TODĖL, KAD naujienos Ketvirtadienis, ESU VILNIETIS Tikros sostinės rugsėjo 27 d., 2012 m. Nr. 226 (1425) Ministerijos nenori įsiklausyti į Vals tybės kontrolės pastabas dėl biudžeto lėšų švaistymo. Lietuva 4p.
Paslaugų įkainius bankai žada sumažinti gyventojams aktyviau pradėjus naudotis mokėjimo kortelėmis. Ekonomika 5p.
diena.lt
Irano vadovas M.Ahmadinejadas liejo tulžį iš JT Generalinės asamblėjos tribūnos. Pasaulis 7p.
Rinkimų agitacija keliasi į mokyklas
1,30 Lt
Pastebime, kad daugėja atvejų, kai policininkai, atlikdami savo pareigas, imasi galbūt neteisėtų veiksmų. Seimo kontrolierių įstaigos vadovas Romas Valentukevičius
Rinkimų į Seimą agitacijoms pasie kus mokyklas, ne susipratimų iškyla neretai. Vakar konf liktas įsižiebė sos tinės centre esan čioje rusų mokyklo je, kur Lietuvos len kų rinkimų akcijos (LLRA) kandidatai panoro agitacinę pamokėlę surengti pedagogams.
6p.
Miestas
2p.
Vilniečio kortelės sistema vėl stringa Problemos dėl viln ieč io kortelės niekur nedingo. Pasirodo, daliai vil nieč ių vis dar ne vis ada pav ykst a sklandž iai pasipildyt i kortelę. Stu dentė Almantė pikt inos i, kad, du kart nepav yk us papildyt i kortelės, teko pirkt i naują. Tai, jog problemos net po daug iau nei mėnesio ned in go, pat virt in a ir spaudos kioskų pardavėjai.
Sportas
10p.
J.Kazlauskas grįžta į rinktinę
Rūta Grigolytė
r.grigolyte@diena.lt
Pasakojimai skiriasi
Istorijos pradžia tokia: vakar Vil niaus „Santaros“ vidurinės mo kyklos direktorė Larisa Jalovaja su laukė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narių skambučio dėl vizito. Abiejų konfliktuoti pradėjusių ša lių istorijos versijos čia ir išsiskiria.
2
Bandymas: „Santaros“ vidurinės mokyklos pedagogams politinę paskaitą panorę vesti LLRA atstovai grį-
žo nieko nepešę.
Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
Ignalinos AE uždarymo labirintas Sutarta, kad lapkritį Lietuva gaus galutines išvadas, ar ne pagal Igna linos atominės elektrinės (AE) tech ninį projektą pagaminti panaudo to branduolinio kuro saugojimo konteineriai yra saugūs naudoti.
Pokyčiai: atominei elektrinei uždaryti svarbių objektų naujomis ge
neralinėmis subrangovėmis tapo įmonės „Vilstata“ ir „Monrema“.
Margaritos Vorobjobaitės nuotr.
Ignalinos AE uždarymo darbai ėmė strigti, kai paaiškėjo, kad pa naudoto branduolinio kuro kontei nerių negalės pakelti Ignalinos AE kranas, nes jie yra didesni, nei nu matyta projekte.
Europos Komisijai pagrūmojus, kad nesusitarus dėl konteinerių gali būti nutrauktas Ignalinos AE uždarymo finansavimas, kontei nerių gamintojas GNS įsipareigojo lapkritį Lietuvai pateikti galutinę konteinerių saugumo ataskaitą, kuri šiuo metu jau rengiama. Ledai pajudėjo ir dėl Ignalinos AE krano patobulinimo. Plačiau skaitykite
Tema
8
Menas
14p.
Naujos pažintys filmų festivalyje Vilniaus dokumentinių filmų festi valiui (VDFF) pasiekus pusiaukelę, o žiūrovams įvertinus susitikimą su kino kūrėju Viktoru Kosakovskiu, or ganizatoriai žada naujų netikėtų su sitikimų. Šįkart VDFF rengėjai kvie čia į pagrindinės programos filmą „66 mėnesiai“, kurį pristatys filmo režisie rius Jamesas Bluemelis ir prodiuse ris Gordonas Wilsonas. Tai meilės is torija, nežadanti lengvo žiūrėjimo.
2
KetvirtADIENIS, rugsėjo 27, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
Rinkimų agitacija keli
Vilniečio kortelės sistema vėl stringa
Vilniaus „Santaros“ vi 1 durinės mokyklos direk torė L.Jalovaja tikina besilaikan
Kęstutis Neverauskas k.neverauskas@diena.lt
Vilniečio kortelės sistema po pirmojo išbandymų mėnesio vėl ėmė strigti. Pasirodo, daliai vil niečių vis dar ne visada pavyks ta sklandžiai pasipildyti kortelę.
Sostinės mero Artūro Zuoko pa skyroje „Meras Zuokas“ sociali niame tinkle „Facebook“ pirma dienį vakare atsirado studentės Almantės pastebėjimas dėl nau jos viešojo transporto bilietų sis temos nesklandumų. „Šiandien susiruošiau pasipil dyti antram mėnesiui savo kortelę. Ilgiausiai laukiau, kol atliks opera cijas. Galiausiai pareiškė, kad ne gali papildyti, nes įvyko kažkokia klaida“, – rašė Almantė. Nepavy kus papildyti kortelės, studentė nusipirko popierinį bilietą. Kita me spaudos kioske jai vėl nepavy ko papildyti šios kortelės, ir buvo pasakyta, kad ji sugadinta, tad teko pirkti naują. „Išmečiau į balą 6 li tus, kurie man, kaip studentei, tikrai nėra maža suma“, – rašė Almantė.
Trečiadienio vakare A.Zuokas, kuris mėgsta kuo greičiau vir tualioje erdvėje pranešti apie sa vo darbus, dar nebuvo atsakęs į studentės priekaištą. Gedimino prospekte esančia me savivaldybės įmonės „Susisie kimo paslaugos“ kioske dirbanti pardavėja pripažino, kad pasitai ko įvairių sutrikimų perkant bilie tus. Problemų, anot jos, pagausė jo mėnesio pabaigoje, kai dauguma vilniečių puolė pildyti savo korteles. „Sunku pasakyti, kiek tokių at vejų per dieną būna. Bet po kelis būna kasdien. Jeigu sistema rodo, kad bilietas sugedęs, keičiame nau ju“, – sakė ji.
A.Macijausko užpuolikas laisvėje neužsibus Vilniaus miesto apylinkės pro kuratūra vakar už krepšinio kar jerą baigusio Arvydo Macijausko (nuotr.) užpuolimą teismui pasiūlė metams įkalinti vilnietį Edgarą Dančenkovą.
Nukentėjusiojo A.Macijausko ad vokatas prašė priteisti 1 litą turtinės ir 10 tūkst. litų neturtinės žalos. Baudžiamąją bylą nagrinėjan čio Vilniaus miesto 2-ojo apy linkės teismo atstovė spaudai Ne ringa Metrikienė BNS sakė, kad teismas nuosprendį skelbs lygiai po mėnesio – spalio 26 d. Anks čiau už narkotikų laikymą teistam 26 metų Vilniaus futbolo koman doje „Naujieji Verkiai“ žaidusiam E.Dančenkovui pateikti įtarimai dėl viešosios tvarkos pažeidimo. A.Macijauskas užpultas pernai birželį prie namų „Helios City“ pa state, esančiame Savanorių prospekte Vilniuje. Sportininkui buvo sužalotas veidas, išmuštas dantis. E.Dančenkovas yra suimtas ir kitoje baudžiamojoje byloje, to dėl jį į teismą nuolat lydi polici ninkai.
Pernai pareigūnai išskaidė E.Dančenkovo organizuotą nusi kalstamą grupuotę, kuri dideliais kiekiais platino narkotines medžiagas. Iš viso buvo sulaikytas 21 asmuo, iš neteisėtos apyvartos išimta 5,5 kilogramo metamfeta mino, 1 kilogramas kanapių ir 100 gramų heroino. Dešimties klasių išsilavi nimą turintis E.Dančenkovas, dar 2004-aisiais teistas už neteisėtą disponavimą psichotropinėmis medžiagomis, tąsyk už grotų pra leido pusmetį. Dabar vienoje byloje jis nuteistas kalėti dešimčiai metų, bet nuosprendis dar neįsiteisėjęs. VD, BNS inf.
ti Švietimo ir mokslo ministerijos nurodymų laikotarpiu prieš rin kimus, todėl nesiėmė organizuo ti mokytojų susitikimo su LLRA kandidatais į Seimą. Tokiu direktorės elgesiu nepa tenkintas Vilniaus vicemeras, LLRA atstovas Jaroslavas Kaminskis tei gia, kad direktorė pati pažeidė įsta tymus, atsisakydama tai padaryti. Reikalavo sukviesti mokytojus
L.Jalovajos teigimu, jai ryte pa skambino savivaldybės administ racijos direktoriaus pavaduotoja Edita Tamošiūnaitė (taip pat LLRA narė) ir pasakė, kad savivaldybės tarybos nariai nori susitikti. Di rektorė pamanė, kad susitikimas bus skirtas einamiesiems mokyk los reikalams aptarti: gal dėl re monto, gal dėl elektros instalia cijos, kurią reikia pakeisti, gal dėl mokyklos aikštelės. „Dėliojausi, kad galiu pakalbėti, o kai jie atvy ko, pasitikusi pamačiau, kad atvy ko atstovė iš Klaipėdos, dar vienas vyrukas. Aš jų nepriėmiau, nes tai ne mūsų deputatai, ne mūsų savi valdybės darbuotojai“, – pasakojo mokyklos direktorė. „Situacija labai nemaloni, nes sulaukiau grasinimų dėl to, kad ne priėmiau rinkimų kandidatų į Sei mą. Jie prašė susitikimo su moky tojais per pertrauką. Aš paaiškinau, kad mokytojams pamoka trunka ne 45 minutes, o 60 minučių, mokyto jas turi visą valandą būti su moks leiviais ir su jais dirbti, ruoštis pa mokai, kabinetą surasti, atrakinti ir taip toliau. O kai trys pamokos jau praėjo ir sakoma, kad turi bū ti kažkokie susitikimai su depu tatais, – jie negalimi ir neįmano mi. Man atvykėliai pasakė, kad su manimi išsiaiškins. Paklausiau, ar man grasinama. Ne, – atsakyta, – išsiaiškinsime, kaip įstatymą vyk dote“, – sakė L.Jalovaja. Direktorei buvo paaiškinta, kad susitikimą ji gali organizuoti ir va kare, tuomet L.Jalovaja pasakė, kad yra skelbimų lenta, kurioje kandi datai gali kabinti skelbimą dėl su sitikimo. „Pasakiau, kad nerinksiu mokytojų. Jie norėjo mane įparei goti organizuoti tą susitikimą, nes žino, kad patiems kviečiant tiesiog
Pozicija: J.Kaminskio teigimu, ugdymo įstaigos vadovybė privalėjo padėti
kytojais.
niekas neateis“, – aiškino mokyk los direktorė. Pasakė, kas viršininkas
Praėjus vos penkiolikai minučių nuo svečių išvykimo, direktorė sul aukė J.Kam insk io skamb u čio. „Jis pasakė: „Jūs žinote, kad aš jūsų tiesioginis viršininkas?“ Ne, nežinojau, dirbu savo tiesio ginį darbą, žinau, ką daryti, kaip daryti. Pasakė, kad jis su manimi dar išsiaiškins ir kad aš pasigailė siu. Taip, citavo įstatymą, kad aš jo nevykdau, – nežinodama, ko dabar laukti, pasakojo mokyklos direktorė. – Mano nuomone, vis
tiek kas nors bus – taip nepaliks. Jeigu pasakė, kas yra mano tiesio ginis viršininkas, tai ar čia ne gra sinimas?“ Direktorė, priimdama sprendimą neorganizuoti susitikimo, sako rėmusis Švietimo ir mokslo minis terijos raštu „Dėl rinkimų agitaci jos mokyklose“. Jame, be viso kito, rašoma, kad „mokyklų vadovai tu rėtų laikytis ugdymo planuose nu statytų reikalavimų dėl savaitinių pamokų skaičiaus ir trukmės. Mo kyklų patalpose vykstantys rinki mams skirti susitikimai neturi trukdyti pamokoms ir neforma liojo ugdymo veiklai“.
Kolumbariumų statyba niekas Rūta Grigolytė
r.grigolyte@diena.lt
Vilniuje sparčiai mažėja žemės sklypų kapinėms ir laisvų vietų kapams pačiose kapinėse, tačiau planai pastatyti kolumbariumų taip pat neįgyvendinami.
Kolumbariumai vertinami kaip išeitis trūkstant vietos įprastoms kapavietėms. Sudervės ir Karve liškių kapinių kolumbariumų sta tybos, jų nuomos ir eksploatavimo konkursus Vilniaus miesto savival dybė jau skelbė net du kartus. Konkurse dalyvaujanti bendrovė turėjo pateikti kolumbariumo įren gimo ir aplinkos sutvarkymo idė ją, įvertindama teritorijos reljefą, pėsčiųjų takus, numatyti mažo
sios architektūros elementus, pa teikti siūlymus dėl vietų šiukšlių konteineriams pastatyti, pateikti kolumbariumo eskizus, išklotines (su matmenimis) ir erdvinį vaizdą, įkomponuotą esamoje aplinko je, pateikti medžiagų, iš kurių bus statomas kolumbariumas, specifi kaciją, parengti techninį projektą ir vykdyti pačius statybos darbus. Taip pat turėjo būti numaty ti kolumbariumo nišų įsigijimo ar nuomos įkainiai. Tačiau nė viena įmonė nepareiškė noro dalyvauti konkursuose. Savivaldybei priklauso dvejos kapinės, kurios įrengtos investici nius projektus parengusių ir kon kursą laimėjusių įmonių lėšomis. Šiose kapinėse 50 proc. kapaviečių gali būti komercinės.
„Kapines įrengusi bendrovė jas prižiūri ir saugo, registruoja lai dojimų ir kapaviečių statinius, iš duoda pažymas apie palaidotus asmenis ir kapavietės statinius, skiria ir žymi kapavietes, tikri na ir derina kapaviečių statinių projektus“, – vardijo prievoles, kurias turi prisiimti bendrovės, sav ivaldybės Miesto tvark ym o skyr iaus vyr. spec ial istė Jud ita Nauckuvienė. Anot jos, bendrovė taip pat pagal atskiras vienkartines ir terminuo tas sutartis „stato paminklus, įren gia ir prižiūri kapavietes už papil domą mokestį, kuris yra sutartinis. Pasirašytoje sutartyje numatyta, kad administruojanti įmonė turi teisę įrengti komercinių kapavie čių – 50 proc. visų kapaviečių“.
3
KetvirtADIENIS, rugsėjo 27, 2012
miestas
14p.
E.Jennings ir J.Didžiulio duetas sieks rekordo.
iasi į mokyklas Komentaras
Vaidas Bacys
Šviet imo ir mokslo vicem in istras
J
eig u per pert rauk as mok y tojai tur i budėt i ir ruošt is pa mokoms, tuomet tai, mat yt, trukdytų. Ministerija ne kartą išaiškino, jog nėra prieš, kad mokyklo se vyktų pilietinis ugdymas, bet jis turi vykti ne per ugdymo procesą, o jeigu tai vyksta per ugdymo procesą, pir miausia turi būti suderinta su pačiais mokytojais, tai tur i būti suplanuotas renginys. Rekomenduotina, kad į tokį renginį būtų pakviesti visi tos apygar dos kandidatai ir galėtų pakalbėti. Tai turi būti suplanuota ir numatyta pagal planus. Puikiai įsivaizduoju, kad pilie tinio ugdymo pamokos galėtų būti po litiniai įvairių partijų atstovų debatai įvairiais klausimais.
kandidatams į Seimą susitikti su mo Margaritos Vorobjovaitės ir Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
J.Kaminskis: direktorė turi padėti
Paties J.Kaminskio teigimu, jam buvo pran ešta, kad kand id atai į Seimą, atvykę į mokyklą, pra šė mokyklos direktorės sudaryti jiems galimybę susitikti su mo kytojais, o ši jiems šiurkščiai pa sak ius i: „Kabink ite skelbimą ir patys organizuokite, aš čia nieko nedarysiu.“ „Galbūt tai būtų normalu, bet yra įstatymai, kurie neleidžia di rektorei šiurkščiai elgtis su bet kuo. Be to, Seimo rinkimų įsta tymo 46 straipsnis numato, kad „valstybės ir savivaldybės ins titucijų bei įstaigų vadovai, taip
pat savivaldybės merai ar jų įga lioti asmenys turi padėti kandida tams į Seimą organizuoti susitiki mus su rinkėjais“. Tad direktorė negalėjo šiurkščiai jiems atsakyti ir jų išvaryti, o turėjo bendrauti ir pasiūlyti savo paslaugas, kad ga lėtų jiems padėti, nes ji yra savi valdybės įstaigos vadovė“, – aiš kino J.Kaminskis. Dėl paties skambučio direktorei – J.Kaminskis melu vadina kal bas apie grasinimus. „Buvo pa sakyta, kad įstatymo privalu lai kytis visiems, jai buvo pacituotas minėtas įstatymo straipsnis. Jei gu ji ketina garsiai kalbėti, aš tada kreipsiuosi dėl šmeižto, rinkimų laikotarpiu teismai greitai priima sprendimus. Nebuvo jai grasinta jokiais atleidimais“, – sakė J.Ka minskis. Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas, vakar išgirdęs apie šią situaciją, patikino, jog komisijos nariams bus pavesta atlikti tyrimą, ar rei kalaujant mokykloje priimti būtent vienos politinės jėgos atstovus ne buvo pažeistas kandidatų lygiatei siškumo principas.
nesusivilioja
Problemos: tiek VU, tiek VGTU bendrabučių studentai skundžiasi, kad jau 10-o aukšto duše šaltas van
duo dingsta.
Kęstučio Vanago (BFL) nuotr.
Į bendrabučius grįžo viduramžiai Vilniaus universiteto (VU) bei Vil niaus Gedimino technikos univer siteto (VGTU) studentams mokslo metų pradžia pateikė staigmeną: jų bendrabučių Saulėtekyje viršu tiniuose aukštuose dingo vanduo. Tvarte sąlygos geresnės
„Nežinau, kur kitur kreiptis, nes niekas nieko nedaro. Nusibodo sąlygos VGTU bendrabutyje“, – su lrt.lt susisiekė šio universite to studentas. Bendrabučio viršu tiniuose aukštuose esą nėra šalto vandens arba jis bėga silpna srove. Dėl to studentai turi eiti praustis į žemesnius aukštus, o dėl kloze te nenusileidžiančio vandens vos išėjus iš lifto pasitinka nemalonūs kvapai. VGTU atstovai atsako, kad rugsėjo antroje pusėje sugedo vie nas iš dviejų siurblių, nors stu dentai skaičiuoja, kad tokia situa cija tęsiasi jau metus. Kaip rašo VGTU studentas, Saulėtekio al. 18 esančiame bend rabutyje 16-ame aukšte nuolat nebūna šalto vandens arba jis bė ga labai silpna srove – nėra spau dimo. „Tiesiai šviesiai pasakius, nusibodo fekalijos klozete. Smar vė baisi, vos tik išlipi iš lifto. Ir taip jau metai – kiek skundėmės, visiems vienodai, o kaip iki mūsų 16 aukšto spaudimo nėra, taip vis nėra, ir niekas nieko nedaro“, – rašo pasipiktinęs VGTU studen tas Saulius. Pasak jo, dėl tokios situacijos studentai negali normaliai nusi prausti: „Gali nugarą nusidegin ti, nes bėga tik karštas, tad einam į žemesnius aukštus, nes ten ge resnis spaudimas. Šaltas vanduo dingsta nuo 10-o aukšto. Man at rodo, jie taip taupo vandenį.“ „Tvarte geresnės sąlygos gy vent... Atrodo, problema aiški –
vandens siurblys nepakelia tiek daug vandens iki viršutinių aukš tų, bet tvarkyti niekas neapsiima. Gal paviešinus tai, kas nors bent pirštą pajudintų“, – pagalbos pra šo VGTU studentas.
Dėl klozete nenu sileidžiančio van dens vos išėjus iš lifto pasitinka ne malonūs kvapai. Tokia situacija tęsiasi jau metus. Siurblys esą taisomas
Susisiekus su VGTU kancleriu Arūnu Komka paaiškėjo, kad išties sugedo vienas iš dviejų siurblių vandens kėlimo stotyje Saulėte kio al. 14. Ši stotis aprūpina van deniu VU ir VGTU bendrabučius bei pastatus. „Vienas siurblys nepajėgia su kelti pakankamo slėgio, kad bū tų pakankamas vandens slėgis bendrabučių viršutiniuose aukš tuose. Šiuo metu įmonė, atliku si rekonstrukciją, deda visas pa stangas, kad gedimus pašalintų ir normalizuotų vandens tiekimą“, – atsakė A.Komka. Jo skaičiavi mais, vienas iš dviejų siurblių su gedo rugsėjo 21-ąją, nors studen tas atkreipia dėmesį, kad tokia situacija trunka jau metus. Viena VU studenčių, gyvenanti Saulėtekio al. 6 esančiame bend rabutyje, sako, kad jų bendrabu tyje dėl šalto vandens problemų nėra, tačiau didelė bėda – karštas: „Jeigu iš ryto eisi į dušą po poros žmonių, apie karštą vandenį ga li tik pasvajoti – nėra jo. Anks
čiau gyvenau 11-ame aukšte, tad problemų nebuvo, matyt, iki 16-o jau nebeužtenka. VGTU bend rabučio studentai galėtų mums paskolinti karšto vandens, net nežinau, kuriems čia blogiau“, – samprotavo VU studentė Vaidilė T. Žada pakeisti
Įmonės „Economus“, prižiūrin čios šiuos bendrabučius, projektų vadovas Vytautas Jurgaitis sa ko, kad, sugedus vienam iš dvie jų siurblių, vanduo ir toliau bu vo tiekiamas, bet silpnesne srove. Dėl to esą septyniuose bendrabu čiuose – penkiuose VU ir dviejuo se VGTU – buvo vandens tiekimo sutrikimų. „Kalbėjau su VGTU atstovais, kurie dabar tvarko šį reikalą, ir sakė, kad sugedusį siurblį kei čia nauju. Tai užima laiko ir kei timas gali užtrukti savaitę ar dvi. Tačiau visu pajėgumu įjungtas antras siurblys, kurio visiškai pa kanka bendrabučiams aprūpinti“ – patikino V.Jurgaitis. Vakar esą situacijos buvo atvykę apžiūrėti ir Vilniaus visuomenės sveikatos centro darbuotojai. Jie nustatė, kad vandens slėgis yra pastovus ir pakankamas. Pasiteiravus, kodėl ir anksčiau būdavo problemų dėl vandens tiekimo, dar iki sugendant šiam siurbliui, teigta, kad gegužę buvo įvykusi panaši problema, sugedu si kita sistemos dalis. Dėl to ku rį laiką gegužę bendrabučiai buvo visai likę be vandens. „Namo sis temos yra pasenusios, stovai pa senę ir darbo metu būna vykdomi įvairūs remonto darbai. Kai re montuojame, savaime supranta ma, išjungiame vandenį“, – ko mentavo V.Jurgaitis. LRT inf.
STT įtarimai kraujo tiekėjams Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai vakar Kraujo dono rystės centrui pareiškė įtarimus net dėl kelių nusikalstamų veikų.
Spraga: nors sakoma, kad laidojimo verslas yra vienas perspektyviau
sių, ne visos jo nišos pas mus užpildomos.
Tomo Urbelionio (BFL) nuotr.
Rugsėjo 25 d. STT Vilniaus val dybos pareigūnai, tęsdami iki teisminį tyrimą dėl sukčiavimo, dokumentų suklastojimo, pikt naudžiavimo tarnyba, neteisė to vertimosi ūkine, komercine veikla, pareiškė įtarimus juridi niam asmeniui – uždarajai akci nei bendrovei Kraujo donorystės
centrui. Siekiant užtikrinti gal būt nusikalstamu būdu įgyto tur to konfiskavimą, priimtas nutari mas laikinai apriboti šio juridinio asmens nuosavybės, kurios vertė 7 mln. litų, teises. Vilniaus apygardos prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą STT pa reigūnams išsiaiškinus, kad Kraujo donorystės centras, neturėdamas reikiamų leidimų, 2007–2009 m. pagal sutartį su užsienio farma cijos įmone iš Lietuvos išvežė ir minėtai bendrovei pardavė tam
tikrą kiekį iš donorų surinktos kraujo plazmos. Buvo deklaruo jama, kad kraujo plazma išvež ta frakcionuoti (perdirbti), – taip Kraujo donorystės centras išveng davo prievolės į Privalomojo svei katos draudimo fondo biudžetą grąžinti lėšas, skirtas donorų kompensacijoms. 2012 m. vasario 10 d. įtarimai buvo pareikšti ir Kraujo dono rystės centro vadovui Jonui Vens lauskui. VD, BNS inf.
4
KetvirtADIENIS, rugsėjo 27, 2012
lietuva Skundžia nuosprendį
Opozicija pralaimėjo
Nauji ambasadoriai
Vidaus reikalų ministras Artū ras Melianas (nuotr.) skundžia Vilniaus apygardos administra cinio teismo nutartį, kuria bu vęs FNTT direktoriaus pava duotojas Vytautas Giržadas grąžinamas į darbą. „Priimda ma sprendimus dėl buvusių FNTT vadovų ministerija įsta tymų nepažeidė.“
Seime tęsiasi debatai, ar svars tyti dalies parlamentarų pateik tas išvadas dėl bankrutavusio banko „Snoras“ žlugimo aplin kybių. Seimas nepritarė opo zicijos pasiūlymui tęsti tokius svarstymus. Pasak Seimo pir mininkės Irenos Degutienės, grupės parlamentarų nuomonė nėra teisinis dokumentas.
Vyriausybė siūlo skirti naujus ambasadorius. Užsienio reikalų ministerijos viceministrai Asta Skaisgirytė-Liauškienė (nuotr.) ir Egidijus Meilūnas taps am basadoriais Londone ir Tokijuje. Premjero kanclerį Deividą Ma tulionį siūloma skirti ambasa doriumi Berlyne, patarėją Neilą Tankevičių – Taline.
Elgtis su pinigais ministerijos dar neišmoko Komentaras
Beveik visos ministerijos biudžeto pinigus pernai leido pažeisdamos įstatymus ir netinkamai panaudojo apie keliasdešimt milijonų. Toks yra Valstybės kontrolės verdiktas.
Loreta Grauž inienė Justinas Argustas j.argustas@diena.lt
Didžiausi priekaištai – VRM
Finansinius auditus beveik visose ministerijoje jau atlikusi Valstybės kontrolė, kaip ir kasmet, nustatė aibę pažeidimų. Netinkamai pla navo, klaidingai įtraukė į apskaitą, aplaidžiai vykdė viešojo pirkimo procedūras, lėšas paskirstė ne pa gal įstatymą – tokie yra dažniau si valstybės auditorių priekaištai ministerijoms. Iš 14-os ministerijų didelių priekaištų valstybiniai au ditoriai neturėjo tik trims: Krašto apsaugos, Energetikos ir Kultūros. Didžiausių priekaištų šiemet sulaukė Vidaus reikalų ministerija (VRM). Valstybės kontrolė yra nu stačiusi daug pažeidimų dėl per nai VRM atlikto beveik 14 mln. li tų vertės specialių ryšio priemonių ir paslaugų pirkimo. Dėl to rugsėjo pradžioje auditoriai kreipėsi į Ge neralinę prokuratūrą, o vidaus rei kalų ministras – į Specialiųjų ty rimų tarnybą (STT), tačiau viskas baigėsi niekuo. Prokurorai šią sa vaitę informavo tyrimo nesiimsią.
Seimo Aud ito kom iteto pirm in inkė
ŠMM irgi pasišvaistė
Nuo auditorių šiemet nemažai kliuvo taip pat Švietimo ir moks lo ministerijai (ŠMM). Kaip teigė auditoriai, ŠMM ir jai pavaldžios institucijos turtą ir lėšas valdė netaupiai ir neracionaliai. Dėl ga limo valstybės turto iššvaistymo auditoriai rugpjūtį kreipėsi į pro kurorus. Auditoriai nustatė, kad ŠMM nevalstybinėms religinėms mo kykloms ir Vilkaviškio vyskupi jos kultūros centrui asignavimus programoms vykdyti skyrė nesi vadovaudama teisės aktais, todėl apskaitoje daugiau kaip 3,94 mln. litų nurodyta ne pagal jų ekono minę paskirtį. Be to, ŠMM klaidin gai suplanavo ir skyrė 5,34 mln. li tų savivaldybių administracijoms ikimokyklinio ugdymo įstaigoms finansuoti. ŠMM atstovai kaip visuomet aiš kino valstybės kontrolierių klaidas taisą. Be to, atsikirto, kad nesup ranta, kuriame ministerijos veiklos epizode Valstybės kontrolė įžvelgė turto iššvaistymo požymių. Dabar laukiama prokurorų žodžio.
A Dėmės: Valstybės kontrolė kasmet nustato, kad įvairios institucijos
biudžeto lėšas leidžia aplaidžiai.
SAM klupo pirkdama
Kiek mažiau pažeidimų užfiksuo ta Sveikatos apsaugos ministerijoje (SAM). Auditorių priekaištai čia – tradiciški: SAM neatsakingai pirko vaikų sveikatos priežiūros paslau gas ir netinkamai vykdė viešojo pirkimo procedūras. Esą ministerija skyrė beveik 3 mln. litų sumokėti už sutartyje nu matytas paslaugas, tačiau valstybi niai auditoriai negavo pakankamų įrodymų, kad galėtų įsitikinti, jog ligoninė įvykdė sutartyje numaty tus įsipareigojimus. Nuo auditorių nemažai kliuvo ir Teisingumo ministerijai. Tiesa, daugiau jai pavaldžioms įstaigoms. Kalėjimų departamentui pavaldžio
Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.
se įstaigose nustatyta, kad kai kurios jų prekes ir paslaugas įsigijo pažeis damos pirkimo procedūras, nesuda rydamos rašytinių sutarčių, pritai kydamos netinkamą pirkimo būdą. Priekaištai URM
Auditoriai šiemet priekaištavo ir Užsienio reikalų ministerijai (URM). Esą ši netinkamai panaudojo 650 tūkst. litų, padarė kitokių pažeidimų. Aplinkos ministerija 2011 m. ne pagal paskirtį panaudojo ketvirtį milijono litų. Pažeidimų neišvengė ir Ūkio ministerija. Ji 0,5 mln. litų iš Ūkio plėtros ir konkurencingu mo didinimo programos panaudo jo ne šios programos tikslams įgy vendinti.
tsižvelgdama į šių metų Valst ybės kontrolės pa teiktas išvadas apie minis terijų finansinius auditus, sakyčiau, kad tokios blogos situacijos per mano darbo laiką kom itete dar nėra buvę. Visos išvados labai griež tos, pažeidimų vis daugyn. Tendencija ta, kad daugėja Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimų, ir tikrai daug atvejų apskųsta teisėsaugos ins titucijoms. Pažeid imai, kaip ir kasmet, sistem i niai, jie kartojasi nuolat. Padėtis netai soma, į kontrolierių išvadas beveik ne kreipiama dėmesio.
11
ministerijų iš 14-os sulaukė Valstybės kontrolės priekaištų dėl iššvaistytų milijonų.
Milijonai reprezentacijai
2012 m. rugsėjo 28 d., penktadienį, 11 val., UAB „Biovela“ (Kernavės g. 1, Dūkštos, Vilniaus r.) LR žemės ūkio ministerija organizuoja informacinį seminarą
„Gerosios praktikos pavyzdžiai pasinaudojus Lietuvos kaimo pLėtros 2007–2013 m. proGramos priemonėmis“ Seminare kviečiami dalyvauti žiniasklaidos atstovai ir visi, kuriems aktuali šio renginio tema. Seminaras nemokamas. Trukmė: apie 4 val.
Užs. 1024032
Per pirmą 2012-ųjų pusmetį dau giausia lėšų reprezentacijai, ko mandiruotėms ir transportui iš leido Užsienio reikalų ministerija (URM) ir Krašto apsaugos ministeri jai (KAM) bei Vidaus reikalų minis terijai (VRM) pavaldžios įstaigos.
Remiantis Seimo Audito komite tui pateikta ataskaita, URM rep rezentacijai išleido beveik 1,5 mln. litų. Antroje vietoje – KAM, ta čiau dokumente pabrėžiama, kad ji pati reprezentacijai išleido tik 95 tūkst. litų, didžioji dalis išlaidų (695 tūkst. litų) teko ministerijai pavaldžioms įstaigoms. Tarp jų yra ir Lietuvos kariuomenė. Trečioji pagal išlaidas reprezen tacijai – Seimo kanceliarija išlei dusi 356 tūkst. litų, ketvirtą bei penktą vietas dalijasi VRM ir jai pavaldus, tačiau į atskirą eilutę išs kirtas Policijos departamentas. Pa čios VRM išlaidos reprezentacijai sudaro 20 tūkst. litų, jai pavaldžių įstaigų – 209 tūkst. litų, Policijos departamento su jam pavaldžiomis įstaigomis – dar 225 tūkst. litų.
Iš viso reprezentacijai ministeri jos ir joms pavaldžios įstaigos per pirmą pusmetį išleido 4,7 mln. li tų, arba 1 mln. (18 proc.) mažiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Pagal išlaidas komandiruotėms pirmauja KAM su jai pavaldžiomis įstaigomis. Pati ministerija išlei do 688 tūkst. litų, o jai pavaldžios įstaigos, iš jų – ir karius į Afganis taną gabenanti kariuomenė, tam panaudojo beveik 3,8 mln. litų. URM ir pavaldžių jai įstaigų išlai dos komandiruotėms siekia kiek daugiau nei 3 mln. litų. Trečioje vietoje – Kūno kultū ros ir sporto departamentas. Jis su pavaldžiomis įstaigomis komandi ruotėms per pirmą pusmetį išleido 2,8 mln. litų. Komandiruotėms iš viso išleista 25,2 mln. litų, t. y. 1,9 mln. litų (8,1 proc.) daugiau nei per šį laikotarpį praėjusiais metais. Pagal išlaidas ekspertams dau giausia lėšų panaudojo Žemės ūkio ministerija ir jai pavaldžios įstaigos – beveik 1,7 mln. litų. VD, BNS inf.
5
ketvirtADIENIS, rugsėjo 27, 2012
ekonomika
OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn
–0,46 %
5
–0,15 %
–0,42 %
Daugėja interneto vartotojų Bent kartą per savaitę internetu šią vasa rą naudojosi 63 proc. Lietuvos gyvento jų – 0,5 procentinio punkto daugiau nei pavasarį, kai jų dalis siekė 62,5 proc. Tai atskleidė naujausias tyrimų bendrovės „TNS LT“ tyrimas. Vasarą padaugėjo nar šytojų tarp 40–49 metų žmonių – inter nete vasarą naršė 75 proc. šios amžiaus grupės gyventojų, arba 4 procentiniais punktais daugiau nei pavasarį (71 proc.).
proc. sumažėjo Lietuvos elektroninių ryšių rinka pirmą šių metų pusmetį.
diena.lt/naujienos/ekonomika
€
Valiutų kursai
Degalų kainos
Šiandien Valiuta
kiekis Santykis
Baltarusijos rublis 10000 3,1604 DB svaras sterlingų 1 4,3384 JAV doleris 1 2,6831 Kanados doleris 1 2,7333 Latvijos latas 1 4,9605 Lenkijos zlotas 10 8,3194 Norvegijos krona 10 4,6714 Rusijos rublis 100 8,5909 Šveicarijos frankas 1 2,8567
pokytis
+0,0253 % –0,1151 % +0,2578 % +0,0403 % +0,0282 % –0,1812 % +0,4321 % +0,0699 % +0,0595 %
Vakar Tinklas
A 95
Dyzelinas
Dujos
„Statoil“
5,09
4,74
2,47
„Kvistija“
5,07
4,71
2,46
„Vakoil“
5,11
4,75
2,49
Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
„Brent“ nafta
90,38 dol. už 1 brl. 109,35 dol. už 1 brl.
Korteles perša didindami įkainius Bankininkai sako, kad, gyventojams pradėjus dažniau atsiskaity ti mokėjimo kortelėmis nei grynaisiais pinigais, atsirastų galimybė mažinti paslaugų įkainius. Tačiau mokėjimo operacijų e. erdvėje įkainiai, užuot kritę ir taip raginę vartotojus keisti įpročius, tik didėja. Lina Mrazauskaitė
l.mrazauskaite@diena.lt
Mokėjimo kortelė – tik priemonė
Grynųjų pinigų tvarkymas parei kalauja daug bankų sąnaudų, to dėl jie suinteresuoti, kad mokėji mas kortelėmis šalyje populiarėtų. Nors daugiausia už paslaugas šiuo metu mokama būtent e. erdvėje, gyventojai grynųjų pinigų, bankų nusivylimui, iš rankų paleisti dar nenori. Lietuvos banko tyrimas parodė, kad e. erdvėje gyventojai daugiau sia atlieka mokėjimo operacijų. „Tai ne naujiena, turint omeny je interneto plėtrą ir žmonių iš prusimą bei galimybes naudotis e. erdve“, – sakė Lietuvos banko val dybos pirmininkas Vitas Vasiliaus kas. Tačiau jis pabrėžė, kad įprotis atsiskaityti grynaisiais pinigais vis dėlto keičiasi tik nesmarkiai. Anot V.Vasiliausko, pernai ban kuose buvo atlikta beveik 80 mln. litų vertės operacijų grynaisiais pinigais, o mokėjimo kortelės vis dar dažniausiai naudojamos ne pagal pirminę paskirtį. Užuot jo mis atsiskaitę už prekes ir paslau gas, gyventojai kortelėmis mieliau naudojasi kaip priemone pinigams išsigryninti. Jo teigimu, mokėjimo kortelių skaičius šalyje atitinka ES vidur kį, tačiau jomis atsiskaitoma per pus rečiau. Šalyje vidutiniškai tik 20 litų iš 100 litų išleidžiama pa sinaudojant mokėjimo kortelėmis. Lietuvos bankų asociacijos pre zidento Stasio Kropo manymu, šias tendencijas lemia susiformavę vi suomenės įpročiai ir šešėlinė eko nomika: „Šešėlinė ekonomika dar gana reikšminga Lietuvoje ir visi iš jos turi tam tikros naudos. Todėl, matyt, ir naudojasi grynaisiais pi nigais.“ Paslaugos galėtų pigti
Bankai gyventojų įpročiu atsiskai tyti grynaisiais pinigais nesidžiau gia – šiuos tvarkyti jiems kainuo ja daugiausia. Anot V.Vasiliausko, grynųjų pinigų tvarkymo sąnaudos pernai smarkiai viršijo pajamas. „Ypač didelės grynųjų pinigų operacijų sąnaudos bankų skyriuo
se. Vienos šios operacijos sąnaudos banko skyriuje yra dešimt kartų di desnės už atitinkamos operacijos bankomatuose sąnaudas“, – sakė jis. V.Vasiliausko teigimu, gyvento jams aktyviau naudojantis atsiskai tymo kortelėmis, tiesioginio debe to paslauga ir pan., mažėtų bankų sąnaudos. O tai esą sumažintų mo kėjimo paslaugų įkainius.
Vitas Vasiliauskas:
Lietuvoje bankai ne plėšikauja labiau nei kitose šalyse. Vis dėlto jis neįvardijo, kurioje šalyje sumažėjus sąnaudoms ban kai sutiko dėl to sumažinti įkainius ir atsisakyti dalies pelno. Tačiau, nors bankai sako lau kiantys didėjančios atsiskaitymų e. erdvėje paklausos, mokėjimų įkainiai kol kas tik augo. V.Vasi liausko teigimu, pervedimas litais 2008 m. kainavo maždaug 53 cen tus, 2010–2011 m. – 87 centus, o 2012 m. – jau 1,4 lito. Tačiau jis ne siėmė įvertinti, ar įkainiai per di deli, ir pabrėžė, kad reikėtų įver tinti ne atskirų paslaugų įkainius, o visą sistemą: „Mes turėtume kal bėti apie visą bankų verslo mode lį. O jis neišsiskiria iš ES vidurkio – Lietuvoje bankai neplėšikauja la biau nei kitose šalyse.“ Yra alternatyvų
Kredito unijos pastebi, kad dau gelio tų pačių finansinių paslaugų mokesčiai komerciniuose bankuo se keletą kartų viršija kredito unijų taikomus įkainius. „Komercinių bankų operacijų skaičius nuolat didėja, o jų sąnau dos dažnai viršija gaunamas paja mas. Nors kredito unijose daugelis finansinių paslaugų yra panašios į bankų, jų mokesčiai kur kas ma žesni“, – sakė Lietuvos centrinės kredito unijos valdybos pirminin kas Fortunatas Dirginčius. Jo manymu, viena priežasčių yra tai, kad 63 kredito unijos, susivie nijusios į Lietuvos centrinę kredi
to uniją, naudojasi bendra sistema ir todėl gali sumažinti bei optimi zuoti paslaugų teikimo sąnaudas. O komerciniai bankai taiko skir tingas sistemas. Be to, anot F.Dirginčiaus, kredi to unijų klientai turi didesnę balso teisę: jie gali patys išsakyti priori tetus ir kredito unijos pelną paskir ti, pavyzdžiui, nemokamų ar kur kas pigesnių paslaugų plėtrai. O komerciniai bankai, jo teigi mu, turi tikslą uždirbti pelną ak cininkams. F.Dirginčius patikino, kad kre dito unijos nesiruošia sekti bankų pavyzdžiu ir kelti mokesčių už tei kiamas finansines paslaugas.
Įpročiai: mokėjimo korteles šalies gyventojai dažniau naudoja kaip
priemonę pinigams išsigryninti, nei sumokėti už prekes ir paslaugas.
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
6
ketvirtADIENIS, rugsėjo 27, 2012
nuomonės
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Atsiras Europos prokuratūra
K Blogas ir blogesnis?
itąmet, Lietuvai perėmus pirminin kavimą ES, ketinama oficialiai pa siūlyti steigti Europos prokuratūrą, kuri tirtų finansinius nusikaltimus visose valstybėse narėse. Tai pranešė už kovą su sukčiavimu atsakingas ES pareigūnas. „Europos Komisija planuoja pateikti regla mento tekstą dėl Europos prokuratūros kūri mo kitų metų birželį. Kitų metų antroje pu sėje Lietuva pirmininkaus ES Tarybai, taigi jos vaidmuo bus labai svarbus“, – interviu BNS sakė Europos kovos su sukčiavimu tar nybos (OLAF) vadovas Giovanni Kessleris.
Kai kurios valstybės narės parodė susidomėjimą šiuo projektu, bet nori sulaukti detalių. Būstinė: už kovą su sukčiavimu atsakingas ES pareigūnas G.Kessleris sako, kad šiuo me
Valentinas Beržiūnas
V
ieno tok io (ne itin juok ingo) fil muko pavad in imas buvo pa naš us, ties a, kiek aštresn is – „Bukas ir bukesn is“. Žinoma, ne kino kritika čia užsiimsime, o ir vadin ti žmones bukais – netaktiška. Sen iai kas Liet uvoje girdėt i apie Gruz iją. Kartais Liet uvoje įvyksta koks vienas ki tas piketukas Latvių gatvėje, tačiau tai be maž viskas. O dar visai neseniai apie Gru ziją buvo tiek daug kalbama... Dabar Gruzija gyvena rinkimais. Kalbama, kad kova bus įnirt inga. Iet is galanda tiek dabart in is šal ies vadovas Michailas Saa kašvilis, tiek jo pagrindinis oponentas toks vietos oligarchas Bidzina Ivanišvilis. Tiesą pasak ius, būti gruzinu rinkėju dabar nesinorėtų. Kodėl? Sunku įsivaizduoti, ką šie kandidatai duos šaliai. Oligarchai vald žioje bet kur iuo atveju – nieko gero. M.Saakašvilis? Na, jis, kaip ten sakoma, „provakar iet iškas“, gal net, sak y tume, char izmat iškas, jei pris im ins ime 2008-uosius.
Gruzijos valdantysis elitas jau parodė savo veidą, sublizgėjo ir, matyt, toliau blizgės. Per konfl iktą Piet ų Oset ijoje, reg is, Gruz i jos vadovas laimėjo retorinę dvikovą prieš tuometį Rusijos vadovą Dmitrijų Medvede vą. Tiesa, tik žod žių... Visgi, kad ir kaip būtų, balsuoti už (švelniai tar iant) ne itin racional iai mąstančius as men is – irg i ne pat s ger iausias pasir ink i mas... Nenuost abu, jog gruz inų pal ank um as M.Saakašviliui blėsta. O blėsta jis dėl to, kad žmonės geriau negyvena. Žinoma, šalis pa sikeitė nuo Eduardo Ševardnad zės laik ų, tačiau ne taip, kaip žadėjo dabartin is pre zidentas. Maža to, vis lenda įvairaus plauko kor up cijos, lėšų švaistymo skandalai ir t. t. Ką jau kalbėt i apie sudėt ingą Gruz ijos socioeko nominę būklę. Pask ut in is laš as – vad inamasis kalėjimų skandalas. Ar šis skandalas surež isuotas? Kodėl per opozicijos televiziją paviešintas prieš pat rinkimus? Ar M.Saakašvilis nieko apie kankinimus kalėjimuose (surež isuoti jie ar ne) než inojo? Sunku dabar atsakyti į šiuos klausimus. Kita vertus, Gruzijos valdantysis elitas jau parodė savo veidą, sublizgėjo ir, matyt, to liau blizgės. O kok iom is spalvom is ir ar blizgės opoz icijos pol it ikai – tai jau gruz i nų reikalas.
Vilniuje viešintis ES pareigūnas pabrė žė, kad Europos prokuratūra galėtų prisidė ti tiriant „visus nusikaltimus, kurie paveikia ES finansinius interesus“, o tai ypač svarbu esant krizei. Šią iniciatyvą Vilniuje jis aptarė su Lietuvos generalinės prokuratūros ir Tei singumo ministerijos vadovais. „Turime apsaugoti ES mokesčių mokėtojų pinigus, ypač šiuo krizės metu. Visi ekono miniai nusikaltimai, tokie kaip kontrabanda, nuo kurios kenčia Lietuva, yra tarptautiniai, paveikia kelias valstybes nares“, – kalbėjo OLAF generalinis direktorius. „Norėdami atrasti ir išardyti didelius, ke lias valstybes apimančius nusikalstamus tinklus, kurie užsiima neteisėtų cigarečių platinimu ar sukčiavimu, reikalingas daugia
tu dar svarstoma, kur galėtų įsikurti nauja institucija.
šalis požiūris, bendras Europos požiūris“, – teigė G.Kessleris. Pasak jo, šiuo metu svars toma, kad Europos prokuratūros būstinėje dirbtų prokurorai iš visų valstybių narių. Dėl būstinės vietos dar vyksta diskusijos. Europos Komisijai pateikus pasiūlymą, reikės gauti Europos Parlamento ir valsty bių narių pritarimą. G.Kessleris pripaži no, kad kelios valstybės kol kas nusiteiku sios skeptiškai. „Kai kurios valstybės narės parodė susidomėjimą, bet nori sulaukti de talių – sakyčiau, kad tokių dauguma. Viena ar dvi valstybės narės laikosi skeptiškos po zicijos, jos skeptiškai žiūri į beveik visus su teisingumu susijusius klausimus ES mastu“, – kalbėjo G.Kessleris. Jis tikino, kad steig
OLAF nuotr.
damos Europos prokuratūrą nacionalinės vyriausybės parodytų ryžtą kovoti su lėšų grobstymu: „Prašydamas rinkėjų, savo pi liečių susitaikyti su viešųjų finansų apkar pymais, turėsi galimybę pasakyti: prašome jūsų tam, kad apsaugotume viešus pinigus, bet mes apsaugosime juos nuo korupcijos ir sukčių.“ Europos prokuratūros steigimas yra nu matytas 2009 m. įsigaliojusioje ES Lisabo nos sutartyje. Joje įtvirtinta, kad dėl Europos prokuratūros turi būti sprendžiama bendrai, tačiau neradus sutarimo šios iniciatyvos gali imtis bent jau devynios valstybės narės pagal glaudesnio bendradarbiavimo procedūrą. VD, BNS inf.
Policininkai vis labiau piktnaudžiauja
P
astaruoju metu padaugėjo atvejų, kai policininkai, atlikdami savo pareigas, imasi galbūt neteisėtų veiksmų. Tai tei gia Seimo kontrolierių įstaigos vadovas Romas Valentukevičius. Jis sako artimiausiu metu ketinąs šią problemą aptarti su policijos generaliniu komisaru Sauliumi Skverneliu. Šią savaitę atlikus tyrimą R.Valentuke vičius pagrįstu pripažino skundą, kuriame pareiškėjas tvirtino, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato policininkas pa reiškėjo vaiko apklausą dėl neva pavogto mo torolerio atliko tiesiog mokyklos kieme ne dalyvaujant nė vienam iš tėvų ar mokyklos pedagogų. „Iš tyrimui surinktos informacijos matyti, kad minėto komisariato Kriminalinės polici jos skyriaus tyrėjas nuvyko į mokyklą, kad iš siaiškintų ikiteisminio tyrimo bylai dėl mo torolerio vagystės reikšmingas aplinkybes, ir vaiko prašė pasiaiškinti tiesiog mokyklos kie me, nedalyvaujant įstatymuose numatytiems nepilnamečio atstovams – tėvams, globė jams ar bent jau mokyklos pedagogams“, – sakė R.Valentukevičius.
Jo teigimu, policijos pareigūnas pirmiausia turėjo kreiptis į nepilnamečio tėvus ar bent jau mokyklos pedagogus ir tik jiems dalyvau jant šnekėtis su nepilnamečiu apie ikiteismi nio tyrimo aplinkybes. Seimo kontrolierius atkreipė dėmesį, kad policija – statutinė teisėtvarkos institucija, kurios pareigūnams taikomi griežti elgesio ir aukšti profesinio pasirengimo reikalavimai. Todėl Seimo kontrolierius padarė išvadą, kad tokie neprofesionalūs, teisės aktų nuo statas pažeidžiantys, minėto policijos ko misariato pareigūno veiksmai sukėlė ne pilnamečiui bei jo tėvams stresinę būklę ir sumenkino policijos pareigūno autoritetą. Seimo kontrolierius atkreipė dėmesį ir į dar vieną rezonansinį įvykį, kuriame dalyvavo po licijos pareigūnai Jurbarko komisariate, – buvo žiauriai sumuštas į komisariatą pristatytas žmo gus. Šiuo nusikaltimu, kaip teigia kontrolierius, įtariami trys Jurbarko policijos komisariato pa reigūnai. „Tai ne pirmas atvejis, susijęs su šio komisariato policijos pareigūnų veiksmais, ku rie patenka į Seimo kontrolieriaus akiratį“, – ra šoma Seimo kontrolieriaus pranešime. VD, BNS inf.
Išvados: Seimo kontrolierius R.Valentuke
vičius pripažino pagrįstais ne vieną pilie čio skundą dėl policijos pareigūnų neteisė tų veiksmų. Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.
Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone. karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt „Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Diena Media News“ L.e.p. vyriausiasis redaktorius Alvydas Staniulis
„Vilniaus dienos“ VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386 „VILNIAUS DIENOS“ VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJAI: Stasys Gudavičius – 219 1371 Ignas Jačauskas – 219 1372 MIESTAS: Rūta Grigolytė – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391
LIETUVA: Justinas Argustas – 219 1381 EKONOMIKA: Jolita Mažeikienė (redaktorė) – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387 SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Mantas Stankevičius – 219 1383
Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 5500.
767
ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Margarita Vorobjovaitė – 219 1384
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3655, 261 3659, 261 3654, 261 3000, 261 9655, 279 1370 faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS: 261 3653 PRENUMERATOS SKYRIUS: 261 1688 PLATINIMO TARNYBA: 261 1688
7
ketvirtADIENIS, rugsėjo 27, 2012
pasaulis diena.lt/naujienos/uzsienis
Irano vadovas vėl pratrūko
Graikija liepsnoja 24 valandų streikas Graikijoje va kar neapsiėjo be smurto. Kaukė ti anarchistai Atėnuose prie par lamento svaidė butelius su de giuoju skysčiu, policija juos ban dė tramdyti ašarinėmis dujomis, šviesos ir garso granatomis.
Streikas Graikijoje surengtas valstybinio ir privačiojo sektorių pro fesinių sąjungų, atstovaujančių pusei šalies darbuotojų, inicia tyva. Parai sustojo traukiniai ir jūros keltai, uždarytos parduo tuvės. Akcijoje dalyvavo gydyto jai, mokytojai, teisininkai. Dar buotojai protestuoja prieš naujas taupymo priemones, kurių keti na imtis vyriausybė, stengdamasi sumažinti išlaidas 11,5 mlrd. eurų. Tokią sąlygą Atėnams iškėlė kre ditoriai. Negavusi kitos pagalbos paketo dalies, Graikija bankru tuotų per kelias savaites.
Konservatoriaus Antonio Sa maro vyriausybė siūlo mažinti iš laidas karpant pensijas ir didinant pensinį amžių iki 67 metų. Ji taip pat prašo kreditorių trejeto – Eu ropos Komisijos, Europos centri nio banko ir Tarptautinio valiutos fondo – dviejų papildomų metų taupymo programai įgyvendinti. BBC inf.
Talžė demonstrantus Ispanijos policija suėmė 38 žmo nes per antradienį sostinėje vyku sius susirėmimus tarp pareigūnų ir demonstrantų, protestuojančių prieš griežtas taupymo priemo nes ir didinamus mokesčius.
Keli tūkstančiai žmonių antra dienį mėgino prieiti prie Ispani jos parlamento pastato Madrido centre, o daugiau nei tūkstan čiui riaušių policininkų užkirtus jiems kelią, protestuotojai bu vo priversti būriuotis aplinkinė se gatvėse. Guminėmis lazdomis ginkluo ti pareigūnai puolė eitynių prie kyje atsidūrusius protestuotojus, o kai kurie demonstrantai vartė prie parlamento pastatytus už tvarus ir svaidė akmenis bei bu telius. Per susirėmimus buvo sužeisti 64 žmonės, 27 jų – policijos pa reigūnai. Šiandien Ispanijos vyriausy bė ketina pateikti biudžeto deta les ir pranešti, kokių dar taupy mo priemonių bus imtasi. Darbo neturi ketvirtadalis Ispanijos gy
ventojų, o centrinis bankas šią savaitę paskelbė, kad trečią šių metų ketvirtį šalies bendrasis vi daus produktas toliau sparčiai mažėjo. Europoje būgštaujama, kad Madridui nepakaks 100 mlrd. eurų paramos, dėl kurios euro zo nos finansų ministrai sutarė šie met birželį. Problemų laviną papildė Kata lonijoje lapkričio 25 d. vyksiantys išankstiniai rinkimai, kurie ga li tapti referendumu dėl didesnės autonomijos šiai provincijai.
Atvykęs į Niujorką dalyvauti Jungtinių Tautų (JT) Generalinėje asamblėjoje Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas žė rė kritiką ir Vakarus kaltino bauginimu. Vakar kreipdamasis į JT Generali nę asamblėją, Irano vadovas Izrae lio žmones pavadino necivilizuo tais sionistais, kurie grasina imtis ginkluotų veiksmų prieš jo šalį. Pasak M.Ahmadinejado, Vakarai taiko dvejopus standartus ir kursto ginklavimosi varžybas. M.Ahmadinejado kalbą JT Gene ralinėje asamblėjoje bokotavo JAV, Izraelio, Kanados ir kai kurių kitų šalių delegacijos – jos išėjo iš po sėdžių salės. Kai kurie Vakarų diplomatai ap gailestavo, kad skandalingais pa reiškimais pagarsėjusiam Irano vadovui suteikiama pasaulinė tri būna. JAV Kongreso narių grupė ragino atšaukti jo kalbą. Pernai M.Ahmadinejadas JT Generalinėje asamblėjoje kritika vo Jungtines Valstijas už Osamos bin Ladeno nužudymą ir svarstė,
kad Rugsėjo 11-osios atakas orga nizavo patys amerikiečiai. Tai buvo paskutinė M.Ahmadinejado, kaip Irano prezidento, kalba JT Gene ralinėje asamblėjoje. Preziden tu išdirbęs dvi kadencijas, kitąmet jis turės palikti šį postą. Antradie nį duodamas interviu „Associated Press“ Irano prezidentas sakė, kad pasauliui reikia naujos tvarkos. „Duos Dievas, atsiras nauja pa saulio tvarka, ir mes galėsime įveik ti viską, kas mus skiria. Manau, kad imperijų sistema priartėjo prie pa baigos. Pasaulis daugiau negali kęs ti, kad jam vadovauja imperato rius, – kalbėjo M.Ahmadinejadas. – Dabar visame pasaulyje net vai kai supranta, kad JAV administ racija tarptautiniu lygmeniu vyk do bauginimo politiką. Bauginimas turi liautis. Okupacija turi baigtis.“ Antradienį kreipdamasis į JT Gene
ralinę asamblėją JAV vadovas Ba rackas Obama sakė, kad tarptau tinė bendruomenė dar turi laiko išspręsti Irano branduolinės pro gramos problemą, bet jis nėra be galinis. Prezidentas pridūrė, kad Irano nebebus galima sustabdyti, kai jis turės branduolinį ginklą. Antradienį prie Niujorko vieš bučio „Warwick“, kuriame ap sistojo M.Ahmadinejadas, grupė demonstrantų surengė protesto akciją. „Susirinkome čia pareikšti pro testo prieš M.Ahmadinejado ir Irano delegacijos vizitą Niujorke, – sakė protesto iniciatorius, orga nizacijos „Susivieniję prieš bran duolinį Iraną“ vadovas Davidas Ibsenas. – Taip pat protestuojame prieš viešbučio „Warwick“ spren dimą apgyvendinti delegaciją.“
157x222 VD BBC, CNN inf.
Naujas Balkono kūrėjų filmas
BNS, BBC inf.
Kortelėms – boikotas Portugalijos restoranai paskelbė boikotuojantys mokėjimo korte les. Antradienį atsiskaityti už pie tus arba vakarienę lankytojai ga lėjo tik grynaisiais pinigais.
Akcijoje dalyvavo maždaug 90 proc. Portugalijos viešojo maiti nimo įstaigų. Šitaip jos pareiškė protestą prieš bankų, pasiiman čių maždaug 2 proc. nuo kiekvie nos operacijos, politiką. Kavinių ir restoranų lankytojai reagavo supratingai. „Ši akcija nenukreipta prieš vartotojus. Viešojo maitinimo įstaigos priverstos imtis tokių priemonių, nes šios rinkliavos per didelės. Tai kenkia jų konku rencingumui tokiu metu, kai mes kalbame, kad jį reikia didinti“, – televizijai „Euronews“ sakė vie nas pietaujantis asmuo. Restoranų ir kavinių savininkai taip pat keikia nuo 13 iki 23 proc.
padidintą pridėtinės vertės mo kestį – šitaip vyriausybė stengiasi sumažinti biudžeto deficitą. Portugalijos viešojo maitinimo įstaigų asociacija įspėjo, kad dėl sunkių sąlygų šiemet šalyje duris gali užverti 15 tūkst. restoranų, o 40 proc. šio sektoriaus darbuoto jų – likti be darbo. „Euronews“ inf.
POKALBIAI RIMTOMIS TEMOMIS Kinuose nuo spalio 12 d.
Scenarijaus autore ir reÉisiere Giedre Beinoriute, operatoriai: Audrius KemeÉYs ½%ITVYDAS½$O¿KUS ½montaÉO reÉisieriai: Giedre Beinoriute ½$ANIELIus KOKanausKis, garso reÉisierius SauLIus Urbanavicius, prodiusere Jurga GLusKiniene. FILMO PRODIUSERIS
FILMO PAGRINDINIAI RĖMĖJAI:
FILMO PARTNERIAI:
FILMO KOMUNIKACIJA
inai Vitam iams paaugl INFORMACINIAI RĖMĖJAI:
DRAUGAI:
8
ketvirtADIENIS, rugsėjo 27, 2012
tema Baigs 2013-aisiais Ignalinos AE uždarymo darbai jau turėjo būti baigti, tačiau du svar būs objektai dar net nebaigti staty ti. Statybos vėluoja 3–4 metus. Per šį laiką keliskart keitėsi pagrindi niai statybų subrangovai. Iki 2010 m. objektus statė bendrovė „Ran ga IV“, ją pakeitė bendrovė „Vėtrū na“, o pastarąją šiemet – įmonės „Vilstata“ ir „Monrema“. Objektus tikimasi baigti statyti 2013 m. pa baigoje. Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
Iš Ignalinos AE uždarymo lab
76
Sutarta, kad lapkritį Lietuva gaus galutines išvadas, ar ne pa gal Ignalinos atominės elektrinės (AE) techninį projektą paga minti panaudoto branduolinio kuro saugojimo konteineriai yra saugūs naudoti.
mln. litų „Nukem-GNS“ reikalauja iš Ignalinos AE už jau pagamintus konteinerius.
Jolita Mažeikienė j.mazeikiene@diena.lt
Nurodymas – susitarti
Ignalinos AE uždarymo darbai ėmė strigti, kai paaiškėjo, kad pa naudoto branduolinio kuro kon teinerių negalės pakelti Ignali nos AE kranas, nes jie neatitinka techninio Ignalinos AE uždary mo projekto, t. y. yra didesni, nei numatyta. Tuomet kritikos strė lės krito į Ignalinos AE uždaran tį Vokietijos konsorciumą „Nu kem-GNS“, kuris esą pagamino netinkamus konteinerius. Vokie čiai gynėsi, kad buvo suteikta ga limybė pasirinkti ir esą pati Lietu va panoro didesnių konteinerių. Dar visai neseniai Ignalinos AE vadovybė negailėjo kritikos užda rymo darbus atliekančiam vokie čių konsorciumui „Nukem-GNS“ ir net grasino nutraukti sutartį, tačiau nuo pavasario kalbėjimo tonas sušvelnėjo. Tam įtakos tu rėjo Europos Komisijos (EK) pa reiškimas, kad jeigu Lietuva iki liepos vidurio nesutars su neser tifikuotos įrangos tiekėjais, Ig nalinos AE uždarymo projek to finansavimas bus nutrauktas. Tuomet EK Energetikos gene ralinio direktorato Branduolinės energetikos departamento vado vas Peteris Farossas pareiškė, kad Ignalinos AE nesugeba susitarti su laikinojo panaudoto branduo linio kuro saugyklos (B1) statybos rangovais, kaip išspręsti kontei nerių ir krano tinkamumo klausi mus. Nesusitariant dėl panaudo to kuro, netenka prasmės tolesnis Ignalinos AE uždarymo projektų įgyvendinimas, taip pat kietųjų branduolinių atliekų perdirbimo ir saugojimo komplekso (B2, B3, B4) statyba. Viskas dėl konteinerių
Aklavietė: Ignalinos AE teritorijoje vykstantys uždarymo statybos dar
bai merdėti pradėjo kilus konfliktui dėl konteinerių tinkamumo, krano pajėgumo ir statybų subrangovų patikimumo. Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
Konteinerių gamintojas GNS įsi pareigojo lapkritį Lietuvai pa teikti galutinę konteinerių sau gumo ataskaitą, kuri šiuo metu jau rengiama. „Tai yra standarti nė procedūra. Būtina įrodyti, kad kiekvienas konteineris tinkamas panaudotam branduoliniam ku rui sandėliuoti. Ataskaitą pateik sime šiemet lapkritį“, – tikino GNS komunikacijos ir rinkodaros vadovas Michaelis Koblas.
Konteinerių saugumą įrodan čių techninių dokumentų nekant riai laukia Ignalinos AE vadovybė. „Jeigu paaiškės, kad konteine riai yra tinkami naudoti, tuomet reiks keisti techninį Ignalinos AE uždarymo projektą. Tačiau kaip bus lapkritį, šiandien kalbėti dar anksti, reikia sulaukti ataskaitos“, – sakė Ignalinos AE vadovas Žil vinas Jurkšus.
Ulfas Kutscheris:
Tikimės, kad Igna linos AE uždaryti skirtų objektų sta tyba bus baigta iki 2013-ųjų pabaigos. Pasak jo, tur i būt i įvykdy tos papildomos sąlygos, kurios leis užtikrinti, kaip bus atly ginti nuostoliai, jei konteineriai bus nekokybiški. Konsorciumas „Nukem-GNS“ iš Ignalinos AE jau reikalauja avanso – 22 mln. eurų (76 mln. litų) – už jau pa gamintus konteinerius. „Pinigus galėsime sumokėti ir anksčiau, nei gausime konteinerių saugu mo ataskaitą lapkritį, tačiau iki tol turime gauti banko garanti jas, kad nepatirtume nuostolių, jeigu paaiškėtų, kad konteine riai netinkami naudoti. Turė dami banko garantijas galėsime būti tikri, kad jokių nuostolių nepatirsime ir galėsime atgau ti pinigus, jeigu paaiškėtų, kad konteineriai nesaugūs naudo ti“, – dėstė Ž.Jurkšus. Pasak jo, dėl konteinerių, už kuriuos šiuo metu sumokėta, banko garanti jos jau turimos, todėl jokios rizi kos prarasti pinigus esą nėra.
Darbai juda per lėtai
Ledai pajudėjo ir dėl Ignalinos AE krano patobulinimo. Tai leis tų pakelti didesnius, nei numaty ta projekte, panaudoto branduoli nio kuro saugojimo konteinerius. Konsorciumo „Nukem-GNS“ tei gimu, Ignalinos AE dar rugpjūtį Valstybinei atominės energetikos saugos inspekcijai turėjo pateikti krano patobulinimo projektą, ta čiau tai padarė tik rugsėjį. Ž.Jurkšaus vertinimu, kraną pa tobulinti gali kainuoti apie 2 mln. eurų. Teigiama, kad krano atnau jinimo išlaidos neįtrauktos į su tartį su „Nukem-GNS“, todėl bus mokama papildomai. „Projektas į priekį juda sunkiai, bet juda. Mes matome norą ir gir dime pažadus, kad projektai bus baigti, bet šiandien įrodymų dar neturime“, – situaciją AE uždary mo statybvietėje apibūdino Igna linos AE vadovas Ž.Jurkšus. Šiuo metu vykdomos Ignalinos AE už daryti skirtų dviejų objektų sta tybos vėluoja jau kelerius metus. Laikinosios panaudoto branduo linio kuro saugyklos (B1) statybų baigtumas – 80 proc., o kietų jų atliekų tvarkymo ir saugojimo kompleksas (B2, B3, B4) užbaig tas 60 proc. Bendrovės „Nukem Techno logies“ Ignalinos AE uždarymo statybų vadovas Tomas Pietschas sako, jog statybas stabdo tai, kad negauti tolesni projekto doku mentai, kuriuos turi pateikti Ig nalinos AE vadovybė. „Projekto eiga paprastai bū na tokia: pirmiausia sukuriamas technologinis dizainas, kuris turi būti patvirtintas priežiūros insti tucijų, ir, remiantis šiuo technolo giniu dizainu, sukuriamas detalu sis dizainas. Šis detalusis dizainas Lietuvoje turi būti patvirtintas darbų užsakovo. Šiuo metu mes esame parengę didžiąją dalį deta liojo dizaino projektų abiem ob jektams“, – sakė T.Pietschas. Jo vertinimu, patvirtinimo procesas su Ignalinos AE yra sudėtingas, esą keliama daug klausimų ir pa teiktus dokumentus reikia nuolat tobulinti. Ignalinos AE vadovas Ž.Jurk šus atkirto, kad šiuo metu Lietu va laukia reikiamų dokumentų, kuriuos turėtų pateikti Vokietijos
9
ketvirtADIENIS, rugsėjo 27, 2012
tema Baigs 2013-aisiais
birinto tikimasi išeiti lapkritį „Nukem Technologies“. „Rangovai jau beveik metus neturi jokių san tykių su Lietuvos institucijomis, jie turi visus reikiamus dokumentus, kad galėtų toliau vykdyti darbus“, – teigė jis.
jie kalba tik rusiškai“, – apie ne susikalbėjimo problemą pasakojo „Nukem“ atstovas. „Vėtrūną“ pakeitė dvi įmonės
Stabdys – nesusikalbėjimas
Konsorciumas „Nukem-GNS“ pri pažįsta, kad viena pagrindinių jų ir užsakovo problemų yra ne tik ilgos dokumentų derinimo procedūros, bet ir nesusikalbėjimas. „Viena problemų, su kuriomis susiduriame, yra, pavyzdžiui, tai, kad Ignalinos AE paskirta Techni nės priežiūros tarnyba beveik ne kalba angliškai, tačiau sutarties kalba yra anglų. Taigi, mes turime jiems parengti vertimus. Ši tarny ba yra esminė projekto vykdymo grandis, ji patvirtina detaliuosius projektus ir tik tuomet galima to lesnė statyba. Todėl susiduriame su komunikacijos problema“, – teigė statybų vadovas T.Pietschas. Pasak jo, kita problema – kad pagal sutartį įsipareigota doku mentus pateikti daugiausia anglų kalba, kai kuriuos – anglų ir rusų kalbomis ir tik dalį – lietuvių kal ba, tačiau tai prieštarauja Lietuvo je galiojančiam įstatymui, nes visi
R
Žilvinas Jurkšus:
Projektas į priekį juda sunkiai, bet juda. Mes matome norą ir girdi me pažadus, kad pro jektai bus baigti, bet šiandien įrodymų dar neturime. dokumentai, kurie turi būti patvir tinti Lietuvoje, turi būti parengti lietuvių kalba. „Vertimui skyrėme papildomų pajėgų, bet taip pat su sidūrėme su problema – kai kurie Ignalinos AE darbuotojai nekalba ne tik angliškai, bet ir lietuviškai,
Kitas netikėtas Ignalinos AE už darymą vykdančio konsorciumo „Nukem-GNS“ atvejis Lietuvoje – problemos su generaliniais statybų rangovais. Anksčiau statybas netoli Ignalinos AE vykdžiusią Telšių sta tybos bendrovę „Vėtrūna“ pakei tė dvi Visagino įmonės – genera liniais rangovais tapo „Vilstata“ ir „Monrema“. „Mes nusprendėme nutraukti sutartį su „Vėtrūna“, nes buvome nepatenkinti jų atliktais darbais. Sumokėjome „Vėtrūnai“ už atlik tus darbus, tačiau jie nesumokė jo už šiuos darbus savo subrango vams, o tai lėmė prastesnę kokybę ir motyvaciją, galiausiai privertė mus nutraukti šią sutartį“, – sakė bendrovės „Nukem Technologies“ vadovas Ulfas Kutscheris. Anksčiau buvo skelbta, kad „Nu kem Technologies“ buvo įsiskoli nusi „Vėtrūnai“ ir dėl to esą sutriko mokėjimas subrangovams, tačiau U.Kutscheris patikino, jog su „Vėt rūna“ buvo atsiskaityta pagal visas pateiktas sąskaitas.
Briuselis nori konkrečios datos EK pateikė pasiūlymą, kad būtų numatyta galutinė data, iki ka da Lietuva gautų paramą Ig nalinos AE uždaryti. Tačiau Lietuva konkrečių datų api brėžti nenori. ES Bendrųjų reikalų tarybos posė dyje Briuselyje pirmadienį dalyvavęs užsienio reikalų viceministras Vytautas Leškevičius sakė, kad net užuominos apie ES paramos Ignalinos AE uždaryti pabaigą negali būti derybų objektas. „Dabartinis pasiūlymas Ignalinos AE prieštarauja tarybos teisinės tarny bos nuomonei, todėl bet kokia nuoro da į galutinę paramą arba ES finansa vimo AE uždaryti trukmę paprasčiau siai negali būti derybų objektas“, – ko legoms sakė V.Leškevičius. Diploma
Statybų vadovo T.Pietscho teigi mu, dabartiniai generaliniai staty bų rangovai šiuo metu ieško subrangovų, dalis jų bus tie patys, ku riuos samdė ir „Vėtrūna“. Ignali nos AE vadovas Ž.Jurkšus teigiamai atsiliepė apie naujus generalinius rangovus – jo žiniomis, tai yra patikimos bendrovės. Šiuo metu „Vilstata“ yra pagrindinė projek
tas taip pat paragino supapras tinti formulę, pagal kurią Briu selis norėtų skaičiuoti ES pa ramą šalims, krizės metais iš gyvenusioms smarkų ekono mikos smukimą. Apie ES paramos Ignalinos AE už daryti klausimus kalbama EK pareng tuose pasiūlymuose dėl 2014–2020 m. ES finansinės perspektyvos. Rem damasis Briuselyje vyk usių disk u sijų rezultatais Kipras pateiks atnau jintą derybų paketą dėl 2014–2020 m. ES biudžeto. Kitas reikšmingas de rybų etapas – lapkričio 22 ir 23 d. vyk siantis Europos Vadovų Tarybos su sitikimas, kuriame dėl daugiamečio biudžeto toliau derėsis ES valstybių ir vyriausybių vadovai.
tų B1 ir B2 rangovė, „Monrema“ – projektų B3, B4. „Tikimės, kad Ignalinos AE už daryti skirtų objektų statyba bus baigtai iki 2013-ųjų pabaigos“, – vylėsi ir žadėjo bendrovės „Nukem Technologies“ vadovas U.Kuts cheris. Ignalinos AE vadovybė taip pat tikisi, kad iki tol pavyks užbaigti statybas.
Projektas „Aš – žalias“
Pavojingas atliekas taip pat reikia rūšiuoti Aurimas Morkūnas Daugelis jau žino, kad tuščius stiklo butelius, senus laikraščius, įvairias maisto pakuotes reikia rūšiuoti, tačiau kur dėti seną televizorių, elektros lemputes ar automobilio tepalus?
gaminius, buitinę techniką, nebereikalingas lengvųjų automobilių dalis, pavyzdžiui, padangas, filtrus. Čia taip pat priimamos ir statybinės bei pavojingos buitinės atliekos: chemijos gaminiai, dažai, apdailos medžiagos, akumuliatoriai, tepalai ir t. t. Taupiosios lemputės – pavojingos
Elektronikos išmesti negalima
Elektros ir elektroniniai prietaisai pagaminti iš daugybės medžiagų – įvairių metalų, plastiko, stiklo, puslaidininkių, tepalų, dujų ir t. t. Šiems prietaisams yrant, į aplinką patenka sunkiųjų metalų, dujų, švino, gyvsidabrio ir kitų pavojingų medžiagų, todėl šių atliekų nederėtų tiesiog išmesti į bendrus atliekų konteinerius. Jas galima atiduoti visose elektros įrangos prekybos vietose ar atliekų surinkimo aikštelėse. Kompaktiniai diskai taip pat priskiriami prie elektroninių atliekų, todėl jų į plastiko konteinerį mesti negalima. Juos geriausia atiduoti elektronikos surinkimo punktuose. Žinoma, nepatogu vežti nedaug diskų, tad geriausia jų ir kitų elektroninių atliekų prikaupti daugiau ir atiduoti vienu kartu. Atliekų surinkimo aikštelėse galima palikti ne tik baldus, tekstilės
Elektrą taupančios lemputės kelia pavojų aplinkai, jei netinkamai pašalinamos. Šiose lemputėse yra gyv-
sidabrio garų ir kancerogeninių ypatybių turinčių metalų, todėl į atliekų konteinerius jų mesti negalima. Jas reiktų atiduoti prekybos centruose arba atliekų surinkimo aikštelėse. Perkant naują lemputę, prekybininkai privalo paimti ir senąją. Nuo kitų metų pradžios pradės galioti įstatymas, kuris įpareigos pardavėjus priimti visas lempas, nepriklausomai nuo to, perkate naują ar ne. Visos pavojingos lempos pažymėtos perbraukto atliekų konteinerio ženklu. Tai ne tik taupiosios lemputės, bet ir dienos šviesos lempos bei žemo slėgio natrio lempos. Panaudotos kaitrinės, halogeninės ir diodinės lemputės aplinkai nepavojingos, todėl jas galima mesti į bendrus atliekų konteinerius. Žinoma, visas elektros ir elektronines atliekas geriausia nuvežti į tokių atliekų surinkimo punktus. Tekstilė taip pat perdirbama
Nebereikalingus drabužius ir avalynę taip pat galima rūšiuoti. Geresnės kokybės daiktai praverstų vargstantiems, prastesnius galima panaudoti buityje – pasigaminti šluosčių, pagalvėlių, naudoti rankdarbiams ar kaip statybines medžiagas, pakuotes
Surinkimo vietos Lempos, baterijos, elektros ir elek-
ir t. t. Lietuvoje jau randasi ir tekstilės gaminiams skirtų konteinerių. Kol kas dauguma jų stovi didžiuosiuose miestuose. Specialius konteinerius nebereikalingiems drabužiams ir avalynei prie kai kurių prekybos centrų yra pastačiusios labdaros organizacijos. Dėvėtus drabužius įvairios labdaros organizacijos, pvz., Raudonasis Kryžius, „Caritas“, Lietuvos samariečių bendrija, priima ir savo biuruose.
troninė įranga, pavojingos statybinės atliekos, transporto priemonės: www.epa.lt, www.eko-sviesa. lt, www.gia.lt, www.zalvaris.lt, www. emp.lt, www.kuusakoski.lt, www. novitera.lt. Stambiosios atliekos: http://atliekos.info Dar tinkami naudoti drabužiai, avalynė, kiti namų apyvokos daiktai: http://www.caritas.lt/, http:// www.redcross.lt/, http://www.samarieciai.org/, http://www.pagalbadaiktais.lt/ Stambiųjų atliekų surinkimo aikštelės (stambiosios atliekos, liuminescencinės lempos, automobilių akumuliatoriai, tepalo, kuro ir oro įsiurbimo filtrai, baterijos bei kitos buityje susidarančios pavojingos atliekos): Vilniuje – Gariūnų g. 71, Kaune – Ašigalio g. 20A, Julijanavos g. 1A, Nemajūnų g. 15B, Raudondvario pl. 155D. Informacijos apie atliekų surinkimą taip pat ieškokite savo miesto savivaldybės interneto svetainėje arba kreipkitės į regione atliekas tvarkančią įmonę.
10
ketvirtadienis, rugsėjo 27, 2012
sportas diena.lt/naujienos/sportas
Klaidą ištaisė dviem įvarčiais Marius Bagdonas Du Edinburgo „Hearts“ kapitono Mariaus Žaliūko įvarčiai lėmė šios komandos pergalę 3:1 Škoti jos futbolo lygos taurės („Commu nities League Cup“) aštuntfinalio mače su „Livingston“ ekipa.
Antrajame pagal pajėgumą Ško tijos divizione rungtyniaujantis „Livingston“ bandė kabintis iš paskutiniųjų, tačiau antrojo kėli nio antroje dalyje palūžo ir „He arts“ atakų škvalo neatlaikė. M.Žaliūkas sužaidė įsiminti nas rungtynes – buvo nubaustas geltona kortele, po jo klaidos ko manda praleido įvartį bei pats pa sižymėjo du kartus. „Širdys“ pirmavo po Danny Graingerio tolimo smūgio pa skutinę 1-ojo kėlinio minutę, ta
Kapitonas: M.Žaliūkas išvedė
„Hearts“ ekipą į Škotijos fut bolo lygos taurės ketvirtfinalį.
newshub.bg nuotr.
čiau svečiai 56-ąją min. išlygino rezultatą, kai baudos aikštelėje Markas McNulty atėmė kamuo lį iš lietuvio ir pasiuntė į vartus. M.Žaliūkas už savo klaidą varžo vams atsilygino su kaupu. 70-ąją min. gynėjas pasižymėjo po kam pinio, o dar po keturių minu čių pelnė trečiąjį savo komandos įvartį galva. M.Žaliūkas žaidė visas 90 min. Visą dvikovą starto sudėtyje pra leido ir pastaruoju metu vis dau giau trenerio pasitikėjimo su laukiantis kitas lietuvis Arvydas Novikovas. „Nors pavyko įmušti tik pir mojo kėlinio pabaigoje, įvar čio nusipelnė gerokai anksčiau. Visdėlto puikiai žaidė kelis nuo stabius smūgius atrėmęs varžo vų komandos vartininkas Andy McNeilas. Kai varžovams buvo pavykę išlyginti rezultatą, mes nesutrikome, parodėme charak terį ir įmušėme du įvarčius“, – po mačo džiaugėsi „Hearts“ strate gas Johnas McGlynnas. Treneris negailėjo pagyrų ir du įvarčius įmušusiam lietu viui. „Marius yra mūsų kapito nas ir turi būti lyderis. Žinome, kad galime juo pasitikėti“, – tei gė J.McGlynnas. Įveikę „Livingston“, Edinburgo futbolininkai pagerino praėjusių metų savo rezultatą šiame tur nyre. Pernai trečiojo etapo rung tynėse „Hearts“ sensacingai po 11 m baudinių nusileido kukliam „Ayr United“ klubui.
J.Kazlauskas grįžta į Li
Karjera: J.Kazlauskas treniravo ne vien Europos komandas.
Šalies vyrų krepši nio rinktinei turi va dovauti Jonas Kaz lauskas – taip nu sprendė vakar Kau ne posėdžiavę Lie tuvos krepšinio fe deracijos (LKF) vyk domojo komiteto (VK) nariai.
Marius Bagdonas m.bagdonas@diena.lt
Beveik visi – už
J.Kazlausko kandidatūrą pasiūlė LKF prezidentas Arvydas Sabonis. Iš 18 VK narių už balsavo 17, vie nas susilaikė. „Pirmiausia noriu padėkoti bu vusiam rinktinės treneriui Kęstu čiui Kemzūrai už atliktą darbą ir palinkėti sėkmės ateityje. Prasideda naujas varžybų ciklas, todėl, mano nuomone, nacionalinės komandos vyriausiasis treneris turi būti ren kamas ketveriems metams. J.Kaz lauskas – vienas geriausių Lietu vos krepšinio trenerių, klausimų dėl to niekam nekyla. Jis autorite tas. Tai strategas, kuris gali sutelkti
Aliaus Koroliovo (BFL) nuotr.
ir motyvuoti visus – nuo didžiausių žvaigždžių iki jaunųjų krepšininkų. Su J.Kazlausku jau kalbėjomės, pir madienį turėtume pasirašyti sutar tį“, – sakė A.Sabonis. Galės treniruoti klubą
Ieškoti naujo vyrų krepšinio rink tinės trenerio LKF pradėjo po Lon dono olimpinių žaidynių. Jose Lie tuvos krepšininkai pirmą kartą per nepriklausomos šalies istoriją ne prasimušė į pusfinalį, o LKF kėlė uždavinį patekti bent į penketuką. K.Kemzūros auklėtiniai baigė žygį ketvirtfin alyje ir buvo aštunti. J.Kazlauskas galės treniruoti ir kurį nors klubą, nes rinktinės stra tego atlyginimas yra santykinai ne didelis.
A.Rimkevičius: nėra pamainos rinktinė Zigmas Jurevičius Artūras Rimkevičius šią savaitę peržengė istorinę ribą – 28 įvar čius įmušęs „Šiaulių“ klubo marš kinėlius vilkintis puolėjas tapo Lietuvos futbolo A lygos rekordi ninku.
29-erių kaunietis, iki šalies čem pionato pabaigos likus daugiau nei mėnesiui, vienu įvarčiu jau page rino septynerius metus gyvavu sį Manto Savėno pasiekimą. Be to, A.Rimkevičius pakartojo absoliutų visų laikų Lietuvos čempionatų re kordą, skaičiuojantį net 56 metus. Lietuvis šiuo metu yra net rezulta tyviausias Europos šalių čempio natų žaidėjas, lenkiantis nepri lygstamuosius Cristiano Ronaldo bei Lionelį Messi. Įvarčių lietus A lygoje, pagerintas rekordas ir sugrįžimas į Lietuvos nacionalinę rinktinę. Tokie įvy kiai šį rudenį naujomis spalvomis padabino A.Rimkevičiaus sporti nį kelią. Buvęs Lietuvos jaunimo ir salės futbolo rinktinių puolėjas ti kisi, kad sulaukus brandos jo kar jeros kreivė sparčiai šaus į viršų ir didžiajame futbole. Puolėjas neslepia – jo rezultaty vumo protrūkis jau atkreipė ir už sienio klubų dėmesį. – Artūrai, ką tau pačiam reiš kia neseniai pasiektas rezulta
tyvumo rekordas? – paklausėme A.Rimkevičiaus. – Prieš sezoną apie tai net nesvajo jau. Kad galiu pagerinti istorinį A lygos rekordą, pradėjau galvoti tik pasiekęs 20 įvarčių ribą.
Rinktinėje yra pajė gių veteranų, kurie formuoja žaidimą, dar keli jaunesni fut bolininkai, o dau giau – vakuumas. – Ar šią savaitę mače su Ma rijampolės „Sūduva“ mušda mas 11 m baudinį žinojai, kad pastarasis įvartis taps rekor dinis? – Žinoma. 90-ąją rungtynių mi nutę gavome teisę smūgiuoti bau dinį, o rezultatas buvo lygus. Todėl slėgė dviguba atsakomybė. Galė jau padėti komandai pelnyti tris taškus, o drauge pasiekti ir asme ninį rekordą. „Šiaulių“ koman doje 11 m baudinius šiemet mušu aš, bet, kai mane pargriovė bau dos aikštelėje, prieš smūgį sudve jojau, ar verta imtis iniciatyvos. Bet pasiryžau. Įmušiau nelengvai – vartininkas atspėjo, į kurį kam pą smūgiuosiu, bet kažkaip ka muolį pragrūdau.
– Iki šalies čempionato pabai gos – daugiau nei mėnuo. Kiek įvarčių dar planuoji pasiekti? – Jei neklystu, mums liko penke rios rungtynės. Manau, kad įvartis per mačą – reali užduotis. Galuti nis skaičius tuomet būtų labai gra žus – 33. – Ar taip gausiai mušami įvar čiai liudija tik apie tavo puikią sportinę formą, ar prie to pri sideda ir smukęs šalies pirme nybių lygis? – Nėra ko slėpti, bendras lygis že mesnis nei prieš kelerius metus. Pajėgesniame čempionate tiek kar tų pasižymėti būtų kur kas sun kiau. Kita vertus, dabartinė A ly ga pajėgumu tikriausiai panaši į šalių kaimynių Latvijos ar Estijos pirmenybes, o jų rezultatyviausi žaidėjai įmušė, atrodo, po 16 įvar čių. Kodėl jie nemušė po 30? Vadi nasi, tą mano rekordą kažkiek lėmė ir mano paties sportinė forma bei meistriškumas. Žinoma, esu la bai dėkingas mūsų komandai, jos saugams, kurie man nešykštėjo ka muolio, likdavo tik pabaigti jų su kurtas progas. – Šiemet per dvejas rungtynes įmušei net po 6 įvarčius. Tos dienos buvo kaip gimtadienis? – Niekada nebūčiau patikėjęs, kad du kartus per vieną čempionatą pelnysiu po 6 įvarčius. Matyt, vis
kas susidėjo – ir mano diena buvo, ir komandos draugai tiksliai ka muolį perduodavo, ir varžovai silp niau gynėsi. – Ne vienus karjeros metus pra leidai FBK „Kaunas“ klube. Ar galėtum juos pavadinti auksi niais sezonais? – Tikriausiai galėčiau. Juk iškovo jome ne vieną šalies čempionų titu lą. Čempionų lygoje garbingai ko
vėmės su „Liverpool“, iš varžybų išmetėme Glazgo „Rangers“ fut bolininkus. Gaila, kad likome per žingsnį nuo grupės varžybų. Ma nau, kad dar ilgai teks palaukti, kol kitas Lietuvos klubas nukeliaus taip toli kaip mes. – Nepaisant skambių praei ties pergalių, Kaunas A lygo je neturi savo ekipos. Ar tau nekeista, kad šalies aukščiau
Nostalgija: FBK „Kaunas“ atstovavęs A.Rimkevičius (geltoni marškinė
liai) tvirtina, kad šalyje negreitai atsiras klubas, kuris tarptautinėje are noje pasieks tiek, kiek buvusi kauniečių komanda. Aliaus Koroliovo nuotr.
11
ketvirtadienis, rugsėjo 27, 2012
sportas
13p.
Nepakartojamas olimpinių čempionų ledo šou .
ietuvos rinktinę
Statistika „Palanga“–„Žalgiris“ 2012 09 26, Klaipėdos sporto ir žaidimų centras, 500 žiūrovų.
J.Kazlausko dosjė Gimė 1954 m. lapkričio 21 d. Pane
vėžyje. 1973–1985 m. atstovavo tuome
tei Vilniaus „Statybos“ komandai ir 1979-aisiais Sovietų Sąjungos čem pionate iškovojo bronzos medalius. Trenerio karjera: 1994–2000 m. –
Kauno „Žalgirio“ komandos vyr. tre neris, 1997–2001 m. – Lietuvos vy rų krepšinio rinktinės vyr. treneris, 2000–2004 m. – Vilniaus „Lietuvos ryto“ komandos vyr. treneris, 2004 m. – Kinijos vyrų krepšinio rinktinės vyr. trenerio asistentas, 2004–2006 m. – Pirėjo „Olympiacos“ komandos vyr. treneris, 2005–2008 m. – Kinijos vyrų krepšinio rinktinės vyr. treneris, 2009–2010 m. – Graikijos vyrų krep šinio rinktinės vyr. treneris, 2011–2012
59:101
m. – Maskvos CSKA komandos vyr. treneris. Laimėjimai: Eurolygos čempio nas (1999 m.), Eurolygos vicečem pionas (2012 m.), Europos taurės lai mėtojas (1998 m.), olimpinių žai dynių bronzos medalio laimėtojas (2000 m.), 6 kartus LKL čempionas, Baltijos taurės laimėtojas (1998 m.), NEBL čempionas (1999 ir 2002 m.), Lietuvos metų treneris (2002 m.), Europos jaunimo (iki 20 metų) čem pionato bronzos medalių laimėtojas (2004 m.), Azijos čempionas (2005 m.), Azijos žaidynių čempionas (2006 m.), Europos čempionato bronzos medalio laimėtojas (2009 m.), Rusi jos čempionas (2011 ir 2012 m.), Rusi jos krepšinio superlygos metų trene ris (2012 m.).
(8:25, 21:27, 15:38, 15:11) „Palanga“: M.Relphorde’as 20 taš kų (6 atkovoti kamuoliai), M.Mockevičius 15, P.Brownas 7 (6 atkovoti kamuoliai), M.Kumpys 6, S.Atuašvilis 5 (6 atkovoti ka muoliai), E.Lengvinas 4, E.Simanavičius 2.
„Žalgiris“: M.Kuzminskas (12 atkovotų kamuolių) ir M.Delašas po 18, T.Klimavičius 10 (7 atkovoti kamuoliai), V.Lipkevičius 9, D.Lavrinovičius, P.Jankūnas (6 atkovoti ka muoliai), R.Kaukėnas ir K.Lavrinovičius po 8, T.Dardenas 6, A.Juškevičius ir O.Lafayet te’as po 3, M.Kalnietis 2.
Komandų rodikliai: dvitaškiai – 22/51
Blykstelėjo: žalgirietis M.Kuzminskas atliko dublį – pelnė 18 taškų
ir atkovojo 12 kamuolių.
Arvydas Sabonis:
Tai strategas, kuris gali sutelkti ir moty vuoti visus – nuo di džiausių žvaigždžių iki jaunųjų krepši ninkų.
„Nesame organizacija, kuri galė tų treneriui siūlyti didžiulę algą. Jei sezonui įsibėgėjus Jonas gaus pa siūlymą iš kurio nors klubo, tikrai neprieštarausime, tegu dirba“, – kalbėjo A.Sabonis.
Grįžta po pertraukos
Nacionalinės ekipos vairą J.Kaz lauskas perims po 11 metų per traukos. 1999-aisiais Kauno „Žal girį“ į Eurolygos viršūnę atvedęs specialistas su Lietuvos koman da jau dirbo 1997–2001 m., pel nė Sidnėjaus olimpinių žaidynių bronzą. Iš rinktinės J.Kazlauskas pasi traukė po 2001-ųjų Europos čem pionato finalo turnyro Turkijoje, kai lietuviai nesugebėjo prasibrau ti į ketvirtfinalį. Matem at iko pravard ę tur in tis treneris yra prisipažinęs, kad Viln iaus univers itete buvo ge ras studentas ir jei ne krepšinis, greičiausiai būtų dirbęs švietimo srityje.
ės senbuviams siame futbolo divizione neat siranda vietos laikinosios sos tinės klubui? – Žodis „keista“ – per švelnus. Kad Kaunas neturi savo komandos A ly goje – absurdas. Viliuosi, kad tai il gai nesitęs. Kaune – ir futbolo tra dicijos, ir vienas geriausių stadionų. Turi atsirasti ir stipri komanda. – Jau pusantro sezono rungty niauji Šiauliuose. Ar tau, kau niečiui, nesunku provincijoje? – Sakyčiau, Šiauliai panašūs į Kau ną, tik kiek mažesni. Jaukus mies tas, geras kolektyvas. – Per savo karjerą paragavai ir legionieriaus duonos – rung tyniavai Graikijoje. Kodėl ne pavyko joje įsitvirtinti? – Visk ą sug riov ė traum a sezo no pradžioje. Iki jos jutau trene rio pasitikėjimą, gaudavau daug žaisti. Bet susižeidęs gydžiausi, po to per greitai grįžau į aikštę ir vėl patyriau traumą. Tris mėne sius sveikau, užtruko, kol atga vau formą. Vėliau keitėsi koman dos treneriai, pasikeitė ir mano sit uac ija. Atėj o ispan as tren e ris ir 15 ekipos žaidėjų iškart tapo nereikalingi. Tiek ispanų į Graiki ją jis atsivežė. Vis dėlto tikiuosi, kad šansą išbandyti jėgas užsie nyje dar gausiu. Pastaruoju metu jaučiu tam tikrą susidomėjimą iš Europos klubų.
– Neseniai grįžai į Lietuvos na cionalinę rinktinę. Ar tiki, kad mūsų šalies komanda pajėgi įveikti atrankos grupės barjerą ir patekti į 2014-ųjų pasaulio čempionato finalo turnyrą? – Startas nuteikė optimistiškai (lygiosios 1:1 namuose su Slo vakija – red. past.), bet per ant rąsias rungtynes Graikijoje ne turėjome jokių šansų (0:2 – red. past.). Šį rudenį mums liko dvi kovos su Lichtenšteino ir Bosni jos rinktinėmis. Visi baiminasi, kad su Lichtenšteinu nebūtų tokių cirkų kaip praėjusį atrankos ciklą (lietuviai iškovojo vos 1 tašką iš 6 galimų – red. past.). Manau, kad tai nepasikartos. O Bosnijoje bus labai sunku. Bet kuriuo atveju ti kiuosi, kad treneriai mane pakvies į rinktinę, o aš mėginsiu prisidė ti įvarčiais. – Rinktinės rezultatai blankūs jau ne pirmus metus. Kas tai le mia? – Vyksta kartų kaita, tačiau ne taip, kaip turėtų. Rinktinėje yra pa jėgių veteranų, kurie formuoja žai dimą, dar keli jaunesni futbolinin kai, o daugiau – vakuumas. Nėra pamainos, kuri pakeistų senbuvius. Girdėjau, kad dabartinis rinktinės lyderis Deividas Šemberas žaidžia paskutinį atrankos ciklą. Žvelgiant į ateitį, reikia žiūrėti, kad nebūtų dar blogiau.
(43 proc.) ir 36/59 (61 proc.), tritaškiai – 2/14 (14) ir 7/17 (41), baudų metimai – 9/16 (56) ir 8/13 (61), atkovota kamuo lių – 29 ir 52, perimta – 1 ir 8, rezultatyvūs perdavimai – 11 ir 22, klaidos – 21 ir 20.
Vytauto Petriko nuotr.
„Žalgirio“ pamoka „Palangai“ Romas Poderys r.poderys@diena.lt
Kauno „Žalgiris“ pergale pradėjo jubiliejinį – 20-ąjį – Lietuvos krep šinio lygos (LKL) čempionatą.
Vakar kauniečiai Klaipėdoje 101:59 nugalėjo „Palangos“ komandą. „Žalgiris“ dvikovą pradėjo šiuo starto penketu: Adas Juškevičius, Vytenis Lipkevičius, Tadas Klima vičius, Mario Delašas ir Mindau gas Kuzminskas. „Palanga“ buvo išsiveržusi į priekį – 5:3, bet po to pralaimėjo atkarpą 2:17. Įpusėjus
2-ajam kėliniui, LKL čempionai pirmavo jau 48:25. Kauno ekipos trenerių štabas leido parungty niauti visam dvyliktukui. 3-iaja me kėlinyje „Žalgiris“ padidino persvarą iki 90:41. Kitas LKL čempionato rung tyn es žalg ir ieč iai žais spal io 2-ąją Utenoje su „Juventus“ ko manda. Šiandien susitiks Pasvalio „Pie no žvaigždžių“ ir Vilniaus „Saka lų“, „Šiaulių Triobet“ ir Panevė žio „Lietkabelio“ bei Klaipėdos „Neptūno“ ir Vilniaus „Lietuvos ryto“ krepšininkai.
„Sakalai“ kol kas – lyg ant pa rako statinės. Vakar Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) vyk domojo komiteto posėdyje svars tytas vienuolikos buvusių ir esa mų šios komandos žaidėjų bei trenerių prašymas uždrausti klu bui dalyvauti LKL čempionate dėl skolų. LKL prezidentas Šarūnas Kliokys informavo, kad Vilniaus klubas yra suderinęs skolų grą žinimą su žaidėjais ir įsipareigo jęs jas sumokėti iki Naujųjų metų. Jei „Sakalai“ nesilaikys šio plano, ekipa bus pašalinta iš LKL čem pionato.
12
KetvirtADIENIS, rugsėjo 27, 2012
menas ir pramogos „Vilniaus diena“ rekomenduoja
KUR? Lietuvos nacionaliniame dramos teatre, Gedimino pr. 4. KADA? Šiandien 19 val. KIEK? 30–35 litai.
KUR? Vilniaus senamiestyje. KADA? Šiandien 18 val. KIEK? Nemokamai.
KUR? VU Botanikos sode, Kairėnų g. 43. KADA? Rytoj 13 val. KIEK? Nemokamai.
Kasdienybės chaosas
Kiemelių paslaptys
Klonuoti – paprasta
Režisierės Yanos Ross intelektualioje komedijoje „Chaosas“ greti nami trijų skirtingų, tačiau vienodai palūžusių moterų gyvenimai, papildant juos viešais socialiniais komentarais. Čia bus apnuogin tas ir šeimos vertybių išsigimimas, bėgimas ir klupimas ant karjeros laiptų, bukinanti rutina, gimdanti nepagrįstos paranojos nuojautas.
Vilniaus turizmo informacijos centras, rugsėjo 27-ąją minėdamas Pasaulinę turizmo dieną, rengia nemokamas ekskursijas po Vil niaus senamiestį, Užupį, Vilniaus pilis, Pavilnių bei Verkių regioni nius parkus. Šiandien pavakarę – ekskursija „Vilniaus senamiesčio kiemelių paslaptys“. Būtina registracija tel. (8 5) 250 5895.
Visoje Europoje vykstanti „Tyrėjų naktis“, kai daugelis mokslo ir ty rimų laboratorijų atveria duris, atkeliavo ir į Vilnių. Vilniaus bota nikos sodas taip pat kviečia apsilankyti Biotechnologijos ir gene tinių tyrimų laboratorijoje, kur po 30 minučių paskaitos ir saugos instruktažo galėsite atlikti augalų klonavimo eksperimentą.
KUR? Muzikos klube „Brodvėjus“, Mėsinių g. 4. KADA? Rytoj 20 val. KIEK? 20 litų.
KUR? „Forum Palace“, Konstitucijos pr. 26. KADA? Rugsėjo 29 d. 21 val. KIEK? 90–170 litų.
KUR? Užutrakio dvare, Trakuose, Užutrakio g. 17. KADA? Iki rugsėjo 30 d. KIEK? 10 litų.
Kur? „Forum Cinemas Vingyje“, Savanorių pr. 7. Kada? Šiandien 18.30, 21.10, 23.30 val. Kiek? 7–18 litų.
Roko veteranų sugrįžimas
„Chippendales“ kaitins aistras
Menamos istorijos figūros
Meilės ir nuodėmių ratu
Česlovas Gabalis ir grupė „Pelenai“ grįžta į sce ną. Grupė pristato programą „Ugnies ratu“. Joje skambės ne tik dainos iš naujo albumo tokiu pat pavadinimu, bet ir klausytojų pamėgtos bei laiko patikrintos dainos iš viso „Pelenų“ repertuaro.
Lietuvos moteriškajai publikai pristatyti, kas yra ilgiau nei 30 metų gyvuojanti šokėjų vyrų trupė „Chippendales“, matyt, nereikia. Įspūdinga cho reografija, blizgantys raumenys ir pašėlęs šou – jau šį šeštadienį.
Trečią kartą Užutrakio dvaro sodyboje rengia ma paroda „Menamos istorijos“, kurioje ekspo nuojama per trisdešimt žinomų šiuolaikinių lie tuvių ir vokiečių menininkų kūrinių. Šiųmetė te ma – figūra.
Filmo „360 laipsnių: meilės ir nuodėmių ratu“ hero jus sujungia romantiški pasimatymai, vienos nak ties aistros, meilė, išdavystės, pavojai ir viltys. Susiti kimų karavanas prasideda Vienoje ir juda aplink pa saulį, kol apsisuka ratu ir finišuoja pradiniame taške.
tv programa
LRT
6.00 Labas rytas, Lietuva. 9.00 „Komisaras Reksas“ (N-7) (k). 10.00 „Hartlando užuovėja“ (k). 11.00 LRT aktualijų studija. 12.00 Kultūrų kryžkelė. Menora. 12.15, 12.30, 13.05, 14.05 Laba diena, Lietuva. 12.20, 14.40 Žinios. 12.25, 14.50, 18.45, 21.10, 23.20 Sportas, orai. 13.00, 14.00 LRT radijo žinios. 15.00 „Komisaras Reksas“ (N-7). 16.00 „Hartlando užuovėja“. 17.00 „Viena byla dviem“ (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.55, 23.30 „Hindenburgas. Paskutinis skrydis“ (3) (N-7). 19.55 Stilius. Veidai. 20.25, 22.10 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Verslas. 21.05 Kultūra. 21.15, 22.15 „Seimo rinkimai 2012“. Tiesioginė laida. Dalyvauja Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis (Nr. 1), Lietuvos socialdemokratų partija (Nr. 8), Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (Nr. 5). 23.15 Vakaro žinios.
LNK 6.20 6.50 7.20 7.50
„Nickelodeon“ pristato. „Burbuliai“. „Tomo ir Džerio pasakos“ (7). „Kung Fu Panda“ (k). „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) (k).
LRT 15.00 val.
9.40 24 valandos (N-7) (k). 10.30 Radži ieško žmonos (k). 12.30 Karamelinės naujienos (N-7) (k). 13.00 „Nickelodeon“ valanda. „Nugalėtoja“ (7). 13.30 „Kung Fu Panda“. 14.00 „Drakonų kova Z“ (N-7). 14.30 „Šeimynėlė“ (N-7). 15.00 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 17.00 Labas vakaras, Lietuva. 17.45 24 valandos (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.14 Sportas. Orai. 19.19 KK2 (N-7). 19.55 Valanda su Rūta. 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. Verslas. 22.19 Sportas. 22.23 Orai. 22.25 Kriminalinė Lietuva. 22.35 „Visa menanti“ (5) (N-7). 23.35 „Taikinys“ (N-7). 0.30 „Skaičiai“ (N-7). 1.25 Sveikatos ABC (k).
12.30 „Motina ir sūnus“ (4). 13.10 „Juodoji skylė“ (2). 13.40 „Drakonų medžiotojai“ (5). 14.10 „Madagaskaro pingvinai“. 14.40 „Simpsonai“. 15.10 „Meilės prieglobstis“. 16.10 „Drąsi meilė“. 17.10 Ką manai? 18.10 „Naisių vasara“. 18.45 TV3 žinios. 19.00 TV3 sportas. 19.05 TV3 orai. 19.10 Be komentarų. 19.40 Kas? Kur? Kada? 21.00 „Vyno kelias“. 21.35 TV3 vakaro žinios. 21.50 TV3 sportas. 21.55 TV3 orai. 22.00 „Kobra 11“ (2). 23.00 „Kaulai“. 0.00 „Daktaras Hausas“. 1.00 „Penktadienio vakaro žiburiai“. 1.45 „Įstatymas ir tvarka. Operatyvinių tyrimų skyrius“.
TV3
BTV
6.15 6.30 8.00 8.30
Teleparduotuvė. Nauja diena. Tiesioginė transliacija. „Simpsonai“. Nuotykių s. „Juodoji skylė“ (1) (Kanada, 2002 m.). 9.00 „Meilės sūkuryje“. 10.05 „Naisių vasara“. 11.00 Ką manai? 12.00 Gyvenimas yra gražus.
LNK 19.55 val.
6.30 Televitrina. 7.00 Žinios (k) 7.25 Kalbame ir rodome (N-7) (k) 8.25 „Raudonas dangus“ (N-7). 9.30 „Be namų negerai: naujas gyvenimas“. 10.30 Prajuokink mane (N-7) (k) 11.30 „VRS kamera“ (N-7) (k) 12.00 „Ekstrasensų mūšis“ (N-7). 13.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7).
TV3 19.40 val.
14.00 „Liejyklos gatvė“ (N-7). 15.00 „Raudonas dangus“ (N-7). 16.00 Kalbame ir rodome (N-7). 17.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 18.00 Žinios. 18.19 Sportas. 18.23 Orai. 18.25 „Liejyklos gatvė“ (N-7). 19.25 „Karštas vakaras“ (N-7). 20.00 Žinios. 20.15 Verslas. 20.19 Sportas. 20.23 Orai. 20.25 „Muzikinė kaukė“. 22.25 Karinė komedija „Vyrai, kurie spokso į ožkas“ (JAV, D.Britanija, 2010 m.) (N-14). 0.25 Kalbame ir rodome (N-7) (k) 1.25 „Bamba“. Interaktyvus šou suaugusiesiems (S).
Lietuvos ryto TV 6.14, 13.00 TV parduotuvė. 6.30 Ryto reporteris. 9.15 Bobų vasara su Asta. Svečiuose pas Edmundą Jakilaitį. 10.15 Mūsų miškai. 10.55 „Didieji politikai. Winstonas Churchillis“ (2) (N-7). 12.00 Lietuvos diena. 13.45 Skonio reikalas. 14.45 Bobų vasara su Asta. Svečiuose pas Edmundą Jakilaitį. 15.45, 16.10 Dok. f. „Leninas. Mitai ir tikrovė“ (1) (N-7).
BTV 20.25 val.
16.00, 17.00, 18.00 Žinios. 17.20, 21.55 Lietuva tiesiogiai. 18.45 „Griūk negyvas“ (N-7). 19.00 LKL čempionatas. Klaipėdos „Neptūnas“–Vilniaus „Lietuvos rytas“. Tiesioginė transliacija iš Klaipėdos. 21.00, 0.05 Reporteris. 21.52, 0.57 Orai. 22.30 Vasara su Asta. 23.30 Pasaulio krepšinio apžvalga. 1.00 Dok. f. „Leninas. Mitai ir tikrovė“ (1) (N-7).
SPORT1
12.00 Televitrina. 13.00, 19.00, 21.00, 23.00 Žinios +. 13.15 Lietuvos krepšinio lyga. Pasvalio „Pieno žvaigždės“–Prienų „Rūdupis“. 15.00 Ispanijos ACB krepšinio lyga. „Unicaja“– „Valencia Basket“. 16.40 Italijos „Serie A“ lyga. „Chievo“–Milano „Inter“. 18.30 Futbolo dievai. F.Beckenbaueris. 19.15 Didžiosios Britanijos žiedinės lenktynės „Porsche Carrera Cup“ (Rockingham). 20.25 Didžiosios Britanijos žiedinės lenktynės „AirAsia Renault Clio Cup“ (Rockingham). 21.15 Sportas LT. Tarptautinės CSIO Tautų taurės konkūrų varžybos Vazgaikiemyje. 22.15 Sporto metraštis. 22.25 Sportas LT. Ateities krepšinio žvaigždės šiandien (gegužė). 23.15 Sportas LT. Lietuvos tradicinės karatė čempionatas.
lietuvos ryto tv 19.00 val.
13
ketvirtADIENIS, rugsėjo 27, 2012
menas ir pramogos diena.lt/naujienos/kultura
„Nė viena šou agentūra pasauly je nesiėmė orga nizuoti tokio gran diozinio renginio“, – drąsiai pareiškė vienas garsiausių Rusijos ledo čiuo žėjų Ilja Averbu chas, lapkritį į Lie tuvą atvešiantis projektą „Small Stories of A BIG CITY“. Kokybė: ledo čiuožimo profesionalai T.Navka ir R.Kostomarovas
(sėdintys ant suolelio) žada papasakoti nuostabią istoriją apie tikrą meilę. Organizatorių nuotr.
Nepakartojamas olimpinių čempionų ledo šou To dar nebuvo
Pačiūžas iškeitęs į prodiuserio kė dę, spėjęs pagarsėti kaip televizijos projekto „Ledynmetis“ autorius, lapkritį į Lietuvą I.Averbuchas atveža naujausią ir didžiau sią savo projektą „Small Stories of A BIG CITY“. Kai 2010-aisiais baigėsi TV projektas „Ledynmetis“, I.Aver buchas jau buvo įsitikinęs: atėjo laikas įgyvendinti naujas idėjas. Jo galvoje gimė projektas „Small Stories of A BIG CITY“ – pasau lyje tuo metu dar nebuvo sukurta nieko panašaus. „Kai baigdavosi televizijos pro jekto treniruotės ir vienas likda vau ledo arenoje, mintyse visada piešdavau masinį veiksmą. Visa da žinojau, kad ateis laikas išskir tiniam projektui. Esu įsitikinęs – tai, ką mes pabandėme sukurti, – visiškai nauja, į nieką nepana šu. Kaip čiuožimo profesionalas žinau, kad nė viena šou agentūra pasaulyje nesiėmė organizuoti to kio grandiozinio renginio“, – apie didžiausią savo projektą nuoširdžiai kalbėjo I.Averbuchas. Romantikos ir meilės paieškos
Ledo miuziklas – naujas žanras dailiojo čiuožimo ir ledo šou isto rijoje. Jame telpa baleto choreog rafija, ledo šokiai, cirko numeriai, teatro emocijos ir moderni džiazo muzika. Įsprausti dailųjį čiuožimą į teatro rėmus mažai kam pavyko, todėl miuziklo kūrėjai neabejoja: šou įdomus ir dailiojo čiuožimo gerbėjams, ir teatro mėgėjams. Aleksejaus Šneidermano para šyto siužeto siūlas jungia keletą skirtingų epizodų. Istorijos pasa kotojo vaidmenį atlieka Aleksejus Tichonovas. Pagrindinė projek to „Small Stories of A BIG CITY“ herojė Madlen (čiuožėja Tatja na Navka) dideliame mieste ieš ko meilės ir nori įgyvendinti sa vo svajones. Viskas pasikeičia, kai gangsterio (čiuožėjas Aleksejus Ja gudinas) nuotakos akiratyje pasi rodo keistuolis Maksimilianas.
„Kiekvienas vyras širdyje yra romantikas, kaip ir mano herojus Maksimilianas. Gyvenime aš gal kiek griežtesnis nei šitame spek taklyje, bet iš principo esu roman tikas ir kažkuo panašus“, – apie savo herojų kalba olimpinis čem pionas Romanas Kostomarovas.
Ilja Averbuchas:
Mano projekte turi šokti ryškiausios žvaigždės. Olimpinio čempiono ir paprasto čiuožėjo atliktas ges tas iš esmės skiriasi. Vaidmenis kurs geriausi
Nenuostabu, kad didžiausias ren ginio pliusas – jame dirbantys profesionalai. Ledinėmis gatvė mis čiuožia 12 olimpinių ir pasau lio čempionų. „Mano projekte turi šokti pa čios ryškiausios žvaigždės. Tai kelia renginio kokybę. Kad ir kaip kitiems būtų pikta, bet olimpi nio čempiono ir paprasto čiuožė jo atliktas gestas iš esmės skiriasi. Turint tokią olimpinių ir pasau lio čempionų komandą sugadin ti šou, ko gero, neįmanoma“, – I.Averbuchas didžiuojasi, kad jam pavyko suburti geriausius. Miuziklo kulminacija – ant ledo krintantis tikras lietus, dar labiau sustiprinantis šou emociją. „Aš
iš karto pasakiau: man reikia, kad čiuožėjai būtų šlapi iki paskutinio siūlo. Keletas vandens lašų netin ka. Pabandėme ir galiausiai mes tai padarėme“, – sakė I.Averbuchas ir išdavė, kad labiausiai jaudinanti miuziklo vieta – mergaitės sapnas. „Tam skyriau labai daug dėmesio. Ir labai džiaugiuosi, kad mažo ji Maša viską padarė puikiai. Tai scena, kuri mus grąžina į vaikystę. Neabejoju – ji visus sujaudins“, – kalbėjo renginio prodiuseris. Skambės gyva muzika
Be visų šou būtinų elementų, sce noje gyvai skamba dainos, para šytos specialiai šiam renginiui. Jas kūrė kompozitorius Romanas Ignatjevas. Neišdildomą įspūdį kuria ir trys skirtingų lygių scenos aikštelės, dvi ledo scenos, 7 tonos šviesų ir dekoracijų, daugiau nei 360 kos tiumų. Iš viso arenoje pasirodo daugiau kaip 60 artistų. Masinės scenos, grandiozinės dekoracijos ir pavojingi triukai išties sustip rina įspūdį. „Norėjau sukurti ką nors ne paprasta – į šou įjungiau ir žmo nes, kurie ne taip dažnai susilieja su čiuožėjais. Cirko artistai spek taklį daro dar patrauklesnį ir švie sesnį. Man buvo svarbu, kad visus numerius jie atliktų patys ir dar išmokytų tai daryti ledo čiuožė jus. Kai T.Navka pakilo virš sce nos, tai man sukėlė tik pagarbą. Tai atrodo labai profesionaliai“, – neabejoja I.Averbuchas. VD inf.
Tituluoti atlikėjai Maks im as Mar in in as ir Tatj an a Totmianina: 2005 m. Tur ino olim pin ių žaidyn ių dail iojo čiuož imo aukso medal io laimėtojai, 2003– 2004 m. pasaulio čempionai, 2001– 2005 m. Europos čempionai. Tatjana Navka ir Romanas Kostoma rovas: 2004–2005 m. pasaulio dailio jo čiuožimo čempionai, 2003–2006
m. Europos čempionai, 2006 m. Turi no olimpinių žaidynių aukso medalio laimėtojai. Dabar T.Navka – 2014-ųjų Sočio olimpiados ambasadorė. Aleksejus Jagudinas: 2002 m. Solt Leik Sičio olimpinių žaidynių čem pionas, 1998, 1999, 2000, 2002 m. pas aul io čempion as, 1998, 1999, 2002 m. Europos čempionas.
niką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8 641 99 000, www.kaunakiemis.lt. 951181
14
menas ir pramogos
Visų kompiuterių ir televizorių taisymas Vilniuje, Žalgirio g. 131, tel. (8 5) 275 4665; www.pc-help.lt. 933624
Kelionių Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siundiena.lt/naujienos/kultura tinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 687 58 503, +44 778 627 1449. Informacija – www.lietuvalondonas.com.
Literatūros žvaigždė nusileis Lietuvoje
959526
Vežame keleivius į Vokietiją, Daniją, Olandiją. Tel. 8 699 01 428, e. paštas pervezimai. info@gmail.com. 952525
Kitos
Spalio 16–21 d. Vilniuje lankysis vienas ryškiausių mūsų laikų nor vegų rašytojų Dagas Solstadas ir pristatys savo naujausią knygą „Vienuoliktasis romanas, aštuo nioliktoji knyga“.
D.Solstadas apdovanotas įvairiais prizais, tarp jų – Bragės premija (1998 ir 2006 m.), Šiaurės kraštų tarybos Literatūros premija (1989 m.) ir tris kartus Norvegijos kri tikų premija (1962, 1992 ir 1999 m.). 70-ies metų jubiliejų at šventęs rašytojas buvo pagerbtas išskirtiniu apdovanojimu – vals tybiniu garbės atlyginimu, kuris jam bus mokamas iki gyvos gal vos. Beje, per visą istoriją tik trys kiti norvegų menininkai yra gavę tokį apdovanojimą. Labai gerai kritikų ir skaity tojų įvertintas jo „Vienuolikta sis romanas, aštuonioliktoji kny ga“ („Ellevte roman, bok atten“). Būtent už šį romaną rašytojas ant rąsyk gavo Norvegijos kritikų pre miją (1999 m.). Pagrindinis ro mano veikėjas Bjornas Hansenas,
Nestandartinių baldų gamyba. Aukšta kokybė . Tel. bet– žema tvirtkaina. o pagwww.guobosbaldai.lt rindo po kojomis 8taip 656ir69ne 099. turi. Ar visas jo gyven760904 i mas nėra vien tik neprofesionalus spektaklis? Ieškodamas atsakymo, Bjornas Hansenas įsivelia į labai nekilnojamąjį sa votišką žaidimą, nuturtą lemiantį vi Parduodamas są tolesnį jo dviejų gyvenkambarių imą. butas Palangos„Vie centre, užlik bažnyčios, 1A. Tel. nuo tasis roS.Nėries manas,g. aš 8tuo 603 62 096. nioliktoji knyga“ išversta į lie 955765 tuvių kalbą (vert. Ugnius Miku čionis, išleido „Homo liber“, 2011 m.). Lietuvių skaitytojui šis ro Brangiai perkame su dėl žemeto,arba manas ypač įdomišką mus ir kadišsikirsti. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. čia 8vaiz uo jama ir mūsų šalis, jos Tel. 676d41 155. 929896 sostinė Vilnius pirmaisiais Nep UAB „BEST COMPANY“ Varėnos perka: riklau somybės metais. Kaipr. at veršelius, Sumokame iš rkarto. rodė Gegalvijus, diminoavis. bokš tas, Kated a, Mokame PVM. Tel. 8 613 70 805, 8 613 70 Vilniaus senamiesčio gatvės, pa 803, 8 601 71 558, (8 310) 48 323. statai ir žmonės norvego akimis 953105 paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje? Kokie vaizdai, po jūčiai, spalvos, kvapai įsirėžė jo atKita mintyje? Ar grįžęs iš Vilniaus į 2012 teismo nutarNorv04 eg20 ijąVilniaus Bjornapygardos as Hanse nas vis timi avialinijos“ iškelta darUAB bus„Joanos toks pat žmogus? Visbankroto a tai byla (c. b. Nr. B2-3323-160/2012). Bankrutuoatsiskleid žia „Vie nuoliktadministratoojo ro jančios UAB „Joanos avialinijos“ mano, aštuo nioVERSLO liktosios knygos“ riumi paskirta UAB VALDYMO IR RESpuslapiuose. CENTRAS. Įgaliotas asmuo TRUKTŪRIZACIJOS – V.Česonis, tel. 8 686 83 541. PrašomVDikiinf. 2012 m. birželio 11 d. imtinai pateikti savo kreditorinius reikalavimus 2012 m. gegužės 2 dienai (bankroto bylos įsiteisėjimo dienai) kartu pridedant kreditorinius reikalavimus patvirtinančių dokumentų tinkamai įformintus nuorašus. Taip pat prašom nurodyti, ar šių reikalavimų įvykdymas yra užtikrintas, nurodyti, kokiu būdu tai yra padaryta. Kreditorinį reikalavimą pateikti Savanorių pr. 262-105, LT-50204 Kaunas. Informacija tel./faks. (8 37) 229 886.
parduoda
perKa
Patirtys: naujausiame D.Solsta
do romane – norvegiškas žvilgs nis į Vilniaus senamiesčio gat ves, pastatus ir žmones pasku tiniame praėjusio amžiaus de šimtmetyje. Organizatorių nuotr.
beveik prieš dvidešimt metų dėl meilužės palikęs žmoną ir dvejų metų tesulaukusį sūnų, stovi gy venimo kryžkelėje. Jam ką tik su kako 50 metų, jis solidus, prestiži nes pareigas einantis specialistas,
Įvairūs
„The Ball & Chain“ sieks rekordo Ericos Jennings ir Jurgio Didžiu lio duetas prisijungs prie Arthu ro Guinnesso dieną švęsiančių pasaulinio garso žvaigždžių, ku rios daugiau nei 55 šalyse vienu metu lips į sceną.
Šiandien skirtingose pasaulio ša lyse – nuo Vakarų Europos iki Azijos ir nuo Karibų iki Lietu vos – veikiančiuose baruose ant scenos lips muzikos garsenybės, jos sukurs ypatingą A.Guinnes so dienos atmosferą. Tądien prie 55 šalyse koncertuosiančių užsie nio kolegų – Fatboy Slim, Mikos, „Texas“, Ellie Goulding, Professor Green ir kitų – prisijungs ir E.Jen nings bei J.Didžiulio duetas „The Ball & Chain“. Šis grandiozinis jau ketvirtą kartą vyksiantis muzikos renginys skirtas pagerbti visame pasauly je žinomai asmenybei – XVIII a. Airijoje gyvenusiam verslininkui ir filantropui A.Guinnessui, ku rio pradėtą veiklą giminaičiai tę sia ir šiandien. Renginio organizatoriai skelbia, kad šiemet į tarptautinę A.Guin nesso šventę susirinks net pusant
961016
INFORMACIJA APIE TERITORIJŲ PLANAVIMĄ. Parengtas žemės sklypo, esančio Lvovo g. 105A, Šnipiškių seniūnijoje, Vilniuje, sklypo kad. Nr. 0101/0032:986, bendras plotas 0,2419 ha, detalusis planas. Planavimo pagrindas: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2011 07 13 įsakymas Nr. AD30-1732, 2011 08 01 detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis Nr.
Originalu: Lietuvoje savo unikalų stilių suradęs J.Didžiulio ir E.Jen
nings duetas jau šiandien scenoje prisijungs prie pasaulinės akcijos – A.Guinnesso dienos minėjimo. Organizatorių nuotr.
ro milijono žmonių. Jie turės ga limybę pasiklausyti ne tik garsių atlikėjų, bet ir naujų talentų. Lėšos iš parduotų bilietų į šiuos renginius keliaus į fondą „Arthur Guinness Fund“, kuris trylikoje šalių remia socialinių-bendruomeninių pro gramų vystytojus. 2009 m. įsteig tas fondas tokiems projektams jau skyrė 7,4 mln. eurų. Lietuvoje A.Guinnesso dienos organizatoriai pasiūlys jaukioje
baro aplinkoje pasiklausyti E.Jen nings ir J.Didžiulio retro dueto gy vai atliekamo repertuaro. Be to, šventės svečiams bus pristatytas ir naujasis „The Ball & Chain“ per dirbinys „Vėjas man pasakė“. VD inf.
KUR? Bare „The Portobello“, Aušros Vartų g. 7. KADA? Šiandien 19.30 val. KIEK? Nemokamai.
Filmų festivalyje – naujos pažintys Tarptautiniam Vilniaus doku mentinių filmų festivaliui (VDFF) pasiekus pusiaukelę, o žiūrovams įvertinus susitikimą su kino kūrė ju Viktoru Kosakovskiu, organi zatoriai žada naujų netikėtų su sitikimų.
Ieškančius naujų potyrių kine ir netradicinių istorijų VDFF rengė jai kviečia į pagrindinės progra mos filmą „66 mėnesiai“ (2011 m.). Jį ketvirtadienį „Skalvijos“ kino centre pristatys svečiai iš Didžiosios Britanijos – filmo reži
sierius Jamesas Bluemelis ir pro diuseris Gordonas Wilsonas. „66 mėnesiai“ – tai filmas, ne žadantis lengvo žiūrėjimo; VDFF organizatoriai pusiau juokais, pu siau rimtai jį priskiria prie doku mentinio kino hardcoro, nes ne kiekvienas pajėgus iki galo pa žiūrėti šį dokumentinį pasako jimą. Jo herojai – Naidželas ir Robis iš vadinamojo socialinio pa ribio. Filme keliami klausimai apie prievarta grįstų santykių prigimtį, dvasinę negalią ir visuomenės pa reigą rūpintis atstumtaisiais.
„Tai – meilės istorija. Tačiau ta meilė, santykis, kuris atvaizduo jamas, yra toli nuo sveiko proto. Jame daug smurto. Tai, kuo pagrindinis filmo herojus Naidželas dalijosi su partneriu Robiu, bu vo tarpusavio priklausomybė. Vis dėlto filmo herojai daug ko mane išmokė – jie man padėjo užaugti. Daug sužinojau apie blogį ir smur tą, nes galėjau iš arti pažvelgti į šių reiškinių ištakas, priežastis, suvo kimą“, – sakė „66 mėnesių“ reži sierius J.Bluemelis. VD inf.
m. balandžio 12 d. Detaliojo teritorijų planavimoTransportas, organizatoriaus teisiųlogistika ir pareigų perdavimo sutartis Nr. 042042. Planavimo tikslas – Konditerijos darbąbendrojo Vilniaus pakeisti žemėsįmonė tikslinępriims paskirtįį pagal regione vairuotoją-ekspeditorių, plano sprendinius, padalyti sklypą,vadybininnustatyti ką-ekspeditorių ir prekybos agentą. Tel.De-8 teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą. 611 45 plano 000. organizatorius – UAB „4Real“, taliojo 976056 A.Goštauto g. 5-79, Vilnius, tel. 8 698 20 198. Projekto rengėjas – UAB „RV architektų studija“, Pamėnkalnio g. 28-2, Vilnius. Pareng-
paslaugos
Kelionių
kuose administratoriui, UAB „SBS skl. Nr.bankroto 148 (skl. kad. Nr. 4184/0934:0148), Legale“,gretimo Ukmergės g. 369A, Vilnius. prašom (neprivatizuoto sodo) Dausklygiau tel.2012 (8 5)m.206 0799, 8 611 po Nr.informacijos 147 savininką birželio 8 d. 10 51 518. val. atvykti prie jums priklausančio sklypo ir 971990 dalyvauti ženklinant riboženkliais BoguslaVladislavos Salmanovič turto paveldėtovo Sovinskio sklypą Nr. 148 arba prašom ketvirtADIENIS, rugsėjo 27, 2012 sujų dėmesiui. Š. m. birželioJaroslavu 27 d. 16Bazeval. sisiekti su darbų vykdytoju adresu Vilniaus r., Pagirių vič, Žalgirio g. 131–213, Vilniussen., (tel. 8Mikašiū677 79 nų k.,e. SB „Ekspresas”, vyks sklypo kad. 348, paštas topomatik@gmail.com ). Nr. 960926 4167/1002:0027 kadastriniai matavimai. Kviečiame dalyvauti. Matavimus atlieka UAB „Baltijos Matavimų Organizacija”, Linkmenų g.13, Vilnius. Tel. 8 601 71 112.
Karščiausi Kelionių pasiūlymai
Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siuntinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8
Karščiausi Kelionių pasiūlymai Kelionių organizatorius
976256
Karščiausi Kelionių A.Vienuolio g.pasiūlymai 6, LT–01104 Vilnius
Kelionių organizatorius Kelionių organizatorius
Ar svajojate aplankyti Niujorką? OKonferencijos galbūt, Jus visada žavėjo Las Vegasas ir renginiai Baltijos jūroje! – šviesų, kazino, pasirodymų ir viešbučių Kodėl nesuorganizavus renginio laive? rojus? Pamatykite nuostabiąją Šiaurės Ameriką už Atsakymas kasdieninės rutinos Atėjo laikaspaprastas TIKROMS- užATOSTOGOMS! ribų greičiau atsiranda naujos idėjos, o kelioypatingą kainą. nė jūra vienijaskrydį Užsisakykite iki gegužės 15 dienos,nuo ir Joninių kruizaskomandą. Ryga–Stokholmas–Ryga Darbas taps malonumu! leiskitės 110 Lt į nepamirštamą kelionę 2012 10 01–2013 03Jus 21 ASMENIUI Kviečiame į trumpiausios nakties KRUIZO KAINA NUO 175 Lt vaĮkarėlį! kainą įskaičiuota: Niujorkas nuo 2226 Lt • Kruizinė kelione Ryga-Stokholmas-Ryga Vašingtonas nuo Lt ir linksmybės iki Baltijos jūroje bus2526 ir disko, • Vieta pasirinktos Bostonas nuo 2588klasės Lt kajutėje. ryto! • Konferencijų salės nuoma, iki 8 val.
Kelionių organizatorius
Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 A.Vienuolio g. 6, LT-01104 Vilnius vilnius@vilnius.krantas.lt, Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 www.krantas.lt A.Vienuolio g. 6, LT-01104 Vilnius vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt Tel.Vegasas (8 5) 231nuo 3314.2871 Faks.Lt(8 5) 262 9120 Las vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt Torontas nuo 2382 Lt •Monrealis Konferencijų salės įranga: lenta, projektonuo 2874 Lt rius, ekranas, DVD/CD skaitytuvas, internetas. nuo 2964 Lt Vasaros kruizas Ryga–Stokholmas–Ryga •Hiustonas Kavos pertraukėlė. nuo Lt stalo restorane. •Kalgaris Dveji pusryčiai švediško nuo 125 Lt 3464 • Gėrimų kuponai kiekvienam grupės daPamirškite kasdieninius rūpesčius ir atsipalyviui. Kaina pateikta į abi pusesjūroje! su oro uostų molaiduokite laive Baltijos •kesčiais. Uosto ir kuro mokestis. Mėgaukitės saule, vėju ir gera nuotaika. • Vakarinė kruizinė laisvalaikio programa: Rezervacijos mokestis iki 100karaoke, Lt mokamas gyva šokių muzika, diskoteka, kva- papildomai. pą gniaužiantys žaidimai ir naktinė šuo Kruizo kaina pateikta iš išplaukimo prouosto. grama. Vietų skaičius ribotas. www.krantas.lt Daugiau informacijos Daugiau informacijos www.krantas.lt.
Pamėnkalnio g. 5/ K.Griniaus g., Vilnius Tel 8-5 262 7777, mob. 8 616 16 777 info@svite.lt, www.svite.lt, www.lek.lt
Graikija, Kreta – 99 KELIONĖS Šri Lanka – 3500 Lt Lt KELIONĖSAUTOBUSU AUTOBUSU KELIONĖS AUTOBUSU Mažieji Laukystos piratai 370 Lt Bulgarija, Alyvų Duobelėje, Latvijoje Kreta – 1170Varna Lt – 1099 Lt Pirkti žydėjimo internetu:šventė www.kelioniupasiulymai.lt Čekijos pilys–Čekijos rojus–Praha – 577 Lt Holivudo akademija Čekijos pilys–Čekijos rojus–Praha – 587 Lt Portugalija, Algarvė – 599 2239LtLt (05.26.) – 95 Lt Didingoji Italija ir Kaprio sala – 1747 Lt Mes jėga 450 Lt LĖKTUVU IŠ VARŠUVOS (pažintinės – poItalija ir Kaprio sala – 1747 Lt Muziejų naktis Varšuvoje (05.19/20) – 175 Lt ilsinės) Oktoberfest – alaus festivalis– –377 1147 Lt IsRyga–Saremos sala–Talinas Lt577 Žaidimų galaktika 450 Lt STOVYKLOS LIETUVOJE Čekijos pilys–Čekijos rojus–Praha – Lt Kruizas nuoatkeliauja 1440 Lt; Izraelis–Egiptas panija su poilsiu–Šveicarija Žydrojijūros PranŠiaurės Italija su poilsiu prie ––Adrijos Apači Nilu indėnai į Lietuvą 450 Lt Pasaka 550 Lt – 2634 Šveicarijos gamtos 1397 Lt nuo 1678nuo Lt; Marokas Lt; Kuba – cūzijos Riviera 2297stebuklai Lt nuo 1197 Lt Avataro nuotykiai kartu 450 Lt Raganė – 550 Lt 5853 Lt Šiaurės Italija su poilsiu prie–Adrijos Ryga–Saremos sala–Talinas 377 Lt jūros Kroatija nuo 990 Lt Mes šampinjonai 450 Lt – 1297 Lt Laimingas žmogus – tai aš! 600 Lt Šiaurės Italija (poilsinė pažintinė) nuo 1290 Lt AVIABILIETAI Praha-Viena-Budapeštas nuo627 577 LtLt Praha-Viena-Budapeštas nuo Aplink Top Fun pasaulį 640 Lt per 7 dienas 499 Lt Kroatija nuo 990 Lt Pirkti internetu: LĖKTUVU IŠ VILNIAUS: nuo 619 Lt Mano pasauliswww. 595 Ltlek.lt Praha–Viena–Budapeštas LĖKTUVU IŠ VILNIAUS: (yra ir pigios aviakompanijos) Ispanija, Kosta Brava nuo 822 Lt Kitas variantas 359 Lt STOVYKLOS UŽSIENYJE Pirkti internetu: www.kelioniupasiulymai.lt Malta – 904 Lt Dodi 550 Lt Anglų kalbos stovykla Estijoje 1790 Lt KELTAI Ispanija, Kosta Brava, Kosta Dorada nuo IŠ VARŠUVOS (poilsinės) Ryga–Stokholmas; 1979 Lt; Hurgada Graikija, Cgalkidikė – 979 STOVYKLOS1699 UŽSIENYJE Bulgarijoje Lt Talinas–Helsinkis; Egiptas, nuo 935LtLt Talinas–Stokholmas; Ventspilis–NynesMalta – 904 Ispanija, Kosta Dorada Stovykla Ukrainoje Kroatijoje 2149 Lt „Pribrežnyj“ Bulgarija nuo Lt850 Lt – 999 Lt hamnas; Klaipėda–Karlshamnas (spec. Graikija, Chalkidikė – 1099 Lt Ispanija, Alikantė – 1108 60 Lt dienai Šri Lanka nuo 3500– Lt1108 pasiūlymas); Klaipėda–Kylis (spec. pasiūIspanija, Alikantė Graikija, sala KrymeKlaipėda–Zasnicas „Saliut“ 1699 Lt (spec. pasiūlyAVIABILIETAI* Kreta nuoKos 1170 Lt –– 1128 lymas); Graikija, Kos sala 1128 LtLt Baku nuo 1050 Lt;LtMaljorka nuo 500 Lt Turkija, nuo Antalija Bulgarijoje 1699 mas); Turku–Alando salos–Stokholmas Antalija – 1185 1295LtLt Tunisas 770 –Lt Bulgarija, Burgas Burgas –– 1199 1185 LtLt *kainos į abi2149 puses Bulgarija, Kroatijoje Lt KRUIZAI Kroatija, Rijeka Rijeka –– 1279 1489LtLt Kroatija, Juodkalnijoje 1899 Lt IŠ VARŠUVOS (pažintinės poilsinės) Viduržemio jūroje (spec. kaina) Turkija, Marmaris 1620 Lt KELTŲ BILIETAI Turkija, Marmaris 1289 Lt Anglųjūroje kalbos(spec. stovykla Estijoje 1790 Lt Kruizas Nilu nuo 2038 Lt Karibų kaina) Portugalija, Algarvė – 1999 Lt Ryga–Stokholmas Bulgarija, Burgas – 1199 Ltnuo 2423 Lt AVIABILIETAI*Rytuose (spec. kaina) Izraelis–Jordanija–Egiptas Tolimuosiuose Talinas–Helsinkis Baltijos jūroje LĖKTUVUnuo IŠ VARŠUVOS (poilsinės) Portugalija, Algarvė Lt Delis nuo 1870 Lt Marokas 2634 Lt– 1899 Egiptas, Lt Talinas–Stokholmas Kuba nuoHurgada 5853 Lt nuo 1440 LĖKTUVU IŠ VARŠUVOS (poilsinės) Tokijas – 2229 Lt VIZOS Bulgarija – 1595 Lt Ventspilis–Nyneshamnas Egiptas, Seulasnuo – 2308 Lt Baltarusiją nuo 85 Lt Į Rusiją 260 Lt, Turkija –Hurgada 1440 Lt nuo 995 Lt Klaipėda–Karlshamnas IŠ RYGOS:– 995 Lt Bulgarija Singapūras – 2310 Lt (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Kylis (spec. Tailandas (pažintinė Turkija – 1078 Lt poilsinė) – nuo 5218 Lt Bankokas – 2409 Lt pasiūlymas) Klaipėda–Zasnicas Valstybės įmonė RegistRų centRas Šri Lanka – 3500 Lt Puketas – 2610 Lt (spec. pasiūlymas) Turku–Alando salos–Stokholmas IŠ VILNIAUS: Kreta – 1170 Lt statinių ir žemės masinio vertinimo *kainosdokumentų į abi puses organizuoja viešą svarstymą Egiptas, Tunisas –Hurgada 770 Lt nuo 869 Lt KELTAI Ispanija, Maljorka – 1499(pažintinės LtRespublikos LĖKTUVU IŠ VARŠUVOS – poil- žemės VIZOS Joninės Baltijos jūroje (Žin., (Tallink2011, 3 d. kruizas) Vykdydamas Lietuvos mokesčio įstatymo Nr. Į Rusiją nuo 85 Turkija, AntalijaVyriausybės – 889 Lt 163-7743), 2002 m. balandžio 15105 d.nuo nutarimo Nr. 534 „Dėl Lie-Lt sinės) nuo Lt 260 Lt; Baltarusiją tuvosNilu Respublikos nuostatų patvirtinimo“ Kruizas nuo 1440 Lt nekilnojamojo turto kadastro Ryga–Stokholmas (Žin., 2002, Nr. 41-1539; 2010, Nr.53-2606), Lietuvos Respublikos VyriausyIzraelis – Egiptas nuo 1678 Lt Talinas–Helsinkis bės 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1049 „Dėl nekilnojamojo turto verMarokas – 2634 Lt Talinas–Stokholmas tinimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 117-4234; 2011 Nr. 28-1321) ir Kuba – 5853 Lt ministro 2002 m. gruodžio 23 Ventspilis–Nyneshamnas Žemės ūkio d. įsakymo Nr. 515 „Dėl žemės STOVYKLOS LIETUVOJE sudarymo taisyklių patvirtinimo“ Klaipėda–Karlshamnas (spec. verčių žemėlapių (Žin., 2003, Nr.pasiūlymas) 5-221; Pasaka nuo Lt Klaipėda–Kylis pasiūlymas) 2004, Nr.55017-512) nuostatas, Registrų centras parengė(spec. naujus žemės ir statinių ataskaitas. (spec. Žemėspasiūlymas) ir statinių Top Fun verčių 540 Lt žemėlapius ir masinio vertinimo Klaipėda–Zasnicas masinio dokumentai bei projektinės vertės viešo svarstymo metu Raganė 550vertinimo Lt Turku–Alando salos–Stokholmas bus skelbiamos svetainėje http://www.registruEnergetikas 600 Lt VĮ Registrų centro interneto VIZOS centras.lt/masvert/. Laimingas žmogus – tai aš! 600 Lt Į Rusiją nuo 260 Lt Elektrėnų, Šalčininkų r., Širvintų r., Švenčionių r., Trakų r., Ukmergės r., Trimitas 520 Lt Baltarusiją nuo 85dokumentų Lt Vilniaus m. ir Vilniaus r. savivaldybių masinio vertinimo viešas
svarstymas vyks š. m. spalio 2 d. ir 9 d. 8-12 val. bei spalio 4 d. ir 11 d. 13-17 val. VĮ Registrų centro Vilniaus filiale (Lvovo g. 25, Vilniuje), 138 ir 139 kabinetuose. Kviečiame dalyvauti ir pareikšti savo pastabas bei pasiūlymus. Smulkesnė informacija telefonu (8 5) 219 2642, (8 5) 266 2152, (8 5) 219 2641. VĮ Registrų centro Vilniaus filialo administracija
15
ketvirtadienis, rugsėjo 27, 2012
Tel. 261 3653, 261 3655, 261 3659 skelbimai@vilniausdiena.lt
skelbimai
Paslaugos Statybos ir remonto Sienų, grindų apšiltinimas į oro tarpus. Ekovata, termoputa, poliuretanu, granulėmis. 1 kv. m – nuo 7 Lt. Konsultuojame. Garantuojame. Dirbame visoje Lietuvoje. Tel. 8 689 68 528. 1009744
Trinkelių klojimo darbai. Tel. 8 687 94 549, e. paštas 4edgaras@gmail.com.
1022251
Parduoda Kitas prekes Viskas skaitmeninei televizijai: priedėliai, antenos, moduliai. Montavimas, konsultavimas. Išrašome sąskaitas kompensacijoms. S.Žukausko g. 35, Vilnius. Tel. (8 5) 212 0063, 8 652 96 985; www.Erksa.lt. 1014344
Perka Įmonė perka miškus visoje Lietuvoje: malkinius (1 ha – 5 000 Lt), senus eglynus, beržynus, pušynus (1 ha – 10 000 Lt). Atsiskaito iš karto. Tel. 8 688 82 727. 995100
Kviečia mokytis Vakarų Afrikos būgnų mokykla kviečia mokytis groti djembe būgnais! Informacija www.afrikosbugnai.lt, tel. 8 659 96 278, e. paštas info@afrikosbugnai.lt. 1019302
Įvairūs Kita INFORMACIJA APIE TERITORIJŲ PLANAVIMĄ. Pranešame, kad pradedamas rengti apie 7,2 ha teritorijos, pagal Vilniaus verbų etnokultūrinio kraštovaizdžio draustinio specialųjį planą patenkančios į kompleksinio planavimo zoną Nr. 24, detalusis planas. Planavimo pagrindas – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas „Dėl pavedimo organizuoti teritorijos, pagal Vilniaus verbų etnokultūrinio kraštovaizdžio draustinio specialųjį planą patenkančios į kompleksinio planavimo zoną Nr. 24, detaliojo plano rengimą“ Nr. 30-1140. Planavimo tikslas – atskirti valstybinės reikšmės mišką, pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį pagal bendrojo plano ir Vilniaus verbų etnokultūrinio kraštovaizdžio draustinio specialiojo plano sprendinius, padalyti sklypus, nustatyti teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą. Numatomi sklypų naudojimo būdai – atskirųjų želdynų, gyvenamosios, inžinerinės infrastruktūros. Maksimalus pastatų aukštis – 8 m, užstatymo tankis – 10 proc. Planavimo organizatorius – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas, Konstitucijos pr. 3, Vilnius. Projekto rengėjas – UAB „RV architektų studija“ (Pamėnkalnio g. 28-2, Vilnius). Informacija teikiama tel. 8 698 13 100. Planavimo pasiūlymų teikimo tvarka – planavimo pasiūlymai ir pastabos pateikiami rengėjui ir organizatoriui žodžiu ir raštu. 1023611
NŽT prie ŽŪM Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu 2012 09 20, Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1670 patvirtintas žemės sklypo (kad. Nr. 0101/0084:0497), esančio Baltosios Vokės Sodų g. 15, SB „Šilas“, Naujininkų sen., Vilniaus m., formavimo ir pertvarkymo projektas, savininkas Gediminas Tumas. 1024058
NETURI VIETOS, KUR GALĖTUM REALIZUOTI SAVO IDĖJAS? NORI IR MOKI RAŠYTI, PIEŠTI, FOTOGRAFUOTI, GRIMUOTI? Savo idėjas siūlyk 37O@vilniausdiena.lt
Orai
Šiandien vasariškai šilta, daug kur gali palyti. Temperatūra 18–22 laipsniai šilumos. Penktadienį daug kur trumpi lietūs. Temperatūra naktį 8–13, dieną 14–17 laipsnių šilumos.
Šiandien, rugsėjo 27 d.
+20
+18
+20
Telšiai
Šiauliai
+21
Klaipėda
Panevėžys
+22
Utena
+21
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (priešpilnis) teka Mėnulis leidžiasi
7.14 19.04 11.50 17.40 4.02
271-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 95 dienos. Saulė Svarstyklių ženkle.
+22
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +34 Berlynas +19 Brazilija +28 Briuselis +16 Dublinas +13 Kairas +32 Keiptaunas +17 Kopenhaga +15
Londonas +15 Madridas +23 Maskva +17 Minskas +24 Niujorkas +22 Oslas +14 Paryžius +16 Pekinas +25
orai vilniuje Šiandien
Praha +15 Ryga +20 Roma +28 Sidnėjus +31 Talinas +16 Tel Avivas +32 Tokijas +24 Varšuva +25
Vilnius
Marijampolė
Vėjas
+22
Alytus
4–6 m/s
DATOS
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
+14
+23
+19
+9
5
+12
+15
+11
+8
4
+9
+15
+12
+9
3
penktadienį
šeštadienį
Pasaulinė turizmo diena Lietuvos socialinių darbuotojų diena 1825 m. Anglijoje pradėjo veikti pirmasis pasaulyje geležinkelis. 1854 m. įvyko pirmoji didelė katastrofa Atlanto vandenyne: nuskendo garlaivis „Arctic“ su 300 keleivių ir įgulos narių. 1917 m. mirė prancūzų tapytojas, skulptorius, vienas iš impre1972 m. gimė amerikiečių sionizmo krypties aktorė, „Oskaro“ laureatė pradininkų Edgaras Gwyneth Paltrow. Degas.
Šią savaitę laimėkite Ali Smith knygą „Pasaulio viešbutis“
„Pasaulio viešbutis“ – hipnotizuojantis romanas, kuriame lyg prabėgomis metamas žvilgsnis į skirtingus ir dramatiškus penkių žmonių gyvenimus: per kraupų nelaimingą atsitiktinumą žuvusios merginos ir sunkiai su sesers mirtimi susitaikančios paauglės, elgetaujančios benamės, nuobodžiaujančios ir įkvėpimo ieškančios laikraščio „World“ žurnalistės bei nuo nepakeliamų jausmų pasiligojusios trisdešimtmetės viešbučio administratorės.
neškite į „Vilniaus dienos“ redakciją Labdarių g. 8, Vilnius. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį, spalio 2 d. Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
1
2
Vardai Damijonas, Daugilė, Kęstgaila, Kęstgailė, Kovaldas, Vicentas
horoskopai
prizas
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusių. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite: DIENA (tarpas) VD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba 2. Iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu at-
+22
+22
3
4
5
6
7
8
9
1922 m. Pirmasis steigiamasis susirinkimas įkūrė Lietuvos banką. 1942 m. gimė aktorė Doloresa Kazragytė. 1947 m. gimė amerikiečių dainininkas Meat Loaf. 1976 m. gimė italų futbolininkas Francesco Totti. 1984 m. gimė kanadiečių dainininkė, dainų autorė Avril Lavigne.
Avinas (03 21–04 20). Patirsite malonių įspūdžių bendraudamas su maloniais žmonėmis, seniai matytais bičiuliais. Sugebėsite išspręsti svarbias problemas. Nepraraskite pasitikėjimo savimi. Jautis (04 21–05 20). Vertinsite sąžiningumą ir atvirumą, bet jausite antipatiją kitų žmonių nuomonei. Jums nepatiks tuščios kalbos ir aplinkinių smalsumas. Tad verčiau palikite visus ramybėje ir užsiimkite mėgstamais dalykais. Dvyniai (05 21–06 21). Tikėtina, kad gailėsitės dėl kokio nors savo sprendimo. Laukia daug nerimo ir išgyvenimų, bet juos pasistenkite nukreipti pozityvia linkme. Vėžys (06 22–07 22). Aiškiai suvoksite, ką vertinate ir mylite. Tinkamas laikas apmąstyti seniai parengtus planus ir juos įgyvendinti. Liūtas (07 23–08 23). Gali kilti gerų idėjų. Puikus laikas priimti sprendimus ir imtis protinės veiklos. Tik nebūkite paviršutiniškas ir pernelyg pasitikintis savimi. Mergelė (08 24–09 23). Laikas pasinaudoti vaizduote, kad įgyvendintumėte savo idėjas. Minėtos savybės ir gebėjimas reikšti savo mintis trauks ir žavės aplinkinius. Svarstyklės (09 24–10 23). Pastebėsite, kad esate vertinamas dėl savo nuoširdumo. Bet nereikia pernelyg atvirauti, ypač su mažai pažįstamais žmonėmis, nes rytoj galite sulaukti priekaištų dėl neatsargiai išsakytos nuomonės arba savo silpnybių. Skorpionas (10 24–11 22). Turite pakankamai energijos ir motyvacijos, kad pagerintumėte savo gyvenimą. Savo agresyviu elgesiu galite įžeisti kitą žmogų. Nesilaikykite dantimis įsikibęs savo pamokymų ir išvadų, verčiau asmeniniu pavyzdžiu pademonstruokite profesionalumą. Šaulys (11 23–12 21). Bus sunku atsidėkoti kitiems žmonėms. Netinkamas laikas įsigyti naujų daiktų, nes daugelis nesupras jūsų skonio. Šis sudėtingas laikotarpis greitai baigsis, o dabar geriausia pabūti vienumoje. Ožiaragis (12 22–01 20). Galimi konfliktai ir skaudūs įžeidimai. Nevarginkite savęs sudėtingomis filosofinėmis mintimis, imkitės įprastų reikalų arba pasiimkite laisvadienį. Vandenis (01 21–02 19). Dėl skirtingo vertybių suvokimo įsivelsite į konfliktą, bet vėliau vis tiek teks ieškoti kompromiso. Neverta apie tai daug kalbėti ar pabrėžti savo nepasitenkinimo. Susitvardymas – būtinas. Žuvys (02 20–03 20). Sudėtingas laikas. Vidinis tobulėjimas ir noras keistis gali prieštarauti jūsų vertybėms. Nieko svarbaus nespręskite. Galbūt po kelių dienų situacija pasikeis ir viskas ims tekėti sena vaga.