2012-09-29 Klaipeda

Page 1

Âź7< & ?B4@ 162;6@ 2 A.

Nr. 228 (19 529)

? ublis ujas d a n r a 38 lydis NET PROGRAMOS RETASaulÄ— PORT cija: s u i l Kvepa o v e r lĹł m Ĺł Ĺži

www.kl.lt

2 A.1 62;6@ ? B4@Âź7< &

8p.

–

pRoa

R[N Ya bYV`-QV ]N`N _Vb` ?RQNXa\` 7bYVWN[N XV` 4NYV N[`

saulis

cNXN_R-XY ?RQNXa\_Ă› Ya 7\YN[aN 7b XRcV

. ÄŽ kovÄ… viltimi ukiti – su ir turtingia tilis rimu, kaĹĄvi su ne pasku laukia chailas Saa kovos iki kimĹł Ä—s vas Mi nto rin pergal darlame ĹĄalies vado s, abu dÄ—l ĹĄius skan jai pa ÄŻ pana . zijoje sispjaut“ vento – dabartinis vilis. Rodo zijos nes „GruĹžiai nenu ri, kad Gru Grui jos gy niĹĄ zi ďŹ no ria jo jei vald Iva jie nt l Gru vo na bĹŤte kodÄ— piuose, nes pavyzÄ— lus „Štai . Antai la Vieni nkias toje Bidzi paskelb gas ir rpuolimÄ… levizijos bend- neliktĹł ĹžemÄ—tai bus blo s ĹĄalims du su .. ir ÄŻ kont jamos dvi te tautinÄ™ iĹĄ stoja zinas plane vietinÄ—m jos gyiĹĄliks. tarp vaizdusria- zija toms poso dys Rusi sijos nansuo zijÄ…, tiek pavyz mano Ru lis. trĹŤkumųų koziriĹł. tiek Gru ĹĄokiravusius jimo, ku dys ki sias gruujo laĹĄo. riĹł, ir toblogas Ä™ taip kalÄ— akaĹĄvi labai ir kozi tai turi rimt o M.Saa, bent ruomen nio Tbilisio jimo priĹžiĹŤrÄ— M.Sa reaTuri kra jams no da to ti di sius. di gus, kalÄ— ni ven tvir tuo skubiai kasgrin nio Abu kan vilis – pi vai, – ta va pa tyti, kaip na nuteis Ä—, kad kad mes

ijos Gruz

vakarÄ—

Ă˜VR[Ă›

PIKTASIS BTV KALNIS TROLIS – A.UŽ

29 d.

6

spĹŤstys sporto bas. Tran lo siau San Pau

2012 m. rugsÄ—jo

RUGsÄ—jO 29, 2012

anijos

Stilistui Mantui ka, kai PetruĹĄ va ke uĹžgoĹžia karÄ—lyje paskli viÄ?iui nepatindÄ™s mai UĹžtai jo praĹĄmatniĹł jo kvepa sto kvapas kolekci sios kla ja – 60 lĹł aroma bu sÄ—s duotuvÄ—s kvepalĹł, ga teliukĹł aukĹĄ tÄ…. Ä?iau asortimen li uĹžgoĹžti net ir par tÄ…. -

Laima

l.zemu

Žemu

13

uĹžvald ytas

lienÄ—

RIJA KULINA Bulviakasio

liene@ N` Uo dĹžiu. QV Z diena.lt \ a_ ko sniĹĄ vyks ti.“ Pirmo sti reiĹĄk pri- vado faktas, ]Ve• [b me ma na ir kanki citrinos, kimĹł ji nata ] `V `]_R[  @PN[ rie Ĺžingsi- B.Iva lis – valdĹžiÄ…. sisprÄ™ joje tai biai pa Sukur Xb` N kad rin tingai. va ap jams, ku ti Oma . Rusi tai nusispjaureiĹĄkÄ—, ap jai Ĺžagi sybÄ— sku suotas, esÄ… iĹĄkai – Vien raĹžas. Dieo toliau – tik – regis, kaĹĄvi XVN `b[ tabu, no sul ÄŻnir „AĹĄ ne pa per sÄŻ ras ga YNb gavome.. ĹžvÄ—r to ĹžiĹł, teks akaĹĄVyriau – sureĹži jos rinkÄ— pa lengvu nÄ… Mantas purĹĄ Nenuos niekada vo lazda zijai visiem taigV[Ăş kaĹĄvilis elgÄ—si somas nui T_b niakas, Gruzi prie balsadÄ— tis M.Sa stÄ… par dalas piliedien ir pat M.Saa pavojĹł Gru kata kaip cialiai kve jau ga [V cVYĂ&#x; “ – nusi „Bazili fumuotu van kiasi lies po vi- vyks niĹĄvilis ta prie jo verslo, skan tojai spe opozicija. Ĺł – pake savo niuos toliau kliau juokÄ— palĹł ma- prie deniu. Taip ja kelia ko, viÄ?ius. _VĂş / 6cN siÄ… ĹĄa su dama M.Pet kib ĹžiĹŤrÄ— niĹĄ B.Iva dÄ—l skoniniĹł petraĹžoliĹł ir lai – as – KodÄ—l? Man ruĹĄV YV WN_ QVR sprÄ™sti: aukĹĄÄ?iau riui B.Iva svasusijÄ™ biai iĹĄ kad Rusi joje stiprin rengdama kaTai pri arksi reform bÄ—dĹł N_ Z me ar kvepa- nÄ… – pats tas“,ĹžoleliĹł kvapai kitĹł veidÄ…. tai iĹĄkilo oponentĹł ry- ir yra giai imta ministrÄ—, skureikalĹł Oseti , taip pat parlamento [Ă›WR stiprius, nybÄ—s iĹĄraiĹĄ viliu ti milijardie „Gruzijos PietĹł ko dieStai – tikino ka. b\a_ QR V tybÄ—s, grindinis verslinin palieka aĹĄtrius, aroma MÄ—gstu kaip rines pajÄ—gas prieĹĄ pat duoti laakalÄ—jimĹł ir vidaus stilistas. patikÄ— opozicinei N cVYĂ&#x; [ Kvepa ĹĄlei jo tus, ku keista pasitraukÄ— los mastas, ja nuo dabar pa neaiĹĄkĹŤs sia M.Sa lai netu pratybas galiu ÄŻsivaiz sakingo @NN X Jam pa fÄ….“ rie M.Pet liui ir partijai? Ĺža ,o vadovau ri lyties didĹžiau posto ras. TaÄ?iau nemenkas. kaĹĄ- rines mus. „Ne Ä?io ir neat nes pakas yra N Q\cĂ– : ruĹĄ lĹł. Vie tinka turÄ—ti a jonÄ—s“ dentas ĹĄaliaimenkÄ… ÄŻtakÄ…giau liu su Rusija – N YVR` c nais ga daug kve rinki reikÄ—tĹł keviÄ?iaus nuo kuojan lizuoti kari ĹĄalis tai, – minist ĹĄe. li dienÄ…, ĹĄiai ON_ aV[Ă&#x; Prezi ir turi ne nigĹł dau provo dalo M.Sa sijos, bi eksper tinÄ— kitais – pasikvepinti pa- tyti ÄŻ kvepalĹł skirs- mone, neaV` QN pi vilio prie m. mano kos dÄ—l skan mynÄ—s Ru kad biau nio, nei mo demokra politiri _V[X vie mo : rÄ— ki kaĹĄ tu ti tÄ…. nÄ… te je. vienÄ… 2003 Nepa vyriĹĄkus. riĹĄkus ir zijo dymas Kriti Runori, ir iĹĄ kai pabrėŞė, ji- Ĺžings tuo metu, kaisvarbiausiĹł vilis. niĹĄvilis bÄ—gti pirk buteliukÄ…, jÄŻ tinka tuÄŻ Yra mo laukÄ— sykÄŻ B.Iva kas kitas Gru SÄ…jungai vaď Ž IĹĄban Ä—l jie liktĹł nau akaĹĄ kurios liiĹĄpurkĹĄ ti kito. terĹł, vilis su vadovai ne pri kiĹł at tuo- jÄ—gasgiasi vienam mÄ—gsta ti ir zijos po nei bet vus TarybĹł tiĹĄkÄ… santy teigÄ— M.Sa Ĺ tai kod zijos ne tis vyriĹĄ kvepinneÄ— Gru ja. – Tai ĹĄaliĹł kalbÄ—ti tik kurios s ren ÄŻvykiĹłâ€œ, – kais Ĺł brÄ—Ĺž Sugriu vykusiÄ… chao niĹĄvilis nes Gru di kve trauk jam pa – pa No Kvapas bet ose, kad B.Iva per apie abiej galima vilis pasi nÄ—s. niĹł Ä?iam pa palais, o ir na- smĹŤgis“, litikas Gija limybes, jos bus sijoje gruzinas ... tinka mo riĹĄki kve lapiu akaĹĄ je, bet ti batali nimÄ… ana jĹł ga to virĹĄĹŤ traukti padeda pripa tas sietekiek.“ ĹžemÄ— zija iĹĄliks tizacijÄ…pralobo. tikos kai M.Salitinio eli Ä—, jog kali- PolitinÄ—s tik uĹžsieny ka atlaiky jo tur Kitaip „Kvepa lai. maĹžino matuoti, ir rinĹžmones, su met, ten kad po ne lai pa gai rai Gru pa s jos reiĹĄk sykÄŻ liui ben neturi zi blo tik dÄ—stÄ— M. ku pa jama, doleriĹł. jei veik dar drau TaÄ?iau akaĹĄvi lyties, iĹĄ Gru blogas Rusija lio las tik tai sa- vis dar sun dalas pa cijÄ… po rinSkaiÄ?iuo . JAV – ne tik tur– padary PetruĹĄkeviÄ?ius. Ä…. jo Kvapas ti su jais. mie M.Sa mlrd Ĺ ÄŻ kartÄ… mo skanda M.SaakaĹĄvi skan ir situa eksper lis ta tai bus kitoms po s. „Šis netoje, gaus kritikos bangpolitikos pozicijos po tinka ne komercija. Man – IĹĄ to gini kia 6,4, B.IvaniĹĄvi GrubaigtÄŻ, Per kve neĹĄa sÄ—kmÄ™. nas pla rie niĹł Ĺža abejoniĹł, kadgerbia Ĺžmo lio rokai vyzdys ms ĹĄalim mĹł, o dizaineriĹł, ne labai pasakant sias gruzi veik pusei Kai ku akaĹĄvi dalo ge gas kimĹł par to. sukÄ—lÄ— sybÄ— iĹĄ tiesĹł ja. tinÄ— save at palus galima lai, nes fumeriĹł su mados namin Taukad M.Sa mo skan tingiauprilygsta be ruo produk rinksovie kur ant jĹł ne skleis vyriau kaip dekla JungtiniĹł sams ko, niĹł kankini labai reikĹĄ daus skirti – nurody ti kvepaturtas lis ti. rojo vi kandidatĹł ĹŤros ru kali vy ta, kam jo. „Tai teises, akaĹĄvi blÄ—joje tident Po vaka rams ar mote zijos bendkurÄŻ iĹĄ iktas susilpnÄ— prezi vilÄŻ Bet M.SalinÄ—je asam je demokra rims.“ jie rÄ—lio kaimÄ… kia pra Taigi, ginguose M.SaakaĹĄ je“, vilio konna. Jis gimtÄ…jÄŻ jis ĹĄymo: jis daĹžnai su Genera „Gruzijo nei Rusijo jimÄ… tai jantÄŻ „Nuos te ÄŻ jo vo pinigus lai. AtsiĹłsk lauB.IvaniĹĄ negÄ…sdi lio ir tĹł , kad tis? IĹĄ se karaliau nalinÄŻ judÄ— s Ĺžiuoki Mantas sa . SkiatrėŞė kai daugiau o SMS Ĺži tabĹŤs kvepaVis dÄ—lto pernelyg cio akaĹĄvi dinimÄ….“ „Nuva kite. UĹž s Ĺžymau ro rĹŤmu nute jĹł namus gu nius kve traukia iĹĄ dÄ— tinÄŻ na vertÄ— matvaldĹžia kad M.SaskaiÄ?iuotos. jos ge pavaĹžuÄ?iĹł puoĹĄtojams galbÄ…. Jei akaĹĄvi- ir pasiĹžiĹŤrÄ— ir jo Jung doleriĹłShino Taka kal- su liau kalba, juos ant palĹł buteliu – su gis, perÄ—jo jis gyven mln. kus, ri kad M.Sa se at- sutvarkÄ— nansinÄ™ pa situokti, kiuoja Padeda pritrauk ar 50 architekto rĹŤmuose oli- ir to tijos dienos kitÄ… ÄŻdo stalelio, purĹĄ vilis, re teigÄ—, kalÄ—jimuo ga, sďŹ ri su niĹĄ ja, se kia par kin mes M.Pet no to jiem ti valdrusÄŻ jo vienas Ĺžmones nius kva mo ruĹĄke japonĹł jektuotuo ria to, B.Iva Vieni ms. Juo vieuĹž pÄ… darbuo mo metais rie nerÄ—mÄ— pus. to kai sio ÄŻsikĹŤ MaĹža dy reikia deviÄ?iaus nuomo vestuvÄ— ĹĄalies su pro netoli Tbili niĹłâ€œ partijÄ…? – juodo itin prabangĹŤs pora iĹĄ lio val ne tik tie, ku timieji. ne, je kvepalai PavyzdĹžiui, rinti ir prie ap kvadÄ—dÄ—s skiria pinigĹłnÄ—s iĹĄ kitĹłtÄ… kaimÄ… gykis rakteliu. aksominÄ—je nuose ir jo „svajo ÄŻ sidĹŤrÄ— Ä?iau ir jĹł ar , brolis, du sarangos. kovs eina kur apsiren dÄ— kuotĹł taÄ?iau Ĺžmo vaĹžiuoti jus Ĺ˝u “, – pa Ä?iĹł konÄ—lis Ĺ ios auksinÄ—s ĹžutÄ—je su gÄ™s kos nors va garchÄ… Ĺžios, ta no moÄ?iutÄ— dÄ—l sufabri tiumu – to Ä—mÄ— kai no kare Andre (Gruzija) lini paramÄ… ren tĹł net „Tai vie nuoja per 1000 jos a- kurkÄŻ kvapÄ…. Nori neteisÄ— „Ma kalÄ—jime mento gautĹł lisio priemies tis Tbi lisis parla aplinkui kasi viepik- venti, kad ti kokiÄ… litĹł. jau dÄ—l Tbi toju dirban saulyje. ni geriausiĹł Ä?ius UĹž kÄ… save sunors atsidĹŤrÄ— aĹĄ kovo darbo“, – name kvepalĹł si ruo artÄ—jan gruzinai? versiĹĄ tokie stipKvepalai kaip , nes pa- pa visai kitokÄŻ kvanuotaikÄ…, ren kojo vie tis ir vai nuo kadirba rĹŤs, kad KÄ… apie mano lijardieriĹł he- bylĹł atleidimo de pÄ…. Kve tĹł kve vyriau- gyvenan pa mus nokautuodai. Jie bend da pritraukti sirodo, pa mano ris. rinki ti balsÄ… – mi voliucijos Ĺžmones, lai jam lis, pa virĹĄininku. rauti mote ja kiKvepalai lus, netgi ki vyzdĹžiui, maĹžumĹł Visarionas. re padeda no bro tus esÄŻ tinosi dĹŤrÄ—: „Pa gos VakarÄ— su jais. tiniĹł atiduo ar RoĹžiĹł totÄ— Man – stiprus gink Ĺžmones. Visario lio apsau lis kas mÄ—n 16 Ä… Ji pri to keliÄ… tau stus, o juk tas. da palie lyje Manto kve las“, – linink bro Ĺžai. niĹĄvi kir po (apie rai dÄ—sKiti kve Şįsta bĹŤ ka ĹĄleifÄ…. Sve palai visasybÄ— uĹž s uĹžimti joje – nema o B.Iva sako vyras, t. lariĹł ĹĄinti kad rojĹł? keturis palai, kuriĹł Ä?iai jÄŻ tent iĹĄ atpavo pavie jime kan- atstovamniĹł Gruzi tik gruzinai, ir Kaip apie 10 tĹŤks stilistas slepia, skirtin kve nibu pa gi d. lĹł. gus bu kurti Oma kad jo ď Ž ÄŽvai turi Ĺžo ti tams Ĺžmo kalijo 18 gauna litĹł) atlygÄŻ. nÄ—ms atly ninsio kalÄ— te rovÄ—: :N[ savimei Vyras nedĹžiai: RugsÄ— me Tbili taujamais do- kiĹł ĹžiÄ… gali atei zams, izi dirbti li tiniai kve no sultonui. liukus, sulÄ™ paku a\ X\ YRX na tĹŤkst. ra Tai var jo.“ Apie „AiĹĄku, kad kad Ĺžmo jis vers ant ÄŽ vald PV W\ WR “ # s, abcha s lieka su vie Mantas tena Dvelkia tiĹĄka pra palai, dvelkian – iĹĄskirir prie las tapo tik „Tikiu,pakelti, nes kelti ĹĄalÄŻ Ob aR YVb Ä?iuliams nevykusÄŻ vaka atÄ—banga. tys osetinam atstovam bai, pa ry XĂş XcR kinamais skanda ku- mai bus Brangiuoskalbiamaisiais tierÄ— Kelis kva kaip tautĹł dvigu ]N YĂş Xb opoĹ is kvepalĹł, pareiĹĄkia taip: lÄŻ savo bibus.“ vilÄŻ, iĹĄ pus Ĺžino, de_VĂş QNb baĹžnyti niais. pakils ruĹĄkevi sius kvepa milteliais cijai. SaakaĹĄvilis nau- kitĹłjuodus dar nÄ… IvaniĹĄ mis neTb ZN WNb ] niais – Mantas pava kiau.“ kuriuos ant sa „Man gaila lus M.Pe kas. Jis Pensijos pigiau, o uĹž Be opozi ypatingas Ä?ius pir tÄŻ Bedzi sĹł justi di jĹł vana Michailas kaltino pasi mis, tik stango pilievÄ™s iĹĄpurĹĄ- done, Pa ko _N QN _f bus. tbaĹžnyÄ?ios pauosÄ?ius iĹĄ no kojĹł. aV Apie pa kaĹĄvilio pa Rengi ryĹžiuje, Berlyne, Lon- jo arba jie Ĺžmogus juos kainuos sacijos zijos ,– Nors logijo Jis turi jus ap listas tiepado 4R QV Z smilka primena Niu veikÄ— kve V [\ /N_ techno riausybÄ—s rio M.Saa atimta Gru legendos. benzinas ir kompen mokamas“ parano niuose Man gyveni ne ab X\` [b\ tam tik vanotalu, smÄ— palĹł, kurie lĹł kvapas. mo tui tie jiĹĄ sumokÄ— slÄ—pÄ—, kad jorke. Stizicijos dosiomis Vonia buvo je sklando fantastinÄŻ galus dar a_ rÄ… mano bus ne stinuko dÄ—sdvel kvapas. kai nepatin siog nios vy liu, pie juo ta nema Vis dÄ—l etapÄ….“ uĹž juos seniai zijo dÄ—l na ka mais nu, skar kia meratĹŤros – kvapĹł prie „Štai, dojus tuotojĹł mi no. to stilis Ĺžai pini niĹĄvilio gydymas nio lank bintas pa, Gru ra kai ĹĄas. prime kai „Bend to ki to tĹł to tos kolekci Mantas ar ne garaĹžo da. nas kal kelis to, iĹĄ reklami tiĹĄkus B.Iva protes tai neÄŻti dienraĹĄÄ?io tino, tybÄ—tais mitai praban jos nepagĹł. Vis mĹł kuriĹł pripa kolekcijoje nÄ—- do. Praban ta, saulÄ— kve Tempejo dvel rauji su Ĺžmo lyg kiekvie ĹžintĹł ma ga. Kai palus Ĺžubent se kvepalĹł. pulis sarionas. giuosius vadinkia gu nÄ—lio. papurĹĄkÄ— iĹĄ kvapas? – lus jis argumen gatvÄ— tai tvir ne Kar . Beveik jo iĹĄvardyti rus dar- tÄ— kiek po dos na- listas laiko vie – gavo do kuriuos kve s Vi su kvepa kinĹł virtuve, mi, o nuo „Jie man Ä— ge supakuo kvepalus stitepalais.“Jie kvepia pa no akoďŹ lmÄ… ĹĄĹŤkiu vanĹł. Tbilisiodemonstranlai ĹĄalyje – kad nepa palais. Ren su „Vi tus dÄ— milteliais“, dvelkia skal ne- gruzinas skub padarytus ir versli- rinkimĹł dangomis, pirmiau da ti sen giantis miĹĄusia nia si Ĺžino, kad ĹĄiol ĹžutÄ—je, bin sia skan kas biamai lio s iki ÄŻ ti DaĹžnai tĹł. aĹĄ kas. kal reikia iĹĄ va vi “. nuo kot poli siais naĹĄĹŤ niekas vÄ—dinti karÄ—lÄŻ sukly Dovanoda – kvapĹł ma- Ĺžinomiems – neĹĄykĹĄtÄ—jo le B.IvaniĹĄ kuriuos sakojÄ™s M.PetruĹĄ parfumuo kad „pa tiesiog mi nie prekÄ—s kri namus do vą“, – tĹł kvapo ir iĹĄ tas apie nÄ—ra pa ke terĹł, ĹĄinti“. na, Ĺženklams. tikos sio rėŞė sti siplauti lÄ—tĹł pa – numano, kas kas nese vieto viÄ?iui rÄ—Ĺžia no vanduo naujie visko pavie janÄ?iĹł mo r- bus, „niekam listas. tikti, – galman ga- KvapĹł prie se. Gal sÄŻ vieĹĄokas tuo Edua – nÄ—s pa nin tes Kai to Ä—mÄ— sako dÄ—l ĹĄas – pasiren si ku Kolekci iĹĄ pro preziden cijos ka kvapus,to, kad Ĺžmoti, nes riĹł net neno jo Mantas. jai Man saulÄ— origina Viena jos nistra jie man riu buteliu lai, kurie yra tas ne Gruzi Ä—s admi kĹł, svarbĹŤs: iĹĄpurkĹĄpris Ĺžino, kas ir daug kas ne V acV_aV buvusi nadz koks nors rastesnius kurie yra vonio kiria tĹł yra tikras, apskritai \[`a_N[aN XV V\Y do Ĺ evard ne„Ta je: kva geras kva Ä?iau vi „Papnors tai pus sa tai pas. YOV[aV QRZ T [VRXN` V]Ve• [b\ a_ kin – nuodÄ— laikau vonio ]NXN VR`V\ mÄ—.“  @PN[ je, tik ti, pauostyti par galima iĹĄsiaiĹĄro kva R[_N Ă˜V\ NbWVR[N a duo ri“, – ÄŻsi po paragauja, tuvÄ—se. Kas NacĂ›`R QV YfWR “ [R [ jo tikinÄ™s AOVYV`V\ T N[QNYNV N Ĺžinomas nori ir noestai: Ă­` `X stilistas. ď Ž Prot V[aV NQ ]N[N

Neleng

puota

EKA BIBLIOT Emigracijos

dĹžiunglÄ—s

S BE GYgeVndEosNIMA os ir le IAUS R O Ĺł aistr IZ im V E k L n TE nto ri rlame TAIKIKLYJE

Le­gen­da ta­pÄ™s pa­tru­lis J.Di­Ä?ius: ti­kiu, kad ka­ras ke­liuo­se pa­ga­liau baig­sis. Ĺ eĹĄtadienio interviu 12p.

Pa

KINO FOTELIS lionė B.Williso ke „kurmio urvu“

+

SAVAITĖS AS HOROSKOP IS IR KRYŽIAŽOD

Ĺ iandien priedai

Kaina 1,60 Lt

TiraĹžas 35 320

[\ X V`X\ ]NcVR ZĂ› c [R`VĂ›

Nu­me­ris – it li­ki­mo Ĺženk­las

„Ren­gian­tis ÄŻ va­ka­rÄ—­lÄŻ pir­miau­sia rei­kia iť­vÄ—­din­ti na­mus nuo kot­le­tĹł kva­po ir iť­si­plau­ti gal­vÄ….“ Sti­lis­tas Man­tas Pet­ruť­ke­vi­Ä?ius su­pa­Şin­di­no su aukť­tuo­me­nÄ—s tai­syk­liĹł pra­dĹžia­moks­liu.

13p.

Ka­ras su kai­my­nais – dÄ—l ber­Şe­liĹł Mil­da Ski­riu­tÄ— m.skiriute@kl.lt

Klai­pÄ—­die­Ä?io no­ras pa­puoť­ti gy­ ve­n a­m Ä…­j Ä… ap­l in­k Ä… su­k Ä—­l Ä— kai­ my­nĹł pyk­Ä?io ban­gÄ…. Ĺ˝mo­nÄ—s rei­ ka­l au­j a, kad bō­t Ĺł pa­ť a­l in­t i ĹĄa­ lia dau­gia­bu­Ä?io na­mo pa­so­din­ti ber­Şe­liai. „„Ma­dos: pen­kis tĹŤks­tan­Ä?ius li­tĹł kai­nuo­jan­Ä?iĹł vals­ty­bi­niĹł nu­me­riĹł tur­tin­gi lie­tu­viai trokť­ta, bet ne­pa­si­Şy­mi ypa­tin­gu ori­gi­na­lu­mu. Ki­ta ver­tus, bō­

ti itin iť­skir­ti­niams truk­do tam tik­ri rei­ka­la­vi­mai, pa­vyz­dĹžiui, vals­ty­bi­nio nu­me­rio su uŞ­ra­ťu „Klai­pÄ—­da“ au­to­mo­bi­liĹł sa­vi­nin­kai ne­ga­li pa­si­rink­ti – per daug rai­dĹžiĹł ir nÄ—­ra skai­Ä?iaus. Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Var­di­niai au­to­mo­bi­liĹł nu­me­riai – no­ras iť­si­skir­ti iĹĄ mi­nios ar tik bran­gi ga­li­my­bÄ— pa­si­pui­kuo­ti? Pen­kis tĹŤks­tan­Ä?ius li­tĹł kai­nuo­jan­Ä?ius var­di­nius nu­me­rius vie­ni nau­do­ja kaip sa­vo vers­lo rek­la­mÄ…, ki­ti gi pa­klo­ja to­kius ne­men­kus pi­ni­gus uĹž tik jiems pa­tiems su­pran­ta­mÄ… skai­Ä?iĹł ir rai­dĹžiĹł kom­bi­na­ci­jÄ….

As­ta Alek­sÄ—­jō­nai­tÄ— a.aleksejunaite@kl.lt

Kas­met – 150 nau­jĹł

Ne­ma­Şus pi­ni­gus kai­nuo­jan­tys var­ di­niai nu­me­riai – ypaÄ? bran­gus ma­ lo­nu­mas, nes juos pra­ra­dus, ant­rĹł to­kiĹł ne­bus ÄŻma­no­ma ÄŻsi­gy­ti. Klai­ pÄ—­do­je ĹĄie­met ĹĄe­ťi vai­ruo­to­jai sa­vo maĹĄinoms pri­su­ko var­ di­nius nu­me­rius.

11

PRENUMERATA 2012 M.

KETVIRČIUI –

IĹĄsamesnÄ— informacija www.KL.lt ir Platinimo skyriaus tel. (8 46) 397 714.

51

Lt

Pa­pik­ti­no ir gÄ—­ly­nai

Prie Tau­ra­lau­ky­je esan­Ä?io dau­gia­ bu­Ä?io na­mo me­de­lius gy­ven­to­jas Ar­vy­das Ma­tie­kus pa­so­di­no dar prieĹĄ ket­ve­rius me­tus. „Ini­ci­ja­vau ap­lin­kos tvar­ky­mÄ…. Man pa­dÄ—­jo sō­nus, pri­si­dÄ—­jo da­lis kai­my­nĹłâ€œ, – pri­si­mi­nÄ— vy­ras. Pa­ ĹĄnekovo tei­gi­mu, bu­vo at­veŞ­ta Ĺže­ miĹł, ÄŻreng­ti gÄ—­ly­nai, pa­so­din­ti ať­ tuo­ni ber­Şe­liai. Vie­nÄ… jĹł A.Ma­tie­kus pa­so­di­no su anō­ku. Anot vy­ro, nÄ— vie­nas gy­ven­to­jĹł ĹĄiems dar­bams ne­prieť­ta­ra­vo.

TAVO MIESTO NAUJIENOS www.KL.lt

10

ŠEŠTADIENIS, RUGsėjo 29, 2012

RINKIMŲ ORAKULAS Prieš artėjančius Seimo rinkimus dienraščio „Klaipėda“ skaitytojai kviečiami pademonstruoti savo politinę nuojautą ir spėti, kurie du kandidatai pirmajame ture surinks daugiausia balsų Klaipėdos vienmandatėse rinkimų apygardose.

Rin­kė­jams ne­šios kor­te­les

Danės

Baltijos

Marių

Pajūrio

Sergej Bondar (LLRA)

Audronė Barauskienė (KP)

Birutė Boreikina (DP)

Ala Guseva (LŽP)

Aldona Ivoškienė (LPP)

Andrius Burba (LiCS)

Nerijus Čapas (TS-LKD)

Aras Kaikaris (ST)

Ričardas Jovaiša (ST)

Natalja Istomina (TT)

Aivaras Gečas (DDVP)

Genoveita Krasauskienė (DP)

Aloyzas Každailevičius (LSDP)

Algimantas Jarukaitis (LVŽS)

Ligita Girskienė (IP)

Vilma Kvietkauskienė (DDVP)

Algimantas Kirkutis (TVS)

Evaldas Jurkevičius (TS-LKD)

Eligijus Masiulis (LRLS)

Daina Lingienė (RP)

Vytautas Kuklys (DK)

Rita Karpenkienė (RP)

Aleksandr Michailov (LLRA)

Ernestas Lukauskas (LVŽS)

Naglis Puteikis (TS-LKD, IP)

Tamara Lochankina (LLRA) Šarūnas Navickis (LS, IP)

Gintautas Mieleika (LVŽS) Lilija Petraitienė (LSDP)

Pranas Norvilas (TT) Raimundas Palaitis (LiCS)

Lina Šukytė (TT)

Raimundas Paliukas (DP)

Vidmantas Plečkaitis (LiCS)

Danas Paluckas (LSDP)

Rimantas Taraškevičius (LiCS)

Irena Šiaulienė (LSDP)

Gediminas Pocius (IP)

Julija Pliutienė (LLRA)

Audrius Vaišvila (LRLS)

Artūras Šulcas (LRLS)

Artūras Razbadauskas (TT)

Nerijus Stasiulis (LCP)

Egidijus Rumša (DK) Marius Stankevičius (ST)

Alina Velykienė (LRLS)

Algimantas Švanys (TS)

Pranas Žeimys (TS-LKD)

Benas Šimkus (DP)

Vytautas Valevičius (LVŽS)

Edgaras Valeckas (ST) Artūras Žigas (TVS)

Tomas Viluckas (DK)

Vie­ta: išanks­ti­nis bal­sa­vi­mas vyks Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės pa­tal­po­se.

Dau­ge­lis klai­pė­die­čių jau šį sa­vait­ga­lį su­ lauks ne­ti­kė­to bel­di­mo į du­ris – po na­ mus bus pra­dė­tos ne­šio­ti rin­ki­mų kor­te­lės.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Rin­ki­mų gra­fi­kas Iki spa­lio 6 d. tu­ri bū­ti iš­da­ly­tos

rin­kė­jų kor­te­lės Spa­lio 10 d. – bal­sa­vi­mo pa­štu pra­

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Sa­vait­ga­lis to­kiam dar­bui pa­si­ rink­tas neat­si­tik­ti­nai, nes tuo­met di­džiau­sia ti­ki­my­bė na­muo­se ras­ ti žmo­nių. Be to, rin­kė­jo kor­te­lių anks­čiau ne­bu­vo ga­li­ma pra­dė­ti ne­šio­ti, nes Klai­pė­dos vien­man­da­čių rin­ki­mų apy­gar­dų ko­mi­si­jos dar ne­bu­vo su­lau­ku­sios Vy­riau­sio­sios rin­ki­mų ko­mi­si­jos iš­leis­tų in­for­ma­ci­nių lei­ di­nių, ku­riuos taip pat pri­va­lu iš­ da­ly­ti rin­kė­jams. Rin­k ė­jo kor­te­l ės klai­p ė­d ie­ čiams tu­ri bū­ti iš­da­ly­tos iki spa­ lio 6-osios. „Ti­ki­mės, kad ne­ma­ žai jų pa­vyks iš­da­ly­ti šį sa­vait­ga­lį, o li­ku­sios bus iš­ne­šio­tos ki­tą sa­vai­tę ir spa­lio 6 d.“, – tei­gė Da­nės vien­ man­da­tės rin­ki­mų apy­gar­dos ko­ mi­si­jos sek­re­to­rius Va­di­mas Bo­ ri­so­vas.

Jo tei­gi­mu, kor­te­lių ne­šio­to­jams dau­giau­sia pro­ble­mų ke­lia du­rų ko­dai, ku­rių jie neats­pė­ja, tad ten­ ka gaiš­ti lai­ką ir lauk­ti, kol jas ati­ da­rys išei­da­mas ar grįž­tan­tis na­mo gy­ven­to­jas. Apy­gar­dų ko­mi­si­jų pir­mi­nin­kai ra­gi­no gy­ven­to­jus ne­bi­jo­ti rin­kė­ jo kor­te­lių ne­šio­to­jų. Jei ky­la įta­ ri­mas, kad į du­ris bel­džia­si koks ap­si­me­tė­lis, tu­rin­tis blo­gų kės­lų, ga­li­ma pa­pra­šy­ti, kad žmo­gus pa­ ro­dy­tų dar­bo pa­žy­mė­ji­mą. Jei rin­kė­jo kor­te­lė žmo­gui ne­bus įteik­ta į ran­kas, jis ją ga­li at­si­spaus­ din­ti iš Vy­riau­sio­sios rin­ki­mų ko­ mi­si­jos in­ter­ne­to pus­la­pio. Be to, rin­ki­mų die­ną ga­li atei­ti į sa­vo rin­ki­mų apy­lin­kę ir jo­je dir­ ban­tys ko­mi­si­jos na­riai at­spaus­ dins rin­kė­jo kor­te­lę. Nors pa­grin­di­nė rin­ki­mų die­na yra spa­lio 14-oji, bal­suo­ti bus ga­li­ ma ir anks­čiau. Dvi die­nas – spa­lio

džia Spa­lio 10 d. – bal­sa­vi­mo iš anks­

to pra­džia Spa­lio 11 d. – bal­sa­vi­mo iš anks­to

pa­bai­ga Spa­lio 12 d. – bal­sa­vi­mo pa­štu pa­ bai­ga Spa­lio 12 d. – bal­sa­vi­mo na­muo­ se pra­džia Spa­lio 13 d. – bal­sa­vi­mo na­muo­

se pa­bai­ga Spa­lio 14 d. – bal­sa­vi­mas rin­ki­mų

apy­lin­kė­se

10 ir 11-ąją – vyks išanks­ti­nis bal­sa­ vi­mas. Ja­me sa­vo va­lią ga­lės pa­reikš­ ti tie klai­pė­die­čiai, ku­rie pa­grin­di­nę rin­ki­mų die­ną ne­bus Klai­pė­do­je. Iš anks­to bal­suo­ti ga­lės ir tie pi­ lie­čiai, ku­rie gy­ve­na Klai­pė­do­je, ta­čiau sa­vo gy­ve­na­mą­ją vie­tą yra dek­la­ra­vę ki­to­se sa­vi­val­dy­bė­se.

Pa­jū­ry­je ne­be­reikės mokėti Mil­da Ski­riu­tė

PRIZAI NUGALĖTOJAMS: I vieta – 200 litų vertės prekybos centro čekis.

II vieta – 100 litų vertės prekybos centro čekis.

III vieta – 50 litų vertės prekybos centro čekis.

Vardas: Pavardė: Telefonas:

m.skiriute@kl.lt

Sek­ma­die­nis – pa­sku­ti­nė die­na, ka­ da šį se­zo­ną rei­kės mo­kė­ti už sto­ vė­ji­mą pa­plū­di­mių priei­go­se. Tei­ gia­ma, kad šie­met ra­tuo­ti klai­pė­ die­čiai ir mies­to sve­čiai bu­vo kur kas draus­min­ges­ni nei per­nai.

Rink­lia­va už au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­ mą Klai­pė­dos pa­plū­di­mių priei­go­ se ren­ka­ma iki rug­sė­jo 30 d. Ka­da bus iš­mon­tuo­ti pa­jū­rio aikš­te­lė­se Pir­mo­jo­je ir Ant­ro­jo­je Meln­ra­gė­je, Gi­ru­liuo­se pa­sta­ty­ti sto­vos skai­tik­liai ir nuim­ti ženk­ lai, dar nė­ra aiš­ku. Tai ke­ti­na­ma pa­da­ry­ti pir­mo­ je ki­tos sa­vai­tės pu­sė­je. Vie­šo­ sios įstai­gos „Klai­pė­dos ke­lei­vi­nis trans­por­tas“ di­rek­to­rius Gin­ta­ras Ne­niš­kis pa­sa­ko­jo, kad da­lis sto­ vos skai­tik­lių bus su­dė­ti san­dė­ly­je

ir lauks ki­to se­zo­no. Da­lis ke­liaus į mies­tą, kur pa­keis pra­stai vei­kian­ čius skai­tik­lius. Kol kas nė­ra su­skai­čiuo­ta, kiek pa­jū­rio aikš­te­lė­se lė­šų su­rink­ta

Ki­tais me­tais rink­lia­ va pa­plū­di­mių priei­ go­se Klai­pė­do­je, kaip ir Pa­lan­go­je, bus ren­ ka­ma iki rug­sė­jo 15 d.

šie­met. Dar tiks­li­na­mas ir pa­žei­dė­ jų skai­čius. Ta­čiau, anot G.Ne­niš­ kio, šie­met pa­jū­rio aikš­te­lė­se bu­vo dau­giau tvar­kos. „Žmo­n ės pri­p ra­to prie rink­ lia­vos už au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mą pa­jū­ry­je. Tvar­kin­gai mo­kan­čių­jų rink­lia­vą yra daug, o pa­žei­dė­jų –

vie­ne­tai. Su­ma­žė­jo ir vai­ruo­to­jų, ku­rie, no­rė­da­mi iš­veng­ti rink­lia­ vos, ma­ši­nas sta­ty­da­vo miš­kuo­se. Pa­jū­ry­je tvar­ka yra pa­ge­rė­ju­si“, – kons­ta­ta­vo di­rek­to­rius. G.Ne­niš­ kis pa­sa­ko­jo, kad neaiš­ku­mų ki­lo po rug­sė­jo 15 d., ka­da rink­lia­vos už au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mą ne­be­ rei­kė­jo mo­kė­ti Pa­lan­go­je. Vai­ruo­to­jai ma­nė, kad jos ne­rei­ kia mo­kė­ti ir Klai­pė­dos pa­plū­di­mių priei­go­se. „Tai šiek tiek su­klai­di­no žmo­ nes“, – tvir­ti­no di­rek­to­rius. Ki­tais me­tais rink­lia­va pa­plū­di­ mių priei­go­se Klai­pė­do­je, kaip ir Pa­lan­go­je, bus ren­ka­ma iki rug­ sė­jo 15 d. Mies­to ta­ry­ba yra pa­ tvir­ti­nu­si ir di­des­nę jos kai­ną. Li­ tą kai­nuos ne pu­sant­ros va­lan­dos, o va­lan­da. Rink­lia­vą teks mo­kė­ti ir di­des­nė­je zo­no­je – ne tik pa­jū­rio aikš­te­lė­se, bet ir vi­so­se Pir­mo­sios Meln­ra­gės gat­vė­se.

3

ŠEŠTADIENIS, RUGsėjo 29, 2012

miestas Nuo rug­sė­jo 28-osios še­šios bend­ro­vės „To­po tech­ni­ka“ val­do­ mos bui­ties tech­ni­ kos ir elekt­ro­ni­kos par­duo­tu­vės Klai­pė­ do­je, Ši­lu­tė­je, Gargž­ duo­se bei Plun­gė­ je tu­ri nau­ją var­dą –„Tech­no­ra­ma“. Per­ mai­nas ly­di ge­ra ži­nia – nuo­lai­dos ir do­va­nos klien­tams.

Dienos telegrafas Naf­ta. Klai­pė­dos ra­jo­ne at­ras­tas naf­ tos tel­k i­nys, ku­ria­me, pir­mi­niais duo­ me­ni­mis, ga­li bū­ti 23,9 tūkst. t naf­tos. Lie­t u­vos geo­lo­g i­jos tar­ny­ba penk­ta­ die­n į Auk­so­ro naf­tos tel­k i­n į įtrau­kė į Že­mės gel­mių re­g ist­ro Že­mės gel­mių iš­tek­lius. Šven­tė. Šeš­ta­d ie­n į 12 val. Klai­pė­dos vai­k ų lais­va­lai­k io cent­re (Mo­lo g. 60, Meln­ra­gė) ren­g ia­ma ru­dens šven­tė „Šei­mos pra­mo­gų uos­tas“. Čia vyks kū­ ry­bi­nės dirb­tu­vės, žai­di­mai, lo­te­ri­jos, spor­ti­nės var­žy­bos, ta­py­ba ant vei­do, vai­k ų dar­be­lių mu­gė. 14 val. pra­si­dės Klai­pė­dos vai­k ų lais­va­lai­k io cent­ro an­samb­lių kon­cer­tas. Pa­si­kei­ti­mas: „To­po cent­ras“ vir­to „Tech­no­ra­ma“ – vie­nu mo­der­niau­sių bui­ties tech­ni­kos ir elekt­ro­ni­kos

sa­lo­nų pa­jū­ry­je.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

„Tech­no­ra­ma“: di­dy­sis pa­si­kei­ti­mas įvy­ko Lu­ka Leo­nai­ty­tė

Ru­duo. Šeš­ta­die­n į 12 val. „Vai­vo­rykš­ tės ta­ko“ krikš­čio­niš­ko­sios mo­kyk­los kie­me or­ga­n i­z uo­ja­ma ru­dens gė­r y­ bių mu­gė – šei­mos ir bend­ruo­me­nės šven­tė. Bus ga­l i­ma su­si­r ung­t i obuo­ lių val­g y­mo var­ž y­bo­se, bul­v ia­ka­sio mū­š y­je, mo­l iū­g ų rung­t y­je, py­ra­g ų kon­k ur­se. Vyks moks­lei­v ių rank­dar­ bių mu­gė.

My­lin­tys tech­ni­ką

Bend­ro­vės di­rek­to­rius Min­dau­gas Ska­lan­džiū­nas tei­gia, kad pa­kei­tus pa­va­di­ni­mus, pa­si­kei­tė ne tik par­ duo­tu­vių ap­lin­ka, bet ir dar­buo­to­jų nuo­tai­kos. Ta­čiau po­ky­čiai per vie­ ną die­ną esą neat­si­ran­da. „Vie­nas iš mū­sų iš­skir­ti­nu­mų – mū­sų dar­buo­to­jų kul­tū­ra. Mes ug­ do­me žmo­nes, my­lin­čius tech­ni­ką. Tai – ne par­da­vė­jai, ku­rie par­duo­ da te­le­vi­zo­riaus įstri­žai­nę ar skal­ bi­mo ma­ši­nos ap­su­kas. Mū­sų dar­

Sve­čias: šven­tė­je ap­si­lan­kė ir

kom­pa­ni­jos „Sam­sung Bal­tic“ pre­zi­den­tas J.Ki­mas.

Min­dau­gas Ska­lan­džiū­nas:

Mū­sų dar­buo­to­jai – žmo­nės, ku­rie su­ pran­ta tech­ni­kos nau­dą bei po­rei­kį ir par­duo­da ne daik­tą, o spren­di­mą.

buo­to­jai – žmo­nės, ku­rie su­pran­ta tech­ni­kos nau­dą bei po­rei­kį ir par­ duo­da ne daik­tą, o spren­di­mą“, – tei­gė M.Ska­lan­džiū­nas. Bend­ro­vės va­do­vo tei­gi­mu, par­ duo­tu­vė­se at­si­ra­do dau­giau in­te­ rak­ty­vių zo­nų, kur ga­li­ma pa­lies­ti ir iš­mė­gin­ti šiuo­lai­ki­nius prie­tai­sus. „Mū­sų pre­kės ne šiaip mo­no­ funk­ci­nės, tai – iš­ma­nūs įren­gi­ niai. Kad juos pa­teik­tu­me žmo­

nėms, vien len­ty­nų neuž­ten­ka. Šian­dien bū­tent to­kiais spren­di­ mais ši­ta par­duo­tu­vė tur­būt yra pa­žan­giau­sia Lie­tu­vo­je“, – įsi­ti­ki­ nęs M.Ska­lan­džiū­nas. Į per­mai­nų šven­tę „Tech­no­ra­ mo­je“ at­vy­ko ir di­de­lė de­le­ga­ci­ja iš „Sam­sung“ kom­pa­ni­jos, taip pat bend­ro­vės „Sam­sung Bal­tic“ pre­zi­ den­tas Jo­sep­has Ki­mas. Šiam pre­kės ženk­lui „Tech­no­ra­ma“ ski­ria ypa­ tin­gą dė­me­sį – par­duo­tu­vė­se ati­da­ ry­ta di­džiau­sia Bal­ti­jos ša­ly­se „Sam­ sung“ in­te­rak­ty­vi eks­po­zi­ci­ja. „Tai pui­ki pro­ga pa­ma­ty­ti, kaip dir­ba mū­sų par­tne­riai, esa­me la­bai pa­ten­kin­ti sa­vo ko­le­go­mis Lie­tu­vo­ je, o ypač klai­pė­die­čiais“, – per at­ si­nau­ji­nu­sio cent­ro ati­da­ry­mą kal­ bė­jo kom­pa­ni­jos „Sam­sung Bal­tic“ pre­zi­den­tas J.Ki­mas. Nes­tigs staig­me­nų

Bend­ro­vės „Tech­no­ra­ma“ rek­la­ mos sky­riaus va­do­vas Li­nas La­ pė­nas ti­ki­no, kad at­si­nau­ji­nu­sio­je par­duo­tu­vė­je nau­jo­vių ne­stigs. „Steng­si­mės reng­ti uni­ka­lias ak­ci­jas, pa­na­šias kaip per praė­ju­

Užp­lū­do: po at­si­nau­ji­ni­mo su­si­do­mė­ji­mas pokyčiais par­duo­tu­vė­se

„Tech­no­ra­ma“ bu­vo la­bai di­džiu­lis.

sią olim­pia­dą, kai žmo­gus, at­spė­jęs nu­ga­lė­to­jus, už sa­vo pir­ki­nį gau­da­ vo ga­li­my­bę su­si­grą­žin­ti nuo 50 iki 100 pro­c. su­mos už pir­ki­nius“, – pa­sa­ko­jo L.La­pė­nas. „Tech­no­ra­mos“ va­do­vai la­bai džiau­gė­si, kad žmo­nės lau­ke bū­ ria­vo­si dar prieš ati­da­rant par­ duo­tu­vę. Esą tai su­tei­kė po­jū­tį, kad bend­ro­ve klien­tai pa­si­ti­ki.

„At­si­nau­ji­ni­mo pro­ga tris die­nas pir­kė­jai tu­ri ga­li­my­bę nuo­lai­das iš­ si­trauk­ti pa­tys. Vi­so­se mū­sų par­ duo­tu­vė­se per­kan­tie­ji trau­kia nuo­ lai­dų ku­po­nus, ku­riuo­se ga­li­ma ras­ti ir pa­si­nau­do­ti nuo­lai­da nuo 7 iki 99 pro­c.“, – pa­sa­ko­jo L.La­pė­nas. Per­mai­nos „Tech­no­ra­mo­je“– šven­tė ir klien­tams, ir dar­buo­to­jams. Už­s. 1023721

Per­mai­nų pro­gra­ma Di­d žio­jo pa­si­kei­t i­mo pro­ga „Tech­ no­ra­mo­je“ šian­dien 13 val. – įspū­din­go dy­džio „Sam­sung“

ek­ra­ne – vir­tua­lios lenk­ty­nės. Būk pir­ mas ir lai­mėk „Lo­gi­tech“ ko­lo­nė­les. 14 val. – ra­di­jo sto­ties „La­lu­na“ žai­di­

mo „Haier“ pri­zams lai­mė­ti nu­ga­lė­to­jo trau­ki­mas. 15 val. – pir­ma­sis tei­sin­gai iš­spren­dęs „IQ tes­tą“ lai­mės 1 tūkst. GB išo­ri­nį kie­ tą­jį dis­ką. 17 val. – už­si­re­gist­ra­vu­sių­jų po­rta­le www.di­dy­sis­pa­si­kei­ti­mas.lt lai­min­gų­jų trau­ki­mas. Jiems ža­da­mi ver­tin­gi pri­zai.

17.30 val. – ak­ci­ja „Lai­min­ga­sis pir­kė­

jas“. Vi­sų pir­ki­nių, pirk­tų rug­sė­jo 28–29 d. „Tech­no­ra­mos“ par­duo­tu­vė­je Tai­kos pr. 39, Klai­pė­do­je, ku­rių kvi­tai di­des­ni nei 30 li­tų ver­tės, pir­kė­jai da­ly­vaus žai­ di­me, ku­ria­me bus ga­li­ma lai­mė­ti te­le­ vi­zo­rių, dul­kių siurb­lius, lai­dy­nę, na­vi­ ga­ci­ją, mo­bi­liuo­sius te­le­fo­nus, ki­tų ver­ tin­gų pri­zų. Be to, vi­są die­ną uos­ta­mies­ty­je prie

„Tech­no­ra­mos“ par­duo­tu­vės Tai­kos pr. 39 tie­siai iš vil­ki­ko bus pre­kiau­ja­ma bui­ties ir elekt­ro­ni­kos pre­kė­mis iki 50 pro­c. pi­giau.

San­tuo­kos. Šian­d ien Klai­pė­dos ci­v i­ li­nės met­ri­ka­ci­jos sky­riu­je tuok­sis 20 po­r ų. Žie­dus su­mai­nys Lau­ra Flo­ro­ vai­tė ir Si­mas Pru­šins­kas (11 val.), Kris­ ti­na Šo­pai­tė ir Ka­ro­l is Vi­soc­k is (11.30 val.), Ja­ke­te­ri­na Stu­den­co­va ir Alek­se­ jus Juk­na (11.40 val.), Dai­va Brei­vy­tė ir Žil­v i­nas Mi­l iaus­kas (11.50 val.), Eve­l i­ na Miš­k i­ny­tė ir Do­na­tas Kriau­čiū­nas (12 val.), Ag­nė Tre­pė­nai­t y­tė ir Al­ber­ tas Po­ce­vi­čius (12.10 val.), Jur­g i­ta Bar­ vy­dai­tė ir And­rej Ma­ly­chin (12.20 val.), Kris­t i­na Nor­vai­šai­tė ir Sau­l ius Dva­r i­ jo­nas (12.30 val.), Jur­g i­ta Brič­k u­tė ir Vid­man­tas Ma­ci­jaus­kas (13.50 val.), Eg­lė Kup­ry­tė ir Ar­tū­ras Jo­naus­kas (14 val.), Jur­g i­ta Kont­r i­mai­tė ir Rus­la­nas Ti­mo­šen­ko (14.10 val.), Tat­ja­na Ščel­ kun ir Mik­hail Ko­chet­kov (14.20 val.), Ži­v i­lė Rau­do­n iū­tė ir Žyd­r ū­nas Jur­ kus (14.30 val.), An­to­n i­na Ve­rov­čiuk ir Aud­r ius Va­na­gas (15 val.), Kris­t i­na Au­g us­t i­nai­ty­tė ir Mar­ty­nas Kaz­laus­ kas (15.10 val.), Na­dež­da Anan­je­va ir Dmit­ry Ko­pa­si­nov (15.30 val.), Ka­ri­na Ra­še­va ir Ri­mas Kin­de­r is (15.40 val.), Gi­ta­na Ši­mu­ly­tė ir Sta­nis­lav Man­čuns­ kij (16 val.), In­ga Lieš­k ū­nai­tė ir Ar­nol­ das Si­de­ra (16.10 val.), Ind­rė Or­lo­vai­tė ir Al­ber­tas Žal­pys (16.20 val.). Mir­t ys. Va­k ar Klai­p ė­dos ci­v i­l i­nės met­ri­ka­ci­jos sky­riu­je už­re­gist­ruo­tos 2 klai­pė­die­čių mir­tys. Mi­rė Ado­mas Do­ nė­la (g. 1926 m.), Auv­ge­nė Lau­ri­nai­tie­ nė (g. 1941 m.). Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­ma Auv­ge­nė Lau­ri­nai­tie­nė. Jo­niš­kės ka­pi­nės. Šian­d ien lai­do­ja­ ma Bro­nis­la­va Nor­gai­lie­nė. Nau­ja­g i­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 5 mo­te­r ys. Gi­mė mer­gai­tė ir 4 ber­niu­kai. Grei­to­ji. Va­kar iki 17 val. grei­to­sios pa­ gal­bos me­di­kai su­lau­kė 52 iš­kvie­ti­mų.

4

miestas

ŠEŠTADIENIS, RUGsėjo 29, 2012

5

Ĺ EĹ TADIENIS, RUGsÄ—jo 29, 2012

lietuva

MĹŤsĹł jau nebe trys milijonai Per deĹĄimtmetÄŻ ĹĄalies gyventojĹł skaiÄ?ius sumaŞėjo maĹždaug penktadaliu. Dabar Lietuvoje oficialiai gyvena 2,988 mln. ĹžmoniĹł, kaip nurodo Statistikos departamentas.

Justinas Argustas j.argustas@diena.lt

VisuomenÄ— sensta

Dar pernai kovÄ… per visuotinÄŻ suraĹĄymÄ… gyventojĹł Lietuvoje, anot statistikĹł, buvo daugiau – 3 043 429 ĹžmonÄ—s. „PasikeitÄ— Lietuvos gyventojĹł struktĹŤra: sumaŞėjo vaikĹł skaiÄ?ius, darbingo amĹžiaus ĹžmoniĹł. Statistika liudija, kad ĹĄalies gyventojai sensta, didÄ—ja iĹĄlaikomĹł gyventojĹł skaiÄ?ius“, – apibendrino Statistikos departamento vadovÄ— Vilija LapÄ—nienÄ—. „TaÄ?iau, kaip pastebime, pakilo gyventojĹł iĹĄsilavinimo lygis, daugiau ĹžmoniĹł, turinÄ?iĹł aukĹĄtÄ…jÄŻ iĹĄsilavinimÄ…. O atsivÄ—rusios sienos skatina integracijos procesus, nes ĹžmonÄ—s moka daugiau kalbĹłâ€œ, – pridĹŤrÄ— V.LapÄ—nienÄ—.

R

Emigravo ĹĄimtai tĹŤkstanÄ?iĹł

Per deĹĄimtmetÄŻ nuo 2001 m. visuotinio gyventojĹł ir bĹŤstĹł suraĹĄymo ĹĄalies gyventojĹł skaiÄ?ius sumaŞėjo 12,6 proc., arba 440,6 tĹŤkst. Statistikos departamentas nurodo, kad gyventojĹł maŞėjimÄ… daugiausia lÄ—mÄ— migracija (76,9 proc.). Per deĹĄimtmetÄŻ iĹĄ ĹĄalies iĹĄvyko 402,9 tĹŤkst. gyventojĹł. AtvykusiĹłjĹł ÄŻ LietuvÄ… skaiÄ?ius – 64,2 tĹŤkst. 2011 m. gyventojĹł suraĹĄymas parodÄ—, kad mieste gyveno du treÄ?daliai (2 031 200, arba 66,7 proc.) gyventojĹł, likusieji 33,3 proc. – kaime. Miesto gyventojĹł skaiÄ?ius per deĹĄimtmetÄŻ tarp suraĹĄymĹł sumaŞėjo 12,9 proc., kaimo – 12,1 proc. DidĹžiuosiuose ĹĄalies miestuose gyveno 40,2 proc. visĹł ĹĄalies gyventojĹł. GyventojĹł sumaŞėjo vi-

suose didĹžiuosiuose miestuose: Ĺ iauliuose – 18,4 proc., PanevÄ—Ĺžyje – 16,7 proc., Kaune – 16,6 proc., KlaipÄ—doje – 15,9 proc., Vilniuje – 3,3 proc. Palyginti su 2001 m. suraĹĄymo rezultatais, gyventojĹł pagausÄ—jo tik keturiose savivaldybÄ—se: KlaipÄ—dos rajono – 11 proc., Neringos – 7,7 proc., Vilniaus ir Kauno rajonĹł – atitinkamai 7,6 ir 5,4 proc. Likusiose 56 savivaldybÄ—se gyventojĹł skaiÄ?ius sumaŞėjo.

katalikais Lietuvoje save laiko daugiau kaip trys ketvirtadaliai gyventojĹł, jokiai religijai savÄ™s nepriskiria 6 proc. Per deĹĄimtmetÄŻ katalikĹł dalis sumaŞėjo nuo 79 proc. iki 77,3 proc. Pernai kovÄ… vykdant suraĹĄymÄ… staÄ?iatikiĹł (ortodoksĹł) tikÄ—jimÄ… iĹĄpaĹžino 4,1 proc., sentikiĹł – 0,8 proc. gyventojĹł. NÄ— vienai religinei bendruomenei savÄ™s nepriskyrÄ— 6,1 proc.

Vilija LapÄ—nienÄ—:

LietuviĹł padaugÄ—jo

Statistika liudija, kad ĹĄalies gyventojai sensta, didÄ—ja iĹĄlaikomĹł gyventojĹł skaiÄ?ius.

Vilniuje pernai pavasarį gyveno 535,6 tōkst. Şmonių. Kaune – 316 tōkst., Klaipėdoje – 162,4 tōkst. gyventojų. Katalikų sumaŞėjo

Be kita ko, Statistikos departamento atstovĹł teigimu, 2011 m. gyventojĹł suraĹĄymas parodÄ—, kad Romos

Pernai buvo suraĹĄyti 154 tautybiĹł gyventojai. PaaiĹĄkÄ—jo, kad lietuviĹł dalis Lietuvoje sudaro 84,2 proc., o lenkĹł ir rusĹł ĹĄalyje per deĹĄimtmetÄŻ maŞėjo. Lenkai pernai sudarÄ— 6,6 proc. gyventojĹł, rusai – 5,8 proc. PrieĹĄ 10 metĹł per suraĹĄymÄ… lenkĹł dalis buvo 6,7 proc., rusĹł – 6,3 proc. BaltarusiĹł dalis ĹĄalyje iĹĄlieka 1,2 proc. SuraĹĄymo duomenimis, Lietuvoje gyveno 108 valstybiĹł pilietybÄ™ turintys gyventojai. Lietuvos pilieÄ?iai sudarÄ— 99,3 proc. visĹł ĹĄalies gyventojĹł. Absoliuti dauguma ĹĄalies gyventojĹł nurodÄ— turintys vienÄ… pilietybÄ™. Prognozuojama, kad per ateinanÄ?ius du deĹĄimtmeÄ?ius Lietuvoje nebeliks nÄ— 2,5 mln. gyventojĹł.

Lietuvos gyventojų pokytis nuo 1940 m. (mln. Şmonių) „„1940 m. – 2,925 „„1951 m. – 2,561 „„1959 m. – 2,711 „„1965 m. – 2,948 „„1973 m. – 3,234 „„1979 m. – 3,398 „„1989 m. – 3,69 „„2001 m. – 3,46 „„2011 m. – 3,043 „„2012 m. rugsėjis – 2,988

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija

Vanduo iĹĄ Ä?iaupo – Tau geriausias! Jovita LinkaitÄ— Aplinkos ministerija pajĹŤryje ÄŻgyvendina socialinÄ™ iniciatyvÄ… „Vanduo iĹĄ Ä?iaupo – Tau geriausias“. Ji skirta dar kartÄ… visuomenÄ—s dÄ—mesiui atkreipti ÄŻ tai, kad vanduo iĹĄ Ä?iaupo Lietuvoje yra ĹĄvarus, kokybiĹĄkas, skanus, paskatinti Ĺžmones jÄŻ vartoti, o kavines ir restoranus – tokio vandens lankytojams atneĹĄti nemokamai.

Geriant vandenÄŻ iĹĄ Ä?iaupo, saugoma ir aplinka, nes sumaŞėja plastiko pakuoÄ?iĹł atliekĹł. Pasak Aplinkos ministerijos VandenĹł departamento direktoriaus Daliaus Krinicko, Lietuva sunaudoja tik apie 12 proc. visĹł turimĹł poĹžeminio vandens iĹĄtekliĹł. „Kai kuriose vietovÄ—se dÄ—l natĹŤraliĹł gamtos sÄ…lygĹł vandenyje yra didesnis uoro ar geleĹžies kiekis, taÄ?iau valymo ÄŻrenginiai jÄŻ iĹĄvalo iki nustatytĹł reikalavimĹłâ€œ, – sako D.Krinickas. Anot jo, prie iniciatyvos prisijungusios kavinÄ—s paĹžymÄ—tos specialiu lipduku ant durĹł.

Praeiviai, pamatÄ™ ĹĄÄŻ lipdukÄ…, Ĺžino, kad toje kavinÄ—je gali nemokamai atsigerti vandens iĹĄ Ä?iaupo ar jo prisipilti ÄŻ savo tarÄ…. Ĺ iuo metu nemokamai vandens iĹĄ Ä?iaupo galima atsigerti ĹĄeĹĄiose Palangos kavinÄ—se-vieĹĄbuÄ?iuose „Alanga“, „Info Hotel“, „Tauras“, „Žilvinas“, kavinÄ—je „Feliksas“, restorane „Žuvinė“, taip pat Vilniaus restorane „Žuvinė“. Vandentiekiu tiekiamo geriamojo vandens kokybÄ™ Lietuvoje nuolat kontroliuoja atestuotos vandens tyrimo laboratorijos. Jis nuolat tiriamas vandenvietÄ—se, vaikĹł darĹželiuose ir mokyklose, vieĹĄojo maitinimo, sveikatos prieĹžiĹŤros ÄŻstaigose ir kitose vietose, atidĹžiai stebimi mikrobiniai ir toksiniai vandens rodikliai. Kitose Europos ĹĄalyse vanduo iĹĄ Ä?iaupo taip pat tinkamas gerti, bet jam ruoĹĄti naudojamas pavirĹĄinis vanduo, o Lietuvoje – tik poĹžeminis. Toks vanduo yra kokybiĹĄkesnis uĹž pavirĹĄinÄŻ, nes ÄŻ pavirĹĄinius vandens telkinius patenka daugiau terĹĄalĹł.

ď Ž Nauda: `\PVNYV[R V[VPVNafcN `VRXVNZN [R aVX NaX_RV]aV TfcR[a\WĂş QĂ›ZR`Ă&#x; Ă&#x; aNV XNQ cN[Qb\ V Ă˜VNb]\ f_N cN

_b` V_ X\XfOV XN` ORa V_ `bZN V[aV ]YN`aVX\ ]NXb\Ă˜VĂş NaYVRXĂş

Faktai ď Ž Ĺ˝mogus per metus vidutiniĹĄkai iĹĄgeria

vanduo, o likusius 97 proc. – sōrus.

apie 750 l vandens.

ď Ž IĹĄ 3 proc. gÄ—lo vandens du treÄ?daliai yra

ď Ž Vandens netenkama ir kvÄ—puojant –

uŞťalÄ™ ledynuose, tad ĹžemÄ—je yra 1 proc. gÄ—lo vandens, naudojamo geriamajam vandeniui ruoĹĄti ir maistui gaminti.

maĹždaug pusÄ—s litro per parÄ…. ď Ž Apie 3 proc. ĹžemÄ—s vandens sudaro gÄ—las

 @UbaaR_`a\PX• [b\a_

6

ŠeštADIENIS, rugsėjo 29, 2012

8p.

Trans­por­to spūstys – San Pau­lo siau­bas.

pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis

pasaulis Gruzijos Ro­žių re­vo­liu­ci­ja: s

Vie­ni Gru­zi­jos gy­ven­to­jai par­la­men­to rin­kimų lau­kia su ne­ri­mu, ki­ti – su vil­ti­mi. Į kovą sto­ja du sun­kias­vo­riai – da­bar­ti­nis ša­lies va­do­vas Mi­chai­las Saa­kaš­vi­lis ir tur­tin­giau­ sias gru­zi­nas pla­ne­to­je Bi­dzi­na Iva­niš­vi­lis. Ro­dos, abu dėl per­galės ko­vos iki pa­sku­ti­ nio krau­jo la­šo. Ne­leng­va ap­si­spręsti

Gru­zi­jos rinkė­jams, ku­rie žings­ niuos prie bal­sadė­žių, teks ap­si­ spręsti: to­liau kliau­tis M.Saa­kaš­ vi­liu ar aukš­čiau­sią ša­lies po­stą pa­tikė­ti mi­li­jar­die­riui B.Iva­niš­vi­ liui ir jo opo­zi­ci­nei „Gru­zi­jos sva­ jonės“ par­ti­jai? Pre­zi­den­tas ša­liai va­do­vau­ja nuo 2003 m. ir tu­ri ne­menką įtaką, o B.Iva­niš­vi­lis tu­ri pi­nigų dau­giau nei bet kas ki­tas Gru­zi­jo­je. Sug­riu­vus Ta­rybų Sąjun­gai Ru­ si­jo­je per vy­ku­sią chao­tišką pri­va­ ti­za­ciją gru­zi­nas B.Iva­niš­vi­lis ne­ blo­gai pra­lo­bo. Skai­čiuo­ja­ma, kad jo tur­tas sie­ kia 6,4 mlrd. JAV do­le­rių. Ki­taip sa­kant, B.Iva­niš­vi­lis – ne tik tur­ tin­giau­sias gru­zi­nas pla­ne­to­je, jo tur­tas pri­lygs­ta be­veik pu­sei Gru­ zi­jos bend­ro­jo vi­daus pro­duk­to. Tai­gi, kurį iš kan­di­datų rink­ tis? Iš­tai­gin­guo­se pre­zi­dentū­ros rūmuo­se ka­ra­liau­jantį M.Saa­kaš­vilį ir jo Jung­tinį na­cio­na­linį judė­jimą ar 50 mln. do­le­rių vertės žy­maus ja­ponų ar­chi­tek­to Shi­no Ta­ka­mat­ su pro­jek­tuo­tuo­se rūmuo­se kal­ nuo­se ne­to­li Tbi­li­sio įsikū­rusį oli­ garchą ir jo „sva­jo­nių“ par­tiją?

Tu­ri ir ko­zi­rių, ir trūkumų

Abu kan­di­da­tai tu­ri rimtų ko­zi­rių. B.Iva­niš­vi­lis – pi­ni­gus, o M.Saa­ kaš­vi­lis – vald­žią. Ne­nuos­ta­bu, kad rin­kimų ko­va vyks­ta kaip nie­ka­da įnir­tin­gai. B.Iva­niš­vi­lis jau ga­vo laz­da per veidą. Tai pri­kib­ta prie jo pi­lie­ tybės, tai iš­ki­lo bėdų dėl vers­lo, da­bar pa­grin­di­nis opo­nentų ark­ liu­kas yra neaiškūs vers­li­nin­ko ry­ šiai su Ru­si­ja – did­žiau­sia M.Saa­ kaš­vi­lio prie­še.

Štai kodėl jie no­ri, kad Gru­zi­jos ne­liktų žemė­la­piuo­se, nes jei Gru­zi­ja iš­liks... tai bus blo­gas pa­vyz­dys ki­toms po­so­vie­tinėms ša­lims.

Vis dėlto B.Iva­niš­vi­lio konf­lik­tas su vald­žia per­ne­lyg ne­gąsdi­na. Jis ir to­liau kal­ba, kad M.Saa­kaš­vi­lio ir jo par­ti­jos die­nos – su­skai­čiuo­tos. Ma­ža to, B.Iva­niš­vi­lis, re­gis, per­ėjo

ir į kontr­puo­limą. An­tai būtent jo fi­ nan­suo­ja­mos dvi te­le­vi­zi­jos pa­skelbė tiek Gru­ziją, tiek tarp­tau­tinę bend­ ruo­menę šo­ki­ra­vu­sius vaiz­dus iš pa­grin­di­nio Tbi­li­sio kalė­ji­mo, ku­ria­ me ma­ty­ti, kaip kalė­ji­mo pri­žiūrė­to­ jai ža­gi­na ir kan­ki­na nu­teis­tuo­sius. Vy­riau­sybė sku­biai pa­reiškė, kad skan­da­las – su­re­ži­suo­tas, esą pri­ žiūrė­to­jai spe­cia­liai elgė­si žvėriš­kai ir yra su­si­ję su opo­zi­ci­ja. Stai­giai im­ta­si re­formų – pa­ keis­ta kalė­jimų mi­nistrė, sku­biai iš po­sto pa­si­traukė ir vi­daus rei­kalų mi­nist­ras. Ta­čiau ža­los mas­tas, kaip ma­no eks­per­tai, – ne­men­kas. Kri­ti­kos dėl skan­da­lo M.Saa­kaš­ vi­lis su­laukė ir iš kai­mynės Ru­si­jos, ku­rios va­do­vai ne sykį pa­brėžė, kad apie abiejų ša­lių san­ty­kių at­nau­ji­ nimą bus ga­li­ma kalbė­ti tik tuo­ met, kai M.Saa­kaš­vi­lis pa­si­trauks iš Gru­zi­jos po­li­ti­nio eli­to viršūnės. Šį kartą Ru­si­ja pa­reiškė, jog ka­li­ nių ža­gi­ni­mo skan­da­las tik dar sykį su­kėlė abe­jo­nių, kad M.Saa­kaš­vi­lio vy­riau­sybė iš tiesų ger­bia žmo­gaus tei­ses, kaip dek­la­ruo­ja. Bet M.Saa­kaš­vi­lis Jung­ti­nių Tau­ tų Ge­ne­ra­linė­je asamblė­jo­je ru­sams at­rėžė, kad „Gru­zi­jo­je de­mok­ra­ti­ jos ge­ro­kai dau­giau nei Ru­si­jo­je“,

nes „Gru­zi­jo­je į pa­na­šius skan­da­ lus vald­žiai ne­nu­sisp­jaut“. „Štai kodėl jie no­ri, kad Gru­zi­jos ne­liktų žemė­la­piuo­se, nes jei Gru­ zi­ja iš­liks... tai bus blo­gas pa­vyz­ dys ki­toms po­so­vie­tinėms ša­lims ir la­bai blo­gas pa­vyz­dys Ru­si­jos gy­ ven­to­jams, bent taip ma­no Ru­si­jos va­do­vai, – tvir­ti­no M.Saa­kaš­vi­lis. – Vien fak­tas, kad mes sku­biai rea­ ga­vo­me... Ru­si­jo­je tai vyks­ta kas­ dien ir vi­siems į tai nu­si­spjau­ti.“ Taip pat M.Saa­kaš­vi­lis pa­reiškė, kad Ru­si­ja ke­lia pa­vojų Gru­zi­jai Pietų Ose­ti­jo­je stip­rin­da­ma sa­vo ka­ ri­nes pa­jėgas, taip pat reng­da­ma ka­ ri­nes pra­ty­bas prie­š pat par­la­men­to rin­ki­mus. „Ne­ga­liu įsi­vaiz­duo­ti la­ biau pro­vo­kuo­jan­čio ir neat­sa­kin­go žings­nio, nei mo­bi­li­zuo­ti ka­ri­nes pa­ jėgas tuo me­tu, kai de­mok­ra­tinė ša­lis ren­gia­si vie­nam svar­biau­sių po­li­ti­ nių įvy­kių“, – teigė M.Saa­kaš­vi­lis. Po­li­tinės ba­ta­li­jos

Ta­čiau ne tik už­sie­ny­je, bet ir na­ mie M.Saa­kaš­vi­liui ten­ka at­lai­ky­ti kri­ti­kos bangą. Kai ku­rie po­li­ti­kos eks­per­tai sa­ ko, kad M.Saa­kaš­vi­lio po­zi­ci­jos po ka­li­nių kan­ki­ni­mo skan­da­lo ge­ro­kai su­si­lpnėjo. „Tai la­bai reikš­min­gas

Iš­ban­dy­mas: rink­tis da­bar­tinį ša­lies

smūgis“, – pa­brėžė Gru­zi­jos po­li­ ti­kos ana­li­ti­kas Gi­ja No­di­ja. – Tai tik­rai su­ma­ži­no jų ga­li­my­bes, bet vis dar sun­ku pa­ma­tuo­ti, kiek.“ „Šis skan­da­las pa­veiks ir rin­ kimų baigtį, ir si­tua­ciją po rin­

Parlamento rinkimų aistros ir legendos And­re­jus Žu­kovs­kis Tbi­l i­sis (Gru­z i­ja)

Ką apie artė­jan­čius par­la­men­to rin­ki­mus ma­no gru­zi­nai? Už ką ati­duo­ti balsą – mi­li­jar­die­rių vers­ li­ninką ar Ro­žių re­vo­liu­ci­jos he­ rojų?

Protestai: Tbilisio gatvėse dienraščio pakalbinti demonstrantai tvirti-

no, kad panašūs skandalai šalyje – ne naujiena, tiesiog niekas iki šiol nesiėmė visko paviešinti. „Scan­pix“ nuo­tr.

Rugsė­jo 18 d. bu­vo pa­vie­šin­ti kad­rai su vie­na­me Tbi­li­sio kalė­ji­me kan­ ki­na­mais ir prie­var­tau­ja­mais ka­li­ niais. Šis skan­da­las ta­po tik­ra do­ va­na opo­zi­ci­jai. Nors Michailas Saa­kaš­vi­lis opo­ zi­ci­jos veikė­jus ap­kal­ti­no pa­si­nau­ do­jus juo­do­sio­mis tech­no­lo­gi­jo­mis, pro­tes­tuo­tojų mi­nios vy­riau­sybės ar­gu­men­tai ne­įti­ki­no. Tbi­li­sio gatvė­se dien­raš­čio pa­ kal­bin­ti de­monst­ran­tai tvir­ti­no, kad „pa­našūs skan­da­lai ša­ly­je – ne nau­jie­na, tie­siog nie­kas iki šiol ne­ si­ėmė vis­ko pa­vie­šin­ti“. Vie­na iš pro­tes­tuo­jan­čių mo­terų, bu­vu­si Gru­zi­jos pre­zi­den­to Eduar­ do Še­vard­nadzės ad­mi­nist­ra­ci­jos

dar­buo­to­ja, teigė, kad M.Saa­kaš­vi­ lio val­dy­mo me­tais kalė­ji­muo­se at­ si­dūrė ne tik tie, ku­rie nerėmė vald­ žios, ta­čiau ir jų ar­ti­mie­ji. „Ma­no mo­čiutė, bro­lis, du dėdės at­si­dūrė kalė­ji­me dėl su­fab­ri­kuotų bylų, nes aš ko­vo­jau dėl ne­teisė­to ma­no at­lei­di­mo iš dar­bo“, – pik­ ti­no­si mo­te­ris. Ji pri­dūrė: „Pa­vyzd­žiui, vy­riau­ sybė už­kir­to ke­lią tau­ti­nių ma­žumų at­sto­vams užim­ti po­stus, o juk to­ kių žmo­nių Gru­zi­jo­je – ne­ma­žai. Į vald­žią ga­li atei­ti tik gru­zi­nai, o ose­ti­nams, ab­cha­zams, izi­tams ir kitų tautų at­sto­vams lie­ka dirb­ti tik juo­dus dar­bus.“ Apie pa­tį Be­dzi­ną Iva­niš­vilį, iš ku­ rio M.Saa­kaš­vi­lio pa­stan­go­mis ne­ se­niai bu­vo atim­ta Gru­zi­jos pi­lie­ tybė, Gru­zi­jo­je sklan­do le­gen­dos. Kar­tais mi­tai pri­me­na fan­tas­tinį filmą. Be­veik kiek­vie­nas kal­bin­tas gru­zi­nas skubė­jo iš­var­dy­ti bent ke­lis B.Iva­niš­vi­lio pa­da­ry­tus ge­rus dar­ bus, apie ku­riuos po­li­ti­kas ir vers­li­ nin­kas „nie­kam nėra pa­sa­kojęs“.

„Nu­va­žiuo­ki­te į jo gimtąjį kaimą ir pa­si­žiūrė­ki­te. Už sa­vo pi­ni­gus jis su­tvarkė gy­ven­to­jams na­mus. Ski­ ria jiems fi­nan­sinę pa­galbą. Jei­gu po­ra iš to kai­mo no­ri su­si­tuok­ti, jis ski­ria pi­nigų ves­tuvėms. Juo­kin­ga, ta­čiau žmonės iš kitų ša­lies vie­ tų net ėmė va­žiuo­ti į tą kaimą gy­ ven­ti, kad gautų pa­ramą“, – pa­sa­ ko­jo vie­na­me Tbi­li­sio prie­mies­čių gy­ve­nan­tis ir vai­ruo­to­ju dir­ban­tis Vi­sa­rio­nas. Vi­sa­rio­no bro­lis, pa­si­ro­do, dir­ba B.Iva­niš­vi­lio ap­sau­gos vir­ši­nin­ku. Kaip sa­ko vy­ras, bro­lis kas mėnesį gau­na apie 10 tūkst. la­rių (apie 16 tūkst. litų) at­lygį. „Ti­kiu, kad žmonėms at­ly­gi­ni­ mai bus pa­kel­ti, nes jis vers­li­nin­ kas. Jis ži­no, kaip pa­kel­ti šalį ant kojų. Pen­si­jos pa­kils dvi­gu­bai, ben­zi­nas kai­nuos pi­giau, o už de­ ga­lus dar ir kom­pen­sa­ci­jos bus. Be to, gy­dy­mas bus ne­mo­ka­mas“, – lyg iš rek­la­mi­nio lanks­ti­nu­ko dės­ tė kiek po­pu­lis­tiš­kus B.Iva­niš­vi­lio rin­kimų šūkius Vi­sa­rio­nas.

7

ŠeštADIENIS, rugsėjo 29, 2012

pasaulis Po­li­ci­ja ra­do ­ pa­bėgu­sią po­relę

Lio­ka­jus sto­ja prie­š teismą

Pabė­gu­si po­relė – britų moks­leivė ir jos ma­te­ma­ti­kos mo­ky­to­jas, ku­rių ieš­ko­ta vi­ so­je Eu­ro­po­je, ras­ti Bor­do mies­te Prancū­ zi­jo­je. 30-me­tis mo­ky­to­jas Je­re­my For­res­ tas suim­tas ir lai­ko­mas už grotų, o 15-metė Me­gan Stam­mers glo­bo­ja­ma po­li­ci­jos. Šios po­ros nie­kas ne­matė nuo rugsė­jo 20 d., kai juo­du bu­vo nu­fil­muo­ti li­pan­tys į keltą, plau­kiantį per La­manšą iš Do­ve­rio į Prancū­zi­jos uos­ta­miestį Kalė.

Buvęs Ro­mos po­pie­žiaus Be­ne­dik­to XVI lio­ka­jus Pao­lo Gab­rie­le šian­dien stos prie­š teismą dėl kal­ti­nimų po­nti­fi­ko do­ku­mentų va­gys­te ir jų per­da­vi­mu žur­na­lis­tui. Šis sen­sa­cin­gas Ho­li­vudą pri­me­nan­tis skan­ da­las at­skleidė kovą dėl vald­žios, int­ri­gas ir ko­rup­ciją aukš­čiau­siuo­se Ka­ta­likų baž­ ny­čios sluoks­niuo­se. P.Gab­rie­le gre­sia ket­ ve­ri me­tai kalė­ji­mo, jį teis trijų teisėjų Va­ti­ ka­no tri­bu­no­las.

19

žmo­nių

va­kar žu­vo Ne­pa­lo sos­tinė­je su­du­žus tu­ris­tus skrai­di­nan­čiam lėktu­vui.

saulė­ly­dis ar nau­jas dub­lis? Vald­žios kal­ti­ni­mus, kad su­re­ži­ sa­vo kalė­jimų skan­dalą, opo­zi­ci­jos at­sto­vai pa­va­di­no me­la­gystė­mis. Opo­zi­ci­ja at­rėžė, jog re­ži­mas da­ bar sie­kia kur­ti vie­nos par­ti­jos po­ li­tinę sis­temą, ku­riai va­do­vautų M.Saa­kaš­vi­lis. Pag­rin­do taip teig­ ti, re­gis, yra. Juk ki­tais me­tais, kai baig­sis M.Saa­kaš­vi­lio ant­ro­ji ka­ den­ci­ja, pa­gal kons­ti­tu­cinę pa­taisą dau­giau­sia ga­lių ša­ly­je įgis būtent mi­nist­ras pir­mi­nin­kas. Tad jei pre­zi­den­tinė par­ti­ja laimė­ tų šiuos par­la­men­to rin­ki­mus, ga­li­ mas da­ly­kas, kad prem­je­ro po­stas ati­tektų būtent M.Saa­kaš­vi­liui. „Me­las ir smur­tas – du pa­grin­di­niai šios vy­riau­sybės gink­lai prie­š po­li­ti­ nius opo­nen­tus ir Gru­zi­jos žmo­nes, – bu­vo ra­šo­ma opo­zi­ci­jos pa­skelb­ta­me pra­ne­ši­me. – Spa­lio 1 d. šiai smur­to po­li­ti­kai ateis ga­las.“ Ar tur­tuo­lis tu­ri re­ceptą?

va­dovą M.Saa­kaš­vilį (nuotr. dešinėje) ar mi­li­jar­die­rių B.Iva­niš­vilį – gru­zinų lau­kia sun­kus ap­si­spren­di­mas. „Scan­pix“ nuo­tr.

kimų, – pro­gno­za­vo ir Alek­sand­ ras Ron­de­lis iš Tbi­li­sy­je įsikū­ru­sio Stra­te­gi­nių ir tarp­tau­ti­nių stu­dijų ins­ti­tu­to. – Vy­riau­sybės at­sa­kas bu­vo stip­rus, sku­bus ir adek­va­ tus, bet ji tie­siog ne­tu­ri pa­kan­ka­

mai lai­ko iki rin­kimų, kad su­ma­ žintų žalą, ku­rią pa­tyrė dėl šios krizės. „Gru­zi­jos sva­jo­nei“ tai bu­ vo do­va­na, apie ku­rią ji būtų galė­ ju­si tik sva­jo­ti, ir ši ja la­bai ge­rai nau­do­ja­si.“

Eks­per­tas Tho­mas de Waa­las tei­ gė, kad „pirmą­syk per de­šimt metų Gru­zi­jos po­li­ti­nis eli­tas su­si­dūrė su tik­rai rim­tu opo­zi­ci­jos iššū­kiu“. Šis eks­per­tas taip pat su­ti­ko, kad opo­ zi­ci­jai skan­da­las bu­vo do­vanėlė.

Gru­zi­jo­je ru­denė­ja ir oras šąla, ta­ čiau rin­ki­mai kaip rei­kiant kai­ti­na at­mos­ferą. Nie­kas ne­ži­no, ko lauk­ti po rin­kimų: ar opo­zi­ci­ja su­si­tai­kys su pra­laimė­ji­mu, ar ne­kils ma­si­ nių pro­testų, ar vi­suo­menė neiš­ sis­kai­dys? O gal laimės opo­zi­ci­ja ir, jei lai­ mės, kaip pa­si­keis gy­ve­ni­mas? Kol kas gru­zi­nams ge­riau ži­ no­mas pa­ts B.Iva­niš­vi­lis, o ne jo par­ti­ja, ku­rio­je, kaip jis pa­ts sa­ko, ne­trūksta in­te­lek­tualų, ku­rie su­ pran­ta, ko rei­kia Gru­zi­jai. Tie­sa, iki šiol vie­nin­te­lis aiš­ kiai dek­la­ruo­ja­mas „Gru­zi­jos sva­

jonės“ tiks­las – nu­galė­ti M.Saa­ kaš­vi­lio par­tiją. Tai­gi, šios par­ti­jos stra­te­gi­ja – su­rink­ti kuo dau­giau da­bar­ti­ne vy­ riau­sy­be nu­si­vy­lu­sių rinkėjų balsų. Pats B.Iva­niš­vi­lis ne sykį kri­ti­ ka­vo M.Saa­kaš­vi­lio eko­no­mi­nes re­for­mas, o ša­lies va­do­vo įsi­pa­ rei­go­jimą de­mok­ra­ti­jai pa­va­di­no tuš­čiais žod­žiais. Mi­li­jar­die­rius ne­ma­žai pi­nigų skyrė Gru­zi­jos sta­čia­ti­kių baž­ ny­čiai, re­mia įvai­rius me­no ko­ lek­ty­vus, lab­da­ros or­ga­ni­za­ci­jas. Ypač daug dėme­sio B.Iva­niš­vi­ lis skyrė sa­vo gim­ta­jam Ime­re­ti­ jos re­gio­nui. Kaip kal­ba gru­zi­nai, gimtąjį miestą jis pa­vertė ro­ju­mi Gru­zi­jo­je. Ta­čiau vy­riau­sybės at­sto­vai įta­ ria, kad oli­gar­chas ga­li būti „Mask­ vos pro­jek­tas“. B.Iva­niš­vi­lis turė­jo tiek „Gazp­rom“, tiek „Lu­koil“ ak­cijų, ta­čiau, kaip pa­ts pa­reiškė, jas par­davė. Vis dėlto skep­ti­kai tvir­ti­na, kad oli­gar­ cho ir Ru­si­jos ener­ge­ti­kos bend­ro­ vių ry­šius iki šiol gau­bia ne­ma­žai pa­slap­čių. „Nea­be­jo­ju, kad Krem­lius turė­jo pri­tar­ti to­kiam san­do­riui (par­duo­ti ak­ci­jas). Juk pa­žvel­ki­me, tie as­me­ nys, ku­rie nu­si­pir­ko B.Iva­niš­vi­lio turtą to­se bend­rovė­se, vi­si jie yra ge­ri Vla­di­mi­ro Pu­ti­no bi­čiu­liai“, – sakė Kak­ha Ben­du­kidzė, Tbi­li­ sy­je gy­ve­nan­tis aka­de­mi­kas, ku­ris anks­čiau dir­bo M.Saa­kaš­vi­lio eko­ no­mi­kos mi­nist­ru. „News­week“, „Reu­ters“, BNS inf.

8

ŠeštADIENIS, rugsėjo 29, 2012

pasaulis „Ok­to­ber­fest“ fes­ti­va­lis Šio­mis sa­vaitė­mis Vo­kie­ ti­jo­je vyks­ta jau 179-asis alaus fes­ti­va­lis „Ok­to­ ber­fest“. Alaus pa­la­pinė­ se vie­nu me­tu ga­li su­tilp­ ti iki 10 tūkst. žmo­nių, o iš vi­so fes­ti­va­ly­je jų ap­ si­lan­ko maž­daug 6 mln. Aps­kai­čiuo­ta, kad šven­ tės dalyviai su­var­to­ja 7 mln. litrų alaus, su­val­go 500 tūkst. keptų viš­čiukų ir 100 tūkst. deš­re­lių.

Nea­py­kan­tos kurs­ty­to­jas pa­tup­dy­tas už grotų Įta­ria­mas an­tiis­la­miš­ko fil­mo, ku­ ris išp­ro­vo­ka­vo pro­tes­tus vi­sa­me mu­sul­mo­niš­ka­me pa­sau­ly­je, kū­ rėjas ket­vir­ta­dienį bu­vo areš­tuo­ tas ir su­lai­ky­tas be ga­li­mybės jį pa­ leis­ti už užs­tatą, nes, kaip nu­rodė JAV teisė­ja, jis ga­li ban­dy­ti pa­bėgti.

Na­kou­la Bas­se­ley Na­kou­la, įta­ ria­mas „Mu­sul­monų ne­kal­tybės“ re­ži­sie­rius ir pro­diu­se­ris, bu­vo areš­tuo­tas dėl sa­vo ban­do­mo­jo lai­ko­tar­pio tai­syk­lių pa­žei­dimų ir pa­si­rodė Los And­že­lo teis­me. Ban­do­ma­sis lai­ko­tar­pis jam pa­ skir­tas po 2010 m. nuo­sprend­žio dėl su­kčia­vi­mo ban­kuo­se. Kal­tin­to­jas Ro­ber­tas Dug­da­ le’as sakė, kad 55 metų N.B.Na­ kou­la, kaip įta­ria­ma, pa­darė aš­ tuo­nis pa­žei­di­mus, tarp ku­rių yra me­la­gin­gi pa­reiš­ki­mai jį pri­ žiū­rin­tiems pa­reigū­nams ir ma­ žiau­siai trijų skir­tingų vardų nau­do­ji­mas.

Ban­do­ma­sis lai­ko­ tar­pis jam yra pa­skir­tas po 2010 m. nuo­ sprend­žio dėl su­kčia­vi­mo ban­kuo­se. Teisė­ja Su­zan­ne Se­gal nu­ sprendė, kad N.B.Na­kou­la, ku­ ris, ki­lus pro­tes­tams dėl jo fil­mo, slapstė­si, tu­ri būti su­lai­ky­tas be ga­li­mybės jį pa­leis­ti už užs­tatą, ir sakė, kad jis ga­li pa­bėgti, be to, ke­lia pa­vojų vi­suo­me­nei. „Teis­mui trūksta pa­si­tikė­ji­mo šiuo at­sa­ko­vu“, – teigė ji. Ki­lus did­žiu­liam pa­si­pik­ti­ni­ mui, kurį „Mu­sul­monų ne­kal­ tybė“ su­kėlė mu­sul­monų bend­ ruo­menė­se, bu­vo su­si­rūpin­ta ir N.B.Na­kou­los sau­gu­mu, o pa­sku­ bo­mis su­reng­tas jo pa­si­ro­dy­mas

teis­me Los And­že­lo cent­re vy­ko griež­to sau­gu­mo sąly­go­mis. Teis­mo po­sėdis bu­vo už­da­ras, bet žur­na­lis­tams ir smal­suo­liams bu­vo leis­ta jį stebė­ti per vaiz­do kon­fe­ren­ciją iš ki­to pa­sta­to. N.B.Na­koulą, ku­ris, kaip ma­ no­ma, nau­do­jo­si ir sla­py­vard­žiu Sa­mas Ba­ci­le’as, anks­čiau šį mė­ nesį jo ban­do­mo­jo lai­ko­tar­pio prie­žiū­ros pa­reigū­nai bu­vo trum­ pam su­laikę ap­klaus­ti. Ki­lus tarp­tau­ti­niams pro­tes­ tams dėl in­ter­ne­te pa­skelb­to mi­ ni­mo fil­mo 14 mi­nu­čių trukmės anon­so N.B.Na­kou­la bu­vo su­ sek­tas sa­vo namų ad­re­su Se­ri­to­so mies­te į pie­tus nuo Los And­že­lo. Mi­ni­mas fil­mas, ku­ria­me pra­na­ šas Ma­ho­me­tas vaiz­duo­ja­mas kaip smur­tau­jan­tis pusp­ro­tis ir išk­rypė­ lis, įžeidė dau­gelį mu­sul­monų ir su­kėlė an­tia­me­ri­kie­tiškų pro­testų bangą, ku­ri pa­rei­ka­la­vo ke­lių žmo­ nių gy­vybės ir per ku­rią pro­tes­tuo­ to­jai pa­de­ginė­jo JAV at­sto­vy­bes, mo­kyk­las ir įmo­nių biu­rus. 2009 m. va­sarį N.B.Na­kou­lai ir ki­tiems as­me­nims bu­vo pa­teik­ti fe­de­ra­li­niai kal­ti­ni­mai su­kčiau­jant įsi­gi­jus klientų ta­pa­ty­bes ir so­cia­ linės ap­sau­gos nu­me­rius ke­liuo­se „Wells Far­go“ sky­riuo­se Ka­li­for­ni­ jo­je ir iš­siė­mus iš jų 860 do­le­rių. N.B.Na­kou­la teis­me pa­si­rodė kitą dieną po to, kai „Mu­sul­ monų ne­kal­tybė­je“ su­vai­di­nu­ si ak­torė Cin­dy Lee Gar­cia iškėlė ant­rą ieš­kinį ir pa­prašė pri­vers­ti „You­Tu­be“ bei „Goog­le“ iš in­ter­ ne­to išim­ti fil­mo anonsą. C.L.Gar­cia pra­ėju­sią sa­vaitę pa­teikė ieš­kinį Los And­že­lo aukš­ tesnės ins­tan­ci­jos teis­mui, bet teisė­jas jį at­metė, o šį tre­čia­dienį ji pa­teikė naują ieš­kinį dėl au­to­ riaus tei­sių pa­žei­dimų fe­de­ra­li­ nia­me teis­me San­ta Kla­ri­to­je, taip pat Ka­li­for­ni­jo­je. BNS inf.

Pa­vo­jus: ki­lus did­žiu­liam pa­si­pik­ti­ni­mui, kurį „Mu­sul­monų ne­kal­

tybė“ su­kėlė mu­sul­monų bend­ruo­menė­se, bu­vo su­si­rūpin­ta N.B.Na­ kou­los sau­gu­mu. „Reu­ters“ nuo­tr.

Dau­ge­lio pa­ sau­lio did­mies­ čių gy­ven­to­jai skund­žia­si, kad pi­ko va­lan­do­mis trans­por­to spūsty­se su­gaiš­ta ma­rias lai­ko. Ne išim­tis, re­gis, ir Bra­zi­li­jos did­ mies­tis San Pau­ las. Ta­čiau, kaip sa­ko BBC žur­na­ lis­tai, šis mies­tas – nea­be­jo­ti­nai pa­sau­lio spūsčių re­kor­di­nin­kas.

Prob­le­ma: eks­per­tai sa­ko, kad spūsčių San Pau­lo gatvė­se neiš­veng­si, ta­čiau

ge­ri­nimą.

Trans­por­to spūstys – Sa Grūsčių ver­gai

Kaip pa­sa­ko­jo vie­tos gy­ven­to­jai, vi­su gro­žiu San Pau­lo trans­por­to sis­te­mos pro­ble­mas ga­li pa­ma­ty­ti penk­ta­dienį va­ka­re. Pla­čios mies­to gatvės virs­ta rau­donų ir baltų lem­ pu­čių jūra. San Pau­las – did­žiau­sias Bra­zi­ li­jos mies­tas, ja­me ir jo prie­mies­ čiuo­se gy­ve­na per 11 mln. žmo­nių. Ko­kio il­gio spūstys nu­si­drie­kia mies­te? Jei die­na įpras­ta – apie 180 km, jei „juo­da“ die­na – 295 km. Ke­lionė per miestą esant pi­kui ga­li truk­ti va­landų va­lan­das. „Tai tar­si au­to­mo­bi­lių jūra, – pa­ sa­ko­jo Fa­bia­na Cres­po, San Pau­ lo gy­ven­to­ja, lėtai judė­da­ma au­to­ mo­bi­liais už­kimš­ta gat­ve su sa­vo 10 mėne­sių sūnu­mi Rod­ri­go. – Il­gus me­tus su šei­ma gy­ve­no­me pie­tinė­ je mies­to da­ly­je, o aš dir­bau ki­ta­ me mies­to ga­le. Ta­čiau su­si­tuo­ku­si nu­ta­riau, kad reikėtų iš­si­kel­ti į ra­ joną, ku­ris būtų ar­čiau dar­bo vie­ tos. Pri­si­pa­žin­siu, ke­lionė per mies­ tą – tik­ras pra­ga­ras. De­ja, da­bar vėl esu pri­vers­ta kęsti spūstis, nes gi­ mus sūnui nu­ta­riau įkur­ti sa­vo pri­ vatų verslą, o ma­no dar­bo vie­ta da­ bar ne­to­li senųjų namų.“ Su­si­pa­ži­no su vy­ru

Mo­te­ris tei­gia, kad jai ke­lionė nuo namų iki dar­bo kas­dien trun­ka ke­

tu­rias va­lan­das į abi pu­ses. „Mes ta­po­me trans­por­to spūsčių ver­ gais, nes nuo­la­tos esa­me pri­vers­ti pla­nuo­ti sa­vo gy­ve­nimą pa­gal jas“, – pik­ti­no­si F.Cres­po. Po dviejų va­landų ke­lionės na­ mo iš dar­bo būna jau va­ka­ras. Kol mo­te­ris parvažiuoja, jos trejų me­ tų duk­terį Ped­ro pri­žiū­ri grįžęs vy­ ras Mau­ri­cio. Ta­čiau stai­ga mo­te­ris nu­si­šyp­so žur­na­lis­tams, ku­rie kar­tu su ja ban­ do nu­si­gau­ti nuo taš­ko A iki taš­ko B. Ji at­skleid­žia, kad su vy­ru su­si­ pa­ži­no būtent trans­por­to spūsty­je. „Aš va­žia­vau au­to­mo­bi­liu su drau­ge ir jis bu­vo au­to­mo­bi­ly­je su drau­gu. Spūsty­je ėmėme va­žiuo­ ti vie­nas ša­lia ki­to. Jis ėmė į ma­ne žvilg­čio­ti, aš į jį“, – sakė mo­te­ris. Ji pri­dūrė, kad ne­tru­kus abu pra­vėrė au­to­mo­bi­lių lan­gus ir Mau­ri­cio įti­ ki­no duo­ti jam sa­vo mo­bi­lio­jo te­le­ fo­no nu­merį. „Ma­nau, kad tai vie­nin­te­lis tei­ gia­mas spūsčių as­pek­tas“, – juokė­si Fa­bia­na. Ra­di­jas vai­ruo­to­jams

San Pau­le jau sep­ty­ne­rius me­tus vei­kia vie­na ra­di­jo sto­tis. Visą par­ą ra­di­jo lai­do­se vai­ruo­to­jams pa­tei­ kia­ma nau­jau­sia in­for­ma­ci­ja apie trans­por­to spūstis mies­te ir ga­li­ my­bes jas ap­lenk­ti.

Ra­di­jo sto­ties pa­va­di­ni­mas – „Sul Ame­ri­ca Traf ­fi c Ra­dio“. Jos klau­ sy­to­jai kar­tu dir­ba ir ra­di­jo re­por­ te­riais. Daž­niau­siai tai vai­ruo­to­jai, pra­ne­šan­tys apie spūstis ir in­ci­den­ tus ke­liuo­se. Pi­ko va­lan­do­mis ra­di­ jas į pa­galbą pa­si­tel­kia sraig­tas­parnį.

San Pau­lo vald­žia tu­ ri in­ves­tuo­ti į viešąjį trans­portą, o ne tiesti nau­jus ke­lius ir greit­ ke­lius, ku­rie ne­tru­ kus vėl bus užgrūs­ti au­to­mo­bi­liais.

Šias lai­das nuo pat ra­di­jo įkūri­mo ren­gian­ti Vic­to­ria Ri­bei­ro pa­sa­ko­jo, kad jos dar­bas – laks­ty­ti po mies­ tą, ieš­ko­ti ga­li­my­bių vai­ruo­to­jams iš­veng­ti spūsčių ir apie tai sku­ biai pra­neš­ti klau­sy­to­jams. „Dir­bu čia nuo ta­da, kai ra­di­jas ėmė trans­ liuo­ti pirmą­sias lai­das. De­ja, ga­liu pa­sa­ky­ti, kad trans­por­to pro­ble­ma mies­te tik didė­ja“, – sakė mo­te­ris. Į darbą – sraig­tas­par­niu

Au­to­mo­bi­lių skai­čiaus ki­li­mas – vie­na did­žiau­sių pro­blemų Bra­zi­

9

ŠeštADIENIS, rugsėjo 29, 2012

pasaulis „Ok­to­ber­fest“ fes­ti­va­lis

Mi­li­jar­die­rius ieš­ko žen­to. At­ly­gis – 65 mlrd. do­le­rių Les­bietė, ku­rios tėvas Hon­kon­go oli­gar­chas pa­si­ūlė 65 mln. do­le­ rių vy­rui, su­gebė­sian­čiam pel­ny­ ti jos meilę, sakė su­lau­ku­si gau­ sybės pa­si­ūlymų, bet ant tėvo ne­ pyks­tan­ti. Pirš­lybų la­vi­na

„JAV ka­ro ve­te­ra­nai, kaž­kas iš Etio­pi­jos sos­tinės, Stam­bu­lo, Pietų Ame­ri­kos, Por­tu­ga­li­jos – tik­rai, iš vi­so pa­sau­lio“, – sakė Gi­gi Chao, var­ty­da­ma elekt­ro­ninį pa­štą bal­ ta­me ne­šio­ja­ma­ja­me kom­piu­te­ry­ je tėvo ka­bi­ne­te dau­giaaukš­čia­me biurų pa­sta­te. Vie­nas gerbė­jas iš JAV pa­rašė: „Aš su­si­domė­jau pa­si­ūly­mu ves­ti jūsų dukrą, ku­ri yra les­bietė. Pats esu gėjus.“ Ki­tas kaip po­ten­cialų jau­nikį siūlė sa­vo brolį, Geor­ge’o Cloo­ney dub­lerį 2008 m. juos­to­je „Odinės gal­vos“. „Jis galėtų tap­ti jums idea­liu par­tne­riu, to­kiu, ko­kio norėtų jūsų tėvas“, – rašė vy­riš­kis. Ki­no pro­diu­se­ris iš Ho­li­vu­do ne­tgi siūlė nu­pirk­ti šią is­to­riją.

u vald­žia tu­ri mąsty­ti ne apie ke­lių tie­simą, o apie vie­šo­jo trans­por­to pa­slaugų AFP nuo­tr.

n Pau­lo siau­bas li­jo­je. Ša­lies au­to­mo­bi­lių pra­monės au­gi­mo tem­pas pra­ėjusį de­šimt­ metį bu­vo įspūdin­gas, ši pra­monė net va­di­na­ma ša­lies eko­no­mi­kos au­gi­mo va­rik­liu. Eko­no­mi­nis pa­ki­li­mas dau­ge­liui bra­zilų, ypač pri­klau­san­čių vi­du­ri­ nei kla­sei, lei­do per­sėsti į nuo­sa­vus au­to­mo­bi­lius, nes mies­to trans­por­ to sis­te­ma ne­pajė­gi už­tik­rin­ti tin­ ka­mos ko­kybės. Be to, dau­ge­lis žmo­nių įsi­ti­kinę, kad to­kia­me did­ mies­ty­je, kaip San Pau­las, va­žiuo­ ti į darbą ir iš jo nuo­sa­vu trans­por­ tu – sau­giau. „Spūstys – kaip ka­ras. Kiek­vie­ nas sa­vo au­to­mo­bi­ly­je jau­čia­si kaip tvir­tovė­je“, – tvir­ti­no V.Ri­bei­ro. Tie­sa, tiems, ku­rie tu­ri pa­kan­ ka­mai pi­nigų, San Pau­le yra išei­ tis ap­lenk­ti spūstis. Tai – oro trans­por­tas. „Ži­no­te, nu­si­sam­ dau sraig­tas­parnį. Per dieną nu­si­ leis­da­mas nuo vie­no ant ki­to pa­ sta­to ga­liu su­spėti į ke­tu­ris ar net tris svar­bius su­si­ti­ki­mus, o va­ žiuo­jant gatvė­mis tai būtų be­veik ne­įma­no­ma, – pa­sa­ko­jo tei­si­nin­ kas Ser­gio Al­ci­bia­des. – Lai­kas – pi­ni­gai.“ Įmonės „He­li­mart Air Ta­xi“ di­ rek­to­rius Jor­ge Bit­ta­ras pa­brėžė, kad jo bend­rovės pel­nas per pa­sta­ ruo­sius ke­le­rius me­tus ūgtelė­jo ne vie­nu pro­cen­tu. Da­bar „He­li­mart

Air Ta­xi“ tu­ri 16 sraig­tas­par­nių ir jie, pa­sak įmonės va­do­vo, re­tai ka­ da sto­vi tuš­ti ant žemės. „Juo­kais ta­r iant, kuo eis­ mas mies­te blo­ges­nis, tuo ge­riau mums“, – juokė­si vy­ras. Vis­gi trans­por­to eks­per­tai skai­ čiuo­ja, kad eis­mo pro­ble­mos tu­ri nei­gia­mą po­vei­kį eko­no­mi­kai. Clau­dio Bar­bie­ri, trans­por­to in­ ži­ne­ri­jos pro­fe­so­rius iš San Pau­ lo uni­ver­si­te­to, tvir­ti­no: „Jei tu­ri sunk­ve­žimį ir šis sunk­ve­ži­mis vie­ toj 15 ar 20 reisų per dieną ga­li nu­ va­žiuo­ti tik 6 ar 8, tai la­bai bran­giai kai­nuo­ja“, – sakė eks­per­tas. Pa­sak jo, San Pau­le pa­kan­ka trans­por­to spe­cia­listų, ta­čiau stin­ ga il­ga­lai­kio po­žiū­rio. „Bra­zi­lai ne­mo­ka pla­nuo­ti ir eis­mo pro­ble­mos tik ta­da su­si­ tvar­kys, kai mes im­simės il­ga­lai­ kių spren­dimų. Su­tin­ku, kad nė vie­nas pa­sau­lio did­mies­tis spūs­ čių neiš­vengs, nes žmonės vis vien va­žinės au­to­mo­bi­liais. Ta­čiau rei­ kia ras­ti pu­siaus­vyrą. Žmonės tu­ ri ma­ty­ti vie­šo­jo trans­por­to nau­ dą. Štai kodėl San Pau­lo vald­žia tu­ri in­ves­tuo­ti į viešąjį trans­ portą, o ne tiesti nau­jus ke­lius ir greit­ke­lius, ku­rie ne­tru­kus vėl bus užgrūs­ti au­to­mo­bi­liais“, – pa­tarė C.Bar­bie­ri. BBC inf.

Hon­kon­ge, lais­va­m e mies­ te, kurį Did­žio­ji Bri­ta­ni­ja grąži­ no Ki­ni­jai 1997 m., iš­li­ko tra­di­ cinė ki­niš­ka vi­suo­menė, nors jis lai­ko­mas ge­ro­kai to­le­ran­tiš­kes­ niu ki­to­kiems gy­ve­ni­mo sti­liams nei li­ku­si Azi­ja. Ho­mo­sek­sua­liz­ mas Hon­kon­ge bu­vo dek­ri­mi­na­ li­zuo­tas 1991 m.

Gi­gi Chao:

Sup­ran­ta­te, jis tuo tar­si pa­sakė: „Aš my­ liu ta­ve, ma­žu­te. Tu nu­si­pel­nei dau­giau.“ Mies­te vyks­ta vi­suo­me­ni­niai ren­gi­niai, ki­no fes­ti­va­liai ir gėjų pa­ra­dai, todėl jis vir­to li­be­ra­liz­ mo bas­tio­nu, pa­ly­gin­ti su Ki­ni­ ja, ku­rio­je ho­mo­sek­sua­liz­mas iki 2001 m. bu­vo lai­ko­mas psi­chi­kos su­tri­ki­mu.

Ti­ki­si dia­lo­go

„Ne­ga­liu kalbė­ti už vi­sus žmo­nes ho­mo­sek­sualų bend­ruo­menė­je, bet ma­nau, kad Hon­kon­gas da­bar yra ke­lio vi­du­ry­je – mums ne­gre­ sia mir­ties bausmė už mūsų sek­ sua­li­nes pre­fe­ren­ci­jas, bet jos nėra rek­la­muo­ja­mos ir tik­rai nėra ska­ ti­na­mos, – sakė Gi­gi Chao. – Ma­ nau, per­mai­nos jau pri­bren­do.“ Kai kas ti­ki­si, kad ko­miš­ka dra­ ma apie tur­tuolį tėvą ir les­bietę dukrą pa­ska­tins pra­dėti konst­ ruk­tyvų dia­logą apie po­žiūrį į ho­ mo­sek­sua­lus. „Žmonės vi­suo­met būna ne to­ kie ag­re­syvūs, jei­gu pra­de­di po­ kalbį nuo po­kšto, – teigė Ja­me­sas Gan­na­ba­nas, vie­na­me gėjų klu­ be or­ga­ni­zuo­jan­tis kas­metį kon­ kursą „Mis­te­ris gėjus Hon­kon­ gas“. – Jei­gu žmonės bus mums ne to­kie prie­šiš­ki, jei­gu pra­dėsi­ me po­kalbį nuo šyp­se­nos, at­si­ras dau­giau šansų dia­lo­gui.“ „The Chris­tian Scien­ce Mo­ni­tor“ inf.

Li­ko su­jau­din­ta ir ne­pyks­ta

„Aš sten­giuo­si at­sa­ky­ti į vi­sus ge­ ra­no­riš­kus laiškus… Bet dau­ge­lio jų sten­giuo­si tie­siog nea­ti­da­ry­ti“, – sakė mi­li­jar­die­riaus duk­ra. Ant jos pirš­to – si­dab­ri­nis žie­das, kurį mo­te­ris ga­vo Pa­ry­žiaus baž­ny­ čio­je per ce­re­mo­niją. Pa­ti jį va­di­na baž­ny­ti­niu pa­lai­mi­ni­mu. Jos drau­ gė Sean Eav ga­vo ly­giai tokį pa­tį. Gi­gi Chao pa­sa­ko­jo, kad jos tėvas Ce­ci­lis Chao, va­žinė­jan­ tis au­to­mo­bi­liu „Rolls-Roy­ce“ ir tu­rin­tis sraig­tas­parnį, iš­gy­ve­no skurd­žią vai­kystę Šan­cha­ju­je. Jis la­bai su­tri­ko su­ži­nojęs, kad duk­ ra šie­met ba­landį Pa­ry­žiu­je su­si­ tuokė su il­ga­me­te drau­ge. Todėl jis ir nu­sprendė pa­si­ūly­ti at­lygį vy­ rui, ku­ris su­gebės ją „iš­tai­sy­ti“. „Vi­sai ant jo ne­pyks­tu. Ma­ne tai iš tiesų sujaudino… Kaip čia ge­riau pa­sa­kius. Tik­rai bu­vau su­ jau­din­ta tėvo skel­bi­mo“, – sun­ kiai žod­žius rin­ko Gi­gi Chao. „Sup­ran­ta­te, jis tuo tar­si pa­sakė: „Aš my­liu ta­ve, ma­žu­te. Tu nu­si­ pel­nei dau­giau“, – pri­dūrė ji. Li­be­ra­liz­mo bas­tio­nas

Gi­gi Chao dir­ba vyk­domą­ja di­rek­ to­re šei­mos bend­rovė­je „Cheuk Nang Hol­dings“. Jos 76 metų tė­ vas, ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to mag­na­ tas, ku­ris re­tai pa­si­ro­do vie­šu­mo­je be tam­sių aki­nių ir fir­mi­nių dra­ bu­žių, pa­ts nie­ka­da ne­bu­vo ve­ dęs, bet gyrė­si turėjęs san­ty­kių su dau­giau nei 10 tūkst. mo­terų, įskai­tant mo­de­lius ir ak­to­res. Bul­ va­rinė ži­niask­lai­da ne kartą rašė apie jo ro­man­ti­nius nuo­ty­kius.

San­tuo­ka: Gi­gi Chao šie­met Pa­ry­žiu­je su­mainė žie­dus su il­ga­me­te

drau­ge.

„Reu­ters“ nuo­tr.

10

Ĺ EĹ TADIENIS, RUGsÄ—jo 29, 2012

MIESTAS Su­de­gÄ— au­to­mo­bi­lis

Dvi­ra­ti­nin­kas siō­lÄ— ky­ťį

Pas­ta­tas – la­bo­ra­to­ri­joms

Klai­pÄ—­do­je nak­tÄŻ ÄŻ penk­ta­die­nÄŻ apie 4 val. uŞ­si­lieps­no­jo Ve­te­ri­ na­ri­jos g. 29 sto­vÄ—­jÄ™s au­to­mo­ bi­lis „Opel Tig­ra“, pa­ga­min­tas 1995 m. Jis su­de­gÄ— vi­siť­kai. Be to, stip­riai ap­ga­din­ti gre­ta jo sto­vÄ—­jÄ™ au­to­mo­bi­liai „Hon­da Ci­vic“ ir „Nis­san Al­me­ra“. Vie­ na iĹĄ ti­ria­mĹł gais­ro prie­Şas­Ä?iĹł – pa­de­gi­mas.

Pat­ru­liai Pa­lan­go­je su­stab­dÄ— ÄŻtar­ti­nai ma­nev­ra­vu­sÄŻ dvi­ra­ti­nin­ kÄ… ir pa­siō­lÄ— jam pa­si­tik­rin­ti blai­ vu­mÄ…. Ta­Ä?iau vy­riť­kis at­si­sa­kÄ— ir tarp po­li­ci­jos au­to­mo­bi­lio sÄ—­dy­ niĹł pa­dÄ—­jo 100 li­tĹł. Nus­ta­ty­ta, kad dvi­ra­ti­nin­kas bu­vo ne­blai­vus (2,08 pro­m.), jam rei­kÄ—s at­sa­ ky­ti ir dÄ—l ban­dy­mo pa­pirk­ti pa­ rei­gō­nus.

Klai­pÄ—­dos uni­ver­si­te­to mies­te­ ly­je, gre­ta vie­nin­te­lÄ—s ĹĄiÄ… te­ri­to­ ri­jÄ… ker­tan­Ä?ios gat­vÄ—s iť­kils nau­ jas moks­li­niĹł la­bo­ra­to­ri­jĹł pa­sta­ tas. Ja­me bus ÄŻkur­tos au­di­to­ri­ jos, moks­li­nÄ—s la­bo­ra­to­ri­jos, su­ pro­jek­tuo­ti dar­bo ka­bi­ne­tai, ad­ mi­nist­ra­ci­nÄ—s pa­tal­pos, po da­li­ mi pa­sta­to su­pla­nuo­ta ne­di­de­lÄ— au­to­mo­bi­liĹł sau­gyk­la.

Ka­ras su kai­my­nais – R UAB „Švyturys-Utenos alus“ „Švyturiui“ – vardinis kvietimas dÄ—l ber­Şe­liĹł ÄŻ prestiĹžinÄŻ Anglijos eliĹł festivalÄŻ Donatas Jankus DidĹžiausiame DidĹžiosios Britanijos aludĹžiĹł tinkle „JD Wetherspoon“ nekantriai laukiama treÄ?iadienio, spalio 24-osios, – tÄ… dienÄ… prasidÄ—s ir 19 dienĹł truks pasaulyje pirmaujantis tikrojo elio festivalis. IĹĄ viso alaus gurmanams bus pateikta 50 iĹĄskirtiniĹł rĹŤĹĄiĹł alaus – 40 angliĹĄkĹł eliĹł „susirungs“ su 10 pasauliniĹł rĹŤĹĄiĹł, iĹĄ kuriĹł aĹĄtuonios bus iĹĄvirtos Ä?ia pat, DidĹžiosios Britanijos daryklose. Tarp jĹł – ir „Švyturio“ vyriausiosios aludarÄ—s DĹžuljetos ArmonienÄ—s iĹĄvirtas alus „Baltijos Red Ale“. „„Ga­li­my­bÄ—s: A.Ma­tie­kaus prie tvo­ros pa­so­din­tus ber­Şe­lius ga­li tek­ti iť­

kirs­ti ar per­so­din­ti ki­tur.

1

Ta­Ä?iau, praÄ—­jus ke­le­riems me­tams, kai ku­rie gy­ven­ to­jai pra­dÄ—­jo pik­tin­tis gÄ—­ly­nais. Da­ lis jĹł bu­vo pa­nai­kin­ta. „Pa­li­ko­me tik to­je te­ri­to­ri­jos da­ ly­je, ku­ri pri­klau­so mums“, – tvir­ ti­no vy­ras.

Ra­sa Po­vi­lans­kie­nÄ—:

Ĺ˝mo­gus ne pa­gal rei­ ka­la­vi­mus pa­so­di­ no ber­Şe­lius – ar­Ä?iau nei lei­dĹžia­ma.

PrieĹĄ me­dĹžius – 20 pa­ra­ťų

Pa­sak A.Ma­tie­kaus, pa­va­sa­rÄŻ vir­ ĹĄu­ti­niĹł aukť­tĹł gy­ven­to­jai pra­dÄ—­jo pik­tin­tis ir pa­so­din­tais ber­Şe­liais. Ĺ˝mo­nÄ—s tvir­ti­no, kad jie bu­tÄ… pir­ko ne su to­kia te­ri­to­ri­ja, aiť­ki­no, kad uĹžau­gÄ™ me­dĹžiai uŞ­stos sau­lÄ™. Bu­vo su­rink­ta apie 20 gy­ven­to­ jĹł pa­ra­ťų dÄ—l ber­Şe­liĹł pa­ťa­li­ni­mo ir per­duo­ti na­mo ad­mi­nist­ra­to­riui. „Ša­lia na­mo yra ap­leis­ta te­ri­to­ri­ ja. Ber­Şe­liai jÄ… tu­rÄ—­jo uŞ­sto­ti. Neaiť­ ku, ka­da tas skly­pas bus par­duo­tas. Jei ten vyks sta­ty­bos, tik­rai ne­bus sma­gu“, – pa­ste­bÄ—­jo klai­pÄ—­die­tis. Pa­sak A.Ma­tie­kaus, keis­Ä?iau­sia, kad uĹž me­de­liĹł pa­ťa­li­ni­mÄ… pa­si­ra­ťÄ— ir ki­tos na­mo pu­sÄ—s gy­ven­to­jai, ku­ rie jĹł pro sa­vo lan­gus net ne­ma­to. „Keis­ta, kad Ĺžmo­nÄ—ms ne­pa­tin­ ka gra­Şi ap­lin­ka. IĹĄ pra­dĹžiĹł pik­ti­ no­si gÄ—­ly­nais, da­bar me­dĹžiais“, – ste­bÄ—­jo­si gy­ven­to­jas. Jei rei­kÄ—s, pa­si­ry­ŞÄ™s nu­pjau­ti

A.Ma­tie­kaus nuo­mo­ne, di­dĹžiau­sia jo pa­da­ry­ta klai­da tai, kad ber­Şe­liai pa­so­din­ti per ar­ti na­mo. Pa­gal rei­ka­la­vi­mus nau­jus me­ dĹžius ga­li­ma so­din­ti ne ar­Ä?iau kaip 10 m nuo na­mo sie­nos su

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

lan­gais. Rei­ka­la­vi­mas ga­lio­ja ir me­dĹžiĹł so­di­ni­mui prie nau­jos sta­ty­bos na­mĹł. „Vis­kÄ… sprÄ™s sa­vi­val­dy­bÄ—s ko­mi­ si­ja. Jei rei­kÄ—s me­de­lius pjau­ti, nu­ pjau­siu. Jei bus ga­li­ma per­so­din­ti, per­so­din­siu. Tik­rai ne­si­gin­Ä?y­siu. Nors no­ri ge­ro, ÄŻsta­ty­mĹł rei­kia lai­ ky­tis“, – pa­brÄ—­ŞÄ— gy­ven­to­jas. Klai­pÄ—­dos sa­vi­val­dy­bÄ—s Ap­lin­kos ko­ky­bÄ—s sky­riaus ve­dÄ—­ja Ra­sa Po­ vi­lans­kie­nÄ— tvir­ti­no, kad konf­lik­tĹł dÄ—l me­dĹžiĹł tarp gy­ven­to­jĹł ky­la ne taip jau re­tai. Ji tei­gÄ— Ĺži­nan­ti ir apie si­tua­ci­jÄ… Tau­ra­lau­ky­je. „Žmo­gus ne pa­gal rei­ka­la­vi­mus pa­so­di­no ber­Şe­lius – ar­Ä?iau nei lei­ dĹžia­ma. Juos ga­li tek­ti ar­ba pa­ťa­ lin­ti, ar­ba per­so­din­ti ki­tur“, – aiť­ ki­no ve­dÄ—­ja.

Festivaliui – specialus alus

RugsÄ—jo paskutinÄ—mis dienomis vyriausioji „Švyturio“ aludarÄ— DĹž.ArmonienÄ— alĹł verda seniausioje DidĹžiosios Britanijos darykloje „Shepherd Neame“, kuri ÄŻsikĹŤrusi FaverĹĄamo miestelyje, Kento grafystÄ—je. Lietuvos aludariĹł kĹŤrinys festivalyje „JD Wetherspoon Real Ale Festival“ bus pristatytas pirmÄ… kartÄ… ĹĄalia Australijos, Kanados, Japonijos, JAV, Italijos, Olandijos, Belgijos ir DidĹžiosios Britanijos alaus. „Shepherd Neame“ yra regioninÄ— Anglijos alaus darykla, ÄŻkurta dar 1698 m. RytĹł Kente apyniĹł augintojĹł Neame ĹĄeimos. Ĺ iÄ… alaus daryklÄ… ypaÄ? garsina nedidelÄ—mis partijomis verdamas ir ÄŻ alines statinÄ—se tiekiamas elis

„Master Brew“, „SpitďŹ re“, „Late Red“, „Early Bird“, taip pat porteris „Original Porter“. DĹž.ArmonienÄ—s KlaipÄ—doje verdamas „Švyturio Baltijos“ alus nuo angliĹĄko skiriasi subtiliu karamelinio salyklo panaudojimu, o „Wetherspoon“ alaus festivalyje aludarÄ— iĹĄ Lietuvos verda specialĹł „Baltijos Red Ale“ (5,5 proc.). „Gilios raudonos spalvos elyje suderinti karamelÄ—s, salyklo ir apyniĹł aromatai. Tai pilno kĹŤno alus, pasiĹžymintis subalansuotu saldumu ir skrudintos duonos poskoniu, su lengvu „Magnum“ apyniĹł aromatu“, – taip „Baltijos Red Ale“ anonsuoja specialiai „JD Wetherspoon Real Ale Festival“ iĹĄleista jame dalyvaujanÄ?io alaus apĹžvalga. „DĹžiaugiuosi „Baltijos“ alĹł galÄ—dama virti „Shepherd Neame“ darykloje – juk tai dviejĹł seniausiĹł savo ĹĄalyse daryklĹł sÄ…junga ir bendradarbiavimas. Tai iĹĄskirtinÄ— galimybÄ— pristatyti mĹŤsĹł aludarystÄ—s meistriĹĄkumÄ…, kuriuo didĹžiuojamÄ—s, DidĹžiosios Britanijos elio mÄ—gÄ—jams. Tikiuosi, kad taip garsinu LietuvÄ… ir mĹŤsĹł aludarius“, – sakÄ— DĹž.ArmonienÄ—. Siekis – pelnyti britĹł palankumÄ…

Tarptautiniame „Wetherspoon“ tikrojo elio festivalyje dvi savaites „Baltijos Red Ale“ alumi bus prekiaujama 870-yje vietĹł visoje Di-

dĹžiojoje Britanijoje. AliniĹł tinklas „Wetherspoon“, ÄŻkurtas 1979 m., uĹžsikariavo reiklios publikos simpatijas ne tik palankiomis kainomis ir maisto kokybe, bet ir savo pilstomo alaus ÄŻvairove – Ä?ia pateikiamas ÄŻdomiausiĹł ir reÄ?iausiĹł britiĹĄkĹł rĹŤĹĄiĹł elis. UĹžsienio aludariams yra didelÄ— garbÄ— sveÄ?iuotis ĹĄiame prestiĹžiniame britĹł aliniĹł tinkle. „Tikime, kad ĹĄis festivalis yra stiprus Ĺžingsnis, siekiant ÄŻgyti DidĹžiosios Britanijos vartotojĹł palankumÄ… ir garsinant ne tik „Švyturio“, bet ir Lietuvos vardÄ… ĹĄioje ĹĄalyje. DidĹžiojoje Britanijoje jau pristatÄ—me savo lagerÄŻ, kvietinÄŻ „Baltą“ alĹł, o dabar mĹŤsĹł aludarÄ— DĹž.ArmonienÄ— turi progÄ… Anglijos pilstomo alaus lyderiui ÄŻrodyti, kad galime virti ir aukĹĄÄ?iausios prabos elÄŻâ€œ, – sako Raimundas LaurikÄ—nas, „Švyturio-Utenos alaus“ eksporto vadovas. DĹž.ArmonienÄ— jau anksÄ?iau pasauliui yra ÄŻrodĹžiusi „Švyturio“ alaus kokybÄ™ – „Švyturio Ekstra“ Pasaulio alaus taurÄ—s (World Beer Cup) konkurse „Dortmunder / European Export“ kategorijoje laimÄ—jo aukso medalÄŻ – nurungÄ— net vokieÄ?iĹł gamintÄ… alĹł. Dar 2002 m. „Švyturio Baltijos“ tamsusis alus iĹĄkovojo Pasaulio alaus taurÄ—s (World Beer Cup, JAV) bronzos medalÄŻ „Marzen / Octoberfest“ tamsaus alaus kategorijoje.

So­din­ti bet kaip ne­ga­li­ma „„R.Po­vi­lans­kie­nÄ— ak­cen­ta­vo, kad

me­dĹžiĹł ne­ga­li­ma so­din­ti bet kur. Vie­tÄ… rei­kia su­de­rin­ti su sa­vi­val­dy­ be, bet ĹĄi pro­ce­dō­ra nÄ—­ra su­dÄ—­tin­ga. „„„Svar­bu iť­lai­ky­ti at­stu­mus. ÄŽver­

tin­ti, ar nÄ—­ra to­je vie­to­je ko­mu­ni­ka­ ci­jĹł. Bō­na, jog Ĺžmo­nÄ—s taip pa­so­di­na me­dĹžius, kad jie vÄ—­liau truk­do ap­lin­ kos pri­Şiō­rÄ—­to­jams pjau­ti Ĺžo­lÄ™. Svar­ bu ir so­di­nu­kĹł ko­ky­bÄ—. Ĺ˝mo­nÄ—s me­ dĹžius so­di­na ne­gal­vo­da­mi, o po 20 me­tĹł ky­la pro­ble­mĹł. Ar ĹĄa­lin­ti se­ niau pa­so­din­tuo­sius, spren­dĹžia­me at­si­Şvelg­da­mi ÄŻ si­tua­ci­jÄ…. NÄ—­ra rei­ ka­la­vi­mo, kad jie bō­tĹł pa­so­din­ti 10 m at­stu­mu nuo na­mo. Jei ĹĄie uŞ­sto­ ja ĹĄvie­sÄ…, ĹĄak­nys iť­kil­no­ja ĹĄa­li­gat­vio ply­te­les, ka­mie­nas re­mia­si ÄŻ pa­ma­tÄ…, tuo­met lei­dĹžia­me juos ĹĄa­lin­ti“, – aiť­ ki­no R.Po­vi­lans­kie­nÄ—. „„Me­dĹžius be lei­di­mo ga­li­ma so­din­ti

tik pri­va­taus na­mo skly­pe.

ď Ž Ekskursija: cf_VNb`VNWNV `R[VNb`V\` 9VRabc\WR  cfab_V\• QN_fXY\` NYbQN_RV 1 ._Z\[VR[RV `R[VNb`VĂ– 1VQ V\

W\WR /_VaN[VW\WR QN_fXYÖ  @UR]UR_Q ;RNZR• N]_\QÛ NYbQN_V` @aRdN_aN` :NV[N`

1 ._Z\[VR[Ă›` N`ZR[V[V\ N_PUfc\ [b\a_

11

ŠEŠTADIENIS, RUGsėjo 29, 2012

miestas

Nu­me­ris – it li­ki­mo ženk­las Kas­met Lie­tu­vo­je jų 1 įsi­gy­ja­ma apie pu­sant­ ro šim­to.

„Dau­giau­sia įsi­gy­ja ju­ri­di­niai as­ me­nys – tai su­da­ro apie 60 pro­c. vi­sų to­kių nu­me­rių sa­vi­nin­kų“, – tvir­ti­no vals­ty­bės įmo­nės „Re­git­ ra“ Klai­pė­dos pa­da­li­nio va­do­vas Sau­lius Bu­di­nas. Var­di­nius au­to­mo­bi­lio nu­me­rius ga­li su­da­ry­ti ara­biš­ki skai­čiai ir lo­ ty­niš­kos rai­dės. „Šia­me da­ri­ny­je tu­ri bū­ti nors vie­nas skai­čius, o li­ku­sie­ji ženk­lai – rai­dės. Ta­čiau kom­bi­na­ci­ja ne­tu­ ri vir­šy­ti še­šių ženk­lų, bet ma­žiau ga­li bū­ti“, – ti­ki­no S.Bu­di­nas. No­rin­tie­ji įsi­gy­ti var­di­nius nu­ me­rius sa­vo pra­šy­me pri­va­lo nu­ ro­dy­ti ke­lis sa­vo pa­gei­dau­ja­mo nu­ me­rio va­rian­tus. „Pra­šo­me nu­ro­dy­ti prie­žas­tį, mo­ty­vuo­ti skai­čių ir rai­džių kom­ bi­na­ci­ją. La­bai daž­nai nu­me­ry­je at­si­spin­di įmo­nės pa­va­di­ni­mas“, – kal­bė­jo S.Bu­di­nas.

Žo­džio vie­to­je – skai­čius

Klai­pė­die­čiai sa­vo var­di­niuo­se nu­ me­riuo­se sten­gia­si įmant­riau pa­ nau­d o­t i skai­č ius. Pa­v yz­d žiui, mies­te va­ži­nė­jan­čio „Au­di“ nu­me­ riai „JU9SYS“ trau­kia daž­no praei­ vio akį sa­vo ori­gi­na­lu­mu. „Daž­nai rai­džių kom­bi­na­ci­jo­je pa­ nau­do­ja­mas skai­čius, ku­ris ką nors reiš­kia. Pa­vyz­džiui, skai­čius 4 daž­ nai nau­do­ja­mas kaip tą skai­čių reiš­ kian­tis ang­lų kal­bos žo­dis. Pen­ke­ tu­kas kar­tais pa­nau­do­ja­mas vie­to­je S rai­dės. Aš­tuo­ne­tu­kas – kaip ang­ liš­kas „and“, – pri­si­mi­nė „Re­git­ros“ uos­ta­mies­čio sky­riaus va­do­vas. Pa­sak S.Bu­di­no, Klai­pė­do­je va­ži­ nė­ja au­to­mo­bi­lis, ku­rio var­di­nis nu­ me­ris pa­na­šus į pa­var­dę, nors daž­ niau pa­si­tai­ko nu­me­rių su var­dais. „Yra toks au­to­mo­bi­lis, ku­rio vals­ty­bi­niai nu­me­riai RAZ­MA. Daž­niau­siai ša­lia įra­šo­mas ir koks nors skai­čius. Esu pa­ste­bė­jęs ma­ ši­ną su nu­me­riais „MIG 9“. Bu­vo toks ta­ry­bi­niais lai­kais nai­kin­tu­ vas“, – tei­gė pa­šne­ko­vas. Klai­pė­die­čiai var­di­niuo­se nu­ me­riuo­se ne­ven­gia skai­čių 5 ar 8, o še­še­tu­kų, skir­tin­gai nei kau­nie­čiai, pa­jū­rio gy­ven­to­jai ne itin mėgs­ta. Kai­ną su­ma­ži­no kri­zė

Anks­čiau 10 tūkst. li­tų kai­na­vę var­di­niai nu­me­riai, jau po­rą me­ tų yra per­pus pi­ges­ni ir at­siei­na 5 tūkst. li­tų. Kiek­vie­no­je iš­lei­džia­mo­je se­ri­jo­ je pa­si­tai­ko nu­me­rių su iš­skir­ti­ne skai­čių kom­bi­na­ci­ja. Pa­vyz­džiui, juos su skai­čiais „001“ ar „007“ ga­li­ma įsi­gy­ti už 500 li­tų. „Tai nė­ra spe­cia­lus už­sa­ky­mas, tai yra se­ri­ji­niai nu­me­riai, ku­riuos ga­li įsi­gy­ti bet ku­ris. Kai gau­na­me nau­jos se­ri­jos par­ti­ją, žmo­gus, atė­ jęs į mū­sų įmo­nę, ga­li iš­si­rink­ti iš mū­sų tu­ri­mų są­ra­šo“, – paaiš­ki­no įmo­nės „Re­git­ra“ Klai­pė­dos pa­da­ li­nio va­do­vas. Grei­čiau­siai iš­graibs­to­mi tris skai­čius 9 tu­rin­tie­ji – jie po­pu­lia­ riau­si Lie­tu­vo­je. „Po­pu­lia­rūs yra ir trys sep­ty­ne­ tu­kai. Mėgs­ta­mi trys pen­ke­tu­kai. Na, ži­no­ma, vi­si dar ser­ga „007“ ma­ni­ja“, – kal­bė­jo S.Bu­di­nas. O štai po 500 li­tų anks­čiau siū­ ly­ti įsi­gy­ti nu­me­riai, ku­riuo­se yra ke­lių še­še­tu­kų kom­bi­na­ci­jos, tiek

Išs­kir­ti­nis: skai­čiu­mi 14 pa­puoš­tas G.Ei­ni­kio au­to­mo­bi­lis su­kiu­žo ava­ri­jo­je. Ši ma­ši­na ga­lė­jo bū­ti pa­ženk­lin­ta nu­me­riais su ge­ro­kai įsi­min­ti­nes­

niu už­ra­šu PU­KIS.

už­si­gu­lė­jo „Re­git­ros“ san­dė­liuo­ se, kad juos te­ko par­duo­ti įpras­ti­ ne tvar­ka. Jei vai­ruo­to­jui ne­pa­tin­ka re­gist­ ra­ci­jos nu­me­riai, ku­rie jam pa­ kliū­va at­si­tik­ti­nai ar­ba juos at­ren­ ka kom­piu­te­ris, jis ga­li pa­si­rink­ti nu­me­rius iš bend­ros se­ri­jos. To­kia pa­slau­ga kai­nuo­ja šim­tą li­tų. Pui­kuo­ja­si ir už­ra­šu „ož­ka“

Po­pu­lia­ru­mo su­lau­kia ir tam tik­ras rai­džių de­ri­nys vals­ty­bi­niuo­se nu­ me­riuo­se. Sek­so eks­per­te sa­ve pri­sta­tan­ti ži­no­ma vil­nie­tė kar­tą vie­šai te­le­ vi­zi­jos ek­ra­ne pik­ti­no­si dėl ma­siš­ kai į gat­ves iš­rie­dė­ju­sių au­to­mo­ bi­lių, ku­rių nu­me­riuo­se bu­vo trys rai­dės „FAK“. Mo­te­riai at­ro­dė, kad

Klai­pė­die­čiai var­ di­niuo­se nu­me­riuo­ se ne­ven­gia skai­ čių 5 ar 8, o še­še­tu­ kų, skir­tin­gai nei kau­nie­čiai, pa­jū­rio gy­ven­to­jai ne itin mėgs­ta. to­kius nu­me­rius lie­tu­viai puo­lė pa­ tys už­si­sa­ki­nė­ti. „Bu­vo to­kia se­ri­ja. Iš pra­džių jų vai­ruo­to­jai bai­mi­no­si, o pa­sta­ruo­ ju me­tu jie net pa­klau­sūs ta­po“, – juo­kė­si S.Bu­di­nas. Už­si­sa­kant var­di­nius nu­me­rius kiek­vie­ną to­kį no­rą svars­to spe­ cia­li ko­mi­si­ja. „Pir­miau­sia žiū­ri­ma, kad toks nu­me­ris jau ne­bū­tų kar­tą iš­duo­ tas. Po to ta­ria­ma­si su Vals­ty­bi­ne lie­tu­vių kal­bos ko­mi­si­ja, ir tik po to prii­ma­mas spren­di­mas. Žmo­gus gau­na at­sa­ky­mą per pen­kias dar­ bo die­nas“, – tvar­ką aiš­ki­no S.Bu­ di­nas. Yra bu­vę at­ve­jų, kai vai­ruo­to­ jai pa­gei­da­vo ne­cen­zū­ri­nę reikš­mę tu­rin­čių re­gist­ra­ci­jos nu­me­rių, bet jų pra­šy­mai bu­vo at­mes­ti. „Yra toks au­to­mo­bi­lis su vals­ty­ bi­niais nu­me­riais „DA­VAJ 1“, – pa­ sa­ko­jo S.Bu­di­nas. Vie­na ma­ri­jam­po­lie­tė pa­no­ro sa­vo au­to­mo­bi­lį pa­ženk­lin­ti už­ra­ šu ZIE­GE, ku­ris iš­ver­tus iš vo­kie­ čių kal­bos reiš­kia „ož­ka“.

Dien­raš­čio „Klai­pė­da“ ar­chy­vo nuo­tr.

Pa­gal va­rik­lio tū­rį

Var­di­nius nu­me­rius įsi­gi­jęs žmo­ gus, net ir par­da­vęs se­ną­jį au­to­ mo­bi­lį, nau­jai įsi­gy­tą­jį ga­li re­gist­ ruo­ti tais pa­čiais. „Tai yra ma­ši­nos sa­vi­nin­ko nuo­ sa­vy­bė. Jei žmo­gus še­šis mė­ne­sius neį­si­gy­ja nau­jos ma­ši­nos, mes jo var­di­nius nu­me­rius sau­go­me įmo­ nė­je. Jei žmo­gus taip ir neį­si­gy­ja nau­jos ma­ši­nos, dar po pus­me­čio nai­ki­na­me“, – pri­dū­rė S.Bu­di­nas. Kar­tais vai­ruo­to­jai pri­si­ri­ša prie tam tik­ros skai­čių kom­bi­na­ci­jos, ku­ri esą jiems ne­ša lai­mę. „Pa­vyz­džiui, re­gist­ra­ci­jos nu­ me­riai su skai­čiais „585“ ar „737“ vai­ruo­to­jui bu­vo lai­min­gi ir jis pa­gei­daus jų su to­kiais skai­čiais re­ gist­ruo­da­mas žmo­nos ar duk­ros au­ to­mo­bi­lį“, – pa­ste­bė­jo S.Bu­di­nas. Pas­te­bė­ta, kad skai­čių 5 ypač pa­ mė­go „Su­ba­ru“ mar­kės au­to­mo­bi­ lių sa­vi­nin­kai. „BMW“ mar­kės au­to­mo­bi­lių sa­ vi­nin­kai ieš­ko nu­me­rių, ku­rie su­ tap­tų su va­rik­lio dar­bi­nio tū­rio pa­ ra­met­rais. Jei penk­tos kla­sės BMW au­to­mo­bi­lio va­rik­lis 2,5 lit­ro, ieš­ ko­ma nu­me­rių su skai­čiais 525. Sep­tin­tos kla­sės BMW su 3 lit­rų va­rik­liu daž­nai ženk­li­na­mas nu­ me­riais, ku­riuo­se yra skai­čiai 730. G.Ei­ni­kio skai­čius – 14

Dau­ge­lis klai­pė­die­čių pri­si­me­na bu­vu­sio krep­ši­nin­ko Gin­ta­ro Ei­ ni­kio au­to­mo­bi­lį „VW Toua­reg“, tu­rė­ju­sį nu­me­rį 14. Šiuo VW klai­ pė­die­tis pa­da­rė ava­ri­ją ir su­žei­dė žmo­gų. Nors pa­ts krep­ši­nin­kas dien­raš­ čiui pra­si­ta­rė, kad skai­čius 14 jam yra lai­min­gas, ta­čiau juo pa­ženk­ lin­tas au­to­mo­bi­lis G.Ei­ni­kiui kai­ na­vo ne­ma­žą bau­dą ir il­gus me­tus be vai­ruo­to­jo pa­žy­mė­ji­mo. „Aš ne­ma­nau, kad jis man bu­ vo ne­lai­min­gas. Ge­ras skai­čius. Jis ne­šė lai­mę aikš­te­lė­je“, – tei­gė G.Ei­ni­kis. Var­di­nius au­to­mo­bi­lio nu­me­rius G.Ei­ni­kis ti­ki­no pa­li­kęs „Re­git­ro­je“ sau­go­ji­mui. „Gu­li ir lau­kia, kol ki­tą ma­ši­ną pirk­siu“, – aiš­ki­no G.Ei­ni­kis. Prieš už­si­sa­ky­da­mas au­ten­tiš­kus ma­ši­nos nu­me­rius, G.Ei­ni­kis il­gai svars­tė, ko­kius pa­si­rink­ti. „Ne­ži­no­jau, ar 14 ra­šy­ti, ar PU­ KIS. Pa­si­rin­kau skai­čių, ku­riuo pa­ žy­mė­ti ma­no krep­ši­nio marš­ki­nė­ liai“, – pa­sa­ko­jo G.Ei­ni­kis.

Paieškos: šį vardinį numerį praradęs klaipėdietis antro tokio jau nebe­

galėjo gauti.

Jis pri­si­mi­nė, kad bu­vę ko­le­gos taip pat au­to­mo­bi­lius taip ženk­ li­no. „Pau­lius Jan­kū­nas va­ži­nė­ja 13 nu­me­riu, Ro­ber­tas Jav­to­kas vai­ ruo­ja skai­čiu­mi 15 pa­žy­mė­tą au­to­ mo­bi­lį“, – kal­bė­jo G.Ei­ni­kis. Tai­ko­si ir va­gys

O štai klai­pė­die­tis Ri­man­tas pa­ kliu­vo į keis­tą si­tua­ci­ją, kai kaž­kas nak­tį nu­su­ko abu jo au­to­mo­bi­lio pa­puo­ši­mus su už­ra­šu 4 LI­FE. „Spė­jau jais pa­si­džiaug­ti vos pus­me­tį. Spe­cia­liai juos už­si­sa­ki­ nė­jau, nes jie at­spin­di ma­no su­kur­ tą in­ter­ne­to pus­la­pį“, – ap­gai­les­ ta­vo vy­ras. Pra­ra­dęs nu­me­rius, vy­ras krei­ pė­si į po­li­ci­ją. „Ti­kė­jau­si, kad pa­skam­bins ir pa­pra­šys iš­pir­kos. Ką su to­kiais veik­ti? Nu­si­kal­ti­mo juk ne­pa­da­ ry­si. Iš­kart bus aiš­ku, kad jie yra pa­vog­ti“, – sam­pro­ta­vo klai­pė­ die­tis. Ne­su­lau­kęs ži­nių, žmo­gus krei­ pė­si į „Re­git­rą“ ir mė­gi­no siųs­ti pra­šy­mą dub­li­ka­to ga­my­bai. „Bet man pa­sa­kė, kad ant­rų to­ kių nu­me­rių ne­be­ga­li­ma iš­duo­ ti. Esą ne­ga­li bū­ti ant­ro to­kio pat komp­lek­to“, – pri­si­mi­nė klai­pė­ die­tis. Vy­ras ma­ši­ną pa­li­ko kie­me ir mė­ne­sį va­ži­nė­jo į dar­bą marš­ru­ti­ niu au­to­bu­su. „Lai­kas ėjo, o ma­ši­nos juk rei­ kia, be nu­me­rių ne­ga­li va­ži­nė­ti. Te­ko iš­siim­ti pa­pras­tus“, – tvir­ti­ no Ri­man­tas.

Vie­ną die­ną klai­pė­die­čiui pa­ skam­bi­no drau­gė ir pra­ne­šė, jog ma­to ma­ši­ną su nu­me­riais 4 LI­FE. „Vis­ką me­čiau ir nu­bė­gau į nu­ro­ dy­tą vie­tą, gal­vo­jau, su­gau­siu va­ gis. Ta­čiau paaiš­kė­jo, kad tai ko­le­ga iš Lat­vi­jos, at­sto­vau­jan­tis tai pa­čiai kom­pa­ni­jai, ku­ri pla­ti­na mais­to pa­ pil­dus“, – nusivylė vy­ras. Pri­si­su­ka klas­to­tes?

Už var­di­nius nu­me­rius tūks­tan­čių li­tų ne­pa­gai­lė­jęs Ri­man­tas pri­pa­ žįs­ta, kad tai yra bran­gi in­ves­ti­ci­ja, ku­rios bet ka­da ga­li ne­tek­ti. „Kvai­li mū­sų įsta­ty­mai. To­kius pi­ni­gus su­mo­ki į vals­ty­bės biu­dže­ tą, o už tai ne­gau­ni jo­kios ga­ran­ti­ jos. Ga­lė­tų ga­min­ti iš kar­to ke­tu­ris nu­me­rius, te­gul vie­ną komp­lek­ tą „Re­git­ra“ sau­go tam at­ve­jui, jei įvyk­tų va­gys­tė“, – sa­vo nuo­mo­nę dės­tė klai­pė­die­tis. Ri­man­tas net ban­dė ap­draus­ti bran­gų pir­ki­nį. „Nė vie­na kom­pa­ni­ja ne­su­ti­ ko. Ma­ši­ną nuo va­gys­tės su­tin­ ka draus­ti, o nu­me­rių – ne. Tie­sa, vie­nas drau­di­kas pa­siū­lė 5 tūkst. li­ tų įkai­nį. Pa­gal­vo­jau, kad tai nė­ra lo­giš­ka“, – pik­ti­no­si vy­ras. Po ku­rio lai­ko Ri­man­tas iš­gir­do to­li­mų­jų rei­sų vai­ruo­to­jų liu­di­ji­mą, kad esą daž­nas var­di­nius nu­me­rius įsi­gi­jęs žmo­gus Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­ je ne­le­ga­liai pa­si­ga­mi­na dub­li­ka­tą ir klas­to­tę pri­su­ka prie au­to­mo­bi­lio. „Tik­ruo­sius sau­go na­muo­se. Juk vi­si da­bar jau ži­no, kad ant­rą kar­ tą to­kių ne­pa­ga­mins“, – pa­sa­ko­jo Ri­man­tas.

12

šeštADIENIS, rugsėjo 29, 2012

šeštadienio interviu

J.Di­čius – gy­va ke­lių le­gen­da As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

K

e­lių ere­lių siau­bu daž­nai va­di­na­mas Jo­nas Di­čius Ke­lių po­li­ci­jo­je tar­nau­ ja jau 36 me­tus. Le­gen­do­ mis api­pin­to­je šio pa­rei­gū­no biog­ ra­fi­jo­je lau­kia­ma lem­tin­go po­sū­kio – vie­nas gar­siau­sių Klai­pė­dos kraš­ to pa­rei­gū­nų me­tų pa­bai­go­je ža­da at­si­svei­kin­ti su tar­ny­ba. Eg­za­mi­nas pa­su­ko li­ki­mą

– Kaip pa­si­rin­ko­te šią pro­fe­ si­ją? – Jei ne pri­va­lo­mo­ji ka­ro tar­ny­ba, neaiš­ku, kaip bū­tų pa­si­su­kęs gy­ve­ ni­mas. 1977 m. ge­gu­žę pa­kliu­vau į spe­cia­lų mo­to­ri­zuo­tą mi­li­ci­jos ba­ ta­lio­ną. O iš pra­džių aš no­rė­jau tap­ti in­ži­nie­riu­mi. Sto­jau į Kau­no že­mės ūkio aka­de­mi­ją. – Kas nu­ti­ko, kad li­ki­mas pa­si­ su­ko ki­ta link­me? – Neiš­lai­kiau eg­za­mi­no, ga­vau dve­je­tą iš ma­te­ma­ti­kos. Dės­ty­to­jas iš kar­to pa­klau­sė, ar ne­nu­si­ra­šiau? Pri­si­pa­ži­nau. Paaiš­kė­jo, jog ta­me pa­čia­me kam­ba­ry­je gy­ve­nęs ki­tas stu­den­tas ma­ne spe­cia­liai su­klai­di­ no. Dės­ty­to­jas pa­sa­kė, kad šią pa­ mo­ką pri­si­min­čiau vi­są gy­ve­ni­mą, nes ir ki­tas stu­den­tas no­rė­jo įsto­ti. Jei bū­čiau mė­gi­nęs pa­ts spręs­ti, ar bū­čiau pa­li­kęs ne­spręs­tą už­da­vi­nį, gal ir bū­tų ki­taip bu­vę. Ge­rą pa­mo­ ką ga­vau. – Ant­rą kar­tą mė­gi­no­te lai­ky­ti eg­za­mi­nus? – Ne­bes­pė­jau. Sut­ruk­dė ar­mi­ja. Bu­vo ren­ka­mi rim­ti vai­ki­nai tar­ nau­ti mi­li­ci­jo­je. Su­lau­kiau klau­ si­mo, ar su­tik­čiau. Su­ti­kau. Ta­da ma­ne nu­siun­tė į Kau­ne vy­ku­sius vai­ruo­to­jų kur­sus. Iš­lai­kiau eg­za­ mi­nus ir su­grį­žęs į Ute­nos ka­ri­nį ko­mi­sa­ria­tą iš­gir­dau, kad esu siun­ čia­mas į Vil­nių. Pro­fe­si­ja pa­si­rin­ko pa­ti

– Va­di­na­si, ne jūs pro­fe­si­ją pa­ si­rin­ko­te, o ji jus? – Aš net ne­gal­vo­jau, kad teks tą dar­bą dirb­ti. Lyg li­ki­mas pa­ts ma­ ne su­si­ra­do. Be­tar­nau­jant ar­mi­jo­ je, net ne­pa­si­bai­gus dviem me­tams, ma­ne iš­siun­tė mo­ky­tis. Po pu­sant­ rų me­tų ga­vau vir­ši­los laips­nį. Iš­ sik­vie­tė va­das ir sa­ko, kad ga­liu ei­ti dirb­ti kur tik no­riu. O aš vi­du­je gal­ vo­jau, kad ne­su pa­si­ruo­šęs. – Kaip tuo­met pa­siel­gė­te? – Pa­si­li­kau Vil­niu­je ir bu­vau at­sa­ kin­gas už mi­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to au­ toū­kį. – Te­ko pa­tru­liuo­ti ir Vil­niaus gat­vė­se? – Dve­jus me­tus su tru­pu­čiu te­ko pa­tru­liuo­ti. Že­mė­la­py­je dū­rė į Gargž­dus

– Kaip at­si­dū­rė­te Klai­pė­dos kraš­te, juk gi­mė­te prie Mo­ lė­tų? – Klai­pė­dos ra­jo­ne aš gy­ve­nu nuo 1979 m. Nu­vy­kus į Vi­daus rei­ka­ lų mi­nis­te­ri­ją, man bu­vo pa­ro­dy­ tas že­mė­la­pis ir bu­vo pa­sa­ky­ta,

Vi­zi­ti­nė kor­te­lė

kad pa­si­rink­čiau, kur no­riu kel­tis dirb­ti ir gy­ven­ti. Ži­no­jau tik tiek, kad man ne­pa­tin­ka di­de­li mies­ tai. Iš­vy­dau rau­do­na spal­va pa­ žy­mė­tą tie­sia­mos au­to­ma­gist­ra­lės juos­tą. Dū­riau pirš­tu ir pa­si­rin­kau Gargž­dus.

1958 m. sau­sio 1-ąją gi­mė Mo­lė­tų ra­jo­ne. Mo­kė­si Su­gin­čių vi­du­ri­nė­je mo­kyk­lo­je. 1977 m. pra­dė­jo tar­nau­ti spe­cia­lia­me

mo­to­ri­zuo­ta­me mi­li­ci­jos ba­ta­lio­ne. 1979 m. spa­lio 29 d. pa­skir­tas Klai­pė­

Iš­mo­ko že­mai­tiš­kai

dos ra­jo­no Vi­daus rei­ka­lų sky­riaus mi­li­ ci­nin­ku.

– Ir kaip jau­nam aukš­tai­čiui se­ kė­si tarp že­mai­čių? – Dir­bau apy­lin­kės ins­pek­to­riu­mi. Ku­rį lai­ką jau­čiau­si lyg ne sa­vo ro­ gė­se. Bu­vo ku­rio­zas, kai aš su­ra­šiau mo­te­riš­kės pa­reiš­ki­mą, ku­ria­me ji pa­reiš­kė, kad kai­my­nė iš jos pa­vo­gė „šon­ką“ ir „kenk­lę“. Iš­sik­vie­tė vir­ ši­nin­kas ir klau­sia: „Tai ką kas pa­ vo­gė?“ – Apy­lin­kės ins­pek­to­riaus dar­ bas ne­la­bai vi­lio­jo? – Tu­rė­jau tais lai­kais mė­ly­ną mo­ to­cik­lą, tek­da­vo juo pa­tru­liuo­ti. Ta­da ir pa­ju­tau, kad man pa­tin­ ka jud­rus dar­bas, pa­tin­ka lais­vė. Tuo me­tu kaip tik bu­vo pa­siū­ly­ta gau­ti jau­nes­nio­jo lei­te­nan­to laips­ nį, ta­čiau aš at­si­sa­kiau. Ne­no­rė­ jau dirb­ti apy­lin­kės ins­pek­to­riu­mi. Jau­čiau­si kaip ne sa­vo ro­gė­se, to­dėl pa­si­li­kau pa­tru­liu. Anek­do­tas apie apa­ki­mą

– Apie jū­sų tar­ny­bo­je nu­tin­ kan­čius in­ci­den­tus jau sklan­do le­gen­dos. Kal­ba­ma, kad esa­ te ke­ly­je su­stab­dęs ir nu­bau­dęs tė­vą, bro­lį ar ki­tą ar­ti­mą gi­mi­ nai­tį. Ar tai tie­sa? – Žmo­nės pa­tys ku­ria le­gen­das. Ta­ čiau nie­ko pa­na­šaus nė­ra bu­vę. Tai bū­tų nee­tiš­ka prieš gi­mi­nes. – Ko­kias is­to­ri­jas apie sa­ve esa­ te iš­gir­dęs? – Kad J.Di­čius apa­ko. O iš tie­sų, aš dir­bau ke­ly­je, ne­to­li Ag­luo­nė­nų. Te­ko stab­dy­ti vie­ną nu­si­kals­ta­mo pa­sau­lio vei­kė­ją. Bu­vo nu­ro­dy­mas, kad to­kius vei­kė­jus pra­var­tu pa­tik­ rin­ti, fik­suo­ti pa­žei­di­mus ir ste­bė­ti, kur jie ju­da. Aš vai­ruo­to­jui pa­reiš­ kiau, kad tam­siu pa­ros me­tu neį­ ma­no­ma per­skai­ty­ti ma­ši­nos nu­ me­rių, nes jie ap­taš­ky­ti pur­vu. O jis man at­šo­vė, jog svar­bu tai, kad pa­ts vai­ruo­to­jas ži­no, ko­kie jo ma­ ši­nos nu­me­riai. Praė­jo ke­lios die­ nos ir iš­gir­dau anek­do­tą, kad J.Di­ čius esą apa­ko. Pro­ku­ro­rui atė­mė pa­žy­mė­ji­mą

– Ta­čiau esa­te ne­pa­si­gai­lė­jęs net ir aukš­to ran­go pa­rei­gū­nų, ku­rie įkliū­da­vo nu­si­žen­gę ke­lių eis­mo tai­syk­lėms? – Kar­tais net pro­ku­ro­rai „paiš­dy­ kau­da­vo“. Tuo me­tu ko­mi­sa­ria­ tui va­do­va­vo Sta­sys Pet­ro­šius. Aš jo tie­siai pa­klau­siau, kaip elg­tis, jei ke­ly­je įklius aukš­tas pa­rei­gū­ nas, ar ne­su­da­ry­siu pro­ble­mų, juk po to ten­ka aiš­kin­tis va­do­vy­bei. Iš­ gir­dau pa­ti­ki­ni­mą, kad tu­riu dirb­ ti sa­vo dar­bą. Aš taip ir pa­da­riau. Vi­si klau­si­nė­jo, kaip aš pro­ku­ro­rui atė­miau vai­ruo­to­jo pa­žy­mė­ji­mą. Ne ran­gas yra svar­bus, o žmo­nių sau­ gu­mas ke­ly­je. – Esa­te gir­dė­jęs mi­li­jo­nus gra­ si­ni­mų at­leis­ti iš dar­bo?

1982 m. ko­vo 18 d. pa­skir­tas Klai­pė­dos

mies­to Vals­ty­bi­nės au­to­mo­bi­lių ins­pek­ ci­jos Ke­lių pa­tru­li­nės tar­ny­bos mo­to­kuo­ pos ins­pek­to­riu­mi. 1991 m. bir­že­lio 1 d. – VRM Po­li­ci­jos de­

par­ta­men­to Ke­lių po­li­ci­jos val­dy­bos Ke­ lių po­li­ci­jos rink­ti­nės Klai­pė­dos bū­rio vy­ res­ny­sis po­li­ci­nin­kas. Šiuo me­tu dir­ba Klai­pė­dos VPK Ke­lių

po­li­ci­jos biu­ro Ke­lių pa­tru­lių kuo­pos vy­ riau­siuo­ju pa­tru­liu – vir­ši­la. Už ne­prie­kaiš­tin­gą tar­ny­bą ska­tin­tas

12 kar­tų. Lem­tis: le­gen­di­nis ke­lių pa­tru­lis J.Di­čius jau­nys­tė­je net ne­sva­jo­jo dirb­

ti po­li­ci­jo­je, o no­rė­jo tap­ti in­ži­nie­riu­mi.

– Ne mi­li­jo­nus kar­tų, bet tūks­tan­ čius tai tik­rai. Vis­ko esu gir­dė­jęs. – Su­sig­rum­ti ke­ly­je yra te­kę? – Bu­vo lai­kai, kai vai­ruo­to­jai bu­vo pa­mė­gę bėg­ti iš įvy­kio vie­tos. Tek­ da­vo gau­dy­ti. Yra te­kę šau­dy­ti į au­ to­mo­bi­lių pa­dan­gas. Da­bar ra­miau ke­liuo­se. Nors ne­se­niai su­stab­džiau ru­mu­ną, ku­ris at­si­sa­kė pa­teik­ti do­ ku­men­tus ir pa­de­monst­ra­vo, kad tu­ri laz­dą. Te­ko pa­ro­dy­ti pis­to­le­tą, nie­ko daug aš jam neaiš­ki­nau. Ati­ da­vė jis tą laz­dą. – Ka­da bu­vo sun­kiau dirb­ti – so­vie­ti­niais ar ne­prik­lau­so­my­ bės lai­kais? – So­vie­ti­niais lai­kais pa­tru­liuo­da­ vo­me po vie­ną, net gink­lų ne­tu­rė­ jo­me. Tik bal­tas dir­žas ir laz­de­lė. Net au­to­mo­bi­lio ne­bū­da­vo. Nie­kas ne­bėg­da­vo, ke­lių po­li­ci­nin­kas bu­vo ger­bia­mas. Kai pra­si­dė­jo koo­pe­ra­ ty­vų kū­ri­mas, te­ko ir su au­to­ma­tu ke­liuo­se bu­dė­ti, dė­vė­ti ne­per­šau­na­ mas lie­me­nes.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

– O pa­ts esa­te ga­vęs bau­dą? – Ne, ne­su baus­tas. Aš sten­giuo­si, kad ma­nęs nie­kas neuž­fik­suo­tų. Duk­rą ža­vė­jo tė­vo pro­fe­si­ja

– Sa­vo vai­kus pa­ts iš­mo­kė­te vai­ruo­ti au­to­mo­bi­lį? – To iš­ven­giau, nors dvi duk­ros ir sū­nus pui­kiai vai­ruo­ja. Kai ma­nęs pra­šy­da­vo, aš vis at­sa­ky­da­vau, kad dar ra­žie­nos ne­pra­džiū­vo. O kur aš juos dau­giau mo­ky­siu? – Ar nors vie­nas vai­kas no­rė­jo pa­suk­ti jū­sų pė­do­mis? – Jie jau di­de­li ir gy­ve­na sa­vo gy­ ve­ni­mus. Vy­res­nio­ji duk­ra pa­si­rin­ ko pe­da­go­gės pro­fe­si­ją, sū­nus vai­ ruo­to­ju dir­ba, o jau­niau­sio­ji duk­ra no­rė­jo dirb­ti po­li­ci­jo­je. Aš jai sa­ kiau, kad ji ge­rai pa­gal­vo­tų, nes tai yra la­bai sun­kus dar­bas, o mo­ te­rims su šei­ma tai – ypač sun­ku. Ji še­še­rius me­tus stu­di­ja­vo tei­sę ir dir­ba tei­si­nin­ke. Ap­si­me­ta drau­gais

Pa­ly­dė­jo ta­ria­mą gim­dy­vę

– Kaip nu­si­žen­gę vai­ruo­to­jai mė­gi­na tei­sin­tis, ko­kių is­to­ri­ jų iš­girs­ta­te? – Vie­ną kar­tą su­stab­džiau ne­to­ li Vė­žai­čių grei­tį vir­ši­ju­sį vai­ruo­ to­ją, o jis man aiš­ki­no, kad sku­ba į li­go­ni­nę, nes žmo­na gim­do. Pa­ly­dė­ jau juos iki li­go­ni­nės, pa­lau­kiau ku­ rį lai­ką, o ne­su­lau­kęs, nu­va­žia­vau. Bu­vau ir pa­mir­šęs, ta­čiau po ke­le­ rių me­tų iš­gir­dau ra­di­jo lai­dą, ku­ rio­je žmo­nės pa­sa­ko­jo įsi­min­ti­nus įvy­kius ke­ly­je. Vie­nas vy­ras pri­si­ mi­nė, kaip su bū­si­ma žmo­na va­žia­ vo poil­siau­ti ir vir­ši­jo grei­tį, o čia įkliu­vo po­li­ci­jai. Jis pa­mi­nė­jo, kad žmo­na ap­si­me­tė tuoj gim­dy­sian­ti. Juo­kiau­si iki aša­rų. – Esa­te pa­lei­dęs pra­si­žen­gu­sį vai­ruo­to­ją? – Ži­no­ma, juk tai gy­ve­ni­mas. Ver­ti­ ni si­tua­ci­ją, iš­klau­sai žmo­gų, juk ga­ lė­tum tik ra­šy­ti ir ra­šy­ti pro­to­ko­lus. Po­pie­riaus tam neuž­tek­tų. Jei ne­ blai­vus ir be pa­žy­mė­ji­mo – čia kal­ bos ne­ga­li bū­ti, kad to­kį pa­leis­tum.

– Kaip il­si­tės? – End­rie­ja­vo miš­kuo­se me­džio­ju, nors pa­sta­ruo­ju me­tu tam ne­tu­riu lai­ko, na­muo­se yra dar­bų. Ne­to­li Gargž­dų, prie pat au­tost­ra­dos, sta­ čiau na­me­lį ko­ne dvi­de­šimt me­tų. Iš vir­tu­vės ga­liu ma­ty­ti eis­mo spūs­tis greit­ke­ly­je. – Šei­ma jus ma­to gal bent per ato­sto­gas? – Kai bu­vau jau­nes­nis, te­ko su­kti gal­vą, nes jau­nai šei­mai vis­ko rei­ kė­jo. Per ato­sto­gas va­žiuo­da­vau į Uz­be­kis­ta­ne esan­tį Sa­mar­kan­dą, nu­si­pirk­da­vau au­to­mo­bi­lį ir par­ ve­žęs par­duo­da­vau. Esu bu­vęs Je­ ka­te­rin­bur­ge, te­ko ir į Mask­vą va­ ži­nė­ti. Ver­čiau­si, kaip tik ga­lė­jau, juk rei­kė­jo iš­gy­ven­ti. Tai yra ge­ riau, nei sė­dė­ti prie sta­lo ir kil­no­ ti stik­liu­ką. – Ar tu­ri­te tik­rų drau­gų, ar pa­ si­tai­ko dau­giau to­kių, ku­rie grie­žia dan­tį? – Tik­riems drau­gams aš – jo­kia le­ gen­da. O mies­te žmo­nės svei­ki­na­si

2012 m. spa­lio 26-ąją ap­do­va­no­tas pir­

mo­jo laips­nio „An­ge­lo sar­go“ ženk­lu.

ir šyp­so­si, ne­jau­čiu, kad kas griež­ tų dan­tį. Tie­sa, esu gi­męs sau­sio 1-ąją. Tad gim­ta­die­nių ne­šven­ čiu. Daž­niau­siai to­kiu me­tu ten­ ka dirb­ti. – Ar daž­nai kas nors gi­ria­si ke­ ly­je, kad pa­žįs­ta J.Di­čių? – Sus­tab­dai žmo­gų, pri­si­sta­tai, o vė­jas lau­ke švil­pia. Bu­vo taip, kad žmo­gus ir ne­nu­gir­do, kai pri­si­sta­čiau, kas toks esu. Ra­ šai pro­to­ko­lą, o jis tau aiš­ki­na, kad pa­žįs­ta J.Di­čių, kad jis man esą drau­gas. Pri­pa­sa­ko­jo vi­so­ kių da­ly­kų apie mū­sų drau­gys­tę. Aš ty­lė­da­mas su­ra­šiau pro­to­ko­lą ir, duo­da­mas pa­si­ra­šy­ti, per­da­ viau lin­kė­ji­mus nuo jo ge­ro drau­ go J.Di­čiaus. At­sis­vei­kins skau­dan­čia šir­di­mi

– Vi­są gy­ve­ni­mą dir­bo­te tą dar­ bą, ku­rį my­li­te. Ar iš tie­sų nuo sau­sio 1-osios at­si­svei­kin­si­te su tar­ny­ba? – Įs­ta­ty­mas ne­lei­džia to­liau dirb­ ti. Man su­kaks 55 me­tai. Bu­vo tvar­ ka, ku­ri lei­do že­miau­siai gran­džiai dirb­ti iki to­kio am­žiaus. Aš jau du kar­tus pra­šiau­si pa­lie­ka­mas tar­ny­ bo­je. O da­bar įsta­ty­mas man išim­ čių ne­be­nu­ma­to. – Ar ap­mau­du? – Tru­pu­tė­lį. Tai bu­vo pa­pras­tas, mėgs­ta­mas dar­bas. Nors ne­ma­ nau, kad sė­dė­siu su­dė­jęs ran­kas. Per žie­mą gal pail­sė­siu, o vė­liau teks gal­vo­ti, kuo už­siim­ti. Ap­sau­ ga ma­nęs ne­ža­vi. Aš mėgs­tu ju­de­ sį. Ne­no­rė­čiau dirb­ti už­da­ro­je ap­ lin­ko­je. – Jū­sų ma­ny­mu, ar pa­si­kei­tė per pa­sta­ruo­sius me­tus si­tua­ ci­ja ke­liuo­se? – Eis­mo kul­tū­ra ge­rė­ja. Nors vai­ ruo­ti mes dar ne­mo­ka­me. Tik da­ bar iš­moks­ta­me už­leis­ti ke­lią, o štai pės­čių­jų pe­rė­jo­se si­tua­ci­ ja dar yra bai­si. Ir pa­rei­gū­nai dar tu­ri aug­ti, tu­ri mo­ky­tis pa­rei­gin­ gu­mo, at­sa­kin­gu­mo. Ta­čiau aš ti­ kiu, kad šis ka­ras ke­liuo­se pa­ga­ liau baig­sis.

13

šeštADIENIS, rugsėjo 29, 2012

vakarė

vakare@kl.lt Redaktorė Jolanta Juškevičienė

Kve­pa­lų ma­ni­jos už­val­dy­tas Sti­lis­tui Man­tui Pet­ruš­ke­vi­čiui ne­pa­tin­ ka, kai va­ka­rė­ly­je pa­skli­dęs mais­to kva­pas už­go­žia pra­šmat­nių jo kve­pa­lų aro­ma­tą. Už­tai jo ko­lek­ci­ja – 60 bu­te­liu­kų aukš­čiau­ sios kla­sės kve­pa­lų, ga­li už­gož­ti net ir par­ duo­tu­vės asor­ti­men­tą.

Lai­ma Že­mu­lie­nė l.zemuliene@diena.lt

Su­kur­ti Oma­no sul­to­nui

„Aš ne­pa­tai­so­mas kve­pa­lų ma­ nia­kas, – nu­si­juo­kė M.Pet­ruš­ ke­vi­čius. – Ko­dėl? Man kve­pa­ lai – as­me­ny­bės iš­raiš­ka. Mėgs­tu stip­rius, ašt­rius aro­ma­tus, ku­rie pa­lie­ka šlei­fą.“ Jam pa­tin­ka tu­rė­ti daug kve­pa­ lų. Vie­nais ga­li pa­si­kve­pin­ti vie­ną die­ną, ki­tais – ki­tą. Ne­pa­tin­ka tu­ rė­ti vie­ną bu­te­liu­ką, jį iš­purkš­ti ir bėg­ti pirk­ti ki­to.

Kva­pas pa­de­da pri­ trauk­ti žmo­nes, bend­rau­ti su jais. Kva­pas ne­ša sėk­mę. Per kve­pa­lus ga­li­ma sa­ve at­skleis­ti.

Man­tas trau­kia iš dė­žu­čių puoš­ nius kve­pa­lų bu­te­liu­kus, ri­kiuo­ja juos ant sta­le­lio, purš­kia vie­nas už ki­tą įdo­mes­nius kva­pus. Vie­ni itin pra­ban­gūs kve­pa­lai – juo­do­je ak­so­mi­nė­je dė­žu­tė­je su rak­te­liu. Šios auk­si­nės li­ni­jos fla­ ko­nė­lis kai­nuo­ja per 1000 li­tų. „Tai vie­ni ge­riau­sių kve­pa­lų pa­ sau­ly­je. Kve­pa­lai kaip nuo­dai. Jie to­kie stip­rūs, kad no­kau­tuo­ja ki­ tų kve­pa­lus, ne­tgi ki­tus žmo­nes. Kve­pa­lai – stip­rus gink­las“, – dės­ tė Man­tas. Ki­ti kve­pa­lai, ku­rių sti­lis­tas tu­ri ke­tu­ris skir­tin­gus bu­te­liu­kus, su­ kur­ti Oma­no sul­to­nui. Tai – iš­skir­ ti­niai kve­pa­lai, dvel­kian­tys ry­tie­ tiš­ka pra­ban­ga. Ke­lis kva­pus Man­tas pa­va­di­no baž­ny­ti­niais – jų pauos­čius iš tie­ sų jus­ti baž­ny­čios smil­ka­lų kva­pas. Jis tu­ri kve­pa­lų, ku­rie dvel­kia me­ ta­lu, smė­liu, pie­nu, skar­da. „Štai, ar ne ga­ra­žo kva­pas? – Man­tas pa­purš­kė iš vie­no fla­ko­ nė­lio. – Jie kve­pia pa­dan­go­mis, te­pa­lais.“

Uo­džiu. Pir­mo­ji na­ta – re­gis, cit­ri­nos, o to­liau – tik­ras ga­ ra­žas. Die­ną Man­tas purš­kia­si leng­vu par­fu­muo­tu van­de­niu. „Ba­zi­li­ko, pet­ra­žo­lių ir ki­tų prie­sko­ni­nių žo­le­lių kva­pai die­ną – pa­ts tas“, – ti­ki­no sti­lis­tas. Kve­pa­lai ne­tu­ri ly­ties

M . Pe t r­ u š k ­ e­v i č­ i a u s nuo­m o­n e, ne­rei­k ė­ tų kve­pa­lų skirs­ty­ti į mo­te­riš­kus ir į vy­riš­ kus. Yra mo­te­rų, ku­rios mėgs­ta kve­pin­tis vy­riš­kais kve­pa­lais, o jam pa­čiam pa­tin­ ka mo­te­riš­ki kve­pa­lai. „Kve­pa­lai ne­tu­ri ly­ties, – dės­ tė M. Pet­ruš­ke­vi­čius. – Iš to pa­ da­ry­ta ko­mer­ci­ja. Man la­bai pa­tin­ ka ne di­zai­ne­rių, ne ma­dos na­mų, o par­fu­me­rių su­kur­ti kve­pa­lai, nes ant jų ne­nu­ro­dy­ta, kam jie skir­ti – vy­rams ar mo­te­rims.“ Po va­ka­rė­lio jis daž­nai su­lau­kia pra­šy­mo: „Nuos­ta­būs kve­pa­lai. At­ siųsk SMS ži­nu­te jų pa­va­di­ni­mą“. Pa­de­da pri­trauk­ti žmo­nes

M.Pet­ruš­ke­vi­čiaus nuo­mo­ne, kva­ pą rei­kia de­rin­ti ir prie ap­ran­gos. Pa­vyz­džiui, ei­na kur nors va­ka­re ap­si­ren­gęs kos­tiu­mu – ren­ka­si vie­ no­kį kva­pą. No­ri ap­lin­kui sa­ve su­ kur­ti ko­kią nors nuo­tai­ką, ren­ka­ si vi­sai ki­to­kį kva­pą. Kve­pa­lai jam pa­de­da pri­trauk­ti žmo­nes, pa­de­da bend­rau­ti su jais. Va­ka­rė­ly­je Man­to kve­pa­lai vi­sa­ da pa­lie­ka šlei­fą. Sve­čiai jį at­pa­ žįs­ta bū­tent iš kve­pa­lų. Vy­ras ne­ sle­pia, kad jo sa­vi­mei­lę pa­ku­te­na žo­džiai: „Aiš­ku, kad Man­tas atė­ jo“. Apie ne­vy­ku­sį va­ka­rė­lį sa­vo bi­ čiu­liams pa­reiš­kia taip: „Man gai­la kve­pa­lų, ku­riuos ant sa­vęs iš­purš­ kiau.“ Ren­gi­niuo­se Man­tui tie­siog pa­ra­no­jiš­kai ne­pa­tin­ka mais­to kva­pas. „Bend­rau­ji su žmo­gu­mi, o nuo jo dvel­kia ki­nų vir­tu­ve, su­mi­šu­sia su kve­pa­lais. Ren­gian­tis į va­ka­rė­lį pir­miau­sia rei­kia iš­vė­din­ti na­mus nuo kot­le­tų kva­po ir iš­si­plau­ti gal­ vą“, – rė­žė sti­lis­tas.

Įvai­ro­vė: Man­to ko­lek­ci­jo­je – 60 bu­te­liu­kų kve­pa­lų, ku­rių dau­gu­ma jau pra­da­ry­ti.

Dvel­kia skal­bia­mai­siais mil­te­liais

Bran­giuo­sius kve­pa­lus M.Pet­ ruš­ke­vi­čius pir­ko Ber­ly­ne, Lon­ do­ne, Pa­ry­žiu­je, Niu­jor­ke. Sti­ lis­tas ne­slė­pė, kad už juos su­mo­kė­ta ne­ma­žai pi­ni­gų. Vis dėl­to tos ko­lek­ci­jos ne­pa­va­din­ tų pra­ban­ga. Kai ku­riuos kve­pa­ lus jis ga­vo do­va­nų. „Vi­si ži­no, kad aš – kva­pų ma­ nia­kas. Do­va­no­da­mi nie­kas ne­ suk­ly­do – nu­ma­no, kas man ga­ lė­tų pa­tik­ti, – pa­sa­ko­jo Man­tas. – Kai ku­rių net ne­no­riu iš­purkš­ ti, nes jie man svar­būs: koks nors

ypa­tin­gas žmo­gus juos pa­do­va­no­ jo ar­ba jie pri­me­na tam tik­rą ma­no gy­ve­ni­mo eta­pą.“ Vis dėl­to sti­lis­to ko­lek­ci­jo­je nė­ ra kai ku­rių pri­pa­žin­tų ma­dos na­ mų kve­pa­lų. „Jie man dvel­kia skal­bia­mai­siais mil­te­liais“, – ne­šykš­tė­jo kri­ti­kos ži­no­miems pre­kės ženk­lams. Kva­pų prie­šas – sau­lė

Ko­lek­ci­jai Man­tas ne­pris­ki­ria tų bu­te­liu­kų, ku­rie yra vo­nio­je: „Pap­ ras­tes­nius kva­pus lai­kau vo­nio­je, nors tai – nuo­dė­mė“.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Vo­nia – kva­pų prie­šas. Tem­pe­ ra­tū­ros kai­ta, sau­lė kve­pa­lus žu­ do. Pra­ban­giuo­sius kve­pa­lus sti­ lis­tas lai­ko su­pa­kuo­tus dė­žu­tė­je, kad ne­pa­sen­tų. Daž­nai par­fu­muo­tas van­duo M.Pet­ruš­ke­vi­čiui rė­žia no­sį vie­šo­ sio­se vie­to­se. Gal dėl to, kad žmo­ nės pa­si­ren­ka kva­pus, ku­rie yra ne ori­gi­na­lai, ir daug kas ap­skri­tai ne­ ži­no, kas yra tik­ras, ge­ras kva­pas. „Ta­čiau vi­sa tai ga­li­ma iš­siaiš­ kin­ti, pauos­ty­ti par­duo­tu­vė­se. Kas tik­ro kva­po pa­ra­gau­ja, jo no­ri ir no­ ri“, – įsi­ti­ki­nęs ži­no­mas sti­lis­tas.

14

šeštADIENIS, rugsėjo 29, 2012

vakarė

Lietuv

„Jie ma­ nęs lau­ kė“, – lie­ tu­viš­kai paaiš­ki­ no pro­fe­ so­rė sve­ čiams, nu­ste­bu­ siems dėl gy­vū­nų reak­ci­jos.

Į In­do­ne­zi­ją, Bor­neo sa­lą, iš Lie­tu­vos įvai­ rių pro­fe­si­jų at­sto­ vai ke­lia­vo de­vy­ nie­se. Juos vie­ni­jo no­ras iš ar­ti pa­ma­ ty­ti oran­gu­ta­nus na­tū­ra­lio­je ap­lin­ ko­je ir pa­si­nau­do­ti ga­li­my­be apie šiuos nyks­tan­čius pri­ma­ tus iš­girs­ti iš jų glo­ bė­jos pro­fe­so­rės Bi­ ru­tės Gal­di­kas lū­pų.

Jus­tė Ki­bu­ry­tė Kregž­džių liz­dų sriu­ba

Ar­gu­men­tas: „Kaž­kas jų aky­se“, – taip oran­gu­ta­nų glo­bė­ja įvar­di­ja prie­žas­tį, ko­dėl juos ty­ri­nė­ja.

Eg­zo­ti­ka: pul­kai mažųjų in­do­ne­zie­čių tu­ris­tams mo­jo nuo me­di­nių prie­plau­kų ant pa­sto­lių.

Šėrykla: lau­ki­niai oran­gu­ta­nai gau­na pa­pil­do­mo mais­to, ba­na­nų ir pie­no.

Birutės Gal­di­kas fon­do ar­chy­vo nuo­tr.

Sau­gu­mas: nuo lie­taus – ke­pu­rė iš la­pi­jos.

Iš Dža­kar­tos – į Bor­neo sa­lą, kur 41 me­tus gy­ve­na, at­lie­ka moks­li­nius ty­ri­mus ir įgy­ven­di­na oran­gu­ta­nų iš­sau­go­ji­mo pro­gra­mą lie­tu­vių kil­ mės pa­sau­li­nio gar­so ant­ro­po­lo­gė B.Gal­di­kas. Lėk­tu­vui nu­si­lei­dus Pang Ka­lan­ bun oro uos­te, ke­liau­to­jus pa­si­ti­ ko gi­das Ha­ki­mas. Prieš ke­lio­nę į džiung­les jis pa­siū­lė pa­si­žval­gy­ti šia­me di­džiau­sia­me sa­los pie­tuo­ se esan­čia­me mies­te. „Pang Ka­lan­bun mies­to gy­ve­ni­ mas – spal­vin­gas ir kont­ras­tin­gas, – pa­ste­bė­jo viena keliautojų Sand­ ra Ki­ri­lo­vie­nė. – Lan­kė­mės is­to­ri­ nė­je Bor­neo sul­to­no re­zi­den­ci­jo­ je – Gel­to­no­jo­je pi­ly­je, ku­ri bu­vo vi­sai ki­to­kia, nei ga­lė­jo­me įsi­vaiz­ duo­ti. Tai pa­pras­ta me­di­nė tro­be­ lė, bet vie­ti­niai ja la­bai di­džiuo­ja­si. Ke­lio­nę po mies­tą bai­gė­me vie­ti­

Nus­te­bi­no: is­to­ri­nė Bor­neo sul­to­no

15

šeštADIENIS, rugsėjo 29, 2012

vakarė

iška duona oran­gu­ta­nams patiko nia­me tur­gu­je, ku­ria­me skir­tin­gais in­do­ne­zie­čių dia­lek­tais kle­ga dau­ gy­bė žmo­nių, pre­kiau­jan­čių eg­zo­ tiš­kais vai­siais, dar­žo­vė­mis, vie­ ti­nė­mis žu­vi­mis, ir ne­nuils­ta­mai čiul­ba kregž­dės.“ Kregž­džių liz­dų sriu­bos – de­li­ka­ te­so, iš­gau­na­mo iš kregž­džių fer­ mų Pang Ka­lan­bun mies­te, mo­te­ris ne­si­ry­žo pa­ra­gau­ti, nors tai Azi­jos ša­ly­se – bran­gus de­li­ka­te­sas, eks­ por­tuo­ja­mas į Ki­ni­ją.

„Jie ma­nęs lau­kė, – lie­tu­viš­kai paaiš­ki­no pro­fe­so­rė sve­čiams, nu­ ste­bu­siems dėl gy­vū­nų reak­ci­jos. – Kai aš čia bū­nu, prie ma­no na­mo su­si­ren­ka dau­giau oran­gu­ta­nų nei juos še­riant miš­ke.“ Kai pro­fe­so­rė pa­kvie­tė lie­tu­vius pa­si­vai­šin­ti, ka­va jiems te­ko da­ ly­tis su Sis­wi ir pa­vy­džiai žiū­rė­ti, kaip To­mas ska­niai šlamš­tė man­ gus, kimš­da­mas juos į bur­ną vi­so­ mis ke­tu­rio­mis le­te­no­mis.

Lau­kia sa­vo glo­bė­jos

Naš­lai­čių rea­bi­li­ta­ci­ja

„Plau­kė­me į Tan­jung Pu­tin par­ ką, kur iš­li­ku­si di­džiau­sia lau­ki­nių oran­gu­ta­nų po­pu­lia­ci­ja, tra­di­ci­ne me­di­ne upių val­ti­mi – klo­tok. Lai­ve pa­to­gu gy­ven­ti net ir ke­lias die­nas: apa­ti­nia­me de­ny­je dir­ba lai­vo ka­pi­ to­nas, vi­rė­jas ir gi­das, o vir­šu­ti­nia­ me pa­to­gu ste­bė­ti tro­pi­nio miš­ko kran­tus ir no­rint nak­vo­ti ap­si­gau­ bus tink­le­liu nuo uo­dų“, – pa­sa­ko­ ja Sand­ra Das­ti­kie­nė, Tarp­tau­ti­nio Bi­ru­tės Gal­di­kas gam­to­sau­gos lab­ da­ros ir pa­ra­mos fon­do di­rek­to­rė.

Jos daž­niau­siai bū­ na nu­žu­do­mos, kai ker­ta­mi tro­pi­niai miš­kai, no­rint įkur­ti pal­mių plan­ta­ci­jas.

Upės tėk­mė ir val­ties ei­ga – ty­li ir ra­mi. Plauk­da­mi ke­liau­to­jai su­ spė­jo pa­ma­ty­ti oran­gu­ta­nų gūž­ tas, si­dab­ri­nių ma­ka­kų ir il­ga­no­sių be­ž­džio­nių. Camp Lea­ky sto­vyk­la skir­ta vy­ res­niems oran­gu­ta­nams grįž­ti iš rea­bi­li­ta­ci­jos cent­ro at­gal į lau­ki­ nį miš­ką, bet čia lan­ko­si ir lais­vė­je au­gę oran­gu­ta­nai. Pa­ti­nas To­mas ir pa­te­lė Sis­wi – sto­vyk­los ly­de­riai. „Čia iš­vy­do­me dar de­šimt pri­ma­ tų“, – su­skai­čia­vo S.Ki­ri­lo­vie­nė. Ke­liau­to­jai iš Lie­tu­vos ko­ne iš­ si­gan­d o, kai stai­ga tarp gy­v ū­n ų ki­lo su­ju­di­mas ir vi­si oran­gu­ta­nai pa­s u­ko prie­p lau­kos link. Pa­s i­ gir­do grei­taei­gio ka­te­rio va­rik­lio gaus­mas. Pa­si­ro­do, šiuo ka­te­riu vi­suo­met at­plau­kia B.Gal­di­kas.

B.Gal­di­kas įkur­ta­me oran­gu­ta­nų prie­žiū­ros cent­re gy­do­mi ir ren­ gia­mi gy­ven­ti lau­ki­nė­je gam­to­ je tie oran­gu­ta­nų naš­lai­čiai, ku­rie ne­te­ko ma­mų. Jos daž­niau­siai bū­ na nu­žu­do­mos, kai ker­ta­mi tro­pi­ niai miš­kai, no­rint įkur­ti pal­mių plan­ta­ci­jas. Gy­vū­nai pa­lei­džia­mi į sau­go­ mą miš­ką su­lau­kę bran­dos, apie aš­tun­tus jų gy­ve­ni­mo me­tus. Prie­žiū­ros cent­ras ne­pa­liau­ja jais rū­pin­tis ir kas­dien tie­kia pa­ pil­do­mai mais­to į miš­ko šė­ryk­las, kad ne­ba­dau­tų tie lais­vė­je gy­ ve­nan­tys oran­gu­ta­nai, ku­riems sun­kiau sa­va­ran­kiš­kai su­si­ras­ ti mais­to. „Mums nu­vy­kus į šė­ryk­lą, ku­rio­ je rea­bi­li­tuo­ti ir lau­ki­niai oran­gu­ta­ nai gau­na pa­pil­do­mo mais­to, ba­na­ nų ir pie­no atė­jo še­ši oran­gu­ta­nai. Sub­ju­ro oras, ir mums te­ko ste­bė­ ti įdo­mų re­gi­nį, kaip pa­ti­nas Do­jo­ kas nuo lie­taus pa­si­da­ro ke­pu­rę iš la­pų“, – ža­vė­jo­si S.Das­ti­kie­nė. Va­ka­re prie B.Gal­di­kas na­me­ lio ke­liau­to­jams te­ko ste­bė­ti dvi įžy­my­b es – oran­g u­ta­n ų pa­te­ les, pro­fe­so­rės ap­ra­šy­tas kny­go­ je „Ro­jaus at­spin­džiai“. Vie­na jų, 47 me­tų Ak­mad, ką tik su­si­lau­ kė ma­žy­lio. „Nuos­ta­bu, kaip mo­ti­nos sau­go sa­vo vai­kus: Ak­mad lai­kė­si nuo­ ša­liau nuo na­mo te­ra­sos, kur ki­tos pa­te­lės mė­ga­vo­si sal­džiais vai­siais iš pro­fe­so­rės ran­kų. Be­je, per dvi die­nas džiung­lė­se ma­tė­me tu­ ka­nų, ge­gu­čių, ra­gas­na­pių, kro­ ko­di­lų, va­ra­nų, plau­kian­čią upe juo­dą­ją Su­mat­ros kob­rą, si­dab­ ri­nių ma­ka­kų, il­ga­no­sių be­ždžio­ nių, gi­bo­ną ir daug oran­gu­ta­nų“,

Jau­ku: keliautojų iš Lietuvos va­ka­ras su B.Galdikas (antra iš dešinės) Pang Ka­lan­bun sto­vyk­lo­je.

– iš­var­di­jo ke­lio­nės da­ly­vė S.Ki­ ri­lo­vie­nė. Ver­čia na­mi­niais gy­vū­nais

Da­ja­kų kai­me Pa­sir Pan­jang įkur­ ta oran­gu­ta­nų kli­ni­ka ir ka­ran­ti­nas, dar va­di­na­mas prie­žiū­ros cent­ru. „Pro­fe­so­rė Bi­ru­tė mums pa­pa­sa­ ko­jo apie Tarp­tau­ti­nio oran­gu­ta­nų fon­do veik­lą, skir­tą oran­gu­ta­nams ir tro­pi­niams miš­kams Bor­neo sa­ lo­je iš­sau­go­ti. Prie­žiū­ros cent­re – ne tik mo­ti­nų ne­te­kę naš­lai­čiai, bet ir atim­tie­ji iš ūki­nin­kų, lai­kiu­sių juos kaip na­mi­nius gy­vū­nus, ar iš ne­le­ga­ lių pre­kiau­to­jų“, – pa­sa­ko­jo S.Ki­ri­ lo­vie­nė. Ke­liau­to­jams iš Lie­tu­vos lan­ kan­tis prie­žiū­ros cent­re ten gy­ve­ no apie 330 oran­gu­ta­nų, dėl ku­ rių B.Gal­di­kas ko­vo­ja už kiek­vie­ną sau­go­mo miš­ko hek­ta­rą, kad bū­tų ga­li­ma grą­žin­ti juos at­gal į jų na­ mus – lau­ki­nę gam­tą. „Pro­fe­so­rės die­not­var­kė la­bai įtemp­ta. Jos dė­

me­sio rei­kia oran­gu­ta­nams, be­ veik 300 prie­žiū­ros cent­ro dar­ buo­to­j ų, gau­sy­b ei lan­k y­to­j ų iš įvai­rių pa­sau­lio ša­lių. Svar­biau­sia – kas­die­niai iš­šū­kiai dėl ne­tei­sė­ tų miš­kų kir­ti­mų, gais­rų, biu­rok­ ra­ti­jos kliū­čių iš­sau­go­ti par­ką, be ku­rio na­mų ne­tek­tų dar dau­giau ir taip nyks­tan­č ių oran­g u­ta­n ų. Esa­me la­bai dė­kin­gi pro­fe­so­rei, su­tei­ku­siai mums ga­li­my­bę ke­le­ tą die­nų pra­leis­ti ša­lia jos ir pa­ ma­ty­ti dau­giau, nei ma­to tu­ris­ tai“, – džiau­gė­si S.Das­ti­kie­nė. Ko­va dėl že­mės

„Bi­ru­tė mums pa­pa­sa­ko­jo, kad su­si­dū­rė su dau­gy­be biu­rok­ra­ tų, siek­da­ma ap­sau­go­ti Tan­jung Pu­tin par­ką ir ko­vo­da­ma dėl ga­ li­my­bės įsi­gy­ti že­mių, be­si­ri­bo­ jan­čių su par­ku, kad su­da­ry­tų ža­liuo­sius ko­ri­do­rius mig­ruo­ jan­tiems gy­vū­nams“, – S.Ki­ri­ lo­vie­nė at­krei­pė dė­me­sį, kad dėl

že­mės daug kur ver­da aist­ros. Prie ne­pa­žįs­ta­mų žmo­nių šio­je sto­vyk­lo­je gy­ve­nan­tys oran­gu­ta­ nai ne­pra­tę. Tai­gi, pa­si­vaikš­čio­ ti jiems skir­tu ta­ku, nu­ties­tu per džiung­les, ke­liau­to­jai išė­jo jau tems­tant, oran­gu­ta­nams grį­žus į sa­vo ur­vus. Šį dvie­jų ki­lo­met­rų il­ gio ta­ką iš kiet­me­džio įren­gė sa­ va­no­riai iš JAV, Eu­ro­pos, Aust­ra­ li­jos. Šiais me­tais prie jo pri­si­dė­jo pro­fe­so­rius Ri­man­tas Ei­du­ke­vi­ čius iš Lie­tu­vos. „Grįž­tant nak­v y­n ei, džiung­l ių tam­so­je įsi­žie­bė tūks­tan­čiai jon­ va­ba­l ių lieps­n e­l ių. To­se pa­č io­se džiung­lė­se, be oran­gu­ta­nų, vyk­ do­ma nyks­tan­čių ma­la­ji­nių lo­kių rea­b i­l i­ta­c i­j os pro­g ra­m a. At­s is­ vei­k in­d a­m a su mu­m is, B.Gal­d i­ kas juos ir oran­g u­ta­n us pa­vai­ ši­n o me­d u­m i ir mū­s ų at­vež­ta lie­t u­v iš­ka duo­n a“, – sa­k ė mo­ te­rys, vis dar gy­ve­nan­čios ne­pa­ mirš­ta­m ais ke­l io­n ės įspū­d žiais.

Sa­va­no­rys­tė ir konkursas B . G a l ­d i ­k a s fon­das kvie­ čia su­s i­do­ mė­ju­sius sa­ va­n o­r ys­t e Bor­neo sa­ lo­je, In­do­ ne ­z i­j o­j e , dėl iš­s a­ m e s ­n ė s in­for­ma­ci­jos kreip­tis į Sand­rą Das­ ti­kie­nę, e. pa­štas fondas@birutegal­ dikas.lt, tel. +370 682 43226. Fon­das taip pat lau­kia nuo­trau­kų su trum­ pu ap­ra­šy­mu iš ke­lio­nių, ku­rio­se at­ si­spin­dė­tų gam­tą tau­so­jan­ti veik­la. Pri­zas ge­riau­sios nuo­trau­kos ir ap­ ra­šy­mo au­to­riui – pro­fe­so­rės Bi­ru­ tės Gal­di­kas kny­ga „Ro­jaus at­spin­ džiai“. Nuot­rau­kų lau­kia­ma tuo pa­ čiu fon­do elekt­ro­ni­nio pa­što ad­re­su iki 2012 m. spa­lio 31 d.

re­zi­den­ci­ja panaši į paprastą vilą.

Prieplauka: indoneziečiai nekelia didelių reikalavimų vandens transportui.

16

šeštADIENIS, rugsėjo 29, 2012

sportas

Vicečempionai buvo stipresni „Perdegė vyrai“, – įsitikinęs „Neptūno“ vyriausiasis treneris Kazys Maksvytis po pirmųjų Lietuvos krepšinio lygos (LKL) čempionato rungtynių, kurias klaipėdiečiai 75:92 pralaimėjo Vilniaus „Lietuvos rytui“.

Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Anot stratego, tai akivaizdžiai įrodė tritaškiai metimai. Klaipėdiečiai atakavo vos du kartus iš 20. „Klaipėdos komandai nebūdinga taip netaikliai atakuoti iš toli, – pabrėžė K.Maksvytis. – Prieš pirmenybes dalyvavę turnyre Liepojoje, vyrai žaidė nesusivaržę, o su vilniečiais daugelis jų nebuvo panašūs į save.“ Rungtynes geriau pradėję šeimininkai nuo pirmųjų minučių pabėgo į priekį. Per paskutinę pirmojo ketvirčio ataką du taškus pelnęs Raimundas Danys padidino uostamiesčio ekipos persvarą iki 8 taškų – 24:16. Tačiau po pertraukos sostinės ekipos žaidėjai suaktyvino gyny-

bą, klaipėdiečių atakos pradėjo strigti, kamuolys vis rečiau skrodė tinklelį. Iniciatyvos svečiai neatidavė ir pailsėję. Vicečempionų persvara svyravo nuo 12 iki 20 taškų. Vasarą uostamiesčio penketukui vadovauti pradėjęs buvęs Lietuvos jaunimo rinktinės treneris pasidžiaugė auklėtinių žaidimu iki pertraukos, pripažino, kad antroje rungtynių pusėje vilniečiai „Neptūną“ išmušė iš žaidimo vėžių. „Du kėlinius kovojome lyg lygiaverčiai varžovai, tačiau po pertraukos Eurolygoje žaidžiantys vilniečiai įrodė savo pranašumą“, – atsiduso specialistas. Šiandien klaipėdiečiai išmėgins jėgas Utenoje su „Juventus“ penketuku.

Atakos: po didžiosios pertraukos klaipėdiečiai (mėlyna apranga) prie varžovų krepšinio veržėsi individualiai.

Vytauto Petriko nuotr.

Rungtynių statistika „Neptūnas“ – „Lietuvos rytas“ 75:92 (24:16, 12:26, 16:28, 23:22). V.Šarakauskas

13, D.Gailius 12, M.Mažeika 10, M.Runkauskas, R.Broudusas po 7, L.Mikalauskas 6, R.Danys, N.Barinovas, E.Dainys po 4, D.McClure’as 3/R.Seibutis 28, M.Katelynas 14, D.Ivanovas 13, S.Babrauskas 11. Šiaulių „Šiauliai Triobet“ – Panevėžio „Lietkabelis“ 77:63 (18:26, 15:16, 29:7,

15:14). L.Samėnas 22, A.Kieža 18, L.Jacksonas 14/G.Sirutavičius, K.Ciprussas po 17. Pasvalio „Pieno žvaigždės“ – Vilniaus „Sakalai“ 75:53 (15:23, 15:14, 15:9, 30:7).

T.Hughesas 18, E.Ulanovas 12/P.Baločka 12, J.Gintvainis 11.

Žinomi pusfinalininkai Česlovas Kavarza Klaipėdoje surengtame Lietuvos vyrų ir moterų bokso čempionate, kuriame jėgas mėgina 123 vyrai ir 8 moterys, vyko ketvirtfinalio kovos.

Po jų tapo žinomi pusfinalio dalyviai, užsitikrinę mažiausiai bronzos medalius ir toliau tęsiantys kovą dėl čempionų titulų. Tarp pusfinalininkų – net 10 klaipėdiečių. Svorio iki 49 kg grupės ketvirtfinalyje Vladimiras Lepiochinas įveikė šiaulietį Luką Vilčinavičių. Kaip ir laukta, kovoje su vil-

niečiu Miroslavu Ustinovičiumi nesuklupo Gytis Vaitkus (iki 60 kg). Svorio iki 64 kg grupės pusfinalyje net du mūsų miesto boksininkai Arūnas Ančerys ir Šarūnas Puplauskis. Dėl medalių varžysis ir Artūras Logvinovas (iki 81 kg), ketvirtfinalyje įveikęs Gytį Matikovą iš Kauno. Pergale nudžiugino ir Maksimas Nevolia (iki 91 kg), pranokęs sostinės boksininką Aleksandrą Bardnovą. Moterų varžybose į pusfinalį pateko Kristina Rimkutė. Šiandien nuo 16 val. Sporto rūmuose (S.Dariaus ir S.Girėno g. 10) vyks finalinės kovos.

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

750

reklamos skyrius: 397

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

„Diena Media News“ laikinai einantis vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 750

711, 397 715

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

Platinimo tarnyba: 397 772 397 727 397 706 397 725 397 770 397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

Prenumeratos skyrius: 397

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

714

Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 „Namai“: Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt Lina Bieliauskaitė – 397 730 Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 „Sveikata“: e. paštas skelbimai@kl.lt 397 705 Techninės redaktorės: Sandra Lukošiūtė – Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Loreta Krasauskienė Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė – 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 000. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide

R

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

Orai

Savaitgalį Lietuvoje vyraus vėsūs orai, palis. Šiandien vietomis, dides­ nė tikimybė vakariniuose rajonuose, palis. Temperatūra bus 16–17 laipsnių šilumos. Sekmadienį lis gausiau, lie­ tus numatomas daugelyje rajonų. Naktį bus 10–13, dieną 13–14 laipsnių šilumos. Kitos savaitės pradžia turė­ tų būti sausesnė ir šiek tiek šiltesnė.

Šiandien, rugsėjo 29 d.

+16

+16

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (priešpilnis)

+16

Šiauliai

Klaipėda

+16

Panevėžys

+17

Utena

+16

7.16 19.01 11.44

273-ioji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 93 dienos. Saulė Svarstyklių ženkle.

Tauragė

+16

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +33 Berlynas +18 Brazilija +28 Briuselis +15 Dublinas +14 Kairas +32 Keiptaunas +16 Kopenhaga +14

kokteilis

Londonas +16 Madridas +17 Maskva +15 Minskas +16 Niujorkas +20 Oslas +13 Paryžius +18 Pekinas +24

Praha +18 Ryga +16 Roma +31 Sidnėjus +18 Talinas +14 Tel Avivas +32 Tokijas +29 Varšuva +21

Vėjas

3–7 m/s

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

12

16

14

12

7

11

12

14

14

10

pirmadienį

pa­te­lės dė­me­sį, tu­rės baub­ti įti­ ki­na­mai, kaip šis gražuolis.

13

15

13

12

6

Var­žy­sis dvi­ko­jai tau­rie­ji el­niai Kai žmo­nės ne­tu­ri ką veik­ti, jie su­si­gal­ vo­ja įvai­r iau­sių pra­mo­g ų. Štai bū­r ys keis­tuo­lių ne tik iš Lie­tu­vos, bet ir iš vi­ sos Eu­ro­pos (na, vi­sur yra keis­tų žmo­ nių) šį sa­vait­ga­l į baubs kaip el­niai. Lai­mės tas, ku­r is įti­k i­na­miau pa­mėg­ džios ra­guo­tą­jį miš­k ų gra­ž uo­l į. Ka­dan­gi tai pir­ma­sis toks re­gi­nys mū­ sų ša­l ies is­to­r i­jo­je, tai „Kok­tei­lis“ šian­ dien bus tarp tau­rių­jų el­nių kvies­lių ir baubs taip, kad net gi­r ia vir­pės. Prieš ke­lio­nę į Kau­no ra­jo­ną, kur vyks el­nių ru­jos „re­či­ta­l iai“, pa­vy­ko su­ž i­no­ ti, kad tai jau 14-osios Se­no­jo že­my­no var­ž y­bos. Anot or­ga­ni­za­to­rių, nors el­nių bal­sus skleis ne gy­v ū­nai, o žmo­nės – skir­tu­ mų nuo ori­g i­na­l ių „dai­ni­nin­k ų“ ne­tu­ rė­tų bū­ti, mat da­ly­vaus žy­miau­si Eu­ ro­po­je pro­fe­sio­na­lai. Pa­si­do­mė­jus la­biau, „Kok­tei­l iui“ pa­ vy­ko su­ž i­no­t i, kad el­n ių šauk­l iui rei­ ka­l in­g i ne tik įgū­d žiai, gy­v ū­n i­jos pa­ ži­ni­mas, bet ir fi­z i­nės sa­vy­bės – įgim­ ta klau­sa, ati­tin­ka­mas bal­so temb­ras. Tau­r ie­ji el­n iai sklei­d žia la­bai že­mų mo­du­l ia­ci­jų gar­sus, juos to­bu­lai iš­ gau­t i su­ge­ba re­tas žmo­gus. Cent­r i­nės Eu­ro­pos ša­ly­se, kur esa­ma tau­r ių­jų el­nių, ži­no­mas ir jų vi­lio­ji­mo bū­das, imi­t uo­jant pa­t i­nų ru­jos me­ tu sklei­d žia­mus gar­sus, kvie­čian­čius prie­š i­n in­k us į dvi­ko­vas dėl pa­te­l ių ban­dos. Dau­ge­l į me­t ų vyks­ta net na­ cio­na­l i­niai čem­pio­na­tai. Pir­mą­jį 1999 m. su­ren­gė vo­k ie­čiai. El­nių kvies­lių čem­pio­nais po 4 kar­tus ta­po slo­va­kai ir če­kai, 3 kar­tus – veng­ rai. Šių ša­l ių at­sto­vai bus fa­vo­r i­tai ir Lie­tu­vo­je. Ne­nuos­ta­bu, nes šio­se ša­ly­ se el­nių vi­lio­ji­mo me­no tra­di­ci­jos ug­ do­mos šimt­me­čiais, kai ku­r io­se me­ džio­to­jų šei­mo­se ši pa­t ir­t is ir ži­n ios per­duo­da­mos iš kar­tos į kar­tą. Su­si­ rung­ti su jais, o juo­lab nu­ga­lė­ti ki­tų ša­ lių at­sto­vams vis dar te­bė­ra iš­šū­k is.

Čes­ka (jei blo­gai baub­siu, el­nių pa­te­les tiek ir te­ma­ty­siu)

1936 m. gi­mė Ita­l i­jos po­l i­t i­k as, prem­j e­r as (1994–1995 m., 2001– 2006 m. ir nuo 2008 m.) Sil­vio Ber­lus­co­ni.

1943 m. gi­mė bu­vęs Len­ ki­jos pre­z i­den­tas, 1983 m. No­be­l io tai­kos pre­ mi­jos lau­rea­tas Le­chas Wa­le­sa. 1979 m. po­pie­žius Jo­nas Pau­lius II krei­pė­si į mi­li­ jo­ni­nę au­di­to­ri­ją Dub­li­ne, ra­gin­da­mas tai­kiai su­gy­ ven­ti Šiau­rės Ai­ri­jo­je. 1988 m. No­be­l io tai­kos pre­mi­ja pa­skir­ta JT taik­ da­riams. 1990 m. pir­mą kar­tą po ka­ro Viet­na­me įvy­ko JAV ir Viet­na­mo de­ry­bos.

Ge­res­ni orai – po sa­vait­ga­lio Li­na Bie­liaus­kai­tė Uos­ta­mies­čio gy­ven­to­jų ar­ti­miau­ sio­mis die­no­mis lau­kia per­mai­ nin­gi orai. Vis dėl­to si­nop­ti­kai nu­ tei­kia vil­tin­gai – po sa­vait­ga­lio dan­gus pra­gied­rės, o ter­mo­met­ro stul­pe­lis ga­li pa­siek­ti ir 18 laips­nių aukš­čiau nu­lio pa­da­lą.

Sąsajos: D.Kirkutienės novelių romano viršeliui buvo panaudotas pačios autorės tapybos darbo fragmentas.

Ke­tu­rio­se no­ve­lė­se – ke­tu­rių mo­te­rų gy­ ve­ni­mo at­kar­pos. Ir vi­sos jos su­si­tin­ka ei­ lė­je prie lai­mės. Gi­liai šir­dy­je jos gy­ve­na lau­ki­mu.

l.bieliauskaite@kl.lt

ir šian­dien gi­rio­je prie Kau­no.

1829 m. į Lon­do­no gat­ ves dirb­t i išė­jo pir­mie­ji re­g u­l ia­r io­sios po­l i­ci­jos pa­tru­liai. 1902 m. Pa­r y­ž iu­je mi­ rė pran­cū­z ų ra­šy­to­jas, na­tū­ra­l iz­mo at­sto­vas ir teo­re­t i­kas Emi­le’is Zo­ la. Žy­m iau­sias ra­šy­to­jo kū­r i­nys – dvi­de­šim­t ies eks­pe­r i­men­t i­n ių ro­ma­ nų cik­las „Ru­go­nai Ma­ ka­rai“ (1871–1893). Gi­mė 1840 m. Pa­ry­žiu­je. 1906 m. Jung­ti­nės Ame­ ri­kos Vals­t i­jos užė­mė Ku­bą.

Kny­ga – de­di­ka­ci­ja mo­te­rims

Li­na Bie­liaus­kai­tė

Veiks­mas: kaž­kas pa­na­šaus bus

+17

Alytus

Vardai Šiandien: Gabrielius, Michalina, Mykolas, Rapolas

rugsėjo 29-ąją

rytoj

Už­duo­tis: kad da­ly­vis lai­mė­tų

Marijampolė

Vilnius

Rytoj: Bytautė, Gajana, Gudrė, Jeronimas, Sofija, Žygimantas (Žymantas)

orai klaipėdoje Šiandien

+16

+17

Ta­čiau ke­liau­da­mos per sa­vo die­ nas, pri­pil­dy­tas ne vien ty­los, bet ir dūz­gian­čių min­čių, pa­ma­žė­ le su­vo­kia, kad lai­mės ne­rei­kia lauk­ti – rei­kia gy­ven­ti ir bū­ti lai­

min­goms da­bar. To­kiais žo­džiais į skai­ty­to­jus pra­by­la klai­pė­die­tės me­ni­nin­kės Da­lios Kir­ku­tie­nės de­biu­ti­nės kny­gos „Ei­lė­je prie lai­ mės“ ano­ta­ci­ja. Ir, kaip ma­no pa­ti au­to­rė, šie ke­li sa­ki­niai la­bai taik­ liai nu­sa­ko es­mę to, kas nu­gu­lė į 350 kny­gos pus­la­pių.

Ne vie­ną per­so­na­li­nę pa­ro­dą su­ ren­gu­si ta­py­to­ja pri­si­pa­ži­no, jog po­sū­kis į šią sri­tį – ne at­si­tik­ti­nis. „Ra­šiau vi­są gy­ve­ni­mą. Iš pra­ džių – lyg ir sau. O kai jau pri­sė­ dau rim­tai – tai ta­po tar­si nėš­ tu­mas. Jei jau esi nėš­čia, tu­ri ir pa­gim­dy­ti“, – juo­ka­vo D.Kir­ku­ tie­nė, ne­nei­gu­si, jog iš­leis­ti šias il­gai bran­din­tas min­tis į vie­šu­mą pa­drą­si­no bi­čiu­lių pa­lai­ky­mas ir įver­ti­ni­mas. Maž­daug per pust­re­čių me­tų gi­ mu­si kny­ga dar kve­pia spaus­tu­vės da­žais, tad neil­gai tru­kus be­si­do­ min­tie­siems gro­ži­nės li­te­ra­tū­ros nau­jo­vė­mis au­to­rė pla­nuo­ja su­ reng­ti jos su­tik­tu­ves.

Lie­t u­vos hid­ro­m e­teo­ro­l o­g i­ jos tar­ny­bos Jū­ri­nių pro­gno­zių sky­riaus ve­dė­jo Lion­gi­no Pakš­ čio tei­gi­mu, šian­dien Klai­pė­do­ je bus ne­pas­to­viai de­be­suo­ta, be ženk­les­nio lie­taus, kri­tu­liai ti­kė­ ti­ni ne­bent nak­tį į sek­ma­die­nį. Ry­toj pro­gno­zuo­ja­mi de­be­suo­ti orai, pro­tar­piais pa­lis, pūs stip­ ro­kas – 15–20 m/s piet­va­ka­rių, va­ka­rų vė­jas. Sa­vait­ga­lio die­no­mis oras įšils maž­daug iki 13–16, nak­ti­mis – iki 10–13 laips­nių ši­lu­mos. L.Pakš­tys pro­gno­za­vo, jog jau ki­ tą sa­vai­tę orai pa­ge­rės. Pir­ma­die­nį, ant­ra­die­nį ir tre­čia­ die­nį kri­tu­lių ne­lau­kia­ma, pa­ma­žu silp­nės ir vė­jas. Oro tem­pe­ra­tū­ra pir­mo­jo­je atei­ nan­čios sa­vai­tės pu­sė­je tu­rė­tų pa­ kil­ti iki 15–18, nak­ti­mis – iki 10–13 laips­nių ši­lu­mos. Jau ket­vir­ta­die­nį, penk­ta­die­nį cik­lo­nas lems stip­res­nį vė­ją, lau­ kia­ma ir lie­taus. Die­no­mis ter­mo­met­ro stul­pe­lis kils maž­daug iki 14–17, nak­ti­mis – iki 10–13 laips­nių aukš­čiau nu­lio.

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.