2012-09-29 Kauno diena

Page 1

lietuva

8p.

Lie­tu­va ­ su­si­trau­kė: ­ ša­ly­je gy­ve­na ­ jau ma­žiau ­ nei trys ­ mi­li­jo­nai žmo­nių.

ekonomika

9p.

Per nak­tį nu­spren­du­sios ­ im­tis na­tū­ra­lios kos­me­ti­kos ­ ga­my­bos jau­nos ­ vers­li­nin­kės ­ su­si­žer­ti pel­no ­ ne­sku­ba.

pasaulis

LTOK pre­zi­den­tą A.Po­vi­liū­ną­ nuo vie­nat­vės gy­dė dar­bas:­ „Ne­ži­nau, kaip­ ma­no gy­ve­ni­mas­ su­si­klos­tys­ to­liau.“

10p.

Gruzijos prezidento M.Saakašvilio ­ partija per karštus ­ rinkimus susigrums ­ su milijardieriumi ­ verslo magnatu.

17p.

Šeštadienio

Rugsėjo 29, 2012 Nr. 228 (19787) Kaunodiena.lt 2,50 Lt

Įgu­du­si ope­ros žvaigž­dės akis ver­ti­no ir kau­nie­tes

Ar vai­kai sau­gūs dar­že­liuo­se? Kau­no vi­suo­me­nės svei­ka­tos cent­ ras, pa­tik­ri­nęs mies­te ir ra­jo­ne vei­ kian­čius vai­kų dar­že­lius, 21 įstai­gos va­do­vams pa­reiš­kė pre­ten­zi­jų.

Per­pil­dy­tos vai­kų gru­pės, iš­lū­žu­ sios tvo­ros, ne­tin­ka­mi val­gia­raš­ čiai ar net be hi­gie­nos pa­so dir­ban­ čios vai­kų ug­dy­mo įstai­gos – to­kie pa­žei­di­mai nu­sta­ty­ti Kau­no mies­to ir ra­jo­no vai­kų dar­že­liuo­se. Vi­suo­ me­nės svei­ka­tos cent­ro spe­cia­lis­tų tei­gi­mu, kai ku­rio­se įstai­go­se vai­kų sau­gu­mas nė­ra už­tik­rin­tas. Vai­kų dar­že­lių va­do­vės pri­pa­ žįs­ta, kad dau­gu­ma pre­ten­zi­jų – pa­grįs­tos. Vis dėlto to­kia si­tua­ci­ ja su­si­da­rė ne dėl jų kal­tės. „Vis­kas re­mia­si į lė­šas – aš jų ne­pa­gim­dy­ siu“, – rė­žė lop­še­lio-dar­že­lio „Sa­ du­tė“ di­rek­to­rė Da­lia Že­mo­nie­nė.

miestas

3p.

Dienos citata „Taip, krep­ši­nio aikš­tė­je tarp CSKA ir „Žal­gi­rio“ vy­ko ka­ras, ta­čiau ne­bu­vo nei už­ muš­tų, nei su­žeis­tų“, –

Apetitas: „Val­gė­me an­tį. Nuos­ta­bu, no­rė­čiau dar“, – jam Kau­ne pa­siū­ly­tą me­niu api­bū­di­no D.Chvo­ros­tovs­kis.

Šian­dien „Žal­gi­rio“ are­ną už­tvin­dys vie­nu gra­žiau­sių pa­sau­lio ba­ri­to­nų va­di­na­mo Dmit­ri­jaus Chvo­ros­tovs­kio bal­sas. In­ter­ viu „Kau­no die­nai“ jis at­vė­rė kai ku­rias sa­ vo ne­kas­die­niš­ko gy­ve­ni­mo ker­tes.

Prenumeruokite šeštadieniná dienraðtá trims mënesiams tik už

27

litus

Ve­re­ta Ru­pei­kai­tė

v.rupeikaite@kaunodiena.lt

Spor­tiš­ko su­dė­ji­mo, vil­kin­tis jau­ natviškais ma­din­gais dra­bu­žiais, trykš­tan­tis pa­si­ti­kė­ji­mu sa­vi­mi D.Chvo­ros­tovs­kis iš pir­mo žvilgs­nio vi­sai ne­pa­na­šus į kla­si­ki­nį ope­ros dai­ni­nin­ką. Ta­čiau jo ta­len­to ne­rei­

Artūro Morozovo nuotr.

be­veik prieš tris­de­šimt me­tų tarp­ dvie­jų klu­bų vy­ku­sią ko­vą­ pri­si­me­na Ru­si­jos TV ko­men­ta­to­rius Vla­di­mi­ras Go­mels­kis.

kia įro­di­nė­ti. Apie tai kal­ba pa­si­ro­ dy­mai gar­siau­sio­se pa­sau­lio sce­no­ se: Niu­jor­ke, Či­ka­go­je, Lon­do­ne, Vie­no­je, Pa­ry­žiu­je. Per savo karje­ rą D.Chvo­ros­tovs­kis dai­na­vo su to­ kiais mu­zi­kos gran­dais kaip Lu­cia­ no Pa­va­rot­ti, An­na Net­reb­ko, La­ra Fa­bian, daugeliu kitų pa­ saulio žvaigždžių.

14p.

4

nø ir gaukite dova

pakvietimà

á pasirinktà filmà Pasiûlymas galioja užsiprenumeravus dienraštá rugsëjo 24–29 dienomis. Pakvietimas galioja vienam asmeniui. Prizø kiekis ribotas. Daugiau informacijos www.kaunodiena.lt.


2

Ĺ eĹĄtadienis, RugsÄ—jo 29, 2012

Miestas

Oro kokybÄ— Kaune 37

0

50mg/m3

Ĺ altinis: Kauno miesto aplinkos kokybÄ—s tyrimai

Kietosios dalelÄ—s (KD10) Nustatyta 24 val. ribinÄ— vertÄ—

0 0,48

Anglies monoksidas (CO)

10 mg/m3

Nustatyta 8 val. ribinÄ— vertÄ—

0

41

200

mg/m3

Azoto dioksidas (NO2)

Nustatyta 1 val. ribinÄ— vertÄ—

IĹĄmesto nau­ja­gi­mio mo­ti­na – li­go­ni­nÄ—­je Pro­ku­ro­rai pa­reiť­kÄ— ÄŻta­ri­mus mo­te­rims, ku­rios ÄŻta­ria­mos at­si­ kra­Ä?iu­sios kō­di­kio Kau­no ra­jo­ne, ĹĄa­lia Il­ga­kie­mio kai­mo esan­Ä?io­je de­ga­li­nÄ—­je.

Nau­ja­gi­mio la­vo­nas bu­vo ap­tik­ tas tre­Ä?ia­die­nio va­ka­rÄ… de­ga­li­nÄ—s tua­le­te. Kau­no apy­gar­dos pro­ku­ra­tō­ ra ÄŻta­ri­mus dÄ—l be­jÄ—­giť­kos bĹŤk­lÄ—s

„„Krau­pu: kō­di­kio la­vo­nas ap­tik­

tas ĹĄio­je de­ga­li­nÄ—­je.

ma­Şa­me­Ä?io nu­Şu­dy­mo pa­tei­kÄ— 24 me­tĹł nau­ja­gi­mio mo­ti­nai R.B. Ĺ i jau­na mo­te­ris ir jos 46-eriĹł mo­ti­na J.B. va­kar bu­vo su­lai­ky­ tos. Gim­dy­vÄ— dÄ—l svei­ka­tos bĹŤk­lÄ—s bu­vo nu­veŞ­ta ÄŻ Kau­no kli­ni­kas. Jos mo­ti­nai J.B. pa­teik­ti ÄŻta­ri­mai dÄ—l bend­ri­nin­ka­vi­mo nu­Şu­dant. Va­kar pro­ku­ro­ras krei­pÄ—­si ÄŻ teis­ mÄ… pra­ťy­da­mas R.B. suim­ti trims mÄ—­ne­siams. Pra­ťy­mas bu­vo pa­ ten­kin­tas. ÄŽs­ta­ty­mas nu­ma­to, kad uĹž ĹĄÄŻ nu­ si­kal­ti­mÄ… gre­sia lais­vÄ—s atÄ—­mi­mo baus­mÄ— nuo ať­tuo­ne­riĹł iki dvi­de­ ĹĄim­ties me­tĹł ar­ba lais­vÄ—s atÄ—­mi­ mo baus­mÄ— iki gy­vos gal­vos. Po­li­ci­ja bu­vo su­lai­kiu­si ir jau­ nos mo­ters su­gy­ven­ti­nÄŻ. Pir­mi­ niais duo­me­ni­mis, gim­dy­vÄ™ ir jos ma­mÄ… ve­ŞÄ™s vy­ras bu­vo ap­klaus­ tas ir pa­leis­tas. Nu­si­kal­ti­mÄ… ti­ rian­tys pa­rei­gō­nai pa­tvir­ti­no, kad vy­ras at­vi­rai pa­pa­sa­ko­jo ÄŻvy­ kio ap­lin­ky­bes. Neat­me­ta­ma prie­lai­da, kad mo­te­ris gim­dÄ— na­muo­se. DÄ—l lai­ ku ne­su­teik­tos me­di­kĹł pa­gal­bos gim­dy­vÄ— stip­riai krau­ja­vo. Jos gy­ vy­bei grÄ—­sÄ— pa­vo­jus.

„„Pi­lie­tiť­ki: su­tuok­ti­niui skir­tÄ… ap­do­va­no­ji­mÄ… at­siÄ—­mu­si I.Gri­tÄ—­nie­nÄ— sa­kÄ—, kad jĹł ĹĄei­mo­je ÄŻpras­ta ne­bō­ti abe­

jin­giems.

PareigĹŤnai plo­jo drÄ…­siems miestieÄ?iams Kau­no ap­skri­ties po­li­ci­ja, mi­nÄ—­da­ma sa­vo pro­fe­si­nÄ™ ĹĄven­tÄ™ – An­ge­lĹł sar­gĹł die­nÄ…, tra­di­ciť­kai ap­do­va­no­jo nu­si­kal­tÄ—­lius su­ lai­ky­ti pa­dÄ—­ju­sius kau­nie­Ä?ius.

KD inf.

Tomo Raginos nuotr.

Man­tas La­pins­kas

R

m.lapinskas@kaunodiena.lt

UAB „Moment Credit“

Kompiuteriai tinka ne tik mokslui PrieĹĄ mÄ—nesÄŻ „Moment Credit“ Kauno Ĺ lienavos pagrindinÄ—s mokyklos informatikos klasei padovanojo galingĹł kompiuteriĹł. Ĺ iandien mokiniai ir mokytojai dĹžiaugiasi mokymo proceso pokyÄ?iais.

„Ďgyvendinsime jau seniai brandintÄ… idÄ—jÄ… – pradÄ—sime kompiuterinÄ—s grafikos modulÄŻ, kurÄŻ galÄ—s pasirinkti bet kuris moksleivis. SupaĹžindinsime vaikus su plaÄ?iomis kompiuteriniĹł technologijĹł galimybÄ—mis, iĹĄmokysime taikyti kai kurias nesudÄ—tingas funkcijas. O kol kas aktyviai naudojame kompiuterius veiklai po pamokĹł. PavyzdĹžiui, gamtininkĹł bĹŤrelyje su vaikais ruoĹĄiame spalvingas pateiktis“, – teigia Ĺ lienavos pagrindinÄ—s mokyklos informaciniĹł technologijĹł mokytoja metodininkÄ— AistÄ— Florentina KantautienÄ—. Atsakingai skolinanti smulkiĹłjĹł kreditĹł bendrovÄ—

Andriaus AleksandraviÄ?iaus nuotr.

„Moment Credit“ paramos mokiniams tradicijas tÄ™sia jau ketvirtus metus. „Moment Credit“ yra viena iĹĄ Lietuvos vartojimo lizingo ir kredito asociacijos (LVLKA) steigÄ—jĹł ir nariĹł. TodÄ—l maĹžas sumas nuo 100 iki 3000 litĹł skolina itin profesionaliai ir atsakingai, nuolat tobulina paslaugĹł kokybÄ™ ir skolina tik tiems, kurie sugebÄ—s grÄ…Ĺžinti. Daugiau informacijos rasite interneto svetainÄ—je www.momentcredit.lt. „Moment Credit“ inf.

Informacija „Moment Credit“ Kauno klientĹł aptarnavimo skyrius – pramogĹł ir prekybos sostinÄ—je „Akropolis“ (prie Griunvaldo ÄŻÄ—jimo), Karaliaus Mindaugo pr. 49. Telefonas pasiteirauti: 1862. Skyrius dirba kasdien 10–21 val.

ď Ž Pagalba: Ă&#x; _bQR[Ă&#x; YVR[Nc\` ]NT_V[QV[Ă›` Z\XfXY\` Z\X`YRVcVNV TNYĂ›`

V Z\XaV X\Z]VbaR_V[Ă›` T_NSVX\` `bOaVYfOVĂş

 :\ZR[a 0_RQVa• [b\a_

Gar­bin­giau­sias ap­do­va­no­ji­mas – Ed­mun­do Un­gu­rai­Ä?io su­kur­ta stik­ li­nÄ— an­ge­lo skulp­tō­rÄ—­lÄ— „GÄ—­rio ser­ gÄ—­to­jas“ – ati­te­ko 31 me­tĹł Man­tui Gri­tÄ—­nui. Jis lie­pos pa­bai­go­je pa­ ste­bÄ—­jo as­me­nÄŻ, ku­ris nuo ban­ko­ ma­to Kau­ne ban­dÄ— nuim­ti kor­te­ liĹł duo­me­nĹł nu­skai­ty­mo ÄŻren­gi­nÄŻ. M.Gri­tÄ—­nas mÄ—­gi­no ÄŻta­ria­mÄ…­jÄŻ su­ lai­ky­ti, ta­Ä?iau vy­ras pa­bÄ—­go. ÄŽsi­dÄ—­mÄ—­jÄ™s ga­li­mo nu­si­kal­tÄ—­lio po­ Ĺžy­mius ir jo au­to­mo­bi­lÄŻ, jis per­spÄ—­jo ĹĄa­lia bu­vu­sius as­me­nis, kad pa­sta­ rie­ji ne­si­nau­do­tĹł ban­ko­ma­tu ir pra­ ne­ťÄ— apie tai ban­kui bei po­li­ci­jai. PraÄ—­jus be­veik mÄ—­ne­siui, M.Gri­ tÄ—­nas, ato­sto­gau­da­mas su ĹĄei­ma Ĺ ven­to­jo­je, pa­ste­bÄ—­jo tÄ… pa­tÄŻ vy­rÄ…. Kau­nie­tis pra­ne­ťÄ— apie tai pa­jō­rio po­li­ci­jai, ku­ri ÄŻta­ria­mÄ…­jÄŻ su­lai­kÄ—. Jam pa­reikť­ti ÄŻta­ri­mai dÄ—l ne­tei­sÄ—­ to dis­po­na­vi­mo elekt­ro­ni­niĹł mo­ kÄ—­ji­mo prie­mo­niĹł duo­me­ni­mis. Jei ÄŻta­ri­mai pa­si­tvir­tins, vy­rui gre­ sia bau­da ar­ba areť­tas, ar­ba lais­vÄ—s atÄ—­mi­mas iki ĹĄe­ťe­riĹł me­tĹł.

„Vy­rÄ… pa­ska­ti­no pi­lie­ti­nÄ— pa­rei­ ga â€“ mō­sĹł ĹĄei­ma vi­sa­da sten­gia­ si rea­guo­ti ÄŻ to­kias si­tua­ci­jas, kai vyks­ta kaŞ­kas blo­go. Ne­ga­li­ma nu­ si­suk­ti ir nuei­ti“, – ÄŻsi­ti­ki­nu­si Ilo­na Gri­tÄ—­nie­nÄ—, ap­do­va­no­ji­mÄ… at­siÄ—­ mu­si vie­toj su­tuok­ti­nio, ku­ris va­ kar ne­ga­lÄ—­jo da­ly­vau­ti iť­kil­mÄ—­se. Pa­dÄ—­kos uĹž pa­gal­bÄ… ir pa­ro­dy­ tÄ… pi­lie­tiť­ku­mÄ… ÄŻteik­tos Vir­man­tui Ole­kai ir Gin­ta­rui Lu­ka­vi­Ä?iui.

Vaikai ma­ne pa­Şa­ di­no iĹĄ mie­gĹł ir pa­ sa­kÄ—, kad kaŞ­kas vyks­ta kie­me esan­ Ä?io­je par­duo­tu­vÄ—­je. V.Ole­kas ge­gu­ŞÄ—s mÄ—­ne­sÄŻ Ka­ra­ liaus Min­dau­go pro­spek­te pa­ste­bÄ—­jo as­me­nÄŻ, ku­ris, iť­dau­ŞÄ™s au­to­mo­bi­lio lan­gÄ…, ban­dÄ— pa­vog­ti ÄŻvai­riĹł daik­ tĹł uĹž dau­giau nei tĹŤks­tan­tÄŻ li­tĹł. Jis ban­dÄ— va­gÄŻ su­lai­ky­ti, ta­Ä?iau pa­sta­ra­ sis su­ge­bÄ—­jo iť­trĹŤk­ti ir pa­bÄ—g­ti. Bir­ Ĺže­lio mÄ—­ne­sÄŻ va­Şiuo­da­mas ne­to­li tos

pa­Ä?ios vie­tos, Birť­to­no gat­ve, V.Ole­ kas pa­ma­tÄ— tÄ… pa­tÄŻ va­gi­ťiĹł, jÄŻ su­lai­ kÄ— ir iť­kvie­tÄ— po­li­ci­jos pa­rei­gō­nus – da­bar ÄŻta­ria­ma­sis lau­kia teis­mo. Ki­tas ap­do­va­no­tas kau­nie­tis G.Lu­ka­vi­Ä?ius, vÄ—­lĹł pa­sku­ti­nÄŻ va­ sa­ros va­ka­rÄ… pa­ste­bÄ—­jo tris as­me­ nis, ku­rie, iĹĄÄ—­mÄ™ bal­ko­no lan­go or­ lai­dÄ™, ban­dÄ— pa­tek­ti ÄŻ par­duo­tu­vÄ™. Vy­ras ne tik iť­kvie­tÄ— po­li­ci­jÄ…, bet ir fo­toa­pa­ra­tu uŞ­fik­sa­vo nu­si­kal­ti­mÄ…. ÄŽta­ria­mie­ji, pa­ste­bÄ—­jÄ™, kad yra fo­ tog­ra­fuo­ja­mi, pa­si­ťa­li­no, ta­Ä?iau iĹĄ par­duo­tu­vÄ—s iť­si­ne­ťÄ— al­ko­ho­li­nius gÄ—­ri­mus. Pa­rei­gō­nai, per­Şiō­rÄ—­ jÄ™ uŞ­fik­suo­tus nu­si­kal­ti­mo ÄŻro­dy­ mus, at­pa­Şi­no ÄŻta­ria­muo­sius – du ĹĄe­ťio­lik­me­Ä?ius ir sep­ty­nio­lik­me­tÄŻ – vai­kĹł glo­bos na­mĹł auk­lÄ—­ti­nius. Jie tÄ… pa­Ä?iÄ… nak­tÄŻ bu­vo su­lai­ky­ti. „Tik­rai ne­si­ti­kÄ—­jau ĹĄios pa­dÄ—­ kos. Ap­do­va­no­ji­mÄ… ski­riu sa­vo vai­kams â€“ dÄ—l jĹł bud­ru­mo vis­kas ir ÄŻvy­ko. Vaikai ma­ne pa­Şa­di­no iĹĄ mie­gĹł ir pa­sa­kÄ—, kad kaŞ­kas vyks­ ta kie­me esan­Ä?io­je par­duo­tu­vÄ—­je. Pa­si­Şiō­rÄ—­jau ir Ä—miau fo­tog­ra­fuo­ ti. Taip pa­siel­giau nÄ— ne­dve­jo­da­ mas“, â€“ sa­kÄ— kau­nie­tis.


3

Šeštadienis, Rugsėjo 29, 2012

Miestas kaunodiena.lt/naujienos/miestas

Vai­kų dar­že­liuo­se – ai­bė pa­žei­di­mų Kau­no vi­suo­me­nės svei­ka­tos cent­ro spe­cia­lis­tai šie­met pa­tik­ri­no 71 vaikų darželį: 21-os įstaigos va­do­vui skir­ tos nuo­bau­dos. Daž­niau­siai pa­si­tai­ kęs pa­žei­di­mas – per­pil­dy­tos gru­pės.

v.zukaityte@kaunodiena.lt

Per­pil­dy­tos gru­pės

Prie­kaiš­tai su­pyk­dė

Lop­še­lio-dar­že­lio „Sa­du­tė“ di­ rek­to­rė Da­lia Že­mo­nie­nė ne­slė­pė pyk­čio, kad Vi­suo­me­nės svei­ka­tos cent­ras juos ap­kal­ti­no dėl per­pil­ dy­tų gru­pių. „Ki­tuo­se Kau­no dar­že­liuo­se gru­pė­se yra dau­giau vai­kų nei pas mus“, – sa­kė D.Že­mo­nie­nė. Di­rek­to­rė pa­tvir­ti­no, kad jų dar­ že­ly­je yra dvi gru­pės, ku­rio­se 1–2 vai­kais vir­šy­ta leis­ti­na nor­ma. „Į prieš­mo­kyk­li­nes gru­pes vai­ kus pri­va­lau priim­ti prio­ri­te­ti­ne tvar­ka. Be to, juk ne­ga­li­ma į gat­ vę iš­mes­ti vai­kų“, – tei­si­no­si di­ rek­to­rė. Iš­lū­žu­sios tvo­ros

Vi­suo­me­nės svei­ka­tos cent­ro spe­ cia­lis­tai įvar­di­jo ir dau­giau vai­kų dar­že­liuo­se už­fik­suo­tų pa­žei­di­ mų: vai­kai mai­ti­na­mi ne pa­gal su­ da­ry­tą val­gia­raš­tį, pa­tal­po­se šil­ dy­mo prie­tai­sų ašt­rios briau­nos neap­sau­go­tos nui­ma­mo­mis gro­te­ lė­mis, pa­tal­pų sie­nos, grin­dys nė­ ra ly­gios.

Man­tas La­pins­kas

m.lapinskas@kaunodiena.lt

Kau­no po­li­ci­ja pra­dė­jo ty­ri­mą dėl praė­ju­sį penk­ta­die­nį vy­ku­sių moks­lei­vių pro­tes­to ei­ty­nių.

Kau­n o ap­s kri­t ies vy­r iau­s io­ jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to at­sto­vas spau­dai Kęs­tu­tis Kas­ciu­ke­vi­čius kau­no­die­na.lt va­kar pa­tvir­ti­no, kad dėl ne­sank­cio­nuo­to mi­tin­ go ren­ka­mi duo­me­nys, ban­do­ma nu­sta­ty­ti or­ga­ni­za­to­rius. „Re­for­mai – ne!“, „Ste­po­na­ vi­čiau, mąs­tyk!“ – to­kius šū­kius cho­ru ei­da­mi mies­to gat­vė­mis skan­da­vo bent 200 moks­lei­vių, pro­tes­tuo­jan­čių prieš nu­ma­to­mą švie­ti­mo re­for­mą. Iš­kart po ei­ty­nių Kau­no mies­to sa­vi­val­dy­bės val­di­ nin­kai ėmė ieš­ko­ti ne­le­ga­lių mi­tin­ guo­to­jų ir skam­bin­ti į mo­kyk­las. Švie­ti­mo ir ug­dy­mo sky­riaus ve­dė­jas An­ta­nas Bag­do­nas dar sa­vai­tės pra­džio­je pri­pa­ži­no, kad sa­vi­val­dy­bės dar­buo­to­jai iš tie­ sų do­mė­jo­si, iš ko­kių mo­kyk­lų ir kiek vai­kų da­ly­va­vo pro­tes­to ak­ ci­jo­je. Ta­čiau va­kar po ki­lu­sios pa­si­pik­ti­ni­mo ban­gos, kad per­ se­kio­ja­mi jau­nuo­liai, val­di­nin­kas stai­ga ėmė vis­ką neig­ti.

Vi­li­ja Žu­kai­ty­tė

Kau­no mies­te vei­kia 94 vals­ty­ bi­niai ir pri­va­tūs vai­kų dar­že­liai, Kau­no ra­jo­ne – 29. „Per di­de­lės gru­pės yra dar­ že­liuo­se „Smal­su­tis“, „Sa­du­tė“, „Kūl­vers­tu­kas“, „Pag­ran­du­kas“, „Vil­ne­lė“, „Vai­kys­tė“, „Etiu­das“, 1-ajame dar­že­lyje, Šan­čių dar­že­ lyje“, – var­di­jo Kau­no vi­suo­me­ nės svei­ka­tos cent­ro Vi­suo­me­nės svei­ka­tos cent­ro sau­gos kont­ro­lės sky­riaus ve­dė­ja Ro­mu­tė Fi­lo­me­na Smols­kie­nė. Lop­še­lio gru­pė­je (1–3 me­tai) vai­kų tu­rė­tų bū­ti 15, o dar­že­li­nu­ kų gru­pė­je (3–7 me­tai) – 20 vai­kų. E.Smols­kie­nė įsi­ti­ki­nu­si, kad per­ pil­dy­to­se gru­pė­se su­si­du­ria­ma su rim­to­mis pro­ble­momis. „Vai­kams trūks­ta vie­tos žai­ di­mams, ne vi­sa­da už­ten­ka lo­ vų. Ug­dy­mo įstai­gos tei­si­na­si, kad daž­niau­siai vi­si vai­kai į dar­že­lį ne­ su­si­ren­ka. Bet juk taip ga­li nu­tik­ ti ir kaip ta­da bū­tų lai­ko­ma­si rei­ ka­la­vi­mų?“ – re­toriš­kai klau­sė R.F.Smols­kie­nė.

At­gar­siai: moks­lei­vių ieš­ko ir po­li­ci­ja

Nuo­bau­dos: de­šimt dar­že­lių įspė­ti dėl ne­tin­ka­mų tvo­rų, ku­rios ne­ga­

ran­tuo­ja vai­kų sau­gu­mo.

To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

„De­šim­ties dar­že­lių te­ri­to­ri­ja yra ap­tver­ta že­mes­nėmis nei 1,5 m tvo­ ro­mis, kai kur jos iš­lū­žu­sios. Vai­ kų sau­gu­mas neuž­tik­ri­na­mas“, – pa­ste­bė­jo Vi­suo­me­nės svei­ka­tos sau­gos kont­ro­lės sky­riaus ve­dė­ja R.F.Smols­kie­nė. Iš­lū­žu­sios ar per že­mos tvo­ ros ras­tos dar­že­liuo­se: „Etiu­das“, „Ro­ku­tis“, „Ži­di­nė­lis“, Šan­čių dar­že­lis, „Vai­di­lu­tė“, „Pag­ran­du­ kas“, „Gand­riu­kas“, „Šer­mukš­ nė­lis“, „Sa­du­tė“, „Spin­du­lys“.

me še­šių skun­dų“, – sa­kė Vi­suo­ me­nės svei­ka­tos sau­gos kont­ro­lės sky­riaus ve­dė­ja. Tė­vai daž­niau­siai skun­džia­si, kad įstai­go­se nė­ra šil­to van­dens, per šal­ta pa­tal­po­se.

Da­lia Že­mo­nie­nė:

Į prieš­mo­kyk­li­nes gru­pes vai­kus pri­va­ lau priim­ti prio­ri­te­ ti­ne tvar­ka. Be to, juk ne­ga­li­ma į gat­vę iš­ mes­ti vai­kų. Trūks­ta pi­ni­gų

Kal­bin­tos vai­kų dar­že­lių di­rek­to­ rės ap­gai­les­ta­vo dėl to­kios si­tua­ ci­jos, ta­čiau tvo­roms tvar­ky­ti tie­ siog nė­ra pi­ni­gų. „Bu­vo pa­ža­dė­ta, kad šiais me­ tais at­si­ras pi­ni­gų tvo­roms, bet taip ne­nu­ti­ko“, – sa­kė lop­še­lio-dar­že­ lio „Gand­riu­kas“ di­rek­to­rė Re­gi­na Kul­bo­kie­nė. Lop­še­lio-dar­že­lio „Sa­du­tė“ di­ rek­to­rė D.Že­mo­nie­nė tei­gė, kad jau de­šimt me­tų iš sa­vi­val­dy­bės pra­šo skir­ti lė­šų, kad bū­tų ga­li­ma su­tvar­ ky­ti tvo­rą, ta­čiau pi­ni­gų neat­si­ran­ da. „Vis­kas re­mia­si į lė­šas – aš jų ne­pa­gim­dy­siu“, – rė­žė di­rek­to­rė. Tė­vų skun­dai

Vai­kų ge­ro­ve ne­pa­mirš­ta rū­pin­ tis ir pa­tys tė­vai, ku­rie, pa­ste­bė­ ję pa­žei­di­mų, krei­pia­si pa­gal­bos. „Šiais me­tais iš tė­vų su­lau­kė­

Dir­ba be hi­gie­nos pa­sų

Nors vai­kų dar­že­liams pri­va­lo­ma tu­rė­ti hi­gie­nos pa­są, pa­tvir­ti­nan­ tį, kad vai­kams su­da­ry­ta tin­ka­ma ir sau­gi ap­lin­ka, Kau­no mies­te še­šios įstai­gos, o ra­jo­ne – pen­kios vei­kia ne­tu­rė­da­mos šio do­ku­men­to. Vi­suo­me­nės svei­ka­tos cent­ras dėl to Kau­ne įspė­jo dar­že­lį „Me­ du­tis“, kū­ry­bi­nės raiš­kos cent­ rą „Uni­qum“, lop­še­lius-dar­že­lius: „Vai­kys­tės kie­mas“, „Ra­das­tė­lė“, „Gi­liu­kas“, „Kle­ve­lis“, pro­jek­tą „Kol­pin­go mo­kyk­lė­lė“. Ra­jo­ne įspė­ji­mų su­laukė Kar­ mė­la­vos lop­še­lis-dar­že­lis „Žil­vi­ tis“, Če­kiš­kės ir Ka­čer­gi­nės vai­kų dar­že­liai, Vil­ki­jos lop­še­lis-dar­že­lis „Dai­ge­lis“, Pa­ne­vė­žiu­ko pa­grin­di­ nė mo­kyk­la. „Šio­se įstai­go­se ras­ta trū­ku­mų, to­dėl jos ir ne­gau­na hi­gie­nos pa­ so. Per mė­ne­sį si­tua­ci­ją pri­va­lo­ma iš­tai­sy­ti“, – per­spė­jo R.F.Smols­ kie­nė. Lop­še­lio-dar­že­lio „Gi­liu­kas“ di­ rek­to­rė Jū­ra­tė Sta­ke­liū­nie­nė ne­slė­ pė, kad jų įstai­ga jau se­niai ne­tu­ri hi­gie­nos pa­so. Anks­čiau spe­cia­lis­tai šio do­ ku­men­to neiš­duo­da­vo dėl ne­su­ re­mon­tuo­tos skal­byk­los. Da­bar ji su­tvar­ky­ta, ta­čiau tik­rin­to­jai ra­do ai­bę ki­tų pa­žei­di­mų. „Nė­ra karš­to van­dens spe­cia­lis­ tų ka­bi­ne­tuo­se, mie­ga­mo­se gru­pė­ se grin­dų dan­ga nea­ti­tin­ka nor­mų. Grin­dys se­nos, nu­šiu­ru­sios, sun­ku jas va­ly­ti. Tai nė­ra la­bai di­de­li pa­ žei­di­mai, bet kol ne­sut­var­ky­si­me vis­ko, hi­gie­nos pa­so ne­gau­si­me“, – ap­gai­les­ta­vo dar­že­lio di­rek­to­rė.

Kau­ne pro­tes­tuo­ti pa­vo­jin­ga? Tai ne pir­mas at­ve­jis, kai Kau­no po­l i­ci­ja ban­do nu­baus­t i sti­chiš­ kai per so­cia­l i­n ius tink­lus su­si­ bū­r u­sius pro­tes­t uo­to­jus. Šią sa­ vai­tę teis­mas 500 li­tų bau­dą sky­ rė vie­nai kau­nie­tei, ku­ri per so­cia­ li­n į tink­lą „Fa­ce­book“ kau­nie­čius kvie­tė­si iš­reikš­t i pro­tes­tą dėl jė­ ga iš Ke­d žių na­mų iš­neš­tos mer­ gai­tės. Tuo­met į sti­chiš­kas ei­t y­ nes Lais­vės alė­jo­je su­si­rin­ko apie tūks­tan­t is žmo­n ių. Kau­no pa­rei­ gū­nai pa­gar­sė­jo ir kai kran­ti­nė­je su­lai­kė krei­de­lė­mis žo­d į „Tie­sos“ ra­šiu­sius kau­nie­čius.

„Nie­kas nie­ko neieš­ko­jo, ne­ sup­ran­tu, iš kur to­kią in­for­ma­ ci­ją iš­trau­kė­te. Nie­kas nie­ko ne­ per­se­kio­ja“, – pa­reiš­kė Švie­ti­mo ir ug­dy­mo sky­riaus ve­dė­jas. Ket­vir­ta­die­nį moks­lei­viai pla­ na­vo dar vie­ną mi­tin­gą, ta­čiau, pa­sak A.Bag­do­no, jis su­lau­kęs skam­bu­čio iš Lie­tu­vos moks­lei­ vių są­jun­gos – bu­vo pra­neš­ta, kad pla­nų mi­tin­guo­ti at­si­sa­ko­ma.


4

Šeštadienis, Rugsėjo 29, 2012

Miestas

Įgu­du­si ope­ros žvaigž­dės a Grei­tai 50 me­tų ju­bi­lie­ 1 jų švę­sian­tis ži­lap­lau­kis ope­ros dai­ni­nin­kas yra išrinktas į

žur­na­lo „Peop­le“ gra­žiau­sių žmo­ nių 50-uką, ti­tu­luo­ja­mas ir sek­ sua­lu­mo sim­bo­liu. Vis dėl­to, nors ir nu­žiū­ri­mas tūks­tan­čių mo­te­ rų, jis, kai tik ga­li, grįž­ta pas žmo­ ną ir vai­kus, gy­ve­nan­čius Lon­do­ne. Ar­ba at­virkš­čiai: jie va­žiuo­ja pas jį, kad ir kur jis bū­tų. Žy­maus so­lis­to ka­len­do­rius su­ pla­nuo­tas tre­jiems me­tams į prie­ kį. Vis dėl­to jis at­ran­da lai­ko iš­sau­ go­ti pa­trauk­lų sa­vo įvaiz­dį. Vie­nos iš pa­grin­di­nių jo gro­žio su­de­da­mų­ jų da­lių – tei­gia­mos emo­ci­jos. Prieš po­kal­bį vie­na­me Kau­no vieš­bu­čių jis pa­pra­šė ne puo­de­lio ka­vos, bet ža­lio­sios ar­ba­tos, o iki tol gurkš­no­jo van­de­nį su cit­ri­na. – Jau spė­jo­te pa­si­vaikš­čio­ti po Kau­ną. Ko­kie įspū­džiai? – Gra­žu, ge­ra. Vaikš­ti­nė­jo­me po Ro­ tu­šės aikš­tę, jū­sų gar­sią­ją pės­čių­jų gat­vę – Lais­vės alė­ją. At­mos­fe­ra la­ bai ge­ra. Žmo­nės ra­mūs, drau­giš­ki, at­si­pa­lai­da­vę. Praei­vių la­bai daug, at­ro­dė, kad tai ne ket­vir­ta­die­nio, o penk­ta­die­nio va­ka­ras. – Už­sie­nie­čiai daž­nai pa­ste­bi, kad lie­tu­vės mo­te­rys la­bai gra­ žios. O kaip mū­sų da­mos jū­sų aki­mis? – Tik­rai taip sa­ko? Ži­no­ma, pa­si­ tai­kė pa­ma­ty­ti gra­žių mo­te­rų – juk ma­no akis įgu­du­si. Gra­žias mo­te­ ris ne tiek ma­tau, kiek jau­čiu (juo­ kia­si). – Ar Kau­ne ska­niai mai­ti­na­tės? – Ak, taip! Va­ka­rie­nia­vo­me vie­na­ me Kau­no res­to­ra­ne, val­gė­me an­ tį. Nuos­ta­bus mais­tas! No­rė­čiau dar. Dau­giau kaip prieš 10 me­ tų kon­cer­ta­vau Vil­niu­je. Jau ta­da man la­bai pa­ti­ko – gra­žus, jau­ kus mies­tas. Ži­nau, kad daug ru­ sų mu­zi­kan­tų sten­gia­si gau­ti Lie­ tu­vos pi­lie­ty­bę ir no­ri lik­ti gy­ven­ti pas jus, nes jū­sų ša­ly­je la­bai pa­to­ gu ir ge­ra. – Re­pe­ta­vo­te „Žal­gi­rio“ are­no­ je. Kaip ver­ti­na­te šią kon­cer­ti­ nę erd­vę? – Dai­na­vau be mik­ro­fo­no, gir­dė­jau sa­vo ai­dą. Pui­ki akus­ti­ka. – Ir kon­cer­tuo­si­te be mik­ro­fo­ no? – Ti­kiuo­si, dai­nuo­siu su mik­ro­fo­ nu, bet ir be jo ne­bū­tų bai­su. Vi­ sa pro­gra­ma ope­ri­nė: kla­si­ki­nės, nea­po­lie­tiš­kos dai­nos – bū­tų ga­li­ ma dai­nuo­ti ir be mik­ro­fo­no. Bet to ne­rei­kia. – Kaip pa­vy­ko re­pe­ti­ci­ja? – La­bai pui­kiai. Kau­no sim­fo­ni­nis or­kest­ras nuo­sta­bus, di­ri­gen­tas Kons­tan­ti­nas Or­be­lia­nas ir­gi. Vis­ kas pui­kiai su­sty­guo­ta. Ir aš bu­vau vi­sai nie­ko (šyp­so­si). – Ko­kios mu­zi­kos pa­ts mėgs­ta­ te klau­sy­tis? – Tai pri­klau­so nuo to, ką tuo me­ tu vei­kiu. Aš ne šiaip klau­sau­si mu­ zi­kos, vi­sa­da yra koks nors tiks­las. Įp­ras­tai man ten­ka mo­ky­tis ko­kio nors nau­jo kū­ri­nio. Ne dar­be klau­ sau­si skir­tin­gos mu­zi­kos, taip pat ir kla­si­ki­nės. Pa­vyz­džiui, spor­tuo­

Įs­pū­dis: pa­sau­li­nio gar­so ba­ri­to­no D.Chvo­ros­tov­kio pa­ste­bė­ji­mu, Kau­ne gy­ve­na ra­mūs, at­si­pa­lai­da­vę, drau­giš­ki žmo­nės.

da­mas, klau­sau­si „bum­či­kų“, šo­kių mu­zi­kos. Kai pa­si­kvie­čiu pas sa­ve sve­čių, įjun­giu laundžo sti­liaus mu­ zi­ką. Ma­no fo­no­te­ko­je, ku­ri vi­sa­da su ma­ni­mi, la­bai di­de­lė įvai­ro­vė. – O ko­kios mu­zi­kos jū­sų fo­no­ te­ko­je nė­ra? – Re­po. Šios mu­zi­kos tie­siog ne­ sup­ran­tu, gal­būt, no­rint ją su­pras­ ti, rei­kia bū­ti juo­dao­džiu? Juo­dao­ džius žmo­nes aš mėgs­tu, šia pra­sme vis­kas ge­rai. Mie­lai prii­mu džia­zą, gos­pe­lo mu­zi­ką, ta­čiau re­pas ma­ nęs ne­šil­do. – Ar dai­nuo­ja­te ne kla­si­ki­nius kū­ri­nius? – Ope­ri­nis dai­na­vi­mas gy­vuo­ja ke­ lis šimt­me­čius ir, ne­sun­ku nu­spė­ti, gy­vuos tiek XXI, tiek XXII a. No­rint dai­nuo­ti ope­ro­je, rei­kia la­bai il­gai mo­ky­tis. Bal­sas tre­ni­ruo­ja­mas, auk­lė­ja­mas. Ope­ri­nis dai­na­vi­mas yra pa­ti aukš­čiau­sia žmo­gaus bal­so iš­raiš­ka. Bal­sas tam­pa toks stip­rus ir to­li skrie­jan­tis, kad ga­li­ma dai­ nuo­ti be mik­ro­fo­no net sta­dio­nuo­ se. Kar­tu bal­sas skam­ba na­tū­ra­liai, be įtam­pos, ir tai ga­li tęs­tis be su­ sto­ji­mo dvi tris va­lan­das. Ma­no re­per­tua­re yra ir po­pu­lia­ rio­sios mu­zi­kos bei ki­to­kių kū­ri­nių. Ma­ni­pu­liuo­ju sa­vo bal­su. Bal­sas– ge­ras inst­ru­men­tas, ku­riuo bū­tų ga­li­ma at­lik­ti bet ko­kią mu­zi­ką. Ir ne tik bal­sas, bet ir tas žmo­gus, ku­ ris sė­di prie­šais jus, tai gal da­ry­ti.

Ne­daug ma­no ko­le­gų ope­ros dai­ni­ nin­kų ga­li at­lik­ti po­pu­lia­rius kū­ri­ nius – tik vie­ne­tai. Aš tai ga­liu, tai įro­džiau ir tuo di­džiuo­juo­si. – Ar tie­sa, kad sa­vo bal­su, pa­ trauk­lia iš­vaiz­da, cha­riz­ma į sa­vo kon­cer­tus pri­trau­kia­te ne­ ma­žai jau­ni­mo ir su­do­mi­na­te juos kla­si­ki­ne mu­zi­ka? – Taip, daug pri­klau­so nuo to, kur vyks­ta kon­cer­tas, kiek kai­nuo­ja bi­ lie­tai. Jei jie kai­nuo­ja po tūks­tan­tį eu­rų, na­tū­ra­lu, kad jau­ni žmo­nės ne­tu­rės ga­li­my­bės atei­ti. Ta­čiau to­kie ren­gi­niai, ku­rie priei­na­mi jau­nai pub­li­kai, yra mie­lai lan­ko­ mi jau­nų žmo­nių. Ži­no­ma, prie to pri­si­de­da ir ma­no „pa­si­vaikš­čio­ ji­mai“ po skir­tin­gus žan­rus. Bent da­le­lė tų, ku­rie iš­girs­ta ma­no at­ lie­ka­mą po­pu­lia­rią­ją mu­zi­ką, po to pra­de­da mė­gau­tis ar bent su­si­pa­ žįs­ta su kla­si­ki­niais kū­ri­niais. Man tai yra la­bai di­de­lis pa­sie­ki­mas. Vi­ sos prie­mo­nės pa­tei­si­na­mos, kad žmo­nes, ypač jau­ni­mą, pri­trauk­ tu­me ar­čiau kla­si­ki­nio me­no. Tai mū­sų už­da­vi­nys. – Per kon­cer­tus, ypač Ru­si­jo­je, įpras­ta do­va­no­ti gė­les. Ar jums pa­tin­ka gau­ti gė­lių? – Ma­lo­nu, kai man do­va­no­ja gė­ lių, aš jų ir pa­ts do­va­no­ju. Jei kon­ cer­tuo­jant or­kest­re yra mo­te­rų, po kon­cer­to vi­sos jos gau­na iš ma­nęs gė­lių. Vi­sas jas ap­ka­bi­nu, pa­bu­

čiuo­ju. Tai jau ta­po tra­di­ci­ja. Išim­ tis, jei kon­cer­tas vyks­ta Mask­vo­je, kur gy­ve­na ma­no tė­vai. Tuo­met vi­si žie­dai po kon­cer­to ati­ten­ka ma­mai. Vi­sas bu­tas bū­na ap­sta­ty­tas gė­lė­ mis, ma­no ma­ma nak­tį sė­di ir žirk­ lu­tė­mis ap­kar­po gė­lių ko­tus. Po to vis kei­čia van­de­nį. Ma­lo­nu tai ma­ ty­ti. Sau pa­si­lik­ti gė­lių ne­ga­liu – juk ki­tą die­ną kur nors iš­vyks­tu.

Esu ga­vęs Ka­ zachs­ta­ne aus­tą ki­li­mą, ku­ria­me pa­vaiz­duo­tas ma­ no po­rtre­tas.

– Tik­riau­siai iš ger­bė­jų gau­na­ te ne vien gė­lių? – O taip! Ko tik ne­do­va­no­ja: kny­ gų, al­bu­mų, va­zų, pa­veiks­lų, ki­ li­mų, duo­ni­nių, meš­kos kai­lių. Esu ga­vęs Ka­zachs­ta­ne aus­tą ki­ li­mą, ku­ria­me pa­vaiz­duo­tas ma­ no po­rtre­tas. Kar­tą vie­na­me Ru­si­ jos Ke­me­ro­vo sri­ties mies­te, kur yra daug įka­li­ni­mo įstai­gų, dai­na­vau aikš­tė­je, po at­vi­ru dan­gu­mi. Aikš­ tė bu­vo pil­na žmo­nių. Po kiek­vie­no kū­ri­nio žmo­nės li­po į sce­ną ir tei­kė man gė­les bei do­va­nas. Kaž­kas pa­ do­va­no­jo dro­ži­nė­tas me­di­nes gul­ bes. Ir štai atei­na au­ga­lo­tas vy­ras nu­skus­ta gal­va, me­ta­li­niais dan­

ti­mis. Jis pa­ky­la į sce­ną, iš ki­še­nės iš­trau­kia lenktinį pei­lį, at­ki­ša man ir sa­ko: „Tai pa­ts bran­giau­sias da­ ly­kas, ku­rį tu­riu gy­ve­ni­me.“ Bu­vo aki­vaiz­du, kad jis – bu­vęs ka­li­nys, o pei­lį pa­ga­mi­no sa­vo ran­ko­mis. Ma­ ne tai la­bai su­jau­di­no, vos neiš­tryš­ ko aša­ros. Sug­rie­biau jį, ap­ka­bi­nau, pa­spau­džiau ran­ką, pa­dė­ko­jau. Iki šiol sau­gau tą pei­lį. – Kur de­da­te ki­tas do­va­nas? – La­bai daug jų – ma­no tė­vų na­ muo­se Mask­vo­je, iki Lon­do­no neat­ va­žiuo­ja. Vie­no meš­ki­no kai­lį siun­ čiau­si sau į Lon­do­ną dip­lo­ma­ti­niu pa­štu, nes iš­vež­ti to­kio daik­to per mui­ti­nes neį­ma­no­ma. Il­gą lai­ką tas kai­lis gu­lė­jo pas ma­ne po ro­ ja­liu. Ma­no žmo­na krei­vai žiū­rė­ jo į jį. Ga­liau­siai tą kai­lį pa­do­va­ no­jau vie­nam pa­žįs­ta­mam lor­dui. Ma­čiau, kad meš­kiu­kas, kaip mes jį pa­va­di­no­me, pas jį dar te­be­gu­li ir, svar­biau­sia, kad ten jis nie­kam ne­truk­do. – Ne­siil­gi­te gy­ve­ni­mo Ru­si­jo­je? Juk jū­sų na­mai jau se­no­kai yra Lon­do­ne. – Aš ap­skri­tai nie­kur ne­gy­ve­nu. Ma­no na­mai ten, kur tuo me­tu dir­ bu, o dir­bu la­bai įvai­rio­se vie­to­se. Ži­no­ma, daž­niau­siai bū­nu Eu­ro­ pos mies­tuo­se, taip pat Niu­jor­ke. Nau­ji pa­sta­ty­mai uži­ma la­bai daug lai­ko – iki ke­lių mė­ne­sių. Da­bar į na­mus Lon­do­ne grį­šiu gruo­džio


5

Šeštadienis, Rugsėjo 29, 2012

Daugiau miesto naujienų skaitykite kaunodiena.lt

Miestas

kis ver­ti­no ir kau­nie­tes Komentarai

Al­gi­man­tas Trei­kaus­kas

Kau­no sim­fo­n i­n io or­kest­ro va­do­vas

K

on­cer­tas su D.Chvo­ros­tovs­ kiu mū­sų ko­lek­ty­vui yra di­ de­lis iš­šū­kis. Jau per re­pe­ti­ ci­ją pa­ju­tau, kad klau­sy­to­jai pa­tirs di­de­lį džiaugs­mą – toks at­li­kė­jas į mū­sų ša­lį at­vyks­ta vie­ną kar­tą per 20 ar 30 me­tų. Kla­si­ki­nės mu­zi­kos kon­ cer­tui di­de­lė­je erd­vė­je tu­ri bū­ti ge­rai pa­r ink­tas re­per­tua­ras, bet svar­biau­ sia – tu­ri bū­ti ge­ras at­li­kė­jas. Kad į to­ kį kon­cer­tą atei­tų ne vien to­kios mu­zi­ kos gur­ma­nai, bet ir dau­gy­bė žmo­nių, tur­būt ne­ma­žą dar­bą at­l i­ko te­le­v i­z i­ jos pro­jek­tai. Žmo­nės da­bar tik­rai la­ bai mėgs­ta kla­si­ki­nės, ope­ri­nės mu­zi­ kos dai­ni­nin­kus, ta­po la­biau iš­pru­sę, at­pa­ž įs­ta kla­si­k i­n ius kū­r i­n ius. Kla­si­ ki­nė mu­zi­ka nie­ka­da ne­bu­vo mi­ru­si, ta­čiau ga­li­ma sa­ky­ti, kad da­bar iš­gy­ ve­na­me šios mu­zi­kos re­ne­san­są. Net ir jau­nuo­liai ge­rai pa­žįs­ta mū­sų ope­ri­ nės mu­zi­kos at­li­kė­jus.

Vir­gi­li­jus No­rei­ka

Ope­ros so­l is­tas, te­no­ras

Ar­tū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

15 d., o ki­tą die­ną jau tu­rė­siu iš­vyk­ ti. Štai taip aš gy­ve­nu, ta­čiau vi­sur jau­čiuo­si ge­rai. La­biau­siai il­giuo­si ne na­mų, o ar­ti­mų žmo­nių – vai­ kų, žmo­nos. To­dėl la­bai daž­nai pas ma­ne at­va­žiuo­ja jie – ten, kur aš tuo me­tu esu. Kai tik vai­kams ato­ sto­gos, jie šast ir at­skren­da. – Vie­no lei­di­nio esa­te iš­rink­tas į gra­žiau­sių pa­sau­lio žmo­nių 50-uką. Kas jums yra gro­žis? – Žmo­gus, ku­ris no­ri bū­ti gra­žus išo­riš­kai, pir­miau­sia tu­ri iš­gra­žė­ ti vi­du­je. Išo­riš­kai gra­žus, ta­čiau ne­tei­sin­gai gy­ve­ni­mą nu­gy­ve­nęs žmo­gus ga­liau­siai pra­ran­da gro­ žį, jo vei­das tam­pa tar­si iš­si­gi­męs. Aš nuo­lat su­si­jęs su gro­žiu – me­ nu, tei­gia­mo­mis emo­ci­jo­mis, sėk­ me, pa­si­ten­ki­ni­mu, mei­le pub­li­kai ir ar­ti­miems žmo­nėms, to­dėl esu lai­min­gas ir ma­no gro­žis nie­ka­da ne­nu­vys (kva­to­ja). Ži­no­ma, svar­bu ir tei­sin­gas mais­tas, spor­tas, ko­ky­ biš­kas mie­gas. – Jūs jau se­niai esa­te pa­žįs­ta­ mas su Lie­tu­vos le­gen­di­niu bal­ su – te­no­ru Vir­gi­li­ju­mi No­rei­ ka. Gal klau­sy­si­tės jo kon­cer­to, ku­ris vyks ki­tą va­ka­rą po jū­sų pa­si­ro­dy­mo? – Pri­si­me­nu, kaip jis ma­ne pa­lai­ kė vie­na­me iš kon­kur­sų, esu jam dė­kin­gas. Maž­daug prieš 20 me­tų pir­mą ir pa­sku­ti­nį kar­tą iš­gir­dau, kaip V.No­rei­ka at­li­ko vie­ną ru­siš­

M

an ką tik per­d a­vė D.Chvo­ros­tovs­k io lin­ kė­ji­mus. Tai pui­kus dai­ ni­n in­kas, ste­buk­l in­gas bal­sas. Jį pa­ž įs­tu nuo kon­k ur­so, kur jis da­ly­va­vo bū­da­mas Kras­no­jars­ko vals­ty­bi­nio ope­ros ir ba­le­to teat­ro so­ lis­tu. Ta­da jis lai­mė­jo pir­mą vie­tą. Aš bu­vau žiu­ri ko­mi­si­jos na­rys, jis ne­pap­ ras­tai man pa­ti­ko. Džiau­giau­si, kad vi­ si ko­mi­si­jos na­riai apie jį bu­vo­me ge­ ros nuo­mo­nės ir sky­rė­me jam Di­d į­jį pri­zą. Po to jis pa­da­rė pa­sau­li­nę kar­je­ rą. Jam la­bai ge­rai se­kė­si, jis la­bai pui­ kiai val­do bal­są. To­kią stul­bi­na­mą kar­ je­rą vi­sų pir­ma le­mia pri­gim­tis – be jos dai­ni­nin­kas ne­bū­si. Šią pri­gim­tį rei­kia my­lė­ti, ją sau­go­ti. Be to, rei­kia bū­ti di­de­ liu dar­bi­nin­ku ir pri­gim­tį to­bu­lin­ti. Tu­ riu D.Chvo­ros­tovs­kio įra­šų, pa­klau­sau jo, kai ruo­šiu re­per­tua­rą su ba­ri­to­nais. De­ja, atei­ti į jo kon­cer­tą Kau­ne ne­ga­lė­ siu, ren­giuo­si sa­vo pa­ties la­bai at­sa­kin­ gam kon­cer­tui „Žal­gi­rio“ are­no­je, ku­ris vyks sek­ma­die­n į. Per­duo­du D.Chvo­ ros­tovs­kiui šir­din­gus lin­kė­ji­mus.

ką dai­ną, ku­rią dai­na­vo dar ma­ no mo­čiu­tė. Ak, kaip jis ją dai­na­vo! Šir­dis tie­siog ply­šo. La­bai no­rė­čiau pa­ma­ty­ti jo kon­cer­tą, bet, de­ja, jau bū­si­me iš­vy­kę. – Ar dar ka­da at­va­žiuo­si­te į Kau­ną? – Jei jūs pa­no­rė­si­te, bū­ti­nai at­va­ žiuo­siu. Man pa­tin­ka at­va­žiuo­ti. Tiks­liau sa­kant, pa­tin­ka su­grįž­ ti. Ga­li­ma sa­ky­ti, kad jau nie­kur neat­va­žiuo­ju, o tik su­grįž­tu. Sug­ rįž­ti vi­sa­da ge­ra.

Pastebėjimas: „Jū­sų Lais­vės alė­joje at­mos­fe­ra la­bai ge­ra“, – gyrė garsusis baritonas.

Faktai apie D.Chvo­ros­tovs­kį Gi­mė 1962 m. spa­lio 16 d. Kras­no­

1985–1990 m. bu­vo Kras­no­jars­ko

jars­ke. Nu­si­pel­nęs Ru­si­jos ar­tis­tas, ba­ ri­to­nas, ap­do­va­no­tas dau­gy­be, tarp jų ir vals­ty­bi­ne, pre­mi­jų.

vals­ty­bi­nio ope­ros ir ba­le­to teat­ro so­lis­tas.

Jis pa­ver­gė klau­sy­to­jų šir­dis to­ Pa­sau­ly­je iš­gar­sė­jo 1989 m., kai Kar­

gro­ti for­te­pi­jo­nu, mu­zi­kuo­ti, tu­rė­jo di­ de­lę pa­sau­lio ope­ros žvaigž­džių gar­ so įra­šų ko­lek­ci­ją.

di­fe lai­mė­jo BBC te­le­vi­zi­jos kon­kur­są „Pa­sau­lio dai­ni­nin­kas“ ir lai­mė­jo vie­ nin­te­lį pri­zą ir ti­tu­lą – „Ge­riau­sias bal­ sas“.

Bai­gė Kras­no­jars­ko M.Gor­kio me­no

Nuo 1990 m. dir­ba su gar­siais pa­

moks­lų pe­da­go­gi­kos mo­kyk­lą. Nuo anks­ty­vos jau­nys­tės jau at­li­ko ari­jas, se­nus ru­siš­kus ro­man­sus ir dai­nas.

sau­lio cho­rais, kom­po­zi­to­riais. Žy­ maus so­lis­to ka­len­do­rius pla­nuo­ja­ mas tre­jiems me­tams į prie­kį, jo kon­

Tė­vas – in­ži­nie­rius-che­mi­kas, mė­go

cer­tų lau­kia­ma vi­suo­se kon­ti­nen­ tuo­se.

kio­se kon­cer­ti­nė­se sa­lė­se kaip „Wig­ mo­re Hall“ Lon­do­ne, „Queen’s Hall“ Edin­bur­ge, „Car­ne­gie Hall“ Niu­jor­ke, „La Sca­la“ Mi­la­ne, P.Čai­kovs­kio kon­ ser­va­to­ri­jo­je Mask­vo­je, „Gran Teat­re de Li­ceu“ Bar­se­lo­no­je, kul­tū­ros cent­ re Hon­kon­ge. Ren­gė so­li­nius kon­cer­tus Seu­le, Os­

le, Stam­bu­le, Je­ru­za­lė­je, Aust­ra­li­jo­je.


6

šeštadienis, rugsėjo 29, 2012

savaitė

Kons­ti­tu­ci­ja lai­ko iš­ban­dy­ta

Kitoks žvilgsnis

Vil­tis tu­rė­ti vil­tį

Poetas Kęstutis Navakas

K

au­nas – vėl fes­ti­va­lių mies­tas. Du tarp­tau­ti­niai fes­ti­va­liai vie­nu me­ tu, mies­to me­ras jau gūž­čio­ja pe­ čiais dėl to­kios kul­tū­ros kon­cent­ra­ ci­jos, o ir pub­li­kai sun­ku vi­sur spė­ti. Tarp­tau­ti­ nis šo­kio fes­ti­va­lis jau 22-asis, tvir­tai sto­vi ant bė­gių ir nuo jų nu­lėk­ti ne­leis neiš­sen­kan­tis Bi­ ru­tės Le­tu­kai­tės en­tu­ziaz­mas. O Tarp­tau­ti­nis Kau­no ki­no fes­ti­va­lis tik šeš­ta­sis ir jam iš­gy­ ven­ti vis dar sun­ku. ES ins­ti­tu­ci­jos fes­ti­va­lį pri­pa­žįs­ta, ski­ria šiek tiek lė­šų, o vie­ti­niai fon­dai kar­tais lin­kę už­si­ merk­ti. Kau­no sa­vi­val­dy­bė sky­rė 30 tūkst. li­tų. Pa­ly­gin­ki­me su 170 tūkst. li­tų Kau­no ki­no stu­di­ jai, ku­ri ir ki­nui, ir žiū­ro­vui yra ne­pa­ly­gi­n­ti ma­ žiau svar­bi. Vie­nas po­ten­cia­lių rė­mė­jų rei­ka­la­ vi­mų Kau­no ki­no fes­ti­va­liui yra lan­ko­mu­mas. Kaip jį už­tik­rin­ti, kai ren­gė­jai rek­la­mai ne­ga­li iš­leis­ti nė li­to, nes to li­to ne­tu­ri? Be­lie­ka kliau­ tis ži­niask­lai­da ir be­vie­liu te­leg­ra­fu – iš lū­pų į lū­pas. Tie­są sa­kant, fes­ti­va­lis pa­ti­ria tam tik­ rą spau­di­mą iš di­džių­jų Vil­niaus ki­no fes­ti­va­ lių (gau­nan­čių ge­ro­kai di­des­nį fi­nan­sa­vi­mą, to­dėl lei­džian­čių sau elg­tis kiek aro­gan­tiš­kai). Krei­vai žiū­ri­ma į kai ku­rių fil­mų de­monst­ra­ vi­mą Kau­ne, abe­jo­ja­ma, ar in­te­lek­tua­liems fil­ mams Kau­ne at­si­ras žiū­ro­vų. Tar­si Kau­ne gy­ ven­tų vien se­ria­lų mė­gė­jai. O tų žiū­ro­vų ima ir at­si­ran­da, to­li gra­žu ne vi­sus čia te­ža­vi ho­li­ vu­di­niai spe­cia­lie­ji efek­tai.

Ap­sa­lu­si pub­li­ka jau šim­tą­ jį kar­tą vil­tin­gai šnabž­da, kad gal „Ro­mu­va“ at­gims­ta. Kai ku­rie fes­ti­va­lio sean­sai vyks­ta „Ro­mu­vo­ je“ ir ap­sa­lu­si pub­li­ka jau šim­tą­jį kar­tą vil­tin­ gai šnabž­da, kad gal „Ro­mu­va“ at­gims­ta. Tai pa­na­šus da­ly­kas, kaip pa­ma­ty­ti ko­mos iš­tik­ tą žmo­gų, ju­di­nan­tį vie­ną pirš­tą. Kai iš tik­rų­jų at­gims, tuo­met ir džiaug­si­mės, o pro­gi­niai ten vyks­tan­tys ren­gi­niai tik pa­brė­žia ap­link juos te­bet­vy­ran­čią tuš­tu­mą. Kau­ne kai kas ir fil­muo­ja­ma, štai kaž­ko­kie is­ pa­nai čia fil­muo­ja pa­bė­gė­lių sto­vyk­lą. Ne­gi Kau­nas vien tam te­tin­ka­mas? At­min­ty iš­ky­la lai­kai, kai so­vie­tai čia fil­muo­da­vo už­sie­nį ar­ ba lie­tu­viai – prieš­ka­rį. Dar at­min­ty kad­ras iš so­vie­ti­nio su­per­hi­to „Ta­bo­ras žen­gia į dan­gų“ (kaž­kas tarp E.Kus­tu­ri­cos ir in­dų fil­mo): Kau­ no („vai­di­nan­čio“ Be­sa­ra­bi­jos mies­tą) Ro­tu­šės aikš­tė­je kar­tu­vės, ruo­šia­ma­si kar­ti pa­grin­di­nį he­ro­jų. Stai­ga at­šuo­liuo­ja pa­sta­ro­jo žir­gas, he­ ro­jus šo­ka ant jo ir pa­bė­ga. Gal taip at­si­tiks ir su Kau­no ki­no fes­ti­va­liu. Kad ir kiek jį ruoš­tų­si kar­ti – šoks ant žir­go ir iš­si­gel­ bės. Di­de­liam žiū­ro­vų džiaugs­mui. informacija:

302 250

Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

L

ie­tu­vos Kons­ti­tu­ci­ja iš­ ban­dy­mus at­lai­kė ir šiuo me­tu nė­ra rim­tų prie­žas­ čių ją to­bu­lin­ti. To­kios nuo­mo­nės lai­ko­si kons­ti­tu­ci­nės tei­sės pro­fe­so­rius, bu­vęs Kons­ti­ tu­ci­nio Teis­mo pir­mi­nin­kas Juo­ zas Ži­lys. – Šie­met mi­ni­me Kons­ti­tu­ ci­jos 20-me­tį. Jūs va­do­va­ vo­te dar­bo gru­pei, ren­gu­ siai Kons­ti­tu­ci­jos pro­jek­tus. Ko­kie, jū­sų ma­ny­mu, mū­sų Kons­ti­tu­ci­jos trū­ku­mai at­si­ sklei­dė per šį lai­ką? – Kons­ti­tu­ci­ja, ku­ri 1992 m. pa­ tvir­tin­ta re­fe­ren­du­me, tu­ri bū­ ti ver­ti­na­ma to lai­ko­tar­pio po­li­ ti­nių, tei­si­nių pro­ce­sų kon­teks­te. Svar­biau­sia ap­lin­ky­bė – kad ši Kons­ti­tu­ci­ja gi­mė ker­tan­tis įvai­rioms nuo­mo­nėms dėl val­ džios ša­kų san­ty­kio ir ins­ti­tu­ci­ nių kom­pe­ten­ci­jų. Tai bu­vo pla­ taus mas­to dis­ku­si­ja, daž­nai pe­rau­gan­ti į ašt­rias nuo­mo­nių san­kir­tas. Tai­gi mū­sų Kons­ti­tu­ ci­ja at­spin­di ne tik to lai­ko­tar­pio Lie­tu­vos po­li­ti­nio ir tei­si­nio gy­ ve­ni­mo ak­tua­li­jas. Vi­so­se ša­ly­se, kur prii­ma­mos kons­ti­tu­ci­jos, vyks­ta ne­si­bai­gian­ tys gin­čai, po­le­mi­ka dėl val­džių ir jų ga­lių. Ver­tin­da­mi iš šian­die­nės per­spek­ty­vos ga­li­me klaus­ti: ar ta val­džių pa­da­li­ji­mo ir ga­lių pa­ skirs­ty­mo konst­ruk­ci­ja, ku­ri bu­vo įtvir­tin­ta ta­da, 1992 m. spa­lio 25 d. re­fe­ren­du­me, tin­ka ir šiuo­lai­ki­ nėms po­li­ti­nėms są­ly­goms? Ma­no as­me­ni­ne nuo­mo­ne, Sei­mo, pre­ zi­den­to įga­lio­ji­mai, Vy­riau­sy­bės kom­pe­ten­ci­jos, teis­mų vie­ta val­ džios są­ran­go­je šiuo me­tu ne­ke­lia di­des­nių pro­ble­mų.

– Dėl ko 1991–1992 m., ren­ giant Kons­ti­tu­ci­ją, la­biau­siai bu­vo lau­žo­mos ie­tys? – Pag­rin­di­nė pro­ble­ma bu­vo val­ džių ins­ti­tu­ci­nės kom­pe­ten­ci­jos: pre­zi­den­to ir Sei­mo. Pa­vyz­džiui, Aukš­čiau­sio­sios Ta­ry­bos (AT) su­ da­ry­ta ko­mi­si­ja, ku­ri ren­gė Kons­ ti­tu­ci­jos teks­tą, ir jos pir­mi­nin­ kas, ir aš, lai­kė­mės po­zi­ci­jos, kad Lie­tu­vos nau­ja kons­ti­tu­ci­nė san­ tvar­ka tu­ri bū­ti grin­džia­ma pa­gal 1922-ųjų Kons­ti­tu­ci­ją. O kon­ser­ va­ty­vio­ji AT pu­sė lai­kė­si po­zi­ci­ jos, kad rei­kia ryš­kiau at­spin­dė­ ti 1938 m. Kons­ti­tu­ci­ją. Es­mi­nis da­ly­kas bu­vo tai, ko­kios pre­zi­ den­to ga­lios san­ty­kiuo­se su Sei­ mu ir ko­kios – su Vy­riau­sy­be. – Ta dis­ku­si­ja dėl pre­zi­den­ to ga­lių ak­tua­li iki šiol: ne­ ma­žai yra tei­gian­čių, kad ir Sei­mas, ir pre­zi­den­tas pa­gal Kons­ti­tu­ci­ją yra per­ne­lyg au­ to­no­miš­ki, dėl to nė­ra sklan­ reklamos skyrius:

E. paštas redakcija@kaunodiena.lt

Kasdienė prenumerata 1 mėn. – 26 (13*) Lt

ISSN 1392-7639 ©1992-2007 UAB „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242.

laikinai einantis „Diena media news“ vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis „Kauno dienos“ Vyriausioji redaktorė Jūratė Kuzmickaitė Vyr. redaktoriaus pavaduotojai: Arūnas Andriuškevičius – 302 252 Violeta Juodelienė – 302 260

„Kauno dienos“ redakcija Kęstučio g. 86, 44296 Kau­nas. Fak­sas 423 404. „Diena media news“ generalinis direktorius Laimutis Genys

MIESTO NAUJIENOS: Tadas Širvinskas – Mantas Lapinskas – Vilija Žukaitytė – Saulius Tvirbutas – Virginija Skučaitė – Jurgita Šakienė – TEISĖTVARKA: Diana Krapavickaitė –

302 230

Po­žiū­ris: „Ne­ma­ny­čiau, kad pa­grin­di­nė šiuo­lai­ki­nės de­mok­ra­ti­jos

pro­ble­ma yra Sei­mo na­rių skai­čiaus ma­ži­ni­mas“, – sa­ko J.Ži­lys.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

daus bend­ra­dar­bia­vi­mo. Kai kas siū­lo žval­gy­tis į vals­ty­bes kai­my­nes ir pre­zi­den­tą rink­ti par­la­men­te. – To­kie pa­siū­ly­mai – ne nau­ jie­na. Api­bend­rin­tai ne­bū­tų ga­ li­ma teig­ti, kad toks ga­lių per­ skirs­ty­mas bū­tų la­bai po­zi­ty­vus da­ly­kas. Aš, pa­vyz­džiui, dėl to abe­jo­ju. Pre­zi­den­tas, ren­ka­mas par­la­men­to, bū­tų per­ne­lyg suau­ gęs su par­la­men­tu ir jam bū­tų sun­ku įgy­ven­din­ti ati­tin­ka­mas vals­ty­bės va­do­vo, kaip sa­vo­tiš­kai ne­prik­lau­so­mo pa­rei­gū­no, funk­ ci­jas. Ne­su­tik­čiau, kad Sei­mas ir pre­zi­den­tas pa­gal Kons­ti­tu­ ci­ją per­ne­lyg at­skir­ti: pre­zi­den­ tas tu­ri tei­sę ve­tuo­ti par­la­men­ to priim­tus ak­tus, jis ga­li siū­ly­ti priim­ti ati­tin­ka­mus įsta­ty­mus par­la­men­te. Dis­ku­tuo­ti, ži­no­ma, apie tai ga­li­ma, bet nau­ji Kons­ti­tu­ci­ jos pro­jek­tai nie­ka­da neat­sa­kys į es­mi­nį klau­si­mą – ar tik­rai nau­ ja jos konst­ruk­ci­ja bus op­ti­ma­li ir ge­res­nė ne­gu da­bar? Pa­siū­ly­mų dėl Kons­ti­tu­ci­jos kei­ti­mo bū­na itin daug. Bet ap­ skri­tai aš as­me­niš­kai ne­ma­tau įtai­ges­nių, pa­grįs­tų pa­siū­ly­mų, ką nau­ja jo­je rei­kė­tų fik­suo­ti. – Tur­būt gar­siau­siai skam­ba siū­ly­mas ma­žin­ti Sei­mo na­ rių skai­čių. – To­kie svars­ty­mai – ne nau­jie­ na. Ir ku­riant Kons­ti­tu­ci­ją bu­vo svars­ty­mų, ar par­la­men­tą su­ da­ry­tų 101, ar 100, ar 70 tau­ tos at­sto­vų. Taip, iš tie­sų ši­tas klau­si­mas ak­tua­lus. Ko­dėl bu­ vo įtvir­tin­tas bū­tent 141 Sei­mo na­rys? Ši­tas skai­čius rė­mė­si tuo, kad ir ma­žiau­sia ša­lies sa­vi­val­ dy­bė tu­rė­tų bent po vie­ną de­pu­ ta­tą. Nuo ma­žiau­sio­sios rin­ki­mų apy­gar­dos rin­kė­jų skai­čiaus bu­ vo dė­lio­ja­ma va­di­na­mo­ji rin­ki­mų Platinimo tarnyba: 302

242

geog­ra­fij­ a ir vi­sa vals­ty­bės te­ri­ to­ri­ja brai­žo­ma pa­gal apy­gar­das. Taip ir ga­vo­me tą skai­čių –141. Nuo to lai­ko, ži­no­ma, daug kas pa­si­kei­tė. Eu­ro­pos ša­ly­se par­la­men­to na­rių ir gy­ven­to­jų san­ty­kis la­bai įvai­rus. Ka­žin ar net ver­ta ly­gin­ti, nes ma­nau, kad tai nė­ra pa­grin­di­nis kri­te­ri­jus.

Aš as­me­niš­kai ne­ ma­tau įtai­ges­nių, pa­grįs­tų pa­siū­ly­ mų, ką nau­ja jo­je rei­kė­tų fik­suo­ti.

– Aki­vaiz­du, kad de­mok­ra­ ti­jos ko­ky­bė Lie­tu­vo­je ma­ži­ nant par­la­men­to na­rių skai­ čių ne­pa­ge­rės. – Tur­būt. Var­gu ar tai es­mi­nis klau­si­mas. Es­mė yra – o koks skai­čius par­la­men­ta­rų tu­ri at­ sto­vau­ti rin­kė­jų nuo­mo­nei? Ar de­mok­ra­ti­jai bus ge­riau, ar blo­ giau? Jei­gu im­tu­me pra­gma­tiš­ kuo­ju as­pek­tu – kiek kai­nuo­ja mo­kes­čių mo­kė­to­jams par­la­men­ tas, taip, iš tie­sų, tuo­met tai ver­ta svars­ty­ti. Bet di­des­nis par­la­men­ ta­rų, at­sto­vau­jan­čių žmo­nėms, skai­čius yra po­zi­ty­vus da­ly­kas. Tai­gi ne­ma­ny­čiau, kad pa­ grin­di­nė pro­ble­ma šiuo­lai­ki­nė­ je de­mok­ra­ti­jo­je, par­la­men­ta­ riz­me, yra Sei­mo na­rių skai­čiaus ma­ži­ni­mas. – Kaip ir prieš kiek­vie­nus rin­ki­mus, at­si­nau­ji­no dis­ ku­si­jos dėl rin­ki­mų sis­te­mos – gal­būt vi­są Sei­mą rei­kė­ tų rink­ti tik vien­man­da­tė­se apy­lin­kė­se? – Pri­min­siu, kad ta­da, 1992-ai­ siais, są­mo­nin­gai į Kons­ti­tu­ci­ją Prenumeratos skyrius: 302

LIETUVA: Stasys Gudavičius –

(8 5) 219 1381

PASAULIS: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Valentinas Beržiūnas – (8 5) 219 1387 EKONOMIKA:

302 243

Jolita Žvirblytė –

(8 5) 219 1374

SPORTAS: Romas Poderys – 302 258 Marius Bagdonas – 302 259 Mantas Stankevičius – (8 5) 219 1383 Menas ir Pramogos: Enrika Striogaitė –

302 272

FOTOKORESPONDENTAI: Andrius Aleksandravičius – Artūras Morozovas – Tomas Ragina –

302 269 302 269 302 269

NAMAI: Vereta Rupeikaitė –

302 265

Sveikata: Marijana Jasaitienė –

302 263

Ratai: Arūnas Andriuškevičius –

302 260

TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 279 1380

– Kaip Kons­ti­tu­ci­jo­je at­si­ra­ do to­kia aukš­ta kar­te­lė no­ rint Lie­tu­vo­je su­reng­ti re­ fe­ren­du­mą – rei­kia su­rink­ti 300 tūkst. pa­ra­šų? Vi­suo­ti­ nai pri­pa­žįs­ta­ma, kad tai – neį­ma­no­ma. – Jau ku­riant Kons­ti­tu­ci­ją bu­ vo la­bai pla­čiai dis­ku­tuo­ta apie tai. Ir ga­lų ga­le to­kia po­zi­ci­ja su­bren­do. 1992 m. ma­tė­me, kad re­fe­ren­du­mas Lie­tu­vos geo­po­ li­ti­nė­mis są­ly­go­mis yra be ga­ lo svar­bus da­ly­kas. Ga­li­mi pa­ vo­jai, kad ma­žes­nis gy­ven­to­jų pa­ra­šų skai­čius, ga­lin­tis ini­ci­ juo­ti re­fe­ren­du­mą, ga­li bū­ti po­ li­tiš­kai ne­ga­ty­vus. To­dėl ir su­ bren­do nuo­sta­ta dėl 300 tūkst. pa­ra­šų. Bet ne­su­tik­čiau, kad šiuo at­ ve­ju rei­kė­tų keis­ti Kons­ti­tu­ci­ ją. Yra ki­tas ke­lias. Ma­no gal­va, už­tek­tų pa­ko­re­guo­ti Re­fe­ren­du­ mo įsta­ty­mą ir lai­ką, per ku­rį toks skai­čius pa­ra­šų ga­lė­tų bū­ ti su­rink­tas, pra­tęs­ti, tar­ki­me, iki pu­sės me­tų. Tai pa­leng­vin­ tų pro­ce­są. Ma­ny­čiau, tai bū­tų per­spek­ty­vu. – O ką da­ry­ti su Kons­ti­tu­ci­ jos straips­niais, ku­rie skel­ bia apie ne­mo­ka­mo moks­lo, ne­mo­ka­mo gy­dy­mo lai­da­vi­ mą? Ar tai nė­ra prieš­ta­ra­vi­ mas rea­ly­bei? – Kons­ti­tu­ci­ja nė­ra vien tei­si­nis do­ku­men­tas. Tai yra ir tam tik­rų po­li­ti­nių pro­jek­tų at­spin­dys il­ ga­lai­kė­je per­spek­ty­vo­je. Ne­ma­ nau, kad jū­sų pa­mi­nė­tos nuo­ sta­tos yra pa­grin­di­nė pro­ble­ma. Ne­mo­ka­mas moks­las, svei­ka­tos ap­sau­ga – tai vals­ty­bės sie­ki­ nys. 1992 m. bu­vo la­bai po­pu­lia­ ri so­cia­li­nės vals­ty­bės ideo­lo­gi­ja. Ne­ma­nau, kad tos for­mu­luo­tės Kons­ti­tu­ci­jo­je truk­do Lie­tu­vos de­mok­ra­ti­jai.

244

3 mėn. – 69 (39*) Lt Tik šeštadienio prenumerata 1 mėn. – 9 (6*) Lt 302 266 302 251 302 273 302 262 302 267 302 261

ne­bu­vo įra­šy­ta, ko­kios rin­ki­mų sis­te­mos pa­grin­du bus for­muo­ ja­mas par­la­men­tas. Ir 1992 m. vie­ni lai­kė­si po­zi­ci­jos, kad par­ la­men­tą rei­kia rink­ti tik re­mian­ tis ma­žo­ri­ta­ri­ne rin­ki­mų sis­te­ ma. Ki­ti ma­nė ir bu­vo įsi­ti­ki­nę, – ir jų bu­vo maž­daug per pu­sę, – kad par­la­men­to sta­bi­lu­mą le­mia ati­tin­ka­mas po­li­ti­nių or­ga­ni­za­ ci­jų at­sto­va­vi­mas par­la­men­te. Ki­ti ma­nė, kad Lie­tu­vos rin­ ki­mus rei­kia rem­ti tik pro­por­ci­ne rin­ki­mų sis­te­ma, kur da­ly­vau­ja tik par­ti­niai są­ra­šai. Štai to­kia nuo­mo­nių įvai­ro­vė bu­vo. Ga­lų ga­le nu­spręs­ta: da­ry­ki­ me per pu­se. Tai bu­vo ir­gi komp­ ro­mi­sų re­zul­ta­tas. Juk da­bar, jei pra­dė­tu­me rim­tai dėl to dis­ku­ tuo­ti, ir vėl tas pa­ts iš­kil­tų, vėl vi­suo­me­nė pa­si­da­ly­tų. Ta­čiau dis­ku­si­ja šiuo klau­si­mu – at­vi­ ra. Gal­būt po šių Sei­mo rin­ki­mų rei­kė­tų ga­lų ga­le nu­spręs­ti.

http://www.kaunodiena.lt * prenumeratos kaina laikraštį atsiimant redakcijoje

aukštyn žemyn: Marijana Jasaitienė – Darius Sėlenis – Laima Žemulienė –

302 263 302 276 (8 5) 219 1374

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 302 234, 308 862, 308 863, 308 864, 302 230 reklama@kaunodiena.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Indeksas 0041. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 23 320.

ASMENINIAI SKELBIMAI: 302 231, 302 202, faksas 321 717 skelbimai@kaunodiena.lt SKELBIMŲ IR PRENUMERATOS SKYRIUS (Vytauto pr. 23) mob. 8 655 45 114 PLATINIMO TARNYBA: 302 242, 302 228 PRENUMERATOS SKYRIUS: 302 244



8

šeštadienis, rugsėjo 29, 2012

lietuva

Mū­sų jau ne­be trys mi­li­jo­nai Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

Ant­ruo­ju tau­tos him­nu va­di­na­ ma Ma­ri­jo­no Mi­ku­ta­vi­čiaus dai­na „Trys mi­li­jo­nai“ ne­beak­tua­li: nau­ jau­siais duo­me­ni­mis, Lie­tu­vo­je gy­ ve­na ma­žiau nei 3 mln. gy­ven­to­jų – 2,988 mln. žmo­nių. Vi­suo­me­nė sens­ta

Dar per­nai ko­vą per vi­suo­ti­nį su­ ra­šy­mą gy­ven­to­jų Lie­tu­vo­je, anot sta­tis­ti­kų, bu­vo dau­giau – 3 043 429 žmo­nės.

535 tūkst.

žmo­nių gy­ve­no Vil­niu­je per 2011 m. gy­ven­to­jų su­ra­šy­mą.

„Pa­si­kei­tė Lie­tu­vos gy­ven­to­jų struk­tū­ra: su­ma­žė­jo vai­kų, dar­bin­ go am­žiaus žmo­nių. Sta­tis­ti­ka liu­ di­ja, kad ša­lies gy­ven­to­jai sens­ta, di­dė­ja iš­lai­ko­mų gy­ven­to­jų skai­ čius“, – api­bend­ri­no Sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­to va­do­vė Vi­li­ja La­pė­ nie­nė. „Ta­čiau, kaip pa­ste­bi­me, pa­ki­lo gy­ven­to­jų iš­si­la­vi­ni­mo ly­gis, dau­ giau žmo­nių, tu­rin­čių aukš­tą­jį iš­ si­la­vi­ni­mą. O at­si­vė­ru­sios sie­nos ska­ti­na in­teg­ra­ci­jos pro­ce­sus, nes žmo­nės mo­ka dau­giau kal­bų“, – pri­dū­rė V.La­pė­nie­nė. Emig­ra­vo šim­tai tūks­tan­čių

Per de­šimt­me­tį nuo 2001 m. vi­ suo­ti­nio gy­ven­to­jų ir būs­tų su­ra­ šy­mo ša­lies gy­ven­to­jų su­ma­žė­jo 12,6 pro­c., ar­ba 440,6 tūkst. Sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­tas nu­ ro­do, kad gy­ven­to­jų ma­žė­ji­mą dau­giau­sia lė­mė mig­ra­ci­ja (76,9 pro­c.). Per de­šimt­me­tį iš ša­lies iš­ vy­ko 402,9 tūkst. gy­ven­to­jų. At­ vy­ku­sių­jų į Lie­tu­vą skai­čius – 64,2 tūkst.

Par­ti­jo­se – 4 pro­c. gy­ven­to­jų Per­nai po­l i­t i­n ių par­t i­jų na­r ių skai­ čius kiek paau­go, di­dė­jo ir jų pi­n i­ gi­nės lė­šos. Par­t i­jų na­r ių išau­go 1,6 tūks­tan­čio, pi­n i­g i­nės lė­šos, pa­ly­g in­ ti su 2010-ai­siais, di­dė­jo 11,4 pro­c.

Pro­ce­sas: gy­ven­to­jų Lie­tu­vo­je

ma­žė­ja jau du de­šimt­me­čius.

giau nei ket­vir­ta­da­l is (28 pro­c.) lė­šų, ar­ba 5,5 mln. li­tų, kaip ir 2010 m., gau­ ta iš vals­t y­bės biu­d že­to.

Kaip pra­ne­š ė Sta­t is­t i­kos de­p ar­t a­ men­tas, 1,5 pro­c. au­gęs par­t i­jų na­r ių skai­čius me­t ų pa­bai­go­je sie­kė 105,7 tūkst., ar­ba 4,3 pro­c. vi­sų 18 me­t ų ir vy­res­n io am­ž iaus gy­ven­to­jų.

2011-ie­j i bu­vo pa­s ku­t i­n iai me­t ai, kai par­t i­jos ga­lė­jo rink­t i au­kas. Nuo 2012-ųjų ju­r i­d i­n ių as­me­nų au­kos par­t i­j oms iš vi­s o už­d raus­tos, o fi­ zi­n iai as­me­nys ri­b o­t as su­mas ga­l i au­ko­t i tik vykstant po­l i­t i­nei kam­ pa­n i­jai.

2011 m. po­l i­t i­n ių par­t i­jų lė­šos, įskai­ tant gau­tas po­li­ti­nei kam­pa­ni­jai, sie­ kė 19,5 mln. li­t ų. Pu­sę, ar­ba 9,8 mln. li­tų, par­ti­jų lė­šų su­da­rė fi­zi­nių ir ju­ri­ di­nių as­me­nų paau­ko­ti pi­ni­gai. Dau­

Pa­ly­g in­t i su 2010 m., par­t i­jų iš­lai­dos pa­d i­dė­jo 28,4 pro­c. Dau­g iau­sia pi­n i­ gų iš­leis­ta pre­kėms ir pa­slau­goms pirk­t i. Dar­bo už­mo­kes­t is su­da­rė 9,5 pro­c. po­l i­t i­n ių par­t i­jų iš­lai­dų.

Sauliaus Žiūros (BFL) nuotr.

2011 m. gy­ven­to­jų su­ra­šy­mas pa­ro­d ė, kad mies­te gy­ve­n o du treč­da­liai (2 031 200, ar­ba 66,7 pro­c.) gy­ven­to­j ų, li­k u­s ie­j i 33,3 pro­c. – kai­me. Mies­to gy­ven­to­ jų per de­šimt­me­tį tarp su­ra­šy­ mų su­ma­žė­jo 12,9 pro­c., kai­mo – 12,1 pro­c. Di­džiuo­siuo­se ša­lies mies­tuo­se gy­ve­no 40,2 pro­c. vi­sų ša­lies gy­ ven­to­jų. Gy­ven­to­jų su­ma­žė­jo vi­ suo­se di­džiuo­siuo­se mies­tuo­se: Šiau­liuo­se – 18,4 pro­c., Pa­ne­vė­žy­ je – 16,7 pro­c., Kau­ne – 16,6 pro­c., Klai­pė­do­je – 15,9 pro­c., Vil­niu­je – 3,3 pro­c.

Pa­ly­gin­ti su 2001 m. su­ra­šy­mo re­zul­ta­tais, gy­ven­to­jų pa­gau­sė­jo tik ke­tu­rio­se sa­vi­val­dy­bė­se: Klai­ pė­dos ra­jo­no – 11 pro­c., Ne­rin­gos – 7,7 pro­c., Vil­niaus ir Kau­no ra­ jo­nų – ati­tin­ka­mai 7,6 ir 5,4 pro­c. Li­ku­sio­se 56 sa­vi­val­dy­bė­se gy­ven­ to­jų skai­čius su­ma­žė­jo. Vil­niu­je per­nai pa­va­sa­rį gy­ve­no 535,6 tūkst. žmo­nių. Kau­ne – 316 tūkst., Klai­pė­do­je – 162,4 tūkst. gy­ven­to­jų. Ka­ta­li­kų su­ma­žė­jo

Sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­to at­sto­ vų tei­gi­mu, 2011 m. gy­ven­to­jų su­ ra­šy­mas pa­ro­dė, kad Ro­mos ka­ta­ li­kais Lie­tu­vo­je sa­ve lai­ko dau­giau kaip trys ket­vir­ta­da­liai gy­ven­to­ jų, jo­kiai re­li­gi­jai sa­vęs ne­pris­ki­ ria 6 pro­c. Per de­šimt­me­tį ka­ta­li­kų da­lis su­ ma­žė­jo nuo 79 pro­c. iki 77,3 pro­c. Per­nai ko­vą vyk­dant su­ra­šy­mą sta­čia­ti­kių (or­to­dok­sų) ti­kė­ji­mą iš­pa­ži­no 4,1 pro­c., sen­ti­kių – 0,8 pro­c. gy­ven­to­jų. Nė vie­nai re­li­gi­ nei bend­ruo­me­nei sa­vęs ne­pris­ky­ rė 6,1 pro­c. Lie­tu­vių pa­dau­gė­jo

Per­nai bu­vo su­ra­šy­ti 154 tau­ty­bių gy­ven­to­jai. Paaiš­kė­jo, kad lie­tu­vių da­lis Lie­tu­vo­je su­da­ro 84,2 pro­c., o len­kų ir ru­sų ša­ly­je per de­šimt­ me­tį ma­žė­jo.

Len­kai per­nai su­da­rė 6,6 pro­c. gy­ven­to­jų, ru­sai – 5,8 pro­c. Prieš 10 me­tų per su­ra­šy­mą len­kų da­ lis bu­vo 6,7 pro­c., ru­sų – 6,3 pro­c. Bal­ta­ru­sių da­lis ša­ly­je iš­lie­ka 1,2 pro­c. Su­ra­šy­mo duo­me­ni­mis, Lie­tu­ vo­je gy­ve­no 108 vals­ty­bių pi­lie­ty­ bę tu­rin­tys gy­ven­to­jai. Lie­tu­vos pi­ lie­čiai su­da­rė 99,3 pro­c. vi­sų ša­lies gy­ven­to­jų. Ab­so­liu­ti dau­gu­ma ša­ lies gy­ven­to­jų nu­ro­dė tu­rin­tys vie­ ną pi­lie­ty­bę. Prog­no­zuo­ja­ma, kad per atei­ nan­čius du de­šimt­me­čius Lie­tu­ vo­je ne­be­liks nė 2,5 mln. gy­ven­ to­jų.

Lie­tu­vos gy­ven­to­jų po­ky­tis (nuo 1940 m., mln. žmo­nių) 1940 m.

2,925

1951 m.

2,561

1959 m.

2,711

1965 m.

2,948

1973 m.

3,234

1979 m.

3,398

1989 m.

3,69

2001 m.

3,46

2011 m.

3,043

2012 m. rug­sė­jis

2,988

Virš sos­ti­nės vi­ce­me­ro – įta­ri­mų še­šė­lis Va­kar pra­dė­tas iki­teis­mi­nis ty­ri­ mas ga­vus duo­me­nų, kad Vil­niaus vi­ce­me­ras so­cial­de­mok­ra­tas Ro­ mas Ado­ma­vi­čius paė­mė dau­giau kaip 30 tūkst. li­tų ky­šį.

Kaip pra­ne­šė Spe­cia­lių­jų ty­ri­mų tar­ny­ba (STT), ky­šis priim­tas pa­ ža­dant pa­veik­ti vie­nos Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bės įmo­nės dar­ buo­to­jus, kad šie priim­tų pa­lan­ kų spren­di­mą or­ga­ni­zuo­ja­ma­me 8 mln. li­tų ver­tės dar­bų pir­ki­mo vie­ ša­ja­me kon­kur­se. Iki­teis­mi­nis ty­ri­mas pra­dė­tas pa­ gal Bau­džia­mo­jo ko­dek­so straips­ nius, ku­rie nu­ma­to at­sa­ko­my­bę už ky­ši­nin­ka­vi­mą ir pre­ky­bą po­vei­kiu. Už pa­sta­rą­jį nu­si­kal­ti­mą nu­ma­to­ ma baus­mė nuo dve­jų iki aš­tuo­ne­ rių me­tų. R.Ado­ma­vi­čius įra­šy­tas 48-asis So­cial­de­mok­ra­tų par­ti­jos kan­di­ da­tų są­ra­še, taip pat kan­di­da­tuo­ ja vien­man­da­tė­je Laz­dy­nų rin­ki­mų apy­gar­do­je. Vy­riau­sio­ji rin­ki­mų ko­mi­si­ja (VRK) va­kar ga­vo pro­ku­ ro­rų pra­šy­mą pa­nai­kin­ti jo tei­si­

nę ne­lie­čia­my­bę. Spren­di­mą šiuo klau­si­mu VRK priims ant­ra­die­nį. R.Ado­ma­vi­čius kal­ti­ni­mus nei­ gė ir tvir­ti­no, kad ras­ti gry­nie­ji – jo nuo­sa­vi pi­ni­gai rin­ki­mų kam­pa­ni­ jai. „Aš ky­šio neė­miau“, – va­kar per spau­dos kon­fe­ren­ci­ją sa­kė po­li­ti­kas. Jis lai­ki­nai nu­si­ša­li­no nuo tar­ny­bos sos­ti­nės sa­vi­val­dy­bė­je ir pa­pra­šė su­stab­dy­ti jo na­rys­tę par­ti­jo­je. At­lik­da­mi iki­teis­mi­nį ty­ri­mą dėl ga­li­mo Vil­niaus vi­ce­me­ro ky­ši­nin­ ka­vi­mo, dar ket­vir­ta­die­nį STT pa­ rei­gū­nai at­li­ko kra­tas sos­ti­nės sa­ vi­val­dy­bė­je, vi­ce­me­ro ka­bi­ne­te, Lie­tu­vos so­cial­de­mok­ra­tų par­ti­ jos Vil­niaus sky­riaus būs­ti­nė­je ir bend­ro­vė­je „Vil­niaus van­de­nys“. Šių me­tų pra­džio­je į tei­sė­sau­gos aki­ra­tį pa­te­ko ki­tas aukš­tas pa­rei­ gas užė­męs So­cial­de­mok­ra­tų par­ ti­jos at­sto­vas – Kau­no vi­ce­me­ ras Kęs­tu­tis Kriš­čiū­nas. Jis įtar­tas pikt­nau­džia­vi­mu tar­ny­bi­ne pa­dė­ ti­mi, do­ku­men­tų klas­to­ji­mu ir tur­ to iš­švais­ty­mu. Ar­ti­miau­siu me­tu jo by­la pa­sieks teis­mą. KD, BNS inf.


9

ŠeštADIENIS, rugsėjo 29, 2012

ekonomika

Nak­ti­nis vers­lo pla­nas pa­si­tei­si­no Natū­ra­lios kos­me­ti­kos ga­min­to­ja bend­rovė „Uo­ga uo­ga“ žod­žiu „sėkmė“ ne­si­žars­to. Įmonės įkūrėjos ne­sle­pia, kad kas­metė plėtra pa­rei­ka­lau­ja daug in­ves­ti­cijų, ta­čiau tai nuo atei­ties am­bi­cijų jų neat­bai­do. Li­na Mra­zaus­kaitė

l.mrazauskaite@diena.lt

Idė­ja gimė per­nakt

Vers­lo idė­ja ga­min­ti natū­ra­lią kos­ me­tiką Le­nai So­ko­lovs­kai ir Jo­vi­tai Vyš­niaus­kie­nei gimė prie­š dve­jus me­tus, o jai su­si­for­muo­ti pri­reikė vos vie­nos va­sa­ros nak­ties kai­me. Tąkart pa­si­ta­ru­sios jos nu­sprendė, kad sa­vo ga­mi­na­ma natū­ra­lia kos­ me­ti­ka galėtų pa­si­da­ly­ti su pla­tes­ ne au­di­to­ri­ja. Pir­miau­sia pra­dėju­sios rūpin­ tis svei­ka mi­ty­ba jos ne­tru­ko su­si­ domė­ti ir kos­me­ti­ka. Prieš tai jau­ nos vers­li­ninkės kos­me­tiką ga­mi­no sau ir ar­ti­mie­siems, tad šio­je sri­ty­ je pa­tir­ties jau turė­jo. Med­žiagų ieš­ko už­sie­ny­je

Kant­rybė: vie­na iš bend­rovės „Uo­ga uo­ga“ įkūrėjų L.So­ko­lovs­ka ma­

no, jog plėsti verslą pa­de­da dar­buo­tojų tikė­ji­mas, kad bend­rovė per­ spek­ty­vi, ir jų gebė­ji­mas vers­lo sėkmės palūkė­ti. Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

R

Ras­ti pir­muo­sius tiekė­jus vers­li­ ninkėms pa­dėjo kos­me­ti­kos ga­ min­tojų kur­sai Ang­li­jo­je, kur jos už­mezgė ver­tingų ry­šių ir su­ži­no­ jo, iš kur pa­tyrę ga­min­to­jai per­ka med­žia­gas pro­duk­ci­jai. „Sten­giamės pro­duktą gau­ti tie­ siai iš tiekėjų rankų, ta­čiau tai ne vi­ suo­met pa­vyks­ta, nes mums rei­kia ne­la­bai di­de­lio kie­kio. Todėl kar­tais per­ka­me ir iš žmo­nių, ku­rie su­per­ ka di­delį kiekį ir per­par­duo­da ma­ žesnė­mis da­li­mis. To­kių tiekėjų taip

pat yra tik už­sie­ny­je, nes Lie­tu­vo­ je gran­dinė per il­ga, o kai­nos – per aukš­tos“, – sakė L.So­ko­lovs­ka. Anot jos, iš lie­tu­vių pa­pras­tai per­ka­mas tik me­dus, bi­čių vaš­kas, vais­ta­žolės.

Le­na So­ko­lovs­ka:

Į rinką įsi­lie­jo­me pa­ lan­kiu me­tu – prie­š de­šimtį metų gal ne­ būtų taip pa­si­sekę. Ple­čia­si po Lie­tuvą

Vos su­kūru­sios bend­rovę vers­ li­ninkės pra­dėjo pre­kiau­ti sa­vo elekt­ro­ninė­je par­duo­tuvė­je, ku­rią su­kur­ti pa­dėjo J.Vyš­niaus­kienės bro­lis. „Tai tar­si dviejų šeimų vers­ las“, – šyp­telė­jo ji pa­sa­ko­da­ma, kad įvai­riau­sių darbų, jei tik ga­li, ima­si vi­si šei­mos na­riai. Vėliau, maž­daug prie­š me­tus, du­ ris at­vėrė ir pir­mo­ji įmonės „Uo­ga uo­ga“ par­duo­tuvė vie­na­me Vil­niaus pre­ky­bos centrų. Net­ru­kus vers­las ėmė plėstis – šiais me­tais įreng­ta par­duo­tuvė Kau­ne, o spalį pla­nuo­ ja­ma kel­tis ir į Klaipėdą. Bend­rovė taip pat in­ves­ta­vo į nau­jos elekt­ro­ ninės par­duo­tuvės kūrimą.

L.So­ko­lovs­ka pri­pa­ži­no, kad vers­ lui plėstis ypač pa­dėjo tuo me­tu šalį užplū­du­si su­si­domė­ji­mo natū­ra­lu­ mu ban­ga: „Ma­nau, į rinką įsi­lie­jo­ me pa­lan­kiu me­tu – prie­š de­šimtį metų gal ne­būtų taip pa­si­sekę, nes žmo­nių su­si­domė­ji­mas natū­ra­lu­mu bu­vo ge­ro­kai ma­žes­nis. Be to, da­bar jau pa­ste­bi­mas di­des­nis pa­si­tikė­ji­ mas lie­tu­viš­ku pro­duk­tu.“ Pir­miau­sia – in­ves­ti­ci­jos

„Ne­ga­liu pa­sa­ky­ti, kad iš šio vers­ lo leng­vai ver­čiamės. Mes visą lai­ ką ple­čiamės, todėl tu­ri­me ir to­liau in­ves­tuo­ti. Juo­lab kad in­ves­ti­cijų pa­rei­ka­lau­ja ne tik nau­jos par­ duo­tuvės įren­gi­mas, bet ir su­de­ damųjų da­lių bazės plėtra“, – sa­ kė pa­šne­kovė. Vers­li­ninkė pa­sa­ko­jo, kad bend­ rovė jau vie­na ko­ja sto­vi Lat­vi­jo­je – L.So­ko­lovs­kos tėvynė­je. Šiuo me­tu vei­kia lat­viš­ka bend­rovės elekt­ro­ ninė par­duo­tuvė, tie­sa, jos par­da­vi­ mas ne­di­de­lis, nes kol kas dau­giau­ sia rūpi­na­ma­si pre­ky­ba Lie­tu­vo­je. „Pla­nuo­ja­me pa­ro­do­se pri­sta­ ty­ti sa­ve už­sie­nio rin­kai, pir­miau­ sia Ang­li­jai. Už­sie­ny­je yra di­des­nis su­si­domė­ji­mas natū­ra­lia kos­me­ti­ka nei čia, aiš­ku, di­desnė ir kon­ku­ren­ ci­ja. Ta­čiau galbūt ir mes ra­si­me ten sa­vo vietą“, – svarstė vers­li­ninkė.

TEO

Interaktyvioji TV atveria naujas galimybes Kai žiūrovų nebestebina nei televi­ zijos kanalų gausa, nei skaitmeni­ nis vaizdas, į priekį išsiveržia inter­ aktyvioji televizija. Ji net ir turin­ tiems senutėlį namų televizorių leidžia naudotis ypatingomis ga­ limybėmis – jau prasidėjusią laidą žiūrėti nuo pradžių, įsirašyti laidas ir nuomotis filmus.

Tokias galimybes televizijai suteikia internetas – sparčiuoju šviesolaidiniu tinklu teikiama televizija „Interaktyvioji GALA“ žiūrovų laisvalaikį papildo ir kitomis paslaugomis. Aišku ir paprasta naudotis

Pasak Loretos Ivašauskienės, TEO Kauno regiono direktorės, šiuolaikiniai televizijos žiūrovai nebežiūri, ką tuo metu transliuoja televizijos programos, – jie nori patys valdyti turinį. „Nuo linijinės televizijos, kai žiūrime tuo metu transliuojamas laidas, sparčiai pereiname prie individualius žiūrovo pomėgius tenkinančio turinio valdymo – su „Interaktyviąja GALA“ laidas galima nuo pradžių sustabdyti ir pasukti į priekį, įsirašyti pageidaujamas programas ir jas peržiūrėti patogiu metu, užsisakyti papildomus kanalų rinkinius. Dabar televizija nebevaržo – mėgstamas laidas galima žiūrėti bet kada, kai turite laisvo laiko. Be to, galima įrašyti ne tik pavienes laidas,

bet visą kategoriją, pavyzdžiui, informacinio turinio programas ar filmus. Toks spartus progresas skatina fantazijas, o kas bus po metų?“ – sako L.Ivašauskienė ir priduria, kad koja kojon su technologijomis galima žengti tik tinkamai pasirinkus televizijos paslaugų teikėją. Televizija „Interaktyvioji GALA“ žavi tuo, kad norintiems naudotis papildomomis paslaugomis – „Žiūrėti nuo pradžių“, „Mano TV įrašai“ ar „Videonuoma“ – nereikia ypatingos įrangos, pakanka tik namuose esančio televizoriaus ir GALA priedėlio.

Vis daugiau klientų peržiūri interneto turinį tiesiog televizoriaus ekrane. Interaktyviosios televizijos populiarumą augina ir paprastos valdymo galimybės – meniu pateiktas aiškiai, todėl visas funkcijas perpranta net su technologijomis nedraugaujantys gyventojai. Pavyzdžiui, vis daugiau klientų peržiūri interneto turinį tiesiog televizoriaus ekrane – naršo svetainėje „Youtube“, bendrauja socialiniame tinkle „Facebook“, peržiūri tinklalapiuose „Flickr“ ir „Picasa“ esančias nuotraukas.

Pamėgti rusiški kanalai

Vaizdo valdymo galimybes suteikianti interaktyvioji televizija turi ir daugiau pranašumų. Žiūrovai gali patys susikurti mėgstamiausių televizijos kanalų tinklelį – užsisakyti papildomus kanalų rinkinius. Neseniai televizija „Interaktyvioji GALA“ pristatė žiūrovų lauktą rusiškų kanalų rinkinį: tai istorijos slėpinius ir gamtos kerus atskleidžiantis pažintinis kanalas „Moja Planeta“, informacines ir pramogines laidas kuriantis TVCI, daugiau kaip 1000 naujų ir seniai pamėgtų filmų bei serialų rodantis „Dom Kino“, Rusijos ir Ukrainos žvaigždžių muzikinius klipus transliuojantis „RuMusic“, programas vaikams ir jaunimui rodantis kanalas „Karusel“, istorinis „Vremia“ ir gurmanams skirta programa „Telekafe“. Šį rinkinį užsisakę klientai tik už 5 litus per mėnesį gali matyti net 7 populiarius kanalus rusų kalba. Kiekvienam – pagal pomėgius

Televizija „Interaktyvioji GALA“ pasirūpino ir spalį prasidėsiančių „Turkish Airlines“ Eurolygos krepšinio komandų kovų laukiančiais žiūrovais. Jau dabar jie gali užsisakyti „Viasat sporto“ kanalų rinkinį, kuriame yra „Viasat Golf“, „Viasat Premier League“, „Viasat Motor“ ir „Viasat Sport

Galimybės: anot TEO Kauno regiono direktorės L.Ivašauskienės, inter­

aktyvioji televizija yra tarsi asmenybės atspindys: žiūrovai gali žiūrėti tik tai, ką nori, ir tada, kada nori. Tam pakanka namuose turimo tele­ vizoriaus ir GALA priedėlio. TEO archyvo nuotr.

Baltic“. Įsijungus pastarąjį kanalą šį rudenį galima stebėti populiariausias sporto varžybas: Eurolygą, futbolo UEFA čempionų lygą, Anglijos „Premier League“, „Formulę-1“ ir kt. Dar daugiau filmų, nei siūloma pagrindiniame kanalų sąraše, žiūrovai randa kanalų rinkinyje „Viasat filmai“: kino juostas be reklaminių intarpų rodantis „TV1000 Premium“, populiariausių pasau-

lio filmų kanalas „TV1000“, geriausias veiksmo ir kriminalines dramas, o vakare – ir erotinius filmus rodantis „TV1000 Action“ bei rusiškiems filmams skirtas kanalas „TV1000 Ruskoje Kino“. Už papildomą mokestį klientai gali pasirinkti „Viasat sporto“ bei „Viasat filmų“ kanalų rinkinius arba abu kanalų paketus viename „Viasat combo“. TEO inf.


10

ŠeštADIENIS, rugsėjo 29, 2012

12p.

Trans­por­to spūstys – San Pau­lo siau­bas.

pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis

pasaulis

Ro­žių re­vo­liu­ci­ja: saulė­ly­dis ar n Vie­ni Gru­zi­jos gy­ven­to­jai par­la­men­to rin­kimų lau­kia su ne­ri­mu, ki­ti – su vil­ti­mi. Į kovą sto­ja du sun­kias­vo­riai – da­bar­ti­ nis ša­lies va­do­vas Mi­chai­las Saa­kaš­vi­lis ir tur­tin­giau­sias gru­zi­nas pla­ne­to­je Bi­dzi­ na Iva­niš­vi­lis. Ro­dos, abu dėl per­galės ko­vos iki pa­sku­ti­nio krau­jo la­šo. Ne­leng­va ap­si­spręsti

Gru­zi­jos rinkė­jams, ku­rie žings­ niuos prie bal­sadė­žių, teks ap­si­ spręsti: to­liau kliau­tis M.Saa­kaš­ vi­liu ar aukš­čiau­sią ša­lies po­stą pa­tikė­ti mi­li­jar­die­riui B.Iva­niš­vi­ liui ir jo opo­zi­ci­nei „Gru­zi­jos sva­ jonės“ par­ti­jai? Pre­zi­den­tas ša­liai va­do­vau­ja nuo 2003 m. ir tu­ri ne­menką įtaką, o B.Iva­niš­vi­lis tu­ri pi­nigų dau­giau nei bet kas ki­tas Gru­zi­jo­je. Sug­riu­vus Ta­rybų Sąjun­gai Ru­ si­jo­je per vy­ku­sią chao­tišką pri­va­ ti­za­ciją gru­zi­nas B.Iva­niš­vi­lis ne­ blo­gai pra­lo­bo. Skai­čiuo­ja­ma, kad jo tur­tas sie­ kia 6,4 mlrd. JAV do­le­rių. Ki­taip sa­kant, B.Iva­niš­vi­lis – ne tik tur­ tin­giau­sias gru­zi­nas pla­ne­to­je, jo tur­tas pri­lygs­ta be­veik pu­sei Gru­ zi­jos bend­ro­jo vi­daus pro­duk­to.

Štai kodėl jie no­ri, kad Gru­zi­jos ne­liktų žemė­la­piuo­se, nes jei Gru­zi­ja iš­liks... tai bus blo­gas pa­vyz­dys ki­toms po­so­vie­tinėms ša­lims.

Tai­gi, kurį iš kan­di­datų rink­ tis? Iš­tai­gin­guo­se pre­zi­dentū­ros rūmuo­se ka­ra­liau­jantį M.Saa­kaš­vilį ir jo Jung­tinį na­cio­na­linį judė­jimą ar 50 mln. do­le­rių vertės žy­maus ja­ponų ar­chi­tek­to Shi­no Ta­ka­mat­ su pro­jek­tuo­tuo­se rūmuo­se kal­ nuo­se ne­to­li Tbi­li­sio įsikū­rusį oli­ garchą ir jo „sva­jo­nių“ par­tiją? Tu­ri ir ko­zi­rių, ir trūkumų

Abu kan­di­da­tai tu­ri rimtų ko­zi­rių. B.Iva­niš­vi­lis – pi­ni­gus, o M.Saa­ kaš­vi­lis – vald­žią. Ne­nuos­ta­bu, kad rin­kimų ko­va vyks­ta kaip nie­ka­da įnir­tin­gai. B.Iva­niš­vi­lis jau ga­vo laz­da per veidą. Tai pri­kib­ta prie jo pi­lie­ tybės, tai iš­ki­lo bėdų dėl vers­lo, da­bar pa­grin­di­nis opo­nentų ark­ liu­kas yra neaiškūs vers­li­nin­ko ry­

šiai su Ru­si­ja – did­žiau­sia M.Saa­ kaš­vi­lio prie­še. Vis dėlto B.Iva­niš­vi­lio konf­lik­tas su vald­žia per­ne­lyg ne­gąsdi­na. Jis ir to­liau kal­ba, kad M.Saa­kaš­vi­lio ir jo par­ti­jos die­nos – su­skai­čiuo­tos. Ma­ža to, B.Iva­niš­vi­lis, re­gis, per­ėjo ir į kontr­puo­limą. An­tai būtent jo fi­ nan­suo­ja­mos dvi te­le­vi­zi­jos pa­skelbė tiek Gru­ziją, tiek tarp­tau­tinę bend­ ruo­menę šo­ki­ra­vu­sius vaiz­dus iš pa­grin­di­nio Tbi­li­sio kalė­ji­mo, ku­ria­ me ma­ty­ti, kaip kalė­ji­mo pri­žiūrė­to­ jai ža­gi­na ir kan­ki­na nu­teis­tuo­sius. Vy­riau­sybė sku­biai pa­reiškė, kad skan­da­las – su­re­ži­suo­tas, esą pri­ žiūrė­to­jai spe­cia­liai elgė­si žvėriš­kai ir yra su­si­ję su opo­zi­ci­ja. Stai­giai im­ta­si re­formų – pa­ keis­ta kalė­jimų mi­nistrė, sku­biai iš po­sto pa­si­traukė ir vi­daus rei­kalų mi­nist­ras. Ta­čiau ža­los mas­tas, kaip ma­no eks­per­tai, – ne­men­kas. Kri­ti­kos dėl skan­da­lo M.Saa­kaš­ vi­lis su­laukė ir iš kai­mynės Ru­si­jos, ku­rios va­do­vai ne sykį pa­brėžė, kad apie abiejų ša­lių san­ty­kių at­nau­ji­ nimą bus ga­li­ma kalbė­ti tik tuo­ met, kai M.Saa­kaš­vi­lis pa­si­trauks iš Gru­zi­jos po­li­ti­nio eli­to viršūnės. Šį kartą Ru­si­ja pa­reiškė, jog ka­li­ nių ža­gi­ni­mo skan­da­las tik dar sykį su­kėlė abe­jo­nių, kad M.Saa­kaš­vi­lio vy­riau­sybė iš tiesų ger­bia žmo­gaus tei­ses, kaip dek­la­ruo­ja. Bet M.Saa­kaš­vi­lis Jung­ti­nių Tau­ tų Ge­ne­ra­linė­je asamblė­jo­je ru­sams at­rėžė, kad „Gru­zi­jo­je de­mok­ra­ti­ jos ge­ro­kai dau­giau nei Ru­si­jo­je“, nes „Gru­zi­jo­je į pa­na­šius skan­da­ lus vald­žiai ne­nu­sisp­jaut“. „Štai kodėl jie no­ri, kad Gru­zi­jos ne­liktų žemė­la­piuo­se, nes jei Gru­ zi­ja iš­liks... tai bus blo­gas pa­vyz­ dys ki­toms po­so­vie­tinėms ša­lims ir la­bai blo­gas pa­vyz­dys Ru­si­jos gy­ ven­to­jams, bent taip ma­no Ru­si­jos va­do­vai, – tvir­ti­no M.Saa­kaš­vi­lis. – Vien fak­tas, kad mes sku­biai rea­ ga­vo­me... Ru­si­jo­je tai vyks­ta kas­ dien ir vi­siems į tai nu­si­spjau­ti.“ Taip pat M.Saa­kaš­vi­lis pa­reiškė, kad Ru­si­ja ke­lia pa­vojų Gru­zi­jai Pietų Ose­ti­jo­je stip­rin­da­ma sa­vo ka­ri­nes pa­jėgas, taip pat reng­da­ ma ka­ri­nes pra­ty­bas prie­š pat par­ la­men­to rin­ki­mus.

Iš­ban­dy­mas: rink­tis da­bar­tinį ša­lies va­dovą M.Saa­kaš­vilį (nuotr. dešinėje) ar mi­li­jar­die­rių B.Iva­niš­vilį – gru­zinų

„Ne­ga­liu įsi­vaiz­duo­ti la­biau pro­ vo­kuo­jan­čio ir neat­sa­kin­go žings­ nio, nei mo­bi­li­zuo­ti ka­ri­nes pa­jėgas tuo me­tu, kai de­mok­ra­tinė ša­lis ren­gia­si vie­nam svar­biau­sių po­li­ti­ nių įvy­kių“, – teigė M.Saa­kaš­vi­lis. Po­li­tinės ba­ta­li­jos

Ta­čiau ne tik už­sie­ny­je, bet ir na­ mie M.Saa­kaš­vi­liui ten­ka at­lai­ky­ti kri­ti­kos bangą. Kai ku­rie po­li­ti­kos eks­per­tai sa­ ko, kad M.Saa­kaš­vi­lio po­zi­ci­jos po ka­li­nių kan­ki­ni­mo skan­da­lo ge­ro­kai su­si­lpnėjo. „Tai la­bai reikš­min­gas smūgis“, – pa­brėžė Gru­zi­jos po­li­ ti­kos ana­li­ti­kas Gi­ja No­di­ja. – Tai tik­rai su­ma­ži­no jų ga­li­my­bes, bet vis dar sun­ku pa­ma­tuo­ti, kiek.“ „Šis skan­da­las pa­veiks ir rin­ kimų baigtį, ir si­tua­ciją po rin­ kimų, – pro­gno­za­vo ir Alek­sand­ ras Ron­de­lis iš Tbi­li­sy­je įsikū­ru­sio Stra­te­gi­nių ir tarp­tau­ti­nių stu­dijų ins­ti­tu­to. – Vy­riau­sybės at­sa­kas bu­vo stip­rus, sku­bus ir adek­va­ tus, bet ji tie­siog ne­tu­ri pa­kan­ka­ mai lai­ko iki rin­kimų, kad su­ma­ žintų žalą, ku­rią pa­tyrė dėl šios krizės. „Gru­zi­jos sva­jo­nei“ tai bu­

vo do­va­na, apie ku­rią ji būtų galė­ ju­si tik sva­jo­ti, ir ši ja la­bai ge­rai nau­do­ja­si.“ Eks­per­tas Tho­mas de Waa­las tei­ gė, kad „pirmą­syk per de­šimt metų Gru­zi­jos po­li­ti­nis eli­tas su­si­dūrė su tik­rai rim­tu opo­zi­ci­jos iššū­kiu“. Šis eks­per­tas taip pat su­ti­ko, kad opo­ zi­ci­jai skan­da­las bu­vo do­vanėlė. Vald­žios kal­ti­ni­mus, kad su­re­ži­ sa­vo kalė­jimų skan­dalą, opo­zi­ci­jos at­sto­vai pa­va­di­no me­la­gystė­mis. Opo­zi­ci­ja at­rėžė, jog re­ži­mas da­ bar sie­kia kur­ti vie­nos par­ti­jos po­ li­tinę sis­temą, ku­riai va­do­vautų M.Saa­kaš­vi­lis. Pag­rin­do taip teig­ ti, re­gis, yra. Juk ki­tais me­tais, kai baig­sis M.Saa­kaš­vi­lio ant­ro­ji ka­ den­ci­ja, pa­gal kons­ti­tu­cinę pa­taisą dau­giau­sia ga­lių ša­ly­je įgis būtent mi­nist­ras pir­mi­nin­kas. Tad jei pre­zi­den­tinė par­ti­ja laimė­ tų šiuos par­la­men­to rin­ki­mus, ga­li­ mas da­ly­kas, kad prem­je­ro po­stas ati­tektų būtent M.Saa­kaš­vi­liui. „Me­las ir smur­tas – du pa­grin­di­ niai šios vy­riau­sybės gink­lai prie­š po­li­ti­nius opo­nen­tus ir Gru­zi­jos žmo­nes, – bu­vo ra­šo­ma opo­zi­ci­jos pa­skelb­ta­me pra­ne­ši­me. – Spa­

lio 1 d. šiai smur­to po­li­ti­kai ateis ga­las.“ Ar tur­tuo­lis tu­ri re­ceptą?

Gru­zi­jo­je ru­denė­ja ir oras šąla, ta­ čiau rin­ki­mai kaip rei­kiant kai­ti­na at­mos­ferą. Nie­kas ne­ži­no, ko lauk­ti po rin­kimų: ar opo­zi­ci­ja su­si­tai­kys su pra­laimė­ji­mu, ar ne­kils ma­si­ nių pro­testų, ar vi­suo­menė neiš­ sis­kai­dys? O gal laimės opo­zi­ci­ja ir, jei lai­ mės, kaip pa­si­keis gy­ve­ni­mas? Kol kas gru­zi­nams ge­riau ži­ no­mas pa­ts B.Iva­niš­vi­lis, o ne jo par­ti­ja, ku­rio­je, kaip jis pa­ts sa­ko, ne­trūksta in­te­lek­tualų, ku­rie su­ pran­ta, ko rei­kia Gru­zi­jai. Tie­sa, iki šiol vie­nin­te­lis aiš­ kiai dek­la­ruo­ja­mas „Gru­zi­jos sva­ jonės“ tiks­las – nu­galė­ti M.Saa­ kaš­vi­lio par­tiją. Tai­gi, šios par­ti­jos stra­te­gi­ja – su­rink­ti kuo dau­giau da­bar­ti­ne vy­ riau­sy­be nu­si­vy­lu­sių rinkėjų balsų. Pats B.Iva­niš­vi­lis ne sykį kri­ti­ ka­vo M.Saa­kaš­vi­lio eko­no­mi­nes re­for­mas, o ša­lies va­do­vo įsi­pa­ rei­go­jimą de­mok­ra­ti­jai pa­va­di­no tuš­čiais žod­žiais.


11

ŠeštADIENIS, rugsėjo 29, 2012

pasaulis Po­li­ci­ja ra­do ­ pa­bėgu­sią po­relę

Lio­ka­jus sto­ja prie­š teismą

Pabė­gu­si po­relė – britų moks­leivė ir jos ma­te­ma­ti­kos mo­ky­to­jas, ku­rių ieš­ko­ta vi­ so­je Eu­ro­po­je, ras­ti Bor­do mies­te Prancū­ zi­jo­je. 30-me­tis mo­ky­to­jas Je­re­my For­res­ tas suim­tas ir lai­ko­mas už grotų, o 15-metė Me­gan Stam­mers glo­bo­ja­ma po­li­ci­jos. Šios po­ros nie­kas ne­matė nuo rugsė­jo 20 d., kai juo­du bu­vo nu­fil­muo­ti li­pan­tys į keltą, plau­kiantį per La­manšą iš Do­ve­rio į Prancū­zi­jos uos­ta­miestį Kalė.

Buvęs Ro­mos po­pie­žiaus Be­ne­dik­to XVI lio­ka­jus Pao­lo Gab­rie­le šian­dien stos prie­š teismą dėl kal­ti­nimų po­nti­fi­ko do­ku­mentų va­gys­te ir jų per­da­vi­mu žur­na­lis­tui. Šis sen­sa­cin­gas Ho­li­vudą pri­me­nan­tis skan­ da­las at­skleidė kovą dėl vald­žios, int­ri­gas ir ko­rup­ciją aukš­čiau­siuo­se Ka­ta­likų baž­ ny­čios sluoks­niuo­se. P.Gab­rie­le gre­sia ket­ ve­ri me­tai kalė­ji­mo, jį teis trijų teisėjų Va­ti­ ka­no tri­bu­no­las.

nau­jas dub­lis? Eu­ro­pa pa­lai­ko M.Saa­kaš­vilį Pa­sak po­rta­lo „Eu­rAc­ti­ve“, kai ku­rių ne­vy­riau­sy­bi­nių or­ga­ni­za­cijų eks­ per­tai įta­ria, kad ES pa­reigū­nai ten­ den­cin­gai pa­lai­ko M.Saa­kaš­vilį. Pir­m ie­ji apie ES va­dovų prie­lan­ kumą da­bar­ti­niam Gru­zi­jos va­do­ vui pra­kal­bo GUAM ša­l ių grupės, ku­r iai, be Gru­z i­jos, pri­k lau­so Uk­ rai­na, Azer­baid­ža­nas ir Mol­do­va, stebė­to­jai. Stebė­to­jai, ku­riems va­do­vau­ja Uk­ rai­nos at­sto­vas Mi­chai­las Mal­ko­ vas, su­kri­ti­ka­vo ES po­zi­ciją dėl Gru­ zi­jo­je ki­lu­sio kalė­jimų skan­da­lo. Be to, jie pa­brėžė opo­zi­cinės „Gru­zi­jos sva­jonės“ par­ti­jos ne­lai­kan­tys pro­ ru­siš­ka, kaip ban­do tvir­tin­ti ša­lies vy­riau­sybė. GUAM eks­per­tai kri­t iš­kai įver­t i­no pa­si­rod­ž iu­sią in­for­ma­ciją, kad už ES kai­my­nystės po­li­tiką ir ES plėtrą at­sa­k in­gas Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos ko­ mi­sa­ras Šte­fa­nas Füle mai­nais į su­ si­ti­kimą su opo­zi­ci­jos ly­de­riu B.Iva­ niš­v i­l iu pa­prašė, kad šis, jei rin­k i­ mus Gru­z i­jo­je Eu­ro­pos sau­g u­mo ir bend­ra­dar­bia­v i­mo or­ga­n i­za­ci­ja pri­pa­ž ins de­mok­ra­t iš­kais, ne­kels pre­ten­z ijų dėl bal­sa­v i­mo, jei pra­ laimėtų.

lau­kia sun­kus ap­si­spren­di­mas. „Scan­pix“ nuo­tr.

Mi­li­jar­die­rius ne­ma­žai pi­nigų skyrė Gru­zi­jos sta­čia­ti­kių baž­ ny­čiai, re­mia įvai­rius me­no ko­ lek­ty­vus, lab­da­ros or­ga­ni­za­ci­jas. Ypač daug dėme­sio B.Iva­niš­vi­ lis skyrė sa­vo gim­ta­jam Ime­re­ti­ jos re­gio­nui. Kaip kal­ba gru­zi­nai, gimtąjį miestą jis pa­vertė ro­ju­mi Gru­zi­jo­je. Ta­čiau vy­riau­sybės at­sto­vai įta­ ria, kad oli­gar­chas ga­li būti „Mask­ vos pro­jek­tas“. B.Iva­niš­vi­lis turė­jo tiek „Gazp­rom“, tiek „Lu­koil“ ak­cijų, ta­čiau, kaip pa­ts pa­reiškė, jas par­davė. Vis dėlto skep­ti­kai tvir­ti­na, kad oli­gar­ cho ir Ru­si­jos ener­ge­ti­kos bend­ro­ vių ry­šius iki šiol gau­bia ne­ma­žai pa­slap­čių. „Nea­be­jo­ju, kad Krem­lius turė­jo pri­tar­ti to­kiam san­do­riui (par­duo­ti ak­ci­jas). Juk pa­žvel­ki­me, tie as­me­ nys, ku­rie nu­si­pir­ko B.Iva­niš­vi­lio turtą to­se bend­rovė­se, vi­si jie yra ge­ri Vla­di­mi­ro Pu­ti­no bi­čiu­liai“, – sakė Kak­ha Ben­du­kidzė, Tbi­li­ sy­je gy­ve­nan­tis aka­de­mi­kas, ku­ris anks­čiau dir­bo M.Saa­kaš­vi­lio eko­ no­mi­kos mi­nist­ru. „News­week“, „Reu­ters“, BNS inf.

O Žmo­gaus tei­sių cent­ro Tbi­l i­sy­je vyk­do­ma­sis di­rek­to­r ius Učas Na­ nuaš­vi­lis ap­kal­ti­no ES am­ba­sa­do­ rių Gru­zi­jo­je Phi­lipą Di­mit­rovą, kad šis reiš­k ia sa­vo sim­pa­t i­jas M.Saa­ kaš­vi­liui. Pa­sak eks­per­to, buvęs Bul­ga­r i­jos prem­je­ras Ph.Di­mit­ro­vas esą pa­lai­ ko ry­šius tik su vy­riau­sybės „pa­lai­ min­to­m is“ ne­v y­r iau­sy­binė­m is or­ ga­n i­za­ci­jo­m is. U.Na­nuaš­v i­l is pa­ žėrė kal­t i­n imų ir Gru­z i­jos vy­r iau­ sybės pa­reigū­nams, ku­rie dir­ba ES at­sto­vybė­je ša­ly­je, ne­va šie skirstė Bend­ri­jos pa­ramą vie­tos ne­vy­riau­ sy­binėms or­ga­ni­za­ci­joms tik gavę vy­riau­sybės pri­ta­rimą.

19

žmo­nių

va­kar žu­vo Ne­pa­lo sos­tinė­je su­du­žus tu­ris­tus skrai­di­nan­čiam lėktu­vui.

Rinkimų aistros ir legendos And­re­jus Žu­kovs­kis Tbi­l i­sis (Gru­z i­ja)

Ką apie artė­jan­čius par­la­men­ to rin­ki­mus ma­no gru­zi­nai? Už ką ati­duo­ti balsą – mi­li­jar­die­rių vers­li­ninką ar Ro­žių re­vo­liu­ci­jos he­rojų? Sus­ku­bo ap­kal­tin­ti opo­zi­ciją

Gru­zi­jos par­la­men­to rin­ki­muo­ se kau­sis dau­giau nei 40 po­li­ti­nių par­tijų. Ta­čiau fa­vo­ri­tais lai­ko­mos dvi po­li­tinės jėgos: pre­zi­den­ti­nis Na­cio­na­li­nis judė­ji­mas ir mi­li­jar­ die­riaus Be­dzi­nos Iva­niš­vi­lio su­ vie­ny­ta po­li­ti­nių par­tijų koa­li­ci­ ja „Be­dzi­na Iva­niš­vi­lis – Gru­zi­jos sva­jonė“. Tai, kad šios jėgos – pa­grin­dinės kon­ku­rentės, liu­di­ja ir jų būsti­nių iš­sidės­ty­mas Tbi­li­ sy­je – B.Iva­niš­vi­lio par­ti­jos būsti­ nė įsikū­ru­si ant kal­vos prie­šais pat M.Saa­kaš­vi­lio rūmus. Būtent šių dviejų par­tijų, tiks­ liau, jų va­dovų, ko­va ke­lia dau­ giau­sia aistrų. Rugsė­jo 18 d. bu­vo pa­vie­šin­ti kad­rai su vie­na­me Tbi­li­sio kalė­ji­ me kan­ki­na­mais ir prie­var­tau­ja­ mais ka­li­niais. Šis skan­da­las ta­po tik­ra do­va­na opo­zi­ci­jai. Nors M.Saa­kaš­vi­lis opo­zi­ci­jos veikė­jus ap­kal­ti­no pa­si­nau­do­ jus juo­do­sio­mis tech­no­lo­gi­jo­mis, pro­tes­tuo­tojų mi­nios vy­riau­sybės ar­gu­men­tai ne­įti­ki­no. Tbi­li­sio gatvė­se dien­raš­čio pa­ kal­bin­ti de­monst­ran­tai tvir­ti­no, kad „pa­našūs skan­da­lai ša­ly­je – ne nau­jie­na, tie­siog nie­kas iki šiol ne­si­ėmė vis­ko pa­vie­šin­ti“. Vie­na iš pro­tes­tuo­jan­čių mo­terų, bu­vu­si Gru­zi­jos pre­zi­den­to Eduar­ do Še­vard­nadzės ad­mi­nist­ra­ci­jos dar­buo­to­ja, teigė, kad M.Saa­kaš­ vi­lio val­dy­mo me­tais kalė­ji­muo­se at­si­dūrė ne tik tie, ku­rie nerėmė vald­žios, ta­čiau ir jų ar­ti­mie­ji. „Ma­no mo­čiutė, bro­lis, du dė­ dės at­si­dūrė kalė­ji­me dėl su­fab­ri­

kuotų bylų, nes aš ko­vo­jau dėl ne­ teisė­to ma­no at­lei­di­mo iš dar­bo“, – pik­ti­no­si mo­te­ris. Ji pri­dūrė: „Pa­vyzd­žiui, vy­riau­ sybė už­kir­to ke­lią tau­ti­nių ma­ žumų at­sto­vams užim­ti po­stus, o juk to­kių žmo­nių Gru­zi­jo­je – ne­ ma­žai. Į vald­žią ga­li atei­ti tik gru­ zi­nai, o ose­ti­nams, ab­cha­zams, izi­tams ir kitų tautų at­sto­vams lie­ka dirb­ti tik juo­dus dar­bus.“

Ma­no mo­čiutė, bro­lis, du dėdės at­si­dūrė kalė­ji­me dėl su­fab­ri­kuotų bylų. Sklan­do gan­dai

Apie pa­tį B.Iva­niš­vilį, iš ku­rio M.Saa­kaš­vi­lio pa­stan­go­mis ne­ se­niai bu­vo atim­ta Gru­zi­jos pi­lie­ tybė, Gru­zi­jo­je sklan­do le­gen­dos. Kar­tais mi­tai pri­me­na fan­tas­tinį filmą. Be­veik kiek­vie­nas kal­bin­tas gru­zi­nas skubė­jo iš­var­dy­ti bent ke­lis B.Iva­niš­vi­lio pa­da­ry­tus ge­ rus dar­bus, apie ku­riuos po­li­ti­kas ir vers­li­nin­kas „nie­kam nėra pa­ sa­kojęs“. „Nu­va­žiuo­ki­te į jo gimtąjį kai­ mą ir pa­si­žiūrė­ki­te. Už sa­vo pi­ ni­gus jis su­tvarkė gy­ven­to­jams na­mus. Ski­ria jiems fi­nan­sinę pa­ galbą. Jei­gu po­ra iš to kai­mo no­ ri su­si­tuok­ti, jis ski­ria pi­nigų ves­ tuvėms. Juo­kin­ga, ta­čiau žmonės iš kitų ša­lies vietų net ėmė va­ žiuo­ti į tą kaimą gy­ven­ti, kad gau­ tų pa­ramą“, – pa­sa­ko­jo vie­na­me Tbi­li­sio prie­mies­čių gy­ve­nan­tis ir vai­ruo­to­ju dir­ban­tis Vi­sa­rio­nas. Vi­sa­rio­no bro­lis, pa­si­ro­do, dir­ba B.Iva­niš­vi­lio ap­sau­gos vir­ši­nin­ku. Kaip sa­ko vy­ras, bro­lis kas mėnesį gau­na apie 10 tūkst. la­rių (apie 16 tūkst. litų) at­lygį.

„Ti­kiu, kad žmonėms at­ly­gi­ni­ mai bus pa­kel­ti, nes jis vers­li­nin­ kas. Jis ži­no, kaip pa­kel­ti šalį ant kojų. Pen­si­jos pa­kils dvi­gu­bai, ben­zi­nas kai­nuos pi­giau, o už de­ ga­lus dar ir kom­pen­sa­ci­jos bus. Be to, gy­dy­mas bus ne­mo­ka­mas“, – lyg iš rek­la­mi­nio lanks­ti­nu­ko dės­ tė kiek po­pu­lis­tiš­kus B.Iva­niš­vi­lio rin­kimų šūkius Vi­sa­rio­nas. Ki­tas Tbi­li­sio gy­ven­to­jas Ro­ma­ nas pa­sa­ko­jo dar nuo­sta­besnę is­ to­riją apie ste­buk­lin­gai pa­gy­dytą mo­čiutę. „Ji gulė­jo li­go­ninė­je ir gy­dy­to­jai pa­sakė, kad Gru­zi­jo­je jai jau nie­kas ne­be­padės. Li­ko ruo­šis tik mir­ ti. Apie tą at­vejį su­ži­no­jo B.Iva­ niš­vi­lio žmonės ir viską jam per­ davė. Ir štai vieną dieną at­si­da­ro pa­la­tos du­rys, įei­na du žmonės su ne­štu­vais ir pa­gul­do močiu­ tę ant jų. Ar­ti­mie­ji bandė pro­tes­ tuo­ti, bet jie pa­sakė, kad taip rei­ kia. B.Iva­niš­vi­lio lie­pi­mu mo­čiutė bu­vo nu­vež­ta į ge­riau­sią Vo­kie­ti­ jos kli­niką. Da­bar ji svei­ka“, – pa­ sa­ko­jo pa­šne­ko­vas. Gąsdi­na Ru­si­jos įta­ka

M.Saa­kaš­vi­lio ša­li­nin­kai B.Iva­niš­ vi­lio dos­numą va­di­na pa­ro­do­muo­ ju ir tei­gia, kad ka­pi­talą oli­gar­chas su­si­krovė Ru­si­jo­je dirb­da­mas dujų kon­cer­ne „Gazp­rom“, tad ir sa­vo pi­ni­gus grei­čiau­siai pa­nau­dos Ru­ si­jos įta­kai Gru­zi­jo­je stip­rin­ti. Ta­čiau B.Iva­niš­vi­lio ša­li­nin­ kai at­re­mia, kad jų va­das ry­šius su Ru­si­ja nu­traukė, o jei ban­dytų juos vėl megz­ti, turėtų at­si­svei­ kin­ti su vald­žia. „Taip, san­ty­kiai su Ru­si­ja – su­ dėtin­gi. Aki­vaiz­du, kad jei B.Iva­ niš­vi­lis nu­spręs kar­di­na­liai keis­ti po­li­tiką, žmonės nuo jo nu­si­suks. Ka­dan­gi jis jau­čia, ko no­ri žmo­ nės, ma­nau, san­ty­kiai su kai­my­ nais gerės, bet sa­vo prin­cipų Gru­ zi­ja neat­si­sa­kys“, – bu­vo įsi­ti­kinęs vie­nas Tbi­li­sio gy­ven­tojų.

Ta­čiau ES at­sto­vai ka­te­go­riš­kai nei­ gė to­k ius pa­reiš­k i­mus. Ma­ja Ko­ci­jan­čić, ES už­sie­n io po­l i­ ti­kos įga­lio­tinės Cat­he­ri­ne Ash­ton at­stovė, pa­reiškė, kad Ph.Di­m it­ro­ vas „yra at­si­davęs ir pro­fe­sio­na­lus pa­reigū­nas“, juo ES va­do­vai vi­siš­ kai pa­si­ti­k i. At­sa­ky­da­ma į kri­tiką, kad tik vy­riau­ sybės glo­bo­ja­mos ne­vy­riau­sy­binės or­ga­n i­za­ci­jos gau­na pa­ramą, at­ stovė pa­brėžė: „Tai ne­tie­sa. Prie­šin­ gai, mes sten­giamės skir­ti pa­ramą vi­siems po ly­giai ir net bu­vo­me su­ kri­ti­kuo­ti Gru­zi­jos vy­riau­sybės, kad lai­komės šios nuo­sta­tos.“ „Eu­rAc­ti­ve“ inf.

Protestai: Tbilisio gatvėse dienraščio pakalbinti demonstrantai tvirtino, kad panašūs skandalai šalyje –

ne naujiena, tiesiog niekas iki šiol nesiėmė visko paviešinti.

„Scan­pix“ nuo­tr.


12

ŠeštADIENIS, rugsėjo 29, 2012

pasaulis „Ok­to­ber­fest“ fes­ti­va­lis Šio­mis sa­vaitė­mis Vo­kie­ ti­jo­je vyks­ta jau 179-asis alaus fes­ti­va­lis „Ok­to­ ber­fest“. Alaus pa­la­pinė­ se vie­nu me­tu ga­li su­tilp­ ti iki 10 tūkst. žmo­nių, o iš vi­so fes­ti­va­ly­je jų ap­ si­lan­ko maž­daug 6 mln. Aps­kai­čiuo­ta, kad šven­ tės dalyviai su­var­to­ja ­ 7 mln. litrų alaus, su­val­go 500 tūkst. keptų viš­čiukų ir 100 tūkst. deš­re­lių.

Nea­py­kan­tos kurs­ty­to­jas pa­tup­dy­tas už grotų Įta­ria­mas an­tiis­la­miš­ko fil­mo, ku­ris išp­ro­vo­ka­vo pro­tes­tus vi­ sa­me mu­sul­mo­niš­ka­me pa­sau­ ly­je, kūrėjas ket­vir­ta­dienį bu­vo areš­tuo­tas ir su­lai­ky­tas be ga­li­ mybės pa­leis­ti už užs­tatą, nes, kaip nu­rodė JAV teisė­ja, jis ga­li ban­dy­ti pa­bėgti.

Na­kou­la Bas­se­ley Na­kou­la, įta­ ria­mas „Mu­sul­monų ne­kal­tybės“ re­ži­sie­rius ir pro­diu­se­ris, bu­vo areš­tuo­tas dėl sa­vo ban­do­mo­jo lai­ko­tar­pio tai­syk­lių pa­žei­dimų ir pa­si­rodė Los And­že­lo teis­me. Ban­do­ma­sis lai­ko­tar­pis jam pa­ skir­tas po 2010 m. nuo­sprend­žio dėl su­kčia­vi­mo ban­kuo­se.

Ban­do­ma­sis lai­ko­ tar­pis jam yra pa­skir­tas po 2010 m. nuo­ sprend­žio dėl su­kčia­vi­mo ban­kuo­se. Kal­tin­to­jas Ro­ber­tas Dug­da­ le’as sakė, kad 55 metų N.B.Na­ kou­la, kaip įta­ria­ma, pa­darė aš­ tuo­nis pa­žei­di­mus, tarp ku­rių yra me­la­gin­gi pa­reiš­ki­mai jį pri­ žiū­rin­tiems pa­reigū­nams ir ma­ žiau­siai trijų skir­tingų vardų nau­do­ji­mas. Teisė­ja Su­zan­ne Se­gal nu­ sprendė, kad N.B.Na­kou­la, ku­ ris, ki­lus pro­tes­tams dėl jo fil­mo, slapstė­si, tu­ri būti su­lai­ky­tas be

ga­li­mybės pa­leis­ti už užs­tatą, ir sakė, kad jis ga­li pa­bėgti, be to, ke­lia pa­vojų vi­suo­me­nei. „Teis­mui trūksta pa­si­tikė­ji­mo šiuo at­sa­ko­vu“, – sakė ji. Ki­lus did­žiu­liam pa­si­pik­ti­ni­ mui, kurį „Mu­sul­monų ne­kal­ tybė“ su­kėlė mu­sul­monų bend­ ruo­menė­se, bu­vo su­si­rūpin­ta ir N.B.Na­kou­los sau­gu­mu, o pa­sku­ bo­mis su­reng­tas jo pa­si­ro­dy­mas teis­me Los And­že­lo cent­re vy­ko griež­to sau­gu­mo sąly­go­mis. Teis­mo po­sėdis bu­vo už­da­ras, bet žur­na­lis­tams ir smal­suo­liams bu­vo leis­ta jį stebė­ti per vaiz­do kon­fe­ren­ciją iš ki­to pa­sta­to. N.B.Na­koulą, ku­ris, kaip ma­ no­ma, nau­do­jo­si ir sla­py­vard­ žiu Sa­mas Ba­ci­le’as, anks­čiau šį mėnesį jo ban­do­mo­jo lai­ko­tar­pio prie­žiū­ros pa­reigū­nai bu­vo trum­ pam su­laikę ap­klaus­ti. Ki­lus tarp­tau­ti­niams pro­tes­ tams dėl in­ter­ne­te pa­skelb­to mi­ ni­mo fil­mo 14 mi­nu­čių trukmės anon­so N.B.Na­kou­la bu­vo su­ sek­tas sa­vo namų ad­re­su Se­ri­to­so mies­te į pie­tus nuo Los And­že­lo. Mi­ni­mas fil­mas, ku­ria­me pra­ na­šas Ma­ho­me­tas vaiz­duo­ja­mas kaip smur­tau­jan­tis pusp­ro­tis ir išk­rypė­lis, įžeidė dau­gelį mu­sul­ monų ir su­kėlė an­tia­me­ri­kie­tiškų pro­testų bangą, ku­ri pa­rei­ka­la­vo ke­lių žmo­nių gy­vybės ir per ku­ rią pro­tes­tuo­to­jai pa­de­ginė­jo JAV at­sto­vy­bes, mo­kyk­las ir įmo­nių biu­rus. BNS inf.

Dau­ge­lio pa­ sau­lio did­mies­ čių gy­ven­to­jai skund­žia­si, kad pi­ko va­lan­do­mis trans­por­to spūsty­se su­gaiš­ta ma­rias lai­ko. Ne išim­tis, re­gis, ir Bra­zi­li­jos did­ mies­tis San Pau­ las. Ta­čiau, kaip sa­ko BBC žur­na­ lis­tai, šis mies­tas – nea­be­jo­ti­nai pa­sau­lio spūsčių re­kor­di­nin­kas.

Prob­le­ma: eks­per­tai sa­ko, kad spūsčių San Pau­lo gatvė­se neiš­veng­si, ta­čiau

ge­ri­nimą.

Trans­por­to spūstys – Sa Grūsčių ver­gai

Kaip pa­sa­ko­jo vie­tos gy­ven­to­jai, vi­su gro­žiu San Pau­lo trans­por­to sis­te­mos pro­ble­mas ga­li pa­ma­ty­ti penk­ta­dienį va­ka­re. Pla­čios mies­to gatvės virs­ta rau­donų ir baltų lem­ pu­čių jūra. San Pau­las – did­žiau­sias Bra­zi­ li­jos mies­tas, ja­me ir jo prie­mies­ čiuo­se gy­ve­na per 11 mln. žmo­nių. Ko­kio il­gio spūstys nu­si­drie­kia mies­te? Jei die­na įpras­ta – apie 180 km, jei „juo­da“ die­na – 295 km. Ke­lionė per miestą esant pi­kui ga­li truk­ti va­landų va­lan­das. „Tai tar­si au­to­mo­bi­lių jūra, – pa­ sa­ko­jo Fa­bia­na Cres­po, San Pau­ lo gy­ven­to­ja, lėtai judė­da­ma au­to­ mo­bi­liais už­kimš­ta gat­ve su sa­vo 10 mėne­sių sūnu­mi Rod­ri­go. – Il­gus me­tus su šei­ma gy­ve­no­me pie­tinė­ je mies­to da­ly­je, o aš dir­bau ki­ta­ me mies­to ga­le. Ta­čiau su­si­tuo­ku­si nu­ta­riau, kad reikėtų iš­si­kel­ti į ra­ joną, ku­ris būtų ar­čiau dar­bo vie­ tos. Pri­si­pa­žin­siu, ke­lionė per mies­ tą – tik­ras pra­ga­ras. De­ja, da­bar vėl esu pri­vers­ta kęsti spūstis, nes gi­ mus sūnui nu­ta­riau įkur­ti sa­vo pri­ vatų verslą, o ma­no dar­bo vie­ta da­ bar ne­to­li senųjų namų.“ Su­si­pa­ži­no su vy­ru

Mo­te­ris tei­gia, kad jai ke­lionė nuo namų iki dar­bo kas­dien trun­ka ke­

tu­rias va­lan­das į abi pu­ses. „Mes ta­po­me trans­por­to spūsčių ver­ gais, nes nuo­la­tos esa­me pri­vers­ti pla­nuo­ti sa­vo gy­ve­nimą pa­gal jas“, – pik­ti­no­si F.Cres­po. Po dviejų va­landų ke­lionės na­ mo iš dar­bo būna jau va­ka­ras. Kol mo­te­ris parvažiuoja, jos trejų me­ tų duk­terį Ped­ro pri­žiū­ri grįžęs vy­ ras Mau­ri­cio. Ta­čiau stai­ga mo­te­ris nu­si­šyp­so žur­na­lis­tams, ku­rie kar­tu su ja ban­ do nu­si­gau­ti nuo taš­ko A iki taš­ko B. Ji at­skleid­žia, kad su vy­ru su­si­ pa­ži­no būtent trans­por­to spūsty­je. „Aš va­žia­vau au­to­mo­bi­liu su drau­ge ir jis bu­vo au­to­mo­bi­ly­je su drau­gu. Spūsty­je ėmėme va­žiuo­ ti vie­nas ša­lia ki­to. Jis ėmė į ma­ne žvilg­čio­ti, aš į jį“, – sakė mo­te­ris. Ji pri­dūrė, kad ne­tru­kus abu pra­vėrė au­to­mo­bi­lių lan­gus ir Mau­ri­cio įti­ ki­no duo­ti jam sa­vo mo­bi­lio­jo te­le­ fo­no nu­merį. „Ma­nau, kad tai vie­nin­te­lis tei­ gia­mas spūsčių as­pek­tas“, – juokė­si Fa­bia­na. Ra­di­jas vai­ruo­to­jams

San Pau­le jau sep­ty­ne­rius me­tus vei­kia vie­na ra­di­jo sto­tis. Visą par­ą ra­di­jo lai­do­se vai­ruo­to­jams pa­tei­ kia­ma nau­jau­sia in­for­ma­ci­ja apie trans­por­to spūstis mies­te ir ga­li­ my­bes jas ap­lenk­ti.

Ra­di­jo sto­ties pa­va­di­ni­mas – „Sul Ame­ri­ca Traf ­fi c Ra­dio“. Jos klau­ sy­to­jai kar­tu dir­ba ir ra­di­jo re­por­ te­riais. Daž­niau­siai tai vai­ruo­to­jai, pra­ne­šan­tys apie spūstis ir in­ci­den­ tus ke­liuo­se. Pi­ko va­lan­do­mis ra­di­ jas į pa­galbą pa­si­tel­kia sraig­tas­parnį.

San Pau­lo vald­žia tu­ ri in­ves­tuo­ti į viešąjį trans­portą, o ne tiesti nau­jus ke­lius ir greit­ ke­lius, ku­rie ne­tru­ kus vėl bus užgrūs­ti au­to­mo­bi­liais.

Šias lai­das nuo pat ra­di­jo įkūri­mo ren­gian­ti Vic­to­ria Ri­bei­ro pa­sa­ko­jo, kad jos dar­bas – laks­ty­ti po mies­ tą, ieš­ko­ti ga­li­my­bių vai­ruo­to­jams iš­veng­ti spūsčių ir apie tai sku­ biai pra­neš­ti klau­sy­to­jams. „Dir­bu čia nuo ta­da, kai ra­di­jas ėmė trans­ liuo­ti pirmą­sias lai­das. De­ja, ga­liu pa­sa­ky­ti, kad trans­por­to pro­ble­ma mies­te tik didė­ja“, – sakė mo­te­ris. Į darbą – sraig­tas­par­niu

Au­to­mo­bi­lių skai­čiaus ki­li­mas – vie­na did­žiau­sių pro­blemų Bra­zi­


13

ŠeštADIENIS, rugsėjo 29, 2012

pasaulis „Ok­to­ber­fest“ fes­ti­va­lis

R

UAB „Švyturys-Utenos alus“

„Švyturiui“ – vardinis kvietimas į prestižinį Anglijos elių festivalį Donatas Jankus Didžiausiame Didžiosios Britanijos aludžių tinkle „JD Wetherspoon“ nekantriai laukiama trečiadienio, spalio 24-osios, – tą dieną prasidės ir 19 dienų truks pasaulyje pirmaujantis tikrojo elio festivalis. Iš viso alaus gurmanams bus pateikta 50 išskirtinių rūšių alaus – 40 angliškų elių „susirungs“ su 10 pasaulinių rūšių, iš kurių aštuonios bus išvirtos čia pat, Didžiosios Britanijos daryklose. Tarp jų – ir „Švyturio“ vyriausiosios aludarės Džuljetos Armonienės išvirtas alus „Baltijos Red Ale“. Festivaliui – specialus alus

u vald­žia tu­ri mąsty­ti ne apie ke­lių tie­simą, o apie vie­šo­jo trans­por­to pa­slaugų AFP nuo­tr.

n Pau­lo siau­bas li­jo­je. Ša­lies au­to­mo­bi­lių pra­monės au­gi­mo tem­pas pra­ėjusį de­šimt­ metį bu­vo įspūdin­gas, ši pra­monė net va­di­na­ma ša­lies eko­no­mi­kos au­gi­mo va­rik­liu. Eko­no­mi­nis pa­ki­li­mas dau­ge­liui bra­zilų, ypač pri­klau­san­čių vi­du­ri­ nei kla­sei, lei­do per­sėsti į nuo­sa­vus au­to­mo­bi­lius, nes mies­to trans­por­ to sis­te­ma ne­pajė­gi už­tik­rin­ti tin­ ka­mos ko­kybės. Be to, dau­ge­lis žmo­nių įsi­ti­kinę, kad to­kia­me did­ mies­ty­je, kaip San Pau­las, va­žiuo­ ti į darbą ir iš jo nuo­sa­vu trans­por­ tu – sau­giau. „Spūstys – kaip ka­ras. Kiek­vie­ nas sa­vo au­to­mo­bi­ly­je jau­čia­si kaip tvir­tovė­je“, – tvir­ti­no V.Ri­bei­ro. Tie­sa, tiems, ku­rie tu­ri pa­kan­ ka­mai pi­nigų, San Pau­le yra išei­ tis ap­lenk­ti spūstis. Tai – oro trans­por­tas. „Ži­no­te, nu­si­sam­ dau sraig­tas­parnį. Per dieną nu­si­ leis­da­mas nuo vie­no ant ki­to pa­ sta­to ga­liu su­spėti į ke­tu­ris ar net tris svar­bius su­si­ti­ki­mus, o va­ žiuo­jant gatvė­mis tai būtų be­veik ne­įma­no­ma, – pa­sa­ko­jo tei­si­nin­ kas Ser­gio Al­ci­bia­des. – Lai­kas – pi­ni­gai.“ Įmonės „He­li­mart Air Ta­xi“ di­ rek­to­rius Jor­ge Bit­ta­ras pa­brėžė, kad jo bend­rovės pel­nas per pa­sta­ ruo­sius ke­le­rius me­tus ūgtelė­jo ne vie­nu pro­cen­tu. Da­bar „He­li­mart

Air Ta­xi“ tu­ri 16 sraig­tas­par­nių ir jie, pa­sak įmonės va­do­vo, re­tai ka­ da sto­vi tuš­ti ant žemės. „Juo­kais ta­r iant, kuo eis­ mas mies­te blo­ges­nis, tuo ge­riau mums“, – juokė­si vy­ras. Vis­gi trans­por­to eks­per­tai skai­ čiuo­ja, kad eis­mo pro­ble­mos tu­ri nei­gia­mą po­vei­kį eko­no­mi­kai. Clau­dio Bar­bie­ri, trans­por­to in­ ži­ne­ri­jos pro­fe­so­rius iš San Pau­ lo uni­ver­si­te­to, tvir­ti­no: „Jei tu­ri sunk­ve­žimį ir šis sunk­ve­ži­mis vie­ toj 15 ar 20 reisų per dieną ga­li nu­ va­žiuo­ti tik 6 ar 8, tai la­bai bran­giai kai­nuo­ja“, – sakė eks­per­tas. Pa­sak jo, San Pau­le pa­kan­ka trans­por­to spe­cia­listų, ta­čiau stin­ ga il­ga­lai­kio po­žiū­rio. „Bra­zi­lai ne­mo­ka pla­nuo­ti ir eis­mo pro­ble­mos tik ta­da su­si­ tvar­kys, kai mes im­simės il­ga­lai­ kių spren­dimų. Su­tin­ku, kad nė vie­nas pa­sau­lio did­mies­tis spūs­ čių neiš­vengs, nes žmonės vis vien va­žinės au­to­mo­bi­liais. Ta­čiau rei­ kia ras­ti pu­siaus­vyrą. Žmonės tu­ ri ma­ty­ti vie­šo­jo trans­por­to nau­ dą. Štai kodėl San Pau­lo vald­žia tu­ri in­ves­tuo­ti į viešąjį trans­ portą, o ne tiesti nau­jus ke­lius ir greit­ke­lius, ku­rie ne­tru­kus vėl bus užgrūs­ti au­to­mo­bi­liais“, – pa­tarė C.Bar­bie­ri. BBC inf.

Rugsėjo paskutinėmis dienomis vyriausioji „Švyturio“ aludarė Dž.Armonienė alų verda seniausioje Didžiosios Britanijos darykloje „Shepherd Neame“, kuri įsikūrusi Faveršamo miestelyje, Kento grafystėje. Lietuvos aludarių kūrinys festivalyje „JD Wetherspoon Real Ale Festival“ bus pristatytas pirmą kartą šalia Australijos, Kanados, Japonijos, JAV, Italijos, Olandijos, Belgijos ir Didžiosios Britanijos alaus. „Shepherd Neame“ yra regioninė Anglijos alaus darykla, įkurta dar 1698 m. Rytų Kente apynių augintojų Neame šeimos. Šią alaus daryklą ypač garsina nedidelėmis partijomis verdamas ir į alines statinėse tiekiamas elis

„Master Brew“, „Spitfire“, „Late Red“, „Early Bird“, taip pat porteris „Original Porter“. Dž.Armonienės Klaipėdoje verdamas „Švyturio Baltijos“ alus nuo angliško skiriasi subtiliu karamelinio salyklo panaudojimu, o „Wetherspoon“ alaus festivalyje aludarė iš Lietuvos verda specialų „Baltijos Red Ale“ (5,5 proc.). „Gilios raudonos spalvos elyje suderinti karamelės, salyklo ir apynių aromatai. Tai pilno kūno alus, pasižymintis subalansuotu saldumu ir skrudintos duonos poskoniu, su lengvu „Magnum“ apynių aromatu“, – taip „Baltijos Red Ale“ anonsuoja specialiai „JD Wetherspoon Real Ale Festival“ išleista jame dalyvaujančio alaus apžvalga. „Džiaugiuosi „Baltijos“ alų galėdama virti „Shepherd Neame“ darykloje – juk tai dviejų seniausių savo šalyse daryklų sąjunga ir bendradarbiavimas. Tai išskirtinė galimybė pristatyti mūsų aludarystės meistriškumą, kuriuo didžiuojamės, Didžiosios Britanijos elio mėgėjams. Tikiuosi, kad taip garsinu Lietuvą ir mūsų aludarius“, – sakė Dž.Armonienė. Siekis – pelnyti britų palankumą

Tarptautiniame „Wetherspoon“ tikrojo elio festivalyje dvi savaites „Baltijos Red Ale“ alumi bus prekiaujama 870-yje vietų visoje Di-

džiojoje Britanijoje. Alinių tinklas „Wetherspoon“, įkurtas 1979 m., užsikariavo reiklios publikos simpatijas ne tik palankiomis kainomis ir maisto kokybe, bet ir savo pilstomo alaus įvairove – čia pateikiamas įdomiausių ir rečiausių britiškų rūšių elis. Užsienio aludariams yra didelė garbė svečiuotis šiame prestižiniame britų alinių tinkle. „Tikime, kad šis festivalis yra stiprus žingsnis, siekiant įgyti Didžiosios Britanijos vartotojų palankumą ir garsinant ne tik „Švyturio“, bet ir Lietuvos vardą šioje šalyje. Didžiojoje Britanijoje jau pristatėme savo lagerį, kvietinį „Baltą“ alų, o dabar mūsų aludarė Dž.Armonienė turi progą Anglijos pilstomo alaus lyderiui įrodyti, kad galime virti ir aukščiausios prabos elį“, – sako Raimundas Laurikėnas, „Švyturio-Utenos alaus“ eksporto vadovas. Dž.Armonienė jau anksčiau pasauliui yra įrodžiusi „Švyturio“ alaus kokybę – „Švyturio Ekstra“ Pasaulio alaus taurės (World Beer Cup) konkurse „Dortmunder / European Export“ kategorijoje laimėjo aukso medalį – nurungė net vokiečių gamintą alų. Dar 2002 m. „Švyturio Baltijos“ tamsusis alus iškovojo Pasaulio alaus taurės (World Beer Cup, JAV) bronzos medalį „Marzen / Octoberfest“ tamsaus alaus kategorijoje.

Ekskursija: vyriausiajai seniausios Lietuvoje „Švyturio“ daryklos aludarei Dž.Armonienei seniausią Didžio-

joje Britanijoje daryklą „Shepherd Neame“ aprodė aludaris Stewartas Mainas.

Dž.Armonienės asmeninio archyvo nuotr.


14

Šeštadienis, Rugsėjo 29, 2012

16p.

R.Matulis – LKL ir Vilniaus „Sa­ka­lų“ mo­hi­ka­nas.

sportas@diena.lt Redaktorius Romas Poderys

sportas

V.Go­mels­kis: CSKA ir „Žal­gi­rio“ Praei­ty­je vie­nos įta­kin­giau­sių pa­sau­lio krep­ši­nio as­me­ny­ bių, Mask­vos CSKA ir bu­vu­sios SSRS rink­ti­nės stra­te­go Alek­ sand­ro Go­mels­kio at­mi­ni­mo tau­rės tur­ny­ras neį­si­vaiz­duo­ja­ mas be Kau­no „Žal­gi­rio“. Ko­dėl – apie tai ir ki­to­mis krep­ši­nio te­ mo­mis mie­lai su­ti­ko pa­si­kal­bė­ti A.Go­mels­kio sū­nus Vla­di­mi­ras, ži­no­mas Ru­si­jos te­le­vi­zi­jos ka­na­lo „NTV+“ ko­men­ta­to­rius. Val­das Kas­pe­ra­vi­čius Prie­šai – tik aikš­tė­je

– Jū­sų tė­vo Alek­sand­ro Go­ mels­kio tau­rės tur­ny­ro pus­fi­ na­ly­je CSKA žais su „Žal­gi­riu“. Ką pir­m iau­s iai pri­s i­m e­n a­ te, kai su­si­tin­ka šios ko­man­ dos? – pra­dė­jo­me po­kal­bį su V.Go­mels­kiu. – Ne­se­niai su bu­vu­siu CSKA žai­ dė­ju Ser­ge­ju­mi Ta­ra­ka­no­vu vie­šė­ jo­me Vil­niu­je, už­su­ko­me pas Ša­ rū­ną Mar­čiu­lio­nį. Mū­sų nuo­mo­nės su­ta­po: nie­ko įdo­mes­nio bu­vu­sios SSRS krep­ši­ny­je nei su­per­fi­na­lai tarp „Žal­gi­rio“ ir CSKA ne­bu­vo. Tai pri­si­me­na­me mes, to ne­pa­mir­šo ir tas ko­vas ste­bė­ję krep­ši­nio aist­ ruo­liai. Ta­da žiū­ro­vų ypa­tin­gai ra­ gin­ti ne­rei­kė­jo, jie su­si­rink­da­vo ne­ kvie­čia­mi, nes ži­no­jo, kad pa­ma­tys pui­kų krep­ši­nio spek­tak­lį. – Šio tur­ny­ro or­ga­ni­za­to­riai kiek­vie­ną kar­tą pa­gei­dau­ja ma­ ty­ti bū­tent „Žal­gi­rį“. Ar Mask­ vos krep­ši­nio aist­ruo­lius Kau­ no ko­man­da do­mi­na la­biau nei ki­ti gar­sūs Eu­ro­pos klu­bai? – Taip. Ki­tas da­ly­kas – „Žal­gi­rio“ sa­vi­nin­ką Vla­di­mi­rą Ro­ma­no­vą ir CSKA klu­bo va­do­vus sie­ja ypač šil­ti ry­šiai. V.Ro­ma­no­vas vi­sa­da ge­ra­ no­riš­kai at­si­lie­pia į kvie­ti­mą da­ly­ vau­ti A.Go­mels­kio tau­rės tur­ny­re, šias var­žy­bas pla­nuo­ja prieš se­ zo­ną. Už tai no­riu pa­dė­ko­ti mū­sų drau­gams iš Lie­tu­vos. – Be­veik prieš tris de­šimt­me­ čius „Žal­gi­ris“ ir CSKA įnir­ tin­gai ko­vo­jo dėl SSRS pir­me­ ny­bių auk­so. Bu­vo­te ir esa­te di­de­lis Ru­si­jos čem­pio­nų klu­ bo ger­bė­jas. Ką praei­ty­je jau­tė­ te Kau­no krep­ši­nin­kams? – Ne­ži­nau, ar jū­sų klau­si­mas yra su po­li­ti­ne po­teks­te. Bū­siu at­vi­ras: ne vi­si „Žal­gi­rio“ žai­dė­jai bu­vo ma­no drau­gai. Ta­čiau Kau­no ko­man­do­je žai­dė Ser­ge­jus Jo­vai­ša. Mes drau­ga­ vo­me ir te­bed­rau­gau­ja­me. Ma­nau, tai truks iki pa­sku­ti­nių gy­ve­ni­mo die­nų. Aš ne­rung­ty­nia­vau su­per­fi­ na­luo­se, nes kar­je­rą bai­giau 1979ai­siais. Jei žais­da­vo­me Kau­ne, po var­žy­bų Ser­ge­jus ma­nęs pa­lauk­

da­vo ir ei­da­vo­me pa­va­ka­rie­niau­ti į Lais­vės alė­jo­je bu­vu­sią „Tul­pę“. Jei „Žal­gi­ris“ ir CSKA rung­ty­niau­da­vo Mask­vo­je, aš jį pa­kvies­da­vau į res­ to­ra­ną. Mes bend­raam­žiai, vie­nas ki­tą pa­žįs­ta­me nuo dub­le­rių čem­ pio­na­to. Be to, Ar­vy­das Sa­bo­nis iki šiol drau­gau­ja su Vla­di­mi­ru Tka­čen­ ka, Val­de­ma­ras Cho­mi­čius – su S.Ta­ra­ka­no­vu. Ri­mas Kur­ti­nai­tis dėl sa­vo cha­rak­te­rio yra vi­sų nu­ my­lė­ti­nis, kaip ir mū­sų Va­le­ri­jus Ti­cho­nen­ka. Taip, krep­ši­nio aikš­ tė­je tarp CSKA ir „Žal­gi­rio“ vy­ko ka­ras, ta­čiau ne­bu­vo nei už­muš­ tų, nei su­žeis­tų. Po rung­ty­nių vy­ rai nuo­šir­džiai bend­ra­vo. Pri­si­me­ na­te, kai lai­mė­jo „Žal­gi­ris“? Juk ta­da į kau­nie­čių po­ky­lį ap­lais­ty­ ti auk­so me­da­lių bu­vo pa­kvies­ta vi­sa CSKA ko­man­da. Ir dau­gu­ma Mask­vos krep­ši­nin­kų at­vy­ko. Tad abie­jų eki­pų žai­dė­jai tik­rai ne­bu­vo mir­ti­ni prie­šai.

To­kie žmo­nės kaip Mi­chae­las Jor­da­nas ar Sa­bas gims­ta kar­tą per šim­tą me­tų. To­dėl ne­tiks­lin­ga gal­vo­ ti, kad tuoj pat at­ si­ras krep­ši­nin­ kas, lygiavertis A.Sa­bo­niui. Apie aist­ruo­lius – ki­ta kal­ba, jie ne­pa­ži­no­jo vie­ni ki­tų. „Žal­gi­rio“ ger­bė­jai bu­vo ak­ty­ves­ni, jie nu­stel­ bė CSKA sir­ga­lius, ta­čiau muš­ty­ nių tarp kau­nie­čių ir mask­vie­čių, jei ne­klys­tu, nė kar­to ne­bu­vo. Ly­de­riams rei­kia pa­mai­nos

– Anuo­me­tis „Žal­gi­ris“ tu­rė­jo Ar­vy­dą Sa­bo­nį. Da­bar to­kio ly­ gio žai­dė­jų, nuo ku­rių taip stip­ riai pri­klau­sy­tų ko­man­dos re­ zul­ta­tai, Eu­ro­po­je tur­būt nė­ra? – To­kie žmo­nės kaip Mi­chae­las Jor­ da­nas ar Sa­bas gims­ta kar­tą per šim­tą me­tų. To­dėl ne­tiks­lin­ga gal­

vo­ti, kad tuoj pat at­si­ras krep­ši­nin­ kas, lygiavertis A.Sa­bo­niui. Lie­tu­ vo­je išau­go Jo­nas Va­lan­čiū­nas. Jis ne­tru­kus pra­dės kar­je­rą NBA. Gal po po­ros me­tų Jo­nas la­bai pa­to­bu­ lės ir su­ge­bės vie­nas nu­lem­ti rung­ ty­nių ei­gą. Ta­čiau to­kio ly­gio žai­ dė­jai iš­ky­la ne­pap­ras­tai re­tai. Vis dėl­to la­biau rei­kia at­kreip­ti dė­me­sį ne į klu­bų, o į rink­ti­nių re­ zul­ta­tus. Per pa­sta­ruo­sius 16 me­tų Lie­tu­vos rink­ti­nė Ru­si­jos ko­man­ dą įveik­da­vo daž­niau. Da­bar lie­ tu­vių rink­ti­nė­je vyks­ta kar­tų kai­ta, to­dėl šie­met per tar­pu­sa­vio dvi­ko­ vas trium­fa­vo Ru­si­jos krep­ši­nin­kai. Už­jau­čiau Kęs­tu­tį Kem­zū­rą, nes jis ge­ras tre­ne­ris. O ką da­ry­ti? Ne­ga­ li­ma iš Ša­rū­no Ja­si­ke­vi­čiaus, Ri­ man­to Kau­kė­no, bro­lių Lav­ri­no­vi­ čių rei­ka­lau­ti to­kio žai­di­mo, ko­kį jie de­monst­ra­vo prieš 5–6 me­tus. Jie ne­jau­nė­ja, to­dėl rei­kia ieš­ko­ti, kas ga­lė­tų pa­keis­ti šiuos vy­rus. Iš Lie­tu­vos rink­ti­nės žai­dė­jų pa­ sta­ruo­ju me­tu man la­biau­siai pa­ tin­ka Si­mas Ja­sai­tis, nors ir jis jau ne pir­mos jau­nys­tės. Kar­tų kai­ ta – na­tū­ra­lus pro­ce­sas. Lie­tu­vo­ je daug ta­len­tin­gų vai­ki­nų, jiems rei­kia spar­čiau kaup­ti pa­tir­tį, su­ si­žais­ti. – Ku­rie „Žal­gi­rio“ krep­ši­nin­ kai, iš­sky­rus A.Sa­bo­nį, rung­ty­ nia­vę SSRS čem­pio­na­te, jums la­biau­siai pa­ti­ko? – S.Jo­vai­ša. Aš bu­vau tech­niš­kas ir grei­tas, ta­čiau įveik­ti Ser­ge­jaus gy­ ny­bą bu­vo la­bai su­dė­tin­ga. Jo ran­ kos il­gos. Man dar pa­ti­ko Mo­des­tas Pau­laus­kas ir Ro­mual­das Venz­ber­ gas. Tuo lai­ku So­vie­tų Są­jun­go­je tai bu­vo ge­riau­sia puo­lė­jų po­ra. Ap­ mau­du, kad R.Venz­ber­gas ne­ga­lė­jo at­sto­vau­ti SSRS rink­ti­nei. Pa­mi­nė­ čiau ir gy­nė­jus Al­gir­dą Lin­ke­vi­čių bei Vi­tol­dą Ma­sals­kį. Su jais ko­vo­ ti bu­vo la­bai įdo­mu ir su­dė­tin­ga. – Jūs per vi­są kar­je­rą rung­ty­ nia­vo­te vie­na­me klu­be – CSKA. Ar tuo me­tu pa­gal­vo­da­vo­te apie pe­rė­ji­mą į ki­tą ko­man­dą? – Kar­tą nu­spren­džiau iš CSKA pe­ rei­ti į Taš­ken­to „Uni­ver­si­te­tą“, nes ke­ti­nau stu­di­juo­ti Taš­ken­to uni­ver­ si­te­to Is­to­ri­jos fa­kul­te­te. Taip nu­

Neiš­ven­gia­my­bė: V.Go­mels­kio nuo­mo­ne, šiuo me­tu Lie­tu­vos vy­rų krep­ši

ta­riau pa­sielg­ti dėl šei­mi­nių ap­lin­ ky­bių. Tai bu­vo ma­no pro­tes­tas dėl tė­vų sky­ry­bų. Vis dėl­to nau­jo­je ko­ man­do­je ne­spė­jau su­žais­ti nė vie­nų rung­ty­nių. Kai apie ma­no ke­ti­ni­ mus su­ži­no­jo tė­vas, jis vis­ką su­ žlug­dė per sep­ty­nias se­kun­des. – Ar pri­si­me­na­te sa­vo pir­mą­ sias rung­ty­nes CSKA star­to pen­ke­te su „Žal­gi­riu“? – Pri­si­me­nu tą 1973-ių­jų ma­čą. Lie­tu­vos žur­na­lis­tai ra­šo, kad aš CSKA star­to pen­ke­te de­biu­ta­vau per dvi­ko­vą su „Žal­gi­riu“. Iš tie­ sų de­biu­tas įvy­ko per rung­ty­nes su Ta­li­no „Ka­lev“, o var­žy­bos su „Žal­ gi­riu“ – po ke­tu­rių die­nų. Pa­me­nu, kad su kau­nie­čiais su­žai­džiau ne­ sėk­min­gai. Bu­vau grei­tai pa­keis­tas ir į aikš­tę įbė­gau tik ant­ro­jo kė­li­nio pa­bai­go­je, kai mask­vie­čiai už­tik­ rin­tai pir­ma­vo. Ru­si­jo­je – tre­ne­rių sty­gius

– Kai dėl SSRS pir­me­ny­bių auk­so me­da­lių ko­vo­jo CSKA ir „Žal­gi­ris“, ko­man­do­se bu­vo ne­ma­žai tech­niš­kų krep­ši­nin­ kų, net vi­du­rio puo­lė­jai ge­rai val­dė ka­muo­lį. Da­bar dau­gu­ma aukš­taū­gių su­ge­ba tik aukš­tai pa­šok­ti, įdė­ti į krep­šį ir įmes­ti iš ar­ti. Ko­dėl taip at­si­ti­ko? – Da­bar į Ru­si­jos klu­bus iš krep­ ši­nio mo­kyk­lų atei­na aukš­taū­giai, ku­riuos pa­gal tech­ni­nį pa­si­ren­gi­ mą pa­va­din­čiau pus­ga­mi­niais. Tai ne jų kal­tė, jie nė­ra tin­gi­niai. Prob­ le­ma – tre­ne­riai. Po SSRS su­by­rė­ ji­mo Ru­si­ja pra­ra­do apie 65 pro­c.

vai­kų krep­ši­nio tre­ne­rių. Jau­niems vy­rams ne­mo­kė­jo at­ly­gi­ni­mų, to­dėl jie pa­trau­kė ki­tais ke­liais. Ačiū Die­ vui, pa­dė­tis po tru­pu­tį ge­rė­ja. Vis dėl­to kva­li­fi­kuo­tų tre­ne­rių Ru­si­jo­ je trūks­ta, nė­ra kam tei­sin­gai per­ teik­ti krep­ši­nio pa­grin­dų. Lie­tu­ vo­je pa­dė­tis kur kas ge­res­nė. Yra Š.Mar­čiu­lio­nio ir A.Sa­bo­nio krep­ ši­nio mo­kyk­los, o dirb­ti jo­se tre­ne­ riams – pres­ti­žas. – Maž­daug prieš 30 me­tų CSKA aikš­tė­je la­bai spaus­da­vo var­ žo­vus, nors ir tu­rė­da­vo di­de­lę per­sva­rą. Da­bar ko­man­dos taip ne­rung­ty­niau­ja. Ar toks žai­di­ mo sti­lius jums pa­ti­ko? – Kai atė­jau į CSKA, tre­ne­ris pa­sa­ kė, kad mo­ky­si­mės spaus­ti var­žo­ vus per vi­są aikš­tę. Bu­vo Va­le­ri­jus Mi­lo­ser­do­vas, Iva­nas Je­deš­ka, vė­ liau atė­jo Sta­nis­la­vas Je­rio­mi­nas, Alek­sand­ras Me­leš­ki­nas. Mes ir mo­kė­mės to spau­di­mo. CSKA taip žai­dė aš­tuo­nis ar de­vy­nis se­zo­nus iš ei­lės. Toks sti­lius pa­si­tei­si­no, kol į krep­ši­nio or­bi­tą iš­si­ver­žė Val­dis Val­te­ris ir Val­de­ma­ras Cho­mi­čius. Jie mū­sų spau­di­mą leng­vai įveik­da­ vo, to­dėl šio žai­di­mo ele­men­to at­ si­sa­kė­me. Kon­ku­ren­ci­ja – nau­din­ga

– Pas­ta­ruo­ju me­tu „Žal­gi­rio“ ir CSKA gre­to­se – ne­ma­žai le­gio­ nie­rių. Kaip ver­ti­na­te glo­ba­li­ za­ci­ją? Ar ji neiš­ven­gia­ma? Gal ga­li­mas ki­toks ke­lias? – Gal ir bū­tų įma­no­ma ženg­ti ki­ tu ke­liu, ta­čiau ko­kia pra­smė tai


15

Šeštadienis, Rugsėjo 29, 2012

sportas Už­tik­rin­tos per­ga­lės

Kai­my­nų due­tui se­ka­si

Grą­ži­no ­ ap­do­va­no­ji­mą

Lie­tu­vos krep­ši­nio ly­gos ­ (BE­KO-LKL) čem­pio­na­ te „Šiau­lių Trio­bet“ ko­man­ da 77:63 įvei­kė Pa­ne­vė­žio „Liet­ka­be­lį“, Pas­va­lio „Pie­no žvaigž­dės“ 75:53 – Vil­niaus „Sa­ka­lus“, o Vil­niaus „Lie­tu­ vos ry­tas“ sve­čiuo­se 92:75 – Klai­pė­dos „Nep­tū­no“ krep­ši­ nin­kus (nuo­tr.).

Pran­cū­zi­jo­je tę­sia­si „Chal­len­ ger Tour“ se­ri­jos „Open Or­ leans“ te­ni­so tur­ny­ras. Dve­ je­tų var­žy­bo­se 22-ejų lie­tu­vis Ri­čar­das Be­ran­kis su 24-erių lat­viu Er­nes­tu Gul­biu (nuo­tr.) pa­te­ko į pus­fi­na­lį, ku­ria­me su­ si­kaus su če­ku Lu­ka­šu Slou­ hy ir Gi­le­su Muel­le­riu iš Liuk­ sem­bur­go.

Ma­ra­to­no bė­gi­kė Ži­vi­lė Bal­ čiū­nai­tė grą­ži­no vals­ty­bės ap­ do­va­no­ji­mą – Lie­tu­vos di­džio­ jo ku­ni­gaikš­čio Ge­di­mi­no or­ di­no Ri­te­rio kry­žių ir ne­tru­kus grą­žins Vy­riau­sy­bės skir­tą 20 tūkst. li­tų pre­mi­ją. Bė­gi­kė ap­ do­va­no­ji­mo ne­te­ko, nes bu­vo disk­va­li­fi­kuo­ta už an­ti­do­pin­go tai­syk­lių pa­žei­di­mą.

ka­re au­kų ne­bu­vo nin­kai. Jei ša­ly­je no­ri­mo meist­riš­ ku­mo žai­dė­jų nė­ra, ten­ka kvies­ti už­sie­nie­čius. Jie ska­ti­na kon­ku­ren­ ci­ją. Tre­ni­ruo­da­ma­sis ir žais­da­mas su Son­ny Weem­su pa­to­bu­lė­jo žal­ gi­rie­tis Min­dau­gas Kuz­mins­kas, CSKA ko­man­do­je, bū­da­mas kar­tu su Joh­nu Ro­ber­tu Hol­de­nu ir Tra­ ja­nu Lang­do­nu, at­si­sklei­dė Alek­se­ jus Šve­das. – Ar S.Weem­sas ga­li tap­ti Ru­si­ jos čem­pio­nų ly­de­riu? – Pa­gal sa­vo meist­r iš­k u­m ą S.Weem­sas yra vie­nas iš tri­jų ge­ riau­sių leng­vų­jų kraš­to puo­lė­jų Eu­ ro­po­je, ta­čiau abe­jo­ju, kad jis CSKA eki­po­je taps ly­de­riu ne pa­gal re­zul­ ta­ty­vu­mą, o pa­gal cha­rak­te­rį. Jam rei­kia su­kur­ti pro­gų pel­ny­ti taš­ kus, jis pa­ts nė­ra ypa­tin­gas kū­rė­jas. Ma­nau, Son­ny cha­rak­te­riu nu­si­lei­ džia Ra­mū­nui Šiš­kaus­kui. Ti­ki M.Kal­nie­čio ga­li­my­bė­mis

i­nio rink­ti­nė – kar­tų kai­tos eta­pe.

da­ryti? Klu­bas prieš kiek­vie­ną se­ zo­ną iš­si­ke­lia tiks­lus, ku­riuos no­ ri įgy­ven­din­ti. Kad taip at­si­tik­tų, rei­ka­lin­gi tam tik­ro ly­gio krep­ši­

– Šie­met Eu­ro­ly­gos fi­na­le CSKA po dra­ma­tiš­kos ko­vos 61:62 pra­lai­mė­jo Pi­rė­jo „Olym­pia­ cos“. Jūs ta­da pa­reiš­kė­te, kad dėl ne­sėk­mės la­biau­siai kal­tas tre­ne­ris Jo­nas Kaz­laus­kas. Ar ver­tė­jo dėl to klup­te­lė­ji­mo at­ si­sa­ky­ti Lie­tu­vos spe­cia­lis­to pa­slau­gų, juo­lab kad vi­sus ki­

tus tur­ny­rus mask­vie­čiai lai­ mė­jo? – Tai klau­si­mas la­bai suin­te­re­ suo­tam žmo­gui. Mes su Jo­nu drau­ gau­ja­me nuo 18 me­tų. Man la­bai ap­mau­du pri­pa­žin­ti, kad tai ypač re­tas at­ve­jis, kai eli­ti­nis tre­ne­ris pra­ra­do dar­bo vie­tą dėl vie­nų rung­ ty­nių, dėl vie­no pra­lai­mė­ji­mo. Šiuo at­ve­ju li­ki­mas J.Kaz­laus­kui iš­krė­tė pik­tą po­kštą. Jei tre­ne­rio klau­si­mas bū­tų pa­ti­kė­tas man, aš Jo­ną bū­čiau pa­li­kęs CSKA. Ta­čiau klu­bo va­do­ vai, at­si­žvelg­da­mi į tai, kad lais­ vas ita­las Et­to­re Mes­si­na, priė­mė spren­di­mą ne J.Kaz­laus­ko nau­dai. Ką pa­da­ry­si, toks gy­ve­ni­mas. Net ge­rus tre­ne­rius kar­tais at­lei­džia iš pa­rei­gų. – Tarp krep­ši­nin­kų, ku­rie ga­ lė­tų įsi­tvir­tin­ti NBA, esa­te pa­ mi­n ė­j ęs „Žal­g i­r io“ įžai­d ė­j ą Man­tą Kal­nie­tį. Ko­kie jū­sų ar­ gu­men­tai? – Bu­vau 2010-ųjų pa­sau­lio krep­ši­ nio čem­pio­na­to fi­na­lo tur­ny­re Tur­ ki­jo­je. Ste­bė­jau Lie­tu­vos rink­ti­nės žai­di­mą, ma­čiau, kaip rung­ty­nia­vo M.Kal­nie­tis, To­mas De­li­nin­kai­tis, Mar­ty­nas Po­cius. Jie vi­si ge­rai pa­ si­ro­dė. Ga­liu tvir­tin­ti, kad M.Kal­ nie­tis ga­li žais­ti kur kas ge­riau nei Lon­do­no olim­pia­do­je. Dau­gu­mai

At­vi­ru­mas pa­tin­ka ne vi­siems – At­ro­do, kad jūs vi­sa­da sa­ko­te tai, ką gal­vo­ja­te. Prieš dve­jus me­tus ašt­riai kri­ti­ka­vo­te Ru­si­jos krep­ši­ nio rink­ti­nės įžai­dė­ją Ser­ge­jų By­ ko­vą. Ta­da pa­sa­kė­te: „La­bai gai­la, kad kai ku­rie mū­sų krep­ši­nin­kai gau­na di­de­lį at­ly­gi­ni­mą tik to­dėl, kad tu­ri Ru­si­jos pa­są. Pa­vyz­dys – S.By­ko­vas.“ Dau­gu­ma ko­men­ta­to­ rių ven­g ia ašt­rių po­s a­kių. Ar dėl at­vi­ru­mo jums ne­ky­la pro­ble­mų? – Dar­be pro­ble­mų ne­ky­la, iš te­le­vi­zi­ jos ka­na­lų va­do­vų pa­sta­bų ne­su ga­ vęs. Ky­la konf­lik­ti­nių si­tua­ci­jų su tais krep­ši­n in­kais, ku­r iuos kri­t i­ka­vau. Kar­tą bu­vo la­bai sun­kus po­kal­bis su ma­no kri­ti­kuo­tu Ru­si­jos rink­ti­nės vi­ du­rio puo­lė­ju Vi­ta­li­ju­mi No­so­vu. Mes tuo pa­čiu lėk­tu­vu skri­do­me iš Eu­ro­

NBA klu­bų rei­kė­tų to­kio krep­ši­nin­ ko kaip Man­tas. Jis ga­lė­tų bū­ti šeš­ tas ar sep­tin­tas žai­dė­jas net stip­ rio­se ko­man­do­se. Tuo tvir­tai ti­kiu. – Ką, jū­sų nuo­mo­ne, šį se­zo­ną Eu­ro­ly­go­je ga­li pa­siek­ti „Žal­gi­ ris“ ir CSKA? – CSKA ta­po di­džiau­sią biu­dže­ tą tu­rin­čiu Eu­ro­ly­gos klu­bu, to­dėl jo sa­vi­nin­kai apie jo­kią ki­tą vie­ tą, iš­sky­rus pir­mą­ją, ne­no­ri ir gir­ dė­ti. Jei mask­vie­čiai ne­pa­teks tarp ke­tu­rių stip­riau­sių Eu­ro­ly­gos ko­

pos čem­pio­na­to Pran­cū­zi­jo­je. Per tą čem­pio­na­tą jį stip­r iai kri­t i­ka­vau, o Vi­ta­li­jui ar tė­vai, ar gi­mi­nai­čiai vis­ką pa­pa­sa­ko­da­vo. Lėk­tu­ve V.No­so­vas prie ma­nęs pri­sė­do ir pra­dė­jo grės­ min­gai reikš­t i pre­ten­z i­jas. Jam tie­ siai pa­sa­kiau, ką gal­vo­ju. Jis šiek tiek pa­gal­vo­jo ir su­ti­ko su ma­ni­mi. Sun­ku paaiš­kin­ti, kas V.No­so­vui at­si­tik­da­vo, kai jis mes­da­vo bau­das. Kai ku­rie ma­no klau­sy­to­jai, ge­rai iš­ ma­nan­tys krep­ši­nį, tei­gia, kad aš ne­ tu­riu tei­sės ašt­riai kri­ti­kuo­ti žai­dė­jų, ypač per il­gai trun­kan­čius tur­ny­rus, nes ma­no žo­d žiai grei­tai pa­sie­k ia krep­ši­nin­kus ir jie pra­de­da krims­tis. Su tuo su­tin­ku. Vis dėl­to man sun­ku ne­pa­sa­ky­ti to, ką ma­tau sa­vo aki­mis, nors kar­tais ten­ka nu­ty­lė­ti.

man­dų, jiems tai bus ne­sėk­min­gas se­zo­nas. „Žal­gi­riui“ su da­bar­ti­ne su­dė­ti­mi Eu­ro­ly­gos „Top-16“ eta­pas – ga­ ran­tuo­tas. Kaip kau­nie­čiams sek­ sis to­liau, su­dė­tin­ga nu­spė­ti. Žal­ gi­rie­čių lauks stip­res­ni var­žo­vai, o Kau­no ko­man­dos ve­te­ra­nai jau jaus nuo­var­gį. Sun­ku bus ti­kė­tis pui­kaus žai­di­mo iš R.Kau­kė­no. La­bai daug kas pri­klau­sys nuo vy­riau­sio­jo tre­ ne­rio Joa­no Pla­zos, kaip jis su­ge­bės krep­ši­nin­kus nu­teik­ti svar­biau­ siems se­zo­no iš­ban­dy­mams.


16

Šeštadienis, Rugsėjo 29, 2012

sportas

LKL ir „Sa­ka­lų“ mo­hi­ka­nui krep­ši­nis – gy­ve­ni­mo bū­das Ro­lan­das Ma­tu­lis – 20-ąjį se­zo­ną pra­dė­ju­sios Lie­tu­vos krep­ši­nio ly­gos (LKL) mo­hi­ka­nas. Pla­čia­pe­tis Vil­niaus „Sa­ka­lų“ ko­man­dos žai­dė­jas – vie­nin­te­lis, aukš­čiau­sia­me ša­lies di­vi­zio­ne rung­ty­ niau­jan­tis nuo jo pir­mo­jo čem­pio­na­to ir kol kas ne­ke­ti­nan­tis spor­ti­nius ba­tus pa­ka­bin­ti ant vi­nies. Ba­lys Šmi­gels­kas

– Ro­lan­dai, po praė­ju­sio se­zo­no pra­si­ta­rė­te, kad baig­si­te pro­fe­ sio­na­laus krep­ši­nin­ko kar­je­ rą ir dirb­si­te vals­ty­bės vi­daus tar­ny­bo­je. Ko­dėl vėl ap­si­vil­ko­ te „Sa­ka­lų“ marš­ki­nė­lius? – pa­ klau­sė­me R.Ma­tu­lio, spa­lio 4-ąją švę­sian­čio 39-ąjį gim­ta­die­nį. – Pla­nai ne­si­kei­čia. Tai, kad „Sa­ ka­luo­se“ žai­siu dar vie­ną se­zo­ną – ma­no pa­dė­ka šiam klu­bui ir jo sir­ ga­liams. Man kiek­vie­nas se­zo­nas

KVIEČIAME TRENIRUOTIS

KARATĖ KYOKUSHIN Sporto klubai:

FORTITUDO

J.Grušo vidurinė mokykla,

Šarkuvos g. 30, tel. 8 600 28 656

KKKK

Kauno Gedimino sporto mokykla, Aukštaičių g. 78, tel. 8 687 35 723

ORIENS

Kovo 11-osios vidurinė mokykla,

Kovo 11-osios g. 50, tel. 8 616 81 857

RIFAS

A.Puškino vidurinė mokykla,

Vytauto pr. 50, tel. 8 600 04 404

yra kaip pa­sku­ti­nis mū­šis, ku­rį no­ ri­si lai­mė­ti. – Ar jus er­zi­na, kai ak­cen­tuo­ja­ mas jū­sų am­žius? – Ne, ma­nęs tai vi­siš­kai neer­zi­ na. Spor­te aš jau se­nu­kas, ta­čiau gy­ve­ni­me – dar jau­nuo­lis. Am­žius siun­čia kū­nui tam tik­rus sig­na­ lus, o ir žils­te­lė­ju­si gal­va tik­riau­ siai daug kam ba­do akis, ta­čiau tik­riau­siai tu­riu ge­rus ge­nus, ku­ rie ne­lei­džia su­by­rė­ti. Ma­nau, kad žai­siu dar ne vie­ną se­zo­ną ir ne du. Juk yra ve­te­ra­nų ly­ga, o ir dėl LKL nie­ka­da ne­sa­kau nie­ka­da. Kar­tais ap­lin­ky­bės su­si­klos­to taip, kad ne­ga­li­ma nu­kirs­ti: vis­kas, bai­giu. Krep­ši­nis man – ne spor­tas, o gy­ ve­ni­mo bū­das. – „Sa­ka­lų“ pirm­ta­kė – Lie­tu­vos po­li­ci­jos aka­de­mi­jos ko­man­da. Bū­tent ji 1994-ai­siais lai­mė­ jo A ly­gos pir­me­ny­bes ir pa­te­ ko į LKL. Kiek žai­dė­jų iš tuo­ me­tės jū­sų kar­tos te­be­žai­džia krep­ši­nį? – Žai­džian­čių­jų LKL esu tik aš vie­ nas. Kai ku­rie ma­no bu­vę bend­ra­ žy­giai šiuo me­tu iš­vis ne­su­si­ję su krep­ši­niu, ki­ti, pa­vyz­džiui, Ar­vy­das Grons­kis, Eri­kas Ku­čiaus­kas, Li­nas Kve­da­ra­vi­čius, ta­po tre­ne­riais, klu­ bų ad­mi­nist­ra­to­riais.

– Da­bar trisdešime­čiai krep­ši­ nin­kai vis daž­niau klau­si­nė­ja­ mi apie ar­tė­jan­tį kar­je­ros sau­ lė­ly­dį, nes dau­gu­mą jų kan­ki­na įsi­se­nė­ju­sios trau­mos. Ar jos ne­bu­vo jus su­stab­džiu­sios? – Rim­tų trau­mų ne­su pa­ty­ręs. Pa­ tem­pi­mų, pra­skel­tų an­ta­kių ar su­ lau­žy­tų skruos­ti­kau­lių bu­vo. Da­bar šiek tiek pa­skau­da nu­ga­rą, ke­lius, ta­čiau to­kios bė­dos tur­būt ly­di kiek­vie­ną spor­ti­nin­ką, ne­svar­bu, ko­kio am­žiaus jis bū­tų. Tai smulk­ me­nos. – Gal bu­vo­te at­sar­gus? – Man pa­tin­ka ko­man­di­nis žai­di­ mas, o jei žai­dė­jai jį pa­gra­ži­na dė­ ji­mais per var­žo­vų gal­vas ar ki­tais efek­tin­gais veiks­mais – tuo neį­ma­ no­ma ne­si­ža­vė­ti. Vis dėlto kiek­vie­ nas šuo­lis ar me­ti­mas, at­lik­tas ties žmo­giš­kų­jų ga­li­my­bių ri­ba, anks­ čiau ar vė­liau at­si­lie­pia svei­ka­tai. Sa­vęs nie­ka­da ne­tau­so­jau, to ne­ da­rau ir da­bar. Ma­no nuo­mo­ne, jei aikš­tė­je ne­ga­li pa­lik­ti vi­so sa­vęs, tuo­met nė ne­ver­ta į ją ženg­ti. Tau­ so­ti sa­ve ki­tam kar­tui nė­ra pra­smės, nes kiek­vie­nos rung­ty­nės ga­li bū­ti le­mia­mos. Tai, ką anks­čiau ga­lė­da­ vau at­lik­ti sa­vo fi­zi­nė­mis ga­li­my­bė­ mis, da­bar da­rau pa­si­tel­kęs pa­tir­tį. – Kaip rea­guo­ja­te į tech­ni­nes pra­žan­gas? Tur­būt ne kar­tą ra­ mi­no­te bu­vu­sį bend­ra­žy­gį Ro­ lan­dą Skais­gi­rį? – O kaip be tech­ni­nių (juo­kia­si)? Šiurkš­čių pra­žan­gų pa­da­riau tik­ rai ne­daug. Tech­ni­nės pra­žan­gos – krep­ši­nio da­lis, jos ža­vi sir­ga­ lius, pri­ver­čia juos pa­kil­ti nuo kė­ džių, bet aš sten­giuo­si veng­ti to­ kių pra­žan­gų, nes jos iš­ba­lan­suo­ja žai­di­mą. R.Skais­gi­rys bu­vo vie­ nas iš tech­ni­nių pra­žan­gų vir­tuo­ zų. Tai tam tik­ra pra­sme ža­vu, nes ne kiek­vie­nas tu­ri to­kį ta­len­tą kaip jis (šyp­so­si). – „Sa­ka­luo­se“ žai­dė­te su Ra­ mū­nu Šiš­kaus­ku, Si­mu Ja­ sai­čiu, And­riu­mi Gied­rai­čiu, Re­nal­du Sei­bu­čiu, Mar­ty­nu Ge­ce­vi­čiu­mi. Ar da­bar­ti­nė­je ko­man­do­je yra jau­nuo­lių, ku­ rie ne­to­li­mo­je atei­ty­je ga­lė­ tų bels­tis į di­džių­jų klu­bų ar­ba ša­lies rink­ti­nės du­ris? – Ma­no nuo­mo­ne, „Sa­ka­lai“ bu­ vo ir liks žy­mių žai­dė­jų kal­vė. Klu­ be – ge­ras mik­rok­li­ma­tas, ne­truk­ dan­tis žai­dė­jams to­bu­lė­ti. Ži­no­ma, tik tiems, ku­rie iš tik­rų­jų no­ri ženg­ti į prie­kį. Per sa­vo kar­je­rą esu ma­tęs daug per­spek­ty­vių žai­dė­jų, bet kai ku­rie to­kie ir li­ko, nes ven­gė juo­do dar­bo. Šiuo me­tu „Sa­ka­luo­se“ yra vai­ki­nų, ku­rie tu­ri po­ten­cia­lą tap­ti la­bai ge­rais krep­ši­nin­kais. Neį­var­ dy­siu jų, kad ne­pa­da­ry­čiau meš­kos pa­slau­gos.

Tro­fė­jai: R.Ma­tu­lis (dešinėje) per sa­vo kar­je­rą LKL yra iš­ko­vo­jęs si­dab­

ro ir bron­zos me­da­lius.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

– Kaip pa­si­kei­tė LKL nuo 1994ųjų? – Žai­di­mas ta­po grei­tes­nis, at­le­ tiš­kes­nis. Tam įta­kos tu­rė­jo už­sie­ nio krep­ši­nio mo­kyk­lų in­va­zi­ja – tu­riu gal­vo­je le­gio­nie­rius tre­ne­rius ir krep­ši­nin­kus. Pa­si­kei­tė ir žai­dė­ jų po­žiū­ris. Da­bar tam tik­rai da­ liai spor­ti­nin­kų krep­ši­nis tė­ra dar­ bas, už ku­rį mo­ka­mas at­ly­gis. Esu

2002-ųjų si­dab­ras su Kau­no „Žal­gi­riu“ ar 2009-ai­siais iš­ ko­vo­ta BBL „Iš­šū­kio“ tau­rė? – Vi­si tro­fė­jai bran­gūs, ta­čiau įsi­min­ti­niau­sias – 1999-ųjų LKL bron­zos me­da­lis. Džiaugs­mą su­ stip­r i­n o tai, kad ma­ž ą­j į fi­n a­ lą prieš „Šiau­lius“ lai­mė­jo­me jų tvir­to­vė­je. Įsi­min­ti­nas ir 2002ųjų si­dab­ras su „Žal­gi­riu“, ta­čiau tą­kart fi­na­le nu­si­lei­do­me Vil­niaus „Lie­tu­vos ry­tui“, to­dėl iš­li­kęs šioks toks kar­tė­lis.

Rolandas Matulis:

Tau­so­ti sa­ve ki­ tam kar­tui nė­ ra pra­smės, nes kiek­vie­nos rung­ ty­nės ga­li bū­ti le­ mia­mos. su­si­dū­ręs su vy­ru­kais, ku­rie lai­ ko­si to­kios po­zi­ci­jos: žai­džiu taip, kiek man už tai mo­ka. Anks­čiau bu­ vo dau­giau at­sa­ko­my­bės, pa­siau­ ko­ji­mo. Inf­rast­ruk­tū­ra, tre­ni­ruo­čių są­ly­gos, me­di­ci­ni­nė prie­žiū­ra – ge­ ro­kai aukš­tes­nio ly­gio, ta­čiau, kad ir kaip keis­ta, ne vi­si klu­bai ga­li tuo pa­si­nau­do­ti. – Ku­ris lai­mė­ji­mas jums bran­ ges­nis: 1999-ų­jų LKL bron­za,

– Ko­dėl pa­sta­rai­siais me­tais „Sa­ka­lams“ ne­pa­vyks­ta pa­kil­ ti iš LKL aut­sai­de­rių gre­tų? – Vi­sos LKL ko­man­dos nuo 5-osios vie­tos yra aut­sai­de­rės, nes tik pir­ mie­ji ke­tu­ri klu­bai su­komp­lek­tuo­ ti taip, kad iš­si­ski­ria iš vi­sos ly­gos. Mū­sų ko­man­do­je nuo­lat kei­čia­ si žai­dė­jai, o no­rint pa­siek­ti ge­ rų re­zul­ta­tų rei­kia, kad ko­man­dos su­dė­tis kas­met keis­tų­si ne dau­giau kaip 40–50 pro­c. Be to, jau­ną eki­ pą ten­ka mo­ky­ti krep­ši­nio stra­te­ gi­j os pra­d žia­m oks­l io. No­r ė­č iau pa­brėž­ti: „Sa­ka­lai“ nie­ka­da ne­ bu­vo su­sklei­dę spar­nų. Ti­kiuo­si, kad, pa­si­kei­tus jau­nų­jų krep­ši­ nin­kų po­žiū­riui į dar­bą, „Sa­ka­lų“ skry­džiai bus sklan­dūs, o šis se­zo­ nas – at­spir­tis kil­ti aukš­tyn. – Kaip į jus krei­pia­si jau­nes­ni krep­ši­nin­kai? – Jau anks­čiau kai ku­rie vai­ki­nai pa­gar­biai sa­ky­da­vo „jūs“. Ta­čiau ma­no sta­tu­sas – žai­dė­jas, to­dėl „jūs“ lie­ka už aikš­tės ri­bų. Aikš­ tė­je aš esu Ro­las. Ki­ta ver­tus, yra ne­ra­šy­tos ko­man­dos vi­daus tai­ syk­lės, su ku­rio­mis ten­ka su­si­ pa­žin­ti kiek­vie­nam nau­jo­kui. Vis dėl­to tai lie­čia tik žai­dė­jus (juo­ kia­si).


17

šeštadienis, rugsėjo 29, 2012

aukštyn žemyn

20p.

Reabilitacijos centrai orangutanams? Kodėl gi ne!

aukstynzemyn@diena.lt Redaktorė Marijana Jasaitienė

A.Po­vi­liū­nas: dar ne­ži­nau, kaip gy­ven­siu to­liau Lie­tu­vos tau­ti­nio olim­pi­nio ko­mi­te­to (LTOK) pre­zi­den­tas Ar­tū­ras Po­vi­liū­nas, šias pa­rei­gas ėjęs 24 me­tus, ne­be­sieks sep­tin­tos ka­den­ci­ jos. „Spren­di­mas ne­ bu­vo leng­vas“, – pri­ si­pa­žįs­ta 61 me­tų vy­ras, kaip ir prieš de­šimt me­tų, vėl at­ si­dū­ręs gy­ve­ni­mo kryž­ke­lė­je.

Vio­le­ta Juo­de­lie­nė

v.juodeliene@kaunodiena.lt

– Ap­sisp­ren­di­mą ne­be­siek­ti sep­ tin­to­sios ka­den­ci­jos mo­ty­va­vo­te tuo, kad dar­bas pa­rei­ka­la­vo daug jė­gų, svei­ka­tos. Ką veik­si­te, jei jos trūks­ta? Juk sū­nus užau­gin­ tas, na­mai iš­tuš­tė­ję?.. – Jau de­šimt me­tų, kai esu vie­ nas. Taip jau at­si­ti­ko, kad sa­vo il­ ga­me­tį dar­bą LTOK va­do­vo po­ste bai­giu bū­tent šie­met, praė­jus de­ šim­čiai me­tų nuo žmo­nos Lai­mos mir­ties. LTOK va­do­vu ta­pau bū­da­mas 37-erių, ša­lies spor­to bend­ruo­ me­nės la­bui dir­bau dau­giau kaip du de­šimt­me­čius. Tai iš tie­sų pa­ rei­ka­la­vo daug jė­gų, svei­ka­tos. Be to, ma­nau, kad tu­ri vyk­ti or­ga­ni­ za­ci­jos evo­liu­ci­ja, kad atė­jo me­ tas prie or­ga­ni­za­ci­jos vai­ro sto­ti ki­tiems, gal­būt jau­nes­niems as­ me­nims. Spar­tė­jan­tis gy­ve­ni­mo tem­pas, lai­ko iš­šū­kiai, ga­liau­siai – spau­di­mas, ku­rį pa­sta­ruo­ju me­ tu pa­ti­ria or­ga­ni­za­ci­ja, rei­ka­lau­ ja, kad nau­ja­sis or­ga­ni­za­ci­jos va­ do­vas bū­tų en­tu­ziaz­mo, ener­gi­jos ir op­ti­miz­mo ne­sto­ko­jan­tis žmo­ gus. Vis dėl­to svar­biau­sia – or­ga­ ni­za­ci­jos var­das, o ne per­so­na­li­jos.

18

Klau­si­mas: „Net ne­ži­nau, ar vi­si ma­no drau­gai dar va­di­na ma­ne sa­vo drau­gu, nes dėl ma­no užim­tu­mo ma­tė­mės la­bai re­tai“, – da­bar jau ran­da

lai­ko pa­svars­ty­mams A.Po­vi­liū­nas.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.


18

šeštadienis, rugsėjo 29, 2012

aukštyn žemyn

Žvaigž­džių vai­kų hobis Dai­lės, teat­ro bū­re­liai, gi­ta­ros pa­mo­kė­lės, tie­siog kva­pą gniau­žian­tis ait­va­ro konst­ ra­vi­mas. Ar tai ne­sve­ti­ma ne­re­tai iš­le­pin­ tiems ir vis­ko per­te­ku­siems ži­no­mų žmo­ nių vai­kams?

Lai­ma Že­mu­lie­nė l.zemuliene@diena.lt

Pak­lau­sė psi­cho­lo­gų pa­ta­ri­mų

Et­no­mu­zi­ko­lo­gės ir te­le­vi­zi­jos lai­ dų ve­dė­jos Lo­re­tos Sun­gai­lie­nės ir jos vy­ro ap­lin­ko­sau­gos spe­cia­ lis­to Da­liaus Sun­gai­los sep­ty­ne­ rių sū­nus Vi­lius lan­ko du bū­re­lius – dai­lės ir ang­lų kal­bos. Ne mu­ zi­kos, nors ma­ma daž­nai dai­nuo­ ja ir šo­ka. „Ka­dan­gi Vi­lius – tik­tai pir­mo­ kas, daug bū­re­lių ne­si­rin­ko­me, kad vai­kui ne­bū­tų per di­de­lis krū­vis“, – ar­gu­men­tus pa­tei­kė L.Sun­gai­lie­nė. Grį­žęs iš mo­kyk­los, ber­niu­kas taip pat mėgs­ta pieš­ti – pieš­tu­kais, krei­de­lė­mis, ak­va­re­le. „Ma­nau, jis dar per ma­žas ta­py­ti. Vai­kas tie­siog mėgs­ta pieš­ti, tai ir pie­šia. O kiek lai­ko tas bū­re­lis jam bus rei­ka­lin­gas, bus ma­ty­ti vė­liau“, – sa­kė mo­ti­na.

Dai­lę pa­si­rin­ko pa­ts Vi­lius, o ang­lų kal­bos bū­re­lį lan­ky­ti pa­ta­ rė tė­vai. Lo­re­ta pa­ti­ki­no, kad ir šis bū­re­lis vai­kui pa­tin­ka. L.Sun­gai­lie­nės nuo­mo­ne, bū­ re­liai – la­bai ge­rai, ta­čiau rei­kia ste­b ė­t i, kad vai­kas ne­p er­varg­ tų. Juk yra to­kių vai­kų, ku­rie no­ ri vis­ko, bet dėl svei­ka­tos tai rei­ kia ri­bo­ti. „Vai­kų psi­cho­lo­gai pa­ta­ria, kad pir­m o­je kla­s ė­je ne­rei­k ia vai­k ų vers­ti ir ne­tgi ne­pa­tar­ti­na bū­re­lių lan­ky­ti“, – pri­du­ria ži­no­ma mo­ te­ris. Mu­zi­kuo­ja gy­ven­vie­tė­je

Dis­ko me­ti­ko olim­pi­nių žai­dy­nių, pa­sau­lio, Eu­ro­pos čem­pio­no Vir­ gi­li­jaus Alek­nos ir Kris­ti­nos Alek­ nie­nės sū­nūs šeš­to­kas Mar­ty­nas ir ket­vir­to­kas My­ko­las sku­ba į mu­zi­ kos ir leng­vo­sios at­le­ ti­kos už­siė­mi­mus.

22

Poil­sis: et­no­mu­zi­ko­lo­gei ir te­le­vi­zi­jos lai­dų ve­dė­jai L.Sun­gai­lie­nei ma­lo­nu pri­sės­ti, kai sū­nus Vi­lius pie­šia.

Bro­lio pie­ši­niai do­mi­na dve­jų me­tų se­se­rį Lie­pą.

Lo­re­tos Sun­gai­lie­nės as­me­ni­nio archyvo nuo­tr.

A.Po­vi­liū­nas: dar ne­ži­nau, kaip gy­ven­siu to­liau bar gal­vo­ju apie tai ir 17 Da­ dar ne­ži­nau, kaip ma­

no dar­bo veik­la, o kar­tu ir gy­ve­ ni­mas su­si­klos­tys to­liau. Drau­gai ir drau­gės li­ko tie pa­tys, ku­riems, de­ja, bū­da­mas la­bai už­siė­męs, ne­ ga­lė­jau skir­ti daug dė­me­sio. Net ne­ži­nau, ar kai ku­rie iš jų dar va­ di­na ma­ne sa­vo drau­gu, nes ma­ to­mės la­bai re­tai. Gal nau­jas gy­ ve­ni­mo eta­pas ką nors pa­keis? Kas ga­li ži­no­ti? – Jei jau pra­kal­bo­me skau­džia bran­gaus žmo­gaus ne­tek­ties te­ ma, sa­ky­ki­te, kaip iš­gy­ven­ti šį sun­kų lai­ką? Dar­bo, kad ir kaip il­gai jį dirb­tum, pra­ra­di­mas yra nie­kis, pa­ly­gin­ti su ar­ti­mo­ jo išė­ji­mu. Tuš­tu­mą na­muo­se kiek­vie­nas ban­do už­pil­dy­ti sa­ vaip. Kas pa­dė­jo jums? – Vi­sų pir­ma no­riu pa­sa­ky­ti, kad ar­ti­mo žmo­gaus išė­ji­mas su­tei­kia la­bai la­bai daug skaus­mo. Bet kiek­ vie­nam sa­vaip. Ma­no žmo­nos išė­ji­ mas ana­pi­lin prieš de­šimt me­tų bu­ vo la­bai skau­dus. Di­džiau­si ma­no iš­g y­ve­ni­mai pra­si­dė­jo dar li­kus me­tams iki jos mir­ties. Ta­da, kai su­ži­no­jau, kad Lai­mai nu­sta­ty­ta ne­be­pa­g y­do­ ma vė­žio sta­di­ja. Pri­si­me­nu, kai po kon­sul­ta­ci­jų San­ta­riš­kių kli­ni­ ko­se (tuo me­tu ji bu­vo iš­ken­tė­ju­ si jau ke­tu­rias sun­kias ope­ra­ci­jas) vy­riau­sia­sis gy­dy­to­jas, ma­no ge­ ras pa­žįs­ta­mas An­ta­nas Vin­kus, pa­sa­kė, kad jau li­ko vi­sai ne­daug... nuo ke­lių mė­ne­sių iki me­tų. Va­žia­

vau į na­mus ir bu­vo vi­siš­ka tuš­tu­ ma, be­vil­tiš­ku­mas. Ką da­ry­ti, kaip gy­ven­ti? Lai­ma bu­vo la­bai pro­tin­ga mo­ te­ris. Ir ne tik to­dėl, kad mo­kyk­lą bai­gė auk­so me­da­liu, Kau­no po­ li­tech­ni­kos ins­ti­tu­tą (da­bar­ti­nį Kau­no tech­no­lo­gi­jos uni­ver­si­te­ tą) – rau­do­nu dip­lo­mu. Ji su­bti­ liai vis­ką su­vo­kė, bet sten­gė­si ne­ pa­lūž­ti, ne­pa­ro­dy­ti ne­vil­ties. Net

sa­vo ma­mai apie ope­ra­ci­jas ir li­ gą nie­ko ne­sa­kė, slė­pė tai nuo sū­ naus ir man drau­dė jam pa­sa­ko­ti apie vi­sa tai. Ir tuo me­tu, kai abu ži­no­jo­me, kad šan­sų nė­ra, gy­ven­ ti rei­kė­jo taip, kaip gy­ve­no­me iki li­gos. Tai la­bai ir la­bai sun­ku. Jei iki tol ne­pa­sa­kai daug gra­žių žo­ džių – per tą lai­ką tik­rai ne­ga­li to kom­pen­suo­ti. Pri­va­lai ne­pa­ro­dy­ ti, kad kas nors pa­si­kei­tė. O po jos

Pri­va­lai ne­ pa­ro­dy­ti, kad kas nors pa­si­ kei­tė. O po jos išė­ji­mo atė­ jo gel­bė­to­jas, ku­rio var­das – Dar­bas.

Atmintis: žmona Laima liko A.Poviliūno širdyje ir nuotraukose.

Artūro Poviliūno asmeninio archyvo nuotr.

išė­ji­mo atė­jo gel­bė­to­jas, ku­rio var­ das – Dar­bas. Kai pa­si­ne­ri į dar­ bą, bend­rau­ji su dau­gy­be žmo­nių, ne­lie­ki vie­nas su sa­vo min­ti­mis – tai pa­de­da. – Ar tuo­met ir per de­šimt­me­tį pa­si­kei­tė jū­sų kas­die­ny­bė, po­ mė­giai? – Ne, vi­sa tai pra­ktiš­kai ne­pa­si­kei­ tė. Aš ir iki jos, Lai­mos, išė­ji­mo vi­ sus bui­ties dar­bus da­riau, nes, kaip mi­nė­jau, ji la­bai sun­kiai sir­go dve­ jus me­tus. Ly­gin­ti, skalb­ti, ga­min­ti val­gį rei­kė­jo man. Da­bar ne­tgi ma­ žiau ten­ka, nes li­kau vie­nas. Sū­ nus gy­ve­na už­sie­ny­je. Vie­nam vis­ ko ma­žiau rei­kia... – Ko­dėl taip il­gai – vie­nas? Ar­ gi neat­ra­do­te ar­ti­mo žmo­gaus, ku­ris kom­pen­suo­tų bent da­le­ lę ne­tek­ties? Na­tū­ra­lu, kad li­ kę vie­ni­ši žmo­nės, kad ir kaip skau­du bū­tų, ieš­ko nau­jo drau­ go ar drau­gės, su ku­riuo ga­lė­tų nuei­ti į teat­rą ar iš­va­žiuo­ti ato­ sto­gų. – Ma­no na­muo­se žmo­ną pri­me­ na nuo­trau­kos. Dar prieš mir­tį jos at­lik­tas bu­to re­mon­tas. Ji pa­ti kū­rė re­konst­ruk­ci­jos pro­jek­tą, pri­žiū­rė­ jo, kad meist­rai vis­ką at­lik­tų pa­gal jos sko­nį. Mū­sų lo­vą pa­kei­čiau so­ fa, tad bu­vęs mie­ga­ma­sis ta­po ma­ no dar­bo kam­ba­riu. Ma­žiau­siai kar­tą per mė­ne­sį ap­ lan­kau žmo­nos pa­sku­ti­nio poil­sio vie­tą ir tai man su­tei­kia dva­si­nės ra­my­bės.

– Kai kas sa­ko, kad ban­dy­ti ieš­ko­ti pa­guo­dos prie su­tuok­ ti­nio ka­po yra sa­vęs kan­ki­ni­ mas? – Esu pa­rei­gin­gas žmo­gus, tad kai il­giau ne­ga­liu nu­vyk­ti į ka­pus, pa­ čiam da­ro­si ne­ra­mu, lyg kaž­ką blo­ go bū­čiau pa­da­ręs. – Gal­būt kas nors, skai­ty­da­mas šį po­kal­bį, ger­te ge­ria kiek­vie­ ną žo­dį, ieš­ko­da­mas re­cep­to, kaip iš­gy­ven­ti sa­vą­ją ne­tek­tį. Ko­kius žo­džius pa­sa­ky­tu­mė­ te pa­na­šią ne­tek­tį iš­gy­ve­nan­ tiems žmo­nėms? – Vie­n o re­c ep­t o vi­s iems nė­ra. Pap­ras­t ai, kai išei­n a ar­t i­m as žmo­gus, mums la­biau­siai, kad ir kaip pa­ra­dok­sa­liai tai skam­bė­tų, gai­l a sa­v ęs. Pa­b an­d y­k i­t e sa­v ęs ne­gai­l ė­t i, o pa­d a­ry­t i dar­b ų, ku­ riais, jū­s ų pa­č ių ma­ny­m u, ga­l ė­ tų džiaug­t is, jei bū­t ų gy­vas, išė­ jęs su­t uok­t i­n is. – Esa­me mir­tin­gi ir tu­ri­me bran­gin­ti kiek­vie­ną aki­mir­ką, sa­vo ar­ti­muo­sius, ne­kreip­ti dė­ me­sio į gy­ve­ni­mo smulk­me­nas. Ar šia pra­sme jū­sų pa­sau­lė­žiū­ ra pa­si­kei­tė? – Ga­liu tik pri­tar­ti jū­sų pa­sa­ky­ tiems žo­džiams. O dėl pa­sau­lė­žiū­ ros – tai la­bai pla­ti są­vo­ka, į ku­rią sun­ku konk­re­čiai at­sa­ky­ti. Ir vi­sai ne­si­gai­liu, kad ne­ta­pau ku­li­na­ ru, bet jei rei­kė­tų ką nors pa­ruoš­ ti sve­čiams, ga­lė­čiau iš­kep­ti ne tik kiau­ši­nie­nę.


19

šeštadienis, rugsėjo 29, 2012

aukštyn žemyn

Spor­tas ir kultū­ra – svei­kos vi­suo­menės ir ge­rovės pa­ma­tas Kau­no „Žal­gi­rio“ krep­ši­nio klu­bo ve­te­ra­ nai Vi­tol­das Ma­sals­kis ir Al­gir­das Ka­zi­lio­ nis tu­ri ne tik tur­tingą spor­tinę pa­tirtį, bet ir dirbę pe­da­go­gi­kos, kultū­ros, vers­lo sri­ty­se, todėl da­bar sa­vo įgūdžius ga­li pa­ nau­do­ti rinkėjų la­bui. Ro­mas Nau­ja­lis Spor­tui – per men­kas dėme­sys

Lie­tu­vos žmo­nių par­ti­jos pro­gra­ mo­je pa­žy­mi­ma, kad ša­lies vi­zi­ jo­je žmo­gus yra lais­vas, ak­ty­vus, iš­s i­l a­v inęs, sau­g us, gy­ve­n an­t is ak­ty­vio­je eko­no­mi­kos ir kultū­ ros ap­lin­ko­je. Tam pri­ta­ria ir Lie­ tu­vos žmonių par­ti­jos kan­di­da­tas Aleksoto–Vilijampolės apy­gar­ do­je Vi­tol­das Ma­sals­kis, Kau­no krep­ši­nio klu­bo „Žal­gi­ris“ spor­ to di­rek­to­rius. Jis ypač ak­cen­tuo­ ja vald­žios dėmesį svei­kai ir oriai gy­ven­se­nai. Nors pa­ts buvęs gar­sus krep­ši­ nin­kas, o pa­skui tre­ne­ris V.Ma­sals­ kis įsi­ti­kinęs, kad ne­reikėtų ma­ty­ti tik krep­šinį. „Lėšų rei­kia ir ki­toms spor­to ša­koms. Ne­ga­li­ma pa­mirš­ ti ir mėgėjiš­ko spor­to“, – tvir­ti­no V.Ma­sals­kis. „Grei­tai po­pu­lia­riau­sia spe­cia­ lybė bus svei­ko gy­ve­ni­mo būdo ži­ no­vai, nes ri­tamės į tai, kad būsi­me la­bai silp­na vi­suo­menė, o li­go­ninė­ se ir po­lik­li­ni­ko­se neuž­teks vietų, liks ma­žai ne­ser­gan­čių žmo­nių. Tuo rei­kia su­si­rūpin­ti vals­tybės ly­ giu“, – įsi­ti­kinęs V.Ma­sals­kis. Jis ste­bi­si, kad aukš­to­sio­se mo­ kyk­lo­se kūno kultū­ros dis­cip­li­na tam­pa ne­pri­va­lo­ma. „Yra tekę ves­ti kūno kultū­ros pa­mo­kas mo­kyk­lo­ se. Daug vaikų ne­šė tėvų raš­te­lius, kad ne­ga­li spor­tuo­ti dėl įvai­riau­ sių svei­ka­tos su­tri­kimų. Gy­ve­na­ me to­kiu lai­ku, kai ma­žai ju­da­me, dir­ba­me įtemptą darbą, kon­ku­ruo­ ja­me vie­ni su ki­tais, li­pa­me per gal­ vas, pa­ti­ria­me daug stre­so. O kur dar ne­svei­ka mi­ty­ba“, – kalbė­jo V.Ma­sals­kis. Jis įsi­ti­kinęs, kad rei­kia ne tik dau­giau kūno kultū­ros pa­mokų, bet ir teo­ri­nių pa­skaitų apie svei­ ką gy­ve­ni­mo būdą.

Rei­kia ma­si­nio ak­ty­vu­mo

Lie­tu­vos žmo­nių par­ti­jos Pa­ne­ munės apy­gar­do­je kan­di­da­tas Al­gir­ das Ka­zi­lio­nis, dir­ban­tis ren­gi­nių va­ do­vu, įsi­ti­kinęs, kad būti­na at­kreip­ti dėmesį į vi­suo­menės svei­ka­tos bū­ klę, rem­ti ne tik pro­fe­sio­nalų, bet ir mėgėjišką, ne­įga­liųjų sportą. „Tam daž­nai ne­rei­kia la­bai di­de­lių in­ves­ ti­cijų. Tie­siog sta­ty­ti dau­giau aikš­ te­lių, viešų tre­ni­ruok­lių ir pan. Kuo dau­giau žmo­nių įtrauk­si­me į spor­ to veiklą, tuo jie bus ne tik svei­kes­ni, bet ir ati­trauk­ti nuo al­ko­ho­lio, chu­li­ ga­niz­mo“, – ma­no A.Ka­zi­lio­nis. Jis pa­ste­bi, kad per ma­žai dėme­ sio kar­jerą bai­gu­siems spor­ti­nin­ kams. „Juos šlo­vi­na­me, kai par­ve­ža me­da­lių, bet po ke­le­rių metų už­ mirš­ta­me. Juk daž­nai šiems žmo­ nėms su­dėtin­ga iš­gy­ven­ti, kai di­ delę dalį gy­ve­ni­mo ati­duo­da spor­tui“, – kalbė­jo kan­di­da­tas. Jis ak­ty­viai da­ly­vaus Lie­tu­vos žmo­ nių par­ti­jai ku­riant so­cia­linę pro­ gramą spor­to kar­jerą bai­gu­siems žmonėms. A.Ka­zi­lio­nis ir V.Ma­sals­kis žai­ džia krep­ši­nio ve­te­ranų var­žy­bo­se, or­ga­ni­zuo­ja tur­ny­rus. Ne­se­niai pa­ si­baigė Eu­ro­pos krep­ši­nio ve­te­ranų čem­pio­na­tas, ku­ris su­laukė daug komp­li­mentų iš už­sie­nio ve­te­ranų už pui­kiai or­ga­ni­zuotą ren­ginį. Lie­tu­vos žmo­nių par­ti­ja ska­tins ir vals­tybės pa­galbą to­kio po­būdžio var­žy­bo­se. Įsta­ty­mai nėra pa­lankūs

Abu kan­di­da­tai minė­jo pa­ra­mos spor­tui įsta­ty­mo ne­to­bu­lumą. „Da­bar sportą ga­li rem­ti tik di­ delį pelną tu­rin­čios įmonės, o ma­ žesnės to da­ry­ti ne­tu­ri ga­li­my­bių“, – pa­ste­bi V.Ma­sals­kis. A.Ka­zi­lio­nis nuo 1990 m. da­ly­ vau­ja vers­le, vie­nas pirmųjų ati­darė ka­vi­nes Kau­ne, iki šiol dar­buo­ja­

Patirtis: Lietuvos žmonių partijos sąskrydyje A.Kazilionio ir V.Masalskio

organizuotas rungtynes komentavo broliai K. ir D.Lavrinovičiai, teisėjavo „Žalgirio“ krepšininkai. Asmeninio archyvo nuotr.

Naudinga: V.Masalskis 2012 m. Europos krepšinio veteranų čempionate ir vėl buvo vienas rezultatyviausių

žaidėjų.

si šio­je sri­ty­je, or­ga­ni­zuo­ja įvai­ rius ren­gi­nius, todėl ge­rai ži­no apie kliū­tis ma­ža­jam ir vi­du­ti­nia­m vers­ lui. „Jei būtų dau­giau pa­ska­ti­ni­mo, leng­vatų ma­žes­nio­sioms įmonėms, dau­giau lėšų būtų nu­kreip­ta ir įvai­ rioms, ma­žiau po­pu­lia­rioms spor­to ša­koms, taip pat vi­suo­menės svei­ ka­tos ge­ri­ni­mo pro­jek­tams“, – dės­ tė A.Ka­zi­lio­nis. Ta­da ma­žiau iš­laidų tektų ir vals­ty­bei. „Yra daug en­tu­zias­tingų žmo­nių. Jei dar juos la­biau įtrauk­ tu­me į vi­suo­me­ninę veiklą, ska­tin­ tu­me, pa­siek­tu­me la­bai daug. Aš, būdamas vald­žio­je, pa­nau­do­čiau su­kauptą bend­ra­vi­mo, or­ga­ni­za­ cinę pa­tirtį“, – teigė A.Ka­zi­lio­nis. Kultū­rai rei­kia pro­fe­sio­nalų

Lie­tu­vos žmo­nių par­ti­ja sa­vo pro­ gra­mo­je ak­cen­tuo­ja, kad kultū­ros ny­ki­mas yra vie­na iš grėsmių Lie­ tu­vos vys­ty­mui­si. Su kultū­ra pra­ ran­da­mos ir mo­ra­linės ver­tybės, ir tai ve­da šalį į ak­la­vietę. A.Ka­zi­lio­ nis at­kreipė dėmesį į ap­leistą pro­ vin­ciją. „Kultū­ros na­mai re­tai kur nor­ma­liai gy­vuo­ja. Nėra šios veik­ los etatų, nors kultū­ros sri­ty­je tu­ri dirb­ti pro­fe­sio­na­lai. Bend­ruo­me­ nių en­tu­ziaz­mo daž­nai ne­pa­kan­ka pa­teik­ti žmonėms ge­ro ly­gio ren­gi­ nius“, – sakė jis. A.Ka­zi­lio­nis ma­to ga­li­my­bių fi­ nan­suo­ti kultūrą per su­ren­ka­mus mo­kes­čius iš jos ren­gi­nių ir ki­tos veik­los. „Da­bar iš kultū­ros gau­na­ mos pa­ja­mos pra­žūva bend­ra­me ka­ti­le, o nu­me­ta­mi tik tru­pi­niai“, – kalbė­jo A.Ka­zi­lio­nis. Abu kan­di­da­tai ak­cen­ta­vo sąži­ ningą darbą Sei­me, žmonės to la­ biau­siai ir pa­si­gen­da. „Esu iš tų žmo­nių, ku­rie siū­lo pra­dėti keis­tis nuo savęs. Pir­miau­siai rei­kia duo­ti, o tik pa­skui rei­ka­lau­ti. Ma­nau, kad bet ko­kia ap­gaulė anks­čiau ar vė­ liau išaiškė­ja. Ma­no prin­ci­pas: būk gar­bin­gas ir sąži­nin­gas. Pa­si­gen­du ir priimtų įsta­tymų lai­ky­mo­si. Jei nu­sta­to­me ko­kią nors tvarką, jos tu­ri­me lai­ky­tis vi­si ir be jo­kių išim­ čių“, – įsi­ti­kinęs V.Ma­sals­kis. Politinė reklama bus apmokėta iš Lietuvos žmonių partijos rinkimų sąskaitos. Užs. 1021424

Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.

Vi­tol­das Ma­sals­kis pa­va­duo­to­ju, Rokų kolū­ky­je eko­no­ mis­tu, ten su­būrė ir tre­ni­ra­vo Rokų krep­ši­nio ko­mandą, ku­ri laimė­jo ša­ lies taurę. V.Ma­sals­kis tre­ne­riu dir­bo įvai­riuo­se ša­lies krep­ši­nio klu­buo­se, pelnė įvai­rių ap­do­va­no­jimų. 2000–2008 m. dir­bo vaikų krep­ši­

Gimė 1954 m. Pa­nevė­žy­je. Baigė

Kau­no po­li­tech­ni­kos ins­ti­tutą (da­ bar Kau­no tech­no­lo­gi­jos uni­ver­si­ tetą), kur įgi­jo me­cha­ni­kos in­ži­ne­ri­ jos spe­cia­lybę, pa­skui stu­di­ja­vo eko­ no­miką Vil­niaus uni­ver­si­te­te. 1971–1985 m. žaidė krep­ši­nio klu­

be „Žal­gi­ris“. Baigęs spor­ti­nin­ko kar­ jerą dir­bo Kau­no ra­jo­no sta­ty­bos tres­te tie­ki­mo sky­riaus vir­ši­nin­ko

nio tre­ne­riu. 2008 m., būda­mas Lie­ tu­vos jau­ni­mo iki 18 metų rink­tinės vy­riau­siuo­ju tre­ne­riu, Eu­ro­pos čem­ pio­na­te laimė­jo si­dab­ro me­da­lius. 2009–2011 m. dir­bo Kau­no tech­no­

lo­gi­jos uni­ver­si­te­to lek­to­riu­mi. 2011 m. su stu­dentų rink­ti­ne Ki­ni­

jo­je vy­ku­sio­je uni­ver­sia­do­je užėmė tre­čią vietą. Šiuo me­tu V.Ma­sals­kis dir­ba klu­bo

Kau­no „Žal­gi­ris“ spor­to di­rek­to­riu­mi.

Al­gir­das Ka­zi­lio­nis ke­lių ka­vi­nių sa­vi­nin­kas ir va­do­vas, todėl ge­rai ži­no smul­kiųjų vers­li­ninkų pro­ble­mas ir įsta­tymų spra­gas. Nuo 2007 m. dir­ba ren­gi­nių or­ga­

ni­za­vi­mo ir spor­to sri­ty­je. Bu­vo Lie­ tu­vos mo­tor­lai­vių fe­de­ra­ci­jos ge­ne­ ra­li­nis sek­re­to­rius. Nuo vai­kystės iki da­bar ak­ty­viai Gimė 1953 m. Biržų ra­jo­ne, Kir­do­nių

kai­me. Baigė Pa­nevė­žio hid­ro­me­lio­ ra­ci­jos tech­ni­kumą, vėliau – Lie­tu­vos žemės ūkio aka­de­miją, Me­cha­ni­za­ci­ jos fa­kul­tetą, kur įgi­jo in­ži­nie­riaus me­ cha­ni­ko spe­cia­lybę. Stu­di­juo­da­mas ir baigęs aka­de­miją ilgą laiką dir­bo va­ do­vau­jamąjį darbą ke­lei­vi­nio ir kro­vi­ ni­nio trans­por­to sri­ty­je, todėl ge­rai iš­ ma­no eis­mo sau­gu­mo, tech­ni­nes au­ to­mo­bi­lių kont­rolės, ki­tas trans­por­to pro­ble­mas ir ak­tua­li­jas.

žaid­žia krep­šinį. Su Lie­tu­vos krep­ši­ nio ve­te­ranų rink­ti­ne da­ly­va­vo Pa­ sau­lio ir Eu­ro­pos ve­te­ranų krep­ši­ nio čem­pio­na­tuo­se, kur ta­po Eu­ro­ pos čem­pio­nu ir pri­zi­nin­ku. Už ak­ty­vią vi­suo­me­ninę veiklą, or­

ga­ni­zuo­jant įvai­rias šven­tes, ren­gi­ nius, spor­to čem­pio­na­tus ir Lie­tu­vos garbės gy­nimą bei Lie­tu­vos var­do gar­ si­nimą vi­sa­me pa­sau­ly­je ap­do­va­no­ tas ne vie­nu pa­dėkos raš­tu. Kan­di­da­ tas sa­ko, kad jam la­bai pa­tin­ka bend­ rau­ti su žmonė­mis ir jiems pa­dėti.

Nuo 1990 m. pra­dėjo in­di­vi­dua­lią

veiklą vie­šo­jo mai­ti­ni­mo sri­ty­je. Bu­vo

A.Ka­zi­lio­nis tu­ri dukrą Ingą.


20

šeštadienis, rugsėjo 29, 2012

aukštyn žemyn

Lietuv

„Jie ma­ nęs lau­ kė“, – lie­ tu­viš­kai paaiš­ki­ no pro­fe­ so­rė sve­ čiams, nu­ste­bu­ siems dėl gy­vū­nų reak­ci­jos.

Į In­do­ne­zi­ją, Bor­neo sa­lą, iš Lie­tu­vos įvai­ rių pro­fe­si­jų at­sto­ vai ke­lia­vo de­vy­ nie­se. Juos vie­ni­jo no­ras iš ar­ti pa­ma­ ty­ti oran­gu­ta­nus na­tū­ra­lio­je ap­lin­ ko­je ir pa­si­nau­do­ti ga­li­my­be apie šiuos nyks­tan­čius pri­ma­ tus iš­girs­ti iš jų glo­ bė­jos pro­fe­so­rės Bi­ ru­tės Gal­di­kas lū­pų.

Jus­tė Ki­bu­ry­tė Kregž­džių liz­dų sriu­ba

Ar­gu­men­tas: „Kaž­kas jų aky­se“, – taip oran­gu­ta­nų glo­bė­ja įvar­di­ja prie­žas­tį, ko­dėl juos ty­ri­nė­ja.

Eg­zo­ti­ka: pul­kai mažųjų in­do­ne­zie­čių tu­ris­tams mo­jo nuo me­di­nių prie­plau­kų ant pa­sto­lių.

Šėrykla: lau­ki­niai oran­gu­ta­nai gau­na pa­pil­do­mo mais­to, ba­na­nų ir pie­no.

Birutės Gal­di­kas fon­do ar­chy­vo nuo­tr.

Sau­gu­mas: nuo lie­taus – ke­pu­rė iš la­pi­jos.

Iš Dža­kar­tos – į Bor­neo sa­lą, kur 41 me­tus gy­ve­na, at­lie­ka moks­li­nius ty­ri­mus ir įgy­ven­di­na oran­gu­ta­nų iš­sau­go­ji­mo pro­gra­mą lie­tu­vių kil­ mės pa­sau­li­nio gar­so ant­ro­po­lo­gė B.Gal­di­kas. Lėk­tu­vui nu­si­lei­dus Pang Ka­lan­ bun oro uos­te, ke­liau­to­jus pa­si­ti­ ko gi­das Ha­ki­mas. Prieš ke­lio­nę į džiung­les jis pa­siū­lė pa­si­žval­gy­ti šia­me di­džiau­sia­me sa­los pie­tuo­ se esan­čia­me mies­te. „Pang Ka­lan­bun mies­to gy­ve­ ni­mas – spal­vin­gas ir kont­ras­tin­ gas, – pa­ste­bė­jo kau­nie­tė Sand­ra Ki­ri­lo­vie­nė. – Lan­kė­mės is­to­ri­ nė­je Bor­neo sul­to­no re­zi­den­ci­jo­ je – Gel­to­no­jo­je pi­ly­je, ku­ri bu­vo vi­sai ki­to­kia, nei ga­lė­jo­me įsi­vaiz­ duo­ti. Tai pa­pras­ta me­di­nė tro­be­ lė, bet vie­ti­niai ja la­bai di­džiuo­ja­si. Ke­lio­nę po mies­tą bai­gė­me vie­ti­

Nus­te­bi­no: is­to­ri­nė Bor­neo sul­to­no


21

šeštadienis, rugsėjo 29, 2012

aukštyn žemyn

viška duona oran­gu­ta­nams patiko nia­me tur­gu­je, ku­ria­me skir­tin­gais in­do­ne­zie­čių dia­lek­tais kle­ga dau­ gy­bė žmo­nių, pre­kiau­jan­čių eg­zo­ tiš­kais vai­siais, dar­žo­vė­mis, vie­ ti­nė­mis žu­vi­mis, ir ne­nuils­ta­mai čiul­ba kregž­dės.“ Kregž­džių liz­dų sriu­bos – de­li­ka­ te­so, iš­gau­na­mo iš kregž­džių fer­ mų Pang Ka­lan­bun mies­te, mo­te­ris ne­si­ry­žo pa­ra­gau­ti, nors tai Azi­jos ša­ly­se – bran­gus de­li­ka­te­sas, eks­ por­tuo­ja­mas į Ki­ni­ją.

vi­suo­met at­plau­kia B.Gal­di­kas. „Jie ma­nęs lau­kė, – lie­tu­viš­kai paaiš­ki­no pro­fe­so­rė sve­čiams, nu­ ste­bu­siems dėl gy­vū­nų reak­ci­jos. – Kai aš čia bū­nu, prie ma­no na­mo su­si­ren­ka dau­giau oran­gu­ta­nų nei juos še­riant miš­ke.“ Kai pro­fe­so­rė pa­kvie­tė lie­tu­vius pa­si­vai­šin­ti, ka­va jiems te­ko da­ ly­tis su Sis­wi ir pa­vy­džiai žiū­rė­ti, kaip To­mas ska­niai šlamš­tė man­ gus, kimš­da­mas juos į bur­ną vi­so­ mis ke­tu­rio­mis le­te­no­mis.

Lau­kia sa­vo glo­bė­jos

„Plau­kė­me į Tan­jung Pu­tin par­ ką, kur iš­li­ku­si di­džiau­sia lau­ki­ nių oran­gu­ta­nų po­pu­lia­ci­ja, tra­di­ ci­ne me­di­ne upių val­ti­mi – klo­tok. Lai­ve pa­to­gu gy­ven­ti net ir ke­lias die­nas: apa­ti­nia­me de­ny­je dir­ba lai­vo ka­pi­to­nas, vi­rė­jas ir gi­das, o vir­šu­ti­nia­me pa­to­gu ste­bė­ti tro­pi­ nio miš­ko kran­tus ir no­rint nak­vo­ti ap­si­gau­bus tink­le­liu nuo uo­dų“, – pa­sa­ko­ja Sand­ra Das­ti­kie­nė, Tarp­ tau­ti­nio Bi­ru­tės Gal­di­kas gam­to­ sau­gos lab­da­ros ir pa­ra­mos fon­do di­rek­to­rė.

Jos daž­niau­siai bū­ na nu­žu­do­mos, kai ker­ta­mi tro­pi­niai miš­kai, no­rint įkur­ti pal­mių plan­ta­ci­jas.

Upės tėk­mė ir val­ties ei­ga – ty­li ir ra­mi. Plauk­da­mi ke­liau­to­jai su­ spė­jo pa­ma­ty­ti oran­gu­ta­nų gūž­ tas, si­dab­ri­nių ma­ka­kų ir il­ga­no­sių be­ž­džio­nių. Camp Lea­ky sto­vyk­la skir­ta vy­ res­niems oran­gu­ta­nams grįž­ti iš rea­bi­li­ta­ci­jos cent­ro at­gal į lau­ki­ nį miš­ką, bet čia lan­ko­si ir lais­vė­je au­gę oran­gu­ta­nai. Pa­ti­nas To­mas ir pa­te­lė Sis­wi – sto­vyk­los ly­de­riai. „Čia iš­vy­do­me dar de­šimt pri­ma­ tų“, – su­skai­čia­vo S.Ki­ri­lo­vie­nė. Ke­liau­to­jai iš Lie­tu­vos ko­ne iš­ si­gan­d o, kai stai­ga tarp gy­v ū­n ų ki­lo su­ju­di­mas ir vi­si oran­gu­ta­nai pa­s u­ko prie­p lau­kos link. Pa­s i­ gir­do grei­taei­gio ka­te­rio va­rik­lio gaus­mas. Pa­si­ro­do, šiuo ka­te­riu

Naš­lai­čių rea­bi­li­ta­ci­ja

B.Gal­di­kas įkur­ta­me oran­gu­ta­nų prie­žiū­ros cent­re gy­do­mi ir ren­ gia­mi gy­ven­ti lau­ki­nė­je gam­to­ je tie oran­gu­ta­nų naš­lai­čiai, ku­rie ne­te­ko ma­mų. Jos daž­niau­siai bū­ na nu­žu­do­mos, kai ker­ta­mi tro­pi­ niai miš­kai, no­rint įkur­ti pal­mių plan­ta­ci­jas. Gy­vū­nai pa­lei­džia­mi į sau­go­mą miš­ką su­lau­kę bran­dos, apie aš­ tun­tus jų gy­ve­ni­mo me­tus. Prie­ žiū­ros cent­ras ne­pa­liau­ja jais rū­ pin­tis ir kas­dien tie­kia pa­pil­do­mai mais­to į miš­ko šė­ryk­las, kad ne­ba­ dau­tų tie lais­vė­je gy­ve­nan­tys oran­ gu­ta­nai, ku­riems sun­kiau sa­va­ran­ kiš­kai su­si­ras­ti mais­to. „Mums nu­vy­kus į šė­ryk­lą, ku­rio­ je rea­bi­li­tuo­ti ir lau­ki­niai oran­gu­ta­ nai gau­na pa­pil­do­mo mais­to, ba­na­ nų ir pie­no atė­jo še­ši oran­gu­ta­nai. Sub­ju­ro oras, ir mums te­ko ste­bė­ ti įdo­mų re­gi­nį, kaip pa­ti­nas Do­jo­ kas nuo lie­taus pa­si­da­ro ke­pu­rę iš la­pų“, – ža­vė­jo­si S.Das­ti­kie­nė. Va­ka­re prie B.Gal­di­kas na­me­ lio ke­liau­to­jams te­ko ste­bė­ti dvi įžy­my­b es – oran­g u­ta­n ų pa­te­ les, pro­fe­so­rės ap­ra­šy­tas kny­go­ je „Ro­jaus at­spin­džiai“. Vie­na jų, 47 me­tų Ak­mad, ką tik su­si­lau­ kė ma­žy­lio. „Nuos­ta­bu, kaip mo­ti­nos sau­go sa­vo vai­kus: Ak­mad lai­kė­si nuo­ ša­liau nuo na­mo te­ra­sos, kur ki­tos pa­te­lės mė­ga­vo­si sal­džiais vai­siais iš pro­fe­so­rės ran­kų. Be­je, per dvi die­nas džiung­lė­se ma­tė­me tu­ ka­nų, ge­gu­čių, ra­gas­na­pių, kro­ ko­di­lų, va­ra­nų, plau­kian­čią upe juo­dą­ją Su­mat­ros kob­rą, si­dab­ ri­nių ma­ka­kų, il­ga­no­sių be­ždžio­ nių, gi­bo­ną ir daug oran­gu­ta­nų“,

Jau­ku: keliautojų iš Lietuvos va­ka­ras su B.Galdikas (antra iš dešinės) Pang Ka­lan­bun sto­vyk­lo­je.

– iš­var­di­jo ke­lio­nės da­ly­vė S.Ki­ ri­lo­vie­nė. Ver­čia na­mi­niais gy­vū­nais

Da­ja­kų kai­me Pa­sir Pan­jang įkur­ ta oran­gu­ta­nų kli­ni­ka ir ka­ran­ti­nas, dar va­di­na­mas prie­žiū­ros cent­ru. „Pro­fe­so­rė Bi­ru­tė mums pa­pa­sa­ ko­jo apie Tarp­tau­ti­nio oran­gu­ta­nų fon­do veik­lą, skir­tą oran­gu­ta­nams ir tro­pi­niams miš­kams Bor­neo sa­ lo­je iš­sau­go­ti. Prie­žiū­ros cent­re – ne tik mo­ti­nų ne­te­kę naš­lai­čiai, bet ir atim­tie­ji iš ūki­nin­kų, lai­kiu­sių juos kaip na­mi­nius gy­vū­nus, ar iš ne­le­ga­ lių pre­kiau­to­jų“, – pa­sa­ko­jo S.Ki­ri­ lo­vie­nė. Ke­liau­to­jams iš Lie­tu­vos lan­ kan­tis prie­žiū­ros cent­re ten gy­ve­ no apie 330 oran­gu­ta­nų, dėl ku­ rių B.Gal­di­kas ko­vo­ja už kiek­vie­ną sau­go­mo miš­ko hek­ta­rą, kad bū­tų ga­li­ma grą­žin­ti juos at­gal į jų na­ mus – lau­ki­nę gam­tą. „Pro­fe­so­rės die­not­var­kė la­bai

įtemp­ta. Jos dė­me­sio rei­kia oran­ gu­ta­nams, be­veik 300 prie­žiū­ros cent­ro dar­buo­to­jų, gau­sy­bei lan­ ky­to­jų iš įvai­rių pa­sau­lio ša­lių. Svar­biau­sia – kas­die­niai iš­šū­kiai dėl ne­tei­sė­tų miš­kų kir­ti­mų, gais­ rų, biu­rok­ra­ti­jos kliū­čių iš­sau­go­ ti par­ką, be ku­rio na­mų ne­tek­ tų dar dau­giau ir taip nyks­tan­čių oran­gu­ta­nų. Esa­me la­bai dė­kin­gi pro­fe­so­rei, su­tei­ku­siai mums ga­ li­my­bę ke­le­tą die­nų pra­leis­ti ša­lia jos ir pa­ma­ty­ti dau­giau, nei ma­ to tu­ris­tai“, – džiau­gė­si S.Das­ti­ kie­nė. Ko­va dėl že­mės

„Bi­ru­tė mums pa­pa­sa­ko­jo, kad su­si­dū­rė su dau­gy­be biu­rok­ra­tų, siek­da­ma ap­sau­go­ti Tan­jung Pu­ tin par­ką ir ko­vo­da­ma dėl ga­li­my­ bės įsi­gy­ti že­mių, be­si­ri­bo­jan­čių su par­ku, kad su­da­ry­tų ža­liuo­sius ko­ri­do­rius mig­ruo­jan­tiems gy­ vū­nams“, – S.Ki­ri­lo­vie­nė at­krei­

pė dė­me­sį, kad dėl že­mės daug kur ver­da aist­ros. Prie ne­pa­žįs­ta­mų žmo­nių šio­je sto­vyk­lo­je gy­ve­nan­tys oran­gu­ta­nai ne­pra­tę. Tai­gi, pa­si­vaikš­čio­ti jiems skir­tu ta­ku, nu­ties­tu per džiung­les, ke­liau­to­jai išė­jo jau tems­tant, oran­ gu­ta­nams grį­žus į sa­vo ur­vus. Šį dvie­jų ki­lo­met­rų il­gio ta­ką iš kiet­ me­džio įren­gė sa­va­no­riai iš JAV, Eu­ ro­pos, Aust­ra­li­jos. Šiais me­tais prie jo pri­si­dė­jo pro­fe­so­rius Ri­man­tas Ei­du­ke­vi­čius iš Lie­tu­vos. „Grįž­tant nak­v y­n ei, džiung­l ių tam­so­je įsi­žie­bė tūks­tan­čiai jon­ va­ba­l ių lieps­n e­l ių. To­se pa­č io­se džiung­lė­se, be oran­gu­ta­nų, vyk­ do­ma nyks­tan­čių ma­la­ji­nių lo­kių rea­b i­l i­ta­c i­j os pro­g ra­m a. At­s is­ vei­k in­d a­m a su mu­m is, B.Gal­d i­ kas juos ir oran­g u­ta­n us pa­vai­ ši­n o me­d u­m i ir mū­s ų at­vež­ta lie­t u­v iš­ka duo­n a“, – sa­k ė mo­ te­rys, vis dar gy­ve­nan­čios ne­pa­ mirš­ta­m ais ke­l io­n ės įspū­d žiais.

Sa­va­no­rys­tė ir konkursas B . G a l ­d i ­k a s fon­das kvie­ čia su­s i­do­ mė­ju­sius sa­ va­n o­r ys­t e Bor­neo sa­ lo­je, In­do­ ne ­z i­j o­j e , dėl iš­s a­ m e s ­n ė s in­for­ma­ci­jos kreip­tis į Sand­rą Das­ ti­kie­nę, e. pa­štas fondas@birutegal­ dikas.lt, tel. +370 682 43226. Fon­das taip pat lau­kia nuo­trau­kų su trum­ pu ap­ra­šy­mu iš ke­lio­nių, ku­rio­se at­ si­spin­dė­tų gam­tą tau­so­jan­ti veik­la. Pri­zas ge­riau­sios nuo­trau­kos ir ap­ ra­šy­mo au­to­riui – pro­fe­so­rės Bi­ru­ tės Gal­di­kas kny­ga „Ro­jaus at­spin­ džiai“. Nuot­rau­kų lau­kia­ma tuo pa­ čiu fon­do elekt­ro­ni­nio pa­što ad­re­su iki 2012 m. spa­lio 31 d.

re­zi­den­ci­ja panaši į paprastą vilą.

Prieplauka: indoneziečiai nekelia didelių reikalavimų vandens transportui.


22

šeštadienis, rugsėjo 29, 2012

aukštyn žemyn kaunodiena.lt/naujienos

Žvaigž­džių vai­kų hobis ką jie pa­si­rin­ko 18 „Vis­ pa­tys, bet pir­miau­sia

tu­rė­jo ap­si­spręs­ti, ko no­ri. Jie nu­spren­dė ir spor­tuo­ti, ir gro­ti. Kai ma­tai, kad vai­kas tai ga­li, pri­ ta­ri“, – pa­sa­ko­jo V.Alek­na. Ber­niu­kams ten­ka su­ktis – du kar­tus per sa­vai­tę jie lan­ko mu­ zi­kos už­siė­mi­mus, tris kar­tus – leng­vo­sios at­le­ti­kos. Mu­zi­kos mo­kyk­lo­je vy­res­ny­sis mo­ko­si gro­ti pia­ni­nu ir gi­ta­ra, o jau­nes­ ny­sis – tik pia­ni­nu. O leng­vo­sios at­le­ti­kos pa­slap­tis sū­nums gal at­sklei­džia tė­vas? „Ne. Vai­kai tre­ni­ruo­ja­si Vil­ niaus mies­to spor­to mo­kyk­lo­je, konk­re­čiai – leng­vo­sios at­le­ti­kos ma­nie­že ar­ba „Vin­gio“ sta­dio­ne, pri­žiū­ri­mi pro­fe­sio­na­lios vai­kų tre­ne­rės“, – paaiš­ki­no Vir­gi­li­jus. Dis­ko me­ti­ko sū­nūs ban­do svies­ti ir dis­ką. „Mar­ty­nas ne­blo­gai me­ta. Ma­ tau, kad atei­ty­je, jei no­rės, ga­lės bū­ti dis­ko me­ti­kas“, – džiau­gė­ si gar­sus spor­ti­nin­kas.

At­si­ran­da pra­mo­ gų vers­lo vei­kė­jų, ku­rie sa­vo pra­stą, ko­mer­ci­nį me­no su­pra­ti­mą bru­ka vai­kams. Į už­siė­mi­mus ve­ža mo­ti­na

Kas Alek­nų sū­nums la­biau pa­tin­ ka: mu­zi­ka ar spor­tas? Anot tė­vo, jiems vis­kas pa­tin­ka. Juk ber­niu­ kams svar­bu spor­tas, tre­ni­ruo­ tės, var­žy­bos – ener­gi­ją rei­kia kur nors iš­lie­ti. O mu­zi­ka svar­bu bend­ram žmo­gaus la­vi­ni­mui­si. Mar­ty­nas su My­ko­lu jau gro­ja moks­lei­vių kon­cer­tuo­se, ką nors ir sa­vo su­ku­ria. Na­muo­se pia­ni­nu yra gro­ję ir ke­tu­rio­mis ran­ko­mis. Į mu­zi­kos mo­kyk­lą vai­kus ten­ka ve­žio­ti. Daž­niau tai da­ro K.Alek­ nie­nė. Už­siė­mi­mų kai­nos tė­vų ne­bau­ gi­na. Leng­vo­sios at­le­ti­kos už­siė­ mi­mai as­me­niui per mė­ne­sį kai­ nuo­ja apie 15, mu­zi­kos – 70–80 li­tų. Svarbu, kad būtų geras va­do­vas

Anot Vil­niaus vit­ra­ži­nių lė­lių teat­ro va­do­vo, re­ži­sie­riaus Pet­ro Men­dei­kos, ne bū­re­lio kai­na svar­ biau­sia, o tai, ar ge­ras spe­cia­lis­tas jam va­do­vau­ja. Ra­šy­to­jos Re­na­tos Še­re­ly­tės ir P.Men­dei­kos duk­tė aš­tun­to­kė Ie­va Ma­ri­ja nuo šio rug­sė­jo lan­

ko šo­kių už­siė­mi­mus pri­va­čia­me bū­re­ly­je. Kai mer­gai­tė pa­reiš­kė, kad no­ri šok­ti, tė­vas į tai pa­žiū­ rė­jo la­bai rim­tai. „Svar­biau­sias da­ly­kas – bū­re­lio va­do­vo pro­fe­sio­na­lu­mas, – tvir­ ti­no P.Men­dei­ka. – Kad jis bū­ tų bai­gęs spe­cia­lius aukš­tuo­sius moks­lus, kad vai­ką ne ga­din­tų, o to­bu­lin­tų.“ Anot pa­šne­ko­vo, da­bar daug sa­va­moks­lių, ypač šiuo­lai­ki­nio šo­kio, ku­rie pa­tys sau pri­si­tei­kia vi­so­kių ap­do­va­no­ji­mų ir pri­stei­ gia bū­re­lių. Ėmėsi griežtos kontrolės

Ie­va Ma­ri­ja vis rin­ko­si bū­re­lius, o tė­vas in­for­ma­ci­ją apie juos tik­rin­ da­vo in­ter­ne­te. Pa­ga­liau iš­siaiš­ki­ no, kad vie­nam bū­re­liui va­do­vaus žmo­gus, bai­gęs Mu­zi­kos ir teat­ro aka­de­mi­ją, yra šo­kio spe­cia­lis­tas. Sup­ra­tę, kad už­siė­mi­mai ga­li bū­ ti rim­ti, tė­vai nu­spren­dė duk­te­rį leis­ti bū­tent į šį bū­re­lį. Ar mer­gai­tė ne­su­py­ko, kad tė­ vas ėmė­si to­kios griež­tos kont­ ro­lės? „Ne. Pir­miau­sia su ja pa­si­kal­ bė­jau ir paaiš­ki­nau, kas ir kaip, ir ji vis­ką pui­kiai su­pra­to, – at­vi­ rai kal­bė­jo P.Men­dei­ka. – Aš ži­ nau, kad, pa­vyz­džiui, teat­ro bū­ re­lių pil­na, va­do­vau­ja jiems kas ne­tin­gi. Vai­kų su­pra­ti­mas apie teat­ro es­te­ti­ką ne to­bu­lė­ja, o ga­ di­na­mas. At­si­ran­da šou­me­nų, ku­ rie sa­vo pra­stą, ko­mer­ci­nį me­no su­pra­ti­mą bru­ka vai­kams.“ Šiuo me­tu ža­vi šo­kiai

Per­nai Ie­va Ma­ri­ja M.K.Čiur­lio­ nio me­nų mo­kyk­lo­je lan­kė dai­lės bū­re­lį. Už­siė­mi­mus ten ve­da pro­ fe­sio­na­lūs dai­li­nin­kai. „Šiuo me­tu duk­ra su­ža­vė­ta šo­ kių. Grįž­ta na­mo la­bai pa­var­gu­ si, daug ener­gi­jos tiems šo­kiams ati­da­vu­si. Nors ji ga­bi dai­lei, ir va­do­vai sa­kė, kad grei­tai pa­ju­to for­mą, tam tu­ri ta­len­tą, bet da­ bar, ma­tyt, toks am­žius, kad la­ biau links­ta prie šo­kių“, – kal­bė­ jo P.Men­dei­ka. Esą gal ki­tais me­tais mer­gai­tė ko­kią ki­tą me­no sri­tį pa­si­rinks. Paš­ne­ko­vo nuo­mo­ne, vai­kys­tė­ je, paaug­lys­tė­je vai­ką rei­kia la­ vin­ti vi­sa­pu­siš­kai. Pas­kui pa­ts pa­si­rinks, kas jam la­biau­siai pa­ tin­ka. R.Še­re­ly­tės ir P.Men­dei­kos sū­ nus sep­tin­to­kas Po­vi­las me­tus lan­kė mu­zi­kos mo­kyk­lą, pra­mo­ko gro­ti klar­ne­tu. Šie­met nu­spren­dė ne­lan­ky­ti. Bet tė­vai jį po tru­pu­tį kal­bi­na rink­tis ko­kios nors ki­tos sri­ties bū­re­lį.

Tėtis: V.Alekna augina tris vaikus, Martyną, Mykolą ir Gabrielę.

Ma­ni­ja: „Aš ne­pa­tai­so­mas“, – taip sa­ve ver­ti­na sti­lis­tas M.Pet­ruš­ke­vi­čius, ne­ga­lin­tis at­si­spir­ti kve­pa­lams.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Kve­pa­lų ma­ni­jos už­val­dy­tas Sti­lis­tui Man­tui Pet­ruš­ke­vi­čiui ne­pa­tin­ka, kai va­ka­rė­ly­je pa­skli­ dęs mais­to kva­pas už­go­žia pra­šmat­nių jo kve­pa­lų aro­ma­tą. Už­ tai jo ko­lek­ci­ja – 60 bu­te­liu­kų aukš­čiau­sios kla­sės kve­pa­lų, ga­ li už­gož­ti net ir par­duo­tu­vės asor­ti­men­tą.

Lai­ma Že­mu­lie­nė l.zemuliene@diena.lt

Su­kur­ti Oma­no sul­to­nui

„Aš ne­pa­tai­so­mas kve­pa­lų ma­nia­ kas, – nu­si­juo­kė M.Pet­ruš­ke­vi­čius. – Ko­dėl? Man kve­pa­lai – as­me­ny­ bės iš­raiš­ka. Mėgs­tu stip­rius, ašt­rius, aro­ma­tus, ku­rie pa­lie­ka šlei­fą.“ Jam pa­tin­ka tu­rė­ti daug kve­pa­ lų. Vie­nais ga­li pa­si­kve­pin­ti vie­ną die­ną, ki­tais – ki­tą. Ne­pa­tin­ka tu­ rė­ti vie­ną bu­te­liu­ką, jį iš­purkš­ti ir bėg­ti pirk­ti ki­to. Man­tas trau­kia iš dė­žu­čių puoš­ nius kve­pa­lų bu­te­liu­kus, purš­kia vie­nas už ki­tą įdo­mes­nius kva­pus. Vie­ni itin pra­ban­gūs kve­pa­lai – juo­do­je ak­so­mi­nė­je dė­žu­tė­je su rak­te­liu. Šios auk­si­nės li­ni­jos fla­ ko­nė­lis kai­nuo­ja per 1000 li­tų. „Tai vie­ni ge­riau­sių kve­pa­lų pa­ sau­ly­je. Kve­pa­lai kaip nuo­dai. Jie to­kie stip­rūs, kad no­kau­tuo­ja ki­tų kve­pa­lus, ne­tgi ki­tus žmo­nes“, – dės­tė Man­tas. Ki­ti kve­pa­lai, ku­rių sti­lis­tas tu­ri ke­tu­ris skir­tin­gus bu­te­liu­kus, su­ kur­ti Oma­no sul­to­nui. Tai iš­skir­ ti­niai kve­pa­lai, dvel­kian­tys ry­tie­ tiš­ka pra­ban­ga. Ke­lis kva­pus Man­tas pa­va­di­no baž­ny­ti­niais – jų pauos­čius iš tie­ sų jus­ti baž­ny­čios smil­ka­lų kva­pas. Jis tu­ri kve­pa­lų, ku­rie dvel­kia me­ ta­lu, smė­liu, pie­nu, skar­da. „Štai, ar ne ga­ra­žo kva­pas? – Man­tas pa­purš­kė iš vie­no fla­ko­ nė­lio. – Jie kve­pia pa­dan­go­mis, te­pa­lais.“

Uo­džiu. Pir­mo­ji na­ta – re­gis, cit­ ri­no, o to­liau – tik­ras ga­ra­žas. Die­ ną Man­tas purš­kia­si leng­vu par­fu­ muo­tu van­de­niu. „Ba­zi­li­ko, pet­ra­žo­lių ir ki­tų prie­ sko­ni­nių žo­le­lių kva­pai die­ną – pa­ts tas“, – ti­ki­no sti­lis­tas.

Kva­pas pa­de­da pri­trauk­ti žmo­nes, bend­rau­ti su jais. Kva­pas ne­ša sėk­mę. Per kve­pa­lus ga­li­ma sa­ve at­skleis­ti. Kve­pa­lai ne­tu­ri ly­ties

M.Pet­ruš­ke­vi­čiaus nuo­mo­ne, ne­ rei­kė­tų kve­pa­lų skirs­ty­ti į mo­te­ riš­kus ir į vy­riš­kus. Yra mo­te­rų, ku­rios mėgs­ta kve­pin­tis vy­riš­kais kve­pa­lais, o jam pa­tin­ka mo­te­riš­ ki kve­pa­lai. „Kve­pa­lai ne­tu­ri ly­ties, – dės­tė M.Pet­ruš­ke­vi­čius. – Iš to pa­da­ry­ ta ko­mer­ci­ja.“ Po va­ka­rė­lio jis daž­nai su­lau­ kia pra­šy­mo: „Nuos­ta­būs kve­pa­ lai. At­siųsk SMS ži­nu­te jų pa­va­di­ ni­mą.“ Pa­de­da pri­trauk­ti žmo­nes

M.Pet­ruš­ke­vi­čiaus nuo­mo­ne, kva­ pą rei­kia de­rin­ti ir prie ap­ran­gos. Pa­vyz­džiui, ei­na kur nors va­ka­re ap­si­ren­gęs kos­tiu­mu – ren­ka­si vie­ no­kį kva­pą. No­ri ap­lin­kui sa­ve su­

kur­ti ko­kią nors nuo­tai­ką, ren­ka­ si vi­sai ki­to­kį kva­pą. Kve­pa­lai jam pa­de­da pri­trauk­ti žmo­nes. Va­ka­rė­ly­je Man­to kve­pa­lai vi­ sa­da pa­lie­ka šlei­fą. Sve­čiai jį at­ pa­žįs­ta bū­tent iš kve­pa­lų. Vy­ras ne­sle­pia, kad jo sa­vi­mei­lę pa­ku­ te­na žo­džiai: „Aiš­ku, kad Man­tas atė­jo.“ Apie ne­vy­ku­sį va­ka­rė­lį sa­ vo bi­čiu­liams pa­reiš­kia taip: „Man gai­la kve­pa­lų, ku­riuos ant sa­vęs iš­ purš­kiau.“ Dvel­kia skal­bia­mai­siais mil­te­liais

Bran­giuo­sius kve­pa­lus M.Pet­ruš­ ke­vi­čius pir­ko Ber­ly­ne, Lon­do­ne, Pa­ry­žiu­je, Niu­jor­ke. Sti­lis­tas ne­ slė­pė, kad už juos su­mo­kė­ta ne­ ma­žai pi­ni­gų. Kai ku­riuos kve­pa­ lus jis ga­vo do­va­nų. „Vi­si ži­no, kad aš – kva­pų ma­ nia­kas. Do­va­no­da­mi nie­kas ne­suk­ ly­do – nu­ma­no, kas man ga­lė­tų pa­ tik­ti“, – pa­sa­ko­jo Man­tas. Vis dėl­to sti­lis­to ko­lek­ci­jo­je nė­ ra kai ku­rių pri­pa­žin­tų ma­dos na­ mų kve­pa­lų. „Jie man dvel­kia skal­bia­mai­ siais mil­te­liais“, – ne­šykš­tė­jo kri­ ti­kos kai kuriems ži­no­miems pre­ kės ženk­lams. Ko­lek­ci­jai Man­tas ne­pris­ki­ria tų bu­te­liu­kų, ku­rie yra vo­nio­je: „Pap­ ras­tes­nius kva­pus lai­kau vo­nio­je, nors tai – nuo­dė­mė.“ Vo­nia – kva­pų prie­šas. Tem­pe­ ra­tū­ros kai­ta, sau­lė kve­pa­lus žu­ do. Pra­ban­giuo­sius kve­pa­lus sti­ lis­tas lai­ko su­pa­kuo­tus dė­žu­tė­je, kad ne­pa­sen­tų.


23

šeštadienis, rugsėjo 29, 2012

aukštyn žemyn

Pa­da­žas su le­van­dų me­du­mi? Ko­dėl gi ne? Kas ga­lė­tų pa­neig­ti, kad pran­cū­zai – tik­ri mais­to gur­ma­nai? Daug kas sa­ko, kad jie – pa­sau­lio vir­tu­vės ka­ra­liai, ge­res­nių už juos nė­ra. Gin­čy­tis ar pri­tar­ti? No­rint tu­rė­ti sa­vo nuo­mo­nę, rei­kia pa­ra­gau­ti. Be­je, nuo šiol tai jau įma­no­ma ir Kau­ne, res­to­ra­ne „Ba­jor­kie­mis ci­ty“.

Vi­li­ja Žu­kai­ty­tė

v.zukaityte@kaunodiena.lt

Įgy­ven­din­ta sva­jo­nė

Jau dvi sa­vai­tės, kai Kau­no cent­ re įsi­kū­ru­sio res­to­ra­no vy­no sa­lė yra vir­tu­si ma­ža pran­cū­ziš­ka oa­ze. Kiek­vie­ną die­ną res­to­ra­no sve­čius vi­lio­ja nuo­sta­baus kva­po aro­ma­ tai, pran­cū­ziš­ka mu­zi­ka, ro­man­ tiš­ka ap­lin­ka. „Ati­da­ry­ti pran­cū­ziš­kų pa­tie­ka­ lų res­to­ra­ną bu­vo se­na sa­vi­nin­ko sva­jo­nė, ku­ri bren­do me­tus. Mes di­džiuo­ja­mės, kad res­to­ra­no lan­ ky­to­jai ga­lės pa­ra­gau­ti ne tik tra­ di­ci­nių lie­tu­viš­kų pa­tie­ka­lų, bet ir pa­si­mė­gau­ti iš­skir­ti­nio sko­nio vir­tu­ve“, – sa­kė res­to­ra­nų gru­pės „Ba­jo­rų kie­mas“ ge­ne­ra­li­nė di­rek­ to­rė Ne­rin­ga Ka­nars­kai­tė. Sub­ti­laus sko­nio pa­tie­ka­lams skir­ta at­ski­ra sa­lė. Išs­kir­ti­nis pran­ cū­ziš­kas me­niu – tik jos lan­ky­to­ jams. Res­to­ra­no va­do­vai per­spė­ja: jei­ gu sve­čiai už­si­geis tra­di­ci­nių lie­tu­ viš­kų pa­tie­ka­lų, to­kių kaip ce­pe­li­ nai, tu­rės pe­rei­ti į ki­tą sa­lę. Tar­si me­no kū­ri­niai

„Yra žmo­nių, ku­rie po sma­gaus va­ ka­ro teat­re no­ri jį pra­tęs­ti ro­man­ tiš­kai. No­ri ra­my­bės, ne­sku­bo­to ap­tar­na­vi­mo. Taip nu­si­tei­ku­sie­ ji pa­gei­dau­ja ki­to­kio mais­to, kad ga­lė­tų ne tik pa­val­gy­ti, bet ir pa­ si­mė­gau­ti pa­tie­ka­lais, – šis me­niu skir­tas bū­tent jiems“, – pa­sa­ko­jo N.Ka­nars­kai­tė. Pran­cū­zų vir­tu­vė skir­ta ne pri­ kimš­ti skran­dį, o jį pa­ma­lo­nin­ti – šiais pa­tie­ka­lais rei­kia mė­gau­tis. Išs­kir­ti­nio sko­nio pa­tie­ka­lai pa­ si­žy­mi ne tik įmant­riu sko­niu, bet ir itin griež­ta pa­tie­ka­lo pa­tie­ki­mo tvar­ka. Pran­cū­ziš­ki pa­tie­ka­lai – tar­si me­no kū­ri­niai, į ku­riuos neat­ si­bos­ta žiū­rė­ti. „Mes no­ri­me ly­giuo­tis į ge­riau­ sius“, – pa­tvir­ti­no N.Ka­nars­kai­tė. At­si­ver­tus me­niu už­bu­ria pa­tie­ ka­lų pa­va­di­ni­mai: an­čių ke­pe­nė­lių pa­šte­tas, men­kių ke­pe­nė­lių sa­lo­ tos, kep­ta an­ties krū­ti­nė­lė su le­ van­dų me­daus ir kriau­šių pa­da­žu, žvė­rie­nos vir­ti­nu­kai su špi­na­tų pa­ da­žu, pran­cū­ziš­ka „Mar­se­lio“ žu­ vie­nė, kre­mi­nė ba­ra­vy­kų sriu­ba. Ir tai to­li gra­žu dar ne vis­kas.

Vien pa­gal­vo­jus apie šiuos pa­tie­ ka­lus bur­no­je kau­pia­si sei­lės, o kai pa­ra­gau­ji – su­pran­ti, ko­dėl ši vir­ tu­vė yra ti­tu­luo­ja­ma ge­riau­sia pa­ sau­ly­je. Aust­rės ir triu­fe­liai

Pran­cū­ziš­ka vir­tu­vė pa­si­žy­mi na­ cio­na­li­niais pa­tie­ka­lais, be ku­rių neį­si­vaiz­duo­ja­mas nė vie­nas šios ša­lies pa­tie­ka­lų me­niu. „Var­gu ar kur nors Kau­ne ga­li­te pa­ra­gau­ti aust­rių. Mes bū­si­me pir­ mie­ji, ku­rie ga­lės sa­vo sve­čius pa­ vai­šin­ti šiuo de­li­ka­te­su“, – tei­gė N.Ka­nars­kai­tė. Aust­rių se­zo­nas kaip tik pra­si­dė­ jo, to­dėl res­to­ra­no va­do­vai kvie­čia bū­ti pir­mie­siems, ku­rie įver­tins jų sko­nį. N.Ka­nars­kai­tės tei­gi­mu, aust­rės at­ve­ža­mos iš Pran­cū­zi­jos. Dau­ gu­ma ki­tų pro­duk­tų at­ke­liau­ja iš sve­tur. Pran­cū­zų vir­tu­vė­je gau­su pa­tie­ ka­lų, ku­rių pa­grin­di­nės su­de­da­ mo­sios da­lys – jū­rų gė­ry­bės, to­dėl nau­ja­ja­me me­niu kiek­vie­nas gur­ ma­nas ras tai, kas pa­ma­lo­nins ne tik šir­dį, bet ir skran­dį: kre­ve­čių, mi­di­jų, kal­ma­rų. „Ba­jor­kie­mis ci­ty“ ta­po pir­ muoju res­to­ra­nu Kau­ne, ku­ria­me ga­li­ma pa­ra­gau­ti tik­rų šo­ko­la­di­nių triu­fe­lių – de­ser­to tik­riems gur­ ma­nams. Kai­nos ne­si­kan­džio­ja

Res­to­ra­nų gru­pės „Ba­jo­rų kie­mas“ ge­ne­ra­li­nė di­rek­to­rė įsi­ti­ki­nu­si, kad pran­cū­ziš­kos vir­tu­vės mė­gė­ jai tei­gia­mai įver­tins nau­ją­jį me­ niu, ir kai­nos jiems ne­tu­rė­tų pa­si­ ro­dy­ti di­de­lės. „Ži­no­ma, kai­nos nė­ra to­kios, kaip tra­di­ci­nio mū­sų res­to­ra­no pa­tie­ka­lų, ta­čiau jos nė­ra di­de­lės ir ne­tu­rė­tų iš­gąs­din­ti klien­tų. Juk pro­duk­tai ir pa­tie­ka­lų ko­ky­bė yra vi­siš­kai ki­to­kia“, – ti­ki­no N.Ka­ nars­kai­tė. Už pa­tie­ka­lų ko­ky­bę at­sa­ko vie­ nin­te­lis žmo­gus – vir­tu­vės še­fas. Pap­ras­tam mir­tin­ga­jam prie pa­ tie­ka­lo ga­mi­ni­mo pro­ce­so ne­ lei­džia­ma pri­si­lies­ti nė pirš­te­liu. To­dėl kiek­vie­nas pa­tie­ka­las, ku­ris pa­ten­ka ant sve­čių sta­lo, yra ne­ prie­kaiš­tin­gas sa­vo sko­niu ir iš­ vaiz­da.

Res­to­ra­nų gru­pė „Ba­jo­rų kie­mas“ val­do ke­tu­ris res­to­ra­nus Ba­jor­kie­mis ci­ty (Kęs­tu­čio g. 86/ I.Kan­to g, 18, Kau­nas). Ba­jor­kie­mis ci­ty prancūziška salė

(Kęs­tu­čio g. 86/I.Kan­to g, 18, Kau­nas). Ba­jo­rų kie­mas (PLC „Me­ga“, Is­lan­di­

jos pl. 32, Kau­nas), Ba­jo­rų kie­mas (PP „Ban­gi­nis“, Pra­

mo­nės pr. 6, Kau­nas),

Ba­j or­k ie­m is

(greit­ke­lio Kau­ nas–Vilnius 12 km) sa­vo lan­ ky­to­jus kvie­čia neap­lenk­ti ir Sa­vait­ga­lio re­zi­den­ci­jos greit­ke­ly­je Kaunas–Vilnius. Kiek­vie­ną penk­ta­die­nį, šeš­ta­die­nį ir sek­ma­die­

nį sve­čiai lau­kia­mi nuo 11 iki 24 val. Vi­ są dar­bo sa­vai­tę sve­ čiai lau­kia­mi ir ša­lia esan­čio­je Kar­če­mė­ lė­je. Čia – tra­di­ci­niai lie­tu­viš­ki pa­tie­ka­ lai, gy­vai at­lie­ka­ma mu­zi­ka, nuo­sta­bus ap­tar­na­vi­mas.


24

šeštadienis, rugsėjo 29, 2012

menas ir pramogos

Nau­jas se­zo­nas – naujas dirigentas Šian­dien „Žal­gi­ rio“ are­no­je Kau­no mies­to sim­fo­ni­nis or­kest­ras (KMSO) at­vers nau­jojo se­zo­ no duris.

Kolektyvas: netrukus vi­suo­me­nei bus pri­sta­ty­tas dar vienas KMSO narys – nau­ja­sis or­kest­ro vy­riau­sia­sis di­ri­gen­tas I.Res­nis.

En­ri­ka Strio­gai­tė

e.striogaite@kaunodiena.lt

Pir­ma­sis kon­cer­tas – Kau­ne

Šio vakaro koncertas su žy­miau­siu pa­sau­lio ba­ri­to­nu Dmit­ri­ju­mi Chvo­ ros­tovs­kiu – tai ant­ra­sis ko­lek­ty­ vo sim­fo­ni­nės mu­zi­kos kon­cer­tas „Žal­gi­rio“ are­no­je po sau­sį įvy­ku­ sio Sankt Pe­ter­bur­go Ma­ri­jos teat­ro sim­fo­ni­nio or­kest­ro ir di­ri­gen­to Va­ le­ri­jaus Ger­gi­je­vo pa­si­ro­dy­mo. „Pri­si­pa­žin­siu, ge­ras kon­cer­tas, ko­ky­biš­kas įgar­si­ni­mas tą­kart pa­ li­ko ge­rų įspū­džių, – min­ti­mis da­

li­ja­si or­kest­ro va­do­vas Al­gi­man­tas Trei­kaus­kas, – to­dėl su sim­fo­ni­ ne mu­zi­ka nu­ta­rė­me vėl ženg­ti į „Žal­gi­rio“ are­ną, ypač kai at­vyks­ ta aukš­čiau­sio ly­gio so­lis­tas.“ Kon­cer­tas „Žal­gi­rio“ are­no­je taps dvi­gu­ba do­va­na KMSO ger­bė­ jams, ka­dan­gi prie di­ri­gen­to pul­to iš­vy­si­me ge­rai ži­no­mą ar­mė­nų kil­ mės di­ri­gen­tą Kons­tan­ti­ną Or­be­ lia­ną. „Be­je, prieš ke­lias die­nas ga­vau pa­tvir­ti­ni­mą, kad su šiuo kon­cer­tu, ku­ris šian­dien skam­bės „Žal­gi­rio“ are­no­je, atei­nan­čių me­tų sau­sio 19

d. vyk­si­me į Suo­mi­ją, – džiau­gė­si A.Trei­kaus­kas, – Kau­no sim­fo­ni­ nis or­kest­ras su D.Chvo­ros­tovs­kiu ir K.Or­be­lia­nu pri­sta­tys šią pro­gra­ mą svar­biau­sio­je Suo­mi­jos kon­cer­ tų sa­lė­je „Fin­lan­dia“. Nau­jo­jo di­ri­gen­to pri­si­sta­ty­mas

Prieš ofi­cia­lią se­zo­no pra­džią or­ kest­ras jau ku­rį lai­ką in­ten­sy­viai dir­ba – rugp­jū­tį da­ly­va­vo Pa­žais­lio mu­zi­kos fes­ti­va­lio už­da­ry­me, su­ ren­gė di­de­lės sėk­mės su­lau­ku­sias gast­ro­les „Mur­ten Clas­sics“ fes­ ti­va­ly­je Švei­ca­ri­jo­je, įra­šė lie­tu­vių

kom­po­zi­to­rių Ar­vy­do Mal­cio, Zi­ tos Bru­žai­tės, Vid­man­to Bar­tu­lio, Gied­riaus Kup­re­vi­čiaus kū­ry­bą. „Atei­nan­tį se­zo­ną iš­vy­si­me ir iš­ gir­si­me ir ne­la­bai dar ži­no­mų var­ dų, ir jau iš­gar­sė­ju­sius at­li­kė­jus, – pa­ste­bė­jo or­kest­ro va­do­vas, – ta­ čiau vie­nas svar­biau­sių šio se­zo­no įvy­kių nea­be­jo­ti­nai yra tai, kad iki šiol be nuo­la­ti­nio di­ri­gen­to gy­va­vęs or­kest­ras sa­vą­jį maest­ro jau tu­ri.“ Spa­lio 12 d. vi­suo­me­nei bus pri­sta­ ty­tas nau­ja­sis or­kest­ro vy­riau­sia­sis di­ri­gen­tas Iman­tas Res­nis. Nau­jo­jo ko­lek­ty­vo di­ri­gen­to pri­ si­sta­ty­mo kon­cer­te iš­vy­si­me pia­ nis­tę Mū­zą Ru­bac­ky­tę. Be­je, kon­ cer­te nu­skam­bės dvi prem­je­ros: Jur­gio Juo­za­pai­čio Sim­fo­ni­ja „Rex“ (skir­ta kom­po­zi­to­riaus 70 me­tų ju­bi­lie­jui) ir pa­sau­li­nė prem­je­ra – Mi­ka­lo­jaus Kons­tan­ti­no Čiur­lio­ nio Sim­fo­ni­ja. Taip pat iš­gir­si­me Fe­ren­zo Lisz­to Kon­cer­tą for­te­pi­ jo­nui ir or­kest­rui Nr. 1 S. 124. Kon­cer­tai įvai­riam sko­niui

Spa­lio 19 d. or­kest­ro vai­rą trum­ pam pe­rims Mar­ty­nas Staš­kus. Su so­lis­te Li­li­ja Gu­bai­du­li­na, or­kest­ras at­liks Giu­sep­pe Ver­di, Gus­ta­ve’o Shar­pen­tie­ro ir Piot­ro Čai­kovs­kio iš­trau­kas iš ope­rų. Į lapk­ri­tį or­kest­ ras įžengs ve­da­mas Jo­no Ja­nu­le­vi­ čiaus ir pia­nis­to Pau­liaus Ru­do­ko. Itin kont­ras­tin­ga kon­cer­to pro­ gra­ma kvies pa­jus­ti vi­siš­kai skir­ tin­gus mu­zi­kos po­lius – nuo J.Wil­liam­so mu­zi­kos ki­no fil­mui „Žvaigž­džių ka­rai“ iki Wolf­gan­go Ama­deus Mo­zar­to 22-ojo kon­cer­ to for­te­pi­jo­nui ir or­kest­rui A-Dur ir Dmit­ri­jaus Šos­ta­ko­vi­čiaus sim­ fo­ni­jos Nr. 1. Lapk­ri­čio 23 d. klau­sy­to­jų vėl lau­kia prem­je­ra – bri­tų kom­po­zi­ to­riaus Keit­ho Burs­tei­no sim­fo­ni­ja „Eli­xyr“, ku­ri bus įam­žin­ta kom­ pak­ti­nė­je plokš­te­lė­je ir iš­leis­ta pa­ sau­ly­je gar­sios lei­dy­bos kom­pa­ni­ jos „Na­xos“. Kū­ri­nį di­ri­guos pa­ts au­to­rius. Lapk­ri­čio 29 d. or­kest­ro sve­čiais taps Lat­vi­jos mu­zi­kai – di­ri­gen­tas Mar­ti­nas Ozo­li­nas ir vio­lon­če­li­ nin­kas Rus­la­nas Vi­lens­kis. Gruo­džio 7 d. or­kest­ras mi­nės kom­po­zi­to­riaus Ba­lio Dva­rio­no 40-ąsias mir­ties me­ti­nes, di­ri­guos Mo­des­tas Bar­kaus­kas, so­lis­tas Rai­ mon­das But­vi­la at­liks B.Dva­rio­no kon­cer­tą smui­kui ir or­kest­rui. Prieš di­džią­sias me­tų šven­tes or­ kest­ras kaip vi­suo­met ža­da nu­ ste­bin­ti. Su Man­tu Jan­ka­vi­čiu­mi or­kest­ras ruo­šia „Queen Show“ pro­ gra­mą, ku­ri ap­ke­liaus di­džią­sias ša­ lies are­nas, taip pat – įspū­din­gą ka­ lė­di­nę kla­si­ki­nės mu­zi­kos pro­gra­mą.

Orien­tuo­ja­ma­si į pla­tų pub­li­kos ra­ tą? „Taip, – pa­tvir­ti­na A.Trei­kaus­ kas, – nes vi­sa mu­zi­ka yra gra­ži.“ Prem­je­ros, ju­bi­lie­jai, tra­di­ci­jos

Po in­ten­sy­vaus šven­ti­nio ma­ra­ to­no or­kest­ras grįš prie kla­si­kos prem­je­rų. Va­sa­rio 8 d. su Ra­min­ ta Vai­ce­kaus­kai­te, uk­rai­nie­čiu bo­su Alekand­ru Best­chas­nij, es­tų te­no­ ru Ma­ti Tu­ri bei Kau­no vals­ty­bi­niu cho­ru pa­rengs P.Čai­kovs­kio ope­ros „Jo­lan­ta“ kon­cer­ti­nę ver­si­ją. Nuo­ša­ly­je ne­liks ir tarp­tau­ti­nė Mo­ters die­na – ko­vo 8 d. or­kest­ ras pa­kar­tos sėk­min­gą kon­cer­tą su Lai­ma Vai­ku­le. „2013-ie­ji pa­sau­lio kon­cer­tų sa­ lė­se bus pa­žy­mė­ti kaip kom­po­zi­ to­rių G.Ver­di ir Ri­char­do Vag­ne­rio me­tai, – pri­me­na A.Trei­kaus­kas, – šiuos ju­bi­lie­jus pa­mi­nės ir Kau­no sim­fo­ni­nis or­kest­ras.“ Ba­lan­džio 5 d. nu­skam­bės kon­cer­tas, de­di­ kuo­tas R.Vag­ne­riui, skam­bės dai­nų cik­las bal­sui ir or­kest­rui „5 Mat­hil­ de We­sen­dock dai­nos“.

Vie­nas svar­biau­sių šio se­zo­no įvy­kių nea­be­jo­ti­nai yra tai, kad iki šiol be nuo­la­ ti­nio di­ri­gen­to gy­va­ vęs or­kest­ras sa­vą­jį maest­ro jau tu­ri.

Ba­lan­džio 19 d. Kau­no vals­ty­ bi­nė­je fil­har­mo­ni­jo­je ir ba­lan­džio 20 d. Na­cio­na­li­nė­je fil­har­mo­ni­jo­je su­skam­bės G.Ver­di me­tų kon­cer­tas – su Kau­no vals­ty­bi­niu cho­ru or­ kest­ras pri­sta­tys žy­miau­sių kom­ po­zi­to­riaus ope­rų cho­rų pro­gra­mą, di­ri­guos I.Res­nis. Tra­di­ciš­kai or­kest­ras da­ly­vaus Mo­ky­to­jų, Nep­rik­lau­so­my­bės die­ nos ren­gi­niuo­se, M.K.Čiur­lio­no ir Ed­var­do Grie­go, tarp­tau­ti­nia­me jau­nų­jų at­li­kė­jų fes­ti­va­ly­je „Kau­ nas 2013“, su­rengs kon­cer­tą su Kau­no ap­skri­ties J.Nau­ja­lio mu­ zi­kos gim­na­zi­jos ga­biau­siais mo­ ki­niais. Se­zo­ną vai­ni­kuos tra­di­ci­nis kon­ cer­tas, skir­tas Mo­ti­nos die­nai, skam­ bės Clau­de’o De­bus­sy „Le Mer“ ir M.K.Čiur­lio­nio sim­fo­ni­nė poe­ma „Jū­ra“, di­ri­guos Kas­pa­ras Zehn­de­ris, kon­cer­to at­mos­fe­rą pa­pil­dys švei­ca­ rų me­ni­nin­ko Ar­tu­ro Spit­kės su­kur­ ta M.K.Čiur­lio­nio pa­veiks­lų vaiz­do ins­ta­lia­ci­ja. Ši kon­cer­ti­nė pro­gra­ma taip pat už­da­rys fes­ti­va­lį „Klai­pė­dos mu­zi­kos pa­va­sa­ris“.


25

šeštadienis, rugsėjo 29, 2012

menas ir pramogos Tarptautinis kauno kino festivalis pristato

Al­pės Rež. Yor­gos Lant­hi­mos. Vai­di­na Ag­ge­li­ki Pa­pou­lia, Aris Ser­ve­ta­lis, John­ny Vek­ris, Aria­ne La­bed; Grai­ ki­ja, Pran­cū­zi­ja; dra­ma; 93 min.; 2011 m.

Slau­gė (Ag­ge­li­ki Pa­pou­lia), pa­ra­ me­di­kas (Aris Ser­ve­ta­lis), gim­nas­tė (Aria­ne La­bed) ir jos tre­ne­ris (John­ ny Vek­ris) įku­ria pa­slau­gų kom­pa­ ni­ją. Pa­sam­dy­ti mi­ru­sio žmo­gaus gi­mi­nai­čių, drau­gų ar ko­le­gų, jie ap­si­me­ta ve­lio­niais: tam­pa už­sa­ ko­vo mi­ru­siu vy­ru, žmo­na ar duk­ ra, gy­ve­na jų na­muo­se ir, klien­tui pa­no­rė­jus, at­ku­ria ar­ti­mie­siems bran­gias bend­ro gy­ve­ni­mo aki­ mir­kas. Jų kom­pa­ni­ja va­di­na­si „Al­ pės“, o jų ly­de­ris pa­ra­me­di­kas pa­ si­ren­ka Monb­la­no sla­py­var­dį. Nors „Al­pių“ dar­buo­to­jai el­gia­si pa­gal

Do­no­ma Rež. Djinn Carré­nard. Vai­di­na Émi­ lia Dérou-Ber­nal, Sa­lomé Blech­ mans, Lau­ra Kpeg­li, Vin­cen­te Pe­ rez, Sékou­ba Dou­couré, Matt­hieu Lon­gat­te, Ma­ri­ne Ju­deaux; Pran­ cū­zi­ja; dra­ma; 135 min.; 2010.

Fil­mo cent­re – tri­jų mo­te­rų mei­ lės is­to­ri­jos. Is­pa­nų kal­bos mo­ky­ to­ja Ana­li­ja (Émi­lia De­rou-Ber­nal) įta­ria, kad jos ne­su­ta­ri­mai su įžū­ liu mo­ki­niu Da­cio (Vin­cen­te Pe­ rez) sle­pia vi­sai ką ki­ta. Kris (Lau­ ra Kpeg­li), jau­na fo­tog­ra­fė, dar nie­kuo­met ne­tu­rė­ju­si ro­man­ti­nių san­ty­kių, nu­spren­džia už­megz­ti juos su pir­mu su­tik­tu vy­ru – Da­ ma (Sékou­ba Dou­couré), ta­čiau su vie­na są­ly­ga: jo­kio kal­bė­ji­mo­si. Sel­ma (Sa­lomé Blech­mans) lai­ko sa­ve ateis­te, ta­čiau tvir­ti­na tu­rin­ ti stig­mų ir taip pa­trau­kia re­li­gin­ go­jo Re­nė (Matt­hieu Lon­gat­te) dė­ me­sį. Iš­sis­ki­rian­čios jau­nat­viš­ka, gy­va, ne­ti­kė­ta vai­dy­ba, šios is­to­ri­ jos ty­ri­nė­ja mei­lės, ti­kė­ji­mo ir ta­

Nar­ci­zas Rež. Do­vi­lė Ga­siū­nai­tė. Vai­di­na Amv­ro­sios Vla­cho­pou­los, Si­gi­ tas Šid­laus­kas, As­mik Gri­go­rian, Su­san­na Per­ry Gil­mo­re, Ur­tė Per­ mi­nai­tė; Lie­tu­va; dra­ma; 95 min.; 2012 m.

Nar­ci­zas (graik. Nar­kis­sos) šak­ ni­mi da­li­ja­si su žo­džiais „nar­ko­ zė“, „nar­ko­ti­kas“. Šie žo­džiai ki­lę iš veiks­ma­žo­džio nar­kaō, reiš­kian­ čio svai­gi­ni­mą­si, stip­rų kve­pė­ji­ mą. Šiuo­lai­ki­nė­je an­ti­ki­nio mi­ to ver­si­jo­je Teo­do­ras (Amv­ro­sios Vla­cho­pou­los) yra gra­žus, vis­kuo ap­do­va­no­tas ir sa­vo ver­tę su­vo­ kian­tis sty­gi­nių kvar­te­to vio­lon­ če­li­nin­kas. Jis trau­kia žmo­nes, jis juos ža­lo­ja, bet vis tiek jam neį­ ma­no­ma at­si­spir­ti. Teo­do­ras me­ ta šei­mą, drau­gus, dar­bą ir trokš­ ta bent kar­tą pa­tir­ti tai, kas jam bū­tų neį­ma­no­ma. Jis dar ne­ži­no,

griež­tas ly­de­rio su­gal­vo­tas tai­syk­ les, slau­gė at­si­sa­ko joms pa­klus­ti. Yor­go­so Lant­hi­mo­so fil­mas „Al­ pės“ – uni­ka­li, keis­ta, ko­ne ab­sur­ diš­ka, pil­na žo­džių žai­di­mų ir mįs­ lių is­to­ri­ja apie žmo­nių gy­ve­ni­me at­lie­ka­mus vaid­me­nis. Fil­mas pel­nęs ne vie­ną ap­do­va­ no­ji­mą: 2011 m. – „Auk­si­nė mo­ne­ ta“ už ge­riau­sią sce­na­ri­jų Tarp­tau­ ti­nia­me Ve­ne­ci­jos ki­no fes­ti­va­ly­je (Ita­li­ja), šie­met – pa­grin­di­nės pro­ gra­mos pri­zas Sid­nė­jaus ki­no fes­ ti­va­ly­je (Aust­ra­li­ja), spe­cia­lus žiu­ri pa­mi­nė­ji­mas ak­to­rei Aria­ne La­bed Tarp­tau­ti­nia­me So­fi­jos ki­no fes­ti­ va­ly­je (Bul­ga­ri­ja). Jau­nas re­ži­sie­rius Y.Lant­hi­mo­ sas kar­je­rą pra­dė­jo nuo vaiz­do kli­ pų šo­kio ir teat­ro kom­pa­ni­joms, te­le­vi­zi­jos rek­la­mų, mu­zi­ki­nių vaiz­do kli­pų, trum­pa­met­ra­žių fil­ mų ir teat­ro pje­sių kū­ri­mo. Ant­ra­ sis jo vai­dy­bi­nis pil­na­met­ra­žis fil­ mas „Šuns dan­tis“ (Kyno­don­tas, 2009) bu­vo no­mi­nuo­tas „Os­ka­ rui“ ge­riau­sio už­sie­nio fil­mo ka­ te­go­ri­jo­je. kas: Fil­mo „Al­pės“ ki­no sean­sas. kur: Ki­no teat­re „Ro­mu­va“. kada: rug­sė­jo 29 d. 21.30 val.

kas: Fil­mo „Do­no­ma“ ki­no sean­sai. kur: Ki­no teat­re „Ro­mu­va“. kada: Rug­sė­jo 29 d. 19 val., spa­lio 1 d. 17.15 val.

pa­ty­bės klau­si­mus bei at­sklei­džia šiuo­lai­ki­nė­je Pran­cū­zi­jo­je ašt­rias kla­sės ir re­li­gi­jos pro­ble­mas. Ro­ man­ti­nė dra­ma skel­bia apie nau­ jo, int­ri­guo­jan­čio ki­ne­ma­tog­ra­ fi­jos ta­len­to – Hai­ty­je gi­mu­sio, Pa­ry­žiu­je gy­ve­nan­čio re­ži­sie­riaus Djin­no Carrénard‘o – at­si­ra­di­mą. Fil­mas, ku­rio biu­dže­tas, kal­ba­ma, te­sie­kė 150 eu­rų, liu­di­ja, kad nau­ jo­ji įspū­din­ga pran­cū­zų ki­no ban­ ga gims prie­mies­čiuo­se gy­ve­nan­ čių jau­nų žmo­nių, ap­si­gink­la­vu­sių skait­me­ni­nė­mis vaiz­do ka­me­ro­ mis, dė­ka. Juos­ta pel­nė pub­li­kos ap­do­va­no­ji­mą „Nau­jų­jų ho­ri­zon­ tų“ tarp­tau­ti­nia­me ki­no fes­ti­va­ly­ je (Vroc­la­vas, Len­ki­ja). D.Carrénard‘as – ne tik šio fil­ mo re­ži­sie­rius: jis yra ir sce­na­ri­ jaus au­to­rius, ope­ra­to­rius ir mon­ ta­žo re­ži­sie­rius. kas: Fil­mo „Nar­ci­zas“ ki­no sean­sai. kur: M.Ži­lins­ko dai­lės ga­le­ri­jo­je. kada: Rug­sė­jo 29 d. 17.30 val. kur: Ki­no teat­re „Ro­mu­va“. kada: Spa­lio 5 d. 21 val.

kad di­džiau­sias iš­šū­kis yra jis pa­ts. D.Ga­siū­nai­tė (g. 1972) stu­di­ja­ vo ak­to­ri­nį meist­riš­ku­mą Lie­tu­ vos mu­zi­kos ir teat­ro aka­de­mi­jo­je ir ki­no re­ži­sū­rą Pra­hos ki­no aka­de­ mi­jo­je (FA­MU) (Če­ki­ja). Nu­fil­ma­vo ke­le­tą trum­pa­met­ra­žių fil­mų, dir­ bo ak­to­rių at­ran­kos re­ži­sie­re lie­tu­ viš­ko ki­no ga­my­bo­je. „Nar­ci­zas“ – jos pir­ma­sis pil­na­met­ra­žis fil­mas. 2012-ųjų Lie­tu­vos ki­no ir te­le­vi­zi­ jos ap­do­va­no­ji­muo­se jis bu­vo no­ mi­nuo­tas trims „Si­dab­ri­nėms ger­ vėms“ ge­riau­sio kom­po­zi­to­riaus dar­bo, ge­riau­sio epi­zo­di­nio ak­to­rės vaid­mens ir ge­riau­sio pil­na­met­ra­ žio vai­dy­bi­nio fil­mo ka­te­go­ri­jo­se.

„Kauno dienos“ reklamos pardavimo skyrius: tel. 302 234, 308 863, 308 864, 302 230, e. paštas reklama@kaunodiena.lt, skelbimų skyrius: tel. 308 862, 302 233, 302 231, 302 202, e. paštas skelbimai@kaunodiena.lt


26 2

šeštaDIENIS, rugsėjo 29, 2012

klasifikuoti skelbimai Skelbimų ir prenumeratos skyrius!

Kęstučio g. 86, I–V 7.30–17.30 val. Tel. 302 202, 302 231. Vytauto pr. 23, priešais Autobusų stotį, I–V 7–16 val. (pietų pertrauka 13–14 val.) , VI 8–11 val. Tel. 8 655 45 114.

Klasifikuoti

Darbo skelbimai �������������������������������� 26 Paslaugos ���������������������������������������� 26, 27 Parduoda � ���������������������������������������� 27, 28 Perka � ��������������������������������������������������28, 29 Keičia � ��������������������������������������������������������� 30 Įvairūs � ����������������������������������������������29, 30 Pramogos, šventės, laisvalaikis ��������������������������������������������� 30 Karščiausi kelionių pasiūlymai ����������������������� 30 Kviečia � ������������������������������������� 28, 29, 30 Kviečia mokytis ��������������������������������� 30 Informuoja � �������������������������������������������� 30

skelbimai skelbimai@kaunodiena.lt 302 202, 302 231 (redakcijoje)

DARBo skelbimai

RŪBŲ GAMYBOS ĮMONĖ UAB „OMNITEKSAS” į darbą priims:

Šiuo metu ieškome

SIUVIMO TECHNOLOGĄ, KONSTRUKTORIŲ.

EKONOMIKOS SKYRIAUS REDAKTORIAUS(-ĖS) Darbo vieta Vilnius Darbo pobūdis: N informacijos apie ekonominius įvykius rinkimas, aktualijų sekimas, lankymasis įvykių vietose; N apžvalgų ir straipsnių rengimas, reikalingų iliustracijų parinkimas; N publikacijų laikraštyje ir internete redagavimas. Reikalavimai: N aukštasis universitetinis ar neuniversitetinis išsilavinimas (ekonomikos, finansų, filologijos ar žurnalistikos srityse); N daugiau nei 1 metų sėkminga žurnalistinio darbo patirtis; N puikios lietuvių kalbos gramatikos ir stilistikos žinios; N visuomenės informavimą, žurnalistų etiką reglamentuojančių teisės aktų išmanymas; N geri darbo kompiuteriu įgūdžiai (MS Excel, PowerPoint); N vairuotojo pažymėjimas; N domėjimasis šalies bei užsienio politine, ekonomine ir visuomenine situacija. Įmonė siūlo: N įdomų ir atsakingą darbą; N galimybę realizuoti idėjas ir su komanda siekti gerų rezultatų; N visas socialines garantijas.

Reikalavimas: darbo patirtis. Kaunas, Raudondvario pl. 101, 4 aukštas UAB „Omniteksas“. Tel. 8 687 11 110, 8 614 49 925. UAB „Enerstena“ plečia savo veiklą ir ieško kvalifikuotų metalo tekintojų dirbti įmonės metalo gaminių ceche Kaune. Reikalavimai – patirtis dirbant universaliomis tekinimo staklėmis, gebėjimas skaityti brėžinius. Tel. 8 699 43 068, 8 656 64 972, e. p. gamyba@enerstena.lt. Ateities pl. 30A, Kaunas. 1023516

UAB „Enerstena“ plečia savo veiklą ir ieško kvalifikuotų šaltkalvių dirbti įmonės metalo gaminių ceche Kaune. Reikalavimai – patirtis pramonės įrenginių, žemės ūkio mašinų, slėginės įrangos gamyboje, gebėjimas skaityti brėžinius. Tel. 8 699 43 068, 8 656 64 972. E. p. gamyba@enerstena.lt. Adresas Ateities pl. 30A, Kaunas. 1019885

Reikalingi autovežio vairuotojai trumpiems reisams. Geros darbo sąlygos, laiku mokamas atlyginimas. Tel. 8 674 56 399. 1023098

Motyvacinį laišką ir gyvenimo aprašymą (CV) lietuvių kalba su nuoroda „Ekonomikos skyriaus redaktorius“ siųskite e. pašto adresu: s.gudavicius@vilniausdiena.lt. Konfidencialumą garantuojame. Informuosime tik atrinktus kandidatus.

Reikalingi tarptautinių reisų vairuotojai. Važiuojame ir į Rusiją. Tel. 8 620 81 000, 8 698 49 705. 1018490

Reikalingi vilkikų vairuotojai trumpiems reisams. Geros darbo sąlygos, laiku mokamas atlyginimas. Tel. 8 674 56 399.

1023102

Siūlo darbą „Žėručio“ autoservisui (Savanorių pr. 266) reikalingas kėbulų remonto meistras. Tel. 8 655 18 890, e. paštas info@zerutis.lt. 1026303

„Žėručio“ autoservisui (Savanorių pr. 266) reikalingas važiuoklės meistras, galintis atlikti smulkų variklio remontą. Tel. 8 699 35 535, e. paštas info@zerutis.lt. 1021973

Anglijoje – sandėlių, gamyklų darbuotojams, derliaus surinkėjams, virėjams, padavėjams; Norvegijoje – dažytojams, plytelių, grindų klojėjams; Graikijoje, Kipre – barmenėms, padavėjoms; Vokietijoje – motelių valytojoms, elektrikams, santechnikams; Olandijoje jaunimui – mėsos, žuvies fabrikuose. UAB ANNUS, lic. Nr. L-94,99,144,182,189. Karo Ligoninės g. 29, Kaunas, tel. (8 37) 204 555, 8 652 18 180; e. paštas annus@takas.lt. 1025946

Bendrovei reikalingi vairuotojai, turintys E kat., dirbti nuolat ar pamaininiu grafiku maršrutu Lietuva–Vokietija–Lietuva. Teirautis tel. 8 698 38 628. 1023322

Buitinės technikos ir elektronikos parduotuvei OGMINA Kaune reikalingi pardavėjai-konsultantai. Privalumas – techninės žinios ir komunikabilumas. Teirautis tel. (8 37) 422 569, 8 650 47 077 arba e. paštu asta.mazeikaite@ogmina.lt. 1024406

Reikalingi autovežių vairuotojai dirbti naujais autovežiais. Maršrutas Lietuva–Vakarų Europa. Darbo patirtis autovežiais būtų privalumas. Neturinčius patirties galime apmokyti. Siūlome geras darbo sąlygas ir konkurencingą atlyginimą. Tel. 8 686 79 004, e. paštas litaksa@autominute.lt, egidijus088@gmail.com. 1023175

Reikalinga plataus profilio kirpėja (-as) dirbti kas antrą dieną. Tel. 8 685 41 296. 1023699

8 655 45 114 (Vytauto pr. 23)

Reikalingi tarptautinių pervežimų vairuotojai, turintys darbo patirties. Tel. 8 615 59 333. 1020332

Restoranas „Bajorkiemis city“, esantis miesto centre, ieško virėjų ir virėjų padėjėjų. Tel. 8 614 88 454. 1016347

Darbo pasiūlymai – nuo 1500 Lt Kauno mieste. Išsamesnė informacija karjeros portale www.cvkaunas.lt.

Restoranas Kaune ieško virėjų, padavėjų ir pagalbinių darbuotojų. Tel. 8 678 80 880.

Dirbti Kaune reikalingi automobilių kėbulo poliruotojai. Geras atlyginimas. Galime apmokyti. Tel. 8 655 74 515.

Saugos tarnybai reikalingi apsaugos darbuotojai dirbti reagavimo ekipažuose. Darbas pamainomis. Visos socialinės garantijos. Atlyginimas iki 1900 Lt, atskaičius mokesčius. Kontaktinė informacija e. paštu apsauga@jungtis.lt, tel. (8 37) 361 354.

1017990

1023933

Elektros prekių parduotuvei reikalingi vadybininkai. Kviečiame į pokalbį spalio 2 d. 10 val. (su savimi turėti savo CV). UAB „Elektrobig“, Draugystės g. 19, Kaunas. 1014638

Ieškome moters mūsų mamai slaugyti ir gyventi Domeikavoje. Tel. 553 097, 8 687 53 263. 1022064

Įmonei reikalingi darbuotojai automobilių ardymo srityje ir sandėlininkas/ardytojas. Kaunas. Tel. 8 657 54 199, e. paštas automobildalys3@gmail.com. 1022931

Korpusinių ir minkštųjų baldų gamybos įmonė UAB „FPI Baltic” (Žeimiai, Jonavos r.) ieško SANDĖLININKO-APSKAITININKO (-ĖS). Reikalavimas – sandėlininko darbo patirtis baldų gamybos įmonėje. Siūlomas atlyginimas nuo 2000 Lt (atskaičius mokesčius). Tel. 8 687 21 336 arba e. p. personalas@fpifurniture.eu. 1026229

Kursai suaugusiems, norintiems ne tik žinoti, bet ir naudoti anglų kalbą. Tel. 8 610 19 504, e. paštas kalbasada@gmail.com.

1023094

1017687

Servisui Kaune reikalingas automobilių šaltkalvis (variklių, greičių dėžių, važiuoklės remontas). Tel. 8 657 54 199, e. paštas automobildalys3@gmail.com. 1022949

Siūlome darbą virėjai (-ui) kulinarijos ceche, Panerių g. 58, Kaunas. Kreiptis tel. 8 687 43 667.

1024421

Stabiliai dirbanti transporto įmonė ieško tarptautinių reisų vairuotojo, maršrutas Lietuva–Vokietija–Lietuva. Kreiptis tik turintiems patirties. Atsiskaitome laiku. Tel. 8 652 96 610 darbo valandomis. 1021184

Statybos įmonei reikalingi BETONUOTOJAI. Tel. 8 650 77 295.

1016754

UAB „Daistatus“ ieško betonuotojų. Tel. 8 699 85 903.

1025432

1025761

Kviečiame dirbti siuvėjus, baldų apmušėjus, stalius. Kreiptis Drobės g. 66, Kaunas, tel. (8 37) 341 768.

Tarptautinė automobilių pervežimo kompanija UAB „TransCAT Baltic“ plečia savo veiklą ir siūlo darbą patyrusiems autovežių vairuotojams. Darbas Vakarų Europoje. Teirautis tel. (8 5) 240 3232, 8 655 75 355, e. p. transcat.baltic@groupecat.com.

1023510

Pervežimų kompanijai UAB „Hoptransa“ reikalingi tolimųjų reisų vairuotojai, turintys CE kat. Tel. 8 687 70 945. 1018513

1017782

Tarptautinių pervežimų įmonei „Autolėkis“ reikalinga biuro ADMINISTRATORĖ (-ius), laisvai kalbanti ir rašanti vokiškai. Reikalavimas – atsakingumas. Tel. 210 777, e. paštas atranka@erdves.lt. 1025768

Tarptautinių pervežimų įmonei „Autolėkis“ reikalingi vairuotojai (turintys C ir CE kat., patirtis važinėjant po Europą – būtina; darbas kietašoniais automobiliais) ir transporto vadovas. Tel. 210 777, e. paštas atranka@erdves.lt.

UAB „Rokų keramika“ reikalingi: keraminių blokų krovėjai dirbti trimis pamainomis, slankiuoju grafiku. Atlyginimas nuo 1400 iki 1800 Lt. Formavimo sk. pagalbiniai darbininkai (gali dirbti ir moterys). Apmokome darbo vietoje. Tel. 346 610, 8 699 10 971. 1025435

Tekstilės gamybos įmonė ieško pakuotojos-kontrolierės (-iaus). Teirautis tel. 8 672 53 888. 1025262

UAB „Starjobs“ šiuo metu Kaune ieško: stalių-staklininkų; suvirintojų trumpalaikiams darbams (būtini MIG, MAG pažymėjimai); turinčių patirties kambarinių ir valytojų trumpalaikiams darbams. Siųskite savo CV e. p. kaunascv@starjobs.lt, e. laiško pavadinime nurodydami pareigybę, arba registruokitės II, IV nuo 14 iki 16 val. adresu Gedimino g. 47–423, Kaunas.

Tekstilės gamybos įmonė ieško siuvimo meistrės (-o)-užleidėjos (-o). Teirautis tel. 8 672 53 888.

Valymo paslaugų įmonė mielai priims į darbą valytojas (-us) ir kiemsargius, turinčius 35–55 proc. darbingumą. Kreiptis tel. 8 618 00 837.

1020099

1025267

Tekstilės gamybos įmonė ieško technologės (-o). Teirautis tel. 8 672 53 888.

1025257

Transporto įmonei reikalingi tarptautinių gabenimų vairuotojai vairuoti automobilius-šaldytuvus (važiavimas po vieną ir po du). Reikalavimai: darbo patirtis, E kat. Tel. 8 685 83 888. 1016324

Transporto įmonei reikalingi TARPTAUTINIŲ PERVEŽIMŲ VAIRUOTOJAI. Siūlome laiku mokamą solidų atlyginimą ir geras darbo sąlygas. Tel. 8 686 70 121. 1013312

Tualetų valymas Vokietijoje (40 eurų per dieną, gyvenimas nemokamai). Tel. 0049 1713 132 099 nuo 18 val. (kalbėti rusiškai, vokiškai). 958535

UAB „Kauno liftai“ nuolat dirbti reikalingas liftų elektromechanikas. Pageidautina elektrotechninis aukštasis universitetinis arba aukštasis neuniversitetinis išsilavinimas. Neturinčius patirties – apmokome. Kreiptis tel. (8 37) 473 917, 8 687 21 318, e. paštu info@kaunoliftai.lt. 1026315

UAB „Ekskomisarų biuras“ dirbti Kaune reikalingi apsaugos darbuotojai ir apsaugos sistemų techninio aptarnavimo inžinierius arba technikas. CV (nurodant pareigybę) siųsti kaunas@ekskomisarai.lt. Informacija tel. (8 37) 220 476. 1017890

1020999

1011552

Paslaugos Medikų

Efektyvi anoniminė pagalba klinikoje „Neuromeda“ ir paciento namuose. Išblaivinimas, priklausomybių gydymas, kodavimas. Tel. 8 613 42 780; www.neuromedicina.lt. 1011078

GYDYMAS DĖLĖMIS – efektyvus sergant ginekologinėmis, urologinėmis ligomis, venų varikoze, hipertonija, parodontoze, migrena, klausos neuritu. Natūralaus gydymo centras, Savanorių pr. 284. Tel. (8 37) 710 602, 8 682 92 261; www.ngc.lt. 1014839

Klinikoje GROŽIO PASAULIS gyd. onkologėchirurgė L.Šarakauskienė ištiria apgamus siaskopu ir juos pašalina chirurginiu lazeriu bei kitais metodais. Tel. 313 900. Su EUROVAISTINĖS kortele MEDUS suteikiama 10 proc. nuolaida. 1008194

MASAŽAS – pagalba, varginant įvairiems skausmams, nuovargiui, depresijai. Pritaikomos įvairios metodikos. Subalansuoju energetiką. Tel. 8 611 40 061. 1025808


27 3

šeštaDIENIS, rugsėjo 29, 2012

klasifikuoti skelbimai Be dulkių kokybiškai šlifuojame, lakuojame, restauruojame parketą, medines grindis, laiptus. Tel. 8 677 36 264. www.slifavimas.info.

Paslaugos Medikų

1010765

Klinikos BENDROSIOS MEDICINOS PRAKTIKA naujiena – kaulų, sąnarių ir minkštųjų audinių magnetinio rezonanso tyrimai. Gali būti atliekami skubiai. Tel. 313 665. Su EUROVAISTINĖS kortele MEDUS suteikiama 12 proc. nuolaida. 1008203

IŠBLAIVINIMAS VISĄ PARĄ. Priklausomybės ligų gydymas. Tel. 8 606 91 150. 1007767

Odontologinjos paslaugos (galima išsimokėtinai). Nemokamas protezavimas ligonių kasų pacientams. E.Ožeškienės g. 31A, tel. 202 094. www.masdenta.lt. 1014820

Prekiaujame įvairiais kraujospūdžio matuokliais. Taisome sugedusius. „Medicinos reikmenys“. V.Putvinskio g. 49, darbo dienomis nuo 9 iki 17 val. Tel. 206 511. 1008255

Sąnarių skausmai? Osteoporozė, odos problemos? Išbandykite POLTAVOS BIŠOFITĄ! PREKĖS SVEIKATAI, VANDENS JONIZATORIAI Kovo 11-osios g. 130, priešais PC SAVAS. Tel. 8 642 11 840. 1023771

Stemplės, skrandžio, dvylikapirštės žarnos, storojo žarnyno galinio segmento bei išangės ištyrimas ir gydymas, hemorojaus mazgų perrišimas, visos storosios žarnos ištyrimas videokolonoskopu, polipų šalinimas, vidaus ligų gydymas. Registracija I – V 9–15 val. Tel. 314 717, Savanorių pr. 284, UAB „Endomeda” (SAM lic. Nr. 2103). 1007551

Šveicariški skaitmeniniai „Phonak“ klausos aparatai – nuo 600 Lt. Kreiptis Savanorių pr. 139, Kaunas. Tel. (8 37) 207 392. www.klausosaparatai.lt

Betonuojame grindis, ruošiame pagrindus. Klojame visų tipų grindų dangą. Ilgametė patirtis. Garantija. Tel. 8 686 44 993, 8 687 24 321.

Skubiai ir nemokamai išveža nenaudojamą buitinę techniką: šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8

641 99 000 www.kaunakiemis.lt

Kompiuterininkų Profesionalus kompiuterių taisymas. Komponentų keitimas, operacinės sistemos atkūrimas ir kitos paslaugos. Kaune atvyksime nemokamai. Tel. 8 672 00 861. 1014330

AD servisas taiso nešiojamuosius, stacionarius ir žaidimų kompiuterius: lituoja, instaliuoja programas, šalina virusus, atnaujina navigacijas. Galime atvykti. Tel. 8 617 77 731. 1008055

2 patyrę meistrai atlieka visų kompiuterių programinį ir tech. remontą, tinklų diegimą, plokščių litavimą. Kaune atvykimas nemokamas. Tel. 8 611 40 917. 1013369

Atlieku visus kompiuterio priežiūros darbus, „Windows“ instaliavimą, virusų šalinimą, Smart TV, interneto tvarkymą. Atvykstu į namus nemokamai. Tel. 8 684 32 863. 1007057

Visų kompiuterių ir televizorių taisymas Kaune, Savanorių pr. 192, tel. (8 37) 327 424; www.pc-help.lt. 1002342

1008172

UAB „Rasos klinikoje“ suaugusiesiems atliekamos vidaus organų, skydliaukės, mažojo dubens ir širdies echoskopijos. Konsultuoja chirurgas. S.Žukausko g. 14–1, tel. 312 111. Darbo laikas I–V 8–20 val.

1012633

Drenažo, lauko ir vidaus vandentiekio bei kanalizacijos, valymo įrengimų montavimas. Medžiagos su nuolaida. Sutvarkome dokumentaciją. Tel. 8 674 13 881.

Vidaus įrangos

1020539

GILUMINIAI VANDENS GRĘŽINIAI. Kokybiškai ir nebrangiai gręžiame vandens gręžinius, prijungiame į namą, suteikiame nuolaidas bei garantiją. Nemokamai atvažiuojame į vietą, konsultuojame. Tel. 8 640 75 555. www.hidrogela.lt. 1013234

Griauname pertvaras, tapetuojame, dažome, montuojame gipskartonį, klojame plyteles, dedame laminatą. Tel. 8 614 59 727, e. paštas igorcinskiene@gmail.com. 1025149

HIDROIZOLIACIJA: pamatų, rūsių, baseinų, terasų. Plokščiųjų STOGŲ dengimas, šiltinimas. Tel. (8 37) 330 686, 8 687 84 142.

1019881

Kalvystės darbai: metalinės laiptinių, sandėliukų, garažų durys, turėklai, tvoros, laiptų konstrukcijos, stogeliai. Tel. 477 155, 8 699 66 111; www.vaigeda.lt. 1010715

Kaminų įdėklai (darbo patirtis), valymas. Pristatomieji kaminai. Latakų valymas. Garantija. Be poilsio dienų. Tel. 8 676 53 813. www.kaminuideklai.com.

Kasame ekskavatoriais, lyginame buldozeriais, vežame savivarčiais žvyrą, skaldą, juodžemį. Įrengiame įvažas ir kelius į statybų aikšteles. Tel. 8 699 77 162. 1017157

KASIMO DARBAI 3,5 t mini ekskavatoriumi. Tel. 8 600 09 015. 1013646

Kasu šulinius, vietinę kanalizaciją. Valau ir gilinu šulinius. Surandu vandens gyslą. Suorganizuoju žiedų atvežimą. Tel. 8 676 67 428. 1019509

KLOJAME trinkeles. Statome vejos ir gatvės bortelius. Ruošiame pagrindus. Tel. 8 699 81 776.

1026427

1024405

Automobilininkams

Langų apdaila – nebrangiai ir kokybiškai. Tel. 8 676 82 369.

Automobilio apsauga nuo korozijos. Antikorozinis automobilio padengimas „Dinitrol“ medžiagomis. Suteikiame garantiją. Kalvarijos g. 28A, tel. 392 803, 8 698 36 705.

1018755

1005116

Mūrijame, betonuojame. Suvirinimo, griovimo darbai. Fasadų šildymas. Stogų dengimas. Tel. 8 646 16 479.

Automobilių kompiuterinė diagnostika. Taisome visus elektros gedimus, starterius, generatorius, automatines, mechanines dėžes, variklius, važiuoklę. Tel. 8 676 20 355.

Nuomojame fasadinius statybinius pastolius. Universalūs, tinka mūro ir kitiems darbams. Lengvai surenkami. Tel. 8 686 79 386; www.stogudengimasjums.lt.

1016864

PATARIAME, kaip APŠILTINTI

ORO TARPUS, SIENAS, GRINDIS, PERDANGAS, STOGUS, PAMATUS, FASADUS

EKOVATA, POLIURETANO PUTA, TERMOPUTA, GRANULĖMIS

www.kalga.lt

8 608 66111

1019407

Buitinės technikos remonto Taisome įvairių tipų televizorius, garso ir vaizdo techniką, LCD monitorius. Garantija. Iškvietimas ir gedimo nustatymas nemokamas. Tel. 8 631 20 073 1023614

Atliekame televizorių, garso aparatūros ir kitų el. prietaisų remonto darbus. Galime atvykti. Suteikiame garantiją. Savanorių pr. 155. Tel. 8 617 77 751. 1008003

„AEG“, „Ardo“, „Beko“, „Bosch“ ir kt. automatinių skalbyklių remontas. Dirbame ir savaitgaliais. Garantija iki 2 m. Tel. 8 602 56 100. 1019897

„Ardo“, „Ariston“, „Bosch“, AEG ir kt. automatinių skalbyklių remontas ir jų prekyba. Dirbame ir savaitgaliais. Garantija iki 2 m. Tel. 8 609 07 201, 8 606 40 061.

1022913

Atlieku nebrangų mikrobangų krosnelių, skalbyklių, dulkių siurblių, šaldytuvų, el. viryklių remontą. Garantija iki 2 m. Atvykstu nemokamai. Tel. 8 680 85 778.

1018739

998242

Akcija! Plastikiniai langai, šarvuotos durys, aliuminio balkonai. Stikliname. 5 m. garantija. Apdailos darbai. Tel. 8 600 61 010, 8 617 56 746. 1003739

Apdaila. Mansardų įrengimas ir šiltinimas. Įvairių grindų įrengimas (ir iš MDP), gipskartonio ir medžio drožlių plokščių montavimas. Tel. 8 630 40 405. 1024409

Atliekame griovimo darbus – sienų, pertvarų, angų pjovimas (su dulkių nusiurbimu), kirtimas. Sąramų montavimas. Konsultacijos. Statybinio laužo išvežimas. Pastatų griovimas. Tel. 8 699 77 162. 1017117

Atliekame kokybiškai tik gipskartonio montavimo darbus (sunkias ir lengvas konstrukcijas). Tel. 8 620 80 461, 8 671 13 410. 1017365

Atliekame visus statybos, remonto darbus: elektra, santechnika, griovimas, mūrijimas, betonavimas, gipskartonio montavimas, visa apdaila. Tel. 8 699 77 162.

1007417

Patyręs meistras atlieka visus apdailos darbus: dažo, tapetuoja. Smulkūs elektros ir santechnikos darbai. Tel. 8 646 05 650. 1021865

Plastikiniai langai, šarvo durys, balkonų stiklinimas, apdaila. Langų reguliavimas, taisymas. Buto remonto darbai. Savanorių pr. 287–316, tel. 8 606 28 921. 1009333

PLASTIKINIAI LANGAI, ŠARVUOTOS DURYS (KBE, „Decco“ vokiški profiliai), RITININĖS UŽUOLAIDOS, TINKLELIAI. Perkantiesiems 3 langus – dovana: tinklelis nuo uodų. Tel. 8 654 34 270. 1017403

Profesionalūs metalo suvirinimo darbai. Tel. 8 646 14 495, UAB „Deina“, Partizanų g. 87A.

LANGAI, RITININĖS UŽUOLAIDOS, ŽALIUZĖS, MARKIZĖS, ROMANETĖS, tinkleliai nuo vabzdžių. Garažo vartai. Balkonų stiklinimas. Matavimas nemokamas. Tel. 8 677 18 688. 1009440

PLISUOTOS ŽALIUZĖS, RITININĖS UŽUOLAIDOS, ROMANETĖS, TINKLELIAI nuo vabzdžių – UAB Eurivila. K.Donelaičio g. 33. Tel. 423 333; www.eurivila.lt 1011220

Baldžių Aptraukiame baldus gobelenu. Keičiame medžiagas. Dirbame dirbtuvėje ir kliento namuose. Aukšta kokybė. Pensininkams – nuolaidos. Tel. 365 100, 8 699 39 904. 1019646

Kietųjų baldų gamyba: virtuvės, prieškambario, svetainės komplektai, spintos, komodos, stumdomosios sistemos, sekcijos, lentynos, žur. staliukai. Tel. 8 683 90 946. 963896

Siuvėjų ATIDAROMAS NAUJAS SIUVIMO SALONAS nuo 2012 10 01. Siuvame ir taisome įvairius drabužius, užuolaidas, romanetes, patalynę, taisome odinius ir kailinius drabužius. Dirba didelę patirtį turinčios siuvėjos-modeliuotojos. Adresas Savanorių pr. 377, Kaunas (įėjimas nuo PC „Kalniečiai“ LT pašto pusės). Tel. 8 646 19 975. 1024941

Šventėms Jubiliejų, vestuvių, firmos balių muzikantasšvenčių vedėjas Kaune. Tel. 8 686 97 021. 1019625

Teisinės paslaugos Kokybiškos, nebrangios teisinės paslaugos! Konsultuojame, rengiame procesinius dokumentus ir teikiame teisines paslaugas tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims Kaune: sutarčių, juridinių asmenų dokumentų rengimas, skyrybų ir išlaikymo priteisimo dokumentai, ieškinių, atsiliepimų, apeliacinių skundų rašymas, skolų išieškojimas. www.teisineveikla.lt. I.Kanto g. 24– 23, Kaunas. Tel. 8 654 21 533. 1019845

Kitos

1019355

3 k. butą birželio 23-iosios g. (9 a. namo IX a., įrengtas, tvarkingas, langai plastikiniai, įstiklintas balkonas). www.lasanova.com. Tel. 8 684 11 170, (8 37) 331 415. 1026038

3 k. butą Centre (2 a. namo I a., suremontuotas, autonominis šildymas dujomis, papildomai duodame garažą). www.lasanova.com. Tel. 8 640 51 958, (8 37) 331 415. 3 k. VINČŲ g. (5/1 a., mūrinis, 65 kv. m, WC atskirai, plastikiniai langai). Kaina 90 000 Lt. Tel. 8 612 23 719. 1026309

4 kambarių butą R.Kalantos g. (5/5 a., 2 įstiklinti balkonai, renovuotas stogas, maži įkainiai). Šalia parduotuvė, mokykla ir darželis. Tel. 8 612 67 827. 1025277

4 kambarių butą Žaliakalnyje, Taikos pr. (5 a. mūrinio namo 4 a., vidinis, b. pl. 75,28 kv. m). Kaina sutartinė. Galima pirkti kieme esantį 18 kv. m garažą. Tel. 8 682 21 787. 1022264

50 a žemės ūkio paskirties žemę Piliuonos gyv., 9 km nuo Kauno (yra 2 parduotuvės, 2 mokyklos, poliklinika, kultūros centras, iki Nemuno 10 min., netoli komunikacijos, geras susisiekimas autobusu, netoli miškas). Tel. 8 619 26 799, e. paštas jane.mickiene@gmail.com. 1023485

8 arų sklypą prie Pajiesio tvenkinio, asfaltuotas kelias. Turime įvairaus dydžio sklypų, 18 km iki Kauno. www.lasanova.com. Tel. 8 683 66 839, (8 37) 331 415. 1026039

Butą Savanorių pr., Žaliakalnyje (mūrinis namas, 96 kv. m, 2008 m., kolektorinis šldymas, nestandartinis išplanavimas, gražus panoraminis vaizdas). Kaina 200 000 Lt. Tel. 8 698 25 253.

Išparduodu: butus, namus, sodus, sodybas, sklypus, patalpas. Padedu parduoti, nupirkti, konsultuoju. Tel. 8 618 84 422, (8 37) 333 555, www.simokusilas.lt.

NEMOKAMAI išvežame bet kokį nereikalingą metalo laužą, buitinę techniką. Mokamai – senus baldus, šiukšles ir visa kt. Pjauname medžius. Tel. 8 601 99 230, 799 681.

Išskirtinės padėties 17 a sklypą Pikulo g. 65B, Kaune (kaina 170 000 Lt). Tel. 8 699 15 851.

982971

1019950

1023442

Spaudžiame ir pasterizuojame sultis. Dirbame be poilsio dienų. www.spaudyklaVaisvydavoje.lt. Tel. 8 687 40 118, 8 612 23 665. 1024183

Vaismedžių genėjimas. Tujų „Smaragd“ pardavimas. Tel. 8 616 42 833.

1023088

Valau kaminus ir krosnis (pečius). Atlieku griovimo darbus. Tel. 8 671 70 006.

1022928

Santechnikai atlieka visus darbus. Padeda įsigyti prekių pigiau ir jas pristato. Dirba be poilsio dienų. Tel. 8 630 60 166.

1021164

1023117

999407

1016529

1012720

Kleboniškyje, už sodų, parduodamas 10 a namų valdos sklypas su visomis komunikacijomis. Keliai asfaltuoti. 1 aro kaina 18 500 Lt. Tel. 8 610 92 739. 1022269

Konsultuoju visais nekilnojamojo turto, paveldėjimo, paskolų, vertinimo klausimais. Firma „Aujama“, P.Lukšio g. 34, tel. 311 208. 1015716

Naują, erdvų (bendr. pl. 316 kv. m) ir moderniai įrengtą namą Kačerginėje. Ypatingai gražioje vietoje, ant Nemuno kranto. Kaina sutartinė. Galimi įvairūs variantai. Tel. 8 671 98 551. 1023706

Nebrangiai parduodu 430 kv. m patalpas Žaliakalnyje. Kreiptis tel. 8 656 99 890.

1021016

parduoda Nekilnojamasis turtas Kaune ir Kauno rajone

1021711

Skalbyklių ir mikrobangų krosnelių remontas. Kaune ir Kauno r. Garantija iki 2 m. „Beko“ skalbimo mašinų remontui – 20 % nuolaida. Tel. 8 671 49 521, e. paštas remontas@smr.lt.

1018351

1011115

Automobilinio bokštelio nuoma (15 m aukščio). Šlaitinių stogų dengimas, skardinimas. Pjauname, genime medžius. Tel. 8 687 19 660 (Rolandas), 8 602 92 845.

Santechnikas-elektrikas taiso gedimus. Montuoja elektrą, šildymą, vandentiekį, kanalizaciją, dušo kabinas, skalbykles, maišytuvus. Tel. 8 604 31 597.

18,5 a taisyklingos formos sklypą su 223 kv. m gyv. namu Šilainiuose, Šiltnamių g. (graži, rami vieta, ūkinis pastatas, garažas, šiltnamis). Kaina 360 000 Lt. Tel. 8 698 25 253.

1020408

1026037

2 kambarių butą Aleksote, S.Hariso g. (2 aukštas mediniame name, kūrenama krosnimi, yra vanduo, tualetas, yra žemės). Tel. 8 650 50 958.

Aplinkotvarka. Medžių, gyvatvorių, tujų genėjimas. Augalų sodinimas, kvalifikuoto sodininko paslaugos. Tinklinės ir segmentinės tvoros. Tel. 8 600 92 922.

Atliekami visi mūrijimo, betonavimo darbai. Atliekame griovimo darbus. Tel. 8 648 73 778.

1011374

1026041

2 k. butą Ukmergės g. (9 a. blokinio namo I a., įrengtas, rūsys, atskiri kambariai, langai su stiklo paketais). www.lasanova.com. Tel. 8 684 11 170, (8 37) 331 415.

1025122

1 k. butą Rasytės g., Šilainiuose (5/2 a., 37,14 kv. m, tvarkingas, signalizacija, šalia parduotuvės, mokykla, darželis, poliklinika). Tel. 8 620 80 224.

1026281

2 k. butą Kalniečių g. (bendr. pl. 40 kv. m, 4 a. mūrinio namo III a., tvarkingas, maži mokesčiai, keistas vamzdynas). www.lasanova.com. Tel. 8 683 66 029, (8 37) 331 415.

DnB būstas teikia paslaugas norintiesiems parduoti ar išnuomoti savo nekilnojamąjį turtą. Tel. 8 676 22 040, e. paštas darius.daugela@dnbbustas.lt.

Santechnikas montuoja kietojo kuro, dujines katilines, šildymo ir vandentiekio, vėdinimo sistemas. Konsultuoja. Taiko nuolaidas. Tel. 8 674 43 938.

1017138

2 aukštų namą su mansarda Aleksote, 250 kv. m, 8 a sklypas, renovuotas, ekonomiškas. Tinka gyventi 2 šeimoms. Tel. 8 687 64 771.

ALADINO valykla valo: kilimus, čiužinių užvalkalus, BAUER patalynę, antklodes. Paimame nemokamai nuo 70 Lt. Dirbame I–V 8–19 val., VI 8–14 val. Utenos g. 21, tel. 8 601 01 432.

Žolės, krūmų pjovimas trimeriu. Kaina nuo 4 Lt už a. Medžių pjovimas. Dirbama Kauno m. ir Kauno r. Tel. 8 616 71 652.

1026146

1020741

1026040

1007621

Santechnikas keičia vandentiekio, kanalizacijos vamzdynus, stato WC. Kiti santechnikos darbai. Dirba be poilsio dienų. Garantija. Tel. 8 645 22 683.

Skubiai parduodu dviejų kambarių butą Versmės g. 3D, Jonučių II miestelyje (išvažiuoju gyventi į užsienį). Butas su daline apdaila, iki Kauno miesto centro 9 km, autonominis šildymas (dujos). Mokykla, darželis už 2 km. Namų kvartale yra įrengtos vaikų žaidimų aikštelės, krepšinio, tinklinio ir teniso aikštelės. Langai į vakarus. PARDUODU SKUBIAI! Kaina 98 700 Lt (1 kv. m – 2100 Lt). Tel. 8 686 37 220; algirdasreklevicius@epastas.lt.

1020508

1026306

Vargina sąnarių ir stuburo skausmai? Kamuoja išsiplėtusios kojų venos? O gal skundžiatės virškinimo ar kraujotakos sutrikimais? Ilgametę tarptautinę patirtį ir sėkmingą biologinės medicinos praktiką turintis gyd. chirurgas, homotoksikologas Alvidas Didžiulis pasiūlys Jums išeitį – NECHIRURGINĮ IŠSIPLĖTUSIŲ VENŲ IR MINĖTŲ LIGŲ GYDYMĄ NATŪRALIAIS MEDIKAMENTAIS. BIOFIRST klinika, Studentų g. 37, Kaunas, tel. (8 37) 750 866; www.bioklinika.lt.

1015148

1023317

Vonių restauravimo lyderiai. Patirtis 16 m. Stipriausia GREEN-NANO ekodanga su akmeniu ir keramika. www.restauruok.lt. Tel. (8 37) 440 201, 8 671 88 575.

KAMINŲ ĮDĖKLAI. Pristatomieji kaminai. Valymas. Remontas. Garantija. Tel. 8 605 53 814, e. paštas romaskalk@gmail.com.

998463

Autoservisas „Pilotas“ taiso kėbulus, važiuoklę, variklius. Galime pašalinti 90 proc. gedimų. Dubysos g. 4, Kaunas. Tel. 8 670 70 310.

1013696

Tveriame, remontuojame tvoras. Gaminame ir montuojame vartus, vartelius. Atliekame suvirinimo darbus. Dirbame su metalu. Tel. 8 674 52 897.

BOBCAT nuoma. Sklypo lyginimas, planiravimas, grunto, smėlio, skaldos, juodžemio stumdymas, pervežimas, pakrovimas. Tel. 8 682 98 240, 8 667 88 878.

1018979

Statybos, remonto

Staliaus darbai. Gaminame laiptus, porankius, duris, lauko baldus, pavėsines, kubilus ir t.t. Tel. 8 610 31 210, 8 612 75 320.

1022461

1025112

Nuomoju arba parduodu 2 kambarių butą Partizanų g. gale (bendr. pl. 44 kv. m). Kaina 83 000 Lt. Tel. 8 606 06 089, 8 687 82 857, e. paštas rgegiene@gmail.com. 1022257

Parduodamas 2 kambarių naujos statybos butas Aukštuosiuose Šančiuose. Bendras plotas 58 kv. m, 20 kv. m balkonas, 4 kv. m rūsys. Butas 8/3 a., kokybiškai įrengtas, su baldais ir buitine technika, oro kondicionierius. Parduodamas be tarpininkų. Kaina 215 000 Lt. Tel. 8 686 20 949. 1007706

Nukelta į 28 p.


28 2

šeštaDIENIS, rugsėjo 29, 2012

klasifikuoti skelbimai Parduoda sodybą Prienų r. (3 ha žemės, gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai, tvenkinys, pavėsinė, lauko baldai). Tel. 8 614 01 881.

parduoda Nekilnojamasis turtas Kaune ir Kauno rajone

1023145

Parduodamas 1 kambario butas Rasytės g. (5/2 a., 37 kv. m, geras išplanavimas, langai į dvi puses, vidinis). Kaina 67 000 Lt. Tel. 8 615 40 603. 1023055

Parduodamas 10 arų arba 15 arų sklypas namų valdai Vaišvydavoje, netoli karjero, yra elektra. 1 a kaina 7 000 Lt. Tel. 8 612 33 579, 8 613 31 807. 1024422

Palankiausiomis sąlygomis parduodu 11–20 a sklypus Domeikavoje. 1 a kaina nuo 3300 Lt (elektra, vanduo, kelias, graži rami vieta su vaizdu). Arba keičiu į butą. Tel. 8 654 43 665.

Sodybą Kampų II kaime, Kėdainių r. (tvarkingas, mūrinis gyvenamasis namas, 29 a sklypas, ūkiniai pastatai, tvenkinys). www.lasanova.com. Tel. 8 640 51 958, (8 37) 331 415. 1026042

Buitinė technika Defektuota, naudota, nauja buitinė technika. Virtuvės įrankiai, aksesuarai ir indai. www.aldile.com, Jonavos g. 254, Kaunas. Tel. 8 698 31 328. 1011518

Statybinės medžiagos

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius, nichromą. Jurbarko g. 2, tel. 363 283, 8 601 17 935. 1022289

1023936

Gaminame įvairių matmenų statybinę medieną, lauko ir vidaus dailylentes, terasines lentas. Transporto paslaugos. Tel. 8 618 16 298, 8 614 55 029, 384 131. Romainių g. 29A, Kaunas.

Parduodamas tvarkingas, saugomas garažas daugiaaukščių garažų 0 aukšte, Draugystės g. Yra elektra, lentynos, bendras vanduo, WC. Kaina 9 000 Lt. Tel. 8 674 78 508.

Įvairią statybinę medieną, dailylentes, terasines lentas, pjuvenas, atraižas. Transporto paslaugos. Dirbame ir šeštadieniais. Tel. (8 37) 330 071, 8 682 25 858.

Parduodu 11 a žemės sklypą, suformuotą detaliajame plane, namų valdai, J.Vienožinskio g., Neries pakrantėje, Kaune. Tel. 8 672 24 434.

YPATINGAS PASIŪLYMAS! Beržiniai briketai – 390 Lt; uosio, ąžuolo briketai. Tel. 8 698 55 663.

Parduodu dalį mūrinio namo prie Jonučių vid. mokylos (127 kv. m, gyv. 97 kv. m, atskiras įėjimas, įvažiavimas, garažas 30 kv. m, 7 a žemės, vietinės komunikacijos, pigus namo išlaikymas, kūrenamas dujomis, kietuoju kuru, gerai įrengtas, geras susisiekimas). Tel. 8 680 73 532.

1015461

991881

1010653

PIGIAI BITUMINIUS LAKŠTUS, kv. m – 11,89 Lt, skaidrius lakštus, tentus ir karvės kailius – 529 Lt už vnt. Išparduodame dažus ir karščiui atsparias plytas – 70 proc.! Tel. 8 682 66 288, www.ramchos.lt.

1021020

Parduodu mūrinį 2 aukštų su mansarda sodo namą (125 kv. m, 1995 m., šulinys, garažas, 12 km iki Kauno, tinka gyventi žiemą). Tel. 8 682 05 236.

1026244

Parduodu tvarkingą garažą Islandijos pl., Kalniečių r., šalia „Aremestos“ autoserviso. Kaina 10 500 Lt. Tel. 8 616 02 144. 1020976

Skubiai 1 k. butą Ž. Šančiuose (šaltas vanduo, WC, šildymas kietuoju kuru, sandėliukas). Netoli Nemunas, PC „Norfa“. Kaina sutartinė. Tel. 8 605 58 825. 1025869

Sodybą Taurakiemio k., nuo Kauno 15 km (68 a sklypas, 81 kv. m medinis namas, ūkiniai pastatai, sodas, vandens telkinys, trifazė elektra). Kaina 140 000 Lt. Tel. 8 615 79 118. 1006230

Unikalioje vietoje – tyla miesto centre, Bažnyčios g. akligatvyje, parduodamas 180 kv. m bendr. pl. gyv. namas. Sklypas 6,5 a. Visos komunikacijos. Kaina 790 000 Lt. Tel. 8 677 29 903. 1010775

Žemės ūkio paskirties sklypą Virbališkių k., Kauno r. (b. pl. 335 a, sklype yra gyvenamieji pastatai). Sklypo kaina 75 000 Lt. Tel. 8 685 59 207, 8 699 52 915.

1025408

1 k. butą Alytuje, miesto centre (mūrinis namas, kaina 55 000 Lt). Tel. 8 686 75 170.

1024475

1 k. butą Jonavoje, Panerių g. (9/6 a., gyv. pl. 12, virtuvė 5 kv. m, WC ir pusvonė kartu, balkonas, naujas remontas, renovuotas). Kaina 20 000 Lt. Galimas keitimas į butą Kaune. Tel. d. d. 8 698 20 630. 1009104

Medinį namą Jiezne (visi patogumai, 15 a žemės, kiti pastatai). Tel. (8 319) 57 476, 8 686 85 592. 1020920

Sodybą Balbieriškio miestelyje, Prienų r. (medinis gyv. namas 51 kv. m, be patogumų, šildymas kietuoju kuru, mūrinis ūkinis pastatas su rūsiu, šiltnamis, šulinys, brandus sodas, sklypas 13 a, netoli teka upelis, už 500 m – Nemunas). Kaina 65 000 Lt. Galima derėtis. Tel. 8 699 37 192. 1015961

1008967

Automobilius (senus, surūdijusius, su defektais, nevažiuojančius) ir kėbulus. Atsiskaito iš karto, pasiima patys. Tel. 8 673 31 752, 8 607 97 663. 1012327

BALTIC METAL, UAB – aukštomis kainomis neribotais kiekiais perka juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą. Atsiskaitome iš karto. Kreiptis R.Kalantos g. 49, Kaunas, tel. (8 37) 215 092, 8 698 55 553. 997452

1023506

Parduodu KOLI veislės šuniukus su kilmės dokumentais. Kaina 1500 Lt. Tel. 8 685 60 492, e. paštas agnerich@yahoo.com.

Brangiai juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą: aliuminį, varį, žalvarį, akumuliatorius. Išsivežame patys. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724.

Gyvūnai

1009151

1019203

Kitos prekės Durpių briketus, pjuvenų briketus, anglis. Sveriame kliento kieme. Pristatome. Tel. 8 683 08 828.

1010628

GSM ryšio ir 3G interneto stiprintuvai, antenos, jungtys. Montavimas, konsultavimas. Statybininkų g. 7, Kaunas. Tel. (8 37) 330 901, 8 656 44 250; www.Erksa.lt. 1013967

Parduodame ąžuolines, uosines, beržines, juodalksnio malkas (rąstais, trinkelėmis, skaldytas). Perkame mišką visoje Lietuvoje. Tel. 8 656 86 202. 1011406

Parduodame pigiai geras malkas. Tel. 8 603 93 477. 1026399

Parduodame stambias atraižas ir įvairias malkas: dvimetriais, trinkomis ir skaldytas. Atvežame. Tel. 8 685 02 510, 8 685 78 626. 1015808

Parduodamos įvairios malkos. Tel. 8 642 00 055.

997730

Brangiai perkame juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą, automobilius. Pakrauname, išvežame. Atsiskaitome vietoje. Tel. 8 604 27 116. 1023123

Brangiai perkame mišką su žeme arba išsikirsti, žemę, pievas. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 676 41 155. 913480

Brangiai perkame mišką visoje Lietuvoje. Atliekame miško ruošos, medienos transportavimo darbus. Tel. 8 650 16 017. 1007957

GK Galerija (V.Putvinskio g. 42, Kaunas) perka, parduoda medalius, monetas. Tel. 8 686 41 350. 1017458

Įvairius senus su defektais ir po avarijos automobilius, kėbulus. Pasiimame patys, išrašome utilizavimo pažymas. Tel. 8 684 26 629, 8 603 62 208. 1008942

Konsultuoju visais nekilnojamojo turto, paveldėjimo, paskolų, vertinimo klausimais. Firma „Aujama“, P.Lukšio g. 34, tel. 311 208.

1017411

1009130

Parduodu įvairių rūšių malkas (skaldytas, trinkelėmis). Atvežimas nemokamas. Tel. 8 611 84 921, e. paštas euruta66@gmail.com.

Padedu parduoti, išnuomoti NT. Daugiausiai naujų butų, komercinės patalpos Kaune. 011 brokeris Ernestas Adomaitis. Tel. 8 693 00 011, e. paštas ernestas@011.lt.

1014014

Parduodu malkas „iš pirmų rankų“. Atvežu miškavežiu. Tel. 8 685 16 221, 8 635 30 367, (8 37) 291 255. 993215

Nekilnojamasis turtas kitose vietose

Aukštomis kainomis įmonė perka įvairius AUTOMOBILIUS ir kt. techniką (po eismo įvykio ar su kt. defektais). Greitai tvarkome dokumentus, atsiskaitome, pasiimame. Tel. 8 648 74 669.

Bendrovė „Derlinga žemė“ nuolat perka žemės ūkio paskirties žemę, pageidautina nuo 5 ha ir daugiau. Tel. 8 618 87 113.

1025434

Parduodu komercines patalpas. Gera vieta, yra nuomininkas. Grąža 8 proc. Kreiptis tel. 8 699 42 085.

1022730

1022811

Parduodamas erdvus tvarkingas namas Raudondvaryje (bendras pl. 255 kv. m, šildomas pl. 158 kv. m, sklypas 15 a, šildymas dujomis arba kietuoju kuru). Tel. 8 686 50 761.

1023604

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, el. variklius, senus automobilius. Veiverių g. 148A, tel. 392 213, 8 686 40 259.

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, el. variklius. Išsivežame metalą. Raudondvario pl. 112, tel. 267 424, 8 650 50 353.

1017062

Parduodu arba išnuomoju kambarį bendrabutyje Chemijos pr. Pardavimo kaina 15 000 Lt, nuomos kaina 60 Lt plius mokesčiai. Tel. 8 605 84 485.

1021999

1022375

Parduodamas 1 kambario butas Dainavos r., V.Krėvės pr. (3 a. penkių aukštų blokiniame name, bendr. pl. 30 kv. m, suremontuotas, be balkono) arba keičiamas į dviejų kambarių butą Kaune. Kaina 56 000 Lt. Tel. 8 650 34 949.

1020541

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, el. variklius, senus automobilius. Demontuojame metalą. Technikos g. 8C, tel. 8 687 46 496.

Studija EKOJOGA kviečia prisijungti naujus narius ir dovanoja kauniečiams nemokamą jogos užsiėmimą spalio pirmą savaitę. Daugiau www.ekojoga.lt. Tel. 8 656 03 823, e. paštas info@ekojoga.lt.

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, el. variklius, senus automobilius. Vokiečių g. 187, tel. 478 088, 8 681 46 384.

1011310

1025857

1022560

Kviečia

1022476

Parduodamas 1 kambario butas Ašigalio g., Eiguliuose (b. pl. 30 kv. m, butas pirmajame paaukštintame aukšte dviejų aukštų blokiniame name, kuriame iš viso 6 butai, butas suremontuotas). Kaina 60 000 Lt. Tel. 8 677 92 554.

1024901

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, el. variklius, nichromą. Birželio 23-iosios g. 23A, tel. 312 043, 8 682 40 444.

Saulėgrąžų lukštų briketai – labai kaitrūs, tinka visiems kietojo kuro katilams ir židiniams. Atvežame. Tel. 8 678 16 731. 1024253

Perka

1003306

SPALIO 6 D. 19 VAL. „GIRSTUČIO“ KULTŪROS CENTRE KOVO 11-OSIOS G. 26, KAUNAS

Perka žemę, mišką visoje Lietuvoje, tinka apleista, išnuomota, su bendraturčiais. Greitai sutvarko dokumentus, atsiskaito iš karto. Tel. 8 671 08 059. 999670

Perkame katalizatorius, akumuliatorius, starterius, generatorius, el. variklius, automobilių laidus, kompiuterių ir kitas plokštes. Tel. 8 660 99 000. 1013638

AB BRANGIAUSIAI KAUNE PERKA: juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą, akumuliatorius, senus automobilius. Išrašome utilizavimo pažymas. Pasiimame patys. Europos pr. 56. I–V nuo 9 iki 18 val., VI nuo 9 iki 14 val. Tel. 391 549, 8 639 10 001.

Perkame mišką visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 699 29 992.

AB SUPERKA AUTOMOBILIUS. Gali būti seni, po avarijos, nevažiuojantys. Atsiskaitome iš karto. Sutvarkome dokumentus. Pasiimame patys. Europos pr. 56. Tel. 391 549, 8 639 10 001.

Perkame žemės ūkio paskirties žemę: miškus ir kitą nekilnojamąjį turtą. Gali būti areštuoti. Tel. 8 659 40 213.

1026113

1026126

Norvegų bendrovė perka žemės ūkio paskirties žemę nuo 4 ha. Tel 8 643 75 526. 1009186

1012669

Perkame žemės ūkio paskirties žemę Kėdainių apskrityje. Siūlyti įvairius variantus. Tel. 8 686 86 065. 1009161

WWW.GITEATRAS.LT GENERALINIS RĖMĖJAS

RĖMĖJAI

INFORMACINIAI RĖMĖJAI

PARTNERIAI

BILIETUS PLATINA NUOLAIDOS

1020043

Perku žemę ūkininkauti, mišką visoje Lietuvoje. Tel. 8 683 33 955, e. paštas info@agroland.lt.

1023918

Nukelta į 29 p.

PROJEKTĄ REMIA LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTERIJA IR VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖ


29 3

šeštaDIENIS, rugsėjo 29, 2012

klasifikuoti skelbimai

Perka PERKAME MIŠKĄ. Tel. 8 602 31 516.

1015015

Perku žemės grąžinimo dokumentus. Atsiskaitau iš karto. Tel. 8 684 94 670. 1022951

Skystą krosnių kurą. Dideliais kiekiais ir likučius. Moka iki 2 Lt už l. Pasiima. Tel. 8 684 01 145.

1025199

Stambi įmonė BRANGIAI perka įvairaus brandumo miškus Lietuvoje. Tel. 8 636 66 666, 8 646 66 666. 1018047

UAB „Samsonas“ superka obuolius. Skambinti darbo dienomis tel. 8 616 40 537.

1025417

VAZ, „Moskvič“, GAZ ir kitus importinius automobilius, kėbulus. Pasiimame. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724.

997681

Žemės ūkio bendrovė brangiai perka žemės ūkio paskirties žemę Slavikų, Panovių, Išdagų, Voverių kadastrinėse vietovėse. Domina ir gretimos kadastrinės vietovės. Kreipkitės tel. 8 613 90 536. 1013163

Įvairūs

„MAN“ savivarčiais atvežame iki 13 t žvyro, smėlio, skaldos, atsijų, žvirgždo, kokybiško juodžemio iki 8–9 kub. m. Rašome sąskaitas. Tel. 8 633 33 374.

1021221

Nuomoja Išnuomojamas 1 kambario butas Savanorių pr., prie „Aklųjų kombinato“, su baldais ir buitine technika, po remonto. Tel. 307 200, 8 649 66 811.

1020328

Išnuomojamas 420 kv. m. sandėlis su vėdinimo įranga Kauno r., saugomoje teritorijoje. Tel. 8 686 70 121, 8 686 41 275.

1017980

Išsinuomoja Tvarkinga pora išsinuomotų vieno arba dviejų kambarių butą Kaune ilgalaikei nuomai. Gali būti ir nuosavoje valdoje. Tel. 8 684 55 498.

Atvežame sunkvežimiais KAMAZ, GAZ-53 žvyro, skaldos, atsijų, malkų, juodžemio, mėšlo. Išvežame statybų laužą, šiukšles. Vežu kt. krovinius. Tel. 8 671 70 006. 1022921

Atvežu (20 t – 12 kub. 6X6) juodžemio daržui ir pievelei, malto betono, molio bei statybinio laužo. Savikroviu išvežu molį, statybinį laužą. Tel. 8 638 33 222. 1021623

Atvežu žvyro, smėlio, akmens skaldos, akmenukų, atsijų, juodžemio iki 11 kub. m. Savivarčio paslaugos. Tel. 8 618 67 815.

1023346

1022103

Krovininiu mikroautobusiuku pervežame krovinius, surenkame naujus, išvežame senus baldus. www.baldaipervezimas.lt. Pasiteirauti tel. 8 676 57 037.

Transportas. Perkraustymas. www.limesa.lt. Tel. 8 687 48 399.

Vežame keleivius, automobilius ir krovinius į Vokietiją, Olandiją, Daniją. Tel. 8 699 01 428, e. paštas pervezimai.info@gmail.com.

1020451

Gabenimai 997423

1017492

Vežu įvairius krovinius ir ž. ū. techniką iki 6 t. Važiuoju į Lenkiją. Tel. 8 630 93 471.

1023606

Kelionės Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siuntinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 687 58 503, +44 778 627 1449. Informacija – www.lietuvalondonas.com. 1023959

Įvairioms progoms nuomojame „Mercedes“ autobusiuką (8 vietų). www.limesa.lt. Tel. 8 687 48 399 997410

Kiti Sodininkų bendrijos „Aitvaras“ nariams! Pranešame, kad organizuojamas visuotinis bendrijos narių susirinkimas. Bus svarstomas bendro turto pardavimas. Susirinkimo darbotvarkė: bendrai naudojamo elektros energijos objekto pardavimas AB LESTO. Susirinkimas vyks 2012 m. spalio 28 d. 12 val. Laumėnų k., Samylų sen., Kauno r., SB „Aitvaras“, sklype Nr. 34. 1026112

Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu 2012 09 24 Nr. (7.7)-A32012 / 635 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Prienų vandenys“ įstatinio kapitalo sumažinimo dėl bendrovės balanse įrašyto nuostolio“ mažinamas uždarosios akcinės bendrovės „Prienų vandenys“ (kodas 170639781, teisinė forma uždaroji akcinė bendrovė, buveinės adresas Pramonės g. 7, Prienai, duomenys apie juridinį asmenį kaupiami ir saugomi Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registre) įstatinis kapitalas 1 318 020 Lt (vienu milijonu trim šimtais aštuoniolika tūkstančių dvidešimt) suma nuo 27 709 870 Lt (dvidešimt septynių milijonų septynių šimtų devynių tūkstančių aštuonių šimtų septyniasdešimt) iki 26 391 850 Lt (dvidešimt šešių milijonų trijų šimtų devyniasdešimt vieno tūkstančio aštuonių šimtų penkiasdešimt), dėl uždarosios akcinės bendrovės „Prienų vandenys“ balanse įrašyto 1 318 020 Lt (vieno milijono trijų šimtų aštuoniolikos tūkstančių dvidešimt) sumos nuostolio panaikinimo, anuliuojant 131 802 (vieną šimtą trisdešimt vieną tūkstantį aštuonis šimtus dvi) paprastąsias vardines akcijas, kurios kiekvienos nominali vertė 10 (dešimt) Lt. 1025184

Nukelta į 30 p.


30 2

šeštaDIENIS, rugsėjo 29, 2012

klasifikuoti skelbimai Turite svajonę šokti? Kviečiame dar nešokusius ar jau šokančius vaikus (nuo 5 iki 14 m.) mokytis BALETO meno. Šoksime koncertuose, kursime spektaklius ir įvairius pasirodymus. Baletas – ne tik grakšti laikysena, lankstus kūnas, pūstos suknytės, bet ir puiki nuotaika! Pirmoji pamoka – NEMOKAMAI. Galimos ir individualios baleto pamokos. Registruotis ir pasiteirauti tel. 8 645 53 568; www.baletasvaikams.lt.

Pramogos, šventės, laisvalaikis Mokyklėlės Kviečiame pradinukus į „Linksmąją mokyklėlę“, kurioje vaikai įsisavins ir pagilins pradinių klasių žinias. Dirbame su vaikais pasitelkdami įvairiausius žaidimus, aktyvią veiklą, naudodami nestandartinius mokymo metodus pagal pradinio ugdymo gaires ir reikalavimus. Daugiau informacijos www.tikslolink.org arba tel. 8 657 73 087.

1010207

TAPK KREPŠININKU! 7–17 metų vaikinai kviečiami sportuoti „Tornado“ krepšinio mokykloje, kur Jūsų lauks: profesionalūs treneriai, varžybos, stovyklos, socialinės akcijos, susitikimai su garsiais krepšininkais, turnyrai, šventės, kelionės. Informacija tel. 8 687 98 017, 8 678 80 817, www.tornadas.lt, info@tornadas.lt.

Turi svajonę, tačiau nežinai kaip ją pasiekti? Kviečiame mokyklinio amžiaus vaikus, norinčius tapti finansiškai savarankiškais, į praktinius užsiėmimus, kuriuose ne tik sužinosite tikrąją pinigų vertę, bet ir išmoksite sukurti savo verslą. Daugiau informacijos www.tikslolink.org arba tel. 8 657 73 087. 1020236

1012952

Mokymai

1009550

Kalbų mokykla GLORIA LINGUA (Savanorių pr. 3, tel. (8 37) 209 008, 8 600 82 843; www.glorialingua.lt) kviečia mokytis anglų, vokiečių, prancūzų, norvegų, ispanų, italų kalbų. Rengiame abitūros, IELTS egzaminams. Įvairių lygių grupės bei individualus mokymas. Kalbų mokymas įmonėse ir organizacijose.

Karščiausi kelionių pasiūlymai

1007019

Pramogos DĖMESIO! VAKARAS SU ALGIMANTU ČEKUOLIU „Kas laidon nesudėta...“ Visi, norintys paklausti ar paklausyti genialių Algimanto Čekuolio minčių, esate laukiami spalio 19 d. 18 val. Kauno valstybiniame lėlių teatre. Bilietai parduodami: Kauno lėlių teatro kasoje, kioske (S.Daukanto g. 17), „Girstupio“ turgaus spaudos kioske, bilietai.lt kasose. 1024861

Šventėms ir laisvalaikio kelionėms nuomojame „Mercedes Benz“ 16 vietų mikroautobusus. Patyrę ir mandagūs vairuotojai užtikrins Jums gerą, šventinę nuotaiką bei malonų aptarnavimą. Vežame žmonių grupes užsakomaisiais reisais Lietuvoje ir užsienyje. Kainos sutartinės. Tel. 8 612 19 930; nuoma.litaksa@gmail.com.

Kelionių AgentūrA „Krantas Travel“

KRUIZAS RYGA–STOKHOLMAS–RYGA 2012 12 31 – 2013 01 02

Į kainą įskaičiuota: • Vieta kajutėje. • Naujametė vakarienė švediško stalo restorane ir gėrimai. • Turtingi pusryčiai švediško stalo restorane į vieną Jūsų pasirinktą pusę. • Pramoginė ir poilsinė programa dvi naktis: patrauklūs žaidimai, gyva šokių muzika, diskoteka, vidurnakčio šou programa, daug staigmenų ir dovanų. • Specialūs naktipiečiai.

Kaina nuo 570 Lt.

Daugiau informacijos www.krantas.lt

Tel. (8 37) 490 202, I.Kanto g. 22, kaunas@kaunas.krantas.lt www.krantas.lt Naujųjų Metų šventimas laive!

Kelionių organizatorius „AŠ KELIAUJU“ Kaina 2100 Lt (asm., kaina be akcijos 5590 Lt).

Šokiai, dainavimas

1018674

Papildomai renkamos vakarinės ir rytinės grupės Centre, Aleksote, Šiaurės pr. Kviečiame į NEMOKAMUS LINIJINIŲ ŠOKIŲ UŽSIĖMIMUS SPALIO 2, 5, 9, 17, 18 dienomis. Jau 9-ąjį sezoną skaičiuojantis linijinių šokių klubas „Viena linija“ kviečia visus, mėgstančius šokį, jungtis į mūsų gretas. Čia porų nereikia, o linksmus ir nesudėtingus šokius išmoksta kiekvienas! Registracija tel. 8 615 93 665, 240 633; www.line-dance.lt. 1024236

Vizos Vizos: Rusija, Baltarusija, Kazachstanas, Kinija. Vizos vairuotojams. Kreiptis Kęstučio g. 3, tel. 321 760, 8 685 04 003. Dirbame nuo 9 iki 18 val.

Paskolos

Paskola be užstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Tel. 314 531, skambinti d. d. nuo 9 iki 17 val., „Aujama-credit“, P.Lukšio g. 34.

1011251

Paskolos palankiausiomis salygomis nekilnojamojo ir kt. turto savininkams. Teirautis ir savaitgaliais. Tel. 8 602 36 979, (8 37) 210 625. www.sgpartneriai.lt. Trumpalaikės paskolos grynaisiais nuo 300 Lt, be užstato, pinigai į namus Kaune, Vilniuje, Šiauliuose, Panevėžyje. www.europrovidus.lt. Tel. 8 700 55 000. 1020069

Kviečia mokytis Kviečiame vaikus ir suaugusiuosius į baleto pamokas. Priimami visi norintys. Tel. 8 642 78 119, e. paštas baletas11@gmail.com. 1017770

Lietuvos ir Prancūzijos asociacijos Kauno skyrius kviečia į prancūzų kalbos kursus pradedantiesiems ir pažengusiesiems. Taip pat renkamos šeštadienio grupės. Tel. 203 994, 8 676 20 235. 1005606

1000912

Nori ir Tu dainuoti koncertuojančioje grupėje, filmuotis klipuose, dalyvauti įvairiuose renginiuose bei festivaliuose? Būtinai ateik į studiją ŠA LIA LIA. Tavęs laukia profesionalūs vokalo pedagogai. Studijoje – 5 grupės. Priimami nariai nuo 3 iki 20 m. Priėmimai vyksta kiekvieną pirmadienį ir antradienį nuo 18 val. Savanorių pr. 206, II a., tel. 8 671 94 283, 8 611 19 256. www.salialia.lt.

įvairūs

997432

1004263

VDU ir ITMC Kompiuterijos AKADEMIJA kviečia 3–12 klasių moksleivius į mokslo metų studijas pagal 24 mokymo programas. Tarptautiniai sertifikatai. Registruotis internetu www.kompiuterijosakademija.lt arba tel. (8 37) 407 460, 8 684 58 960. Kęstučio g. 36, III a.

1022904

985006

Sportas

1013739

GRAFIKOS IR PROGRAMAVIMO STUDIJA kviečia 4–12 kl. moksleivius rinktis 2012/2013 mokslo metų programas: architektūra, programavimas, 3D grafika ir animacija, interneto svetainės. Mūsų adresas J.Naugardo g. 10 (Senamiestis). Tel. (8 37) 200 288, 8 640 34 845; www.prografika.lt.

Keičiu 1 kambario butą Dainavos r., prie „Girstučio“, į 2 kambarių butą Dainavoje (su priemoka). Tel. 8 675 11 453.

1026582

VAIKŲ IR MOKSLEIVIŲ LAISVALAIKIO RŪMAI kviečia: į tautinių šokių ansamblį „Malūnėlis“, mergaičių ir jaunučių chorus, estrados studiją „M.E.S.“, sportinių šokių studiją „Mida“, diskotekų vedėjų, šiuolaikinių šokių, breiko, akordeono, dailės, dizaino, keramikos, teatro, renginių organizatorių, gitaros, kanklių, smuikininkų, mušamųjų instrumentų, žurnalistų, folkloro, vaikinų dainavimo studijas, liaudies instrumentų orkestrą. Tel. (8 37) 423 205; www.vmlr.lt.

1020261

M.DOBUŽINSKIO ESTETINIO LAVINIMO CENTRAS kviečia vaikus ir jaunimą lankyti studijas: dailės ir dizaino (realistinis piešimas, tapyba, kompozicija, grafika); taikomojo meno (dekupažas, tekstilė, tapyba ant šilko, įvaizdžio kūrimas); keramikos ir stiklo; animacijos (filmų ir komiksų kūrimas); muzikos. Centras ruošia moksleivius stoti į aukštąsias meno mokyklas. Prašymai priimami V.Krėvės pr. 54, tel. 313 039. Mokestis – minimalus, rezultatas – maksimalus!

Keičia

Tel. (8 37) 214 010, 8 656 37 114, Savanorių pr. 363A–202, askeliauju@askeliauju.lt. Darbo laikas I–V 9–19 val. NUOLAIDOS KRUIZAMS IKI 60 % ! 8 dienų kruizas ITALIJA–PRANCŪZIJA– ISPANIJA–TUNISAS, 2012 11 26–12 03.

16 dienų kruizas ITALIJA–PRANCŪZIJA– ISPANIJA–MAROKAS–BRAZILIJA, 2012 11 24–12 11. Kaina 4770 Lt (asm., kaina be akcijos 10800 Lt). Į nurodytas kainas įskaičiuota: lėktuvo bilietai, apgyvendinimas kajutėje su balkonu, trijų kartų maitinimas kruizo metu, tarpinė nakvynė viešbutyje. Vietų skaičius ribotas.

informuoja KAUNO PANEMUNĖS SENELIŲ NAMAI Kur­ti­nių g. 1D Spa­lio 1 d. 11 val. – at­vi­rų du­rų die­na Tarp­ tau­ti­nei pa­gy­ve­nu­sių žmo­nių die­nai pa­mi­ nė­ti. An­sam­blio „Sū­du­va” kon­cer­tas. Ru­ dens gė­ry­bių ir sen­jo­rų dar­bų pa­ro­da. KAUNO TAUTINĖS KULTŪROS CENTRAS A.Jakšto g. 18, tel. 407 135, www.ktkc.lt Spalio 1 d. 18 val. KTKC etninės veiklos studijoje (Kalniečių g. 180) – mokymai jaunimui ir suaugusiesiems „Kūrybos džiaugsmai”: RUDENS MOTYVAS (tapyba). Veda dailininkė Dalia Žiurkelienė. Kviečiame mokytojus, mokinius ir jų šeimos narius dalyvauti Kauno tautinės kultūros centro respublikiniame projekte „Giminės medis”. Darbus pristatyti iki spalio 19 d. į KTKC, A.Jakšto g. 18. Informacija tel. 8 686 85 545, www.ktkc.lt, metodininkė Jurgita Kilikauskienė. Spalio 2 d. 18 val. KTKC (A.Jakšto g. 18) – mokymai jaunimui ir suaugusiesiems „Vakarojimai seklyčioje”: SEGĖS VĖLIMAS. Veda Daiva Vainauskienė. Registracija tel. 8 679 36 715. Spalio 3–7 d. – IV tarptautinis vaikų folkloro festivalis BALTŲ RAŠTAI. Plačiau www.ktkc.lt. Spalio 3 d. 15.30 val. – IV tarptautinio vaikų folkloro festivalio BALTŲ RAŠTAI atidarymas. Santakoje aukuro ugnies uždegimas, aitvarų šventė ŽENKLAI DANGUJE. Dalyvauja KTKC folkloro ansambliai ,,Dailingė”, „Sodailio”, studija „Gyvasis folkloras”, tautinių šokių ansamblis „Kalvelis”. 16 val. KTKC (A.Jakšto g. 18) – koncertas APEIK, SAULELE, APLINKUI DANGŲ. Dalyvauja Kauno 1-osios muzikos mokyklos folkloro ansamblis „Sauluva”. VAIDOTO PAGRINDINĖ MOKYKLA Vaidoto g. 115 Spalio 2 d. 18 val. – SVEIKATOS MOKYKLOS atidarymas. Kadangi spalio mėnesį švenčiame Pagyvenusių žmonių dieną, tad ir paskaitos tema parinkta VALGYK TIEK, KIEK REIKIA, o ne tiek, KIEK NORI. Sužinosime apie sveikatą žalojantį maistą. Pasimokysime pasigaminti įvairaus raugo. Pristatysime mėnesio sveikatinimosi programą. Paskaitą skaitys gydytoja-homeopatė Aiva Vaivarienė, turinti daugiau nei 20 metų patirtį. Žolinčių akademija, Panemunės bendruomenės centras, Panemunės seniūnija


31

šeštadienis, rugsėjo 29, 2012

kas, kur, kada Amžinąjį atilsį

teatras

Mirus A.JUŠKAI, nuoširdžiai užjaučiame jo šeimą ir artimuosius. 229-osios bendrijos Baltijos g. 2-ojo namo gyventojai Skaudžią netekties ir liūdesio valandą nuoširdžiai užjaučiame gydytoją Nataliją BALASEVIČIENĘ dėl mylimo tėvelio mirties. VšĮ Jonavos ligoninės administracija, Akušerijos ginekologijos skyriaus kolektyvas Skaudžią netekties valandą, mirus mylimam tėveliui, gydytoją neurochirurgą Laimutį KALASAUSKĄ ir jo artimuosius nuoširdžiai užjaučia LSMUL Kauno klinikų Neurochirurgijos klinikos darbuotojai. Laimę KURIENĘ, mirus mamai, skaudžią netekties valandą nuoširdžiai užjaučia Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus bendradarbiai. Verpimo baro darbuotoją Valeriją KUZMICKIENĘ skaudžią netekties valandą, mirus mylimai mamai, nuoširdžiai užjaučia UAB „Korelita“ kolektyvas. Skaudžią netekties ir liūdesio valandą dėl brolio mirties Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos narį, senatorių Zenoną VAŠKEVIČIŲ nuoširdžiai užjaučia Kauno krašto bajorai. Išėjus amžinybėn mylimai mamai, nuoširdžiai užjaučiame UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ generalinį direktorių Kęstutį ŽUROMSKĄ. UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ kolektyvas VISOS KAPŲ PRIEŽIŪROS PASLAUGOS: kapo dekoravimas skalde­ le, smėliu, juodžemiu. Tvarkymas po laidotuvių. Senų kapaviečių restauravimas, atnaujinimas. Trinkelių, plytelių, skaldytų akmenų klojimas. PAMINKLAI, AKMENS PLOKŠTĖS: paruošiame kapavietės pro­ jektus, gaminame įvairius paminklus iš kokybiško suomiško akmens. Lie­ jame pamatus ir atliekame kitus betonavimo darbus. AKCIJA! PAMATŲ LIEJIMAS – nuo 450 Lt. Tel. 8 648 55 567, (8 37) 334 633, Savanorių pr. 225 („Juzėje“). www.kapineta.lt. 1007584

„Liūdinga“. Laidojimas, mirusiųjų paėmimas iš namų ir gydymo įstaigų. Kremavimas 488 Lt (kaina gali keistis priklausomai nuo Lenkijos zloto kurso lito atžvilgiu pirkimo dieną). Mirusiųjų parvežimas iš užsienio. Pla­ tus gedulo drabužių, reikmenų ir atributikos pasirinkimas. Užsakymų pri­ ėmimas – 24 val. per parą be poilsio dienų M.Daukšos g. 37, Vytauto pr. 47. Šarvojame Vytauto pr. 44A, S.Žukausko g. 3B, Radvilėnų pl. 15A, V.Krėvės pr. 95A, Aleksoto bažnyčioje. Tel. (8 37) 200 839, 8 633 33 399. 1007536

„Sielvartas“ – laidojimo paslaugos visoje Lietuvoje. KREMAVIMAS. Mi­ rusiųjų paėmimas iš namų, ligoninių, įstaigų. Dokumentų sutvarkymas. Laidojame už valstybės pašalpas. Drabužiai, karstai, atributika. Mus rasi­ te Žaibo g. 4, Šilainiuose (šalia Šventosios Dvasios bažnyčios). Tel. (8 37) 237 722, 8 650 91 647. Dirbame visą parą.1017931

„PRARADIMAS“ – laidojimo paslaugos, kremavimas, parvežimas iš užsie­ nio, platus laidojimo reikmenų pasirinkimas, paėmimas iš namų ir ligo­ ninių, šaldytuvai, dokumentų sutvarkymas, giesmininkai, smuikas, gėlės, naujas MERCEDES katafalkas. Renovuotos šarvojimo salės Panerių g. 19, Vilijampolėje – NEMOKAMAI. Šarvojame Saulėtekio, Šv. Antano, Aleksoto bažnyčiose, S.Žukauko g. 3B, Perlojos g. 37, Kauno r. šarvojimo salė­ se. Užsakymai priimami 24 val. per parą be poilsio dienų – K.Petrausko g. 28, Žaliakalnis. Tel. (8 37) 730 200, 8 650 68 220. Taikome nuolaidas. 1005412

KLEPSYDRA. Visos laidojimo paslaugos. Pigiausias Lietuvoje KREMAVIMAS (su karstu ir kapsule). Šarvojimo salės visame mieste. Paėmimas iš namų ir gydymo įstaigų, šaldytuvai. Tarptautiniai pervežimai. Užsakymai priimami visą parą Baltijos g. 81B, Kaunas, tel. 731 675, 8 673 92 989. www.klepsydra.lt. 1017567

PAMINKLAI. Gaminame paminklus, dengiame kapavietes granito plokš­ tėmis, užpilame kapą granito skalda, liejame pamatus, atnaujiname se­ nus paminklus, kalame raides. Dirbame visoje Lietuvoje. Tel. 8 647 09 401, 384 912; www.uabpaminklai.lt. Raudondvario pl. 115A, Kaunas. Partneriai: K.Kasakausko g. 64 – Akmenė; J.Basanavičiaus g. 12 – Jona­ va; Ramybės g. 7, Garliava. Laidojimo reikmenys, paslaugos, kremavimas – tel. 8 615 50 520, 8 686 45 729. 1015397

KAuno valstybinis dramos TEATRAS Laisvės al. 71, tel. 224 064 www.dramosteatras.lt

Rug­sė­jo 29 d. 17 val. – To­ni­no Gu­er­ra. KETVIRTOJI KĖDĖ. Vie­nos da­lies ko­me­di­ja. Rež. Ro­lan­das At­ko­čiū­nas. Ta­ver­nos sa­lė. Rug­sė­jo 30 d. 12 val. – Ine­sa Pa­liu­ly­tė. ANDERSENO GATVĖ. Vie­nos da­lies spek­tak­ lis H.Ch.An­der­se­no biog­ra­fi­jos ir pa­sa­kų mo­ty­vais. Rež. Ine­sa Pa­liu­ly­tė. Il­go­ji sa­lė. Spektaklis skirtas 100-osioms Kauno teatrų dailininko Mykolo Labucko gimimo metinėms pažymėti.

KAUNO VALSTYBINIS MUZIKINIS TEATRAS Lais­vės al. 91, tel. (8 37) 200 933

Rug­sė­jo 29, 30 d. 18 val. – PREMJERA. Jo­ha­nnas Strau­ssas. ČIGONŲ BARONAS. 2 da­lių ope­re­tė. Re­ži­sie­rius Ge­di­mi­nas še­dui­ kis, di­ri­gen­tas Vir­gi­li­jus Vi­soc­kis, sce­nog­ra­ fas An­du Du­mit­res­cu (Ru­mu­ni­ja), kos­tiu­mų ir gri­mo dai­li­nin­kas Juo­zas Stat­ke­vi­čius, cho­re­og­ra­fas Dai­nius Ber­vin­gis, chor­meis­ te­riai Ra­mū­nas Til­vi­kas, Ra­sa Vait­ke­vi­čiū­tė.

KAUNO VALSTYBINIS LĖLIŲ TEATRAS Laisvės al. 87A

Rug­sė­jo 29 d. 12 val. Va­le­ri­jos ir Sta­sio Rat­ke­vi­čių lė­lių mu­zie­ju­je – SVEČIUOSE PAS SKUDURINĘ ONUTĘ, rež. E.Že­kie­nė (te­at­ra­ li­zuo­tas ren­gi­nys), nuo 3 metų. Rug­sė­jo 30 d. 12 val. – KIŠKIS DRĄSUOLIS, rež. A.Žiu­raus­kas (spek­tak­lis-žai­di­mas, ku­rį pa­de­da kur­ti vai­kai), nuo 3 metų.

KAuno KAMERINIS TEATRAS Kęstu­čio g. 74A, www.ka­me­ri­nis­te­at­ras.lt, in­fo@ka­me­ri­nis­te­at­ras.lt

Rug­sė­jo 29 d. 18 val. – A.Vo­lo­di­nas. PENKI VAKARAI. Dvie­jų da­lių ro­man­ti­nė dra­ma. Re­ži­sie­rius A.Po­ciū­nas. Rug­sė­jo 30 d. 18 val. – P.La­gerk­vis­tas. NEŪŽAUGA. Mo­nod­ra­ma. Re­ži­sie­rius S.Ru­

KAUNO MAŽASIS TEATRAS M.Dauk­šos g. 34, tel. 408 470, 226 090, www.tiketa.lt, www.bilietai.lt, www.ma­za­sis­te­at­ras.lt

Rugsėjo 29 d. 12 val. – Spektaklis vaikams. A.Dilytė. SIDABRINIS FĖJOS ŠAUKŠTELIS. Rež. A.Dilytė.

KAUNO PANTOMIMOS IR PLASTIKOS TEATRAS M.Daukšos g. 34

Rug­sė­jo 30 d. 12 val. – KLOUNŲ ŠOU. Nuo­tai­kin­gas mi­nia­tiū­rų spek­tak­lis vi­sai šei­mai. Te­at­ro ka­so­je bi­lie­tai par­duo­da­mi 2 val. prieš spek­tak­lį (ka­sos tel. 220 586).

„GIRSTUČIO“ KULTŪROS IR SPORTO CENTRAS Kovo 11-osios g. 26

Tarptautinis šokio festivalis AURA’22 www.dancefestival.lt Rugsėjo 29 d. 18 val. – TARPTAUTINIS ŠOKIO PROJEKTAS (Lietuva, Olandija). Programoje – keturi šokio spektakliai: „Pamestos akys”, „Nužudyti Viktorą”, „Miražas”, „W(o)men”. Rugsėjo 30 d. 18 val. – šokio spektaklis JŪRA. Ingun Bjornsgaard Prosjekt (Norvegi­ ja). Festivalio uždarymas. Bilietų galima įsigyti bilietai.lt kasose.

„NYKŠTUKO“ LĖLIŲ TEATRAS Rotušės a. 19, Ryšių istorijos muziejuje

Rugsėjo 29 d. 12 val. – VILKAS IR LINKSMIE­ JI OŽIUKAI. Bilietai parduodami 1 val. prieš spektaklį.

KAUNO KULTŪROS CENTRAS „TAUTOS NAMAI“ Vy­tau­to pr. 79/Kęstu­čio g. 1

Rug­sė­jo 30 d. 14.30 val. – Vil­niaus kur­čių­jų re­a­bi­li­ta­ci­jos cen­tro liau­dies te­at­ro „Mi­mi­ ka” spek­tak­lis APKABINK KYLANTĮ. Įė­ji­mas ne­mo­ka­mas.

renginiai P.STULGOS LIETUVIŲ TAUTINĖS MUZIKOS INSTRUMENTŲ MUZIEJUS L.Za­men­ho­fo g. 12 www.mu­zi­kos-in­stru­men­tu-mu­zie­jus.lt

Rug­sė­jo 29 d. 13 val. mu­zie­jaus kon­cer­tų sa­lė­je – tra­di­ci­nis mu­zie­jaus ren­gi­nys „At­gims­tan­tys ban­do­ni­jų gar­sai”: BANDO­

NIJŲ MUZIKOS VALANDA. Kvie­čia­me vi­sus ban­do­ni­jos ger­bė­jus į su­si­ti­ki­mą su ban­do­ni­ jos tra­di­ci­jų puo­se­lė­to­jais – Erž­vil­ko ban­do­ ni­nin­kais ir šių tra­di­ci­jų pe­rė­mė­jais – Kau­no tau­ti­nės kul­tū­ros cen­tro jau­ni­mo an­sam­bliu „Kau­no ban­do­ni­ja” (vad. A.Kas­pe­ra­vi­čius).

VYTAUTO DIDŽIOJO KARO MUZIEJAUS SODELIS Rug­sė­jo 29 ir 30 d. 16–16.30 val. – Kau­no mies­to ka­ri­lio­nininko Ju­liaus Vil­no­nio at­ lie­ka­mi var­pų mu­zi­kos kon­cer­tai. Skam­bės K.Or­fo mu­zi­ka.

PAMINKLINĖ KRISTAUS PRISIKĖLIMO BAŽNYČIA Že­mai­čių g. 31, Kon­fe­ren­ci­jų sa­lė

Rug­sė­jo 30 d. 12 val. Ža­lia­kal­nio ben­ druo­me­nės ren­gi­nių cik­lo „Ža­lia­kal­nis ir ža­lia­kal­nie­čiai” ati­da­ry­mo po­ezi­jos ir mu­zi­kos va­lan­da KAI ŠIRDY – VISA LIETUVA. Mai­ro­nio, J.Mar­cin­ke­vi­čiaus, D.Poš­kie­nės ei­les skai­tys ak­to­riai Pet­ras Ven­slo­vas ir Kris­ti­na Ka­za­ke­vi­čiū­tė. Mai­ro­nio ir Mu­zie­jų me­tų ren­gi­nius pri­sta­tys Mai­ro­nio lie­tu­vių li­te­ra­tū­ros mu­zie­jaus di­rek­to­rės pa­va­duo­to­ ja, LUMA na­rė Ra­min­ta An­ta­nai­tie­nė. Mu­ zi­kuos kan­kli­nin­kė Lion­gi­na Sta­siu­le­vi­čie­nė. Veiks vir­tu­a­li pa­ro­da „Mai­ro­nio me­tai”.

KAUNO ARKIKATEDRA BAZILIKA Vilniaus g. 1

Rugsėjo mėnesio sekmadieniais 16 val. arkikatedroje bazilikoje vyksta Kauno religi­ nės muzikos centro (KRMC) organizuojama profesionalių menininkų kultūrinė akcija – koncertų ciklas „Kad vėl sugaustų didieji Kauno arkikatedros vargonai”. Rugsėjo 30 d. GALA koncerte dalyvaus visi solistai: Živilė Lamauskienė (sopranas), Kristina Siurbytė (sopranas), Raimonda Tallat-Kelpšaitė (sopranas), Rita Novikaitė (mecosopranas), Rita Preikšaitė (mecosopranas), Mindaugas Jankauskas (tenoras), Povilas Padleckis (te­ noras), Martynas Beinaris (baritonas), Jonas Lamauskas (baritonas), Ilona Klusaitė (smui­ kas), Valdas Kijauskas (fleita), Algis Šeduikis (saksofonas), Justinas Straukas (trimitas), Dalia Jatautaitė (vargonai) ir Antanas Preik­ ša (skaitovas). Įėjimas nemokamas.

KAUNO KULTŪROS CENTRAS „TAUTOS NAMAI“ Vytauto pr. 79/Kęstučio g. 1

Spalio 1 d. 13 val. Kauno „Bočiai” mini Pagyvenusių žmonių dieną. Koncertuos aktorė Nijolė Narmontaitė, Kauno muzikos ansamblis „Ainiai”, liaudiškos muzikos ansamblis „Bočiai”. Renginys nemokamas.

V.KUDIRKOS VIEŠOJI BIBLIOTEKA Lais­vės al. 57

Spa­lio 1 d., Tarp­tau­tinę pa­gy­ve­nu­sių žmo­nių die­ną, 12 val. bib­lio­te­ka kvie­čia mies­to gy­ ven­to­jus į su­si­ti­ki­mą su AB LESTO at­sto­vais. Su­si­ti­ki­mo tiks­las – kad sen­jo­rai su­ži­no­tų, kaip sau­giai ir ra­cio­na­liai nau­do­tis elek­tros ener­gi­ja ir pa­to­giai su­mo­kė­ti są­skai­tas in­ter­ ne­te. Į bib­lio­te­ką at­vykęs eks­per­tas pa­si­da­ lys pa­ta­ri­mais, kaip tau­so­ti elek­tros ener­giją ir su­ma­žin­ti sa­vo elek­tros sąskai­tas.

M. ir K.PETRAUSKŲ LIETUVIŲ MUZIKOS MUZIEJUS K.Petrausko g. 31

Spalio 1 d. 15 val. – vokalinės muzikos koncertas, skirtas Pasaulinei muzikos dienai. Dalyvaus VDU Muzikos akademijos prof. Tomo Ladigos dainavimo klasės studentai Edita Astrauskaitė ir Artūras Kurmalijevas, koncertmeisterė Rita Kochanauskaitė. Koncertą ves prof. T.Ladiga.

KAUNO APSKRITIES VIEŠOJI BIBLIOTEKA Ra­das­tų g. 2, IV a. fo­jė

Spa­lio 1 d. 17 val. – fo­to­gra­fo Juo­zo Va­liu­ šai­čio fo­to­gra­fi­jų pa­ro­dos SIELOMS DRUSKA pri­sta­ty­mas ir au­to­riaus do­ku­men­ti­nių fil­mų „Ro­žių gė­ri­mas” (18 min.) bei „Ma­ lo­nių liū­tis” (24 min.) per­žiū­ra. Įė­ji­mas ne­mo­ka­mas. Pa­ro­do­je – nuo­trau­kos iš šv. Te­re­sė­lės iš Liz­jė re­lik­vi­jų ke­lio­nės po Lie­tu­ vos ben­druo­me­nes.

KAUNO KARTŲ NAMŲ PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ DIENOS CETRAS Sąjungos a. 13A

Spalio 2 d. 11 val. pristatoma tautodailinin­ ko D.Dudzinsko tapybos paroda KLAIPĖDA – JŪRŲ UOSTAS. Kino teatrų repertuarai – priede „TV DIENA“

DATOS (rugsėjo 29 d.) Dagos diena, Šv. Mykolo, Gabrieliaus ir Rapolo – arkangelų – diena 1902 m. mirė prancūzų rašytojas Émile’is Zola. 1918 m. gimė tėvas Stanislovas, vienuolis kapucinas, pamokslininkas. 1935 m. gimė JAV rokenrolo muzikantas, dainų autorius Jerry Lee Lewisas. 1936 m. gimė Italijos politikas Silvio Berlusconi. 1943 m. gimė buvęs Lenkijos prezidentas, Nobelio taikos premijos laureatas Lechas Wałęsa. 1988 m. gimė JAV krepšininkas Kevinas Durantas.

horoskopai Avinas (03 21–04 20). Nesutiksite su aplinkinių nuomone. Nebūtina visko suprasti tiesiogiai ir iškart reaguoti priešiškai. Jei sugebate susitvardyti, vadinasi, suprantate ne laiku ištartų žodžių padarinius. Jautis (04 21–05 20). Nesugebėsite tinkamai įvertinti žmonių ir tam tikrų dalykų. Jūsų prioritetai gali įžeisti kitą žmogų. Kaip elgtis tam tikroje situacijoje, jums pakuždės intuicija. Dvyniai (05 21–06 21). Sugebėsite įveikti beveik visas kliūtis ir lengvai kontroliuosite įvykius. Jūsų nuojauta atvers naujas galimybes. Išmušė realių veiksmų valanda, nepraleiskite pasitaikiusios progos. Vėžys (06 22–07 22). Patirsite sunkumų bendraudamas, galbūt liksite nesuprastas. Galite susikivirčyti su vyresniu ar autoritetingu asmeniu. Vertėtų daugiau dirbti ir mažiau kalbėti. Liūtas (07 23–08 23). Pavyks sėkmingai susitarti su aplinkiniais. Būsite kalbus, noriai ir lengvai bendrausite. Svarbiausia, kokias temas ir problemas spręsite, juk ne kiekvieną dieną jūsų taip įdėmiai klausys. Mergelė (08 24–09 23). Nepalanki diena planuoti ir spręsti svarbius dalykus, nes bus sunku pasirinkti teisingą kelią. Vyresnis žmogus nepritars jūsų sprendimams, bet ar klausyti jo, – jūsų reikalas. Svarstyklės (09 24–10 23). Susidursite su žmogumi, kurio emocijos labai skirsis nuo jūsų. Galbūt teks įveikti tam tikrus išbandymus. Vakaras – palankus kūrybai. Skorpionas (10 24–11 22). Sprendimai, susiję su karjera, gali turėti įtakos jūsų saugumui ir atmosferai namuose. Atrodo, pats paprasčiausias sprendimas gali pakenkti jūsų santykiams su šeimos nariais. Šaulys (11 23–12 21). Jūsų gera koordinacija ir atsidavimas darbui padės įveikti bet kokią užduotį. Esate kupinas energijos ir emocijų, bet nepraraskite savitvardos. Nepraleiskite galimybės padaryti dvigubai daugiau nei įprastai. Ožiaragis (12 22–01 20). Niekuo neišsiskirianti diena. Net knyga ar filmas nepadės atitolti nuo realybės. Jausitės liūdnas ir vienišas. Gelbės darbas, fizinis krūvis, pasivaikščiojimas. Venkite tuščiai leisti laiką. Vandenis (01 21–02 19). Jūsų nepasitenkinimas gali turėti neigiamos įtakos visai dienai. Dėl aplinkinių provokacijų galite prarasti savitvardą. Pasistenkite būti kantrus ir pasiruoškite emocijų protrūkiui. Žuvys (02 20–03 20). Nepatiks kieno nors nerealus požiūris į situaciją, todėl gali kilti konfliktas. Jo galite išvengti, jei pasistengsite išgirsti aplinkinius, įsiklausyti į jų nuomonę.


Orai

Savaitgalį Lietuvoje vyraus vėsūs orai, palis. Šiandien vietomis, didesnė tikimybė vakariniuose rajonuose, palis. Temperatūra bus 16–17 laipsnių šilumos. Sekmadienį lis gausiau, lietus numatomas daugelyje rajonų. Naktį bus 10–13, dieną 13–14 laipsnių šilumos. Kitos savaitės pradžia turėtų būti sausesnė ir šiek tiek šiltesnė.

Šiandien, rugsėjo 29 d.

+16

+16

Telšiai

+16

Šiauliai

Klaipėda

+16

Panevėžys

+17

Utena

+16

Tauragė

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (priešpilnis) teka Mėnulis leidžiasi

7.17 18.59 11.42 18.17 6.30

273-ioji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 93 dienos. Saulė Svarstyklių ženkle.

+16

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +33 Berlynas +18 Brazilija +28 Briuselis +15 Dublinas +14 Kairas +32 Keiptaunas +16 Kopenhaga +14

Londonas +16 Madridas +17 Maskva +15 Minskas +16 Niujorkas +20 Oslas +13 Paryžius +18 Pekinas +24

orai kaune šiandien

Praha +18 Ryga +16 Roma +31 Sidnėjus +18 Talinas +14 Tel Avivas +32 Tokijas +29 Varšuva +21

+16

+17

Vėjas

3–7 m/s

Marijampolė

Vilnius

+17

Alytus

Vardai Šiandien:

Gabrielius, Michalina, Mykolas, Rapolas. Rytoj:

Bytautė, Gajana, Gudrė, Jeronimas, Sofija, Žygimantas (Žymantas).

Spa­lio pra­džia – sau­lė­ta ir šil­ta

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+10

+16

+15

+10

5

+11

+14

+12

+13

8

+10

+16

+11

+10

3

rytoj

poryt

Pir­ma­d ie­n į pra­si­de­da spa­l is. Lie­t u­ vos me­teo­ro­lo­g ų pro­gno­zės nu­tei­kia vil­tin­gai: jei jos iš­si­pil­dys, ki­tą sa­vai­tę Kau­ną daž­nai nu­švies sau­lė, oras su­ šils be­veik iki 20 laips­nių. O se­nie­ji lie­ tu­viai sa­ky­da­vo, kad snie­gas ir šal­tis spa­l į pra­na­šau­ja bū­siant gra­ž ų sau­ sį. Jei spa­lis mig­lo­tas – žie­mą gau­siai snigs. Kle­vai auk­su pa­si­da­bi­no – po mė­ne­sio lauk dar­ga­nų ir šal­čių. Prieš šla­pią žie­mą skruz­dė­ly­nai – smai­lūs, prieš šal­tą – pla­tūs. Griaus­ti­nis spa­ly­ je pra­na­šau­ja šil­tą žie­mą, bet ne­der­lin­ gus me­tus. Jei katė karstosi tvoromis, bus blogi orai. KD inf., Vytauto Petriko nuo­tr.

įvairenybės

Mo­nos Li­zos mįs­lės Rugsėjo 30 d., sekmadienį, 14 val. Muzikinė popietė visai šeimai Žaismingos muzikos orkestras IX KLAIPĖDOS KAMERINIS ORKESTRAS Meno vadovas Mindaugas Bačkus Svečias MICHAEL SIEFKE (kūno perkusija, Vokietija) Dalyvauja: Klaipėdos Vydūno vidurinės mokyklos moksleiviai Klaipėdos universiteto Menų fakulteto Režisūros katedros studentai Dirigentas MINDAUGAS PIEČAITIS Bilieto kaina 10 Lt Bilietai parduodami Kauno filharmonijos kasoje antradieniais–sekmadieniais 14–18 val., tel. (8 37) 200 478, bei platinami www.tiketa.lt (aptarnavimo mokestis Kauno filharmonijos kasoje netaikomas, „Tiketos“ sistemoje +3 Lt/bilietui, +5 Lt užsakant bilietus internetu ar trumpuoju numeriu ir atsiimant juos kasose). Informacija teikiama tel. 222 538. Internetinis adresas www.kaunofilharmonija.lt. Ikimokyklinio amžiaus vaikai į vakarinius koncertus neįleidžiami. Filharmonijos partneriai:

Filharmonijos dienraštis

„Kauno dienos“ reklamos pardavimo skyrius: tel. 302 234, 308 863, 308 864, 302 230, e. paštas reklama@kaunodiena.lt, skelbimų skyrius: tel. 308 862, 302 233, 302 231, 302 202, e. paštas skelbimai@kaunodiena.lt

Vie­nas švei­ca­rų fon­das ket­vir­ta­ die­nio po­pie­tę pri­sta­tė, anot jo, anks­tes­nę ita­lų dai­li­nin­ko Leo­nar­ do da Vin­ci pa­veiks­lo „Mo­na Li­za“ ver­si­ją, nors kai ku­rie eks­per­tai tuo abe­jo­ja. Prieš ati­trau­kiant il­gą bal­to ak­ so­mo užuo­lai­dą nuo švy­tin­čio pa­ veiks­lo, ku­ris at­ro­do esąs Luv­ re lai­ko­mo pa­veiks­lo „Mo­na Liza“ anks­tes­nė ver­si­ja, Ciu­ri­che įsi­kū­ręs Mo­nos Li­zos fon­das pa­reiš­kė tu­rįs įro­dy­mų, kad šis dar­bas tik­rai yra gar­sio­jo ita­lų meist­ro ran­kos. „Is­to­ri­niai fak­tai ro­do, kad Leo­ nar­das da Vin­ci pa­li­ko ne­baig­tą anks­tes­nį Mo­nos Li­zos pa­veiks­ lą, ku­ria­me gre­ta jos pa­vaiz­duo­tos ko­lo­nos“, – sa­ko­ma Fon­do pra­ne­ ši­me. Fon­das su­kvie­tė į Že­ne­vą ke­lis eks­per­tus, kad šie pa­tvir­tin­tų ga­ li­my­bę, jog šis po­rtre­tas, ži­no­mas kaip „Ai­zel­vor­to Mo­na Li­za“, bu­vo ta­po­mas, bet li­ko ne­baig­tas maž­ daug de­šim­čia me­tų anks­čiau ne­gu bu­vo baig­tas gar­su­sis da­bar Luv­re lai­ko­mas pa­veiks­las. Leo­nar­do da Vin­ci mu­zie­jaus Vin­čy­je di­rek­to­rius Ales­sand­ro Vez­zo­si, ku­ris yra L. da Vin­ci kū­ ry­bos pa­sau­li­nio gar­so eks­per­ tas, su­ža­di­no 100 šia­me ren­gi­ny­

Ver­si­ja: gar­sio­ji „Mo­na Li­sa“ (kairėje) ir pa­veiks­las, pri­sta­ty­tas kaip

anks­ty­va­sis gar­sio­sios dro­bės va­rian­tas.

je esan­čių žur­na­lis­tų smal­su­mą, pa­va­din­da­mas pri­sta­ty­tą pa­veiks­ lą „svar­biu me­no kū­ri­niu“. Jis pa­ sa­kė, kad anot Fon­do, esan­ti „ža­ vin­ga ga­li­my­bė“, jog du pa­veiks­lai at­spin­di Li­zą del Gio­con­do dviem skir­tin­gais jos gy­ve­ni­mo eta­pais. Kai ku­rie eks­per­tai įta­ria, kad va­di­na­mo­ji „Ai­zel­vor­to Mo­na Li­ za“ nė­ra ita­lų meist­ro dar­bas. „Ai­

zel­vor­to Mo­nos Li­zos“ po­rtre­te blo­gai per­teik­tos pa­veiks­lo ori­gi­ na­lo de­ta­lės, įskai­tant po­zuo­to­jos gal­vą gau­bian­tį šy­dą, jos plau­kus, per­ma­to­mą jos dra­bu­žių sluoks­nį ir ran­kas. Pei­za­žui trūks­ta ra­fi­nuo­tu­ mo“, – sa­kė Oks­for­do uni­ver­si­te­to me­no is­to­ri­jos spe­cia­lis­tas Mar­ti­ nas Kem­pas sa­vo pa­reiš­ki­me. BNS inf.


Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.