TODĖL, KAD naujienos ESU VILNIETIS Tikros sostinės
Trečiadienis,
Teismas buvo palan kus V.Giržadui, bet dar neaišku, ar jis grįš į FNTT vadovo pavaduotojo pareigas. Lietuva 5p.
rugsėjo 26 d., 2012 m. Nr. 225 (1424)
Šildymo sezonas iš šalies drabužių ir ava lynės sektorių gali pasi glemžti iki šiol buvusią rekordinę apyvartą. Ekonomika 8p.
diena.lt
Rinkimų išvakarėse Gruzijos prezidentas M.Saakašvilis gavo antausį. Pasaulis 12p.
Pagalbos telefonas – pokštams ir patyčioms Katė medyje, bom ba mokykloje, kai mynas virš gal vos. Ufonautai gro bia vaikus tiesiog gatvėje. Bendrasis pagalbos centras (BPC) veikia jau ne pirmus metus, ta čiau kvailų skam bučių sulaukiama tūkstančiai.
Negali nemokėdamas lietuvių kalbos išlaikyti lietuvių kalbos ir literatūros egzamino. Švietimo ir mokslo viceministras Vaidas Bacys
6p.
Miestas
Mirus artimajam, tenka ne tik išgy venti netekties skausmą, bet ir skai čiuoti laidotuvių išlaidas. Norinčiai gauti vietą mirštančios močiutės ka pui vilnietei Irenai patarta artimąją kremuoti. Tik vėliau paaiškėjo, kad sumokėjus už kremavimą bei vietą urnai, visos laidojimo paslaugos at sieis dar brangiau.
Miestas
a.zukovski@diena.lt
4p.
Kalbų diena kvietė jaunimą
Rudenį – mokinių metas
2
3p.
Ruošiantis mirčiai tyko apgaulės
Andrejus Žukovskis
Statistika skelbia, kad iš daugiau nei milijono kasmet užregistruo jamų skambučių bemaž trys ketvir tadaliai yra visiškai beprasmiai. Ir nors dėl telefono 112 buvo išgelbėta ne viena gyvybė, daugelis to vis dar nesupranta. Skambinama dėl visko, neretai trukdant daugiau nei 250 operatorių darbą. Šiomis dienomis BPC patalpose ypatingas įkarštis – prie tradicinių „klientų“ priside da gausūs mokslei vių skambučiai.
1,30 Lt
Darbas: nors iš trijų pagrindinių specialiųjų tarnybų ugniagesiai gelbėtojai kviečiami rečiausiai, jiems daž
niausiai tenka užsiimti ne gaisrų gesinimu, o šalutine veikla. Gedimino Bartuškos nuotr.
„Sirenos“ vilios peržengti ribas
13p.
BŪTI VILNIAUS DALIMI PRENUMERATA 2012 M.
KETVIRČIUI –
48
LT
www.vilniausdiena.lt Prenumeruoti galite: „Vilniaus dienos“ redakcijoje Labdarių g. 8, internetu www.diena.lt/dienraštis. Informacija tel. (8 5) 261 1688, 8 686 52 400, el. p. prenumerata@vilniausdiena.lt
2
trečiADIENIS, rugsėjo 26, 2012
miestas Rudenėjantis Vilnius Vilniečiai, su nekantrumu laukiantys bent trumpos bobų vasaros, pastaro siomis dienomis negali pasimėgauti ši luma bei saule. Ištuštėjusios lauko kavi nės, vos vieno kito žmogaus sulaukian čios viešosios erdvės tampa įprastu ru deniniu vaizdu. Ir nors, nepaisant ru deninės žvarbos, renginių Vilniuje – vėl apstu, kai kurie miestiečiai mielai juos iškeičia į rudeninių gėrybių rinkimo ak ciją sodo sklype vos už miesto ribų. Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
Sklypas paežerėje kelia nerimą politikams Andrejus Žukovskis a.zukovski@diena.lt
Trakuose šalia Šv. Jono Nepomu ko koplytstulpio esančiame par kelyje savininkams grąžinta skly po dalis kelia nerimą kai kuriems politikams. Tačiau savivaldybės klerkai tikina, kad problema iš piršto laužta.
to privataus sklypo už savivaldy bės pinigus suplanuotas nutiesti asfaltuotas kelias, ir tai, kad teri torijos, kurioje yra sklypas, pla navimas taip pat apmokėtas iš biudžeto.
Žemės nesulaukė
Atsiėmė Seimo nario žmona
12 arų sklypas, esantis parkelyje palei Galvės ir Lukos (Bernardinų) ežerų krantus, tapo Trakų rajono savivaldybės, nusprendusios grą žinti sklypą savininkams, ir dalies trakiečių, manančių, kad sklypas grąžintas neteisėtai nesusiprati mų ir nesutarimų objektu. Aistras pakurstė ir tai, kad vie na sklypo bendraturčių – Seimo nario Jaroslavo Narkevičiaus su tuoktinė Irena Narkevič. Šiuo me tu sklypas perduotas teisėtiems savininkams, tačiau problema su sirūpinusiam Seimo nariui Vidui Urbonavičiui atrodo, kad šis klau simas vis dar lieka atviras. Politi ko nuomone, problemai iškilus į viešumą, savivaldybė pabūgo tęs ti neteisėtus darbus ir paskubėjo sklypą perduoti savininkams. „Kažkodėl tik dabar tą sklypą nuspręsta grąžinti. Maža to, ja me leidžiama statyti namus. Nors prieš tai daugybę metų aiškinta, kad sklypų grąžinti miesto ribose negalima, nes tai priklauso vals tybės išperkamos žemės katego rijai ir už žemę gali būti pasiūly ta kompensacija. Yra ne vienas tai patvirtinantis raštas. Dabar kaž kodėl situacija pasikeitė“, – ste bėjosi V.Urbonavičius. Leis statyti namus
Labiausiai V.Urbonavičių šio je istorijoje papiktino du dalykai – tai, kad prie dabar jau grąžin
„Keista, kad atsirado tokia žy ma. Juk Trakų istoriniame nacio naliniame parke net langų negali kokių nori įsidėti, o čia dabar lei dimas statyti namus“, – gūžčiojo pečiais V.Urbonavičius.
Vidas Urbonavičius:
Prieš tai daugy bę metų aiškinta, kad sklypų grąžinti miesto ribose nega lima, dabar kažko dėl situacija pasi keitė. „Dabar, kai kilo triukšmas, jie bijo tęsti ir viską perdavė savinin kams. Bet tiksliai žinau, kad kelias palei ežerą plane yra ir tik aist roms nuslūgus, kas nors spragtels pirštais ir darbai pajudės. O juk tai nesąmonė – per pusę milijono li tų kainuojantis kelias bus nuties tas į privatų sklypą“, – piktinosi pašnekovas. Be to, Registrų centro išduo ta pažyma sklype leidžiama sta tyti namus, nes numatytas žemės naudojimo pobūdis – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų sta tybos.
Trakų rajono savivaldybės atsto vė ryšiams su visuomene ir spau da Sigita Nemeikaitė pirmiausia paneigė gandus, neva visas skve relis perduotas privatiems asme nims. Pasak valdininkės, tik ne didelė dalis viso paežerės ploto atiteko teisėtiems savininkams. „Toje vietoje buvo šių žmonių namai, prieš karą ten buvo gatvė. Ir tik pokariu kilus gaisrui bei su degus namams ten ilgainiui atsi rado parkelis. Viskas yra teisėta. Tai ne šios dienos problema. Vie nas iš savininkų, Piotras Karpo vičius, nuo pat nepriklausomybės atgavimo bandė susigrąžinti savo žemę. Mano žiniomis, šis žmogus pernai mirė taip ir nesulaukęs to, kas priklausė jo protėviams ir bu vo jo teisėta nuosavybė“, – tvirti no S.Nemeikaitė. Savivaldybės atstovė pabrėžė, kad planuose esantis kelias nebus skirtas automobiliams. Jis atkar tos dabar esantį duobėtą pėsčiųjų takelį. Be to, numatyta sutvarkyti visą teritoriją. „Tas takelis yra ir dabar, tiesiog pagal teritorijos planą jis bus su tvarkytas. Ir jokiu būdu jis neis į privatų sklypą, tai tas pats pėsčių jų takas. Beje, ir tas pats sklypas, jeigu imtume senus planus, rėmėsi į ežerą, bet dabar mes jį nuspren dėme pakoreguoti – atitraukėme nuo ežero kranto. O visos teritori jos planas buvo daromas, nes visa teritorija bus tvarkoma. Ten nu matyta grandiozinė rekonstruk cija“, – patikino savivaldybės at stovė.
Pagalbos tel pokštams ir Bendrojo pagalbos tele 1 fono linija kaisti prade da nuo rugsėjo, būtent tuo metu,
kai į mokyklas sugužėję vaikai ima nuobodžiauti. Tuomet prasideda žaidimai, neretai – su mobiliuo ju telefonu. „Su mokslo metų pra džia prasideda skambučiai iš mo kyklų. Dabar visi moksleiviai turi mobiliuosius telefonus, o numeris 112 nemokamas. Pavyzdžiui, nuo bodu pamokoje, tai ką gi – ima ir skambina. Sako, paklausykit, kaip mokytoja nusišneka. Arba vaikai skambina – jis mane muša, gelbė kit. Ir girdime juoką“, – dienraš čiui pasakojo BPC Organizacinio skyriaus vedėja Auksė Čibirienė. Iš mokyklų sulaukiama ir juo kais atliktų, bet rimta atsakomybe gresiančių skambučių. Pavyzdžiui, apie padėtą bombą. „Dažniausiai koks nors mokinys pamokos neišmokęs arba mokyk loje sėdėti nenori ir skambina. Ta čiau dažnai operatorius iš vaikiško balselio nustato, kas čia per inci dentas“, – dėstė A.Čibirienė. Nustato buvimo vietą
Anksčiau panašūs pranešimai su keldavo nemažai problemų. Tekda vo ilgai aiškintis, iš kur galėjo būti skambinta, ir tai gerokai apsunkin davo pranešėjo paieškas. Šiuo metu su skambučiu į BPC drauge atskrieja ir informacija apie apytikrę skambi nančio žmogaus buvimo vietą. „Turime tokią galimybę, ir dabar, jeigu skambinama iš mokyklos ar jos prieigų, tokio melagio paieškos tampa visai nesunkios. Beje, vietos nustatymo funkcija padeda mums ir daug rimtesniais atvejais“, – tei gė pašnekovė. Pasak A.Čibirienės, buvo nu tikimas, kai telefonu paskambi nęs jaunuolis pranešė, kad kelyje jį partrenkė automobilis ir jis yra su žeistas. „Anksčiau tekdavo klausinėti, kiek ėjo, kur, kokie orientyrai. Da bar, žinant skambučio vietą, situa cija gerokai palengvėja. Arba būna
Statistika: pasak A.Čibirienės, daug
atvejų, kai žmogus patiria stresą ir pasako visai ne tą adresą. Pasitiks liname ir tarnybos važiuoja tenai, iš kur buvo skambutis“, – kalbėjo pašnekovė.
Arklys įkrito į šulinį ir nusilaužė spran dą. Skambučių su laukta iš skirtingų asmenų. Klausia, ar dirba turgus
Nemaža dalis skambučių „ne į te mą“ būna piktybiniai. Iš vienos psichinės ligonės per dieną sulauk ta net 300 skambučių. Dažniausiai operatoriai fiksuoja tokius žmones, dalijasi informacija ir į jų skambu čius stengiasi išvis neatsiliepti. „Bet jie nuolat keičiasi. Vieni dingsta, atsiranda naujų. Keletas as menų už melagingus pranešimus yra perduoti policijai“, – teigė pašne
Žemėlapis rodys, ku Vilniečiams, turintiems balsavimo teisę, tačiau nežinantiems, kur sa vo pareigą atlikti, padės interakty vus žemėlapis internete. Nuodėmės: viename vaizdingiausių Lietuvos kampelių – Trakuose, gyventojų nuomone, dedasi keisti da
lykai: centre esantį parką ruošiamasi tvarkyti, bet dalis jo atiduota Seimo nario sutuoktinei.
Kęstučio Vanago (BFL) nuotr.
Vilniaus miesto savivaldybės inter neto tinklalapyje galima susipažin ti su informacija apie artėjančius
Seimo rinkimus ir referendumą dėl naujos atominės elektrinės staty bos Lietuvos Respublikoje. Į skiltį su informacija apie rinkimus galima patekti ir Vilniaus miesto savival dybės tinklalapyje paspaudus kai rėje pusėje esančią aktyvią nuoro dą. Specialioje rinkimams skirtoje
3
trečiADIENIS, rugsėjo 26, 2012
miestas Rudenėjantis Vilnius
lefonas – patyčioms
Per brangi paskutinė kelionė Rūta Grigolytė
r.grigolyte@diena.lt
Norėdama gauti vietą artimosios kapui, moteris sutiko šią kremuo ti. Tik sumokėjus už kremavimą paaiškėjo, kad neką mažiau teks pakloti ir už vietą urnai. Už vietą – 1,3 tūkst. litų
guma skambučių vis dar būna nerimti.
kovė. Kartais gyventojai skambina 112, bet jų nerimas pasirodo bepras mis. Prieš kelias dienas buvo gautas pranešimas, kad devynmetis vai kas neatidaro durų. „Pranešėja tei gė, kad jos devynerių metų dukra jau 15 minučių neatidaro durų. Pareigū nams atvykus į vietą ir patekus į butą paaiškėjo, kad vaikas tiesiog miego jo“, – prisiminė BPC atstovė. Pasitaiko skambučių, kai tar pusavyje nesutariantys kaimynai skundžia vienas kitą. Neretai nori ma tiesiog gauti informacijos – pa siklausti vieno ar kito adreso, laiko, įstaigos darbo laiko. „Vienas žmogus paskambino ir sako – pažiūrėkit, ar dirba Kalva rijų turgus, jums vis vien netoli. O vienas kaimynas paskundė kitą, kad šis montuoja saulės baterijas. Bet policija juk tokių problemų ne sprendžia“, – teigė A.Čibirienė. Gelbėja kates ir arklius
Lyderis ir pagrindinis iškvietimų objektas nerimtų skambučių są
Asmeninio archyvo nuotr.
raše – katė. Traukti kačių iš me džių skuba ugniagesiai, kartais po licija. „Katės tai tikrai kažkas. Skam bina žmonės, prašo: nukelkit, katė medyje. Atvažiuoja gaisrininkai, o ta katė jų išsigąsta ir dar aukščiau lipa. Kaip cirkas kažkoks, o tuo pat metu kitoje vietoje gali būti kitas daug rimtesnis įvykis“, – dėstė pašnekovė. Dėl gyvūnų gelbėjimo sulaukia ma ir rimtų pranešimų. Ypač pro vincijoje. Kartą BPC gavo praneši mą, kad į šulinį įkritęs arklys. „Arklys įkrito į šulinį ir nusilau žė sprandą. Kaime tuo pat metu bu vo pats bulviakasis ir tas arklys buvo vienintelis. Nors priešgaisrinė gel bėjimo tarnyba pagal mūsų prane šimą organizavo gelbėjimo darbus, žmonės skambino dar kelias valan das, prašė atsiųsti papildomų pajė gų, kraną, kitą techniką. Skambučių sulaukta iš skirtingų asmenų. Buvo visko – pykčio, ašarų, nepasitenki nimo“, – pasakojo A.Čibirienė.
Iš anksto ruošdamasi artimos giminaitės paskutinei kelionei vilnietė Irena suprato, kad tik riausiai neišgalės už viską susi mokėti. Palaikų transportavimas ir kremavimas, be kitų paslaugų, kainuoja apie pustrečio tūkstan čio, dar beveik pusantro tūks tančio prašoma už vietą urnai kapinėse – kiek moteris kreipė si į kapines, vietos niekur kitur negavo. „Močiutė yra sunki ligonė ir, teatleidžia Viešpats, kad taip sa kau, ilgai nebegyvens. Reikia rū pintis, ieškoti vietos iš anksto. Kairėnų kapinėse mums pasakė, kad laisvų vietų nėra, nors kiek kartų buvau, pastebėjau, kad vis nauji kapeliai dygsta. Yra tik vie tos prie tvoros urnoms laidoti. Sutikome su kremavimu, bet, sa ko, viskas mokama. Už tą vietelę reikia sumokėti 1,3 tūkst. litų, jų duobelės urnai kasimo paslaugos – 300 litų, bus ir visos kitos išlai dos. Jokios kitos alternatyvos nė ra, visur nėra vietų“, – pasakojo sostinės gyventoja Irena. Prioritetai numatyti
Oficialiai teigiama, kad Vilniaus mieste laisvai laidojama Kairėnų, Karveliškių ir Liepynės kapinėse. Vilniečiams laidoti šiose kapinė se leidimai išduodami minėtų ka
pinių administracijose. Visose ki tose kapinėse nustatyta speciali laidojimo tvarka, pavyzdžiui, An takalnio kapinių Menininkų kal nelyje laidojami Lietuvai ir Vilniui nusipelnę kultūros ir meno veikė jai, Karveliškių kapinių Tremtinių kvartale laidojami politinio kali nio ar tremtinio pažymėjimą tu rintys asmenys. Tačiau, ponios Irenos teigi mu, jai kreipusis dėl kapo vietos Karveliškėse, taip pat pasakyta, kad vietų nėra. „Tremtinių kape liai būdavo Karveliškių kapinėse, bet ten vietų vėl nėra. Nors mo čiutė ir gaudavo 180 litų išmokas kaip tremtinė, bet vietos būti pa laidotai nėra“, – neviltingai kal bėjo Irena.
Jei velionis reg istruotas ne Vil niaus mieste, tačiau jo artimieji gy vena Vilniuje ir pageidauja jį Vil niuje laidoti, artimieji privalo gau ti leidimą Vilniaus miesto savival dybėje. Laidojant Antakalnio kapinėse, sa vivaldybėje gautą leidimą būtina suderinti su Kultūros paveldo de partamento prie Kultūros ministe rijos atstovu. Saltoniškių, Sudervės, Verkių, Sau lės, Rasų ir Bernardinų kapinėse leidimai skirti naują kapavietę ne duodami, laidojama tik į šeimos kapus.
Neteisingai suprato?
Vis dėlto atrodo, kad moteriai nebuvo suteikta visa informaci ja. „Vilniaus dienos“ redakcijai pasiteiravus Karveliškių kapinių administracijoje, paaiškinta, kad iš anksto vietos kapinėse nepas kiriamos – reikia kreiptis turint mirties liudijimą. Kapinių admi nistratorė Daiva Česnakauskie nė tikino, kad mokėti už kapa vietę negalėjo būti prašoma. Esą tikriausiai ponia Irena neteisin gai suprato tvarką. „Nesvarbu, velionis tremtinys ar ne, yra bendra tvarka, kad, tu rint mirties liudijimą, ateinama ir tuomet renkamasi vieta. Vie tos nemokamos. Tai, kad Trem tinių kvartale beveik nebėra vie tų, tiesa. Galbūt bus kitoje vietoje laidojami, galbūt savivaldybė ku riose kapinėse įrengs naują Trem tinių kvartalą“, – sakė D.Česna kauskienė.
Išmokos Laidojimo pašalpa skiriama miru siojo šeimos nariui arba kitam lai dojančiam asmeniui. Išmokos dy dis – 8 bazinės socialinės išmokos (dabar – 1040 litų). Asmenys dėl jos turi kreiptis į Vil niaus miesto savivaldybės admi nistracijos Social in ių reikalų ir sveikatos departamento Sociali nių išmokų skyrių. Laidoj imo išmok a, išmok am a „Sodros“, – tai, pensininkui mirus, jį palaidojusiems asmen ims iš mokama pensija už mirt ies mė nesį, jei ji dar nebuvo išmokėta, ir paskirtos pensijos už vieną mėne sį dydžio suma. Įstat yme nenumat yta, per kiek laiko tur i būt i išmokam i šie pin i gai.
Dažniausiai nurodomos laidojimo paslaugų kainos Urnos
300–400 litų
Karstai
300–5 tūkst. litų
Duobės iškasimas 300–550 litų Mediniai kryž iai
apie 100 litų
Katafalko nuoma
80–200 litų
Šarvojimo salės nuoma parai
ur balsuoti skiltyje pateikiama Vilniaus miesto savivaldybės ir Vyriausiosios rin kimų komisijos informacija, kaip ir kur balsuoti vilniečiams, studen tams, nedeklaravusiems gyvena mosios vietos Vilniuje, informacija apie išankstinį balsavimą, balsavi mą namuose, užsienyje ir kt.
Papildomos sąlygos
Taip pat vilniečių patogumui pa teikiamas Seimo rinkimų Vilniaus miesto apylinkių interaktyvus že mėlapis. Jame, įvedus savo dekla ruotos gyvenamosios vietos adre są, iš karto galima pamatyti, kurioje apylinkėje reikės balsuoti. VD inf.
Užpildyta: Rasų kapinėse naujų laidojimo vietų neskiriama, jų jau ne
bėra ir Karveliškių kapinių Tremtinių kvartale, kuriame artimąjį palai doti norėjo ir vilnietė Irena. Gedimino Bartuškos nuotr.
200–700 litų
Mirusiojo apreng imas
apie 150 litų
Įkapės
apie 300 litų
Giedotojai
apie 300 litų
Kremavimo apie 1,6 tūkst. paslaugos su litų. kitomis paslaugomis be transportavimo
4
trečiADIENIS, rugsėjo 26, 2012
miestas
Kiauras stogas grasina namo griūtimi Prasidėjus lietingam rudens sezonui komu nalininkai ragina vilniečius pasirūpinti kiaurais stogais. To nepadarę laiku gyvento jai rizikuoja ne tik savo turtu, bet ir sveikata. Lietus ardo net sienas
Daugiabučių administratoriai ra gina neatidėlioti namo stogo re monto. Jeigu stogas kiauras, nėra ko laukti – lietingas sezonas ne už kalnų. Per stogo dangą prasiskver bęs vanduo gali pakenkti ne tik bu tų estetiniam vaizdui, bet ir namo konstrukcijoms. „Klaidinga manyti, kad sto go remontas aktualus tik viršuti nių aukštų gyventojams. Per stogą prasiskverbęs vanduo patenka ir į inžinerinių sistemų šachtas – tuš čias ertmes sienų konstrukcijoje – ir gali prasiskverbti iki žemutinių aukštų. Dėl to gali nukentėti butų estetinis vaizdas ar, dar blogiau, – įsimesti pelėsis“, – sakė „Ma no būsto“ Vilniaus regiono vado vas Arūnas Kubilius.
gas teikianti bendrovė, galite bū ti ramūs – apie būtinybę remon tuoti stogą jus informuos namo priežiūros vadybininkas. Kiekvie nais metais organizuojamos sto go apžiūros. Jeigu būklė neatitinka reikalavimų, surašomas defekti nis aktas – jame paminima, kokie remonto darbai turi būti atlikti. Apie tai informuojami namo gy ventojai.
Klaidinga manyti, kad stogo remontas aktualus tik viršuti nių aukštų gyvento jams, – vanduo gali prasiskverbti iki že mutinių aukštų.
Drėgmės palydovas – pelėsis
Specialistų teigimu, pelėsis skver biasi į plytas arba betono plokštes ir ardo namo konstrukcijas, taip pat kenkia pačių gyventojų svei katai. Jeigu jūsų daugiabučio priežiūra rūpinasi administravimo paslau
Jeigu stogo būklė tokia, kad vanduo jau sunkiasi į vidų, „Ma no būsto“ specialistai pataria apie tai nedelsiant pranešti savo namo priežiūros vadybininkui. Jis padės
Prieš rinkimus atostogų neprireikė Rūta Grigolytė
r.grigolyte@diena.lt
Vilniaus valdžia – meras ir trys vi cemerai – per spalio 14-osios rin kimus mėgins patekti į Seimą. Ruošimasis jų darbui neva ne trukdys – nė vienas per rinkimų kampaniją neprašė būti išleistas atostogų.
Po vasaros pertraukos šį politinį sezoną iki rinkimų tik vienas mero pavaduotojas savaitę atostogavo, o pats meras tiesiog dirbo trumpiau. Kad dėmesio sumažėja miesto rei kalams spręsti, galima pastebė ti nebent iš to, jog nuo rugsėjo 12osios iki pat rinkimų nebenuma tyta nė vieno Vilniaus miesto sa vivaldybės tarybos posėdžio. Mero pavaduotojai Lietuvos so cialdemokratų partijos narys Ro mas Adomavičius ir Darbo par tijos atstovas Jonas Pinskus per
rinkimus į Seimą susirungs Laz dynų vienmandatėje apygardoje. Mero pavaduotojas Jaroslavas Kaminskis į Seimą kandidatuoja su Lietuvos lenkų rinkimų akcija ir varžysis Trakų-Elektrėnų vien mandatėje apygardoje. Iš vicemerų laikotarpiu prieš rinkimus atostogavo tik J.Pinskus – nuo rugpjūčio 29 d. iki rugsėjo 7 d. imtinai. Meras Artūras Zuokas praėju sią savaitę tris dienas dirbo ma žiau valandų. Tiesa, A.Zuokas nepraleidžia progos kaip meras agituoti balsuoti už jo vadovau jamą judėjimą „Taip“ savo pasky roje „Meras Zuokas“ socialiniame tinklalapyje. Pats A.Zuokas, nors į rinkimus veda politinį judėji mą, išrinkimo atveju žada nepai syti rinkėjų valios ir į Seimą neiti. Kiti miesto valdžios atstovai keti na apsispręsti tik paaiškėjus rin kimų rezultatams.
Atsarga: daugiabučių administratoriai perspėja, kad kiauri stogai gali reikšti ne tik neplanuotą remontą, bet
ir dar didesnes išlaidas, jei dėl delsimo įsiveis pelėsis.
išspręsti šią problemą. Dažnai pa sitaiko, kad ne visi gyventojai pri taria dėl remonto, todėl darbai at liekami pavėluotai. Daugiabučių administratoriai ragina būti sąmo ningus ir nelaukti, kol bus padary ta žalos kaimynams. Garantija – penkeriems metams
„Mano būsto“ darbų vykdytojo Tomo Paužos teigimu, daugiabu čio stogas vidutiniškai laiko apie 30 metų. Vėliau gali prireikti didesnio ar mažesnio remonto.
džios atstovai, išskyrus merą, ketina apsispręsti tik paaiškėjus rin kimų rezultatams. Gedimino Bartuškos nuotr.
tus – už darbų atlikimą ir už blogai atliktų darbų defektų šalinimą. „Mano būsto“ duomenimis, jei gu namas pastatytas iki 1992 m., didelė tikimybė, kad jam gali pri reikti stogo remonto. Pastatytų ne seniau nei prieš penkerius metus daugiabučių stogų defektais rūpi nasi namo statytojas, todėl iškilus remonto būtinybei, darbus suorga nizuos jis. Tačiau paprastai naujos statybos namų stogai dar yra tin kamos būklės. VD inf.
Kalbų dieną prisiminta ir gimtoji Kęstutis Neverauskas k.neverauskas@diena.lt
Antradienį Vilniaus Rotušės aikš tėje vyko Europos kalbų diena. Su sirinkusieji turėjo galimybę susipa žinti su galimybėmis mokytis užsie nio kalbų. Kai kurie miestiečiai kėlė ir gimtosios kalbos problemas. Žaisminga programa
Per sostinės centre vykusią Euro pos kalbų dieną savo veiklą pristatė įvairios Lietuvoje veikiančios už sienio organizacijos ir dešimt Lie tuvoje įsikūrusių ambasadų. Tarp jų buvo ne tik Europos šalių atsto vai – mokytis užsienio kalbų kvie tė ir Japonijos ambasada. Šventėje vyko interaktyvus žai dimas-viktorina „Kalbirintas. Di džiojo lobio misija“. Teatralizuoto žaidimo personažams įveikti pen kiolika užduočių padėjo Rotušės aikštėje susirinkę žmonės. Renginys sutraukė daug Vilniaus moksleivių. Jie noriai dalyvavo pa siūlytuose žaidimuose ir domėjosi užsienio kalbomis. Kalbų dienos programos pabai goje šventės dalyvių laukė Donato Montvydo koncertas. Pavojaus neįžvelgia
Požiūris: ar verta palikti postus sostinės savivaldybėje, miesto val
Jo kaina priklauso nuo to sto go nusidėvėjimo ir tvarkomo plo to. Delsiant atlikti darbus, stogo būklė blogėja – kyla ir darbų kai na. Išlaidos paskirstomos visiems namo gyventojams, kaip numato teisės aktai. Stogo remontui „Ma no būstas“ suteikia penkerių me tų garantiją. Daugiabučių administratoriai pataria darbų organizavimą patikė ti profesionalams ir mielai sutinka pagelbėti. Netinkamai pasirinkus rangovus gali tekti mokėti du kar
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Lietuvos švietimo ir mokslo mi nistras Gintaras Steponavičius tei gė, kad tokia diena yra svarbi ska tinant lietuvius tobulėti. „Atviroje valstybėje svarbu ne tik stiprin ti savo kultūrą ir kalbą, bet ir būti atviriems bei norintiems tobulėti. Esame tarp lyderių Europoje – 90 proc. mūsų žmonių susikalba bent
viena užsienio kalba. Manau, kad tai yra pranašumas“, – sakė jis. Ministro manymu, užsienio kal bų mokymasis nesukelia pavojaus valstybinei kalbai: „Kitų kalbų mo kymasis gali vykti nenustumiant į šalį gimtosios. Nedidelės valstybės turi pranašumą, kai jos geba kalbė ti ne tik savo valstybine, bet ir ki tomis kalbomis.“ ES siekiama, kad jos piliečiai kal bėtų bent dviem užsienio kalbo mis. Lietuvoje šio tikslo siekiama tiesiogiai – moksleivius mokant dviejų užsienio kalbų. Pirmosios užsienio kalbos mokyklose prade dama mokyti antroje klasėje, ant rosios – šeštoje. Kenkia gimtajai kalbai?
Rugsėjo pradžioje didelio atgarsio sulaukė patvirtinta naujoji stojimo į aukštąsias mokyklas tvarka. Pagal ją ypatinga svarba stojant į universi tetus ir kolegijas suteikiama užsie nio kalbai. G.Steponavičius teigė, kad lietuvių kalba nepraras svar bos. „Stojant į aukštąsias mokyklas didžiausias svoris, 40 proc., išlieka valstybinei, tai yra lietuvių kalbai, – sakė jis. – Kita vertus, aš suprantu, kad aukštasis mokslas tampa vis la biau tarptautinis. Atvyksta dėstyto jų iš užsienio, daug literatūros už sienio kalbomis. Vienos užsienio kalbos mokėjimas ne įstojus, o jau stojant yra svarbus aspektas.“ Ministro manymu, dauguma Lietuvos jaunimo sugeba komuni kuoti užsienio kalbomis. „Kai kam galbūt tai nebus džiugi naujiena, bet tikiuosi, kad tai nebus didelis stresas“, – sakė jis.
Pramogos: Europos kalbų die
nos renginyje Rotušės aikštėje netrūko įvairių atrakcijų – dau guma jų buvo skirtos kalbų be simokantiems moksleiviams.
Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
6p.
Plačiau apie lituanistų baimes dėl naujos tvarkos.
5
TrečiADIENIS, rugsėjo 26, 2012
lietuva diena.lt/naujienos/lietuva
Uždegta žalia šviesa logistikos centrui
Teismas paskelbė, kad buvęs Finan sinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) direktoriaus pavaduotojas Vy tautas Giržadas turi būti grąžintas į dar bą ir jam išmokėta daugiatūkstantinė kompensacija. Tačiau šis teismo sprendimas negalu tinis ir greičiausiai bus apskųstas.
Klaipėdoje kuriamas viešasis lo gistikos centras pagreitins krovi nių gabenimą, leis sutaupyti ne mažai milijonų. Pasirašyta sutartis
Vakar Klaipėdoje pasirašyta AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir UAB „VPA Log ist ics“ bendrad ar biavimo sutartimi duotas star tas real iai įgyvend int i kur ia mo Klaipėdos viešojo logistikos centro (KVLC) projektą. Jau nuo kitų metų prad žios privač io jo sektoriaus – „VPA Logistics“ – logistikos centras bus naudo jamas ir kaip viešosios partne rystės su „Lietuvos geležinke liais“ objektas.
Stasys Dailydka:
Ekonominė nauda bus didžiulė.
Perspektyva: nuosprendis jau paskelbtas, bet kol kas neaišku, ar V.Gir
žadas atgaus vieno iš FNTT vadovų portfelį.
Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
Buvęs FNTT vadovo pavaduotojas laimėjo teismą Kęstutis Neverauskas k.neverauskas@diena.lt
Išnagrinėjo skundą
Vilniaus apygardos administraci nis teismas (VAAT) vakar paskelbė sprendimą V.Giržado byloje dėl jo atleidimo iš pareigų. Rugsėjo pradžioje VAAT baigė nagrinėti administracinę bylą pa gal V.Giržado skundą dėl atleidi mo iš tarnybos ir neturtinės žalos atlyginimo. Buvusio FNTT direktoriaus pava duotojo prašymas patenkintas iš da lies. Teismo sprendimu jis turi būti grąžintas į buvusią darbo vietą. Jam taip pat priteisiamas 6,3 tūkst. litų vidutinis atlyginimas už kiekvieną mėnesį, kai jis buvo atleistas iš pa reigų. Be to, V.Giržadui priteista 20 tūkst. litų neturtinei žalai atlyginti. Teismo kolegija nusprendė, kad V.Giržadas poligrafu buvo tirtas nepagrįstai. Taip pat pripažinta, kad poligrafo tyrimo rezultatai ne buvo tinkami naudoti kaip pagrin dinis nepasitikėjimo valstybės pa reigūnu motyvas. VAAT kolegijos manymu, V.Gir žadui turėtų būti grąžinta teisė dirbti su įslaptinta informacija. Gali būti skundžiamas
„Su advokatais aptarsime, kaip sprendimas turėtų būti vykdomas. Teisiškai reikėtų įvertinti. Pasakyti, ar sėdama į kėdę, ar ne, – dar anks ti“, – sakė V.Giržadas. Jis tvirtino, kad grįžtų dirbti į FNTT. „Be abejo, esu patenkintas sprendimu, bet jis nėra galutinis. Yra galimybė jį ap skųsti. Manau, kad atsakovai tai ir darys“, – pridūrė V.Giržadas.
Per 14 dienų VAAT paskelbtas nuosprendis gali būti apskųstas Lietuvos vyriausiajam administ raciniam teismui. Sprendime nesakoma, kad V.Gir žadas į pareigas privalo būti grąžin tas skubiai ar nedelsiant. Tai pa stebėjo ir bylą laimėjęs V.Giržadas.
Vytautas Giržadas:
Be abejo, esu paten kintas sprendimu, bet jis nėra galutinis. Patvirtino, kad tebėra įtariamasis
V.Giržadas vakar patvirtino, kad iki šiol yra įtariamasis byloje dėl in formacijos apie bankrutavusį ban ką „Snoras“ nutekinimo. Buvęs vidaus reikalų ministras liberalcentristas Raimundas Pa laitis Vitalijų Gailių iš FNTT va dovo ir V.Giržadą iš šios tarnybos direktoriaus pavaduotojo pareigų
atleido šių metų vasario 15 d., tai motyvuodamas Valstybės saugu mo departamento medžiaga. Dėl šio sprendimo konservatorių kritikos sulaukęs R.Palaitis vėliau pats pasitraukė iš pareigų. Birželio 29 d. VAAT kaip ne pagrįstą atmetė V.Giržado skundą kitoje byloje – jis ginčijo buvusio vidaus reikalų ministro įsakymą dėl leidimo dirbti su slapta in formacija panaikinimo ir dėl pa kartotinio patikrinimo. Skundas buvo atmestas tuo pagrindu, kad vasario 14 d. pareiškėjo skund žiamą aktą min istras pripaž i no netekusiu galios, todėl teis mas pripažino, kad neliko ginčo dalyko. VAAT taip pat nagrinėja buvu sio FNTT direktoriaus V.Gailiaus skundą dėl atleidimo iš tarnybos. Šiuo metu FNTT vadovauja kon kursą laimėjęs Kęstutis Jucevičius, kuris Vyriausiosios tarnybinės eti kos komisijos yra pripažintas su painiojęs interesus.
Per keletą metų šalia jo bus pa statytas AB „Lietuvos geležinke liai“ logistikos centras su dviem šaudyklinių traukinių termina lais šalia „Draugystės“ geležinke lio stoties. KVLC pagreitins ir padidins konteinerinių krovinių gabenimą iš Klaipėdos valstybinio jūrų uos to krovos bendrovių ir į jas. Centras leis sutaupyti mažiau siai 25 mln. litų. Seniai buvo būtinas
Pristatant KVLC projektą pa brėžta, kad jis jau seniai buvo būtinas Klaipėdai. Pasak susisie kimo viceministro Rimvydo Vaš tako, prie projekto įgyvendinimo daug prisidėjo AB „Lietuvos ge ležinkeliai“. „Ilgai judėjome, bet dabar esame finišo tiesėje. Cent ro atsiradimas taps didžiuliu po stūmiu vystant logistikos projek tus“, – sakė R.Vaštakas. Klaipėd os meras Vytautas Grubliauskas pripažino, kad in termodalinis krovinių termina las bus ypač svarbus Klaipėdos regionui, nes vis didėjant kro
vai uoste logistikos centras leis efektyviau išnaudoti uosto pa jėgumus. AB „Lietuvos geležinkeliai“ ge neralinis direktorius Stasys Dai lydka pasidžiaugė, kad jau galima drąsiai sakyti, jog pasirašius su tartį su pirmuoju privačiu logis tikos centru šalia uosto pradės veikti naujas šaudyklinis krovini nių traukinių terminalas, garan tuosiantis sklandesnį ir greitesnį, patogesnį krovinių gabenimą. „Turėdami sausumos konteine rių terminalą sutaupysime laiko formuodami traukinių sąstatus, mažės ir aplinkos tarša. Galų ga le bus sukurta naujų darbo vietų, nes apskaičiuota, kad viena dar bo vieta logistikos terminale pa pildomai sukuria septynias kitas darbo vietas. Ekonominė nauda bus didžiulė“, – sakė S.Dailydka. Terminalai paspartins darbą
Planuojamas KVLC intermoda linio terminalo plotas – 5 ha. Ja me bus įrengta 1600 konteinerių saugojimo aikštelė. Projekto ver tė – apie 80 mln. litų. Per pirmą projekto vysty mo etapą bus naudojamasi UAB „VPA Logistics“ terminalu, ku ris pradės veikti jau nuo spalio, jame šiais metais planuojamos papildomos investicijos tiesiant dar vieną geležinkelio atšaką. AB „Lietuvos geležinkeliai“ šiuo ter minalu planuoja pradėti naudotis nuo kitų metų pradžios. Per antrą etapą 2013-aisiais bus parengtas šalia „Draugystės“ ge ležinkelio stoties pietinėje dalyje esančio būsimo KVLC terminalo techninis projektas. Tais pačiais metais numatoma patvirtinti ir šiaurinėje dalyje šalia minėtos geležinkelio stoties esančios te ritorijos detalųjį planą. Būtinybę įrengti Logistikos centrą rodo ir tai, kad po ekono minės krizės ima sparčiai atsi gauti konteinerių krovos apimtis Klaipėdos uosto konteinerių ter minaluose: pernai buvo viršyta iki tol rekordinių 2008 m. apim tis ir perkrauta daugiau nei 382 tūkst. konteinerių. VD inf.
Premjeras ploja katučių Premj er as Andr ius Kubil ius pa tis, FNTT vadov ams pan aik ind a reiškė, kad V.Giržadą į FNTT grąžin mas leid imus dirbt i su slapt a infor ti nusprendęs teismas bent iš dalies mac ij a, pas ielgė įstat ymų nus tat y ištaisė tuomečio vidaus reikalų mi ta tvark a. nistro R.Palaičio klaidą. „Skubotą ir Dabart in is vidaus reikalų min istras nepagrįstą FNTT vadovų atleid imą Artūras Melianas savo poziciją žada iš pareigų vis ada laik iau min istro išsakyti šiandien. R.Palaitis pareiškė R.Palaičio klaida, kurią rag inau ištai esąs tikras, kad ministerija skųs teis syt i. Pagal iau teismas bent iš dalies mo sprendimą: „Esu įsitikinęs, kad el šią klaidą ištaisė“, – sakė A.Kubil ius. giausi teisėtai ir teisingai. Prie tok io Prez identė Dal ia Gryb ausk aitė ne sprend imo dirbau ne tik aš, dirbo ir kom ent uoj a teism o sprend im o. min ister ijos, ir Valst ybės saug umo Anksč iau ji yra sak ius i, kad R.Pal ai departamento kolektyvas.“
Projektas: pasirašyta AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir UAB „VPA Lo
gistics“ bendradarbiavimo sutartis.
Vytauto Petriko nuotr.
6
TRečiADIENIS, rugsėjo 26, 2012
nuomonės
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Įžvelgia pavojų lietuvių kalbai
Ž Kai KGB šleifas negniuždo Stasys Gudavičius
L
ietuvos padangę sudrebino tikras ar tar iamas skandalas dėl Krimi nal inės pol icijos biuro vado Al girdo Matonio buvusio darbo so vietų saugumo institucijoje KGB. Pabandy kim panagrinėti objektyviai, ar tikrai ši is torija gal i būti vadinama skandalinga. Viena vertus, naujiena akivaizdi – po to, kai interneto puslapyje kgbveikla.lt pradėta skelbt i buv usių sov ietų saug umo inst itu cijos bendradarbių ir agentų sąrašus, natū ralu, kad tarp jų atsiradusi A.Maton io pa vardė tapo visuomenės dėmesio verta ži nia. Jos nutylėti niekaip negalima. Tuo labiau kad oficial iose iki šiol vieš ai prieinamose Kriminal inės pol icijos biuro vadovo biografijose nėra nė žodž io apie 1987–1991 m. veiklą KGB.
Dabartinis „skandalas“ nėra joks didelis skandalas. Tik dar vienas patriukšmavimas visuomet jautria KGB tema. Pasiteisinimai, esą policininkas neprivalo oficial ioje biografijoje rašyt i tų darbov ie čių, kurios nesusijusios su policija, skamba neįtikinamai. KGB buvo represinė instituci ja ir nuslėpimas nuo visuomenės, kad joje dirbai, gali būti suprastas nevienareikšmiš kai. A.Matonio atveju taip ir atsitiko. Kit a vert us, nėra pag rindo net ikėt i A.Ma ton io ir jo ties iog in ių virš in inkų paaiš kin im ais, kad „tam, kam reik ia“, buvo ži nom as fakt as apie šio pol ic in inko dar bą KGB. Maž a to, tas darb as, kaip aiškė ja, vyko su nep rikl aus omybę jau atk ūru sios Liet uvos žin ia. Štai ištrauka iš 1999 m. rugsėjo 8-osios Lie tuvos aukštesn iojo adm in istrac in io teis mo išvados: „A.Maton iui netaik yt in i įsta tymo „Dėl SSRS valst ybės saug umo ko miteto vert in imo ir šios org an iz ac ij os darbuotojų dabart inės veiklos“ 2 straips nyje numat yt i apr ibojimai. A.Maton is, po 1990 m. kovo 11 d. dirbdamas KGB, vykdė Liet uvos Respubl ikos valdž ios pareigūnų paved imus, suteikė jiems visą tur imą ver tingą informaciją apie KGB veiklą ir veikė Liet uvos Respubl ikos labui.“ Taig i, viskas teisėta – A.Maton is KGB vyk dė Lietuvos nurodymus, todėl turėjo ir te betur i teisę dirbti valstybės teisėsaugos ir special iosiose tarnybose. Atsižvelgiant į tai, kad Kriminalinės polici jos biuro vadas KGB dirbo su nepriklauso mos Lietuvos žin ia, gal ima dar yt i išvadą, kad dabartinis „skandalas“ nėra joks dide lis skandalas. Tik dar vienas patriukšmavi mas visuomet jautr ia KGB tema.
inomi lituanistai teigia, kad švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavi čiaus patvirtinta nauja stojimo į aukštą sias mokyklas tvarka, kuria numatomas anglų, prancūzų arba vokiečių kalbos slenkstis, gali pažeisti ES daugiakalbystės principą. Viešą laišką išplatinę mokslininkai taip pat perspėjo, kad užsienio kalba įgaus vir šesnį statusą nei lietuvių. „Toks ministro sprendimas kelia daug klausimų. Pirmiau sia, ar nediskriminuojamos kitos kalbos ir nepažeidžiamas ES įtvirtintas kalbų lygia teisiškumo ir daugiakalbystės principas, kad kiekvienas ES pilietis turi siekti gerai mokė ti gimtąją kalbą ir dvi kitas kalbas, skatinant mokytis mažesniųjų ES kalbų?“ – rašoma jų viešame laiške. „Kita vertus, koks, pragmatiškai žiūrint, tokios lygiavos visoms studijų programoms tikslas? Europoje yra įprasta praktika, kad kalbų politiką, kurioje numatomas užsienio kalbų mokėjimo lygis įvairioms studijų pro gramoms, nusistato kiekvienas universite tas“, – teigia kreipimosi autoriai. Jie atkreipia dėmesį, kad vienas iš naujo sios tvarkos punktų yra 2014 m. abiturientų konkursinei eilei stojant į aukštąsias mokyk las sudaryti nustatomas privalomas vienos iš trijų užsienio kalbų – anglų, prancūzų arba vokiečių – slenkstis.
Kyla įtarimų, kad skubotas kalbų politikos valstybėje sprendimas yra politinio atspalvio.
Pagal naująją tvarką į universitetą bus gali ma stoti tik turint ne žemesnį negu B2 užsie nio kalbos mokėjimo lygį, į kolegiją – B1 ly gį. Tie lygiai bus nustatomi laikant valstybinį užsienio kalbos egzaminą arba tarptautinius užsienio kalbų žinių patikrinimo testus. Lituanistai sako neabejojantys, kad šiuo laikiniam jaunam žmogui gerai mokėti už
Nerimas: ar lietuviškos knygos ir apskritai gimtoji kalba gali atsidurti podukros vietoje?
„Shutterstock“ nuotr.
sienio kalbų yra būtina ir jų mokymąsi reikia skatinti. Tačiau pabrėžia, kad valstybės ly giu nustatytas privalomas vienos iš trijų už sienio kalbų mokėjimo slenkstis stojantiems į Lietuvos universitetus bei kolegijas faktiškai tampa dar vienu privalomu valstybiniu eg zaminu, kuris gali būti laikomas ir tuo suin teresuotuose nevalstybiniuose kalbos moky mo centruose. „Kyla įtarimų, kad toks skubotas kalbų po litikos valstybėje sprendimas yra politinio at spalvio: ar tokiu būdu nesiekiama primityvios dvikalbystės įteisinimo? Valstybinis lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas tebė ra privalomas, bet jo rezultatai, stojant į aukš tąją mokyklą, pagal naująją tvarką nėra tokie reikšmingi ir lemiami, kaip kad numatyta už sienio kalbai“, – sako lituanistai. „Užsienio kalba švietimo sistemoje įgauna ypatingą statusą, viršesnį už tą, kurį turi vals
tybinė lietuvių kalba“, – teigia laišką pasirašę Jolanta Zabarskaitė, Daiva Vaišnienė, Aldonas Pupkis, Grasilda Blažienė, Rita Miliūnaitė, Ro mualdas Granauskas ir Eugenijus Jovaiša. Švietimo ir mokslo viceministras Vaidas Bacys yra sakęs, kad užsienio kalbų reikala vimas numatytas, nes į lietuvių kalbos eg zamino rezultatą atsižvelgiama stojant į vi sas specialybes, o nustatytas užsienio kalbos mokėjimas stojant į kai kurias specialybes bus tik slenkstis. „Savaime lietuvių kalbos slenkstis yra nu matytas – tu negali nemokėdamas lietuvių kalbos išlaikyti lietuvių kalbos ir literatūros egzamino“, – yra sakęs V.Bacys. Tačiau kilus nepasitenkinimui dėl numa tomos naujos egzaminų tvarkos, švietimo ir mokslo ministras pažadėjo jos įsigaliojimą atidėti iki 2015 m. VD, BNS inf.
Apklausa
Atgarsiai Žinios apie tai, kad Kriminalinės policijos biuro vadovas Algirdas Matonis 1987–1991 m. dirbo KGB, sukėlė nemenką naujienų porta lo diena.lt skaitytojų susidomė jimą. Bet nedaugelis tiki paaiš kinimais, kad A.Matonis sovietų saugumo tarnyboje dirbo ne sa vo valia, o su nepriklausomos Lietuvos institucijų žinia.
noras jį išsisukti iš keblios padėties. Reikal ing i platesn i paaišk in imai, nes visuomenė šito nesupras.
Kontra
Lauk
Visų, kur ie dirbo KGB, negal ima leist i dirbt i vadovaujamo darb o valstybės struktūrose. Be jokių dis kusijų – tiesiog neleisti ir viskas!
Jonas JO Čia kažkas ne taip. Jeig u jis dirbo KGB nepriklausomos Lietuvos nau dai, turėjo būti apdovanotas. Bet ne slėpti savo darbo. Jeigu jis iki šiol tai slėpė, vargu ar tai buvo geranoriš kas darbas Lietuvai. Matyti jo bosų
Ar tikite, kad dirbdamas KGB A.Matonis atstovavo Lietuvos interesams?
darbuotojas ir vietoj širdies lito ne būtų. Niekam čia tos praeities šmė klos nebeįdomios, atsipeikėkit.
Nėra ko stebėtis – tokių, kaip A.Ma tonis, visur buvo pilna.
Luko Šiais laikais jau visiškai nebeįdo mu – dirbo ar nedirbo KGB, CŽV ar dar kur nors. Svarbu, kad būtų geras
Reikėtų vyti iš tokio atsakingo dar bo be jokių pateisinimų.
72
%
Lietuvis Tai kuo dabar tas A.Maton is kaž kam neįtiko? Kad dirbo jaunystėje? Tai tuo metu visi darbus turėjo, vi si ką nors dirbo. Ir kam už tai smerk ti? Tik kažkoks nesveikas ažiotažas sukeliamas. Gal čia slypi kieno nors interesai nušalinti šį ilgametį turintį pat irt ies vadovą ir pastatyt i savo žmogų, nebūtinai kompetentingą.
24 4 Taip Ne Nežinau
diena.lt
Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone. karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt „Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Diena Media News“ L.e.p. vyriausiasis redaktorius Alvydas Staniulis
„Vilniaus dienos“ VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386 „VILNIAUS DIENOS“ VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJAI: Stasys Gudavičius – 219 1371 Ignas Jačauskas – 219 1372 MIESTAS: Rūta Grigolytė – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391
LIETUVA: Justinas Argustas – 219 1381 EKONOMIKA: Jolita Mažeikienė (redaktorė) – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387 SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Mantas Stankevičius – 219 1383
Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 5500.
767
ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Margarita Vorobjovaitė – 219 1384
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3655, 261 3659, 261 3654, 261 3000, 261 9655, 279 1370 faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS: 261 3653 PRENUMERATOS SKYRIUS: 261 1688 PLATINIMO TARNYBA: 261 1688
7
trečiADIENIS, rugsėjo 26, 2012
lietuva
9p.
Degalų rinką galima tobulinti.
Panaikinti dar trys imunitetai
Paaiškėjo dalyviai
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) vakar panaikino dar trijų kandidatų į Seimą teisinę neliečiamybę. Dar dėl keturių „Drąsos kelio“ kandidatų neliečiamybės komisija apsispręs vėliau.
Pasiūlymus dalyvauti naujų ka riuomenės paieškos ir gelbėjimo sraigtasparnių įsigijimo konkurse pateikė Prancūzijos ir Italijos įmo nės „Eurocopter“ bei „Agusta West land“. Tai paaiškėjo konkurso ko misijai atplėšus vokus.
Gam intoj ų konk urs ui pateikt i konkretūs sraigtasparnių modeliai neįvardijami. Konkurso nugalėto jas paaiškės tik po kelių mėnesių. „Jeigu optimistiškai, sutartis ga lėtų būti pasirašoma 2012 m. pabai goje, galbūt 2013-ųjų sausį vasarį. Kiti etapai yra pasiūlymų nagrinėji mas, neatitikimų nustatymas, pra šymų paaiškinti pasiūlymus rengi mas. Tai užtruks apie tris savaites“, – sakė krašto apsaugos viceminist ras Mykolas Juozapavičius. „Paskui – kvietimas į derybas ir derybos atskirai su kiekvienu tie kėju kokias tris savaites. Tada ga lutinių pasiūlymų gavimas, pa siūlymų vertinimas, rezultatų pateikimas vertinti ES paramą ad ministruojančiai institucijai. Ir tik po to nugalėtojų paskelbimas. Vis ką sudėjus, dar kokie trys mėne siai“, – vardijo M.Juozapavičius.
Sutartis galėtų būti pasirašoma 2012 m. pabaigoje arba 2013ųjų pradžioje. Lietuva už ES lėšas planuoja įsi gyti tris vidutinės klasės sraigtas parnius, kurie turėtų būti skir ti civilinėms užduotims vykdyti. Pirmasis iš jų turėtų būti pateiktas iki 2015 m. balandžio, kiti du - iki tų pačių metų rugsėjo. Sraigtasparnius būtina įsigyti iki 2016 m., nes tuomet baigiasi da bar naudojamų rusiškų sraigtas parnių „Mi-8“ eksploatacijos lai kas. Sraigtasparnių įsigijimas buvo sukėlęs politinį skandalą – kai ku rios partijos ėmė piktintis, kad or laivius norima pirkti už perskirs tytas nepanaudotas stringančios daugiabučių renovacijos progra mos lėšas. Sraigtasparniams įsigyti numatoma skirti 138 mln. litų. Tam Vyriausybė pritarė liepą. VD, BNS inf.
Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.
Iniciatyva: G.Aleknonis pats
prašė, kad jam būtų panaikin ta teisinė neliečiamybė, bet nesėkmingai.
Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.
Kauno apygardos teismo prašymu panaikinta konservatorių kandida to Dobilo Kurtinaičio neliečiamy bė. Jis drauge su būriu buvusių ir esamų Alytaus miesto savivaldybės valdininkų teisiamas piktnaudžia vimo tarnybine padėtimi, doku mentų klastojimo ir svetimo turto iššvaistymo byloje. Sprendimas dėl leidimo traukti baudžiamojon at sakomybėn, išskyrus suėmimą ir namų areštą, priimtas bendru su tarimu. Taip pat VRK Šiaulių miesto apylinkės teismo prašymu panai kino Demokratinės darbo ir vieny bės partijos keliamos kandidatės Birutės Jankauskienės imunitetą, Vilniaus apygardos teismo prašy mu – Liberalų sąjūdžio kandidato Modesto Kliknos neliečiamybę. Jie abu figūruoja korupcinėse bylose. Kauno apygardos prokuratū ra VRK pateikė prašymą dėl „Drą sos kelio“ partijos kandidatų Ry
čio Saladžiaus, Juozo Valiušaičio, Tautrimo Januševičiaus, Evelinos Paltanavičiūtės-Matijošaitienės neliečiamybės, jie yra įtariamie ji ikiteisminiame tyrime dėl truk dymo antstolio veiklai, įžeidimo. Kaip per posėdį informavo VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas, prokuratūrą paprašė klausimą ati dėti, nes jos atstovas negalėjo at vykti į posėdį.
Noriu, kad neturė čiau jokios teisinės neliečiamybės. Sprendžiant šį klausimą VRK, prašymą panaikinti jo teisinę ne liečiamybę pateikė „Drąsos kelio“ kandidatas Gintaras Aleknonis. Jis tvirtino norintis neturėti teisinio imuniteto, nes šis institutas esą iš
vis neturi jokios prasmės, jei jį no rima panaikinti minėtiems „Drą sos kelio“ partijos kandidatams. „Noriu, kad neturėčiau jokios tei sinės neliečiamybės, nes Lietuvo je iš viso ar turi prasmę ta teisinė neliečiamybė. Jei ko nors nenoriu, galiu to nepriimti“, – savo prašymą argumentavo G.Aleknonis. Kadangi šio kandidato neliečia mybės panaikinti neprašė jokia tei sėsaugos institucija, VRK konsta tavo, kad prašymas nesvarstytinas, ir jį atidėjo, kol bus gautas, jei bus, prašymas traukti G.Aleknonį bau džiamojon atsakomybėn. Praėjusią savaitę VRK panaiki no keturių kandidatų į Seimo na rius teisinį imunitetą. Pagal Seimo rinkimų įstatymą visi kandidatai į Seimo narius nuo jų paskelbimo dienos įgyja teisinį imunitetą iki rinkimų pabaigos. Jį panaikinti gali tik VRK. VD, BNS inf.
8
trečiADIENIS, rugsėjo 26, 2012
ekonomika
OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn diena.lt/naujienos/ekonomika
€
Valiutų kursai kiekis Santykis
Baltarusijos rublis 10000 3,1596 DB svaras sterlingų 1 4,3434 JAV doleris 1 2,6762 Kanados doleris 1 2,7322 Latvijos latas 1 4,9591 Lenkijos zlotas 10 8,3194 Norvegijos krona 10 4,6513 Rusijos rublis 100 8,5849 Šveicarijos frankas 1 2,8550
pokytis
+0,0855 % +0,3790 % +0,3224 % +0,2900 % –0,0040 % –0,1812 % +0,4188 % +0,6519 % +0,1544 %
Vakar Tinklas
A 95
Dyzelinas
Dujos
„Statoil“
5,11
4,75
2,47
„Kvistija“
5,07
4,71
2,47
„Vakoil“
5,11
4,75
2,49
„Brent“ nafta
–0,01 %
3
Šalyje augalininkystės ir daugelio gyvu lininkystės produktų sausį–rugpjūtį, pa lyginti su tuo pačiu 2011 m. laikotarpiu, supirkta daugiau. Javų supirkimas šie met padidėjo 91 proc., iki 1,89 mln. tonų, daržovių supirkimas – 30 proc., iki 35,9 tūkst. tonų, vaisių supirkimas – 68 proc., iki 12,4 tūkst. tonų. Gyvulių ir paukš čių šiemet supirkta 157,1 tūkst. tonų – 7 proc. daugiau nei 2011 m. sausį–rugpjūtį.
Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
–0,29 %
Produktų supirkta daugiau
Degalų kainos
Šiandien Valiuta
–0,71 %
93,00 dol. už 1 brl. 111,08 dol. už 1 brl.
mln. litų gautos paramos gavėjams jau pervedė Valstybinė mokesčių inspekcija.
Augimą stabdys šildymo sezonas Nors žadamas tolesnis šalies ekonomikos atsigavimas, artėjantis šildymo sezonas gra sina sumenkinti sparčiau nei pajamos augu sį gyventojų vartojimą bei pakoreguoti re kordinę nebūtiniausių prekių paklausą. Lina Mrazauskaitė
l.mrazauskaite@diena.lt
bei uosto krovos. Tačiau trečio ket virčio tendencijos, anot jo, leidžia grįžti prie optimistinių prognozių.
Ūkis lips iš duobės
Nors nuolat kalbama apie antrą krizės bangą, ekonomistai progno zuoja, kad šalies ekonomika toliau lips iš duobės. Tikimasi, jog šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) augs ir kitąmet – net sparčiau nei šiais metais. SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda neatsisakė itin optimistinių prognozių ir skaičia vo, kad šiemet BVP kils 3,5 proc. Nors daugelis kitų institucijų prognozuoja 2,5–3 proc. metinį augi mą. „Optimistinėms prognozėms peno teikia praėjusią savaitę pa skelbti pramonės, transporto sek torių rodikliai. 2012 m. rugpjūtį, palyginti su praėjusių metų rugpjūčiu, šalies pramonės produkcija palyginamosiomis kainomis išaugo beveik 11 proc. Tai yra nežmoniš kai, nepadoriai geras rezultatas“, – sakė G.Nausėda. Šios tendencijos leidžia tikėtis, kad trečią ketvirtį, jei dar neži nomi rugsėjo rezultatai nesumai šys kortų, BPV augimas sieks 4–5 proc. O tai, kaip pripažino eko nomistas, būtų itin netikėta šiuo metu, kai visi laukia tolesnio antrą metų ketvirtį pastebėto ekonomi kos lėtėjimo. G.Nausėda pabrėžė, kad BPV antrą metų ketvirtį sumažėjo dėl beveik visą gegužę vykdyto „Or len Lietuvos“ remonto ir dėl to su stabdytos geležinkelio, transporto
Užguls sektorių pečius
Kita vertus, kaip pabrėžė G.Nau sėda, optimizmą temdo artėjantis šildymo sezonas, kuris gali paska tinti gyventojus daugiau taupyti, nei išlaidauti, – taip bus suduotas smūgis tam tikriems šalies sekto riams. Anot jo, ketvirtą šių metų ket virtį bus jaučiama šildymo sezono įtaka, juo labiau kad šildymo kai nos toliau didės. G.Nausėda nea bejojo, kad dalis namų ūkių arba stengsis riboti šildymo sąnaudas, kiek tai techniškai įmanoma, arba savo suplonėjusią piniginę tiesiog papildys atsisakydami nebūtiniau sių prekių. „Tai labai apmaudu, nes tokie sektoriai, kaip drabužių ir avaly nės, pastaruoju metu augo ypač sparčiai, jų apyvarta siekė rekor dus. Optimizmui šiuose sektoriuo se bus suduotas smūgis, o bendras ketvirčio rodiklis tikrai bus prastesnis nei trečią šių metų ketvir tį“, – prognozavo jis. Vis dėlto, G.Nausėdos many mu, tai palies daugiau konkrečius sektorius nei turės įtakos bend riems ekonomikos rodikliams. Da rant prielaidą, kad euro zona šiais metais patirs recesiją, o kitais me tais šalių ekonomikos sparčiai augs bei panašų augimo tempą išlaikys ir JAV ekonomika, pagrindo ne rimauti dėl prastėsiančios šalies ekonomikos nėra.
4
proc. metinio realaus BVP augimo tikimasi kitąmet. Sulėtėjo: sparčiai apyvartą didinę drabužių ir avalynės sektoriai šaltuoju metų laiku gali pasigesti prekių pa
klausos.
Atsilieps vartojimui
G.Nausėdos teigimu, šiuo metu vi daus rinką gelbėja sparčiau nei pa jamos augantis namų ūkių varto jimas, pasireiškęs dėl pagerėjusių gyventojų lūkesčių. 2009 m., kai prasidėjo krizė, lūkesčiai nėrė že myn sparčiau, nei krito pajamos, o šiandien, anot jo, matoma atvirkš tinė situacija – namų ūkių vartoji mas augo sparčiau nei pajamos. Tačiau ir šioms palankioms ten dencijoms grasina artėjanti žiema bei didelės namų ūkių sąskaitos už šildymą: „Jei gyventojai perskirs tys savo vartojimo ir taupymo pro porcijas, gali būti, kad didesnė pa jamų dalis bus skirta taupyti.“
Anot jo, šildymo sezonas gali su griauti ir netiesioginių mokesčių surinkimo scenarijų. Šiais metais, kaip sakė G.Nausėda, gyventojų pajamų mokestis (GPM) šalyje buvo surinktas pavydėtinai sėkmingai. Jo manymu, tai lėmė ne tiek kuklus vi dutinio darbo užmokesčio augimas, kiek nedarbo lygio mažėjimas. „Teoriniu požiūriu didesnės GPM įplaukos šiandien lemia dides nes netiesioginių mokesčių įplau kas rytoj, jeigu augančios pajamos skiriamos vartoti. Tačiau ši hipo tezė gali nesuveikti, jeigu žmonės nuspręs daugiau taupyti ir mažiau vartoti prieš artėjantį šaltąjį sezo ną“, – svarstė G.Nausėda.
Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.
Metinis realus BVP pokytis Metai 2009
BVP pokytis (proc.) –14,8
2010
1,4
2011
5,9
2012 I pusmet is
3,0
2012 P*
3,5
2013 P
4,0
2014 P
4,0
* SEB banko prognozė. Šaltinis: Statistikos departamentas, SEB banko prognozės
9
TrečiADIENIS, rugsėjo 26, 2012
ekonomika diena.lt/naujienos/ekonomika
Degalų rinką galima tobulinti Verslas vengia
biržos svyravimų
Šalies degalų rinkoje, siekiant didesnės konkurencijos ir mažesnių degalų kai nų, pokyčių kol kas nematyti. Tačiau vie nas siūlymų, kaip tai padaryti, Seime jau svarstomas. Nor int did esnės konk urenc i jos šalies degalų rinkoje galima svarstyti siūlymus dėl Lietuvo je privalomų saugoti degalų at sargų dal ies ar degalų kok ybės standartų. Tai antradienį spaudos konferencijoje sakė Konkurenci jos tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas. „Dėl rezervų klausimas Seime svarstomas, tačiau dabar išliku si esama situacija. Deja, realiai de galų saugojimo sutartis yra tik su viena valstybe – Latvija“, – kalbė jo Š.Keserauskas. Anot jo, sprendimų dėl Lietu voje privalomų saugoti degalų at sargų dalies reikia laukti iš Seimo. Tačiau Š.Keserauskas teigė neturįs žinių, kad artimiausiu metu keti nama keisti dabartinę tvarką. Šiuo metu įmonės, į Lietuvą įvežančios degalus, kitose šaly se gali saugoti ne daugiau kaip 30 proc. naftos produktų atsargų. Kita dalis jų turi būti saugoma Lietuvoje. Tačiau ES teisė nenu mato maksimalaus atsargų kie
R
kio, kuris gali būti laikomas kito je valstybėje. Konkurencijos tarybos vado vas taip pat sakė, kad būtų gali ma svarstyti, ar dabartiniai degalų kokybės standartai nėra per aukš ti ir netrukdo į rinką tiekti ne to kios aukštos kokybės degalų. „Vie ną degalų rinkos tyrimą baigėme, pažeidimų neradome. Šiuo metu nematome pagrindo įsikišti. Ste bime situaciją“, – sakė jis. Konkurencijos taryba birželį nu traukė daugiau nei dvejus metus trukusį tyrimą ir nenustatė Lietu vos degalinių tinklų kartelio. Anot tarybos, išanalizavus surinktą in formaciją nebuvo nustatyta įro dymų, patvirtinančių, kad į tyrimą įtrauktos didžiausios šalies naf tos produktų prekybos bendrovės tarėsi tarpusavyje. Dar per 2010 m. sausį pradėtą tyrimą taryba atliko patikrinimus įmonių „Lukoil Bal tija“, „Lietuva Statoil“, „VentusNafta“, „Orlen Lietuva“ ir „Baltic Petroleum“ patalpose. VD, BNS inf.
Dauguma Lietuvos įmonių libera lizuotoje elektros rinkoje nori už sitikrinti fiksuotą tarifą ir netapti priklausomos nuo kainos svyra vimų biržoje.
Už elektrą pagal fiksuotą tarifą, diferencijuotą pagal laiko inter valus, norėtų mokėti 40 proc. verslo įmonių ir 30 proc. viešo jo sektoriaus įstaigų. Tai parodė „Lietuvos energijos“ antrinės įmonės „Energijos tiekimas“ at liktas tyrimas. Vieną fiksuotą kai ną mieliau rinktųsi viešojo sekto riaus įstaigos (43 proc.), taip pat 31 proc. įmonių. „Su kainomis biržoje susieti elektros energijos tarifai nėra itin patrauklūs Lietuvos vartotojams, nes, nepaisant lietuviškos biržos „BaltPool“ integracijos į skan dinavišką „NordPool Spot“, fi zinių perdavimo jungčių trūku mas ir ribotas tinklų su šalimis kaimynėmis pralaidumas daro neigiamą įtaką prekybos apim čiai ir kainų stabilumui. Todėl elektros energijos biržoje nuper kama vos apie 10–20 proc. visos Lietuvoje suvartojamos elektros energijos, o didžioji dalis jos įsi gyjama pagal tiesiogines tiekėjų sutartis su gamintojais ir impor tuotojais“, – sakė „Energijos tie kimo“ generalinis direktorius Al girdas Juozaponis.
Apribojimas: į Lietuvą degalus
įvežančios įmonės kitose šalyse gali saugoti ne daugiau kaip 30 proc. naftos produktų atsargų.
Tomo Urbelionio (BFL) nuotr.
Pasak jo, kainų svyravimų bir žoje sureikšminti nereikėtų, nes didžiausiai daliai galutinių var totojų, perkančių elektros ener giją iš nepriklausomų tiekėjų pagal ilgalaikes ir fiksuoto tarifo sutartis, jie įtakos neturi. O sta biliai veikiančių nepriklausomų tiekėjų portfelyje biržoje įsigyta elektros energija neturėtų viršy ti 20 proc. „Be to, vartotojai turėtų žinoti, kad biržos kaina nėra lygi elekt ros energijos kainai mažmeninėje rinkoje: galutinę kainą sudaro ne tik biržoje arba pagal tiesiogines sutartis nupirktos elektros ener gijos kaina, bet ir tokios su tie kimu susijusios sąnaudos, kaip balansavimo, klientų aptarnavi mo“, – teigė A.Juozaponis. VD, BNS inf.
20 proc.
visos Lietuvoje suvartojamos elektros energijos nuperkama elektros biržoje.
Daugiabučių atnaujinimo (modernizavimo) programa
Lietuvoje pirmą kartą švęsime Būsto dieną Marius Zubauskas Spalio 1-ąją Lietuva pirmą kartą su kitomis pasaulio šalimis oficialiai minės Būsto dieną. Ši šventė skirta atsigręžti į savo būstą, gyvenimo kokybės klausimams kelti, dalytis su būsto priežiūra susijusia patirtimi.
„Lietuvoje 9 iš 10 gyventojų turi nuosavą būstą, tad ši šventė turėtų netrukus prigyti ir paskatinti gyventojus dar atsakingiau rūpintis savo namais“, – sako Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros (BUPA) vadovas Valentinas Petkūnas. Spalio 1-ąją Vilniuje ir kituose miestuose vyks Būsto dienos renginiai, skatinantys vyriausybines ir nevyriausybines organizacijas, švietimo ir mokslo institucijas, verslo atstovus ir kitas būsto sektoriaus organizacijas prisidėti prie darnios gyvenamosios aplinkos kūrimo, taip pat siekti, kad kiekvienas žmogus turėtų saugius namus ir galėtų gyventi orų, sveiką ir visavertį gyvenimą. Renginiuose bus apdovanojami geriausių rezultatų pasiekę Lietuvos Daugiabučių namų atnaujinimo programos dalyviai. Lietuva apdovanota
Būsto diena Lietuvoje bus minima kasmet pirmąjį spalio pirmadienį, kaip ir Jungtinių Tautų iniciatyva nuo 1986 m. minima pasaulinė HABITAT diena. Kasmet pasaulyje teikiami HABITAT apdovanojimai. Už ban-
domąjį namų energinio efektyvumo didinimo projektą prieš septynerius metus juo buvo apdovanota ir Lietuva. Būsto dienos minėjimus organizuoja nevyriausybinės asocijuotos organizacijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, BUPA ir savivaldybės. Šiemet tokios iniciatyvos ėmėsi Respublikiniai būsto valdymo ir priežiūros rūmai, Aplinkos ministerija ir Vilniaus miesto savivaldybė.
Spalio 1-ąją Vilniuje ir kituose miestuose vyks Būsto dienos renginiai, skatinantys siekti, kad kiekvienas žmogus turėtų saugius namus. Kyla susidomėjimas
Daugiabučiai namai atnaujinami pagal „Enervizijos“ modelį. Šis modelis 15 proc. finansuojamas iš valstybės lėšų, 15 proc. iš klimato kaitos programos ir 15 proc. – iš Ignalinos atominės elektrinės uždarymo fondo. Iš viso šio modelio atnaujinimo projekte jau dalyvauja beveik 100 namų Ignalinos, Visagino ir Zarasų savivaldybėse. Šios savivaldybės savo lėšomis taip pat prisideda prie „Enervizijos“ finansavimo modelio. Aktyviausiai atnaujinimo programoje dalyvauja Vilniaus, taip pat Kauno, Klaipėdos, Druskinin-
kų ir Panevėžio savivaldybių daugiabučių gyventojai. Šiuo metu pradėti rengti bendri projektai kvartalinei renovacijai vykdyti Klaipėdoje ir Druskininkuose. Klaipėdoje toks projektas vykdomas trijuose mikrorajonuose, kuriuose daliai daugiabučių jau parengti tipiniai projektai, o dar penkiems dažniausiai pasikartojantiems namams tokie projektai šiuo metu rengiami. Druskininkuose rengiamasi kvartalinei 31-o daugiabučio namo renovacijai: jau identifikuoti dažniausiai pasikartojantys namų tipai, daliai daugiabučių jau parengti tipiniai projektai, o penkiems šiuo metu yra rengiami. Matomos ir Kauno savivaldybės iniciatyvos: atnaujintas projektas dėl trijų gyvenamųjų kvartalų, kuriuose šį rudenį apsispręsta pradėti vykdyti daugiabučių namų renovaciją pagal JESSICA programą. Nuo 2005 m. iš viso buvo renovuoti 474 daugiabučiai. BUPA Viešųjų ryšių ir informavimo skyriaus vedėjos Danguolės Mikutienės duomenimis, šiuo metu rangovai vykdo darbus dar 63 daugiabučiuose, 23 namus planuojama užbaigti iki šių metų pabaigos, o 110 daugiabučių jau paskelbti rangos darbų konkursai. Kompensacija galios dar metus
Pasak BUPA vadovo V.Petkūno, viena iš priežasčių, kodėl vis daugiau daugiabučių namų bendrijų ar kitų valdytojų domisi renovacijos programa, gali būti ir tai, kad 100 proc. valstybės kompensaci-
ja už projekto parengimo, techninės priežiūros ir projekto įgyvendinimo administravimo išlaidas ir 30 proc. valstybės kompensacija už statybos darbų išlaidas galios tik iki 2013 m. gruodžio 31 d.
Daugiau informacijos apie Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą (JESSICA) – www.atnaujinkbusta.lt ir nemokama telefono linija 8 800 200 12.
BUPA nuotr.
Valstybė remia (iki 2013 12 31) Lengvatinis kreditas (palūkanos nekinta visą paskolos grąžinimo laikotarpį – 20 metų) 3 proc. palūkanos Modernizavimo projekto parengimas 100 proc. Statinio statybos techninė priežiūra 100 proc. Projekto įgyvendinimo administravimo išlaidos 100 proc. Parama turintiems teisę į būsto ir šildymo išlaidų kompensavimą 100 proc. Statybos darbų (energiją taupančių priemonių) išlaidos: - sutaupius energijos ne mažiau kaip 40 proc. 30 proc. - sutaupius energijos ne mažiau kaip 20 proc. 15 proc.
10
trečiadienis, rugsėjo 26, 2012
sportas diena.lt/naujienos/sportas
Jubiliejinis sezonas bus trumpesnis Mantas Stankevičius m.stankevicius@diena.lt
Jubiliejinis – 20-asis – Lietuvos krepšinio lygos (LKL) sezonas šiandien startuos Kauno „Žalgi rio“ ir „Palangos“ komandų rung tynėmis Klaipėdoje.
Antrus metus iš eilės LKL čem pionatas, kuriame dalyvaus 12 eki pų, vadinsis ir pagrindinio rėmėjo – bendrovės BEKO – vardu. Kėdainių, Šiaulių, Prienų klubai pirmenybes pradės naujais pava dinimais: kėdainiškiai susigrąži no „Nevėžio“ vardą, šiauliečių ko manda vadinsis „Šiauliai Triobet“, prieniškių – „Prienai“. Kauno „Baltus“ pakeitė „LSU-Baltai“.
Šarūnas Kliokys:
Suprantame VTB ly gą pasirinkusius stip riausius mūsų klubus. Jei LKL turėtume 10 lygiaverčių komandų, padėtis būtų kitokia. „Kėdainiuose kyla nauja arena, ji turėtų būti užbaigta pavasa rį, Palangoje taip pat bus pradė ta statyti nauja salė, tad yra ma lonių infrastruktūros naujienų“, – pažymėjo LKL prezidentas Ša rūnas Kliokys. Per reguliarųjį sezoną koman dos sužais du ratus. Išimtis – „Žalgirio“ ir Vilniaus „Lietuvos ryto“ ekipos, jos rungtyniaus tik išvykose ir du kartus sužais tar pusavyje. Ši išlyga LKL grandams pritaikyta dėl padidėjusio varžy bų krūvio tarptautinėse arenose – Eurolygoje ir VTB Vieningoje krepšinio lygoje.
„Suprantame VTB lygą pasi rinkusius stipriausius mūsų klu bus – jie nori daugiau finansiškai naudingų rungtynių su tokiomis ekipomis kaip CSKA ar „Chim ki“. Jei mūsų lygoje turėtume 10 lyg iaverč ių kom and ų, pad ėt is būtų kitokia. Dabar tenka prisi taikyti“, – kalbėjo Š.Kliokys. VTB Vieningoje lygoje varžysis ir Klaipėdos „Neptūnas“. Į atkrintamąsias BEKO-LKL čempionato varžybas pateks 8 geriausios komandos. Pusfina lio mačai vyks iki 2 pergalių, dėl bronzos medalių – iki 3, didysis finalas – iki 4. Paskutinę vietą po reguliaraus sezono užėmusi ekipa praras teisę rungtyniauti kitą LKL sezoną. Ją pakeis Nacionalinės krepšinio lygos (NKL) čempionai, jei atitiks krite rijus, nustatytus LKL klubams. Jei neatitiks, autsaideriai iš LKL neišk ris. „Pagrindinis mūsų kriterijus – arena“, – pabrėžė Š.Kliokys. Iki rugsėjo 25-osios LKL klubai užregistravo 140 žaidėjų. Iš jų 28 – užsieniečiai (praėjusį sezoną buvo užregistruoti 38 legionie riai). Nė vieno užsieniečio savo sudėtyse neturi „Prienai“, Vil niaus „Sakalai“ ir „LSU-Baltai“. Vyriausias LKL treneris – 57-erių Edas Nickus („LSU-Bal tai“), jauniausias – 27-erių Ge diminas Petrauskas („Šiauliai Triobet“). Vyriausias žaidėjas – Rolandas Matulis („Sakalai“): spa lio 4-ąją šiam patyrusiam krepši ninkui sukaks 39-eri. R.Matulis – vienintelis žaidėjas LKL, be per traukos rungtyniaujantis jau 19 se zonų. Jauniausias LKL krepšinin kas – kitas „Sakalų“ žaidėjas Lukas Kvedaravičius: rugsėjo 29-ąją jam sukaks 15 metų.
2012–2013 m. Kauno „Žalg ir is“, Viln iaus „Lietu vos rytas“, Šiaul ių „Šiaul iai Trio bet“, Prienų „Prienai“, Pasvalio „Pie no žvaigždės“, Klaipėdos „Neptū nas“, Kėdain ių „Nevėž is“, Kauno „LSU-Baltai“, Utenos „Juvent us“, Vilniaus „Sakalai“, Panevėžio „Liet kabelis“, Palangos „Palanga“.
Visi LKL sezonai 1993–1994 m.: 1. Kauno „Žalgiris“, 2. Kauno „Atletas“, 3. Vilniaus „Statyba“.
2002–2003 m.: 1. „Žalgiris“, 2. „Lietu vos rytas“, 3. „Alita“.
1994–1995 m.: 1. „Žalg ir is“, 2. „Atle tas“. Mačas dėl bronzos medal ių nebuvo rengiamas.
2003–2004 m.: 1. „Žalgiris“, 2. „Lietu vos rytas“, 3. „Šiauliai“.
1995–1996 m.: 1. „Žalg ir is“, 2. „Atle tas“. Mačas dėl bronzos medal ių nebuvo rengiamas. 1996–1997 m.: 1. „Žalg ir is“, 2. Plun gės „Olimpas“. Mačas dėl bronzos medalių nebuvo rengiamas.
2004–2005 m.: 1. „Žalgiris“, 2. „Lietu vos rytas“, 3. „Šiauliai“. 2005–2006 m.: 1. „Lietuvos rytas“, 2. „Žalgiris“, 3. „Šiauliai“. 2006–2007 m.: 1. „Žalgiris“, 2. „Lietu vos rytas“, 3. „Šiauliai“.
1997–1998 m.: 1. „Žalgiris“, 2. „Atletas“, 3. Vilniaus „Lietuvos rytas“.
2007–2008 m.: 1. „Žalgiris“, 2. „Lietu vos rytas“, 3. „Šiauliai“.
1998–1999 m.: 1. „Žalgiris“, 2. „Lietu vos rytas“, 3. Vilniaus „Sakalai“.
2008–2009 m.: 1. „Lietuvos rytas“, 2. „Žalgiris“, 3. „Šiauliai“.
1999–2000 m.: 1. „Lietuvos rytas“, 2. „Žalgiris“, 3. „Šiauliai“.
2009–2010 m.: 1. „Lietuvos rytas“, 2. „Žalgiris“, 3. „Šiauliai“.
2000–2001 m.: 1. „Žalgiris“, 2. „Lietu vos rytas“, 3. „Šiauliai“.
2010–2011 m.: 1. „Žalgiris“, 2. „Lietu vos rytas“, 3. Prienų „Rūdupis“.
2001–2002 m.: 1. „Lietuvos rytas“, 2. „Žalgiris“, 3. Alytaus „Alita“.
2011–2012 m.: 1. „Žalg iris“, 2. „Lietu vos rytas“, 3. „Rūdupis“.
Galimybė: „Žalgirio“ strategas J.Plaza nenustebtų, jeigu jo komanda patektų į Eurolygos finalininkų ketvertą.
Neįprasta Lietuvos čem Kauno žalgiriečiams – neįprasti vaidme nys: žaidėjai bei treneriai dalyvavo kas met Eurolygos varžybų išvakarėse ren giamoje atvirų durų dienoje žiniasklaidai ir fotosesijoje. Marius Bagdonas m.bagdonas@diena.lt
„Tokios fotosesijos mums – įpras tas dalykas. Prieš kiekvieną Euro lygos sezoną tenka atiduoti duoklę žiniasklaidai, tad prie to jau esame pripratę. Svarbiausia – gera nuo taika. Grimuotis tikrai nereikėjo, nes tai nepadėtų“, – šmaikštu mo nestokojo Kšištofas Lavrino vičius. Jo brolis Darjušas gyrė „Žalgirio“ mikroklimatą ir teigė, kad koman da pasirengusi svarbiausiems mū šiams Eurolygoje. „Mūsų varžovai
galingi. Kausimės su visais. Da bar svarbiausia – suderinti žaidi mą. Stengiamės geriau pažinti tre nerį, suprasti vienas kitą“, – teigė Darjušas. Eurolygos C grupėje kauniečių varžovai bus Vitorijos „Caja La boral“ (Ispanija), Milano „Emporio Armani“ (Italija), Zagrebo „Cede vitos“ (Kroatija), Stambulo „Ana dolu Efes“ (Turkija) krepšininkai bei Eurolygos čempionas Pirė jo „Olympiacos“ (Graikija). Joa no Plazos auklėtiniai spalio 11-ąją „Žalgirio“ arenoje išmėgins jėgas su „Cedevita“.
„Praėjęs sezonas nebuvo sėk mingas, bet šiemet tikimės dau giau. Norėčiau, kad „Žalgiris“ ne tik prasibrautų į „Top 16“, bet ir šiame etape pasiektų geresnių re zultatų. Turime daryti viską, kad būtume kuo arčiau Eurolygos aš tuntuko, tačiau net jei ir patektu me į finalininkų ketvertą, tai man nebūtų didelė staigmena“, – kal bėjo vyriausiasis treneris J.Plaza. Paklaustas, ar nesutrukdys ko mandai pasirengti tai, kad net trys „Žalgirio“ krepšininkai – broliai Lavrinovičiai ir Rimantas Kaukė nas – nusprendė dalyvauti rinki muose į Seimą, ispanas pripažino, kad tai jam – neįprasta patirtis, ta čiau svarbiausia, kokius rezultatus auklėtiniai demonstruos aikštėje. Geros nuotaikos nestokojo ir „Žalgirio“ kapitonas Paulius Jan kūnas. „Šiomis dienomis atmos fera komandoje pakili. Į rikiuotę sugrįžo po traumų atsigavę krep šininkai, žaidimo kokybė vis gerė ja. Nekantriai laukiame naujojo se zono“, – sakė P.Jankūnas.
A.Novikovas: džiugu, kad trene Vienas iš dviejų Edinburgo „Hearts“ futbolo klubo lietuvių Arvy das Novikovas pareiškė, kad laiku išvyko kelti savo meistriškumo į Škotiją ir nesigaili jaunas pradėjęs legionieriaus karjerą. Įmušė įvartį
Interviu Didžiosios Britanijos dien raščiui „Daily Records“ 21-ų ata kuojantis saugas papasakojo apie „Hearts“ klubo nūdieną ir atmos ferą, kuri pastaruoju metu vyrauja Edinburgo „Tynecastle“ stadione. Savaitgalį per Škotijos „Pre mier“ lygos rungtynes A.Novi kovas pelnė pirmą savo įvartį šį sezoną ir padėjo „Hearts“ įveikti „Dundee United“ vienuolikę 3:0. Antrą pergalę iškovojęs Edinburgo klubas pakilo į penktąją vietą dvy likos komandų turnyre, tačiau Ar vydas įsitikinęs – jaunos ir ambi cingos ekipos pozicija turėtų būti gerokai aukštesnė. „Tikiuosi, kad ši sėkmė įkvėps mus ir iš pergalių kelio neišklysi me“, – sakė A.Novikovas. Praėjusių metų pirmenybes „šir
Pasižymėjo: A.Novikovas (dešinėje) pelnė pirmąjį įvartį Škotijos „Pre
mier“ lygoje šį sezoną.
dys“ baigė penktoje pozicijoje, ta čiau iškovojo Škotijos futbolo tau rę, kuri atvėrė duris į Europos lygos varžybas. Jose ambicingi Johno McGlynno vaikinai turėjo unikalią
zimbio.com nuotr.
progą pasitikrinti savo jėgas mače su tituluotuoju „Liverpool“. Nors anglai buvo favoritai, pagirtinai kovojusi Edinburgo ekipa krito tik po labai atkaklios kovos.
11
trečiadienis, rugsėjo 26, 2012
sportas
12p.
Sunku nustatyti, koks yra tikrasis prekybos žmonėmis mastas Europoje.
Favoritų penkete – ir žalgiriečiai Kitą savaitę prasidės ketvirtasis VTB Vieningosios krepšinio lygos sezonas. Vienas šio turnyro favo ritų – daugkartinis Lietuvos čem pionas Kauno „Žalgiris“. J.Plazai – galvosūkiai
Broliai: Lavrinovičiai populiarumu nesiskundžia.
mpionų misija
Būtinybė: R.Javtokas kol kas
neišsiverčia be ramentų.
Ugnikalnis: „Žalgirio“ snaiperio
Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.
M.Popovičiaus stovėsena – iš kalbinga.
Pirmą sezoną „Žalgirio“ marš kinėlius vilkėsiantis R.Kaukėnas pasidžiaugė, kad sparčiai sveiks ta po traumos ir greičiausiai galės su komanda vykti į Maskvoje vyk
siantį Aleksandro Gomelskio taurės turnyrą. „Jaučiuosi vis geriau ir ti kiuosi, kad iki savaitgalio būsiu pa sirengęs. Planuose kelionė į Mask vą yra“, – tvirtino krepšininkas.
eris manimi pasitiki Paneigė gandus
Paklaustas, kodėl klubo savininkas Vladimiras Romanovas pastaruoju metu rečiau apsilanko „Tynecast le“ stadione, A.Novikovas nurodė labai konkrečias priežastis. „Ponas Romanovas taip pat turi Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubą, kuris laimi titulus. Tuo džiaugia si tiek jis, tiek mes visi. Nemanau, kad „Hearts“ reikalai jam nerū pi. Jis buvo atvykęs į mūsų rung tynes su „Liverpool“ ir liko paten kintas, nes rungtyniavome tikrai gerai. Natūralu, kad dėl užimtu mo atvykti į Škotiją jis negali taip dažnai, kaip anksčiau, nes inves tuoja daug laiko ir pinigų į „Žal girio“ klubą, taip pat ruošiasi Lie tuvoje vyksiantiems parlamento rinkimams“, – pasakojo futboli ninkas. A.Novikovas taip pat panei gė žiniasklaidoje paskleistus gan dus apie „Hearts“ žaidėjams neva nemokamus atlyginimus. „Gavo me atlyginimus praėjusią savai tę ir atmosfera komandoje – pui ki. Mes apie algas daug nekalbame.
Jos vėlavo vos kelias dienas ir ne reikėtų dėl to kelti sumaišties“, – sakė žaidėjas. Prasibrovė į rinktinę
Prieš trejus metus į Edinburgą at vykęs A.Novikovas buvo skolina mas „St.Johnstone“ ekipai, tačiau šiemet išsikovojo vietą pagrindi nėje „Hearts“ komandoje ir žai džia beveik kiekvienas rungty nes. Futbolininkas taip pat užsitar navo ir Lietuvos rinktinės stratego Csabos László pasitikėjimą. „Žinoma, kad esu patenkintas, nes treneris manimi pasitiki ir aš stengiuosi šias progas išnaudoti. Noriu tapti nuolatiniu starto su dėties žaidėju ir padėti savo ko mandos draugams, – teigė A.No vikovas. – Šis sezonas man labai svarbus, nes po jo baigs galioti ma no kontraktas. Tikrai negrįšiu žais ti Lietuvoje, nes ten futbolas labai žemo lygio. Galbūt čia pasirašysiu naują sutartį, o gal išvyksiu kur nors kitur.“ Parengė Marius Bagdonas
Rusijos žiniasklaidos ir krepši nio ekspertų nuomone, su žalgi riečiais į apdovanojimus realiau siai pretenduos Maskvos CSKA, Maskvos srities „Chimki“, Kaza nės „Uniks“ ir Krasnodaro „Loko motiv-Kuban“ komandos. „Po pertraukos legendinis Lie tuvos klubas disponuoja solidžiu žaidėjų suoliuku. Naujajam „Žal girio“ vyriausiajam treneriui Joa nui Plazai teks gerai pasukti galvą ne vien renkantis starto penke tą, bet ir registruojant mačui ko vinį dvyliktuką. Iškyrus lengvojo krašto poziciją, kitose Kauno eki pa turi lygiavertį rezervą. Puolėjų grandis su broliais Lavrinovičiais, Robertu Javtoku, Pauliumi Jankū nu ir kroatų supertalentu Mario Delašu atrodo labai grėsmingai. Snaiperių gretose – patyrę Mar ko Popovičius, Rimantas Kaukė nas, Oliveris Lafayette’as. O Adas Juškevičius, Vytenis Lipkevičius ir Tadas Klimavičius – argi ne pagrindinės sudėties krepšinin kai? Ar J.Plaza, įgijęs autoritetą su Madrido „Real“ ir pergalėmis Europos taurės turnyre ir Ispa nijos čempionate, iš turimos me džiagos nulipdys dar vieną čem pionų komandą?“ – rašė Rusijos dienraštis „Sport-Express“.
„Manau, J.Plaza pajėgus pasiekti aukštų rezultatų. Per jo treniruotes vyrauja kieta drausmė, matyti, kad žaidėjai jaučia didelį trenerio au toritetą“, – interviu „Sport-Exp ress“ sakė „Žalgirio“ klubo savi ninkas Vladimiras Romanovas. Prognozuojama, kad optima liausią „Žalgirio“ starto penketą sudarys M.Popovičius (keitimui – O.Lafayette’as), R.Kaukėnas (Mantas Kalnietis), Tremmel las Dardenas (Mindaugas Kuz minskas), P.Jankūnas (K.Lavri novičius, M.Delašas) ir Darjušas Lavrinovičius (R.Javtokas, Jeffas Foote’as).
„Žalgirio“ vyriausia jam treneriui J.Pla zai teks gerai pa sukti galvą ne vien renkantis starto penketą.
LKL nenukentės
Komentuodamas naują Lietuvos krepšinio lygos (LKL) čempiona to formatą, kuris buvo patvirtintas atsižvelgiant į „Žalgirio“ ir „Lie tuvos ryto“ padidėjusius varžybų krūvius VTB Vieningojoje krep šinio lygoje ir Eurolygoje, V.Ro manovas „Sport-Express“ žur nalistui teigė: „Derybos su LKL buvo nelengvos. Teko įtikinėti, kad
mes įgysime daugiau nei prarasi me, kad stengiamės paisyti visų turnyrų interesų – ir nacionalinio čempionato, ir VTB lygos varžy bų. LKL taip pat nieko nepraras – juk mes žaisime su visais klubais jų aikštėse, vadinasi, čempionato populiarumas nenukentės.“ „Žalgirio“ klubo savininkas at kreipė dėmesį, kad LKL pirme nybė – virti savose sultyse, o ne kviestis stiprius varžovus iš ki tų Rytų Europos šalių, nors tai ne vien darytų įtaką Lietuvos ko mandų meistriškumo augimui, bet ir dovanotų sirgaliams įdo mių dvikovų. „Žalgirio“ ir CSKA mačai kelia didelį susidomėjimą visoje Lietu voje, ne vien Kaune. Kartais net Eurolygos rungtynės nesulaukia tokio efekto“, – pabrėžė V.Ro manovas. Startas – Kazachstane
„Sport-Express“ apžvalgininkų nuomone, šį sezoną ne vien VTB Vieningojoje krepšinio lygoje, bet ir Eurolygoje daug pasiekti ga li Rimo Kurtinaičio treniruojama „Chimki“ komanda. VTB Vieningosios krepšinio ly gos reguliarusis sezonas startuos spalio 2-ąją Kazachstane, vietos „Astanos“ ir Vilniaus „Lietuvos ryto“ rungtynėmis. 6 d. Krasno dare jėgas išmėgins „Lokomo tiv-Kuban“ ir „Žalgiris“, o 7 d. Klaipėdos „Švyturio“ arenoje – „Neptūnas“ ir CSKA. VD inf.
12
TrečiADIENIS, rugsėjo 26, 2012
pasaulis Kritika pirmtakui
Nepritaria intervencijai
Griežtas pareiškimas
Buvęs Italijos premjeras Sil vio Berlusconi (nuotr.) sukriti kavo savo įpėdinį Mario Monti dėl didinamų mokesčių. Be to, buvęs Italijos premjeras pa reiškė, kad dabartinis premje ras „keliaklupsčiauja prieš Vo kietiją – hegemonišką vals tybę, diktuojančią drausmės ir griežto taupymo taisykles“.
Egipto prezidentas Mohame das Mursi pareiškė esantis nusistatęs prieš bet kokią už sienio pajėgų intervenciją Si rijoje, tačiau manantis, kad šios šalies vadovas Basharas al Assadas turėtų pasitraukti iš valdžios. Anksčiau M.Mursi yra sakęs, kad Arabų šalys tu rėtų palaikyti Sirijos žmones.
„Homoseksualizmo rėmimas yra griežtosios linijos kapita listų, kuriems nerūpi tikrosios žmogiškosios vertybės, reika las“, – taip pareiškė Irano pre zidentas Mahmoudas Ahma dinejadas. Jis pridūrė, kad pa saulyje yra begalė vargų, tokių kaip slegiantis skurdas, repre sijos ir diktatūros.
Kalėjimų skandalas paskandins M.Saakašvilį? Gruzija prieš kurį laiką buvo įvardijama kaip demokratijos ir žmogaus teisių švyturys Kaukaze. Tačiau ne viskas šioje ša lyje rožėmis klota. Kalinių kankinimo skandalas kaip reikiant smogė Tbilisio prestižui. O kaip jis atsilieps dabartiniam šalies valdančiajam elitui? Kraupus nusikaltimas
Skandalas kilo po to, kai buvo pa viešintas vaizdo klipas, kuriame matyti, kaip mušami ir žaginami kaliniai. Įtampos Gruzijoje ir taip ne trūksta – artėja šalies parlamen to rinkimai. Kitą mėnesį šalies vadovo Michailo Saakašvilio val dančioji partija surems ietis su vis stiprėjančia Gruzijos opozicija, ku riai vadovauja milijardierius verslo magnatas Bidzina Ivanišvilis. Būtent jam priklausanti televizi ja ir parodė minėtą vaizdo įrašą. Ja me matomas verkiantis pusnuogis Tbilisio kalėjimo kalinys, maldau jantis pasigailėjimo, o vėliau, ma tyt, išžaginamas gumine lazda. Dovanėlė opozicijai
Po skandalo Gruzijoje kilo tikra pasipiktinimo banga. Įvyko kelios protesto akcijos, iš postų išlėkė ne tik kalėjimų ministrė Chatuna Kal machelidzė, tačiau ir vidaus reikalų ministras Bačo Achalaja. Maža to, pats šalies vadovas į kalėjimų ministro postą paskyrė žinomą šalyje žmogaus teisių ak tyvistą Georgijų Tugušį. Nors Gruzijos vyriausybė skel bė, kad skandalas – surežisuotas, esą tai buvo specialiai surengta provokacija, žmonių įtūžio tai ne sustabdė, o ekspertai ėmė vis gar siau kalbėti, kad M.Saakašviliui ir
jo partijai prieš rinkimus buvo su duotas labai skaudus smūgis. Nors prieš skandalą dauguma apklausų rodė, kad M.Saakašvi lio Jungtinis nacionalinis judėjimas įveiks B.Ivanišvilio bloką „Gruzijos svajonė“, dabar politikos ekspertai nėra tikri, ar valdžiai pavyks išlikti. „Tai labai reikšmingas smūgis (valdančiajai partijai), – svarstė Gruzijos politikos analitikas Gija Nodija, buvęs M.Saakašvilio vy riausybės ministras. – Tai tikrai sumažino jų galimybes, bet vis dar sunku pamatuoti, kiek.“
Vyriausybės atsakas buvo stiprus, skubus ir adekvatus, bet ji tie siog neturi pakanka mai laiko (iki rinkimų), kad sumažintų žalą. Aleksandras Rondelis iš Tbilisyje įsikūrusio Strateginių ir tarptauti nių studijų instituto pabrėžė: „Šis skandalas paveiks ir rinkimų baig tį, ir situaciją po rinkimų. Vyriau sybės atsakas buvo stiprus, skubus ir adekvatus, bet ji tiesiog netu ri pakankamai laiko (iki rinkimų), kad sumažintų žalą, kurią patyrė dėl šios krizės. Opozicinei „Gruzi
jos svajonei“ tai buvo dovana, apie kurią ji būtų galėjusi tik svajoti, ir ji ja labai gerai naudojasi.“ M.Saakašvilio ir jo partijos po puliarumui gali kaip reikiant atsi rūgti ir tai, kad skandalą Gruzijoje pasmerkė ir tarptautinė bendrija. ES užsienio politikos įgaliotinė Catherine Ashton pareiškė esanti sukrėsta kankinimų. „Ji primena, jog visos šalys pri valo elgtis taip, kad be jokių sąlygų būtų draudžiamas bet koks kanki nimas ar netinkamas elgesys, – nu rodoma C.Ashton pranešime. – Ji teigia, kad vyriausybė jau ėmėsi pir minių veiksmų dėl šio reikalo, ir pa brėžia, jog itin svarbu, kad šie ir kiti incidentai būtų kruopščiai ir skaid riai ištirti, o kaltieji nubausti.“ Bando sukti uodegą
Gruzijos premjeras Vano Merabiš vilis paragino opoziciją nekurstyti neramumų šalyje. „Dabar pagrindinis uždavinys mū sų šaliai – surengti laisvus ir sąžinin gus rinkimus. Tačiau laisvi ir sąži ningi rinkimai nebus įmanomi, jeigu kils smurtas, – perspėjo premjeras. – Asmeniškai pasirūpinsiu, kad iš kalėjimų sistemos būtų su šaknimis išrauti kankinimai ir žmogaus oru mą žeidžiantys veiksmai. Vyriausybė negailės finansinių ir žmogiškųjų iš teklių siekdama užtikrinti, kad nie kas neabejotų, jog kalinių saugumas
Protestai: prieš pat parlamento rinkimus M.Saakašvilis gavo tokį an
tausį, kokio net susapnuoti negalėjo.
ir teisės yra užtikrinami.“ Būtent V.Merabišvilis anksčiau vadovavo vidaus reikalų sistemai. Jis laikomas vienu artimiausių prezi dento M.Saakašvilio sąjungininkų. Jei rinkimus laimėtų dabartinė valdančioji partija, V.Merabišvi lio, kaip premjero, galios Gruzijo je smarkiai išaugtų. Juk kai 2013 m. baigsis antroji M.Saakašvilio ka dencija, įsigaliosiančios konstitu cijos pataisos sustiprins vyriau sybės vadovo vaidmenį. V.Merabišvilis nepraleido progos įgelti varžovams iš opozicijos.
„Scanpix“ nuotr.
„Manau, yra trys pagrindinės, fundamentalios, vertybės: kad Gruzija niekada netaptų nusikaltė lių šalimi, kad Gruzija niekada ne grįžtų į korupciją ir kad šalis būtų nepriklausoma. Tačiau kai kuriems (opozicijoje) šie principai nėra jų esminės vertybės, – kalbėjo jis. – Tai žmonės, kurie nori atkurti se nąją Sovietų Sąjungą. Tai senų lai kų nostalgija, noras grąžinti tai, kas buvo anksčiau. Gruzijai tai reikštų nepriklausomybės netektį.“ BNS, AFP, „Voice of Russia“, „RadioFreeEurope“ inf.
Paslaptinga prekyba žmonėmis Europoje Europos Komisija (EK) paskelbė, kad ES narės neturi pakankamai duomenų apie prekybą žmonė mis, todėl nustatyti, koks yra tik rasis prekybos žmonėmis mastas Europoje, – sunku.
Aukos: remiantis statistika, dau
giausia tarp prekybos žmonėmis aukų – moterų ir vaikų.
„Scanpix“ nuotr.
„Mūsų statistika ribota. Sunku nu statyti, koks yra prekybos žmonė mis mastas. Negalime tiksliai pa sakyti, ar prekybos žmonėmis mastas auga, o gal mažėja. Tai pil kas, sakyčiau, gal net juodas sekto rius“, – sakė ES vidaus reikalų ko misarė Cecilia Malmström. Jungtinės Tautos (JT) skaičiuo ja, kad nuo 2002 iki 2011 m. pa
saulyje parduotų žmonių skaičius siekė apie 20,9 mln. Dar maždaug 2,4 mln. žmonių, pasak JT, gali būti parduoti bet kurią akimirką. Europoje pagal parduotų žmonių skaičių pirmauja naujosios ES na rės Bulgarija ir Rumunija. Suskaičiuoti, kiek žmonių par duodama, trukdo skirtingi įsta tymai Bendrijos šalyse. Antai, kai kurios ES valstybės iki šiol net ne turėjo įstatymų, kurie reglamen tuotų prekybą žmonėmis kaip nu sikalstamą veiką. Estijoje tik šių metų pavasarį buvo priimtas įsta tymas, kuris prekybą žmonėmis paskelbė už įstatymo ribų.
Be to, daugelis išvežamų žmonių nenoriai pasakoja apie savo patirtį, ir tai trukdo surinkti duomenis. Remiantis statistika, kurią pa vyko surinkti „Eurostat“, nuro doma, kad apie 79 proc. prekybos žmonėmis aukų – moterys ir vai kai. Trečdalis aukų išvežama į sek so vergiją. Kad paskatintų duomenų rin kimą, EK įpareigojo ES valstybes nares iki šių metų pabaigos įsteigti vadinamuosius nacionalinius duo menų perdavimo mechanizmus. Jų tikslas – glaudžiau dirbti su visuo mene: identifik uoti, apsaugoti ir padėti aukoms.
„Tikimės, kad tai padės surink ti patikimesnius duomenis ir pa gelbės aukoms“, – sakė Myria Vassiliadou, ES kovos su žmonių prekyba koordinatorė. Jungtinėje Karalystėje toks me chanizmas skurtas 2009 m. Didžioji dalis duomenų perduodama tie siogiai iš policijos. 2011 m. Didžio joje Britanijoje buvo identifikuotos 2077 prekybos žmonėmis aukos. Daugelis jų buvo išvežti į sekso ver giją. Be to, policijai pavyko išaiš kinti ir du atvejus, kai žmonės bu vo atgabenti į šalį siekiant parduoti jų organus. „EUObserver“ inf.
13
trečiADIENIS, rugsėjo 26, 2012
menas ir pramogos Įžanga į „Mados infekciją“ Dėvimų drabužių spalvos gali prisidėti prie laimės jausmo – taip mano dizainerė Dovilė Gudačiauskaitė, prekybos ir laisvalaikio centre „Panorama“ stilizavusi dešimt spalvingų manekenų. Ketvirtą kartą rengiama „Manekenų instaliacija“ tapo įžanga į „Mados infekcijos“ rudens renginių ciklą. D.Gudačiauskaitė šiemet festivalyje dalyvaus jau šeštą kartą. Tomo Adomavičiaus nuotr.
„Sirenos“ vilios peržengti ribas Rugsėjo 26–spalio 7 d. sostinėje vyks teatro šventė – devintasis teatro festivalis „Sirenos“. Programoje – devyni lietuviški ir trys užsienio spektakliai bei pažintis su kūrėjais. Indrė Pepcevičiūtė i.pepceviciute@diena.lt
Trys svečiai iš užsienio
2004 m. atsiradusio festivalio siekiai lieka tie patys – Lietuvos žiūrovams pristatyti naujausius Europos teatro reiškinius. „Tik susikūrę pasivadinome „Sirenomis“ ir daugiau turbūt esame orientuoti į tą čaižų sirenų garsą, nepatogų teatrą. Lietuvoje turime keletą vardų, kuriais labai didžiuojamės, bet, man atrodo, didžiąją dalį teatro yra užtvindžiusi gana prastos kokybės produkcija, todėl norime, kad būtų teatrinė apykaita, ir bandome į Lietuvą atvežti tuos vardus, kurie iš tikrųjų ką nors šiuo metu reiškia teatro pasaulyje“, – vakar per „Sirenų“ pristatymo konferenciją sakė festivalio meno vadovė Audra Žukaitytė. Jos teigimu, šiais metais festivalis vėl grįžo prie savo pirminės užduoties – provokuoti, klausti, diskutuoti pačiais svarbiausiais, galbūt ne visada patogiausiais klausimais. Taigi šįkart festivalio organizatoriai į mūsų šalį pakvietė tris garsius užsienio režisierius: Romeo Castellucci (Italija), Rodrigo Garcíą (Ispanija / Argentina) ir Michelį Schröderį (Šveicarija). Šio festivalio tema – „Šiuolaikinio Europos teatro vizionieriai“. Vizionieriai yra žmonės, mąstymu
aplenkiantys kitus, tampantys savo srities vėliavininkais, drąsiais ir be skrupulų kritikuojančiais tai, ką mano esant keistina visuomenėje.
Tik susikūrę pasivadinome „Sirenomis“ ir daugiau turbūt esame orientuoti į tą čaižų sirenų garsą, nepatogų teatrą. „Festivalio tema būtent tokia, nes visi trys užsienio režisieriai turi stiprią savo teatro viziją. Kiekvienas jų yra labai skirtingas. Visi jie maišo teatrinę realybę su pačiais įvairiausiais komponentais, su populiariąja kultūra, su scenoje tarsi visai nederančiais dalykais, pavyzdžiui, gyvūnais, vaikais ar kokiais nors visiškai scenoje nenaudojamais daiktais“, – aiškino „Sirenų“ meno vadovė. Sukėlė protestus
R.Castellucci ir R.García „Sirenose“ vieši jau ne pirmą kartą. Jų spektakliai sukėlė aštrių diskusijų, netgi radikaliųjų katalikų protestus tiek Prancūzijoje, kur vyko spektaklių premjeros, tiek už jos ribų. Italų režisieriaus spektaklis „Apie Dievo Sūnaus veido koncepciją“ ir
Būdas: teatro festivaliui – teatralizuotas pristatymas. Tokią koncepciją pasirinko „Sirenų 2012“ organizatoriai.
R.Garcíos „Mirtis ir reinkarnacija į kaubojų“ – tai spektakliai, analizuojantys klasikines teatro temas pasitelkdami šiuolaikiškas, neretai drastiškas, priemones. Vokiečių kilmės Šveicarijoje reziduojantis režisierius M.Schröderis savo spektakliu „Apie gyvenimo trumpumą“ siekia atskleisti tą fantastišką žmogaus būties fenomeną, kuris leidžia Homo sapiens rūšiai gyventi nepaisant žinojimo, jog vieną dieną visi mirsime. Pažintis su režisieriais
Lietuviškoje „Sirenų“ programoje pamatysime geriausius pastarųjų metų lietuvių kūrėjų darbus.
Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
Kaip spaudos konferencijoje sakė šios programos vadovė Aušra Simanavičiūtė, programa orientuota į teatro profesionalus iš užsienio, kurių šiemet sulauksime per trisdešimt. Čia žiūrovai galės pasimėgauti Oskaro Koršunovo „Išvarymu“, „Miranda“ ir „Dugne“, Jono Vaitkaus „Visuomenės priešu“, Gintaro Varno spektakliu „Teiresijo krūtys“, Yanos Ross „Chaosu“, Auksės Petrulienės „Išplėšk sielą“, Artūro Areimos „Julijumi Cezariu“, Vido Bareikio spektakliu „MR. FLUXUS, arba ŠARLATANAI“. Edukacinė festivalio programa kviečia visus norinčius iš ar-
čiau susipažinti su režisieriumi M.Schröderiu. Spalio 1 d. Kauno Vytauto Didžiojo universitete rengiamas seminaras. O Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Sluškų rūmuose Vilniuje rugsėjo 27–29 d. vyks tarptautinė teatrologijos studentų konferencija. „Sirenų“ klubas dovanos teatro gerbėjams unikalią galimybę pabendrauti su režisieriais gyvai. Susitikimas su M.Schröderiu – rugsėjo 30 d. 21.15 val. Menų spaustuvėje; su R.García – spalio 4 d. 20.15 val. Lietuvos nacionalinio dramos teatro (LNDT) fojė; su R.Castellucci – spalio 7 d. 19.45 val. LNDT fojė.
Sostinės žalioji naktis prasidės „Lofte“ Jau šį penktadienį Vilnių nutvieks žalia šviesa, kai į geriausius miesto klubus bus galima įeiti nemokamai, tačiau rengiama programa nė per plauką neprimins muzikos „už ačiū“.
Nuomonė: DJ Cam apie Vilnių
girdėjo nedaug. Tik tiek, kad į šį miestą keliasi Holivudas.
Organizatorių nuotr.
Vienas didžiausių „Green Night“ renginių vyks menų fabrike „Loftas“. Čia atvyksta prancūzas DJ Cam kartu su kitu muzikos sunkiasvoriu – Blockhead iš JAV kolektyvo „Ninja Tune Recording“. Iki šiol vienas geriausių gyvenimo grožį Paryžiuje atskleidžiančių kūrinių – „Summer in Paris“ – yra DJ Cam vizitinė kortelė kelyje į tarptautinį pripažinimą. DJ Cam šiuo metu yra įsikūręs Los Andže-
le, kur rašo muziką tokiems prekių ženklams kaip „Louis Vuitton“, „Cartier“, GAP ir pan., kuria garso takelius TV serialams ir kino meistrų – Guso Van Santo, Wayne’o Wango ir kitų – filmams. Žymus didžėjus sutiko trumpai atsakyti į keletą klausimų. – Kokį Lietuvos įvaizdį esi susikūręs savo galvoje? – Nebuvau Lietuvoje, bet susidaro toks įspūdis, kad ten filmuojami geri filmai. Girdėjau, kad Holivudas keliasi į Vilnių! – Kaip nutiko, kad iškeitei Paryžių ir nusėdai Los Andžele?
– Paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje gyvenau Niujorke. Los Andželas visad buvo populiarus dėl savo muzikinio pasaulio. Be to, mane visad vežė Vakarų pakrantės repas. Prieš ketverius metus čia atvykau atostogų ir nusprendžiau, kad noriu likti. Be to, daugiausia gerbėjų turiu Kalifornijoje. – O kaipgi Paryžius – visai ten nebeužsuki? – Paryžius – mano miestas ir mano pirmoji meilė. Vis dar manau, kad tai yra pats gražiausias miestas visame pasaulyje – kone muziejus po atviru dangumi. Kaip tik šiuo metu, kai mes kalbamės, esu Paryžiuje. Gera grįžti į Europą.
– Kas tau gyvenime pataria geriausiai? – Manau, kad mano vidinis balsas ir instinktai. Visada jais pasitikiu labiausiai. – Papasakok daugiau apie Blockhead – jis kartu su tavimi atvyksta į Vilnių jau šį penktadienį. – Ši pažinties istorija gana nuobodi – mūsų agentas yra tas pats žmogus. Per jį ir susipažinome. Praeitais metais sumąstėme kartu pakoncertuoti Amerikoje – išėjo neblogai. Todėl šiemet nusprendėme kartu leistis į muzikinį turą po Europą. VD inf.
14
trečiADIENIS, rugsėjo 26, 2012
menas ir pramogos „Vilniaus diena“ rekomenduoja
KUR? Užutrakio dvare, Trakuose, Užutrakio g. 17. KADA? Rugsėjo 30 d. 16 val. KIEK? 35 litai.
KUR? Kino teatre „Pasaka“, Šv. Ignoto g. 4 / 3. KADA? Rugsėjo 28 d. 17.30 val. KIEK? 16 litų.
KUR? Galerijoje „Vartai“, Vilniaus g. 39. KADA? Iki šiandien 18 val. KIEK? Nemokamai.
Tango ritmu
Bitnikai kine
Kūrybos procesas
Kvintetas – smuikininkė Svetlana Maigienė, fagotininkas Andrius Puplauskis, akordeonistas Andrius Balachovičius, kontrabosinin kas Dainius Rudvalis ir pianistas Marius Sūdžius – atliks argenti nietiškojo tango meistro Ástoro Piazzollos kūrinius. Būtent Á.Piaz zolla leido suprasti, kad tango galima ne tik šokti, bet ir klausytis.
Bitnikų krikštatėviu laikomo Williamo S.Burroughso kūryba ir gyvenimas paliko ryškų pėdsaką XX a. kultūroje, literatūroje bei muzikoje ir paveikė ne vieną tolesnę menininkų kartą. Režisie riaus Yony Leyserio dokumentinis filmas leis susipažinti su nie kur anksčiau nerodytais rašytoją įamžinančiais kadrais.
Įkvėpti Claude’o Debussy kūrinio „Nuages“ („Debesys“), meninin kai Leon Somov ir Darius Žičkus sukūrė interaktyvią skaitmeni nę instaliaciją. Žiūrovai galės patys „groti“ garsais, keisti tonaciją, tembrą, improvizuoti. Vilniuje jau rodyta paroda šįkart papildyta ir nauju elementu – interaktyvia šviesų kompozicija.
KUR? Lietuvos nacionaliniame dramos teatre, Ge dimino pr. 4. KADA? Rytoj 19 val. KIEK? 20 litų.
KUR? Šv. Kotr ynos bažnyčioje, Vilniaus g. 30. KADA? Rytoj 19 val. KIEK? 25–45 litai.
KUR? Muzikos klube „Tamsta“, Subačiaus g. 11A. KADA? Rytoj 20.30 val. KIEK? 25 litai.
KUR? Bažnytinio paveldo muziejuje, Šv. Mykolo g. 9. KADA? Iki spalio 10 d. KIEK? 10 litų.
Rašymas ir prasmės paieškos
Amžių patikrinta muzika
I.Narkutės koncertas
Lietuvio juvelyrikos šedevrai
Jaunų debiutuojančių menininkių – dramatur gės Teklės Kavtaradzės bei režisierės Gabrielės Tuminaitės – darbas „Namisėda“ pasakoja apie keturiolikmetės svajonę rašyti ir barmeno kau bojaus bandymą suvokti, ko nori iš gyvenimo.
Ansamblis iš Ispanijos „Le Tendre Amour“ atliks Adriano Schvarzsteino režisuotą Antonio Litere so vienaveiksmę operą „Elementai“. Tai XVIII a. muzikos, senųjų instrumentų ir nuostabių voka lų derinys.
Po muzikinio debiuto televizijoje ir kino filme „Tadas Blinda. Pradžia“ Ievos Narkutės pristaty ti veikiausiai nereikia. Jos ir jos grupės koncerte klausytojai išgirs jau žinomus hitus, taip pat nau ją kūrinį „Metų laikai“.
JAV gyvenantis daugybės ekspertų įvertintas juvelyras Aleksandras Šepkus eksponuoja dir binius, pagamintus iš itin brangių bei egzotiškų medžiagų. Tačiau jie – ne tik meno kūriniai, bet ir patogūs aksesuarai.
tv programa
LRT
6.00 Labas rytas, Lietuva. 9.00 „Komisaras Reksas“ (N-7) (k). 10.00 „Hartlando užuovėja“ (k). 11.00 LRT Aktualijų studija. 12.00 Kultūrų kryžkelė. Rusų gatvė (rusų k.). 12.15, 12.30, 13.05, 14.05 Laba diena, Lietuva. 12.20 Žinios. 12.25 Sportas, orai. 13.00, 14.00 LRT radijo žinios. 14.40 Žinios. 14.50, 18.45, 21.10, 23.50 Sportas, orai. 15.00 „Komisaras Reksas“ (N-7). 16.00 „Hartlando užuovėja“. 17.00 „Viena byla dviem“ (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.55, 0.00 „Hindenburgas. Paskutinis skrydis“ (2) (N-7). 19.55 Stilius. Jausmai. 20.25, 22.10 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Verslas. 21.05 Kultūra. 21.15, 22.15 „Seimo rinkimai 2012“. Tiesioginė laida. Dalyvauja Darbo partija (Nr. 3) ir Lietuvos žmonių partija (Nr. 12). 22.35 Lietuvos Respublikos Prezidentai. Dok. f. „A.Brazauskas“ (1999 m.). 23.45 Vakaro žinios.
LNK
6.20 „Nickelodeon“ pristato. „Burbuliai“. 6.50 „Tomo ir Džerio pasakos“ (6). 7.20 „Kung Fu Panda“ (k).
LRT 22.35 val.
7.50 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) (k). 9.40 24 valandos (N-7) (k). 10.35 Koncertas „Du maestro. Legendos sugrįžta“ (Rusija, 2010 m.). 12.30 Karamelinės naujienos (N-7) (k). 13.00 „Nickelodeon“ valanda. „Nugalėtoja“ (6). 13.30 „Kung Fu Panda“. 14.00 „Drakonų kova Z“ (N-7). 14.30 „Šeimynėlė“ (N-7). 15.00 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 17.00 Labas vakaras, Lietuva. 17.45 24 valandos (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.14 Sportas. 19.17 Orai. 19.19 KK2 (N-7). 19.55 Diagnozė: Seimas. 20.55 Karamelinės naujienos (N-7). 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. Verslas. 22.19 Sportas. 22.23 Orai. 22.25 Kriminalinė Lietuva. 22.35 Veiksmo trileris „Laukinė upė“ (JAV, 1994 m.) (N-7). 0.55 „Įstatymas ir tvarka. Specialiųjų tyrimų skyrius“ (N-7).
10.05 „Naisių vasara“. 11.00 Kodėl? 12.15 Beatos virtuvė. 13.10 Nuotykių s. „Juodoji skylė“ (1) (Kanada, 2002 m.). 13.40 „Drakonų medžiotojai“ (4). 14.10 „Madagaskaro pingvinai“. 14.40 „Simpsonai“. 15.10 „Meilės prieglobstis“. 16.10 „Drąsi meilė“. 17.10 Prieš srovę. 18.10 „Naisių vasara“. 18.45 TV3 žinios. 19.00 TV3 sportas. 19.05 TV3 orai. 19.10 Be komentarų. 19.40 Stebuklų šalis. 20.30 „Motina ir sūnus“ (4). 21.00 „Vyno kelias“. 21.35 TV3 vakaro žinios. 21.50 TV3 sportas. 21.55 TV3 orai. 22.00 Vikingų loto. 22.05 „Pagrindinis įkaltis“. 23.05 „CSI Niujorkas“. 0.05 „Daktaras Hausas“. 1.00 „Penktadienio vakaro žiburiai“. 1.45 „Biuras“.
TV3
BTV
6.15 6.30 8.00 8.30 9.00
Teleparduotuvė. Nauja diena. Tiesioginė transliacija. „Simpsonai“. „Hana Montana“. „Meilės sūkuryje“.
LNK 19.55 val.
6.30 7.00 7.25 8.25 9.30
Televitrina. Žinios (k) Kalbame ir rodome (N-7) (k) „Raudonas dangus“ (N-7). „Be namų negerai: naujas gyvenimas“.
TV3 20.30 val.
10.30 „Lietuvos žinių“ tyrimas (N-7). 11.30 „Milijonieriai“. 12.00 „Mentai“ (N-7). 13.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 14.00 „Liejyklos gatvė“ (N-7). 15.00 „Raudonas dangus“ (N-7). 16.00 Kalbame ir rodome (N-7). 17.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 18.00 Žinios. 18.19 Sportas. 18.23 Orai. 18.25 „Liejyklos gatvė“ (N-7). 19.25 „Auksarankiai“ (N-7). 20.00 Žinios. 20.16 Sportas. 20.19 Orai. 20.25 „Taip. Ne“. 21.25 „Sąmokslo teorija“ (N-7). 22.25 „Tikras kraujas“ (N-14). 23.25 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 0.25 Kalbame ir rodome (N-7) (k) 1.25 „Bamba“. Interaktyvus šou suaugusiesiems (S).
Lietuvos ryto TV 6.14, 13.00 TV parduotuvė. 6.30 Ryto reporteris. 9.15 Bobų vasara su Asta. Svečiuose pas Gediminą Gelgotą – orkestro NI&Co įkūrėją ir vadovą. 10.15 Namų daktaras. 10.55 Dok. f. „Didieji politikai. Winstonas Churchillis“ (1) (N-7). 12.00 Lietuvos diena. 13.45 Skonio reikalas.
BTV 20.25 val.
14.45 Bobų vasara su Asta. Svečiuose pas Gediminą Gelgotą – orkestro NI&Co įkūrėją ir vadovą. 15.45, 16.10 „Didieji politikai. Winstonas Churchillis“ (2) (N-7). 16.00, 17.00, 18.00 Žinios. 17.20 Lietuva tiesiogiai. 18.45 Bobų vasara su Asta. Svečiuose pas Edmundą Jakilaitį. 19.45 Dok. f. „Nužudyti Staliną“ (N-7). 21.00, 23.30 Reporteris. 21.52 Orai. 21.55 Lietuva tiesiogiai. 22.30 Bobų vasara su Asta. Svečiuose pas Edmundą Jakilaitį. 0.22 Orai. 0.25 „Didieji politikai. Winstonas Churchillis“ (2) (N-7).
SPORT1
12.00 Televitrina. 13.00, 19.00, 21.00, 23.00 Žinios +. 13.15 Ispanijos ACB krepšinio lyga. Madrido „Real“–Bilbao „Bizkaia Basket“. 15.00 Ispanijos ACB krepšinio lyga. „Unicaja“–„Valencia Basket“. 16.35 Italijos „Serie A“ lyga. „Chievo“–„Inter“. 18.30, 21.15 Automoto. 19.15 Italijos „Serie A“ lyga. „Palermo“–„Lazio“. 21.45 Sportas LT. Lietuvos sambo čempionatas. 22.15 Didžiosios Britanijos žiedinės lenktynės „AirAsia Renault Clio Cup“ (Snetterton). 23.15 Didžiosios Britanijos žiedinės lenktynės „Porsche Carrera Cup“ (Snetterton).
lietuvos ryto tv 18.45 val.
niką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8 641 99 000, www.kaunakiemis.lt. 951181
Visų kompiuterių ir televizorių taisymas Vilniuje, Žalgirio g. 131, tel. (8 5) 275 4665; www.pc-help.lt.
trečiadienis, rugsėjo 26, 2012
933624
Tel. 261 3653, 261 3655, 261 3659 Kelionių skelbimai@vilniausdiena.lt Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siun-
tinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 687 58 503, +44 778 627 1449. Informacija – www.lietuvalondonas.com.
Siūlo darbą Naujai atidaromai „CanCan pizza“ picerijai Vilniuje reikalingi: GAMYBOS VADOVAI, VIRĖJAI, PICŲ KEPĖJAI, RESTORANO ADMINISTRATORIAI, BARMENAI, PADAVĖJAI, INDŲ PLOVĖJAI. Skambinti tel. 8 659 55 181. CV siųsti elektroniniu paštu danute.krukoniene@delano.lt. 1020702
Restoranų tinklui Vilniuje reikalingi: VIRĖJAI, PICŲ KEPĖJAI, PAGALBINIAI VIRTUVĖS DARBUOTOJAI. Be patirties apmokome. Skambinti tel. 8 682 45 514. CV siųsti elektroniniu paštu info@cancan.lt. 1018097
UAB „IRDAIVA” dirbti Vilniuje reikalingi: betonuotojai, staliai-dailidės, mūrininkai, plytelių klojėjai. Kontaktiniai tel. 8 659 38 480, 8 659 38 414. 1020868
Paslaugos
959526 2012 10 15 iki 2012 10 28. Viešas svarstymas sakymą, kad į jų pateiktus pasiūlymus neatsi2012 10 29 9-10 val. Vilniaus šeipingo klubo Vežame žvelgtakeleivius parengtame teritorijų planavimo doį Vokietiją, Daniją, Olandi(Kalvarijų g. 131) 213 kab. Tel. 8 612 22 617, e. ją.kumente, gali apskųsti Valstybinės teritorijų Tel. 8 699 01 428, e. paštas pervezimai. paštas djarvydas@gmail.com. planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplin1023463 info@gmail.com. kos ministerijos Vilniaus teritorijų planavi952525 INFORMACIJA APIE TERITORIJŲ PLANAVI- mo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, MĄ. Parengtas 1,75 ha sklypo (kad. Nr. A.Juozapavičiaus g. 9, 09311 Vilnius, per me0101/0162:117) Trakų Vokės k., Vilniaus m. Kitos nesį nuo jiems išsiųsto laiško (atsakymo į pasav., detalusis planas. Planavimo pagrindas: Nestandartinių teiktą pasiūlymą) gavimo dienos. baldų gamyba. Aukšta kokyVilniaus miesto savivaldybės administracijos bė – žema kaina. www.guobosbaldai.lt1023031 . Tel. direktoriaus pavaduotojo 2011 11 10 įsaky- 8 656 Informuojame, 69 099. kad Nacionalinės žemės tarnymas Nr. A30-3013. Planavimo tikslai: pakeisti bos prie ŽŪM Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 760904 žemės tikslinę paskirtį pagal bendrojo plano 2012 08 23 įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1559 sprendinius, nustatyti planuojamos teritori- yra patvirtintas žemės sklypų, esančių SB „Dojos naudojimo ir tvarkymo režimą. Planavi- bilas“, kad. Nr. 0101/0006:757, Vilkynės g. 16, mo organizatorius: Laimutis Bujauskas. Pro- ir kad. Nr. 0101/0006:540, Vilkynės g. 14, Vilturtą projekjekto rengėjas: UAB „Archidelta”, Tilto g. 15, nekilnojamąjį niaus m., formavimo ir pertvarkymo LT-01101 Vilnius. Informaciją teikia direktorė Parduodamas kambarių butas Palan-g. tas. Rengėjas:dviejų UAB „Neranta“, A.Goštauto Regina Savičienė, tel. 8 686 25 447, e. paštas gos8-2014, Tel. (8 5)S.Nėries 231 2143,g.81A. 699Tel. 42 centre,Vilnius. už bažnyčios, regina@archidelta.lt. Su parengtu teritorijų 8 603 411, e. 62paštas 096. info@neranta.lt. 1023057 planavimo dokumentu galima susipažinti 955765 nuo 2012 09 26 iki 2012 10 26 darbo dieno- Pranešame, kad UAB „Saulės spektras“, komis nuo 9 iki 17 val. rengėjo patalpose ir nuo das 122569329, adresas Tuskulėnų g. 39, 2012 10 15 iki 2012 10 26 Vilniaus miesto Pa- Vilnius, pagal 2012 06 26 reikalavimo pernerių seniūnijos patalpose, Žalioji a. 3, LT- Brangiai leidimoperkame sutartį Nr.mišką 064 ir su josžeme priedąarba Nr. 22išsiuž02232 Vilnius. Viešas susirinkimas vyks 2012 darajai akcinei bendrovei REIKALAVIMAS.LT, kirsti. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. m. spalio 26 d. 15 val. plano rengėjo patal- kodas 302642184, adresas Vytenio g. 42A, 8 676 41 155. pose, Tilto g. 15, III a. Planavimo pasiūlymų Tel.Vilnius, perleido reikalavimo teisę į skolininko 929896 teikimo tvarka: pasiūlymus dėl teritorijų pla- G.Ivanausko individualią įmonę „Vartų pasau„BEST COMPANY“ Varėnos r. perka: navimo dokumento galima teikti planavimo UAB lis“, kodas 300054168, registracijos adresas galvijus, avis. Sumokame karto.+ organizatoriui arba projekto rengėjui raš- veršelius, Pramonės g. 97, Vilnius, 2500,00 Ltišskolą tu per visą teritorijų planavimo dokumento Mokame PVM. Tel. 8 613ir kiti 70 mokėjimai. 805, 8 613Sko70 palūkanos, delspinigiai rengimo laikotarpį iki viešo susirinkimo pa- 803, 8 601reikalavimo 71 558, (8 perleidimo 310) 48 323. lininkas sutarties ori953105 baigos. Planavimo dokumentų sprendinių ginalą gali atsiimti Vytenio g. 42A, Vilnius. 1023328 pasiūlymų apskundimas: asmenys gautą at-
parduoda
perKa
Įvairūs
Kita
Įmonė greitai suteikia trumpalaikias ir ilgalaikias paskOlas fiziniams ir juridiniams asmenims. 8 656 97 000, www.easyfinance.lt.
2012 04 20 Vilniaus apygardos teismo nutartimi UAB „Joanos avialinijos“ iškelta bankroto byla (c. b. Nr. B2-3323-160/2012). Bankrutuojančios UAB „Joanos avialinijos“ administratoriumi paskirta UAB VERSLO VALDYMO IR RESTRUKTŪRIZACIJOS CENTRAS. Įgaliotas asmuo – V.Česonis, tel. 8 686 83 541. Prašom iki 2012 m. birželio 11 d. imtinai pateikti savo kreditorinius reikalavimus 2012 m. gegužės 2 dienai (bankroto bylos įsiteisėjimo dienai) kartu pridedant kreditorinius reikalavimus patvirtinančių dokumentų tinkamai įformintus nuorašus. Taip pat prašom nurodyti, ar šių reikalavimų įvykdymas yra užtikrintas, nurodyti, kokiu būdu tai yra padaryta. Kreditorinį reikalavimą pateikti Savanorių pr. 262-105, LT-50204 Kaunas. Informacija tel./faks. (8 37) 229 886.
Statybos ir remonto Trinkelių klojimo darbai. Tel. 8 687 94 549, e. paštas 4edgaras@gmail.com.
1022250
Technikos remonto SKUBIAI IR NEMOKAMAI IŠVEŽA nenaudojamą buitinę techniką – šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8 641 99 000, www.kaunakiemis.lt. 1013594
Parduoda
961016
Baldus
INFORMACIJA APIE TERITORIJŲ PLANAVIMĄ. Parengtas žemės sklypo, esančio Lvovo g. 105A, Šnipiškių seniūnijoje, Vilniuje, sklypo kad. Nr. 0101/0032:986, bendras plotas 0,2419 ha, detalusis planas. Planavimo pagrindas: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2011 07 13 įsakymas Nr. AD30-1732, 2011 08 01 detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis Nr.
Pigiai parduodu naujus baldus: sekcijas, staliukus, TV staliukus, fotelį-lovą, vaikišką tachtą. Vilnius, tel. 8 699 66 800. 1021050
Nuomoja Išnuomojamas garažas (45 kv. m) su autoserviso įranga Gunkliškių g. 20. Kaina sutartinė. Tel. 8 675 34 600. 1023162
Reklamos stendo nuoma šalia Galvės ir Gunkliškių sankryžos. Kaina sutartinė. Tel. 8 608 24 006. 1023171
Kviečia mokytis Kursai nuotoliniu būdu: buhalteriams, vadybininkams, administratoriams ir kt. Registracija tel. 8 677 83 374. www.globaliosidejos.lt. 1021540
Kursai: buhalterinės apskaitos, dokumentų valdymo, personalo valdymo ir kt. Registracija tel. 8 677 83 374. www.globaliosidejos.lt. 1021538
Vakarų Afrikos būgnų mokykla kviečia mokytis groti djembe būgnais! Informacija www.afrikosbugnai.lt, tel. 8 659 96 278, e. paštas info@afrikosbugnai.lt. 1019301
Įvairūs Teismo informacija Vilniaus apygardos teisme, Gedimino pr. 40/1, Vilniuje, 2012 m. spalio 11 d. 14 val. žodinio proceso tvarka bus nagrinėjamas BUAB „Balita“ klausimas, civ. byla B2-620104/2012, dėl įmonės pabaigos. 1023161
Kita 2012 m. rugsėjo 25 d. UAB „Diena Media Web” (kodas 301238630, buveinės adresas Labdarių g. 8, Vilniaus m., duomenys apie įmonę kaupiami ir saugomi VĮ Registrų centras) visuotinis akcininkų susirinkimas nusprendė pakeisti UAB „Diena Media Web” pavadinimą į ON Media, UAB. 1023312
Baigiamas rengti sklypo prie Rokantiškių g. (kadastro Nr. 0101/0036:3566) detalusis planas. Organizatoriai Z.Jelago, J.Gorelčonok, J.Rabovaliuk. Planavimo tikslas: nekeičiant tikslinės paskirties, padalyti sklypą, nustatyti naudojimo ir tvarkymo režimą. Rengėjas AS „Architeka“ (tel. 8 670 79 966). Detaliojo plano sprendiniai eksponuojami Naujosios Vilnios seniūnijos patalpose, Pergalės g. 8, nuo
Vilniaus teritorinės darbo biržos skelbimas Vilniaus teritorinė darbo birža skelbia nereikalingo ir netinkamo (negalimo) naudoti turto pardavimo viešą prekių aukcioną, kuris vyks 2012 m. spalio 16 d. 10 val., adresu J.Kubiliaus g. 2, 212 kab., Vilniuje. Pirmajam aukcionui neįvykus, naujas aukcionas vyks tuo pačiu adresu 2012 m. spalio 22 d. 10 val. Informaciją teikia Bendrųjų reikalų skyriaus vyresnioji specialistė Inga Jurevičienė, tel. (8 5) 272 5075, faksas (5 2) 272 5911, el. p. inga.jureviciene@ldb.lt. Parduodamą turtą galima apžiūrėti 2012 m. spalio 11, 12, 15 d. 10–12 val., pirmajam aukcionui neįvykus – 2012m. spalio 17, 18, 19 d. 10–12 val., adresu S.Žukausko g. 15, 102 kab., Vilniuje. Už aukcione parduotą turtą atsiskaitoma pavedimu į Vilniaus teritorinės darbo biržos atsiskaitomąją sąskaitą aukciono dieną arba per tris darbo dienas po aukciono pabaigos. Aukciono dalyvio bilieto kaina 10 litų, žiūrovo bilieto kaina 5 litai. Už dalyvavimą aukcione sumokama banko pavedimu į Vilniaus teritorinės darbo biržos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT 967044060000232916, esančią AB SEB banke. Parduodamo viešame prekių aukcione nereikalingo ir netinkamo (negalimo) naudoti turto sąrašas: Turtas pradėtas naudoti
Turto pavadinimas
2002.12.23 2002.07.18 2002.07.02 2003.10.07 2002.07.02 2004.06.22 2002.07.18 2002.07.18 2004.09.30 2001.07.24 1994.12.30 1995.12.31 1999.01.15 2001.08.31 2005.08.03 2008.02.14 2003.06.10 2008.01.01 2005.06.09
Asmeninis HP kompiuteris Kompiuteris Kompiuteris Net Vista su programine įranga Nešiojamas kompiuteris IEVO Monitorius Sensorinis monitorius Komutatorius HP Terminis spausdintuvas Epson Spec. spausdintuvas Epson Kondicionierius Projektorius Magnetinė lenta su stovu Fotoaparatas Nikon Spausdintuvas HP LJet 1200 Spausdintuvas HP LJet 1160 Spausdintuvas Canon 5100 Kopijavimo aparatas IR 1600 su padavikliu Spausdintuvas Žoliapjovė
Kiekis (vnt.) 3 11 1 1 12 1 1 1 1 1 1 1 1 2 2 1 1 2 1
Pradinė pardavimo kaina už vnt (Lt) 30,00 30,00 30,00 10,00 15,00 20,00 30,00 30,00 30,00 30,00 20,00 15,00 15,00 15,00 15,00 20,00 20,00 10,00 10,00
Taip pat parduodamas ir kitas nereikalingas ir netinkamas (negalimas) naudoti turtas (rašomieji stalai, kėdės, stelažai, magnetinės lentos, spintos, lentynos, telefono aparatai, elektriniai radiatoriai), kurių kaina 1–5 Lt. Direktorius Juozas Kankevičius
m. balandžio 12 d. Detaliojo teritorijų planavimoTransportas, organizatoriaus teisiųlogistika ir pareigų perdavimo sutartis Nr. 042042. Planavimo tikslas – Konditerijos darbąbendrojo Vilniaus pakeisti žemėsįmonė tikslinępriims paskirtįį pagal regione vairuotoją-ekspeditorių, plano sprendinius, padalyti sklypą,vadybininnustatyti ką-ekspeditorių ir prekybos agentą. Tel.De-8 teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą. 611 45 plano 000. organizatorius – UAB „4Real“, taliojo 976056 A.Goštauto g. 5-79, Vilnius, tel. 8 698 20 198. Projekto rengėjas – UAB „RV architektų studija“, Pamėnkalnio g. 28-2, Vilnius. Pareng-
kuose administratoriui, UAB „SBS skl. Nr.bankroto 148 (skl. kad. Nr. 4184/0934:0148), Legale“,gretimo Ukmergės g. 369A, Vilnius. prašom (neprivatizuoto sodo) Dausklygiau tel.2012 (8 5)m.206 0799, 8 611 po Nr.informacijos 147 savininką birželio 8 d. 10 51 518. val. atvykti prie jums priklausančio sklypo ir 971990 dalyvauti ženklinant riboženkliais BoguslaVladislavos Salmanovič paveldėtovo Sovinskio sklypą Nr. 148turto arba prašom sujų dėmesiui. Š. m. birželioJaroslavu 27 d. 16Bazeval. sisiekti su darbų vykdytoju adresu Vilniaus r., Pagirių vič, Žalgirio g. 131–213, Vilniussen., (tel. 8Mikašiū677 79 nų k.,e. SB „Ekspresas”, vyks sklypo kad. 348, paštas topomatik@gmail.com ). Nr. 960926 4167/1002:0027 kadastriniai matavimai. Kviečiame dalyvauti. Matavimus atlieka UAB „Baltijos Matavimų Organizacija”, Linkmenų g.13, Vilnius. Tel. 8 601 71 112.
15
skelbimai
paslaugos
Kelionių
Karščiausi Kelionių pasiūlymai
Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siuntinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8
Karščiausi kelionių pasiūlymai Kelionių organizatorius
976256
Karščiausi Kelionių A.Vienuolio g.pasiūlymai 6, LT–01104 Vilnius
Kelionių organizatorius Kelionių organizatorius
Ar svajojate aplankyti Niujorką? OKonferencijos galbūt, Jus visada žavėjo Las Vegasas ir renginiai Baltijos jūroje! – šviesų, kazino, pasirodymų ir viešbučių Kodėl nesuorganizavus renginio laive? rojus? Pamatykite nuostabiąją Šiaurės Ameriką už Atsakymas kasdieninės rutinos Atėjo laikaspaprastas TIKROMS- užATOSTOGOMS! ribų greičiau atsiranda naujos idėjos, o kelioypatingą kainą. nė jūra vienijaskrydį Užsisakykite iki gegužės 15 dienos,nuo ir Joninių kruizaskomandą. Ryga–Stokholmas–Ryga Darbas taps malonumu! leiskitės 110 Lt į nepamirštamą kelionę 2012 10 01–2013 03Jus 21 ASMENIUI Kviečiame į trumpiausios nakties KRUIZO KAINA NUO 175 Lt vaĮkarėlį! kainą įskaičiuota: Niujorkas nuo 2226 Lt • Kruizinė kelione Ryga-Stokholmas-Ryga Vašingtonas nuo Lt ir linksmybės iki Baltijos jūroje bus2526 ir disko, • Vieta pasirinktos Bostonas nuo 2588klasės Lt kajutėje. ryto! • Konferencijų salės nuoma, iki 8 val.
Kelionių organizatorius
Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 A.Vienuolio g. 6, LT-01104 Vilnius vilnius@vilnius.krantas.lt, Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 www.krantas.lt A.Vienuolio g. 6, LT-01104 Vilnius vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt Tel.Vegasas (8 5) 231nuo 3314.2871 Faks.Lt(8 5) 262 9120 Las vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt Torontas nuo 2382 Lt •Monrealis Konferencijų salės įranga: lenta, projektonuo 2874 Lt rius, ekranas, DVD/CD skaitytuvas, internetas. nuo 2964 Lt Vasaros kruizas Ryga–Stokholmas–Ryga •Hiustonas Kavos pertraukėlė. nuo Lt stalo restorane. •Kalgaris Dveji pusryčiai švediško nuo 125 Lt 3464 • Gėrimų kuponai kiekvienam grupės daPamirškite kasdieninius rūpesčius ir atsipalyviui. Kaina pateikta į abi pusesjūroje! su oro uostų molaiduokite laive Baltijos •kesčiais. Uosto ir kuro mokestis. Mėgaukitės saule, vėju ir gera nuotaika. • Vakarinė kruizinė laisvalaikio programa: Rezervacijos mokestis iki 100karaoke, Lt mokamas gyva šokių muzika, diskoteka, kva- papildomai. pą gniaužiantys žaidimai ir naktinė šuo Kruizo kaina pateikta iš išplaukimo prouosto. grama. Vietų skaičius ribotas. www.krantas.lt Daugiau informacijos Daugiau informacijos www.krantas.lt.
Pamėnkalnio g. 5/ K.Griniaus g., Vilnius Tel 8-5 262 7777, mob. 8 616 16 777 info@svite.lt, www.svite.lt, www.lek.lt
Graikija, Kreta – 99 KELIONĖS Šri Lanka – 3500 Lt Lt KELIONĖSAUTOBUSU AUTOBUSU KELIONĖS AUTOBUSU Mažieji Laukystos piratai 370 Lt Bulgarija, Alyvų Duobelėje, Latvijoje Kreta – 1170Varna Lt – 1099 Lt Pirkti žydėjimo internetu:šventė www.kelioniupasiulymai.lt Čekijos pilys–Čekijos rojus–Praha – 577 Lt Holivudo akademija Čekijos pilys–Čekijos rojus–Praha – 587 Lt Portugalija, Algarvė – 599 2239LtLt (05.26.) – 95 Lt Didingoji Italija ir Kaprio sala – 1747 Lt Mes jėga 450 Lt LĖKTUVU IŠ VARŠUVOS (pažintinės – poItalija ir Kaprio sala – 1747 Lt Muziejų naktis Varšuvoje (05.19/20) – 175 Lt ilsinės) Oktoberfest – alaus festivalis– –377 1147 Lt IsRyga–Saremos sala–Talinas Lt577 Žaidimų galaktika 450 Lt STOVYKLOS LIETUVOJE Čekijos pilys–Čekijos rojus–Praha – Lt Kruizas nuoatkeliauja 1440 Lt; Izraelis–Egiptas panija su poilsiu–Šveicarija Žydrojijūros PranŠiaurės Italija su poilsiu prie ––Adrijos Apači Nilu indėnai į Lietuvą 450 Lt Pasaka 550 Lt – 2634 Šveicarijos gamtos 1397 Lt nuo 1678nuo Lt; Marokas Lt; Kuba – cūzijos Riviera 2297stebuklai Lt nuo 1197 Lt Avataro nuotykiai kartu 450 Lt Raganė – 550 Lt 5853 Lt Šiaurės Italija su poilsiu prie–Adrijos Ryga–Saremos sala–Talinas 377 Lt jūros Kroatija nuo 990 Lt Mes šampinjonai 450 Lt – 1297 Lt Laimingas žmogus – tai aš! 600 Lt Šiaurės Italija (poilsinė pažintinė) nuo 1290 Lt AVIABILIETAI Praha-Viena-Budapeštas nuo627 577 LtLt Praha-Viena-Budapeštas nuo Aplink Top Fun pasaulį 640 Lt per 7 dienas 499 Lt Kroatija nuo 990 Lt Pirkti internetu: LĖKTUVU IŠ VILNIAUS: nuo 619 Lt Mano pasauliswww. 595 Ltlek.lt Praha–Viena–Budapeštas LĖKTUVU IŠ VILNIAUS: (yra ir pigios aviakompanijos) Ispanija, Kosta Brava nuo 822 Lt Kitas variantas 359 Lt STOVYKLOS UŽSIENYJE Pirkti internetu: www.kelioniupasiulymai.lt Malta – 904 Lt Dodi 550 Lt Anglų kalbos stovykla Estijoje 1790 Lt KELTAI Ispanija, Kosta Brava, Kosta Dorada nuo IŠ VARŠUVOS (poilsinės) Ryga–Stokholmas; 1979 Lt Hurgada Graikija, Cgalkidikė – 979 STOVYKLOS1699 UŽSIENYJE Bulgarijoje Lt Talinas–Helsinkis; Egiptas, nuo 935LtLt Talinas–Stokholmas; Ventspilis–NynesMalta – 904 Ispanija, Kosta Dorada Stovykla Ukrainoje Kroatijoje 2149 Lt „Pribrežnyj“ Bulgarija nuo Lt850 Lt – 999 Lt hamnas; Klaipėda–Karlshamnas (spec. Graikija, Chalkidikė – 1099 Lt Ispanija, Alikantė – 1108 60 Lt dienai Šri Lanka nuo 3500– Lt1108 pasiūlymas); Klaipėda–Kylis (spec. pasiūIspanija, Alikantė Graikija, sala KrymeKlaipėda–Zasnicas „Saliut“ 1699 Lt (spec. pasiūlyAVIABILIETAI* Kreta nuoKos 1170 Lt –– 1128 lymas); Graikija, Kos sala 1128 LtLt Baku nuo 1050 Lt;LtMaljorka nuo 500 Lt Turkija, nuo Antalija Bulgarijoje 1699 mas); Turku–Alando salos–Stokholmas Antalija – 1185 1295LtLt Tunisas 770 –Lt Bulgarija, Burgas Burgas –– 1199 1185 LtLt *kainos į abi2149 puses Bulgarija, Kroatijoje Lt KRUIZAI Kroatija, Rijeka Rijeka –– 1279 1489LtLt Kroatija, Juodkalnijoje 1899 Lt IŠ VARŠUVOS (pažintinės poilsinės) Viduržemio jūroje (spec. kaina) Turkija, Marmaris 1620 Lt KELTŲ BILIETAI Turkija, Marmaris 1289 Lt Anglųjūroje kalbos(spec. stovykla Estijoje 1790 Lt Kruizas Nilu nuo 2038 Lt Karibų kaina) Portugalija, Algarvė – 1999 Lt Ryga–Stokholmas Bulgarija, Burgas – 1199 Ltnuo 2423 Lt AVIABILIETAI*Rytuose (spec. kaina) Izraelis–Jordanija–Egiptas Tolimuosiuose Talinas–Helsinkis Baltijos jūroje LĖKTUVUnuo IŠ VARŠUVOS (poilsinės) Portugalija, Algarvė Lt Delis nuo 1870 Lt Marokas 2634 Lt– 1899 Egiptas, Lt Talinas–Stokholmas Kuba nuoHurgada 5853 Lt nuo 1440 LĖKTUVU IŠ VARŠUVOS (poilsinės) Tokijas – 2229 Lt VIZOS Bulgarija – 1595 Lt Ventspilis–Nyneshamnas Egiptas, Seulasnuo – 2308 Lt Baltarusiją nuo 85 Lt Į Rusiją 260 Lt, Turkija –Hurgada 1440 Lt nuo 995 Lt Klaipėda–Karlshamnas IŠ RYGOS:– 995 Lt Bulgarija Singapūras – 2310 Lt (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Kylis (spec. Tailandas (pažintinė Turkija – 1078 Lt poilsinė) – nuo 5218 Lt Bankokas – 2409 Lt pasiūlymas) Klaipėda–Zasnicas Šri Lanka – 3500 Lt Puketas – 2610 Lt (spec. pasiūlymas) Turku–Alando salos–Stokholmas IŠ VILNIAUS: Kreta – 1170 Lt *kainos į abi puses Šiuo metu ieškome Egiptas, Tunisas –Hurgada 770 Lt nuo 869 Lt KELTAI VIZOS Ispanija, – 1499(pažintinės Lt LĖKTUVUMaljorka IŠ VARŠUVOS – poilJoninės Baltijos jūroje (Tallink 3 d. kruizas) Į Rusiją nuo Turkija, sinės) Antalija – 889 Lt nuo 105 Lt 260 Lt; Baltarusiją nuo 85 Lt Šiuo metu ieškome Kruizas Nilu nuo 1440 Lt Ryga–Stokholmas Šiuo metu ieškome Izraelis – Egiptas nuo 1678 Lt Talinas–Helsinkis Marokas – 2634 Lt Talinas–Stokholmas Kuba – 5853 Lt Ventspilis–Nyneshamnas STOVYKLOS LIETUVOJE Klaipėda–Karlshamnas (spec. pasiūlymas) Pasaka nuovieta 550 Lt Vilnius Klaipėda–Kylis (spec. pasiūlymas) Darbo Top Darbo Fun 540pobūdis: Lt Klaipėda–Zasnicas (spec. pasiūlymas) ■ informacijos apie ekonominius įvykius rinkimas, Raganė 550 Lt Turku–Alando aktualijų sekimas, lankymasis įvykiųsalos–Stokholmas vietose; Darbo vieta Vilnius Energetikas 600 Lt ■ apžvalgų ir straipsnių rengimas, VIZOS reikalingų iliustracijų Darbo pobūdis: apie ekonominius vieta aš!informacijos Vilnius parinkimas; Laimingas žmogus – tai■ 600 Lt Į Rusiją nuoįvykius 260 Ltrinkimas, aktualijų sekimas, lankymasis įvykių vietose; ■ publikacijų laikraštyje ir internete redagavimas. Darbo pobūdis: informacijos apie ekonominius Trimitas 520 Lt Baltarusijąįvykius nuo 85rinkimas, Lt ■ apžvalgų ir straipsnių rengimas, reikalingų iliustracijų aktualijų sekimas, lankymasis įvykių vietose; Reikalavimai: ■ aukštasis universitetinis ar neuniversitetinis išsilavinimas parinkimas; ■ (ekonomikos, apžvalgų ir straipsnių reikalingų iliustracijų finansų,rengimas, filologijos ar žurnalistikos srityse); ■ publikacijų laikraštyje ir internete redagavimas. parinkimas; ■ daugiau nei 1 metų sėkminga žurnalistinio darbo patirtis; Reikalavimai: ■ universitetinis ar neuniversitetinis išsilavinimas publikacijų laikraštyje internete redagavimas. ■ aukštasis puikios lietuvių kalbosirgramatikos ir stilistikos žinios; finansų, filologijos ar žurnalistikos srityse); visuomenės informavimą, žurnalistų etiką išsilavinimas Reikalavimai: ■ (ekonomikos, aukštasis universitetinis ar neuniversitetinis ■ daugiau nei 1 metų sėkminga žurnalistinio darbo patirtis; reglamentuojančių teisės aktų išmanymas; (ekonomikos, finansų, filologijos ar žurnalistikos srityse); ■ lietuvių kalbos gramatikos ir stilistikos žinios; ■ puikios geri darbo įgūdžiai (MS Excel,darbo PowerPoint ); daugiau neikompiuteriu 1 metų sėkminga žurnalistinio patirtis; ■ informavimą, žurnalistų etiką žinios; ■ visuomenės vairuotojo pažymėjimas; puikios lietuvių kalbos gramatikos ir stilistikos teisės aktų išmanymas; domėjimasisinformavimą, šalies bei užsienio politine, ■ reglamentuojančių visuomenės žurnalistų etikąekonomine ir ■ geri darbo kompiuteriu įgūdžiai (MS Excel, PowerPoint); visuomenine situacija. reglamentuojančių teisės aktų išmanymas; ■ geri vairuotojo pažymėjimas; ■ darbo kompiuteriu įgūdžiai (MS Excel, PowerPoint); Įmonė siūlo: įdomų ir atsakingą darbą; ■ domėjimasis šalies bei užsienio politine, ekonomine ir vairuotojorealizuoti pažymėjimas; ■ galimybę idėjas ir su komanda siekti gerų situacija. ■ visuomenine domėjimasis šalies bei užsienio politine, ekonomine ir rezultatų; Įmonė siūlo: ■ ir atsakingą darbą; visuomenine situacija. ■ įdomų visas socialines garantijas. ■ realizuoti darbą; idėjas ir su komanda siekti gerų Įmonė siūlo: ■ galimybę įdomų ir atsakingą ■ rezultatų; galimybę realizuoti idėjas ir su komanda siekti gerų ■ visas socialines garantijas. rezultatų; Motyvacinį laišką ir gyvenimo aprašymą (CV) lietuvių kalba su ■ visas socialines garantijas.
EKONOMIKOS SKYRIAUS EKONOMIKOS EKONOMIKOS REDAKTORIAUS(-ėS) SKYRIAUS SKYRIAUS REDAKTORIAUS(-ėS) REDAKTORIAUS(-ėS)
nuoroda „Ekonomikos skyriaus redaktorius“ siųskite e. pašto adresu: s.gudavicius@vilniausdiena.lt. Motyvacinį laišką ir gyvenimo aprašymą (CV) lietuvių kalba su Konfidencialumą garantuojame. nuoroda „Ekonomikos redaktorius“ siųskite e. pašto adresu: Motyvacinį laišką ir skyriaus gyvenimo aprašymą (CV) lietuvių kalba su Informuosime tik atrinktus kandidatus. s.gudavicius@vilniausdiena.lt. nuoroda „Ekonomikos skyriaus redaktorius“ siųskite e. pašto adresu: Konfidencialumą garantuojame. s.gudavicius@vilniausdiena.lt. Informuosime tik atrinktus kandidatus. Konfidencialumą garantuojame. Informuosime tik atrinktus kandidatus.
Orai
Į Lietuvą artimiausiomis dienomis trumpam sugrįš šiltesni orai, lietaus nenumatoma. Šiandien bus mažai debesuota. Oro temperatūra sieks 18–20 laipsnių šilumos. Ketvirtadienis taip pat bus mažai debesuotas. Naktį bus 11–14 laipsnių šilumos, dieną temperatūra pakils iki 20–22 laipsnių.
Šiandien, rugsėjo 26 d.
+18
+19
+18
Telšiai
Šiauliai
+19
Klaipėda
Panevėžys
+19
Utena
+20
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (priešpilnis) teka Mėnulis leidžiasi
7.12 19.06 11.54 17.20 1.45
270-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 96 dienos. Saulė Svarstyklių ženkle.
+20
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +34 Berlynas +23 Brazilija +28 Briuselis +16 Dublinas +13 Kairas +31 Keiptaunas +19 Kopenhaga +14
Londonas +16 Madridas +20 Maskva +13 Minskas +17 Niujorkas +24 Oslas +11 Paryžius +18 Pekinas +27
orai vilniuje Šiandien
Rytas
+12
Praha +24 Ryga +17 Roma +27 Sidnėjus +26 Talinas +14 Tel Avivas +30 Tokijas +27 Varšuva +22
Vilnius
Marijampolė
Vėjas
+19
Alytus
2–6 m/s
DATOS Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
+20
+16
+12
3
+13
+21
+17
+11
5
+13
+15
+13
+10
3
Europos kalbų diena
penktadienį 1981 m. gimė JAV tenisininkė Serena Williams.
1841 m. gimė poetas ir kunigas Antanas Vienažindys. 1888 m. gimė amerikiečių rašytojas, poetas, Nobelio premijos laureatas T.S.Eliotas. 1889 m. gimė vokiečių filosofas Martinas Heideggeris. 1898 m. gimė amerikiečių kompozitorius George’as Gershwinas. 1914 m. gimė rašytojas Marius Katiliškis. 1940 m. gimė grafikas
Petras Repšys. 1945 m. gimė britų dainininkas Bryanas Ferry. 1948 m. gimė australų aktorė ir dainininkė Olivia Newton-John. 1964 m. gimė aktorius Darius Meškauskas. 1976 m. gimė vokiečių futbolininkas Michaelis Ballackas. 2003 m. mirė britų dainininkas Robertas Palmeris. 2008 m. mirė aktorius Paulas Newmanas.
prizas Šią savaitę laimėkite Ali Smith knygą „Pasaulio viešbutis“
„Pasaulio viešbutis“ – hipnotizuojantis romanas, kuriame lyg prabėgomis metamas žvilgsnis į skirtingus ir dramatiškus penkių žmonių gyvenimus: per kraupų nelaimingą atsitiktinumą žuvusios merginos ir sunkiai su sesers mirtimi susitaikančios paauglės, elgetaujančios benamės, nuobodžiaujančios ir įkvėpimo ieškančios laikraščio „World“ žurnalistės bei nuo nepakeliamų jausmų pasiligojusios trisdešimtmetės viešbučio administratorės.
neškite į „Vilniaus dienos“ redakciją Labdarių g. 8, Vilnius. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį, spalio 2 d. Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
1
2
Vardai Damijonas, Gražina, Justina (Justė), Kipras, Kiprijonas, Vydenis, Vykintas
horoskopai
ketvirtadienį
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusių. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite: DIENA (tarpas) VD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba 2. Iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu at-
+20
+19
3
4
5
6
7
8
9
Avinas (03 21–04 20). Puikiai seksis bendrauti, ypač su jaunais žmonėmis. Sugebėsite lengvai dėstyti mintis ir padaryti teisingas išvadas. Kad ankstesnės bėdos nekankintų, svarbu nekartoti senų klaidų. Jautis (04 21–05 20). Jūsų vertybės prieštarauja jūsų interesams. Galbūt nesutiksite su vyresniais ar autoritetingais žmonėmis, bet pasistenkite dėl savo abejonių nesusikivirčyti. Dvyniai (05 21–06 21). Bus sunku susikaupti, gali kilti klaidinančių minčių. Tai sunkus ir emocionalus laikas, tikėtini kivirčai. Geriau pabūti vienumoje, atsipalaiduoti. Vėžys (06 22–07 22). Gali susidaryti įspūdis, kad gyvenimas klostosi taip, lyg kas nors tyčia bandytų jus suerzinti. Bus sunku valdytis. Nė minutės neužsimirškite, kontroliuokite save, o vakare reikalai ims gerėti. Liūtas (07 23–08 23). Esate svajingas, sieksite atitrūkti nuo savo pareigų. Draugai netrukdys jūsų fantazijoms. Bet svajodamas nepamirškite realių įsipareigojimų. Mergelė (08 24–09 23). Atsiras galimybė atskleisti savo geriausius sugebėjimus. Kils idėjų, kuriomis galėsite pasidalyti su kolegomis ir viršininkais. Palanki diena intelektinei veiklai. Svarstyklės (09 24–10 23). Kas nors mes jums iššūkį dėl keblaus dalyko. Tai gali tapti diskusijos priežastimi. Palanki diena ugdyti kantrybę ir patyrinėti savo emocijas, vertybes, veiksmus. Skorpionas (10 24–11 22). Lengvai bendrausite su aplinkiniais, taip pat galėsite juos patikrinti, nes jūsų protas bus ypač aktyvus. Tačiau pernelyg nesipuikuokite savo sugebėjimais, nes galite būti ne itin dėmesingas ir įžeisti kitus žmones. Šaulys (11 23–12 21). Susidursite su žmogumi, kurio planai nesiderins su jūsų mintimis ir idėjomis. Stengsitės kovoti su jo elgesiu ir veiksmais. Stabtelkite ir apgalvokite savo elgesį – spaudimas tikrai nepadės. Ožiaragis (12 22–01 20). Sėkminga diena. Jusite šeimos, bendradarbių supratimą ir palaikymą. Bet jiems taip pat reikalinga jūsų parama, ypač jei iš tiesų norite ką nors reikšminga kartu nuveikti. Vandenis (01 21–02 19). Laikas atitrūkti nuo realybės ir pasinerti į svajonių pasaulį. Paklausykite muzikos, paskaitykite, pažiūrėkite filmą ar spektaklį – viskas džiugins sielą, suteiks harmonijos jūsų gyvenimui. Žuvys (02 20–03 20). Sprendimai, susiję su karjera, gali turėti įtakos atmosferai namuose. Rodos, visiška smulmena gali pakenkti jūsų sveikatai. Prieš ko nors imantis patartina atsargiai apsvarstyti visas galimybes.