM, pla nuojama jau spalio 9 d. Derėtis ir parafuoti abiejų šalių susitari mą URM siūlo įpareigoti A.Valio nį. Galutinį sprendimą dėl to dar turės priimti premjeras Andrius Kubilius. Įsikūrę šalia prezidentų
Rusijos ambasada lig šiol val do patalpas šalia prezidentų re zidencijų prestižiniame Vilniaus Turniškių rajone.
Čia vienas namas priklauso Ru sijos ambasadai Lietuvoje. Jis sto vi visiškai šalia prezidentui, bu vusiems valstybės vadovams ir premjerams skirtų rezidencijų, prižiūrimų Vadovybės apsaugos departamento. Neaišku, kam rusų diplomatai naudoja šias paslaptingas patal pas. Maskva ne sykį kartojo, kad sutinka atsisakyti pastato Turniš kėse, tačiau lig šiol derybos dėl to tik strigo. Susitarimas dėl namo Turniš kėse nuomos Rusijos ambasados reikmėms su Lietuvos Vyriau sybės atstovais pasirašytas dar 1994 m. birželį.
„Jeigu žmogus eina kur nors dirb ti, jis rašo savo gyvenimo aprašymą ir rašo buvusias darbovietes. Bet jis tą faktą aiškiai nutylėjo savo dar bo biografijoje“, – sakė T.B.Bu rauskaitė. Pasak jos, informacija apie A.Matonį paskelbta remiantis turi mais KGB personalo skyriaus kar totekos duomenimis. „Esame įsipareigoję dėti tuos dokumentus viešam skaitymui. Tai ir darome. Esmė ta, kad KGB veik los viešinimas iškelia ir tos veiklos vykdytojus. Todėl visi, kurie dirbo šioje institucijoje, turi turėti aiš kų supratimą, kad ta informaci ja apie juos bus paskelbta“, – sa kė T.B.Burauskaitė. Tačiau, pasak jos, A.Matonio darbo KGB faktas galėjo būti žino mas „tik jo tiesioginiams darbda viams“. T.B.Burauskaitės teigimu, A.Matonis neprivalėjo liustruo tis, nes buvo etatinis KGB parei gūnas. Bet policijos generalinis komi saras Saulius Skvernelis sakė, jog A.Matonio darbo sovietų saugu me faktas yra „žinomas visiems,
nes tai yra asmens byloje“. Į pa stabą, kad tai nėra minima Lietu vos kriminalinės policijos biuro interneto svetainėje skelbiamoje A.Matonio biografijoje, S.Skver nelis atsakė, kad biografijoje skel biama tik apie policijos vadovų iš silavinimą ir darbą policijoje. Paklaustas, ar, jo nuomone, vi suomenei nesvarbu žinoti, kad policijos pareigūnas dirbo KGB, S.Skvernelis atsakė, jog visuome nė tai galėjo žinoti nuo 1999 m. „Valstybės saugumo departa mentas ir LGGRTC teikė teismui teikimą, kad A.Matoniui būtų ne taikomi apribojimai, nes turėjo vi są informaciją, ką jis veikė, kuo už siiminėjo, kokias užduotis vykdė. Vyriausiojo administracinio teismo sprendimas yra netaikyti A.Mato niui jokių apribojimų ir leisti to liau darbuotis“, – aiškino polici jos vadovas. Vidaus reikalų ministras Artū ras Melianas teigia nebuvęs infor muotas apie tokias Kriminalinės policijos biuro vadovo praeities detales. Premjeras Andrius Kubilius pa reiškė neigiamai vertinantis tai, jog tik dabar paaiškėjo, kad Lie tuvos kriminalinės policijos biuro viršininkas A.Matonis sovietme čiu ir nepriklausomybės atkūri mo pradžioje dirbo sovietų sau gumui. „Ties iog in iai vad ovai tur ė tų įvertinti visą situaciją“, – sakė A.Kubilius. VD, BNS inf.
4,8
tūkst. kv. m
ploto sklypą Vilniuje galės perimti Rusija.
Taisyklės: Gyventojų genocido tyrimo centro vadovė T.B.Burauskaitė
pabrėžė, kad buvę etatiniai KGB darbuotojai neprivalėjo liustruotis.
Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
Siūlo kandidatą premijai Europos Parlamento narys iš Lie tuvos Leonidas Donskis drauge su Lenkijos europarlamentaru Jace ku Saryuszu-Wolskiu ir dar 82 eu roparlamentarais 2012 m. Andre jaus Sacharovo premijai už min ties laisvę nominavo Baltarusijos disidentą Alesį Beliackį.
„Savo gyvenimo ir geresnio pa saulio siekimo pavyzdžiu A.Be liackis įkūnija solidarumo ir tar nystės kitiems idealus“, – teigė L.Donskis. „Tikiu, kad žmogaus, kurio vi so gyvenimo veikla žmogaus tei sių srityje rėmėsi tik gera valia bei
taikiu pasipriešinimu, nominavi mas šiam apdovanojimui sustip rins tarptautinio susitarimo bei taikios pasaulio raidos perspek tyvas“, – pridūrė jis. A.Beliackis Baltarusijos žmo gaus teis ių centr ą „Viasn a“ įkūr ė 1996-ais iais. Jam vad o vaujant, centras pagelbėjo tūks tanč iams „pas kut in ės Europ os diktat ūros“ Baltar us ij oj e rep resijų aukų. Minsko teismas organizacijos vadovui A.Beliackiui pernai lapk ričio pabaigoje skyrė ketverių su puse metų laisvės atėmimo baus mę ir konfiskavo visą jo turtą.
Gamintojų ir Importuotojų Asociacija
Byla dėl mokesčių slėpimo A.Beliackiui iškelta gavus duo menų iš Lietuvos ir Lenkijos apie jo bankų sąskaitas. Vakarai pas merk ė šį nuo sprend į, pavad in o jį pol it iškai motyv uot u. Liet uva ats ip raš ė A.Beliackio artimųjų, tačiau ap kaltino Minską, kad šis pasinau dojo tarptautine sutartimi netei sėtiems tikslams. Europos Parlamento frakcijos arba europarlamentarų grupės 2012-ųjų A.Sacharovo premijai gauti iš viso pateikė penkias kan didatūras. VD, BNS inf.
Gamintojų ir Importuotojų Asociacija informuoja, kad buityje susidarančios elektros ir elektroninės įrangos atliekos bei panaudoti galvaniniai elementai (baterijos) iš gyventojų superkami šiose vietose:
L. Asanavičiūtės g. 20 / 2, Vilnius („Ekotaškas“), Laisvės pr. 43D, Vilnius („Ekotaškas“), Genių g. 1A / Parko g. 14, Naujoji Vilnia, Vilnius („Ekotaškas“), Sausio 13-osios g. 2, Vilnius („Ekotaškas“), Architektų g. 23, Vilnius („Ekotaškas“), Kovo 11-osios g. 39B, Grigiškės, Vilnius („Ekotaškas“), Šaltkalvių g. 2, Vilnius („Ekotaškas“), Jeruzalės g. 4, Vilnius („Ekotaškas“), Vidūno g. 4, Vilnius („Ekotaškas“), Medeinos g. 8, Vilnius („Ekotaškas“), Žirmūnų g. 2, Vilnius („Ekotaškas“), Ateities g. 91, Vilnius („Ekotaškas“), Savanorių pr. 16, Vilnius („Ekotaškas“), Žirmūnų g. 64, Vilnius („Ekotaškas“), Riovonių g. 2A, Vilnius („Atliekų tvarkymo centro” aikštelė).
Saugokime gamtą, rūpinkimės savo ateitimi!
Gyventojams nebenaudojamą buitinę techniką, elektroniką, baterijas ir akumuliatorius būtina rūšiuoti, rinkti atskirai. Šiose atliekose esančios pavojingos medžiagos kelia rimtą pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai.
6
antrADIENIS, rugsėjo 25, 2012
nuomonės
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Kodėl renovacija patyrė nesėkmę?
K Pagrobta nuotaka Julijanas Gališanskis
B
alt ar us ijos vald žia pas is tengė parlament ą rink usiems taut ie čiams surengt i šventę: rink imų apyl inkės e sekm ad ien į groj o muz ika, buvo parduodam i pig ūs pyragė liai ir kitok ie skanėstai. Brūkštelėjau paž įstamai baltarusei žurna listei, paklausiau, kokie įspūdžiai. Ji atsakė anekdotu: „Mūsų šalyje rink imai primena nuotakos pagrobimą. Visi žino, kad išpirks, bet, žinote, – papročiai, tradicijos…“ Jos dukra dirbo steb ėtoja vienoje rink i mų apyl inkėje ir suskaičiavo 400 rinkė jų, o gal iausiai paaiškėjo, kad jų atėjo dvi gubai daug iau. Balsų skaičiav imas vyko tris minutes. Kom isijos pirm in inkė pakė lė kiekvieną balsų krūvelę ir paskelbė re zultatus.
Visgi Baltarusijos opozicija ir gi pasielgė nesąžiningai savo rinkėjų atžvilgiu, atsiimdama kandidatus ir boikotuodama rinkimus, o kaip alternatyvą pasiūlydama nuvykti pažvejo ti arba pagrybauti. Tą pačią dieną teko pasik lausyt i žinomo amer ik ieč io pol itologo, kalb ėjus io apie JAV prez idento rink imus. Jis tik ino, kad tiek Jungtinėse Valstijose, tiek visose kito se šalyse svarbiausias klausimas per rinki mus yra darbo vietos, o visa kita – antraei liai dalykai. Atidarau Baltarusijos nacionalinio statisti kos komiteto tinklalapį ir netik iu savo aki mis – rugpjūt į ir tris ankstesnius šių metų mėnesius nedarbas šalyje tesiekė 0,6 proc. Net jeigu oficialus skaičius šešetą kartų ski riasi nuo realaus, kaip teig ia Pasaulio ban ko ekspertai, rodiklis vis tiek atrodo įspū dingai tok iu met u, kai visame pasaulyje nedarbas rekordinis. Klausiu baltarusės – jeigu nedarbo proble mos jūsų šalyje nėra, kok ios ekonom ikos problemos buvo gvildenamos per rink i mus? „Kažką prez identas prieš rink imus žadė jo, kad 2013-iaisiais vidut in is atlyg in imas sieks 600 doler ių (1600 lit ų). Bet bendra ekonomikos situacija neteik ia jok ių vilčių, kad tai įmanoma. Atvirai pasakius, visi nu mojo ranka į šiuos rinkimus. Jau seniai pri prato, kad tikėt i pažadais beprasm iška“, – sakė kolegė. Atsisveik indamas pal inkėjau neprarast i vilties ir ieškoti alternatyv ų. Visg i Baltaru sijos opozicija irgi pasielgė nesąžiningai sa vo rinkėjų atž vilg iu, atsiimdama kandida tus ir boikotuodama rinkimus, o kaip alter natyvą pasiūlydama nuvykti paž vejoti ar ba pag rybauti.
adenciją baigianti Vyriausybė turė tų prisiimti atsakomybę už sužlugu sią renovacijos programą. Tai teigia Nacionalinė pastatų administrato rių asociacija (NPAA). Pasak jos, didžiausia Vyriausybės klaida yra ta, kad ji nesugebėjo įžvelgti ir panaikin ti kliūčių biurokratinėje sistemoje, privalėju sioje organizuoti namų modernizacijos pro cesą. „Premjeras Andrius Kubilius pripažino, kad renovacija patyrė nesėkmę. Tačiau to ne pakanka – reikia žengti kitą žingsnį ir įvar dyti priežastis, dėl kurių patirta nesėkmė. Ši valdžia dar gali padaryti gerą darbą – palik ti ateinančiai Vyriausybei aiškias gaires, nuo ko reikia pradėti, kad nepasikartotų pirmta kų klaidos“, – sakė NPAA tarybos pirminin kas Vytautas Turonis. Kaip teigia V.Turonis, šiandien valdančių jų retorika kalbant apie renovacijos žlugimą paremta pasiteisinimais, o ne padėties ana lize ir problemų įvardijimu. „Iš politikų visuomenė girdi tai, kad reno vacijos klausimas buvo sprendžiamas nepa kankamai efektyviai. Taip pat tvirtinama, kad buvo pateikta per mažai paraiškų. Bet tai tė ra padariniai, o problemos slypi giliau – kodėl
nebuvo paraiškų, kodėl nebuvo dirbama sis temingai? Ne politikai organizuoja procesus – tai daro ministerijų tarnautojai. Akivaizdu, kad biurokratiniame mechanizme yra surū dijusių detalių ir jas reikia skubiai keisti“, – kalbėjo V.Turonis.
Susidomėjimas renovacija auga, tačiau jį gali nuslopin ti gandai, kad nuo ateinan čių metų programa vėl bus koreguojama.
NPAA tarybos pirmininko nuomone, re novacijos programos nesėkmės kyla ne dėl aplaidumo, o dėl nuolatinio trukdymo. Nors administratoriams įsijungti į programą buvo leista jau prieš ketverius metus, realiai tokia galimybė sudaryta tik šių metų liepą. Tokią situaciją nulėmė neįgyvendinamos progra mos sąlygos, trukdžiusios gauti bankų pa skolas atnaujinimo darbams. Šiandien didžiuosiuose miestuose bend rovės renovacijai jau ruošia porą dešimčių
daugiabučių. Susidomėjimas auga, tačiau jį gali nuslopinti gandai, kad nuo ateinančių metų programa vėl bus koreguojama. Taip pat labai abejotinos faktinės pastangos pa siekti žmones, kuriems renovacija aktuali, – NPAA sulaukia skundų, kad į seminarus apie daugiabučių atnaujinimą nekviečiami ne tik pavieniai gyventojai, bet net ir bendrijų pir mininkai. „Nors Vyriausybė visuomet deklaravo remianti renovaciją, biurokratinis apara tas judėjo priešinga kryptimi. Sraigtaspar nių pirkimas už JESSICA programos pinigus tai parodė labai aiškiai – Aplinkos minis terijos vadovams teko pasisakyti prieš šį sprendimą, nors būtent šios ministerijos tarnautojai paruošė jo projektą“, – primi nė V.Turonis. Kaip pabrėžė NPAA tarybos pirminin kas, Aplinkos ministerijos tarnautojai bent po šios istorijos turėtų atsidurti po didina muoju stiklu. Šalies daugiabučių ūkį ir reno vacijos programą kuruojančioje ministerijoje daugiau kaip dešimtmetį dirba tie patys tar nautojai. Jų darbo rezultatas per dešimt metų – vos 500 atnaujintų daugiabučių vietoj ke liolikos tūkstančių. VD inf.
Pozicija: NPAA vadovas V.Turonis tvirtina, kad „biurokratiniame mechanizme yra surūdijusių detalių“.
Andriaus Ufarto (BFL), NPAA nuotr.
Apklausa
Atgarsiai Ar turėtų būti mokyklų klasė se įrengtos vaizdo kameros? Ar jos padėtų išsiaiškinti įvairias ginčytinas situacijas, kylančias tarp mokinių ir mokytojų? In terneto naujienų portalo diena. lt skaitytojai reiškia skirtingas nuomones šiuo klausimu.
Kristina Pritariu tokiam dalykui. Manau, tai būtų naudinga.
Nuomonė Turėjau sykį problemų su mokytoja. Savo tiesos įrodyti neįmanoma, nes iš sigina. Todėl tokie dalykai kaip vaizdo kameros klasėse disciplinuotų ir mo
kytojus, ir mokinius. Todėl tokie daly kai yra tiesiog būtini. Tik klausimas – kiek tai kainuotų ir kas už tai mokės.
RM Vaizdo kamerų klasėse gal ir reikė tų, bet prieigą prie matymo turi turė ti tik nepriklausomi, aukštos klasės psichologai ir jokie ten direktoriai, pavaduotojai ar apsauga.
to RM O kas mokės už darbą tiems „neprik lausomiems“ psichologams, jeigu mokyklos vos galą su galu suduria?
Neišprotėkim Jeigu jau taip, tuomet (ironizuojant) reikėtų kamerų ir namuose. Pama
tytų mokytojai, kaip tėvai elgiasi su savo vaikais, kaip kalba, kiek laiko skiria vaikams, kokios šeimos ver tybės... Nereikėtų kovoti su blogy bėmis, nes viskas būtų matoma, kas atsinešama iš šeimos. O jeigu rimtai – tokie dalykai neabejotinai būtų ki šimasis į privatų tiek mokytojų, tiek vaikų gyvenimą. Tai ir psichologai sako. Kovoti su mokyklose pasitai kančiomis blogybėmis reikia kito kiais būdais.
Ar reikėtų įrengti vaizdo kameras klasėse?
48
% 1
Mokinė
40
11
Taip, būtų saugiau
Jau kok ia nes ąmonė! Pav yzd žiui, mūsų mok ykloje daug iausia konf likt ų kyla tualetuose. Tai neg i juo se kabinti kameras?
Ne, tai asmens teisių pažeidimas Galbūt Neturiu nuomonės
diena.lt
Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone. karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt „Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Diena Media News“ L.e.p. vyriausiasis redaktorius Alvydas Staniulis
„Vilniaus dienos“ VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386 „VILNIAUS DIENOS“ VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJAI: Stasys Gudavičius – 219 1371 Ignas Jačauskas – 219 1372 MIESTAS: Rūta Grigolytė – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391
LIETUVA: Justinas Argustas – 219 1381 EKONOMIKA: Jolita Mažeikienė (redaktorė) – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387 SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Mantas Stankevičius – 219 1383
Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 5500.
767
ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Margarita Vorobjovaitė – 219 1384
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3655, 261 3659, 261 3654, 261 3000, 261 9655, 279 1370 faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS: 261 3653 PRENUMERATOS SKYRIUS: 261 1688 PLATINIMO TARNYBA: 261 1688
7
antradienis, rugsėjo 25, 2012
lietuva diena.lt/naujienos/lietuva
Į Vilnių atvykęs Vengrijos minist ras pirmininkas Vik toras Orbánas gyrė Lietuvą dėl spar taus ekonomikos augimo ir skolos su valdymo.
Ekskursija: Lietuvos Vyriausybės vadovas A.Kubilius Vengrijos
premjerui V.Orbánui (kairėje) aprodė Vilniaus universiteto rūmus.
Tomo Urbelionio (BFL) nuotr.
Prieštaringai vertinamas premjeras – Vilniuje BŪTI VILNIAUS DALIMI
ES prieštaringai vertinamas dėl inic iatyv ų pakeist i Vengr ijos konstituciją ir apriboti kai kurių institucijų galias V.Orbánas buvo ypač maloniai sutiktas A.Kubi liaus ir kitų valdančiosios Tėvy nės sąjungos veikėjų. Vengrijos vyriausybės vado vo teigimu, lietuviai „net nežino, kokie jie sėkmingi“, kad turi eko nominę laisvę. Jis pabrėžė, kad Lietuvos skola yra mažesnė nei 40 proc. bendro jo vidaus produkto (BVP), o Veng rijoje ji viršija 70 proc. „Mes irgi norėtume turėti tokį ekonomikos augimą, kokį jūs pasiekėte. Deja, kol kas mes kovojame su recesija. Labai norėtume, kad mūsų valsty bės skola būtų tokia, kokia jūsų“, – sakė V.Orbánas.
Prieš dvejus metus suformuo ta Vengrijos premjero V.Orbá no vyriausybė parlamente turi tvirtą dviejų trečdalių daugumą, ir jai ilgą laiką pavyko išveng ti didelių ekonominių sunkumų, netaikant griežtų taupymo prie monių. Vyr iausyb ė, užuot smark iai apkarpiusi išlaidas, ėmėsi prie monių didinti įplaukas, apmo kestindama finansų, energeti kos, telekomunikacijų sektorius, iš naujo nacionalizuoti priva tūs pensijų fondai. Vis dėlto euro zonoje kritus paklausai Vengrijos ekonomika ėmė smukti. Dėl krizės V.Orbánas ne kar tą kaltino ES institucijas, o šios jį smerkė dėl įstatymų, kurie, kriti kų teigimu, varžo žiniasklaidos ir
centrinio banko nepriklausomy bę. „Jeigu Dievas mums leis dirb ti dar vienus dvejus metus Veng rijoje, norėtume prisijungti prie šalių, kur valstybės skola tokia maža kaip Lietuvoje“, – kalbėjo V.Orbánas. Vengrijos premjeras sakė, kad jo ir Lietuvos Vyriausybės pozi cijos energetikos srityje sutampa, o Vengrija taip pat suinteresuo ta branduolinės energetikos plė tojimu. V.Orbánas taip pat padėko jo Lietuvos valdžiai už parody tą solidarumą Vengrijos ginčuo se su ES. Vengrijos premjerui buvo su rengta ekskursija po Vilniaus se namiestį.
PRENUMERATA 2012 M.
KETVIRČIUI –
48
LT
VD, BNS inf.
Kratosi Europos pasiūlymo Lietuva nesutinka su Europos Ko misijos pasiūlymu, pagal kurį bū tų numatyta galutinė data, iki ka da Lietuva gautų paramą Ignali nos atominei elektrinei (IAE) už daryti.
ES Bendrųjų reikalų tarybos po sėdyje Briuselyje dalyvavęs užsie nio reikalų viceministras Vytautas Leškevičius sakė, kad net užuomi nos apie ES paramos IAE uždary ti pabaigą negali būti derybų ob jektas. Diplomatas taip pat paragino supaprastinti formulę, pagal kurią Briuselis norėtų skaičiuoti Euro pos paramą šalims, krizės metais patyrusioms smarkų ekonomikos smukimą. „Dėl sprendimo, susijusio su atominėmis elektrinėmis, – da bartinis pasiūlymas IAE priešta rauja Tarybos teisinės tarnybos nuomonei, todėl bet kokia nuo roda į galutinę paramą arba ES finansavimo elektrinei uždaryti trukmę paprasčiausiai negali būti derybų objektas“, – kolegoms sa kė V.Leškevičius. Apie ES paramos IAE uždary ti klausimus rašoma Europos Ko misijos parengtuose pasiūlymuose
dėl 2014–2020 m. ES finansinės perspektyvos. V.Leškevičius taip pat sakė, kad ES turėtų supaprastinti formulę, pagal kurią būtų skaičiuojamos bendrijos finansinės išmokos ša lims, labiausiai nukentėjusioms krizės metais: „Ketinimai dar la biau riboti finansavimą priešta rauja sanglaudos politikos tiks lams ir strategijai iki 2020-ųjų atgaivinti Europos ekonomiką, kurią birželį dar kartą parėmė ES valstybių vadovai.“ Pasak jo, bendras ES šalių siekis yra surasti sutarimą dėl naujos ES
finansinės perspektyvos iki me tų pabaigos, tačiau derybų pake te pateikti pasiūlymai šia užduotį daro dar sunkesnę, o ne priešin gai. Remdamasis Briuselyje vyku sių diskusijų rezultatais Kipras pateiks atnaujintą „derybinį pa ketą“ dėl 2014–2020 m. ES biu džeto. Kitas reikšmingas derybų etapas – lapkričio 22 ir 23 d. vyk siantis Europos Vadovų Tarybos susitikimas, kuriame dėl daugia mečio biudžeto toliau derėsis ES valstybių ir vyriausybių vadovai. VD, BNS inf.
Nesutarimai: derybos su ES dėl lėšų Ignalinos elektrinei uždaryti Lie
tuvai kelia pasipiktinimą.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Prenumeruoti galite: „Vilniaus dienos“ redakcijoje Labdarių g. 8, internetu www.diena.lt/dienraštis. Informacija tel. (8 5) 261 1688, 8 686 52 400, el. p. prenumerata@vilniausdiena.lt
www.vilniausdiena.lt
8
antrADIENIS, rugsÄ—jo 25, 2012
ekonomika
OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn diena.lt/naujienos/ekonomika
â‚Ź
ValiutĹł kursai kiekis Santykis
BalÂtaÂruÂsiÂjos rubÂlis DB svaÂras sterÂlinÂgĹł JAV doÂleÂris KaÂnaÂdos doÂleÂris LatÂviÂjos laÂtas LenÂkiÂjos zloÂtas NorÂveÂgiÂjos kroÂna RuÂsiÂjos rubÂlis Ĺ veiÂcaÂriÂjos franÂkas
10 1 1 1 1 10 10 100 1
3,1569 4,3270 2,6676 2,7243 4,9593 8,3345 4,6319 8,5293 2,8506
+0,01 %
pokytis
+0,0697 % +0,1365 % +0,3083 % –0,1100 % –0,0262 % –0,0252 % –0,3035 % +0,1209 % –0,0771 %
Vakar TinkÂlas
A 95
DyÂzeÂliÂnas
DuÂjos
„StaÂtoil“
5,11
4,74
2,47
„KvisÂtiÂja“
5,10
4,74
2,45
„VaÂkoil“
5,11
4,75
2,49
LieÂtuÂvoÂje antÂrÄ… ĹĄiĹł meÂtĹł ketÂvirÂtÄŻ, paÂlyÂginÂti su tuo paÂÄ?iu 2011 m. laiÂkoÂtarÂpiu, vieÂtiÂnio tu rizÂmo keÂlioÂniĹł su vieÂna ir dauÂgiau nakÂvyÂniĹł skaiÂÄ?ius paÂdiÂdÄ—Âjo 3,4 proÂc., iki 633,4 tĹŤkst. Ĺ ÄŻ laiÂkoÂtarÂpÄŻ ĹĄaÂlies gyÂvenÂtoÂjo keÂlioÂnÄ— ĹĄaÂly je viÂduÂtiÂniĹĄÂkai truÂko 2,32 nakÂvyÂnÄ—s, o per vieÂnÄ… keÂlioÂnÄ™ jis iĹĄÂleiÂdo viÂduÂtiÂniĹĄÂkai 141 liÂtÄ…. DauÂgiauÂsia vieÂtiÂniĹł tuÂrisÂtĹł lanÂkÄ—Âsi KlaiÂpÄ—Â dos (21 proÂc.), VilÂniaus (19 proÂc.), AlyÂtaus (16 proÂc.), KauÂno (15 proÂc.) apÂskriÂtyÂse.
ViÂd. kaiÂna viÂso apÂtarÂnaÂviÂmo deÂgaÂliÂniĹł tinkÂluoÂse. Ĺ alÂtiÂnis: www.deÂgaÂluÂkaiÂnos.lt WTI nafÂta
„Brent“ nafÂta
–0,47 %
VieÂtiÂniĹł tuÂrisÂtĹł Â paÂdauÂgÄ—Âjo
DeÂgaÂlĹł kaiÂnos
Ĺ iandien Valiuta
–0,07 %
91,69 dol. uĹž 1 brl. 109,90 dol. uĹž 1 brl.
1,03
mlrd. liÂtĹł
pirÂmÄ… ĹĄiĹł meÂtĹł pusÂmeÂtÄŻ iĹĄÂleiÂdo po uĹžÂsieÂnÄŻ keÂliaÂvÄ™ LieÂtuÂvos gyÂvenÂtoÂjai.
PaÂsauÂlio ekoÂnoÂmiÂka priÂsiÂmins aukÂsÄ… ÄŽ ĹĄaÂlÄŻ atÂvyÂkÄ™s lieÂtuÂviĹł kilÂmÄ—s ameÂriÂkieÂÄ?iĹł ekoÂnoÂmisÂtas proÂgnoÂza vo, kad euÂras neiĹĄÂvenÂgiaÂmai Ĺžlugs, o paÂsauÂlÄŻ uĹžÂklups diÂdĹžiauÂsia kaÂda nors maÂtyÂta ekoÂnoÂmiÂnÄ— depÂreÂsiÂja. VieÂninÂteÂlis bĹŤÂdas suÂre guÂliuoÂti ekoÂnoÂmiÂkÄ… – laisÂvoÂji rinÂka ir aukÂsas kaip vaÂliuÂta. LiÂna MraÂzausÂkaiÂtÄ—
l.mrazauskaite@diena.lt
ValÂdĹžia klesÂtÄ—ÂjiÂmo neÂleÂmia
„„KriÂtiÂka: lieÂtuÂviĹł tauÂtyÂbÄ—s JAV ekoÂnoÂmisÂto D.CaÂsey maÂnyÂmu, valÂdĹžia,
uĹžuoÂt kĹŤÂruÂsi klesÂtinÂÄ?iÄ… ekoÂnoÂmiÂkÄ…, jÄ… tik griauÂna.
GeÂdiÂmiÂno BarÂtuĹĄÂkos nuoÂtr.Â
2012 m. rugsÄ—jo 25 d. Lietuvos bankas iĹĄleidĹžia ÄŻ apyvartÄ… 50 litĹł kolekcinÄ™ (proginÄ™) sidabrinÄ™ monetÄ…, skirtÄ…
Maironio (Jono MaÄ?iulio) 150-osioms gimimo metinÄ—ms
%GF=LGK <9ADAFAFC9K *QL9K "GF9K =D=NAÂŚAMK %GF=LGK FMC9D<AFLGK - $A=LMNGK EGF=LĂ´ C9DQCDGB= ,AJ9Ăż9K ĘŞ EGF=LĂ´ +A<9:JAF°K EGF=LGK H9J<9NAEG C9AF9 J=HJ=R=FL9;AF°B= <°ÿML°B= ĘŞ DALĂ´ := J=HJ=R=FL9;AF°K <°ÿML°K ĘŞ DALĂ´ %GF=LĂ´ ?9DAE9 Ă&#x201E;KA?QLA $A=LMNGK :9FCG C9KGK= Vilniuje á&#x201A;¤,GLGJAĂ´ ? AJ ĂžAJEĂFĂ´ ? á&#x201A;Ł Kaune á&#x201A;¤%9AJGFAG ? á&#x201A;Ł ir #D9AHĂ&#x2021;<GB= á&#x201A;¤&9MBGBA -GKLG ? á&#x201A;Ł
!çK9E=KF° AF>GJE9;AB9 $A=LMNGK :9FCG AFL=JF=LG KN=L9AF°B= www.lb.lt L=D á&#x201A;¤ á&#x201A;Ł 9J:9 =D H9çLM AF>G D: DL
GeÂriauÂsiai parÂduoÂdaÂmas fiÂnanÂsĹł sriÂties knyÂgĹł auÂtoÂrius JungÂtiÂnÄ&#x2014;Âse AmeÂriÂkos ValsÂtiÂjoÂse DougÂlaÂsas Ca sey, kuÂrio aĹĄÂtunÂtaÂjaÂme deÂĹĄimtÂme tyÂje iĹĄÂleisÂta knyÂga buÂvo perÂkaÂmiau sia valsÂtiÂjĹł isÂtoÂriÂjoÂje, priÂsiÂpaÂĹžiÂno apie nieÂkus gaÂlÄŻs kalÂbÄ&#x2014;Âti vos pen kias miÂnuÂtes. Nes laÂbiauÂsiai jÄŻ do miÂna fiÂloÂsoÂfiÂnÄ&#x2014;s disÂkuÂsiÂjos apie re liÂgiÂjÄ&#x2026; ir poÂliÂtiÂkÄ&#x2026;, kuÂrioÂse, tieÂsa, dÄ&#x2014;l ateisÂtiÂniĹł ir anarÂchisÂtiÂniĹł paÂĹžiĹŤÂrĹł bendÂraÂminÂÄ?iĹł suÂranÂda sunÂkiai. D.CaÂsey peÂsiÂmizÂmo bei kriÂti kos valÂdĹžiai neÂstoÂkoÂjo ir per vi ziÂtÄ&#x2026; LieÂtuÂvoÂje. EkoÂnoÂmisÂto teiÂgi mu, ateiÂtyÂje paÂsauÂlio ekoÂnoÂmiÂkos lauÂkia daug diÂdesÂnÄ&#x2014; depÂreÂsiÂja nei XX a. treÂÄ?iaÂjaÂme ir ketÂvirÂtaÂjaÂme deÂĹĄimtÂmeÂtyÂje paÂsauÂlÄŻ uĹžÂkluÂpuÂsi DiÂdĹžioÂji depresija. Jis paÂbrÄ&#x2014;ÂĹžÄ&#x2014;, kad depÂreÂsiÂja yra peÂrioÂdas, kai dauÂgu mos ĹžmoÂniĹł gyÂveÂniÂmo lyÂgis reikĹĄÂ minÂgai smunÂka, ir ji neÂtuÂri nieÂko bendÂra su beÂreikĹĄÂmiais skaiÂÄ?iais, kuÂriais maÂniÂpuÂliuoÂja valÂdĹžia, â&#x20AC;&#x201C; toÂkiais kaip bendÂraÂsis viÂdaus pro dukÂtas ir pan. Anot ekoÂnoÂmisÂto, ĹžoÂdĹžio â&#x20AC;&#x17E;dep reÂsiÂjaâ&#x20AC;&#x153; prieÂĹĄinÂga reikĹĄÂmÄ&#x2014; yra â&#x20AC;&#x17E;kles tÄ&#x2014;ÂjiÂmasâ&#x20AC;&#x153;. O ÄŻ ilÂgaÂlaiÂkÄŻ ekoÂnoÂmiÂkos klesÂtÄ&#x2014;ÂjiÂmÄ&#x2026; veÂda du daÂlyÂkai. â&#x20AC;&#x17E;Pir miauÂsia ilÂgaÂlaiÂkÄŻ klesÂtÄ&#x2014;ÂjiÂmÄ&#x2026; leÂmia tai, kad ĹžmoÂgus, jei jis tuÂri bent ĹĄiek tiek sveiÂko proÂto, suÂpranÂta, jog svar bu dauÂgiau paÂgaÂminÂti nei suÂvarÂto tiâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; teiÂgÄ&#x2014; jis. Anot D.CaÂsey, toÂkio mis sÄ&#x2026;ÂlyÂgoÂmis ĹžmoÂgus geÂba tauÂpyÂti, kiÂtaip taÂriant, kaupÂti kaÂpiÂtaÂlÄ&#x2026;. Be to, opÂtiÂmisÂtiÂnÄ&#x2122; ateiÂtÄŻ uĹžÂtik riÂna techÂnoÂloÂgiÂjos. O moksÂliÂninÂkĹł ir inÂĹžiÂnieÂriĹł ĹĄianÂdien yra dauÂgiau, nei jĹł bĹŤÂta per viÂsÄ&#x2026; paÂsauÂlio isÂto riÂjÄ&#x2026;. Vis dÄ&#x2014;lÂto, kaip saÂkÄ&#x2014; JAV eko noÂmisÂtas, jie imÂtis veiksÂmĹł gaÂli tik tuoÂmet, kai tuÂri kaÂpiÂtaÂlo. TaiÂgi vÄ&#x2014;l grÄŻĹžÂtaÂma prie sanÂtauÂpĹł ir diÂdes niĹł gaÂmyÂbos, paÂlyÂginÂti su varÂtoÂji mu, masÂtĹł. D.CaÂsey buÂvo ÄŻsiÂtiÂkiÂnÄ&#x2122;s, kad su ĹĄiais dviem ekoÂnoÂmiÂkos klesÂtÄ&#x2014;Âji mo veiksÂniais valÂdĹžia neÂtuÂri nie ko bendÂra. â&#x20AC;&#x17E;AĹĄ neÂtgi saÂkyÂÄ?iau, kad valÂdĹžia yra grioÂvÄ&#x2014;Âja. PaÂsauÂly je, ypaÄ? EuÂroÂpoÂje, vis ĹĄneÂkaÂma, kad valÂdĹžia tuÂri ieĹĄÂkoÂti viÂsĹł atÂsaÂkyÂmĹł ÄŻ kyÂlanÂÄ?ius klauÂsiÂmus. TaÂÄ?iau aĹĄ as meÂniĹĄÂkai maÂnau, kad tai yra neÂsÄ&#x2026; moÂnÄ&#x2014;â&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; saÂkÄ&#x2014; jis ir paÂbrÄ&#x2014;ÂĹžÄ&#x2014;, kad valÂdĹžia paÂti saÂvaiÂme yra neeÂtiĹĄÂka ir amoÂraÂli.
MoÂnoÂpoÂliai paÂremÂti konÂkuÂrenÂciÂja
Anot D.CaÂsey, ĹžmoÂnÄ&#x2014;s tarÂpuÂsaÂvy je gaÂli bĹŤÂti suÂsiÂjÄ&#x2122; arÂba saÂvaÂnoÂriĹĄÂkai, arÂba priÂversÂtiÂnai. O valÂdĹžia su sa vaÂnoÂriĹĄÂku elÂgeÂsiu nieÂkaip neÂsuÂsi juÂsi, taiÂgi ĹĄneÂkos apie deÂmokÂraÂtiÂjÄ&#x2026;, jo maÂnyÂmu, tÄ&#x2014;Âra nieÂkai. EkoÂnoÂmis tas saÂkÄ&#x2014; neÂtiÂkÄŻs poÂliÂtiÂne deÂmokÂra tiÂja â&#x20AC;&#x201C; tik ekoÂnoÂmiÂne, paÂremÂta lais voÂsios rinÂkos prinÂciÂpu. â&#x20AC;&#x17E;Kai kalÂbu apie laisÂvÄ&#x2026;ÂjÄ&#x2026; rinÂkÄ&#x2026;, aĹĄ neÂtuÂriu omeÂnyÂje reÂguÂliaÂciÂjos, ky lanÂÄ?ios iĹĄ BriuÂseÂlio ir nuÂroÂdanÂÄ?ios, kÄ&#x2026; ir kaip daÂryÂti ar apÂmoÂkesÂtinÂti. ToÂkia reÂguÂliaÂciÂja buÂvo ÄŻmaÂnoÂma tik priÂmiÂtyÂviais laiÂkais. TaÂÄ?iau ji nieÂkaÂda nÄ&#x2014;Âra etiĹĄÂka ar moÂraÂli. Vie nas ĹžmoÂgus neÂtuÂrÄ&#x2014;ÂtĹł tuÂrÄ&#x2014;Âti teiÂsÄ&#x2014;s saÂkyÂti kiÂtiems ĹžmoÂnÄ&#x2014;ms, kÄ&#x2026; ĹĄiems daÂryÂti su saÂvo gyÂveÂniÂmu ir proÂduk ciÂjaâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; saÂkÄ&#x2014; ekoÂnoÂmisÂtas.
ValÂdĹžios suÂkurÂti mo noÂpoÂliai yra paÂvo jinÂgi ir destÂrukÂtyÂvĹŤs â&#x20AC;&#x201C; jie kyÂla ne naÂtĹŤÂra liai, o iĹĄÂduoÂdant ÄŻvai rias liÂcenÂciÂjas ar pri taiÂkant moÂkesÂÄ?ius. ToÂdÄ&#x2014;l jis teiÂgÄ&#x2014; paÂsiÂsaÂkÄ&#x2026;s prieĹĄ valÂdĹžiÄ&#x2026; ne dÄ&#x2014;l to, kad ĹĄi suÂmenÂki na gyÂveÂniÂmo lyÂgÄŻ ir yra paÂgrinÂdi nis nuÂsiÂkalÂtiÂmĹł ĹĄalÂtiÂnis. D.CaÂsey saÂkÄ&#x2014; maÂnÄ&#x2026;s, kad valÂdĹžios ÄŻsiÂkiÂĹĄi mas ÄŻ ĹžmoÂniĹł gyÂveÂniÂmus yra pa prasÂÄ?iauÂsiai neÂteiÂsinÂgas reiĹĄÂkiÂnys. EkoÂnoÂmisÂto nuoÂmoÂne, valÂdĹžios ÄŻsiÂkiÂĹĄiÂmo neÂreiÂkia nÄ&#x2014; paÂÄ?iuoÂse svarÂbiauÂsiuoÂse sekÂtoÂriuoÂse, pa vyzÂdĹžiui, enerÂgeÂtiÂkos. Nes lais voÂji rinÂka reÂguÂliuoÂti konÂkuÂrenÂciÂjÄ&#x2026; geÂba daug geÂriau nei valÂdĹžia. Pa vyzÂdĹžiui, ĹžaÂlinÂgus moÂnoÂpoÂlius su kuÂria ne rinÂka, o valÂdĹžia. Anot jo, rinÂkos moÂnoÂpoÂliai nÄ&#x2014;Âra neiÂgiaÂmas reiĹĄÂkiÂnys, nes jie suÂsiÂforÂmuoÂja na tĹŤÂraÂliai, siĹŤÂlant geÂrÄ&#x2026; ir kaiÂnos at ŞvilÂgiu paÂtraukÂlĹł proÂdukÂtÄ&#x2026;. KiÂtaip taÂriant, rinÂkos moÂnoÂpoÂliai, paÂvyz dĹžiui, kaÂdaiÂse buÂvÄ&#x2122;s â&#x20AC;&#x17E;MicÂroÂsoftâ&#x20AC;&#x153;, suÂsiÂkuÂria dÄ&#x2014;l nuÂgaÂlÄ&#x2014;Âtos konÂkuÂren ciÂjos. Kol gaÂliauÂsiai tos paÂÄ?ios rin kos jÄ&#x2014;Âgos ĹĄiuos moÂnoÂpoÂlius ir su griauÂna. O valÂdĹžios suÂkurÂti moÂnoÂpoÂliai, kaip paÂbrÄ&#x2014;ÂĹžÄ&#x2014; D.CaÂsey, yra paÂvoÂjin gi ir destÂrukÂtyÂvĹŤs â&#x20AC;&#x201C; jie kyÂla ne na tĹŤÂraÂliai, o iĹĄÂduoÂdant ÄŻvaiÂrias liÂcen ciÂjas ar priÂtaiÂkant moÂkesÂÄ?ius.
SiĹŤÂlo grÄ&#x2026;ÂĹžinÂti aukÂsÄ&#x2026;
Anot D.CaÂsey, 2007â&#x20AC;&#x201C;2008 m. pa sauÂlio valÂdĹžios priÂspausÂdiÂno tĹŤks tanÂÄ?ius vaÂliuÂtos vieÂneÂtĹł, centÂriÂniai banÂkai, kaip ir viÂsos vyÂriauÂsyÂbÄ&#x2014;s, bankÂruÂtaÂvo, o kaiÂnos, toliau nau dojant tokias pat priemones eko nomikos stabilumui uĹžtikrinti, ne truks â&#x20AC;&#x17E;paÂkilÂti iki MÄ&#x2014;ÂnuÂlioâ&#x20AC;&#x153;. Ĺ iuo meÂtu paÂsauÂlio ekoÂnoÂmiÂka atÂro do klaiÂdiÂnanÂÄ?iai nuÂriÂmuÂsi, nors vis dÄ&#x2014;lÂto ji, anot ekoÂnoÂmisÂto, tÄ&#x2014; ra anksÂtesÂnÄ&#x2014;s kriÂzÄ&#x2014;s suÂkelÂtos aud ros â&#x20AC;&#x17E;akyÂjeâ&#x20AC;&#x153;. D.CaÂsey maÂnyÂmu, ES reiÂkia atÂverÂti sieÂnas ir ÄŻvesÂti lais voÂsios rinÂkos vaÂliuÂtÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x201C; aukÂsÄ&#x2026;. Anot jo, dar ArisÂtoÂteÂlis nuÂroÂdÄ&#x2014;, kad ge ra vaÂliuÂta tuÂri bĹŤÂti ilÂgaÂlaiÂkÄ&#x2014;, ma toÂma, paÂtoÂgi, paÂstoÂvi ir verÂtinÂga paÂti saÂvaiÂme: â&#x20AC;&#x17E;PiÂniÂgai tuÂri tuÂrÄ&#x2014;Âti verÂtÄ&#x2122; paÂtys saÂvaiÂme. ToÂdÄ&#x2014;l ir ne nauÂdoÂjaÂme poÂpieÂriaus kaip piÂniÂgĹł. AnksÂÄ?iau svaÂras sterÂlinÂgĹł, marÂkÄ&#x2014;, liÂra ir pan. buÂvo tieÂsiog tam tikÂro aukÂso kieÂkio paÂvaÂdiÂniÂmas.â&#x20AC;&#x153; Eu ras, kaip saÂkÄ&#x2014; ekoÂnoÂmisÂtas, tÄ&#x2014;Âra dirbÂtiÂna ir ĹžmoÂniĹł vaizÂduoÂtÄ&#x2014;s su kurÂta vaÂliuÂta, kuÂri ateiÂtyÂje iĹĄÂnyks. Ĺ ianÂdien ekoÂnoÂmiÂkÄ&#x2026; desÂpeÂraÂtiĹĄÂ kai banÂdoÂma skaÂtinÂti spausÂdiÂnant triÂliÂjoÂnus vaÂliuÂtĹł vieÂneÂtĹł, klaiÂdin gai maÂnant, kad taip gaÂliÂma atÂneĹĄÂti ĹžmoÂnÄ&#x2014;ms geÂroÂvÄ&#x2122;. IĹĄ tieÂsĹł taip va liuÂta tik ĹžlugÂdoÂma. â&#x20AC;&#x17E;GrÄŻĹžÂtant prie ekoÂnoÂmiÂkos kles tÄ&#x2014;ÂjiÂmo reiÂkÄ&#x2014;ÂtĹł paÂbrÄ&#x2014;ĹžÂti, kad svar biauÂsias klesÂtÄ&#x2014;ÂjiÂmo veiksÂnys yra sanÂtauÂpos. TaÂÄ?iau proÂbleÂma yra tai, kad ĹžmoÂgus daĹžÂniauÂsiai tau po vieÂtiÂne vaÂliuÂta. Kas nuÂtinÂka, kai vieÂtiÂnÄ&#x2014; vaÂliuÂta suÂnaiÂkiÂnaÂma? ViÂsos viÂduÂriÂnÄ&#x2014;s klaÂsÄ&#x2014;s sanÂtauÂpos taip pat suÂnaiÂkiÂnaÂmos. MaÂnau, kad bĹŤÂtent tai ir nuÂtiksâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; pro gnoÂzaÂvo D.CaÂsey. Jo maÂnyÂmu, ateiÂtyÂje viÂsuoÂmeÂnÄ&#x2014; suÂpras, kad euÂras, kaip ir kiÂta po pieÂriÂnÄ&#x2014; vaÂliuÂta, tÄ&#x2014;Âra â&#x20AC;&#x17E;karĹĄÂta bul vÄ&#x2014;â&#x20AC;&#x153;, kuÂrios reiÂkia atÂsiÂkraÂtyÂti. To dÄ&#x2014;l ĹžmoÂnÄ&#x2014;s pirks tai, kas tuÂri verÂtÄ&#x2122;: versÂlus, praÂmoÂnes, dauÂgeÂlis taip pat ÄŻsiÂgis aukÂso. Ĺ ÄŻ reiĹĄÂkiÂnÄŻ D.Ca sey paÂvaÂdiÂno vaÂliuÂtos paÂniÂka. LaisÂvoÂji rinÂka ir apÂriÂboÂti moÂkesÂÄ?iai bei reÂguÂliaÂciÂja, anot JAV ekoÂnoÂmis to, atÂneĹĄÂtĹł diÂdĹžiuÂlÄ&#x2122; sÄ&#x2014;kÂmÄ&#x2122; ir LieÂtu vai. ToÂkiu bĹŤÂdu suÂkurÂta laisÂviauÂsia ĹĄaÂlis viÂsaÂme paÂsauÂlyÂje suÂtraukÂtĹł mi liÂjoÂnus doÂleÂriĹł kaÂpiÂtaÂlo, o ĹĄis suÂkurÂtĹł reaÂliÄ&#x2026; viÂsuoÂmeÂnÄ&#x2014;s geÂroÂvÄ&#x2122;. â&#x20AC;&#x17E;DÄ&#x2014;l plĹŤs tanÂÄ?io kaÂpiÂtaÂlo Ĺ veiÂcaÂriÂja iĹĄ varÂgin giauÂsios ĹĄaÂlies EuÂroÂpoÂje taÂpo turÂtin giauÂsia. Taip nuÂtiÂko ir SinÂgaÂpĹŤÂrui, HonÂkonÂguiâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; saÂkÄ&#x2014; jis.
9
antrADIENIS, rugsÄ&#x2014;jo 25, 2012
sveikata sveikata.diena.lt
PirÂmieÂji vaiÂko iĹĄtarti ĹžoÂdĹžiai JusÂtÄ&#x2014; KiÂbuÂryÂtÄ&#x2014; NeÂsunÂku suÂprasÂti tÄ&#x2014;ÂvĹł neÂriÂmÄ&#x2026;, kai treÂjĹł meÂtĹł vaiÂkas dar neÂkal ba. Ne maÂĹžiau neÂraÂmu, jei vaiÂkas kalÂba neaiĹĄÂkiai, neÂtaÂria kai ku riĹł garÂsĹł. KÄ&#x2026; daÂryÂti? LoÂgoÂpeÂdÄ&#x2014; VilÂma MaÂkausÂkieÂnÄ&#x2014; raÂmiÂna: jĹŤÂ sĹł vaiÂkas tikÂrai kalÂbÄ&#x2014;s.
â&#x20AC;&#x201C; Jei sunÂku suÂprasÂti treÂjĹł ket veÂriĹł meÂtĹł vaiÂko kalÂbÄ&#x2026;, ar tai jau paÂtoÂloÂgiÂja, vaiÂkas neÂsvei kas? â&#x20AC;&#x201C; Jei vaiÂkas neÂsuÂgeÂba skirÂti paÂna ťiai skamÂbanÂÄ?iĹł garÂsĹł, jo ĹžoÂdy nas skurÂdus, garÂsai strinÂga â&#x20AC;&#x201C; tai trikÂdo jo paÂĹžinÂtiÂnÄ&#x2122; veikÂlÄ&#x2026;, daĹžÂnai ir moÂkyÂtis sunÂkiau. â&#x20AC;&#x201C; DÄ&#x2014;l ko vaiÂkai kalÂba neaiĹĄÂ kiai? â&#x20AC;&#x201C; KalÂbos ir kalÂbÄ&#x2014;ÂjiÂmo suÂtriÂkiÂmĹł prieÂĹžasÂtys laÂbai ÄŻvaiÂrios. Gar sĹł taÂriÂmo trĹŤÂkuÂmai gaÂli atÂsiÂras ti dÄ&#x2014;l arÂtiÂkuÂliaÂciÂnio apaÂraÂto â&#x20AC;&#x201C; lie ŞuÂvio, lĹŤÂpĹł, goÂmuÂrio â&#x20AC;&#x201C; suÂĹžeiÂdiÂmĹł, neÂtaiÂsykÂlinÂgo sÄ&#x2026;ÂkanÂdĹžio, neÂpa kanÂkaÂmai tiksÂliĹł lieÂĹžuÂvio ir lĹŤÂpĹł juÂdeÂsiĹł ar neÂsuÂgeÂbÄ&#x2014;ÂjiÂmo klauÂsa skirÂti paÂnaÂĹĄiai skamÂbanÂÄ?iĹł gar sĹł. SuÂdÄ&#x2014;ÂtinÂgesÂnÄ&#x2014;s kalÂbos proÂble mos, kai vÄ&#x2014;ÂluoÂja ĹžoÂdyÂno, graÂmaÂti nÄ&#x2014;s kalÂbos sanÂdaÂros ir kiÂtĹł kalÂbos komponentĹł vystymasis, atsiran da dÄ&#x2014;l kalÂbiÂniĹł sriÂÄ?iĹł paÂĹžeiÂdiÂmĹł, kompÂliÂkuoÂto nÄ&#x2014;ĹĄÂtuÂmo ar trauÂmĹł, paÂtirÂtĹł per gimÂdyÂmÄ&#x2026;. KalÂba su trikÂti gaÂli dÄ&#x2014;l ceÂrebÂriÂnio paÂraÂly Şiaus, klauÂsos suÂtriÂkiÂmĹł, smeÂge nĹł liÂgĹł ar galÂvos trauÂmĹł, inÂsulÂto ir kiÂtĹł liÂgĹł. â&#x20AC;&#x201C; KaÂda vaiÂkas tuÂri praÂdÄ&#x2014;Âti kal bÄ&#x2014;Âti? â&#x20AC;&#x201C; PirÂmaiÂsiais gyÂveÂniÂmo meÂtais maÂĹžyÂliai iĹĄÂmoksÂta reaÂguoÂti ÄŻ ÄŻvai rius garÂsus, nuÂstaÂtyÂti jĹł krypÂtÄŻ, suÂprasÂti daĹžÂniauÂsiai taÂriaÂmĹł Ĺžo dĹžiĹł reikĹĄÂmÄ&#x2122;. AntÂraiÂsiais meÂtais vaiÂkai praÂdeÂda tarÂti trumÂpus, neÂsuÂdÄ&#x2014;ÂtinÂgos garÂsiÂnÄ&#x2014;s strukÂtĹŤÂros ĹžoÂdeÂlius, karÂtoÂti apÂlinÂkiÂniĹł kalÂbÄ&#x2026;. KiekÂvieÂno vaiÂko kalÂbos moÂkyÂmoÂsi temÂpas laÂbai skiÂriaÂsi. VieÂni, su lauÂkÄ&#x2122; dveÂjĹł meÂtuÂkĹł, taÂria keÂleÂtÄ&#x2026; ĹžoÂdeÂliĹł, o kiÂti jau kalÂba saÂkiÂniais. Ĺ ie skirÂtuÂmai priÂklauÂso nuo vai ko asÂmeÂnyÂbÄ&#x2014;s saÂvyÂbiĹł, psiÂchoÂmo toÂriÂnÄ&#x2014;s raiÂdos ypaÂtuÂmĹł bei apÂlin kos sÄ&#x2026;ÂlyÂgĹł. â&#x20AC;&#x201C; Ar priÂklauÂso nuo to, kiek tÄ&#x2014; vai bendÂrauÂja su vaiÂku â&#x20AC;&#x201C; kalÂ
biÂna, klauÂsiÂnÄ&#x2014;Âja, skaÂtiÂna kal bÄ&#x2014;Âti? â&#x20AC;&#x201C; Jau pirÂmaiÂsiais vaiÂko gyÂve niÂmo meÂtais svarÂbu, kad suau guÂsieÂji praÂturÂtinÂtĹł jo paÂsau lÄŻ ÄŻvaiÂriais garÂsais, takÂtiÂliÂniais poÂj ĹŤÂÄ? iais, ÄŻvarÂdyÂt Ĺł apÂl inÂk os daikÂtus, veiksÂmus. MeÂtĹł vaiÂkÄ&#x2026; skaÂtinÂdaÂmi paÂkarÂtoÂti nauÂjus Ĺžo deÂlius, suauÂguÂsieÂji tuÂrÄ&#x2014;ÂtĹł bend rauÂti emoÂcioÂnaÂliai, aiĹĄÂkiai ir lÄ&#x2014;Âtai tarÂti ĹžoÂdĹžius, paÂlaiÂkyÂti konÂtakÂtÄ&#x2026; akiÂmis. â&#x20AC;&#x201C; VaÂdiÂnaÂsi, vaiÂko kalÂbos mo kyÂtoÂjai yra tÄ&#x2014;Âvai. IĹĄ kur ĹžiÂno ti, kad vaiÂkui reiÂkaÂlinÂga loÂgo peÂdo paÂgalÂba? â&#x20AC;&#x201C; NoÂrint ÄŻverÂtinÂti vaiÂko kalÂbÄ&#x2026;, bĹŤÂ tiÂna atÂsiÂĹžvelgÂti ÄŻ bendÂruoÂsius kal bos plÄ&#x2014;ÂtoÂtÄ&#x2014;s dÄ&#x2014;sÂninÂguÂmus, kuÂrie bĹŤÂdinÂgi toÂkio amÂĹžiaus vaiÂkĹł kal bai. Jei apÂlinÂkiÂniai paÂsteÂbi, kad vaiÂko kalÂba ryĹĄÂkiai skiÂriaÂsi nuo jo bendÂraamÂĹžiĹł, tiksÂlinÂga paÂsiÂtar ti su ĹĄeiÂmos gyÂdyÂtoÂju, peÂdiatÂru ar kreipÂtis ÄŻ loÂgoÂpeÂdÄ&#x2026;. AtÂlikÂdaÂmas kalÂbos tyÂriÂmÄ&#x2026; lo goÂpeÂdas ÄŻverÂtins vaiÂko ĹžoÂdyÂnÄ&#x2026;, graÂmaÂtiÂnÄ&#x2122; kalÂbos sanÂdaÂrÄ&#x2026;, arÂti kuÂliaÂciÂnÄŻ apaÂraÂtÄ&#x2026;, garÂsĹł taÂriÂmÄ&#x2026;, foÂneÂmiÂnÄ&#x2014;s klauÂsos bei riĹĄÂlaus pa saÂkoÂjiÂmo ÄŻgĹŤÂdĹžius ir paÂdÄ&#x2014;s nu sprÄ&#x2122;sÂti, ar vaiÂkui reiÂkaÂlinÂga spe ciaÂlisÂtĹł paÂgalÂba. KarÂtais sunÂkuÂmai iĹĄÂryĹĄÂkÄ&#x2014;Âja, vaiÂkui praÂdÄ&#x2014;Âjus lanÂkyÂti moÂkyk lÄ&#x2026;. Juos atÂpaÂĹžinÂti ir ÄŻveikÂti ga li paÂdÄ&#x2014;Âti kvaÂliÂfiÂkuoÂto loÂgoÂpeÂdo konÂsulÂtaÂciÂja ir praÂtyÂbos. LoÂgo peÂdai dirÂba dauÂgeÂlyÂje ikiÂmoÂkyk liÂniĹł ÄŻstaiÂgĹł ir moÂkykÂlĹł. Jei vai kas neÂlanÂko ugÂdyÂmo ÄŻstaiÂgos ar joÂse teiÂkiaÂmĹł paÂslauÂgĹł neÂpa kanÂka, loÂgoÂpeÂdo paÂgalÂba teiÂkia ma vaiÂkĹł poÂlikÂliÂniÂkoÂse, loÂgoÂpeÂdi nÄ&#x2014;s paÂgalÂbos centÂre.
KaÂda ir koÂdÄ&#x2014;l? PasÂteÂbÄ&#x2014;Âta, kad berÂniuÂkai neÂreÂtai praÂdeÂda kalÂbÄ&#x2014;Ât i vÄ&#x2014;Âl iau nei mer gaiÂtÄ&#x2014;s. Ĺ iek tiek lÄ&#x2014;ÂÄ?iau kalÂbÄ&#x2014;Âti iĹĄÂ moksÂta neiĹĄÂneÂĹĄioÂti kĹŤÂdiÂkiai, dvy nuÂkai, vaiÂkai, auÂganÂtys miĹĄÂrioÂse ĹĄeiÂmoÂse, kuÂrioÂse kalÂbaÂma keÂlio mis kalÂboÂmis. Jei vaiÂko tÄ&#x2014;Âvai praÂdÄ&#x2014;Âjo kalÂbÄ&#x2014;Âti vÄ&#x2014; liau, tiÂkÄ&#x2014;ÂtiÂna, kad vÄ&#x2014;Âliau praÂdÄ&#x2014;s kalÂbÄ&#x2014;Âti ir jĹł maÂĹžyÂlis. LaÂbai anksÂt i vaikĹĄÂÄ?ioÂt i praÂdÄ&#x2014;ÂjÄ&#x2122; kĹŤÂdiÂkiai taip suÂsiÂĹžaÂvi ĹĄiuo geÂbÄ&#x2014;Âji mu, kad kalÂba jiems bĹŤÂna antÂraei lis daÂlyÂkas.
KoÂdaÂviÂmas â&#x20AC;&#x201C; bĹŤÂdas atÂsiÂkraÂtyÂti priÂklau soÂmyÂbÄ&#x2014;s nuo alÂko hoÂlio â&#x20AC;&#x201C; ĹžiÂnoÂmas jau seÂniai. Ar jis efek tyÂvus? KoÂdÄ&#x2014;l ĹĄiai li gai gyÂdyÂti neÂsuÂku riaÂma vaisÂtĹł? Ko kie dar gyÂdyÂmo bĹŤÂ dai gaÂli bĹŤÂti taiÂko mi? Apie tai â&#x20AC;&#x201C; poÂkal bis su gyÂdyÂtoÂju psi chiatÂru MinÂdauÂgu JaÂsuÂlaiÂÄ?iu.
Â&#x201E;Â&#x201E;SunÂku: siekiant iĹĄgydydti nuo alÂkoÂhoÂlizÂmo reiÂkia, kad to noÂrÄ&#x2014;ÂtĹł paÂts
serÂgantis Ĺžmogus.
KoÂdaÂviÂmas nuo alÂkoÂhoÂlizÂmo: steÂbukÂlas ar ĹžaiÂdiÂmas? JusÂtÄ&#x2014; KiÂbuÂryÂtÄ&#x2014;
â&#x20AC;&#x201C; ViÂsuoÂmeÂnÄ&#x2014;Âje vyÂraÂvuÂsi nuo moÂnÄ&#x2014;, kad alÂkoÂhoÂlizÂmas yra yda, ilÂgaiÂniui kinÂta ir net di dĹžiauÂsi doÂruoÂliai priÂpaÂŞįsÂta, kad tai â&#x20AC;&#x201C; liÂga. Kaip verÂtiÂnaÂte jĹŤs? â&#x20AC;&#x201C; PrikÂlauÂsoÂmyÂbÄ&#x2014; nuo alÂkoÂhoÂlio, ar ba, kiÂtaip saÂkant, alÂkoÂhoÂlizÂmas, yra lÄ&#x2014;ÂtiÂnÄ&#x2014; ÄŻvaiÂriaÂlyÂpÄ&#x2014; liÂga, apiÂmanÂti tiek psiÂchoÂloÂgiÂnius asÂmeÂnyÂbÄ&#x2014;s, tiek fi zioÂloÂgiÂnius orÂgaÂnizÂmo poÂkyÂÄ?ius. â&#x20AC;&#x201C; KoÂdÄ&#x2014;l farÂmaÂciÂninÂkai neÂsuÂku ria vaisÂtĹł nuo jos? â&#x20AC;&#x201C; VeiksÂminÂgiauÂsias priÂklauÂsoÂmy bÄ&#x2014;s nuo alÂkoÂhoÂlio gyÂdyÂmo bĹŤÂdas yra kompÂlekÂsiÂnis, junÂgianÂtis tiek vaisÂtĹł, suÂkeÂlianÂÄ?iĹł alÂkoÂhoÂlio neÂtoÂleÂraÂviÂmÄ&#x2026;, sloÂpiÂnanÂÄ?iĹł poÂtrauÂkÄŻ iĹĄÂgerÂti ir sta biÂliÂzuoÂjanÂÄ?iĹł nerÂvĹł sisÂteÂmÄ&#x2026;, var toÂjiÂmÄ&#x2026;, tiek psiÂchoÂloÂgiÂnes poÂveiÂkio prieÂmoÂnes, toÂkias kaip psiÂchoÂloÂgi nis konÂsulÂtaÂviÂmas, psiÂchoÂteÂraÂpiÂja. Ĺ iai priÂklauÂsoÂmyÂbei gyÂdyÂti itin veiksÂminÂga speÂciaÂliÂzuoÂta gruÂpiÂnÄ&#x2014; psiÂchoÂteÂraÂpiÂja, taiÂkoÂma anoÂniÂmi niĹł alÂkoÂhoÂliÂkĹł kluÂbuoÂse, vaÂdiÂna moÂji MiÂneÂsoÂtos proÂgraÂma. VieÂnas gaÂliÂmĹł alÂkoÂhoÂlizÂmo gyÂdyÂmo bĹŤÂdĹł yra koÂdaÂviÂmas. Tai psiÂchoÂloÂgiÂnes ir meÂdiÂkaÂmenÂtiÂnes poÂveiÂkio prieÂmoÂnes apiÂmanÂti proÂceÂdĹŤÂra, skirÂta alÂkoÂho lio poÂtrauÂkiui suÂsiÂlpninÂti ir laiÂkiÂnai jo neÂtoÂleÂraÂviÂmo reakÂciÂjai suÂkelÂti. â&#x20AC;&#x201C; Ar tieÂsa, kad koÂdaÂviÂmas pa grÄŻsÂtas psiÂchoÂloÂgiÂniu teÂroÂru gÄ&#x2026;sÂdiÂnant: iĹĄÂgerÂsi â&#x20AC;&#x201C; mirÂsi? â&#x20AC;&#x201C; Taip, koÂdaÂviÂmas â&#x20AC;&#x201C; tai bĹŤÂdas ko voÂti su alÂkoÂhoÂlizÂmu paÂsiÂtelÂkiant mirÂties baiÂmÄ&#x2122;. JÄŻ beÂveik prieĹĄ 30 me tĹł suÂkĹŤÂrÄ&#x2014; ruÂsĹł gyÂdyÂtoÂjas AlekÂsand ras DovÂĹženÂka. Nors tuoÂmet meÂdi ciÂnos speÂciaÂlisÂtai ĹĄÄŻ gyÂdyÂmo bĹŤÂdÄ&#x2026;
verÂtiÂno kriÂtiĹĄÂkai, ĹĄiuo meÂtu jis vie nas poÂpuÂliaÂriauÂsiĹł tarp priÂklauÂso mĹł nuo alÂkoÂhoÂlio ĹžmoÂniĹł poÂsoÂvie tiÂnÄ&#x2014;Âse ĹĄaÂlyÂse.
NeÂreÂtai koÂdaÂviÂmas verÂtiÂnaÂmas kaip ste bukÂlinÂga proÂceÂdĹŤÂ ra, kuÂri lyg chiÂrurÂgo skalÂpeÂliu iĹĄÂpjaus al koÂhoÂlizÂmo proÂbleÂmÄ&#x2026;. â&#x20AC;&#x201C; Vis dÄ&#x2014;lÂto VaÂkaÂruoÂse ĹĄis meÂto das neÂsupÂranÂtaÂmas. â&#x20AC;&#x201C; VaÂkaÂrieÂÄ?iai, gyÂdyÂdaÂmi alÂkoÂhoÂliz mÄ&#x2026;, ÄŻ proÂceÂsÄ&#x2026; stenÂgiaÂsi makÂsiÂma liai ÄŻtraukÂti paÂtÄŻ liÂgoÂnÄŻ. Su juo da liÂjaÂmaÂsi inÂforÂmaÂciÂja apie gyÂdyÂmo eiÂgos etaÂpus, vaisÂtĹł veiÂkiÂmÄ&#x2026;, tai koÂmĹł meÂtoÂdiÂkĹł praÂnaÂĹĄuÂmus ir ga liÂmus reÂzulÂtaÂtus. â&#x20AC;&#x201C; PrieÂvarÂtiÂnis gyÂdyÂmas mĹŤÂsĹł ĹĄaÂlyÂje neÂtaiÂkoÂmas net psiÂchi kos liÂgoÂniams, iĹĄÂskyÂrus tuos, kuÂrie keÂlia grÄ&#x2014;sÂmÄ&#x2122; saÂvo ar ap linÂkiÂniĹł gyÂvyÂbei. AlÂkoÂhoÂliÂkai neÂreÂtai tamÂpa agÂreÂsyÂvĹŤs, bet paiÂsoÂma jĹł noÂro arÂba neÂnoÂro gyÂdyÂtis. KoÂdÄ&#x2014;l? â&#x20AC;&#x201C; GyÂdant priÂklauÂsoÂmyÂbÄ&#x2122; nuo alÂko hoÂlio svarÂbiauÂsias sÄ&#x2014;kÂmÄ&#x2014;s veiksÂnys yra paÂts ĹžmoÂgus ir jo apÂsiÂspren diÂmas neÂbeÂvarÂtoÂti alÂkoÂhoÂlio. JeiÂgu tai paÂvyksÂta, neÂsvarÂbu, koks buÂvo nauÂdoÂjaÂmas gyÂdyÂmo meÂtoÂdas: ko daÂviÂmas, meÂdiÂkaÂmenÂtai, psiÂchoÂte raÂpiÂja â&#x20AC;&#x201C; diÂdĹžiauÂsias nuoÂpelÂnas yra paÂties ĹžmoÂgaus, suÂgeÂbÄ&#x2014;ÂjuÂsio atÂsi saÂkyÂti alÂkoÂhoÂlio. KliÂniÂkiÂnÄ&#x2014;Âje praÂktiÂkoÂje neÂreÂtai tenÂka suÂsiÂdurÂti su si tuaÂciÂja, kai arÂtiÂmieÂji noÂri, kad alÂ
ÄŽkvÄ&#x2014;pkite sveikatos! â&#x20AC;&#x17E;Samozdravâ&#x20AC;&#x153; ;NaĂ_NYV N]`NbTN [b\ UV]R_a\[VW\` V[`bYa\ V[SN_Xa\ V_ XVaĂş YVTĂş ORV OĂQN` NaXb_aV X_NbW\aNXĂ&#x2013;
Â&#x201E;Â&#x201E;SÄ&#x2026;ÂlyÂga: jei noÂriÂte, kad vaiÂkas greiÂÄ?iau iĹĄÂtarÂtĹł pirÂmÄ&#x2026;ÂjÄŻ ĹžoÂdÄŻ, kalÂbinÂkiÂ
te jÄŻ kuo dauÂgiau.
â&#x20AC;&#x17E;ShutÂtersÂtockâ&#x20AC;&#x153; nuoÂtr.
â&#x20AC;&#x17E;ShutÂtersÂtockâ&#x20AC;&#x153; nuoÂtr.
MĹŤsĹł ĹĄirdĹžiai ir kraujotakos sistemai sveikatos ÄŻkvepia kvÄ&#x2014;pavimo treniruoklis â&#x20AC;&#x17E;Samozdravâ&#x20AC;&#x153;, treniruotÄ&#x2014;s su â&#x20AC;&#x17E;Samozdravâ&#x20AC;&#x153; esmÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x201C; kvÄ&#x2014;pavimas atmosferos oro ir Ĺžmogaus iĹĄkvÄ&#x2014;pto oro miĹĄiniu su padidinta CO2 koncentracija. Pakanka vos 30-
60 min. kasdien, kad per kelis mÄ&#x2014;nesius pagÄ&#x2014;rÄ&#x2014;jus kraujotakai atsinaujintĹł kraujagysliĹł tonusas, normalizuotĹłsi kraujo spaudimas, sumaĹžÄ&#x2014;tĹł ĹĄirdies apkrova. Tai padÄ&#x2014;tĹł apsisaugoti nuo insulto ir infarkto, iĹĄvengti ir ÄŻveikti daugelÄŻ kitĹł lÄ&#x2014;tiniĹł ligĹł: bronchinÄ&#x2122; astmÄ&#x2026;, aritmijÄ&#x2026;,
koÂhoÂliÂkas neÂbeÂgerÂtĹł, uĹžÂsiÂkoÂduoÂtĹł, o jam paÂÄ?iam to neÂreiÂkia. ToÂkiu at veÂju sunÂku tiÂkÄ&#x2014;Âtis sÄ&#x2014;kÂmÄ&#x2014;s. Vis dÄ&#x2014;l to karÂtais tai geÂriau nei iĹĄ viÂso ne kreipÂti dÄ&#x2014;ÂmeÂsio ÄŻ geÂrianÂtÄŻÂjÄŻ. â&#x20AC;&#x201C; Kaip jĹŤs verÂtiÂnaÂte koÂdaÂviÂmÄ&#x2026; apÂskriÂtai, ar, jĹŤÂsĹł nuoÂmoÂne, tai efekÂtyÂvus meÂtoÂdas? â&#x20AC;&#x201C; NoÂrint sÄ&#x2014;kÂminÂgai atÂlikÂti koÂdaÂvi mo proÂceÂdĹŤÂrÄ&#x2026;, bĹŤÂtiÂna, kad liÂgoÂnis, serÂganÂtis alÂkoÂhoÂlizÂmu, bendÂraÂdar biauÂtĹł. PrieĹĄ proÂceÂdĹŤÂrÄ&#x2026; yra paÂruo ťiaÂmaÂsis laiÂkoÂtarÂpis, kaÂda paÂcien tui paaiĹĄÂkiÂnaÂma koÂdaÂviÂmo esÂmÄ&#x2014; ir paÂpraÂĹĄoÂma ne maÂĹžiau kaip deÂĹĄimt dieÂnĹł neÂvarÂtoÂti alÂkoÂhoÂlio. Tai laÂbai svarÂbus giÂjiÂmo meÂtas, suÂsiÂjÄ&#x2122;s su fi zioÂloÂgiÂniais poÂkyÂÄ?iais orÂgaÂnizÂme ir psiÂchoÂloÂgiÂniu nuÂsiÂteiÂkiÂmu gyÂvenÂti blaiÂviai. NeÂreÂtai koÂdaÂviÂmas verÂti naÂmas kaip steÂbukÂlinÂga proÂceÂdĹŤÂra, kuÂri lyg chiÂrurÂgo skalÂpeÂliu iĹĄÂpjaus ilÂgus meÂtus varÂgiÂnuÂsiÄ&#x2026; alÂkoÂhoÂlizÂmo proÂbleÂmÄ&#x2026;. TiÂkiÂmaÂsi, kad, praÄ&#x2014;Âjus koÂdaÂviÂmo laiÂkui, ĹžmoÂgus viÂsiĹĄÂkai neÂbeÂnoÂrÄ&#x2014;s gerÂti ar gaÂlÄ&#x2014;s gerÂti sai kinÂgai. Vis dÄ&#x2014;lÂto tai daĹžÂniauÂsiai su keÂlia liÂgos atÂkryÂtÄŻ. KoÂdaÂviÂmas ap skriÂtai nÄ&#x2014;Âra steÂbukÂlas ar opeÂraÂciÂja, iĹĄÂgyÂdanÂti nuo priÂklauÂsoÂmyÂbÄ&#x2014;s. â&#x20AC;&#x201C; SkepÂtiÂkai saÂko, kad uĹžÂsiÂko daÂviÂmas â&#x20AC;&#x201C; silpÂnĹł ĹžmoÂniĹł Ĺžai diÂmas. Kaip verÂtiÂnaÂte ĹĄiÄ&#x2026; nuo moÂnÄ&#x2122;? â&#x20AC;&#x201C; Taip, yra nuoÂmoÂniĹł, kad tai â&#x20AC;&#x201C; silpÂnuÂmo ĹženkÂlas, ĹžmoÂgaus psiÂchi kos ĹžaÂloÂjiÂmas. IĹĄ tieÂsĹł, kai ĹžmoÂgus neÂgeÂria, tai neÂgeÂria ne koÂdas, gyÂdy toÂjas ar vaisÂtai, â&#x20AC;&#x201C; neÂgeÂria paÂts li goÂnis. Tai jo nuoÂpelÂnas ir perÂgaÂlÄ&#x2014;. KoÂdas gaÂli bĹŤÂti vieÂnas ramsÂÄ?iĹł, pa deÂdanÂÄ?iĹł atÂsiÂsaÂkyÂti alÂkoÂhoÂlio suÂdÄ&#x2014; tinÂgaÂme keÂlyÂje ÄŻ blaiÂvyÂbÄ&#x2122;.
galvos svaigimÄ&#x2026;, koordinacijos, virĹĄkinimosutrikimus, II tipo diabetÄ&#x2026;, aterosklerozÄ&#x2122;, osteochondrozÄ&#x2122;, nemigÄ&#x2026;, nuolatinÄŻ nuovargÄŻ, ankstyvÄ&#x2026; senÄ&#x2014;jimÄ&#x2026; ir kt.Gauti reikiamo CO2 kiekio iĹĄ iĹĄorÄ&#x2014;s neÄŻmanoma, nes jo atmosferoje labai maĹžai, todÄ&#x2014;l treniruotÄ&#x2014;s su â&#x20AC;&#x17E;Samozdravâ&#x20AC;&#x153; â&#x20AC;&#x201C; puiki iĹĄeitis bĹŤti sveikesniems ir galimybÄ&#x2014; iĹĄvengti nesaikingo vaistĹł ir kitĹł cheminiĹł preparatĹł vartojimo. Svarbu ir tai,kad treniruokliu dÄ&#x2014;l teigiamo poveikio sveikataigali naudotis bet kurio amĹžiaus Ĺžmogus.
6[S\_ZNPVWN V_ b `NXfZNV aRY % " "% % % # # %& ##& A_R[V_b\XYVĂş TNYVZN Ă&#x;`VTfaV  :RQV[V[XĂşÂ&#x2013; cNV`aV[Ă&#x203A;WR .b _\` cN_aĂş T $ SV_Z\WR  9N]a\]N`Â&#x2022; CV_ bYV XVĂş T $"
www.salus.lt info@salus.lt
10
antradienis, rugsėjo 25, 2012
sportas diena.lt/naujienos/sportas
Medalio neiškovojo, bet pasižymėjo Nyderlanduose surengtas pasau lio dviračių plento čempionatas baigėsi istoriniu Lietuvos dvira tininko Ramūno Navardausko fi nišu. Sėkminga trasa
24-erių mūsų šalies sportininkas vyrų elito grupinėse lenktynė se užėmė aštuntąją vietą. 267 km distancijos finiše R.Navardauskas tik 5 sek. pralaimėjo aukso meda lį iškovojusiam belgui Philippe’ui Gilbert’ui. Sidabro medalis atiteko norve gui Edvaldui Boassonui Hagenui, o bronza tenkinosi ispanas Alejand ro Valverde. Kitiems mūsų šalies dviratininkams grupinėse lenk tynėse sekėsi prasčiau: 24-erių Evaldas Šiškevičius nuo čempio no atsiliko 8 min. 55 sek. ir tenki nosi 96-ąja vieta, o 26-erių Igna tas Konovalovas finišo nepasiekė.
R.Navardauskas ketina startuoti spalio mėnesį Pa nevėžyje vyksian čiame Europos dviračių treko čem pionate.
R.Navardausko 8-oji vieta – aukščiausias Lietuvos dviratinin kų pasiekimas pasaulio čempio natų istorijoje. Iki šiol geriausias rezultatas vyrų varžybose priklau sė karjerą jau baigusiam Raimon dui Rumšui – jis 1998-aisiais toje pačioje Nyderlandų trasoje grupi nėse lenktynėse finišavo devintas. Valkenburgo trasa labai sėk minga mūsų šalies atstovams – joje 1998 m. planetos čempione tapo Diana Žiliūtė. Startuos ir treke
Nyderlanduose R.Navardauskas išmėgino jėgas dar dvejose lenk tynėse. Su bendražygiais iš Jung tinėse Amerikos Valstijose regist ruoto „Garmin-Sharp“ klubo lietuvis užėmė 10-ąją vietą ko mandų lenktynėse, o asmeninė se atskiro starto – 33-iąją. Vos antrus metus profesionalų varžybose dalyvaujančio R.Na
vardausko žvaigždė sužibėjo jau ne pirmą kartą. Gegužės mėne sį vykusiose prestižinėse „Giro d’Italia“ lenktynėse jis dvi dienas vilkėjo rožinius lyderio marški nėlius, po to padėjo savo koman dos draugui Ryderiui Hesjedaliui tapti nugalėtoju. Kitą mėnesį progą išvysti R.Na vardauską turės ir Lietuvos spor to mėgėjai – lietuvis ketina star tuoti Panevėžyje vyksiančiame Europos dviračių treko čempio nate. R.Pocytė – 6-oje vietoje
22-ąją vietą pasaulio čempiona to moterų grupinėse lenktynė se užėmė Inga Čilvinaitė, o kitos dvi Lietuvos atstovės tenkinosi kuklesnėmis pozicijomis: Kata žyna Sosna finišavo 56-oji, Edita Janeliūnaitė – 63-ioji, Aleksand ra Sošenko bei Agnė Šilinytė dis tancijos nebaigė. Atskiro starto lenktynėse abi Lietuvos atstovės liko autsaiderių gretose. K.Sosna finišavo 34-oji, o A.Sošenko tarp 42 dviratininkių tenkinosi 39-ąja pozicija. Šeštąją vietą grupinėse jaunių merginų (iki 18 metų) lenktynė se užėmė Rasa Pocytė. Lietuvos dviratininkė finišavo su pasaulio čempione aštuoniolikmete brite Lucy Garner. Reda Kaulinskai tė šiose lenktynėse tenkinosi 39ąja pozicija, o Žavinta Titenytė su trimis dviratininkėmis nebai gė distancijos. Vyrų atskiro starto lenktynė se I.Konovalovas užėmė 44-ąją vietą. Jaunių (iki 18 metų) vaikinų grupinėse lenktynėse tarp dis tancijos nebaigusių dviratininkų buvo ir visi Lietuvos atstovai – Lukas Talačka, Mantas Petruse vičius bei su jais varžęsis 17-me tis R.Rumšo sūnus Raimondas. Atskiro starto lenktynėse abu lietuviai gerokai atsiliko nuo ly derių: R.Rumšas jaunesnysis bu vo 47-as, o M.Petrusevičius – 54-as. Paskutinį kartą mūsų ša lies plento dviratininkai pasau lio čempionato apdovanojimus pelnė 2002-aisiais, kai Belgijoje auksą jaunimo (iki 23 metų) at skiro starto lenktynėse iškovojo Tomas Vaitkus. VD inf.
Optimistai: P.Jankūnas ir kiti žalgiriečiai iš Miuncheno grįžo gerai nusiteikę.
P.Jankūnas: „Žalgiris“ šį se Kauno „Žalgirio“ krepšininkai, grįžę iš Vokietijoje įvyku sio tarptautinio tur nyro, tvirtino pama tę savo žaidimo trū kumus ir žadėjo pa sitempti iki pirmų jų Eurolygos rung tynių.
sporto žvaigždė.
„Scanpix“ nuotr.
Mantas Stankevičius m.stankevicius@diena.lt
Norėjo trofėjaus
„Nieko rimto, tiesiog netinkamai pasukau koją. Antrąsias rungty nes jau galėjau žaisti visa jėga, – vakar Vilniaus oro uoste apie trau mą, patirtą per mačą Miunchene su Stambulo „Besiktas JK“ ekipa, sakė „Žalgirio“ kapitonas Paulius Jankūnas. – „Beko“ taurės turny re išmėginome jėgas su aukštesnio lygio komandomis. Pamatėme, ko mums dar trūksta. Manau, vis kas – neblogai, nes kol kas tai – tik pasirengimo sezonui etapas. Tur nyro nelaimėjome, tačiau tai – ne tragedija, nors norėjome iškovoti pagrindinį trofėjų.“ P.Jankūno teigimu, komanda dar nėra susižaidusi. „Tai – natūralu,
nes šiemet mūsų gretose yra nau jokų, – kalbėjo puolėjas. – Miun chene mums labai trūko Manto Kalniečio ir Rimanto Kaukėno. Jie – vieni svarbiausių žaidėjų mūsų komandoje, be jų „Žalgiris“ – vi siškai kitoks.“ Efektyvus derinys
Rugsėjo 26-ąją žalgiriečiai Klai pėdoje dvikova su „Palangos“ eki pa pradės Lietuvos krepšinio lygos (LKL) sezoną. „Mūsų tikslai visose varžybose, tarp jų – ir LKL, yra patys aukš čiausi. Motyvacijos mums ne trūksta. Norime laimėti, tai ir veda į priekį, – teigė P.Jankūnas. – Kar tais prisimename praėjusį sezo ną Eurolygoje, kuris nebuvo pats sėkmingiausias, tačiau žvelgiame į priekį ir stengiamės nekartoti senų
„Granito“ nesustabdė net Liet Romas Poderys r.poderys@diena.lt
Ketverios rungtynės ir tiek pat per galių. Toks Lietuvos vicečempionų Kauno „Granito-Gajos-Kario“ ran kininkų startas dviejuose šio se zono frontuose – šalies čempiona te bei Baltijos lygos turnyre.
Lietuvos vyrų rankinio lygos (LVRL) čempionate granitiečiai 29:26 palaužė Šiaulių „Universi tetą-Guberniją“ ir 36:27 – Varė nos „Ūlos“ ekipą, o Baltijos lygoje 27:26 parklupdė mūsų šalies čem pioną Klaipėdos „Dragūną“ ir 35:31 – Dobelės „Tenax“ komandą. Daug žadanti kauniečių paraiš ka – neatsitiktinė. Anot „GranitoGajos-Kario“ vyriausiojo trenerio, olimpinio čempiono Valdema ro Novickio, tarpsezoniu beveik 100 proc. buvo išsaugotas žaidė jų branduolys, todėl susižaidimas – ne ta užduotis, kurią klubas pla nuoja spręsti pirmiausiai. Lyderis: R.Navardauskas – naujos kartos kylanti Lietuvos dviračių
Namiškiai: D.Lavri
– Treneri, gera pradžia – pusė darbo. Ar tikėjotės tokio star to? – paklausėme V.Novickio.
Startas: V.Novickis (kairėje) ir „Granito-Gajos-Kario“ klubo valdybos
pirmininkas A.Mikučionis džiaugiasi, kad sezonas klostosi pagal nu matytą planą. Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.
– Tur int galvoj e, kad per pas i reng im o etap ą atl ik om e vis us darbus, kuriuos buvome numatę, sėkm inga sezon o prad žia lab iau nud žiug in o, nei nus teb in o. La biausiai širdį ir trenerių štabui, ir žaidėjams paglostė pergalė prieš
„Dragūną“. Mūsų ir klaipėdiečių jėgos – apyl yg ės, bet, pal yg int i su praėj us iu sezon u, mes tap o me greitesn i, veržl esn i. Vis dėl to „Dragūnas – vienas pagrindi nių mūsų konkurentų ir Lietuvos čempionate, ir Baltijos lygoje. Iš
11
antradienis, rugsėjo 25, 2012
sportas
13p.
O.Koršunovas grįžta į Vilniaus scenas.
Varžovai kaupia jėgas Eurolygos kovoms besirengian čių Kauno „Žalgirio“ ir Vilniaus „Lietuvos ryto“ varžovai nesnau džia – mūsų šalies klubų konku rentai rikiuoja gretas ir deda pa skutinius parengiamojo periodo taškus. Repetavo Vokietijoje
Vokietijoje surengtą „Domreiter“ turnyrą laimėjo būsimasis žalgi riečių varžovas C grupėje Pirėjo „Olympiacos“.
M.Pociaus atstovau jamas „Real“ ACB supertaurę iškovo jo pirmą kartą.
rinovičių pasitiko žmona Edita, sūnūs Titas ir Darjušas.
Gedimino Bartuškos nuotr.
ezoną – stipresnis klaidų. Komandoje – geri žaidėjai, belieka dirbti. Privalome atras ti savo žaidimą. Manau, kad šie met „Žalgiris“ stipresnis nei praė jusį sezoną.“ P.Jankūno nuomone, dabar „Žal giris“ – puikus jaunimo ir patyru sių žaidėjų derinys. „Taip ir turi būti, nes vien jau nimui ar vien vyresniems žaidė jams pagrindinis krūvis būtų per sunkus, o kai visi suremia pe čius – rezultatas būna kitoks“, – svarstė Lietuvos čempionų kapi tonas. Varžovai irgi nesįžaidę
„Žalgirio“ legionierius Marko Po povičius pripažino, kad per „Be ko“ turnyro pusfin alio rungtynes su „Besiktas JK“ komanda kau niečiai neatskleidė visų savo gali
mybių, bet tai – tik sezono įžanga. „Varžybos Miunchene buvo dar viena galimybė pažiūrėti, ką šiuo metu sugebame. Galbūt kai ku riais epizodais atrodėme pavargę nuo treniruočių prieš sezoną, bet ne mes vieni stokojome šviežu mo. Tikiu, kad netolimoje ateity je „Žalgiris“ jau bus kitoks“, – sa kė kroatas. Pasak M.Popovičiaus, svarbiau sia Eurolygos varžybas pradėti per gale. „Privalėsime laimėti visas Euro lygos rungtynes savo arenoje. Kol kas sunku kalbėti apie mūsų varžo vų jėgas. Tą patį galėčiau pasakyti ir apie LKL čempionatą. Jau rung tyniavome su „Lietuvos rytu“, bet vilniečiai irgi tik pradeda įsižaisti. Išvadų reikia luktelėti“, – kalbėjo „Žalgirio“ snaiperis.
tuvos čempionai kit ų varž ov ų šal ies pirm enyb ė se išskirč iau Kaun o „Lūš į“, abi sostinės ekipas – „HC Vilnių“ ir „VHC Šviesą“, taip pat – Alytaus „Alm eid ą-Strongl as ą“, juol ab kad alyt išk ių klub ą pap ild ė pa tyrę Robertas Paužuolis ir Aure lijus Sabonis – buvę nacionalinės rinktinės žaidėjai. – Kaip tarpsezoniu pasikeitė „Granitas-Gaja-Karys“? – Komandoje liko beveik visi žaidė jai, išskyrus Povilą Babarską, ku ris išvyko mokytis ir žaisti į Aust riją. Jį pakeitėme Aurimu Balčiūnu. Tai, kad sudėtis stabili – nemažas ne vien mūsų, o ir bet kurios kitos ekipos pranašumas. – Praėjusį ir užpraėjusį sezonus jūsų ekipa nedalyvavo Baltijos lygos turnyre. Kodėl šiemet pa sirinkote šias varžybas? – Pasikeitus Lietuvos čempionato formatui, paaiškėjo, kad varžybų krūvis mums bus per mažas. Todėl po pertraukos grįžome į Baltijos ly gą, kurioje yra pajėgių konkurentų. Tarptautinių kovų patirtis grani tiečiams labai reikalinga, jie labiau
pasitikės savo jėgomis. Be to, mūsų rankinio mėgėjai pamatys daugiau gero lygio rungtynių, nes daugumą Baltijos lygos mačų žaisime Kauno sporto halėje. Lėšų jos nuomai mū sų klubui skyrė Kauno miesto savi valdybė. – Kokias užduotis keliate ko mandai? – Manau, svarbiausia – ne konkre čios vietos ar trofėjai. Reikia steng tis kopti meistriškumo laiptais vis aukštyn.
Komanda Žaidėjai: Aleksandras Trockait is, Algirdas Lazauskas, Mindaugas Ur bonas, Vaidas Drevinskas, Aurimas Balčiūnas, Valdas Jarukas, Edvinas Balčiūnas, Paul ius Šarkauskas, Vi lius Rašimas, Paulius Zėring is, Au gustinas Adomonis, Lukas Sutkus, Robertas Švedas, Andrius Šarkus ir Lukas Feoktistovas. Vyriausiasis treneris – Valdema ras Nov ick is, treneris – Modestas Prakapas, žaidžiantysis treneris – V.Jarukas.
Eurolygos čempionai 96:81 įveikė Bambergo „Brose Baskets“, 96:86 palaužė Rimo Kurtinai čio treniruojamą Maskvos srities „Chimki“ ekipą ir 74:92 nusilei do Tel Avivo „Maccabi Electrai“. Graikijos klubo marškinėlius vil kintis Martynas Gecevičius per mačą su vokiečiais pelnė 9 taš kus, su „Chimki“ – 15, o su Izrae lio komanda – 3. Bambergo klubas, su kuriuo Eu rolygos D grupėje varžysis „Lietu vos rytas“, 77:70 įveikė Tel Avivo krepšininkus.
Kita žalgiriečių konkurentė Zag rebo „Cedevita“ komanda Kroati jos supertaurės dvikovoje 91:77 įveikė „Ciboną“, tačiau trofėjus dėl neįprasto reglamento atiteko pralaimėjusiesiems. Kroatijos su pertaurės serijoje žaidžiamos tre jos rungtynės, o šių klubų jaunių ir jaunimo mačus laimėjo „Cibona“. „Ši įdomi serija – puiki Zagre bo krepšinio reklama. Siūlyčiau dar įtraukti ir moterų ekipų ma čą. Norėčiau to, nes mano dukra yra krepšinio trenerė“, – šmaikš tavo „Cedevitos“ strategas Boži daras Maljkovičius. „Cibona“ išmėgino jėgas su dar viena „Žalgirio“ varžove Euroly gos C grupėje – Stambulo „Ana dolu Efes“ ekipa. Mačą po per mainingos kovos laimėjo kroatai – 70:66.
„Real“ diktavo sąlygas
Su vilniečių komanda D grupė je žaisiantis Belgrado „Partizan mt:s“ klubas viešėjo Ispanijo je ir žaidė draugiškas rungtynes su „Fuenlabrados“ klubu. Per galę 87:81 iškovojo aikštės šei mininkai. D grupės favoritė „Regal Bar celona“ savaitgalį 84:95 pralai mėjo Ispanijos ACB lygos su pertaur ės dvikov ą amž in am savo priešininkui Madrido „Real“ klubui. „Real“ šį trofėjų iškovo jo pirmą kartą. Madrido klubui atstovaujantis Martynas Pocius baudų metimais pelnė 2 taškus. Šar ūn as Jas ikev ič ius katal on ų ekipoje nebuvo registruotas ir dvikovą stebėjo nuo atsarginių suolo. VD inf.
„Cedevita“ – be trofėjaus
„Žalgirio“ varžovai Vitorijos „Ca ja Laboral“ ir Milano „Emporio Armani“ krepšininkai žaidė kont rolines rungtynes Ispanijos mies te Logrone. Baskai šventė perga lę 89:85.
Triumfas: pergale Ispanijos ACB lygos supertaurės varžybose džiau-
gėsi „Real“ legionieriai M.Pocius ir M.Slaughteris.
rtve.es nuotr.
12
antrADIENIS, rugsėjo 25, 2012
pasaulis Žurnalistų streikas
Apsimetėlis gydytojas
Pabėgę įsimylėjėliai
Graikijos žiniasklaida paskel bė parą truksiantį streiką – protestuojama prieš 25 proc. atlyginimų mažinimą ir dar buotojų atleidimą. Šimtai žur nalistų ir techninių darbuoto jų išėjo į demonstraciją Atė nų centre, nešdami plakatus ir smerkdami „viduramžiškas sąlygas“ naujienų sektoriuje.
Japonijos policija areštavo vyrą, kuris siekdamas užsi dirbti apsimetė gydytoju ir apžiūrėjo 2,3 tūkst. žmonių. 43 metų Miyabi Kuroki, ku ris buvo suklastojęs gydyto jo licenciją, buvo demaskuo tas tada, kai viena medicinos mokykla, kurioje jis „dėstė“, ėmė japoną įtarti.
Britų policija bando susek ti dingusią 15-metę, kuri, kaip teigiama, pabėgo į Prancūziją su vedusiu ir dvigubai vyres niu mokytoju. 15-metė Me gan Stammers (nuotr.), kaip manoma, yra Prancūzijoje su 30 metų Jeremy Forrestu. Jis buvo mergaitės matematikos mokytojas.
Žodžių karas Teheranas pareiškė, kad karas tarp Irano ir Izraelio taps „Trečiuoju pa sauliniu“, o Izraelis toliau spaudžia savo sąjungininkes Jungtines Valsti jas reaguoti, jei iraniečiai nenusileis.
Kad ir kiek Izraelio premjeras vers tų JAV kištis į Irano reikalus, B.Oba mos administracija kol kas nerodo didelio noro aštrinti situacijos. B.Obama savaitgalį dar sykį at metė Izraelio reikalavimą nubrėž ti aiškias ribas, kurių neturėtų peržengti Iranas. To iš Vašingtono jau kuris laikas reikalauja Izraelio premjeras Benjaminas Netanya hu. Pasak jo, Jungtinės Valstijos turi būti pasirengusios reaguoti, jei Iranas toliau plėtos branduoli nę programą. Nors B.Obama sakė suprantantis B.Netanyahu reikalavimus, jis pri dūrė: „Kai kalbama apie mūsų na cionalinio saugumo sprendimus – jaučiu spaudimą daryti tik tai, ko reikia Amerikos žmonėms. Ir keti nu blokuoti bet kokį triukšmą, ku ris yra kitapus.“ O Iranas pareiškė, kad karas su Izraeliu kainuos brangiai. „Jeigu Izraelis ir Iranas įsitrauk tų į karą, nieko nebūtų įmanoma prognozuoti <...>, ir tai virstų Tre čiuoju pasauliniu karu“, – perspė jo Irano brigados generolas Amiras Ali Hajizadeh. Revoliucinės gvardijos raketi nėms pajėgoms vadovaujantis ge nerolas pridūrė: „Tuo atveju, jeigu (izraeliečiai) būtų visiškai pasiruo šę atakai, tikėtina, kad mes atlik tume prevencinę ataką. Tačiau kol kas to nematome.“ Kariškis pridūrė, kad Iranas bet kokį Izraelio smūgį laikytų įvyk dytu su JAV pritarimu, todėl „ar sionistų režimas smogtų mums su Vašingtono žinia, ar amerikiečiams nežinant, mes neabejotinai pultu me JAV bazes Bahreine, Katare ir Afganistane“. BNS inf.
Grasinimas: Iranas mano, kad
karas su Izraeliu virs Trečiuoju pasauliniu. AFP nuotr.
Baltarusijos parla mento rinkimų Eu ropos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) vėl nepripažino, o Nepriklausomų valstybių sandrau gos (NVS) stebėtojai pareiškė, kad rinki mai buvo demokra tiniai ir atitinkantys nacionalinius įsta tymus.
Baigtis: ESBO stebėtojams Baltarusijos parlamento rinkimai pasirodė nedemokratiški, o jų kolegoms iš
NVS šalių – normalūs.
„Reuters“ nuotr.
Tradicinis rinkimų įvertinimas Skirtingos nuomonės
ESBO stebėtojams labiausiai kliu vo tai, kad per rinkimus nebuvo konkurencijos. „Nuo pat pradžios nebuvo kon kurencijos, – reziumavo ESBO steb ėtoj ų mis ijos spec ial us is koordinatorius Matteo Mecacci. – Laisvi rinkimai priklauso nuo žmonių gebėjimo laisvai pasisa kyti, organizuotis ir siekti postų, o mes to nematėme per šią kam paniją.“ Dėl „nešališkumo ir neutralumo stygiaus“ priekaištų Minskui tu rėjo ir ilgalaikės stebėjimo misijos vadovas Antonijus Milošoskis. „Rinkimų komisijų neutralu mo ir nešališkumo stygius smar kiai mažina visuomenės pasiti kėjimą šiuo procesu“, – tvirtino stebėtojas. Tačiau visai kitaip rinkimus api būdino NVS stebėtojų misijai va dovavęs Sergejus Lebedevas. Jis pareiškė, kad rinkimai buvo de mokratiški ir atitinkantys nacio nalinius Baltarusijos įstatymus. „Mes manome, kad Baltarusijo je vykę rinkimai į parlamentą bu vo laisvi, demokratiniai ir visiškai atitiko šalies įstatymus. Visiškai pagrįstai galiu tvirtinti, kad mes sugebėjome sudaryti objektyvų įvykių Baltarusijoje paveikslą, ir tas paveikslas bendrai yra paten kinamas ir pozityvus. Rinkimai praėjo gana ramiai, pasirengimas jiems buvo ramus ir pozityvus“,
– per konferenciją Minske sakė S.Lebedevas. Jo teigimu, NVS stebėtojai da lyvavo visuose rinkimų etapuose, įskaitant balsų skaičiavimą rinki mų apylinkėse. „Matome tokį patį rinkimų vaizdą, kaip ir ESBO stebėtojai. Bet mes gyvename vienoje erdvė je, jaučiame, kas čia vyksta, žiū rime į tai draugų akimis“, – ka bėjo S.Lebedevas. Jis pridūrė, kad trūkumai per rinkimus buvo dau giausia techninio pobūdžio.
Rinkimų komisi jų neutralumo ir ne šališkumo stygius smarkiai mažina vi suomenės pasitikė jimą šiuo procesu. „Begėdiškai suklastoti“?
Per rinkimus į Baltarusijos Na cionalinio Susirinkimo Atstovų Rūmus buvo išrinkti 109 depu tatai iš 110. Vienintelis deputatas neišrinktas tik vienoje rinkimų apygardų Gomelio srityje, Novo belecko apygardoje. Čia vyks pa kartotiniai rinkimai. Pasak Baltarusijos centrinės rinkimų komisijos (CRK) atstovų, rinkimuose dalyvavo 74,2 proc. šalies gyventojų, turinčių rinki
mų teisę. Tiesa, opozicijos atstovų tokie skaičiai neįtikino. Jie tvirti no, kad aktyvumas buvo mažes nis. Opozicija tradiciškai išvadino rinkimus „begėdiškai suklasto tais“. „Melo praktika tapo valdžios vi zitine kortele, – sakė opozicinės Jungtinės piliečių partijos lyderis Anatolijus Lebedka. – Tai visiš kas rinkimų sistemos Baltarusi joje diskreditavimas. Tai – akla vietė.“ Pavadinęs juos pseudorinki mais A.Lebedka pridūrė: „Dauge lyje rajonų rinkėjų aktyvumas bu vo aiškiai mažesnis nei 50 proc. ir tai liudija, kad trūksta pasitikėji mo vyriausybe. Žmonės papras čiausiai nebalsavo juose, nes žino, kad valdžia paskiria savus. Tūks tančiai žmonių buvo įvelti į falsi fikavimą rinkėjų aktyvumui išgal voti.“ Kiti opozicijos nariai, kurie prieš rinkimus agitavo žmones neiti balsuoti, pareiškė, kad iš vi so šalyje balsavo vos 38 proc. rin kėjų. „Rinkimų komisija neskrupu lingai meluoja, nes šie skaičiai taip radikaliai skiriasi nuo ste bėtojų skaičių“, – tvirtino neįre gistruotos Baltarusijos krikščionių demokratų partijos bendrapirmi ninkis Vitalijus Rymaševskis. Judėjimo „Už laisvę“ pirmininko pavaduotojas Jurijus Gubarevičius pabrėžė: „Valdžia kliaujasi falsifi
kavimu, bet šiuose rinkimuose ji taip pat susidūrė su visuomenės apatija, didelio aktyvumo nebu vimu.“ Opozicija nieko nepešė
Kad ir ką sakytų opozicija, CRK vadovė Lidija Jermošina pareiškė, kad tarp išrinktų kandidatų opo zicijos narių nebuvo. „Abejotina, kad pateko kas nors (iš opozicinių partijų atstovų). Niekas iš regionų apie tai nepra nešė. Gal kas nors ir yra“, – kal bėjo CRK vadovė. Aiškindama tai, kad buvo iš rinkti beveik visi deputatai, L.Jer mošina sakė, kad kandidatai bu vo išties stiprūs. Kalbėdama apie prastą opozicijos pasirodymą L.Jermošina sakė, kad opozici jos jėgoms reikia susitelkti į savo darbo gerinimą. „Opozicija turi gerai pagalvo ti, kaip atlikti savo darbą, kad pa tektų į parlamentą“, – sakė CRK vadovė. Remiantis CRK duomenimis, didžiausias rinkėjų aktyvumas užregistruotas Vitebsko, Mogi liavo ir Gardino srityse – ten sa vo balsus atidavė atitinkamai 81,1 proc., 79,9 proc. ir 79, 2 proc. rin kėjų. Bresto srityje balsuoti atėjo 74,2 proc., Gomelio srityje – 76,6 proc., Minsko srityje – 76,1 proc. rinkėjų. Pačiame Minske balsavo 59,2 proc. rinkėjų. AFP, BNS, „Interfax“ inf.
13
antrADIENIS, rugsėjo 25, 2012
menas ir pramogos
O.Koršunovas grįžta į Vilniaus scenas Per vasaros gastroles išmaišę visą Europą, režisieriaus Oskaro Koršunovo spektakliai sugrįžta į Vilnių. Šią savaitę scenoje žiūro vai galės išvysti tris režisieriaus darbus. Vilniečiai turės progą pamaty ti O.Koršunovo režisuotus spek taklius – Williamo Shakespeare’o „Hamletą“ ir „Mirandą“, statytą pagal šio dramaturgo kūrinį „Aud ra“, taip pat Maksimo Gorkio pje sės „Dugne“ inscenizaciją. „Vaidinti kaip prieš veidrodį – tai būti maksimaliai sąžiningam sau. Teatras prasideda nuo grimo kam bario veidrodžio, tiksliau – nuo ak toriaus žvilgsnio į save. Hamletas savo kovoje nieko nelaimi. Bet jis maksimaliai išgyvena esamąjį lai ką“, – apie „Hamletą“ kalba pats režisierius O.Koršunovas. Spektak lyje vaidina aktoriai Tomas Žaibus, Nelė Savičenko, Giedrius Savickas,
Darius Meškauskas, Julius Žalake vičius, Dainius Gavenonis, Darius Gumauskas, Jonas Verseckas, Rasa Samuolytė ir Vaidotas Martinaitis. „Mirandos“ kūrybinė grupė, ką tik grįžusi iš gastrolių Jaroslavly je, kur tradiciškai buvo sutikta itin šiltai, jau penktadienį lauks žiūro vų Vilniuje. Tai jautrus spektaklis, kalbantis dažnam mūsų vis dar ne patogiomis ir skaudžiomis temo mis. Spektaklyje vaidina aktoriai Povilas Budrys ir Airida Gintau taitė. „Kiekviena negyvenama sa la būdavo pilna gyvenimo, nes tose tremties zonose buvo disidentiškai bandoma išsaugoti savo dvasinį gy venimą“, – teigia O.Koršunovas.
Į dar artimesnę akistatą žiūrovus kviečia spektaklio „Dugne“ akto riai: D.Gavenonis, R.Samuoly tė, D.Gumauskas, J.Žalakevičius, D.Meškauskas, J.Verseckas, T.Žai bus, G.Savickas, N.Savičenko ir Rytis Saladžius. „Čia mes išdrįso me sėstis taip arti žiūrovo arba žiū rovą pasodinti taip arti aktoriaus, kad nebeliko jokios galimybės iš vengti tos akistatos. Šiame susiti kime nebeturi įtakos nei teatrinės širmos, nei apšvietimas, nei teatro magija. Viskas yra be galo atvira“, – mintimis apie idėją susodinti ak torius ir žiūrovus akis į akį dalijasi O.Koršunovas.
KAS? Spektaklis „Hamletas“. KUR? Ūkio banko teatro arenoje, Olimpiečių g. 3. KADA? Rugsėjo 27 d. 19 val. KIEK? 38–58 litai.
KAS? Spektaklis „Miranda“. KUR? Ūkio banko teatro arenoje. KADA? Rugsėjo 28 d. 19 val. KIEK? 51–61 litas.
KAS? Spektaklis „Dugne“. KUR? OKT Studijoje, Ašmenos g. 8. KADA? Rugsėjo 30 d. 19 val. KIEK? 49 litai.
Apie LDK piliečius Portretų meistras bei „asmeny bių fotografas“ Algimantas Alek sandravičius kviečia į naują sa vo parodą „Paskutiniai LDK pi liečiai“ Lietuvos fotomenininkų sąjungos Prospekto galerijoje.
Fotografijos menininkas, besigi lindamas į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos praeitį, Lietuvoje, Baltarusijoje ir Ukrainoje ieško jo buvusios Lietuvos valstybės – nuo Baltijos iki Juodosios jūros – didybės atspindžių. Jis negalėjo nepastebėti ir fotografijose neuž fiksuoti paskutiniaisiais šios vals tybės piliečiais save laikiusių, Lietuvos bajoriškas ir pilietines tradicijas tęsusių poetų Adamo Mickiewicziaus (1798–1855 m.) ir Czesławo Miłoszo (1911–2004 m.) gyvenime paliktų pėdsakų. Autorius plačiai aprėpė A.Mic kiewicziaus gyventas vietas nuo gimtosios Zaosės dvarelio, moks lų Naugarduke, studijų Vilniuje, dėstymo Kaune ir tremties Pa ryžiuje. Cz.Miłoszo pėdsakų A.Alek sandravičius ieškojo Šeteikių dvarelio liepų alėjoje, prie it veid rodis spindinčios kūdros, senelių ir giminių kapų Šventybrasty je, tarp Isos slėnio išlakių ąžuo lų, Kunatų dvare Krasnogrūdoje,
157x222 VD VD inf.
Įtaiga: kol kiti teatrai stengiasi nustebinti gausybe premjerų, OKT teat
ras bei režisierius O.Koršunovas teatro gurmanams rugsėjį pateiks pa saulyje įvertintus kūrinius, tarp jų – „Hamletą“. Kęstučio Vanago (BFL) nuotr.
Naujas Balkono kūrėjų filmas
paskutinėje prieglobsčio vietoje Krokuvos Šv. Stanislovo bažny čios kriptoje bei dar daugybėje kitų su poeto gyvenimu susiju sių vietų. Parodoje pristatoma tik ma ža dalis A.Aleksandravičiaus fo tografijos lakštuose įvaizdintų A.Mickiewicziaus ir Cz.Miłos zo Lietuvoje bei Lenkijoje ir ki tur paliktų ženklų. A.Aleksandravičius, su jam bū dingu išradingumu susiedamas poetų paliktus gyvenimo kelio ženklus su nūdienos realijomis, pasitelkdamas raiškią fotogra fijos kompoziciją, o retsykiais ir atsitiktines detales, įvairuoda mas dramatiškais juodų ir baltų tonų santykiais, sukuria įsimin tinus vaizdus. A.Aleksandravičius yra ge rai susipažinęs su abiejų poetų – A.Mickiewicziaus ir Cz.Miłoszo – gyvenimu bei kūryba, ištyrinė jęs beveik visus jų paliktus pėd sakus, ne kartą lankęsis poetų gimtinėse ar bent kiek su jų gy venimu susijusiose vietose. VD inf.
KUR? Prospekto galerijoje, Gedimino pr. 43. KADA? Rytoj 17 val. KIEK? Nemokamai.
POKALBIAI RIMTOMIS TEMOMIS Kinuose nuo spalio 12 d.
Scenarijaus autore ir reÉisiere Giedre Beinoriute, operatoriai: Audrius KemeÉYs ½%ITVYDAS½$O¿KUS ½montaÉO reÉisieriai: Giedre Beinoriute ½$ANIELIus KOKanausKis, garso reÉisierius SauLIus Urbanavicius, prodiusere Jurga GLusKiniene. FILMO PRODIUSERIS
FILMO PAGRINDINIAI RĖMĖJAI:
FILMO PARTNERIAI:
FILMO KOMUNIKACIJA
inai Vitam iams paaugl INFORMACINIAI RĖMĖJAI:
Akimirka: šiame fotografo A.Aleksandravičiaus įamžintame Pary
žiaus pastate Senos gatvėje savo garsiausią poemą „Ponas Tadas“ kūrė poetas A.Mickiewiczius.
DRAUGAI:
14
antrADIENIS, rugsėjo 25, 2012
menas ir pramogos „Vilniaus diena“ rekomenduoja
KUR? Pramogų centre „Forum Palace“, Konstitucijos pr. 26. KADA? Šiandien 19 val. KIEK? 65–320 litų.
KUR? Kino teatre „Forum Cinemas Vingis“, Savanorių pr. 7. KADA? Rytoj 11.45, 14.10, 16.40, 19.10, 22 val. KIEK? 12–22 litai.
KUR? Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje, Aušros Vartų g. 5. KADA? Rytoj 19 val. KIEK? 10–40 litų.
Bitlai atgimsta
Į Romą su meile
D.Katkaus gimtadienis
Svajojote gyvai pamatyti ir išgirsti „The Beatles“? Grupė iš Liverpu lio „The Cavern Beatles“ – geriausias pasaulyje „tribute“ projektas, kurį palaimino pats seras Paulas McCartney, sakydamas, kad ma to joje veidrodinį tikrųjų „The Beatles“ atvaizdą. Koncerte išgirsite daugybę hitų, atliekamų taip, kaip tai darė legendiniai bitlai.
Kita kino genijaus Woody Alleno kinematografinės kelionės po Europą stotelė po „Vidurnakčio Paryžiuje“ – Roma. Istorija „Į Romą su meile“ – apie žmones Italijoje. Kai kurie jų yra amerikiečiai, kiti – italai. Vieni ten gyvena, kiti tik atvyko paviešėti, tačiau romantika, nuotykiai ir nepatogios situacijos užklumpa juos visus.
70-metį švenčiantis maestro, Šv. Kristoforo kamerinio orkestro va dovas Donatas Katkus dovanoja įspūdingą koncertą – vilniečiai ir miesto svečiai galės pasiklausyti Josepho Haydno bei Edvardo Griego styginių kvartetui skirtų kūrinių, kvintetui sukurto lietuvių kompozitoriaus Vidmanto Bartulio „I like F.Schubert“.
KUR? Rasų kapinėse, Rasų g. 32. KADA? Rytoj 10 val. KIEK? Nemokamai.
KUR? Taikomosios dailės muziejuje, Arsenalo g. 3A. KADA? Rytoj 17.30 val. KIEK? Nemokamai.
KUR? Galerijoje „Artifex“, Gaono g. 1. KADA? Iki rugsėjo 29 d. KIEK? Nemokamai.
KUR? Muzikos klube „Tamsta“, Subačiaus g. 11A. KADA? Rytoj 20.30 val. KIEK? 10–15 litų.
Anapusybės ženklų pažinimas
Lietuvos iždo istorija
Jai patinka pomidorai
Lietuvių duoklė C.Dion
Iki rugsėjo pabaigos truksiantis renginys Euro pos kapinių savaitė kviečia geriau pažinti Vil niaus amžinojo poilsio vietas. Rytoj – Lietuvos edukologijos universiteto studentų istorikų pa sivaikščiojimas po Senąsias Rasų kapines.
Knygą „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės iž das. XVI amžiaus antroji pusė–XVII amžiaus vi durys“ pristatys istorikai Antanas Tyla, Zigman tas Kiaupa, Ingė Lukšaitė, Gediminas Rainys, Vid mantas Laurinavičius, Vydas Dolinskas.
Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės fakul teto Tekstilės katedros dėstytoja Lina Jonikė pri stato parodą „Jai patinka pomidorai“. Parodoje – originali kasdienybę perteikianti tekstilės tech nika ir gausybė pomidorų.
Meilės ir aistros kupiną vakarą jums žada muzi kinis projektas „Tribute to Celine Dion“ su voka liste Indre Anankaite. Gyvai skambės garsios ka nadietės C.Dion dainos, seniai pavergusios viso pasaulio klausytojus.
tv programa
LRT
6.00 Labas rytas, Lietuva. 9.00 „Komisaras Reksas“ (N-7) (k). 10.00 „Hartlando užuovėja“ (k). 11.00 LRT aktualijų studija. 12.00 Kultūrų kryžkelė. Vilniaus albumas (lenkų k.). 12.15, 12.30, 13.05, 14.05 Laba diena, Lietuva. 12.20 Žinios. 12.25, 14.50, 18.45, 21.10, 23.35 Sportas, orai. 13.00, 14.00 LRT radijo žinios. 14.40 Žinios. 15.00 „Komisaras Reksas“ (N-7). 16.00 „Hartlando užuovėja“. 17.00 „Viena byla dviem“ (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.55 Istorinė drama „Hindenburgas. Paskutinis skrydis“ (1) (Vokietija, 2011 m.) (N-7). 19.55 Stilius. Namai. 20.25, 22.10 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Verslas. 21.05 Kultūra. 21.15, 22.15 Seimo rinkimai 2012. Tiesioginė laida. Dalyvauja Emigrantų partija (Nr. 17) ir politinė partija „Sąjunga TAIP“ (Nr. 18). 22.35 Pinigų karta. 23.30 Vakaro žinios. 23.45 Istorinė drama „Hindenburgas. Paskutinis skrydis“ (1) (Vokietija, 2011 m.) (N-7) (k).
LRT 21.15 val.
LNK
6.20 „Nickelodeon“ pristato. „Burbuliai“. 6.50 „Tomo ir Džerio pasakos“ (5). 7.20 „Kung Fu Panda“ (9) (k). 7.50 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) (k). 9.40 24 valandos (N-7) (k). 10.35 Komedija „Šėtoniškasis Nikis“ (JAV, 2000 m.) (N-7) (k). 12.30 Karamelinės naujienos (N-7) (k). 13.00 „Nickelodeon“ valanda. „Nugalėtoja“ (5). 13.30 „Kung Fu Panda“. 14.00 „Drakonų kova Z“. 14.30 „Šeimynėlė“ (N-7). 15.00 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 17.00 Labas vakaras, Lietuva. 17.45 24 valandos (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.14, 22.19 Sportas. Orai. 19.19 KK2 (N-7). 19.55 Pasaulis X (N-7). 20.55 Karamelinės naujienos (N-7). 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. Verslas. 22.25 Kriminalinė Lietuva. 22.35 Veiksmo f. „Ypatingasis būrys“ (Prancūzija, 2011 m.) (N-14). 0.55 „Įstatymas ir tvarka. Specialiųjų tyrimų skyrius“ (N-7).
TV3 6.15 6.30 8.00 8.30
Teleparduotuvė. Nauja diena. Tiesioginė transliacija. „Simpsonai“. „Hana Montana“.
LNK 19.19 val.
9.00 „Meilės sūkuryje“. 10.05 „Naisių vasara“. 11.00 Kas? Kur? Kada? 12.20 Stebuklų šalis. 13.10 „Hana Montana“. 13.40 „Drakonų medžiotojai“ (3). 14.10 „Madagaskaro pingvinai“. 14.40 „Simpsonai“. 15.10 „Meilės prieglobstis“. 16.10 „Drąsi meilė“. 17.10 Paskutinė instancija. 18.10 „Naisių vasara“. 18.45 TV3 žinios. 19.00 TV3 sportas. 19.05 TV3 orai. 19.10 Be komentarų. 19.40 Beatos virtuvė. 20.30 Gyvenimas yra gražus. 21.00 „Vyno kelias“. 21.35 TV3 vakaro žinios. 21.50 TV3 sportas. 21.55 TV3 orai. 22.00 „Terra Nova“ (4). 23.00 „CSI kriminalistai“. 0.00 „ Daktaras Hausas“. 1.00 „Penktadienio vakaro žiburiai“. 1.45 „Biuras“.
BTV
6.30 Televitrina. 7.00 Žinios (k) 7.25 Kalbame ir rodome (N-7) (k) 8.25 „Raudonas dangus“ (N-7). 9.30 „Be namų negerai: naujas gyvenimas“. 10.30 „Pragaro virtuvė“ (N-7).
TV3 16.10 val.
11.30 „Komikų klubas“ (N-7) (k) 12.00 „Jūrų velniai“ (N-7). 13.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 14.00 „Liejyklos gatvė“ (N-7). 15.00 „Raudonas dangus“ (N-7). 16.00 Kalbame ir rodome (N-7). 17.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 18.00 Žinios. Sportas. Orai. 18.25 „Liejyklos gatvė“ (N-7). 19.25 „VRS kamera“ (N-7). 20.00 Žinios. 20.15 Verslas. 20.19 Sportas. 20.23 Orai. 20.25 Prajuokink mane (N-7). 21.25 Lietuvos žinių tyrimas (N-7). 22.25 „Sostų karai“ (N-14). 23.25 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 0.25 Kalbame ir rodome (N-7) (k). 1.25 „Bamba“. Interaktyvus šou suaugusiesiems (S).
Lietuvos ryto TV 6.14, 13.00 TV parduotuvė. 6.30 Ryto reporteris. 9.15, 14.45 Bobų vasara su Asta. Svečiuose pas Ingą Norkutę. 10.15 Šiandien kimba. 10.55 Dok. f. „Mossad. Izraelio specialiosios pajėgos“ (N-7). 12.00 Lietuvos diena. 13.45 Skonio reikalas. 15.45 Dok. f. „Didieji politikai. Winstonas Churchillis“ (1) (N-7). 16.00, 17.00, 18.00 Žinios.
BTV 19.25 val.
16.10 Dok. f. „Didieji politikai. Winstonas Churchillis“ (1) (N-7). 17.20 Lietuva tiesiogiai. 18.45 Bobų vasara su Asta. Svečiuose pas Gediminą Gelgotą – orkestro NI&Co įkūrėją ir vadovą. 19.45 „Didieji politikai. Winstonas Churchillis“ (2) (N-7). 21.00 Reporteris. 21.52 Orai. 21.55 Lietuva tiesiogiai. 22.30 Bobų vasara su Asta. Svečiuose pas Gediminą Gelgotą – orkestro NI&Co įkūrėją ir vadovą. 23.30 Reporteris. 0.22 Orai. 0.25 Dok. f. „Didieji politikai. Winstonas Churchillis“ (1) (N-7).
SPORT1
12.00 Televitrina. 13.00, 19.00, 21.00, 23.00 Žinios +. 13.15 Ispanijos ACB krepšinio lyga. Madrido „Real“–Bilbao „Bizkaia Basket“. 15.00 Ispanijos ACB krepšinio lyga. „Unicaja“–„Valencia Basket“. 16.35 Italijos „Serie A“ lyga. „Chievo“–„Inter“. 18.30, 21.15 Automoto. 19.15 Italijos „Serie A“ lyga. „Palermo“–„Lazio“. 21.45 Sportas LT. Lietuvos sambo čempionatas. 22.15 Didžiosios Britanijos žiedinės lenktynės „AirAsia Renault Clio Cup“ (Snetterton). 23.15 Didžiosios Britanijos žiedinės lenktynės „Porsche Carrera Cup“ (Snetterton).
lietuvos ryto tv 18.45 val.
niką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8 641 99 000, www.kaunakiemis.lt. 951181
Visų kompiuterių ir televizorių taisymas Vilniuje, Žalgirio g. 131, tel. (8 5) 275 4665; www.pc-help.lt.
antradienis, rugsėjo 25, 2012
933624
Tel. 261 3653, 261 3655, 261 3659 Kelionių skelbimai@vilniausdiena.lt Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siun-
tinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 687 58 503, +44 778 627 1449. Informacija – www.lietuvalondonas.com.
959526 8 658 52 392, e. paštas kalvesa.kaunas@ www.afrikosbugnai.lt, tel. 8 659 96 278, e. paštaskeleivius info@afrikosbugnai.lt. gmail.com. Vežame į Vokietiją, Daniją, Olandi1019300 1022062
Siūlo darbą
Trinkelių klojimo darbai. Tel. 8 687 94 549, ją. Tel. 8 699 01 428, e. paštas pervezimai. info@gmail.com. e. paštas 4edgaras@gmail.com. 952525 1022249
Įvairūs
Kita
Kitos Pranešame, kad 2012 m. spalio 5 d. 10 val.
Rukainių kaime, Rukainių seniūnijoje, VilNestandartinių baldų gamyba. Aukšta kokyrajone, VAVA 2006 10 17. Tel. įsabėniaus – žema kaina.pagal www.guobosbaldai.lt kymu69Nr. 2.3-10001-41 patvirtintą projektą 8 656 099.
760904 suprojektuotam Miroslav Gaidukevič žemės sklypui Nr. 1021-2 rengiami kadastriniai matavimai. Prašom gretimo žemės sklypo, projektinis Nr. 1102-2, naudotoją Eleonorą Veromej atvykti aukščiau nurodytu laiku prie nekilnojamąjį turtą žemės sklypo dėl bendros žemės sklypų riSveikatos ir grožio bos suderinimo arba kreiptis butas į ind. Palanįmonę Parduodamas dviejų kambarių Kartais galiu padėti pagloboti pagyvenu- gos„Matininkas“, RinktinėsS.Nėries g. 55-18,g.LT-09207 centre, už bažnyčios, 1A. Tel. sį žmogų Naujininkų mikrorajone ir centre. 8 603 Vilnius, tel. (8 5) 247 0382, e. paštas mati62 096. Tel. 216 5094. ninkas@konsolidacija.lt. 955765
parduoda
1019905
perKa
Kitos Naujai atidaromai „CanCan pizza“ picerijai Vilniuje reikalingi: GAMYBOS VADOVAI, VIRĖJAI, PICŲ KEPĖJAI, RESTORANO ADMINISTRATORIAI, BARMENAI, PADAVĖJAI, INDŲ PLOVĖJAI. Skambinti tel. 8 659 55 181. CV siųsti elektroniniu paštu danute.krukoniene@delano.lt. 1020701
Restoranų tinklui Vilniuje reikalingi: VIRĖJAI, PICŲ KEPĖJAI, PAGALBINIAI VIRTUVĖS DARBUOTOJAI. Be patirties apmokome. Skambinti tel. 868245514. CV siųsti elektroniniu paštu info@cancan.lt. 1018096
Paslaugos Statybos ir remonto Pigiai gaminame, montuojame kiemo automatinius vartus, parduodame automatiką su garantija. Taikome nuolaidas. Tel.
1022279
Gaminame ir parduodame granito bortelius, paminklų pardavėjams – didmenine kaina. Tel. 8 643 64 019. 1021740
UAB „Kraustymo komanda” – profesionalios kraustymo paslaugos įmonėms ir gyventojams. AKCIJA! 10 proc. nuolaida užsakymams iki lapkričio 1d.! Tel. 8 618 77 600; www.kraustymokomanda.lt. 1016313
Pranešame, kad Lankelių kaime, Rukainių seniūnijoje, Vilniaus rajone, žemės sklypui, kad. Nr.perkame 4182/0200:0498, rengiami Brangiai mišką su žeme arbakadasišsitriniai matavimai, organizatorė Diana Misekirsti. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. vičiūtė. Prašom gretimo žemės sklypo, kad. Tel.Nr.8 676 41 155. 4182/0200:0065, savininko Felikso To929896 maševičiaus paveldėtojus dėl bendros žemės UAB „BEST r. perka: sklypų ribosCOMPANY“ suderinimo Varėnos atvykti į individualią veršelius, galvijus, avis.„Matininkas“, Sumokame Rinktinės iš karto. S.Bumblausko įmonę g. 55-18,PVM. LT-09207 tel.805, (8 5) 247 0382, Mokame Tel. Vilnius, 8 613 70 8 613 70 e. paštas 803, 8 601matininkas@konsolidacija.lt. 71 558, (8 310) 48 323. 1022277 953105
Pranešame, kad Motiejiškių kaime, Nemėžio seniūnijoje, Vilniaus rajone, žemės sklypui, kad. Nr. 4162/0300:1195, po formavimo ir pertvarkymo projekto rengiaKita mi kadastriniai matavimai, organizatoriai04 Saulius Bumblauskas, „GERDAP“. 2012 20 Vilniaus apygardosUAB teismo nutargretimo žemės sklypo, kad. Nr. timiPrašom UAB „Joanos avialinijos“ iškelta bankroto 4162/0300:0683, savininkę Liudmilą Mikobyla (c. b. Nr. B2-3323-160/2012). Bankrutuolajevič dėl„Joanos bendrosavialinijos“ žemės sklypų ribos sudejančios UAB administratorinimo atvykti S.Bumblausko riumi paskirta UABį individualią VERSLO VALDYMO IR RESįmonę „Matininkas“, Rinktinės g. 55-18, LTTRUKTŪRIZACIJOS CENTRAS. Įgaliotas 09207 Vilnius, tel. (8 5) 247 0382, e.asmuo paštas – V.Česonis, tel. 8 686 83 541. Prašom iki 2012 matininkas@konsolidacija.lt.
Kviečia mokytis Įvairūs Kursai nuotoliniu būdu: buhalteriams, vadybininkams, administratoriams ir kt. Registracija tel. 8 677 83 374. www.globaliosidejos.lt. 1021539
Kursai: buhalterinės apskaitos, dokumentų valdymo, personalo valdymo ir kt. Registracija tel. 8 677 83 374. www.globaliosidejos.lt. 1021537
Vakarų Afrikos būgnų mokykla kviečia mokytis groti djembe būgnais! Informacija m. birželio 11 d. imtinai pateikti savo kredito1022278
rinius reikalavimus 2012 m. gegužės 2 dienai (bankroto bylos įsiteisėjimo dienai) kartu pridedant kreditorinius reikalavimus patvirtinančių dokumentų tinkamai įformintus nuorašus. Taip pat prašom nurodyti, ar šių reikalavimų įvykdymas yra užtikrintas, nurodyti, kokiu būdu tai yra padaryta. Kreditorinį reikalavimą pateikti Savanorių pr. 262-105, LT-50204 Kaunas. Informacija tel./faks. (8 37) 229 886. 961016
INFORMACIJA APIE TERITORIJŲ PLANAVIMĄ. Parengtas žemės sklypo, esančio Lvovo g. 105A, Šnipiškių seniūnijoje, Vilniuje, sklypo kad. Nr. 0101/0032:986, bendras plotas 0,2419 ha, detalusis planas. Planavimo pagrindas: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2011 07 13 įsakymas Nr. AD30-1732, 2011 08 01 detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis Nr.
m. balandžio 12 d. Detaliojo teritorijų planavimoTransportas, organizatoriaus teisiųlogistika ir pareigų perdavimo sutartis Nr. 042042. Planavimo tikslas – Konditerijos darbąbendrojo Vilniaus pakeisti žemėsįmonė tikslinępriims paskirtįį pagal regione vairuotoją-ekspeditorių, plano sprendinius, padalyti sklypą,vadybininnustatyti ką-ekspeditorių ir prekybos agentą. Tel.De-8 teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą. 611 45 plano 000. organizatorius – UAB „4Real“, taliojo 976056 A.Goštauto g. 5-79, Vilnius, tel. 8 698 20 198. Projekto rengėjas – UAB „RV architektų studija“, Pamėnkalnio g. 28-2, Vilnius. Pareng-
kuose administratoriui, UAB „SBS skl. Nr.bankroto 148 (skl. kad. Nr. 4184/0934:0148), Legale“,gretimo Ukmergės g. 369A, Vilnius. prašom (neprivatizuoto sodo) Dausklygiau tel.2012 (8 5)m.206 0799, 8 611 po Nr.informacijos 147 savininką birželio 8 d. 10 51 518. val. atvykti prie jums priklausančio sklypo ir 971990 dalyvauti ženklinant riboženkliais BoguslaVladislavos Salmanovič paveldėtovo Sovinskio sklypą Nr. 148turto arba prašom sujų dėmesiui. Š. m. birželioJaroslavu 27 d. 16Bazeval. sisiekti su darbų vykdytoju adresu Vilniaus r., Pagirių vič, Žalgirio g. 131–213, Vilniussen., (tel. 8Mikašiū677 79 nų k.,e. SB „Ekspresas”, vyks sklypo kad. 348, paštas topomatik@gmail.com ). Nr. 960926 4167/1002:0027 kadastriniai matavimai. Kviečiame dalyvauti. Matavimus atlieka UAB „Baltijos Matavimų Organizacija”, Linkmenų g.13, Vilnius. Tel. 8 601 71 112.
15
skelbimai
paslaugos
Kelionių
Karščiausi Kelionių pasiūlymai
Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siuntinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8
Karščiausi kelionių pasiūlymai Kelionių organizatorius
976256
Karščiausi Kelionių A.Vienuolio g.pasiūlymai 6, LT–01104 Vilnius
Kelionių organizatorius Kelionių organizatorius
Ar svajojate aplankyti Niujorką? OKonferencijos galbūt, Jus visada žavėjo Las Vegasas ir renginiai Baltijos jūroje! – šviesų, kazino, pasirodymų ir viešbučių Kodėl nesuorganizavus renginio laive? rojus? Pamatykite nuostabiąją Šiaurės Ameriką už Atsakymas kasdieninės rutinos Atėjo laikaspaprastas TIKROMS- užATOSTOGOMS! ribų greičiau atsiranda naujos idėjos, o kelioypatingą kainą. nė jūra vienijaskrydį Užsisakykite iki gegužės 15 dienos,nuo ir Joninių kruizaskomandą. Ryga–Stokholmas–Ryga Darbas taps malonumu! leiskitės 110 Lt į nepamirštamą kelionę 2012 10 01–2013 03Jus 21 ASMENIUI Kviečiame į trumpiausios nakties KRUIZO KAINA NUO 175 Lt vaĮkarėlį! kainą įskaičiuota: Niujorkas nuo 2226 Lt • Kruizinė kelione Ryga-Stokholmas-Ryga Vašingtonas nuo Lt ir linksmybės iki Baltijos jūroje bus2526 ir disko, • Vieta pasirinktos Bostonas nuo 2588klasės Lt kajutėje. ryto! • Konferencijų salės nuoma, iki 8 val.
Kelionių organizatorius
Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 A.Vienuolio g. 6, LT-01104 Vilnius vilnius@vilnius.krantas.lt, Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 www.krantas.lt A.Vienuolio g. 6, LT-01104 Vilnius vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt Tel.Vegasas (8 5) 231nuo 3314.2871 Faks.Lt(8 5) 262 9120 Las vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt Torontas nuo 2382 Lt •Monrealis Konferencijų salės įranga: lenta, projektonuo 2874 Lt rius, ekranas, DVD/CD skaitytuvas, internetas. nuo 2964 Lt Vasaros kruizas Ryga–Stokholmas–Ryga •Hiustonas Kavos pertraukėlė. nuo Lt stalo restorane. •Kalgaris Dveji pusryčiai švediško nuo 125 Lt 3464 • Gėrimų kuponai kiekvienam grupės daPamirškite kasdieninius rūpesčius ir atsipalyviui. Kaina pateikta į abi pusesjūroje! su oro uostų molaiduokite laive Baltijos •kesčiais. Uosto ir kuro mokestis. Mėgaukitės saule, vėju ir gera nuotaika. • Vakarinė kruizinė laisvalaikio programa: Rezervacijos mokestis iki 100karaoke, Lt mokamas gyva šokių muzika, diskoteka, kva- papildomai. pą gniaužiantys žaidimai ir naktinė šuo Kruizo kaina pateikta iš išplaukimo prouosto. grama. Vietų skaičius ribotas. www.krantas.lt Daugiau informacijos Daugiau informacijos www.krantas.lt.
Pamėnkalnio g. 5/ K.Griniaus g., Vilnius Tel 8-5 262 7777, mob. 8 616 16 777 info@svite.lt, www.svite.lt, www.lek.lt
Graikija, Kreta – 99 KELIONĖS Šri Lanka – 3500 Lt Lt KELIONĖSAUTOBUSU AUTOBUSU KELIONĖS AUTOBUSU Mažieji Laukystos piratai 370 Lt Bulgarija, Alyvų Duobelėje, Latvijoje Kreta – 1170Varna Lt – 1099 Lt Pirkti žydėjimo internetu:šventė www.kelioniupasiulymai.lt Čekijos pilys–Čekijos rojus–Praha – 577 Lt Holivudo akademija Čekijos pilys–Čekijos rojus–Praha – 587 Lt Portugalija, Algarvė – 599 2239LtLt (05.26.) – 95 Lt Didingoji Italija ir Kaprio sala – 1747 Lt Mes jėga 450 Lt LĖKTUVU IŠ VARŠUVOS (pažintinės – poItalija ir Kaprio sala – 1747 Lt Muziejų naktis Varšuvoje (05.19/20) – 175 Lt ilsinės) Oktoberfest – alaus festivalis– –377 1147 Lt IsRyga–Saremos sala–Talinas Lt577 Žaidimų galaktika 450 Lt STOVYKLOS LIETUVOJE Čekijos pilys–Čekijos rojus–Praha – Lt Kruizas nuoatkeliauja 1440 Lt; Izraelis–Egiptas panija su poilsiu–Šveicarija Žydrojijūros PranŠiaurės Italija su poilsiu prie ––Adrijos Apači Nilu indėnai į Lietuvą 450 Lt Pasaka 550 Lt – 2634 Šveicarijos gamtos 1397 Lt nuo 1678nuo Lt; Marokas Lt; Kuba – cūzijos Riviera 2297stebuklai Lt nuo 1197 Lt Avataro nuotykiai kartu 450 Lt Raganė – 550 Lt 5853 Lt Šiaurės Italija su poilsiu prie–Adrijos Ryga–Saremos sala–Talinas 377 Lt jūros Kroatija nuo 990 Lt Mes šampinjonai 450 Lt – 1297 Lt Laimingas žmogus – tai aš! 600 Lt Šiaurės Italija (poilsinė pažintinė) nuo 1290 Lt AVIABILIETAI Praha-Viena-Budapeštas nuo627 577 LtLt Praha-Viena-Budapeštas nuo Aplink Top Fun pasaulį 640 Lt per 7 dienas 499 Lt Kroatija nuo 990 Lt Pirkti internetu: LĖKTUVU IŠ VILNIAUS: nuo 619 Lt Mano pasauliswww. 595 Ltlek.lt Praha–Viena–Budapeštas LĖKTUVU IŠ VILNIAUS: (yra ir pigios aviakompanijos) Ispanija, Kosta Brava nuo 822 Lt Kitas variantas 359 Lt STOVYKLOS UŽSIENYJE Pirkti internetu: www.kelioniupasiulymai.lt Malta – 904 Lt Dodi 550 Lt Anglų kalbos stovykla Estijoje 1790 Lt KELTAI Ispanija, Kosta Brava, Kosta Dorada nuo IŠ VARŠUVOS (poilsinės) Ryga–Stokholmas; 1979 Lt Hurgada Graikija, Cgalkidikė – 979 STOVYKLOS1699 UŽSIENYJE Bulgarijoje Lt Talinas–Helsinkis; Egiptas, nuo 935LtLt Talinas–Stokholmas; Ventspilis–NynesMalta – 904 Ispanija, Kosta Dorada Stovykla Ukrainoje Kroatijoje 2149 Lt „Pribrežnyj“ Bulgarija nuo Lt850 Lt – 999 Lt hamnas; Klaipėda–Karlshamnas (spec. Graikija, Chalkidikė – 1099 Lt Ispanija, Alikantė – 1108 60 Lt dienai Šri Lanka nuo 3500– Lt1108 pasiūlymas); Klaipėda–Kylis (spec. pasiūIspanija, Alikantė Graikija, sala KrymeKlaipėda–Zasnicas „Saliut“ 1699 Lt (spec. pasiūlyAVIABILIETAI* Kreta nuoKos 1170 Lt –– 1128 lymas); Graikija, Kos sala 1128 LtLt Baku nuo 1050 Lt;LtMaljorka nuo 500 Lt Turkija, nuo Antalija Bulgarijoje 1699 mas); Turku–Alando salos–Stokholmas Antalija – 1185 1295LtLt Tunisas 770 –Lt Bulgarija, Burgas Burgas –– 1199 1185 LtLt *kainos į abi2149 puses Bulgarija, Kroatijoje Lt KRUIZAI Kroatija, Rijeka Rijeka –– 1279 1489LtLt Kroatija, Juodkalnijoje 1899 Lt IŠ VARŠUVOS (pažintinės poilsinės) Viduržemio jūroje (spec. kaina) Turkija, Marmaris 1620 Lt KELTŲ BILIETAI Turkija, Marmaris 1289 Lt Anglųjūroje kalbos(spec. stovykla Estijoje 1790 Lt Kruizas Nilu nuo 2038 Lt Karibų kaina) Portugalija, Algarvė – 1999 Lt Ryga–Stokholmas Bulgarija, Burgas – 1199 Ltnuo 2423 Lt AVIABILIETAI*Rytuose (spec. kaina) Izraelis–Jordanija–Egiptas Tolimuosiuose Talinas–Helsinkis Baltijos jūroje LĖKTUVUnuo IŠ VARŠUVOS (poilsinės) Portugalija, Algarvė Lt Delis nuo 1870 Lt Marokas 2634 Lt– 1899 Egiptas, Lt Talinas–Stokholmas Kuba nuoHurgada 5853 Lt nuo 1440 LĖKTUVU IŠ VARŠUVOS (poilsinės) Tokijas – 2229 Lt VIZOS Bulgarija – 1595 Lt Ventspilis–Nyneshamnas Egiptas, Seulasnuo – 2308 Lt Baltarusiją nuo 85 Lt Į Rusiją 260 Lt, Turkija –Hurgada 1440 Lt nuo 995 Lt Klaipėda–Karlshamnas IŠ RYGOS:– 995 Lt Bulgarija Singapūras – 2310 Lt (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Kylis (spec. Tailandas (pažintinė Turkija – 1078 Lt poilsinė) – nuo 5218 Lt Bankokas – 2409 Lt pasiūlymas) Klaipėda–Zasnicas Šri Lanka – 3500 Lt Puketas – 2610 Lt (spec. pasiūlymas) Turku–Alando salos–Stokholmas IŠ VILNIAUS: Kreta – 1170 Lt *kainos į abi puses Šiuo metu ieškome Egiptas, Tunisas –Hurgada 770 Lt nuo 869 Lt KELTAI VIZOS Ispanija, – 1499(pažintinės Lt LĖKTUVUMaljorka IŠ VARŠUVOS – poilJoninės Baltijos jūroje (Tallink 3 d. kruizas) Į Rusiją nuo Turkija, sinės) Antalija – 889 Lt nuo 105 Lt 260 Lt; Baltarusiją nuo 85 Lt Šiuo metu ieškome Kruizas Nilu nuo 1440 Lt Ryga–Stokholmas Šiuo metu ieškome Izraelis – Egiptas nuo 1678 Lt Talinas–Helsinkis Marokas – 2634 Lt Talinas–Stokholmas Kuba – 5853 Lt Ventspilis–Nyneshamnas STOVYKLOS LIETUVOJE Klaipėda–Karlshamnas (spec. pasiūlymas) Pasaka nuovieta 550 Lt Vilnius Klaipėda–Kylis (spec. pasiūlymas) Darbo Top Darbo Fun 540pobūdis: Lt Klaipėda–Zasnicas (spec. pasiūlymas) ■ informacijos apie ekonominius įvykius rinkimas, Raganė 550 Lt Turku–Alando aktualijų sekimas, lankymasis įvykiųsalos–Stokholmas vietose; Darbo vieta Vilnius Energetikas 600 Lt ■ apžvalgų ir straipsnių rengimas, VIZOS reikalingų iliustracijų Darbo pobūdis: apie ekonominius vieta aš!informacijos Vilnius parinkimas; Laimingas žmogus – tai■ 600 Lt Į Rusiją nuoįvykius 260 Ltrinkimas, aktualijų sekimas, lankymasis įvykių vietose; ■ publikacijų laikraštyje ir internete redagavimas. Darbo pobūdis: informacijos apie ekonominius Trimitas 520 Lt Baltarusijąįvykius nuo 85rinkimas, Lt ■ apžvalgų ir straipsnių rengimas, reikalingų iliustracijų aktualijų sekimas, lankymasis įvykių vietose; Reikalavimai: ■ aukštasis universitetinis ar neuniversitetinis išsilavinimas parinkimas; ■ (ekonomikos, apžvalgų ir straipsnių reikalingų iliustracijų finansų,rengimas, filologijos ar žurnalistikos srityse); ■ publikacijų laikraštyje ir internete redagavimas. parinkimas; ■ daugiau nei 1 metų sėkminga žurnalistinio darbo patirtis; Reikalavimai: ■ universitetinis ar neuniversitetinis išsilavinimas publikacijų laikraštyje internete redagavimas. ■ aukštasis puikios lietuvių kalbosirgramatikos ir stilistikos žinios; finansų, filologijos ar žurnalistikos srityse); visuomenės informavimą, žurnalistų etiką išsilavinimas Reikalavimai: ■ (ekonomikos, aukštasis universitetinis ar neuniversitetinis ■ daugiau nei 1 metų sėkminga žurnalistinio darbo patirtis; reglamentuojančių teisės aktų išmanymas; (ekonomikos, finansų, filologijos ar žurnalistikos srityse); ■ lietuvių kalbos gramatikos ir stilistikos žinios; ■ puikios geri darbo įgūdžiai (MS Excel,darbo PowerPoint ); daugiau neikompiuteriu 1 metų sėkminga žurnalistinio patirtis; ■ informavimą, žurnalistų etiką žinios; ■ visuomenės vairuotojo pažymėjimas; puikios lietuvių kalbos gramatikos ir stilistikos teisės aktų išmanymas; domėjimasisinformavimą, šalies bei užsienio politine, ■ reglamentuojančių visuomenės žurnalistų etikąekonomine ir ■ geri darbo kompiuteriu įgūdžiai (MS Excel, PowerPoint); visuomenine situacija. reglamentuojančių teisės aktų išmanymas; ■ geri vairuotojo pažymėjimas; ■ darbo kompiuteriu įgūdžiai (MS Excel, PowerPoint); Įmonė siūlo: įdomų ir atsakingą darbą; ■ domėjimasis šalies bei užsienio politine, ekonomine ir vairuotojorealizuoti pažymėjimas; ■ galimybę idėjas ir su komanda siekti gerų situacija. ■ visuomenine domėjimasis šalies bei užsienio politine, ekonomine ir rezultatų; Įmonė siūlo: ■ ir atsakingą darbą; visuomenine situacija. ■ įdomų visas socialines garantijas. ■ realizuoti darbą; idėjas ir su komanda siekti gerų Įmonė siūlo: ■ galimybę įdomų ir atsakingą ■ rezultatų; galimybę realizuoti idėjas ir su komanda siekti gerų ■ visas socialines garantijas. rezultatų; Motyvacinį laišką ir gyvenimo aprašymą (CV) lietuvių kalba su ■ visas socialines garantijas.
EKONOMIKOS SKYRIAUS EKONOMIKOS EKONOMIKOS REDAKTORIAUS(-ėS) SKYRIAUS SKYRIAUS REDAKTORIAUS(-ėS) REDAKTORIAUS(-ėS)
nuoroda „Ekonomikos skyriaus redaktorius“ siųskite e. pašto adresu: s.gudavicius@vilniausdiena.lt. Motyvacinį laišką ir gyvenimo aprašymą (CV) lietuvių kalba su Konfidencialumą garantuojame. nuoroda „Ekonomikos redaktorius“ siųskite e. pašto adresu: Motyvacinį laišką ir skyriaus gyvenimo aprašymą (CV) lietuvių kalba su Informuosime tik atrinktus kandidatus. s.gudavicius@vilniausdiena.lt. nuoroda „Ekonomikos skyriaus redaktorius“ siųskite e. pašto adresu: Konfidencialumą garantuojame. s.gudavicius@vilniausdiena.lt. Informuosime tik atrinktus kandidatus. Konfidencialumą garantuojame. Informuosime tik atrinktus kandidatus.
Orai
Šaltoką savaitės pradžią Lietuvoje keis šiltesnės dienos. Šiandien daug kur trumpai palis. Oras šils iki 12–17 laipsnių. Trečiadienį bus kiek šilčiau. Naktį numatoma 7–11, dieną 17–20 laipsnių šilumos. Lyti neturėtų.
Šiandien, rugsėjo 25 d.
+12
+14
+13
Telšiai
Šiauliai
+13
Klaipėda
Panevėžys
+13
Utena
+12
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (priešpilnis) teka Mėnulis leidžiasi
7.10 19.09 11.59 16.57 1.28
269-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 97 dienos. Saulė Svarstyklių ženkle.
+15
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +34 Berlynas +21 Brazilija +29 Briuselis +16 Dublinas +12 Kairas +31 Keiptaunas +22 Kopenhaga +16
Londonas +17 Madridas +21 Maskva +12 Minskas +15 Niujorkas +21 Oslas +8 Paryžius +18 Pekinas +23
orai vilniuje Šiandien
Praha +23 Ryga +11 Roma +26 Sidnėjus +20 Talinas +10 Tel Avivas +29 Tokijas +23 Varšuva +17
Marijampolė
Vėjas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
+8
+15
+12
+9
3
+16
Alytus
1–5 m/s
+12
+19
+15
+12
3
+21
+18
+11
5
1765 m. gimė kompozitorius, politikos veikėjas Mykolas Kleopas Oginskis. 1849 m. mirė austrų kompozitorius Johannas Straussas. 1866 m. gimė biologas, vienas genetikos mokslo pradininkų Thomas Huntas Morganas. 1897 m. gimė amerikiečių rašytojas, Nobelio literatūros premijos laimėtojas Williamas Faulkneris. 1906 m. gimė Rusijos kompozitorius Dmitrijus Šostakovičius.
ketvirtadienį 1944 m. gimė amerikiečių aktorius Michaelas Douglas.
prizas Šią savaitę laimėkite Ali Smith knygą „Pasaulio viešbutis“
„Pasaulio viešbutis“ – hipnotizuojantis romanas, kuriame lyg prabėgomis metamas žvilgsnis į skirtingus ir dramatiškus penkių žmonių gyvenimus: per kraupų nelaimingą atsitiktinumą žuvusios merginos ir sunkiai su sesers mirtimi susitaikančios paauglės, elgetaujančios benamės, nuobodžiaujančios ir įkvėpimo ieškančios laikraščio „World“ žurnalistės bei nuo nepakeliamų jausmų pasiligojusios trisdešimtmetės viešbučio administratorės.
spalio 2 d. Praėjusios savaitės nugalėtoja – Genė Jurgelėnienė. Praėjusios savaitės teisingi atsakymai: pitonas (pirmadienis), vijoklis (antradienis), begemotas (trečiadienis), fabrikas (ketvirtadienis), bukolika (penktadienis). Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
1
2
Vardai Aurelija, Kleopas, Ramvydė, Vaigintas, Vladislovas
horoskopai
trečiadienį
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusių. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite: DIENA (tarpas) VD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba 2. Iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Vilniaus dienos“ redakciją Labdarių g. 8, Vilnius. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį,
Vilnius
DATOS
Rytas
+13
+15
+15
3
4
5
6
7
8
9
1952 m. gimė amerikiečių aktorius Christopheris Reeve’as. 1961 m. gimė amerikiečių aktorė Heather Locklear. 1965 m. gimė buvęs NBA krepšininkas Scottie Pippenas. 1968 m. gimė amerikiečių aktorius ir reperis Willas Smithas. 1969 m. gimė britų aktorė Catherine Zeta-Jones. 1970 m. mirė vokiečių rašytojas Erichas Maria Remarque’as.
Avinas (03 21–04 20). Galite susikivirčyti su vyresniu ar autoritetingu žmogumi. Tačiau nebūtina suprasti visko paraidžiui. Jei sugebate susitvardyti, vadinasi, suprantate konfliktų pražūtingumą ir ne laiku ištartų žodžių padarinius. Jautis (04 21–05 20). Stenkitės vengti konfliktų. Patirsite nuoskaudų ir pajusite nesutarimų kartėlį. Atminkite, kad emocijos dažnai būna blogas patarėjas. Dvyniai (05 21–06 21). Galbūt jums bus pasiūlytas darbas. Daug dėmesio skirsite gebėjimams vadovauti. Palanki diena dirbti komandoje. Pasistenkite nedemonstruoti savo emocijų. Vėžys (06 22–07 22). Teks rinktis – draugiška kompanija ar nepritarimas tam tikroms aplinkinių idėjoms. Norėsite prieštarauti kitų žmonių nuomonei, plaukti prieš srovę. Liūtas (07 23–08 23). Noriai padėsite draugui ar mylimam žmogui. Kas nors gali pagirti jūsų gerą skonį. Tačiau neverta tuo susižavėti ir patikėti meilikavimu, juk nesiruošiate apsiriboti jau esamais pasiekimais. Mergelė (08 24–09 23). Puikiai seksis suprasti aplinkinius. Malonūs jausmai, geri santykiai ir artimųjų parama padarys jus laimingą. Negadinkite sau nuotaikos liūdnomis mintimis apie rytojų, džiaukitės šia diena. Svarstyklės (09 24–10 23). Atsiras galimybė atskleisti savo geriausias savybes. Kils idėjų, kuriomis galėsite pasidalyti su aplinkiniais. Kai kas gal ir nesupras jūsų, bet įvertins jūsų originalumą ir sugebėjimus. Skorpionas (10 24–11 22). Jūsų mintys ir idėjos nesutaps su aplinkinių nuomone, todėl galimi nesutarimai ir konfliktai. Nebandykite kakta pramušti sienos. Geriau spręskite asmenines problemas. Šaulys (11 23–12 21). Norėsite daug kalbėti, nes puikiai mąstote ir esate kupinas naujų idėjų. Pasinaudokite šia puikia savo būsena apgalvodamas ir įgyvendindamas neatidėliotinus reikalus bei planus. Ožiaragis (12 22–01 20). Emocingumas ir jautrumas turės neigiamos įtakos jūsų veiklai. Galite neteisingai apsispręsti, būti pernelyg dosnus ir iššvaistyti per daug pinigų. Vandenis (01 21–02 19). Vertinate idėjas ir mintis, kurios jums nepasiekiamos. Teigiamai vertinsite tai, ką siūlo gyvenimas. Vienybė, kurią pajusite su artimaisiais, išliks ilgam. Žuvys (02 20–03 20). Jūsų perdėtas optimizmas ir klaidingai suprasti idealai turės neigiamos įtakos karjerai. Siekdamas pagerinti padėtį darbe norėsite apgauti kolegas. Būkite atsargus. Galima tikslo siekti sąžiningai, kruopščiai ir atkakliai dirbant.